Untitled - Lietuvos Pramonininkų Konfederacija

2009

METRIKOS

TURINYS 

PRATARMĖ .........................................................................5 

ISTORIJĄ PRISIMINUS. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .10 

AKIMIRKOS, ĮSPŪDŽIAI, EPIZODAI KELYJE IŠ 1989 METŲ Į 2008 METUS . ........ 31 

ATKURIAMASIS-STEIGIAMASIS SUVAŽIAVIMAS . .................................32 

MEMORANDUMAS, MODERNIZACIJA, INOVACIJOS . ............................ 51 

BANKAI IR PRAMONĖ - PO VIENU VERSLO STOGU . ............................62 

ENERGETIKA .....................................................................66 

VERSLO SOCIALINĖ POLITIKA .................................................... 72 

DĖL NARYSTĖS EUROPOS SĄJUNGOJE . ...................................... 106 

APLINKOSAUGA .................................................................. 112 

TEISĖ IR TEISINGUMAS ........................................................... 118 

REIKALINGAS AUKŠTASIS MOKSLAS ADEKVATUS LAIKMEČIUI . ............... 140 

SANTYKIAI SU POLITINIAIS SLUOKSNIAIS . ...................................... 144 

LIETUVOS PRAMONININKŲ KONFEDERACIJOS SUVAŽIAVIMAI . ............... 148 

LIETUVOS PRAMONININKŲ KONFEDERACIJOS 

KONSULTACINIAI POSĖDŽIAI, SĄVEIKA SU ASOCIACIJOMIS . .................... 161 

RINKIS PREKĘ LIETUVIŠKĄ, METŲ GAMINYS . .................................. 190 

NOMINACIJOS .................................................................. 193 

VYKDOMOJI DIREKCIJA ......................................................... 202 

MINTYS APIE KONFEDERACIJĄ, LAIKMETĮ IR ŽMONES . ........................ 203 

LIETUVOS PRAMONININKŲ KONFEDERACIJA ŠIANDIEN . ...................... 342 

PABAIGAI ........................................................................ 357 

4 LPK Žvilgnis į 20 metų kelią

PRATARMĖ 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

LPK Žvilgnis į 20 metų kelią 5

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 


-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 


-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 


VIETOJ ĮVADO 

 

 

-‐‑ 

 

 

de facto 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 


ISTORIJĄ PRISIMINUS 

(dr. S. Normantas) 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 


-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 


-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 


-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 


-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 


-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 


-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 


-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 


-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 


-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 


-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 


-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 


-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 


-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 


-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 


-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 


-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 


-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 


-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


AKIMIRKOS, 

ĮSPŪDŽIAI, 

EPIZODAI KELYJE 

IŠ 1989 METŲ 

Į 2009 METUS 

(Mykolas Aleliūnas) 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 


ATKURIAMASIS–STEIGIAMASIS 

SUVAŽIAVIMAS 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 


-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 


-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

„Ūkinė talka Lietuvos gerovei“ 

Rimvydas Jasinavičius 

Lietuvos nepriklausomybės, jos ekonominio suvereniteto siekio idėja tapo mūsų visuomenės są- 

monės ir veiklos faktu. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos vienuoliktoji sesija tai įteisino “de jure” 

priimtoje Deklaracijoje Įstatymu „Dėl Lietuvos TSR ekonominio savarankiškumo pagrindų” bei ketu- 

riose Konstitucijos pataisose. Tačiau tai dar tik pradžia. 

Kylanti atgimimo banga apima vis naujus visuomenės sluoksnius. Neaplenkia ji ir pramonės. Dar- 

bininkų, specialistų, vadovų kasdieninis darbas kuria materialų pagrindą Lietuvos ekonominiam su- 

klestėjimui, jos gerovei. 

Suvokiame, kad Lietuva bus tiek savarankišką, kiek laisva ir savarankiška bei efektyvi bus kiekvie- 

na įmonė, akcinė bendrovė, kooperatyvas ar kiekvienas atskiras gamintojas. Suprantame, kad nuo 

visų dirbančiųjų sąžiningo darbo, profesinės savigarbos, meistriškumo, kultūros priklausys gyvenimo 

lygio kilimas, gerės gaminių ir paslaugų kokybė, geriau tenkinsime dvasinius bei materialinius Lietuvos 

žmogaus poreikius. Tik sutelktai dirbdami, galėsime išbristi iš technologinio pramonės atsilikimo, stoti 

į vieną gretą šalia išsivysčiusiųjų Europos kraštų. 

Istoriškai pažvelkime į Lietuvos ūkio raidą. Po efektyvaus Lietuvos Respublikos žemės ūkio bei kitų 


tradicinių pramonės šakų vystymosi etapo ikikariniame laikotarpyje, ryškia linija turime brėžti vadina- 

mosios ,,socialistinės industrializacijos” sąlygotą ūkio vystymosi liniją. 

Tradiciškai orientuota į žemės ūkio produktų gamybą bei perdirbimą, Lietuvos Respublika pagal 

stalinistinį modelį buvo ,,laisvanoriškai” įjungta į sparčiai industrializuojamą supervalstybę. Jos ūkis 

taip pat ,,planingai, pagreitintais tempais” buvo industrializuotas, suvalstybintas ar sukolektyvintas. 

Deja, rezultatai, kuriais dar ne taip seniai iš tribūnų didžiavomės, tikrovėje - labai apgailėtini - prekių 

deficitas auga, kainos didėja, gyvenimo lygis smunka. 

Dirbtinai forsuojant ,,stipraus centro” interesams tenkinti orientuotą ūkį, nutrūko sąsajos su tautos 

mentaliteto, kultūros vystymosi procesais. Nutrūko daugelio respublikos gyventojų natūralus ryšys su 

kaimu, deformavosi tradiciškai nusistovėjęs balansas tarp kaimo ir miesto dirbančiųjų. ,,Proletarinės kul- 

tūros” importas nutraukė arba deformavo šeimose perteikiamų dvasinių vertybių perimamumo procesą. 

Niekuo nepateisinama stichinė ir dirbtinė migracija bei stalininis genocidas atnešė didžiulių nuostolių 

tautos intelektui. Forsuotas ,,socialistinio gyvenimo” būdo diegimas, pseudomokslinių, pseudokultūri- 

nių normų bei tradicijų kūrimas, vadovaujantis idėjinių štampų skambesio semantika, deja, davė savo 

užnuodytų vaisių. Per keturis dešimtmečius susiformavo apatiška, viskam abejinga socialistinio ūkio 

bedalių armija. Nušalinta nuo teisės disponuoti savo nuosavybe, pati skirstyti savo pagamintą produktą 

bei gautas pajamas, ji prarado šeimininko jausmą, atsakomybę už savo veiklos galutinius rezultatus. 

Valdymo sistema reikalavo tik uoliai vykdyti nurodymus ir paklusti. Kūryba, naujovės buvo palai- 

komos tik žodžiais, o praktika reikalavo tiražuoti tai, kas sena. Tai lėmė, kad pramonės darbuotojai 

prarado iniciatyvą, motyvus geram darbui, o kartu - ir viltį geriau gyventi. 

Bedvasė valdininkų bei paklusnių vykdytojų bendrija sukūrė ilgai liaupsintą savo didybės stabą – defor- 

muotą pramoninį monstrą, užsėdusį ant unikalaus Lietuvos gamtos kūno. Pernelyg išsivystė nebūdingos 

Lietuvai daug metalo, energijos, darbo jėgos reikalaujančios pramonės šakos, susiformavo labai sudėtingi 

ir neracionalūs kooperacijos ryšiai, primityvi technologija. Visiškai nuniokota gamta - visų mūsų namai, 

būtina mūsų išlikimo, išgyvenimo sąlyga. Naudodami primityvią technologiją, iki 90 proc. gamtinių žaliavų 

mes paverčiam niekalu, atliekomis, neatsakingai, be gailesčio užteršiam orą, vandenį, dirvožemį. 

Situacija nepavydėtina, tačiau ne beviltiška. Guodimasis, kad ne taip jau blogai mes gyvename, 

šiandien yra net ideologiškai žalingas. Jis neorientuoja esminių sprendimų paieškai, kūrybai, atgimi- 

mui. Juk spręsti apie vienokį ar kitokį pragyvenimo lygį įmanoma tik lyginant. Taigi lyg ir nebadaujame 

ir masiškai nemirštame. Tačiau, jei lyginsimės su Europos kultūros šalimis, artimomis mums tradicijo- 

mis, kultūra, nutrūkusiais ryšiais, tai palyginimo rezultatai ne mūsų naudai. 

Juk Baltijos kitame krante gyvenantys kaimynai skandinavai sugebėjo užtikrinti socialinį teisingumą 

kasdienėje praktikoje. O mes ilgus metus teoriškai grindėme socializmo pranašumus, turėdami, kaip 

teigėme -,,pažangiausią visuomenės kūrimo metodologiją”. Užrašą net savo vėliavoje ,,Viskas žmogui 

- jo gerovei”, likome tik šūkio lygio. Kodėl? 

Į šį klausimą ieško atsakymo politikai, mokslininkai, filosofai. 

O ką gi pramonininkams daryti? Nejaugi laukti eilinio teorinio pagrindimo? 

Ne! Nebėra laiko laukti, kol kas nors ,,iš aukščiau” ar ,,iš šono“ viską padarys. Administracinė ko- 

mandinė sistema ir jos aparatas šiuo metu taip stipriai ir teisingai kritikuojamas, atrodo, ilgam įkrito į 


,,šoko” ar ,,nogdauno” būseną ir todėl nieko racionalaus iš jų neverta tikėtis. 

Taigi būtina, telktis, bendrai, kartu ieškoti atsako, kaip spręsti šiuos skaudžius pramonės ir jos dar- 

buotojų klausimus. 

Istorinė atmintis primena, kad nesame originalūs. Lietuvos Respublikos laikais veikė prekybininkų, 

pramonininkų ir amatininkų sąjunga. 

Mes, nuodugniai išanalizavę buvusios sąjungos įstatus ir kitus dokumentus, pasitarę su keliais bu- 

vusiais jos nariais, daug racionalaus patyrimo panaudojome ruošdami LPA steigiamojo suvažiavimo 

dokumentus. 

Šiandien, steigdami Asociaciją (LPA), prisiekiame ištikimybę tautinėms tradicijoms pramonėje. 

Sėkminga šio suvažiavimo baigtis turi tapti stipria atžala ant nukirsto kadaise kamieno, teikianti viltį 

ilgainiui suvešėti galingam Lietuos pramonės ąžuolui. 

Galutinis LPA tikslas yra vienas: pagerinti Lietuvos dirbančiųjų, pirmiausia pramonės darbuotojų, 

padėtį tiek materialiniu, socialiniu, politiniu, tiek ir dvasingumo didėjimo aspektais. 

Tai pasiekti įmanoma vieninteliu keliu — pramonei pakankamai gaminant ir parduodant tik koky- 

biškų, konkurentabilių, tenkinančių įvairiapusiškus vartotojų interesus, produktų. 

Dalis šių produktų turi būti skirta Lietuvos vartotojui, o kita dalis - mainams su prekybiniais partne- 

riais. Orientuotis į natūralų ūkį Lietuvoje nūdienos sąlygomis būtų klaida. 

Tokius produktus gali gaminti naujo tipo Lietuvos pramonės įmonės, kurios atitiktų mūsų gamti- 

nius, intelektinius, energetinius ir kitus išteklius, tautinę dirbančiųjų kultūrą ir tradicijas. 

Kitų išsivysčiusių šalių patyrimas rodo, jog pats efektyviausias būdas sparčiai vystyti produktų ga- 

mybą — tik įvairiais būdais motyvuojant pačių gamintojų suinteresuotumą tų ar kitų prekių gamybos 

vystymu. Labiausiai šis suinteresuotumas pasireiškia per tikro šeimininko jausmą bei verslus. Tikras 

šeimininkas, tai visų pirma visiškas savo turto ir savo sukurto produkto savininkas, kuriam žmogiškai 

natūralu visokeriopai juos kaupti ir didinti. 

Tad siekiant grąžinti tikrąjį šeimininką Lietuvos pramonės įmonėms, mūsų Asociacija turėtų viso- 

keriopai skatinti ir padėti įmonių kolektyvams ar atskiriems gamintojams pereiti prie kolektyvinių bei 

individualių nuosavybės formų. 

Būtina aptarti ir šiuolaikinę verslo sampratą. Verslas -tai vis gausesnis vartotojo poreikių tenkinimas 

už pinigus, - siekiant gamintojo pelno didėjimo. Tad būtina visokeriopai skatinti verslumą, 

Kai grąžinsime pramonei tikrą ir verslų šeimininką, reikės apginti ir jo teises bei galimybes sava- 

rankiškai šeimininkauti, laisvai, savo nuožiūra disponuoti savo turtu ir sukurtu produktu, parduodant jį 

vartotojui pagal sutartines kainas. Iš to - logiškos išvados: 

1) tikram pramonės šeimininkui nereikia aukštesnio viršininko nei ,,stipriame centre”, nei vietinėje 

ministerijoje, nereikia jokio ministerijos ar žinybos valdymo ir nurodymų, ką ir kaip daryti; 

2) tarp gamintojo ir tiesioginio vartotojo nereikia jokios tarpinės grandies, nei valstybinio priėmimo, 

nei valstybinės kontrolės, nei kitokio pavidalo instancijų. 

Prielaida šiems siekiams įgyvendinti - teisingi įstatymai. Juos kuriant, turi dalyvauti pramonininkai. 

Mes pasirengę prisidėti kuriant įstatymus, patys juos rengti ir siūlyti Aukščiausiajai Tarybai. Kartu no- 

rime pasiekti, kad galėtume dalyvauti aptariant kitų instancijų ruošiamų įstatymų projektus, susijusius 


su pramonės įmonių ir jų darbuotojų interesai. 

Mes visada prisimename, jog Žmogus — pati didžiausia vertybė, todėl jo tikslai bei interesai turi būti 

ir LPA interesais. Asociacija gins ir visokeriopai aukštins dirbančiojo asmenybę, skatins jos saviraišką, 

netraktuos kaip darbo jėgą. Žmogus bus vertinamas pagal jo veiklą, kūrybą bei darbo rezultatus. 

Kartu turime prisiminti ir tai, jog žmogus ne vien atlyginimu gyvas, reikia jam ir dvasinio peno, ir 

žmogiško emocinio bei informacinio bendravimo. Todėl mūsų Asociacija skatins ir padės nariams 

profesionaliai tobulėti, laiku persikvalifikuoti, augti kūrybiškai, sudarys sąlygas tarpusavio bendradar- 

biavimui klubuose, kurių būtinas elementas bus klubo narių sveikatingumas ir relaksacija. 

Analizuodami mūsų pramonės darbuotojų sudėtį, matome, kad šalia pagrindinių darbininkų, kurie 

savo rankomis gamina pramonės produkciją, yra daug darbininkų ir tarnautojų, kurie savo darbu tiesio- 

giai padeda pirmiesiems. Kartu su jais dirba ir pramonės inteligentija, turinti savyje pagrindinį intelektu- 

alinį potencialą, kuris realizuojamas kuriant naujas pramonės produkcijos vertybes, produkcijos asorti- 

mentą, modernizuojant jų įvairovę., taikant naujas gamybos priemones ir technologiją, naujus gamybos 

proceso valdymo algoritmus. Pramonės mechanizmo funkcionavimas taip pat neįmanomas be vadovų, 

menedžerių (lietuviškai vadinamųjų vadybos specialistų), kurie sprendžia strategines savo kolektyvų bei 

gamybos vystymo problemas, operatyviai reguliuoja socialinius bei gamybinius procesus įmonėse. 

Jų darbo pobūdis bei darbo rezultatai iš esmės skiriasi, todėl Asociacijos veiklos programos pro- 

jekte numatytos specifinės paprogramės. Tačiau, nepaisydami darbo ir interesų skirtumų, mes pasi- 

sakome prieš mechaninį pramoninių darbuotojų skaidymą į darbininkus, specialistus ir vadovus. Nes 

galutinio pramonės produkto požiūriu visi mes esame darbininkai, kurių bendromis pastangomis visas 

tas produktas kuriamas ir tiražuojamas. Neieškokime tarpusavio skirtumų nei interesuose, nei požy- 

miuose (įskaitant ir nacionalinius). Ieškokime ir atraskime viską, kas bendra, kas mus jungia bendro 

tikslo vardan. Akivaizdu, kad kiekvienas iš mūsų atskirai veikdamas nedaug ką nuveiksime. Istorinė 

patirtis ne kartą patvirtino, kad atskirai dirbti sunkiau, sudėtingiau, ir brangiau, o rezultatai prastesni. 

Junkim mintį prie minties, dėkim produktą prie produkto, remkim petį prie peties ir greičiau būsim 

intelektualesni, turtingesni ir stipresni. 

Šia kryptimi ir bus kreipiama atkurtos Asociacijos veikla. 

Pramonininkai neužsidarys savo kiaute, o vystys partnerystę su vyriausybinėmis, politinėmis, vi- 

suomeninėmis, mokslinėmis, ūkinėmis ir kitomis organizacijomis bei draugijomis, taip pat su talkinan- 

čiais Asociacijai piliečiais Lietuvoje ir užsienyje. Asociacija žada remti Lietuvos kultūros ir meno bei 

kitų humanitarinių sričių vystymą. 

Bendradarbiausime su švietimo ir sveikatos apsaugos sistemomis, kurioms abipusio susitarimo 

pagrindu žadame teikti finansinę, materialinę ir technologinę paramą, plėtodami labdarą, bendromis 

Asociacijos narių pastangomis sudarydami tikslinius fondus. 

Gerbiami bendraminčiai! Pasakykime visai Lietuvai, kad ir mes, pramonininkai, garbingai nešame 

tautinio atgimimo vėliavą. Mūsų veikimo metodas - racionalumas, mes visada remsimės išmintimi 

emocijų jūroje, nes pramonė negali gaminti produkcijos iš emocijų - ne ta žaliava. 

Mūsų veikimo forma - savitarpio pagalba - talka, kaip lietuviška tradicija, nuo seno paplitusi ūkio dar- 

buose. Mes grąžinsime jos prestižą ir galią į mūsų darbo kultūrą. 


-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

LIETUVOS PRAMONININKŲ ASOCIACIJOS 

STEIGIAMOJO SUVAŽIAVIMO REZOLIUCIJA 

Mūsų kolektyvinės Valios, proto ir atsakomybės už Lietuvos ateitį išraiška - Lietuvos pramonininkų 

asociacijos įkūrimas. 

Paskelbusi ūkinės talkos Lietuvos atgimimui, jos žmonių gerovei siekį, LPA nusako savo vietą so- 

cialinių - ekonominių reiškinių ir procesų visumoje. Tai nuostata, kad Lietuvos ūkio lemiama dalis - jos 

pramonė, turi tapti materialiu atgimimo garantu, Lietuvos suklestėjimo prielaida. 

LPA ekologinėms vertybėms teikdama prioritetą prieš ekonomines, sieks harmonizuoti gamtos ir 

ūkinės veiklos santykius. 

LPA, pasisakydama už ekonomikos dėsniais grindžiamą ūkio tvarkymą, sieks visiško pirminių ūki- 

ninkavimo grandžių savarankiškumo, ministerijų ir žinybų administracinio komandavimo sistemos pa- 

naikinimo, skatins verslumą, iniciatyvą, ūkinę, kūrybą; 

LPA. išaukštindama žmogų, dirbančiojo asmenybę, atsisakydama jo kaip darbo jėgos traktavimo, 

sieks darbininkų, specialistų ir vadovų santalkos Lietuvos ūkio suklestėjimui, nuolat rūpinsis darbuo- 

tojų dvasine ir fizine sveikata. 

LPA, vadovaudamasi nuostata, kad žmogaus gerovės pagrindas yra jo darbo rezultatai, sieks jų 

teisingo įvertinimo ir apmokėjimo, panaikinant lygiavą, ir taip prisidės prie darbuotojų socialinio teisin- 

gumo užtikrinimo; 

LPA sieks grąžinti tikrąjį šeimininką pirminėms ūkio grandims, visokeriopai skatins perėjimą prie 

kolektyvinių bei individualių nuosavybės formų gamybos priemonėms. 

Pagrindines veiklos kryptis LPA nustatė priimtoje programoje. 

JA ĮGYVENDINDAMA, LIETUVOS PRAMONININKŲ ASOCIACIJA SIEKS: 

- grįsti veiklą teisiniu pagrindu, demokratijos, humanizmo, savarankiškumo, apsisprendimo laisves ir 

kitais civilizuotos visuomenės gyvenimo principais; 

- aktyviai dalyvauti naujų įstatymų kūrime ir aptarime; 

- skatinti ir padėti visiems pramonės dirbantiesiems profesiškai tobulėti, laiku persikvalifikuoti. augti 

kūrybiškai, sudaryti sąlygas profesiniam bendravimui, klubinei veiklai bei dirbančiųjų saviraiškai; 

- ginti įmonių kolektyvines ir atskirų dirbančiųjų teises, įgyvendinti įmonių pavaldumą tik įstatymui ir 

gamybos priemonių šeimininkui, didinti atsakomybe tiesioginiam vartotojui, likviduoti tarpines grandis 


tarp vartotojo ir gamintojo; 

- bendradarbiauti su vyriausybinėmis, politinėmis, mokslinėmis, visuomeninėmis, ūkinėmis bei kito- 

mis organizacijomis, piliečiais Lietuvoje ir užsienyje, 

- aktyviai prisidėti vykdant ekonomikos konversijos Lietuvoje programą, ruošti alternatyvinės gamy- 

bos programas; 

- formuoti Asociacijos narių bendro naudojimo informacijos duomenų bankus, kaupti, apibendrinti ir ope- 

ratyviai teikti informaciją apie pažangią patirtį, perimti geriausius pasaulinio lygio profesinės kultūros pa- 

vyzdžius formuoti duomenų banką apie Vadovų ir specialistų intelektualinį profesinį pasiruošimo lygį: 

- decentralizuoti Lietuvos pramonės valdymą, skatinti įvairių tarpšakinių, teritorinių ir kitų asociacijų, 

sąjungų, bendrovių steigimą komercinio tikslingumo, vartotojų poreikių tenkinimo kompleksiškumo 

pagrindu; 

- skatinti ir remti mažų įmonių veiklą bei sąveiką su jomis, kooperacijos plėtotę, Lietuvoje. 

 

LIETUVOS PRAMONININKŲ ASOCIACIJOS 

VEIKLOS PROGRAMA 

BENDRA DALIS 

Lietuvos pramonininkų asociacijos (LPA) tikslai yra: 

1. Talkininkauti kuriant ir įgyvendinant tokį Lietuvos pramonės modelį, kuris atitiktų gamtinius, inte- 

lektualinius, energetinius ir kitus išteklius, tautinę kultūrą ir tradicijas, įvertintų Lietuvos piliečių norą 

ir galimybes pagerinti jų gyvenimo padėtį. 

2. Siekti visiško Lietuvos ūkinio savarankiškumo, grindžiamo pilnu pirminių pramonės grandžių (vals- 

tybinių įmonių, akcinių bendrovių, kooperatyvų, individualių gamintojų ir t. t.) laisvumu, savarankiš- 

kumu, pelningumu ir atsakomybe pagal įstatymą bei prieš vartotoją, skatinti verslumą ir ekonominę 

iniciatyvą. 

3. Siekti grąžinti tikrąjį šeimininką pirminėms pramonės grandims ir tuo nulemiant spartesnį pramo- 

nės vystymąsi, visokeriopai skatinti perėjimą prie kolektyvinių ir individualių nuosavybės formų. 

LPA gina ekologinių vertybių prioritetą prieš ekonomines vertybes. 

LPA gina ir išaukština dirbančiojo asmenybę, priešpastatant ją vergiškam dirbančiojo kaip darbo 

jėgos traktavimui, siekia darbininkų, specialistų ir vadovų santalkos Lietuvos ūkio suklestėjimui. 

LPA siekiai nusakomi istorinės atminties išsaugotu šūkiu: „Ūkinė Talka Lietuvos Gerovei!” 

LPA veikia per kraštų, miestų ir rajonų sąjungas, pramonėje dirbančiųjų draugijas ir klubus, grupes 

įmonėse ir organizacijose - LPA narius ir rėmėjus. 

LPA savo veikloje vysto partnerystę su valstybinėmis ir visuomeninėmis organizacijomis. 

LPA veikla programiniu principu ir skelbia žemiau išvardintas bendrąsias programas. 


I. GAMYBA IR GAMTA 

Užtikrinant ūkinį atgimimą, būtina nutraukti Gamtos niokojimą, atsiprašyti Gamtos ir apsaugoti Gamtą 

nuo žalingos ūkinės veiklos. Tik harmonizuoti Gamtos ir ūkio santykiai gali užtikrinti tautos egzistenciją. 

LPA siekiai šių nuostatų įgyvendinimui: 

1. Gamybinės veiklos ekologizavimas. 

2. Ekologijos mokslo vystymas. 

3. Ekologijos technologijų kūrimas. 

4. Ekologiškos pramonės Lietuvoje sukūrimas ir vystymas. 

5. Ekologinės etikos kaip profesinės etikos sudėtinės dalies ugdymas. 

6. Baltijos baseino ir kitų kaimyninių, šalių bendradarbiavimas pramonės ekologizavimo ir ekologinės 

pramonės srityse. 

II. DARBININKAS IR GAMYBA 

Darbininkiškos rankos kuria tautos gerbūvio materialų pagrindą, todėl jų triūsas turi būti reikiamai 

įvertintas. Darbštumas, profesinis meistriškumas, kokybiško darbo prestižas - tai kertiniai Lietuvos 

Darbininko savigarbos bruožai. 

LPA siūlo tokias paprogrames: 

1. Darbo sąlygų esminis pagerinimas. 

2. Teisingas apmokėjimas už kokybiško darbo galutinius rezultatus, ugdantis asmeninį suinteresuotumą. 

3. Darbo kultūros ir profesinio meistriškumo ugdymas. 

III. SPECIALISTAS IR GAMYBA 

Lietuvos ūkio intelektualinis potencialas yra - pramonės inteligentija - specialistai (inžinieriai, tech- 

nikai, technologai, ekonomistai, juristai ir kt) Inžinerinė veikla turi būti pakelta į jai deramą aukštumą 

visuomeninio prestižo, atlyginimo, rezultatyvumo požiūriu. 

LPA siekia specialistų profesinę mąstyseną orientuoti gamybinės veiklos humanizavimo ir techno- 

logizavimo kryptimi ir per tai kurti technologinę visuomenę Lietuvoje. 

LPA paprogramės šioje srityje: 

1. Specialistų humanitarinės ir technologinės kultūros ugdymas (sąveikoje su aukštosiomis mokyklo- 

mis, kvalifikacijos tobulinimo sistema, tyrimo ir projektavimo organizacijomis) . 

2. Pasaulinių mokslo ir technologijos pasiekimų monitoringas, jų priimtinumo ekspertizė ir panaudo- 

jimo skatinimas. 

3. Mokslo vystymo, kvalifikacijos ugdymo, išradybos ir licencinės politikos formavimas. 

4. Pažangių technologinių procesų, programinės įrangos, valdymo modelių tiražavimas (steigiant sa- 

varankiškas, komerciškai tikslingas firmas). 

5. Informacinių bankų kūrimo ir ryšių organizacija tarp šių bankų bei įmonių žinybų elektroninių skai- 

čiavimo centrų (ESC). 


IV. VADOVAS IR GAMYBA 

Pramonės išsivystymo lygis tiesiogiai priklauso nuo valdymo kultūros. Kompetentingumas, pro- 

fesionalumas, humanitarinis išsilavinimas, socialinių vertybių prioritetas - tai šiuolaikiško gamybos 

vadovo bruožai. 

LPA siekia ugdyti lietuvišką menedžmentą, atsižvelgdama į istorinę ūkininkavimo Lietuvoje patirtį jun- 

giant pasaulinę menedžmento teoriją ir praktiką su lietuviško būdo bruožais ir kultūrinėmis tradicijomis. 

Šių siekių įgyvendinimui LPA siūlo šias paprogrames: 

1. Lietuviško menedžmento ir komercijos mokyklos formavimas. 

2. Vadovo (menedžerio) profesijos statuso bei darbo vertinimo kriterijų nustatymas. 

3. Vadovų kvalifikacijos kėlimas ir vadovų rezervo pastovus ugdymas (sudaryti informacinį banką 

apie vadovų rezervą). 

V. LIETUVOS PRAMONĖ IR JOS VIETA PASAULYJE 

Suvokdami pasaulinės pramonės integracijos principus ir gamybinės veiklos tarpusavio priklauso- 

mybę, pasireiškiančią per Gamtą ir Rinką, LPA visapusiškai skatina ekvivalentiškus mainus abipusės 

naudos pagrindu su visomis valstybėmis. Tai liečia mainus prekėmis, žaliavomis, technologijomis (ir 

„know—how”) personalu, informacija ir kt. 

LPA paprogramės šioje srityje: 

1. Bendrų įmonių su kitų valstybių firmomis steigimas Lietuvoje ir kitose šalyse. 

2. Komercinių atstovybių ir tarpusavio ryšių plėtojimas Lietuvoje ir užsienyje. 

3. Eksporto-importo modelių formavimas įvairių rinkų sąlygomis. 

4. LPA narystės siekimas panašaus profilio tarptautinėse organizacijose. 

VI. LPA IR SOCIALINĖ KULTŪRINĖ VEIKLA 

LPA, išaukštindama bendražmogiškąsias. vertybes, dirbančiojo asmenybę, neapsiriboja jo materi- 

alinių poreikių tenkinimu. 

LPA populiarina pramonėje dirbančiųjų įvairias profesinio bendravimo formas, skatina klubinę vei- 

klą, įtraukiant į ją sveikatingumo ir relaksacijos paprogrames. 

LPA remia kultūrą, meną, švietimą, sveikatos apsaugą bei kitų humanitarinių sričių vystymą, įgy- 

vendindama specialias programas. Teikia joms finansinę, materialine ir technologinę paramą, plėtoja 

labdarą, sudaro specialius fondus. 

VII. GAMINTOJAS IR VARTOTOJAS 

LPA, siekdama pilno pramonės įmonių savarankiškumo, pasisako prieš bet kokią administracinio 

komandavimo sistemą, ministerijų ir žinybų vadovavimą. 

Pramonės įmonės privalo būti pavaldžios tik Įstatymui ir savo gamybos priemonių šeimininkui, būti 

atsakingu prieš tiesioginį vartotoją. 

LPA pasisako prieš bet kokį tarpinių instancijų egzistavimą tarp Vartotojo ir Gamintojo (kaip vals- 

tybinis priėmimas). 


Gamybos vystymas privalo būti reguliuojamas ekonominėmis priemonėmis, keliančiomis gaminto- 

jo motyvaciją, nustatant vieningą mokestį nuo pelno ir už panaudotus gamtinius resursus. 

LPA siekia visokeriopai tenkinti tiesioginio vartotojo poreikius, prisimindama liaudies išmintį „kad 

vartotojas visada teisus”. 

LPA skatins pramonės įmones gaminti konkurentabilų intelektinį ir daiktinį produktą, kuris tenkintų 

tiek Lietuvos, tiek kitų šalių vartotojus, galintį tapti mainų ekvivalentu pasaulinėje rinkoje. 

LPA aktyviai dalyvauja Lietuvos įstatymų ruošime, liečiančių pramonę (valstybinė įmonė - akcinė 

bendrovė – kooperatyvas - individualus gamintojas, kaip paritetinės ūkinės veiklos grandis). 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Rimvydas 

 

 

Prezidiumas 

Prezidentas 

 

 

Viceprezidentai 

 

 

 

 

Prezidiumo nariai 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Vilniaus kraštas 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kauno kraštas 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Alytaus kraštas 


-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 


-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 


-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 


-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 


-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 


-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 


MEMORANDUMAS, 

MODERNIZACIJA, INOVACIJOS 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 


-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 


IR TĖVYNĖS SĄJUNGOS (LIETUVOS KONSERVATORIŲ) 

MEMORANDUMAS 

Dėl daugelio objektyvių ir, deja, subjektyvių priežasčių Lietuvos Ūkio būklė šiuo metu yra sunki. 

Ekonomikos nuosmukis skaudžiai atsiliepia tiek darbdaviams, tiek dirbantiems žmonėms, pensinin- 

kams ir Jaunimui. 

Visų šalių vyriausybės, siekdamos skatinti šalies ekonomikos augimą ir aprūpinti darbu savo valstybės 

piliečius, visais įmanomais būdais remia savo gamintojus. Deja, Lietuvoje kol kas taip dar nėra: dabartinė 

finansų ir monetarinė politika nėra palanki šalies ūkiui, neskatina gamybos plėtros ir visos ekonomikos 

augimo. Našus darbas vis dar netampa pagrindine dirbančiųjų gerovės ir socialinių garantijų sąlyga. 

Suprasdamos sunkiai gyvenančių šalies žmonių padėtį, Įvertindamos labai sudėtingą Lietuvos Res- 

publikos pramonės bei viso ūkio būklę Ir siekdamos, kad kiltų bendras šalies ekonomikos lygis, nuo- 

sekliai gerėtų žmonių gyvenimo sąlygos, greičiau būtų sprendžiamos dirbančiųjų bei visos visuomenės 

socialinės problemos, Lietuvos pramonininkų konfederacija Ir Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai) 

mano, kad šiemet Išrinktas Lietuvos Respublikos Seimas Ir Jo suformuota Vyriausybė turėtų teikti pri- 

oritetą žemiau išvardintoms valstybės ir visuomenės ekonominio gyvenimo sritims ir įgyvendinti su tuo 

susijusias konkrečias nuostatas: 

PRAMONĖS VYSTYMAS 

Tenkinant vietos pramonės poreikius, būtina sudaryti kuo palankesnes sąlygas vietos išteklių pa- 

naudojimui, Lietuvoje pagamintų prekių paklausai Ir konkurentabilumui didinti; 

Šalies pramonės produkcijai ieškoti naujų rinkų, valstybės ilgalaikėmis programomis remti eksportą; 

Skatinti užsienio investicijas į gamybą, ne mažiau kaip 50 proc. lengvatinių užsienio paskolų, gau- 

namų valstybės vardu ar su Jos garantija, turi būti skiriama gamybos įmonėms; 

Įgyvendinant ilgalaikę specialią valstybės programą, skatinti smulkų ir vidutinį verslą; 

Skatinti naujų darbo vietų kūrimą, įsteigiant specialų fondą. 

NUOSAVYBĖS NELIEČIAMUMO UŽTIKRINIMAS 

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įrašytos privačios nuosavybės neliečiamumo principas nuose- 

kliai turi būti įtvirtinamas įstatymuose ir poįstatyminiuose aktuose; 


Seimas, Vyriausybė be kitos valdžios institucijos visomis joms įstatymų suteiktomis galiomis turi 

ginti privačią nuosavybę ir garantuoti efektyvią jos apsauga; 

Paspartinti žemės grąžinimą ir kompensavimą už žemę. Kompensuoti galima nekilnojamu turtu, 

mišku, etc. 

Pagal privatizavimo metu galiojusius įstatymus įvykusio valstybės valdyto turto privatizavimo re- 

zultatai įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios neturi būti peržiūrimi ir keičiami; 

Valstybė turi skatinti ir remti privačios iniciatyvos ugdymą bei privačios nuosavybės formavimąsi. 

MOKESČIŲ SISTEMOS PERTVARKYMAS 

Mokesčių sistemos pagrindų įstatymu reikia nustatyti mokesčių visumą ir bendrą, apmokestinimo lygį; 

Uždrausti iš biudžeto finansuojamoms valstybinėms institucijoms rinkti papildomas rinkliavas už 

paslaugas; 

Neapmokestinti investicijoms skirto pelno. Vartojimui naudojamas lėšas apmokestinti pajamų mo- 

kesčiu; 

Pakartotinai (dvigubai) neapmokestinti dividendų. Į verslą investuojamus dividendus neapmokes- 

tinti, o vartojimui išmokamą jų dalį apmokestinti pajamų mokesčiu. Iš verslo užsienyje gauti ir ten 

apmokestinti dividendai Lietuvoje pakartotinai neapmokestinami; 

Fizinių asmenų pajamų mokestį sumažinti iki 28 proc.; 

Neapmokestinti Lietuvos kredito įstaigų Lietuvos gyventojams mokamų palūkanų; 

Mokesčius skaičiuoti nuo faktiškai gautų už parduota produkciją įplaukų, atsisakyti išankstinio 

mokesčių valstybei mokėjimo principo; 

Palaikyti stabilius mokesčių įstatymus. Prireikus juos keisti, pakeitimus skelbti iš anksto, iki finan- 

sinių metų pradžios; 

Visų rūšių draudimo įmokas įskaityti į veiklos sąnaudas; 

Neapmokestinti PVM importuojamų įrengimų bei technologijų. 

Neapmokestinti labdarai skirtų lėšų. 

BANKŲ IR FINANSINĖS VEIKLOS NORMALIZAVIMAS 

Atkurti Lietuvos banko, kaip centrinio šalies banko, funkcijas; 

Spręsti bankuose įšaldytų įmonių lėšų kompensavimo klausimą; 

Skatinti depozitų bankuose augimą, piniginių išteklių pritraukimą į Lietuvą, mažinti valstybės vi- 

daus skolinimąsi; 

Sudaryti palankias sąlygas įmonių apyvartinių lėšų formavimui, skirtų kreditų gavimui, prireikus 

tokiems kreditams teikti valstybės garantijas: 

Sudaryti sąlygas užsienio bankų veiklai ir Jų steigimui Lietuvoje: 

Atstatyti kreditorių pirmumo teisę į įkeistą bankui turtą; 

Sutvarkyti Hipotekos sistemą, nustatyti atsakomybę už netinkamą nekilnojamojo turto įkeitimo 

tvarkymą: 

Garantuoti informacijos apie bankų klientus slaptumą. 


INVESTICIJŲ Į ŠALIES ŪKĮ IR PRAMONĘ SKATINIMAS 

Atsisakius dotacijų, sudaryti specialius investicijų fondus projektams vertinti, finansuoti ir kontro- 

liuoti. Šių fondų valdyme lygiomis teisėmis turi dalyvauti valstybės institucijų ir visuomeninių nevyriau- 

sybinių ūkinių organizacijų atstovai; 

Apie su valstybės garantijomis gaunamas investicijas skelbti spaudoje paskelbiant ir tų investicijų 

gavėjus bei panaudojimo tikslus; 

Smukaus ir vidutinio verslo fondą naudoti tik smulkiam ir vidutiniam verslui vystyti; 

Vykdant aplinkos apsaugos programą, skatinti šalies ekologijos pramonės vystymąsi, iš biudžeto, 

įmonių monopolistų, bei su valstybės garantijomis gautų kreditų lėšų statant aplinkosaugos objektus, 

pirmenybę teikti Lietuvos įmonių gaminiams; 

Parengti atliekų ir užterštų teritorijų tvarkymo programą. 

VIDAUS IR UŽSIENIO RINKOS POLITIKOS RACIONALIZAVIMAS 

Viešųjų pirkimų procedūrose pirmumą teikti Lietuvos gamintojams ir verslininkams; 

Formuojant energetikos išteklių kainas, konsultuotis su Lietuvos pramonininkų konfederacija; 

Per mokesčių, monetarinę, kreditų ir muitų politiką vykdyti ilgalaikę, palankią eksportui užsienio 

prekybos politiką; 

Imtis griežtų ir efektyvių priemonių prieš kontrabandą; 

Importuojamai produkcijai taikyti Europos standartus atitinkančius higienos ir ekologijos reikalavimus; 

Lietuvos ambasadose užsienyje įkurti ar išplėsti ekonomikos tarnybas, kurios telktų Lietuvos ūkio 

subjektams tose šalyse reikalingą informaciją bei atliktų kitas būtiniausias paslaugas. 

PILIEČIŲ IR VALSTYBĖS INTERESŲ DERINIMAS 

Valstybė turi efektyviai ginti savo piliečius, jų gyvybę, garbę bei sąžiningą veiklą: 

Būtini konkretūs šalies Seimo, Vyriausybės bei kitų valdžios institucijų veiksmai, kurie sustabdytų; 

nusikalstamų struktūrų agresiją ir garantuotų teisę, teisingumą bei žmogaus saugumą; 

Siekiant vystyti šalies ūkį, Seimas ir Vyriausybė turi sukurti Lietuvoje palankias naujų darbo vietų 

kūrimui ekonomines sąlygas, kurios garantuotų darbingų žmonių, įmonių pragyvenimą; 

Seimas ir Vyriausybė turi nuolat rūpintis, kad šalies gyventojų minimalus pragyvenimo lygis bei 

pensijos atitiktų esamas ekonomikos sąlygas ir nuosekliai didėtų, 

Priimti įstatymus, numatančius savanoriškų nevalstybinių sveikatos draudimo ir pensijų fondų stei- 

gimą ir veiklą. Į nevalstybinius socialinio draudimo fondus pervestų lėšų sąskaita turi būti dalinai su- 

mažinti mokėjimai SODRAI; 

Siekiant socialiai apsaugoti žmogų, skatinti turto ir civilinį draudimą; 

Lietuvos žmonių visuomeninius susivienijimus, kitas visuomenines institucijas valstybė turi vertinti 

kaip lygiaverčius partnerius bendrų valstybės ir visuomenės interesų erdvėje. 


ŠALIES VALDYMO SISTEMOS REFORMA 

Peržiūrėti galiojančius Lietuvos Respublikos teisinius aktus ir pašalinti jų tarpusavio prieštaravimus; 

Reformuoti vyriausybę, sumažinant ministerijų skaičių; 

Formuojant Vyriausybės politiką, tartis su Lietuvos pramonininkų konfederacija, suteikiant galimy- 

bę pramonininkų atstovams dalyvauti Vyriausybės veikloje. 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 



-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

Tik sustiprėjus gamintojams, 

visuomenei pavyks išsigelbėti nuo skurdo 

Ekonomikos klimatas Lietuvoje nepalankus 

Pagal oficialiosios statistikos duomenis, praėjusiais metais šalies pramonėje dirbo 41 procentu 

žmonių mažiau, negu 1990 metais. Panašu, kad užimtumas pramonėje ir toliau mažės. Praėjusių metų 

pabaigoje buvo 1793 veikiančios įmonės. 1312 laikinai neveikė, o 700 įmonių apskritai nerodė jokių 

gyvybės ženklų. 420 įmonių buvo likviduotos. Galbūt galėtų kiek guosti tai, kad buvo 5700 personali- 

nių įmonių. Deja, jų indėlis į šalies gamybinį potencialą kol kas ne itin reikšmingas, nes 85 procentus 

visos Lietuvoje pagaminamos produkcijos pateikia tik 650 didelių ir vidutinių įmonių, kurioms ir tenka 

pagrindinė mokesčių našta. 

Sakoma, kad pernai, palyginti su 1994 metais, šalies pramonės produkcijos gamyba padidėjo 0,5 

procento. Prisimename, kad remiantis šiuo pretekstu, buvo labai garsiai kalbama apie stabilizaciją, 

bet šį pavasarį pramonės produkcija vėl pradėjo kristi: balandį, palyginti su kovu, gamyba sumažėjo 

7 procentais, o vertinant pagal elektros energijos sunaudojimą - net 11 procentu. Išimčių, žinoma, 

yra: tabako pramonės gamyba padidėjo 18 procentų, o jeigu imsime visus praėjusius metus - net 45 

proc. ir visa ši produkcija, skirtingai nuo kitų nacionalinių gaminių, suvartojama šalyje. Beje, tabako 

pramonėje ir atlyginimai didžiausi - vidutinė mėnesio alga siekia 1079 litus. 


Ekonomikos klimatas šalyje šiuo metu iš esmės yra pramonei nepalankus. Tai iliustruoja kad ir tas fak- 

tas, jog iš visų valstybės gautų užsienio kreditų pramonei skirta tik apie 5 procentus, Pridėtinės vertės 

mokestis įvežamiems naujiems įrenginiams ir technologijoms - aiškus absurdas. Inovacijų apmokes- 

tinimas - taip pat. Visų šalių vyriausybės laikosi protekcionizmo politikos savo gamintojų atžvilgiu ir 

tai lanksčiai derina, sudarydamos laisvosios prekybos sutartis su kitomis šalimis, kurių, suprantama, 

labai reikia. Deja, negalima sakyti, kad tokios pozicijos nuosekliai laikytųsi mūsų šalies vadovybė. 

Neturime bevizio įvažiavimo į daugelį Europos šalių, kai tuo tarpu kaimynai lenkai keliauja laisvai. Mo- 

netatarinė valstybės politika stiprinti šalies ekonomiką taip pat nepadeda. Pramonininkų nuomonės 

dažnai nepaisoma 

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) nebuvo pasyvi negatyvių procesų stebėtoja. Dar pra- 

ėjusių metų kovo mėnesį išplėstiniame LPK tarybos posėdyje Vyriausybei buvo pateiktos 25 pramo- 

nininkų nuostatos, kurių įgyvendinimas leistų pramonei atsigauti, pagyvintų ne tik pramonės įmonių, 

bet ir verslo padėtį, skatintų darbo vietų išsaugojimą ir jų didinimą, užsienio investicijų pritraukimą, 

pagaliau sudarytų palankesnes j sąlygas didinti eksportą. Suprantama, kartu augtų darbuotojų atlygi- 

nimai, žmonių perkamoji galia, plėtotųsi vidaus rinka. 

Aktyvaus ir nuoseklaus LPK vadovybės dialogo su Seimu, Vyriausybe ir kitomis valstybės insti- 

tucijomis dėka pavyko pasiekti, kad kai kurie pramonei opūs klausimai būtų teigiamai išspręsti. Vien 

ne dėl pramonės įmonių kaltės susikaupusių skolų kapitalizavimas ir delspinigių nurašymas leidžia 

pašalinti maždaug 1 milijardui litų prilygstančią, į bedugnę ‘; įmones tempusią girnapusę. Deja, kur kas 

daugiau labai aktualių problemų neišspręsta. 

Mokesčių našta žlugdo verslą 

LPK bei nepriklausomų Lietuvos ir užsienio ekspertų nuomonės dėl esamos mokesčių naštos pra- 

gaištingumo yra aiškios ir seniai išsakytos, tačiau tokia esminė problema, kaip pragmatiškas mokesčių 

sistemos sureguliavimas tebėra nepajudinama tarsi uola. Dabartinis Mokesčių administravimo įstaty- 

mas vargu ar pagerins šį administravimą iš esmės, nes jis neapima „Sodros” mokesčio bei muitų admi- 

nistravimo, įteisina administravimo funkcijų dubliavimą. Jo nuostatos yra pernelyg drastiškos mokesčių 

mokėtojų atžvilgiu. Dabartiniame ekonominės ir socialinės raidos etape mokesčių sistema turėtų būti 

adekvati esamoms ūkio sąlygoms, ne tik atitikti valstybės fiskalinę politiką, bet atlikti ir skatinamąją 

funkciją, optimaliai derinti pagrindinių mokesčių naštą individualiems mokėtojams ir ūkio subjektams. 

Svarbiausias prioritetas čia turėtų būti gamybos plėtra. Tad tikslinga būtų priimti Mokesčių sistemos 

pagrindų įstatymą, apibrėžiantį mokesčių visumą bei bendrą gyventojų ir ūkio subjektų mokesčių naš- 

tą, nustatantį sąlygas ir ribas, kurių negalima būtų peržengti tiesioginiais ir netiesioginiais mokesčiais. 

Mokesčių administravimo įstatymas turėtų reglamentuoti absoliučiai visų mokesčių bei rinkliavų admi- 

nistravimą. Makroekonomikos požiūriu, bendrosios mokesčių naštos ir šalyje sukurto bendrojo vidaus 

produkto santykis neturėtų viršyti 40 procentų. Remiantis šiuo pagrindiniu įstatymu, turi būti parengti ir 

vienu metu priimti tarpusavyje suderinti mokesčių įstatymai, užtikrintas jų nuostatų stabilumas. 

Ekonominės politikos prioritetai 

Vyriausybės ekonominės užsienio politikos pagrindu turi būti Lietuvos gamintojų rėmimas. LPK 


pritaria pasirašytai laisvosios prekybos sutarčiai su Europos Sąjunga, laisvosios prekybos sutarčiai 

su Lenkija. Ateityje reikėtų siekti narystės CEFTA. Kviečiame Lietuvos Vyriausybę rodyti iniciatyvą, 

kuriant Baltijos valstybių ekonominę sąjungą. 

Anksčiau LPK laikėsi nuostatos, kad Pramonės ir prekybos ministerija siektų vystyti užsienio pre- 

kybos funkciją, organizuojant ir įtakojant užsienio prekybą, tačiau gyvenimas įneša pataisų. Šiandien 

ministerijų skaičių reikia mažinti, galbūt sujungiant Pramonės ir prekybos, Ekonomikos bei Energeti- 

kos ministerijas į vieną Ūkio ministeriją. 

Nepaisant kai kurių neigiamų pavyzdžių, reikėtų palaikyti pramoninių-finansinių grupių kūrimąsi, 

kad būtų efektyviau panaudojami finansiniai, investiciniai ištekliai ir būtų diegiamos naujos technologi- 

jos bei taikomas pažangesnis menedžmentas. Panaudodama monetarinės politikos svertus, valstybė 

turi ginti šalies gamintojus nuo agresyvių importuotojų. 

Siekiant išvesti pramonę iš kolapso būklės, būtina radikaliai pakeisti investicijų ir mokesčių politiką, 

sutvarkyti bankų veiklą reglamentuojančius įstatymus, skatinti lizingą, kaip vieną iš dabar reikalingiau- 

sių bankų teikiamų paslaugų. 

Nauja gamybos technologija ir technika bei įrenginiai neturi būti apmokestinami PVM, taip pat 

neturi būti apmokestinamos investicijoms skirtos lėšos. Naujai technikai ir technologijai įsigyti turi būti 

skiriami kreditai su Vyriausybės garantijomis. Reikėtų taip pat atsisakyti dvigubo dividendų, kitų paja- 

mų apmokestinimo. Kitų metų biudžete reikia numatyti 200-250 mln. Lt lėšas valstybiniam pramonės 

apyvartinių lėšų fondui įkurti. Šio fondo valdyme 50 proc. balsų turėtų priklausyti visuomeninėms 

gamintojų organizacijoms. 

Jau seniai laikas uždrausti ministerijoms, savivaldybėms ir kitoms valstybės institucijoms savo nuo- 

žiūra imti rinkliavas už jų atliekamas paslaugas. Mokesčiai ir rinkliavos turi būti nustatomi tik įstatymu. 

Labai svarbu kompleksiškai įvertinti tiek privalomojo socialinio .draudimo, tiek ir savanoriškojo 

pensijų bei sveikatos draudimo mokesčius. Reikia ypač atsižvelgti į savanoriškus mokesčius. Juk ne 

paslaptis, kad šiuo metu iš privalomojo socialinio draudimo fondo lėšų galima užtikrinti tik pensininkų 

balansavimą ant skurdo ribos. Bet kodėl darbuotojai negali draustis papildomai pensijai? Pagaliau ir 

darbdaviai gali tai daryti iš savo lėšų. Tačiau, kad taip būtų, reikia savanoriško draudimo įmokoms 

taikyti mokesčių lengvatas. Tokiu būdu atsirastų galimybių pritraukti gyventojų ir darbdavių lėšas. 

Skaičiuojant apmokestinamas pajamas, turėtų būti įvertinami neišvengiami rinkos sąlygomis rizi- 

kos elementai. Mokesčių atskaitomybe būtina suderinti su naująja finansų apskaitos metodika. Vals- 

tybinio socialinio draudimo įmokų surinkimą reikėtų perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai. Be 

abejo, fiskalinė reforma turėtų apimti ir kai kurių Vyriausybės funkcijų perdavimą privačiam sektoriui 

bei išlaidų, dengiamų iš biudžeto, optimizavimą, ženklų valdymo išlaidų mažinimą. Kartu turėtų būti 

efektyvesnis sveikatos apsaugos, energetikos objektų ir kai kurių kitų sričių privatizavimas. 

Iš mokesčių mokėtojų lėšų išlaikoma valdžia taip pat privalo pagaliau užtikrinti verslo ir pačių vers- 

lininkų saugumą ir nuo kriminalinių nusikaltėlių, ir nuo korumpuotų valstybės, pareigūnų. 

Socialinės politikos gairės 

Darbdavių ir profesinių sąjungų tikslai šiandien daugeliu atvejų sutampa, todėl įmonių vadovų ir pro- 

fesinių sąjungų bendradarbiavimas tampa vis perspektyvesnis. Šakinėms pramonininkų asociacijoms 


eikėtų pasirašyti bendradarbiavimo sutartis su šakinėmis profesinėmis sąjungomis. 

Kartu su profesinėmis sąjungomis reikia siekti, kad minimalus atlyginimas šalyje kitų metų viduryje 

būtų 400 Lt, o vidutinis pramonės darbuotojo atlyginimas - 800-900 Lt. Valdžia privalo priimti nelega- 

lų darbą draudžiantį įstatymą ir garantuoti pramonėje ir apskritai ūkyje dirbančių žmonių atlyginimų 

viršenybę prieš valdininkų atlyginimus. Pastarųjų dabar yra žymiai daugiau, negu realiai reikia, ypač 

- savivaldybėse ir ministerijose. Tačiau medikų ir švietimo darbuotojų atlyginimai turi labai padidėti. 

Viena vertus, kartu su profesinėmis sąjungomis turime stabdyti bedarbystės augimą, tačiau, kita 

vertus, įmonių vadovai ir savininkai neturi prisiimti valstybės funkcijų bedarbystės klausimu. Darbda- 

viai turi laikyti tiek darbuotojų, kiek jų realiai gali aprūpinti darbu ir mokėti padorius atlyginimus. Valsty- 

bė per mokesčių bei investicijų politiką turi remti ir skatinti darbo vietų skaičių didinančius darbdavius. 

Našus darbas turi tapti esmine socialinių garantijų ir dirbančiųjų gerovės sąlyga. 

Jau šį rudenį galėtų pradėti veikti privačių pensijų fondai, tačiau tam reikia priimti įstatymą dėl to- 

kių fondų kūrimo. Darbdavių dalyvavimas visų socialinės paskirties fondų kūrime ir valdyme turi būti 

reglamentuojamas įstatymu. 

Siekiant rimties ir tvarkos valstybėje, perspektyvu remtis profesinėmis sąjungomis. 

Pramonininkai įtakos šalies politinį gyvenimą 

Pasigirsta balsų, kad Lietuvos pramonininkų konfederacijos veiksmai įgauna politinį atspalvį. Kon- 

federacija, kaip visuomeninė organizacija, yra ir liks nepolitizuota. Tačiau jei ją privers, ji imsis akcijų 

prieš tas politines jėgas, kurios stoja j pramonei ir visam šalies ūkiui pragaištingas pozicijas. Vertinant 

dabartinės Vyriausybės ir jos vadovo ekonominę politiką, vis dėlto atsiranda vilčių, kad bus daugiau 

supratimo ar bent jau žalingi šalies pramonei įstatymai nebus inicijuojami ir priimami. 

Pramonininkai, kaip savininkai bei darbdaviai, pačia savo prigimtimi yra dešiniųjų pažiūrų, todėl natū- 

ralu, kad LPK Seimo rinkimuose šį rudenį rems tik tuos, kurie sieks rimties ir stabilumo valstybėje, rems 

pramonės ir verslo gaivinimo politiką, besąlygiškai gins konstitucinę teisę į nuosavybę. 

Šalies profsąjungų lyderiai taip pat pasisako už pramonės atgaivinimą ir stiprinimą. Tai leidžia 

daryti išvadą, jog formuojasi jėga, kuri sugebės daryti įtaką partijoms, Seimui, Vyriausybei, pajėgs 

pasukti valstybės ekonomikos kursą sveiku šalies ūkio atgaivinimo keliu. 

Rinkos ekonomikoje bus ir turtingų, ir neturtingų, tačiau negalime leisti, kad Lietuvoje būtų skurstančių 

ir alkanų. 

60 LPK Žvilgnis į 20 metų kelią 

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas 

Dr. Bronislovas Lubys

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 


BANKAI IR PRAMONĖ - 

PO VIENU VERSLO STOGU 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 





ENERGETIKA 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 


-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 



-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 


-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 


-‐‑ 

 

 


VERSLO SOCIALINĖ POLITIKA 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 


-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

EUROPOS SOCIALINĖ CHARTIJA 

Preambulė 

Vyriausybės, šios Chartijos signatarės, būdamos Europos Tarybos narės, 

atsižvelgdamos į tai, jog Europos Tarybos tikslas yra siekti didesnės savo narių vienybės, kad būtų 

apsaugoti ir įgyvendinti idealai bei principai, kurie yra bendras jų paveldas, taip pat prisidėti prie eko- 

nominės ir socialinės jų pažangos, ypač išlaikant ir toliau įgyvendinant žmogaus teises ir pagrindines 

laisves, 

atsižvelgdamos į tai, kad 1950 metų lapkričio 4 dieną Romoje pasirašytoje Europos žmogaus tei- 

sių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir jos papildomuose protokoluose Europos Tarybos 

valstybės narės susitarė garantuoti savo gyventojams šiuose dokumentuose apibrėžtas pilietines bei 

politines teises ir laisves, 

atsižvelgdamos į tai, kad 1961 metų spalio 18 dieną Turine pasirašyti pateiktoje Europos socialinė- 

je chartijoje ir jos papildomuose protokoluose Europos Tarybos valstybės narės, siekdamos pagerinti 

savo gyventojų gyvenimo lygį ir pakelti socialinę gerovę, susitarė garantuoti savo gyventojams šiuose 

dokumentuose apibrėžtas socialines teises, 

prisimindamos, kad 1990 metų lapkričio 5 dieną Romoje vykusioje Ministrų konferencijoje, skirtoje 

žmogaus teisėms, buvo pabrėžtas poreikis, viena vertus, išsaugoti nedalomą visų žmogaus teisių - pi- 

lietinių, politinių, ekonominių, socialinių, kultūrinių - pobūdį ir, antra vertus, suteikti Europos socialinei 

chartijai naują impulsą, 


pasiryžusios, vykdydamos 1991 metų spalio 21-22 dienomis Turine vykusios Ministrų konferenci- 

jos nutarimus, atnaujinti ir pritaikyti šios Chartijos materialųjį turinį, kad būtų atsižvelgta pirmiausia į 

esminius socialinius pokyčius, įvykusius nuo tada, kai buvo priimtas jos tekstas, 

pripažindamos teisių, kurias garantuoja Chartija su pataisomis ir 1988 metų Papildomasis protokolas, 

taip pat naujų teisių įtvirtinimo pataisytoje Chartijoje, kuri palaipsniui turėtų pakeisti Europos socialinę 

chartiją, pranašumus, 

s u s i t a r ė: 

I DALIS 

Šalys pripažįsta, kad jų visomis tinkamomis nacionalinėmis ir tarptautinėmis priemonėmis vykdy- 

tinos politikos tikslas yra sudaryti sąlygas, kuriomis būtų galima veiksmingai įgyvendinti šias teises ir 

principus: 

1. Kiekvienas žmogus privalo turėti galimybę savo laisvai pasirinktu darbu užsidirbti pragyvenimą. 

2. Visi darbuotojai turi teisę į tinkamas darbo sąlygas. 

3. Visi darbuotojai turi teisę į saugias ir sveikas darbo sąlygas. 

4. Visi darbuotojai turi teisę į teisingą atlyginimą, garantuojantį normalų jų pačių ir jų šeimų gyvenimo lygį. 

5. Visi darbuotojai ir darbdaviai, siekdami apsaugoti savo ekonominius ir socialinius interesus, turi 

teisę laisvai jungtis į nacionalines ir tarptautines organizacijas. 

6. Visi darbuotojai ir darbdaviai turi teisę į kolektyvines derybas. 

7. Vaikai ir paaugliai turi teisę būti ypač ginami nuo jiems iškylančių fizinių ir moralinių pavojų. 

8. Dirbančios moterys nėštumo metu turi teisę į specialią apsaugą. 

9. Kiekvienas žmogus turi teisę gauti atitinkamas profesinio orientavimo paslaugas, padedančias 

jam pasirinkti profesiją, kuri atitiktų jo asmeninius sugebėjimus ir interesus. 

10. Kiekvienas žmogus turi teisę į tinkamas profesinio rengimo sąlygas. 

11. Kiekvienas žmogus turi teisę naudotis visomis priemonėmis, leidžiančiomis pasiekti aukščiausią, 

kokį tik galima, sveikatingumo lygį. 

12. Visi darbuotojai ir jų išlaikytiniai turi teisę į socialinę apsaugą. 

13. Kiekvienas asmuo, neturintis pakankamai išteklių, turi teisę į socialinę paramą ir medicinos pagalbą. 

14. Kiekvienas žmogus turi teisę naudotis socialinės rūpybos tarnybų paslaugomis. 

15. Neįgalieji turi teisę į savarankiškumą, socialinę integraciją ir dalyvavimą visuomenės gyvenime. 

16. Šeima, kaip pagrindinė visuomenės ląstelė, siekiant užtikrinti jos visapusišką vystymąsi, turi teisę 

į atitinkamą socialinę, teisinę ir ekonominę apsaugą. 

17. Vaikai ir paaugliai turi teisę į atitinkamą socialinę, teisinę ir ekonominę apsaugą. 

18. Kiekvienos Šalies piliečiai kiekvienos kitos Šalies teritorijoje turi teisę dirbti bet kurį mokamą darbą 

tokiomis pat teisėmis, kaip ir pastarosios šalies piliečiai, atsižvelgiant į apribojimus, kurie taikomi 

dėl pagrįstų ekonominių ir socialinių priežasčių. 

19. Darbuotojai migrantai, kurie yra vienos iš Šalių piliečiai, ir jų šeimos turi teisę į apsaugą ir paramą 

kiekvienos kitos Šalies teritorijoje. 

20. Visi darbuotojai turi teisę į lygias galimybes ir vienodą padėtį darbo ir profesijos reikalais nediskri- 


minuojant dėl lyties. 

21. Darbuotojai turi teisę į informaciją ir konsultaciją įmonėje. 

22. Darbuotojai turi teisę dalyvauti įmonėje nustatant ir gerinant darbo sąlygas bei darbo aplinką. 

23. Pagyvenę žmonės turi teisę į socialinę apsaugą. 

24. Visi darbuotojai turi teisę į apsaugą darbo sutarties nutraukimo atveju. 

25. Visi darbuotojai turi teisę ginti savo reikalavimus jų darbdavio bankroto atveju. 

26. Visi darbuotojai turi teisę į orumą darbe. 

27. Visi pareigų šeimai turintys asmenys, kurie dirba arba nori įsidarbinti, turi teisę tai daryti nediskri- 

minuojami ir, kiek tai įmanoma, jų darbas bei pareigos šeimai neturi vienas kitam prieštarauti. 

28. Darbuotojų atstovai įmonėse turi teisę į apsaugą nuo priešiškų veiksmų ir turėtų turėti atitinkamas 

sąlygas savo funkcijoms atlikti. 

29. Visi darbuotojai turi teisę į informaciją ir konsultacijas grupinio atleidimo atvejais. 

30. Kiekvienas žmogus turi teisę į apsaugą nuo skurdo ir socialinės atskirties. 

31. Kiekvienas žmogus turi teisę į būstą. 

II DALIS 

Šalys įsipareigoja, kaip numatyta III dalyje, laikyti joms privalomais šiuose straipsniuose ir punktuo- 

se išdėstytus įsipareigojimus. 

1 straipsnis. Teisė į darbą 

Siekdamos užtikrinti, kad būtų veiksmingai įgyvendinta teisė į darbą, Šalys įsipareigoja: 

1. Vienu iš pagrindinių savo tikslų ir pareigų laikyti kuo didesnio ir pastovesnio užimtumo siekimą ir 

išlaikymą, kad ateityje būtų pasiektas visiškas užimtumas. 

2. Veiksmingai ginti darbuotojo teisę savo laisvai pasirinktu darbu užsidirbti pragyvenimą. 

3. Sukurti tarnybas, teikiančias visiems darbuotojams nemokamas paslaugas įsidarbinimo reikalais, 

arba palaikyti jų veiklą. 

4. Organizuoti arba skatinti atitinkamą profesinį orientavimą, rengimą ir perkvalifikavimą. 

2 straipsnis. Teisė į tinkamas darbo sąlygas 

Siekdamos užtikrinti, kad būtų veiksmingai įgyvendinta teisė į tinkamas darbo sąlygas, Šalys įsi- 

pareigoja: 

1. Nustatyti priimtiną darbo dienos ir darbo savaitės laiką ir palaipsniui trumpinti darbo savaitę tiek, 

kiek leidžia darbo našumo padidėjimas ir kiti su tuo susiję veiksniai. 

2. Nustatyti oficialias mokamas švenčių dienas. 

3. Nustatyti ne mažiau kaip keturių savaičių kasmetines mokamas atostogas. 

4. Pašalinti riziką esant pavojingoms arba kenksmingoms sveikatai darbo sąlygoms, o ten, kur tokios 

rizikos neįmanoma pašalinti arba reikiamai sumažinti, sutrumpinti tokių sričių darbuotojų darbo 

dieną arba suteikti jiems papildomas mokamas atostogas. 

5. Garantuoti kartą per savaitę poilsio laiką, kuris, jei įmanoma, turi sutapti su diena, kuri pagal tradi- 

ciją ar paprotį toje šalyje ar regione laikoma poilsio diena. 

6. Garantuoti, kad kiek galima greičiau ir jokiu būdu ne vėliau kaip per du mėnesius nuo jų priėmimo 


į darbą dienos darbuotojai būtų raštu informuojami svarbiausiais sutarties arba darbo santykių 

klausimais. 

7. Garantuoti, kad naktinį darbą dirbantys darbuotojai galėtų naudotis priemonėmis, numatytomis 

atsižvelgiant į šio darbo išskirtinumą. 

3 straipsnis. Teisė į sveikas ir saugias darbo sąlygas 

Siekdamos užtikrinti, kad būtų veiksmingai įgyvendinta teisė į sveikas ir saugias darbo sąlygas, 

konsultuodamosi su darbdavių ir darbuotojų organizacijomis, Šalys įsipareigoja: 

1. Rengti, įgyvendinti ir nuolat tobulinti nuoseklią valstybės politiką darbo saugos, profesinės sveika- 

tos ir darbo aplinkos srityje. Pagrindinis šios politikos tikslas yra gerinti darbo saugą, sveikatos są- 

lygas ir užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams bei traumoms darbo metu, susijusioms su darbu 

arba tapusioms darbo padariniu, visų pirma šalinant su darbo aplinka susijusios rizikos priežastis. 

2. Priimti norminius aktus dėl darbo saugos ir sveikatos sąlygų. 

3. Imtis priemonių, kad būtų laikomasi tokių norminių aktų, organizuojant jų vykdymo kontrolę. 

4. Skatinti visiems darbuotojams prieinamų profesinės sveikatos tarnybų, kurių svarbiausios funkci- 

jos būtų prevencija ir konsultavimas, laipsnišką plėtojimą. 

4 straipsnis. Teisė į teisingą atlyginimą 

Siekdamos užtikrinti, kad būtų veiksmingai įgyvendinta teisė į teisingą atlyginimą už darbą, Šalys 

įsipareigoja: 

1. Pripažinti darbuotojų teisę į tokį atlyginimą, kuris garantuotų jiems ir jų šeimoms normalų gyvenimo 

lygį. 

2. Pripažinti darbuotojų teisę į padidintą darbo užmokestį už viršvalandžius, atsižvelgiant į išimtis kai 

kuriais ypatingais atvejais. 

3. Pripažinti vyrų ir moterų teisę į vienodą atlyginimą už vienodos vertės darbą. 

4. Pripažinti visų darbuotojų teisę į tinkamą išankstinio pranešimo apie atleidimą iš darbo laiką. 

5. Leisti atskaitymus iš darbo užmokesčio tiktai laikantis tokių sąlygų ir tokio dydžio, kuriuos numato 

vidaus įstatymai ar kiti teisės aktai, arba nustato kolektyvinės sutartys ar arbitražo sprendimai. 

Įgyvendinti šias teises siekiama įtvirtinant jas laisvai sudaromomis kolektyvinėmis sutartimis, įstaty- 

mo nustatytu darbo užmokesčio reguliavimo mechanizmu arba kitomis priemonėmis, atitinkančiomis 

vidaus sąlygas. 

5 straipsnis. Teisė jungtis į organizacijas 

Siekdamos užtikrinti arba skatinti darbuotojų ir darbdavių laisvę kurti vietines, nacionalines ar tarp- 

tautines organizacijas savo ekonominiams ar socialiniams interesams ginti ir stoti į šias organizacijas, 

Šalys įsipareigoja savo nacionalinės teisės normomis nevaržyti šios laisvės arba jų netaikyti taip, kad 

ją varžytų. Kokiu mastu šiame straipsnyje numatomos garantijos turi būti taikomos policijai, nustato 

vidaus įstatymai arba kiti teisės aktai. Principą, kuriuo vadovaujamasi taikant šias garantijas kariš- 

kiams, ir mastą, kuriuo jos yra taikomos šios kategorijos asmenims, taip pat nustato vidaus įstatymai 

ar kiti teisės aktai. 

6 straipsnis. Teisė į kolektyvines derybas 

Siekdamos užtikrinti, kad būtų veiksmingai įgyvendinta teisė į kolektyvines derybas, Šalys įsipareigoja: 


1. Skatinti rengti bendras darbuotojų ir darbdavių konsultacijas. 

2. Skatinti, kai yra būtina ir tikslinga, sukurti savanoriškų derybų tarp darbdavių arba darbdavių orga- 

nizacijų ir darbuotojų organizacijų mechanizmą siekiant kolektyvinėmis sutartimis reguliuoti darbo 

santykius ir darbo sąlygas. 

3. Skatinti sukurti ir panaudoti atitinkamą taikinimo ir savanoriško arbitražo mechanizmą darbo gin- 

čams spręsti. 

Ir pripažįsta: 

4. Darbuotojų ir darbdavių teisę veikti kolektyviai kilus interesų konfliktams, taip pat teisę streikuoti, 

laikantis įsipareigojimų pagal anksčiau sudarytas kolektyvines sutartis. 

7 straipsnis. Vaikų ir paauglių teisė į apsaugą 

Siekdamos užtikrinti, kad būtų veiksmingai įgyvendinta vaikų ir paauglių teisė į apsaugą, Šalys 

įsipareigoja: 

1. Nustatyti, kad minimalus priėmimo į darbą amžius būtų 15 metų, išskyrus tuos atvejus, kai vaikai 

dirba lengvą darbą, nekenkiantį jų sveikatai, dorovei ar mokymuisi. 

2. Nustatyti, kad minimalus priimamųjų į tam tikrus darbus, kurie yra laikomi pavojingais ir kenksmin- 

gais sveikatai, amžius būtų 18 metų. 

3. Nustatyti, kad asmenys, kuriems tebegalioja privalomas mokymas, nebūtų įdarbinami tokiose sri- 

tyse, kur jie neturėtų galimybės sėkmingai mokytis. 

4. Nustatyti, kad asmenims iki 18 metų amžiaus darbo laikas būtų sutrumpintas atsižvelgiant į jų 

vystymosi ir ypač į jų profesinio pasirengimo poreikius. 

5. Pripažinti jaunų darbuotojų ir mokinių teisę į teisingą darbo užmokestį ar kitas atitinkamas išmo- 

kas. 

6. Nustatyti, kad laikas, kurį paaugliai darbdavio sutikimu per įprastinę darbo dieną sugaišta profesi- 

niam pasirengimui, būtų laikomas darbo dienos dalimi. 

7. Nustatyti, kad dirbantys asmenys iki 18 metų amžiaus turėtų teisę į ne mažiau kaip 4 savaičių kas- 

metines mokamas atostogas. 

8. Nustatyti, kad asmenys iki 18 metų amžiaus nebūtų skiriami dirbti naktinio darbo, išskyrus tam 

tikrus darbus, kuriuos nustato vidaus įstatymai ar kiti teisės aktai. 

9. Nustatyti, kad asmenys iki 18 metų amžiaus, dirbantys darbus, kuriuos nustato vidaus įstatymai ar 

kiti teisės aktai, reguliariai tikrintųsi sveikatą. 

10. Užtikrinti ypatingą apsaugą nuo vaikams ir paaugliams iškylančių fizinių ir moralinių pavojų, o ypač 

nuo tų, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai yra susiję su jų darbu. 

8 straipsnis. Dirbančių moterų teisė į motinystės apsaugą 

Siekdamos užtikrinti, kad būtų veiksmingai įgyvendinta dirbančių moterų teisė į motinystės apsau- 

gą, Šalys įsipareigoja: 

1. Suteikti moterims prieš gimdymą ir po jo mokamas, ne trumpesnes kaip 14 savaičių bendros tru- 

kmės atostogas, arba pakankamas socialinio draudimo išmokas arba išmokas iš valstybės fondų 

tokioms atostogoms. 

2. Laikyti neteisėtu dalyku tai, kad darbdavys iš anksto įspėja moterį dėl atleidimo laikotarpiu nuo 


tada, kai ji savo darbdaviui praneša, jog yra nėščia, iki motinystės atostogų pabaigos, arba įspėja 

ją apie atleidimą tokiu metu, kai to įspėjimo laikas baigiasi tokių atostogų metu. 

3. Užtikrinti, kad savo kūdikius žindančioms motinoms darbo metu būtų suteikiamos tam reikalingos 

pertraukos. 

4. Reglamentuoti nėščių, neseniai gimdžiusių ir žindančių moterų skyrimą naktiniam darbui. 

5. Uždrausti skirti nėščias, neseniai gimdžiusias ir žindančias moteris dirbti požeminius kasybos darbus 

ir, jei reikia, visus kitus darbus, kurie netinkami joms dėl to, kad yra pavojingi, kenksmingi sveikatai 

arba sunkūs, ir imtis reikiamų priemonių apsaugoti tokių moterų teisę į darbą. 

9 straipsnis. Teisė į profesinį orientavimą 

Siekdamos užtikrinti, kad būtų veiksmingai įgyvendinta teisė į profesinį orientavimą, Šalys įsipar- 

eigoja teikti arba prireikus skatinti paslaugas, kurios padėtų visiems asmenims, įskaitant neįgaliuo- 

sius, spręsti problemas, susijusias su profesijos pasirinkimu ir jos įgijimu, tinkamai atsižvelgiant į jų 

individualias savybes ir požiūrį į galimybę įgyti profesiją. Ši pagalba turi būti teikiama nemokamai tiek 

paaugliams, įskaitant moksleivius, tiek suaugusiesiems. 

10 straipsnis. Teisė į profesinį rengimą 

Siekdamos užtikrinti, kad būtų veiksmingai įgyvendinta teisė į profesinį rengimą, Šalys įsipareigoja: 

1. Teikti arba prireikus skatinti visų asmenų, įskaitant neįgaliuosius, techninį ir profesinį rengimą kon- 

sultuojantis su darbdavių ir darbuotojų organizacijomis ir, atsižvelgiant tik į individualius gabumus, 

sudaryti galimybes įgyti aukštąjį techninį ir universitetinį išsilavinimą. 

2. Kurti arba plėtoti mokinių rengimo sistemą ir imtis kitų nuolatinių priemonių parengti vaikinus ir 

merginas įvairioms specialybėms. 

3. Sudaryti arba prireikus padėti sudaryti: 

a) tinkamas ir nesunkiai prieinamas suaugusių darbuotojų mokymo sąlygas; 

b) specialias galimybes suaugusiems darbuotojams perkvalifikuoti, kai tai reikalinga dėl technikos 

pažangos arba naujų tendencijų užimtumo srityje. 

4. Teikti arba prireikus remti specialias priemones ilgai nedirbusiems žmonėms perkvalifikuoti ir rein- 

tegruoti. 

5. Skatinti, kad būtų maksimaliai naudojamos galimybės, kurias teikia atitinkamos priemonės, tokios 

kaip: 

a) visokių rinkliavų ar mokesčių sumažinimas arba panaikinimas; 

b) finansinės paramos atitinkamais atvejais suteikimas; 

c) darbdavio prašymu laiko, sugaišto darbo metu papildomam profesiniam rengimui, įtraukimas į 

normalios darbo dienos laiką; 

d) mokinių ir kitų jaunų darbuotojų rengimo sistemos efektyvumo užtikrinimas atitinkamomis kontro- 

lės priemonėmis konsultuojantis su darbuotojų ir darbdavių organizacijomis ir apskritai atitinkama 

jaunų darbuotojų interesų apsauga. 

11 straipsnis. Teisė į sveikatos apsaugą 

Siekdamos užtikrinti, kad būtų veiksmingai įgyvendinta teisė į sveikatos apsaugą, Šalys įsiparei- 

goja tiesiogiai ar bendradarbiaudamos su valstybinėmis ar privačiomis organizacijomis imtis reikiamų 


priemonių, skirtų, be kita ko: 

1. Kiek įmanoma prastos sveikatos priežastims šalinti. 

2. Konsultacijoms teikti ir rūpintis švietimo priemonėmis, kuriomis propaguojama sveika gyvensena 

bei skatinama asmeninė atsakomybė už savo sveikatą. 

3. Kiek įmanoma užkirsti kelią epideminėms, endeminėms ir kitoms ligoms, taip pat nelaimingiems 

atsitikimams. 

12 straipsnis. Teisė į socialinę apsaugą 

Siekdamos užtikrinti, kad būtų veiksmingai įgyvendinta teisė į socialinę apsaugą, Šalys įsipareigoja: 

1. Sukurti arba toliau išlaikyti socialinės apsaugos sistemą. 

2. Išlaikyti tinkamo lygio socialinės apsaugos sistemą - bent tokio, kuris yra būtinas Europos sociali- 

nės apsaugos kodeksui ratifikuoti. 

3. Stengtis, kad socialinės apsaugos sistema nuolat tobulėtų, pasiektų aukštesnį lygį. 

4. Imtis priemonių sudarant atitinkamus dvišalius ar daugiašalius susitarimus ar kitais būdais ir lai- 

kantis tokiuose susitarimuose nustatytų sąlygų, kad būtų užtikrintas: 

a) vienodas kitų Šalių piliečių ir jų pačių piliečių naudojimasis teisėmis į socialinę apsaugą, įskaitant 

pagal socialinės apsaugos įstatymus teikiamų lengvatų išlaikymą nepriklausomai nuo asmenų, 

kurie naudojasi teise į socialinę apsaugą, kilnojimosi Šalių teritorijose; 

b) teisių į socialinę apsaugą suteikimas, išlaikymas ir atnaujinimas tokiomis priemonėmis kaip drau- 

dimo laikotarpio ar darbo stažo, įgyto pagal kiekvienos Šalies įstatymus, susumavimas. 

13 straipsnis. Teisė į socialinę paramą ir medicinos pagalbą 

Siekdamos užtikrinti, kad būtų veiksmingai įgyvendinta teisė į socialinę paramą ir medicinos pagal- 

bą, Šalys įsipareigoja: 

1. Užtikrinti, kad kiekvienas asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pragyvenimui ir kuris negali gauti to- 

kių lėšų savo pastangomis ar iš kitų šaltinių, ypač iš socialinės apsaugos sistemos, gautų reikiamą 

paramą, o susirgęs - priežiūrą, būtiną pagal jo sveikatos būklę. 

2. Užtikrinti, kad asmenims, kurie gauna tokią pagalbą, dėl šios priežasties nebūtų ribojamos politi- 

nės ir socialinės teisės. 

3. Imtis priemonių, kad kiekvienas žmogus galėtų gauti iš atitinkamų valstybinių ar privačių tarnybų 

tokią konsultaciją ir asmeninę pagalbą, kokios gali prireikti, kad būtų galima išvengti jo paties ar 

šeimos nepritekliaus, pašalinti jį ar palengvinti. 

4. Taikyti teisėtai esantiems jų teritorijose kitų Šalių piliečiams šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose 

nurodytas nuostatas tokiomis pat kaip ir savo piliečiams sąlygomis pagal įsipareigojimus, kurie 

yra apibrėžti 1953 metų gruodžio 11 dieną Paryžiuje pasirašytoje Europos socialinės paramos ir 

medicinos pagalbos konvencijoje. 

14 straipsnis. Teisė naudotis socialinės rūpybos tarnybų paslaugomis 

Siekdamos užtikrinti, kad būtų veiksmingai įgyvendinta teisė naudotis socialinės rūpybos tarnybų 

paslaugomis, Šalys įsipareigoja: 

1. Remti arba steigti tarnybas, kurios tam tikrais socialinės veiklos būdais prisidėtų tiek prie pavienių 

asmenų, tiek prie visuomenės grupių vystymosi bei gerovės kėlimo ir padėtų jiems prisitaikyti prie 


socialinės aplinkos. 

2. Skatinti pavienius asmenis ir savanoriškas ar kitas organizacijas prisidėti prie tokių tarnybų steigi- 

mo ir jų veiklos palaikymo. 

15 straipsnis. Neįgaliųjų teisė į savarankiškumą, socialinę integraciją ir dalyvavimą visuome- 

nės gyvenime 

Siekdamos užtikrinti, kad būtų veiksmingai įgyvendinta neįgalių asmenų, nepaisant amžiaus ir ne- 

galios pobūdžio bei kilmės, teisė į savarankiškumą, socialinę integraciją ir dalyvavimą visuomenės 

gyvenime, Šalys įsipareigoja, visų pirma: 

1. Imtis reikiamų priemonių, kad būtų užtikrintas neįgalių asmenų konsultavimas, mokymas ir profe- 

sinis rengimas, kur tai įmanoma, bendrų įstaigų sistemoje, o jei nėra tokių galimybių - naudojantis 

specializuotų valstybinių ar privačių įstaigų pagalba. 

2. Padėti jiems įsidarbinti naudojantis visomis priemonėmis, kurios skatintų darbdavius priimti ir ap- 

rūpinti darbu neįgaliuosius įprastoje darbo aplinkoje arba pritaikyti darbo sąlygas prie neįgaliųjų 

poreikių, arba, jeigu tai neįmanoma dėl neįgalumo pobūdžio, nustatant arba sukuriant užimtumo 

garantijas pagal neįgalumo laipsnį. Tam tikrais atvejais įgyvendinant tokias priemones gali reikėti 

specializuotų institucijų ir pagalbos tarnybų paramos. 

3. Remti jų visišką socialinę integraciją ir dalyvavimą visuomenės gyvenime, ypač naudojant prie- 

mones, įskaitant techninę įrangą, kurios padeda įveikti bendravimo bei judėjimo kliūtis ir sudaro 

sąlygas, kad jiems būtų prieinamas transportas, būstas, kultūrinė veikla bei laisvalaikis. 

16 straipsnis. Šeimos teisė į socialinę, teisinę ir ekonominę apsaugą 

Siekdamos užtikrinti būtinas sąlygas visapusiškam šeimos, kaip pagrindinės visuomenės ląstelės, 

vystymuisi, Šalys įsipareigoja prisidėti prie šeimos gyvenimo ekonominės, teisinės ir socialinės ap- 

saugos tokiomis priemonėmis kaip socialinės ir šeimos pašalpos, palanki valstybės mokesčių politi- 

ka, šeimos aprūpinimas būstu, lengvatos jaunavedžiams ir kitomis reikiamomis priemonėmis. 

17 straipsnis. Vaikų ir paauglių teisė į socialinę, teisinę ir ekonominę apsaugą 

Siekdamos užtikrinti, kad būtų veiksmingai įgyvendinta vaikų ir paauglių teisė augti aplinkoje, kuri 

skatina visapusišką jų asmenybės ir fizinių bei protinių galių vystymąsi, Šalys įsipareigoja tiesiogiai 

arba bendradarbiaudamos su viešosiomis ir privačiomis organizacijomis imtis visų tinkamų ir reikiamų 

priemonių, kuriomis siekiama: 

1. a) užtikrinti, kad vaikai ir paaugliai, atsižvelgiant į jų tėvų teises ir pareigas, turėtų reikalingą priežiūrą 

ir pagalbą, būtų tinkamai mokomi ir lavinami, ypač nustatant tokiems tikslams tinkamų institucijų bei 

tarnybų steigimą ir palaikymą; 

b) apsaugoti vaikus ir paauglius nuo apleidimo, smurto ir išnaudojimo; 

c) teikti valstybės apsaugą ir specialią pagalbą vaikams ir paaugliams, laikinai arba visiškai neteku- 

siems savo šeimos paramos. 

2. Suteikti vaikams ir paaugliams nemokamą pradinį bei vidurinį išsilavinimą ir skatinti juos tvarkingai 

lankyti mokyklą. 

18 straipsnis. Teisė dirbti mokamą darbą kitų Šalių teritorijoje 

Siekdamos užtikrinti, kad būtų veiksmingai įgyvendinta teisė dirbti mokamą darbą kiekvienos kitos 


Šalies teritorijoje, Šalys įsipareigoja: 

1. Taikyti galiojančias taisykles vadovaudamosi liberalumo dvasia. 

2. Supaprastinti esamus formalumus ir sumažinti ar panaikinti žyminius mokesčius arba kitas rinklia- 

vas, kurias moka darbuotojai užsieniečiai ar jų darbdaviai. 

3. Individualiai ar kolektyviai liberalizuoti taisykles, reglamentuojančias darbuotojų užsieniečių darbą. 

Ir pripažįsta: 

4. Savo piliečių teisę išvykti iš savo šalies, kad galėtų dirbti mokamą darbą kitų Šalių teritorijose. 

19 straipsnis. Darbuotojų migrantų ir jų šeimų teisė į apsaugą ir paramą 

Siekdamos užtikrinti, kad būtų veiksmingai įgyvendinta darbuotojų migrantų ir jų šeimų teisė į ap- 

saugą ir paramą kiekvienos kitos Šalies teritorijoje, Šalys įsipareigoja: 

1. Padėti sukurti arba paremti veiklą atitinkamų tarnybų, teikiančių reikiamas ir nemokamas paslau- 

gas, kurios padėtų tokiems darbuotojams visų pirma gauti tikslią informaciją, ir imtis visų reikiamų 

priemonių, kiek leidžia vidaus įstatymai ir kiti teisės aktai, prieš klaidinamą propagandą emigracijos 

ir imigracijos klausimais. 

2. Imtis atitinkamų jų jurisdikcijai priklausančių priemonių, kurios palengvintų tokių darbuotojų ir jų 

šeimų išvykimą, persikėlimą ir priėmimą, ir pagal savo jurisdikciją suteikti reikiamas paslaugas 

sveikatos, medicininio aptarnavimo srityje bei sudaryti geras higienos sąlygas persikėlimo metu. 

3. Prireikus skatinti valstybinių ir privačių socialinių tarnybų bendradarbiavimą emigracijos ir imigra- 

cijos šalyse. 

4. Garantuoti tokiems darbuotojams, teisėtai esantiems jų teritorijose, kai tokias sritis reglamentuoja 

įstatymai ar kiti teisės aktai arba kontroliuoja administracinės tarnybos, ne mažiau palankią padėtį 

už tą, kuria naudojasi jų pačių piliečiai šiose srityse: 

a) atlyginimo ir kitų įdarbinimo bei darbo sąlygų; 

b) narystės profesinėse sąjungose ir naudojimosi kolektyvinių derybų teikiamais pranašumais; 

c) būsto. 

5. Garantuoti tokiems darbuotojams, teisėtai esantiems jų teritorijose, ne mažiau palankią padėtį už 

tą, kuria naudojasi jų pačių piliečiai mokesčių, rinkliavų ar draudimo įmokų, kuriuos moka dirbantys 

asmenys, atžvilgiu. 

6. Kiek įmanoma padėti susijungti darbuotojo užsieniečio, kuriam leista įsikurti toje teritorijoje, šei- 

mai. 

7. Garantuoti tokiems darbuotojams, teisėtai esantiems jų teritorijose, padėtį, ne mažiau palankią už 

tą, kuria naudojasi jų pačių piliečiai, šiame straipsnyje paminėtų klausimų teisminio nagrinėjimo 

atžvilgiu. 

8. Garantuoti tokiems darbuotojams, teisėtai gyvenantiems jų teritorijoje, kad jie nebus išsiųsti, išsky- 

rus atvejus, kai jie kelia grėsmę nacionaliniam saugumui arba daro žalą visuomenės interesams ar 

dorovei. 

9. Leisti tokiems darbuotojams, neviršijant teisėtų dydžių, pervesti tiek savo uždarbio ir santaupų, 

kiek jie pageidauja. 

10. Taikyti šiame straipsnyje numatytą apsaugą ir paramą savarankiškai dirbantiems migrantams, kai 


tokios priemonės taikytinos šios kategorijos darbuotojams. 

11. Skatinti darbuotojus migrantus ir jų šeimų narius bei jiems padėti mokytis priimančiosios valstybės 

nacionalinės kalbos, o jeigu tokių kalbų yra kelios - vienos iš tų kalbų. 

12. Kiek įmanoma skatinti darbuotojų migrantų vaikus ir jiems padėti mokytis migrantų gimtosios kal- 

bos. 

20 straipsnis. Teisė į lygias galimybes ir vienodą padėtį darbo ir profesijos reikalais nediskri- 

minuojant dėl lyties 

Siekdamos užtikrinti, kad būtų veiksmingai įgyvendinta teisė į lygias galimybes ir vienodą padėtį 

darbo ir profesijos reikalais nediskriminuojant dėl lyties, Šalys įsipareigoja pripažinti tą teisę ir imtis 

reikiamų priemonių, kad užtikrintų arba skatintų ją įgyvendinti šiose srityse: 

a) darbo prieinamumo, apsaugos nuo atleidimo iš darbo ir perkėlimo darbe; 

b) profesinio orientavimo, rengimo, perkvalifikavimo ir prisitaikymo; 

c) įsidarbinimo ir darbo sąlygų, įskaitant atlyginimą už darbą; 

d) karjeros, įskaitant paaukštinimą darbe. 

21 straipsnis. Teisė į informaciją ir konsultaciją 

Siekdamos užtikrinti, kad būtų veiksmingai įgyvendinta darbuotojų teisė gauti informaciją ir kon- 

sultaciją įmonėje, Šalys įsipareigoja imtis tam tikrų priemonių ar remti jas, kad darbuotojai ar jų atsto- 

vai pagal vidaus įstatymus ar praktiką: 

a) būtų nuolat ar tam tikrais laikotarpiais ir jiems suprantamai informuojami apie įmonės, kurioje jie 

dirba, ekonominę bei finansinę būklę, susitarus, kad tam tikra informacija, kurios atskleidimas pa- 

kenktų įmonei, gali būti neteikiama arba viešai neskelbtina; ir 

b) būtų laiku konsultuojami apie numatomus sprendimus, kurie galėtų turėti esminę įtaką darbuotojų 

interesams, ypač apie tuos sprendimus, kurie gali gerokai paveikti užimtumą įmonėje. 

22 straipsnis. Teisė dalyvauti nustatant ir gerinant darbo sąlygas bei darbo aplinką 

Siekdamos užtikrinti, kad būtų veiksmingai įgyvendinta darbuotojų teisė dalyvauti nustatant ir ge- 

rinant darbo sąlygas bei darbo aplinką įmonėje, Šalys įsipareigoja imtis priemonių ar remti jas, kad 

darbuotojai ar jų atstovai pagal vidaus įstatymus ir praktiką dalyvautų: 

a) nustatant ir gerinant darbo sąlygas, darbo organizavimą ir darbo aplinką; 

b) ginant sveikatą ir saugą įmonėje; 

c) organizuojant socialines ir socialines kultūrines paslaugas ir sąlygas įmonėje; 

d) kontroliuojant, kaip laikomasi šioje srityje galiojančių norminių aktų. 

23 straipsnis. Pagyvenusių žmonių teisė į socialinę apsaugą 

Siekdamos užtikrinti, kad būtų veiksmingai įgyvendinta pagyvenusių žmonių teisė į socialinę ap- 

saugą, Šalys įsipareigoja tiek tiesiogiai, tiek bendradarbiaudamos su viešosiomis ar privačiomis orga- 

nizacijomis imtis atitinkamų priemonių arba remti jas, ypač tų, kuriomis: 

- sudaromos sąlygos pagyvenusiems žmonėms kuo ilgiau būti naudingais visuomenės nariais šiais 

būdais: 

a) skiriant pakankamai lėšų, leidžiančių jiems normaliai gyventi ir aktyviai dalyvauti visuomenės, soci- 

aliniame ir kultūriniame gyvenime; 


) teikiant informaciją apie paslaugas ir lengvatas, kurios numatytos pagyvenusiems žmonėms, ir 

apie jų galimybes naudotis jomis; 

- sudaromos sąlygos pagyvenusiems žmonėms laisvai pasirinkti gyvenimo būdą ir gyventi nepriklau- 

somiems jiems įprastoje aplinkoje tiek, kiek jie norės ir galės, šiais būdais: 

a) aprūpinant juos gyvenamuoju plotu, atitinkančiu jų poreikius ir sveikatos būklę, arba teikiant pa- 

kankamą paramą jų būstui tinkamai pertvarkyti; 

b) teikiant medicinos priežiūrą ir paslaugas atsižvelgiant į jų sveikatos būklę; 

- garantuojama įstaigose gyvenantiems pagyvenusiems žmonėms atitinkama globa, kartu gerbiant jų 

asmeninį gyvenimą, ir dalyvavimas priimant sprendimus dėl jų gyvenimo sąlygų šiose įstaigose. 

24 straipsnis. Teisė į apsaugą darbo sutarties nutraukimo atveju 

Siekdamos užtikrinti, kad būtų veiksmingai įgyvendinta darbuotojų teisė į apsaugą darbo sutarties 

nutraukimo atveju, Šalys pripažįsta, jog: 

a) visi darbuotojai turi teisę, kad jų darbo sutartis nebūtų nutraukta be svarbių priežasčių, nesusijusių 

su jų sugebėjimais ar elgesiu arba pagrįstų įmonės, įstaigos ar tarnybos veiklos reikalavimais; 

b) darbuotojai, kurių darbo sutartis buvo nutraukta be svarbios priežasties, turi teisę į atitinkamą 

kompensaciją arba kitus tinkamus atlyginimo būdus. 

Šiuo tikslu Šalys įsipareigoja užtikrinti, kad darbuotojai, kurie mano, jog jų darbo sutartis buvo 

nutraukta be svarbios priežasties, turėtų teisę kreiptis į nešališką instituciją. 

25 straipsnis. Darbuotojų teisė į savo reikalavimų gynimą darbdavio bankroto atveju 

Siekdamos užtikrinti, kad būtų veiksmingai įgyvendinta darbuotojų teisė į savo reikalavimų gynimą 

darbdavio bankroto atveju, Šalys įsipareigoja užtikrinti, kad darbuotojų reikalavimus, susijusius su 

darbo sutartimis arba darbo santykiais, užtikrintų garantinė institucija arba būtų numatyta kita veiks- 

minga gynimo forma. 

26 straipsnis. Teisė į orumą darbe 

Siekdamos užtikrinti, kad būtų veiksmingai įgyvendinta darbuotojų teisė į orumą darbe, Šalys, 

konsultuodamosi su darbdavių ir darbuotojų organizacijomis, įsipareigoja: 

1. Skatinti jautrumą ir informuotumą, padedančius užkirsti kelią seksualiniam priekabiavimui darbe 

arba kitaip susijusiam su darbu, ir imtis visų reikiamų priemonių, kad darbuotojai būtų apsaugoti 

nuo tokio elgesio. 

2. Skatinti jautrumą ir informuotumą, padedančius užkirsti kelią nuolatiniams smerktiniems ar aiškiai 

neigiamiems ir įžeidžiamiems veiksmams, nukreiptiems prieš pavienius darbuotojus darbe ar kitaip 

susijusiems su darbu, ir imtis visų reikiamų priemonių, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo tokio 

elgesio. 

27 straipsnis. Pareigų šeimai turinčių darbuotojų teisė į lygias galimybes ir vienodą padėtį 

Siekdamos užtikrinti, kad būtų veiksmingai įgyvendinta pareigų šeimai turinčių darbuotojų vyrų ir 

moterų teisė į lygias galimybes ir vienodą padėtį tarp jų ir kitų darbuotojų, Šalys įsipareigoja: 

1. Imtis reikiamų priemonių, kurios leistų: 

a) pareigų šeimai turintiems darbuotojams įsidarbinti ir dirbti, taip pat grįžti į darbą po pertraukos, 

kurios priežastis buvo tokios pareigos, įskaitant priemones, susijusias su profesiniu konsultavimu 


ir mokymu; 

b) atsižvelgti į jų darbo sąlygų ir socialinės apsaugos poreikius; 

c) plėtoti arba remti valstybines ir privačias paslaugas, ypač dieninės globos ir kitas vaikų priežiūros 

paslaugas. 

2. Suteikti galimybę bet kuriam iš tėvų, pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms, gauti atostogas 

vaiko priežiūrai, kurių trukmė ir sąlygos nustatomos remiantis vidaus įstatymais, kolektyvinėmis 

sutartimis ar praktika. 

3. Užtikrinti, kad pareigos šeimai netaptų svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį. 

28 straipsnis. Darbuotojų atstovų teisė į apsaugą įmonėje ir jiems palankių sąlygų sudarymą 

Siekdamos užtikrinti, kad būtų veiksmingai įgyvendinta darbuotojų atstovų teisė vykdyti savo funk- 

cijas, Šalys įsipareigoja užtikrinti, kad įmonėje: 

a) jie naudotųsi veiksminga apsauga nuo priešiškų veiksmų, įskaitant atleidimą iš darbo, dėl jų statu- 

so arba jų, kaip darbuotojų atstovų, veiklos įmonėje; 

b) jiems būtų sudarytos reikiamos sąlygos, kurios leistų greitai ir efektyviai vykdyti savo funkcijas, 

atsižvelgiant į darbo santykių sistemą šalyje bei atitinkamos įmonės reikmes, dydį ir galimybes. 

29 straipsnis. Teisė į informaciją ir konsultacijas, kai atliekamos grupinio atleidimo procedūros 

Siekdamos užtikrinti, kad būtų sėkmingai įgyvendinta darbuotojų teisė į informaciją ir konsultacijas 

grupinio atleidimo atveju, Šalys įsipareigoja užtikrinti, kad darbdaviai iš anksto informuotų ir konsul- 

tuotų darbuotojų atstovus dėl būdų ir priemonių, kurios padėtų išvengti grupinių atleidimų, juos riboti 

arba sušvelninti tokių atleidimų padarinius, pavyzdžiui, kartu taikant socialines priemones, ypač tas, 

kuriomis siekiama atitinkamų darbuotojų įdarbinimo kitose darbo vietose arba perkvalifikavimo. 

30 straipsnis. Teisė į apsaugą nuo skurdo ir socialinės atskirties 

Siekdamos užtikrinti, kad būtų veiksmingai įgyvendinta teisė į apsaugą nuo skurdo ir socialinės 

atskirties, Šalys įsipareigoja: 

a) laikydamosi visuotinai priimtino ir suderinto požiūrio, imtis priemonių ir plėsti veiksmingas gali- 

mybes, kad darbas, būstas, mokymas, išsilavinimas, kultūra, socialinė ir medicinos pagalba būtų 

prieinami skurdo ir socialinės atskirties sąlygomis gyvenantiems asmenims bei jų šeimoms arba 

tiems, kuriems gresia pavojus patekti į tokią padėtį; 

b) peržiūrėti šias priemones, kad prireikus jos būtų pertvarkytos. 

31 straipsnis. Teisė į būstą 

Siekdamos užtikrinti, kad būtų veiksmingai įgyvendinta teisė į būstą, Šalys įsipareigoja imtis prie- 

monių, skirtų: 

1. Remti galimybes turėti atitinkamo standarto būstą. 

2. Neleisti plisti benamystei ir ją mažinti, kol palaipsniui ji bus panaikinta. 

3. Padaryti būsto kainą prieinamą tiems, kurie neturi pakankamai lėšų. 

III DALIS 

A straipsnis. Įsipareigojimai 

1. Atsižvelgiant į toliau išdėstyto B straipsnio nuostatas kiekviena Šalis įsipareigoja: 


a) laikyti šios Chartijos I dalį tikslų, kurių ji sieks visomis tinkamomis priemonėmis, deklaracija, kaip 

pažymėta tos dalies įžanginiame punkte; 

b) laikytis ne mažiau kaip šešių iš šių devynių šios Chartijos II dalies straipsnių: 1, 5, 6, 7, 12, 13, 16, 

19 ir 20; 

c) dar laikytis Chartijos II dalies straipsnių arba numeruotų punktų, kuriuos ji gali pasirinkti, tik ben- 

dras straipsnių arba numeruotų punktų, kurių įsipareigojama laikytis, skaičius turi būti ne mažesnis 

kaip 16 straipsnių arba 63 numeruoti punktai. 

2. Apie straipsnius arba punktus, pasirinktus pagal šio straipsnio 1 punkto b ir c papunkčius, Europos 

Tarybos Generaliniam Sekretoriui pranešama atiduodant saugoti ratifikavimo, priėmimo ar patvir- 

tinimo dokumentą. 

3. Kiekviena Šalis gali kada nors vėliau Generaliniam Sekretoriui pranešti, kad ji įsipareigoja laikytis 

šios Chartijos II dalies kurio nors straipsnio arba numeruoto punkto, jos dar nepriimto pagal šio 

straipsnio 1 punkto sąlygas. Tokie vėliau prisiimti įsipareigojimai yra laikomi Chartijos ratifikavimo, 

priėmimo ar patvirtinimo sudedamąja dalimi ir įsigalioja pirmąją mėnesio dieną praėjus mėnesiui 

nuo tokio pranešimo gavimo dienos. 

4. Kiekviena Šalis naudojasi tokia darbo inspekcijos sistema, kuri atitinka nacionalines sąlygas. 

B straipsnis. Sąsajos su Europos socialine chartija ir su 1988 metų Papildomuoju protokolu 

1. Jokia Europos socialinės chartijos Susitariančioji Šalis arba 1988 metų gegužės 5 dienos Papildo- 

mojo protokolo Šalis negali ratifikuoti, priimti arba patvirtinti šios Chartijos, jeigu ji neįsipareigoja 

laikytis bent jau nuostatų, atitinkančių Europos socialinės chartijos ir, kai reikia, Papildomojo pro- 

tokolo nuostatas, kurių ji buvo įsipareigojusi laikytis. 

2. Įsipareigojimo laikytis kurios nors šios Chartijos nuostatos nuo šių įsipareigojimų įsigaliojimo die- 

nos atitinkamoje Šalyje padarinys yra tas, kad tokia Šalis nustoja taikyti atitinkamą Europos sociali- 

nės chartijos arba, kai reikia, 1988 metų Papildomojo protokolo nuostatą, jei atitinkama Šalis buvo 

prisiėmusi įsipareigojimus pagal pirmąjį dokumentą arba pagal abu šiuos dokumentus. 

IV DALIS 

C straipsnis. Šioje Chartijoje numatytų įsipareigojimų įgyvendinimo kontrolė 

Šioje Chartijoje numatytų teisinių įsipareigojimų įgyvendinimo kontrolė vykdoma tomis pačiomis prie- 

monėmis kaip ir Europos socialinės chartijos. 

D straipsnis. Kolektyviniai skundai 

1. Europos socialinės chartijos Papildomojo protokolo nuostatos, nustatančios kolektyvinių skundų 

sistemą, yra taikomos minėtą protokolą ratifikavusioms valstybėms pagal šioje Chartijoje išvardy- 

tus įsipareigojimus. 

2. Kiekviena valstybė, neprisiėmusi įsipareigojimų pagal Europos socialinės chartijos Papildomąjį 

protokolą, nustatantį kolektyvinių skundų sistemą, gali deponuodama ratifikavimo, priėmimo ar 

patvirtinimo dokumentą arba kada nors vėliau Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui pranešti, 

kad ji sutinka dėl savo įsipareigojimų pagal šią Chartiją kontrolės minėtame protokole nustatyta 

tvarka. 


V DALIS 

E straipsnis. Nediskriminavimas 

Naudojimasis šioje Chartijoje įtvirtintomis teisėmis yra garantuojamas nediskriminuojant dėl rasės, 

odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinių ar kitokių įsitikinimų, nacionalinės ar socialinės kilmės, 

sveikatos būklės, priklausymo nacionalinei mažumai, gimimo ar kitokios padėties. 

F straipsnis. Nukrypimai nuo įsipareigojimų karo ar nepaprastosios padėties metu 

1. Kilus karui ar susidarius nepaprastajai padėčiai, dėl kurios iškilo grėsmė tautos išlikimui, kiekviena 

Šalis gali imtis priemonių, kuriomis nukrypstama nuo įsipareigojimų pagal šią Chartiją, kiek tai 

reikalinga dėl kritiškos padėties, jei tokios priemonės neprieštarauja kitiems jos įsipareigojimams 

pagal tarptautinę teisę. 

2. Kiekviena Šalis, pasinaudojusi šia nukrypimo nuo įsipareigojimų teise, priimtinais terminais Euro- 

pos Tarybos Generalinį Sekretorių išsamiai informuoja, kokių priemonių imtasi ir dėl kokių priežas- 

čių. Ji taip pat Generalinį Sekretorių informuoja, kai šios priemonės yra nutraukiamos ir anksčiau 

priimtos Chartijos nuostatos vėl visiškai vykdomos. 

G straipsnis. Apribojimai 

1. I dalyje išdėstytų teisių ir principų veiksmingas taikymas ir II dalyje numatytas praktinis jų įgyven- 

dinimas negali būti varžomas ar ribojamas, išskyrus apribojimus, kuriuos nustato įstatymas ir kurie 

yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų teises ir laisves arba viešąją tvarką, 

nacionalinį saugumą, žmonių sveikatą ar dorovę. 

2. Apribojimai, kurie šioje Chartijoje numatyti joje išdėstytoms teisėms ir įsipareigojimams, neturi būti 

taikomi siekiant kokių nors kitų tikslų, išskyrus numatytuosius. 

H straipsnis. Chartijos sąsaja su vidaus įstatymais ir tarptautiniais susitarimais 

Šios Chartijos nuostatos neprieštarauja vidaus teisės nuostatoms ar nuostatoms kokių nors dviša- 

lių ar daugiašalių sutarčių, konvencijų ar susitarimų, kurie jau galioja ar gali įsigalioti ir pagal kuriuos 

apsaugomiems asmenims yra taikomas didesnis palankumas. 

I straipsnis. Prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimas 

1. Nepažeidžiant šios Chartijos II dalies 1-31 straipsniuose numatytų įgyvendinimo būdų, atitinkamos 

šių straipsnių nuostatos yra įgyvendinamos: 

a) įstatymais ar kitais norminiais aktais; 

b) sutartimis tarp darbdavių ar darbdavių organizacijų ir darbuotojų organizacijų; 

c derinant abu aukščiau nurodytus būdus; arba 

d) kitomis tinkamomis priemonėmis. 

2. Pripažįstama, kad įsipareigojimų pagal šios Chartijos II dalies 2 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 ir 7 punk- 

tų, 7 straipsnio 4, 6 ir 7 punktų, 10 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 punktų, 21 ir 22 straipsnių nuostatas yra 

veiksmingai laikomasi, jeigu pagal šio straipsnio 1 punktą šios nuostatos yra taikomos didelei 

atitinkamų darbuotojų daugumai. 

J straipsnis. Pataisos 

1. Kiekviena kurios nors Šalies arba Vyriausybių komiteto siūloma šios Chartijos I ir II dalių pataisa, 

kuria siekiama išplėsti šioje Chartijoje garantuojamas teises, ir kiekviena III-VI dalių pataisa yra 


perduodama Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui, o Generalinis Sekretorius ją persiunčia 

šios Chartijos Šalims. 

2. Kiekvieną pataisą, pateiktą pagal ankstesniojo punkto nuostatas, svarsto Vyriausybių komitetas, 

kuris, pasikonsultavęs su Parlamentine asamblėja, perduoda priimtą tekstą tvirtinti Ministrų komi- 

tetui. Kai tekstą patvirtina Ministrų komitetas, jis yra perduodamas Šalims. 

3. Kiekviena šios Chartijos I ir II dalių pataisa ją pripažinusioje Šalyje įsigalioja pirmąją mėnesio dieną 

praėjus mėnesiui nuo tos dienos, kai trys Šalys yra pranešusios Generaliniam Sekretoriui, kad jos 

pripažino šią pataisą. 

Kiekvienoje kitoje Šalyje, kuri pataisą pripažįsta vėliau, ji įsigalioja pirmąją mėnesio dieną praėjus 

mėnesiui nuo tos dienos, kai ta Šalis Generaliniam Sekretoriui pranešė apie jos pripažinimą. 

4. Kiekviena šios Chartijos III ir IV dalių pataisa įsigalioja pirmąją mėnesio dieną praėjus mėnesiui nuo 

tos dienos, kai visos Šalys Generaliniam Sekretoriui pranešė apie pataisos pripažinimą. 

VI DALIS 

K straipsnis. Pasirašymas, ratifikavimas ir įsigaliojimas 

1. Šią Chartiją gali pasirašyti Europos Tarybos valstybės narės. Ji turi būti ratifikuota, priimta arba pa- 

tvirtinta. Ratifikavimo, priėmimo ar tvirtinimo dokumentai yra atiduodami saugoti Europos Tarybos 

Generaliniam Sekretoriui. 

2. Ši Chartija įsigalioja pirmąją mėnesio dieną praėjus mėnesiui nuo tos dienos, kai trys Europos Ta- 

rybos valstybės narės pagal ankstesnįjį punktą įsipareigojo laikytis šios Chartijos. 

3. Kiekvienai Europos Tarybos valstybei narei, įsipareigojusiai laikytis šios Chartijos, ji įsigalioja pir- 

mąją mėnesio dieną praėjus mėnesiui nuo tos dienos, kai buvo atiduotas saugoti ratifikavimo, 

priėmimo ar patvirtinimo dokumentas. 

L straipsnis. Taikymas teritorijoms 

1. Ši Chartija yra taikoma kiekvienos Šalies metropolijos teritorijai. Kiekviena signatarė, pasirašydama 

ar atiduodama saugoti ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo dokumentą, gali pareiškime Europos 

Tarybos Generaliniam Sekretoriui nurodyti teritoriją, kuri šiam tikslui yra laikoma jos metropolijos 

teritorija. 

2. Kiekviena signatarė, pasirašydama ar atiduodama saugoti ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo 

dokumentą arba kada nors vėliau, gali pareiškime Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui pa- 

reikšti, kad visa Chartija arba jos dalys taikomos minėtame pareiškime nurodytai nemetropolinei 

teritorijai ar teritorijoms, už kurių tarptautinius santykius ji atsako ar už kurias ji prisiima tarptautinę 

atsakomybę. Pareiškime ji nurodo šios Chartijos II dalies straipsnius ir punktus, kuriuos laiko pri- 

valomais pareiškime nurodytoms teritorijoms. 

3. Chartija įsigalioja minėtame pareiškime nurodytoje teritorijoje ar teritorijose pirmąją mėnesio dieną 

praėjus mėnesiui nuo tos dienos, kai Generalinis Sekretorius gavo tokį pareiškimą. 

4. Kiekviena Šalis gali kada nors vėliau pranešime Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui praneš- 

ti, kad vienoje ar daugiau teritorijų, kuriose ši Chartija jau taikoma pagal šio straipsnio 2 punktą, 

ji įsipareigoja laikytis tų straipsnių ar numeruotų punktų, kurių ji dar nėra priėmusi tai teritorijai ar 


toms teritorijoms. Tokie vėliau prisiimti įsipareigojimai laikomi ankstesnio pareiškimo dėl atitinka- 

mos teritorijos sudedamąja dalimi ir taip pat įsigalioja pirmąją mėnesio dieną praėjus mėnesiui nuo 

tos dienos, kai Generalinis sekretorius gavo tokį pareiškimą. 

M straipsnis. Denonsavimas 

1. Kiekviena Šalis gali denonsuoti šią Chartiją tiktai praėjus penkeriems metams nuo datos, kai Char- 

tija jai įsigaliojo, arba praėjus kiekvienam paskesniam dvejų metų laikotarpiui, ir visuomet praėjus 

šešiems mėnesiams po to, kai apie tai buvo pranešta Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui, 

kuris atitinkamai informuoja kitas Šalis. 

2. Kiekviena Šalis gali pagal nuostatas, išdėstytas ankstesniame punkte, denonsuoti kiekvieną Char- 

tijos II dalies straipsnį arba punktą, kuriuos ji yra priėmusi, jeigu tokių straipsnių ar punktų nebus 

mažiau kaip 16 pirmuoju atveju ir 63 antruoju atveju, ir į šį straipsnių ar punktų skaičių, kaip ir anks- 

čiau, įeis šios Šalies atsirinkti straipsniai iš tų, kurie yra specialiai paminėti A straipsnio 1 punkto b 

papunktyje. 

3. Kiekviena Šalis gali denonsuoti šią Chartiją arba kurį nors Chartijos II dalies straipsnį ar punktą 

pagal šio straipsnio 1 punkte apibrėžtas sąlygas kiekvienai teritorijai, kuriai minėta Chartija yra 

taikoma remiantis pareiškimu, padarytu pagal L straipsnio 2 punktą. 

N straipsnis. Priedas 

Šios Chartijos priedas yra jos sudedamoji dalis. 

O straipsnis. Pranešimai 

Europos Tarybos Generalinis Sekretorius Europos Tarybos valstybėms narėms ir Tarptautinio dar- 

bo biuro generaliniam direktoriui praneša apie: 

a) kiekvieną pasirašymą; 

b) kiekvieno ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo dokumento atidavimą saugoti; 

c) kiekvieną šios Chartijos įsigaliojimo datą pagal K straipsnį; 

d) kiekvieną pareiškimą, gautą pagal A straipsnio 2 ir 3 punktus, D straipsnio 1 ir 2 punktus, F straips- 

nio 2 punktą ir L straipsnio 1, 2, 3 ir 4 punktus; 

e) kiekvieną pataisą pagal J straipsnį; 

f) kiekvieną denonsavimą pagal M straipsnį; 

g) kiekvieną kitą dokumentą, pareiškimą ar pranešimą, susijusį su šia Chartija. 

 

 

 

 

-‐‑ 

 


PATAISYTOS EUROPOS SOCIALINĖS CHARTIJOS PRIEDAS 

Pataisytos Europos socialinės chartijos taikymo sritis jos apsaugomiems asmenims 

1. Nepažeidžiant 12 straipsnio 4 punkto ir 13 straipsnio 4 punkto prie asmenų, kuriems taikomi 1-17 

ir 20-31 straipsniai, užsieniečiai priskiriami tiktai tada, kai jie yra kitų Šalių piliečiai, teisėtai gyve- 

nantys ar nuolatos dirbantys atitinkamos Šalies teritorijoje, susitarus, kad šie straipsniai turi būti 

aiškinami pagal 18 ir 19 straipsnių nuostatas. 

Šis aiškinimas neturi trukdyti kuriai nors iš Šalių sudaryti panašias sąlygas kitiems asmenims. 

2. Kiekviena Šalis pabėgėliams, apibūdintiems 1951 metų liepos 28 dieną Ženevoje pasirašytoje Kon- 

vencijoje dėl pabėgėlių statuso bei 1967 metų sausio 31 dienos Protokole dėl pabėgėlių statuso ir 

teisėtai gyvenantiems jos teritorijoje, suteikia kuo palankesnę padėtį ir visada ne mažiau palankią 

už numatytąją pagal įsipareigojimus, kuriuos kiekviena Šalis yra priėmusi pagal minėtą Konvenciją 

ir pagal kitus galiojančius tarptautinius susitarimus, kurie taikomi tokiems pabėgėliams. 

3. Kiekviena Šalis asmenims be pilietybės, apibūdintiems 1954 metų rugsėjo 28 dieną Niujorke pa- 

sirašytoje Konvencijoje dėl asmenų be pilietybės statuso ir teisėtai gyvenantiems jos teritorijoje, 

suteikia kuo palankesnę padėtį ir visada ne mažiau palankią už numatytąją pagal įsipareigojimus, 

kuriuos kiekviena Šalis yra priėmusi pagal minėtą Konvenciją ir pagal kitus galiojančius tarptauti- 

nius susitarimus, kurie taikomi tokiems asmenims be pilietybės. 

I dalies 18 punktas ir II dalies 18 straipsnio 1 punktas 

Susitariama, kad šios nuostatos netaikomos įvažiavimui į Šalių teritoriją ir nepažeidžia 1955 metų 

gruodžio 13 dieną Paryžiuje pasirašytos Europos konvencijos dėl apsigyvenimo nuostatų. 

II DALIS 

1 straipsnio 2 punktas 

Ši nuostata neturi būti aiškinama kaip draudimas ar leidimas profesinėms sąjungoms turėti kokias 

nors išlygų ar praktikos garantijas. 


Šalys gali numatyti, kad ši nuostata netaikoma: 

a) darbuotojams, kurių sutarties arba darbo santykių bendra trukmė ne ilgesnė kaip vienas mėnuo ir/ 

arba darbo savaitė ne ilgesnė kaip 8 valandos; 

b) kai sutartis arba darbo santykiai yra atsitiktiniai ir/arba išskirtiniai, jei tokiais atvejais nuostata ne- 

taikoma dėl objektyvių priežasčių. 


Susitariama, kad taikant šią nuostatą šių tarnybų organizavimą, funkcijas ir sąlygas, pagal kurias 

jos teikia paslaugas, nustato vidaus įstatymai arba kiti teisės aktai, kolektyvinės sutartys ir kitos prie- 

monės, atitinkančios nacionalines sąlygas. 


Ši nuostata neturi būti aiškinama kaip draudžianti nedelsiant atleisti už rimtą nusižengimą. 



Susitariama, kad Šalis gali prisiimti įsipareigojimą pagal šį punktą, jeigu vidaus įstatymai ar kiti 

teisės aktai, kolektyvinės sutartys arba arbitražo sprendimai neleidžia, kad būtų atskaitoma iš didelės 

daugumos darbuotojų darbo užmokesčio, išskyrus asmenis, kuriems tai netaikoma. 


Susitariama, kad kiekviena Šalis, jei reikia, gali įstatymu reglamentuoti naudojimąsi teise streikuoti, 

jeigu kiekvienas įtvirtintas šios teisės apribojimas gali būti pateisintas pagal G straipsnio nuostatas. 


Ši nuostata nedraudžia Šalims savo įstatymuose numatyti, kad paaugliai, neturintys minimalaus 

nustatyto amžiaus, gali dirbti tokius darbus, kurie neišvengiamai reikalingi jų profesiniam rengimui, 

jeigu tokie darbai yra dirbami laikantis sąlygų, nustatytų kompetentingos institucijos, ir imantis prie- 

monių šių paauglių sveikatai bei darbo saugai užtikrinti. 


Susitariama, kad Šalis gali prisiimti įsipareigojimą pagal šį punktą, jeigu ji šį įsipareigojimą įgyvendina, 

įstatymu nustatydama, kad dauguma asmenų iki 18 metų amžiaus nebus skiriami dirbti naktinio darbo. 


Ši nuostata neturi būti aiškinama kaip reiškianti absoliutų draudimą. Išimtis galima daryti, pavyz- 

džiui, tokiais atvejais: 

a) jeigu dirbanti moteris padaro pražangą, dėl kurios gali būti nutraukti darbo santykiai; 

b) jeigu nutraukiama atitinkamos įmonės veikla; 

c) jeigu baigėsi darbo sutartyje numatytas laikotarpis. 


Žodžiai “ir laikantis tokiuose susitarimuose nustatytų sąlygų” šio punkto įžangoje, be kita ko, reiš- 

kia, jog dėl išmokų, kurios mokamos nepriklausomai nuo jokių draudimo įmokų, Šalis gali reikalauti, 

kad iki tokių išmokų gavimo kitos Šalies piliečiai jos teritorijoje gyventų nustatytą laiką. 


Vyriausybės, kurios nėra Europos konvencijos dėl socialinės paramos ir medicinos pagalbos da- 

lyvės, gali ratifikuoti Chartiją pagal šį punktą, jeigu jos garantuoja kitų Šalių piliečiams sąlygas, atitin- 

kančias minėtos Konvencijos nuostatas. 

16 straipsnis 

Susitariama, kad pagal šią nuostatą teikiama apsauga yra taikoma ir nepilnoms šeimoms. 

17 straipsnis 

Susitariama, kad ši nuostata taikoma visiems asmenims, jaunesniems nei 18 metų, nebent pagal 

taikomus įstatymus vaikai anksčiau tampa pilnamečiai, nepažeidžiant kitų konkrečių Chartijos, ypač 

7 straipsnio, nuostatų. 

Tai nereiškia įsipareigojimo nustatyti privalomą švietimą iki aukščiau nurodyto amžiaus. 


Šioje nuostatoje terminas “darbuotojo užsieniečio šeima” suprantamas bent jau kaip darbuotojo 

sutuoktinis ir nevedę vaikai, kai šie priimančiojoje valstybėje yra laikomi nepilnamečiais ir yra darbuo- 

tojo migranto išlaikomi. 


20 straipsnis 

1. Susitariama, kad socialinės apsaugos dalykai, taip pat kitos nuostatos, susijusios su bedarbio 

išmoka, senatvės pensija ar maitintojo netekties išmoka, gali neįeiti į šio straipsnio taikymo sritį. 

2. Remiantis šiuo straipsniu nuostatos dėl moterų apsaugos, ypač nėštumo, gimdymo laikotarpiu ir 

po gimdymo, nėra laikomos diskriminacija. 

3. Šis straipsnis nedraudžia imtis konkrečių priemonių de facto nelygybei pašalinti. 

4. Profesinė veikla, kuri dėl savo pobūdžio ar vertimosi ja sąlygų gali būti patikėta tam tikros lyties as- 

meniui, gali būti neįtraukiama į šio straipsnio ir kai kurių jo nuostatų taikymo sritį. Ši nuostata neturi 

būti aiškinama kaip reikalavimas Šaliai įstatymuose ar kituose teisės aktuose pateikti sąrašą profesi- 

jų, pagal kurias dėl jų pobūdžio ar vertimosi jomis sąlygų gali dirbti tik tam tikros lyties asmenys. 

21 ir 22 straipsniai 

1. Šiuose straipsniuose terminas “darbuotojų atstovai” reiškia asmenis, kurie tokiais pripažįstami pa- 

gal vidaus įstatymus ir praktiką. 

2. Terminai “vidaus įstatymai ir praktika” priklausomai nuo konkrečios situacijos, be įstatymų ir kitų 

teisės aktų, apima kolektyvines sutartis, kitus darbdavių ir darbuotojų atstovų susitarimus, papro- 

čius bei atitinkamą precedentinę teisę. 

3. Šiuose straipsniuose terminas “įmonė” yra suprantamas kaip materialių ir nematerialių elementų 

visuma, turinti juridinio asmens statusą arba jo neturinti, kuri yra įkurta, kad gamintų produkciją ar 

teiktų paslaugas siekiant pelno, ir galinti nustatyti savo rinkos politiką. 

4. Susitariama, kad religinėms bendruomenėms ir jų institucijoms šie straipsniai gali būti netaikomi, 

net jei šios institucijos yra “įmonės” pagal 3 punktą. Institucijoms, vykdančioms veiklą, kurią skati- 

na tam tikri idealai, arba besivadovaujančioms tam tikromis nuostatomis, kai šiuos idealus ir nuos- 

tatas saugo vidaus įstatymai, šie straipsniai gali būti netaikomi, jei tai būtina įmonės orientacijai 

apsaugoti. 

5. Susitariama, kad kai šiuose straipsniuose nurodytos teisės valstybėje yra įgyvendinamos įvairiuo- 

se įmonės padaliniuose, pripažįstama, jog Šalis vykdo savo įsipareigojimus pagal šias nuostatas. 

6. Šalys gali netaikyti šių straipsnių įmonėms, kuriose dirba mažiau nei tam tikras darbuotojų skai- 

čius, kurį nustato vidaus įstatymai ar praktika. 

22 straipsnis 

1. Ši nuostata neturi įtakos nei valstybių galiai ar pareigoms priimti saugaus darbo ir higienos reika- 

lavimus darbo vietose nustatančias taisykles, nei už jų įgyvendinimo kontrolę atsakingų institucijų 

galiai ir pareigoms. 

2. Terminai “socialinės ir socialinės kultūrinės paslaugos ir sąlygos” reiškia socialines ir/arba kultūrines 

galimybes, kurias tam tikra įmonė sudaro ir teikia savo darbuotojams, pavyzdžiui, socialinė parama, 

sporto aikštynai, patalpos žindančioms motinoms, bibliotekos, vaikų vasaros stovyklos ir kt. 


Šiame punkte žodžiai “kuo ilgiau” yra siejami su pagyvenusių asmenų fizinėmis, fiziologinėmis ir 

proto galiomis. 

24 straipsnis 


1. Susitariama, kad šiame straipsnyje terminai “darbo sutarties nutraukimas” ir “nutraukta” reiškia 

darbdavio inicijuotą darbo sutarties nutraukimą. 

2. Susitariama, kad šis straipsnis taikomas visiems darbuotojams, tačiau Šalis gali visiškai arba iš 

dalies netaikyti šios apsaugos šioms samdomų asmenų kategorijoms: 

a) darbuotojams, kurie yra įdarbinti pagal darbo sutartį tiksliai nustatytam laikotarpiui arba darbui 

atlikti; 

b) darbuotojams, kurie yra priimti bandomajam arba mokomajam laikotarpiui, jeigu tai yra nustatyta 

iš anksto ir šis laikotarpis yra pakankamos trukmės; 

c) darbuotojams, kurie laikinai įdarbinami trumpam laikotarpiui. 

3. Šiame straipsnyje žemiau išvardyti dalykai negali būti laikomi svarbiomis priežastimis nutraukti 

darbo sutartį: 

a) narystė profesinėje sąjungoje arba dalyvavimas sąjungos veikloje nedarbo metu arba darbdavio 

leidimu - darbo metu; 

b) siekimas būti darbuotojų atstovu, buvimas juo tuo metu arba praeityje; 

c) skundo pateikimas arba dalyvavimas byloje prieš darbdavį dėl įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidi- 

mo ar kreipimasis į atitinkamas kompetentingas administracijos institucijas; 

d) rasė, odos spalva, santuokinė padėtis, pareigos šeimai, nėštumas, religija, politiniai įsitikinimai, 

tautybė ar socialinė kilmė; 

e) nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogos; 

f laikinas nebuvimas darbe dėl ligos ar traumos. 

4. Susitariama, kad kompensacijos dydį ar kitą atitinkamą atlyginimo formą už darbo sutarties nu- 

traukimą be svarbios priežasties nustato vidaus įstatymai ar kiti teisės aktai, kolektyvinės sutartys 

ar kiti dokumentai, atitinkantys nacionalines sąlygas. 

25 straipsnis 

1. Susitariama, kad kompetentinga valstybinės valdžios institucija gali išimties tvarka ir pasikonsulta- 

vusi su darbdavių ir darbuotojų organizacijomis tam tikroms darbuotojų kategorijoms dėl specifinio 

jų darbo santykių pobūdžio neteikti pagal šią nuostatą taikomos apsaugos. 

2. Susitariama, kad termino “bankrotas” apibrėžimas turi būti nustatomas pagal vidaus įstatymus ir 

praktiką. 

3. Darbuotojų reikalavimai pagal šią nuostatą apima: 

a) darbuotojų reikalavimus dėl atlyginimo už nustatytą laikotarpį, kuris negali būti trumpesnis nei 3 

mėnesiai pagal lengvatinę sistemą ir 8 savaitės pagal draudimo sistemą iki bankroto arba darbo 

sutarties nutraukimo; 

b) darbuotojų reikalavimus dėl atlyginimo už mokamas atostogas, kurios priklauso už darbą tais me- 

tais, kai buvo paskelbtas bankrotas arba nutraukta darbo sutartis; 

c) darbuotojų reikalavimus atlyginti sumas, kurios negautos už kitą priklausantį apmokėti laiką per nu- 

statytą laikotarpį, kuris negali būti trumpesnis nei 3 mėnesiai pagal lengvatinę sistemą ir 8 savaitės 

pagal draudimo sistemą iki bankroto arba darbo sutarties nutraukimo. 

4. Vidaus įstatymai arba kiti teisės aktai gali nustatyti garantuojamą darbuotojų reikalavimų padengi- 


mo sumą, kuri turi būti socialiai priimtino lygio. 

26 straipsnis 

Susitariama, kad šis straipsnis nereikalauja, jog Šalys tai įteisintų įstatymu. 

Susitariama, kad 2 punktas neapima seksualinio priekabiavimo. 

27 straipsnis 

Susitariama, kad šis straipsnis taikomas pareigų šeimai turintiems darbuotojams, vyrams ir mote- 

rims, kurie yra susiję su savo išlaikomais vaikais bei kitais artimiausiais savo šeimos nariais, kuriems 

aiškiai reikalinga globa arba parama, tais atvejais, kai tokios pareigos varžo jų galimybes rengtis eko- 

nominei veiklai, ją pradėti, joje dalyvauti ar daryti pažangą. Terminai “išlaikomi vaikai” ir “kiti artimiausi 

šeimos nariai, kuriems aiškiai reikalinga jų globa arba parama” reiškia asmenis, kuriuos taip apibrėžia 

atitinkamų Šalių vidaus įstatymai. 

28 ir 29 straipsniai 

Šiuose straipsniuose terminas “darbuotojų atstovai” reiškia asmenis, kurie pripažįstami tokiais pa- 

gal vidaus įstatymus ar praktiką. 

III DALIS 

Susitariama, kad Chartija aprėpia tarptautinius teisinius įsipareigojimus, kurių įgyvendinimo kon- 

trolę nustato tik šios Chartijos IV dalis. 

A straipsnio 1 punktas 

Susitariama, kad numeruoti punktai gali reikšti straipsnius, kuriuos sudaro tik vienas punktas. 

B straipsnio 2 punktas 

B straipsnio 2 punkte pataisytos Chartijos nuostatos atitinka tais pačiais numeriais pažymėtų 

straipsnių ar punktų nuostatas, išskyrus: 

a) pataisytos Chartijos 3 straipsnio 2 punktą, kuris atitinka Chartijos 3 straipsnio 1 ir 3 punktus; 

b) pataisytos Chartijos 3 straipsnio 3 punktą, kuris atitinka Chartijos 3 straipsnio 2 ir 3 punktus; 

c) pataisytos Chartijos 10 straipsnio 5 punktą, kuris atitinka Chartijos 10 straipsnio 4 punktą; 

d) pataisytos Chartijos 17 straipsnio 1 punktą, kuris atitinka Chartijos 17 straipsnį. 

V DALIS 

E straipsnis 

Skirtingas požiūris dėl objektyvių ar pateisinamų priežasčių nelaikomas diskriminacija. 

F straipsnis 

Terminas “kilus karui arba susidarius nepaprastajai padėčiai” yra suprantamas taip, kad apima ir 

karo grėsmę. 

I straipsnis 

Susitariama, kad į darbuotojus, nurodytus 21 ir 22 straipsnių priede, nėra atsižvelgiama nustatant 

atitinkamų darbuotojų skaičių. 

J straipsnis 

Terminas “pataisa” yra išplečiamas taip, kad apimtų ir naujai pridedamus Chartijos straipsnius. 


-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 


-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 


-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 


-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 


-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 


LIETUVOS PRAMONININKŲ KONFEDERACIJOS, 

NACIONALINĖS VERSLININKŲ KONFEDERACIJOS 

IR LIETUVOS VERSLININKŲ DARBDAVIŲ KONFEDERACIJOS 

TARPUSAVIO BENDRADARBIAVIMO SUTARTIS 

Lietuvos pramonininkų konfederacija, atstovaujama prezidento Bronislovo Lubio, Nacionalinė 

verslininkų konfederacija, atstovaujama prezidento Viktoro Uspaskich, ir Lietuvos verslininkų darbda- 

vių konfederacija, atstovaujama prezidento Rimvydo Jasinavičiaus (toliau - Šalys), 

 

- 

trai, 

- 

mo, 

 

Sudarė šią Sutartį: 

1. STRAIPSNIS 

Šalys susitaria derinti ir koordinuoti savo veiksmus: 

1. Atstovaujant darbdavių interesus institucijose, sudarytose trišalio valdžios institucijų, profesinių 

sąjungų ir darbdavių bendradarbiavimo pagrindu, siekiant socialinės darbdavių ir darbuotojų san- 

tarvės; 

2. Atstovaujant ir ginant susitariančių Šalių interesus valstybinėse, visuomeninėse ir tarptautinėse 

organizacijose; 

3. Skatinant kooperavimąsi tarp smulkių ir stambių įmonių siekiant bendros ūkio gerovės; 

4. Rengiant ir vertinant jau parengtus naujų įstatymų ir kitų teisės aktų projektus; 

5. Keičiantis informacija apie inicijuojamus įstatymus, kitus teisės aktus ir jų projektus, susijusius su 

verslo plėtra ir verslo sąlygų keitimu; 

6. Rengiant ir įgyvendinant verslo plėtojimo ir skatinimo strategiją, tobulinant verslo ir privačios nuo- 

savybės teisinius ir ekonominius pagrindus; 

7. Keičiantis informacija apie atskirų verslo sričių prioritetus, galimybes, apimtį; 

8. Siekiant technikos ir technologijos pažangos gamyboje, prekyboje, kitose verslo srityse; 

9. Organizuojant ir atliekant inovacinių projektų ekspertizę; 

10.Rūpinantis darbuotojų kvalifikacijos kėlimu; 

11.Tobulinant organizacines verslo valdymo struktūras; 

12.Siekiant ekologijos ir gamtosaugos prioriteto visose veiklos srityse; 

13. Bendradarbiaujant su masinių informacijos priemonių atstovais Šalių veiklos ir jų narių interesų 

atstovavimo klausimais, formuojant visuomenės nuomonę; 


14. Sudarant specialistų grupes, aktualiems klausimams spręsti, programoms, dokumentų projek- 

tams rengti; 

15. Rengiant bendrus verslininkų susitikimus, konferencijas, kitas verslo propagavimo ir plėtros prie- 

mones bendroms problemoms aptarti ir spręsti; 

16.Keičiantis susitariančių šalių darbo patirtimi. 

2 STRAIPSNIS 

Šalys sutaria nepažeisti tarpusavio santykiuose etikos normų, tarp konfederacijų narių kylančius 

ginčus spręsti draugiško prielankumo dvasioje. 

3 STRAIPSNIS 

Šalys sutaria laikytis vienodų nuostatų pašalintų iš konfederacijų narių atžvilgiu. 

4 STRAIPSNIS 

Sutarties vykdymo eiga įvertinama bendruose Salių posėdžiuose ne rečiau kaip vieną kartą per 

ketvirtį. 

5 STRAIPSNIS 

Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos. Sutartis sudaroma neterminuotai. Ji gali būti nutraukta 

vienos iš Salių pageidavimu apie tai iš anksto pranešus kitoms Šalims. 

Sutartis sudaryta trimis egzemplioriais, po vieną kiekvienai Sutarties Šaliai. 

Vilnius 1998-06-24 

Lietuvos pramonininkų Nacionalinės verslininkų Lietuvos verslininkų 

konfederacijos darbdavių konfederacijos konfederacijos 

prezidentas prezidentas prezidentas 

Bronislovas Lubys Viktoras Uspaskich Rimvydas Jasinavičius 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 



IR LIETUVOS VERSLO DARBDAVIŲ KONFEDERACIJOS 

TARPUSAVIO SUPRATIMO IR TARPUSAVIO 

BENDRADARBIAVIMO SUTARTIS 

Lietuvos pramonininkų konfederacija, atstovaujama viceprezidento Mykolo Aleliūno ir Lietuvos 

verslo darbdavių konfederacija, atstovaujama generalinio direktoriaus Dano Arlausko (toliau - Šalys): 

- 

mo sutarties tęstinumo pozityvų prasmingumą: 

 

žmogiškuosius išteklius, turimą šalių įtaką institucijoms priimančioms verslui svarbius sprendi- 

mus; 

 

- 

riausybei, trišalei tarybai, taip pat sprendžiant verslo plėtros klausimus įvairiose darbo grupėse; 

- 

pėms, ieškančioms tik sau palankių sprendimų; 

 

Šalys pažymi būtinybę: 

1. derinti ir koordinuoti savo veiksmus: 

1.1. teikiant pasiūlymus, ar viešai reiškiant nuomonę šalių vardu klausimais, kurie yra bendrame in- 

teresų lauke, 

1.2. atstovaujant ir ginant susitariančių šalių interesus šalies ir ES institucijose, visuomeninėse ir 

tarptautinėse organizacijose. 

2. skatinti: 

2.1. bendradarbiavimą tarp smulkių ir stambių įmonių, 

2.2. SVV plėtrą, ypač kaime ir probleminiuose regionuose, 

2.3. inovacijas gamyboje, prekyboje ir kitose verslo srityse, 

2.4. žmogiškųjų išteklių kokybės augimą. 

3. telkti turimus resursus: 

3.1. steigiant verslo atstovybę Briuselyje, 

3.2. skatinant ekspertų grupių bendradarbiavimą verslo plėtojimo programų, įstatymų projektų ar 

pakeitimų rengime. 

4. nepažeisti tarpusavio santykiuose etikos normų, tarp konfederacijų narių kylančius ginčus spręsti 

draugiško prielankumo dvasioje. 


Sutarties vykdymo eiga įvertinama bendruose Šalių posėdžiuose. 

Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos. Sutartis sudaroma neterminuotai. Ji gali būti nutrauk- 

ta vienos iš Šalių pageidavimu apie tai iš anksto pranešus kitai Šaliai. 

Sutartis sudaryta dviem egzemplioriais, po vieną kiekvienai Sutarties šaliai. 

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos 

Viceprezidentas, generalinis direktorius, 

Prezidiumo narys Prezidiumo narys 

Mykolas Aleliunas Danas Arlauskas 

2004 m. rugsėjo 21 d. 

Vilnius 


IR LIETUVOS VERSLO DARBDAVIŲ KONFEDERACIJOS 

TARPUSAVIO SUPRATIMO IR TARPUSAVIO 

BENDRADARBIAVIMO MEMORANDUMAS 

Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos verslo darbdavių ,konfederacija, siekdamos ekono- 

minės šalies gerovės, kiekviena atstovaudama ir gindama verslo interesus, skatino ir skatina valdan- 

čiąsias partijas, valstybės ir valdžios institucijas sudaryti verslo plėtrai palankias sąlygas, nežlugdyti 

verslo, nedaryti dirbtinių kliūčių jam augti ir stiprėti. 

Atsižvelgdamos į pastarojo laikotarpio pozityvius pokyčius, taip pat kritiškai vertindamos tai, kad 

išnaudotos ne visos ūkio plėtros galimybės, kad daromos klaidos, pakertančios spartesnio Lietuvos 

augimo perspektyvas, Lietuvos pramonininkų konfederacija ir Lietuvos verslo darbdavių konfederaci- 

ja pabrėžia, kad: 

- 

mai atsižvelgia į būtinumą konsultuotis ir tartis su verslo visuomenę atstovaujančiomis organiza- 

cijomis, girdėti jų nuomonę, motyvus, argumentus ir pasiūlymus. Susidaro įspūdis, kad tik verslo 

visuomenės atstovai turi rodyti iniciatyvą, prašyti priėmimo ir ieškoti dialogo. 

- 

bų statusas tebelieka supainiotas, o jų likimas neaiškus. 

- 

truktyvi įtaka verslo plėtrai. Nepriklausomų ekspertų vertinimu, šešėlinė ekonomika šalyje viduti- 

niškai sudaro 20-25 proc. bendro vidaus produkto. 

 


- 

vių konfederacija jautriai reaguoja į sąžiningam verslui pavojingas apraiškas, kylančias tiek šalies 

viduje, tiek ir užjos ribų. 

- 

šytos bendradarbiavimo sutarties tęstinumo, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos verslo 

darbdavių konfederacija įsitikinusios, kad būtina pasirašyti abiejų konfederacijų tarpusavio supra- 

timo ir bendradarbiavimo sutartį, kurioje atsižvelgiama į nūdienos bei ateities aktualijas. 

- 

džios institucijoms pasiūlymus dėl verslą konsoliduojančių konfederacijų rėmimo, suteikiant pla- 

tesnes galimybes plėsti ir gilinti jų visuomenei naudingą veiklą. 

- 

ropos Komisijoje būtina įsteigti Lietuvos pramonininkų konfederacijos ir Lietuvos verslo darbdavių 

konfederacijos atstovybes Briuselyje. 

- 

deracijos turi duoti naują impulsą glaudesniems ryšiams tarp stambių ir smulkių įmonių, paslaugų 

plėtrai, naujovėms, žmonių ugdymui ir jų gerovei. 

Lietuvos pramonininkų konfederacija ir Lietuvos verslo darbdavių konfederacija pasisako už tai, 

kad ir toliau kiltų ir stiprėtų verslo visuomenės konsolidacija visose organizacinėse struktūrose, kad 

toliau stiprėtų tarpusavio supratimas, bendradarbiavimas, nuomonių ir pozicijų derinimas svarbiose 

situacijose, konsoliduoti veiksmai, informacija ir tarpusavio konsultacijos. 

Lietuvos pramonininkųkonfederacijos Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos 

Viceprezidentas, generalinis direktorius, 

Prezidiumo narys Prezidiumo narys 

Mykolas Aleliūnas Danas Arlauskas 

2004 m. rugsėjo 21 d., 

Vilnius 


ATVIRAS LAIŠKAS 

Lietuvos Respublikos Prezidentui, 

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui, 

Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui 

DĖL SEIMO PRIIMTŲ DARBO KODEKSO PATAISŲ ŽALOS 

ŠALIES EKONOMIKAI IR SOCIALINEI PLĖTRAI 

Ekonomikos lėtėjimo ir nevaldomos dviženklės infliacijos akivaizdoje, 2008 m. gegužės 13 d. Lietu- 

vos Respublikos Seimas pakluso socialdemokrato, socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko p. Al- 

girdo Syso valiai ir priėmė Darbo kodekso pataisas, destabilizuojančias padėtį įtemptoje darbo rinkoje, 

supriešinančias visuomenę, griaunančias, o ne tobulinančias darbo užmokesčio sistemą, suduodančias 

dar vieną smūgį šalies ekonomikos vystymuisi ir konkurenciniam patrauklumui. Tai pažeidžia profesinių 

sąjungų ir darbdavių teises tartis esminiais ekonominiais, socialiniais ir darbo klausimais kaip numato LR 

Seimo ratifikuota „Europos socialinė chartija“. 

Lietuvos darbdaviai, suprasdami poreikį, ir pagal veiklos galimybes, didindami savo darbuotojų 

darbo užmokestį, net atsiliekant darbo našumo sukuriamai pridėtinei vertei, siekia gerinti darbo aplin- 

ką ir įgyvendinti socialines iniciatyvas darbe. Tačiau, kai kurie Seimo nariai, ignoruodami verslo vi- 

suomenės nuomonę, iškreiptai pateikdami Lietuvos Respublikos trišalės tarybos poziciją, pakeičiant 

ir sujaukiant viršvalandžių apskaičiavimo apmokėjimo tvarką, apmokėjimą už darbą poilsio ir švenčių 

dienomis, net nederindami su Vyriausybe, priėmė Darbo kodekso 193 ir 194 straipsnių pakeitimus ir 

sukūrė žalingas prielaidas šalies ekonominės ir socialinės plėtros stabdymui, tolimesniam infliacijos 

šuoliui. 

Ši skaičiavimo tvarka priešingai negu buvo nurodyta įstatymo projekto aiškinamajame rašte, iš es- 

mės neigiamai atsilieps ne tik privačioms įmonėms, bet ir valstybinio bei viešojo sektoriaus įmonėms, 

kurios nepertraukiamai teikia paslaugas šalies gyventojams: energetikos, geležinkelių, miestų autobusų 

ir troleibusų parkams, medikų, avarinėms tarnyboms ir kt. - dar labiau padidins valstybės biudžeto 

deficitą ir gilins ekonomikos problemas. Atlikus skaičiavimus paaiškėjo, kad dėl tokio sprendimo tiek 

viešojo, tiek privataus sektoriaus įmonės bus priverstos didinti paslaugų ir prekių kainas vartotojams, 

mažinti investicijas į veiklos plėtrą, ar net mažinti darbo vietų skaičių. 

Tokia viršvalandžių, naktinio darbo ir darbo švenčių dienomis apmokėjimo apskaičiavimo tvarka 

pirmiausia smogs ne didelėms šalies įmonėms, bet valstybės „skatinamam“ smulkiam ir vidutiniam 

verslui, kurioms „pagalba“ dėl ribotų galimybių didinti išmokas už sukuriamą mažą pridėtinę vertę 

išvirs į bankrotų gausą. Ši tvarka neprisidės prie gerovės darbo vietoje kūrimo skatinimo, o tik dar 

labiau paskatins nesąžiningus darbdavius toliau slėpti mokesčius ir mokėti algas „vokeliuose“, tuo 

tarpu sąžiningai dirbančios įmonės nukentės nuo kai kurių Seimo narių neatsakingų sprendimų. 

Lietuvos verslo organizacijos privalo atvirai ir sąžiningai atkreipti visų šalies gyventojų, taip pat ir 


politinių partijų, esančių valdžioje, turinčių įtaką šalyje priimamiems sprendimams, dėmesį į tai, kad 

artėjant rinkimams į Lietuvos Respublikos Seimą vyksta negarbingas, populistinis, šaliai pavojingas, 

ekonominę ir socialinę plėtrą stabdantis žaidimas. 

Manome, kad Lietuvos Respublikos Seimo nariai suvokia, kad jų elgesys prieštarauja ekonominei 

ir socialinei logikai, tačiau noras išgarsėti priimant destruktyvius sprendimus, sukeliant šalies ekono- 

minėje ir socialinėje erdvėje skandalą, peržengia sveiko proto ribas. 

Šis Seimo sprendimas žalingas taip pat ir tuo, kad griauna darbdavių ir profsąjungų derybų rezul- 

tatus, siekį patiems susitarti, kaip sėkmingai suderinti visų interesus, kolektyvines sutartis paverčia 

bereikšmėmis, stabdo jų diegimo darbo rinkoje procesus. 

Prašome atšaukti 2008 m. gegužės 13 d. priimtus Darbo kodekso 193 ir 194 straipsnių pakeitimus. 

Pagarbiai 

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas dr. Bronislovas Lubys 

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas 

Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Rimantas Stankevičius 

Asociacijos ,“Investors’ Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė 

Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų pirmininkas Bronius Markauskas 

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis 

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkė Genutė Staliūnienė 

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas dr. Remigijus Šimašius 

2008 m. liepos 8 d. 

Vilnius 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 


DĖL NARYSTĖS EUROPOS SĄJUNGOJE 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 



-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 


LPK- ES SĄVEIKOS SCHEMA

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Paul Hatry 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 


-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

Len Judes yra Lietuvos – Izra-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

Gar-‐‑ 

 

 

Andres Fornes Redondo 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 


-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

Gar-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

Gar-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 


APLINKOSAUGA 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 


-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 


-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 


-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos 

teisiniai reikalavimai. 

Aplinkos oras 

Europos Sąjungos teisiniai reikalavimai 

Lietuvos Respublikos teisiniai reikalavimai 

Dirvožemis 


Lietuvos Respublikos teisinai! reikalavimai 

Vanduo 



Atliekos 



Cheminės medžiagos. 


Chemines medžiagos ir preparato kenksmingumo nustatymas 

Informacijos perdavimas 

Apribojimai 

Rizikos valdymas 

Darbininkų sveikata ir saugumas 

Kiti ES susitarimai cheminig medziagu atzvilgiu 

Lietuvos teisės aktai, reguliuojantys su cheminėmis medžiagomis ir preparatais susijusią veiklą 

Pagrindiniai įstatymai. 

Pavojingų medžiagų ir preparatų klasifikavimas, ženklinimas ir pakavimas 

Saugos duomenų lapai 


Informacijos apie pavojingas chemines medžiagas ir preparatus perdavimas 

Cheminių medžiagų ir preparatų sandėliavimas 

Cheminių medžiagų ir preparatų apskaita ir kontrolė 

Pranešimas apie naujas medžiagas 

Esamų ir naujų cheminių medžiagų sąrašas 

Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų importas ir eksportas 

Cheminių medžiagų ir preparatų tiekimas į rinka ir naudojimo apribojimas 

Cheminių medžiagų ir preparatų registravimas. 

Augalų apsaugos priemonių registracija. 

Didelių su pavojingomis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolė 

Reikalavimai, susiję su darbų sauga 

Reikalavimai, susije.su aplinkos apsauga 

Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsauga 

Ozono sluoksnio apsauga 

Reikalavimai veiklai, susijusiai su narkotinių medžiagų pirmtakais 

Planuojama ūkinė veikla 

Poveikio aplinkai vertinimas. 

Tarptautiniai ir Europos Sąjungos reikalavimai 


Taršos integruota prevencija ir kontrolė 

Europos Sąjungos reikalavimai 


EMAS reikalavimai 

Aplinkosauginis ženklinimas 


Lietuvos Respublikos teisiniai aktai 

Teisinių dokumentų paieška elektroninėse duomenų bazėse. 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 


-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 


TEISĖ IR TEISINGUMAS 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

Lietuvos pramonininkų konfederacijos pareiškimas 

Kriminalo agresija prieš visuomenę ir žmogų turi būti pažabota 

Per dešimt Nepriklausomybės metų sukurta teisės sistema, įtvirtinanti pagrindines vertybes, kurias 

per penkiasdešimt metų taip kruopščiai buvo stengtasi sunaikinti. Priimtos, įsigaliojo ir sėkmingai vei- 

kia teisės normos, įtvirtinusios arba padėjusios įtvirtinti Lietuvos valstybingumą, valstybės valdžios, 

valdymo sistemą, teisminę valdžią, tokias vertybes, kaip spaudos laisvė, demokratija ir privati nuosa- 

vybė, kuri yra rinkos ekonomikos pagrindas ir svarbiausias garantas. 

Būtų galima daug diskutuoti apie tai, daug ar mažai yra pasiekta, tačiau labiau norėtųsi atkreipti 

dėmesį į tai, kas yra būtina kiekvienai valstybei ir visuomenei, į tas vertybes, kurias dar reikia sukurti, 

kurios veikia kaip katalizatorius ir yra reikalingos tiek ekonominei, tiek ir socialinei pažangai. Tokia 

vertybė, mūsų nuomone, yra “teisinė valstybė”, kuri užtikrina žmogaus teises ir laisves, susijusias su 

jo asmens ir turto saugumu. Teisinė valstybė buvo vėliava, iškelta pradėjus vykdyti teisinę reformą. 

Ši reforma apima teisėtvarkos ir teisėsaugos institucijas. Priimti Teismų, Konstitucinio Teismo ir kiti 

įstatymai. Kaip vieną reikšmingiausių šios reformos etapų reikėtų paminėti Konstitucinio teismo, kuris 


yra vienas didžiausių teisminės valdžios savarankiškumo garantų, įkūrimą. 

Tačiau mes negalime pasigirti, kad gyvename teisinėje valstybėje. Teisė vis dar išlieka politikų tar- 

naite, vieni specialūs įstatymai keičia kitus, prieštaravimai tarp bendrųjų ir specialiųjų įstatymų, taip 

pat tarp specialiųjų teisės normų tapo normalia teisės kūrimo praktika, negalime pasigirti ir tuo, kad 

teismų priimamiems sprendimams ir nuosprendžiams neturi įtakos spauda ar politika. 

Valstybė neatlieka pareigų savo piliečiams, nes neužtikrina piliečių ir žmogaus pagrindinių laisvių ir 

teisių į gyvybę, sveikatą, saugumą, nuosavybę. Akivaizdi kriminalo agresija prieš visuomenę, žmogų, 

prieš privačios nuosavybės neliečiamumą. Asmuo nėra apsaugotas nuo pasikėsinimo į gyvybę, svei- 

katą ar turtą, į žmogaus garbę ir orumą. Bet kuriame Lietuvos taške, netgi savo namuose žmogus ne- 

saugus nuo kriminalo prievartos ir pasikėsinimų, žudomi jau net senukai ir vaikai. Kriminalo agresijos 

pasekmė – mirtinai pavojinga pūliuojanti narkomanijos žaizda, gresianti tapti visuomenės gangrena. 

Teisėsaugos institucijos dirba inertiškai. Geriausiu atveju jų darbas pasireiškia formaliais procesiniais 

veiksmais, kurie dažniausiai atliekami tardytojui ar kvotėjui nepakilus nuo stalo. Aktyvesnių veiksmų 

imamasi dažniausiai tik tais atvejais, kai byla susilaukia didesnio visuomenės dėmesio. 

Valdžia, užsibrėžusi tikslą taupyti, galvoja, kad policija į įvykio vietą gali greičiau nuvykti pėsčiomis. 

Nepagrįstai maži Vidaus reikalų ministerijos sistemoje dirbančių žemutinės grandies operatyvinės vei- 

klos pareigūnų atlyginimai, realiai nėra normalių socialinių garantijų žuvusio ar suluošinto pareigūno 

šeimai. Tai rodo valdžios požiūrį į šią teisėsaugos sistemos dalį, joje dirbančius žmones, iš kurių 

laukiama, kad jie apgintų nuo kriminalo agresijos. Todėl akivaizdu ir nenormalu, jog ši sistema stokoja 

aukšto profesionalumo, sugebančių efektyviai dirbti darbuotojų. 

Nusikalstamumas nepažabotas, kriminalas jaučiasi saugus nuo adekvačios nusikaltimui atsako- 

mybės, jis įžūlus ir diktuoja savo “įstatymus”. Tai taip pat parodo, kad Teismų, Prokuratūros ir Vidaus 

reikalų ministerijos, t.y. teisėsaugos sistemų sąveika ir bendras darbas daugiau nei nepatenkinami. 

Kritinė riba kovoje su nusikalstamumu jau peržengta! Kriminalas elgiasi įžūliai, nes nėra adekva- 

taus atsakomojo veiksmo. 

Būtini neatidėliotini politinių partijų ir valdžios veiksmai, ne deklaratyviai, o realiai garantuojantys 

kiekvieno žmogaus gyvybę, sveikatą, garbę, orumą, jo turto neliečiamumą. 

Lietuvos pramonininkų konfederacija 

Priimta Lietuvos pramonininkų konfederacijos Tarybos posėdyje 2000 m. rugsėjo 19 d. 

LPK Prezidentas Bronislovas Lubys 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 



V-OJO SUVAŽIAVIMO KREIPIMASIS Į LIETUVOS RESPUBLIKOS 

PREZIDENTĄ, SEIMĄ, VYRIAUSYBĘ IR POLITINES PARTIJAS 

Dėl kriminalinių jėgų agresijos prieš visuomenę ir žmogų 

Vilnius, 2001 m. balandžio 11 d. 

Per dešimt Nepriklausomybės metų Lietuvoje sukurta teisės sistema, įtvirtinanti pagrindines euro- 

pietiškas visuomenės vertybes, kurias per penkiasdešimt metų buvo kruopščiai stengtasi sunaikinti. 

Priimtos, įsigaliojo ir sėkmingai veikia teisės normos, įtvirtinusios arba pradėjusios įtvirtinti Lietuvos 

valstybingumą, valstybės valdžios, valdymo sistemą, teisminę valdžią, žiniasklaidos laisvę, demokra- 

tiją bei privačią nuosavybę, kuri yra rinkos ekonomikos pagrindas ir svarbiausias garantas. 

Tačiau šiuo metu būtina atkreipti dėmesį į tas vertybes, kurias dar reikia sukurti ir kurios veikia kaip 

katalizatorius, reikalingas tiek ekonomikai, tiek socialinei pažangai. Tokia vertybė, mūsų nuomone yra 

“teisinė valstybė”, kuri užtikrina žmogaus teises ir laisves, susijusias su jo asmens ir turto saugumu. 

Teisinės valstybės kūrimas buvo vėliava, iškelta pradėjus vykdyti teisinę reformą. Ši reforma apima 

teisėtvarkos ir teisėsaugos institucijas. Priimti Teismų, Konstitucinio teismo ir kiti įstatymai. Kaip vieną 

iš reikšmingiausių šios reformos etapų reikėtų paminėti Konstitucinio teismo, kuris yra vienas didžiau- 

sių teisminės valdžios savarankiškumo garantų, įkūrimą. 

Tačiau turime pripažinti, kad dar negyvename teisinėje valstybėje. Teisė vis dar išlieka politikų tarnaite, 

vieni specialūs įstatymai keičia kitus, prieštaravimai tarp bendrųjų ir specialiųjų, taip pat tarp specialiųjų 

teisės normų tapo kasdienine teisės kūrimo praktika. Valstybė nevykdo pareigų savo piliečiams, nes neuž- 

tikrina pagrindinių piliečių ir žmogaus teisių ir laisvių: teisių į gyvybę, sveikatą, nuosavybę. Akivaizdi krimi- 

nalinių elementų agresija prieš visuomenę, žmogų, prieš privačios nuosavybės neliečiamumą. Asmuo nėra 

apsaugotas nuo pasikėsinimo į gyvybę, sveikatą, turtą, į žmogaus garbę ir orumą. Bet kuriame Lietuvos 

taške, netgi savo namuose, žmogus yra nesaugus nuo prievartos ir pasikėsinimų, žudomi net senukai ir 

vaikai. Kriminalinių elementų agresijos pasekmė – mirtinai pavojinga narkomanijos žaizda. Deja, teisėsau- 

gos ir teisėtvarkos institucijos dirba inertiškai. Geriausiu atveju jų darbas pasireiškia formaliais procesiniais 

veiksmais, kurie neretai atliekami tardytojui ar kvotėjui nepakilus nuo stalo. Aktyvesnių veiksmų imamasi 

dažniausiai tik tais atvejais, kai byla susilaukia didesnio visuomenės dėmesio. 

Valdžia, užsibrėžusi taupyti, galvoja, kad į įvykio vietą gali nuvykti pėsčiomis. Tuo tarpu nusikaltėliai 

žudyti ir apiplėšti ateina ne pėsti, su akmeniu rankose, o atvažiuoja automobiliais, gerai ginkluoti, apsi- 

rūpinę ryšio priemonėmis, kankinimo įrankiais. Nepagristai maži Vidaus reikalų ministerijos sistemoje 

dirbančių žemutinės grandies pareigūnų atlyginimai, realiai nėra normalių socialinių garantijų žuvusio 

ar suluošinto pareigūno šeimai. 

Tai rodo valdžios ir valstybės požiūrį į šią teisėtvarkos sistemos dalį, joje dirbančius žmones. Todėl 

akivaizdu, bet nenormalu, jog sistema stokoja aukšto profesionalumo, sugebančių efektyviai dirbti 

darbuotojų. 

Nusikalstamumas nepažabotas, kriminaliniai elementai jaučiasi saugūs nuo adekvačios nusikalti- 


mui atsakomybės, jie įžūlūs ir diktuoja savo “įstatymus”. Tai taip pat rodo, kad teismų, prokuratūros 

ir Vidaus reikalų ministerijos sąveika ir bendras darbas daugiau nei nepatenkinami. 

Kritinė riba kovoje su nusikalstamumu jau peržengta! Kriminaliniai elementai elgiasi įžūliai, nes 

jiems nėra adekvataus atsakomojo veiksmo. 

Per pastaruosius 10 metų Lietuvos politinės jėgos ir visų pirma Seime atstovaujamos partijos ne- 

norėjo ir praktiškai nesiėmė efektyvių, radikalių priemonių prieš nusikalstamumą. Vietoj atsakingos 

politinės valios buvo daug veiklos simuliacijos. Lietuvos žmonės buvo atiduoti nusikaltėlių savivalei. 

Matydami šią skaudžią ir šiurpią situaciją manome, kad esančios valdžioje arba šalia valdžios po- 

litinės partijos panorėjusios gali sutramdyti nusikaltėlių agresiją, atkurti žmonėms saugumą ir ramybę. 

Esame įsitikinę, kad tai susilauktų visapusio visuomenės palaikymo ir dalyvavimo. 

Lietuvos pramonininkų konfederacijos V-sis suvažiavimas kreipiasi į Lietuvos Respublikos Pre- 

zidentą, Lietuvos Respublikos Seimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Lietuvos politines partija ir 

visas teisėsaugos bei kitas valstybės institucijas prašydamas ir reikalaudamas parengti ir įgyvendinti 

kiekvieno žmogaus teises į gyvybę, sveikatą, orumą, jo turto neliečiamumą realiai garantuojančias 

priemones. 

Lietuvos pramonininkų konfederacijos V suvažiavimas 

2001 m. balandžio 11 d., Vilnius 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

Lietuvos Respublikos 2002-06-05 Nr. 01-02-541 

Ministrui Pirmininkui Į2002-06-04 Nr. 26-5227 

J. E. p. Algirdui Mykolui Brazauskui 

Jūsų Ekscelencija, 

Mes matome, girdime ir gerbiame Jūsų poziciją adresuotą žmogui, jo garbei, orumui, gyvybei, 

sveikatai, nuosavybei! Mes atsimename ir neužmirštame nesenai Jūsų pareikštą didelį susirūpinimą 

dėl požiūrio į Vidaus reikalų ministeriją, Policijos departamentą jų blogą finansavimą, materialinį aprū- 

pinimą., socialinę pareigūnų apsaugą. Visada malonu matyti Jūsų skaidrią poziciją, atvirą ir realų ver- 

tinimą. Bet ne vienas Jūs, Gerbiamas Premjere, lemiate sėkmę. Labai daug priklauso nuo kitų, kurie 

šioje erdvėje taip pat turi lemiamą jėgą ir įtaką. Tai politinės partijos, jų elitas. Visa valdžia ir jėga yra 

jų rankose, sėkmė priklauso nuo konsoliduotos jų pozicijos, nuo noro, ryžto ir apsisprendimo visoms 


partijoms veikti kartu ir ryžtingai. Pramonininkų konfederacijos pareiškimas adresuotas politinėms 

jėgoms, politinėms partijoms, nes iki šiol akivaizdus jų abejingumas ir bevališkumas bei deklaratyvus 

atsikalbinėjimai prieš Lietuvos žmones, neištikimybė duotai jiems priesaikai. 

Nuoširdžiai dėkojame Jums, Gerbiamas Premjere, už parodytą pagarbą Lietuvos pramonininkų 

konfederacijai, už Jūsų jautrią reakciją atsiliepiant į pareiškimą ,,Dėl kriminalinių jėgų agresijos prieš 

visuomenę ir žmogų”. 


 

-‐‑ 

 

 

 

 

Jo Ekscelencijai 2002-07-01 Nr. 01-02-573 

Lietuvos Respublikos Prezidentui 

p. Valdui Adamkui 

Lietuvos pramonininkų konfederacija pareiškimu ,,Dėl kriminalinių jėgų agresijos prieš visuomenę 

ir žmogų” kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, Vyriausybę, Seimą, politines partijas kviesdama 

radikaliai reaguoti į Lietuvoje esamą nepakenčiamą padėtį dėl nusikalstamumo. Kadangi Lietuvos žmo- 

nės realiai, o ne menamai gyvena pastovioje baimėje, kad bus nužudyti, suluošinti, dėl to praras savo 

artimuosius, netgi ir menką savo turtą ar santaupas, tik ką gautus skurdžius pensijos pinigus, tai reiškia, 

kad valstybės institucijas ir galias atstovaujantys valstybės pareigūnai ir partijos neatlieka savo darbą, 

nevykdo savo pareigas bei deklaruojamą priesaiką ir ištikimybę tautai, visiems Lietuvos žmonėms. So- 

cialinės aplinkybės gali kiek tai įtakoti bet nelemia to, kad esama padėtis yra fatalinė neišvengiamybė. 

Pasiteisinimas tuo, kad ir kitose valstybėse panašios problemos panašu į tai, kai sovietmetyje sakydavo 

“… o Amerikoje negrus karia”. Iš tikrųjų lemia politinių jėgų, politinių partijų politika, elgesys, jų egoistiš- 

ko populizmo sindromas, nenoras tarpusavyje dalykiškai bendrauti, susitarti, vykdyti vieningų veiksmų 

programą. Galutiniame rezultate šiuo klausimu turime ilgametę betvarkę valstybės valdyme. 

Lietuvos pramonininkų konfederacija pakvietė Lietuvos politines partijas šiuo klausimu susitarti dėl 

bendros pozicijos ir vieningų veiksmų taip, kaip tai padaryta dėl stojimo į ES ir NATO. Tačiau šiandien 

sunkiausiais reikalas, kaip pakviesti partijas, kad jos susėstų prie vieno stalo, tartųsi ir susitartų . Pa- 

grindinė kliūtis - nesveikos konkurencijos ir ambicijų sindromas. 

Manome, kad pakviesti Lietuvos politines partijas prie vieno stalo, inicijuoti ir pasiekti Jų susitari- 

mą bei bendro memorandumo pasirašymą geriausiai gali Lietuvos Respublikos Prezidentas, Seimo 

Pirmininkas ir Ministras Pirmininkas veikdami kartu. 


Būtų naudinga pakviesti pokalbiui ir Lietuvos žiniasklaidą, kurios įtaka visuomenėje didelė ir gerbtina. 

Tikimės Jūsų palankios pozicijos, inicijuojant tokį susitarimą ir jo įtvirtinimą pasirašant bendrą me- 

morandumą. 


 

-‐‑ 

 

 

Jo Ekscelencijai 2003 05 14 Nr.01-02-584 

Lietuvos Respublikos Prezidentui 

p. Rolandui Paksui 

Lietuvos pramonininkų konfederacija matydama akivaizdžią kriminalo agresiją prieš žmogų ir vi- 

suomenę Lietuvoje per eilę pastarųjų metų daug kartų stengėsi atkreipti Lietuvos Respublikos Pre- 

zidento, Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos politinių partijų 

dėmesį į būtinumą neatidėliotinai reaguoti ir efektyviai spręsti šią problemą. 

Primename tik kai kuriuos akcentus šiuo klausimu: 

2000 m. rugsėjo mėn. Lietuvos pramonininkų konfederacijos taryba savo posėdyje priima pa- 

reiškimą, kurį viešai paskelbia visuomenei, politinėms partijoms, valstybės institucijoms. Pareiškimo 

teksto gale pasakyta: ”…Kritine riba kovoje su nusikalstamumu peržengta! Kriminalas elgiasi įžūliai , 

nes nėra adekvataus atsakomojo veiksmo. Būtini neatidėliotinai politinių partijų ir valdžios veiksmai, 

ne deklaratyvūs, o realiai garantuojantys kiekvieno žmogaus gyvybę, sveikatą, garbę, orumą, jo turto 

neliečiamumą….” Pareiškimas susilaukė plataus atgarsio visuomenėje, bet ne politinėse partijose ir 

valdžioje. Kriminalas tai mato ir siaučia toliau. 

2001 m. balandžio 11 d. jau nebe Taryba, o Lietuvos pramonininkų konfederacijos Suvažiavimas 

priima kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, Seimą, Vyriausybę ir politines partijas “Dėl krimi- 

nalinių jėgų agresijos prieš visuomenę ir žmogų”, Kreipimesi tekste yra pasakyta “… Per pastaruosius 

10 metų Lietuvos politinės jėgos ir visų pirma Seime atstovaujamos partijos nenorėjo ir praktiškai 

nesiėmė efektyvių, radikalių priemonių prieš nusikalstamumą. Vietoj atsakingos politinės valios buvo 

daug veiklos simuliacijos. Lietuvos žmonės buvo atiduoti nusikaltėlių savivalei. …” Kokia reakcija? 

Jokios konkrečios reakcijos. 

2002 m. gegužės 7 d. Lietuvos pramonininkų konfederacijos Prezidiumas šiuo klausimu ir vėl priima 

pareiškimą, adresuotą Lietuvos Respublikos politinėms partijoms, Lietuvos Respublikos Prezidentui, 

Seimui ir Vyriausybei. Pareiškimą vėlgi viešai paskelbiame plačiajai Lietuvos visuomenei, įteikiame adre- 

satams. Pareiškime pasakyta: ”…Banditizmas, prievarta, žmogžudystė, narkomanija, plėšimai, chuliga- 

nizmas, vagystės, per pastaruosius 12 metų iš retenybės tapo kasdienybe, o žmogus visiškai nesaugus. 


Beliko laukti, kada, kur, kas bus sekantis, nužudytas, apiplėštas, nuskriaustas – vaikas, moteris, vyras, 

verslininkas, darbininkas, mokslininkas, ūkininkas, žurnalistas, mokytojas, gydytojas, pensininkas, Sei- 

mo narys, Ministras, Premjeras, Prezidentas – KAS?…” Būtinas įtakingiausių politinių jėgų – buvusių 

valdžioje ir esamų valdžioje bei pretenduojančių į valdžią, tvirtas susitarimas (kaip dėl stojimo į NATO, 

Europos Sąjungą) dėl politinės valios, ryžto ir veiksmų šiame kare prieš kriminalą. …” 

2002 m. liepos 1 d. Lietuvos pramonininkų konfederacija šiuo klausimu kreipiasi į Lietuvos Respu- 

blikos Prezidentą J. E. p. Valdą Adamkų, Lietuvos Ministrą Pirmininką J. E. p. Algirdą Brazauską, Lie- 

tuvos Respublikos Seimo Pirmininką J. E. p. Artūrą Paulauską. Kreipimesi pasakyta, kad: ”… valsty- 

bės institucijas ir galias atstovaujantys valstybės pareigūnai ir partijos neatlieka savo darbą, nevykdo 

savo pareigas bei deklaruojamą priesaiką ir ištikimybę Tautai, visiems Lietuvos žmonėms. Socialinės 

aplinkybės gali kiek tai įtakoti, bet nelemia to, kad esama padėtis yra fatalinė neišvengiamybė. … 

Manome, kad pakviesti Lietuvos politines partijas prie vieno stalo, inicijuoti ir pasiekti jų susitarimą 

bei bendro memorandumo pasirašymą geriausiai gali Lietuvos Respublikos Prezidentas, Seimo Pir- 

mininkas ir Ministras Pirmininkas veikdami kartu. …”Tikimės Jūsų palankios pozicijos inicijuojant tokį 

susitarimą ir jo įtvirtinimą pasirašant bendrą memorandumą”. 

Šiandien dar nėra nei politinės valios, nei visų bendros pozicijos, nei sutarimo, nei memorandumo, 

bet turime pavojingai ir nepasiteisinamai užsitęsusią kriminalo agresiją prieš žmogų, prieš visuomenę 

ir valstybę, turime chuliganizmą ir banditizmą, narkomaniją, prievartavimą, svetimo turto pasisavinimą, 

mažas ir stambias vagystes, kontrabandą ir korupciją, brutalų ir cinišką teisės normų ignoravimą. 

Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente, visuomenė viltingai sureagavo į Jūsų inaugura- 

cinę kalbą. Joje tarp didelių problemų ir skaudulių Jūs kalbėjote ir apie tai, kad žmogus savo Tėvynėje 

neturi jaustis svetimas, nereikalingas, nesaugus, kad neįtikėtinai nuvertinta netgi žmogaus gyvybė. 

Pateikdami Lietuvos pramonininkų konfederacijos nuoseklią poziciją bei susirūpinimą ir veiksmus, 

mes siekiame aukščiausių Lietuvos valstybės vadovų politinės valios ir konsoliduoto veiksmo su- 

telkiant visų pirmą Lietuvos politines jėgas, o kartu ir valstybės institucijas vardan to, kad žmogaus 

gyvenimas ir veikla būtų saugi. 

Šis klausimas yra tarp tų vertybių, kurias mes giname, tarp tų permainų, kurių mes siekiame. 

Jūsų rankose valdžia, resursai, visuomenės parama, galimybės! 

Lietuvos pramonininkų konfederacijos vardu Prezidentas dr. Bronislovas Lubys 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 


Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir 2007-10-11 Nr. S-152 

gynybos komitetui 

Valstybės gynimo tarybai 

DĖL VALSTYBĖS POLITIKŲ IR PAREIGŪNŲ ATSAKOMYBĖS 

KOVOJE SU NARKOMAFIJA IR KRIMINALO AGRESIJA 

Lietuvos Respublikos trišalės tarybos posėdyje, įvykusiame 2007 m. rugsėjo 11 d., buvo svarsto- 

mas klausimas „Dėl narkomanijos prevencijos priemonių, dėl narkotikų gamintojų, tiekėjų ir platinto- 

ją išaiškinimo”. Posėdyje dalyvavę socialiniai parteriai taip pat Lietuvos Respublikos Seimo, Vidaus 

reikalų ministerijos Kriminalinės policijos biuro ir Narkotikų kontrolės departamento prie Lietuvos 

Respublikos Vyriausybės atstovai išreiškė susirūpinimą, kad narkomanija, alkoholizmas, plintantis 

narkotikų įvežimas, gamyba ir platinimas kartu su išplitusios ir įsišaknijusios kriminalinės agresijos 

įvairiausiomis apraiškomis Lietuvoje įgavo tautos genocido pobūdį. Esant tokiai situacijai žmonės 

jaučiasi nesaugūs, gyvena baimėje dėl kasdieninio pavojaus gyvybei, sveikatai, o jų artimieji, pakliuvę 

į narkomanijos, alkoholizmo, nusikalstamumo liūną, degraduoja, žūsta, kenčia jų vaikai Manome, kad 

visuomenei pateikiami oficialūs duomenys apie narkomanijos ir alkoholizmo, nusikalstamumo faktinę 

padėtį, Tarybos nuomone, neatspindi realybės. 

Tarybos nuomone, policijos pastangos narkotikų prevencijos srityje nėra efektyvios, nes atsiremia 

į teisėsaugos sistemos silpnumą. Didelį nusivylimą kelia teismų praktika, kai policijos išaiškintiems ir 

sulaikytiems narkotikų gamintojams ir platintojams neretai taikomos nepateisinamai ir neadekvačiai 

švelnios užkardymo priemonės, dažnai skiriamos simbolinės bausmės, lygtinis nuo bausmės atlei- 

dimas. Žinant, kad narkotikų nusikalstamam versle cirkuliuoja daugiamilijoninės lėšos, neatmestina 

narkotikų verslo įtaka teisėsaugai, taip pat teisės aktų projektų rengėjams, siekiant susilpninti vidaus 

reikalų sistemos darbuotojų galimybes. 

Tikros politikų ir teisėsaugos kovos su nusikalstamumu prieš kriminalo agresiją ir narkomafiją - 

narkotikų įvežimą, tiekimą, išplitusį narkotikų platinimą faktiškai nėra. Stebima tik veiksmų simuliacija 

ir visuomenės išgyvenama tragedija. 

Trišalės tarybos nuomone visų pirma visos politinės partijos ir aukščiausios valstybės institucijos 

turi prisiimti kaltę ir atsakomybę už bujojantį nusikalstamumą, narkotikų įvežimą, gamybą ir platinimą. 

Bet kokios atsainaus požiūrio, liberalizmo apraiškos šioje srityje tik didina grėsmes, kurios šiandien 

pasiekė pavojingą mastą ir, deja, nesusilaukia deramo politikų bei valstybės pareigūnų dėmesio ir at- 

sakomybės. Politikai ir valstybės pareigūnai apie savo atsakomybę gali kalbėti ką nori, tačiau objekty- 

vų padėties įvertinimą galima pateikti tik įvertinus faktinį nusikalstamumo, narkomanijos ir alkoholizmo 

mastą. 

Tarybos nuomone, nerimą kelia tai, kad dėl politikų ir valstybės pareigūnų nusišalinimo nuo at- 

sakomybės ir neryžtingumo, kaltė dėl narkomanijos ir nusikalstamumo yra dažniausiai adresuojama 

mokyklai, pedagogams ir vaikams, policijos pareigūnams, kenčiančioms šeimoms, tarytum jie yra 

kalčiausi, nors akivaizdžiai ši grandis yra per silpna grumtis su galinga kriminalo ir narkomafijos jėga, 


jos milijoniniais kapitalais, jos įtaka teisėkūrai ir valstybės valdymui. 

Kol sąmoningai bus toleruojamas nusikalstamumas, narkotikų gamyba, tiekimas ir platinimas, ne- 

pamatuojamai pelningas narkotikų verslas bus nenugalimas. 

Trišalė taryba kviečia politikus ir valstybės pareigūnus imtis radikalių priemonių dėl visų lygių atsa- 

komybės už narkotikų įvežimą, gamybą ir platinimą sugriežtinimo. 

Lietuvos Respublikos Trišalė taryba 

2007-10-11 Nr. S-152 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

LPK visada ir radikaliai pasisako prieš šešėlinę ekonomiką, šešėlinį verslą. KODĖL? 

1. Šešėlinis verslas meta šešėlį ir kompromituoja: 

- sąžiningą verslą; 

- sąžiningo verslo visuomenę. 

2. Įneša destrukciją: 

- į Lietuvos ūkį; 


- į Lietuvos ekonominę-finansinę sistemą. 

KADANGI: 

- sujaukia konkurencinę rinką; 

- sujaukia bendro vidaus produkto ir pridėtinės vertės perskirstymą; 

- nukenčia valstybės ir savivaldybių biudžetai; 

- nukenčia Sodros biudžetas; 

- nukenčia sveikatos apsaugos sistema; 

- nukenčia švietimo sistema; 

- tiesiogiai nuskriaudžiama skurdžioji visuomenės dalis; 

- šešėlinio verslo nugvelbtus pinigus ir dėl to patirtus valstybės nuostolius valdžia užkrauna ant sąži- 

ningo verslo. 

Kodėl šešėlinis verslas yra toks, koks yra? 

Todėl, kad jam leista būti tokiu, koks jis yra, ir nėra valdžios tikro noro ir ryžto su juo kovoti. 

Ką galima priešpastatyti šešėliniam verslui? 

Jei nebus vieningos politinės valios, nei vienas ministras be sąveikos su kitais ministrais ir instituci- 

jomis net labai norėdamas, situacijos nepakeis. Reikalinga jų konsoliduojanti pozicija, konsoliduoti 

veiksmai. 

Būtina priešpastatyti politinių partijų ir valdžios institucijų skaidrią konsoliduotą, suderintą ir koordi- 

nuotą vieningą poziciją ir realius sprendimus bei veiksmus, gink Dieve ne veiksmų simuliaciją. 

Tokios pat politinė valios visuomenė laukia ir dėl kriminalo agresijos prieš žmogų, prieš visuomenę, 

prieš privačios nuosavybės neliečiamumą. 

Summa summarum: 

Reikia ne politinių partijų grožio konkurso, o politinių partijų, tarp jų ir opozicijos, konstruktyvaus noro 

kartu su valstybės institucijomis priimti ir realizuoti būtinus sprendimus. 


 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 


Lietuvos Pramonininkų Konfederacijos 

Garbės Kodekso Nuostatai 

1. Bendroji dalis 

1.1. Garbės kodeksas – dorovės normų, kurių laikymasis užtikrina garbingą LPK narių elgesį, visu- 

ma. 

1.2. Garbingas elgesys – subjekto poelgių visuma, kuri neprieštarauja visuomenėje pripažintoms ir 

galiojančioms dorovės ir teisės normoms. 

2.LPK GK nuostatų tikslai ir uždaviniai 

2.1. LPK GK paskirtis – siekti LPK narių garbės ir orumo prioriteto, panaudojant Lietuvos pramonės 

suklestėjimui etikos, moralės ir dorovės galią. Šis siekis įgyvendinamas panaudojant visuomenėje 

galiojančias dorovės ir teisės normas bei jų sampratas. LPK GK nuostatai yra poveikio priemonė, kuri 

taikoma visiems be išimties LPK nariams. 

2.2. Remdamasi Lietuvos žmonių pripažintomis dorovės ir teisės normomis, LPK siekia padėti savo 

nariams ugdyti demokratiškumą, ūkinės veiklos kultūrą, derinti interesus, siekti santarvės, humaniškų 

tarpusavio santykių. 

2.3. LPK skelbia, kad Konfederacijos nario statusas įpareigoja kiekvieną LPK narį Lietuvos ir visuo- 

menės interesus laikyti aukštesnėmis vertybėmis negu ūkiniai, grupiniai, asmeniniai ar partiniai inte- 

resai. 

2.4. Remdamasi Lietuvos žmonių dorovės, moralės ir teisės normomis, LPK įsipareigoja, reikalui 

esant, analizuoti ir įvertinti LPK narių (jų vadovų ir įgaliotų atstovų) elgesį. 

3. LPK GK taikymo procedūra. 

3.1. LPK GK taikymo procedūrą nustato atitinkami LPK organai ir jų sąveikos taisyklės. 

3.2. Garbės kodekso nuostatomis įgyvendinti Konfederacija sudaro tokias institucijas: 

3.2.1. LPK etikos ir moralės komisija. 

3.2.2. LPK referentas etikos ir moralės klausimais. 

3.2.3. LPK ekspertų grupė etikos ir moralės klausimais. 

3.3. Lėšas LPK GK nuostatams įgyvendinti skiria LPK Vykdomoji direkcija. 

3.4. LPK GK įgyvendinimą kuruoja LPK viceprezidentas 

4. LPK etikos ir moralės komisija. 

4.1. Komisija sudaroma iš penkių narių LPK tarybos prezidiumo teikimu vieneriems metams ir tvir- 

tinama LPK tarybos posėdžio nutarimu. Pirmame komisijos posėdyje balsų dauguma išrenkamas 

komisijos pirmininkas. 

4.2. Eiliniai komisijos posėdžiai kviečiami vieną kartą per mėnesį. Ne eiliniai posėdžiai gali būti kvie- 

čiami komisijos pirmininko siūlymu arba ne mažiau kaip dviejų komisijos narių reikalavimu, taip pat 

LPK tarybos ar jos prezidiumo teikimu. Į komisijos posėdžius gali būti kviečiamas svarstomo ūkinio 


subjekto – LPK nario – vadovas, svarstymą inicijavęs LPK tarybos narys. Komisijos pirmininko spren- 

dimu arba daugiau nei pusės komisijos narių reikalavimu gali būti rengiami atviri komisijos posėdžiai. 

Komisijos posėdžiui pirmininkauja komisijos pirmininkas arba, jei jo nėra, komisijos narių susitarimu 

posėdžiui gali pirmininkauti komisijos narys. Posėdžio darbotvarkė nustatoma posėdyje dalyvaujan- 

čių komisijos narių daugumos nutarimu. 

Klausimai komisijos posėdžiuose svarstomi: 

- referento siūlymu; 

- komisijos narių iniciatyva; 

- LPK narių iniciatyva. 

- 4.3. Komisija sprendimus priima balsų dauguma. Jei, svarstant klausimus, nuomonės pasiskirsto 

po lygiai, lemia komisijos pirmininko balsas. 

- 4.4. Komisijos narių pareigos ir teisės. 

- 4.4.1. Komisijos narys privalo: 

- dalyvauti komisijos posėdžiuose. Jei komisijos narys į posėdį atvykti negali, jis apie tai turi iš 

anksto pranešti komisijos pirmininkui, nurodydamas priežastį; 

- vykdyti komisijos, jos pirmininko pavedimus; 

- 4.4.2. Komisijos narys turi teisę: 

- siūlyti komisijai svarstyti klausimus, susijusius su LPK narių elgesio etika, veiksmais, prieštarau- 

jančiais moralės ir teisės normomis; 

- teikti komisijai išvadų bei sprendimų, projektus, pasiūlymus; 

- dalyvauti komisijos posėdžiuose su sprendžiamojo balso teise; 

- jei nesutinka su komisijos išvadomis ar sprendimu, pareikšti savo nuomonę ir reikalauti, kad ji 

būtų paskelbti kartu su komisijos priimtu nutarimu. 

- 4.5. Komisija svarstomais klausimais priima sprendimus, išvadas, pareiškimus ar kitokius doku- 

mentus. Išnagrinėjusi svarstomus dalykus komisija gali: 

- 4.5.1. Nustatyti, kad buvo pažeisti LPK nario garbė ir orumas; 

- 4.5.2. Siūlyti, kad klausimo svarstymas komisijoje būtų atidėtas; 

- 4.5.3. Siūlyti LPK prezidiumui atlikti papildomą tyrimą, sudarant ekspertų grupę; 

- 4.5.4. Įvertinti priežastis, dėl kurių nusižengta etikos ir moralės principams. 

- 4.5.5. Pareikšti komisijos išvadą (nuomonę) dėl LPK nario veiklos (elgesio); 

- 4.5.6. Nurodyti LPK nariui, kuo jo elgesys nusižengia etikos ir moralės principams; 

- 4.5.7. Pasiūlyti LPK tarybai įspėti LPK narį; 

- 4.5.8. Įrašyti svarstomą LPK narį į posėdžio protokolą; 

- 4.5.9. Pranešti komisijos išvadas visiems LPK nariams 

5. LPK referentas etikos ir moralės klausimais 

5.1. Referentas yra etatinis LPK vykdomosios direkcijos darbuotojas. Referentą parenka komisijos 

pirmininkas konkurso tvarka. Referento kandidatūrą, pareiginius nuostatus, pareiginį atlyginimą ir 

skatinimo sistemą tvirtina LPK prezidiumas. 


5.2. Referentas rengia klausimus ir medžiagą komisijos posėdžiams, sudaro komisijos posėdžių dar- 

botvarkės projektus, organizuoja komisijos nutarimų vykdymą. 

5.3. Tuo tikslu referentas: 

5.3.1. Nuolat analizuoja Lietuvos masinės informacijos priemonių publikacijas apie LPK narių veiklą; 

5.3.2. Apibendrina publikacijas apie veiklą, neatitinkančią garbingo elgesio sampratos; 

5.3.3. Atsižvelgia į visus žinomus atvejus, kai pažeistas LPK nario orumas ir garbė, elgesio etika, 

veiksmai prieštaraujantys moralės ir teisės normoms; 

5.3.4. Sukauptos medžiagos pagrindu rengia komisijos pasiūlymų, išvadų bei nutarimų projektus; 

5.3.5. Parenka bei siūlo ekspertus; 

5.3.6. Pristato klausimus ir surinktą medžiagą komisijos posėdžiuose; 

5.3.7. Tvarko komisijos posėdžių protokolus; 

5.3.8. Įteikia (perduoda, išsiunčia) komisijos sprendimus juose nurodytiems adresatams 

5.4. Referento siūlymas svarstyti klausimą komisijos posėdyje pateikiamas raštu, išdėstant klausimo 

esmę, motyvus, argumentus, nurodant pažeistas etikos ir moralės nuostatas, pridedant atitinkamus 

dokumentus – spaudoje skelbtų straipsnių kopijas, radijo ir televizijos laidų garso bei vaizdo įrašus. 

6. LPK ekspertų grupė etikos ir moralės klausimais 

6.1. LPK ekspertų grupė sudaroma sudėtingiems etikos ir moralės klausimams išnagrinėti ir komisijos 

sprendimams pagrįsti. 

6.2. Klausimą dėl ekspertų grupės sudarymo tikslingumo kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia savo 

posėdžiuose etikos ir moralės komisija. 

6.3. Atlikdama įsipareigojimą, ekspertų grupė privalo veikti viešai ir oficialiai, neskleisti informacijos 

tais klausimais, kuriuos komisija tiria, bet dar nėra priėmusi sprendimo. 

6.4. Ekspertų grupė apie užduoties įvykdymą atsiskaito etikos ir moralės komisijos posėdyje, pateik- 

dama savo išvadas raštu. 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

ir etikos kodeksas“ 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 



NARĖS – BENDROVĖS (ĮMONĖS) 

GARBĖS IR ETIKOS KODEKSAS 

Bendrovės (įmonės) ………. patikimumas ir reputacija remiasi besąlygišku jos darbuotojų etiškos 

verslo praktikos laikymusi. Siekiant išlaikyti nepriekaištingą bendrovės (įmonės) ………. reputaciją, jos 

darbuotojai privalo visuomet veikti pagal aukščiausius etikos standartus. 

Bendrovės (įmonės) ……….veiklos principai numato pagrindinius bendrovės (įmonės) ………… 

veiklos tikslus bei įsipareigojimus įvairiems savo partneriams. Kai kurie pagrindiniai veiklos principai 

yra integruoti ir į šį Garbės ir etikos kodeksą, siekiant parodyti, kad bendrovė (įmonė) ………. tikisi iš 

kiekvieno savo darbuotojo, kad šis savo elgesiu prisidėtų prie minėtų principų rėmimo. 

Darbuotojas laikosi šio kodekso nuostatų, jei: 

sąžiningai ir skaidriai bendradarbiauja su klientais, kolegomis, partneriais ir kitais asmenimis, su ku- 

riais bendrovė (įmonė) …….. palaiko verslo santykius. 

bendraudamas su kitais asmenimis, elgiasi oriai, pagarbiai ir sąžiningai, siekdamas sukurti ir palaikyti 

skaidrią ir konstruktyvią darbo atmosferą. 

profesionaliai atlieka savo darbą ir gerbia kitų pastangas. 

Darbuotojai 

Įsipareigojimai Atsakomybė 

Bendrovė (įmonė) ………. gerbia savo dar- 

buotojų pagrindines teises, elgiasi su jais są- 

žiningai ir pagarbiai, sudaro saugias darbo 

sąlygas, skatina geriausią darbuotojų suge- 

bėjimų panaudojimą bei vystymą, o taip pat 

suteikia visiems lygias galimybes profesinėje 

srityje. 

Bendrovė (įmonė) ………….. užtikrina dar- 

buotojų duomenų apsaugą.Veiksmai, susiję 

su persekiojimu darbo vietoje, yra netole- 

ruojami. Kiekvienas pranešimas dėl tokių 

veiksmų galimumo bus kruopščiai ištirtas ir, 

jei reikia, bus imtasi atitinkamų priemonių. 

Darbuotojai turi negailėti pastangų, kurdami 

ir palaikydami tokią darbo atmosferą, kuri yra 

saugi, skaidri, ir kurioje asmuo yra gerbiamas ir 

nepersekiojamas. 


Klientai, tiekėjai, rangovai ir verslo partneriai 

Įsipareigojimai Atsakomybė 

Bendrovė (įmonė) ………………… bendra- 

darbiaudama su klientais, tiekėjais, rangovais 

ir partneriais, laikosi skaidrumo ir sąžiningu- 

mo principų. 

Verslo skaidrumas 

Veiklos principas 

Bendrovė (įmonė) ………… reikalauja, kad būtų laikomasi sąžiningumo, skaidrumo ir nešališkumo 

principų visose jos veiklos srityse ir tikisi, kad jos klientai ir partneriai laikysis tokio paties požiūrio. Bet 

koks tiesioginis ar netiesioginis pasiūlymas duoti kyšį ar priimti neteisėtą užmokestį yra nepriimtinas. 

Bendrovės (įmonės) …………… darbuotojai privalo vengti privačių finansinių ir kompanijos interesų 

konfliktų. Turi būti vedama kruopšti ir tiksli visų bendrovės (įmonės) …..…… vardu vykdomų sandorių 

apskaita pagal numatytas procedūras, o taip pat turi būti atliekamas veiklos auditas. 

Elementai: 

Interesų konfliktas 

Įsipareigojimai 

Darbuotojai turi vengti bet kokių veiksmų, kurie gali neigiamai įtakoti jų veiklos, susijusios su bendrove 

(įmone) …………….., objektyvumą ir šališkumą. Darbuotojų sugebėjimas veikti objektyviai gali būti su- 

menkinamas, jei jie turi asmeninių interesų ar įsipareigojimų, prieštaraujančių teisėtiems bendrovės (įmo- 

nės) …………verslo interesams. Atitinkamai, labai svarbu vengti akivaizdžių interesų konflikto atvejų. 

Dovanos, pramogos ir kyšininkavimas 


Darbuotojai, laikydamiesi aukščiau išdėstyto veiklos objektyvumo principo, negali priimti ar duoti 

dovanų, siūlyti ar priimti pramogų, bei kitos asmeninės naudos, kuri kokiu nors būdu galėtų įtakoti jų 

veiklą, susijusią su bendrovės (įmonės) ………… verslu. 

Tačiau darbuotojams nedraudžiama priimti ar siūlyti dovanas ar kitą piniginę naudą, kuri, atsižvel- 

gus į susiklosčiusias aplinkybes, yra įprasta ir priimtina tuo atveju, jei už tai mainais nereikalaujama 

jokios paslaugos ar įsipareigojimų. 

Tiesioginis ar netiesioginis kyšio siūlymas, žadėjimas ar priėmimas yra nepriimtinas. Apie bet ko- 

kius tokio pobūdžio veiksmus turi būti nedelsiant pranešta vadovybei, arba apsaugos ar audito de- 

partamentams. 


Sugebėjimas tinkamai laikytis bendrovės 

(įmonės) …………… veiklos principų bei eti- 

kos kodekso nuostatų bus vienas iš pagrin- 

dinių veiksnių, tiesiogiai įtakosiančių tolimes- 

nius ryšius su verslo partneriais.

Finansinės informacijos skaidrumas 


Akcininkai, vadovybė bei kiti suinteresuoti asmenys privalo gauti visapusišką ir tikslią finansinę 

informaciją tam, kad galėtų priimti atitinkamus sprendimus. 

Dauguma bendrovės (įmonės) ……………. darbuotojų dalyvauja apskaitos procesuose, kurie tie- 

siogiai įtakoja vidaus ir viešąsias finansines ataskaitas. Darbuotojai privalo užtikrinti, kad bendrovės 

(įmonės) …………… sandoriai būtų kruopščiai ir laiku fiksuojami apskaitos dokumentuose. Jie turi 

nedelsiant pranešti apie dokumentuose atsiradusius netikslumus ar klaidas. 

Netikslūs apskaitos duomenys, įrašyti tyčia, siekiant nuslėpti tikrąją informaciją, yra laikomi grubiu 

šio kodekso pažeidimu. 

Bendrovės turto apsauga ir naudojimas 


Darbuotojai privalo saugoti visą bendrovės (įmonės) ………… turtą, reikalingą atlikti darbui, o taip 

pat imtis reikalingų veiksmų, siekdami užkirsti kelią neteisėtam to turto panaudojimui, sugadinimui arba 

vagystei. Bendrovės turtu yra laikoma ne tik techninė ar organizacinė įranga, bet ir kompanijos informa- 

cija, o taip pat intelektinė nuosavybė, pvz., išradimai, autorinės teisės, prekiniai ženklai, technologijos ir 

pan. Darbuotojai taip pat turi saugoti pagal licenciją iš kitų bendrovių įgytą intelektinę nuosavybę. Įranga, 

įvairaus pobūdžio ištekliai, kita medžiaga bei darbo laikas turi būti naudojami tik teisėtiems bendrovės 

(įmonės) ………. verslo interesams. Bendrovės turtas negali būti skolinamas ar perduodamas, išskyrus 

atvejus, suderintus su oficialia bendrovės (įmonės) ………….. veiklos politika. 

Verslo priežiūra 


Bendrovės (įmonės) …………… veiklos principai, procedūros ir taisyklės yra sukurtos tam, kad 

būtų tikslingai pasiekti bendrovės (įmonės) užsibrėžti veiklos uždaviniai. Skyrių vadovai turi užtikrinti, 

kad jų veiklos srityse efektyviai veikia verslo kontrolės mechanizmai. 

Darbuotojai, savo ruožtu, turi vykdyti sandorius pagal savo kompetenciją ir laikydamiesi oficialiai 

nustatytos tvarkos. 

Jei darbuotojai mano, kad tam tikri standartai, procedūros ar veiklos kryptys yra netinkamos ar 

pasenusios, jie privalo tai aptarti su savo viršininku ir kolegomis. 

Konfidenciali informacija 


Labai svarbu užtikrinti bendrovės (įmonės) konfidencialios informacijos apsaugą. Konfidenciali informa- 

cija – tai viešai neskelbtina turtinė, finansinė, techninė informacija, o taip pat duomenys apie akcininkus, 

darbuotojus ir klientus. Darbuotojas privalo žinoti, kuri informacija yra konfidenciali, o jei abejoja, privalo 

tai išsiaiškinti. Darbuotojas negali atskleisti informacijos kitam asmeniui, nedirbančiam bendrovėje (įmo- 


nėje) ……….. , išskyrus atvejus, kai turi tam leidimą. Darbuotojui taip pat draudžiama atskleisti konfiden- 

cialią informaciją savo šeimos nariams ir draugams. Tais atvejais, kai asmenys, nedirbantys bendrovėje 

(įmonėje) ………., yra supažindinami su slapta informacija, turi būti užtikrintas tolesnis šios informacijos 

saugumas. Bendrovės (įmonės) ………… viduje konfidenciali informacija turėtų būti atskleidžiama tik 

tuomet, kai tai yra būtina. 

Darbuotojai negali naudoti konfidencialios informacijos neteisėtiems tikslams. Jie taip pat privalo 

imtis veiksmų, apsaugosiančių slaptą informaciją nuo praradimo, vagystės, neteisėto naudojimo ar 

pakeitimo. 

Darbuotojams, išeinantiems iš bendrovės (įmonės) ……….., turi būti primenama dėl jų atsakomy- 

bės ir toliau saugoti bei neviešinti konfidencialios informacijos, kurią sužinojo dirbdami kompanijoje. 

Bendrovės (įmonė)……… tikisi, kad ir nauji darbuotojai, atėję iš kitų bendrovių, nepaviešins pastarųjų 

konfidencialios informacijos. 

Prekiavimas vertybiniais popieriais pasinaudojant nevieša informacija 


Įstatymai dėl prekiavimo vertybiniais popieriais pasinaudojant nevieša informacija numato apri- 

bojimus visiems darbuotojams, kurie valdo konfidencialią informaciją. Griežtos nuobaudos taikomos 

asmenims, pažeidusiems šiuos įstatymus. 

Konfidenciali svarbi informacija – tai tokia informacija, kuri, jos paviešinimo atveju, gali arba galėtų 

iš esmės įtakoti prekių rinkos kainą arba kompanijos akcijų ar kitų vertybinių popierių vertę. Minėta 

informacija gali būti susijusi su bendrove (įmone), ar su partneriu, susietu verslo ryšiais. Darbuotojui, 

valdančiam konfidencialią informaciją, draudžiama ją suteikti kitam asmeniui, išskyrus atvejus, kai ji 

yra reikalinga vykdant bendrovės sandorius. 

Kiekvienas darbuotojas, turintis konfidencialios informacijos, negali prekiauti bendrovės (įmonės) 

………. vertybiniais popieriais, kol ta informacija nėra viešai paskelbiama (pirkimas ar pardavimas yra 

leidžiamas praėjus dviem darbo dienom po informacijos paviešinimo). 

Savalaikis informacijos paviešinimas 


Bendrovė (įmonė) ……….., būdama vieša pelno siekianti įmonė, privalo laikytis Taisyklių dėl sava- 

laikio informacijos paviešinimo, skelbiančių, kad bendrovė (įmonė) turi laiku pranešti informaciją apie 

produktus ir paslaugas bei svarbius pasikeitimus, laikantis teisės normų dėl vertybinių popierių bei 

Vertybinių popierių biržos nustatytos tvarkos. 

Kiekvienas darbuotojas, valdantis informaciją apie prekę, negali jos paviešinti, kol ji nėra oficialiai 

paskelbiama, o taip pat turi imtis priemonių, užtikrinančių bendrovės (įmonės) savalaikio informacijos 

paviešinimo įsipareigojimų laikymąsi. 


Sveikata, saugumas ir aplinkosauga 

Veiklos principas Įsipareigojimai 

Vykdydama įsipareigojimus prisidėti prie tva- 

rios ir perspektyvios plėtros, bendrovė (įmo- 

nė)……. laikosi sistemiško požiūrio dėl as- 

mens sveikatos saugumo ir aplinkos valdymo, 

tokiu būdu siekdama užtikrinti ilgalaikį veiklos 

gerinimą.Tuo tikslu, bendrovė (įmonė) ………. 

sprendžia aukščiau minėtus klausimus kaip ir 

bet kokią kitą svarbią savo veiklos sritį, numa- 

to siektinus uždavinius ir būdus tiems tikslams 

pasiekti, o taip pat vertina bei tobulina savo 

veiklą, bei teikia ataskaitas apie nuveiktus dar- 

bus.Pagrindinės veiklos kryptys – tai rizikos 

faktorių valdymas, bendruomenės ir kitų su- 

interesuotų asmenų konsultavimas, nuostolių 

atlyginimas. 

Konkurencijos įstatymas 


Bendrovė (įmonė) ……….. siekia konkuruoti 

sąžiningai, pagal etikos principus, laikydamasi 

veikiančių įstatymų, kurie reglamentuoja kon- 

kurenciją. Bendrovė (įmonė) …….. nebandys 

užkirsti kelią kitoms bendrovėms laisvai su ja 

konkuruoti. 

Tikimasi, kad darbuotojai, partneriai ir duk- 

terinės įmonės, pavaldžios bendrovei, bus 

sąmoningi ir laikysis asmens sveikatos, sau- 

gumo ir tvarios plėtros standartų, taisyklių 

ir procedūrų. Bendrovės (įmonės)……….., 

Sveikatos, saugumo ir perspektyvios plėtros 

valdymo sistema pagelbės jums siekti tęsti- 

nio veiklos tobulinimo. 

Darbuotojai privalo paklusti konkurencijos 

įstatymams, skirtiems užtikrinti ir palaikyti 

sąžiningą konkurenciją rinkoje bei bausti už 

neteisėtas verslo praktikas. 

Jei darbuotojai vykdo veiklą (pvz., marketin- 

go srityje), kuri gali būti lengvai pažeidžiama 

anti-konkurencinio elgesio, jie privalo reika- 

lauti savo vadovybės, kad jiems būti rengia- 

mi periodiški seminarai, supažindinantys su 

naujausiais įstatymais dėl konkurencijos. 


Politinė veikla 


Bendrovė (įmonė) ………….. nedalyvauja po- 

litinių partijų, politinių organizacijų vykdomoje 

veikloje. Tačiau, dialoge su vyriausybe, politi- 

nėmis partijomis ir organizacijomis, bendrovė 

(įmonė) ………. turi teisę ir pareigą, vykdydama 

teisėtą komercinę veiklą, informuoti valdžios ir 

politinių partijų ir organizacijų atstovus apie 

savo oficialią poziciją dėl bet kokio klausimo, 

kuris tiesiogiai įtakoja kompanijos veiklą, jos 

darbuotojus, klientus ir akcininkus. Bendrovė 

(įmonė) …….. taip pat turi teisę išsakyti savo 

nuomonę dėl klausimų, kurie gali turėti atgarsį 

visuomenėje, kurioje bendrovė (įmonė) vysto 

savo veiklą. 

Taisyklių laikymasis 

Pažeidus bendrovės veiklos principus ar etikos kodeksų nuostatas, gali būti taikomos įstatymu 

numatytos sankcijos, įskaitant ir atleidimą iš darbo. 

Jei darbuotojai sužino apie pažeidimus arba įtaria, jog galėjo būti nesilaikoma bendrovės (įmonės) 

veiklos principų ir etikos kodekso, jie turėtų kreiptis į savo viršininką dėl patarimo. Asmuo taip pat gali 

konsultuotis su bendrovės (įmonės) teisės, saugumo ar audito departamentais, ypač tada, kai tiesio- 

ginio vadovo įtraukimas yra nepageidaujamas. 

Bendrovė (įmonė) ……. visapusiškai rems savo darbuotojus, kurie sąžiningai laikosi etikos kodek- 

so nuostatų, tačiau kurie susiduria su spaudimu iš šalies jas pažeisti. 

Atskaitomybė 

Visi bendrovės (įmonės) …………. darbuotojai privalo suprasti ir laikytis bendrovės (įmonės) 

…………… veiklos principų ir etikos kodekso. Jie turi: 

elgtis taip, kaip numato bendrovės (įmonės) veiklos principai ir etikos kodeksas. 

laikytis įstatymų kompanijos vardu vykdydami veiklą. 

suvokti bendrovės (įmonės) įsipareigojimus akcininkams, klientams, darbuotojams, verslo partne- 

riams ir visuomenės nariams. Privalu tinkamai nustatyti prioritetus, atsižvelgus į prisiimtus įsipareigo- 

jimus bendrovės (įmonės) vardu. 


Darbuotojams leidžiama dalyvauti politinėje 

veikloje, kelti savo kandidatūrą rinkimuose, 

vadovauti rinkiminei kampanijai, rinkti lėšas ar 

kitaip prisidėti prie partijos vykdomos veiklos, 

tačiau šie veiksmai turi būti aiškiai atskirti nuo 

jų tarnybinės veiklos ir atsakomybės. Jie turi 

užtikrinti, kad jų išsakyta politinė pozicija būtų 

suprasta kaip jų asmeninė, o ne bendrovės 

(įmonės) nuomonė.

elgtis kaip pridera atsakingiems visuomenės nariams, paisyti asmens saugumo, sveikatos ir aplin- 

kosaugos standartų, o taip pat gerbti žmogaus teises atliekant tarnybines pareigas. 

Remdamiesi bendrovės (įmonės) veiklos principais ir etikos kodeksu, puoselėti konstruktyvią dar- 

bo atmosferą. 

Pagrindiniai veiklos principai 

Vienas svarbiausių tikslų - tai išsaugoti nepriekaištingą bendrovės (įmonės) ………. reputaciją. 

Mus vertina pagal mūsų poelgius. Bendrovė (įmonė) ……….. išlaikys savo gerą reputaciją, jei mes 

dirbsime sąžiningai ir skaidriai, visuomet elgsimės teisingai ir laikysimės teisėto verslo standartų. 

Bendrovės (įmonė) …………. pripažįsta, kad yra labai svarbu išlaikyti savo akcininkų, klientų, darbuo- 

tojų, verslo partnerių pasitikėjimą, o taip pat užsitikrinti visuomenės, kurioje bendrovė (įmonė) ………. 

veikia, pritarimą. Pasitikėjimą galima užsitarnauti sąžiningai vykdant Garbės ir etikos kodekso nuosta- 

tas bei laikantis bendrovės (įmonės) …………… veiklos principų. 

Šie veiklos principai ir etikos kodeksas – tai pagrindas, kuriuo privalo remtis kiekvienas bendrovės 

(įmonės) ………… darbuotojas. Mes turime išlaikyti aukščiausius elgesio bei veiklos standartus, o tai 

yra bendrovės (įmonės) ………… ir jos darbuotojų sėkmės garantas. 

Tikslai 

Bendrovės (įmonės) …………. ir jos filialų tikslai – atsakingai ir pelningai vykdyti naftos, dujų ar kitą 

pasirinktą verslą, remti alternatyvių energijos šaltinių paiešką ir vystymą. Bendrovė (įmonė) ……… savo 

veikloje vadovaujasi aukščiausiais standartais ir siekia išlaikyti savo poziciją rinkoje. 


 

Akcininkams 

 

Klientams 

Pritraukti ir išlaikyti klientus, teikiant jiems produktus ir paslaugas, atitinkančius aukščiausius koky- 

bės, kainos, saugumo ir poveikio aplinkai reikalavimus, bei praėjusius technologinį, komercinį ir aplin- 

kosaugos įvertinimus. 

Darbuotojams 

Gerbti darbuotojų teises, sudaryti jiems geras ir saugias darbo sąlygas, skatinti geriausią darbuotojų 

sugebėjimų panaudojimą bei vystymą, suteikti visiems lygias galimybes profesinėje srityje, o taip pat 

raginti dalyvauti darbuotojus jų pačių darbo planavime ir vadovavime, bei taikyti šiuos principus dar- 

be. Visuotinai pripažįstama, kad bendrovės (įmonės) …………… komercinė sėkmė priklauso nuo visų 

jos darbuotojų sąžiningo darbo. 

Verslo partneriams 

Ieškoti abipusiai pelningų ryšių su rangovais, tiekėjais, kitomis kompanijomis, bei skatinti šių principų 


taikymą savo veikloje. Nuo sugebėjimo tinkamai laikytis šių principų tiesiogiai priklausys tolimesnis 

ryšys su verslo partneriais. 

Visuomenei 

Atsakingai siekti užsibrėžtų tikslų, laikytis tos šalies, kurioje bendrovė (įmonė) ………….. veikia, įsta- 

tymų, remti pagrindines žmogaus teises pagal teisėto verslo principus, o taip pat rūpintis asmens 

sveikata, saugumu ir aplinkosauga sutinkamai su bendrovės (įmonės) …….. įsipareigojimu prisidėti 

prie tvarios ir perspektyvios plėtros. 

Šios penkios įsipareigojimų grupės yra glaudžiai viena su kita susijusios. Taigi vadovų pareiga yra 

periodiškai įvertinti ir numatyti prioritetus bei atitinkamai paskirstyti pareigas. 

Ekonominiai principai 

Paskirstant užduotis ir siekiant išsilaikyti rinkoje, pagrindinis dėmesys kreipiamas į pelną. Bendro- 

vės (įmonės) …….. klientai tikisi kokybės ir veiksmingumo iš bendrovės (įmonės) ………... Siekiant 

patenkinti klientų poreikius, labai svarbu tinkamai paskirstyti turimus išteklius bei remti investicijas, 

reikalingas vystyti ateities energijos šaltinių plėtrą. Pelnas ir stipri finansinė bazė yra pagrindiniai veiks- 

niai, leidžiantys įvykdyti aukščiau numatytus įsipareigojimus. 

Bendrovė (įmonė) ……….. veikia įvairiausiose besikeičiančiose socialinėse, politinėse ir ekono- 

minėse aplinkose, tačiau tikima, kad veiksmingiausiai visuomenės lūkesčiai yra patenkinami rinkos 

ekonomikos sąlygomis. 

Investuojant, dėmesys kreipiamas ne tik į ekonominius rodiklius, atsižvelgiama taip pat ir į sociali- 

nius ir aplinkosaugos kriterijus, įvertinamas investicijos saugumas. 

Verslo skaidrumas 

Bendrovė (įmonė) …….. reikalauja, kad būtų laikomasi sąžiningumo, skaidrumo ir nešališkumo 

principų visose jos veiklos srityse ir tikisi, kad jos klientai ir partneriai laikysis tokio paties požiūrio. 

Bet koks tiesioginis ar netiesioginis pasiūlymas duoti kyšį ar priimti neteisėtą užmokestį yra nepriim- 

tinas. Bendrovės (įmonės) …….. darbuotojai privalo vengti privačių finansinių ir kompanijos interesų 

konfliktų. Turi būti vedama kruopšti ir tiksli visų bendrovės (įmonės) ………. vardu vykdomų sandorių 

apskaita pagal numatytas procedūras, o taip pat turi būti atliekamas veiklos auditas. 

Politinė veikla 

Bendrovės (įmonės) politinė veikla 

Bendrovė (įmonė) …….. yra atsakinga už savo veiksmus, ji veikia pagal šalių, kurioje vysto veiklą, 

įstatymus, siekdamos teisėtų komercinių tikslų. 

Bendrovė (įmonė) ……… nedalyvauja politinių partijų, politinių organizacijų veikloje. Tačiau dialoge 

su vyriausybe, politinėmis partijomis ir organizacijomis, bendrovė (įmonė) ……. turi teisę ir pareigą, 

vykdydama teisėtą komercinę veiklą, informuoti valdžios, politinių partijų ir organizacijų atstovus apie 


savo oficialią poziciją dėl bet kokio klausimo, kuris tiesiogiai įtakoja bendrovės veiklą, jos darbuo- 

tojus, klientus ir akcininkus. Bendrovė (įmonė)……….. taip pat turi teisę išsakyti savo nuomonę dėl 

klausimų, kurie gali turėti atgarsį visuomenėje, kurioje bendrovė (įmonė)……….. vysto savo veiklą. 

Darbuotojų politinė veikla 

Darbuotojams, norintiems dalyvauti visuomeninėje veikloje, įskaitant ir savo kandidatūros kėlimą rin- 

kimuose, gali būti suteikiama galimybė tuo užsiimti, jei tai yra priimtina susiklosčiusių aplinkybių fone. 

Sveikata, saugumas ir aplinkosauga 

Vykdydamos įsipareigojimus prisidėti prie tvarios ir perspektyvios plėtros, bendrovė (įmonė) ……… 

laikosi sistemiško požiūrio dėl asmens sveikatos, saugumo ir aplinkos valdymo, tokiu būdu siekda- 

mos užtikrinti ilgalaikį veiklos gerinimą. 

Tuo tikslu, bendrovė (įmonė) …….. sprendžia aukščiau minėtus klausimus kaip ir bet kokią kitą 

svarbią savo veiklos sritį, numato siektinus uždavinius ir būdus tiems tikslams pasiekti, o taip pat 

vertina bei tobulina savo veiklą, bei teikia ataskaitas apie nuveiktus darbus. 

Visuomenė 

Didžiausias indėlis, kuriuo bendrovė (įmonė) …….. gali prisidėti prie šalių, kuriose vysto savo 

verslą, socialinės ir materialinės gerovės kūrimo – tai kuo efektyvesnis jų veiklos vykdymas. Be to, 

bendrovė (įmonė) ………. taip pat dalyvauja visuomeninėje veikloje, kuri nebūtinai yra tiesiogiai susi- 

jusi su verslu, pvz., švietėjiškuose, paramos, kt. projektuose. 

Konkurencija 

Bendrovė (įmonė) …….. remia laisvą verslą. Jos siekia konkuruoti sąžiningai, pagal etikos princi- 

pus, laikydamosi veikiančių įstatymų, kurie reglamentuoja konkurenciją. Bendrovė (įmonė) …… ne- 

bandys užkirsti kelią kitoms bendrovėms laisvai su jomis konkuruoti. 

Informacija 

Bendrovė (įmonė) ………. pripažįsta, kad informavimas ir bendradarbiavimas yra esminiai fakto- 

riai, atsižvelgus į veiklos, kuria jos užsiima, svarbą bei jos įtaką ekonomikai ir eiliniam piliečiui. Ben- 

drovė (įmonė) ………. yra parengusi išsamias esminės informacijos programas bei teikia duomenis 

apie savo veiklą suinteresuotoms šalims, laikantis egzistuojančios teisinės bazės bei vadovaujantis 

pagrindiniais verslo konfidencialumo ir kaštų principais. 


REIKALINGAS AUKŠTASIS MOKSLAS 

ADEKVATUS LAIKMEČIUI 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 


-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 


-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

,,Šiandien Lietuvoje vyksta intensyvi diskusija dėl aukštojo mokslo reformos. Reforma būtina, bet 

labai dažnai net kalbantieji iš aukštų tribūnų painioja pasekmes ir priežastis, akcentuoja antraeiles 

problemas. Pasigirsta keistokų receptų universitetams reformuoti: „Ne rinkime, bet skirkime rekto- 

rius“, „Visa valdžia Taryboms!“ ir pan. Labai malonu, kad LPK šiose diskusijose nelieka nuošalėje – ji 

turi savo realistinę poziciją, kurią reiškia atvirai ir nuosekliai. Nesenas pavyzdys – Bendras Lietuvos 

universitetų rektorių konferencijos ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos pareiškimas dėl Lietuvos 

aukštojo mokslo reformos pagrindų. Pareiškime siūloma priimti specialų Lietuvos Valstybinių univer- 

sitetų įstatymą, kuriame būtų išsamiai reglamentuotas universiteto teisinis statusas, apimantis valdy- 

mo, administravimo, finansavimo, atskaitomybės, studijų, mokslo ir kitas veiklos sritis. Neabejoju, kad 

sveikas protas laimės – jei ne šiame, tai tikrai kitame LR Seime toks įstatymas tikrai bus priimtas. 

KTU akademinės bendruomenės vardu linkiu Konfederacijai sėkmės jos veikloje, 

kuri taip reikalinga Lietuvai! 

Prof. Ramutis Bansevičius, KTU Senato pirmininkas 

KTU rektorius 2000 – 2007 metais 

2008m. gegužės 25d. „ 


-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 


SANTYKIAI SU POLITINIAIS 

SLUOKSNIAIS 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 


-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

Li etuvospramonininkų konfederacijos pareiškimas 

dėl politinių partijų ir politinių organizacijų finansavimo 

Ryšium su Seime ir informacinėse priemonėse prasidėjusia diskusija Lietuvos pramonininkų kon- 

federacija 2002 metų sausio 20 dieną įvykusiame posėdyje aptarė klausimą dėl politinių partijų ir 

politinių organizacijų finansavimo. Konfederacija, būdama nepolitine organizacija, nepriklausoma nuo 

kitų struktūrų, tarp jų nuo valstybės ir valdžios institucijų, atstovaudama įvairių ūkio šakų teritorines ir 

kitas asocijuotas struktūras pareiškia, kad pritaria Jo Ekscelencijos Lietuvos Respublikos Prezidento 

Valdo Adamkaus anksčiau pateiktam pasiūlymui bei dabar Seime ir informacinėse priemonėse prasi- 

dėjusiai diskusijai dėl to, kad partijos nebūtų finansuojamos juridinių asmenų paramos sąskaita. 

Vilnius, 2002 m. sausio 20 d. 

Prezidentas dr. Bronislovas Lubys 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 


-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

Lietuvos pramonininkų konfederacijos pareiškimas 

visuomenei ir politinėms partijoms 

Pastaruoju metu kai kurie Lietuvos politinio gyvenimo reiškiniai ne konsoliduoja, o net priešingai – 

veda prie susiskaldymo, esamos politinės sistemos kompromitavimo. 

Nenormalu, kad vardan atskirų politikų ambicijų, o gal ir dėl kitų Lietuvai pavojingų interesų siekia- 

ma laužyti ir keisti Lietuvos Respublikos Konstituciją, politinę sistemą. Lietuvos Respublikos Seimo 

rinkimų ir ypač atstovavimo principus, susilpninti politines partijas ir jų, kad ir palengva, ir ne be kriti- 

kos, bet didėjančią pozityvią įtaką šalies gyvenime. 

Destrukcija pateikiama kaip aukščiausia patriotizmo išraiška. Verslui atstovaujanti organizacija 

faktiškai tapo politine organizacija, organizuoja politinę veiklą, adekvačią politinei partijai, siekiančiai 

politinės valdžios šalyje. 

Negalima nepastebėti to, kad tendencingai revizuojam atkurtos nepriklausomos Lietuvos politi- 

nė patirtis, o dabartį norima pritaikyti asmeniniams interesams. Kas gali paneigti ir tai, jog siekiama, 

kad Lietuva būtų nestabili, neaptikima, neprognozuojam ir nepatraukli Europai ir pasauliui. 

Atskirų politikų asmenyje suauga, susipina ir susilieja politinė veikla ir verslas – tai, kas civi- 

lizuotame pasaulyje netoleruojama ir smerkiama kaip korupcijos apraiška. 

Veiksmai, kuriais siekiama tikslo, ne tik įvelkami į populizmo rūbą, bet ir naudojami ultimatyvūs reika- 

lavimai Lietuvos Respublikos Seimo vadovybei ir Vyriausybei, kaip tai rodo šantažas, nukreiptas prieš 

AB ,,Vilniaus prekyba“, net naudojant referendumo kortą. Pavojingiausia tai, kad toks šantažas gali būti 

tiražuojamas ir kitų politikų nemalonėn patekusių verslininkų bei įmonių adresu. Lietuvos pramonininkų 

konfederacijoje dominuoja vidutinės verslo įmonės, nemažai yra smulkių ir stambių įmonių, todėl mes 

kategoriškai prieštaraujame tam, kad įmonės būtų priešinamos tarpusavyje. Lietuvos pramonininkų kon- 

federacija gina ir siekia visų verslo atstovų konsolidacijos. Galima diskutuoti su „Vilniaus prekyba“, kaip ir 

su kitomis kompanijomis, prie derybų stalo, bet negalima stengtis su turimos valdžios pagalba „pažaboti“ 

verslo partnerius, negalima politinėmis priemonėmis siekti jų pašalinimo iš rinkos, negalima šantažuoti, tuo 

labiau negalima manipuliuoti referendumu, Lietuvos Konstitucija, Lietuvos demokratine politine sistema. 

Visa tai akivaizdu ir neabejotinai pavojinga. 

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Prezidentas 

Dr. Bronislovas Lubys 


-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai 2007-07-02 Nr. 448 

DĖL POLITINIŲ PARTIJŲ FINANSAVIMO 

Du svarbūs klausimai: 

1. Kodėl taip yra? 

2. Ką daryti? 

Yra verslininkai kuriems sąžiningas verslas ne tik darbas ir pinigai, bet taip pat ši veikla yra jų 

gyvenimo būdas. Tokie verslininkai nori, kad pilietinė ir politinė erdvė būtų sveika, morali ir švari. Jie 

nepapirkinėja, o investuoja į pilietinės ir politinės kultūros ugdymą, tam kad pilietinė ir politinė erdvė 

tobulėtų ir pozityviai įtakotų ūkio plėtrą, ekonominį ir socialinį žmonių gerbūvį. 

Tačiau verslo visuomenė yra marga kaip genys. Ir būna visaip. Žmonės mato viską, nuo geriausio 

iki blogiausio. Lietuva ne paslapčių šalis. Neįmanoma paneigti, kad yra ir tokių , kurie ne tik nori, bet 

ir siekia nusipirkti ne tik atskirus politikus, bet ir jų junginius. 

SVARBU, kad negalėtų klestėti gyvenančios egoistiniais interesais personos, jų junginiai, siekian- 

tys patekti ir būti politiniame olimpe , o vardan to parsiduoti. 

KĄ DARYTI? 

Politikų ir politinių partijų finansavimas galėtų būti iš dviejų šaltinių: 

- iš biudžeto, 

- iš sukurto viešo ir skaidraus pilietinės ir politinės kultūros ugdymo fondo. 

Tokio fondo fundatoriais kartu su visais galėtų būti ir padorūs verslininkai. TAI BŪTŲ VISUOME- 

NĖS SAVISAUGOS INSTRUMENTAS 

Kokia LPK pozicija? Tai išdėstyta konfederacijos prezidiumo nutarime adresuotame politiniam elitui. 

Kaip ir žadėjau siunčiu Jums Lietuvos pramonininkų konfederacijos 2002 m. sausio 20 d. pareiškimo 

šiuo klausimu kopiją. 

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Viceprezidentas 

Mykolas Aleliūnas 


LIETUVOS PRAMONININKŲ 

KONFEDERACIJOS SUVAŽIAVIMAI 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 


LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMŲ LEIDŽIAMOSIOS 

IR VYKDOMOSIOS VALDŽIOS INSTITUCIJŲ VADOVŲ LINKĖJIMAI IR 

LPK VEIKLOS VERTINIMAI V-JOJO SUVAŽIAVIMO PROGA (2001 M.) 

Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus 

Gerbiami Lietuvos pramonininkai. 

Nuoširdžiai sveikinu jus V-ojo Lietuvos pramonininkų konfederacijos suvažiavimo proga. Jūsų konfe- 

deracijos vienijamos įmonės – svarbus mūsų ūkio, visos šiandieninės Lietuvos ekonomikos veiksnys, 

kurio dėka sukurtos darbo vietos šimtams ir tūkstančiams mūsų piliečių. Esate profesinė bendruo- 

menė, kurios nariai vieni pirmųjų išmoko dirbti besikeičiančiomis rinkos sąlygomis ir sėkmingai tęsė 

Lietuvos ūkio gyvavimą vidaus ir užsienio rinkose. 

Džiaugiuosi, kad stambiojo verslo atstovai, įvairių įmonių vadovai, kasdien dalyvaujantys įtemptoje 

konkurencinėje kovoje, sugeba rasti bendrą kalbą ir tradiciškai susitinka aptarti svarbiausius, visiems rū- 

pimus klausimus. Jūs geriausiai žinote verslo sunkumus, Jūsų dalykiniai pasiūlymai bei patarimai, rimtos 

konsultacijos suteikia vertingos informacijos svarstant ir priimant ūkio strategijos sprendimus. 

Šiame verslo dialoge neturėtų būti pamiršti ir Jūsų partneriai – darbuotojai. Tikiuosi, kad suvažiavimo 

metu išsakyti pasiūlymai padės išspręsti ne tik verslo, bet ir darbo bendruomenės problemas. Tikiuosi 

abipusio geranoriškumo, įsiklausymo ir pastangų suprasti tiek kolegų, tiek ir oponentų nuomonę. 

Linkiu suvažiavimo dalyviams gyvo, konstruktyvaus ir turiningo darbo Lietuvos žmonių gerovei. 


Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas 

Pramonininkų konfederacija kildina save iš tokio Pirmosios Respublikos laikotarpio, kai Valstybei, 

jos Vyriausybei atrodė ir iš tikrųjų buvo svarbu skatinti nacionalinį kapitalą, reguliuoti jo kaupimą atitin- 

kamais įstatymais. 

XXI a. pradžioje turime įvertinti labiau demokratišką Valstybės vaidmenį, tiesioginę rinkėjų įtaką 

įstatymų leidybai. Pramonės, verslų darbo našumo didėjimą galime matyti tik skatindami konkurencin- 

gumą. Dabar Pramonininkų konfederacija kaip jėgą, kuri dalyvauja kuriant šiuolaikiškus ūkio santykius, 

kuriai rūpi Lietuvos visuomenės gerovė, ekonominė pažanga. 

Lietuvos Respublikos Ministras primininkas Rolandas Paksas 

Lietuvos pramonininkų konfederacija – įtakinga ir svarbi organizacija. Manau, kad ir ateityje šalies 

pramonininkai išliks kritiškai nusiteikę, tačiau solidžia argumentų kalba kalbantys Vyriausybės partneriai. 

Esu giliai įsitikinęs, kad toks bendradarbiavimas naudingas šalies ekonomikai ir Lietuvos įmonėms. 

Lietuvos Respublikos Prezidentas 1993-1998 m. Algirdas Mykolas Brazauskas 

Lietuvos pramonininkų konfederacijos vaidmuo šalies ūkiui neabejotinas. Savo struktūrose vienyda- 

ma geriausius įvairių pramonės įmonių ir verslo įstaigų vadovus, Konfederacija, tarsi barometras jautriai 

reaguoja į Lietuvos ūkio vystymosi svyravimus. Generuodami idėjas, teikdami pasiūlymus valstybės 

institucijoms, ieškodami optimalių sprendimų, Konfederacijos nariai daro tiesioginę įtaką spartesniam 

valstybės ūkio gerėjimui. Nemažai pavyzdžių rodo, kad profesionalus ūkio ir ekonomikos administra- 

vimas duoda gerus rezultatus. Ypač svarbu, kad, vadovaujantis laisvosios rinkos principais, plėtojami 

tarptautiniai ryšiai, ieškomos naujos rinkos lietuviškų gaminių eksportui. Patirtis ir iniciatyvumas, efek- 

tyvi vadyba ir gilios žinios – kelias į visų mūsų sėkmę. 

Lietuvos Respublikos Atkuriamojo Seimo pirmininkas 1990 – 1992 m. 

Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas 1996 – 2000 m. 

Vytautas Landsbergis 

Lietuvos pramonininkų konfederacijai 

Lietuvos pramonininkai išlaikė sunkų naujoviškos veiklos egzaminą laisvės, atviros visuomenės, rin- 

kos ir tarptautinės konkurencijos sąlygomis. Šis egzaminas dar ir nebaigtas, tačiau Jūsų patirtis rodo, 

kad galėsime turėti šalį su besiplėtojančią pelninga pramone ir kitais verslais, be tų daugelio nepelnin- 


gų ir bankrutuojančių įvairaus dydžio įmonių, kurių nesėkmės tebevargina žmones ir valstybę. Padėki- 

te, kad šis varo puslapis būtų greičiau užverstas. 

Sveikinu Jūsų pasiekimus ir linkiu susitarti dėl Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūkų. 

Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas 1993 – 1996 m. Česlovas Juršėnas 

Mano įsitikinimu, Lietuvos pramonininkų konfederacija tikrai užima deramą vietą, atstovaudama 

nacionalinio verslo interesams. Jos balsas girdėti svarstant ūkio, finansinius ir kitus klausimus. Pra- 

monininkų konfederacija veda derybas, pokalbius su įvairiom organizacijom, profsąjungom, partijom, 

Seimo frakcijomis. 

Manau, kad Pramonininkų konfederacija galvoja ne vien apie verslą ir savo pelną, bet manau, kad 

rūpinasi ir bendrais Lietuvos valstybės, kurioje gera būtų ir verslininkui, ir darbo žmogui, interesais. Ži- 

noma, mes, kaip kairieji, kartais pasiginčyjam ir ne visada sutariam, bet labai svarbu, kad pramonininkų 

bei verslininkų balsas per Lietuvos pramonininkų konfederacija visada yra girdimas. 

LPK veiklos rezultatyvumas gerinant verslo aplinką visų pirma yra pramonininkų iniciatyvos ir veiklu- 

mo klausimas – ir kiekvieno atskiro verslininko ir, sakykim, visos jų gildijos. Tačiau, žinoma, galutiniai 

sprendimai turi būti priimti valstybės mastu – Seime, Vyriausybėje bei ministerijose. 

Manyčiau, kas čia išties reikalingas bendras sutartinis veikimas, nors, be abejo, visada užtikrinti įvairių 

interesų grupių užtarimą, o juo labiau suderinti darbdavių ir darbininkų interesus yra labai sunku, o gal 

ir visai nereikia to viltis. Tačiau reikia siekti, kad būtų maksimalus sutarimas dėl nacionalinių reikalų. 

Lietuvos Respublikos Ministrė pirmininkė 1990 – 1991 m. Kazimiera Danutė Prunskienė 

Lietuvos pramonininkų konfederacija suvaidino ir iki šiol suvaidino ir iki šiol vaidina labai rimtą vai- 

dmenį tarp verslo ir valdžios, tarp verslo praktikos ir teorijos. Ji konsoliduoja verslo pajėgas, nes pa- 

vieniai verslininkai, šiandien turbūt labai nelengvai galėtų apginti ir atstovauti savo interesams. Tad no- 

rint, kad biurokratinės apraiškos mūsų valdžioje neužgožtų verslo interesų, kad verslo gyvybė lengviau 

realizuotųsi ir verslas apgintų savo teises, tokios struktūros kaip Pramonininkų konfederacija yra labai 

reikšmingos. Šiandien akivaizdu ir nepataikaujant tenka pasakyti, kad tarp veikiančių asocijuotų verslo 

struktūrų LPK yra pati solidžiausia, pati stipriausia, turinti aiškią strategiją, sugebanti konsoliduoti pajė- 

gas, reformuoti veiklos strategijas atsižvelgiant į tikrovę bei jos kaitą. 

Manau, kad ilgą laiką Konfederacija daugiau kėlė problemas ir kritikavo valdžią. Gal kiek mažiau rū- 

pinosi konkrečiais pasiūlymais įstatymų leidyboje. Aš manau, kad aktyvinant verslo išorinius kontaktus, 

aptariant naujas galimybes Lietuvos verslo srityje labai svarbu, kad Konfederacijoje būtų subalansuoti 

interesai, kad būtų išreikštas kuo didesnis jų spektras, būtų atstovaujama pagal šakas, pagal įmonių 

tipą ir taip toliau. Man atrodo, kad žingsnis po žingsnio Lietuvos pramonininkų konfederacija panašia 


linkme ir transformuojasi. 

Pramonininkų konfederacijai aš norėčiau palinkėti sėkmingo darbo, partnerystės, galbūt mažiau 

tiesioginio politikavimo arba tiesioginio prisirišimo prie vienų ar kitų politikų ar partijų. Tiesiog, kad LPK 

atstovautų bei gintų savo interesus ir šiuos interesus galėtų realizuoti nuosavom pajėgom. 

Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas 

1991–1992 m. ir 1996–1999 m. 

Gediminas Vagnorius 

Lietuvos pramonininkų konfederacija, pradėjusi savo veiklą kaip darbdavių sąjunga, per pastarąjį 

dešimtmetį išaugo į vieną reikšmingiausių Lietuvos organizacijų. Savo veikla Lietuvos pramonininkų 

konfederacija siekia esminių ilgalaikių ekonominių, teisinių ir socialinių permainų ir tuo nusipelno de- 

mokratinės valstybės pažangai ir visiems Lietuvos žmonėms. 

Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas 1992 m. 

Aleksandras Algirdas Abišala 

Neabejotinai, LPK yra įtakingiausia verslininkų organizacija. Ne vien dėl to, kad jungia svarbiausias 

pramonės įmones, bet ir dėl savo įtakos Lietuvos valdžioms, kurios, daugiau ar mažiau, buvo priverstos 

pasiduoti LPK spaudimui gerinti verslo klimatą. Stabili ir nuosekli Konfederacijos veikla per daugiau, 

kaip 10 veiklos metų nusipelno pagarbos ir didina jos įtaką. LPK ypač daug padarė plėtodama Lietuvos 

tarptautinius ekonominius ryšius. 

Pripažindamas LPK nuopelnus ugdant Lietuvos verslo kultūrą ir padedant verslininkams siekti va- 

dybos meno aukštumų, linkėčiau šioje srityje dėti dar daugiau pastangų. 

Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas 1993–1996 m. 

Adolfas Šleževičius 

Lietuvos pramonininkų konfederacijos vaidmuo Lietuvos ūkiui yra labai svarbus – juk tai asocijuota 

visų šakinių organizacijų institucija su labai dideliu specifikos spektru. Tokia organizacija padeda vystyti 

sėkmingą dialogą su visomis vyriausybėmis. Aš pamenu, kad man dirbant Vyriausybėje, Lietuvos pra- 

monininkų konfederacija iš esmės įgavo gan didelį svorį visuose dialoguose. Mes pradėjome Trišales 

derybas, kartu su darbdaviais įsijungė ir profsąjungos. 

Nesant tokios struktūros, pramonininkams būtų sunku atstovauti savo interesus, nes neišvengiamai 

darbdavio ir valdžios pozicijos vienu ar kitu klausimu dažnai būna nevienodos. O suderinti pozicijas, 


žinoma, žymiai lengviau tuomet, kai tokia organizacija yra. Todėl aš manau, kad LPK indėlis yra labai 

svarbus ir norėtųsi palinkėti sėkmės, kad ji ir toliau taip atstovautų verslo interesus. 

Rezervų tobulinti darbą kiekvienos organizacijos veikloje visada yra. Tačiau manau, kad Pramonininkų 

konfederacija veikia pakankamai aktyviai. Dirba kvalifikuotas aparatas, kuris gerai parengia dokumentus, 

o Konfederacijos vadovybė yra pakankamai aktyvi bei turinti patirtį ir tradicijas. Tad įžiūrėti labai didelius 

rezervus yra labai sunku. Nes neišvengiamai Vyriausybė negali į visus prašymus atsižvelgti ir išspręsti 

visus klausimus teigiamai – tai nerealu. Tačiau vykstantis dialogas prisideda prie bendros pažangos. 

Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas 1996 m. 

Laurynas Mindaugas Stankevičius 

Aš manau, kad Lietuvos pramonininkų konfederacija, atstovaudama verslą, bendradarbiaudama su 

profsąjungomis, sudaro sąlygas tobulėti pačiai valstybei, jos institucijoms, racionaliai paskirstyti vals- 

tybės ir visuomenės funkcijas. 

Vertinant Konfederacijos veiklą, reikėtų pabrėžti, kad visuomet reikalinga pusiausvyra. Aš manyčiau, 

kad Konfederacijos tikslas yra verslas visuomenei, o ne verslo visuomenė. Gimęs po Nepriklausomy- 

bės atkūrimo ir besivystantis dialogas tarp Vyriausybės ir verslo atstovų turi ir toliau plėtotis, duodamas 

teigiamus rezultatus. 

Apskritai Konfederacija suvaidino didelį vaidmenį pertvarkant Lietuvos ekonomiką. Aišku, gal iš pradžių 

šie žingsniai nebuvo drąsūs ir ryžtingi: ir vyriausybių, kurios formavo savo pozicijas, ir verslininkų bei 

pramonininkų taip pat. 

Konfederacijai linkėčiau, atstovaujant savo, galima sakyti, korporatyvius interesus, vis dėlto dalintis 

atsakomybe kartu su visuomene, su valstybe. Ta prasme aš sveikinu ir sveikinčiau, jeigu ateityje kiek 

galima būtų mažiau politizuojama veikla. Tačiau tai ne tik Konfederacijos problema. Manau, jog visų 

valstybės politinių jėgų reikalas, kad visų pastangomis būtų išugdytas visuomenės vystymosi medis, 

kurio pagrindas yra ekonomika ir, kad tas medis kuo mažiau svyruotų dėl politinių skersvėjų. 

Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas 

1999–2000 m. Andrius Kubilius 

Yra akivaizdu, kad Lietuvos pramonininkų konfederacija vienija stipriausias Lietuvos pramonės 

pajėgas, taip pat akivaizdu, kad jų nuomonė apie tai, kaip Lietuvoje reikia tvarkyti ekonomiką ir finansų 

reikalus, Vyriausybei, kitom politinėm institucijoms yra labai svarbi. Galiu pasakyti, kad Pramonininkų 

konfederacija yra pasiekusi tikrai daug, kad Lietuvos ūkis būtų tvarkomas tokiais pagrindais, kurie ir 

pramonei, ir kitoms mūsų ekonomikos sritims leistų stiprėti ir ruoštis konkuruoti žymiai platesniuose 

vandenyse, t. y. Europos ir pasaulio rinkose. 

Aš galiu pasidžiaugti tuo bendradarbiavimu, kurį patyriau dirbdamas Vyriausybėje. Ir tikiu, kad 


Pramonininkų konfederacija ir toliau vaidins labai ženklų vaidmenį sprendžiant ne tik šių dienų Lietu- 

vos ūkio problemas, bet ir žvelgiant į tolesnę perspektyvą, ją projektuojant ir prognozuojant bei jau 

šiandien ruošiantis tai ateičiai, kada vis didesnį vaidmenį vaidins sąlyginai nebe tradicinė pramonė, o 

tai, kas vadinama „naująja“ ar „žinių ekonomika“ ir kur Lietuva gali labai daug pasiekti. 


V-ojo SUVAŽIAVIMO NUTARIMAS 

„Vertybės, kurias mes giname ir permainos, kurių mes siekiame” 

Vilnius. 2001 m. balandžio II d. 

Lietuvos pramonininkų konfederacijos V-asis suvažiavimas, patvirtindamas LPK užsibrėžiu siekių 

tęstinumą ir nekintamumą, siekdamas atgaivinu verslo ir visos visuomenės tikėjimą ateitimi ir esminėmis 

pertvarkomis valstybės valdyme bei šalies ekonomikos vystymesi, patvirtina Konfederacijos nuostatas, 

kurios buvo pateiktos Konfederacijos Tarybos posėdyje 2000 m . rugsėjo 19 d .: 

Nuosavybės srityje 

Besąlygiškai garantuoti teisėtai įgytos privačios nuosavybės neliečiamumą, maksimaliai sumažinti 

apribojimus nuosavybės naudojimui, verslo įmonių turtą areštuoti tik teismų sprendimu. 

Valstybės turto privatizavimą visada vykdyti pagal bendras privatizavimo taisykles, suteikiant pirmu- 

mą Šalies investuotojams ir nacionaliniam kapitalui. 

Panaikinti apribojimus juridiniams asmenims ir užsieniečiams Įsigyti žemę. 

Susiaurinti valstybės galimybes prievarta išpirkti žemę iš jos savininkų. 

Turto fondui atlikti visų privatizuotų įmonių reviziją ir viešai paskelbti tuos savininkus, kurie nevykdo 

savo įsipareigojimų. 

Diplomatinėmis priemonėmis aktyviai ginti Lietuvos Respublikos juridinių ir fizinių asmenų nuosa- 

vybės teises užsienio šalyse. 

Valstybės valdymo srityje 

Peržiūrėti valstybės institucijų struktūrą, jų funkcijas, periodiškai audituoti valstybės institucijų, ypač 

kontroliuojančių organizacijų, veiklos rezultatyvumą ir jų egzistavimo tikslingumą, ženkliai sumažinti biu- 

rokratinių institucijų ir jų valdininkų skaičių. Pakeisti Valstybės tarnybos įstatymą, įteisinant supaprastin- 

tą valstybės pareigūnų ir tarnautojų atleidimą iš darbo už nepatenkinamą pareigų vykdymą. 

Palaikyti nuolatinį valdžios ir visuomenės grupių dialogą, svarbiais valstybės gyvenimo klausimais, 

nuolat vykdyti demokratines konsultacijas su visais socialiniais partneriais. 

Vengti populistinių politinių ir ūkinių sprendimų, dėl kurių patiriamos neracionalios išlaidos, o nuos- 

toliai arba įsiskolinimai vėliau pripažįstami vidaus skola. 


Tvirtinant valstybės biudžeto įsipareigojimus- įvertinti ir racionalizuoti administracines valdymo, re- 

prezentacines, komfortinių darbo sąlygų kūrimo išlaidas, krašto apsaugos, jėgos struktūrų biudžetus, 

mažinti nepaprastąsias išlaidas neracionaliems valstybės pirkimams. 

Plačiau taikyti įstatymų projektų viešąjį svarstymą, rengiamus teisės aktų projektus visada pagrįsti 

išsamia esančios padėties ir siekiamo efekto analize, įstatymus pradėti įgyvendinti tik nuo naujų ūkinių 

metų pradžios ir ne anksčiau kaip už pusės metų nuo jų priėmimo, netaikyti verslo sąlygas bloginančių 

įstatymų atgaline data. Numatyti, kad Vyriausybė ar kitos valdžios institucijos negali įvedinėti papildo- 

mų, pačiuose įstatymuose nenumatytų sąlygų. 

Įstatymus priimti tik kartu su poįstatyminiais aktais. 

Kovojant su korupcija, radikaliai sumažinti apribojimų ir specialių sąlygų ekonominei veiklai skaičių, 

apriboti valdžios atstovų galias subjektyviems sprendimams taikyti. Privatizuojant valstybės turtą kar- 

tu perduoti ir su tuo susijusias valstybės funkcijas, maksimaliai sumažinti valdžios įstaigų informacijos 

monopolį ir nustatyti aiškias priimamų sprendimų procedūras. 

Įstatymais nustatyti konkrečią verslą kontroliuojančių valstybės institucijų juridinę ir teisinę atsa- 

komybę už jų neteisėtais veiksmais ūkio subjektams padarytą žala. Valdininkų atlyginimo nesieti su 

minimalia alga. 

Investicijų srityje 

Pripažinti investicijomis finansines investicijas, investicijas turtu, darbuotojų rengimui, patentams, 

licencijoms, informacinėms technologijoms skirias lėšas. 

Lietuvoje norinčioms investuoti užsienio kompanijoms sudaryti palankias sąlygas gamybos plėti- 

mui, skatinti investicijas, kurios kartu su naujomis technologijomis sudaro ir galimybes plėsti prekių ir 

paslaugų rinkas. 

Skatinti investicijas į informacines technologijas, mokslą, ekologiją, numatyti konkretų valstybės 

indėlį į šias sritis. 

Lietuvos ir užsienio kapitalo investicijoms pirmuosius 3-5 metus taikyti apmokestinimo lengvatas. 

Bendrovėms, sukūrusioms naujas darbo vietas, taikyti mokesčių lengvatas, atleidžiant dvejus me- 

tus nuo pelno mokesčio proporcingai sukurtam vietų skaičiui. 

Spartinti privačių pensijų fondų kūrimąsi, skubiai parengti reikalingus poįstatyminius aktus. 

Pinigų politikos srityje 

Peržiūrėti šalies monetarinę politiką, įvertinant Europos Sąjungos ekonomikos ypatumus ir atsi- 

žvelgiant i numatomą Lietuvos stojimą į Europos Sąjungą. 

Pakeisti fiksuotą lito kursą j keičiamą fiksuotą kursą, įvertinantį JAV dolerio ir euro santykio kilimą. 

Lietuvos bankas ir Vyriausybė turi parengti tokį lito susiejimo su kitomis valiutomis modelį, kad už- 

sienio valiutų svyravimai neigiamai neveiktų šalies įmonių produkcijos konkurencingumo užsienio ir 

vidaus rinkose, skatintų bendrą ūkio augimą. 

Remti finansinio ir kreditinio kapitalo augimą, stiprinti komercinių bankų pajėgumą u patikimumą, 

sudaryti palankias sąlygas užsienio kapitalo (bankų, fondų, lizingo kompanijų, kito privataus kapitalo ) 


pritraukimui, siekiant patenkinti ūkio subjektų poreikius investicinėms ir apyvartinėms lėšoms, skatinti 

kredito institucijas tapti ūkio subjektų investiciniais partneriais. 

Padidinti Lietuvos banko atsakomybę už jo veiklos arba neveikimo pasekmes. įtakoti komercinius 

bankus plėsti bankinių paslaugų ratą, plačiau taikyti kreditavimą pagal daugiarūšį užstatą, pripažinti 

kredito garantu trumpalaiki turtą, prekes. įmonių vertybinius popierius. 

Mokesčių politikos srityje 

Tobulinant mokesčių sistemą, sutvarkyti jos teisme bazę. Verslo skatinimo interesais parengti Mo- 

kesčių kodeksą, nustatant maksimalią mokesčių ir visų privalomų įmokų bei rinkliavų į valstybinius 

ir nevalstybinius nebiudžetinius fondus ribą sukuriamo BVP atžvilgiu, užtikrinant stabilią ir aiškią mo- 

kesčių sistemą. Iki Mokesčių kodekso įsigaliojimo paskelbti moratoriumą mokesčių naštos didinimui 

ir apmokestinimo sąlygų bloginimui. numatyti bendrosios tiesioginės mokesčių naštos mažėjimo 

tempus. 

Optimizuoti mokesčių rūšių skaičių. įteisinti paprastą, lengvai perprantamą, orientuotą į minimaliai 

privalomų valstybei funkcijų ir programų finansavimo padengimą, skaidrią mokesčių objekto prasme 

ir skatinančią geru noru mokėti mokesčius, lengvai ir nebrangiai administruojamą mokesčių sistemą. 

Mokesčių administravimą pavesti vienai institucijai. 

Mokesčių įstatymus harmonizuoti tarpusavyje ir su kitais įstatyminiais aktais, tikslinti mokesčių 

taisykles ir naikinti reguliavimui skirtus mokesčius. 

Pakeisti mokesčių administravimo įstatymą. įteisinant didesnes teises ir atsakomybę vielos admi- 

nistratoriui, vertinant ginčytinas aplinkybes ir priimant palankesnius sprendimus mokesčių mokėtojui; 

pareigūnų atsakomybę už ūkio subjekto patirtą žalą; galimybę mokesčių permokomis ar biudžeto 

įsiskolinimu padengti ūkio subjektų mokesčius. Įteisinti mokesčių mokėtojų nekaltumo prezumpciją 

ir atskirti netyčia padarytas klaidas nuo sąmoningų nusižengimų, panaikinti baudas nuo apyvartos, 

netiesioginius pajamų nustatymo metodus, turto arešto teisę, supaprastinti mokestinių ginčų tvarką. 

Iš esmės perredaguoti PVM įstatymą. PVM turi būti neapmokestinamos importuojamos šalies pra- 

monei būtinos modernios technologijos ir technika. PVM nuliniu tarifu turi būti apmokestinamos visos 

paslaugos, susijusios su eksportu (įskaitant prekių saugojimo, pakrovimo, iškrovimo, ekspertizės ir 

rūšiavimo paslaugas), panaikintas avansinis jo mokėjimas, užtikrinamas operatyvus permokų grąžini- 

mas, lizingo atveju nustatyta vienoda PVM mokėjimo tvarka importo ir vietinės gamybos atvejais. 

Panaikinti fizinių asmenų nekilnojamojo turto mokestį, pelno mokestį, pakeisti arba panaikinti turto 

dovanojimo mokestį, supaprastinti pajamų deklaravimo tvarką. 

Sumažinti fizinių asmenų pajamų, susijusių su darbo santykiais, mokestį, jį prilyginti kitų fizinių 

asmenų pajamų rūšių mokesčiams ir priartinti prie juridinių asmenų pelno (pajamų) mokesčio. 

Padidinti neapmokestinamąjį pajamų minimumą iki minimalaus mėnesinio atlygio dydžio. 

Panaikinti daugiapakopį apmokestinimą (PVM. akcizai, muitai, nekilnojamojo turto mokestis, turto 

prieaugio mokestis, pelno mokestis, dividendai ir pan.). Panaikinti avansini akcizų mokėjimą bei “neti- 

pinius” akcizus elektros energijai, šokoladui, bižuterijai, lengviesiems automobiliams. 


Prekybos srityje 

Šalies užsienio ekonominėje politikoje nuo importo skatinimo pereiti prie eksporto didinimo. Pa- 

rengti eksporto plėtros į potencialias Lietuvos pramonės produkcijos rinkas programą, vykdyti aktyvią 

ekspansijos politiką, efektyviai gerinti Lietuvos Respublikos įvaizdžio užsienyje formavimą. Eksporto 

augimas - gamybos didinimo prielaida ir ekonomikos stiprėjimo pagrindas. 

Nustatyti tvarką, pagal kurią už užsienio prekybos politika atsakinga institucija privalo kiekvienais 

metais viešai skelbti ataskaitas apie taikomas užsienio prekybos skatinimo priemones. įvykusius pa- 

sikeitimus. Nustatyti, jog Lietuvos Respublikos ambasadų užsienio šalyse veiklos prioritetas yra Lie- 

tuvos įmonių produkcijos eksporto plėtra. 

Siekiant skatinti eksportą, mokesčius apskaičiuoti pagal pajamų pripažinimo principą, o juos su- 

mokėti pagal įplaukų principą. 

Parengti aiškius ir racionalius patikimų ūkio subjektų nustatymo kriterijus. 

Atsižvelgiant į šalies tarptautinius įsipareigojimus, šalinti tarifinius ir netarifinius prekybos apriboji- 

mus, spartinti laisvosios prekybos sutarčių pasirašymą. Aktyviai siekti tarpvalstybinio susitarimo dėl 

muitinės kontrolės tarp trijų Baltijos šalių panaikinimo. 

Importuojamų prekių muitiniam įvertinimui taikyti oficialius užsienio valiutų kursus pagal INCOTERMS 

sąlygas. 

Sparčiau tobulinti rinkos priežiūros ir apsaugos nuo nekokybiškų . neteisėtai pagamintų, neteisėtai 

įsigytų ir kontrabandinių prekių sistema. 

Privalomai įvertinti kiekvieną užsienio prekybos apribojimą ir paskelbti apie jo teikiamą naudą ša- 

lies ūkiui. 

Muitinės kodekse įteisinti nuostatas dėl ūkio subjektų teisių apsaugos ir muitinės pareigūnų asme- 

ninės atsakomybės už priimtus sprendimus. 

Sukurti Lietuvos gamintojų ir jų gaminamų prekių bei teikiamų paslaugų duomenų bazę. prieinamą 

užsienio vartotojams per Internet tinklą, teikti informaciją apie užsienio rinkas, jų reguliavimo priemo- 

nes bei viešuosius pirkimus. 

Integracijos į Europos Sąjungą spartinimui biudžeto lėšomis finansuoti ISO kokybės ir aplinkos 

apsaugos srityse standartų įdiegimą. Subsidijuoti tarptautines parodas. 

Racionalizuoti ir supaprastinti muitinės formalumus ir valstybės sienos kirtimo procedūras. 

Siekti, kad konkurencinėje aplinkoje visiems prekybos subjektams būtų taikomi vienodi reikalavimai 

apskaitos, mokesčių mokėjimo, darbo sąlygų ir kitose srityse. 

Šalies turgaviečių ir prekyviečių veiklos tyrimui vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtin- 

tų dviejų metų monitoringo programą. 

Sumažinti PVM tarifą maisto produktams ( savos gamybos mėsos, pieno, žuvies, duonos, vaisių ir 

daržovių gaminiams) iki 9 procentų. 

Pagal Europos Sąjungos šalių praktiką ir teisės normas PVM įstatyme įteisinti nuostatą dėl pridėti- 

nės vertės mokesčio grąžinimo ne rezidentams, įsigijusiems prekes Lietuvoje, tvarkos. 

Suformuoti ir įgyvendinti valstybės politiką, skatinančią Lietuvos ūkio subjektus dalyvauti ūkio infras- 

truktūros aplinkosaugos objektų kūrime ir statyboje, panaudojant tarptautinius finansavimo šakinius. 


Užtikrinti aplinkosaugos projektų derinimo ir vykdymo skaidrumą. Padidinti nevyriausybinių inžine- 

rinės aplinkosaugos organizacijų vaidmenį. 

Įkurti ir akredituoti nepriklausomą ekspertinę aplinkos apsaugos tyrimų laboratoriją, tam tikslui 

panaudojant esamą mokslinį potencialą ir įrangą, skiriant lėšas papildomos įrangos įsigijimui. 

Skatinti mokslininkų dalyvavimą konkrečių aplinkosauginių problemų sprendime. Lietuvos įmo- 

nėms operatyviai teikti informaciją apie numatomus aplinkosaugos projektus, siekiant juos įgyvendinti 

šalies įmonių jėgomis. 

Įvesti mokestį vienkartiniams pakuotės gaminiams, kurių negalima pakartotinai perdirbti. Paspar- 

tinti “’Komunalinių atliekų strateginio plano” priėmimą ir įgyvendinimą. 

Pradėti vykdyti Valstybinę pavojingų atliekų tvarkymo programą, panaudojant tarptautines investi- 

cijas (ISPA). Įsteigti pavojingų atliekų nukenksminimo įmonę. 

Įgyvendinti gaminio aplinkosauginio ženklinimo sistemą (vykdytojas LPK ir Aplinkos vadybos ir 

audito institutas). 

Skirti ypatingą dėmesį šalies ūkio aplinkosaugos darbuotojų kvalifikacijos kėlimui. Paruošti ir išleis- 

ti vidutinėms ir smulkioms įmonėms skirtą vadovą “Integruota aplinkos apsaugos, kokybės, profesi- 

nės sveikatos ir saugos vadybos sistema”. 

Suformuoti ir įgyvendinti vieningą valstybinę politiką komunalinių paslaugų sferoje, užkertant kelią 

nepagrįstam šių paslaugų kainos kilimui. 

Užbaigti valstybinių miškų valdymo reformą, apriboti medienos žaliavos eksportą, skatinti tik ap- 

dirbtos ir perdirbtos medienos Išvežimą. 

Vykdyti vietinių gamtos išteklių (durpių, smėlio ir žvyro karjerų, naftos ir kt.) racionalaus naudojimo 

programas, racionalizuoti jų eksploatavimą vykdančių įmonių apmokestinimo normas. 

Ūkio šakų plėtros kryptys 

Apdirbamoji pramonė 

Sudaryti pramonės vystymosi strateginį planą, pagal kurį apdirbamosios pramonės dalis bendra- 

jame vidaus produkte sudarytų 30 - 35 proc. 

Sudaryti sąlygas smulkaus verslo plėtrai, supaprastinti įmonių steigimo ir likvidavimo procedūras, 

jų veiklos rezultatų apskaitos sistemą. 

Skubiai priimti įmonių restruktūrizavimo įstatymą, sudarant galimybes įmonėms atsigauti ir spar- 

čiau vystyti veiklą. 

Suteikti įmonėms teisę savininkų ir kolektyvo sutarimu deklaruoti laikiną veiklos sustabdymą, nu- 

traukiant mokesčių mokėjimą ir socialinių garantijų privalomą vykdymą. 

Panaikinti akcinių bendrovių pelno panaudojimo apribojimus, savų vertybinių popierių apskaitos 

vykdymo suvaržymus, skolinimo ir skolinimosi ribojimus, reikalavimą perregistruoti įmones, kai keičia- 

si jų veiklą reglamentuojantis įstatymas. 

Garantuoti verslininkų ir darbdavių organizacijų dalyvavimą formuojant ir įgyvendinant šalies ūkio, 

pramonės ir atskirų jos šakų plėtros strategijas, verslo sąlygas. Tuo tikslu verslo ir darbdavių organi- 


zacijų atstovai turi būti kviečiami dalyvauti visų valstybinių institucijų kolegialių ir patariamųjų organų 

darbe. 

Sparčiau plėtoti didelę pridėtinę vertę sukuriančias pramonės šakas, visų pirma - aukštųjų techno- 

logijų gamybą. 

Parengti ir vykdyti technologinių tyrimų politiką ir atitinkamas priemones, leidžiančias efektyviai 

panaudoti šalies mokslininkų potencialą pramonės technologijų plėtrai, šioje srityje vystyti tarptautinį 

bendradarbiavimą, skatinti technologijos institutų, mokslo technologinių parkų plėtrą, aukštųjų tech- 

nologijų produkcijos gamybą pripažinti prioritetine. 

Didinti valstybės investicijas j vietos žaliavas naudojančias pramonės Įmones. 

Stiprinti šalies prekių atitikties įvertinimo įstaigas, bandymų laboratorijas, sertifikavimo centrus, 

pasiekti, kad jie būtų akredituoti pagrindinėse Lietuvos prekių užsienio rinkose. 

Transportas ir tranzitas 

Skatinti Lietuvos, kaip tranzito valstybės, vystymąsi, sudarant palankias sąlygas laisvam ir greitam 

prekių judėjimui, supaprastinti su tranzito procedūrų atlikimu susijusius formalumus. 

Paruošti ir LR Vyriausybės nutarimu patvirtinti trumpalaikio ( 3 m . laikotarpiui), vidutinio ( 7 m. 

laikotarpiui ) ir ilgalaikio ( 15 - 20 m . laikotarpiui ) vandens transporto (išskiriant jūrini kompleksą), 

automobilių kelių, geležinkelių, oro uostų vystymo programą. 

Siekti, kad būtų paruoštos ir įgyvendintos priemonės, numatančios vieningą ekonominę ir muitų 

erdvę tarp Baltijos valstybių. 

Per trumpiausią laikotarpį įgyvendinti Klaipėdos jūrų uoste ‘”laisvo uosto statusą”. Sudaryti palan- 

kias sąlygas krovinių srautų didinimui per Klaipėdos uostą, spartinant uosto infrastruktūros vystymą 

bei supaprastinant sienos kirtimo procedūras. 

Atsižvelgiant į palankią Lietuvos geografinę padėtį Rytų - Vakarų transporto koridoriuje, gerą auto- 

mobilių kelių ir geležinkelių tinklą, neužšąlantį Klaipėdos uostą, ir turint galimybes pervežti tranzitinius 

krovinius visų rūšių transportu, paruošti ilgalaikę ( 10 metų ) tranzito verslo plėtros programą, numa- 

tant investicijas infrastruktūros vystymui. 

Priimti transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo 

įstatymą. 

Imtis ryžtingų veiksmų kriminogeninei situacijai Lietuvos keliuose gerinti. 

Statyba 

Siekti, kad statybos šaka sukurtų 11-12 procentų šalies bendrojo vidaus produkto. 

Sudaryti realias sąlygas greitinti statybos projektų įgyvendinimą, vienu metu vykdant projektavimo 

ir statybos darbus. 

Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymui įgyvendinti 

skirti ne mažiau kaip 2 procentus valstybės biudžeto išlaidų, atgaivinti “Būsto programą”. 

Organizuoti būsto renovavimo organizavimo donorų paieškos darbus, suteikiant būtinus valstybės 

įgaliojimus. 


Būsto projektavimui, statybai renovacijai bei su tuo susijusiems vidaus ir lauko inžinerinių įrenginių 

įrengimo, teritorijų tvarkymo darbams pridėtinės vertės mokestį sumažinti iki 5 procentų. 

Sumažinti fizinių asmenų. įsigyjančių. besistatančių ar renovuojančių būstą pajamų mokestį iki 30 

procentų nuo šių darbų vertės. 

Energetika 

Iki 2001 m. birželio mėn. 01 d. pakartotinai peržiūrėti nacionalinę energetikos strategiją ir jos įgy- 

vendinimo planus, išsaugant atominės energetikos kompleksą, spartinti dujų ir šilumos ūkio plėtrą, 

naftos produktų gamybos technologinio proceso gerinimą. 

Per du metus įvykdyti pilną šalies energetikos sistemos reformą. Suformuoti naujus struktūrinius 

vienetus energijos gamybos, perdavimo, skirstymo ir pardavimų srityse, kurie užtikrintų skaidrų ir 

efektyvų funkcionavimą ir administravimą su mažiausiomis sąnaudomis. Energetikos rinkas kurti pa- 

laipsniui nepažeidžiant viso ūkio vystymosi procesų. 

Strateginių energetikos objektų privatizavimą pradėti užbaigus restruktūrizavimą ir reorganizavimą, 

paruošus visą tam reikalingą įstatyminę bazę, užtikrinant Lietuvos ir užsienio investuotojų lygiateisiš- 

kumą. Skirstomųjų tinklų privatizavimą pradėti susiformavus elektros energijos rinkai 

Sudaryti daugiašalę sutartį elektros tinklo ir elektros energijos tiekimo patikimumui užtikrinti Nuo 

2001 metų leisti pramonės įmonėms importuoti iki 20% sunaudojamos elektros energijos. Iki 2004 

metų sukurti bendrą Baltijos šalių elektros energetikos tinklą ir rinką. 

Prioritetine užduotimi laikyti elektros energijos eksportą tiek į Vakarus, liek į Rytus, optimaliai iš- 

naudojant esamus galingumus. Stalyti elektros perdavimo liniją į Vakarus, sujungiant Baltijos šalių 

elektros tinklus su Vakarų valstybėmis. 

Paruošti ilgalaikes programas ir numatyti finansavimo šaltinius, skirtus energijos vartojimo efekty- 

vumui vietinių išteklių ir atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimui didinti 

Skatinti pramonės įmonėse energotechnologinių blokų sukūrimą maksimaliai išnaudojant technologi- 

nių procesų metu susidariusius antrinius energetinius išteklius. 

Suvažiavimas priėmė svarbius ir išsamius nutarimus: 

„Dėl Lietuvos pramonės konkurentiškumo globalizacijos procese“; 

„Dėl Lietuvos Respublikos darbdavių organizacijų bendradarbiavimo, tolesnio jų veiksmų koordi- 

navimo ir vieningo atstovavimo valstybei bei visuomenės institucijose“; 

„Dėl valstybinės reguliavimo sistemos sukūrimo, skatinant trišalių ir dvišalių susitarimų bei ko lek- 

tyvinių sutarčių sudarymą“ bei kitais klausimais. 

Šis suvažiavimas kaip ir kiti suvažiavimai paliko gilų pėdsaką Konfederacijos veikloje. Tai ne tik 

nueito kelio, atlikto darbo, įvykių ir pokyčių apžvalga, fiksavimas ir įvertinimas. Tai rimtų tikslų ir užda- 

vinių įžvalga ateičiai, veiklos programavimui ir planavimui. 

Turiningas ir konstruktyvus Konfederacijos 2005 m. įvykęs suvažiavimas, kaip kiti suvažiavimai, 

taip pat paliko visiems gerą įspūdį, gilų pėdsaką. 



KONFEDERACIJOS KONSULTACINIAI 

POSĖDŽIAI, SĄVEIKA SU 

ASOCIACIJOMIS 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 


-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 


-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 


Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui J. E. p. Algirdui Mykolui Brazauskui 

Jūsų Ekscelencija, 

Lietuvos pramonininkų konfederacija ir Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Li- 

nava” vienareikšmiškai smerkia bet kokius sąmoningus nusižengimus tarptautinėms krovinių vežimo 

taisyklėms bei valstybių, per kurias vyksta autovežimai, įstatymų ir taisyklių reikalavimams. Ryšium 

su pastaruoju metu pasklidusia negatyvia informacija apie Lietuvos autovežimų verslo visuomenę ir 

jos asociaciją „Linava”, vykdant Konfederacijos Prezidiumo posėdžio pavedimą, leiskite, Gerbiamas 

Ekscelencija, informuoti ir paaiškinti: 

1. Asociacijos „Linava” nariai - autovežėjai šiame privačiame versle sukūrė daugiau nei 50 tūkstan- 

čių darbo vietų. Ten dirbantys žmonės užtikrina pragyvenimą ne tik sau, bei ir savo šeimų nariams bei 

su šiuo verslu susijusios infrastruktūros žmonėms, o tai jau ne dešimtys, o šimtai tūkstančių žmonių. 

2. Per metus asociacija „Linava” suteikia 14 milijardų JAV dolerių TIR garantijas Lietuvos vežėjams, 

dirbamiems TIR sistemoje. Asociacija „Linava” garantuoja prieš Lietuvos muitinę už kiekvieną kitos 

šalies vežėją, vežantį krovinį per Lietuvos teritoriją su TIR knygele, kad bus sumokėti muitai ir vist kiti 

mokesčiai. Tai leidžia sudaryti palankias tranzito sąlygas Lietuvoje. 

3. Asociacija „Linava” tarptautinių vežimų mastais ženkliai lenkia kaimynines valstybes (Rusiją, 

Baltarusiją, Lenkiją, Ukrainą, Latviją, Estiją ir kt.) 

4. Pastaruoju metu ant autovežėjų verslo visuomenės išpilta daug neteisingos informacijos, tenden- 

cingų interpretacijų. Ne man spręsti, kas galėtų paneigti, ar tai nėra sąmoninga šio verslo sluoksnio dis- 

kreditacija. Autovežėjų verslo visuomenė užsiima labai sunkiu versiu, ji sumoka didelius pinigus Lietuvos 

žmonėms per Lietuvos biudžetą ir SODRĄ, todėl nusipelno ne paniekos, o didelės pagarbos. 

5. Neneigiant, kad asociacijos „Linava” darbe yra klaidų, reikia pripažinti, kad asociacijos atlieka- 

mas darbas čia, Lietuvoje, ir užsienyje bendradarbiaujant su 60 valstybių - IRU (The International Road 

Transport Union, Tarptautinė kelių transporto sąjunga, TIR sistemos valdytoja) narėmis ir IRU vadovybe 

Ženevoje yra ženklus ir negali būti sumenkintas. IRU atliko asociacijos „Linava” auditą ir IRU generalinis 

sekretorius p. Martin Marmy savo rašte Lietuvos susisiekimo ministrui 2002 m. balandžio 5 d. rašo: „IRU 

narės - asociacijos pakartotinai patvirtina, jog pasitiki „Linava” vadovavimu TIR sistemai Lietuvoje.” 

6. TIR konvencijos ir IRU garantijos sistemos nežinojimas arba neteisingas jos interpretavimas 

sukėlė daug nepagrįstų insinuacijų ir priekaištų asociacijos „Linava” atžvilgiu, ypač dėl Baltarusijos 

ir Rusijos. Aukščiau minėtame rašte IRU TIK Pretenzijų departamento vadovas p. Christian Piaget 

nurodo, kad „.. pagal TIR konvencijos 6 str. Asociacija dengia atsakomybę tik toje šalyje, kurioje ji 

įkurta”. Tai reiškia, kad jei kertant Rusijos ir Lietuvos sieną Rusijos autovežėjui Lietuvoje bus surašytas 

administracinis pažeidimo protokolas, tai pagal IRU sistemos procedūrą, Rusijos autovežėjo atsako- 

mybę dengia asociacija „Linava”, o toliau pradeda veikti IRU nustatyta pretenzijų veikimo procedūra 

ir kompensacinis mechanizmas. 

7. Reikalavimas, kad „Linava” atsiskaitytų tiesiai su Rusija, yra neteisingas. To reikalaujantys arba 

nesupranta TIR konvencijos ir IRU sistemos ir taisyklių, arba sąmoningai ignoruoja ir dezinformuoja 

aplinką. Jeigu asociacija „Linava” pažeistų TIR konvenciją, ji būtų pasmerkta IRU sistemoje. Pridedu TIR 


konvencijos ir IRU nustatytą pretenzijų vykdymo procedūros schemą, kurios privalo laikytis ir griežtai be 

išlygų laikosi 60 valstybių - IRU narės. Rusijos atveju, šioje schemoje asociacijos „Linava” veiksmas yra 

paskutinis ir tik po to, kai įvykdytos visos IRU sistemos procedūros po įvykio Rusijos muitinėje. 

8. Laikantis TIR konvencijos ir IRU sistemos procedūrų, asociacija „Linava” negali sudarinėti finan- 

sinių mokėjimų grafikų bei kitų grafikų. Atsiliepdama į vietinį, kad ir nelogišką, spaudimą, asociacija 

„Linava” siekė sudaryti su Rusijos ASMAP {Rusijos vežėjų automobiliais asociacija) grafiką, bet ten buvo 

atsakyta, kad pasiūlymas nelogiškas, ir pasiūlyta laikytis TIR konvencijos ir IRU sistemos reikalavimų. 

9. Primygtiniai reikalavimai, kad atsiskaitymui su Rusija asociacija „Linava” atidarytų depozitą, taip 

pat yra neteisingi, nes to nenumato TIR konvencija ir tai pažeistų IRU garantinę sistemą. TIR konven- 

cijoje ir IRU sistemoje labai tiksliai apibrėžta, kada, kas ir su kuo atlieka finansinius atsiskaitymus. 

IRU TIR Pretenzijų departamento direktorius p. Christian Piaget savo rašte 2002 02 27 nurodo: .,, ... 

Akivaizdu, kad Lietuvos asociacija „Linava” neturi tiesioginių garantinių įsipareigojimų prieš Rusijos 

muitinės tarnybas. ... Tik Rusijos muitinės tarnybų atsakomybė nustatyti ir patraukti atsakomybėn 

įvairius „veikėjus”... Toliau rašte rašoma, „... juridiškai neteisinga teigti, kad „Linava” - skolininkė prieš 

Rusijos tarnybas. Tokia interpretacija prieštarauja TIR konvencijai”. 

10. Asociacija „Linava” neteisingai apkaltinta už viską ir dėl visko, kai tuo tarpu asociacija „Linava” 

elgiasi ir turi tik vieną teisę - elgtis pagal TIR konvenciją ir IRU reikalavimus. 

11. Lietuvos pramonininkų konfederacija jautriai reaguoja į Lietuvos autovežėjų blokavimą Baltaru- 

sijoje ir Rusijoje ir įsijungė į šios problemos sprendimą. Konfederacija pareiškė savo vienareikšmišką 

nuomonę dėl susiklosčiusios padėties, pabrėžė, kad neteisinga apriori apkaltinti visus Lietuvos au- 

tovežėjus kontrabanda ir leisti jiems važiuoti Baltarusijos ir Rusijos keliais tik konvojaus priežiūroje. 

Tokia diskriminacija yra ne organizacinė, ne ūkinė, o grubi politinė klaida, turinti savo politinius ir 

ekonominius motyvus. 

12. Todėl Lietuvos pramonininkų konfederacija kreipėsi j Baltarusijos vicepremjerą p, S. Sidorskij, 

Rusijos Federacijos Tarybos narį, Tarptautinio pramonininkų ir verslininkų kongreso prezidentą V. 

Gluchich, Rusijos pramonininkų sąjungos prezidentą A. Volskij, Rusijos pramonės ir prekybos rūmų 

prezidentą E. Primakovą, Rusijos nepaprastąjį ir įgaliotąjį ambasadorių Lietuvoje J. E. p. J.Zubakovą, 

Lietuvos susisiekimo ministeriją, Muitinės departamentą siekiant greičiausio Lietuvos autovežėjų gin- 

kluoto konvojavimo Baltarusijoje ir Rusijoje atšaukimo. Mes žinome, kad Maskvoje ir Minske buvo 

sureaguota tuojau pat, neatidėliotinai. Tai dar kartą parodo, kad ne tuščios diskusijos, o konsoliduoti 

veiksmai, leidžia pasiekti būtinus sprendimus. 

13. Konfederacija nesikiša į asociacijos „Linava“ narių vidaus santykius ir jų rinkimines aistras. Tai 

asociacijos vidaus reikalai. Konfederacija tik pabrėžia, kad asociacija „Linava” ir toliau gali būti stipri 

ir įdomi Lietuvos ir užsienio erdvėje, kai ji yra susitelkusi, nesusiskaldžiusi, konsoliduota, nedraskoma 

grupinių interesų. Mes įsitikinę, kad asociacija „Linava” sugeba dirbti profesionaliai, šalinti darbo tru- 

kumus, tobulinti savo darbą, būti konsoliduota ir gerbiama tarp partnerių. 

Pagarbiai, 

LPK Viceprezidentas Mykolas Aleliūnas 


-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 


LPK Žvilgnis į 20 metų kelią 167 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 


LIETUVOS PRAMONINKŲ KONFEDERACIJOS 

ŠAKINĖS IR REGIONINĖS ASOCIACIJOS 

(LPK narių prisistatymas) 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 


-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 


-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 


-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 


-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 


-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 


-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 


-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 


-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 


-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 


-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 


-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 


-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 


-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 


-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 


RINKIS PREKĘ LIETUVIŠKĄ, 

METŲ GAMINYS 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 


„Rinkis prekę lietuvišką” disputo dalyvių KREIPIMASIS , 

į Lietuvos žmones, (Seimą, LR Prezidentą ir Vyriausybę) 

Mes , Šio disputo dalyviai, susirinkę Vilniuje į garbingą Lietuvos mokslų akademijos salę, kurioje 

Lietuvai dovanojama daug gražių darbų ir idėjų, kurioje gimė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, šiandien 

aptarėme labai svarbią Lietuvai iniciatyvą - “Rinkis prekę lietuvišką. Garbingi mokslininkai ir rašytojai, 

gamintojai ir vartotojai, prekybininkai ir pirkėjai, žurnalistai ir politikai - visi mes Šiandien kalbėjome 

apie Lietuvos kelią, nors ir nelengvą, bet įveikiamą, nors ir prieštaringą, bet suderinamą. Kelią, kuriuo 

einame į bendrus Europos namus. Europos namai - nėra vien tik saugumo garantas ar geresnio gyve- 

nimo oazė. Europos namai - tai rūsti konkurencija, įvairiausių klausimų nelengvi derinimai, tai ir įvairūs 

egoizmai. Europos Sąjunga, į kurią mes, Lietuva, norime įstoti, mums diktuos ir savas sąlygas. Tam 

jau šiandien turime pasiruošti. Mes turime stiprinti savo dvasią ir savo tautos kūną. Savo tėvynėje jau 

šiandien turime užsigarantuoti savo kasdienybę - darbo vietas ir darbo rankas. Dirbkime ir gaminkime, 

mainykime ir prekiaukime, bet kasdien galvokime apie savo išlikimą ir apie solidarumą, Tad ir iš širdies 

ir iš savo piniginės paremkime vienas kitą - pirkime savą knygą, savą stalą, savą popierių - rinkimės 

prekę lietuvišką. Mes nenorime agituoti už prastos kokybės savą gaminį, mes norime pasakyti - rinkis 

geresnę lietuvišką prekę arba rinkis bent jau tos pačios kokybės lietuvišką prekę, jei tau panašią siūlo 

iš kitur. Juk mes jau šiandien turime iš ko rinktis. Galime su pasididžiavimu pasakyti - “PAGAMINTA 

LIETUVOJE”. Centas į lietuvišką prekę - centas į mūsų, Lietuvos, darbo vietas. Tuo niekas neabejoja. 

Jei perkame lietuvišką prekę - tai pirmiausiai apginame savo darbo vietas ir Lietuvos ateitį. 

Tad mes, Čia susirinkę įvairių profesijų žmonės, kreipiamės: 

 

 

- 

gvatomis ir subsidijomis. 

 

Mūsų prekės kelias į rinką nelengvas. Bet jeigu mes patys jai nepadėsime, niekas kitas jai nepadės, 

Tuomet niekas nepadės ir mūsų ateičiai. 

Esame įsitikinę, kad ši paprasta ir patraukli mintis “Rinkis prekę lietuvišką” negali būti vienadieniu 

šūkiu. Mes turime, privalome ir galime tai daryti vardan mūsų pačių ateities dabar, šiemet ir kitąmet. 

Mes buriamės į nuolat veikiantį forumą “Rinkis prekę lietuvišką” ir kviečiame visus šion talkon. 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 


-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 


NOMINACIJOS 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

Petro 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 


-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 


-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

Apdovanotųjų 

sąrašas: 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

, 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 


, 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

, 

-‐‑ 

 

, 

-‐‑ 

 

, 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

, 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 


Apdovanotųjų 

sąrašas: 

 

 

-‐‑ 

 

. , 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

. 

-‐‑ 

 

, 

 

, 

, 

Prof. 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 



 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑


 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑


 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑


 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

VYKDOMOJI DIREKCIJA 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 


-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 



MINTYS APIE KONFEDERACIJĄ, 

LAIKMETĮ IR ŽMONES 


-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 


 

NEPRIKLAUSOMOS PRAMONĖS 

LIETUVOJE METAMORFOZĖS

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 


-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 


-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 


-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 


-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 


-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 


-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 


-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 


-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 


-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 


-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 


-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 


-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 


-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 


-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 


-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 


-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 


-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 


-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 


-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 


-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 


-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 


-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 


-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 


-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 


-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 


-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 


-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 


 

, 

 

 

Tai, kad kūrėsi Lietuvos pramonininkų 

asociacija, buvo ĮVYKIS

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 


-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 


 

 

 

 

 

Konfederacijoje jautėmės tvirčiau

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 


-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 


KTU rektorius 2000 – 2007 metais 

Kauno technologijos universitetas – 

pirmoji Lietuvos aukštoji mokykla, 

tapusi Lietuvos Pramonininkų 

Konfederacijos nariu 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 


-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 


Aplinkosauga konfederacijos programoje 

buvo vienas iš svarbiausių teiginių 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 


-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 


Visi norėjo didesnio savarankiškumo 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 


-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 


Kurdami teisinę bazę verslui, 

kovėmės džentelmeniškai 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 


-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 


-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 


-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 


 

 

 

Pasiginčydami visada atrasdavome 

sprendimo būdus

prof. habil. dr., Vilniaus Gedimino technikos 

 

 

Lietuvos pramoninkų 

konfederacija ir mokslas 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 



LPK vardas padėjo man vystyti verslą 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 


-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Tarybos pirmininkas 1990-‐‑1991 m., 

 

Prisiminimai iš netolimos praeities 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 


-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 


„Diskusijos ir bendradarbiavimas 

su profesinėmis sąjungomis – tokia 

buvo pramonininkų konfederacijos 

pozicija nuo pat įsikūrimo“ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 


-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 


Dirbanti, ginanti ir skatinanti 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 


-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 


Bendras tikslas pasiekiamas 

tik kompromisais 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 


-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 


Lietuvos pramonininkų konfederacija – 

šalies verslo balsas 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 


-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 


Ministras Pirmininkas 

Augimo tikslas – žmonių noras 

gyventi gerai 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 


-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 


Lietuvos Respublikos 

 

Socialinis dialogas Lietuvoje 

išplaukė į plačiuosius vandenis 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 


-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 


-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 


-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 


 

 

 

 

 

Asociacijos padėjo tobulinti Klaipėdos 

krašto įmonių veiklą

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 


-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 


-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 


-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 


-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 


-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


 

 

 

 

Vienoje valtyje

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 


-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 


Keliuose į Nepriklausomybę 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 


-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 


 

 

 

 

 

ŠIis tas iš prisiminimų..

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 


-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 


-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 


-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 


 

 

Nuoširdūs sveikinimai Lietuvos 

pramonininkų konfederacijai

Būdami kartu, mes esame stiprūs 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 


-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 


-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 


-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 


Svarbu skatinti skaidrią ir 

konkurencingą verslo aplinką 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 


-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 


Mes įsikūrėme, veikėme, mus pradėjo girdėti 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 


-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 


-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 


-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 


-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 


-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 


Draugiška parama 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 


-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 


 

 

 

Pažangos ir socialinio dialogo partneriai

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 


-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 


 

 

vyriausiasis redaktorius 

1990 – 1995 m. 

„Litas“: pasiskolintas milijonas 

talonų ir paaukoti 10 dolerių

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 


-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 


-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 


-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 


-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 


-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 


-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 


-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 


Kauno pramonininkai 1991 metų sausyje 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 


-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 


-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 




KONFEDERACIJA – BRANDUS 

STRATEGINIS PARTNERIS 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 


-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 


Mykolo Romerio universiteto rektorius 

Investuoti į žmogų 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 


-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 


 

 

Kapitalo Lietuva

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 


-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 


 

 

Lietuvos pramonininkų konfederacijos 

veikla orientuota į visos visuomenės 

interesus

Europos Parlamento narys, 

 

Pramoninkai ir socialdemokratai 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 


-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 


Iškilo poreikis turėti atstovą vyriausybėje 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 


-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 


-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 


-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 


 

 

Lietuvos profesinių sąjungų ir 

pramonininkų konfederacijos 

bendradarbiavimas

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 


-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 


 

 

Lietuvos Respublikos Ministras 

 

Bendradarbiavimas su pramonininkų 

konfederacija vyko konstruktyviai

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 


-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 


 

 

 

Pramonininkų konfederacija visada 

pasižymėjo drąsa ir novatoriškumu

Lietuvos respublikos Ministras Pirmininkas 

 

LPK veikloje dominuoja valstybinis požiūris 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 


-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 


Valstybės ir visuomenės tobulėjimas – 

verslo ir pramonės siekis 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 


-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 


-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 


-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 


Viskas gerai, išskyrus... 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 


-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 


-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 


-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 


-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 


-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 


 

 

 

 

Mokėmės bendromis pastangomis 

ieškoti optimalių sprendimų

Lietuvos pramonininkų konfederacija – 

vadybos mokslo ir praktikos puoselėtoja 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 


-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 


Keletas pastebėjimų 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 



KONFEDERACIJA ŠIANDIEN 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 


-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

LR Ministrui Pirmininkui 

p. Andriui Kubiliui 

DĖL PREVENCINIŲ PRIEMONIŲ ATEITIES 

EKONOMINĖMS KRIZĖMS IŠVENGTI 

Gerbiamas Ministre Pirmininke, 

Tik akivaizdžiai ministerijoms, kitoms valdžios institucijoms, 2008 m. antroje pusėje betarpiškai su- 

sidūrus su ekonominėmis problemomis, šalyje buvo pradėtos įgyvendinti neatidėliotinos priemonės, 

skirtos Lietuvos ūkiui stabilizuoti. Ši situacija, kai skubiai, tačiau pavėluotai imtasi rengti sprendimus 

praktiškai nesiskiria nuo 1998 metais buvusios sudėtingos ūkio valdymo situacijos. Pažymėtina, kad 

tokiais atvejais pagrindinė, Vyriausybės parengtų priemonių, mokestinė našta perkeliama ant verslo 

„pečių“, o tai mažina verslo pasitikėjimą valdžia, neskatina atviro verslo ir valdžios dialogo. Įmonių 

vadovus jaudina, kad prisidengiant „finansų (ekonominės) krizės“, kaip neišvengiamybės, aiškinimu iš 

esmės visuose valdymo lygmenyse paprastai vyksta kova tik su pasekmėmis. Natūralu, kad, aiškiai 

nenustačius (nenurodžius) Lietuvoje susiformavusios padėties priežasčių, konkrečiai neišanalizavus 

šalies valdyme padarytų klaidų, nerealu parengti racionalias priemones padėčiai taisyti, o kas svar- 

biausia, tokie desperatiški (pavėluoti) veiksmai neleidžia tikėtis, kad šiame, globalios ekonomikos, 

pasaulyje, artimiausiais laikotarpiais Lietuvai vėl neteks atsidurti panašioje situacijoje. 

Lietuvos pramonininkų konfederacija siūlo neatidėliojant ir iš esmės peržiūrėti teisės aktus, kuriuos 

rengiant tarsi siekta pateikti įvairių valdžios įstaigų, tarp to Seimo, Vyriausybės, kitų institucijų sąveikos 

principus, kad jų rengiamos prevencinės priemonės minimizuotų neigiamų išorės ekonominių veiksnių 

įtaką šalies ekonominiam stabilumui ar net leistų Lietuvos ūkiui išvengti sudėtingų ekonominių valdymo 


krizės padarinių. Visų pirma, reikėtų revizuoti 1996 12 19 „LR Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo“ 

Nr. VIII-49 4, 5, 6 straipsnių nuostatas, šio įstatymo priedėlio 1, 4, 9, 10, 11 skyrių nuostatas, o taip pat 

reikšmingai tikslinti 2008 11 24 LR Vyriausybės nutarimo „Dėl finansinių krizių prevencijos ir valdymo plano 

patvirtinimo“ Nr. 1253. Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad 2008 m. gruodžio mėn. pabaigoje atlikti dali- 

niai šių teisės aktų pakeitimai - kai šiuose teisės aktuose buvo paliktos deklaratyvios nuostatos, kai nėra 

konkretaus šalies ekonominės būklės matavimų (vertinimų) nustatymo mechanizmo – vargu ar užtikrins 

savalaikį bei objektyvų šalies ūkio situacijų vertinimą ateityje, abejotina ar sudarys prielaidas kryptingam 

įvairių institucijų aukščiausio rango vadovų prevenciniam darbui bei duos Lietuvos ūkiui praktinę naudą. 

LPK Prezidentas dr. Bronislovas Lubys 



DĖL DARBO SANTYKIŲ LANKSTUMO DIDINIMO 


Pusiausvyros tarp darbo saugumo ir lankstumo užtikrinimas šiandien yra pagrindinis darbo rinkos 

iššūkis formuojant politinės krypties strategiją tiek Europoje, tiek nacionaliniu lygiu. 

Darbo santykiai Lietuvoje reglamentuojami painiai ir per griežtai. Siūlome peržiūrėti LR darbo ko- 

deksą ir panaikinti pernelyg didelį reguliavimą , t.y. vieną labiausiai verslą apsunkinančių veiksnių. 

Darbo santykių reguliavimą keisti į lankstesnį, numatant Darbo kodekse daugiau galimybių darbuo- 

tojams ir darbdaviams tartis dėl darbo santykių kolektyvinėse sutartyse arba išimtinais atvejais darbo 

sutartyse, nes ekonominė logika ir praktika rodo, kad bet koks dviejų šalių savanoriškas susitarimas 

yra abiems šalims naudingesnis nei nesusitarimas. Manome, kad reikia peržiūrėti valstybės tarnybos 

pareigūnų ar tarnautojų atliekamų funkcijų pagrįstumą, palikti tik būtinas funkcijas, ir tik po to, konkre- 

čioms funkcijoms atlikti paskirti reikiamą kiekį kvalifikuotų pareigūnų ar tarnautojų. 

Todėl siūlome: 

1. Sudaryti sąlygas darbuotojams dirbti viršvalandžius iki 8 val. per savaitę nenustatant metinės virš- 

valandinių darbų trukmės ir dėl viršvalandinio darbo (kada leidžiama dirbti) palikti teisę darbuotojams 

ir darbdaviams susitarti kolektyvinėse sutartyse (Priedas Nr.1); 

2. Leisti sudaryti terminuotas darbo sutartis nepriklausomai nuo darbo pobūdžio bei šias sutartis 

pratęsti, aiškiai tai reglamentuojant LR Darbo kodekse (Priedas Nr. 2); 

3. Pakeisti Vyriausybės nutarimą, kuriuo nustatomas privalomas papildomų atostogų suteikimas už 

ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje pačioje darbovietėje. Papildomos atostogos suteikiamos darbda- 

vio sąskaita, todėl jų suteikimas turėtų būti reglamentuotas ne kaip privaloma norma, o kaip viena iš 

darbdavio motyvavimo priemonių, kurių suteikimo sąlygos ir tvarka turėtų būti nustatyta tik kolektyvi- 

nėse sutartyse. (Priedas Nr. 3); 


4. Suvienodinti įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminą iki 2 mėnesių, o dėl ilgesnio termino 

leisti susitarti įmonės kolektyvinėje ar darbo sutartyje; 

5. Atsisakyti LR Darbo kodekse numatytų apribojimų atleisti iš darbo atskirų visuomenės grupėms 

priklausančius dirbančiuosius (Priedas Nr. 4); 

6. Sumažinti išeitinių išmokų dydžius bei nustatyti maksimalų 2 mėnesių išmoką, nes darbuotojai už darbą 

gauną atlyginimą, o išeitinė išmoka – tai socialinių problemų sprendimas darbdavio sąskaita. Didesnės išei- 

tinės pašalpas galėtų būti numatomos kolektyvinėje arba darbo sutartyje (Priedas Nr. 5); 

7. Nepritarti Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymui, kad 10 darbo dienų per metus darbuotojas 

gali neatvykti į darbą dėl ligos tik informavęs darbdavį (nepristatant nedarbingumo lapelio). Ši tvarka 

gali būti nustatoma kolektyvinėje sutartyje darbuotojų ir darbdavio susitarimu. 




DĖL MONOPOLIJŲ ŽALINGOS ĮTAKOS ŠALIES EKONOMINEI PLĖTRAI 


Viena didžiausiu Lietuvos problemų yra nereguliuojamų ar netinkamai reguliuojamų monopolijų 

įsitvirtinimas tam tikruose ūkio sektoriuose. Monopolijos elektros energetikos, gamtinių dujų, naftos 

produktų, geležinkelių transporto, mažmeninės prekybos bei kitose srityse neigiamai įtakoja tiek pra- 

monės produkcijos, tiek paslaugų kainas. Todėl siūlome daryti veiksmus, apribosiančius monopoli- 

zuotų šakų gaunamas pajamas ir įtvirtinsiančias didesnę konkurenciją šiose šakose. 

Energetika. Turi būti atskirta gamyba, transportavimas ir tiekimas, kaip tai reglamentuota Europos 

Komisijos 3-jame Energetikos paketo projekte. Šiam tikslui įgyvendinti turi būti pakeisti LR Energetikos, LR 

Elektros energetikos, LR gamtinių dujų įstatymai bei su jais susiję teisės aktai, leidžiantys maksimaliai libe- 

ralizuoti energetikos vidaus rinkas, ypač po Ignalinos AE uždarymo. Iki to laiko būtina panaikinti tarpinin- 

kus, pvz. „Dujotekana“, kaip parazitinė grandį besipelnijančią verslo vartotojų sąskaita, bet nesukuriančią 

jokios pridėtinės vertes šalies dujų sistemos naudai kartu įpareigojant AB „Lietuvos dujos“ išspręsti šalies 

vartotojų aprūpinimą gamtinėmis dujomis, kaip ir numatyta įmones privatizavimo sutartyje. 

Geležinkelių transportas. Turi būti sudaryta galimybė nepriklausomiems vežėjams laisvai, priim- 

tinomis kainomis naudotis geležinkelio infrastruktūra vykdant tiek vietinius, tiek tarptautinius perveži- 

mus. Taip pat turi būti sumažintas infrastruktūros mokestis. 

Mažmeninės prekybos tinklai. Lietuvoje įsitvirtinę keturi mažmeninės prekybos tinklai, kurių di- 

džiąją apyvartos dalį sudaro prekyba maisto produktais. Nors oficialių tarpusavio susitarimų nėra, jie 

taiko beveik identiškus mokesčius bei atsiskaitymo terminus prekių tiekėjams. Tai rinkodaros, logis- 

tikos, prekių kiekio augimo, lentynų, prekių išstatymo ir panašus mokesčiai. Vidutinė 1,00 Lt be PVM 


kainuojančio produkto kainos struktūra, įvertinus visus prekybos tinklo taikomus mokesčius: 0,48 Lt 

tenka prekybininkui, 0,52 Lt tenka gamybininkui, iš kurių jis didžiąją dalį skiria atsiskaitymui žaliavos ir 

pakuotės teikėjui, prekių pristatymui ir t. t. Taip pat reikia įvertinti, kad faktinis prekybininko atsiskai- 

tymo su gamybininku terminas siekia iki 120 kalendorinių dienų. Tuo tarpu, kai vidutinė naujai išduotų 

paskolų palūkanų norma siekia 9,1 proc., tai gamybininkui papildomai kainuoja iki 0,20 Lt. Taigi už 

vieno lito prekę (be PVM) gamintojui lieka 0,28-0,30 Lt, prekybos tinklui 0,70-0,72 Lt. Tokia kainodara 

ir atsiskaitymo terminai žlugdo pramonės įmonės gaminančias galutinio vartojimo prekes. Todėl siū- 

lome parengti ir priimti Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą. 




DĖL MOKESČIŲ SISTEMOS ĮTAKOS ŪKIO PLĖTRAI IR MODERNIZAVIMUI 


Viena svarbiausiu prasidėjusios krizės priežasčių laikome stipriai pristabdytą finansavimą ūkio su- 

bjektams apskritai ir visišką finansavimo nutraukimą kai kuriom ūkio šakoms. Net pelningos, daugelį 

metu tinkamai ir laiku savo įsipareigojimus vykdančios įmonės iš finansų institucijų gauna neigiamus 

atsakymus, kuomet kreipiasi dėl finansavimo suteikimo. Didžiausios finansų institucijos yra valdomos 

ne Lietuvoje veikiančių motininių bankų, kurie ir nustato Lietuvos komercinių bankų finansavimo po- 

litiką, dažniausiai remdamiesi ne konkrečiais ekonominiais rodikliais, bet šalies įvaizdžiu spaudoje ir 

joje formuojamais šalies lūkesčiais. 

Todėl siūlome: 

1. Formuoti Lietuvos, ne kaip bankrutuojančios šalies, įvaizdį, bet kaip su laikinais sunkumais susidū- 

rusio, ambicingo „Baltijos tigro“; 

2. Suteikti valstybės garantijas tam tikrai (inovacijoms, aukštų technologijoms įsigyti, eksporto plėtrai 

ir pan.) veiklai finansuoti skirtiems kreditams. 

2008 m. gruodžio 15 d. LR Vyriausybė patvirtino Nacionalinio biudžeto, Valstybinio socialinio drau- 

dimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektus. Kartu su jais buvo pateikta 

beveik pusė šimto mokesčių įstatymų projektų. Prieš priimant šiuos teisės aktus, buvo skelbiama, kad 

tai Antikrizinio plano sudėtinė dalis ir šie pakeitimai yra laikini. Tačiau pačiuose įstatymuose „laikinu- 

mas“ niekaip neatspindėtas. 

Todėl siūlome įtvirtinti terminą ar sąlygas, kurioms esant nuo 2009 m sausio 1 d. įsigalioję mokes- 

čių pakeitimai bus dalinai ar visiškai panaikinti. 





DĖL ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS ŠALTINIŲ PANAUDOJIMO 

IR ĮSTATYMINĖS BAZĖS FORMAVIMO ELEKTROS ENERGETIKOJE 

Gerb. Ministre Pirmininke, 

LR Seimas savo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės progra- 

mos“ Nr. XI-52 patvirtino Vyriausybės programą, kurioje yra numatytas atsinaujinančių energijos šal- 

tinių ir energijos efektyvumo skatinimas. Šia programa Vyriausybė įsipareigojo didinti vėjo energijos 

naudojimo apimtis. Šiuo metu iš atsinaujinančių energijos išteklių generuojama maždaug 3,3% elek- 

tros energijos. Pagrindinė dalis tenka Kauno HE, o visos likusios mažosios hidroelektrinės generuoja 

tik 17,5 MW. Vėjo jėgainėse šiai dienai generuojama galia yra tik apie 52 MW, o geoterminėje jėgainėje 

17 MW. Manome kad tokios energijos apimtys turi būti ženkliai padidintos ir tikimės, kad su Jūsų 

vyriausybės parama, verslui bus atvertos galimybės sparčiai plėtoti atsinaujinančių energijos šaltinių 

panaudojimą Lietuvoje. 

Mokslininkų paskaičiavimu Lietuvoje hidroenergetikos techninis potencialas sudaro iki 2,5 TWh 

per metus, o užtikrinant visus būtinus gamtosauginius reikalavimus galima išgauti iki 1,5 TWh elektros 

energijos per metus. Nežiūrint į tai, LR Aplinkos ministerija pateikė Seimui LR Vandens įstatymo 14 

straipsnio 3 dalies pakeitimą draudžiantį statyti užtvankas Nemuno upėje bei ekologiniu ir kultūriniu 

požiūriu vertingose upėse. Vietoje dalykiško ir objektyvaus galimybių vertinimo ministerija vienašališ- 

kai paruošė sąrašą upių, kuriose uždraudė bet kokią hidroenergetikos veiklą, teigiant, kad hidroe- 

nergetikos potencialas Lietuvoje yra labai mažas ir gali tenkinti tik 10 proc. šalies elektros energijos 

poreikių. Tačiau dešimt procentų yra gana ženklus skaičius tokiam elektros energijos kiekiui paga- 

minti – o tai sudaro ~ 150 000 tonų natūrinio ekvivalento organinio kuro. 

Lietuvos pramonininkų konfederacija siūlo iš naujo objektyviai įvertinti Lietuvos hidroenergetikos 

išteklių panaudojimo svarbą elektros energijos gamyboje, atkoreguojant LR Vandens įstatymą ir LR 

Vyriausybės patvirtintą upių sąrašą, draudžiantį vystyti energetinę veiklą. 

Pagal Energetikos tinklų instituto duomenis, vėjo energetikos potencialas Lietuvoje sudaro 1500 MW 

ir gali būti ribinė vėjo energijos instaliuota galia Lietuvos energetinėje sistemoje, tačiau šiuo metu ši galia 

apribota iki 200 MW. Manome, kad įrengimas 1000 MW galių yra Lietuvai priimtinas ir pilnai galimas. 

Reikia paminėti, kad buitinis sektorius kuris suvartoja per 25-30% energijos yra visiškai neregla- 

mentuojamas ir skatinamas. Šiuo metu pasaulyje plačiausiai naudojamas būdas atsinaujinančiai ener- 

getikai skatinti yra nustatytas elektros energijos supirkimo tarifas (feed-in-tariff – FIT) sugeneruotai 

kWh ir pradinės investicijos įrangai kompensavimo procentas buitiniam vartotojui. Šį būdą taiko dau- 

giau kaip 30 pasaulio šalių. Visos tokį skatinimo principą pasirinkusios šalys naudojasi šio būdo pirm- 

takės Vokietijos atsinaujinančių energetinių šaltinių įstatymu. Vokietijoje taikomo įstatymo pagrindinis 

akcentas – atsinaujinančioje energetikoje gali dalyvauti bet kokios galios įrengimas ir tik nuo jo gene- 

ruojamos galios, „rūšies“ ir projekto vykdymo vietos priklauso pagaminto elektros energijos supirkimo 


tarifas. Vokietijoje yra suteikiama garantija, kad visa, net ir savom reikmėm nepanaudota elektros 

energija pagaminta iš atsinaujinančių energijos šaltinių, bus supirkta pagal nustatytus tarifus. 

Lietuvoje, norint radikaliai pakeisti esamą padėtį reikėtų kuo skubiau parengti tokiai veiklai atskirą 

įstatymą, kuris numatytų visų atsinaujinančių energijos išteklių darnų vystymą ir pagamintos energijos 

supirkimo tvarką bei panaudojimą, aiškiau reglamentuotų Vyriausybės ir kitų institucijų funkcijas, par- 

eigas ir atsakomybę. 

Elektros energetikos įstatymo15 str. 2 p. įteisino stambių vartotojų prievartinį jungimą prie skirsto- 

mųjų tinklų o masto ekonomijos nebuvimas tarifų diferenciacijoje suteikia skirstomiesiems tinklams 

išskirtinę monopolinę teisę dominuoti elektros vidaus rinkoje. Elektros energijos transportavimo są- 

lygos, kainodara, prijungimo prie tinklų sąlygos vartotojams ir elektros energijos gamintojams sufor- 

muotos taip, kad 100% vartotojo sukurto prisijungimui būtino turto yra nusavinama skirstomųjų tinklų 

naudai. 

Elektros tinklai yra pagrindinė infrastruktūra, kuri prisideda prie konkurencinės vidaus rinkos kūri- 

mo elektros energetikoje ir yra pagrindinė sąlyga, užtikrinanti efektyvų tinklų funkcionavimą vartotojų 

ir gamintojų atžvilgiu, suteikianti tinkamas paskatas gamintojams investuoti į naują energijos gamybą, 

įskaitant elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių šaltinių o tinklų operatoriams pradėti vystyti pa- 

žangiuosius tinklus, kurie turėtų būti kuriami taip, kad būtų skatinama decentralizuota elektros energijos 

gamyba ir užtikrinamas energijos vartojimo efektyvumas. 

Visiems buitiniams vartotojams ir mažoms įmonėms būtų teikiamos visuotinės paslaugos, t.y. kad 

jos turėtų teisę gauti nustatytos kokybės elektros energiją už pagrįstą, lengvai ir aiškiai palyginamą ir 

skaidrią kainą, o skirstymo bendrovės savo licencijuojamoje teritorijoje būtų įpareigotos nemokamai 

prijungti tokius vartotojus prie savo tinklų. Elektros energetikos įstatymas privalo sustiprinti buitinių, 

mažų ir vidutinių vartotojų rinkos poziciją, leisti nemokamai pakeisti tiekėją, gauti išsamią informaciją, 

o esant nekokybiškai paslaugai ir išmokamą kompensaciją. 

2009 metų balandžio 22 d. Europos Parlamentui priėmus Trečiąjį energetikos paketą kuriuo sie- 

kiama dar labiau liberalizuoti elektros ir dujų rinkas, o Lietuvoje uždarant Ignalinos AE, būtina kuo 

skubiau, dar šios pavasario sesijos metu, parengti ir priimti naują Elektros energetikos įstatymą, kuris 

užtikrintu vidaus elektros rinkos liberalizavimą. 

Operatyvus ir savalaikis išvardintų trikdžių pašalinimas galėtų pasitarnauti greitesnei pažangai įgy- 

vendinant naujus ir ypač svarbius projektus Lietuvos elektros energetikos sektoriuje. 





DĖL KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO PRIPAŽINIMO 

VALSTYBINIU OBJEKTU 


Lietuva – jūrinė tranzito valstybė ir viena jos prioritetinių ekonomikos sričių yra visų rūšių transporto 

ir tranzito sistema. Klaipėdos uostas užima svarbią strateginę vietą Lietuvos ekonomikoje, jo pozity- 

vus vystymasis turi tiesioginę įtaką ne tik Klaipėdos regiono bet ir viso Lietuvos ūkio plėtrai, gyventojų 

socialinei padėčiai. Atliktos studijos parodė, kad tiesiogiai Klaipėdos uosto sukuriama BVP dalis 

sudaro 4,5 proc. nuo visos Lietuvos BVP, o indukuoto Klaipėdos uosto su Lietuvos geležinke- 

liais ir kitais transporto sektoriaus dalyviais sukuriamo BVP dalis siekia 18 proc. 

Uosto krovos kompanijų didžiulių investicijų dėka Klaipėdos uostas per Lietuvos nepriklausomybės 

laikotarpį iš esmės pasikeitė, uosto terminalų skaičius padidėjo nuo 6 (1990 metais) iki 35 (2008 metais), 

žymiai iki 40-45 mln. tonų išaugo krovos kompanijų techninės galimybės. Per 2008 m. sausio – lap- 

kričio mėnesius buvo perkrauta 27,7 mln. tonų krovinių, tačiau įvertinant uosto plėtrą, krovos kompanijų 

pajėgumų potencialas leidžia iš esmės padidinti krovos rezultatus. 

Įvertinant tai, kad metinis Lietuvos generuojamų eksporto ir importo krovinių srautas per Klaipėdos 

uostą sudaro apie 16-17 mln. tonų, reikia siekti bei sudaryti sąlygas pritraukti tranzitinius (Rusijos, Bal- 

tarusijos, Kazachstano ir kitų NVS šalių) krovinius, didinti Lietuvos jūrų transporto-tranzito sistemos 

konkurencingumą kitų rytinės Baltijos jūros pakrantės šalių (Latvijos, Estijos, Rusijos) uostų atžvilgiu, 

kur šiuo metu tranzito sektoriui sutelkiamas prioritetinis dėmesys šių šalių valstybių lygmenyje, ple- 

čiant veikiančių uostų potencialą bei statant naujus uostus (Rusijos - Ust-Luga, Baltijskas; Estijos - 

Silamiae). Didesnis tranzitinių krovinių srautas sąlygotų svaresnį transporto sistemos dalyvių (uosto, 

geležinkelių, autovežėjų ir kitų) indėlį į šalies BVP ir teigiamai įtakotų Lietuvos ekonomiką ir socialinę 

sferą. 

Mūsų vertinimais ir skaičiavimais, kurie iš esmės atitinka Pasaulio banko atliktos studijos skaičia- 

vimus, viena tranzitinių krovinių tona Lietuvos ūkio subjektams atneša apie 70-100 litų. Tokiu būdu 

galima teigti, kad tik padidėjęs tranzitinių krovinių srautas (11,4 mln. tonų) 2007 metais Lietuvos 

ūkio sistemai atnešė virš 900 mln. litų ir daugiau pajamų. 

Įvertinant aukščiau minėtą bei siekiant sukurti tvirtus pagrindus Lietuvos jūrų transporto ir tranzito 

sistemos plėtrai, infrastruktūros bei suprastruktūros vystymui, patrauklios bei konkurencingos ben- 

dros ir tarifinės politikos formavimui, manome, kad būtų tikslinga Klaipėdos uosto ir krovinių tran- 

zito sistemą per Lietuvą, Klaipėdos uosto kryptimi, pripažinti valstybinės svarbos, strateginiu 

objektu. 





DĖL TERITORIJŲ PLANAVIMO PROCEDŪRŲ SUPAPRASTINIMO 

IR BŪSTO RENOVACIJOS SKATINIMO 


2004-2007 Lietuvos ekonomikos spartus augimas sąlygojo ir kitų atskirų verslo sektorių (transpor- 

to, statybos bei kitų) spartų vystymąsi. Vien tik statybos sektorius 2007 metais sukūrė daugiau kaip 

10 proc. šalies BVP (pasiektas ES vidurkis), įdarbino daugiau kaip ~10 proc. visų šalies dirbančiųjų 

(Lietuvos ir ES vidurkis). Vien tik per 2004-2007 metus statybos sektoriuje buvo sukurta daugiau kaip 

50 tūkst. naujų darbo vietų ir tai sudaro daugiau kaip 3 proc. šalies dirbančiųjų. Pažymėtina, kad 

statybų sektorius yra tiesiogiai susijęs su bendra šalies ekonomika bei investicijomis į verslo, pramo- 

nės, socialinės ir inžinierinės infrastruktūros bei kitus sektorius vystymą. Europos statybų industrijos 

federacijos vertinimu, viena statybų sektoriaus darbo vieta tiesiogiai ar netiesiogiai dar yra susijusi su 

apytiksliai 4 kitų sektorių darbo vietomis. Lėtėjant ekonomikai, mažėjant investicijoms bei atlaisvinus 

didelį skaičių darbuotojų iš statybų bei susijusių sektorių, kyla grėsmė dėl socialinio bei ekonominio 

šalies vystymosi. 

Rašto priede Lietuvos statybininkų asociacija pateikia 41 pasiūlymą susijusį su statybų verslo są- 

lygų gerinimui. 


DĖL AUTOPERVEŽIMŲ INDUSTRIJOS PLĖTROS PROBLEMŲ IR KLIŪČIŲ 


Pervežimai keliais yra viena svarbiausių Lietuvos paslaugų eksporto sričių, kuri kaip ir visas šalies 

ūkis išgyvena nuosmukį. Mokestinės naštos didinimas šiai sričiai dar labiau pablogino artimiausių 

metų perspektyvas bei konkurencingumą. 

1. Dėl keleivinio transporto problemų. 

Panaikinus PVM lengvatą keleiviniame transporte ir padidinus akcizą degalams, keleivinio transporto 

įmonių ekonominė padėtis ėmė sparčiai blogėti, nes padidėjo lėšų poreikis iš valstybės ir savivaldy- 

bių biudžetų kompensuojant vežėjų negautas pajamas dėl transporto lengvatų taikymo ir nuostolius, 

patirtus dėl visuomenei būtinų paslaugų teikimo. Valstybės biudžetui tai papildomai atsieis 7 mln., o 

savivaldybių biudžetams – 50 mln. litų. Jau praėjusių metų antrame pusmetyje savivaldybėms pritrūko 

lėšų atsiskaitymui su keleivių vežėjais, o šiais metais padėtis bus dar sudėtingesnė. Todėl siūlome: 

1. Gražinti lengvatinį 5 proc. PVM tarifą keleivių vežimui reguliariais maršrutais. 


2. Sukurti specialų fondą viešojo keleivinio transporto finansavimui. 

2. Dėl viešųjų logistikos centrų steigimo. 

Būtina paspartinti viešųjų logistikos centrų steigimo procesą, tai ženkliai padidintų Lietuvos transpor- 

to sistemos konkurencingumą kaimyninių valstybių atžvilgiu, pritrauktų papildomus krovinių srautus, 

sudarytų galimybes naujų darbo vietų kūrimui. Svarbu sukurti teisinį reglamentavimą, nustatantį sąly- 

gas valstybės ir privataus kapitalo ūkio subjektams dalyvauti viešųjų logistikos centrų veikloje. 

3. Dėl kelionės leidimų kontrolės sistemos stiprinimo. 

Leidimų tarptautiniams krovinių vežimams kelių transporto priemonėmis kontrolė yra pagrindinė veži- 

mų rinkos apsaugos priemonė. Lietuvai įsiliejus į Šengeno sutarties erdvę, nebeliko leidimų kontrolės 

ant vidinių ES sienų, kurią vykdė Valstybės sienos apsaugos tarnyba. 

Siūlome šias priemones, kurios, mūsų nuomone, ženkliai sustiprintų leidimų panaudojimo kontrolę ir 

eliminuotų piktnaudžiavimo galimybę: 

1. Įpareigoti muitinės pareigūnus vidinėse muitinėse tikrinti ir žymėti leidimus užsienio valstybių (ne ES 

narių) krovininių transporto priemonių vairuotojų pateikiamus leidimus, skirti baudas už jų neturėjimą 

ar netinkamą naudojimą bei neįforminti muitinės procedūrų, nepateikus reikiamo leidimo. 

2. Įpareigoti policiją keliuose tikrinti ar užsienio valstybių (ne ES narių) krovininių transporto priemonių 

vairuotojai turi reikiamus leidimus, bei skirti baudas už jų neturėjimą ar netinkamą naudojimą. 

4. Dėl akcizų degalams nuo 2009 metų. 

2008 metais vežėjai patyrė ženklių nuostolių dėl rekordiškai išaugusių degalų kainų. Tačiau, neįver- 

tinus susidariusios krizinės situacijos, jau nuo 2009 m. akcizas dyzelinui Lietuvoje buvo padidintas 

iki ES reikalaujamo minimumo, o akcizas benzinui net ženkliai viršijo ES minimumą (1500 Lt/1000 l 

vietoje reikalaujamų 1239 Lt/1000 l). 

Siūlome peržiūrėti šį sprendimą, užtikrinant, kad būtų laikomasi su Europos Komisija suderinto akcizų 

didinimo grafiko: dyzelinui nuo 2011-01-01 iki 302 EUR/1000 l ir nuo 2013-01-01 iki 330 EUR/1000 l; 

benzinui nuo 2011-01-01 iki 359 EUR/1000 l. 

Taip pat siūlome peržiūrėti sprendimą sumažinti akcizo pajamų dalį, skiriamą transporto infrastruk- 

tūros finansavimui, nuo 80 proc. iki 55 proc. už realizuotus degalus. 

5. Dėl ketinimų didinti kelių transporto priemonių savininkų ir valdytojų naudotojo mokestį. 

Susisiekimo ministerija yra parengusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo “Dėl Lietuvos Res- 

publikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr. 447 “Dėl Lietuvos Respublikos kelių prie- 

žiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo” pakeitimo” projektą, kuriame dienos 

mokesčio tarifą N3 kategorijos transporto priemonėms siūloma pakelti net 85 proc., savaitės - 67 

proc., mėnesio – 39 proc. Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo 

įstatymo 3 priedėlyje nustatyti dienos mokesčio ribiniai tarifai yra nuo 20 iki 37 litų. Tarifo didinimas iki 

įstatyme nustatyto maksimumo, esant dabartinei krizinei ūkio situacijai, yra visiškai nepriimtinas. 

Siūlome šio klausimo svarstymą atidėti, kol situacija Lietuvos ūkyje pasikeis teigiama linkme. 





DĖL VERSLO SOCIALINIŲ INICIATYVŲ ĮSTATYMO PROJEKTO 


Kreipiamės į Jus dėl Lietuvos Respublikos įmonių socialinių iniciatyvų įstatymo ir šio įstatymo 

funkcionavimui užtikrinti gyvybiškai svarbių nuostatų būtinumo. 

Kadangi nei Vyriausybė, nei Seimas neskubėjo imtis socialinių iniciatyvų skatinimo įstatymo pro- 

jekto paruošimo, Lietuvos pramonininkų konfederacija šio įstatymo paruošimui paskyrė ženklius fi- 

nansinius resursus, kartu su profesionaliais specialistais, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, 

Ūkio ministerija, Finansų ministerija, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos darbo fede- 

racija, Lietuvos profesine sąjunga „Solidarumas“, Verslo darbdavių konfederacija paruošė šį projektą 

ir pateikė socialdemokratų Vyriausybei. 

Tuo pat metu Lietuvos pramonininkų konfederacija įvairiose diskusijose aiškino šio įstatymo būtinumo 

motyvus ir argumentus, suderino su visomis suinteresuotomis institucijomis. Ministerijų ir Vyriausybės 

posėdyje pritarus Įmonių socialinių iniciatyvų įstatymo projektui, šis projektas buvo pateiktas Seimui. 

Pateiktas Seimui Įmonių socialinių iniciatyvų įstatymo projektas yra gyvybiškai svarbus šalies eko- 

nominei ir socialinei plėtrai. Privataus kapitalo investicijų į socialinę sritį skatinimas skatintų darbuo- 

tojų motyvaciją, produktyvumą, lojalumą įmonei, darbuotojų socialinės gerovės didinimą, darbo są- 

lygų gerinimą, sveikatos apsaugą, kompetencijos ugdymą ir mokymosi visą gyvenimą propagavimą, 

laisvalaikio organizavimą ir sveikos gyvensenos propagavimą, socialinės partnerystės plėtrą ir kitas 

socialines iniciatyvas bei visapusiškos socialinės tolerancijos plėtrą. 

Įmonių socialinių iniciatyvų įstatymo projektas neišvengiamai reikalingas tam, kad skatintų įmonių 

savininkų, administracijos suinteresuotumą, generuoti socialines iniciatyvas, socialinius projektus, in- 

vestuoti į tai privatų kapitalą, gerinti socialinę aplinką. 

Lietuvos pramonininkų konfederacija per eilę pastarųjų metų Vyriausybei siūlė skatinti socialinę 

plėtrą, įmonių socialinę atsakomybę, tuo tikslu priimti verslo socialinių iniciatyvų įstatymą, numatantį 

prielaidas, skatinančias investuoti privatų kapitalą į socialinius projektus, į progresyvios socialinės 

aplinkos įmonėse kūrimą; skatinančios privatų kapitalą prisiimti vis daugiau atsakomybės socialinėje 

plėtroje, tolerantišką visuomenės požiūrį į verslą. 

Deja, Seime socialdemokratai 2008 m. lapkričio 5 d. šio įstatymo projektą sužlugdė. 

Mums nesuprantamos ir keistai atrodo Seimo ekonomikos komiteto 2008 m. lapkričio 5 d. išvados, 

nepritariančios Įmonių socialinių iniciatyvų įstatymo projektui. Tokia Seimo ekonomikos komiteto pozicija 

vienareikšmiškai neteisinga, konfrontuoja su visų politinių partijų deklaruojamu dėmesiu socialinei politikai, 

socialinei plėtrai, būtinumu skatinti socialinę atsakomybę, socialinius projektus, socialines iniciatyvas. 

Būtų teisinga, jeigu Jūsų vadovaujama koalicinė Vyriausybė sugrįžtų prie šio paruošto Verslo soci- 

alinių iniciatyvų įstatymo ir pateiktų jį Seimui. 





DĖL ĮMONIŲ DARBO TARYBŲ STATUSO 

Lietuvos pramonininkų konfederacija iš įmonių gauna kritinius Darbo kodekso 19,21, 60, 69, 77, 

79 straipsnių vertinimus. Įmonės priekaištaudamos nurodo, kad šių straipsnių nuostatos sumenkina 

įmonių darbo tarybų statusą kolektyve ir tuo pačiu sumažinama galimybė sudaryti geras bendradar- 

biavimo prielaidas santykiuose tarp darbo kolektyvo, profsąjungų ir administracijos. Dabartinės Darbo 

kodekso nuostatos reikalauja, kad įsikūrus įmonėje profsąjunginei organizacijai darbo taryba turi būti 

panaikinta, arba jei įmonėje yra profsąjunginė organizacija darbo kolektyvas neturi teisės kurti darbo 

tarybos. Galima tik sveikinti, kad tarp Lietuvos pramonininkų konfederacijos ir Lietuvos nacionalinių 

profsąjungų centrų: .Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos, Lietuvos profesinės sąjungos „Soli- 

darumas“, Lietuvos darbo federacijos,- susiklostė dialogo, abipusės pagarbos ir tarpusavio suprati- 

mo normalūs santykiai. 

Konfederacija yra pagarbi šalies ir įmonių profsąjunginėms organizacijoms bei įmonėse esan- 

čioms darbo taryboms. Nemažinant profsąjungų vaidmens ir įtakos įmonių darbo kolektyvuose bei 

atsižvelgiant į įmonių pateiktas Konfederacijai pastabas dėl darbo tarybų statuso, manome, kad yra 

prasminga pataisyti Darbo kodeksą, numatant, kad darbo kolektyvuose tuo pat metu galėtų būti ir 

bendradarbiauti ir profsąjungos ir darbo tarybos, siekiančios ekonominio bei socialinio stabilumo ir 

progreso. Tai grindžia: 

1) Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 135 „Dėl darbuotojų atstovų gynimo ir jiems 

teikiamų galimybių įmonėje“ 5 straipsnis, kuris numato, jog turi būti skatinamas bendradarbiavimas 

tarp įmonėje renkamų darbuotojų atstovų bei atitinkamų profesinių sąjungų ir jų atstovu. 

2) Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 87 „Dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į orga- 

nizacijos gynimo“ 2 straipsnis, kuris numato darbuotojams ir darbdaviams be jokių išimčių suteikti teisę 

be išankstinio leidimo steigti ir stoti į organizacijas, vadovaujantis tik tų organizacijų taisyklėmis. 

3) Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 87 „Dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į 

organizacijos gynimo“ 10 str. aiškina, kad terminas „organizacija“ reiškia bet kurią organizaciją, tai yra 

ne tik profesinės sąjungos. 

4) Lygiai tokia pati darbuotojų teisė jungtis į organizacijas, o ne į profesines sąjungas įtvirtinta ir 

Europos socialinėje chartijos (pataisytos) 5 straipsnyje. 

5) Lietuvos Respublikos konstitucijos 35 str. piliečiams laiduojama teisė laisvai jungtis vienytis į 

bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstaty- 

mams. 





DĖL SOCIALINĖS PARTNERYSTĖS LIETUVOJE 

Lietuvoje yra gerai susiklosčiusi ekonominė, socialinė partnerystė, lanksčiai dirbanti ir nuosekliai 

tobulinanti savo veiklą Lietuvos Respublikos trišalė taryba, sudaryta iš Lietuvos verslo, gamybos ir 

paslaugų, mokslo, švietimo, visuomenės ir profsąjungų nacionalinių centrų: Lietuvos pramonininkų 

konfederacijos, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos; Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų 

rūmų asociacijos; Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų, Lietuvos profesinių sąjungų konfederaci- 

jos, Lietuvos darbo federacijos, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“; Lietuvos Respublikos 

Vyriausybės atstovų. 

Lietuvos Respublikos trišalė taryba buvo įkurta 1995 m. birželio 13 d. socialinių partnerių laisvano- 

riškai, geranoriškai suprantant socialinio dialogo ir socialinės partnerystės būtinumą bei svarbą. 

Mūsų nuomonė dėl Lietuvos Respublikos trišalės tarybos: 

Pirma. Lietuvos Respublikos trišalės tarybos veikla atitinka šalies tikslus ir uždavinius ekonomikos ir 

socialinių reikalų srityje, ūkio, mokslo, švietimo ir kultūros erdvėje. 

Antra. Per laikotarpį nuo 1995 m., kai susikūrė Lietuvos Respublikos trišalė taryba, ji sustiprėjo, įgijo 

žinių ir patirties, konsolidavosi ir išplėtė savo veiklą, išaugo jos profesionalumas, pripažinta jos kom- 

petencija, iškilo autoritetas Lietuvos visuomenėje, šalies institucijose. 

Trečia. Lietuvos Respublikos trišalė taryba suvaidino ženklų vaidmenį, plėtojant ekonominę ir socia- 

linę partnerystę, stiprinant demokratijos vaidmenį ir plėtrą. 

Ketvirta. Lietuvos Respublikos trišalė taryba svarstomais klausimais pilnai kompetentinga įvertinti 

esamą problemą, profesionaliai suformuluoti ir pareikšti išvadas bei siūlymus Lietuvos Respublikos 

Vyriausybei, Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos ministerijoms ir šalies visuomenei. 

Lietuvos Respublikos trišalės tarybos veikla demokratiška, gerai organizuota, nuosekli, vieša ir skai- 

dri, visada atvira dialogui ir kompromisams. 

Penkta. Trišalės tarybos nariai – verslo visuomenės ir profsąjungų organizacijų nacionaliniai centrai, 

Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos verslo darbdavių konfederacija, Lietuvos pramonės, 

prekybos ir amatų rūmų asociacija, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai, nacionaliniai profsąjungų 

centrai: Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos darbo federacija, Lietuvos profesinė są- 

junga „Solidarumas“, pasižymi veiklos demokratiškumu, yra gerai struktūrizuoti, turi ne fiktyvią, o kon- 

krečią, aiškią ir skaidrią narystę, viešai skelbia bei deklaruoja savo vidaus struktūras, savo veiklą, atviri 

visuomenei, lengvai audituojami, todėl savo veikla niekam nesukelia abejonių. Nacionaliniu mastu, 

šalies visuomenėje šios organizacijos yra gerai žinomos ir atpažįstamos pagal aktyvią bei konkrečią 

veiklą, atitinka aukštus kriterijus, jos nesusiję su šešėlinėmis struktūromis ir asmenimis, todėl realiai ir 

pilnai gali atstovauti platų valdžios ir visuomenės interesų spektrą. 

Šešta. Visos interesų grupės turi realias galimybes pateikti Trišalei tarybai savo nuomonę tiesiogiai bei 

bendradarbiaujant su darbdavių ir profsąjungų organizacijų nacionaliniais centrais. Pavyzdžiui, moks- 

lo visuomenė, moksliniai institutai ir jų asociacija yra Lietuvos pramonininkų konfederacijos narės. 


Akivaizdi ir matoma Pramonininkų konfederacijos nario -Inžinerinės ekologijos asociacijos ir Aplinkos 

instituto aktyvi veikla aplinkosaugos srityje. Akademinė visuomenė, universitetai, kolegijų bei profesi- 

nių mokyklų asociacijos, transporto, energetikos, statybų ir kt. sektoriai taip pat yra Lietuvos pramoni- 

ninkų konfederacijos nariai. Mažmeninės prekybos įmonės, smulkieji verslininkai, paslaugų sektorius 

ir daugelis kitų, tame tarpe netradiciniai sektoriai, yra plačiai atstovaujami Lietuvos verslo darbdavių 

konfederacijoje. Labai platų gamybinį ir paslaugų spektrą apima Pramonės ir prekybos rūmai, o kaimo 

raidos, žemės ūkio veiklą apima Žemės ūkio rūmai. Profesinėse sąjungose atstovaujama įvairiems ir 

labai platiems visuomenės socialiniams sluoksniams. Tokiu būdu Lietuvos Respublikos trišalė taryba 

atvira ir gali išgirsti įvairių interesų grupių nuomones, jų iniciatyvas. Po Lietuvos Respublikos trišalės 

tarybos skėčiu esant reikalui gali būti sukurtos įvairios tikslinės darbo grupės, komitetai, komisijos. 

Septinta. Lietuvos Respublikos trišalės tarybos veikla atitinka Europos Sąjungos Europos ekonomi- 

kos ir socialinių reikalų komiteto tikslus ir uždavinius. Šio komiteto Prezidentas p. Dimitris Dimitriadis 

tai teigiamai įvertino ES Ekonominių ir socialinių reikalų komiteto organizuotame Baltijos šalių pilieti- 

nės visuomenės forume, įvykusiame 2008 m. rugsėjo 25 d. – 26 d. 

Aštunta. Trišalė taryba susikūrė ne tam, kad eskaluotų konfliktus su valdžia, politinėmis jėgomis, o 

tam, kad bendrai ir sutelktai siektų ekonominio ir socialinio dialogo bei kompromisų, socialinės par- 

tnerystės, išvengtų socialinės įtampos ir socialinių recidyvų. 

Devinta. Lietuvos Respublikos trišalės tarybos modelio pakeitimas yra netikslingas, tai sukomplikuo- 

tų valdžios ir visuomenės pagrindinių institucijų sąveiką, socialinę partnerystę. 

Mūsų bendra nuomonė tokia - Lietuvos Respublikos trišalė taryba, sukurta laisva jos steigėjų 

valia, yra reikšminga institucija, turinti geras darbo tradicijas, atvira veiklos plėtrai ir tobuli- 

nimui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės, nacionalinių darbdavių ir profesinių sąjungų centrų 

laisva valia ir bendru susitarimu pasirašyta Trišalė sutartis dėl Lietuvos Respublikos trišalės 

tarybos įsteigimo neturi būti laužoma ir griaunama. 

Pasirašo: 

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Prezidentas dr. Bronislovas Lubys 

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas 

Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas dr. Rimantas Stankevičius 

Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų pirmininkas Bronius Markauskas 

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijospirmininkas Artūras Černiauskas 

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“Pirmininkė Aldona Jašinskienė 

Lietuvos darbo federacijos pirmininkas Vydas Puskepalis 

 

 

-‐‑ 

 

 


-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

„Artėjant Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimams norime pakviesti Jus dialogui Lietuvos pramo- 

nininkų konfederacijoje. Neabejojame, kad Jūs kruopščiai analizuojate verslui ir visuomenei aktualias 

problemas ir labai atsakingai paruošėte savo rinkiminę programą. 

Susitikime norėtume išgirsti Jūsų tikslus ir uždavinius valstybės valdymo, ekonominės socialinės 

plėtros, užsienio politikos, energetikos, aplinkosaugos, sveikatos apsaugos, eksporto ir tranzito, švie- 

timo ir mokslo, teisės ir teisingumo, kovos su išbujojusiu ir nesuvaldomu nusikalstamumu, šiurpinan- 

čia kriminalo agresija prieš žmogų, prieš visuomenę.“ 

LPK Viceprezidentas Mykolas Aleliūnas 

 

-‐‑ 

 


PABAIGAI 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

Pramo-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 


-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 


-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 


-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

 


-‐‑ 

 

 

 

 

 

 

-‐‑ 

 

-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

 

 

 


-‐‑ 

 

 

-‐‑ 

 

 

 

-‐‑

Untitled - Lietuvos Pramonininkų Konfederacija

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?