II tomas
II tomas
II tomas
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
ADR<br />
Galioja nuo 2009 m. sausio 1 d.<br />
Europos sutartis d÷l pavojingų krovinių<br />
tarptautinio vežimo keliais<br />
<strong>II</strong> <strong>tomas</strong>
TURINYS<br />
<strong>II</strong> TOMAS<br />
A priedas<br />
(tęsinys)<br />
Bendrosios nuostatos ir pavojingų medžiagų ir gaminių nuostatos.......................1<br />
3 dalis Pavojingų krovinių sąrašas, specialiosios nuostatos ir išimtys, susijusios su<br />
(tęsinys) ribotais kiekiais supakuotais pavojingais kroviniais...............................................3<br />
3.3 skyrius Specialiosios nuostatos, taikomos kai kuriems gaminiams<br />
arba medžiagoms ..............................................................................5<br />
3.4 skyrius ................................ 33<br />
3.4.1 Bendrieji reikalavimai .....................................................................33<br />
3.4.2 Lentel÷ ...............................................................................................35<br />
3.5 skyrius Nekontroliuojamais kiekiais supakuoti pavojingi kroviniai ............ 37<br />
3.5.1 Nekontroliuojami kiekiai ....................................................................37<br />
3.5.2 Tara .....................................................................................................37<br />
3.5.3 Pakuočių bandymai.............................................................................38<br />
3.5.4 Pakuočių ženklinimas .........................................................................39<br />
3.5.5 Didžiausias leidžiamas pakuočių kiekis transporto<br />
priemon÷je arba konteineryje..............................................................39<br />
3.5.6 Dokumentai.........................................................................................39<br />
4 dalis Pakavimo ir cisternų nuostatos .................................................................................40<br />
Taros, įskaitant nesupakuotų krovinių vidutin÷s talpos<br />
konteinerius (NKVTK) ir didelę tarą, naudojimas........................42<br />
4.1.1. Bendrosios pavojingų krovinių pakavimo į tarą, įskaitant<br />
NKVTK ir didelę tarą, nuostatos ........................................................42<br />
4.1.2 Papildomos bendrosios nuostatos d÷l NKVTK naudojimo ................71<br />
4.1.3 Bendrosioms pakavimo instrukcijoms taikomos, nuostatos ...............72<br />
4.1.4 Pakavimo instrukcijų sąrašas ..............................................................75<br />
4.1.5 Specialiosios 1 klas÷s krovinių pakavimo nuostatos ..........................165<br />
4.1.6 Specialiosios 2 klas÷s krovinių ir kitų krovinių, priskirtų<br />
P200 pakavimo instrukcijai, pakavimo nuostatos...............................166<br />
4.1.7 Specialiosios 5.2 klas÷s organinių peroksidų ir 4.1 klas÷s<br />
autoreaktingų medžiagų pakavimo nuostatos .....................................169<br />
4.1.8 Specialiosios infekcinių medžiagų (6.2 klas÷) pakavimo nuostatos ..170<br />
4.1.9 Specialiosios 7 klas÷s pakavimo nuostatos.........................................171<br />
4.1.10 Specialiosios mišriojo pakavimo nuostatos ........................................174<br />
4.2 skyrius Kilnojamųjų cisternų ir JT daugiaelemenčių dujų konteinerių<br />
(DDK) naudojimas............................................................................180<br />
4.2.1 Bendrosios kilnojamųjų cisternų naudojimo 1 klas÷s ir<br />
3–9 klasių kroviniams vežti nuostatos ................................................180<br />
4.2.2 Bendrosios kilnojamųjų cisternų, skirtų neatšaldytoms<br />
suskystintoms dujoms vežti, nuostatos ...............................................184<br />
4.2.3 Bendrosios kilnojamųjų cisternų, skirtų atšaldytoms<br />
suskystintoms dujoms vežti, nuostatos ...............................................185<br />
4.2.4 Bendrosios JT daugiaelemenčių dujų konteinerių (DDK)<br />
naudojimo nuostatos ...........................................................................187<br />
4.2.5 Kilnojamųjų cisternų instrukcijos ir specialiosios nuostatos ..............188
4.3 skyrius Stacionariųjų cisternų (cisterninių transporto priemonių),<br />
nuimamųjų cisternų, konteinerinių cisternų ir<br />
cisternų-nuimamųjų k÷bulų, kurių korpusas pagamintas iš<br />
metalų, ir transporto priemonių baterijų ir daugiaelemenčių<br />
dujų konteinerių (DDK) naudojimas ..............................................205<br />
4.3.1 Taikymo sritis .....................................................................................205<br />
4.3.2 Nuostatos, taikomos visoms klas÷ms..................................................205<br />
4.3.3 Specialiosios 2 klasei taikomos nuostatos ..........................................209<br />
4.3.4 Specialiosios 3–9 klas÷ms taikomos nuostatos...................................219<br />
4.3.5 Specialiosios nuostatos .......................................................................226<br />
4.4 skyrius Stacionariųjų cisternų (cisterninių transporto priemonių),<br />
nuimamųjų cisternų, konteinerinių cisternų ir<br />
cisternų-nuimamųjų k÷bulų iš pluoštu armuoto plastiko<br />
(pluoštinio) naudojimas....................................................................229<br />
4.4.1 Bendrosios nuostatos ..........................................................................229<br />
4.4.2 Eksploatavimas ...................................................................................229<br />
4.5 skyrius Vakuuminių atliekų cisternų naudojimas.......................................230<br />
4.5.1 Naudojimas .........................................................................................230<br />
4.5.2 Eksploatavimas ...................................................................................230<br />
4.6 skyrius (Rezervuota).....................................................................................231<br />
4.7 skyrius Mobiliųjų sprogmenų gaminimo įrenginių (MEMU)<br />
naudojimas ........................................................................................232<br />
4.7.1 Naudojimas .........................................................................................232<br />
4.7.2 Eksploatavimas ...................................................................................232<br />
5 dalis Siuntimo procedūros ..................................................................................................233<br />
5.1 skyrius Bendrosios nuostatos ........................................................................235<br />
5.1.1 Taikymas ir bendrosios nuostatos.......................................................235<br />
5.1.2 Pakų naudojimas .................................................................................235<br />
5.1.3 Tuščia neišvalyta tara (įskaitant NKVTK ir didelę tarą),<br />
cisternos, MEMU, transporto priemon÷s ir konteineriai,<br />
skirti vežti krovinius suverstinai .........................................................235<br />
5.1.4 Mišrusis pakavimas.............................................................................235<br />
5.1.5 Bendrosios7 klasei taikomos nuostatos...............................................236<br />
5.2 skyrius Žym÷jimas ir ženklinimas.................................................................... 243<br />
5.2.1 Pakuočių žym÷jimas ............................................................................... 243<br />
5.2.2 Pakuočių ženklinimas pavojaus ženklais................................................ 247<br />
5.3 skyrius Konteinerių, DDK, MEMU, konteinerinių cisternų,<br />
kilnojamųjų cisternų ir transporto priemonių<br />
ženklinimas didžiaisiais pavojaus ženklais ir žym÷jimas ..............254<br />
5.3.1 Ženklinimas didžiaisiais pavojaus ženklais ........................................254<br />
5.3.2 Ženklinimas oranžin÷mis lentel÷mis ...................................................... 257<br />
5.3.3 ........................................... <br />
5.3.4 z........................................................................................<br />
5.3.5 z........................................................................................... <br />
5.3.6 Aplinkai pavojingos medžiagos ženklas .............................................. 263<br />
5.4 skyrius Dokumentai ........................................................................................... 264<br />
5.4.1 Pavojingų krovinių važtos dokumentas ir susijusi informacija .......... 264<br />
5.4.2 Konteinerio sukrovimo sertifikatas......................................................... 272<br />
5.4.3 Rašytin÷s instrukcijos .........................................................................273<br />
5.4.4 Pavojingų krovinių įvairiarūšio vežimo formos pavyzdys.................. 278
5.5 skyrius Specialiosios nuostatos......................................................................281<br />
5.5.1 (Panaikinta)............................................................................................. 281<br />
5.5.2 Specialiosios fumiguotų transporto priemonių, konteinerių ir<br />
cisternų nuostatos................................................................................281<br />
6 dalis Taros, nesupakuotų krovinių vidutin÷s talpos konteinerių (NKVTK),<br />
didel÷s taros, cisternų ir biralinių krovinių konteinerių konstrukcijos<br />
ir bandymo reikalavimai............................................................................................282<br />
6.1 skyrius Taros konstrukcijos ir bandymų reikalavimai........................284<br />
6.1.1 Bendrosios nuostatos .............................................................................. 284<br />
6.1.2 Taros tipą žymintys kodai...................................................................284<br />
6.1.3 Žym÷jimas............................................................................................... 287<br />
6.1.4 Taros reikalavimai .................................................................................. 291<br />
6.1.5 Taros bandymų reikalavimai................................................................. 302<br />
6.1.6 Etaloniniai skysčiai, naudojami taros iš polietileno, įskaitant<br />
NKVTK, cheminio suderinamumo patvirtinimo tyrimui<br />
atitinkamai pagal 6.1.5.2.6 ir 6.5.6.3.5 punktus..................................310<br />
6.2 skyrius Sl÷ginių indų, aerozolinių purkštuvų ir mažųjų dujų talpyklų<br />
(dujų balion÷lių) ir kuro elementų kasečių su suskystintomis<br />
liepsniosiomis dujomis konstrukcijos ir bandymų reikalavimai ..... 313<br />
6.2.1 Bendrieji reikalavimai............................................................................. 313<br />
6.2.2 JT sl÷ginių indų reikalavimai ................................................................ 317<br />
6.2.3 Bendrieji ne JT sl÷ginių indų reikalavimai .........................................331<br />
6.2.4 Pagal standartus suprojektuotų, pagamintų ir išbandytų ne JT<br />
sl÷ginių indų reikalavimai....................................................................... 333<br />
6.2.5 Ne pagal standartus suprojektuotų, pagamintų ir išbandytų ne<br />
JT sl÷ginių indų reikalavimai.................................................................. 341<br />
6.3 skyrius 6.2 klas÷s a kategorijos infekcinių medžiagų taros<br />
konstrukcijos ir bandymų reikalavimai....................................348<br />
6.3.1 Bendrosios nuostatos .............................................................................. 348<br />
6.3.2 Taros reikalavimai ..............................................................................348<br />
6.3.3 Taros tipus nurodantys kodai..............................................................348<br />
6.3.4 Žym÷jimas ..........................................................................................348<br />
6.3.5 Taros bandymų reikalavimai...............................................................349<br />
6.4 skyrius 7 klas÷s pakuočių ir medžiagų konstrukcijos, bandymų<br />
ir patvirtinimo reikalavimai.............................................................354<br />
6.4.1 (Rezervuota)........................................................................................354<br />
6.4.2 Bendrieji reikalavimai............................................................................. 354<br />
6.4.3 (Rezervuota)........................................................................................354<br />
6.4.4 Nekontroliuojamų pakuočių reikalavimai...........................................354<br />
6.4.5 Pramoninių pakuočių reikalavimai......................................................... 354<br />
6.4.6 Pakuočių, kuriose yra urano heksafluorido, reikalavimai...................356<br />
6.4.7 A tipo pakuočių reikalavimai.................................................................. 356<br />
6.4.8 B(U) tipo pakuočių reikalavimai ........................................................357<br />
6.4.9 B(M) tipo pakuočių reikalavimai ........................................................359<br />
6.4.10 C tipo pakuočių reikalavimai..............................................................359<br />
6.4.11 Pakuočių su daliosiomis medžiagomis reikalavimai ..........................360<br />
6.4.12 Bandymų procedūros ir atitikties patvirtinimas..................................362<br />
6.4.13 Apgaubo ir skydo vientisumo bandymas ir kritiškumo<br />
saugos įvertinimas...............................................................................363<br />
6.4.14 Metimo bandymo taikinys ..................................................................363<br />
6.4.15 Bandymas, įrodantis gebą atlaikyti įprastas vežimo sąlygas ..............363<br />
6.4.16 Papildomi A tipo pakuočių, skirtų skysčiams ir dujoms, bandymai ...364<br />
6.4.17 Bandymas atsparumui vežant avarin÷mis vežimo sąlygomis<br />
patikrinti..............................................................................................364<br />
6.4.18 B(U) tipo pakuočių ir B(M) tipo pakuočių, kuriose yra daugiau
kaip 10 5 A 2 , ir C tipo...........................................................................365<br />
6.4.19 Pakuočių su daliosiomis medžiagomis laidumo vandeniui<br />
bandymas ............................................................................................365<br />
6.4.20 C tipo pakuočių bandymai ..................................................................365<br />
6.4.21 Taros, skirtos 0,1 kg ar daugiau urano heksafluorido, patikra............366<br />
6.4.22 Pakuot÷s konstrukcijos ir medžiagų patvirtinimas..............................367<br />
6.4.23 Prašymai ir patvirtinimai vežti radioaktyviąsias medžiagas ...............368<br />
6.5 skyrius Nesupakuotų krovinių vidutin÷s talpos konteinerių<br />
(NKVTK) konstrukcijos ir bandymų reikalavimai..................376<br />
6.5.1 Bendrieji reikalavimai.........................................................................376<br />
6.5.2 Žym÷jimas ..........................................................................................378<br />
6.5.3 Konstrukcijos reikalavimai .................................................................381<br />
6.5.4 Bandymas, sertifikavimas ir apžiūra...................................................382<br />
6.5.5 Specialieji NKVTK reikalavimai........................................................383<br />
6.5.6 NKVTK bandymų reikalavimai..........................................................390<br />
6.6 skyrius Didel÷s taros konstrukcijos ir bandymų reikalavimai ..........399<br />
6.6.1 Bendrosios nuostatos ..........................................................................399<br />
6.6.2 Kodas, žymintys didel÷s taros tipus....................................................399<br />
6.6.3 Žym÷jimas ..........................................................................................399<br />
6.6.4 Specialieji didel÷s taros reikalavimai..................................................400<br />
6.6.5 Didel÷s taros bandymų reikalavimai...................................................403<br />
6.7 skyrius Kilnojamųjų cisternų ir JT daugiaelemenčių dujų<br />
konteinerių (DDK) projektavimo, konstrukcijos, apžiūros ir<br />
bandymų reikalavimai......................................................................407<br />
6.7.1 Taikymo sritis ir bendrosios nuostatos ...............................................407<br />
6.7.2 Kilnojamųjų cisternų, skirtų 1 klas÷s ir 3–9 klasių medžiagoms<br />
vežti, projektavimo, konstrukcijos, apžiūros ir bandymų<br />
reikalavimai ........................................................................................407<br />
6.7.3 Kilnojamųjų cisternų, skirtų neatšaldytoms suskystintoms dujoms<br />
vežti, projektavimo, konstrukcijos, apžiūros ir bandymų<br />
reikalavimai ........................................................................................423<br />
6.7.4 Kilnojamųjų cisternų, skirtų atšaldytoms suskystintoms dujoms<br />
vežti, projektavimo, konstrukcijos, apžiūrai ir bandymų<br />
reikalavimai ........................................................................................435<br />
6.7.5 JT daugiaelemenčių dujų konteinerių (DDK), skirtų<br />
neatšaldytoms dujoms vežti, projektavimo, konstrukcijos,<br />
apžiūros ir bandymų reikalavimai.......................................................445<br />
6.8 skyrius Stacionariųjų cisternų (cisterninių transporto<br />
priemonių), nuimamųjų cisternų, konteinerinių cisternų<br />
ir cisternų-nuimamųjų k÷bulų, kurių korpusai pagaminti<br />
iš metalų, taip pat transporto priemonių baterijų<br />
ir daugiaelemenčių dujų konteinerių (DDK) konstrukcijos,<br />
įrangos, tipo patvirtinimo, apžiūros ir bandymų reikalavimai.....452<br />
6.8.1 Taikymo sritis .....................................................................................452<br />
6.8.2 Visoms klas÷ms taikomi reikalavimai ................................................452<br />
6.8.3 Specialieji 2 klasei taikomi reikalavimai ............................................481<br />
6.8.4 Specialiosios nuostatos .......................................................................490<br />
6.8.5 Stacionariųjų suvirintinių cisternų, nuimamųjų suvirintinių cisternų<br />
ir konteinerinių cisternų suvirintinių korpusų, kurių bandymo sl÷gis<br />
ne mažesnis kaip 1 MPa (10 barų), ir stacionariųjų suvirintinių<br />
cisternų, nuimamųjų suvirintinių cisternų ir konteinerinių<br />
cisternų suvirintinių korpusų, skirtų atšaldytoms suskystintoms<br />
2 klas÷s dujoms vežti, medžiagų ir konstrukcijos reikalavimai..........495
6.9 skyrius Stacionariųjų cisternų (cisterninių transporto priemonių),<br />
nuimamųjų cisternų, konteinerinių cisternų ir<br />
cisternų-nuimamųjų k÷bulų iš pluoštu armuoto plastiko<br />
(pluoštinio plastiko) projektavimo, konstrukcijos, įrangos,<br />
tipo patvirtinimo, bandymų ir žym÷jimo reikalavimai .................499<br />
6.9.1 Bendrosios nuostatos ..........................................................................499<br />
6.9.2 Konstrukcija........................................................................................499<br />
6.9.3 Įrangos dalys .......................................................................................503<br />
6.9.4 Tipo bandymas ir patvirtinimas ..........................................................503<br />
6.9.5 Apžiūra................................................................................................504<br />
6.9.6 Žym÷jimas ..........................................................................................505<br />
6.10 skyrius Vakuuminių atliekų cisternų konstrukcijos, įrangos,<br />
tipo patvirtinimo, bandymų ir žym÷jimo reikalavimai.........506<br />
6.10.1 Bendrosios nuostatos ..........................................................................506<br />
6.10.2 Konstrukcija........................................................................................506<br />
6.10.3 Įrangos dalys .......................................................................................506<br />
6.10.4 Apžiūra................................................................................................508<br />
6.11 Biralinių krovinių konteinerių projektavimo, konstrukcijos,<br />
apžiūros ir bandymų reikalavimai ..................................................509<br />
6.11.1 Sąvokos...............................................................................................509<br />
6.11.2 Taikymas ir bendrieji reikalavimai .....................................................509<br />
6.11.3 Konteinerių, atitinkančių CSC nuostatas, projektavimo, konstrukcijos,<br />
apžiūros ir bandymų, kai jie naudojami kaip biralinių<br />
krovinių konteineriai, reikalavimai.....................................................509<br />
6.11.4 Biralinių krovinių konteinerių, išskyrus konteinerius, atitinkančius<br />
CSC nuostatas, projektavimo, konstrukcijos ir patvirtinimo<br />
reikalavimai ........................................................................................510<br />
6.12 Cisternų, biralinių krovinių konteinerių ir mobiliųjų<br />
sprogmenų gaminimo įrenginių (MEMU) specialiųjų sekcijų,<br />
skirtų sprogmenims, gamybos, įrangos, tipo patvirtinimo,<br />
apžiūros ir bandymų bei žym÷jimo reikalavimai...........................512<br />
6.12.1 Taikymo sritis .....................................................................................512<br />
6.12.2 Bendrosios nuostatos ..........................................................................512<br />
6.12.3 Cisternos .............................................................................................512<br />
6.12.4 Įrangos dalys .......................................................................................513<br />
6.12.5 Specialios sprogmenims skirtos sekcijos ............................................514<br />
7 dalis Vežimo, pakrovimo, iškrovimo ir tvarkymo sąlygų nuostatos ...............................515<br />
7.1 skyrius Bendrosios nuostatos ........................................................................517<br />
7.2 skyrius Vežimo pakuot÷se nuostatos ............................................................519<br />
7.3 skyrius Vežimo suverstinai nuostatos...........................................................522<br />
7.3.1 Bendrosios nuostatos ..........................................................................522<br />
7.3.2 Krovinių vežimo suverstinai taikant 7.3.1.1 poskirsnio a<br />
punkto nuostatas papildomos nuostatos..............................................523<br />
7.3.3 Krovinių vežimo suverstinai taikant 7.3.1.1 poskirsnio b<br />
punkto nuostatas papildomos nuostatos..............................................525<br />
7.4 skyrius Krovinių vežimo cisternose nuostatos.............................................528<br />
7.5 skyrius Nuostatos d÷l krovimo, iškrovimo ir tvarkymo..............................529<br />
7.5.1 Bendrosios pakrovimo, iškrovimo ir tvarkymo nuostatos ..................529<br />
7.5.2 Draudimas krauti mišriai.....................................................................529<br />
7.5.3 (Rezervuota)........................................................................................532<br />
7.5.4 Atsargumo priemon÷s vežant maisto produktus, plataus<br />
vartojimo prekes ir gyvūnų pašarus ....................................................532<br />
7.5.5 Vežamo kiekio ribojimas ....................................................................532<br />
7.5.6 (Rezervuota)........................................................................................533
B priedas<br />
7.5.7 Tvarkymas ir sukrovimas....................................................................533<br />
7.5.8 Valymas iškrovus................................................................................534<br />
7.5.9 Draudimas rūkyti ................................................................................534<br />
7.5.10 Atsargumo priemon÷s, siekiant išvengti elektrostatinių krūvių.........534<br />
7.5.11 Papildomos kai kurioms klas÷ms ar konkretiems kroviniams<br />
taikomos nuostatos..............................................................................534<br />
Transporto įrangos ir transporto operacijų nuostatos............................................542<br />
8 dalis Reikalavimai transporto priemon÷s ekipažui, įrangai, eksploatacijai ir<br />
dokumentams..............................................................................................................544<br />
8.1 skyrius Bendrieji transporto vienetų ir jų įrangos reikalavimai ...............546<br />
8.1.1 Transporto vienetai .............................................................................546<br />
8.1.2 Dokumentai, kurie turi būti transporto vienete ...................................546<br />
8.1.3 Ženklinimas didžiaisiais pavojaus ženklais ir žym÷jimas...................546<br />
8.1.4 Priešgaisrin÷ įranga.............................................................................546<br />
8.1.5 Įvairios paskirties įranga ir asmens apsaugos įranga ..........................547<br />
8.2 skyrius Transporto priemon÷s ekipažo mokymo reikalavimai..................549<br />
8.2.1 Bendrieji vairuotojų mokymo reikalavimai ........................................549<br />
8.2.2 Specialieji vairuotojų mokymo reikalavimai ......................................550<br />
8.2.3 Asmenų, susijusių su pavojingų krovinių vežimu keliais,<br />
išskyrus vairuotojus, turinčius pažym÷jimą pagal 8.2.1<br />
skirsnį, instruktavimas ........................................................................555<br />
8.3 skyrius Įvairūs reikalavimai, kurių turi laikytis transporto<br />
priemon÷s ekipažas ...........................................................................556<br />
8.3.1 Keleiviai..............................................................................................556<br />
8.3.2 Priešgaisrinių prietaisų naudojimas ....................................................556<br />
8.3.3 Draudimas atidaryti pakuotes .............................................................556<br />
8.3.4 Nešiojamieji šviestuvai .......................................................................556<br />
8.3.5 Draudimas rūkyti ................................................................................556<br />
8.3.6 Variklio veikimas pakraunant ir iškraunant........................................556<br />
8.3.7 Stov÷jimo stabdžio ir ratų atsparų naudojimas ...................................556<br />
8.3.8 Kabelių naudojimas ............................................................................556<br />
8.4 skyrius Transporto priemonių steb÷jimo reikalavimai ............................557<br />
8.5 skyrius Papildomi atskiroms klas÷ms ar medžiagoms taikomi<br />
reikalavimai.......................................................................................558<br />
8.6 skyrius Apribojimai pavojingus krovinius vežančioms transporto<br />
priemon÷ms jud÷ti kelio tuneliais....................................................562<br />
8.6.1 Bendrosios nuostatos ..........................................................................520<br />
8.6.2 Kelio ženklai ir signalai, nurodantys pavojingus krovinius vežančių<br />
transporto priemonių jud÷jimą............................................................562<br />
8.6.3 Apribojimų jud÷ti tuneliais kodai .......................................................562<br />
8.6.4 Apribojimai transporto vienetams, kuriuose vežami pavojingi<br />
kroviniai, jud÷ti tuneliais ....................................................................562<br />
9 dalis Transporto priemonių konstrukcijos ir patvirtinimo reikalavimai.......................564<br />
9.1 skyrius Taikymo sritis, sąvokų apibr÷žtys ir transporto priemonių<br />
patvirtinimo reikalavimai ................................................................566<br />
9.1.1 Taikymo sritis ir sąvokos....................................................................566<br />
9.1.2 EX/<strong>II</strong>, EX/<strong>II</strong>I, FL, OX ir AT transporto priemonių ir MEMU<br />
patvirtinimas .......................................................................................567<br />
9.1.3 Patvirtinimo sertifikatas......................................................................568<br />
9.2 skyrius Transporto priemonių konstrukcijos reikalavimai .......................571<br />
9.2.1 Atitiktis šio skyriaus reikalavimams...................................................571<br />
9.2.2 Elektros įranga ....................................................................................576
9.2.3 Stabdymo įranga .................................................................................579<br />
9.2.4 Gaisro pavojaus prevencija.................................................................580<br />
9.2.5 Greičio ribojimo įtaisas.......................................................................581<br />
9.2.6 Priekabų sukabinimo įtaisai ................................................................581<br />
9.3 skyrius Papildomi komplektin÷ms ar sukomplektuotų EX/<strong>II</strong> ar EX/<strong>II</strong>I<br />
transporto priemonių, skirtų sprogstamosioms medžiagoms ir<br />
gaminiams (1 klas÷s) vežti pakuot÷se reikalavimai........................582<br />
9.3.1 Medžiagos, naudojamos transporto priemonių k÷bulųkonstrukcijai ..582<br />
9.3.2 Kurą naudojantys šildytuvai ...............................................................582<br />
9.3.3 EX/<strong>II</strong> transporto priemon÷s.................................................................582<br />
9.3.4 EX/<strong>II</strong>I transporto priemon÷s ...............................................................582<br />
9.3.5 Variklis ir krovinių skyrius .................................................................582<br />
9.3.6 Išoriniai šilumos šaltiniai ir krovinių skyrius......................................583<br />
9.3.7 Elektros įranga ....................................................................................583<br />
9.4 skyrius Papildomi komplektinių ar sukomplektuotų transporto<br />
priemonių, skirtų pavojingiems kroviniams vežti pakuot÷se<br />
(išskyrus EX/<strong>II</strong> ir EX/<strong>II</strong>I transporto priemones), k÷bulų<br />
konstrukcijos reikalavimai...............................................................584<br />
9.5 skyrius Papildomi d÷l komplektinių ar sukomplektuotų transporto<br />
priemonių, skirtų kietus pavojingus krovinius vežti suverstinai,<br />
k÷bulų konstrukcijos reikalavimai..................................................585<br />
9.6 skyrius Papildomi d÷l komplektinių ar sukomplektuotų transporto<br />
priemonių, skirtų kontroliuojamos temperatūros medžiagoms<br />
vežti reikalavimai..............................................................................586<br />
9.7 skyrius Papildomi stacionariųjų cisternų (cisterninių transporto<br />
priemonių), transporto priemonių baterijų ir komplektinių ar<br />
sukomplektuotų transporto priemonių, naudojamų pavojingiems<br />
kroviniams nuimamosiose cisternose, kurių talpa didesn÷ nei 1 m 3 ,<br />
ar konteinerin÷se cisternose, kilnojamosiose cisternose ar DDK,<br />
kurių talpa didesn÷ nei 3 m 3 (EX/<strong>II</strong>I, FL, OX ir AT transporto<br />
priemon÷s) vežti reikalavimai..........................................................587<br />
9.7.1 Bendrosios nuostatos ..........................................................................587<br />
9.7.2 Cisternų reikalavimai..........................................................................587<br />
9.7.3 Tvirtinimo įtaisai.................................................................................587<br />
9.7.4 FL transporto priemonių įžeminimas..................................................587<br />
9.7.5 Cisternin÷s transporto priemon÷s stabilumas......................................587<br />
9.7.6 Transporto priemonių galo apsauga....................................................588<br />
9.7.7 Kurą naudojantys šildytuvai ...............................................................588<br />
9.7.8 Elektros įranga ....................................................................................588<br />
9.8 skyrius Papildomi komplektinių ir sukomplektuotų MEMU<br />
reikalavimai.......................................................................................590<br />
9.8.1 Bendrosios nuostatos ..........................................................................590<br />
9.8.2 Cisternų ir biralinių krovinių konteinerių reikalavimai ......................590<br />
9.8.3 MEMU įžeminimas ............................................................................590<br />
9.8.4 MEMU stabilumas..............................................................................590<br />
9.8.5 MEMU galo apsauga ..........................................................................590<br />
9.8.6 Kurą naudojantys šildytuvai ...............................................................590<br />
9.8.7 Papildomi saugos reikalavimai ...........................................................591<br />
9.8.8 Papildomi saugumo reikalavimai........................................................591
A priedas<br />
BENDROSIOS NUOSTATOS IR<br />
PAVOJINGŲ MEDŽIAGŲ IR<br />
GAMINIŲ NUOSTATOS<br />
(tęsinys)<br />
1
3 DALIS<br />
(tęsinys)<br />
PAVOJINGŲ KROVINIŲ SĄRAŠAS,<br />
SPECIALIOSIOS NUOSTATOS IR<br />
IŠIMTYS, SUSIJUSIOS SU RIBOTAIS<br />
KIEKIAIS SUPAKUOTAIS PAVOJINGAIS<br />
KROVINIAIS<br />
3
3.3 skyrius<br />
SPECIALIOSIOS NUOSTATOS, TAIKOMOS KAI KURIEMS GAMINIAMS ARBA<br />
MEDŽIAGOMS<br />
3.3.1 Jei 3.2 skyriaus A lentel÷s 6 stulpelyje nurodyta, kad medžiagai ar gaminiui taikoma<br />
specialioji nuostata, tos specialiosios nuostatos reikšm÷ ir reikalavimai nurodyti toliau.<br />
16 Naujų ar jau esančių sprogstamųjų medžiagų arba gaminių bandiniai gali būti<br />
vežami pagal kompetentingų institucijų nurodymus (žr. 2.2.1.1.3 papunktį)<br />
bandymams, klasifikacijai, tirti ir tobulinti, kokyb÷s kontrolei arba kaip prek÷s<br />
pavyzdys. Nesudr÷kintų arba nedesensibilizuotų sprogstamųjų bandinių mas÷<br />
pagal kompetentingų institucijų nurodymus neturi viršyti 10 kg mažai pakuotei.<br />
Sudr÷kintų ar desensibilizuotų sprogstamųjų bandinių mas÷ neturi viršyti 25 kg.<br />
23 Nors šiai medžiagai būdingas liepsnumo pavojus, jis pasireiškia tik ypatingomis<br />
gaisro sąlygomis uždarose erdv÷se.<br />
32 ADR nuostatos netaikomos, jei ši medžiaga yra bet kokios kitos formos.<br />
37 ADR nuostatos netaikomos, jei ši medžiaga padengta.<br />
38 ADR nuostatos netaikomos, jei ši medžiaga turi ne daugiau kaip 0,1 % kalcio<br />
karbido.<br />
39 ADR nuostatos netaikomos, jei ši medžiaga turi mažiau kaip 30 % ar ne mažiau<br />
kaip 90 % silicio.<br />
43 Jei vežimui krovinys pateikiamas kaip pesticidas, šios medžiagos turi būti<br />
vežamos pagal atitinkamą poziciją, priskirtą pesticidams, ir pagal atitinkamas<br />
pesticidams taikomas nuostatas (žr. 2.2.61.1.10–2.2.61.1.11.2 papunkčius).<br />
45 Stibio sulfidams ir oksidams, turintiems ne mažiau kaip 0,5 % arseno,<br />
apskaičiuoto pagal bendrą masę, ADR nuostatos netaikomos.<br />
47 Fericianidams ir ferocianidams ADR nuostatos netaikomos.<br />
48 Jei ši medžiaga turi daugiau kaip 20 % cianido rūgšties, ją vežti draudžiama.<br />
59 Jei šios medžiagos turi ne daugiau kaip 50 % magnio, joms ADR nuostatos<br />
netaikomos.<br />
60 Jei šios medžiagos koncentracija didesn÷ kaip 72 %, ją vežti draudžiama.<br />
61 Kaip techninis pavadinimas, papildantis tinkamą krovinio pavadinimą,<br />
vartojamas arba ISO patvirtintas pavadinimas (taip pat žr. ISO 1750:1981<br />
„Pesticidai ir kita agrochemija – dažnai vartojami pavadinimai“ („Pesticides<br />
and other agrochemicals – common names“), su pakeitimais), arba kitas<br />
pavadinimas, išvardytas PSO „Rekomenduojama pesticidų klasifikacija pagal<br />
pavojaus pobūdį ir pagrindiniai pesticidų klasifikacijos principai“<br />
(„Recommended Classification of Pesticides by Hazard and Guidelines to<br />
Classification“), ar aktyviosios medžiagos pavadinimas (taip pat<br />
žr. 3.1.2.8.1 punktą ir 3.1.2.8.1.1 papunktį).<br />
62 Jei ši medžiaga turi ne daugiau kaip 4 % natrio hidroksido, jai ADR nuostatos<br />
netaikomos.<br />
65 Vandenilio peroksido vandeniniams tirpalams, turintiems mažiau kaip 8 %<br />
vandenilio peroksido, ADR nuostatos netaikomos.<br />
103 Amonio nitritus ir neorganinio nitrito mišinius su amonio druska vežti<br />
draudžiama.<br />
105 Nitroceliulioz÷, atitinkanti JT Nr. 2556 ar JT Nr. 2557 aprašymą, gali būti<br />
priskirta 4.1 klasei.<br />
113 Chemiškai nepatvarius mišinius vežti draudžiama.<br />
5
119 Šaldomieji įrenginiai, įskaitant įrenginius ar kitus prietaisus, skirti maisto<br />
produktams ar kitiems gaminiams laikyti vidin÷je kameroje žemoje<br />
temperatūroje, ir oro kondicionavimo įtaisai. ADR nuostatos netaikomos<br />
šaldomiesiems įrenginiams ir šaldomųjų įrenginių komponentams, kuriuose yra<br />
mažiau kaip 12 kg dujų, pagal 2.2.2.1.3 punkto nuostatas priskirtų 2 klas÷s grupei<br />
A arba O, arba mažiau kaip 12 litrų amoniako tirpalo (JT Nr. 2672).<br />
122 Kiekvienos šiuo metu organiniams peroksidams priskirtos pozicijos keliamas<br />
papildomas pavojus, kontrolin÷ ir avarin÷ temperatūros, jei tokie yra, ir JT<br />
numeris (gentin÷ pozicija) nurodyti 2.2.52.4 poskirsnyje.<br />
127 Gali būti naudojama kita inertin÷ medžiaga arba inertinių medžiagų mišinys, jei<br />
šios inertin÷s medžiagos ar mišinio flegmatizuojančios savyb÷s tokios pat.<br />
131 Flegmatizuota medžiaga turi būti ne tokia jautri nei sausas PETN.<br />
135 Dichlorizocianūro rūgšties dehidratuotai natrio druskai ADR nuostatos<br />
netaikomos.<br />
138 p-Brombenzilcianidui ADR nuostatos netaikomos.<br />
141 Produktams, kurie buvo termiškai apdoroti, kad vežant nekeltų pavojaus, ADR<br />
nuostatos netaikomos.<br />
142 Tirpikliu ekstrahuotiems sojos miltams, turintiems ne daugiau kaip 1,5 % riebalų<br />
ir ne daugiau kaip 11 % vandens, praktiškai neturintiems liepsnaus tirpiklio,<br />
ADR nuostatos netaikomos.<br />
144 Vandeniniam tirpalui, turinčiam ne daugiau kaip 24 % (tūrio) alkoholio, ADR<br />
nuostatos netaikomos.<br />
145 Alkoholiniams g÷rimams, priskirtiems <strong>II</strong>I pakavimo grupei, vežamiems<br />
talpyklose, kurių talpa 250 litrų arba mažesn÷, ADR nuostatos netaikomos.<br />
152 Šios medžiagos klasifikacija priklauso nuo dalelių dydžio ir pakavimo būdo,<br />
tačiau ribos bandymais nenustatytos. Turi būti tinkamai klasifikuojama pagal<br />
2.2.1 skirsnio nuostatas.<br />
153 Ši pozicija priskiriama tik tuo atveju, kai bandymais nustatyta, kad medžiaga<br />
sąveikaudama su vandeniu neužsidega ir jai nebūdingas savaiminis užsidegimas,<br />
o išsiskiriančių dujų mišinys n÷ra liepsnus.<br />
162 (Panaikinta)<br />
163 3.2 skyriaus A lentel÷je pagal pavadinimą nurodyta medžiaga neturi būti vežama<br />
kaip šios pozicijos medžiaga. Medžiagose, vežamose pagal šios pozicijos<br />
nuostatas, gali būti ne daugiau kaip 20 % nitroceliulioz÷s, jei nitroceliulioz÷s<br />
sud÷tyje yra ne daugiau kaip 12,6 % azoto (sausos medžiagos mas÷s).<br />
168 Asbestui gamtin÷je ar sintetin÷je rišamojoje medžiagoje (pvz., cementas,<br />
plastikas, asfaltas, smala ar rūda), jei vežant negali išsiskirti toks kiekis asbesto<br />
dalelių, kuris sukeltų pavojų įkv÷pus, ADR nuostatos netaikomos. Paruoštiems<br />
gaminiams, kurių sud÷tyje yra asbesto, ir neatitinkantiems šių nuostatų, ADR<br />
nuostatos netaikomos, jei jie supakuoti taip, kad vežant negali išsiskirti toks<br />
kiekis asbesto dalelių, kuris sukeltų pavojų įkv÷pus.<br />
169 Kietam ftalio rūgšties anhidridui ir tetrahidroftalio rūgšties anhidridams, kurių<br />
sud÷tyje yra ne daugiau kaip 0,05 % maleino rūgšties anhidrido, ADR nuostatos<br />
netaikomos. Ftalio rūgšties anhidridas, išlydytas temperatūroje, aukštesn÷je už jo<br />
pliūpsnio temperatūrą, kurio sud÷tyje yra ne daugiau kaip 0,05 % maleino<br />
rūgšties anhidrido, turi būti priskirtas JT Nr. 3256.<br />
172 Radioaktyviosios medžiagos, keliančios papildomą pavojų:<br />
a) pakuot÷s turi būti paženklintos pavojaus ženklais, kurie nurodo kiekvieną<br />
šios medžiagos keliamą papildomą pavojų; atitinkami didieji pavojaus<br />
6
ženklai turi būti tvirtinami ant transporto priemonių ar konteinerių pagal<br />
5.3.1 skirsnio nuostatas;<br />
b) radioaktyvioji medžiaga priskiriama, kai atitinka ar jei atitinka, I, <strong>II</strong> arba<br />
<strong>II</strong>I pakavimo grupei pagal 2 dalyje aprašytus priskyrimo atitinkamai grupei<br />
kriterijus, atsižvelgiant į didžiausio keliamo papildomo pavojaus rūšį.<br />
Pagal 5.4.1.2.5.1 papunkčio b punktą privalomas aprašymas turi apimti<br />
papildomo pavojaus rūšis (pvz., „Papildomas pavojus: 3, 6.1“), sudedamųjų<br />
dalių, kurios lemia šį (šiuos) papildomą (-mus) pavojų (-jus), pavadinimą ir, kai<br />
taikoma, pakavimo grupę.<br />
177 Bario sulfatui ADR nuostatos netaikomos.<br />
178 Šis pavadinimas vartotinas tik tuo atveju, kai 3.2 skyriaus A lentel÷je<br />
nenurodytas kitas tinkamas pavadinimas, ir tik kilm÷s šalies kompetentingos<br />
institucijos leidimu (žr. 2.2.1.1.3 punktą).<br />
181 Pakuot÷s, kuriose yra šio tipo medžiagos, turi būti paženklintos ženklu,<br />
atitinkančiu pavyzdį Nr. 1 (žr. 5.2.2.2.2 punktą), išskyrus atvejus, kai kilm÷s<br />
šalies kompetentinga institucija leido šiuo ženklu neženklinti konkrečios taros,<br />
vadovaudamasi bandymų duomenimis, parodančiais, kad tokioje taroje šios<br />
medžiagos sprogiosios savyb÷s nepasireiškia (žr. 5.2.2.1.9).<br />
182 Grup÷ šarminių metalų, įskaitant litį, natrį, kalį, rubidį ir cezį.<br />
183 Grup÷ šarminių žem÷s metalų, įskaitant magnį, kalcį, stroncį ir barį.<br />
186 Nustatant amonio nitrato sud÷tį, visi nitrato jonai, kuriuos šiame mišinyje atitinka<br />
molekulinis amonio jonų ekvivalentas, turi būti apskaičiuoti kaip amonio nitratas.<br />
188 Vežti pateiktiems elementams ir akumuliatoriams kitos ADR nuostatos<br />
netaikomos, jei jie atitinka šias sąlygas:<br />
a) ličio ar ličio lydinio elementuose ličio kiekis neviršija 1 g, o ličio jonų<br />
elementų našumas vatvaland÷mis ne didesnis kaip 20 Wh;<br />
b) ličio ar ličio lydinio akumuliatoriuose bendras ličio kiekis neviršija 2 g, o<br />
ličio jonų akumuliatoriuose našumas vatvaland÷mis ne didesnis kaip<br />
100 Wh. Ant ličio jonų akumuliatorių, kuriems taikoma ši nuostata,<br />
išorinio korpuso turi būti nurodytas našumas vatvaland÷mis, išskyrus<br />
tuos, kurie pagaminti iki 2009 m. sausio 1 d. – jie gali būti vežami pagal<br />
šią specialiąją nuostatą ir be šios žymos iki 2010 m. gruodžio 31 d.;<br />
c) kiekvienas elementas ar akumuliatorius priskirtas tokiam tipui, kuris<br />
atitinka visų bandymų, nurodytų Bandymų ir kriterijų vadovo <strong>II</strong>I dalies<br />
38.3 poskirsnyje, reikalavimus;<br />
d) elementai ir akumuliatoriai, išskyrus atvejus, kai jie įmontuoti įrangoje,<br />
turi būti įpakuoti į vidinę tarą, kuri visiškai apgaubia elementą arba<br />
akumuliatorių. Elementai ir akumuliatoriai turi būti apsaugoti taip, kad<br />
neįvyktų trumpasis jungimas. Tai apima apsaugą ir nuo susilietimo su<br />
toje pačioje taroje esančiomis laidžiosiomis medžiagomis, d÷l kurio gali<br />
įvykti trumpasis jungimas. Vidin÷ tara turi būti pakuojama į tvirtą išorinę<br />
tarą, atitinkančią 4.1.1.1, 4.1.1.2 ir 4.1.1.5 poskirsnių nuostatas;<br />
e) įrangoje įmontuoti elementai ir akumuliatoriai turi būti apsaugoti nuo<br />
pažeidimo ir trumpojo jungimo, o įranga turi būti su įtaisytomis<br />
priemon÷mis, veiksmingai apsaugančiomis, kad nesuveiktų netyčia. Kai<br />
akumuliatoriai yra įmontuoti įrangoje, įranga turi būti pakuojama į tvirtą<br />
išorinę tarą, pagamintą iš pakankamai tvirtos tinkamos medžiagos, ir<br />
sukonstruotą atsižvelgiant į taros talpą ir paskirtį, nebent įranga, kurioje<br />
įmontuotas akumuliatorius, užtikrina lygiavertę apsaugą;<br />
7
f) išskyrus pakuotes, kuriose yra ne daugiau kaip keturi įrangoje įmontuoti<br />
elementai arba ne daugiau kaip du įrangoje įmontuoti akumuliatoriai,<br />
kiekviena pakuot÷ turi būti su žymeniu, kuriame nurodyta:<br />
i) žymuo, kad pakuot÷je yra „ličio“ arba „ličio jonų“ elementų arba<br />
akumuliatorių, atsižvelgiant į atvejį;<br />
ii)<br />
iii)<br />
iv)<br />
žymuo, kad su pakuote būtina elgtis atsargiai ir kad pažeidus<br />
pakuotę kyla užsiliepsnojimo pavojus;<br />
žymuo, kad pažeidus pakuotę turi būti laikomasi specialių<br />
procedūrų, įskaitant apžiūrą ir, prireikus, perpakavimą, ir<br />
telefono numeris prireikus papildomos informacijos;<br />
g) prie kiekvienos siuntos iš vienos ar daugiau pakuočių, pažym÷tų pagal<br />
f punkto nuostatas, turi būti prid÷tas lydraštis, kuriame būtų:<br />
i) įrašas, kad pakuot÷je yra „ličio“ arba „ličio jonų“ elementų arba<br />
akumuliatorių, atsižvelgiant į atvejį;<br />
ii)<br />
iii)<br />
iv)<br />
įrašas, kad su pakuote būtina elgtis atsargiai ir kad pažeidus<br />
pakuotę kyla užsiliepsnojimo pavojus;<br />
įrašas, kad pažeidus pakuotę turi būti laikomasi specialių<br />
procedūrų, įskaitant apžiūrą ir, prireikus, perpakavimą, ir<br />
telefono numeris prireikus papildomos informacijos;<br />
h) išskyrus atvejus, kai akumuliatoriai įmontuoti įrangoje, kiekviena<br />
pakuot÷ turi išlaikyti kritimo iš 1,2 m aukščio bet kuria pad÷timi<br />
bandymą, nepažeidžiant joje esančių elementų ar akumuliatorių,<br />
išvengiant turinio poslinkio kai akumuliatoriai (ar elementai) susiliečia<br />
vienas su kitu, ir turinio nuot÷kio, ir<br />
i) pakuočių bruto mas÷ neturi viršyti 30 kg, išskyrus atvejus, kai<br />
akumuliatoriai įmontuoti įrangoje arba supakuoti su įranga.<br />
Ankstesniame tekste ir kitur ADR sąvoka „ličio kiekis“ reiškia ličio masę ličio ar<br />
ličio lydinių elemento anode.<br />
Ličio akumuliatoriams ir ličio jonų akumuliatoriams numatytos atskiros<br />
pozicijos, siekiant palengvinti šių akumuliatorių vežimą skirtingomis transporto<br />
rūšimis ir užtikrinti galimybę taikyti skirtingas priemones įvykus avarijai.<br />
190 Aerozoliniai purkštuvai turi būti su apsauga, kad atsitiktinai nesuveiktų.<br />
Aerozoliams, kurių talpa neviršija 50 ml, turintiems tik netoksiškų komponentų,<br />
ADR nuostatos netaikomos.<br />
191 Mažosioms talpykloms, kurių talpa ne didesn÷ kaip 50 ml, skirtoms tik<br />
netoksiškiems komponentams, ADR nuostatos netaikomos.<br />
194 Kontrolin÷ ir avarin÷ temperatūros, jei tokios nurodytos, taip pat kiekvienos šiuo<br />
metu klasifikuotos autoreaktingos medžiagos JT numeris (gentin÷ pozicija)<br />
nurodyti 2.2.41.4 poskirsnyje.<br />
196 Junginiai, kurie bandant laboratorijoje kavitacijos būsenoje nedetonuoja ir<br />
nedeflagruoja, nereaguoja į kaitinimą sandarioje aplinkoje ir kuriems nebūdinga<br />
savyb÷ sprogti, gali būti vežami kaip junginiai, priskirti šiai pozicijai. Junginiai<br />
taip pat turi būti termiškai stabilūs (t. y. 50 kg svorio pakuotei SGST lygi 60 ºC<br />
arba aukštesn÷). Šių kriterijų neatitinkantys junginiai turi būti vežami pagal<br />
5.2 klasei taikomas nuostatas (žr. 2.2.52.4 punktas).<br />
198 Nitroceliulioz÷s tirpalai, kurių sud÷tyje yra ne daugiau kaip 20 %<br />
nitroceliulioz÷s, atitinkamai gali būti vežami kaip dažai ar spaustuv÷s dažai<br />
(žr. JT Nr. 1210, 1263 3066, 3469 ir 3470).<br />
8
199 Jei švino junginių, sumaišytų su 0,07M chlorovandenilio rūgštimi santykiu<br />
1:1000 ir maišytų vieną valandą 23°C±2°C temperatūroje, tirpumas 5 % ar<br />
mažesnis (žr. ISO 3711:1990 „Švino chromato pigmentai ir švino chromato –<br />
molibdato pigmentai – Specifikacijos ir bandymų metodai“ („Lead chromate<br />
pigments and lead chromate – molybdate pigments – Specifications and methods<br />
of test“), tokie junginiai laikomi netirpiais ir jiems ADR reikalavimai netaikomi,<br />
nebent jie atitinka kriterijus, pagal kuriuos būtų priskirti kitai klasei.<br />
201 Žiebtuv÷liai ir balion÷liai žiebtuv÷liams pripildyti turi atitikti tos šalies, kurioje<br />
jie buvo pripildyti, nuostatas. Juose turi būti įrengta apsauga, kad turinys netyčia<br />
nenutek÷tų į išorę. Skystoji dujų dalis 15 o C temperatūroje neturi viršyti 85 %<br />
talpyklos talpos. Talpyklos, įskaitant uždarymo įtaisus, turi išlaikyti vidinį sl÷gį,<br />
du kartus didesnį nei suskystintų naftos dujų sl÷gis 55 o C temperatūroje. Vožtuvų<br />
mechanizmai ir uždegimo įtaisai turi būti patikimai užantspauduoti, izoliuoti<br />
juosta ar kitaip sutvirtinti arba sukonstruoti taip, kad vežant nesuveiktų ar<br />
neištek÷tų turinys. Žiebtuv÷liuose turi būti ne daugiau kaip 10 g suskystintų<br />
naftos dujų. Balion÷liuose žiebtuv÷liams pripildyti turi būti ne daugiau 65 g<br />
suskystintų naftos dujų.<br />
PASTABA. D÷l atskirai surinktų žiebtuv÷lių atliekų žr. 3.3 skyriaus<br />
654 specialiąją nuostatą.<br />
203 Ši pozicija neturi būti taikoma skystiems polichlorbifenilams, JT Nr. 2315, ir<br />
kietiems polichlorbifenilams, JT Nr. 3432.<br />
204 (Panaikinta).<br />
205 Ši pozicija neturi būti taikoma JT Nr. 3155 PENTACHLORFENOLIUI.<br />
207 Polimero granul÷s ir liejiniai gali būti pagaminti iš polistireno,<br />
polimetilmetakrilato ar kitos polimerin÷s medžiagos.<br />
208 Komercin÷ms kalcio nitrato trąšoms, sudarytoms daugiausia iš dvigubosios<br />
druskos (kalcio nitrato ir amonio nitrato) ir kurių sud÷tyje yra ne daugiau kaip<br />
10 % amonio nitrato ir ne mažiau kaip 12 % kristalizacinio vandens, ADR<br />
nuostatos netaikomos.<br />
210 Augalin÷s, gyvulin÷s ar bakterin÷s kilm÷s toksinai, kurių sud÷tyje yra infekcin÷s<br />
medžiagos, arba infekcin÷je medžiagoje esantys toksinai turi būti priskirti<br />
6.2 klasei.<br />
215 Ši pozicija taikoma tik techniškai švariai medžiagai arba iš jos gautiems<br />
junginiams, kurių SGST aukštesn÷ kaip 75 °C, ir tod÷l netaikoma junginiams,<br />
kurie yra autoreaktingos medžiagos (d÷l autoreaktingų medžiagų<br />
žr. 2.2.41.4 poskirsnį). Homogeniniams mišiniams, kurių sud÷tyje yra ne daugiau<br />
kaip 35 % (mas÷s) azodikarbonamido ir bent jau 65 % inertin÷s medžiagos, ADR<br />
reikalavimai netaikomi, išskyrus atvejus, kai jie atitinka kitų klasių kriterijus.<br />
216 Kietų medžiagų mišiniai, kuriems ADR nuostatos netaikomos, ir liepsnieji<br />
skysčiai gali būti vežami pagal šią poziciją nepritaikius 4.1 klas÷s klasifikavimo<br />
kriterijų, jei pakraunant medžiagą ar uždarant tarą, transporto priemonę ar<br />
konteinerį nepastebima laisvojo skysčio. Sandariems paketams ir gaminiams,<br />
kuriose yra mažiau kaip 10 ml kietoje medžiagoje absorbuoto <strong>II</strong> arba<br />
<strong>II</strong>I pakavimo grup÷s liepsnaus skysčio, ADR nuostatos netaikomos, jei pakete ar<br />
gaminyje n÷ra laisvo skysčio.<br />
217 Kietų medžiagų, kurioms ADR nuostatos netaikomos, ir toksiškų skysčių<br />
mišiniai gali būti vežami pagal šią poziciją nepritaikius 6.1 klas÷s klasifikavimo<br />
kriterijų, jei pakraunant medžiagą ar uždarant tarą, transporto priemonę ar<br />
konteinerį nepastebima laisvojo skysčio. Ši pozicija neturi būti taikoma kietoms<br />
medžiagoms, turinčioms I pakavimo grup÷s skysčio.<br />
9
218 Kietų medžiagų, kurioms ADR nuostatos netaikomos, ir ÷džių skysčių mišiniai<br />
gali būti vežami pagal šią poziciją nepritaikius 8 klas÷s klasifikavimo kriterijų,<br />
jei pakraunant medžiagą ar uždarant tarą, transporto priemonę ar konteinerį<br />
nepastebima laisvojo skysčio.<br />
219 Genetiškai modifikuoti mikroorganizmai ir genetiškai modifikuoti organizmai,<br />
atitinkantys infekcin÷s medžiagos apibr÷žtį ir priskyrimo 6.2 klasei kriterijus<br />
pagal 2.2.62 poskirsnį, turi būti vežami atitinkamai kaip JT Nr. 2814,<br />
JT Nr. 2900 ar JT Nr. 3373.<br />
220 Lenktiniuose skliaustuose iškart po tinkamo krovinio pavadinimo gali būti<br />
nurodomas tik techninis šiame tirpale ar mišinyje esančio liepsniojo skysčio<br />
pavadinimas.<br />
221 Medžiagos, priskirtos šiai pozicijai, neturi būti priskirtos I pakavimo grupei.<br />
224 Įprastomis vežimo sąlygomis medžiaga turi išlikti skysta, nebent bandymų<br />
rezultatai rodo, kad užšaldyto būvio medžiagos jautrumas ne didesnis nei skysto<br />
būvio. Ji neturi užšalti aukštesn÷je kaip –15°C temperatūroje.<br />
225 Šiai pozicijai priskirti gesintuvai gali tur÷ti įmontuotus paleidimo šaudmenis<br />
(šaudmenis, užtaisus su paraku, kurių klasifikacinis kodas 1.4C ar 1.4S)<br />
nepakeičiant jų priskyrimo 2 klasei, A ar O grupei pagal 2.2.2.1.3 punktą, jei<br />
bendras deflagracinių (svaidomųjų) sprogstamųjų medžiagų kiekis vienam<br />
gesintuvui neviršija 3,2 g.<br />
226 Šios medžiagos junginiams, kurių sud÷tyje yra ne mažiau kaip 30 % nelakaus<br />
neliepsnaus flegmatizatoriaus, ADR nuostatos netaikomos.<br />
227 Flegmatizuojant vandeniu ir neorganine inertine medžiaga karbamido nitrato<br />
kiekis neturi viršyti 75 % (mas÷s), o mišinys neturi sprogti bandant kaip aprašyta<br />
Bandymų ir kriterijų vadovo 1 dalyje (1 serija, a tipas).<br />
228 Mišiniai, neatitinkantys liepsniųjų dujų kriterijų (žr. 2.2.2.1.5 punktą), turi būti<br />
vežami kaip JT Nr. 3163.<br />
230 Ši pozicija taikoma elementams ir akumuliatoriams, kuriuose yra bet kokios<br />
formos ličio, įskaitant ličio polimerų ir ličio jonų elementus ir akumuliatorius.<br />
Ličio elementai ir akumuliatoriai gali būti vežami pagal šią poziciją, jei jie<br />
atitinka šias nuostatas:<br />
a) kiekvienas elementas ar akumuliatorius priskirtas tokiam tipui, kuris<br />
atitinka visų bandymų, aprašytų Bandymų ir kriterijų vadovo <strong>II</strong>I dalies<br />
38.3 skirsnyje, reikalavimus;<br />
b) kiekvienas elementas ar akumuliatorius turi apsauginį ventiliacijos įtaisą<br />
arba yra sukonstruoti taip, kad įprastomis vežimo sąlygomis staiga<br />
nesutrūktų;<br />
c) kiekviename elemente ar akumuliatoriuje įrengtos veiksmingos<br />
priemon÷s siekiant išvengti išorinio trumpojo elektros jungimo;<br />
d) kiekviename akumuliatoriuje su elementais ar su lygiagrečiai sujungtų<br />
elementų grupe įrengtos veiksmingos priemon÷s, siekiant išvengti<br />
pavojingos priešsrov÷s (pvz., diodai, saugikliai ir kt.).<br />
235 Ši pozicija taikoma gaminiams, kuriuose yra 1 klas÷s sprogstamųjų medžiagų ir<br />
taip pat gali būti kitų klasių pavojingų krovinių. Šie gaminiai naudojami kaip<br />
automobiliuose įrengtų apsauginių oro pagalvių dujų pripildymo įtaisas ar oro<br />
pagalvių moduliai arba saugos diržų įtempimo įtaisai.<br />
236 Poliesterio dervų rinkiniai sudaryti iš dviejų komponentų: bazin÷s medžiagos<br />
(3 klas÷, <strong>II</strong> ar <strong>II</strong>I pakavimo grup÷) ir aktyviklio (organinis peroksidas). Organinis<br />
peroksidas turi būti D, E ar F tipo, nekontroliuojamos temperatūros. Pakavimo<br />
grup÷ turi būti <strong>II</strong> arba <strong>II</strong>I pagal 3 klas÷s kriterijus, taikomus bazinei medžiagai.<br />
10
Kiekio riba, nurodyta 3.2 skyriaus A lentel÷s 7a stulpelyje, taikoma bazinei<br />
medžiagai.<br />
237 Membraniniai filtrai, įskaitant popierinius skirtuvus, apmušalą ar pamušalą ir kt.,<br />
kurie naudojami vežant, neturi daryti įtakos detonacijai bandant pagal Testų ir<br />
kriterijų vadovo I dalies 1 serijos a tipo bandymus.<br />
Be to, kompetentinga institucija, vadovaudamasi atitinkamų bandymų, skirtų<br />
degimo greičiui nustatyti, atitinkančių standartinius bandymus, nurodytus<br />
Bandymų ir kriterijų vadovo <strong>II</strong>I dalies 33.2.1 poskirsnyje, rezultatais, gali<br />
nustatyti, kad nitroceliulioz÷s membraniniams filtrams, tokios formos, kokios jie<br />
bus vežami, netaikomi 4.1 klas÷s degioms kietoms medžiagoms nustatyti<br />
reikalavimai.<br />
a) Akumuliatoriai gali būti laikomi sandariais, jei jie gali atlaikyti toliau<br />
aprašytus vibracijos ir sl÷gio skirtumų bandymus, o juose esantis skystis<br />
neišteka.<br />
Vibracijos bandymas: Akumuliatorius gerai pritvirtinamas prie<br />
vibruojančio įrenginio platformos ir veikiamas darniais judesiais, kurių<br />
amplitud÷ 0,8 mm (didžiausia dviguba amplitud÷ sudaro 1,6 mm).<br />
Dažnis kinta 1 Hz/min greičiu nuo 10 iki 55 Hz. Pasikartojančių dažnių<br />
ciklas trunka 95±5 minutes kiekvienoje akumuliatoriaus tvirtinimo<br />
(vibracijos nukreipimo) pad÷tyje. Akumuliatorius vienodą laiko tarpą<br />
bandomas trijose viena kitai statmenose pad÷tyse (įskaitant tokią pad÷tį,<br />
kurioje pripildymo ir ventiliacijos angos, jei tokios yra, esti apačioje).<br />
Sl÷gio skirtumų bandymas: Po vibracijos bandymo akumuliatorius<br />
6 valandas laikomas 24°C±4°C temperatūroje esant sumažintam aplinkos<br />
sl÷giui, kai sl÷gio skirtumas ne mažesnis kaip 88 kPa. Akumuliatorius<br />
bandomas trijose viena kitai statmenose pad÷tyse (įskaitant tokią pad÷tį,<br />
kurioje pripildymo ir ventiliacijos angos, jei tokios yra, esti apačioje) ne<br />
trumpiau kaip šešias valandas kiekvienoje pad÷tyje.<br />
b) Sandariems akumuliatoriams ADR nuostatos netaikomos, jei esant 55°C<br />
temperatūrai iš sudužusio ar įskilusio korpuso neišteka elektrolitas ir<br />
neteka laisvas skystis, ir jei vežti supakuoto akumuliatoriaus išvadai<br />
apsaugoti nuo trumpojo elektros jungimo.<br />
239 Akumuliatorių ir elementų sud÷tyje neturi būti kitų pavojingų krovinių, išskyrus<br />
natrio, sieros ir (arba) polisulfidų. Akumuliatoriai ir elementai neturi būti<br />
pateikiami vežti esant tokiai temperatūrai, kurioje akumuliatoriuje ar baterijoje<br />
atsiranda skysto natrio, išskyrus atvejus, kai kilm÷s šalies kompetentinga<br />
institucija leidžia vežti ir nustato vežimo sąlygas. Jei kilm÷s šalis n÷ra ADR<br />
Susitariančioji Šalis, tai leidimas vežti ir vežimo sąlygos turi būti patvirtinti<br />
pirmosios ADR Susitariančiosios Šalies kompetentingos institucijos, per kurios<br />
teritoriją vežamas šis krovinys.<br />
Elementai turi susid÷ti iš sandarių metalinių korpusų, visiškai dengiančių<br />
pavojingas medžiagas, kurie sukonstruoti ir uždaromi taip, kad nebūtų<br />
pavojingos medžiagos nuot÷kio įprastomis vežimo sąlygomis.<br />
Akumuliatoriai turi susid÷ti iš sutvirtintų elementų, kuriuos visiškai dengia<br />
metalinis korpusas, sukonstruotas ir uždaromas taip, kad būtų išvengta<br />
pavojingos medžiagos nuot÷kio įprastomis vežimo sąlygomis.<br />
241 Šis junginys turi būti pagamintas taip, kad vežant liktų homogeniškas ir neskiltų.<br />
Junginiams, kuriuose yra mažas nitroceliulioz÷s kiekis ir kurių nepasireiškia<br />
pavojingos savybes juos bandant, kad būtų nustatyta jų geba detonuoti,<br />
deflagruoti ar sprogti pakaitinus nustatytomis sąlygomis pagal 1 serijos a tipo,<br />
2 serijos b tipo ir 2 serijos c tipo bandymus, aprašytus Bandymų ir kriterijų<br />
vadovo I dalyje, ir kurie n÷ra liepsnios kietos medžiagos bandant bandymu Nr. 1,<br />
11
aprašytu Bandymų ir kriterijų vadovo <strong>II</strong>I dalies 33.2.1.4 punkte (drožl÷s prireikus<br />
smulkinamos ir sijojamos iki mažesnio kaip 1,25 mm dydžio), ADR nuostatos<br />
netaikomos.<br />
242 Sierai ADR nuostatos netaikomos, jei jai pateikta atitinkama forma (pvz.,<br />
gumul÷lių, granulių, tablečių, rutul÷lių arba dribsnių).<br />
243 Gazolinas, benzinas ir petrolis, naudojami kibirkštinio uždegimo varikliuose<br />
(pvz., automobiliuose, stacionariuose varikliuose ir kituose varikliuose), šiai<br />
pozicijai turi būti priskiriami nepaisant jų lakumo nuokrypių.<br />
244 Ši pozicija apima, pavyzdžiui, aliuminio šlaką, aliuminio nuograibas, panaudotus<br />
katodus, futeruot÷s atliekas ir aliuminio druskos šlaką.<br />
247 Alkoholiniai g÷rimai, kurių sud÷tyje yra daugiau kaip 24 % (tūrio), bet mažiau<br />
kaip 70 % (tūrio) alkoholio, vežami kaip gamybos proceso dalis, gali būti vežami<br />
medin÷se statin÷se, kurių talpa didesn÷ kaip 250 litrų ir ne didesn÷ kaip 500 litrų,<br />
atitinkančiose bendruosius 4.1.1 skirsnio reikalavimus, jei įvykdyti šie<br />
reikalavimai:<br />
a) prieš pripildant medin÷s statin÷s turi būti patikrintos ir suveržtos lankais;<br />
b) turi būti palikta pakankamai tuščios neužpildytos erdv÷s (ne mažiau kaip<br />
3 %) skysčiui pl÷stis;<br />
c) medin÷s statin÷s turi būti vežamos taip, kad jų angos būtų viršuje;<br />
d) medin÷s statin÷s turi būti vežamos CSC reikalavimus atitinkančiuose<br />
konteineriuose. Kiekviena medin÷ statin÷ turi būti suvirtinta jai<br />
pritaikytu r÷mu ir įtvirtinta atitinkamomis priemon÷mis, kad vežant<br />
nejud÷tų.<br />
249 Feroceriui, stabilizuotam nuo korozijos, kurio sud÷tyje yra bent 10 % geležies,<br />
ADR nuostatos netaikomos.<br />
250 Ši pozicija gali būti taikoma tik cheminių medžiagų bandiniams, paimtiems tirti<br />
įgyvendinant Konvenciją d÷l cheminio ginklo kūrimo, gamybos, kaupimo ir<br />
panaudojimo uždraudimo bei jo sunaikinimo. Medžiagos pagal šią poziciją turi<br />
būti vežamos laikantis Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos nustatytų<br />
saugojimo sistemos ir saugos procedūrų.<br />
Cheminis bandinys gali būti vežamas tik turint išankstinį kompetentingos<br />
institucijos ar Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos generalinio<br />
direktoriaus leidimą, jei bandinys atitinka šias nuostatas:<br />
a) jis turi būti supakuotas pagal ICAO Techninių instrukcijų pakavimo<br />
instrukciją 623 (žr. S-3-8 papildymą); ir<br />
b) vežant prie transporto dokumento turi būti prid÷ta transporto<br />
patvirtinimo dokumento, kuriame nurodyti kiekių ribojimai ir pakavimo<br />
sąlygos, kopija.<br />
251 Pozicija „CHEMINIŲ REAGENTŲ RINKINYS“ arba „PIRMOSIOS<br />
PAGALBOS RINKINYS“ – tai d÷žut÷s, d÷ž÷s ir kt., su mažais kiekiais įvairių<br />
pavojingų krovinių, kurie naudojami, pavyzdžiui, medicinos, tyrimo ar bandymo<br />
arba remonto reikm÷ms. Šiuose rinkiniuose neturi būti pavojingų krovinių,<br />
kuriems 3.2 skyriaus A lentel÷s 7a stulpelyje priskirtas kodas „LQ0“.<br />
Komponentai neturi pavojingai reaguoti (žr. „pavojinga reakcija“ 1.2.1 skirsnį).<br />
Bendras pavojingų krovinių kiekis bet kuriame rinkinyje neturi viršyti 1 l arba<br />
1 kg. Rinkiniui turi būti priskirta ta pakavimo grup÷, kuri atitinka griežčiausią tai<br />
medžiagai rinkinyje priskirtą pakavimo grupę.<br />
Rinkiniams, kurie vežami transporto priemon÷se pirmosios pagalbos teikimo ar<br />
eksploatavimo reikm÷ms, ADR reikalavimai netaikomi.<br />
12
Cheminių medžiagų rinkiniai ir pirmosios pagalbos rinkiniai, kurių vidin÷se<br />
taroje pavojingų krovinių yra toks kiekis, kuris neviršija kiekio ribų, nustatytų<br />
atskiroms medžiagoms, kaip nurodyta 3.2 skyriaus A lentel÷s 7a stulpelyje pagal<br />
3.4.6 skirsnyje apibr÷žtą LQ kodą, gali būti vežami pagal 3.4 skyrių.<br />
252 Jei amonio nitratas lieka tirpale bet kokiomis vežimo sąlygomis, amonio nitrato<br />
vandeniniams tirpalams, kurių sud÷tyje yra ne daugiau kaip 0,2 % degių<br />
medžiagų ir kai koncentracija neviršija 80 %, ADR reikalavimai netaikomi.<br />
266 Jei šios medžiagos sud÷tyje yra mažiau alkoholio, vandens ar flegmatizatoriaus<br />
nei nurodyta, ji neturi būti vežama be kompetentingos institucijos specialaus<br />
leidimo (žr. 2.2.1.1 poskirsnį).<br />
267 Bet kokios brizantin÷s sprogstamosios medžiagos, C tipo, kurių sud÷tyje yra<br />
chloratų, turi būti atskirtos nuo sprogmenų, kurių sud÷tyje yra amonio nitrato ar<br />
kitų amonio druskų.<br />
270 5.1 klas÷s kietų neorganinių nitratų vandeniniai tirpalai laikomi neatitinkančiais<br />
5.1 klas÷s kriterijų, jei medžiagų koncentracija tirpale esant žemiausiai vežimo<br />
temperatūrai neviršija 80 % soties ribos.<br />
271 Laktoz÷ arba gliukoz÷ ar panaši medžiaga naudojama kaip flegmatizatorius, jei<br />
šioje medžiagoje yra ne mažiau kaip 90 % (mas÷s) flegmatizatoriaus.<br />
Kompetentinga institucija gali leisti šiuos mišinius klasifikuoti kaip 4.1 klas÷s,<br />
vadovaujantis Bandymų ir kriterijų vadovo I dalies 16 skyriaus 6 serijos c tipo<br />
bandymų rezultatais, ruošiant vežti bent tris pakuotes. Mišiniams, kurių sud÷tyje<br />
yra bent 98 % (mas÷s) flegmatizatoriaus, ADR reikalavimai netaikomi. Pakuot÷s<br />
su mišiniais, kuriuose yra ne mažiau kaip 90 % (mas÷s) flegmatizatoriaus,<br />
neprivalo būti paženklintos pavojaus ženklu Nr. 6.1.<br />
272 Ši medžiaga gali būti vežama pagal 4.1 klas÷s nuostatas tik kompetentingos<br />
institucijos leidimu (žr. JT Nr. 0143).<br />
273 Manebas ir manebo preparatai, stabilizuoti nuo savaiminio įkaitimo, neprivalo būti<br />
klasifikuoti kaip 4.2 klas÷s medžiagos, jei bandymais gali būti įrodyta, kad 1 m 3<br />
medžiagos savaime neužsidega ir kad temperatūra bandinio centre neviršija 200 °C, kai<br />
bandinio temperatūra 24 val. palaikoma ne žemesn÷ kaip 75 °C±2 °C.<br />
274 Taikomos 3.1.2.8 poskirsnio nuostatos.<br />
278 Šios medžiagos neturi būti klasifikuojamos ir vežamos be kompetentingos<br />
institucijos leidimo, išduoto vadovaujantis Bandymų ir kriterijų vadovo I dalies 2<br />
ir 6 serijų c tipo bandymų, atliekamų su vežti paruoštomis pakuot÷mis (žr. 2.2.1.1<br />
poskirsnį), rezultatais. Kompetentinga institucija turi priskirti I pakavimo grupę<br />
pagal 2.2.3 skirsnio kriterijus ir pakavimo tipą, taikytą 6 serijos c tipo<br />
bandymams.<br />
279 Medžiaga yra klasifikuota ar priskirta pakavimo grupei pagal praktinę patirtį, o<br />
ne pagal ADR nurodytus klasifikavimo kriterijus.<br />
280 Ši pozicija taikoma gaminiams, kurie naudojami kaip automobiliuose esančių<br />
gyvyb÷s apsaugos oro pagalvių pripildymo įtaisai ar oro pagalvių moduliai arba<br />
saugos diržų įtempimo įtaisai, kurių sud÷tyje yra 1 klas÷s pavojingų krovinių ar<br />
kitų klasių pavojingų krovinių, jei jie vežami kaip sud÷tin÷s dalys ir jei šie<br />
gaminiai po to, kai buvo parengti išsiųsti, buvo išbandyti pagal Bandymų ir<br />
kriterijų vadovo I dalies 6 serijos c tipą, ir įtaisas nesusprogo, įtaiso korpusas<br />
arba sl÷ginis indas nesuskilo ir nekilo skeveldrų išsvaidymo arba šilumos<br />
poveikio pavojus, kuris gal÷tų iš esm÷s trukdyti gesinti gaisrą arba netoliese imtis<br />
kitų reikiamų priemonių.<br />
282 (Panaikinta).<br />
13
283 Gaminiams, kuriuose yra dujų, skirtiems smūgiui amortizuoti, įskaitant prietaisus<br />
smūgio energijos absorbcijai, ar pneumatines linges, ADR reikalavimai<br />
netaikomi, jei:<br />
a) kiekvienas gaminys turi dujų kamerą, kurios tūris neviršija 1,6 litro, o<br />
pakrovos sl÷gis neviršija 280 barų, kai produkto talpa (litrais) ir<br />
pakrovos sl÷gis (barais) neviršija 80 (pvz., dujų kamera 0,5 litro, o<br />
pakrovos sl÷gis 160 barų, pakrovos sl÷gis 1 litras, pakrovos sl÷gis<br />
80 barų, pakrovos sl÷gis 1,6 litro, pakrovos sl÷gis 50 barų, pakrovos<br />
sl÷gis 0,28 litro, pakrovos sl÷gis 280 barų);<br />
b) kiekvieno gaminio mažiausias sutrūkimo sl÷gis 20 °C temperatūroje<br />
4 kartus didesnis už pakrovos sl÷gį gaminio, kurio dujų kameros tūris<br />
neviršija 0,5 litro, ir 5 kartus gaminio, kurio dujų kameros tūris viršija<br />
0,5 litro;<br />
c) kiekvienas gaminys yra pagamintas iš medžiagų, kurios sprogdamos<br />
nesifragmentuoja;<br />
d) kiekvienas gaminys pagamintas pagal kompetentingai institucijai<br />
priimtiną kokyb÷s garantijos standartą; ir<br />
e) konstrukcijos tipo bandymas veikiant ugnimi įrodo, kad gaminyje sl÷gis<br />
sumažinamas lydžiu saugikliu ar kitu sl÷gio mažinimo prietaisu taip, kad<br />
gaminys neskils skeveldromis ir staigiai neskries.<br />
Taip pat žr. 1.1.3.2 poskirsnio d punktą d÷l įrangos, naudojamos transporto<br />
priemon÷s eksploatacijai.<br />
284 Cheminis deguonies generatorius, kuriame yra oksiduojančių medžiagų, turi<br />
atitikti šias sąlygas:<br />
a) generatorius su sprogimą aktyvinančiu įtaisu, turi būti vežamas tik pagal<br />
šią poziciją, jei jis išskirtas iš 1 klas÷s pagal 2.2.1.1.1 punkto b<br />
papunkčio PASTABĄ;<br />
b) generatorius be taros turi atlaikyti bandymą numetant jį iš 1,8 m aukščio<br />
ant kieto, neelastingo, plokščio ir horizontalaus paviršiaus tokioje<br />
pad÷tyje, kurioje yra didžiausia pažeidimo tikimyb÷, ir neprarasti turinio<br />
bei nesuveikti;<br />
c) kai generatoriuje įrengtas suveikimo įtaisas, jame turi būti bent dvi<br />
tinkamos priemon÷s, kad būtų išvengta atsitiktinio suveikimo.<br />
286 Nitroceliulioz÷s membraniniams filtrams, priklausantiems šiai pozicijai, kurių<br />
mas÷ neviršija 0,5 g, ADR reikalavimai netaikomi, jei jie yra atskirai gaminyje ar<br />
užantspauduotoje pakuot÷je.<br />
288 Šios medžiagos neturi būti klasifikuojamos ir vežamos be kompetentingos<br />
institucijos leidimo, kuris išduodamas vadovaujantis Bandymų ir kriterijų vadovo<br />
I dalies 2 serijos ir 6 serijos c tipo bandymų, atliekamų vežimui paruoštoms<br />
pakuot÷ms, rezultatais (žr. 2.2.1.1 poskirsnį).<br />
289 Oro pagalvių pripildymo įtaisams, oro pagalvių moduliams arba saugos diržų<br />
įtempimo įtaisams, įmontuotiems transporto priemon÷se ar transporto priemonių<br />
dalyse, pavyzdžiui, vairo kolon÷l÷se, durų paneliuose, s÷dyn÷se ir kt., ADR<br />
reikalavimai netaikomi.<br />
290 Jei ši medžiaga atitinka kitų klasių aprašymus ir kriterijus, nurodytus 2 dalyje, ji<br />
turi būti klasifikuojama pagal vyraujantį papildomą pavojų. Ši medžiaga turi būti<br />
nurodyta su tinkamu krovinio pavadinimu ir JT numeriu, atitinkančiu šios<br />
vyraujančios klas÷s medžiagą, papildant šiai medžiagai priskirtu pavadinimu<br />
pagal 3.2 skyriaus A lentel÷s 2 skiltį, ir turi būti vežama pagal šiam JT numeriui<br />
14
taikomas nuostatas. Be to, turi būti taikomi visi kiti, 1.7.1.5 poskirsnyje nurodyti<br />
reikalavimai, išskyrus 5.2.1.7.2 punkto.<br />
291 Liepsniosios suskystintos dujos turi būti laikomos šaldomųjų aparatų<br />
komponentuose. Šie komponentai turi būti suprojektuoti ir išbandyti taip, kad<br />
atlaikytų tokį sl÷gį, kuris bent tris kartus viršija darbinį aparato sl÷gį. Šaldomieji<br />
aparatai turi būti suprojektuoti ir sukonstruoti taip, kad juose būtų galima laikyti<br />
suskystintas dujas ir kad jų sl÷giniai komponentai nesuplyštų ar nesuskiltų<br />
įprastomis vežimo sąlygomis. Šaldomiesiems aparatams ADR reikalavimai<br />
netaikomi, jei juose yra mažiau kaip 12 kg dujų.<br />
292 Mišiniai, kurių sud÷tyje yra ne daugiau kaip 23,5 % (tūrio) deguonies, gali būti<br />
vežami pagal šią poziciją, jei n÷ra kitų oksiduojančių dujų. Pavojaus ženklas<br />
Nr. 5.1 nebūtinas, jei neviršijamos šios koncentracijos ribos.<br />
293 Degtukams taikomos šios sąvokos:<br />
a) Koviniai degtukai – tai degtukai, kurių galvut÷s pagamintos iš trinčiai<br />
jautraus degaus junginio ir pirotechninio junginio, kuris dega maža<br />
liepsna ar be jos, tačiau išskiria daug šilumos;<br />
b) Saugūs degtukai – tai degtukai, pritvirtinti prie d÷žučių, knygelių ar<br />
kortelių arba sud÷ti į jas, galintys užsidegti tik patrynus į specialų<br />
paviršių;<br />
c) Termodegtukai – degtukai, galintys užsidegti patrynus į bet kokį kietą<br />
paviršių;<br />
d) Parafinuoti degtukai „Vesta“– degtukai, galintys užsidegti patrynus į<br />
specialų paviršių ar į kietą paviršių.<br />
295 Akumuliatorių nereikia atskirai žym÷ti ir ženklinti, jei pad÷klas yra pažym÷tas ir<br />
paženklintas.<br />
296 Šios pozicijos taikomos gyvyb÷s apsaugos priemon÷ms, tokioms kaip<br />
pripučiamos gelb÷jimo valtys, individualūs plaukiojimo įtaisai, savaime<br />
išsipučiantys evakuaciniai trapai (šliuožyklos). JT Nr. 2990 taikoma savaime<br />
išsipučiantiems įtaisams, o JT Nr. 3072 taikoma toms gyvyb÷s apsaugos<br />
priemon÷ms, kurios n÷ra savaime išsipučiančios. Savaime išsipučiančiose<br />
priemon÷se gali būti:<br />
a) signaliniai įtaisai (1 klas÷), kuriuose gali būti dūminiai ir apšviečiantieji<br />
signalai, supakuoti į tokią tarą, kuri neleistų jiems savaime suveikti;<br />
b) taikoma tik JT Nr. 2990: šaudmenys, skirti 1.4 poklasis S suderinamumo<br />
grup÷s įtaisui, naudojamam kaip savaime išsipučiantis mechanizmas,<br />
aktyvintieji sprogmenų kiekis vienoje priemon÷je neviršija 3,2 g;<br />
c) 2 klas÷s A ar O grup÷s susl÷gtų dujų pagal 2.2.2.1.3 punktą;<br />
d) akumuliatoriai, elektros (8 klas÷) ir ličio akumuliatoriai (9 klas÷);<br />
e) pirmosios pagalbos ar remonto rinkiniai, kurių sud÷tyje yra nedidelis<br />
kiekis pavojingų krovinių (pvz., 3, 4.1, 5.2, 8 ar 9 klas÷s medžiagų); arba<br />
f) „Nuo bet kokio paviršiaus uždegami degtukai“, supakuoti į tarą taip, kad<br />
savaime nesuveiktų.<br />
298 (Panaikinta).<br />
300 Žuvies miltai ar žuvies atliekos neturi būti pakraunama, jei kraunant temperatūra<br />
viršija 35 ºC ar yra 5 ºC aukštesn÷ už aplinkos temperatūrą, atsižvelgiant į tai,<br />
kuri temperatūra yra aukštesn÷.<br />
302 Tinkamame krovinio pavadinime nurodytas žodis „VIENETAS“ reiškia:<br />
transporto priemonę;<br />
15
konteinerį; arba<br />
cisterną.<br />
Fumiguotoms transporto priemon÷ms, konteineriams ir cisternoms taikomos tik<br />
5.5.2 skirsnio nuostatos.<br />
303 Indams turi būti priskirtas tas klasifikacinis kodas, kuris priskirtas juose<br />
esančioms dujoms ar dujų mišiniams, nustatytas pagal 2.2.2 skirsnio nuostatas.<br />
304 Akumuliatoriams, sausiems, turintiems ÷dų elektrolitą, kuris, jei akumuliatoriaus<br />
korpusas įtrūkęs, iš akumuliatoriaus neišteka, ADR reikalavimai netaikomi, jei<br />
akumuliatoriai patikimai supakuoti ir apsaugoti nuo trumpojo elektros jungimo.<br />
Tokių akumuliatorių pavyzdžiai: šarminiai mangano, cinko-anglies, nikeliometalo<br />
hidridų ir nikelio-kadmio akumuliatoriai.<br />
305 Šioms medžiagoms ADR nuostatos netaikomos, jei jų koncentracija neviršija<br />
50 mg/kg.<br />
306 Ši pozicija gali būti taikoma tik toms medžiagoms, kurios, bandant pagal 1 klas÷s<br />
Bandymų 1 ir 2 serijas (žr. Bandymų ir kriterijų vadovo I dalį), nerodo 1 klas÷s<br />
medžiagoms būdingų sprogstamųjų savybių.<br />
307 Ši pozicija gali būti taikoma tik homogeniniams mišiniams, kurių pagrindin÷<br />
sudedamoji dalis yra amonio nitratas, jei mišinio koncentracija atitinka šias ribas:<br />
a) ne mažiau kaip 90 % amonio nitrato, jei bendras degios ar organin÷s<br />
medžiagos, apskaičiuotos pagal anglį, kiekis ne didesnis kaip 0,2 %, ir<br />
galimas kiekis prid÷tų neorganinių amonio nitratui inertiškų medžiagų;<br />
arba<br />
b) mažiau kaip 90 %, bet daugiau kaip 70 % amonio nitrato mišinyje su<br />
kitomis neorganin÷mis medžiagomis arba daugiau kaip 80 %, bet mažiau<br />
kaip 90 % amonio nitrato mišinyje su kalcio karbonatu ir (ar) dolomitu ir<br />
(arba) mineraliniu kalcio sulfatu, kai bendras degios ar organin÷s<br />
medžiagos, apskaičiuotos pagal anglį, kiekis ne didesnis kaip 0,4 %; arba<br />
c) azotinio tipo trąšos amonio nitrato pagrindu, kurių sud÷tyje yra amonio<br />
nitrato ir amonio sulfato mišinio, kuriame amonio nitrato daugiau kaip<br />
45 %, bet mažiau kaip 70 %, kai bendras degios ar organin÷s medžiagos,<br />
apskaičiuotos pagal anglį, kiekis ne didesnis kaip 0,4 %, kai amonio<br />
nitrato, o amonio sulfato koncentracijų procentais suma viršija 70 %.<br />
309 Ši pozicija taikoma nedesinsibilizuotoms emulsijoms, suspensijoms ir geliams,<br />
kurių pagrindą sudaro amonio nitrato ir degalų mišinys, skirtas brizantinių<br />
sprogstamųjų E tipo medžiagų gamybai tik po tolesnio apdirbimo, iki bus<br />
panaudoti.<br />
Emulsijų atveju mišinį dažniausiai sudaro: 60–85 % amonio nitrato; 5–30 %<br />
vandens; 2–8 % degalų; 0,5–4 % emulsiklio; 0–10 % tirpių ugnį gesinančių<br />
elementų ir trasuojančių priedų. Amonio nitratas iš dalies gali būti pakeistas<br />
kitomis neorganin÷mis nitratų druskomis.<br />
Suspensijų ir gelių atveju mišinį dažniausiai sudaro: 60–85 % amonio nitrato; 0–<br />
5 % natrio ar kalio perchlorato, 0–17 % heksamino nitrato ar monometilamino<br />
nitrato, 5–30 % vandens; 2–15 % degalų; 0,5–4 % tirštiklio; 0–10 % tirpių ugnį<br />
gesinančių elementų ir trasuojančiųjų priedų. Amonio nitratas iš dalies gali būti<br />
pakeistas kitomis neorganin÷mis nitratų druskomis.<br />
Medžiagos turi atitikti 8 bandymų serijos pagal Bandymų ir kriterijų vadovo<br />
I dalies 18 skyrių reikalavimus ir būti patvirtintos kompetentingos institucijos.<br />
310 Bandymų, aprašytų Bandymų ir kriterijų vadovo 38.3 poskirsnyje, reikalavimai<br />
netaikomi pramonin÷ms siuntoms, kurias sudaro ne daugiau kaip 100 elementų ar<br />
16
akumuliatorių, arba bandymui skirtiems elementų ar akumuliatorių pavyzdžiams,<br />
kai šie pavyzdžiai vežami bandyti, jei:<br />
a) šie elementai ir akumuliatoriai vežami išorin÷je taroje, pavyzdžiui,<br />
metaliniame, plastikiniame ar faneriniame būgne arba metalin÷je,<br />
plastikin÷je ar medin÷je d÷ž÷je, atitinkančioje I pakavimo grup÷s<br />
kriterijus; ir<br />
b) kiekvienas elementas ir akumuliatorius atskirai supakuotas į vidinę tarą,<br />
kuri sud÷ta išorin÷je taroje, ir apsuptas nedegia ir nelaidžia<br />
amortizuojančia medžiaga.<br />
311 Be kompetentingos institucijos patvirtinimo, išduoto pagal atitinkamų bandymų,<br />
atliktų pagal Bandymų ir kriterijų vadovo I dalį, rezultatus, medžiagos, jas<br />
priskyrus šiai pozicijai, neturi būti vežamos. Tara turi užtikrinti, kad bet kuriuo<br />
vežimo momentu procentin÷ skiediklio dalis nenukristų žemiau nei nustatyta<br />
kompetentingos institucijos patvirtinime.<br />
312 (Rezervuota).<br />
313 Medžiagos ir mišiniai, atitinkantys 8 klas÷s kriterijus, turi būti paženklinti<br />
papildomo pavojaus ženklu, atitinkančiu pavyzdį Nr. 8 (žr. 5.2.2.2.2 punktą).<br />
314 a) Šios medžiagos yra linkusios egzotermiškai skilti esant aukštai<br />
temperatūrai. Skilimą gali sukelti šiluma ar priemaišos (pvz., metalų<br />
(geležies, mangano, kobalto, magnio) milteliai ir jų junginiai);<br />
b) vežant šios medžiagos turi būti apsaugotos nuo tiesioginių saul÷s<br />
spindulių ir visų šilumos šaltinių bei sud÷tos pakankamai v÷dinamose<br />
vietose.<br />
315 Ši pozicija neturi būti taikoma 6.1 klas÷s medžiagoms, atitinkančioms<br />
I pakavimo grup÷s toksiškumo įkv÷pus kriterijus, aprašytus 2.2.61.1.8 punkte.<br />
316 Ši pozicija taikoma tik sausam kalcio hipochloritui, vežamam netrapių tablečių<br />
pavidalu.<br />
317 Sąvoka „dalioji-nekontroliuojama“ taikoma tik toms pakuot÷ms, kurios atitinka<br />
6.4.11.2 poskirsnį.<br />
318 Dokumentuose tinkamas krovinio pavadinimas turi būti papildomas techniniu<br />
pavadinimu (žr. 3.1.2.8 poskirsnį). Jei infekcin÷s medžiagos, kurios turi būti<br />
vežamos, yra nežinomos, bet numanoma, kad jos atitinka kriterijus, pagal kuriuos<br />
gali būti įtrauktos į A kategoriją ir priskirtos JT Nr. 2814 ar 2900, važtos<br />
dokumente po tinkamo krovinio pavadinimo lenktiniuose skliaustuose turi būti<br />
įrašomi žodžiai „infekcin÷ medžiaga, kaip manoma, A kategorijos“.<br />
319 Supakuotoms medžiagoms ir pakuot÷ms, pažym÷toms pagal P650 pakavimo<br />
instrukciją, jokie kiti ADR reikalavimai netaikomi.<br />
320 (Panaikinta).<br />
321 Šios saugojimo sistemos visada turi būti kvalifikuojamos kaip tos, kuriose yra<br />
vandenilio.<br />
322 Jei šie kroviniai vežami kaip netrapios tablet÷s, jie priskiriami <strong>II</strong>I pakavimo<br />
grupei.<br />
323 (Rezervuota).<br />
324 Jei koncentracija ne didesn÷ kaip 99 %, būtina šios medžiagos stabilizacija.<br />
325 Nedaliojo ar daliojo-nekontroliuojamo urano heksafluorido atveju ši medžiaga<br />
priskiriama JT Nr. 2978.<br />
326 Daliojo urano heksafluorido atveju ši medžiaga priskiriama JT Nr. 2977.<br />
17
327 Aerozolių atliekos, siunčiamos pagal 5.4.1.1.3 punktą, gali būti vežamos pagal<br />
šią poziciją perdirbti ar sunaikinti. Jų nebūtina apsaugoti, kad atsitiktinai<br />
neatsidarytų, jei numatytos atitinkamos priemon÷s, apsaugančios nuo per didelio<br />
sl÷gio ir pavojingos aplinkos. Brokuoti aerozoliai, išskyrus nesandarius ar labai<br />
deformuotus, turi būti pakuojami atitinkamai pagal pakavimo instrukciją P003 ir<br />
specialiąją pakavimo nuostatą PP87 arba pakavimo instrukciją LP02 ir<br />
specialiąją pakavimo nuostatą L2. Nesandarūs ar labai deformuoti aerozoliai<br />
vežami avarin÷je taroje, jei imtasi atitinkamų priemonių, užtikrinančių, kad<br />
nesusidarys per didelis sl÷gis.<br />
PASTABA. Vežant jūra brokuoti aerozoliai neturi būti vežami uždaruose<br />
konteineriuose.<br />
328 Ši pozicija taikoma kuro elementų kaset÷ms, įskaitant esančias įrangoje arba<br />
supakuotas su įranga. Kuro elementų kaset÷s, įmontuotos kuro elementų<br />
sistemoje arba kurios yra neatskiriama šios sistemos dalis, laikomos<br />
įmontuotomis įrangoje. Kuro elementų kaset÷ – tai gaminys, kuriame saugomas<br />
kuras, tiekiamas į kuro elementą per vožtuvą (-us), reguliuojantį (-čius) kuro<br />
tiekimą į kuro elementą. Kuro elementų kaset÷s, įskaitant tas, kurios įmontuotos<br />
įrangoje, turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad įprastomis vežimo<br />
sąlygomis iš jų netek÷tų kuras.<br />
Kuro elementų kasečių, kuriose kaip kuras naudojami skysčiai, konstrukcijos<br />
tipas turi be turinio nuot÷kio išlaikyti bandymą vidiniu sl÷giu esant 100 kPa<br />
(manometriniam) sl÷giui.<br />
Kiekvienas kuro elementų kasečių konstrukcijos tipas, išskyrus kuro elementų<br />
kasetes, turinčias vandenilio metalhidride, kurioms turi būti taikoma<br />
339 specialioji nuostata, neprarandant turinio turi išlaikyti kritimo iš 1,2 m<br />
aukščio ant kieto paviršiaus bandymą, paleidžiant kristi taip, kaip labiausiai<br />
tik÷tina, kad laikymo sistema bus pažeista.<br />
329 (Rezervuota).<br />
330 (Panaikinta).<br />
331 (Rezervuota).<br />
332 Magnio nitrato heksahidratui ADR reikalavimai netaikomi.<br />
333 Etanolio mišiniai su gazolinu, benzinu arba petroliu, skirti kibirkštinio uždegimo<br />
varikliams (pvz., automobiliams, stacionariesiems varikliams ir kitokiems<br />
varikliams) priskiriami šiai pozicijai nepaisant jų lakumo.<br />
334 Kuro elementų kaset÷je gali būti aktyviklis, tačiau tik tuomet, jei joje įmontuotos<br />
dvi viena su kita nesusijusios priemon÷s, apsaugančios, kad jis netyčia<br />
nesusimaišytų su kuru vežant.<br />
335 Kietų medžiagų, kurioms netaikomi ADR reikalavimai, ir aplinkai pavojingų<br />
skystų arba kietų medžiagų mišiniai priskiriami JT Nr. 3077 ir gali būti vežami<br />
kaip šios pozicijos krovinys, jei pakraunant medžiagas arba uždarant tarą arba<br />
transporto priemonę arba konteinerį nesimato ištek÷jusio skysčio. Visos<br />
transporto priemon÷s arba konteineriai, kuriuose kroviniai vežami suverstinai,<br />
turi būti sandarūs. Jei pakraunant mišinį arba uždarant tarą arba transporto<br />
priemonę arba konteinerį matosi ištek÷jusio skysčio, mišinys turi būti priskirtas<br />
JT Nr. 3082. Sandariems paketams ir gaminiams, kuriuose yra mažiau negu<br />
10 ml aplinkai pavojingo skysčio, absorbuoto kietoje medžiagoje, bet pakete ar<br />
gaminyje n÷ra nesusig÷rusio skysčio, arba kuriuose yra mažiau negu 10 g<br />
aplinkai pavojingos kietosios medžiagos, ADR reikalavimai netaikomi.<br />
336 Atskiros oro transportu vežamos nedegios kietos MSA-<strong>II</strong> arba MSA-<strong>II</strong>I<br />
medžiagos pakuot÷je aktyvumas neturi būti didesnis nei 3 000 A 2 .<br />
18
337 B(U) tipo ir B(M) tipo oro transportu vežamų pakuočių aktyvumas negali viršyti<br />
šių verčių:<br />
a) mažo dispersiškumo radioaktyviosios medžiagos – kaip nustatyta pakuot÷s<br />
konstrukcijos patvirtinimo sertifikate;<br />
b) specialiosios formos radioaktyviosios medžiagos – 3 000 A 1 arba 100 000<br />
A 2 (pagal tai, kuri vert÷ mažesn÷), arba<br />
c) bet kokios kitos radioaktyviosios medžiagos – 3 000 A 2 .<br />
338 Kiekviena kuro elementų kaset÷, vežama kaip šios pozicijos krovinys ir skirta<br />
suskystintoms liepsniosioms dujoms laikyti, turi atitikti šiuos reikalavimus:<br />
a) išlaikyti – nepraleisdama dujų ir nesprogdama – ne mažiau kaip du kartus<br />
didesnį sl÷gį negu turinio pusiausvyrinis sl÷gis esant 55 °C temperatūrai;<br />
b) joje negali būti daugiau negu 200 ml suskystintų liepsniųjų dujų, kurių<br />
garų sl÷gis ne didesnis negu 1 000 kPa esant 55 °C temperatūrai; ir<br />
c) išlaikyti 6.2.6.3.1 punkte aprašytą panardinimo į karštą vandenį bandymą.<br />
339 Kuro elementų kasečių, kuriose yra vandenilio metalhidride ir kurios vežamos<br />
kaip šios pozicijos krovinys, talpa matuojant pagal vandenį turi būti mažesn÷<br />
arba lygi 120 ml.<br />
Sl÷gis kuro elementų kaset÷je negali būti didesnis negu 5 MPa esant 55 °C<br />
temperatūrai. Jos konstrukcijos tipas turi išlaikyti – nepraleisdamas dujų ir<br />
nesutrūkdamas – du kartus didesnį sl÷gį negu kaset÷s projektinis sl÷gis esant<br />
55 °C temperatūrai arba 200 kPa didesnį sl÷gį negu kaset÷s projektinis sl÷gis<br />
esant 55 °C temperatūrai, pagal tai, kuri vert÷ didesn÷. Sl÷gis, kuriuo atliekamas<br />
šis bandymas, naudojamas kritimo bandyme bei cikliniame bandyme sl÷giu<br />
naudojant vandenilį ir vadinamas „mažiausiu korpuso trūkio sl÷giu“.<br />
Kuro elementų kaset÷s turi būti pripildomos laikantis gamintojo nurodymų.<br />
Gamintojas su kiekviena kuro elementų kasete turi pateikti šią informaciją:<br />
a) kokias patikrinimo procedūras reikia atlikti prieš pripildant kuro elementų<br />
kasetę pirmą kartą ir pakartotinai;<br />
b) kokių atsargos priemonių laikytis ir apie kokius galimus pavojus žinoti;<br />
c) kaip nustatyti, kad pasiekta nominalioji talpa;<br />
d) mažiausio ir didžiausio sl÷gio intervalas;<br />
e) mažiausios ir didžiausios temperatūros intervalas, ir<br />
f) visi kiti reikalavimai d÷l pirmo ir pakartotinio pripildymo, įskaitant<br />
pirmam ir pakartotiniam pripildymui naudojamos įrangos tipą.<br />
Kuro elementų kaset÷s turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad<br />
įprastomis vežimo sąlygomis kuras nenutek÷tų. Kiekvienas atskiras kaset÷s<br />
konstrukcijos tipas, įskaitant kasetes, kurios yra neatskiriama kuro elemento<br />
dalis, turi išlaikyti šiuos bandymus:<br />
Kritimo bandymas<br />
Kritimo iš 1,8 m aukščio ant kieto paviršiaus bandymas atliekamas iš keturių<br />
skirtingų pad÷čių:<br />
a) vertikaliai tuo galu, kuriame yra uždaromasis vožtuvas;<br />
b) vertikaliai kitu galu, nei tuo, kuriame yra uždaromasis vožtuvas;<br />
c) horizontaliai ant 38 mm skersmens plieno strypo, laikant šio strypo<br />
smaigalį nukreiptą į viršų,<br />
d) 45° kampu tuo galu, kuriame yra uždaromasis vožtuvas.<br />
19
Turinys neturi nutek÷ti; tai nustatoma visose galimose nuot÷kio vietose naudojant<br />
muilo tirpalą arba kitomis lygiavert÷mis priemon÷mis, kai kaset÷ užpildyta iki jos<br />
nominalaus pripildymo sl÷gio. Tuomet kuro elementų kaset÷ hidrostatiškai<br />
spaudžiama tol, kol sulaužoma. Užregistruotas trūkio sl÷gis turi būti didesnis<br />
negu 85 % mažiausio korpuso trūkio sl÷gio.<br />
Atsparumo ugniai bandymas<br />
Su kuro elementų kasete, pripildyta vandenilio iki jos nominaliosios talpos, turi<br />
būti atliekamas atsparumo ugniai bandymas. Laikoma, kad kaset÷, kurioje pagal<br />
konstrukciją gali būti įrengtas ventiliavimo įtaisas, išlaik÷ atsparumo ugniai<br />
bandymą, jei:<br />
a) vidinis sl÷gis sumaž÷ja iki nulinio manometrinio sl÷gio, o kaset÷<br />
nesutrūksta, arba<br />
b) kaset÷ išbūna ugnyje ne mažiau kaip 20 minučių nesutrūkdama.<br />
Ciklinis bandymas sl÷giu naudojant vandenilį<br />
Šio bandymo paskirtis – įsitikinti, ar naudojant kuro elementų kasetę<br />
neviršijamos jos projektinio įtempio ribos.<br />
Su kuro elementų kasete turi būti atliekamas ciklas bandymų, kurių metu ji<br />
pripildoma nuo ne didesn÷s negu 5 % nominaliosios talpos pagal vandenilį iki ne<br />
mažesn÷s negu 95 % nominaliosios talpos pagal vandenilį, paskui v÷l ištuštinama<br />
iki ne didesn÷s negu 5 % nominaliosios talpos pagal vandenilį. Pripildoma<br />
taikant nominalųjį pripildymo sl÷gį, o temperatūra palaikoma, neviršijant<br />
eksploatacin÷s temperatūros ribų. Šis ciklas kartojamas ne mažiau kaip 100 kartų.<br />
Po šio ciklinio bandymo kuro elementų kaset÷ pripildoma ir išmatuojama, kiek<br />
vandens ji išstūm÷. Laikoma, kad kaset÷s konstrukcija išlaik÷ ciklinį bandymą<br />
sl÷giu naudojant vandenilį, jei jos išstumto vandens tūris neviršija tūrio vandens,<br />
išstumto iš kaset÷s, su kuria ciklinis bandymas nebuvo atliktas, kai ji buvo<br />
pripildyta iki 95 % nominaliosios talpos ir veikiama sl÷giu, lygiu 75 % jos<br />
mažiausio korpuso trūkio sl÷gio.<br />
Gamybinio sandarumo bandymas<br />
Kiekviena kuro elementų kaset÷ turi būti išbandoma, ar n÷ra pralaidi; bandymas<br />
atliekamas esant 15 °C ± 5 °C temperatūrai ir nominaliajam kaset÷s pripildymo<br />
sl÷giui. Turinys neturi nutek÷ti; tai nustatoma visose galimose nuot÷kio vietose<br />
naudojant muilo tirpalą arba kitomis lygiavert÷mis priemon÷mis.<br />
Ant kiekvienos kuro elementų kaset÷s turi būti ilgalaik÷ žyma, kurioje pateikta ši<br />
informacija:<br />
a) nominalusis pripildymo sl÷gis, išreikštas MPa;<br />
b) gamintojo suteiktas kuro elementų kasečių serijos numeris arba unikalus<br />
identifikavimo numeris; ir<br />
c) galiojimo pabaiga, nustatyta pagal ilgiausią galimą eksploatacijos laiką<br />
(metai keturiais skaitmenimis; m÷nuo dviem skaitmenimis).<br />
340 Cheminių medžiagų rinkiniai, pirmosios pagalbos rinkiniai ir poliesterių dervų<br />
rinkiniai, kurių vidin÷je taroje yra pavojingų medžiagų, kai neviršijamos atskirų<br />
medžiagų nekontroliuojamiems kiekiams taikomos kiekio ribos, kaip nurodyta<br />
3.2 skyriaus A lentel÷s 7b stulpelyje, gali būti vežami pagal 3.5 skyriaus<br />
nuostatas. 5.2 klas÷s medžiagos, nors ir 3.2 skyriaus A lentel÷s 7b stulpelyje n÷ra<br />
atskirai nurodyta, kad jos gali būti vežamos nekontroliuojamais kiekiais, gali būti<br />
vežamos tokiuose rinkiniuose ir joms priskiriamas E2 kodas<br />
(žr. 3.5.1.2 poskirsnį).<br />
341-499 (Rezervuota)<br />
20
500 JT Nr. 3064 nitroglicerinas, ištirpintas alkoholyje, kurio sud÷tyje yra daugiau<br />
kaip 1 %, bet ne daugiau kaip 5 % nitroglicerino, supakuotas pagal<br />
4.1.4.1 poskirsnio P300 pakavimo instrukciją, yra 3 klas÷s medžiaga.<br />
501 D÷l naftaleno, išlydyto, žr. JT Nr. 2304.<br />
502 JT Nr. 2006 plastikas, nitroceliulioz÷s pagrindu, savaime įkaistantis, k.n., ir<br />
2002 celiuloidas, atliekos, yra 4.2 klas÷s medžiagos.<br />
503 D÷l baltojo ar geltonojo fosforo, išlydyto, žr. JT Nr. 2447.<br />
504 JT Nr. 1847 kalio sulfidas, hidratuotas, kurio sud÷tyje yra ne mažiau kaip 30 %<br />
kristalizacinio vandens, JT Nr. 1849 natrio sulfidas, hidratuotas, kuriame yra ne<br />
mažiau kaip 30 % kristalizacinio vandens, JT Nr. 2949 natrio rūgštusis sulfidas,<br />
hidratuotas, kuriame yra ne mažiau kaip 25 % kristalizacinio vandens, yra<br />
8 klas÷s medžiagos.<br />
505 JT Nr. 2004 magnio diamidas yra 4.2 klas÷s medžiaga.<br />
506 Šarminių žemių metalai ir šarminių žemių metalų lydiniai, piroforiniai, yra<br />
4.2 klas÷s medžiagos.<br />
JT Nr. 1869 magnis ar magnio lydiniai, kurių sud÷tyje yra daugiau kaip 50 %<br />
magnio granulių drožlių ar juostų pavidalu, yra 4.1 klas÷s medžiagos.<br />
507 JT Nr. 3048 aliuminio fosfido pesticidas su papildais, l÷tinančiais toksiškų<br />
liepsniųjų dujų išsiskyrimą, yra 6.1 klas÷s medžiagos.<br />
508 JT Nr. 1871 titano hidridas ir JT Nr. 1437 cirkonio hidridas yra 4.1 klas÷s<br />
medžiagos. JT Nr. 2870 aliuminio borhidridas yra 4.2 klas÷s medžiaga.<br />
509 JT Nr. 1908 aliuminio borhidridas yra 8 klas÷s medžiaga.<br />
510 JT Nr. 1755 chromo rūgšties tirpalas yra 8 klas÷s medžiaga.<br />
511 JT Nr. 1625 gyvsidabrio nitratas, JT Nr. 1627 gyvsidabrio nitratas ir JT Nr. 2727<br />
talio nitratas yra 6.1 klas÷s medžiagos. Torio nitratas, kietas, uranilo nitrato<br />
heksahidrato tirpalas ir uranilo nitratas yra 7 klas÷s medžiagos.<br />
512 JT Nr. 1730 stibio pentachloridas, skystas, JT Nr. 1731 stibio pentachlorido<br />
tirpalas, JT Nr. 1732 stibio pentafluoridas ir JT Nr. 1733 stibio trichloridas yra<br />
8 klas÷s medžiagos.<br />
513 JT Nr. 0224 bario azidas, sausas arba sudr÷kintas, kurio sud÷tyje yra mažiau kaip<br />
50 % (mas÷s) vandens, yra 1 klas÷s medžiaga. JT Nr. 1571 bario azidas,<br />
sudr÷kintas, yra 4.1 klas÷s medžiaga. JT Nr. 1854 bario lydiniai, piroforiniai, yra<br />
4.2 klas÷s medžiagos. JT Nr. 1445 bario chloratas, kietas, JT Nr. 1446 bario<br />
nitratas, JT Nr. 1447 bario perchloratas, kietas, JT Nr. 1448 bario permanganatas,<br />
JT Nr. 1449 bario peroksidas, JT Nr. 2719 bario bromatas ir JT Nr. 2741 bario<br />
hipochloritas, kurio sud÷tyje yra daugiau kaip 22 % aktyviojo chloro,<br />
JT Nr. 3405 bario chlorato tirpalas ir JT Nr. 3406 bario perchlorato tirpalas yra<br />
5.1 klas÷s medžiagos. JT Nr. 1565 bario cianidas ir JT Nr. 1884 bario oksidas yra<br />
6.1 klas÷s medžiagos.<br />
514 JT Nr. 2464 berilio nitratas yra 5.1 klas÷s medžiaga.<br />
515 JT Nr. 1581 chlorpikrino ir metilbromido mišinys ir JT Nr. 1582 chlorpikrino ir<br />
metilbromido mišinys yra 2 klas÷s medžiagos.<br />
516 JT Nr. 1912 metilchlorido ir metilenchlorido mišinys yra 2 klas÷s medžiaga.<br />
517 JT Nr. 1690 natrio fluoridas, kietas, JT Nr. 1812 kalio fluoridas, kietas,<br />
JT Nr. 2505 amonio fluoridas, JT Nr. 2674 natrio fluorosilikatas ir JT Nr. 2856<br />
fluorsilikatai, k.n., JT Nr. 3415 natrio fluorido tirpalas ir JT Nr. 3422 kalio<br />
fluoridas tirpalas yra 6.1 klas÷s medžiagos.<br />
21
518 JT Nr. 1463 chromo trioksidas, bevandenis (chromo rūgštis, kieta), yra 5.1 klas÷s<br />
medžiaga.<br />
519 JT Nr. 1048 bromo vandenilis, bevandenis, yra 2 klas÷s medžiaga.<br />
520 JT Nr. 1050 chloro vandenilis, bevandenis, yra 2 klas÷s medžiaga.<br />
521 Kieti chloritai ir hipochloritai yra 5.1 klas÷s medžiagos.<br />
522 JT Nr. 1873 perchlorato rūgštis, kurios sud÷tyje yra daugiau kaip 50 % (mas÷s),<br />
bet ne daugiau kaip 72 % (mas÷s) rūgšties, yra 5.1 klas÷s medžiaga. Perchloro<br />
rūgšties vandeninį tirpalą, kurio sud÷tyje yra daugiau kaip 72 % (mas÷s)<br />
grynosios rūgšties, ar perchloro rūgšties tirpalus su bet kokiu kitu skysčiu,<br />
išskyrus vandenį, vežti draudžiama.<br />
523 JT Nr. 1382 kalio sulfidas, bevandenis, ir JT Nr. 1385 natrio sulfidas,<br />
bevandenis, arba natrio sulfidas, kurio sud÷tyje yra mažiau kaip 30 %<br />
kristalizacinio vandens, ir JT Nr. 2318 natrio rūgštusis sulfidas, kurio sud÷tyje<br />
yra mažiau kaip 25 % kristalizuoto vandens, yra 4.2 klas÷s medžiagos.<br />
524 JT Nr. 2858 baigti cirkonio gaminiai, kurių storis 18 mm ar daugiau, yra<br />
4.1 klas÷s medžiagos.<br />
525 Neorganinių cianidų tirpalai su bendru didesniu kaip 30 % cianido jonų kiekiu<br />
turi būti priskirti I pakavimo grupei, tirpalai su bendru cianidų kiekiu, didesniu<br />
kaip 3 % ir mažesniu kaip 30 %, – <strong>II</strong> pakavimo grupei, o tirpalai su bendru<br />
cianidų kiekiu, didesniu kaip 0,3 % ir mažesniu kaip 3 %, – <strong>II</strong>I pakavimo grupei.<br />
526 JT Nr. 2000 celiulioidas priskiriamas 4.1 klasei.<br />
528 JT Nr. 1353 pluoštas arba audinys, įmirkytas nedidelį kiekį nitratų turinčioje<br />
nitroceliulioz÷je, savaime neįkaistantis, yra 4.1 klas÷s medžiaga.<br />
529 JT Nr. 0135 gyvsidabrio fulminatas, sudr÷kintas, kurio sud÷tyje yra ne mažiau<br />
kaip 20 % (mas÷s) vandens ar vandens ir alkoholio, yra 1 klas÷s medžiaga.<br />
Gyvsidabrio chloridas (kalomelis) yra 9 klas÷s medžiaga (JT Nr. 3077).<br />
530 JT Nr. 3293 hidrazinas, vandeninis tirpalas, kurio sud÷tyje yra ne daugiau kaip<br />
37 % (mas÷s) hidrazino, yra 6.1 klas÷s medžiaga.<br />
531 Mišiniai, kurių pliūpsnio temperatūra žemesn÷ kaip 23 °C ir kurių sud÷tyje yra<br />
daugiau kaip 55 % nitroceliulioz÷s, nepaisant azoto kiekio, arba kurių sud÷tyje<br />
yra ne daugiau kaip 55 % nitroceliulioz÷s, turinčios daugiau kaip 12,6 % (sausos<br />
mas÷s) azoto, yra 1 klas÷s (žr. JT Nr. 0340 ar 0342) ar 4.1 klas÷s krovinys.<br />
532 JT Nr. 2672 amoniako tirpalas, kuriame yra daugiau kaip 10 %, bet ne daugiau<br />
kaip 35 % amoniako, yra 8 klas÷s medžiaga.<br />
533 JT Nr. 1198 formaldehido tirpalas, liepsnusis, yra 3 klas÷s medžiaga.<br />
Formaldehido tirpalams, neliepsniems, kuriuose yra mažiau kaip 25 %<br />
formaldehido, ADR reikalavimai netaikomi.<br />
534 Nors kai kuriomis klimatin÷mis sąlygomis benzino (gazolino) garų sl÷gis 50 °C<br />
temperatūroje yra didesnis kaip 110 kPa (1,10 baro), bet ne didesnis kaip 150 kPa<br />
(1,50 baro), jis turi būti laikomas medžiaga, kurios garų sl÷gis 50 °C<br />
temperatūroje ne didesnis kaip 110 kPa (1,10 baro).<br />
535 JT Nr. 1469 švino nitratas, JT Nr. 1470 švino perchloratas, kietas, ir JT Nr. 3408<br />
švino perchlorato tirpalas yra 5.1 klas÷s medžiagos.<br />
536 D÷l naftalino, kieto, žr. JT Nr. 1334.<br />
537 JT Nr. 2869 titano trichlorido mišinys, nepiroforinis, yra 8 klas÷s medžiaga.<br />
538 D÷l sieros (kieto būvio) žr. JT Nr. 1350.<br />
539 Izocianatų tirpalai, kurių pliūpsnio temperatūra žemesn÷ kaip 23 °C, yra<br />
6.1 klas÷s medžiagos.<br />
22
540 JT Nr. 1326 hafnio milteliai, sudr÷kinti, JT Nr. 1352 titano milteliai, sudr÷kinti,<br />
ar JT Nr. 1358 ciskonio milteliai, sudr÷kinti, kurių sud÷tyje yra ne mažiau kaip<br />
25 % vandens, yra 4.1 klas÷s medžiagos.<br />
541 Nitroceliulioz÷s mišiniai, kuriuose vandens, alkoholio ar plastifikatoriaus kiekis<br />
mažesnis už nustatytas ribas, yra 1 klas÷s medžiagos.<br />
542 Talkas su tremolitu ir (ar) aktinolitu yra priskirtas šiai pozicijai.<br />
543 JT Nr. 1005 amoniakas, bevandenis, JT Nr. 3318 amoniako tirpalai, kurio<br />
sud÷tyje yra daugiau kaip 50 % amoniako, ir JT Nr. 2073 amoniako tirpalai,<br />
kuriuose yra daugiau kaip 35 %, bet mažiau kaip 50 % amoniako, yra 2 klas÷s<br />
medžiagos. Amoniako tirpalams, kuriuose yra mažiau kaip 10 % amoniako, ADR<br />
reikalavimai netaikomi.<br />
544 JT Nr. 1032 dimetilaminas, bevandenis, JT Nr. 1036 etilaminas, JT Nr. 1061<br />
metilaminas, bevandenis, ir JT Nr. 1083 trimetilaminas, bevandenis, yra 2 klas÷s<br />
medžiagos.<br />
545 JT Nr. 0401 dipikrilsulfidas, sudr÷kintas, kurio sud÷tyje yra mažiau kaip 10 %<br />
(mas÷s) vandens, yra 1 klas÷s medžiaga.<br />
546 JT Nr. 2009 cirkonis, sausas, lakštais, atraižomis arba spiralin÷s vielos rit÷mis,<br />
kurio storis ne mažesnis kaip 18 µm, yra 4.2 klas÷s medžiaga. Cirkoniui, sausam,<br />
lakštais, atraižomis arba spiralin÷s vielos rit÷mis, kurio storis 254 µm ar didesnis,<br />
ADR reikalavimai netaikomi.<br />
547 JT Nr. 2210 manebas ar JT Nr. 2210 manebo preparatai, savaime įkaistančios<br />
formos, yra 4.2 klas÷s medžiagos.<br />
548 Chlorsilanai, kurie liesdamiesi su vandeniu išskiria liepsniąsias dujas, yra<br />
4.3 klas÷s medžiagos.<br />
549 Chlorsilanai, kurių pliūpsnio temperatūra mažesn÷ kaip 23 °C ir kurie,<br />
liesdamiesi su vandeniu, neišskiria liepsniųjų dujų, yra 3 klas÷s medžiagos.<br />
Chlorsilanai, kurių pliūpsnio temperatūra lygi ar didesn÷ kaip 23 °C ir kurie,<br />
liesdamiesi su vandeniu, neišskiria liepsniųjų dujų, yra 8 klas÷s medžiagos.<br />
550 JT Nr. 1333 ceris, plokštel÷s, luitai, strypeliai, yra 4.1 klas÷s medžiaga.<br />
551 Šių izocianatų tirpalai, kurių pliūpsnio temperatūra 23 °C, yra 3 klas÷s<br />
medžiagos.<br />
552 Metalai ir metalų lydiniai milteliais ar kitos liepsniosios formos, galintys savaime<br />
užsidegti, yra 4.2 klas÷s medžiagos. Metalai ir metalų lydiniai milteliais ar kitos<br />
liepsniosios formos, kurie liesdamiesi su vandeniu išskiria liepsniąsias dujas, yra<br />
4.3 klas÷s medžiagos.<br />
553 Šis vandenilio peroksido ir peroksiacto rūgšties mišinys bandant laboratorijoje<br />
(žr. Bandymų ir kriterijų vadovo <strong>II</strong> dalies 20 skyrių) neturi detonuoti kavitacijos<br />
būvyje, būti veikiamas deflagracijos ir įkaitęs, uždaroje erdv÷je neturi kelti<br />
sprogimo pavojaus. Junginys turi būti termiškai stabilus (savigreit÷jančio skilimo<br />
temperatūra 50 kg pakuot÷ms turi būti 60 °C ar aukštesn÷), o desensibilizacijai<br />
turi būti naudojamas su peroksiacto rūgštimi suderinamas skystis. Šių kriterijų<br />
neatitinkantis junginys turi būti laikomas 5.2 klas÷s medžiaga (žr. Bandymų ir<br />
kriterijų vadovo <strong>II</strong> dalies 20.4.3 g punktą).<br />
554 Metalų hidridai, kurie liesdamiesi su vandeniu išskiria liepsniąsias dujas, yra<br />
4.3 klas÷s medžiagos. JT Nr. 2870 aliuminio borhidridas ar 2870 aliuminio<br />
borhidridas įrenginiuose yra 4.2 klas÷s medžiagos.<br />
555 Metalų dulk÷s ar milteliai, savaime neužsidegantys, netoksiški, kurie liesdamiesi<br />
su vandeniu išskiria liepsniąsias dujas, yra 4.3 klas÷s medžiagos.<br />
23
556 Metaloorganiniai junginiai ar jų tirpalai, savaime užsidegantys, yra 4.2 klas÷s<br />
medžiagos. Liepsnūs tirpalai su metaloorganiniais junginiais tokios<br />
koncentracijos, kurioje, liesdamiesi su vandeniu, neišskiria pavojingų kiekių<br />
liepsniųjų dujų ir savaime neužsidega, yra 3 klas÷s medžiagos.<br />
557 Metalų dulk÷s ir milteliai, piroforiniai, yra 4.2 klas÷s medžiagos.<br />
558 Metalai ir metalų lydiniai, piroforiniai, yra 4.2 klas÷s medžiagos. Metalai ir<br />
metalų lydiniai, kurie liesdamiesi su vandeniu neišskiria liepsniųjų dujų ir n÷ra<br />
piroforiniai ar savaime įkaistantys, bet kurie lengvai užsidega, yra 4.1 klas÷s<br />
medžiagos.<br />
559 Hipochlorito ir amonio druskų mišinius vežti draudžiama. JT Nr. 1791<br />
hipochlorito tirpalas yra 8 klas÷s medžiaga.<br />
560 JT Nr. 3257 skystis, aukštesn÷s temperatūros, k.n., vežamas 100 °C ar<br />
aukštesn÷je temperatūroje, o medžiaga, kai pliūpsnio temperatūra yra žemesn÷ už<br />
pliūpsnio temperatūrą (įskaitant išlydytus metalus ir išlydytas druskas), yra<br />
9 klas÷s medžiagos.<br />
561 Chlorformiatai su vyraujančiomis ÷džiomis savyb÷mis yra 8 klas÷s medžiagos.<br />
562 Savaime užsidegantys metaloorganiniai junginiai yra 4.2 klas÷s medžiagos. Su<br />
vandeniu reaguojantys metaloorganiniai junginiai, liepsnūs, yra 4.3 klas÷s<br />
medžiagos.<br />
563 JT Nr. 1905 seleno rūgštis yra 8 klas÷s medžiaga.<br />
564 JT Nr. 2443 vanadžio oksitrichloridas, JT Nr. 2444 vanadžio tetrachloridas ir<br />
JT Nr. 2475 vanadžio trichloridas yra 8 klas÷s medžiagos.<br />
565 Nenurodytos atliekos, susidariusios d÷l medicininio ar veterinarinio žmonių ar<br />
gyvūnų gydymo, biologinių tyrimų, ir kuriose n÷ra 6.2 klas÷s medžiagų,<br />
priskiriamos šiai pozicijai. Dezinfekuotos ligoninių atliekos ar atliekos,<br />
susidariusios d÷l biologinių tyrimų, kuriose anksčiau buvo infekcinių medžiagų,<br />
yra 6.2 klas÷s medžiagos.<br />
566 JT Nr. 2030 hidrazino vandeninis tirpalas arba JT Nr. 2030 hidrazino vandeninis<br />
tirpalas, kuriame yra ne mažiau kaip 37 % (mas÷s), bet ne daugiau kaip 64 %<br />
(mas÷s) hidrazino, yra 8 klas÷s medžiagos.<br />
567 Mišiniai, kurių sud÷tyje yra daugiau kaip 21 % (tūrio) deguonies, turi būti<br />
klasifikuojami kaip oksiduojantys.<br />
568 Bario azidas, kuriame vandens kiekis mažesnis už nustatytą ribą, yra 1 klas÷s<br />
medžiaga, JT Nr. 0224.<br />
569−579 (Rezervuota)<br />
580 Cisternin÷s transporto priemon÷s, specialiosios transporto priemon÷s ir transporto<br />
priemon÷s su specialiąja įranga, skirtos suverstiniems kroviniams vežti , iš abiejų<br />
šonų ir galo turi būti paženklintos 5.3.3 skirsnyje aprašytu ženklu. Konteinerin÷s<br />
cisternos, kilnojamosios cisternos, specialūs konteineriai ar konteineriai su<br />
specialia įranga, skirti suverstiniems kroviniams vežti, turi būti paženklinti šiuo<br />
ženklu iš abiejų šonų ir iš abiejų galų.<br />
581 Ši pozicija apima metilacetileno ir propadieno mišinius su angliavandeniliais,<br />
kuriuose kaip:<br />
mišinyje P1, yra ne daugiau kaip 63 % (tūrio) propadieno ir ne daugiau kaip<br />
24 % (tūrio) propano ir propileno, kai C 4 –prisotinto angliavandenilio dalis ne<br />
mažesn÷ kaip 14 % (tūrio); ir<br />
mišinyje P2, yra ne daugiau kaip 48 % (tūrio) metilacetileno ir propadieno ir ne<br />
daugiau kaip 50 % (tūrio) propano ir propileno, kai C 4 –prisotinto<br />
angliavandenilio dalis ne mažesn÷ kaip 5 % (tūrio),<br />
24
taip pat tokius kaip propadieno mišiniai su 1–4 % metilacetileno.<br />
Kai būtina, siekiant kad atitiktų važtos dokumento reikalavimus<br />
(5.4.1.1 poskirsnis), sąvoka „Mišinys P1“ ar „Mišinys P2“ gali būti vartojamos<br />
kaip techninis pavadinimas.<br />
582 Be to, ši pozicija apima dujų mišinius, pažym÷tus raide R ..., kurių kaip:<br />
mišinio F1, garų sl÷gis 70 °C temperatūroje neviršija 1,3 MPa (13 barų), o tankis<br />
50 °C temperatūroje ne mažesnis už dichlorfluormetano tankį (1,30 kg/l);<br />
mišinio F2, garų sl÷gis 70 °C temperatūroje neviršija 1,9 MPa (19 barų), o tankis<br />
50 °C temperatūroje ne mažesnis už dichlorfluormetano tankį (1,21 kg/l);<br />
mišinio F3, garų sl÷gis 70 °C temperatūroje neviršija 3 MPa (30 barų), o tankis<br />
50 °C temperatūroje ne mažesnis už chlordifluormetano tankį (1,09 kg/l).<br />
PASTABA. Trichlorfluormetanas (šaldomosios dujos R 11), 1,1,2-trichlor-1,2,2-<br />
trifluoretanas (šaldomosios dujos R 113), 1,1,1-trichlor-2,2,2-trifluoretanas<br />
(šaldomosios dujos R 113a), 1-chlor-1,2,2-trifluoretanas (šaldomosios dujos<br />
R 133) ir 1-chlor-1,1,2-trifluoretanas (šaldomosios dujos R 133b) n÷ra 2 klas÷s<br />
medžiagos. Tačiau jos gali būti mišinių F 1–F 3 sud÷tyje.<br />
Kai būtina, siekiant kad atitiktų važtos dokumento reikalavimus<br />
(5.4.1.1 poskirsnis), sąvokos „Mišinys F1“, „Mišinys F2“ ar „Mišinys F3“ gali<br />
būti vartojamos kaip techninis pavadinimas.<br />
583 Be to, ši pozicija apima mišinius, kurių kaip:<br />
mišinio A, garų sl÷gis 70 °C temperatūroje neviršija 1,1 MPa (11 barų), o tankis<br />
50 °C temperatūroje ne mažesnis kaip 0,525 kg/l;<br />
mišinio A01, garų sl÷gis 70 °C temperatūroje neviršija 1,6 MPa (16 barų), o<br />
santykinis tankis 50 °C temperatūroje ne mažesnis kaip 0,516 kg/l;<br />
mišinio A02, garų sl÷gis 70 °C temperatūroje neviršija 1,6 MPa (16 barų), o<br />
santykinis tankis 50 °C temperatūroje ne mažesnis kaip 0,505 kg/l;<br />
mišinio A0, garų sl÷gis 70 °C temperatūroje neviršija 1,6 MPa (16 barų), o tankis<br />
50 °C temperatūroje ne mažesnis kaip 0,495 kg/l;<br />
mišinio A1, garų sl÷gis 70 °C temperatūroje neviršija 2,1 MPa (21 barų), o tankis<br />
50 °C temperatūroje ne mažesnis kaip 0,485 kg/l;<br />
mišinio B1, garų sl÷gis 70 °C temperatūroje neviršija 2,6 MPa (26 barų), o<br />
santykinis tankis 50 °C temperatūroje ne mažesnis kaip 0,474 kg/l;<br />
mišinio B2, garų sl÷gis 70 °C temperatūroje neviršija 2,6 MPa (26 barų), o<br />
santykinis tankis 50 °C temperatūroje ne mažesnis kaip 0,463 kg/l;<br />
mišinio B, garų sl÷gis 70 °C temperatūroje neviršija 2,6 MPa (26 barų), o tankis<br />
50 °C temperatūroje ne mažesnis kaip 0,450 kg/l;<br />
mišinio C, garų sl÷gis 70 °C temperatūroje neviršija 3,1 MPa (31 barų), o<br />
santykinis tankis 50 °C temperatūroje ne mažesnis kaip 0,440 kg/l.<br />
Kai būtina, siekiant kad atitiktų važtos dokumento reikalavimus<br />
(5.4.1.1 poskirsnis), kaip techninis pavadinimas gali būti vartojamos šios<br />
sąvokos:<br />
- „Mišinys A“ ar „Butanas“;<br />
- „Mišinys A01“ ar „Butanas“;<br />
- „Mišinys A02“ ar „Butanas“;<br />
- „Mišinys A0“ ar „Butanas“;<br />
- „Mišinys A1“;<br />
25
- „Mišinys B1“;<br />
- „Mišinys B2“;<br />
- „Mišinys B“;<br />
- „Mišinys C“ ar „Propanas“.<br />
Vežant cisternose, prek÷s pavadinimas „butanas“ ar „propanas“ gali būti<br />
vartojamas tik kaip papildomas.<br />
584 Šioms dujoms ADR reikalavimai netaikomi, jei:<br />
- jos yra dujinio būvio;<br />
- jose yra ne daugiau kaip 0,5 % oro;<br />
- laikomos metalin÷se kapsul÷se be defektų, galinčių sumažinti jų patvarumą;<br />
- užtikrintas kapsul÷s uždarymo įtaiso sandarumas;<br />
- kapsul÷je yra ne daugiau kaip 25 g šių dujų;<br />
- kapsul÷je yra ne daugiau kaip 0,75 g šių dujų 1 cm 3 talpos.<br />
585 Cinoberiui ADR reikalavimai netaikomi.<br />
586 Hafnio, titano ir cirkonio milteliuose turi būti ma<strong>tomas</strong> vandens perteklius.<br />
Hafnio, titano ir cirkonio milteliams, sudr÷kintiems, gautiems mechaniniu būdu,<br />
kai dalelių dydis 53 µm ir daugiau, ar gautiems cheminiu būdu, kai dalelių dydis<br />
840 µm ir daugiau, ADR reikalavimai netaikomi.<br />
587 Bario steratui ir bario titanatui ADR reikalavimai netaikomi.<br />
588 Kietiems hidratuotiems aliuminio bromidui ir aliuminio chloridui ADR<br />
reikalavimai netaikomi.<br />
589 Kalcio hipochlorito mišiniams, sausiems, turintiems ne daugiau kaip 10 %<br />
aktyviojo chloro, ADR reikalavimai netaikomi.<br />
590 Geležies chlorido heksahidratui ADR reikalavimai netaikomi.<br />
591 Švino sulfatui, kuriame yra ne daugiau kaip 3 % laisvos rūgšties, ADR<br />
reikalavimai netaikomi.<br />
592 Tuščiai neišvalytai tarai (įskaitant tuščius NKVTK ir didelę tarą), tuščioms<br />
cisternin÷ms transporto priemon÷ms, tuščioms nuimamosioms cisternoms,<br />
tuščioms kilnojamosioms cisternoms, tuščioms konteinerin÷ms cisternoms ir<br />
tuštiems mažiesiems konteineriams, kuriuose buvo ši medžiaga, ADR<br />
reikalavimai netaikomi.<br />
593 Šioms dujoms, skirtoms atšaldyti, pavyzdžiui, medicininiams ir biologiniams<br />
m÷giniams, jei jos laikomos induose su dvigubomis sienel÷mis, atitinkančiuose<br />
4.1.4.1 poskirsnyje nurodytos P203 (12) pakavimo instrukcijos nuostatas, ADR<br />
reikalavimai netaikomi.<br />
594 Toliau nurodytiems gaminiams, pagamintiems ir pripildytiems pagal<br />
gaminančiosios šalies taisykles ir supakuotiems į tvirtą išorinę tarą, ADR<br />
reikalavimai netaikomi:<br />
- JT Nr. 1044 gesintuvai su apsauga nuo savaiminio suveikimo;<br />
- JT Nr. 3164 gaminiai, sl÷giniai, pneumatiniai arba hidrauliniai, sukonstruoti<br />
taip, kad atlaikytų apkrovas, viršijančias vidinį dujų sl÷gį, d÷l j÷gų<br />
perdavimo, būdingo atsparumui, ar konstrukcijos.<br />
596 Kadmio pigmentams, pavyzdžiui, kadmio sulfidams, kadmio sulfoselenidams ir<br />
kadmio aukštesniųjų riebiųjų rūgščių druskoms (pvz., kadmio steratas), ADR<br />
reikalavimai netaikomi.<br />
26
597 Acto rūgšties tirpalams, kurių sud÷tyje ne daugiau kaip 10 % (mas÷s) grynosios<br />
rūgšties, ADR reikalavimai netaikomi.<br />
598 ADR reikalavimai netaikomi:<br />
a) naujiems elektros akumuliatoriams, , jei:<br />
- jie įtvirtinti taip, kad negal÷tų slysti, nukristi ar būti pažeisti;<br />
- juose sumontuoti k÷limo įtaisai, nebent jie tinkamai sukrauti<br />
rietuv÷mis, pvz., ant pad÷klų;<br />
- jų išoriniame paviršiuje n÷ra jokių pavojingų rūgščių ar šarmų<br />
likučių;<br />
- jie apsaugoti nuo trumpojo elektros jungimo;<br />
b) naudotiems akumuliatoriams, elektros akumuliatoriams, jei:<br />
- jų korpusai nepažeisti;<br />
- jie įtvirtinti taip, kad negal÷tų ištek÷ti turinys, slysti, nukristi ar būti<br />
pažeisti, pvz., sukrauti rietuv÷mis ant pad÷klų;<br />
- jų išoriniame paviršiuje n÷ra jokių pavojingų rūgščių ar šarmų<br />
likučių;<br />
- jie apsaugoti nuo trumpojo elektros jungimo.<br />
„Naudoti elektros akumuliatoriai“ – tai elektros akumuliatoriai, vežami perdirbti<br />
pasibaigus jų eksploatacijos laikotarpiui.<br />
599 Pagamintiems gaminiams ir įrankiams, kuriuose yra ne daugiau kaip 1 kg<br />
gyvsidabrio, ADR reikalavimai netaikomi.<br />
600 Vanadžio pentoksidui, išlydytam ir sukiet÷jusiam, ADR reikalavimai netaikomi.<br />
601 Naudoti paruoštiems vaistų pramon÷s gaminiams (vaistams), kurie pagaminti ir<br />
supakuoti mažmeninei prekybai arba platinti asmenin÷ms reikm÷ms ar namų<br />
apyvokai, ADR reikalavimai netaikomi.<br />
602 Fosforo sulfidus, turinčius geltonojo ar baltojo fosforo, vežti draudžiama.<br />
603 Vandenilio cianidą, bevandenį, neatitinkantį JT Nr. 1051 ar JT Nr. 1614, vežti<br />
draudžiama. Vandenilio cianidas (cianido rūgštis), kuriame yra mažiau kaip 3 %<br />
vandens, yra stabilus, jei pH yra 2,5±0,5, o skystis skaidrus ir bespalvis.<br />
604 Amonio bromatą ir jo vandeninius tirpalus ir bromato ir amonio druskų mišinius<br />
vežti draudžiama.<br />
605 Amonio chloratą ir jo vandeninius tirpalus bei chlorato ir amonio druskų mišinius<br />
vežti draudžiama.<br />
606 Amonio chloritą ir jo vandeninius tirpalus bei chlorito ir amonio druskų mišinius<br />
vežti draudžiama.<br />
607 Kalio nitrato ir natrio nitrito mišinius su amonio druska vežti draudžiama.<br />
608 Amonio permanganatą ir jo vandeninius tirpalus ir permanganato mišinius su<br />
amonio druska vežti draudžiama.<br />
609 Tetranitrometaną, kuriame yra degių priemaišų, vežti draudžiama.<br />
610 Šią medžiagą, kai joje yra daugiau kaip 45 % vandenilio cianido, vežti<br />
draudžiama.<br />
611 Amonio nitratą, kurio sud÷tyje yra daugiau kaip 0,2 % degių medžiagų (įskaitant<br />
bet kokią organinę medžiagą, apskaičiuotą pagal anglį), vežti draudžiama,<br />
išskyrus atvejus, kai jis yra 1 klas÷s medžiagos ar gaminio sudedamoji dalis.<br />
612 (Rezervuota)<br />
27
613 Chlorato rūgšties tirpalą, kurio sud÷tyje yra daugiau kaip 10 % chlorato rūgšties,<br />
ir chlorato rūgšties ir bet kokio skysčio, išskyrus vandenį, tirpalus vežti<br />
draudžiama.<br />
614 2,3,7,8-tetrachlordibenzo-p-dioksiną (TCDD) tokiomis koncentracijomis, kurios<br />
pagal 2.2.61.1 poskirsnio kriterijus yra labai toksiškos, vežti draudžiama.<br />
615 (Rezervuota)<br />
616 Medžiagos, kurių sud÷tyje yra daugiau kaip 40 % skystų azoto eterių, turi<br />
atlaikyti eksudacijos bandymą, nurodytą 2.3.1 skirsnyje.<br />
617 Be sprogstamosios medžiagos tipo, ant pakuot÷s turi būti nurodytas komercinis<br />
pavadinimas.<br />
618 Induose su 1,2-butadienu, deguonies koncentracija dujų faz÷je neturi viršyti<br />
50 ml/m 3 .<br />
619−622<br />
(Rezervuota)<br />
623 JT Nr. 1829 sieros trioksidas turi būti inhibuotas. Sieros trioksidas, 99,95 % ar<br />
grynesnis, gali būti vežamas cisternose be inhibitoriaus, jei jo temperatūra<br />
palaikoma 32,5 °C ar aukštesn÷. Vežant šią medžiagą cisternoje be inhibitoriaus<br />
ir esant žemiausiai temperatūrai 32,5 °C, važtos dokumente turi būti įrašas:<br />
„Vežama žemiausioje produkto temperatūroje 32,5 °C“ („Transport under<br />
minimum temperature of the product of 32,5 °C“).<br />
625 Pakuot÷s, kuriose yra šių medžiagų, turi būti pažym÷tos aiškiu užrašu:<br />
„UN 1950 AEROZOLIAI“ („UN 1950 AEROSOLS“).<br />
626−627 (Rezervuota)<br />
632 Laikomas savaime užsidegančiu (piroforiniu).<br />
633 Pakuot÷s ir mažieji konteineriai su šiomis medžiagomis turi būti pažym÷ti šia<br />
žyma: „Saugoti nuo uždegimo šaltinio“ („Keep away from any source of<br />
ignition“). Ši žyma turi būti rašoma oficialia šalies siunt÷jos kalba, be to, jei ši<br />
kalba n÷ra anglų, prancūzų ar vokiečių, – anglų, prancūzų ar vokiečių kalba, jei<br />
sutartyse, sudarytose tarp šalių, vežimo dalyvių, nenurodyta kitaip.<br />
634 (Panaikinta).<br />
635 Pakuot÷s su šiais gaminiais nebūtinai turi būti paženklintos pavojaus ženklu<br />
Nr. 9, nebent gaminio visiškai nesimato per tarą, r÷mą ar kitką, ir tai neleidžia<br />
lengvai jo identifikuoti.<br />
636 a) Elementai, įmontuoti įrangoje, vežant neturi išsikrauti tiek, kad įtampa<br />
atjungtoje grandin÷je nukristų iki mažiau negu 2 voltų arba dviejų trečdalių<br />
neišsikrovusio elemento įtampos, pagal tai, kuris šių dydžių yra mažesnis.<br />
b) Panaudotiems ličio elementams ir akumuliatoriams, kurių kiekvieno bruto<br />
mas÷ ne didesn÷ negu 500 g, surinktiems ir pateiktiems vežti į sunaikinimo<br />
vietą, nuo surinkimo iš vartotojo taško iki tarpinio perdirbimo įmon÷s<br />
kartu su kitais ne ličio elementais ar akumuliatoriais, kitos ADR nuostatos<br />
netaikomos, jei laikomasi šių reikalavimų:<br />
i) įvykdyti P903b pakavimo instrukcijos reikalavimai;<br />
ii)<br />
iii)<br />
įdiegta kokyb÷s užtikrinimo sistema, užtikrinanti, kad visas ličio<br />
elementų arba akumuliatorių kiekis viename transporto vienete<br />
neviršytų 333 kg;<br />
ant pakuočių yra užrašas: „PANAUDOTI LIČIO ELEMENTAI“<br />
(USED LITHIUM CELLS“).<br />
28
637 Genetiškai modifikuoti mikroorganizmai ir genetiškai modifikuoti organizmai<br />
yra tie, kurie nepavojingi žmon÷ms ir gyvūnams, bet kurie gali keisti gyvūnus,<br />
augalus, mikrobiologines medžiagas ir ekosistemas taip, kaip jie negal÷tų gyvuoti<br />
natūraliai. Genetiškai modifikuotiems mikroorganizmams ir genetiškai<br />
modifikuotiems organizmams ADR reikalavimai netaikomi jei jų naudojimas<br />
patvirtintas kilm÷s, tranzito ir paskirties šalių kompetentingų institucijų 1 .<br />
Gyvi stuburiniai ar bestuburiai gyvūnai neturi būti naudojami šioms medžiagos,<br />
priskirtoms šiam JT numeriui, vežti, nebent šių medžiagų kitaip vežti negalima.<br />
Pagal šį JT numerį vežant greitai gendančias medžiagas turi būti nurodoma<br />
atitinkama informacija, pvz., „Saugoti +2 °/+4 °C temperatūroje“ („Cool at<br />
+2 °/+4 °C “) arba „Neatšaldyti“(„Carry in frozen state“), arba<br />
„Neužšaldyti“(„Do not freeze“).<br />
638 Medžiagos, panašios į autoreaktingas (žr. 2.2.41.1.19 punktą).<br />
639 Žr. 2.2.2.3 poskirsnį, klasifikacinis kodas 2F, JT Nr. 1965, 2 pastaba.<br />
640 3.2 skyriaus A lentel÷s 2 stulpelyje minimos fizikin÷s ir technin÷s savyb÷s<br />
nulemia skirtingus cisternos kodus tos pačios pakavimo grup÷s medžiagoms<br />
ADR cisternose vežti.<br />
Siekiant nustatyti šias cisternoje vežamo produkto fizikines ir technines savybes,<br />
be duomenų, kuriuos reikalaujama įrašyti važtos dokumente, papildomai turi būti<br />
rašoma (tik vežant ADR cisternoje):<br />
„Specialioji nuostata 640X“, kur „X“ – atitinkama didžioji raid÷, nurodyta po<br />
640 specialiosios nuostatos nuorodos 3.2 skyriaus A lentel÷s 6 stulpelyje.<br />
Šių duomenų galima nenurodyti tuo atveju, jei vežama cisternoje, kurios tipas<br />
medžiagų su konkretaus JT numerio konkrečia pakavimo grupe atveju atitinka<br />
bent jau pačius griežčiausius reikalavimus.<br />
642 Išskyrus tai, kas nurodyta 1.1.4.2 poskirsnyje, ši JT Bendrųjų taisyklių pozicija<br />
neturi būti taikoma amoniako trąšų tirpalams, kurių sud÷tyje yra laisvo<br />
amoniako, vežti.<br />
643 Grūd÷tam ar vientisam asfalto mišiniui 9 klas÷s reikalavimai netaikomi.<br />
644 Šią medžiagą leidžiama vežti, jei:<br />
- šios vežamos medžiagos 10 % vandeniniame tirpale išmatuota pH yra 5–7;<br />
- tirpale yra ne daugiau kaip 0,2 % degių medžiagų ar chloro junginių,<br />
kuriuose chloro kiekis neviršija 0,02 %.<br />
645 Klasifikacinis kodas, nurodytas 3.2 skyriaus A lentel÷s 3b stulpelyje, turi būti<br />
taikomas tik turint ADR Susitariančiosios Šalies kompetentingos institucijos<br />
leidimą, gautą iki krovinio vežimo. Jei poklasiui priskiriama pagal 2.2.1.1.7.2<br />
punkto procedūrą, kompetentinga institucija gali pareikalauti patikrinti<br />
klasifikavimo teisingumą pagal Bandymų ir kriterijų vadovo I dalies 16 skyriaus<br />
6 serijos bandymus.<br />
646 Angliai, gautai garų aktyvinimo būdu, ADR nuostatos netaikomos.<br />
1<br />
Žr. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/18/EB, visų pirma jos C dalį, d÷l genetiškai<br />
modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką, panaikinančią Tarybos direktyvą<br />
90/220/EEB (OL C 106, 17 04 2001, p.8–14), kurioje nurodytos tokių įgaliojimų suteikimo<br />
procedūros Europos Sąjungos šalims.<br />
29
647 Vežant actą arba maistinę acto rūgštį, kurios sud÷tyje yra ne daugiau kaip 25 %<br />
(mas÷s) grynosios rūgšties, keliami tik šie reikalavimai:<br />
a) tara, įskaitant NKVTK ir didelę tarą, ir cisternos turi būti pagamintos iš<br />
nerūdijančio plieno arba plastiko, atsparių korozin÷ms acto ar maistin÷s<br />
acto rūgšties savyb÷ms;<br />
b) tara, įskaitant NKVTK ir didelę tarą, ir cisternos turi būti apžiūrimos<br />
vizualiai jų savininko ne rečiau kaip kartą per metus. Apžiūros rezultatai<br />
turi būti užrašomi ir užrašai turi būti saugomi ne trumpiau kaip metus.<br />
Pažeista tara, įskaitant NKVTK ir didelę tarą, ir pažeistos cisternos<br />
neturi būti pripildomos;<br />
c) tara, įskaitant NKVTK ir didelę tarą, ir cisternos turi būti pripildomos<br />
taip, kad produktas neišsipiltų arba nepriliptų iš išor÷s;<br />
d) suvirinimo siūl÷s ir uždarymo įtaisai turi būti atsparūs acto arba<br />
maistin÷s acto rūgšties poveikiui. Tara, įskaitant NKVTK ir didelę tarą,<br />
ir cisternos turi būti sandariai uždaromos pakuotojo arba asmens,<br />
atsakingo už pripildymą, taip, kad įprastomis vežimo sąlygomis krovinys<br />
neištek÷tų;<br />
e) leidžiama naudoti kombinuotąją tarą su vidine pakuote iš stiklo arba<br />
plastiko (žr. 4.1.4.1 poskirsnio P001 pakavimo instrukciją), kuri atitinka<br />
bendruosius pakavimo reikalavimus, nurodytus 4.1.1.1, 4.1.1.2, 4.1.1.4,<br />
4.1.1.5, 4.1.1.6, 4.1.1.7 ir 4.1.1.8 poskirsniuose.<br />
Kitos ADR nuostatos netaikomos.<br />
648 ADR reikalavimai netaikomi sandariai įpakuotiems gaminiams, impregnuotiems<br />
šiuo pesticidu, pavyzdžiui, kartonin÷ms l÷kšt÷ms, popieriaus juostoms, vatos<br />
tamponams, plastiko lakštams.<br />
649 Virimo pradžios temperatūrai, nurodytai 2.2.3.1.3 punkte prie I pakavimo grup÷s,<br />
nustatyti tinkamu laikomas ASTM D86-01 2 standartą atitinkantis bandymo<br />
metodas.<br />
Medžiagos, kurių šiuo metodu nustatyta virimo pradžios temperatūra yra didesn÷<br />
nei 35 ºC, yra <strong>II</strong> pakavimo grup÷s medžiagos ir turi būti priskiriamos šią<br />
pakavimo grupę atitinkančiai pozicijai.<br />
650 Atliekos, sudarytos iš taros likučių, sukiet÷jusių ar skystų dažų likučių, gali būti<br />
vežamos pagal <strong>II</strong> pakavimo grupei taikomas sąlygas. Papildant nuostatas,<br />
taikomas JT Nr. 1263, <strong>II</strong> pakavimo grup÷, atliekos taip pat gali būti pakuojamos<br />
ir vežamos taip:<br />
a) atliekos gali būti pakuojamos pagal 4.1.4.1 poskirsnyje nurodytą<br />
P002 pakavimo instrukciją ar pagal 4.1.4.2 poskirsnyje nurodytą<br />
IBC06 pakavimo instrukciją;<br />
b) atliekos gali būti pakuose su vientisomis sienel÷mis, supakuotos į 13H3,<br />
13H4 ir 13H5 tipų lanksčius NKVTK;<br />
c) punktuose a ir b nurodytos taros ir NKVTK bandymai gali būti atliekami<br />
atitinkamai pagal 6.1 ar 6.5 skyrių reikalavimus, taikomus <strong>II</strong> pakavimo<br />
grup÷s kietoms medžiagoms.<br />
Atliekant bandymus, tara ir NKVTK turi būti pripildyti tipiško atliekų<br />
bandinio ir paruošti taip, kaip būtina vežant;<br />
d) leidžiama vežti suverstinai dengtosiose transporto priemon÷se,<br />
uždaruosiuose konteineriuose ar dengtuosiuose dideliuose konteineriuose<br />
2<br />
Standartinis naftos produktų distiliavimo, esant atmosferos sl÷giui, bandymo metodas, paskelbtas<br />
2001 m. rugs÷jo m÷n. Amerikos bandymų ir medžiagų asociacijos (ASTM International).<br />
30
vientisomis sienel÷mis. Transporto priemonių ir konteinerių korpusai turi<br />
būti sandarūs ar užsandarinti atitinkamomis priemon÷mis, pavyzdžiui,<br />
tinkamu ir pakankamai patvariu vidiniu pamušalu;<br />
e) jei atliekos vežamos pagal šios specialiosios nuostatos sąlygas, kroviniai<br />
važtos dokumente pagal 5.4.1.1.3 punktą turi būti įvardijami taip:<br />
„ATLIEKOS, UN 1263 DAŽAI, 3, <strong>II</strong>.“.<br />
651 Specialioji nuostata V2 (1) netaikoma, jei sprogstamojo turinio neto mas÷<br />
transporto vienete neviršija 4000 kg, su sąlyga, kad sprogstamojo turinio neto<br />
mas÷ transporto priemon÷je neviršija 3000 kg.<br />
652 Suvirinti indai iš austenitinio nerūdijančio plieno, feritoaustenitinio<br />
(dvisluoksnio) plieno ir titano, kurie neatitinka 6.2 skyriaus reikalavimų, bet buvo<br />
pagaminti ir patvirtinti pagal nacionalines oro transporto taisykles naudoti kaip<br />
kuro indus karšto oro balionams ar karšto oro dirižabliams ir pateikti eksploatuoti<br />
(pirmin÷s apžiūros data) iki 2004 m. liepos 1 d., gali būti vežami automobilių<br />
keliais, jei jie atitinka šias sąlygas:<br />
a) turi būti taikomos bendrosios 6.2.1 skirsnio nuostatos;<br />
b) indų projektavimas ir konstrukcija, tinkama naudoti aviacijoje, turi būti<br />
patvirtinta nacionalin÷s aviacijos institucijos;<br />
c) kaip išimtis 6.2.3.1.2 punktui, apskaičiuotasis sl÷gis gali būti nusta<strong>tomas</strong><br />
pagal sumažintą didžiausią aplinkos temperatūrą +40 ºC; tokiu atveju:<br />
i) kaip išimtis 6.2.5.1 poskirsniui, balionai gali būti pagaminti iš<br />
valcuoto ir atkaitinto komerciškai švaraus titano, atitinkančio<br />
minimalius Rm > 450 MPa, ε A > 20 % (ε A = pailg÷jimas nutrūkus)<br />
reikalavimus;<br />
ii)<br />
iii)<br />
gali būti naudojami balionai iš austenitinio nerūdijančio plieno,<br />
feritoaustenitinio (dvisluoksnio) plieno, kurio įtempio lygis iki 85 %<br />
mažiausio garantuoto takumo įtempio vert÷s (Re) esant<br />
apskaičiuotajam sl÷giui, gautam pagal sumažintą didžiausią aplinkos<br />
temperatūrą +40 ºC;<br />
indai turi būti su sl÷gio mažinimo įtaisu, kai nustatytas nominalusis<br />
suveikimo sl÷gis yra 26 barai; šių indų bandyminis sl÷gis turi būti ne<br />
mažesnis kaip 30 barų;<br />
d) jei c punkte aprašytos išimtys netaikomos, indai turi būti suprojektuoti<br />
pagal pradinę 65 ºC temperatūrą ir turi būti su sl÷gio mažinimo įtaisais,<br />
kurių nominalusis suveikimo sl÷gis nurodytas šalies, kurioje jie naudojami,<br />
kompetentingos institucijos;<br />
e) pagrindin÷ indų korpusų dalis turi būti padengta išoriniu, vandeniui<br />
nelaidžiu apsauginiu struktūriškai akyto putplasčio ar kitos atitinkamos<br />
medžiagos sluoksniu; kurio storis ne mažesnis kaip 25 mm;<br />
f) vežant indas turi būti tvirtai įtvirtintas d÷ž÷je arba papildomame saugiame<br />
įtaise;<br />
g) indai turi būti pažym÷ti aiškiu ir matomu ženklu, nurodančiu, kad indai<br />
gali būti naudojami tik karšto oro balionams ir karšto oro dirižabliams;<br />
h) naudojimo laikas (pradedant nuo pirmin÷s apžiūros) neturi viršyti 25 metų.<br />
653 Šioms dujoms vežti balionuose, kurių didžiausia talpa 0,5 l, kiti ADR<br />
reikalavimai netaikomi, jei įvykdytos šios sąlygos:<br />
– laikomasi balionų konstrukcijos ir bandymų reikalavimų;<br />
31
– balionai sudedami į išorinę tarą, atitinkančią bent 4 dalies reikalavimus,<br />
keliamus kombinuotajai tarai. Turi būti laikomasi bendrųjų pakavimo<br />
nuostatų, aprašytų 4.1.1.1, 4.1.1.2 ir 4.1.1.5–4.1.1.7 poskirsniuose;<br />
– balionai nesupakuoti kartu su kitais pavojingais kroviniais;<br />
– bendra didžiausia pakuot÷s mas÷ neviršija 30 kg, ir<br />
– kiekviena pakuot÷ pažym÷ta aiškiu ir patvariu užrašu „UN 1013“. Šis<br />
užrašas turi būti rombe (nubr÷žtame linija), kurio kraštin÷s ilgis ne<br />
mažesnis kaip 100x100 mm.<br />
654 Žiebtuv÷lių atliekos, surinktos atskirai ir pateikiamos vežti pagal 5.4.1.1.3 punkto<br />
nuostatas, gali būti vežamos kaip šios pozicijos krovinys siekiant jas sunaikinti.<br />
Jų neprivaloma apsaugoti nuo netyčinio dujų nuot÷kio, jei imamasi priemonių,<br />
kad nesusidarytų pavojingai didelis sl÷gis ir pavojinga aplinka.<br />
Žiebtuv÷lių atliekos, išskyrus nesandarius arba labai deformuotus žiebtuv÷lius,<br />
turi būti supakuotos pagal P003 pakavimo instrukciją. Be to, taikomos šios<br />
nuostatos:<br />
- leidžiama naudoti tik standžią ir ne didesn÷s negu 60 litrų talpos tarą;<br />
- tara, siekiant išvengti užsidegimo, turi būti pripildoma vandens ar kitos<br />
tinkamos apsaugin÷s medžiagos;<br />
- įprastomis vežimo sąlygomis visi žiebtuv÷lių uždegimo įtaisai turi būti<br />
visiškai uždengti apsaugine medžiaga;<br />
- tara turi būti pakankamai gerai v÷dinama, kad nesusidarytų degi aplinka ir<br />
nepadid÷tų sl÷gis;<br />
- pakuot÷s turi būti vežamos tik v÷dinamose arba atvirosiose transporto<br />
priemon÷se arba konteineriuose.<br />
Nesandarūs arba labai deformuoti žiebtuv÷liai vežami avarin÷je taroje, jei<br />
imamasi atitinkamų priemonių, kad nesusidarytų pavojingai didelis sl÷gis.<br />
PASTABA. 201 specialioji nuostata ir 4.1.4.1 poskirsnyje pateiktos<br />
P002 pakavimo instrukcijos specialiosios pakavimo nuostatos PP84 ir RR5<br />
žiebtuv÷lių atliekoms netaikomos.<br />
32
3.4 SKYRIUS<br />
RIBOTAIS KIEKIAIS SUPAKUOTI PAVOJINGI KROVINIAI<br />
3.4.1 Bendrieji reikalavimai<br />
3.4.1.1 Tara, naudojama pagal 3.4.3–3.4.6 skirsnius, turi atitikti tik bendrąsias 4.1.1.1, 4.1.1.2 ir<br />
4.1.1.4–4.1.1.8 poskirsnių nuostatas.<br />
3.4.1.2 Didžiausia kombinuotosios taros bruto mas÷ neturi viršyti 30 kg, o pad÷klų, apvyniotų<br />
tampria įtempiamąja medžiaga, – 20 kg.<br />
PASTABA. Kai taikomas kodas „LQ5“, kombinuotajai tarai apribojimai netaikomi.<br />
3.4.1.3 Atsižvelgiant į didžiausias ribas, nurodytas 3.4.1.2, ir individualias ribas, nurodytas 3.4.6<br />
skirsnyje, pavojingi kroviniai gali būti pakuojami kartu su kitais gaminiais ar<br />
medžiagomis, jei nutek÷jimo atveju jie pavojingai nereaguos.<br />
3.4.2 Jei 3.2 skyriaus A lentel÷s 7a stulpelyje ties medžiaga ar gaminiu nurodytas kodas<br />
„LQ0“, šiai medžiagai ar gaminiui, supakuotam ribotais kiekiais, išimtys A ir B priedų<br />
nuostatoms netaikomos, išskyrus tuos atvejus, kai šiuose prieduose nurodyta kitaip.<br />
3.4.3 Jei šiame skyriuje nenurodyta kitaip, kai 3.2 skyriaus A lentel÷s 7a stulpelyje ties medžiaga<br />
ar gaminiu nurodytas kodas „LQ1“ arba „LQ2“, vežant šią medžiagą ar gaminį kitų ADR<br />
skyrių nuostatos netaikomos, jei:<br />
a) 3.4.5 skirsnio a–c punktų reikalavimai įvykdyti; pagal šias nuostatas gaminiai<br />
laikomi vidine tara;<br />
b) vidin÷ tara atitinka 6.2.5.1 ir 6.2.6.1–6.2.6.3 poskirsniuose nurodytas sąlygas.<br />
3.4.4 Jei šiame skyriuje nenurodyta kitaip, kai 3.2 skyriaus A lentel÷s 7a stulpelyje ties medžiaga<br />
nurodytas kodas „LQ3“, vežant šią medžiagą kitų ADR skyrių nuostatos netaikomos, jei:<br />
a) ši medžiaga vežama kombinuotojoje taroje, kurioje vežant leidžiama naudoti šią<br />
išorinę tarą:<br />
- plieninius ar aliumininius būgnus su nuimamuoju dangčiu;<br />
- plieninius ar aliumininius kanistrus su nuimamuoju dangčiu;<br />
- būgnus iš faneros ar fibros;<br />
- plastikinius būgnus ar kanistrus su nuimamuoju dangčiu;<br />
- d÷žes iš natūralios medienos, faneros, atkurtosios medienos, fibros, plastiko,<br />
plieno ar aliuminio;<br />
ir kuri turi būti sukonstruota taip, kad atitiktų atitinkamus 6.1.4 skirsnyje<br />
nurodytus konstrukcijos reikalavimus;<br />
b) neviršytas 3.4.6 skirsnio lentel÷s 2 ar 4 stulpeliuose nurodytas didžiausias neto<br />
kiekis vidinei tarai ir 3 ar 5 stulpeliuose – pakuotei (jei kiekiai nurodyti);<br />
c) kiekviena pakuot÷ pažym÷ta aiškiu ir patvariu užrašu:<br />
i) pakuot÷je esančio pavojingo krovinio JT numeriu, nurodytu<br />
3.2 skyriaus A lentel÷s 1 stulpelyje, prieš kurį rašomos raid÷s „UN“;<br />
33
ii)<br />
jei vienoje pakuot÷je vežami skirtingi kroviniai, kurių JT numeriai skiriasi:<br />
- pakuot÷je esančių krovinių JT numeriais, prieš kuriuos rašomos raid÷s<br />
„UN“, arba<br />
- raid÷mis „LQ“ 1 .<br />
Šie užrašai turi būti nurodomi rombo, kurio kraštin÷s ilgis ne mažesnis kaip<br />
100x100 mm, viduryje. Rombą sudarančios linijos plotis turi būti ne mažesnis kaip 2 mm,<br />
o numerio aukštis – ne mažesnis kaip 6 mm. Jei pakuot÷je yra keletas medžiagų, priskirtų<br />
skirtingiems JT numeriams, rombas turi būti pakankamai didelis, kad jame galima būtų<br />
nurodyti visus reikiamus JT numerius. Atsižvelgiant į pakuot÷s dydį, šie dydžiai gali būti<br />
sumažinti, jei žymuo išliks aiškiai ma<strong>tomas</strong>.<br />
3.4.5 Jeigu šiame skyriuje nenurodyta kitaip, kai 3.2 skyriaus A lentel÷s 7a stulpelyje ties<br />
medžiaga nurodytas vienas iš kodų „LQ4“–„LQ19“ ir „LQ22“–„LQ28“, šią medžiagą<br />
vežant kitų ADR skyrių nuostatos netaikomos, jei:<br />
a) ši medžiaga vežama:<br />
- kombinuotojoje taroje, atitinkančioje 3.4.4 skirsnio a punkto reikalavimus, ar<br />
- nedūžtančioje ar sunkiai pramušamoje metalin÷je arba plastikin÷je vidin÷je<br />
taroje, sud÷toje ant pad÷klų, kurie apvynioti tampria ar tąsia pl÷vele;<br />
b) neviršytas 3.4.6 skirsnio lentel÷s 2 ar 4 stulpeliuose nurodytas didžiausias neto<br />
kiekis vidinei tarai, o 3 ar 5 stulpeliuose – pakuotei (jei kiekiai nurodyti)<br />
c) kiekviena pakuot÷ pažym÷ta aiškiu ir patvariu užrašu, kaip nurodyta<br />
3.4.4 skirsnio c punkte.<br />
1<br />
Raid÷s „LQ“– tai žodžių anglų kalba „Limited Quantities“ (ribotas kiekis) santrumpa. Raidžių<br />
„LQ“ neleidžiama vartoti pagal IMDG kodeksą ar ICAO technines instrukcijas.<br />
34
3.4.6 Lentel÷<br />
Kodas<br />
Kombinuotoji tara a<br />
Didžiausias neto kiekis<br />
Vidin÷ tara, sud÷ta ant pad÷klų, kurie<br />
apvynioti tampria ar tąsia pl÷vele a<br />
Didžiausias neto kiekis<br />
Vidin÷je taroje Pakuot÷je b Vidin÷je taroje Pakuot÷je b<br />
(1) (2) (3) (4) (5)<br />
LQ0 Pagal 3.4.2 skirsnio nuostatas išimtys netaikomos.<br />
LQ1 120 ml 120 ml<br />
LQ2 1 l 1 l<br />
LQ3 c 500 ml 1 l Draudžiama Draudžiama<br />
LQ4 c 3 l 1 l<br />
LQ5 c 5 l Neribotas 1 l<br />
LQ6 c 5 l 1 l<br />
LQ7 c 5 l 5 l<br />
LQ8 3 kg 500 g<br />
LQ9 6 kg 3 kg<br />
LQ10 500 ml 500 ml<br />
LQ11 500 g 500 g<br />
LQ12 1 kg 1 kg<br />
LQ13 1 l 1 l<br />
LQ14 25 ml 25 ml<br />
LQ15 100 g 100 g<br />
LQ16 125 ml 125 ml<br />
LQ17 500 ml 2 l 100 ml 2 l<br />
LQ18 1 kg 4 kg 500 g 4 kg<br />
LQ19 5 kg 5 kg<br />
LQ20 Rezervuota Rezervuota Rezervuota Rezervuota<br />
LQ21 Rezervuota Rezervuota Rezervuota Rezervuota<br />
LQ22 1 l 500 ml<br />
LQ23 3 kg 1 kg<br />
LQ24 6 kg 2 kg<br />
LQ25 d 1 kg 1 kg<br />
LQ26 d 500 ml 2 l 500 ml 2 l<br />
LQ27 6 kg 6 kg<br />
LQ28 3 l 3 l<br />
a<br />
b<br />
c<br />
d<br />
Žr. 3.4.1.2 poskirsnį.<br />
Žr. 3.4.1.3 poskirsnį.<br />
Homogeniškiems 3 klas÷s mišiniams, kuriuose yra vandens, nurodyti kiekiai taikomi tik šiuose<br />
mišiniuose esančiai 3 klas÷s medžiagai.<br />
Jei JT Nr. 2315, 3151, 3152 ir 3432 vežami prietaisuose, vidinei tarai nurodyti kiekiai neturi būti<br />
viršijami vienam prietaise. Prietaisai turi būti vežami sandarioje taroje, o visa pakuot÷ turi atitikti<br />
3.4.4 skirsnio c punkto nuostatas. Prietaisams pakuoti neturi būti naudojami tampria ar tąsia<br />
pl÷vele apvynioti pad÷klai.<br />
3.4.7 Pakai, kuriuose yra pakuot÷s, atitinkančios 3.4.3, 3.4.4 arba 3.4.5 skirsnių reikalavimus,<br />
turi būti žymimi pagal 3.4.4 skirsnio c punkto reikalavimus, taikomus kiekvienam pake<br />
esančiam pavojingam kroviniui, nebent žymenys, kuriais nurodomi visi pake esantys<br />
pavojingi kroviniai, yra matomi.<br />
3.4.8 Reikalavimai, nurodyti<br />
a) 5.2.1.9 poskirsnyje d÷l krypties rodyklių tvirtinimo ant pakuočių,<br />
b) 5.1.2.1 poskirsnio b punkte d÷l krypties rodyklių tvirtinimo ant pakų, o<br />
35
c) 7.5.1.5 poskirsnyje d÷l pakuočių pad÷ties,<br />
taip pat taikomi pakuot÷ms ir pakams, vežamiems pagal šio skyriaus nuostatas.<br />
3.4.9 Ribotais kiekiais supakuotų pavojingų krovinių siunt÷jai, iš anksto, prieš vežimą,<br />
neapimantį vežimo jūra, turi informuoti vež÷ją, apie tokių vežti pateikiamų krovinių bruto<br />
masę.<br />
3.4.10 a) Transporto vienetai, kurių didžiausia mas÷ yra didesn÷ negu 12 tonų, vežantys<br />
pakuotes, kuriose pavojingi kroviniai supakuoti ribotais kiekiais, turi būti<br />
pažym÷ti pagal 3.4.12 skirsnio nuostatas priekyje ir gale, išskyrus atvejus, kai jie<br />
paženklinti oranžin÷mis lentel÷mis pagal 5.3.2 skirsnio nuostatas.<br />
b) Konteineriai, su ribotais kiekiais supakuotų pavojingų krovinių pakuot÷mis,<br />
vežami transporto vienetais, kurių didžiausia mas÷ yra didesn÷ negu 12 tonų, turi<br />
būti pažym÷ti pagal 3.4.12 skirsnio nuostatas iš visų keturių šonų, išskyrus<br />
atvejus, kai ant jų jau yra pritvirtinti didieji pavojaus ženklai pagal 5.3.1 skirsnio<br />
nuostatas.<br />
Vežantis transporto vienetas neprivalo būti pažym÷tas, išskyrus atvejus, kai prie<br />
konteinerio pritvirtinti ženklai n÷ra matomi iš jį vežančio transporto vieneto<br />
išor÷s. Tokiu atveju transporto vieneto priekyje ir gale turi būti pritvirtintos<br />
tokios pačios žymos kaip ir ant konteinerių.<br />
3.4.11 3.4.10 skirsnyje nurodytas žym÷jimas nebūtinas, jei bendra vežamų pakuočių su ribotais<br />
kiekiais supakuotais pavojingais kroviniais bruto mas÷ ne didesn÷ kaip 8 tonos vienam<br />
transporto vienetui.<br />
3.4.12 Žyma – tai užrašas „LTD QTY“ juodomis, ne mažesn÷mis negu 65 mm aukščio raid÷mis<br />
baltame fone.<br />
3.4.13 Vežant transporto grandine, apimančia vežimą jūra, gali būti ženklinama pagal IMDG<br />
kodekso 3.4 skyriaus nuostatas.<br />
<br />
Raid÷s „LTD QTY“ – tai žodžių anglų kalba „Limited Quantity“ (ribotas kiekis) santrumpa.<br />
36
3.5 SKYRIUS<br />
NEKONTROLIUOJAMAIS KIEKIAIS SUPAKUOTI PAVOJINGI KROVINIAI<br />
3.5.1 Nekontroliuojami kiekiai<br />
3.5.1.1 Kai kurių klasių pavojingų krovinių, išskyrus gaminius, nekontroliuojamiems kiekiams,<br />
atitinkantiems šio skyriaus nuostatas, netaikomos jokios kitos ADR nuostatos, išskyrus<br />
šias:<br />
a) 1.3 skyriuje pateikiami mokymo reikalavimai;<br />
b) 2 dalyje pateikiamos klasifikavimo procedūros ir priskyrimo pakavimo grupei<br />
kriterijai;<br />
c) 4.1.1.1, 4.1.1.2, 4.1.1.4 ir 4.1.1.6 poskirsniuose pateikiami pakavimo<br />
reikalavimai.<br />
PASTABA. Radioaktyviųjų medžiagų atveju taikomi 1.7.1.5 poskirsnyje pateikti<br />
radioaktyviųjų medžiagų vežimo išskirtin÷se pakuot÷se reikalavimai.<br />
3.5.1.2 Pavojingi kroviniai, kurie gali būti vežami kaip nekontroliuojami kiekiai pagal šio<br />
skyriaus nuostatas, yra išvardyti 3.2 skyriaus A lentel÷s 7b stulpelyje, jiems priskiriant<br />
raidžių ir skaičių kodą:<br />
Kodas<br />
Didžiausias neto kiekis vidin÷je<br />
taroje<br />
(gramais, jei medžiaga kieta, ir<br />
mililitrais, jei medžiaga skysta arba<br />
dujin÷)<br />
Didžiausias neto kiekis išorin÷je taroje<br />
(gramais, jei medžiaga kieta, ir<br />
mililitrais, jei medžiaga skysta arba<br />
dujin÷, arba gramų ir mililitrų suma, jei<br />
pakuojama mišriai)<br />
E0<br />
Neleidžiama vežti kaip nekontroliuojamo kiekio<br />
E1 30 1000<br />
E2 30 500<br />
E3 30 300<br />
E4 1 500<br />
E5 1 300<br />
Vežant dujas, vidinei tarai nurodytas tūris – tai vidin÷s talpyklos talpa pagal vandenį, o<br />
išorinei tarai nurodytas tūris – tai visų vidin÷s taros vienetų, esančių vienoje išorin÷je<br />
taroje, bendra talpa pagal vandenį.<br />
3.5.1.3 Jei nekontroliuojamais kiekiais vežami pavojingi kroviniai, kuriems priskirti skirtingi<br />
kodai, yra pakuojami kartu, bendras kiekis išorin÷je taroje negali būti didesnis negu<br />
kiekis, kuris yra nustatytas kroviniui su griežčiausiu kodu.<br />
3.5.2 Tara<br />
Tara, naudojama pavojingiems kroviniams vežti nekontroliuojamais kiekiais, turi atitikti<br />
šiuos reikalavimus:<br />
a) turi būti naudojama vidin÷ tara, o visa vidin÷ tara turi būti pagaminta iš plastiko<br />
(jei tara skirta skysčiams, ji turi būti ne mažesnio negu 0,2 mm storio) arba stiklo,<br />
porceliano, molio, keramikos ar metalo (taip pat žr. 4.1.1.2 poskirsnį), o<br />
kiekvienas vidin÷s taros uždarymo įtaisas turi būti patikimai pritvirtintas viela,<br />
juosta ar kitomis veiksmingomis priemon÷mis; bet kuris indas, kurio kaklelis su<br />
išlietu srieginiu sraigtu, turi būti uždaromas sandariu srieginiu dangteliu.<br />
Uždarymo įtaisas turi būti sandarus, kad neištek÷tų turinys;<br />
b) visa vidin÷ tara turi būti patikimai supakuota į tarpinę tarą su amortizuojančia<br />
medžiaga taip, kad įprastomis vežimo sąlygomis ji nesudužtų, nebūtų pradurta ar<br />
37
iš jos neišb÷gtų turinys. Tarpin÷ tara turi būti tokia, kad sutrūkus vidinei tarai<br />
arba išb÷gus jos turiniui visas turinys liktų joje, nepaisant pakuot÷s pad÷ties. Jei<br />
vežami skysčiai, tarpin÷je taroje turi būti pakankamas kiekis absorbuojančios<br />
medžiagos, kuri sugertų visą vidin÷s taros turinį. Tokiais atvejais absorbuojanti<br />
medžiaga gali būti naudojama ir kaip amortizuojanti medžiaga. Pavojingi<br />
kroviniai neturi pavojingai reaguoti su amortizuojančia medžiaga, absorbuojančia<br />
medžiaga ir medžiaga, iš kurios pagaminta tara, ar sumažinti šių medžiagų<br />
vientisumą ar funkcionalumą;<br />
c) tarpin÷ tara turi būti patikimai supakuota į tvirtą, standžią išorinę tarą (iš medžio,<br />
fibros ar kitos lygiaverčio tvirtumo medžiagos);<br />
d) kiekvienas pakuot÷s tipas turi atitikti 3.5.3 skirsnio nuostatas;<br />
e) kiekviena pakuot÷ turi būti tokio dydžio, kad ant jos būtų pakankamai vietos<br />
visoms reikalingoms žymoms, ir<br />
f) gali būti naudojami pakai, kuriuose taip pat gali būti pakuot÷s su pavojingais<br />
kroviniais arba kroviniai, kuriems ADR reikalavimai netaikomi.<br />
3.5.3 Pakuočių bandymai<br />
3.5.3.1 Vežti parengta sukomplektuota pakuot÷ su vidine tara, pripildyta ne mažiau kaip 95 % jos<br />
talpos, jei vežamos kietosios medžiagos, arba 98 % talpos, jei vežami skysčiai, turi<br />
išlaikyti, o tai turi įrodyti tinkamai dokumentais pagrįsti bandymai, be vidin÷s taros<br />
įdūžio ar nuot÷kio ir be pastebimo veiksmingumo sumaž÷jimo:<br />
a) kritimo iš 1,8 m aukščio ant kieto, neelastingo ir horizontalaus paviršiaus<br />
bandymą:<br />
i) jei bandinys yra d÷ž÷s formos, jis turi būti metamas visomis šiomis<br />
kryptimis:<br />
ii)<br />
- pagrindu ant plokštumos;<br />
- viršutine dalimi ant plokštumos;<br />
- ilgiausiu šonu ant plokštumos;<br />
- trumpiausiu šonu ant plokštumos;<br />
- kampu;<br />
jei bandinys yra būgno formos, jis turi būti metamas visomis šiomis<br />
kryptimis:<br />
- įstrižai viršutiniu graižtu, kai svorio centras yra tiksliai virš smūgio<br />
taško;<br />
- įstrižai pagrindo graižtu;<br />
- šonu ant plokštumos;<br />
PASTABA. Kiekvienas iš šių bandymų gali būti atliekami su vis kitomis, bet<br />
tokiomis pat pakuot÷mis.<br />
b) apkrovą, kai bandinio viršutinis paviršius 24 valandas veikiamas j÷ga, lygia<br />
bendram svoriui vienodų pakuočių, sukrautų į 3 m aukščio rietuvę (įskaitant<br />
bandinį).<br />
3.5.3.2 Bandymui skirtos medžiagos, kurios bus vežamos taroje, gali būti pakeistos kitomis<br />
medžiagomis, išskyrus atvejus, kai d÷l to bandymų rezultatai gali būti panaikinti. Kietų<br />
medžiagų atveju, kai naudojama kita medžiaga, ji turi tur÷ti tokias pat fizines savybes<br />
(mas÷, granulių dydis, t. t.), kaip ta medžiaga, kuri bus vežama. Atliekant kritimo<br />
bandymą su skysčiais, jei naudojama kita medžiaga, jos santykinis tankis (savitasis<br />
svoris) ir klampa turi būti panašūs į tos medžiagos, kuri bus vežama.<br />
38
3.5.4 Pakuočių ženklinimas<br />
3.5.4.1 Pakuot÷s su pavojingais kroviniais nekontroliuojamais kiekiais, paruoštos vežti pagal šio<br />
skyriaus reikalavimus, turi būti paženklintos patvariu ir įskaitomu ženklu, pavaizduotu<br />
3.5.4.2 poskirsnyje. Ženkle turi būti nurodytas kiekvieno pakuot÷je esančio pavojingo<br />
krovinio pirmo arba vienintelio pavojaus ženklo, įrašyto 3.2 skyriaus A lentel÷s<br />
5 stulpelyje, numeris. Jei krovinio siunt÷jo arba gav÷jo pavadinimas n÷ra nurodytas kitoje<br />
vietoje ant pakuot÷s, šie duomenys turi būti nurodomi ženkle.<br />
3.5.4.2 Ženklas turi būti ne mažesnis kaip 100 mm x 100 mm.<br />
Nekontroliuojamų kiekių ženklas<br />
Brūkšnin÷ linija ir simbolis tos pačios spalvos – juodos arba raudonos, baltame arba<br />
kitokios spalvos kontrastiniame fone.<br />
* Čia nurodomas pirmo arba vienintelio pavojaus ženklo, įrašyto<br />
3.2 skyriaus A lentel÷s 5 stulpelyje, numeris.<br />
** Čia nurodomas gav÷jo arba siunt÷jo pavadinimas, jei jis nenurodytas kitur ant<br />
pakuot÷s.<br />
3.5.4.3 Ant pako su pavojingais kroviniais nekontroliuojamais kiekiais turi būti 3.5.4.1<br />
poskirsnyje nurodyti ženklai, išskyrus atvejus, kai tokie pake esančių pakuočių ženklai<br />
gerai matomi.<br />
3.5.5 Didžiausias leidžiamas pakuočių kiekis transporto priemon÷je arba konteineryje<br />
3.5.6 Dokumentai<br />
Bet kurioje transporto priemon÷je arba konteineryje gali būti ne daugiau kaip 1 000<br />
pakuočių.<br />
Jei prie nekontroliuojamais kiekiais vežamo pavojingos krovinio prid÷tas dokumentas ar<br />
dokumentai (pvz., konosamentas, oro transporto važtaraštis ar CMR/CIM važtaraštis),<br />
bent viename iš šių dokumentų turi būti įrašas „Pavojingas krovinys nekontroliuojamais<br />
kiekiais“ ir nurodytas pakuočių skaičius.<br />
39
4 DALIS<br />
PAKAVIMO IR CISTERN NUOSTATOS<br />
40
4.1 SKYRIUS<br />
TAROS, SKAITANT NESUPAKUOT KROVINI VIDUTINS TALPOS KONTEINERIUS<br />
(NKVTK) IR DIDEL TAR, NAUDOJIMAS<br />
4.1.1 Bendrosios pavojing krovini pakavimo tar, skaitant NKVTK ir didel tar,<br />
nuostatos<br />
PASTABA. Pakuojant 2, 6.2 ir 7 klasi krovinius šio skyriaus bendrosios nuostatos<br />
taikomos tik tiek, kiek nurodyta 4.1.8.2 poskirsnyje (6.2 klas), 4.1.9.1.5 punkte (7 klas)<br />
ir atitinkamose 4.1.4 skirsnio pakavimo instrukcijose (P201 ir LP02 2 klasei bei P620,<br />
P621, IBC620 ir LP621 6.2 klasei).<br />
4.1.1.1 Pavojingi kroviniai turi bti pakuojami kokybišk tar, skaitant NKVTK ir didel tar,<br />
pakankamai tvirt, kad išlaikyt smgius ir apkrovas, kuriais prastai veikiamos pakuotes<br />
vežant, perkraunant iš vieno transporto vieneto kit ar kraunant iš transporto vienet<br />
sandlius, taip pat iškraunant padklus ar pakus tolesniam rankiniam ar mechanizuotam<br />
tvarkymui. Tara, skaitant NKVTK ir didel tar, turi bti sukonstruota ir uždaroma taip,<br />
kad paruošus vežti nebt patirta turinio nuotkio prastomis vežimo slygomis<br />
susidaranios vibracijos ar temperatros, drgms arba slgio (pvz., dl aukšio) kaitos.<br />
Tara, skaitant NKVTK ir didel tar, turi bti uždaroma pagal gamintojo pateikt<br />
informacij. Vežant ant išorinio taros, NKVTK ir didels taros paviršiaus negali bti<br />
joki pavojingos medžiagos likui. Šios nuostatos taikomos tiek naujai, tiek pakartotinai<br />
naudojamai, atnaujintai ar perdirbtai tarai, taip pat naujiems, pakartotinai naudojamiems,<br />
suremontuotiems ar perdirbtiems NKVTK ir naujai ar pakartotinai naudojamai didelei<br />
tarai.<br />
4.1.1.2 Taros, skaitant NKVTK ir didel tar, dalys, tiesiogiai besilieianios su pavojingais<br />
kroviniais:<br />
a) neturi bti pažeistos ar labai susilpnjusios dl ši pavojing krovini; ir<br />
b) neturi sukelti pavojingo poveikio, pavyzdžiui, pagreitinti reakcijos ar reaguoti su<br />
pavojingais kroviniais.<br />
Jei btina, šios dalys turi bti apsaugotos atitinkama vidine danga arba atitinkamai<br />
apdorotos.<br />
PASTABA. Dl plastiko taros, skaitant NKVTK, pagamint iš polietileno, cheminio<br />
suderinamumo žr. 4.1.1.19 poskirsn.<br />
4.1.1.3 Jei kitose ADR nuostatose nenumatoma kitaip, kiekviena tara, skaitant NKVTK ir didel<br />
tar, išskyrus vidin tar, turi atitikti konstrukcijos tip, skmingai išbandyt atitinkamai<br />
pagal 6.1.5, 6.3.2, 6.5.6 ar 6.6.5 skirsni reikalavimus. Tara, kurios bandyti nereikia,<br />
nurodyta 6.1.1.3 poskirsnyje.<br />
4.1.1.4 Pripildant tar, skaitant NKVTK ir didel tar, skysi, turi bti paliekama pakankamai<br />
nepripildyto trio (neužpildo), kad bt išvengta nuotkio ar liekamojo taros<br />
deformavimo, kuriuos gali sukelti skysio pltimasis dl temperatros kaitos vežant. Jei<br />
nenumatyta specialij reikalavim, 55 °C temperatroje skystis neturi pripildyti visos<br />
taros. Taiau, NKVTK nepripildyto trio turi bti paliekama tiek, kad pripildant krovinio,<br />
kurio vidutin temperatra yra 50 °C, NKVTK bt pripildyta ne daugiau kaip 98 % jo<br />
talpos, apskaiiuotos pagal vanden. Jei nenumatyta kitaip, didžiausias pripildymo lygis<br />
15 °C pripildymo temperatroje turi bti nusta<strong>tomas</strong> taip:<br />
a)<br />
Medžiagos virimo temperatra<br />
(virimo pradžios temperatra) °C<br />
Pripildymo lygis procentais pagal<br />
taros talp<br />
ar<br />
42<br />
< 60<br />
60<br />
< 100<br />
100<br />
< 200<br />
200<br />
< 300<br />
300<br />
90 92 94 96 98
)<br />
pripildymo<br />
98<br />
lygis<br />
1<br />
50<br />
t<br />
<br />
F<br />
<br />
% taros talpos<br />
Šioje formulje reiškia vidutin skysio trinio pltimosi koeficiento vert, jei<br />
temperatra yra nuo 15 °C iki 50 °C; t. y. temperatr paklus iki 35 °C,<br />
apskaiiuojamas pagal formul:<br />
<br />
d<br />
15<br />
d<br />
35<br />
d<br />
d 15 ir d 50 – skysio santykinis 12 tankis esant 15 °C ir 50 °C temperatrai; t F – vidutin<br />
skysio temperatra pripildant.<br />
4.1.1.5 Vidin tara turi bti pakuojama išorin tar taip, kad prastomis vežimo slygomis<br />
nesutrkt, nebt pradurta ar turinys nepradt tekti išorin tar. Vidin tara su<br />
skysiu turi bti pakuojama uždarymo taisais virš ir sudedama išorin tar pagal<br />
krypties ženklus, aprašytus 5.2.1.9 poskirsnyje. Trapi ar lengvai praduriama vidin tara,<br />
pavyzdžiui, pagaminta iš stiklo, porceliano ar keramikos arba kai kuri plastik ir t. t.,<br />
turi bti apsaugoma išorinje taroje naudojant tinkam amortizuojani medžiag. Bet<br />
koks turinio nutekjimas neturi gerokai pabloginti amortizuojanios medžiagos ar<br />
išorins taros apsaugini savybi.<br />
4.1.1.5.1 Jei kombinuotos taros ar didels taros išorin tara skmingai išbandoma su skirtingais<br />
vidins taros tipais, šie skirtingi vidins taros tipai taip pat gali bti montuojami toje<br />
išorinje taroje ar didelje taroje. Be to, išlaikant lygiavert patikimumo lyg, papildomai<br />
nebandant pakuots galimi šie vidins taros naudojimo variantai:<br />
a) gali bti naudojama tokio paties dydžio ar mažesn vidin tara, jei:<br />
50<br />
50<br />
i) vidins taros ir išbandytos vidins taros konstrukcija yra analogiška<br />
(pvz., apvali, staiakamp ir t. t.);<br />
ii)<br />
iii)<br />
iv)<br />
medžiaga, iš kurios pagaminta vidin tara (stiklas, plastikas, metalas ir<br />
t. t.), yra tokia pat atspari ar dar atsparesn smgiams ir jgoms,<br />
veikianioms kraunant rietuvmis, kaip ir medžiaga, iš kurios pagaminta<br />
išbandyta vidin tara;<br />
vidins taros angos yra tokios paios ar mažesns, o uždarymo taisas<br />
tokios paios konstrukcijos (pvz., užsukamas dangtis, pritrintas kamštis<br />
ir t. t.);<br />
naudojama pakankamai amortizuojanios medžiagos tušioms ertmms<br />
pripildyti, kad vidin tara nejudt ir<br />
v) vidin tara išorin tardta taip kaip ir išbandytoje pakuotje;<br />
b) gali bti naudojamas mažesnis išbandyt vidins taros ar lygiaveri vidins<br />
taros, nurodytos pirmiau a punkte, tip skaiius, jei tušioms (-i) ertmms (-i)<br />
pripildyti ir siekiant, kad vidin tara judt kuo mažiau, naudojamas pakankamas<br />
amortizuojanios medžiagos kiekis.<br />
4.1.1.6 Pavojingi kroviniai neturi bti pakuojami t pai išorin tar ar didel tar kartu su<br />
pavojingais ar kitais kroviniais, jei jie tarpusavyje gali pavojingai reaguoti ir sukelti:<br />
a) užsidegim ar didelio šilumos kiekio išsiskyrim;<br />
b) liepsni, troški, oksiduojani ar toksišk duj išsiskyrim;<br />
c) dži medžiag susidarym; ar<br />
d) nestabili medžiag susidarym.<br />
1<br />
Svoka „santykinis tankis“ (d) yra svokos „lyginamasis svoris“ sinonimas ir vartojama šiame<br />
skyriuje.<br />
43
PASTABA. Dl specialij mišriojo pakavimo nuostat žr. 4.1.10 skirsn.<br />
4.1.1.7 Taros, pripildytos sudrkint ar ištirpint medžiag, uždarymo taisai turi bti tokie, kad<br />
vežant procentin skysio (vandens, tirpiklio ar flegmatizatoriaus) dalis nesumažt<br />
daugiau nei nustatyta riba.<br />
4.1.1.7.1 Jei NKVTK turi dvi ar daugiau nuosekliai išdstyt uždarymo sistem, ariausiai<br />
vežamos medžiagos esanti uždarymo sistema turi bti uždaroma pirmiausia.<br />
4.1.1.8 Jei pakuotje gali padidti slgis dl turinio išskiriam duj (pakilus temperatrai ar dl<br />
kit priežasi), tara ar NKVTK gali bti su ventiliacine anga, jeigu išskiriamos dujos<br />
nekels pavojaus pvz., dl savo toksiškumo, liepsnumo ar didelio išleidžiam duj kiekio.<br />
Jei dl prasto medžiag skaidymosi gali susidaryti perteklinis slgis, turi bti rengtas<br />
ventiliacijos taisas. Ventiliacijos anga turi bti suprojektuota taip, kad tara ar NKVTK,<br />
tokioje padtyje, kurioje juos ketinama vežti, prastomis vežimo slygomis bt<br />
apsaugota, kad skystis neištekt ir neprasiskverbt pašalins medžiagos.<br />
PASTABA: Vežant oro transportu ventiliacijos angos pakuotje neleistinos.<br />
4.1.1.8.1 Skysiai gali bti pilami tik toki vidin tar, kuri yra pakankamai atspari, kad išlaikyt<br />
vidin slg, galint susidaryti prastomis vežimo slygomis.<br />
4.1.1.9 Nauja, perdirbta ar pakartotinai naudojama tara, skaitant NKVTK ir didel tar, ar<br />
atnaujinta tara ir suremontuoti NKVTK arba NKVTK, kuri buvo atlikta einamoji<br />
technin priežira, privalo išlaikyti bandymus, aprašytus atitinkamai 6.1.5, 6.3.2, 6.5.6 ar<br />
6.6.5 skirsniuose. Prieš pripildant ir pateikiant vežti kiekviena tara, skaitant NKVTK ir<br />
didel tar, turi bti patikrinta, siekiant sitikinti, jog nra rudži, teršal ar kit<br />
pažeidim, o kiekvienas NKVTK turi bti patikrintas, ar tinkamai veikia visa<br />
eksploatavimo ranga. Jokia tara, jei pastebimi tvirtumo sumažjimo palyginti su<br />
patvirtintu konstrukcijos tipu, požymiai, neturi bti toliau naudojama arba turi bti<br />
atnaujinta taip, kad išlaikyt šio konstrukcijos tipo bandymus. Joks NKVTK, jei<br />
pastebimi jo tvirtumo sumažjimo, palyginti su išbandytu konstrukcijos tipu, požymiai,<br />
neturi bti toliau naudojamas arba turi bti atnaujintas ar turi bti atlikta jo einamoji<br />
technin priežira taip, kad jis išlaikyt šiam konstrukcijos tipui numatytus bandymus.<br />
4.1.1.10 Skysiai turi bti pilami tik toki tar, skaitant NKVTK, kuri geba išlaikyti vidin slg,<br />
galint susidaryti prastomis vežimo slygomis. Tara ir NKVTK, kuri žymenyse<br />
nurodytas hidraulinio bandymo slgis, aprašytas 6.1.3.1 poskirsnio d punkte ir 6.5.2.2.1<br />
punkte, gali bti pripildomi tik toki skysi, kuri gar slgis:<br />
a) toks, kad bendras manometrinis slgis taroje ar NKVTK (t. y. pripildomosios<br />
medžiagos gar slgis, pridjus dalin oro ar kit inertini duj slg ir atmus<br />
100 kPa) 55 °C temperatroje, apskaiiuotas esant didžiausiam pripildymo lygiui<br />
(vadovaujantis 4.1.1.4 poskirsniu) ir 15 °C pripildymo temperatrai, nebt<br />
didesnis kaip 2/3 žymenyje nurodyto bandymo slgio; arba<br />
b) 50 °C temperatroje mažesnis negu 4/7 sumos: žymenyje nurodyto bandymo<br />
slgio, pridjus 100 kPa; arba<br />
c) 55 °C temperatroje mažesnis negu 2/3 sumos: žymenyje nurodyto bandymo<br />
slgio, pridjus 100 kPa.<br />
Skysiams vežti skirti NKVTK, neturi bti naudojami vežti skysiams, kuri gar slgis<br />
50 °C temperatroje didesnis kaip 110 kPa (1,1 baro) ar 55 °C temperatroje didesnis<br />
kaip 130 kPa (1,3 baro).<br />
44
JT<br />
Nr.<br />
Taros, skaitant NKVTK, žymenyje nurodom, kaip reikalaujama, bandymo slgio<br />
veri, apskaiiuot pagal 4.1.1.10 skirsnio c punkt, pavyzdžiai<br />
Pavadinimas<br />
Klas Pakavimo<br />
grup<br />
V p55<br />
(kPa)<br />
45<br />
V p55 × 1.5<br />
(kPa)<br />
(V p55 × 1.5)<br />
minus 100<br />
(kPa)<br />
Mažiausias,<br />
kaip<br />
reikalaujama,<br />
(manometrinis)<br />
bandymo<br />
slgis pagal<br />
6.1.5.5.4<br />
punkto c<br />
papunkt<br />
(kPa)<br />
Mažiausias<br />
(manometrinis)<br />
bandymo<br />
slgis,<br />
nurodytas ant<br />
taros<br />
(kPa)<br />
2056 Tetrahidrofuranas 3 <strong>II</strong> 70 105 5 100 100<br />
2247 n-Dekanas 3 <strong>II</strong>I 1.4 2.1 -97.9 100 100<br />
1593 Dichlormetanas 6.1 <strong>II</strong>I 164 246 146 146 150<br />
1155 Dietilo eteris 3 I 199 299 199 199 250<br />
1 PASTABA. Grynj skysi gar slgis 55 °C temperatroje (V p55 ) paprastai yra<br />
nurodytas moksliniuose ir techniniuose žinynuose.<br />
2 PASTABA. Lentelje pateiktos reikšms apskaiiuotos tik pagal 4.1.1.10 poskirsnio c<br />
punkt, t. y. ant taros pažymtas bandymo slgis turi bti 1,5 karto didesnis nei gar<br />
slgis 55 °C temperatroje, atmus 100 kPa. Jeigu, pavyzdžiui, n-dekano bandymo slgis<br />
nustatytas pagal 6.1.5.5.4 punkto a papunkt, mažiausias ant taros nurodomas bandymo<br />
slgis gali bti ir mažesnis.<br />
3 PASTABA. Dietilo eteriui mažiausias bandymo slgis, kurio reikalaujama, pagal<br />
6.1.5.5.5 punkt lygus 250 kPa.<br />
4.1.1.11 Tušiai tarai, skaitant NKVTK ir didel tar, kurioje buvo pavojinga medžiaga, taikomi<br />
tokie patys reikalavimai kaip ir pripildytai tarai, nebent buvo imtasi atitinkam priemoni<br />
bet kokiam pavojui pašalinti.<br />
4.1.1.l2<br />
Kiekviena 6.1 skyriuje aprašyta tara, skirta skysiams, turi bti skmingai išlaikiusi<br />
atitinkam sandarumo bandym pagal atitinkam bandymo lyg, nurodyt 6.1.5.4.3<br />
punkte:<br />
a) prieš pirmj naudojim vežti;<br />
b) perdirbus ar atnaujinus bet kuri tar, prieš jos pakartotin naudojim kroviniui<br />
vežti;<br />
Atliekant š bandym nebtina, kad tara turt savo uždarymo taisus. Vidin sudtins<br />
taros talpykla gali bti bandoma be išorins taros, jei tai neturs takos bandymo<br />
rezultatams. Šis bandymas neprivalomas:<br />
– kombinuotosios taros ar didels taros vidinei tarai;<br />
– sudtins taros vidinms talpykloms (iš stiklo, porceliano ar keramikos),<br />
pažymtoms simboliu „RID/ADR“ pagal 6.1.3.1 poskirsnio a punkto ii papunkt;<br />
– lengvai metalinei tarai, pažymtai simboliu „RID/ADR“ pagal 6.1.3.1 poskirsnio<br />
a punkto ii papunkt.<br />
4.1.1.13 Tara, skaitant NKVTK, naudojama kietoms medžiagoms, kurios vežant pasiekusios tam<br />
tikr temperatr gali suskystti, taip pat privalo nepraleisti skystos medžiagos.<br />
4.1.1.14 Tara, skaitant NKVTK, naudojama milteli ar granuli pavidalo medžiagoms, turi bti<br />
nepralaidi ar turti dkl.<br />
4.1.1.15 Jei kompetentinga institucija nenusprendžia kitaip, plastikiniai bgnai ir kanistrai, kietojo<br />
plastiko NKVTK ir sudtiniai NKVTK su vidine plastiko talpykla gali bti naudojami<br />
pavojingoms medžiagoms vežti penkerius metus nuo talpykl pagaminimo datos,
išskyrus atvejus, kai nustatytas trumpesnis j naudojimo laikas atsižvelgiant vežam<br />
pavojing medžiag savybes.<br />
4.1.1.16 Tara, skaitant NKVTK ir didel tar, pažymta pagal 6.1.3 skirsnio , 6.2.2.7 ir 6.2.2.8<br />
poskirsni ir 6.3.1, 6.5.2 ar 6.6.3 skirsni reikalavimus, taiau patvirtinta valstybje, kuri<br />
nra ADR Susitarianioji Šalis, vis tiek gali bti naudojama vežti pagal ADR.<br />
4.1.1.17 Sprogstamosios, autoreaktingos medžiagos ir organiniai peroksidai<br />
Jei ADR nra specialiosios nuostatos, kurioje nustatyta kitaip, tara, skaitant NKVTK ir<br />
didel tar, naudojama 1 klass kroviniams, 4.1 klass autoreaktingoms medžiagoms ir<br />
5.2 klass organiniams peroksidams pakuoti, turi atitikti reikalavimus, taikomus vidutinio<br />
pavojaus grupei (<strong>II</strong> pakavimo grupei).<br />
4.1.1.18 Avarins taros naudojimas<br />
4.1.1.18.1 Pažeistos, turinios trkum, pratekanios ar reikalavim neatitinkanios pakuots arba<br />
ištekj ar išbyrj kroviniai gali bti vežami avarinje taroje pagal 6.1.5.1.11 punkt.<br />
Taip pat leidžiama naudoti didesni matmen atitinkamo tipo ir reikiamo atsparumo lygio<br />
tar, jei laikomasi 4.1.1.18.2 ir 4.1.1.18.3 punkt nuostat.<br />
4.1.1.18.2 Btina imtis atitinkam priemoni, siekiant kuo mažesnio pažeist ar pratekani<br />
pakuoi judjimo avarinje taroje. Jei avarinje taroje yra skysi, j papildomai turi<br />
bti dedamas pakankamas kiekis inertiškos absorbuojanios medžiagos, kuri sugert<br />
ištekjus skyst.<br />
4.1.1.18.3 Turi bti imtasi atitinkam priemoni, kad bt išvengta pavojingo slgio padidjimo.<br />
4.1.1.19 Plastikins taros, skaitant NKVTK, cheminio suderinamumo su etaloniniais skysiais,<br />
kuriems prilyginta pripildomoji medžiaga, patikrinimas<br />
4.1.1.19.1 Taikymo sritis<br />
4.1.1.19.2 Slygos<br />
6.1.5.2.6 punkte apibržtos polietileno taros ir 6.5.4.3.5 punkte apibržt polietileno<br />
NKVTK cheminis suderinamumas su pripildomomis medžiagomis gali bti patikrintas su<br />
etaloniniais skysiais, kuriems jos prilygintos, pagal 4.1.1.19.3–4.1.1.19.5 punktuose<br />
nurodytas procedras ir naudojantis 4.1.1.19.6 punkto lentele-srašu, jei atskiri<br />
konstrukcijos tipai išbandyti su šiais etaloniniais skysiais pagal 6.1.5 arba 6.5.6 skirsni<br />
nuostatas, atsižvelgiama 6.1.6 skirsn ir laikomasi 4.1.1.19.2 punkto slyg. Jei sulyginti<br />
pagal š papunkt negalima, cheminis suderinamumas turi bti patikrintas konstrukcijos<br />
tip atitinkamai bandant pagal 6.1.5.2.5 punkt arba atliekant laboratorinius bandymus<br />
pagal 6.1.5.2.7 punkt taros atveju ir pagal 6.5.6.3.3 ar 6.5.6.3.6 punkt NKVTK atveju.<br />
PASTABA. Nepaisant šiame poskirsnyje išdstyt nuostat, naudojant tar, skaitant<br />
NKVTK, konkreiai pripildomajai medžiagai taikomi 3.2 skyriaus A lentelje nurodyti<br />
apribojimai ir 4.1 skyriaus pakavimo instrukcijos.<br />
Pripildomj medžiag santykinis tankis neturi viršyti t veri, kurios buvo taikomos<br />
nustatant aukšt kritimo bandymo metu, kuris skmingai atliktas pagal 6.1.5.3.4 ar<br />
6.5.6.9.4 punktus, ir mas sukrovimo rietuvmis bandymo metu, kuris skmingai atliktas<br />
pagal 6.1.5.6 poskirsn, ar, kai tai btina, pagal 6.5.6.6 poskirsn, su lyginamuoju (-<br />
aisiais) etaloniniu (-iais) skysiu (-iais). Pripildomosios medžiagos gar slgis 50 o C ar<br />
55 o C temperatroje neturi viršyti veri, taikyt nustatant slg vidinio slgio<br />
(hidraulinio) bandymui, skmingai atliktam su lyginamuoju (-aisiais) etaloniniu (-iais)<br />
skysiu (-iais) pagal 6.1.5.5.4 ar 6.5.6.8.4.2 punkt. Tuo atveju, kai pripildomoji<br />
medžiaga yra prilyginta etalonini skysi deriniui, atitinkamos pripildomj medžiag<br />
verts neturi viršyti minimali veri, nustatyt pagal kritimo aukšt, rietuvs mas ir<br />
vidin bandymo slg.<br />
Pavyzdys: JT Nr. 1736 Benzoilchloridas yra prilygintas etalonini skysi deriniui<br />
„angliavandenili mišinys ir drkinamasis tirpalas“. Jo gar slgis esant 50 C<br />
46
temperatrai yra 0,34 kPa, o santykinis tankis apytiksliai 1,2. Plastikini bgn ir<br />
kanistr konstrukcijos tipo bandymai dažnai atliekami pagal mažiausius privalomus<br />
bandym reikalavimus. Praktiškai tai reiškia, kad sukrovimo rietuvmis bandymas<br />
paprastai atliekamas taikant sukrovimo apkrov, apskaiiuot atsižvelgiant tik santykin<br />
tank, lyg 1,0 „angliavandenili mišiniui“, ir santykin tank 1,2 – „drkinamajam<br />
tirpalui“ (žr. Standartini skysi apibržt 6.1.6 skirsnyje). Todl taip išbandyto<br />
konstrukcijos tipo cheminis suderinamumas su benzoilchloridu negali bti patvirtintas<br />
dl tos priežasties, kad bandant konstrukcijos tip su etaloniniu skysiu<br />
„angliavandenili mišinys“ buvo taikytas nepakankamo lygio bandymas. (Kadangi<br />
daugeliu atvej taikomas vidinis hidraulinio bandymo slgis yra ne mažesnis nei<br />
100 kPa, benzoilchlorido gar slgis turt bti vertintas tokio pat lygio bandymu pagal<br />
4.1.1.10 poskirsn).<br />
Atliekant prilyginimo procedr, turi bti traukti visi pripildomosios medžiagos<br />
komponentai: tirpalai, mišiniai ar preparatai, pavyzdžiui, plovikli ir dezinfekuojamj<br />
tirpal drkinamieji agentai, nepaisant to, ar jie pavojingi, ar nepavojingi.<br />
4.1.1.19.3 Prilyginimo procedra<br />
Pripildomsias medžiagas priskiriant 4.1.1.19.6 punkto lentelje išvardytoms<br />
medžiagoms ar medžiag grupms, reikia atlikti šiuos veiksmus (taip pat žr. 4.1.1.19.1<br />
pav.):<br />
a) klasifikuoti pripildomj medžiag pagal 2 dalyje nurodytas procedras ir<br />
kriterijus (JT numerio ir pakavimo grups nustatymas);<br />
b) jei ji ten traukta, 4.1.1.19.6 punkto lentels 1 stulpelyje surasti JT numer;<br />
c) jei šiam JT numeriui priskirta keletas pozicij, pagal 2a, 2b ir 4 stulpeliuose<br />
pateikt informacij išsirinkti eilut, atitinkani pakavimo grup, koncentracij,<br />
plipsnio temperatr, nepavojinguosius komponentus ir kt.<br />
Jei tai nemanoma, cheminis taros suderinamumas turi bti patikrintas pagal<br />
6.1.5.2.5 ar 6.1.5.2.7 punkt, o NKVTK atveju – pagal 6.5.6.3.3 ar 6.5.6.3.6<br />
punkt (taiau vandenini tirpal atveju žr. 4.1.1.19.4 punkt);<br />
d) jei pripildomosios medžiagos JT numeris ir pakavimo grup, nustatyti pagal a<br />
papunkt, nra traukti prilyginimo sraš, cheminis suderinamumas turi bti<br />
patvirtintas pagal 6.1.5.2.5 ar 6.1.5.2.7 punkt taros atveju, o NKVTK atveju –<br />
pagal 6.5.6.3.3 ar 6.5.6.3.6 punkt;<br />
e) taikyti „Bendrj pozicij taisykl“, kaip apibržta 4.1.1.19.5 punkte, jei taip<br />
nurodyta pasirinktos eiluts 5 stulpelyje;<br />
f) pripildomosios medžiagos cheminis suderinamumas gali bti laikomas patikrintu<br />
atsižvelgiant 4.1.1.19.1 ir 4.1.1.19.2 punktus, jei 5 stulpelyje nurodytas<br />
lyginamasis etaloninis skystis ar etalonini skysi derinys ir konstrukcijos tipas<br />
yra patvirtintas šiam (šiems) etaloniniam (-iams) skysiui (-iams).<br />
47
4.1.1.19.1 pav. Pripildomj medžiag prilyginimo etaloniniams skysiams schema<br />
Pripildomosios medžiagos klasifikavimas pagal<br />
2 dalies nuostatas priskiriant JT numer ir pakavimo<br />
grup<br />
Ar JT numeris ir<br />
pakavimo grup<br />
traukti <br />
prilyginimo<br />
sraš?<br />
Ne<br />
Btina atlikti papildomus bandymus<br />
(žr. 4.1.1.19.1 punkt)<br />
Taip<br />
Ar medžiaga arba<br />
medžiag grup<br />
pagal pavadinim<br />
nurodyta<br />
prilyginimo sraše?<br />
Ne<br />
Taip<br />
Ar prilyginimo sraše<br />
nurodytas standartinis<br />
skystis ar etalonini<br />
skysi derinys?<br />
Ne<br />
Taip<br />
Cheminis<br />
suderinamumas<br />
gali bti<br />
laikomas<br />
patikrintu, jei<br />
taros ar<br />
NKVTK<br />
konstrukcijos<br />
tipas buvo<br />
išbandytas su<br />
etaloniniu (-<br />
iais) skysiu (-<br />
iais); tai gali<br />
bti taikoma ir<br />
vandeniniams<br />
tirpalams<br />
Tsinys. „Bendrj pozicij taisykl“<br />
48
4.1.1.19.4 Vandeniniai tirpalai<br />
Medžiag ir medžiag grupi vandeniniai tirpalai, prilyginti konkreiam (-tiems)<br />
etaloniniam (-iems) skysiui (-iams) pagal 4.1.1.19.3 punkt, taip pat gali bti prilyginti<br />
tam (tiems) etaloniniam (-iems) skysiui (-iams), jei vykdyti šie reikalavimai:<br />
a) vandeninis tirpalas gali bti priskirtas tam paiam JT numeriui kaip ir sraše<br />
išvardyta medžiaga pagal 2.1.3.3 poskirsnio kriterijus, ir<br />
b) vandeninis tirpalas pagal pavadinim konkreiai kitaip nenurodytas 4.1.1.19.6<br />
punkto prilyginimo sraše, ir<br />
c) tarp pavojingosios medžiagos ir tirpale esanio vandens chemin reakcija<br />
nevyksta.<br />
Pavyzdys. JT Nr. 1120 tret-butanolio vandeniniai tirpalai:<br />
– grynasis tret-butanolis prilyginimo sraše yra priskiriamas etaloniniam skysiui<br />
„acto rgštis“;<br />
– pagal 2.1.3.3 punkt tret-butanolio vandeniniai tirpalai gali bti priskiriami<br />
pozicijai JT Nr. 1120 BUTANOLIAI, nes vandeninis tret-butanolio tirpalas pagal<br />
savo klas, pakavimo grup (-s) ir fizin bvnesiskiria nuo grynj medžiag<br />
pozicij. Be to, pozicija „1120 BUTANOLIAI“ nra skirta tik grynosioms<br />
medžiagoms, o ši medžiag vandeniniai tirpalai kitu pavadinimu nenurodyti nei<br />
3.2 skyriaus A lentelje, nei prilyginimo sraše;<br />
– JT Nr. 1120 BUTANOLIAI prastomis vežimo slygomis su vandeniu nereaguoja.<br />
Vadinasi, vandeniniai JT Nr. 1120 tret-butanolio tirpalai gali bti priskirti etaloniniam<br />
skysiui „acto rgštis“.<br />
4.1.1.19.5 Bendrj pozicij taisykl<br />
Prilyginant pripildomsias medžiagas, ties kuriomis 5 stulpelyje nurodyta „Bendrj<br />
pozicij taisykl“, turi bti atlikti šie veiksmai bei laikomasi ši slyg (taip pat žr.<br />
4.1.1.19.2 pav.):<br />
a) atlikti kiekvieno pavojingojo tirpalo, mišinio ar preparato komponento<br />
prilyginimo procedr pagal 4.1.1.19.3 papunkt, atsižvelgiant 4.1.1.19.2<br />
punkto slygas. Grupini pozicij atveju galima nepaisyti t komponent, kurie,<br />
kaip yra žinoma, neturi žalingo poveikio didelio tankio polietilenui (pvz., kieti<br />
dažikliai, priskiriami JT Nr. 1263 DAŽAI ar DAŽAMS GIMININGA<br />
MEDŽIAGA);<br />
b) tirpalas, mišinys ar preparatas negali bti prilygintas su etaloniniam skysiu, jei<br />
i) vieno ar daugiau nei vieno pavojingo komponento JT numerio ir<br />
pakavimo grups nra prilyginimo sraše; arba<br />
ii)<br />
iii)<br />
prilyginimo srašo 5 stulpelyje „Bendrj pozicij taisykl“ nurodyta<br />
vienam ar daugiau komponent; arba<br />
(išskyrus JT Nr. 2059 NITROCELIULIOZS TIRPALAS, LIEPSNUS)<br />
vieno ar keli pavojing komponent klasifikacinis kodas skiriasi nuo<br />
tirpalo, mišinio ar preparato klasifikacinio kodo;<br />
c) jei visi pavojingi komponentai yra išvardyti prilyginimo sraše ir j<br />
klasifikaciniai kodai atitinka tirpalo, mišinio ar preparato klasifikacin kod ir<br />
visi pavojingi komponentai yra prilyginti tam paiam etaloniniam skysiui ar<br />
etalonini skysi deriniui, nurodytam 5 stulpelyje, cheminis tirpalo, mišinio ar<br />
preparato suderinamumas gali bti laikomas patvirtintu atsižvelgiant 4.1.1.19.1<br />
ir 4.1.1.19.2 punktus;<br />
d) jei visi pavojingi komponentai yra išvardyti prilyginimo sraše, o j<br />
klasifikaciniai kodai atitinka paties tirpalo, mišinio ar preparato klasifikacin<br />
49
kod, taiau 5 stulpelyje nurodyti skirtingi etaloniniai skysiai, cheminis<br />
suderinamumas gali bti laikomas patvirtintu tik šiems etalonini skysi<br />
deriniams, atsižvelgiant 4.1.1.19.1 ir 4.1.1.19.2 punktus:<br />
i) vanduo / azoto rgštis (55 ); išskyrus neorganines rgštis su<br />
klasifikaciniu kodu C1, kurios yra priskirtos etaloniniam skysiui<br />
„vanduo“;<br />
ii)<br />
iii)<br />
iv)<br />
vanduo / drkinamasis tirpalas;<br />
vanduo / acto rgštis;<br />
vanduo / angliavandenili mišinys;<br />
v) vanduo / n-butilacetatas – prisotintas drkinamasis n-butilacetato<br />
tirpalas.<br />
e) taikant ši taisykl cheminis suderinamumas nelaikomas patvirtintu kitiems<br />
etalonini skysi deriniams, išskyrus tuos, kurie apibržti d punkte, ir visiems<br />
atvejams, apibržtiems b punkte. Šiais atvejais cheminis suderinamumas turi bti<br />
patvirtintas kitais bdais (žr. 4.1.1.19.3 d punkt).<br />
1 pavyzdys: JT Nr. 1940 TIOGLIKOLIO RGŠTIES (50) ir JT Nr. 2531 METAKRILO<br />
RGŠTIES, STABILIZUOTOS (50 ) mišinys; šio mišinio klasifikacija: JT Nr. 3265<br />
DUS SKYSTIS, RGŠTINIS, ORGANINIS, K.N.<br />
– prilyginimo sraš yra traukti ir komponent, ir mišinio JT numeriai;<br />
– ir komponentai, ir mišinys turi t pat klasifikacin kod: C3;<br />
– JT Nr. 1940 TIOGLIKOLIO RGŠTIS yra prilyginama etaloniniam skysiui<br />
„acto rgštis“, o JT Nr. 2531 METAKRILO RGŠTIS, STABILIZUOTA –<br />
etaloniniam skysiui „n-butilacetatas – prisotintas drkinamasis n-butilacetato<br />
tirpalas“. Vadovaujantis d papunkiu, toks etalonini skysi derinys yra<br />
nepriimtinas. Šio mišinio cheminis suderinamumas turi bti patvirtintas kitais<br />
bdais.<br />
2 pavyzdys. JT Nr. 1793 IZOPROPILFOSFORO RGŠTIES (50 ) ir JT Nr. 1803<br />
FENOLSULFONRGŠTIES, SKYSTOS (50 ) mišinys; šio mišinio klasifikacija:<br />
JT Nr. 3265 DUS SKYSTIS, RGŠTINIS, ORGANINIS, K.N.<br />
– prilyginimo sraš yra traukti ir komponent, ir mišinio JT numeriai;<br />
– ir komponentai, ir mišinys turi t pat klasifikacin kod: C3;<br />
– JT Nr. 1793 IZOPROPILFOSFORO RGŠTIS yra prilyginama etaloniniam<br />
skysiui „drkinamasis tirpalas“, o JT Nr. 1803 FENOLSULFONRGŠTIS,<br />
SKYSTA – etaloniniam skysiui „vanduo“. Vadovaujantis d papunkiu, toks<br />
etalonini skysi derinys yra vienas iš priimtin. Vadinasi, cheminis šio mišinio<br />
suderinamumas gali bti laikomas patvirtintu, jei taros konstrukcijos tipas yra<br />
patvirtintas etaloniniams skysiams „drkinamasis tirpalas“ ir „vanduo“.<br />
50
4.1.1.19.2 pav. „Bendrj pozicij taisykls“ schema<br />
Vienetins pozicijos, bendrosios pozicijos, tirpalai,<br />
mišiniai, preparatai, ties kuriais prilyginimo sraše<br />
nurodyta „Bendrj pozicij taisykl“<br />
Ar vis tirpalo, mišinio<br />
arba preparato<br />
komponent pozicijos<br />
trauktos prilyginimo<br />
sraš?<br />
Ne<br />
Taip<br />
Ar visiems<br />
komponentamspriskirt<br />
as tas pats<br />
klasifikacinis kodas<br />
kaip ir tirpalui?<br />
mišinys ar preparatas?<br />
Ne<br />
Taip<br />
Ar visi komponentai<br />
prilyginti tam paiam<br />
etaloniniam skysiui<br />
ar etalonini skysi<br />
deriniui?<br />
Ne<br />
Ar visi komponentai,<br />
imant atskirai arba<br />
kartu, Nepriyginti vienam<br />
iš toliau išvardyt<br />
etalonini skysi<br />
derini?<br />
Ne<br />
Btini papildomi<br />
bandymai<br />
Taip<br />
Taip<br />
Cheminis suderinamumas gali bti laikomas rodytu, jei taros ar NKVTK<br />
konstrukcijos tipas buvo išbandytas su nurodytu (-ais) etaloniniu (-iais) skysiu (-<br />
iais)<br />
Priimtini etalonini skysi deriniai:<br />
Vanduo / azoto rgštis (55 %), išskyrus neorganines rgštis, kuri klasifikacinis<br />
kodas 1 ir kurios priskiriamos etaloniniam skysiui „vanduo“;<br />
Vanduo / drkinamasis tirpalas;<br />
Vanduo / acto rgštis;<br />
Vanduo / angliavandenili mišinys;<br />
vanduo / n-butilacetatas – prisotintas drkinamasis n-butilacetato tirpalas.<br />
51
4.1.1.19.6 Prilyginimo srašas<br />
Šioje lentelje (prilyginimo sraše) pavojingos medžiagos yra išvardytos j JT numeri<br />
didjimo tvarka. Paprastai kiekvienoje eilutje pateikiama pavojinga medžiaga, vienetin<br />
pozicija ar bendroji pozicija, kuri apima konkretus JT numeris. Taiau tam paiam JT<br />
numeriui gali bti skiriamos kelios eiluts iš eils, jei medžiag, priklausani tam<br />
paiam JT numeriui, yra skirtingi pavadinimai (pvz., atskiri medžiag grupi izomerai),<br />
joms bdingos skirtingos chemins savybs, fizins savybs ir (ar) skiriasi j vežimo<br />
slygos. Tokiais atvejais konkreios pakavimo grups ribose vienetin pozicija ar<br />
bendroji pozicija nurodoma paskutinje eilutje.<br />
4.1.1.19.6 lentels, kuri savo struktra panaši 3.2 skyriaus A lentel, 1–4 stulpeliai<br />
taikomi identifikuojant medžiag šio papunkio taikymo tikslais. Paskutiniame stulpelyje<br />
nurodomas (-i) etaloninis (-iai) skystis (-iai), kuriam (-iems) medžiaga yra prilyginama.<br />
Paaiškinamosios kiekvieno stulpelio pastabos:<br />
1 stulpelis JT Nr.<br />
Nurodomas JT numeris:<br />
- pavojingos medžiagos, jei medžiagai priskirtas konkretus JT numeris, arba<br />
- bendroji pozicija, kuriai pagal 2 dalies kriterijus („sprendim primimo schema“)<br />
priskirtos pagal pavadinim neišvardytos pavojingos medžiagos.<br />
2a stulpelis<br />
Tinkamas krovinio pavadinimas ar techninis pavadinimas<br />
Nurodomas medžiagos pavadinimas, vienetins pozicijos pavadinimas, kuris gali apimti<br />
vairius izomerus, arba bendrosios pozicijos pavadinimas.<br />
Nurodytas pavadinimas gali nesutapti su taikomu tinkamu krovinio pavadinimu.<br />
2b stulpelis<br />
Apibdinimas<br />
Pateikiamas apibdinimas, patikslinantis pozicijos taikymo srit tais atvejais, kai<br />
medžiagos klasifikacija, vežimo slygos ir (ar) cheminis suderinamumas gali kisti.<br />
3a stulpelis<br />
Klas<br />
Nurodomas klass, kurios pavadinimas apima konkrei pavojing medžiag, numeris.<br />
Šis klass numeris priskiriamas pagal 2 dalies procedras ir kriterijus.<br />
3b stulpelis<br />
Klasifikacinis kodas<br />
Nurodomas pavojingai medžiagai pagal 2 dalies procedras ir kriterijus priskirtas<br />
klasifikacinis kodas.<br />
4 stulpelis Pakavimo grup<br />
Nurodomas (-i) pakavimo grups (-i) numeris (-iai) (I, <strong>II</strong> ar <strong>II</strong>I), pavojingai medžiagai<br />
priskirtas (-ti) pagal 2 dalies procedras ir kriterijus. Kai kurioms medžiagoms pakavimo<br />
grups nepriskirtos.<br />
5 stulpelis Etaloninis skystis<br />
Šiame stulpelyje nurodoma tiksli informacija dl etaloninio skysio ar etalonini skysi<br />
derinio, kuriam (-iems) medžiaga gali bti prilyginta, arba pateikiama nuoroda <br />
„Bendrj pozicij taisykl“ pagal 4.1.1.19.5 punkt.<br />
52
JT<br />
Nr.<br />
Tinkamas krovinio<br />
pavadinimas<br />
arba<br />
techninis pavadinimas<br />
4.1.1.19.6 lentel. Prilyginimo srašas<br />
Apibdinimas<br />
Klas Klasifikacinis<br />
kodas<br />
Pakavimo<br />
grup<br />
3.1.2 3.1.2 2.2 2.2 2.1.1.3<br />
Etaloninis skystis<br />
(1) (2) (2b) (3) (3b) (4) (5)<br />
1090 Acetonas 3 F1 <strong>II</strong> Angliavandenili mišinys<br />
Pastaba. taikoma tik tada, jei yra<br />
rodyta, jog medžiagos<br />
prasiskverbimas iš vežimui skirtos<br />
pakuots yra priimtino lygio<br />
1093 Akrilo nitrilas, stabilizuotas 3 FT1 I n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
1104 Amilacetatai grynieji izomerai ir<br />
izomer mišinys<br />
1105 Pentanoliai grynieji izomerai ir<br />
izomer mišinys<br />
1106 Amilaminai grynieji izomerai ir<br />
izomer mišinys<br />
1109 Amilformiatai grynieji izomerai ir<br />
izomer mišinys<br />
1120 Butanoliai grynieji izomerai ir<br />
izomer mišinys<br />
1123 Butilacetatai grynieji izomerai ir<br />
izomer mišinys<br />
3 F1 <strong>II</strong>I n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
3 F1 <strong>II</strong>/<strong>II</strong>I n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
3 FC <strong>II</strong>/<strong>II</strong>I Angliavandenili mišinys<br />
ir<br />
drkinamasis tirpalas<br />
3 F1 <strong>II</strong>I n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
3 F1 <strong>II</strong>/<strong>II</strong>I Acto rgštis<br />
3 F1 <strong>II</strong>/<strong>II</strong>I n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
1125 n-Butilaminas 3 FC <strong>II</strong> Angliavandenili mišinys<br />
ir<br />
drkinamasis tirpalas<br />
1128 n-Butilformiatas 3 F1 <strong>II</strong> n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
1129 Butiraldehidas 3 F1 <strong>II</strong> Angliavandenili mišinys<br />
1133 Klijai turintys liepsniojo skysio 3 F1 I/<strong>II</strong>/<strong>II</strong>I Bendrj pozicij taisykl<br />
1139 Tirpalas, skirtas dengti<br />
danga<br />
skaitant skirt paviršiui<br />
apdoroti ar padengti,<br />
naudojamus gamybiniams<br />
ar kitokiems tikslams,<br />
pavyzdžiui, transporto<br />
priemonms gruntuoti,<br />
bgn ar statini vidiniam<br />
paviršiui padengti<br />
3 F1 I/<strong>II</strong>/<strong>II</strong>I Bendrj pozicij taisykl<br />
1145 Cikloheksanas 3 F1 <strong>II</strong> Angliavandenili mišinys<br />
1146 Cikloheptanas 3 F1 <strong>II</strong> Angliavandenili mišinys<br />
1153 Etilenglikolio dietileteris 3 F1 <strong>II</strong>I n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
ir<br />
angliavandenili mišinys<br />
1154 Dietilaminas 3 FC <strong>II</strong> Angliavandenili mišinys<br />
ir<br />
drkinamasis tirpalas<br />
1158 Diizopropilaminas 3 FC <strong>II</strong> Angliavandenili mišinys<br />
ir<br />
drkinamasis tirpalas<br />
53
JT<br />
Nr.<br />
Tinkamas krovinio<br />
pavadinimas<br />
arba<br />
techninis pavadinimas<br />
Apibdinimas<br />
Klas Klasifikacinis<br />
kodas<br />
Pakavimo<br />
grup<br />
3.1.2 3.1.2 2.2 2.2 2.1.1.3<br />
Etaloninis skystis<br />
(1) (2) (2b) (3) (3b) (4) (5)<br />
1160 Dimetilamino vandeninis<br />
tirpalas<br />
3 FC <strong>II</strong> Angliavandenili mišinys<br />
ir<br />
drkinamasis tirpalas<br />
1165 Dioksanas 3 F1 <strong>II</strong> Angliavandenili mišinys<br />
1169 Aromatiniai ekstraktai,<br />
skysti<br />
1170 Etanolis arba etanolio<br />
tirpalas<br />
1171 Etilenglikolio monoetilo<br />
eteris<br />
1172 Etilenglikolio monoetilo ir<br />
acto rgšties eteris<br />
3 F1 I/<strong>II</strong>/<strong>II</strong>I Bendrj pozicij taisykl<br />
vandeninis tirpalas 3 F1 <strong>II</strong>/<strong>II</strong>I Acto rgštis<br />
3 F1 <strong>II</strong>I n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
ir<br />
angliavandenili mišinys<br />
3 F1 <strong>II</strong>I n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
ir<br />
angliavandenili mišinys<br />
1173 Etilacetatas 3 F1 <strong>II</strong> n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
1177 2-Etilbutilacetatas 3 F1 <strong>II</strong>I n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
1178 2-Etilbutiraldehidas 3 F1 <strong>II</strong> Angliavandenili mišinys<br />
1180 Etilbutiratas 3 F1 <strong>II</strong>I n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
1188 Etilenglikolio monometilo<br />
eteris<br />
1189 Etilenglikolio ir acto<br />
rgšties monometilo eteris<br />
3 F1 <strong>II</strong>I n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
ir<br />
angliavandenili mišinys<br />
3 F1 <strong>II</strong>I n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
ir<br />
angliavandenili mišinys<br />
1190 Etilformiatas 3 F1 <strong>II</strong> Angliavandenili mišinys<br />
ir<br />
drkinamasis tirpalas<br />
1191 Oktilo aldehidai grynieji izomerai ir<br />
izomer mišinys<br />
3 F1 <strong>II</strong>I Angliavandenili mišinys<br />
1192 Etilo laktatas 3 F1 <strong>II</strong>I Angliavandenili mišinys<br />
ir<br />
drkinamasis tirpalas<br />
1195 Etilpropionatas 3 F1 <strong>II</strong> Angliavandenili mišinys<br />
ir<br />
drkinamasis tirpalas<br />
1197 Aromatiniai ekstraktai,<br />
skysti<br />
1198 Formaldehido tirpalas,<br />
liepsnus<br />
vandens tirpalas, plipsnio<br />
temperatra nuo 23 °C iki<br />
60 °C<br />
3 F1 I/<strong>II</strong>/<strong>II</strong>I Bendrj pozicij taisykl<br />
3 FC <strong>II</strong>I Acto rgštis<br />
54
JT<br />
Nr.<br />
Tinkamas krovinio<br />
pavadinimas<br />
arba<br />
techninis pavadinimas<br />
Apibdinimas<br />
55<br />
Klas Klasifikacinis<br />
kodas<br />
Pakavimo<br />
grup<br />
3.1.2 3.1.2 2.2 2.2 2.1.1.3<br />
Etaloninis skystis<br />
(1) (2) (2b) (3) (3b) (4) (5)<br />
1202 Dyzelinas Atitinkantis standart<br />
EN 590:2004 arba kurio<br />
plipsnio temperatra ne<br />
didesn nei 100 °C<br />
1202 Gazolis plipsnio trmperatra ne<br />
didesn nei 100 °C<br />
3 F1 <strong>II</strong>I Angliavandenili mišinys<br />
3 F1 <strong>II</strong>I Angliavandenili mišinys<br />
1202 Krosni kuras, lengvas ypa lengvas 3 F1 <strong>II</strong>I Angliavandenili mišinys<br />
1202 Krosni kuras, lengvas atitinkantis standart<br />
EN 590:2004 arba kurio<br />
plipsnio temperatra ne<br />
didesn nei 100 °C<br />
1203 Benzinas arba gazolinas,<br />
arba petrolis<br />
1206 Heptanai grynieji izomerai ir<br />
izomer mišinys<br />
3 F1 <strong>II</strong>I Angliavandenili mišinys<br />
3 F1 <strong>II</strong> Angliavandenili mišinys<br />
3 F1 <strong>II</strong> Angliavandenili mišinys<br />
1207 Heksaldehidas n-Heksaldehidas 3 F1 <strong>II</strong>I Angliavandenili mišinys<br />
1208 Heksanai grynieji izomerai ir<br />
izomer mišinys<br />
1210 Spaustuviniai dažai arba<br />
spaustuviniams dažams<br />
gimininga medžiaga<br />
liepsns (-i), skaitant<br />
spaustuvini daž skiedikl<br />
ar tirpikl<br />
3 F1 <strong>II</strong> Angliavandenili mišinys<br />
3 F1 I/<strong>II</strong>/<strong>II</strong>I Bendrj pozicij taisykl<br />
1212 Izobutanolis 3 F1 <strong>II</strong>I Acto rgštis<br />
1213 Izobutilacetatas Angliavandenili mišinys<br />
ir<br />
drkinamasis tirpalas<br />
1214 Izobutilaminas 3 FC <strong>II</strong> Angliavandenili mišinys<br />
ir<br />
drkinamasis tirpalas<br />
1216 Izooktenai grynieji izomerai ir<br />
izomer mišinys<br />
3 F1 <strong>II</strong> Angliavandenili mišinys<br />
1219 Izopropanolis 3 F1 <strong>II</strong> Acto rgštis<br />
1220 Izopropilacetatas 3 F1 <strong>II</strong> n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
1221 Izopropilaminas 3 FC I Angliavandenili mišinys<br />
ir<br />
drkinamasis tirpalas<br />
1223 Žibalas 3 F1 <strong>II</strong>I Angliavandenili mišinys<br />
1224 3,3-Dimetil-2-butanonas 3 F1 <strong>II</strong> Angliavandenili mišinys<br />
1224 Ketonai, skysti, k.n. 3 F1 <strong>II</strong>/<strong>II</strong>I Bendrj pozicij taisykl<br />
1230 Metanolis 3 FT1 <strong>II</strong> Acto rgštis<br />
1231 Metilacetatas 3 F1 <strong>II</strong> n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
1233 Metiamilacetatas 3 F1 <strong>II</strong>I n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
1235 Metilamino vandeninis<br />
tirpalas<br />
3 FC <strong>II</strong> Angliavandenili mišinys<br />
ir<br />
drkinamasis tirpalas<br />
1237 Metilbutiratas 3 F1 <strong>II</strong> n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas
JT<br />
Nr.<br />
Tinkamas krovinio<br />
pavadinimas<br />
arba<br />
techninis pavadinimas<br />
Apibdinimas<br />
56<br />
Klas Klasifikacinis<br />
kodas<br />
Pakavimo<br />
grup<br />
3.1.2 3.1.2 2.2 2.2 2.1.1.3<br />
Etaloninis skystis<br />
(1) (2) (2b) (3) (3b) (4) (5)<br />
1247 Metilmetakrilatas,<br />
stabilizuotas monomeras<br />
3 F1 <strong>II</strong> n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
1248 Metilpropionatas 3 F1 <strong>II</strong> n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
1262 Oktanai grynieji izomerai ir<br />
izomer mišinys<br />
1263 Dažai arba dažams<br />
gimininga medžiaga<br />
skaitant dažus, lak,<br />
emal, dažikl, šelak,<br />
plvdar, politr, skyst<br />
užpild ir skyst lako<br />
pagrind arba skaitant<br />
daž skiedikl ir tirpikl<br />
3 F1 <strong>II</strong> Angliavandenili mišinys<br />
3 F1 I/<strong>II</strong>/<strong>II</strong>I Bendrj pozicij taisykl<br />
1265 Pentanai n-Pentanas 3 F1 <strong>II</strong> Angliavandenili mišinys<br />
1266 Parfumerijos produktai turintys liepsnij tirpikli 3 F1 I/<strong>II</strong>/<strong>II</strong>I Bendrj pozicij taisykl<br />
1268 Akmens anglies derva,<br />
ligroinas<br />
1268 Naftos distiliatai, k.n., arba<br />
naftos produktai, k.n.<br />
gar slgis esant 50 º ne<br />
didesnis nei 110 kP<br />
3 F1 <strong>II</strong> Angliavandenili mišinys<br />
3 F1 I/<strong>II</strong>/<strong>II</strong>I Bendrj pozicij taisykl<br />
1274 n-Propanolis 3 F1 <strong>II</strong>/<strong>II</strong>I Acto rgštis<br />
1275 Propionaldehidas 3 F1 <strong>II</strong> Angliavandenili mišinys<br />
1276 n-Propilacetatas 3 F1 <strong>II</strong> n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
1277 Propilaminas n-Propilaminas 3 FC <strong>II</strong> Angliavandenili mišinys<br />
ir<br />
drkinamasis tirpalas<br />
1281 Propilformiatai grynieji izomerai ir<br />
izomer mišinys<br />
3 F1 <strong>II</strong> n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
1282 Piridinas 3 F1 <strong>II</strong> Angliavandenili mišinys<br />
1286 Kanifolijos alyva 3 F1 I/<strong>II</strong>/<strong>II</strong>I Bendrj pozicij taisykl<br />
1287 Kauiuko tirpalas 3 F1 I/<strong>II</strong>/<strong>II</strong>I Bendrj pozicij taisykl<br />
1296 Trietilaminas 3 FC <strong>II</strong> Angliavandenili mišinys<br />
ir<br />
drkinamasis tirpalas<br />
1297 Trimetilamino vandeninis<br />
tirpalas<br />
trimetilamino dalis pagal<br />
mas ne didesn nei 50 %<br />
3 FC I/<strong>II</strong>/<strong>II</strong>I Angliavandenili mišinys<br />
ir<br />
drkinamasis tirpalas<br />
1301 Vinilacetatas, stabilizuotas 3 F1 <strong>II</strong> n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
1306 Medienos antiseptikai,<br />
skysti<br />
3 F1 <strong>II</strong>/<strong>II</strong>I Bendrj pozicij taisykl<br />
1547 Anilinas 6.1 T1 <strong>II</strong> Acto rgštis<br />
1590 Dichloranilinai, skysti grynieji izomerai ir<br />
izomer mišinys<br />
1602 Dažiklis, skystas, toksiškas,<br />
k.n., arba dažiklio sintezs<br />
tarpinis produktas, skystas,<br />
toksiškas, k.n.<br />
6.1 T1 <strong>II</strong> Acto rgštis<br />
6.1 T1 I/<strong>II</strong>/<strong>II</strong>I Bendrj pozicij taisykl
JT<br />
Nr.<br />
Tinkamas krovinio<br />
pavadinimas<br />
arba<br />
techninis pavadinimas<br />
Apibdinimas<br />
Klas Klasifikacinis<br />
kodas<br />
Pakavimo<br />
grup<br />
3.1.2 3.1.2 2.2 2.2 2.1.1.3<br />
Etaloninis skystis<br />
(1) (2) (2b) (3) (3b) (4) (5)<br />
1604 Etilendiaminas 8 CF1 <strong>II</strong> Angliavandenili mišinys<br />
ir<br />
drkinamasis tirpalas<br />
1715 Acto rgšties anhidridas 8 CF1 <strong>II</strong> Acto rgštis<br />
1717 Acetilchloridas 3 FC <strong>II</strong> n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
1718 Butilfosforo rgštis 8 C3 <strong>II</strong>I Drkinamasis tirpalas<br />
1719 Sieros vandenilis vandeninis tirpalas 8 C5 <strong>II</strong>I Acto rgštis<br />
1719 Šarminis skystis, dus, k.n. neorganinis 8 C5 <strong>II</strong>/<strong>II</strong>I Bendrj pozicij taisykl<br />
1730 Stibio pentachloridas,<br />
skystas<br />
grynas 8 C1 <strong>II</strong> Vanduo<br />
1736 Benzoilchloridas 8 C3 <strong>II</strong> Angliavandenili mišinys<br />
ir<br />
drkinamasis tirpalas<br />
1750 Chloracto rgšties tirpalas vandeninis tirpalas 6.1 TC1 <strong>II</strong> Acto rgštis<br />
1750 Chloracto rgšties tirpalas mono- ir dichloracto<br />
rgšties mišiniai<br />
6.1 TC1 <strong>II</strong> Acto rgštis<br />
1752 Chloracetilchloridas 6.1 TC1 I n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
1755 Chromo rgšties tirpalas vandeninis tirpalas,<br />
kuriame yra ne daugiau<br />
kaip 30 % chromo rgšties<br />
1760 Cianamidas vandeninis tirpalas,<br />
kuriame yra ne daugiau<br />
kaip 50 % cianamido<br />
57<br />
8 C1 <strong>II</strong>/<strong>II</strong>I Azoto rgštis<br />
8 C9 <strong>II</strong> Vanduo<br />
1760 O,O-Dietilditiofosforo rgštis 8 C9 <strong>II</strong> n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
1760 O,O-Diizopropilditiofosforo<br />
rgštis<br />
1760 O,O-Di-n-propilditiofosforo<br />
rgštis<br />
1760 dus skystis, k.n. plipsnio temperatra<br />
didesn nei 60 °<br />
8 C9 <strong>II</strong> n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
8 C9 <strong>II</strong> n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
8 C9 I/<strong>II</strong>/<strong>II</strong>I Bendrj pozicij taisykl<br />
1761 Vario etilendiamino tirpalas vandeninis tirpalas 8 CT1 <strong>II</strong>/<strong>II</strong>I Angliavandenili mišinys<br />
ir<br />
drkinamasis tirpalas<br />
1764 Dichloracto rgštis 8 C3 <strong>II</strong> Acto rgštis<br />
1775 Fluorboro rgštis vandeninis tirpalas,<br />
kuriame yra ne daugiau<br />
kaip 50 % fluorboro<br />
rgšties<br />
8 C1 <strong>II</strong> Vanduo<br />
1778 Fluorsilicio rgštis 8 C1 <strong>II</strong> Vanduo<br />
1779 Skruzdži rgštis turinti daugiau kaip 85 %<br />
(mass) rgšties<br />
1783 Heksametilendiamino<br />
tirpalas<br />
8 C3 <strong>II</strong> Acto rgštis<br />
vandeninis tirpalas 8 C7 <strong>II</strong>/<strong>II</strong>I Angliavandenili mišinys<br />
ir<br />
drkinamasis tirpalas
JT<br />
Nr.<br />
Tinkamas krovinio<br />
pavadinimas<br />
arba<br />
techninis pavadinimas<br />
Apibdinimas<br />
Klas Klasifikacinis<br />
kodas<br />
Pakavimo<br />
grup<br />
3.1.2 3.1.2 2.2 2.2 2.1.1.3<br />
Etaloninis skystis<br />
(1) (2) (2b) (3) (3b) (4) (5)<br />
1787 Vandenilio jodidas vandeninis tirpalas 8 C1 <strong>II</strong>/<strong>II</strong>I Vanduo<br />
1788 Vandenilio bromidas vandeninis tirpalas 8 C1 <strong>II</strong>/<strong>II</strong>I Vanduo<br />
1789 Vandenilio chloridas vandeninis tirpalas,<br />
kuriame yra ne daugiau<br />
kaip 38 % rgšties<br />
1790 Vandenilio fluoridas kuriame yra ne daugiau nei<br />
60 % vandenilio fluorido<br />
1791 Hipochlorito tirpalas vandeninis tirpalas,<br />
kuriame yra prekyboje<br />
prast drkinimo agent<br />
8 C1 <strong>II</strong>/<strong>II</strong>I Vanduo<br />
8 CT1 <strong>II</strong> Vanduo;<br />
leistinas naudojimo laikotarpis –<br />
ne ilgiau kaip 2 metai<br />
8 C9 <strong>II</strong>/<strong>II</strong>I Azoto rgštis<br />
Ir<br />
drkinamasis tirpalas*<br />
1791 Hipochlorito tirpalas vandeninis tirpalas 8 C9 <strong>II</strong>/<strong>II</strong>I Azoto rgštis *<br />
* JT 1791: Bandymas turi bti atliekamas tik jei yra ventiliacijos taisas. Jei bandymas atliekamas kaip etalonin skyst naudojant azoto rgšt,<br />
turi bti naudojamas rgšiai atsparus ventiliacijos taisas ir tarpiklis. Jei bandymai atliekami su hipochlorito tirpalais, taip pat leidžiama<br />
naudoti to paties konstrukcijos tipo ventiliacijos taisus ir tarpiklius, atsparius hipochloritui (pvz., silikoninio kauiuko), bet neatsparius azoto<br />
rgšiai.<br />
1793 Izopropilfosforo rgštis 8 C3 <strong>II</strong>I Drkinamasis tirpalas<br />
1802 Perchlorato rgštis vandeninis tirpalas, jei<br />
rgšties dalis pagal mas<br />
ne didesn nei 50 %<br />
8 CO1 <strong>II</strong> Vanduo<br />
1803 Fenolsulfonrgštis, skysta izomer mišinys 8 C3 <strong>II</strong> Vanduo<br />
1805 Fosforo rgštis, skysta 8 C1 <strong>II</strong>I Vanduo<br />
1814 Kalio hidroksido tirpalas vandeninis tirpalas 8 C5 <strong>II</strong>/<strong>II</strong>I Vanduo<br />
1824 Natrio hidroksido tirpalas vandeninis tirpalas 8 C5 <strong>II</strong>/<strong>II</strong>I Vanduo<br />
1830 Sieros rgštis kurioje yra ne daugiau nei<br />
51 % grynosios rgšties<br />
8 C1 <strong>II</strong> Vanduo<br />
1832 Sieros rgštis, išnaudotoji chemiškai stabili 8 C1 <strong>II</strong> Vanduo<br />
1833 Sulfito rgštis 8 C1 <strong>II</strong> Vanduo<br />
1835 Tetrametilamonio<br />
hidroksido tirpalas<br />
vandeninis tirpalas,<br />
plipsnio temperatra<br />
didesn nei 60 °C<br />
8 C7 <strong>II</strong> Vanduo<br />
1840 Cinko chlorido tirpalas vandeninis tirpalas 8 C1 <strong>II</strong>I Vanduo<br />
1848 Propiono rgštis Kurioje yra ne mažiau kaip<br />
10 % (mass) ir ne daugiau<br />
kaip 90 % (mass) rgšties<br />
8 C3 <strong>II</strong>I n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
1862 Etilkrotonatas 3 F1 <strong>II</strong> n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
1863 Aviaciniai degalai<br />
turbininiams varikliams<br />
3 F1 I/<strong>II</strong>/<strong>II</strong>I Angliavandenili mišinys<br />
1866 Dervos tirpalas liepsnus 3 F1 I/<strong>II</strong>/<strong>II</strong>I Bendrj pozicij taisykl<br />
1902 Diizooktilfosforo rgštis 8 C3 <strong>II</strong>I Drkinamasis tirpalas<br />
1906 Sieros rgštis, regeneruota<br />
iš rgšiojo gudrono<br />
8 C1 <strong>II</strong> Azoto rgštis<br />
1908 Chlorito tirpalas vandeninis tirpalas 8 C9 <strong>II</strong>/<strong>II</strong>I Acto rgštis<br />
1914 Butilpropionatai 3 F1 <strong>II</strong>I n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
1915 Cikloheksanonas 3 F1 <strong>II</strong>I Angliavandenili mišinys<br />
58
JT<br />
Nr.<br />
Tinkamas krovinio<br />
pavadinimas<br />
arba<br />
techninis pavadinimas<br />
Apibdinimas<br />
Klas Klasifikacinis<br />
kodas<br />
Pakavimo<br />
grup<br />
3.1.2 3.1.2 2.2 2.2 2.1.1.3<br />
Etaloninis skystis<br />
(1) (2) (2b) (3) (3b) (4) (5)<br />
1917 Etilakrilatas, stabilizuotas 3 F1 <strong>II</strong> n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
1919 Metilakrilatas, stabilizuotas 3 F1 <strong>II</strong> n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
1920 Nonanai grynieji izomerai ir<br />
izomer mišinys, plipsnio<br />
temperatra nuo 23 °C iki<br />
60 °C<br />
3 F1 <strong>II</strong>I Angliavandenili mišinys<br />
1935 Cianido tirpalas, k.n. neorganinis 6.1 T4 I/<strong>II</strong>/<strong>II</strong>I Vanduo<br />
1940 Tiogikolio rgštis 8 C3 <strong>II</strong> Acto rgštis<br />
1986 Alkoholiai, liepsns,<br />
toksiški, k. n.<br />
3 FT1 I/<strong>II</strong>/<strong>II</strong>I Bendrj pozicij taisykl<br />
1987 Cikloheksanolis techniškai grynas 3 F1 <strong>II</strong>I Acto rgštis<br />
1987 Alkoholiai, k. n. 3 F1 <strong>II</strong>/<strong>II</strong>I Bendrj pozicij taisykl<br />
1988 Aldehidai, liepsns,<br />
toksiški, k.n.<br />
3 FT1 I/<strong>II</strong>/<strong>II</strong>I Bendrj pozicij taisykl<br />
1989 Aldehidai, k. n. 3 F1 I/<strong>II</strong>/<strong>II</strong>I Bendrj pozicij taisykl<br />
1992 2,6-cis-Dimetilmorfolinas 3 FT1 <strong>II</strong>I Angliavandenili mišinys<br />
1992 Liepsnus skystis, toksiškas,<br />
k. n.<br />
3 FT1 I/<strong>II</strong>/<strong>II</strong>I Bendrj pozicij taisykl<br />
1993 Propiono rgšties vinilo eteris 3 F1 <strong>II</strong> n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
1993 (1-Metoksi-2-propil) acetatas 3 F1 <strong>II</strong>I n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
1993 Liepsnus skystis, k. n. 3 F1 I/<strong>II</strong>/<strong>II</strong>I Bendrj pozicij taisykl<br />
2014 Vandenilio peroksido<br />
vandeninis tirpalas<br />
kuriame yra ne mažiau<br />
kaip 20 %, bet ne daugiau<br />
kaip 60 % vandenilio<br />
peroksido (jei reikia,<br />
stabilizuotas)<br />
2022 Krezilo rgštis skystas mišinys, kuriame<br />
yra krezoli, ksilenoli ir<br />
metilfenoli<br />
2030 Hidrazino vandeninis<br />
tirpalas<br />
kuriame yra ne mažiau<br />
kaip 37 % (mass), bet ne<br />
daugiau kaip 64 % (mass)<br />
hidrazino<br />
2030 Hidrazinhidratas vandeninis tirpalas,<br />
kuriame yra 64 %<br />
hidrazino<br />
2031 Azoto rgštis išskyrus raudonj<br />
rkstanij, kurioje yra ne<br />
daugiau kaip 55 %<br />
grynosios rgšties<br />
5.1 OC1 <strong>II</strong> Azoto rgštis<br />
6.1 TC1 <strong>II</strong> Acto rgštis<br />
8 CT1 <strong>II</strong> Vanduo<br />
8 CT1 <strong>II</strong> Vanduo<br />
8 CO1 <strong>II</strong> Azoto rgštis<br />
2045 Izobutiraldehidas 3 F1 <strong>II</strong> Angliavandenili mišinys<br />
2050 Diizobutileno izomer<br />
junginiai<br />
3 F1 <strong>II</strong> Angliavandenili mišinys<br />
2053 Metilizobutilkarbinolis 3 F1 <strong>II</strong>I Acto rgštis<br />
59
JT<br />
Nr.<br />
Tinkamas krovinio<br />
pavadinimas<br />
arba<br />
techninis pavadinimas<br />
Apibdinimas<br />
Klas Klasifikacinis<br />
kodas<br />
Pakavimo<br />
grup<br />
3.1.2 3.1.2 2.2 2.2 2.1.1.3<br />
Etaloninis skystis<br />
(1) (2) (2b) (3) (3b) (4) (5)<br />
2054 Morfolinas 3 CF1 I Angliavandenili mišinys<br />
2057 Tripropenas 3 F1 <strong>II</strong>/<strong>II</strong>I Angliavandenili mišinys<br />
2058 Valeraldehidas grynieji izomerai ir<br />
izomer mišinys<br />
2059 Nitroceliuliozs tirpalas,<br />
liepsnus<br />
2075 Chloralis bevandenis,<br />
stabilizuotas<br />
2076 Krezoliai, skysti grynieji izomerai ir<br />
izomer mišinys<br />
3 F1 <strong>II</strong> Angliavandenili mišinys<br />
3 D I/<strong>II</strong>/<strong>II</strong>I Bendrj pozicij taisykl:<br />
nukrypstant nuo bendrosios<br />
procedros, ši taisykl gali bti<br />
taikoma tirpikliams su<br />
klasifikaciniu kodu F1<br />
6.1 T1 <strong>II</strong> Drkinamasis tirpalas<br />
6.1 TC1 <strong>II</strong> Acto rgštis<br />
2078 Toluendiizocianatas skystas 6.1 T1 <strong>II</strong> n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
2079 Dietilentriaminas 8 C7 <strong>II</strong> Angliavandenili mišinys<br />
2209 Formaldehido tirpalas vandeninis tirpalas,<br />
kuriame yra 37 %<br />
formaldehido, metanolio<br />
kiekis 8–10 %<br />
2209 Formaldehido tirpalas vandeninis tirpalas,<br />
kuriame yra ne mažiau nei<br />
25 % formaldehido<br />
8 C9 <strong>II</strong>I Acto rgštis<br />
8 C9 <strong>II</strong>I Vanduo<br />
2218 Akrilo rgštis, stabilizuota 8 CF1 <strong>II</strong> n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
2227 n-Butilmetakrilatas,<br />
stabilizuotas<br />
2235 Chlorbenzilchloridas,<br />
skystas<br />
3 F1 <strong>II</strong>I n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
para- Chlorbenzilchloridas 6.1 T2 <strong>II</strong>I Angliavandenili mišinys<br />
2241 Cikloheptanas 3 F1 <strong>II</strong> Angliavandenili mišinys<br />
2242 Cikloheptenas 3 F1 <strong>II</strong> Angliavandenili mišinys<br />
2243 Cikloheksilacetatas 3 F1 <strong>II</strong>I n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
2244 Ciklopentanolis 3 F1 <strong>II</strong>I Acto rgštis<br />
2245 Ciklopentanonas 3 F1 <strong>II</strong>I Angliavandenili mišinys<br />
2247 n-Dekanas 3 F1 <strong>II</strong>I Angliavandenili mišinys<br />
2248 DI-n-butilaminas 8 CF1 <strong>II</strong> Angliavandenili mišinys<br />
2258 1,2-Propilendiaminas 8 CF1 <strong>II</strong> Angliavandenili mišinys<br />
ir<br />
drkinamasis tirpalas<br />
2259 Trietilentetraminas 8 C7 <strong>II</strong> Vanduo<br />
2260 Tripropilaminas 3 FC <strong>II</strong>I Angliavandenili mišinys<br />
ir<br />
drkinamasis tirpalas<br />
2263 Dimetilcikloheksanai grynieji izomerai ir<br />
izomer mišinys<br />
3 F1 <strong>II</strong> Angliavandenili mišinys<br />
60
JT<br />
Nr.<br />
Tinkamas krovinio<br />
pavadinimas<br />
arba<br />
techninis pavadinimas<br />
Apibdinimas<br />
61<br />
Klas Klasifikacinis<br />
kodas<br />
Pakavimo<br />
grup<br />
3.1.2 3.1.2 2.2 2.2 2.1.1.3<br />
Etaloninis skystis<br />
(1) (2) (2b) (3) (3b) (4) (5)<br />
2264 N,N-Dimetilcikloheksilaminas<br />
8 CF1 <strong>II</strong> Angliavandenili mišinys<br />
ir<br />
drkinamasis tirpalas<br />
2265 N,N-Dimetilformamidas 3 F1 <strong>II</strong>I n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
2266 Dimetil-N-propilaminas 3 FC <strong>II</strong> Angliavandenili mišinys<br />
ir<br />
drkinamasis tirpalas<br />
2269 3,3'-Iminodipropilaminas 8 C7 <strong>II</strong>I Angliavandenili mišinys<br />
ir<br />
drkinamasis tirpalas<br />
2270 Etilamino vandeninis<br />
tirpalas<br />
kuriame yra ne mažiau<br />
kaip 50 %, bet ne daugiau<br />
kaip 70 % etilamino,<br />
plipsnio temperatra<br />
mažesn nei 23 °C, dus<br />
arba silpnai dus<br />
3 FC <strong>II</strong> Angliavandenili mišinys<br />
ir<br />
drkinamasis tirpalas<br />
2275 2-Etilbutanolis 3 F1 <strong>II</strong>I n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
2276 2-Etilheksilaminas 3 FC <strong>II</strong>I Angliavandenili mišinys<br />
ir<br />
drkinamasis tirpalas<br />
2277 Etilmetakrilatas 3 F1 <strong>II</strong> n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
2278 n-Heptenas 3 F1 <strong>II</strong> Angliavandenili mišinys<br />
2282 grynieji izomerai ir<br />
izomer mišinys<br />
2283 Izobutilmetakrilatas,<br />
stabilizuotas<br />
3 F1 <strong>II</strong>I n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
3 F1 <strong>II</strong>I n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
2286 Pentametilheptanas 3 F1 <strong>II</strong>I Angliavandenili mišinys<br />
2287 Izoheptenai 3 F1 <strong>II</strong> Angliavandenili mišinys<br />
2288 Izoheksenai 3 F1 <strong>II</strong> Angliavandenili mišinys<br />
2289 Izoforondiaminas 8 C7 <strong>II</strong>I Angliavandenili mišinys<br />
ir<br />
drkinamasis tirpalas<br />
2293 4-Metoksi-4-<br />
metilpentanonas-2<br />
3 F1 <strong>II</strong>I Angliavandenili mišinys<br />
2296 Metilcikloheksanas 3 F1 <strong>II</strong> Angliavandenili mišinys<br />
2297 Metilcikloheksanonas grynieji izomerai ir<br />
izomer mišinys<br />
3 F1 <strong>II</strong>I Angliavandenili mišinys<br />
2298 Metilciklopentanas 3 F1 <strong>II</strong> Angliavandenili mišinys<br />
2302 5-Metilheksanonas-2 3 F1 <strong>II</strong>I Angliavandenili mišinys<br />
2308 Nitrozilsieros rgštis, skysta 8 C1 <strong>II</strong> Vanduo<br />
2309 Oktadienas 3 F1 <strong>II</strong> Angliavandenili mišinys<br />
2313 Pikolinai grynieji izomerai ir<br />
izomer mišinys<br />
2317 Natrio-vario cianido<br />
tirpalas<br />
3 F1 <strong>II</strong>I Angliavandenili mišinys<br />
vandeninis tirpalas 6.1 T4 I Vanduo
JT<br />
Nr.<br />
Tinkamas krovinio<br />
pavadinimas<br />
arba<br />
techninis pavadinimas<br />
Apibdinimas<br />
62<br />
Klas Klasifikacinis<br />
kodas<br />
Pakavimo<br />
grup<br />
3.1.2 3.1.2 2.2 2.2 2.1.1.3<br />
Etaloninis skystis<br />
(1) (2) (2b) (3) (3b) (4) (5)<br />
2320 Tetraetilenpentaminas 8 C7 <strong>II</strong>I Angliavandenili mišinys<br />
ir<br />
drkinamasis tirpalas<br />
2324 Triizobutilenas monoolefin C12 mišinys,<br />
plipsnio temperatra nuo<br />
23 °C iki 60 °C<br />
3 F1 <strong>II</strong>I Angliavandenili mišinys<br />
2326 Trimetilcikloheksilaminas 8 C7 <strong>II</strong>I Angliavandenili mišinys<br />
ir<br />
drkinamasis tirpalas<br />
2327 Trimetilheksametilendiami<br />
nai<br />
grynieji izomerai ir<br />
izomer mišinys<br />
8 C7 <strong>II</strong>I Angliavandenili mišinys<br />
ir<br />
drkinamasis tirpalas<br />
2330 Undekanas 3 F1 <strong>II</strong>I Angliavandenili mišinys<br />
2336 Alilformiatas 3 FT1 I n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
2348 Butilakrilatai, stabilizuoti 3 F1 <strong>II</strong>I n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
2357 Cikloheksilaminas plipsnio temperatra nuo<br />
23 °C iki 60 °C<br />
8 CF1 <strong>II</strong> Angliavandenili mišinys<br />
ir<br />
drkinamasis tirpalas<br />
2361 Diizobutilaminas 3 FC <strong>II</strong>I Angliavandenili mišinys<br />
ir<br />
drkinamasis tirpalas<br />
2366 Dietilkarbonatas 3 F1 <strong>II</strong>I n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
2367 alfa-Metilvaleraldehidas 3 F1 <strong>II</strong> Angliavandenili mišinys<br />
2370 1-Heksenas 3 F1 <strong>II</strong> Angliavandenili mišinys<br />
2372 1,2-Di-(dimetilamino)-<br />
etanas<br />
3 F1 <strong>II</strong> Angliavandenili mišinys<br />
ir<br />
drkinamasis tirpalas<br />
2379 1,3-Dimetilbutilaminas 3 FC <strong>II</strong> Angliavandenili mišinys<br />
ir<br />
drkinamasis tirpalas<br />
2383 Dipropilaminas 3 FC <strong>II</strong> Angliavandenili mišinys<br />
ir<br />
drkinamasis tirpalas<br />
2385 Etilizobutiratas 3 F1 <strong>II</strong> n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
2393 Izobutilformiatas 3 F1 <strong>II</strong> n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
2394 Izobutilpropionatas plipsnio temperatra nuo<br />
23 °C iki 60 °C<br />
2396 Metakrilo aldehidas,<br />
stabilizuotas<br />
3 F1 <strong>II</strong>I n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
3 FT1 <strong>II</strong> Angliavandenili mišinys<br />
2400 Metilizovaleratas 3 F1 <strong>II</strong> n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
2401 Piperidinas 8 CF1 I Angliavandenili mišinys<br />
ir<br />
drkinamasis tirpalas
JT<br />
Nr.<br />
Tinkamas krovinio<br />
pavadinimas<br />
arba<br />
techninis pavadinimas<br />
Apibdinimas<br />
63<br />
Klas Klasifikacinis<br />
kodas<br />
Pakavimo<br />
grup<br />
3.1.2 3.1.2 2.2 2.2 2.1.1.3<br />
Etaloninis skystis<br />
(1) (2) (2b) (3) (3b) (4) (5)<br />
2403 Izopropenilacetatas 3 F1 <strong>II</strong> n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
2405 Izopropilbutiratas 3 F1 <strong>II</strong>I n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
2406 Izopropilizobutiratas 3 F1 <strong>II</strong> n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
2409 Izipropilpropionatas 3 F1 <strong>II</strong> n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
2410 1,2,3,6-Tetrahidropiridinas 3 F1 <strong>II</strong> Angliavandenili mišinys<br />
2427 Kalio chlorato vandeninis<br />
tirpalas<br />
2428 Natrio chlorato vandeninis<br />
tirpalas<br />
2429 Kalcio chlorato vandeninis<br />
tirpalas<br />
5.1 O1 <strong>II</strong>/<strong>II</strong>I Vanduo<br />
5.1 O1 <strong>II</strong>/<strong>II</strong>I Vanduo<br />
5.1 O1 <strong>II</strong>/<strong>II</strong>I Vanduo<br />
2436 Tioacto rgštis 3 F1 <strong>II</strong> Acto rgštis<br />
2457 2,3-Dimetilbutanas 3 F1 <strong>II</strong> Angliavandenili mišinys<br />
2491 Etanolaminas 8 C7 <strong>II</strong>I Drkinamasis tirpalas<br />
2491 Etanolamino tirpalas vandeninis tirpalas 8 C7 <strong>II</strong>I Drkinamasis tirpalas<br />
2496 Propiono anhidridas 8 C3 <strong>II</strong>I n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
2524 Etilortoformiatas 3 F1 <strong>II</strong>I n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
2526 Furfurilaminas 3 FC <strong>II</strong>I Angliavandenili mišinys<br />
ir<br />
drkinamasis tirpalas<br />
2527 Izobutilakrilatas,<br />
stabilizuotas<br />
3 F1 <strong>II</strong>I n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
2528 Izobutilizobutiratas 3 F1 <strong>II</strong>I n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
2529 Izosviesto rgštis 3 FC <strong>II</strong>I n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
2531 Metakrilo rgštis,<br />
stabilizuota<br />
8 C3 <strong>II</strong> n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
2542 Tributilaminas 6.1 T1 <strong>II</strong> Angliavandenili mišinys<br />
2560 2-Tilpentanolis-2 3 F1 <strong>II</strong>I n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
2564 Trichloracto rgšties<br />
tirpalas<br />
vandeninis tirpalas 8 C3 <strong>II</strong>/<strong>II</strong>I Acto rgštis<br />
2565 Dicikloheksilaminas 8 C7 <strong>II</strong>I Angliavandenili mišinys<br />
ir<br />
drkinamasis tirpalas
JT<br />
Nr.<br />
Tinkamas krovinio<br />
pavadinimas<br />
arba<br />
techninis pavadinimas<br />
Apibdinimas<br />
Klas Klasifikacinis<br />
kodas<br />
Pakavimo<br />
grup<br />
3.1.2 3.1.2 2.2 2.2 2.1.1.3<br />
Etaloninis skystis<br />
(1) (2) (2b) (3) (3b) (4) (5)<br />
2571 Etilsulfato rgštis 8 C3 <strong>II</strong> n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
2571 Alkilsulfat rgštys 8 C3 <strong>II</strong> Bendrj pozicij taisykl<br />
2580 Aliuminio bromido tirpalas vandeninis tirpalas 8 C1 <strong>II</strong>I Vanduo<br />
2581 Aliuminio chlorido tirpalas vandeninis tirpalas 8 C1 <strong>II</strong>I Vanduo<br />
2582 Geležies (iii) chlorido<br />
tirpalas<br />
2584 Metansulfato rgštis kurioje yra daugiau nei<br />
5 % laisvos sieros rgšties<br />
2584 Alkilsulfato rgštys, skystos kuriose yra daugiau nei<br />
5 % laisvos sieros rgšties<br />
2584 Benzensulfato rgštis kurioje yra daugiau nei<br />
5 % laisvos sieros rgšties<br />
2584 Toluensulfato rgštys kuriose yra daugiau nei<br />
5 % laisvos sieros rgšties<br />
2584 Arilsulfato rgštys, skystos kuriose yra daugiau nei<br />
5 % laisvos sieros rgšties<br />
2586 Metansulfato rgštis kurioje yra ne daugiau nei<br />
5 % laisvos sieros rgšties<br />
2586 Alkilsulfato rgštys, skystos kuriose yra ne daugiau nei<br />
5 % laisvos sieros rgšties<br />
2586 Benzensulfato rgštis kurioje yra ne daugiau nei<br />
5 % laisvos sieros rgšties<br />
2586 Toluensulfato rgštys kuriuose ne daugiau nei<br />
5 % laisvos sieros rgšties<br />
2586 Arilsulfato rgštys, skystos kuriose ne daugiau nei 5 %<br />
laisvos sieros rgšties<br />
vandeninis tirpalas 8 C1 <strong>II</strong>I Vanduo<br />
8 C1 <strong>II</strong> Vanduo<br />
8 C1 <strong>II</strong> n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
8 C1 <strong>II</strong> Vanduo<br />
8 C1 <strong>II</strong> Vanduo<br />
8 C1 <strong>II</strong> n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
8 C3 <strong>II</strong>I Vanduo<br />
8 C3 <strong>II</strong>I n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
8 C3 <strong>II</strong>I Vanduo<br />
8 C3 <strong>II</strong>I Vanduo<br />
8 C3 <strong>II</strong>I n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
2610 Trialilaminas 3 FC <strong>II</strong>I Angliavandenili mišinys<br />
ir<br />
drkinamasis tirpalas<br />
2614 Metalilo alkoholis 3 F1 <strong>II</strong>I Acto rgštis<br />
2617 Metilcikloheksanoliai grynieji izomerai ir<br />
izomer mišinys, plipsnio<br />
temperatra nuo 23 °C iki<br />
60 °C<br />
3 F1 <strong>II</strong>I Acto rgštis<br />
2619 Benzildimetilaminas 8 CF1 <strong>II</strong> Angliavandenili mišinys<br />
ir<br />
drkinamasis tirpalas<br />
2620 Amilbutiratai grynieji izomerai ir<br />
izomer mišinys, plipsnio<br />
temperatra nuo 23 °C iki<br />
60 °C<br />
2622 Glicidaldehidas plipsnio temperatra<br />
mažesn nei 23 °C<br />
2626 Chlorato rgšties<br />
vandeninis tirpalas<br />
kuriame yra ne daugiau<br />
kaip 10 % chlorato rgšties<br />
2656 Chinolinas plipsnio temperatra<br />
didesn nei 60 °C<br />
3 F1 <strong>II</strong>I n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
3 FT1 <strong>II</strong> Angliavandenili mišinys<br />
5.1 O1 <strong>II</strong> Azoto rgštis<br />
6.1 T1 <strong>II</strong>I Vanduo<br />
64
JT<br />
Nr.<br />
Tinkamas krovinio<br />
pavadinimas<br />
arba<br />
techninis pavadinimas<br />
Apibdinimas<br />
Klas Klasifikacinis<br />
kodas<br />
Pakavimo<br />
grup<br />
3.1.2 3.1.2 2.2 2.2 2.1.1.3<br />
Etaloninis skystis<br />
(1) (2) (2b) (3) (3b) (4) (5)<br />
2672 Amoniako tirpalas vandenyje, santykinis<br />
tankis esant 15 °C<br />
temperatrai – nuo 0,880<br />
iki 0,957, kuriame yra<br />
daugiau kaip 10 %, bet ne<br />
daugiau kaip 35 %<br />
amoniako<br />
2683 Amonio sulfido tirpalas vandeninis tirpalas,<br />
plipsnio temperatra nuo<br />
23 °C iki 60 °C<br />
8 C5 <strong>II</strong>I Vanduo<br />
8 CFT <strong>II</strong> Acto rgštis<br />
2684 3- Dietilaminopropilaminas 3 FC <strong>II</strong>I Angliavandenili mišinys<br />
ir<br />
drkinamasis tirpalas<br />
2685 N,N-Dietiletilendiaminas 8 CF1 <strong>II</strong> Angliavandenili mišinys<br />
ir<br />
drkinamasis tirpalas<br />
2693 Rgšij sulfit<br />
vandeninis tirpalas, k. n.<br />
2707 Dimetildioksanai grynieji izomerai ir<br />
izomer mišinys<br />
2733 Aminai, liepsns, ds, k.n.,<br />
arba poliaminai, liepsns,<br />
ds, k. n.<br />
neorganinis 8 C1 <strong>II</strong>I Vanduo<br />
3 F1 <strong>II</strong>/<strong>II</strong>I Angliavandenili mišinys<br />
3 FC I/<strong>II</strong>/<strong>II</strong>I Angliavandenili mišinys<br />
ir<br />
drkinamasis tirpalas<br />
2734 Di-antr-butilaminas 8 CF1 <strong>II</strong> Angliavandenili mišinys<br />
2734 Aminai, skysti, ds,<br />
liepsns, k. n., arba<br />
poliaminai, skysti, ds,<br />
liepsns, k. n.<br />
2735 Aminai, skysti, ds, k. n.,<br />
arba poliaminai, skysti,<br />
ds, k. n.<br />
8 CF1 I/<strong>II</strong> Angliavandenili mišinys<br />
ir<br />
drkinamasis tirpalas<br />
8 C7 I/<strong>II</strong>/<strong>II</strong>I Angliavandenili mišinys<br />
ir<br />
drkinamasis tirpalas<br />
2739 Butiranhidridas 8 C3 <strong>II</strong>I n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
2789 Acto rgštis, ledin, arba<br />
acto rgšties tirpalas<br />
vandeninis tirpalas,<br />
kuriame yra daugiau kaip<br />
80 % (mass)<br />
2790 Acto rgšties tirpalas vandeninis tirpalas,<br />
kuriame yra daugiau kaip<br />
10 % (mass), bet ne<br />
daugiau kaip 80 % (mass)<br />
rgšties<br />
2796 Sieros rgštis kurioje yra ne daugiau kaip<br />
51 % grynos rgšties<br />
2797 Akumuliatoriaus skystis,<br />
šarminis<br />
2810 2-Chlor-6-<br />
fluorbenzilchloridas<br />
kalio ar natrio hidroksido<br />
vandeninis tirpalas<br />
8 CF1 <strong>II</strong> Acto rgštis<br />
8 C3 <strong>II</strong>/<strong>II</strong>I Acto rgštis<br />
8 C1 <strong>II</strong> Vanduo<br />
8 C5 <strong>II</strong> Vanduo<br />
stabilizuotas 6.1 T1 <strong>II</strong>I Angliavandenili mišinys<br />
2810 2-Feniletanolis 6.1 T1 <strong>II</strong>I Acto rgštis<br />
2810 Etilenglikolio monoheksilo<br />
eteris<br />
2810 Toksiškas skystis, organinis,<br />
k.n.<br />
6.1 T1 <strong>II</strong>I Acto rgštis<br />
6.1 T1 I/<strong>II</strong>/<strong>II</strong>I Bendrj pozicij taisykl<br />
65
JT<br />
Nr.<br />
Tinkamas krovinio<br />
pavadinimas<br />
arba<br />
techninis pavadinimas<br />
Apibdinimas<br />
66<br />
Klas Klasifikacinis<br />
kodas<br />
Pakavimo<br />
grup<br />
3.1.2 3.1.2 2.2 2.2 2.1.1.3<br />
Etaloninis skystis<br />
(1) (2) (2b) (3) (3b) (4) (5)<br />
2815 N- Aminoetilpiperazinas 8 C7 <strong>II</strong>I Angliavandenili mišinys<br />
ir<br />
drkinamasis tirpalas<br />
2818 Amonio polisulfido tirpalas vandeninis tirpalas 8 CT1 <strong>II</strong>/<strong>II</strong>I Acto rgštis<br />
2819 Amilfosfatas 8 C3 <strong>II</strong>I Drkinamasis tirpalas<br />
2820 Sviesto rgštis n-sviesto rgštis 8 C3 <strong>II</strong>I n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
2821 Fenolio tirpalas vandeninis tirpalas,<br />
toksiškas, nešarminis<br />
6.1 T1 <strong>II</strong>/<strong>II</strong>I Acto rgštis<br />
2829 Heksano rgštis n-heksano rgštis 8 C3 <strong>II</strong>I n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
2837 Bisulfat vandeninis<br />
tirpalas<br />
8 C1 <strong>II</strong>/<strong>II</strong>I Vanduo<br />
2838 Vinilbutiratas, stabilizuotas 3 F1 <strong>II</strong> n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
2841 Di-n-amilaminas 3 FT1 <strong>II</strong>I Angliavandenili mišinys<br />
ir<br />
drkinamasis tirpalas<br />
2850 Propileno tetrameras monoolefin C12 mišinys,<br />
plipsnio temperatra nuo<br />
23 °C iki 60 °C<br />
2873 Dibutilaminoetanolis N,N-Di-nbutilaminoetanolis<br />
3 F1 <strong>II</strong>I Angliavandenili mišinys<br />
6.1 T1 <strong>II</strong>I Acto rgštis<br />
2874 Furfurilo alkoholis 6.1 T1 <strong>II</strong>I Acto rgštis<br />
2920 O,O-Dietilditiofosforo rgštis plipsnio temperatra nuo<br />
23 °C iki 60 °C<br />
2920 O,O-Dimetilditiofosforo<br />
rgštis<br />
plipsnio temperatra nuo<br />
23 °C iki 60 °C<br />
2920 Bromo vandenilis 33 % tirpalas ledinje acto<br />
rgštyje<br />
2920 Tetrametilamonio hidroksidas vandeninis tirpalas,<br />
plipsnio temperatra nuo<br />
23 °C iki 60 °C<br />
8 CF1 <strong>II</strong> n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
8 CF1 <strong>II</strong> Drkinamasis tirpalas<br />
8 CF1 <strong>II</strong> Drkinamasis tirpalas<br />
8 CF1 <strong>II</strong> Vanduo<br />
2920 dus skystis, liepsnus, k. n. 8 CF1 I/<strong>II</strong> Bendrj pozicij taisykl<br />
2922 Amonio sulfidas vandeninis tirpalas,<br />
plipsnio temperatra<br />
didesn nei 60 °C<br />
2922 Krezoliai vandeninis šarminis<br />
tirpalas, natrio ir kalio<br />
krezoliato mišinys<br />
2922 Fenoliai vandeninis šarminis<br />
tirpalas, natrio ir kalio<br />
fenoliato mišinys<br />
8 CT1 <strong>II</strong> Vanduo<br />
8 CT1 <strong>II</strong> Acto rgštis<br />
8 CT1 <strong>II</strong> Acto rgštis<br />
2922 Natrio hidrodifluoridas vandeninis tirpalas 8 CT1 <strong>II</strong>I Vanduo<br />
2922 dus skystis, toksiškas, k. n. 8 CT1 I/<strong>II</strong>/<strong>II</strong>I Bendrj pozicij taisykl<br />
2924 Liepsnus skystis, dus, k. n. silpnai dus 3 FC I/<strong>II</strong>/<strong>II</strong>I Bendrj pozicij taisykl<br />
2927 Toksiškas skystis, dus,<br />
organinis, k. n.<br />
6.1 TC1 I/<strong>II</strong> Bendrj pozicij taisykl
JT<br />
Nr.<br />
Tinkamas krovinio<br />
pavadinimas<br />
arba<br />
techninis pavadinimas<br />
Apibdinimas<br />
67<br />
Klas Klasifikacinis<br />
kodas<br />
Pakavimo<br />
grup<br />
3.1.2 3.1.2 2.2 2.2 2.1.1.3<br />
Etaloninis skystis<br />
(1) (2) (2b) (3) (3b) (4) (5)<br />
2933 Metil-2-chlorpropionatas 3 F1 <strong>II</strong>I n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
2934 Izopropil-2-<br />
chlorpropionatas<br />
3 F1 <strong>II</strong>I n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
2935 Etil-2-chlorpropionatas 3 F1 <strong>II</strong>I n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
2936 Tiopieno rgštis 6.1 T1 <strong>II</strong> Acto rgštis<br />
2941 Fluoranilinai grynieji izomerai ir<br />
izomer mišinys<br />
6.1 T1 <strong>II</strong>I Acto rgštis<br />
2943 Tetrahidrofurfurilaminas 3 F1 <strong>II</strong>I Angliavandenili mišinys<br />
2945 N-Metilbutilaminas 3 FC <strong>II</strong> Angliavandenili mišinys<br />
ir<br />
drkinamasis tirpalas<br />
2946 2-Amino-5-<br />
dietilaminopentanas<br />
6.1 T1 <strong>II</strong>I Angliavandenili mišinys<br />
ir<br />
drkinamasis tirpalas<br />
2947 Izopropilchloracetatas 3 F1 <strong>II</strong>I n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
2984 Vandenilio peroksido<br />
vandeninis tirpalas<br />
kuriame yra ne mažiau<br />
kaip 8 %, bet mažiau kaip<br />
20 % vandenilio peroksido<br />
(stabilizuotas, jei reikia)<br />
5.1 O1 <strong>II</strong>I Azoto rgštis<br />
3056 n-Heptaldehidas 3 F1 <strong>II</strong>I Angliavandenili mišinys<br />
3065 Alkoholiniai grimai kuri sudtyje yra daugiau<br />
nei 24 % (trio) alkoholio<br />
3066 Dažai arba skaitant dažus, lak,<br />
dažams gimininga medžiaga emal, dažikl, šelak,<br />
plvdar, politr, skyst<br />
užpild ir skyst lako<br />
pagrind arba skaitant<br />
daž skiedikl ir tirpikl<br />
3079 Metakrilonitrilas,<br />
stabilizuotas<br />
3082 Alkoholinis C 6 -C 17 (antrinis)<br />
poli (3-6) etoksilatas<br />
3082 Alkoholinis C 12 -C 15<br />
poli (1-3) etoksilatas<br />
3082 Alkoholinis C 13 -C 15<br />
poli (1-6) etoksilatas<br />
3082 Aviacinis turbin kuras JP-5 plipsnio temperatra<br />
didesn nei 60 °C<br />
3082 Aviacinis turbin kuras JP-7 plipsnio temperatra<br />
didesn nei 60 °C<br />
3 F1 <strong>II</strong>/<strong>II</strong>I Acto rgštis<br />
8 C9 <strong>II</strong>/<strong>II</strong>I Bendrj pozicij taisykl<br />
3 FT1 I n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
9 M6 <strong>II</strong>I n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
ir<br />
angliavandenili mišinys<br />
9 M6 <strong>II</strong>I n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
ir<br />
angliavandenili mišinys<br />
9 M6 <strong>II</strong>I n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
ir<br />
angliavandenili mišinys<br />
9 M6 <strong>II</strong>I Angliavandenili mišinys<br />
9 M6 <strong>II</strong>I Angliavandenili mišinys
JT<br />
Nr.<br />
Tinkamas krovinio<br />
pavadinimas<br />
arba<br />
techninis pavadinimas<br />
Apibdinimas<br />
Klas Klasifikacinis<br />
kodas<br />
Pakavimo<br />
grup<br />
3.1.2 3.1.2 2.2 2.2 2.1.1.3<br />
Etaloninis skystis<br />
(1) (2) (2b) (3) (3b) (4) (5)<br />
3082 Akmens anglies derva plipsnio temperatra<br />
didesn nei 60 °C<br />
3082 Akmens anglies derva,<br />
ligroinas<br />
3082 Kreozotas, išgautas iš akmens<br />
anglies dervos<br />
3082 Kreozotas, išgautas iš<br />
medienos dervos<br />
plipsnio temperatra<br />
didesn nei 60 °C<br />
plipsnio temperatra<br />
didesn nei 60 °C<br />
plipsnio temperatra<br />
didesn nei 60 °C<br />
9 M6 <strong>II</strong>I Angliavandenili mišinys<br />
9 M6 <strong>II</strong>I Angliavandenili mišinys<br />
9 M6 <strong>II</strong>I Angliavandenili mišinys<br />
9 M6 <strong>II</strong>I Angliavandenili mišinys<br />
3082 Krezildifenilfosfatas 9 M6 <strong>II</strong>I Drkinamasis tirpalas<br />
3082 Decilakrilatas 9 M6 <strong>II</strong>I n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
ir<br />
angliavandenili mišinys<br />
3082 Diizobutilftalatas 9 M6 <strong>II</strong>I n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
ir<br />
angliavandenili mišinys<br />
3082 Di-n-butilftalatas 9 M6 <strong>II</strong>I n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
ir<br />
angliavandenili mišinys<br />
3082 Angliavandeniliai skysti, plipsnio<br />
temperatra didesn nei<br />
60 °C, pavojingi aplinkai<br />
9 M6 <strong>II</strong>I Bendrj pozicij taisykl<br />
3082 Izodecildifenilfosfatas 9 M6 <strong>II</strong>I Drkinamasis tirpalas<br />
3082 Metilnaftalinai izomer mišinys, skystas 9 M6 <strong>II</strong>I Angliavandenili mišinys<br />
3082 Triarilfosfatai k.n. 9 M6 <strong>II</strong>I Drkinamasis tirpalas<br />
3082 Trikrezilfosfatas kuriame yra ne daugiau<br />
kaip 3 % orto-izomero<br />
9 M6 <strong>II</strong>I Drkinamasis tirpalas<br />
3082 Triksilenilfosfatas 9 M6 <strong>II</strong>I Drkinamasis tirpalas<br />
3082 Cinko alkilditiofosfatas C3-C14 9 M6 <strong>II</strong>I Drkinamasis tirpalas<br />
3082 Cinko arilditiofosfatas C7-C16 9 M6 <strong>II</strong>I Drkinamasis tirpalas<br />
3082 Aplinkai pavojinga skysta<br />
medžiaga, k. n.<br />
3099 Oksiduojantis skystis,<br />
toksiškas, k. n.<br />
3101<br />
3103<br />
3105<br />
3107<br />
3109<br />
3111<br />
3113<br />
3115<br />
3117<br />
3119<br />
B, C, D, E ar F tipo<br />
organinis peroksidas,<br />
skystas, arba<br />
B, C, D, E ar F tipo<br />
organinis peroksidas,<br />
skystas, reguliuojamos<br />
temperatros<br />
9 M6 <strong>II</strong>I Bendrj pozicij taisykl<br />
5.1 OT1 I/<strong>II</strong>/<strong>II</strong>I Bendrj pozicij taisykl<br />
5.2 P1 n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
ir<br />
angliavandenili mišinys<br />
ir<br />
azoto rgštis **<br />
68
JT<br />
Nr.<br />
Tinkamas krovinio<br />
pavadinimas<br />
arba<br />
techninis pavadinimas<br />
Apibdinimas<br />
69<br />
Klas Klasifikacinis<br />
kodas<br />
Pakavimo<br />
grup<br />
3.1.2 3.1.2 2.2 2.2 2.1.1.3<br />
Etaloninis skystis<br />
(1) (2) (2b) (3) (3b) (4) (5)<br />
** JT 3101, 3103, 3105, 3107, 3109, 3111, 3113, 3115, 3117, 3119 (išskyrus tret-butilhidroperoksid, turint daugiau kaip 40 % peroksido<br />
ir peroksiacto rgšties): Visi organiniai peroksidai – techniškai gryni ar ištirpinti tirpiklyje ir esantys tirpale, kiek tai susij su j cheminiu<br />
suderinamumu, šiame sraše yra sulyginti su etaloniniu skysiu „angliavandenili mišinys“. Ventiliacijos tais ir tarpikli suderinamumas<br />
su organiniais peroksidais taip pat gali bti patvirtintas nepaisant konstrukcijos tipo bandym, atliekant laboratorinius bandymus su azoto<br />
rgštimi.<br />
3145 Butilfenoliai skysti, k. n. 8 C3 I/<strong>II</strong>/<strong>II</strong>I Acto rgštis<br />
3145 Alkilfenoliai, skysti, k. n. skaitant homologus 2-<br />
12<br />
3149 Vandenilio peroksido ir<br />
peroksiacto rgšties<br />
mišinys, stabilizuotas<br />
3210 Neorganini chlorat<br />
vandeninis tirpalas, k. n.<br />
3211 Neorganini perchlorat<br />
vandeninis tirpalas, k. n.<br />
3213 Neorganini bromat<br />
vandeninis tirpalas, k. n.<br />
3214 Neorganini permanganat<br />
vandeninis tirpalas, k. n.<br />
3216 Neorganini persulfat<br />
vandeninis tirpalas, k. n.<br />
3218 Neorganini nitrat<br />
vandeninis tirpalas, k. n.<br />
3219 Neorganini nitrit<br />
vandeninis tirpalas, k. n.<br />
kuriame yra JT 2790 acto<br />
rgšties, JT 2796 sieros<br />
rgšties ir (ar) JT 1805<br />
fosforo rgšties, vandens ir<br />
ne daugiau kaip 5 %<br />
peroksiacto rgšties<br />
3264 Vario chloridas vandeninis tirpalas, silpnai<br />
dus<br />
8 C3 I/<strong>II</strong>/<strong>II</strong>I n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
5.1 OC1 <strong>II</strong> Drkinamasis tirpalas<br />
ir<br />
azoto rgštis<br />
5.1 1 <strong>II</strong>/<strong>II</strong>I Vanduo<br />
5.1 1 <strong>II</strong>/<strong>II</strong>I Vanduo<br />
5.1 1 <strong>II</strong>/<strong>II</strong>I Vanduo<br />
5.1 1 <strong>II</strong> Vanduo<br />
5.1 1 <strong>II</strong>I Drkinamasis tirpalas<br />
5.1 1 <strong>II</strong>/<strong>II</strong>I Vanduo<br />
5.1 1 <strong>II</strong>/<strong>II</strong>I Vanduo<br />
8 1 <strong>II</strong>I Vanduo<br />
3264 Hidroksilamino sulfatas 25 % vandeninis tirpalas 8 1 <strong>II</strong>I Vanduo<br />
3264 Fosfito rgštis vandeninis tirpalas 8 1 <strong>II</strong>I Vanduo<br />
3264 dus skystis, rgštinis,<br />
neorganinis, k. n.<br />
plipsnio temperatra<br />
didesn nei 60 °C<br />
8 1 I/<strong>II</strong>/<strong>II</strong>I Bendrj pozicij taisykl;<br />
netaikoma mišiniams, kuri<br />
sudteina šie komponentai:<br />
JT 1830, 1832, 1906 ir 2308<br />
3265 Metoksiacto rgštis 8 3 I n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
3265 Alilsukcinanhidridas 8 3 <strong>II</strong> n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
3265 Ditioglikolio rgštis 8 3 <strong>II</strong> n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
3265 Butilfosfatas mono- ir dibutilfosfato<br />
mišinys<br />
8 C3 <strong>II</strong>I Drkinamasis tirpalas<br />
3265 Oktano rgštis 8 C3 <strong>II</strong>I n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
3265 Izovalerijono rgštis 8 C3 <strong>II</strong>I n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas
JT<br />
Nr.<br />
Tinkamas krovinio<br />
pavadinimas<br />
arba<br />
techninis pavadinimas<br />
Apibdinimas<br />
70<br />
Klas Klasifikacinis<br />
kodas<br />
Pakavimo<br />
grup<br />
3.1.2 3.1.2 2.2 2.2 2.1.1.3<br />
Etaloninis skystis<br />
(1) (2) (2b) (3) (3b) (4) (5)<br />
3265 Pelargono rgštis 8 C3 <strong>II</strong>I n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
3265 Piruvo rgštis 8 3 <strong>II</strong>I n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
3265 Valerijon rgštis 8 C3 <strong>II</strong>I Acto rgštis<br />
3265 dus skystis, rgštinis,<br />
organinis, k. n.<br />
plipsnio temperatra<br />
didesn nei 60 °C<br />
8 C3 I/<strong>II</strong>/<strong>II</strong>I Bendrj pozicij taisykl<br />
3266 Natrio hidrosulfidas vandeninis tirpalas 8 C5 <strong>II</strong> Acto rgštis<br />
3266 Natrio sulfidas vandeninis tirpalas, silpnai<br />
dus<br />
3266 dus skystis, šarminis,<br />
neorganinis, k. n.<br />
plipsnio temperatra<br />
didesn nei 60 °C<br />
8 C5 <strong>II</strong>I Acto rgštis<br />
8 C5 I/<strong>II</strong>/<strong>II</strong>I Bendrj pozicij taisykl<br />
3267 2,2'-(Butilimino)-dietanolis 8 C7 <strong>II</strong> Angliavandenili mišinys<br />
ir<br />
drkinamasis tirpalas<br />
3267 dus skystis, šarminis,<br />
organinis, k. n.<br />
3271 Etilenglikolio monobutilo<br />
eteris<br />
plipsnio temperatra<br />
didesn nei 60 °C<br />
plipsnio temperatra<br />
60 °C<br />
8 C7 I/<strong>II</strong>/<strong>II</strong>I Bendrj pozicij taisykl<br />
3 F1 <strong>II</strong>I Acto rgštis<br />
3271 Eteris, k. n. 3 F1 <strong>II</strong>/<strong>II</strong>I Bendrj pozicij taisykl<br />
3272 Akrilo rgšties tret-butilo<br />
eteris<br />
3272 Izobutilpropionatas plipsnio temperatra<br />
mažesn nei 23 °C<br />
3 F1 <strong>II</strong> n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
3 F1 <strong>II</strong> n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
3272 Metilvaleratas 3 F1 <strong>II</strong> n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
3272 Trimetil-orto-formiatas 3 F1 <strong>II</strong> n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
3272 Etilvaleratas 3 F1 <strong>II</strong>I n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
3272 Izobutilizovaleratas 3 F1 <strong>II</strong>I n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
3272 n-Amilpropionatas 3 F1 <strong>II</strong>I n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
3272 n-Butilbutiratas 3 F1 <strong>II</strong>I n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
3272 Metillaktatas 3 F1 <strong>II</strong>I n-Butilacetatas/<br />
n-butilacetatas-prisotintas<br />
drkinamasis tirpalas<br />
3272 Esteris, k. n. 3 F1 <strong>II</strong>/<strong>II</strong>I Bendrj pozicij taisykl<br />
3287 Natrio nitritas 40 % vandeninis tirpalas 6.1 T4 <strong>II</strong>I Vanduo<br />
3287 Toksiškas skystis,<br />
neorganinis, k. n.<br />
6.1 T4 I/<strong>II</strong>/<strong>II</strong>I Bendrj pozicij taisykl
JT<br />
Nr.<br />
Tinkamas krovinio<br />
pavadinimas<br />
arba<br />
techninis pavadinimas<br />
Apibdinimas<br />
Klas Klasifikacinis<br />
kodas<br />
Pakavimo<br />
grup<br />
3.1.2 3.1.2 2.2 2.2 2.1.1.3<br />
Etaloninis skystis<br />
(1) (2) (2b) (3) (3b) (4) (5)<br />
3291 Ligonins atliekos, vairios,<br />
k. n.<br />
3293 Vandeninis hidrazino<br />
tirpalas<br />
skystos 6.2 I3 <strong>II</strong> Vanduo<br />
kuriame yra ne daugiau<br />
kaip 37 % (mass)<br />
hidrazino<br />
6.1 4 <strong>II</strong>I Vanduo<br />
3295 Heptenai k.n. 3 F1 <strong>II</strong> Angliavandenili mišinys<br />
3295 Nonanai plipsnio temperatra<br />
mažesn nei 23 °C<br />
3 F1 <strong>II</strong> Angliavandenili mišinys<br />
3295 Dekanai k.n. 3 F1 <strong>II</strong>I Angliavandenili mišinys<br />
3295 1,2,3-Trimetilbenzenas 3 F1 <strong>II</strong>I Angliavandenili mišinys<br />
3295 Angliavandeniliai, skysti,<br />
k.n.<br />
3 F1 I/<strong>II</strong>/<strong>II</strong>I Bendrj pozicij taisykl<br />
3405 Bario chlorato tirpalas vandeninis tirpalas 5.1. 1 <strong>II</strong>/<strong>II</strong>I Vanduo<br />
3406 Bario perchlorato tirpalas vandeninis tirpalas 5.1 1 <strong>II</strong>/<strong>II</strong>I Vanduo<br />
3408 Švino perchlorato tirpalas vandeninis tirpalas 5.1 1 <strong>II</strong>/<strong>II</strong>I Vanduo<br />
3413 Kalio cianido tirpalas vandeninis tirpalas 6.1 4 I/<strong>II</strong>/<strong>II</strong>I Vanduo<br />
3414 Natrio cianido tirpalas vandeninis tirpalas 6.1 4 I/<strong>II</strong>/<strong>II</strong>I Vanduo<br />
3415 Natrio fluorido tirpalas vandeninis tirpalas 6.1 4 <strong>II</strong>I Vanduo<br />
3422 Kalio fluorido tirpalas vandeninis tirpalas 6.1 4 <strong>II</strong>I Vanduo<br />
4.1.2 Papildomos bendrosios nuostatos dl NKVTK naudojimo<br />
4.1.2.1 Kai NKVTK naudojamas skysiams, kuri plipsnio temperatra yra 60 °C (uždaras<br />
indas) ar žemesn, arba milteliams, kuri dulks gali sprogti, vežti, turi bti imtasi<br />
priemoni, siekiant išvengti pavojingos elektrostatins iškrovos.<br />
4.1.2.2 Kiekvienas metalinis, kietojo plastiko ir sudtinis NKVTK turi bti tikrinamas ir<br />
bandomas kaip nurodyta 6.5.4.4 arba 6.5.4.5 poskirsnyje:<br />
- prieš pradedant eksploatuoti;<br />
- vliau, ne reiau kaip kart per dvejus su puse met arba penkerius metus,<br />
atsižvelgiant konkret atvej;<br />
- atlikus remont ar rekonstrukcij, prieš pakartotinai panaudojant vežti.<br />
NKVTK neturi bti pripildomas ir pateikiamas vežti pasibaigus paskutinio periodinio<br />
bandymo ar paskutins periodins patikros laikui. Taiau NKVTK, kurie buvo pripildyti<br />
prieš pasibaigiant paskutinio periodinio bandymo ar paskutins periodins patikros<br />
galiojimo laikui, gali bti vežami ne ilgiau kaip tris mnesius po paskutinio periodinio<br />
bandymo ar paskutins periodins patikros galiojimo laiko pabaigos. Be to, pasibaigus<br />
paskutinio periodinio bandymo ar paskutins periodins patikros galiojimo laikui<br />
NKVTK gali bti vežami:<br />
a) juos ištuštinus, taiau dar neišvalius iki kit btin bandym ar patikros prieš<br />
pakartotinai pripildant; ir<br />
b) jei kompetentinga institucija neprim kito sprendimo, – ne ilgiau kaip šešis<br />
mnesius po paskutinio periodinio bandymo ar paskutins periodins patikros<br />
galiojimo termino pabaigos, siekiant gržinti pavojinguosius krovinius arba ar j<br />
likuius tinkamai sunaikinti ar perdirbti.<br />
71
PASTABA. Dl raš važtos dokumente žr. 5.4.1.1.11 punkt.<br />
4.1.2.3 31HZ2 tipo NKVTK turi bti pripildomi bent 80 % j išorinio apgaubo trio.<br />
4.1.2.4 Išskyrus atvejus, kai einamj technin metalini, kietojo plastiko, sudtini ir lanksij<br />
NKVTK, kuri valstyb ir pavadinimas arba patvirtintas simbolis patvariu užrašu<br />
pažymti ant NKVTK, priežir atlieka NKVTK savininkas, mon, atliekanti einamj<br />
technin priežir, prie gamintojo JT konstrukcijos tipo žymos ant NKVTK turi nurodyti<br />
šias patvarias žymas:<br />
a) valstybs, kurioje buvo atlikta einamoji technin priežira, pavadinim; ir<br />
b) einamj technin priežir atlikusios mons pavadinim ar patvirtint simbol.<br />
4.1.3 Bendrosioms pakavimo instrukcijoms taikomos, nuostatos<br />
4.1.3.1 Pakavimo instrukcijos, taikomos 1–9 klasi pavojingiems kroviniams, pateiktos 4.1.4<br />
skirsnyje. Jos suskirstytos tris poskirsnius pagal taros, kuriai jos taikomos, tip:<br />
4.1.4.1 poskirsnis tarai, išskyrus NKVTK ir didel tar; šios pakavimo<br />
instrukcijos pažymtos raidži ir skaii kodu, prasidedaniu<br />
raide „P“ arba „R“, jei kalbama tik apie RID ir ADR numatom<br />
tar;<br />
4.1.4.2 poskirsnis NKVTK; šios pakavimo instrukcijos pažymtos raidži ir<br />
skaii kodu „IBC“;<br />
4.1.4.3 poskirsnis didelei tarai; šios pakavimo instrukcijos pažymtos raidži ir<br />
skaii kodu „LP“.<br />
Paprastai pakavimo instrukcijoje nurodoma, kad bendrosios 4.1.1, 4.1.2 ar 4.1.3 skirsnio<br />
nuostatos taikomos atsižvelgiant konkret atvej. Šiose instrukcijose taip pat gali bti<br />
nurodoma, kad, kai btina, turi bti laikomasi specialij 4.1.5, 4.1.6, 4.1.7, 4.1.8 ar 4.1.9<br />
skirsni nuostat. Tam tikroms medžiagoms ar gaminiams pakavimo instrukcijose taip<br />
pat gali bti pateiktos specialiosios pakavimo nuostatos. Jos taip pat žymimos raidži ir<br />
skaii kodu, sudarytu iš ši raidži:<br />
„PP“<br />
„B“<br />
„L“<br />
tarai, išskyrus NKVTK ir didel tar, arba „RR“, kai tai yra specialiosios RID ir<br />
ADR nustatytos nuostatos;<br />
NKVTK ar „BB“, jei tai specialiosios RID ir ADR nustatytos nuostatos;<br />
didelei tarai.<br />
Jei nenustatyta kitaip, kiekviena tara turi atitikti atitinkamus 6 dalies reikalavimus.<br />
Paprastai pakavimo instrukcijose nra nuorod dl suderinamumo, todl, prieš<br />
pasirenkant tar, naudotojas turt patikrinti pavojingos medžiagos suderinamum su<br />
pasirinkta pakavimo medžiaga (pavyzdžiui, daugumai fluorid stikliniai indai netinka).<br />
Jeigu pakavimo instrukcijoje leidžiama naudoti stiklinius indus, tai leidžiama naudoti ir<br />
indus iš porceliano, molio ir keramikos.<br />
4.1.3.2 3.2 skyriaus A lentels 8 stulpelyje kiekvienam gaminiui ar medžiagai nurodyta<br />
pakavimo instrukcija (-jos), kuria (-iomis) turi bti vadovaujamasi. 9a ir 9b stulpeliuose<br />
nurodytos tam tikroms medžiagoms ir gaminiams taikomos specialiosios pakavimo<br />
nuostatos ir mišriojo pakavimo nuostatos (žr. 4.1.10 skirsn).<br />
4.1.3.3 Jei reikia, kiekvienoje pakavimo instrukcijoje nurodoma tinkama naudoti vienetin ar<br />
kombinuotoji tara. Kombinuotajai tarai nurodoma tinkama išorin tara, vidin tara ir<br />
atitinkamais atvejais didžiausias kiekis, kur leidžiama vežti kiekviename vidins taros<br />
vienete ar išorinje taroje. Didžiausia neto mas ir didžiausia talpa nustatytos<br />
1.2.1 skirsnyje.<br />
4.1.3.4 Jei vežant medžiagos gali tapti skystos, toliau nurodyta tara neturi bti naudojama:<br />
Tara<br />
72
Didel tara<br />
NKVTK<br />
Bgnai:<br />
Džs:<br />
Maišai:<br />
Sudtin tara:<br />
Lankstaus plastiko:<br />
1D ir 1G<br />
4A, 4B, 4C1, 4C2, 4D, 4F, 4G, 4H1 ir 4H2<br />
5L1, 5L2, 5L3, 5H1, 5H2, 5H3, 5H4, 5M1 ir 5M2<br />
6HC, 6HD2, 6HG1, 6HG2, 6HD1, 6PC, 6PD1, 6PD2,<br />
6PG1, 6PG2 ir 6PH1<br />
51H (išorin tara)<br />
I pakavimo grups medžiagoms: vis tip NKVTK<br />
<strong>II</strong> ir <strong>II</strong>I pakavimo grupi medžiagoms:<br />
Mediniai: 11C, 11D ir 11F<br />
Fibros kartono: 11G<br />
Lankstieji: 13H1, 13H2, 13H3, 13H4, 13H5, 13L1, 13L2, 13L3,<br />
13L4, 13M1 ir 13M2<br />
Sudtiniai: 11HZ2 ir 21HZ2<br />
Šiame poskirsnyje medžiagos ir medžiag mišiniai, kuri lydymosi temperatra 45 °C ar<br />
mažesn, laikomos medžiagomis, galiniomis suskystti vežant.<br />
4.1.3.5 Jei pagal šiame skyriuje pateiktas pakavimo instrukcijas leidžiama naudoti konkret taros<br />
tip (pvz., 4G; 1A2), tai, laikantis t pai slyg ir apribojim, taikom šiam taros tipui<br />
pagal atitinkamas pakavimo instrukcijas, taip pat galima naudoti ir t tar, kuri turi<br />
analogišk taros kod, po kurio nurodytos raids „V“, „U“ ar „W“, ir kuris užrašytas<br />
pagal 6 dalies reikalavimus (pvz., 4GV, 4GU ar 4GW; 1A2V, 1A2U ar 1A2W).<br />
Pavyzdžiui, galima naudoti kombinuotj tar, pažymt kodu „4GV“, jei leidžiama<br />
naudoti kombinuotj tar su kodu „4G“, bet tik jei bus laikomasi vidinei tarai ir kiekio<br />
apribojimams keliam, atitinkamoje pakavimo instrukcijoje pateikt reikalavim.<br />
4.1.3.6 Slginiai indai skysiams ir kietoms medžiagoms<br />
4.1.3.6.1 Jei ADR nenurodyta kitaip, slginiai indai, atitinkantys:<br />
a) 6.2 skyriaus taikomus reikalavimus; arba<br />
b) nacionalinius ar tarptautinius projektavimo, konstrukcijos, bandymo, gaminimo<br />
ir patikros standartus, taikomus šalies, kurioje jie buvo pagaminti, jei laikomasi<br />
4.1.3.6 poskirsnio nuostat ir užtikrinama, kad metaliniai balionai, vamzdeliai,<br />
slginiai bgnai ir balion ryšuliai pagaminti taip, kad mažiausias trkio<br />
koeficientas (trkio slgis, padalytas iš bandymo slgio) yra:<br />
i) 1,50 – daugkartinio naudojimo slginiams indams,<br />
ii)<br />
2,00 – vienkartiniams slginiams indams,<br />
gali bti naudojami bet kokiam skysiui ar kietai medžiagai vežti, išskyrus<br />
sprogstamsias medžiagas, termiškai nepatvarias medžiagas, organinius peroksidus,<br />
autoreaktingas medžiagas, medžiagas, galinias sukelti nemaž slgio padidjim dl<br />
chemins reakcijos ir radioaktyvisias medžiagas (nebent leidžiama pagal 4.1.9 skirsn).<br />
Šis punktas netaikomas medžiagoms, aprašytoms 4.1.4.1 poskirsnyje, pakavimo<br />
instrukcija P200, 3 lentel.<br />
4.1.3.6.2 Kiekvienas slginio indo konstrukcijos tipas turi bti patvirtintas šalies gamintojos<br />
kompetentingos institucijos arba kaip nurodyta 6.2 skyriuje.<br />
4.1.3.6.3 Jei nenurodyta kitaip, gali bti naudojami slginiai indai, kuri mažiausias bandymo<br />
slgis 0,6 MPa.<br />
4.1.3.6.4 Jei nenurodyta kitaip, slginiai indai gali bti su avariniu slgio mažinimo taisu, siekiant<br />
išvengti indo trkio perpildžius ar dl gaisro.<br />
73
Slgini ind vožtuvai turi bti suprojektuoti ir sukonstruoti taip, kad natraliai galt<br />
išlaikyti pažeidimus neprarandant turinio arba turi bti apsaugoti nuo pažeidim, kurie<br />
gali sukelti netyin slginio indo turinio nuotk, vienu iš metod, aprašyt 4.1.6.8<br />
poskirsnio a–e punktuose.<br />
4.1.3.6.5 Pripildymo lygis 50 ºC temperatroje neturi viršyti 95 % slginio indo talpos. Turi bti<br />
paliekama pakankamai neužpildytos erdvs (laisvos erdvs skysio pltimuisi), siekiant<br />
užtikrinti, jog 55 ºC temperatroje slginis indas nebus visiškai pripildytas.<br />
4.1.3.6.6 Jei nenurodyta kitaip, slginiai indai turi bti periodiškai tikrinami ir bandomi kas<br />
penkeri metai. Periodin patikra turi apimti išorin apžir, vidin apžir arba<br />
kompetentingos institucijos patvirtint alternatyv metod, bandym slgiu arba,<br />
kompetentingos institucijos sutikimu, lygiavert veiksming nesuardant bandym,<br />
skaitant visos pagalbins rangos bandym (pavyzdžiui, vožtuv, avarini slgio<br />
mažinimo tais ar lydži element sandarum). Slginiai indai neturi bti pripildomi<br />
prajus numatytai periodins patikros ir bandym datai, bet gali bti vežami pasibaigus<br />
galiojimo terminui. Slginiai indai turi bti taisomi pagal 4.1.6.11 poskirsnio<br />
reikalavimus.<br />
4.1.3.6.7 Prieš pripildant slgin ind, pakuotojas turi patikrinti ind ir sitikinti, kad jis tinkamas<br />
medžiagoms, kurias norima vežti, ir, kad ADR reikalavimai vykdyti. Pripildžius<br />
uždarymo vožtuvai turi bti uždaromi ir išlikti uždaryti vežant. Siuntjas turi patikrinti, ar<br />
uždarymo taisai ir ranga sandars.<br />
4.1.3.6.8 Daugkartinio naudojimo slginiai indai neturi bti pripildomi kitos, nei prieš tai buvusios,<br />
medžiagos, jei nebuvo atliktos naudojimo paskiriai pakeisti btinos operacijos.<br />
4.1.3.6.9 Slginiai indai skysiams ir kietoms medžiagoms pagal 4.1.3.6 poskirsn (neatitinkantys<br />
6.2 skyriaus reikalavim) turi bti žymimi pagal šalies gamintojos kompetentingos<br />
institucijos reikalavimus.<br />
4.1.3.7 Tara ir NKVTK, kuri naudojimas pakavimo instrukcijose tiesiogiai nenurodytas, neturi<br />
bti naudojami pakuojant ir vežant medžiag ar gamin, išskyrus atvejus, kai toks<br />
naudojimas tiesiogiai leidžiamas remiantis laikinosiomis išlygomis, suderintomis ADR<br />
Susitarianij Šali pagal 1.5.1 skirsn.<br />
4.1.3.8 Nesupakuoti gaminiai, išskyrus 1 klass gaminius<br />
4.1.3.8.1 Jei dideli ir sunks gaminiai negali bti supakuoti pagal 6.1 ar 6.6 skyri reikalavimus ir<br />
turi bti vežami tušti, neišvalyti ir nesupakuoti, kilms šalies 23 kompetentinga institucija<br />
gali patvirtinti tok vežim. Tai darydama kompetentinga institucija turi atsižvelgti tai,<br />
kad:<br />
a) dideli ir sunks gaminiai turi bti pakankamai stiprs, kad išlaikyt smgius ir<br />
apkrovas, paprastai atsirandanius prastomis vežimo slygomis, skaitant<br />
perkrovim iš vienos transporto priemons kit ir iš transporto priemons <br />
sandlius, taip pat perklim nuo padklo tolesniam rankiniam ar mechanizuotam<br />
tvarkymui;<br />
b) visi uždarymo taisai ir angos turi bti užsandarinti taip, kad prastomis vežimo<br />
slygomis nebt prarandamas turinys dl vibracijos ar temperatr kaitos,<br />
drgms ar slgio (pavyzdžiui, dl aukšio). Joki pavojing likui neturi bti<br />
prikib ant dideli ir sunki gamini išorinio paviršiaus;<br />
c) dideli ir sunki gamini dalys, kurios tiesiogiai kontaktuoja su pavojingais<br />
kroviniais:<br />
i) neturi bti pažeidžiamos ar gerokai susilpnti dl ši pavojing krovini<br />
poveikio; ir<br />
2 Jei kilms šalis nra ADR Susitarianioji Šalis – pirmosios ADR Susitarianiosios Šalies, per<br />
kurios teritorij vežamas krovinys, kompetentinga institucija.<br />
74
ii)<br />
neturi sudaryti slyg pavojingam poveikiui, pavyzdžiui, pagreitinti<br />
reakcijos ar neturi reaguoti su pavojingais kroviniais;<br />
d) dideli ir sunks gaminiai su skysiais, turi bti sukraunami ir sutvirtinami taip,<br />
kad vežant bt išvengta nutekjimo iš gaminio ir jo liekamosios deformacijos;<br />
e) jie turi bti nejudamai tvirtinti ant atram ar apkalose arba kituose tvarkymo<br />
taisuose ar transporto vienete arba konteineryje taip, kad prastomis vežimo<br />
slygomis neatsipalaiduot.<br />
4.1.3.8.2 Nesupakuotiems gaminiams, kompetentingos institucijos patvirtintiems vežti pagal<br />
4.1.3.8.1 punkto nuostatas, turi bti taikomos 5 dalyje nustatytos siuntimo procedros. Be<br />
to, toki gamini siuntjas turi užtikrinti, kad prie važtos dokumento pridta bet kurio<br />
tokio patvirtinimo kopija.<br />
PASTABA. Dideliam ir sunkiam kroviniui gali bti priskiriamos lanksios kuro laikymo<br />
sistemos, karinranga, mechanizmai ar ranga, kuriuose yra pavojing krovini, kuri<br />
kiekis viršija ribotus kiekius pagal 3.4.6 skirsn.<br />
4.1.4 Pakavimo instrukcij srašas<br />
PASTABA. Nepaisant to, kad toliau pateiktos pakavimo instrukcijos sunumeruotos taip<br />
pat kaip ir IMDG kodekse ir JT tipinse taisyklse, reikia prisiminti, kad ADR atveju kai<br />
kurie reikalavimai gali skirtis.<br />
75
4.1.4.1 Pakavimo instrukcijos, taikomos naudojant tar (išskyrus NKVTK ir didel tar)<br />
P001 PAKAVIMO INSTRUKCIJA (SKYSIAI) P001<br />
Jei laikomasi bendrj nuostat, pateikt 4.1.1 ir 4.1.3 skirsniuose, leidžiama naudoti ši tar:<br />
Kombinuotoji tara:<br />
Didžiausia talpa ar neto mas<br />
(žr. 4.1.3.3 poskirsn)<br />
Vidin tara Išorin tara I pakavimo<br />
grup<br />
<strong>II</strong> pakavimo<br />
grup<br />
<strong>II</strong>I pakavimo<br />
grup<br />
stiklo 10 l Bgnai<br />
plastiko 30 l plieno (1A2) 250 kg 400 kg 400 kg<br />
metalo 40 l aliuminio (1B2) 250 kg 400 kg 400 kg<br />
kito metalo, išskyrus plien ir 250 kg 400 kg 400 kg<br />
aliumin (1N2)<br />
plastiko (1H2) 250 kg 400 kg 400 kg<br />
faneros (1D) 150 kg 400 kg 400 kg<br />
fibros (1G) 75 kg 400 kg 400 kg<br />
Džs<br />
plieno (4A) 250 kg 400 kg 400 kg<br />
aliuminio (4B) 250 kg 400 kg 400 kg<br />
natralaus medžio (4C1, 4C2) 150 kg 400 kg 400 kg<br />
faneros (4D) 150 kg 400 kg 400 kg<br />
atnaujintos medienos (4F) 75 kg 400 kg 400 kg<br />
fibros kartono (4G) 75 kg 400 kg 400 kg<br />
putplasio (4H1) 60 kg 60 kg 60 kg<br />
kietojo plastiko (4H2) 150 kg 400 kg 400 kg<br />
Kanistrai<br />
plieno (3A2) 120 kg 120 kg 120 kg<br />
aliuminio (3B2) 120 kg 120 kg 120 kg<br />
plastiko (3H2) 120 kg 120 kg 120 kg<br />
Vienetin tara:<br />
Bgnai<br />
plieno, nenuimamu dangiu (1A1) 250 l 450 l 450 l<br />
plieno, nuimamu dangiu (1A2) 250 l a 450 l 450 l<br />
aliuminio, nenuimamu dangiu (1B1) 250 l 450 l 450 l<br />
aliuminio, nuimamu dangiu (1B2) 250 l a 450 l 450 l<br />
kito metalo, išskyrus plien ir aliumin, nenuimamu 250 l 450 l 450 l<br />
dangiu (1N1)<br />
kito metalo, išskyrus plien ir aliumin, nuimamu 250 l a 450 l 450 l<br />
dangiu (1N2)<br />
plastiko, nenuimamu dangiu (1H1) 250 l 450 l 450 l<br />
plastiko, nuimamu dangiu (1H2) 250 l a 450 l 450 l<br />
Kanistrai<br />
plieno, nenuimamu dangiu (3A1) 60 l 60 l 60 l<br />
plieno, nuimamu dangiu (3A2) 60 l a 60 l 60 l<br />
aliuminio, nenuimamu dangiu (3B1) 60 l 60 l 60 l<br />
aliuminio, nuimamu dangiu (3B2) 60 l a 60 l 60 l<br />
plastiko, nenuimamu dangiu (3H1) 60 l 60 l 60 l<br />
plastiko, nuimamu dangiu (3H2) 60 l a 60 l 60 l<br />
a<br />
Leidžiama vežti tik tas medžiagas, kuri klampa didesn kaip 2680 mm 2 /s.<br />
76
P001 PAKAVIMO INSTRUKCIJA (SKYSIAI) (tsinys) P001<br />
Vienetin tara (tsinys)<br />
Didžiausia talpa ar neto mas<br />
(žr. 4.1.3.3 poskirsn)<br />
Sudtin tara<br />
I pakavimo<br />
grup<br />
<strong>II</strong> pakavimo<br />
grup<br />
<strong>II</strong>I pakavimo<br />
grup<br />
plastiko indas plieno ar aliuminio išoriniame bgne 250 l 250 l 250 l<br />
(6HA1, 6HB1)<br />
plastiko indas fibros, plastiko ar faneros išoriniame 120 l 250 l 250 l<br />
bgne (6HG1, 6HH1, 6HD1)<br />
plastiko indas plieno ar aliuminio apkaloje ar džje 60 l 60 l 60 l<br />
arba plastiko indas išorinje džje iš medienos,<br />
faneros, fibros kartono ar kietojo plastiko (6HA2,<br />
6HB2, 6HC, 6HD2, 6HG2 ar 6HH2)<br />
stiklo indas plieno, aliuminio, fibros kartono,<br />
60 l 60 l 60 l<br />
faneros, kietojo plastiko ar putplasio išoriniame<br />
bgne (6PA1, 6PB1, 6PG1, 6PD1, 6PH1 ar 6PH2)<br />
arba išorinje plieno, aliuminio džje ar apkaloje,<br />
arba išorinje džje iš medienos, fibros kartono,<br />
arba išorinje pintinje (6PA2, 6PB2, 6PC, 6PG2<br />
ar 6PD2)<br />
Slginiai indai, jei laikomasi bendrj 4.1.3.6 poskirsnio nuostat.<br />
Papildomi reikalavimai:<br />
3 klass <strong>II</strong>I pakavimo grups medžiag, išskiriani maž kiek anglies dvideginio ar azoto, tara turi<br />
bti su ventiliacija.<br />
Specialiosios pakavimo nuostatos:<br />
PP1 JT Nr. 1133, 1210, 1263 ir 1866 bei klijams, spaustuviniams dažams, spaustuviniams dažams<br />
giminingoms medžiagoms, dažams, dažams giminingoms medžiagoms ir derv tirpalams,<br />
priskirtiems JT Nr. 3082: metalin arba plastikin tara, skirta <strong>II</strong> ir <strong>II</strong>I pakavimo grupi<br />
medžiagoms ne didesniais kiekiais negu 5 litrai taros vienete, gali neatitikti 6.1 skyriuje<br />
nustatyt eksploatacijos bandym reikalavim, jei vežama:<br />
a) ant padkl, džse-padkluose ar taros sukrovimo taisuose, pavyzdžiui, atskira tara<br />
sudedama ar sukraunama rietuvmis ant padklo ir tvirtinama lipnios ar tamprios<br />
medžiagos juosta ar kitu tinkamu bdu; arba<br />
b) kaip vidin kombinuotos taros tara, kai didžiausia neto mas 40 kg.<br />
PP2 JT Nr. 3065 gali bti naudojamos medins statins, kuri didžiausia talpa 250 l, neatitinkanios<br />
6.1 skyriaus reikalavim.<br />
PP4 JT Nr. 1774: tara turi atitikti <strong>II</strong> pakavimo grupei numatyt bandym reikalavimus.<br />
PP5 JT Nr. 1204: tara turi bti sukonstruota taip, kad, pakilus vidiniam slgiui, bt išvengta<br />
sprogimo. Balionai, vamzdeliai ir slginiai indai neturi bti naudojami šioms medžiagoms<br />
pakuoti.<br />
PP6<br />
(Panaikinta).<br />
PP10 JT Nr. 1791, <strong>II</strong> pakavimo grup, tara turi bti su ventiliacija.<br />
PP31 JT Nr. 1131: tara turi bti sandariai uždaryta.<br />
PP33 JT Nr. 1308 I ir <strong>II</strong> pakavimo grupms leidžiama naudoti tik t kombinuotj tar, kurios<br />
didžiausia bruto mas 75 kg.<br />
PP81 JT Nr. 1790, kuriame yra daugiau kaip 60 %, bet ne daugiau kaip 85 % vandenilio fluorido, ir<br />
JT Nr. 2031, kuriame yra daugiau kaip 55 % azoto rgšties, plastiko bgnus ir kanistrus, kaip<br />
vienetin tar, leidžiama naudoti dvejus metus nuo j pagaminimo datos.<br />
77
Specialiosios RID ir ADR skirtos pakavimo nuostatos:<br />
RR2 JT Nr. 1261 draudžiama naudoti tar nuimamuoju dangiu.<br />
78
P002 PAKAVIMO INSTRUKCIJA (KIETOSIOS MEDŽIAGOS) P002<br />
Jei laikomasi bendrj nuostat, pateikt 4.1.1 ir 4.1.3 skirsniuose, leidžiama naudoti ši tar:<br />
Kombinuotoji tara:<br />
Didžiausia neto mas (žr. 4.1.3.3 poskirsn)<br />
Vidin tara Išorin tara I pakavimo<br />
grup<br />
<strong>II</strong> pakavimo<br />
grup<br />
<strong>II</strong>I pakavimo<br />
grup<br />
stiklo 10 kg Bgnai<br />
plastiko a 50 kg plieno (1A2) 400 kg 400 kg 400 kg<br />
metalo 50 kg aliuminio (1B2) 400 kg 400 kg 400 kg<br />
popieriaus a,b,c 50 kg kito metalo, išskyrus plien ir 400 kg 400 kg 400 kg<br />
fibros a,b,c 50 kg aliumin (1N2)<br />
a<br />
b<br />
c<br />
Ši vidin tara turi<br />
bti nelaidi<br />
biralinms<br />
medžiagoms<br />
Ši vidin tara neturi<br />
bti naudojama,<br />
kai vežamos<br />
medžiagos gali<br />
suskystti (žr.<br />
4.1.3.4 poskirsn).<br />
Ši vidin tara<br />
neturi bti<br />
naudojama<br />
I pakavimo grups<br />
medžiagoms.<br />
plastiko (1H2) 400 kg 400 kg 400 kg<br />
faneros (1D) 400 kg 400 kg 400 kg<br />
fibros (1G) 400 kg 400 kg 400 kg<br />
Džs<br />
plieno (4A) 400 kg 400 kg 400 kg<br />
aliuminio (4B) 400 kg 400 kg 400 kg<br />
natralaus medžio (4C1) 250 kg 400 kg 400 kg<br />
natralaus medžio tampriai 250 kg 400 kg 400 kg<br />
suleistomis sienelmis (4C2)<br />
faneros (4D) 250 kg 400 kg 400 kg<br />
perdirbtos medienos (4F) 125 kg 400 kg 400 kg<br />
fibros kartono (4G) 125 kg 400 kg 400 kg<br />
putplasio (4H1) 60 kg 60 kg 60 kg<br />
kietojo plastiko (4H2) 250 kg 400 kg 400 kg<br />
Kanistrai<br />
plieno (3A2) 120 kg 120 kg 120 kg<br />
aliuminio (3B2) 120 kg 120 kg 120 kg<br />
plastiko (3H2) 120 kg 120 kg 120 kg<br />
Vienetin tara:<br />
Bgnai:<br />
plieno (1A1 ar 1A2 d ) 400 kg 400 kg 400 kg<br />
aliuminio (1B1 ar 1B2 d ) 400 kg 400 kg 400 kg<br />
kito metalo, išskyrus plien ir aliumin (1N1 ar 400 kg 400 kg 400 kg<br />
1N2 d )<br />
plastiko (1H1 or 1H2 d ) 400 kg 400 kg 400 kg<br />
fibros (1G) e 400 kg 400 kg 400 kg<br />
faneros (1D) e 400 kg 400 kg 400 kg<br />
Kanistrai:<br />
plieno (3A1 ar 3A2 d ) 120 kg 120 kg 120 kg<br />
aliuminio (3B1 ar 3B2 d ) 120 kg 120 kg 120 kg<br />
plastiko (3H1 ar 3H2 d ) 120 kg 120 kg 120 kg<br />
d<br />
e<br />
Ši tara neturi bti naudojama I pakavimo grups medžiagoms, galinioms suskystti jas vežant<br />
(žr. 4.1.3.4 poskirsn).<br />
Ši tara neturi bti naudojama medžiagoms, galinioms suskystti jas vežant<br />
(žr. 4.1.3.4 poskirsn).<br />
79
P002 PAKAVIMO INSTRUKCIJA (KIETOSIOS MEDŽIAGOS) (tsinys) P002<br />
Didžiausia neto mas (žr. 4.1.3.3 poskirsn)<br />
Vienetin tara (tsinys):<br />
I pakavimo<br />
grup<br />
<strong>II</strong> pakavimo<br />
grup<br />
<strong>II</strong>I pakavimo<br />
grup<br />
Džs<br />
plieno (4A) e Draudžiama 400 kg 400 kg<br />
aliuminio (4B) e Draudžiama 400 kg 400 kg<br />
natralaus medžio (4C1) e Draudžiama 400 kg 400 kg<br />
faneros (4D) e Draudžiama 400 kg 400 kg<br />
perdirbtos medienos (4F) e Draudžiama 400 kg 400 kg<br />
natralaus medžio tampriai suleistomis sienelmis Draudžiama 400 kg 400 kg<br />
(4C2) e<br />
fibros kartono (4G) e Draudžiama 400 kg 400 kg<br />
kietojo plastiko (4H2) e Draudžiama 400 kg 400 kg<br />
Maišai<br />
maišai (5H3, 5H4, 5L3, 5M2) e Draudžiama 50 kg 50 kg<br />
Sudtin tara<br />
Plastiko indas išoriniame plieno, aliuminio, faneros,<br />
fibros ar plastiko bgne (6HA1, 6HB1, 6HG1 e ,<br />
6HD1 e ar 6HH1)<br />
Plastiko indas išorinje plieno ar aliuminio apkaloje<br />
ar džje arba džje iš medžio, faneros, fibros<br />
kartono ar kieto plastiko (6HA2, 6HB2, 6HC,<br />
6HD2 e , 6HG2 e ar 6HH2)<br />
Stiklo indas išoriniame plieno, aliuminio, faneros ar<br />
fibros bgne (6PA1, 6PB1, 6PD1 e ar 6PG1 e ) arba<br />
išorinje plieno ar aliuminio džje ar apkaloje,<br />
arba išorinje džje iš medžio ar fibros kartono,<br />
arba išorinje pintinje (6PA2, 6PB2, 6PC, 6PD2 e<br />
ar 6PG2 e ), arba išorinje taroje, pagamintoje iš<br />
kieto plastiko ar putplasio (6PH2 ar 6PH1 e )<br />
400 kg 400 kg 400 kg<br />
75 kg 75 kg 75 kg<br />
75 kg 75 kg 75 kg<br />
e<br />
Slginiai indai, jei laikomasi bendrj 4.1.3.6 poskirsnio nuostat.<br />
Ši tara neturi bti naudojama medžiagoms, galinioms suskystti jas vežant<br />
(žr. 4.1.3.4 poskirsn).<br />
80
Specialiosios pakavimo nuostatos:<br />
PP6<br />
PP7<br />
PP8<br />
PP9<br />
(Panaikinta)<br />
JT Nr. 2000: nesupakuotas celiulioidas taip pat gali bti vežamas ant padkl, suvyniot <br />
plastiko plvel ir tvirtint tinkamomis priemonmis, pavyzdžiui, plieno lankais, kaip<br />
pilnutinis krovinys uždarose transporto priemonse ar konteineriuose. Kiekvieno padklo svoris<br />
neturi bti didesnis kaip 1000 kg.<br />
JT Nr. 2002: taros konstrukcija turi bti tokia, kad vidinio slgio padidjimo atveju bt<br />
išvengta sprogimo. Balionai, vamzdeliai ir slginiai indai neturi bti naudojami šioms<br />
medžiagoms pakuoti.<br />
JT Nr. 3175, 3243 ir 3244: tara turi atitikti konstrukcijos tip, išlaikius sandarumo bandym<br />
pagal <strong>II</strong> pakavimo grups bandym reikalavimus. JT Nr. 3175 sandarumo bandymo<br />
nereikalaujama, jei skysiai yra visiškai absorbuoti sandariai uždarytuose maišuose esanioje<br />
kietoje medžiagoje.<br />
PP11 JT Nr. 1309 <strong>II</strong>I pakavimo grup ir JT Nr. 1362: leidžiama naudoti maišus 5H1, 5L1 ir 5M1, jei<br />
jie sudti plastikinius maišus arba sukrauti ant padkl ir suvynioti lipni ar tampri plvel.<br />
PP12 JT Nr. 1361, 2213 ir JT Nr. 3077: leidžiama naudoti maišus 5H1, 5L1 ir 5M1, jei jie vežami<br />
uždarose transporto priemonse ar uždaruose konteineriuose.<br />
PP13 Gaminiams, priskirtiems JT Nr. 2870 galima naudoti tik I pakavimo grups bandym<br />
reikalavimus atitinkani kombinuotj tar.<br />
PP14 JT Nr. 2211, 2698 ir 3314: nereikalaujama, kad tara atitikt 6.1 skyriuje nurodyt bandym<br />
reikalavimus.<br />
PP15 JT Nr. 1324 ir 2623: tara turi atitikti <strong>II</strong>I pakavimo grups bandym reikalavimus.<br />
PP20 JT Nr. 2217: gali bti naudojami bet kokie nepralaids biralinms medžiagoms ir atspars<br />
plyšimui indai.<br />
PP30 JT Nr. 2471: draudžiama naudoti popierin ir fibros vidin tar.<br />
PP34 JT Nr. 2969 (nesmulkintos ankštys): leidžiama naudoti maišus 5H1, 5L1 ir 5M1.<br />
PP37 JT Nr. 2590 ir 2212: leidžiama naudoti maišus 5M1. Vis tip maišai turi bti vežami<br />
uždaruosiuose konteineriuose ar transporto priemonse arba sudti uždarame tvirtame pake.<br />
PP38 JT Nr. 1309 <strong>II</strong> pakavimo grup: maišus naudoti leidžiama tik tada, kai vežama uždarosiose<br />
transporto priemonse ar uždaruosiuose konteineriuose.<br />
PP84 JT 1057 turi bti naudojama kieta, <strong>II</strong> pakavimo grups bandym reikalavimus atitinkanti išorin<br />
tara. Tara turi bti sukonstruota, pagaminta ir išdstyta taip, kad bt užkirstas kelias jos<br />
judjimui, savaiminiam tais užsidegimui arba atsitiktiniam liepsnij duj ar skysio<br />
ištekjimui.<br />
PASTABA. Dl atskirai surinkt žiebtuvli atliek žr. 654 specialij nuostat 3.3 skyriuje.<br />
RID ir ADR skirta specialioji nuostata<br />
RR5<br />
Jei pakuots bruto mas neviršija 10 kg, nepaisant PP84 specialiosios pakavimo nuostatos,<br />
pakuotms taikomos tik bendrosios 4.1.1.1, 4.1.1.2 ir 4.1.1.5 – 4.1.1.7 poskirsni nuostatos.<br />
PASTABA. Dl atskirai surinkt žiebtuvli atliek žr. 654 specialij nuostat 3.3 skyriuje.<br />
81
P003 PAKAVIMO INSTRUKCIJA P003<br />
Pavojingi kroviniai turi bti pakuojami tinkam išorin tar. Tara turi atitikti 4.1.1.1, 4.1.1.2,<br />
4.1.1.4, 4.1.1.8 poskirsni ir 4.1.3 skirsnio reikalavimus ir bti sukonstruota taip, kad atitikt<br />
konstrukcijos reikalavimus, numatytus 6.1.4 skirsnyje. Turi bti naudojama išorin tara, pagaminta iš<br />
tinkamos reikalingo atsparumo medžiagos ir atitinkamos konstrukcijos, atsižvelgiant taros talp ir jos<br />
paskirt. Jei ši instrukcija taikoma vežant gaminius ar vidin kombinuotosios taros tar, ji turi bti<br />
suprojektuota ir sukonstruota taip, kad vežant bt galima išvengti atsitiktinio gaminio praradimo.<br />
Specialiosios pakavimo nuostatos:<br />
PP16<br />
PP17<br />
PP19<br />
PP20<br />
PP32<br />
PP87<br />
PP88<br />
JT Nr. 2800: akumuliatoriai turi bti apsaugoti nuo trumpojo elektros jungimo ir tinkamai<br />
supakuoti tvirt išorin tar.<br />
1 PASTABA. Neišsiliejantys akumuliatoriai, kurie yra mechanins ar elektronins rangos<br />
dalis ar reikalingi šios rangos veikimui užtikrinti, turi bti tvirtinti laikiklyje, esaniame ant<br />
rangos, ir apsaugoti taip, kad bt išvengta pažeidim ir trumpojo elektros jungimo.<br />
2 PASTABA. Dl išnaudot akumuliatori (JT Nr. 2800), žr. P801a.<br />
JT Nr. 1950 ir 2037: kai tara yra iš fibros kartono, pakuots neto mas neturi viršyti 55 kg, o<br />
kai naudojama kita tara, pakuots neto mas neturi viršyti 125 kg.<br />
JT Nr. 1364 ir 1365: leidžiama vežti ryšuliuose.<br />
JT Nr. 1363, 1386, 1408 ir 2793: leidžiami naudoti visi biralinms medžiagoms nelaids,<br />
plyšimui atspars indai.<br />
JT Nr. 2857 ir 3358: galima vežti nesupakavus, apkaloje ar tinkamuose pakuose.<br />
JT Nr. 1950: vežant brokuotus aerozolius pagal 327 specialij nuostat, taroje turi bti<br />
priemons, sulaikanios bet kok skyst, kuris gali ištekti vežant, pavyzdžiui, absorbuojanti<br />
medžiaga. Tara turi bti tinkamai vdinama, siekiant išvengti liepsnij gar susikaupimo ir<br />
slgio padidjimo.<br />
(Panaikinta)<br />
RID ir ADR skirta specialioji pakavimo nuostata<br />
RR6 JT Nr. 1950 ir 2037: vežant kaip pilnutin krovin, metalo gaminiai taip pat gali bti supakuoti<br />
taip:<br />
gaminiai gali bti sudedami ant padkl grupmis ir sutvirtinami tinkama plastiko danga; tokios grups<br />
turi bti sudedamos viena ant kitos ir tinkamai sutvirtinamos ant padkl.<br />
P004 PAKAVIMO INSTRUKCIJA P004<br />
Ši instrukcija taikoma JT Nr. 3473, 3476, 3477, 3478 ir 3479.<br />
Laikantis bendrj nuostat, išdstyt 4.1.1.1, 4.1.1.2, 4.1.1.3, 4.1.1.6 poskirsniuose ir 4.1.3 skirsnyje,<br />
leidžiama naudoti ši tar:<br />
1) kuro element kasetms: tar, atitinkani eksploatacinius reikalavimus, taikomus <strong>II</strong> pakavimo<br />
grups medžiagoms skirtai tarai; ir<br />
2) kuro element kasetms, taisytoms rangoje arba supakuotoms su ranga: tvirt išorin tar.<br />
Didel ir sunki ranga (žr. 4.1.3.8 poskirsn), kurioje taisytos kuro element kasets, gali bti<br />
vežama nesupakuota. Kai kuro element kasets pakuojamos su ranga, jos turi bti supakuotos<br />
vidinje taroje arba dtos išorin tar su amortizuojania medžiaga arba skirtuvu (skirtuvais),<br />
kad kuro element kasets bt apsaugotos nuo pažeidimo, kuris gali vykti dl rangos ir<br />
kasets judjimo išorinje taroje ar juos dedant ši tar. Kuro element kasets, taisytos<br />
rangoje, turi bti apsaugos nuo trumpojo jungimo, o visa sistema turi bti apsaugota taip, kad<br />
netyia nesuveikt.<br />
82
P010 PAKAVIMO INSTRUKCIJA P010<br />
Laikantis bendrj nuostat, išdstyt 4.1.1 ir 4.1.3 skirsniuose, leidžiama naudoti ši tar:<br />
Kombinuota tara<br />
Vidin tara Išorin tara Didžiausia neto mas (žr. 4.3.3 skirsn)<br />
Stiklo, 1 l Bgnai<br />
Plieno, 40 l Plieno (1A2) 400 kg<br />
Plastiko (1H2)<br />
400 kg<br />
Faneros (1D)<br />
400 kg<br />
Fibros (1G)<br />
400 kg<br />
Džs<br />
Plieno (4A)<br />
400 kg<br />
Natralaus medžio (4C1,4C2)<br />
400 kg<br />
Faneros (4D)<br />
400 kg<br />
Atnaujintos medienos (4F)<br />
400 kg<br />
Fibros (4G)<br />
400 kg<br />
Putplasio (4H1)<br />
60 kg<br />
Kietojo plastiko (4H2)<br />
400 kg<br />
Vienetin tara<br />
Bgnai<br />
Plieniniai, nenuimamaisiais dangiais (1A1)<br />
Kanistrai<br />
Plieniniai, nenuimamaisiais dangiais (3A1)<br />
Sudtin tara<br />
Plastikinis indas plieno bgnuose (6HA1)<br />
Didžiausia talpa (žr. 4.1.3.3 poskirsn)<br />
450 l<br />
60 l<br />
250 l<br />
P099 PAKAVIMO INSTRUKCIJA P099<br />
Leidžiama naudoti tik kompetentingos institucijos šiems kroviniams patvirtint tar. Kartu su kiekviena<br />
siunta turi bti kompetentingos institucijos išduoto patvirtinimo kopija arba važtos dokumente<br />
nurodoma, kad tara patvirtinta kompetentingos institucijos.<br />
P101 PAKAVIMO INSTRUKCIJA P101<br />
Leidžiama naudoti tik kilms šalies kompetentingos institucijos patvirtint tar. Jei kilms šalis nra<br />
ADR Susitarianioji Šalis, tara turi bti patvirtinta pirmosios krovinio vežimo maršrute esanios ADR<br />
Susitarianiosios Šalies kompetentingos institucijos. Valstybs skiriamasis ženklas, kuris turi bti ant<br />
tarptautin transporto operacij vykdanio automobilio, nurodomas važtos dokumentuose, vardijant t<br />
šal, kurios kompetentinga institucija atliko taros patvirtinim:<br />
„Tara patvirtinta ................. kompetentingos institucijos“ („Packaking approved by the<br />
competent authority of...“) (žr. 5.4.1.2.1 punkto e papunkt).<br />
83
P110 a) PAKAVIMO INSTRUKCIJA P110 a)<br />
(Rezervuota)<br />
PASTABA. Ši JT tipinse taisyklse nustatyta pakavimo instrukcija netaikoma vežant pagal ADR.<br />
P110 b) PAKAVIMO INSTRUKCIJA P110 b)<br />
Laikantis 4.1.1 ir 4.1.3 skirsniuose nurodyt bendrj nuostat ir 4.1.5 skirsnyje nurodyt specialij<br />
nuostat, leidžiama naudoti ši tar:<br />
Vidin tara ir taisai Tarpin tara ir taisai Išorin tara ir taisai<br />
Talpyklos Skiriamosios pertvaros Džs<br />
metalo metalo natralios medienos tampriai<br />
medžio medžio suleistomis sienelmis (4C2)<br />
Gumos, laidžios šilumai plastiko faneros (4D)<br />
Plastiko, laidaus šilumai fibros kartono atnaujintos medienos (4F)<br />
Maišai<br />
Gumos, laidžios šilumai<br />
plastiko, laidaus šilumai<br />
Specialiosios pakavimo nuostatos:<br />
PP42 JT Nr. 0074, 0113, 0114, 0129, 0130, 0135 ir 0224 – turi atitikti šias slygas:<br />
a) vidinje taroje turi bti ne daugiau kaip 50 g sprogstamosios medžiagos (sausos<br />
medžiagos mas);<br />
b) kiekvienoje atskiroje sekcijoje tarp skiriamj pertvar turi bti tik vienas gerai<br />
sutvirtintas vidins taros vienetas;<br />
c) išorin tara gali bti padalyta ne daugiau kaip 25 sekcijas.<br />
P111 PAKAVIMO INSTRUKCIJA P111<br />
Laikantis 4.1.1 ir 4.1.3 skirsniuose nurodyt bendrj nuostat ir 4.1.5 skirsnyje nurodyt specialij<br />
nuostat, leidžiama naudoti ši tar:<br />
Vidin tara ir taisai Tarpin tara ir taisai Išorin tara ir taisai<br />
Maišai Nereikalaujama Džs<br />
popieriaus, drgmei atspars plieno (4A)<br />
plastiko<br />
aliuminio (4B)<br />
tekstils, padengti guma<br />
prastos natralaus medžio (4C1)<br />
Lakštai<br />
plastiko faneros (4D)<br />
tekstils, padengti guma<br />
natralios medienos tampriai<br />
suleistomis sienelmis (4C2)<br />
atnaujintos medienos (4F)<br />
fibros kartono (4G)<br />
putplasio (4H1)<br />
kietojo plastiko (4H2)<br />
Specialiosios pakavimo nuostatos:<br />
Bgnai<br />
plieno, nuimamuoju dangiu (1A2)<br />
aliuminio, nuimamu dangiu (1B2)<br />
faneros (1D)<br />
fibros kartono (1G)<br />
plastiko, nuimamuoju dangiu<br />
(1H2)<br />
84
PP43<br />
JT Nr. 0159: vidin tara nebtina, jei naudojama išorin tara – metaliniai (1A2 ar 1B2) arba<br />
plastikiniai (1H2) bgnai.<br />
P112 a)<br />
PAKAVIMO INSTRUKCIJA<br />
P112 a)<br />
(Kietosioms sudrkintoms 1.1D medžiagoms)<br />
Laikantis 4.1.1 ir 4.1.3 skirsniuose nurodyt bendrj nuostat bei 4.1.5 skirsnyje nurodyt specialij<br />
nuostat, leidžiama naudoti ši tar:<br />
Vidin tara ir taisai Tarpin tara ir taisai Išorin tara ir taisai<br />
Maišai<br />
popieriaus, daugiasluoksniai,<br />
drgmei atspars<br />
plastiko<br />
tekstils<br />
tekstils, padengti guma<br />
plastikinio audinio<br />
Talpyklos<br />
metalo<br />
plastiko<br />
Papildomi reikalavimai:<br />
Maišai<br />
plastiko<br />
tekstils, su plastiko<br />
danga ar dklu<br />
Talpyklos<br />
metalo<br />
plastiko<br />
Džs<br />
plieno (4A)<br />
aliuminio (4B)<br />
prastos natralaus medžio (4C1)<br />
natralios medienos tampriai<br />
suleistomis sienelmis (4C2)<br />
faneros (4D)<br />
atnaujintos medienos (4F)<br />
fibros kartono (4G)<br />
putplasio (4H1)<br />
kietojo plastiko (4H2)<br />
Bgnai<br />
plieno, nuimamuoju dangiu<br />
(1A2)<br />
aliuminio, nuimamuoju dangiu<br />
(1B2)<br />
faneros (1D)<br />
fibros kartono (1G)<br />
plastiko, nuimamuoju dangiu<br />
(1H2)<br />
Tarpin tara nebtina, jei naudojama išorin tara – sandars bgnai su nuimamu dangiu.<br />
Specialiosios pakavimo nuostatos:<br />
PP26<br />
PP45<br />
JT Nr. 0004, 0076, 0078, 0154, 0219 ir 0394: medžiagos, iš kuri pagaminta tara, turi bti<br />
bešvins.<br />
JT Nr. 0072 ir 0226: tarpin tara nebtina.<br />
85
P112 b)<br />
PAKAVIMO INSTRUKCIJA<br />
P112 b)<br />
(Kietosioms sausoms, išskyrus miltelines, 1.1D medžiagoms)<br />
Laikantis 4.1.1 ir 4.1.3 skirsniuose nurodyt bendrj nuostat ir 4.1.5 skirsnyje nurodyt specialij<br />
nuostat, leidžiama naudoti ši tar:<br />
Vidin tara ir taisai<br />
Tarpin tara ir taisai Išorin tara ir taisai<br />
Maišai<br />
kraftpopierio<br />
popieriaus, daugiasluoksniai,<br />
drgmei atspars<br />
plastiko<br />
tekstils<br />
tekstils, padengti guma<br />
plastikinio audinio<br />
Maišai (tik JT Nr. 0150)<br />
plastiko<br />
tekstils, turinios vidin<br />
plastikin dang ar<br />
dkl<br />
Maišai<br />
plastikinio audinio, tanks (5H2)<br />
plastikinio audinio, drgmei<br />
atspars (5H3)<br />
plastikins plvels (5H4)<br />
tekstils, tanks (5L2)<br />
tekstils, drgmei atspars (5L3)<br />
popieriaus, daugiasluoksniai,<br />
drgmei atspars (5M2)<br />
Džs<br />
plieno (4A)<br />
aliuminio (4B)<br />
prastos natralaus medžio (4C1)<br />
natralios medienos tampriai<br />
suleistomis sienelmis (4C2)<br />
faneros (4D)<br />
atnaujintos medienos (4F)<br />
fibros kartono (4G)<br />
putplasio (4H1)<br />
kietojo plastiko (4H2)<br />
Specialiosios pakavimo nuostatos:<br />
PP26<br />
PP46<br />
PP47<br />
Bgnai<br />
plieno, nuimamuoju dangiu (1A2)<br />
aliuminio, nuimamuoju dangiu<br />
(1B2)<br />
faneros (D)<br />
fibros (1G)<br />
plastiko, nuimamuoju dangiu<br />
(1H2)<br />
JT Nr. 0004, 0076, 0078, 0154, 0219 ir 0386: medžiagos, iš kuri pagaminta tara, turi bti<br />
bešvins.<br />
JT Nr. 0209: vežant TNT tanks maišai (5H2) rekomenduojami tik tuo atveju, kai ši medžiaga<br />
yra smulkios plokštels ar granuls, o didžiausia mas – 30 kg.<br />
JT Nr. 0222 ir 0223: vidin tara nebtina, jei išorin tara – maišas.<br />
86
P112 c)<br />
PAKAVIMO INSTRUKCIJA<br />
P112 c)<br />
(Kietosioms sausoms, milteli pavidalo 1.1D medžiagoms)<br />
Laikantis 4.1.1 ir 4.1.3 skirsniuose nurodyt bendrj nuostat ir 4.1.5 skirsnyje nurodyt specialij<br />
nuostat, leidžiama naudoti ši tar:<br />
Vidin tara ir taisai<br />
Tarpin tara ir taisai Išorin tara ir taisai<br />
Maišai<br />
popieriaus, daugiasluoksniai,<br />
drgmei atspars<br />
plastiko<br />
plastikinio audinio<br />
Talpyklos<br />
fibros kartono<br />
metalo<br />
plastiko<br />
medžio<br />
Papildomi reikalavimai:<br />
Maišai<br />
popieriaus,<br />
daugiasluoksniai,<br />
drgmei atspars<br />
plastiko<br />
Talpyklos<br />
metalo<br />
plastiko<br />
1. Vidin tara nebtina, jei išorin tara – bgnai.<br />
2. Tara turi bti nepralaidi biralinms medžiagoms.<br />
Specialiosios pakavimo nuostatos:<br />
PP26<br />
PP46<br />
PP48<br />
Džs<br />
plieno (4A)<br />
aliuminio (4B)<br />
natralaus medžio, prastos (4C1)<br />
natralios medienos tampriai<br />
suleistomis sienelmis (4C2)<br />
faneros (4D)<br />
atnaujintos medienos (4F)<br />
fibros kartono (4G)<br />
kietojo plastiko (4H2)<br />
Bgnai<br />
plieno, nuimamuoju dangiu (1A2)<br />
aliuminio, nuimamuoju dangiu<br />
(1B2)<br />
faneros (1D)<br />
fibros (1G)<br />
plastiko, nuimamuoju dangiu<br />
(1H2)<br />
JT Nr. 0004, 0076, 0078, 0154, 0219 ir 0386: medžiagos, iš kuri pagaminta tara, turi bti<br />
bešvins.<br />
JT Nr. 0209: vežant TNT tanks maišai (5H2) rekomenduojami tik tuo atveju, kai ši medžiaga<br />
yra smulkios plokštels ar granuls, o didžiausia mas – 30 kg.<br />
JT Nr. 0504: metalo taros nenaudoti.<br />
87
P113 PAKAVIMO INSTRUKCIJA P113<br />
Laikantis 4.1.1 ir 4.1.3 skirsniuose nurodyt bendrj nuostat ir 4.1.5 skirsnyje nurodyt specialij<br />
nuostat, leidžiama naudoti ši tar:<br />
Vidin tara ir taisai<br />
Tarpin tara ir taisai Išorin tara ir taisai<br />
Maišai<br />
popieriaus<br />
plastiko<br />
tekstils, padengti guma<br />
Talpyklos<br />
fibros kartono<br />
metalo<br />
plastiko<br />
medžio<br />
Nebtina<br />
Džs<br />
plieno (4A)<br />
aliuminio (4B)<br />
prastos natralaus medžio (4C1)<br />
natralios medienos tampriai<br />
suleistomis sienelmis (4C2)<br />
faneros (4D)<br />
atnaujintos medienos (4F)<br />
fibros kartono (4G)<br />
kietojo plastiko (4H2)<br />
Papildomi reikalavimai:<br />
Tara turi bti nelaidi biralinms medžiagoms.<br />
Specialiosios pakavimo nuostatos:<br />
PP49<br />
PP50<br />
PP51<br />
Bgnai<br />
plieno, nuimamuoju dangiu (1A2)<br />
aliuminio, nuimamuoju dangiu<br />
(1B2)<br />
faneros (1D)<br />
fibros (1G)<br />
plastiko, nuimamuoju dangiu<br />
(1H2)<br />
JT Nr. 0094 ir 0305: viename vidins taros vienete turi bti ne daugiau kaip 50 g medžiagos.<br />
JT Nr. 0027: vidin tara nebtina, jei išorin tara – bgnai.<br />
JT Nr. 0028: kaip vidin tara gali bti naudojami kraftpopierio arba parafinuoto popieriaus<br />
lakštai.<br />
88
P114 a)<br />
PAKAVIMO INSTRUKCIJA<br />
P114 a)<br />
(sudrkintoms kietosioms medžiagoms)<br />
Laikantis 4.1.1 ir 4.1.3 skirsniuose nurodyt bendrj nuostat ir 4.1.5 skirsnyje nurodyt specialij<br />
nuostat, leidžiama naudoti ši tar:<br />
Vidin tara ir taisai<br />
Tarpin tara ir taisai Išorin tara ir taisai<br />
Maišai<br />
plastiko<br />
tekstils<br />
plastikinio audinio<br />
Talpyklos<br />
metalo<br />
plastiko<br />
Papildomi reikalavimai:<br />
Maišai<br />
plastiko<br />
tekstils su vidine<br />
plastikien danga ar<br />
dklu<br />
Talpyklos<br />
metalo<br />
plastiko<br />
Tarpin tara nebtina, jei išorin tara – sandars bgnai nuimamu dangiu.<br />
Specialiosios pakavimo nuostatos:<br />
PP26<br />
PP43<br />
Džs<br />
plieno (4A)<br />
prastos natralaus medžio (4C1)<br />
natralios medienos tampriai<br />
suleistomis sienelmis (4C2)<br />
faneros (4D)<br />
atnaujintos medienos (4F)<br />
fibros kartono (4G)<br />
kietojo plastiko (4H2)<br />
Bgnai<br />
plieno, nuimamuoju dangiu (1A2)<br />
aliuminio, nuimamuoju dangiu<br />
(1B2)<br />
faneros (1D)<br />
fibros (1G)<br />
plastiko, nuimamuoju dangiu<br />
(1H2)<br />
JT Nr. 0077, 0132, 0234, 0235 ir 0236: medžiagos, iš kuri pagaminta tara, turi bti bešvins.<br />
JT Nr. 0342: vidin tara nebtina, jei išorin tara – metaliniai (1A2 ar 1B2) arba plastikiniai<br />
(1H2) bgnai.<br />
89
P114 b)<br />
PAKAVIMO INSTRUKCIJA<br />
P114 b)<br />
(sausoms kietoms medžiagoms)<br />
Laikantis 4.1.1 ir 4.1.3 skirsniuose nurodyt bendrj nuostat ir 4.1.5 skirsnyje nurodyt specialij<br />
nuostat, leidžiama naudoti ši tar:<br />
Vidin tara ir taisai<br />
Tarpin tara ir taisai Išorin tara ir taisai<br />
Maišai<br />
kraftpopierio<br />
plastiko<br />
tekstils, tanks<br />
plastikinio audinio, tanks<br />
Talpyklos<br />
fibros kartono<br />
metalo<br />
popieriaus<br />
plastiko<br />
plastikinio audinio, tanks<br />
Specialiosios pakavimo nuostatos:<br />
PP26<br />
PP48<br />
PP50<br />
PP52<br />
Nebtina<br />
Džs<br />
prastos natralaus medžio (4C1)<br />
natralios medienos tampriai<br />
suleistomis sienelmis (4C2)<br />
faneros (4D)<br />
atnaujintos medienos (4F)<br />
fibros kartono (4G)<br />
Bgnai<br />
plieno, nuimamuoju dangiu (1A2)<br />
aliuminio, nuimamuoju dangiu<br />
(1B2)<br />
faneros (1D)<br />
fibros (1G)<br />
plastiko, nuimamuoju dangiu<br />
(1H2)<br />
JT Nr. 0077, 0132, 0234, 0235 ir 0236: medžiagos, iš kuri pagaminta tara, turi bti bešvins.<br />
JT Nr. 0508: metalo tar naudoti draudžiama.“<br />
Nr. 0160, 0161 ir 0508: vidin tara nebtina, jei išorin tara – bgnai.<br />
JT Nr. 0160 ir 0161: jei išorin tara – metalo bgnai (1A2 ar 1B2), tai ši metalin tara turi bti<br />
sukonstruota taip, kad, dl išorini ar vidini veiksni padidjus vidiniam slgiui, bt<br />
išvengta sprogimo.<br />
90
P115 PAKAVIMO INSTRUKCIJA P115<br />
Laikantis 4.1.1 ir 4.1.3 skirsniuose nurodyt bendrj nuostat ir 4.1.5 skirsnyje nurodyt specialij<br />
nuostat, leidžiama naudoti ši tar:<br />
Vidin tara ir taisai<br />
Tarpin tara ir taisai Išorin tara ir taisai<br />
Talpyklos<br />
plastiko<br />
Maišai<br />
plastiko (metalinse<br />
talpyklose)<br />
Bgnai<br />
metalo<br />
Džs<br />
prastos natralaus medžio (4C1)<br />
natralios medienos tampriai<br />
suleistomis sienelmis (4C2)<br />
faneros (4D)<br />
atnaujintos medienos (4F)<br />
Specialiosios pakavimo nuostatos:<br />
PP45<br />
PP53<br />
PP54<br />
PP55<br />
PP56<br />
PP57<br />
PP58<br />
PP59<br />
JT Nr. 00144: tarpin tara nebtina.<br />
Bgnai<br />
plieno, nuimamuoju dangiu (1A2)<br />
aliuminio, nuimamuoju dangiu<br />
(1B2)<br />
faneros (1D)<br />
fibros (1G)<br />
plastiko, nuimamuoju dangiu<br />
(1H2)<br />
JT Nr. 0075, 0143, 0495 ir 0497: jei išorin tara – džs, tai vidin tara turi bti uždaroma<br />
srieginiais kaišiais, ir jos talpa turi bti ne didesn kaip 5 litrai (kiekvienas taros vienetas).<br />
Vidin tara iš vis pusi turi bti apgaubta nedegios absorbuojanios amortizuojanios<br />
medžiagos. Šios absorbuojanios amortizuojanios medžiagos turi bti tiek, kad ji galt<br />
sugerti vis skyst turin. Metalins talpyklos turi bti atskirtos viena nuo kitos<br />
amortizuojanios medžiagos. Jei išorin tara – džs, tai svaidomosios sprogstamosios<br />
medžiagos neto mas vienai pakuotei neturi bti didesn kaip 30 kg.<br />
JT Nr. 0075, 0143, 0495 ir 0497: jei išorin tara – džs, o tarpin tara – bgnai, tai jie turi bti<br />
apgaubti nedegios absorbuojanios amortizuojanios medžiagos. Šios absorbuojanios<br />
amortizuojanios medžiagos turi bti tiek, kad ji galt sugerti vis skyst turin. Vietoj vidins<br />
ir tarpins taros gali bti naudojama sudtin tara, sudaryta iš plastiko talpyklos metalo bgne.<br />
Grynasis svaidomosios sprogstamosios medžiagos tris kiekvienoje pakuotje neturi bti<br />
didesnis kaip 120 l.<br />
JT Nr. 0144: turi bti naudojama absorbuojanti amortizuojanti medžiaga.<br />
JT Nr. 0144: kaip vidin tara gali bti naudojamos metalo talpyklos.<br />
JT Nr. 0075, 0143, 0495 ir 0497: jei išorin tara – bgnai, tai kaip tarpin tara turi bti<br />
naudojami maišai.<br />
JT Nr. 0075, 0143, 0495 ir 0497: jei išorin tara – bgnai, tai kaip tarpin tara turi bti<br />
naudojami bgnai.<br />
JT Nr. 0144: kaip išorin tara gali bti naudojamos fibros kartono džs (4G).<br />
PP60 JT Nr. 0144: negali bti naudojami aliumininiai bgnai nuimamuoju dangiu (1B2).<br />
91
P116 PAKAVIMO INSTRUKCIJA P116<br />
Laikantis 4.1.1 ir 4.1.3 skirsniuose nurodyt bendrj nuostat ir 4.1.5 skirsnyje nurodyt specialij<br />
nuostat, leidžiama naudoti ši tar:<br />
Vidin tara ir taisai<br />
Tarpin tara ir taisai Išorin tara ir taisai<br />
Maišai<br />
popieriaus, atspars<br />
vandeniui ir alyvai<br />
plastiko<br />
tekstils, su vidine plastikine<br />
danga ir dklu<br />
plastikinio audinio, tanks<br />
Talpyklos<br />
fibros kartono, drgmei<br />
atspars<br />
metalo<br />
popieriaus<br />
plastiko<br />
medžio, standžios<br />
Lakštai<br />
popieriaus, drgmei atspars<br />
popieriaus, parafinuoti<br />
plastiko<br />
Nereikalaujama<br />
Maišai<br />
plastikinio audinio (5H1)<br />
popieriaus, daugiasluoksniai,<br />
atspars drgmei (5M2)<br />
plastikins plvels (5H4)<br />
tekstils, tanks (5L2)<br />
tekstils, atspars drgmei (5L3)<br />
Džs<br />
plieno (4A)<br />
aliuminio (4B)<br />
prastos natralaus medžio (4C1)<br />
natralios medienos tampriai<br />
suleistomis sienelmis (4C2)<br />
faneros (4D)<br />
atnaujintos medienos (4F)<br />
fibros kartono (4G)<br />
kietojo plastiko (4H2)<br />
Bgnai<br />
plieno, nuimamuoju dangiu (1A2)<br />
aliuminio, nuimamuoju dangiu<br />
(1B2)<br />
faneros (1D)<br />
fibros (1G)<br />
plastiko, nuimamuoju dangiu<br />
(1H2)<br />
Specialiosios pakavimo nuostatos:<br />
PP61<br />
PP62<br />
PP63<br />
PP64<br />
PP65<br />
PP66<br />
Kanistrai<br />
plieno, nuimamuoju dangiu (3A2)<br />
plastiko, nuimamuoju dangiu<br />
(3H2)<br />
JT Nr. 0082, 0241, 0331, 0332: vidin tara nebtina, jei išorin tara – sandars bgnai<br />
nuimamuoju dangiu.<br />
JT Nr. 0082, 0241, 0331, 0332: vidin tara nebtina, jei sprogstamoji medžiaga dta drgmei<br />
atspari medžiag.<br />
JT Nr. 0081: vidin tara nebtina, jei medžiaga dedama kietojo plastiko pakuot, nelaidži<br />
sudtiniams azoto eteriams.<br />
JT Nr. 0331: vidin tara nebtina, jei išorin tara – maišai (5H2, 5H3 ar 5H4).<br />
JT Nr. 0082, 0241, 0331 ir 0332: kaip išorin tara gali bti naudojami maišai (5H2 ir 5H3).<br />
JT Nr. 0081: kaip išorin tar maišus naudoti draudžiama.<br />
92
P130 PAKAVIMO INSTRUKCIJA P130<br />
Laikantis 4.1.1 ir 4.1.3 skirsniuose nurodyt bendrj nuostat ir 4.1.5 skirsnyje nurodyt specialij<br />
nuostat, leidžiama naudoti ši tar:<br />
Vidin tara ir taisai<br />
Tarpin tara ir taisai Išorin tara ir taisai<br />
Nebtina<br />
Nebtina<br />
Džs<br />
plieno (4A)<br />
aliuminio (4B)<br />
prastos natralaus medžio (4C1)<br />
natralios medienos tampriai<br />
suleistomis sienelmis (4C2)<br />
faneros (4D)<br />
atnaujintos medienos (4F)<br />
fibros kartono (4G)<br />
putplasio (4H1)<br />
kietojo plastiko (4H2)<br />
Specialiosios pakavimo nuostatos:<br />
Bgnai<br />
plieno, nuimamuoju dangiu (1A2)<br />
aliuminio, nuimamuoju dangiu<br />
(1B2)<br />
faneros (1D)<br />
fibros (1G)<br />
plastiko, nuimamuoju dangiu<br />
(1H2)<br />
PP67 JT Nr. 0006, 0009, 0010, 0015, 0016, 0018, 0019, 0034, 0035, 0038, 0039, 0048, 0056, 0137,<br />
0138, 0168, 0169, 0171, 0181, 0182, 0183, 0186, 0221, 0243, 0244, 0245, 0246, 0254, 0280,<br />
0281, 0286, 0287, 0297, 0299, 0300, 0301, 0303, 0321, 0328, 0329, 0344, 0345, 0346, 0347,<br />
0362, 0363, 0370, 0412, 0424, 0425, 0434, 0435, 0436, 0437 0438, 0451, 0488 ir 0502: dideli<br />
ir sunks sprogstamieji gaminiai, paprastai skirti karinms reikmms, be sužadinimo<br />
priemoni ar su sužadinimo priemonmis, kuriuose yra ne mažiau kaip du veiksmingi<br />
apsauginiai renginiai, gali bti vežami nesupakuoti. Jei šie gaminiai turi svaidomuosius<br />
užtaisus arba gali patys judti, j paleidimo sistemos turi bti apsaugotos nuo sužadinimo,<br />
galinio vykti vežant normaliomis vežimo slygomis. Jei 4 serijos bandym, atliekam su<br />
nesupakuotu gaminiu, rezultatai yra neigiami, šis gaminys gali bti vežamas nesupakuotas.<br />
Tokie nesupakuoti gaminiai gali bti statomi ant atram arba dedami pintines ir kitus<br />
tinkamus sukrovimo renginius.<br />
93
P131 PAKAVIMO INSTRUKCIJA P131<br />
Laikantis 4.1.1 ir 4.1.3 skirsniuose nurodyt bendrj nuostat ir 4.1.5 skirsnyje nurodyt specialij<br />
nuostat, leidžiama naudoti ši tar:<br />
Vidin tara ir taisai<br />
Tarpin tara ir taisai Išorin tara ir taisai<br />
Maišai<br />
popieriaus<br />
plastiko<br />
Talpyklos<br />
fibros kartono<br />
metalo<br />
plastiko<br />
medžio<br />
Nebtina<br />
Džs<br />
plieno (4A)<br />
aliuminio (4B)<br />
prastos natralaus medžio (4C1)<br />
natralios medienos tampriai<br />
suleistomis sienelmis (4C2)<br />
faneros (4D)<br />
atnaujintos medienos (4F)<br />
fibros kartono (4G)<br />
Rits<br />
Specialiosios pakavimo nuostatos:<br />
PP68<br />
Bgnai<br />
plieno, nuimamuoju dangiu (1A2)<br />
aliuminio, nuimamuoju dangiu<br />
(1B2)<br />
faneros (1D)<br />
fibros (1G)<br />
plastiko, nuimamuoju dangiu<br />
(1H2)<br />
JT Nr. 0029, 0267 ir 0445: kaip vidin tara negali bti naudojami maišai ir rits.<br />
P132 a)<br />
PAKAVIMO INSTRUKCIJA<br />
P132 a)<br />
(Gaminiai, sudaryti iš uždar metalo, plastiko ar fibros kartono<br />
gilzi su detonuojamosiomis sprogstamosiomis medžiagomis, arba<br />
sudaryti iš plastifikuot detonuojamj sprogstamj medžiag)<br />
Laikantis 4.1.1 ir 4.1.3 skirsniuose nurodyt bendrj nuostat ir 4.1.5 skirsnyje nurodyt specialij<br />
nuostat, leidžiama naudoti ši tar:<br />
Vidin tara ir taisai Tarpin tara ir taisai Išorin tara ir taisai<br />
Nebtina Nebtina Džs<br />
plieno (4A)<br />
aliuminio (4B)<br />
prastos natralaus medžio (4C1)<br />
natralios medienos tampriai<br />
suleistomis sienelmis (4C2)<br />
faneros (4D)<br />
atnaujintos medienos (4F)<br />
fibros kartono (4G)<br />
kietojo plastiko (4H2)<br />
94
P132 b)<br />
PAKAVIMO INSTRUKCIJA<br />
P132 b)<br />
(Gaminiai be uždar gilzi)<br />
Laikantis 4.1.1 ir 4.1.3 skirsniuose nurodyt bendrj nuostat ir 4.1.5 skirsnyje nurodyt specialij<br />
nuostat, leidžiama naudoti ši tar:<br />
Vidin tara ir taisai Tarpin tara ir taisai Išorin tara ir taisai<br />
Talpyklos<br />
fibros kartono<br />
metalo<br />
plastiko<br />
Lakštai<br />
popieriaus<br />
plastiko<br />
Nebtina<br />
Džs<br />
plieno (4A)<br />
aliuminio (4B)<br />
prastos natralaus medžio (4C1)<br />
natralios medienos tampriai<br />
suleistomis sienelmis (4C2)<br />
faneros (4D)<br />
atnaujintos medienos (4F)<br />
fibros kartono (4G)<br />
kietojo plastiko (4H2)<br />
P133 PAKAVIMO INSTRUKCIJA P133<br />
Laikantis 4.1.1 ir 4.1.3 skirsniuose nurodyt bendrj nuostat ir 4.1.5 skirsnyje nurodyt specialij<br />
nuostat, leidžiama naudoti ši tar:<br />
Vidin tara ir taisai<br />
Tarpin tara ir taisai Išorin tara ir taisai<br />
Talpyklos<br />
fibros kartono<br />
metalo<br />
plastiko<br />
medžio<br />
Loveliai su skiriamosiomis<br />
pertvaromis<br />
fibros kartono<br />
plastiko<br />
medžio<br />
Papildomi reikalavimai:<br />
Talpyklos<br />
fibros kartono<br />
metalo<br />
plastiko<br />
medžio<br />
Talpyklas kaip tarpin tar reikia naudoti tik tuo atveju, jei vidin tara – loveliai.<br />
Specialiosios pakavimo nuostatos:<br />
PP69<br />
Džs<br />
plieno (4A)<br />
aliuminio (4B)<br />
prastos natralaus medžio (4C1)<br />
natralios medienos tampriai<br />
suleistomis sienelmis (4C2)<br />
faneros (4D)<br />
atnaujintos medienos (4F)<br />
fibros kartono (4G)<br />
kietojo plastiko (4H2)<br />
JT Nr. 0043, 0212, 0225, 0268 ir 0306: lovelius kaip vidin tar naudoti draudžiama.<br />
95
P134 PAKAVIMO INSTRUKCIJA P134<br />
Laikantis 4.1.1 ir 4.1.3 skirsniuose nurodyt bendrj nuostat ir 4.1.5 skirsnyje nurodyt specialij<br />
nuostat, leidžiama naudoti ši tar:<br />
Vidin tara ir taisai<br />
Tarpin tara ir taisai Išorin tara ir taisai<br />
Maišai<br />
drgmei atspars<br />
Talpyklos<br />
fibros kartono<br />
metalo<br />
plastiko<br />
medžio<br />
Lakštai<br />
fibros kartono,<br />
kartono<br />
Vamzdeliai<br />
fibros kartono<br />
Nebtina<br />
Džs<br />
plieno (4A)<br />
aliuminio (4B)<br />
prastos natralaus medžio (4C1)<br />
natralios medienos tampriai<br />
suleistomis sienelmis (4C2)<br />
faneros (4D)<br />
atnaujintos medienos (4F)<br />
fibros kartono (4G)<br />
putplasio (4H1)<br />
kietojo plastiko (4H2)<br />
Bgnai<br />
plieno, nuimamuoju dangiu (1A2)<br />
aliuminio, nuimamuoju dangiu<br />
(1B2)<br />
faneros (1D)<br />
fibros (1G)<br />
plastiko, nuimamuoju dangiu<br />
(1H2)<br />
P135 PAKAVIMO INSTRUKCIJA P135<br />
Laikantis 4.1.1 ir 4.1.3 skirsniuose nurodyt bendrj nuostat ir 4.1.5 skirsnyje nurodyt specialij<br />
nuostat, leidžiama naudoti ši tar:<br />
Vidin tara ir taisai<br />
Tarpin tara ir taisai Išorin tara ir taisai<br />
Maišai<br />
popieriaus<br />
plastiko<br />
Talpyklos<br />
fibros kartono<br />
metalo<br />
plastiko<br />
medžio<br />
Lakštai<br />
popieriaus<br />
plastiko<br />
Nebtina<br />
Džs<br />
plieno (4A)<br />
aliuminio (4B)<br />
prastos natralaus medžio (4C1)<br />
natralios medienos tampriai<br />
suleistomis sienelmis (4C2)<br />
faneros (4D)<br />
atnaujintos medienos (4F)<br />
fibros kartono (4G)<br />
putplasio (4H1)<br />
kietojo plastiko (4H2)<br />
Bgnai<br />
plieno, nuimamuoju dangiu (1A2)<br />
aliuminio, nuimamuoju dangiu<br />
(1B2)<br />
faneros (1D)<br />
fibros (1G)<br />
plastiko, nuimamuoju dangiu<br />
(1H2)<br />
96
P136 PAKAVIMO INSTRUKCIJA P136<br />
Laikantis 4.1.1 ir 4.1.3 skirsniuose nurodyt bendrj nuostat ir 4.1.5 skirsnyje nurodyt specialij<br />
nuostat, leidžiama naudoti ši tar:<br />
Vidin tara ir taisai<br />
Tarpin tara ir taisai Išorin tara ir taisai<br />
Maišai<br />
plastiko<br />
tekstils<br />
Džs<br />
fibros kartono<br />
plastiko<br />
medžio<br />
Skiriamosios išorins taros<br />
pertvaros<br />
Nebtina<br />
Džs<br />
plieno (4A)<br />
aliuminio (4B)<br />
prastos natralaus medžio (4C1)<br />
natralios medienos tampriai<br />
suleistomis sienelmis (4C2)<br />
faneros (4D)<br />
atnaujintos medienos (4F)<br />
fibros kartono (4G)<br />
kietojo plastiko (4H2)<br />
Bgnai<br />
plieno, nuimamuoju dangiu (1A2)<br />
aliuminio, nuimamuoju dangiu<br />
(1B2)<br />
faneros (1D)<br />
fibros (1G)<br />
plastiko, nuimamuoju dangiu<br />
(1H2)<br />
P137 PAKAVIMO INSTRUKCIJA P137<br />
Laikantis 4.1.1 ir 4.1.3 skirsniuose nurodyt bendrj nuostat ir 4.1.5 skirsnyje nurodyt specialij<br />
nuostat, leidžiama naudoti ši tar:<br />
Vidin tara ir taisai<br />
Tarpin tara ir taisai Išorin tara ir taisai<br />
Maišai<br />
plastiko<br />
Džs<br />
fibros kartono<br />
Vamzdeliai<br />
fibros kartono<br />
metalo<br />
plastiko<br />
Skiriamosios išorins taros<br />
pertvaros<br />
Specialiosios pakavimo nuostatos:<br />
PP70<br />
Nebtina<br />
Džs<br />
plieno (4A)<br />
aliuminio (4B)<br />
prastos natralaus medžio (4C1)<br />
natralios medienos tampriai<br />
suleistomis sienelmis (4C2)<br />
faneros (4D)<br />
atnaujintos medienos (4F)<br />
fibros kartono (4G)<br />
Bgnai<br />
plieno, nuimamuoju dangiu (1A2)<br />
aliuminio, nuimamuoju dangiu<br />
(1B2)<br />
faneros (1D)<br />
fibros (1G)<br />
plastiko, nuimamuoju dangiu<br />
(1H2)<br />
JT Nr. 0059, 0439, 0440 ir 0441: jei kumuliatyviniai užtaisai pakuojami atskirai, kgin dalis<br />
turi bti dedama pagrindu žemyn, o pakuot turi bti pažymima užrašu „ŠIA PUSE VIRŠ“.<br />
Jei kumaliatyviniai užtaisai pakuojami poromis, kgins dalys turi bti nukreiptos vid, kad<br />
atsitiktinio sužadinimo atveju bt sumažintas švio poveikis.<br />
97
P138 PAKAVIMO INSTRUKCIJA P138<br />
Laikantis 4.1.1 ir 4.1.3 skirsniuose nurodyt bendrj nuostat ir 4.1.5 skirsnyje nurodyt specialij<br />
nuostat, leidžiama naudoti ši tar:<br />
Vidin tara ir taisai<br />
Tarpin tara ir taisai Išorin tara ir taisai<br />
Maišai<br />
plastiko<br />
Nebtina<br />
Džs<br />
plieno (4A)<br />
aliuminio (4B)<br />
prastos natralaus medžio (4C1)<br />
natralios medienos tampriai<br />
suleistomis sienelmis (4C2)<br />
faneros (4D)<br />
atnaujintos medienos (4F)<br />
fibros kartono (4G)<br />
kietojo plastiko (1B2)<br />
Specialiosios pakavimo nuostatos:<br />
Jei gamini galai užplombuoti, vidin tara nebtina.<br />
Bgnai<br />
plieno, nuimamuoju dangiu (1A2)<br />
aliuminio, nuimamuoju dangiu<br />
(1B2)<br />
faneros (1D)<br />
fibros (1G)<br />
plastiko, nuimamuoju dangiu<br />
(1H2)<br />
98
P139 PAKAVIMO INSTRUKCIJA P139<br />
Laikantis 4.1.1 ir 4.1.3 skirsniuose nurodyt bendrj nuostat ir 4.1.5 skirsnyje nurodyt specialij<br />
nuostat, leidžiama naudoti ši tar:<br />
Vidin tara ir taisai<br />
Tarpin tara ir taisai Išorin tara ir taisai<br />
Maišai<br />
plastiko<br />
Talpyklos<br />
fibros kartono<br />
metalo<br />
plastiko<br />
medžio<br />
Rits<br />
Nebtina<br />
Džs<br />
plieno (4A)<br />
aliuminio (4B)<br />
prastos natralaus medžio (4C1)<br />
natralios medienos tampriai<br />
suleistomis sienelmis (4C2)<br />
faneros (4D)<br />
atnaujintos medienos (4F)<br />
fibros kartono (4G)<br />
kietojo plastiko (1B2)<br />
Lakštai<br />
popieriaus<br />
plastiko<br />
Specialiosios pakavimo nuostatos:<br />
PP71<br />
PP72<br />
Bgnai<br />
plieno, nuimamuoju dangiu (1A2)<br />
aliuminio, nuimamuoju dangiu (1B2)<br />
faneros (1D)<br />
fibros (1G)<br />
plastiko, nuimamuoju dangiu (1H2)<br />
JT Nr. 0065, 0102, 0104, 0289 ir 0290: detonuojamosios virvuts galai turi bti izoliuoti,<br />
pavyzdžiui, tvirtu kamšteliu, trukdaniu sprogstamajai medžiagai pasklisti. Lanksios<br />
detonuojamosios virvuts galai turi bti tvirtai surišti.<br />
JT Nr. 0065 ir 0289: vidin tara nebtina, jei šie gaminiai susukti spirale.<br />
99
P140 PAKAVIMO INSTRUKCIJA P140<br />
Laikantis 4.1.1 ir 4.1.3 skirsniuose nurodyt bendrj nuostat ir 4.1.5 skirsnyje nurodyt specialij<br />
nuostat, leidžiama naudoti ši tar:<br />
Vidin tara ir taisai<br />
Tarpin tara ir taisai Išorin tara ir taisai<br />
Maišai<br />
plastiko<br />
Rits<br />
Lakštai<br />
kraftpopierio<br />
plastiko<br />
Nebtina<br />
Džs<br />
plieno (4A)<br />
aliuminio (4B)<br />
prastos natralaus medžio (4C1)<br />
natralios medienos tampriai<br />
suleistomis sienelmis (4C2)<br />
faneros (4D)<br />
atnaujintos medienos (4F)<br />
fibros kartono (4G)<br />
kietojo plastiko (1B2)<br />
Specialiosios pakavimo nuostatos:<br />
PP73<br />
PP74<br />
PP75<br />
JT Nr. 0105: jei gaminio galai užantspauduoti, vidin tara nebtina.<br />
Bgnai<br />
plieno, nuimamuoju dangiu<br />
(1A2)<br />
aliuminio, nuimamuoju dangiu<br />
(1B2)<br />
faneros (1D)<br />
fibros (1G)<br />
plastiko, nuimamuoju dangiu<br />
(1H2)<br />
JT Nr. 0101: tara turi bti tanki, išskyrus atvejus, kai sprogdiklis laikomas popieriaus<br />
vamzdelyje, o abu vamzdelio galai uždaryti nuimamaisiais gaubteliais.<br />
JT Nr. 0101: plieno ar aliuminio džes arba bgnus naudoti draudžiama.<br />
P141 PAKAVIMO INSTRUKCIJA P141<br />
Laikantis 4.1.1 ir 4.1.3 skirsniuose nurodyt bendrj nuostat ir 4.1.5 skirsnyje nurodyt specialij<br />
nuostat, leidžiama naudoti ši tar:<br />
Vidin tara ir taisai<br />
Tarpin tara ir taisai Išorin tara ir taisai<br />
Talpyklos<br />
fibros kartono<br />
metalo<br />
plastiko<br />
medžio<br />
Loveliai su skiriamosiomis<br />
pertvaromis<br />
plastiko<br />
medžio<br />
Skiriamosios išorins taros<br />
pertvaros<br />
Nebtina<br />
Džs<br />
plieno (4A)<br />
aliuminio (4B)<br />
prastos natralaus medžio (4C1)<br />
natralios medienos tampriai<br />
suleistomis sienelmis (4C2)<br />
faneros (4D)<br />
atnaujintos medienos (4F)<br />
fibros kartono (4G)<br />
kietojo plastiko (1B2)<br />
Bgnai<br />
plieno, nuimamuoju dangiu (1A2)<br />
aliuminio, nuimamuoju dangiu (1B2)<br />
faneros (1D)<br />
fibros (1G)<br />
plastiko, nuimamuoju dangiu (1H2)<br />
100
P142 PAKAVIMO INSTRUKCIJA P142<br />
Laikantis 4.1.1 ir 4.1.3 skirsniuose nurodyt bendrj nuostat ir 4.1.5 skirsnyje nurodyt specialij<br />
nuostat, leidžiama naudoti ši tar:<br />
Vidin tara ir taisai Tarpin tara ir taisai Išorin tara ir taisai<br />
Maišai<br />
popieriaus<br />
plastiko<br />
Talpyklos<br />
fibros kartono<br />
metalo<br />
plastiko<br />
medžio<br />
Lakštai<br />
popieriaus<br />
Loveliai su skiriamosiomis<br />
pertvaromis<br />
plastiko<br />
Nebtina<br />
Džs<br />
plieno (4A)<br />
aliuminio (4B)<br />
prastos natralaus medžio (4C1)<br />
natralios medienos tampriai<br />
suleistomis sienelmis (4C2)<br />
faneros (4D)<br />
atnaujintos medienos (4F)<br />
fibros kartono (4G)<br />
kietojo plastiko (1B2)<br />
Bgnai<br />
plieno, nuimamuoju dangiu<br />
(1A2)<br />
aliuminio, nuimamuoju dangiu<br />
(1B2)<br />
faneros (1D)<br />
fibros (1G)<br />
plastiko, nuimamuoju dangiu<br />
(1H2)<br />
101
P143 PAKAVIMO INSTRUKCIJA P143<br />
Laikantis 4.1.1 ir 4.1.3 skirsniuose nurodyt bendrj nuostat ir 4.1.5 skirsnyje nurodyt specialij<br />
nuostat, leidžiama naudoti ši tar:<br />
Vidin tara ir taisai Tarpin tara ir taisai Išorin tara ir taisai<br />
Maišai<br />
kraftpopierio<br />
plastiko<br />
tekstils<br />
tekstils, padengtos guma<br />
Talpyklos<br />
fibros kartono<br />
metalo<br />
plastiko<br />
Loveliai su skiriamosiomis<br />
pertvaromis<br />
plastiko<br />
medžio<br />
Papildomi reikalavimai:<br />
Nebtina<br />
Džs<br />
plieno (4A)<br />
aliuminio (4B)<br />
prastos natralaus medžio (4C1)<br />
natralios medienos tampriai<br />
suleistomis sienelmis (4C2)<br />
faneros (4D)<br />
atnaujintos medienos (4F)<br />
fibros kartono (4G)<br />
kietojo plastiko (1B2)<br />
Bgnai<br />
plieno, nuimamuoju dangiu<br />
(1A2)<br />
aliuminio, nuimamuoju dangiu<br />
(1B2)<br />
faneros (1D)<br />
fibros (1G)<br />
plastiko, nuimamuoju dangiu<br />
(1H2)<br />
Vietoj išvardytos vidins ar išorins taros galima naudoti sudtin tar (6HH2) (plastikin talpykla<br />
išorinje kietojo plastiko džje).<br />
Specialiosios pakavimo nuostatos:<br />
PP76<br />
JT Nr. 0271, 0272, 0415 ir 0491: jei naudojama metalin tara, ji turi bti sukonstruota taip, kad,<br />
dl vidini ar išorini veiksni padidjus vidiniam slgiui, bt išvengta sprogimo.<br />
102
P144 PAKAVIMO INSTRUKCIJA P144<br />
Laikantis 4.1.1 ir 4.1.3 skirsniuose nurodyt bendrj nuostat ir 4.1.5 skirsnyje nurodyt specialij<br />
nuostat, leidžiama naudoti ši tar:<br />
Vidin tara ir taisai Tarpin tara ir taisai Išorin tara ir taisai<br />
Talpyklos<br />
fibros kartono<br />
metalo<br />
plastiko<br />
Skiriamosios išorins taros<br />
pertvaros<br />
Specialiosios pakavimo nuostatos:<br />
PP77<br />
Nebtina<br />
Džs<br />
plieno (4A)<br />
aliuminio (4B)<br />
prastos natralaus medžio (4C1),<br />
su metalo dklu<br />
faneros (4D), su metalo dklu<br />
atnaujintos medienos (4F), su<br />
metalo dklu<br />
putplasio (4H1)<br />
kietojo plastiko (4H2)<br />
Bgnai<br />
plieno, nuimamuoju dangiu<br />
(1A2)<br />
aliuminio, nuimamuoju dangiu<br />
(1B2)<br />
plastiko, nuimamuoju dangiu<br />
(1H2)<br />
JT Nr. 0248 ir 0249: tara bti apsaugota nuo vandens. Jei vandeniu aktyvinami renginiai<br />
vežami be pakuots, jie turi turti bent du nepriklausomus apsauginius renginius, sauganius,<br />
kad nepatekt vandens.<br />
103
P200 PAKAVIMO INSTRUKCIJA P200<br />
Taros tipas: balionai, vamzdeliai, slginiai bgnai ir balion ryšuliai.<br />
Balionus, vamzdelius, slginius bgnus ir balion ryšulius leidžiama naudoti, jei laikomasi 4.1.6<br />
skirsnyje nurodyt specialij pakavimo nuostat ir toliau 1–11 punktuose nurodyt nuostat.<br />
Bendrosios nuostatos<br />
1) Slginiai indai turi bti uždaryti ir sandars, kad bt išvengta duj nuotkio.<br />
2) Slginiuose induose su toksiškomis medžiagomis, kuri LC 50 mažesnis arba lygus 200 ml/m 3 (dali<br />
milijonui), kaip nurodyta lentelje, neturi bti rengiami jokie slgio mažinimo taisai. Slgio<br />
mažinimo taisai rengiami JT slginiuose induose, naudojamuose anglies dioksidui (JT Nr. 1013) ir<br />
azoto hemioksidui (JT Nr. 1070) vežti.<br />
3) Trys toliau pateiktos lentels apima suslgtas dujas (1 lentel), suskystintas ir ištirpintas dujas<br />
(2 lentel) bei medžiagas, nepriskiriamas 2 klasei (3 lentel). Jose nurodoma:<br />
a) medžiagos JT numeris, pavadinimas ir aprašymas bei klasifikacinis kodas;<br />
b) toksiškoms medžiagoms – LC 50 ;<br />
c) slgini ind, kurie pažymti raide „X“, patvirtint medžiagoms vežti, tipai;<br />
d) didžiausias leistinas slgini ind periodins patikros bandym periodiškumas;<br />
PASTABA. Iš kompozicini medžiag pagamintiems slginiams indams periodini bandym<br />
dažnum nustato indus patvirtinusi kompetentinga institucija.<br />
e) mažiausias slgini ind bandymo slgis;<br />
f) didžiausias darbinis slgini ind, skirt suslgtoms dujoms, slgis arba didžiausias slgini<br />
ind, skirt suskystintoms ir ištirpintoms dujoms, pripildymo koeficientas(-ai);<br />
g) specialiosios pakavimo nuostatos, skirtos konkreiai medžiagai.<br />
Bandymo slgis, pripildymo koeficientai ir pildymo reikalavimai<br />
4) Mažiausias bandymo slgis – 1 MPa (10 bar);<br />
5) Slginiai indai jokiu atveju neturi bti pripildomi virš ribos, nustatytos šiais reikalavimais:<br />
a) Suslgtoms dujoms skirt slgini ind darbinis slgis neturi bti didesnis kaip dvi treiosios j<br />
bandymo slgio. Šios darbinio slgio viršutins ribos apribojimai nustatomi specialiojoje<br />
pakavimo nuostatoje „o“. Vidinis slgis, esant 65 o C temperatrai, jokiu atveju neturi viršyti<br />
bandymo slgio.<br />
b) Aukšto slgio suskystintoms dujoms skirt slgini ind pripildymo koeficientas turi bti toks,<br />
kad pusiausvyr pasieks slgis, esant 65 o C temperatrai, neviršyt j bandymo slgio.<br />
Kitas nei nurodytas lentelje bandymo slgio ir pripildymo koeficiento vertes taikyti leidžiama,<br />
išskyrus atvejus, kai taikoma specialioji pakavimo nuostata „o“, jei:<br />
i) laikomasi specialiosios pakavimo nuostatos „r“ kriterijaus, jei jis taikomas, arba<br />
ii)<br />
visais kitais atvejais laikomasi pirmiau nurodyto kriterijaus.<br />
Aukšto slgio suskystint duj ir duj mišini, apie kuriuos duomenys lentelje nepateikti,<br />
didžiausias pripildymo koeficientas (FR) nusta<strong>tomas</strong> taip:<br />
ia:<br />
FR = 8,5 × 10 -4 × d g × P h ,<br />
FR = didžiausias pripildymo koeficientas;<br />
d g = duj tankis (esant 15 °C, 1 barui)(kg/m 3 );<br />
P h = mažiausias bandymo slgis (barais).<br />
Jei duj tankis nežinomas, didžiausias pripildymo koeficientas nusta<strong>tomas</strong> taip:<br />
ia:<br />
P 10 <br />
h<br />
MM<br />
FR<br />
R338<br />
FR = didžiausias pripildymo koeficientas;<br />
104 <br />
3
P h = mažiausias bandymo slgis (barais);<br />
MM = molekulin mas (g/mol);<br />
R = 8,31451 × 10-2 bar/ l /mol -1 / K -1 (duj konstanta).<br />
Duj mišiniams vidutin molekulin mas nustatoma atsižvelgiant skirting komponent<br />
trines koncentracijas.<br />
c) Žemo slgio suskystint duj didžiausia turinio mas vienam talpos litrui (skaiiuojant pagal<br />
vanden) lygi 0,95 skystos fazs tankio esant 50 °C temperatrai; be to, skysta faz neturi<br />
visiškai pripildyti slginio indo esant bet kokiai temperatrai iki 60 °C. Slginio indo bandymo<br />
slgis turi bti bent jau lygus skysio gar slgiui (absoliuiajam) esant 65 °C temperatrai,<br />
atmus 100 kPa (1 bar).<br />
Žemo slgio suskystint duj ir duj mišini, apie kuriuos duomenys lentelje nepateikti,<br />
didžiausias pripildymo koeficientas (FR) nusta<strong>tomas</strong> taip:<br />
ia:<br />
FR = (0,0032 × BP – 0,24) × d 1,<br />
FR = didžiausias pripildymo koeficientas<br />
BP = virimo temperatra (kelvinais)<br />
d 1 = skysio tankis esant virimo temperatrai (kg/l).<br />
d) JT Nr. 1001 acetilenui, ištirpintam, ir JT Nr. 3374 acetilenui be tirpiklio žr. 9 punkt,<br />
specialij pakavimo nuostat „p“.<br />
6) Kitas bandymo slgio ir pripildymo koeficiento vertes taikyti leidžiama, jei jos atitinka bendruosius<br />
reikalavimus, apibržtus pirmiau 4 ir 5 punktuose.<br />
7) Slginiai indai gali bti pripildomi tik specialiai rengtuose centruose, kuriuose dirba kvalifikuotas<br />
personalas ir taikomos atitinkamos procedros.<br />
Procedros turi apimti šiuos patikrinimus:<br />
- ind ir j pagalbins rangos atitikt taisyklms;<br />
- j suderinamum su ketinamu vežti produktu;<br />
- pažeidim, galini turti takos saugumui;<br />
- pripildymo laipsnio ir slgio laikymsi, atsižvelgiant konkret atvej;<br />
- žymjimo pagal taisykles ir identifikavimo ženkl;<br />
Periodin patikra<br />
8) Daugkartinio naudojimo slginiai indai turi bti periodiškai tikrinami pagal atitinkamai 6.2.1.6 ir<br />
6.2.3.4 poskirsnio nuostatas.<br />
9) Jei specialiosios nuostatos kai kurioms medžiagoms nenumatytos toliau pateiktose lentelse,<br />
periodin patikra atliekama:<br />
a) slgini ind, skirt vežti dujoms, kuri klasifikacijos kodai 1T, 1TF, 1TO, 1TC, 1TFC, 1TOC,<br />
2T, 2TO, 2TF, 2TC, 2TFC, 2TOC, 4A, 4F ir 4C, – kas 5 metai;<br />
b) slgini ind, skirt vežti kit klasi medžiagoms, – kas 5 metai;<br />
c) slgini ind, skirt vežti dujoms, kuri klasifikacijos kodai 1A, 1O, 1F, 2A, 2O ir 2F, – kas<br />
10 met.<br />
Kaip išlyga šiam punktui slgini ind, pagamint iš kompozitini medžiag (kompozitini slgini<br />
ind), periodin patikra turi bti atliekama laikantis ADR Susitarianiosios Šalies kompetentingos<br />
institucijos, patvirtinusios technines projektavimo ir konstrukcijos slygas, nustatyt termin.<br />
Specialiosios pakavimo nuostatos<br />
10) Stulpelio „Specialiosios pakavimo nuostatos“ paaiškinimai:<br />
Medžiag suderinamumas (dl duj žr. ISO 11114-1:1997 ir ISO 11114-2:2000)<br />
a: slginius indus iš aliuminio lydini naudoti draudžiama;<br />
b: neturi bti naudojami vario vožtuvai;<br />
105
c: su turiniu besilieianiose metalinse dalyse negali bti daugiau kaip 65 % vario;<br />
d: galima naudoti tik tokius plieno slginius indus, kurie dl vandenilio poveikio netampa traps.<br />
Toksišk medžiag, kuri LC 50 mažesnis arba lygus 200 ml/m 3 (dali milijonai), reikalavimai<br />
k: išleidžiamosios vožtuv angos privalo turti duj nepraleidžianias užkardas ar gaubtus, kurios<br />
ar kurie turi bti pagaminti iš medžiagos, atsparios slginio indo turinio poveikiui.<br />
Kiekviename ryšulyje esaniame balione turi bti rengtas individualus vožtuvas, kuris vežant<br />
turi bti uždarytas. Balion pripildžius, kolektorius turi bti išsiurbiamas, išvalomas ir<br />
užkemšamas.<br />
Ryšuliai, skirti JT Nr. 1045 suspaustam fluorui laikyti, gali bti pagaminti su uždarymo<br />
vožtuvais balion grupei, kuri bendra talpa pagal vanden ne didesn kaip 150 l, arba<br />
kiekvienas balionas turi bti su uždarymo vožtuvu.<br />
Balionai ir atskiri balionai ryšuliuose turi atlaikyti ne mažesn kaip 200 bar bandymo slg, o j<br />
sieneli mažiausias storis turi bti 3,5 mm aliuminio lydiniams arba 2 mm plienui. Atskiri<br />
balionai, neatitinkantys ši reikalavim, turi bti vežami tvirtoje išorinje taroje, kuri tinkamai<br />
apsaugo balion bei jo rang, ir atitinka I pakavimo grupei keliamus reikalavimus. Slgini<br />
bgn mažiausias sieneli storis turi atitikti kompetentingos institucijos nurodymus.<br />
Slginiuose induose neturi bti slgio mažinimo tais.<br />
Balion ir atskir balion, esani ryšulyje, talpa, skaiiuojant pagal vanden, neturi viršyti<br />
85 litr.<br />
Kiekvienas vožtuvas turi bti tiesiogiai prijungiamas prie slginio indo kgio formos srieginiu<br />
sujungimu ir privalo išlaikyti slginio indo bandymo slg.<br />
Kiekvienas vožtuvas turi bti arba neužsandarinanio tipo su ištisine diafragma, arba tokio tipo,<br />
kuriuo bt užtikrintas sandarikli sandarumas.<br />
Vežti kapsulse neleidžiama.<br />
Turi bti patikrinamas kiekvieno pripildyto slginio indo sandarumas.<br />
Specialiosios dujoms taikomos nuostatos<br />
l: JT Nr. 1040 etileno oksidas taip pat gali bti pakuojamas hermetiškai užkemšam stiklo ar<br />
metalo vidin tar, kuri dedama I pakavimo grups lyg atitinkanias fibros kartono, medžio ar<br />
metalo džes apsaugant amortizuojania medžiaga. Didžiausias leistinas turinio kiekis bet<br />
kokioje vidinje taroje iš stiklo yra 30 g, o didžiausias leistinas turinio kiekis bet kokioje<br />
vidinje taroje iš metalo yra 200 g. Pripildžius, kiekvieno vidins taros vieneto sandarumas<br />
patikrinamas dedant vidins taros vienet voni su karštu vandeniu, kurio temperatra ir<br />
laikymo vonioje laikas yra pakankami, kad bt užtikrinta, jog pasiektas vidinis slgis lygus<br />
etileno oksido gar slgiui esant 55 ºC temperatrai. Didžiausia neto mas bet kuriame išorins<br />
taros vienete neturi viršyti 2,5 kg.<br />
m: Slginiai indai pripildomi iki darbinio slgio, neviršijanio 5 bar.<br />
n: Balionuose ir atskiruose balionuose, esaniuose ryšulyje, turi bti ne daugiau kaip 5 kg ši duj.<br />
Kai balion ryšuliai su JT Nr. 1045 fluoru, suslgtu, suskirstyti balion grupes pagal specialij<br />
pakavimo nuostat „k“, kiekvienoje grupje turi bti ne daugiau kaip 5 kg ši duj.<br />
o: Jokiu atveju neturi bti viršijamos lentelse nurodytos darbinio slgio ir pripildymo koeficiento<br />
reikšms.<br />
p: JT Nr. 1001 acetilenas, ištirpintas, ir JT Nr. 3374 acetilenas be tirpiklio: balionai turi bti<br />
pripildomi vienalyts monolitins portos mass; darbinis slgis ir acetileno kiekis neturi viršyti<br />
reikšmi, nurodyt patvirtinimo pažymjime ar standartuose ISO 3807-1:2000 arba ISO 3807-<br />
2:2000, atsižvelgiant konkret atvej.<br />
JT Nr. 1001 acetilenas, ištirpintas: balionuose turi bti toks acetono ar kito tinkamo tirpiklio<br />
kiekis, kuris nurodytas patvirtinimo pažymjime (žr. ISO 3807-1:2000 arba ISO 3807-2:2000,<br />
106
atsižvelgiant konkret atvej); balionai su slgio mažinimo taisais ar sujungti kolektoriumi turi<br />
bti vežami vertikalioje padtyje.<br />
Alternatyva JT Nr. 1001 acetilenui, ištirpintam: balionai, kurie nra kaip JT slginiai indai, gali<br />
bti pripildomi nemonolitins portos mass; darbinis slgis, acetileno kiekis ir tirpiklio kiekis<br />
neturi viršyti veri, nurodyt patvirtinimo pažymjime. Periodin balion patikra turi bti<br />
atliekama ne reiau kaip kas 5 metai.<br />
52 bar bandymo slgis taikomas tik ISO 3807-2:2000 atitinkantiems balionams.<br />
q: Slgini ind, skirt piroforinms dujoms ar liepsniesiems duj mišiniams, kuriuose yra daugiau<br />
kaip 1 % piroforini jungini, vožtuvai turi bti su duj nepraleidžianiomis užkardomis ar<br />
gaubtais, kurios ar kurie turi bti pagaminti iš medžiagos, atsparios slginio indo turinio<br />
poveikiui. Kai šie slginiai indai sujungti kolektoriumi ryšul, kiekvienas slginis indas privalo<br />
turti atskir vožtuv, kuris uždaromas vežant, o kolektoriaus išleidimo vožtuvas turi bti<br />
uždaromas duj nepraleidžiania užkarda ar gaubtu. Vežti kapsulse neleidžiama.<br />
r: Ši duj pripildymo koeficientas turi bti taip apribotas, kad visiško susiskaidymo atveju slgis<br />
slginiame inde neviršyt dviej treij jo bandymo slgio.<br />
ra: Vežti kapsulse leidžiama laikantis ši slyg:<br />
a) duj mas vienoje kapsulje neturi viršyti 150 g;<br />
b) kapsuls turi bti be pažeidim, galini sumažinti j tvirtum;<br />
c) uždarymo tais nepralaidumas turi bti užtikrinamas papildomu renginiu (gaubtu,<br />
vainikliu, užplombuojant, aprišant ir kt.), kurio paskirtis vežant užkirsti keli bet kokiam<br />
nuotkiui per uždarymo tais;<br />
d) kapsuls turi bti sudedamos pakankamai tvirtoje išorinje taroje. Pakuot neturi sverti<br />
daugiau kaip 75 kg.<br />
s: Aliuminio lydini slginiai indai:<br />
– turi bti tik su žalvario arba nerdijanio plieno vožtuvais; ir<br />
– turi bti išvalyti nuo angliavandenili teršal ir neužteršti tepalu. JT slginiai indai turi bti<br />
išvalyti pagal ISO 11621:1997 standart.<br />
ta: Suvirintiems slginiams indams, skirtiems vežti medžiagas, kuri JT Nr. 1965, pripildyti gali bti<br />
taikomi kiti kriterijai:<br />
a) šali, per kuri teritorij vežama, kompetenting institucij sutikimas; ir<br />
b) atsižvelgimas kompetentingos institucijos pripažint nacionalini taisykli ar standarto<br />
reikalavimus.<br />
Jei pripildymui buvo taikomi kitokie nei nurodyti P200 pakavimo instrukcijos 5 punkte kriterijai,<br />
važtos dokumente turi bti rašomas sakinys: „Vežama pagal P200 pakavimo instrukcij,<br />
specialij pakavimo nuostat“ ir nurodoma atskaitin temperatra, taikyta apskaiiuojant<br />
pripildymo koeficient.<br />
Periodin patikra<br />
u: Intervalas tarp aliuminio lydini slgini ind periodini bandym gali bti pratstas iki 10 met.<br />
Ši išlyga gali bti taikoma tik JT slginiams indams, jei su lydiniu, iš kurio pagamintas slginis<br />
indas, buvo atliktas atsparumo korozijai bandymas pagal standart ISO 7866:1999.<br />
v: Intervalas tarp plieno balion patikrinim gali bti pratstas iki 15 met:<br />
a) šalies (-i), kurioje (-se) atliekama periodin patikra ir per kurios teritorij vežama,<br />
kompetentingos (-) institucijos (-) sutikimu; ir<br />
b) atsižvelgiant kompetentingos institucijos pripažint nacionalini taisykli ar standarto<br />
reikalavimus arba standarto EN 1440:1996 „Gabenami pripildomieji virintiniai plieniniai<br />
suskystint naftos duj balionai (LPG). Periodinis pakartotinis technini reikalavim<br />
atitikties vertinimas“.<br />
107
K.N. pozicij ir mišini reikalavimai<br />
z: Medžiagos, iš kuri pagaminti slginiai indai ir j priedai, turi bti suderinamos su turiniu ir<br />
neturi su juo reaguoti taip, kad susidaryt kenksming ar pavojing jungini.<br />
Bandymo slgis ir pripildymo koeficientas apskaiiuojama pagal atitinkamus 5 punkto<br />
reikalavimus.<br />
Toksiškos medžiagos, kuri LC 50 mažesnis arba lygus 200 ml/m 3 , neturi bti vežamos<br />
vamzdeliuose, slginiuose bgnuose ar DDK ir turi atitikti specialiosios pakavimo nuostatos „k“<br />
reikalavimus. Taiau JT Nr. 1975 Azoto oksido ir diazoto teraoksido mišinys gali bti vežamas<br />
slginiuose bgnuose.<br />
Slgini ind su piroforinmis dujomis arba liepsniaisiais duj mišiniais, kuriuose yra daugiau<br />
kaip 1 % piroforini jungini, atveju turi bti laikomasi specialiosios pakavimo nuostatos „q“<br />
reikalavim.<br />
Turi bti imtasi btin priemoni, kad bt užkirstas kelias kilti pavojingoms reakcijoms (pvz.,<br />
polimerizacijai ar skaidymuisi) vežant. Jei btina, turi bti reikalaujama turin stabilizuoti arba<br />
pridti inhibitoriaus.<br />
Pripildant mišini, kuriuose yra JT Nr. 1911 diborano, turi bti pasiekiamas toks slgis, kuriam<br />
esant visiško diborano susiskaidymo atveju slgis slginiame inde neviršyt dviej treij jo<br />
bandymo slgio.<br />
Mišiniai, kuri sudtyje yra JT Nr. 2192 germano, išskyrus mišinius, kuriuose yra ne daugiau<br />
kaip 35 germano vandenilyje arba ne daugiau kaip 28 germano helyje arba argone, turi bti<br />
pripildomi iki slgio, kuriam esant visiškai susiskaidžius germanui slgis slginiame inde<br />
neviršyt dviej tredali jo bandymo slgio.<br />
Medžiag, nepriskiriam 2 klasei, reikalavimai<br />
ab: Slginiai indai turi atitikti šias slygas:<br />
i) bandymas naudojant slg turi apimti slginio indo vidaus apžir ir pried patikrinim;<br />
ii) be to, kas dveji metai naudojant tinkamus prietaisus (pvz., ultragars) turi bti atliekamas<br />
atsparumo korozijai patikrinimas ir patikrinama pried bkl;<br />
iii) sieneli storis turi bti ne mažesnis kaip 3 mm.<br />
ac: Bandymai ir patikrinimai turi bti atliekami prižirint kompetentingos institucijos patvirtintam<br />
ekspertui.<br />
ad: Slginiai indai turi atitikti šias slygas:<br />
i) slginiai indai turi bti suprojektuoti ne mažesniam kaip 2,1 MPa (21 baro) slgiui<br />
(manometrinis slgis);<br />
ii) be daugkartinio naudojimo indams nustatyt žym, ant slgini ind turi bti gerai skaitomi<br />
patvars rašai:<br />
– JT numeris ir medžiagos tinkamas krovinio pavadinimas pagal 3.1.2 skirsn;<br />
– didžiausia leistina pripildyto slginio indo mas ir taros, skaitant prietaisus, rengtus<br />
pripildant, mas arba bruto mas.<br />
11) Šios pakavimo instrukcijos atitinkami reikalavimai yra vykdyti, jei taikomi šie standartai:<br />
Taikomi Standarto nuoroda<br />
Dokumento pavadinimas<br />
reikalavimai<br />
(7) EN 1919:2000 Gabenamieji duj balionai. Suskystint duj (išskyrus<br />
acetileno ir suskystintas naftos dujas) balionai. Kontrol<br />
pildant<br />
(7) EN 1920:2000 Gabenamieji duj balionai. Suslgtj duj (išskyrus<br />
acetilen) balionai. Kontrol pildymo metu<br />
(7) EN 12754:2001 Gabenamieji duj balionai. Ištirpintojo acetileno balionai.<br />
Kontrol pildant<br />
(7) EN 13365:2002 Gabenamieji duj balionai. Tvarij ir suskystintj duj<br />
108
+A1:2005<br />
(7) ir (10) ta b) EN 1439:2008 (išskyrus<br />
3.5 ir G pried)<br />
(išskyrus acetilen) balion paketai. Kontrol pilant<br />
Suskystint naftos duj (SND) ranga ir pagalbiniai<br />
reikmenys. SND balion tikrinimo procedra, taikoma prieš<br />
pildym, pildant ir po pripildymo<br />
(7) ir (10) ta b) EN 14794:2005 Suskystint naftos duj (SND) ranga ir pagalbiniai<br />
reikmenys. Gabenamieji daugkartiniai aliumininiai<br />
suskystint naftos duj (SND) balionai. Tikrinimo<br />
procedra, taikoma prieš pildym, pildant ir po pripildymo<br />
(10) p EN 1801:1998 Gabenamieji duj balionai. Pavieni acetileno balion<br />
pripildymo slygos<br />
(10) p EN 12755:2000 Gabenamieji duj balionai. Acetileno balion paket<br />
pildymo slygos<br />
109
P200 PAKAVIMO INSTRUKCIJA (tsinys) P200<br />
1 lentel. SUSLGTOS DUJOS<br />
JT<br />
Nr.<br />
Pavadinimas ir aprašymas<br />
Klasifikacinis kodas<br />
LC50, ml/m 3<br />
Balionai<br />
Vamzdeliai<br />
Slginiai bgnai<br />
Balion ryšuliai<br />
Bandym periodiškumas,<br />
metais a<br />
Bandymo slgis, barais b<br />
Didžiausias darbinis<br />
slgis, barais b<br />
Specialiosios pakavimo<br />
nuostatos<br />
1002 ORAS, SUSLGTAS 1A X X X X 10<br />
1006 ARGONAS, SUSLGTAS 1A X X X X 10<br />
1016 ANGLIES MONOKSIDAS,<br />
SUSLGTAS<br />
1023 AKMENS ANGLIES DUJOS,<br />
SUSLGTOS<br />
1TF 3760 X X X X 5 u<br />
1TF X X X X 5<br />
1045 FLUORAS, SUSLGTAS 1TOC 185 X X 5 200 30 a, k,<br />
n, o<br />
1046 HELIS, SUSLGTAS 1A X X X X 10<br />
1049 VANDENILIS, SUSLGTAS 1F X X X X 10 d<br />
1056 KRIPTONAS, SUSLGTAS 1A X X X X 10<br />
1065 NEONAS, SUSLGTAS 1A X X X X 10<br />
1066 AZOTAS, SUSLGTAS 1A X X X X 10<br />
1071 NAFTOS DUJOS,<br />
SUSLGTOS<br />
1TF X X X X 5<br />
1072 DEGUONIS, SUSLGTAS 1O X X X X 10 s<br />
1612 HEKSAETILTETRAFOSFAT<br />
O IR SUSLGT DUJ<br />
MIŠINYS<br />
1660 AZOTO (<strong>II</strong>) OKSIDAS,<br />
SUSLGTAS<br />
1953 DUJOS, SUSLGTOS,<br />
TOKSIŠKOS,<br />
LIEPSNIOSIOS, K.N.<br />
1954 DUJOS, SUSLGTOS,<br />
LIEPSNIOSIOS, K.N.<br />
1955 DUJOS, SUSLGTOS,<br />
TOKSIŠKOS, K.N.<br />
1T X X X X 5 z<br />
1TOC 115 X X 5 225 33 k, o<br />
1TF 5000 X X X X 5 z<br />
1F X X X X 10 z<br />
1T 5000 X X X X 5 z<br />
1956 DUJOS, SUSLGTOS, K.N. 1A X X X X 10 z<br />
1957 DEUTERIS, SUSLGTAS 1F X X X X 10 d<br />
1964 ANGLIAVANDENILI<br />
DUJ MIŠINYS,<br />
SUSLGTAS, K.N.<br />
1971 METANAS, SUSLGTAS,<br />
arba GAMTINS DUJOS,<br />
SUSLGTOS, turinios didel<br />
metano koncentracij<br />
2034 VANDENILIO IR METANO<br />
MIŠINYS, SUSLGTAS<br />
1F X X X X 10 z<br />
1F X X X X 10<br />
1F X X X X 10 d<br />
110
2190 DEGUONIES<br />
DIFLUORIDAS,<br />
SUSLGTAS<br />
3156 DUJOS, SUSLGTOS,<br />
OKSIDUOJANIOS, K.N.<br />
3303 DUJOS, SUSLGTOS,<br />
TOKSIŠKOS,<br />
OKSIDUOJANIOS, K.N.<br />
3304 DUJOS, SUSLGTOS,<br />
TOKSIŠKOS,<br />
OKSIDUOJANIOS, K.N.<br />
3305 DUJOS, SUSLGTOS,<br />
TOKSIŠKOS,<br />
LIEPSNIOSIOS,<br />
SDINANIOS, K.N.<br />
3306 DUJOS, SUSLGTOS,<br />
TOKSIŠKOS,<br />
OKSIDUOJANIOS,<br />
SDINANIOS, K.N.<br />
1TOC 2,6 X X 5 200 30 a, k,<br />
n, o<br />
1O X X X X 10 z<br />
1TO 5000 X X X X 5 z<br />
1TC 5000 X X X X 5 z<br />
1TFC 5000 X X X X 5 z<br />
1TOC 5000 X X X X 5 z<br />
a<br />
b<br />
Netaikoma slginiams indams, pagamintiems iš kompozicini medžiag.<br />
Kai pozicija yra tušia (nenurodyta vert), darbinis slgis neturi viršyti dviej treij bandymo<br />
slgio.<br />
111
P200 PAKAVIMO INSTRUKCIJA (tsinys) P200<br />
2 lentel. SUSKYSTINTOS DUJOS IR IŠTIRPINTOS DUJOS<br />
JT<br />
Nr.<br />
Pavadinimas ir<br />
aprašymas<br />
Klasifikacinis kodas<br />
LC50, ml/m 3<br />
Balionai<br />
Vamzdeliai<br />
Slginiai bgnai<br />
Balion ryšuliai<br />
Bandym periodiškumas,<br />
metais a<br />
Bandymo<br />
slgis, barais b<br />
Užpildymo<br />
koeficientas<br />
Specialiosios<br />
pakavimo nuostatos<br />
1001 ACETILENAS,<br />
IŠTIRPINTAS<br />
1005 AMONIAKAS,<br />
BEVANDENIS<br />
1008 BORO<br />
TRIFLUORIDAS<br />
1009 BROMTRIFLUORME<br />
TANAS<br />
(ŠALDOMOSIOS<br />
DUJOS R 13B1)<br />
1010 BUTADIENAI,STABIL<br />
IZUOTI (1,2-<br />
butadienas), arba<br />
1010 BUTADIENAI,<br />
STABILIZUOTI (1,3-<br />
butadienas); arba<br />
1010 BUTADIEN IR<br />
ANGLIAVANDENILIO<br />
MIŠINYS,<br />
STABILIZUOTAS<br />
4F X X 10 60 c, p<br />
2TC 4000 X X X X 5 29 0,54 b, ra<br />
2TC 387 X X X X 5<br />
2A X X X X 10<br />
225 0,715<br />
300 0,86<br />
42 1,13 ra<br />
120 1,44 ra<br />
250 1,60 ra<br />
2F X X X X 10 10 0,59 ra<br />
2F X X X X 10 10 0,55 ra<br />
2F X X X X 10 10 0,50 ra, v, z<br />
1011 BUTANAS 2F X X X X 10 10 0,52 ra, v<br />
1012 BUTEN MIŠINYS<br />
arba<br />
2F X X X X 10 10 0,51 ra, z<br />
1012 1-BUTENAS, arba 2F X X X X 10 10 0,53<br />
1012 CIS-2-BUTENAS, arba 2F X X X X 10 10 0,55<br />
1012 TRANS-2-BUTENAS 2F X X X X 10 10 0,54<br />
1013 ANGLIES<br />
DIOKSIDAS<br />
2A X X X X 10<br />
190 0,68 ra<br />
250 0,76 ra<br />
1017 CHLORAS 2TOC 293 X X X X 5 22 1,25 a, ra<br />
1018 CHLORDIFLUORME<br />
TANAS<br />
(ŠALDOMOSIOS<br />
DUJOS R 22)<br />
1020 CHLORPENTAFLUO<br />
RETANAS<br />
(ŠALDOMOSIOS<br />
DUJOS R 115)<br />
1021 CHLORPENTAFLUO<br />
RETANAS<br />
(ŠALDOMOSIOS<br />
DUJOS R 115)<br />
2A X X X X 10 27 1,03 ra<br />
2A X X X X 10 25 1,05 ra<br />
2A X X X X 10 11 1,20 ra<br />
112
1022 CHLORTRIFLUORM<br />
ETANAS<br />
(ŠALDOMOSIOS<br />
DUJOS R 13)<br />
2A X X X X 10<br />
100 0,83 ra<br />
120 0,90 ra<br />
190 1,04 ra<br />
250 1,11 ra<br />
1026 CIANAS 2TF 350 X X X X 5 100 0,70 ra, u<br />
1027 CIKLOPROPANAS 2F X X X X 10 18 0,55 ra<br />
1028 DICHLORDIFLUORM<br />
ETANAS<br />
(ŠALDOMOSIOS<br />
DUJOS R 12)<br />
1029 DICHLORFLUORME<br />
TANAS<br />
(ŠALDOMOSIOS<br />
DUJOS R 21)<br />
1030 1,1-DIFLUORETANAS<br />
(ŠALDOMOSIOS<br />
DUJOS R 152a)<br />
1032 DIMETILAMINAS,<br />
BEVANDENIS<br />
2A X X X X 10 16 1,15 ra<br />
2A X X X X 10 10 1,23 ra<br />
2F X X X X 10 16 0,79 ra<br />
2F X X X X 10 10 0,59 b, ra<br />
1033 DIMETILO ETERIS 2F X X X X 10 18 0,58 ra<br />
1035 ETANAS 2F X X X X 10 95 0,25 ra<br />
120 0,30 ra<br />
300 0,40 ra<br />
1036 ETILAMINAS 2F X X X X 10 10 0,61 b, ra<br />
1037 ETILCHLORIDAS 2F X X X X 10 10 0,80 a, ra<br />
1039 ETILMETILO ETERIS 2F X X X X 10 10 0,64 ra<br />
1040 ETILENO OKSIDAS<br />
ar ETILENO<br />
OKSIDAS SU<br />
AZOTU, bendras slgis<br />
50°C temperatroje ne<br />
didesnis kaip 1 P<br />
(10 bar)<br />
1041 ETILENO OKSIDO IR<br />
ANGLIES DIOKSIDO<br />
MIŠINYS, kuriame yra<br />
daugiau kaip 9 %, bet<br />
ne daugiau kaip 87 %<br />
etileno oksido<br />
1043 AMONIAKO TRŠ<br />
TIRPALAS, kuriame<br />
yra laisvo amoniako<br />
1048 BROMO<br />
VANDENILIS,<br />
BEVANDENIS<br />
1050 CHLORO<br />
VANDENILIS,<br />
BEVANDENIS<br />
1053 VANDENILIO<br />
SULFIDAS<br />
2TF X X X X 5 15 0,78 l, ra<br />
2F X X X X 10<br />
190 0,66 ra<br />
250 0,75 ra<br />
2A X X X 5 b, z<br />
2TC 2860 X X X X 5 60 1,51 a, d, ra<br />
2TC 2810 X X X X 5 100 0,30 a, d, ra<br />
120 0,56 a, d, ra<br />
150 0,67 a, d, ra<br />
200 0,74 a, d, ra<br />
2TF 712 X X X X 5 48 0,67 d, ra, u<br />
1055 IZOBUTENAS 2F X X X X 10 10 0,52 ra<br />
113
1058 SUSKYSTINTOS<br />
DUJOS, neliepsniosios,<br />
kuriose yra azoto,<br />
anglies dioksido arba<br />
oro<br />
1060<br />
METILACETILENO<br />
IR PROPADIENO<br />
MIŠINYS,<br />
STABILIZUOTAS,<br />
propadienas su 1 %–<br />
4 % metilacetileno<br />
2A X X X X 10 Bandymo<br />
slgis = 1,5 x<br />
darbinio slgio<br />
2F X X X X 10 c, ra, z<br />
2F X X X X 10 22 0,52 c, ra<br />
mišinys P1 2F X X X X 10 30 0,49 c, ra<br />
mišinys P2 2F X X X X 10 24 0,47 c, ra<br />
1061 METILAMINAS,<br />
BEVANDENIS<br />
1062 METILBROMIDAS,<br />
kuriame yra ne daugiau<br />
kaip 2 % chlorpikrino<br />
1063 METILCHLORIDAS<br />
(ŠALDOMOSIOS<br />
DUJOS R 40)<br />
1064 METILMERKAPTA-<br />
NAS<br />
1067 DIAZOTO<br />
TETROKSIDAS<br />
(AZOTO<br />
DIOKSIDAS)<br />
1069 NITROZILCHLORI-<br />
DAS<br />
1070 AZOTO<br />
HEMIOKSIDAS<br />
1075 NAFTOS DUJOS,<br />
SUSKYSTINTOS<br />
2F X X X X 10 13 0,58 b, ra<br />
2T 850 X X X X 5 10 1,51 a<br />
2F X X X X 10 17 0,81 a, ra<br />
2TF X X X X 5 10 0,78 d, ra, u<br />
2TOC X X X X 5 10 1,30 k<br />
2TC X X 5 13 1,10 k, ra<br />
2O X X X X 10 180 0,68<br />
225 0,74<br />
250 0,75<br />
2F X X X X 10 v, z<br />
1076 FOSGENAS 2TC 5 X X X 5 20 1,23 k, ra<br />
1077 PROPILENAS 2F X X X X 10 27 0,43 ra<br />
1078<br />
ŠALDOMOSIOS<br />
DUJOS, K.N.,<br />
2A X X X X 10 ra, z<br />
mišinys F1, X X X X 10 12 1,23<br />
mišinys F2, X X X X 10 18 1,15<br />
mišinys F3 X X X X 10 29 1,03<br />
1079 SIEROS DIOKSIDAS 2TC 2520 X X X X 10 12 1,23 ra<br />
1080 SIEROS<br />
HEKSAFLUORIDAS<br />
1081 TETRAFLUORETILE-<br />
NAS,<br />
STABILIZUOTAS<br />
1082 TRIFLUORCHLOR-<br />
ETILENAS,<br />
STABILIZUOTAS<br />
2A X X X X 10 70 1,06 ra<br />
140 1,34 ra<br />
160 1,38 ra<br />
2F X X X X 10 200 m, o, ra<br />
2TF 2000 X X X X 5 19 1,13 ra, u<br />
ra<br />
114
1083 TRIMETILAMINAS,<br />
BEVANDENIS<br />
1085 VINILBROMIDAS,<br />
STABILIZUOTAS<br />
1086 VINILCHLORIDAS,<br />
STABILIZUOTAS<br />
1087 VINILMETILO<br />
ETERIS,<br />
STABILIZUOTAS<br />
1581 CHLORPIKRINO IR<br />
METILBROMIDO<br />
MIŠINYS, kuriame yra<br />
daugiau kaip 2 %<br />
chlorpikrino<br />
1582 CHLORPIKRINO IR<br />
METILBROMIDO<br />
MIŠINYS<br />
1589 CHLORCIANAS,<br />
STABILIZUOTAS<br />
1741 BORO<br />
TRICHLORIDAS<br />
1749 CHLORO<br />
TRIFLUORIDAS<br />
1858 HEKSAFLUORPROPI<br />
LENAS<br />
(ŠALDOMOSIOS<br />
DUJOS R 1216)<br />
1859 SILICIO<br />
TETRAFLUORIDAS<br />
1860 VINILFLUORIDAS,<br />
STABILIZUOTAS<br />
2F X X X X 10 10 0,56 b, ra<br />
2F X X X X 10 10 1,37 a, ra<br />
2F X X X X 10 12 0,81 a, ra<br />
2F X X X X 10 10 0,67 ra<br />
2T 850 X X X X 5 10 1,51 a<br />
2T<br />
d<br />
X X X X 5 17 0,81 a<br />
2TC 80 X X 5 20 1,03 k<br />
2TC 2541 X X X X 5 10 1,19 ra<br />
2TOC 299 X X X X 5 30 1,40 a<br />
2A X X X X 10 22 1,11 ra<br />
2TC 450 X X X X 5<br />
115 <br />
200 0,74<br />
300 1,10<br />
2F X X X X 10 250 0,64 a, ra<br />
1911 DIBORANAS 2TF 80 X X 5 250 0,07 d, k, o<br />
1912 METILCHLORIDO IR<br />
METILENCHLORIDO<br />
MIŠINYS<br />
1952 ETILENO OKSIDO IR<br />
ANGLIES DIOKSIDO<br />
MIŠINYS, kuriame yra<br />
ne daugiau kaip 9 %<br />
etileno oksido<br />
1958 1,2-DICHLOR-1,1,2,2-<br />
TETRAFLUORETANA<br />
S (ŠALDOMOSIOS<br />
DUJOS R 114)<br />
1959 1,1-<br />
DIFLUORETILENAS<br />
(ŠALDOMOSIOS<br />
DUJOS R 1132a)<br />
2F X X X X 10 17 0,81 a, ra<br />
2A X X X X 10<br />
190 0,66 ra<br />
250 0,75 ra<br />
2A X X X X 10 10 1,30 ra<br />
2F X X X X 10 250 0,77 ra<br />
1962 ETILENAS 2F X X X X 10<br />
1965<br />
ANGLIAVANDENILI<br />
DUJ MIŠINYS,<br />
SUSKYSTINTAS, K.N.,<br />
2F X X X X 10<br />
225 0,34<br />
300 0,38<br />
mišinys , 10 10 0,50<br />
b<br />
ra, ta, v,<br />
z
mišinys 01, 10 15 0,49<br />
mišinys 02, 10 15 0,48<br />
mišinys 0, 10 15 0,47<br />
mišinys 1, 10 20 0,46<br />
mišinys 1, 10 25 0,45<br />
mišinys 2, 10 25 0,44<br />
mišinys , 10 25 0,43<br />
mišinys 10 30 0,42<br />
1967 INSEKTICIDINS<br />
DUJOS, TOKSIŠKOS,<br />
K.N.<br />
1968 INSEKTICIDINS<br />
DUJOS, K.N.<br />
2T X X X X 5 z<br />
2A X X X X 10 ra, z<br />
1969 IZOBUTANAS 2F X X X X 10 10 0,49 ra<br />
1973 CHLORDIFLUORMET<br />
ANO IR<br />
CHLORPENTAFLUOR<br />
-ETANO MIŠINYS,<br />
pastovios virimo<br />
temperatros, kuriame<br />
yra apie 49 %<br />
chlordifluormetano<br />
(ŠALDOMOSIOS<br />
DUJOS R 502)<br />
1974 CHLORDIFLUORBR<br />
OM-METANAS<br />
(ŠALDOMOSIOS<br />
DUJOS R 12B1)<br />
1975 AZOTO OKSIDO IR<br />
DIAZOTO<br />
TETRAKSIDO<br />
MIŠINYS (AZOTO<br />
OKSIDO IR AZOTO<br />
DIOKSIDO MIŠINYS)<br />
1976 OKTAFLUORCIKLO-<br />
BUTANAS<br />
(ŠALDOMOSIOS<br />
DUJOS RC 318)<br />
2A X X X X 10 31 1,01 ra<br />
2A X X X X 10 10 1,61 ra<br />
2TOC 115 X X X 5 k, z<br />
2A X X X X 10 11 1,32 ra<br />
1978 PROPANAS 2F X X X X 10 23 0,43 ra, v<br />
1982 TETRAFLUORMETA<br />
NAS<br />
(ŠALDOMOSIOS<br />
DUJOS R 14)<br />
1983 1-CHLOR-2,2,2-<br />
TRIFLUORETANAS<br />
(ŠALDOMOSIOS<br />
DUJOS R 133a)<br />
1984 TRIFLUORETANAS<br />
(ŠALDOMOSIOS<br />
DUJOS R 23)<br />
2035 1,1,1-<br />
TRIFLUORETANAS<br />
(ŠALDOMOSIOS<br />
DUJOS R 143a)<br />
2A X X X X 10<br />
116 <br />
200 0,71<br />
300 0,90<br />
2A X X X X 10 10 1,18 ra<br />
2A X X X X 10<br />
190 0,88 ra<br />
250 0,96 ra<br />
2F X X X X 10 35 0,73 ra
2036 KSENONAS 2A X X X X 10 130 1,28<br />
2044 2,2-<br />
DIMETILPROPANAS<br />
2073<br />
AMONIAKO<br />
TIRPALAS vandenyje,<br />
santykinis tankis 15º<br />
temperatroje ne<br />
didesnis kaip 0,880<br />
kuriame yra ne mažiau<br />
kaip 35 % ir ne daugiau<br />
kaip 40 % amoniako<br />
kuriame yra ne mažiau<br />
kaip 40 % ir ne daugiau<br />
kaip 50 % amoniako<br />
2F X X X X 10 10 0,53 ra<br />
4A<br />
4A X X X X 5 10 0,80 b<br />
4A X X X X 5 12 0,77 b<br />
2188 ARSINAS 2TF 20 X X 5 42 1,10 d, k<br />
2189 DICHLORSILANAS 2TFC 314 X X X X 5 10<br />
200<br />
0,90<br />
1,08<br />
2191 SULFONILFLUORI- 2T 3020 X X X X 5 50 1,10 u<br />
DAS<br />
2192 GERMANAS 2TF 620 X X X X 5 250 0,064 d, ra, r,<br />
q<br />
2193 HEKSAFLUORETA- 2A X X X X 10 200 1,13<br />
NAS, (ŠALDOMOSIOS<br />
DUJOS R 116)<br />
2194 SELENO<br />
2TC 50 X X 5 36 1,46 k, ra<br />
HEKSAFLUORIDAS<br />
2195 TELRO<br />
2TC 25 X X 5 20 1,00 k, ra<br />
HEKSAFLUORIDAS<br />
2196 VOLFRAMO<br />
2TC 160 X X 5 10 3,08 a, k, ra<br />
HEKSAFLUORIDAS<br />
2197 VANDENILIO 2TC 2860 X X X X 5 23 2,25 a, d, ra<br />
JODIDAS,<br />
BEVANDENIS<br />
2198 FOSFORO<br />
2TC 190 X X 5 200 0,90 k<br />
PENTAFLUORIDAS<br />
300 1,25 k<br />
2199 FOSFANAS 2TF 20 X X 5<br />
2200 PROPADIENAS,<br />
STABILIZUOTAS<br />
225 0,30 d, k, ra, q<br />
250 0,45 d, k, ra, q<br />
2F X X X X 10 22 0,50 ra<br />
2202 VANDENILIO<br />
SELENIDAS,<br />
BEVANDENIS<br />
2TF 2 X X 5 31 1,60 k<br />
2203 SILANAS 2F X X X X 10 225 0,32 q<br />
250 0,36 q<br />
2204 KARBONILSULFIDAS 2TF 1700 X X X X 5 30 0,87 ra, u<br />
2417 KARBONILFLUORI-<br />
DAS<br />
2418 SIEROS<br />
TETRAFLUORIDAS<br />
2419 BROMTRIFLUOR-<br />
ETILENAS<br />
2TC 360 X X X X 5<br />
200 0,47<br />
300 0,70<br />
2TC 40 X X 5 30 0,91 k, ra<br />
2F X X X X 10 10 1,19 ra<br />
117
2420 HEKSAFLUOR-<br />
ACETONAS<br />
2TC 470 X X X X 5 22 1,08 ra<br />
2421 AZOTO TRIOKSIDAS 2TOC VEŽTI DRAUDŽIAMA<br />
2422 OKTAFLUORBUTENA<br />
S-2 (ŠALDOMOSIOS<br />
DUJOS R 1318)<br />
2424 OKTAFLUORPROPAN<br />
AS (ŠALDOMOSIOS<br />
DUJOS R 218)<br />
2451 AZOTO<br />
TRIFLUORIDAS<br />
2452 ETILACETILENAS,<br />
STABILIZUOTAS<br />
2453 ETILFLUORIDAS<br />
(ŠALDOMOSIOS<br />
DUJOS R 161)<br />
2A X X X X 10 12 1,34 ra<br />
2A X X X X 10 25 1,04 ra<br />
2O X X X X 10 200 0,50<br />
2F X X X X 10 10 0,57 c, ra<br />
2F X X X X 10 30 0,57 ra<br />
2454 METILFLUORIDAS 2F X X X X 10 300 0,63 ra<br />
(ŠALDOMOSIOS<br />
DUJOS R 41)<br />
2455 METILNITRITAS 2A VEŽTI DRAUDŽIAMA<br />
2517 1-CHLOR-<br />
1,1DIFLUORETANAS<br />
(ŠALDOMOSIOS<br />
DUJOS R 142b)<br />
2534 METILCHLORSILA-<br />
NAS<br />
2548 CHLORO<br />
PENTAFLUORIDAS<br />
2599 TRIFLUORCHLOR-<br />
METANO IR<br />
FLUOROFORMO<br />
AZEOTROPINIS<br />
MIŠINYS, kuriame yra<br />
apie 60 %<br />
trifluorchlormetano<br />
(ŠALDOMOSIOS<br />
DUJOS R 503)<br />
2F X X X X 10 10 0,99 ra<br />
2TFC 600 X X X X 5 ra, z<br />
2TOC 122 X X 5 13 1,49 a, k<br />
2A X X X X 10<br />
31 0,12 ra<br />
42 0,17 ra<br />
100 0,64 ra<br />
2601 CIKLOBUTANAS 2F X X X X 10 10 0,63 ra<br />
2602 DICHLORDIFLUOR-<br />
METANO IR<br />
DIFLUORETANO<br />
AZEOTROPINIS<br />
MIŠINYS, kuriame yra<br />
apie 74 %<br />
dichlordifluormetano<br />
(ŠALDOMOSIOS<br />
DUJOS R 500)<br />
2A X X X X 10 22 1,01 ra<br />
2676 STIBANAS 2TF 20 X X 5 200 0,49 k, ra, r<br />
2901 BROMO CHLORIDAS 2TOC 290 X X X X 5 10 1,50 a<br />
3057 TRIFLUORACETIL-<br />
CHLORIDAS<br />
2TC 10 X X X 5 17 1,17 k, ra<br />
118
3070 ETILENOKSIDO IR<br />
DICHLORDIFLUOR-<br />
METANO MIŠINYS,<br />
kuriame yra ne daugiau<br />
kaip 12,5 %<br />
etilenoksido<br />
3083 PERCHLORIL-<br />
FLUORIDAS<br />
3153 PERFLUOR(METIL-<br />
VINILO) ETERIS<br />
3154 PERFLUOR(ETIL-<br />
VINILO) ETERIS<br />
3157 DUJOS,<br />
SUSKYSTINTOS,<br />
OKSIDUOJANIOS,<br />
K.N.<br />
3159 1,1,1,2-<br />
TETRAFLUORETAN<br />
AS (ŠALDOMOSIOS<br />
DUJOS R 34a)<br />
3160 DUJOS,<br />
SUSKYSTINTOS,<br />
TOKSIŠKOS,<br />
LIEPSNIOS, K.N.<br />
3161 DUJOS,<br />
SUSKYSTINTOS,<br />
LIEPSNIOS, K.N.<br />
3162 DUJOS,<br />
SUSKYSTINTOS,<br />
TOKSIŠKOS, K.N.<br />
3163 DUJOS,<br />
SUSKYSTINTOS, K.N.<br />
3220 PENTAFLUORETAN<br />
AS (ŠALDOMOSIOS<br />
DUJOS R 125)<br />
3252 DIFLUORMETANAS<br />
(ŠALDOMOSIOS<br />
DUJOS R 32)<br />
3296 HEPTAFLUORPROP<br />
ANAS<br />
(ŠALDOMOSIOS<br />
DUJOS<br />
R 227)<br />
3297 ETILENOKSIDO IR<br />
CHLORTETRAFLUO<br />
R-ETANO MIŠINYS,<br />
kuriame yra ne daugiau<br />
kaip 8,8 % etilenoksido<br />
3298 ETILENOKSIDO IR<br />
PENTAFLUORETAN<br />
O MIŠINYS, kuriame<br />
yra ne daugiau kaip<br />
7,9 % etilenoksido<br />
2A X X X X 10 18 1,09 ra<br />
2TO 770 X X X X 5 33 1,21 ra<br />
2F X X X X 10 20 0,75 ra<br />
2F X X X X 10 10 0,98 ra<br />
2O X X X X 10 z<br />
2A X X X X 10 18 1,05 ra<br />
2TF 5000 X X X X 5 ra, z<br />
2F X X X X 10 ra, z<br />
2T 5000 X X X X 5 z<br />
2A X X X X 10 ra, z<br />
2A X X X X 10 49 0,95 ra<br />
35 0,87 ra<br />
2F X X X X 10 48 0,78 ra<br />
2A X X X X 10 13 1,21 ra<br />
2A X X X X 10 10 1,16 ra<br />
2A X X X X 10 26 1,02 ra<br />
119
3299 ETILENOKSIDO IR<br />
PENTAFLUORETAN<br />
O MIŠINYS, kuriame<br />
yra ne daugiau kaip<br />
5,6 % etilenoksido<br />
3300 ETILENOKSIDO IR<br />
ANGLIES DIOKSIDO<br />
MIŠINYS, kuriame yra<br />
daugiau kaip 87 %<br />
etilenoksido<br />
3307 DUJOS,<br />
SUSKYSTINTOS,<br />
TOKSIŠKOS,<br />
OKSIDUOJANIOS,<br />
K.N.<br />
3308 DUJOS,<br />
SUSKYSTINTOS,<br />
TOKSIŠKOS,<br />
DŽIOS, K.N.<br />
3309 DUJOS,<br />
SUSKYSTINTOS,<br />
TOKSIŠKOS,<br />
LIEPSNIOS, DŽIOS,<br />
K.N.<br />
3310 DUJOS,<br />
SUSKYSTINTOS,<br />
TOKSIŠKOS,<br />
OKSIDUOJANIOS,<br />
DŽIOS, K.N.<br />
3318 AMONIAKO<br />
TIRPALAS vandenyje,<br />
kurio santykinis tankis<br />
15º temperatroje<br />
mažesnis kaip 0,880,<br />
kuriame yra daugiau<br />
kaip 50 % amoniako<br />
3337 DUJOS,<br />
ŠALDOMOSIOS, R<br />
404A (Pentafluoretano,<br />
1,1,1-trifluoretano ir<br />
1,1,1,2-tetrafluoretano<br />
azeotropinis mišinys,<br />
kuriame yra apie 44 %<br />
pentafluoretano ir apie<br />
52 % 1,1,1-<br />
trifluoretano)<br />
3338 DUJOS,<br />
ŠALDOMOSIOS, R<br />
407A (Difluormetano,<br />
pentafluoretano ir<br />
1,1,1,2-tetrafluoretano<br />
azeotropinis mišinys,<br />
kuriame yra apie 20 %<br />
difluormetano ir 40 %<br />
pentafluoretano)<br />
2A X X X X 10 17 1,03 ra<br />
2TF<br />
dides<br />
nis už<br />
2900<br />
X X X X 5 28 0,73 ra<br />
2TO 5000 X X X X 5 z<br />
2TC 5000 X X X X 5 ra, z<br />
2TFC 5000 X X X X 5 ra, z<br />
2TOC 5000 X X X X 5 z<br />
4TC X X X X 5 b<br />
2A X X X X 10 36 0,82 ra<br />
2A X X X X 10 32 0,94 ra<br />
120
3339 DUJOS,<br />
ŠALDOMOSIOS,<br />
R 407B<br />
(Difluormetano,<br />
pentafluoretano ir<br />
1,1,1,2-tetrafluoretano<br />
azeotropinis mišinys,<br />
kuriame yra apie 10 %<br />
difluormetano ir 70 %<br />
pentafluoretano)<br />
3340 DUJOS,<br />
ŠALDOMOSIOS,<br />
R 407C<br />
(Difluormetano,<br />
pentafluoretano ir<br />
1,1,1,2-tetrafluoretano<br />
azeotropinis mišinys,<br />
kuriame yra apie 23 %<br />
difluormetano ir 25 %<br />
pentafluoretano)<br />
3354 DUJOS,<br />
INSEKTICIDINS,<br />
LIEPSNIOS, K.N.<br />
3355 DUJOS,<br />
INSEKTICIDINS,<br />
TOKSIŠKOS,<br />
LIEPSNIOS, K.N.<br />
3374 ACETILENAS, BE<br />
TIRPIKLIO<br />
2A X X X X 10 33 0,93 ra<br />
2A X X X X 10 30 0,95 ra<br />
2F X X X X 10 ra, z<br />
2TF X X X X 5 ra, z<br />
2F X X 5 60 c, p<br />
a<br />
b<br />
Netaikoma slginiams indams, pagamintiems iš kompozitini medžiag.<br />
Mišiniams su JT Nr. 1965 didžiausias leistinas pripildymo kiekis vienam talpos litrui yra toks:<br />
Pramoninis<br />
propanas<br />
Pramoninis butanas<br />
Didžiausia leistinoji turinio<br />
mas talpos litrui<br />
0,50<br />
0,49<br />
0,48<br />
0,47<br />
0,46<br />
A1<br />
A0<br />
A02<br />
A01<br />
A<br />
0,45<br />
0,44<br />
0,43<br />
0,42<br />
C<br />
B<br />
B2<br />
B1<br />
0.440 0.450 0.463 0.474 0.485 0.495 0.505 0.516 0.525<br />
Tankis esant 50 °C,<br />
kg/l<br />
c<br />
d<br />
Šios dujos laikomos piroforinmis.<br />
Šios dujos laikomos toksiškomis. LC 50 vert dar turi bti nustatyta.<br />
121
P200 PAKAVIMO INSTRUKCIJA (tsinys) P200<br />
3 lentel. MEDŽIAGOS, NEPRISKIRIAMOS 2 KLASEI<br />
JT<br />
Nr.<br />
Pavadinimas ir<br />
aprašymas<br />
Klas<br />
Klasifikacinis kodas<br />
LC50, ml/m 3<br />
Balionai<br />
Vamzdeliai<br />
Slginiai bgnai<br />
Balion ryšuliai<br />
Bandym<br />
periodiškumas, metais a<br />
Bandymo slgis, barais b<br />
Užpildymo koeficientas<br />
Specialiosios pakavimo<br />
nuostatos<br />
1051 CIANO VANDENILIS,<br />
STABILIZUOTAS,<br />
kuriame yra mažiau<br />
kaip 3 % vandens<br />
1052 FLUORO<br />
VANDENILIS,<br />
BEVANDENIS<br />
1745 BROMO<br />
PENTAFLUORIDAS<br />
1746 BROMO<br />
TRIFLUORIDAS<br />
1790 VANDENILIO<br />
FLUORIDAS, tirpalas,<br />
kuriame yra daugiau<br />
kaip 85 % vandenilio<br />
fluorido<br />
2495 JODO<br />
PENTAFLUORIDAS<br />
6.1 TF1 40 X X 5 100 0,55 k<br />
8 CT1 966 X X X 5 10 0,84 ab, ac<br />
5.1 OTC 25 X X X 5 10<br />
5.1 OTC 50 X X X 5 10<br />
b<br />
b<br />
k, ab,<br />
ad<br />
k, ab,<br />
ad<br />
8 CT1 966 X X X 5 10 0,84 ab, ac<br />
5.1 OTC 120 X X X 5 10<br />
b<br />
k, ab,<br />
ad<br />
a<br />
b<br />
Netaikoma slginiams indams, pagamintiems iš kompozicini medžiag.<br />
Btina, kad nepripildytas tris bt ne mažesnis kaip 8 %.<br />
P201 PAKAVIMO INSTRUKCIJA P201<br />
Ši instrukcija taikoma JT Nr. 3167, 3168 ir 3169.<br />
Leidžiama naudoti ši tar:<br />
1) Balionus, vamzdelius ir slginius bgnus, atitinkanius kompetentingos institucijos nustatytus<br />
konstrukcijos, bandym ir pripildymo reikalavimus.<br />
2) Be to, jei laikomasi 4.1.1 ir 4.3.1 skirsniuose išdstyt bendrj nuostat, leidžiama naudoti ši tar:<br />
a) Netoksiškoms dujoms: kombinuotj tar su sandariai uždaroma stikline ar metaline vidine tara,<br />
kurios didžiausia talpa – 5 litrai vienai pakuotei, atitinkani <strong>II</strong>I pakavimo grups bandym<br />
reikalavimus;<br />
b) Toksiškoms dujoms: kombinuotj tar su sandariai uždaroma stikline ar metaline vidine tara,<br />
kurios didžiausia talpa – 1 litras vienai pakuotei, atitinkani <strong>II</strong>I pakavimo grups bandym<br />
reikalavimus.<br />
P202 PAKAVIMO INSTRUKCIJA P202<br />
(Rezervuota)<br />
122
P203 PAKAVIMO INSTRUKCIJA P203<br />
Taros tipas: kriogeniniai indai.<br />
Bendrosios instrukcijos:<br />
1) Btina laikytis specialij pakavimo nuostat, išdstyt 4.1.6 skirsnyje.<br />
2) Indai turi bti izoliuoti taip, kad j paviršius negalt aprasoti ar ant j nesusidaryt šerkšnas.<br />
3) Ind, skirt vežti dujoms, kuri klasifikacijos kodas 3O, jungi sandarinimui ir užkard priežirai<br />
naudojamos medžiagos turi bti suderinamos su vežamu turiniu.<br />
Specialiosios uždarj kriogenini ind instrukcijos<br />
4) Atšaldytoms suskystintoms dujoms vežti leidžiama naudoti uždaruosius kriogeninius indus,<br />
pagamintus pagal 6.2 skyriaus reikalavimus.<br />
5) Bandymo slgis<br />
Atšaldyt skysi pripildomi uždari kriogeniniai indai turi bti išbandyti tokiu mažiausiu bandymo<br />
slgiu:<br />
a) uždarj kriogenini ind su vakuumine izoliacija bandymo slgis turi bti ne mažiau kaip 1,3<br />
karto didesnis už slg, gaut prie pripildyto indo didžiausio vidinio slgio, skaitant slg<br />
pripildant ir ištuštinant, pridjus 100 kPa (1 bar);<br />
b) kit uždarj kriogenini ind bandymo slgis turi bti ne mažiau kaip 1,3 karto didesnis už<br />
pripildyto indo didžiausi vidin slg, atsižvelgiant slg, atsirandant pripildant ir ištuštinant.<br />
6) Pripildymo lygis<br />
Neliepsnij netoksišk atšaldyt suskystint duj (klasifikaciniai kodai 3A ir 3O) skystos fazs tris,<br />
esant pripildymo temperatrai ir 100 kPa (1 baro) slgiui, neturi viršyti 98 % slginio indo talpos<br />
(pagal vanden).<br />
Liepsnij atšaldyt suskystint duj (klasifikacinis kodas 3F) pripildymo laipsnis turi bti žemiau to<br />
lygio, kuriam esant – jei turinio temperatra pasiekia toki, kuriai esant gar slgis bus lygus<br />
apsauginio vožtuvo suveikimo slgiui – skystos fazs tris pasiekt 98 % talpos (pagal vanden) esant<br />
šiai temperatrai.<br />
7) Slgio mažinimo taisai<br />
Uždaruosiuose kriogeniniuose induose turi bti rengtas bent vienas slgio mažinimo taisas.<br />
8) Suderinamumas<br />
Medžiagos, naudojamos jungi sandarumui užtikrinti arba uždarymo tais priežirai, turi bti<br />
suderinamos su turiniu. Dl oksiduojani duj (klasifikacinis kodas 3O) taip pat žr. ankstesn<br />
3 punkt.<br />
9) Periodin patikra<br />
Indai turi bti periodiškai tikrinami pagal atitinkamai 6.2.1.6 ir 6.2.3.5 poskirsni reikalavimus.<br />
Periodiniai patikrinimai turi bti atliekami kas 10 met. Ind, pagamint iš kompozitini medžiag<br />
(kompozitini ind), periodiniai patikrinimai gali bti atliekami nesilaikant šiame punkte nustatyto<br />
patikrinim dažnumo ir pagal ADR Susitarianiosios Šalies kompetentingos institucijos,<br />
patvirtinusios projektavimo ir konstrukcijos techninius reikalavimus, nustatytus terminus.<br />
Specialiosios atvirj kriogenini ind instrukcijos:<br />
10) Atviruosius kriogeninius indus naudoti draudžiama pakuojant liepsnisias atšaldytas suskystintas<br />
dujas, kuri klasifikacijos kodas 3F, taip pat JT Nr. 2187 atšaldyt suskystint anglies dioksid ir jo<br />
mišinius.<br />
11) Induose privalo bti rengti taisai, apsaugantys, kad skystis nesitaškyt.<br />
12) Stikliniai indai turi bti dvigubomis sienelmis su vakuumo izoliacija. Jie privalo bti apgaubti<br />
123
absorbuojanios izoliacins medžiagos, apsaugoti plieno vielos tinkleliu ir laikomi metalinse džse.<br />
Metalinse džse stiklo indams ir kitiems indams laikyti turi bti rengtas duj surinkimo renginys.<br />
13) Ind angose turi bti rengti duj išleidimo taisai, apsaugantys, kad skystis nesitaškyt. Jie turi bti<br />
sumontuoti taip, kad neiškrist.<br />
14) Vežant JT Nr. 1073 atšaldyt skyst deguon ir jo mišinius, ankstesniame punkte minimi taisai ir<br />
absorbuojanti izoliacin medžiaga, kuria apgaubiami stiklo indai, turi bti pagaminti iš nedegi<br />
medžiag.<br />
Nuorodos standartus (rezervuota)<br />
P204 PAKAVIMO INSTRUKCIJA P204<br />
(Panaikinta)<br />
P205 PAKAVIMO INSTRUKCIJA P205<br />
(Panaikinta)<br />
P206 PAKAVIMO INSTRUKCIJA P206<br />
Ši pakavimo instrukcija taikoma JT Nr. 3150 taisams, mažiems, suveikiantiems naudojant<br />
angliavandenili dujas, arba angliavandenili duj balionliams, kurie skirti mažiems taisams pripildyti.<br />
1) Kai taikoma, privaloma laikytis 4.1.6 skirsnyje nurodyt specialij pakavimo nuostat.<br />
2) Gaminiai turi atitikti šalies, kurioje jie buvo pripildyti, nustatytus reikalavimus.<br />
3) Šie taisai ir balionliai taisams pripildyti turi bti pakuojami 6.1.4 skirsnio reikalavimus<br />
atitinkani išorin tar, išbandyt ir patvirtint pagal 6.1 skyriuje <strong>II</strong> pakavimo grupei nurodytus<br />
reikalavimus.<br />
P300 PAKAVIMO INSTRUKCIJA P300<br />
Ši instrukcija taikoma JT Nr. 3064.<br />
Laikantis bendrj nuostat, išdstyt 4.1.1 ir 4.1.3 skirsniuose, leidžiama naudoti ši tar:<br />
Kombinuotj tar, sudaryt iš vidini metalo skardini, kuri kiekvienos talpa ne didesn kaip 1 litras, ir<br />
išorini medžio dži (4C1, 4C2, 4D ar 4F), kuriose yra ne daugiau kaip 5 litrai tirpalo.<br />
Papildomi reikalavimai:<br />
1. Metalins skardins turi bti iš vis pusi apgaubtos absorbuojania amortizuojania medžiaga.<br />
2. Medins džs iš vidaus turi bti padengtos vientisa tinkamos medžiagos danga, nepralaidžia<br />
vandeniui ir nitroglicerinui.<br />
124
P301 PAKAVIMO INSTRUKCIJA P301<br />
Ši instrukcija taikoma JT Nr. 3165.<br />
Laikantis bendrj nuostat, išdstyt 4.1.1 ir 4.1.3 skirsniuose, leidžiama naudoti ši tar:<br />
1) Slgin aliuminio ind, pagamint iš vamzdžio, privirintais galais.<br />
Pagrindin kuro laikymo priemon šiame inde – aliuminio kamera, kurios didžiausias vidinis tris –<br />
46 litrai.<br />
Išorinis indas privalo išlaikyti 1275 kPa mažiausi apskaiiuotj manometrin slg ir mažiausi<br />
trkimo manometrin slg, lyg 2755 kPa.<br />
Kiekvienas indas gamybos metu ir prieš išsiuniant turi bti patikrintas, ar neteka. Indas privalo bti<br />
sandarus.<br />
Vidinis blokas turi bti saugiai supakuotas naudojant nedegi amortizuojani medžiag, pavyzdžiui,<br />
vermikulit, ir dtas sandariai uždarom išorin metalo tar, patikimai apsaugani visas jungtis.<br />
Didžiausias kuro kiekis vienete ir pakuotje – 42 litrai.<br />
2) Slgin aliuminio ind.<br />
Pagrindin kuro laikymo priemon šiame inde– suvirintas gar nepraleidžiantis indas kurui su tvirta<br />
kamera, kurios didžiausias vidinis tris – 46 litrai.<br />
Slginis indas turi išlaikyti 2860 kPa mažiausi apskaiiuotj manometrin slg ir mažiausi trkimo<br />
manometrin slg, lyg 5170 kPa.<br />
Kiekvienas indas gamybos metu ir prieš išsiuniant turi bti patikrintas, ar neteka, ir privalo bti<br />
saugiai supakuotas naudojant nedegi amortizuojani medžiag, pavyzdžiui, vermikulit, ir dtas <br />
tvirt sandariai uždarom išorin metalo tar, patikimai apsaugani visas jungtis.<br />
Didžiausias kuro kiekis vienete ir pakuotje – 42 litrai.<br />
P302 PAKAVIMO INSTRUKCIJA P302<br />
Ši instrukcija taikoma JT Nr. 3269.<br />
Laikantis bendrj nuostat, išdstyt 4.1.1 ir 4.1.3 skirsniuose, leidžiama naudoti ši tar:<br />
Kombinuotj tar, atitinkani <strong>II</strong> ar <strong>II</strong>I pakavimo grupi lyg pagal 3 klass kriterijus, taikomus<br />
pagrindinei medžiagai.<br />
Pagrindin medžiaga ir aktyviklis (organinis peroksidas) turi bti supakuoti atskir vidin tar.<br />
Jie gali bti pakuojami t pai išorin tar, jei nutekjus tarpusavyje pavojingai nereaguos.<br />
Didžiausias aktyviklio kiekis, jei jis skystas, – 125 ml vidins taros vienete, o jei aktyviklis kietas –<br />
500 g vidins taros vienete.<br />
125
P400 PAKAVIMO INSTRUKCIJA P400<br />
Laikantis bendrj nuostat, išdstyt 4.1.1 ir 4.1.3 skirsniuose, leidžiama naudoti ši tar:<br />
1) Slginius indus, jei laikomasi bendrj 4.1.3.6 poskirsnio nuostat. Jie turi bti gaminami iš plieno<br />
ir j pirmin patikra bei periodin patikra turi bti atliekama kas 10 met ne mažesniu kaip 1 MPa<br />
(10 bar, manometrinis slgis) slgiu. Vežant skystis turi bti po inertini duj sluoksniu, jei<br />
manometrinis slgis ne mažesnis kaip 20 kPa (0,2 barai).<br />
2) Džes (4A, 4B, 4C1, 4C2, 4D, 4F ar 4G), bgnus (1A2, 1B2, 1N2, 1D ar 1G) ar kanistrus (3A2<br />
ar 3B2) kuriuos sudtos sandariai užplombuotas metalo skardins su vidine stiklo ar metalo tara,<br />
kurios talpa ne didesn kaip 1 litras, su srieginiais uždarymo taisais su tarpikliais. Vidin tara iš<br />
vis pusi turi bti apgaubta pakankamu kiekiu amortizuojanios sausos absorbuojanios nedegios<br />
medžiagos, kuri sugert vis turin. Vidin tara turi bti pripildoma ne daugiau kaip 90 % jos<br />
talpos. Didžiausia išorins taros neto mas – 125 kg;<br />
3) Plieno, aliuminio ar kito metalo bgnus (1A2, 1B2 ar 1N2), kanistrus (3A2 ar 3B2) arba džes (4A<br />
ar 4B), kuri didžiausia neto mas 150 kg, kuriuos sudedamos sandariai užplombuotos vidins<br />
metalo skardins, kuri kiekvienos talpa ne didesn kaip 4 litrai, su srieginiais uždarymo taisais su<br />
tarpikliais. Vidin tara turi bti iš vis pusi apgaubta sausos amortizuojanios absorbuojanios<br />
nedegios medžiagos, kurios kiekis turi bti toks, kad galt sugerti vis turin. Papildomai<br />
amortizuojaniai medžiagai, kiekvienas vidins taros sluoksnis turi bti atskirtas skiriamja pertvara.<br />
Vidin tara turi bti pripildoma ne daugiau kaip 90 % jos talpos.<br />
Specialioji pakavimo nuostata:<br />
PP86<br />
JT Nr. 3392 ir JT Nr. 3394 – oras iš gar erdvs turi bti pašalintas azotu ar kitomis<br />
priemonmis.<br />
P401 PAKAVIMO INSTRUKCIJA P401<br />
Laikantis bendrj nuostat, išdstyt 4.1.1 ir 4.1.3 skirsniuose, leidžiama naudoti ši tar:<br />
1) Slginius indus, jei laikomasi bendrj 4.1.3.6 poskirsnio nuostat. Jie turi bti gaminami iš plieno<br />
ir j pirmin patikra bei periodin patikra turi bti atliekama kas 10 met ne mažesniu kaip<br />
0,6 MPa (6 barai, manometrinis slgis) slgiu. Vežant skystis turi bti po inertini duj sluoksniu,<br />
kai manometrinis slgis ne mažesnis kaip 20 kPa (0,2 barai).<br />
Vidin tara Išorin tara<br />
2) Kombinuotj tar su vidine tara iš stiklo, metalo ar<br />
plastiko su srieginiais uždarymo taisais, iš vis pusi<br />
apgaubt inertiškos amortizuojanios ir absorbuojanios<br />
medžiagos, kurios kiekis turi bti toks, kad sugert vis<br />
turin.<br />
Specialioji RID ir ADR taikoma pakavimo nuostata<br />
RR7<br />
1 l 30 kg<br />
(didžiausia neto mas)<br />
JT Nr. 1183, 1242, 1295 ir 2988: taiau slginiai indai turi bti bandomi kas penkerius metus.<br />
126
P402 PAKAVIMO INSTRUKCIJA P402<br />
Laikantis bendrj nuostat, išdstyt 4.1.1 ir 4.1.3 skirsniuose, leidžiama naudoti ši tar:<br />
1) Slginius indus, jei laikomasi bendrj 4.1.3.6 poskirsnio nuostat. Jie turi bti gaminami iš<br />
plieno, j pirmin patikra bei periodin patikra turi bti atliekama kas 10 met ne mažesniu kaip<br />
0,6 MPa (6 barai, manometrinis slgis) slgiu. Vežant skystis turi bti po inertini duj sluoksniu,<br />
jei manometrinis slgis ne mažesnis kaip 20 kPa (0,2 barai).<br />
Didžiausia neto mas<br />
Vidin tara Išorin tara<br />
2) Kombinuotj tar su vidine tara iš stiklo, metalo ar<br />
plastiko su srieginiais uždarymo taisais, iš vis pusi<br />
apgaubt inertiškos amortizuojanios ir<br />
absorbuojanios medžiagos, kurios kiekis turi bti<br />
toks, kad galt sugerti vis turin.<br />
3) Plieninius bgnus (1A1), kuri didžiausia talpa 250 litr.<br />
10 kg (stiklo tarai)<br />
15 kg (metalo ar plastiko<br />
tarai)<br />
125 kg<br />
125 kg<br />
4) Sudtin tar, susidedani iš plastiko indo išoriniame plieno ar aliuminio bgne (6HA1 ar 6HB1),<br />
kurio didžiausia talpa 250 litr.<br />
Specialiosios RID ir ADR taikomos pakavimo nuostatos<br />
RR4<br />
RR7<br />
RR8<br />
JT Nr. 3130: ind angos turi bti sandariai uždaromos dviem nuosekliai išdstytais taisais, bent<br />
vienas iš j turi bti užsukamas ar uždaromas kitu patikimu bdu.<br />
JT Nr. 3129: taiau slginiai indai turi bti bandomi kas penkerius metus.<br />
JT Nr. 1389, 1391, 1411, 1421, 1928, 3129, 3130 ir 3148: taiau su slginiais indais pirminis<br />
bandymas ir periodiniai bandymai turi bti atliekami ne mažesniu negu 1 MPa (10 bar) slgiu.<br />
127
P403 PAKAVIMO INSTRUKCIJA P403<br />
Laikantis bendrj nuostat, išdstyt 4.1.1 ir 4.1.3 skirsniuose, leidžiama naudoti ši tar:<br />
Kombinuotoji tara:<br />
Vidin tara Išorin tara Didžiausia neto mas<br />
Stiklo<br />
Plastiko<br />
2 kg<br />
15 kg<br />
Bgnai<br />
plieno (1A2)<br />
400 kg<br />
Metalo 20 kg aliuminio (1B2)<br />
400 kg<br />
Vidin tara turi bti sandariai<br />
uždaroma (pvz., užklijuojant<br />
lipnia plvele ar uždarant<br />
srieginiu uždarymo taisu).<br />
kito metalo, išskyrus plien ir aliumin (1N2)<br />
plastiko (1H2)<br />
faneros (1D)<br />
fibros (1G)<br />
Džs<br />
plieno (4A)<br />
aliuminio (4B)<br />
natralaus medžio (4C1)<br />
natralaus medžio tampriai suleistomis<br />
sienelmis (4C2)<br />
faneros (4D)<br />
atnaujintos medienos (4F)<br />
fibros kartono (4G)<br />
putplasio (4H1)<br />
kietojo plastiko (4H2)<br />
Kanistrai<br />
plieno (3A2)<br />
aliuminio (3B2)<br />
plastiko (3H2)<br />
Vienetin tara:<br />
Bgnai<br />
plieno (1A1, 1A2)<br />
aliuminio (1B1, 1B2)<br />
kito metalo, išskyrus plien ir aliumin (1N1, 1N2)<br />
plastiko (1H1, 1H2)<br />
Kanistrai<br />
plieno (3A1, 3A2)<br />
aliuminio (3B1, 3B2)<br />
plastiko (3H1, 3H2)<br />
Sudtin tara<br />
plastikinis indas išoriniame plieniniame ar aliumininiame bgne (6HA1 ar<br />
6HB1)<br />
plastikinis indas išoriniame fibros, plastiko ar faneros bgne (6HG1, 6HH1<br />
ar 6HD1)<br />
plastikinis indas išorinje plieninje ar aliumininje džje ar apkaloje arba<br />
išorinje džje iš medžio, faneros, fibros kartono ar kietojo plastiko (6HA2,<br />
6HB2, 6HC, 6HD2, 6HG2 ar 6HH2)<br />
Slginius indus, jei laikomasi bendrj 4.1.3.6 poskirsnio nuostat<br />
Papildomi reikalavimai:<br />
Tara turi bti sandariai uždaroma.<br />
Specialioji pakavimo nuostata<br />
PP83<br />
128 <br />
400 kg<br />
400 kg<br />
400 kg<br />
400 kg<br />
400 kg<br />
400 kg<br />
250 kg<br />
250 kg<br />
250 kg<br />
125 kg<br />
125 kg<br />
60 kg<br />
250 kg<br />
120 kg<br />
120 kg<br />
120 kg<br />
Didžiausia neto mas<br />
250 kg<br />
250 kg<br />
250 kg<br />
250 kg<br />
120 kg<br />
120 kg<br />
120 kg<br />
250 kg<br />
75 kg<br />
75 kg<br />
JT Nr. 2813: Drgmei atspars maišai, kuriuose yra ne daugiau kaip 20 g medžiagos, skirtos<br />
šilumai išgauti, gali bti supakuoti vežti. Visi drgmei atspars maišai turi bti izoliuojami<br />
sandariame plastiko maiše ir laikomi tarpinje taroje. Išorinje taroje turi bti ne daugiau kaip<br />
400 g medžiagos. Taroje neturi bti vandens ar skysio, galini reaguoti su medžiaga,
eaguojania su vandeniu.<br />
P404 PAKAVIMO INSTRUKCIJA P404<br />
Ši instrukcija taikoma kietosioms piroforinms medžiagoms: JT Nr. 1383, 1854, 1855, 2008, 2441, 2545,<br />
2546, 2846, 2881, 3200, 3391 ir 3393.<br />
Laikantis bendrj nuostat, išdstyt 4.1.1 ir 4.1.3 skirsniuose, leidžiama naudoti ši tar:<br />
1) Kombinuotoji tara<br />
Išorin tara: (1A2, 1B2, 1N2, 1H2, 1D, 4A, 4B, 4C1, 4C2, 4D, 4F ar 4H2)<br />
Vidin tara: Metalin tara, kurios didžiausia neto mas 15 kg. Vidin tara turi bti sandariai<br />
uždaroma (pvz., užklijuojama lipnia plvele ar uždaroma srieginiu uždarymo<br />
taisu).<br />
2) Metalin tara: (1A1, 1A2, 1B1, 1N1, 1N2, 3A1, 3A2, 3B1 ir 3B2)<br />
Didžiausia bruto mas: 150 kg.<br />
3) Sudtin tara: Plastikinis indas išoriniame plieniniame ar aliumininiame bgne (6HA1 ar<br />
6HB1)<br />
Didžiausia bruto mas 150 kg.<br />
Slginius indus, jei laikomasi bendrj 4.1.3.6 poskirsnio nuostat.<br />
Specialioji pakavimo nuostata<br />
PP86<br />
JT Nr. 3391 ir JT Nr. 3393: oras iš gar erdvs turi bti pašalintas azotu ar kitomis priemonmis.<br />
P405 PAKAVIMO INSTRUKCIJA P405<br />
Ši instrukcija taikoma JT Nr. 1381.<br />
Laikantis bendrj nuostat, išdstyt 4.1.1 ir 4.1.3 skirsniuose, leidžiama naudoti ši tar:<br />
1) JT Nr. 1381, fosforas, sudrkintas:<br />
a) Kombinuotoji tara<br />
Išorin tara: (4A, 4B, 4C1, 4C2, 4D ar 4F) Didžiausia neto mas 75 kg.<br />
Vidin tara:<br />
i) sandariai uždaromas metalo bidonas, kurio didžiausia neto mas 15 kg; ar<br />
ii) vidin stiklo tara, iš vis pusi apgaubta sausos nedegia absorbuojanios amortizuojanios<br />
medžiagos, kurios kiekis turi bti toks, kad sugert vis didžiausios neto mass – 2 kg<br />
turin;<br />
b) Bgnai (1A1, 1A2, 1B1, 1B2, 1N1 ar 1N2); didžiausia neto mas 400 kg.<br />
Kanistrai (3A1 ar 3B1); didžiausia neto mas 120 kg.<br />
Ši tara privalo išlaikyti 6.1.5.4 poskirsnyje nurodytus sandarumo bandymus pagal <strong>II</strong> pakavimo<br />
grups lyg.<br />
2) JT Nr. 1381 sausas fosforas:<br />
a) vežant išlydžius – bgnai (1A2, 1B2 ar 1N2), kuri didžiausia neto mas 400 kg; ar<br />
b) sviediniuose ar gaminiuose su kietu apvalkalu, kai vežama be komponent, priskiriam 1<br />
klasei, naudojama kompetentingos institucijos nurodyta tara.<br />
129
P406 PAKAVIMO INSTRUKCIJA P406<br />
Laikantis bendrj nuostat, išdstyt 4.1.1 ir 4.1.3 skirsniuose, leidžiama naudoti ši tar:<br />
1) Kombinuotoji tara<br />
Išorin tara: (4C1, 4C2, 4D, 4F, 4G, 4H1, 4H2, 1G, 1D, 1H2 ar 3H2)<br />
Vidin tara: drgmei atspari tara;<br />
2) Plastikiniai, faneros ar fibros bgnai (1H2, 1D ar 1G) arba džs (4A, 4B, 4C1, 4D, 4F, 4C2, 4G ir<br />
4H2) su vidiniu drgmei atspariu maišu, plastiko plvels dklu ar drgmei atsparia danga;<br />
3) Metaliniai bgnai (1A1, 1A2, 1B1, 1B2, 1N1 arba 1N2), plastikiniai bgnai (1H1 arba 1H2),<br />
metaliniai kanistrai (3A1, 3A2, 3B1 arba 3B2), plastikiniai kanistrai (3H1 arba 3H2),<br />
plastikinis indas išoriniuose plieniniuose arba aliumininiuose bgnuose (6HA1 arba 6HB1),<br />
plastikinis indas išoriniuose fibros, plastikiniuose arba faneriniuose bgnuose (6HG1, 6HH1 arba<br />
6HD1),<br />
plastikinis indas išorinse plieninse arba aliumininse džse ar apkalose, arba išorinse medinse,<br />
fanerinse, fibros ar kietojo plastiko džse (6HA2, 6HB2, 6HC, 6HD2, 6HG2 arba 6HH2).<br />
Papildomi reikalavimai:<br />
1. Tara turi bti suprojektuota ir sukonstruota taip, kad iš jos netekt vanduo, alkoholis ar<br />
flegmatizatorius.<br />
2. Tara turi bti sukonstruota ir uždaroma taip, kad nebt pasiektas sprogimo slgis arba slgis,<br />
didesnis kaip 300 kPa (3 barai).<br />
Specialiosios pakavimo nuostatos:<br />
PP24<br />
PP25<br />
PP26<br />
PP48<br />
PP78<br />
PP80<br />
JT Nr. 2852, 3364, 3365, 3366, 3367, 3368 ir 3369: vežamos medžiagos kiekis pakuotje neturi<br />
viršyti 500 g.<br />
JT Nr. 1347: vežamos medžiagos kiekis pakuotje neturi viršyti 15 kg.<br />
JT Nr. 1310, 1320, 1321, 1322, 1344, 1347, 1348, 1349, 1517, 2907, 3317 ir 3376 tara turi bti<br />
be švino.<br />
JT Nr. 3474: metalin tar naudoti draudžiama.<br />
JT Nr. 3370: vežamos medžiagos kiekis pakuotje neturi viršyti 11,5 kg.<br />
JT Nr. 2907: tara turi atitikti <strong>II</strong> pakavimo grups lyg. Tara, atitinkanti I pakavimo grups<br />
kriterijus, neturi bti naudojama.<br />
P407 PAKAVIMO INSTRUKCIJA P407<br />
Ši instrukcija taikoma JT Nr. 1331, 1944, 1945 ir 2254.<br />
Laikantis bendrj nuostat, išdstyt 4.1.1 ir 4.1.3 skirsniuose, leidžiama naudoti ši tar:<br />
Kombinuotj tar, kurios vidin tara patikimai uždaroma taip, kad normaliomis vežimo slygomis<br />
atsitiktinai neužsidegt. Didžiausia pakuots bruto mas neturi viršyti 45 kg, o kai naudojamos fibros<br />
kartono džs – 30 kg.<br />
Papildomi reikalavimai:<br />
Degtukai turi bti itin suglaustai supakuoti.<br />
Specialiosios pakavimo nuostatos:<br />
PP27<br />
JT Nr. 1331 nuo bet kokio paviršiaus užsidegantys degtukai neturi bti pakuojami t pai<br />
išorin tar su jokiais kitais pavojingais kroviniais, išskyrus saugius degtukus ir parafinuotus<br />
degtukus „Vesta“, kurie turi bti supakuoti atskir vidin tar. Vidinje taroje neturi bti<br />
daugiau kaip 700 nuo bet kokio paviršiaus užsidegani degtuk.<br />
130
P408 PAKAVIMO INSTRUKCIJA P408<br />
Ši instrukcija taikoma JT Nr. 3292.<br />
Laikantis bendrj nuostat, išdstyt 4.1.1 ir 4.1.3 skirsniuose, leidžiama naudoti ši tar:<br />
1) Elementams:<br />
Išorin tara su pakankamu kiekiu amortizuojanios medžiagos, sauganios, kad elementai nesiliest<br />
tarpusavyje ir su išorins taros sienelmis, kad vežant pavojingai nejudt išorins taros viduje. Tara<br />
turi atitikti <strong>II</strong> pakavimo grups lyg;<br />
2) Akumuliatoriams:<br />
Akumuliatorius leidžiama vežti nesupakuotus arba saugiuose apgaubuose (pvz., visiškai apgaubus ar<br />
apkalus medžio grotelmis). Kontaktini gnybt neturi spausti kitos baterijos ar kitos kartu vežamos<br />
medžiagos.<br />
Papildomi reikalavimai:<br />
Akumuliatoriai turi bti apsaugoti nuo trumpojo elektros jungimo ir atskirti taip, kad jis nevykt.<br />
P409 PAKAVIMO INSTRUKCIJA P409<br />
Ši instrukcija taikoma JT Nr. 2956, 3242 ir 3251.<br />
Laikantis bendrj nuostat, išdstyt 4.1.1 ir 4.1.3 skirsniuose, leidžiama naudoti ši tar:<br />
1) Fibros bgnus (1G), kurie gali turti vidindkl ar vidin dang; didžiausia neto mas 50 kg;<br />
2) Kombinuotj tar: fibros kartono džes (4G) su vidiniu plastikiniu maišu; didžiausia neto mas<br />
50 kg;<br />
3) Kombinuotj tar: fibros kartono džes (4G) ar fibros bgnus (1G) su vidine plastikine tara, kurios<br />
viename vienete telpa ne daugiau kaip 5 kg; didžiausia neto mas: 25 kg.<br />
131
P410 PAKAVIMO INSTRUKCIJA P410<br />
Laikantis bendrj nuostat, išdstyt 4.1.1 ir 4.1.3 skirsniuose, leidžiama naudoti ši tar:<br />
Kombinuotoji tara:<br />
Didžiausia neto mas<br />
Vidin tara Išorin tara <strong>II</strong> pakavimo<br />
grup<br />
<strong>II</strong>I pakavimo<br />
grup<br />
Stiklo<br />
10 kg Bgnai<br />
Plastiko a<br />
30 kg<br />
plieno (1A2) 400 kg 400 kg<br />
Metalo<br />
40 kg<br />
aliuminio (1B2) 400 kg 400 kg<br />
Popieriaus a, b 10 kg<br />
Gofruota a, b 10 kg<br />
kito metalo, išskyrus plien ir 400 kg 400 kg<br />
aliumin (1N2)<br />
a<br />
Ši vidin tara turi bti nelaidi plastiko (1H2) 400 kg 400 kg<br />
biralinms medžiagoms. faneros (1D) 400 kg 400 kg<br />
fibros (1G) a b<br />
400 kg 400 kg<br />
Ši vidin tara neturi bti<br />
Džs<br />
naudojama, kai medžiagos<br />
plieno (4A) 400 kg 400 kg<br />
vežant gali suskystti.<br />
aliuminio (4B) 400 kg 400 kg<br />
natralaus medžio (4C1) 400 kg 400 kg<br />
natralaus medžio tampriai 400 kg 400 kg<br />
suleistomis sienelmis (4C2)<br />
faneros (4D) 400 kg 400 kg<br />
atnaujintos medienos (4F) 400 kg 400 kg<br />
fibros kartono (4G) a 400 kg 400 kg<br />
putplasio (4H1) 60 kg 60 kg<br />
kietojo plastiko (4H2) 400 kg 400 kg<br />
Kanistrai<br />
plieno (3A2) 120 kg 120 kg<br />
aliuminio (3B2) 120 kg 120 kg<br />
plastiko (3H2) 120 kg 120 kg<br />
Vienetin tara:<br />
Bgnai<br />
plieno (1A1 ar 1A2) 400 kg 400 kg<br />
aliuminio (1B1 ar 1B2) 400 kg 400 kg<br />
kito metalo, išskyrus plien ir aliumin (1N1 ar 1N2)<br />
plastiko (1H1 ar 1H2)<br />
400 kg<br />
400 kg<br />
400 kg<br />
400 kg<br />
Kanistrai<br />
plieno (3A1 ar 3A2) 120 kg 120 kg<br />
aliuminio (3B1 ar 3B2) 120 kg 120 kg<br />
plastiko (3H1 ar 3H2) 120 kg 120 kg<br />
Džs<br />
plieno (4A) c 400 kg 400 kg<br />
aliuminio (4B) c 400 kg 400 kg<br />
natralaus medžio (4C1) c 400 kg 400 kg<br />
faneros (4D) c 400 kg 400 kg<br />
atnaujintos medienos (4F) c 400 kg 400 kg<br />
natralaus medžio tampriai suleistomis sienelmis (4C2) c 400 kg 400 kg<br />
fibros kartono (4G) c 400 kg 400 kg<br />
kieto plastiko (4H2) c 400 kg 400 kg<br />
Maišai<br />
Maišai (5H3, 5H4, 5L3, 5M2) c, d 50 kg 50 kg<br />
c<br />
d<br />
Ši tara neturi bti naudojama medžiagoms, kurios vežant gali suskystti.<br />
Ši tara turi bti naudojama tik <strong>II</strong> pakavimo grups medžiagoms, jei jos vežamos uždara transporto<br />
priemone ar uždarame konteineryje.<br />
132
P410 PAKAVIMO INSTRUKCIJA (tsinys) P410<br />
Sudtin tara:<br />
<strong>II</strong> pakavimo <strong>II</strong>I pakavimo<br />
grup grup<br />
Plastikinis indas išoriniame plieniniame, aliumininiame, faneriniame<br />
ar fibros bgne (6HA1, 6HB1, 6HG1, 6HD1, ar 6HH1)<br />
400 kg 400 kg<br />
Plastikinis indas išorinje plieno ar aliuminio apkaloje ar džje arba<br />
išorinje džje iš medžio, faneros, fibros kartono ar kietojo<br />
plastiko (6HA2, 6HB2, 6HC, 6HD2, 6HG2 ar 6HH2)<br />
Stiklinis indas išoriniame plieniniame, aliumininiame, faneriniame ar<br />
fibros bgne (6PA1, 6PB1, 6PD1 ar 6PG1) arba išorinje plieno ar<br />
aliuminio apkaloje ar džje, arba išorinje džje iš medžio ar<br />
fibros kartono (6PA2, 6PB2, 6PC, 6PD2, ar 6PG2), arba išorinje<br />
taroje iš kietojo plastiko ar putplasio (6PH1 ar 6PH2)<br />
Slginius indus, jei laikomasi bendrj 4.1.3.6 poskirsnio nuostat.<br />
Specialiosios pakavimo nuostatos:<br />
PP39<br />
PP40<br />
PP83<br />
JT Nr. 1378: naudojant metalin tar, btinas ventiliacijos taisas.<br />
75 kg 75 kg<br />
75 kg 75 kg<br />
JT Nr. 1326, 1352, 1358, 1395, 1396, 1436, 1437, 1871, 2805 ir 3182, <strong>II</strong> pakavimo grup:<br />
maišus naudoti draudžiama.<br />
JT Nr. 2813: Drgmei atspars maišai, kuriuose yra ne daugiau kaip 20 g medžiagos, skirtos<br />
šilumai išgauti, gali bti supakuoti veži. Kiekvienas drgmei atspars maišas turi bti<br />
izoliuojamas sandariame plastikiniame maiše ir dedamas tarpin tar. Išorinje taroje neturi bti<br />
daugiau kaip 400 g medžiagos. Taroje neturi bti vandens ar skysio, galini reaguoti su<br />
medžiaga, reaguojania su vandeniu.<br />
P411 PAKAVIMO INSTRUKCIJA P411<br />
Ši instrukcija taikoma JT Nr. 3270.<br />
Laikantis bendrj nuostat, išdstyt 4.1.1 ir 4.1.3 skirsniuose, leidžiama naudoti ši tar:<br />
1) Fibros kartono džes, kuri didžiausia bruto mas 30 kg;<br />
2) Kit tar, jei užtikrintas reikiamas saugumo lygis ir pakilus vidiniam slgiui nevyks sprogimas.<br />
Didžiausia neto mas neturi viršyti 30 kg.<br />
P500 PAKAVIMO INSTRUKCIJA P500<br />
Ši instrukcija taikoma JT Nr. 3356.<br />
Turi bti laikomasi bendrj nuostat, išdstyt 4.1.1 ir 4.1.3 skirsniuose.<br />
Tara turi atitikti <strong>II</strong> pakavimo grups lyg.<br />
Generatorius (-iai) turi bti vežamas (-i) pakuotje, kuri, tuo atveju, jei suveikt vienas iš pakuotje<br />
esani generatori, atitikt šias slygas:<br />
a) kiti pakuotje esantys generatoriai nesuveiks;<br />
b) medžiaga, iš kurios pagaminta tara, nedegi; ir<br />
c) vežti paruoštos pakuots išorinio paviršiaus temperatra neviršys 100 °C.<br />
133
P501 PAKAVIMO INSTRUKCIJA P501<br />
Ši instrukcija taikoma JT Nr. 2015.<br />
Laikantis bendrj nuostat, išdstyt 4.1.1 ir 4.1.3 skirsniuose, leidžiama naudoti ši tar:<br />
Kombinuotoji tara<br />
1) Džs (4A, 4B, 4C1, 4C2, 4D, 4H2) ar bgnai (1A2, 1B2, 1N2,<br />
1H2, 1D), ar kanistrai (3A2, 3B2, 3H2) su vidine stiklo,<br />
plastikine arba metaline tara<br />
2) Fibros kartono džs (4G) ar fibros bgnai (1G) su vidine<br />
plastikine ar metaline tara, esania plastikiniame maiše<br />
Didžiausia<br />
vidins taros<br />
talpa<br />
Didžiausia<br />
išorins taros<br />
neto mas<br />
5 l 125 kg<br />
2 l 50 kg<br />
Vienetin tara:<br />
Bgnai<br />
plieno (1A1)<br />
aliuminio (1B1)<br />
kito metalo, išskyrus plien ar aliumin (1N1)<br />
plastiko (1H1)<br />
Kanistrai<br />
plieno (3A1)<br />
aliuminio (3B1)<br />
plastiko (3H1)<br />
Sudtin tara<br />
Plastikinis indas išoriniame plieno ar aliuminio bgne (6HA1,<br />
6HB1)<br />
Plastikinis indas išoriniame fibros, plastikiniame ar faneriniame<br />
bgne (6HG1, 6HH1, 6HD1)<br />
Plastikinis indas išorinje plieno ar aliuminio apkaloje ar džje<br />
arba plastikinis indas išorinje medžio, faneros, fibros kartono ar<br />
kieto plastiko džje (6HA2, 6HB2, 6HC, 6HD2, 6HG2 ar 6HH2)<br />
Stiklinis indas išoriniame plieniniame, aliumininiame, fibros,<br />
faneros, kietojo plastiko ar putplasio bgne (6PA1, 6PB1, 6PG1,<br />
6PD1, 6PH1 ar 6PH2) arba išorinje plieno ar aliuminio apkaloje<br />
ar džje, arba išorinje džje iš medžio ar fibros kartono, arba<br />
išorinje pintinje (6PA2, 6PB2, 6PC, 6PG2 ar 6PD2)<br />
Papildomi reikalavimai:<br />
1. Tara neturi bti pripildoma daugiau kaip 90 % jos talpos.<br />
2. Tara turi bti su ventiliacija.<br />
Didžiausia talpa<br />
250 l<br />
60 l<br />
250 l<br />
250 l<br />
60 l<br />
60 l<br />
134
P502 PAKAVIMO INSTRUKCIJA P502<br />
Laikantis bendrj nuostat, išdstyt 4.1.1 ir 4.1.3 skirsniuose, leidžiama naudoti ši tar:<br />
Kombinuotoji tara:<br />
Vidin tara Išorin tara Didžiausia neto mas<br />
Stiklo<br />
Metalo<br />
5 l<br />
5 l<br />
Bgnai<br />
plieno (1A2)<br />
125 kg<br />
Plastiko 5 l aliuminio (1B2)<br />
125 kg<br />
kito metalo, išskyrus plien ar aliumin (1N2)<br />
125 kg<br />
plastiko (1H2)<br />
125 kg<br />
faneros (1D)<br />
125 kg<br />
fibros (1G)<br />
125 kg<br />
Džs<br />
plieno (4A)<br />
125 kg<br />
aliuminio (4B)<br />
125 kg<br />
Vienetin tara:<br />
Bgnai<br />
plieno (1A1)<br />
natralaus medžio (4C1)<br />
natralaus medžio tampriai suleistomis sienelmis (4C2)<br />
faneros (4D)<br />
atnaujintos medienos (4F)<br />
fibros kartono (4G)<br />
putplasio (4H1)<br />
kietojo plastiko (4H2)<br />
aliuminio (1B1)<br />
plastiko (1H1)<br />
Kanistrai<br />
plieno (3A1)<br />
aliuminio (3B1)<br />
plastiko (3H1)<br />
Sudtin tara<br />
Plastikinis indas išoriniame plieniniame ar aliumininiame bgne (6HA1,<br />
6HB1)<br />
Plastikinis indas išoriniame fibros, plastikiniame ar faneriniame bgne<br />
(6HG1, 6HH1, 6HD1)<br />
Plastikinis indas išorinje plieno ar aliuminio apkaloje ar džje arba<br />
plastiko indas išorinje medinje, fanerinje, fibros kartono ar kietojo<br />
plastiko džje (6HA2, 6HB2, 6HC, 6HD2, 6HG2 ar 6HH2)<br />
Stiklinis indas išoriniame plieniniame, aliumininiame, fibros, faneriniame,<br />
putplasio ar kietojo plastiko bgne (6PA1, 6PB1, 6PG1, 6PD1, 6PH1 ar<br />
6PH2) arba išorinje plieninje ar aliumininje apkaloje ar džje, arba<br />
išorinje džje iš medžio ar fibros kartono, arba išorinje pintinje (6PA2,<br />
6PB2, 6PC, 6PG2 ar 6PD2)<br />
Specialiosios pakavimo nuostatos:<br />
PP28<br />
125 kg<br />
125 kg<br />
125 kg<br />
125 kg<br />
125 kg<br />
60 kg<br />
125 kg<br />
Didžiausia talpa<br />
250 l<br />
60 l<br />
250 l<br />
250 l<br />
JT Nr. 1873: Kombinuotoje ir sudtinje taroje leidžiama naudoti tik stiklin vidin tar ir<br />
stiklinius vidinius indus.<br />
60 l<br />
60 l<br />
135
P503 PAKAVIMO INSTRUKCIJA P503<br />
Laikantis bendrj nuostat, išdstyt 4.1.1 ir 4.1.3 skirsniuose, leidžiama naudoti ši tar:<br />
Kombinuotoji tara:<br />
Vidin tara Išorin tara Didžiausia neto mas<br />
Stiklo<br />
Metalo<br />
5 kg<br />
5 kg<br />
Bgnai<br />
plieno (1A2)<br />
125 kg<br />
Plastiko 5 kg aliuminio (1B2)<br />
125 kg<br />
kito metalo, išskyrus plien ar aliumin (1N2)<br />
plastiko (1H2)<br />
faneros (1D)<br />
fibros (1G)<br />
Džs<br />
plieno (4A)<br />
aliuminio (4B)<br />
natralaus medžio (4C1)<br />
125 kg<br />
125 kg<br />
125 kg<br />
125 kg<br />
125 kg<br />
125 kg<br />
125 kg<br />
natralaus medžio tampriai suleistomis sienelmis (4C2) 125 kg<br />
faneros (4D)<br />
125 kg<br />
atnaujintos medienos (4F)<br />
125 kg<br />
fibros kartono (4G)<br />
40 kg<br />
putplasio (4H1)<br />
60 kg<br />
kietojo plastiko (4H2)<br />
125 kg<br />
Vienetin tara:<br />
Metaliniai bgnai (1A1, 1A2, 1B1, 1B2, 1N1 ar 1N2), kuri didžiausia neto mas 250 kg.<br />
Fibros bgnai (1G) ar faneriniais bgnai (1D) su vidiniais dklais, kuri didžiausia neto mas 200 kg.<br />
136
P504 PAKAVIMO INSTRUKCIJA P504<br />
Laikantis bendrj nuostat, išdstyt 4.1.1 ir 4.1.3 skirsniuose, leidžiama naudoti ši tar:<br />
Kombinuotoji tara:<br />
Didžiausia neto mas<br />
1) Stikliniai indai, kuri didžiausia talpa 5 litrai, esantys išorinje taroje,<br />
75 kg<br />
kurios kodas 1A2, 1B2, 1N2, 1H2, 1D, 1G, 4A, 4B, 4C1, 4C2, 4D, 4F,<br />
4G, 4H2<br />
2) Plastikiniai indai, kuri didžiausia talpa 30 litr, esantys išorinje taroje,<br />
75 kg<br />
kurios kodas 1A2, 1B2, 1N2, 1H2, 1D, 1G, 4A, 4B, 4C1, 4C2, 4D, 4F,<br />
4G, 4H2<br />
3) Metaliniai indai, kuri didžiausia talpa 40 litr, esantys išorinje taroje,<br />
125 kg<br />
kurios kodas 1G, 4F ar 4G<br />
4) Metaliniai indai, kuri didžiausia talpa 40 litr, esantys išorinje taroje,<br />
225 kg<br />
kurios kodas 1A2, 1B2, 1N2, 1H2, 1D, 4A, 4B, 4C1, 4C2, 4D, 4H2<br />
Vienetin tara:<br />
Bgnai<br />
plieno, nenuimamu dangiu (1A1)<br />
plieno, nuimamu dangiu (1A2)<br />
aliuminio, nenuimamu dangiu (1B1)<br />
aliuminio, nuimamu dangiu (1B2)<br />
kito metalo, išskyrus plien ir aliumin, nenuimamu dangiu (1N1)<br />
kito metalo, išskyrus plien ir aliumin, nuimamu dangiu (1N2)<br />
plastiko, nenuimamu dangiu (1H1)<br />
plastiko, nenuimamu dangiu (3H2)<br />
Kanistrai<br />
plieno, nenuimamu dangiu (3A1)<br />
plieno, nuimamu dangiu (3A2)<br />
aliuminio, nenuimamu dangiu (3B1)<br />
aliuminio, nuimamu dangiu (3B2)<br />
plastiko, nenuimamu dangiu (3H1)<br />
plastiko, nuimamu dangiu (3H2)<br />
Sudtin tara:<br />
plastikinis indas išoriniame plieniniame ar aliumininiame bgne (6HA1,<br />
6HB1)<br />
plastikinis indas išoriniame fibros, plastikiniame ar faneriniame bgne<br />
(6HG1, 6HH1, 6HD1)<br />
plastikinis indas išorinje plieno ar aliuminio apkaloje ar džje, arba<br />
išorinje džje iš medžio, faneros, fibros kartono ar kietojo plastiko<br />
(6HA2, 6HB2, 6HC, 6HD2, 6HG2 ar 6HH2)<br />
stiklinis indas išoriniame plieniniame, aliumininiame, fibros, faneriniame,<br />
kietojo plastiko ar putplasio bgne (6PA1, 6PB1, 6PG1, 6PD1, 6PH1<br />
ar 6PH2) arba išorinje plieninje ar aliumininje džje ar apkaloje,<br />
arba išorinje džje iš medžio ar fibros kartono, arba išorinje pintinje<br />
(6PA2, 6PB2, 6PC, 6PG2 ar 6PD2)<br />
Specialiosios pakavimo nuostatos<br />
PP10<br />
JT Nr. 2014, 2984 ir 3149 – tara turi bti su ventiliacija.<br />
Didžiausia talpa<br />
250 l<br />
250 l<br />
250 l<br />
250 l<br />
250 l<br />
250 l<br />
250 l<br />
250 l<br />
60 l<br />
60 l<br />
60 l<br />
60 l<br />
60 l<br />
60 l<br />
250 l<br />
120 l<br />
60 l<br />
60 l<br />
137
P520 PAKAVIMO INSTRUKCIJA P520<br />
Ši instrukcija taikoma 5.2 klass organiniams peroksidams ir 4.1 klass autoreaktingoms medžiagoms.<br />
Laikantis bendrj nuostat, nurodyt 4.1.1 ir 4.1.3 skirsniuose, ir specialij nuostat, nurodyt<br />
4.1.7.1 poskirsnyje, leidžiama naudoti toliau nurodyt tar.<br />
Pakavimo metodai sunumeruoti nuo OP1 iki OP8. Atskiriems atitinkamoms pozicijoms priskirtiems<br />
organiniams peroksidams ir autoreaktingoms medžiagoms tinkami pakavimo metodai nurodyti 4.1.7.1.3<br />
punkte, 2.2.41.4 ir 2.2.52.4 poskirsniuose. Kiekvienam pakavimo metodui nurodyti kiekiai – tai vien<br />
pakuot leidžiamos pakuoti medžiagos kiekiai. Leidžiama naudoti ši tar:<br />
1) kombinuotj tar, kai išorin tara – džs (4A, 4B, 4C1, 4C2, 4D, 4F, 4G, 4H1 ir 4H2), bgnai<br />
(1A2, 1B2, 1G, 1H2 ir 1D) ar kanistrai (3A2, 3B2 ir 3H2);<br />
2) vienetin tar – bgnus (1A1, 1A2, 1B1, 1B2, 1G, 1H1, 1H2 ir 1D) ir kanistrus (3A1, 3A2, 3B1,<br />
3B2, 3H1 ir 3H2);<br />
3) sudtin tar su vidiniais plastikiniais indais (6HA1, 6HA2, 6HB1, 6HB2, 6HC, 6HD1, 6HD2,<br />
6HG1, 6HG2, 6HH1 ir 6HH2).<br />
Didžiausias kiekis vienoje taroje ar pakuotje a , kai taikomi pakavimo metodai OP1–OP8<br />
Pakavimo<br />
metodas<br />
Didžiausias<br />
OP1 OP2 a OP3 OP4 a OP5 OP6 OP7 OP8<br />
kiekis<br />
Didžiausia mas (kg) kietj 0,5 0,5/10 5 5/25 25 50 50 400 b<br />
medžiag ir kombinuotosios taros<br />
(skysiams ir kietosioms<br />
medžiagoms)<br />
Didžiausias kiekis (l) skysiams c 0,5 - 5 - 30 60 60 225 d<br />
a<br />
Jei nurodytos dvi verts, pirmoji reiškia didžiausi neto mas vidins taros vienetui, o antroji –<br />
didžiausi visos pakuots neto mas.<br />
b<br />
c<br />
d<br />
60 kg kanistrams ar 200 kg džms ir kietosioms medžiagoms, 400 kg kombinuotajai tarai, kurios<br />
išorin tara yra džs (4C1, 4C2, 4D, 4F, 4G, 4H1 ir 4H2), o vidins plastiko ar kartono taros<br />
didžiausia neto mas 25 kg.<br />
Klampios medžiagos laikomos kietomis, jei neatitinka 1.2.1 skirsnyje pateiktos svokos „skysiai“<br />
nustatyt kriterij.<br />
60 litr kanistre.<br />
Papildomi reikalavimai:<br />
1. Metalin tara, skaitant ir vidin kombinuotosios taros tar bei išorin kombinuotosios ir sudtins<br />
taros tar, gali bti naudojama tik pakuojant metodais OP7 ir OP8.<br />
2. Kombinuotojoje taroje vidin tara gali bti tik stikliniai indai, kuri didžiausia talpa 0,5 kg<br />
(kietosioms medžiagoms) ir 0,5 l (skysiams).<br />
3. Amortizuojanti medžiaga kombinuotojoje taroje neturi bti lengvai užsideganti.<br />
4. Tara, skirta organiniams peroksidams ar autoreaktingoms medžiagoms pakuoti, kurie turi bti<br />
papildomai ženklinami papildomo pavojaus ženklu „SPROGSTAMOJI MEDŽIAGA (pavyzdys<br />
Nr. 1, žr. 5.2.2.2.2)“, taip pat turi atitikti 4.1.5.10 ir 4.1.5.11 poskirsni reikalavimus.<br />
Specialiosios pakavimo nuostatos:<br />
PP21 Kai kurioms autoreaktingoms B ar C tipo medžiagoms (JT Nr. 3221, 3222, 3223, 3224, 3231,<br />
3232, 3233 ir 3234) naudojama tara turi bti mažesn nei numatoma pakavimo metoduose OP5<br />
ir OP6 (žr. 4.1.7 skirsn ir 2.2.41.4 poskirsn).<br />
PP22<br />
JT Nr. 3241 2-brom-2- nitropropan-1,3diolis turi bti pakuojamas pagal OP6 pakavimo metod.<br />
138
P600 PAKAVIMO INSTRUKCIJA P600<br />
Ši instrukcija taikoma JT Nr. 1700, 2016 ir 2017.<br />
Laikantis bendrj nuostat, išdstyt 4.1.1 ir 4.1.3 skirsniuose, leidžiama naudoti ši tar:<br />
Išorin tar (1A2, 1B2, 1N2, 1D, 1G, 4A, 4B, 4C1, 4C2, 4D, 4F, 4G ar 4H2), atitinkani <strong>II</strong> pakavimo<br />
grups lyg. Gaminiai turi bti pakuojami kiekvienas atskirai ir atskiriami pertvaromis, skirtuvais, vidine<br />
tara ar amortizuojania medžiaga, kad turinys atsitiktinai nepasklist normaliomis vežimo slygomis.<br />
Didžiausia neto mas: 75 kg.<br />
139
P601 PAKAVIMO INSTRUKCIJA P601<br />
Laikantis bendrj nuostat, išdstyt 4.1.1 ir 4.1.3 skirsniuose, leidžiama naudoti ši tar:<br />
1) Kombinuotj tar, kurios didžiausia bruto mas 15 kg, sudaryt iš:<br />
– vienos ar keli vidins stiklins taros, kuri kiekvienos talpa ne didesn kaip 1 litras, pripildyt ne<br />
daugiau kaip 90 % j talpos; uždarymo taisas (-ai) turi išlikti savo vietoje naudojant vairias<br />
priemones, apsauganias nuo uždarymo taiso atsipalaidavimo ar atsidarymo dl smgio ar<br />
vibracijos vežant; kiekvienas vidins taros vienetas turi bti dtas :<br />
– metalin ind su amortizuojania ir absorbuojania medžiaga, galinia absorbuoti vis stiklinje<br />
taroje (-se) esant turin; šie indai savo ruožtu pakuojami <br />
– išorin tar 1A2, 1B2, 1N2, 1H2, 1D, 1G, 4A, 4B, 4C1, 4C2, 4D, 4F, 4G arba 4H2.<br />
2) Kombinuotj tar, susidedani iš ne daugiau kaip 5 litr talpos vidins metalo taros, atskirai<br />
supakuotos su absorbuojania medžiaga, kurios kiekio pakanka visam turiniai sugerti, ir inertiška<br />
amortizuojania medžiaga, sudtos išorin tar 1A2, 1B2, 1N2, 1H2, 1D, 1G, 4A, 4B, 4C1, 4C2, 4D,<br />
4F, 4G ar 4H2, kurios didžiausia bruto mas 75 kg. Vidin tara turi bti pripildoma ne daugiau kaip<br />
90 % jos talpos. Kiekvienos vidins taros uždarymo taisas turi bti bet kokiais metodais apsaugotas,<br />
kad neatsipalaiduot ar neatsidaryt vežant dl smgio ar vibracijos.<br />
3) Tar, sudaryt iš:<br />
Išorins taros: plastikini ar plienini bgn nuimamu dangiu (1A2 ar 1H2), išbandyt pagal 6.1.5<br />
skirsnyje nurodyto bandymo reikalavimus naudojant toki mas, kuri atitinka sukomplektuotos taros,<br />
t. y. arba taros, paruoštos laikyti vidin tar, arba vienetins taros, skirtos laikyti kietas medžiagas ar<br />
skysius, mas, bei atitinkamai pažymt.<br />
Vidin tara:<br />
Bgnai ir sudtin tara (1A1, 1B1, 1N1, 1H1 ar 6HA1), atitinkantys 6.1 skyriuje vienetinei tarai<br />
nustatytus reikalavimus, užtikrinant, kad bus laikomasi ši slyg:<br />
a) hidraulinis bandymas turi bti atliekamas esant ne mažesniam kaip 0,3 MPa slgiui<br />
(manometrinis slgis);<br />
b) konstrukciniai ir gamybiniai sandarumo bandymai turi bti atliekami esant 30 kPa bandymo<br />
slgiui;<br />
c) vidin tara nuo išorinio bgno sieneli iš vis pusi turi bti atskirta inertiška, smgiams atsparia<br />
amortizuojania medžiaga;<br />
d) vidinio bgno talpa neturi viršyti 125 litr; ir<br />
e) uždarymo taisai turi bti užsukamo dangio tipo, kurie:<br />
i) taikant bet kokias priemones turi išlikti savo vietoje ir neatsipalaiduoti ir neatsidaryti dl<br />
galim smgi ir vibracijos vežant; ir<br />
ii) privalo turti apsauginius gaubtus;<br />
f) išorin ir vidin tara turi bti periodiškai bandoma sandarumo bandymu pagal b punkt ne reiau<br />
kaip kas dveji su puse met;<br />
g) sukomplektuota tara turi bti vizualiai apžirima pagal kompetentingos institucijos nustatytus<br />
reikalavimus ne reiau kaip kas 3 metai;<br />
h) išorin ir vidin tara turi bti su aiškia ir patvaria žyma, kurioje:<br />
i) nurodoma pirminio ir paskutinio periodinio bandymo bei apžiros data (mnuo ir metai);<br />
ii) dedamas bandym ir apžir atlikusio eksperto spaudas.<br />
140
P601 PAKAVIMO INSTRUKCIJA (tsinys) P601<br />
4) Slginius indus, jei laikomasi bendrj 4.1.3.6 poskirsnio nuostat. J pirmin patikra bei periodin<br />
patikra turi bti atliekama kas 10 met ne mažesniu kaip 1 MPa (10 bar, manometrinis slgis) slgiu.<br />
Slginiuose induose neturi bti slgio mažinimo tais. Kiekvienas slginis indas, kuriame yra<br />
toksiškas kvpus skystis, kurio LC 50 mažesnis arba lygus 200 ml/m 3 (dali mln.), turi bti uždaromas<br />
kamšiu arba vožtuvu pagal šiuos reikalavimus:<br />
a) kiekvienas kamštis ar vožtuvas turi bti pritvirtintas sraigtine kgio formos jungtimi tiesiog prie<br />
slginio indo ir turi atlaikyti bandymo slg, kuriuo bandomas slginis indas, be pažeidim ar<br />
pratekjimo;<br />
b) kiekvienas vožtuvas turi bti sandariai neužsidaranio tipo su vientisa diafragma, taiau džioms<br />
medžiagoms skirtas vožtuvas gali bti sandaraus tipo, kai vožtuvo nelaidumas dujoms junginyje<br />
užtikrinamas sandariu gaubtu su tarpine jungtimi, kuri sujungiama su vožtuvo korpusu ar slginiu<br />
indu, siekiant, kad medžiaga neprasisunkt per sandarinimo viet ar pro šal;<br />
c) kiekvieno vožtuvo išleidimo anga sandariai uždaroma sraigtiniu dangiu arba tvirtu sraigtiniu<br />
kamšiu ir inertine amortizuojania medžiaga;<br />
d) medžiagos, iš kuri gaminami slginiai indai, vožtuvai, kamšiai, dangiai, glaistas ir tarpins turi<br />
derti tarpusavyje ir su turiniu.<br />
Kiekvienas slginis indas, kurio sieneli storis bet kuriame taške mažesnis kaip 2,0 mm, ir kiekvienas<br />
slginis indas be vožtuvo apsaugos tais, turi bti vežamas išorinje taroje. Slginiai indai neturi bti<br />
sujungiami kolektoriumi ar vienas su kitu.<br />
Specialioji pakavimo nuostata:<br />
PP82<br />
(Panaikinta).<br />
Specialiosios RID ir ADR taikomos pakavimo nuostatos:<br />
RR3<br />
RR7<br />
RR10<br />
(Panaikinta)<br />
JT Nr. 1251: taiau slginiai indai turi bti bandomi kas penkerius metus.<br />
JT Nr. 1614, jei visa vežama medžiaga susigrusi inertišk port medžiag: turi bti<br />
pakuojama ne didesns negu 7,5 litr talpos metaliniuose induose, sudtuose medines džes,<br />
kad nesiliest vienas su kitu. Indai turi bti visiškai pripildyti portos medžiagos, kuri net ir<br />
ilgai naudojant arba dl smgio ir netgi esant iki 50 C temperatrai neturi sukristi ar joje<br />
neturi susidaryti pavojing ertmi.<br />
141
P602 PAKAVIMO INSTRUKCIJA P602<br />
Laikantis bendrj nuostat, išdstyt 4.1.1 ir 4.1.3 skirsniuose, leidžiama naudoti ši tar:<br />
1) Kombinuotj tar, kurios didžiausia bruto mas 15 kg, sudaryt iš:<br />
– vienos ar keli vidini stiklini tar, kuri kiekvienos talpa ne didesn kaip 1 litras, pripildyt<br />
ne daugiau kaip 90 % j talpos; uždarymo taisas (-ai) turi išlikti savo vietoje naudojant vairias<br />
priemones, apsauganias, kad uždarymo taisas neatsipalaiduot ar neatsidaryt dl smgio ar<br />
vibracijos vežant; kiekvienas vidins taros vienetas turi bti dtas :<br />
– metalin ind su amortizuojania ir absorbuojania medžiaga, kurios pakanka absorbuoti vis<br />
stiklinje taroje (-se) esant turin; šie indai savo ruožtu pakuojami <br />
– išorin tar 1A2, 1B2, 1N2, 1H2, 1D, 1G, 4A, 4B, 4C1, 4C2, 4D, 4F, 4G arba 4H2.<br />
2) Kombinuotj tar, susidedani iš vidins metalins taros, atskirai supakuotos su absorbuojania<br />
medžiaga, kurios kiekis turi bti pakankamas visam turiniai sugerti, ir inertiška amortizuojania<br />
medžiaga, išorinje taroje 1A2, 1B2, 1N2, 1H2, 1D, 1G, 4A, 4B, 4C1, 4C2, 4D, 4F, 4G ar 4H2,<br />
kurios didžiausia bruto mas 75 kg. Vidin tara turi bti pripildoma ne daugiau kaip 90 % jos talpos.<br />
Kiekvienos vidins taros uždarymo taisas turi bti bet kokiais metodais apsaugotas nuo<br />
atsipalaidavimo ar atsidarymo dl smgio ar vibracijos vežant. Vidins taros talpa turi bti ne<br />
didesn kaip 5 litrai.<br />
3) Bgnus ir sudtin tar (1A1, 1B1, 1N1, 1H1, 6HA1 ar 6HH1), jei laikomasi ši slyg:<br />
a) hidraulinis bandymas turi bti atliekamas esant ne mažesniam kaip 0,3 MPa slgiui<br />
(manometrinis slgis);<br />
b) konstrukciniai ir gamybiniai sandarumo bandymai turi bti atliekami esant 30 kPa bandymo<br />
slgiui; ir<br />
c) uždarymo taisai turi bti užsukamo dangio tipo, kurie:<br />
i) taikant bet kokias priemones turi išlikti savo vietoje ir neatsipalaiduoti ir neatsidaryti dl<br />
vežant galim smgi ir vibracijos; ir<br />
ii) privalo turti apsauginius gaubtus.<br />
4) Slginius indus, jei laikomasi bendrj 4.1.3.6 poskirsnio nuostat. J pirmin patikra bei periodin<br />
patikra turi bti atliekama kas 10 met ne mažesniu kaip 1 MPa (10 bar, manometrinis slgis)<br />
slgiu. Slginiuose induose neturi bti slgio mažinimo tais. Kiekvienas slginis indas, kuriame<br />
yra toksiškas kvpus skystis, kurio LC 50 mažesnis arba lygus 200 ml/m 3 (dali mln.), turi bti<br />
uždaromas kamšiu arba vožtuvu pagal šiuos reikalavimus:<br />
a) kiekvienas kamštis ar vožtuvas turi bti pritvirtintas sraigtine kgio formos jungtimi tiesiog prie<br />
slginio indo ir turi atlaikyti bandymo slg, kuriuo bandomas slginis indas, nepažeistas ar be<br />
nuotkio;<br />
b) kiekvienas vožtuvas turi bti sandariai neužsidaranio tipo su vientisa diafragma, taiau dži<br />
medžiag vožtuvas gali bti sandaraus tipo, jei vožtuvo nelaidumas dujoms junginyje<br />
užtikrinamas sandariu gaubtu su tarpine jungtimi, kuri sujungiama su vožtuvo korpusu ar<br />
slginiu indu, siekiant išvengti medžiagos prasisunkimo per sandarinimo viet ar pro šal;<br />
c) kiekvieno vožtuvo išleidimo anga sandariai uždaroma sraigtiniu dangiu arba tvirtu sraigtiniu<br />
kamšiu ir inertine amortizuojania medžiaga;<br />
d) medžiagos, iš kuri gaminami slginiai indai, vožtuvai, kamšiai, dangiai, glaistas ir tarpins<br />
turi derti tarpusavyje ir su turiniu.<br />
Kiekvienas slginis indas, kurio sieneli storis bet kuriame taške mažesnis kaip 2,0 mm, ir<br />
kiekvienas slginis indas be vožtuvo apsaugos tais, turi bti vežamas išorinje taroje. Slginiai<br />
indai neturi bti sujungiami kolektoriumi ar vienas su kitu.<br />
142
P620 PAKAVIMO INSTRUKCIJA P620<br />
Ši instrukcija taikoma JT Nr. 2814 ir 2900.<br />
Laikantis specialij pakavimo nuostat, išdstyt 4.1.8 skirsnyje, leidžiama naudoti ši tar:<br />
Tar, atitinkani 6.3 skyriaus reikalavimus ir patvirtint pagal šiuos reikalavimus. Ji sudaryta iš:<br />
a) vidins taros:<br />
i) sandarios(-i) pirmins(-i) talpyklos(-);<br />
ii) sandarios antrins taros;<br />
iii) išskyrus kietas infekcines medžiagas – absorbuojanios medžiagos, kurios kiekis turi bti<br />
pakankamas visam turiniui sugerti, dedamos tarp pirmins(-i) talpyklos(-) ir antrins taros; jei<br />
vien antrins taros vienet dedama keletas pirmini talpykl, jos, kad nesiliest, turi bti<br />
vyniojamos arba kiekviena atskirai arba atskirtos;<br />
b) standžios išorins taros. Mažiausias išorinis matmuo turi bti ne mažesnis negu 100 mm.<br />
Papildomi reikalavimai:<br />
1. Vidin tara, kuri pakuojamos infekcins medžiagos, neturi liestis su kit krovini vidine tara.<br />
Paruoštos vežimui pakuots gali bti kraunamos pakus laikantis 1.2.1 ir 5.1.2 skirsni nuostat:<br />
tokiuose pakuose gali bti sausojo ledo.<br />
2. Išskyrus ypatingus krovinius, pavyzdžiui, vis (atskir) organ (-us), kuriems btina speciali tara,<br />
taikomi šie papildomi reikalavimai:<br />
a) medžiagoms, kurios siuniamos esant aplinkos temperatrai ar didesnei temperatrai:<br />
pirminiai indai turi bti iš stiklo, metalo ar plastiko. Sandarumui užtikrinti turi bti<br />
naudojamos patikimos priemons, pavyzdžiui, šiluminis sandarinimas, apsauginis fiksatorius<br />
ar suspaudžianioji metalo plomba. Jei naudojami užsukamieji gaubtai, jie turi bti apsaugoti<br />
patikimomis priemonmis, pavyzdžiui, lipnia juosta, sandarinania parafino juosta ar<br />
gamykliniu užrakinamu užraktu;<br />
b) Medžiagoms, kurios siuniamos atšaldytos arba sušaldytos: aplink antrin tar ar kaip<br />
alternatyva, pake su viena ar daugiau sukomplektuot pakuoi, pažymt pagal 6.3.3 skirsn,<br />
turi bti dedamas ledas, sausasis ledas ar kita šaldomoji medžiaga. Vidins atramos turi<br />
užtikrinti, kad antrins tara (-)os ar pakuots padtis išlikt ta pati, jei ledas ištirpt ar sausasis<br />
ledas išgaruot. Jei naudojamas ledas, išorin tara ar pakas turi bti sandars. Jei naudojamas<br />
sausasis ledas, išorin tara ar pakas turi bti nepralaids anglies dioksido dujoms. Šaldomosios<br />
medžiagos temperatroje pirmin talpykla ir antrin tara turi išlikt vientisa.<br />
c) Medžiagoms, kurios siuniamos skystame azote: turi bti naudojamos plastikins pirmins<br />
talpyklos, galinios išlaikyti labai žem temperatr. Antrin tara taip pat privalo išlaikyti<br />
labai žem temperatr ir daugeliu atvej reikalaujama, kad ji bt pritaikyta atskirai laikyti<br />
vien pirmin talpykl. Taip pat reikalaujama, kad bt laikomasi skysto azoto siuntimo<br />
slyg. Skysto azoto temperatroje pirmin talpykla ir antrin tara turi išlikt vientisa.<br />
d) Medžiagos, kurioms buvo taikytas sublimacinis džiovinimas, taip pat gali bti vežamos<br />
pirminse talpyklose – pripildytose stiklo ampulse ar stiklo buteliukuose, užkimštuose<br />
guminiais kamšiais su metalo gaubtu.<br />
3. Nepaisant numatomos krovinio temperatros, pirmin talpykla ir antrin tara turi išlikti sandarios<br />
pakilus vidiniam slgiui, esant išoriniam slgiui 95 kPa ir daugiau, o temperatrai nuo –40°C iki<br />
+55°C.<br />
4. Kilms šalies kompetentinga institucija a4 pagal 4.1.8.7 poskirsnio reikalavimus gali leisti<br />
gyvnins kilms medžiagas vežti alternatyvioje taroje.<br />
a Jei kilms šalis nra ADR Susitarianioji Šalis – pirmosios ADR Susitarianiosios Šalies, per<br />
kurios teritorij vežamas krovinys, kompetentinga institucija.<br />
143
P621 PAKAVIMO INSTRUKCIJA P621<br />
Ši instrukcija taikoma JT Nr. 3291.<br />
Laikantis bendrj nuostat, išdstyt 4.1.1 ir 4.1.3 skirsniuose, leidžiama naudoti ši tar:<br />
1) Kiet sandari tar, atitinkani 6.1 skyriuje nurodytus bandym, numatyt tarai, kuri galima<br />
pakuoti <strong>II</strong> pakavimo grups kietsias medžiagas, reikalavimus ir naudojant pakankam kiek<br />
absorbuojanios medžiagos, galinios sugerti vis esant skyst, atsižvelgiant tai, kad ši tara<br />
nelaidi skysiui.<br />
2) Pakuotse, kuriose yra didesnis skysio kiekis, – kietj tar, atitinkani 6.1 skyriuje nurodytus<br />
bandym, numatyt tarai, kuri galima pakuoti <strong>II</strong> pakavimo grups skystas medžiagas,<br />
reikalavimus.<br />
Papildomi reikalavimai:<br />
Tara, skirta aštriems daiktams, pavyzdžiui, stiklo šukms ar adatoms, pakuoti turi bti sunkiai<br />
pramušama ir nelaidi skysiui pagal 6.1 skyriuje numatytus bandym reikalavimus.<br />
P650 PAKAVIMO INSTRUKCIJA P650<br />
Ši pakavimo instrukcija taikoma JT Nr. 3373.<br />
1) Tara turi bti geros kokybs, pakankamai tvirta, kad išlaikyt smgius ir apkrovas, galinius<br />
prastai atsirasti vežant, skaitant perkrovim iš vienos transporto priemons ar konteinerio kit ir<br />
iš transporto priemons ar konteinerio sandl, taip pat kaip ir bet kok perklim nuo padklo ar<br />
iš pako vlesniam rankiniam ar mechanizuotam tvarkymui. Tara turi bti sukonstruota ir uždaroma<br />
taip, kad bt užkirstas kelias bet kokiam turinio praradimui prastomis vežimo slygomis dl<br />
vibracijos, temperatros kaitos, drgms ar slgio.<br />
2) Tara turi bti sudaryta bent iš trij komponent:<br />
a) pirmins talpyklos;<br />
b) antrins taros; ir<br />
c) išorins taros,<br />
be to, antrin arba išorin tara turi bti tvirta.<br />
3) Pirmins talpyklos turi bti pakuojamos antrin tar taip, kad prastomis vežimo slygomis<br />
nesutrkt, nebt pradurtos ir kad j turinys neišsiliet antrin tar. Antrin tara turi bti<br />
tvirtinama išorinje taroje naudojant tinkam amortizuojani medžiag. Joks turinio nuotkis<br />
neturi kelti pavojaus tarpins medžiagos ar išorins taros vientisumui.<br />
4) Prieš vežant ant išorins taros išorinio paviršiaus kontrastiniame fone turi bti tvirtinamas gerai<br />
ma<strong>tomas</strong> ir skai<strong>tomas</strong> ženklas. Ženklas turi bti 45° kampu pasukto kvadrato formos (rombo<br />
formos), kurio mažiausias dydis 50 mm x 50 mm; kraštin turi bti ne mažesnio kaip 2 mm ploio,<br />
o raidži ir skaii aukštis – ne mažesnis kaip 6 mm. Tinkamas krovinio pavadinimas<br />
„BIOLOGIN MEDŽIAGA, B KATEGORIJOS“ turi bti užrašytas ant išorins taros, šalia<br />
rombo formos ženklo, raidži aukštis – ne mažesnis kaip 6 mm. Linijos storis turi bti bent jau<br />
2 mm; raids ir skaiiai turi bti bent jau 6 mm aukšio.<br />
UN 3373<br />
5) Nors vienas išorins taros paviršius turi bti bent 100 mm x 100 mm dydžio.<br />
144
P50 PAKAVIMO INSTRUKCIJA (tsinys) P650<br />
6) Paruošta pakuot turi skmingai išlaikyti 6.3.5.3 poskirsnyje nurodyt kritimo bandym iš 1,2 m<br />
aukšio, kaip nurodyta 6.3.5.2 poskirsnyje. Po atitinkamos metim serijos turinys neturi tekti iš<br />
pirmins (-i) talpyklos (-), kuri (-ios) turi išlikti apsaugota (-os) absorbuojanios medžiagos, kai<br />
to reikalaujama, antrinje taroje.<br />
7) Skystoms medžiagoms:<br />
a) pirmin (-s) talpykla (-os) turi bti sandari (-ios);<br />
b) antrin tara turi bti sandari;<br />
c) jei vien antrins taros vienet dedama daugiau nei viena trapi pirmin talpykla, jos turi bti<br />
arba kiekviena atskirai apsukama, arba atskiriamos taip, kad bt išvengta j slyio;<br />
d) tarp pirmins (-i) talpyklos (-) ir antrins taros turi bti dedama absorbuojanioji medžiaga.<br />
Absorbuojaniosios medžiagos kiekis turi bti pakankamas visam pirmins (-i) talpyklos (-)<br />
turiniui sugerti, kad bet koks skystos medžiagos išsiskyrimas nekelt pavojaus<br />
amortizuojanios medžiagos ar išorins taros vientisumui;<br />
e) pirmin talpykla ar antrin tara privalo be turinio nutekjimo išlaikyti 95 kPa (0,95 baro)<br />
vidin slg.<br />
8) Kietosioms medžiagoms:<br />
a) pirmin (-s) talpykla (-os) turi bti nepralaidi (-ios) biralams;<br />
b) antrin tara turi bti nepralaidi biralams;<br />
c) jei vien antrins taros vienet dedama daugiau nei viena trapi pirmin talpykla, jos turi bti<br />
arba kiekviena atskirai apsukama, arba atskiriamos taip, kad bt išvengta j slyio.<br />
d) jei abejojama, kad pirminje talpykloje vežant gali bti skysio likui, turi bti naudojama<br />
skysiams tinkama tara su absorbuojania medžiaga.<br />
9) Atšaldyti ar užšaldyti mginiai: ledas, sausasis ledas ir skystas azotas:<br />
a) kai mginiams šaltai laikyti naudojamas sausasis ledas ar skystas azotas, turi bti laikomasi<br />
vis taikom ADR reikalavim. Kai naudojamas ledas ar sausasis ledas, j reikia dti antrins<br />
taros išorje arba išorin tar ar pak. Vidins atramos turi užtikrinti, kad antrin tara išlikt<br />
pirminje padtyje, jei ledas ištirpt ar sausasis ledas išgaruot. Jei naudojamas ledas, išorin<br />
tara ar pakas turi bti sandars. Jei naudojamas kietas anglies dioksidas (sausasis ledas), tara<br />
turi bti suprojektuota ir pagaminta taip, kad bt nepralaidi anglies dioksido dujoms ir kad<br />
bt išvengta slgio didjimo, dl kurio tara galt trkti, be to, pakuot (išorin tara ar pakas)<br />
turi bti pažymta užrašu „Anglies dioksidas, kietas“ arba „Sausasis ledas“;<br />
PASTABA. Jei naudojamas sausasis ledas, netaikomi jokie reikalavimai (žr. 2.2.9.1.14<br />
papunkt). Jei naudojamas skystas azotas, pakanka laikytis 3.3 skyriaus 593 specialiosios<br />
nuostatos.<br />
b) pirmins talpyklos ir antrins taros vientisumo neturi paveikti naudojamos šaldomosios<br />
priemons temperatra, taip pat tokia temperatra ir slgis, kurie gali susidaryti sutrikus<br />
šaldymui.<br />
10) Jei pakuots dedamos pak, tai pakuoi ženklai pagal ši pakavimo instrukcij turi bti arba<br />
gerai matomi, arba turi bti ženklinama pako išorje.<br />
11) Supakuotoms JT Nr. 3373 priskirtoms infekcinms medžiagoms ir pakuotms, pažymtoms pagal<br />
ši pakavimo instrukcij, jokie kiti ADR reikalavimai netaikomi.<br />
12) Taros gamintojai ir tolesni jos platintojai siuntjui ar asmeniui, kuris ruošia pakuot<br />
(pvz., pacientui), privalo pateikti tikslias instrukcijas dl toki pakuoi pripildymo ir uždarymo,<br />
kad pakuots bt tinkamai paruoštos vežti.<br />
145
P650 PAKAVIMO INSTRUKCIJA (tsinys) P650<br />
13) Kiti pavojingi kroviniai neturi bti pakuojami t pai tar su 6.2 klass infekcinmis<br />
medžiagomis, išskyrus atvejus, kai jie btini palaikyti infekcini medžiag gyvybingum,<br />
stabilum ar apsaugoti nuo degradacijos arba neutralizuoti infekcinms medžiagoms bdingus<br />
pavojus. kiekvien pirmin talpykl su infekcine medžiaga gali bti dta 30 ml ar mažiau<br />
pavojing krovini, priskirt 3, 8 ar 9 klasms. Jei šie nedideli kiekiai pavojing krovini<br />
pakuojami kartu su infekcinmis medžiagomis pagal ši pakavimo instrukcij, tai kit ADR<br />
reikalavim vykdyti nebtina.<br />
14) Jei kokios nors medžiagos išsilieja ir išsibarsto transporto priemonje ar konteineryje, j<br />
(transporto priemoni ir konteineri) negalima toliau naudoti tol, kol jie bus kruopšiai išvalyti ir,<br />
jei btina, dezinfekuoti ir dezaktyvinti. Bet kokie kiti kroviniai ir gaminiai toje paioje transporto<br />
priemonje ar konteineryje turi bti patikrinti dl galimo užteršimo.<br />
Papildomi reikalavimai:<br />
Kilms šalies kompetentinga institucija a pagal 4.1.8.7 poskirsnio reikalavimus gali leisti gyvnins<br />
kilms medžiagas vežti alternatyvioje taroje.<br />
a<br />
Jei kilms šalis nra ADR Susitarianioji Šalis – pirmosios ADR Susitarianiosios Šalies, per<br />
kurios teritorij vežamas krovinys, kompetentinga institucija.<br />
146
P800 PAKAVIMO INSTRUKCIJA P800<br />
Ši instrukcija taikoma JT Nr. 2803 ir 2809.<br />
Laikantis bendrj nuostat, išdstyt 4.1.1 ir 4.1.3 skirsniuose, leidžiama naudoti ši tar:<br />
1) Slginiai indai, jei laikomasi bendrj 4.1.3.6 poskirsnio nuostat.<br />
2) ne didesns kaip 3 litr talpos plieno gertuves ar butelius su srieginiu uždarymo taisu; ar<br />
3) kombinuotj tar, atitinkani šiuos reikalavimus:<br />
a) vidin tara turi bti iš stiklo, metalo ar kieto plastiko, skirta laikyti skysiams, kuri kiekvieno<br />
didžiausia neto mas 15 kg;<br />
b) vidin tara turi bti pakankamai apvyniojama amortizuojania medžiaga, kad bt išvengta<br />
skilimo;<br />
c) vidin arba išorin tara turi bti su tvirtu, nelaidžiu ir atspariu driams vidiniu dklu ar maišu,<br />
nereaguojaniu su turiniu ir bet kokioje padtyje visiškai apsauganiu pakuot nuo nutekjimo.<br />
d) leidžiama naudoti toki ir tokios talpos išorin tar:<br />
Išorin tara:<br />
Bgnai<br />
plieno (1A2)<br />
kito metalo, išskyrus plien ir aliumin (1N2)<br />
plastiko (1H2)<br />
faneros (1D)<br />
kartono (1G)<br />
Džs<br />
plieno (4A)<br />
natralaus medžio (4C1)<br />
natralaus medžio tvirtai suleistomis sienelmis (4C2)<br />
faneros (4D)<br />
atnaujintos medienos (4F)<br />
fibros kartono (4G)<br />
putplasio (4H1)<br />
kietojo plastiko (4H2)<br />
Specialiosios pakavimo nuostatos:<br />
Didžiausia neto mas<br />
400 kg<br />
400 kg<br />
400 kg<br />
400 kg<br />
400 kg<br />
400 kg<br />
250 kg<br />
250 kg<br />
250 kg<br />
125 kg<br />
125 kg<br />
60 kg<br />
125 kg<br />
PP41 JT Nr. 2803: jei reikia, vežant gal žemoje temperatroje (kai siekiama, kad jis išlikt visiškai<br />
kietas) nurodyta tara gali bti pakuojama drgms nepraleidžiani išorin tar, kurioje yra<br />
sausojo ledo ar kitos šaldomosios medžiagos. Šiuo atveju visos medžiagos, naudojamos galiui<br />
pakuoti, turi bti chemiškai ir fiziškai atsparios šaliui. Jei naudojamas sausasis ledas, tara privalo<br />
bti laidi anglies dioksido dujoms.<br />
147
P801 PAKAVIMO INSTRUKCIJA P801<br />
Ši instrukcija taikoma naujiems ir išnaudotiems akumuliatoriams, priskirtiems JT Nr. 2794, 2795 ar 3028.<br />
Laikantis bendrj nuostat, išdstyt 4.1.1 skirsnyje, išskyrus 4.1.1.3 poskirsnyje, ir 4.1.3 skirsnyje,<br />
leidžiama naudoti ši tar:<br />
1) Kietj išorin tar;<br />
2) Medin apkal;<br />
3) Padklus.<br />
Papildomi reikalavimai:<br />
1. Akumuliatoriai turi bti apsaugoti nuo trumpojo elektros jungimo.<br />
2. Kraunant rietuvmis, akumuliatoriai turi bti tinkamai tvirtinami ir atskirti vienas nuo kito nelaidžia<br />
medžiaga atskirtuose aukštuose.<br />
3. Kontaktiniai akumuliatori gnybtai neturi bti veikiami ant viršaus uždt kit element svorio.<br />
4. Akumuliatoriai turi bti supakuoti ir tvirtinti taip, kad nejudt. Bet kokia naudojama<br />
amortizuojanti medžiaga turi bti inertiška.<br />
P801a PAKAVIMO INSTRUKCIJA P801a<br />
Ši instrukcija taikoma išnaudotiems akumuliatoriams, priskirtiems JT Nr. 2794, 2795, 2800 ir 3028.<br />
Akumuliatoriams pakuoti leidžiama naudoti nerdijanio plieno ar kietojo plastiko džes, kuri<br />
didžiausia talpa 1 m 3 , laikantis ši slyg:<br />
1) džs turi bti atsparios akumuliatoriuose esanidži medžiag poveikiui;<br />
2) prastomis vežimo slygomis džios medžiagos neturi tekti iš dži su akumuliatoriais ir džes su<br />
akumuliatoriais neturi patekti kit medžiag (pvz., vandens). Ant išorini dži sieneli neturi bti<br />
akumuliatoriuose esanidži medžiag likui;<br />
3) džes akumuliatoriai turi bti kraunami taip, kad neišsikišt virš džs sieneli;<br />
4) džes draudžiama krauti tokius akumuliatorius, kuriuose yra medžiag, galini tarpusavyje<br />
pavojingai reaguoti;<br />
5) džs su akumuliatoriais turi:<br />
a) bti uždengtos; arba<br />
b) turi bti vežamos uždarosiomis ar dengtosiomis transporto priemonmis ar konteineriais.<br />
148
P802 PAKAVIMO INSTRUKCIJA P802<br />
Laikantis bendrj nuostat, išdstyt 4.1.1 ir 4.1.3 skirsniuose, leidžiama naudoti ši tar:<br />
1) Kombinuotj tar:<br />
išorin tara: 1A2, 1B2, 1N2, 1H2, 1D, 4A, 4B, 4C1, 4C2, 4D, 4F, ar 4H2;<br />
didžiausia neto mas: 75 kg;<br />
vidin tara: stiklo ar plastiko; didžiausia talpa 10 litr;<br />
2) Kombinuotj tar:<br />
išorin tara: 1A2, 1B2, 1N2, 1H2, 1D, 1G, 4A, 4B, 4C1, 4C2, 4D, 4F, 4G ar 4H2;<br />
didžiausia neto mas 125 kg;<br />
vidin tara: metalo; didžiausia talpa 40 litr;<br />
3) Sudtin tar: stiklinis indas išoriniame plieniniame, aliumininiame, faneriniame ar kietojo plastiko<br />
bgne (6PA1, 6PB1, 6PD1, ar 6PH2), arba išorinje plieninje ar aliumininje džje ar apkaloje,<br />
arba išorinje džje iš medžio, arba pintinje (6PA2, 6PB2, 6PC ar 6PD2); didžiausia talpa 60 litr;<br />
4) Plieninius bgnus (1A1); didžiausia talpa 250 litr;<br />
5) Slginius indus, jei laikomasi bendrj 4.1.3.6 poskirsnio nuostat.<br />
P803 PAKAVIMO INSTRUKCIJA P803<br />
Ši instrukcija taikoma JT Nr. 2028.<br />
Laikantis bendrj nuostat, išdstyt 4.1.1 ir 4.1.3 skirsniuose, leidžiama naudoti ši tar:<br />
1) bgnus (1A2, 1B2, 1N2, 1H2, 1D, 1G);<br />
2) džes ( 4A, 4B, 4C1, 4C2, 4D, 4F, 4G, 4H2).<br />
Didžiausia neto mas 75 kg.<br />
Gaminiai turi bti pakuojami atskirai ir vienas nuo kito atskiriami pertvaromis, skirtukais, vidine tara ar<br />
amortizuojania medžiaga, kad bt išvengta savaiminio turinio pasklidimo prastomis vežimo<br />
slygomis.<br />
P804 PAKAVIMO INSTRUKCIJA P804<br />
Ši instrukcija taikoma JT Nr. 1744.<br />
Laikantis bendrj nuostat, išdstyt 4.1.1 ir 4.1.3 skirsniuose, ir jei tara bus hermetizuota, leidžiama<br />
naudoti ši tar:<br />
1) kombinuotj tar, kurios didžiausia bruto mas 25 kg ir kuri susideda iš<br />
- vieno ar daugiau vidini ind iš stiklo, kuri kiekvieno didžiausia talpa 1,3 litro ir kurie<br />
pripildyti ne daugiau kaip iki 90 j talpos; ši ind uždarymo taisas (-ai) turi bti fiziškai<br />
užfiksuojamas priemonmis, neleidžianiomis jam atsidaryti arba atsipalaiduoti dl smgio ar<br />
vibracijos vežant; indai dedami kiekvienas atskirai <br />
- metalinius arba kietojo plastiko indus kartu su amortizuojania ir absorbuojania medžiaga,<br />
kurios turi bti tiek, kad pakakt visam vidinio indo iš stiklo turiniui sugerti; šie metaliniai arba<br />
kietojo plastiko indai dedami <br />
- 1A2, 1B2, 1N2, 1H2, 1D, 1G, 4A, 4B, 4C1, 4C2, 4D, 4F, 4G arba 4H2 išorin tar.<br />
2) kombinuotj tar, susidedani iš ne didesns negu 5 lit talpos vidini ind iš metalo arba<br />
polivinilidenfluorido (PVDF), kurie atskirai supakuojami su absorbuojania medžiaga, kurios bt<br />
tiek, kad pakakt visam turiniui sugerti, ir su inertiška amortizuojania medžiaga 1A2, 1B2, 1N2,<br />
1H2, 1D, 1G, 4A, 4B, 4C1, 4C2, 4D, 4F, 4G arba 4H2 išorin tar, kurios didžiausia bruto mas<br />
75 kg. Vidin tara neturi bti pripildyta daugiau kaip iki 90 jos talpos. Kiekvienas vidins taros<br />
uždarymo taisas turi bti fiziškai užfiksuojamas priemonmis, neleidžianiomis jam atsidaryti arba<br />
149
atsipalaiduoti dl smgio ar vibracijos vežant;<br />
3) tar, susidedani iš:<br />
išorins taros:<br />
plienini arba plastikini bgn nuimamuoju dangiu (1A2 arba 1H2), išbandyt pagal 6.1.5 skirsnio<br />
bandym reikalavimus, jiems esant tokios mass, kokia bt surinktos pakuots mas, be to, ji turi<br />
bti parengta arba kaip tara, kurioje bus vidin tara, arba kaip vienetin tara, skirta kietosioms arba<br />
skystosioms medžiagoms, ir atitinkamai pažymta;<br />
vidins taros:<br />
bgn ir sudtin taros (1A1, 1B1, 1N1, 1H1 arba 6HA1), atitinkani 6.1 skyriuje vienetinei tarai<br />
nustatytus reikalavimus, užtikrinant, kad bus laikomasi ši slyg:<br />
a) hidraulinis bandymas slgiu turi bti atliekamas esant ne mažesniam kaip 300 kPa (3 bar)<br />
slgiui (manometrinis slgis);<br />
b) konstrukcijos ir gamybinis sandarumo bandymai turi bti atliekami esant 30 kPa (0,3 baro)<br />
bandymo slgiui;<br />
c) vidin tara nuo išorinio bgno sieneli iš vis pusi turi bti atskirta inertiška smgiams atsparia<br />
amortizuojania medžiaga;<br />
d) jos talpa turi bti ne didesn negu 125 litrai;<br />
e) uždarymo taisai turi bti užsukamo dangio tipo, kurie:<br />
i) turi bti fiziškai užfiksuojami priemonmis, neleidžianiomis jiems atsidaryti arba<br />
atsipalaiduoti dl smgio ar vibracijos vežant;<br />
ii) turi bti su apsauginiais gaubtais;<br />
f) išorin ir vidin tara turi bti periodiškai, ne reiau kaip kart per dvejus su puse met, tikrinama<br />
apžirint iš vidaus ir atliekant sandarumo bandym pagal b papunkt; ir<br />
g) ant išorins ir vidins taros turi bti aiškiai, skaitomai ir patvariu bdu nurodyta:<br />
i) vidins taros pirminio bandymo ir paskutinio periodinio bandymo bei apžiros data (mnuo<br />
ir metai), ir<br />
ii) bandymus ir apžiras atlikusio eksperto pavard arba patvirtintas spaudas;<br />
4) slginius bgnus, jei laikomasi bendrj nuostat, išdstyt 4.1.3.6 poskirsnyje:<br />
a) su jais turi bti atliekamas pirminis bandymas ir kas 10 met periodiniai bandymai, ne mažesniu<br />
negu 1 MPa (10 bar) slgiu (manometrinis slgis);<br />
b) jie turi bti periodiškai, ne reiau kaip kart per dvejus su puse met, tikrinami apžirint iš<br />
vidaus ir atliekant sandarumo bandym;<br />
c) juose gali nebti jokio slgio mažinimo taiso;<br />
d) kiekvienas slginis indas turi bti uždaromas kaišiu arba sklende (-mis) su antriniu uždarymo<br />
taisu, ir<br />
e) medžiagos, iš kuri gaminamas slginis indas, sklends, kaišiai, išleidimo ang dangiai,<br />
sandarinimo medžiagos ir tarpins, turi bti suderinamos viena su kita ir su indo turiniu.<br />
P900 PAKAVIMO INSTRUKCIJA P900<br />
(rezervuota)<br />
150
P901 PAKAVIMO INSTRUKCIJA P901<br />
Ši instrukcija taikoma JT Nr. 3316.<br />
Laikantis bendrj nuostat, išdstyt 4.1.1 ir 4.1.3 skirsniuose, leidžiama naudoti ši tar:<br />
Tar, atitinkani pakavimo grups, kuriai priskirtas visas rinkinys, lyg (žr. 3.3.1 skirsnio specialij 251<br />
nuostat).<br />
Didžiausias pavojing krovini kiekis išorinje taroje – 10 kg.<br />
Papildomi reikalavimai:<br />
Rinkiniuose esantys pavojingi kroviniai turi bti pakuojami vidin 250 g ar 250 ml tar ir turi bti<br />
apsaugoti nuo kit rinkinyje esani medžiag.<br />
P902 PAKAVIMO INSTRUKCIJA P902<br />
Ši instrukcija taikoma JT Nr. 3268.<br />
Laikantis bendrj nuostat, išdstyt 4.1.1 ir 4.1.3 skirsniuose, leidžiama naudoti ši tar:<br />
Tar, atitinkani <strong>II</strong>I pakavimo grups bandym lyg. Tara turi bti sukonstruota ir pagaminta taip, kad<br />
prastomis vežimo slygomis gaminiai joje nejudt ir atsitiktinai nesuveikt.<br />
Gaminiai taip pat gali bti vežami nesupakuoti specialiuose tvarkymo taisuose, transporto priemonse ir<br />
konteineriuose, kai jie vežami iš gamybos vietos surinkimo viet.<br />
Papildomi reikalavimai<br />
Bet koks slginis indas turi atitikti kompetentingos institucijos nustatytus slginiame (-iuose) inde (-<br />
uose) laikomos (-) medžiagos (-) reikalavimus.<br />
P903 PAKAVIMO INSTRUKCIJA P903<br />
Ši instrukcija taikoma JT Nr. 3090, 3091, 3480 ir 3481.<br />
Laikantis bendrj nuostat, išdstyt 4.1.1 ir 4.1.3 skirsniuose, leidžiama naudoti ši tar:<br />
Tar, atitinkani <strong>II</strong> pakavimo grups bandym lyg.<br />
Jei elementai ir akumuliatoriai supakuoti kartu su ranga, jie turi bti dedami vidin fibros kartono tar,<br />
atitinkani <strong>II</strong> pakavimo grups reikalavimus. Jei 9 klasei priskirti elementai ir akumuliatoriai yra<br />
rangoje, tai ranga turi bti pakuojama tvirt išorin tar taip, kad vežant atsitiktinai nesuveikt.<br />
Be to, akumuliatoriai, turintys tvirt, smgiams atspar išorin gaubt, kurio bruto mas 12 kg ir didesn,<br />
ir toki akumuliatori rinkiniai gali bti pakuojami tvirt išorin tar, apsauginius užtvarus (pvz.,<br />
visiškai uždaras džes ar medienos apkalas) be pakuots arba ant padkl. Akumuliatoriai turi bti<br />
pritvirtinti taip, kad jokiomis slygomis nejudt, o j gnybtai neturi bti spaudžiami kit, ant viršaus<br />
uždt element.<br />
Papildomi reikalavimai:<br />
Akumuliatoriai turi bti apsaugoti nuo trumpojo elektros jungimo.<br />
151
P903a PAKAVIMO INSTRUKCIJA P903a<br />
Ši instrukcija taikoma išnaudotiems elementams ir akumuliatoriams, priskirtiems JT Nr. 3090, 3091,<br />
3480 ir 3481.<br />
Laikantis bendrj nuostat, išdstyt 4.1.1 skirsnyje, išskyrus 4.1.1.3 poskirsnyje, ir 4.1.3 skirsnyje,<br />
leidžiama naudoti ši tar:<br />
Tar, atitinkani <strong>II</strong> pakavimo grups bandym lyg.<br />
Leidžiama naudoti ir nepatvirtint tar, jei laikomasi ši slyg:<br />
– tara atitinka bendrsias 4.1.1 ir 4.1.3 skirsni nuostatas;<br />
– elementai ir akumuliatoriai supakuoti taip, kad trumpasis elektros jungimas bt negalimas;<br />
– pakuoi svoris neviršyja 30 kg.<br />
Papildomi reikalavimai:<br />
Akumuliatoriai turi bti apsaugoti nuo trumpojo elektros jungimo.<br />
P903b PAKAVIMO INSTRUKCIJA P903b<br />
Ši instrukcija taikoma JT Nr. 3090, 3091, 3480 ir 3481 naudotiems elementams ir akumuliatoriams.<br />
Naudoti liio elementai ir akumuliatoriai, kuri kiekvieno bruto mas ne didesn kaip 500 g, surenkami<br />
sunaikinti, gali bti vežami kartu su kitais – ne liio – akumuliatoriais arba atskirai be individualios<br />
apsaugos šiomis slygomis:<br />
1) 1H2 bgnuose arba 4H2 džse, atitinkaniose <strong>II</strong> pakavimo grups kietosioms medžiagoms<br />
bandym lyg;<br />
2) 1A2 bgnuose arba 4A džse su polietileno maišu, atitinkaniuose <strong>II</strong> pakavimo grups kietosioms<br />
medžiagoms bandym lyg. Polietileno maišas turi atitikti šiuos reikalavimus:<br />
- jo atsparumas smgiui turi bti ne mažesnis negu 480 gram, kai jis smgio jgos veikiamas ir<br />
gulsiai, ir statmenai jo ilgio plokštumai;<br />
- jo sienels turi bti bent 500 mikron storio, jo savitoji elektrin varža turi bti didesn negu<br />
10 M ploto vienetui, o vandens absorbcijos greitis per 24 valandas esant 25 C temperatrai yra<br />
mažesnis negu 0,01 ;<br />
- turi bti uždarytas, ir<br />
- gali bti naudojamas tik vien kart;<br />
3) surenkamuosiuose dkluose (talpyklose) iš elektrai nelaidžios medžiagos, kuri bruto mas mažesn<br />
negu 30 kg ir kurie atitinka 4.1.1.1, 4.1.1.2 ir 4.1.1.5–4.1.1.8 poskirsni bendrsias slygas.<br />
Papildomi reikalavimai:<br />
Tušia taros erdv turi bti pripildoma atitinkamos amortizuojanios medžiagos. Amortizuojanios<br />
medžiagos gali nebti, jei vis pakuots vid užpildo polietileno maišas, kuris yra uždarytas. Sandariai<br />
uždaroma tara turi bti su ventiliacijos taisu pagal 4.1.1.8 poskirsn. Ventiliacijos taisas turi bti<br />
suprojektuotas taip, kad dl duj išsiskyrimo susidars perteklinis slgis neviršyt 10 kPa.<br />
152
P904 PAKAVIMO INSTRUKCIJA P904<br />
Ši pakavimo instrukcija taikoma JT Nr. 3245.<br />
Laikantis bendrj nuostat, išdstyt 4.1.1 ir 4.1.3 skirsniuose, leidžiama naudoti ši tar:<br />
1) Tar, pagal P001 ar P002 pakavimo instrukcij reikalavimus atitinkani <strong>II</strong>I pakavimo grups<br />
bandym lyg.<br />
2) Tar, kuri gali neatitikti 6 dalyje numatyt reikalavim dl taros bandym, bet kuri atitinka šias<br />
slygas:<br />
a) vidin tara susideda iš:<br />
i) vandens nepraleidžianios (-i) pirmins (-i) talpyklos (-);<br />
ii)<br />
iii)<br />
iv)<br />
vandens nepraleidžianios antrins taros, kuri yra sandari;<br />
absorbuojaniosios medžiagos, dedamos tarp pirmins (-i) talpyklos (-) ir antrins<br />
taros. Absorbuojaniosios medžiagos kiekis turi bti pakankamas visam pirmins (-i)<br />
talpyklos (-) turiniui absorbuoti, kad bet koks skystos medžiagos išsiskyrimas<br />
nekelt pavojaus apsaugins medžiagos ar išorins taros vientisumui;<br />
jei vien taros vienet dedama daugiau nei viena trapi pirmin talpykla, jos turi bti<br />
arba kiekviena atskirai apsukama, arba atskiriamos taip, kad bt išvengta j slyio;<br />
b) išorin tara turi bti pakankamai tvirta pagal atitinkam savo talp, mas ir numatom<br />
paskirt, o jos mažiausias išorinis matmuo turi bti ne mažesnis kaip 100 mm.<br />
Papildomas reikalavimas<br />
Sausasis ledas ir skystas azotas<br />
Jei kaip šaldomoji medžiaga naudojamas kietas anglies dioksidas (sausasis ledas), tara turi bti<br />
suprojektuota ir pagaminta taip, kad bt nepralaidi anglies dioksido dujoms ir kad bt išvengta slgio<br />
didjimo, dl kurio tara gali trkti.<br />
Medžiagos, siuniamos skystame azote ar sausajame lede, turi bti pakuojamos pirminse talpyklose,<br />
kurios gali atlaikyti labai žem temperatr. Antrin tara taip pat privalo išlaikyti labai žem temperatr,<br />
be to, daugeliu atvej turi bti pritaikyta laikyti vienetin pirmin talpykl atskirai.<br />
153
P905 PAKAVIMO INSTRUKCIJA P905<br />
Ši instrukcija taikoma JT Nr. 2990 ir 3072.<br />
Laikantis bendrj nuostat, išdstyt 4.1.1 ir 4.1.3 skirsniuose, išskyrus atvejus, kai leidžiama, kad tara<br />
neatitikt 6 dalies reikalavim, leidžiama naudoti bet koki tinkam tar.<br />
Jei gelbjimo priemons turi kiet atmosferos poveikiui atspari išorin dang (pvz., gelbjimo valtys)<br />
arba padengiamos tokia danga vežant, jas leidžiama vežti nesupakuotas.<br />
Papildomi reikalavimai:<br />
1. Visos pavojingos medžiagos ir gaminiai, esantys gelbjimo priemonse, turi bti pritvirtinti taip,<br />
kad nejudt, be to:<br />
a) signaliniai 1 klass renginiai turi bti pakuojami vidin tar iš plastiko ar fibros kartono;<br />
b) neliepsnios, netoksiškos dujos turi bti laikomos kompetentingos institucijos patvirtintuose<br />
balionuose, kuriuos galima prijungti prie gelbjimo priemons;<br />
c) elektros akumuliatoriai (8 klas) ir liio akumuliatoriai (9 klas) turi bti atjungti ar atskirti ir<br />
pritvirtinti taip, kad skystis neištekt;<br />
d) nedideli kit klasi medžiag (pvz., 3, 4.1 ir 5.2) kiekiai pakuojami kit vidin tar.<br />
2. Pakuojant ir ruošiant pakuotes vežti, turi bti imtasi reikiam priemoni, kad atsitiktinai<br />
nesuveikt pripuiamasis renginys.<br />
P906 PAKAVIMO INSTRUKCIJA P906<br />
Ši instrukcija taikoma JT Nr. 2315, 3151 ir 3152.<br />
Laikantis bendrj nuostat, išdstyt 4.1.1 ir 4.1.3 skirsniuose, leidžiama naudoti ši tar:<br />
1) Skysiams ir kietoms medžiagoms, kuri sudtyje yra PCB arba polihalogenint bifenil ar<br />
terfenil arba užterštiems jais: tar, atitinkani P001 ar P002 instrukcij (pagal konkret atvej);<br />
2) Transformatoriams, kondensatoriams ir kitiems renginiams: skysiams nelaidži tar, kurioje gali<br />
tilpti ne tik patys renginiai, bet ir 1,25 trio juose esani skyst PCB arba polihalogenint<br />
bifenil ar terfenil. Taroje taip pat turi bti pakankamas absorbuojanios medžiagos kiekis,<br />
galintis sugerti ne mažiau kaip 1,1 trio renginiuose esanio skysio. Paprastai transformatoriai ir<br />
kondensatoriai vežami skysiams nelaidžioje metalo taroje, kurioje, be transformatori ir<br />
kondensatori, telpa ir 1,25 trio juose esanio skysio.<br />
Nepaisant prieš tai išdstyt reikalavim, skysiai ir kietos medžiagos, nesupakuoti pagal instrukcijas<br />
P001 ar P002, ir nesupakuoti transformatoriai ir kondensatoriai gali bti vežami transporto vienete,<br />
turiniame sandar metalo padkl, kurio aukštis ne mažesnis kaip 800 mm. Padklas privalo turti<br />
pakankam kiek absorbuojanios medžiagos, galinios sugerti ne mažiau kaip 1,1 trio renginiuose<br />
esanio skysio.<br />
Papildomi reikalavimai:<br />
Reikia imtis tinkam priemoni, kad vežant prastomis slygomis transformatoriai ir kondensatoriai<br />
išlikt sandars ir bt išvengta nuotkio.<br />
154
R001 PAKAVIMO INSTRUKCIJA R001<br />
Laikantis bendrj nuostat, išdstyt 4.1.1 ir 4.1.3 skirsniuose, leidžiama naudoti ši tar:<br />
Lengva metalin tara<br />
Didžiausia talpa ar didžiausia neto mas<br />
I pakavimo grup <strong>II</strong> pakavimo grup <strong>II</strong>I pakavimo grup<br />
plieno, nenuimamu dangiu (OA1) draudžiama 40 l/50 kg 40 l/50 kg<br />
plieno, nuimamu dangiu (OA) a draudžiama 40 l/50 kg 40 l/50 kg<br />
a<br />
Draudžiama naudoti pakuojant JT Nr. 1261 NITROMETAN.<br />
1 PASTABA. Ši instrukcija taikoma ir skysiams, ir kietoms medžiagoms (jei konstrukcijos tipas<br />
išbandytas ir tinkamai pažymtas).<br />
2 PASTABA. Leidžiama naudoti tik toms 3 klass <strong>II</strong> pakavimo grups medžiagoms, kurios nekelia jokio<br />
papildomo pavojaus ir kuri gar slgis ne didesnis kaip 110 kPa 50°C temperatroje, taip pat mažai<br />
toksiškiems pesticidams.<br />
155
4.1.4.2 Pakavimo instrukcijos, taikomos naudojant NKVTK<br />
IBC01 PAKAVIMO INSTRUKCIJA IBC01<br />
Laikantis bendrj nuostat, išdstyt 4.1.1, 4.1.2 ir 4.1.3 skirsniuose, leidžiama naudoti šiuos NKVTK:<br />
Metalinius (31A, 31B ir 31N).<br />
Specialiosios RID ir ADR taikomos pakavimo nuostatos<br />
BB1<br />
JT Nr. 3130: ind angos vežant ši medžiag turi bti sandariai uždaromos dviem nuosekliai<br />
išdstytais taisais. Nors vienas iš j turi bti užsukamas arba uždaromas kokiu nors kitu tokiu<br />
pat patikimu bdu.<br />
IBC02 PAKAVIMO INSTRUKCIJA IBC02<br />
Laikantis bendrj nuostat, išdstyt 4.1.1, 4.1.2 ir 4.1.3 skirsniuose, leidžiama naudoti šiuos NKVTK:<br />
1) Metalinius (31A, 31B ir 31N);<br />
2) Kietojo plastiko (31H1 ir 31H2);<br />
3) Sudtinius (31HZ1).<br />
Specialiosios pakavimo nuostatos:<br />
B5<br />
B7<br />
B8<br />
B15<br />
JT Nr. 1791, 2014, 2984 ir 3149: NKVTK turi bti duj išleidimo taisas, užtikrinantis duj<br />
išleidim vežant. Vežant maksimaliai pripildžius, slgio mažinimo renginio anga NKVTK turi<br />
bti gar erdvje (neapsemta).<br />
JT Nr. 1222 ir 1865: leidžiama naudoti tik tuos NKVTK, kuri talpa ne didesn kaip 450 litr,<br />
kadangi vežant didel ši medžiag tr gali kilti sprogimas.<br />
Kai ši medžiaga gryna, ji neturi bti vežama NKVTK, kadangi yra žinoma, kad jos gar slgis<br />
50 °C temperatroje didesnis kaip 110 kPa arba 55 °C temperatroje didesnis kaip 130 kPa.<br />
JT Nr. 2031 su daugiau kaip 55 % azoto rgšties: kietojo plastiko NKVTK ir sudtinius<br />
NKVTK su kietojo plastiko vidine talpykla leidžiama naudoti dvejus metus nuo pagaminimo<br />
dienos.<br />
Specialiosios RID ir ADR nustatytos pakavimo nuostatos<br />
BB2<br />
JT Nr. 1203: Neatsižvelgiant specialij nuostat 534 (žr. 3.3.1 skirsn), NKVTK gali bti<br />
naudojami tik tuo atveju, kai faktinis gar slgis 50 ºC temperatroje neviršija 110 kPa arba kai<br />
faktinis gar slgis 55 ºC temperatroje neviršija 130 kPa.<br />
IBC03 PAKAVIMO INSTRUKCIJA IBC03<br />
Laikantis bendrj nuostat, išdstyt 4.1.1, 4.1.2 ir 4.1.3 skirsniuose, leidžiama naudoti šiuos NKVTK:<br />
1) Metalinius (31A, 31B ir 31N);<br />
2) Kietojo plastiko (31H1 ir 31H2);<br />
3) Sudtinius (31HZ1, 31HA2, 31HB2, 31HN2, 31HD2 ir 31HH2).<br />
Specialiosios pakavimo nuostatos:<br />
B8<br />
Kai ši medžiaga gryna, ji neturi bti vežama NKVTK, kadangi yra žinoma, kad jos gar slgis<br />
50 °C temperatroje didesnis kaip 110 kPa arba 55 °C temperatroje didesnis kaip 130 kPa.<br />
156
IBC04 PAKAVIMO INSTRUKCIJA IBC04<br />
Laikantis bendrj nuostat, išdstyt 4.1.1, 4.1.2 ir 4.1.3 skirsniuose, leidžiama naudoti šiuos NKVTK:<br />
Metalinius (11A, 11B, 11N, 21A, 21B, 21N, 31A, 31B ir 31N).<br />
IBC05 PAKAVIMO INSTRUKCIJA IBC05<br />
Laikantis bendrj nuostat, išdstyt 4.1.1, 4.1.2 ir 4.1.3 skirsniuose, leidžiama naudoti šiuos NKVTK:<br />
1) Metalinius (11A, 11B, 11N, 21A, 21B, 21N, 31A, 31B ir 31N);<br />
2) Kietojo plastiko (11H1, 11H2, 21H1, 21H2, 31H1 ir 31H2);<br />
3) Sudtinius (11HZ1, 21HZ1 ir 31HZ1).<br />
IBC06 PAKAVIMO INSTRUKCIJA IBC06<br />
Laikantis bendrj nuostat, išdstyt 4.1.1, 4.1.2 ir 4.1.3 skirsniuose, leidžiama naudoti šiuos NKVTK:<br />
1) Metalinius (11A, 11B, 11N, 21A, 21B, 21N, 31A, 31B ir 31N);<br />
2) Kietojo plastiko (11H1, 11H2, 21H1, 21H2, 31H1 ir 31H2);<br />
3) Sudtinius (11HZ1, 11HZ2, 21HZ1, 21HZ2, 31HZ1 IR 31HZ2).<br />
Papildomi reikalavimai:<br />
Sudtiniai 11HZ2 IR 21HZ2 NKVTK neturi bti naudojami medžiagoms, kurios vežant gali suskystti,<br />
vežti.<br />
Specialiosios pakavimo nuostatos:<br />
B12<br />
JT Nr. 2907: NKVTK turi atitikti <strong>II</strong> pakavimo grups bandym lyg. NKVTK, atitinkantys I<br />
pakavimo grups kriterijus, neturi bti naudojami.<br />
IBC07 PAKAVIMO INSTRUKCIJA IBC07<br />
Laikantis bendrj nuostat, išdstyt 4.1.1, 4.1.2 ir 4.1.3 skirsniuose, leidžiama naudoti šiuos NKVTK:<br />
1) Metalinius (11A, 11B, 11N, 21A, 21B, 21N, 31A, 31B ir 31N);<br />
2) Kietojo plastiko (11H1, 11H2, 21H1, 21H2, 31H1 ir 31H2);<br />
3) Sudtinius (11HZ1, 11HZ2, 21HZ1, 21HZ2, 31HZ1 IR 31HZ2);<br />
4) Medinius (11C, 11D ir 11F).<br />
Papildomi reikalavimai:<br />
Medini NKVTK dklai turi bti nelaids biralams.<br />
157
IBC08 PAKAVIMO INSTRUKCIJA IBC08<br />
Laikantis bendrj nuostat, išdstyt 4.1.1, 4.1.2 ir 4.1.3 skirsniuose, leidžiama naudoti šiuos NKVTK:<br />
1) Metalinius (11A, 11B, 11N, 21A, 21B, 21N, 31A, 31B ir 31N);<br />
2) Kietojo plastiko (11H1, 11H2, 21H1, 21H2, 31H1 ir 31H2);<br />
3) Sudtinius (11HZ1, 11HZ2, 21HZ1, 21HZ2, 31HZ1 ir 31HZ2);<br />
4) Fibros kartono (11G);<br />
5) Medinius (11C, 11D ir 11F);<br />
6) Lanksiuosius (13H1, 13H2, 13H3, 13H4, 13H5, 13L1, 13L2, 13L3, 13L4, 13M1 ar 13M2).<br />
Specialiosios pakavimo nuostatos<br />
B3<br />
B4<br />
B6<br />
B13<br />
Lankstieji NKVTK turi bti nelaids biralams ir atspars drgmei arba turti tank drgmei<br />
atspardkl.<br />
Lankstieji NKVTK, NKVTK iš fibros kartono ar mediniai NKVTK turi bti nelaids biralams<br />
ir atspars drgmei arba turti tank drgmei atspardkl.<br />
JT Nr. 1363, 1364, 1365, 1386, 1408, 1841, 2211, 2217, 2793 ir 3314: nereikalaujama, kad<br />
NKVTK atitikt 6.5 skyriaus bandym reikalavimus.<br />
PASTABA. JT Nr. 1748, 2208 ir 2880 NKVTK vežti jra draudžiama pagal IMDG kodeks.<br />
IBC99 PAKAVIMO INSTRUKCIJA IBC99<br />
Leidžiama naudoti tik kompetentingos institucijos šiems kroviniams patvirtintus NKVTK. Prie<br />
kiekvienos siuntos turi bti pridta kompetentingos institucijos patvirtinimo kopija arba važtos<br />
dokumente turi bti nurodyta, kad tara patvirtinta kompetentingos institucijos.<br />
IBC100 PAKAVIMO INSTRUKCIJA IBC100<br />
Ši instrukcija taikoma JT Nr. 0082, 0241, 0331 ir 0332.<br />
Laikantis bendrj nuostat, išdstyt 4.1.1, 4.1.2 ir 4.1.3 skirsniuose, ir specialij nuostat, išdstyt<br />
4.1.5 skirsnyje, leidžiama naudoti šiuos NKVTK:<br />
1) Metalinius (11A, 11B, 11N, 21A, 21B, 21N, 31A, 31B ir 31N);<br />
2) Lanksiuosius ( 13H2, 13H3, 13H4, 13L2, 13L3, 13L4 ir 13M2);<br />
3) Kietojo plastiko (11H1, 11H2, 21H1, 21H2, 31H1 ir 31H2);<br />
4) Sudtinius (11HZ1, 11HZ2, 21HZ1, 21HZ2, 31HZ1 ir 31HZ2).<br />
Papildomi reikalavimai:<br />
1. NKVTK turi bti naudojami tik takioms medžiagoms.<br />
2. Lankstieji NKVTK turi bti naudojami tik kietoms medžiagoms.<br />
Specialiosios pakavimo nuostatos:<br />
B9<br />
B10<br />
JT Nr. 0082: ši pakavimo instrukcija gali bti taikoma tik tada, kai medžiagos yra amonio nitrato<br />
ar kit neorganini nitrat mišiniai su kitomis degiomis, bet nesprogiomis medžiagomis. Toki<br />
sprogstamj medžiag sudtyje negali bti nitroglicerino ir kit panaši skyst organini nitrat<br />
ar chlorat. Metalinius NKVTK naudoti draudžiama.<br />
JT Nr. 0241: ši pakavimo instrukcija gali bti taikoma tik medžiagoms, kuri pagrindin sudtin<br />
dalis yra vanduo, taip pat kuri sudtyje yra amonio nitrato ar kit oksidatori, kurie yra visiškai<br />
ar iš dalies ištirp. Kiti komponentai gali bti, pavyzdžiui, angliavandeniliai ar aliuminio milteliai,<br />
taiau tirpale neturi bti nitrojungini (pvz., trinitrotolueno). Metalo NKVTK naudoti draudžiama.<br />
158
IBC520 PAKAVIMO INSTRUKCIJA IBC520<br />
Ši instrukcija taikoma F tipo organiniams peroksidams ir autoreaktingoms medžiagoms.<br />
Laikantis bendrj nuostat, išdstyt 4.1.1, 4.1.2 ir 4.1.3 skirsniuose, ir specialij nuostat, išdstyt<br />
4.1.7.2 poskirsnyje, išvardytiems sudtiniams mišiniams leidžiama naudoti nurodytus NKVTK.<br />
Šioje instrukcijoje neišvardytiems sudtiniams mišiniams leidžiama naudoti tik kompetentingos<br />
institucijos patvirtintus NKVTK (žr. 4.1.7.2.2 punkt).<br />
JT<br />
Nr.<br />
3109<br />
3110<br />
3119<br />
Organinis peroksidas<br />
ORGANINIS PEROKSIDAS, TIPAS F,<br />
SKYSTAS<br />
tret-butil hidroperoksidas, ne daugiau kaip 72 %,<br />
vandenyje<br />
tret-butil peroksiacetatas, ne daugiau kaip 32 %,<br />
A tipo tirpiklyje<br />
tret-butilperoksibenzoatas, ne daugiau kaip<br />
32 % A tipo skiediklyje<br />
tret-butilperoksi-3,5,5-trimetil heksanoatas, ne<br />
daugiau kaip 37 %, A tipo tirpiklyje<br />
kumilhidroperoksidas, ne daugiau kaip 90 %, A<br />
tipo tirpiklyje<br />
dibenzoilperoksidas, ne daugiau kaip 42 %,<br />
stabili dispersija vandenyje<br />
di-tret-butil peroksidas, ne daugiau kaip 52 %, A<br />
tipo tirpiklyje<br />
1,1-di-(tret-butilperoksi) -cikloheksanas, ne<br />
daugiau kaip 42 %, A tipo tirpiklyje<br />
1,1-di-(tret-butilperoksi) cikloheksanas, ne<br />
daugiau kaip 37 % A tipo skiediklyje<br />
dilaurilperoksidas, ne daugiau kaip 42 %, stabili<br />
dispersija vandenyje<br />
izopropilkumilhidroperoksidas, ne daugiau kaip<br />
72 %, A tipo tirpiklyje<br />
p-mentilhidroperoksidas, ne daugiau kaip 72 %,<br />
A tipo tirpiklyje<br />
peroksiacto rgštis, stabilizuota, ne daugiau<br />
kaip 17 %<br />
ORGANINIS PEROKSIDAS, F TIPO,<br />
KIETAS<br />
dikumilo peroksidas<br />
ORGANINIS PEROKSIDAS, TIPAS F,<br />
SKYSTAS, KONTROLIUOJAMOS<br />
TEMPERATROS<br />
tret-amilperoksipivalatas, ne daugiau kaip 32 %<br />
A tipo skiediklyje<br />
tret-butil peroksi-2-etilheksanoatas, ne daugiau<br />
kaip 32 %, B tipo tirpiklyje<br />
tret-butilperoksineodekanoatas, ne daugiau kaip<br />
32 %, A tipo tirpiklyje<br />
tret-butilperoksineodekanoatas, ne daugiau kaip<br />
42 %, stabili dispersija vandenyje<br />
159 <br />
NKVTK<br />
tipas<br />
Didžiausias<br />
kiekis<br />
(litrais)<br />
31A 1250<br />
31A 1250<br />
31HA1 1000<br />
31A 1250<br />
31A 1250<br />
31HA1 1000<br />
31HA1 1250<br />
31H1 1000<br />
31A 1250<br />
31HA1 1000<br />
31H1 1000<br />
31A 1250<br />
31HA1 1000<br />
31HA1 1250<br />
31HA1 1250<br />
31H1<br />
31HA1<br />
31A<br />
31A<br />
31H<br />
31HA1<br />
1500<br />
1500<br />
1500<br />
2000<br />
Kontrolin<br />
temperatra<br />
Avarin<br />
temperatra<br />
31A 1250 +10°C +15°C<br />
31HA1 1000 +30°C +35°C<br />
31A 1250 +30°C +35°C<br />
31A 1250 0°C +10°C<br />
31A 1250 –5°C +5°C
tret-butilperoksineodekanoatas, ne daugiau kaip<br />
52 %, stabili dispersija vandenyje<br />
tret-butilperoksipivalatas, ne daugiau kaip 27 % ,<br />
B tipo tirpiklyje<br />
kumilperoksineodekanoatas, ne daugiau kaip<br />
52 %, stabili dispersija vandenyje<br />
di-(4-tret-butilcikloheksil) peroksidikarbonatas,<br />
ne daugiau kaip 42 %, stabili dispersija<br />
vandenyje<br />
dicikloheksilperoksidikarbonatas, ne daugiau<br />
kaip 42 % stabili dispersija vandenyje<br />
dicetilperoksidikarbonatas, ne daugiau kaip<br />
42 %, stabili dispersija vandenyje<br />
di-(2-neodekanilperoksiizopropil) benzenas, ne<br />
daugiau kaip 42 %, stabili dispersija vandenyje<br />
3-hidroksi-1,1-<br />
dimetilbutilperoksineodekanoatas, ne daugiau<br />
kaip 52 %, stabili dispersija vandenyje<br />
di-(2-etilheksil) peroksidikarbonatas, ne daugiau<br />
kaip 62 %, stabili dispersija vandenyje<br />
dimiristilperoksidikarbonatas, ne daugiau kaip<br />
42 %, stabili dispersija vandenyje<br />
di-(3,5,5-trimetilheksanoil) peroksidas, ne<br />
daugiau kaip 38 %, A tipo tirpiklyje<br />
di-(3,5,5-trimetilheksanoil) peroksidas, ne<br />
daugiau kaip 52 %, stabili dispersija vandenyje<br />
3120 ORGANINIS PEROKSIDAS, F TIPO,<br />
KIETAS, KONTROLIUOJAMOS<br />
TEMPERATROS<br />
Papildomi reikalavimai:<br />
31A 1250 –5°C +5°C<br />
31HA1 1000 +10°C +15°C<br />
31A 1250 +10°C +15°C<br />
31A 1250 –15°C –5°C<br />
31HA1 1000 +30°C +35°C<br />
31A 1250 +10°C +15°C<br />
31HA1 1000 +30°C +35°C<br />
31A 1250 –15°C –5°C<br />
31A 1250 –15°C –5°C<br />
31A 1250 –20°C –10°C<br />
31HA1 1000 +15°C +20°C<br />
31HA1 1000 +10°C +15°C<br />
31A 1250 +10°C +15°C<br />
31A 1250 +10°C +15°C<br />
1. NKVTK turi bti su taisu, užtikrinaniu galimyb vdinti vežant. Maksimaliai pakrovus, šio slgio<br />
mažinimo taiso išleidžiamoji anga vežant neturi bti apsemta.<br />
2. Siekiant išvengti metalini NKVTK ar sudtini NKVTK su vientisa metalo danga sprogimo,<br />
apsauginiai taisai turi bti sukonstruoti taip, kad vežant per juos pasišalint visi skilimo produktai ir<br />
garai, išsiskiriantys dl savaime greitjanio skilimo arba kai NKVTK buvo visiškai apimtas ugnies ne<br />
trumpiau kaip valand, apskaiiuojant pagal 4.2.1.13.8 punkte pateikt formul. Šioje instrukcijoje<br />
nurodytos kontrolins ir avarins temperatr verts apskaiiuotos NKVTK be šilumins izoliacijos.<br />
Sisdamas pagal ši instrukcij NKVTK supakuot organin peroksid, siuntjas privalo užtikrinti:<br />
a) kad slgio mažinimo taisai ir avariniai apsauginiai taisai bt sukonstruoti atsižvelgiant <br />
savaime greitjanio skilimo ir visiško NKVTK užsiliepsnojimo tikimyb; ir<br />
b) kad nurodomos avarin ir kontrolin temperatros, jei toki reikalaujama, bt nustatomos<br />
atsižvelgiant naudojamo NKVTK konstrukcij (pvz., šilumin izoliacij).<br />
160
IBC620 PAKAVIMO INSTRUKCIJA IBC620<br />
Ši instrukcija taikoma JT Nr. 3291.<br />
Laikantis bendrj nuostat, išdstyt 4.1.1, 4.1.2 ir 4.1.3 skirsniuose, leidžiama naudoti šiuos NKVTK:<br />
Kietuosius sandariuosius NKVTK, atitinkanius <strong>II</strong> pakavimo grups bandym lyg.<br />
Papildomi reikalavimai:<br />
1. Btina naudoti tok absorbuojanios medžiagos kiek, kad užtekt visam NKVTK esaniam skysiui<br />
sugerti.<br />
2. NKVTK turi bti nelaids skysiams.<br />
3. NKVTK, skirti aštriems daiktams, pavyzdžiui, stiklo šukms ar adatoms, vežti turi bti atspars<br />
driams.<br />
161
4.1.4.3 Pakavimo instrukcijos, taikomos naudojant didel tar<br />
LP01 PAKAVIMO INSTRUKCIJA LP01<br />
Laikantis bendrj nuostat, išdstyt 4.1.1 ir 4.1.3 skirsniuose, leidžiama naudoti ši didel tar:<br />
I pakavimo <strong>II</strong> pakavimo <strong>II</strong>I pakavimo<br />
Vidin tara Didels talpos išorin tara<br />
grup grup grup<br />
Stiklo 10 litr Plieno (50A)<br />
Plastiko 30 litr Aliuminio (50B)<br />
Metalo 40 litr<br />
Kito metalo, išskyrus plien<br />
ir aliumin (50N)<br />
Kietojo plastiko (50H)<br />
Natralaus medžio (50C)<br />
Faneros (50D)<br />
Perdirbtos medienos (50F)<br />
Fibros kartono (50G)<br />
Draudžiama<br />
Draudžiama<br />
Didžiausias<br />
tris 3 m³<br />
LP02 PAKAVIMO INSTRUKCIJA LP02<br />
Laikantis bendrj nuostat, išdstyt 4.1.1 ir 4.1.3 skirsniuose, leidžiama naudoti ši didel tar:<br />
Vidin tara Didels talpos išorin tara I pakavimo<br />
grup<br />
<strong>II</strong> pakavimo<br />
grup<br />
<strong>II</strong>I pakavimo<br />
grup<br />
Stiklo 10 litr Plieno (50A)<br />
Plastiko b 50 litr Aliuminio (50B)<br />
Metalo 50 litr Kito metalo, išskyrus plien<br />
Popieriaus a, b 50 litr ir aliumin (50N)<br />
Gofruota a, b 50 litr Kietojo plastiko (50H)<br />
Lanksiojo plastiko (51H) c Draudžiama Draudžiama<br />
a<br />
Natralaus medžio (50C)<br />
Faneros (50D)<br />
Perdirbtos medienos (50F)<br />
Fibros kartono (50G)<br />
Ši vidin tara neturi bti naudojama, jei vežamos medžiagos gali suskystti vežant.<br />
b<br />
Ši vidin tara turi bti nelaidi biralinms medžiagoms.<br />
c<br />
Naudojama tik su lanksija vidine tara.<br />
Specialiosios pakavimo nuostatos<br />
L2<br />
Didžiausias<br />
tris 3 m³<br />
JT Nr. 1950 Aerozoliai: didel tara turi atitikti <strong>II</strong>I pakavimo grups bandym lyg. Didelje taroje<br />
brokuotiems aerozoliams, kurie vežami pagal specialij nuostat 327, turi bti papildomos<br />
priemons bet kokiam laisvajam skysiui, kuris gali ištekti vežant, sulaikyti, pavyzdžiui,<br />
absorbuojanti medžiaga.<br />
LP 99 PAKAVIMO INSTRUKCIJA LP99<br />
Galima naudoti tik šiems kroviniams kompetentingos institucijos patvirtint didel tar. Prie kiekvienos<br />
siuntos turi bti pridta kompetentingos institucijos patvirtinimo kopija arba važtos dokumente<br />
nurodoma, kad tara patvirtinta kompetentingos institucijos.<br />
162
LP101 PAKAVIMO INSTRUKCIJA LP101<br />
Laikantis bendrj nuostat, išdstyt 4.1.1 ir 4.1.3 skirsniuose, ir specialij nuostat, išdstyt<br />
4.1.5 skirsnyje, leidžiama naudoti ši didel tar:<br />
Vidin tara<br />
Nebtina<br />
Tarpin tara<br />
Nebtina<br />
Išorin didel tara<br />
Plieno (50A)<br />
Aliuminio (50B)<br />
Kito metalo, išskyrus plien ir aliumin (50N)<br />
Kietojo plastiko (50H)<br />
Natralaus medžio (50C)<br />
Faneros (50D)<br />
Perdirbtos medienos (50F)<br />
Specialiosios pakavimo nuostatos:<br />
Fibros kartono (50G)<br />
L1 JT Nr. 0006, 0009, 0010, 0015, 0016, 0018, 0019, 0034, 0035, 0038, 0039, 0048, 0056, 0137,<br />
0138, 0168, 0169, 0171, 0181, 0182, 0183, 0186, 0221, 0243, 0244, 0245, 0246, 0254, 0280,<br />
0281, 0286, 0287, 0297, 0299, 0300, 0301, 0303, 0321, 0328, 0329, 0344, 0345, 0346, 0347,<br />
0362, 0363, 0370, 0412, 0424, 0425, 0434, 0435, 0436, 0437, 0438, 0451, 0488 ir 0502: dideli ir<br />
masyvs sprogstamieji gaminiai, paprastai skirti kariniams tikslams, be sužadinimo priemoni ar<br />
su sužadinimo priemonmis, turintys du ir daugiau veiksming apsaugini rengini, gali bti<br />
vežami nesupakuoti. Jei šie gaminiai, turintys svaidomuosius užtaisus, yra savaeigiai, j uždegimo<br />
sistemos turi bti apsaugotos nuo sužadinamojo poveikio, galinio veikti gamin vežant.<br />
Neigiamas ketvirtos bandym, atliekam su nesupakuotu gaminiu, serijos rezultatas rodo, kad<br />
gaminys gali bti vežamas nesupakuotas. Tokie nesupakuoti gaminiai gali bti statomi ant atram,<br />
dedami apkal ar kitus tinkamus tvarkymo renginius.<br />
LP102 PAKAVIMO INSTRUKCIJA LP102<br />
Laikantis bendrj nuostat, išdstyt 4.1.1 ir 4.1.3 skirsniuose, ir specialij nuostat, išdstyt<br />
4.1.5 skirsnyje, leidžiama naudoti ši didel tar:<br />
Vidin tara Tarpin tara Išorin didel tara<br />
Maišai<br />
Plieno (50A)<br />
drgmei atspars<br />
Aliuminio (50B)<br />
Kito metalo, išskyrus plien ir aliumin (50N)<br />
Talpyklos<br />
Kietojo plastiko (50H)<br />
fibros kartono<br />
Natralaus medžio (50C)<br />
metalo<br />
Faneros (50D)<br />
plastiko<br />
Perdirbtos medienos (50F)<br />
medžio<br />
Nebtina Fibros kartono (50G)<br />
Lakštai<br />
fibros kartono<br />
kartono<br />
Vamzdeliai<br />
fibros kartono<br />
163
LP621 PAKAVIMO INSTRUKCIJA LP621<br />
Ši instrukcija taikoma JT Nr. 3291.<br />
Laikantis bendrj nuostat, išdstyt 4.1.1 ir 4.1.3 skirsniuose, leidžiama naudoti ši didel tar:<br />
1) Ligonini atliekoms, supakuotoms vidinje taroje: sandari kiet didel tar, atitinkani<br />
6.6 skyriaus reikalavimus dl <strong>II</strong> pakavimo grups kietj medžiag bandym, jei naudojamas<br />
pakankamas absorbuojanios medžiagos kiekis, galintis sugerti vis esant skyst. Ši didel tara turi<br />
bti nepralaidi skysiams;<br />
2) Pakuotms, skirtoms laikyti didesn skysio kiek: didel tar, atitinkani 6.6 skyriaus<br />
reikalavimus dl <strong>II</strong> pakavimo grups skysi bandym.<br />
Papildomi reikalavimai:<br />
Didel tara, skirta aštriems daiktams vežti, pavyzdžiui, stiklo šukms ar adatoms, turi bti atspari driams<br />
ir privalo sulaikyti skysius bandant pagal 6.6 skyriaus slygas.<br />
LP902 PAKAVIMO INSTRUKCIJA LP902<br />
Ši instrukcija taikoma JT Nr. 3268.<br />
Laikantis bendrj nuostat, išdstyt 4.1.1 ir 4.1.3 skirsniuose, leidžiama naudoti ši tar:<br />
Tar, atitinkani <strong>II</strong>I pakavimo grups bandym lyg. Tara turi bti suprojektuota ir sukonstruota taip,<br />
kad joje gaminiai negalt judti ar bt užkirstas kelias atsitiktiniam suveikimui prastomis vežimo<br />
slygomis.<br />
Gaminiai taip pat gali bti vežami nesupakuoti specialiuose tam skirtuose tvarkymo taisuose, transporto<br />
priemonse ar konteineriuose, kai jie vežami iš pagaminimo vietos surinkimo viet.<br />
Papildomi reikalavimai:<br />
Bet kokia slgin saugykla turi atitikti kompetentingos institucijos nustatytus reikalavimus dl<br />
medžiagos (-), laikomos (-) slginje (-se) saugykloje (-se).<br />
4.1.4.4 (Panaikinta)<br />
164
4.1.5 Specialiosios 1 klass krovini pakavimo nuostatos<br />
4.1.5.1 Turi bti laikomasi bendrj 4.1.1 skirsnio nuostat.<br />
4.1.5.2 Bet kuri 1 klass kroviniams pakuoti skirta tara turi bti suprojektuota ir sukonstruota<br />
taip, kad:<br />
a) apsaugot sprogstamsias medžiagas ir gaminius, neleist jiems ištekti ar iškristi<br />
prastomis vežimo slygomis, skaitant galim temperatros kait, drgm ir slg,<br />
nedidint atsitiktinio užsiliepsnojimo ar sužadinimo pavojaus;<br />
b) paruošt pakuot bt galima saugiai tvarkyti prastomis vežimo slygomis; ir<br />
c) pakuots galt išlaikyti bet kok svor kraunant jas rietuves, kad nepadidt<br />
sprogstamj medžiag ir gamini keliamas pavojus, nesumažt taros tvirtumas,<br />
pakuots nesideformuot taip, kad sumažt j atsparumas ir rietuvs stabilumas.<br />
4.1.5.3 Visos vežti parengtos sprogstamosios medžiagos ir gaminiai turi bti klasifikuojami<br />
vadovaujantis 2.2.1 skirsnyje nurodytomis procedromis.<br />
4.1.5.4 1 klass kroviniai turi bti pakuojami pagal atitinkam pakavimo instrukcij, nurodyt<br />
3.2 skyriaus A lentels 8 stulpelyje ir aprašyt 4.1.4 skirsnyje.<br />
4.1.5.5 Tara, skaitant NKVTK ir didel tar, turi atitikti atitinkamus 6.1, 6.5 ar 6.6 skyri<br />
reikalavimus ir reikalavimus, keliamus <strong>II</strong> pakavimo grups bandymams, pateiktus<br />
atitinkamai 6.1.5, 6.5.4 ar 6.6.5 skirsniuose, taip pat atsižvelgiant 4.1.1.13, 6.1.2.4<br />
poskirsnius ir 6.5.1.4.4 punkt. Leidžiama naudoti tar (išskyrus metalin), atitinkani I<br />
pakavimo grups bandym kriterijus. Kad tara nebt pernelyg sandari, neleidžiama<br />
naudoti I pakavimo grups metalins taros.<br />
4.1.5.6 Taros, kurioje laikomos skystos sprogstamosios medžiagos, uždarymo taisas turi<br />
užtikrinti dvigub apsaug nuo skysio ištekjimo.<br />
4.1.5.7 Metalo bgn uždarymo taisas turi bti su atitinkamu tarpikliu; jei uždarymo taisas<br />
srieginis, turi bti užtikrinama, kad sprogstamoji medžiaga nepatekt sriegio griovelius.<br />
4.1.5.8 Vandenyje tirpios medžiagos turi bti pakuojamos drgmei atspari tar.<br />
Desensibilizuotoms ir flegmatizuotoms medžiagoms pakuoti skirta tara privalo bti<br />
uždaroma taip, kad vežant nesikeist medžiagos koncentracija.<br />
4.1.5.9 Jei tara turi dvigub dang, o tarp dang esanti ertm pripildoma vandens, kad vežant<br />
vanduo neužšalt, j reikia pilti pakankam kiek vandens užšalim stabdanios<br />
medžiagos. Neturi bti naudojama liepsnioji užšalim stabdanti medžiaga.<br />
4.1.5.10 Apsaugins dangos neturinios vinys, svaržos ir kiti metaliniai uždarymo taisai neturi<br />
prasiskverbti išorins taros vid, jei vidin tara negali tinkamai apsaugoti.<br />
4.1.5.11 Vidin tara, jungtys, amortizuojanti medžiaga ir pats sprogstamosios medžiagos ar<br />
gaminio laikymo taroje bdas turi bti toks, kad prastomis vežimo slygomis<br />
sprogstamoji medžiaga nepasklist išorinje taroje. Metaliniai sprogstamj gamini<br />
elementai neturi liestis su metaline tara. Gaminiai, kuriuose yra sprogstamj medžiag,<br />
nepadengti išorine apsaugine plvele, turi bti atskirti vienas nuo kito siekiant išvengti<br />
trinties ir daužymosi. Tam tikslui išorinje ar vidinje taroje gali bti naudojami klotai,<br />
loveliai, skiriamosios pertvaros, formos arba talpyklos.<br />
4.1.5.12 Tara turi bti pagaminta iš su sprogstamosiomis medžiagomis ar gaminiais suderinam<br />
medžiag. Taip pat tara turi bti joms nepralaidi, kad tuo atveju, jei medžiagos ar<br />
gaminiai liestsi su pakavimo medžiagomis arba išsiliet, ši sveika ar išsiliejimas<br />
nekelt grsms vežimo saugumui ir nepasikeist poklasis ar suderinamumo grup.<br />
4.1.5.13 Jei metalo tara pagaminta valcavimo bdu, turi bti užtikrinama, kad sprogstamosios<br />
medžiagos nepateks sili griovelius.<br />
165
4.1.5.14 Plastiko tara turi bti tokia, kad nesukelt ir nekaupt statinio elektros krvio, kurio<br />
veikiamos supakuotos sprogstamosios medžiagos ar gaminiai gali bti sužadinamos,<br />
užsiliepsnoti arba pradti veikti.<br />
4.1.5.15 Dideli ir sunks sprogstamieji gaminiai, paprastai skirti kariniams tikslams, be<br />
sužadinimo priemoni arba su jomis, turintys ne mažiau kaip du veiksmingus apsauginius<br />
renginius, gali bti vežami nesupakuoti. Jei tokie gaminiai turi svaidomuosius užtaisus<br />
arba yra savaeigiai, j uždegimo sistemos turi bti apsaugotos nuo sužadinamojo<br />
poveikio, galinio veikti gamin vežant. Neigiamas ketvirtos serijos bandym, atliekam<br />
su nesupakuotu gaminiu, rezultatas rodo, kad gaminys gali bti vežamas nesupakuotas.<br />
Tokie nesupakuoti gaminiai gali bti statomi ant atram, dedami apkal ar kitus<br />
tinkamus tvarkymo, saugojimo ar paleidimo renginius, užtikrinant, kad vežant jie<br />
nejuds.<br />
Jei, atliekant eksploatavimo saugumo ir tinkamumo bandymus, tokie dideli sprogstamieji<br />
gaminiai bandomi pagal ADR ir šiuos bandymus skmingai išlaiko, kompetentinga<br />
institucija gali leisti vežti juos pagal ADR.<br />
4.1.5.16 Sprogstamosios medžiagos neturi bti pakuojamos toki vidin ir išorin tar, kuri<br />
naudojant dl šiluminio ar kitokio poveikio vidinio ir išorinio slgio skirtumas gali taip<br />
padidti, kad pakuot su sprogstamja medžiaga sprogt.<br />
4.1.5.17 Jei gaminyje esanti nesutvirtinta sprogstamoji medžiaga (ar medžiagos) nepadengta arba<br />
tik iš dalies padengta apsaugine plvele ir gali liestis su vidiniu metalo taros (1A2, 1B2,<br />
4A, 4B ir metalo talpyklos) paviršiumi, metalo taroje privalo bti dklas arba vidin<br />
danga (žr. 4.1.1.2 poskirsn).<br />
4.1.5.18 Nepaisant to, ar tara atitinka 3.2 skyriaus A lentels 8 stulpelyje nurodytos pakavimo<br />
instrukcijos reikalavimus, joje, vadovaujantis pakavimo instrukcija P101, leidžiama<br />
pakuoti sprogstamsias medžiagas ir gaminius, jei ši tara patvirtinta kompetentingos<br />
institucijos.<br />
4.1.6 Specialiosios 2 klass krovini ir kit krovini, priskirt P200 pakavimo<br />
instrukcijai, pakavimo nuostatos<br />
4.1.6.1 Šiame skirsnyje pateikiami bendrieji reikalavimai, taikomi slginiams indams ir atviriems<br />
kriogeniniams indams, skirtiems 2 klass medžiagoms ir kit klasi kroviniams,<br />
priskirtiems P200 pakavimo instrukcijai (pvz., JT 1051 ciano vandenilis, stabilizuotas),<br />
naudoti. Slginiai indai turi bti pagaminti ir uždaromi taip, kad bt užkirstas kelias bet<br />
kokiam turinio praradimui prastomis vežimo slygomis, skaitant vibracij, temperatros<br />
kait, drgm ar slg (pavyzdžiui, dl aukšio virš jros lygio pasikeitimo).<br />
4.1.6.2 Slgini ind ir atvirj kriogenini ind dalys, tiesiogiai besilieianios su pavojingais<br />
kroviniais, neturi bti veikiamos ar silpninamos ši pavojing krovini ir neturi sukelti<br />
pavojingo poveikio (pvz., pagreitinti reakcijos ar reaguoti su pavojingais kroviniais) (taip<br />
pat žr. standart lentel šio skirsnio pabaigoje).<br />
4.1.6.3 Slginiai indai, skaitant j uždarymo taisus, ir atvirieji kriogeniniai indai, skirti<br />
pripildyti duj ar duj mišinio, turi bti parenkami pagal 6.2.1.2 poskirsnio reikalavimus<br />
ir atitinkam pakavimo instrukcij, nurodyt 4.1.4.1 poskirsnyje, reikalavimus. Šio<br />
poskirsnio nuostatos taip pat taikomos slginiams indams, kurie yra DDK ir transporto<br />
priemoni baterij elementai.<br />
4.1.6.4 Daugkartinio slginio indo naudojimo paskirties pakeitimas turi apimti ištuštinimo,<br />
išvalymo ir degazavimo operacijas, btinas saugumui užtikrinti (taip pat žr. standart<br />
lentel šio skirsnio pabaigoje). Be to, slginis indas, kuriame prieš tai buvo 8 klass di<br />
medžiaga ar kitos klass medžiaga, kelianti papildom dumo pavoj, neturi bti<br />
tvirtinamas 2 klass medžiagoms vežti, išskyrus atvejus, kai buvo atlikta btinoji patikra<br />
ir bandymai, nustatyti atitinkamai 6.2.1.6 ir 6.2.3.5 poskirsniuose.<br />
4.1.6.5 Prieš pripildant paruošjas (pildytojas) turi atlikti slginio indo ar atvirojo kriogeninio<br />
indo patikr ir sitikinti, kad slginis indas ar atvirasis kriogeninis indas yra leistini vežti<br />
166
medžiag ir kad laikomasi reikalavim. Pripildžius uždarymo vožtuvai turi bti uždaryti<br />
ir vežant išlikti uždaryti. Siuntjas turi patikrinti, ar uždarymo taisai ir ranga sandars.<br />
PASTABA. Uždarymo vožtuvai, rengti atskiruose balionuose, esaniuose ryšuliuose,<br />
vežant gali bti atidaryti, išskyrus atvej, kai vežamai medžiagai taikomos P200 pakavimo<br />
instrukcijos specialioji nuostata „k“ arba „q“.<br />
4.1.6.6 Slginiai indai ir atvirieji kriogeniniai indai turi bti pripildomi pagal atitinkamas<br />
darbinio slgio bei pripildymo koeficiento vertes ir pagal konkreiai medžiagai, kurios<br />
pripildoma, taikom atitinkam pakavimo instrukcij. Pripildant reaktingj duj ar duj<br />
mišini, turi bti pasiekiamas toks slgis, kuris, dujoms visiškai suskilus, neviršyt<br />
slginio indo darbinio slgio. Balion ryšuliai neturi bti pripildomi viršijant mažiausi<br />
bet kurio ryšulyje esanio baliono darbin slg.<br />
4.1.6.7 Slginiai indai, skaitant j uždarymo taisus, turi atitikti 6.2 skyriuje pateiktus išsamius<br />
projektavimo, konstrukcijos, patikros ir bandym reikalavimus. Kai nurodoma naudoti<br />
išorin tar, slginiai indai ir atvirieji kriogeniniai indai turi bti stabiliai tvirtinami joje.<br />
Jei išsamesnse pakavimo instrukcijose neapibržta kitaip, vienoje išorinje taroje gali<br />
bti laikoma vienas ar daugiau vidins taros vienet.<br />
4.1.6.8 Vožtuvai turi bti suprojektuoti ir sukonstruoti pagaminti taip, kad bt atspars (dl<br />
savo konstrukcijos) pažeidimams, galintiems sukelti turinio nuotk arba turi bti<br />
apsaugoti nuo pažeidim, kurie gali sukelti netyin slginio indo turinio praradim,<br />
vienu iš ši bd (taip pat žr. standart lentel šio skirsnio pabaigoje):<br />
) vožtuvai taisyti slginio indo kaklelyje ir apsaugoti srieginiu kaišiu arba<br />
gaubtuvu;<br />
b) vožtuvai apsaugoti gaubtuvais. Gaubtuvuose turi bti ventiliacijos angos, kuri<br />
skerspjvio plotas yra pakankamas dujoms išsisklaidyti vykus atsitiktiniam<br />
nuotkiui per vožtuvus;<br />
) vožtuvai apsaugoti gaubtais ar kitais apsauginiais renginiais;<br />
d) slginiai indai (pvz., balion ryšuliai) vežami karkasuose; arba<br />
e) slginiai indai vežami apsauginse džse. Kai naudojami JT slginiai indai, vežti<br />
parengta tara turi išlaikyti 6.1.5.3 poskirsnyje aprašyt kritimo bandym pagal I<br />
pakavimo grupei taikomus reikalavimus.<br />
4.1.6.9 Vienkartiniai slginiai indai:<br />
) turi bti vežami išorinje taroje, pavyzdžiui, džse ar apkaloje, arba ant padkl,<br />
apvynioti sutraukianija ar tampria plvele;<br />
b) turi bti tokie, kad pripildžius liepsni ar toksišk duj, j talpa neturi bti<br />
didesn kaip 1,25 l trio (pagal vanden);<br />
) neturi bti naudojami vežti toksiškas dujas, kuri LC 50 mažesn arba lygi<br />
200 ml/m 3 ; ir<br />
d) neturi bti taisomi pradjus eksploatuoti.<br />
4.1.6.10 Daugkartinio naudojimo slginiai indai turi bti periodiškai tikrinami atitinkamai pagal<br />
6.2.1.6 ir 6.2.3.5 poskirsnio nuostatas ir P200 arba P203 pakavimo instrukcij,<br />
atsižvelgiant tai, kuri taikoma. Slginiai indai neturi bti pripildomi prajus numatytai<br />
periodins patikros datai, bet gali bti vežami pasibaigus galiojimo terminui, jei vežami<br />
patikrai atlikti ar sunaikinti, skaitant tarpines vežimo operacijas.<br />
4.1.6.11 Taisymas turi atitikti konstrukcijos ir gamybos standart reikalavimus, taikomus<br />
gaminimui ir bandymams ir yra leidžiamas tik tada, kai tai nurodyta tiesiogiai<br />
susijusiuose standartuose, apibržtuose 6.2 skyriuje. Slginiai indai, išskyrus uždarj<br />
kriogenini ind gaubtuv, negali bti taisomi esant bet kuriam iš ši pažeidim:<br />
) trkimams virinimo silse ar kitiems suvirinimo defektams;<br />
167
) sienelitrkimams;<br />
) nuotkiui ar medžiagos, iš kurios pagamintos sienels, dangiai ar dugnai,<br />
defektams.<br />
4.1.6.12 Indai neturi bti pildomi:<br />
) jei yra taip pažeisti, kad gali bti pakenkta indo ar jo eksploatavimo rangos<br />
vientisumui;<br />
b) jei neatliktas indo ir jo eksploatavimo rangos patikrinimas ir nesitikinta, kad jie<br />
yra tinkamos bkls; ir<br />
) jei sertifikavimo, pakartotini bandym ir pripildymo žymos yra neskaitomos.<br />
4.1.6.13 Pripildyti indai neturi bti teikiami vežti:<br />
) esant nuotkiui;<br />
b) kai yra pažeisti tokiu mastu, kad gali bti pakenkta indo ar jo eksploatavimo<br />
rangos vientisumui;<br />
) jei neatliktas indo ir jo eksploatavimo rangos patikrinimas ir nesitikinta, kad jie<br />
yra tinkamos bkls; ir<br />
d) jei reikalaujamos sertifikavimo, pakartotini bandym ir pripildymo žymos yra<br />
neskaitomos.<br />
4.1.6.14 JT slginiams indams turi bti taikomi toliau išvardyti ISO standartai. Naudojant kitus<br />
slginius indus laikoma, kad 4.1.6 skirsnio reikalavimai vykdyti, jei taikomas<br />
atitinkamas iš ši standart:<br />
Taikomi<br />
poskirsniai<br />
4.1.6.2<br />
Nuoroda<br />
ISO 11114-1:1997<br />
ISO 11114-2:2000<br />
Dokumento pavadinimas<br />
Gabenamieji duj balionai. Baliono bei vožtuvo medžiag<br />
bei balione laikom duj suderinamumas. 1 dalis. Metalo<br />
savybi turinios medžiagos.<br />
Gabenamieji duj balionai. Baliono bei vožtuvo medžiag<br />
bei balione laikom duj suderinamumas 2 dalis.<br />
Nemetalins medžiagos.<br />
4.1.6.4 ISO 11621:2005 Duj balionai. Paruošimo vežti kitas dujas procedros<br />
4.1.6.8<br />
Vožtuvai su<br />
ISO 10297:1999<br />
standarto B priedas<br />
Duj balionai. Daugkartinio naudojimo duj balion<br />
vožtuvai. Technins slygos ir tipo bandymai<br />
neatskiriama<br />
apsauga<br />
EN<br />
849:1996/2:2001<br />
standarto A priedas<br />
Gabenamieji duj balionai. Balion vožtuvai: techniniai<br />
reikalavimai ir tipo bandymai. 2 pataisa<br />
EN 13152:2001 +<br />
A1:2003<br />
SND balion vožtuv techniniai reikalavimai ir bandymai.<br />
Savaiminio užsidarymo<br />
EN 13153:2001 + SND balion vožtuv techniniai reikalavimai ir bandymai.<br />
A1:2003<br />
Rankinio valdymo<br />
4.1.6.8 b ir c ISO 11117:1998 Duj balionai. Pramoninms ir medicininms dujoms skirt<br />
balion apsauginiai vožtuv gaubtai ir vožtuv apsauginiai<br />
taisai. Konstrukcija, gamyba ir bandymai<br />
EN 962:1996 +<br />
A2:2000<br />
Duj balionai. Pramoninms ir medicininms dujoms skirt<br />
balion apsauginiai vožtuv gaubtai ir vožtuv apsauginiai<br />
taisai. Konstrukcija, gamyba ir bandymai.<br />
4.1.7 Specialiosios 5.2 klass organini peroksid ir 4.1 klass autoreakting medžiag<br />
pakavimo nuostatos<br />
4.1.7.0.1 Visos organiniams peroksidams skirtos talpyklos turi bti „veiksmingai uždarytos“. Tais<br />
atvejais, kai dl duj išsiskyrimo vidinis slgis pakuotje gali labai padidti, leidžiama<br />
168
engti ventiliacijos taisus, jei išskiriamos dujos nekelia pavojaus, priešingu atveju turi<br />
bti ribojamas pripildymo lygis. Bet kuris ventiliacijos taisas turi bti sukonstruotas taip,<br />
kad skystis nenutekt, kai pakuot yra vertikalioje padtyje, ir apsaugot nuo priemaiš<br />
patekimo. Išorin tara, jei tokia yra, turi bti sukonstruota taip, kad netrukdyt veikti<br />
ventiliacijos taisui.<br />
4.1.7.1 Taros naudojimas<br />
4.1.7.1.1 Tara, naudojama organiniams peroksidams ir autoreaktingoms medžiagoms pakuoti, turi<br />
atitikti 6.1 ar 6.6 skyri reikalavimus <strong>II</strong> pakavimo grupei. Siekiant, kad tara nebt<br />
pernelyg sandari, neleidžiama naudoti I pakavimo grups bandym reikalavimus<br />
atitinkanios metalins taros.<br />
4.1.7.1.2 Organini peroksid ir autoreakting medžiag pakavimo metodai pateikti pakavimo<br />
instrukcijoje P520. Jiems priskirti kodai OP1–OP8. Pagal kiekvien metod nurodyti<br />
kiekiai reiškia didžiausi leidžiam kiek vienoje pakuotje.<br />
4.1.7.1.3 Atitinkami jau klasifikuot organini peroksid ir autoreakting medžiag pakavimo<br />
metodai nurodyti 2.2.41.4 ir 2.2.52.4 poskirsniuose.<br />
4.1.7.1.4 Nauj organini peroksid, nauj autoreakting medžiag ar nauj klasifikuot organini<br />
peroksid sudtini mišini pakavimo metodui nustatyti turi bti taikoma ši procedra:<br />
a) ORGANINIS PEROKSIDAS, TIPAS B, ar AUTOREAKTINGA MEDŽIAGA,<br />
TIPAS B:<br />
Taikomas pakavimo metodas OP5, jei organinis peroksidas (ar autoreaktinga<br />
medžiaga) atitinka Bandym ir kriterij vadovo 20.4.3 punkto b papunkio<br />
(autoreaktinga medžiaga – 20.4.2 punkto b papunktis) kriterijus šiam pakavimo<br />
metodui nurodytoje taroje. Jeigu organinis peroksidas (ar autoreaktinga<br />
medžiaga) atitiks šiuos kriterijus tik supakuotas mažesns talpos taroje, nei<br />
nurodyta OP5 pakavimo metode (t. y. taroje, kurios talpa atitinka pakavimo<br />
metodus OP1–OP4), medžiagai bus taikomas atitinkamas pakavimo metodas su<br />
mažesniu skaiiumi kode OP;<br />
b) ORGANINIS PEROKSIDAS, TIPAS C, ar AUTOREAKTINGA MEDŽIAGA,<br />
TIPAS C:<br />
Turi bti priskirtas pakavimo metodas OP6, jei organinis peroksidas (ar<br />
autoreaktinga medžiaga) atitinka Bandym ir kriterij vadovo 20.4.3 punkto c<br />
papunkio (autoreaktinga medžiaga – 20.4.2 punkto c papunktis) kriterijus šiam<br />
pakavimo metodui nurodytoje taroje. Jeigu organinis peroksidas (ar<br />
autoreaktinga medžiaga) atitiks šiuos kriterijus tik supakuotas mažesns talpos<br />
taroje, nei nurodyta OP6 pakavimo metode (t. y. taroje, kurios talpa atitinka<br />
pakavimo metodus OP1–OP5), medžiagai bus taikomas atitinkamas pakavimo<br />
metodas su mažesniu skaiiumi kode OP;<br />
c) ORGANINIS PEROKSIDAS, TIPAS D, ar AUTOREAKTINGA MEDŽIAGA,<br />
TIPAS D:<br />
Šiam organinio peroksido ar autoreaktingos medžiagos tipui turi bti taikomas<br />
pakavimo metodas OP7;<br />
d) ORGANINIS PEROKSIDAS, TIPAS E, ar AUTOREAKTINGA MEDŽIAGA,<br />
TIPAS E:<br />
Šiam organinio peroksido ar autoreaktingos medžiagos tipui turi bti taikomas<br />
pakavimo metodas OP8;<br />
e) ORGANINIS PEROKSIDAS, TIPAS F, ar AUTOREAKTINGA MEDŽIAGA,<br />
TIPAS F:<br />
Šiam organinio peroksido ar autoreaktingos medžiagos tipui turi bti taikomas<br />
pakavimo metodas OP8.<br />
169
4.1.7.2 Nesupakuot krovini vidutins talpos konteineri naudojimas<br />
4.1.7.2.1 Šiuo metu klasifikuoti organiniai peroksidai, konkreiai išvardyti IBC520 pakavimo<br />
instrukcijoje, gali bti vežami NKVTK pagal ši pakavimo instrukcij.<br />
4.1.7.2.2 Kiti F tipo organiniai peroksidai ir autoreaktingos medžiagos gali bti vežami NKVTK<br />
laikantis kilms šalies kompetentingos institucijos nustatyt reikalavim, jei<br />
kompetentinga institucija, vadovaudamasi atitinkam bandym rezultatais, sitikino, kad<br />
toks vežimas bus saugus. Bandymai btini siekiant:<br />
a) sitikinti, kad organinis peroksidas (ar autoreaktinga medžiaga) atitinka<br />
klasifikacijos principus, pateiktus Bandym ir kriterij vadovo 20.4.3 punkto f<br />
papunktyje (atitinkamai – 20.4.2 punkto f papunktyje);<br />
išeitinio F bloko 20.1 punkto b pav.;<br />
b) patvirtinti vis vežant su kroviniu besilieiani medžiag tarpusavio<br />
suderinamum;<br />
c) jei reikia, vadovaujantis SGST (savaime greitjanio skilimo temperatra),<br />
nustatyti kontrolin ir avarin temperatras vežant atitinkamo tipo NKVTK;<br />
d) jei reikalingos slgio mažinimo ir apsaugins priemons, nustatyti j techninius<br />
duomenis; ir<br />
e) nustatyti specialisias priemones, kuri gali prireikti norint užtikrinti vežimo<br />
saug.<br />
Jei kilms šalis nra ADR Susitarianioji Šalis, klasifikacij ir vežimo slygas turi<br />
pripažinti pirmosios ADR Susitarianiosios Šalies, per kurios teritorij eina vežimo<br />
maršrutas, kompetentinga institucija.<br />
4.1.7.2.3 Avarins aplinkybs, kurias turi bti atsižvelgiama, yra savaime greitjantis skaidymasis<br />
ir apmusi liepsna. Siekiant užkirsti keli, kad nesutrkt ir nesusprogt metaliniai ir<br />
sudtiniai NKVTK su vientisa metalo danga, avariniai pagalbiniai taisai turi bti<br />
suprojektuoti taip, kad išleist visus skaidymosi produktus ir garus, išsiskirianius<br />
vykstant savaime greitjaniam skaidymuisi, arba užtikrint ši produkt ir gar šalinim<br />
ne trumpiau kaip vien valand, kai NKVTK yra visiškai apimtas ugnies, skaiiuojant<br />
pagal 4.2.1.13.8 punkte pateiktas formules.<br />
4.1.8 Specialiosios infekcini medžiag (6.2 klas) pakavimo nuostatos<br />
4.1.8.1 Infekcini medžiag siuntjas privalo užtikrinti tok pakuoi su šiomis medžiagomis<br />
parengimo vežti lyg, kad paskirties viet šios pakuots bt atvežtos nepažeistos ir<br />
vežant nekelt pavojaus žmonms ir gyvnams.<br />
4.1.8.2 Pakuotms su infekcinmis medžiagomis taikomos 1.2.1 skirsnio apibržtys ir bendrosios<br />
pakavimo nuostatos, nurodytos 4.1.1.1–4.1.1.16 poskirsniuose (išskyrus 4.1.1.3<br />
ir 4.1.1.9–4.1.1.12 ir 4.1.1.15 poskirsnius). Taiau skysiai turi bti pilami prastomis<br />
vežimo slygomis galiniam susidaryti vidiniam slgiui atspari tar.<br />
4.1.8.3 Tarp antrins ir išorins taros turi bti išsamus vežamo turinio srašas. Jei vežamos<br />
infekcins medžiagos yra nežinomos, taiau manoma, kad jos priklauso A kategorijai,<br />
dokumente, kuris dedamas išorin tar, po tinkamo krovinio pavadinimo kabutse turi<br />
bti nurodoma „Infekcin medžiaga, kaip manoma, A kategorijos“.<br />
4.1.8.4 Prieš gržinant tuši panaudot tar siuntjui ar kitam gavjui, ji turi bti dezinfekuota ar<br />
sterilizuota, kad nelikt jokio pavojaus, o pavojaus ženklai ir žymos, rodantys, kad joje<br />
buvo vežama infekcin medžiaga, nuimti ar nutrinti.<br />
4.1.8.5 Užtikrinus lygiavertes eksploatacines savybes, be papildomo sukomplektuotos taros<br />
bandymo, leidžiama naudoti šias, antrin tar sudtas pirmines talpyklas:<br />
a) pirmines talpyklas, kuri dydis yra toks pats arba mažesnis nei išbandytj<br />
pirmini talpykl, jei:<br />
170
i) pirmins talpyklos yra tokios paios konstrukcijos kaip ir išbandytosios<br />
pirmins talpyklos (pvz., apskritimo formos, staiakampio formos ir kt.);<br />
ii)<br />
iii)<br />
iv)<br />
medžiaga, iš kurios pagamintos pirmins talpyklos (pvz., stiklas, plastikas,<br />
metalas), užtikrina lygiavert ar didesn atsparum smgiams ir krovimo<br />
rietuvmis metu veikianioms jgoms, palyginti su išbandytj pirmini<br />
talpykl;<br />
pirmini talpykl angos yra tokios paios arba mažesns nei išbandytj<br />
pirmini talpykl, o j uždarymo taisai – analogiškos konstrukcijos (pvz.,<br />
užsukamas dangtis, pritrintas kamštis ir kt.);<br />
naudojamas pakankamas kiekis amortizuojanios medžiagos, kad bt<br />
pripildytos ertms ir užkirstas kelias pastebimam pirmini talpykl<br />
judjimui; ir<br />
v) pirmini talpykl antrinje taroje padtis tokia pati kaip ir išbandytoje<br />
pakuotje.<br />
b) Leidžiama naudoti mažiau bandom pirmini talpykl ar naudoti alternatyvi<br />
tip pirmines talpyklas, nurodytas a punkte, jei naudojamas pakankamas kiekis<br />
amortizuojanios medžiagos tušiai (-ioms) ertmei (-ms) pripildyti ir neleisti<br />
pastebimai judti pirminms talpykloms.<br />
4.1.8.6 4.1.8.1–4.1.8.5 poskirsni nuostatos taikomos tik A kategorijos infekcinms medžiagoms<br />
(JT Nr. 2814 ir 2900). Jos netaikomos nei JT Nr. 3373 BIOLOGIN MEDŽIAGA, B<br />
KATEGORIJOS (žr. P650 pakavimo instrukcij 4.1.4.1 poskirsnyje), nei JT Nr. 3291<br />
LIGONINI ATLIEKOS, VAIRIOS, K.N. arba (BIO) MEDICININS<br />
ATLIEKOS, K.N. arba REIKALAVIMUS ATITINKANIOS MEDICININS<br />
ATLIEKOS, K.N.<br />
4.1.8.7 Kai vežamos gyvnins kilms medžiagos, negali bti naudojama tara arba NKVTK,<br />
kurie neleidžiami pagal atitinkam pakavimo instrukcij, išskyrus atvejus, kai j<br />
naudojimas yra patvirtintas kilms šalies 23 kompetentingos institucijos ir kai laikomasi<br />
ši reikalavim:<br />
a) alternatyvi tara atitinka šios dalies bendruosius reikalavimus;<br />
b) jei numatyta 3.2 skyriaus A lentels 8 stulpelyje nurodytoje pakavimo<br />
instrukcijoje, alternatyvi tara turi atitikti 6 dalies reikalavimus;<br />
c) kilms šalies 2 kompetentinga institucija turi nustatyti, ar alternatyvi tara užtikrina<br />
bent tok pat saugos lyg, koks bt užtikrintas, jei medžiaga bt supakuota<br />
pagal metod, aprašyt 3.2 skyriaus A lentels 8 stulpelyje nurodytoje<br />
konkreioje pakavimo instrukcijoje, ir<br />
d) kartu su kiekviena siunta turi bti vežama kompetentingos institucijos<br />
patvirtinimo kopija arba važtos dokumente turi bti nurodyta, kad alternatyvi tara<br />
patvirtinta kompetentingos institucijos.<br />
4.1.9 Specialiosios 7 klass pakavimo nuostatos<br />
4.1.9.1 Bendrosios nuostatos<br />
4.1.9.1.1 Radioaktyviosios medžiagos, taros ir pakuots turi atitikti 6.4 skyriaus reikalavimus.<br />
Radioaktyviosios medžiagos kiekis pakuotje neturi viršyti 2.2.7.2.2, 2.2.7.2.4.1,<br />
2.2.7.2.4.4, 2.2.7.2.4.5, 2.2.7.2.4.6 papunki, 3.3 skyriaus 336 specialiojoje nuostatoje ir<br />
4.1.9.3 poskirsnyje nustatyt rib.<br />
Radioaktyviosioms medžiagoms, kurioms taikomi ADR reikalavimai, skirt pakuoi<br />
tipai yra šie:<br />
2<br />
Jei kilms šalis nra ADR Susitarianioji Šalis – pirmosios ADR Susitarianiosios Šalies, per<br />
kurios teritorij vežamas krovinys, kompetentinga institucija.<br />
171
a) nekontroliuojama pakuot (žr. 1.7.1.5 poskirsn);<br />
b) 1 tipo pramonin pakuot (IP-1 tipo pakuot);<br />
c) 2 tipo pramonin pakuot (IP-2 tipo pakuot);<br />
d) 3 tipo pramonin pakuot (IP-3 tipo pakuot);<br />
e) A tipo pakuot;<br />
f) B(U) tipo pakuot;<br />
g) B(M) tipo pakuot;<br />
h) C tipo pakuot.<br />
Pakuotms su daliosiomis medžiagomis arba urano heksafluoridu taikomi papildomi<br />
reikalavimai.<br />
4.1.9.1.2 Nefiksuota tarša bet kokios pakuots išorje turi bti kuo mažesn ir prastomis vežimo<br />
slygomis neviršyti ši rib:<br />
a) 4 Bq/cm 2 beta ir gama spinduoliams ir mažo kenksmingumo alfa spinduoliams; ir<br />
b) 0,4 Bq/cm 2 visiems kitiems alfa spinduoliams.<br />
Šios ribos taikomos bet kurio paviršiaus vidutiniam 300 cm 2 plotui.<br />
4.1.9.1.3 Pakuotje, išskyrus nekontroliuojam pakuot, neturi bti joki kit daikt, išskyrus tuos,<br />
kurie btini naudojant radioaktyvij medžiag. Tarpusavio sveika tarp ši daikt ir<br />
pakuots vežant pagal šiai konstrukcijai taikomas slygas, neturi mažinti pakuots<br />
saugos.<br />
4.1.9.1.4 Išskyrus 7.5.11 skirsnyje CV33 numatytus atvejus, pak, konteineri, rezervuar,<br />
NKVTK ir transporto priemoni nefiksuotos taršos ant išorini ir vidini pavirši lygis<br />
neturi viršyti 4.1.9.1.2 punkte nustatyt rib.<br />
4.1.9.1.5 Papildom pavoj kelianti radioaktyvioji medžiaga turi bti vežama taroje, NKVTK ar<br />
rezervuaruose, kurie visiškai atitinka 6 dalies atitinkam skyri reikalavimus ir 4.1, 4.2 ar<br />
4.3 skyriuose nustatytas nuostatas dl papildomo pavojaus.<br />
4.1.9.1.6 Prieš tai, kai pakuots bus vežamos pirm kart, turi bti vykdyti šie reikalavimai:<br />
a) jei projektinis apgaubo slgis viršija 35 kPa (manometrinis slgis), turi bti<br />
užtikrinta, kad kiekvienos pakuots apgaubo sistema atitikt patvirtintus<br />
projektinius reikalavimus, kurie susij su šio apgaubo geba išsaugoti vientisum<br />
esant tokiam slgiui;<br />
b) kiekvienos B(U) tipo, B(M) tipo ir C tipo pakuots bei kiekvienos pakuots, bei<br />
pakuots su dalija medžiaga radiacins apsaugos ir apgaubo veiksmingumas<br />
bei, kai reikia, šilumos perdavimo savybs ir lokalizavimo sistemos<br />
veiksmingumas turi atitikti taikomas arba patvirtintai konstrukcijai nustatytas<br />
ribas;<br />
c) pakuots su dalija medžiaga, kuriose, siekiant vykdyti 6.4.11.1 poskirsnio<br />
reikalavimus, specialiai, kaip pakuots sudedamoji dalis, rengiami neutron<br />
sugrikliai, turi bti tikrinamos siekiant patvirtinti ši neutron sugrikli buvim<br />
ir pasiskirstym.<br />
4.1.9.1.7 Prieš kiekvien bet kurios pakuots vežim turi bti vykdyti šie reikalavimai:<br />
a) kiekvienos pakuots atveju turi bti užtikrintas vis atitinkam ADR reikalavim<br />
laikymasis;<br />
b) turi bti užtikrinta, kad pakuotei kelti skirti taisai, neatitinkantys 6.4.2.2<br />
poskirsnio reikalavim, bt nuimti ar kitaip sutvarkyti, kad j negalima bt<br />
panaudoti pakuotms kelti pagal 6.4.2.3 poskirsn;<br />
c) turi bti užtikrinta, kad kiekviena pakuot, kuri turi bti patvirtinta<br />
kompetentingos institucijos, atitikt visus reikalavimus, nurodytus patvirtinimo<br />
sertifikate;<br />
172
d) kiekviena B(U) tipo, B(M) tipo ir C tipo pakuot turi bti laikoma tol, kol nebus<br />
pasiektos pusiausvyros slygos, pakankamai artimos atitinkamiems temperatros<br />
ir slgio reikalavimams, jei tik ši reikalavim nebuvo atsisakyta vienašaliu<br />
patvirtinimu;<br />
e) patikrinimais ir (arba) atitinkamais bandymais turi bti užtikrinta, kad kiekvienos<br />
B(U) tipo, B(M) tipo ir C tipo pakuots apgaubo visos sklends, vožtuvai ir kitos<br />
angos, per kurias gali nutekti radioaktyvusis turinys, yra tinkamai uždarytos ir,<br />
kai reikia, taip užsandarintos, kad bt patvirtinta, jog 6.4.8.8 ir 6.4.10.3 poskyri<br />
reikalavimai vykdyti;<br />
f) kiekvienos specialiosios formos radioaktyviosios medžiagos atveju turi bti<br />
užtikrinta, kad laikomasi vis patvirtinimo sertifikate nurodyt reikalavim ir<br />
atitinkam ADR nuostat;<br />
g) prireikus turi bti atliekami pakuoi su daliosiomis medžiagomis matavimai,<br />
nurodyti 6.4.11.4 punkto b papunktyje, bei patikrinimai, kad bt patvirtinta, jog<br />
kiekviena pakuot uždaryta pagal 6.4.11.7 poskirsnio reikalavimus;<br />
h) kiekvienos mažo dispersiškumo radioaktyviosios medžiagos atveju turi bti<br />
užtikrinta, kad laikomasi vis patvirtinimo sertifikate nurodyt reikalavim ir<br />
atitinkam ADR nuostat.<br />
4.1.9.1.8 Prieš veždamas krovinius sertifikatuose nurodytomis slygomis, siuntjas privalo turti<br />
vis instrukcij dl tinkamo pakuots uždarymo ir dl vis kit priemoni, skirt parengti<br />
vežti, kopijas.<br />
4.1.9.1.9 Išskyrus atvejus, kai kroviniai vežami pagal specialj susitarim, bet kokios pakuots<br />
arba pako, transporto indeksas turi bti ne didesnis negu 10, o bet kurios pakuots ar pako<br />
kritiškumo saugos indeksas turi bti ne didesnis negu 50.<br />
4.1.9.1.10 Išskyrus atvejus, kai pakuots arba pakai vežami pagal specialj susitarim pagal 7.5.11<br />
skirsnio CV33 3.5 punkto a papunkio slyg, didžiausias spinduliuots lygis bet kuriame<br />
pakuots ar pako išorinio paviršiaus taške negali viršyti 2 mSv/h.<br />
4.1.9.1.11 Didžiausias spinduliuots lygis bet kuriame pakuots ar pako, vežam pagal specialj<br />
susitarim, išorinio paviršiaus taške negali viršyti 10 mSv/h.<br />
4.1.9.2 Reikalavimai ir kontrol vežant MSA ir DUP<br />
4.1.9.2.1 MSA medžiagos ir DUP kiekis vienoje IP-1 tipo pakuotje, IP-2 tipo pakuotje, IP-3 tipo<br />
pakuotje arba objekte ar objekt grupje tam tikrais atvejais turi bti ribojamas taip, kad<br />
išorinis spinduliuots lygis 3 m atstumu nuo neapsaugotos medžiagos arba objekto ar<br />
objekt grups neviršyt 10 mSv/h.<br />
4.1.9.2.2 MSA medžiagos ir DUP, kurie yra daliosios medžiagos arba turi dalij medžiag, turi<br />
atitikti atitinkamus reikalavimus, nurodytus 6.4.11.1 poskirsnyje ir 7.5.11 skirsnio, CV33<br />
4.1 ir 4.2 punktuose.<br />
4.1.9.2.3 MSA medžiagos ir DUP, priskirti MSA-I ir DUP-I, gali bti vežami nesupakuoti, jei<br />
laikomasi ši slyg:<br />
a) visos nesupakuotos medžiagos, išskyrus rdas, turinias tik gamtini<br />
radionuklid, turi bti vežamos taip, kad prastomis vežimo slygomis medžiaga<br />
neištekt iš transporto priemons ar nesumažt apsauga;<br />
b) kiekvienai transporto priemonei turi bti taikomos išskirtinio naudojimo slygos,<br />
išskyrus atvejus, kai vežamas tik DUP-I, kurio radioaktyvioji tarša<br />
pasiekiamuose ir nepasiekiamuose paviršiuose neviršija 2.2.7.1.2 punkte<br />
nurodyt atitinkam rib daugiau kaip 10 kart;<br />
c) vežant DUP-I, jei yra pagrindo manyti, kad nefiksuota tarša nepasiekiamuose<br />
paviršiuose viršija 2.2.7.2.3.2 punkto a papunktyje i dalyje nurodytus dydžius,<br />
173
tina imtis priemoni, kurios apsaugot nuo radioaktyviosios medžiagos<br />
patekimo transporto priemon.<br />
4.1.9.2.4 MSA medžiagos ir DUP, išskyrus 4.1.9.2.3 punkte nurodytus atvejus, turi bti supakuoti<br />
pagal toliau pateiktos lentels reikalavimus:<br />
a<br />
MSA medžiagoms ir DUP skirt pakuoi reikalavimai<br />
Radioaktyvusis turinys<br />
MSA-I<br />
Pramonins pakuots tipas<br />
Išskirtinis naudojimas Neišskirtinis naudojimas<br />
Kieta medžiaga a Tipas IP-1 Tipas IP-1<br />
Skystis Tipas IP-1 Tipas IP-2<br />
MSA-<strong>II</strong><br />
Kieta medžiaga Tipas IP-2 Tipas IP-2<br />
Skystis ir dujos Tipas IP-2 Tipas IP-3<br />
MSA-<strong>II</strong>I Tipas IP-2 Tipas IP-3<br />
DUP-I a Tipas IP-1 Tipas IP-1<br />
DUP-<strong>II</strong> Tipas IP-2 Tipas IP-2<br />
Vežant 4.1.9.2.3 punkte nurodytomis slygomis, MSA-I medžiagos ir DUP-I gali<br />
bti vežami nesupakuoti.<br />
4.1.9.3 Pakuots su daliosiomis medžiagomis<br />
Jei pakuots su daliosiomis medžiagomis nepriskirtos daliosioms pagal 2.2.7.2.3.5<br />
punkt, jose negali bti:<br />
a) tiek daliosios medžiagos, kad jos mas bt kitokia negu leidžiama pagal<br />
pakuots konstrukcij;<br />
b) radionuklido arba daliosios medžiagos, kurie neleidžiami pagal pakuots<br />
konstrukcij, arba<br />
c) turinio, kurio forma arba fizinis ar cheminis bvis arba erdvinis išdstymas yra<br />
kitoks negu leidžiama pagal pakuots konstrukcij,<br />
kaip nurodyta j patvirtinimo sertifikatuose.<br />
4.1.10 Specialiosios mišriojo pakavimo nuostatos<br />
4.1.10.1 Jei, vadovaujantis šio skirsnio nuostatomis, krovinius leidžiama pakuoti mišriai, skirtingi<br />
pavojingi kroviniai ir kiti kroviniai gali bti pakuojami bendrai vien kombinuotj tar,<br />
atitinkani 6.1.4.2.1 punkt, jei jie tarpusavyje pavojingai nereaguoja ir pakuojant<br />
griežtai laikomasi šio skyriaus reikalavim.<br />
1 PASTABA. Taip pat žr. 4.1.1.5 ir 4.1.1.6 poskirsn.<br />
2 PASTABA. Dl 7 klass krovini žr. 4.1.9 skirsn.<br />
4.1.10.2 Išskyrus atvejus, kai pakuotse yra tik 1 klass arba tik 7 klass kroviniai, kai naudojama<br />
išorin tara – medins ar fibros kartono džs, pakuots su skirtingais kartu supakuotais<br />
kroviniais svoris neturi bti didesnis kaip 100 kg.<br />
4.1.10.3 Jei kurioje nors taikytinoje 4.1.10.4 poskirsnio specialiojoje nuostatoje nenustatoma<br />
kitaip, tos paios klass ir turintys t pat klasifikacijos kod kroviniai gali bti pakuojami<br />
kartu (mišriai).<br />
4.1.10.4 Jei 3.2 skyriaus A lentels 9 b stulpelyje prie vienos ar kitos pozicijos pateikta atitinkama<br />
nuoroda, tai pakuojant šiai pozicijai priskirt krovin mišriai ( vien pakuot su kitais<br />
kroviniais) taikomos šios specialiosios nuostatos:<br />
MP 1<br />
MP 2<br />
Leidžiama pakuoti tik su to paties tipo ir tos paios suderinamumo grups<br />
kroviniais.<br />
Su kitais kroviniais pakuoti draudžiama.<br />
174
MP 3 Leidžiama pakuoti tik su JT Nr. 1873 ir JT Nr. 1802.<br />
MP 4<br />
MP 5<br />
Draudžiama pakuoti su kit klasi kroviniais ir kroviniais, kuri vežimas ADR<br />
nereglamentuojamas. Taiau jei šis organinis peroksidas yra 3 klass<br />
medžiagoms skirtas kietiklis ar daugiakomponent sistema, leidžiama j pakuoti<br />
kartu su šiomis 3 klass medžiagomis.<br />
Medžiagos, priskirtos JT Nr. 2814 ir JT Nr. 2900, gali bti pakuojamos kartu <br />
vien kombinuotj tar pagal P620. Su kitais kroviniais pakuoti draudžiama<br />
(šis draudimas netaikomas JT Nr. 3373 biologinms medžiagoms, B<br />
kategorijos, supakuotoms pagal pakavimo instrukcij P650, arba medžiagoms,<br />
naudojamoms kaip šaldomoji medžiaga, pvz., ledui, sausajam ledui ar<br />
atšaldytam skystam azotui).<br />
MP 6 Su kitais kroviniais pakuoti draudžiama. Šis draudimas netaikomas<br />
medžiagoms, naudojamoms kaip šaldomoji medžiaga, pvz., ledui, sausajam<br />
ledui ar atšaldytam skystam azotui.<br />
MP 7<br />
MP 8<br />
MP 9<br />
MP 10<br />
MP 11<br />
Neviršijant 5 litr talpos vidinje taroje galima pakuoti 6.1.4.21 poskirsnyje<br />
nurodyt kombinuotj tar kartu su:<br />
- tos paios klass, bet turiniais skirtingus klasifikacijos kodus kroviniais,<br />
kuriuos leidžiama pakuoti mišriai; ar<br />
- kroviniais, kuri vežimas ADR nereglamentuojamas,<br />
jeigu jie tarpusavyje pavojingai nesveikauja.<br />
Neviršijant 3 litr talpos vidinje taroje galima pakuoti 6.1.4.21 poskirsnyje<br />
nurodyt kombinuotj tar kartu su:<br />
- tos paios klass, bet turiniais skirtingus klasifikacijos kodus kroviniais,<br />
jei šiuos krovinius leidžiama pakuoti mišriai; ar<br />
- kroviniais, kuri vežimas ADR nereglamentuojamas,<br />
jeigu jie tarpusavyje pavojingai nesveikauja.<br />
Galima pakuoti 6.1.4.21 poskirsnyje nurodyt išorin kombinuotosios taros<br />
tar kartu su:<br />
- kitais 2 klass kroviniais;<br />
- kit klasi kroviniais, jei šiuos krovinius leidžiama pakuoti mišriai; ar<br />
- kroviniais, kuri vežimas ADR nereglamentuojamas,<br />
jeigu jie tarpusavyje pavojingai nesveikauja.<br />
Neviršijant 5 kg vidinje taroje galima pakuoti 6.1.4.21 poskirsnyje nurodyt<br />
kombinuotj tar kartu su:<br />
- tos paios klass, bet turiniais skirtingus klasifikacijos kodus kroviniais ar<br />
kit klasi kroviniais, jei šiuos krovinius leidžiama pakuoti mišriai; ar<br />
- kroviniais, kuri vežimas ADR nereglamentuojamas,<br />
jeigu jie tarpusavyje pavojingai nesveikauja.<br />
Neviršijant 5 kg vidinje taroje galima pakuoti 6.1.4.21 poskirsnyje nurodyt<br />
kombinuotj tar kartu su:<br />
- tos paios klass, bet turiniais skirtingus klasifikacijos kodus kroviniais ar<br />
kit klasi kroviniais (išskyrus 5.1 klass I ir <strong>II</strong> pakavimo grupms<br />
priskirtas medžiagas), jei šiuos krovinius leidžiama pakuoti mišriai; ar<br />
- kroviniais, kuri vežimas ADR nereglamentuojamas,<br />
jeigu jie tarpusavyje pavojingai nesveikauja.<br />
175
MP 12<br />
Neviršijant 5 kg vidinje taroje galima pakuoti 6.1.4.21 poskirsnyje nurodyt<br />
kombinuotj tar kartu su:<br />
- tos paios klass, bet turiniais skirtingus klasifikacijos kodus kroviniais ar<br />
kit klasi kroviniais (išskyrus 5.1 klass I ir <strong>II</strong> pakavimo grupms<br />
priskirtas medžiagas), jei šiuos krovinius leidžiama pakuoti mišriai; ar<br />
- kroviniais, kuri vežimas ADR nereglamentuojamas,<br />
jeigu jie tarpusavyje pavojingai nesveikauja.<br />
Pakuots svoris neturi viršyti 45 kg. Kaip išorin tar naudojant fibros kartono<br />
džes, pakuots svoris neturi viršyti 27 kg.<br />
MP 13 Neviršijant 3 kg vidinje taroje ir pakuotje galima pakuoti 6.1.4.21<br />
poskirsnyje nurodyt kombinuotj tar kartu su:<br />
MP 14<br />
MP 15<br />
- tos paios klass, bet turiniais skirtingus klasifikacijos kodus kroviniais ar<br />
kit klasi kroviniais, jei šiuos krovinius leidžiama pakuoti mišriai; ar<br />
- kroviniais, kuri vežimas ADR nereglamentuojamas,<br />
jeigu jie tarpusavyje pavojingai nesveikauja.<br />
Neviršijant 6 kg vidinje taroje galima pakuoti 6.1.4.21 poskirsnyje nurodyt<br />
kombinuotj tar kartu su:<br />
- tos paios klass, bet turiniais skirtingus klasifikacijos kodus kroviniais ar<br />
kit klasi kroviniais, jei šiuos krovinius leidžiama pakuoti mišriai; ar<br />
- kroviniais, kuri vežimas ADR nereglamentuojamas,<br />
jeigu jie tarpusavyje pavojingai nesveikauja.<br />
Neviršijant 3 l talpos vidinje taroje galima pakuoti 6.1.4.21 poskirsnyje<br />
nurodyt kombinuotj tar kartu su:<br />
- tos paios klass, bet turiniais skirtingus klasifikacijos kodus kroviniais ar<br />
kit klasi kroviniais, jei šiuos krovinius leidžiama pakuoti mišriai; ar<br />
- kroviniais, kuri vežimas ADR nereglamentuojamas,<br />
jeigu jie tarpusavyje pavojingai nesveikauja.<br />
MP 16 Neviršijant 3 l talpos vidinje taroje ar pakuotje galima pakuoti 6.1.4.21<br />
poskirsnyje nurodyt kombinuotj tar kartu su:<br />
MP 17<br />
- tos paios klass, bet turiniais skirtingus klasifikacijos kodus kroviniais ar<br />
kit klasi kroviniais, jei šiuos krovinius leidžiama pakuoti mišriai; ar<br />
- kroviniais, kuri vežimas ADR nereglamentuojamas,<br />
jeigu jie tarpusavyje pavojingai nesveikauja.<br />
Neviršijant 0,5 l talpos vidinje taroje ir 1 l talpos pakuotje galima pakuoti <br />
6.1.4.21 poskirsnyje nurodyt kombinuotj tar kartu su:<br />
- kit klasi, išskyrus 7 klas, kroviniais, jeigu šiuos krovinius leidžiama<br />
pakuoti mišriai; ar<br />
- kroviniais, kuri vežimas ADR nereglamentuojamas,<br />
jeigu jie tarpusavyje pavojingai nesveikauja.<br />
MP 18 Neviršijant 0,5 kg vidinje taroje ir 1 kg pakuotje galima pakuoti 6.1.4.21<br />
poskirsnyje nurodyt kombinuotj tar kartu su:<br />
- kit klasi, išskyrus 7 klas, kroviniais, jeigu šiuos krovinius leidžiama<br />
pakuoti mišriai; ar<br />
176
- kroviniais, kuri vežimas ADR nereglamentuojamas,<br />
jeigu jie tarpusavyje pavojingai nesveikauja.<br />
MP 19 Neviršijant 5 l talpos vidinje taroje ar pakuotje galima pakuoti 6.1.4.21<br />
poskirsnyje nurodyt kombinuotj tar kartu su:<br />
MP 20<br />
MP 21<br />
MP 22<br />
- tos paios klass, bet turiniais skirtingus klasifikacijos kodus kroviniais ar<br />
kit klasi kroviniais, jei šiuos krovinius leidžiama pakuoti mišriai; ar<br />
- kroviniais, kuri vežimas ADR nereglamentuojamas,<br />
jeigu jie tarpusavyje pavojingai nesveikauja.<br />
Galima pakuoti kartu su medžiagomis, turiniomis t pat JT numer.<br />
Draudžiama pakuoti kartu su kit JT numer turiniomis 1 klass medžiagomis<br />
ir gaminiais, išskyrus atvejus, kai tai leidžiama pagal specialij nuostat<br />
MP 24.<br />
Draudžiama kartu pakuoti su kit klasi kroviniais ir kroviniais, kuri vežimas<br />
ADR nereglamentuojamas.<br />
Galima pakuoti kartu su gaminiais, turiniais t pat JT numer.<br />
Draudžiama pakuoti kartu su kit JT numer turiniais 1 klass gaminiais,<br />
išskyrus:<br />
a) j inicijavimo priemones, jeigu:<br />
i) prastomis vežimo slygomis šios priemons neprads veikti; arba<br />
ii) šios priemons turi bent du veiksmingus saugiklius, apsauganius<br />
gamin nuo sprogimo atsitiktinai suveikus inicijavimo priemonms;<br />
arba<br />
iii) jei šios priemons neturi dviej veiksming saugikli (pvz.,<br />
inicijavimo priemons priskirtos suderinamumo grupei B), kilms<br />
šalies 35 kompetentinga institucija mano, kad prastomis vežimo<br />
slygomis atsitiktinai suveikus sužadinimo priemonms gaminys<br />
nesprogs;<br />
b) gaminius, priskirtus suderinamumo grupms C, D ir E.<br />
Draudžiama pakuoti kartu su kit klasi kroviniais ar kroviniais, kuri vežimas<br />
ADR nereglamentuojamas.<br />
Kai kroviniai supakuoti kartu pagal ši specialij nuostat, btina vertinti<br />
galim pakuots klasifikavimo pasikeitim pagal 2.2.1.1 poskirsn. Dl<br />
krovini aprašymo važtos dokumente žr. 5.4.1.2.1 punkto b papunkt.<br />
Galima pakuoti kartu su gaminiais, turiniais t pat JT numer.<br />
Draudžiama pakuoti kartu su kit JT numer turiniais 1 klass gaminiais,<br />
išskyrus:<br />
a) ši gamini sužadinimo priemones, užtikrinus, kad prastomis vežimo<br />
slygomis šios priemons neprads veikti; arba<br />
b) gaminius, priskirtus C, D ir E suderinamumo grupms; arba<br />
c) kai tai numatyta specialiojoje nuostatoje MP 24.<br />
Draudžiama pakuoti kartu su kit klasi kroviniais ar kroviniais, kuri vežimas<br />
ADR nereglamentuojamas.<br />
3<br />
Jei kilms šalis nra ADR Susitarianioji Šalis, š patvirtinim turi atlikti pirmosios ADR<br />
Susitarianiosios Šalies, per kurios teritorij vežamas krovinys, kompetentinga institucija.<br />
177
MP 23<br />
MP 24<br />
Kai kroviniai supakuoti kartu pagal ši specialij nuostat, btina vertinti<br />
galim pakuots klasifikavimo pasikeitim pagal 2.2.1.1 poskirsn. Dl<br />
krovini aprašymo važtos dokumente žr. 5.4.1.2.1 punkto b papunkt.<br />
Galima pakuoti kartu su gaminiais, kuriems priskirtas tas pats JT numeris.<br />
Draudžiama pakuoti kartu su kit JT numer turiniais 1 klass gaminiais,<br />
išskyrus:<br />
a) ši gamini sužadinimo priemones, užtikrinus, kad prastomis vežimo<br />
slygomis šios priemons neprads veikti; arba<br />
b) kai tai numatyta specialiojoje nuostatoje MP 24.<br />
Draudžiama pakuoti su kit klasi kroviniais ir kroviniais, kuri vežimas ADR<br />
nereglamentuojamas.<br />
Kai kroviniai supakuoti kartu pagal ši specialij nuostat, btina vertinti<br />
galim pakuots klasifikavimo pasikeitim pagal 2.2.1.1 poskirsn. Dl krovini<br />
aprašymo važtos dokumente žr. 5.4.1.2.1 punkto b papunkt.<br />
Galima pakuoti su kroviniais, kuri JT numeriai nurodyti toliau pateiktoje<br />
lentelje, laikantis ši slyg:<br />
- jei lentelje nurodyta raid „A“, šiems JT numeriams priskirti kroviniai gali<br />
bti pakuojami vien pakuot be joki speciali mass apribojim;<br />
- jei lentelje nurodyta raid „B“, šiems JT numeriams priskirti kroviniai<br />
gali bti pakuojami vien pakuot taip, kad sprogstamosios medžiagos<br />
kiekis pakuotje neviršyt 50 kg.<br />
Kai kroviniai supakuoti kartu pagal ši specialij nuostat, btina vertinti<br />
galim pakuots klasifikavimo pasikeitim pagal 2.2.1.1 poskirsn. Dl krovini<br />
aprašymo važtos dokumente žr. 5.4.1.2.1 punkto b papunkt.<br />
178
JT Nr. 0012 0014 0027 0028 0044 0054 0160 0161 0186 0191 0194 0195 0197 0238 0240 0312 0333 0334 0335 0336 0337 0373 0405 0428 0429 0430 0431 0432 0505 0506 0507<br />
0012 A<br />
0014 A<br />
0027 B B B B<br />
0028 B B B B<br />
0044 B B B B<br />
0054 B B B B B B B B B B B B B B B B B B<br />
0160 B B B B<br />
0161 B B B B<br />
0186 B B B B B B B B B B B B B B B B B B<br />
0191 B B B B B B B B B B B B B B B B B B<br />
0194 B B B B B B B B B B B B B B B B B B<br />
0195 B B B B B B B B B B B B B B B B B B<br />
0197 B B B B B B B B B B B B B B B B B B<br />
0238 B B B B B B B B B B B B B B B B B B<br />
0240 B B B B B B B B B B B B B B B B B B<br />
0312 B B B B B B B B B B B B B B B B B B<br />
0333 A A A A<br />
0334 A A A A<br />
0335 A A A A<br />
0336 A A A A<br />
0337 A A A A<br />
0373 B B B B B B B B B B B B B B B B B B<br />
0405 B B B B B B B B B B B B B B B B B B<br />
0428 B B B B B B B B B B B B B B B B B B<br />
0429 B B B B B B B B B B B B B B B B B B<br />
0430 B B B B B B B B B B B B B B B B B B<br />
0431 B B B B B B B B B B B B B B B B B B<br />
0432 B B B B B B B B B B B B B B B B B B<br />
0505 B B B B B B B B B B B B B B B B B B<br />
0506 B B B B B B B B B B B B B B B B B B<br />
0507 B B B B B B B B B B B B B B B B B B<br />
179<br />
179
4.2 SKYRIUS<br />
KILNOJAMŲJŲ CISTERNŲ IR JT DAUGIAELEMENČIŲ DUJŲ KONTEINERIŲ (DDK)<br />
NAUDOJIMAS<br />
1 PASTABA. D÷l stacionariųjų cisternų (cisterninių transporto priemonių), nuimamųjų cisternų,<br />
konteinerinių cisternų ir cisternų-nuimamų k÷bulų, kurių korpusai pagaminti iš metalo,<br />
taip pat transporto priemonių baterijų ir daugiaelemenčių dujų konteinerių (DDK) žr.<br />
4.3 skyrių; d÷l cisternų iš pluoštu armuoto plastiko žr. 4.4 skyrių; d÷l vakuuminių atliekų<br />
cisternų žr. 4.5 skyrių.<br />
2 PASTABA. Kilnojamosios cisternos ir JT DDK, pažym÷ti pagal atitinkamas 6.7 skyriaus nuostatas,<br />
bet patvirtinti šalyje, kuri n÷ra ADR Susitariančioji Šalis, gali būti naudojami vežti pagal<br />
ADR.<br />
4.2.1 Bendrosios kilnojamųjų cisternų naudojimo 1 klas÷s ir 3–9 klasių kroviniams vežti<br />
nuostatos<br />
4.2.1.1 Šiame skirsnyje surašytos bendrosios kilnojamųjų cisternų naudojimo 1, 3, 4.1, 4.2, 4.3,<br />
5.1, 5.2, 6.1, 6.2, 7, 8 ir 9 klasių medžiagoms vežti nuostatos. Be šių bendrųjų nuostatų,<br />
kilnojamosios cisternos turi atitikti 6.7.2 skirsnio projektavimo, konstrukcijos, patikros ir<br />
bandymų reikalavimus. Kilnojamosiose cisternose medžiagos turi būti vežamos pagal<br />
atitinkamą 3.2 skyriaus A lentel÷s 10 stulpelyje nurodytą kilnojamosios cisternos<br />
instrukciją, aprašytą 4.2.5.2.6 punkte (T1-T23), taip pat pagal 3.2 skyriaus A lentel÷s<br />
11 stulpelyje kiekvienai medžiagai nurodytas specialiąsias nuostatas, aprašytas 4.2.5.3<br />
poskirsnyje.<br />
4.2.1.2 Vežant kilnojamosios cisternos turi būti pakankamai apsaugotos nuo korpuso ir<br />
eksploatavimo įrangos pažeidimo, galinčio atsirasti d÷l skersinio ar išilginio smūgio arba<br />
apsivertus. Jei korpusas ir eksploatavimo įranga sukonstruoti taip, kad atlaikytų d÷l<br />
smūgio ar verčiantis susidarančias apkrovas, tai tokia apsauga nebūtina. Tokios apsaugos<br />
pavyzdžiai pateikiami 6.7.2.17.5 punkte.<br />
4.2.1.3 Kai kurios medžiagos yra chemiškai nestabilios. Jas galima vežti tik tuo atveju, jei imtasi<br />
reikiamų priemonių, siekiant išvengti jų pavojingo skilimo, virsmo ar polimerizacijos<br />
vežant. Tam iš dalies reikia užtikrinti, kad korpusuose nebūtų jokių medžiagų, galinčių<br />
suaktyvinti tokias reakcijas.<br />
4.2.1.4 Vežant išoriniame korpuso paviršiuje, išskyrus angas ir jų uždarymo įtaisus, arba šilumos<br />
izoliacijos paviršiuje temperatūra neturi viršyti 70 °C. Jei būtina, korpusas turi būti su<br />
šilumos izoliacija.<br />
4.2.1.5 Tuščios neišvalytos ir nedegazuotos kilnojamosios cisternos turi atitikti tuos pačius<br />
reikalavimus kaip ir kilnojamosios cisternos, pripildytos prieš tai vežtos medžiagos.<br />
4.2.1.6 Medžiagos neturi būti vežamos toje pačioje ar gretimose korpusų sekcijose, jei jos gali<br />
viena su kita pavojingai reaguoti (sąvoką ,,pavojinga reakcija“ žr. 1.2.1 skirsnyje).<br />
4.2.1.7 Kompetentingos institucijos arba jos įgaliotos organizacijos išduotus konstrukcijos<br />
patvirtinimo sertifikatą, bandymų protokolą ir sertifikatą, kuriame nurodyti pirmin÷s<br />
patikros ir kiekvienos kilnojamosios cisternos bandymų rezultatai, turi tur÷ti ta institucija<br />
ar organizacija ir savininkas. Savininkai turi geb÷ti pateikti šiuos dokumentus bet kokios<br />
kompetentingos institucijos reikalavimu.<br />
4.2.1.8 Jei vežamos (-ų) medžiagos (-ų) pavadinimas (-mai) nenurodytas (-i) 6.7.2.20.2 punkte<br />
aprašytoje metalin÷je lentel÷je, tai, kompetentingos institucijos ar jos įgaliotos<br />
organizacijos reikalavimu atitinkamai siunt÷jas, gav÷jas ar kitas vežimo dalyvis turi<br />
nedelsiant pateikti 6.7.2.18.1 punkte nurodyto sertifikato kopiją.<br />
4.2.1.9 Pripildymo lygis<br />
180
4.2.1.9.1 Prieš pripildydamas cisterną siunt÷jas turi užtikrinti, kad būtų naudojama tinkama<br />
kilnojamoji cisterna ir kad ji nebūtų pripildoma medžiagų, kurios liesdamosi su<br />
medžiagomis, iš kurių pagamintas korpusas, tarpikliai, eksploatavimo įranga, apsaugin÷<br />
danga, gal÷tų pavojingai reaguoti sudarydamos pavojingus produktus arba gerokai<br />
sumažinti šių medžiagų atsparumą. Gali prireikti, kad siunt÷jas kartu su kompetentinga<br />
institucija kreiptųsi į medžiagos gamintoją informacijos d÷l šios medžiagos<br />
suderinamumo su kilnojamosios cisternos konstrukcin÷mis medžiagomis.<br />
4.2.1.9.1.1 Kilnojamosios cisternos neturi būti pripildomos daugiau, nei nurodyta 4.2.1.9.2–<br />
4.2.1.9.6 punktuose. 4.2.1.9.2, 4.2.1.9.3 ar 4.2.1.9.5.1 punktų nuostatų taikymas tam<br />
tikroms medžiagoms nurodytas atitinkamose kilnojamosios cisternos instrukcijoje ar<br />
specialiosiose nuostatose, aprašytose 4.2.4.2.6 punkte ar 4.2.4.3 poskirsnyje ir<br />
3.2 skyriaus A lentel÷s 10 ar 11 stulpeliuose.<br />
4.2.1.9.2 Didžiausias pripildymo lygis (%) bendruoju atveju apskaičiuojamas pagal formulę:<br />
Pripildymo<br />
97<br />
lygis =<br />
1+ α(t r<br />
4.2.1.9.3 Didžiausias pripildymo lygis (%) 6.1 ir 8 klasių skysčiams, priskirtiems I ir <strong>II</strong> pakavimo<br />
grup÷ms, taip pat skysčiams, kurių absoliutus garų sl÷gis 65 °C temperatūroje didesnis<br />
kaip 175 kPa (1,75 barai), apskaičiuojamas pagal formulę:<br />
Pripildymo<br />
95<br />
lygis =<br />
1+ α(t r<br />
4.2.1.9.4 Šiose formul÷se α reiškia skysčio tūrio pl÷timosi intervale tarp vidutin÷s skysčio<br />
temperatūros pripildant (t f ) ir didžiausios vidutin÷s tūrin÷s skysčio temperatūros vežant<br />
(t r ) (abu dydžiai nurodomi °C) koeficientą. Aplinkos temperatūroje vežamiems skysčiams<br />
šį koeficientą galima apskaičiuoti pagal formulę:<br />
α = d - d<br />
35d<br />
15 50<br />
50<br />
- t<br />
f<br />
- t<br />
f<br />
čia d 15 ir d 50 – skysčio tankis atitinkamai 15 °C ir 50 °C temperatūroje.<br />
4.2.1.9.4.1 Didžiausia vidutin÷ tūrin÷ skysčio temperatūra (t r ) laikoma lygia 50 °C, išskyrus vežimą<br />
nuosaikaus klimato ar ekstremaliomis klimatin÷mis sąlygomis, kai atitinkamos<br />
kompetentingos institucijos gali leisti, atsižvelgiant į konkretų atvejį, žemesnę ar<br />
aukštesnę temperatūrą.<br />
4.2.1.9.5 4.2.1.9.2–4.2.1.9.4.1 punktų nuostatos netaikomos kilnojamosioms cisternoms su<br />
medžiagomis, kurių temperatūra vežant palaikoma (pvz., šildymo įrenginiu) aukštesn÷<br />
kaip 50 °C. Jei kilnojamojoje cisternoje įrengtas šildymo įtaisas, turi būti naudojamas<br />
termoreguliatorius, kad būtų užtikrinta, jog bet kuriuo vežimo momentu didžiausias<br />
pripildymo lygis neviršytų 95 % talpos.<br />
4.2.1.9.5.1 Kietų medžiagų, vežamų aukštesn÷je nei jų lydymosi temperatūroje, ir aukštesn÷s<br />
temperatūros skysčių didžiausias pripildymo lygis (%) turi būti nusta<strong>tomas</strong> pagal šią<br />
formulę:<br />
d<br />
Pripildymo lygis = 95 r<br />
d<br />
f<br />
čia d f ir d r – skysčio tankis atitinkamai esant vidutinei skysčio temperatūrai pripildant ir<br />
didžiausiai vidutinei tūrinei temperatūrai vežant.<br />
4.2.1.9.6 Kilnojamosios cisternos neturi būti naudojamos vežti, jei:<br />
)<br />
)<br />
181
a) pripildymo skysčių, kurių klampa 20 °C temperatūroje arba vežant aukščiausioje<br />
medžiagos temperatūroje, skysčiui įkaitus, mažesn÷ kaip 2680 mm 2 /s, lygis<br />
didesnis kaip 20 %, bet mažesnis kaip 80 %, išskyrus atvejus, kai kilnojamųjų<br />
cisternų korpusai pertvaroms arba bangavimo slopintuvai suskirstyti į sekcijas,<br />
kurių talpa ne didesn÷ kaip 7500 l;<br />
b) išorinis korpuso paviršius ar eksploatavimo įranga užteršti anksčiau vežtomis<br />
medžiagomis;<br />
c) nesandarumas ar pažeidimai tokie, kad tai gali tur÷ti įtakos kilnojamosios<br />
cisternos ar jos k÷limo arba tvirtinimo įtaisų vientisumui;<br />
d) eksploatavimo įranga nepatikrinta ir pripažinta, kad jos būkl÷ netinkama.<br />
4.2.1.9.7 Pakraunant kilnojamąsias cisternas, jų šakinių griebtuvų angos turi būti uždarytos. Ši<br />
nuostata netaikoma kilnojamosioms cisternoms, kurioms pagal 6.7.2.17.4 punkto<br />
nuostatas tokie angų uždarymo įtaisai nebūtini.<br />
4.2.1.10 Papildomos 3 klas÷s medžiagų vežimo kilnojamosiose cisternose nuostatos<br />
4.2.1.10.1 Visos kilnojamosios cisternos, skirtos liepsniesiems skysčiams vežti, turi būti uždaromos<br />
ir su apsauginiais įtaisais pagal 6.7.2.8–6.7.2.15 poskirsnio reikalavimus.<br />
4.2.1.10.1.1 Kilnojamosiose cisternose, skirtose vežti tik sausumos keliais, gali būti naudojamos<br />
atviros ventiliacijos sistemos, jei tai leidžiama pagal 4.3 skyriaus nuostatas.<br />
4.2.1.11 Papildomos4.1, 4.2 ar 4.3 klasių medžiagų (išskyrus autoreaktingas 4.1 klas÷s<br />
medžiagas) vežimo kilnojamosiose cisternose nuostatos<br />
(Rezervuota)<br />
PASTABA. D÷l autoreaktingų 4.1 klas÷s medžiagų žr. 4.2.1.13.1 punktą.<br />
4.2.1.12 Papildomos 5.1 klas÷s medžiagų vežimo kilnojamosiose cisternose nuostatos<br />
(Rezervuota)<br />
4.2.1.13 Papildomos5.2 klas÷s medžiagų ir autoreaktingų 4.1 klas÷s medžiagų vežimo<br />
kilnojamosiose cisternose nuostatos<br />
4.2.1.13.1 Kiekviena medžiaga turi būti išbandyta ir kilm÷s šalies kompetentingai institucijai turi<br />
būti perduotas protokolas patvirtinti. Atitinkamas pranešimas turi būti perduotas gav÷jo<br />
šalies kompetentingai institucijai. Pranešime turi būti nurodyta atitinkama informacija<br />
apie vežimą bei prid÷tas bandymų rezultatų protokolas. Atliekami bandymai turi apimti<br />
bandymus, kurie privalomi:<br />
a) patvirtinti visų medžiagų, įprastai vežant besiliečiančių su medžiaga, suderinamumą;<br />
b) pateikti duomenis, leidžiančius projektuoti sl÷gio mažinimo įtaisus ir avarinius<br />
apsauginius įtaisus, įvertinti kilnojamosios cisternos techninius duomenis.<br />
Protokole turi būti tiksliai nurodytos papildomos priemon÷s, būtinos siekiant užtikrinti<br />
saugų medžiagos vežimą.<br />
4.2.1.13.2 Toliau pateikiamos nuostatos taikomos kilnojamosioms cisternoms, skirtoms vežti F tipo<br />
organinius peroksidus arba F tipo autoreaktingas medžiagas, kurių savaime greit÷jančio<br />
skilimo temperatūra (SGST) 55 °C ar aukštesn÷. Tais atvejais, kai šios nuostatos<br />
prieštarauja 6.7.2 skirsnio nuostatoms, pirmenyb÷ teikiama šioms. Būtina įvertinti tokius<br />
avarinius atvejus kaip savaime greit÷jantis medžiagos skilimas ir ap÷musi liepsna,<br />
aprašytus 4.2.1.13.8 punkte.<br />
4.2.1.13.3 Papildomas organinių peroksidų arba autoreaktingų medžiagų, kurių SGST žemesn÷ kaip<br />
55 °C, vežimo kilnojamosiose cisternose nuostatas turi nustatyti kilm÷s šalies<br />
kompetentinga institucija. Atitinkamas pranešimas turi būti perduotas gav÷jo šalies<br />
kompetentingai institucijai.<br />
4.2.1.13.4 Kilnojamoji cisterna turi būti suprojektuota taip, kad atlaikytų ne mažesnį kaip 0,4 MPa<br />
(4 barai) bandymo sl÷gį.<br />
182
4.2.1.13.5 Kilnojamosiose cisternose turi būti temperatūros davikliai.<br />
4.2.1.13.6 Kilnojamosiose cisternose turi būti įrengti sl÷gio mažinimo įtaisai ir avariniai apsauginiai<br />
įtaisai. Taip pat gali būti naudojami vakuuminiai apsauginiai įtaisai. Sl÷gio mažinimo<br />
įtaisai turi suveikti susidarius sl÷giams, nustatytiems įvertinus medžiagos savybes ir<br />
kilnojamosios cisternos techninius duomenis. Korpuse neturi būti lydžių elementų.<br />
4.2.1.13.7 Sl÷gio mažinimo įtaisus turi sudaryti spyruokliniai vožtuvai, įrengti taip, kad būtų<br />
išvengta didel÷s skilimo produktų ir garų, susidarančių 50 °C temperatūroje, sankaupos<br />
kilnojamojoje cisternoje. Apsauginių vožtuvų pralaidumo geba ir suveikimo sl÷gis turi<br />
būti nustatomi vadovaujantis 4.2.1.13.1 punkte numatytų bandymų rezultatais. Tačiau<br />
suveikimo sl÷gis jokiu būdu neturi būti toks, kad apsivertus kilnojamajai cisternai skystis<br />
tek÷tų pro jos vožtuvą (-us).<br />
4.2.1.13.8 Avariniai apsauginiai įtaisai gali būti spyruoklinio tipo ar trūkiojo tipo arba abiejų<br />
derinys, suprojektuoti taip, kad pašalintų visus skilimo produktus ir garus, išsiskiriančius<br />
ne mažiau kaip per vieną valandą, kai kilnojamoji cisterna yra visiškai apimta ugnies,<br />
kaip apskaičiuota pagal formulę:<br />
q = 70961 × F × A 0.82<br />
čia:<br />
q = šilumos absorbcija [W],<br />
A = sudr÷kintas paviršius [m 2 ],<br />
F = šilumos izoliacijos koeficientas,<br />
= 1 korpusams be šilumos izoliacijos; ar<br />
U ( 923 −T<br />
)<br />
F = korpusams su šilumos izoliacija<br />
47032<br />
čia:<br />
K = šilumos izoliacijos sluoksnio lyginamasis šiluminis laidumas [W⋅m -1 ⋅K -1 ]<br />
L = šilumos izoliacijos sluoksnio storis [m]<br />
U = K/L = šilumos izoliacijos šiluminio laidumo koeficientas [W⋅m -2 ⋅K -1 ]<br />
T = medžiagos temperatūra mažinant sl÷gį [K]<br />
Avarinio (-ių) apsauginio (-ių) įtaiso (-ų) suveikimo sl÷gis neturi viršyti 4.2.1.13.7 punkte<br />
nurodytų dydžių ir nusta<strong>tomas</strong> vadovaujantis 4.2.1.13.1 punkte nurodytų bandymų<br />
rezultatais. Avarinių apsauginių įtaisų parametrai turi būti tokie, kad didžiausias sl÷gis<br />
kilnojamojoje cisternoje niekada neviršytų jos bandymo sl÷gio.<br />
PASTABA. Metodo, kuriuo nustatomi avarinių apsauginių įtaisų parametrai, pavyzdys<br />
aprašytas Bandymų ir kriterijų vadovo 5 priede.<br />
4.2.1.13.9 Izoterminių kilnojamųjų cisternų avarinio (-ų) apsauginio (-ų) įtaiso (-ų) pralaidumo geba<br />
ir suveikimas turi būti nustatomi darant prielaidą, kad pažeistas 1 % šilumos izoliacijos<br />
ploto.<br />
4.2.1.13.10 Vakuuminiai apsauginiai įtaisai ir spyruokliniai vožtuvai turi būti su liepsnos<br />
slopintuvais. Tam būtina įvertinti apsauginio vožtuvo pralaidumo gebos sumaž÷jimą d÷l<br />
ugnies slopintuvo.<br />
4.2.1.13.11 Tokia eksploatavimo įranga kaip vožtuvai ir išorinis atvamzdis turi būti išd÷styti taip, kad<br />
užpildžius kilnojamąją cisterną juose neliktų medžiagos.<br />
4.2.1.13.12 Kilnojamosios cisternos gali būti arba su šilumos izoliacija, arba tur÷ti apsauginį saul÷s<br />
ekraną. Jei kilnojamojoje cisternoje esančios medžiagos SGST lygi 55 °C ar žemesn÷<br />
arba jei kilnojamoji cisterna pagaminta iš aliuminio, tai kilnojamoji cisterna turi būti su<br />
šilumos izoliacija. Išorinis paviršius turi būti padengtas balta medžiaga ar šviesiu metalu.<br />
4.2.1.13.13 Kilnojamosios cisternos pripildymo lygis 15 ºC temperatūroje neturi viršyti 90 % jos<br />
talpos.<br />
4.2.1.13.14 Pagal 6.7.2.20.2 punktą būtiname žymenyje turi būti nurodomas JT numeris ir techninis<br />
pavadinimas bei patvirtinta atitinkamos medžiagos koncentracija.<br />
183
4.2.1.13.15 Kilnojamosiose cisternose gali būti vežami organiniai peroksidai ir autoreaktingos<br />
medžiagos, konkrečiai išvardyti 4.2.5.2.6 punkte pateiktos kilnojamosios cisternos<br />
instrukcijoje T23.<br />
4.2.1.14 Papildomos 6.1 klas÷s medžiagų vežimo kilnojamosiose cisternose nuostatos<br />
(Rezervuota)<br />
4.2.1.15 Papildomos6.2 klas÷s medžiagų vežimo kilnojamosiose cisternose nuostatos<br />
(Rezervuota)<br />
4.2.1.16 Papildomos 7 klas÷s medžiagų vežimo kilnojamosiose cisternose nuostatos<br />
4.2.1.16.1 Radioaktyviosioms medžiagoms vežti skirtos kilnojamosios cisternos neturi būti<br />
naudojamos kitoms medžiagoms vežti.<br />
4.2.1.16.2 Kilnojamųjų cisternų pripildymo lygis neturi viršyti 90 % jų talpos arba, kaip alternatyva,<br />
bet kurio kito kompetentingos institucijos nustatyto dydžio.<br />
4.2.1.17 Papildomos 8 klas÷s medžiagų vežimo kilnojamosiose cisternose nuostatos<br />
4.2.1.17.1 8 klas÷s medžiagoms vežti naudojamų kilnojamųjų cisternų sl÷gio mažinimo įtaisai turi<br />
būti tikrinami ne rečiau kaip kartą per metus.<br />
4.2.1.18 Papildomo9 klas÷s medžiagų vežimo kilnojamosiose cisternose nuostatos<br />
(Rezervuota)<br />
4.2.1.19 Papildomos kietųjų medžiagų, vežamų aukštesn÷je nei jų lydymosi temperatūra, vežimo<br />
nuostatos<br />
4.2.1.19.1 Kietos medžiagos, vežamos arba pateikiamos vežti aukštesn÷je nei jų lydymosi<br />
temperatūra, kurioms 3.2 skyriaus A lentel÷s 10 stulpelyje nepriskirta kilnojamųjų<br />
cisternų instrukcija arba kurioms priskirta kilnojamųjų cisternų instrukcija netaikoma<br />
vežti aukštesn÷je nei jų lydymosi temperatūroje, gali būti vežamos kilnojamosiose<br />
cisternose, jei šios kietosios medžiagos, priskirtos 4.1, 4.2, 4.3, 5.1, 6.1, 8 ar 9 klasei ir<br />
nekelia papildomo pavojaus, išskyrus 6.1 ar 8 klasių, ir priskiriamos <strong>II</strong> arba <strong>II</strong>I pakavimo<br />
grupei.<br />
4.2.1.19.2 Jei 3.2 skyriaus A lentel÷je nenurodyta kitaip, kilnojamosios cisternos, skirtos kietoms<br />
medžiagoms vežti aukštesn÷je temperatūroje nei jų lydymosi temperatūra, turi atitikti<br />
kilnojamosios cisternos instrukcijos T4 (<strong>II</strong>I pakavimo grup÷s kietoms medžiagoms) arba<br />
T7 (<strong>II</strong> pakavimo grup÷s kietoms medžiagoms) nuostatas. Tokio pat ar didesnio saugos<br />
lygio kilnojamoji cisterna gali būti pasirenkama pagal 4.2.5.2.5 punktą. Didžiausias<br />
pripildymo lygis (%) turi būti nusta<strong>tomas</strong> pagal 4.2.1.9.5 punktą (ТР3).<br />
4.2.2 Bendrosios kilnojamųjų cisternų, skirtų neatšaldytoms suskystintoms dujoms vežti,<br />
nuostatos<br />
4.2.2.1 Šiame skirsnyje pateikiamos bendrosios kilnojamųjų cisternų, skirtų neatšaldytoms<br />
suskystintoms dujoms vežti, nuostatos.<br />
4.2.2.2 Kilnojamosios cisternos turi atitikti 6.7.3 skirsnio projektavimo, konstrukcijos, patikros ir<br />
bandymų reikalavimus. Neatšaldytos suskystintos dujos turi būti vežamos kilnojamosiose<br />
cisternose pagal kilnojamųjų cisternų instrukciją T50, aprašytą 4.2.5.2.6 punkte, ir<br />
specialiąsias kilnojamųjų cisternų, skirtų tam tikroms neatšaldytoms suskystintoms<br />
dujoms vežti, nuostatas, nurodytas 3.2 skyriaus A lentel÷s 11 stulpelyje ir pateiktas<br />
4.2.5.3 poskirsnyje.<br />
4.2.2.3 Vežant kilnojamosios cisternos turi būti pakankamai apsaugotos nuo korpuso ir<br />
eksploatavimo įrangos pažeidimo d÷l skersinio ar išilginio smūgio arba apsivertus. Jei<br />
korpusas ir eksploatavimo įranga sukonstruoti taip, kad atlaikytų smūgio ar vertimosi<br />
apkrovas, tai tokia apsauga nebūtina. Tokios apsaugos pavyzdžiai nurodyti 6.7.3.13.5<br />
punkte.<br />
184
4.2.2.4 Kai kurios neatšaldytos suskystintos dujos yra chemiškai nestabilios. Jas galima vežti tik<br />
tuo atveju, jei imtasi reikiamų priemonių, siekiant išvengti jų pavojingo skilimo, virsmo<br />
ar polimerizacijos vežant. Tam iš dalies reikia užtikrinti, kad korpusuose nebūtų jokių<br />
neatšaldytų suskystintų dujų likučių, galinčių aktyvinti tokias reakcijas.<br />
4.2.2.5 Jei 6.7.3.16.2 punkte aprašytoje metalin÷je lentel÷je nenurodytas vežamų dujų<br />
pavadinimas (-ai), tai, kompetentingos institucijos ar jos įgaliotos organizacijos<br />
reikalavimu, atitinkamais atvejais siunt÷jas, gav÷jas ar kitas vežimo dalyvis nedelsiant<br />
turi pateikti 6.7.3.14.1 punkte nurodyto sertifikato kopiją.<br />
4.2.2.6 Tuščios neišvalytos ir nedegazuotos kilnojamosios cisternos turi atitikti tuos pačius<br />
reikalavimus kaip ir kilnojamosios cisternos, pripildytos prieš tai vežtomis neatšaldytomis<br />
suskystintomis dujomis.<br />
4.2.2.7 Pripildymas<br />
4.2.2.7.1 Prieš pripildydamas cisterną siunt÷jas turi įsitikinti, kad kilnojamojoje cisternoje galima<br />
vežti šias neatšaldytas suskystintas dujas, ir užtikrinti, kad ji nebūtų pripildoma<br />
neatšaldytų suskystintų dujų, kurios liesdamosi su medžiagomis, iš kurių pagamintas<br />
korpusas, tarpikliai, eksploatavimo įranga ir bet kokia apsaugin÷ danga, gal÷tų pavojingai<br />
reaguoti sudarydamos pavojingus produktus arba gerokai sumažinti šių medžiagų<br />
atsparumą. Pripildant neatšaldytų suskystintų dujų temperatūra turi neviršyti apskaičiuotų<br />
temperatūrų intervalo.<br />
4.2.2.7.2 Didžiausia neatšaldytų suskystintų dujų mas÷ kiekvienam korpuso talpos litrui (kg/l)<br />
neturi viršyti neatšaldytų suskystintų dujų tankio 50 °C temperatūroje, padauginto iš 0,95.<br />
Be to, esant 60 °C temperatūrai, korpusas neturi būti visiškai pripildytas skysčio.<br />
4.2.2.7.3 Kilnojamosios cisternos neturi būti pripildomos daugiau negu didžiausia leistina jų bruto<br />
mas÷ ir didžiausia leistina krovinio mas÷, nurodyta kiekvienoms vežamoms dujoms.<br />
4.2.2.8 Kilnojamosios cisternos neturi būti naudojamos vežti, jei:<br />
a) nevisiškai pripildžius teliuškavimas kilnojamojoje cisternoje gali sukelti<br />
neleistinas hidraulines apkrovas;<br />
b) jos nesandarios;<br />
c) pažeistos taip, kad tai gali neigiamai paveikti cisterną ar jos pak÷limo arba<br />
tvirtinimo įtaisus; ir<br />
d) eksploatavimo įranga nepatikrinta ir neįsitikinta, kad jos būkl÷ tinkama.<br />
4.2.2.9 Pakraunant kilnojamąsias cisternas, jų autokrautuvo šakinio griebtuvo angos turi būti<br />
uždarytos. Ši nuostata netaikoma kilnojamosioms cisternoms, kurioms pagal<br />
6.7.3.13.4 punkto nuostatas tokie angų uždarymo įtaisai nebūtini.<br />
4.2.3 Bendrosios kilnojamųjų cisternų, skirtų atšaldytoms suskystintoms dujoms vežti,<br />
nuostatos<br />
4.2.3.1 Šiame skirsnyje pateikiamos bendrosios kilnojamųjų cisternų, skirtų atšaldytoms<br />
suskystintoms dujoms vežti, nuostatos.<br />
4.2.3.2 Kilnojamosios cisternos turi atitikti 6.7.4 skirsnio projektavimo, konstrukcijos, patikros ir<br />
bandymų reikalavimus. Atšaldytos suskystintos dujos turi būti vežamos kilnojamosiose<br />
cisternose pagal kilnojamųjų cisternų instrukciją T75, aprašytą 4.2.5.2.6 punkte, ir<br />
kilnojamųjų cisternų specialiąsias nuostatas, nurodytas 3.2 skyriaus A lentel÷s<br />
11 stulpelyje, pateiktas ir 4.2.5.3 poskirsnyje.<br />
4.2.3.3 Vežant kilnojamosios cisternos turi būti pakankamai apsaugotos nuo korpuso ir<br />
eksploatavimo įrangos pažeidimo d÷l skersinio ar išilginio smūgio arba apsivertus. Jei<br />
korpusas ir eksploatavimo įranga sukonstruoti taip, kad atlaikytų smūgio ar vertimosi<br />
apkrovas, tai tokia apsauga nebūtina. Tokios apsaugos pavyzdžiai nurodyti 6.7.4.12.5<br />
punkte.<br />
185
4.2.3.4 Jei 6.7.4.15.2 punkte aprašytoje metalin÷je lentel÷je nenurodytas vežamų dujų<br />
pavadinimas (-ai), tai, kompetentingos institucijos ar jos įgaliotos organizacijos<br />
reikalavimu, atitinkamais atvejais siunt÷jas, gav÷jas ar kitas vežimo dalyvis nedelsiant<br />
turi pateikti 6.7.4.13.1 punkte nurodyto sertifikato kopiją<br />
4.2.3.5 Tuščios neišvalytos ir nedegazuotos kilnojamosios cisternos turi atitikti tuos pačius<br />
reikalavimus kaip ir kilnojamosios cisternos, pripildytos prieš tai vežtos medžiagos.<br />
4.2.3.6 Pripildymas<br />
4.2.3.6.1 Prieš pripildydamas siunt÷jas turi įsitikinti, kad kilnojamojoje cisternoje galima vežti šias<br />
atšaldytas suskystintas dujas, ir užtikrinti, kad ji nebūtų pripildoma atšaldytų suskystintų<br />
dujų, kurios liesdamosi su medžiagomis, iš kurių pagamintas korpusas, tarpikliai,<br />
eksploatavimo įranga ir bet kokia apsaugine danga, gal÷tų pavojingai reaguoti<br />
sudarydamos pavojingus produktus arba gerokai sumažinti šių medžiagų atsparumą.<br />
Pripildant atšaldytų suskystintų dujų temperatūra turi neviršyti apskaičiuotų temperatūrų<br />
intervalo.<br />
4.2.3.6.2 Nustatant pirminį cisternos pripildymo lygį turi būti įvertinta medžiagos išbuvimo joje<br />
trukm÷ pagal planuojamą vežimo trukmę, įskaitant galimus uždelsimus. Pirminis korpuso<br />
pripildymo lygis, išskyrus 4.2.3.6.3 ir 4.2.3.6.4 punktuose numatytus atvejus, turi būti<br />
toks, kad pakilus turinio, išskyrus helį, temperatūrai iki lygio, kurioje garų sl÷gis lygus<br />
didžiausiam leistinam darbiniam sl÷giui (DLDS), tūris, kurį užima skystis, neviršytų<br />
98 %.<br />
4.2.3.6.3 Korpusai, skirti heliui vežti, gali būti pripildomi iki sl÷gio mažinimo įtaiso išleidimo<br />
angos lygio, bet ne aukščiau šio lygio.<br />
4.2.3.6.4 Jei planuojama vežimo trukm÷ gerokai trumpesn÷ už išbuvimo trukmę, kompetentingos<br />
institucijos patvirtinimu didesnis pirminis pripildymo lygis yra leistinas.<br />
4.2.3.7 Faktin÷ išbuvimo trukm÷<br />
4.2.3.7.1 Faktin÷ išbuvimo trukm÷ apskaičiuojama kiekvienam reisui pagal kompetentingos<br />
institucijos patvirtintą procedūrą, įvertinant šiuos duomenis:<br />
a) kontrolinę išbuvimo trukmę vežant atšaldytas suskystintas dujas<br />
(žr. 6.7.4.2.8.1 papunktį) (kaip nurodyta 6.7.4.15.1 punkte pateikiamoje<br />
lentel÷je);<br />
b) faktinį pripildymo tankį;<br />
c) faktinį pripildymo sl÷gį;<br />
d) mažiausią sl÷gio apribojimo įtaiso(-ų) suveikimo sl÷gį.<br />
4.2.3.7.2 Faktin÷ išbuvimo trukm÷ turi būti nurodoma arba ant pačios kilnojamosios cisternos, arba<br />
ant jos tvirtai pritvirtintoje metalin÷je lentel÷je pagal 6.7.4.15.2 punktą.<br />
4.2.3.8 Kilnojamosios cisternos neturi būti naudojamos vežti, jei:<br />
a) nevisiškai pripildžius teliuškavimas cisternos viduje gali sukelti neleistinas<br />
hidraulines apkrovas;<br />
b) jos nesandarios;<br />
c) pažeistos taip, kad tai gali tur÷ti įtakos cisternos ar jos k÷limo arba tvirtinimo<br />
įtaisų vientisumui;<br />
d) eksploatavimo įranga nepatikrinta ir neįsitikinta, kad jos būkl÷ tinkama;<br />
e) faktin÷ vežamoms atšaldytoms suskystintoms dujoms nenustatyta išbuvimo<br />
trukm÷ pagal 4.2.3.7 poskirsnį ir kilnojamoji cisterna nepažym÷ta<br />
pagal 6.7.4.15.2 punktą; ir<br />
f) vežimo trukm÷, įskaitant galimus uždelsimus, viršija faktinę išbuvimo trukmę.<br />
186
4.2.3.9 Pakraunant kilnojamąsias cisternas, jų autokrautuvo šakinio griebtuvo angos turi būti<br />
uždarytos. Ši nuostata netaikoma kilnojamosioms cisternoms, kurioms pagal<br />
6.7.4.12.4 punkto nuostatas tokie angų uždarymo įtaisai nebūtini.<br />
4.2.4 Bendrosios JT daugiaelemenčių dujų konteinerių (DDK) naudojimo nuostatos<br />
4.2.4.1 Šiame skirsnyje aprašomos daugiaelemenčių dujų konteinerių (DDK), aprašytų 6.7.5<br />
skirsnyje, skirtų neatšaldytoms dujoms vežti, bendrosios nuostatos.<br />
4.2.4.2. DDK turi atitikti 6.7.5 skirsnyje nurodytus projektavimo, konstrukcijos, patikros ir<br />
bandymo reikalavimus. DDK elementai turi būti periodiškai tikrinami pagal pakavimo<br />
instrukcijos P200, nurodytos 4.1.4.1 poskirsnyje, ir 6.2.1.6 poskirsnio nuostatas.<br />
4.2.4.3 Vežant DDK turi būti apsaugoti nuo elementų ir eksploatavimo įrangos pažeidimo d÷l<br />
skersinio ar išilginio smūgio ir apsivertus. Jei elementai ir eksploatavimo įranga<br />
sukonstruoti taip, kad atlaikytų d÷l smūgio arba apsivertus susidarančias apkrovas, tai<br />
tokia apsauga nebūtina. Tokios apsaugos pavyzdžiai pateikti 6.7.5.10.4 punkte.<br />
4.2.4.4. Periodinių DDK bandymų ir patikros reikalavimai nurodyti 6.7.5.12 poskirsnyje. DDK<br />
arba jų elementai neturi būti pakraunami ar pripildomi pasibaigus jų periodin÷s patikros<br />
terminui, tačiau šiam terminui pasibaigus jie gali būti vežami.<br />
4.2.4.5 Pripildymas<br />
4.2.4.5.1 Prieš pripildant DDK turi būti patikrintas siekiant įsitikinti, jog jis tinkamas nurodytoms<br />
dujoms vežti ir atitinka taikomas ADR nuostatas.<br />
4.2.4.5.2 DDK elementai turi būti pripildomi atsižvelgiant į 4.1.4.1 poskirsnyje pateikiamoje<br />
pakavimo instrukcijoje P200 konkrečioms dujoms, kurios bus pildomos į kiekvieną<br />
elementą, nurodytą darbinį sl÷gį, pripildymo lygį ir pripildymo nuostatas. Jokiu būdu<br />
DDK arba elementų grup÷ negali būti pildomi kaip vienas vienetas viršijant kiekvieno<br />
atskiro elemento mažiausią darbinį sl÷gį.<br />
4.2.4.5.3 DDK neturi būti pripildomas viršijant didžiausią leistiną bruto masę.<br />
4.2.4.5.4 Pripildžius izoliuojantieji vožtuvai turi būti uždaryti ir išlikti tokioje pad÷tyje vežant.<br />
Toksiškos dujos (T, TF, TC, TO, TFC ir TOC grupių dujos) turi būti vežamos tik<br />
tokiuose DDK, kurių kiekviename elemente sumontuotas izoliuojantis vožtuvas.<br />
4.2.4.5.5 Pripildymo anga (angos) turi būti uždaryta (uždarytos) gaubtais arba sklend÷mis.<br />
Pripildžius uždarymo įtaisų ir įrangos sandarumą turi patikrinti asmuo, atsakingas už<br />
pripildymą.<br />
4.2.4.5.6 DDK neturi būti pateikiami pripildyti, jei:<br />
a) yra pažeisti taip, kad tai gali tur÷ti įtakos sl÷ginių indų arba jų konstrukcin÷s ar<br />
eksploatavimo įrangos vientisumui;<br />
b) sl÷giniai indai arba jų konstrukcin÷ ar eksploatavimo įranga nepatikrinta ir<br />
neįsitikinta, kad jų būkl÷ tinkama; ir<br />
c) sertifikavimo, pakartotinių bandymų ir pripildymo žymos neaiškios.<br />
4.2.4.6 Pripildyti DDK neturi būti pateikiami vežti, jei:<br />
a) jie nesandarūs;<br />
b) yra pažeisti taip, kad tai gali tur÷ti įtakos sl÷ginių indų arba jų konstrukcin÷s ar<br />
eksploatavimo įrangos vientisumui;<br />
c) sl÷giniai indai arba jų konstrukcin÷ ar eksploatavimo įranga nepatikrinta ir<br />
neįsitikinta, kad jų būkl÷ tinkama; ir<br />
d) sertifikavimo, pakartotinių bandymų ir pildymo žymos neaiškios.<br />
4.2.4.7 Neišvalyti ir nedegazuoti tušti DDK turi atitikti tokius pat reikalavimus kaip ir DDK,<br />
pripildyti prieš tai vežtos medžiagos.<br />
187
4.2.5 Kilnojamųjų cisternų instrukcijos ir specialiosios nuostatos<br />
4.2.5.1 Bendrosios nuostatos<br />
4.2.5.1.1 Šiame skirsnyje aprašomos kilnojamųjų cisternų instrukcijos ir specialiosios nuostatos,<br />
taikomos pavojingiems kroviniams, kuriuos leidžiama vežti kilnojamosiose cisternose.<br />
Kiekviena kilnojamųjų cisternų instrukcija žymima raidžių ir skaičių kodu (pvz., T1).<br />
3.2 skyriaus A lentel÷s 10 stulpelyje nurodoma kilnojamųjų cisternos instrukcija, taikoma<br />
kiekvienam kroviniui, kurį leidžiama vežti kilnojamojoje cisternoje. Jei kuriam nors<br />
pavojingam kroviniui 10 stulpelyje kilnojamųjų cisternų instrukcija nenurodyta, tai šį<br />
krovinį kilnojamojoje cisternoje galima vežti tik gavus kompetentingos institucijos<br />
oficialų leidimą pagal 6.7.1.3 poskirsnį. Specialiosios nuostatos d÷l kilnojamųjų cisternų<br />
kiekvienam kroviniui nurodytos 3.2 skyriaus A lentel÷s 11 stulpelyje. Kiekviena<br />
kilnojamųjų cisternų specialioji nuostata žymima raidžių ir skaičių kodu (pvz., TP1).<br />
Kilnojamųjų cisternų specialiųjų nuostatų sąrašas nurodytas 4.2.5.3 poskirsnyje.<br />
PASTABA: Jei dujas galima vežti DDK, 3.2 skyriaus A lentel÷s 10 stulpelyje nurodoma<br />
raide „(M)“.<br />
4.2.5.2 Kilnojamųjų cisternų instrukcijos<br />
4.2.5.2.1 Kilnojamųjų cisternų instrukcijos taikomos 1–9 klasių pavojingiems kroviniams.<br />
Kilnojamųjų cisternų instrukcijose nurodoma konkreti informacija, susijusi su<br />
kilnojamųjų cisternų nuostatomis, taikomomis tam tikroms medžiagoms. Šių nuostatų<br />
būtina papildomai laikytis, be bendrųjų nuostatų, nurodytų šiame skyriuje, ir 6.7 skyriuje<br />
nurodytų bendrųjų reikalavimų.<br />
4.2.5.2.2 1 klas÷s ir 3–9 klasių medžiagoms kilnojamųjų cisternų instrukcijose nurodomi<br />
mažiausias bandymo sl÷gis, mažiausias korpuso storis (standartinis plienas), reikalavimai<br />
d÷l dugno angų ir reikalavimai d÷l sl÷gio mažinimo. Kilnojamųjų cisternų<br />
instrukcijoje T23 4.1 klas÷s autoreaktingos medžiagos ir 5.2 klas÷s organiniai peroksidai,<br />
kuriuos leidžiama vežti kilnojamosiose cisternose, išvardijami kartu nurodant kontrolin÷s<br />
ir avarin÷s temperatūrų vertes.<br />
4.2.5.2.3 Neatšaldytoms suskystintoms dujoms taikoma kilnojamųjų cisternų instrukcija T50. T50<br />
nurodytos didžiausio leistinojo darbiniai sl÷gio vert÷s, žemiau skysčio lygio išd÷stytų<br />
angų reikalavimai, sl÷gio mažinimo reikalavimai ir didžiausio pripildymo tankio<br />
neatšaldytoms suskystintoms dujoms, kurias leidžiama vežti kilnojamosiose cisternose,<br />
reikalavimai.<br />
4.2.5.2.4 Atšaldytoms suskystintoms dujoms taikoma kilnojamųjų cisternų instrukcija T75.<br />
188
4.2.5.2.5 Taikytinos kilnojamųjų cisternų instrukcijos nustatymas<br />
Nurodyta<br />
kilnojamųjų<br />
cisternų<br />
instrukcija<br />
T1<br />
T2<br />
T3<br />
T4<br />
T5<br />
T6<br />
T7<br />
T8<br />
T9<br />
T10<br />
T11<br />
T12<br />
T13<br />
T14<br />
T15<br />
T16<br />
T17<br />
T18<br />
T19<br />
T20<br />
T21<br />
T22<br />
T23<br />
Jei 3.2 skyriaus A lentel÷s 10 stulpelyje konkrečiam pavojingam kroviniui nurodyta kuri<br />
nors konkreti kilnojamųjų cisternų instrukcija, tai gali būti naudojamos ir kitos<br />
kilnojamosios cisternos, kurioms taikomas didesnis mažiausias bandymo sl÷gis ir<br />
didesnis korpuso storis, taip pat griežtesni reikalavimai d÷l dugno angų ir sl÷gio<br />
mažinimo įtaisų. Norint nustatyti tinkamas kilnojamąsias cisternas, kurios gali būti<br />
naudojamos konkrečioms medžiagoms vežti, būtina vadovautis šiais principais:<br />
Kitos taikytinos kilnojamųjų cisternų instrukcijos<br />
T2, T3, T4, T5, T6, T7, T8, T9, T10, T11, T12, T13, T14, T15, T16, T17, T18, T19, T20,<br />
T21, T22<br />
T4, T5, T7, T8, T9, T10, T11, T12, T13, T14, T15, T16, T17, T18, T19, T20, T21, T22<br />
T4, T5, T6, T7, T8, T9, T10, T11, T12, T13, T14, T15, T16, T17, T18, T19, T20, T21,<br />
T22<br />
T5, T7, T8, T9, T10, T11, T12, T13, T14, T15, T16, T17, T18, T19, T20, T21, T22<br />
T10, T14, T19, T20, T22<br />
T7, T8, T9, T10, T11, T12, T13, T14, T15, T16, T17, T18, T19, T20, T21, T22<br />
T8, T9, T10, T11, T12, T13, T14, T15, T16, T17, T18, T19, T20, T21, T22<br />
T9, T10, T13, T14, T19, T20, T21, T22<br />
T10, T13, T14, T19, T20, T21, T22<br />
T14, T19, T20, T22<br />
T12, T13, T14, T15, T16, T17, T18, T19, T20, T21, T22<br />
T14, T16, T18, T19, T20, T22<br />
T14, T19, T20, T21, T22<br />
T19, T20, T22<br />
T16, T17, T18, T19, T20, T21, T22<br />
T18, T19, T20, T22<br />
T18, T19, T20, T21, T22<br />
T19, T20, T22<br />
T20, T22<br />
T22<br />
T22<br />
N÷ra<br />
N÷ra<br />
189
4.2.5.2.6 Kilnojamųjų cisternų instrukcijos<br />
Kilnojamųjų cisternų instrukcijose nurodyti reikalavimai, taikomi kilnojamosioms<br />
cisternoms, naudojamoms konkrečioms medžiagoms vežti. Kilnojamosioms cisternoms<br />
instrukcijose T1–T22 nurodomas mažiausias taikomas bandymo sl÷gis, mažiausias<br />
korpuso storis (iš standartinio plieno, mm) ir sl÷gio mažinimo bei dugno angų<br />
reikalavimai.<br />
T1–T22 KILNOJAMŲJŲ CISTERNŲ INSTRUKCIJOS T1–T22<br />
Šios kilnojamųjų cisternų instrukcijos taikomos skystoms ir kietoms 3–9 klasių medžiagoms. Turi<br />
būti laikomasi bendrųjų 4.2.1 skirsnio nuostatų ir 6.7.2 skirsnio reikalavimų.<br />
Kilnojamųjų<br />
cisternų<br />
instrukcija<br />
Mažiausias<br />
bandymo<br />
sl÷gis (barai)<br />
Mažiausias korpuso<br />
storis (mm–<br />
standartinis plienas)<br />
(žr. 6.7.2.4 poskirsnį)<br />
Sl÷gio mažinimo įtaisai a<br />
(žr. 6.7.2.8 poskirsnį)<br />
Dugno angos<br />
(žr. 6.7.2.6<br />
poskirsnį)<br />
T1 1,5 Žr. 6.7.2.4.2 punktą Standartiniai Žr. 6.7.2.6.2 punktą<br />
T2 1,5 Žr. 6.7.2.4.2 punktą Standartiniai Žr. 6.7.2.6.3 punktą<br />
T3 2,65 Žr. 6.7.2.4.2 punktą Standartiniai Žr. 6.7.2.6.2 punktą<br />
T4 2,65 Žr. 6.7.2.4.2 punktą Standartiniai Žr. 6.7.2.6.3 punktą<br />
T5 2,65 Žr. 6.7.2.4.2 punktą Žr. 6.7.2.8.3 punktą Draudžiama<br />
T6 4 Žr. 6.7.2.4.2 punktą Standartiniai Žr. 6.7.2.6.2 punktą<br />
T7 4 Žr. 6.7.2.4.2 punktą Standartiniai Žr. 6.7.2.6.3 punktą<br />
T8 4 Žr. 6.7.2.4.2 punktą Standartiniai Draudžiama<br />
T9 4 6 mm Standartiniai Draudžiama<br />
T10 4 6 mm Žr. 6.7.2.8.3 punktą Draudžiama<br />
T11 6 Žr. 6.7.2.4.2 punktą Standartiniai Žr. 6.7.2.6.3 punktą<br />
T12 6 Žr. 6.7.2.4.2 punktą Žr. 6.7.2.8.3 punktą Žr. 6.7.2.6.3 punktą<br />
T13 6 6 mm Standartiniai Draudžiama<br />
T14 6 6 mm Žr. 6.7.2.8.3 punktą Draudžiama<br />
T15 10 Žr. 6.7.2.4.2 punktą Standartiniai Žr. 6.7.2.6.3 punktą<br />
T16 10 Žr. 6.7.2.4.2 punktą Žr. 6.7.2.8.3 punktą Žr. 6.7.2.6.3 punktą<br />
T17 10 6 mm Standartiniai Žr. 6.7.2.6.3 punktą<br />
T18 10 6 mm Žr. 6.7.2.8.3 punktą Žr. 6.7.2.6.3 punktą<br />
T19 10 6 mm Žr. 6.7.2.8.3 punktą Draudžiama<br />
T20 10 8 mm Žr. 6.7.2.8.3 punktą Draudžiama<br />
T21 10 10 mm Standartiniai Draudžiama<br />
T22 10 10 mm Žr. 6.7.2.8.3 punktą Draudžiama<br />
<br />
a<br />
Jei įrašytas žodis „standartiniai“, taikomi visi 6.7.2.8 poskirsnio, išskyrus 6.7.2.8.3 punktą,<br />
reikalavimai.<br />
190
T23 KILNOJAMŲJŲ CISTERNŲ INSTRUKCIJA T23<br />
Ši kilnojamųjų cisternų instrukcija taikoma 4.1 klas÷s autoreaktingoms medžiagoms ir 5.2 klas÷s<br />
organiniams peroksidams. Turi būti laikomasi bendrųjų 4.2.1 skirsnio nuostatų ir 6.7.2 skirsnio<br />
reikalavimų. Taip pat turi būti laikomasi papildomų 4.2.1.13 poskirsnio nuostatų, taikomų 4.1 klas÷s<br />
autoreaktingoms medžiagoms ir 5.2 klas÷s organiniams peroksidams.<br />
JT<br />
Nr.<br />
Medžiaga<br />
3109 ORGANINIS<br />
PEROKSIDAS F TIPO,<br />
SKYSTAS<br />
Tert-Butilo<br />
hidroperoksidas a ne<br />
daugiau kaip 72 %, su<br />
vandeniu<br />
Kumilo hidroperoksidas,<br />
ne daugiau kaip 90 %, A<br />
tipo skiediklyje<br />
Di-tert-butilo peroksidas,<br />
ne daugiau kaip 32 %, A<br />
tipo skiediklyje<br />
Izopropil kumilo<br />
hidroperoksidas, ne<br />
daugiau kaip 72 %, A<br />
tipo skiediklyje<br />
p-Mentilo<br />
hidroperoksidas, ne<br />
daugiau kaip 72 %, A<br />
tipo skiediklyje<br />
Pinanilo hidroperoksidas,<br />
ne daugiau kaip 50 %, A<br />
tipo skiediklyje<br />
Mažiausias<br />
bandymo<br />
sl÷gis<br />
(barais)<br />
4 Žr.<br />
6.7.2.4.2<br />
punktą<br />
4 Žr.<br />
3110 ORGANINIS<br />
Dikumilo peroksidas b<br />
PEROKSIDAS F TIPO,<br />
KIETAS<br />
6.7.2.4.2<br />
punktą<br />
3119 ORGANINIS<br />
PEROKSIDAS F TIPO,<br />
SKYSTAS,<br />
KONTROLIUOJAMOS<br />
TEMPERATŪROS<br />
4 Žr.<br />
6.7.2.4.2<br />
punktą<br />
Dugno<br />
angos<br />
Žr.<br />
6.7.2.6.3<br />
punktą<br />
Žr.<br />
6.7.2.6.<br />
punktą 3<br />
Žr.<br />
6.7.2.6.3<br />
punktą<br />
Sl÷gio<br />
mažinimo<br />
įtaisai<br />
Žr.<br />
6.7.2.8.2<br />
4.2.1.13.6<br />
4.2.1.13.7<br />
4.2.1.13.8<br />
punktus<br />
Žr.<br />
6.7.2.8.2<br />
4.2.1.13.6<br />
4.2.1.13.7<br />
4.2.1.13.8<br />
punktus<br />
Žr.<br />
6.7.2.8.2<br />
4.2.1.13.6<br />
4.2.1.13.7<br />
4.2.1.13.8<br />
punktus<br />
Pripildymo<br />
lygis<br />
Žr.<br />
4.2.1.13.13<br />
punktą<br />
Žr.<br />
4.2.1.13.13<br />
punktą<br />
Žr.<br />
4.2.1.13.13<br />
punktą<br />
Mažiausias<br />
korpuso<br />
storis<br />
(mm –<br />
standartinis<br />
plienas)<br />
Kontrolin÷<br />
temperatūra<br />
c<br />
Avarin÷<br />
temperatūra<br />
c<br />
a<br />
Jei imtasi priemonių, užtikrinančių saugumo lygį, atitinkantį mišinio, sudaryto iš 65 % tret-butilo<br />
hidroperoksido ir 35 % vandens, saugumo lygį.<br />
b<br />
Didžiausias kiekis kilnojamojoje cisternoje – 2000 kg.<br />
c<br />
Pagal kompetentingos institucijos patvirtinimą.<br />
191
tret-<br />
-10 °C -5 °C<br />
amilperoksineodekano-<br />
atas, ne daugiau kaip<br />
47 % A tipo skiediklyje<br />
tert-Butilo<br />
+30 °C +35 °C<br />
peroksiacetatas, ne<br />
daugiau kaip 32 %, B<br />
tipo skiediklyje<br />
tert-Butiloperoksi-2-<br />
+15 °C +20 °C<br />
etilheksanoatas, ne<br />
daugiau kaip 32 % B tipo<br />
skiediklyje<br />
tert-Butilo peroksiprivalatas,<br />
ne daugiau kaip<br />
+5 °C +10 °C<br />
27 % B tipo skiediklyje<br />
tert-Butilo peroksi-3,5,5-<br />
+35 °C +40 °C<br />
trimetilheksa-noatas, ne<br />
daugiau kaip 32 %, B<br />
tipo skiediklyje<br />
Di-(3,5,5-trimetilheksanoil)<br />
peroksidas, ne<br />
0 °C +5 °C<br />
daugiau kaip 38 %, A<br />
arba B tipo skiediklyje<br />
Peroksiacto rūgštis,<br />
+30 °C +35 °C<br />
distiliuota, F tipo,<br />
stabilizuota d<br />
3120 ORGANINIS<br />
4 Žr. Žr. Žr. Žr.<br />
c<br />
c<br />
PEROKSIDAS F TIPO, 6.7.2.4.2 6.7.2.6.3 6.7.2.8.2 4.2.1.13.13<br />
KIETAS,<br />
punktą punktą 4.2.1.13.6 punktą<br />
4.2.1.13.7<br />
KONTROLIUOJAMOS<br />
4.2.1.13.8<br />
TEMPERATŪROS<br />
punktus<br />
3229 AUTOREAKTINGAS<br />
SKYSTIS F TIPO<br />
3230 AUTOREAKTINGA<br />
KIETA MEDŽIAGA F<br />
TIPO<br />
3239 AUTOREAKTINGAS<br />
SKYSTIS F TIPO,<br />
KONTROLIUOJAMOS<br />
TEMPERATŪROS<br />
3240 AUTOREAKTINGA<br />
KIETA MEDŽIAGA F<br />
TIPO,<br />
KONTROLIUOJAMOS<br />
TEMPERATŪROS<br />
4 Žr.<br />
6.7.2.4.2<br />
punktą<br />
4 Žr.<br />
6.7.2.4.2<br />
punktą<br />
4 Žr.<br />
6.7.2.4.2<br />
punktą<br />
4 Žr.<br />
6.7.2.4.2<br />
punktą<br />
Žr.<br />
6.7.2.6.3<br />
punktą<br />
Žr.<br />
6.7.2.6.3<br />
punktą<br />
Žr.<br />
6.7.2.6.3<br />
punktą<br />
Žr.<br />
6.7.2.6.3<br />
punktą<br />
Žr.<br />
6.7.2.8.2<br />
4.2.1.13.6<br />
4.2.1.13.7<br />
4.2.1.13.8<br />
punktus<br />
Žr.<br />
6.7.2.8.2<br />
4.2.1.13.6<br />
4.2.1.13.7<br />
4.2.1.13.8<br />
punktus<br />
Žr.<br />
6.7.2.8.2<br />
4.2.1.13.6<br />
4.2.1.13.7<br />
4.2.1.13.8<br />
punktus<br />
Žr.<br />
6.7.2.8.2<br />
4.2.1.13.6<br />
4.2.1.13.7<br />
4.2.1.13.8<br />
punktus<br />
Žr.<br />
4.2.1.13.13<br />
punktą<br />
Žr.<br />
4.2.1.13.13<br />
punktą<br />
Žr.<br />
4.2.1.13.13<br />
punktą<br />
Žr.<br />
4.2.1.13.13<br />
punktą<br />
c<br />
c<br />
c<br />
c<br />
d<br />
Sud÷tis, gauta distiliuojant peroksiacto rūgštį iš vandeninio peroksiacto rūgšties tirpalo, kurio<br />
koncentracija ne didesn÷ kaip 41 %, jei bendras laisvo deguonies kiekis (peroksiacto rūgštis +H 2 O 2 )≤<br />
9,5 %, ir atitinkanti Bandymų ir kriterijų vadovo 20.4.3 skirsnio f punktą.<br />
c<br />
Pagal kompetentingos institucijos patvirtinimą.<br />
192
T50 KILNOJAMŲJŲ CISTERNŲ INSTRUKCIJA T50<br />
Ši kilnojamųjų cisternų instrukcija taikoma neatšaldytoms suskystintoms dujoms. Turi būti taikomos<br />
bendrosios 4.2.2 skirsnio nuostatos ir 6.7.3 skirsnio reikalavimai.<br />
JT<br />
Nr.<br />
Neatšaldytos suskystintos<br />
dujos<br />
Didžiausias leistinas<br />
darbinis sl÷gis (barais)<br />
Maža cisterna;<br />
Cisterna be šilumos<br />
izoliacijos;<br />
Cisterna su apsauginiu<br />
saul÷s ekranu;<br />
Izotermin÷ cisterna;<br />
atitinkamai a<br />
1005 Amoniakas, bevandenis 29,0<br />
25,7<br />
22,0<br />
19,7<br />
1009 Bromtrifluormetanas<br />
(šaldomosios dujos R 13b1)<br />
38,0<br />
34,0<br />
30,0<br />
27,5<br />
1010 Butadienas, stabilizuotas 7,5<br />
7,0<br />
7,0<br />
7,0<br />
1010 Butadienų ir<br />
angliavandenilio mišinys,<br />
stabilizuotas<br />
Žr. DLDS sąvoką<br />
6.7.3.1 poskirsnyje<br />
1011 Butanas 7,0<br />
7,0<br />
7,0<br />
7,0<br />
1012 Butenas 8,0<br />
7,0<br />
7,0<br />
7,0<br />
1017 Chloras 19,0<br />
17,0<br />
15,0<br />
13,5<br />
1018 Chlordifluormetanas<br />
(šaldomosios dujos R 22)<br />
26,0<br />
24,0<br />
21,0<br />
19,0<br />
Angos,<br />
įrengtos<br />
žemiau<br />
skysčio<br />
lygio<br />
Sl÷gio<br />
mažinimo<br />
įtaisai b<br />
(žr. 6.7.3.7<br />
poskirsnį)<br />
Leidžiama Žr. 6.7.3.7.3<br />
punktą<br />
Didžiausias<br />
pripildymo<br />
lygis (kg/l)<br />
0,53<br />
Leidžiama Standartiniai 1,13<br />
Leidžiama Standartiniai 0,55<br />
Leidžiama Standartiniai Žr. 4.2.2.7<br />
poskirsnį<br />
Leidžiama Standartiniai 0,51<br />
Leidžiama Standartiniai 0,53<br />
Draudžiama Žr. 6.7.3.7.3<br />
punktą<br />
1,25<br />
Leidžiama Standartiniai 1,03<br />
a<br />
b<br />
„Mažoji cisterna“ – cisterna, kurios korpuso diametras yra 1,5 m ar mažesnis; „Cisterna be<br />
šilumos izoliacijos“ – cisterna, kurios korpuso diametras viršija 1,5 m, be šilumos izoliacijos ar<br />
apsauginio saul÷s ekrano (žr. 6.7.3.2.12 punktą); „Cisterna su apsauginiu saul÷s ekranu“ –<br />
cisterna, kurios korpuso diametras viršija 1,5 m, su apsauginiu saul÷s ekranu (žr. 6.7.3.2.12<br />
punktą); „Izotermin÷ cisterna“ – cisterna, kurios korpuso diametras viršija 1,5 m, su šilumos<br />
izoliacija (žr. 6.7.3.2.12 punktą) (Žr. sąvoką „santykin÷ projektin÷ temperatūra žr. 6.7.3.1<br />
poskirsnyje).<br />
Žodis „Standartiniai“ sl÷gio mažinimo reikalavimų stulpelyje nurodo, kad 6.7.3.7.3 punkte<br />
nurodyta trūkioji membrana nebūtina.<br />
193
T50 KILNOJAMŲJŲ CISTERNŲ INSTRUKCIJOS (tęsinys) T50<br />
Ši kilnojamųjų cisternų instrukcija taikoma neatšaldytoms suskystintoms dujoms. Turi būti taikomos<br />
bendrosios 4.2.2 skirsnio nuostatos ir 6.7.3 skirsnio reikalavimai.<br />
JT<br />
Nr.<br />
Neatšaldytos suskystintos<br />
dujos<br />
1020 Chlorpentafluoretanas<br />
(šaldomosios dujos R 115)<br />
1021 1-chlor-1,2,2,2-<br />
тetrafluoretanas<br />
(šaldomosios dujos R 124)<br />
Didžiausias leistinas<br />
darbinis sl÷gis (barais)<br />
Maža cisterna;<br />
Cisterna be šilumos<br />
izoliacijos;<br />
Cisterna su apsauginiu<br />
saul÷s ekranu;<br />
Izotermin÷ cisterna;<br />
atitinkamai a<br />
23,0<br />
20,0<br />
18,0<br />
16,0<br />
10,3<br />
9,8<br />
7,9<br />
7,0<br />
1027 Ciklopropanas 18,0<br />
16,0<br />
14,5<br />
13,0<br />
1028 Dichlordifluormetanas<br />
(šaldomosios dujos R 12)<br />
1029 Dichlorfluormetanas<br />
(šaldomosios dujos R 21)<br />
1030 1,1-difluoretanas<br />
(šaldomosios dujos R 152a)<br />
16,0<br />
15,0<br />
13,0<br />
11,5<br />
7,0<br />
7,0<br />
7,0<br />
7,0<br />
16,0<br />
14,0<br />
12,4<br />
11,0<br />
1032 Dimetilaminas, bevandenis 7,0<br />
7,0<br />
7,0<br />
7,0<br />
1033 Dimetiloeteris 15,5<br />
13,8<br />
12,0<br />
10,6<br />
Angos,<br />
įrengtos<br />
žemiau<br />
skysčio<br />
lygio<br />
Sl÷gio<br />
mažinimo<br />
įtaisai b<br />
(žr. 6.7.3.7<br />
poskirsnį)<br />
Didžiausias<br />
pripildymo<br />
lygis (kg/l)<br />
Leidžiama Standartiniai 1,06<br />
Leidžiama Standartiniai 1,20<br />
Leidžiama Standartiniai 0,53<br />
Leidžiama Standartiniai 1,15<br />
Leidžiama Standartiniai 1,23<br />
Leidžiama Standartiniai 0,79<br />
Leidžiama Standartiniai 0,59<br />
Leidžiama Standartiniai 0,58<br />
a<br />
b<br />
„Mažoji cisterna“ – cisterna, kurios korpuso diametras yra 1,5 m ar mažesnis; „Cisterna be<br />
šilumos izoliacijos“ – cisterna, kurios korpuso diametras viršija 1,5 m, be šilumos izoliacijos ar<br />
apsauginio saul÷s ekrano (žr. 6.7.3.2.12 punktą); „Cisterna su apsauginiu saul÷s ekranu“ –<br />
cisterna, kurios korpuso diametras viršija 1,5 m, su apsauginiu saul÷s ekranu (žr. 6.7.3.2.12<br />
punktą); „Izotermin÷ cisterna“ – cisterna, kurios korpuso diametras viršija 1,5 m, su šilumos<br />
izoliacija (žr. 6.7.3.2.12 punktą) (Sąvoką „santykin÷ projektin÷ temperatūra“ žr. 6.7.3.1<br />
poskirsnyje).<br />
Žodis „Standartiniai“ sl÷gio mažinimo reikalavimų stulpelyje nurodo, kad 6.7.3.7.3 punkte<br />
nurodyta trūkioji membrana nebūtina.<br />
194
T50 KILNOJAMŲJŲ CISTERNŲ INSTRUKCIJOS (tęsinys) T50<br />
Ši kilnojamųjų cisternų instrukcija taikoma neatšaldytoms suskystintoms dujoms. Turi būti taikomos<br />
bendrosios 4.2.2 skirsnio nuostatos ir 6.7.3 skirsnio reikalavimai.<br />
JT<br />
Nr.<br />
Neatšaldytos suskystintos<br />
dujos<br />
Didžiausias leistinas<br />
darbinis sl÷gis (barais)<br />
Maža cisterna;<br />
Cisterna be šilumos<br />
izoliacijos;<br />
Cisterna su apsauginiu<br />
saul÷s ekranu;<br />
Izotermin÷ cisterna;<br />
atitinkamai a<br />
1036 Etilaminas 7,0<br />
7,0<br />
7,0<br />
7,0<br />
1037 Etilchloridas 7,0<br />
7,0<br />
7,0<br />
7,0<br />
1040 Etileno oksidas su azotu,<br />
bendras sl÷gis 50 °C<br />
temperatūroje ne didesnis<br />
kaip 1 МPа (10 barų)<br />
1041 Etileno oksido ir anglies<br />
dioksido mišinys, kuriame<br />
yra daugiau kaip 9 %, bet<br />
ne daugiau kaip 87 %<br />
etileno oksido<br />
-<br />
-<br />
-<br />
10.0<br />
Žr. sąvoką DLDS,<br />
nurodytą 6.7.3.1<br />
poskirsnyje<br />
1055 Isobutilenas 8,1<br />
7,0<br />
7,0<br />
7,0<br />
1060 Metilacetileno ir<br />
propadieno mišinys,<br />
stabilizuotas<br />
28,0<br />
24,5<br />
22,0<br />
20,0<br />
1061 Metilaminas, bevandenis 10,8<br />
9,6<br />
7,8<br />
7,0<br />
1062 Metilbromidas 7,0<br />
7,0<br />
7,0<br />
7,0<br />
Angos,<br />
įrengtos<br />
žemiau<br />
skysčio<br />
lygio<br />
Sl÷gio<br />
mažinimo<br />
įtaisai b<br />
(žr. 6.7.3.7<br />
poskirsnį)<br />
Didžiausias<br />
pripildymo<br />
lygis (kg/l)<br />
Leidžiama Standartiniai 0,61<br />
Leidžiama Standartiniai 0,80<br />
Draudžiama Žr. 6.7.3.7.3<br />
punktą<br />
0,78<br />
Leidžiama Standartiniai Žr. 4.2.2.7<br />
poskirsnį<br />
Leidžiama Standartiniai 0,52<br />
Leidžiama Standartiniai 0,43<br />
Leidžiama Standartiniai 0,58<br />
Draudžiama Žr. 6.7.3.7.3<br />
punktą<br />
1,51<br />
a<br />
b<br />
„Mažoji cisterna“ – cisterna, kurios korpuso diametras yra 1,5 m ar mažesnis; „Cisterna be<br />
šilumos izoliacijos“ – cisterna, kurios korpuso diametras viršija 1,5 m, be šilumos izoliacijos ar<br />
apsauginio saul÷s ekrano (žr. 6.7.3.2.12 punktą); „Cisterna su apsauginiu saul÷s ekranu“ –<br />
cisterna, kurios korpuso diametras viršija 1,5 m, su apsauginiu saul÷s ekranu (žr. 6.7.3.2.12<br />
punktą); „Izotermin÷ cisterna“ – cisterna, kurios korpuso diametras viršija 1,5 m, su šilumos<br />
izoliacija (žr. 6.7.3.2.12 punktą) (Sąvoką „santykin÷ projektin÷ temperatūra“ žr. 6.7.3.1<br />
poskirsnyje).<br />
Žodis „Standartiniai“ sl÷gio mažinimo reikalavimų stulpelyje nurodo, kad 6.7.3.7.3 punkte<br />
nurodyta trūkioji membrana nebūtina.<br />
195
T50 KILNOJAMŲJŲ CISTERNŲ INSTRUKCIJOS (tęsinys) T50<br />
Ši kilnojamųjų cisternų instrukcija taikoma neatšaldytoms suskystintoms dujoms. Turi būti taikomos<br />
bendrosios 4.2.2 skirsnio nuostatos ir 6.7.3 skirsnio reikalavimai.<br />
JT<br />
Nr.<br />
Neatšaldytos suskystintos<br />
dujos<br />
1063 Metilchloridas<br />
(šaldomosios dujos R 40)<br />
Didžiausias leistinas<br />
darbinis sl÷gis (barais)<br />
Maža cisterna;<br />
Cisterna be šilumos<br />
izoliacijos;<br />
Cisterna su apsauginiu<br />
saul÷s ekranu;<br />
Izotermin÷ cisterna;<br />
atitinkamai a<br />
14,5<br />
12,7<br />
11,3<br />
10,0<br />
1064 Metilmerkaptanas 7,0<br />
7,0<br />
7,0<br />
7,0<br />
1067 Diazoto tetraoksidas 7,0<br />
7,0<br />
7,0<br />
7,0<br />
1075 Naftos dujos, suskystintos Žr. sąvoką DLDS,<br />
nurodytą<br />
6.7.3.1 poskirsnyje<br />
1077 Propilenas 28,0<br />
24,5<br />
22,0<br />
20,0<br />
1078 Šaldomosios dujos, k.n. Žr. sąvoką DLDS,<br />
nurodytą<br />
6.7.3.1 poskirsnyje<br />
1079 Sieros dioksidas 11,6<br />
10,3<br />
8,5<br />
7,6<br />
1082 Trifluorchloretilenas,<br />
stabilizuotas<br />
(šaldomosios dujos R 1113)<br />
17,0<br />
15,0<br />
13,1<br />
11,6<br />
1083 Trimetilaminas, bevandenis 7,0<br />
7,0<br />
7,0<br />
7,0<br />
Angos,<br />
įrengtos<br />
žemiau<br />
skysčio<br />
lygio<br />
Sl÷gio<br />
mažinimo<br />
įtaisai b<br />
(žr. 6.7.3.7<br />
poskirsnį)<br />
Didžiausias<br />
pripildymo<br />
lygis (kg/l)<br />
Leidžiama Standartiniai 0,81<br />
Draudžiama Žr. 6.7.3.7.3<br />
punktą<br />
Draudžiama Žr. 6.7.3.7.3<br />
punktą<br />
0,78<br />
1,30<br />
Leidžiama Standartiniai Žr. 4.2.2.7<br />
poskirsnį<br />
Leidžiama Standartiniai 0,43<br />
Leidžiama Standartiniai Žr. 4.2.2.7<br />
poskirsnį<br />
Draudžiama Žr. 6.7.3.7.3<br />
punktą<br />
Draudžiama Žr. 6.7.3.7.3<br />
punktą<br />
1,23<br />
1,13<br />
Leidžiama Standartiniai 0,56<br />
a<br />
b<br />
„Mažoji cisterna“ – cisterna, kurios korpuso diametras yra 1,5 m ar mažesnis; „Cisterna be<br />
šilumos izoliacijos“ – cisterna, kurios korpuso diametras viršija 1,5 m, be šilumos izoliacijos ar<br />
apsauginio saul÷s ekrano (žr. 6.7.3.2.12 punktą); „Cisterna su apsauginiu saul÷s ekranu“ –<br />
cisterna, kurios korpuso diametras viršija 1,5 m, su apsauginiu saul÷s ekranu (žr. 6.7.3.2.12<br />
punktą); „Izotermin÷ cisterna“ – cisterna, kurios korpuso diametras viršija 1,5 m, su šilumos<br />
izoliacija (žr. 6.7.3.2.12 punktą) (Sąvoką „santykin÷ projektin÷ temperatūra“ žr. 6.7.3.1<br />
poskirsnyje).<br />
Žodis „Standartiniai“ sl÷gio mažinimo reikalavimų stulpelyje nurodo, kad 6.7.3.7.3 punkte<br />
nurodyta trūkioji membrana nebūtina.<br />
196
T50 KILNOJAMŲJŲ CISTERNŲ INSTRUKCIJOS (tęsinys) T50<br />
Ši kilnojamųjų cisternų instrukcija taikoma neatšaldytoms suskystintoms dujoms. Turi būti taikomos<br />
bendrosios 4.2.2 skirsnio nuostatos ir 6.7.3 skirsnio reikalavimai.<br />
JT<br />
Nr.<br />
Neatšaldytos suskystintos<br />
dujos<br />
Didžiausias leistinas<br />
darbinis sl÷gis (barais)<br />
Maža cisterna;<br />
Cisterna be šilumos<br />
izoliacijos;<br />
Cisterna su apsauginiu<br />
saul÷s ekranu;<br />
Izotermin÷ cisterna;<br />
atitinkamai a<br />
Angos,<br />
įrengtos<br />
žemiau<br />
skysčio<br />
lygio<br />
Sl÷gio<br />
mažinimo<br />
įtaisai b<br />
(žr. 6.7.3.7<br />
poskirsnį)<br />
Didžiausias<br />
pripildymo<br />
lygis (kg/l)<br />
1085 Vinilbromidas,<br />
stabilizuotas<br />
7,0<br />
7,0<br />
7,0<br />
7,0<br />
1086 Vinilchloridas, stabilizuotas 10,6<br />
9,3<br />
8,0<br />
7,0<br />
1087 Vinilmetilo eteris,<br />
stabilizuotas<br />
1581 Chlorpikrino ir<br />
metilbromido mišinys<br />
1582 Chlorpikrino ir<br />
metilbromido mišinys<br />
1858 Heksafluorpropilenas<br />
(šaldomosios dujos R 1216)<br />
1912 Metilchlorido ir<br />
metilenchlorido mišinys<br />
1958 1,2-dichlor-1,1,2,2-<br />
tetrafluoretanas<br />
(šaldomosios dujos R 114)<br />
7,0<br />
7,0<br />
7,0<br />
7,0<br />
7,0<br />
7,0<br />
7,0<br />
7,0<br />
19,2<br />
16,9<br />
15,1<br />
13,1<br />
19,2<br />
16,9<br />
15,1<br />
13,1<br />
15,2<br />
13,0<br />
11,6<br />
10,1<br />
7,0<br />
7,0<br />
7,0<br />
7,0<br />
Leidžiama Standartiniai 1,37<br />
Leidžiama Standartiniai 0,81<br />
Leidžiama Standartiniai 0,67<br />
Draudžiama Žr. 6.7.3.7.3<br />
punktą<br />
Draudžiama Žr. 6.7.3.7.3<br />
punktą<br />
1,51<br />
0,81<br />
Leidžiama Standartiniai 1,11<br />
Leidžiama Standartiniai 0,81<br />
Leidžiama Standartiniai 1,30<br />
a<br />
b<br />
„Mažoji cisterna“ – cisterna, kurios korpuso diametras yra 1,5 m ar mažesnis; „Cisterna be<br />
šilumos izoliacijos“ – cisterna, kurios korpuso diametras viršija 1,5 m, be šilumos izoliacijos ar<br />
apsauginio saul÷s ekrano (žr. 6.7.3.2.12 punktą); „Cisterna su apsauginiu saul÷s ekranu“ –<br />
cisterna, kurios korpuso diametras viršija 1,5 m, su apsauginiu saul÷s ekranu (žr. 6.7.3.2.12<br />
punktą); „Izotermin÷ cisterna“ – cisterna, kurios korpuso diametras viršija 1,5 m, su šilumos<br />
izoliacija (žr. 6.7.3.2.12 punktą) (Sąvoką „santykin÷ projektin÷ temperatūra“ žr. 6.7.3.1<br />
poskirsnyje).<br />
Žodis „Standartiniai“ sl÷gio mažinimo reikalavimų stulpelyje nurodo, kad 6.7.3.7.3 punkte<br />
nurodyta trūkioji membrana nebūtina.<br />
197
T50 KILNOJAMŲJŲ CISTERNŲ INSTRUKCIJOS (tęsinys) T50<br />
Ši kilnojamųjų cisternų instrukcija taikoma neatšaldytoms suskystintoms dujoms. Turi būti taikomos<br />
bendrosios 4.2.2 skirsnio nuostatos ir 6.7.3 skirsnio reikalavimai.<br />
JT<br />
Nr.<br />
Neatšaldytos suskystintos<br />
dujos<br />
1965 Angliavandenilių dujų<br />
mišinys, suskystintas, k.n.<br />
Didžiausias leistinas<br />
darbinis sl÷gis (barais)<br />
Maža cisterna;<br />
Cisterna be šilumos<br />
izoliacijos;<br />
Cisterna su apsauginiu<br />
saul÷s ekranu;<br />
Izotermin÷ cisterna;<br />
atitinkamai a<br />
Žr. sąvoką DLDS,<br />
nurodytą 6.7.3.1<br />
poskirsnyje<br />
1969 Izobutanas 8,5<br />
7,5<br />
7,0<br />
7,0<br />
1973 Chlordifluormetano ir<br />
chlorpentafluoretano<br />
mišinys, pastovios virimo<br />
temperatūros, kuriame yra<br />
apie 49 %<br />
chlordifluormetano<br />
(šaldomosios dujos R 502)<br />
1974 Chlordifluorbrommetanas<br />
(šaldomosios dujos<br />
R 12B1)<br />
1976 Oktafluorciklobutanas<br />
(šaldomosios dujos<br />
RC 318)<br />
28,3<br />
25,3<br />
22,8<br />
20,3<br />
7,4<br />
7,0<br />
7,0<br />
7,0<br />
8,8<br />
7,8<br />
7,0<br />
7,0<br />
1978 Propanas 22,5<br />
20,4<br />
18,0<br />
16,5<br />
1983 1-Chloro-2,2,2-<br />
trifluoroethane<br />
(šaldomosios dujos R 133a)<br />
2035 1-chlor-2,2,2-trifluoretanas<br />
(šaldomosios dujos R 143a)<br />
7,0<br />
7,0<br />
7,0<br />
7,0<br />
31,0<br />
27,5<br />
24,2<br />
21,8<br />
Angos,<br />
įrengtos<br />
žemiau<br />
skysčio<br />
lygio<br />
Sl÷gio<br />
mažinimo<br />
įtaisai b<br />
(žr. 6.7.3.7<br />
poskirsnį)<br />
Didžiausias<br />
pripildymo<br />
lygis (kg/l)<br />
Leidžiama Standartiniai Žr. 4.2.2.7<br />
poskirsnį<br />
Leidžiama Standartiniai 0,49<br />
Leidžiama Standartiniai 1,05<br />
Leidžiama Standartiniai 1,61<br />
Leidžiama Standartiniai 1,34<br />
Leidžiama Standartiniai 0,42<br />
Leidžiama Standartiniai 1,18<br />
Leidžiama Standartiniai 0,76<br />
a<br />
b<br />
„Mažoji cisterna“ – cisterna, kurios korpuso diametras yra 1,5 m ar mažesnis; „Cisterna be<br />
šilumos izoliacijos“ – cisterna, kurios korpuso diametras viršija 1,5 m, be šilumos izoliacijos ar<br />
apsauginio saul÷s ekrano (žr. 6.7.3.2.12 punktą); „Cisterna su apsauginiu saul÷s ekranu“ –<br />
cisterna, kurios korpuso diametras viršija 1,5 m, su apsauginiu saul÷s ekranu (žr. 6.7.3.2.12<br />
punktą); „Izotermin÷ cisterna“ – cisterna, kurios korpuso diametras viršija 1,5 m, su šilumos<br />
izoliacija (žr. 6.7.3.2.12 punktą) (Sąvoką „santykin÷ projektin÷ temperatūra“ žr. 6.7.3.1<br />
poskirsnyje).<br />
Žodis „Standartiniai“ sl÷gio mažinimo reikalavimų stulpelyje nurodo, kad 6.7.3.7.3 punkte<br />
nurodyta trūkioji membrana nereikalaujama.<br />
198
T50 KILNOJAMŲJŲ CISTERNŲ INSTRUKCIJOS (tęsinys) T50<br />
Ši kilnojamųjų cisternų instrukcija taikoma neatšaldytoms suskystintoms dujoms. Turi būti taikomos<br />
bendrosios 4.2.2 skirsnio nuostatos ir 6.7.3 skirsnio reikalavimai.<br />
JT<br />
Nr.<br />
Neatšaldytos suskystintos<br />
dujos<br />
2424 Oktafluorpropanas<br />
(šaldomosios dujos R 218)<br />
2517 1-chlor-1,1difloretanas<br />
(šaldomosios dujos R 142b)<br />
2602 Dichlordifluor-metano ir<br />
1,1-difluoretano<br />
azeotropinis mišinys,<br />
kuriame yra apie 74 %<br />
dichlordifluormetano<br />
(šaldomosios dujos R 500)<br />
Didžiausias leistinas<br />
darbinis sl÷gis (barais)<br />
Maža cisterna;<br />
Cisterna be šilumos<br />
izoliacijos;<br />
Cisterna su apsauginiu<br />
saul÷s ekranu;<br />
Izotermin÷ cisterna;<br />
atitinkamai a<br />
23,1<br />
20,8<br />
18,6<br />
16,6<br />
8,9<br />
7,8<br />
7,0<br />
7,0<br />
20,0<br />
18,0<br />
16,0<br />
14,5<br />
3057 Trifluoracetolchloridas 14,6<br />
12,9<br />
11,3<br />
9,9<br />
3070 Etilenoksido ir<br />
dichlordifluormetano<br />
mišinys, kuriame yra ne<br />
daugiau kaip 12,5 %<br />
etilenoksido<br />
14,0<br />
12,0<br />
11,0<br />
9,0<br />
3153 Perfluor(metilvinilo) eteris 14,3<br />
13,4<br />
11,2<br />
10,2<br />
3159 1,1,1,2-tetrafluoretanas<br />
(šaldomosios dujos R 134a)<br />
3161 Dujos, suskystintos,<br />
liepsniosios, k.n.<br />
17,7<br />
15,7<br />
13,8<br />
12,1<br />
Žr. sąvoką DLDS,<br />
nurodytą 6.7.3.1<br />
poskirsnyje<br />
Angos,<br />
įrengtos<br />
žemiau<br />
skysčio<br />
lygio<br />
Sl÷gio<br />
mažinimo<br />
įtaisai b<br />
(žr. 6.7.3.7<br />
poskirsnį)<br />
Didžiausias<br />
pripildymo<br />
lygis (kg/l)<br />
Leidžiama Standartiniai 1,07<br />
Leidžiama Standartiniai 0,99<br />
Leidžiama Standartiniai 1,01<br />
Draudžiama 6.7.3.7.3<br />
punktas<br />
Leidžiama 6.7.3.7.3<br />
punktas<br />
1,17<br />
1,09<br />
Leidžiama Standartiniai 1,14<br />
Leidžiama Standartiniai 1,04<br />
Leidžiama Standartiniai Žr. 4.2.2.7<br />
poskirsnį<br />
a<br />
b<br />
„Mažoji cisterna“ – cisterna, kurios korpuso diametras yra 1,5 m ar mažesnis; „Cisterna be<br />
šilumos izoliacijos“ – cisterna, kurios korpuso diametras viršija 1,5 m, be šilumos izoliacijos ar<br />
apsauginio saul÷s ekrano (žr. 6.7.3.2.12 punktą); „Cisterna su apsauginiu saul÷s ekranu“ –<br />
cisterna, kurios korpuso diametras viršija 1,5 m, su apsauginiu saul÷s ekranu (žr. 6.7.3.2.12<br />
punktą); „Izotermin÷ cisterna“ – cisterna, kurios korpuso diametras viršija 1,5 m, su šilumos<br />
izoliacija (žr. 6.7.3.2.12 punktą) (Sąvoką „santykin÷ projektin÷ temperatūra“ žr. 6.7.3.1<br />
poskirsnyje).<br />
Žodis „Standartiniai“ sl÷gio mažinimo reikalavimų stulpelyje nurodo, kad 6.7.3.7.3 punkte<br />
nurodyta trūkioji membrana nereikalaujama.<br />
199
T50 KILNOJAMŲJŲ CISTERNŲ INSTRUKCIJOS (tęsinys) T50<br />
Ši kilnojamųjų cisternų instrukcija taikoma neatšaldytoms suskystintoms dujoms. Turi būti taikomos<br />
bendrosios 4.2.2 skirsnio nuostatos ir 6.7.3 skirsnio reikalavimai.<br />
JT<br />
Nr.<br />
Neatšaldytos suskystintos<br />
dujos<br />
Didžiausias leistinas<br />
darbinis sl÷gis (barais)<br />
Maža cisterna;<br />
Cisterna be šilumos<br />
izoliacijos;<br />
Cisterna su apsauginiu<br />
saul÷s ekranu;<br />
Izotermin÷ cisterna;<br />
atitinkamai a<br />
3163 Dujos, suskystintos, k.n. Žr. sąvoką DLDS,<br />
nurodytą 6.7.3.1<br />
poskirsnyje<br />
3220 Pentafluoretanas<br />
(šaldomosios dujos R 125)<br />
3252 Difluormetanas<br />
(šaldomosios dujos R 32)<br />
3296 Heptafluorpropanas<br />
(šaldomosios dujos R 227)<br />
3297 Etilenoksido ir<br />
chlortetrafluoretano<br />
mišinys, kuriame yra ne<br />
daugiau kaip 8,8 %<br />
etilenoksido<br />
3298 Etilenoksido ir<br />
pentafluoretano mišinys,<br />
kuriame yra ne daugiau<br />
kaip 7,9 % etilenoksido<br />
3299 Etilenoksido ir<br />
pentafluoretano mišinys,<br />
kuriame yra ne daugiau<br />
kaip 5,6 % etilenoksido<br />
3318 Amoniako tirpalas,<br />
santykinis tankis 15 °C<br />
temperatūroje mažesnis<br />
kaip 0,880, kuriame yra<br />
daugiau kaip 50 %<br />
amoniako<br />
34,4<br />
30,8<br />
27,5<br />
24,5<br />
43,0<br />
39,0<br />
34,4<br />
30,5<br />
16,0<br />
14,0<br />
12,5<br />
11,0<br />
8,1<br />
7,0<br />
7,0<br />
7,0<br />
25,9<br />
23,4<br />
20,9<br />
18,6<br />
16,7<br />
14,7<br />
12,9<br />
11,2<br />
Žr. sąvoką DLDS,<br />
nurodytą 6.7.3.1<br />
poskirsnyje<br />
Angos,<br />
įrengtos<br />
žemiau<br />
skysčio<br />
lygio<br />
Sl÷gio<br />
mažinimo<br />
įtaisai b<br />
(žr. 6.7.3.7<br />
poskirsnį)<br />
Didžiausias<br />
pripildymo<br />
lygis (kg/l)<br />
Leidžiama Standartiniai Žr. 4.2.2.7<br />
poskirsnį<br />
Leidžiama Standartiniai 0,95<br />
Leidžiama Standartiniai 0,78<br />
Leidžiama Standartiniai 1,20<br />
Leidžiama Standartiniai 1,16<br />
Leidžiama Standartiniai 1,02<br />
Leidžiama Standartiniai 1,03<br />
Leidžiama Žr. 6.7.3.7.3<br />
punktą<br />
Žr. 4.2.2.7<br />
punktą<br />
a<br />
b<br />
„Mažoji cisterna“– cisterna, kurios korpuso diametras yra 1,5 m ar mažesnis; „Cisterna be<br />
šilumos izoliacijos“ – cisterna, kurios korpuso diametras viršija 1,5 m, be šilumos izoliacijos ar<br />
apsauginio saul÷s ekrano (žr. 6.7.3.2.12 punktą); „Cisterna su apsauginiu saul÷s ekranu“ –<br />
cisterna, kurios korpuso diametras viršija 1,5 m, su apsauginiu saul÷s ekranu (žr. 6.7.3.2.12<br />
punktą); „Izotermin÷ cisterna“ – cisterna, kurios korpuso diametras viršija 1,5 m, su šilumos<br />
izoliacija (žr. 6.7.3.2.12 punktą) (Sąvoką „santykin÷ projektin÷ temperatūra“ žr. 6.7.3.1<br />
poskirsnyje).<br />
Žodis „Standartiniai“ sl÷gio mažinimo reikalavimų stulpelyje nurodo, kad 6.7.3.7.3 punkte<br />
nurodyta trūkioji membrana nebūtina.<br />
200
T50 KILNOJAMŲJŲ CISTERNŲ INSTRUKCIJOS (tęsinys) T50<br />
Ši kilnojamųjų cisternų instrukcija taikoma neatšaldytoms suskystintoms dujoms. Turi būti taikomos<br />
bendrosios 4.2.2 skirsnio nuostatos ir 6.7.3 skirsnio reikalavimai.<br />
JT<br />
Nr.<br />
Neatšaldytos suskystintos<br />
dujos<br />
Didžiausias leistinas<br />
darbinis sl÷gis (barais)<br />
Maža cisterna;<br />
Cisterna be šilumos<br />
izoliacijos;<br />
Cisterna su apsauginiu<br />
saul÷s ekranu;<br />
Izotermin÷ cisterna;<br />
atitinkamai a<br />
3337 Šaldomosios dujos R 404A 31,6<br />
28,3<br />
25,3<br />
22,5<br />
3338 Šaldomosios dujos R 407A 31,3<br />
28,1<br />
25,1<br />
22,4<br />
3339 Šaldomosios dujos R 407B 33,0<br />
29,6<br />
26,5<br />
23,6<br />
3340 Šaldomosios dujos R 407C 29,9<br />
26,8<br />
23,9<br />
21,3<br />
Angos,<br />
įrengtos<br />
žemiau<br />
skysčio<br />
lygio<br />
Sl÷gio<br />
mažinimo<br />
įtaisai b<br />
(žr. 6.7.3.7<br />
poskirsnį)<br />
Didžiausias<br />
pripildymo<br />
lygis (kg/l)<br />
Leidžiama Standartiniai 0,84<br />
Leidžiama Standartiniai 0,95<br />
Leidžiama Standartiniai 0,95<br />
Leidžiama Standartiniai 0,95<br />
T75 KILNOJAMŲJŲ CISTERNŲ INSTRUKCIJA T75<br />
Ši kilnojamųjų cisternų instrukcija taikoma atšaldytoms suskystintoms dujoms. Turi būti taikomos<br />
bendrosios 4.2.3skirsnio nuostatos ir 6.7.4 skirsnio reikalavimai.<br />
a<br />
b<br />
„Mažoji cisterna“ – cisterna, kurios korpuso diametras yra 1,5 m ar mažesnis; „Cisterna be<br />
šilumos izoliacijos“ – cisterna, kurios korpuso diametras viršija 1,5 m, be šilumos izoliacijos ar<br />
apsauginio saul÷s ekrano (žr. 6.7.3.2.12 punktą); „Cisterna su apsauginiu saul÷s ekranu“ –<br />
cisterna, kurios korpuso diametras viršija 1,5 m, su apsauginiu saul÷s ekranu (žr. 6.7.3.2.12<br />
punktą); „Izotermin÷ cisterna“ – cisterna, kurios korpuso diametras viršija 1,5 m, su šilumos<br />
izoliacija (žr. 6.7.3.2.12 punktą) (Sąvoką „santykin÷ projektin÷ temperatūra“ žr. 6.7.3.1<br />
poskirsnyje).<br />
Žodis „Standartiniai“ sl÷gio mažinimo reikalavimų stulpelyje nurodo, kad 6.7.3.7.3 punkte<br />
nurodyta trūkioji membrana nebūtina.<br />
201
4.2.5.3 Specialiosios kilnojamųjų cisternų nuostatos<br />
Specialiosios kilnojamosios cisternos priskiriamos kai kurioms medžiagoms siekiant<br />
nurodyti nuostatas, papildančias ar pakeičiančias reikalavimus, pateikiamus<br />
kilnojamosios cisternos instrukcijose, arba 6.7 skyriaus reikalavimus. Specialiosios<br />
kilnojamosios cisternos nuostatos žymimos raidžių ir skaičių kodu, prasidedančiu<br />
raid÷mis „TP“ (pagal anglišką „tank provision“), ir nurodomos 3.2 skyriaus A lentel÷s<br />
11 stulpelyje. Toliau pateikiamas specialiųjų kilnojamųjų cisternų sąrašas:<br />
TP1<br />
TP2<br />
TP3<br />
Pripildymo lygis, nurodytas 4.2.1.9.2 punkte, neturi būti viršijamas.<br />
97<br />
(Pr ipildymo lygis =<br />
1+ α(t r −<br />
)<br />
t<br />
f<br />
)<br />
Pripildymo lygis, nurodytas 4.2.1.9.3 punkte, neturi būti viršijamas.<br />
95<br />
(Pr ipildymo lygis =<br />
1+ α(t r −<br />
)<br />
t<br />
f<br />
)<br />
Kietų medžiagų, vežamų aukštesn÷je nei jų lydymosi temperatūroje, ir<br />
aukštesn÷s temperatūros skysčių didžiausias pripildymo lygis ( %) turi būti<br />
nusta<strong>tomas</strong> pagal 4.2.1.9.5 punktą.<br />
TP4<br />
TP5<br />
TP6<br />
TP7<br />
TP8<br />
TP9<br />
TP10<br />
TP12<br />
TP13<br />
TP16<br />
TP17<br />
TP18<br />
d<br />
(Pr ipildymo lygis = 95 r<br />
)<br />
d<br />
f<br />
Pripildymo lygis neturi viršyti 90 % arba, kaip alternatyva, bet kurios kitos<br />
kompetentingos institucijos patvirtintos vert÷s (žr. 4.2.1.16.2 punktą).<br />
Turi būti išlaikomas 4.2.3.6 poskirsnyje nurodytas pripildymo lygis.<br />
Siekiant išvengti cisternos trūkių bet kokiomis sąlygomis, įskaitant atvejus,<br />
kai cisterna yra visiškai apimta liepsnos, ji turi būti su sl÷gio mažinimo<br />
įtaisais, atitinkančiais cisternos talpą ir vežamos medžiagos savybes. Šie<br />
įtaisai turi būti suderinami su vežama medžiaga.<br />
Oras turi būti pašalintas iš garų erdv÷s naudojant azotą arba kitu būdu.<br />
Jei vežamos medžiagos pliūpsnio temperatūra viršija 0 °C, bandymo sl÷gis<br />
gali būti sumažintas iki 1,5 baro.<br />
Šį aprašymą atitinkanti medžiaga turi būti vežama kilnojamojoje cisternoje<br />
tik kompetentingos institucijos leidimu.<br />
Būtina ne mažesnio kaip 5 mm storio švinin÷ danga, kuri turi būti kasmet<br />
bandoma, arba bet kurios kitos tinkamos medžiagos danga, kurią patvirtino<br />
kompetentinga institucija.<br />
(Panaikinta).<br />
(Rezervuota).<br />
Cisternoje turi būti įrengtas specialus įtaisas, kad būtų išvengta sl÷gio<br />
sumaž÷jimo ar padid÷jimo įprastomis vežimo sąlygomis. Šis įtaisas turi būti<br />
patvirtintas kompetentingos institucijos.<br />
6.7.2.8.3 punkte nurodyti sl÷gio mažinimo reikalavimai siekiant išvengti<br />
medžiagos kristalizacijos apsauginiame vožtuve.<br />
Cisternos šilumos izoliacijai turi būti naudojamos tik neorganin÷s nedegios<br />
medžiagos.<br />
Turi būti palaikoma 18 °C–40 °C temperatūra. Kilnojamosios cisternos,<br />
kuriose yra sukiet÷jusi metakrilo rūgštis, vežant neturi būti papildomai<br />
šildomos.<br />
202
TP19<br />
TP20<br />
TP21<br />
TP22<br />
TP23<br />
TP24<br />
TP25<br />
TP26<br />
TP27<br />
TP28<br />
TP29<br />
TP30<br />
TP31<br />
TP32<br />
Apskaičiuotasis korpuso sienelių storis turi būti padidintas 3 mm. Tarp<br />
periodinių hidraulinių bandymų korpuso storis turi būti reguliariai tikrinamas<br />
ultragarsu.<br />
Ši medžiaga turi būti vežama tik izotermin÷se cisternose po azoto sluoksniu.<br />
Korpuso storis turi būti ne mažesnis kaip 8 mm. Cisternos turi būti<br />
bandomos hidrauliniu sl÷giu ir apžiūrimos iš vidaus ne rečiau kaip kas<br />
2,5 metų.<br />
Tepalas jungtims ar kitiems įtaisams turi būti suderinamas su deguonimi.<br />
Vežti leidžiama pagal specialiąsias kompetentingos institucijos nustatytas<br />
sąlygas.<br />
Kilnojamojoje cisternoje gali būti įtaisas, didžiausio pripildymo sąlygomis<br />
esantis korpuso garų aplinkoje, kad būtų išvengta perteklinio s÷gio,<br />
susidarančio l÷tai skylant vežamai medžiagai. Šis įtaisas taip pat turi neleisti<br />
nutek÷ti draudžiamam skysčio kiekiui cisternai apvirtus ar patekti į cisterną<br />
kitoms medžiagoms. Šis įtaisas turi būti patvirtintas kompetentingos<br />
institucijos ar jos įgaliotos organizacijos.<br />
99,95 % ir didesnio grynumo sieros trioksidas gali būti vežamas cisternoje<br />
be inhibitoriaus, jei jo palaikoma temperatūra lygi 32,5 °C ar aukštesn÷.<br />
Jei vežama šildant, šildymo įtaisas turi būti korpuso išor÷je. JT Nr. 3176 šis<br />
reikalavimas taikomas tik tuo atveju, kai medžiaga pavojingai reaguoja su<br />
vandeniu.<br />
Kilnojamoji cisterna, kurios mažiausias bandymo sl÷gis 4 barai, gali būti<br />
naudojama, jei nustatyta, kad 4 barų ar mažesnis bandymo sl÷gis yra<br />
priimtinas pagal bandymo sl÷gio aprašymą, nurodytą 6.7.2.1 poskirsnyje.<br />
Kilnojamoji cisterna, kurios mažiausias bandymo sl÷gis 2,65 barai, gali būti<br />
naudojama, jei nustatyta, kad 2,65 barų ar mažesnis bandymo sl÷gis yra<br />
priimtinas pagal bandymo sl÷gio aprašymą, nurodytą 6.7.2.1 poskirsnyje.<br />
Kilnojamoji cisterna, kurios mažiausias bandymo sl÷gis 1,5 baro, gali būti<br />
naudojama, jei nustatyta, kad 1,5 baro ar mažesnis bandymo sl÷gis yra<br />
priimtinas pagal bandymo sl÷gio aprašymą, nurodytą 6.7.2.1 poskirsnyje.<br />
Ši medžiaga turi būti vežama izotermin÷se cisternose.<br />
Ši medžiaga cisternose gali būti vežama tik kieto būvio.<br />
JT Nr. 0331, 0332 ir 3375 kilnojamosios cisternos gali būti naudojamos, jei<br />
laikomasi šių sąlygų:<br />
a) kad nereik÷tų nebūtinos izoliacijos, kiekvienoje metalin÷je<br />
kilnojamojoje cisternoje turi būti įrengtas sl÷gio mažinimo įtaisas,<br />
kuris gali būti spyruoklinio tipo, trūkioji membrana arba lydusis<br />
elementas. Atsižvelgiant į konkretų atvejį, nustatytas išleidimo ar<br />
membranos trūkimo sl÷gis neturi viršyti 2,65 baro kilnojamosioms<br />
cisternoms, kurių mažiausias bandymo sl÷gis didesnis kaip 4 barai;<br />
b) turi būti nurodytas tinkamumas vežti cisternose. Vienas iš būdų šiam<br />
suderinamumui įvertinti yra 8-osios bandymų serijos 8 d bandymas<br />
(žr. Bandymų ir kriterijų vadovas, 1 dalis, 18.7 poskirsnis);<br />
c) neleidžiama medžiagų laikyti cisternoje tokį laiko tarpą, per kurį jos<br />
gal÷tų sukepti. Turi būti imamasi tinkamų priemonių (pvz., valymo,<br />
kt.), kad medžiagos cisternoje nenus÷stų ir nesukristų.<br />
203
TP33<br />
TP34<br />
TP35<br />
Šiai medžiagai priskirta kilnojamųjų cisternų instrukcija, taikoma granulių ir<br />
miltelių pavidalo kietoms medžiagoms ir kietoms medžiagoms, kurių<br />
pripildoma ir kurios ištuštinamos aukštesn÷je nei jų lydymosi temperatūroje<br />
ir kurios atšaldomos bei vežamos kaip kieta mas÷. D÷l kietų medžiagų,<br />
vežamų aukštesn÷je nei jų lydymosi temperatūroje, žr. 4.2.1.19 poskirsnį.<br />
Kilnojamosios cisternos neprivalu išbandyti 6.7.4.14.1 punkte aprašytu<br />
smūgio bandymu, jei kilnojamoji cisterna 6.7.4.15.1 punkte pateikiamoje<br />
lentel÷je ir ne mažesn÷mis kaip 10 cm aukščio raid÷mis ant abiejų išorinio<br />
apgaubo šonų yra pažym÷ta žyma „NETINKA VEŽTI GELEŽINKELIU“<br />
(„NOT FOR RAIL TRANSPORT“).<br />
ADR pateikiama kilnojamosios cisternos instrukcija T14, galiojusi iki<br />
2008 m. gruodžio 31 d., gali būti toliau taikoma iki 2014 m. gruodžio 31 d.<br />
204
4.3 SKYRIUS<br />
STACIONARIŲJŲ CISTERNŲ (CISTERNINIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ), NUIMAMŲJŲ<br />
CISTERNŲ, KONTEINERINIŲ CISTERNŲ IR CISTERNŲ-NUIMAMŲJŲ KöBULŲ, KURIŲ<br />
KORPUSAS PAGAMINTAS IŠ METALŲ, IR TRANSPORTO PRIEMONIŲ BATERIJŲ IR<br />
DAUGIAELEMENČIŲ DUJŲ KONTEINERIŲ (DDK) NAUDOJIMAS<br />
PASTABA.<br />
D÷l kilnojamųjų cisternų ir JT daugiaelemenčių dujų konteinerių (DDK) žr. 4.2 skyrių;<br />
d÷l cisternų iš pluoštu armuoto plastiko žr. 4.4 skyrių, d÷l vakuuminių atliekų cisternų<br />
žr. 4.5 skyrių.<br />
4.3.1 Taikymo sritis<br />
4.3.1.1 Nuostatos, kurios išd÷stytos per visą puslapio plotį, taikomos tiek stacionariosioms<br />
cisternoms (cisternin÷ms transporto priemon÷ms), nuimamosioms cisternoms ir<br />
transporto priemon÷ms baterijoms, tiek ir konteinerin÷ms cisternoms, cisternomsnuimamiesiems<br />
k÷bulams ir DDK. Nuostatos, nurodytos viename stulpelyje, taikomos<br />
tik:<br />
- stacionariosioms cisternoms (cisternin÷ms transporto priemon÷ms), nuimamosioms<br />
cisternoms ir transporto priemon÷ms baterijoms (kairioji skiltis);<br />
- konteinerin÷ms cisternoms, cisternoms-nuimamiems k÷bulams ir DDK (dešinioji<br />
skiltis).<br />
4.3.1.2 Šios nuostatos taikomos:<br />
stacionariosioms cisternoms (cisternin÷ms<br />
transporto priemon÷ms), nuimamosioms<br />
cisternoms ir transporto priemon÷ms<br />
baterijoms<br />
konteinerin÷ms cisternoms, cisternomsnuimamiesiems<br />
k÷bulams ir DDK<br />
kurie naudojami pavojingoms dujin÷ms, skystoms, miltelių ir granulių pavidalo<br />
medžiagoms vežti.<br />
4.3.1.3 4.3.2 skirsnyje išvardytos nuostatos taikomos stacionariosioms cisternoms (cisternin÷ms<br />
transporto priemon÷ms), nuimamosioms cisternoms, konteinerin÷ms cisternoms ir<br />
cisternoms-nuimamiesiems k÷bulams, skirtoms vežti visų klasių medžiagas, ir transporto<br />
priemon÷ms baterijoms ir DDK, skirtiems vežti 2 klas÷s dujas. 4.3.3 ir 4.3.4 skirsniuose<br />
nurodytos specialiosios nuostatos, papildančios ar pakeičiančios 4.3.2 skirsnio nuostatas.<br />
4.3.1.4 D÷l konstrukcijos, įrangos, tipo patvirtinimo, bandymų ir žym÷jimo reikalavimų<br />
žr. 6.8 skyrių,<br />
4.3.1.5 D÷l pereinamųjų priemonių d÷l šio skyriaus taikymo, žr.:<br />
1.6.3 skirsnį 1.6.4 skirsnį<br />
4.3.2 Nuostatos, taikomos visoms klas÷ms<br />
4.3.2.1 Naudojimas<br />
4.3.2.1.1 Medžiagos, kurioms taikoma ADR, gali būti vežamos stacionariosiose cisternose<br />
(cisternin÷se transporto priemon÷se), nuimamosiose cisternose, transporto priemon÷se<br />
baterijose, konteinerin÷se cisternose, cisternose-nuimamuosiuose k÷buluose ir DDK tik<br />
tuo atveju, kai 3.2 skyriaus A lentel÷s 12 stulpelyje nurodytas cisternos kodas pagal<br />
4.3.3.1.1 ir 4.3.4.1.1 punktų nuostatas.<br />
4.3.2.1.2 Privalomas cisternos, transporto priemon÷s baterijos ir DDK tipas, žymimas kodu,<br />
nurodytas 3.2 skyriaus A lentel÷s 12 stulpelyje. Čia nurodyti identifikavimo kodai,<br />
sudaryti iš atitinkama tvarka nurodytų raidžių ir skaičių. Keturių kodo simbolių<br />
paaiškinimai nurodyti 4.3.3.1.1 punkte (kai vežama medžiaga priklauso 2 klasei) ir<br />
4.3.4.1.1 punkte (kai vežama medžiaga priklauso 3–9 klas÷ms) 1 .<br />
1<br />
Išimtys taikomos cisternoms, skirtoms 5.2 ar 7 klas÷s medžiagoms vežti (žr. 4.3.4.1.3 punktą).<br />
205
4.3.2.1.3 Pagal 4.3.2.1.2 punktą privalomas tipas atitinka mažiausius konstrukcinius reikalavimus,<br />
kurie keliami pavojingam kroviniui, jei šiame skyriuje arba 6.8 skyriuje nenurodyta<br />
kitaip. Galima naudoti cisternas, atitinkančias kodus, kurie nurodo didesnį mažiausią<br />
apskaičiuotąjį sl÷gį ar griežtesnius pripildymo ar ištuštinimo angų arba apsauginių<br />
vožtuvų ar įtaisų reikalavimus (žr. 4.3.3.1.1 punktą 2 klasei ir 4.3.4.1.1 punktą 3–<br />
9 klas÷ms).<br />
4.3.2.1.4 D÷l kai kurių medžiagų cisternoms, transporto priemon÷ms baterijoms ar DDK taikomos<br />
papildomos nuostatos, kurios 3.2 skyriaus A lentel÷s 13 stulpelyje nurodytos kaip<br />
specialiosios nuostatos.<br />
4.3.2.1.5 Cisternos, transporto priemon÷s baterijos ir DDK neturi būti pripildomi kitų pavojingų<br />
medžiagų nei tos, kurias leidžiama vežti pagal 6.8.2.3.1 punktą ir kurios, liesdamosi su<br />
medžiagomis, iš kurių pagamintas korpusas, tarpikliai, įranga ir apsaugin÷s dangos,<br />
nelinkusios pavojingai reaguoti su jomis (žr. 1.2.1 skirsnyje „pavojinga reakcija“),<br />
sudaryti pavojingų produktų ar sumažinti šių medžiagų atsparumą 2 .<br />
4.3.2.1.6 Maisto produktai neturi būti vežami cisternose, kurios naudojamos pavojingoms<br />
medžiagoms, išskyrus tuos atvejus, kai imtasi reikiamų priemonių, kad būtų išvengta bet<br />
kokio poveikio žmonių sveikatai.<br />
4.3.2.1.7 Cisternos bylą turi saugoti savininkas ar operatorius, kurie, kompetentingos institucijos<br />
reikalavimu turi geb÷ti pateikti šiuos dokumentus. Cisternos byloje informacija turi išlikti<br />
per visą cisternos naudojimo laiką ir 15 m÷nesių nuo tada, kai cisterna buvo baigta<br />
eksploatuoti.<br />
Jei eksploatuojant cisterną pasikeičia jos savininkas ar operatorius, cisternos byla turi būti<br />
perduota naujam savininkui ar operatoriui.<br />
Cisternos bylos kopijos arba visi reikalingi dokumentai turi būti pateikiami ekspertui,<br />
atliekančiam cisternos bandymus, patikras ir kontrolę pagal 6.8.2.4.5 arba 6.8.3.4.16<br />
punktą, atliekant periodines patikras ar neplaninę kontrolę.<br />
4.3.2.2 Pripildymo lygis<br />
4.3.2.2.1 Pripildymo lygis neturi būti viršijamas cisternose, skirtose skysčiams vežti aplinkos<br />
temperatūroje, vežant:<br />
a) liepsniąsias medžiagas, nekeliančias papildomo pavojaus (pvz., toksiškas ar<br />
÷džias) cisternose su ventiliacijos sistema ar apsauginiais vožtuvais (net kai prieš<br />
juos yra trūkioji membrana):<br />
100<br />
Pripildymo lygis =<br />
1+ α(50<br />
−<br />
%<br />
t<br />
f<br />
)<br />
talpos<br />
b) toksiškas ar ÷džias medžiagas (liepsniąsias arba ne) cisternose su ventiliacijos<br />
sistema ar apsauginiais vožtuvais (net kai prieš juos yra trūkioji membrana):<br />
98<br />
Pr ipildymo lygis =<br />
1+ α(50<br />
−<br />
%<br />
t<br />
f<br />
)<br />
talpos<br />
c) liepsniąsias medžiagas ir mažai toksiškas ar ÷džias medžiagas (liepsniąsias arba<br />
ne) sandariai uždarytose cisternose be apsauginio vožtuvo:<br />
97<br />
Pr ipildymo lygis =<br />
1+ α(50<br />
−<br />
%<br />
t<br />
f<br />
)<br />
talpos<br />
d) labai toksiškas, toksiškas, labai ÷džias ar ÷džias medžiagas (liepsniąsias ar ne)<br />
sandariai uždaromose cisternose be apsauginio vožtuvo:<br />
2<br />
Gali prireikti pasikonsultuoti su medžiagos gamintoju ir kompetentinga institucija d÷l medžiagos<br />
suderinamumo su cisternos, transporto priemon÷s baterijos ar DDK medžiaga.<br />
206
95<br />
Pr ipildymo lygis =<br />
1+ α(50<br />
−<br />
%<br />
t<br />
f<br />
)<br />
talpos<br />
4.3.2.2.2 Šiose formul÷se α yra vidutinis skysčio tūrio pl÷timosi koeficientas, kai temperatūra yra<br />
15 °C–50 °C, t. y. didžiausias temperatūros pokytis 35 °C.<br />
α apskaičiuojamas pagal formulę:<br />
čia d 15 ir d 50 yra santykinis skysčio tankis atitinkamai 15 °C ir 50 °C temperatūroje,<br />
t F – vidutin÷ skysčio temperatūra pripildant.<br />
4.3.2.2.3 4.3.2.2.1 punkto a–d papunkčiuose min÷tos nuostatos netaikomos cisternoms, kuriose<br />
vežant turinio temperatūra kaitinimo įtaisu palaikoma aukštesn÷ kaip 50 °C. Tokiais<br />
atvejais pripildymo lygis turi būti toks ir temperatūra turi būti sureguliuota taip, kad<br />
vežant bet kuriuo momentu cisterna nebūtų pripildyta daugiau kaip 95 % jos talpos ir<br />
nebūtų viršyta pripildymo temperatūra.<br />
4.3.2.2.4 Korpusai, skirti skysto būvio medžiagoms arba suskystintoms dujoms, arba atšaldytoms<br />
suskystintoms dujoms vežti, kurie n÷ra pertvaromis ar bangavimo slopintuvais padalyti į<br />
ne didesnius negu 7 500 litrų talpos skyrius, turi būti pripildomi ne mažiau kaip 80 %<br />
arba ne daugiau kaip 20 % jų talpos.<br />
Ši nuostata netaikoma:<br />
- skysčiams, kurių kinematin÷ klampa esant 20 °C temperatūrai yra ne mažesn÷ negu<br />
2 680 mm 2 /s;<br />
- išlydytoms medžiagoms, kurių kinematin÷ klampa esant 20 °C pripildymo<br />
temperatūrai yra ne mažesn÷ negu 2 680 mm 2 /s;<br />
- JT Nr. 1963 HELIS, ATŠALDYTAS, SKYSTAS ir JT Nr. 1966 VANDENILIS,<br />
ATŠALDYTAS, SKYSTAS.<br />
4.3.2.3 Eksploatavimas<br />
4.3.2.3.1 Korpuso sienelių storis per visą jų naudojimo laiką turi būti ne mažesnis kaip aprašyta<br />
toliau:<br />
4.3.2.3.2<br />
6.8.2.1.17–6.8.2.1.21 punktuose. 6.8.2.1.17–6.8.1.20 punktuose.<br />
α<br />
=<br />
d15 − d50<br />
35d50<br />
Vežant, konteinerin÷s cisternos ar DDK į juos<br />
vežančią transporto priemonę turi būti<br />
pakraunami taip, kad būtų pakankamai<br />
apsaugoti transporto priemon÷s įtaisų arba<br />
pačios konteinerin÷s cisternos ar DDK 3 nuo<br />
šoninių ar išilginių smūgių ir apvirtus.<br />
Jei konteinerin÷ cisterna ar DDK, įskaitant<br />
eksploatavimo įrangą, yra sukonstruota taip,<br />
kad atlaiko smūgį ar išlieka saugi apsivertusi,<br />
tai jos apsaugoti tokiu būdu nebūtina.<br />
<br />
Korpusų apsaugos pavyzdžiai:<br />
- apsaugą nuo šoninio smūgio gali sudaryti, pavyzdžiui, išilgin÷s sijos, saugančios korpusą iš<br />
šonų vidurin÷s linijos lygyje;<br />
- apsaugą, kad neapvirstų, gali sudaryti, pavyzdžiui, sustiprinimo žiedai ar sijos, pritvirtintos<br />
skersai r÷mo;<br />
- apsaugą nuo smūgio iš galo gali sudaryti, pavyzdžiui, buferis ar r÷mas.<br />
207
4.3.2.3.3 Pripildant ar ištuštinant cisternas, transporto priemones baterijas ir DDK, reikia imtis<br />
atitinkamų priemonių, kad nebūtų išleistas pavojingas dujų ir garų kiekis. Cisternos,<br />
transporto priemon÷s baterijos ir DDK turi būti uždaromi taip, kad turinys negal÷tų<br />
nekontroliuojamai išsipilti. Per apačią ištuštinamų cisternų angos turi būti uždaromos<br />
srieginiais kamščiais, aklinomis jung÷mis ar kitais lygiaverčiais įtaisais. Cisternų,<br />
transporto priemonių baterijų ir DDK uždarymo įtaisų sandarumas turi būti patikrintas<br />
pildytojo pripildžius cisterną. Tai daugiausia taikoma panardinamojo vamzdžio viršutinei<br />
daliai.<br />
4.3.2.3.4 Kai keletas uždarymo sistemų yra išd÷stytos nuosekliai, tai arčiausiai vežamos medžiagos<br />
esanti sistema turi būti uždaroma pirmiausia.<br />
4.3.2.3.5 Vežant cisternos išor÷je neturi būti jokių pakrautos medžiagos likučių.<br />
4.3.2.3.6 Medžiagos, kurios tarpusavyje gali pavojingai reaguoti, neturi būti vežamos gretimose<br />
cisternos sekcijose.<br />
Medžiagos, kurios tarpusavyje gali pavojingai reaguoti, gali būti vežamos gretimose<br />
cisternos sekcijose, jei tarp šių sekcijų yra pertvara, kurios storis toks pat kaip cisternos<br />
sienel÷s ar didesnis. Taip pat jos gali būti vežamos, jei užpildytos sekcijos atskirtos tuščia<br />
erdve ar tuščia sekcija.<br />
4.3.2.4 Tuščios neišvalytos cisternos, transporto priemon÷s baterijos ir DDK<br />
PASTABA. Tuščioms neišvalytoms cisternoms, transporto priemon÷ms baterijoms ir<br />
DDK gali būti taikomos 4.3.5 skirsnio specialiosios nuostatos TU1, TU2, TU4, TU16 ir<br />
TU35.<br />
4.3.2.4.1 Vežant cisternos išor÷je neturi būti jokių pakrautos medžiagos likučių.<br />
4.3.2.4.2 Vežti priimtos tuščios neišvalytos cisternos, transporto priemon÷s baterijos ir DDK turi<br />
būti uždarytos ir sandarios kaip ir pilnos.<br />
4.3.2.4.3 Jeigu tuščios neišvalytos cisternos, transporto priemon÷s baterijos ir DDK neuždarytos ir<br />
sandarios kaip ir pilnos ir jei ADR reikalavimai negali būti įvykdyti, jos, laikantis<br />
atitinkamos saugos, turi būti vežamos iki artimiausios tinkamos vietos, kur jas galima bus<br />
išvalyti ir suremontuoti. Vežimas laikomas pakankamai saugiu, jei imtasi atitinkamų<br />
saugos priemonių, kurios atitinka ADR saugos reikalavimus ir apsaugo nuo<br />
nekontroliuojamo pavojingų krovinių praleidimo.<br />
4.3.2.4.4 Tuščios neišvalytos stacionariosios cisternos (cisternin÷s transporto priemon÷s),<br />
nuimamosios cisternos, transporto priemon÷s baterijos, konteinerin÷s cisternos, cisternosnuimamieji<br />
k÷bulai ir DDK taip pat gali būti vežami patikrai atlikti pasibaigus 6.8.2.4.2 ir<br />
6.8.2.4.3 punktuose nustatytam terminui.<br />
208
4.3.3 Specialiosios 2 klasei taikomos nuostatos<br />
4.3.3.1 Cisternų kodavimas ir hierarchija<br />
4.3.3.1.1 Cisternų, transporto priemonių baterijų ir DDK kodavimas<br />
Keturių kodų (cisternų kodai), nurodytų 3.2 skyriaus A lentel÷s 12 stulpelyje, dalių<br />
reikšm÷s:<br />
Dalis<br />
Aprašymas<br />
1 Cisternos,<br />
transporto<br />
priemon÷s baterijos<br />
ar DDK tipai<br />
2 Apskaičiuotasis<br />
sl÷gis<br />
3 Angos (žr. 6.8.2.2<br />
ir 6.8.3.2<br />
poskirsnius)<br />
4 Apsauginiai<br />
vožtuvai arba<br />
įtaisai<br />
Cisternos kodas<br />
C = cisterna, transporto priemon÷ baterija ar DDK<br />
susl÷gtoms dujoms;<br />
P = cisterna, transporto priemon÷ baterija ar DDK<br />
suskystintoms dujoms ar dujoms, ištirpintoms<br />
slegiant;<br />
R = cisternos atšaldytoms suskystintoms dujoms.<br />
X = mažiausias tinkamas bandymo sl÷gis pagal 4.3.3.2.5<br />
punkto lentelę; ar<br />
22 = mažiausias apskaičiuotasis sl÷gis barais.<br />
B = cisterna su pripildymo ar ištuštinimo angomis ir su 3<br />
uždarymo įtaisais apačioje; arba<br />
transporto priemon÷ baterija ar DDK su angomis<br />
žemiau skysčio lygio arba skirtos susl÷gtoms dujoms;<br />
C = cisterna su pripildymo ar ištuštinimo angomis ir su 3<br />
uždarymo įtaisais viršuje, žemiau skysčio lygio, tik<br />
angos valyti;<br />
D = cisterna su pripildymo ar ištuštinimo angomis ir su 3<br />
uždarymo įtaisais viršuje; ar<br />
transporto priemon÷ baterija ar DDK be angų žemiau<br />
skysčio lygio.<br />
N = cisterna, transporto priemon÷ baterija ar DDK su<br />
apsauginiu vožtuvu, kuris sandariai neužsidaro, pagal<br />
6.8.3.2.9 ar 6.8.3.2.10 punktą;<br />
H = sandariai uždaroma cisterna, transporto priemon÷<br />
baterija ar DDK (žr. 1.2.1 skirsnį);<br />
1 PASTABA. 3.2 skyriaus A lentel÷s 13 stulpelyje kai kurioms dujoms nurodyta<br />
specialioji nuostata TU17 reiškia, kad dujos gali būti vežamos tik transporto priemone<br />
baterija arba DDK, kurių elementai yra indai.<br />
2 PASTABA. Sl÷gis, nurodytas ant cisternos ar lentel÷je, turi būti ne mažesnis už dydį<br />
„X“ ar mažiausią apskaičiuotąjį sl÷gį.<br />
209
4.3.3.1.2 Cisternų hierarchija<br />
Cisternos<br />
kodas<br />
C*BN<br />
C*BH<br />
C*CN<br />
C*CH<br />
C*DN<br />
C*DH<br />
P*BN<br />
P*BH<br />
P*CN<br />
P*CH<br />
P*DN<br />
P*DH<br />
R*BN<br />
R*CN<br />
R*DN<br />
Kitas (-i) cisternos kodas (-ai), leistinas (-i) medžiagai pagal šį kodą<br />
C#BN, C#CN, C#DN, C#BH, C#CH, C#DH<br />
C#BH, C#CH, C#DH<br />
C#CN, C#DN, C#CH, C#DH<br />
C#CH, C#DH<br />
C#DN, C#DH<br />
C#DH<br />
P#BN, P#CN, P#DN, P#BH, P#CH, P#DH<br />
P#BH, P#CH, P#DH<br />
P#CN, P#DN, P#CH, P#DH<br />
P#CH, P#DH<br />
P#DN, P#DH<br />
P#DH<br />
R#BN, R#CN, R#DN<br />
R#CN, R#DN<br />
R#DN<br />
Skaičius, pažym÷tas „#“, turi būti lygus ar didesnis už skaičių, pažym÷tą „*“.<br />
PASTABA. Šioje hierarchijoje neįvertintos specialiosios nuostatos, taikomos kiekvienai<br />
pozicijai (žr. 4.3.5 ir 6.8.4 skirsnius).<br />
4.3.3.2 Pripildymo sąlygos ir bandymo sl÷gis<br />
4.3.3.2.1 Bandymo sl÷gis cisternoms, skirtoms susl÷gtoms dujoms vežti, turi bent 1,5 karto viršyti<br />
darbinį sl÷gį, kaip aprašyta 1.2.1 skirsnyje sl÷giniams indams.<br />
4.3.3.2.2 Bandymo sl÷gis cisternoms, skirtoms vežti:<br />
- didelio sl÷gio suskystintas dujas; ir<br />
- ištirpintas dujas,<br />
turi būti toks, kad, esant didžiausiam korpuso pripildymo koeficientui, medžiagos sl÷gis<br />
korpuso viduje esant 55 °C temperatūrai cisternoms su šilumos izoliacija arba esant 65 °C<br />
temperatūrai cisternoms be šilumos izoliacijos neviršytų bandymo sl÷gio.<br />
4.3.3.2.3 Bandymo sl÷gis cisternoms, skirtoms žemo sl÷gio suskystintoms dujoms vežti, turi būti:<br />
a) jei cisterna su šilumos izoliacija – bent lygus skysčio garų 60 °C temperatūroje<br />
sl÷giui, sumažintam 0,1 MPa (1 baras), bet ne mažesnis kaip 1 MPa (10 barų);<br />
b) jei cisterna be šilumos izoliacijos – bent lygus skysčio garų 65 °C temperatūroje<br />
sl÷giui, sumažintam 0,1 MPa (1 baras), bet ne mažesnis kaip 1 MPa (10 barų).<br />
Didžiausia leistinoji turinio mas÷ talpos litrui apskaičiuojama taip:<br />
Didžiausia leistinoji turinio mas÷ talpos litrui = 0,95 × skystos faz÷s tankis 50 °C (kg/l)<br />
Be to, dujų faz÷ neturi išnykti žemesn÷je kaip 60 °C temperatūroje.<br />
Jei korpuso skersmuo yra ne didesnis kaip 1,5 m, galioja bandymo sl÷gio ir didžiausio<br />
leistinojo turinio mas÷s talpos litrui vert÷s, nurodytos 4.1.4.1 poskirsnio pakavimo<br />
instrukcijoje P200.<br />
4.3.3.2.4 Cisternų, skirtų atšaldytoms suskystintoms dujoms vežti, bandymo sl÷gis bent 1,3 karto<br />
turi viršyti ant cisternos nurodytą didžiausią leistinąjį darbinį sl÷gį, bet turi būti ne<br />
mažesnis kaip 300 kPa (3 barai) (manometrinis sl÷gis); cisternų su vakuumine izoliacija<br />
bandymo sl÷gis bent 1,3 karto turi viršyti didžiausią leistinąjį darbinį sl÷gį, padaugintą iš<br />
100 Pa (1 baras).<br />
210
4.3.3.2.5 Dujų ir dujų mišinių, kurie turi būti vežami stacionariosiose cisternose (cisternin÷se<br />
transporto priemon÷se), transporto priemon÷se baterijose, nuimamosiose cisternose,<br />
konteinerin÷se cisternose ir DDK, lentel÷, kurioje nurodytas mažiausias cisternų<br />
bandymo sl÷gis ir, kai reikia, didžiausia leistinoji turinio mas÷ talpos litrui.<br />
Dujų ir dujų mišinių, priskirtų pozicijai k.n., bandymo sl÷gio ir didžiausios leistinosios<br />
turinio mas÷s talpos litrui vert÷s turi būti nustatomos kompetentingos institucijos<br />
patvirtinto eksperto.<br />
Jeigu cisternos, skirtos susl÷gtoms dujoms ar aukšto sl÷gio suskystintoms dujoms vežti,<br />
buvo bandomos mažesniu bandymo sl÷giu nei nurodyta lentel÷je, ir jei šios cisternos turi<br />
šilumos izoliaciją, tai kompetentingos institucijos patvirtintas ekspertas gali nustatyti<br />
mažesnę didžiausią pakrova, jei medžiagos sl÷gis cisternoje 55 °C temperatūroje neviršys<br />
bandymo sl÷gio vert÷s, įspaustos cisternos korpuse.<br />
Mažiausias bandymo sl÷gis Didžiausia<br />
Klasifikacinis<br />
Su šilumos Be šilumos turinio mas÷<br />
cisternoms<br />
leistinoji<br />
JT<br />
Pavadinimas<br />
Nr.<br />
kodas izoliacija izoliacijos talpos litrui<br />
MPa barai MPa barai kg<br />
1001 Acetilenas, ištirpintas 4 F Tik transporto priemon÷se baterijose ir DDK,<br />
sudarytuose iš indų<br />
1002 Oras, susl÷gtas 1 A žr. 4.3.3.2.1 punktą<br />
1003 Oras, atšaldytas, skystas 3 O žr. 4.3.3.2.4 punktą<br />
1005 Amoniakas, bevandenis 2 TC 2,6 26 2,9 29 0,53<br />
1006 Argonas, susl÷gtas 1 A žr. 4.3.3.2.1 punktą<br />
1008 Boro trifluoridas 2 TC 22,5 225 22,5 225 0,715<br />
1009 Bromtrifluormetanas (šaldomosios<br />
dujos R 13B1)<br />
2 A<br />
211<br />
30 300 30 300 0,86<br />
12 120 1,50<br />
4,2 42 1,13<br />
12 120 1,44<br />
25 250 1,60<br />
1010 BUTADIENAI, STABILIZUOTI 2 F 1 10 1 10 0,59<br />
(1,2-butadienas) arba<br />
1010 BUTADIENAI, STABILIZUOTI 2 F 1 10 1 10 0,55<br />
(1,3-butadienas) arba<br />
1010 BUTADIENŲ IR<br />
2 F 1 10 1 10 0,50<br />
ANGLIAVANDENILIŲ<br />
MIŠINYS, STABILIZUOTAS<br />
1011 Butanas 2 F 1 10 1 10 0,51<br />
1012 1-butenas arba 2 F 1 10 1 10 0,53<br />
1012 trans-2-butenas arba 2 F 1 10 1 10 0,54<br />
1012 cis-2-butenas arba 2 F 1 10 1 10 0,55<br />
1012 butenų mišinys 2 F 1 10 1 10 0,50<br />
1013 Anglies dioksidas 2 A 19 190 0,73<br />
22,5 225 0,78<br />
19 190 0,66<br />
25 250 0,75<br />
1016 Anglies monoksidas, susl÷gtas 1 TF žr. 4.3.3.2.1 punktą<br />
1017 Chloras 2 TOC 1,7 17 1,9 19 1,25<br />
1018 Chlordifluormetanas (šaldomosios 2 A 2,4 24 2,6 26 1,03<br />
dujos R 22)<br />
1020 Chlorpentafluoretanas<br />
2 A 2 20 2,3 23 1,08<br />
(šaldomosios dujos R 115)
JT<br />
Nr.<br />
Pavadinimas<br />
1021 1-chlor-1,2,2,2-tetrafluoretanas<br />
(šaldomosios dujos R 124)<br />
1022 Chlortrifluormetanas (šaldomosios<br />
dujos R 13)<br />
Klasifikacinis<br />
Mažiausias bandymo sl÷gis<br />
cisternoms<br />
Didžiausia<br />
leistinoji<br />
kodas<br />
Su šilumos<br />
izoliacija<br />
Be šilumos<br />
izoliacijos<br />
turinio mas÷<br />
talpos litrui<br />
MPa barai MPa barai kg<br />
2 A 1 10 1,1 11 1,2<br />
2 A<br />
212<br />
12 120 0,96<br />
22,5 225 1,12<br />
10 100 0,83<br />
12 120 0,90<br />
19 190 1,04<br />
25 250 1,10<br />
1023 Akmens anglies dujos, susl÷gtos 1 TF žr. 4.3.3.2.1 punktą<br />
1026 Cianas 2 TF 10 100 10 100 0,70<br />
1027 Ciklopropanas 2 F 1,6 16 1,8 18 0,53<br />
1028 Dichlordifluormetanas<br />
2 A 1.5 15 1.6 16 1,15<br />
(šaldomosios dujos R 12)<br />
1029 Dichlorfluormetanas (šaldomosios 2 A 1 10 1 10 1,23<br />
dujos R 21)<br />
1030 1,1-difluoretanas (šaldomosios 2 F 1,4 14 1,6 16 0,79<br />
dujos R 152a)<br />
1032 Dimetilaminas, bevandenis 2 F 1 10 1 10 0,59<br />
1033 Dimetilo eteris 2 F 1,4 14 1,6 16 0,58<br />
1035 Etanas 2 F 12 120 0,32<br />
9,5 95 0,25<br />
12 120 0,29<br />
30 300 0,39<br />
1036 Etilaminas 2 F 1 10 1 10 0,61<br />
1037 Etilchloridas 2 F 1 10 1 10 0,8<br />
1038 Etilenas, atšaldytas, skystas 3 F žr. 4.3.3.2.4 punktą<br />
1039 Etilmetilo eteris 2 F 1 10 1 10 0,64<br />
1040 Etileno oksidas su azotu, bendras 2 TF 1,5 15 1,5 15 0,78<br />
sl÷gis 50 °C temperatūroje ne<br />
didesnis kaip 1 MPа (10 barų)<br />
1041 Etileno oksido ir anglies dioksido 2 F 2,4 24 2,6 26 0,73<br />
mišinys, kuriame yra daugiau kaip<br />
9 %, bet ne daugiau kaip 87 %<br />
etileno oksido<br />
1046 Helis, susl÷gtas 1 A žr. 4.3.3.2.1 punktą<br />
1048 Bromo vandenilis, bevandenis 2 TC 5 50 5,5 55 1,54<br />
1049 Vandenilis, susl÷gtas 1 F žr. 4.3.3.2.1 punktą<br />
1050 Chloro vandenilis, bevandenis 2 TC 12 120 0,69<br />
10 100 0,30<br />
12 120 0,56<br />
15 150 0,67<br />
20 200 0,74<br />
1053 Vandenilio sulfidas 2 TF 4,5 45 5 50 0,67<br />
1055 Izobutenas 2 F 1 10 1 10 0,52<br />
1056 Kriptonas, susl÷gtas 1 A žr. 4.3.3.2.1 punktą<br />
1058 Suskystintos dujos, neliepsniosios,<br />
kuriose yra azoto, anglies dioksido<br />
arba oro<br />
2 A 1,5 × pripildymo sl÷gis<br />
žr. 4.3.3.2.2 ar 4.3.3.2.3 punktą
JT<br />
Nr.<br />
1060<br />
Klasifikacinis<br />
Mažiausias bandymo sl÷gis<br />
cisternoms<br />
Didžiausia<br />
leistinoji<br />
Pavadinimas<br />
kodas<br />
Su šilumos<br />
izoliacija<br />
Be šilumos<br />
izoliacijos<br />
turinio mas÷<br />
talpos litrui<br />
MPa barai MPa barai kg<br />
Metilacetileno ir propadieno<br />
2 F žr. 4.3.3.2.2 ar 4.3.3.2.3 punktą<br />
mišinys, stabilizuotas:<br />
Mišinys P1 2 F 2,5 25 2,8 28 0,49<br />
Mišinys P2 2 F 2,2 22 2,3 23 0,47<br />
Propadienas, kuriame yra 1 %–4 % 2 F 2,2 22 2,2 22 0,50<br />
metilacetileno<br />
1061 Metilaminas, bevandenis 2 F 1 10 1,1 11 0,58<br />
1062 Metilbromidas 2 T 1 10 1 10 1,51<br />
1063 Metilchloridas (šaldomosios dujos 2 F 1,3 13 1,5 15 0,81<br />
R 40)<br />
1064 Metilmerkaptanas 2 TF 1 10 1 10 0,78<br />
1065 Neonas, susl÷gtas 1 A žr. 4.3.3.2.1<br />
1066 Azotas, susl÷gtas 1 A žr. 4.3.3.2.1<br />
1067 Diazoto tetroksidas (azoto<br />
2 TOC Tik transporto priemon÷se baterijose ir DDK,<br />
dioksidas)<br />
sudarytuose iš indų<br />
1070 Azoto hemioksidas 2 O 22,5 225 0,78<br />
18 180 0,68<br />
22,5 225 0,74<br />
25 250 0,75<br />
1071 Naftos dujos, susl÷gtos 1 TF žr. 4.3.3.2.1<br />
1072 Deguonis, susl÷gtas 1 O žr. 4.3.3.2.1<br />
1073 Deguonis, atšaldytas, skystas 3 O žr. 4.3.3.2.4<br />
1076 Fosgenas 2 TC Tik transporto priemon÷se baterijose ir DDK,<br />
sudarytuose iš indų<br />
1077 Propilenas 2 F 2,5 25 2,7 27 0,43<br />
1078 Šaldomosios dujos, k.n., tokios kaip: 2 A<br />
Mišinys f1 2 A 1 10 1,1 11 1,23<br />
Mišinys f2 2 A 1,5 15 1,6 16 1,15<br />
Mišinys f3 2 A 2,4 24 2,7 27 1,03<br />
Kiti mišiniai 2 A žr. 4.3.3.2.2 ar 4.3.3.2.3 punktą<br />
1079 Sieros dioksidas 2 TC 1 10 1,2 12 1,23<br />
1080 Sieros heksafluoridas 2 A 12 120 1,34<br />
7 70 1,04<br />
14 140 1,33<br />
16 160 1,37<br />
1082 Trifluorchloretilenas, stabilizuotas 2 TF 1,5 15 1,7 17 1,13<br />
1083 Trimetilaminas, bevandenis 2 F 1 10 1 10 0,56<br />
1085 Vinilbromidas, stabilizuotas 2 F 1 10 1 10 1,37<br />
1086 Vinilchloridas, stabilizuotas 2 F 1 10 1,1 11 0,81<br />
1087 Vinilmetilo eteris, stabilizuotas 2 F 1 10 1 10 0,67<br />
1581 Chlorpikrino ir metilbromido<br />
2 T 1 10 1 10 1,51<br />
mišinys<br />
1582 Chlorpikrino ir metilbromido<br />
2 T 1,3 13 1,5 15 0,81<br />
mišinys<br />
1612 Heksaetiltetrafosfato ir susl÷gtų 1 T žr. 4.3.3.2.1 punktą<br />
dujų mišinys<br />
1749 Chloro trifluoridas 2 TOC 3 30 3 30 1,40<br />
213
Mažiausias bandymo sl÷gis Didžiausia<br />
Klasifikacinis<br />
Su šilumos Be šilumos turinio mas÷<br />
cisternoms<br />
leistinoji<br />
JT<br />
Pavadinimas<br />
Nr.<br />
kodas izoliacija izoliacijos talpos litrui<br />
MPa barai MPa barai kg<br />
1858 Heksafluorpropilenas (šaldomosios 2A 1,7 17 1,9 19 1,11<br />
dujos R 1216)<br />
1859 Silicio tetrafluoridas, susl÷gtas 1 TC 20 200 20 200 0,74<br />
30 300 30 300 1,10<br />
1860 Vinilfluoridas, stabilizuotas 2 F 12 120 0,58<br />
22,5 225 0,65<br />
25 250 0,64<br />
1912 Metilchlorido ir metilenchlorido 2 F 1,3 13 1,5 15 0,81<br />
mišinys<br />
1913 Neonas, atšaldytas, skystas 3 A žr. 4.3.3.2.4 punktą<br />
1951 Argonas, atšaldytas, skystas 3 A žr. 4.3.3.2.4 punktą<br />
1952 Etileno oksido ir anglies dioksido 2 A 19 190 19 190 0,66<br />
mišinys, kuriame yra ne daugiau<br />
25 250 25 250 0,75<br />
kaip 9 % etileno oksido<br />
1953 Dujos, susl÷gtos, toksiškos,<br />
1 TF žr. 4.3.3.2.1 ar 4.3.3.2.2 punktą<br />
liepsniosios, k.n 4 .<br />
1954 Dujos, susl÷gtos, liepsniosios, k.n. 1 F žr. 4.3.3.2.1 ar 4.3.3.2.2 punktą<br />
1955 Dujos, susl÷gtos, toksiškos, k.n. a 1 T žr. 4.3.3.2.1 ar 4.3.3.2.2 punktą<br />
1956 Dujos, susl÷gtos, k.n. 1 A žr. 4.3.3.2.1 ar 4.3.3.2.2 punktą<br />
1957 Deuteris, susl÷gtas 1 F žr. 4.3.3.2.1 punktą<br />
1958 1,2-dichlor-1,1,2,2-tetrafluoretanas 2 A 1 10 1 10 1,3<br />
(šaldomosios dujos R 114)<br />
1959 1,1-difluoretilenas (šaldomosios 2 F 12 120 0,66<br />
dujos R 1132a)<br />
22,5 225 0,78<br />
25 250 0,77<br />
1961 Etanas, atšaldytas, skystas 3 F žr. 4.3.3.2.4 punktą<br />
1962 Etilenas, susl÷gtas 1 F 12 120 0,25<br />
22,5 225 0,36<br />
22,5 225 0,34<br />
30 300 0,37<br />
1963 Helis, atšaldytas, skystas 3 A žr. 4.3.3.2.4 punktą<br />
1964 Angliavandenilio dujų mišinys, 1 F žr. 4.3 skyrių<br />
susl÷gtas, k.n.<br />
1965 Angliavandenilio dujų mišinys, 2 F<br />
suskystintas, k.n.:<br />
Mišinys A 2 F 1 10 1 10 0,50<br />
Mišinys A01 2 F 1,2 10 1,4 14 0,49<br />
Mišinys A02 2 F 1,2 12 1,4 14 0,48<br />
Mišinys A0 2 F 1,2 12 1,4 14 0,47<br />
Mišinys A1 2 F 1,6 16 1,8 18 0,46<br />
Mišinys B1 2 F 2 20 2,3 23 0,45<br />
Mišinys B2 2 F 2 20 2,3 23 0,44<br />
Mišinys B 2 F 2 20 2,3 23 0,43<br />
Mišinys C 2 F 2,5 25 2,7 27 0,42<br />
Kiti mišiniai 2 F žr. 4.3.3.2.2 ar 4.3.3.2.3 punktą<br />
1966 Vandenilis, atšaldytas, skystas 3 F žr. 4.3.3.2.4 punktą<br />
4<br />
Leidžiama, jei LC 50 lygus ar didesnis kaip 200 dalių milijonui.<br />
214
1967 Insekticidin÷s dujos, toksiškos, k.n. 5 2 T žr. 4.3.3.2.2 ar 4.3.3.2.3 punktą<br />
1968 Insekticidin÷s dujos, k.n. 2 A žr. 4.3.3.2.2 ar 4.3.3.2.3 punktą<br />
1969 Izobutanas 2 F 1 10 1 10 0,49<br />
1970 Kriptonas, atšaldytas, skystas 3 A žr. 4.3.3.2.4 punktą<br />
1971 Metanas, susl÷gtas, arba gamtin÷s 1 F žr. 4.3.3.2.1 punktą<br />
dujos, susl÷gtos, kuriose didel÷<br />
metano koncentracija<br />
1972 Metanas, atšaldytas, skystas,<br />
3 F žr. 4.3.3.2.4 punktą<br />
arba gamtin÷s dujos, atšaldytos,<br />
skystos, kuriose didel÷ metano<br />
koncentracija<br />
1973 Chlordifluormetano ir<br />
2 A 2,5 25 2,8 28 1,05<br />
chlorpentafluoretano mišinys,<br />
pastovios virimo temperatūros,<br />
kuriame yra apie 49 %<br />
chlordifluormetano (šaldomosios<br />
dujos R 502)<br />
1974 Chlordifluorbrom-metanas<br />
2 A 1 10 1 10 1,61<br />
(šaldomosios dujos R 12b1)<br />
1976 Oktafluorciklobutanas<br />
2 A 1 10 1 10 1,34<br />
(šaldomosios dujos R C318)<br />
1977 Azotas, atšaldytas, skystas 3 A žr. 4.3.3.2.4 punktą<br />
1978 Propanas 2 F 2,1 21 2,3 23 0,42<br />
1982 Tetrafluormetanas, susl÷gtas<br />
1 A 20 200 20 200 0,62<br />
(šaldomosios dujos R 14, susl÷gtos)<br />
30 300 30 300 0,94<br />
1983 1-chlor-2,2,2-trifluoretanas<br />
2 A 1 10 1 10 1,18<br />
(šaldomosios dujos R 133a)<br />
1984 Trifluoretanas (šaldomosios dujos 2 A 19 190 0,92<br />
R 23)<br />
25 250 0,99<br />
19 190 0,87<br />
25 250 0,95<br />
2034 Vandenilio ir metano mišinys, 1 F žr. 4.3.3.2.1 punktą<br />
susl÷gtas<br />
2035 1,1,1-trifluoretanas (šaldomosios 2 F 2,8 28 3,2 32 0,79<br />
dujos R 143a)<br />
2036 Ksenonas, susl÷gtas 1 A 12 120 1,30<br />
13 130 1,24<br />
2044 2,2-dimetilpropanas 2 F 1 10 1 10 0,53<br />
2073 Amoniako tirpalas, santykinis 4 A<br />
tankis vandenyje 15 ºC<br />
temperatūroje ne didesnis kaip 0,88<br />
kuriame yra ne mažiau kaip 35 % ir<br />
ne daugiau kaip 40 % amoniako<br />
4 A 1 10 1 10 0,80<br />
kuriame yra ne mažiau kaip 40 % ir 4 A 1,2 12 1,2 12 0,77<br />
ne daugiau kaip 50 % amoniako<br />
2187 Anglies dioksidas, atšaldytas, 3 A žr. 4.3.3.2.4 punktą<br />
skystas<br />
2189 Dichlorsilanas 2 TFC 1 10 1 10 0,90<br />
2191 Sulfonilfluoridas 2 T 5 50 5 50 1,1<br />
2193 Heksafluoretanas (šaldomosios 2 A 16 160 1,28<br />
5<br />
Leidžiama, jei LC 50 lygus ar didesnis kaip 200 dalių milijonui.<br />
215
dujos R 116)<br />
20 200 1,34<br />
20 200 1,10<br />
2197 Vandenilio jodidas, bevandenis 2 TC 1,9 19 2,1 21 2,25<br />
2200 Propadienas, stabilizuotas 2 F 1,8 18 2,0 20 0,50<br />
2201 Azoto oksidas, atšaldytas, skystas 3 O žr. 4.3.3.2.4 punktą<br />
2203 Silanas b 2 F 22,5 225 22,5 225 0,32<br />
25 250 25 250 0,36<br />
2204 Karbonilsulfidas 2 TF 2,7 27 3,0 30 0,84<br />
2417 Karbonilfluoridas 2 TC 20 200 20 200 0.47<br />
30 300 30 300 0,70<br />
2419 Bromtrifluoretilenas 2 F 1 10 1 10 1,19<br />
2420 Heksafluoracetonas 2 TC 1,6 16 1,8 18 1,08<br />
2422 Oktafluorbutenas-2 (šaldomosios 2 A 1 10 1 10 1,34<br />
dujos R 1318)<br />
2424 Oktafluorpropanas (šaldomosios 2 A 2,1 21 2,3 23 1,07<br />
dujos R 218)<br />
2451 Azoto trifluoridas 2 O 20 200 20 200 0,50<br />
30 300 30 300 0,75<br />
2452 Etilacetilenas, stabilizuotas 2 F 1 10 1 10 0,57<br />
2453 Etilfluoridas (šaldomosios dujos 2 F 2,1 21 2,5 25 0,57<br />
R 161)<br />
2454 Metilfluoridas (šaldomosios dujos 2 F 30 300 30 300 0,36<br />
R 41)<br />
2517 Chlor-1,1difluoretanas<br />
2 F 1 10 1 10 0,99<br />
(šaldomosios dujos R 142b)<br />
2591 Ksenonas, atšaldytas, skystas 3 A žr. 4.3.3.2.4 punktą<br />
2599 Trifluorchlormetano ir fluoroformo 2 A 3,1 31 3,1 31 0,11<br />
azeotropinis mišinys, kuriame yra<br />
4,2 42 0,21<br />
apie 60 % trifluorchlormetano<br />
10 100 0,76<br />
(šaldomosios dujos R 503)<br />
4,2 42 0,20<br />
10 100 0,66<br />
2601 Ciklobutanas 2 F 1 10 1 10 0,63<br />
2602 Dichlordifluormetano ir<br />
2 A 1,8 18 2 20 1,01<br />
difluoretano azeotropinis mišinys,<br />
kuriame yra apie 74 %<br />
dichlordifluormetano (šaldomosios<br />
dujos R 500)<br />
2901 Bromo chloridas 2 TOC 1 10 1 10 1,50<br />
3057 Trifluoracetolchloridas 2 TC 1,3 13 1,5 15 1,17<br />
3070 Etilenoksido ir<br />
2 A 1,5 15 1,6 16 1,09<br />
dichlordifluormetano mišinys,<br />
kuriame yra ne daugiau kaip<br />
12,5 % etilenoksido<br />
3083 Perchlorilfluoridas 2 TO 2,7 27 3,0 30 1,21<br />
3136 Trifluormetanas, atšaldytas, skystas 3 A žr. 4.3.3.2.4 punktą<br />
3138 Etileno, acetileno ir propileno<br />
mišinys, atšaldytas, skystas,<br />
kuriame yra ne mažiau kaip 71,5 %<br />
etileno, ne daugiau kaip 22,5 %<br />
acetileno ir ne daugiau kaip 6 %<br />
propileno<br />
3 F žr. 4.3.3.2.4 punktą<br />
b<br />
Laikomas piroforine medžiaga.<br />
216
ar<br />
ar<br />
1 TC žr. 4.3.3.2.1 ar 4.3.3.2.2 punktą<br />
1 TFC žr. 4.3.3.2.1 ar 4.3.3.2.2 punktą<br />
1 TOC žr. 4.3.3.2.1 ar 4.3.3.2.2 punktą<br />
2 TO žr. 4.3.3.2.2 ar 4.3.3.2.3 punktą<br />
2 TC žr. 4.3.3.2.2 ar 4.3.3.2.3 punktą<br />
2 TFC žr. 4.3.3.2.2 ar 4.3.3.2.3 punktą<br />
2 TOC žr. 4.3.3.2.2 ar 4.3.3.2.3 punktą<br />
3153 Perfluor(metilvinilo) eteris 2 F 1,4 14 1,5 15 1,14<br />
3154 Perfluor(etilvinilo) eteris 2 F 1 10 1 10 0,98<br />
3156 Dujos, susl÷gtos, oksiduojančios, 1 O žr. 4.3.3.2.1 ar 4.3.3.2.2 punktą<br />
k.n.<br />
3157 Dujos, suskystintos,<br />
2 O žr. 4.3.3.2.2 ar 4.3.3.2.3 punktą<br />
oksiduojančios, k.n.<br />
3158 Dujos, atšaldytos, skystos, k.n. 3 A žr. 4.3.3.2.4 punktą<br />
3159 1,1,1,2-tetrafluoretanas<br />
2 A 1,6 16 1,8 18 1,04<br />
(šaldomosios dujos R 134a)<br />
3160 Dujos, suskystintos, toksiškos, 2 TF žr. 4.3.3.2.2 4.3.3.2.3 punktą<br />
liepsniosios, k.n. 6<br />
3161 Dujos, suskystintos, liepsniosios, 2 F žr. 4.3.3.2.2 ar 4.3.3.2.3 punktą<br />
k.n.<br />
3162 Dujos, suskystintos, toksiškos, k.n. a 2 T žr. 4.3.3.2.2 ar 4.3.3.2.3 punktą<br />
3163 Dujos, suskystintos, k.n. 2 A žr. 4.3.3.2.2 ar 4.3.3.2.3 punktą<br />
3220 Pentafluoretanas (šaldomosios 2 A 4,1 41 4,9 49 0,95<br />
dujos R 125)<br />
3252 Difluormetanas (šaldomosios dujos 2 F 3,9 39 4,3 43 0,78<br />
R 32)<br />
3296 Heptafluorpropanas (šaldomosios 2 A 1,4 14 1,6 16 1,20<br />
dujos R 227)<br />
3297 Etilenoksido ir chlortetrafluoretano 2 A 1 10 1 10 1,16<br />
mišinys, kuriame yra ne daugiau<br />
kaip 8,8 % etilenoksido<br />
3298 Etilenoksido ir pentafluoretano 2 A 2,4 24 2,6 26 1,02<br />
mišinys, kuriame yra ne daugiau<br />
kaip 7,9 % etilenoksido<br />
3299 Etilenoksido ir pentafluoretano 2 A 1,5 15 1,7 17 1,03<br />
mišinys, kuriame yra ne daugiau<br />
kaip 5,6 % etilenoksido<br />
3300 Etilenoksido ir anglies dioksido 2 TF 2,8 28 2,8 28 0,73<br />
mišinys, kuriame yra daugiau kaip<br />
87 % etilenoksido<br />
3303 Dujos, susl÷gtos, toksiškos,<br />
1 TO žr. 4.3.3.2.1 4.3.3.2.2 punktą<br />
oksiduojančios, k.n. a<br />
3304 Dujos, susl÷gtos, toksiškos,<br />
oksiduojančios, k.n. a<br />
3305 Dujos, susl÷gtos, toksiškos,<br />
liepsnios, ÷džios, k.n. a<br />
3306 Dujos, susl÷gtos, toksiškos,<br />
oksiduojančios, ÷džios, k.n. a<br />
3307 Dujos, suskystintos, toksiškos,<br />
oksiduojančios, k.n. a<br />
3308 Dujos, suskystintos, toksiškos,<br />
÷džios, k.n. a<br />
3309 Dujos, suskystintos, toksiškos,<br />
liepsnios, ÷džios, k.n. a<br />
3310 Dujos, suskystintos, toksiškos,<br />
oksiduojančios, ÷džios, k.n. a<br />
3311 Dujos, atšaldytos, skystos,<br />
oksiduojančios, k.n.<br />
3 O žr. 4.3.3.2.4 punktą<br />
6<br />
Leidžiama, jei LC 50 lygus ar didesnis kaip 200 dalių milijonui.<br />
217
3312 Dujos, atšaldytos, skystos,<br />
3 F žr. 4.3.3.2.4 punktą<br />
liepsniosios, k.n.<br />
3318 Amoniako tirpalas vandenyje, 4 TC žr. 4.3.3.2.2 punktą<br />
kurio santykinis tankis 15 °C<br />
temperatūroje mažesnis kaip 0,880,<br />
kurio sud÷tyje yra daugiau kaip<br />
50 % amoniako<br />
3337 Šaldomosios dujos R 404A 2 A 2,9 29 3,2 32 0,84<br />
3338 Šaldomosios dujos R 407A 2 A 2,8 28 3,2 32 0,95<br />
3339 Šaldomosios dujos R 407B 2 A 3,0 30 3,3 33 0,95<br />
3340 Šaldomosios dujos R 407C 2 A 2,7 27 3,0 30 0,95<br />
3354 Dujos, insekticidin÷s, liepsniosios, 2 F žr. 4.3.3.2.2 ar 4.3.3.2.3 punktą<br />
k.n.<br />
3355 Dujos, insekticidin÷s, toksiškos,<br />
liepsniosios, k.n. 7 2 TF žr. 4.3.3.2.2 ar 4.3.3.2.3 punktą<br />
4.3.3.3 Eksploatavimas<br />
4.3.3.3.1 Jei cisternos, transporto priemon÷s baterijos ar DDK skirti įvairioms dujoms vežti, tai,<br />
prieš pripildant kitų dujų, juos būtina ištuštinti, išvalyti ir vakuumuoti, kad būtų galima<br />
saugiai eksploatuoti.<br />
4.3.3.3.2 Jei cisternos, transporto priemon÷s baterijos ar DDK yra perduodami vežti, turi būti<br />
matomi tik 6.8.3.5.6 punkte nurodyti duomenys, taikomi pripildytoms ar tik ką<br />
iškrautoms dujoms; visi duomenys apie kitas dujas turi būti uždengti.<br />
4.3.3.3.3 Visuose transporto priemon÷s baterijos ar DDK elementuose turi būti tik vienos ir tos<br />
pačios dujos.<br />
4.3.3.4 (Rezervuota)<br />
7<br />
Leidžiama, jei LC 50 lygus ar didesnis kaip 200 dalių milijonui.<br />
218
4.3.4 Specialiosios 3–9 klas÷ms taikomos nuostatos<br />
4.3.4.1 Kodavimas, racionalus taikymo metodas ir cisternų hierarchija<br />
4.3.4.1.1 Cisternų kodavimas<br />
Keturios kodų (cisternos kodų), nurodytų 3.2 skyriaus A lentel÷s 12 stulpelyje, dalių<br />
reikšm÷s:<br />
Dalis Aprašymas Cisternos kodas<br />
1 Cisternos tipai L = cisterna skysto būvio medžiagoms (skysčiams ar<br />
kietoms medžiagoms, kurios pateikiamos vežti<br />
išlydytos);<br />
2 Apskaičiuotasis<br />
sl÷gis<br />
3 Angos<br />
(žr. 6.8.2.2.2<br />
punktą)<br />
4 Apsauginiai<br />
vožtuvai ar įtaisai<br />
S = cisterna kieto būvio medžiagoms (miltelių ar<br />
granulių pavidalo).<br />
G = mažiausias apskaičiuotasis sl÷gis pagal bendruosius<br />
6.8.2.1.14 punkto reikalavimus; ar<br />
1.5; 2.65; 4; 10; 15 ar 21=<br />
mažiausias apskaičiuotasis sl÷gis barais (žr. 6.8.2.1.14<br />
punktą).<br />
A = cisterna su pripildymo ir ištuštinimo angomis su 2<br />
uždarymo įtaisais apačioje;<br />
B = cisterna su pripildymo ir ištuštinimo angomis su 3<br />
uždarymo įtaisais apačioje;<br />
C = cisterna su pripildymo ir ištuštinimo angomis<br />
viršuje, žemiau skysčio lygio yra tik valymo angos;<br />
D = cisternos su pripildymo ir ištuštinimo angomis<br />
viršuje, be angų žemiau skysčio lygio.<br />
V = cisterna su ventiliacijos sistema pagal<br />
6.8.2.2.6 punktą, be liepsnos slopintuvo; ar<br />
sprogimo sl÷giui neatspari cisterna;<br />
F = cisterna su ventiliacijos sistema pagal<br />
6.8.2.2.6 punktą, su liepsnos slopintuvu; ar<br />
sprogimo sl÷giui atspari cisterna;<br />
N = cisterna be ventiliacijos sistemos pagal<br />
6.8.2.2.6 punktą ir sandariai neužsidaranti;<br />
H = sandariai užsidaranti cisterna (žr. 1.2.1 skirsnį).<br />
4.3.4.1.2 ADR cisternų kodų priskyrimo medžiagų grup÷ms ir cisternų hierarchijos racionalaus<br />
taikymo metodas.<br />
PASTABA. Kai kurios medžiagos ir medžiagų grup÷s neįtrauktos į racionalų taikymo<br />
metodą, žr. 4.3.4.1.3 punktą.<br />
219
Racionalus taikymo metodas<br />
Cisternos<br />
Leistinų medžiagų grup÷<br />
kodas Klas÷ Klasifikacinis<br />
Pakavimo grup÷<br />
kodas<br />
SKYSČIAI<br />
3 F2 <strong>II</strong>I<br />
LGAV 9 M9 <strong>II</strong>I<br />
LGBV<br />
4.1 F2 <strong>II</strong>, <strong>II</strong>I<br />
5.1 O1 <strong>II</strong>I<br />
9<br />
M6<br />
<strong>II</strong>I<br />
M11<br />
<strong>II</strong>I<br />
ir medžiagų, leistinų vežti cisternose, kurių kodas LGAV, grup÷s<br />
LGBF<br />
3<br />
F1<br />
<strong>II</strong><br />
Garų sl÷gis 50 °C ≤ 1,1 baro<br />
F1<br />
<strong>II</strong>I<br />
D<br />
<strong>II</strong><br />
garų sl÷gis 50 °C ≤ 1,1 baro<br />
D<br />
<strong>II</strong>I<br />
ir medžiagų, leistinų vežti cisternose, kurių kodai LGAV ir LGBV, grup÷s<br />
L1.5BN<br />
3<br />
F1<br />
<strong>II</strong><br />
garų sl÷gis 50 °C > 1,1 baro<br />
F1<br />
<strong>II</strong>I<br />
pliūpsnio temperatūra < 23 °C, klampūs,<br />
garų sl÷gis 50 °C > 1,1 baro<br />
virimo pradžios temperatūra > 35 °C<br />
D<br />
<strong>II</strong><br />
garų sl÷gis 50 °C > 1,1 baro<br />
ir medžiagų, leistinų vežti cisternose, kurių kodai LGAV, LGBV ir LGBF, grup÷s<br />
L4BN<br />
3<br />
F1 I,<br />
<strong>II</strong>I virimo pradžios temperatūra ≤ 35 °C<br />
FC<br />
<strong>II</strong>I<br />
D<br />
I<br />
5.1<br />
O1<br />
I, <strong>II</strong><br />
OT1<br />
I<br />
8<br />
C1<br />
<strong>II</strong>, <strong>II</strong>I<br />
C3<br />
<strong>II</strong>, <strong>II</strong>I<br />
C4<br />
<strong>II</strong>, <strong>II</strong>I<br />
C5<br />
<strong>II</strong>, <strong>II</strong>I<br />
C7<br />
<strong>II</strong>, <strong>II</strong>I<br />
C8<br />
<strong>II</strong>, <strong>II</strong>I<br />
C9<br />
<strong>II</strong>, <strong>II</strong>I<br />
C10<br />
<strong>II</strong>, <strong>II</strong>I<br />
CF1<br />
<strong>II</strong><br />
CF2<br />
<strong>II</strong><br />
CS1<br />
<strong>II</strong><br />
CS2<br />
<strong>II</strong><br />
CW1<br />
<strong>II</strong><br />
CW2<br />
<strong>II</strong><br />
CO1<br />
<strong>II</strong><br />
CO2<br />
<strong>II</strong><br />
CT1<br />
<strong>II</strong>, <strong>II</strong>I<br />
CT2<br />
<strong>II</strong>, <strong>II</strong>I<br />
CFT<br />
<strong>II</strong><br />
9 M11 <strong>II</strong>I<br />
ir medžiagų, leistinų vežti cisternose, kurių kodai LGAV, LGBV, LGBF ir L1.5BN, grup÷s<br />
220
Racionalus taikymo metodas<br />
Cisternos<br />
Leistinų medžiagų grup÷<br />
kodas Klas÷ Klasifikacinis<br />
Pakavimo grup÷<br />
kodas<br />
L4BH<br />
3<br />
FT1<br />
<strong>II</strong>, <strong>II</strong>I<br />
FT2<br />
<strong>II</strong><br />
FC<br />
<strong>II</strong><br />
FTC<br />
<strong>II</strong><br />
6.1<br />
T1<br />
<strong>II</strong>, <strong>II</strong>I<br />
T2<br />
<strong>II</strong>, <strong>II</strong>I<br />
T3<br />
<strong>II</strong>, <strong>II</strong>I<br />
T4<br />
<strong>II</strong>, <strong>II</strong>I<br />
T6<br />
<strong>II</strong>, <strong>II</strong>I<br />
T7<br />
<strong>II</strong>, <strong>II</strong>I<br />
TF1<br />
<strong>II</strong><br />
TF2<br />
<strong>II</strong>, <strong>II</strong>I<br />
TF3<br />
<strong>II</strong><br />
TS<br />
<strong>II</strong><br />
TW1<br />
<strong>II</strong><br />
TO1<br />
<strong>II</strong><br />
TC1<br />
<strong>II</strong><br />
TC2<br />
<strong>II</strong><br />
TC3<br />
<strong>II</strong><br />
TFC<br />
<strong>II</strong><br />
6.2 I3 <strong>II</strong><br />
I4<br />
9 M2 <strong>II</strong><br />
ir medžiagų, leistinų vežti cisternose, kurių kodai LGAV, LGBV, LGBF, L1.5BN ir L4BN,<br />
grup÷s<br />
L4DH<br />
4.2<br />
S1<br />
<strong>II</strong>, <strong>II</strong>I<br />
S3<br />
<strong>II</strong>, <strong>II</strong>I<br />
ST1<br />
<strong>II</strong>, <strong>II</strong>I<br />
ST3<br />
<strong>II</strong>, <strong>II</strong>I<br />
SC1<br />
<strong>II</strong>, <strong>II</strong>I<br />
SC3<br />
<strong>II</strong>, <strong>II</strong>I<br />
4.3<br />
W1<br />
<strong>II</strong>, <strong>II</strong>I<br />
WF1<br />
<strong>II</strong>, <strong>II</strong>I<br />
WT1<br />
<strong>II</strong>, <strong>II</strong>I<br />
WC1<br />
<strong>II</strong>, <strong>II</strong>I<br />
8 CT1 <strong>II</strong>, <strong>II</strong>I<br />
ir medžiagų, leistinų vežti cisternose, kurių kodai LGAV, LGBV, LGBF, L1.5BN, L4BN ir<br />
L4BH, grup÷s<br />
L10BH 8<br />
C1<br />
I<br />
C3<br />
I<br />
C4<br />
I<br />
C5<br />
I<br />
C7<br />
I<br />
C8<br />
I<br />
C9<br />
I<br />
C10<br />
I<br />
CF1<br />
I<br />
СF2<br />
I<br />
CS1<br />
I<br />
СW1<br />
I<br />
221
Racionalus taikymo metodas<br />
Cisternos<br />
Leistinų medžiagų grup÷<br />
kodas Klas÷ Klasifikacinis<br />
Pakavimo grup÷<br />
kodas<br />
CO1<br />
I<br />
CO2<br />
I<br />
CT1<br />
I<br />
CT2<br />
I<br />
COT<br />
I<br />
ir medžiagų, leistinų vežti cisternose, kurių kodai LGAV, LGBV, LGBF, L1.5BN, L4BN ir<br />
L4BH, grup÷s<br />
L10CH<br />
3<br />
FT1<br />
I<br />
FT2<br />
I<br />
FC<br />
I<br />
FTC<br />
I<br />
6.1<br />
T1<br />
I<br />
T2<br />
I<br />
T3<br />
I<br />
T4<br />
I<br />
T6<br />
I<br />
T7<br />
I<br />
TF1<br />
I<br />
TF2<br />
I<br />
TF3<br />
I<br />
TS<br />
I<br />
TW1<br />
I<br />
TO1<br />
I<br />
TC1<br />
I<br />
TC2<br />
I<br />
TC3<br />
I<br />
TC4<br />
I<br />
TFC<br />
I<br />
ir medžiagų, leistinų vežti cisternose, kurių kodai LGAV, LGBV, LGBF, L1.5BN, L4BN,<br />
L4BH ir L10BH, grup÷s<br />
L10DH<br />
4.3<br />
W1<br />
I<br />
WF1<br />
I<br />
WT1<br />
I<br />
WC1<br />
I<br />
WFC<br />
I<br />
5.1 OTC I<br />
8 CT1 I<br />
ir medžiagų, leistinų vežti cisternose, kurių kodai LGAV, LGBV, LGBF, L1.5BN, L4BN,<br />
L4BH, L4DH, L10BH ir L10CH, grup÷s<br />
L15CH<br />
3 FT1 I<br />
6.1 TF1 I<br />
ir medžiagų, leistinų vežti cisternose, kurių kodai LGAV, LGBV, LGBF, L1.5BN, L4BN,<br />
L4BH, L10BH ir L10CH, grup÷s<br />
L21DH<br />
4.2<br />
S1<br />
I<br />
S3<br />
I<br />
SW<br />
I<br />
ST3<br />
I<br />
ir medžiagų, leistinų vežti cisternose, kurių kodai LGAV, LGBV, LGBF, L1.5BN, L4BN,<br />
L4BH, L4DH, L10BH, L10CH, L10DH ir L15CH, grup÷s<br />
222
Racionalus taikymo metodas<br />
Cisternos<br />
Leistinų medžiagų grup÷<br />
kodas Klas÷ Klasifikacinis<br />
Pakavimo grup÷<br />
kodas<br />
KIETOS<br />
4.1<br />
F1<br />
<strong>II</strong>I<br />
MEDŽIA-<br />
F3<br />
<strong>II</strong>I<br />
GOS<br />
4.2<br />
S2<br />
<strong>II</strong>, <strong>II</strong>I<br />
SGAV<br />
S4<br />
<strong>II</strong>I<br />
5.1 O2 <strong>II</strong>, <strong>II</strong>I<br />
8<br />
C2<br />
<strong>II</strong>, <strong>II</strong>I<br />
C4<br />
<strong>II</strong>I<br />
C6<br />
<strong>II</strong>I<br />
C8<br />
<strong>II</strong>I<br />
C10<br />
<strong>II</strong>, <strong>II</strong>I<br />
СT2<br />
<strong>II</strong>I<br />
9<br />
M7<br />
<strong>II</strong>I<br />
M11<br />
<strong>II</strong>, <strong>II</strong>I<br />
SGAN<br />
4.1<br />
F1<br />
<strong>II</strong><br />
F3<br />
<strong>II</strong><br />
FT1<br />
<strong>II</strong>, <strong>II</strong>I<br />
FT2<br />
<strong>II</strong>, <strong>II</strong>I<br />
FC1<br />
<strong>II</strong>, <strong>II</strong>I<br />
FC2<br />
<strong>II</strong>, <strong>II</strong>I<br />
4.2<br />
S2<br />
<strong>II</strong>, <strong>II</strong>I<br />
S4<br />
<strong>II</strong>, <strong>II</strong>I<br />
ST2<br />
<strong>II</strong>, <strong>II</strong>I<br />
ST4<br />
<strong>II</strong>, <strong>II</strong>I<br />
SC2<br />
<strong>II</strong>, <strong>II</strong>I<br />
SC4<br />
<strong>II</strong>, <strong>II</strong>I<br />
4.3<br />
W2<br />
<strong>II</strong>, <strong>II</strong>I<br />
WS<br />
<strong>II</strong>, <strong>II</strong>I<br />
WT2<br />
<strong>II</strong>, <strong>II</strong>I<br />
WC2<br />
<strong>II</strong>, <strong>II</strong>I<br />
5.1<br />
O2<br />
<strong>II</strong>, <strong>II</strong>I<br />
OT2<br />
<strong>II</strong>, <strong>II</strong>I<br />
OC2<br />
<strong>II</strong>, <strong>II</strong>I<br />
8<br />
C2<br />
<strong>II</strong><br />
С4<br />
<strong>II</strong><br />
С6<br />
<strong>II</strong><br />
С8<br />
<strong>II</strong><br />
С10<br />
<strong>II</strong><br />
CF2<br />
<strong>II</strong><br />
CS2<br />
<strong>II</strong><br />
CW2<br />
<strong>II</strong><br />
CO2<br />
<strong>II</strong><br />
CT2<br />
<strong>II</strong><br />
9 M3 <strong>II</strong>I<br />
ir medžiagų, leistinų vežti cisternose, kurių kodas SGAV, grup÷s<br />
SGAH 6.1<br />
T2<br />
<strong>II</strong>, <strong>II</strong>I<br />
T3<br />
<strong>II</strong>, <strong>II</strong>I<br />
T5<br />
<strong>II</strong>, <strong>II</strong>I<br />
T7<br />
<strong>II</strong>, <strong>II</strong>I<br />
T9<br />
<strong>II</strong>, <strong>II</strong>I<br />
TF3<br />
<strong>II</strong><br />
223
Racionalus taikymo metodas<br />
Cisternos<br />
Leistinų medžiagų grup÷<br />
kodas Klas÷ Klasifikacinis<br />
Pakavimo grup÷<br />
kodas<br />
6.1<br />
TS<br />
<strong>II</strong><br />
TW2<br />
<strong>II</strong><br />
TO2<br />
<strong>II</strong><br />
TC2<br />
<strong>II</strong><br />
TC4<br />
<strong>II</strong><br />
9 M1 <strong>II</strong>, <strong>II</strong>I<br />
ir medžiagų, leistinų vežti cisternose, kurių kodai SGAV ir SGAN, grup÷s<br />
S4AH<br />
6.2 I3 <strong>II</strong><br />
9 M2 <strong>II</strong><br />
ir medžiagų, leistinų vežti cisternose, kurių kodai SGAV, SGAN ir SGAH, grup÷s<br />
S10AN<br />
8<br />
C2<br />
I<br />
C4<br />
I<br />
C6<br />
I<br />
C8<br />
I<br />
C10<br />
I<br />
CF2<br />
I<br />
CS2<br />
I<br />
CW2<br />
I<br />
CO2<br />
I<br />
CT2<br />
I<br />
ir medžiagų, leistinų vežti cisternose, kurių kodai SGAV ir SGAN, grup÷s<br />
S10AH<br />
6.1<br />
T2<br />
I<br />
T3<br />
I<br />
T5<br />
I<br />
T7<br />
I<br />
TS<br />
I<br />
TW2<br />
I<br />
TO2<br />
I<br />
TC2<br />
I<br />
TC4<br />
I<br />
ir medžiagų, leistinų vežti cisternose, kurių kodai SGAV, SGAN, SGAH ir S10AN, grup÷s<br />
Cisternų hierarchija<br />
Cisternos, kurioms priskirti kodai, besiskiriantys nuo nurodytų šioje lentel÷je arba<br />
3.2 skyriaus A lentel÷je, taip pat gali būti naudojamos, jei bet kuris šių cisternų kodų 1–4<br />
dalių elementas (skaičius arba raid÷) atitinka saugos lygį, kuris bent lygiavertis<br />
atitinkamam kodui, nurodytam 3.2 skyriaus A lentel÷je, pagal šį did÷jantį eiliškumą:<br />
1 dalis. Cisternos tipai<br />
S→L<br />
2 dalis. Apskaičiuotasis sl÷gis<br />
G→1,5→2,65→4→10→15→21 baras<br />
3 dalis. Angos<br />
A→B→C→D<br />
4 dalis. Apsauginiai vožtuvai ar įtaisai<br />
V→F→N→H.<br />
224
Pavyzdžiui:<br />
– cisternoje, kurios kodas L10CN, leidžiama vežti medžiagą, kuriai priskirtas cisternos<br />
kodas L4BN,<br />
– cisternoje, kurios kodas L4BN, leidžiama vežti medžiagą, kuriai priskirtas cisternos<br />
kodas SGAN.<br />
PASTABA. Hierarchijoje neatsižvelgiama į jokias specialiąsias nuostatas, taikomas<br />
kiekvienai pozicijai (žr. 4.3.5 ir 6.8.4 skirsnius).<br />
4.3.4.1.3 Toliau išvardytoms medžiagoms ir medžiagų grup÷ms, ties kurioms 3.2 skyriaus<br />
A lentel÷s 12 stulpelyje po cisternos kodo nurodytas ženklas „(+)“, taikomos specialiosios<br />
nuostatos. Tokiu atveju alternatyvus cisternų naudojimas kitoms medžiagoms ar<br />
medžiagų grup÷ms leistinas tik tuo atveju, kai tai nurodyta oficialaus tipo patvirtinimo<br />
sertifikate. Cisternos, atitinkančios griežtesnius reikalavimus, nurodytus 4.3.4.1.2 punkte<br />
po lentele, gali būti naudojamos, jei atsižvelgiama į specialiąsias nuostatas, nurodytas<br />
3.2 skyriaus A lentel÷s 13 stulpelyje.<br />
a) 4.1 klas÷<br />
JT Nr. 2448 siera, išlydyta: cisternos kodas LGBV;<br />
b) 4.2 klas÷<br />
JT Nr. 1381 fosforas, baltasis ar geltonasis, sausas, po vandeniu ar tirpale, ir<br />
JT Nr. 2447 fosforas, baltasis ar geltonasis, išlydytas: kodas L10DH;<br />
c) 4.3 klas÷<br />
JT Nr. 1389 šarminių metalų amalgama, skysta, JT Nr. 1391 šarminis metalas,<br />
disperguotas arba šarminių žemių metalas, disperguotas, JT Nr. 1392 šarminių žemių<br />
metalų amalgama, skysta, JT Nr. 1415 litis, JT Nr. 1420 kalio metalų lydiniai, skysti,<br />
JT Nr. 1421 šarminių metalų lydinys, skystas, k.n., JT Nr. 1422 kalio natrio lydiniai,<br />
skysti, JT Nr. 1428 natris ir JT Nr. 2257 kalis, JT Nr. 3401 šarminių metalų<br />
amalgama, kieta, JT Nr. 3402 šarminių žemių metalų amalgama, kieta, JT Nr. 3403<br />
kalio metalų lydiniai, kieti ir JT Nr. 3403 kalio metalų lydiniai, kieti: kodas L10BN;<br />
JT Nr. 1407 cezis ir JT Nr. 1423 rubidis: kodas L10CH;<br />
d) 5.1 klas÷<br />
JT Nr. 1873 perchlorato rūgštis 50-72 %: kodas L4DN;<br />
JT Nr. 2015 vandenilio peroksido vandeninis tirpalas, stabilizuotas, kurio sud÷tyje<br />
yra daugiau kaip 70 % vandenilio peroksido: kodas L4DV;<br />
JT Nr. 2014 vandenilio peroksido vandeninis tirpalas, kurio sud÷tyje yra 20–60 %<br />
vandenilio peroksido, JT Nr. 2015 vandenilio peroksido vandeninis tirpalas, kurio<br />
sud÷tyje yra 60–70 % vandenilio peroksido, JT Nr. 2426 amonio nitratas, skystas,<br />
karštas, koncentruotas tirpalas, kurio koncentracija didesn÷ kaip 80 %, bet ne<br />
didesn÷ kaip 93 %, JT Nr. 3149 vandenilio peroksido ir peroksiacto rūgšties mišinys,<br />
stabilizuotas: kodas L4BV;<br />
JT Nr. 3375 amonio nitrato emulsija, suspensija ar gelis, skysti: kodas LGAV;<br />
JT Nr. 3375 amonio nitrato emulsija, suspensija ar gelis, kieti: kodas SGAV.<br />
e) 5.2 klas÷<br />
JT Nr. 3109 organinis peroksidas, F tipo, skystas ir JT Nr. 3119 organinis<br />
peroksidas, F tipo, skystas, kontroliuojamos temperatūros: kodas L4BN;<br />
JT Nr. 3110 organinis peroksidas, F tipo, kietas ir JT Nr. 3120 organinis peroksidas,<br />
F tipo, kietas, kontroliuojamos temperatūros: kodas S4AN;<br />
f) 6.1 klas÷<br />
225
JT Nr. 1613 cianido rūgšties vandeninis tirpalas ir JT Nr. 3294 vandenilio cianido<br />
alkoholinis tirpalas: kodas L15DH;<br />
g) 7 klas÷:<br />
Visos medžiagos: specialiosios cisternos.<br />
Mažiausi skysčių vežimo reikalavimai: kodas L2,65CN; kietoms medžiagoms: kodas<br />
S2,65AN.<br />
Neatsižvelgiant į bendruosius šio punkto reikalavimus, cisternos, skirtos<br />
radioaktyviosioms medžiagoms, taip gali būti naudojamos kitoms medžiagoms vežti,<br />
jei įvykdyti 5.1.3.2 poskirsnio reikalavimai.<br />
h) 8 klas÷<br />
JT Nr. 1052 fluoro vandenilis, bevandenis, JT Nr. 1744 bromas ar bromo tirpalas ir<br />
JT Nr. 1790 vandenilio fluoridas, tirpalas, kurio sud÷tyje yra daugiau kaip 85 %<br />
vandenilio fluorido: kodas L21DH;<br />
JT Nr. 1791 hipochlorito tirpalas ir JT Nr. 1908 chlorito tirpalas: kodas L4BV.<br />
4.3.4.1.4 Cisternoms, skirtoms skystoms atliekoms vežti, atitinkančioms 6.10 skyriaus<br />
reikalavimus ir turinčioms du uždarymo įtaisus pagal 6.10.3.2 poskirsnį, turi būti<br />
priskirtas cisternos kodas L4AH. Jei cisternos įrengtos pakaitomis vežti ir skysčius ir<br />
kietąsias medžiagas, joms turi būti suteikiamas mišrusis kodas L4AH+S4AH.<br />
4.3.4.2 Bendrosios nuostatos<br />
4.3.4.2.1 Kai kraunamos karštos medžiagos, išorinio cisternos paviršiaus ar šilumos izoliacijos<br />
temperatūra vežant neturi viršyti 70 °C.<br />
4.3.4.2.2 Jungiamieji vamzdžiai tarp atskirų, bet<br />
transporto vienete tarpusavyje sujungtų<br />
cisternų vežant turi būti tušti. Lankstieji<br />
pripildymo ir ištuštinimo vamzdžiai, kurie<br />
stacionariai nesujungti su korpusu, vežant turi<br />
būti tušti.<br />
4.3.4.2.3 (Rezervuota)<br />
4.3.5 Specialiosios nuostatos<br />
Toliau išvardytos specialiosios nuostatos turi būti taikomos, jei jos 3.2 skyriaus A lentel÷s<br />
13 stulpelyje nurodytos ties kuria nors pozicija:<br />
TU1<br />
TU2<br />
TU3<br />
TU4<br />
TU5<br />
Cisterna turi būti pateikta vežti tik tuo atveju, jei medžiaga visiškai sukiet÷ja<br />
ar padengus ją inertin÷mis dujomis. Tuščios neišvalytos cisternos, kuriose<br />
buvo šių medžiagų, turi būti pripildomos inertinių dujų.<br />
Medžiaga turi būti padengta inertin÷mis dujomis. Tuščios neišvalytos<br />
cisternos, kuriose buvo šių medžiagų, turi būti pripildomos inertinių dujų.<br />
Korpuso vidus ir visos dalys, kurios gali liestis su medžiaga, turi būti švarūs.<br />
Tepalai, galintys pavojingai reaguoti su medžiaga, neturi būti naudojami<br />
siurbliams, vožtuvams ir kitiems įtaisams sutepti.<br />
Vežant šios medžiagos turi būti po inertinių dujų sluoksniu, kurių<br />
manometrinis sl÷gis neturi būti mažesnis kaip 50 kPa (0,5 baro).<br />
Tuščios neišvalytos cisternos, kuriose buvo šių medžiagų, turi būti<br />
pateikiamos vežti pripildytos inertinių dujų esant ne mažesniam kaip 50 kPa<br />
(0,5 baro) manometriniam sl÷giui.<br />
(Rezervuota).<br />
226
TU6<br />
TU7<br />
TU8<br />
TU9<br />
TU10<br />
TU11<br />
TU12<br />
TU13<br />
TU14<br />
TU15<br />
TU16<br />
TU17<br />
TU18<br />
TU19<br />
TU20<br />
TU21<br />
Draudžiama vežti cisternose, transporto priemon÷se baterijose ir DDK, kai<br />
LC 50 mažesnis kaip 200 dalių milijonui.<br />
Medžiagos, skirtos jungčių sandarumui užtikrinti ar uždarymo įtaisams<br />
eksploatuoti, turi būti suderinamos su turiniu.<br />
Iš aliuminio lydinių pagamintose cisternose vežti leidžiama tik tuo atveju, jei<br />
cisterna skirta būtent tokiai medžiagai vežti ir jei acetaldehido sud÷tyje n÷ra<br />
rūgščių.<br />
JT Nr. 1203 benzinas (gazolis), kurio garų sl÷gis 50 °C temperatūroje<br />
didesnis kaip 110 kPa (1,1 baro), bet mažesnis kaip 150 kPa (1,5 baro), taip<br />
pat gali būti vežamas cisternose, suprojektuotose pagal 6.8.2.1.14 punkto a<br />
papunktį, ir jei jų įranga atitinka 6.8.2.2.6 punkto nuostatas.<br />
(Rezervuota)<br />
Pripildant šios medžiagos temperatūra neturi viršyti 60 °C. Didžiausia<br />
pripildymo temperatūra, lygi 80 °C, leistina tik jei bus išvengta taškinio<br />
užsidegimo ir bus laikomasi toliau nurodytų reikalavimų. Pripildytose<br />
cisternose turi būti sudaromas perteklinis sl÷gis (pvz., susl÷gtu oru), kad būtų<br />
galima patikrinti jų sandarumą. Būtina įsitikinti, kad vežant sl÷gis<br />
nesumaž÷s. Prieš ištuštinant cisterną būtina įsitikinti, kad sl÷gis cisternoje vis<br />
dar viršija atmosferos sl÷gį. Priešingu atveju, prieš ištuštinant cisterną, į ją<br />
būtina įleisti inertinių dujų.<br />
Keičiant naudojimo paskirtį, korpusas ir įranga turi būti visiškai išvalyti nuo<br />
visų prieš ir po šio krovinio vežimo atsiradusių likučių.<br />
Pripildant cisterną joje neturi būti jokių likučių. Eksploatavimo įranga,<br />
pavyzdžiui, vožtuvai ir išoriniai vamzdžiai, turi būti ištuštinami cisterną<br />
pripildžius ar ištuštinus.<br />
Vežant cisternų uždarymo įtaisų apsauginiai gaubtai turi būti uždaryti.<br />
Cisternos neturi būti naudojamos maisto produktams, plataus vartojimo<br />
prek÷ms ar gyvulių pašarui vežti.<br />
Prieš pateikiant vežti tuščios neišvalytos cisternos turi būti:<br />
- pripildomos azoto; ar<br />
- pripildomos vandens ne mažiau kaip 96 % ir ne daugiau kaip 98 % jų<br />
talpos; nuo spalio 1 d. iki kovo 31 d. vandenyje turi būti tiek užšalimą<br />
stabdančios medžiagos, kad vežant vanduo neužšaltų; užšalimą<br />
stabdanti medžiaga neturi būti di ir reaguoti su fosforu.<br />
Gali būti vežama tik transporto priemon÷mis baterijomis ir DDK, kurių<br />
elementai yra indai.<br />
Pripildymo lygis turi būti žemiau lygio, kuriame, medžiagai įkaitus iki<br />
temperatūros, kurioje garų sl÷gis sutampa su apsauginio vožtuvo atsidarymo<br />
sl÷giu, skysčio tūris sudarytų 95 % cisternos talpos toje temperatūroje.<br />
4.3.2.3.4 punkto nuostatų galima netaikyti.<br />
Cisternos gali būti pripildomos 98 % jų talpos, esant pripildymo<br />
temperatūrai ir sl÷giui. 4.3.2.3.4 punkto nuostatų galima netaikyti.<br />
(Rezervuota)<br />
Kai vanduo naudojamas kaip apsauginis agentas, pilant medžiaga turi būti<br />
padengta ne mažesniu kaip 12 cm vandens sluoksniu; pripildymo lygis 60 °C<br />
temperatūroje neturi viršyti 98 %. Jei kaip apsauginis agentas naudojamas<br />
azotas, pripildymo lygis 60 °C temperatūroje neturi viršyti 96 %. Likęs<br />
plotas turi būti pripildomas azoto taip, kad sl÷gis niekada, net atšaldžius,<br />
227
TU22<br />
TU23<br />
TU24<br />
TU25<br />
nenukristų žemiau atmosferos sl÷gio. Cisterna turi būti uždaroma taip, kad<br />
nebūtų dujų nuot÷kio.<br />
Cisterna turi būti pripildoma ne daugiau kaip 90 % jos talpos; jei skysčio<br />
vidutin÷ temperatūra 50 °C, saugai užtikrinti turi būti paliekama 5 % tuščios<br />
neužpildytos erdv÷s.<br />
Pripildymo lygis neturi viršyti 0,93 kg talpos litrui, jei pripildoma pagal<br />
masę. Jei pripildoma pagal tūrį, pripildymo lygis neturi viršyti 85 %.<br />
Pripildymo lygis neturi viršyti 0,95 kg talpos litrui, kai pripildoma pagal<br />
masę. Jei pripildoma pagal tūrį, pripildymo lygis neturi viršyti 85 %.<br />
Pripildymo lygis neturi viršyti 1,14 kg talpos litrui, kai pripildoma pagal<br />
masę. Kai pripildoma pagal tūrį, pripildymo lygis neturi viršyti 85 %.<br />
TU26 Pripildymo lygis neturi viršyti 85 %.<br />
TU27<br />
TU28<br />
TU29<br />
TU30<br />
TU31<br />
TU32<br />
Cisterna neturi būti pripildoma daugiau kaip 98 % jos talpos.<br />
15 °C temperatūroje cisterna neturi būti pripildoma daugiau kaip 95 % jos<br />
talpos.<br />
Cisterna neturi būti pripildoma daugiau kaip 97 % jos talpos, o aukščiausia<br />
temperatūra pripildžius neturi viršyti 140 °C.<br />
Cisterna turi būti pripildoma pagal cisternos tipo patvirtinimo bandymų<br />
protokolą, bet ne daugiau kaip 90 % jos talpos.<br />
Cisterna neturi būti pripildoma daugiau kaip 1 kg talpos litrui.<br />
Cisterna neturi būti pripildoma daugiau kaip 88 % jos talpos.<br />
TU33 Cisterna turi būti pripildoma ne mažiau kaip 88 % ir ne daugiau kaip 92 %<br />
jos talpos ar 2,86 kg talpos litrui.<br />
TU34<br />
TU35<br />
TU36<br />
TU37<br />
TU38<br />
TU39<br />
Cisterna neturi būti pripildoma daugiau kaip 0,84 kg talpos litrui.<br />
Neišvalytoms tuščioms stacionariosioms cisternoms (cisternin÷ms transporto<br />
priemon÷ms), nuimamosioms cisternoms ir konteinerin÷ms cisternoms,<br />
kuriose buvo vežamos šios medžiagos, ADR reikalavimai netaikomi, jei<br />
imtasi atitinkamų priemonių, siekiant išvengti bet kokio pavojaus.<br />
Pripildymo lygis pagal 4.3.2.2 poskirsnį 15 °C temperatūroje neturi viršyti<br />
93 % jų talpos.<br />
Vežti cisternose galima tik tokias medžiagas, kuriose yra patogeninių<br />
organizmų, bet tokių, kurie vargu ar kelia rimtą pavojų. Nors d÷l jų poveikio<br />
ir gali kilti rimta infekcija, esama veiksmingų gydymo būdų bei profilaktikos<br />
priemonių, tod÷l infekcijos plitimo rizika yra ribota (t. y. vidutinis<br />
individualus pavojus ir nedidelis pavojus visuomenei).<br />
(Rezervuota)<br />
Turi būti įrodyta medžiagos tinkamumas vežti cisternose. Šio tinkamumo<br />
įvertinimo metodas turi būti patvirtintas kompetentingos institucijos. Vienas<br />
iš metodų yra 8 bandymų serijos 8 d bandymas (žr. Bandymų ir kriterijų<br />
vadovo 1 dalies 18.7 poskirsnį).<br />
Medžiagos neturi būti laikomos cisternoje tokį laiko tarpą, per kurį gal÷tų<br />
sukepti. Turi būti imtasi tinkamų priemonių (pvz., valymo ir kt.), kad<br />
medžiagos cisternoje nenus÷stų ir nesukristų.<br />
228
4.4 SKYRIUS<br />
STACIONARIŲJŲ CISTERNŲ (CISTERNINIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ), NUIMAMŲJŲ<br />
CISTERNŲ, KONTEINERINIŲ CISTERNŲ IR CISTERNŲ-NUIMAMŲJŲ KöBULŲ IŠ<br />
PLUOŠTU ARMUOTO PLASTIKO (PLUOŠTINIO) NAUDOJIMAS<br />
PASTABA. D÷l kilnojamųjų cisternų ir JT daugiaelemenčių dujų konteinerių (DDK) žr. 4.2 skyrių, d÷l<br />
stacionariųjų cisternų (cisterninių transporto priemonių), nuimamųjų cisternų, konteinerinių cisternų ir<br />
cisternų-nuimamųjų k÷bulų, kurių korpusai pagaminti iš metalų, ir transporto priemonių baterijų bei<br />
daugiaelemenčių dujų konteinerių (DDK), išskyrus JT DDK žr. 4.3 skyrių; d÷l vakuuminių atliekų<br />
cisternų žr. 4.5 skyrių.<br />
4.4.1 Bendrosios nuostatos<br />
Pavojingus krovinius cisternose iš pluoštu armuoto plastiko (pluoštinio) vežti leidžiama<br />
tik tuo atveju, jei įvykdyti šie reikalavimai:<br />
a) medžiaga priskirta 3, 5.1, 6.1, 6.2, 8 ar 9 klasei;<br />
b) medžiagos didžiausias garų sl÷gis (absoliutus sl÷gis) 50 °C temperatūroje<br />
neviršija 110 kPa (1,1 baro);<br />
c) metalin÷se cisternose medžiagas vežti leidžiama pagal 4.3.2.1.1 punktą;<br />
d) 3.2 skyriaus A lentel÷s 12 stulpelyje prie šiai medžiagai nurodyto cisternos kodo<br />
2 dalyje nurodytas apskaičiuotasis sl÷gis neviršija 4 barų (taip pat žr. 4.3.4.1.1<br />
punktą); ir<br />
e) cisterna atitinka 6.9 skyriaus nuostatas, taikomas vežant šią medžiagą.<br />
4.4.2 Eksploatavimas<br />
4.4.2.1 Taikomos 4.3.2.1.5–4.3.2.2.4, 4.3.2.3.3–4.3.2.3.6, 4.3.2.4.1, 4.3.2.4.2, 4.3.4.1 ir 4.3.4.2<br />
poskirsnių nuostatos.<br />
4.4.2.2 Vežamos medžiagos temperatūra pripildant neturi viršyti didžiausios darbin÷s<br />
temperatūros, nurodytos prie cisternos pritvirtintoje lentel÷je pagal 6.9.6 skirsnio<br />
reikalavimus.<br />
4.4.2.3 Jei vežant metalin÷se cisternose taikomos 4.3.5 skirsnio specialiosios nuostatos (TU),<br />
kaip nurodyta 3.2 skyriaus A lentel÷s 13 stulpelyje, tos nuostatos taip pat turi būti<br />
taikomos.<br />
229
4.5 SKYRIUS<br />
VAKUUMINIŲ ATLIEKŲ CISTERNŲ NAUDOJIMAS<br />
PASTABA. D÷l kilnojamųjų cisternų ir JT daugiaelemenčių dujų konteinerių (DDK) žr. 4.2 skyrių, d÷l<br />
stacionariųjų cisternų (cisterninių transporto priemonių), nuimamųjų cisternų, konteinerinių cisternų ir<br />
cisternų-nuimamųjų k÷bulų, kurių korpusai pagaminti iš metalų, ir transporto priemonių baterijų bei<br />
daugiaelemenčių dujų konteinerių (DDK), išskyrus JT DDK žr. 4.3 skyrių; d÷l cisternų iš pluoštu<br />
armuoto plastiko žr. 4.4 skyrių.<br />
4.5.1 Naudojimas<br />
4.5.1.1 Atliekos, kurias sudaro 3, 4.1, 5.1, 6.1, 6.2, 8 ir 9 klasių medžiagos, gali būti vežamos<br />
vakuumin÷se atliekų cisternose, atitinkančiose 6.10 skyriaus nuostatas, jei pagal<br />
4.3 skyriaus nuostatas jos gali būti vežamos stacionariosiose, nuimamosiose cisternose,<br />
konteinerin÷se cisternose ar cisternose-nuimamuosiuose k÷buluose. Medžiagos, kurioms<br />
3.2 skyriaus A lentel÷s 12 stulpelyje nurodytas cisternos kodas L4BH ar kitas cisternos<br />
kodas, leidžiamas pagal 4.3.3.1.2 punkte nurodytą hierarchiją, gali būti vežamos<br />
vakuumin÷se atliekų cisternos, kurių 9.1.3.5 poskirsnį atitinkančio transporto priemon÷s<br />
patvirtinimo sertifikato Nr. 9.5 punkte nurodyto cisternos kodo 3 dalyje yra raid÷ „A“<br />
arba „B“.<br />
4.5.2 Eksploatavimas<br />
4.5.2.1 Vežant medžiagas vakuumin÷se atliekų cisternose taikomos 4.3 skyriaus nuostatos,<br />
išskyrus 4.3.2.2.4 ir 4.3.2.3.3 punktus, papildant 4.5.2.2–4.5.2.4 poskirsnių nuostatomis.<br />
4.5.2.2 Vežant lipesniesiems priskirtus skysčius, , vakuumin÷s atliekų cisternos turi būti<br />
pripildomos pro pripildymo įtaisus, kurių krovimo angos sumontuotos žemai cisternoje.<br />
Turi būti imtasi priemonių, kad produktas kuo mažiau taškytųsi.<br />
4.5.2.3 Jei liepsnieji skysčiai, kurių pliūpsnio temperatūra žemesn÷ kaip 23 °C, iškraunami<br />
veikiant susl÷gtu oru, didžiausias leistinasis sl÷gis yra 100 kPa (1 baras).<br />
4.5.2.4 Cisternas su vidiniu stūmokliu, naudojamu kaip skiriančioji pertvara, naudoti leidžiama<br />
tik tuo atveju, kai medžiagos, esančios abipus pertvaros (stūmoklio), viena su kita<br />
pavojingai nereaguoja (žr. 4.3.2.3.6 punktą).<br />
230
4.6 SKYRIUS<br />
(Rezervuota)<br />
231
4.7 SKYRIUS<br />
MOBILIŲJŲ SPROGMENŲ GAMINIMO ĮRENGINIŲ (MEMU) NAUDOJIMAS<br />
1 PASTABA. D÷l taros žr. 4.1 skyrių; d÷l kilnojamųjų cisternų žr. 4.2 skyrių; d÷l stacionariųjų<br />
cisternų (cisterninių transporto priemonių), nuimamųjų cisternų, konteinerinių cisternų<br />
ir cisternų-nuimamųjų k÷bulų, kurių korpusas pagamintas iš metalų, žr. 4.3 skyrių; d÷l<br />
cisternų iš pluoštu sustiprinto plastiko žr. 4.4 skyrių; d÷l vakuuminių atliekų cisternų<br />
žr. 4.5 skyrių.<br />
2 PASTABA. D÷l konstrukcijos, įrangos, tipo patvirtinimo, bandymų ir žym÷jimo reikalavimų žr. 6.7,<br />
6.8, 6.9, 6.11 ir 6.12 skyrius.<br />
4.7.1 Naudojimas<br />
4.7.1.1. 3, 5.1, 6.1 ir 8 klasių medžiagos gali būti vežamos MEMU, atitinkančiuose<br />
6.12 skyriaus nuostatas, kilnojamosiose cisternose, jei jas vežti leidžiama pagal<br />
4.2 skyriaus nuostatas; arba stacionariosiose cisternose, nuimamosiose cisternose,<br />
konteinerin÷se cisternose ar cisternose-nuimamuosiuose k÷buluose, jei jas vežti<br />
leidžiama pagal 4.3 skyriaus nuostatas; arba cisternose iš pluoštu armuoto plastiko, jei<br />
jas vežti leidžiama pagal 4.4 skyriaus nuostatas; arba biralinių krovinių konteineriuose,<br />
jei jas vežti leidžiama pagal 7.3 skyriaus nuostatas.<br />
4.7.1.2. Turint kompetentingos institucijos leidimą (žr. 7.5.5.2.3 punktą), 1 klas÷s<br />
sprogstamosios medžiagos ar gaminiai gali būti vežami pakuot÷se, specialiai tam<br />
skirtose 6.12.5 skirsnio nuostatas atitinkančiose sekcijose, jei tokia tara leidžiama pagal<br />
4.1 skyrių ir jas vežti leidžiama pagal 7.2 ir 7.5 skyrius.<br />
4.7.2 Eksploatavimas<br />
4.7.2.1 Cisternų eksploatavimui pagal 6.12 skyrių taikomos šios nuostatos:<br />
a) Jei cisternos yra 1 000 litrų arba didesn÷s talpos, joms vežti MEMU taikomos<br />
4.2 skyriaus, 4.3 skyriaus, išskyrus 4.3.1.4, 4.3.2.3.1, 4.3.3 ir 4.3.4 poskirsnius ir<br />
skirsnius, arba 4.4 skyriaus nuostatos, papildytos toliau išd÷stytomis 4.7.2.2, 4.7.2.3<br />
ir 4.7.2.4 poskirsnių nuostatomis.<br />
b) Jei cisternos yra mažesn÷s negu 1 000 litrų talpos, joms vežti MEMU taikomos<br />
4.2 skyriaus, 4.3 skyriaus, išskyrus 4.3.1.4, 4.3.2.1, 4.3.2.3.1, 4.3.3 ir 4.3.4<br />
poskirsnius ir skirsnius, arba 4.4 skyriaus nuostatos, papildytos toliau išd÷stytomis<br />
4.7.2.2, 4.7.2.3 ir 4.7.2.4 poskirsnių nuostatomis.<br />
4.7.2.2. Korpuso sienelių storis per visą eksploatavimo laiką negali sumaž÷ti tiek, kad taptų<br />
mažesnis negu atitinkamuose gamybos standartuose nurodytos mažiausios vert÷s.<br />
4.7.2.3. Lanksčiuosiuose ištuštinimo vamzdžiuose, nesvarbu, ar jie prijungti stacionariai ar ne,<br />
taip pat piltuvuose, vežant neturi būti susimaišiusių ar sensibilizuotų sprogstamųjų<br />
medžiagų.<br />
4.7.2.4. Vežant cisternose, taip pat turi būti taikomos 4.3.5 skirsnio specialiosios nuostatos<br />
(TU), kaip nurodyta 3.2 skyriaus A lentel÷s 13 stulpelyje.<br />
4.7.2.5 Operatoriai turi užtikrinti, kad vežant būtų naudojami 9.8.8 skirsnyje nurodyti užraktai.<br />
232
-<br />
5 DALIS<br />
SIUNTIMO PROCEDŪROS<br />
233
-<br />
234
-<br />
5.1.1 Taikymas ir bendrosios nuostatos<br />
5.1 SKYRIUS<br />
BENDROSIOS NUOSTATOS<br />
Šioje dalyje pateikiamos pavojingų krovinių siuntų žym÷jimo, ženklinimo ir dokumentų,<br />
taip pat, kai taikoma, leidimų išsiųsti ir išankstinių pranešimų nuostatos.<br />
5.1.2 Pakų naudojimas<br />
5.1.2.1 a) Pakas turi būti pažym÷tas:<br />
i) užrašu „PAKAS“ („OVERPACK“); ir<br />
ii)<br />
kiekvieno pake esančio pavojingo krovinio JT numeriu, prieš kurį<br />
nurodytos raid÷s „UN“, ir paženklintas pagal 5.2.2 skirsnį kaip<br />
reikalaujama paženklinti pakuotes;<br />
nebent JT numeriai ir pavojaus ženklai, kuriais nurodomi visi pake esantys<br />
pavojingi kroviniai, yra matomi, išskyrus atvejus, numatytus 5.2.2.1.11 punkte.<br />
Jei skirtingoms pakuot÷ms priskirtas toks pat JT numeris ar pavojaus ženklas, jį<br />
pakanka nurodyti vieną kartą.<br />
Užrašas „PAKAS“, kuris turi būti aiškus ir gerai ma<strong>tomas</strong>, turi būti rašomas<br />
oficialia šalies siunt÷jos kalba ir , jei ši kalba n÷ra anglų, prancūzų ar vokiečių, –<br />
anglų, prancūzų ar vokiečių kalba, išskyrus atvejus, kai sutartyse, sudarytose su<br />
vežimu susijusių šalių, numatyta kitaip.<br />
b) Krypties rodykl÷s, pavaizduotos 5.2.1.9 poskirsnyje, turi būti pritvirtintos<br />
abiejuose priešinguose šių pakų šonuose:<br />
i) pakų su pakuot÷mis, kurios turi būti paženklintos pagal 5.2.1.9.1 punktą,<br />
išskyrus atvejus, kai ženklai yra matomi, ir<br />
ii)<br />
pakų su pakuot÷mis, kuriose yra skysčių, kurios neprivalo būti<br />
paženklintos pagal 5.2.1.9.2 punktą, išskyrus atvejus, kai uždarymo įtaisai<br />
yra matomi.<br />
5.1.2.2 Kiekviena pake esanti pakuot÷ su pavojingu kroviniu turi atitikti visus ADR<br />
reikalavimus. <br />
.<br />
5.1.2.3 Kiekviena pakuot÷, paženklinta krypties rodykl÷mis, aprašytomis 5.2.1.9 poskirsnyje, ir<br />
įd÷ta į paką ar didelę tarą, turi būti vežama tokioje pad÷tyje, kurią nurodo šios rodykl÷s.<br />
5.1.2.4 Pakams taip pat taikomos mišriojo krovimo nuostatos.<br />
5.1.3 Tuščia neišvalyta tara (įskaitant NKVTK ir didelę tarą), cisternos, MEMU,<br />
transporto priemon÷s ir konteineriai, skirti vežti krovinius suverstinai<br />
5.1.3.1 Tuščia neišvalyta tara (įskaitant NKVTK ir didelę tarą), cisternos (įskaitant cisternines<br />
transporto priemones, transporto priemones baterijas, nuimamąsias cisternas,<br />
kilnojamąsias cisternas, DDK, MEMU), transporto priemon÷s ir konteineriai, skirti<br />
suverstiniems kroviniams, kuriuose buvo skirtingų klasių pavojingų krovinių, išskyrus 7<br />
klas÷s, turi būti pažym÷ti ir paženklinti kaip pilni.<br />
PASTABA. D÷l dokumentų žr. 5.4 skyrių.<br />
5.1.3.2 Tara, įskaitant NKVTK, ir cisternos, skirtos radioaktyviosioms medžiagoms vežti, negali<br />
būti naudojami kitiems kroviniams saugoti ar vežti, jei jie neišvalyti iki žemesnio kaip<br />
0,4 Bq/cm 2 lygio beta ir gama spinduolių paviršinio aktyvumo ir mažo toksiškumo alfa<br />
spinduolių ir žemesnio kaip 0,04 Bq/cm 2 lygio kitų alfa spinduolių paviršinio aktyvumo.<br />
5.1.4 Mišrusis pakavimas<br />
Jei du ar daugiau pavojingų krovinių supakuoti į tą pačią išorinę tarą, pakuot÷ turi būti<br />
pažym÷ta ir paženklinta tai kiekvienai medžiagai arba gaminiui nustatytais pavojaus<br />
235
-<br />
ženklais. Jei skirtingi kroviniai ženklinami tuo pačiu ženklu, pakuotę pakanka paženklinti<br />
vienu tokiu ženklu.<br />
5.1.5 Bendrosios7 klasei taikomos nuostatos<br />
5.1.5.1 Vežimų patvirtinimas ir pranešimas<br />
5.1.5.1.1 Bendrosios nuostatos<br />
Be pakuočių konstrukcijos patvirtinimo, aprašyto 6.4 skyriuje, tam tikrais atvejais<br />
reikalaujama daugiašalio vežimo patvirtinimo (5.1.5.1.2 ir 5.1.5.1.3 punktai). Tam tikrais<br />
atvejais apie vežimą būtina informuoti kompetentingas institucijas (5.1.5.1.4 punktas).<br />
5.1.5.1.2 Vežimo patvirtinimai<br />
Daugiašalis patvirtinimas būtinas:<br />
a) vežant B(M) tipo pakuotes, kurios neatitinka 6.4.7.5 skirsnio reikalavimų arba<br />
kai pagal jų konstrukciją nenumatytas kontroliuojamas periodiškas v÷dinimas;<br />
b) vežant B(M) tipo pakuotes su radioaktyviąja medžiaga, kurios aktyvumas<br />
atitinkamai didesnis kaip 3000 A 1 ar 3000 A 2 arba 1000 TBq, pagal tai, kuri<br />
reikšm÷ mažesn÷;<br />
c) vežant pakuotes su daliosiomis medžiagomis, jei vienoje transporto priemon÷je<br />
ar konteineryje esančių pakuočių kritiškumo saugos indeksų suma viršija 50;<br />
išskyrus atvejus, kai kompetentinga institucija leidžia krovinį įvežti į savo teritoriją ar<br />
vežti per ją tranzitu be vežimo patvirtinimo, apie tai įrašiusi specialiąją nuostatą į<br />
konstrukciją patvirtinantį dokumentą (žr. 5.1.5.2.1 punktą).<br />
5.1.5.1.3 Vežimo specialiosiomis sąlygomis patvirtinimas<br />
5.1.5.1.4 Pranešimas<br />
Kompetentinga institucija gali pritarti sąlygoms, kurioms esant krovinys, neatitinkantis<br />
visų ADR reikalavimų, gali būti vežamas pagal specialųjį susitarimą (žr. 1.7.4 skirsnį).<br />
Kompetentingai institucijai būtina pranešti šiais atvejais:<br />
a) prieš pirmą kartą vežant bet kokią pakuotę, kuriai reikalingas kompetentingos<br />
institucijos patvirtinimas, siunt÷jas turi užtikrinti, kad kiekvieno galiojančio<br />
sertifikato, kurį kompetentinga institucija išduoda šios pakuot÷s konstrukcijai,<br />
kopijos bus pateiktos kiekvienos šalies, per kurios teritoriją bus vežamas<br />
krovinys ar į kurios teritoriją bus įvežamas krovinys, kompetentingai institucijai.<br />
Siunt÷jas neprivalo sulaukti kompetentingos institucijos patvirtinimo apie<br />
sertifikato gavimą, o kompetentinga institucija neprivalo patvirtinti gavimo fakto;<br />
b) visais nurodytais atvejais, kai vežamos:<br />
i) C tipo pakuot÷s, kuriose yra radioaktyviosios medžiagos, kurios<br />
aktyvumas atitinkamai viršija 3000 A 1 ar 3000 A 2 arba 1000 TBq, pagal<br />
tai, kuri vert÷ mažesn÷;<br />
ii)<br />
iii)<br />
iv)<br />
B(U) tipo pakuot÷s, kuriose yra radioaktyviosios medžiagos, kurios<br />
aktyvumas atitinkamai viršija 3000 A 1 ar 3000 A 2 arba 1000 TBq, pagal<br />
tai, kuri vert÷ mažesn÷;<br />
B(M) tipo pakuot÷s;<br />
vežama pagal specialųjį susitarimą.<br />
Siunt÷jas privalo pranešti šalies, per kurios teritoriją bus vežamas krovinys arba į<br />
kurios teritoriją bus įvežamas krovinys, kompetentingai institucijai. Tokį<br />
pranešimą turi gauti kiekviena kompetentinga institucija, pageidautina ne v÷liau<br />
kaip prieš septynias paras, iki bus vežamas krovinys;<br />
c) siunt÷jas neprivalo siųsti atskiro pranešimo, jei reikiama informacija buvo<br />
pateikta paraiškoje d÷l vežimo patvirtinimo;<br />
236
-<br />
d) pranešime apie krovinį turi būti nurodyta:<br />
i) pakankama informacija, leidžianti identifikuoti pakuotę ar pakuotes,<br />
įskaitant visų reikiamų sertifikatų numerius ir identifikavimo žymas;<br />
ii)<br />
iii)<br />
iv)<br />
vežimo data, numatoma pristatymo data ir maršrutas;<br />
radioaktyviosios (-iųjų) medžiagos (-ų) ar nuklido (-ų) pavadinimas (-ai);<br />
radioaktyviosios medžiagos fizin÷s ir chemin÷s būsenos aprašymas įrašai,<br />
ar tai yra specialiosios formos radioaktyvioji medžiaga ar mažo<br />
dispersiškumo radioaktyvioji medžiaga;<br />
v) duomenys apie radioaktyviojo turinio didžiausią aktyvumą vežant, kuris<br />
nurodomas bekereliais (Bq) su atitinkamu SI priešd÷lio simboliu<br />
(žr. 1.2.2.1 poskirsnį). Vežant daliąsias medžiagas vietoj aktyvumo gali<br />
būti nurodoma daliosios medžiagos mas÷ gramais (g) arba kartotiniais<br />
vienetais.<br />
5.1.5.2 Kompetentingų institucijų išduodami sertifikatai<br />
5.1.5.2.1 Kompetentingų institucijų išduodami sertifikatai būtini:<br />
a) konstrukcijai:<br />
i) specialiosios formos radioaktyviosios medžiagos;<br />
ii)<br />
iii)<br />
iv)<br />
mažo dispersiškumo radioaktyviosios medžiagos;<br />
pakuočių, kuriose yra 0,1 kg arba daugiau urano heksafluorido;<br />
visoms pakuot÷ms su daliąja medžiaga, jei joms 6.4.11.2 poskirsnyje<br />
nurodytos išimtys netaikomos;<br />
v) B(U) tipo ir B(M) tipo pakuočių;<br />
vi)<br />
C tipo pakuočių;<br />
b) vežimui pagal specialiuosius susitarimus;<br />
c) kai kuriems vežimams (žr. 5.1.5.1.2 punktą).<br />
Sertifikatuose turi būti patvirtinama, kad atitinkami reikalavimai įvykdyti, o konstrukcijos<br />
patvirtinimo sertifikate turi būti identifikavimo žyma.<br />
Pakuot÷s konstrukcijos ir vežimo patvirtinimo sertifikatai gali būti sujungti į vieną<br />
sertifikatą.<br />
Paraiškos gauti šiuos sertifikatus turi atitikti 6.4.23 skirsnio reikalavimus.<br />
5.1.5.2.2 Siunt÷jas privalo tur÷ti kiekvieno reikiamo sertifikato kopiją.<br />
5.1.5.2.3 Pakuočių, kurioms neprivalomas kompetentingos institucijos išduotas konstrukcijos<br />
patvirtinimo sertifikatas, siunt÷jas, kompetentingos institucijos reikalavimu, turi sudaryti<br />
galimybes tokias pakuotes patikrinti, taip pat pateikti dokumentus, kad pakuot÷s<br />
konstrukcija atitinka visus reikalavimus.<br />
5.1.5.3 Transporto indekso (TI) ir kritiškumo saugos indekso (CSI) nustatymas<br />
5.1.5.3.1 Pakuot÷s, pako ar konteinerio arba nesupakuotų MSA-I ar DUP-I transporto indeksas (TI)<br />
– tai skaičius, nusta<strong>tomas</strong> tokia tvarka:<br />
a) nusta<strong>tomas</strong> didžiausias jonizuojančiosios spinduliuot÷s lygis milisivertais per<br />
valandą (mSv/h) vieno metro atstumu nuo pakuot÷s, pako, konteinerio ar<br />
nesupakuotų MSA-I ar DUP-I išorinio paviršiaus. Gauta reikšm÷ padauginama iš<br />
100, o gautas skaičius ir yra transporto indeksas. Urano ar torio rūdų ir jų<br />
koncentratų atveju kaip didžiausias spinduliuot÷s lygis bet kuriame taške vieno<br />
metro atstumu nuo išorinio krovinio paviršiaus gali būti taikomos šios vert÷s:<br />
0,4 mSv/h – urano ir torio rūdų ir jų fizinių koncentratų;<br />
237
-<br />
0,3 mSv/h – cheminių torio koncentratų;<br />
0,02 mSv/h – cheminių urano, išskyrus urano heksafluoridą, koncentratų.<br />
b) cisternų, konteinerių ir nesupakuotų MSA-I ir DUP-I atveju pagal a papunktį<br />
nustatyta reikšm÷ dauginama iš atitinkamo koeficiento, nurodyto 5.1.5.3.1<br />
lentel÷je;<br />
c) pagal a ir b papunkčius gautos reikšm÷s suapvalinamos į didesnę pusę iki pirmo<br />
dešimtainio skaičiaus (pvz., 1,13 suapvalinama iki 1,2), bet 0,05 arba mažesn÷<br />
reikšm÷ turi būti prilyginama nuliui.<br />
5.1.5.3.1 lentel÷. Cisternų, konteinerių ir nesupakuotų MSA-I ir DUP-I atveju<br />
taikomi koeficientai<br />
Krovinio dydis a<br />
Koeficientas<br />
krovinio dydis ≤1 m 2 1<br />
1 m 2 < krovinio dydis ≤5 m 2 2<br />
5 m 2 < krovinio dydis ≤20 m 2 3<br />
20 m 2 < krovinio dydis 10<br />
а<br />
Išmatuotas didžiausias krovinio skerspjūvio plotas.<br />
5.1.5.3.2 Kiekvieno pako, konteinerio ar transporto priemon÷s transporto indeksas turi būti<br />
nusta<strong>tomas</strong> kaip visų juose esančių pakuočių transporto indeksų suma arba tiesiogiai<br />
išmatuojant spinduliuot÷s lygį, išskyrus nekieto pako atveju, kai transporto indeksas turi<br />
būti nusta<strong>tomas</strong> tik kaip visų pakuočių transporto indeksų suma.<br />
5.1.5.3.3 Kiekvieno pako ar konteinerio kritiškumo saugos indeksas turi būti nusta<strong>tomas</strong> kaip visų<br />
juose esančių pakuočių kritiškumo saugos indeksų suma. Tokia pati procedūra turi būti<br />
taikoma nustatant siuntoje ar transporto priemon÷je esančių krovinių kritiškumo saugos<br />
indeksų sumą.<br />
5.1.5.3.4 Pakuot÷s ir pakai turi būti priskiriami vienai šių kategorijų: I-BALTA (I-WHITE), <strong>II</strong>-<br />
GELTONA (<strong>II</strong>-YELLOW) arba <strong>II</strong>I-GELTONA (<strong>II</strong>I-YELLOW), pagal 5.1.5.3.4 lentel÷je<br />
pateiktas sąlygas ir šiuos reikalavimus:<br />
а) nustatant pakuot÷s arba pako kategoriją būtina atsižvelgti ir į transporto indeksą,<br />
ir į spinduliuot÷s lygį paviršiuje. Jei pakuot÷ ar pakas pagal transporto indeksą<br />
priskiriama vienai kategorijai, o pagal spinduliuot÷s lygį paviršiuje – kitai, tai<br />
pakuot÷ ar pakas priskiriama aukštesniajai kategorijai. Šiuo tikslu kategorija<br />
I-BALTA turi būti laikoma žemiausia kategorija;<br />
b) transporto indeksas nusta<strong>tomas</strong> pagal 5.1.5.3.1. ir 5.1.5.3.2 punktuose nurodytas<br />
procedūras;<br />
с) jei spinduliuot÷s lygis paviršiuje didesnis kaip 2 mSv/h, pakuot÷ ar pakas turi<br />
būti vežama išskirtinio naudojimo sąlygomis ir pagal 7.5.11 skirsnio CV33 1.3<br />
punkto ir 3.5 punkto а papunkčio nuostatas;<br />
d) pakuot÷, vežama specialiosiomis sąlygomis, turi būti priskiriama <strong>II</strong>I-GELTONA<br />
kategorijai, išskyrus atvejus, kai konstrukcijos kilm÷s šalies kompetentingos<br />
institucijos patvirtinimo sertifikate nurodyta kitaip (žr. 2.2.7.2.4.6 papunktį);<br />
е) pakas, kuriame yra pakuot÷s vežamos specialiosiomis sąlygomis, turi būti<br />
priskiriamas <strong>II</strong>I-GELTONA kategorijai, išskyrus atvejus, kai konstrukcijos<br />
kilm÷s šalies kompetentingos institucijos patvirtinimo sertifikate nurodyta kitaip<br />
(žr. 2.2.7.2.4.6 papunktį).<br />
238
-<br />
5.1.5.3.4 lentel÷. Pakuočių ir pakų kategorijos<br />
Sąlygos<br />
Transporto indeksas Didžiausias spinduliuot÷s lygis bet Kategorija<br />
kuriame išorinio paviršiaus taške<br />
0 a Ne didesnis kaip 0,005 mSv/h I-BALTA<br />
Didesnis kaip 0, bet ne Didesnis kaip 0,005 mSv/h, bet ne <strong>II</strong>-GELTONA<br />
didesnis kaip 1 а didesnis kaip 0,5 mSv/h<br />
Didesnis kaip 1, bet ne Didesnis kaip 0,5 mSv/h, bet ne didesnis <strong>II</strong>I-GELTONA<br />
didesnis kaip 10 kaip 2 mSv/h<br />
Didesnis kaip 10 Didesnis kaip 2 mSv/h, bet ne didesnis kaip <strong>II</strong>I-GELTONA b<br />
10 mSv/h<br />
a<br />
Jei išmatuotas TI neviršija 0,05, tai vert÷ gali būti prilyginama nuliui pagal<br />
5.1.5.3.1 punkto с papunktį.<br />
b<br />
Taip pat turi būti vežami išskirtinio naudojimo sąlygomis.<br />
5.1.5.4 Patvirtinimo ir išankstinio pranešimo reikalavimų santrauka<br />
1 PASTABA. Prieš pirmą kartą vežant bet kokią pakuotę, kuriai privalomas<br />
kompetentingos institucijos konstrukcijos patvirtinimas, siunt÷jas kiekvienos šalies pagal<br />
vežimo maršrutą kompetentingai institucijai turi pateikti šios konstrukcijos patvirtinimo<br />
sertifikato kopiją (žr. 5.1.5.1.4 punkto a papunktį).<br />
2 PASTABA. Pranešti būtina tada, kai turinio aktyvumas viršija 3× 10 3 A 1 ar 3×10 3 A 2<br />
arba 1000 TBq (žr. 5.1.5.1.4 punkto b papunktį).<br />
3 PASTABA. Daugiašalis vežimo patvirtinimas būtinas, kai turinio aktyvumas viršija<br />
3×10 3 A 1 ar 3×10 3 A 2 arba 1000 TBq, arba kai numatyta kontroliuojamo periodiško<br />
v÷dinimo galimyb÷ (žr. 5.1.5.1poskirsnį).<br />
4 PASTABA. Žr. nuostatas d÷l patvirtinimo ir išankstinio pranešimo apie pakuotę,<br />
taikomas pakuotei, kurioje bus vežama ši medžiaga.<br />
239
-<br />
Pozicija<br />
Apskaičiuotos nenurodytos A 1<br />
ir A 2 vert÷s<br />
Nekontroliuojamos pakuot÷s<br />
- konstrukcija<br />
- vežimas<br />
MSA medžiaga b ir DUP b 1, 2<br />
ar 3 tipo pramonin÷s pakuot÷s,<br />
nedaliosios ir<br />
daliosios-nekontroliuojamos<br />
medžiagos<br />
- konstrukcija<br />
- vežimas<br />
A tipo pakuot÷s b , nedaliosios ir<br />
daliosios-nekontroliuojamos<br />
medžiagos<br />
- konstrukcija<br />
- vežimas<br />
B(U) tipo pakuot÷s b ,<br />
nedaliosios ir<br />
daliosios-nekontroliuojamos<br />
medžiagos<br />
- konstrukcija<br />
- vežimas<br />
B(M) tipo pakuot÷s b ,<br />
nedaliosios ir<br />
daliosios-nekontroliuojamos<br />
medžiagos<br />
- konstrukcija<br />
- vežimas<br />
JT numeris<br />
Būtinas kompetentingos<br />
institucijos patvirtinimas<br />
kilm÷s šalis<br />
šalys, per<br />
kurias eina<br />
maršrutas a<br />
Prieš kiekvieną<br />
vežimą būtinas<br />
siunt÷jo<br />
pranešimas<br />
kilm÷s šalies ir<br />
šalių, per kurių<br />
teritoriją eina<br />
maršrutas a ,<br />
kompetentingoms<br />
institucijoms<br />
Nuoroda<br />
- Taip Taip Ne ---<br />
2908, 2909,<br />
2910, 2911 Ne<br />
Ne<br />
2912, 2913,<br />
3321, 3322<br />
Ne<br />
Ne<br />
Ne<br />
Ne<br />
Ne<br />
Ne<br />
Ne<br />
Ne<br />
Ne<br />
Ne<br />
2915, 3332 ---<br />
Ne<br />
Ne<br />
Ne<br />
Ne<br />
Ne<br />
Ne<br />
2916 5.1.5.1.4 pu<br />
nkto b<br />
papunktis,<br />
5.1.5.2.1 pu<br />
nkto a<br />
papunktis,<br />
6.4.22.2<br />
punktas<br />
Taip Ne Žr. 1 pastabą<br />
Ne Ne Žr. 2 pastabą<br />
2917<br />
Taip<br />
Žr. 3 pastabą<br />
Taip<br />
Žr. 3 pastabą<br />
Ne<br />
Taip<br />
---<br />
---<br />
5.1.5.1.4 pu<br />
nkto b<br />
papunktis,<br />
5.1.5.2.1 pu<br />
nkto a<br />
papunktis,<br />
5.1.5.1.2,<br />
6.4.22.3<br />
punktai<br />
a<br />
b<br />
Šalys, iš kurių, per kurių teritoriją arba į kurių teritoriją vežamas krovinys.<br />
Kai radioaktyvusis turinys yra dalioji medžiaga, kuriai išimtys d÷l pakuočių daliosioms<br />
medžiagoms netaikomos, vadovaujamasi nuostatomis d÷l pakuočių daliosioms medžiagoms<br />
(žr. 6.4.11 skirsnį).<br />
240
-<br />
Pozicija<br />
C tipo pakuot÷s b , nedaliosios ir<br />
daliosios-nekontroliuojamos<br />
medžiagos<br />
- konstrukcija<br />
- vežimas<br />
Pakuot÷s daliosioms<br />
medžiagoms<br />
- konstrukcija<br />
- vežimas:<br />
- kritiškumo saugos indeksų<br />
suma ne didesn÷ kaip 50<br />
- kritiškumo saugos indeksų<br />
suma didesn÷ kaip 50<br />
Specialiosios formos<br />
radioaktyvioji medžiaga<br />
- konstrukcija<br />
- vežimas<br />
Mažo dispersiškumo<br />
radioaktyvioji medžiaga<br />
- konstrukcija<br />
- vežimas<br />
Pakuot÷s, kuriose yra ne<br />
mažiau kaip 0,1 kg urano<br />
heksafluorido<br />
- konstrukcija<br />
- vežimas<br />
JT numeris<br />
Būtinas kompetentingos<br />
institucijos patvirtinimas<br />
kilm÷s šalis<br />
šalys, per<br />
kurias eina<br />
maršrutas a<br />
Prieš kiekvieną<br />
vežimą būtinas<br />
siunt÷jo<br />
pranešimas<br />
kilm÷s šalies ir<br />
šalių, per kurių<br />
teritoriją eina<br />
maršrutas a ,<br />
kompetentingoms<br />
institucijoms<br />
Nuoroda<br />
3323 5.1.5.1.4 pu<br />
nkto b<br />
papunktis,<br />
5.1.5.2.1 pu<br />
nkto a<br />
papunktis,<br />
6.4.22.2<br />
punktas<br />
2977, 3324,<br />
3325, 3326,<br />
3327, 3328,<br />
3329, 3330,<br />
3331, 3333<br />
–<br />
Žr. 4 pastabą<br />
–<br />
Žr. 4 pastabą<br />
–<br />
Žr. 4 pastabą<br />
Taip<br />
Ne<br />
Taip c<br />
Ne d<br />
Taip<br />
Taip<br />
Žr. 4 pastabą<br />
Taip<br />
Žr. 4 pastabą<br />
Taip<br />
Žr. 4 pastabą<br />
Ne<br />
Ne<br />
Taip c<br />
Ne d<br />
Taip<br />
Ne<br />
Žr. 4 pastabą<br />
Ne<br />
Žr. 4 pastabą<br />
Ne<br />
Žr. 4 pastabą<br />
Žr. 1 pastabą<br />
Žr. 2 pastabą<br />
Ne<br />
Žr. 1 pastabą<br />
Žr. 2 pastabą<br />
Ne<br />
Žr. 4 pastabą<br />
Ne<br />
Žr. 4 pastabą<br />
Ne<br />
Žr. 4 pastabą<br />
5.1.5.2.1 pu<br />
nkto a<br />
papunktis,<br />
5.1.5.1.2,<br />
6.4.22.4,<br />
6.4.22.5<br />
punktai<br />
1.6.6.3<br />
punktas,<br />
5.1.5.2.1<br />
punkto a<br />
papunktis,<br />
6.4.22.5<br />
punktas<br />
5.1.5.2.1 pu<br />
nkto a<br />
papunktis,<br />
6.4.22.3<br />
punktas<br />
5.1.5.2.1 pu<br />
nkto a<br />
papunktis,<br />
6.4.22.1<br />
punktas<br />
a<br />
c<br />
d<br />
Šalys, iš kurių, per kurių teritoriją arba į kurių teritoriją vežamas krovinys.<br />
Pakuočių daliosioms medžiagoms konstrukcijai gali reik÷ti patvirtinimo d÷l kurios nors kitos<br />
lentel÷s pozicijos.<br />
Vežant vis d÷lto gali reik÷ti patvirtinimo d÷l kurios nors kitos lentel÷s pozicijos.<br />
241
-<br />
Pozicija<br />
Specialusis susitarimas<br />
- vežimas<br />
Pakuočių konstrukcijos<br />
patvirtinimas, taikomos<br />
pereinamosios nuostatos<br />
JT numeris<br />
Būtinas kompetentingos<br />
institucijos patvirtinimas<br />
kilm÷s šalis<br />
šalys, per<br />
kurias eina<br />
maršrutas a<br />
Prieš kiekvieną<br />
vežimą būtinas<br />
siunt÷jo<br />
pranešimas<br />
kilm÷s šalies ir<br />
šalių, per kurių<br />
teritoriją eina<br />
maršrutas a ,<br />
kompetentingoms<br />
institucijoms<br />
Nuoroda<br />
2919, 3331<br />
1.7.4.2<br />
Taip Taip Taip<br />
punktas,<br />
5.1.5.2.1 pu<br />
nkto b<br />
papunktis,<br />
5.1.5.1.4 pu<br />
nkto b<br />
papunktis<br />
- Žr. 1.6.5 Žr. 1.6.5 Žr. 1 pastabą 1.6.6.1,<br />
1.6.6.2<br />
punktai,<br />
5.1.5.1.4 pu<br />
nkto b<br />
papunktis,<br />
5.1.5.2.1 pu<br />
nkto a<br />
papunktis,<br />
5.1.5.1.2<br />
punktas.<br />
242
-<br />
5.2.1 Pakuočių žym÷jimas<br />
5.2 SKYRIUS<br />
ŽYMöJIMAS IR ŽENKLINIMAS<br />
PASTABA. D÷l žymų, susijusių su taros, didel÷s taros, dujų talpyklų ir NKVTK<br />
konstrukcija, bandymu ir patvirtinimu, žr. 6 dalį.<br />
5.2.1.1 Jei ADR nenurodyta kitaip, kiekviena pakuot÷ turi būti pažym÷ta aiškiu ir patvariu JT<br />
numeriu, atitinkančiu pakuot÷je esančius pavojingus krovinius, prieš kurį nurodytos<br />
raid÷s „UN“. Nesupakuotų gaminių atveju, tokia žyma turi būti žymimas pats gaminys, jo<br />
atrama ar jo tvarkymo, saugojimo ar paleidimo įtaisas.<br />
5.2.1.2 Visos pagal šį skyrių reikalaujamos pakuočių žymos turi būti:<br />
a) aiškiai matomos ir įskaitomos;<br />
b) atsparios bet kokioms oro sąlygoms, d÷l kurių neturi pastebimai pablog÷ti jų<br />
kokyb÷.<br />
5.2.1.3 Avarin÷ tara papildomai turi būti pažym÷ta žodžiu „AVARINö“ („SALVAGE“).<br />
5.2.1.4 Nesupakuotų krovinių vidutin÷s talpos konteineriai, kurių talpa didesn÷ kaip 450 l, ir<br />
didel÷ tara turi būti pažym÷ti iš abiejų priešingų šonų.<br />
5.2.1.5 Papildomos 1 klas÷s krovinių nuostatos<br />
Vežant 1 klas÷s krovinius, ant pakuočių papildomai turi būti užrašytas tinkamas krovinio<br />
pavadinimas, nustatytas pagal 3.1.2 skirsnio nuostatas. Šis aiškus ir neištrinamas užrašas<br />
turi būti rašomas oficialia kilm÷s šalies kalba ir, jei ta kalba n÷ra anglų, prancūzų ar<br />
vokiečių, – anglų, prancūzų ar vokiečių kalba, jei sutartyse tarp vežimo šalių nenurodyta<br />
kitaip.<br />
5.2.1.6 Papildomos 2 klas÷s krovinių nuostatos<br />
Ant daugkartinio naudojimo indų turi būti šie įskaitomai ir patvarūs duomenys:<br />
a) JT numeris ir tinkamas siunčiamų dujų ar dujų mišinio pavadinimas, nustatytas<br />
pagal 3.1.2 skirsnį;<br />
vežant dujas, priskirtas kuriai nors k.n. pozicijai, be JT numerio, būtina nurodyti<br />
tik techninį pavadinimą 1 ;<br />
vežant mišinius, būtina nurodyti ne daugiau kaip dvi sudedamąsias dalis, kurios<br />
nurodo vyraujančias pavojingas savybes;<br />
b) vežant susl÷gtas dujas, pripildomas pagal masę, ir suskystintas dujas – didžiausia<br />
užpildo mas÷ ir mas÷ tuščio indo su pripildant įmontuotais įtaisais bei armatūra,<br />
arba bruto mas÷;<br />
c) kitos periodin÷s patikros data (metai).<br />
Šie duomenys gali būti iškalti arba nurodyti prie indo pritvirtintoje patvarioje<br />
informacin÷je plokštel÷je ar lentel÷je arba nurodyti priklijuotoje ir gerai matomoje, dažais<br />
ar kitaip užrašytoje žymoje.<br />
1 PASTABA. Taip pat žr. 6.2.2.7 poskirsnį.<br />
2 PASTABA. D÷l vienkartinių indų žr. 6.2.2.8 poskirsnį<br />
1<br />
Vietoj techninio pavadinimo galima vartoti vieną šių pavadinimų:<br />
- JT Nr. 1078 šaldomosios dujos, k. n.: mišinys F1, mišinys F2, mišinys F3;<br />
- JT Nr. 1060 metilacetileno ir propadieno mišiniai, stabilizuoti: mišinys P1, mišinys P2;<br />
- JT Nr. 1965 angliavandenilių dujų mišinys, suskystintas, k.n.: mišinys A arba butanas, mišinys<br />
A01 arba butanas, mišinys A02 arba butanas, mišinys A0 arba butanas, mišinys A1, mišinys<br />
B1, mišinys B2, mišinys B, mišinys C arba propanas;<br />
- JT Nr. 1010 butadienai stabilizuoti: 1,2-butadienas stabilizuotas, 1,3-butadienas stabilizuotas.<br />
243
-<br />
5.2.1.7 Specialiosios 7 klas÷s krovinių specialiosios žym÷jimo nuostatos<br />
5.2.1.7.1 Kiekviena pakuot÷ taros išor÷je turi būti pažym÷ta įskaitoma ir patvaria žyma, nurodančia<br />
siunt÷ją ar gav÷ją arba abu.<br />
5.2.1.7.2 Kiekviena pakuot÷, išskyrus nekontroliuojamą pakuotę, taros išor÷je turi būti pažym÷ta<br />
įskaitomu ir patvariu JT numeriu, prieš kurį nurodytos raid÷s „UN“, ir tinkamu krovinio<br />
pavadinimu. Nekontroliuojamų pakuočių atveju būtina pažym÷ti tik JT numerį, prieš kurį<br />
nurodomos raid÷s „UN“.<br />
5.2.1.7.3 Kiekviena pakuot÷, kurios bruto mas÷ didesn÷ kaip 50 kg, taros išor÷je turi būti pažym÷ta<br />
įskaitoma ir patvaria žyma, nurodančia leistiną bruto masę.<br />
5.2.1.7.4 Kiekviena pakuot÷, kuri atitinka:<br />
a) IP−1 tipo pakuot÷s, IP−2 tipo pakuot÷s ar IP−3 tipo pakuot÷s konstrukciją, taros<br />
išor÷je turi būti pažym÷ta įskaitoma ir patvaria žyma: atitinkamai „IP–1 TIPAS “<br />
(TYPE IP–1), „IP–2 TIPAS“ (TYPE IP–2) arba „IP–3 TIPAS“ (TYPE IP–3);<br />
b) A tipo pakuot÷s konstrukciją, taros išor÷je turi būti pažym÷ta įskaitoma ir<br />
patvaria žyma „A TIPAS“ (TYPE A);<br />
c) IP−2 tipo pakuot÷s, IP−3 tipo pakuot÷s ar A tipo pakuot÷s konstrukciją, taros<br />
išor÷je turi būti pažym÷ta įskaitoma ir patvaria žyma, nurodančia tarptautinį<br />
transporto priemon÷s registracijos kodą (VRI Code) 2 , pagal konstrukcijos kilm÷s<br />
šalį, ir (arba) gamintojo pavadinimą, arba kitą konstrukcijos kilm÷s šalies<br />
kompetentingos institucijos nustatytą taros identifikavimo būdą.<br />
5.2.1.7.5 Kiekviena pakuot÷, atitinkanti kompetentingos institucijos patvirtintą konstrukciją, taros<br />
išor÷je turi būti pažym÷ta įskaitoma ir patvaria žyma, kurioje nurodyta:<br />
a) kompetentingos institucijos šiai konstrukcijai suteikta identifikavimo žyma;<br />
b) individualus taros, kuri atitinka šią konstrukciją; serijos numeris;<br />
c) B(U) tipo ar B(M) tipo konstrukcijos pakuotei – užrašas „B(U) TIPAS“ (TYPE<br />
B(U)) ar „B(M) TIPAS“ (TYPE B(M));<br />
d) C tipo konstrukcijos pakuotei – užrašas „C TIPAS“ (TYPE C).<br />
2<br />
Tarptautinio transporto automobilių skiriamasis ženklas pagal Kelių eismo konvenciją, Viena<br />
(1968).<br />
244
-<br />
5.2.1.7.6 Kiekviena pakuot÷, atitinkanti B(U) tipo, B(M) tipo ar C tipo pakuot÷s konstrukciją,<br />
labiausiai į išorę nutolusioje talpyklos pus÷je, kuri yra atspari ugniai ir vandeniui, turi būti<br />
pažym÷ta aiškiu ženklu, kuris įspaudžiamas, spauduojamas ar užrašomas kitu ugniai ir<br />
vandeniui atspariu būdu, vaizduojančiu trilapio formos simbolį, kaip nurodyta pav.<br />
Pagrindinis trilapis simbolis vaizduojamas išlaikant X spindulio<br />
centrinio apskritimo proporcijas.<br />
Dydis X turi būti ne mažesnis kaip 4 mm.<br />
5.2.1.7.7 Jei MSA–I ar DUP–I yra talpyklose ar pakavimo medžiagoje ir vežama išskirtinio<br />
naudojimo sąlygomis pagal 4.1.9.2.3 punkto nuostatas, kiekvienos šių talpyklų ar<br />
pakavimo medžiagų išorinis paviršius gali būti pažym÷tas užrašu: atitinkamai<br />
„RADIOAKTYVU, MSA–I“ (RADIOACTIVE LSA–I) ar „RADIOAKTYVU, DUP–I“<br />
(RADIOACTIVE SCO–I).<br />
5.2.1.7.8 Jei vežant pakuotes tarptautiniu maršrutu būtinas kompetentingos institucijos<br />
patvirtinimas d÷l konstrukcijos ar vežimo, ir jei skirtingose šalyse, per kurias bus vežama,<br />
skiriasi patvirtinimų reikalavimai, tai ženklinama pagal konstrukcijos kilm÷s šalies<br />
sertifikatą.<br />
5.2.1.8 Specialiosios aplinkai pavojingų medžiagų žym÷jimo nuostatos<br />
5.2.1.8.1 Pakuot÷s su aplinkai pavojingomis medžiagomis, atitinkančiomis 2.2.9.1.10 punkto<br />
kriterijus, turi būti patvariu būdu pažym÷tos 5.2.1.8.3 punkte nurodytu aplinkai<br />
pavojingos medžiagos ženklu, išskyrus vienetinę tarą ir kombinuotąją tarą su vidine tara,<br />
kurioje yra:<br />
- 5 l arba mažiau skysčių, arba<br />
- 5 kg arba mažiau kietų medžiagų.<br />
5.2.1.8.2 Aplinkai pavojingos medžiagos ženklas turi būti dedamas šalia kitų pagal<br />
5.2.1.1 poskirsnį privalomų žymų. Turi būti laikomasi 5.2.1.2 ir 5.2.1.4 poskirsnių<br />
reikalavimų.<br />
245
-<br />
5.2.1.8.3 Aplinkai pavojingos medžiagos ženklas turi būti toks kaip parodytas toliau. Jo matmenys<br />
– 100 mm x 100 mm, išskyrus atvejus, kai d÷l pakuočių dydžio galimi tik mažesni<br />
ženklai.<br />
Simbolis (žuvis ir medis): juodas; fonas: baltas arba kitos kontrastin÷s spalvos.<br />
5.2.1.9 Krypties rodykl÷s<br />
5.2.1.9.1 Jei 5.2.1.9.2 punkte nenurodyta kitaip:<br />
– kombinuotoji tara su vidine tara, kurioje yra skysčio;<br />
– vienetin÷ tara su ventiliacijos angomis; ir<br />
– kriogeniniai indai, skirti atšaldytoms suskystintoms dujoms vežti,<br />
turi būti paženklinti aiškiomis pakuot÷s pad÷tį nurodančiomis krypties rodykl÷mis,<br />
tokiomis kaip nurodyta pav. arba atitinkančiomis ISO 780:1985 standarto techninius<br />
reikalavimus. Krypties rodykl÷s turi būti pritvirtintos dvejuose priešinguose vertikaliuose<br />
pakuot÷s šonuose rodykl÷mis nurodant tinkamą vertikalią pad÷tį. Šie ženklai turi būti<br />
stačiakampio formos ir pakuot÷s matmenims proporcingo dydžio, kad būtų gerai matomi.<br />
Stačiakampio kraštinių apvadas yra laisvai pasirenkamas.<br />
ar<br />
Dvi juodos arba raudonos rodykl÷s baltame arba tinkamame kontrastiniame<br />
fone. Stačiakampio kraštin÷s laisvai pasirenkamos.<br />
5.2.1.9.2 Krypties rodykl÷s nebūtinos ant pakuočių, kuriose yra:<br />
a) sl÷giniai indai, išskyrus kriogeninius indus;<br />
b) pavojingi kroviniai vidin÷je ne didesn÷je kaip 120 ml talpos taroje, kai tarp<br />
vidin÷s taros ir išorin÷s taros yra pakankamas kiekis absorbuojančios medžiagos,<br />
kad skystas turinys būtų visiškai absorbuotas;<br />
c) 6.2 klas÷s infekcin÷s medžiagos pirmin÷je taroje, kurių talpa neviršija 50 ml;<br />
d) 7 klas÷s radioaktyviosios medžiagos IP–2, IP–3, A, B(U), B(M) ar C tipo<br />
pakuot÷se; arba<br />
e) gaminiai, kurie bet kurioje pad÷tyje yra sandarūs (pavyzdžiui, alkoholio ar<br />
gyvsidabrio termometrai, aerozoliai ir kt.).<br />
5.2.1.9.3 Ant pakuočių, paženklintų pagal šio poskirsnio nuostatas, neturi būti kitų rodyklių,<br />
išskyrus tas, kurios nurodo reikiamą pakuot÷s pad÷tį.<br />
246
-<br />
5.2.2 Pakuočių ženklinimas<br />
5.2.2.1 Ženklinimo nuostatos<br />
5.2.2.1.1 Kiekvienas gaminys ar medžiaga, išvardyti 3.2 skyriaus A lentel÷je, turi būti paženklinti<br />
pavojaus ženklais, nurodytais tos lentel÷s 5 stulpelyje, jei tik 6 stulpelio specialiosios<br />
nuostatose nenurodoma kitaip.<br />
5.2.2.1.2 Vietoj pavojaus ženklų gali būti naudojami neištrinami, nurodytus pavyzdžius visiškai<br />
atitinkantys pavojaus ženklai.<br />
5.2.2.1.3 –<br />
5.2.2.1.5 (Rezervuota)<br />
5.2.2.1.6 Išskyrus tai, kas nurodyta 5.2.2.2.1.2 papunktyje, būtini pavojaus ženklai:<br />
a) turi būti pritvirtinti ant to paties pakuot÷s paviršiaus, jei pakuot÷s matmenys tam<br />
tinka; ant pakuočių su 1 klas÷s ir 7 klas÷s kroviniais, pavojaus ženklai turi būti<br />
tvirtinami prie tinkamo krovinio pavadinimo;<br />
b) ant pakuot÷s turi būti išd÷styti taip, kad jokia taros dalis ar įtaisas ir kiti ženklai ar<br />
užrašai jo neuždengtų arba neužstotų; ir<br />
c) jei būtina daugiau nei vienas, turi būti išd÷styti vienas šalia kito.<br />
Jei pakuot÷ netaisyklingos formos ar maža ir tai trukdo ją tinkamai paženklinti pavojaus<br />
ženklais, pavojaus ženklas gali būti dedamas ant prie pakuot÷s tvirtai pritvirtintos kortel÷s<br />
ar kitu tinkamu būdu.<br />
5.2.2.1.7 Nesupakuotų krovinių vidutin÷s talpos konteineriai, kurių talpa didesn÷ kaip 450 l, ir<br />
didel÷ tara, turi būti paženklinti abiejuose priešinguose šonuose.<br />
5.2.2.1.8 (Rezervuota)<br />
5.2.2.1.9 Specialiosios autoreaktingų medžiagų ir organinių peroksidų ženklinimo nuostatos<br />
a) Pavojaus ženklas Nr. 4.1 taip pat nurodo, kad ši medžiaga gali būti liepsni, tod÷l<br />
papildomai ženklinti pavojaus ženklu Nr. 3 nebūtina. Be to, B tipo autoreaktingos<br />
medžiagos turi būti paženklintos pavojaus ženklu Nr. 1, išskyrus atvejus, kai<br />
kompetentinga institucija leido šiuo ženklu neženklinti konkrečios taros,<br />
vadovaudamasi bandymų rezultatais, parodančiais, kad autoreaktinga medžiaga<br />
tokioje taroje nerodo sprogstamųjų savybių.<br />
b) Pavojaus ženklu Nr. 5.2 taip pat nurodoma, kad medžiaga gali būti liepsni, tod÷l<br />
papildomai ženklinti pavojaus ženklu Nr. 3 nebūtina. Be to, turi būti ženklinama<br />
šiais pavojaus ženklais:<br />
i) B tipo organiniai peroksidai turi būti paženklinti pavojaus ženklu Nr. 1,<br />
išskyrus atvejus, kai kompetentinga institucija leido šiuo ženklu<br />
neženklinti konkrečios taros, vadovaudamasi bandymų rezultatais,<br />
parodančiais, kad šis organinis peroksidas tokioje taroje nerodo<br />
sprogstamųjų savybių;<br />
ii)<br />
pavojaus ženklo Nr. 8 reikia tuo atveju, kai medžiaga atitinka 8 klas÷s I ar<br />
<strong>II</strong> pakavimo grup÷s kriterijus.<br />
Pagal pavadinimą išvardytoms autoreaktingoms medžiagoms ir organiniams peroksidams<br />
pavojaus ženklai, kuriais turi būti paženklintos pakuot÷s, atitinkamai nurodyti 2.2.41.4 ir<br />
2.2.52.4 poskirsnyje.<br />
5.2.2.1.10 Specialiosios pakuočių su infekcin÷mis medžiagomis ženklinimo nuostatos<br />
Pakuot÷s, kuriose yra infekcinių medžiagų, be pavojaus ženklo Nr. 6.2, papildomai turi<br />
būti paženklintos kitais pavojaus ženklais, kurie būtini nurodyti kitas medžiagų savybes.<br />
247
-<br />
5.2.2.1.11 Specialiosios radioaktyviųjų medžiagų ženklinimo pavojaus ženklais nuostatos<br />
5.2.2.1.11.1 Išskyrus atvejus, kai pagal 5.3.1.1.3 punktą yra naudojami padidinti pavojaus ženklai,<br />
kiekviena pakuot÷, pakas ir konteineris, kuriame yra radioaktyviosios medžiagos, turi būti<br />
paženklinti bent dviem pavojaus ženklais Nr. 7A, 7B ir 7C, atsižvelgiant į šios pakuot÷s,<br />
pako ar konteinerio kategoriją (žr. 5.1.5.3.4 punktą). Pavojaus ženklai turi būti pritvirtinti<br />
pakuot÷s išor÷je, abiejuose priešinguose pakuot÷s šonuose arba konteinerio išor÷je<br />
visuose keturiuose konteinerio šonuose. Kiekvienas pakas turi būti paženklintas bent<br />
dviem pavojaus ženklais, pritvirtintais pako išor÷je abiejuose priešinguose šonuose. Be to,<br />
kiekviena pakuot÷, pakas ir konteineris, kuriame yra daliosios medžiagos, išskyrus daliąją<br />
medžiagą, kuriai pagal 6.4.11.2 poskirsnį taikomos išimtys, turi būti paženklinti pavojaus<br />
ženklu Nr. 7E. Šis pavojaus ženklas tam tikrais atvejais turi būti tvirtinamas prie<br />
radioaktyviųjų medžiagų pavojaus ženklų. Šie pavojaus ženklai neturi uždengti 5.2.1<br />
skirsnyje nurodytų žymų. Visi pavojaus ženklai, nesusiję su turiniu, turi būti nuimti ar<br />
uždengti.<br />
5.2.2.1.11.2 Kiekviename pavojaus ženkle Nr. 7A, 7B ir 7C turi būti nurodyta ši informacija:<br />
a) turinys:<br />
i) radionuklido (-ų) pavadinimas (-ai) pagal 2.2.7.2.2.1 punkto lentelę,<br />
panaudojant joje nurodytą simbolį, išskyrus MSA–I medžiagas.<br />
Radionuklidų mišiniams turi būti nurodyti labiausiai ribojami nuklidai. Po<br />
radionuklido (-ų) pavadinimo (-ų) turi būti nurodyta grup÷ MSA arba<br />
DUP. Tam turi būti naudojami pavadinimai „MSA–<strong>II</strong>“ (LSA–<strong>II</strong>), „MSA–<br />
<strong>II</strong>I“ (LSA–<strong>II</strong>I), „DUP–I“ (SCO–I) ir „DUP–<strong>II</strong>“ (SCO–<strong>II</strong>);<br />
ii) MSA–I medžiagoms pakanka pavadinimo „MSA–I“ (LSA–I);<br />
radionuklido pavadinimas nebūtinas;<br />
b) aktyvumas: didžiausias radioaktyvaus turinio aktyvumas vežant, nurodytas<br />
bekereliais (Bq) su atitinkamu priešd÷lio simboliu SI (žr. 1.2.2.1 poskirsnį).<br />
Vežant daliąsias medžiagas vietoj savitojo aktyvumo gali būti nurodoma<br />
daliosios medžiagos mas÷ gramais (g) ar kartotiniais vienetais;<br />
c) ant pakų ir konteinerių esančiuose pavojaus ženkluose skiltyje „turinys“ ir<br />
„aktyvumas“ turi būti nurodyta informacija, būtina pagal pirmiau min÷tus a ir b<br />
punktus atitinkamai, ir viso pake ar konteineryje esančio turinio suma, tačiau<br />
pakų ar konteinerių, kuriuose yra mišrusis krovinys ar pakuot÷s su skirtingais<br />
radionuklidais, pavojaus ženkluose gali būti įrašas „Žr. Važtos dokumentus“;<br />
d) transporto indeksas: skaičius, nustatytas pagal 5.1.5.3.1 ir 5.1.5.3.2 punktus<br />
(kategorijai I–BALTA transporto indeksas nebūtinas).<br />
5.2.2.1.11.3 Kiekviename pavojaus ženkle Nr. 7E turi būti įrašomas kritiškumo saugos indeksas<br />
(CSI), nurodytas kompetentingos institucijos išduotame specialiųjų sąlygų patvirtinimo<br />
sertifikate arba šios pakuot÷s konstrukcijos patvirtinimo sertifikate.<br />
5.2.2.1.11.4 Pakų ir konteinerių pavojaus ženkle nurodytame kritiškumo saugos indekse (CSI) turi<br />
būti nurodyta informacija, būtina pagal 5.2.2.1.11.3 punktą, susumavus visą pake ar<br />
konteineryje esantį dalųjį turinį.<br />
5.2.2.1.11.5 Jei vežant pakuotes tarptautiniu maršrutu būtinas kompetentingos institucijos<br />
konstrukcijos ar vežimo patvirtinimas, ir jei skirtingose šalyse, per kurias bus vežama,<br />
taikomi skirtingi patvirtinimo tipai, ženklinama pagal konstrukcijos kilm÷s šalies<br />
sertifikatą.<br />
5.2.2.2 Pavojaus ženklų reikalavimai<br />
5.2.2.2.1 Pavojaus ženklai turi atitikti toliau nurodytus reikalavimus, o jų spalva, simboliai ir<br />
bendra forma – 5.2.2.2.2 punkte nurodytus pavyzdžius. Galima naudoti ir analogiško<br />
pavyzdžio ženklus, naudojamus kitų rūšių transportui, kurie skiriasi nedaug ir<br />
akivaizdžiai nekeičia ženklo prasm÷s.<br />
248
-<br />
PASTABA. Kai kuriais atvejais 5.2.2.2.2 punkte nurodyti pavojaus ženklai yra apvesti<br />
punktyru kaip numatyta 5.2.2.2.1.1 punkte. Šio apvado nereikalaujama, jei pavojaus<br />
ženklai yra tvirtinami kontrastiniame fone.<br />
5.2.2.2.1.1 Pavojaus ženklai, turi būti 45° kampu pasukto kvadrato formos (rombo formos), o jų<br />
mažiausias dydis 100 mm x100 mm. Pavojaus ženklai per visą jų perimetrą turi būti<br />
apvesti su kraštine lygiagrečia linija, nubr÷žta 5 mm atstumu nuo pavojaus ženklo krašto.<br />
Viršutin÷je ženklo dalyje ši linija turi būti tokios pačios spalvos kaip simbolio, apatin÷je<br />
dalyje – tokios pačios spalvos kaip apatiniame kampe nurodytas skaičius. Pavojaus<br />
ženklai turi būti tvirtinami kontrastiniame fone arba apvedami punktyru ar ištisine linija.<br />
Atsižvelgiant į pakuot÷s dydį, pavojaus ženklai gali būti ir mažesni, jei jie bus aiškiai<br />
matomi.<br />
5.2.2.2.1.2 Dujų balionai, skirti 2 klas÷s kroviniams, įvertinant jų formą, pad÷tį ir vežant būtinus<br />
saugos mechanizmus, gali būti paženklinti pavojaus ženklais, atitinkančiais šiame<br />
skyriuje nurodytas sąlygas, tačiau sumažintais iki dydžių, nurodytų standarte<br />
ISO 7225:2005 „Dujų balionai. Įsp÷jamieji žymenys“, kad juos galima būtų tvirtinti ant<br />
necilindrin÷s (siaur÷jančios) šių balionų dalies.<br />
Nepaisant 5.2.2.1.6 punkto nuostatų, pavojaus ženklai gali dengti vienas kitą tiek, kiek<br />
leidžiama pagal standartą ISO 7225:2005. Tačiau bet kokiu atveju pagrindinis pavojaus<br />
ženklas ir skaičiai ant bet kurio ženklo turi būti gerai matomi, o simboliai turi būti aiškūs.<br />
Tušti neišvalyti sl÷giniai indai 2 klas÷s dujoms, paženklinti pasenusiais ar pažeistais<br />
pavojaus ženklais, gali būti vežami pakartotinai pripildyti ar patikrai, atsižvelgiant į<br />
konkretų atvejį, paženklinti naujais pavojaus ženklais pagal galiojančius reikalavimus<br />
arba sl÷giniam indui pašalinti (sunaikinti).<br />
5.2.2.2.1.3 Išskyrus 1 klas÷s 1.4, 1.5 ir 1.6 poklasių krovinių pavojaus ženklus, viršutin÷je pavojaus<br />
ženklo dalyje nurodomas simbolis, o apatin÷je:<br />
a) 1, 2, 3, 5.1, 5.2, 7, 8 ir 9 klasių – klas÷s numeris;<br />
b) 4.1, 4.2 ir 4.3 klasių – skaičius „4“;<br />
c) 6.1 ir 6.2 klasių – skaičius „6“.<br />
Pavojaus ženkluose gali būti ir tekstin÷s informacijos, pvz. JT numeris arba pavojų<br />
nusakantis žodis (pvz., „liepsnus“) pagal 5.2.2.2.1.5 papunktį, tačiau tekstas turi būti<br />
aiškus ir nenustelbiantis kitų privalomų ženklo dalių.<br />
5.2.2.2.1.4 Be to, 1 klas÷s krovinių, išskyrus 1.4, 1.5 ir 1.6 poklasių krovinius, pavojaus ženklų<br />
apačioje, virš klas÷s numerio, turi būti nurodomas medžiagos ar gaminio poklasio<br />
numeris ir suderinamumo grup÷s raid÷. 1.4, 1.5 ir 1.6 poklasių krovinių pavojaus ženklų<br />
viršutin÷je dalyje nurodomas poklasio numeris, o apatin÷je – klas÷s numeris ir<br />
suderinamumo grup÷s raid÷.<br />
5.2.2.2.1.5 Pavojaus ženkluose, išskyrus 7 klas÷s pavojaus ženklus, po simboliu įterpiamas laisvai<br />
pasirenkamas tekstas (išskyrus klas÷s numerį) turi apsiriboti pavojaus ir saugos<br />
priemonių, kurių būtina imtis tvarkant krovinį, nurodymu.<br />
5.2.2.2.1.6 Visuose pavojaus ženkluose simbolis, tekstas ir skaičiai turi būti aiškiai matomi,<br />
nenuplaunami ir juodos spalvos, išskyrus:<br />
a) 8 klas÷s pavojaus ženklus, kuriuose tekstas (jei toks yra) ir klas÷s numeris turi<br />
būti balti;<br />
b) pavojaus ženklus, kurių visas fonas žalias, raudonas ar m÷lynas, jie gali būti<br />
balti;<br />
c) 5.2 klas÷s krovinių pavojaus ženklus, kuriuose simbolis gali būti baltas; ir<br />
d) pavojaus ženklus Nr. 2.1 ant balionų ir dujų balion÷lių su dujomis JT Nr. 1011,<br />
1075, 1965 ir 1978, kur jie gali žymimi būti tiesiog ant indo, jei jo paviršiaus<br />
spalva sudaro pakankamai kontrastingą foną.<br />
249
-<br />
5.2.2.2.1.7 Visi pavojaus ženklai turi būti atsparūs oro sąlygoms, iš esm÷s negalinčioms bloginti jų<br />
kokyb÷s.<br />
250
-<br />
5.2.2.2.2 Pavojaus ženklų pavyzdžiai<br />
1 KLASöS PAVOJUS<br />
Sprogstamosios medžiagos ir gaminiai<br />
(Nr.1)<br />
1.1, 1.2 ir 1.3 poklasiai<br />
Simbolis (sprogstanti bomba): juodas; fonas: oranžinis; apatiniame kampe – skaičius „1“<br />
(Nr.1.4)<br />
1.4 poklasis<br />
2 KLASöS PAVOJUS<br />
Dujos<br />
(Nr.1.5)<br />
1.5 poklasis<br />
(Nr.1.6)<br />
1.6 poklasis<br />
Fonas: oranžinis; skaičiai: juodi; numerių aukštis turi būti apie 30 mm, o plotis apie 5 mm<br />
(kai ženklų matmenys 100 mm x 100 mm); apatiniame kampe – skaičius „1“<br />
** Poklasio nuoroda – nenurodoma, jei sprogimo pavojus yra papildomas<br />
* Suderinamumo grup÷s nuoroda – nenurodoma, jei sprogimo pavojus papildomas<br />
(Nr. 2.1)<br />
Liepsniosios dujos<br />
Simbolis (liepsna): juodas ar baltas [išskyrus atvejus,<br />
nurodytus 5.2.2.2.1.6 papunkčio d dalyje]; fonas:<br />
raudonas;<br />
apatiniame kampe – skaičius „2“<br />
(Nr. 2.2)<br />
Neliepsnios, netoksiškos dujos<br />
Simbolis (dujų balionas): juodas ar baltas; fonas: žalias;<br />
apatiniame kampe – skaičius „2“<br />
3 KLASöS PAVOJUS<br />
Liepsnieji skysčiai<br />
(Nr. 2.3)<br />
Toksiškos dujos<br />
Simbolis (kaukol÷ ir kaulai): juodas; fonas: baltas;<br />
apatiniame kampe – simbolis „2“<br />
(Nr. 3)<br />
Simbolis (liepsna): juodas ar baltas; fonas: raudonas;<br />
apatiniame kampe – skaičius „3“<br />
251
-<br />
4.1 KLASöS PAVOJUS<br />
Degios kietos medžiagos,<br />
autoreaktingos medžiagos ir<br />
desensibilizuotos sprogstamosios<br />
medžiagos<br />
4.2 KLASöS PAVOJUS<br />
Savaime užsidegančios<br />
medžiagos<br />
4.3 KLASöS PAVOJUS<br />
Medžiagos, kurios d÷l sąlyčio su<br />
vandeniu išskiria liepsniąsias dujas<br />
(Nr. 4.1)<br />
Simbolis (liepsna): juodas; fonas:<br />
baltas su septyniomis vertikaliomis<br />
raudonomis juostomis; apatiniame<br />
kampe – skaičius „4“<br />
5.1 KLASöS PAVOJUS<br />
Oksiduojančios medžiagos<br />
(Nr. 4.2)<br />
Simbolis (liepsna): juodas;<br />
fonas: baltas (viršutin÷ dalis) ir<br />
raudonas (apatin÷ dalis);<br />
apatiniame kampe –skaičius<br />
„4“<br />
5.2 KLASöS PAVOJUS<br />
Organiniai peroksidai<br />
(Nr. 4.3)<br />
Simbolis (liepsna): juodas ar baltas; fonas:<br />
m÷lynas; apatiniame kampe –skaičius „4“<br />
(Nr. 5.1)<br />
Simbolis (liepsna virš apskritimo): juodas;<br />
fonas: geltonas; apatiniame kampe – skaičiai „5.1“<br />
6.1 KLASöS PAVOJUS<br />
Toksiškos medžiagos<br />
(Nr. 5.2)<br />
Simbolis (liepsna): baltas arba juodas;<br />
fonas: raudonas (viršutin÷ dalis) ir geltonas (apatin÷ dalis);<br />
apatiniame kampe – skaičius „5.2“<br />
(Nr. 6.1)<br />
Simbolis (kaukol÷ su sukryžiuotais kaulais): juodas; fonas: baltas; apatiniame kampe – skaičius „6“<br />
6.2 KLASöS PAVOJUS<br />
Infekcin÷s medžiagos<br />
(Nr. 6.2)<br />
Ženklo apatin÷je dalyje gali būti užrašas „INFEKCINö MEDŽIAGA“ ir „Pažeidimo ar nuot÷kio atveju nedelsiant<br />
pranešti sveikatos apsaugos institucijoms“;<br />
Simbolis (trys Pusm÷nuliai, dengiantys apskritimą) ir užrašai: juodi; fonas: baltas; apatiniame kampe – skaičius „6“<br />
252
-<br />
7 KLASöS PAVOJUS<br />
Radioaktyviosios medžiagos<br />
(Nr. 7A)<br />
Kategorija I-Balta; simbolis (trilapis):<br />
juodas; fonas: baltas;<br />
Tekstas (privalomas): juodas ženklo<br />
apatin÷je dalyje:<br />
„RADIOAKTYVU“<br />
„TURINYS…“<br />
„AKTYVUMAS…“<br />
Po žodžio „RADIOAKTYVU“ turi būti<br />
raudonas vertikalus brūkšnys;<br />
apatiniame kampe – skaičius „7“<br />
(Nr. 7B)<br />
(Nr. 7C)<br />
Kategorija <strong>II</strong>-Geltona<br />
Kategorija <strong>II</strong>I-Geltona<br />
Simbolis (trilapis): juodas;<br />
fonas: geltonas su baltu kraštu (viršutin÷ dalis) ir baltas (apatin÷ dalis);<br />
Tekstas (privalomas): juodas ženklo apatin÷je dalyje:<br />
„RADIOAKTYVU“<br />
„TURINYS…“<br />
„AKTYVUMAS…“<br />
Juodos spalvos stačiakampyje: „TRANSPORTO INDEKSAS“<br />
Po žodžio „RADIOAKTYVU“<br />
turi būti du raudoni<br />
vertikalūs brūkšniai<br />
apatiniame kampe – skaičius „7“<br />
Po žodžio „RADIOAKTYVU“<br />
turi būti trys raudoni<br />
vertikalūs brūkšniai;<br />
(Nr. 7E)<br />
Dalioji 7 klas÷s medžiaga<br />
Fonas: baltas;<br />
Tekstas (privalomas): „DALIOJI MEDŽIAGA“ ženklo viršutin÷je dalyje, juodas;<br />
Ženklo apatin÷je dalyje, stačiakampyje: „KRITIŠKUMO SAUGOS INDEKSAS“;<br />
apatiniame kampe – skaičius „7“<br />
8 KLASöS PAVOJUS<br />
ödžios medžiagos<br />
9 KLASöS PAVOJUS<br />
Įvairios pavojingos medžiagos ir gaminiai<br />
(Nr. 8)<br />
Simbolis (iš dviejų m÷gintuv÷lių ant rankos ir metalo<br />
lašantis skystis): juodas;<br />
Fonas: viršus baltas, apačia – juoda su baltu kraštu;<br />
apatiniame kampe – skaičius „8“<br />
(Nr. 9)<br />
Simbolis (septynios vertikalios juostos viršutin÷je<br />
dalyje) juodas;<br />
Fonas: baltas;<br />
apatiniame kampe – pabrauktas skaičius „9“<br />
253
-<br />
5.3 SKYRIUS<br />
KONTEINERIŲ, DDK, MEMU, KONTEINERINIŲ CISTERNŲ, KILNOJAMŲJŲ CISTERNŲ<br />
IR TRANSPORTO PRIEMONIŲ ŽENKLINIMAS DIDŽIAISIAIS PAVOJAUS ŽENKLAIS IR<br />
ŽYMöJIMAS<br />
PASTABA.<br />
D÷l konteinerių, DDK, konteinerinių cisternų ir kilnojamųjų cisternų, kurios vežamos<br />
transporto grandin÷je, įskaitant vežimą jūra, žym÷jimo ir ženklinimo didžiaisiais<br />
pavojaus ženklais taip pat žr. 1.1.4.2.1 punktą. Kai taikomos 1.1.4.2.1 c papunkčio<br />
nuostatos, taikytinos tik šio skyriaus 5.3.1.3 poskirsnio ir 5.3.2.1.1 punkto nuostatos.<br />
5.3.1 Ženklinimas didžiaisiais pavojaus ženklais<br />
5.3.1.1 Bendrosios nuostatos<br />
5.3.1.1.1 Jei ir kai to reikalaujama pagal šio skirsnio nuostatas, konteineriai, DDK, MEMU,<br />
konteinerin÷s cisternos, kilnojamosios cisternos ir transporto priemon÷s iš išor÷s turi būti<br />
paženklintos didžiaisiais pavojaus ženklais. Didieji pavojaus ženklai turi atitikti<br />
konteineryje, DDK, MEMU, konteinerin÷je cisternoje, kilnojamojoje cisternoje ar<br />
transporto priemon÷je esančių pavojingų krovinių pavojaus ženklus, nurodytus<br />
3.2 skyriaus A lentel÷s 5 stulpelyje, ir, kai reikia, 6 stulpelyje, ir turi atitikti 5.3.1.7<br />
poskirsnyje nurodytus techninius reikalavimus. Didieji pavojaus ženklai turi būti<br />
tvirtinami kontrastiniame fone arba apvedami punktyru ar ištisine linija.<br />
5.3.1.1.2 Vežant 1 klas÷s krovinius suderinamumo grup÷ didžiuosiuose pavojaus ženkluose neturi<br />
būti nurodoma, jei transporto priemon÷je, konteineryje arba specialiose MEMU sekcijose<br />
vežamos medžiagos ar gaminiai, priskirti dviem ar daugiau suderinamumo grupių.<br />
Transporto priemon÷s, konteineriai ar specialios MEMU sekcijos, kuriose vežamos<br />
skirtingų poklasių medžiagos ar gaminiai, turi būti paženklinti tik didžiuoju pavojaus<br />
ženklu, atitinkančiu pavojingiausią poklasį, tokia tvarka:<br />
1.1 (pavojingiausia), 1.5, 1.2, 1.3, 1.6 ir 1.4 (mažiausiai pavojinga).<br />
Vežant 1.5D poklasio medžiagas kartu su 1.2 poklasio medžiagomis ar gaminiais,<br />
transporto vienetas ar konteineris turi būti paženklintas didžiuoju pavojaus ženklu,<br />
atitinkančiu 1.1. poklasį.<br />
Didieji pavojaus ženklai nebūtini vežant 1.4 poklasio S suderinamumo grup÷s<br />
sprogstamąsias medžiagas ir gaminius.<br />
5.3.1.1.3. 7 klas÷s pagrindinio pavojaus didysis pavojaus ženklas turi atitikti pavyzdį Nr. 7D, kuris<br />
aprašytas 5.3.1.7.2 punkte. Šis didysis pavojaus ženklas nebūtinas transporto priemon÷ms<br />
ar konteineriams, vežantiems nekontroliuojamas pakuotes, arba mažiesiems<br />
konteineriams.<br />
Jei transporto priemon÷s, konteineriai, DDK, konteinerin÷s cisternos ar kilnojamosios<br />
cisternos turi būti paženklinti ir pavojaus ženklais, ir didžiaisiais pavojaus ženklais,<br />
numatytais 7 klasei, tai vietoj pavojaus ženklo Nr. 7D jie gali būti paženklinti didesniu<br />
pavojaus ženklu, atitinkančiu būtiną pavojaus ženklą, kuris tinka abiem atvejais.<br />
5.3.1.1.4 Konteineriai, DDK, MEMU, konteinerin÷s cisternos, kilnojamosios cisternos ar<br />
transporto priemon÷s, kuriose yra kroviniai, priskirti daugiau nei vienai klasei, neprivalo<br />
būti paženklinti didžiuoju papildomo pavojaus ženklu, jei šiame ženkle pažym÷tas<br />
pavojus jau nurodytas didžiajame pagrindinio ar papildomo pavojaus ženkle.<br />
5.3.1.1.5 Didieji pavojaus ženklai, nepriskirti vežamiems pavojingiems kroviniams ar jų likučiams,<br />
turi būti nuimti ar uždengti.<br />
5.3.1.1.6 Kai didieji pavojaus ženklai tvirtinami ant įtaisų su atlenkiamais skydeliais, jie turi būti<br />
tokios konstrukcijos ir taip pritvirtinti, kad vežant neatsilenktų ir neatsiskirtų nuo laikiklio<br />
(ypač d÷l smūgių ar netyčinių veiksmų).<br />
254
-<br />
5.3.1.2 Konteinerių, DDK, konteinerinių cisternų ir kilnojamųjų cisternų ženklinimas<br />
didžiaisiais pavojaus ženklais<br />
PASTABA. Šis poskirsnis netaikomas kilnojamiesiems k÷bulams, išskyrus cisternasnuimamuosius<br />
k÷bulus ar kilnojamuosius k÷bulus, kurie naudojami vežant mišriuoju kelių<br />
ir geležinkelių transportu.<br />
Didieji pavojaus ženklai turi būti tvirtinami konteinerio, DDK, konteinerin÷s cisternos ir<br />
kilnojamosios cisternos abiejuose šonuose ir kiekviename gale.<br />
Kai konteinerin÷ cisterna arba kilnojamoji cisterna yra kelių sekcijų ir jose vežami du ar<br />
daugiau pavojingų krovinių, tinkami didieji pavojaus ženklai turi būti pritvirtinti ant<br />
kiekvienos atitinkamos sekcijos šono, be to, vienas kiekvieno pavyzdžio didysis pavojaus<br />
ženklas, esantis ant kiekvieno šono, turi būti pritvirtintas abiejuose galuose.<br />
5.3.1.3 Transporto priemonių, vežančių konteinerius, DDK, konteinerines cisternas ir<br />
kilnojamąsias cisternas, ženklinimas didžiaisiais pavojaus ženklais<br />
PASTABA. Šis poskirsnis netaikomas transporto priemonių, vežančių kilnojamuosius<br />
k÷bulus, išskyrus cisternas-nuimamuosius k÷bulus ar kilnojamuosius k÷bulus, kurie<br />
naudojami vežant mišriuoju kelių ir geležinkelių transportu, ženklinimui didžiaisiais<br />
pavojaus ženklais; d÷l transporto priemonių žr. 5.3.1.5 poskirsnį.<br />
Jei prie konteinerių, DDK, konteinerinių cisternų ir kilnojamųjų cisternų pritvirtinti<br />
didieji pavojaus ženklai nematomi iš juos vežančios transporto priemon÷s išor÷s, tai tokie<br />
pat didieji pavojaus ženklai turi būti pritvirtinami transporto priemon÷s abiejuose šonuose<br />
ir gale. Priešingu atveju transporto priemonę ženklinti didžiaisiais pavojaus ženklais<br />
nebūtina.<br />
5.3.1.4 Transporto priemonių, vežančių suverstinius krovinius, autocisternų, transporto<br />
priemonių-baterijų, MEMU ir transporto priemonių su nuimamosiomis cisternomis<br />
ženklinimas didžiaisiais pavojaus ženklais<br />
5.3.1.4.1 Didieji pavojaus ženklai turi būti pritvirtinti transporto priemon÷s abiejuose šonuose ir<br />
gale.<br />
Kai autocisterna arba ant transporto priemon÷s vežama nuimamoji cisterna yra kelių<br />
sekcijų ir jose vežami du ar daugiau pavojingų krovinių, tinkami didieji pavojaus ženklai<br />
turi būti pritvirtinti ant kiekvienos atitinkamos sekcijos šono, be to, vienas kiekvieno<br />
pavyzdžio didysis pavojaus ženklas, esantis ant kiekvieno šono, turi būti pritvirtintas<br />
transporto priemon÷s gale. Tačiau kai visos sekcijos turi būti paženklintos tokiais pačiais<br />
didžiaisiais pavojaus ženklais, šie didieji pavojaus ženklai turi būti pritvirtinti tik po vieną<br />
kiekviename transporto priemon÷s šone ir gale.<br />
Jei vieną sekciją būtina ženklinti daugiau nei vienu didžiuoju pavojaus ženklu, šie ženklai<br />
turi būti tvirtinami vienas šalia kito.<br />
PASTABA. Jei vežant pagal ADR ar vežimo pagal ADR pabaigoje puspriekab÷-cisterna<br />
atskiriama nuo vilkiko ir pakraunama į laivą ar vidaus vandens kelių laivą, didieji<br />
pavojaus ženklai taip pat turi būti tvirtinami puspriekab÷s priekyje.<br />
5.3.1.4.2 MEMU su cisternomis ir biralinių krovinių konteineriai juose esančių medžiagų<br />
didžiaisiais pavojaus ženklais turi būti ženklinami pagal 5.3.1.4.1 punktą. Jei cisternos<br />
yra mažesn÷s negu 1 000 litrų talpos, vietoj didžiųjų pavojaus ženklų gali būti<br />
naudojami 5.2.2.2 poskirsnio reikalavimus atitinkantys pavojaus ženklai.<br />
5.3.1.4.3 Jei MEMU vežamos pakuot÷s su 1 klas÷s medžiagomis arba gaminiais (išskyrus<br />
1.4 poklasio S suderinamumo grup÷s), didieji pavojaus ženklai turi būti tvirtinami<br />
abiejuose MEMU šonuose ir gale.<br />
Specialiai sprogmenims vežti skirtos sekcijos turi būti ženklinamos didžiaisiais pavojaus<br />
ženklais pagal 5.3.1.1.2 punkto nuostatas. Paskutinio 5.3.1.1.2 punkto sakinio nuostata<br />
netaikoma.<br />
255
-<br />
5.3.1.5 Transporto priemonių, vežančių tik pakuotes, ženklinimas didžiaisiais pavojaus<br />
ženklais<br />
PASTABA. Šis poskirsnis taip pat taikomas transporto priemon÷ms, vežančioms<br />
pakuočių prikrautus kilnojamuosius k÷bulus, išskyrus vežimą mišriuoju kelių ir<br />
geležinkelių transportu; d÷l vežimo mišriuoju kelių ir geležinkelių transportu žr. 5.3.1.2 ir<br />
5.3.1.3 poskirsnius.<br />
5.3.1.5.1 Transporto priemon÷s, vežančios pakuotes su 1 klas÷s sprogstamosiomis medžiagomis ar<br />
gaminiais (išskyrus 1.4 poklasio S suderinamumo grup÷s), turi būti paženklintos<br />
didžiaisiais pavojaus ženklais abiejuose transporto priemon÷s šonuose ir gale.<br />
5.3.1.5.2 Transporto priemon÷s, vežančios radioaktyviąsias 7 klas÷s medžiagas taroje ar NKVTK<br />
(išskyrus nekontroliuojamas pakuotes), turi būti paženklintos didžiaisiais pavojaus<br />
ženklais abiejuose šonuose ir gale.<br />
5.3.1.6 Tuščių cisterninių transporto priemonių, transporto priemonių baterijų, DDK, MEMU,<br />
konteinerinių cisternų, kilnojamųjų cisternų, taip pat tuščių transporto priemonių ir<br />
konteinerių, skirtų vežti krovinius suverstinai, ženklinimas didžiaisiais pavojaus<br />
ženklais<br />
5.3.1.6.1 Tuščios neišvalytos ir nedegazuotos cisternin÷s transporto priemon÷s, transporto<br />
priemon÷s su nuimamosiomis cisternomis, transporto priemon÷s baterijos, DDK, MEMU,<br />
konteinerin÷s cisternos ir kilnojamosios cisternos, taip pat tuščios neišvalytos transporto<br />
priemon÷s ir konteineriai, skirti vežti suverstinai, turi būti paženklinti tokiais pat<br />
didžiaisiais pavojaus ženklais, kurių reik÷jo vežant krovinį.<br />
5.3.1.7 Didžiųjų pavojaus ženklų techniniai reikalavimai<br />
5.3.1.7.1 Išskyrus atvejus, numatytus pagal 5.3.1.7.2 punktą d÷l didžiųjų pavojaus ženklų 7 klasei,<br />
didysis pavojaus ženklas turi atitikti šiuos reikalavimus:<br />
a) būti ne mažesnis kaip 250 mm x 250 mm, o iš jo vidin÷s pus÷s per visą perimetrą<br />
12,5 mm atstumu nuo krašto turi būti nubr÷žta su kraštine lygiagreti linija.<br />
Viršutin÷je ženklo dalyje ši linija turi būti tokios pačios spalvos kaip simbolio, o<br />
apatin÷je dalyje – tokios pačios spalvos kaip apatiniame kampe pavaizduotas<br />
skaičius;<br />
b) spalva ir simbolis turi atitikti pavojaus ženklą, privalomą tam pavojingam<br />
kroviniui (žr. 5.2.2.2 poskirsnį); ir<br />
c) parodyti numerius (1 klas÷s kroviniams ir suderinamumo grupę), 5.2.2.2<br />
poskirsnyje priskirtus šiam pavojingam kroviniui pagal atitinkamą pavojaus<br />
ženklą, skaičiais, kurių aukštis ne mažesnis kaip 25 mm.<br />
5.3.1.7.2 7 klasei didysis pavojaus ženklas turi būti ne mažesnis kaip 250 mm x 250 mm su juoda<br />
linija, nubr÷žta 5 mm atstumu lygiagrečiai su kraštine, o visa kita turi atitikti toliau<br />
nurodytą pavyzdį (ženklas Nr. 7D). Skaičiaus „7“ aukštis turi būti ne mažesnis kaip<br />
25 mm. Didžiojo pavojaus ženklo viršutin÷s dalies fonas turi būti geltonas, o apatin÷s –<br />
baltas, trilapis ir spausdinti ženklai turi būti juodos spalvos. Žodis „RADIOAKTYVU“<br />
(„RADIOACTIVE“) didžiojo pavojaus ženklo apačioje yra nebūtinas, tad šį ženklą<br />
galima naudoti atitinkamam JT numeriui nurodyti.<br />
256
-<br />
7 klas÷s radioaktyviųjų medžiagų didysis pavojaus ženklas<br />
(Nr.7D)<br />
Simbolis (trilapis): juodas; fonas: viršus – geltonas su baltu kraštu, apačia – balta.<br />
Apatin÷je dalyje turi būti žodis „RADIOAKTYVU“ („RADIOACTIVE“) ar, kaip<br />
alternatyva, prireikus atitinkamas JT numeris (žr. 5.3.2.1.2 punktą) ir<br />
skaičius „7“ apatiniame kampe.<br />
5.3.1.7.3 Cisternų, kurių talpa ne didesn÷ kaip 3 m 3 , ir mažųjų konteinerių didieji pavojaus ženklai<br />
gali būti pakeisti pavojaus ženklais, atitinkančiais 5.2.2.2 poskirsnyje nurodytus<br />
pavyzdžius.<br />
5.3.1.7.4 1 ir 7 klas÷ms, jei transporto priemonių dydis ir konstrukcija tokie, kad jų paviršiuje<br />
nurodytų didžiųjų pavojaus ženklų pritvirtinti negalima, šių ženklų dydžiai iš kiekvieno<br />
šono gali būti sumažinti iki 100 mm.<br />
5.3.2 Ženklinimas oranžin÷mis lentel÷mis<br />
5.3.2.1 Bendrosios ženklinimo oranžin÷mis lentel÷mis nuostatos<br />
5.3.2.1.1 Transporto vienetai, kuriuose vežami pavojingi kroviniai, turi būti paženklinti dviem<br />
vertikaliai išd÷stytomis stačiakampio formos oranžin÷mis lentel÷mis, atitinkančiomis<br />
5.3.2.2.1 punkto nuostatas. Viena šių lentelių turi būti pritvirtinta transporto vieneto<br />
priekyje, o kita – transporto vieneto gale, be to, abi jos turi būti pritvirtintos statmenai<br />
transporto vieneto išilginei ašiai. Jos turi būti gerai matomos.<br />
5.3.2.1.2 Jei 3.2 skyriaus A lentel÷s 20 stulpelyje nurodytas pavojaus identifikavimo numeris,<br />
autocisternos, transporto priemon÷s baterijos ar transporto vienetai su viena ar keliomis<br />
cisternomis, kuriose vežami pavojingi kroviniai, papildomai abiejuose kiekvienos<br />
cisternos, cisternos sekcijos ar kiekvieno transporto priemon÷s baterijos elemento<br />
abiejuose šonuose turi būti paženklinti gerai matomomis ir lygiagrečiai su išilgine<br />
transporto priemon÷s ašimi pritvirtintomis oranžin÷mis lentel÷mis, kokios nurodytos<br />
5.3.2.1.1 punkte. Šiose oranžin÷s lentel÷se turi būti nurodytas pavojaus identifikavimo<br />
numeris ir JT numeris, aprašyti 3.2 skyriaus A lentel÷s atitinkamai 20 ir 1 stulpeliuose<br />
kiekvienai medžiagai, vežamai cisternoje, cisternos sekcijoje ar transporto priemon÷s<br />
baterijos elemente. MEMU šie reikalavimai taikomi tik tuo atveju, kai naudojamos<br />
1000 litrų talpos arba didesn÷s cisternos arba biralinių krovinių konteineriai.<br />
5.3.2.1.3 Cisternin÷s transporto priemon÷s ir transporto vienetai su viena ar keliomis cisternomis,<br />
kuriose vežamos medžiagos su JT Nr. 1202, 1203 ar 1223 arba aviacinis kuras, priskirtas<br />
JT Nr. 1268 ar 1863, bet nevežamas joks kitas pavojingas krovinys, nebūtinai turi būti<br />
paženklinti oranžin÷mis lentel÷mis, aprašytomis 5.3.2.1.2 punkte, jei tik pagal 5.3.2.1.1<br />
punkto nuostatas priekyje ir gale pritvirtintose lentel÷se nurodytas pavojaus<br />
identifikavimo numeris ir JT numeris, priskirtas pavojingiausiam iš vežamų krovinių, t. y.<br />
medžiagai, kurios pliūpsnio temperatūra žemiausia.<br />
257
-<br />
5.3.2.1.4 Jei 3.2 skyriaus A lentel÷s 20 stulpelyje nurodytas pavojaus identifikavimo numeris, tai<br />
kiekvienas transporto vieneto ar kiekvienas konteinerio, kuriuose vežamos nesupakuotos<br />
medžiagos arba gaminiai ar supakuotos radioaktyviosios medžiagos su vienu JT numeriu,<br />
vežamos išskirtinio naudojimo sąlygomis, ir nevežami jokie kiti pavojingi kroviniai,<br />
šonas papildomai turi būti paženklintas gerai matomomis ir lygiagrečiai su išilgine<br />
transporto priemon÷s ašimi pritvirtintomis oranžin÷mis lentel÷mis, nurodytomis 5.3.2.1.1<br />
punkte. Šiose oranžin÷se lentel÷se turi būti įrašytas pavojaus identifikavimo numeris ir JT<br />
numeris, atitinkamai nurodytas 3.2 skyriaus A lentel÷s 20 stulpelyje kiekvienai<br />
medžiagai, vežamai transporto vienete ar konteineryje suverstinai ar supakuotoms<br />
radioaktyviosioms medžiagoms, vežamoms išskirtinio naudojimo sąlygomis transporto<br />
vienete ar konteineryje.<br />
5.3.2.1.5 Jei 5.3.2.1.2 ir 5.3.2.1.4 punkte nurodytos oranžin÷s lentel÷s, pritvirtintos prie<br />
konteinerių, konteinerinių cisternų, DDK ar kilnojamųjų cisternų, nematomos iš jas<br />
vežančios transporto priemon÷s išor÷s, tai tokios pat lentel÷s turi būti pritvirtintos<br />
abiejuose transporto priemon÷s šonuose.<br />
PASTABA. Šio punkto nebūtina taikyti oranžin÷mis lentel÷mis ženklinant uždarąsias<br />
arba dengtąsias transporto priemones, kuriose vežamos ne didesn÷s negu 3000 litrų<br />
talpos cisternos.<br />
5.3.2.1.6 Transporto vienetų, kuriuose vežama tik viena pavojinga medžiaga ir n÷ vienos<br />
nepavojingos medžiagos, ženklinti 5.3.2.1.2, 5.3.2.1.4 ir 5.3.2.1.5 punktuose nurodytomis<br />
oranžin÷mis lentel÷mis nebūtina, jei pagal 5.3.2.1.1 punkto nuostatas priekyje ir gale<br />
pritvirtintose lentel÷se įrašyti pavojaus identifikavimo numeris ir tos medžiagos JT<br />
numeris, nurodyti 3.2 skyriaus A lentel÷s atitinkamai 20 ir 1 stulpeliuose.<br />
5.3.2.1.7 5.3.2.1.1–5.3.2.1.5 punktų reikalavimai taip pat taikomi tuščioms cisternin÷ms transporto<br />
priemon÷ms arba nuimamosioms cisternoms, transporto priemon÷ms baterijoms,<br />
konteinerin÷ms cisternoms, kilnojamosioms cisternoms ir DDK, kurie n÷ra išvalyti,<br />
degazuoti ar dezaktyvinti, bei neišvalytiems MEMU, taip pat tuščioms transporto<br />
priemon÷ms ir tuštiems konteineriams, skirtiems vežti suverstinius krovinius, kurie n÷ra<br />
išvalyti arba degazuoti.<br />
5.3.2.1.8 Oranžin÷s spalvos ženklai, nesusiję su vežamais pavojingais kroviniais ar jų likučiais, turi<br />
būti nuimti ar uždengti. Jei lentel÷s uždengtos tam tikra medžiaga, tai danga turi būti<br />
vientisa ir likti veiksminga po to, kai 15 min. buvo apimta ugnies.<br />
5.3.2.2 Oranžinių lentelių techniniai reikalavimai<br />
5.3.2.2.1 Oranžin÷s spalvos lentel÷s turi atspind÷ti šviesą, jų pagrindas turi būti 40 cm, o aukštis –<br />
30 cm; jos turi būti su 15 mm pločio juodos spalvos apvadu. Naudojama medžiaga turi<br />
būti atspari atmosferos poveikiui ir užtikrinti, kad ženklinimas bus patvarus. Lentel÷ turi<br />
likti tvirtinimo vietoje net jei 15 min. yra apimta ugnies. Ji turi likti pritvirtinta nepaisant<br />
transporto priemon÷s pad÷ties. Oranžin÷s lentel÷s per vidurį gali būti perbr÷žtos juoda<br />
horizontalia 15 mm storio linija.<br />
Jei transporto priemon÷s dydis ir konstrukcija yra tokie, kad jų paviršiuje šių oranžinių<br />
lentelių pritvirtinti negalima, tai lentelių pagrindas gali būti sumažintas iki 300 mm,<br />
aukštis – iki 120 mm, o juodos spalvos apvado plotis – iki 10 mm. Tokiu atveju<br />
supakuota radioaktyvioji medžiaga, vežama išskirtinio naudojimo sąlygomis, privalo būti<br />
pažym÷ta tik JT numeriu, o 5.3.2.2.2 punkte nurodytų skaičių dydis gali būti sumažintas<br />
iki 65 mm aukščio ir10 mm pot÷pio storio.<br />
Konteinerių, kuriuose vežamos kietos pavojingos medžiagos suverstinai, ir konteinerinių<br />
cisternų, DDK ir kilnojamųjų cisternų 5.3.2.1.2, 5.3.2.1.4 ir 5.3.2.1.5 punktuose<br />
nurodytos lentel÷s gali būti pakeistos lipdukais, užrašu dažais ar kitu lygiaverčiu ženklu.<br />
Šis alternatyvus ženklinimas turi atitikti šiame poskirsnyje nurodytus techninius<br />
reikalavimus, išskyrus 5.3.2.2.1 ir 5.3.2.2.2 punktuose nurodytus atsparumo ugniai<br />
reikalavimus.<br />
258
-<br />
PASTABA. Įprasto naudojimo sąlygomis oranžin÷s spalvos lentelių spalvų koordinat÷s<br />
turi atitikti spalvin÷s diagramos diapazoną:<br />
x<br />
y<br />
Spalvinių taškų, išd÷stytų diagramos lauko kampuose, koordinat÷s<br />
0,52<br />
0,38<br />
0,52<br />
0,40<br />
0,578<br />
0,422<br />
0,618<br />
0,38<br />
Šviesą atspindinčios spalvos ryškumo koeficientas: ∃ > 0.12.<br />
Sąlyginis centras E, standartinis šviesos šaltinis C, normalus šviesos kritimo kampas<br />
45 °, matymo kampas 0 °.<br />
Šviesos stiprio koeficientas, kai apšvietimo kampas 5 °, matymo kampas 0,2 °: ne mažiau<br />
kaip 20 kandelų 1 liuksui į 1 m 2 .<br />
5.3.2.2.2 Pavojaus identifikavimo numeris ir JT numeris turi būti sudaryti iš juodos spalvos<br />
skaičių, kurių aukštis 100 mm, o plotis – 15 mm. JT numeris turi būti nurodytas lentel÷s<br />
apačioje, o pavojaus identifikavimo numeris – viršuje. Jie turi būti atskirti juoda 15 mm<br />
pločio horizontalia linija, nubr÷žta per pusę lentel÷s aukščio (žr. 5.3.2.2.3 punktą).<br />
Pavojaus identifikavimo numeris ir JT numeris turi būti nenutrinami ir po 15 min. buvimo<br />
ugnyje išlikti įskaitomi. Keičiami skaičiai ir raid÷s ant lentelių, sudarantys pavojaus<br />
identifikavimo numerį ir JT numerį, vežant turi likti savo vietoje nepaisant transporto<br />
priemon÷s pad÷ties.<br />
5.3.2.2.3 Oranžin÷s spalvos lentel÷s, kurioje nurodytas pavojaus identifikavimo numeris ir JT<br />
numeris, pavyzdys<br />
30 cm<br />
33<br />
1088<br />
10 cm<br />
Pavojaus<br />
identifikavimo<br />
numeris (2 ar 3<br />
skaičiai, prieš<br />
kuriuos tam tikrais<br />
atvejais gali būti<br />
nurodyta raid÷<br />
„X“; žr. 5.3.2.3<br />
poskirsnį)<br />
10 cm<br />
JT numeris<br />
(4 skaičiai)<br />
40 cm<br />
Fonas – oranžinis.<br />
Kraštas, skersin÷ juosta ir skaičiai – juodi, 15 mm pločio.<br />
5.3.2.2.4 Kiekvieno šiame poskirsnyje apibr÷žto matmens leistinas nuokrypis ±10 %.<br />
5.3.2.2.5 Kai oranžin÷s lentel÷s tvirtinamos ant įtaisų su atlenkiamais skydeliais, jie turi būti tokios<br />
konstrukcijos ir taip pritvirtinti, kad vežant neatsilenktų ir neatsiskirtų nuo laikiklio (visų<br />
pirma d÷l smūgių ar netyčinių veiksmų).<br />
5.3.2.3 Pavojaus identifikavimo numerių reikšm÷<br />
5.3.2.3.1 Pavojaus identifikavimo numerį sudaro du ar trys skaičiai. Paprastai skaičiais nurodomas<br />
pavojus:<br />
2 Dujų išsiskyrimas d÷l sl÷gio ar chemin÷s reakcijos<br />
259
-<br />
3 Skysčių (garų) ir dujų ar savaime įkaistančio skysčio liepsnumas<br />
4 Kietų medžiagų arba savaime įkaistančios medžiagos liepsnumas<br />
5 Oksiduojantis (degimo intensyvinimo) efektas<br />
6 Toksiškumas ar infekcijos pavojus<br />
7 Radioaktyvumas<br />
8 ödumas<br />
9 Spontaniškos intensyvios reakcijos pavojus<br />
PASTABA. Spontaniškos intensyvios reakcijos pavojus pagal skaičiaus 9 reikšmę apima<br />
galimą sprogimo, skilimo ir polimerizacijos riziką, kurią lemia medžiagos savyb÷s,<br />
lydimą didelio šilumos ir liepsniųjų ir (ar) toksiškų dujų kiekio išsiskyrimo.<br />
Du vienodi skaičiai nurodo atitinkamo pavojaus padid÷jimą.<br />
Jei medžiagai būdingam pavojui nurodyti pakanka vieno skaičiaus, prie jo rašomas nulis.<br />
Ypatingą reikšmę turi šie skaičių deriniai: 22, 323, 333, 362, 382, 423, 44, 446, 462, 482,<br />
539, 606, 623, 642, 823, 842, 90 ir 99 (žr. 5.3.2.3.2 punktą toliau).<br />
Jei prieš pavojaus identifikavimo numerį nurodyta raid÷ „X“, tai reiškia, kad ši medžiaga<br />
pavojingai reaguoja su vandeniu. Šių medžiagų atveju vanduo gali būti naudojamas tik<br />
ekspertų leidimu.<br />
Vežant 1 klas÷s medžiagas vietoj pavojaus identifikavimo numerio turi būti naudojamas<br />
klasifikacinis kodas pagal 3.2 skyriaus A lentel÷s 3 stulpelį. Klasifikacinį kodą sudaro:<br />
− poklasio numeris pagal 2.2.1.1.6 punktą, ir<br />
− suderinamumo grup÷s raid÷ pagal 2.2.1.1.6 punktą.<br />
5.3.2.3.2 3.2 skyriaus A lentel÷s 20 stulpelyje išvardytų pavojaus identifikavimo numerių reikšm÷s:<br />
20 troškiosios dujos arba dujos, nekeliančios papildomo pavojaus<br />
22 atšaldytos suskystintos dujos, troškiosios<br />
223 atšaldytos suskystintos dujos, liepsniosios<br />
225 atšaldytos suskystintos dujos, oksiduojančios (degimą skatinančios)<br />
23 liepsniosios dujos<br />
239 liepsniosios dujos, galinčios spontaniškai sukelti smarkią reakciją<br />
25 oksiduojančios (degimą skatinančios) dujos<br />
26 toksiškos dujos<br />
263 toksiškos dujos, liepsnios<br />
265 toksiškos dujos, oksiduojančios (degimą skatinančios)<br />
268 toksiškos dujos, ÷džios<br />
30 liepsnus skystis (pliūpsnio temperatūra 23–60 °C imtinai) arba liepsnus<br />
skystis arba kieta išlydyta medžiaga, kurios pliūpsnio temperatūra<br />
aukštesn÷ kaip 60 °C, įkaitinti iki temperatūros, lygios ar aukštesn÷s už jų<br />
pliūpsnio temperatūrą, arba savaime įkaistantis skystis<br />
323 liepsnus skystis, reaguodamas su vandeniu išskiria liepsniąsias dujas<br />
X323<br />
liepsnus skystis, pavojingai reaguodamas su vandeniu išskiria liepsniąsias<br />
dujas e<br />
33 labai liepsnus skystis (pliūpsnio temperatūra žemesn÷ kaip 23 °C)<br />
333 piroforinis skystis<br />
X333 piroforinis skystis, pavojingai reaguojantis su vandeniu 1<br />
336 labai liepsnus skystis, toksiškas<br />
338 labai liepsnus skystis, ÷dus<br />
X338 labai liepsnus skystis, ÷dus, pavojingai reaguojantis su vandeniu 1<br />
339 labai liepsnus skystis, galintis spontaniškai sukelti smarkią reakciją<br />
36 liepsnus skystis (pliūpsnio temperatūra 23–60 °C imtinai), mažai<br />
toksiškas arba savaime įkaistantis skystis, toksiškas<br />
e<br />
Vanduo naudojamas tik ekspertams leidus.<br />
260
-<br />
362 liepsnus skystis, toksiškas, reaguodamas su vandeniu išskiria liepsniąsias<br />
dujas<br />
X362 liepsnus skystis, toksiškas, pavojingai reaguodamas su vandeniu išskiria<br />
liepsniąsias dujas 1<br />
368 liepsnus skystis, toksiškas, liepsnusis<br />
38 liepsnus skystis (pliūpsnio temperatūra 23–60 °C imtinai), mažai ÷dus<br />
arba savaime įkaistantis skystis, ÷dus<br />
382 liepsnus skystis, ÷dus, reaguodamas su vandeniu išskiria liepsniąsias<br />
dujas<br />
X382 liepsnus skystis, ÷dus, pavojingai reaguodamas su vandeniu išskiria<br />
liepsniąsias dujas 1<br />
39 liepsnus skystis, galintis spontaniškai sukelti smarkią reakciją<br />
40 degi kieta medžiaga ar autoreaktinga medžiaga arba savaime įkaistanti<br />
medžiaga<br />
423 kieta medžiaga, reaguodama su vandeniu išskiria liepsniąsias dujas, arba<br />
degi kieta medžiaga, kuri, reaguodama su vandeniu, išskiria liepsniąsias<br />
dujas, arba savaime įkaistanti kieta medžiaga, kuri, reaguodama su<br />
vandeniu, išskiria liepsniąsias dujas<br />
X423 kieta medžiaga, kuri, pavojingai reaguodama su vandeniu, išskiria<br />
liepsniąsias dujas, arba degi kieta medžiaga, kuri, pavojingai reaguodama<br />
su vandeniu, išskiria liepsniąsias dujas, arba savaime įkaistanti kieta<br />
medžiaga, kuri, pavojingai reaguodama su vandeniu, išskiria liepsniąsias<br />
dujas 1<br />
43 kieta medžiaga, galinti savaime užsidegti (piroforin÷)<br />
X432<br />
savaime užsideganti (piroforin÷) kieta medžiaga, kuri, pavojingai<br />
reaguodama su vandeniu, išskiria liepsniąsias dujas 1<br />
44 degi kieta medžiaga, išlydyta, aukštesn÷je temperatūroje<br />
446 degi kieta medžiaga, toksiška, išlydyta, aukštesn÷je temperatūroje<br />
46 degi ar savaime įkaistanti kieta medžiaga, toksiška<br />
462 toksiška kieta medžiaga, reaguodama su vandeniu išskiria liepsniąsias<br />
dujas<br />
X462 kieta medžiaga, pavojingai reaguodama su vandeniu išskiria liepsniąsias<br />
dujas 1<br />
48 degi ar savaime įkaistanti kieta medžiaga, ÷di<br />
482 ÷di kieta medžiaga, reaguodama su vandeniu išskiria liepsniąsias dujas<br />
X482 kieta medžiaga, pavojingai reaguodama su vandeniu išskiria liepsniąsias<br />
dujas f<br />
50 oksiduojanti (degimą skatinanti) medžiaga<br />
539 degus organinis peroksidas<br />
55 stipriai oksiduojanti (degimą skatinanti) medžiaga<br />
556 stipriai oksiduojanti (degimą skatinanti) medžiaga, toksiška<br />
558 stipriai oksiduojanti (degimą skatinanti) medžiaga, ÷di<br />
559 stipriai oksiduojanti (degimą skatinanti) medžiaga, galinti spontaniškai<br />
sukelti smarkią reakciją<br />
56 oksiduojanti medžiaga (degimą skatinanti), toksiška<br />
568 oksiduojanti medžiaga (degimą skatinanti), toksiška, ÷di<br />
58 oksiduojanti medžiaga (degimą skatinanti), ÷di<br />
59 oksiduojanti medžiaga (degimą skatinanti), galinti spontaniškai sukelti<br />
smarkią reakciją<br />
60 toksiška ar silpnai toksiška medžiaga<br />
606 infekcin÷ medžiaga<br />
623 toksiškas skystis, reaguodamas su vandeniu išskiria liepsniąsias dujas<br />
63 toksiška medžiaga, liepsni (pliūpsnio temperatūra 23–60 °C imtinai)<br />
f<br />
Vanduo naudojamas tik ekspertams leidus.<br />
261
-<br />
638 toksiška medžiaga, liepsni (pliūpsnio temperatūra 23–60 °C imtinai), ÷di<br />
639 toksiška medžiaga, liepsni (pliūpsnio temperatūra ne aukštesn÷ kaip<br />
60 °C), galinti spontaniškai sukelti smarkią reakciją<br />
64 toksiška kieta medžiaga, liepsni ar savaime įkaistanti<br />
642 toksiška kieta medžiaga, reaguodama su vandeniu išskiria liepsniąsias<br />
dujas<br />
65 toksiška medžiaga, oksiduojanti (degimą skatinanti)<br />
66 labai toksiška medžiaga<br />
663 labai toksiška medžiaga, liepsni (pliūpsnio temperatūra ne aukštesn÷ kaip<br />
60 °C)<br />
664 labai toksiška medžiaga, liepsni ar savaime įkaistanti<br />
665 labai toksiška medžiaga, oksiduojanti (degimą skatinanti)<br />
668 labai toksiška medžiaga, ÷di<br />
669 labai toksiška medžiaga, galinti spontaniškai sukelti smarkią reakciją<br />
68 toksiška medžiaga, ÷di<br />
69 toksiška ar mažai toksiška medžiaga, galinti spontaniškai sukelti smarkią<br />
reakciją<br />
70 radioaktyvioji medžiaga<br />
78 radioaktyvioji medžiaga, ÷di<br />
80 ÷di ar mažai ÷di medžiaga<br />
X80<br />
÷di ar mažai ÷di medžiaga, reaguodama su vandeniu išskiria liepsniąsias<br />
dujas 1<br />
823 ÷dus skystis, reaguodamas su vandeniu išskiria liepsniąsias dujas<br />
83 ÷di ar mažai ÷di medžiaga, liepsni (pliūpsnio temperatūra 23–60 °C<br />
imtinai)<br />
X83 ÷di ar mažai ÷di medžiaga, liepsni (pliūpsnio temperatūra 23–60 °C<br />
imtinai), reaguodama su vandeniu išskiria liepsniąsias dujas 1<br />
839 ÷di ar mažai ÷di medžiaga, liepsni (pliūpsnio temperatūra 23–60 °C<br />
imtinai), galinti spontaniškai sukelti smarkią reakciją<br />
X839 ÷di ar mažai ÷di medžiaga, liepsni (pliūpsnio temperatūra 23–60 °C<br />
imtinai), galinti spontaniškai sukelti smarkią reakciją ir reaguodama su<br />
vandeniu išskirti liepsniąsias dujas 1<br />
84 ÷di kieta medžiaga, liepsni ar savaime įkaistanti<br />
842 ÷di kieta medžiaga, reaguodama su vandeniu išskiria liepsniąsias dujas<br />
85 ÷di ar mažai ÷di medžiaga, oksiduojanti (degimą skatinanti)<br />
856 ÷di ar mažai ÷di medžiaga, oksiduojanti (degimą skatinanti) ir toksiška<br />
86 ÷di ar mažai ÷di medžiaga, toksiška<br />
88 labai ÷di medžiaga<br />
X88 labai ÷di medžiaga, reaguodama su vandeniu išskiria liepsniąsias dujas 1<br />
883 labai ÷di medžiaga, liepsni (pliūpsnio temperatūra 23–60 °C imtinai)<br />
884 labai ÷di kieta medžiaga, liepsni ar savaime įkaistanti<br />
885 labai ÷di medžiaga, oksiduojanti (degimą skatinanti)<br />
886 labai ÷di medžiaga, toksiška<br />
X886 labai ÷di medžiaga, toksiška, reaguodama su vandeniu išskiria<br />
liepsniąsias dujas 1<br />
89 ÷di ar mažai ÷di medžiaga, galinti spontaniškai sukelti smarkią reakciją<br />
90 aplinkai pavojinga medžiaga; įvairios pavojingos medžiagos<br />
99 įvairios pavojingos medžiagos, vežamos aukštesn÷je temperatūroje.<br />
1<br />
Vanduo naudojamas tik ekspertams leidus.<br />
262
-<br />
5.3.3 Aukštesn÷s temperatūros medžiagų žyma<br />
Cisternin÷s transporto priemon÷s, konteinerin÷s cisternos, kilnojamosios cisternos,<br />
specialiosios transporto priemon÷s ar konteineriai arba specialiai įrengtos transporto<br />
priemon÷s ar konteineriai, kuriuos vežant pagal 3.2 skyriaus A lentel÷s 6 stulpelio 580<br />
specialiąją nuostatą privaloma aukštesn÷s temperatūros medžiagų žyma, transporto<br />
priemon÷s abiejuose šonuose ir gale, o konteineriai, konteinerin÷s cisternos ir kilnojamos<br />
cisternos – abiejuose šonuose ir kiekviename gale, turi būti paženklinti trikampio formos<br />
ženklu, kurio raudonos spalvos kraštin÷ turi būti, kaip parodyta, ne mažesn÷ kaip<br />
250 mm.<br />
5.3.4 (Rezervuota)<br />
5.3.5. (Rezervuota)<br />
5.3.6 Aplinkai pavojingos medžiagos ženklas<br />
Jei pagal 5.3.1 skirsnio nuostatas būtinas didysis pavojaus ženklas, konteineriai, DDK,<br />
konteinerin÷s cisternos, kilnojamosios cisternos ir transporto priemon÷s su aplinkai<br />
pavojingomis medžiagomis, atitinkančiomis 2.2.9.1.10 punkto kriterijus, turi būti<br />
paženklinti 5.2.1.8.3 punkte pavaizduotu aplinkai pavojingos medžiagos ženklu.<br />
5.3.1 skirsnio nuostatos d÷l didžiųjų pavojaus ženklų turi būti taikomos šiam ženklui su<br />
atitinkamais pakeitimais.<br />
263
-<br />
5.4 SKYRIUS<br />
DOKUMENTAI<br />
5.4.0 Pagal ADR vežant krovinius prie jų turi būti prid÷ti atitinkami, šiame skyriuje aprašyti<br />
dokumentai, išskyrus 1.1.3.1–1.1.3.5 poskirsniuose nustatytas išimtis.<br />
1 PASTABA. Dokumentų, kurie vežant turi būti transporto vienete, sąrašą žr. 8.1.2<br />
skirsnyje.<br />
2 PASTABA. Elektroninio duomenų apdorojimo (EDA) ar elektroninių duomenų mainų<br />
(EPD) metodus, papildomai su popieriniais dokumentais, leidžiama taikyti, jei<br />
elektroninių duomenų užrašymas, saugojimas ir apdorojimas atitinka teisinius<br />
įrodomosios vert÷s ir duomenų saugumo lygį vežant, kuris pasiekiamas pildant<br />
popierinius dokumentus.<br />
5.4.1 Pavojingų krovinių važtos dokumentas ir susijusi informacija<br />
5.4.1.1 Bendroji informacija, kurią privaloma nurodyti važtos dokumente<br />
5.4.1.1.1 Važtos dokumente (-uose) apie kiekvieną vežti teikiamą pavojingą krovinį, medžiagą ar<br />
gaminį turi būti pateikta ši informacija:<br />
a) JT numeris, prieš kurį nurodytos raid÷s „UN“;<br />
b) tinkamas krovinio pavadinimas, nustatytas vadovaujantis 3.1.2 skirsniu ir, jei<br />
reikia (žr. 3.1.2.8.1 punktą), papildytas techniniu pavadinimu, nurodytu<br />
skliaustuose (žr. 3.1.2.8.1.1 papunktį);<br />
c) − 1 klas÷s medžiagų ir gaminių: klasifikacinis kodas, nurodytas 3.2 skyriaus<br />
A lentel÷s 3b stulpelyje.<br />
Jei 3.2 skyriaus A lentel÷s 5 stulpelyje nurodyti pavojaus ženklų pavyzdžių<br />
numeriai n÷ra 1, 1.4, 1.5 ir 1.6, tie pavojaus ženklų numeriai turi būti<br />
nurodomi skliaustuose po klasifikacinio kodo;<br />
− 7 klas÷s radioaktyviųjų medžiagų: klas÷s numeris „7“;<br />
−<br />
PASTABA. D÷l radioaktyviųjų medžiagų, keliančių papildomą pavojų, taip<br />
pat žr. 3.3 skyriaus 172 specialiąją nuostatą.<br />
kitų klasių medžiagų ir gaminių: 3.2 skyriaus A lentel÷s 5 stulpelyje arba<br />
6 stulpelyje pateiktoje taikomoje specialiojoje nuostatoje nurodytų pavojaus<br />
ženklų pavyzdžių numeriai. Jei nurodyti keli pavojaus ženklų numeriai, tie<br />
numeriai, kurie nurodyti po pirmojo, turi būti rašomi skliaustuose. Vežant<br />
medžiagas ir gaminius, kuriems 3.2 skyriaus A lentel÷s 5 stulpelyje<br />
nenurodytas pavojaus ženklo pavyzdys, vietoj jo turi būti nurodomas klas÷s<br />
numeris pagal 3a stulpelį;<br />
d) medžiagos pakavimo grup÷, jei tokia priskirta, prieš kurią gali būti nurodytos<br />
raid÷s „PG“ (pvz., „PG <strong>II</strong>“), arba pirmosios žodžių „pakavimo grup÷“ raid÷s<br />
tomis kalbomis, kurios vartotinos pagal 5.4.1.4.1 punktą;<br />
PASTABA. D÷l 7 klas÷s radioaktyviųjų medžiagų, keliančių papildomą pavojų,<br />
žr. 3.3 skyriaus 172 b specialiąją nuostatą.<br />
e) pakuočių skaičius ir aprašymas, kai taikoma. JT taros kodai gali būti naudojami<br />
tik pakuot÷s tipo aprašymui papildyti (pavyzdžiui, viena d÷ž÷ (4G).“<br />
f) kiekvieno pavojingo krovinio, kuriam suteiktas atskiras JT numeris, tinkamas<br />
krovinio pavadinimas arba pakavimo grup÷, jei tokia priskirta, bendras kiekis<br />
(atsižvelgiant į konkretų atvejį – tūris, bruto mas÷ ar neto mas÷);<br />
1 PASTABA. Taikant 1.1.3.6 poskirsnį, važtos dokumente turi būti nurodomas<br />
kiekvienos transporto kategorijos pavojingų krovinių bendras kiekis pagal<br />
1.1.3.6.3 punktą.<br />
264
-<br />
2 PASTABA. Nurodant šiame priede išvardytų mechanizmuose ar įrangoje<br />
esančių pavojingų krovinių kiekį turi būti nurodomas bendras juose esančių<br />
pavojingų krovinių kiekis kilogramais arba litrais, atsižvelgiant į konkretų atvejį.<br />
g) siunt÷jo pavadinimas ir adresas;<br />
h) gav÷jo (-ų) pavadinimas ir adresas. Vietoj to gali būti įrašyta „Pardavimas su<br />
pristatymu“ („Delivery Sale“), jei gautas šalių, per kurias bus vežamas krovinys,<br />
kompetentingų institucijų sutikimas, o pavojingi kroviniai vežami keletui gav÷jų,<br />
kurie vežimo pradžioje negali būti nurodyti;<br />
i) pagal bet kokią nustatytą specialiąją sutartį privaloma deklaracija;<br />
j) (Rezervuota);<br />
k) 3.2 skyriaus A lentel÷s 15 stulpelyje nurodytas apribojimo jud÷ti tuneliais kodas<br />
(jei priskirtas) didžiosiomis raid÷mis skliausteliuose. Jei iš anksto žinoma, kad<br />
nebus važiuojama tuneliu, per kurį ribojamas pavojingų krovinių vežimas, važtos<br />
dokumente apribojimo jud÷ti tuneliais kodo nurodyti nebūtina.<br />
Informacijos duomenų išd÷stymas ir eiliškumas, kuriuo jie turi būti pateikiami važtos<br />
dokumente, yra nenustatytas, tačiau a, b, c, d ir k papunkčių duomenys turi būti nurodomi<br />
pirmiau išd÷styta seka (t. y.: а, b, с, d, k) be jokios kitos informacijos, nebent ADR<br />
nustatyta kitaip.<br />
Leidžiami pavojingų krovinių aprašymo pavyzdžiai:<br />
„UN 1098 ALILO ALKOHOLIS, 6.1 (3), I, (C/D)“ arba<br />
„UN 1098 ALILO ALKOHOLIS, 6.1 (3), PG I, (C/D)“.<br />
5.4.1.1.2 Pagal važtos dokumentą privaloma informacija turi būti įskaitoma.<br />
Nepaisant to, kad 3.1 skyriuje ir 3.2 skyriaus A lentel÷je nurodant elementus, kurie turi<br />
būti neatskiriama tinkamo krovinio pavadinimo dalis, vartojamos didžiosios raid÷s, o<br />
šiame skyriuje informacijos elementai, kurie turi būti nurodomi važtos dokumente,<br />
išskyrus pagal 5.4.1.1.1 punkto k papunkčio nuostatas, išspausdinti didžiosiomis ir<br />
mažosiomis raid÷mis, pasirinkimas nurodyti šią informaciją važtos dokumente<br />
didžiosiomis ar mažosiomis raid÷mis yra laisvas.<br />
5.4.1.1.3 Specialiosios atliekų vežimo nuostatos<br />
Jei vežamos atliekos, kuriose yra pavojingųjų medžiagų (išskyrus radioaktyviąsias<br />
atliekas), prieš JT numerį ir tinkamą krovinio pavadinimą rašomas žodis „ATLIEKOS“ ,<br />
išskyrus atvejį, kai ši sąvoka yra tinkamo krovinio pavadinimo dalis, pvz.:<br />
„ATLIEKOS, UN 1230 METANOLIS, 3 (6.1), <strong>II</strong>, (D/E)“, arba<br />
“ ATLIEKOS, UN 1230 METANOLIS, 3 (6.1), PG <strong>II</strong>, (D/E)“ arba<br />
„ATLIEKOS, UN 1993 LIEPSNUS SKYSTIS, K.N. (toluenas ir etilo alkoholis), 3, <strong>II</strong>,<br />
(D/E)“ arba<br />
„ATLIEKOS, UN 1993 LIEPSNUS SKYSTIS, K.N. (toluenas ir etilo alkoholis), 3,<br />
PG <strong>II</strong>, (D/E)“<br />
Jei taikoma 2.1.3.5.5 punkto nuostata d÷l atliekų, prie tinkamo krovinio pavadinimo turi<br />
būti nurodoma:<br />
„ATLIEKOS PAGAL 2.1.3.5.5 punktą“ (pvz., „UN 3264 öDUS SKYSTIS,<br />
RŪGŠTINIS, NEORGANINIS, K.N., 8, <strong>II</strong>, (E), ATLIEKOS PAGAL 2.1.3.5.5 punktą).<br />
Techninis pavadinimas, kaip nurodyta pagal 3.3 skyriaus 274 specialiąją nuostatą,<br />
nebūtinas.<br />
5.4.1.1.4 Specialiosios ribotais kiekiais supakuotų pavojingųjų krovinių vežimo nuostatos<br />
Vežant pavojingus krovinius, supakuotus ribotais kiekiais pagal 3.4 skyrių, jokios<br />
informacijos važtos dokumente, jei toks yra, pateikti nebūtina.<br />
265
-<br />
5.4.1.1.5 Specialiosios avarin÷s taros nuostatos<br />
Kai pavojingi kroviniai vežami avarin÷je taroje, važtos dokumente po krovinio aprašymo<br />
turi būti pridedami žodžiai „AVARINö PAKUOTö“.<br />
5.4.1.1.6 Specialiosios tuščių neišvalytų turinio laikymo priemonių nuostatos<br />
5.4.1.1.6.1 Tuščioms neišvalytoms turinio laikymo priemon÷ms, kuriose yra bet kurios klas÷s<br />
pavojingų krovinių likučių, išskyrus 7 klas÷s, prieš ar po tinkamo krovinio pavadinimo,<br />
kuris būtinas pagal 5.4.1.1.1 punkto b papunktį, turi būti įrašyti žodžiai „TUŠČIA<br />
NEIŠVALYTA“ arba „LIKUČIAI, PASKUTINIS KROVINYS“. Be to, 5.4.1.1.1 punkto<br />
f papunkčio nuostatos netaikomos.<br />
5.4.1.1.6.2 Specialioji 5.4.1.1.6.1 papunkčio nuostata, atitinkamai gali būti pakeista 5.4.1.1.6.2.1,<br />
5.4.1.1.6.2.2 arba 5.4.1.1.6.2.3 punkto nuostatomis.<br />
5.4.1.1.6.2.1 Vežant tuščią neišvalytą tarą, kurioje yra bet kurios klas÷s pavojingų krovinių likučių,<br />
išskyrus 7 klas÷s, įskaitant tuščius neišvalytus dujų indus, kurių talpa ne didesn÷ kaip<br />
1000 litrų, duomenys pagal 5.4.1.1.1 punkto а, b, с, d, е ir f papunkčius atitinkamai<br />
pakeičiami žodžiais „TUŠČIA TARA“, „TUŠČIAS INDAS“, „TUŠČIAS NKVTK“,<br />
„TUŠČIA DIDELö TARA“, po kurių nurodoma informacija apie paskutinį pakrautą<br />
krovinį, kaip aprašyta 5.4.1.1.1 punkto c papunktyje.<br />
Žr. pavyzdį: „TUŠČIA TARA, 6.1 (3)“.<br />
Be to, jei paskutinis vežtas pavojingas krovinys priskiriamas 2 klasei, 5.4.1.1.1 punkto<br />
с papunktyje nurodyta informacija gali būti pakeista klas÷s numeriu „2“.<br />
5.4.1.1.6.2.2 Vežant tuščias neišvalytas turinio laikymo priemones, išskyrus tarą, kurioje yra bet kurios<br />
klas÷s pavojingų krovinių likučių, išskyrus 7 klas÷s, įskaitant tuščius neišvalytus dujų<br />
indus, kurių talpa didesn÷ kaip 1000 litrų, prieš duomenis pagal 5.4.1.1.1 punkto а–d ir k<br />
papunkčius atitinkamai turi būti nurodyta „TUŠČIA CISTERNINö TRANSPORTO<br />
PRIEMONö“, „TUŠČIA NUIMAMOJI CISTERNA“, „TUŠČIA KONTEINERINö<br />
CISTERNA“, „TUŠČIA KILNOJAMOJI CISTERNA“, „TUŠČIA TRANSPORTO<br />
PRIEMONö BATERIJA“, „TUŠČIAS DDK“, „TUŠČIAS MEMU“, „TUŠČIA<br />
TRANSPORTO PRIEMONö“, „TUŠČIAS KONTEINERIS“ arba „TUŠČIAS INDAS“,<br />
po kurių rašomi žodžiai „PASKUTINIS KROVINYS:“. Be to, 5.4.1.1.1 punkto f<br />
papunkčio nuostatos netaikomos.<br />
Žr. pavyzdžius:<br />
„TUŠČIA AUTOCISTERNA, PASKUTINIS KROVINYS: UN 1098 ALILO<br />
ALKOHOLIS, 6.1 (3), I,(C/D)“ arba<br />
„TUŠČIA AUTOCISTERNA, PASKUTINIS KROVINYS: UN 1098 ALILO<br />
ALKOHOLIS, 6.1 (3), PG I, (C/D)“.<br />
5.4.1.1.6.2.3 Kai tuščios neišvalytos turinio laikymo priemon÷s, kuriose yra bet kurios klas÷s<br />
pavojingų krovinių likučių, išskyrus 7 klas÷s, grąžinamos siunt÷jui, taip pat gali būti<br />
naudojami važtos dokumentai, parengti vežti nurodytų krovinių pripildytas turinio<br />
laikymo priemones. Tokiais atvejais kiekis turi būti pašalintas (ištrinant, užbraukiant ar<br />
kitu būdu) ir pakeistas žodžiais „GRĄŽINAMA: TUŠČIA, NEIŠVALYTA“.<br />
5.4.1.1.6.3 a) Jei tuščios neišvalytos cisternos, transporto priemon÷s baterijos ir DDK vežami<br />
pagal 4.3.2.4.3 punkto nuostatas į artimiausią vietą valyti ar remontuoti, važtos<br />
dokumente turi būti papildomai rašoma: „Vežama pagal 4.3.2.4.3“.<br />
b) Jei tuščios neišvalytos transporto priemon÷s baterijos ir konteineriai vežami<br />
pagal 7.5.8.1 poskirsnio nuostatas į artimiausią vietą valyti ar remontuoti, važtos<br />
dokumente turi būti papildomai rašoma: „Vežama pagal 7.5.8.1“.<br />
5.4.1.1.6.4 Jei stacionariosios cisternos (cisternin÷s transporto priemon÷s), nuimamosios cisternos,<br />
transporto priemon÷s baterijos, konteinerin÷s cisternos ir DDK vežami 4.3.2.4.4 punkte<br />
nustatytomis sąlygomis, važtos dokumente turi būti įrašyta „Vežama pagal 4.3.2.4.4<br />
punktą“.<br />
266
-<br />
5.4.1.1.7 Specialiosios vežimo transporto grandine, apimančia vežimą jūromis ar oru, nuostatos<br />
5.4.1.1.8 (Rezervuota)<br />
5.4.1.1.9 (Rezervuota)<br />
5.4.1.1.10 (Panaikinta)<br />
Vežant pagal 1.1.4.2.1 punktą, važtos dokumente turi būti įrašyta: „Vežama pagal<br />
1.1.4.2.1 punktą“.<br />
5.4.1.1.11 Specialiosios NKVTK arba kilnojamųjų cisternų, kurių paskutinio periodinio bandymo ar<br />
patikros galiojimas pasibaigęs, vežimo nuostatos<br />
5.4.1.1.12 (Rezervuota)<br />
Vežant pagal 4.1.2.2 poskirsnio b punktą, 6.7.2.19.6 punkto b papunktį, 6.7.3.15.6 punkto<br />
b papunktį arba 6.7.4.14.6 punkto b papunktį, važtos dokumente turi būti įrašyta:<br />
„Vežama pagal 4.1.2.2 poskirsnio b punktą“, arba „Vežama pagal 6.7.2.19.6 punkto b<br />
papunktį“, arba „Vežama pagal 6.7.3.15.6 punkto b papunktį“ arba „Vežama pagal<br />
6.7.4.14.6 punkto b papunktį“.<br />
5.4.1.1.13 Specialiosios vežimo kelių sekcijų cisternin÷se transporto priemon÷se ar transporto<br />
vienete su keliomis cisternomis nuostatos<br />
Jei, nepaisant 5.3.2.1.2 punkto, kelių sekcijų cisternin÷s transporto priemon÷s ar<br />
transporto vienetas su keliomis cisternomis paženklinti pagal 5.3.2.1.3 punktą, važtos<br />
dokumente turi būti nurodytos medžiagos, esančios kiekvienoje cisternoje ar kiekvienoje<br />
cisternos sekcijoje.<br />
5.4.1.1.14 Specialiosios medžiagų, vežamų aukštesn÷je temperatūroje, vežimo nuostatos<br />
Jei medžiagos, kuri vežama arba pateikiama vežti skysto būvio esant temperatūrai, lygiai<br />
ar aukštesnei kaip 100 ºC, arba kieto būvio esant temperatūrai, lygiai ar aukštesnei kaip<br />
240 ºC, tinkamas krovinio pavadinimas nenurodo, kad medžiaga vežama aukštesn÷je<br />
temperatūroje (pavyzdžiui, kaip dalį tinkamo pavadinimo vartojant tokius žodžius kaip<br />
„IŠLYDYTAS (-A)“ arba „AUKŠTESNöS TEMPERATŪROS“), tai iškart po tinkamo<br />
krovinio pavadinio turi būti nurodyta: „KARŠTA“.<br />
5.4.1.1.15 Specialiosios medžiagų, stabilizuotų reguliuojant temperatūrą, vežimo nuostatos<br />
Jei žodis „STABILIZUOTAS (-A)“ yra tinkamo krovinio pavadinimo sudedamoji dalis<br />
(taip pat žr. 3.1.2.6 poskirsnį) ir stabilizuojama reguliuojant temperatūrą, važtos<br />
dokumente kontrolin÷ ir avarin÷ temperatūros (žr. 2.2.41.1.17 punktą) turi būti nurodytos<br />
taip:<br />
„Kontrolin÷ temperatūra: ... ºC Avarin÷ temperatūra: ... ºC“.<br />
5.4.1.1.16 Informacija, būtina pagal 3.3 skyriaus 640 specialiąją nuostatą<br />
Jei privaloma pagal 3.3 skyriaus 640 specialiąją nuostatą, važtos dokumente turi būti<br />
įrašoma „640X specialioji nuostata“, atsižvelgiant į tai kad „X“ – didžioji raid÷, einanti<br />
po atitinkamos nuorodos į 640 specialiąją nuostatą 3.2 skyriaus A lentel÷s 6 stulpelyje.<br />
5.4.1.1.17 Specialiosios kietų medžiagų vežimo biralinių krovinių konteineriuose pagal 6.11.4<br />
skirsnį nuostatos<br />
Jei kietos medžiagos vežamos biralinių krovinių konteineriuose pagal 6.11.4 skirsnį,<br />
važtos dokumente turi būti įrašoma (žr. pastabą 6.11.4 skirsnio pradžioje):<br />
„Biralinių krovinių konteineris BK(x), patvirtintas .......... kompetentingos<br />
institucijos“<br />
5.4.1.2 Papildoma ar specialioji kai kurioms klas÷ms privaloma informacija<br />
5.4.1.2.1 Specialiosios 1 klas÷s nuostatos<br />
a) Be 5.4.1.1.1 punkto f papunkčio reikalavimų, važtos dokumente turi būti<br />
nurodoma:<br />
267
-<br />
– bendra kiekvienos sprogstamosios medžiagos ar gaminio, kuriems priskirtas<br />
atskiras JT numeris, turinio g neto mas÷ kilogramais;<br />
– bendra visų važtos dokumente nurodytų sprogstamųjų medžiagų ir gaminių<br />
turinio 1 neto mas÷ kilogramais;<br />
b) Mišriosios pakuot÷s su dviem skirtingais kroviniais važtos dokumente pateiktame<br />
krovinio aprašyme turi būti išvardyti 3.2 skyriaus A lentel÷s 1 ir 2 stulpeliuose<br />
nurodyti abiejų medžiagų ar gaminių JT numeriai ir pavadinimai, išspausdinti<br />
didžiosiomis raid÷mis. Jei vienoje pakuot÷je, pagal mišriojo pakavimo nuostatas,<br />
nurodytas 4.1.10 skirsnyje specialiosiose nuostatose MP1, MP2 ir MP20–MP24,<br />
yra daugiau kaip du skirtingi kroviniai, važtos dokumente pateikiamame<br />
aprašyme turi būti nurodomi visų pakuot÷je esančių medžiagų ir gaminių JT<br />
numeriai: „Kroviniai JT Nr. ..........“;<br />
c) Vežant medžiagas ir gaminius, priskirtus k. n. pozicijai ar pozicijai „0190<br />
SPROGSTAMŲJŲ MEDŽIAGŲ BANDINIAI“, arba supakuotus pagal 4.1.4.1<br />
poskirsnio pakavimo instrukciją P101, prie važtos dokumento turi būti<br />
pridedamas kompetentingos institucijos patvirtinimas, kuriame nurodomos<br />
vežimo sąlygos. Šis dokumentas turi būti sudaromas oficialia siunt÷jo šalies<br />
kalba ir, jei ši kalba n÷ra anglų, prancūzų ar vokiečių, – anglų, prancūzų ar<br />
vokiečių kalba, jei d÷l transporto operacijos suinteresuotųjų šalių sudarytose<br />
sutartyse, kai tokios sudarytos, nenustatyta kitaip;<br />
d) Jei kartu į vieną transporto priemonę pagal 7.5.2.2 poskirsnio reikalavimus<br />
kraunamos pakuot÷s su B ir D suderinamumo grupių medžiagomis ir gaminiais,<br />
prie važtos dokumento turi būti pridedama atskirtos sekcijos ar turinio laikymo<br />
sistemos kompetentingos institucijos patvirtinimo kopija pagal 7.5.2.2 poskirsnį,<br />
žr. a pastaba po lentele. Šis dokumentas turi būti sudaromas oficialia siunt÷jo<br />
šalies kalba ir, jei ši kalba n÷ra anglų, prancūzų ar vokiečių, – anglų, prancūzų ar<br />
vokiečių kalba, jei d÷l transporto operacijos suinteresuotųjų šalių sudarytose<br />
sutartyse, kai tokios sudarytos, nenustatyta kitaip;<br />
e) Jei sprogstamosios medžiagos ar gaminiai vežami taroje, atitinkančioje P101<br />
pakavimo instrukciją, važtos dokumente turi būti toks įrašas: „.....(šalis).......<br />
kompetentingos institucijos patvirtinta tara“ (žr. 4.1.4.1 poskirsnio P101<br />
pakavimo instrukciją);<br />
f) (Rezervuota)<br />
g) Vežant fejerverkus, kurių JT Nr. 0333, 0334, 0335, 0336 ir 0337, važtos<br />
dokumente turi būti toks įrašas: „Klasifikacija pripažinta kompetentingos<br />
institucijos...“ (šalis, min÷ta 3.3.1 skirsnio 645 specialiojoje nuostatoje).<br />
PASTABA. Važtos dokumente prie tinkamo krovinio pavadinimo gali būti rašomi ir<br />
komercinis ar techninis krovinio pavadinimas.<br />
5.4.1.2.2 Papildomos 2 klas÷s nuostatos<br />
a) Vežant mišinius (žr. 2.2.2.1.1 punktą) cisternose (nuimamosiose cisternose,<br />
stacionariosiose cisternose, kilnojamosiose cisternose, konteinerin÷se cisternose<br />
ar transporto priemonių baterijų elementuose ar DDK), turi būti nurodoma<br />
mišinio sud÷tis tūrio procentais ar mas÷s procentais. Komponentų, kurių yra<br />
mažiau nei 1 %, nurodyti nebūtina (taip pat žr. 3.1.2.8.1.2 papunktį). Mišinio<br />
sud÷ties nurodyti nebūtina, jei, papildant tinkamą krovinio pavadinimą,<br />
nurodomas techninis pavadinimas, leistinas pagal 581, 582 ar 583 specialiąsias<br />
nuostatas;<br />
b) Pagal 4.1.6.10 poskirsnio sąlygas vežant balionus, vamzdelius, sl÷ginius būgnus,<br />
kriogeninius indus ir balionų ryšulius, transporto dokumente turi būti toks įrašas:<br />
„Vežama pagal 4.1.6.10 poskirsnį“.<br />
g<br />
Vežant gaminius, „sprogstamasis turinys“ reiškia gaminyje esančią sprogstamąją medžiagą.<br />
268
-<br />
5.4.1.2.3 Papildomos 4.1 klas÷s autoreaktingų medžiagų ir 5.2 klas÷s organinių peroksidų vežimo<br />
nuostatos<br />
5.4.1.2.3.1 Vežant 4.1 klas÷s autoreaktingas medžiagas ir 5.2 klas÷s organinius peroksidus, kurių<br />
temperatūrą būtina kontroliuoti (d÷l autoreaktingų medžiagų žr. 2.2.41.1.17 punktą; d÷l<br />
organinių peroksidų žr. 2.2.52.1.15–2.2.52.1.17 punktus), važtos dokumente turi būti<br />
nurodomos kontrolin÷ ir avarin÷ temperatūros: „Kontrolin÷ temperatūra: ...°C“, „Avarin÷<br />
temperatūra: ... °C“.<br />
5.4.1.2.3.2 Jei vežant kai kurias autoreaktingas medžiagas ir kai kuriuos 5.2 klas÷s organinius<br />
peroksidus kompetentinga institucija leido konkrečios taros neženklinti pavojaus ženklu<br />
Nr.1 (žr. 5.2.2.1.9 punktą), apie tai važtos dokumente turi būti įrašytas toks sakinys:<br />
„Ženklas Nr. 1 nebūtinas“.<br />
5.4.1.2.3.3 Kai organiniai peroksidai ir autoreaktingos medžiagos turi būti vežami tik patvirtintomis<br />
sąlygomis (d÷l organinių peroksidų žr. 2.2.52.1.8, 4.1.7.2.2 punktus ir 6.8.4 skirsnio TA2<br />
specialiąją nuostatą; d÷l autoreaktingų medžiagų žr. 2.2.41.1.13 ir 4.1.7.2.2 punktus), apie<br />
tai važtos dokumente turi būti įrašyta, pvz.: „Vežama pagal 2.2.52.1.8 punktą“.<br />
Prie važtos dokumento turi būti pridedama kompetentingos institucijos patvirtinimo,<br />
kuriame nurodytos vežimo sąlygos, kopija. Šis dokumentas turi būti sudaromas oficialia<br />
siunt÷jo šalies kalba ir, jei ši kalba n÷ra anglų, prancūzų ar vokiečių, – anglų, prancūzų ar<br />
vokiečių kalba, jei d÷l transporto operacijos suinteresuotųjų šalių sudarytose sutartyse, kai<br />
tokios sudarytos, nenustatyta kitaip.<br />
5.4.1.2.3.4 Jei vežami organinio peroksido (žr. 2.2.52.1.9 punktą) ar autoreaktingos medžiagos<br />
(žr. 2.2.41.1.15 punktą) bandiniai, apie tai važtos dokumente turi būti įrašyta, pvz.:<br />
„Vežama pagal 2.2.52.1.9 punktą“.<br />
5.4.1.2.3.5 Jei vežamos G tipo autoreaktingos medžiagos (žr. Bandymų ir kriterijų vadovo <strong>II</strong> dalies<br />
20.4.2 punkto g papunktį), važtos dokumente turi būti įrašyta: „4.1 klasei nepriskiriama<br />
autoreaktinga medžiaga“.<br />
Jei vežami G tipo organiniai peroksidai (žr. Bandymų ir kriterijų vadovo <strong>II</strong> dalies 20.4.3<br />
punkto g papunktį), važtos dokumente turi būti įrašyta: „5.2 klasei nepriskiriama<br />
medžiaga“.<br />
5.4.1.2.4 Papildomos 6.2 klas÷s nuostatos<br />
Be informacijos, susijusios su siunt÷ju (žr. 5.4.1.1.1 punkto h papunktį), turi būti<br />
nurodoma atsakingo asmens pavard÷ ir telefono numeris.<br />
5.4.1.2.5 Papildomos 7 klas÷s nuostatos<br />
5.4.1.2.5.1 Kiekvienos 7 klas÷s medžiagų siuntos važtos dokumente, atitinkamais atvejais, iškart po<br />
informacijos pagal 5.4.1.1.1 punkto a–c ir k papunkčius, toliau nurodytu eiliškumu turi<br />
būti įtraukta ši informacija:<br />
a) kiekvieno radionuklido pavadinimas ar simbolis arba radionuklidų mišinių atveju<br />
– atitinkamas bendras aprašymas ir labiausiai ribojamų radionuklidų sąrašas;<br />
b) medžiagos fizinio ir cheminio būvio aprašymas arba pažyma apie tai, kad ši<br />
medžiaga yra specialiosios formos radioaktyvioji medžiaga ar mažo<br />
dispersiškumo radioaktyvioji medžiaga. Cheminiam būviui aprašyti pakanka<br />
bendrojo cheminio aprašymo. D÷l radioaktyviųjų medžiagų, keliančių papildomą<br />
pavojų, žr. 3.3. skyriaus 172 specialiosios nuostatos paskutinį sakinį;<br />
c) radioaktyviojo turinio didžiausias aktyvumas vežant, išreikštas bekereliais (Bq)<br />
su atitinkamu priešd÷lio simboliu SI (žr. 1.2.2.1 poskirsnį). Vežant daliąsias<br />
medžiagas vietoj aktyvumo galima nurodyti daliosios medžiagos masę gramais<br />
(g) ar atitinkamais kartotiniais vienetais;<br />
d) pakuot÷s kategorija, t. y. I-BALTA, <strong>II</strong>-GELTONA, <strong>II</strong>I-GELTONA;<br />
e) transporto indeksas (tik kategorijoms <strong>II</strong>-GELTONA ir <strong>II</strong>I-GELTONA);<br />
269
-<br />
f) siuntos, turinčios daliosios medžiagos, išskyrus siuntas pagal 6.4.11.2 poskirsnį,<br />
kritiškumo saugos indeksas;<br />
g) kiekvieno kompetentingos institucijos patvirtinimo sertifikato identifikavimo<br />
žymuo (specialiosios formos radioaktyvioji medžiaga, mažo dispersiškumo<br />
radioaktyvioji medžiaga, specialiosios sąlygos, pakuočių konstrukcija ar<br />
vežimas), taikomas šiai siuntai;<br />
h) jei siunta sudaryta iš daugiau nei vienos pakuot÷s, informacija pagal 5.4.1.1.1<br />
punktą ir pagal pirmiau nurodytus a –g punktus turi būti pateikiama prie<br />
kiekvienos pakuot÷s. Prie pakuočių, esančių pake, konteineryje ar transporto<br />
priemon÷je, turi būti pateikiama išsami suvestin÷ apie kiekvienos pake,<br />
konteineryje ar transporto priemon÷je esančios pakuot÷s turinį ir, kai reikia, turi<br />
būti įtraukta informacija apie kiekvieno išorinio paketo, konteinerio ar transporto<br />
priemon÷s turinį. Jei pakuot÷s tur÷s būti iškrautos iš pako, konteinerio ar<br />
transporto priemon÷s tarpinio perkrovimo vietose, turi būti pateikti atitinkami<br />
važtos dokumentai;<br />
i) jei siunta turi būti vežama išskirtinio naudojimo sąlygomis – įrašas „VEŽAMA<br />
IŠSKIRTINIO NAUDOJIMO SĄLYGOMIS“; ir<br />
j) vežant MSA-<strong>II</strong> ir MSA-<strong>II</strong>I medžiagas, DUP-I ir DUP-<strong>II</strong> – bendras siuntos<br />
aktyvumas, išreikštas A 2 kartotiniais.<br />
5.4.1.2.5.2 Siunt÷jas važtos dokumente turi padaryti įrašą nurodydamas veiksmus, kurių prireikus<br />
turi imtis vež÷jas. Įrašas turi būti rašomas tomis kalbomis, kurios, vež÷jo ar atitinkamų<br />
institucijų manymu, yra būtinos, ir jame turi būti bent jau ši informacija:<br />
a) papildomi pakuot÷s, pako ar konteinerio pakrovimo, sukrovimo, vežimo,<br />
tvarkymo ir iškrovimo reikalavimai, įskaitant bet kokias specialiąsias sukrovimo,<br />
užtikrinant saugų šilumos išsisklaidymą (žr. 7.5.11 skirsnio specialiąją nuostatą<br />
CV33 (3.2) arba pažymą apie tai, kad tokie reikalavimai nebūtini, nuostatas;<br />
b) apribojimus d÷l vežimo pobūdžio ar transporto priemon÷s ir visas būtinas<br />
instrukcijas d÷l maršrutų;<br />
c) šiai siuntai taikytinas avarines priemones.<br />
5.4.1.2.5.3 Jei vežant pakuotes tarptautiniu maršrutu būtinas kompetentingos institucijos<br />
konstrukcijos ar vežimo patvirtinimas, ir jei skirtingose šalyse, per kurias bus vežama,<br />
taikomi skirtingi patvirtinimo tipai, JT numeris ir tinkamas krovinio pavadinimas, kurie<br />
privalomi pagal 5.4.1.1.1 punktą, turi atitikti šalies, kurioje buvo sukurta konstrukcija,<br />
sertifikatą.<br />
5.4.1.2.5.4 Galiojantys kompetentingos institucijos išduoti sertifikatai nebūtinai turi būti pridedami<br />
prie siuntos. Siunt÷jas turi juos pateikti vež÷jui (-ams) prieš pakraunant ir iškraunant.<br />
5.4.1.3 (Rezervuota)<br />
5.4.1.4 Forma ir vartotina kalba<br />
5.4.1.4.1 Poskirsniuose 5.4.1.1 ir 5.4.1.2 nurodyta informacija gali būti nurodyta ir kitame pagal<br />
kitus reikalavimus privalomame dokumente, kuriuo reglamentuojamas vežimas kita<br />
transporto rūšimi. Tuo atveju, kai yra keletas gav÷jų, jų pavadinimai ir adresai bei<br />
duomenys apie kiekius, leidžiantys bet kuriuo metu įvertinti krovinio kilmę ir vežamą<br />
kiekį, gali būti nurodomi kituose naudojamuose dokumentuose ar bet kokiuose kituose<br />
dokumentuose, kurie būtini pagal kitas specialiąsias taisykles ir kurie turi būti transporto<br />
priemon÷je.<br />
Konkretūs įrašai dokumente turi būti rašomi oficialia šalies siunt÷jos kalba ir, jei ši kalba<br />
n÷ra anglų, prancūzų ar vokiečių, – anglų, prancūzų ar vokiečių kalba, išskyrus atvejus,<br />
kai tarptautiniai vežimo keliais tarifuose, jei tokie nustatyti, ar d÷l transporto operacijos<br />
suinteresuotųjų šalių sudarytose sutartyse nenustatoma kitaip.<br />
270
-<br />
5.4.1.4.2 Jei d÷l krovinio dydžio visa siunta negali būti pakrauta į vieną transporto vienetą, turi būti<br />
pildoma tiek atskirų dokumentų ar vieno dokumento kopijų, į kiek transporto vienetų<br />
kraunama. Be to, visais atvejais atskiri važtos dokumentai turi būti išrašomi siuntoms ar<br />
siuntos dalims, kurios negali būti kraunamos kartu į vieną transporto priemonę laikantis<br />
7.5.2 skirsnyje nurodytų draudimų.<br />
Informacija d÷l vežamų krovinių pavojaus rūšių (kaip nurodyta 5.4.1.1 poskirsnyje) gali<br />
būti įtraukta į esamą važtos ar krovos dokumentą arba gali būti prie jo pridedama.<br />
Informaciją pateikiant dokumente (arba atitinkamų duomenų perdavimo elektroninio<br />
duomenų apdorojimo (EDA) ar elektroniniu būdu keičiantis duomenimis (EPD)<br />
eiliškumas) turi būti laikomasi 5.4.1.1.1 punkto reikalavimų.<br />
Kai esamas važtos ar krovos dokumentas negali būti naudojamas kaip pavojingų krovinių<br />
įvairiarūšio vežimo dokumentas, rekomenduojama naudoti dokumentus, atitinkančius<br />
5.4.4 skirsnyje pateiktą pavyzdį 2h .<br />
5.4.1.5 Nepavojingi kroviniai<br />
Jei pagal pavadinimą 3.2 skyriaus A lentel÷je išvardytiems kroviniams ADR netaikomas,<br />
nes pagal 2 dalį jie yra nepavojingi, siunt÷jas apie tai gali įrašyti važtos dokumente, pvz.:<br />
„Krovinys nepriskiriamas........klasei“.<br />
PASTABA. Ši nuostata gali būti taikoma konkrečiai tada, kai siunt÷jas mano, kad d÷l<br />
vežamų krovinių (pvz., tirpalų ir mišinių) cheminių savybių ar d÷l to, kad tokie kroviniai<br />
laikomi pavojingais pagal kitas reglamentuojančias nuostatas, siunta vežant gali būti<br />
tikrinama.<br />
2<br />
Jei toks dokumentas naudojamas, informacijos galima rasti atitinkamose JT EEK Prekybos<br />
supaprastinamo ir elektroninio verslo centro (UN/CEFACT) rekomendacijose, visų pirma<br />
Rekomendacijoje Nr. 1 (Jungtinių Tautų išorin÷s prekybos dokumentų pavyzdžiai)<br />
(ECE/TRADE/137, 81.3 leidinys) JT Išorin÷s prekybos dokumentų pavyzdžiai – taikymo gair÷s<br />
(ECE/TRRADE/270, 2002 m. leidinys), Rekomendacija Nr. 11 (Tarptautinio pavojingų krovinių<br />
vežimo dokumentavimo aspektai) (ECE/TRADE/204, 96.1 leidinys – šiuo metu peržiūrima) ir<br />
Rekomendacija Nr. 22 (Standartinių siuntimo instrukcijų pavyzdžiai) (ECE/TRADE/168, 1989 m.<br />
leidinys. Taip pat žr. UN/CEFACT Prekybos supaprastinimo rekomendacijų santrauką<br />
(ECE/TRADE/346, 2006 m. leidinys) ir Jungtinių Tautų Prekybos duomenų elementų žinyną<br />
(UNTDED) (ECE/TRADE/362, 2005 m. leidinys).<br />
271
-<br />
5.4.2 Konteinerio sukrovimo sertifikatas<br />
3<br />
Jei pavojingi kroviniai didžiajame konteineryje vežami prieš tai, kai jie bus vežami jūra,<br />
prie važtos dokumento turi būti pridedamas konteinerio sukrovimo sertifikatas,<br />
atitinkantis IMDG kodekso 5.4.2 skirsnį 3,4 . ij<br />
Tarptautin÷ jūrų organizacija (IMO), Tarptautin÷ darbo organizacija (ILO) ir Jungtinių Tautų<br />
Ekonomikos komisija Europai (UNECE) taip pat yra parengusi krovinių krovimo į transporto vienetą<br />
gaires, naudotinas praktikoje ir mokymui, ir IMO jas paskelb÷ („IMO/ILO/UNECE „Nurodymai d÷l<br />
krovinio gabenimo vienetų pakavimo“ (Guidelines for Packing of Cargo Transport Units (CTUs)).<br />
4<br />
IMDG kodekso 5.4.2 skirsnio reikalavimai yra šie:<br />
„5.4.2 Konteinerio / transporto priemon÷s sukrovimo sertifikatas<br />
5.4.2.1 Jei pavojingi kroviniai pakuojami arba kraunami į bet kokį konteinerį ar transporto<br />
priemonę, asmenys, atsakingi už konteinerio ar transporto priemon÷s sukrovimą, turi sudaryti<br />
„Konteinerio / transporto priemon÷s sukrovimo sertifikatą“, kuriame nurodomas (-i) konteinerio<br />
ar transporto priemon÷s identifikavimo numeris (-iai) ir patvirtinama, kad sukrauta laikantis šių<br />
reikalavimų:<br />
1. konteineris / transporto priemon÷ buvo švarus, sausas ir akivaizdžiai tinkamas kroviniams<br />
sukrauti;<br />
2. pakuot÷s, kurios turi būti atskirtos pagal atitinkamus atskyrimo reikalavimus, nebuvo<br />
sukrautos kartu arba į tą patį konteinerį ar transporto priemonę [be atitinkamos<br />
kompetentingos institucijos patvirtinimo pagal 7.2.2.3 poskirsnį (IMDG kodeksas)];<br />
3. visos pakuot÷s buvo patikrintos išoriškai ar n÷ra pažeistos, ir tik nepažeistos pakuot÷s buvo<br />
sukrautos;<br />
4. būgnai sukrauti vertikaliai, jei kompetentingos institucijos nenustatyta kitaip, ir visi<br />
kroviniai sukrauti tinkamai ir, jei reikia, tinkamai įtvirtinti atitinkama medžiaga pagal<br />
vežimo būdą konkrečiu maršrutu;<br />
5. suverstiniai kroviniai konteineryje ar transporto priemon÷je paskirstyti tolygiai;<br />
6. jei siuntoje yra 1 klas÷s krovinių, išskyrus 1.4 poklasį, konteineris ar transporto priemon÷<br />
struktūriškai tinkama pagal 7.4.6 skirsnį (IMDG kodeksas);<br />
7. konteineris ar transporto priemon÷ ir pakuot÷s tinkamai pažym÷ti, paženklinti pavojaus<br />
ženklais ir didžiaisiais pavojaus ženklais;<br />
8. jei kaip šaldomoji medžiaga naudojamas anglies dioksidas (CO 2 – sausasis ledas),<br />
konteinerio ar transporto priemon÷s išor÷je, gerai matomoje vietoje, pavyzdžiui, ant durų,<br />
yra užrašyta: „VIDUJE PAVOJINGOS CO2 DUJOS (SAUSASIS LEDAS). PRIEŠ ĮEINANT<br />
GERAI IŠVöDINTI“ („DANGEROUS CO2 GAS (DRY ICE) INSIDE. VENTILATE<br />
THOROUGHLY BEFORE ENTERING“);<br />
9. prie kiekvienos pavojingų krovinių siuntos, pakrautos į konteinerį ar transporto priemonę,<br />
yra prid÷tas važtos dokumentas pavojingiems kroviniams, būtinas pagal 5.4.1 skirsnį (IMDG<br />
kodeksas).<br />
PASTABA. Cisternoms konteinerio/transporto priemon÷s sukrovimo sertifikato nereikia.<br />
5.4.2.2 Informacija, kurią būtina nurodyti pavojingų krovinių važtos dokumente ir konteinerio /<br />
transporto priemon÷s sukrovimo sertifikate, gali būti pateikta viename dokumente; jei taip n÷ra,<br />
šie dokumentai turi būti pateikiami kartu. Jei ši informacija pateikiama viename dokumente, į šį<br />
dokumentą turi būti įtrauktas tokio turinio pasirašomoji deklaracija: „Šiuo deklaruojama, kad<br />
pavojingų kroviniai į konteinerį / transporto priemonę sukrauti pagal taikytinas nuostatas“ („It is<br />
declared that the packing of the goods into the container/vehicle has been carried out in<br />
accordance with the applicable provisions“). Šioje deklaracijoje turi būti nurodyta data, o<br />
dokumente turi būti nurodytas šią deklaraciją pasirašęs asmuo. Faksimiliniai parašai priimtini, jei<br />
pagal galiojančius įstatymus ir kitus teis÷s aktus faksimiliniai parašai yra pripažįstami teisiškai<br />
galiojančiais.<br />
5.4.2.3 Jei pavojingų krovinių dokumentai vež÷jui pateikiami elektroninio duomenų apdorojimo<br />
(EDA) arba elektroninio pasikeitimo duomenimis (EPD) metodais, vietoj parašo (-ų) gali būti<br />
nurodyta pasirašyti įgalioto (-ų) asmens (-ų) pavard÷ (-÷s) (didžiosiomis raid÷mis).<br />
272
-<br />
Važtos dokumentas, privalomas pagal 5.4.1 skirsnį, ir prieš tai nurodytas konteinerio<br />
sukrovimo sertifikatas gali būti sujungti į vieną dokumentą; jei taip n÷ra, šie dokumentai<br />
pateikiami kartu. Jei šie dokumentai sujungiami į vieną, tai važtos dokumente užtenka<br />
įrašyti, kad konteineris pakrautas pagal šiai transporto rūšiai taikomas taisykles, ir<br />
nurodyti asmenį, atsakingą už konteinerio sukrovimo sertifikatą.<br />
PASTABA. Konteinerio sukrovimo sertifikatas neprivalomas kilnojamosioms cisternoms,<br />
konteinerin÷ms cisternoms ir DDK.<br />
5.4.3 Rašytin÷s instrukcijos<br />
5.4.3.1 Transporto priemon÷s ekipažo kabinoje turi būti laikomos 5.4.3.4 poskirsnyje nurodyto<br />
pavyzdžio rašytin÷s instrukcijos kaip pagalbin÷ priemon÷ nenumatytu avariniu atveju,<br />
kuris gali įvykti ar kilti vežant; jos turi būti taip laikomos, kad jas būtų galima iš karto<br />
rasti.<br />
5.4.3.2 Prieš kelionę vež÷jas pateikia šias instrukcijas transporto priemon÷s ekipažui ta kalba (-<br />
omis), kuria (-iomis) kiekvienas įgulos narys gali skaityti ir suprasti. Vež÷jas pasirūpina,<br />
kad kiekvienas transporto priemon÷s ekipažo narys suprastų šias instrukcijas ir sugeb÷tų<br />
tinkamai jas vykdyti.<br />
5.4.3.3 Prieš kelionę transporto priemon÷s ekipažo nariai turi gauti informaciją apie vežamą<br />
pavojingą krovinį ir susipažinti su rašytin÷mis instrukcijomis, kad žinotų, kokių<br />
priemonių imtis įvykus eismo įvykiui arba avarijai.<br />
5.4.3.4. Savo forma ir turiniu rašytin÷s instrukcijos turi atitikti šį keturių lapų pavyzdį:<br />
273
-<br />
RAŠYTINöS INSTRUKCIJOS<br />
Veiksmai, kurių reikia imtis įvykus nelaimingam įvykiui arba avarijai<br />
Kilus ar įvykus nelaimingam įvykiui arba avarijai vežant, krovinį vežančios transporto priemon÷s<br />
ekipažo nariai turi imtis šių veiksmų, kai tai daryti yra saugu ir įmanoma:<br />
– įjungti stabdžių sistemą, išjungti variklį ir atjungti akumuliatorių pagrindiniu jungikliu, jei toks<br />
yra;<br />
– vengti uždegimo šaltinių, būtent nerūkyti, neįjungti jokios elektros įrangos;<br />
– informuoti atitinkamas pagalbos tarnybas pateikiant kuo daugiau informacijos apie įvykį arba<br />
avariją bei vežamas medžiagas;<br />
– apsivilkti įsp÷jamąją liemenę ir atitinkamai pastatyti įsp÷jamuosius ženklus;<br />
– parengti transporto dokumentus atvykstantiems gelb÷tojams;<br />
– nevaikščioti po pasklidusias medžiagas, jų neliesti ir, stovint kur neužpučia, vengti įkv÷pti dūmų,<br />
suodžių, dulkių ir garų;<br />
– jei reikia ir saugu, naudoti gesintuvus mažiems ar pradiniams gaisrams padangose, stabdžiuose ir<br />
variklio skyriuose gesinti;<br />
– transporto priemon÷s ekipažo nariai neturi gesinti gaisro krovinių skyriuose;<br />
– jei reikia ir saugu, naudoti transporto priemon÷je esančią įrangą, siekiant išvengti medžiagos<br />
nuot÷kio į vandens aplinką ar vandens nutek÷jimo sistemą bei neleisti plisti pasklidusioms<br />
medžiagoms;<br />
– pasitraukti atokiau nuo nelaimingo įvykio ar avarijos vietos, patarti kitiems asmenims pasitraukti<br />
atokiau ir laikytis pagalbos tarnybų patarimų;<br />
– nusivilkti bet kokius užterštus drabužius ir nusiimti naudotą užterštą apsauginę įrangą bei saugiai<br />
juos sutvarkyti.<br />
274
-<br />
Papildomi nurodymai transporto priemon÷s ekipažo nariams d÷l pavojingų krovinių pavojingųjų savybių pagal<br />
klases ir veiksmų, atsižvelgiant į aplinkybes<br />
Pavojaus ženklai ir didieji<br />
Pavojingosios savyb÷s<br />
Papildomi nurodymai<br />
pavojaus ženklai<br />
(1) (2) (3)<br />
Sprogstamosios medžiagos ir<br />
sprogstamieji gaminiai<br />
1 1.5 1.6<br />
Sprogstamosios medžiagos ir<br />
sprogstamieji gaminiai<br />
Gali pasižym÷ti keletu savybių ir poveikio rūšių:<br />
masinis sprogimas, skeveldrų išsvaidymas,<br />
intensyvus gaisras ar didelio kiekio šilumos<br />
išsiskyrimas; ryškios šviesos, stiprus garsas ar<br />
dūmų susidarymas.<br />
Jautrūs sukr÷timams ir (ar) smūgiams ir (ar)<br />
šilumai.<br />
Nedidelis sprogimo ir gaisro pavojus.<br />
Pasitraukti į priedangą, bet būti atokiau nuo<br />
langų.<br />
Pasitraukti į priedangą.<br />
1.4<br />
Liepsniosios dujos<br />
2.1<br />
Neliepsnios, netoksiškos dujos<br />
2.2<br />
Toksiškos dujos<br />
2.3<br />
Liepsnieji skysčiai<br />
3<br />
3<br />
Degios kietos medžiagos,<br />
autoreaktingos medžiagos ir<br />
desensibilizuotos sprogstamosios<br />
medžiagos<br />
4.1<br />
Savaime užsidegančios medžiagos<br />
4.2 4<br />
Medžiagos, liesdamosi su vandeniu<br />
išskiriančios liepsniąsias dujas<br />
4<br />
4.3<br />
3<br />
4 4<br />
Gaisro pavojus.<br />
Sprogimo pavojus.<br />
Gali būti susl÷gtos.<br />
Uždusimo pavojus.<br />
Gali nudeginti ir (ar) nušaldyti.<br />
Talpyklos gali sprogti šildant.<br />
Uždusimo pavojus.<br />
Gali būti susl÷gtos.<br />
Gali nušaldyti.<br />
Talpyklos gali sprogti šildant.<br />
Apsinuodijimo pavojus.<br />
Gali būti susl÷gtos.<br />
Gali nudeginti ir (ar) nušaldyti.<br />
Talpyklos gali sprogti šildant.<br />
Gaisro pavojus.<br />
Sprogimo pavojus.<br />
Talpyklos gali sprogti šildant.<br />
Gaisro pavojus. Liepsnios arba degios, gali<br />
užsidegti nuo šilumos, kibirkšties arba liepsnos.<br />
Gali būti autoreaktingų medžiagų, galinčių<br />
egzotermiškai skilti nuo šilumos, sąlyčio su<br />
kitomis medžiagomis (pavyzdžiui, rūgštimis,<br />
sunkiųjų metalų junginiais ar aminais), trinties ar<br />
smūgio. Tai gali sukelti kenksmingų ir liepsniųjų<br />
dujų ar garų išsiskyrimą.<br />
Talpyklos gali sprogti šildant.<br />
Savaiminio užsidegimo pavojus pažeidus pakuotes<br />
arba pasklidus jų turiniui.<br />
Gali stipriai reaguoti su vandeniu.<br />
Gaisro ir sprogimo pavojus d÷l sąlyčio su<br />
vandeniu.<br />
.<br />
Pasitraukti į priedangą.<br />
Laikytis atokiau nuo žemų vietų.<br />
Pasitraukti į priedangą.<br />
Laikytis atokiau nuo žemų vietų.<br />
Naudoti avarinio gelb÷jimosi kaukę.<br />
Pasitraukti į priedangą.<br />
Laikytis atokiau nuo žemų vietų.<br />
Pasitraukti į priedangą.<br />
Laikytis atokiau nuo žemų vietų.<br />
Neleisti išsiliejusioms medžiagoms nutek÷ti į<br />
vandens aplinką ar nuotekų sistemą<br />
Neleisti išsiliejusioms medžiagoms nutek÷ti į<br />
vandens aplinką ar nuotekų sistemą.<br />
Pasklidusias medžiagas būtina uždengti, kad<br />
išliktų sausos.<br />
275
-<br />
Pavojaus ženklai ir didieji<br />
Pavojingosios savyb÷s<br />
Papildomi nurodymai<br />
pavojaus ženklai<br />
(1) (2) (3)<br />
Oksiduojančios medžiagos<br />
5.1<br />
5.1<br />
Organiniai peroksidai<br />
5.2 5.2<br />
5.2<br />
Toksiškos medžiagos<br />
Užsidegimo ir sprogimo pavojus.<br />
Aktyvios reakcijos d÷l sąlyčio su liepsniomis<br />
medžiagomis pavojus.<br />
Egzoterminio skilimo pavojus aukštoje<br />
temperatūroje, d÷l sąlyčio su kitomis medžiagomis<br />
(pavyzdžiui, rūgštimis, sunkiųjų metalų junginiais<br />
ar aminais), trinties ar smūgio. Tai gali sukelti<br />
kenksmingų ir liepsniųjų dujų ar garų išsiskyrimą.<br />
Apsinuodijimo pavojus.<br />
Pavojus vandens aplinkai ir nuotekų sistemai.<br />
Vengti maišymosi su liepsniomis ar degiomis<br />
medžiagomis (pvz., pjuvenomis).<br />
Vengti maišymosi su liepsniomis ar degiomis<br />
medžiagomis (pvz., pjuvenomis).<br />
Naudoti avarinio gelb÷jimosi kaukę.<br />
6.1<br />
Infekcin÷s medžiagos<br />
Infekcijos pavojus.<br />
Pavojus vandens aplinkai ir nuotekų sistemai.<br />
6.2<br />
Radioaktyvioji medžiaga<br />
7A<br />
7B<br />
Viduje absorbuotos ir išorin÷s jonizuojančiosios<br />
spinduliuot÷s pavojus.<br />
Riboti apšvitos laiką.<br />
RADIOACTIVE<br />
7<br />
7C<br />
7D<br />
Dalioji medžiaga<br />
Branduolin÷s grandinin÷s reakcijos pavojus.<br />
7E<br />
ödžios medžiagos<br />
8<br />
Įvairios pavojingosios medžiagos ir<br />
gaminiai<br />
9<br />
Nudegimo pavojus.<br />
Gali aktyviai reaguoti tarpusavyje, su vandeniu ir<br />
kitomis medžiagomis.<br />
Pavojus vandens aplinkai ir nuotekų sistemai.<br />
Nudegimo pavojus.<br />
Gaisro pavojus.<br />
Sprogimo pavojus.<br />
Pavojus vandens aplinkai ir nuotekų sistemai.<br />
Neleisti išsiliejusioms medžiagoms tek÷ti į<br />
vandens aplinką ar nuotekų sistemą.<br />
Neleisti išsiliejusioms medžiagoms tek÷ti į<br />
vandens aplinką ar nuotekų sistemą.<br />
1 PASTABA. Vežant kelis pavojus keliančius pavojingus krovinius ir mišriuosius krovinius turi būti<br />
laikomasi kiekvienai atitinkamai pozicijai nustatytų reikalavimų.<br />
2 PASTABA. Pirmiau pateikti papildomi nurodymai gali būti pritaikyti taip, kad būtų įvertintos<br />
pavojingų krovinių, kurie bus vežami, klas÷s ir jų vežimo priemon÷s.<br />
276
-<br />
Asmens ir bendrosios apsaugos įranga, skirta bendriesiems veiksmams ir specialiesiems gelb÷jimo<br />
veiksmams atlikti, privaloma transporto priemon÷je pagal ADR 8.1.5 skirsnį<br />
Transporto vienete, vežančiame pavojingus krovinius, paženklintus bet kurio numerio pavojaus<br />
ženklais, turi būti ši įranga:<br />
– kiekvienai transporto priemonei – rato atspara, kurios dydis atitinka didžiausią transporto<br />
priemon÷s masę ir rato skersmenį;<br />
– du pastatomi įsp÷jamieji ženklai;<br />
– skystis akims plauti a ; ir<br />
kiekvienam transporto priemon÷s ekipažo nariui:<br />
– įsp÷jamoji liemen÷ (pvz., kaip aprašyta EN 471 standarte);<br />
– nešiojamasis apšvietimo prietaisas;<br />
– pora apsauginių pirštinių ir<br />
– apsauga akims (pvz., apsauginiai akiniai).<br />
Papildoma įranga, būtina atskiroms klas÷ms:<br />
– avarinio gelb÷jimosi kauk÷ b kiekvienam transporto priemon÷s ekipažo nariui, jei vežami<br />
pavojaus ženklais Nr. 2.3 ar 6.1 pažym÷ti kroviniai;<br />
– kastuvas c ;<br />
– kanalizacijos dangtis c ;<br />
– plastikin÷ surinkimo talpykla c .<br />
a<br />
b<br />
c<br />
Nebūtina pavojaus ženklams Nr. 1, 1.4, 1.5, 1.6, 2.1, 2.2 ir 2.3.<br />
Pavyzdžiui, avarinio gelb÷jimosi kauk÷ su kombinuotu A1B1E1K1-P1 ar A2B2E2K2-P2 tipo dujų<br />
ar dulkių filtru, panašiu į aprašytą EN 141 standarte.<br />
Būtina tik pavojaus ženklams Nr. 3, 4.1, 4.3, 8 ir 9.<br />
277
-<br />
5.4.4. Pavojingų krovinių įvairiarūšio vežimo formos pavyzdys<br />
Formos, kuri vežant įvairiarūšiu transportu gali būti naudojama kaip pavojingų krovinių<br />
deklaracijos ir konteinerio sukrovimo sertifikato junginys, pavyzdys.<br />
278
PAVOJINGŲ KROVINIŲ ĮVAIRIARŪŠIO VEŽIMO FORMA<br />
1. Krovinio siunt÷jas 2. Važtos dokumento numeris<br />
6. Krovinio gav÷jas 7. Vež÷jas (pildo vež÷jas)<br />
8. Šis krovinys atitinka apribojamus, nustatytus (netinkamą išbraukti)<br />
KELEIVINIAMS IR<br />
KROVININIAMS LöKTUVAMS<br />
TIK KROVININIAMS LöKTUVAMS<br />
10. Laivo reiso Nr. ir data 11. Pakrovimo uostas / vieta<br />
12. Iškrovimo uostas / vieta 13. Paskirties vieta<br />
3. 1 puslapis iš ....psl. 4. Siunt÷jo nuoroda<br />
5. Persiunt÷jo nuoroda<br />
SIUNTöJO DEKLARACIJA<br />
Pareiškiu, kad šios siuntos turinį išsamiai ir tiksliai apibūdina pirmiau<br />
nurodytas teisingas pavojingo krovinio pavadinimas, kad jis yra<br />
priskirtas tam tikrai kategorijai, supakuotas, pažym÷tas ir paženklintas ir<br />
kad jo būkl÷ visais atžvilgiais yra tinkama vežti pagal galiojančias<br />
tarptautines ir nacionalines taisykles.<br />
9. Papildoma krovinio tvarkymo informacija<br />
14. Krovinio žym÷s Pakuočių skaičius tūris ir rūšis, krovinio aprašymas ………..Bendroji mas÷ (kg) ……………….Tūris (m*3)………..<br />
15.Konteinerio identifikavimo Nr. /<br />
transporto priemon÷s registracijos Nr.<br />
16. Plombos Nr. 17. Konteinerio / Transporto<br />
priemon÷s matmenys ir tipas<br />
KONTEINERIO AR TRANSPORTO PRIEMONöS PAKAVIMO<br />
SERTIFIKATAS<br />
Pareiškiu, kad pirmiau aprašytas krovinys buvo supakuotas / pakrautas į pirmiau<br />
nurodytą konteinerį / transporto Priemonę, laikantis atitinkamų taisyklių.**<br />
KIEKVIENO KONTEINERIO AR TRANSPORTO PRIEMONöS<br />
DOKUMENTUS PRIVALO UŽPILDYTI IR PASIRAŠYTI ASMUO,<br />
ATSAKINGAS UŽ PAKAVIMĄ AR PAKROVIMĄ<br />
20. Bendrov÷s pavadinimas Vežimo įmon÷s<br />
pavadinimas<br />
Pareišk÷jo pavard÷ ir pareigos<br />
18. Pakuot÷s<br />
mas÷ (kg)<br />
19. Bendroji<br />
mas÷ (įskaitant<br />
pakuotę) (kg)<br />
21. GAMINANČIOS ORGANIZACIJOS PATVIRTINIMAS<br />
Pirmiau nurodytos pakuot÷s / konteineriai / treileriai gauti tvarkingi ir<br />
geros būkl÷s, išskyrus tuos, kurie išvardyti:<br />
GAUNANČIOS ORGANIZACIJOS PASTABOS:<br />
Transporto priemon÷s<br />
registracijos Nr.<br />
Vieta ir data Parašas ir data Vieta ir data<br />
Pareišk÷jo parašas<br />
VAIRUOTOJO<br />
PARAŠAS<br />
22. Bendrov÷s pavadinimas (ŠĮ<br />
DOKUMENTĄ RENGUSIO SIUNTöJO)<br />
Pareišk÷jo pavard÷ ir pareigos<br />
Pareišk÷jo parašas<br />
* Vežant PAVOJINGUS KROVINIUS būtina nurodyti: JT Nr., tinkamą krovinio pavadinimą, pavojaus klasę, pakavimo grupę (jei<br />
tokia priskirta) ir visą kitą informaciją, privalomą pagal nacionalines ar tarptautines taisykles.<br />
** Žr. 5.4.2 skirsnį.<br />
JUODA BRŪKŠNINö LINIJA JUODA BRŪKŠNINö LINIJA JUODA BRŪKŠNINö LINIJA JUODA BRŪKŠNINö LINIJA JUODA BRŪKŠNINö LINIJA JUODA BRŪKŠNINö LINIJA JUODA BRŪKŠNINö LINIJA JUODA BRŪKŠNINö LINIJA<br />
279
PAVOJINGŲ KROVINIŲ ĮVAIRIARŪŠIO VEŽIMO FORMA (tęsinys)<br />
1. Krovinio siunt÷jas 2. Važtos dokumento numeris<br />
3. 1 puslapis iš viso....psl. 4. Siunt÷jo nuoroda<br />
5. Persiunt÷jo nuoroda<br />
14. Krovinio žymos Pakuočių skaičius, tūris ir rūšis, krovinio aprašymas ………..Bendroji mas÷ (kg) ……………….Tūris (m*3)………..<br />
JUODA BRŪKŠNINö LINIJA JUODA BRŪKŠNINö LINIJA JUODA BRŪKŠNINö LINIJA JUODA BRŪKŠNINö LINIJA JUODA BRŪKŠNINö LINIJA JUODA BRŪKŠNINö LINIJA JUODA BRŪKŠNINö LINIJA JUODA BRŪKŠNINö LINIJA<br />
280
5.5.1 (Panaikinta).<br />
5.5 SKYRIUS<br />
SPECIALIOSIOS NUOSTATOS<br />
5.5.2 Specialiosios fumiguotų transporto priemonių, konteinerių ir cisternų nuostatos<br />
5.5.2.1 Vežant JT Nr. 3359 fumiguotus vienetus (transporto priemon÷, konteineris arba cisterna), važtos<br />
dokumente turi būti nurodyta informacija, privaloma pagal 5.4.1.1.1 punktą, fumigacijos data,<br />
taip pat apdoroti naudoto fumiganto kiekis ir tipas. Šie įrašai turi būti padaryti oficialia šalies<br />
siunt÷jos kalba, be to, jei ta kalba n÷ra anglų, vokiečių ar prancūzų, – anglų, vokiečių ar<br />
prancūzų kalba, jei tik sutartyse, kurias prireikus pasirašo suinteresuotosios vežimo šalys,<br />
nenustatyta kitaip. Be to, į juos turi būti įtrauktos instrukcijos d÷l fumiganto likučių pašalinimo,<br />
įskaitant fumigacijos įtaisus (jei buvo naudota).<br />
5.5.2.2 Kiekviena fumiguota transporto priemon÷, konteineris ar cisterna turi būti paženklinti<br />
įsp÷jamuoju ženklu, nurodytu 5.5.2.3 poskirsnyje; šis ženklas turi būti tokioje vietoje, kur jis bus<br />
gerai ma<strong>tomas</strong> asmenų, besiruošiančių įeiti į transporto priemonę, konteinerį ar cisterną. Įrašai<br />
įsp÷jamajame ženkle turi būti ta kalba, kurią pasirenka siunt÷jas.<br />
Pagal šį skirsnį būtinas įsp÷jamasis ženklas turi likti ant transporto priemon÷s, konteinerio ar<br />
cisternos tol, kol bus įvykdytos šios nuostatos:<br />
a) fumiguota transporto priemon÷, konteineris arba cisterna išv÷dinti iš jų pašalinant<br />
kenksmingą fumiganto koncentraciją, ir<br />
b) fumiguoti kroviniai ar medžiagos iškrauti.<br />
5.5.2.3 Apie fumigaciją įsp÷jantis ženklas turi būti stačiakampio formos, kurio plotis ne mažesnis kaip<br />
300 mm, o aukštis ne mažesnis kaip 250 mm. Įrašai turi būti juodos spalvos baltame fone,<br />
raidžių aukštis ne mažesnis kaip 25 mm. Tokio ženklo pavyzdys pateiktas toliau pav.<br />
Apie fumigaciją įsp÷jantis ženklas<br />
281
6 DALIS<br />
Taros, nesupakuotų krovinių vidutin÷s talpos<br />
konteinerių (NKVTK), didel÷s taros, cisternų<br />
ir biralinių krovinių konteinerių<br />
konstrukcijos ir bandymo reikalavimai<br />
282
283
6.1 SKYRIUS<br />
TAROS KONSTRUKCIJOS IR BANDYMŲ REIKALAVIMAI<br />
6.1.1 Bendrosios nuostatos<br />
6.1.1.1 Šio skyriaus reikalavimai netaikomi:<br />
a) pakuot÷ms su 7 klas÷s radioaktyviosiomis medžiagomis, nebent nustatyta kitaip<br />
(žr. 4.1.9 skirsnį);<br />
b) pakuot÷ms su 6.2 klas÷s infekcin÷mis medžiagomis, nebent nustatyta kitaip<br />
(žr. 6.3 skyrių, pastabą ir 4.1.4.1 poskirsnio pakavimo instrukciją);<br />
c) sl÷giniams indams su 2 klas÷s dujomis;<br />
d) pakuot÷ms, kurių neto mas÷ viršija 400 kg;<br />
e) pakuot÷ms, kurių talpa viršija 450 litrų.<br />
6.1.1.2 6.1.4 skirsnyje pateikti taros reikalavimai parengti vadovaujantis dabar naudojamos taros<br />
techniniais duomenimis. Atsižvelgiant į mokslo ir technikos pažangą, leidžiama naudoti ir<br />
tarą, kurios techniniai duomenys skiriasi nuo 6.1.4 skirsnyje aprašytos taros, jei ši tara<br />
tokia pat veiksminga, patvirtinta kompetentingos institucijos ir gali išlaikyti 6.1.1.3<br />
poskirsnyje ir 6.1.5 skirsnyje nurodytus bandymus. Be šiame skyriuje aprašytų bandymų<br />
metodų, leidžiama taikyti ir kitus tiek pat veiksmingus, kompetentingos institucijos<br />
pripažintus bandymų metodus.<br />
6.1.1.3 Kiekviena tara, skirta skysčiams laikyti, turi būti s÷kmingai išlaikiusi atitinkamą<br />
sandarumo bandymą ir privalo atitikti tam tikrų bandymų, aprašytų 6.1.5.4.3 punkte,<br />
reikalavimus:<br />
a) iki pirmojo panaudojimo vežti;<br />
b) perdirbus ar atnaujinus prieš pakartotinai naudojant vežti.<br />
Atliekant šį bandymą nereikalaujama, kad tara būtų su numatytais uždarymo įtaisais.<br />
Vidinis sud÷tin÷s taros indas gali būti bandomas be išorin÷s taros, jei tai netur÷s įtakos<br />
bandymo rezultatams.<br />
Šis bandymas nebūtinas:<br />
- vidinei tarai, kuri yra kombinuotosios taros dalis;<br />
- vidiniams sud÷tin÷s taros indams (iš stiklo, porceliano ar keramikos), pažym÷tiems<br />
simboliu „RID/ADR“ pagal 6.1.3.1 poskirsnio a punkto ii papunktį;<br />
- lengvai metalinei tarai, pažym÷tai simboliu „RID/ADR“ pagal 6.1.3.1 poskirsnio a<br />
punkto ii papunktį.<br />
6.1.1.4 Tara turi būti gaminama, atnaujinama ir bandoma vadovaujantis kompetentingai<br />
institucijai priimtina kokyb÷s garantijos programa taip, kad kiekvienas pagamintas taros<br />
vienetas atitiktų šio skyriaus reikalavimus.<br />
PASTABA: ISO 16106:2006 „Pakuot÷s. Gabenamosios pavojingų krovinių pakuot÷s.<br />
Pavojingų krovinių pakuot÷s, nefasuotų krovinių vidutiniai konteineriai (NKVTK) ir<br />
didel÷s pakuot÷s. ISO 9001 taikymo gair÷s“ nurodytos tinkamos gair÷s d÷l procedūrų,<br />
kurios gali būti taikomos.<br />
6.1.1.5 Taros gamintojai ir įmon÷s, užsiimančios tolesniu jos skirstymu, turi pateikti informaciją<br />
apie procedūras, kurių turi būti laikomasi, tipų ir uždarymo įtaisų matmenų (įskaitant<br />
reikalaujamus sandariklius) aprašymus bei bet kokių kitų sudedamųjų dalių, būtinų<br />
užtikrinti, kad vežti pateiktos pakuot÷s gali išlaikyti atitinkamus šiame skyriuje<br />
numatytus eksploatavimo bandymus.<br />
6.1.2 Taros tipą žymintys kodai<br />
6.1.2.1 Kodą sudaro:<br />
284
a) arabiškas skaitmuo, kuriuo nurodoma taros rūšis, pavyzdžiui, būgnas, kanistras ir<br />
kt., po kurio eina;<br />
b) didžioji (-ios) lotynų ab÷c÷l÷s raid÷ (-÷s), kuria nurodoma (-os) medžiaga (-as),<br />
pavyzdžiui, plienas, medis ir kt., po kurios (-ių), jei reikia, eina<br />
c) arabiškas skaitmuo, kuriuo nurodoma taros kategorija pagal rūšį, kuriai<br />
priskiriama ši tara.<br />
6.1.2.2 Sud÷tinei tarai žym÷ti vartojamos dvi didžiosios lotynų ab÷c÷l÷s raid÷s, rašomos viena po<br />
kitos antroje taros kodo dalyje. Pirmoji raid÷ reiškia medžiagą, iš kurios pagaminta vidin÷<br />
talpykla, antroji – medžiagą, iš kurios pagaminta išorin÷ tara.<br />
6.1.2.3 Kombinuotoji tara koduojama tik išorin÷s taros kodu.<br />
6.1.2.4 Po taros kodo gali būti nurodomos raid÷s „T“, „V“ ar „W“. Raid÷ „T“ žymi avarinę tarą,<br />
atitinkančią 6.1.5.1.11 punkto reikalavimus. Raid÷ „V“ reiškia specialią tarą, atitinkančią,<br />
6.1.5.1.7 punkto reikalavimus. Raid÷ „W“ reiškia, kad tara, nors ir priskirta kode<br />
nurodomam tipui, turi kai kurių skirtumų, palyginti su 6.1.4 skirsnio reikalavimais, ir<br />
laikoma lygiaverte pagal 6.1.1.2 poskirsnio reikalavimus.<br />
6.1.2.5 Taros rūšys žymimos šiais skaitmenimis:<br />
l. Būgnas<br />
2. (Rezervuota)<br />
3. Kanistras<br />
4. D÷ž÷<br />
5. Maišas<br />
6. Sud÷tin÷ tara<br />
7. (Rezervuota)<br />
0. Lengva metalin÷ tara<br />
6.1.2.6 Medžiagos, iš kurių pagaminta tara, žymimos šiomis didžiosiomis raid÷mis:<br />
A. Plienas (visų tipų ir paviršiaus apdorojimo būdų)<br />
B. Aliuminis<br />
C. Natūrali mediena<br />
D. Fanera<br />
F. Atnaujintoji mediena<br />
G. Fibros kartonas<br />
H. Plastikas<br />
L. Tekstil÷<br />
M. Daugiasluoksnis popierius<br />
N. Metalas (išskyrus plieną ar aliuminį)<br />
P. Stiklas, porcelianas ar keramika<br />
PASTABA. Plastikas taip pat apima plastikines medžiagas, pvz. gumą.<br />
6.1.2.7 Toliau pateiktoje lentel÷je išvardyti kodai, naudojami taros tipui žym÷ti, atsižvelgiant į<br />
taros rūšį, konstrukcijai naudojamas medžiagas ir kategoriją; lentel÷je taip pat pateiktos<br />
nuorodos į poskirsnius, kuriuose pateikti atitinkami reikalavimai:<br />
285
Rūšis Medžiaga Kategorija Kodas Punktas<br />
1. Būgnai<br />
2. (Rezervuota)<br />
3. Kanistrai<br />
4. D÷ž÷s<br />
5. Maišai<br />
A. Plienas<br />
B. Aliuminis<br />
Nenuimamu dangčiu<br />
nuimamu dangčiu<br />
nenuimamu dangčiu<br />
nuimamu dangčiu<br />
1A1<br />
1A2<br />
1B1<br />
1B2<br />
6.1.4.1<br />
6.1.4.2<br />
D. Fanera 1D 6.1.4.5<br />
G. Fibra 1G 6.1.4.7<br />
H. Plastikas<br />
N. Kitas metalas,<br />
išskyrus plieną ir<br />
aliuminį<br />
A. Plienas<br />
B. Aliuminis<br />
H. Plastikas<br />
nenuimamu dangčiu<br />
nuimamu dangčiu<br />
nenuimamu dangčiu<br />
nuimamu dangčiu<br />
nenuimamu dangčiu<br />
nuimamu dangčiu<br />
nenuimamu dangčiu<br />
nuimamu dangčiu<br />
nenuimamu dangčiu<br />
nuimamu dangčiu<br />
1H1<br />
1H2<br />
1N1<br />
1N2<br />
3A1<br />
3A2<br />
3B1<br />
3B2<br />
3H1<br />
3H2<br />
6.1.4.8<br />
6.1.4.3<br />
6.1.4.4<br />
6.1.4.4<br />
6.1.4.8<br />
A. Plienas 4A 6.1.4.14<br />
B. Aliuminis 4B 6.1.4.14<br />
C. Natūralus medis<br />
įprastos<br />
tvirtai suleistomis sienel÷mis<br />
4C1<br />
4C2<br />
6.1.4.9<br />
D. Fanera 4D 6.1.4.10<br />
F. Atnaujintoji mediena 4F 6.1.4.11<br />
G. Gofruotas kartonas 4G 6.1.4.12<br />
H. Plastikas<br />
H. Plastikinis audinys<br />
putplastis<br />
kietas<br />
be įd÷klo ar vidin÷s dangos<br />
tankus<br />
atsparus dr÷gmei<br />
4H1<br />
4H2<br />
5H1<br />
5H2<br />
5H3<br />
6.1.4.13<br />
6.1.4.16<br />
H. Plastikine pl÷vel÷ 5H4 6.1.4.17<br />
L. Tekstil÷<br />
M. Popierius<br />
be įd÷klo ar vidin÷s dangos<br />
tankus<br />
atsparus dr÷gmei<br />
daugiasluoksnis<br />
daugiasluoksnis, atsparus<br />
dr÷gmei<br />
5L1<br />
5L2<br />
5L3<br />
5M1<br />
6.1.4.15<br />
5M2 6.1.4.18<br />
286
Rūšis Medžiaga Kategorija Kodas Punktas<br />
6. Sud÷tin÷ tara H. Plastiko indas<br />
7. (Rezervuota)<br />
0. Lengva<br />
metalin÷ tara<br />
P. Stiklin÷, porcelianin÷<br />
ar keramin÷<br />
talpykla<br />
A. Plienas<br />
išoriniame plieno būgne 6HA1 6.1.4.19<br />
su išorine plieno apkala ar<br />
d÷ž÷je<br />
6HA2 6.1.4.19<br />
išoriniame aliuminio būgne 6HB1 6.1.4.19<br />
su išorine aliuminio apkala ar<br />
d÷ž÷je<br />
6HB2 6.1.4.19<br />
išorin÷je medžio d÷ž÷je 6HC 6.1.4.19<br />
išoriniame faneros būgne 6HD1 6.1.4.19<br />
išorin÷je faneros d÷ž÷je 6HD2 6.1.4.19<br />
išoriniame kartono būgne 6HG1 6.1.4.19<br />
išorin÷je gofruoto kartono<br />
d÷ž÷je<br />
6HG2 6.1.4.19<br />
išoriniame plastiko būgne 6HH1 6.1.4.19<br />
išorin÷je kieto plastiko d÷ž÷je 6HH2 6.1.4.19<br />
išoriniame plieno būgne 6PA1 6.1.4.20<br />
Su išorine plieno apkala ar<br />
d÷ž÷je<br />
6PA2 6.1.4.20<br />
išoriniame aliuminio būgne 6PB1 6.1.4.20<br />
su išorine aliuminio apkala ar<br />
d÷ž÷je<br />
6PB2 6.1.4.20<br />
išorin÷je medžio d÷ž÷je 6PC 6.1.4.20<br />
išoriniame faneros būgne 6PD1 6.1.4.20<br />
išorin÷je pintin÷je 6PD2 6.1.4.20<br />
išoriniame kartono būgne 6PG1 6.1.4.20<br />
išorin÷je gofruoto kartono<br />
d÷ž÷je<br />
6PG2 6.1.4.20<br />
išorin÷je putplasčio taroje 6PH1 6.1.4.20<br />
išorin÷je kieto plastiko taroje 6PH2 6.1.4.20<br />
nenuimamu dangčiu<br />
nuimamu dangčiu<br />
0A1<br />
0A2<br />
6.1.4.22<br />
6.1.3 Žym÷jimas<br />
1 PASTABA. Žymuo rodo, kad pažym÷toji tara atitinka s÷kmingai išlaikiusį bandymą<br />
konstrukcijos tipą ir šio skyriaus reikalavimus, keliamus taros gamybai, bet ne<br />
naudojimui. Tod÷l pats žymens buvimo faktas nebūtinai reiškia, kad ši tara gali būti<br />
naudojama bet kokiai medžiagai. Paprastai taros tipas (pvz., plieninis būgnas), jos<br />
didžiausia talpa ir (ar) mas÷ bei kiti specialieji kiekvienos medžiagos reikalavimai<br />
nurodomi 3.2 skyriaus A lentel÷je.<br />
2 PASTABA. Žymens paskirtis palengvinti taros gamintojų, atnaujintojų, naudotojų,<br />
vež÷jų ir priežiūros institucijų darbą. D÷l naujos taros naudojimo, originaliu žymeniu<br />
taros gamintojas (-ai) nurodo taros tipą ir tuos eksploatacinių savybių bandymų<br />
reikalavimus, kuriuos ji atitinka.<br />
3 PASTABA. Žymuo ne visada suteikia visą informaciją apie bandymų lygį ir kt. Šios<br />
informacijos reikia ieškoti bandymų sertifikatuose, protokoluose ar s÷kmingai išlaikiusios<br />
287
andymus taros registre. Pavyzdžiui, tara, žymima „X“ arba „Y“, gali būti naudojama<br />
pakuoti medžiagoms, kurioms priskirta mažesnio pavojaus laipsnio pakavimo grup÷,<br />
atsižvelgiant į tai, kad didžiausias leistinas santykinis tankis 1 skaičiuojamas 6.1.5<br />
skirsnyje pateiktų taros bandymų reikalavimuose nurodytoms reikšm÷ms taikant<br />
koeficientus 1,5 arba 2,25. T. y. I pakavimo grup÷s tara, išbandyta medžiagoms, kurių<br />
santykinis tankis 1,2, gali būti naudojama <strong>II</strong> pakavimo grup÷s medžiagoms, kurių<br />
santykinis tankis 1,8, ar <strong>II</strong>I pakavimo grup÷s medžiagoms, kurių santykinis tankis 2,7,<br />
pakuoti, jei ši tara atitinka visus didesnio santykinio tankio medžiagų naudojimo<br />
kriterijus.<br />
6.1.3.1 Kiekviena tara, skirta naudoti pagal ADR reikalavimus, tam tikroje vietoje turi būti<br />
pažym÷ta patvariu, lengvai įskaitomu žymeniu, kurio dydis turi būti toks, kad jis būtų<br />
gerai ma<strong>tomas</strong>. Pakuot÷s, kurių bruto mas÷ didesn÷ kaip 30 kg, turi būti žymimos viršuje<br />
ar ant šono. Raid÷s, skaičiai ir simboliai turi būti ne mažesni kaip 12 mm, išskyrus tarą,<br />
kurios talpa ne didesn÷ kaip 30 l ar 30 kg. Šiuo atveju raid÷s, skaičiai ir simboliai turi būti<br />
ne mažesni kaip 6 mm, o kai taros talpa neviršija 5 l ar 5 kg – pagal taros dydį.<br />
Žymenyje turi būti nurodyta:<br />
a) i) Jungtinių Tautų taros simbolis<br />
Šis simbolis turi būti naudojamas tik siekiant patvirtinti, kad tara atitinka<br />
taikytinus 6.1, 6.2, 6.3, 6.5 arba 6.6 skyrių reikalavimus. Šis simbolis neturi<br />
būti naudojamas tarai, kuri atitinka supaprastintas sąlygas, išd÷stytas 6.1.1.3<br />
poskirsnyje, 6.1.5.3.1 punkto e papunktyje, 6.1.5.3.5 punkto c papunktyje,<br />
6.1.5.4 poskirsnyje, 6.1.5.5.1 punkte ir 6.1.5.6 poskirsnyje (taip pat žr. šio<br />
skirsnio ii papunktį). Gofruoto metalo tarą vietoj šio simbolio leidžiama<br />
žym÷ti didžiosiomis raid÷mis „UN“; arba<br />
ii) d÷l simbolio „RID/ADR“ sud÷tinei tarai (stiklinei, porcelianinei ar<br />
keraminei) ir lengvai metalo tarai, atitinkančioms supaprastintus<br />
reikalavimus, žym÷ti (žr. 6.1.1.3 poskirsnį, 6.1.5.3.1 punkto e punktą,<br />
6.1.5.3.5 punkto c papunktį, 6.1.5.4 poskirsnį, 6.1.5.5.1 punktą ir 6.1.5.6<br />
poskirsnį).<br />
PASTABA. Tara su šiuo simboliu yra patvirtinta kroviniams vežti<br />
geležinkeliais, keliais ir vidaus vandens keliais pagal, atitinkamai, RID, ADR<br />
ir AND nuostatas. Ją nebūtinai gali būti leidžiama vežti kitomis transporto<br />
rūšimis ar kelių, geležinkelių ar vidaus vandens kelių transportu, kuriam<br />
taikomos kitos taisykl÷s.<br />
b) kodas, kuriuo žymimas taros tipas pagal 6.1.2 skirsnio nuostatas;<br />
c) dviejų dalių kodas, kurį sudaro:<br />
i) raid÷s, žyminčios pakavimo grupę (-es), kuriai (-ioms) numatytus bandymus<br />
s÷kmingai išlaik÷ šis konstrukcijos tipas:<br />
X – I, <strong>II</strong> ir <strong>II</strong>I pakavimo grup÷ms;<br />
Y – <strong>II</strong> ir <strong>II</strong>I pakavimo grup÷ms;<br />
Z – tik <strong>II</strong>I pakavimo grupei;<br />
ii) santykinio tankio, pagal kurį be vidin÷s taros buvo išbandytas šis<br />
konstrukcijos tipas, skirtas skysčiams laikyti, vert÷s, suapvalintos iki pirmojo<br />
ženklo po kablelio; santykinio tankio vert÷s galima nenurodyti, jei ji<br />
neviršija 1,2. Ant taros, skirtos kietoms medžiagoms laikyti, ar vidin÷s taros<br />
turi būti nurodoma didžiausia bruto mas÷ kilogramais.<br />
1<br />
Sąvoka „santykinis tankis“ (d) laikoma „lyginamojo svorio“ (LS) sinonimu ir vartojama visame<br />
tekste.<br />
288
Ant lengvos metalo taros, pažym÷tos simboliu „RID/ADR“ pagal<br />
6.1.3.1 poskirsnio a punkto ii papunktį, skirtos skysčiams, kurių klampa 23 °C<br />
temperatūroje viršija 200 mm 2 /s, turi būti nurodoma didžiausia bruto mas÷<br />
kilogramais;<br />
d) arba raid÷ „S“, žyminti, kad tara skirta kietoms medžiagoms laikyti, arba vidinei<br />
tarai ar tarai, skirtai skysčiams laikyti (išskyrus kombinuotąją tarą), – s÷kmingai<br />
išlaikyto hidraulinio bandymo sl÷gis kPa, suapvalintas iki artimiausios<br />
dešimties kPa.<br />
Ant lengvos metalo taros, pažym÷tos simboliu „RID/ADR“ pagal<br />
6.1.3.1 poskirsnio a punkto ii papunktį, skirtos skysčiams, kurių klampa 23 °C<br />
temperatūroje viršija 200 mm 2 /s, laikyti, turi būti nurodoma raid÷ „S“;<br />
e) paskutiniai taros pagaminimo metų skaičiai. Ant lH ir 3H tipų taros taip reikia<br />
nurodyti ir pagaminimo m÷nesį. Jį leidžiama nurodyti ir atskirai nuo viso<br />
žymens. Tai gali būti atlikta šiuo būdu:<br />
11<br />
10<br />
12<br />
1<br />
2<br />
9<br />
3<br />
8<br />
7<br />
6<br />
5<br />
4<br />
f) šalies, patvirtinusios žymenį, tarptautinio eismo automobilių skiriamasis<br />
ženklas 2 ;<br />
g) gamintojo pavadinimas ar kitas kompetentingos institucijos nustatytas taros<br />
žymuo.<br />
6.1.3.2 Be 6.1.3.1 poskirsnyje aprašyto patvaraus žymens, ant kiekvieno naujo didesnio kaip<br />
100 litrų talpos metalo būgno dugno turi būti patvarus žymuo (pvz., įspaudas), aprašytas<br />
6.1.3.1 poskirsnio a–e punktuose, kuriame, be kita ko, turi būti nurodytas bent jau to<br />
metalo, iš kurio pagamintas korpusas, nominalus storis (milimetrais, 0,1 mm tikslumu).<br />
Jei metalinio būgno dugno nominalus storis skiriasi nuo korpuso, tai nominalūs dangčio,<br />
korpuso ir dugno storiai nurodomi ant dugno kaip patvarus žymuo (pvz., įspaudas) ir<br />
rašomi taip: „1.0–1.2–1.0“, „0.9–1.0–1.0“ ir t. t. Nominalus metalo storis nusta<strong>tomas</strong><br />
pagal atitinkamą ISO standartą, pavyzdžiui, ISO 3574:1999 plienui. Žymenys, nurodyti<br />
6.1.3.1 poskirsnio f ir g punktuose, neprivalo būti patvarūs, išskyrus 6.1.3.5 poskirsnyje<br />
nurodytus atvejus.<br />
6.1.3.3 Kiekviena tara, išskyrus 6.1.3.2 poskirsnyje minimą tarą, kuri gali būti atnaujinta, turi<br />
būti pažym÷ta 6.1.3.1 poskirsnio a–e punktuose nurodytu patvariu žymeniu. Žymuo<br />
laikomas patvariu, jei išlieka po atnaujinimo proceso (pvz., įspaudas). Bet kuriai tarai,<br />
išskyrus didesnius kaip 100 litrų talpos metalinius būgnus, šis patvarus žymuo gali<br />
pakeisti atitinkamą 6.1.3.1 poskirsnyje aprašytą žymenį.<br />
6.1.3.4 Perdirbtiems metaliniams būgnams, jei nesikeičia taros tipas ir išsaugomi visi<br />
neatskiriami struktūriniai elementai, privalomas žymuo nebūtinai turi būti patvarus. Ant<br />
kiekvieno perdirbto metalo būgno dangčio ar korpuso turi būti patvarūs (pvz., įspausta)<br />
6.1.3.1 poskirsnio a–e punktuose nurodyti žymenys.<br />
2<br />
Tarptautiniame eisme dalyvaujančių automobilių skiriamieji ženklai numatyti Kelių eismo<br />
konvencijoje (1968, Viena).<br />
289
6.1.3.5 Daugkartinio naudojimo metaliniai būgnai, pagaminti, pavyzdžiui, iš nerūdijančio plieno,<br />
gali būti su patvariu žymeniu (pvz., įspaudu), nurodytu 6.1.3.1 poskirsnio f ir g<br />
punktuose.<br />
6.1.3.6 6.1.3.1 poskirsnyje nurodytas žymuo galioja tik vienam konstrukcijos tipui arba<br />
konstrukcijos tipų serijai. Vieno ir to paties konstrukcijos tipo taros paviršius gali būti<br />
skirtingai apdorotas.<br />
Sąvoka „konstrukcijos tipų serija“ reiškia tarą, pagamintą iš tos pačios medžiagos, tos<br />
pačios konstrukcijos, vienodo sienelių storio ir skerspjūvio, bet besiskiriančią nuo<br />
patvirtinto konstrukcijos tipo tuo, kad yra žemesn÷.<br />
Indų uždarymo įtaisai turi atitikti nurodytuosius bandymų protokole.<br />
6.1.3.7 Žymenys turi būti dedami laikantis 6.1.3.l poskirsnyje nurodyto eiliškumo; Kiekvienas<br />
žymens elementas, privalomas pagal šiuos punktus ir, kai tai taikoma, 6.1.3.8 poskirsnio<br />
h–j punktus, turi būti aiškiai atskirtas nuo kitų elementų, pavyzdžiui, pasvirusiu brūkšniu<br />
ar tarpeliu, kad tai būtų lengva nustatyti. Žymenų pavyzdžius žr. 6.1.3.11 poskirsnyje.<br />
Bet kokie papildomi kompetentingos institucijos patvirtinti žymenys turi būti pateikti<br />
taip, kad netrukdytų teisingai identifikuoti 6.1.3.l poskirsnyje nurodytų žymenų simbolių.<br />
6.1.3.8 Atnaujinus tarą, tai atlikusi įmon÷ turi pažym÷ti ją patvariu žymeniu, kuriame turi būti<br />
nuosekliai nurodyta:<br />
h) šalies, kurioje buvo atliktas atnaujinimas, tarptautinio eismo automobilių<br />
skiriamasis ženklas 2 ;<br />
i) atnaujinimą atlikusios įmon÷s pavadinimas arba patvirtintas simbolis;<br />
j) atnaujinimo metai; raid÷ „R“; ir kiekvienai tarai, s÷kmingai išlaikiusiai<br />
sandarumo bandymą pagal 6.1.1.3 poskirsnį, – papildomai raid÷ „L“.<br />
6.1.3.9 Jei po metalinio būgno atnaujinimo ant jo dangčio ar šono turintis būti 6.1.3.1 poskirsnio<br />
a–d punktuose aprašytas žymuo nusitrina, atnaujinusi įmon÷ privalo iš naujo pažym÷ti<br />
būgną patvariu žymeniu, po kurio žymimas pagal 6.1.3.8 poskirsnio h, i ir j punktus<br />
nustatytas žymuo. Šis žymuo neturi nurodyti griežtesnių eksploatacijos sąlygų už tas,<br />
kuriomis buvo išbandytas ir atitinkamai kurioms buvo pažym÷tas pradinis konstrukcijos<br />
tipas.<br />
6.1.3.10 Tara, pagaminta iš pakartotinai naudojamo plastiko, aprašyto 1.2.1 skirsnyje, turi būti<br />
papildomai žymima simboliu „REC“. Šis žymuo rašomas šalia 6.1.3.1 poskirsnyje<br />
aprašytos žymens.<br />
6.1.3.11 NAUJOS taros žymenų pavyzdžiai<br />
4G/Y145/S/02<br />
NL/VL823<br />
Pagal 6.1.3.1 poskirsnio a i, b, c, d ir e<br />
punktus<br />
Pagal 6.1.3.1 poskirsnio f ir g punktus<br />
Naujai gofruoto kartono<br />
d÷žei<br />
1A1/Y1.4/150/98<br />
NL/VL824<br />
1A2/Y150/S/01<br />
NL/VL825<br />
4HW/Y136/S/98<br />
NL/VL826<br />
Pagal 6.1.3.1 poskirsnio a i, b, c, d ir e<br />
punktus<br />
Pagal 6.1.3.1 poskirsnio f ir g punktus<br />
Pagal 6.1.3.1 poskirsnio a i, b, c, d ir e<br />
punktus<br />
Pagal 6.1.3.1 poskirsnio f ir g punktus<br />
Pagal 6.1.3.1 poskirsnio a i, b, c, d ir e<br />
punktus<br />
Pagal 6.1.3.1 poskirsnio f ir g punktus<br />
Naujam plieniniam būgnui,<br />
skirtam skysčiams laikyti<br />
Naujam plieniniam būgnui,<br />
skirtam kietoms<br />
medžiagoms laikyti, arba<br />
vidinei tarai<br />
Naujai lygiaverčio tipo<br />
plastiko d÷žei<br />
290
lA2/Y/100/01<br />
USA/MM5<br />
RID/ADR/0A1/100/89<br />
NL/VL123<br />
RID/ADR/0A2/Y20/S/04<br />
NL/VL124<br />
Pagal 6.1.3.1 poskirsnio a i, b, c, d ir e<br />
punktus<br />
Pagal 6.1.3.1 poskirsnio f ir g punktus<br />
Pagal 6.1.3.1 poskirsnio a i, b, c, d ir e<br />
punktus<br />
Pagal 6.1.3.1 poskirsnio f ir g punktus<br />
Pagal 6.1.3.1 poskirsnio a i, b, c, d ir e<br />
punktus<br />
Pagal 6.1.3.1 poskirsnio f ir g punktus<br />
Perdirbtam plieniniam<br />
būgnui, skirtam skysčiams<br />
Naujai lengvai metalinei<br />
tarai nenuimamu dangčiu<br />
Naujai lengvai metalinei<br />
tarai nuimamu dangčiu,<br />
skirtai kietoms medžiagoms<br />
ar skysčiams, kurių klampa<br />
23 °C temperatūroje viršija<br />
200 mm 2 /s<br />
6.1.3.12 ATNAUJINTOS taros žymų pavyzdžiai<br />
1A1/Y1.4/150/97<br />
NL/RB/01 RL<br />
1A2/Y150/S/99<br />
USA/RB/00 R<br />
Pagal 6.1.3.1 poskirsnio a i, b, c, d ir e<br />
punktus<br />
Pagal 6.1.3.8 poskirsnio h, i ir j punktus<br />
Pagal 6.1.3.1 poskirsnio a i, b, c, d ir e<br />
punktus<br />
Pagal 6.1.3.8 poskirsnio h, i ir j punktus<br />
6.1.3.13 AVARINöS taros žymų pavyzdžiai<br />
1A2T/Y300/S/01<br />
USA/abc<br />
Pagal 6.1.3.1 poskirsnio a i, b, c, d ir e<br />
punktus<br />
Pagal 6.1.3.1 poskirsnio f ir g punktus<br />
6.1.3.14 Sertifikavimas<br />
PASTABA. Žymenys, kurių pavyzdžiai pateikti 6.1.3.11, 6.1.3.12 ir 6.1.3.13 punktuose,<br />
gali būti rašomi vienoje ar keliose eilut÷se, laikantis duomenų pateikimo eiliškumo.<br />
Pažym÷jus pagal 6.1.3.1 poskirsnį užtikrinama, kad masin÷s gamybos tara atitinka<br />
patvirtintą konstrukcijos tipą ir kad įvykdyti numatyti patvirtinimo reikalavimai.<br />
6.1.4 Taros reikalavimai<br />
6.1.4.1 Plieniniai būgnai<br />
1A1<br />
1A2<br />
nenuimamu dangčiu<br />
nuimamu dangčiu<br />
6.1.4.1.1 Korpusas ir dangčiai ar dugnai, atsižvelgiant į būgno talpą ir numatomą naudojimą, turi<br />
būti pagaminti iš tam tikros rūšies pakankamo storio plieno lakšto.<br />
PASTABA. Būgnams iš anglinio plieno „tinkamos“ plieno rūšys nurodytos standartuose<br />
ISO 3573:1999 „Karštai valcuoti lakštai iš anglinio plieno – komercin÷s kokyb÷s ir skirti<br />
ištempti bei ISO 3574:1999 „Šaltai valcuoti lakštai iš anglinio plieno – komercin÷s<br />
kokyb÷s ir skirti ištempti“. Anglinio plieno būgnams, kurių talpa yra iki 100 litrų,<br />
„tinkamos“ plieno rūšys, be prieš tai nurodytų standartų, taip pat nurodyti standartuose<br />
ISO 11949:1995 „Šaltojo valcavimo elektrolitiškai alavuotoji (baltoji) skarda“<br />
ISO 11950:1995 „Šaltojo valcavimo elektrolitiškai chromuotasis ar chromoksiduotasis<br />
plienas“ ir ISO 11951:1995 „Šaltojo valcvimo juodoji skarda ritiniuose, skirta<br />
alavuotajai (baltajai) skardai ar elektrolitiškai chromuotajam ar chromoksiduotajam<br />
plienui gaminti“.<br />
291
6.1.4.1.2 Būgnų, skirtų laikyti daugiau kaip 40 litrų skysčio, korpusų siūl÷s turi būti suvirintos.<br />
Būgnų, skirtų laikyti kietas medžiagas arba ne daugiau kaip 40 litrų skysčio, korpusų<br />
siūl÷s turi būti mechaniškai užvalcuotos ar suvirintos.<br />
6.1.4.1.3 Graižtai turi būti mechaniškai užvalcuoti ar suvirinti. Taip pat gali būti naudojami atskiri<br />
sutvirtinantys žiedai.<br />
6.1.4.1.4 Didesn÷s kaip 60 litrų talpos būgno korpusas paprastai privalo tur÷ti ne mažiau kaip du<br />
ridenamuosius lankus, kurie yra neatskiriama būgno dalis. Kaip alternatyvą leidžiama<br />
naudoti atskirus ridenimo lankus, kurių turi būti bent du. Jei naudojami atskiri ridenamieji<br />
lankai, jie turi būti tampriai suleisti su korpusu ir pritvirtinti taip, kad nejud÷tų.<br />
Ridenamieji lankai neturi būti virinami taškiniu būdu.<br />
6.1.4.1.5 Pripildymo, ištuštinimo ir ventiliacijos angų būgnų nenuimamuoju dangčiu (1A1)<br />
korpuse ar dangčiuose skersmuo neturi būti didesnis kaip 7 cm. Būgnai, kurių angos<br />
didesn÷s, laikomi būgnais nuimamais dangčiais (1A2). Korpuso ir dangčių ar dugnų angų<br />
sklend÷s turi būti sukonstruotos ir naudojamos taip, kad įprastomis vežimo sąlygomis<br />
visada išliktų sandarios. Sklendžių jung÷s gali būti mechaniškai užvalcuotos arba<br />
privirintos. Sklend÷s turi būti su tarpikliais ar kitais sandarinančiais elementais, išskyrus<br />
atvejus, kai sklend÷ jau ir be to yra sandari.<br />
6.1.4.1.6 Būgnų nuimamu dangčiu (1A2) sklend÷s turi būti sukonstruotos ir naudojamos taip, kad<br />
įprastomis vežimo sąlygomis išliktų tvirtai uždarytos, o būgnai sandarūs. Visi nuimami<br />
dangčiai ar dugnai privalo būti su tarpin÷mis ar kitais sandarinimo elementais.<br />
6.1.4.1.7 Jei medžiagos, naudojamos korpuso, dangčių ar dugnų, sklendžių ir armatūros gamybai,<br />
yra nesuderinamos su numatomu vežti turiniu, tara iš vidaus privalo būti padengta tam<br />
tikra apsaugine danga arba vidinis paviršius turi būti atitinkamai apdorotas. Šios dangos<br />
ar apdorojimas privalo neprarasti savo apsauginių savybių įprastomis vežimo sąlygomis.<br />
6.1.4.1.8 Didžiausia būgno talpa: 450 litrų.<br />
6.1.4.1.9 Didžiausia neto mas÷: 400 kg.<br />
6.1.4.2 Aliumininiai būgnai<br />
1B1<br />
1B2<br />
nenuimamais dangčiais<br />
nuimamais dangčiais<br />
6.1.4.2.1 Korpusas ir dangčiai ar dugnai turi būti pagaminti iš ne mažiau kaip 99 % grynumo<br />
aliuminio arba iš lydinio, kurio pagrindin÷ sudedamoji dalis yra aliuminis. Medžiaga,<br />
atsižvelgiant į būgno talpą ir numatomą paskirtį, turi būti atitinkamo tipo ir pakankamo<br />
storio.<br />
6.1.4.2.2 Visos siūl÷s turi būti suvirintos. Graižtų siūl÷s, jei jų yra, turi būti sutvirtintos atskirais<br />
sutvirtinančiais žiedais.<br />
6.1.4.2.3 Didesn÷s kaip 60 litrų talpos būgno korpusas paprastai privalo tur÷ti ne mažiau kaip du<br />
ridenamuosius lankus, kurie yra neatskiriama būgno dalis. Kaip alternatyvą leidžiama<br />
naudoti atskirus ridenamuosius lankus, kurių turi būti bent du. Jei naudojami atskiri<br />
ridenamieji lankai, jie turi būti tampriai suleisti su korpusu ir pritvirtinti taip, kad<br />
nejud÷tų. Ridenimo lankai neturi būti virinami taškiniu būdu.<br />
6.1.4.2.4 Pripildymo, ištuštinimo ir ventiliacijos angų būgnų nenuimamais dangčiais (1B1) korpuse<br />
ar dangčiuose skersmuo neturi būti didesnis kaip 7 cm. Būgnai, kurių angos didesn÷s,<br />
laikomi būgnais nuimamais dangčiais (1B2). Korpuso ir dangčių ar dugnų angų sklend÷s<br />
turi būti sukonstruotos ir naudojamos taip, kad įprastomis vežimo sąlygomis visada<br />
išliktų sandarios. Sklendžių jung÷s turi būti suvirintos taip, kad būtų užtikrintas siūlių<br />
sandarumas. Sklend÷s turi būti su tarpikliais ar kitais sandarinančiais elementais, išskyrus<br />
atvejus, kai sklend÷ jau ir be to yra sandari.<br />
6.1.4.2.5 Būgnų nuimamais dangčiais (1B2) sklend÷s turi būti sukonstruotos ir naudojamos taip,<br />
kad įprastomis vežimo sąlygomis išliktų tvirtai uždarytos, o būgnai sandarūs. Visi<br />
nuimami dangčiai ar dugnai privalo būti su tarpikliais ar kitais sandarinimo elementais.<br />
292
6.1.4.2.6 Didžiausia būgno talpa: 450 litrų.<br />
6.1.4.2.7 Didžiausia neto mas÷: 400 kg.<br />
6.1.4.3 Būgnai, pagaminti iš kito metalo, išskyrus plieną ir aliuminį<br />
1N1<br />
1N2<br />
nenuimamais dangčiais<br />
nuimamais dangčiais<br />
6.1.4.3.1 Korpusas ir dangčiai ar dugnai turi būti pagaminti iš metalo ar metalo lydinio, išskyrus<br />
plieną ir aliuminį. Medžiaga, atsižvelgiant į būgno talpą ir numatomą paskirtį, turi būti<br />
atitinkamo tipo ir pakankamo storio.<br />
6.1.4.3.2 Graižtų siūl÷s, jei jų yra, turi būti sutvirtintos atskirais sutvirtinančiais žiedais. Visos<br />
siūl÷s, jei jų yra, turi būti sujungtos (suvirintos, sulituotos ir kt.) šiam metalui ar metalo<br />
lydiniui tinkama technologija.<br />
6.1.4.3.3 Didesn÷s kaip 60 litrų talpos būgno korpusas paprastai privalo tur÷ti ne mažiau kaip du<br />
ridenamuosius lankus, kurie yra neatskiriama būgno dalis. Kaip alternatyvą leidžiama<br />
naudoti atskirus ridenamuosius lankus, kurių turi būti bent du. Jei naudojami atskiri<br />
ridenamieji lankai, jie turi būti tampriai suleisti su korpusu ir pritvirtinti taip, kad<br />
nejud÷tų. Ridenamieji lankai neturi būti virinami taškiniu būdu.<br />
6.1.4.3.4 Pripildymo, ištuštinimo ir ventiliacijos angų būgnų nenuimamais dangčiais (1N1) korpuse<br />
ar dangčiuose skersmuo neturi būti didesnis kaip 7 cm. Būgnai, kurių angos didesn÷s,<br />
laikomi būgnais nuimamais dangčiais (1N2). Korpuso ir dangčių ar dugnų angų sklend÷s<br />
turi būti sukonstruotos ir naudojamos taip, kad įprastomis vežimo sąlygomis visada<br />
išliktų sandarios. Sklendžių jung÷s turi būti prijungiamos (privirinamos, prilituojamos ir<br />
kt.) šiam metalui ar metalo lydiniui tinkama technologija taip, kad būtų užtikrintas siūlių<br />
sandarumas. Sklend÷s turi būti su tarpikliais ar kitais sandarinančiais elementais, išskyrus<br />
atvejus, kai sklend÷ jau ir be to yra sandari.<br />
6.1.4.3.5 Būgnų nuimamais dangčiais (1N2) sklend÷s turi būti sukonstruotos ir naudojamos taip,<br />
kad įprastomis vežimo sąlygomis išliktų tvirtai uždarytos, o būgnai sandarūs. Visi<br />
nuimami dangčiai ar dugnai privalo būti su tarpikliais ar kitais sandarinimo elementais.<br />
6.1.4.3.6 Didžiausia būgno talpa: 450 litrų.<br />
6.1.4.3.7 Didžiausia neto mas÷: 400 kg.<br />
6.1.4.4 Plieniniai ar aliumininiai kanistrai<br />
3A1<br />
3A2<br />
3B1<br />
3B2<br />
plieniniai, nenuimamais dangčiais<br />
plieniniai, nuimamais dangčiais<br />
aliumininiai, nenuimamais dangčiais<br />
aliumininiai, nuimamais dangčiais<br />
6.1.4.4.1 Korpusas ir dangčiai ar dugnai turi būti pagaminti iš plieno lakšto arba iš ne mažiau kaip<br />
99 % grynumo aliuminio, arba iš lydinio, kurio pagrindin÷ sudedamoji dalis yra<br />
aliuminis. Medžiaga, atsižvelgiant į būgno talpą ir numatomą paskirtį, turi būti atitinkamo<br />
tipo ir pakankamo storio.<br />
6.1.4.4.2 Plieno kanistrų graižtai turi būti mechaniškai užvalcuoti ar suvirinti. Plieno kanistrų,<br />
skirtų laikyti daugiau kaip 40 litrų skysčio, korpuso siūl÷s turi būti suvirintos. Plieno<br />
kanistrų, skirtų ne daugiau kaip 40 litrų skysčio laikyti, korpuso siūl÷s turi būti<br />
mechaniškai užvalcuotos ar suvirintos. Visos aliuminio kanistrų siūl÷s turi būti suvirintos.<br />
Graižtų siūl÷s, jei jų yra, turi būti sutvirtintos atskirais sutvirtinančiais žiedais.<br />
6.1.4.4.3 Angų skersmuo kanistruose nenuimamais dangčiais (3A1 ir 3B1) neturi būti didesnis kaip<br />
7 cm. Kanistrai, kurių angos didesn÷s, laikomi kanistrais nuimamais dangčiais (3A2 ir<br />
3B2). Sklend÷s turi būti sukonstruotos ir naudojamos taip, kad įprastomis vežimo<br />
sąlygomis visada išliktų sandarios. Sklend÷s turi būti su tarpikliais ar kitais<br />
sandarinančiais elementais, išskyrus atvejus, kai sklend÷ jau ir be to yra sandari.<br />
6.1.4.4.4 Jei medžiagos, naudojamos korpuso, dangčių ar dugnų, sklendžių ir armatūros gamybai,<br />
yra nesuderinamos su numatomu vežti turiniu, tara iš vidaus privalo būti padengta tam<br />
293
tikra apsaugine danga arba vidinis paviršius turi būti atitinkamai apdorotas. Šios dangos<br />
ar apdorojimas privalo neprarasti savo apsauginių savybių įprastomis vežimo sąlygomis.<br />
6.1.4.4.5 Didžiausia kanistro talpa: 60 litrų.<br />
6.1.4.4.6 Didžiausia neto mas÷: 120 kg.<br />
6.1.4.5 Faneriniai būgnai<br />
1D<br />
6.1.4.5.1 Naudojama mediena turi būti gerai išlaikyta, eksploatacinio dr÷gnumo ir be trūkumų,<br />
galinčių tur÷ti neigiamą įtaką būgno paskirčiai. Jei dangčių ar dugnų gamybai naudojama<br />
ne fanera, o kita medžiaga, tai šios medžiagos kokyb÷ turi atitikti faneros kokybę.<br />
6.1.4.5.2 Korpuso gamybai turi būti naudojama ne mažiau kaip dviejų sluoksnių fanera, o<br />
dangčiams ar dugnams – ne mažiau kaip trijų sluoksnių; visi sluoksniai turi būti tvirtai<br />
suklijuoti vandeniui atspariais klijais taip, kad vieno sluoksnio pluošto kryptis statmenai<br />
kirstųsi su kito.<br />
6.1.4.5.3 Būgno korpusas, dangčiai ar dugnai ir jų jungtys turi būti sukonstruoti atsižvelgiant jo<br />
talpą ir numatomą paskirtį.<br />
6.1.4.5.4 Siekiant, kad turinys nebyr÷tų, dangčiai turi būti iškloti kraftpopieriu ar kita tinkama<br />
medžiaga. Šis popierius ar medžiaga turi būti gerai pritvirtinti ir kyšoti išor÷je pagal visą<br />
dangčio skersmenį.<br />
6.1.4.5.5 Didžiausia būgno talpa: 250 litrų.<br />
6.1.4.5.6 Didžiausia neto mas÷: 400 kg.<br />
6.1.4.6 (Išbraukta)<br />
6.1.4.7 Fibros būgnai<br />
1G<br />
6.1.4.7.1 Korpusas turi būti gaminamas iš daugiasluoksnio standžiai suklijuoto popieriaus ar fibros<br />
kartono (negofruoto) sluoksnių ir gali būti padengtas vienu ar keletu apsauginių bitumo,<br />
parafinuoto kraftpopierio, metalo folijos, plastiko ir kt. sluoksnių.<br />
6.1.4.7.2 Dangčiai ar dugnai turi būti pagaminti iš natūralaus medžio, fibros kartono, metalo,<br />
faneros, plastiko ar kitos tinkamos medžiagos ir gali būti padengti vienu ar keletu<br />
apsauginių bitumo, parafinuoto kraftpopierio, metalo folijos, plastiko ir kt. sluoksnių.<br />
6.1.4.7.3 Būgno korpusas, dangčiai ar dugnai ir jų jungtys turi būti sukonstruoti atsižvelgiant į jo<br />
talpą ir numatomą paskirtį.<br />
6.1.4.7.4 Surinkta tara turi būti pakankamai atspari dr÷gmei, kad įprastomis vežimo sąlygomis<br />
neišsisluoksniuotų.<br />
6.1.4.7.5 Didžiausia būgno talpa: 450 litrų.<br />
6.1.4.7.6 Didžiausia neto mas÷: 400 kg.<br />
6.1.4.8 Plastikiniai būgnai ir kanistrai<br />
1H1<br />
1H2<br />
3H1<br />
3H2<br />
būgnai nenuimamais dangčiais<br />
būgnai nuimamais dangčiais<br />
kanistrai nenuimamais dangčiais<br />
kanistrai nuimamais dangčiais<br />
6.1.4.8.1 Tara turi būti pagaminta iš tinkamo plastiko ir pakankamai tvirta atsižvelgiant į jos talpą<br />
ir numatomą paskirtį. Išskyrus pakartotinai naudojamą plastiką, kurio apibr÷žtis pateikta<br />
1.2.1 skirsnyje, šios taros gamybai neturi būti naudojamos jokios naudotos medžiagos,<br />
išskyrus gamybos metu susidarančias nuopjovas ir liekanas. Tara turi būti pakankamai<br />
atspari sen÷jimui ir nusid÷v÷jimui d÷l joje esančios medžiagos poveikio ar ultravioletinių<br />
spindulių. Taros pralaidumas laikomai medžiagai ar pakartotinai naudojamo plastiko<br />
naudojimas naujos taros gamybai neturi kelti pavojaus įprastomis vežimo sąlygomis.<br />
294
6.1.4.8.2 Prireikus apsaugoti nuo ultravioletinių spindulių, ši apsauga turi būti užtikrinama<br />
gamybos metu pridedant suodžių, kitų tinkamų pigmentų ar inhibitorių. Šie priedai<br />
privalo būti suderinami su turiniu ir išlikti veiksmingi visą taros naudojimo laiką.<br />
Papildomai prid÷jus suodžių, pigmentų ar inhibitorių, kurie nebuvo naudojami gaminant<br />
išbandytą konstrukcijos tipą, dar kartą bandyti taros nereikalaujama, jei suodžių kiekis<br />
neviršija 2 % (mas÷s), o pigmentų kiekis neviršija 3 % (mas÷s). Ultravioletinio<br />
spinduliavimo inhibitorių kiekis neribojamas.<br />
6.1.4.8.3 Priedai, naudojami ne tarai apsaugoti nuo ultravioletinių spindulių, o kitu tikslu, gali būti<br />
įmaišomi į plastiką, jei tai netur÷s neigiamos įtakos chemin÷ms ir fizin÷ms taros<br />
savyb÷ms. Šiuo atveju papildomi bandymai neatliekami.<br />
6.1.4.8.4 Taros sienelių storis bet kuriame taške turi atitikti jos talpą ir numatomą paskirtį,<br />
atsižvelgiant į įtemptis, galinčias atsirasti bet kuriame taške.<br />
6.1.4.8.5 Pripildymo, ištuštinimo ir ventiliacijos angų būgnų nenuimamais dangčiais (1H1) ir<br />
kanistrų nenuimamais dangčiais (3H1) korpuse ar dangčiuose skersmuo neturi būti<br />
didesnis kaip 7 cm. Būgnai ir kanistrai, kurių angos didesn÷s, laikomi būgnais ir<br />
kanistrais nuimamais dangčiais (1H2 ir 3H2). Korpuso ir dangčių ar dugnų angų sklend÷s<br />
turi būti sukonstruotos ir naudojamos taip, kad įprastomis vežimo sąlygomis visada<br />
išliktų sandarios. Sklend÷s turi būti su tarpikliais ar kitais sandarinančiais elementais,<br />
išskyrus atvejus, kai sklend÷ jau ir be to yra sandari.<br />
6.1.4.8.6 Būgnų ir kanistrų nuimamais dangčiais (1H2 ir 3H2) sklend÷s turi būti sukonstruotos ir<br />
naudojamos taip, kad įprastomis vežimo sąlygomis išliktų tvirtai uždarytos ir sandarios.<br />
Visi nuimami dangčiai privalo būti su tarpikliais, išskyrus atvejus, kai būgnas ar kanistras<br />
sukonstruotas taip, kad tinkamai užd÷jus dangtį jis savaime tampa sandarus.<br />
6.1.4.8.7 Didžiausias leidžiamas pralaidumas vežant liepsniuosius skysčius – 0,008 g/l.h 23 °C (žr.<br />
6.1.5.7 poskirsnį) temperatūroje.<br />
6.1.4.8.8 Jei gaminant naują tarą plastikas naudojamas pakartotinai, pakartotinai naudojamos<br />
medžiagos specifin÷s savyb÷s turi būti reguliariai užtikrinamos ir patvirtinamos<br />
dokumentais, vadovaujantis kompetentingos institucijos patvirtinta kokyb÷s garantijos<br />
programa. Pagal kokyb÷s garantijos programą turi būti daromi įrašai, kad pakartotinai<br />
naudojamas plastikas išrūšiuotas, kiekviena pakartotinai naudojamo plastiko partija<br />
atitinka privalomas perlydymo greičio, tankio, takumo tempiant vertes, atitinkančias iš<br />
pakartotinai naudojamos medžiagos pagaminto tipinio pavyzdžio vertes. Tod÷l būtina<br />
žinoti, iš kokios pradin÷s pakavimo medžiagos gautas pakartotinai naudojamas plastikas<br />
ir kokios medžiagos buvo laikomos šioje pradin÷je taroje, nes ši pirmin÷ medžiaga gali<br />
sumažinti ir naujai gaminamos taros atsparumą. Be to, kokyb÷s garantijos programa,<br />
kurios privalo laikytis gamintojas pagal 6.1.1.4 poskirsnį, turi apimti ir 6.1.5 skirsnyje<br />
numatytą taros, pagamintos iš pakartotinai naudojamo plastiko, konstrukcijos tipo<br />
mechaninį bandymą. Atliekant šį bandymą, taros atsparumas kraunant rietuv÷mis gali<br />
būti nusta<strong>tomas</strong> taikant tam tikrus dinaminio suspaudimo bandymo metodus, kurie šiuo<br />
atveju tinka labiau nei bandymas statine apkrova.<br />
PASTABA. ISO 16103:2005 – „Pakuot÷s. Gabenamosios pavojingų krovinių pakuot÷s.<br />
Grąžinamojo perdirbimo plastikin÷s medžiagos“, pateikiami papildomi procedūrų, kurių<br />
reikia laikytis, patvirtinant pakartotinį plastiko panaudojimą reikalavimai.<br />
6.1.4.8.9 Didžiausia būgnų ir kanistrų talpa: 1H1, 1H2: 450 litrų<br />
3H1, 3H2: 60 litrų.<br />
6.1.4.8.10 Didžiausia neto mas÷: 1H1, 1H2: 400 kg<br />
3H1, 3H2: 120 kg.<br />
6.1.4.9 Natūralios medienos d÷ž÷s<br />
4C1<br />
4C2<br />
įprastos<br />
tvirtai suleistomis sienel÷mis<br />
295
6.1.4.9.1 Naudojama mediena turi būti gerai išlaikyta, komerciškai sausa ir be trūkumų, galinčių<br />
tur÷ti įtakos kurios nors d÷ž÷s dalies tvirtumui. Naudojamos medžiagos tvirtumas ir<br />
gamybos būdas turi atitikti d÷ž÷s talpą ir numatomą paskirtį. Dangčiai ir dugnai gali būti<br />
gaminami iš dr÷gmei atsparaus kieto kartono, medžio drožlių plokščių ar kitų tinkamų<br />
rūšių medžiagų.<br />
6.1.4.9.2 Tvirtinimo elementai turi būti atsparūs vibracijai, galinčiai atsirasti vežant. Kiek<br />
įmanoma, reikia vengti kalti vinis į galines briaunas. Jungtys, kurios gali būti stipriai<br />
veikiamos apkrovos, turi būti sukalamos vinimis su užlenkiamais galais ar jungiamos<br />
žiediniais sriegiais arba kitomis tinkamomis tvirtinimo priemon÷mis.<br />
6.1.4.9.3 D÷ž÷ 4C2: Kiekviena d÷ž÷s dalis turi būti pagaminta iš vientisos lentos ir būti tolygiai<br />
tvirta. Dalys laikomos tvirtomis kaip vientisa lenta, jei naudojami šie klijavimo būdai:<br />
Lindermano, suleidžiamąja ir įleidžiamąja jungtimi užleistine ar sandorine jungtimi bei<br />
jungimas suduriant galais, kai kiekvienai jungčiai naudojamos bent dvi metalo kab÷s.<br />
6.1.4.9.4 Didžiausia neto mas÷: 400 kg.<br />
6.1.4.10 Fanerin÷s d÷ž÷s<br />
4D<br />
6.1.4.10.1 Naudojama fanera turi būti bent trijų sluoksnių. Ji turi būti pagaminta iš gerai išlaikytų<br />
aižytų, drožtų ar pjautų vienasluoksn÷s faneros lapų, komerciškai sausa ir be trūkumų,<br />
galinčių gerokai sumažinti d÷ž÷s tvirtumą. Gamybai naudojamos medžiagos tvirtumas ir<br />
gamybos būdas turi atitikti d÷ž÷s talpą ir numatomą paskirtį. Gretimiems sluoksniams<br />
sujungti turi būti naudojami vandeniui atsparūs klijai. Gaminant d÷žes, be faneros, taip<br />
pat leidžiama naudoti ir kitas tinkamas medžiagas. D÷ž÷s dalys turi būti tvirtai prikalamos<br />
vinimis arba tvirtai suleidžiamos kampiniuose statramsčiuose ar galuose, arba<br />
surenkamos kitu tinkamu būdu.<br />
6.1.4.10.2 Didžiausia neto mas÷: 400 kg.<br />
6.1.4.11 Atnaujintosios medienos d÷ž÷s<br />
4F<br />
6.1.4.11.1 D÷žių sienel÷s turi būti gaminamos iš vandeniui atsparios atnaujintosios medienos,<br />
pavyzdžiui, kieto kartono, medžio drožlių plokščių ar kitų tinkamų medžiagų. Gamybai<br />
naudojamos medžiagos tvirtumas ir gamybos būdas turi atitikti d÷ž÷s talpą ir numatomą<br />
paskirtį.<br />
6.1.4.11.2 Kitos d÷ž÷s dalys gali būti gaminamos iš kitos tinkamos medžiagos.<br />
6.1.4.11.3 D÷ž÷s turi būti tvirtai surinktos naudojant atitinkamus įtaisus.<br />
6.1.4.11.4 Didžiausia neto mas÷: 400 kg.<br />
6.1.4.12 Fibros kartono d÷ž÷s<br />
4G<br />
6.1.4.12.1 Atsižvelgiant į d÷žių talpą ir numatomą paskirtį, jų gamybai turi būti naudojamas tvirtas<br />
geros kokyb÷s ar dvigubas gofruotas (viensluoksnis ar daugiasluoksnis) fibros kartonas.<br />
Išorinio paviršiaus atsparumas vandeniui turi būti toks, kad vandens sug÷rimo bandymo,<br />
atliekamo pagal Kobo metodą 30 minučių, jo metu nustatytas mas÷s padid÷jimas<br />
neviršytų 155 g/m 2 (žr. Standartą ISO 535:l991). Kartonas turi būti pakankamai lankstus.<br />
Jis turi būti nepriekaištingai supjautas ir sulenktas, su tam tikromis įpjovomis, kad<br />
surenkant komplektą neplyštų, nebūtų pažeistas paviršius ar neatsirastų nenumatytų<br />
išlinkimų. Riev÷tasis gofruoto fibros kartono sluoksnis turi būti tvirtai suklijuotas su<br />
danga.<br />
6.1.4.12.2 D÷ž÷s galai gali tur÷ti medinį r÷mą arba gali būti pagaminti iš medžio ar kitos tinkamos<br />
medžiagos. Sutvirtinti gali būti naudojama medžio ar kitos tinkamos medžiagos armatūra.<br />
296
6.1.4.12.3 Korpuso jungtys turi būti klijuojamos lipnia juosta arba užleidžiant vieną kraštą ant kito<br />
arba tvirtinamos metalo kab÷mis užleidžiant vieną kraštą ant kito. Kai jungiama<br />
užleidžiant vieną kraštą ant kito, kraštai privalo tur÷ti tam tikrą užlaidą.<br />
6.1.4.12.4 Kai d÷ž÷ uždaroma klijuojant ar naudojant lipniąją juostą, klijai turi būti atsparūs<br />
vandeniui.<br />
6.1.4.12.5 D÷ž÷s dydis turi atitikti turinio formą ir tūrį.<br />
6.1.4.12.6 Didžiausia neto mas÷: 400 kg.<br />
6.1.4.13 Plastikin÷s d÷ž÷s<br />
4H1<br />
4H2<br />
putplasčio d÷ž÷s<br />
kietojo plastiko d÷ž÷s<br />
6.1.4.13.1 D÷ž÷ turi būti gaminama iš tinkamo plastiko ir, atsižvelgiant į jos talpą ir numatomą<br />
paskirtį, būti pakankamai tvirta. D÷ž÷ turi būti pakankamai atspari sen÷jimui ir<br />
susid÷v÷jimui d÷l laikomos medžiagos poveikio ar ultravioletinių spindulių.<br />
6.1.4.13.2 Putplasčio d÷ž÷s turi būti dviejų dalių, kurios pagamintos iš formuoto putplasčio: apatin÷s<br />
dalies, turinčios specialias ertmes vidinei tarai, ir viršutin÷s dalies, uždarančios apatinę ir<br />
tvirtai su ja susijungiančios. Viršutin÷ ir apatin÷ d÷ž÷s dalys turi būti sukonstruotos taip,<br />
kad vidin÷ tara į d÷žę būtų įspraudžiama standžiai. Vidin÷s taros dangčiai neturi liestis su<br />
d÷ž÷s viršutin÷s dalies vidine puse.<br />
6.1.4.13.3 Siekiant, kad siunčiant putplasčio d÷ž÷ neatsidarytų, ji turi būti užklijuojama pakankamai<br />
atsparia plyšimui lipnia juosta. Ši juosta turi būti atspari oro sąlygų poveikiui, o<br />
klijuojančioji medžiaga suderinama su putplasčiu, iš kurio pagaminta d÷ž÷. Gali būti<br />
naudojami ir kiti tokie pat veiksmingi uždarymo būdai.<br />
6.1.4.13.4 Jei kietojo plastiko d÷žę reikia apsaugoti nuo ultravioletinių spindulių, tai pasiekiama<br />
pridedant suodžių ar kitų tinkamų pigmentų ar inhibitorių. Šie priedai turi būti suderinami<br />
su turiniu ir išlikti veiksmingi visą d÷ž÷s naudojimo laiką. Papildomai prid÷jus suodžių,<br />
pigmentų ar inhibitorių, kurie nebuvo naudojami gaminant išbandytą konstrukcijos tipą,<br />
papildomai bandyti taros nereikalaujama, jei suodžių kiekis neviršija 2 % (mas÷s), o<br />
pigmentų kiekis neviršija 3 % (mas÷s). Ultravioletinio spinduliavimo inhibitorių kiekis<br />
neribojamas.<br />
6.1.4.13.5 Priedai, naudojami ne tarai nuo ultravioletinių spindulių apsaugoti, o kitu tikslu, gali būti<br />
įmaišomi į plastiką, jei tai netur÷s neigiamos įtakos chemin÷ms ir fizin÷ms taros<br />
savyb÷ms. Šiuo atveju papildomi bandymai neatliekami.<br />
6.1.4.13.6 Kieto plastiko d÷ž÷s privalo tur÷ti pakankamai tvirtus, iš tinkamos medžiagos uždarymo<br />
įtaisus, sukonstruotus taip, kad d÷ž÷ savaime neatsidarytų.<br />
6.1.4.13.7 Jei gaminant naują tarą plastikas naudojamas pakartotinai, pakartotinai naudojamos<br />
medžiagos specifin÷s savyb÷s turi būti reguliariai užtikrinamos ir patvirtinamos<br />
dokumentais, vadovaujantis kompetentingos institucijos patvirtinta kokyb÷s garantijos<br />
programa. Pagal kokyb÷s garantijos programą, turi būti daromi įrašai, kad pakartotinai<br />
naudojamas plastikas išrūšiuotas, kiekviena pakartotinai naudojamo plastiko partija<br />
atitinka reikalaujamas perlydymo greičio, tankio, takumo tempiant vertes, atitinkančias iš<br />
pakartotinai naudojamos medžiagos pagaminto tipinio pavyzdžio vertes.. Tod÷l būtina<br />
žinoti, iš kokios pradin÷s pakavimo medžiagos gautas pakartotinai naudojamas plastikas<br />
ir kokios medžiagos buvo laikomos šioje pradin÷je taroje, nes ši pirmin÷ medžiaga gali<br />
sumažinti ir naujai gaminamos taros atsparumą. Be to, kokyb÷s garantijos programa,<br />
kurios privalo laikytis gamintojas pagal 6.1.1.4 poskirsnį, turi apimti ir 6.1.5 skirsnyje<br />
numatytą taros, pagamintos iš pakartotinai naudojamo plastiko, konstrukcijos tipo<br />
mechaninį bandymą. Atliekant šį bandymą, taros atsparumas kraunant rietuv÷mis gali<br />
būti nusta<strong>tomas</strong> taikant tam tikrus dinaminio suspaudimo bandymo metodus, kurie šiuo<br />
atveju tinka labiau nei bandymas statine apkrova.<br />
6.1.4.13.8 Didžiausia neto mas÷ 4H1: 60 kg<br />
4H2: 400 kg.<br />
297
6.1.4.14 Plienin÷s ar aliuminin÷s d÷ž÷s<br />
6.1.4.14.l<br />
4A<br />
4B<br />
plienin÷s<br />
aliuminin÷s<br />
Metalo tvirtumas ir d÷ž÷s konstrukcija turi atitikti jos talpą ir numatomą paskirtį.<br />
6.1.4.14.2 Iš vidaus d÷ž÷s turi būti išklotos kartonu ar veltiniu arba tur÷ti įd÷klą arba vidinę<br />
tinkamos medžiagos dangą (pagal poreikį). Jei naudojamas dvigubas užvalcuotas metalo<br />
įd÷klas, reikia imtis priemonių, kad laikomos medžiagos, ypač sprogstamosios,<br />
neįsiskverbtų į siūles.<br />
6.1.4.14.3 Dangtis gali būti bet kokio tinkamo tipo; jis turi išlikti uždarytas įprastomis vežimo<br />
sąlygomis.<br />
6.1.4.14.4 Didžiausia neto mas÷: 400 kg.<br />
6.1.4.15 Tekstil÷s maišai<br />
5L1<br />
5L2<br />
5L3<br />
be įd÷klo ar vidin÷s dangos<br />
tankūs<br />
atsparūs dr÷gmei<br />
6.1.4.15.1 Naudojama tekstil÷ turi būti kokybiška. Audinio tvirtumas ir maišo konstrukcija (forma)<br />
turi atitikti jo talpą ir numatomą paskirtį.<br />
6.1.4.15.2 Maišai, tankūs, 5L2: maišas turi būti nelaidus birioms medžiagoms. To pasiekiama,<br />
pavyzdžiui:<br />
a) vidinę maišo pusę išklijuojant popieriumi dr÷gmei atspariais klijais, pavyzdžiui,<br />
bitumu; arba<br />
b) padengiant vidinę maišo pusę plastikine danga; arba<br />
c) naudojant vieną ar keletą popierinių ar plastikinių įd÷klų.<br />
6.1.4.15.3 Maišai, atsparūs dr÷gmei, 5L3: maišas turi būti nelaidus dr÷gmei (vandeniui). To<br />
pasiekiama, pavyzdžiui:<br />
a) naudojant atskirus įd÷klus iš vandeniui atsparaus popieriaus (pvz., parafinuoto<br />
kraftpopierio, bitumu dengto popieriaus ar plastiku dengto kraftpopierio); arba<br />
b) vidinę maišo pusę padengiant plastikine pl÷vele; arba<br />
c) naudojant vieną ar keletą plastikinių įd÷klų.<br />
6.1.4.15.4 Didžiausia neto mas÷: 50 kg.<br />
6.1.4.16 Plastikinio audinio maišai<br />
5H1<br />
5H2<br />
5H3<br />
be įd÷klo ar vidin÷s dangos<br />
tankūs<br />
dr÷gmei atsparūs<br />
6.1.4.16.1 Maišai turi būti gaminami iš tinkamos plastikin÷s medžiagos tamprių (elastingų) juostų<br />
arba monosiūlo (monopluošto). Naudojamos medžiagos tvirtumas ir maišo konstrukcija<br />
(forma) turi atitikti jo talpą ir numatomą paskirtį.<br />
6.1.4.16.2 Jei naudojama plokščiojo pynimo medžiaga, maišo dugnas ir šonin÷s dalys turi būti<br />
persiūtos ar kitaip sutvirtintos. Jei medžiaga vamzdelinio tipo, maišo dugnas turi būti<br />
persiūtas, supintas ar sutvirtintas kitu tinkamu būdu.<br />
6.1.4.16.3 Maišai, tankūs, 5H2: maišas turi būti nelaidus biralams. To pasiekiama, pavyzdžiui:<br />
a) vidinę maišo pusę išklijuojant popieriumi ar plastikine pl÷vele; arba<br />
b) naudojant vieną ar keletą popierinių ar plastikinių įd÷klų.<br />
6.1.4.16.4 Maišai, atsparūs dr÷gmei 5H3: maišas turi būti nelaidus dr÷gmei (vandeniui). To<br />
pasiekiama, pavyzdžiui:<br />
298
a) naudojant atskirus įd÷klus iš vandeniui atsparaus popieriaus (pvz., parafinuoto<br />
kraftpopierio, bitumu dengto popieriaus ar plastiku dengto kraftpopierio); arba<br />
b) vidinę ar išorinę maišo pusę padengiant plastikine pl÷vele; arba<br />
c) naudojant vieną ar keletą plastikinių įd÷klų.<br />
6.1.4.16.5 Didžiausia neto mas÷: 50 kg.<br />
6.1.4.17 Maišai iš plastikin÷s pl÷vel÷s<br />
5H4<br />
6.1.4.17.1 Maišai turi būti pagaminti iš tinkamos plastikin÷s medžiagos. Medžiagos tvirtumas ir<br />
maišo konstrukcija (forma) turi atitikti jo talpą ir numatomą paskirtį. Jungtys ir siūl÷s turi<br />
išlaikyti sl÷gį ir smūgius, kurie gali veikti maišą įprastomis vežimo sąlygomis.<br />
6.1.4.17.2 Didžiausia neto mas÷: 50 kg.<br />
6.1.4.18 Popieriniai maišai<br />
5M1<br />
5M2<br />
daugiasluoksniai<br />
daugiasluoksniai, dr÷gmei atsparūs<br />
6.1.4.18.1 Maišai turi būti gaminami iš tinkamo kraftpopierio ar kito lygiaverčio popieriaus,<br />
sudaryto bent iš trijų sluoksnių, vidurinysis iš kurių gali būti pagamintas iš tinklinio<br />
audinio su lipnia medžiaga, sukimbančia su išoriniais popieriaus sluoksniais. Popieriaus<br />
tvirtumas ir maišų konstrukcija (forma) turi atitikti maišo talpą ir jo numatomą paskirtį.<br />
Jungtys ir uždarymo įtaisai turi būti nepralaidūs birioms medžiagoms.<br />
6.1.4.18.2 Maišai 5M2: kad nepatektų dr÷gm÷, maišas, turintis keturis ar daugiau sluoksnių, turi būti<br />
apsaugomas nuo jos, vieną iš dviejų išorinių sluoksnių padengiant vandeniui atsparia<br />
medžiaga arba tarp išorinių sluoksnių naudojant vandeniui atsparią pertvarą iš tam tikros<br />
apsaugin÷s medžiagos. Trisluoksnis maišas nuo dr÷gm÷s apsaugomas išorine vandeniui<br />
atsparios medžiagos danga. Jei yra pavojus, kad laikomas turinys gali pavojingai reaguoti<br />
d÷l dr÷gm÷s arba turinys pakuojamas dr÷gnas, vidin÷ maišo pus÷ turi būti padengiama<br />
vandeniui atsparia danga arba padaroma pertvara iš apsaugin÷s medžiagos, pavyzdžiui,<br />
dvigubu bitumo sluoksniu padengto kraftpopierio ar plastikine danga padengto<br />
kraftpopierio, plastikin÷s pl÷vel÷s, klijuojamos iš vidin÷s maišo pus÷s, arba vieno ar<br />
daugiau plastikinių įd÷klų. Jungtys ir siūl÷s turi būti nepralaidūs vandeniui.<br />
6.1.4.18.3 Didžiausia neto mas÷: 50 kg.<br />
6.1.4.19 Sud÷tin÷ tara (iš plastiko)<br />
6HA1<br />
6HA2<br />
6HB1<br />
6HB2<br />
6HC<br />
6HD1<br />
6HD2<br />
6HG1<br />
6HG2<br />
6HH1<br />
6HH2<br />
6.1.4.19.1 Vidin÷ talpykla<br />
plastikin÷ talpykla išoriniame plieno būgne<br />
plastikin÷ talpykla su išorine plieno apkala ar d÷ž÷je<br />
plastikin÷ talpykla išoriniame aliumininiame būgne<br />
plastikin÷ talpykla su išorine aliuminio apkala ar d÷ž÷je<br />
plastikin÷ talpykla išorin÷je medienos d÷ž÷je<br />
plastikin÷ talpykla išoriniame faneriniame būgne<br />
plastikin÷ talpykla išorin÷je fanerin÷je d÷ž÷je<br />
plastikin÷ talpykla išoriniame fibros būgne<br />
plastikin÷ talpykla išorin÷je fibros kartono d÷ž÷je<br />
plastikin÷ talpykla išoriniame plastikiniame būgne<br />
plastikin÷ talpykla išorin÷je kietojo plastiko d÷ž÷je<br />
6.1.4.19.1.1 Vidin÷ms plastikin÷ms talpykloms taikomi 6.1.4.8.1 ir 6.1.4.8.4–6.1.4.8.7 punktų<br />
reikalavimai.<br />
6.1.4.19.1.2 Vidin÷ plastikin÷ talpykla turi standžiai tilpti išorin÷je taroje, kuri turi būti be jokių<br />
išsikišusių dalių, galinčių ilgainiui pratrinti plastiką.<br />
6.1.4.19.1.3 Didžiausia vidinių talpyklų talpa:<br />
299
6HA1, 6HB1, 6HD1, 6HG1, 6HH1:<br />
6HA2, 6HB2, 6HC, 6HD2, 6HG2, 6HH2:<br />
6.1.4.19.1.4 Didžiausia neto mas÷:<br />
6.1.4.19.2 Išorin÷ tara<br />
6HA1, 6HB1, 6HD1, 6HG1, 6HH1:<br />
6HA2, 6HB2, 6HC, 6HD2, 6HG2, 6HH2:<br />
250 litrų<br />
60 litrų.<br />
400 kg<br />
75 kg.<br />
6.1.4.19.2.1 Plastikin÷ talpykla išoriniame plieniniame ar aliumininiame būgne 6HA1 ar 6HB1:<br />
išorin÷s taros konstrukcija turi atitikti atitinkamus 6.1.4.1 ar 6.1.4.2 poskirsnio<br />
reikalavimus.<br />
6.1.4.19.2.2 Plastikin÷ talpykla su išorine plieno ar aliuminio apkala ar d÷ž÷je 6HA2 ar 6HB2:<br />
išorin÷s taros konstrukcija turi atitikti atitinkamus 6.1.4.14 poskirsnio reikalavimus.<br />
6.1.4.19.2.3 Plastikin÷ talpykla išorin÷je medžio d÷ž÷je 6HC: išorin÷s taros konstrukcija turi atitikti<br />
atitinkamus 6.1.4.9 poskirsnio reikalavimus.<br />
6.1.4.19.2.4 Plastikin÷ talpykla išoriniame faneriniame būgne 6HD1: išorin÷s taros konstrukcija turi<br />
atitikti atitinkamus 6.1.4.5 poskirsnio reikalavimus.<br />
6.1.4.19.2.5 Plastikin÷ talpykla išorin÷je fanerin÷je d÷ž÷je 6HD2: išorin÷s taros konstrukcija turi<br />
atitikti atitinkamus 6.1.4.10 poskirsnio reikalavimus.<br />
6.1.4.19.2.6 Plastikin÷ talpykla išoriniame fibros būgne 6HG1: išorin÷s taros konstrukcija turi atitikti<br />
atitinkamus 6.1.4.7.1–6.1.4.7.4 punktų reikalavimus.<br />
6.1.4.19.2.7 Plastikin÷ talpykla išorin÷je fibros kartono d÷ž÷je 6HG2: išorin÷s taros konstrukcija turi<br />
atitikti atitinkamus 6.1.4.12 poskirsnio reikalavimus.<br />
6.1.4.19.2.8 Plastikin÷ talpykla išoriniame plastikiniame būgne 6HH1: išorin÷s taros konstrukcija turi<br />
atitikti atitinkamus 6.1.4.8.1–6.1.4.8.6 punktų reikalavimus.<br />
6.1.4.19.2.9 Plastikin÷ talpykla išorin÷je kietojo plastiko d÷ž÷je (įskaitant riev÷tas plastikines<br />
medžiagas) 6HH2: išorin÷s taros konstrukcija turi atitikti atitinkamus 6.1.4.13.1 ir<br />
6.1.4.13.4–6.1.4.13.6 punktų reikalavimus.<br />
6.1.4.20 Sud÷tin÷ tara (iš stiklo, porceliano ar keramikos)<br />
6PA1<br />
6PA2<br />
6PB1<br />
6PB2<br />
6PC<br />
6PD1<br />
6PD2<br />
6PG1<br />
6PG2<br />
6PH1<br />
6PH2<br />
6.1.4.20.1 Vidin÷ talpykla<br />
talpykla išoriniame plieniniame būgne<br />
talpykla su išorine plieno apkala ar d÷ž÷je<br />
talpykla išoriniame aliumininiame būgne<br />
talpykla su išorine aliuminio apkala ar d÷ž÷je<br />
talpykla išorin÷je medienos d÷ž÷je<br />
talpykla išoriniame faneriniame būgne<br />
talpykla išorin÷je pintin÷je<br />
talpykla išoriniame fibros būgne<br />
talpykla išorin÷je fibros kartono d÷ž÷je<br />
talpykla išorin÷je taroje iš putplasčio<br />
talpykla išorin÷je taroje iš kietojo plastiko<br />
6.1.4.20.1.1 Talpyklos turi būti atitinkamos formos (cilindro ar kriauš÷s). Jos turi būti gaminamos iš<br />
geros kokyb÷s medžiagos, netur÷ti trūkumų, galinčių sumažinti jų tvirtumą. Bet kuriame<br />
talpyklos taške sienel÷s turi būti pakankamai storos ir nebūti veikiamos vidin÷s įtampos.<br />
6.1.4.20.1.2 Talpykloms uždaryti turi būti naudojami užsukami plastiko dangteliai, sutrinto stiklo<br />
kamščiai arba kiti tiek pat veiksmingi uždarymo įtaisai. Bet kuri uždarymo įtaiso dalis,<br />
kuri gali liestis su talpyklos turiniu, turi būti atspari jo poveikiui. Uždarymo įtaisai turi<br />
būti sandarūs ir tvirtai užsidaryti, kad vežant neatsilaisvintų. Jei reikalingi uždarymo<br />
įtaisai su išleidžiamaisiais vožtuvais, tai šie įtaisai turi atitikti 4.1.1.8 poskirsnio<br />
reikalavimus.<br />
300
6.1.4.20.1.3 Talpykla turi būti įtvirtinta išorin÷je taroje naudojant amortizuojančias ir (ar)<br />
absorbuojančias medžiagas.<br />
6.1.4.20.1.4 Didžiausia talpyklos talpa: 60 litrų.<br />
6.1.4.20.1.5 Didžiausia neto mas÷: 75 kg.<br />
6.1.4.20.2 Išorin÷ tara<br />
6.1.4.20.2.1 Talpykla išoriniame plieniniame būgne 6PA1: išorin÷s taros konstrukcija turi atitikti<br />
atitinkamus 6.1.4.1 poskirsnio reikalavimus. Nuimamas dangtis, privalomas šiam taros<br />
tipui, gali būti ir gaubto formos.<br />
6.1.4.20.2.2 Talpykla su išorine plieno apkala ar d÷ž÷je 6PA2: išorin÷s taros konstrukcija turi atitikti<br />
atitinkamus 6.1.4.14 poskirsnio reikalavimus. Išorin÷s taros, skirtos laikyti vidines<br />
cilindro formos talpyklas, pastačius ją vertikaliai, sienel÷s turi būti virš talpyklos ir jos<br />
uždarymo įtaiso. Jei kriauš÷s formos talpykla yra su apkala, atitinkančia šios talpyklos<br />
formą, išorin÷ tara turi būti su apsauginiu dangčiu (gaubtu).<br />
6.1.4.20.2.3 Talpykla išoriniame aliumininiame būgne 6PB1: išorin÷s taros konstrukcija turi atitikti<br />
atitinkamus 6.1.4.2 poskirsnio reikalavimus.<br />
6.1.4.20.2.4 Talpykla su išorine aliuminio apkala ar d÷ž÷je 6PB2: išorin÷s taros konstrukcija turi<br />
atitikti atitinkamus 6.1.4.14 poskirsnio reikalavimus.<br />
6.1.4.20.2.5 Talpykla išorin÷je medienos d÷ž÷je 6PC: išorin÷s taros konstrukcija turi atitikti<br />
atitinkamus 6.1.4.9 poskirsnio reikalavimus.<br />
6.1.4.20.2.6 Talpykla išoriniame faneriniame būgne 6PD1: išorin÷s taros konstrukcija turi atitikti<br />
atitinkamus 6.1.4.5 poskirsnio reikalavimus.<br />
6.1.4.20.2.7 Talpykla išorin÷je pintin÷je 6PD2: pintin÷ turi būti pagaminta iš geros kokyb÷s<br />
medžiagos ir turi būti su apsauginiu dangčiu (gaubtu), skirtu apsaugoti talpyklą nuo<br />
pažeidimų.<br />
6.1.4.20.2.8 Talpykla išoriniame fibros būgne 6PG1: išorin÷s taros konstrukcija turi atitikti<br />
atitinkamus 6.1.4.7.1–6.1.4.7.4 poskirsnių reikalavimus.<br />
6.1.4.20.2.9 Talpykla išorin÷je fibros kartono d÷ž÷je 6PG2: išorin÷s taros konstrukcija turi atitikti<br />
atitinkamus 6.1.4.12 poskirsnio reikalavimus.<br />
6.1.4.20.2.10 Talpykla išorin÷je taroje iš putplasčio ar kietojo plastiko (6PH1 ar 6PH2): medžiagos, iš<br />
kurios gaminama išorin÷ tara, turi atitikti atitinkamus 6.1.4.13 poskirsnio reikalavimus.<br />
Kietojo plastiko išorin÷ tara turi būti gaminama iš didelio tankio polietileno arba kitos<br />
analogiškos plastikin÷s medžiagos. Nuimamas dangtis, privalomas šiai tarai, taip pat gali<br />
būti ir gaubto formos.<br />
6.1.4.21 Kombinuotoji tara<br />
Išorinei tarai taikomi atitinkami 6.1.4 skirsnio reikalavimai.<br />
PASTABA. D÷l naudojamos vidin÷s ir išorin÷s taros žr. atitinkamas 4.1 skyriaus<br />
pakavimo instrukcijas.<br />
6.1.4.22 Lengva metalin÷ tara<br />
0A1<br />
0A2<br />
nenuimamu dangčiu<br />
nuimamu dangčiu<br />
6.1.4.22.1 Korpuso ir dangčių ar dugnų gamybai turi būti naudojamas tam tikro metalo lakštas, o<br />
sienelių storis turi atitikti taros talpą ir numatomą paskirtį.<br />
6.1.4.22.2 Jungtys turi būti suvirintos ar bent jau dvigubai užlituoti arba sutvirtintos kitu tokį patį<br />
atsparumo ir sandarumo lygį užtikrinančiu būdu.<br />
6.1.4.22.3 Vidin÷ cinko, alavo, lako ar kt. danga turi būti tvirta ir tvirtai sukibusi su metalu visuose<br />
taškuose, įskaitant uždarymo įtaisus.<br />
301
6.1.4.22.4 Pripildymo, ištuštinimo ir ventiliacijos angų, esančių korpuse ar taros nenuimamu<br />
dangčiu (0A1) dugnuose, skersmuo neturi viršyti 7 cm. Tara, kurios angos yra didesn÷s,<br />
laikoma tara nuimamu dangčiu (0A2).<br />
6.1.4.22.5 Taros nenuimamu dangčiu (0A1) uždarymo įtaisai turi būti užsukami arba tur÷ti srieginį<br />
dangtelį ar kitą veiksmingą įtaisą. Taros nuimamu dangčiu (0A2) uždarymo įtaisai turi<br />
būti sukonstruoti ir įrengti taip, kad įprastomis vežimo sąlygomis neatsidarytų, o tara<br />
išliktų sandari.<br />
6.1.4.22.6 Didžiausia taros talpa: 40 litrų.<br />
6.1.4.22.7 Didžiausia neto mas÷: 50 kg.<br />
6.1.5 Taros bandymų reikalavimai<br />
6.1.5.1 Bandymų atlikimas ir jų dažnumas<br />
6.1.5.1.1 Kiekvienas taros konstrukcijos tipas turi būti išbandytas kaip nurodyta 6.1.5 skirsnyje<br />
vadovaujantis kompetentingos institucijos nustatytomis procedūromis, leidžiančiomis<br />
žym÷ti žymeniu, ir turi būti šios kompetentingos institucijos patvirtintas.<br />
6.1.5.1.2 Prieš naudojimą kiekvienos taros konstrukcijos tipas turi būti s÷kmingai išlaikęs šiame<br />
skyriuje nustatytus bandymus. Taros konstrukcijos tipas apibr÷žiamas konstrukcija,<br />
dydžiu, medžiaga ir jos storiu, pagaminimo būdu ir taikymu, įskaitant ir paviršiaus<br />
apdorojimą. Jis taip pat apima tarą, kuri skiriasi nuo prototipo tik tuo, kad yra žemesn÷.<br />
6.1.5.1.3 Serijin÷s gamybos bandiniai taip pat turi būti bandomi kompetentingos institucijos<br />
nustatytu periodiškumu. Atliekant šiuos bandymus taros iš popieriaus ar fibros kartono,<br />
paruošimas aplinkos sąlygomis yra toks, kaip nurodyta pagal 6.1.5.2.3 punkto<br />
reikalavimus.<br />
6.1.5.1.4 Be to, bandymai turi būti kartojami kiekvieną kartą pasikeitus taros konstrukcijai,<br />
medžiagai ar pagaminimo būdui.<br />
6.1.5.1.5 Kompetentinga institucija gali leisti taikyti tik atrankinius bandymus taros, kuri nedaug<br />
skiriasi nuo jau išbandyto tipo (pvz., jos vidin÷ tara yra mažesn÷ ar mažesn÷s neto<br />
mas÷s); taip pat tokios taros kaip mažesnių išorinių matmenų būgnai, maišai ir d÷ž÷s.<br />
6.1.5.1.6 (Rezervuota)<br />
PASTABA. D÷l skirtingos vidin÷s taros sud÷jimo išorin÷je taroje sąlygų ir d÷l leistinųjų<br />
vidin÷s taros nuokrypių žr. 4.1.1.5.1 punktą.<br />
6.1.5.1.7 Kietosioms medžiagoms ar skysčiams skirti gaminiai ar vidin÷ tara gali būti surenkama ir<br />
vežama neišbandžius išorin÷je taroje, jei:<br />
a) išorin÷ tara yra s÷kmingai išbandyta pagal 6.1.5.3 poskirsnį kartu su trapia (pvz.,<br />
iš stiklo) vidine tara, kurioje laikomas skystis, taikant I pakavimo grupei<br />
nustatytą kritimo aukštį;<br />
b) bendra vidin÷s taros bruto mas÷ neviršija pus÷s bruto mas÷s tos vidin÷s taros, su<br />
kuria buvo atliktas kritimo bandymas, nurodytas prieš tai a punkte;<br />
c) amortizuojančios medžiagos, esančios tarp atskirų vidin÷s taros vienetų ir tarp<br />
vidin÷s taros ir išorin÷s taros, storis neturi būti mažesnis už atitinkamos<br />
amortizuojančios medžiagos storį išbandytoje taroje; jei, atliekant pirmąjį<br />
bandymą, buvo naudojamas tik vienas vidin÷s taros vienetas, amortizuojančios<br />
medžiagos sluoksnio storis tarp atskirų vidin÷s taros vienetų turi būti ne mažesnis<br />
nei amortizuojančios medžiagos sluoksnio storis tarp vidin÷s ir išorin÷s taros<br />
bandymo metu. Jei naudojama mažiau ar mažesnio dydžio vidin÷ tara (palyginti<br />
su vidine tara, kurios buvo atliktas kritimo bandymas), tuščioms ertm÷ms<br />
pripildyti būtina naudoti pakankamą papildomą amortizuojančios medžiagos<br />
kiekį;<br />
d) tuščia išorin÷ tara turi būti s÷kmingai išbandyta krovimu rietuv÷mis pagal 6.1.5.6<br />
poskirsnį. Bendra vienodų pakuočių mas÷ turi būti nustatoma vadovaujantis<br />
302
vidin÷s taros, naudotos kritimo bandymo, nurodyto prieš tai a punkte, metu,<br />
vienetų masių suma;<br />
e) vidin÷ tara su skysčiais turi būti apgaubta pakankamo kiekio absorbuojančios<br />
medžiagos visam vidin÷je taroje esančiam skysčiui sugerti;<br />
f) jei išorin÷ tara skirta laikyti vidinei tarai su skysčiais ir n÷ra sandari arba skirta<br />
įd÷ti vidinei tarai su kietomis medžiagomis ir yra joms pralaidi, būtina numatyti<br />
priemones, gal÷siančias sulaikyti skysčius ar kietas medžiagas joms nutek÷jus.<br />
Tai tur÷tų būti sandarus įd÷klas, plastikinis maišas ar kita tiek pat veiksminga<br />
sulaikančioji priemon÷. Tarai su skysčiais pagal pirmiau min÷tą e punktą<br />
privaloma absorbuojanti medžiaga turi būti dedama skysčius sulaikančios<br />
priemon÷s viduje;<br />
g) tara turi būti pažym÷ta pagal 6.1.3 skirsnį, nurodant, kad ji buvo išbandyta kaip<br />
kombinuotoji tara, taikant I pakavimo grup÷s reikalavimus. Pažym÷ta bruto mas÷<br />
kilogramais turi būti lygi išorin÷s taros mas÷s ir pus÷s vidin÷s taros, kuri buvo<br />
naudota atliekant kritimo bandymą pagal pirmiau min÷tą a punktą, bruto mas÷s<br />
sumai. Tokiame pakuot÷s žymenyje taip pat turi būti raid÷ „V“, kaip nurodyta<br />
6.1.2.4 poskirsnyje.<br />
6.1.5.1.8 Kompetentinga institucija bet kada gali pareikalauti atlikti šiame poskirsnyje nurodytus<br />
bandymus, kad įsitikintų, jog masiškai gaminama tara atitinka konstrukcijos tipo<br />
bandymams keliamus reikalavimus. Kontrolei skirti tokių bandymų protokolai turi būti<br />
saugomi.<br />
6.1.5.1.9 Jei d÷l saugos priežasčių privalomas vidinis apdorojimas ar danga, jie turi išlaikyti savo<br />
apsaugines savybes ir po bandymų.<br />
6.1.5.1.10 Užtikrinus, kad tai netur÷s įtakos bandymų rezultatams, kompetentinga institucija gali<br />
leisti atlikti keletą skirtingų bandymų naudojant tą patį bandinį.<br />
6.1.5.1.11 Avarin÷ tara<br />
Avarin÷ tara (žr. 1.2.1 skirsnį) turi būti išbandyta ir pažym÷ta pagal <strong>II</strong> pakavimo grup÷s<br />
tarai, skirtai kietoms medžiagoms ar vidinei tarai , keliamus reikalavimus, išskyrus, jei:<br />
a) bandyme naudojama bandomoji medžiaga yra vanduo, o tara pripildyta ne<br />
mažiau kaip 98 % jos didžiausios talpos. Užtikrinus, kad tai netur÷s įtakos<br />
bandymo rezultatams, būtinai bendrai pakuot÷s masei pasiekti galima naudoti<br />
priedus, pavyzdžiui, maišus su švino šratais. Atliekant kritimo bandymą taip pat<br />
galima pakeisti kritimo aukštį pagal 6.1.5.3.5 punkto b papunktį;<br />
b) be to, tara turi būti s÷kmingai išlaikiusi sandarumo bandymą 30 kPa sl÷giu, o šio<br />
bandymo rezultatai turi būti įrašyti pagal 6.1.5.8 poskirsnį privalomame bandymų<br />
protokole; ir<br />
c) tara turi būti pažym÷ta raide „T“, kaip nurodyta 6.1.2.4 poskirsnyje.<br />
6.1.5.2 Taros paruošimas bandymams<br />
6.1.5.2.1 Bandymams tara turi būti paruošta taip kaip ir vežti, įskaitant kombinuotojoje taroje<br />
naudojamą vidinę tarą. Vidin÷s ar vienetin÷s talpyklos ar tara, išskyrus maišus, turi būti<br />
pripildyti ne mažiau kaip 98 % jų talpos (skysčiams) ar ne mažiau kaip 95 % (kietoms<br />
medžiagoms). Maišai turi būti pripildomi iki didžiausios mas÷s, kuriai esant jie gali būti<br />
naudojami. Vežant kombinuotojoje taroje, jei jos vidin÷ tara skirta vežti skysčiams ir<br />
kietoms medžiagoms, turi būti atlikti abu bandymai – skysčiams ir kietosioms<br />
medžiagoms. Jei taroje bus vežama medžiagos ar gaminiai, jie bandant gali būti pakeisti<br />
kitomis medžiagomis ar gaminiais, išskyrus atvejus, kai d÷l to bandymo rezultatai gali<br />
tapti negaliojančiais. Vežant kietas medžiagas, jei naudojama kita medžiaga, ši kita<br />
medžiaga turi pasižym÷ti tokiomis pačiomis fizin÷mis savyb÷mis (mas÷, dalelių dydis ir<br />
kt.) kaip ir vežama medžiaga. Užtikrinus, kad tai netur÷s įtakos bandymo rezultatams,<br />
privalomai bendrai pakuot÷s masei pasiekti galima naudoti priedus, pavyzdžiui, maišus su<br />
švino šratais.<br />
303
6.1.5.2.2 Atliekant taros, skirtos skysčiams, kai naudojama kita medžiaga, kritimo bandymą ši<br />
medžiaga turi būti tokio paties tankio ir klampumo kaip ir vežama medžiaga. Atliekant<br />
taros, skirtos skysčiams, kritimo bandymą taip pat gali būti naudojamas ir vanduo,<br />
laikantis 6.1.5.3.5 punkte nustatytų reikalavimų.<br />
6.1.5.2.3 Popieriaus ir fibros kartono tara turi būti bent jau 24 valandas laikoma kontroliuojamoje<br />
temperatūroje ir santykin÷je dr÷gm÷je. Yra trys variantai, iš kurių pasirenkamas vienas.<br />
Priimtiniausia aplinka – 23±2 °C temperatūra ir 50 % ±2 % santykin÷ dr÷gm÷. Kiti du<br />
variantai – 20±2 °C temperatūra ir 65 %±2 % santykin÷ dr÷gm÷ arba 27±2 °C<br />
temperatūra ir 65 %±2 % santykin÷ dr÷gm÷.<br />
6.1.5.2.4 (Rezervuota).<br />
PASTABA. Vidutin÷s reikšm÷s neturi būti mažesn÷s ar didesn÷s už šias ribas.<br />
Trumpalaikiai šių reikšmių svyravimai ir matavimo tikslumo apribojimai gali nulemti<br />
matavimo rezultatų pokyčius iki ±5 % santykin ÷s dr÷gm÷s, bet tai negali tur÷ti įtakos<br />
bandymo rezultatams atkurti.<br />
6.1.5.2.5 6.1.4.8 poskirsnyje nurodyti plastikiniai būgnai ir kanistrai ir, jei reikia, 6.1.4.19<br />
poskirsnyje nurodyta sud÷tin÷ tara (iš plastikinių medžiagų), siekiant nustatyti, ar jie<br />
pakankamai chemiškai suderinami su skysčiais, turi būti laikomi šešis m÷nesius aplinkos<br />
temperatūroje. Visą šį laiką bandiniai turi būti pripildyti to krovinio, kuriam vežti jie yra<br />
skirti.<br />
Per pirmas ir paskutines 24 laikymo valandas bandiniai turi būti statomi uždarymo įtaisais<br />
žemyn. Tačiau tara, turinti ventiliacijos vožtuvus, kiekvienu atveju taip statoma tik<br />
penkioms minut÷ms. Pasibaigus laikymo trukmei, su bandiniais atliekami 6.1.5.3–6.1.5.6<br />
poskirsniuose nurodyti bandymai.<br />
Jei žinoma, kad plastikinių medžiagų, iš kurių pagamintos sud÷tin÷s taros (iš plastikinių<br />
medžiagų) vidin÷s talpyklos, veikiamų užpildo medžiagos, atsparumas, smarkiai nekinta,<br />
n÷ra būtina tikrinti cheminio suderinamumo.<br />
Pastebimu atsparumo pokyčiu laikoma:<br />
a) jei medžiaga tampa akivaizdžiai trapesn÷; ar<br />
b) labai sumaž÷ja medžiagos elastingumas, išskyrus atvejus, kai ji ne mažiau<br />
proporcingai išsitempia, veikiama apkrovos.<br />
Jei plastikin÷s medžiagos elgsena nustatoma kitomis procedūromis, prieš tai aprašyto<br />
suderinamumo bandymo galima neatlikti. Šios procedūros turi būti bent jau lygiavert÷s<br />
prieš tai aprašytam bandymui ir turi būti patvirtintos kompetentingos institucijos.<br />
PASTABA. D÷l plastikinių būgnų ir kanistrų bei sud÷tin÷s taros (iš plastikinių<br />
medžiagų), pagamintų iš polietileno, taip pat žr. 6.1.5.2.6 punktą.<br />
6.1.5.2.6 Būgnų ir kanistrų iš polietileno, pagal 6.1.4.8 poskirsnį, ir jei yra būtina, sud÷tin÷s taros iš<br />
polietileno, pagal 6.1.4.19 poskirsnį, cheminis suderinamumas su pripildomais skysčiais,<br />
sulygintais su standartiniais skysčiais pagal 4.1.1.19 poskirsnį, gali būti patvirtintas<br />
naudojant etaloninius skysčius (žr. 6.1.6 skirsnį), kaip nurodyta toliau.<br />
Etaloniniai skysčiai paprastai sukelia polietileno nusid÷v÷jimo procesus, pavyzdžiui,<br />
minkšt÷jimą d÷l brinkimo, suskeld÷jimą d÷l įtampos, molekulių skaidymą ir šių procesų<br />
derinius. Pakankamas taros cheminis suderinamumas gali būti patvirtintas privalomus<br />
bandymo pavyzdžius laikant tris savaites 40 °C temperatūroje su atitinkamu (-ais)<br />
etaloniniu (-iais) skysčiu (-iais); kai šis etaloninis skystis yra vanduo, laikymas pagal šią<br />
procedūrą nebūtinas. Kaip etaloninius skysčius naudojant „dr÷kinamąjį tirpalą“ ir „acto<br />
rūgštį“, bandomųjų pavyzdžių, kurie naudojami krovimo rietuv÷mis bandyme, išlaikymas<br />
nebūtinas.<br />
Per pirmas ir paskutines 24 laikymo valandas bandymo pavyzdžiai turi būti statomi<br />
uždarymo įtaisais žemyn. Tačiau tara su ventiliacija kiekvienu atveju taip gali būti<br />
304
statoma tik penkioms minut÷ms. Pasibaigus šio laikymo trukmei, su bandymo<br />
pavyzdžiais atliekami 6.1.5.3–6.1.5.6 poskirsniuose nurodyti bandymai.<br />
5.2 klas÷s tret-butilhidroperoksido, kurio sud÷tyje yra daugiau kaip 40 % peroksido, ir<br />
peroksiacto rūgščių suderinamumo bandymas neturi būti atliekamas naudojant etaloninius<br />
skysčius. Šių medžiagų pakankamas cheminis bandymo pavyzdžių suderinamumas gali<br />
būti patvirtinamas išlaikius juos šešis m÷nesius aplinkos temperatūroje pripildytus tų<br />
medžiagų, kurioms vežti jie skirti.<br />
Procedūros, atliktos pagal šį punktą su polietileno tara, rezultatai galioja ir kitai to paties<br />
konstrukcijos tipo tarai, kurios vidinis paviršius apdorotas fluoru.<br />
6.1.5.2.7 6.1.5.2.6 punkte nurodytoje iš polietileno pagamintoje taroje, kuri buvo išbandyta pagal<br />
6.1.5.2.6 punktą, be pripildomųjų medžiagų, kurios priskirtos etaloniniams skysčiams<br />
pagal 4.1.1.19 poskirsnį, kaip pripildomąsias medžiagas taip pat gali būti leista vežti ir<br />
kitas medžiagas. Toks leidimas turi būti paremtas laboratoriniais bandymais,<br />
patvirtinančiais, kad tokių pripildomųjų medžiagų poveikis tiriamiems bandiniams yra<br />
silpnesnis nei atitinkamo (-ų) etaloninio (-ių) tirpalo (-ų), įskaitant tiesiogiai susijusius<br />
nusid÷v÷jimo procesus. Santykiniam tankiui ir garų sl÷giui taikomos sąlygos yra<br />
analogiškos aprašytoms 4.1.1.19.2 punkte.<br />
6.1.5.2.8 Užtikrinus, kad plastiko, iš kurios pagaminta vidin÷ kombinuotosios taros tara,<br />
atsparumas d÷l pripildomosios medžiagos poveikio smarkiai nepakis, nebūtina patvirtinti,<br />
kad cheminis suderinamumas pakankamas. Pastebimu atsparumo pokyčiu laikoma:<br />
a) jei medžiaga tampa akivaizdžiai trapesn÷;<br />
b) labai sumaž÷ja medžiagos elastingumas, išskyrus atvejus, kai ji ne mažiau<br />
proporcingai išsitempia, veikiama apkrovos.<br />
6.1.5.3 Kritimo bandymas 3<br />
6.1.5.3.1 Tiriamųjų bandinių skaičius (kiekvienam konstrukcijos tipui ir gamintojui) ir smūgio<br />
kryptis<br />
Išskyrus kritimą plokštuma, svorio centras turi būti statmenai virš smūgio taško.<br />
Jei kritimo bandymui galima išbandyti daugiau nei vieną smūgio kryptį, reikia pasirinkti<br />
tokią, kad, kaip manoma, tara būtų labiausiai pažeista.<br />
3<br />
Žr. ISO 2248 standartą.<br />
305
Tara<br />
a) Plieniniai būgnai<br />
Aliumininiai būgnai<br />
Kito metalo, išskyrus plieną ir<br />
aliuminį, būgnai<br />
Plieniniai kanistrai<br />
Aliumininiai kanistrai<br />
Faneriniais būgnai<br />
Fibros būgnai<br />
Plastikiniai būgnai ir kanistrai<br />
Būgno formos sud÷tin÷ tara<br />
Lengva metalo tara<br />
b) Natūralios medienos d÷ž÷s<br />
Fanerin÷s d÷ž÷s<br />
Perdirbtos medienos d÷ž÷s<br />
Fibros kartono d÷ž÷s<br />
Plastikin÷s d÷ž÷s<br />
Plienin÷s ar aliuminin÷s d÷ž÷s<br />
D÷ž÷s formos sud÷tin÷ tara<br />
c) Maišai – vienasluoksniai, su šonine<br />
siūle<br />
Tiriamų bandinių<br />
skaičius<br />
Šeši<br />
(po tris kiekvienam<br />
kritimui)<br />
Penki<br />
(po vieną kiekvienam<br />
kritimui)<br />
Trys<br />
(trys kritimai maišui)<br />
d) Maišai – vienasluoksniai, be šonin÷s Trys<br />
siūl÷s, arba daugiasluoksniai (du kritimai maišui)<br />
e) Sud÷tin÷ tara (iš stiklo, porceliano ar Trys<br />
keramikos), pagal 6.1.3.1 poskirsnio (po vieną kiekvienam<br />
a punkto ii papunktį pažym÷ta kritimui)<br />
simboliu „RID/ADR“, būgno ar<br />
d÷ž÷s formos<br />
6.1.5.3.2 Specialusis tiriamųjų bandinių paruošimas kritimo bandymui<br />
Kritimo kryptis<br />
Pirmasis kritimas (naudojami trys<br />
bandiniai): tara turi išilgai atsitrenkti į<br />
taikinį graižtu ar, jei ji be graižtų, žiedine<br />
siūle arba briauna<br />
Antrasis kritimas (naudojami kiti trys<br />
bandiniai): tara turi atsitrenkti į taikinį<br />
silpniausia dalimi, kuri nebuvo<br />
išbandyta pirmojo kritimo metu,<br />
pavyzdžiui, uždarymo įtaisu ar, kai kurie<br />
cilindriniai būgnai, – suvirinta išilgine<br />
korpuso siūle<br />
Pirmasis kritimas: dugno plokštuma<br />
Antrasis kritimas: dangčio plokštuma<br />
Trečiasis kritimas: šonin÷s sienel÷s<br />
plokštuma<br />
Ketvirtasis kritimas: galin÷s sienel÷s<br />
plokštuma<br />
Penktasis kritimas: kampu<br />
Pirmasis kritimas: plačiuoju šonu<br />
Antrasis kritimas: siauruoju šonu<br />
Trečiasis kritimas: dugnu<br />
Pirmasis kritimas: plačiuoju šonu<br />
Antrasis kritimas: galu<br />
Išilgai apatiniu graižtu arba, jei n÷ra<br />
graižto, žiedine siūle ar apatine briauna<br />
Bandant šių tipų tarą tiriamojo bandinio ir jo turinio temperatūra turi būti –18 °C ar<br />
žemesn÷:<br />
a) plastikinius būgnus (žr. 6.1.4.8 poskirsnį);<br />
b) plastikinius kanistrus (žr. 6.1.4.8 poskirsnį);<br />
c) plastikines d÷žes, išskyrus d÷žes iš putplasčio (žr. 6.1.4.13 poskirsnį);<br />
d) sud÷tinę tarą (iš plastikinių medžiagų) (žr. 6.1.4.19 poskirsnį) ir;<br />
e) kombinuotąją tarą su plastikine vidine tara, išskyrus plastikinius maišus, skirtus<br />
kietoms medžiagoms ar gaminiams laikyti.<br />
Jei tiriamieji bandiniai ruošiami šiuo būdu, 6.1.5.2.3 punkte nustatytas išlaikymas<br />
nebūtinas. Bandomieji skysčiai turi išlikti skysti, jei reikia, į juos pridedama užšalimą<br />
stabdančių priedų.<br />
6.1.5.3.3 Skysčiams naudojamos taros nuimamu dangčiu kritimo bandymas turi būti atliekamas ne<br />
anksčiau kaip po 24 valandų po pripildymo ir uždarymo, atsižvelgiant į bet kokį galimą<br />
tarpiklio atsipalaidavimą.<br />
6.1.5.3.4 Bandymų aikštel÷<br />
ų ų ų ir:<br />
- vientisas ir pakankami masyvus, kad nesujud÷tų;<br />
- plokščias ir be jokių lokalinių pažeidimų, kurie gali tur÷ti įtakos bandymo<br />
rezultatams;<br />
306
6.1.5.3.5 Kritimo aukštis<br />
- pakankamai kietas, kad bandymo sąlygomis nesideformuotų ir bandymo metu nebūtų<br />
pažeistas, ir<br />
- pakankamai didelis, kad bandomoji pakuot÷ ant jo paviršiaus nukristų visa.<br />
Kietoms medžiagos ir skysčiai. Jei bandymas atliekamas su numatoma vežti kietąja<br />
medžiaga ar skysčiu arba su kita, iš esm÷s pasižyminčia tokiomis pačiomis savyb÷mis,<br />
medžiaga:<br />
I pakavimo grup÷ <strong>II</strong> pakavimo grup÷ <strong>II</strong>I pakavimo grup÷<br />
1,8 m 1,2 m 0,8 m<br />
Skysčiai, vežami vienetin÷je taroje ir kombinuotosios taros vidin÷je taroje, jei bandymas<br />
atliekamas su vandeniu:<br />
PASTABA. Sąvoka „vanduo“ apima vandens ar antifrizo tirpalus, kurių mažiausias<br />
santykinis tankis bandant –18 o C temperatūroje yra 0,95.<br />
a) jei numatomų vežti medžiagų santykinis tankis ne didesnis kaip l,2:<br />
I pakavimo grup÷ <strong>II</strong> pakavimo grup÷ <strong>II</strong>I pakavimo grup÷<br />
1,8 m 1,2 m 0,8 m<br />
b) jei numatomų vežti medžiagų santykinis tankis didesnis kaip l,2, kritimo aukštis<br />
turi būti apskaičiuojamas pagal numatomos vežti medžiagos santykinį tankį (d),<br />
suapvalinus iki pirmojo skaičiaus po kablelio:<br />
I pakavimo grup÷ <strong>II</strong> pakavimo grup÷ <strong>II</strong>I pakavimo grup÷<br />
d × 1,5 (m) d × 1,0 (m) d × 0,67 (m)<br />
c) bandant lengvą metalinę tarą, pagal 6.1.3.1 skirsnio a punkto ii papunktį<br />
pažym÷tą simboliu „RID/ADR“, skirtą vežti medžiagoms, kurių klampa 23 o C<br />
temperatūroje viršija 200 mm 2 /s (atliekant bandymą pagal standartą<br />
ISO 2431:1993, atitinka ištek÷jimo per 30 s laiką, naudojant 6 mm skersmens<br />
standartinį ISO piltuv÷lį):<br />
i) jei santykinis medžiagų tankis neviršija 1,2:<br />
<strong>II</strong> pakavimo grup÷<br />
<strong>II</strong>I pakavimo grup÷<br />
0,6 m 0,4 m<br />
ii)<br />
jei numatomos vežti medžiagos santykinis tankis (d) viršija 1,2, kritimo<br />
aukštis apskaičiuojamas pagal numatomos vežti medžiagos santykinį<br />
tankį (d), suapvalinus iki pirmojo skaičiaus po kablelio:<br />
<strong>II</strong> pakavimo grup÷<br />
d × 0,5 m<br />
<strong>II</strong>I pakavimo grup÷<br />
d × 0,33 m<br />
6.1.5.3.6 Bandymo vertinimo kriterijai<br />
6.1.5.3.6.1 Kiekviena tara su skysčiu, nustačius pusiausvyrą tarp vidinio ir išorinio sl÷gio, turi būti<br />
sandari. Tačiau vežant kombinuotojoje taroje ir vidin÷se sud÷tin÷s taros talpyklose (iš<br />
stiklo, porceliano ar keramikos), pažym÷tose pagal 6.1.3.1 skirsnio a punkto ii papunktį<br />
simboliu „RID/ADR“, sl÷gio pusiausvyra nebūtina.<br />
6.1.5.3.6.2 Jeigu atlikti kritimo bandymui su kietoms medžiagos skirta tara atsitrenkia į taikinį savo<br />
viršutine dalimi, pripažįstama, kad tiriamasis bandinys s÷kmingai išlaik÷ bandymą, jei<br />
turinys liko vidin÷je taroje ar vidiniame inde (pvz., plastikiniame maiše), netgi jei<br />
uždarymo įtaisas išlaikydamas savo nepralaidumo funkciją tapo laidus.<br />
307
6.1.5.3.6.3 Tara arba sud÷tin÷s ar kombinuotosios taros išorin÷je taroje neturi būti jokių pažeidimų,<br />
galinčių tur÷ti įtakos vežimo saugai. Pripildančioji medžiaga neturi tek÷ti iš vidin÷s<br />
talpyklos ar vidin÷s taros.<br />
6.1.5.3.6.4 Ir išorinis maišo sluoksnis, ir išorin÷ tara turi būti be pažeidimų, galinčių kelti kokį nors<br />
pavojų vežimo saugai.<br />
6.1.5.3.6.5 Nedidelis medžiagos nuot÷kis per uždarymo įtaisą (-us) smūgio metu n÷ra laikomas taros<br />
trūkumu, jei tara v÷liau neprateka.<br />
6.1.5.3.6.6 1 klas÷s kroviniams skirtoje taroje draudžiami kokie nors įtrūkimai, d÷l kurių<br />
sprogstamosios medžiagos gali išsilieti ar sprogstamieji gaminiai gali iškristi iš išorin÷s<br />
taros.<br />
6.1.5.4 Sandarumo bandymas<br />
Sandarumo bandymas turi būti atliekamas su visų konstrukcijos tipų tara, skirta<br />
skysčiams laikyti; tačiau šis bandymas nebūtinas:<br />
– vidinei kombinuotosios taros tarai;<br />
– vidin÷ms sud÷tin÷s taros talpykloms (iš stiklo, porceliano ar keramikos), pagal<br />
6.1.3.1 skirsnio a punkto ii papunktį pažym÷tiems simboliu „RID/ADR“;<br />
– lengvai metalinei tarai, pagal 6.1.3.1 skirsnio a punkto ii papunktį pažym÷tai<br />
simboliu „RID/ADR“, skirtai laikyti medžiagoms, kurių klampa 23 °C temperatūroje<br />
viršija 200 mm 2 /s.<br />
6.1.5.4.1 Tiriamųjų bandinių skaičius: po tris bandinius kiekvienam konstrukcijos tipui ir<br />
gamintojui.<br />
6.1.5.4.2 Specialusis tiriamųjų bandinių paruošimas bandymui: arba uždarymo įtaisai su vožtuvu<br />
turi būti pakeisti analogiškais uždarymo įtaisais be vožtuvo, arba vožtuvai turi būti<br />
sandariai uždaryti.<br />
6.1.5.4.3 Bandymo metodas ir taikomas sl÷gis: tara, įskaitant jos uždarymo įtaisus, laikoma po<br />
vandeniu 5 minutes veikiant vidiniam oro sl÷giui; laikymo metodas negali tur÷ti įtakos<br />
bandymo rezultatams.<br />
Taikomas oro sl÷gis (manometrinis) turi būti:<br />
I pakavimo grup÷ <strong>II</strong> pakavimo grup÷ <strong>II</strong>I pakavimo grup÷<br />
Ne mažesnis kaip 30 kPa<br />
(0,3 baro)<br />
Ne mažesnis kaip 20 kPa<br />
(0,2 baro)<br />
Leidžiami ir kiti tiek pat veiksmingi bandymo metodai.<br />
6.1.5.4.4 Bandymo išlaikymo kriterijus: be nuot÷kio.<br />
6.1.5.5 Vidinio sl÷gio (hidraulinis) bandymas<br />
6.1.5.5.1 Tara, kuri turi būti išbandyta<br />
Ne mažesnis kaip 20 kPa<br />
(0,2 baro)<br />
Vidinio sl÷gio (hidraulinis) bandymas turi būti atliekamas su visų konstrukcijos tipų<br />
skysčiams laikyti skirta tara iš metalo, plastiko ir su sud÷tinei tara. Šio bandymo<br />
neprivaloma atlikti su:<br />
– vidine kombinuotosios taros tara;<br />
– vidin÷ms sud÷tin÷s taros talpykloms (iš stiklo, porceliano ar keramikos), pagal<br />
6.1.3.1 skirsnio a punkto ii papunktį pažym÷toms simboliu „RID/ADR“;<br />
– lengvai metalo tarai, pagal 6.1.3.1 skirsnio punkto ii papunktį pažym÷tai simboliu<br />
„RID/ADR“, skirtai medžiagoms, kurių klampa 23 °C temperatūroje viršija<br />
200 mm 2 /s.<br />
6.1.5.5.2 Tiriamųjų bandinių skaičius: po tris tiriamuosius bandinius kiekvienam konstrukcijos<br />
tipui ir gamintojui.<br />
308
6.1.5.5.3 Specialusis taros paruošimas bandymui: arba uždarymo įtaisai su vožtuvu turi būti<br />
pakeisti analogiškais uždarymo įtaisais be vožtuvo, arba vožtuvai turi būti sandariai<br />
uždaryti.<br />
6.1.5.5.4 Bandymo metodas ir taikomas sl÷gis: metalo tara ir sud÷tin÷ tara (iš stiklo, porceliano ar<br />
keramikos), įskaitant jos uždarymo įtaisus, turi būti veikiama bandomuoju sl÷giu<br />
5 minutes. Plastiko tara ir sud÷tin÷ tara (iš plastikinių medžiagų), įskaitant jos uždarymo<br />
įtaisus, turi būti veikiama bandomuoju sl÷giu 30 minučių. Būtent šis sl÷gis turi būti<br />
nurodomas žymint pagal 6.1.3.1 skirsnio d punktą. Būdas, kuriuo tara yra laikoma, negali<br />
tur÷ti įtakos bandymo rezultatams. Taikomas sl÷gis turi būti pastovus ir tolygus; jo lygis<br />
viso bandymo metu turi būti vienodas. Taikomas hidraulinis manometrinis sl÷gis,<br />
nustatytas vienu iš šių metodų, turi būti:<br />
a) ne mažesnis už 55 °C temperatūroje taroje išmatuotą bendrąjį manometrinį sl÷gį<br />
(t. y. ne mažesnis už pripildomosios medžiagos garų sl÷gio ir dalinio oro ar kitų<br />
inertinių dujų sl÷gio sumą at÷mus 100 kPa ), padaugintą iš saugos koeficiento<br />
1,5. Šis bendrasis manometrinis sl÷gis nusta<strong>tomas</strong> pagal 4.1.1.4 poskirsnyje<br />
nustatytą didžiausią pripildymo lygį, kai pripildymo temperatūra l5 °C; arba<br />
b) ne mažiau kaip 1,75 karto didesnis už numatomos vežti medžiagos garų sl÷gį<br />
50 °C temperatūroje, at÷mus 100 kPa, tačiau bandomasis sl÷gis neturi būti<br />
mažesnis kaip 100 kPa ; arba<br />
c) ne mažiau kaip 1,5 karto didesnis už numatomos vežti medžiagos garų sl÷gį<br />
55 °C temperatūroje, at÷mus 100 kPa, tačiau bandomasis sl÷gis neturi būti<br />
mažesnis kaip 100 kPa.<br />
6.1.5.5.5 Be to, I pakavimo grup÷s medžiagoms laikyti skirta tara turi būti bandoma 250 kPa<br />
bandymo (manometriniu) sl÷giu 5 ar 30 minučių, atsižvelgiant į medžiagą, iš kurios ši<br />
tara pagaminta.<br />
6.1.5.5.6 Bandymo išlaikymo kriterijus: tara turi būti sandari.<br />
6.1.5.6 Krovimo rietuv÷mis bandymas<br />
Krovimo rietuv÷mis bandymas. turi būti atliekamas su visų konstrukcijos tipų tara,<br />
išskyrus maišus ir rietuv÷mis nekraunamą sud÷tinę tarą (iš stiklo, porceliano ar<br />
keramikos), pažym÷tą pagal 6.1.3.1 a punkto ii papunktį simboliu „RID/ADR“<br />
6.1.5.6.1 Tiriamųjų bandinių skaičius: po tris bandinius kiekvienam konstrukcijos tipui ir<br />
gamintojui.<br />
6.1.5.6.2 Bandymo metodas: tiriamasis bandinys (jo viršutinis paviršius) veikiamas j÷ga, lygiaverte<br />
bendram vienodų pakuočių, kurios vežant gali būti ant jo sukrautos, svoriui; jei tiriamojo<br />
bandinio turinys yra nepavojingas skystis, kurio santykinis tankis kitoks nei numatyto<br />
vežti skysčio, j÷ga turi būti skaičiuojama atsižvelgiant į pastarąjį. Mažiausias rietuv÷s<br />
aukštis, įskaitant tiriamąjį bandinį, turi būti 3 metrai. Bandymo trukm÷ – 24 valandos,<br />
išskyrus skysčiams skirtus plastikinius būgnus, kanistrus bei 6HH1 ir 6HH2 tipų sud÷tinę<br />
tarą. Pastarieji turi būti bandomi kraunant rietuv÷mis 28 dienas ne žemesn÷je kaip 40 °C<br />
temperatūroje.<br />
Atliekant bandymą pagal 6.1.5.2.5 punktą turi būti naudojama pirmin÷ pripildomoji<br />
medžiaga. Krovimo rietuv÷mis bandymas pagal 6.1.5.2.6 punktą atliekamas su etaloniniu<br />
skysčiu.<br />
6.1.5.6.3 Bandymo vertinimo kriterijai: tiriamieji bandiniai turi būti sandarūs. Bandant sud÷tinę ar<br />
kombinuotąją tarą –pripildomoji medžiaga neturi nutek÷ti iš vidinio indo ar išorin÷s taros.<br />
N÷ vienas tiriamasis bandinys negali tur÷ti jokių pažeidimų, kurie gal÷tų tur÷ti neigiamos<br />
įtakos vežimo saugai, ar jokių deformavimo požymių, d÷l kurių sumaž÷tų jų tvirtumas, ar<br />
d÷l šios priežasties pakuočių rietuv÷ būtų nestabili. Prieš įvertinimą plastiko tara turi būti<br />
atv÷sinama iki aplinkos temperatūros.<br />
6.1.5.7 Papildomas skvarbumo bandymas, taikomas 6.1.4.8 poskirsnyje nurodytiems<br />
plastikiniams būgnams ir kanistrams bei 6.1.4.19 poskirsnyje nurodytai sud÷tinei tarai<br />
309
(iš plastikinių medžiagų), skirtai skysčiams, kurių pliūpsnio temperatūra ≤60 °C,<br />
išskyrus 6HA1 tarą<br />
Tara iš polietileno turi būti bandoma tik tuomet, jei ji skirta vežti benzenui, toluenui,<br />
ksilenui ar šių medžiagų turintiems mišiniams ir preparatams.<br />
6.1.5.7.1 Tiriamųjų bandinių skaičius: po tris kiekvienam konstrukcijos tipui ir gamintojui.<br />
6.1.5.7.2 Specialusis tiriamųjų bandinių paruošimas bandymui: prieš bandymą tiriamieji bandiniai<br />
turi būti laikomi su pirmine pripildomąja medžiaga, kaip nurodyta 6.1.5.2.5 punkte, arba<br />
– bandant tarą iš didel÷s molekulin÷s mas÷s polietileno – su standartiniu skystu<br />
angliavandenilių mišiniu (vaitspiritu) pagal 6.1.5.2.6 punktą.<br />
6.1.5.7.3 Bandymo metodas: tiriamieji bandiniai, pripildyti medžiagos, kuriai vežti ši tara bus<br />
patvirtinta, turi būti pasveriami prieš 28 dienų jų laikymą 23 °C temperatūroje ir esant<br />
50 % santykinei aplinkos dr÷gmei ir po to. Bandant tarą iš didel÷s molekulin÷s mas÷s<br />
polietileno, bandymui vietoj benzeno, tolueno ar ksileno naudojamas etaloninis skystas<br />
angliavandenilių mišinys (vaitspiritas).<br />
6.1.5.7.4 Bandymo vertinimo kriterijus: skvarbumas neturi viršyti 0,008 g/l per val.<br />
6.1.5.8 Bandymo protokolas<br />
6.1.5.8.1 Bandymo protokole, kuris pateikiamas taros naudotojams, turi būti įrašyta bent jau ši<br />
informacija:<br />
1. Bandymą atlikusios įstaigos pavadinimas ir adresas;<br />
2. Pareišk÷jo pavadinimas ir adresas (jei reikia);<br />
3. Bandymo protokolo identifikavimo indeksas;<br />
4. Bandymo protokolo surašymo data;<br />
5. Taros gamintojas;<br />
6. Taros konstrukcijos tipo aprašymas (pvz., matmenys, medžiagos, uždarymo įtaisai,<br />
storis ir kt.), įskaitant gamybos būdą (pvz., liejimas išpučiant); gali būti pridedamas<br />
br÷žinys (-iai) ir (ar) nuotrauka (-os);<br />
7. Didžiausia talpa;<br />
8. Bandymui naudoto turinio savyb÷s, pvz., skysčių klampa ir santykinis tankis bei<br />
kietųjų medžiagų dalelių dydis;<br />
9. Aprašymas ir rezultatai;<br />
10. Bandymo protokolas turi būti pasirašytas, nurodant pasirašiusio asmens pavardę ir<br />
pareigas.<br />
6.1.5.8.2 Bandymo protokole turi būti nurodyta, kad tara, paruošta taip pat kaip ir vežti, buvo<br />
išbandyta pagal šio skyriaus reikalavimus ir kad taikant kitus pakavimo metodus ar<br />
komponentus protokolas gali būti pripažintas negaliojančiu. Bandymo protokolo kopija<br />
turi būti pateikiama kompetentingai institucijai.<br />
6.1.6 Etaloniniai skysčiai, naudojami taros iš polietileno, įskaitant NKVTK, cheminio<br />
suderinamumo patvirtinimo tyrimui atitinkamai pagal 6.1.5.2.6 ir 6.5.6.3.5 punktus<br />
6.1.6.1 Šiai plastiko medžiagai naudojami šie etaloniniai skysčiai:<br />
a) Dr÷kinamasis tirpalas – skirtas medžiagoms, d÷l kurių poveikio esant apkrovai<br />
polietilenas labai sutrūkin÷ja, ir paprastai visoms medžiagoms, kuriose yra<br />
dr÷kinamųjų priedų.<br />
Reikia naudoti 1 % alkilbenzeno sultonato vandeninį tirpalą arba 5 %<br />
nonilfenolio etoksilato vandeninį tirpalą, kurie, prieš panaudojant pirmą kartą<br />
bandymui, buvo laikyti 40 ºC temperatūroje bent 14 dienų. Šio tirpalo paviršiaus<br />
įtempimas 23 °C temperatūroje turi būti 31–35 mN/m.<br />
Atliekant krovimo rietuv÷mis bandymą, būtinas ne mažesnis kaip 1,20 santykinis<br />
tankis.<br />
Suderinamumo su acto rūgštimi bandymas neprivalomas, jei patvirtintas<br />
pakankamas cheminis suderinamumas su dr÷kinamuoju tirpalu.<br />
310
Pripildomųjų medžiagų, kurių veikiamas d÷l įtampos dr÷kinamajam tirpalui<br />
atsparus polietilenas sutrūkin÷ja, pakankamas cheminis suderinamumas gali būti<br />
patvirtinamas prieš bandymą tris savaites laikant 40 °C temperatūroje pagal<br />
6.1.5.2.6 punktą, tačiau turi būti naudojama pirmin÷ pripildomoji medžiaga.<br />
b) Acto rūgštis – skirta medžiagoms ir preparatams, kurių veikiamas d÷l įtampos<br />
polietilenas sutrūkin÷ja, paprastai monokarboksirūgštims ir vienvalenčiams<br />
alkoholiams.<br />
Turi būti naudojama 98–100 % koncentracijos acto rūgštis.<br />
Santykinis tankis = 1,05.<br />
Atliekant krovimo rietuv÷mis bandymą, būtinas ne mažesnis kaip 1,1 santykinis<br />
tankis.<br />
Pripildomųjų medžiagų, kurių veikiamas polietilenas išbrinksta labiau nei nuo<br />
acto rūgšties taip, kad jo mas÷ padid÷ja iki 4 %, pakankamas cheminis<br />
suderinamumas gali būti patvirtinamas prieš bandymą tris savaites laikant 40 °C<br />
temperatūroje pagal 6.1.5.2.6 punktą, bet turi būti naudojama pirmin÷<br />
pripildomoji medžiaga.<br />
c) Normalusis butilacetatas arba normalusis butilacetatas – sotusis dr÷kinamasis<br />
tirpalas – skirtas medžiagoms ir preparatams, kurių veikiamas polietilenas<br />
išbrinksta taip, kad jo mas÷ padid÷ja apie 4 %, ir tuo pačiu metu sutrūkin÷ja d÷l<br />
įtampos, paprastai augalų sanitarijos produktams, skystiems dažams ir esteriams.<br />
Prieš bandymą laikant pagal 6.1.5.2.6 punktą turi būti naudojamas 98–100 %<br />
koncentracijos normalusis butilacetatas.<br />
Krovimo rietuv÷mis bandymui pagal 6.1.5.6 punktą naudojamas bandymo skystis<br />
turi būti sudarytas iš 1–10 % dr÷kinamojo vandeninio tirpalo, sumaišyto su 2 %<br />
normaliojo butilacetato pagal prieš tai min÷tą a punktą.<br />
Atliekant krovimo rietuv÷mis bandymą, būtinas ne mažesnis kaip 1,0 santykinis<br />
tankis.<br />
Pripildomųjų medžiagų, kurių veikiamas polietilenas išbrinksta labiau nei<br />
veikiant butilacetatui taip, kad jo mas÷ padid÷ja iki 7,5 %, pakankamas cheminis<br />
suderinamumas gali būti patvirtintas prieš bandymą tris savaites laikant 40 °C<br />
temperatūroje pagal 6.1.5.2.6 punktą, tačiau turi būti naudojama pirmin÷<br />
pripildomoji medžiaga.<br />
d) Angliavandenilių mišinys (vaitspiritas) – skirtas medžiagoms ir preparatams,<br />
kurių veikiamas polietileno išbrinksta, paprastai angliavandeniliams, esteriams ir<br />
ketonams.<br />
Reikia naudoti angliavandenilių mišinį, kurio virimo temperatūra 160 °C–220 °C,<br />
santykinis tankis 0,78-0,80, pliūpsnio temperatūra >50 °C, o aromatinių junginių<br />
kiekis 16 %–21 %.<br />
Atliekant krovimo rietuv÷mis bandymą, būtinas ne mažesnis kaip 1,0 santykinis<br />
tankis.<br />
Pripildomųjų medžiagų, kurių veikiamas polietilenas išbrinksta taip, kad jo mas÷<br />
padid÷ja daugiau kaip 7,5 %, pakankamas cheminis suderinamumas gali būti<br />
patvirtintas prieš bandymą tris savaites laikant 40 °C temperatūroje pagal<br />
6.1.5.2.6 punktą, bet turi būti naudojama pirmin÷ pripildomoji medžiaga.<br />
e) Azoto rūgštis – skirta medžiagoms ir preparatams, kurie oksiduoja polietileną ir<br />
sukelia molekulių destrukciją, pavyzdžiui, taip, kaip 55 % azoto rūgštis arba<br />
mažiau.<br />
Reikia naudoti ne mažesn÷s kaip 55 % koncentracijos azoto rūgštį.<br />
Atliekant krovimo rietuv÷mis bandymą, būtinas ne mažesnis kaip 1,4 santykinis<br />
tankis.<br />
311
Pripildomųjų medžiagų, kurių oksiduojantis poveikis didesnis nei 55 % azoto<br />
rūgšties, ar medžiagų, kurios sukelia didesnę molekulių destrukciją, bandymai<br />
atliekami pagal 6.1.5.2.5 punktą.<br />
Naudojimo trukm÷ šiais atvejais turi būti nustatoma atsižvelgiant į nustatytą<br />
pažeidimo laipsnį (pvz., dveji metai mažesn÷s kaip 55 % koncentracijos azoto<br />
rūgščiai).<br />
f) Vanduo – skirtas medžiagoms, kurios neveikia polietileno n÷ vienu nuo a iki e<br />
punktuose nurodytu atveju, paprastai neorganin÷s rūgštys ir šarmai, vandeniniai<br />
druskų tirpalai, daugiavalenčiai alkoholiai ir organin÷s medžiagos, esančios<br />
vandeniniame tirpale.<br />
Atliekant krovimo rietuv÷mis bandymą, būtinas ne mažesnis kaip 1,2 santykinis<br />
tankis.<br />
Konstrukcijos tipo bandymas su vandeniu nebūtinas, jei atitinkamas cheminio<br />
suderinamumo bandymas atliktas su dr÷kinamuoju tirpalu ar acto rūgštimi.<br />
312
6.2 SKYRIUS<br />
SLöGINIŲ INDŲ, AEROZOLINIŲ PURKŠTUVŲ IR MAŽŲJŲ DUJŲ TALPYKLŲ (DUJŲ<br />
BALIONöLIŲ) IR KURO ELEMENTŲ KASEČIŲ SU SUSKYSTINTOMIS LIEPSNIOSIOMIS<br />
DUJOMIS KONSTRUKCIJOS IR BANDYMŲ REIKALAVIMAI<br />
6.2.1 Bendrieji reikalavimai<br />
PASTABA. Aerozoliniams purkštuvams, mažosioms dujų talpykloms (dujų balion÷liams)<br />
ir kuro elementų kaset÷ms su suskystintomis liepsniosiomis dujomis 6.2.1–6.2.5 skirsnių<br />
reikalavimai netaikomi.<br />
6.2.1.1 Projektavimas ir konstrukcija<br />
6.2.1.1.1 Sl÷giniai indai ir jų uždarymo įtaisai turi būti suprojektuoti, pagaminti, išbandyti ir įrengti<br />
taip, kad gal÷tų išlaikyti visas apkrovas, įskaitant nuovargį, kurios gali juos veikti vežant<br />
įprastomis sąlygomis ir įprastai naudojant.<br />
6.2.1.1.2 (Rezervuota).<br />
6.2.1.1.3 Jokiu atveju sienelių storis negali būti mažesnis negu nurodyta projektavimo ir<br />
konstrukcijos techniniuose standartuose.<br />
6.2.1.1.4 Virintiniams sl÷giniams indams turi būti naudojami tik geromis suvirinimo savyb÷mis<br />
pasižymintys metalai.<br />
6.2.1.1.5 Balionų, vamzdelių, sl÷ginių būgnų ir balionų ryšulių bandymo sl÷gis turi atitikti 4.1.4.1<br />
poskirsnio pakavimo instrukciją P200. Uždarų kriogeninių indų bandymo sl÷gis turi<br />
atitikti 4.1.4.1 poskirsnio pakavimo instrukciją P203.<br />
6.2.1.1.6 Sujungti į ryšulius sl÷giniai indai turi būti struktūriškai sutvirtinti vienas su kitu, kad būtų<br />
kaip vienas vienetas. Sl÷giniai indai turi būti taip įtvirtinami, kad negal÷tų jud÷ti<br />
konstrukcin÷s sąrankos atžvilgiu ir jud÷dami negal÷tų sukelti pavojingų lokalinių<br />
įtempčių santalkos. Kolektorių sąrankos (pvz., kolektorius, vožtuvai ir manometrai) turi<br />
būti taip suprojektuotos ir pagamintos, kad būtų apsaugotos nuo smūgių ir j÷gų, kurių yra<br />
paprastai veikiamos vežant. Kolektorių bandymo sl÷gis turi būti bent toks, kaip balionų<br />
bandymo sl÷gis. Kiekviename sl÷giniame inde, skirtame toksiškoms suskystintoms<br />
dujoms, turi būti izoliuojamasis vožtuvas, kad būtų galima pripildyti kiekvieną sl÷ginį<br />
indą atskirai ir kad vežant vieno sl÷ginio indo turinys nepatektų į kitą sl÷ginį indą.<br />
PASTABA. Toksiškų suskystintų dujų klasifikaciniai kodai – 2T, 2TF, 2TC, 2TO, 2TFC<br />
arba 2TOC.<br />
6.2.1.1.7 Reikia vengti skirtingų rūšių metalų sąlyčio, kad būtų išvengta pažeidimų d÷l galvaninio<br />
poveikio.<br />
6.2.1.1.8 Papildomi uždarųjų kriogeninių indų, skirtų atšaldytoms suskystintoms dujoms,<br />
konstrukcijos reikalavimai<br />
6.2.1.1.8.1 Naudojamo metalo mechanin÷s savyb÷s, įskaitant smūginį tąsumą ir lenkimo koeficientą,<br />
turi būti nustatomos kiekvienam sl÷giniam indui.<br />
PASTABA. 6.8.5.3 poskirsnyje pateikiami duomenys apie bandymų, kurie gali būti<br />
atliekami nustatant smūginį tąsumą, reikalavimus.<br />
6.2.1.1.8.2 Sl÷giniai indai turi būti su šilumos izoliacija. Šilumos izoliacija nuo smūgių turi būti<br />
apsaugota apvalkalu. Jei iš erdv÷s tarp sl÷ginio indo ir apvalkalo yra išsiurbtas oras<br />
(vakuumin÷ izoliacija), apvalkalas turi būti suprojektuotas taip, kad be liekamosios<br />
deformacijos išlaikytų ne mažesnį kaip 100 kPa (1 baro) išorinį sl÷gį, apskaičiuotą pagal<br />
patvirtintas technines sąlygas, arba apskaičiuotą kritinį suardymo sl÷gį, ne mažesnį kaip<br />
200 kPa (2 barai) (manometrinis sl÷gis). Jei apvalkalas yra toks uždaras, kad yra<br />
nepralaidus dujoms (pavyzdžiui, vakuumin÷ izoliacija), turi būti įrengtas įtaisas, kuris<br />
užtikrintų, kad izoliuojančiame sluoksnyje nesusidarys pavojingas sl÷gis d÷l<br />
nepakankamo sl÷ginio indo ar jo jungčių nepralaidumo dujoms. Šis įtaisas turi apsaugoti,<br />
kad dr÷gm÷ neprasiskverbtų į izoliaciją.<br />
313
6.2.1.1.8.3 Uždarieji kriogeniniai indai, skirti suskystintoms atšaldytoms dujoms vežti, kurių virimo<br />
temperatūra atmosferos sl÷gyje žemesn÷ kaip –182 °C, turi būti be medžiagų, galinčių<br />
pavojingai reaguoti su deguonimi arba deguonies prisotinta dujine aplinka, jei jos yra toje<br />
šilumos izoliacijos dalyje, kurioje yra sąlyčio su deguonimi arba deguonies prisotinta<br />
dujine aplinka pavojus.<br />
6.2.1.1.8.4 Uždarieji kriogeniniai indai turi būti projektuojami ir gaminami su tinkama k÷limo ir<br />
tvirtinimo įranga.<br />
6.2.1.1.9 Papildomi acetilenui skirtų sl÷ginių indų konstrukcijos reikalavimai<br />
6.2.1.2 Medžiagos<br />
Sl÷giniai indai, skirti ištirpintam acetilenui, kurio JT Nr. 1001, ir neištirpintam acetilenui,<br />
kurio JT Nr. 3374, turi būti pripildyti tolygiai pasiskirsčiusios por÷tos mas÷s, kurios tipas<br />
atitinka kompetentingos institucijos patvirtintus reikalavimus ir bandymus, ir kuri:<br />
a) yra suderinama su sl÷giniu indu ir nesudaro kenksmingų arba pavojingų junginių<br />
nei su acetilenu nei – JT Nr. 1001 atveju – su tirpikliu, ir<br />
b) gali užkirsti kelią acetileno skilimo plitimui por÷toje mas÷je.<br />
JT Nr. 1001 atveju tirpiklis turi būti suderinamas su sl÷giniu indu.<br />
6.2.1.2.1 Medžiagos, iš kurių gaminami sl÷giniai indai ir jų uždarymo įtaisai, tiesiogiai<br />
besiliečiantys su pavojingu kroviniu, turi būti atsparūs pavojingo krovinio, kurį ketinama<br />
vežti, poveikiui, nesusilpn÷ti ir nesukelti pavojingo poveikio, pvz., nekatalizuoti reakcijos<br />
ir nereaguoti su pavojingu kroviniu.<br />
6.2.1.2.2 Sl÷giniai indai ir jų uždarymo įtaisai turi būti pagaminti iš medžiagų, nurodytų<br />
projektavimo ir konstrukcijos techniniuose standartuose ir pakavimo instrukcijose,<br />
taikomose medžiagoms, kurias ketinama vežti sl÷giniame inde. Medžiagos turi būti<br />
atsparios trup÷jimui ir koroziniam eiž÷jimui d÷l įtempio, kaip nurodyta projektavimo ir<br />
konstrukcijos techniniuose standartuose.<br />
6.2.1.3 Eksploatavimo įranga<br />
6.2.1.3.1 Išskyrus sl÷gio mažinimo įtaisus, vožtuvai, vamzdynas ir kitos jungtys, kurias veikia<br />
sl÷gis, turi būti projektuojamos ir konstruojamos taip, kad jų trūkio sl÷gis bent 1,5 karto<br />
viršytų sl÷ginio indo bandymo sl÷gį.<br />
6.2.1.3.2 Eksploatavimo įranga turi būti išd÷stoma ar projektuojama taip, kad būtų išvengta<br />
pažeidimų, galinčių sukelti sl÷ginio indo turinio išsiskyrimą įprastomis krovimo ir<br />
vežimo sąlygomis. Kolektorių vamzdynas, besijungiantis su automatiškai užsidarančiais<br />
vožtuvais, turi būti pakankamai lankstus, kad vožtuvai ir vamzdynas nepasislinktų ar<br />
neprad÷tų skirtis sl÷ginio indo turinys. Visi pripildymo ir išleidimo vožtuvai ir jų<br />
apsauginiai gaubtai turi būti apsaugoti taip, kad netyčia neatsidarytų. Vožtuvai turi būti<br />
apsaugoti pagal 4.1.6.8 poskirsnio reikalavimus.<br />
6.2.1.3.3 Sl÷giniuose induose, kurių negalima krauti rankomis arba ridenti, turi būti įmontuoti<br />
įtaisai (pavažos, žiedai, sąvaržos), užtikrinantys saugų jų krovimą mechanin÷mis<br />
priemon÷mis ir išd÷styti taip, kad nepakenktų sl÷ginio indo tvirtumui ir nesukeltų jame<br />
per didelių įtempių.<br />
6.2.1.3.4 Atskiruose sl÷giniuose induose turi būti montuojami sl÷gio mažinimo įtaisai, kaip<br />
nurodyta 4.1.4.1 poskirsnio pakavimo instrukcijoje P200 (2) arba 6.2.1.3.6.4 ir 6.2.1.3.6.5<br />
papunkčiuose. Sl÷gio mažinimo įtaisai turi būti suprojektuoti taip, kad apsaugotų nuo<br />
pašalinių medžiagų patekimo į indo vidų, dujų nuot÷kio ar bet kokio pavojingo viršsl÷gio<br />
susidarymo. Įrengiant sl÷gio mažinimo įtaisus kolektoriumi sujungtuose horizontaliuose<br />
sl÷giniuose induose, pripildomuose liepsniųjų dujų, jie turi būti išd÷stomi taip, kad<br />
įprastomis vežimo sąlygomis dujos gal÷tų laisvai nutek÷ti į aplinką, o nutekančių dujų<br />
srov÷ nesmūgiuotų į pačius sl÷ginius indus.<br />
6.2.1.3.5 Sl÷giniuose induose, kurių pripildymo lygis matuojamas pagal tūrį, turi būti įrengtas<br />
lygio rodiklis (indikatorius).<br />
314
6.2.1.3.1 Papildomi uždarųjų kriogeninių indų reikalavimai<br />
6.2.1.3.6.1 Visos uždarųjų kriogeninių indų, naudojamų vežti liepsniosioms atšaldytoms<br />
suskystintoms dujoms, pripildymo ir išleidimo angos turi būti bent su dviem vienas nuo<br />
kito nepriklausomais, nuosekliai sumontuotais uždarymo įtaisais, kurių pirmasis –<br />
uždarymo vožtuvas, o antrasis – gaubtelis arba kitas lygiavertis įtaisas.<br />
6.2.1.3.6.2 Būtina numatyti galimybę automatiškai sumažinti sl÷gį vamzdyno, kuris gali būti<br />
uždaromas iš abiejų galų ir kuriame gali susilaikyti skystis, sekcijose, kad būtų išvengta<br />
viršsl÷gio susidarymo vamzdyne.<br />
6.2.1.3.6.3 Kiekvienas uždarojo kriogeninio indo sujungimo atvamzdis turi būti aiškiai pažym÷tas<br />
nurodant jo paskirtį (pvz., garų arba skysčio faz÷).<br />
6.2.1.3.6.4 Sl÷gio mažinimo įtaisai<br />
6.2.1.3.6.4.1 Kiekvienas uždarasis kriogeninis indas privalo tur÷ti bent vieną sl÷gio mažinimo įtaisą.<br />
Sl÷gio mažinimo įtaisas turi būti tokio tipo, kad atlaikytų dinamines j÷gas, įskaitant<br />
skysčio bangos smūgį.<br />
6.2.1.3.6.4.2 Uždarieji kriogeniniai indai papildomai gali tur÷ti trūkiąją membraną, įtaisytą lygiagrečiai<br />
su spyruokliniu (-iams) įtaisu (-ams), kad atitiktų 6.2.1.3.6.5 papunkčio reikalavimus.<br />
6.2.1.3.6.4.3 Sl÷gio mažinimo įtaisų jungtys turi būti pakankamo dydžio, kad į sl÷gio mažinimo įtaisą<br />
netrukdomai patektų reikiamas kiekis išleidžiamų garų.<br />
6.2.1.3.6.4.4 Visos sl÷gio mažinimo įtaisų į÷jimo angos didžiausio pripildymo sąlygomis turi būti<br />
išd÷stytos uždarojo kriogeninio indo garų aplinkoje, o įtaisai turi būti išd÷styti taip, kad<br />
garus būtų galima nekliudomai pašalinti.<br />
6.2.1.3.6.5 Sl÷gio mažinimo įtaisų pralaidumo geba ir reguliavimas<br />
PASTABA. Uždarųjų kriogeninių indų sl÷gio mažinimo įtaisų didžiausias leistinasis<br />
darbinis sl÷gis (DLDS) reiškia didžiausią efektyvųjį manometrinį sl÷gį, leistiną pripildyto<br />
uždaro darbin÷s būkl÷s kriogeninio indo viršutin÷je dalyje, įskaitant didžiausią efektyvųjį<br />
sl÷gį pripildant ir ištuštinant.<br />
6.2.1.3.6.5.1 Sl÷gio mažinimo įtaisas turi automatiškai atsidaryti esant sl÷giui, ne mažesniam kaip<br />
DLDS, ir turi būti visiškai atidarytas esant sl÷giui, lygiam 110 % DLDS. Po išleidimo šis<br />
įtaisas turi užsidaryti esant sl÷giui, kuris yra ne daugiau kaip 10 % mažesnis už sl÷gį,<br />
kuriam esant sl÷gis prad÷jo maž÷ti, ir turi likti uždaras esant bet kokiam mažesniam<br />
sl÷giui.<br />
6.2.1.3.6.5.2 Trūkiosios membranos turi būti nustatytos taip, kad sutrūktų esant nominaliam sl÷giui,<br />
kuris yra mažesnis arba už bandymo sl÷gį, arba sl÷gį, kuris sudaro 150 % DLDS.<br />
6.2.1.3.6.5.3 Vakuumo praradimo uždarajame kriogeniniame inde su vakuumine izoliacija atveju visų<br />
įrengtų sl÷gio mažinimo įtaisų pralaidumo geba turi būti pakankama, kad sl÷gis (įskaitant<br />
akumuliaciją) uždarojo kriogeninio indo viduje neviršytų 120 % DLDS.<br />
6.2.1.3.6.5.4 Sl÷gio mažinimo įtaisų pralaidumo geba apskaičiuojama pagal nustatytus techninius<br />
reikalavimus, patvirtintus kompetentingos institucijos 1 .<br />
6.2.1.4 Sl÷ginių indų patvirtinimas<br />
6.2.1.4.1 Sl÷ginių indų atitiktis vertinama gamybos metu pagal kompetentingos institucijos<br />
reikalavimus. Sl÷ginius indus tikrina, išbando ir patvirtina tikrinančioji įstaiga.<br />
Technin÷je dokumentacijoje turi būti visos projektavimo ir konstrukcijos technin÷s<br />
sąlygos ir visi gamybos ir bandymų dokumentai.<br />
6.2.1.4.2 Kokyb÷s užtikrinimo sistemos turi atitikti kompetentingos institucijos reikalavimus.<br />
1<br />
Žr., pavyzdžiui, CGA leidinys S–1.2–2003 „Sl÷gio mažinimo įtaisų standartai. <strong>II</strong> dalis. Krovinin÷s<br />
ir kilnojamosios cisternos susl÷gtoms dujoms“ ir S–1.1–2003 „Sl÷gio mažinimo įtaisų standartai.<br />
I dalis. Balionai susl÷gtoms dujoms“.<br />
315
6.2.1.5 Pirmin÷ apžiūra ir bandymas<br />
6.2.1.5.1 Nauji sl÷giniai indai, išskyrus uždaruosius kriogeninius indus, jų gamybos proceso metu<br />
ir pagaminus turi būti išbandomi ir tikrinami pagal taikomus projektavimo standartus,<br />
įskaitant šias sąlygas:<br />
Atitinkamas sl÷ginio indo bandinys bandomas:<br />
a) atliekant medžiagos, iš kurios pagamintas sl÷ginis indas, mechaninių savybių<br />
bandymą;<br />
b) patikrinant mažiausią sienel÷s storį;<br />
c) patikrinant kiekvienos pagamintos partijos medžiagos vienalytiškumą;<br />
d) apžiūrint sl÷ginių indų vidinę ir išorinę būklę;<br />
e) apžiūrint kaklelio sriegį;<br />
f) patikrinant, ar atitinka projektavimo standartą.<br />
Su visais sl÷giniais indais atliekamas:<br />
g) hidraulinis bandymas sl÷giu. Sl÷giniai indai turi išlaikyti bandymo sl÷gį<br />
neišsipl÷sdami daugiau negu leidžiama pagal projekto specifikacijas;<br />
PASTABA. Kompetentingos institucijos leidimu hidraulinis bandymas sl÷giu gali būti<br />
pakeistas bandymu naudojant dujas, jei ši operacija nekelia jokio pavojaus.<br />
h) apžiūra bei gamybinių trūkumų įvertinimas ir sl÷ginių indų taisymas arba jų<br />
pripažinimas netinkamais naudoti. Virintinių sl÷ginių indų atveju ypatingą<br />
d÷mesį būtina skirti suvirinimo siūlių kokybei;<br />
i) sl÷ginių indų žymenų apžiūra;<br />
j) be to, vežant sl÷giniuose induose, skirtuose vežti JT Nr. 1001 ištirpintą acetileną<br />
ir JT Nr. 3374 acetileną, neištirpintą, papildomai patikrinama, ar jie teisingai<br />
įrengti, taip pat tikrinama por÷tosios mas÷s būkl÷ ir, jei reikia, tirpiklio kiekis.<br />
6.2.1.5.2 Bandymai ir apžiūros, aprašyti 6.2.1.5.1 punkto a, b, d ir f papunkčiuose, turi būti atlikti<br />
su pakankamu kiekiu atrinktų uždarųjų kriogeninių indų bandinių. Be to, atrinktų<br />
uždarųjų kriogeninių indų bandinių suvirinimo siūl÷s turi būti tikrinamos radiografiniu,<br />
ultragarso arba kitu tinkamu neardomuoju bandymo metodu pagal taikomą projektavimo<br />
ir konstrukcijos standartą. Šis suvirinimo siūlių patikrinimas netaikomas apvalkalui.<br />
Be to, visi uždarieji kriogeniniai indai turi būti pirmą kartą tikrinami ir bandomi pagal<br />
6.2.1.5.1 punkto g, h ir i papunkčius, taip pat bandomas jų sandarumas bei patikrinama, ar<br />
tinkamai veikia eksploatavimo įranga po surinkimo.<br />
6.2.1.6 Periodin÷s apžiūros ir bandymai<br />
6.2.1.6.1 Kompetentingos institucijos įgaliota įstaiga atlieka daugkartinio naudojimo sl÷ginių indų,<br />
išskyrus kriogeninius indus, periodines apžiūras ir bandymus pagal šiuos reikalavimus:<br />
a) tikrinama išorin÷ sl÷ginio indo būkl÷, įranga ir išoriniai žymenys;<br />
b) tikrinama vidin÷ sl÷ginio indo būkl÷ (pvz., apžiūrint iš vidaus, patikrinant, ar<br />
sienelių storis ne per mažas);<br />
c) tikrinami sriegiai, jei yra korozijos požymių arba jei jungtys yra nuimamos;<br />
d) atliekamas hidraulinis bandymas sl÷giu ir, jei reikia, atliekant tinkamus<br />
bandymus tikrinamos medžiagų savyb÷s;<br />
e) tikrinama eksploatavimo įranga, kiti priedai ir sl÷gio mažinimo įtaisai, jei juos<br />
norima toliau eksploatuoti.<br />
1 PASTABA. Kompetentingos institucijos leidimu hidraulinis bandymas sl÷giu gali būti<br />
pakeistas bandymu naudojant dujas, jei ši operacija nekelia jokio pavojaus.<br />
316
2 PASTABA. Kompetentingos institucijos leidimu vietoj balionų ir vamzdelių hidraulinio<br />
bandymo sl÷giu galima taikyti kitą lygiavertį metodą, pagrįstą akustin÷s sklaidos<br />
bandymu, patikra ultragarsu arba akustin÷s sklaidos bandymo ir patikros ultragarsu<br />
deriniu.<br />
3 PASTABA. D÷l periodinių apžiūrų ir bandymų dažnumo žr. 4.1.4.1 poskirsnio<br />
pakavimo instrukciją P200.<br />
6.2.1.6.2 Vežant sl÷giniuose induose, skirtuose vežti JT Nr. 1001 ištirpintą acetileną ir JT Nr. 3374<br />
acetileną, neištirpintą, turi būti atliekami tik 6.2.1.6.1 punkto a, c ir e papunkčiuose<br />
nurodyti patikrinimai. Papildomai turi būti įvertinama por÷tosios mas÷s būkl÷ (pvz., ar<br />
neatsirado tarpų, ar nesukrito, ar per daug neišpor÷jo, ar n÷ra nuos÷dų).<br />
6.2.1.7 Gamintojams keliami reikalavimai<br />
6.2.1.7.1 Gamintojas turi būti techniškai kompetentingas ir tur÷ti visus išteklius, reikalingus<br />
tinkamai sl÷ginių indų gamybai, visų pirma, kvalifikuotą personalą:<br />
a) visam gamybos procesui prižiūr÷ti;<br />
b) medžiagų derinimui;<br />
c) atitinkamiems bandymams atlikti.<br />
6.2.1.7.2 Gamintojo profesionalumo įvertinimą visais atvejais atlieka patvirtinimo šalies<br />
kompetentingos institucijos patvirtinta tikrinančioji įstaiga.<br />
6.2.1.8 Tikrinančiosioms įstaigoms keliami reikalavimai<br />
6.2.1.8.1 Tikrinančiosios įstaigos turi būti nepriklausomos nuo gamybos įmonių ir būti<br />
kompetentingos reikalingiems bandymams ir apžiūroms atlikti bei patvirtinimams<br />
suteikti.<br />
6.2.2 JT sl÷ginių indų reikalavimai<br />
Be bendro pobūdžio reikalavimų, išd÷stytų 6.2.1 skirsnyje, JT sl÷giniai indai turi atitikti<br />
šio skirsnio reikalavimus, įskaitant jiems taikomus standartus.<br />
6.2.2.1 Projektavimas, gamyba ir pirmin÷ apžiūra bei bandymai<br />
6.2.2.1.1 JT balionams projektuoti, gaminti ir pirminei apžiūrai bei bandymams, išskyrus atitikties<br />
vertinimo sistemos ir patvirtinimo apžiūras, kurios turi atitikti 6.2.2.5 poskirsnio<br />
reikalavimus, taikomi šie standartai:<br />
ISO 9809-1:1999<br />
ISO 9809-2:2000<br />
Dujų balionai. Daugkartinio naudojimo besiūliai dujų balionai<br />
iš plieno. Projektavimas, gamyba ir bandymai. 1 dalis.<br />
Balionai iš grūdintojo ir atleistojo plieno, kurio stipris<br />
tempiant mažesnis kaip 1 100 MPa<br />
PASTABA. Šio standarto 7.3 skyriuje pateikta pastaba d÷l F<br />
veiksnio JT balionams netaikoma<br />
Dujų balionai. Daugkartinio naudojimo besiūliai plieniniai dujų<br />
balionai. Projektavimas, gamyba ir bandymai. 2 dalis.<br />
Grūdintojo ir atleistojo plieno balionai, kurių stipris tempiant<br />
lygus arba didesnis kaip 1 100 MPa<br />
ISO 9809-3:2000<br />
ISO 7866:1999<br />
Dujų balionai. Daugkartinio naudojimo besiūliai plieniniai dujų<br />
balionai. Projektavimas, gamyba ir bandymai. 3 dalis.<br />
Normalizuotojo plieno balionai<br />
Dujų balionai. Daugkartinio naudojimo besiūliai dujų balionai iš<br />
aliuminio lydinio. Projektavimas, gamyba ir bandymai<br />
PASTABA. Šio standarto 7.2 skyriuje pateikta pastaba d÷l F<br />
veiksnio JT balionams netaikoma. Aliuminio lydinį 6351A –T6<br />
ar kitą ekvivalentišką lydinį naudoti draudžiama<br />
317
ISO 11118:1999<br />
Dujų balionai. Vienkartiniai metaliniai dujų balionai. Technin÷s<br />
sąlygos ir bandymų metodai<br />
ISO 11119-1:2002 Dujų balionai iš kompozitinių medžiagų. Technin÷s sąlygos ir<br />
bandymų metodai. 1 dalis. Dujų balionai iš kompozitinių<br />
medžiagų, sutvirtinti metaliniu lanku<br />
ISO 11119-2:2002 Dujų balionai iš kompozitinių medžiagų. Technin÷s sąlygos ir<br />
bandymų metodai. 2 dalis. Ištisai apvynioti pluoštu armuoti dujų<br />
balionai iš kompozitinių medžiagų, su apkrovas paskirstančiu<br />
metaliniu įd÷klu<br />
ISO 11119-3:2002 Dujų balionai iš kompozitinių medžiagų. Technin÷s sąlygos ir<br />
bandymų metodai. 3 dalis. Ištisai apvynioti pluoštu armuoti dujų<br />
balionai iš kompozitinių medžiagų, su apkrovų nepaskirstančiais<br />
metaliniais arba nemetaliniais įd÷klais<br />
1 PASTABA. Dujų balionai iš kompozitinių medžiagų, atitinkantys pirmiau nurodytus<br />
standartus, turi būti konstruojami neribotam naudojimo laikui.<br />
2 PASTABA. Po pirmųjų 15 eksploatacijos metų kompetentinga institucija, kuri buvo<br />
atsakinga už balionų pirminį patvirtinimą ir kuri priima sprendimą pagal gamintojo,<br />
savininko arba naudotojo pateiktą informaciją apie bandymus, gali pratęsti balionų iš<br />
kompozitinių medžiagų, pagamintų pagal šiuos standartus, naudojimo laiką.<br />
6.2.2.1.2 JT vamzdelių projektavimui, gamybai ir pirminei apžiūrai bei bandymams, išskyrus<br />
atitikties vertinimo sistemos ir patvirtinimo apžiūras, kurios turi atitikti 6.2.2.5 poskirsnio<br />
reikalavimus, taikomi šie standartai:<br />
ISO 11120:1999<br />
Dujų balionai. Nuo 150 l iki 3000 l vandens talpos<br />
daugkartiniai besiūliai plieniniai balionai susl÷gtosioms<br />
dujoms gabenti. Projektavimas, konstrukcija ir bandymas<br />
PASTABA. Šio standarto 7.1 skyriuje pateikta pastaba d÷l F<br />
veiksnio JT vamzdeliams netaikoma<br />
6.2.2.1.3 JT balionų, skirtų acetilenui, projektavimui, ir pirminei apžiūrai bei bandymams, išskyrus<br />
atitikties vertinimo sistemos ir patvirtinimo apžiūras, kurios turi atitikti 6.2.2.5 poskirsnio<br />
reikalavimus, taikomi šie standartai:<br />
Baliono korpusui:<br />
ISO 9809-1:1999<br />
ISO 9809-3:2000<br />
Balione esančiai por÷tajai masei:<br />
ISO 3807-1:2000<br />
ISO 3807-2:2000<br />
Dujų balionai. Daugkartinio naudojimo besiūliai plieniniai<br />
dujų balionai. Projektavimas, gamyba ir bandymai. 1 dalis.<br />
Balionai iš grūdintojo ir atleistojo plieno, kurio stipris<br />
tempiant mažesnis kaip 1 100 MPa<br />
PASTABA. Šio standarto 7.3 skyriuje pateikta pastaba d÷l F<br />
veiksnio JT balionams netaikoma<br />
Dujų balionai. Daugkartinio naudojimo besiūliai plieniniai<br />
dujų balionai. Projektavimas, konstrukcija ir bandymai.<br />
3 dalis. Balionai iš normalizuoto plieno<br />
Balionai, skirti acetilenui. Pagrindiniai reikalavimai. 1 dalis.<br />
Balionai be lydaus apsauginio kaiščio<br />
Balionai, skirti acetilenui. Pagrindiniai reikalavimai. 2 dalis.<br />
Balionai su lydžiu apsauginiu kaiščiu<br />
318
6.2.2.1.4 JT kriogeninių indų projektavimui, gamybai ir pirminei apžiūrai bei bandymams, išskyrus<br />
atitikties vertinimo sistemos ir patvirtinimo apžiūras, kurios turi atitikti 6.2.2.5 poskirsnio<br />
reikalavimus, taikomi šie standartai:<br />
6.2.2.2 Medžiagos<br />
ISO 21029-1:2004 Kriogeniniai indai. Gabenamieji indai su vakuumine izoliacija,<br />
kurių talpa ne didesn÷ kaip 1000 l. 1 dalis. Projektavimas,<br />
gamyba, patikrinimai ir bandymai.<br />
Be sl÷ginių indų projektavimo ir gamybos standartuose nurodytų reikalavimų, keliamų<br />
medžiagoms, ir bet kokių apribojimų, konkrečioms vežamoms dujoms nurodytų<br />
atitinkamoje pakavimo instrukcijoje (pavyzdžiui, 4.1.4.1 poskirsnio pakavimo<br />
instrukcijoje P200), medžiagų suderinamumui taikomi ir šie standartai:<br />
ISO 11114-1:1997 Gabenamieji dujų balionai. Baliono bei vožtuvo medžiagų bei<br />
balione laikomų dujų suderinamumas. 1 dalis. Metalo savybių<br />
turinčios medžiagos<br />
ISO 11114-2:2000 Gabenamieji dujų balionai. Baliono bei čiaupo medžiagų ir<br />
balione laikomų dujų suderinamumas. 2 dalis. Nemetalai<br />
PASTABA. ISO 11114-1 standarte nustatyti apribojimai tvirtiems plieno lydiniams, kurių<br />
stiprumo riba tempiant siekia iki 1 100 MPa, JT Nr. 2203 silanui netaikomi.<br />
6.2.2.3 Eksploatavimo įranga<br />
Uždarymo įtaisams ir jų apsaugos priemon÷ms taikomi šie standartai:<br />
ISO 11117:1998<br />
ISO 10297:2006<br />
6.2.2.4 Periodin÷s apžiūros ir bandymai<br />
Dujų balionai. Pramonin÷ms ir medicinin÷ms dujoms skirtų<br />
balionų apsauginiai vožtuvų gaubtai ir vožtuvų apsauginiai<br />
įtaisai. Konstrukcija, gamyba ir bandymai<br />
Gabenamieji dujų balionai. Balionų čiaupai. Techniniai<br />
reikalavimai ir tipo bandymai<br />
PASTABA. Šio ISO standarto versija anglų kalba atitinka<br />
šiuos reikalavimus ir gali būti taikoma.<br />
Periodin÷ms JT balionų apžiūroms ir bandymams taikomi šie standartai:<br />
ISO 6406:2005<br />
Besiūlių plieninių dujų balionų periodin÷s apžiūros ir bandymai<br />
ISO 10461:2005 +<br />
A1:2006<br />
ISO 10462:2005<br />
ISO 11623:2002<br />
Besiūliai dujų balionai iš aliuminio lydinio. Periodin÷s apžiūros<br />
ir bandymai<br />
Dujų balionai. Ištirpintam acetilenui skirti gabenamieji dujų<br />
balionai. Periodiniai patikrinimai ir technin÷ priežiūra<br />
Gabenamieji dujų balionai. Kompozitinių dujų balionų<br />
periodin÷ kontrol÷ ir bandymai<br />
6.2.2.5 Atitikties vertinimo sistema ir sl÷ginių indų gamybos patvirtinimas<br />
6.2.2.5.1 Sąvokos<br />
Šiame poskirsnyje:<br />
Atitikties vertinimo sistema – sistema, pagal kurią kompetentinga institucija patvirtina<br />
gamintoją, patvirtindama sl÷ginio indo konstrukcijos tipą, taip pat gamintojo kokyb÷s<br />
sistemą ir tikrinančiąsias įstaigas;<br />
Konstrukcijos tipas – sl÷ginio indo konstrukcija, nurodyta konkretiems sl÷giniams indams<br />
taikomame standarte;<br />
319
Tikrinti reiškia ištiriant patvirtinti arba pateikti objektyvius įrodymus, kad laikomasi<br />
nurodytų reikalavimų.<br />
6.2.2.5.2 Bendrieji reikalavimai<br />
Kompetentinga institucija<br />
6.2.2.5.2.1 Sl÷ginius indus tvirtinanti kompetentinga institucija, siekdama užtikrinti, kad sl÷giniai<br />
indai atitiktų ADR reikalavimus, tvirtina atitikties vertinimo sistemą. Tais atvejais, kai<br />
sl÷ginius indus tvirtinanti kompetentinga institucija n÷ra kompetentinga institucija<br />
pagaminimo šalyje, sl÷ginio indo žymenyje turi būti nurodyti patvirtinimo šalies ir<br />
pagaminimo šalies žymenys (žr. 6.2.2.7 ir 6.2.2.8 poskirsnius).<br />
Patvirtinimo šalies kompetentinga institucija analogiškų šalies, kurioje sl÷giniai indai yra<br />
naudojami, institucijų prašymu privalo pateikti įrodymus, kad laikomasi šios atitikties<br />
vertinimo sistemos reikalavimų.<br />
6.2.2.5.2.2 Kompetentinga institucija gali visiškai ar iš dalies perduoti savo funkcijas, susijusias su<br />
šia atitikties vertinimo sistema.<br />
6.2.2.5.2.3 Kompetentinga institucija turi užtikrinti, kad visada būtų galima gauti galiojantį<br />
patvirtintų tikrinančiųjų įstaigų ir jų identifikavimo žymenų bei patvirtintų gamintojų ir jų<br />
identifikavimo žymenų sąrašą.<br />
Tikrinančioji įstaiga<br />
6.2.2.5.2.4 Tikrinančiąją įstaigą sl÷ginių indų apžiūrai atlikti tvirtina kompetentinga institucija. Ši<br />
įstaiga privalo:<br />
a) tur÷ti organizuotą gabaus, kvalifikuoto, kompetentingo, įgudusio personalo,<br />
gebančio pakankamai gerai atlikti savo technines funkcijas, struktūrą;<br />
b) tur÷ti pakankamai tinkamų patalpų ir įrangos;<br />
c) veikti nešališkai ir būti nepriklausoma nuo bet kokios tam trukdančios įtakos;<br />
d) užtikrinti komercin÷s ir privačios gamintojo ir kitų asmenų veiklos<br />
konfidencialumą;<br />
e) išlaikyti aiškią ribą tarp faktinių tikrinančiosios įstaigos funkcijų ir su tuo<br />
nesusijusių funkcijų;<br />
f) tur÷ti dokumentais pagrįstą kokyb÷s kontrol÷s sistemą;<br />
g) užtikrinti, kad būtų atliekami atitinkamuose sl÷giniams indams taikomuose<br />
standartuose ir ADR nurodyti bandymai ir apžiūros;<br />
h) taikyti veiksmingą ir tinkamą protokolų ir registracijos duomenų sistemą pagal<br />
6.2.2.5.6 punktą.<br />
6.2.2.5.2.5 Tikrinančioji įstaiga atlieka konstrukcijos tipo patvirtinimą, sl÷ginių indų gamybinius<br />
bandymus ir apžiūras bei sertifikavimą, kad patikrintų, ar sl÷ginis indas atitinka taikomą<br />
konkretų standartą (žr. 6.2.2.5.4 ir 6.2.2.5.5 punktus).<br />
Gamintojas<br />
6.2.2.5.2.6 Gamintojas privalo:<br />
a) tur÷ti dokumentais pagrįstą kokyb÷s kontrol÷s sistemą pagal 6.2.2.5.3 punktą;<br />
b) teikti prašymus patvirtinti konstrukcijos tipą pagal 6.2.2.5.4 punktą;<br />
c) pasirinkti tikrinančiąją įstaigą iš kompetentingos institucijos patvirtinimo šalyje<br />
sudaryto patvirtintų tikrinančiųjų įstaigų sąrašo, ir<br />
d) tvarkyti registraciją pagal 6.2.2.5.6 punktą.<br />
Bandymų laboratorija<br />
6.2.2.5.2.7 Bandymų laboratorija privalo:<br />
320
a) tur÷ti organizuotą, pakankamai didelę kompetentingo ir įgudusio personalo<br />
struktūrą;<br />
b) tur÷ti pakankamai tinkamų įtaisų ir įrangos bandymams, kurie privalomi pagal<br />
gamybos standartą ir atitinka tikrinančiosios įstaigos reikalavimus, atlikti.<br />
6.2.2.5.3 Gamintojo taikoma kokyb÷s sistema<br />
6.2.2.5.3.1 Kokyb÷s sistema turi apimti visus gamintojo pasirinktus elementus, reikalavimus ir<br />
nuostatas. Ji turi būti sistemingai ir tvarkingai pagrįsta dokumentais – rašytin÷mis veiklos<br />
kryptimis, procedūromis ir instrukcijomis.<br />
Juose visų pirma turi būti pakankamai išsamiai aprašyti šie aspektai:<br />
a) organizacin÷ struktūra ir personalo pareigos, susijusios su projektavimo ir<br />
produkcijos kokybe;<br />
b) projektų kontrol÷s ir patikrinimo metodika, procesai ir procedūros, kurios bus<br />
taikomos projektuojant sl÷ginius indus;<br />
c) atitinkamų sl÷ginių indų gamybos, kokyb÷s kontrol÷s, kokyb÷s užtikrinimo ir<br />
technologinio proceso valdymo instrukcijos, kurių bus laikomasi;<br />
d) registravimo duomenys apie kokybę, pvz., apžiūrų protokolai, bandymų<br />
duomenys, kalibravimo duomenys;<br />
e) valdančiosios grandies apžvalgos, užtikrinančios veiksmingą kokyb÷s sistemos<br />
taikymą ir reikalingos d÷l audito pagal 6.2.2.5.3.2 papunktį;<br />
f) klientų pageidavimų patenkinimo procedūra;<br />
g) dokumentų valdymo ir jų svarstymo procedūra;<br />
h) reikalavimų neatitinkančių sl÷ginių indų, įsigyjamų komponentų ir medžiagų,<br />
naudojamų gamybos procese, ir baigiamųjų apdorojimo procesų, kontrol÷s<br />
priemon÷s;<br />
i) atitinkamo personalo mokymo programos ir kvalifikacijos suteikimo procedūros.<br />
6.2.2.5.3.2 Kokyb÷s sistemos auditas<br />
Pirmą kartą kokyb÷s sistema įvertinama siekiant nustatyti, ar ji atitinka 6.2.2.5.3.1<br />
papunkčio reikalavimus taip, kad atitiktų kompetentingos institucijos reikalavimus.<br />
Apie audito rezultatus pranešama gamintojui. Pranešime pateikiamos audito išvados ir<br />
visos privalomos pataisomosios priemon÷s.<br />
Pagal kompetentingos institucijos reikalavimus atliekamas periodinis auditas, kurio<br />
tikslas – įsitikinti, ar gamintojas tebeturi ir taiko kokyb÷s sistemą. Periodinio audito<br />
protokolai pateikiami gamintojui.<br />
6.2.2.5.3.3 Kokyb÷s sistemos išlaikymas<br />
Gamintojas privalo išlaikyti tokią patvirtintą kokyb÷s sistemą, kad ji išliktų tinkama ir<br />
veiksminga.<br />
Gamintojas privalo pranešti kokyb÷s sistemą patvirtinusiai kompetentingai institucijai<br />
apie bet kokius numatomus pakeitimus. Siūlomi pakeitimai turi būti įvertinami<br />
atsižvelgiant į tai, ar pakeista kokyb÷s sistema kaip ir pirmiau atitiks 6.2.2.5.3.1<br />
papunkčio reikalavimus.<br />
6.2.2.5.4 Patvirtinimo procedūra<br />
Pirminis konstrukcijos tipo patvirtinimas<br />
6.2.2.5.4.1 Pirminis konstrukcijos tipo patvirtinimas apima gamintojo taikomos kokyb÷s sistemos<br />
patvirtinimą ir numatomo gaminti sl÷ginio indo konstrukcijos patvirtinimą. Prašymas d÷l<br />
pirminio konstrukcijos tipo patvirtinimo turi atitikti 6.2.2.5.4.2–6.2.2.5.4.6 ir 6.2.2.5.4.9<br />
papunkčiuose pateiktus reikalavimus.<br />
321
6.2.2.5.4.2 Gamintojas, norintis gaminti sl÷ginius indus pagal sl÷giniams indams taikomą standartą ir<br />
pagal ADR, turi pateikti atitinkamą prašymą d÷l konstrukcijos tipo patvirtinimo<br />
sertifikato, kurį išduoda patvirtinimo šalies kompetentinga institucija, bent vienam<br />
sl÷ginio indo konstrukcijos tipui pagal 6.2.2.5.4.9 papunktį nurodytą procedūrą, turi gauti<br />
tokį sertifikatą ir jį išsaugoti. Pareikalavus šis sertifikatas turi būti pateikiamas naudojimo<br />
šalies kompetentingai institucijai.<br />
6.2.2.5.4.3 Prašymas turi būti pateikiamas kiekvienos įmon÷s gamintojo atskirai; jame turi būti<br />
nurodoma:<br />
a) gamintojo pavadinimas ir registruotas adresas ir, jei prašymą teikia įgaliotas<br />
atstovas, papildomai pastarojo pavard÷ ir adresas;<br />
b) įmon÷s gamintojos adresas (jei skiriasi nuo prieš tai nurodyto);<br />
c) už kokyb÷s sistemą atsakingo asmens (-ų) pavard÷ (-÷s) ir pareigos;<br />
d) sl÷ginio indo žymuo ir atitinkamas sl÷giniams indams taikomas standartas;<br />
e) išsamūs duomenys apie bet kokį kokios nors kitos kompetentingos institucijos<br />
atsisakymą suteikti patvirtinimą pagal analogišką prašymą;<br />
f) tikrinančiosios įstaigos, paskirtos konstrukcijos tipui patvirtinti, pavadinimas;<br />
g) 6.2.2.5.3.1 papunktyje nurodyta dokumentacija apie įmonę gamintoją, ir<br />
h) technin÷ dokumentacija, reikalinga konstrukcijos tipui patvirtinti, kuri suteikia<br />
galimybę patikrinti, ar sl÷giniai indai atitinka tam tikro standarto, taikomo<br />
sl÷ginių indų konstrukcijai, reikalavimus. Technin÷je dokumentacijoje turi būti<br />
aprašytas projektavimo ir konstrukcijos metodas ir, kiek tai būtina įvertinimui<br />
atlikti, pateikti bent šie duomenys:<br />
i) sl÷ginių indų konstrukcijai taikomas standartas, komponentų ir surinkimo<br />
mazgų projektavimo ir konstrukcijos br÷žiniai, jei tokie yra;<br />
ii)<br />
iii)<br />
iv)<br />
aprašymai ir paaiškinimai, reikalingi norint suprasti br÷žinius ir numatomą<br />
sl÷ginių indų paskirtį;<br />
standartų, reikalingų visam gamybos procesui apibūdinti, sąrašas;<br />
projektiniai skaičiavimai ir medžiagų techniniai duomenys, ir<br />
v) konstrukcijos tipo patvirtinimo bandymų protokolai, kuriuose aprašomi<br />
apžiūrų ir bandymų, atliktų pagal 6.2.2.5.4.9 papunktį, rezultatai.<br />
6.2.2.5.4.4 Pirminis auditas pagal 6.2.2.5.3.2 papunktį turi būti atliekamas taip, kad atitiktų<br />
kompetentingos institucijos reikalavimus.<br />
5.2.2.5.4.5 Jei atsisakoma gamintojui suteikti patvirtinimą, kompetentinga institucija turi raštu ir<br />
išsamiai nurodyti tokio atsisakymo priežastis.<br />
6.2.2.5.4.6 Atlikus patvirtinimą, kompetentingai institucijai turi būti pateikiami visi informacijos,<br />
pateiktos pagal 6.2.2.5.4.3 papunktį d÷l pirminio patvirtinimo, pasikeitimai.<br />
Paskesni konstrukcijos tipo patvirtinimai<br />
6.2.2.5.4.7 Prašymas d÷l paskesnio konstrukcijos tipo patvirtinimo turi atitikti 6.2.2.5.4.8 ir<br />
6.2.2.5.4.9 papunkčių reikalavimus, jei gamintojas turi pirminį konstrukcijos tipo<br />
patvirtinimą. Tokiu atveju gamintojo taikoma kokyb÷s sistema, remiantis 6.2.2.5.3<br />
punktu, turi būti patvirtinta patvirtinant pirminį konstrukcijos tipą ir turi būti taikoma<br />
naujajai konstrukcijai.<br />
6.2.2.5.4.8 Prašyme turi būti pateikta ši informacija:<br />
a) gamintojo pavadinimas ir adresas ir, jei prašymą teikia įgaliotas atstovas,<br />
papildomai pastarojo pavard÷ ir adresas;<br />
b) išsamūs duomenys apie bet kokį kokios nors kitos kompetentingos institucijos<br />
atsisakymą suteikti patvirtinimą pagal analogišką prašymą;<br />
322
c) įrodymas, kad suteiktas pirminis konstrukcijos tipo patvirtinimas, ir<br />
d) 6.2.2.5.4.3 punkto h papunktyje nurodyta technin÷ dokumentacija.<br />
Konstrukcijos tipo patvirtinimo procedūra<br />
6.2.2.5.4.9 Tikrinančioji įstaiga turi:<br />
a) išnagrin÷ti techninę dokumentaciją, siekdama patikrinti, ar:<br />
i) konstrukcija atitinka taikytinas standarto nuostatas, ir<br />
ii)<br />
prototipų (bandomoji) partija pagaminta pagal techninę dokumentaciją ir<br />
atitinka konstrukciją;<br />
b) patikrinti, ar buvo atliktos gamybin÷s apžiūros, kaip reikalaujama pagal 6.2.2.5.5<br />
punktą;<br />
c) iš prototipų (bandomosios) produkcijos partijos atrinkti sl÷ginius indus ir steb÷ti<br />
šių sl÷ginių indų bandymus, reikalingus konstrukcijos tipui patvirtinti;<br />
d) atlikti arba užtikrinti, kad būtų atlikti patikrinimai ir bandymai, nurodyti sl÷ginių<br />
indų standarte, siekiant nustatyti, ar:<br />
i) standartas yra taikomas ir jo visiškai laikomasi, ir<br />
ii)<br />
ar gamintojo pasirinktos procedūros atitinka standarto reikalavimus, ir<br />
e) užtikrinti, kad įvairūs tipo patvirtinimo patikrinimai ir bandymai būtų atliekami<br />
tiksliai ir kompetentingai.<br />
Po prototipų (bandomosios) partijos bandymo, kuris buvo atliktas laikantis visų taikomų<br />
6.2.2.5.4 punkto reikalavimų ir kurio rezultatai yra patenkinami, turi būti išduodamas<br />
konstrukcijos tipo patvirtinimo sertifikatas, kuriame nurodomas gamintojo pavadinimas ir<br />
adresas, patikrinimo rezultatai ir išvados bei konstrukcijos tipui identifikuoti būtini<br />
duomenys.<br />
Jei atsisakoma gamintojui suteikti konstrukcijos tipo patvirtinimą, kompetentinga<br />
institucija turi raštu išsamiai nurodyti tokio atsisakymo priežastis.<br />
6.2.2.5.4.10 Patvirtintų konstrukcijos tipų pakeitimai<br />
Gamintojas privalo arba:<br />
a) informuoti patvirtinimą suteikusią kompetentingą instituciją apie patvirtinto<br />
konstrukcijos tipo pakeitimus, kai tokie pakeitimai, vertinant pagal atitinkamą<br />
sl÷ginių indų standartą, nereiškia naujos konstrukcijos, arba<br />
b) prašyti suteikti naują konstrukcijos tipo patvirtinimą, kai pakeitimai, vertinant<br />
pagal atitinkamą sl÷ginių indų standartą, reiškia naują konstrukciją. Šis<br />
papildomas patvirtinimas suteikiamas kaip pirmojo konstrukcijos tipo<br />
patvirtinimo sertifikato pataisa.<br />
6.2.2.5.4.11 Paprašyta, kompetentinga institucija turi perduoti bet kuriai kitai kompetentingai<br />
institucijai informaciją apie konstrukcijos tipo patvirtinimą, patvirtinimo pakeitimus ir<br />
patvirtinimo atšaukimą.<br />
6.2.2.5.5 Produkcijos apžiūra ir sertifikavimas<br />
Bendrieji reikalavimai<br />
Tikrinančioji įstaiga ar jos paskirtas atstovas turi atlikti kiekvieno sl÷ginio indo apžiūrą ir<br />
jį sertifikuoti. Tikrinančioji įstaiga, kurią pasirenka gamintojas gamybos metu atlikti<br />
apžiūrą ir bandymus, gali būti kita nei tikrinančioji įstaiga, atliekanti konstrukcijos tipo<br />
patvirtinimo bandymus.<br />
Jei tikrinančiajai įstaigai tinkamu būdu gali būti įrodyta, kad gamintojas turi kvalifikuotų<br />
ir kompetentingų tikrinančių asmenų, nesusijusių su gamybos procesais, apžiūrą gali<br />
323
atlikti šie tikrinantys asmenys. Tokiu atveju gamintojas privalo tvarkyti tikrinančiųjų<br />
asmenų mokymo apskaitą.<br />
Tikrinančioji įstaiga turi patikrinti, ar gamintojo atliekamos šių sl÷ginių indų apžiūros ir<br />
bandymai visiškai atitinka standartą ir ADR reikalavimus. Jei nustatoma, kad apžiūros ir<br />
bandymai neatitinka reikalavimų, leidimas atlikti apžiūras gamintojo tikrinantiems<br />
asmenims gali būti atšauktas.<br />
Tikrinančiosios įstaigos patvirtinimu, gamintojas turi deklaruoti, kad produkcija atitinka<br />
sertifikuotą konstrukcijos tipą. Sl÷ginio indo žym÷jimas sertifikavimo žymenimis<br />
laikomas deklaravimu, kad sl÷ginis indas atitinka taikomus sl÷ginių indų standartus ir šios<br />
atitikties vertinimo sistemos bei ADR reikalavimus. Tikrinančioji įstaiga kiekvieną<br />
patvirtintą sl÷ginį indą turi pažym÷ti arba pavesti gamintojui pažym÷ti sl÷ginio indo<br />
sertifikavimo žymeniu ir registruotu tikrinančiosios įstaigos ženklu.<br />
Prieš pripildant sl÷ginius indus turi būti išduotas tikrinančiosios įstaigos ir gamintojo<br />
pasirašytas atitikties sertifikatas.<br />
6.2.2.5.6 Registracijos dokumentai<br />
Konstrukcijos tipo patvirtinimo ir atitikties sertifikato registracijos dokumentus<br />
gamintojas ir tikrinančioji įstaiga turi saugoti ne trumpiau kaip 20 metų.<br />
6.2.2.6 Sl÷ginių indų periodinių apžiūrų ir bandymų patvirtinimo sistema<br />
6.2.2.6.1 Sąvoka<br />
Šiame skirsnyje:<br />
Patvirtinimo sistema – kompetentingos institucijos taikoma sl÷ginių indų periodines<br />
apžiūras ir bandymus atliekančios įstaigos (toliau vadinama ,,periodinių apžiūrų ir<br />
bandymų įstaiga“) patvirtinimo sistema, įskaitant šios įstaigos kokyb÷s sistemos<br />
patvirtinimą.<br />
6.2.2.6.2 Bendrieji reikalavimai<br />
Kompetentinga institucija<br />
6.2.2.6.2.1 Kompetentinga institucija turi nustatyti patvirtinimo sistemą, kuria būtų užtikrinta, jog<br />
sl÷ginių indų periodin÷s apžiūros ir bandymai atitiktų ADR reikalavimus. Tuo atveju, kai<br />
kompetentinga institucija, patvirtinanti kokio nors sl÷ginio indo periodines apžiūras ir<br />
bandymus atliekančią įstaigą, n÷ra šalies, patvirtinusios šio sl÷ginio indo gamybą,<br />
kompetentinga institucija, sl÷ginio indo žymenyje (taip pat žr. 6.2.2.7 poskirsnį) taip pat<br />
turi būti ir periodinių apžiūrų ir bandymų patvirtinimo šalies skiriamasis žymuo.<br />
Patvirtinimo šalies kompetentinga institucija, prireikus atlikti periodines apžiūras ir<br />
bandymus, atitinkamai naudojimo šalies kompetentingai institucijai (jos prašymu) turi<br />
pateikti įrodymus apie patvirtinimo sistemos atitiktį, įskaitant periodinių apžiūrų ir<br />
bandymų protokolus.<br />
Patvirtinimo šalies kompetentinga institucija, gavusi įrodymų apie patvirtinimo sistemos<br />
neatitikimą, gali panaikinti 6.2.2.6.4.1 papunktyje nurodytą patvirtinimo sertifikatą.<br />
6.2.2.6.2.2 Kompetentinga institucija gali visiškai ar iš dalies perduoti savo funkcijas, susijusias su<br />
šia patvirtinimo sistema.<br />
6.2.2.6.2.3 Kompetentinga institucija turi užtikrinti, kad visada būtų galima gauti galiojantį<br />
patvirtintų periodines apžiūras ir bandymus atliekančių įstaigų ir jų identifikavimo<br />
žymenų sąrašą.<br />
Periodines apžiūras ir bandymus atliekanti įstaiga<br />
6.2.2.6.2.4 Periodines apžiūras ir bandymus atliekanti įstaiga turi būti patvirtinta kompetentingos<br />
institucijos ir turi:<br />
a) tur÷ti organizuotą gabaus, kvalifikuoto, kompetentingo, įgudusio personalo,<br />
gebančio pakankamai gerai atlikti savo technines funkcijas, struktūrą;<br />
324
) tur÷ti galimybę naudotis tinkama ir pakankama infrastruktūra ir įranga;<br />
c) veikti nešališkai ir būti nepriklausoma nuo bet kokios tam trukdančios įtakos;<br />
d) užtikrinti komercinį konfidencialumą;<br />
e) išlaikyti aiškią ribą tarp faktinių periodines apžiūras ir bandymus atliekančios<br />
įstaigos funkcijų ir su tuo nesusijusių funkcijų;<br />
f) tur÷ti dokumentais pagrįstą kokyb÷s kontrol÷s sistemą pagal 6.2.2.6.3 punktą;<br />
g) teikti prašymus d÷l patvirtinimo pagal 6.2.2.6.4 punktą;<br />
h) užtikrinti, kad periodin÷s apžiūros ir bandymai būtų atliekami pagal 6.2.2.6.5<br />
punktą, ir<br />
i) taikyti veiksmingą ir tinkamą protokolų ir registracijos duomenų sistemą pagal<br />
6.2.2.6.6 punktą.<br />
6.2.2.6.3 Periodines apžiūras ir bandymus atliekančios įstaigos kokyb÷s sistema ir auditas<br />
6.2.2.6.3.1 Kokyb÷s sistema<br />
6.2.2.6.3.2 Auditas<br />
Kokyb÷s sistema turi apimti visus periodines apžiūras ir bandymus atliekančios įstaigos<br />
pasirinktus elementus, reikalavimus ir nuostatas. Ji turi būti sistemingai ir tvarkingai<br />
pagrįsta dokumentais – rašytin÷mis strategijomis, procedūromis ir instrukcijomis.<br />
Kokyb÷s sistema taip pat turi apimti:<br />
a) organizacin÷s struktūros ir pareigų aprašymą;<br />
b) atitinkamas instrukcijas d÷l apžiūrų ir bandymų, kokyb÷s kontrol÷s, kokyb÷s<br />
užtikrinimo ir technologinių procesų, kurių bus laikomasi;<br />
c) registracijos duomenis apie kokybę, pvz., apžiūrų protokolus, bandymų<br />
duomenis, kalibravimo duomenis ir sertifikatus;<br />
d) valdančiosios grandies apžvalgas, užtikrinančias veiksmingą kokyb÷s sistemos<br />
taikymą ir reikalingas d÷l audito pagal 6.2.2.6.3.2 papunktį;<br />
e) dokumentų valdymo ir jų peržiūros procesą;<br />
f) nustatytų reikalavimų neatitinkančių sl÷ginių indų kontrol÷s būdus, ir<br />
g) atitinkamo personalo mokymo programas ir kvalifikacijos suteikimo procedūras.<br />
Periodines apžiūras ir bandymus atliekanti įstaiga ir jos kokyb÷s sistema turi būti<br />
audituojama siekiant nustatyti, ar atitinka ADR reikalavimus taip, kad atitiktų<br />
kompetentingos institucijos reikalavimus.<br />
Auditas turi būti atliekamas prieš suteikiant pirminį patvirtinimą (žr. 6.2.2.6.4.3<br />
papunktį). Auditą gali reik÷ti atlikti ir prieš patvirtinant pakeitimus (žr. 6.2.2.6.4.6<br />
papunktį).<br />
Periodinis auditas pagal kompetentingos institucijos reikalavimus atliekamas tam, kad<br />
būtų įsitikinta, jog periodines apžiūras ir bandymus atliekanti įstaiga toliau atitinka ADR<br />
reikalavimus.<br />
Periodines apžiūras ir bandymus atliekanti įstaiga turi būti informuota apie bet kurio<br />
audito rezultatus. Pranešime pateikiamos audito išvados ir visos privalomos<br />
pataisomosios priemon÷s.<br />
6.2.2.6.3.3 Kokyb÷s sistemos išlaikymas<br />
Periodines apžiūras ir bandymus atliekanti įstaiga privalo prižiūr÷ti patvirtintą kokyb÷s<br />
sistemą, kad ji išliktų tinkama ir veiksminga.<br />
325
Periodines apžiūras ir bandymus atliekanti įstaiga privalo pranešti kokyb÷s sistemą<br />
patvirtinusiai kompetentingai institucijai apie bet kokius numatomus pakeitimus pagal<br />
patvirtinimo pakeitimo eigą, nurodytą 6.2.2.6.4.6 papunktyje.<br />
6.2.2.6.4 Periodines apžiūras ir bandymus atliekančių įstaigų patvirtinimo eiga<br />
Pirminis patvirtinimas<br />
6.2.2.6.4.1 Įstaiga, pageidaujanti atlikti sl÷ginių indų periodines apžiūras ir bandymus pagal<br />
sl÷giniams indams nustatytus standartus ir ADR, turi kreiptis į kompetentingą instituciją<br />
ir gauti bei išsaugoti jos išduotą patvirtinimo sertifikatą.<br />
Šis rašytinis patvirtinimas , jos prašymu, turi būti pateikiamas naudojimo šalies<br />
kompetentingai institucijai.<br />
6.2.2.6.4.2 Kiekviena periodines apžiūras ir bandymus atliekanti įstaiga prašymą pateikia atskirai;<br />
jame turi būti nurodyta:<br />
a) periodines apžiūras ir bandymus atliekančios įstaigos pavadinimas bei adresas, o<br />
kai prašymą pateikia įgaliotas asmuo – jo pavard÷ ir adresas;<br />
b) kiekvieno periodines apžiūras ir bandymus atliekančio padalinio adresas;<br />
c) asmens (-ų), atsakingo (-ų) už kokyb÷s sistemą, pavard÷ (-÷s) ir pareigos;<br />
d) sl÷ginių indų žymenys, periodinių apžiūrų ir bandymų atlikimo metodai ir<br />
atitinkami sl÷ginių indų standartai, kurių laikomasi pagal kokyb÷s sistemą;<br />
e) kiekvieno padalinio, įrangos ir kokyb÷s sistemos dokumentai pagal 6.2.2.6.3.1<br />
papunktį;<br />
f) duomenys (įrašai) apie periodines apžiūras ir bandymus atliekančio personalo<br />
kvalifikaciją ir mokymą, ir<br />
g) duomenys apie bet kokį neigiamą kitų kompetentingų institucijų atsakymą d÷l<br />
patvirtinimo, jei panašūs prašymai buvo pateikti.<br />
6.2.2.6.4.3 Kompetentinga institucija turi:<br />
a) išnagrin÷ti dokumentus, kad įsitikintų, jog procedūros atitinka atitinkamų<br />
sl÷ginių indų standartų ir ADR reikalavimus, ir<br />
b) atlikti auditą pagal 6.2.2.6.3.2 papunktį, kad įsitikintų, jog apžiūros ir bandymai<br />
atliekami pagal atitinkamų sl÷ginių indų standartų ir ADR reikalavimus, o jų<br />
rezultatai atitinka kompetentingos institucijos reikalavimus.<br />
6.2.2.6.4.4 Atlikus auditą ir gavus teigiamus jo rezultatus bei įvykdžius taikomus 6.2.2.6.4 punkto<br />
reikalavimus, išduodamas patvirtinimo sertifikatas. Jame turi būti nurodytas periodines<br />
apžiūras ir bandymus atliekančios įstaigos pavadinimas, jos registruotas žymuo,<br />
kiekvieno padalinio adresas ir duomenys, reikalingi jos patvirtintai veiklai identifikuoti<br />
(pvz., sl÷ginių indų žymenys, periodinių apžiūrų ir bandymų metodai ir sl÷ginių indų<br />
standartai).<br />
6.2.2.6.4.5 Jei periodines apžiūras ir bandymus atliekančiai įstaigai atsisakoma išduoti patvirtinimą,<br />
kompetentinga institucija turi raštu išsamiai nurodyti tokio atsisakymo priežastis.<br />
Periodines apžiūras ir bandymus atliekančios įstaigos patvirtinimo pakeitimai<br />
6.2.2.6.4.6 Po patvirtinimo periodines apžiūras ir bandymus atliekanti įstaiga turi informuoti šį<br />
patvirtinimą išdavusią kompetentingą instituciją apie bet kokius informacijos, pateiktos<br />
pirminiam patvirtinimui pagal 6.2.2.6.4.2 papunktį, pasikeitimus.<br />
Tokie pokyčiai turi būti įvertinti, kad būtų nustatyta, ar bus toliau vykdomi atitinkamų<br />
sl÷ginių indų standartų ir ADR reikalavimai. Gali būti pareikalauta atlikti auditą pagal<br />
6.2.2.6.3.2 papunktį. Kompetentinga institucija privalo raštu patvirtinti ar atmesti šiuos<br />
pakeitimus ir, jei būtina, išduoti naują patvirtinimo sertifikatą.<br />
326
6.2.2.6.4.7 Paprašyta, kompetentinga institucija turi perduoti bet kuriai kitai kompetentingai<br />
institucijai informaciją apie pirminį patvirtinimą, patvirtinimo pakeitimus ir patvirtinimo<br />
atšaukimą.<br />
6.2.2.6.5 Periodin÷s apžiūros ir bandymai bei sertifikavimas<br />
Sl÷ginio indo žymuo, kuriuo patvirtinamas periodinių apžiūrų ir bandymų atlikimas,<br />
laikomas deklaravimu, kad sl÷ginis indas atitinka taikomus sl÷ginių indų standartus ir<br />
ADR reikalavimus. Periodines apžiūras ir bandymus atliekanti įstaiga kiekvieną<br />
patvirtintą sl÷ginį indą turi pažym÷ti žymeniu, patvirtinančiu periodinių apžiūrų ir<br />
bandymų atlikimą, taip pat savo registruotu žymeniu (žr. 6.2.2.7.6 punktą).<br />
Prieš pripildant sl÷ginį indą periodines apžiūras ir bandymus atliekanti įstaiga turi būti<br />
išdavusi sertifikatą, patvirtinantį, kad šis sl÷ginis indas buvo s÷kmingai patikrintas atlikus<br />
periodinę apžiūrą ir išbandytas.<br />
6.2.2.6.6 Registracijos dokumentai<br />
Periodines apžiūras ir bandymus atliekanti įstaiga sl÷ginių indų periodinių apžiūrų ir<br />
bandymų (nepaisant jų rezultatų) registracijos dokumentus, įskaitant bandymus atlikusių<br />
padalinių adresus, turi saugoti ne trumpiau kaip 15 metų.<br />
Sl÷ginio indo savininkas turi saugoti tokius pat registracijos dokumentus iki kitos<br />
periodin÷s apžiūros ir bandymo, išskyrus atvejus, kai sl÷ginio indo eksploatacija galutinai<br />
sustabdyta.<br />
6.2.2.7 Daugkartinio naudojimo JT sl÷ginių indų žym÷jimas<br />
Daugkartinio naudojimo JT sl÷giniai indai turi būti pažym÷ti aiškiais ir įskaitomais<br />
sertifikavimo, eksploatavimo ir gamybos žymenimis. Šie žymenys turi būti nenutrinami<br />
(pavyzdžiui, įspausti, išraižyti ar iš÷sdinti ant sl÷ginio indo). Šie žymenys turi būti ant<br />
siaur÷jančios sl÷ginio indo dalies („peties“), jo viršutinio galo ar sl÷ginio indo kaklelio<br />
arba ant neatskiriamai prie sl÷ginio indo pritvirtintos detal÷s (pavyzdžiui, ant privirinto<br />
lanko arba ant korozijai atsparios metalin÷s lentel÷s, privirintos prie uždarojo kriogeninio<br />
indo išorinio apvalkalo). Išskyrus taros simbolį „UN“, žymenų aukštis turi būti ne<br />
mažesnis kaip 5 mm, jei sl÷ginio indo skersmuo 140 mm ar didesnis, ir ne mažesnis kaip<br />
2,5 mm, jei sl÷ginio indo skersmuo mažesnis kaip 140 mm. Taros simbolio „UN“ aukštis<br />
turi būti ne mažesnis kaip 10 mm, jei sl÷ginio indo skersmuo 140 mm, ar didesnis, ir ne<br />
mažesnis kaip 5 mm, jei sl÷ginio indo skersmuo mažesnis kaip 140 mm.<br />
6.2.2.7.1 Taikomi šie sertifikavimo žymenys:<br />
a) Jungtinių Tautų taros simbolis<br />
Šis simbolis turi būti vartojamas išimtinai tik siekiant nurodyti, jog tara atitinka tam tikrus<br />
6.1, 6.2, 6.3, 6.5 arba 6.6 skyrių reikalavimus. Šis simbolis neturi būti vartojamas<br />
sl÷giniams indams, kurie atitinka tik 6.2.3–6.2.5 skirsnių reikalavimus, žym÷ti (žr. 6.2.3.9<br />
poskirsnį).<br />
b) techninis standartas (pavyzdžiui, ISO 9809-1), taikytas projektavimui, gamybai ir<br />
bandymams;<br />
c) patvirtinimo šalį žyminti (-ios) raid÷ (-÷s) taip, kaip nurodoma tarptautinio eismo<br />
motorinių transporto priemonių skiriamajame ženkle 2 ;<br />
PASTABA. Patvirtinimo šalis – tai šalis, kuri patvirtino įstaigą, tikrinusią<br />
konkretų sl÷ginį indą jo gamybos metu.<br />
d) žym÷jimą sankcionavusios šalies kompetentingos institucijos įregistruotos<br />
tikrinančiosios įstaigos identifikavimo žymuo ar įspaudas;<br />
2<br />
Motorinių tarptautinio eismo transporto priemonių skiriamieji ženklai nustatyti<br />
konvencijoje (1968, Viena).<br />
Kelių eismo<br />
327
e) pirmin÷s apžiūros data: metai (keturi skaitmenys), po jų – atskyrus pasviru<br />
brūkšniu (t. y. /) – m÷nuo (du skaitmenys);<br />
6.2.2.7.2 Taikomi šie eksploataciniai žymenys:<br />
f) bandymo sl÷gis barais, nurodytas po raidžių „PH“, o po jo – raid÷s „BAR“;<br />
g) tuščio sl÷ginio indo, įskaitant visas stacionariai pritvirtintas nenuimamas detales<br />
(pavyzdžiui, kaklelio žiedą, atraminį žiedą ir kt.), mas÷ kilogramais, po skaičiaus<br />
įrašant raides „KG“. Į šią masę neįskaičiuojama vožtuvo, vožtuvo gaubto ar<br />
vožtuvo apsaugos, bet kokios išorin÷s dangos ar – acetileno atveju – por÷tosios<br />
medžiagos mas÷. Mas÷ išreiškiama triženkliu skaičiumi, suapvalintu iki<br />
paskutinio skaitmens. Jei baliono mas÷ mažesn÷ negu 1 kg, mas÷ išreiškiama<br />
dviženkliu skaičiumi, suapvalintu iki paskutinio skaitmens. Vežant sl÷giniuose<br />
induose, skirtuose JT Nr. 1001 ištirpintam acetilenui ir JT Nr. 3374 neištirpintam<br />
acetilenui, turi būti nurodomas bent vienas skaičius po kablelio, o sl÷ginių indų,<br />
kurių mas÷ mažesn÷ kaip 1 kg, atveju – du skaičiai;<br />
h) mažiausia garantuota sl÷ginio indo sienel÷s storio reikšm÷ milimetrais, po skaičių<br />
įrašant raides „MM“. Šio žymens neprivaloma nurodyti ant sl÷ginių indų, kurių<br />
talpa skaičiuojant pagal vandenį mažesn÷ arba lygi 1 litrui, ar balionų iš<br />
kompozitinių medžiagų arba ant uždarųjų kriogeninių indų;<br />
i) vežant sl÷giniuose induose, skirtuose susl÷gtoms dujoms – JT Nr. 1001 ištirpintas<br />
acetilenas ir JT Nr. 3374 acetilenas, neištirpintas, – darbinio sl÷gio reikšm÷<br />
barais, po raidžių „PW“. Vežant uždaruosiuose kriogeniniuose induose –<br />
didžiausias leistinasis darbinis sl÷gis, prieš tai įrašant raides „MAWP“ (DLDS);<br />
j) vežant sl÷giniuose induose suskystintoms dujoms ir atšaldytoms suskystintoms<br />
dujoms, – talpa skaičiuojant pagal vandenį litrais, išreikšta triženkliu skaičiumi,<br />
suapvalintu iki paskutinio skaitmens, po reikšm÷s įrašant raidę „L“. Jei mažiausia<br />
ar nominalioji talpa, skaičiuojant pagal vandenį, yra sveikas skaičius, skaitmenų<br />
po kablelio galima nepaisyti;<br />
k) vežant sl÷giniuose induose, skirtuose JT Nr. 1001 ištirpintam acetilenui, – tuščio<br />
sl÷ginio indo, jungčių ir priedų, kurie nenuimami pripildant, bet kokios išorin÷s<br />
dangos, por÷tosios mas÷s, tirpiklio ir įsotinančiųjų dujų bendroji mas÷, išreikšta<br />
triženkliu skaičiumi, suapvalintu iki paskutinio skaitmens, po reikšm÷s įrašant<br />
raides „KG“. Turi būti nurodytas bent vienas skaičius po kablelio. Sl÷ginių indų,<br />
kurių mas÷ mažesn÷ kaip 1 kg, mas÷ turi būti išreikšta dviženkliu skaičiumi,<br />
suapvalintu pagal paskutinį skaičių;<br />
l) vežant sl÷giniuose induose, skirtuose JT Nr. 3374 neištirpintam acetilenui, –<br />
tuščio sl÷ginio indo, jungčių ir priedų, kurie nenuimami pripildant, ir bet kokios<br />
išorin÷s dangos ir por÷tosios mas÷s bendroji mas÷, išreikšta triženkliu skaičiumi,<br />
suapvalintu iki paskutinio skaitmens, po reikšm÷s įrašant raides „KG“. Turi būti<br />
nurodytas bent vienas skaičius po kablelio. Sl÷ginių indų, kurių mas÷ mažesn÷<br />
kaip 1 kg, mas÷ turi būti išreikšta dviženkliu skaičiumi, suapvalintu pagal<br />
paskutinį skaičių;<br />
6.2.2.7.3 Taikomi šie gamybos žymenys:<br />
m) baliono sriegio identifikavimo žymuo (pavyzdžiui, 25E). Šis žymuo<br />
neprivalomas uždarųjų kriogeninių indų atveju;<br />
n) kompetentingos institucijos užregistruotas gamintojo žymuo. Kai pagaminimo<br />
šalis n÷ra ta pati šalis kaip patvirtinimo šalis, prieš gamintojo žymenį turi būti<br />
įrašoma (-os) raid÷ (-÷s), žyminti (-čios) pagaminimo šalį taip, kaip nurodoma<br />
motorinių tarptautinio eismo transporto priemonių skiriamajame ženkle 2 . Šalies<br />
2<br />
Motorinių transporto priemonių, dalyvaujančių tarptautiniame eisme skiriamieji ženklai nustatyti<br />
Kelių eisimo konvencijoje (1968, Viena).<br />
328
žymuo ir gamintojo žymuo turi būti atskirti vienas nuo kito tarpu arba pasviru<br />
brūkšniu;<br />
o) gamintojo paskirtas serijos numeris;<br />
p) sl÷ginių indų iš plieno ir sl÷ginių indų iš kompozicinių medžiagų su vidiniu<br />
plieno įd÷klu, skirtų vežti dujoms, keliančioms vandenilinio trap÷jimo pavojų,<br />
atveju – raid÷ „H“, nurodanti plieno suderinamumą (žr. ISO 11114-1:1997).<br />
6.2.2.7.4 Prieš tai nurodyti žymenys turi būti išd÷stomi trimis grup÷mis:<br />
- gamybiniai žymenys turi būti viršutin÷je grup÷je ir jų pateikimo eiliškumas turi būti<br />
toks, kaip nurodyta 6.2.2.7.3 punkte;<br />
- eksploataciniai žymenys, nurodyti 6.2.2.7.2 punkte, turi būti vidurin÷je grup÷je, o<br />
bandymo sl÷gis pagal f papunktį turi būti nurodomas iš karto po darbinio sl÷gio pagal<br />
i papunktį, jei pastarąjį privaloma nurodyti;<br />
- sertifikavimo žymenys turi būti apatin÷je grup÷je ir jų pateikimo eiliškumas turi būti<br />
toks, kaip nurodyta 6.2.2.7.1 punkte.<br />
Toliau pateikti žymenų, rašomų ant balionų, pavyzdžiai.<br />
6.2.2.7.5 Kitose vietose, išskyrus šonines sieneles, leidžiama ženklinti kitais žymenimis, jei<br />
ženklinama tose vietose, kurios n÷ra veikiamos stipraus įtempio, ir jei žymenų dydis ir<br />
gylis nesukels pavojingos įtempio santalkos. Uždarųjų kriogeninių indų atveju šie<br />
žymenys gali būti nurodomi atskiroje prie išorinio apvalkalo pritvirtintoje lentel÷je. Tokie<br />
žymenys neturi prieštarauti privalomiems žymenims.<br />
6.2.2.7.6 Be pirmiau nurodytų žymenų, kiekvienas daugkartinio naudojimo sl÷ginis indas,<br />
atitinkantis 6.2.2.4 poskirsnio periodinių apžiūrų ir bandymų reikalavimus, turi būti<br />
žymimas nurodant:<br />
a) raidę (-es), nurodančią (-ias) šalį, įgaliojusią periodines apžiūras ir bandymus<br />
atliekančią įstaigą. Šis žymuo neprivalomas, jei ši įstaiga yra patvirtinta indo<br />
gamybą patvirtinusios šalies kompetentingos institucijos;<br />
b) įstaigos, kurią kompetentinga institucija įgaliojo atlikti periodines apžiūras ir<br />
bandymus, registruotą ženklą;<br />
c) periodin÷s apžiūros ir bandymų datą: metai (du skaitmenys) ir m÷nuo (du<br />
skaitmenys), atskirti pasviru brūkšniu (t. y. „/“). Metams nurodyti gali būti<br />
rašomi keturi skaitmenys.<br />
Pirmiau nurodyti žymenys turi būti žymimi nurodytu eiliškumu.<br />
329
6.2.2.7.7 Gavus kompetentingos institucijos sutikimą, acetileno balionų paskutin÷s periodin÷s<br />
apžiūros data ir periodinę apžiūrą bei bandymą atlikusios įstaigos įspaudas gali būti<br />
išgraviruoti ant žiedo, kurį ant baliono laiko vožtuvas. Žiedas turi būti užd÷tas taip, kad jį<br />
būtų galima nuimti tik nu÷mus vožtuvą nuo baliono.<br />
6.2.2.8 Vienkartinių JT sl÷ginių indų žym÷jimas<br />
Vienkartiniai JT sl÷giniai indai privalo būti pažym÷ti aiškiais ir įskaitomais sertifikavimo<br />
žymenimis bei specialiais dujų ar sl÷ginių indų žymenimis. Šie žymenys turi būti<br />
nenutrinami (pavyzdžiui, įrašyti naudojant trafaretą, įspausti, išraižyti ar iš÷sdinti ant<br />
sl÷ginio indo). Išskyrus atvejus, kai žymenys įrašomi naudojant trafaretą, jie turi būti ant<br />
siaur÷jančios sl÷ginio indo dalies („peties“), jo viršutinio galo ar sl÷ginio indo kaklelio<br />
arba ant neatskiriamai prie sl÷ginio indo pritvirtintos detal÷s (pavyzdžiui, ant privirinto<br />
lanko). Išskyrus taros simbolį „UN“ ir žymenį „VIENKARTINIO NAUDOJIMO“,<br />
žymenų aukštis turi būti ne mažesnis kaip 5 mm, jei sl÷ginio indo skersmuo 140 mm ar<br />
didesnis, ir ne mažesnis kaip 2,5 mm, jei sl÷ginio indo skersmuo mažesnis kaip 140 mm.<br />
Taros simbolio „UN“ aukštis turi būti ne mažesnis kaip 10 mm, jei sl÷ginio indo<br />
skersmuo 140 mm ar didesnis, ir ne mažesnis kaip 5 mm, jei sl÷ginio indo skersmuo<br />
mažesnis kaip 140 mm. Žymens „VIENKARTINIO NAUDOJIMO“ aukštis turi būti ne<br />
mažesnis negu 5 mm.<br />
6.2.2.8.1 Taikomi 6.2.2.7.1–6.2.2.7.3 punktuose išvardyti žymenys, išskyrus išvardytus g, h ir m<br />
papunkčiuose. Vietoj serijos numerio, nurodyto o papunktyje, gali būti nurodytas partijos<br />
numeris. Be to, privaloma nurodyti žodžius „VIENKARTINIO NAUDOJIMO“, kurie<br />
turi būti užrašyti ne žemesn÷mis kaip 5 mm aukščio raid÷mis.<br />
6.2.2.8.2 Taikomi 6.2.2.7.4 punkto reikalavimai.<br />
PASTABA. Ant vienkartinių sl÷ginių indų, atsižvelgiant į jų dydį, vietoj šio žymens gali<br />
būti tvirtinamas ženklas.<br />
6.2.2.8.3 Kitose vietose, išskyrus šonines sieneles, leidžiama ženklinti kitais žymenimis, jei<br />
ženklinama tose vietose, kurios n÷ra veikiamos stipraus įtempio, ir jei žymenų dydis ir<br />
gylis nesukels pavojingos įtempio santalkos. Tokie žymenys neturi prieštarauti<br />
privalomiems žymenims.<br />
6.2.2.9 Atitikties vertinimo ir periodinių apžiūrų bei bandymų procedūroms lygiavert÷s<br />
procedūros<br />
Laikoma, kad JT sl÷giniai indai atitinka 6.2.2.5 ir 6.2.2.6 poskirsnių reikalavimus, jei<br />
taikomos šios procedūros:<br />
Procedūra<br />
Atitinkama įstaiga<br />
Tipo patvirtinimas (1.8.7.2)<br />
Gamybos priežiūra (1.8.7.3)<br />
Xa<br />
Xa arba IS<br />
Pirmin÷ apžiūra ir bandymai (1.8.7.4) Xa arba IS<br />
Periodin÷s apžiūros (1.8.7.5)<br />
Xa arba Xb arba IS<br />
Xa – kompetentinga institucija, jos paskirtas atstovas arba tikrinančioji įstaiga, atitinkanti<br />
1.8.6.4 poskirsnio reikalavimus ir akredituota pagal EN ISO/IEC 17020:2004 A tipą.<br />
Xb – kompetentinga institucija, atitinkanti 1.8.6.4 poskirsnio reikalavimus ir akredituota<br />
pagal EN ISO/IEC 17020:2004 B tipą.<br />
IS – pareišk÷jo vidinis apžiūros skyrius, kurį prižiūri tikrinančioji įstaiga, atitinkanti<br />
1.8.6.4 poskirsnio reikalavimus ir akredituota pagal EN ISO/IEC 17020:2004 A tipą.<br />
Pareišk÷jo vidinis apžiūros skyrius turi būti nepriklausomas nuo projektavimo proceso ir<br />
gamybin÷s, remonto bei technin÷s priežiūros veiklos.<br />
330
6.2.3 Bendrieji ne JT sl÷ginių indų reikalavimai<br />
6.2.3.1 Projektavimas ir konstrukcija<br />
6.2.3.1.1 Sl÷giniai indai ir jų uždarymo įtaisai, kurie yra suprojektuoti, pagaminti, apžiūr÷ti,<br />
išbandyti ir patvirtinti ne pagal 6.2.2 skirsnio reikalavimus, turi būti suprojektuoti,<br />
pagaminti, tikrinami, bandomi ir patvirtinami pagal 6.2.1 skirsnio bendruosius<br />
reikalavimus, papildytus ar iš dalies pakeistus pagal šio skirsnio ir 6.2.4 arba 6.2.5<br />
skirsnių reikalavimus.<br />
6.2.3.1.2 Kai tik įmanoma, sienel÷s storis nusta<strong>tomas</strong> skaičiavimais, jei reikia papildant<br />
eksperimentine įtempio analize. Jei tai neįmanoma, sienel÷s storis nusta<strong>tomas</strong><br />
eksperimentais.<br />
Siekiant užtikrinti sl÷ginių indų saugumą, atliekami atitinkami sl÷ginio korpuso ir<br />
atraminių detalių konstrukcijos skaičiavimai.<br />
Kokio mažiausio storio turi būti sienel÷, kad atlaikytų sl÷gį, apskaičiuojama visų pirma<br />
atsižvelgiant į šiuos aspektus:<br />
- apskaičiuotasis sl÷gis, kuris negali būti mažesni nei bandymo sl÷gis;<br />
- apskaičiuotąją temperatūrą su atitinkamomis paklaidomis d÷l saugumo;<br />
- jei reikia, didžiausius įtempius ir didžiausiojo įtempio koncentracijas;<br />
- veiksnius, susijusius su medžiagos savyb÷mis.<br />
6.2.3.1.3 Virintiniams sl÷giniams indams turi būti naudojami tik geromis suvirinimo savyb÷mis<br />
pasižymintys metalai, kurių pakankamas smūginis tąsumas –20 °C aplinkos<br />
temperatūroje gali būti užtikrintas.<br />
6.2.3.1.4 Uždarųjų kriogeninių indų atveju smūginis tąsumas, kuris turi būti nusta<strong>tomas</strong> pagal<br />
6.2.1.1.8.1 papunkčio reikalavimus, turi būti išbandytas pagal 6.8.5.3 poskirsnio<br />
reikalavimus.<br />
6.2.3.2 (Rezervuota).<br />
6.2.3.3 Eksploatavimo įranga<br />
6.2.3.3.1 Eksploatavimo įranga turi atitikti 6.2.1.3 poskirsnio reikalavimus.<br />
6.2.3.3.2 Angos<br />
6.2.3.3.3 Jungtys<br />
Sl÷giniuose būgnuose gali būti įrengtos pripildymo ir išleidimo angos, taip pat kitos<br />
angos, skirtos lygio matuokliams, manometrams ar sl÷gio mažinimo įtaisams. Šių angų<br />
turi būti tik tiek, kiek būtina eksploatavimo saugai užtikrinti. Sl÷giniai būgnai taip pat gali<br />
tur÷ti apžiūros angą, kuri turi būti uždaroma veiksmingu uždarymo įtaisu.<br />
a) Jei balionai turi įtaisytus ried÷ti neleidžiančius įtaisus, šie įtaisai neturi būti<br />
neatskiriama vožtuvo gaubto dalis.<br />
b) Sl÷giniai būgnai, kurie gali būti ridenami, turi tur÷ti ridenamuosius lankus ar<br />
kokią nors kitą apsaugą nuo pažeidimų ridenant (pvz., antikorozinę metalo<br />
dangą, užpurkštą ant sl÷ginio indo paviršiaus).<br />
c) Balionų ryšuliai privalo tur÷ti tinkamus įtaisus, užtikrinančius saugų jų krovimą<br />
ir vežimą.<br />
d) Jei įrengti lygio matuokliai, manometrai ar sl÷gio mažinimo įtaisai, jie turi būti<br />
apsaugoti taip pat kaip vožtuvai pagal 4.1.6.8 poskirsnio reikalavimus.<br />
6.2.3.4 Pirmin÷ apžiūra ir bandymas<br />
6.2.3.4.1 Nauji sl÷giniai indai jų gamybos proceso metu ir pagaminus turi būti bandomi ir tikrinami<br />
pagal 6.2.1.5 poskirsnio reikalavimus, išskyrus 6.2.1.5.1 punkto g papunkčio reikalavimą,<br />
vietoj kurio turi būti taikomas šis:<br />
331
g) hidraulinis bandymas sl÷giu. Sl÷giniai indai turi išlaikyti bandymo sl÷gį be<br />
liekamosios deformacijos ir įtrūkimų.<br />
6.2.3.4.2 Specialiosios nuostatos, taikomos aliuminio lydinių sl÷giniams indams<br />
a) Be pirmin÷s apžiūros pagal 6.2.1.5.1 punkto reikalavimus, būtina atlikti<br />
bandymą, nustatantį sl÷ginių indų, pagamintų iš aliuminio lydinio, kurio sud÷tyje<br />
yra vario, arba iš aliuminio lydinio, kurio sud÷tyje yra magnio ir mangano, jei<br />
magnio kiekis didesnis kaip 3,5 % arba mangano kiekis mažesnis kaip 0,5 %,<br />
tarpkristalin÷s sl÷ginio indo sienelių korozijos galimybę.<br />
b) Aliuminio ar vario lydinių atveju bandymą atlieka gamintojas, jei kompetentinga<br />
institucija tvirtina naują lydinį; jis turi būti kartojamas gamybos metu, kiekvieną<br />
kartą liejant iš šio lydinio;<br />
c) Aliuminio ar magnio lydinių atveju bandymą atlieka gamintojas, jei<br />
kompetentinga institucija tvirtina naują lydinį ir gamybos procesą. Bandymas turi<br />
būti kartojamas kaskart, kai tik keičiama lydinio sud÷tis arba gamybos procesas.<br />
6.2.3.5 Periodin÷s apžiūros ir bandymai<br />
6.2.3.5.1 Periodin÷ apžiūra ir bandymai atliekami pagal 6.2.1.6.1 punkto reikalavimus.<br />
PASTABA. Tipo patvirtinimą išdavusios šalies kompetentingos institucijos leidimu<br />
kiekvienam virintiniam plieno balionui, skirtam vežti dujas, kurių JT Nr. 1965<br />
(angliavandenilio dujų mišinys, suskystintas, k. n.), kurio talpa mažesn÷ nei 6,5 l, vietoj<br />
hidraulinio bandymo sl÷giu galima atlikti kitą lygiavertį saugos lygį užtikrinantį<br />
bandymą.<br />
6.2.3.5.2 Kompetentingos institucijos įgaliota įstaiga 4.1.4.1 poskirsnio pakavimo instrukcijoje<br />
P203 nurodytu periodiškumu atlieka uždarųjų kriogeninių indų periodines apžiūras ir<br />
bandymus, kad patikrintų sl÷gio mažinimo įtaisų išorinę ir vidinę būklę bei veikimą, taip<br />
pat sandarumo bandymą esant sl÷giui, sudarančiam 90 % didžiausio darbinio sl÷gio.<br />
Sandarumo bandymas atliekamas su sl÷giniame inde esančiomis dujomis arba su<br />
inertin÷mis dujomis. Tikrinama naudojant manometrą arba matuojant vakuumą.<br />
Šilumin÷s izoliacijos pašalinti nebūtina.<br />
6.2.3.6 Sl÷ginių indų patvirtinimas<br />
6.2.3.6.1 Atitinkama įstaiga atitikties vertinimo ir periodinių apžiūrų procedūras pagal 1.8.7 skirsnį<br />
atlieka pagal šią lentelę:<br />
Procedūra<br />
Tipo patvirtinimas (1.8.7.2)<br />
Gamybos priežiūra (1.8.7.3)<br />
Atitinkama įstaiga<br />
Xa<br />
Xa arba IS<br />
Pirmin÷ apžiūra ir bandymai (1.8.7.4)<br />
Periodin÷s apžiūros (1.8.7.5)<br />
Xa arba IS<br />
Xa arba Xb arba IS<br />
Vožtuvų ir kitų priedų, kurių tiesiogin÷ paskirtis – užtikrinti saugą, atitikties vertinimas<br />
gali būti atliekamas atskirai nuo indų, o atitikties vertinimo procedūra turi būti tokia pat<br />
griežta, kaip ir sl÷ginių indų, kuriuose įtaisyti šie vožtuvai ir priedai, atveju.<br />
Xa – kompetentinga institucija, jos paskirtas atstovas arba tikrinančioji įstaiga, atitinkanti<br />
1.8.6.4 poskirsnio reikalavimus ir akredituota pagal EN ISO/IEC 17020:2004 A tipą.<br />
Xb – tikrinančioji įstaiga, atitinkanti 1.8.6.4 poskirsnio reikalavimus ir akredituota pagal<br />
EN ISO/IEC 17020:2004 B tipą.<br />
IS – pareišk÷jo vidinis apžiūros skyrius, kurį prižiūri tikrinančioji įstaiga, atitinkanti<br />
1.8.6.4 poskirsnio reikalavimus ir akredituota pagal EN ISO/IEC 17020:2004 A tipą.<br />
Pareišk÷jo vidinis apžiūros skyrius turi būti nepriklausomas nuo projektavimo proceso ir<br />
gamybin÷s, remonto bei technin÷s priežiūros veiklos.<br />
332
6.2.3.6.2 Jei patvirtinimo šalis n÷ra ADR Susitariančioji Šalis, 6.2.1.7.2 punkte minima<br />
kompetentinga institucija yra ADR Susitariančiosios Šalies kompetentinga institucija.<br />
6.2.3.7 Gamintojams keliami reikalavimai<br />
6.2.3.7.1 Laikomasi atitinkamų 1.8.7 skirsnio reikalavimų.<br />
6.2.3.8 Tikrinančiosioms įstaigoms keliami reikalavimai<br />
Laikomasi 1.8.6 skirsnio reikalavimų.<br />
6.2.3.9. Daugkartinio naudojimo sl÷ginių indų žym÷jimas<br />
6.2.3.9.1 Indai žymimi pagal 6.2.2.7 poskirsnio nuostatas su šiais pakeitimais.<br />
6.2.3.9.2 6.2.2.7.1 punkto a papunktyje nurodytu Jungtinių Tautų taros simboliu nežymima.<br />
6.2.3.9.3 6.2.2.7.2 punkto j papunkčio reikalavimai keičiami taip:<br />
j) sl÷ginio indo talpa skaičiuojant pagal vandenį litrais, po vert÷s įrašant raidę „L“.<br />
Sl÷ginių indų suskystintoms dujoms atveju – talpa skaičiuojant pagal<br />
vandenį litrais, išreikšta triženkliu skaičiumi, suapvalintu iki paskutinio<br />
skaitmens. Jei mažiausios ar nominaliosios talpos skaičiuojant pagal vandenį<br />
vert÷ yra sveikas skaičius, skaitmenų po kablelio galima nepaisyti.<br />
6.2.3.9.4 Sl÷giniai indai, skirti JT Nr. 1965 angliavandenilių dujų mišiniui, suskystintam, k.n.,<br />
6.2.2.7.2 punkto g ir h papunkčiuose bei 6.2.2.7.3 punkto m papunktyje nurodytais<br />
žymenimis nežymimi.<br />
6.2.3.9.5 Žymint datą, kurią reikia nurodyti pagal 6.2.2.7.6 punkto c papunktį, ant indų su dujomis,<br />
kurių atveju laikas tarp periodinių apžiūrų yra 10 ar daugiau metų, m÷nesio nurodyti<br />
nebūtina (žr. 4.1.4.1 poskirsnio pakavimo instrukcijas P200 ir P203).<br />
6.2.3.9.6 6.2.2.7.6 punkte nurodyti žymenys gali būti išgraviruoti ant žiedo, pagaminto iš tinkamos<br />
medžiagos, kuris tvirtinamas prie baliono įrengiant vožtuvą ir gali būti nuimtas tik<br />
atjungiant vožtuvą nuo baliono.<br />
6.2.3.10 Vienkartinių sl÷ginių indų žym÷jimas<br />
6.2.3.10.1 Indai žymimi pagal 6.2.2.8 poskirsnio nuostatas, nežymima tik 6.2.2.7.1 punkto a<br />
papunktyje nurodytu Jungtinių Tautų taros simboliu.<br />
6.2.4 Pagal standartus suprojektuotų, pagamintų ir išbandytų ne JT sl÷ginių indų<br />
reikalavimai<br />
PASTABA. Standartuose nurodyti asmenys ar įstaigos, atsakingi pagal ADR, turi atitikti<br />
ADR reikalavimus.<br />
Atsižvelgiant į sl÷ginio indo pagaminimo datą, šioje lentel÷je išvardyti standartai privalo<br />
būti taikomi kaip nurodyta 4 stulpelyje, kad būtų laikomasi 3 stulpelyje nurodytų 6.2<br />
skyriaus nuostatų reikalavimų, arba gali būti taikomi kaip nurodyta 5 stulpelyje. Visais<br />
atvejais 3 stulpelyje nurodytų 6.2 skyriaus nuostatų reikalavimai yra pirmenybiniai.<br />
Jei lentel÷je nurodyti keli standartai, kuriuos privaloma taikyti norint įvykdyti tuos pačius<br />
reikalavimus, taikomas tik vienas standartas, tačiau visas, jei lentel÷je nenurodyta kitaip.<br />
333
Nuoroda Dokumento pavadinimas Taikomi<br />
poskirsniai<br />
ir punktai<br />
Privaloma<br />
taikyti<br />
sl÷giniams<br />
indams,<br />
pagamintiems<br />
(1) (2) (3) (4) (5)<br />
Medžiagoms<br />
EN 1797-1:1998<br />
EN 1797:2001<br />
EN ISO 11114-<br />
1:1997<br />
EN ISO 11114-<br />
2:2000<br />
EN ISO 11114-4:<br />
2005 (išskyrus<br />
5.3 dalyje<br />
aprašytą C<br />
metodą)<br />
EN 1252-1:1998<br />
EN 1442:1998 +<br />
AC:1999<br />
EN 1251-1:2000<br />
EN 1089-1:1996<br />
84/525/EEB I<br />
priedo 1–3<br />
dalys<br />
Kriogeniniai indai. Dujų ir<br />
medžiagos suderinamumas<br />
Kriogeniniai indai. Dujų ir<br />
medžiagos suderinamumas<br />
Gabenamieji dujų balionai. Baliono<br />
bei vožtuvo medžiagų bei balione<br />
laikomų dujų suderinamumas. 1<br />
dalis. Metalo savybių turinčios<br />
medžiagos<br />
Gabenamieji dujų balionai. Baliono<br />
bei čiaupo medžiagų ir balione<br />
laikomų dujų suderinamumas.<br />
2 dalis. Nemetalai<br />
Gabenamieji dujų balionai. Baliono<br />
bei vožtuvo medžiagų ir balione<br />
laikomų dujų suderinamumas.<br />
4 dalis. Bandymų metodai, taikomi<br />
vandeniliniam trap÷jimui atsparių<br />
metalų<br />
Kriogeniniai indai. Medžiagos.<br />
1 dalis. Tąsumo reikalavimai esant<br />
žemesnei nei minus 80 °C<br />
temperatūrai<br />
Žym÷jimui<br />
Gabenamieji daugkartiniai<br />
suvirintiniai plieniniai suskystintų<br />
naftos dujų (SND) balionai.<br />
Projektavimas ir konstravimas<br />
Kriogeniniai indai. Gabenamieji,<br />
vakuumu izoliuoti, ne daugiau kaip<br />
1 000 litrų talpos indai. 1 dalis.<br />
Pagrindiniai reikalavimai<br />
Gabenamieji dujų balionai. Dujų<br />
baliono identifikavimas (išskyrus<br />
SND). 1 dalis. Įspaudinis<br />
ženklinimas<br />
Projektavimui ir gamybai<br />
Tarybos direktyva d÷l valstybių narių<br />
įstatymų, susijusių su plieniniais<br />
besiūliais dujų balionais, suderinimo,<br />
Leidžiama<br />
taikyti<br />
sl÷giniams<br />
indams,<br />
pagamintiems<br />
6.2.1.2 Nuo 2001 m.<br />
liepos 1 d. iki<br />
2003 m. birželio<br />
30 d.<br />
6.2.1.2 Po 2009 m.<br />
sausio 1 d.<br />
6.2.1.2 Po 2009 m.<br />
sausio 1 d.<br />
6.2.1.2 Po 2009 m.<br />
sausio 1 d.<br />
6.2.1.2 Po 2009 m.<br />
sausio 1 d.<br />
Iki 2009 m.<br />
sausio 1 d.<br />
Iki 2009 m.<br />
sausio 1 d.<br />
Iki 2009 m.<br />
sausio 1 d.<br />
Iki 2009 m.<br />
sausio 1 d.<br />
6.2.1.2 Nuo 2001 m.<br />
liepos 1 d. iki<br />
2003 m. birželio<br />
30 d.<br />
6.2.2.7 Iki 2003 m.<br />
liepos 1 d.<br />
6.2.2.7 Iki 2003 m.<br />
liepos 1 d.<br />
6.2.2.7 Iki 2003 m.<br />
liepos 1 d.<br />
6.2.3.1 ir<br />
6.2.3.4<br />
Po 2009 m.<br />
sausio 1 d.<br />
Iki 2009 m.<br />
sausio 1 d.<br />
334
Nuoroda Dokumento pavadinimas Taikomi<br />
poskirsniai<br />
ir punktai<br />
Privaloma<br />
taikyti<br />
sl÷giniams<br />
indams,<br />
pagamintiems<br />
(1) (2) (3) (4) (5)<br />
84/526/EEB I<br />
priedo 1–3<br />
dalys<br />
paskelbta Europos Bendrijų<br />
oficialiajame leidinyje Nr. l 300,<br />
1984 11 19.<br />
Tarybos direktyva d÷l valstybių narių<br />
įstatymų, susijusių su nelegiruotojo<br />
aliuminio ir aliuminio lydinio<br />
besiūliais dujų balionais, suderinimo,<br />
paskelbta Europos Bendrijų<br />
oficialiajame leidinyje Nr. l 300,<br />
1984 11 19.<br />
84/527/EEB I Tarybos direktyva d÷l valstybių narių<br />
priedo 1–3 dalys įstatymų, susijusių su suvirintiniais<br />
nelegiruotojo plieno dujų balionais,<br />
suderinimo, paskelbta Europos<br />
Bendrijų oficialiajame leidinyje Nr. l<br />
300, 1984 11 19.<br />
EN 1442:1998 +<br />
AC:1999<br />
EN 1442:1998+<br />
A2:2005<br />
Gabenamieji daugkartiniai<br />
suvirintiniai plieniniai suskystintų<br />
naftos dujų (SND) balionai.<br />
Projektavimas ir konstravimas<br />
Gabenamieji daugkartiniai<br />
suvirintiniai plieniniai suskystintų<br />
naftos dujų (SND) balionai.<br />
Projektavimas ir konstravimas<br />
6.2.3.1 ir<br />
6.2.3.4<br />
6.2.3.1 ir<br />
6.2.3.4<br />
6.2.3.1 ir<br />
6.2.3.4<br />
6.2.3.1 ir<br />
6.2.3.4<br />
Po 2009 m.<br />
sausio 1 d.<br />
Po 2009 m.<br />
sausio 1 d.<br />
Po 2009 m.<br />
sausio 1 d. iki<br />
2010 m.<br />
gruodžio 31<br />
d.*<br />
Leidžiama<br />
taikyti<br />
sl÷giniams<br />
indams,<br />
pagamintiems<br />
Iki 2009 m.<br />
sausio 1 d.<br />
Iki 2009 m.<br />
sausio 1 d.<br />
Nuo 2001 m.<br />
liepos 1 d. iki<br />
2007 m. birželio<br />
30 d.<br />
Iki 2009 m.<br />
sausio 1 d.<br />
* Išskyrus atvejus, kai tuo pačiu metu pagamintiems tiems patiems tikslams naudojamiems sl÷giniams<br />
indams 5 stulpelyje leidžiama taikyti kitą standartą<br />
EN 1442:2006+<br />
A1:2008<br />
EN 1800:1998+<br />
AC:1999<br />
Gabenamieji daugkartiniai<br />
suvirintiniai plieniniai suskystintų<br />
naftos dujų (SND) balionai.<br />
Projektavimas ir konstravimas<br />
Gabenamieji dujų balionai. Acetileno<br />
balionai. Pagrindiniai reikalavimai ir<br />
apibr÷žtys<br />
6.2.3.1 ir<br />
6.2.3.4<br />
Po 2011 m.<br />
sausio 1 d.<br />
6.2.1.1.9 Po 2009 m.<br />
sausio 1 d. iki<br />
2010 m.<br />
gruodžio 31<br />
d.*<br />
Iki 2011 m.<br />
sausio 1 d.<br />
Iki 2009 m.<br />
sausio 1 d.<br />
* Išskyrus atvejus, kai tuo pačiu metu pagamintiems tiems patiems tikslams naudojamiems sl÷giniams<br />
indams 5 stulpelyje leidžiama taikyti kitą standartą<br />
EN 1800:2006<br />
EN 1964-1:1999<br />
Gabenamieji dujų balionai. Acetileno<br />
balionai. Pagrindiniai reikalavimai,<br />
apibr÷žtys ir tipo bandymai<br />
Gabenamieji dujų balionai. Nuo 0,5 l<br />
iki 150 l vandens talpos daugkartinių<br />
besiūlių plieno balionų projektavimo<br />
ir konstrukcijos techniniai<br />
6.2.1.1.9 Po 2011 m.<br />
sausio 1 d.<br />
6.2.3.1 ir<br />
6.2.3.4<br />
Po 2009 m.<br />
sausio 1 d.<br />
Iki 2011 m.<br />
sausio 1 d.<br />
Iki 2009 m.<br />
sausio 1 d.<br />
335
Nuoroda Dokumento pavadinimas Taikomi<br />
poskirsniai<br />
ir punktai<br />
Privaloma<br />
taikyti<br />
sl÷giniams<br />
indams,<br />
pagamintiems<br />
Leidžiama<br />
taikyti<br />
sl÷giniams<br />
indams,<br />
pagamintiems<br />
(1) (2) (3) (4) (5)<br />
reikalavimai. 1 dalis. Besiūliai plieno<br />
balionai, kurių kontrolinio stiprio<br />
(Rm) vert÷ mažesn÷ nei 1 100 MPa<br />
EN 1975:1999<br />
(išskyrus 6<br />
priedą)<br />
Gabenamieji dujų balionai. Nuo 0,5 l 6.2.3.1 ir<br />
iki 150 l daugkartinių besiūlių 6.2.3.4<br />
aliuminio ir aliuminio lydinių<br />
balionų projektavimo ir konstrukcijos<br />
techniniai reikalavimai<br />
Iki 2005 m.<br />
liepos 1 d.<br />
EN 1975:1999+<br />
A1:2003<br />
Gabenamieji dujų balionai. Nuo 0,5 l 6.2.3.1 ir<br />
iki 150 l daugkartinių besiūlių 6.2.3.4<br />
aliuminio ir aliuminio lydinių<br />
balionų projektavimo ir konstrukcijos<br />
techniniai reikalavimai<br />
Po 2009 m.<br />
sausio 1 d.<br />
Iki 2009 m.<br />
sausio 1 d.<br />
EN ISO<br />
11120:1999<br />
Dujų balionai. Nuo 150 l iki 3 000 l 6.2.3.1 ir<br />
vandens talpos daugkartiniai besiūliai 6.2.3.4<br />
plieno balionai susl÷gtosioms dujoms<br />
gabenti. Projektavimas, konstrukcija<br />
ir bandymas<br />
Po 2009 m.<br />
sausio 1 d.<br />
Iki 2009 m.<br />
sausio 1 d.<br />
EN 1964-3: 2000 Gabenamieji dujų balionai. Nuo<br />
0,5 l iki 150 l vandens talpos<br />
gabenamųjų daugkartinių besiūlių<br />
plieno balionų projektavimo ir<br />
konstrukcijos techniniai<br />
reikalavimai. 3 dalis. Besiūliai<br />
nerūdijančiojo plieno balionai, kurių<br />
kontrolinio stiprio vert÷ mažesn÷ nei<br />
1 100 MPa<br />
6.2.3.1 ir<br />
6.2.3.4<br />
Po 2009 m.<br />
sausio 1 d.<br />
Iki 2009 m.<br />
sausio 1 d.<br />
EN 12862: 2000<br />
Gabenamieji dujų balionai.<br />
Daugkartinių virintinių aliuminio<br />
lydinių balionų projektavimo ir<br />
konstrukcijos techniniai reikalavimai<br />
6.2.3.1 ir<br />
6.2.3.4<br />
Po 2009 m.<br />
sausio 1 d.<br />
Iki 2009 m.<br />
sausio 1 d.<br />
EN 1251-2:2000<br />
Kriogeniniai indai. Gabenamieji,<br />
vakuumu izoliuoti, ne daugiau kaip<br />
1 000 litrų talpos indai. 2 dalis.<br />
Projektavimas, gamyba, kontrol÷ ir<br />
bandymas<br />
6.2.3.1 ir<br />
6.2.3.4<br />
Po 2009 m.<br />
sausio 1 d.<br />
Iki 2009 m.<br />
sausio 1 d.<br />
EN 12257:2002<br />
Gabenamieji dujų balionai. Besiūliai,<br />
žiediniu būdu apvynioti<br />
kompozitiniai balionai<br />
6.2.3.1 ir<br />
6.2.3.4<br />
Po 2009 m.<br />
sausio 1 d.<br />
Iki 2009 m.<br />
sausio 1 d.<br />
EN 12807<br />
:2001<br />
(išskyrus<br />
A priedą)<br />
Gabenamieji pripildomieji plieniniai<br />
lituojamieji suskystintų naftos dujų<br />
(SND) balionai. Projektavimas ir<br />
konstrukcija<br />
6.2.3.1 ir<br />
6.2.3.4<br />
Po 2009 m.<br />
sausio 1 d.<br />
Iki 2009 m.<br />
sausio 1 d.<br />
EN 1964-2:2001<br />
Gabenamieji dujų balionai. Nuo 0,5 l<br />
iki 150 l vandens talpos gabenamųjų<br />
6.2.3.1 ir<br />
6.2.3.4<br />
Po 2009 m.<br />
sausio 1 d.<br />
Iki 2009 m.<br />
sausio 1 d.<br />
336
Nuoroda Dokumento pavadinimas Taikomi<br />
poskirsniai<br />
ir punktai<br />
Privaloma<br />
taikyti<br />
sl÷giniams<br />
indams,<br />
pagamintiems<br />
Leidžiama<br />
taikyti<br />
sl÷giniams<br />
indams,<br />
pagamintiems<br />
(1) (2) (3) (4) (5)<br />
daugkartinių besiūlių plieno balionų<br />
projektavimo ir konstrukcijos<br />
techniniai reikalavimai. 2 dalis.<br />
Besiūliai plieno balionai, kurių<br />
kontrolinio stiprio (Rm) vert÷ 1<br />
100 MPa ir daugiau<br />
EN 13293:2002<br />
Gabenamieji dujų balionai. Iki 0,5 l<br />
vandens talpos susl÷gtųjų,<br />
suskystintųjų ir ištirpintųjų dujų ir iki<br />
1 l talpos anglies dioksido<br />
pripildomųjų gabenamųjų besiūlių<br />
standartinių anglinio manganinio<br />
plieno balionų projektavimo ir<br />
konstrukcijos techniniai reikalavimai<br />
6.2.3.1 ir<br />
6.2.3.4<br />
Po 2009 m.<br />
sausio 1 d.<br />
Iki 2009 m.<br />
sausio 1 d.<br />
EN 13322-1:2003 Gabenamieji dujų balionai.<br />
Pripildomieji suvirintiniai plieniniai<br />
dujų balionai. Projektavimas ir<br />
konstrukcija. 1 dalis. Anglinis<br />
plienas<br />
6.2.3.1 ir<br />
6.2.3.4<br />
Iki 2007 m.<br />
liepos 1 d.<br />
EN 13322-<br />
1:2003 +<br />
A1:2006<br />
Gabenamieji dujų balionai.<br />
Pripildomieji virintiniai plieniniai<br />
dujų balionai. Projektavimas ir<br />
konstrukcija. 1 dalis. Anglinis<br />
plienas<br />
6.2.3.1 ir<br />
6.2.3.4<br />
Po 2009 m.<br />
sausio 1 d.<br />
Iki 2009 m.<br />
sausio 1 d.<br />
EN 13322-2:2003 Gabenamieji dujų balionai.<br />
Pripildomieji suvirintiniai plieniniai<br />
dujų balionai. Projektavimas ir<br />
konstrukcija. 2 dalis. Nerūdijantysis<br />
plienas<br />
6.2.3.1 ir<br />
6.2.3.4<br />
Iki 2007 m.<br />
liepos 1 d.<br />
EN 13322-<br />
2:2003 +<br />
A1:2006<br />
Gabenamieji dujų balionai.<br />
Pripildomieji suvirintiniai plieniniai<br />
dujų balionai. Projektavimas ir<br />
konstrukcija. 2 dalis. Nerūdijantysis<br />
plienas<br />
6.2.3.1 ir<br />
6.2.3.4<br />
Po 2009 m.<br />
sausio 1 d.<br />
Iki 2009 m.<br />
sausio 1 d.<br />
EN 12245:2002<br />
Gabenamieji dujų balionai. Ištisai<br />
apvynioti kompozitiniai balionai<br />
6.2.3.1 ir<br />
6.2.3.4<br />
Po 2009 m.<br />
sausio 1 d.<br />
Iki 2009 m.<br />
sausio 1 d.<br />
EN 12205:2001<br />
Gabenamieji dujų balionai.<br />
Metaliniai vienkartiniai dujų balionai<br />
6.2.3.1 ir<br />
6.2.3.4<br />
Po 2009 m.<br />
sausio 1 d.<br />
Iki 2009 m.<br />
sausio 1 d.<br />
EN 13110:2002<br />
Gabenamos pripildomosios<br />
suvirintin÷s aliuminin÷s<br />
suskystintųjų naftos dujų (SND)<br />
cisternos. Projektavimas ir gamyba<br />
6.2.3.1,<br />
6.2.3.4 ir<br />
6.2.3.9<br />
Po 2009 m.<br />
sausio 1 d.<br />
Iki 2009 m.<br />
sausio 1 d.<br />
EN 14427:2004<br />
Gabenamieji, daugkartiniai, ištisai<br />
apvynioti kompozitiniai suskystintų<br />
naftos dujų (SND) balionai.<br />
6.2.3.1,<br />
6.2.3.4 ir<br />
6.2.3.9<br />
Iki 2007 m.<br />
liepos 1 d.<br />
337
Nuoroda Dokumento pavadinimas Taikomi<br />
poskirsniai<br />
ir punktai<br />
Privaloma<br />
taikyti<br />
sl÷giniams<br />
indams,<br />
pagamintiems<br />
Leidžiama<br />
taikyti<br />
sl÷giniams<br />
indams,<br />
pagamintiems<br />
(1) (2) (3) (4) (5)<br />
Projektavimas ir konstravimas<br />
PASTABA. Šis standartas taikomas<br />
tik balionams su sl÷gio mažinimo<br />
vožtuvais.<br />
EN 14427:2004 +<br />
A1:2005<br />
Gabenamieji, daugkartiniai, ištisai<br />
apvynioti kompozitiniai suskystintų<br />
naftos dujų (SND) balionai.<br />
Projektavimas ir konstravimas<br />
1 PASTABA. Šis standartas<br />
taikomas tik balionams su sl÷gio<br />
mažinimo vožtuvais.<br />
2 PASTABA. Su abiem 5.2.9.2.1 ir<br />
5.2.9.3.1 punktuose nurodytais<br />
balionais atliekamas trūkio<br />
bandymas, jei juose matyti<br />
pažeidimai, atitinkantys atmetimo<br />
kriterijus arba dar didesni.<br />
6.2.3.1,<br />
6.2.3.4 ir<br />
6.2.3.9<br />
Po 2009 m.<br />
sausio 1 d.<br />
Iki 2009 m.<br />
sausio 1 d.<br />
EN 14208:2004<br />
Gabenamieji dujų balionai. Ne<br />
didesn÷s kaip 1 000 l talpos<br />
suvirintinių sl÷ginių talpyklų,<br />
naudojamų dujoms vežti, techniniai<br />
reikalavimai. Projektavimas ir<br />
konstrukcija<br />
6.2.3.1,<br />
6.2.3.4 ir<br />
6.2.3.9<br />
Po 2009 m.<br />
sausio 1 d.<br />
Iki 2009 m.<br />
sausio 1 d.<br />
EN 14140:2003<br />
Kilnojamieji daugkartiniai<br />
suvirintiniai plieniniai suskystintų<br />
naftos dujų (SND) balionai.<br />
Alternatyvieji projektavimo ir<br />
konstravimo sprendimai<br />
6.2.3.1,<br />
6.2.3.4 ir<br />
6.2.3.9<br />
Po 2009 m.<br />
sausio 1 d. iki<br />
2010 m.<br />
gruodžio 31<br />
d.*<br />
Iki 2009 m.<br />
sausio 1 d.<br />
* Išskyrus atvejus, kai tuo pačiu metu pagamintiems tiems patiems tikslams naudojamiems sl÷giniams<br />
indams 5 stulpelyje leidžiama taikyti kitą standartą<br />
EN 14140:2003+<br />
Al:2006<br />
Suskystintų naftos dujų (SND) įranga<br />
ir pagalbiniai reikmenys.<br />
Gabenamieji daugkartiniai<br />
suvirintiniai plieniniai SND balionai.<br />
Alternatyvusis projektavimas ir<br />
konstravimas<br />
6.2.3.1,<br />
6.2.3.4 ir<br />
6.2.3.9<br />
Po 2011 m.<br />
sausio 1 d.<br />
Iki 2011 m.<br />
sausio 1 d.<br />
EN 13769:2003<br />
Gabenamieji dujų balionai. Balionų<br />
paketai. Projektavimas, gamyba,<br />
identifikavimas ir bandymas<br />
6.2.3.1,<br />
6.2.3.4 ir<br />
6.2.3.9<br />
Iki 2007 m.<br />
liepos 1 d.<br />
EN 13769:2003<br />
+Al:2005<br />
Gabenamieji dujų balionai. Balionų<br />
paketai. Projektavimas, gamyba,<br />
identifikavimas ir bandymas<br />
6.2.3.1,<br />
6.2.3.4 ir<br />
6.2.3.9<br />
Po 2009 m.<br />
sausio 1 d.<br />
Iki 2009 m.<br />
sausio 1 d.<br />
EN 14638-1:2006 Gabenamieji dujų balionai.<br />
Daugkartin÷s suvirintos ne didesn÷s<br />
kaip 150 litrų talpos talpyklos. 1<br />
6.2.3.1 ir<br />
6.2.3.4<br />
Po 2011 m.<br />
sausio 1 d.<br />
Iki 2011 m.<br />
sausio 1 d.<br />
338
Nuoroda Dokumento pavadinimas Taikomi<br />
poskirsniai<br />
ir punktai<br />
Privaloma<br />
taikyti<br />
sl÷giniams<br />
indams,<br />
pagamintiems<br />
Leidžiama<br />
taikyti<br />
sl÷giniams<br />
indams,<br />
pagamintiems<br />
(1) (2) (3) (4) (5)<br />
dalis. Suvirinti austenitinio<br />
nerūdijančiojo plieno balionai,<br />
pagaminti pagal eksperimentiniais<br />
metodais patvirtintą projektą<br />
EN 1489<br />
3:2006 +<br />
AC:200<br />
7<br />
Suskystintų naftos dujų (SND) įranga<br />
ir pagalbiniai reikmenys. Nuo 150 l<br />
iki 1 000 l talpos gabenamosios<br />
suvirintosios plienin÷s sl÷gin÷s SND<br />
statin÷s<br />
6.2.3.1 ir<br />
6.2.3.4<br />
Po 2011 m.<br />
sausio 1 d.<br />
Iki 2011 m.<br />
sausio 1 d.<br />
Uždarymo įtaisams<br />
EN 849:1996<br />
(išskyrus A<br />
priedą)<br />
EN 849:1996/A2:<br />
2001<br />
Gabenamieji dujų balionai. Balionų<br />
vožtuvai. Techniniai reikalavimai ir<br />
tipo bandymas<br />
Gabenamieji dujų balionai. Balionų<br />
vožtuvai. Techniniai reikalavimai ir<br />
tipo bandymas<br />
6.2.3.1 Iki 2003 m.<br />
liepos 1 d.<br />
6.2.3.1 Iki 2007 m.<br />
liepos 1 d.<br />
EN ISO<br />
10297:2006<br />
Gabenamieji dujų balionai. Balionų<br />
čiaupai. Techniniai reikalavimai ir<br />
tipo bandymai<br />
6.2.3.1 Po 2009 m.<br />
sausio 1 d.<br />
Iki 2009 m.<br />
sausio 1 d.<br />
EN 13152:2001 Suskystintų naftos dujų (SND)<br />
balionų uždarymo ir reguliavimo<br />
įtaisų techniniai reikalavimai ir<br />
bandymas. Savaiminis užsidarymas<br />
EN 13152:2001 +<br />
A1:2003<br />
6.2.3.3 Nuo 2005 m.<br />
liepos 1 d. iki<br />
2010 m.<br />
gruodžio 31 d.<br />
Suskystintų naftos dujų (SND) 6.2.3.3 Po 2011 m.<br />
balionų uždarymo ir reguliavimo<br />
sausio 1 d. Iki 2011 m.<br />
įtaisų techniniai reikalavimai ir<br />
sausio 1 d.<br />
bandymas. Savaiminis užsidarymas<br />
EN 13153:2001 Suskystintų naftos dujų (SND)<br />
balionų uždarymo ir reguliavimo<br />
įtaisų techniniai reikalavimai ir<br />
bandymas. Rankinis valdymas<br />
EN 13153:2001 +<br />
A1:2003<br />
6.2.3.3 Nuo 2005 m.<br />
liepos 1 d. iki<br />
2010 m.<br />
gruodžio 31 d.<br />
Suskystintų naftos dujų (SND) 6.2.3.3 Po 2011 m.<br />
balionų uždarymo ir reguliavimo<br />
sausio 1 d. Iki 2011 m.<br />
įtaisų techniniai reikalavimai ir<br />
sausio 1 d.<br />
bandymas. Rankinis valdymas<br />
Periodin÷ms apžiūroms ir bandymams<br />
EN 1251-3: 2000 Kriogeniniai indai. Gabenamieji,<br />
vakuumu izoliuoti, ne daugiau<br />
kaip 1 000 litrų talpos indai.<br />
3 dalis. Eksploataciniai<br />
reikalavimai<br />
6.2.3.5 Po 2009 m.<br />
sausio 1 d.<br />
Iki 2009 m.<br />
sausio 1 d.<br />
339
Nuoroda Dokumento pavadinimas Taikomi<br />
poskirsniai<br />
ir punktai<br />
Privaloma<br />
taikyti<br />
sl÷giniams<br />
indams,<br />
pagamintiems<br />
(1) (2) (3) (4) (5)<br />
EN 1968:2002<br />
(išskyrus B<br />
priedą)<br />
EN 1968:2002+<br />
A1:2005<br />
(išskyrus B<br />
priedą)<br />
EN 1802:2002<br />
(išskyrus B<br />
priedą)<br />
EN 12863:2002<br />
EN 12863:2002+<br />
A1:2005<br />
EN 1803:2002<br />
(išskyrus B<br />
priedą)<br />
EN ISO<br />
11623:2002<br />
(išskyrus 4<br />
straipsnį)<br />
EN 14189:2003<br />
EN 14876:2007<br />
EN 14912:2005<br />
Gabenamieji dujų balionai. Besiūlių<br />
plieninių dujų balionų periodin÷<br />
kontrol÷ ir bandymai<br />
Gabenamieji dujų balionai. Besiūlių<br />
plieninių dujų balionų periodin÷<br />
kontrol÷ ir bandymai<br />
Gabenamieji dujų balionai. Besiūlių<br />
aliuminio lydinių dujų balionų<br />
periodin÷ kontrol÷ ir bandymai<br />
Gabenamieji dujų balionai. Periodin÷<br />
kontrol÷ ir ištirpinto acetileno<br />
balionų priežiūra<br />
PASTABA. Šiame standarte<br />
,,pirmin÷ kontrol÷“ turi būti<br />
suprantama kaip ,,pirmoji periodin÷<br />
patikra“, atliekama po to, kai naujas<br />
balionas acetilenui buvo patvirtintas.<br />
Gabenamieji dujų balionai. Periodin÷<br />
kontrol÷ ir ištirpinto acetileno<br />
balionų priežiūra<br />
PASTABA. Šiame standarte<br />
,,pirmin÷ kontrol÷“ turi būti<br />
suprantama kaip ,,pirmoji periodin÷<br />
patikra“, atliekama po to, kai naujas<br />
balionas acetilenui buvo patvirtintas.<br />
Gabenamieji dujų balionai.<br />
Virintinių anglinio plieno dujų<br />
balionų periodin÷ kontrol÷ ir<br />
bandymai<br />
Gabenamieji dujų balionai.<br />
Kompozitinių dujų balionų<br />
periodin÷ kontrol÷ ir bandymai<br />
Gabenamieji dujų balionai. Dujų<br />
balionų čiaupų tikrinimas ir technin÷<br />
priežiūra, atliekant periodinę dujų<br />
balionų kontrolę<br />
Gabenamieji dujų balionai.<br />
Suvirintųjų plieninių sl÷ginių<br />
statinių periodin÷ kontrol÷ ir<br />
bandymai<br />
Suskystintų naftos dujų (SND)<br />
įrenginiai ir pagalbiniai reikmenys.<br />
Leidžiama<br />
taikyti<br />
sl÷giniams<br />
indams,<br />
pagamintiems<br />
6.2.3.5 Iki 2007 m.<br />
liepos 1 d.<br />
6.2.3.5 Po 2009 m.<br />
sausio 1 d.<br />
6.2.3.5 Po 2009 m.<br />
sausio 1 d.<br />
Iki 2009 m.<br />
sausio 1 d.<br />
Iki 2009 m.<br />
sausio 1 d.<br />
6.2.3.5 Iki 2007 m.<br />
liepos 1 d.<br />
6.2.3.5 Po 2009 m.<br />
sausio 1 d.<br />
6.2.3.5 Po 2009 m.<br />
sausio 1 d.<br />
6.2.3.5 Po 2009 m.<br />
sausio 1 d.<br />
6.2.3.5 Po 2009 m.<br />
sausio 1 d.<br />
6.2.3.5 Po 2011 m.<br />
sausio 1 d.<br />
6.2.3.5 Po 2011 m.<br />
sausio 1 d.<br />
Iki 2009 m.<br />
sausio 1 d.<br />
Iki 2009 m.<br />
sausio 1 d.<br />
Iki 2009 m.<br />
sausio 1 d.<br />
Iki 2009 m.<br />
sausio 1 d.<br />
Iki 2011 m.<br />
sausio 1 d.<br />
Iki 2011 m.<br />
sausio 1 d.<br />
340
Nuoroda Dokumento pavadinimas Taikomi<br />
poskirsniai<br />
ir punktai<br />
Privaloma<br />
taikyti<br />
sl÷giniams<br />
indams,<br />
pagamintiems<br />
Leidžiama<br />
taikyti<br />
sl÷giniams<br />
indams,<br />
pagamintiems<br />
(1) (2) (3) (4) (5)<br />
SND balionų čiaupų tikrinimas ir<br />
technin÷ priežiūra balionų periodin÷s<br />
kontrol÷s metu<br />
6.2.5 Ne pagal standartus suprojektuotų, pagamintų ir išbandytų ne JT sl÷ginių indų<br />
reikalavimai<br />
6.2.5.1 Medžiagos<br />
Atsižvelgiant į mokslo ir technikos pažangą, arba kai 6.2.2 arba 6.2.4 skirsniuose<br />
nenurodytas joks standartas, arba kai 6.2.2 arba 6.2.4 skirsniuose nurodytuose<br />
standartuose tam tikri klausimai nereglamentuoti, kompetentinga institucija gali leisti<br />
taikyti tokio paties lygio saugą užtikrinantį techninį reglamentą.<br />
Kompetentinga institucija JTEEK sekretoriatui privalo persiųsti jos pripažįstamų<br />
techninių reglamentų sąrašą. Šiame sąraše pateikiami šie duomenys: reglamento<br />
pavadinimas ir pri÷mimo data, paskirtis ir kur jį galima gauti. Sekretoriatas šią<br />
informaciją skelbia viešai savo interneto svetain÷je.<br />
Tačiau turi būti laikomasi 6.2.1 ir 6.2.3 skirsniuose bei toliau išd÷stytų reikalavimų.<br />
PASTABA. Šiame 6.2.1 skirsnyje nuorodos į techninius standartus laikomos ir<br />
nuorodomis į techninius reglamentus.<br />
Toliau pateikiami pavyzdžiai medžiagų, kurios gali būti naudojamos siekiant laikytis<br />
medžiagoms taikomų 6.2.1.2 poskirsnio reikalavimų:<br />
a) anglinis plienas – vežant susl÷gtas, suskystintas, atšaldytas suskystintas ir<br />
ištirpintas dujas, taip pat medžiagas, nepriskiriamas 2 klasei, kurios yra<br />
išvardytos 4.1.4.1 poskirsnio P200 pakavimo instrukcijos 3 lentel÷je;<br />
b) legiruotasis plienas (specialiosios plieno rūšys), nikelis, nikelio lydiniai<br />
(pavyzdžiui, monelmetalis) – vežant susl÷gtas, suskystintas, atšaldytas<br />
suskystintas dujas ir ištirpintas dujas, taip pat medžiagas, nepriskiriamas 2 klasei,<br />
kurios yra išvardytos 4.1.4.1 poskirsnio P200 pakavimo instrukcijos 3 lentel÷je;<br />
c) varis talpykloms:<br />
i) dujoms, kurioms priskirti 1A, 1O, 1F ir 1TF klasifikaciniai kodai, kurių<br />
pripildymo sl÷gis 15 °C temperatūroje neviršija 2 MPa (20 barų);<br />
ii)<br />
dujoms, kurioms priskirtas 2A klasifikacinis kodas, taip pat dimetilo<br />
eteriui, JT Nr. 1033; etilchloridui, JT Nr. 1037; metilchloridui,<br />
JT Nr. 1063; sieros dioksidui, JT Nr. 1079; vinilbromidui, JT Nr. 1085;<br />
vinilchloridui, JT Nr. 1086 bei etileno oksido ir anglies dioksido mišiniui,<br />
JT Nr. 3300, kurio sud÷tyje yra daugiau kaip 87 % etileno oksido;<br />
iii)<br />
dujoms su 3A, 3O ir 3F klasifikaciniais kodais;<br />
d) aliuminio lydinys: žr. 4.1.4.1 poskirsnio pakavimo instrukcijos P200 (10)<br />
specialiąją nuostatą „a“;<br />
e) kompozitin÷ medžiaga – susl÷gtoms, suskystintoms, atšaldytoms suskystintoms<br />
ir ištirpintoms dujoms;<br />
f) sintetin÷s medžiagos – atšaldytoms suskystintoms dujoms, ir<br />
341
g) stiklas – atšaldytoms suskystintoms dujoms, klasifikacinis kodas 3A, išskyrus<br />
JT Nr. 2187 anglies dioksidą, atšaldytą, suskystintą, ar jo mišinius, ir dujas,<br />
klasifikacinis kodas 3O.<br />
6.2.5.2 Eksploatavimo įranga<br />
(Rezervuota).<br />
6.2.5.3 Metaliniai balionai, vamzdeliai, sl÷giniai būgnai ir balionų ryšuliai<br />
Esant bandymo sl÷giui, metalo įtempis labiausiai veikiamoje indo vietoje neturi viršyti<br />
77 % mažiausios takumo įtempio vert÷s (Re).<br />
„Takumo įtempio vert÷“ reiškia įtempį, d÷l kurio liekamasis pailg÷jimas sudaro dvi<br />
tūkstantąsias dalis (t. y. 0,2 %) arba – austeninio plieno – 1 % atstumo tarp pažym÷tų<br />
bandinio vietų.<br />
PASTABA. Metalo lakštų atveju tempiamųjų bandinių ašis turi būti statmena valcavimo<br />
krypčiai. Liekamasis pailg÷jimas po trūkio, išmatuojamas ant apskritimo formos<br />
skersmens bandinio,jei atstumas tarp žymenų „l“ lygus 5 kartus padidintam skersmeniui<br />
„d“ (l=5d); jei bandomas stačiakampio formos skersmens bandinys, atstumas tarp<br />
žymenų „l“ apskaičiuojamas pagal formulę:<br />
1 = 5,65<br />
F o<br />
čia:<br />
F o – pradinis bandinio skerspjūvio plotas.<br />
Sl÷giniai indai ir jų uždarymo įtaisai turi būti gaminami iš tinkamų medžiagų, kurios turi<br />
būti atsparios skilimui sutrupant ir sueiž÷jimui d÷l rūdijimo esant temperatūrai nuo –<br />
20 °C iki +50 °C.<br />
Siūl÷s turi būti kvalifikuotai suvirintos ir turi užtikrinti visišką saugumą.<br />
6.2.5.4 Papildomos aliuminio lydinių sl÷ginių indų, skirtų susl÷gtoms dujoms, suskystintoms<br />
dujoms, ištirpintoms dujoms ir nesusl÷gtoms dujoms, kurioms taikomi specialieji<br />
reikalavimai (dujų bandiniams), taip pat gaminiams, kuriuose yra susl÷gtų dujų,<br />
išskyrus aerozolinius purkštuvus ir mažąsias dujų talpyklas (dujų balion÷lius)<br />
nuostatos<br />
6.2.5.4.1 Patvirtintų aliuminio lydinių sl÷ginių indų medžiagos turi atitikti šiuos reikalavimus:<br />
Stipris tempiant Rm, MPa<br />
(= N/mm 2 )<br />
Takumo įtempis Re, MPa<br />
(= N/mm 2 ) (konstanta λ = 0,2 %)<br />
Liekamasis pailg÷jimas po trūkio<br />
(l = 5d) procentais<br />
Lenkimo bandymas (aptaiso<br />
skersmuo d = n × e, kur e –<br />
bandinio storis)<br />
A B C D<br />
49–186 196–372 196–372 343–490<br />
10–167 59–314 137–334 206–412<br />
12–40 12–30 12–30 11–16<br />
n=5(Rm < 98)<br />
n=6(Rm > 98)<br />
n=6(Rm < 325)<br />
n=7(Rm > 325)<br />
n=6(Rm < 325)<br />
n=7(Rm > 325)<br />
„Aluminium Association“ serijos 1000 5 000 6 000 2 000<br />
numeris a<br />
a<br />
n=7(Rm < 392)<br />
n=8(Rm > 392)<br />
Žr. „Aliuminio standartai ir duomenys“ („Aluminium Standards and Data“), penktasis leidimas,<br />
1976 m. sausis, paskelbtas „Aluminium Association“, 750 Third Avenue, New York.<br />
342
Tikrosios savyb÷s priklausys nuo lydinio sud÷ties ir nuo sl÷ginio indo baigiamojo<br />
apdorojimo, bet, nepaisant naudojamo lydinio, indo sienelių storis turi būti<br />
apskaičiuojamas pagal kurią nors iš šių formulių:<br />
čia:<br />
PMPa<br />
D<br />
e = arba<br />
2Re<br />
+ PMPa<br />
1,3<br />
e =<br />
P<br />
bar<br />
D<br />
20Re<br />
+ P<br />
1,3<br />
e = mažiausias sl÷ginio indo sienel÷s storis, mm<br />
P MPa = bandymo sl÷gis, MPa<br />
P bar = bandymo sl÷gis, barais<br />
D = nominalus išorinis sl÷ginio indo skersmuo, mm<br />
Re = mažiausias garantuotas takumo įtempis 0,2 %, MPa (=N/mm 2 )<br />
Be to, mažiausia garantuota takumo įtempio vert÷ (Re), taikoma formul÷se, jokiu atveju<br />
negali viršyti 0,85 mažiausios garantuotos stiprio tempiant vert÷s (Rm), nepaisant to,<br />
koks lydinio tipas yra taikomas.<br />
1 PASTABA. Pirmiau nurodytos savyb÷s pagrįstos ankstesne patirtimi d÷l šių sl÷giniams<br />
indams gaminti naudojamų medžiagų:<br />
A stulpelis: nelegiruotas aliuminis, 99,5 % grynumo;<br />
B stulpelis: aliuminio ir magnio lydiniai;<br />
C stulpelis: aliuminio, silicio ir magnio lydiniai, pvz., ISO/R209–Al–Si–Mg<br />
(„Aluminium Association“ 6351);<br />
D stulpelis: aliuminio, vario ir magnio lydiniai.<br />
2 PASTABA. Liekamasis pailg÷jimas po trūkio, išmatuojamas ant apskritimo formos<br />
skersmens bandinio, jei atstumas tarp žymenų „l“ lygus 5 kartus padidintam skersmeniui<br />
„d“ (l=5d); jei bandomas stačiakampio formos skersmens bandinys, atstumas tarp<br />
žymenų „l“ apskaičiuojamas pagal formulę:<br />
bar<br />
1 = 5,65<br />
F o<br />
čia:<br />
F o – pradinis bandinio skerspjūvio plotas.<br />
3 PASTABA. a) Lenkimo bandymas (žr. schemą) turi būti atliekamas su bandiniais,<br />
gaunamais atpjaunant nuo baliono dvi lygias žiedines 3e pločio<br />
dalis, kurios jokiu atveju negali būti plonesn÷s negu 25 mm.<br />
Bandiniuose gali būti apdorojamos tik briaunos.<br />
b) Lenkimo bandymas atliekamas su d skersmens šerdimi ir dviem<br />
apskritimo formos atramomis, pastatytomis (d+3e) atstumu viena<br />
nuo kitos. Atliekant bandymą, atstumas tarp vidinių paviršių turi<br />
būti ne didesnis kaip šerdies skersmuo.<br />
c) Bandinys neturi sueiž÷ti lenkiant jį į vidų aplink šerdį tol, kol<br />
atstumas tarp vidinių paviršių nesusilygins su šerdies skersmeniu.<br />
d) Šerdies skersmens ir bandinio sienelių storio santykis (n) privalo<br />
atitikti lentel÷je pateiktas vertes.<br />
343
Lenkimo bandymo schema<br />
6.2.5.4.2 Mažiausioji mažiausio pailg÷jimo vert÷ yra priimtina, jei papildomu bandymu, patvirtintu<br />
indų pagaminimo šalies kompetentingos institucijos, įrodoma, jog vežant užtikrinamas<br />
toks pats saugumo lygis kaip ir sl÷ginių indų, pagamintų pagal 6.2.5.4.1 punkto lentel÷je<br />
pateiktus techninius duomenis (taip pat žr. EN 1975:1999 + A1:2003).<br />
6.2.5.4.3 Sl÷ginių indų sienelių storis ploniausiame taške turi būti toks:<br />
- jei sl÷ginio indo skersmuo mažesnis nei 50 mm: ne mažesnis kaip 1,5 mm;<br />
- jei sl÷ginio indo skersmuo nuo 50 iki 150 mm: ne mažesnis kaip 2 mm, ir<br />
- jei sl÷ginio indo skersmuo didesnis nei 150 mm: ne mažesnis kaip 3 mm.<br />
6.2.5.4.4 Sl÷ginių indų galai turi būti pusapskritimio, elips÷s ar arkos formos; jie turi užtikrinti tokį<br />
patį saugumo lygį kaip ir sl÷ginio indo korpusas.<br />
6.2.5.5 Sl÷giniai indai iš kompozitinių medžiagų<br />
Kompozitinių balionų, vamzdelių, sl÷ginių būgnų ir balionų ryšulių, pagamintų iš<br />
kompozitinių medžiagų, konstrukcija turi būti tokia, kad mažiausias trūkio koeficientas<br />
(santykis tarp trūkio sl÷gio ir bandymo sl÷gio) būtų:<br />
- 1,67 jei sl÷ginis indas su apgaubiančiu žiedu;<br />
- 2,00 jei sl÷ginis indas su visiškai apgaubiančia medžiaga.<br />
6.2.5.6 Uždarieji kriogeniniai indai<br />
Uždarųjų kriogeninių indų, skirtų atšaldytoms suskystintoms dujoms, gamybai taikomi<br />
šie reikalavimai:<br />
6.2.5.6.1 jei naudojamos medžiagos yra ne metalai, jos turi būti netrapios esant mažiausiai sl÷ginio<br />
indo ir jo jungčių darbinei temperatūrai.<br />
6.2.5.6.2 sl÷gio mažinimo įtaisai turi būti taip sukonstruoti, kad nepriekaištingai veiktų netgi esant<br />
žemiausiai jų darbinei temperatūrai. Jų veikimo patikimumas šioje temperatūroje turi būti<br />
nusta<strong>tomas</strong> ir tikrinamas bandant kiekvieną vožtuvą ar tokio paties konstrukcijos tipo<br />
vožtuvų bandinį.<br />
6.2.5.6.3 sl÷ginių indų ventiliacijos ir sl÷gio mažinimo įtaisai turi būti suprojektuoti taip, kad<br />
neleistų skysčiui išsitaškyti.<br />
6.2.6 Bendrieji aerozolinių purkštuvų ir mažųjų dujų talpyklų (dujų balion÷lių) bei kuro<br />
elementų kasečių su suskystintomis liepsniosiomis dujomis reikalavimai<br />
6.2.6.1 Projektavimas ir konstrukcija<br />
6.2.6.1.1 Aerozoliniai purkštuvai (JT Nr. 1950 aerozoliai), kuriuose yra tik vienos rūšies dujos ar<br />
dujų mišinys, ir mažosios dujų talpyklos (dujų balion÷liai) (JT Nr. 2037) turi būti<br />
gaminami iš metalo. Šis reikalavimas netaikomas aerozoliams ir mažosioms dujų<br />
talpykloms (dujų balion÷liams), kurių didžiausia talpa iki 100 ml, skirtiems JT Nr. 1011<br />
344
utanui. Kiti aerozoliniai purkštuvai (JT Nr. 1950 aerozoliai) turi būti gaminami iš<br />
metalo, sintetin÷s medžiagos ar stiklo. Indai, pagaminti iš metalo, kurių išorinis skersmuo<br />
ne mažesnis kaip 40 mm, privalo tur÷ti išgaubtą dugną.<br />
6.2.6.1.2 Iš metalo pagamintų indų talpa neturi viršyti 1000 ml; indų, pagamintų iš sintetin÷s<br />
medžiagos ar stiklo, talpa neturi viršyti 500 ml.<br />
6.2.6.1.3 Kiekvienas indų (aerozolinių purkštuvų ar balion÷lių) modelis, prieš pradedant naudoti,<br />
turi s÷kmingai išlaikyti hidraulinį bandymą sl÷giu pagal 6.2.4.2 poskirsnį.<br />
6.2.6.1.4 Aerozolinių purkštuvų (JT Nr. 1950 aerozolių) išleidžiamieji vožtuvai ir purškiamieji<br />
įtaisai bei JT Nr. 2037 mažųjų dujų talpyklų (dujų balion÷lių) vožtuvai turi užtikrinti indų<br />
sandarumą ir turi būti apsaugoti, kad atsitiktinai neatsidarytų. Vožtuvų ir purškiamųjų<br />
įtaisų, kurie užsidaro tik veikiami vidinio sl÷gio, naudoti neleidžiama.<br />
6.2.6.1.5 Vidinis sl÷gis 50 o C temperatūroje neturi viršyti dviejų trečiųjų bandymo sl÷gio arba<br />
1,32 MPa (13,2 baro). Aerozoliniai purkštuvai ir mažosios talpyklos su dujomis (dujų<br />
balion÷liai) turi būti pripildomi taip, kad 50 o C temperatūroje skysta faz÷ neviršytų 95 %<br />
jų talpos.<br />
6.2.6.2 Hidraulinis bandymas sl÷giu<br />
6.2.6.2.1 Taikomas vidinis sl÷gis (bandymo sl÷gis) turi būti 1,5 karto didesnis už vidinį sl÷gį 50 °C<br />
temperatūroje ir būti ne mažesnis nei 1 MPa (10 barų).<br />
6.2.6.2.2 Hidraulinis bandymas sl÷giu turi būti atliekamas bent jau su penkiais tuščiais kiekvieno<br />
modelio indais:<br />
a) per tą laiką, kol bus pasiektas nustatytas bandymo sl÷gis, indas turi būti sandarus<br />
ir be matomos liekamosios deformacijos; ir<br />
b) iki tol, kol indas taps nesandarus ar įtrūks, įgaubtas galas, jei toks yra, turi šiek<br />
tiek nusileisti, o indas turi išlikti sandarus ir netrūkti tol, kol bus pasiektas 1,2<br />
karto bandymo sl÷gį viršijantis sl÷gis.<br />
6.2.6.3 Sandarumo bandymas<br />
6.2.6.3.1 Mažosios dujų talpyklos (dujų balion÷liai) bei kuro elementų kaset÷s su suskystintomis<br />
liepsniosiomis dujomis<br />
6.2.6.3.1.1 Visos talpyklos arba kuro elementų kaset÷s turi būti s÷kmingai bandomos sandarumo<br />
bandymu karšto vandens vonioje.<br />
6.2.6.3.1.2 Vandens temperatūra vonioje ir bandymo trukm÷ turi būti tokia, kad vidinis sl÷gis<br />
kiekviename inde sudarytų bent 90 % vidinio sl÷gio, kuris gal÷tų susidaryti 55 °C<br />
temperatūroje. Tačiau jei talpyklos arba kuro elementų kaset÷s turinys jautrus karščiui<br />
arba jei talpyklos arba kuro elementų kaset÷s pagamintos iš plastikinių medžiagų, kurios<br />
esant tokiai temperatūrai suminkšt÷ja, vandens temperatūra vonioje turi būti nuo 20 °C iki<br />
30 °C. Be to, viena iš dviejų tūkstančių talpyklų arba kuro elementų kasečių taip pat turi<br />
būti bandomos esant 55 °C.<br />
6.2.6.3.1.3 Talpyklos arba kuro elementų kaset÷s turi išlikti sandarios, be liekamosios deformacijos,<br />
išskyrus tai, kad plastikin÷s talpyklos arba kuro elementų kaset÷s deformacija d÷l jo<br />
suminkšt÷jimo yra leistina, jei jos išlieka tokios pat sandarios.<br />
6.2.6.3.2 Aerozoliniai purkštuvai<br />
Kiekvienas pripildytas aerozolinis purkštuvas turi būti išbandytas bandymu karšto<br />
vandens vonioje arba patvirtintu bandymu, atitinkančiu bandymą karšto vandens vonioje.<br />
6.2.6.3.2.1 Bandymas karšto vandens vonioje<br />
6.2.6.3.2.1.1 Vandens vonios temperatūra ir bandymo trukm÷ turi būti tokia, kad vidinis sl÷gis būtų<br />
pasiektas toks, koks būna esant 55 ºC temperatūrai (50 ºC temperatūrai, jei skysta faz÷<br />
50 ºC temperatūroje neviršija 95 % aerozolio purkštuvo talpos). Jei turinys jautrus<br />
karščiui arba jei aerozoliniai purkštuvai pagaminti iš plastiko, kuris bandymo<br />
345
temperatūroje minkšt÷ja, vandens temperatūra vonioje turi būti nuo 20 ºC iki 30 ºC, bet<br />
papildomai vienas iš 2000 aerozolinių purkštuvų turi būti bandomas esant aukštesnei<br />
temperatūrai.<br />
6.2.6.3.2.1.2 Aerozolinis purkštuvas turi būti sandarus ir be liekamosios deformacijos, tačiau<br />
plastikinių aerozolinių purkštuvų deformacija d÷l suminkšt÷jimo yra leistina, jei jie<br />
išlieka sandarūs.<br />
6.2.6.3.2.2. Alternatyvūs metodai<br />
Kompetentingos institucijos patvirtinimu gali būti taikomi alternatyvūs metodai, kurie<br />
užtikrina lygiavertį saugumo lygį, jei įvykdyti 6.2.4.3.2.2.1, 6.2.4.3.2.2.2. ir 6.2.4.3.2.2.3<br />
punktų reikalavimai.<br />
6.2.6.3.2.2.1 Kokyb÷s sistema<br />
Aerozolinių purkštuvų pildytojai ir jų dalių gamintojai turi taikyti kokyb÷s sistemą,<br />
užtikrinančią, kad visi pratekantys arba deformuoti aerozoliniai purkštuvai būtų atmetami<br />
ir nesiūlomi vežti.<br />
Kokyb÷s sistema turi apimti:<br />
a) organizacin÷s struktūros ir atsakomyb÷s aprašymą;<br />
b) atitinkamas apžiūrų ir bandymų, kokyb÷s kontrol÷s, kokyb÷s užtikrinimo ir<br />
procesų atlikimo instrukcijas, kurios bus taikomos;<br />
c) kokyb÷s įrašus, pavyzdžiui, apžiūrų ataskaitas, bandymų duomenis, kalibravimo<br />
duomenis ir sertifikatus;<br />
d) valdančiosios grandies apžvalgas, užtikrinančias veiksmingą kokyb÷s sistemos<br />
valdymą;<br />
e) dokumentų kontrol÷s ir jų peržiūros procesą;<br />
f) neatitinkančių aerozolinių purkštuvų kontrol÷s priemones;<br />
g) atitinkamo personalo mokymo programas ir kvalifikacijos k÷limo procedūras; ir<br />
h) procedūras, užtikrinančias, kad galutinis produktas yra nepažeistas.<br />
Pirminis auditas ir periodiniai auditai turi būti atliekami taip, kad atitiktų kompetentingos<br />
institucijos reikalavimus. Šie auditai turi užtikrinti, kad patvirtinta sistema yra ir išliks<br />
tinkama ir veiksminga. Apie bet kokius patvirtintos sistemos keitimus iš anksto turi būti<br />
pranešta kompetentingai institucijai.<br />
6.2.6.3.2.2.2 Aerozolinių purkštuvų bandymas sl÷giu ir sandarumo bandymas prieš pripildant<br />
Kiekvienas tuščias aerozolinis purkštuvas turi išlaikyt sl÷gį, lygų arba didesnį už<br />
didžiausią tik÷tiną sl÷gį pildant aerozolinį purkštuvą 55 ºC temperatūroje (50 ºC<br />
temperatūroje, jei skysta faz÷ 50 ºC temperatūroje neviršija 95 % aerozolio purkštuvo<br />
talpos). Tai turi būti bent 2/3 aerozolinio purkštuvo projektinio sl÷gio. Bet kuris<br />
aerozolinis purkštuvas, nustačius nesandarumą, lygų arba didesnį kaip 3,3x10 –2 <br />
, atliekant bandymą sl÷giu, deformaciją ar kitą trūkumą būti atmestas.<br />
6.2.6.3.2.2.3 Aerozolinių purkštuvų bandymas pripildžius<br />
Prieš pripildant pildytojas turi užtikrinti, kad sutvirtinantis įrenginys yra nustatytas<br />
tinkamai ir naudojamas nurodytas išstūmiklis. Kiekvienas pripildytas aerozolinis<br />
purkštuvas turi būti pasvertas ir išbandytas sandarumo bandymu. Sandarumo nustatymo<br />
įrenginys turi būti pakankamai jautrus, kad būtų galima aptikti 2,0x10 –3 <br />
nutek÷jimą esant 20 ºC temperatūrai.<br />
Bet kuris pripildytas aerozolinis purkštuvas, turintis nesandarumo požymių, deformuotas<br />
arba viršijantis svorį, turi būti atmestas.“<br />
6.2.6.3.3 Kompetentingos institucijos patvirtinimu aerozoliams ir mažosioms talpykloms, skirtoms<br />
vaistų pramon÷s gaminiams ir neliepsniosioms dujoms, kurie turi būti sterilūs, bet kuriuos<br />
346
gali neigiamai paveikti bandymas vandens vonioje, 6.2.4.3.1 ir 6.2.4.3.2 punktai<br />
netaikomi, jei:<br />
a) jie pagaminti prižiūrint nacionalinei sveikatos apsaugos institucijai ir, jei<br />
reikalauja kompetentinga institucija, taikant gerosios gamybos patirties principus,<br />
nustatytus Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ; ir<br />
b) gamintojo taikomi alternatyvūs sandarumą ir sl÷gio pasipriešinimą nustatantys<br />
metodai yra tokio pat saugos lygio kaip helio metodas arba bent 1 iš kiekvienos<br />
produkcijos serijos 2000 statistinių pavyzdžių bandymas vandens vonioje.<br />
6.2.6.4 Nuorodos į standartus<br />
Šio poskyrio reikalavimai pripažįstami įvykdytais, jei taikomi šie standartai:<br />
– aerozoliniams purkštuvams (JT Nr. 1950 aerozoliams): Tarybos direktyvos<br />
75/324/EEK 4 , iš dalies pakeistos Komisijos direktyva 94/1/EK 5 , priedas;<br />
– JT Nr. 2037, mažosioms dujų talpykloms (dujų balion÷liams), kuriose yra<br />
JT Nr. 1965, angliavandenilio dujų mišinio, k. n., suskystinto: EN 471:2003<br />
„Vienkartiniai metaliniai dujų balion÷liai suskystintoms naftos dujoms, su vožtuvu<br />
arba be jo, skirti naudoti su kilnojamaisiais prietaisais. Konstrukcija, tikrinimas,<br />
bandymas ženklinimas.<br />
3<br />
4<br />
5<br />
PSO leidinys: „Farmacijos kokyb÷s užtikrinimas. Rekomendacijų rinkinys ir susijusi medžiaga.<br />
2 <strong>tomas</strong>: Gera gamybos praktika ir patikrinimai.“<br />
1975 m. geguž÷s 20 d. Tarybos direktyva 75/324/EEB d÷l valstybių narių įstatymų, susijusių su<br />
aerozolių balion÷liais, suderinimo, paskelbta OL L 147 1975 06 09.<br />
patikslinanti kai kurias Tarybos direktyvos<br />
75/324/EEB d÷l valstybių narių įstatymų, susijusių su aerozolių balion÷liais, suderinimo<br />
technines detales <br />
347
6.3 SKYRIUS<br />
6.2 KLASöS A KATEGORIJOS INFEKCINIŲ MEDŽIAGŲ TAROS KONSTRUKCIJOS IR<br />
BANDYMŲ REIKALAVIMAI<br />
PASTABA.<br />
Šio skyriaus reikalavimai netaikomi tarai, naudojamai 6.2 klas÷s medžiagoms vežti pagal<br />
4.1.4.1 poskirsnio pakavimo instrukciją P621.<br />
6.3.1 Bendrosios nuostatos<br />
6.3.1.1 Šio skyriaus reikalavimai taikomi tarai, skirtai A kategorijos infekcin÷ms medžiagoms<br />
vežti.<br />
6.3.2 Taros reikalavimai<br />
6.3.2.1 Šiame skirsnyje pateikti taros reikalavimai parengti vadovaujantis dabar naudojamos<br />
taros, nurodytos 6.1.4 skirsnyje, techniniais duomenimis. Atsižvelgiant į mokslo ir<br />
technikos pažangą, leidžiama naudoti ir tarą, kurios techniniai duomenys skiriasi nuo<br />
išd÷stytų šiame skyriuje, tačiau tik tuomet, jei ši tara tokia pat veiksminga, priimtina<br />
kompetentingai institucijai ir gali išlaikyti 6.3.5 skirsnyje aprašytus bandymus. Be ADR<br />
aprašytų bandymų metodų, leidžiama taikyti ir kitus tokius pat veiksmingus<br />
kompetentingos institucijos pripažintus bandymų metodus.<br />
6.3.2.2 Tara turi būti gaminama ir bandoma vadovaujantis kompetentingai institucijai priimtina<br />
kokyb÷s užtikrinimo programa, kad kiekvienas pagamintas taros vienetas atitiktų šio<br />
skyriaus reikalavimus.<br />
PASTABA. ISO 16106:2006 „Pakuot÷s. Gabenamosios pavojingų krovinių pakuot÷s.<br />
Pavojingų krovinių pakuot÷s, nefasuotų krovinių vidutiniai konteineriai ir didel÷s<br />
pakuot÷s. ISO 9001” nurodytos priimtinos gaires d÷l procedūrų, kurios gali būti<br />
taikomos.<br />
6.3.2.3 Taros gamintojai ir v÷liau ją parduodančios įmon÷s turi pateikti informaciją apie<br />
procedūras, kurias būtina vykdyti, ir uždarymo įtaisų (įskaitant tarpiklius) ir bet kokių<br />
kitų komponentų, būtinų siekiant užtikrinti, kad vežti pateiktos pakuot÷s atlaikytų šiame<br />
skyriuje numatytus taikomus eksploatacijos bandymus, reikiamus tipus ir dydžius.<br />
6.3.3 Taros tipus nurodantys kodai<br />
6.3.3.1 Kodai taros tipui žym÷ti yra pateikti 6.1.2.7 poskirsnyje.<br />
6.3.3.2 Po taros kodo gali būti nurodomos raid÷s „U“ arba „W“. Raid÷ „U“ reiškia specialią,<br />
6.3.5.1.6 punkto reikalavimus atitinkančią tarą. Raid÷ „W“ reiškia, kad tara, nors ir<br />
priskirta kode nurodomam tipui, yra pagaminta pagal kitokius techninius reikalavimus,<br />
nei 6.1.4 skirsnio reikalavimai, ir laikoma lygiaverte pagal 6.3.2.1 poskirsnio<br />
reikalavimus.<br />
6.3.4 Žym÷jimas<br />
1 PASTABA. Žymenys nurodo, kad paženklintoji tara atitinka s÷kmingai bandymą<br />
išlaikiusį konstrukcijos tipą ir šio skyriaus reikalavimus, keliamus taros gamybai, bet ne<br />
naudojimui.<br />
2 PASTABA. Žymenų paskirtis – pagalbin÷ priemon÷ taros gamintojams,<br />
atnaujintojams, naudotojams, vež÷jams ir reguliavimo institucijoms.<br />
3 PASTABA. Žymenys ne visada suteikia visą informaciją apie bandymų lygį ir kt. Šios<br />
informacijos reikia ieškoti, pvz., bandymų sertifikatuose, protokoluose ar s÷kmingai<br />
bandymus išlaikiusios taros registre.<br />
6.3.4.1 Kiekviena tara, skirta naudoti pagal ADR reikalavimus, tam tikroje vietoje turi būti<br />
pažym÷ta patvariais, lengvai įskaitomais žymenimis, kurių dydis turi būti toks, kad jie<br />
būtų gerai matomi. Pakuočių, kurių bruto mas÷ didesn÷ kaip 30 kg, žymenys arba jų<br />
kopijos turi būti viršuje arba ant šono. Raid÷s, skaičiai ir simboliai turi būti ne mažesni<br />
kaip 12 mm aukščio, išskyrus tarą, kurios talpa ne didesn÷ kaip 30 l ar 30 kg. Šiuo atveju<br />
348
aid÷s, skaičiai ir simboliai turi būti ne mažesni kaip 6 mm aukščio, o jei taros talpa<br />
neviršija 5 l ar 5 kg – pagal taros dydį.<br />
6.3.4.2 Tara, atitinkanti šio skirsnio ir 6.3.5 skirsnio reikalavimus, turi būti žymima taip:<br />
a) Jungtinių Tautų taros simbolis;<br />
Šis simbolis vartojamas tik siekiant nurodyti, kad tara atitinka tam tikrus 6.1, 6.2,<br />
6.3, 6.5 arba 6.6 skyrių reikalavimus;<br />
b) kodas, kuriuo žymimas taros tipas pagal 6.1.2 skirsnio reikalavimus;<br />
c) užrašas „6.2 KLASö“;<br />
d) du paskutiniai taros pagaminimo metų skaitmenys;<br />
e) valstyb÷, patvirtinusi žymenį, nurodantį tarptautinio eismo motorinių transporto<br />
priemonių skiriamąjį ženklą 1 ;<br />
f) gamintojo pavadinimas arba kitas kompetentingos institucijos nustatytas taros<br />
identifikavimo žymuo;<br />
g) ženklinant 6.3.5.1.6 punkto reikalavimus atitinkančią tarą – iš karto po b punkte<br />
nurodyto žymens rašoma raid÷ „U“.<br />
6.3.4.3 Žymima turi būti laikantis 6.3.4.2 a–g papunkčiuose nurodyto eiliškumo; kiekvienas<br />
šiuose papunkčiuose nurodytas žym÷jimo elementas turi būti aiškiai atskirtas nuo kitų<br />
elementų, pavyzdžiui, pasviru brūkšniu arba tarpeliu, kad juos būtų lengva identifikuoti.<br />
Pavyzdžiai pateikti 6.3.4.4 poskirsnyje.<br />
Jei žymima ir kitais kompetentingos institucijos leidžiamais žymenimis, jie neturi<br />
trukdyti teisingai suprasti 6.3.4.1 poskirsnyje nurodytų žymenų.<br />
6.3.4.4 Žym÷jimo pavyzdys<br />
6.3.5 Taros bandymų reikalavimai<br />
6.3.5.1 Bandymų atlikimas ir dažnumas<br />
4G/ 6.2 KLASö/06 pagal 6.3.4.2 poskirsnio a, b, c ir d punktus<br />
S/SP–9989–ERIKSSON pagal 6.3.4.2 poskirsnio e ir f punktus<br />
6.3.5.1.1 Kiekvienas taros konstrukcijos tipas turi būti išbandytas, kaip nurodyta šiame skirsnyje,<br />
vadovaujantis kompetentingos institucijos nustatytomis procedūromis, leidžiančiomis<br />
žym÷ti žymenimis, ir šios kompetentingos institucijos patvirtintas.<br />
6.3.5.1.2 Prieš naudojimą kiekvienas taros konstrukcijos tipas turi būti s÷kmingai išlaikęs šiame<br />
skyriuje nustatytus bandymus. Taros konstrukcijos tipas nusta<strong>tomas</strong> pagal konstrukciją,<br />
dydį, medžiagą ir jos storį, pagaminimo ir pakavimo būdą, taip pat įvairius paviršiaus<br />
apdorojimo būdus. Jei tara nuo konstrukcijos tipo skiriasi tik tuo, kad yra mažesnio<br />
projektinio aukščio, ji vis tiek priskiriama tam tipui.<br />
6.3.5.1.3 Bandymai su produkcijos bandiniais turi būti kartojami kompetentingos institucijos<br />
nustatytais intervalais.<br />
6.3.5.1.4 Be to, bandymai turi būti kartojami kiekvieną kartą pasikeitus taros konstrukcijai,<br />
medžiagai ar gamybos būdui.<br />
6.3.5.1.5 Kompetentinga institucija gali leisti atlikti atrankinius taros, kuri tik mažai skiriasi nuo<br />
išbandyto tipo, bandymus, pavyzdžiui, mažesnio dydžio arba mažesn÷s neto mas÷s<br />
pirminių indų; ir taros, pavyzdžiui, būgnų ir d÷žių, kurių matmenys šiek tiek mažesni.<br />
1<br />
Skiriamasis motorinių transporto priemonių, dalyvaujančių tarptautiniame eisme, ženklas<br />
nurodytas Kelių eismo konvencijoje (1968, Viena).<br />
349
6.3.5.1.6 Bet kokio tipo pirmin÷s talpyklos gali būti surenkamos antrin÷je taroje ir vežamos kietoje<br />
išorin÷je taroje neišbandžius, jei laikomasi šių reikalavimų:<br />
a) kieta išorin÷ tara turi būti s÷kmingai išbandyta pagal 6.3.5.2.2 punktą kartu su<br />
trapiomis (pvz., stiklo) pirmin÷mis talpyklomis;<br />
b) bendra pirminių talpyklų bruto mas÷ neturi viršyti pus÷s kritimo bandymu,<br />
nurodytu a punkte, išbandytų pirminių talpyklų bruto mas÷s;<br />
c) amortizuojančios medžiagos, dedamos tarp pirminių talpyklų bei tarp pirminių<br />
talpyklų ir išorinio antrin÷s taros paviršiaus, storis neturi būti mažesnis nei<br />
nustatytas amortizuojančios medžiagos, buvusios išbandytoje taroje, storis; ir, jei<br />
atliekant pradinį bandymą buvo naudojama viena pirmin÷ talpykla,<br />
amortizuojančios medžiagos, dedamos tarp pirminių talpyklų, storis neturi būti<br />
mažesnis nei nustatytas amortizuojančios medžiagos, buvusios išbandytoje taroje<br />
tarp pirmin÷ talpyklos ir išorinio antrin÷s taros paviršiaus, storis. Kai naudojamos<br />
mažesnių matmenų pirmin÷s talpyklos (palyginti su naudotomis kritimo bandyme<br />
pirmin÷mis talpyklomis) ar mažesnis jų kiekis, tuščioms ertm÷ms pripildyti reikia<br />
papildomai naudoti pakankamą kiekį amortizuojančios medžiagos;<br />
d) tuščia kieta išorin÷ tara turi būti s÷kmingai išlaikiusi 6.1.5.6 poskirsnyje<br />
numatytą krovimo rietuv÷mis bandymą. Vienetinių pakuočių bendra mas÷<br />
nustatoma vadovaujantis a punkte nurodyto kritimo bandymo metu naudotos<br />
taros masių deriniu;<br />
e) pirmin÷se talpyklose su skysčiais turi būti pakankamas kiekis absorbuojančios<br />
medžiagos visam pirmin÷se talpyklose esančiam skysčiui sugerti;<br />
f) jei kieta išorin÷ tara, skirta pirmin÷ms talpykloms su skysčiais, n÷ra sandari ar<br />
skirta pirmin÷ms talpykloms su kietosiomis medžiagomis yra laidi biralams, turi<br />
būti imtasi priemonių skysčiui ar kietoms medžiagoms kad neištek÷tų ar<br />
neišbyr÷tų sulaikyti, pavyzdžiui, naudojant hermetišką įd÷klą, plastikinį maišą ar<br />
kitą tokią pat veiksmingą sulaikymo priemonę;<br />
g) papildant 6.3.4.2 skirsnio a–f punktuose nurodytus žymenis, tara turi būti<br />
žymima ir pagal 6.3.4.2 skirsnio g punktą.<br />
6.3.5.1.7 Kompetentinga institucija bet kuriuo metu gali pareikalauti pagal šį skirsnį privalomais<br />
bandymais įrodyti, kad serijiniu būdu pagaminta tara atitinka konstrukcijos tipo bandymų<br />
reikalavimus.<br />
6.3.5.1.8 Kompetentingos institucijos patvirtinimu ir užtikrinus, kad bandymo rezultatams tai<br />
netur÷s įtakos, keletą bandymų galima atlikti naudojant vieną bandinį.<br />
6.3.5.2 Taros paruošimas bandymams<br />
6.3.5.2.1 Kiekvienos taros pavyzdžiai turi būti paruošiami taip pat kaip ir vežti, išskyrus tai, kad<br />
medžiagos turi būti pakeistos vandeniu ar, kai privaloma, geros būkl÷s išlaikymo sąlyga<br />
yra –18 °C temperatūra, vanduo su užšalimą stabdančiomis priemon÷mis. Kiekviena<br />
pirmin÷ talpykla turi būti pripildyta ne mažiau kaip 98 % jos talpos.<br />
PASTABA. Į vandens sąvoką įeina vandens ir užšalimą stabdančių medžiagų tirpalas,<br />
kurio savitasis tankis atliekant bandymą esant –18 °C temperatūrai yra ne mažesnis negu<br />
0,95.<br />
350
6.3.5.2.2 Bandymai ir būtinas bandinių skaičius<br />
Kieta<br />
išorin÷<br />
tara<br />
Taros tipas a<br />
Pirmin÷<br />
talpykla<br />
Purškimas<br />
vandeniu<br />
Privalomi taros tipų bandymai<br />
Šaldymas Kritimas<br />
Privalomi bandymai<br />
Papildomas<br />
kritimas<br />
Pradūrimas Krovimas<br />
į rietuvę<br />
Plastikas Kita<br />
6.3.5.3.6.1 6.3.5.3.6.2 6.3.5.3 6.3.5.3.6.3 6.3.5.4<br />
papunktis papunktis poskirsnis papunktis poskirsnis<br />
Bandinių Bandinių Bandinių Bandinių Bandinių<br />
skaičius skaičius skaičius skaičius skaičius<br />
Fibros x 5 5 10 2<br />
d÷ž÷ x 5 0 5 2<br />
Fibros x 3 3 6 2<br />
būgnas x 3 0 3 2<br />
Plastikin÷ x 0 5 5 2<br />
d÷ž÷ x 0 5 5 Atliekama su 2<br />
Plastikinis x 0 3 3 vienu<br />
2<br />
būgnas ar<br />
x 0 3 3<br />
bandiniu, jei<br />
2<br />
kanistras<br />
naudojant<br />
D÷ž÷s iš x 0 5 5<br />
taroje bus<br />
2<br />
kitų<br />
x 0 0 5<br />
sausojo ledo<br />
2<br />
medžiagų<br />
Būgnai ar x 0 3 3 2<br />
kanistrai iš<br />
kitų<br />
medžiagų<br />
x 0 0 3<br />
2<br />
6.1.5.6<br />
poskirsnis<br />
Bandinių<br />
skaičius<br />
Atliekama<br />
su trimis<br />
bandiniais,<br />
kai<br />
bandoma<br />
„U“ raide<br />
pažym÷ta<br />
tara pagal<br />
6.3.5.1.6<br />
punkto<br />
specialiąsias<br />
nuostatas<br />
a<br />
„Taros tipas“ – taros skirstymas į kategorijas bandymams atlikti pagal taros rūšį ir jos medžiagų<br />
savybes.<br />
1 PASTABA. Tais atvejais, kai pirmin÷ talpykla pagaminta iš dviejų ar daugiau rūšių<br />
medžiagų, atitinkamas bandymas nusta<strong>tomas</strong> atsižvelgiant į tą medžiagą, kuri yra<br />
labiausiai pažeidžiama.<br />
2 PASTABA. Parenkant bandymą arba ruošiantis jam, į antrin÷s taros medžiagą<br />
neatsižvelgiama.<br />
Paaiškinimai, kaip naudotis lentele:<br />
Jei tara, su kuria bus atliekamas bandymas, sudaryta iš išorin÷s d÷ž÷s iš fibros ir pirmin÷s<br />
talpyklos iš plastiko, su penkiais bandiniais atliekamas purškimo vandeniu bandymas (žr.<br />
6.3.5.3.6.1 papunktį), paskui – kritimo bandymas, o su kitais penkiais bandiniais –<br />
šaldymo –18 °C temperatūroje bandymas (žr. 6.3.5.3.6.3 papunktį) ir po jo – kritimo<br />
bandymas. Jei taroje bus sausasis ledas, dar vienas bandinys šaldomas pagal 6.3.5.3.6.3<br />
papunktį, o paskui metamas penkis kartus.<br />
Su tara paruošta taip pat kaip vežti atliekami 6.3.5.3 ir 6.3.5.4 poskirsniuose aprašyti<br />
bandymai. Lentel÷je nurodyti išorin÷s taros tipai – tai fibra arba panašios medžiagos,<br />
kurių veiksmingumą greitai mažina dr÷gm÷, plastikas, kuris esant žemai temperatūrai gali<br />
tapti trapus, ir kitos medžiagos, pvz., metalas, kurio veiksmingumui nei dr÷gm÷, nei<br />
temperatūra įtakos neturi.<br />
6.3.5.3 Kritimo bandymas<br />
6.3.5.3.1 Bandiniai paleidžiami laisvai kristi ant nelankstaus, horizontalaus, lygaus, masyvaus ir<br />
kieto paviršiaus pagal 6.1.5.3.4 punktą.<br />
6.3.5.3.2 Jei bandiniai yra d÷ž÷s formos, penki bandiniai vienas po kito turi būti numetami:<br />
a) pagrindu ant plokštumos;<br />
351
) viršutine dalimi ant plokštumos;<br />
c) šonine sienele ant plokštumos;<br />
d) galine sienele ant plokštumos;<br />
e) kampu.<br />
6.3.5.3.3 Jei bandiniai yra būgno formos, trys bandiniai vienas po kito turi būti numetami:<br />
a) įstrižai, viršutin÷s dalies graižtu, kai svorio centras yra tiksliai virš smūgio taško;<br />
b) įstrižai, pagrindo graižtu;<br />
c) šonu ant plokštumos.<br />
6.3.5.3.4 Nors bandinys turi būti metamas reikalaujama kryptimi, leidžiama, kad d÷l aerodinaminių<br />
priežasčių kryptis smūgio metu būtų kita.<br />
6.3.5.3.5 Po šios atitinkamų kritimų sekos iš pirminių indų turi netek÷ti, o jie patys išlikti apsaugoti<br />
antrin÷je taroje esančios amortizuojančios medžiagos ar absorbuojančios medžiagos<br />
sluoksnio.<br />
6.3.5.3.6 Specialių bandinių paruošimas kritimo bandymui<br />
6.3.5.3.6.1 Fibra – purškimo vandeniu bandymas<br />
Išorin÷ tara iš fibros: bandinys ne trumpiau kaip vieną valandą purškiamas vandeniu<br />
imituojant lietų, kurio intensyvumas – apie 5 cm kritulių per valandą. Tuomet atliekamas<br />
6.3.5.3.1 punkte aprašytas bandymas.<br />
6.3.5.3.6.2 Plastikas – šaldymas<br />
Pirminiai indai arba išorin÷ tara iš plastiko: bandinio ir jo turinio temperatūra<br />
sumažinama iki –18 °C ar dar žemesn÷s temperatūros ir ši temperatūra išlaikoma ne<br />
mažiau kaip 24 valandas; paskui, per 15 minučių nuo bandinio iš÷mimo iš šios aplinkos<br />
su juo atliekamas 6.3.5.3.1 punkte aprašytas bandymas. Jei bandinyje yra sausojo ledo,<br />
šaldymo trukm÷ sumažinama iki 4 valandų.<br />
6.3.5.3.6.3 Tara, skirta naudoti su sausuoju ledu – papildomo kritimo bandymas<br />
Kai tara skirta naudoti su sausuoju ledu, be bandymo, aprašyto 6.3.5.3.1 punkte, ir, kai<br />
reikia, bandymų, aprašytų 6.3.5.3.6.1 arba 6.3.5.3.6.2 papunkčiuose, atliekamas<br />
papildomas bandymas. Vienas bandinys laikomas sąlygomis, kuriomis sausasis ledas<br />
išgaruoja; tuomet tas bandinys numetamas viena iš 6.3.5.3.2 punkte nurodytų pad÷čių, kai<br />
metant labiausiai tik÷tinas taros pažeidimas.<br />
6.3.5.4 Pradūrimo bandymas<br />
6.3.5.4.1 Tara, kurios bruto mas÷ 7 kg ar mažesn÷<br />
Bandiniai statomi ant horizontalaus kieto paviršiaus. Cilindro formos plieno strypas,<br />
kurio mas÷ ne mažesn÷ kaip 7 kg, o skersmuo – 38 mm ir kurio smogiamojo galo<br />
briaunos nuožulnos spindulys neviršija 6 mm, metamas statmenai ant bandinio iš 1 m<br />
aukščio, išmatuoto tarp smogiančiojo smaigalio ir paviršiaus, į kurį smogiama. Vienas<br />
bandinys sta<strong>tomas</strong> ant pagrindo. Antras bandinys sta<strong>tomas</strong> statmenai pirmajam.<br />
Kiekvienu atveju plieno strypas turi būti metamas taip, kad smogtų į pirminę talpyklą.<br />
Kaip kiekvieno smūgio rezultatas leidžiamas antrin÷s taros pramušimas, jei pirmin÷ (-÷s)<br />
talpykla (-os) išlieka sandari.<br />
6.3.5.4.2 Tara, kurios bruto mas÷ viršija 7 kg<br />
Bandiniai metami ant cilindro formos plieno strypo smaigalio. Strypas sta<strong>tomas</strong> ant<br />
horizontalaus kieto paviršiaus. Jo skersmuo turi būti 38 mm, viršutinio galo briaunos<br />
nuožulnos spindulys neturi viršyti 6 mm. Strypas turi būti statmenai išsikišęs virš<br />
horizontalaus paviršiaus bent jau tokiu atstumu, kuris lygus atstumui tarp pirmin÷s (-ių)<br />
talpyklos (-ų) centro ir išorin÷s taros paviršiaus, tačiau ne mažesniu kaip 200 mm. Vienas<br />
bandinys metamas viršumi į apačią iš 1 m aukščio, išmatuoto nuo plieno strypo viršūn÷s.<br />
352
Antras bandinys metamas iš to paties aukščio kryptimi, kuri yra statmena pirmo bandinio<br />
metimo krypčiai. Kiekvienu atveju tara turi būti nukreipta taip, kad plieno strypas gal÷tų<br />
pramušti pirminį (-ius) indą (-us). Kiekvieno smūgio atveju leidžiamas antrin÷s taros<br />
pramušimas, jei pirmin÷ (-÷s) talpykla (-os) išlieka sandari.<br />
6.3.5.5 Bandymų protokolas<br />
6.3.5.5.1 Turi būti surašomas ir taros naudotojams pateikiamas rašytinis bandymų protokolas,<br />
kuriame nurodoma bent jau ši informacija:<br />
1. Bandymus atlikusios įmon÷s pavadinimas ir adresas;<br />
2. Prašytojo pavadinimas ir adresas (jei reikia);<br />
3. Bandymų protokolo individualus numeris;<br />
4. Bandymo ir protokolo užpildymo data;<br />
5. Taros gamintojas;<br />
6. Taros tipo konstrukcijos aprašymas (pvz., dydžiai, medžiagos, uždarymo įtaisai,<br />
storis ir kt.), įskaitant pagaminimo būdą (pvz., liejimas pučiant), kuris gali apimti<br />
br÷žinį (-ius) ir (arba) nuotrauką (-as);<br />
7. Didžiausias svoris;<br />
8. Bandymo turinys;<br />
9. Bandymų aprašymas ir rezultatai;<br />
10. Bandymų protokolas turi būti pasirašytas ir turi būti nurodyta protokolą<br />
pasirašiusio asmens pavard÷ bei pareigos;<br />
6.3.5.5.2 Bandymų protokole turi būti patvirtinta, kad tara, pagaminta kaip skirta vežti, buvo<br />
išbandyta pagal šio skyriaus reikalavimus ir kad taikant kitus metodus arba pakavimo<br />
metodus protokolas gali netekti galios. Bandymų protokolo kopija turi būti perduota<br />
kompetentingai institucijai.<br />
353
6.4 SKYRIUS<br />
7 KLASöS PAKUOČIŲ IR MEDŽIAGŲ KONSTRUKCIJOS, BANDYMŲ IR PATVIRTINIMO<br />
REIKALAVIMAI<br />
6.4.1 (Rezervuota)<br />
6.4.2 Bendrieji reikalavimai<br />
6.4.2.1 Pakuot÷, įvertinant jos masę, tūrį ir formą, turi būti sukonstruota taip, kad ją galima būtų<br />
lengvai ir saugiai vežti. Be to, pakuot÷ turi būti suprojektuota taip, kad vežant ją būtų<br />
galima pritvirtinti transporto priemon÷je.<br />
6.4.2.2 Konstrukcija turi būti tokia, kad bet kokie prie pakuot÷s pritvirtinti pak÷limo įtaisai<br />
nenustotų veikti juos teisingai naudojant ir, jei šie įtaisai nebeveiktų, pakuot÷ vis tiek<br />
atitiktų šio skyriaus kitus reikalavimus. Pakuot÷ turi būti tokios konstrukcijos, kad būtų<br />
įvertinti atitinkami saugos veiksniai d÷l staigaus k÷limo.<br />
6.4.2.3 Pakuot÷s išor÷je esantys pritvirtinimo ir bet kokie kiti įtaisai, kurie gali būti naudojami jai<br />
kelti, turi būti suprojektuoti taip, kad atlaikytų jos masę pagal 6.4.2.2 poskirsnio<br />
reikalavimus arba turi būti nuimti ar kitaip sutvarkyti, kad vežant nebūtų naudojami.<br />
6.4.2.4 Kiek įmanoma, tara turi būti suprojektuota ir pagaminta taip, kad išor÷je nebūtų<br />
atsikišusių dalių ir ją būtų galima lengvai dezaktyvinti.<br />
6.4.2.5 Kiek įmanoma, išorinis pakuot÷s paviršius turi būti toks, kad jame nesikauptų vanduo.<br />
6.4.2.6 Bet kokie prie pakuot÷s vežant pritaisomi įtaisai, kurie n÷ra pakuot÷s dalis, neturi<br />
sumažinti jos saugos.<br />
6.4.2.7 Pakuot÷ turi atlaikyti bet kokį pagreičio poveikį, vibraciją ar vibracijos rezonansą, kurie<br />
gali susidaryti įprastomis vežimo sąlygomis, nesumažinant įvairių talpyklų uždarymo<br />
įtaisų veiksmingumo ar pakuot÷s vientisumo. Visų pirma veržl÷s, varžtai ir kitos<br />
tvirtinimo detal÷s turi būti suprojektuotos taip, kad būtų išvengta jų savaiminio<br />
atsilaisvinimo ar atsiskyrimo net po pakartotinio naudojimo.<br />
6.4.2.8 Taros ir kitų elementų ar konstrukcijos medžiagos turi būti fiziškai ir chemiškai<br />
suderinamos tarpusavyje ir su radioaktyviuoju turiniu. Turi būti įvertinta jų elgsena<br />
apšvitinus.<br />
6.4.2.9 Visi vožtuvai, per kuriuos radioaktyvusis turinys gali išbyr÷ti ar ištek÷ti, turi būti<br />
apsaugoti nuo neleistinų veiksmų.<br />
6.4.2.10 Projektuojant pakuotę turi būti įvertinta aplinkos temperatūra ir sl÷gis, kurie gali<br />
susidaryti įprastomis vežimo sąlygomis.<br />
6.4.2.11 Projektuojant pakuotes radioaktyviosioms medžiagoms, keliančioms papildomą pavojų,<br />
šios savyb÷s turi būti įvertintos; žr. 2.1.3.5.3 ir 4.1.9.1.5 punktus.<br />
6.4.2.12 Taros gamintojas ar ją parduodanti įmon÷ turi pateikti informaciją apie procedūras, kurias<br />
būtina vykdyti, ir tipų aprašymą bei uždarymo įtaisų (įskaitant būtinus tarpiklius)<br />
matmenis ir bet kuriuos kitus komponentus, būtinus siekiant užtikrinti, kad vežti pateiktos<br />
pakuot÷s atlaikys taikomus eksploatacinius bandymus, numatytus šiame skyriuje.<br />
6.4.3 (Rezervuota)<br />
6.4.4 Nekontroliuojamų pakuočių reikalavimai<br />
Nekontroliuojamos pakuot÷s turi būti suprojektuotos taip, kad atitiktų 6.4.2 skirsnio<br />
reikalavimus.<br />
6.4.5 Pramoninių pakuočių reikalavimai<br />
6.4.5.1 IP-1, IP-2 ir IP-3 tipų pakuot÷s turi atitikti 6.4.2 skirsnio ir 6.4.7.2 poskirsnio<br />
reikalavimus.<br />
6.4.5.2 IP-2 tipo pakuot÷, išbandyta pagal 6.4.15.4 ir 6.4.15.5 poskirsnius, turi apsaugoti:<br />
a) nuo radioaktyviojo turinio praradimo ar išsklaidymo; ir<br />
354
) nuo didžiausio jonizuojančiosios spinduliuot÷s lygio padid÷jimo be kuriame<br />
išoriniame pakuot÷s paviršiuje daugiau kaip 20 %.<br />
6.4.5.3 IP-3 tipo pakuot÷ turi atitikti 6.4.7.2–6.4.7.15 poskirsniuose nurodytus reikalavimus.<br />
6.4.5.4 IP-2 ir IP-3 tipų pakuočių alternatyvūs reikalavimai<br />
6.4.5.4.1 Pakuot÷s gali būti naudojamos kaip IP-2 tipo, jei jos:<br />
a) atitinka 6.4.5.1 poskirsnio reikalavimus;<br />
b) taip suprojektuotos, kad atitiktų 6.1 skyriuje nustatytus I arba <strong>II</strong> pakavimo grup÷s<br />
reikalavimus, ir<br />
c) atlikus I ir <strong>II</strong> pakavimo grupių bandymus, privalomus pagal 6.1 skyrių, jos gali<br />
apsaugoti nuo:<br />
i) radioaktyviojo turinio praradimo ar išsklaidymo; ir<br />
ii)<br />
didžiausio jonizuojančiosios spinduliuot÷s lygio padid÷jimo bet kuriame<br />
išoriniame pakuot÷s paviršiuje daugiau kaip 20 %.<br />
6.4.5.4.2 Kilnojamosios cisternos taip pat gali būti naudojamos kaip IP-2 ar IP-3 tipo pakuot÷, jei<br />
jos:<br />
a) atitinka 6.4.5.1 poskirsnio reikalavimus;<br />
b) taip suprojektuotos, kad atitiktų 6.7 skyriuje nustatytus reikalavimus ir gal÷tų<br />
atlaikyti 265 kPa bandymo sl÷gį; ir<br />
c) suprojektuotos taip, kad bet kokia numatyta papildoma apsauga atlaikytų<br />
statinius ir dinaminius įtempius, atsirandančias tvarkant krovinius ir vežant<br />
įprastomis sąlygomis, ir apsaugotų nuo didžiausio jonizuojančiosios<br />
spinduliuot÷s lygio padid÷jimo bet kuriame išoriniame kilnojamosios cisternos<br />
paviršiuje daugiau kaip 20 %.<br />
6.4.5.4.3 Cisternos, kitos nei kilnojamosios cisternos, taip pat gali būti naudojamos kaip IP-2 ir IP-<br />
3 tipo pakuot÷ vežti MSA-I ir MSA-<strong>II</strong> skysčiams ir dujoms, kaip nurodyta 4.1.9.2.4<br />
punkto lentel÷je, jei jos:<br />
a) atitinka 6.4.5.1 poskirsnio reikalavimus;<br />
b) taip suprojektuotos, kad atitiktų 6.8 skyriuje nustatytus reikalavimus, ir<br />
c) taip suprojektuotos, kad bet kokia numatyta papildoma apsauga gal÷tų atlaikyti<br />
statinius ir dinaminius įtempius, atsirandančius tvarkant krovinius ir vežant<br />
įprastoms sąlygoms, ir apsaugotų nuo didžiausio jonizuojančiosios spinduliuot÷s<br />
lygio padid÷jimo bet kuriame išoriniame cisternos paviršiuje daugiau kaip 20 %.<br />
6.4.5.4.4 Uždarieji konteineriai taip pat gali būti naudojami kaip IP-2 ar IP-3 tipo pakuot÷, jei:<br />
a) radioaktyvųjį turinį sudaro tik kietosios medžiagos;<br />
b) jie atitinka 6.4.5.1 poskirsnio reikalavimus; ir<br />
c) suprojektuoti pagal ISO 1496–1:1990: „Konteineriai 1 serijos. Techniniai<br />
reikalavimai ir bandymai. I dalis. Bendro tipo konteineriai“, išskyrus dydžius ir<br />
skirstymą. Jie turi būti suprojektuoti taip, kad po bandymų, aprašytų šiame<br />
dokumente, ir pagreičio, atsirandančio įprastomis vežimo sąlygomis, poveikio jie<br />
gal÷tų apsaugoti nuo:<br />
i) radioaktyviojo turinio praradimo ar išsklaidymo; ir<br />
ii)<br />
didžiausio jonizuojančiosios spinduliuot÷s lygio padid÷jimo be kuriame<br />
išoriniame pakuot÷s paviršiuje daugiau kaip 20 %.<br />
6.4.5.4.5 Metaliniai nesupakuotų krovinių vidutin÷s talpos konteineriai taip pat gali būti naudojami<br />
kaip IP-2 ar IP-3 tipo pakuot÷, jei:<br />
a) jie atitinka 6.4.5.1 poskirsnio reikalavimus; ir<br />
355
) taip suprojektuoti, kad atitiktų 6.5 skyriuje nustatytus I arba <strong>II</strong> pakavimo grupių<br />
reikalavimus, ir, jei su jais atliekami tame skyriuje nustatyti bandymai (įvertinant<br />
tai, kad kritimo bandymas atliekamas metant taip, kad pažeidimas būtų<br />
didžiausias), apsaugotų nuo:<br />
i) radioaktyviojo turinio praradimo ar išsklaidymo; ir<br />
ii)<br />
didžiausio jonizuojančiosios spinduliuot÷s lygio padid÷jimo bet kuriame<br />
išoriniame konteinerio paviršiuje daugiau kaip 20 %.<br />
6.4.6 Pakuočių, kuriose yra urano heksafluorido, reikalavimai<br />
6.4.6.1 Urano heksafluoridui vežti suprojektuotos pakuot÷s turi atitikti reikalavimus, nurodytus<br />
kitose ADR nuostatose, susijusiose su medžiagos radioaktyvumo ir dalumo savyb÷mis.<br />
Išskyrus 6.4.6.4 poskirsnyje nurodytus atvejus, urano heksafluoridas 0,1 kg ar didesniais<br />
kiekiais tai pat turi būti pakuojamas ir vežamas pagal ISO 7195:1993 „Urano<br />
heksafluorido tara (UF 6 ) vežti“ nuostatas bei 6.4.6.2 ir 6.4.6.3 poskirsnių reikalavimus.<br />
6.4.6.2 Kiekviena pakuot÷, skirta laikyti0,1 kg ar daugiau urano heksafluorido, turi būti<br />
suprojektuota taip, kad atitiktų šiuos reikalavimus:<br />
a) išlaikytų struktūrinius bandymus, nurodytus 6.4.21.5 poskirsnyje, be skysčio<br />
nutek÷jimo ir be neleistino įtempio, kaip nurodyta ISO 7195:1993;<br />
b) be urano heksafluorido praradimo ir išsklaidymo išlaikytų laisvo kritimo<br />
bandymą, nurodytą 6.4.15.4 poskirsnyje; ir<br />
c) be apgaubo pažeidimo išlaikytų šilumos bandymą, nurodytą 6.4.17.3 poskirsnyje.<br />
6.4.6.3 Pakuot÷s, suprojektuotos laikyti 0,1 kg ar daugiau urano heksafluorido, neprivalo tur÷ti<br />
sl÷gio mažinimo įtaisų.<br />
6.4.6.4 Kompetentingos institucijos patvirtinimu pakuot÷s, skirtos 0,1 kg ar daugiau urano<br />
heksafluorido, gali būti vežamos, jei jos:<br />
a) suprojektuotos pagal bet kokius tarptautinius arba nacionalinius standartus,<br />
kitokius nei ISO 7195:1993 standartą taip, kad išlaikytų lygiavertį saugos lygį;<br />
b) suprojektuotos taip, kad be nutek÷jimo ir neleistino įtempio atlaikytų bandymo<br />
sl÷gį, mažesnį kaip 2,76 MPa, kaip nurodyta 6.4.21.5 poskirsnyje; ar<br />
c) suprojektuotos 9000 kg ar daugiau urano heksafluorido, tačiau neatitinka 6.4.6.2<br />
poskirsnio c punkto reikalavimų.<br />
Visais kitais atvejais turi būti laikomasi reikalavimų, nurodytų 6.4.5.1–6.4.6.3<br />
poskirsniuose.<br />
6.4.7 A tipo pakuočių reikalavimai<br />
6.4.7.1 A tipo pakuot÷s turi būti suprojektuotos taip, kad atitiktų bendruosius 6.4.2 skirsnio ir<br />
6.4.7.2–6.4.7.17 poskirsnių reikalavimus.<br />
6.4.7.2 Mažiausias bendras išorinis pakuot÷s dydis turi būti 10 cm.<br />
6.4.7.3 Išoriniame pakuot÷s paviršiuje turi būti įtaisas, pavyzdžiui, plomba, kurį sunku pažeisti ir<br />
kuris, kai yra nepažeistas, įrodo, kad pakuot÷ nebuvo atidaryta.<br />
6.4.7.4 Bet kurie prie pakuot÷s esantys tvirtinimo įtaisai turi būti suprojektuoti taip, kad tiek<br />
įprastomis, tiek avarin÷mis vežimo sąlygomis šių įtaisų tvirtumas nesumažintų pakuot÷s<br />
geb÷jimo atitikti ADR reikalavimus.<br />
6.4.7.5 Projektuojant pakuotę turi būti įvertinta temperatūrų kaitos nuo –40 °C iki +70 °C įtaka<br />
taros komponentams. Be to, daug d÷mesio turi būti skiriama skysčių užšalimo<br />
temperatūrai ir galimam pakuot÷s medžiagų savybių pablog÷jimui pagal nurodytą<br />
temperatūros intervalą.<br />
6.4.7.6 Konstrukcija ir gamybos metodai turi atitikti nacionalinius ar tarptautinius standartus ar<br />
kitus reikalavimus, priimtinus kompetentingai institucijai.<br />
356
6.4.7.7 Konstrukcija turi apimti apgaubą, sandariai uždaromą patikimais uždarymo įtaisais, kurie<br />
negali atsidaryti atsitiktinai ar d÷l sl÷gio, galinčio susidaryti pakuot÷s viduje.<br />
6.4.7.8 Specialiosios formos radioaktyvioji medžiaga gali būti laikoma apgaubo dalimi.<br />
6.4.7.9 Jei apgaubas sudaro atskirą pakuot÷s dalį, tai jis turi būti tvirtai uždaromas patikimais<br />
uždarymo įtaisais, nepriklausančiais nuo jokios kitos taros dalies.<br />
6.4.7.10 Projektuojant bet kurią apgaubo elemento konstrukciją atitinkamais atvejais turi būti<br />
įvertinta skysčio ir kitų pažeidžiamų medžiagų skilimo, veikiant jonizuojančiajai<br />
spinduliuotei, galimyb÷, taip pat dujų susidarymas d÷l cheminių reakcijų ir radioliz÷s.<br />
6.4.7.11 Apgaubas turi sulaikyti radioaktyvųjį turinį sumaž÷jus aplinkos sl÷giui iki 60 kPa.<br />
6.4.7.12 Visuose vožtuvuose, išskyrus sl÷gio mažinimo vožtuvus, turi būti uždarymo įtaisas,<br />
apsaugantis nuo bet kokio skysčio ištek÷jimo iš vožtuvo.<br />
6.4.7.13 Radiacijos skydas, kuris apgaubia pakuot÷s komponentą ir laikomas apgaubo dalimi, turi<br />
būti suprojektuotas taip, kad apsaugotų nuo netyčinio šio komponento išsklidimo pro<br />
skydą. Kai radiacijos skydas ir toks komponentas jo viduje sudaro atskirą vienetą, tai<br />
radiacijos skydas turi būti uždaromas patikimais uždarymo įtaisais, nepriklausančiais nuo<br />
bet kurios kitos taros struktūros.<br />
6.4.7.14 Pakuot÷ turi būti suprojektuota taip, kad ją bandant 6.4.15 skirsnyje nurodytais<br />
bandymais būtų apsaugota nuo:<br />
a) radioaktyviojo turinio praradimo ar išsklaidymo; ir<br />
b) didžiausio jonizuojančiosios spinduliuot÷s lygio padid÷jimo bet kuriame<br />
išoriniame pakuot÷s paviršiuje daugiau kaip 20 %.<br />
6.4.7.15 Pakuot÷s, skirtos skystai radioaktyviajai medžiagai, konstrukcijoje turi būti skysčio<br />
nepripildytos erdv÷s, skirtos tūrio pasikeitimui d÷l turinio temperatūros kaitos, dinaminių<br />
poveikių ir pripildymo dinamikos.<br />
A tipo pakuot÷s skysčiams<br />
6.4.7.16 A tipo pakuot÷, skirta laikyti skystoms radioaktyviosioms medžiagoms, be to, turi:<br />
a) atitikti nuostatas, nurodytas 6.4.7.14 poskirsnio a punkte, jei pakuot÷ bandoma<br />
pagal 6.4.16 skirsnio bandymus;<br />
b) arba<br />
i) tur÷ti pakankamą kiekį absorbuojančios medžiagos, galinčios sugerti<br />
dvigubą skysto turinio kiekį. Tokia absorbuojanti medžiaga turi būti<br />
išd÷styta taip, kad nutek÷jimo atveju ji liestųsi su skysčiu; arba<br />
ii)<br />
A tipo pakuot÷s dujoms<br />
tur÷ti apgaubą, sudarytą iš pirminio vidinio ir antrinio išorinio apgaubo<br />
komponentų, suprojektuotų taip, kad būtų išsaugotas skystis antrinio<br />
išorinio apgaubo komponento viduje, net jei jis iš pirminių vidinių<br />
komponentų nutek÷s.<br />
6.4.7.17 Pakuot÷, skirta dujoms, turi apsaugoti nuo radioaktyviojo turinio nut÷kio ar išsisklaidymo<br />
bandant pagal 6.4.16 skirsnio nurodytus bandymus. Šis reikalavimas netaikomas A tipo<br />
pakuotei, suprojektuotai tričio dujoms arba inertin÷ms dujoms.<br />
6.4.8 B(U) tipo pakuočių reikalavimai<br />
6.4.8.1 B(U) tipo pakuot÷s turi būti suprojektuotos taip, kad atitiktų 6.4.2 skirsnyje ir 6.4.7.2–<br />
6.4.7.15 poskirsniuose nurodytus reikalavimus, išskyrus nurodytus 6.4.7.14 poskirsnio a<br />
punkte, taip pat papildomai atitikti 6.4.8.2–6.4.8.15 poskirsnyje nurodytus reikalavimus.<br />
6.4.8.2 Pakuot÷ turi būti suprojektuota taip, kad aplinkos sąlygomis, nurodytomis 6.4.8.5 ir<br />
6.4.8.6 poskirsniuose, pakuot÷s su radioaktyviuoju turiniu viduje susidaranti šiluma<br />
įprastomis vežimo sąlygomis, kaip tai parodoma 6.4.15 skirsnio bandymais, neveiktų<br />
357
pakuot÷s taip, kad ji nebeatitiktų reikalavimų, taikomų apgaubui ir radiacijos skydui, jei ji<br />
bus neprižiūrima vieną savaitę. Ypač daug d÷mesio turi būti skiriama tokiam šilumos<br />
poveikiui, kuris gali:<br />
a) pakeisti radioaktyviojo turinio išd÷stymą, geometrinę formą ar fizines savybes<br />
arba, jei radioaktyvioji medžiaga yra kapsul÷je ar inde (pavyzdžiui, uždengti kuro<br />
elementai), sukelti kapsul÷s, indo ar radioaktyviosios medžiagos deformaciją ar<br />
lydymąsi; arba<br />
b) sumažinti taros veiksmingumą d÷l skirtingo temperatūros pokyčių sukelto<br />
pl÷timosi ar sutrūkimo arba radiacijos skydo medžiagos lydymosi; arba<br />
c) su dr÷gme pagreitinti koroziją.<br />
6.4.8.3 Pakuot÷ turi būti suprojektuota taip, kad aplinkos sąlygomis, nurodytomis 6.4.8.5<br />
poskirsnyje ir nesant saul÷s spinduliavimo, temperatūra pasiekiamuose pakuot÷s<br />
paviršiuose neviršytų 50 °C, nebent pakuot÷ vežama išskirtin÷mis sąlygomis.<br />
6.4.8.4 Didžiausia temperatūra bet kuriame lengvai pasiekiamame pakuot÷s paviršiuje vežant<br />
išskirtinio naudojimo sąlygomis neturi viršyti 85 °C, jei aplinkos sąlygomis, nurodytomis<br />
6.4.8.5 poskirsnyje, insoliacijos n÷ra. Personalo apsaugai gali būti numatyti ekranai ar<br />
užtvaros, tačiau juos kaip nors bandyti n÷ra būtina.<br />
6.4.8.5 Aplinkos temperatūra turi būti lygi 38 °C.<br />
6.4.8.6 Saul÷s insoliacijos sąlygos turi būti prilyginamos nurodytoms 6.4.8.6 lentel÷je.<br />
a<br />
6.4.8.6 lentel÷. Insoliacijos duomenys<br />
Atvejis Forma ir paviršiaus pad÷tis Insoliacija 12 valandų<br />
per dieną (W/m 2 )<br />
1 Plokšti paviršiai vežant horizontalioje<br />
0<br />
pad÷tyje gerąja puse žemyn<br />
2 Plokšti paviršiai vežant horizontalioje<br />
pad÷tyje gerąja puse į viršų<br />
800<br />
3 Paviršiai vežami vertikalioje pad÷tyje 200 a<br />
4 Paviršiai vežami kitoje (nehorizontaliose)<br />
pad÷tyje gerąja puse žemyn<br />
200 a<br />
5 Visi kiti paviršiai 400 a<br />
Kaip alternatyvą galima taikyti sinuso funkciją su absorbcijos koeficientu, bet be<br />
galimo atspindžio nuo arti esančių objektų koeficiento.<br />
6.4.8.7 Pakuot÷ su šilumos apsauga, kad būtų laikomasi šilumos bandymų reikalavimų, nurodytų<br />
6.4.17.3 poskirsnyje, turi būti suprojektuota taip, kad tokia apsauga išliktų veiksminga, jei<br />
pakuot÷ bandoma bandymais, nurodytais 6.4.15 skirsnyje ir 6.4.17.2 poskirsnio a ir b<br />
punktuose arba 6.4.17.2 poskirsnio b ir c punktuose, atitinkamai. Bet kuri tokia apsauga,<br />
esanti pakuot÷s išor÷je, turi likti veiksminga pl÷šiant, pjaunant, slystant, trinant ir kitaip<br />
tvarkant.<br />
6.4.8.8 Pakuot÷ turi būti suprojektuota taip, kad bandant:<br />
a) 6.4.15 skirsnyje nurodytu bandymu apribotas radioaktyviojo turinio nutek÷jimas<br />
būtų ne didesnis kaip 10 -6 A 2 per valandą; ir<br />
b) 6.4.17.1 poskirsnyje, 6.4.17.2 poskirsnio b punkte, 6.4.17.3 ir 6.4.17.4<br />
poskirsniuose nurodytais bandymais ir bandymais, nurodytais:<br />
i) 6.4.17.2 poskirsnio c punkte, jei pakuot÷s mas÷ ne didesn÷ kaip 500 kg, o<br />
bendras tankis ne didesnis kaip 1000 kg/m 3 , nustatytas pagal išorinius<br />
dydžius, o radioaktyvusis turinys didesnis kaip 1000 A 2 , n÷ra specialiosios<br />
formos radioaktyvioji medžiaga, arba<br />
358
ii)<br />
6.4.17.2 poskirsnio a punkte visoms kitoms pakuot÷ms, jei atitinka šiuos<br />
reikalavimus:<br />
- turi pakankamą apsaugą, užtikrinančią, kad 1 m atstumu nuo pakuot÷s<br />
paviršiaus spinduliuot÷s lygis ne didesnis kaip 10 mSv/h esant<br />
didžiausiam turinio radioaktyvumui, kuriam apskaičiuota pakuot÷; ir<br />
- ribotą radioaktyviojo turinio sukauptą nuot÷kį per vieną savaitę: ne<br />
daugiau kaip 10 A 2 kriptonui-85 ir ne daugiau kaip A 2 visiems kitiems<br />
radionuklidams.<br />
Įvairių radionuklidų mišiniams turi būti taikomos 2.2.7.2.2.4–2.2.7.2.2.6 punktų<br />
nuostatos, tačiau kriptonui-85 gali būti taikoma efektyvioji vert÷ A 2 i, lygi 10 A 2 . Min÷tu<br />
a atveju turi būti įvertintos išorin÷s radioaktyvios taršos ribos, nurodytos 4.1.9.1.2 punkte.<br />
6.4.8.9 Pakuot÷, skirta radioaktyviajam turiniui, kurio aktyvumas viršija 10 5 A 2 , turi būti<br />
suprojektuota taip, kad, bandant giliai panardinus į vandenį pagal 6.4.18 skirsnį, apgaubas<br />
nebūtų pažeistas.<br />
6.4.8.10 Leistinų ribinių aktyvumo išmetimo verčių paisymas neturi priklausyti nei nuo filtro, nei<br />
nuo mechanin÷s aušinimo sistemos.<br />
6.4.8.11 Pakuot÷je neturi būti apgaubo sl÷gio mažinimo sistemos, kuri, bandant 6.4.15 ir 6.4.17<br />
skirsniuose nurodytais bandymais, radioaktyviąją medžiagą paskleistų į aplinką.<br />
6.4.8.12 Pakuot÷ turi būti suprojektuota taip, kad esant didžiausiam normaliam darbiniam sl÷giui<br />
bandymo sąlygomis, nurodytomis 6.4.15 ir 6.4.17 skirsniuose, mechanin÷ įtampa<br />
apgaube nesiektų lygių, kurie gali tur÷ti neigiamos įtakos pakuotei, d÷l kurios ji neatitiktų<br />
taikomų reikalavimų.<br />
6.4.8.13 Didžiausias normalus darbinis sl÷gis pakuot÷je neturi viršyti manometrinio sl÷gio –<br />
700 kPa.<br />
6.4.8.14 Pakuot÷ su mažo dispersiškumo radioaktyviąja medžiaga turi būti taip suprojektuota, kad<br />
bet kokie elementai, kuriais papildyta mažo dispersiškumo radioaktyvioji medžiaga, bet<br />
kurie n÷ra jos sud÷tin÷ dalis, arba bet kokie vidiniai šios taros elementai nepakenktų mažo<br />
dispersiškumo radioaktyviosios medžiagos savyb÷ms.<br />
6.4.8.15 Pakuot÷ turi būti suprojektuota aplinkos temperatūrai nuo –40 °C iki +38 °C.<br />
6.4.9 B(M) tipo pakuočių reikalavimai<br />
6.4.9.1 B(M) tipo pakuot÷s turi atitikti reikalavimus, taikomus B(U) tipo pakuot÷ms, nurodytus<br />
6.4.8.1 poskirsnyje, tačiau pakuot÷ms, kurios vežamos tik vienoje šalyje arba tik tarp<br />
nurodytų šalių, vietoj pirmiau 6.4.7.5, 6.4.8.5, 6.4.8.6 ir 6.4.8.9–6.4.8.15 poskirsniuose<br />
nurodytų nuostatų gali būti taikomi kiti reikalavimai, patvirtinti tų šalių kompetentingų<br />
institucijų. Tačiau reikalavimai B(U) tipo pakuot÷ms, nurodyti 6.4.8.9–6.4.8.15<br />
poskirsniuose, turi būti taikomi, kiek tai įmanoma.<br />
6.4.9.2 Periodiškas B(M) tipo pakuočių v÷dinimas vežant leidžiamas, jei v÷dinimo<br />
eksploatavimo kontrol÷ yra priimtina atitinkamoms kompetentingoms institucijoms.<br />
6.4.10 C tipo pakuočių reikalavimai<br />
6.4.10.1 C tipo pakuot÷s turi būti suprojektuotos taip, kad atitiktų 6.4.2 skirsnio ir 6.4.7.2–6.4.7.15<br />
poskirsnių, išskyrus 6.4.7.14 poskirsnio a punktą, reikalavimus, taip pat 6.4.8.2–6.4.8.6,<br />
6.4.8.10–6.4.8.15 poskirsnių ir, papildomai, 6.4.10.2–6.4.10.4 poskirsnių reikalavimus.<br />
6.4.10.2 Pakuot÷ turi atitikti įvertinimo kriterijus, kurie nurodomi bandymams 6.4.8.8 poskirsnio b<br />
punkte ir 6.4.8.12 poskirsnyje, patekusi į aplinką, kurio šilumos laidumas 0,33W m -1 K -1 ,<br />
o temperatūra 38 ºC esant stacionariai būsenai. Kaip pradin÷s vertinimo sąlygos turi būti<br />
priimta, kad bet kuri pakuot÷s šilumos izoliacija yra nepažeista, pakuot÷ bandoma<br />
didžiausio leistinojo darbinio sl÷gio sąlygomis, o aplinkos temperatūra yra 38 ºC.<br />
6.4.10.3 Pakuot÷ turi būti suprojektuota taip, kad esant didžiausiam darbiniam sl÷giui ir paveikus:<br />
359
a) bandymais, nurodytais 6.4.15 skirsnyje, radioaktyviojo turinio praradimas iš jos<br />
neviršytų 10 -6 A 2 per valandą; ir<br />
b) ir pagal 6.4.20.1 poskirsnyje nurodytą bandymų seriją ji atitiktų šiuos<br />
reikalavimus:<br />
i) išliktų pakankama apsauga, užtikrinanti, kad 1 m atstumu nuo pakuot÷s<br />
paviršiaus spinduliuot÷s lygis bus ne didesnis kaip 10 mSv/h esant<br />
didžiausiam radioaktyviajam turiniui, kuriam suprojektuota ši pakuot÷; ir<br />
ii)<br />
apribotų nutek÷jusio radioaktyviojo turinio kaupimąsi per 1 savaitę ne<br />
daugiau kaip 10 A 2 kriptonui–85 ir ne daugiau kaip A 2 – kitiems<br />
radionuklidams.<br />
Skirtingų radionuklidų mišinių atveju turi būti taikomos 2.2.7.2.2.4–2.2.7.2.2.6 punktų<br />
nuostatos, tačiau kriptonui-85 gali būti taikoma efektyvioji vert÷ A 2 i, lygi 10 A 2 . Pagal<br />
min÷tą a punktą įvertinant turi būti atsižvelgta į išorin÷s radioaktyviosios taršos ribas,<br />
nurodytas 4.1.9.1.2 punkte.<br />
6.4.10.4 Pakuot÷ turi būti suprojektuota taip, kad, atlikus griežtesnius bandymus panardinus į<br />
vandenį pagal 6.4.18 skirsnį apgaubas nebūtų pažeistas.<br />
6.4.11 Pakuočių su daliosiomis medžiagomis reikalavimai<br />
6.4.11.1 Daliosios medžiagos gali būti vežamos taip, kad:<br />
a) vežant normaliomis ir avarin÷mis sąlygomis būtų laikomasi kritiškumo<br />
reikalavimų; taip pat turi būti įvertinti šie nenumatyti atvejai:<br />
i) vandens prasiskverbimas į pakuotę ar iš jos;<br />
ii)<br />
iii)<br />
iv)<br />
įstatytų neutronų sug÷riklių ir l÷tintuvų veiksmingumo sumaž÷jimas;<br />
turinio pertvarkymas pakuot÷s viduje, arba turinio praradimo iš pakuot÷s;<br />
atstumų sumaž÷jimas pakuot÷je arba tarp pakuočių;<br />
v) pakuot÷s panardinimas į vandenį ar sniegą; ir<br />
vi)<br />
temperatūros pokyčiai; ir<br />
b) būtų vykdomi reikalavimai:<br />
i) 6.4.7.2 poskirsnio d÷l pakuočių, turinčių daliųjų medžiagų;<br />
ii)<br />
iii)<br />
kitos ADR nuostatos d÷l medžiagų radioaktyviųjų savybių; ir<br />
6.4.11.3–6.4.11.12 poskirsnių, nebent taikomos 6.4.11.2 poskirsnio<br />
išimtys.<br />
6.4.11.2 Daliajai medžiagai, atitinkančiai vieną 2.2.7.2.3.5 a–d punktų reikalavimą, taikomos<br />
vežimo pakuot÷se, atitinkančiose kriterijus, nurodytus 6.4.11.3–6.4.11.12 poskirsniuose,<br />
išimtys, taip pat kiti ADR reikalavimai, taikomiems daliajai medžiagai. Kroviniui<br />
taikoma tik vieno tipo išimtis.<br />
6.4.11.3 Jei chemin÷ ar fizin÷ būsena, izotopin÷ sud÷tis, mas÷ ar koncentracija, sul÷tinimo<br />
koeficientas ar tankis arba geometrin÷ forma nežinomi, įvertinimai, numatyti 6.4.11.7–<br />
6.4.11.12, turi būti atlikti pagal tai, kad kiekvieno nežinomo parametro reikšm÷ tokia,<br />
kurioje neutronų dauginimasis pasiekia didžiausią lygį, atitinkantį žinomas sąlygas ir šių<br />
įvertinimų parametrus.<br />
6.4.11.4 Apšvitinto branduolinio kuro vertinimai, kaip nurodyta 6.4.11.7–6.4.11.12 poskirsniuose,<br />
turi būti atlikti pagal izotopų sud÷tį, rodančią:<br />
a) didžiausią neutronų daug÷jimą apšvitinant; arba<br />
b) konservatyvų neutronų daug÷jimo įvertinimą, kad būtų įvertinta pakuot÷. Po<br />
apšvitinimo, bet dar iki vežimo, turi būti atliktas tyrimas, siekiant patvirtinti<br />
izotopų sud÷ties konservatyvumą.<br />
360
6.4.11.5 Pakuot÷, po to, kai ji buvo išbandyta 6.4.15 skirsnyje nurodytais bandymais, turi<br />
apsaugoti nuo kubo pavidalo daikto su 10 cm kraštine patekimo.<br />
6.4.11.6 Pakuot÷ turi būti suprojektuota aplinkos temperatūrai nuo –40 °C iki +38 °C, nebent<br />
kompetentinga institucija pakuot÷s konstrukcijos patvirtinimo sertifikate nurod÷ kitaip.<br />
6.4.11.7 D÷l atskiros pakuot÷s daroma prielaida, kad vanduo gali patekti į visas tuščias pakuot÷s<br />
ertmes, įskaitant tas, kurios yra apgaube, arba ištek÷ti iš jų. Tačiau, jei konstrukcijoje yra<br />
specialiosios priemon÷s, kurios net suklydus apsaugo nuo tokio vandens patekimo į<br />
nustatytas tuščias ertmes ar ištek÷jimo iš jų, galima daryti prielaidą, kad nuot÷kio iš šių<br />
tuščių ertmių n÷ra. Specialiosios priemon÷s turi apimti:<br />
a) keletą labai patikimų vandens užtvarų, kurių kiekviena turi išlikti nelaidi<br />
vandeniui, jei pakuot÷ būtų bandoma 6.4.11.12 poskirsnio b punkte nurodytais<br />
bandymais, griežtą kokyb÷s kontrolę taros gamybos, technin÷s priežiūros ir<br />
taisymo sąlygomis, ir bandymus, kuriais būtų galima patikrinti pakuot÷s<br />
sandarumą prieš kiekvieną vežimą; arba<br />
b) pakuotes, kuriose yra tik urano heksafluorido, su ne daugiau kaip 5 % (mas÷s)<br />
prisodrinto urano-235:<br />
i) pakuot÷s, kuriose, atlikus 6.4.11.12 poskirsnio b punkte aprašytus<br />
bandymus, n÷ra tiesioginio fizinio sąlyčio tarp vožtuvo ir bet kokio kito<br />
taros komponento, išskyrus pirminį tvirtinimo tašką, ir kurių, be to, atlikus<br />
6.4.17.3 poskirsnyje aprašytus bandymus, vožtuvai liktų atsparūs<br />
nuot÷kiui; ir<br />
ii)<br />
griežta taros gamybos, technin÷s priežiūros ir taisymo kokyb÷s kontrol÷ ir<br />
jos bandymas, siekiant patikrinti kiekvienos pakuot÷s sandarumą prieš<br />
kiekvieną vežimą.<br />
6.4.11.8 Daroma prielaida, kad apribojimo sistemos artimasis atspindys bus tada, kai vandens<br />
sluoksnio storis ne mažesnis kaip 20 cm arba bus toks padidintasis atspindys, kurį gali<br />
sudaryti papildomai tarą gaubianti medžiaga. Tačiau, kai galima patvirtinti, kad<br />
apribojimo sistema taros viduje atlikus bandymus, aprašytus 6.4.11.12 poskirsnio b<br />
punkte, išlieka nepažeista, pagal 6.4.11.9 poskirsnio c punktą gali būti daroma prielaida<br />
d÷l pakuot÷s artimojo atspindžio, jei vandens sluoksnis ne mažesnis kaip 20 cm.<br />
6.4.11.9 Pakuotei turi likti pokritiška esant 6.4.11.7 ir 6.4.11.8 poskirsnių sąlygoms, jei sąlygos,<br />
kuriose yra pakuot÷, yra tokios, kad didžiausias neutronų daug÷jimas atitiktų:<br />
6.4.11.10 (Rezervuota)<br />
a) įprastas vežimo sąlygas (be įvykių);<br />
b) bandymus, nurodytus 6.4.11.11 poskirsnio b punkte;<br />
c) bandymus, nurodytus 6.4.11.12 poskirsnio b punkte.<br />
6.4.11.11 Įprastoms vežimo sąlygoms turi būti nustatytas toks pakuočių skaičius „N“, kad penkis<br />
kartus jį padidinus būtų išlaikytas pokritiškumas, atitinkantis tokį pakuočių išd÷stymą ir<br />
sąlygas, kai numa<strong>tomas</strong> didžiausias neutronų daug÷jimas laikantis šių reikalavimų:<br />
a) tarp pakuočių neturi būti nieko ir tokio išd÷stymo pakuot÷s atspind÷jimo funkciją<br />
turi atlikti ne mažiau kaip 20 cm vandens iš visų pusių sluoksnis; ir<br />
b) pakuot÷s būklę atspindi jos nustatytoji būkl÷ arba esamoji būkl÷ po to, kai ji buvo<br />
išbandyta 6.4.15 skirsnyje nurodytais bandymais.<br />
6.4.11.12 Avarin÷mis vežimo sąlygoms turi būti nustatytas toks pakuočių skaičius „N“, kad du<br />
kartus jį padidinus būtų išlaikytas pokritiškumas, atitinkantis tokį pakuočių išd÷stymą ir<br />
sąlygas, kai numa<strong>tomas</strong> didžiausias neutronų daug÷jimas laikantis šių reikalavimų:<br />
a) tarp pakuočių yra vandenilio turintis l÷tintuvas, ir tokio išd÷stymo pakuot÷s<br />
atspind÷jimo funkciją turi atlikti ne mažiau kaip 20 cm vandens iš visų pusių; ir<br />
361
) po 6.4.15 skirsnyje nurodytų bandymų toliau atliekami tie iš toliau nurodytų<br />
bandymų, kuriais nusta<strong>tomas</strong> griežčiausias apribojimas:<br />
i) bandymai, nurodyti 6.4.17.2 poskirsnio b punkte ir 6.4.17.2 poskirsnio c<br />
punkte pakuot÷ms, kurių mas÷ neviršija 500 kg, o bendras tankis,<br />
nusta<strong>tomas</strong> pagal išorinius dydžius, yra ne didesnis kaip 1000 kg/m 3 , arba<br />
6.4.17.2 poskirsnio a punkte visoms kitoms pakuot÷ms; po to atliekami<br />
bandymai, nurodyti 6.4.17.3 poskirsnyje, ir paskutiniai bandymai, nurodyti<br />
6.4.19.1–6.4.19.3 poskirsniuose; arba<br />
ii)<br />
6.4.17.4 poskirsnyje nurodytas bandymas; ir<br />
c) jei bet kokia daliosios medžiagos dalis išteka iš apgaubo sistemos po 6.4.11.12<br />
poskirsnio b punkte nurodytų bandymų, turi būti pripažįstama, kad dalioji<br />
medžiaga išteka iš visos pakuot÷s, o išd÷stymas ir l÷tinimas visai daliajai<br />
medžiagai tokie, kad prasideda didžiausias neutronų daug÷jimas, kuriam esant<br />
artimo atspindžio funkciją atlieka aplink esantis ne mažesnis kaip 20 cm vandens<br />
sluoksnis.<br />
6.4.11.13 Pakuočių su daliosiomis medžiagos kritiškumo saugos indeksas (CSI) apskaičiuojamas<br />
50 padalijant iš mažesniosios iš dviejų N verčių, apskaičiuotų pagal 6.4.11.11 ir 6.4.11.12<br />
poskirsnius (t. y. CSI = 50/N). Kritiškumo saugos indekso vert÷ gali būti lygi nuliui, jei<br />
neribotas skaičius pakuočių išlaiko pokritiškumą (t. y. abiem atvejais N iš esm÷s yra<br />
lygus begalybei).<br />
6.4.12 Bandymų procedūros ir atitikties patvirtinimas<br />
6.4.12.1 2.2.7.2.3.1.3, 2.2.7.2.3.1.4, 2.2.7.2.3.3.1, 2.2.7.2.3.3.2, 2.2.7.2.3.4.1, 2.2.7.2.3.4.2 ir<br />
6.4.2–6.4.11 punktuose nurodytų standartų atitikties patvirtinimas turi būti atliktas pagal<br />
toliau išvardytus metodus arba jų derinius:<br />
a) atliekant bandymus su m÷giniais, tokiais kaip MSA-<strong>II</strong>I medžiagos arba<br />
specialiosios formos radioaktyvioji medžiaga, arba mažo dispersiškumo<br />
radioaktyvioji medžiaga, arba taros prototipai ar m÷giniai, jei m÷ginio ar taros<br />
turinys gali kuo tiksliau imituoti laukiamą radioaktyviojo turinio savybių<br />
diapazoną, ir m÷ginys ar tara turi būti paruošti taip, kaip jie pateikiami vežti;<br />
b) vadovaujantis ankstesniais panašios kilm÷s medžiagų patenkinamais rezultatais;<br />
c) atliekant bandymus su tam tikro dydžio modeliais, sujungtais su elementais,<br />
svarbiais bandomam m÷giniui, jei iš technin÷s patirties žinoma, kad tokių<br />
bandymų rezultatai priimtini projektuojant. Naudojant tam tikro dydžio modelius<br />
reikia suderinti kai kuriuos bandymų parametrus, pavyzdžiui, pramuštuvo<br />
skersmenį arba suspaudimo apkrovą;<br />
d) apskaičiuojant ar pagrįstai argumentuojant, kai skaičiavimo metodų ir parametrų<br />
bendras pripažinimas patikimas ar žinomas.<br />
6.4.12.2 Po m÷ginio, tipo ar pavyzdžio bandymo turi būti taikomi atitinkami įvertinimo metodai,<br />
užtikrinantys šiame skyriuje nurodytus reikalavimus pagal atlikimo ir priimtinumo<br />
standartus, aprašytus 2.2.7.2.3.1.3, 2.2.7.2.3.1.4, 2.2.7.2.3.3.1, 2.2.7.2.3.3.2, 2.2.7.2.3.4.1,<br />
2.2.7.2.3.4.2 punktuose ir 6.4.2–6.4.11 skirsniuose.<br />
6.4.12.3 Visi m÷giniai prieš bandant turi būti patikrinami, nustatomi ir užregistruojami gedimai ar<br />
pažeidimai, įskaitant:<br />
a) nuokrypį nuo projekto;<br />
b) gamybos trūkumus;<br />
c) koroziją ar kitą neigiamą poveikį; ir<br />
d) savybių pakitimą.<br />
Pakuot÷s apgaubas turi būti tiksliai aprašytas. Išorin÷s m÷ginio detal÷s turi būti aiškiai<br />
nurodytos, kad būtų galima lengvai ir aiškiai nurodyti bet kurią jo dalį.<br />
362
6.4.13 Apgaubo ir skydo vientisumo bandymas ir kritiškumo saugos įvertinimas<br />
Po kiekvieno atliekamo bandymo, nurodyto 6.4.15–6.4.21 skirsniuose:<br />
a) turi būti nustatyti ir užregistruoti gedimai ir pažeidimai;<br />
b) turi būti nustatyta, ar apgaubo ir skydo vientisumas atitinka 6.4.2–6.4.11 skirsnių<br />
reikalavimus, taikomus bandomai pakuotei; ir<br />
c) pakuot÷ms su daliosiomis medžiagomis turi būti nustatyta, ar prielaidos ir<br />
sąlygos, taikomos įvertinant vieną ar daugiau pakuočių, reikalingos pagal<br />
6.4.11.1–6.4.11.12 poskirsnius, galioja.<br />
6.4.14 Metimo bandymo taikinys<br />
Metimo bandymų, nurodytų 2.2.7.2.3.3.5 punkto a papunktyje, 6.4.15.4 poskirsnio,<br />
6.4.16 poskirsnio a punkte, 6.4.17.2 ir 6.4.20.2 poskirsniuose taikiniu, turi būti<br />
pasirenkamas toks plokščias horizontalus paviršius, kad bet koks pasipriešinimo<br />
perk÷limui did÷jimas ar deformacija d÷l veikimo tuo m÷giniu labai nepažeistų šio<br />
m÷ginio.<br />
6.4.15 Bandymas, įrodantis gebą atlaikyti įprastas vežimo sąlygas<br />
6.4.15.1 Šie bandymai yra: apipurškimo vandeniu bandymas, laisvo kritimo bandymas, krovimo į<br />
rietuves bandymas ir bandymas pažeidimo gyliui nustatyti. Pakuot÷s m÷giniai turi būti<br />
išbandomi laisvo kritimo bandymu, krovimo į rietuves bandymu ir penetracijos bandymu,<br />
bet prieš kiekvieną šį bandymą turi būti apipurškiama vandeniu. Visiems bandymams gali<br />
būti naudojamas vienas m÷ginys, jei įvykdyti 6.4.15.2 poskirsnio reikalavimai.<br />
6.4.15.2 Laiko intervalas tarp apipurškimo vandeniu bandymo ir kito bandymo turi būti toks, kad<br />
vanduo sp÷tų gerai įsigerti, o matomo m÷ginio išorinis paviršius nebūtų sausas. Jeigu n÷ra<br />
jokių akivaizdžių kliūčių, šis intervalas prilyginamas dviem valandoms, jei vanduo vienu<br />
metu patenka keturiomis kryptimis. Intervalo neturi būti, jei vanduo paeiliui išpurškiamas<br />
keturiomis kryptimis.<br />
6.4.15.3 Purškimo vandeniu bandymas. M÷ginys turi būti bandomas apipurškiant vandeniu,<br />
imituojant buvimą vieną valandą po lietumi, kurio intensyvumas apie 5 cm per valandą.<br />
6.4.15.4 Laisvo kritimo bandymas. M÷ginys turi kristi ant taikinio taip, kad bandant būtų kuo<br />
labiau pažeistos saugos priemon÷s:<br />
a) kritimo aukštis, matuojamas nuo žemiausio m÷ginio taško iki aukščiausios<br />
taikinio plokštumos, turi būti ne mažesnis už atstumą, nurodytą 6.4.15.4<br />
poskirsnio lentel÷je atitinkamai masei. Taikinys turi atitikti 6.4.14 skirsnio<br />
aprašymą;<br />
b) bandant stačiakampes kartonines ar medines pakuotes, kurių mas÷ ne didesn÷<br />
kaip 50 kg, skirtingas m÷ginys turi būti bandomas laisvo kritimo bandymu iš<br />
0,3 m aukščio kiekvienu kampu;<br />
c) bandant cilindrines pakuotes iš fibros, kurių mas÷ ne didesn÷ kaip 100 kg,<br />
skirtingas m÷ginys turi būti bandomas laisvo kritimo bandymu iš 0,3 m aukščio<br />
kiekvieno cilindro pagrindu ir kiekvienu krašto ketvirčiu.<br />
6.4.15.4 lentel÷. Laisvo kritimo aukštis bandant pakuotes įprastoms vežimo<br />
sąlygoms<br />
Pakuot÷s mas÷ (kg)<br />
Pakuot÷s mas÷ < 5000<br />
5 000 ≤ Pakuot÷s mas÷ < 10 000<br />
10 000 ≤ Pakuot÷s mas÷ < 15 000<br />
15 000 ≤ Pakuot÷s mas÷<br />
Laisvo kritimo atstumas (m)<br />
1,2<br />
0,9<br />
0,6<br />
0,3<br />
363
6.4.15.5 Krovimo į rietuves bandymas. Jei taros forma leidžia ją krauti į rietuves, m÷ginys 24 val.<br />
bandomas suspaudžiant tokia j÷ga, kuri lygi ar didesn÷ už:<br />
a) j÷gą, lygiavertę penkiagubai šios pakuot÷s masei; ir<br />
b) j÷gą, lygiavertę 13 kPa, padaugintai iš vertikalios pakuot÷s projekcijos ploto.<br />
Krūvis turi būti paskirstytas tolygiai abiejuose priešinguose m÷ginio šonuose, kurių<br />
vienas turi būti pagrindas, ant kurio paprastai stovi pakuot÷.<br />
6.4.15.6 Penetracijos bandymas. M÷ginys turi būti pasta<strong>tomas</strong> ant kieto horizontalaus plokščio<br />
paviršiaus, kuris bandymo metu nepasislenka:<br />
a) 3,2 cm strypas su pusiau apvaliu galu, kurio mas÷ 6 kg, turi būti numetamas<br />
laisvuoju kritimu vertikaliai jo išilgin÷s ašies krypčiai ant mažiausiai atsparios<br />
m÷ginio dalies centro taip, kad jei jis pakankamai giliai įsiskverbs, trenks į<br />
apgaubą. Atliekant bandymą strypas neturi būti labai pažeidžiamas;<br />
b) aukštis, iš kurio metamas strypas, išmatuotas nuo jo apatinio galo iki ant m÷ginio<br />
išorinio paviršiaus, į kurį smūgiuojama, pažym÷to taško, turi būti 1 m.<br />
6.4.16 Papildomi A tipo pakuočių, skirtų skysčiams ir dujoms, bandymai<br />
M÷ginys ar atskiri m÷giniai turi būti bandomi kiekvienu iš nurodytų bandymų, o tuo<br />
atveju, kai galima įrodyti, kad vienas bandymas, kuriuo bandomas tiriamasis m÷ginys,<br />
yra sunkesnis nei kitas, vienas m÷ginys turi būti bandomas šiuo sunkesniu bandymu.<br />
a) Laisvo kritimo bandymas. M÷ginys turi būti metamas ant taikinio taip, kad<br />
labiausiai pažeistų apgaubą. Kritimo aukštis nuo žemiausio m÷ginio taško iki<br />
viršutinio taikinio paviršiaus turi būti 9 m. Taikinys turi atitikti 6.4.14 skirsnio<br />
aprašymą;<br />
b) Penetracijos bandymas. M÷ginys turi būti bandomas 6.4.15.6 poskirsnyje<br />
nurodytu bandymu, kuris skiriasi tuo, kad kritimo aukštis padidinamas nuo 1 m,<br />
kaip nurodyta 6.4.15.6 poskirsnio b punkte, iki 1,7 m.<br />
6.4.17 Bandymas atsparumui vežant avarin÷mis vežimo sąlygomis patikrinti<br />
6.4.17.1 M÷ginio bandymai, aprašyti 6.4.17.2 ir 6.4.17.3 poskirsniuose, turi būti atliekami jų<br />
poveikio did÷jimo tvarka. Po šių bandymų tas pats arba kitas m÷ginys turi būti bandomas<br />
panardinus į vandenį, kaip nurodyta 6.4.17.4 poskirsnyje, ir, kai tai pritaikoma, 6.4.18<br />
skirsnyje.<br />
6.4.17.2 Mechaninis bandymas. Mechaninį bandymą sudaro trys skirtingi kritimo bandymai.<br />
Kiekvienas m÷ginys turi būti išbandomas taikomu kritimo bandymu, nurodytu 6.4.8.8 ar<br />
6.4.11.12 poskirsniuose. Kritimo eiliškumas turi būti toks, kad po mechaninio bandymo<br />
m÷ginys būtų pažeistas taip, jog atliekant kitą – terminį bandymą, – būtų padaryta<br />
didžiausia žala.<br />
a) Atliekant I kritimo bandymą, bandinys turi kristi ant taikinio taip, kad jis būtų<br />
kuo labiau pažeistas, o kritimo aukštis, matuojamas nuo žemiausio m÷ginio taško<br />
iki viršutinio taikinio paviršiaus, būtų 9 m. Taikinys turi atitikti 6.4.14 skirsnio<br />
reikalavimus;<br />
b) Atliekant <strong>II</strong> kritimo bandymą, bandinys turi kristi ant vertikaliai prie taikinio<br />
tvirtai pritvirtinto strypo taip, kad jis būtų kuo labiau pažeistas. Kritimo aukštis,<br />
matuojamas nuo m÷ginio iki viršutinio taikinio paviršiaus, turi būti 1 m. Strypas<br />
turi būti pagamintas iš minkšto plieno ir būti apskrito skerspjūvio, kurio<br />
skersmuo 15,0 cm±0,5 cm, o ilgis 20 cm. Jei pažeidimas bus didesnis tik<br />
naudojant ilgesnį strypą, tokiu atveju strypas turi būti pakankamo ilgio, kad<br />
pažeidimas būtų didžiausias. Strypo galas turi būti plokščias ir horizontalus, o<br />
briaunos suapvalinimo skersmuo ne didesnis kaip 6 mm. Taikinys, ant kurio<br />
montuojamas strypas, turi atitikti 6.4.14 skirsnį;<br />
c) Atliekant <strong>II</strong>I kritimo bandymą, bandinys turi būti bandomas dinaminio suirimo<br />
bandymu m÷ginį dedant ant taikinio taip, kad jis būtų kuo labiau pažeistas, iš 9 m<br />
364
aukščio ant jo metant 500 kg svorio daiktą. Tai turi būti minkšto plieno 1 m×1 m<br />
dydžio plokšt÷, kuri metama horizontaliai. Kritimo aukštis turi būti matuojamas<br />
nuo plokšt÷s apačios iki aukščiausio m÷ginio taško. Taikinys, ant kurio sta<strong>tomas</strong><br />
m÷ginys, turi atitikti 6.14.14 skirsnį;<br />
6.4.17.3 Terminis bandymas. M÷ginys turi būti šilumin÷je pusiausvyroje esant 38 °C aplinkos<br />
temperatūrai saul÷s insoliacijos sąlygomis, nurodytomis 6.4.8.6 lentel÷je, ir nustatytam<br />
didžiausiam šilumos susidarymo nuo radioaktyvaus turinio pakuot÷s viduje greičiui. Kaip<br />
alternatyva bet kokio šių parametrų gali būti skirtingos vert÷s iki bandymo ar bandant, jei<br />
jie bus tinkamai įvertinti baigus pakuot÷s įvertinimą.<br />
Terminio bandymo eiga:<br />
a) m÷ginys 30 minučių laikomas šilumin÷je aplinkoje, kurioje šilumos srautas bus<br />
bent lygiavertis kaip degant angliavandenilių ir oro mišiniui, kai aplinkos sąlygos<br />
yra gana vienodos, kad būtų galima nustatyti mažiausią vidutinį liepsnos<br />
spinduliavimo koeficientą 0,9 esant vidutinei 800 °C temperatūrai; liepsna<br />
visiškai apima m÷ginį, jei paviršiaus absorbcijos koeficientas 0,8 ar tokio dydžio,<br />
kuris gali būti leidžiamas pakuotei, esančiai nurodytame gaisro židinyje; tuomet<br />
b) m÷ginys laikomas 38 °C aplinkos temperatūroje saul÷s insoliacijos sąlygomis,<br />
nurodytomis 6.4.8.6 poskirsnio lentel÷je, ir, esant didžiausiam projektiniam<br />
radioaktyviojo turinio vidin÷s šilumos išskyrimo greičiui pakuot÷s viduje, laikui,<br />
kurio pakanka įsitikinti, jog visose m÷ginio vietose temperatūros sumaž÷ja ir<br />
(arba) art÷ja prie pirminių stabilios būsenos sąlygų. Kaip alternatyva leidžiama,<br />
kad bet kurio šių dydžių vert÷ baigus kaitinti gali pakisti, jei m÷giniai bus<br />
tinkamai įvertinti baigus pakuot÷s įvertinimą.<br />
Bandymų metu ir juos baigus m÷ginys turi būti bandomas dirbtinai v÷sinant, o bet koks<br />
m÷ginio medžiagos degimas turi tęstis savaime.<br />
6.4.17.4 Bandymas panardinant į vandenį. M÷ginys turi būti panardinamas po vandeniu, bent į<br />
15 m gylį, ne trumpiau kaip 8 val. tokioje pad÷tyje, kurioje jis bus labiausiai pažeistas.<br />
Demonstraciniams tikslams daroma prielaida, kad tokias sąlygas atitinka išorinis ne<br />
mažesnis kaip 150 kPa manometrinis sl÷gis.<br />
6.4.18 B(U) tipo pakuočių ir B(M) tipo pakuočių, kuriose yra daugiau kaip 10 5 A 2 , ir C tipo<br />
pakuočių sunkesnis bandymas panardinant į vandenį<br />
Sunkesnis bandymas panardinant į vandenį. M÷ginys turi būti panardinamas po vandeniu,<br />
į bent 200 m gylį, ne trumpiau kaip 1 val. Demonstraciniams tikslams daroma prielaida,<br />
kad tokias sąlygas atitinka išorinis bent 2 MPa manometrinis sl÷gis.<br />
6.4.19 Pakuočių su daliosiomis medžiagomis laidumo vandeniui bandymas<br />
6.4.19.1 Šis bandymas netaikomas pakuot÷ms, kurioms, norint įvertinti pagal 6.4.11.7–6.4.11.12<br />
poskirsnio nuostatas, buvo padaryta prielaida, kad vanduo įteka į pakuotę ir išteka iš jos ir<br />
tai sukelia didžiausią reaktyvumą.<br />
6.4.19.2 Prieš tai, kai m÷ginys bus bandomas laidumo vandeniui bandymu, aprašytam toliau, jis<br />
turi būti išbandomas 6.4.17.2 poskirsnio b punkte nurodytu bandymu, o paskui 6.4.17.2<br />
poskirsnio a ar c punktuose, kaip reikalaujama pagal 6.4.11.12 poskirsnį, ir 6.4.17.3<br />
poskirsnyje nurodytu bandymu.<br />
6.4.19.3 M÷ginys turi būti panardinamas po vandeniu bent 0,9 m ne trumpiau kaip 8 val. tokioje<br />
pad÷tyje, kurioje pralaidumas didžiausias.<br />
6.4.20 C tipo pakuočių bandymai<br />
6.4.20.1 M÷giniai turi būti bandomi kiekvienos serijos bandymais, atliekamais pagal nurodytą<br />
eiliškumą:<br />
a) bandymais, nurodytais 6.4.17.2 poskirsnio a punkte, 6.4.17.2 poskirsnio c punkte,<br />
6.4.20.2 ir 6.4.20.3 poskirsniuose; ir<br />
365
) bandymu, nurodytu 6.4.20.4 poskirsnyje .<br />
Kiekvienos a ir b punktuose nurodytos serijoms bandymams galima naudoti skirtingus<br />
m÷ginius.<br />
6.4.20.2.1 Pradūrimo ar plyšimo bandymas. M÷ginys turi būti bandomas pažeidžiant tvirtu, iš<br />
minkšto plieno pagamintu strypu. Strypo pad÷tis m÷ginio paviršiaus atžvilgiu turi būti<br />
tokia, kad atlikus 6.4.20.1 poskirsnio a punkte nurodytos serijos bandymus pažeidimas<br />
būtų didžiausias.<br />
a) ant taikinio turi būti dedamas m÷ginys – pakuot÷, kurios mas÷ mažesn÷ kaip<br />
250 kg, ir ant jo iš 3 m aukščio į pažym÷tą smūgio vietą metamas 250 kg mas÷s<br />
strypas. Šiam bandymui kaip strypas turi būti naudojamas 20 cm skersmens<br />
cilindrinis strypas, kurio smūgiuojantis galas yra nupjauto kūgio formos, kurio<br />
dydžiai: aukštis 30 cm, o galo skersmuo 2,5 cm, briaunos suapvalinimo skersmuo<br />
ne didesnis kaip 6 mm. Taikinys, ant kurio dedamas m÷ginys, turi atitikti 6.4.14<br />
skirsnio nuostatas.<br />
b) Pakuočių, kurių mas÷ 250 kg ar didesn÷, strypo pagrindas turi būti pritvirtinamas<br />
ant taikinio, o m÷ginys metamas ant strypo. Kritimo aukštis, matuojamas nuo<br />
m÷ginio smūgio vietos iki strypo viršaus, turi būti 3 m. Šiam bandymui strypo<br />
savyb÷s ir dydžiai turi atitikti pirmiau nurodyto a punkto nuostatas, išskyrus tai,<br />
kad strypo ilgis ir mas÷ turi būti tokie, kad m÷ginys būtų pažeistas labiausiai.<br />
Taikinys, ant kurio tvirtinamas strypo pagrindas, turi atitikti 6.4.14 skirsnio<br />
nuostatas.<br />
6.4.20.3 Sunkesnis terminis bandymas. Šio bandymo sąlygos turi atitikti 6.4.17.3 poskirsnio<br />
sąlygas, išskyrus tai, kad išbuvimo termin÷je aplinkoje trukm÷ turi būti 60 min.<br />
6.4.20.4 Susidūrimo bandymas. M÷ginys turi būti išbandytas susiduriant su taikiniu ne mažesniu<br />
kaip 90 m/s greičiu, be to, tokioje pad÷tyje, kad jis būtų pažeistas labiausiai. Taikinys turi<br />
atitikti 6.4.14 nuostatas, išskyrus tai, kad taikinio paviršius gali būti kitokios krypties,<br />
statmenos bandinio trajektorijai.<br />
6.4.21 Taros, skirtos 0,1 kg ar daugiau urano heksafluorido, apžiūra<br />
6.4.21.1 Kiekviena pagaminta tara ir jos eksploatavimo ir konstrukcijos įranga kartu ar atskirai turi<br />
būti patikrinama pirmą kartą prieš pradedant eksploatuoti ir periodiškai po to. Šie<br />
patikrinimai turi būti atliekami ir sertifikuojama kompetentingos institucijos pritarimu.<br />
6.4.21.2 Pirmin÷ apžiūra turi apimti projektinių savybių, tvirtumo, sandarumo, vandens talpos ir<br />
tinkamo eksploatavimo įrangos veikimo patikrą.<br />
6.4.21.3 Periodinių apžiūrų metu atliekama vizuali apžiūra, konstrukcijos tvirtumo bandymas,<br />
sandarumo bandymas ir tinkamo eksploatavimo įrangos veikimo patikrinimas. Didžiausi<br />
tarpai tarp periodinių apžiūrų turi būti penkeri metai. Tara, kuri nebuvo tikrinta per<br />
penkerius metus, turi būti patikrinta prieš vežant pagal programą, patvirtintą<br />
kompetentingos institucijos. Ji negali būti pakartotinai naudojama, kol nebus įgyvendinta<br />
visa periodinių apžiūrų programa.<br />
6.4.21.4 Projektinių savybių patikrinimas turi įrodyti, ar ji atitinka konstrukcijos tipo specifikaciją<br />
ir gamybos programą.<br />
6.4.21.5 Pirmą kartą atliekant konstrukcijos tvirtumo bandymą, tara, skirta 0,1 kg ar daugiau urano<br />
heksafluorido, turi būti bandoma hidrauliniu bandymu esant vidiniam sl÷giui, ne<br />
mažesniam kaip 1,38 MPa, bet kai bandymo sl÷gis mažesnis kaip 2,76 MPa, būtinas<br />
daugiašalis šios konstrukcijos patvirtinimas. Pakartotinai tikrinama tara gali būti bandoma<br />
bet kuriuo kitu lygiaverčiu neardomuoju bandymu, kuriam gali būti taikomas daugiašalis<br />
patvirtinimas.<br />
6.4.21.6 Sandarumo bandymas turi būti atliekamas pagal procedūrą, leidžiančią nustatyti apgaubo<br />
skysčiui laidžias vietas 0,1 Pa l/s (10 -6 barų l/s) tikslumu.<br />
366
6.4.21.7 Vandens talpa taroje turi būti nustatoma ±0,25 % tikslumu esant 15 °C temperatūrai.<br />
Tūris turi būti nurodytas plokštel÷je, aprašytoje 6.4.21.8 poskirsnyje.<br />
6.4.21.8 Prie kiekvienos taros lengvai pasiekiamoje vietoje turi būti gerai pritvirtinta nerūdijanti<br />
metalin÷ plokštel÷. Plokštel÷s pritvirtinimo būdas neturi sumažinti taros tvirtumo. Šioje<br />
plokštel÷je įspaudžiant ar kitu lygiaverčiu būdu turi būti pažym÷ti šie duomenys:<br />
- patvirtinimo numeris;<br />
- gamyklos serijinis numeris;<br />
- didžiausias darbinis sl÷gis (manometrinis sl÷gis);<br />
- bandymo sl÷gis (manometrinis sl÷gis);<br />
- turinys: urano heksafluoridas;<br />
- talpa litrais;<br />
- didžiausia leistina pripildymo urano heksafluoridu mas÷;<br />
- taros mas÷;<br />
- pirmojo bandymo ir paskutinio periodinio bandymo data (m÷nuo, metai);<br />
- bandymą atlikusio eksperto spaudas.<br />
6.4.22 Pakuot÷s konstrukcijos ir medžiagų patvirtinimas<br />
6.4.22.1 Siekiant, kad būtų patvirtinta pakuočių, skirtų laikyti 0,1 kg arba daugiau urano<br />
heksafluorido, konstrukcija, būtinas:<br />
a) kiekvieno konstrukcijos tipo, atitinkančio 6.4.6.4 poskirsnio reikalavimus,<br />
daugiašalis patvirtinimas;<br />
b) kiekvieno konstrukcijos tipo, atitinkančio 6.4.6.1–6.4.6.3 poskirsnių<br />
reikalavimus, vienašalis konstrukcijos kilm÷s šalies kompetentingos institucijos<br />
patvirtinimas, išskyrus atvejus, kai pagal ADR būtinas daugiašalis patvirtinimas.<br />
6.4.22.2 Būtinas kiekvieno B(U) tipo ir C tipo pakuot÷s konstrukcijos tipo vienašalis<br />
patvirtinimas, išskyrus tai, kad taip pat būtinas:<br />
a) pakuot÷s, skirtos daliajai medžiagai, konstrukcijos tipo, kuriam taikomi 6.4.22.4,<br />
6.4.23.7 ir 5.1.5.2.1 poskirsnių reikalavimai, daugiašalis patvirtinimas; ir<br />
b) B(U) tipo pakuot÷s, skirtos mažo dispersiškumo radioaktyviajai medžiagai,<br />
konstrukcijos tipo daugiašalis patvirtinimas.<br />
6.4.22.3 Būtinas kiekvieno B(M) pakuot÷s konstrukcijos tipo, įskaitant skirtas daliosioms<br />
medžiagoms, kurioms taip pat taikomi 6.4.22.4, 6.4.23.7 ir 5.1.5.2.1 poskirsnių<br />
reikalavimai, ir mažo dispersiškumo radioaktyviosioms medžiagoms, daugiašalis<br />
patvirtinimas.<br />
6.4.22.4 Būtinas kiekvieno pakuot÷s, skirtos daliosioms medžiagoms, kuriai pagal 6.4.11.2<br />
poskirsnio reikalavimus specialiosios išimtys d÷l pakuočių netaikomos, konstrukcijos tipo<br />
daugiašalis patvirtinimas.<br />
6.4.22.5 Būtinas specialiosios formos radioaktyviosios medžiagos konstrukcijos tipo vienašalis<br />
patvirtinimas. Būtinas mažo dispersiškumo radioaktyviosios medžiagos konstrukcijos<br />
tipo daugiašalis patvirtinimas (taip pat žr. 6.4.23.8 poskirsnį).<br />
6.4.22.6 Bet kuri konstrukcija, kuriai būtinas vienašalis ADR Susitariančiosios Šalies<br />
patvirtinimas, patvirtinama kilm÷s šalies kompetentingos institucijos; jei šios pakuot÷s<br />
konstrukcijos kilm÷s šalis n÷ra ADR Susitariančioji Šalis, vežti galima, jei:<br />
a) ši šalis iš anksto pateik÷ sertifikatą, patvirtinantį, kad pakuot÷ atitinka techninius<br />
ADR reikalavimus ir šis sertifikatas patvirtinamas pirmosios ADR<br />
Susitariančiosios Šalies, per kurios teritoriją vežamas krovinys, kompetentingos<br />
institucijos;<br />
367
) sertifikatas nepateiktas ir pakuot÷s konstrukcija nepatvirtinta kurios nors ADR<br />
Susitariančiosios Šalies, tai pakuot÷s konstrukcija patvirtinama pirmosios šalies,<br />
per kurios teritoriją vežamas krovinys, kompetentingos institucijos.<br />
6.4.22.7 D÷l konstrukcijų, patvirtintų pagal pereinamąsias nuostatas, žr. 1.6.6 skirsnį.<br />
6.4.23 Prašymai ir patvirtinimai vežti radioaktyviąsias medžiagas<br />
6.4.23.1 (Rezervuota)<br />
6.4.23.2 Prašyme d÷l patvirtinimo vežti turi būti nurodyta:<br />
a) vežimo laikotarpis, kuriam prašomas vežimo patvirtinimas;<br />
b) esamas radioaktyvusis turinys, numatomos vežimo rūšys, transporto priemon÷s<br />
tipas ir galimas arba rekomenduojamas maršrutas; ir<br />
c) išsamus saugos priemonių ir administracin÷s ar eksploatacin÷s kontrol÷s<br />
aprašymas, nurodytas pakuot÷s konstrukcijos patvirtinimo sertifikate, išduotame<br />
pagal 5.1.5.2.1 punktą.<br />
6.4.23.3 Prašyme patvirtinti vežimą pagal specialųjį susitarimą turi būti visa informacija, būtina<br />
tam, kad kompetentinga institucija gal÷tų įsitikinti, kad bendras saugos lygis vežant yra<br />
bent lygiavertis lygiui, kuris būtų užtikrintas įvykdžius visus taikomus ADR<br />
reikalavimus.<br />
Prašyme patvirtinti turi būti:<br />
a) išvardytos taikomų reikalavimų išimtys nurodant priežastis, d÷l kurių vežimas<br />
negali būti visiškai parengtas pagal šiuos reikalavimus; ir<br />
b) išvardytos bet kokios specialiosios saugos priemon÷s arba speciali administracin÷<br />
ar eksploatacin÷ kontrol÷, kurią planuojama vykdyti vežant, siekiant kompensuoti<br />
taikomų reikalavimų neįvykdymą.<br />
6.4.23.4 Prašyme patvirtinti B(U) tipo ar C tipo pakuočių konstrukciją turi būti:<br />
a) išsamus planuojamo vežti radioaktyvaus turinio aprašymas nurodant jo fizinę ir<br />
cheminę būklę ir skleidžiamos spinduliuot÷s pobūdį;<br />
b) išsamus konstrukcijos aprašymas, įskaitant inžinerinių br÷žinių komplektą ir<br />
medžiagų sąrašą bei gamybos metodus;<br />
c) atliktų bandymų ir jų rezultatų patvirtinimas ar kiti skaičiavimais pagrįsti<br />
duomenys, kuriais patvirtinama, kad konstrukcija atitinka taikomus reikalavimus;<br />
d) rekomenduojamos taros naudojimo ir priežiūros instrukcijos;<br />
e) jei pakuot÷ apskaičiuota didžiausiam normaliam darbiniam sl÷giui, viršijančiam<br />
manometrinį 100 kPa sl÷gį, – išsamus apgaubo konstrukcinių medžiagų<br />
aprašymas, m÷giniai, kurie bus imami, ir planuojami bandymai;<br />
f) kai planuojama vežti radioaktyvųjį turinį – apšvitintą kurą, pareišk÷jo nurodyta ir<br />
patvirtinta bet kokia prielaida d÷l kuro savybių, paaišk÷jusių atlikus saugos<br />
analizę, ir aprašyti bet kokie pasikeitimai prieš vežimą, būtini pagal 6.4.11.4<br />
poskirsnio b punktą;<br />
g) specialiosios sukrovimo sąlygos, būtinos užtikrinti saugą išsklaidant šilumą iš<br />
pakuot÷s įvertinant skirtingus vežimo būdus ir transporto priemon÷s ar<br />
konteinerio tipą;<br />
h) pakuot÷s sandaros br÷žinio kopija (ne didesn÷ kaip 21 cm×30 cm); ir<br />
i) išsamus taikomos kokyb÷s užtikrinimo programos aprašymas, būtinas pagal 1.7.3<br />
skirsnį.<br />
6.4.23.5 Be bendros informacijos, reikalingos B(U) tipo pakuot÷ms pagal 6.4.23.4 poskirsnį,<br />
prašyme patvirtinti B(M) tipo pakuot÷s konstrukciją turi būti:<br />
368
a) reikalavimų, nurodytų 6.4.7.5, 6.4.8.5, 6.4.8.6 ir 6.4.8.9–6.4.8.15 poskirsniuose,<br />
kurių ši pakuot÷ neatitinka, sąrašas;<br />
b) bet kokios siūlomos papildomos eksploatacin÷s kontrol÷s priemon÷s, kurios turi<br />
būti taikomos vežant, nors n÷ra numatomos pagal šio priedo reikalavimus, bet<br />
kurias būtina taikyti siekiant užtikrinti pakuot÷s saugą ar kompensuoti a punkte<br />
nurodytus trūkumus;<br />
c) pareiškimas apie bet kokius apribojimus d÷l vežimo rūšies ir bet kokias<br />
specialiąsias krovinio pakrovimo, vežimo, iškrovimo ar tvarkymo procedūras; ir<br />
d) nurodyta keletas aplinkos sąlygų (temperatūra, saul÷s insoliacija), kurių tikimasi<br />
vežant ir kurios įvertintos konstrukcijoje.<br />
6.4.23.6 Prašyme patvirtinti pakuočių, kuriose yra 0,1 kg arba daugiau urano heksafluorido,<br />
konstrukciją turi būti informacija, būtina tam, kad kompetentinga institucija gal÷tų<br />
įsitikinti, kad konstrukcija atitinka taikomus 6.4.6.1 poskirsnio reikalavimus ir<br />
atitinkamos kokyb÷s užtikrinimo programos, reikalingos pagal 1.7.3 skirsnį, aprašymą.<br />
6.4.23.7 Prašyme patvirtinti daliosios medžiagos pakuotę, turi būti informacija, būtina tam, kad<br />
kompetentinga institucija gal÷tų įsitikinti, kad konstrukcija atitinka taikomus 6.4.11.1<br />
poskirsnio reikalavimus ir atitinkamos kokyb÷s užtikrinimo programos, reikalingos pagal<br />
1.7.3 skirsnį, aprašymą.<br />
6.4.23.8 Prašyme patvirtinti specialiosios formos radioaktyviosios medžiagos konstrukciją ir mažo<br />
dispersiškumo radioaktyviosios medžiagos konstrukciją turi būti:<br />
a) išsamus radioaktyviosios medžiagos arba, jei tai kapsul÷, jos turinio aprašymas;<br />
visų pirma fizin÷ ir chemin÷ būkl÷;<br />
b) bet kurios kapsul÷s, kuri bus naudojama, išsamus aprašymas;<br />
c) atliktų bandymų ir jų rezultatų patvirtinimas arba skaičiavimais patvirtinti<br />
duomenys, kad radioaktyvioji medžiaga gali atitikti nustatytus standartus ar kitus<br />
duomenis ar kad specialiosios formos radioaktyvioji medžiaga arba mažo<br />
dispersiškumo radioaktyvioji medžiaga atitinka taikomus ADR reikalavimus;<br />
d) taikomos kokyb÷s užtikrinimo programos, būtinos pagal 1.7.3 skirsnį, išsamus<br />
aprašymas;<br />
e) bet kokių priemonių, kurių ketinta imtis prieš vežant specialiosios formos<br />
radioaktyviųjų medžiagų arba mažo dispersiškumo radioaktyviųjų medžiagų<br />
krovinį, aprašymas.<br />
6.4.23.9 Kiekvienam patvirtinimo sertifikatui, išduotam kompetentingos institucijos, turi būti<br />
priskirtas identifikavimo žymuo. Šis žymuo turi būti toks:<br />
VRI / Numeris / Tipo kodas<br />
a) išskyrus 6.4.23.10 poskirsnio b punkte numatytus atvejus, VRI atitinka šalies,<br />
išdavusios sertifikatą 1 , tarptautinį transporto priemon÷s registracijos<br />
identifikavimo žymenį 4 ;<br />
b) numerį turi suteikti kompetentinga institucija, jis turi būti unikalus ir ypatingas<br />
atsižvelgiant į atitinkamą konstrukciją ir vežimą. Vežimo patvirtinimo<br />
identifikavimo numeris turi būti aiškiai susijęs su konstrukcijos patvirtinimo<br />
identifikavimo žymeniu;<br />
c) išduodant patvirtinimo sertifikatus turi būti taikomi šie toliau išvardyti kodų tipai<br />
pagal nurodytą eiliškumą:<br />
AF<br />
B(U)<br />
B(M)<br />
A tipo pakuot÷s konstrukcija daliajai medžiagai<br />
B(U) tipo pakuot÷s konstrukcija [B(U) F daliajai medžiagai]<br />
B(M) tipo pakuot÷s konstrukcija [B(M) F daliajai medžiagai]<br />
1<br />
Žr. Kelių eismo konvencija (1968, Viena).<br />
369
C<br />
IF<br />
S<br />
LD<br />
T<br />
X<br />
C tipo pakuot÷s konstrukcija (CF daliajai medžiagai)<br />
Pramonin÷s pakuot÷s konstrukcija daliajai medžiagai<br />
Specialiosios formos radioaktyvioji medžiaga<br />
Mažo dispersiškumo radioaktyvioji medžiaga<br />
Vežimas<br />
Specialiosios sąlygos<br />
Pakuočių, skirtų nedaliajam ar daliajam nekontroliuojamam urano<br />
heksafluoridui, konstrukcijai, jei n÷ vienas pirmiau nurodytų kodų netaikomas,<br />
taikomi šie kodų tipai:<br />
H(U)<br />
H(M)<br />
vienašalis patvirtinimas<br />
daugiašalis patvirtinimas;<br />
d) pakuot÷s konstrukcijos ir specialiosios formos radioaktyviosios medžiagos<br />
patvirtinimo sertifikatuose, išskyrus sertifikatus, išduodamus pagal pereinamąsias<br />
nuostatas, nurodytas 1.6.6.2–1.6.6.3 poskirsniuose, taip pat mažo dispersiškumo<br />
radioaktyviosios medžiagos patvirtinimo sertifikatuose prie kodo turi būti<br />
pridedami skaičiai „-96“.<br />
6.4.23.10 Šie kodų tipai turi būti taikomi taip:<br />
a) Kiekvienas sertifikatas ir kiekviena pakuot÷ turi tur÷ti atitinkamą atpažinimo<br />
ženklą, kurį sudaro simboliai, aprašyti 6.4.23.9 poskirsnio a, b, c ir d punktuose,<br />
išskyrus tai, kad pakuot÷ms taikomas tik konstrukcijos tipo kodas, kuriame, jei<br />
taikoma, rašomi simboliai „-96“, t. y. „T“ ar „ X“ neturi būti nurodomi pakuot÷s<br />
identifikavimo žymenyje. Jei vežimo ir konstrukcijos patvirtinimai sujungti į<br />
vieną dokumentą, tai taikomų kodų tipų nurodyti nebūtina. Pavyzdžiui:<br />
A/132/B(M)F-96:<br />
A/132/B(M)F-96T:<br />
B(M) tipo pakuot÷s daliajai medžiagai konstrukcija,<br />
kurio būtinas daugiašalis patvirtinimas ir kuriam<br />
kompetentinga Austrijos institucija priskyr÷<br />
konstrukcijos numerį 132 (žymimas ant pakuot÷s ir<br />
pakuot÷s konstrukcijos patvirtinimo sertifikate);<br />
vežimo patvirtinimas pakuotei, kuriai priskirtas<br />
pirmiau nurodytas identifikavimo žymuo (žymimas<br />
tik sertifikate);<br />
A/137/X: Austrijos kompetentingos institucijos išduotas<br />
specialiųjų sąlygų patvirtinimas, kuriam priskirtas<br />
numeris 137 (žymimas tik sertifikate);<br />
A/139/IF-96: pramonin÷s pakuot÷s, skirtos daliajai medžiagai,<br />
konstrukcija, patvirtinta Austrijos kompetentingos<br />
institucijos, kuriai priskirtas pakuot÷s konstrukcijos<br />
numeris 139 (žymimas ant pakuot÷s ir pakuot÷s<br />
konstrukcijos patvirtinimo sertifikate);<br />
A/145/H(U)-96:<br />
pakuot÷s, skirtos daliajam nekontroliuojamam urano<br />
heksafluoridui, konstrukcija, patvirtinta Austrijos<br />
kompetentingos institucijos, kuriai priskirtas pakuot÷s<br />
konstrukcijos numeris 145 (žymimas ant pakuot÷s ir<br />
pakuot÷s konstrukcijos patvirtinimo sertifikate);<br />
b) Jei daugiašalis patvirtinimas suteikiamas pagal 6.4.23.16 poskirsnį, turi būti<br />
taikomas tik identifikavimo žymuo, nustatytas konstrukcijos kilm÷s šalies arba<br />
šalies, kuri veža. Jei daugiašalis patvirtinimas suteikiamas gaunant šalių<br />
sertifikatus paeiliui, tai kiekvienas sertifikatas turi būti su atitinkamu<br />
identifikavimo žymeniu, o pakuot÷, kurios konstrukcija patvirtinta tokiu būdu,<br />
turi būti pažym÷ta visais atitinkamais identifikavimo žymenimis.<br />
Pavyzdžiui:<br />
370
A/132/B(M)F-96<br />
CH/28/B(M)F-96<br />
Tai pakuot÷s, kuri pirmiausia buvo patvirtinta Austrijos, o v÷liau – Šveicarijos<br />
išduotu atskiru sertifikatu, identifikavimo žymuo. Papildomi pakuot÷s<br />
identifikavimo žymenys ženklinami analogišku būdu.<br />
c) Apie sertifikato peržiūr÷jimą įrašoma skliausteliuose po sertifikate nurodyto<br />
identifikavimo žymens. Pavyzdžiui, A/132/B(M)F-96 (Rev. 2) reiškia antrąją<br />
Austrijos sertifikato, skirto konkrečiai pakuotei, peržiūrą; A/132/B(M)F-96 (Rev.<br />
0) – pirminį Austrijos išduotą pakuot÷s konstrukcijos patvirtinimo sertifikatą. Jei<br />
patvirtinama pirmą kartą, įrašai skliausteliuose nebūtini, o vietoj „Rev. 0“ gali<br />
būti kiti įrašai, pavyzdžiui „pradinis patvirtinimas“ („original issuance“).<br />
Sertifikato peržiūr÷jimo numerius gali nustatyti tik šalis, kuri išdav÷ pirminį<br />
patvirtinimo sertifikatą;<br />
d) Papildomi simboliai (kurių gali reik÷ti pagal nacionalinius reikalavimus) gali būti<br />
įrašomi skliausteliuose identifikavimo žymens gale; pavyzdžiui,<br />
A/132/B(M)F-96(SP503);<br />
e) Keisti taros identifikavimo žymenį kaskart, kai peržiūrimas konkrečios<br />
konstrukcijos sertifikatas, nebūtina. Toks žym÷jimo pakeitimas daromas tik tais<br />
atvejais, kai po pakuot÷s konstrukcijos sertifikato peržiūros keičiamas pakuot÷s<br />
konstrukcijos tipo raidinis kodas, nurodomas po antro brūkšnio.<br />
6.4.23.11 Kiekviename patvirtinimo sertifikate, kompetentingos institucijos išduodamame<br />
specialiosios formos radioaktyviajai medžiagai ir mažo dispersiškumo radioaktyviajai<br />
medžiagai, turi būti ši informacija:<br />
a) sertifikato tipas;<br />
b) kompetentingos institucijos skiriamasis žymuo;<br />
c) išdavimo data ir galiojimo laikas;<br />
d) taikomų nacionalinių ir tarptautinių taisyklių sąrašas, įskaitant IAEA<br />
Radioaktyviųjų medžiagų saugaus vežimo taisyklių leidimą, pagal kurį<br />
patvirtinama specialiosios formos radioaktyvioji medžiaga ar mažo<br />
dispersiškumo radioaktyvioji medžiaga;<br />
e) specialiosios formos radioaktyviosios medžiagos ar mažo dispersiškumo<br />
radioaktyviosios medžiagos identifikavimas;<br />
f) specialiosios formos radioaktyviosios medžiagos ar mažo dispersiškumo<br />
radioaktyviosios medžiagos aprašymas;<br />
g) specialiosios formos radioaktyviosios medžiagos ar mažo dispersiškumo<br />
radioaktyviosios medžiagos konstrukcijos specifikacija, kurioje gali būti ir<br />
nuorodų į br÷žinius;<br />
h) radioaktyviojo turinio specifikacija, įskaitant duomenis apie jo aktyvumą, taip pat<br />
(gali būti) fizinę ir cheminę formą;<br />
i) atitinkamos kokyb÷s užtikrinimo programos, būtinos pagal 1.7.3 skirsnį,<br />
specifikacija;<br />
j) nuoroda į pareišk÷jo pateiktą informaciją d÷l specialiųjų priemonių, kurias būtina<br />
įgyvendinti prieš vežant;<br />
k) kompetentingos institucijos nuožiūra – pareišk÷jo tapatyb÷;<br />
l) sertifikavimą atlikusio pareigūno parašas ir tapatyb÷.<br />
6.4.23.12 Kiekviename kompetentingos institucijos pagal specialųjį susitarimą išduotame<br />
patvirtinimo sertifikate, turi būti ši informacija:<br />
a) sertifikato tipas;<br />
371
) kompetentingos institucijos skiriamasis ženklas;<br />
c) išdavimo data ir galiojimo laikas;<br />
d) vežimo būdas (-ai);<br />
e) bet kokie galimi apribojimai d÷l vežimo būdo, transporto priemon÷s tipo,<br />
konteinerio ir bet kokių reikiamų vežimo instrukcijų;<br />
f) sąrašas taikomų nacionalinių ir tarptautinių taisyklių, įskaitant IAEA<br />
Radioaktyviųjų medžiagų saugaus vežimo taisyklių leidimą, pagal kurį<br />
patvirtinamos specialiosios sąlygos;<br />
g) toks pareiškimas:<br />
„Šis sertifikatas neatleidžia siunt÷jo nuo pareigos laikytis bet kokio bet kurios<br />
šalies, į kurios teritoriją ar per kurios teritoriją bus vežama ši pakuot÷,<br />
vyriausyb÷s reikalavimo“;<br />
h) nuorodos į alternatyvaus radioaktyviojo turinio sertifikatus, patvirtintus kitos<br />
kompetentingos institucijos, arba – atitinkamos kompetentingos institucijos<br />
nuožiūra – papildomi techniniai duomenys arba informacija;<br />
i) taros aprašymas su nuorodomis į br÷žinius ar išsamų konstrukcijos aprašą.<br />
Kompetentingos institucijos nuožiūra turi būti pridedama ne didesn÷ kaip<br />
21×30 cm pakuočių sandaros br÷žinio kopija kartu su trumpu taros aprašymu,<br />
įskaitant konstrukcijos medžiagų aprašymą, bendrą masę, pagrindinius išorinius<br />
matmenis ir išvaizdą;<br />
j) leistino radioaktyviojo turinio išsamus aprašas, įskaitant bet kokius apribojimus,<br />
taikomus radioaktyviajai medžiagai, kurie negali būti tiesiogiai nustatyti pagal<br />
taros rūšį. Ji turi apimti informaciją apie fizinį ir cheminį pavidalą, aktyvumo<br />
reikšmes (atitinkamais atvejais įskaitant ir įvairių izotopų aktyvumą), kiekį<br />
gramais (daliosios medžiagos) ir, jei tai taikoma, ar medžiaga yra specialiosios<br />
formos radioaktyvioji medžiaga, ar mažo dispersiškumo radioaktyvioji medžiaga;<br />
k) be to, pakuot÷ms su daliosiomis medžiagomis būtinas:<br />
i) leistino radioaktyviojo turinio išsamus aprašymas;<br />
ii)<br />
iii)<br />
iv)<br />
kritiškumo saugos indekso vert÷;<br />
nuoroda į dokumentus, kuriuose įvertinta kritiškumo sauga;<br />
bet kokios specialiosios savyb÷s, pagal kurias, įvertinant kritiškumą, buvo<br />
padaryta prielaida d÷l vandens nebuvimo nustatytose ertm÷se;<br />
v) bet koks leidimas (pagrįstas 6.4.11.4 poskirsnio b punkto reikalavimais)<br />
d÷l neutronų daug÷jimo proceso pakeitimo įvertinant kritiškumą pagal<br />
praktinę apšvitinimo patirtį;<br />
vi)<br />
aplinkos temperatūros ribos, pagal kurias patvirtinta vežti pagal specialųjį<br />
susitarimą;<br />
l) išsamus sąrašas bet kokių papildomų eksploatacin÷s kontrol÷s priemonių,<br />
reikalingų kroviniui parengti, pakrauti, perkrauti, iškrauti ir tvarkyti, įskaitant bet<br />
kurias specialiąsias sud÷jimo sąlygas siekiant saugiai išsklaidyti šilumą;<br />
m) kompetentingos institucijos nuožiūra – specialiųjų sąlygų pagrindimas;<br />
n) aprašymas kompensacinių priemonių, kurias būtina priimti d÷l to, kad tai<br />
vežimas specialiosiomis sąlygomis;<br />
o) nuoroda į pareišk÷jo pateiktą informaciją d÷l taros taikymo arba specialiųjų<br />
priemonių, kurių būtina imtis prieš vežant;<br />
372
p) informacija apie aplinkos sąlygas, įvertinant šį konstrukciją, jei jos neatitinka<br />
6.4.8.5, 6.4.8.6 ir 6.4.8.15 poskirsnių reikalavimų, atsižvelgiant į tai, kas<br />
taikytina;<br />
q) bet kurios avarin÷s priemon÷s, kurios kompetentingos institucijos manymu yra<br />
būtinos;<br />
r) išsamus taikomos kokyb÷s užtikrinimo programos aprašymas, privalomas pagal<br />
1.7.3 skirsnį;<br />
s) kompetentingos institucijos nuožiūra – pareišk÷jo ir vež÷jo tapatyb÷;<br />
t) sertifikavimą atlikusio pareigūno parašas ir tapatyb÷.<br />
6.4.23.13 Kiekviename vežimo patvirtinimo sertifikate, išduotame kompetentingos institucijos, turi<br />
būti ši informacija:<br />
a) sertifikato tipas;<br />
b) kompetentingos institucijos skiriamasis (-ieji) ženklas (ai-);<br />
c) išdavimo data ir galiojimo laikas;<br />
d) taikomų nacionalinių ir tarptautinių taisyklių sąrašas, įskaitant IAEA<br />
Radioaktyviųjų medžiagų saugaus vežimo taisyklių leidimą, pagal kurį<br />
patvirtinamas vežimas;<br />
e) bet kokie galimi apribojimai d÷l transporto rūšies, transporto priemon÷s tipo,<br />
konteinerio ir bet kurios reikalingos vežimo maršruto instrukcijos;<br />
f) toks pareiškimas:<br />
„Šis sertifikatas neatleidžia siunt÷jo nuo pareigos laikytis bet kokio bet kurios<br />
šalies, į kurios teritoriją ar per kurios teritoriją bus vežama ši pakuot÷,<br />
vyriausyb÷s reikalavimo“;<br />
g) išsamus sąrašas bet kokių papildomų eksploatacin÷s kontrol÷s priemonių,<br />
reikalingų kroviniui parengti, pakrauti, perkrauti, iškrauti ir tvarkyti, įskaitant bet<br />
kurias specialiąsias sud÷jimo sąlygas siekiant saugiai išsklaidyti šilumą ar<br />
užtikrinti kritiškumo saugą;<br />
h) nuoroda į pareišk÷jo pateiktą informaciją d÷l specialiųjų priemonių, kurias būtina<br />
įgyvendinti prieš vežant;<br />
i) nuoroda į atitinkamą sertifikatą (sertifikatus) d÷l konstrukcijos patvirtinimo;<br />
j) faktinio radioaktyviojo turinio išsamus aprašas, įskaitant bet kokius apribojimus,<br />
taikomus radioaktyviajai medžiagai, kurie negali būti tiesiogiai nustatyti pagal<br />
taros rūšį. Ji turi apimti informaciją apie fizinį ir cheminį būvį, aktyvumo vertes<br />
(atitinkamais atvejais įskaitant įvairių izotopų aktyvumą), kiekį gramais<br />
(daliosios medžiagos) ir tai, ar ši medžiaga yra specialiosios formos<br />
radioaktyvioji medžiaga, ar mažo dispersiškumo radioaktyvioji medžiaga, jei tai<br />
taikoma;<br />
k) bet kurios avarin÷s priemon÷s, kurios kompetentingos institucijos manymu yra<br />
būtinos;<br />
l) smulkus taikomos kokyb÷s užtikrinimo programos aprašymas, privalomas pagal<br />
1.7.3 skirsnį;<br />
m) kompetentingos institucijos nuožiūra – pareišk÷jo tapatyb÷;<br />
n) sertifikavimą atlikusio pareigūno parašas ir tapatyb÷.<br />
6.4.23.14 Kiekviename pakuot÷s konstrukcijos patvirtinimo sertifikate, išduotame kompetentingos<br />
institucijos, turi būti ši informacija:<br />
a) sertifikato tipas;<br />
373
) kompetentingos institucijos skiriamasis ženklas;<br />
c) išdavimo data ir galiojimo laikas;<br />
d) bet kokie galimi apribojimai d÷l vežimo būdo (kai reikia);<br />
e) taikomų nacionalinių ir tarptautinių taisyklių sąrašas, įskaitant IAEA<br />
Radioaktyviųjų medžiagų saugaus vežimo taisyklių leidimą, pagal kurį<br />
patvirtinama konstrukcija;<br />
f) toks pareiškimas:<br />
„Šis sertifikatas neatleidžia siunt÷jo nuo pareigos laikytis bet kokio bet kurios<br />
šalies, į kurios teritoriją ar per kurios teritoriją bus vežama ši pakuot÷,<br />
vyriausyb÷s reikalavimo“;<br />
g) nuorodos į alternatyvaus radioaktyviojo turinio sertifikatus, kitos kompetentingos<br />
institucijos patvirtinimus, papildomus techninius duomenis arba informaciją,<br />
būtinus kompetentingos institucijos nuožiūra;<br />
h) patvirtinimas vežti, jei vežimo patvirtinimas reikalingas pagal 5.1.5.1.2 punktą,<br />
kai tai būtina;<br />
i) taros identifikavimas;<br />
j) taros aprašymas su nuorodomis į br÷žinius ar išsamus konstrukcijos aprašas.<br />
Kompetentingos institucijos nuožiūra turi būti pridedama ne didesn÷ kaip<br />
21×30 cm pakuočių sandaros br÷žinio kopija kartu su trumpu taros aprašymu,<br />
įskaitant konstrukcijos tipo medžiagų aprašymą, bendrą masę, pagrindinius<br />
išorinius matmenis ir išvaizdą;<br />
k) konstrukcijos specifikacija su nuorodomis į br÷žinius;<br />
l) leistino radioaktyviojo turinio išsamus aprašas, įskaitant bet kokius apribojimus,<br />
taikomus radioaktyviajam turiniui, kurie gali būti tiesiogiai nustatyti pagal taros<br />
rūšį. Jis turi apimti informaciją apie fizinį ir cheminį pavidalą, aktyvumo vertes<br />
(atitinkamais atvejais įskaitant ir įvairių izotopų aktyvumą), kiekį gramais<br />
(daliosios medžiagos) ir tai, ar medžiaga yra specialiosios formos radioaktyvioji<br />
medžiaga, ar mažo dispersiškumo radioaktyvioji medžiaga, jei tai taikoma;<br />
m) apgaubo sistemos aprašymas;<br />
n) be to, pakuot÷ms su daliosiomis medžiagomis būtinas:<br />
i) leisto radioaktyviojo turinio išsamus aprašymas;<br />
ii)<br />
iii)<br />
iv)<br />
apribojimo sistemos aprašymas;<br />
kritiškumo saugos indekso vert÷;<br />
nuoroda į dokumentus, kuriuose pateikiamas turinio kritiškumo sauga;<br />
v) bet kokios specialiosios savyb÷s pagal kurias, įvertinant kritiškumą, buvo<br />
padaryta prielaida d÷l vandens nebuvimo nustatytose ertm÷se;<br />
vi)<br />
vii)<br />
bet koks leidimas (pagrįstas 6.4.11.4 poskirsnio b punkto reikalavimais)<br />
d÷l neutronų daug÷jimo proceso pakeitimo įvertinant kritiškumą pagal<br />
praktinę apšvitinimo patirtį; ir<br />
aplinkos temperatūros ribos, pagal kurias patvirtinta pakuot÷s konstrukcija;<br />
o) B(M) tipo pakuot÷ms – pareiškimas, kuriame nurodomi tie 6.4.7.5, 6.4.8.4,<br />
6.4.8.5, 6.4.8.6 ir 6.4.8.9–6.4.8.15 poskirsnių reikalavimai, kurių ši pakuot÷<br />
neatitinka, ir bet kokia papildoma informacija, kuri gali būti naudinga kitoms<br />
kompetentingoms institucijoms;<br />
p) pakuot÷ms, kuriose yra daugiau kaip 0,1 kg urano heksafluorido, – pareiškimas,<br />
kuriame tiksliai apibr÷žiami pagal 6.4.6.4 poskirsnį taikomi nurodymai, jei tokie<br />
374
pateikiami, ir bet kokia platesn÷ informacija, kuri gali būti naudinga kitoms<br />
kompetentingoms institucijoms;<br />
q) išsamus sąrašas bet kokių papildomų eksploatacin÷s kontrol÷s priemonių,<br />
reikalingų kroviniui parengti, pakrauti, perkrauti, iškrauti ir tvarkyti, įskaitant bet<br />
kurias specialiąsias sud÷jimo sąlygas siekiant saugiai išsklaidyti šilumą;<br />
r) nuoroda į pareišk÷jo pateiktą informaciją d÷l taros taikymo arba specialiųjų<br />
priemonių, kurių būtina imtis prieš vežant;<br />
s) informacija apie aplinkos sąlygas, įvertinant šią konstrukciją, jei jos neatitinka<br />
6.4.8.5, 6.4.8.6 ir 6.4.8.15 poskirsnių reikalavimų, atsižvelgiant į tai, kas<br />
taikytina;<br />
t) išsamus taikomos kokyb÷s užtikrinimo programos aprašymas, privalomas pagal<br />
1.7.3 skirsnį;<br />
u) bet kurios avarin÷s priemon÷s, kurios kompetentingos institucijos manymu<br />
būtinos;<br />
v) kompetentingos institucijos nuožiūra – pareišk÷jo tapatyb÷;<br />
x) sertifikavimą atlikusio pareigūno parašas ir tapatyb÷.<br />
6.4.23.15 Kompetentingai institucijai turi būti nurodyta kiekvienos taros, pagamintos pagal<br />
konstrukciją, kurią ji patvirtino, serijos numeris pagal 1.6.6.2.1, 1.6.6.2.2, 6.4.22.2,<br />
6.4.22.3 ir 6.4.22.4 poskirsnių reikalavimus.<br />
6.4.23.16 Daugiašalis patvirtinimas gali būti atliekamas patvirtinant pirminį sertifikatą, išduotą<br />
konstrukcijos kilm÷s šalies ir vežimo šalies kompetentingos institucijos. Toks<br />
patvirtinimas gali būti įrašytas pirminio patvirtinimo sertifikate ar išduodant atskirą<br />
kompetentingos institucijos šalies, per kurios teritoriją arba į kurios teritoriją vežama,<br />
patvirtinimą, priedą, papildymą ir pan.<br />
375
6.5 SKYRIUS<br />
NESUPAKUOTŲ KROVINIŲ VIDUTINöS TALPOS KONTEINERIŲ (NKVTK)<br />
KONSTRUKCIJOS IR BANDYMŲ REIKALAVIMAI<br />
6.5.1 Bendrieji reikalavimai<br />
6.5.1.1 Taikymo sritis<br />
6.5.1.1.1 Šio skyriaus reikalavimai taikomi nesupakuotų krovinių vidutin÷s talpos konteineriams<br />
(NKVTK), kuriuos naudoti kai kuriems pavojingiesiems kroviniams vežti leidžiama<br />
pagal 3.2 skyriaus A lentel÷s 8 stulpelyje nurodytas pakavimo instrukcijas. Kilnojamosios<br />
cisternos ir konteinerin÷s cisternos, atitinkančios atitinkamai 6.7 ar 6.8 skyrių<br />
reikalavimus, nelaikomos NKVTK. Šio skyriaus reikalavimus atitinkantys NKVTK n÷ra<br />
konteineriai pagal ADR. Toliau tekste nesupakuotų krovinių vidutin÷s talpos konteineriai<br />
bus nurodomi raid÷mis NKVTK.<br />
6.5.1.1.2 Išimtiniais atvejais, kai NKVTK ir jų eksploatavimo įranga nevisiškai atitinka toliau<br />
pateiktus reikalavimus, tačiau pasižymi priimtinomis alternatyviomis savyb÷mis,<br />
kompetentinga institucija gali įvertinti jų patvirtinimo galimybę. Be to, kompetentingos<br />
institucijos, atsižvelgdamos į mokslo ir technologijų pažangą, gali svarstyti klausimą d÷l<br />
alternatyvių priemonių, užtikrinančių bent jau lygiavertį saugumą naudojant, savybių<br />
suderinamumo su vežamomis medžiagomis ir lygiaverčio atsparumo smūgiui, apkrovai ir<br />
ugnies poveikiui.<br />
6.5.1.1.3 NKVTK konstrukcija, įranga, bandymas, žym÷jimas ir eksploatacija turi būti pripažinti<br />
tos šalies kompetentingos institucijos, kurioje NKVTK yra patvirtinti.<br />
6.5.1.1.4 NKVTK gamintojai ir juos parduodančios įmon÷s turi pateikti informaciją apie<br />
procedūras, kurios būtinos, ir uždarymo įtaisų (įskaitant reikiamus tarpiklius) dydžių bei<br />
tipų aprašymą, taip pat bet kuriuos kitus komponentus, būtinus užtikrinti, kad vežti<br />
pateikti NKVTK atlaikys taikomus eksploatacinius bandymus, numatytus šiame skyriuje.<br />
6.5.1.2 (Rezervuota)<br />
6.5.1.3 (Rezervuota)<br />
6.5.1.4 NKVTK žym÷jimo kodu sistema<br />
6.5.1.4.1 Kodas turi būti sudarytas iš dviejų arabiškų skaitmenų, nurodytų a papunktyje, po kurių<br />
rašoma didžioji (-ios) raid÷ (-÷s), nurodyta (-os) b papunktyje, toliau, jei taip nurodoma<br />
konkrečiam punkte, – arabiškas skaitmuo, kuriuo nurodoma NKVTK kategorija.<br />
a)<br />
Tipas<br />
Kietasis<br />
Lankstus<br />
b) medžiagos<br />
Kietoms medžiagoms, pakraunamoms ar<br />
iškraunamoms<br />
veikiant didesniu<br />
kaip 10 kPa<br />
savitaka (0,1 baro) sl÷giu<br />
11<br />
21<br />
13<br />
-<br />
A. Plienas (visų tipų ir paviršiaus apdorojimo rūšių)<br />
B. Aliuminis<br />
C. Natūrali mediena<br />
D. Fanera<br />
F. Atnaujintoji mediena<br />
G. Fibros kartonas<br />
H. Plastikas<br />
L. Tekstil÷<br />
M. Popierius, daugiasluoksnis<br />
N. Metalas (išskyrus plieną ir aliuminį).<br />
Skysčiams<br />
31<br />
-<br />
376
6.5.1.4.2 Sud÷tiniams NKVTK žym÷ti rašomos dvi lotyniškos didžiosios raid÷s, viena paskui kitą<br />
kaip antrasis kodo simbolis. Pirmoji raid÷ nurodo medžiagą, iš kurios pagaminta NKVTK<br />
vidin÷ talpykla, antroji – medžiagą, iš kurios pagaminta NKVTK išorin÷ tara.<br />
6.5.1.4.3 NKVTK priskiriami šie tipai ir kodai:<br />
Medžiaga Kategorija Kodas Poskirsnis<br />
Metaliniai<br />
A. Plienas<br />
B. Aliuminis<br />
N. Kitas,<br />
išskyrus plieną ir<br />
aliuminį<br />
kietoms medžiagoms, pakraunamoms ar<br />
iškraunamoms savitaka<br />
kietoms medžiagoms, pakraunamoms ar<br />
iškraunamoms sl÷giu<br />
skysčiams<br />
kietoms medžiagoms, pakraunamoms ar<br />
iškraunamoms savitaka<br />
kietoms medžiagoms, pakraunamoms ar<br />
iškraunamoms sl÷giu<br />
skysčiams<br />
kietoms medžiagoms, pakraunamoms ar<br />
iškraunamoms savitaka<br />
kietoms medžiagoms, pakraunamoms ar<br />
iškraunamoms sl÷giu<br />
skysčiams<br />
11A<br />
21A<br />
31A<br />
11B<br />
21B<br />
31B<br />
11N<br />
21N<br />
31N<br />
6.5.5.1<br />
Lankstieji<br />
H. Plastikas<br />
L. Tekstil÷<br />
M. Popierius<br />
H. Kietasis<br />
plastikas<br />
plastikinis audinys, be dangos ar įd÷klo<br />
plastikinis audinys, su danga<br />
plastikinis audinys, su įd÷klu<br />
plastikinis audinys, su danga ir su įd÷klu<br />
plastikin÷ pl÷vel÷<br />
be dangos ar įd÷klo<br />
su danga<br />
su įd÷klu<br />
su danga ir su įd÷klu<br />
daugiasluoksnis<br />
daugiasluoksnis, atsparus dr÷gmei<br />
kietoms medžiagoms, pakraunamoms ar<br />
iškraunamoms savitaka, su konstrukcine įranga<br />
kietoms medžiagoms, pakraunamoms ar<br />
iškraunamoms savitaka, be papildomos įrangos<br />
kietoms medžiagoms, pakraunamoms ar<br />
iškraunamoms sl÷giu, su konstrukcine įranga<br />
kietoms medžiagoms, pakraunamoms ar<br />
iškraunamoms sl÷giu, be papildomos įrangos<br />
skysčiams, su konstrukcine įranga<br />
skysčiams, be papildomos įrangos<br />
13H1<br />
13H2<br />
13H3<br />
13H4<br />
13H5<br />
13L1<br />
13L2<br />
13L3<br />
13L4<br />
13M1<br />
13M2<br />
11H1<br />
11H2<br />
21H1<br />
21H2<br />
31H1<br />
31H2<br />
6.5.5.2<br />
6.5.5.3<br />
377
Medžiaga Kategorija Kodas Poskirsnis<br />
HZ. Sud÷tiniai, kietoms medžiagoms, pakraunamoms ar<br />
su vidine talpykla iškraunamoms savitaka, su kietojo plastiko<br />
iš plastiko a talpykla<br />
kietoms medžiagoms, pakraunamoms ar<br />
iškraunamoms savitaka, su lanksčiojo plastiko<br />
talpykla<br />
kietoms medžiagoms, pakraunamoms ar<br />
iškraunamoms sl÷giu, su kietojo plastiko<br />
talpykla<br />
kietoms medžiagoms, pakraunamoms ar<br />
iškraunamoms sl÷giu, su lanksčiojo plastiko<br />
talpykla<br />
skysčiams, su kietojo plastiko talpykla<br />
skysčiams, su lanksčiojo plastiko talpykla 31HZ2<br />
11HZ1<br />
11HZ2<br />
21HZ1<br />
21HZ2<br />
31HZ1<br />
6.5.5.4<br />
G. Fibros<br />
kartonas<br />
kietoms medžiagoms, pakraunamoms ar<br />
iškraunamoms savitaka<br />
Mediena<br />
C. Natūrali kietoms medžiagoms, pakraunamoms ar<br />
mediena iškraunamoms savitaka, su vidiniu įd÷klu<br />
D. Fanera kietoms medžiagoms, pakraunamoms ar<br />
iškraunamoms savitaka, su vidiniu įd÷klu<br />
F. Atnaujintoji kietoms medžiagoms, pakraunamoms ar<br />
mediena iškraunamoms savitaka, su vidiniu įd÷klu<br />
a<br />
11G<br />
11C<br />
11D<br />
11F<br />
6.5.5.5<br />
6.5.5.6<br />
Šiame kode raid÷ Z turi būti pakeičiama didžiąja raide pagal 6.5.1.4.1 b papunktį,<br />
nurodančia medžiagos, naudojamos išorinei dangai, rūšį.<br />
6.5.1.4.4 Po NKVTK kodo gali būti raid÷ „W“. Raid÷ „W“ žymi, kad NKVTK, nors ir<br />
priskiriamas šiuo kodu pažym÷tam tipui, yra pagamintas pagal kitas sąlygas, nei<br />
nurodytos 6.5.5 skirsnyje, ir laikomas lygiaverčiu pagal 6.5.1.1.2 punkto reikalavimus.<br />
6.5.2 Žym÷jimas<br />
6.5.2.1 Pagrindinis žym÷jimas<br />
6.5.2.1.1 Kiekvienas NKVTK, pagamintas ir skirtas naudoti pagal ADR, pačioje patogiausioje<br />
apžiūrai vietoje turi būti pažym÷tas patvariais ir įskaitomais žymenimis. Raid÷s,<br />
skaitmenys ir simboliai turi būti ne mažesni kaip 12 mm aukščio, jais žymima:<br />
a) Jungtinių Tautų taros simbolis:<br />
Šis simbolis vartojamas tik siekiant nurodyti, jog tara atitinka tam tikrus 6.1, 6.2,<br />
6.3, 6.5 arba 6.6 skyrių reikalavimus.<br />
Žymint metalinius NKVTK, kurių žymuo išraižytas ar įspaustas, vietoj šio<br />
simbolio galima rašyti raides „UN“;<br />
b) kodas, kuriuo žymimas NKVTK tipas pagal 6.5.1.4 poskirsnį;<br />
c) didžioji raid÷, kuria žymima pakavimo grup÷ (-÷s), kuriai (-ioms) šis<br />
konstrukcijos tipas:<br />
i) X – I, <strong>II</strong> ir <strong>II</strong>I pakavimo grup÷ms (tik kietoms medžiagoms skirtiems<br />
NKVTK );<br />
ii) Y – <strong>II</strong> ir <strong>II</strong>I pakavimo grup÷ms;<br />
iii) Z – tik <strong>II</strong>I pakavimo grupei;<br />
378
d) pagaminimo m÷nuo ir metai (du paskutiniai skaitmenys);<br />
e) valstyb÷, patvirtinusi žymens vietą; nurodomas transporto priemon÷s,<br />
dalyvaujančios tarptautiniame eisme, skiriamasis ženklas 1 ;<br />
f) gamintojo pavadinimas arba simbolis ir kitas kompetentingos institucijos<br />
nustatytas NKVTK identifikavimo žymuo;<br />
g) apkrova, taikyta krovimo rietuv÷mis bandymo metu, kilogramais. NKVTK, kurie<br />
n÷ra skirti krauti rietuv÷mis, nurodomas skaitmuo „0“.<br />
h) didžiausia leistina bruto mas÷ (kg).<br />
Pirmiau min÷tas pagrindinis žymuo turi būti žymimas prieš tai pateiktų papunkčių<br />
eiliškumu. Žymuo, nurodytas 6.5.2.2 poskirsnyje, ir visi kiti žymenys, kuriuos nustat÷<br />
kompetentinga institucija, turi būti žymimi taip, kad būtų galima tiksliai identifikuoti<br />
atskirus žymenų elementus.<br />
Kiekvienas žymens pagal a–h papunkčius ir 6.5.2.2 poskirsnį, elementas turi būti aiškiai<br />
atskirtas vienas nuo kito, pavyzdžiui, pasviru brūkšniu ar tarpeliu, kad jį būtų lengva<br />
identifikuoti.<br />
6.5.2.1.2 Įvairių NKVTK tipų žymenų pagal prieš tai nurodytus 6.5.2.1.1 punkto a–h papunkčius<br />
pavyzdžiai:<br />
11A/Y/02 99<br />
NL/Mulder 007<br />
5500/1500<br />
Metalinis NKVTK, skirtas kietosioms medžiagoms,<br />
iškraunamoms, pavyzdžiui, savitaka, pagamintas iš<br />
plieno/ <strong>II</strong> ir <strong>II</strong>I pakavimo grup÷ms / pagamintas 1989 m.<br />
vasario m÷n. / patvirtintas Nyderlanduose / pagamintas<br />
firmoje Mulder pagal konstrukcijos tipą, kuriam<br />
kompetentinga institucija suteik÷ 007 serijos numerį /<br />
apkrova, taikyta krovimo rietuv÷mis bandymo metu, kg /<br />
didžiausia leistina bruto mas÷, kg.<br />
13H3/Z/03 01<br />
F/Meunier 1713<br />
0/1500<br />
31H1/Y/04 99<br />
GB/9099<br />
10800/1200<br />
31HA1/Y/05 01<br />
D/Muller 1683<br />
10800/1200<br />
11C/X/01 02<br />
S/Aurigny 9876<br />
3000/910<br />
Lankstusis NKVTK, skirtas kietoms medžiagoms,<br />
iškraunamoms, pavyzdžiui, savitaka, pagamintas iš<br />
plastikinio audinio su įd÷klu / neskirtas krauti į rietuvę.<br />
Kietojo plastiko NKVTK, skirtas skysčiams, su<br />
konstrukcine įranga, išlaikančia krovimą rietuv÷mis.<br />
Sud÷tinis NKVTK, skirtas skysčiams, su kietojo plastiko<br />
vidine talpykla ir išorine danga iš plieno.<br />
Medinis NKVTK, skirtas kietoms medžiagoms, su vidiniu<br />
įd÷klu, tinkamas vežti I pakavimo grup÷s kietąsias<br />
medžiagas.<br />
379
6.5.2.2 Papildomas žym÷jimas<br />
6.5.2.2.1 Kiekvienas NKVTK privalo tur÷ti žymenis, privalomus pagal 6.5.2.1 poskirsnį, be to,<br />
papildomai turi būti pateikta toliau nurodyta informacija, kuri gali būti nurodoma ant<br />
nerūdijančios lentel÷s, pritvirtintos lengvai pasiekiamoje prireikus patikrinti vietoje:<br />
NKVTK kategorija<br />
Papildomi žymenys Metali Kietojo<br />
Fibros Medini<br />
Sud÷tinis<br />
nis plastiko<br />
kartono s<br />
Talpa litrais a 20 °C temperatūroje X X X<br />
Taros mas÷ kg a X X X X X<br />
Bandymo (manometrinis)<br />
X X<br />
sl÷gis, kPa ar barais a , jei taikoma<br />
Didžiausias krovimo / iškrovimo X X X<br />
sl÷gis, kPa ar barais a , jei taikoma<br />
Korpuso medžiaga ir mažiausias X<br />
jos storis mm<br />
Paskutiniojo sandarumo bandymo X X X<br />
data (m÷nuo ir metai)<br />
Paskutiniosios apžiūros data X X X<br />
(m÷nuo ir metai)<br />
Gamintojo suteiktas serijos X<br />
numeris<br />
Didžiausia leidžiama apkrova<br />
kraunant rietuv÷mis b X X X X X<br />
a<br />
b<br />
Turi būti nurodoma, kokie matavimo vienetai taikomi.<br />
Žr. 6.5.2.2.2 punktą. Šis papildomas žymuo taikomas visiems NKVTK,<br />
pagamintiems, suremontuotiems ar perdirbtiems po 2011 m. sausio 1 d. (taip pat<br />
žr. 1.6.1.15 poskirsnį).<br />
6.5.2.2.2 Didžiausia leidžiama apkrova kraunant rietuv÷mis, taikoma naudojant NKVTK,<br />
nurodoma simbolyje taip:<br />
NKVTK, kuriuos galima krauti į rietuvę<br />
NKVTK, kurių negalima krauti į rietuvę<br />
Šis simbolis turi būti ne mažesnis negu 100 mm x 100 mm, patvarus ir aiškiai ma<strong>tomas</strong>.<br />
Masę nurodančios raid÷s ir skaičiai turi būti ne mažesni negu 12 mm aukščio.<br />
Virš simbolio negali būti nurodyta didesn÷ mas÷ negu patvirtinta konstrukcijos tipo<br />
bandymu (žr. 6.5.6.6.4 punktą), padalyta iš 1,8.<br />
PASTABA. 6.5.2.2.2 punkto nuostatos taikomos visiems NKVTK, pagamintiems,<br />
suremontuotiems ar perdarytiems po 2011 m. sausio 1 d. (taip pat žr. 1.6.1.15 poskirsnį).<br />
6.5.2.2.3 Be 6.5.2.1 poskirsnyje nurodytų žymenų, lankstieji NKVTK gali būti pažym÷ti<br />
piktograma, nurodančia rekomenduojamus k÷limo metodus.<br />
6.5.2.2.4 Ant sud÷tinių NKVTK vidin÷s talpyklos turi būti žymenys, kuriuose pateikiama bent jau<br />
ši informacija:<br />
a) gamintojo pavadinimas ar simbolis ir kiti kompetentingos institucijos nustatyti<br />
identifikavimo žymenys, kaip nurodoma 6.5.2.1.1 punkto f papunktyje;<br />
380
) pagaminimo data, kaip nurodyta 6.5.2.1.1 punkto d papunktyje;<br />
c) šalies, patvirtinusios žymens vietą, skiriamasis ženklas, kaip<br />
nurodyta 6.5.2.1.1 punkto e papunktyje.<br />
6.5.2.2.5 Jei sud÷tinis NKVTK suprojektuotas taip, kad vežant jį tuščią (pavyzdžiui, grąžinant<br />
NKVTK pradiniam siunt÷jui toliau naudoti), išorin÷ danga nuimama, ant kiekvienos<br />
išmontuotos dalies turi būti žymuo, kuriame nurodoma pagaminimo m÷nuo ir metai,<br />
gamintojo pavadinimas ar simbolis bei kiti kompetentingos institucijos nustatyti NKVTK<br />
identifikavimo žymenys (žr. 6.5.2.1.1 punkto f papunktį).<br />
6.5.2.3 Konstrukcijos tipo atitiktis<br />
Žymenys nurodo, kad NKVTK atitinka s÷kmingai išlaikiusį bandymus konstrukcijos tipą<br />
ir kad sertifikate nurodyti reikalavimai yra įvykdyti.<br />
6.5.3 Konstrukcijos reikalavimai<br />
5.3.1 Bendrieji reikalavimai<br />
6.5.3.1.1 NKVTK turi būti atsparūs galimam nusid÷v÷jimui d÷l aplinkos poveikio arba tinkamai<br />
nuo jo apsaugoti.<br />
6.5.3.1.2 NKVTK turi būti pagaminti ir uždaromi taip, kad įprastomis vežimo sąlygomis, įskaitant<br />
vibraciją ar temperatūros, dr÷gm÷s arba sl÷gio pokyčius, būtų galima išvengti turinio<br />
nuostolių.<br />
6.5.3.1.3 NKVTK ir jų uždarymo įtaisai turi būti gaminami iš su turiniu suderinamų medžiagų arba<br />
iš vidaus turi būti apsaugoti taip, kad:<br />
a) nebūtų veikiami turinio, d÷l kurio juos naudoti gali tapti pavojinga;<br />
b) nereaguotų su turiniu ar nesukeltų jo skaidymosi ar nesudarytų kenksmingų<br />
junginių su NKVTK.<br />
6.5.3.1.4 Tarpikliai, jei tokie naudojami, turi būti pagaminti iš medžiagos, kurios NKVTK turinys<br />
negali suardyti.<br />
6.5.3.1.5 Visa eksploatavimo įranga turi būti tvirtinama ar apsaugoma taip, kad turinio praradimo<br />
pavojus d÷l pažeidimo kraunant ar vežant būtų minimalus.<br />
6.5.3.1.6 NKVTK, jų priedai bei eksploatavimo ir konstrukcin÷ įranga turi būti suprojektuoti taip,<br />
kad išlaikytų vidinį turinio sl÷gį neprarandant turinio, taip pat įtempius, kurie gali veikti<br />
vežant ar kraunant įprastai. NKVTK, skirti krauti į rietuvę, turi būti specialiai tam<br />
suprojektuoti. Visi NKVTK pakeliamieji ar apsauginiai įrenginiai turi būti pakankamai<br />
tvirti, kad išlaikytų įprastomis krovimo ir vežimo sąlygomis galinčias veikti apkrovas,<br />
gerokai nesideformuotų ar nesusilpn÷tų. Jie turi būti tvirtinami taip, kad jokia NKVTK<br />
dalis nebūtų veikiama pernelyg didelių įtempių.<br />
6.5.3.1.7 Jei NKVTK sudarytas iš korpuso su r÷mu, jis turi būti sukonstruotas taip, kad:<br />
a) korpusas nesusibraižytų ar nenusitrintų į r÷mą, nes tai gali tapti rimto korpuso<br />
apgadinimo priežastimi;<br />
b) korpusas visada liktų r÷me;<br />
c) įrangos elementai būtų tvirtinami taip, kad santykinio pl÷timosi ar pasislinkimo<br />
atveju nebūtų pažeidžiami korpuso ir r÷mo jungčių.<br />
6.5.3.1.8 Jei įtaisytas apatinis krovimo vožtuvas, jis turi būti tinkamai įtvirtintas pad÷tyje<br />
„uždaryta“, o visa krovimo sistema turi būti reikiamai apsaugota nuo pažeidimo. Svertinį<br />
uždarymo įtaisą turintys vožtuvai privalo būti apsaugoti nuo atsitiktinio atsidarymo, o<br />
pad÷tys „uždaryta“ ar „atidaryta“ turi aiškiai matytis. Skysčiams laikyti skirtiems<br />
NKVTK taip pat turi būti numatytos antrin÷s krovimo angos sandarinimo priemon÷s,<br />
pvz., aklina jung÷ ar kitoks lygiavertis įtaisas.<br />
381
6.5.4 Bandymas, sertifikavimas ir apžiūra<br />
6.5.4.1 Kokyb÷s garantija: NKVTK turi būti gaminami ir bandomi pagal kompetentingos<br />
institucijos reikalavimus atitinkančią kokyb÷s garantijos programą, kad būtų užtikrinta,<br />
jog kiekvienas pagamintas NKVTK atitiks šio skyriaus reikalavimus.<br />
PASTABA: ISO 16106:2006 „Pakuot÷s. Gabenamosios pavojingų krovinių pakuot÷s.<br />
Pavojingų krovinių pakuot÷s, nefasuotų krovinių vidutiniai konteineriai (NKVTK) ir<br />
didel÷s pakuot÷s. ISO 9001 taikymo gair÷s“ nurodytos tinkamos gair÷s d÷l procedūrų,<br />
kurios gali būti taikomos.<br />
6.5.4.2 Bandymų reikalavimai. Su NKVTK turi būti atliekami konstrukcijos tipo bandymai ir, jei<br />
būtina, pirmin÷ ir periodin÷s apžiūros ir bandymai pagal 6.5.4.4 poskirsnį.<br />
6.5.4.3 Sertifikavimas. Kiekvienam NKVTK konstrukcijos tipui išduodamas sertifikatas ir jie<br />
pažymimi (kaip nurodyta 6.5.2 skirsnyje) patvirtinant, kad šis konstrukcijos tipas,<br />
įskaitant jo įrangą, atitinka bandymo reikalavimus.<br />
6.5.4.4 Apžiūra ir bandymas<br />
PASTABA. D÷l suremontuotų NKVTK bandymų ir apžiūrų taip pat žr. 6.5.4.5 poskirsnį.<br />
6.5.4.4.1 Kiekvienas metalinis, kietojo plastiko ar sud÷tinis NKVTK turi būti patikrinamas, ar<br />
atitinka kompetentingos institucijos reikalavimus:<br />
a) prieš pradedant jį naudoti (įskaitant ir po perdirbimo) ir v÷liau ne rečiau kaip kas<br />
penkerius metus, įvertinama:<br />
i) atitiktis konstrukcijos tipui, įskaitant žym÷jimą;<br />
ii)<br />
iii)<br />
vidin÷ ir išorin÷ būkl÷;<br />
tinkamas eksploatavimo įrangos veikimas.<br />
Šiluminę izoliaciją, jei tokia yra, reikia nuimti tik tuo atveju, kai tai būtina norint<br />
tinkamai apžiūr÷ti NKVTK korpusą;<br />
b) ne rečiau kaip kas dveji su puse metų įvertinama:<br />
i) išorin÷ būkl÷;<br />
ii)<br />
tinkamas eksploatavimo įrangos veikimas.<br />
Šiluminę izoliaciją, jei tokia yra, būtina nuimti tik tuo atveju, kai tai būtina norint<br />
tinkamai apžiūr÷ti NKVTK korpusą.<br />
Kiekvienas NKVTK visais atžvilgiais turi atitikti jo konstrukcijos tipą.<br />
6.5.4.4.2 Kiekvienas metalinis, kietojo plastiko ar sud÷tinis NKVTK skysčiams ar kietoms<br />
medžiagoms, pakraunamas ar iškraunamas sl÷giu, turi būti patikrinamas atitinkamu<br />
sandarumo bandymu, kuris yra lygiavertis 6.5.6.7.3 punkte nustatytam bandymui ir turi<br />
atitikti bandymo lygį, nurodytą 6.5.6.7.3 punkte:<br />
a) prieš pirmą kartą jį panaudojant vežti;<br />
b) ne rečiau kaip kartą per dvejus su puse metų.<br />
Šiam bandymui NKVTK turi būti su pirminiu dugno uždarymo įtaisu. Sud÷tinio NKVTK<br />
vidin÷ talpykla gali būti bandoma be išorinio apvalkalo, jei tai netur÷s įtakos bandymo<br />
rezultatams.<br />
6.5.4.4.3 Kiekvienos apžiūros ir bandymo protokolas turi būti saugomas NKVTK savininko bent<br />
jau iki kitos apžiūros ar bandymo. Protokole turi būti nurodyti apžiūros ir bandymo<br />
rezultatai ir įvardyta apžiūrą ir bandymą atlikusi įstaiga (taip pat žr. žym÷jimo<br />
reikalavimus 6.5.2.2.1 punkte).<br />
6.5.4.4.4 Kompetentinga institucija bet kuriuo metu gali pareikalauti atlikti šiame skyriuje<br />
numatytus bandymus, kad įsitikintų, jog NKVTK atitinka konstrukcijos tipo bandymų<br />
reikalavimus.<br />
382
6.5.4.5 Suremontuotieji NKVTK<br />
6.5.4.5.1 Jei d÷l smūgio (pvz., avarijos) ar d÷l kitos priežasties NKVTK pažeidžiamas, jis turi būti<br />
remontuojamas ar kitaip tvarkomas (žr. sąvoką „Einamoji technin÷ NKVTK priežiūra“<br />
1.2.1 skirsnyje), kad atitiktų konstrukcijos tipą. Pažeisti kietųjų plastikinių NKVTK<br />
korpusai ir pažeistos sud÷tinių NKVTK vidin÷s talpyklos turi būti pakeistos.<br />
6.5.4.5.2 Papildant kitus reikalavimus d÷l bandymų ir apžiūros, nurodytus ADR, NKVTK turi būti<br />
atlikta visa bandymų ir apžiūros procedūra pagal reikalavimus, nurodytus 6.5.4.4<br />
poskirsnyje, ir visais atvejais, jei NKVTK remontuojamas, turi būti surašomi reikiami<br />
protokolai.<br />
6.5.4.5.3 Įstaiga, atliekanti bandymus ir apžiūrą po remonto, turi būti nurodyta NKVTK<br />
patvariame žymenyje prie gamintojo pažym÷to JT konstrukcijos tipo žymens, kuriame<br />
nurodoma:<br />
a) šalis, kurioje buvo atlikti bandymai ir apžiūros;<br />
b) bandymus ir apžiūras atlikusios šalies pavadinimas arba patvirtintas simbolis;<br />
c) atliktų bandymų ir apžiūrų data (m÷nuo, metai).<br />
6.5.4.5.4 Bandymai ir apžiūros, atlikti pagal 6.5.4.5.2 punktą, gali būti pripažįstami atitinkančiais<br />
periodinių bandymų ir apžiūrų, kurie turi būti atliekami kas dvejus su puse metų ir kas<br />
penkerius metus, reikalavimus.<br />
6.5.5 Specialieji NKVTK reikalavimai<br />
6.5.5.1 Specialieji metalinių NKVTK reikalavimai<br />
6.5.5.1.1 Šie reikalavimai taikomi metaliniams NKVTK, skirtiems vežti kietas medžiagas ir<br />
skysčius. Yra trys metalinių NKVTK kategorijos, skirti:<br />
a) kietoms medžiagoms, kurios pakraunamos ar iškraunamos savitaka (11A, 11B,<br />
11N);<br />
b) kietoms medžiagoms, pakraunamoms ar iškraunamoms naudojant manometrinį<br />
sl÷gį, didesnį nei 10 kPa (0,1 baro) (21A, 21B, 21N); ir<br />
c) skysčiams (31A, 31B, 31N).<br />
6.5.5.1.2 Korpusai turi būti gaminami iš tinkamo kaliojo metalo, kurio suvirinimo savyb÷s labai<br />
geros. Siūl÷s turi būti suvirintos kvalifikuotai ir užtikrinti reikiamą saugumą. Kai kuriais<br />
atvejais reikia atsižvelgti į metalo elgseną žemoje temperatūroje.<br />
6.5.5.1.3 Reikia imtis atsargumo priemonių siekiant išvengti galvaninio poveikio, galinčio atsirasti<br />
sugretinant skirtingų rūšių metalus.<br />
6.5.5.1.4 Aliumininiai NKVTK, skirti liepsniesiems skysčius vežti, turi būti be nuimamųjų detalių<br />
(pavyzdžiui, dangčių, uždarymo įtaisų ir kt.), pagamintų iš plieno be antikorozin÷s<br />
dangos, nes plienas d÷l trinties ar smūgiavimo gali pavojingai reaguoti su aliuminiu.<br />
6.5.5.1.5 Metaliniai NKVTK turi būti gaminami iš metalo, atitinkančio šiuos reikalavimus:<br />
a) plieno – santykinis pailg÷jimas po trūkio (%) turi būti ne mažesnis kaip 10000<br />
Rm ,<br />
kai absoliučioji mažiausioji vert÷ 20 %;<br />
čia Rm =<br />
naudojamo plieno mažiausioji garantuotoji stiprio tempiant vert÷,<br />
N/mm 2 ;<br />
b) aliuminio ir jo lydinių – santykinis pailg÷jimas po trūkio (%) turi būti ne<br />
mažesnis kaip 10000 , jei absoliučioji mažiausioji vert÷ 8 %.<br />
6Rm<br />
Santykiniam pailg÷jimui po trūkio nustatyti naudojami m÷giniai turi būti<br />
paimami skersai valcavimo krypties ir užtikrinant, kad:<br />
383
L o = 5d ar L o = 565 . A ,<br />
6.5.5.1.6 Mažiausias sienel÷s storis:<br />
čia: L o = bandinio apskaičiuotasis ilgis prieš bandymą<br />
d = skersmuo<br />
A = bandomojo m÷ginio skerspjūvio plotas.<br />
a) standartinio plieno, kurio Rm × A o = 10 000, sienel÷s storis turi būti ne mažesnis<br />
kaip:<br />
Sienel÷s storis (T), mm<br />
Talpa (C), litrais<br />
11A, 11B, 11N tipai 21A, 21B, 21N, 31A, 31B, 31N tipai<br />
Neapsaugotas Apsaugotas Neapsaugotas Apsaugotas<br />
C ≤ 1000 2.0 1.5 2.5 2.0<br />
1000 < C ≤ 2000 T = C/2000 + 1.5 T = C/2000 + 1.0 T = C/2000 + 2.0 T = C/2000 + 1.5<br />
2000 < C ≤ 3000 T = C/2000 + 1.5 T = C/2000 + 1.0 T = C/2000 + 1.0 T = C/2000 + 1.5<br />
čia: A o = mažiausias naudojamo standartinio plieno santykinis<br />
pailg÷jimas (procentais) d÷l tempimo įtempio (žr. 6.5.5.1.5<br />
punktą);<br />
b) kitų metalų, nei a punkte aprašytas standartinis plienas, mažiausias sienel÷s storis<br />
nusta<strong>tomas</strong> pagal šią formulę:<br />
214 . × e0<br />
e1<br />
=<br />
3<br />
Rm1<br />
× A1<br />
,<br />
čia: e 1 = reikiamas ekvivalentinis naudojamo metalo sienel÷s storis<br />
(mm);<br />
e 0<br />
= reikiamas ekvivalentinis standartinio plieno sienel÷s storis<br />
(mm);<br />
Rm 1 = naudojamo metalo mažiausioji garantuotoji stiprio tempiant<br />
vert÷ (N/mm 2 ) (žr. c punktą);<br />
A 1 = mažiausias naudojamo metalo santykinis pailg÷jimas<br />
(procentais) d÷l tempimo įtempio (žr. 6.5.5.1.5 punktą).<br />
Tačiau bet kokiu atveju sienel÷s storis turi būti ne mažesnis kaip 1,5 mm.<br />
c) Pagal b punkte nurodytą skaičiavimą, naudojamo metalo mažiausioji garantuotoji<br />
stiprio tempiant vert÷ (Rm 1 ) – tai mažiausia vert÷ pagal nacionalinius ar<br />
tarptautinius medžiagų standartus. Tačiau austeninio plieno rūšims mažiausioji<br />
Rm vert÷, atitinkanti medžiagos standartus, gali būti padidinta iki 15 %, jei<br />
medžiagos patikrinimo sertifikate nurodyta didesn÷ vert÷. Jei šiai medžiagai<br />
nustatyto standarto n÷ra, medžiagos Rm verte laikoma mažiausia medžiagos<br />
patikrinimo sertifikate patvirtinta vert÷.<br />
6.5.5.1.7 Sl÷gio mažinimo reikalavimai. NKVTK, kurie skirti skysčiams, turi būti numatyta<br />
galimyb÷ išleisti pakankamą kiekį garų, kad tuo atveju, jei korpusą visiškai apimtų ugnis,<br />
būtų garantija, jog jis nesprogs. Šis tikslas gali būti pasiekiamas naudojant įprastus sl÷gio<br />
mažinimo įtaisus ar kitas konstrukcijos priemones. Išleidimo pradžioje, esant 55 °C<br />
temperatūrai, nustatytai apskaičiuojant didžiausią pripildymo lygį pagal 4.1.1.4 poskirsnį,<br />
sl÷gis neturi būti didesnis kaip 65 kPa (0,65 baro) ir neturi būti mažesnis nei bendras<br />
manometrinis sl÷gis NKVTK (t. y. pripildančiosios medžiagos garų sl÷gis plius dalinis<br />
oro ar kitų inertinių dujų sl÷gis at÷mus 100 kPa (1 baras). Privalomieji sl÷gio mažinimo<br />
įtaisai turi būti įtaisomi garų pripildytoje erdv÷je.<br />
6.5.5.2 Specialieji lanksčiųjų NKVTK reikalavimai<br />
6.5.5.2.1 Šie reikalavimai taikomi šių tipų lankstiesiems NKVTK:<br />
384
13H1<br />
13H2<br />
13H3<br />
13H4<br />
13H5<br />
13L1<br />
13L2<br />
13L3<br />
13L4<br />
13M1<br />
13M2<br />
plastikinio audinio, be dangos ar įd÷klo<br />
plastikinio audinio, su danga<br />
plastikinio audinio, su įd÷klu<br />
plastikinio audinio, su danga ir įd÷klu<br />
plastiko pl÷vel÷s<br />
tekstil÷s, be dangos ar įd÷klo<br />
tekstil÷s, su danga<br />
tekstil÷s, su įd÷klu<br />
tekstil÷s, su danga ir įd÷klu<br />
popieriaus, daugiasluoksnio<br />
popieriaus, daugiasluoksnio, atsparaus dr÷gmei<br />
Lankstieji NKVTK, skirti tik kietoms medžiagoms.<br />
6.5.5.2.2 Lanksčiųjų NKVTK korpusai turi būti gaminami iš tinkamų medžiagų. Medžiagos<br />
stiprumas ir lanksčiojo NKVTK konstrukcija turi atitikti jo talpą ir numatomą paskirtį.<br />
6.5.5.2.3 Visos lanksčiųjų 13M1 ir 13M2 tipų NKVTK konstrukcijoje naudojamos medžiagos,<br />
išlaikius jas ne trumpiau kaip 24 valandas visiškai panardintas vandenyje, turi išsaugoti<br />
bent 85 % stiprį tempiant, palyginti su išmatuotuoju pirmin÷s medžiagos stipriu tempiant,<br />
esant medžiagos pusiausvyrai su 67 % santykin÷s dr÷gm÷s aplinka.<br />
6.5.5.2.4 Siūl÷s turi būti susiūtos, sulydytos, suklijuotos ar sutvirtintos kitu lygiaverčiu būdu. Visų<br />
susiūtų siūlių galai turi būti sutvirtinti.<br />
6.5.5.2.5 Siekiant, kad atitiktų savo paskirtį, lankstieji NKVTK turi būti pakankamu atsparūs<br />
sen÷jimui ir ultravioletinei spinduliuotei, klimatinių sąlygų ar laikomos medžiagos<br />
sukeltam irimui.<br />
6.5.5.2.6 Jei būtina lanksčiojo plastiko NKVTK apsauga nuo ultravioletin÷s spinduliuot÷s,<br />
užtikrinama pridedant suodžių ar kitų tinkamų pigmentų ar inhibitorių. Šie priedai turi<br />
būti suderinami su turiniu ir išsaugoti savo veiksmingumą visą korpuso naudojimo laiką.<br />
Kai naudojami suodžiai, pigmentai ar inhibitoriai yra kitokie, nei naudoti gaminant<br />
išbandytą konstrukcijos tipą, papildomi bandymai gali būti neatliekami, jei suodžių,<br />
pigmento ar inhibitoriaus turinio pasikeitimas netur÷s neigiamos įtakos fizin÷ms<br />
konstrukcin÷s medžiagos savyb÷ms.<br />
6.5.5.2.7 Į korpuso medžiagą gali būti dedama priedų, didinančių atsparumą sen÷jimui ar kitiems<br />
tikslams, jei jie netur÷s neigiamos įtakos fizikin÷ms ir chemin÷ms medžiagos savyb÷ms.<br />
6.5.5.2.8 NKVTK gamybai neturi būti naudojamos perdirbtos naudotų talpyklų medžiagos, tačiau<br />
gali būti naudojamos gamybos procese susidarančios atliekos ar likučiai. Taip pat galima<br />
pakartotinai naudoti tokius komponentus kaip jungtys ar pad÷klų pagrindai, jei šie<br />
komponentai anksčiau naudojant nebuvo pažeisti.<br />
6.5.5.2.9 Pripildyto NKVTK aukščio ir pločio santykis neturi būti didesnis kaip 2:1.<br />
6.5.5.2.10 Įd÷klas turi būti gaminamas iš tinkamų medžiagų. Naudojamos medžiagos stiprumas ir<br />
įd÷klo konstrukcija turi atitikti NKVTK talpą ir numatomą paskirtį. Jungtys ir uždarymo<br />
įtaisai turi būti nelaidūs biralams ir išlaikyti sl÷gį ar smūgius, galimus įprastomis krovimo<br />
ir vežimo sąlygomis.<br />
6.5.5.3 Specialieji kietojo plastiko NKVTK reikalavimai<br />
6.5.5.3.1 Šie reikalavimai taikomi kietojo plastiko NKVTK, skirtiems vežti kietas medžiagas ir<br />
skysčius. Skiriami tokie kietojo plastiko NKVTK tipai:<br />
11H1 kietoms medžiagoms, pakraunamoms ar iškraunamoms savitaka, su<br />
konstrukcine įranga, išlaikančia visas apkrovas kraunant NKVTK rietuv÷mis<br />
11H2 kietoms medžiagoms, pakraunamoms ar iškraunamoms savitaka, be papildomos<br />
įrangos<br />
21H1 kietoms medžiagoms, pakraunamoms ar iškraunamoms sl÷giu, su konstrukcine<br />
įranga, išlaikančia visas apkrovas kraunant NKVTK rietuv÷mis<br />
385
21H2<br />
31H1<br />
31H2<br />
kietoms medžiagoms, pakraunamoms ar iškraunamoms sl÷giu, be papildomos<br />
įrangos<br />
skysčiams, su konstrukcine įranga, išlaikančia visas apkrovas kraunant NKVTK<br />
rietuv÷mis<br />
skysčiams, be papildomos įrangos.<br />
6.5.5.3.2 Korpusai turi būti gaminami iš tinkamos, žinomų savybių plastikin÷s medžiagos, kad<br />
būtų pakankamai tvirti atsižvelgiant į jų talpą ir numatomą paskirtį. Ši medžiaga turi būti<br />
pakankamai atspari laikomoms medžiagoms ar, jei tinkama, ultravioletin÷s spinduliuot÷s<br />
sukeltam sen÷jimui ir irimui. Tam tikrais atvejais reikia atsižvelgti į medžiagos pokyčius<br />
esant žemai temperatūrai. Bet koks laikomos medžiagos nuot÷kis neturi kelti pavojaus<br />
įprastomis vežimo sąlygomis.<br />
6.5.5.3.3 Jei NKVTK būtina apsaugoti nuo ultravioletin÷s spinduliuot÷s, tai pasiekiama pridedant<br />
suodžių ar kitų tinkamų pigmentų ar inhibitorių. Šie priedai turi būti suderinami su turiniu<br />
ir išsaugoti savo veiksmingumą visą korpuso naudojimo laiką. Kai naudojami suodžiai,<br />
pigmentai ar inhibitoriai yra kitokie, nei naudoti gaminant išbandytą konstrukcijos tipą,<br />
papildomi bandymai gali būti neatliekami, jei suodžių, pigmento ar inhibitoriaus turinio<br />
pasikeitimas netur÷s neigiamos įtakos fizin÷ms konstrukcin÷s medžiagos savyb÷ms.<br />
6.5.5.3.4 Į NKVTK korpuso medžiagą gali būti dedama priedų, didinančių atsparumą sen÷jimui ar<br />
kitais tikslais, jei tai netur÷s neigiamos įtakos fizikin÷ms ir chemin÷ms medžiagos<br />
savyb÷ms.<br />
6.5.5.3.5 Kietojo plastiko NKVTK gamybai neturi būti naudojamos jau naudotos medžiagos,<br />
išskyrus gamybos procese susidariusias atliekas ar susmulkintus likučius.<br />
6.5.5.4 Specialieji sud÷tinių NKVTK su vidine plastiko talpykla reikalavimai<br />
6.5.5.4.1 Šie reikalavimai taikomi šių tipų sud÷tiniams NKVTK, skirtiems vežti kietoms<br />
medžiagoms ir skysčiams:<br />
11HZ1<br />
11HZ2<br />
21HZ1<br />
21HZ2<br />
31HZ1<br />
31HZ2<br />
Sud÷tiniai NKVTK su vidine kietojo plastiko talpykla, skirti kietoms<br />
medžiagoms, pakraunamoms ar iškraunamoms savitaka<br />
Sud÷tiniai NKVTK su vidine lanksčiojo plastiko talpykla, skirti kietoms<br />
medžiagoms, pakraunamoms ar iškraunamoms savitaka<br />
Sud÷tiniai NKVTK su vidine kietojo plastiko talpykla, skirti kietoms<br />
medžiagoms, pakraunamoms ar iškraunamoms sl÷giu<br />
Sud÷tiniai NKVTK su vidine lanksčiojo plastiko talpykla, skirti kietoms<br />
medžiagoms, pakraunamoms ar iškraunamoms sl÷giu<br />
Sud÷tiniai NKVTK su vidine kietojo plastiko talpykla, skirti skysčiams<br />
Sud÷tiniai NKVTK su vidine lanksčiojo plastiko talpykla, skirti skysčiams.<br />
Šis kodas turi būti sudaromas, raidę Z pakeičiant kita didžiąja raide pagal 6.5.1.4.1<br />
punkto b papunktį, nurodančia išorinei dangai naudojamos medžiagos rūšį.<br />
6.5.5.4.2 Vidin÷ talpykla n÷ra skirta medžiagai laikyti, jei joje n÷ra išorin÷s dangos. „Kietoji“<br />
vidin÷ talpykla – tai talpykla, išsauganti savo formą tuomet, kai ji yra tuščia, be uždarymo<br />
įtaisų ir be išorin÷s dangos. Bet kuri vidin÷ talpykla, kuri n÷ra „kietoji“, laikoma<br />
„lanksčiąja“.<br />
6.5.5.4.3 Išorin÷ danga paprastai yra sudaryta iš tokios kietos medžiagos , kuri apsaugo vidinę<br />
talpyklą nuo fizinio pavojaus kraunant ir vežant, bet ji neskirta medžiagai laikyti. Jei<br />
reikia, į jos sud÷tį įeina pad÷klo pagrindas.<br />
6.5.5.4.4 Sud÷tinis NKVTK su ištisine išorine danga turi būti suprojektuotas taip, kad, atlikus<br />
sandarumo bandymą ir hidraulinį bandymą sl÷giu, galima būtų lengvai įvertinti vidin÷s<br />
talpyklos vientisumą.<br />
6.5.5.4.5 31HZ2 tipo NKVTK talpa neturi viršyti 1250 litrų.<br />
6.5.5.4.6 Vidin÷ talpykla turi būti gaminama iš tinkamų, žinomų savybių plastikinių medžiagų ir<br />
būti pakankamai tvirta atsižvelgiant į jos talpą ir numatomą paskirtį. Ši medžiaga turi būti<br />
pakankamai atspari laikomos medžiagos ar, jei taikytina, ultravioletin÷s spinduliuot÷s<br />
386
sukeltam sen÷jimui ir irimui. Tam tikrais atvejais reikia atsižvelgti į medžiagos pokyčius<br />
esant žemai temperatūrai. Bet koks laikomos medžiagos nuot÷kis neturi kelti pavojaus<br />
įprastomis vežimo sąlygomis.<br />
6.5.5.4.7 Jei NKVTK būtina apsaugoti nuo ultravioletin÷s spinduliuot÷s, tai pasiekiama pridedant<br />
suodžių ar kitų tinkamų pigmentų ar inhibitorių. Šie priedai turi būti suderinami su turiniu<br />
ir išsaugoti savo veiksmingumą visą vidin÷s talpyklos naudojimo laiką. Kai naudojami<br />
suodžiai, pigmentai ar inhibitoriai yra kitokie, nei naudoti gaminant išbandytą<br />
konstrukcijos tipą, papildomi bandymai gali būti neatliekami, jei suodžių, pigmento ar<br />
inhibitoriaus turinio pasikeitimas netur÷s neigiamos įtakos fizin÷ms konstrukcin÷s<br />
medžiagos savyb÷ms.<br />
6.5.5.4.8 Į vidin÷s talpyklos medžiagą gali būti dedama priedų, didinančių atsparumą sen÷jimui ar<br />
kitiems tikslams, jei jie netur÷s neigiamos įtakos fizikin÷ms ir chemin÷ms medžiagos<br />
savyb÷ms.<br />
6.5.5.4.9 Vidinių talpyklų gamybai neturi būti naudojamos jau naudotos medžiagos, išskyrus<br />
gamybos procese susidariusias atliekas ar susmulkintus likučius.<br />
6.5.5.4.10 31HZ2 NKVTK tipo vidin÷ talpykla turi būti padengta bent trimis pl÷vel÷s sluoksniais.<br />
6.5.5.4.11 Išorin÷s dangos medžiagos tvirtumas ir konstrukcija turi atitikti sud÷tinio NKVTK talpą<br />
ir numatomą paskirtį.<br />
6.5.5.4.12 Išorin÷je dangoje neturi būti jokių iškyšų, galinčių pažeisti vidinę talpyklą.<br />
6.5.5.4.13 Metalin÷ išorin÷ danga turi būti pagaminta iš tinkamo pakankamo storio metalo.<br />
6.5.5.4.14 Natūralios medienos išorin÷ danga turi būti gaminama iš gerai išlaikytos, eksploatacinio<br />
dr÷gnumo medienos, be trūkumų, galinčių gerokai sumažinti kokios nors dangos dalies<br />
tvirtumą. Viršutin÷ ir apatin÷ dalys turi būti iš vandeniui atsparios perdirbtos medienos,<br />
pavyzdžiui, iš medienos plaušų plokšt÷s, medžio drožlių plokšt÷s ar kito tinkamo<br />
perdirbtos medienos tipo.<br />
6.5.5.4.15 Fanerin÷ išorin÷ danga turi būti gaminama iš gerai išlaikytos, eksploatacinio dr÷gnumo<br />
drožtos ar pjautos faneros lakšto, be trūkumų, galinčių gerokai sumažinti dangos<br />
tvirtumą. Visi gretimi sluoksniai turi būti suklijuoti vandeniui atspariais klijais. Kartu su<br />
fanera dangos konstrukcijai gali būti naudojamos kitos tinkamos medžiagos. Danga turi<br />
būti tvirtai sukalta vinimis arba sutvirtinta kampin÷mis atramomis ar galais arba įrengta<br />
naudojant kitus tinkamus įtaisus.<br />
6.5.5.4.16 Perdirbtos medienos išorin÷s dangos sienel÷s turi būti gaminamos iš vandeniui atsparios<br />
perdirbtos medienos, pavyzdžiui, medienos plaušų plokšt÷s, medžio drožlių plokšt÷s ar<br />
kitokios tinkamo tipo medienos. Kitos dangos dalys gali būti gaminamos iš kitos<br />
tinkamos medžiagos.<br />
6.5.5.4.17 Fibros kartono išorinei dangai turi būti naudojamas tvirtas geros kokyb÷s, kietas ar<br />
dvipusis gofruotas fibros kartonas (vienasluoksnis arba daugiasluoksnis), atitinkantis<br />
dangos talpą ir jo numatomą paskirtį. Išorinio paviršiaus atsparumas vandeniui turi būti<br />
toks, kad mas÷s padid÷jimas, nustatytas 30 minučių atliekamo bandymo pagal Kobo<br />
metodą, naudojamą higroskopiškumui nustatyti, metu, neviršytų 155 g/m 2 (žr.<br />
ISO 535:1991). Jis turi būti atsparus lenkimui. Fibros kartonas turi būti supjautas ir<br />
sulankstytas be priekaištų ir privalo tur÷ti įpjovas tam, kad montuojant nelūžin÷tų,<br />
netrūkin÷tų paviršius ar neatsirastų nenumatytų išlenkimų. Gofruotas fibros kartono<br />
sluoksnis turi būti tvirtai suklijuotas su aptaisais.<br />
6.5.5.4.18 Fibros kartono išorin÷s dangos kraštai gali tur÷ti medžio r÷mą ar būti mediniai. Gali būti<br />
sutvirtinama medin÷mis lentomis.<br />
6.5.5.4.19 Gamybin÷s siūl÷s ant fibros kartono išorin÷s dangos turi būti suklijuotos lipnia juosta,<br />
užleidžiant ir suklijuojant vieną ant kitos arba sujungiamos užleidžiant ir sukabinant<br />
metalo kab÷mis. Užleistin÷s jungtys privalo tur÷ti pakankamą užlaidą. Jei kraštai<br />
klijuojami ar sujungiami lipnia juosta, turi būti naudojami vandeniui atsparūs klijai.<br />
387
6.5.5.4.20 Jei išorin÷ danga gaminama iš plastikinių medžiagų, taikomi atitinkami 6.5.3.4.6–<br />
6.5.3.4.9 punktų reikalavimai, pripažįstant, kad šiuo atveju vidin÷ms talpykloms keliami<br />
reikalavimai taikomi sud÷tinių NKVTK išorinei dangai.<br />
6.5.5.4.21 31HZ2 NKVTK tipo išorin÷ danga turi iš visų pusių apgaubti vidinę talpyklą.<br />
6.5.5.4.22 Bet koks neatskiriamas pagrindo pad÷klas, kuris yra dalis NKVTK, ar bet koks nuimamas<br />
pad÷klas turi būti pritaikytas mechaniniam NKVTK tvarkymui, kai jis pripildytas iki jo<br />
didžiausios leistinos bruto mas÷s.<br />
6.5.5.4.23 Pad÷klas ar neatskiriamas pagrindas turi būti sukonstruoti taip, kad NKVTK pagrinde<br />
nebūtų jokių iškyšų, galinčių sukelti pavojų kraunant.<br />
6.5.5.4.24 Išorin÷ danga turi būti pritvirtinta prie bet kokio nuimamojo pad÷klo, kad būtų užtikrintas<br />
stabilumas tvarkant ir vežant. Jei naudojamas nuimamasis pad÷klas, jo viršutinis paviršius<br />
turi būti be aštrių iškyšų, galinčių pažeisti NKVTK.<br />
6.5.5.4.25 Siekiant padidinti krovimo rietuv÷mis galimybes, gali būti naudojami sutvirtinantys<br />
įtaisai, pavyzdžiui, medin÷s atramos, tačiau jos neturi liestis su vidine talpykla.<br />
6.5.5.4.26 Jei NKVTK skirti krauti rietuv÷mis, atraminis paviršius turi būti toks, kad apkrova<br />
saugiai pasiskirstytų. Tokie NKVTK turi būti projektuojami taip, kad apkrovos<br />
nepadidintų vidin÷ talpykla.<br />
6.5.3.5 Specialieji NKVTK iš fibros kartono reikalavimai<br />
6.5.5.5.1 Šie reikalavimai taikomi NKVTK iš fibros kartono, kurie skirti vežti kietoms<br />
medžiagoms, pakraunamiems ir iškraunamiems savitaka. NKVTK iš fibros kartono yra<br />
šio tipo: 11G.<br />
6.5.5.5.2 NKVTK iš fibros kartono turi būti be įtaisų, skirtų kelti už viršutin÷s dalies.<br />
6.5.5.5.3 Korpusas turi būti gaminamas iš tvirto ir geros kokyb÷s kieto ar dvipusio gofruoto fibros<br />
kartono (vienasluoksnio arba daugiasluoksnio), atitinkančio NKVTK talpą ir jo<br />
numatomą paskirtį. Išorinio paviršiaus atsparumas vandeniui turi būti toks, kad mas÷s<br />
padid÷jimas, nustatytas bandant 30 minučių Kobo metodu, taikomu nustatant<br />
higroskopiškumą, būtų ne didesnis nei 155 g/m 2 (žr. ISO 535:1991). Fibros kartonas turi<br />
pasižym÷ti reikiamu atsparumu lenkimui. Jis turi būti supjaustytas, sulankstytas be įr÷žų<br />
ir tur÷ti reikalingas įpjovas, kad surenkant nelūžtų, o jo paviršius neįtrūktų ar neįlinktų.<br />
Gofruotas fibros kartono sluoksnis turi būti tvirtai suklijuotas su aptaisais.<br />
6.5.5.5.4 Sienelių, įskaitant viršutinę ir apatinę, atsparumas dūriams, išmatuotas pagal<br />
ISO 3036:1975, turi būti ne mažesnis kaip 15 J.<br />
6.5.5.5.5 Gamybin÷s siūl÷s NKVTK korpuse turi būti su pakankama užlaida ir sutvirtintos lipnia<br />
juosta, suklijuotos, sukabintos metalin÷mis kab÷mis ar kitomis tokio pat veiksmingumo<br />
priemon÷mis. Jei siūl÷s sujungiamos jas suklijuojant ar sutvirtinant lipnia juosta, reikia<br />
naudoti vandeniui atsparius klijus. Metalin÷s kab÷s turi pralįsti kiaurai visų tvirtinamų<br />
dalių ir būti tokios formos arba apsaugotos taip, kad nepažeistų vidinio įd÷klo ar jo<br />
nepradurtų.<br />
6.5.5.5.6 Įd÷klas turi būti pagamintas iš tinkamos medžiagos. Naudojamos medžiagos tvirtumas ir<br />
įd÷klo konstrukcija turi atitikti NKVTK talpą ir numatomą paskirtį. Jungtys ir uždarymo<br />
įtaisai turi būti nepralaidūs birioms medžiagoms ir išlaikyti sl÷gį ar smūgius, galinčius<br />
veikti įprastomis tvarkymo ir vežimo sąlygomis.<br />
6.5.5.5.7 Bet koks neatskiriamas pagrindo pad÷klas, kuris yra NKVTK dalis, ar bet koks<br />
nuimamasis pad÷klas turi būti pritaikytas mechaniškai tvarkyti iki didžiausios leistinos<br />
bruto mas÷s pripildytą NKVTK.<br />
6.5.5.5.8 Pad÷klas ar neatskiriamas pagrindas turi būti suprojektuoti taip, kad nebūtų jokių iškyšų,<br />
tvarkant galinčių pažeisti NKVTK.<br />
6.5.5.5.9 Korpusas turi būti pritvirtintas prie bet kokio nuimamojo pad÷klo, siekiant užtikrinti<br />
stabilumą tvarkant ir vežant. Kai naudojamas nuimamasis pad÷klas, jo viršutinis paviršius<br />
turi būti be aštrių iškyšų, galinčių pažeisti NKVTK.<br />
388
6.5.5.5.10 Siekiant padidinti krovimo rietuv÷mis galimybes, gali būti naudojami tvirtinimo įtaisai,<br />
pavyzdžiui, medin÷s atramos, tačiau jos neturi liestis su įd÷klu.<br />
6.5.5.5.11 Kai NKVTK skirti krauti rietuv÷mis, atraminis paviršius turi būti toks, kad apkrova<br />
saugiai pasiskirstytų.<br />
6.5.5.6 Specialieji medinių NKVTK reikalavimai<br />
6.5.5.6.1 Šie reikalavimai taikomi mediniams NKVTK, kurie skirti vežti kietoms medžiagoms,<br />
pakraunamiems ir iškraunamiems savitaka. Mediniai NKVTK yra šių tipų:<br />
11C<br />
11D<br />
11F<br />
Natūralios medienos su vidiniu įd÷klu<br />
Iš faneros su vidiniu įd÷klu<br />
Perdirbtos medienos su vidiniu įd÷klu.<br />
6.5.5.6.2 Mediniai NKVTK turi būti be įtaisų, skirtų kelti už viršutin÷s dalies.<br />
6.5.5.6.3 Naudojamų medžiagų tvirtumas ir korpuso konstrukcijos metodas turi atitikti NKVTK<br />
talpą ir numatomą paskirtį.<br />
6.5.5.6.4 Natūrali mediena turi būti gerai išlaikyta, eksploatacinio dr÷gnumo ir be trūkumų,<br />
galinčių gerokai sumažinti kokios nors NKVTK dalies tvirtumą. Kiekviena NKVTK dalis<br />
turi būti sudaryta iš vientiso medienos gabalo ar jam lygiaverčio elemento. Dalys<br />
laikomos lygiavert÷mis vientisam medienos gabalui, kai naudojamas tinkamas klijavimo<br />
metodas (pavyzdžiui, Lindermano jungtis, įlaidin÷ ar lizdin÷ jungtis, jungių sujungimas);<br />
ar sandūrinis sujungimas su bent dviem gofruoto metalo sąvaržomis kiekvienai jungčiai<br />
ar kiti tokie pat veiksmingi metodai.<br />
6.5.5.6.5 Korpusai iš faneros turi būti bent trijų sluoksnių. Jie turi būti gaminami iš gerai išlaikytos,<br />
drožtos ar pjautos eksploatacinio dr÷gnumo faneros, ir be trūkumų, galinčių gerokai<br />
sumažinti korpuso tvirtumą. Visi gretimi sluoksniai turi būti klijuojami vandeniui<br />
atspariais klijais. Korpusui be faneros gali būti naudojamos ir kitos tinkamos medžiagos.<br />
6.5.5.6.6 Korpusai iš perdirbtos medienos turi būti gaminami iš vandeniui atsparios perdirbtos<br />
medienos, pavyzdžiui, medienos plaušų plokšt÷s, medžio drožlių plokšt÷s ar kito tinkamo<br />
tipo.<br />
6.5.5.6.7 NKVTK turi būti tvirtai sukalti arba pritvirtinti prie kampinių statramsčių ar galų arba<br />
surinkti naudojant kitus tinkamus įtaisus.<br />
6.5.5.6.8 Įd÷klas turi būti pagamintas iš tinkamos medžiagos. Naudojamos medžiagos tvirtumas ir<br />
įd÷klo konstrukcija turi atitikti NKVTK talpą ir numatomą paskirtį. Jungtys ir uždarymo<br />
įtaisai turi būti nepralaidūs birioms medžiagoms ir išlaikyti sl÷gį ir smūgius, galinčius<br />
veikti įprastomis tvarkymo ir vežimo sąlygomis.<br />
6.5.5.6.9 Bet koks neatskiriamas pagrindo pad÷klas, kuris yra NKVTK dalis, ar bet koks<br />
nuimamasis pad÷klas turi būti pritaikyti mechaniškai tvarkyti iki didžiausios leistinosios<br />
bruto mas÷s pripildytą NKVTK.<br />
6.5.5.6.10 Pad÷klas ar neatskiriamas pagrindas turi būti suprojektuoti taip, kad nebūtų jokių iškyšų,<br />
tvarkant galinčių pažeisti NKVTK.<br />
6.5.5.6.11 Korpusas turi būti pritvirtintas prie bet kokio nuimamojo pad÷klo, siekiant užtikrinti<br />
stabilumą tvarkant ir vežant. Kai naudojamas nuimamasis pad÷klas, jo viršutinis paviršius<br />
turi būti be aštrių iškyšų, galinčių pažeisti NKVTK.<br />
6.5.5.6.12 Siekiant padidinti krovimo rietuv÷mis galimybes, gali būti naudojami sutvirtinantys<br />
įtaisai, pavyzdžiui, medin÷s atramos, tačiau jos neturi liestis su įd÷klu.<br />
6.5.5.6.13 Kai NKVTK skirti krauti rietuv÷mis, atraminis paviršius turi būti toks, kad apkrova<br />
saugiai pasiskirstytų.<br />
389
6.5.6 NKVTK bandymų reikalavimai<br />
6.5.6.1 Bandymų atlikimas ir periodiškumas<br />
6.5.6.1.1 Prieš naudojimą ir prieš kompetentingai institucijai suteikiant patvirtinimą, leidžiantį<br />
naudoti šį žymenį, su kiekvienu NKVTK konstrukcijos tipu turi būti s÷kmingai atlikti<br />
šiame skyriuje nustatyti bandymai. NKVTK konstrukcijos tipas apibūdinamas<br />
konstrukcija, dydžiu, medžiaga ir jos storiu, konstravimo būdu ir pripildymo bei<br />
ištuštinimo priemon÷mis, bet jų paviršius gali būti skirtingai apdorotas. Jis taip pat apima<br />
NKVTK, kurie skiriasi nuo konstrukcijos tipo tik mažesniais išoriniais matmenimis.<br />
6.5.6.1.2 Bandymai turi būti atliekami su vežti paruoštais NKVTK. NKVTK turi būti pripildyti<br />
kaip nurodyta atitinkamuose punktuose. Medžiagos, kurios bus vežamos NKVTK, gali<br />
būti pakeistos kitomis medžiagomis, jei tai netur÷s įtakos bandymų rezultatams. Vietoj<br />
kietų medžiagų naudojant kitą medžiagą, jos fizin÷s savyb÷s (mas÷, dalelių dydis ir kt.)<br />
turi būti tokios pačios kaip ir vežamos medžiagos. Siekiant, kad susidarytų bendra<br />
pakuot÷s mas÷ leidžiama naudoti priedus, pavyzdžiui, maišus su švino šratais, jeigu tai<br />
neturi įtakos bandymo rezultatams.<br />
6.5.6.2 Konstrukcijos tipo bandymai<br />
6.5.6.2.1 Po vieną kiekvieno konstrukcijos tipo, dydžio, sienelių storio ir konstrukcijos būdo<br />
NKVTK turi būti pateikiama bandymams 6.5.6.3.7 punkte išvardytu eiliškumu ir kaip<br />
aprašyta 6.5.6.5–6.5.6.13 poskirsniuose. Šie konstrukcijos tipo bandymai turi būti<br />
atliekami pagal kompetentingos institucijos reikalavimus.<br />
6.5.6.2.2 Siekiant įrodyti pakankamą cheminį suderinamumą su NKVTK esančiais kroviniais arba<br />
etaloniniais skysčiais pagal 6.5.6.3.3 arba 6.5.6.3.5 punktą, kietųjų plastikinių NKVTK<br />
31H2 tipo ir sud÷tinių NKVTK 31HH1 bei 31HH2 tipų atveju, atitinkamai galima<br />
naudoti antrą NKVTK, jei šie NKVTK suprojektuoti krauti į rietuves. Tokiu atveju abu<br />
NKVTK prieš tai turi būti sand÷liuojami.<br />
6.5.6.2.3 Kompetentinga institucija gali leisti bandyti atrankinius NKVTK, kurie tik nedaug<br />
skiriasi nuo išbandyto tipo, pavyzdžiui, kurių išoriniai matmenys yra mažesni.<br />
6.5.6.2.4 Jei bandant naudojami nuimamieji pad÷klai, bandymo protokole, kuris sudaromas pagal<br />
6.5.6.14 poskirsnį, turi būti ir naudojamo pad÷klo techninis aprašymas.<br />
6.5.6.3 NKVTK paruošimas bandymams<br />
6.5.6.3.1 NKVTK iš popieriaus ir fibros kartono ir sud÷tiniai NKVTK su fibros kartono išorine<br />
danga turi būti bent jau 24 valandas laikomi reguliuojamos temperatūros ir santykin÷s<br />
dr÷gm÷s aplinkoje. Yra trys pasirinkimo galimyb÷s, iš jų pasirenkama viena.<br />
Tinkamiausia laikoma 23 °C±2 °C ir 50 %±2 % aplinka. Kitos dvi pasirinkimo galimyb÷s<br />
yra: 20 °C±2 °C ir 65 %±2 %; arba 27 °C±2 °C ir 65 %±2 %.<br />
PASTABA. Vidutin÷s vert÷s turi atitikti šias ribas. D÷l trumpalaikių svyravimų ir riboto<br />
matavimo tikslumo kai kurios santykin÷s dr÷gm÷s matavimo vert÷s gali skirtis ± 5 %, bet<br />
tai neturi pastebimos įtakos atkuriant bandymo rezultatus.<br />
6.5.6.3.2 Reikia imtis papildomų veiksmų siekiant įsitikinti, jog kietojo plastiko NKVTK (31H1 ir<br />
31H2 tipų) ir sud÷tinių NKVTK (31HZ1 ir 31HZ2 tipų) gamybai naudojamos plastikin÷s<br />
medžiagos atitinka 6.5.5.3.2–6.5.5.3.4 ir 6.5.5.4.6–6.5.5.4.9 punktų reikalavimus.<br />
6.5.6.3.3 Pakankamam cheminiam suderinamumui su laikomais kroviniais įrodyti NKVTK<br />
bandiniai turi būti preliminariai laikomi šešis m÷nesius pripildyti tų medžiagų, kurioms<br />
laikyti jie yra skirti, arba medžiagų, apie kurias žinoma, kad jos turi bent jau tokį pat<br />
smarkų poveikį tiriamos plastikin÷s medžiagos trūkin÷jimui, susilpn÷jimui ar molekulinei<br />
destrukcijai. Po šio išlaikymo bandiniai turi būti pateikiami atitinkamiems bandymams,<br />
išvardytiems 6.5.6.3.7 punkto lentel÷je.<br />
6.5.6.3.4 Jei plastikinių medžiagų suderinamumas įrodomas kitais būdais, nuo prieš tai nurodyto<br />
suderinamumo bandymo gali būti atleidžiama. Šios procedūros turi būti bent jau<br />
390
lygiavert÷s prieš tai nurodytam suderinamumo bandymui ir turi būti kompetentingos<br />
institucijos pripažintos.<br />
6.5.6.3.5 Kietųjų plastikinių NKVTK iš polietileno (31H1 ir 31H2 tipo), aprašytų 6.5.5.3<br />
poskirsnyje, ir sud÷tinių NKVTK su vidine talpykla iš polietileno (31HZ1 ir 31HZ2 tipo),<br />
aprašytų 6.5.5.4 poskirsnyje, cheminis suderinamumas su pripildomais skysčiais,<br />
sulygintais su etaloniniais skysčiais pagal 4.1.1.19 poskirsnį, gali būti patikrintas<br />
naudojant etaloninius skysčius (žr. 6.1.6 skirsnį), kaip aprašyta toliau.<br />
Etaloniniai skysčiai parodo polietileno fizinio nusid÷v÷jimo procesą, nes jie sukelia<br />
minkšt÷jimą d÷l brinkimo, skilimo d÷l įtempimo, molekulių skaidymąsi ar šių poveikio<br />
rūšių derinius.<br />
Pakankamas NKVTK cheminis suderinamumas gali būti patvirtintas išlaikant reikiamus<br />
bandomuosius pavyzdžius tris savaites 40 ºC temperatūroje naudojant atitinkamą (-us)<br />
etaloninį (-ius) skystį (-ius); jei šis etaloninis skystis yra vanduo, tai išlaikymas pagal šią<br />
procedūrą nebūtinas. Dr÷kinamojo tirpalo ir acto rūgšties, naudojamų kaip etaloniniai<br />
skysčiai, atveju, bandomųjų pavyzdžių, kurie naudojami krovimo rietuv÷mis bandyme,<br />
išlaikymas nebūtinas. Po tokios procedūros bandomasis pavyzdys bandomas 6.5.6.4–<br />
6.5.6.9 aprašytais bandymais.<br />
Tret-butilo hidroperoksido, kurio sud÷tyje yra daugiau kaip 40 % peroksido, ir<br />
peroksiacto rūgšties, priskirtų 5.2 klasei, atveju suderinamumo bandymas neturi būti<br />
atliekamas naudojant etaloninius skysčius. Šioms medžiagoms pakankamas bandomųjų<br />
pavyzdžių cheminis suderinamumas turi būti įrodytas juos laikant šešis m÷nesius aplinkos<br />
temperatūroje su medžiagomis, kurioms vežti jie skirti.<br />
NKVTK iš polietileno bandymų, atliktų pagal šiame punkte aprašytą procedūrą, rezultatai<br />
gali būti patvirtinti tokio pat konstrukcijos tipo NKVTK, kurių vidinis paviršius apdorotas<br />
fluoru.<br />
6.5.6.3.6 Iš polietileno pagamintų 6.5.6.3.5 punkte nurodytų konstrukcijos tipų NKVTK cheminis<br />
suderinamumas su pripildomosiomis medžiagomis taip pat gali būti patvirtintas atliekant<br />
laboratorinius bandymus, patvirtinančius, kad tokių pripildomųjų medžiagų poveikis<br />
bandomiems pavyzdžiams yra mažesnis už atitinkamo (-ų) etaloninio (-ių) skysčio (-ių)<br />
poveikį įvertinant atitinkamus fizinio nusid÷v÷jimo procesus. Santykiniam tankiui ir garų<br />
sl÷giui taikomos tos pačios sąlygos, kokios numatytos 4.1.1.19.2 punkte.<br />
6.5.6.3.7 Konstrukcijos tipo bandymai ir eiliškumas<br />
NKVTK tipas<br />
Vibracija<br />
f<br />
K÷limas<br />
už<br />
apačios<br />
K÷limas<br />
už<br />
viršutin÷s<br />
dalies a<br />
Krovimas<br />
rietuv÷mis<br />
b<br />
Sandarumas<br />
Hidraulinis<br />
sl÷gis<br />
Metaliniai:<br />
11A, 11B, 11N - 1 a 2 3 - - 4 e - - -<br />
21A, 21B, 21N - 1 a 2 3 4 5 6 e - - -<br />
31A, 31B, 31N 1 2 a 3 4 5 6 7 e - - -<br />
Lankstieji d - - x c x - - x x x x<br />
Kieto plastiko<br />
11H1, 11H2 - 1 a 2 3 - - 4 - - -<br />
21H1, 21H2 - 1 a 2 3 4 5 6 - - -<br />
31H1, 31H2 1 2 a 3 4 g 5 6 7 - - -<br />
Sud÷tiniai<br />
11HZ1, 11HZ2 - 1 a 2 3 - - 4 e - - -<br />
21HZ1, 21HZ2 - 1 a 2 3 4 5 6 e - - -<br />
31HZ1, 31HZ2 1 2 a 3 4 g 5 6 7 e - - -<br />
Fibros kartono - 1 - 2 - - 3 - - -<br />
Mediniai - 1 - 2 - - 3 - - -<br />
Kritimo<br />
Trūkimo<br />
Virtimo<br />
Statymo<br />
c<br />
391
a<br />
b<br />
c<br />
d<br />
e<br />
f<br />
g<br />
Jei NKVTK yra suprojektuotas šiam tvarkymo metodui.<br />
Jei NKVTK yra suprojektuotas krauti rietuv÷mis.<br />
Jei NKVTK yra suprojektuotas kelti už viršutin÷s dalies ar šono.<br />
Bandymas nurodytas „x“; vieną bandymą išlaikęs NKVTK gali būti naudojamas kitiems<br />
bandymams bet kokia tvarka.<br />
Kritimo bandymui gali būti naudojamas kitas tos pačios konstrukcijos NKVTK.<br />
Vibracijos bandymas gali būti atliekamas su kitu tos pačios konstrukcijos NKVTK.<br />
Antras NKVTK, kaip reikalaujama pagal 6.5.6.2.2 punktą, gali būti naudojamas nepaisant<br />
bandymų atlikimo eiliškumo iš karto po išankstinio išlaikymo.<br />
6.5.6.4 K÷limo už apačios bandymas<br />
6.5.6.4.1 Taikymo sritis<br />
Visiems fibros kartono ir mediniams NKVTK ir visiems NKVTK tipams, turintiems<br />
įtaisus kelti pa÷mus už pagrindo. Taikomas kaip konstrukcijos tipo bandymas.<br />
6.5.6.4.2 NKVTK paruošimas bandymui<br />
NKVTK turi būti prikrautas. Turi būti tolygiai paskirstyta pakrova. Pripildyto NKVTK ir<br />
pakrovos mas÷ turi 1,25 karto viršyti didžiausią leistiną bruto masę.<br />
6.5.6.4.3 Bandymo metodas<br />
NKVTK turi būti du kartus pakeliamas ir nuleidžiamas autokrautuvu, pakeliamąsias<br />
šakes įleidžiant per centrą ir per tris ketvirtadalius nuo įleidimo vietos (išskyrus atvejus,<br />
kai įleidimo vietos taškai yra fiksuoti). Pakeliamosios šak÷s turi būti įleistos per tris<br />
ketvirtadalius įleidimo vietos kryptimi. Bandymas turi būti kartojamas kiekviena<br />
įmanoma įleidimo vietos kryptimi.<br />
6.5.6.4.4 Bandymo išlaikymo kriterijai<br />
Neturi būti liekamosios deformacijos, d÷l kurios NKVTK, įskaitant pagrindo pad÷klą, jei<br />
toks yra, taptų nesaugu vežti, ir neturi būti prarandamas turinys.<br />
6.5.6.5 K÷limo už viršutin÷s dalies bandymas<br />
6.5.6.5.1 Taikymo sritis<br />
Visiems NKVTK tipams, suprojektuotiems kelti pa÷mus už viršutin÷s dalies ir<br />
lankstiesiems NKVTK, suprojektuotiems kelti už viršutin÷s dalies ar šono. Taikomas kaip<br />
konstrukcijos tipo bandymas.<br />
6.5.6.5.2 NKVTK paruošimas bandymui<br />
Metalo, kietojo plastiko ir sud÷tiniai NKVTK turi būti prikrauti. Turi būti tolygiai<br />
paskirstyta pakrova. Pripildyto NKVTK ir pakrovos mas÷ turi 2 kartus viršyti didžiausią<br />
leistiną bruto masę. Lankstieji NKVTK turi būti pripildyti tipiškos medžiagos ir tada<br />
pakrauti taip, kad jų apkrova šešis kartus viršytų didžiausią leistiną bruto masę, o<br />
krovinys būtų tolygiai paskirstytas.<br />
6.5.6.5.3 Bandymo metodas<br />
Metaliniai ir lankstieji NKVTK turi būti keliami tokiu būdu, kuriam yra suprojektuoti,<br />
tol, kol atsipl÷š nuo žem÷s, ir laikomi tokioje pad÷tyje penkias minutes.<br />
Kietojo plastiko ir sud÷tiniai NKVTK turi būti:<br />
a) keliami kiekviena pora įstrižai priešpriešiais esančių k÷limo įtaisų taip, kad<br />
keliamosios j÷gos veiktų vertikaliai, ir laikomi penkias minutes; ir<br />
b) keliami kiekviena pora įstrižai priešpriešiais esančių k÷limo įtaisų taip, kad<br />
keliamosios j÷gos veiktų centro link 45º kampu į vertikalę, ir laikomi penkias<br />
minutes.<br />
392
6.5.6.5.4 Lankstiesiems NKVTK gali būti naudojami kiti tokie pat veiksmingi k÷limo už viršutin÷s<br />
dalies bandymo ir paruošimo bandymui metodai.<br />
6.5.6.5.5 Bandymo išlaikymo kriterijai<br />
a) Metaliniai, kietojo plastiko ir sud÷tiniai NKVTK: NKVTK įprastomis vežimo<br />
sąlygomis turi likti saugūs, juose, įskaitant pagrindo pad÷klą, jei toks yra, neturi<br />
būti pastebima liekamosios deformacijos ir neturi būti prarasta n÷ kiek turinio;<br />
b) Lankstieji NKVTK: neturi būti NKVTK ar jų k÷limo įtaisų pažeidimų, d÷l kurių<br />
NKVTK taptų nesaugu vežti ar tvarkyti ir neturi būti prarandamas turinys.<br />
6.5.6.6 Krovimo rietuv÷mis bandymas<br />
6.5.6.6.1 Taikymo sritis<br />
Visiems NKVTK, suprojektuotų krauti rietuv÷mis vienas ant kito, tipams. Taikomas kaip<br />
konstrukcijos tipo bandymas.<br />
6.5.6.6.2 NKVTK paruošimas bandymui<br />
NKVTK turi būti prikraunami iki jų didžiausios leistinosios bruto mas÷s. Jei bandymui<br />
naudojamo produkto ribinis kiekis neleidžia to padaryti, NKVTK būtina tokia papildoma<br />
pakrova, kad jis būtų bandomas esant didžiausiai leistinai bruto masei, o pakrova turi būti<br />
tolygiai paskirstyta.<br />
6.5.6.6.3 Bandymo metodas<br />
a) NKVTK turi būti sta<strong>tomas</strong> pagrindu ant horizontalios kietos plokštumos ir<br />
veikiamas tolygiai paskirstyta bandymo apkrova iš viršaus (žr. 6.5.6.6.4 punktą).<br />
Kietojo plastiko 31H2 tipo NKVTK ir sud÷tinių 31HH1 ir 31HH2 tipų NKVTK<br />
bandymas kraunant į rietuves turi būti atliekamas naudojant pirminę pildomą<br />
medžiagą arba etaloninį skystį (žr. 6.1.6 skirsnyje) pagal 6.5.6.3.3 arba 6.5.6.3.5<br />
punktą naudojant antrą NKVTK, kaip aprašyta 6.5.6.2.2 punkte, po išankstinio<br />
išlaikymo. NKVTK turi būti veikiami bandymo apkrovos bent:<br />
i) metaliniai NKVTK – 5 minutes;<br />
ii)<br />
iii)<br />
kietojo plastiko 11H2, 21H2 ir 31H2 tipų NKVTK bei sud÷tiniai NKVTK<br />
su plastiko medžiagų išorine danga, kuriuos veikia apkrova kraunant<br />
rietuv÷mis (t. y. 11HH1, 11HH2, 21HH1, 21HH2, 31HH1 ir 31HH2 tipų)<br />
– 28 dienas 40 ºC temperatūroje;<br />
visų kitų tipų NKVTK – 24 valandas;<br />
b) Bandymo apkrova turi būti sudaroma vienu iš šių metodų:<br />
i) vienas ar daugiau to paties tipo NKVTK, pripildytas (-i) iki didžiausios<br />
leistinosios bruto mas÷s, užkraunami ant bandomojo NKVTK;<br />
ii)<br />
atitinkamo svorio kroviniai pakraunami ant plokščios platformos,<br />
imituojančios NKVTK pagrindą, kuri užkraunama ant bandomojo<br />
NKVTK.<br />
6.5.6.6.4 Papildomos bandymo apkrovos apskaičiavimas<br />
Ant NKVTK dedama apkrova turi būti 1,8 karto didesn÷ už visų panašių NKVTK<br />
vienetų, kurie gali būti sukrauti ant NKVTK viršaus vežant, bendrą didžiausią leistinąją<br />
bruto masę.<br />
6.5.6.6.5 Bandymo išlaikymo kriterijai<br />
a) Visi NKVTK tipai, išskyrus lanksčiuosius NKVTK: neturi būti liekamosios<br />
deformacijos, d÷l kurios NKVTK, įskaitant pagrindo pad÷klą, jei toks yra, taptų<br />
nesaugu vežti, ir neturi būti prarandamas turinys.<br />
b) Lankstieji NKVTK: neturi būti korpuso pažeidimų, d÷l kurių NKVTK taptų<br />
nesaugu vežti, ir neturi būti prarandamas turinys.<br />
393
6.5.6.7 Sandarumo bandymas<br />
6.5.6.7.1 Taikymo sritis<br />
Visiems NKVTK, naudojamų skysčiams ar kietoms medžiagoms, pakraunamiems ar<br />
iškraunamiems sl÷giu, tipams. Taikomas kaip konstrukcijos tipo bandymas ir kaip<br />
periodinis bandymas.<br />
6.5.6.7.2 NKVTK paruošimas bandymui<br />
Bandymas turi būti atliekamas prieš įrengiant bet kokią šilumin÷s izoliacijos įrangą.<br />
Uždarymo įtaisai su ventiliacija turi būti arba pakeisti panašiais uždarymo įtaisais be<br />
ventiliacijos, arba ventiliacijos angos turi būti užsandarintos.<br />
6.5.6.7.3 Bandymo metodas ir taikomas sl÷gis<br />
Bandymas turi būti atliekamas bent jau 10 minučių naudojant orą, kai manometrinis<br />
sl÷gis ne mažesnis kaip 20 kPa (0,2 baro). NKVTK nepralaidumas orui turi būti<br />
nusta<strong>tomas</strong> atitinkamu metodu, pavyzdžiui, oro sl÷gio skirtumo bandymu arba<br />
panardinant NKVTK į vandenį, arba – metalinių NKVTK – padengiant siūles ir jungtis<br />
muilo tirpalu. Panardinant d÷l hidrostatinio sl÷gio reikia taikyti pataisos koeficientą.<br />
6.5.6.7.4 Bandymo vertinimo kriterijai<br />
Neturi būti oro nuot÷kio.<br />
6.5.6.8 Vidinio sl÷gio (hidraulinis) bandymas<br />
6.5.6.8.1 Taikymo sritis<br />
Visiems NKVTK, naudojamų skysčiams ar kietoms medžiagoms, pakraunamiems ar<br />
iškraunamiems sl÷giu, tipams taikomas kaip konstrukcijos tipo bandymas.<br />
6.5.6.8.2 NKVTK paruošimas bandymui<br />
Bandymas turi būti atliekamas prieš įrengiant bet kokią šilumin÷s izoliacijos įrangą.<br />
Sl÷gio mažinimo įtaisai turi būti nuimti, jų kiaurym÷s užkimštos arba jie turi neveikti.<br />
6.5.6.8.3 Bandymo metodas<br />
Bandymas turi būti atliekamas bent 10 minučių taikant hidraulinį sl÷gį, ne mažesnį nei<br />
nurodytas 6.5.4.8.4 punkte. Bandymo metu NKVTK neturi būti mechaniškai suvaržyti.<br />
6.5.6.8.4 Taikomas sl÷gis<br />
6.5.6.8.4.1 Metaliniai NKVTK:<br />
a) 21A, 21B ir 21N tipų NKVTK, skirti I pakavimo grup÷s medžiagoms – 250 kPa<br />
(2,5 baro) manometrinis sl÷gis;<br />
b) 21A, 21B, 21N, 31A, 31B ir 31N tipų NKVTK, skirti <strong>II</strong> ar <strong>II</strong>I pakavimo grupių<br />
medžiagoms – 200 kPa (2 barų) manometrinis sl÷gis;<br />
c) Be to, 31A, 31B ir 31N tipų NKVTK – 65 kPa (0,65 baro) manometrinis sl÷gis.<br />
Šis bandymas turi būti atliekamas prieš bandant 200 kPa (2 barų) sl÷giu.<br />
6.5.6.8.4.2 Kietojo plastiko ir sud÷tiniai NKVTK:<br />
a) 21H1, 2lH2, 21HZ1 ir 21HZ2 tipų NKVTK – 75 kPa (0,75 baro) manometrinis<br />
sl÷gis;<br />
b) 31H1, 31H2, 31HZ1 ir 31HZ2 tipų NKVTK – didesnioji iš dviejų verčių, pirmoji<br />
iš jų nustatoma vienu šių metodų:<br />
i) bendras manometrinis sl÷gis, išmatuotas NKVTK (t. y. pripildančiosios<br />
medžiagos garų sl÷gis ir dalinis oro ar kitų inertinių dujų sl÷gis, minus<br />
100 kPa), esant 55 °C, padaugintas iš saugos koeficiento 1,5; šis bendras<br />
manometrinis sl÷gis turi būti nusta<strong>tomas</strong> atsižvelgiant į didžiausią<br />
pripildymo laipsnį pagal 4.1.1.4 poskirsnį ir 15 °C pripildymo temperatūrą;<br />
394
ii)<br />
iii)<br />
1,75 vežamos medžiagos garų sl÷gio 50°C temperatūroje, minus 100 kPa,<br />
vert÷s, bet ne mažiau kaip mažiausias bandymo sl÷gis, lygus 100 kPa.<br />
1,5 vežamos medžiagos garų sl÷gio 55°C temperatūroje, minus 100 kPa,<br />
vert÷s, bet ne mažiau kaip mažiausias bandymo sl÷gis, lygus 100 kPa.<br />
ir antroji, kuri nustatoma šiuo metodu:<br />
iv)<br />
6.5.6.8.5 Bandymo (-ų) vertinimo kriterijai:<br />
padvigubintas vežamos medžiagos statinis sl÷gis, bet ne mažesnis kaip<br />
mažiausias padvigubintas vandens statinis sl÷gis.<br />
a) 21A, 21B, 21N, 31A, 31B ir 31N tipų NKVTK, kai bandoma 6.5.4.8.4.1<br />
papunkčio a ar b punktuose nurodytu bandymo sl÷giu: neturi būti nuot÷kio;<br />
b) 31A, 31B ir 31N tipų NKVTK, kai bandoma 6.5.6.8.4.1 papunkčio c punkte<br />
nurodytu bandymo sl÷giu: neturi būti liekamosios deformacijos, d÷l kurios<br />
NKVTK taptų nesaugu vežti, ir neturi būti nuot÷kio;<br />
c) Kietojo plastiko ir sud÷tiniai NKVTK: neturi būti liekamosios deformacijos, d÷l<br />
kurios NKVTK taptų nesaugu vežti, ir neturi būti nuot÷kio.<br />
6.5.6.9 Kritimo bandymas<br />
6.5.6.9.1 Taikymo sritis<br />
Visų tipų NKVTK taikomas kaip konstrukcijos tipo bandymas.<br />
6.5.6.9.2 NKVTK paruošimas bandymui<br />
a) Metaliniai NKVTK: NKVTK turi būti pripildyti ne mažiau kaip 95 % jų<br />
didžiausios talpos kietų medžiagų arba ne mažiau kaip 98 % jų didžiausios talpos<br />
skysčių. Sl÷gio mažinimo įtaisai turi būti nuimti, jų kiaurym÷s užkimštos arba jie<br />
turi neveikti;<br />
b) Lankstieji NKVTK: NKVTK turi būti pripildyti iki jų didžiausios leistinosios<br />
bruto mas÷s, o turinys turi būti tolygiai paskirstytas;<br />
c) Kietojo plastiko ir sud÷tiniai NKVTK: NKVTK turi būti pripildyti ne mažiau<br />
kaip 95 % jų didžiausios talpos kietų medžiagų arba ne mažiau kaip 98 % jų<br />
didžiausios talpos skysčių. Sl÷gio mažinimo įtaisai turi būti nuimti ir jų<br />
kiaurym÷s užkimštos, arba jie turi neveikti. NKVTK bandymas turi būti<br />
atliekamas, kai tiriamojo bandinio ir jo turinio temperatūra sumažinta iki –18 °C<br />
ar daugiau. Kai tiriamieji sud÷tinių NKVTK bandiniai yra paruošti šiuo būdu,<br />
6.5.6.3.1 punkte nurodytų sąlygų galima nepaisyti. Bandymo skysčiai turi išlikti<br />
skysti, jei reikia, galima prid÷ti užšalimą stabdančių priedų. Šios sąlygos galima<br />
nepaisyti, jei tiriamosios medžiagos žemoje temperatūroje yra pakankamai<br />
elastingos ir atsparios tempimui;<br />
d) Fibros kartono ir medžio NKVTK: NKVTK turi būti pripildyti ne mažiau kaip<br />
95 % jų didžiausios talpos.<br />
6.5.6.9.3 Bandymo metodas<br />
NKVTK turi būti metamas ant kieto, netampraus, lygaus, plokščio ir horizontalaus<br />
paviršiaus tokiu būdu, kuris užtikrintų, jog smūgio taškas bus toje NKVTK pagrindo<br />
dalyje, kuri vertinama kaip labiausiai pažeidžiama. NKVTK, kurių talpa 0,45 m 3 ar<br />
mažesn÷, taip pat turi būti metami:<br />
a) metaliniai NKVTK: ant dalies, kuri vertinama kaip labiausiai pažeidžiama,<br />
išskyrus pagrindo dalį, išbandytą pirmuoju kritimu;<br />
b) lankstieji NKVTK: ant labiausiai pažeidžiamo šono;<br />
c) kietojo plastiko, sud÷tiniai, fibros kartono ir mediniai NKVTK: plokštuma ant<br />
šono, plokštuma ant viršutin÷s dalies ir kampu.<br />
395
6.5.6.9.4 Kritimo aukštis<br />
Kiekvienam metimui gali būti naudojami tie patys ar skirtingi NKVTK.<br />
Kietoms medžiagoms ir skysčiams, jei bandymas atliekamas su numatoma vežti kieta<br />
medžiaga ar skysčiu arba su kita, iš esm÷s tokio paties fizinio būvio, medžiaga:<br />
I pakavimo grup÷ <strong>II</strong> pakavimo grup÷ <strong>II</strong>I pakavimo grup÷<br />
1,8 m 1,2 m 0,8 m<br />
Skysčiams, jei bandymas atliekamas su vandeniu:<br />
a) kai numatomų vežti medžiagų santykinis tankis ne didesnis kaip 1,2:<br />
<strong>II</strong> pakavimo grup÷<br />
<strong>II</strong>I pakavimo grup÷<br />
1,2 m 0,8 m<br />
b) kai numatomų vežti medžiagų santykinis tankis didesnis kaip 1,2, kritimo aukštis<br />
turi būti apskaičiuojamas pagal numatomos vežti medžiagos santykinį tankį (d),<br />
suapvalinus iki pirmojo skaičiaus po kablelio:<br />
<strong>II</strong> pakavimo grup÷<br />
d x 1,0 m<br />
6.5.6.9.5 Bandymo (-ų) vertinimo kriterijai:<br />
a) metaliniai NKVTK: neturi būti prarandamas turinys;<br />
<strong>II</strong>I pakavimo grup÷<br />
d x 0,67 m<br />
b) lankstieji NKVTK: neturi būti prarandamas turinys. Nedideli prot÷kiai,<br />
pavyzdžiui, nuo smūgio pro uždarymo įtaisus ar siūlių persiuvimo angeles,<br />
nelaikoma NKVTK trūkumu, jei pak÷lus NKVTK nuo žem÷s, nuot÷kio<br />
nebelieka;<br />
c) kietojo plastiko, sud÷tiniai, fibros kartono ir mediniai NKVTK: neturi būti<br />
prarandamas turinys. Nedideli prot÷kiai, pavyzdžiui, nuo pro uždarymo įtaisus,<br />
nelaikoma NKVTK trūkumu, jei pak÷lus NKVTK nuo žem÷s, nuot÷kio<br />
nebelieka;<br />
d) Visi NKVTK: jokio pažeidimo, d÷l kurio NKVTK taptų nesaugu vežti antriniam<br />
panaudojimui ar sunaikinimui, ir jokio turinio praradimo. Be to, turi būti<br />
įmanoma pakelti NKVTK atitinkamomis priemon÷mis ir išlaikyti pakeltą penkias<br />
minutes.<br />
6.5.6.10 Trūkio bandymas<br />
6.5.6.10.1 Taikymo sritis<br />
Visų tipų NKVTK taikomas kaip konstrukcijos tipo bandymas.<br />
6.5.6.10.2 NKVTK paruošimas bandymui<br />
NKVTK turi būti pripildytas ne mažiau kaip 95 % jo talpos ir iki jo didžiausios<br />
leistinosios bruto mas÷s, o krovinys turi būti tolygiai pasiskirstęs.<br />
6.5.6.10.3 Bandymo metodas<br />
Pastačius NKVTK ant žem÷s, plačiosios priekin÷s pus÷s sienel÷je, per vidurį tarp apatinio<br />
paviršiaus ir turinio viršutinio lygio, 45° kampu NKVTK į pagrindinę ašį peiliu padaroma<br />
100 mm įr÷ža, visiškai kiaurai sienel÷s. NKVTK veikiamas vienodai pasiskirsčiusia<br />
apkrova, kuri du kartus didesn÷ nei didžiausia leistinoji apkrova. Ši apkrova turi veikti<br />
bent penkias minutes. NKVTK, kuris yra suprojektuotas kelti už viršutin÷s dalies ar šono,<br />
po to, kai nuimama užd÷ta apkrova, keliamas, kol atsiskiria nuo žem÷s, ir išlaikomas šioje<br />
pad÷tyje penkias minutes.<br />
396
6.5.6.10.4 Bandymo vertinimo kriterijai<br />
Įr÷ža neturi pailg÷ti daugiau kaip 25 % savo pradinio ilgio.<br />
6.5.6.11 Apvirtimo bandymas<br />
6.5.6.11.1 Taikymo sritis<br />
Visiems lanksčiųjų NKVTK tipams taikomas kaip konstrukcijos tipo bandymas.<br />
6.5.6.11.2 NKVTK paruošimas bandymui<br />
NKVTK turi būti pripildytas ne mažiau kaip 95 % jo talpos ir iki jo didžiausios<br />
leistinosios bruto mas÷s, o krovinys turi būti tolygiai pasiskirstęs.<br />
6.5.6.11.3 Bandymo metodas<br />
NKVTK turi būti priverčiamas apvirsti ant kieto, netampraus, lygaus, plokščio ir<br />
horizontalaus paviršiaus bet kuria jo viršutinio paviršiaus dalimi.<br />
6.5.6.11.4 Virtimo aukštis<br />
I pakavimo grup÷ <strong>II</strong> pakavimo grup÷ <strong>II</strong>I pakavimo grup÷<br />
6.5.6.11.5 Bandymo vertinimo kriterijai<br />
1,8 m 1,2 m 0,8 m<br />
Neturi būti prarandamas turinys. Nedidelis nuot÷kis, pavyzdžiui, nuo smūgio pro<br />
uždarymo įtaisus ar siūlių persiuvimo angeles, nelaikomas NKVTK trūkumu, jei nuot÷kio<br />
toliau nebelieka.<br />
6.5.6.12 Statumo bandymas<br />
6.5.6.12.1 Taikymo sritis<br />
Visiems lankstiesiems NKVTK, suprojektuotiems kelti už viršutin÷s dalies ar šono,<br />
taikomas kaip konstrukcijos tipo bandymas.<br />
6.5.6.12.2 NKVTK paruošimas bandymui<br />
NKVTK turi būti pripildytas ne mažiau kaip 95 % jo talpos ir iki jo didžiausios<br />
leistinosios bruto mas÷s, o krovinys turi būti tolygiai pasiskirstęs.<br />
6.5.6.12.3 Bandymo metodas<br />
Ant šono gulintis NKVTK turi būti keliamas bent jau 0,1 m/s greičiu vienu k÷limo įtaisu<br />
arba, kai numatyti keturi k÷limo įtaisai, dviem k÷limo įtaisais tol, kol pakyla stačias ir<br />
atsiskiria nuo žem÷s.<br />
6.5.6.12.4 Bandymo vertinimo kriterijai<br />
Neturi būti NKVTK ar jo k÷limo įtaisų pažeidimų, d÷l kurių NKVTK taptų nesaugu vežti<br />
ar tvarkyti.<br />
6.5.6.13 Vibracijos bandymas<br />
6.5.6.13.1 Taikymo sritis<br />
Taikomas kaip konstrukcijos tipo bandymas visiems NKVTK, kurie yra skirti skysčiams.<br />
PASTABA. Šis bandymas taikomas po 2010 m. gruodžio 31 d. pagamintų NKVTK<br />
konstrukcijos tipams (taip pat žr. 1.6.1.14 poskirsnį).<br />
6.5.6.13.2 NKVTK paruošimas bandymui<br />
Bandomasis NKVTK parenkamas atsitiktine tvarka ir su tokiais įtaisais bei uždaromas<br />
taip, kaip vežant. NKVTK turi būti pripildytas vandens ne mažiau kaip iki 98 % jo<br />
didžiausios galimos talpos.<br />
6.5.6.13.3 Bandymo metodas ir trukm÷<br />
397
6.5.6.13.3.1 NKVTK padedamas ant bandymo mechanizmo su vertikalia sinusoidine dviguba<br />
amplitude (poslinkis nuo minimumo iki maksimumo) 25 mm ± 5 % platformos vidurio.<br />
Prireikus, prie platformos tvirtinami vertikaliam jud÷jimui netrukdantys sulaikomieji<br />
įtaisai, neleidžiantys bandiniui horizontaliai nuslinkti nuo platformos.<br />
6.5.6.13.3.2 Bandymas atliekamas vieną valandą tokiu vibravimo dažniu, d÷l kurio dalis NKVTK<br />
pagrindo per kiekvieną ciklo dalį pakyla nuo vibruojančios platformos tiek, kad bent<br />
viename taške tarp NKVTK pagrindo ir bandymo platformos protarpiais būtų galima iki<br />
galo įstatyti metalinį tarpiklį. Siekiant išvengti taros rezonanso, pirminį nustatymo dažnį<br />
gali tekti keisti. Nepaisant to, bandymo dažnis turi likti toks, kad po NKVTK būtų galima<br />
pakišti metalinį tarpiklį, kaip nurodyta pirmiau šioje pastraipoje. Nustatant, ar testas<br />
išlaikytas, galimyb÷ pakišti metalinį tarpiklį yra būtina sąlyga. Šiame bandyme<br />
naudojamas metalinis tarpiklis turi būti ne mažesnis negu 1,6 mm storio, 50 mm pločio ir<br />
pakankamai ilgas, kad tarp NKVTK ir bandymo platformos būtų galima pakišti bent<br />
100 mm jo ilgio.<br />
6.5.6.13.4 Bandymo vertinimo kriterijai<br />
Turinys neturi nutek÷ti ir neturi būti jokių trūkių konteineryje. Be to, neturi sulūžti ar<br />
sugesti jokios struktūrin÷s sudedamosios dalys, pvz., neplyšti suvirinimo siūl÷s ar nebūti<br />
pažeistos tvirtinimo dalys.<br />
6.5.6.14 Bandymo protokolas<br />
6.5.6.14.1 Bandymo protokolas turi būti surašomas ir pateikiamas NKVTK naudotojams. Jame turi<br />
būti bent jau tokia informacija:<br />
1. Bandymą atlikusios įstaigos pavadinimas ir adresas;<br />
2. Paraišk÷jo pavadinimas ir adresas (kai reikia);<br />
3. Bandymo protokolo individualus numeris;<br />
4. Bandymo protokolo data;<br />
5. NKVTK gamintojas;<br />
6. NKVTK konstrukcijos tipo aprašymas (pvz., matmenys, medžiagos, uždarymo<br />
įtaisai, storis ir kt.), įskaitant gamybos būdą, kuris gali apimti br÷žinį (-ius) ir (ar)<br />
nuotrauką (-as);<br />
7. Didžiausia talpa;<br />
8. Bandymui naudotos turinio savyb÷s, pavyzdžiui, skysčių klampa, santykinis<br />
tankis ir kietų medžiagų dalelių dydis;<br />
9. Bandymo aprašymas ir rezultatai;<br />
10. Bandymo protokolas turi būti pasirašytas nurodant pasirašiusiojo asmens,<br />
pavardę ir pareigas.<br />
6.5.6.14.2 Bandymo protokole turi būti nurodyta, kad NKVTK, paruoštas taip pat kaip vežant, yra<br />
išbandytas pagal atitinkamas šio skyriaus nuostatas ir kad, taikant kitus pakavimo<br />
metodus ar komponentus, protokolas gali tapti negaliojančiu. Bandymo protokolo kopija<br />
turi būti pateikiama kompetentingai institucijai.<br />
398
6.6 SKYRIUS<br />
DIDELöS TAROS KONSTRUKCIJOS IR BANDYMŲ REIKALAVIMAI<br />
6.6.1 Bendrosios nuostatos<br />
6.6.1.1 Šio skyriaus reikalavimai netaikomi:<br />
- tarai, kuri skirta 2 klasei, išskyrus didelę tarą gaminiams (įskaitant aerozolius);<br />
- tarai, kuri skirta 6.2 klasei, išskyrus didelę tarą JT Nr. 3291 medicinin÷ms atliekoms;<br />
- 7 klas÷s pakuot÷ms su radioaktyviosiomis medžiagomis.<br />
6.6.1.2 Didel÷ tara turi būti gaminama ir bandoma pagal kompetentingos institucijos<br />
reikalavimus atitinkančią kokyb÷s garantijos programą, kad kiekvienas pagamintas taros<br />
vienetas atitiktų šio skyriaus reikalavimus.<br />
PASTABA: ISO 16106:2006 „Pakuot÷s. Gabenamosios pavojingų krovinių pakuot÷s.<br />
Pavojingų krovinių pakuot÷s, nefasuotų krovinių vidutiniai konteineriai (NKVTK) ir<br />
didel÷s pakuot÷s. ISO 9001 taikymo gair÷s“ nurodytos tinkamos gair÷s d÷l procedūrų,<br />
kurios gali būti taikomos.<br />
6.6.1.3 Konkretūs reikalavimai, taikomi didelei tarai, nurodyti 6.6.4 skirsnyje, pagrįsti šiuo metu<br />
naudojama didele tara. Įvertinus mokslo ir technikos pažangą, leidžiama naudoti didelę<br />
tarą, atitinkančią techninius reikalavimus, kurie skiriasi nuo nurodytų 6.6.4 skirsnyje, jei<br />
ji tokia pat veiksminga, priimtina kompetentingai institucijai ir gali s÷kmingai atlaikyti<br />
bandymus, aprašytus 6.6.5 skirsnyje. Bandymų metodai, kurie skiriasi nuo ADR aprašytų<br />
metodų, yra priimtini, jei jie lygiaverčiai ir pripažinti kompetentingos institucijos.<br />
6.6.1.4 Taros gamintojai ir ją parduodančios įmon÷s turi pateikti informaciją apie procedūras,<br />
kurias būtina vykdyti, ir uždarymo įtaisų (įskaitant reikiamus tarpiklius) dydžių bei tipų<br />
aprašymą bei bet kuriuos kitus komponentus, būtinus siekiant užtikrinti, kad vežti<br />
pateiktos pakuot÷s atlaikys taikomus eksploatavimo bandymus, numatytus šiame<br />
skyriuje.<br />
6.6.2 Kodai, žymintys didel÷s taros tipus<br />
6.6.2.1 Didel÷s taros kodą sudaro:<br />
a) du arabiški skaitmenys:<br />
50 – kietoji didel÷ tara; ar<br />
51 – lanksčioji didel÷ tara; ir<br />
b) didžiosios lotyniškos raid÷s, nurodančios medžiagos rūšį, pvz., medis, plienas ir<br />
kt. Šiam tikslui skirtos raid÷s nurodytos 6.1.2.6 poskirsnyje.<br />
6.6.2.2 Po didel÷s taros kodo gali būti nurodyta raid÷ „W“. Raid÷ „W“ reiškia, kad didel÷ tara,<br />
nors ji priskirta tokiam pat tipui, kuris nurodytas kodu, pagaminta pagal techninius<br />
reikalavimus, kurie skiriasi nuo 6.6.4 skirsnyje nurodytų techninių reikalavimų, ir<br />
laikoma lygiaverte pagal 6.6.1.3 poskirsnio nurodytus reikalavimus.<br />
6.6.3 Žym÷jimas<br />
6.6.3.1 Pagrindinis žym÷jimas.<br />
Kiekviena didel÷ tara, pagaminta ir skirta naudoti pagal ADR nuostatas, privalo tur÷ti<br />
patvarų aiškų žymenį, nurodantį:<br />
a) Jungtinių Tautų taros simbolį ;<br />
Šis simbolis naudojamas tik siekiant patvirtinti, jog tara atitinka tam tikrus 6.1,<br />
6.2, 6.3, 6.5 arba 6.6 skyrių reikalavimus.<br />
Didelei metalinei tarai, ant kurios žymuo įspaudžiamas ar išraižomas, žym÷ti<br />
vietoj simbolio gali būti rašomos didžiosios raid÷s „UN“;<br />
399
) skaičių „50“, žymintį kietąją didelę tarą, ar „51“, žymintį lanksčiąją didelę tarą,<br />
po kurio nurodomas medžiagos tipas pagal 6.5.1.4.1 punkto b papunktį;<br />
c) didžiąją raidę, žyminčią pakavimo grupę (-es), kuriai (-ioms) patvirtintas<br />
konstrukcijos tipas:<br />
X – I, <strong>II</strong> ir <strong>II</strong>I pakavimo grup÷ms;<br />
Y – <strong>II</strong> ir <strong>II</strong>I pakavimo grup÷ms;<br />
Z – tik <strong>II</strong>I pakavimo grupei;<br />
d) pagaminimo m÷nesį ir metus (du paskutiniai skaitmenys);<br />
e) valstybę, patvirtinusią žymens vietą; nurodomas tarptautiniame eisme<br />
dalyvaujančių motorinių transporto priemonių skiriamasis ženklas 1 ;<br />
f) gamintojo pavadinimą ar simbolį ir kitą kompetentingos institucijos nustatytą<br />
didel÷s taros identifikavimo žymenį;<br />
g) krovimo rietuv÷mis bandymui taikytą apkrovą (kilogramais). Jei didel÷ tara<br />
neskirta krauti rietuv÷mis, turi būti nurodomas skaitmuo „0“;<br />
h) didžiausią leistinąją masę kilogramais.<br />
Reikalaujama, kad pagrindiniai žymenys būtų žymimi laikantis pirmiau nurodytų<br />
papunkčių eiliškumo.<br />
Kiekvienas žymens pagal a–h papunkčius elementas turi būti aiškiai atskirtas vienas nuo<br />
kito, pavyzdžiui, pasviru brūkšniu ar tarpeliu, kad jį būtų lengva identifikuoti.<br />
6.6.3.2 Žym÷jimo pavyzdžiai:<br />
50A/X/05 01/N/PQRS<br />
2500/1000<br />
50H/Y/04 02/D/ABCD 987<br />
0/800<br />
Didel÷ plieno tara, kuri tinka krauti rietuv÷mis; apkrova<br />
kraunant rietuv÷mis – 2500 kg; didžiausia bruto mas÷ –<br />
1000 kg.<br />
Didel÷ plastiko tara, kuri netinka krauti rietuv÷mis;<br />
didžiausia bruto mas÷ – 800 kg.<br />
51H/Z/0601/S/1999<br />
0/500<br />
Didel÷ lanksčioji tara, kuri netinka krauti rietuv÷mis;<br />
didžiausia bruto mas÷ – 500 kg.<br />
6.6.4 Specialieji didel÷s taros reikalavimai<br />
6.6.4.1 Specialieji didel÷s metalin÷s taros reikalavimai<br />
50A<br />
50B<br />
50N<br />
iš plieno<br />
iš aliuminio<br />
iš metalo (išskyrus plieną ar aliuminį)<br />
6.6.4.1.1 Didel÷ tara turi būti gaminama iš tinkamo kaliojo metalo, kurio suvirinimo savyb÷s yra<br />
visiškai įrodytos. Siūl÷s turi būti suvirintos kokybiškai ir užtikrinti visišką saugumą.<br />
Atitinkamais atvejais būtina atsižvelgti į medžiagos elgseną žemoje temperatūroje.<br />
6.6.4.1.2 Turi būti užtikrinta priežiūra, kad būtų išvengta galvaninio poveikio d÷l skirtingų rūšių<br />
metalų sugretinimo.<br />
6.6.4.2 Specialieji didel÷s taros iš lanksčiųjų medžiagų reikalavimai<br />
51H<br />
51M<br />
lanksčioji, iš plastiko<br />
lanksčioji, iš popieriaus<br />
6.6.4.2.1 Didel÷ tara turi būti gaminama iš tinkamų medžiagų. Medžiagos tvirtumas ir lanksčiosios<br />
didel÷s taros konstrukcija turi atitikti jos talpą ir numatomą paskirtį.<br />
1<br />
Skiriamasis motorinių transporto priemonių, dalyvaujančių tarptautiniame eisme, ženklas<br />
nurodytas Kelių eismo konvencijoje (1968, Viena).<br />
400
6.6.4.2.2 Visos medžiagos, naudojamos konstruojant 51M tipo lanksčiąją didelę tarą, po ne mažiau<br />
kaip 24 valandų laikymo visiškai panardinus į vandenį turi išlaikyti bent jau 85 %<br />
atsparumo trūkimui, palyginti su iš pradžių išmatuotu medžiagos, esančios pusiausvyroje,<br />
kai santykin÷ oro dr÷gm÷ ne didesn÷ kaip 67 %, atsparumu trūkimui.<br />
6.6.4.2.3 Siūl÷s turi būti susiūtos, suklijuotos ar sujungtos kitu lygiaverčiu metodu. Visi susiūtų<br />
siūlių galai turi būti sutvirtinti.<br />
6.6.4.2.4 Numatomai paskirčiai skirta lanksčioji didel÷ tara turi būti pakankamai atspari<br />
ultravioletinei spinduliuotei, klimato sąlygų arba joje laikomos medžiagos poveikio<br />
sukeltam sen÷jimui ir irimui.<br />
6.6.4.2.5 Jei lanksčiajai didelei tarai iš plastiko būtina apsauga nuo ultravioletin÷s spinduliuot÷s, tai<br />
pasiekiama pridedant suodžių ar kitų tinkamų pigmentų ar inhibitorių. Šie priedai turi būti<br />
suderinami su turiniu ir išsaugoti savo veiksmingumą visą didel÷s taros naudojimo laiką.<br />
Kai naudojami suodžiai, pigmentai ar inhibitoriai yra kitokie, nei naudoti gaminant<br />
išbandytą konstrukcijos tipą, pakartotiniai bandymai gali būti neatliekami, jei suodžių,<br />
pigmento ar inhibitoriaus turinio pasikeitimas nedaro neigiamos įtakos konstrukcin÷s<br />
medžiagos fizin÷ms savyb÷ms.<br />
6.6.4.2.6 Į didel÷s taros medžiagą gali būti dedama priedų, padidinančių atsparumą sen÷jimui ar d÷l<br />
kitų priežasčių, jei jie nedaro neigiamos įtakos medžiagos fizikin÷ms ar chemin÷ms<br />
savyb÷ms.<br />
6.6.4.2.7 Pripildytos taros santykis tarp aukščio ir pločio neturi būti didesnis kaip 2:1.<br />
6.6.4.3 Specialieji didel÷s taros iš plastiko reikalavimai<br />
50H<br />
iš kietojo plastiko<br />
6.6.4.3.1 Didel÷ tara turi būti gaminama iš tinkamos plastikin÷s medžiagos, pasižyminčios<br />
žinomomis savyb÷mis ir pakankamu atsparumu pagal jos talpą ir numatomą paskirtį.<br />
Medžiaga turi būti pakankamai atspari joje laikomoms medžiagos poveikio sukeltam<br />
sen÷jimui ir irimui ar, kai taikoma, ultravioletinei spinduliuotei. Atitinkamais atvejais<br />
būtina atsižvelgti į medžiagos elgseną žemoje temperatūroje. Bet koks medžiagos<br />
nuot÷kis įprastomis vežimo sąlygomis neturi kelti pavojaus.<br />
6.6.4.3.2 Jei būtina apsauga nuo ultravioletin÷s spinduliuot÷s, to pasiekiama pridedant suodžių ar<br />
kitų tinkamų pigmentų ar inhibitorių. Šie priedai turi būti suderinami su turiniu ir<br />
išsaugoti savo veiksmingumą visą didel÷s taros naudojimo laiką. Jei naudojami suodžiai,<br />
pigmentai ar inhibitoriai yra kitokie, nei naudoti gaminant išbandytą konstrukcijos tipą,<br />
pakartotiniai bandymai gali būti neatliekami, jei suodžių, pigmento ar inhibitoriaus<br />
turinio pasikeitimas nedaro neigiamos įtakos konstrukcin÷s medžiagos fizin÷ms<br />
savyb÷ms.<br />
6.6.4.3.3 Į didel÷s taros medžiagą gali būti dedamą priedų, padidinančių atsparumą sen÷jimui ar d÷l<br />
kitų priežasčių, jei jie nedaro neigiamos įtakos medžiagos fizikin÷ms ar chemin÷ms<br />
savyb÷ms.<br />
6.6.4.4 Specialieji didel÷s taros iš fibros kartono reikalavimai<br />
50G<br />
iš kietojo fibros kartono<br />
6.6.4.4.1 Turi būti naudojamas tvirtas, geros kokyb÷s kietas ar dvipusis gofruotas fibros kartonas<br />
(viensluoksnis arba daugiasluoksnis), atitinkantis didel÷s taros talpą ir numatomą paskirtį.<br />
Išorinio paviršiaus atsparumas vandeniui turi būti toks, kad mas÷s padid÷jimas, nustatytas<br />
bandant 30 minučių Kobo metodu, taikomu nustatant higroskopiškumą, būtų ne didesnis<br />
nei 155 g/m 2 (žr. ISO 535:1991). Fibros kartonas turi būti pakankamai atsparus lenkimui.<br />
Jis turi būti supjaustytas, sulankstytas be įr÷žų ir tur÷ti reikalingas įpjovas tam, kad<br />
surenkant nebūtų lūžių, paviršiaus įtrūkimų ar nenumatytų įlinkimų. Gofruotas fibros<br />
kartono sluoksnis turi būti tvirtai suklijuotas su aptaisais.<br />
6.6.4.4.2 Sienelių, įskaitant viršutinę ir apatinę, atsparumas dūriams, išmatuotas pagal ISO<br />
3036:1975, turi būti ne mažesnis kaip 15 J.<br />
401
6.6.4.4.3 Gamybin÷s siūl÷s didel÷s taros išorin÷je taroje turi būti sujungtos užleistin÷mis jungtimis<br />
paliekant pakankamą užlaidą ir turi būti sutvirtintos lipnia juosta, suklijuotos, sukabintos<br />
metalo kab÷mis ar sujungtos kitomis tokiomis pat veiksmingomis priemon÷mis. Kai<br />
siūl÷s klijuojamos ar sutvirtinamos lipnia juosta, reikia naudoti vandeniui atsparius klijus.<br />
Metalo kab÷s turi pralįsti kiaurai visų tvirtinamųjų dalių ir būti tokios formos arba<br />
apsaugotos taip, kad nepažeistų vidinio įd÷klo ar jo nepradurtų.<br />
6.6.4.4.4 Bet koks nenuimamasis pagrindo pad÷klas, kuris yra neatskiriama didel÷s taros dalis, ar<br />
bet koks nuimamasis pad÷klas turi būti pritaikyti mechaniškai tvarkyti iki didžiausios<br />
leistinosios bruto mas÷s pripildytą didelę tarą.<br />
6.6.4.4.5 Pad÷klas ar neatskiriamas pagrindas turi būti suprojektuoti taip, kad nebūtų jokių iškyšų<br />
tvarkant galinčių pažeisti didelę tarą.<br />
6.6.4.4.6 Kai naudojamas nuimamasis pad÷klas, stabilumui tvarkant ir vežant užtikrinti, korpusas<br />
turi būti prie jo pritvirtintas. Nuimamojo pad÷klo viršutinis paviršius turi būti be aštrių<br />
iškyšų, galinčių pažeisti didelę tarą.<br />
6.6.4.4.7 Siekiant padidinti krovimo rietuv÷mis galimybes, gali būti naudojami sutvirtinantys<br />
įtaisai, pavyzdžiui, atramos iš medienos, bet jos neturi liestis su įd÷klu.<br />
6.6.4.4.8 Kai didel÷ tara skirta krauti rietuv÷mis, atraminis paviršius turi būti toks, kad apkrova<br />
saugiai pasiskirstytų.<br />
6.6.4.5 Specialieji didel÷s medin÷s taros reikalavimai<br />
50C<br />
50D<br />
50F<br />
iš natūralios medienos<br />
iš faneros<br />
iš perdirbtos medienos<br />
6.6.4.5.1 Naudojamų medžiagų tvirtumas ir konstrukcijos metodas turi atitikti didel÷s taros talpą ir<br />
numatomą paskirtį.<br />
6.6.4.5.2 Natūrali mediena turi būti gerai išlaikyta, eksploatacinio dr÷gnumo ir be trūkumų,<br />
galinčių iš esm÷s sumažinti kokios nors didel÷s taros dalies tvirtumą. Kiekviena didel÷s<br />
taros dalis turi būti sudaryta iš vieno atskiro gabalo ar jam lygiaverčio elemento. Dalys<br />
pripažįstamos lygiavert÷mis vienam atskiram gabalui, kai taikomas tinkamas klijavimo<br />
metodas, pavyzdžiui, Lindermano jungtis, įlaidinis ar lizdinis sujungimas, jungių<br />
sujungimas; ar sandūrinis sujungimas su bent dviem gofruoto metalo sąvaržomis<br />
kiekvienai jungčiai ar kiti tokie pat veiksmingi metodai.<br />
6.6.4.5.3 Didel÷ tara iš faneros turi būti nors trijų sluoksnių. Ji turi būti gaminama iš gerai<br />
išlaikytos, drožtos ar pjautos eksploatacinio dr÷gnumo faneros ir be trūkumų, galinčių iš<br />
esm÷s sumažinti didel÷s taros tvirtumą. Visi gretimi sluoksniai turi būti klijuojami<br />
vandeniui atspariais klijais. Konstruojant didelę tarą, be faneros, gali būti naudojamos ir<br />
kitos tinkamos medžiagos.<br />
6.6.4.5.4 Didel÷ tara iš perdirbtos medienos turi būti gaminama iš vandeniui atsparios perdirbtos<br />
medienos, pavyzdžiui, medienos plaušų plokšt÷s, medžio drožlių plokšt÷s ar kito tinkamo<br />
tipo.<br />
6.6.4.5.5 Didel÷ tara turi būti tvirtai sukalta arba pritvirtinta prie kampinių statramsčių ar galų arba<br />
surinkta naudojant kitus tinkamus įtaisus.<br />
6.6.4.5.6 Bet koks nenuimamasis pagrindo pad÷klas, sudarantis didel÷s taros dalį, ar bet koks<br />
nuimamasis pad÷klas turi būti tinkami iki didžiausios leistinosios bruto mas÷s pripildytos<br />
didel÷s taros mechaniniam tvarkymui.<br />
6.6.4.5.7 Pad÷klas ar nenuimamasis pagrindas turi būti suprojektuoti taip, kad nebūtų jokių iškyšų<br />
tvarkant galinčių pažeisti didelę tarą.<br />
6.6.4.5.8 Kai naudojamas nuimamasis pad÷klas, stabilumui tvarkant ir vežant užtikrinti, korpusas<br />
turi būti prie jo pritvirtintas. Nuimamojo pad÷klo viršutinis paviršius turi būti be aštrių<br />
iškyšų, galinčių pažeisti didelę tarą.<br />
402
6.6.4.5.9 Siekiant padidinti krovimo rietuv÷mis galimybes, gali būti naudojami sutvirtinantys<br />
įtaisai, pavyzdžiui, atramos iš medienos, bet jos neturi liestis su įd÷klu.<br />
6.6.4.5.10 Kai didel÷ tara skirta krauti rietuv÷mis, atraminis paviršius turi būti toks, kad apkrova<br />
saugiai pasiskirstytų.<br />
6.6.5 Didel÷s taros bandymų reikalavimai<br />
6.6.5.1 Bandymų atlikimas ir periodiškumas<br />
6.6.5.1.1 Kiekvienos didel÷s taros konstrukcijos tipas turi būti išbandytas, kaip nurodyta 6.6.5.3<br />
poskirsnyje, vadovaujantis kompetentingos institucijos nustatytomis procedūromis,<br />
leidžiančiomis atlikti ženklinimą, ir turi būti šios kompetentingos institucijos patvirtintas.<br />
6.6.5.1.2 Prieš naudojimą kiekvienas didel÷s taros konstrukcijos tipas turi būti s÷kmingai išlaikęs<br />
šiame skyriuje nustatytus bandymus. Didel÷s taros konstrukcijos tipas nusta<strong>tomas</strong> pagal<br />
jos konstrukciją, dydį, medžiagą ir jos storį, konstravimo ir sud÷jimo būdą, bet jų<br />
paviršius gali būti skirtingai apdorotas. Jam taip pat priskiriama didel÷ tara, kuri skiriasi<br />
nuo konstrukcijos tipo tik mažesniu konstrukciniu aukščiu.<br />
6.6.5.1.3 Bandymai turi būti kartojami su produkcijos bandiniais kompetentingos institucijos<br />
nustatytais intervalais. Atliekant tokius bandymus su didele tara iš fibros kartono,<br />
paruošimas aplinkos sąlygoms laikomas lygiaverčiu 6.6.5.2.4 punkte nurodytiems<br />
reikalavimams.<br />
6.6.5.1.4 Bandymai taip pat turi būti kartojami kiekvieną kartą pasikeitus didel÷s taros<br />
konstrukcijai, medžiagai ar konstravimo būdui.<br />
6.6.5.1.5 Kompetentinga institucija gali leisti atlikti atrankinius didel÷s taros, kuri labai mažai<br />
skiriasi nuo išbandyto tipo, pavyzdžiui, jos vidin÷ tara yra mažesnio dydžio ar mažesn÷<br />
vidin÷s taros neto mas÷, ir didel÷s taros, kuri pagaminta sumažinant išorinį (-ius) matmenį<br />
(-is), bandymus.<br />
6.6.5.1.6 (Rezervuota)<br />
PASTABA: D÷l įvairių vidin÷s taros didel÷je taroje išd÷stymo variantų ir d÷l leidžiamų<br />
nuokrypių vidin÷je taroje žr. 4.1.1.5.1 punktą.<br />
6.6.5.1.7 Kompetentinga institucija bet kuriuo metu gali pareikalauti – atliekant bandymus pagal šį<br />
skyrių – įrodyti, kad serijiniu būdu pagaminta didel÷ tara atitinka konstrukcijos tipo<br />
bandymų reikalavimus.<br />
6.6.5.1.8 Remiantis kompetentingos institucijos patvirtinimu ir užtikrinimu, kad bandymo<br />
rezultatams tai netur÷s įtakos, keletą bandymų galima atlikti naudojant vieną bandinį.<br />
6.6.5.2 Paruošimas bandymui<br />
6.6.5.2.1 Bandoma turi būti didel÷ tara, paruošta taip pat kaip vežant, įskaitant naudojamą vidinę<br />
tarą ar gaminius. Vidin÷ tara turi būti pripildyta ne mažiau kaip 98 % jos didžiausios<br />
talpos skysčių ar 95 % – kietų medžiagų. Reikalaujama, kad didel÷ tara, kurios vidin÷ tara<br />
skirta vežti skysčiams ir kietoms medžiagoms, būtų atskirai išbandyta naudojant ir skystą,<br />
ir kietą turinį. Medžiagos, laikomos vidin÷je taroje, ar gaminiai, kurie bus vežami didel÷je<br />
taroje, gali būti pakeisti kitomis medžiagomis ar gaminiais, išskyrus atvejus, kai tai gali<br />
tur÷ti įtakos bandymų rezultatams. Kai naudojama kita vidin÷ tara ar kiti gaminiai, jų<br />
fizin÷s savyb÷s (mas÷ ir kt.) turi būti tokios pačios kaip vidin÷s taros ar gaminių, kurie<br />
bus vežami. Privalomai bendrai pakuot÷s masei pasiekti leidžiama naudoti priedus,<br />
pavyzdžiui, maišus su švino šratais, jeigu tik jie laikymas netur÷s įtakos bandymo<br />
rezultatams.<br />
6.6.5.2.2 Atliekant kritimo bandymą su skysčiais naudojant kitą medžiagą, jos santykinis tankis ir<br />
klampa turi būti tokie patys kaip ir vežamos medžiagos. Kritimo bandymui su skysčiais<br />
taip pat galima naudoti vandenį, jei laikomasi šių reikalavimų:<br />
a) kai vežamų medžiagų santykinis tankis neviršija 1,2, kritimo aukštis turi būti<br />
toks, koks nurodytas 6.6.5.3.4.4 papunkčio lentel÷je;<br />
403
) kai vežamų medžiagų santykinis tankis viršija 1,2, kritimo aukštis turi būti<br />
apskaičiuojamas pagal vežamos medžiagos santykinį tankį (d), suapvalintą iki<br />
pirmojo skaitmens po kablelio did÷jimo kryptimi, taip:<br />
I pakavimo grup÷ <strong>II</strong> pakavimo grup÷ <strong>II</strong>I pakavimo grup÷<br />
d × 1,5 m d × 1,0 m d ×0,67 m<br />
6.6.5.2.3 Didel÷ tara iš plastiko medžiagų ir didel÷ tara su vidine tara iš plastiko medžiagų,<br />
išskyrus maišus, skirtus laikyti kietoms medžiagoms ar gaminiams, turi būti išbandyta<br />
kritimo bandymu, kai tiriamojo bandinio ir jo turinio temperatūra sumažinama iki –18°C<br />
ar daugiau. Šių reikalavimų galima nepaisyti, jei plastiko medžiagos, esant žemai<br />
temperatūrai, yra pakankamai plastiškos ir atsparios trūkimui. Jei tiriamasis bandinys<br />
paruošiamas taip, 6.6.5.2.4 punkte nurodytas išlaikymas nebūtinas. Bandymo skysčiai turi<br />
išlikti skysto būvio, jei reikia, pridedama užšalimą stabdančių priedų.<br />
6.6.5.2.4 Didel÷ tara iš fibros kartono turi būti bent jau 24 valandas laikoma reguliuojamos<br />
temperatūros ir santykin÷s dr÷gm÷s sąlygomis. Yra trys pasirinkimo galimyb÷s, iš jų<br />
pasirenkama viena:<br />
Tinkamiausiomis laikomos tokios sąlygos: 23 °C±2 °C ir 50 %±2 %. Kitos dvi<br />
pasirinkimo galimyb÷s yra: 20 °C±2 °C ir 65 %±2 %.; arba 27 °C±2 °C ir 65 %±2 %.<br />
PASTABA. Vidutin÷s vert÷s turi atitikti šias ribas. D÷l trumpalaikių svyravimų ir riboto<br />
matavimo tikslumo kai kurie santykinio dr÷gnio matavimai gali skirtis ± 5 %, bet tai<br />
neturi pastebimos įtakos atkuriant bandymo rezultatus.<br />
6.6.5.3 Bandymų reikalavimai<br />
6.6.5.3.1 K÷limo už apačios bandymas<br />
6.6.5.3.1.1 Taikymo sritis<br />
Visiems didel÷s taros tipams, turintiems įtaisus, skirtus kelti pa÷mus už pagrindo,<br />
taikomas kaip konstrukcijos tipo bandymas.<br />
6.6.5.3.1.2 Didel÷s taros paruošimas bandymui<br />
Didel÷ tara turi būti prikrauta tiek, kad jos bruto mas÷ 1,25 karto viršytų jos didžiausią<br />
leistinąją bruto masę, o krovinys būtų tolygiai pasiskirstęs.<br />
6.6.5.3.1.3 Bandymo metodas<br />
Didel÷ tara turi būti du kartus pakeliama ir nuleidžiama autokrautuvu, pakeliamąsias<br />
šakes įleidžiant per centrą ir per tris ketvirtadalius nuo įleidimo vietos (išskyrus atvejus,<br />
kai įleidimo vietos taškai yra fiksuoti). Pakeliamosios šak÷s turi įlįsti per tris<br />
ketvirtadalius įleidimo vietos kryptimi. Bandymas turi būti kartojamas kiekviena<br />
įmanoma įleidimo vietos kryptimi.<br />
6.6.5.3.1.4 Bandymo vertinimo kriterijai<br />
Neturi būti liekamosios deformacijos, d÷l kurios didelę tarą taptų nesaugu vežti, ir neturi<br />
būti prarandamas turinys.<br />
6.6.5.3.2 K÷limo už viršutin÷s dalies bandymas<br />
6.6.5.3.2.1 Taikymo sritis<br />
Visiems didel÷s taros tipams, skirtiems kelti pa÷mus už viršutin÷s dalies ir turintiems<br />
pak÷limo įtaisus. Taikomas kaip konstrukcijos tipo bandymas.<br />
6.6.5.3.2.2 Didel÷s taros paruošimas bandymui<br />
Didel÷ tara turi būti prikrauta tiek, kad jos bruto mas÷ du kartus viršytų jos didžiausią<br />
leistinąją bruto masę.<br />
6.6.5.3.2.3 Bandymo metodas<br />
404
Didel÷ tara turi būti keliama taip, kaip kelti ji sukonstruota, tol, kol atsipl÷š nuo žem÷s, ir<br />
laikoma šioje pad÷tyje penkias minutes.<br />
6.6.5.3.2.4 Bandymo vertinimo kriterijai<br />
a) Metalin÷ ir kietojo plastiko didel÷ tara: neturi būti liekamosios deformacijos, d÷l<br />
kurios didelę tarą, įskaitant pagrindo pad÷klą, jei toks yra, taptų nesaugu vežti, ir<br />
neturi būti prarandamas turinys.<br />
b) Lanksčioji didel÷ tara: neturi būti didel÷s taros ar jos k÷limo įtaisų pažeidimų, d÷l<br />
kurių didelę tarą taptų nesaugu vežti ar tvarkyti.<br />
6.6.5.3.3 Krovimo rietuv÷mis bandymas<br />
6.6.5.3.3.1 Taikymo sritis<br />
Visiems didel÷s taros, sukonstruotos krauti rietuv÷mis viena ant kitos, tipams. Taikomas<br />
kaip konstrukcijos tipo bandymas.<br />
6.6.5.3.3.2 Didel÷s taros paruošimas bandymui<br />
Didel÷ tara turi būti pripildyta iki jos didžiausios leistinosios bruto mas÷s.<br />
6.6.5.3.3.3 Bandymo metodas<br />
Didel÷ tara turi būti statoma pagrindu ant lygios horizontalios kietos plokštumos ir ne<br />
trumpiau kaip penkias minutes veikiama tolygiai pasiskirsčiusios apkrovos (žr.<br />
6.6.5.3.3.4 papunktį). Didel÷ tara iš medienos, fibros kartono ar plastikinių medžiagų<br />
veikiama 24 valandas.<br />
6.6.5.3.3.4 Užd÷tosios bandymin÷s apkrovos apskaičiavimas<br />
Ant didel÷s taros dedama apkrova turi būti 1,8 karto didesn÷ už visų panašių didel÷s taros<br />
vienetų, kurie gali būti sukrauti ant didel÷s taros viršaus vežimo metu, bendrą didžiausią<br />
leistinąją bruto masę.<br />
6.6.5.3.3.5 Bandymo vertinimo kriterijai<br />
a) Visi didel÷s taros tipai, išskyrus lanksčiąją didelę tarą: neturi būti liekamosios<br />
deformacijos, d÷l kurios didelę tarą, įskaitant pagrindo pad÷klą, jei toks yra, taptų<br />
nesaugu vežti, ir neturi būti prarandamas turinys.<br />
b) Lankstūs NKVTK: neturi būti korpuso pažeidimų, d÷l kurių NKVTK taptų<br />
nesaugu vežti, ir neturi būti prarandamas turinys.<br />
6.6.5.3.4 Kritimo bandymas<br />
6.6.5.3.4.1 Taikymo sritis<br />
Visiems didel÷s taros tipams taikomas kaip konstrukcijos tipo bandymas.<br />
6.6.5.3.4.2 Didel÷s taros paruošimas bandymui<br />
Didel÷ tara turi būti pripildyta pagal 6.6.5.2.1 punktą.<br />
6.6.5.3.4.3 Bandymo metodas<br />
Didel÷ tara turi būti metama ant nelankstaus, horizontalaus, lygaus, masyvaus ir kieto<br />
paviršiaus laikantis 6.1.5.3.4 punkto reikalavimų ir tokiu būdu, kuris užtikrintų, kad<br />
smūgio taškas bus toje didel÷s taros pagrindo dalyje, kuri laikoma labiausiai pažeidžiama.<br />
405
6.6.5.3.4.4 Kritimo aukštis<br />
I pakavimo grup÷ <strong>II</strong> pakavimo grup÷ <strong>II</strong>I pakavimo grup÷<br />
1,8 m 1,2 m 0,8 m<br />
PASTABA. Didel÷ tara, skirta 1 klas÷s medžiagoms ir gaminiams, 4.1 klas÷s<br />
autoreaktingoms medžiagoms ir 5.2 klas÷s organiniams peroksidams turi būti bandoma<br />
pagal <strong>II</strong> pakavimo grup÷s savybes.<br />
6.6.5.3.4.5 Bandymo vertinimo kriterijai<br />
6.6.5.3.4.5.1 Didel÷ tara turi būti be pažeidimų, galinčių tur÷ti įtakos saugai vežant. Neturi būti<br />
pripildomosios medžiagos nuot÷kio iš vidin÷s taros ar gaminio (-ių).<br />
6.6.5.3.4.5.2 1 klas÷s gaminių didel÷ tara turi būti be įtrūkių, d÷l kurių sprogstamoji medžiaga gal÷tų<br />
išbyr÷ti ar ištek÷ti ar gaminys gal÷tų iškristi iš didel÷s taros.<br />
6.6.5.3.4.5.3 Pripažįstama, kad didel÷s taros bandinys s÷kmingai išbandytas kritimo bandymu, jei<br />
išsaugota turinio visuma, net jei uždarymo įtaisai tampa pralaidūs byr÷jimui.<br />
6.6.5.4 Sertifikavimas ir bandymo protokolas<br />
6.6.5.4.1 Kiekvienas didel÷s taros konstrukcijos tipas sertifikuojamas ir pažymimas (kaip nurodyta<br />
6.6.3 skirsnyje). Šiuo sertifikatu ir žymenimis patvirtinama, kad konstrukcijos tipas,<br />
įskaitant jo įrangą, atitinka bandymo reikalavimus.<br />
6.6.5.4.2 Bandymo protokolas turi būti surašomas ir pateikiamas didel÷s taros naudotojams. Jame<br />
turi būti bent jau tokia informacija:<br />
1. Bandymą atlikusios įstaigos pavadinimas ir adresas;<br />
2. Pareišk÷jo pavadinimas ir adresas (kai taikoma);<br />
3. Bandymo protokolo individualus numeris;<br />
4. Bandymo protokolo data;<br />
5. Didel÷s taros gamintojas;<br />
6. Didel÷s taros konstrukcijos tipo aprašymas (pvz., matmenys, medžiagos,<br />
uždarymo įtaisai, storis ir kt.) ir (ar) nuotrauka (-os);<br />
7. Didžiausia talpa ar didžiausia leistinoji bruto mas÷;<br />
8. Bandymui naudotos medžiagos turinio savyb÷s, pavyzdžiui, naudotų vidin÷s<br />
taros ar gaminių tipai ir aprašymai;<br />
9. Bandymo aprašymas ir rezultatai;<br />
10. Bandymo protokolas turi būti pasirašytas nurodant pasirašiusiojo pavardę ir<br />
pareigas.<br />
6.6.5.4.3 Bandymo protokole turi būti nurodyta, kad didel÷ tara, paruošta taip pat kaip vežti, yra<br />
išbandyta pagal atitinkamas šio skyriaus nuostatas ir kad, taikant kitus pakavimo metodus<br />
ar komponentus, protokolas gali tapti negaliojančiu. Bandymo protokolo kopija turi būti<br />
pateikiama kompetentingai institucijai.<br />
406
6.7 SKYRIUS<br />
KILNOJAMŲJŲ CISTERNŲ IR JT DAUGIAELEMENČIŲ DUJŲ KONTEINERIŲ (DDK)<br />
PROJEKTAVIMO, KONSTRUKCIJOS, APŽIŪROS IR BANDYMŲ REIKALAVIMAI<br />
PASTABA.<br />
D÷l stacionariųjų cisternų (cisterninių transporto priemonių), nuimamųjų cisternų ir<br />
konteinerinių cisternų ir cisternų-nuimamųjų k÷bulų, kurių korpusai pagaminti iš metalų,<br />
ir transporto priemonių baterijų ir daugiaelemenčių dujų konteinerių (DDK), išskyrus<br />
JT DDK, žr. 6.8 skyrių; d÷l pluoštu armuoto plastiko cisternų žr. 6.9 skyrių; d÷l<br />
vakuuminių cisternų atliekoms žr. 6.10 skyrių.<br />
6.7.1 Taikymo sritis ir bendrosios nuostatos<br />
6.7.1.1 Šio skyriaus reikalavimai taikomi kilnojamosioms cisternoms, skirtoms vežti pavojingus<br />
krovinius, ir DDK, skirtiems vežti neatšaldytoms 2 klas÷s dujoms, visomis transporto<br />
rūšimis. Papildant šio skyriaus reikalavimus, jei nenurodyta kitaip, bet kokia kilnojamoji<br />
cisterna arba bet koks DDK, naudojami įvairiarūšiam vežimui ir atitinkantys 1972 metų<br />
Tarptautin÷s konvencijos d÷l saugių konteinerių (CSC) su papildymais sąvoką<br />
„konteineris“, turi atitikti šios konvencijos taikomus reikalavimus. Papildomi<br />
reikalavimai gali būti taikomi atviroje jūroje tvarkomoms jūrin÷ms kilnojamosioms<br />
cisternoms arba DDK.<br />
6.7.1.2 Atsižvelgiant į mokslo ir technologijų pažangą, šio skyriaus techniniai reikalavimai gali<br />
būti keičiami vadovaujantis alternatyviais patvirtinimais. Alternatyvūs patvirtinimai turi<br />
užtikrinti ne mažesnį nei pagal šio skyriaus reikalavimus vežamų medžiagų<br />
suderinamumo ir kilnojamosios cisternos arba DDK gebos atlaikyti smūgius, apkrovas ir<br />
gaisrą saugumo lygį. Tarptautiniam vežimui skirtos kilnojamosios cisternos arba DDK,<br />
pagaminti pagal alternatyvius patvirtinimus, turi būti patvirtinti atitinkamų<br />
kompetentingų institucijų.<br />
6.7.1.3 Jei ties medžiaga 3.2 skyriaus A lentel÷s 10 stulpelyje nenurodyta cisternos instrukcija<br />
(T1–T23, T50 ar T75), tai kilm÷s šalies kompetentinga institucija gali išduoti laikiną<br />
patvirtinimą vežti. Šis patvirtinimas turi būti įtrauktas į siuntimo dokumentus, jame turi<br />
būti nurodyta bent jau informacija, paprastai nurodoma kilnojamosios cisternos<br />
instrukcijoje, ir sąlygos, kuriomis turi būti vežama ši medžiaga.<br />
6.7.2 Kilnojamųjų cisternų, skirtų 1 klas÷s ir 3–9 klasių medžiagoms vežti, projektavimo,<br />
konstrukcijos, apžiūros ir bandymų reikalavimai<br />
6.7.2.1 Sąvokos<br />
Šiame skirsnyje:<br />
Alternatyvusis patvirtinimas – tai kilnojamosios cisternos arba DDK, suprojektuotų,<br />
pagamintų arba išbandytų pagal kitus techninius reikalavimus arba bandymų metodus, nei<br />
nurodyta šiame skyriuje, kompetentingos institucijos patvirtinimas.<br />
Kilnojamoji cisterna –įvairiarūš÷s paskirties cisterna naudojama 1 klas÷s ir 3–9 klasių<br />
medžiagoms vežti. Kilnojamosios cisternos korpusas turi būti su eksploatavimo ir<br />
konstrukcine įranga, reikalinga pavojingoms medžiagoms vežti. Kilnojamoji cisterna turi<br />
būti tokia, kad ją galima būtų pakrauti ir iškrauti neišardant jos konstrukcin÷s įrangos.<br />
Korpuso išor÷je ji turi tur÷ti stabilizuojančius elementus, kad ją būtų galima kelti pilną. Ji<br />
turi būti sukonstruota taip, kad būtų galima pakrauti į transporto priemonę, vagoną arba<br />
jūrinį ar vidaus vandens kelių laivą, ir turi būti su pavažomis, atramomis ar pagalbine<br />
įranga, palengvinančia mechanizuotą tvarkymą. Cisternin÷s transporto priemon÷s,<br />
vagonai-cisternos, nemetalin÷s cisternos ir nesupakuotų krovinių vidutin÷s talpos<br />
konteineriai (NKVTK) nelaikomi kilnojamosiomis cisternomis;<br />
Korpusas – kilnojamosios cisternos dalis, sauganti vežamą medžiagą (įprasta cisterna),<br />
įskaitant angas ir jų uždarymo įtaisus, tačiau be eksploatavimo įrangos ir išorin÷s<br />
konstrukcin÷s įrangos;<br />
Eksploatavimo įranga – tai matavimo prietaisai ir pakrovimo, iškrovimo, v÷dinimo,<br />
saugos, šildymo, aušinimo ir izoliacijos įtaisai;<br />
407
Konstrukcin÷ įranga – tai sustiprinimo, tvirtinimo, apsaugos ir stabilizuojantys išoriniai<br />
korpuso elementai;<br />
Didžiausias leistinasis darbinis sl÷gis (DLDS) – tai sl÷gis, kuris turi būti ne mažesnis už<br />
didžiausią iš nurodytų sl÷gių, matuojant cisternos naudojimo metu aukščiausiame jos<br />
korpuso taške:<br />
a) didžiausias leistinasis efektinis manometrinis sl÷gis, leistinas korpuse jį<br />
pakraunant arba ištuštinant; arba<br />
b) didžiausias efektinis manometrinis sl÷gis, kuriam korpusas sukonstruotas ir kuris<br />
neturi būti mažesnis už sumą, kurią sudaro:<br />
i) medžiagos garų absoliutusis sl÷gis (barais) 65 °C temperatūroje minus<br />
1 baras; ir<br />
ii)<br />
oro ar kitų dujų dalinis sl÷gis (barais) nepripildytoje ertm÷je, kuris<br />
priklauso nuo nustatyto pagal didžiausią nepripildytos ertm÷s<br />
temperatūrą, lygią 65 °C, ir skysčio pl÷timąsi d÷l vidutin÷s tūrin÷s<br />
temperatūros padid÷jimo t r – t f (t f = pakrovimo temperatūra, paprastai<br />
15 °C; t r = didžiausia vidutin÷ tūrin÷ temperatūra 50 °C);<br />
Projektinis sl÷gis – sl÷gis, naudojamas skaičiavimams, taikomiems pripažįstant sl÷ginio<br />
indo kodą. Projektinis sl÷gis turi būti ne mažesnis už didžiausią iš nurodytų sl÷gių:<br />
a) didžiausią efektinį manometrinį sl÷gį, leistiną korpuse jį pakraunant arba<br />
ištuštinant; arba<br />
b) sumą, kurią sudaro:<br />
i) absoliutusis medžiagos garų sl÷gis (barais) 65 °C temperatūroje minus<br />
1 baras; ir<br />
ii)<br />
iii)<br />
oro ar kitų dujų dalinis sl÷gis (barais) nepripildytoje ertm÷je, nustatytas<br />
pagal didžiausią nepripildytos ertm÷s temperatūrą, lygią 65 °C, ir skysčio<br />
pl÷timąsi d÷l vidutin÷s tūrin÷s temperatūros padid÷jimo t r t f<br />
(t f = pakrovimo temperatūra, paprastai 15 °C; t r = didžiausia vidutin÷<br />
tūrin÷ temperatūra 50 °C); ir<br />
spaudimas, nusta<strong>tomas</strong> pagal statines j÷gas, nurodytas 6.7.2.2.12 punkte,<br />
bet ne mažesnes kaip 0,35 baro; arba<br />
c) dvi trečiąsias mažiausio bandymo sl÷gio, nurodyto 4.2.5.2.6 punkto atitinkamoje<br />
kilnojamosios cisternos instrukcijoje;<br />
Bandymo sl÷gis – didžiausias manometrinis sl÷gis korpuso viršuje atliekant hidraulinio<br />
sl÷gio bandymą, kuris yra ne mažesnis kaip 1,5 projektinio sl÷gio. Mažiausias<br />
kilnojamųjų cisternų, skirtų konkrečioms medžiagoms, bandymo sl÷gis nurodytas<br />
atitinkamoje kilnojamosios cisternos instrukcijoje, nurodytoje 4.2.5.2.6 punkte;<br />
Sandarumo bandymas – bandymas naudojant dujas, kurios korpusą ir jo eksploatavimo<br />
įrangą veikia efektiniu vidiniu sl÷giu, ne mažesniu kaip 25 % DLDS;<br />
Didžiausioji leistinoji bruto mas÷ (DLBM) – tuščios kilnojamosios cisternos ir didžiausios<br />
vežti leidžiamos pakrovos masių suma;<br />
Standartinis plienas – plienas, kurio stiprumo riba 370 N/mm 2 ir pailg÷jimas po trūkio<br />
sudaro 27 %;<br />
Minkštasis plienas – plienas, kurio garantuota mažiausioji stiprumo riba 360 N/mm 2 –<br />
440 N/mm 2 , o garantuotas mažiausias pailg÷jimas po trūkio atitinka 6.7.2.3.3.3 papunkčio<br />
reikalavimus;<br />
Projektin÷s temperatūros intervalas – korpuso, skirto medžiagoms aplinkos sąlygomis<br />
vežti, turi būti nuo –40 °C iki 50 °C. Kitų medžiagų, tvarkomų aukštesn÷je<br />
temperatūroje, projektin÷ temperatūra turi būti ne mažesn÷ už didžiausią medžiagos<br />
408
temperatūrą pakraunant, iškraunant ar vežant. Griežtesn÷ projektin÷ temperatūra turi būti<br />
taikoma kilnojamosioms cisternoms, naudojamoms atšiauriomis temperatūros sąlygomis.<br />
Smulkiagrūdis plienas – plienas, kurio feritinių grūdelių dydis pagal ASTM E 112-96<br />
standartą arba EN 10028-3 standarto 3 dalį ne didesnis kaip 6.<br />
Lydusis elementas – termiškai sužadinamas pakartotinai neuždaromas sl÷gio mažinimo<br />
įtaisas.<br />
Kilnojamoji jūrin÷ cisterna – kilnojamoji cisterna, specialiai sukonstruota daugkartiniam<br />
naudojimui pavojingiems kroviniams vežti į jūrinius objektus, iš jų ar iš vieno objekto į<br />
kitą. Kilnojamoji jūrin÷ cisterna projektuojama ir konstruojama pagal Atviroje jūroje<br />
tvarkomų konteinerių patvirtinimo vadovą, nustatytą Tarptautin÷s jūrų organizacijos<br />
MSC/Circ.860 dokumente.<br />
6.7.2.2 Bendrieji projektavimo ir konstrukcijos reikalavimai<br />
6.7.2.2.1 Korpusai turi būti projektuojami ir sukonstruojami pagal kompetentingos institucijos<br />
pripažintų techninių specifikacijų (reglamentų) d÷l sl÷ginių saugojimo talpyklų<br />
reikalavimus. Korpusai turi būti pagaminti iš tinkamų profiliuoti metalų. Šios medžiagos<br />
turi atitikti nacionalinius arba tarptautinius standartus. Suvirinamiesiems korpusams turi<br />
būti naudojamos tik tos medžiagos, kurios pasižymi geromis suvirinimo savyb÷mis.<br />
Suvirinimo darbai turi būti atliekami kvalifikuotai ir užtikrinant visišką saugą. Jei tai<br />
būtina pagal technologinį procesą arba medžiagos savybes, korpusai turi būti atitinkamai<br />
termiškai apdorojami, kad būtų garantuotas lygiavertis tvirtumas suvirinimo vietose ir<br />
termiškai paveiktose zonose. Parenkant medžiagą turi būti įvertinta konstrukcin÷s<br />
temperatūros intervalas atsižvelgiant į trapumo įtrūkių, įtemptinio korozinio pleiš÷jimo ir<br />
smūginio tąsumo rizika. Naudojant smulkiagrūdį plieną, garantuota takumo įtempio vert÷<br />
turi būti ne didesn÷ kaip 460 N/mm 2 ,o garantuota didžiausia leistino stiprio tempiant vert÷<br />
turi būti ne didesn÷ kaip 725 N/mm 2 pagal medžiagos specifikaciją. Aliuminis gali būti<br />
naudojamas kaip konstrukcin÷ medžiaga, kai tai nurodyta kilnojamosios cisternos<br />
specialiojoje nuostatoje, nurodytoje atskirai medžiagai 3.2 skyriaus A lentel÷s<br />
11 stulpelyje, arba jei tai patvirtino kompetentinga institucija. Kai aliuminio naudojimas<br />
patvirtintas, jis turi būti izoliuojamas, kad būtų išvengta didesnio fizinių savybių<br />
praradimo, kai jis ne mažiau kaip 30 min veikiamas 110 kW/m 2 termine apkrova.<br />
Izoliacija turi išlikti veiksminga visomis žemesn÷mis kaip 649 °C temperatūros sąlygomis<br />
ir padengta medžiaga, kurios lydymosi temperatūra ne žemesn÷ kaip 700 °C. Medžiagos<br />
iš kurių pagamintos kilnojamosios cisternos turi būti pritaikytos aplinkos sąlygoms,<br />
kurios gali būti vežant.<br />
6.7.2.2.2 Kilnojamųjų cisternų korpusai, jungtys ir vamzdynas turi būti gaminami iš medžiagų,<br />
kurios:<br />
a) yra atsparios vežamos (-ų) medžiagos (-ų) poveikiui; arba<br />
b) tinkamai pasyvintos arba neutralizuotos chemine reakcija; arba<br />
c) padengtos korozijai atsparia medžiaga, kuri tiesiogiai liečiasi su korpusu arba<br />
prie jo pritvirtintais įrangos elementais.<br />
6.7.2.2.3 Tarpikliai turi būti pagaminti iš medžiagų, kurių neveikia vežama medžiaga (-os).<br />
6.7.2.2.4 Jei korpusai padengti danga, ji turi būti atspari vežamos (-ų) medžiagos (-ų) poveikiui,<br />
vientisa, neakyta, neprakiurusi, pakankamai elastinga ir tur÷ti tokias pat šiluminio<br />
pl÷timosi savybes kaip ir korpusas. Kiekvieno korpuso, jo jungčių ir vamzdyno danga turi<br />
būti ištisa ir turi apimti visų jungių išorinį paviršių. Jei išorin÷s jungtys privirintos prie<br />
cisternos, danga turi ištisai dengti ir jungčių, ir jungių išorinį paviršių.<br />
6.7.2.2.5 Dangos jungtys ir siūl÷s turi būti sulydytos arba sujungtos kitu tokiu pat veiksmingu<br />
būdu.<br />
6.7.2.2.6 Turi būti vengiama skirtingų metalų sąlyčio, kuris gali sukelti pažeidimus d÷l galvaninio<br />
poveikio.<br />
409
6.7.2.2.7 Medžiagos, iš kurių pagaminta kilnojamoji cisterna, įskaitant bet kokius įtaisus,<br />
tarpiklius, dangas ir pagalbinius elementus, neturi neigiamai veikti kilnojamojoje<br />
cisternoje vežamos (-ų) medžiagos (-ų).<br />
6.7.2.2.8 Kilnojamosios cisternos turi būti suprojektuotos ir sukonstruotos su atramomis,<br />
užtikrinančiomis tinkamą atramą vežant, ir su tinkamais k÷limo ir tvirtinimo elementais.<br />
6.7.2.2.9 Kilnojamosios cisternos turi būti suprojektuotos taip, kad, neprarandant turinio, geb÷tų<br />
bent jau atlaikyti turinio vidinį sl÷gį ir statines, dinamines ir termines apkrovas įprastomis<br />
tvarkymo ir vežimo sąlygomis. Konstrukcijoje turi būti įvertintas nuovargio poveikis d÷l<br />
daugkartinio šių apkrovų poveikio numatytam kilnojamosios cisternos eksploatacijos<br />
laikui.<br />
6.7.2.2.10 Korpusas, kuriame yra vakuuminis apsauginis įtaisas, turi būti sukonstruotas taip, kad be<br />
liekamosios deformacijos atlaikytų išorinį sl÷gį, ne mažiau kaip 0,21 baro didesnį už<br />
vidinį sl÷gį. Vakuuminis apsauginis įtaisas turi būti nustatytas taip, kad suveiktų esant<br />
sl÷giui, ne didesniam kaip minus 0,21 baro, jei tik korpusas n÷ra sukonstruotas<br />
aukštesniam išoriniam sl÷giui, tokiu atveju sumontuoto įtaiso vakuuminis sl÷gis neturi<br />
viršyti cisternos konstrukcinio vakuuminio sl÷gio. Korpusas, naudojamas tik kietoms<br />
(miltelių ar granulių pavidalo) <strong>II</strong> arba <strong>II</strong>I pakavimo grup÷s medžiagoms, kurios vežant<br />
nesuskyst÷ja, vežti, kompetentingos institucijos leidimu gali būti suprojektuotas<br />
mažesniam vidiniam sl÷giui. Tokiu atveju vakuuminis vožtuvas turi būti apskaičiuotas<br />
taip, kad suveiktų esant šiam mažesniam sl÷giui. Korpusas be vakuuminio apsauginio<br />
įtaiso turi būti sukonstruotas taip, kad atlaikytų, be liekamosios deformacijos, išorinį<br />
sl÷gį, ne mažiau kaip 0,4 baro didesnį už vidinį sl÷gį.<br />
6.7.2.2.11 Vakuuminiai apsauginiai įtaisai kilnojamosioms cisternoms, skirtoms medžiagoms,<br />
atitinkančioms 3 klas÷s kriterijus d÷l pliūpsnio temperatūros vežti, įskaitant medžiagas,<br />
vežamas temperatūroje, lygioje jų pliūpsnio temperatūrai arba viršijančioje ją, turi<br />
apsaugoti nuo atviros liepsnos prasiskverbimo į korpusą arba cisterna turi atlaikyti, be<br />
turinio nuot÷kio, vidinį sprogimą liepsnai prasiskverbus į korpusą.<br />
6.7.2.2.12 Kilnojamosios cisternos ir jų tvirtinimo įtaisai, esant didžiausiai leistinajai pakrovai, turi<br />
absorbuoti šias skirtingai veikiančias statines j÷gas:<br />
a) jud÷jimo kryptimi: dvigubą didžiausiąją leistinąją bruto masę (DLBM),<br />
padaugintą iš pagreičio d÷l svorio (g) 1 ;<br />
b) horizontaliai stačiu kampu jud÷jimo kryptimi: DLBM (jei jud÷jimo kryptis n÷ra<br />
tiksliai nustatyta, j÷gos turi būti lygios dvigubam DLBM), padaugintą iš<br />
pagreičio d÷l svorio (g) 1 ;<br />
c) vertikaliai iš apačios į viršų: DLBM, padaugintą iš pagreičio d÷l svorio (g) 1 ; ir<br />
d) vertikaliai iš viršaus į apačią: dvigubą DLBM (bendra apkrova, įskaitant traukos<br />
j÷gą), padaugintą iš pagreičio d÷l svorio (g) 1 .<br />
6.7.2.2.13 Veikiant kiekvienai šių j÷gų, nurodytų 6.7.2.2.12 punkte, būtina atkreipti d÷mesį į šiuos<br />
saugos koeficientus:<br />
a) metalinių medžiagų su tiksliai nustatyta takumo riba saugos koeficientas – 1,5<br />
garantuoto takumo stiprio atžvilgiu; arba<br />
b) metalinių medžiagų be tiksliai nustatytos takumo ribos saugos koeficientas – 1,5<br />
garantuotos 0,2 % sąlygin÷s takumo ribos, o austenitinio plieno – 1 % sąlygin÷s<br />
takumo ribos atžvilgiu.<br />
6.7.2.2.14 Takumo stiprio arba sąlygin÷s takumo ribos reikšm÷s nustatomos pagal nacionalinius<br />
arba tarptautinius medžiagų standartus. Jei naudojamas austenitinis plienas, nurodyta<br />
mažiausia takumo stiprio arba sąlygin÷s takumo ribos vert÷ pagal medžiagos standartą<br />
turi būti padidinta iki 15 %, jei šios didesn÷s reikšm÷s nurodytos medžiagos patikros<br />
1<br />
Atliekant skaičiavimus laikoma, kad g = 9,81 m/s 2 .<br />
410
sertifikate. Jei tam tikram metalui standartas nenustatytas, takumo stipris arba sąlygin÷<br />
takumo riba turi būti patvirtinta kompetentingos institucijos.<br />
6.7.2.2.15 Kilnojamąsias cisternas turi būti galima įžeminti, jei jos skirtos vežti medžiagoms,<br />
atitinkančioms 3 klas÷s kriterijus d÷l pliūpsnio temperatūros, įskaitant medžiagas,<br />
vežamas jų pliūpsnio arba aukštesn÷je temperatūroje. Būtina imtis priemonių, siekiant<br />
išvengti elektrostatinio išlydžio.<br />
6.7.2.2.16 Jei tam tikroms medžiagoms taikomos kilnojamųjų cisternų instrukcijos, nurodytos<br />
3.2 skyriaus A lentel÷s 10 stulpelyje ir aprašytos 4.2.5.2.6 punkte arba 3.2 skyriaus<br />
A lentel÷s 11 stulpelyje nurodyta kilnojamosios cisternos specialioji nuostata,<br />
kilnojamosios cisternos turi tur÷ti papildomą apsaugą, kurios gali būti pasiekta pastorinus<br />
korpusą arba padidinus bandymo sl÷gį, jei papildomas korpuso storis ir padidintas<br />
bandymo sl÷gis nusta<strong>tomas</strong> įvertinant riziką, susijusią su vežama medžiaga.<br />
6.7.2.3 Projektavimo kriterijai<br />
6.7.2.3.1 Korpusai turi būti tokios konstrukcijos, kurią galima įvertinti pagal matematinę įtempčių<br />
analizę arba bandymais nustatytą atsparumą tempimui, arba kitus kompetentingos<br />
institucijos patvirtintus metodus.<br />
6.7.2.3.2 Korpusai turi būti suprojektuoti ir sukonstruoti taip, kad atlaikytų hidraulinį bandymą<br />
sl÷giu, ne mažesnį kaip 1,5 projektinio sl÷gio. Specialieji reikalavimai taikomi tam<br />
tikroms medžiagoms, jei prie jų 3.2 skyriaus A lentel÷s 10 stulpelyje nurodyta<br />
kilnojamosios cisternos instrukcija, aprašyta 4.2.5.2.6 punkte, arba 3.2 skyriaus A lentel÷s<br />
11 stulpelyje nurodyta kilnojamosios cisternos specialioji nuostata, aprašyta 4.2.5.3<br />
poskirsnyje. Būtina atkreipti d÷mesį į reikalavimus d÷l mažiausio korpuso storio,<br />
nurodytus 6.7.2.4.1–6.7.2.4.10 punktuose.<br />
6.7.2.3.3 Korpuso iš metalų su aiškiai nurodyta takumo riba arba pasižyminčių garantuotąja<br />
sąlygine takumo riba (paprastai, sąlygin÷ takumo riba 0,2 % arba austenitinio plieno<br />
sąlygin÷ takumo riba1 %) pirmosios membranos įtempis σ (sigma) neturi viršyti 0,75 Re<br />
arba 0,50 Rm, atsižvelgiant į tai, kuris mažesnis esant bandymo sl÷giui, čia:<br />
Re = takumo stipris, N/mm 2 , arba sąlygin÷ takumo riba 0,2 % arba austenitinio<br />
plieno sąlygin÷ takumo riba – 1 %;<br />
Rm = mažiausia stiprumo riba, N/mm 2 .<br />
6.7.2.3.3.1 Re ir Rm – mažiausios reikšm÷s pagal nacionalinius arba tarptautinius standartus. Jeigu<br />
naudojamas austenitinis plienas, mažiausios nurodytos Re ir Rm vert÷s pagal medžiagos<br />
standartus turi būti padidintos iki 15 %, jei šios didesn÷s reikšm÷s nurodytos medžiagos<br />
patikros sertifikate. Jei tam tikram metalui standartas nenustatytas, Re ir Rm vert÷s turi<br />
būti patvirtintos kompetentingos institucijos arba jos pripažintos įstaigos.<br />
6.7.2.3.3.2 Plieno rūšių, kurių Re ir Rm santykis ne didesnis kaip 0,85, negalima naudoti<br />
suvirintiems korpusams. Tokiu atveju turi būti taikomos Re ir Rm vert÷s, nurodytos<br />
medžiagos patikros sertifikate.<br />
6.7.2.3.3.3 Plieno rūšių, naudojamų korpusams, pailg÷jimas po trūkio (procentais) turi būti ne<br />
mažesnis kaip 10 000/Rm, jei absoliučioji mažiausioji vert÷ 16 % smulkiagrūdžiam<br />
plienui ir 20 % kitoms plieno rūšims. Aliuminio ir aliuminio lydinių, naudojamų<br />
korpusams , pailg÷jimas po trūkio (procentais) turi būti ne mažesnis kaip 10 000/6 Rm,<br />
jei absoliučioji mažiausioji vert÷ yra 2 %.<br />
6.7.2.3.3.4 Nustatant faktinius medžiagų dydžius, pabr÷žtina, kad bandant korpuso metalą tąsumui<br />
bandinio ašis turi būti statmena (skersai) valcavimo krypčiai. Liekamasis pailg÷jimas po<br />
trūkio nusta<strong>tomas</strong> naudojant stačiakampio skerspjūvio bandinius, atitinkančius<br />
ISO 6892:1998, kai jų tikslus ilgis 50 mm.<br />
6.7.2.4 Mažiausias korpuso storis<br />
6.7.2.4.1 Mažiausiu korpuso storiu laikomas didžiausia iš šių verčių:<br />
411
a) mažiausias korpuso storis, nustatytas pagal 6.7.2.4.2–6.7.2.4.10 punktų<br />
reikalavimus;<br />
b) mažiausias korpuso storis, nustatytas pagal pripažintas sl÷ginių saugojimo<br />
talpyklų technines specifikacijas (reglamentus), įskaitant 6.7.2.3 poskirsnio<br />
reikalavimus; ir<br />
c) mažiausias korpuso storis pagal atitinkamą kilnojamosios cisternos instrukciją,<br />
nurodytą 3.2 skyriaus A lentel÷s 10 stulpelyje ir aprašytą 4.2.5.2.6 punkte, arba<br />
kilnojamosios cisternos specialiąją nuostatą, nurodytą 3.2 skyriaus A lentel÷s<br />
11 stulpelyje ir aprašytą 4.2.5.3 poskirsnyje.<br />
6.7.2.4.2 Ne didesnių kaip 1,80 m skersmens korpusų cilindrin÷s dalies, dugnų (dangčių) ir angų<br />
dangčių storis turi būti ne mažesnis kaip 5 mm, pagamintų iš standartinio plieno arba<br />
ekvivalentiškas dydis, pagamintų iš naudojamo metalo. Didesnių kaip 1,80 m skersmens<br />
korpusų storis turi būti ne mažesnis kaip 6mm, pagamintų iš standartinio plieno arba<br />
ekvivalentiškas dydis, pagamintų iš naudojamo metalo, išskyrus tuos atvejus, kai<br />
vežamos <strong>II</strong> arba <strong>II</strong>I pakavimo grup÷s miltelių arba granulių pavidalo kietos medžiagos,<br />
mažiausias storis gali būti sumažintas iki ne mažesnio kaip 5 mm storio, pagamintų iš<br />
standartinio plieno arba ekvivalentiško dydžio, pagamintų iš naudojamo metalo.<br />
6.7.2.4.3 Jei numatyta papildoma korpuso apsauga nuo pažeidimo, kilnojamosios cisternos, kurios<br />
bandomas sl÷gis mažesnis kaip 2,65 baro, mažiausias korpuso storis gali būti sumažintas<br />
proporcingai apsaugai, patvirtintai kompetentingos institucijos. Tačiau didesnio kaip 1,80<br />
m skersmens korpusų korpuso storis turi būti ne mažesnis kaip 3 mm, pagamintų iš<br />
standartinio plieno arba ekvivalentiško dydžio, pagamintų iš naudojamo metalo.<br />
6.7.2.4.4 Nepaisant konstrukcin÷s medžiagos korpusų cilindrin÷s dalies, dugnų (dangčių) ir angų<br />
dangčių storis turi būti ne mažesnis kaip 3 mm.<br />
6.7.2.4.5 Papildomos apsaugos, numatytos 6.7.2.4.3 punkte, gali būti pasiekta naudojant ištisinę<br />
išorinę konstrukcinę apsaugą, pavyzdžiui, „sluoksniuotojo“ tipo konstrukciją su išoriniu<br />
prie korpuso pritvirtintu apdangalu („marškiniais“), dvigubos sienel÷s konstrukciją arba<br />
uždarant korpusą į visiškai užbaigtą karkasą su išilginiais ir skersiniais konstrukciniais<br />
elementais.<br />
6.7.2.4.6 Ekvivalentiškas metalo storis, kitoks nei standartinio plieno storis, nurodytas 6.7.2.4.2<br />
punkte, turi būti nusta<strong>tomas</strong> pagal šią formulę:<br />
čia:<br />
e<br />
1<br />
=<br />
21,4e<br />
Rm<br />
o<br />
3<br />
1 × A1<br />
e 1 = reikiamas ekvivalentiškas naudojamo metalo storis (mm) ;<br />
e 0 = mažiausias standartinio plieno storis (mm), nustatytas atitinkamoje<br />
kilnojamosios cisternos instrukcijoje, nurodytoje 3.2 skyriaus A lentel÷s<br />
10 stulpelyje ir aprašytoje 4.2.5.2.6 punkte, arba kilnojamosios cisternos<br />
specialiojoje nuostatoje, nurodytoje 3.2 skyriaus A lentel÷s 11 stulpelyje<br />
ir aprašytoje 4.2.5.3 poskirsnyje;<br />
Rm 1 = mažiausioji garantuotoji naudojamo metalo stiprumo riba (N/mm 2 )<br />
(žr. 6.7.2.3.3 punkte);<br />
A 1 = garantuotasis mažiausias naudojamo metalo pailg÷jimas po trūkio (%)<br />
pagal nacionalinius arba tarptautinius standartus.<br />
6.7.2.4.7 Jei atitinkamoje kilnojamosios cisternos instrukcijoje, nurodytoje 4.2.4.2.6 punkte,<br />
nustatytas mažiausias storis 8 mm, 10 mm arba 12 mm, atkreiptinas d÷mesys, kad šie<br />
storiai yra apskaičiuoti pagal standartinio plieno savybes ir 1,80 m korpuso skersmenį. Jei<br />
naudojamas metalas yra ne standartinis plienas (žr. 6.7.2.1 poskirsnį) arba korpuso<br />
skersmuo didesnis kaip 1,80 m, storis turi būti nusta<strong>tomas</strong> pagal formulę:<br />
e<br />
1<br />
=<br />
412<br />
21,4e o d1<br />
1, 8 3 Rm × A<br />
1 1
čia:<br />
e 1 = privalomasis naudojamo metalo ekvivalentiškas storis (mm);<br />
e 0 = mažiausias standartinio plieno storis (mm), nustatytas atitinkamoje<br />
kilnojamosios cisternos instrukcijoje, nurodytoje 3.2 skyriaus A lentel÷s<br />
10 stulpelyje ir aprašytoje 4.2.5.2.6 punkte, arba kilnojamosios cisternos<br />
specialiojoje nuostatoje, nurodytoje 3.2 skyriaus A lentel÷s 11 stulpelyje<br />
ir aprašytoje 4.2.5.3 poskirsnyje;<br />
d 1 = korpuso skersmuo (m), ne mažesnis kaip 1,80 m;<br />
Rm 1 = mažiausioji garantuotoji naudojamo metalo stiprumo riba (N/mm 2 )<br />
(žr. 6.7.2.3.3);<br />
A 1 = garantuotasis mažiausias naudojamo metalo pailg÷jimas po trūkio (%)<br />
pagal nacionalinius arba tarptautinius standartus.<br />
6.7.2.4.8 Sienel÷s storis jokiu būdu neturi būti mažesnis nei nurodyta 6.7.2.4.2, 6.7.2.4.3 ir<br />
6.7.2.4.4 punktuose. Visų korpuso dalių mažiausias storis nurodytas 6.7.2.4.2–6.7.2.4.4<br />
punktuose. Nustatant šį storį nebūtina atsižvelgti į jokį pažeidimą d÷l korozijos.<br />
6.7.2.4.9 Jei naudojamas standartinis plienas (žr. 6.7.2.1 poskirsnį), skaičiavimai pagal 6.7.2.4.6<br />
punkte nurodytą formulę neprivalomi.<br />
6.7.2.4.10 Staigūs lakštų storio pokyčiai dugnų (dangčių) ir cilindrin÷s dalies jungtyse neleistini.<br />
6.7.2.5 Eksploatavimo įranga<br />
6.7.2.5.1 Eksploatavimo įranga turi būti įrengta taip, kad nebūtų nupl÷šta ar pažeista tvarkant arba<br />
vežant. Jei r÷mo ir korpuso jungtis leidžia surenkamosioms dalims ir įrangai šiek tiek<br />
jud÷ti, turi būti tvirtinama taip, kad d÷l tokio jud÷jimo dalys nebūtų pažeistos. Išorin÷s<br />
iškrovimo jungtys (vamzdžių movos, įtaisų uždarymo įtaisai), vidiniai uždarymo vožtuvai<br />
ir jų lizdai turi būti apsaugoti nuo nupl÷šimo d÷l išorinių j÷gų (pavyzdžiui, naudojant<br />
sustumiamas sekcijas). Pakrovimo ir iškrovimo įtaisai (įskaitant junges arba aklinus<br />
kaiščius) ir bet kokie apsauginiai gaubtai turi būti apsaugoti, kad atsitiktinai neatsidarytų.<br />
6.7.2.5.2 Visos kilnojamosios cisternos korpuse esančios pakrovimo ir iškrovimo angos turi būti su<br />
rankinio valdymo uždarymo vožtuvais, įtaisytais kuo arčiau korpuso. Kitos angos,<br />
išskyrus ventiliacijos angas arba sl÷gio mažinimo įtaisus, turi būti su uždarymo vožtuvais<br />
arba kitais tinkamais uždarymo įtaisais, įtaisytais kuo arčiau korpuso.<br />
6.7.2.5.3 Visose kilnojamosiose cisternose liukai arba kitos apžiūros angos turi būti pakankamo<br />
dydžio, kad galima būtų apžiūr÷ti iš vidaus, atlikti techninę priežiūrą ir vidaus remontą.<br />
Kilnojamosiose cisternose, suskirstytose į sekcijas, liukai arba kitos apžiūros angos turi<br />
būti kiekvienoje sekcijoje.<br />
6.7.2.5.4 Jei įmanoma, išorin÷s jungtys turi būti sugrupuotos kartu. Izoliuotų kilnojamųjų cisternų<br />
viršutin÷s jungtys turi būti išsiliejusių medžiagų kolektoriuje su tinkamomis nuot÷kio<br />
angomis.<br />
6.7.2.5.5 Kiekviena kilnojamosios cisternos jungtis turi būti aiškiai pažym÷ta pagal jos paskirtį.<br />
6.7.2.5.6 Kiekvienas uždarymo vožtuvas arba kitas uždarymo įtaisas turi būti suprojektuotas ir<br />
sukonstruotas taip, kad atlaikytų sl÷gį, ne mažesnį kaip korpuso DLDS, įvertinant<br />
temperatūrą, susidarančią vežant. Uždarymo vožtuvai su pavaros sraigtu turi būti<br />
uždaromi rankiniu smagračiu laikrodžio rodykl÷s kryptimi. Kitų uždarymo vožtuvų<br />
pad÷tis (uždarymo ir atidarymo) ir uždarymo kryptis turi būti tiksliai nurodyta. Visi<br />
uždarymo vožtuvai turi būti suprojektuoti taip, kad atsitiktinai neatsidarytų.<br />
6.7.2.5.7 Nejudančios dalys, pavyzdžiui, dangtis, uždarymo įtaisų sud÷tin÷s dalys ir kt., turi būti iš<br />
nepadengto nerūdijančio plieno, jei jie gali d÷l trinties arba smūgio liestis su<br />
kilnojamosiomis cisternomis iš aliuminio, skirtomis vežti medžiagoms, atitinkančioms 3<br />
klas÷s kriterijus d÷l pliūpsnio temperatūros, įskaitant medžiagas, vežamas jų pliūpsnio<br />
arba aukštesn÷je temperatūroje.<br />
413
6.7.2.5.8 Vamzdžiai turi būti suprojektuoti, sukonstruoti ir įrengti taip, kad nebūtų pažeisti d÷l<br />
šiluminio pl÷timosi ir suspaudimo, mechaninio smūgio ir vibracijos. Visi vamzdžiai turi<br />
būti pagaminti iš tam tikrų metalų. Visos, jei įmanoma, vamzdžių jungtys turi būti<br />
suvirinamos.<br />
6.7.2.5.9 Varinių vamzdžių jungtys turi būti sulituoti arba kitaip tvirtai sujungti metalu. Litavimo<br />
medžiagų lydymosi temperatūra turi būti ne žemesn÷ kaip 525 °C. Tokios jungtys neturi<br />
mažinti vamzdžių tvirtumo, pavyzdžiui, įr÷žus sriegį.<br />
6.7.2.5.10 Visų vamzdžių ir vamzdžių jungčių trūkio sl÷gis turi būti ne mažesnis už didžiausią<br />
korpuso DLDS, padaugintą iš keturių, arba sl÷gį, kuriuo jis gali būti veikiamas<br />
eksploatuojant, kai veikia siurblys arba kiti įtaisai (įskaitant sl÷gio mažinimo įtaisus),<br />
padaugintą iš keturių.<br />
6.7.2.5.11 Gaminant vožtuvus ir pagalbinius elementus turi būti naudojami kalieji metalai.<br />
6.7.2.6 Dugno angos<br />
6.7.2.6.1 Kai kurių medžiagų neleidžiama vežti kilnojamosiose cisternose su angomis dugne. Jei<br />
atitinkamoje kilnojamosios cisternos instrukcijoje, pateiktoje 3.2 skyriaus A lentel÷s<br />
10 stulpelyje ir aprašytoje 4.2.5.2.6 punkte, nurodoma, kad dugno angos yra draudžiamos,<br />
tai korpuse, kai jis pripildytas iki didžiausio leistinojo pripildymo lygio, neturi būti angų<br />
žemiau skysčio lygio. Jei esančios angos yra uždarytos, korpuse ant jų iš išor÷s ir iš<br />
vidaus turi būti privirinamas lakštas.<br />
6.7.2.6.2 Kilnojamųjų cisternų dugne esančios iškrovimo angos, vežant kai kurias kietas, linkusias<br />
kristalizuotis arba labai klampias medžiagas, turi būti bent su dviem nuosekliai įrengtais<br />
ir tarpusavyje nesusijusiais uždarymo įtaisais. Tokia įranga turi atitikti kompetentingos<br />
institucijos ar jos pripažintos įstaigos reikalavimus; jai priskiriama:<br />
a) išorinis uždarymo vožtuvas, įtaisytas kuo arčiau korpuso; ir<br />
b) skysčiui nelaidus uždarymo įtaisas iškrovimo atvamzdžio gale, kuriuo gali būti<br />
varžtais sutvirtinta jungtis arba užsukamasis gaubtas.<br />
6.7.2.6.3 Kiekviena dugne esanti iškrovimo anga, išskyrus numatytas 6.7.2.6.2 punkte, turi būti su<br />
trimis vienas po kito įrengtais ir tarpusavyje nesusijusiais uždarymo įtaisais. Tokia įranga<br />
turi atitikti kompetentingos institucijos ar jos pripažintos įstaigos reikalavimus; jai<br />
priskiriama:<br />
a) savaime užsidarantis vidinis uždarymo vožtuvas, t. y. uždarymo vožtuvas<br />
korpuso viduje arba privirintas jungties viduje arba jos suveržiamojoje jung÷je,<br />
jei:<br />
i) vožtuvo kontroliniai įtaisai yra įrengti taip, kad apsaugotų nuo bet kokio<br />
atsitiktinio atsidarymo d÷l smūgio arba kito nenumatyto veiksmo;<br />
ii)<br />
iii)<br />
iv)<br />
vožtuvas gali būti valdomas iš viršaus arba iš apačios;<br />
jei tai įmanoma, vožtuvo pad÷tį (atidaryta arba uždaryta) būtų galima<br />
kontroliuoti nuo žem÷s;<br />
išskyrus kilnojamąsias cisternas, kurių talpa ne didesn÷ kaip 1000 litrų, turi<br />
būti numatyta galimyb÷ uždaryti vožtuvą iš tokios kilnojamosios cisternos<br />
vietos, kuri yra nutolusi nuo paties vožtuvo; ir<br />
v) pažeidus išorinį įtaisą, kontroliuojantį vožtuvo veikimą, vožtuvas turi likti<br />
veiksmingas;<br />
b) išorinis uždarymo vožtuvas, įrengtas kuo arčiau korpuso; ir<br />
c) skysčiui nelaidus uždarymo įtaisas iškrovimo atvamzdžio gale, kuriuo gali būti<br />
varžtais sutvirtinta jungtis arba užsukamasis gaubtas.<br />
6.7.2.6.4 Korpuso su apdangalu vidinis uždarymo vožtuvas, privalomas pagal 6.7.2.6.3 punkto a<br />
papunktį, gali būti pakeistas papildomu išoriniu uždarymo vožtuvu. Gamintojas turi<br />
vadovautis kompetentingos institucijos ar jos pripažintos įstaigos reikalavimais.<br />
414
6.7.2.7 Saugos įtaisai<br />
6.7.2.7.1 Visose kilnojamosiose cisternose turi būti bent vienas apsauginis įtaisas. Visi apsauginiai<br />
įtaisai turi būti suprojektuoti, sukonstruoti ir paženklinti pagal kompetentingos institucijos<br />
ar jos pripažintos įstaigos reikalavimus.<br />
6.7.2.8 Sl÷gio mažinimo įtaisai<br />
6.7.2.8.1 Kiekvienoje kilnojamojoje cisternoje, kurios talpa ne mažesn÷ kaip 1900 litrų, ir<br />
kiekvienoje kilnojamosios cisternos tokios pat talpos atskiroje sekcijoje turi būti vienas<br />
arba daugiau sl÷gio mažinimo įtaisų ir, be to, gali būti trūkioji membrana arba lydusis<br />
elementas, įrengtas lygiagrečiai su spyruokliniu įtaisu, išskyrus atvejus, kai tai<br />
draudžiama pagal 6.7.2.8.3 punktą ar pagal kilnojamosios cisternos instrukciją,<br />
pateikiamą 4.2.5.2.6 punkte. Sl÷gio mažinimo įtaisai turi būti pakankamos pralaidos, kad<br />
apsaugotų korpusą nuo trūkimo d÷l sl÷gio padid÷jimo arba vakuumo pakraunant,<br />
iškraunant arba įkaitus turiniui.<br />
6.7.2.8.2 Sl÷gio mažinimo įtaisai turi būti suprojektuoti taip, kad į vidų nepatektų kitos medžiagos,<br />
nenutek÷tų skysčiai ir pavojingai nepadid÷tų sl÷gis.<br />
6.7.2.8.3 Jei tai būtina, d÷l kai kurių medžiagų pagal atitinkamą kilnojamosios cisternos<br />
instrukciją, pateikiamą 3.2 skyriaus A lentel÷s 10 stulpelyje ir aprašytą 4.2.5.2.6 punkte,<br />
kilnojamosios cisternos turi tur÷ti kompetentingos institucijos patvirtintą sl÷gio mažinimo<br />
įtaisą. Išskyrus atvejus, kai specialiosios paskirties kilnojamojoje cisternoje privalo būti<br />
sl÷gio mažinimo įtaisas sukonstruotas iš medžiagų, suderinamų su vežama medžiaga, šis<br />
įtaisas turi būti su trūkiąja membrana, įtaisyta prieš spyruoklinį sl÷gio mažinimo įtaisą.<br />
Jei trūkioji membrana įtaisyta po sl÷gio mažinimo įtaiso, tarp trūkiosios membranos ir<br />
sl÷gio mažinimo įtaiso turi būti įrengtas manometras arba kitas sl÷gio matavimo<br />
prietaisas, skirtas nustatyti membranos trūkiui, dūriams ar nuot÷kiui, kurie gali tur÷ti<br />
įtakos netinkamam sl÷gio mažinimo sistemos veikimui. Trūkioji membrana turi sutrūkti<br />
esant nominaliam sl÷giui, 10 % viršijančiam sl÷gio mažinimo įtaiso suveikimo sl÷gį.<br />
6.7.2.8.4 Kiekviena kilnojamoji cisterna, kurios talpa ne mažesn÷ kaip 1900 litrų, turi būti su sl÷gio<br />
mažinimo įtaisu, kuriuo gali būti trūkioji membrana, jei ši membrana atitinka 6.7.2.11.1<br />
punkto reikalavimus. Jei spyruoklinis sl÷gio mažinimo įtaisas nenaudojamas, trūkioji<br />
membrana turi būti pritaikyta sutrūkti esant nominaliam sl÷giui, lygiam bandymo sl÷giui.<br />
6.7.2.8.5 Jei korpusas iškraunamas veikiant sl÷giu, išvadas pagrindiniame sl÷gtuve turi būti<br />
atitinkamas sl÷gio mažinimo įtaisas, suveikiantis esant sl÷giui, ne didesniam kaip korpuso<br />
DLDS, o uždarymo vožtuvas turi būti kuo arčiau korpuso.<br />
6.7.2.9 Sl÷gio mažinimo įtaisų nustatymas<br />
6.7.2.9.1 Būtina pabr÷žti, kad sl÷gio mažinimo įtaisai turi suveikti tik esant per didelei<br />
temperatūrai, nes korpusas neturi būti veikiamas per didelių sl÷gio svyravimų įprastomis<br />
vežimo sąlygomis (žr. 6.7.2.12.2 punktą).<br />
6.7.2.9.2 Reikiamas sl÷gio mažinimo įtaisas turi būti nustatytas taip, kad suveiktų esant<br />
nominaliam sl÷giui, lygiam penkioms šeštosioms bandymo sl÷gio, korpusų, kurių<br />
bandymo sl÷gis ne didesnis kaip 4,5 baro, ir 110 % nuo dviejų trečiųjų bandymo sl÷gio<br />
korpusų, kurių bandymo sl÷gis didesnis kaip 4,5 baro. Sl÷giui sumaž÷jus įtaisas turi<br />
užsidaryti, esant tokiam sl÷giui, kuris ne daugiau kaip 10 % mažesnis už tą sl÷gį, kuriam<br />
esant sl÷gis ÷m÷ maž÷ti. Įtaisas turi likti uždaras esant žemesniam sl÷giui. Šis<br />
reikalavimas leidžia naudoti kartu vakuuminius apsauginius įtaisus arba sl÷gio mažinimo<br />
ir vakuuminius įtaisus.<br />
6.7.2.10 Lydieji saugikliai<br />
6.7.2.10.1 Lydieji saugikliai turi suveikti esant temperatūrai nuo 110 °C iki 149 °C, jei sl÷gis<br />
korpuse esant elemento lydymosi temperatūrai neviršija korpuso bandymo sl÷gio. Jie turi<br />
būti įtaisomi korpuso viršuje taip, kad būtų garų aplinkoje ir jie jokiu būdu neturi būti<br />
apsaugoti nuo išorinio karščio. Lydieji saugikliai neturi būti naudojami kilnojamosiose<br />
cisternose, kurių bandymo sl÷gis viršija 2,65 baro. Lydieji saugikliai, naudojami<br />
415
kilnojamosiose cisternose, skirtose vežti aukštesn÷s temperatūros medžiagas, turi būti<br />
suprojektuoti taip, kad suveiktų esant aukštesnei kaip didžiausia leistinoji temperatūra,<br />
kuri gali susidaryti vežant, ir turi atitikti kompetentingos institucijos ar jos pripažintos<br />
įstaigos nustatytus reikalavimus.<br />
6.7.2.11 Trūkiosios membranos<br />
6.7.2.11.1 Išskyrus atvejus, nurodytus 6.7.2.8.3 punkte, trūkiosios membranos turi sutrūkti esant<br />
nominaliam sl÷giui, lygiam bandymo sl÷giui projektin÷s temperatūros intervale.<br />
Naudojant trūkiąsias membranas didžiausias d÷mesys turi būti atkreipiamas į 6.7.2.5.1 ir<br />
6.7.2.8.3 punkto reikalavimus.<br />
6.7.2.11.2 Trūkiosios membranos turi atitikti vakuuminius sl÷gius, kurie gali susidaryti<br />
kilnojamojoje cisternoje.<br />
6.7.2.12 Sl÷gio mažinimo įtaisų pralaidumo geba<br />
6.7.2.12.1 Spyruoklinio sl÷gio mažinimo įtaiso, privalomo pagal 6.7.2.8.1 punktą, mažiausias srov÷s<br />
skerspjūvio plotas turi būti ekvivalentiškas angos, kurios skersmuo 31,75 mm, plotui. Jei<br />
naudojami vakuuminiai apsauginiai įtaisai, jų srov÷s skerspjūvio plotas turi būti ne<br />
mažesnis kaip 284 mm 2 .<br />
6.7.2.12.2 Bendra sl÷gio mažinimo sistemos pralaidumo geba (įvertinant srov÷s sumaž÷jimą tuo<br />
atveju, kai kilnojamoji cisterna yra su trūkiosiomis membranomis, įtaisytomis prieš<br />
spyruoklinius sl÷gio mažinimo įtaisus, arba kai sl÷gio mažinimo įtaisai su liepsnos<br />
slopintuvais), kai kilnojamoji cisterna visiškai apimta liepsnos, turi būti pakankama<br />
siekiant užtikrinti, kad sl÷gis korpuse neviršytų daugiau kaip 20 % sl÷gio mažinimo įtaiso<br />
suveikimo sl÷gio. Siekiant užtikrinti bendrą pralaidumo gebą, gali būti naudojami<br />
avariniai sl÷gio mažinimo įtaisai. Tai gali būti lydieji saugikliai, spyruoklinis įtaisas ar<br />
trūkioji membrana arba spyruoklinio įtaiso ir trūkiosios membranos derinys. Bendra<br />
sl÷gio mažinimo įtaisų pralaidumo geba gali būti nustatyta pagal formulę, nurodytą<br />
6.7.2.12.2.1 papunktyje, arba lentelę, nurodytą 6.7.2.12.2.3 papunktyje.<br />
6.7.2.12.2.1 Bendrajai sl÷gio mažinimo įtaisų pralaidumo gebai, kuri gali būti vertinama kaip visų<br />
sl÷gio mažinimo įtaisų atskirų pralaidumo gebų suma, nustatyti taikoma ši formul÷:<br />
čia:<br />
Q<br />
= 12,4<br />
FA<br />
LC<br />
0,82<br />
ZT<br />
M<br />
Q = mažiausias privalomasis sl÷gio mažinimo greitis, nurodytas kubiniais<br />
metrais oro per sekundę (m 3 /s), standartin÷mis sąlygomis: 1 baras ir 0 °C<br />
(273 K) temperatūroje;<br />
F = koeficientas, kurio vert÷:<br />
neizoliuotiems korpusams: F = 1;<br />
izoliuotiems korpusams:<br />
F = U(649 - t)/13,6, tačiau visais atvejais ne<br />
mažesnis kaip 0,25<br />
čia:<br />
U = šilumos izoliacijos laidumas, kW⋅m -2 ⋅K -1 , 38 °C<br />
temperatūroje;<br />
t = faktin÷ medžiagos temperatūra pripildant (°C); jei ši<br />
temperatūra nežinoma, t = 15 °C;<br />
Pirmiau nurodytas dydis F izoliuotiems korpusams gali būti taikomas, jei atitinka<br />
6.7.2.12.2.4 papunkčio reikalavimus;<br />
A = bendrasis išorinis korpuso paviršiaus plotas, m 2 ;<br />
Z = dujų susl÷gimo koeficientas akumuliacijos sąlygomis (jei šis koeficientas<br />
nežinomas, Z =1,0);<br />
416
T = absoliučioji temperatūra kelvinais (°C + 273) matuojant virš sl÷gio<br />
mažinimo įtaisų akumuliacijos sąlygomis;<br />
L = slaptoji skysčio garavimo šiluma, kJ/kg, akumuliacijos sąlygomis;<br />
M = išleistų dujų molekulin÷ mas÷;<br />
C = konstanta, nustatoma pagal vieną iš nurodytų formulių, kaip šilumos<br />
koeficiento k verčių funkcija:<br />
čia:<br />
c p<br />
c v<br />
jei k>1:<br />
c<br />
k =<br />
c<br />
p<br />
v<br />
specifin÷ šiluma esant nekintamam sl÷giui; ir<br />
specifin÷ šiluma esant nekintamam tūriui.<br />
jei k = 1 arba k nežinomas:<br />
1<br />
C = = 0,607<br />
e<br />
čia: e – matematin÷ konstanta 2,7183<br />
C vert÷ nustatoma pagal šią lentelę:<br />
k<br />
⎛ 2 ⎞ k<br />
C = k⎜<br />
⎟<br />
⎝ k + 1⎠<br />
k C k C k C<br />
1,00 0,607 1,26 0,660 1,52 0,704<br />
1,02 0,611 1,28 0,664 1,54 0,707<br />
1,04 0,615 1,30 0,667 1,56 0,710<br />
1,06 0,620 1,32 0,671 1,58 0,713<br />
1,08 0,624 1,34 0,674 1,60 0,716<br />
1,10 0,628 1,36 0.678 1,62 0,719<br />
1,12 0,633 1,38 0,681 1,64 0,722<br />
1,14 0,637 1,40 0,685 1,66 0,725<br />
1,16 0,641 1,42 0,688 1,68 0,728<br />
1,18 0,645 1,44 0,691 1,70 0,731<br />
1,20 0,649 1,46 0,695 2,00 0,770<br />
1,22 0,652 1,48 0,698 2,20 0,793<br />
1,24 0,656 1,50 0,701<br />
6.7.2.12.2.2 Vietoj pirmiau nurodytos formul÷s, korpusai, skirti skysčiams, gali tur÷ti sl÷gio mažinimo<br />
įtaisus, kurių dydžiai gali būti nustatyti pagal 6.7.2.12.2.3 papunkčio lentelę. Pagal šią<br />
lentelę izoliacijos koeficiento dydis F = 1, kuris turi būti pakoreguotas, jei korpusas<br />
izoliuotas. Kitų parametrų, taikytų sudarant šią lentelę dydžiai:<br />
M = 86,7 T = 394 K<br />
L = 334,94 kJ/kg C = 0,607<br />
Z = 1<br />
6.7.2.12.2.3 Mažiausias privalomas sl÷gio mažinimo greitis, Q, nurodytas kubiniais metrais oro per<br />
sekundę, esant 1 baro sl÷giui ir 0 °C (273 K) temperatūrai:<br />
+ 1<br />
−1<br />
417
A<br />
Paviršiaus plotas<br />
(kvadratiniai<br />
metrai)<br />
Q<br />
(Kubiniai metrai oro<br />
per sekundę)<br />
A<br />
Paviršiaus plotas<br />
(kvadratiniai<br />
metrai)<br />
Q<br />
(Kubiniai metrai<br />
oro per sekundę)<br />
2 0,230 37,5 2,539<br />
3 0,320 40 2,677<br />
4 0,405 42,5 2,814<br />
5 0,487 45 2,949<br />
6 0,565 47,5 3,082<br />
7 0,641 50 3,215<br />
8 0,715 52,5 3,346<br />
9 0,788 55 3,476<br />
10 0,859 57,5 3,605<br />
12 0,998 60 3,733<br />
14 1,132 62,5 3,860<br />
16 1,263 65 3,987<br />
18 1,391 67,5 4,112<br />
20 1,517 70 4,236<br />
22,5 1,670 75 4,483<br />
25 1,821 80 4,726<br />
27,5 1,969 85 4,967<br />
30 2,115 90 5,206<br />
32,5 2,258 95 5,442<br />
35 2,400 100 5,676<br />
6.7.2.12.2.4 Izoliacijos sistemos, naudojamos pralaidumo gebai sumažinti, turi būti patvirtintos<br />
kompetentingos institucijos ar jos pripažintos įstaigos. Bet kokiu atveju šiam tikslui<br />
patvirtintos izoliacijos sistemos privalo:<br />
a) išlikti veiksmingos esant bet kokiai temperatūrai, žemesnei kaip 649 °C; ir<br />
b) privalo tur÷ti apvalkalą, kurio lydymosi temperatūra 700 °C arba aukštesn÷.<br />
6.7.2.13 Sl÷gio mažinimo įtaisų žym÷jimas<br />
6.7.2.13.1 Kiekvienas sl÷gio mažinimo įtaisas turi tur÷ti aiškų ir patvarų žymenį, kuriame nurodyta:<br />
a) bandymo sl÷gis (barais arba kPa) arba temperatūra (°C), kurioje jis sureguliuotas<br />
suveikti;<br />
b) spyruoklinių įtaisų suveikimo sl÷gio leistinasis nuokrypis;<br />
c) santykin÷ temperatūra, atitinkanti trūkiosios membranos trūkimo nominalų sl÷gį;<br />
d) lydžiųjų saugiklių leistinasis temperatūros nuokrypis; ir<br />
e) apskaičiuota spyruoklinio sl÷gio mažinimo įtaisų, trūkiųjų membranų arba<br />
lydžiųjų saugiklių pralaidumo geba, standartiniais kubiniais metrais oro per<br />
sekundę (m 3 /s);<br />
Jei įmanoma, nurodoma ši informacija:<br />
f) gamintojo pavadinimas ir atitinkamas įtaiso numeris pagal katalogą.<br />
6.7.2.13.2 Projektin÷ pralaidumo geba, nurodyta ant spyruoklinių sl÷gio mažinimo įtaisų, nustatoma<br />
pagal standartą ISO 4126-1:1991.<br />
6.7.2.14 Sl÷gio mažinimo įtaisų jungtys<br />
6.7.2.14.1 Sl÷gio mažinimo įtaisų jungtys turi būti pakankamo dydžio, kad reikiamas išleidžiamų<br />
garų kiekis nekliudomai patektų į apsauginį įtaisą. Uždarymo vožtuvai neturi būti<br />
įrengiami tarp korpuso ir sl÷gio mažinimo įtaisų, išskyrus tuos atvejus, kai techninei<br />
priežiūrai ar kitiems tikslams naudojami dvigubi įtaisai, o uždarymo vožtuvai<br />
atitinkamiems veikiantiems įtaisams yra užblokuoti pad÷tyje „atidaryta“ arba dvigubi<br />
418
uždarymo vožtuvai blokuoti taip, kad bent vienas iš jų dviejų visuomet veikia. Angoje,<br />
vedančioje į išleidimo atvamzdį arba į sl÷gio mažinimo įtaisą, neturi būti kliūčių, kurios<br />
gal÷tų apriboti arba trukdyti dujų srautui patekti iš korpuso į šį įtaisą. Sl÷gio mažinimo<br />
įtaisų jungčių angos arba atvamzdžiai, jei jie naudojami, turi išleisti išmetamuosius garus<br />
arba skystį į aplinką mažiausio priešsl÷gio tokiuose įtaisuose sąlygomis.<br />
6.7.2.15 Sl÷gio mažinimo įtaisų išd÷stymas<br />
6.7.2.15.1 Kiekvieno sl÷gio mažinimo įtaiso anga turi būti korpuso viršuje kuo arčiau jo išilginio ir<br />
skersinio centro. Visos sl÷gio mažinimo įtaiso angos didžiausio pripildymo sąlygomis turi<br />
būti korpuso garų aplinkoje ir turi būti išd÷stytos taip, kad išsiskiriantys garai pasišalintų<br />
be apribojimų. Liepsniųjų medžiagų išleidžiami garai turi būti nukreipti nuo korpuso taip,<br />
kad neliestų korpuso. Apsauginiai įtaisai, kurie nukreipia garų srautą, yra leistini, jei<br />
sl÷gio mažinimo įtaisų pralaidumo geba nesumaž÷ja.<br />
6.7.2.15.2 Turi būti imtasi priemonių, kad pašaliniai asmenys negal÷tų naudotis sl÷gio mažinimo<br />
įtaisais, o patys įtaisai būtų apsaugoti nuo pažeidimų kilnojamajai cisternai apvirtus.<br />
6.7.2.16 Matavimo prietaisai<br />
6.7.2.16.1 Neleidžiama naudoti stiklinių turinio lygio matuoklių ir matavimo prietaisų iš kitos<br />
trapios medžiagos, kurie tiesiogiai liečiasi su turiniu.<br />
6.7.2.17 Kilnojamosios cisternos atramos, r÷mai, k÷limo ir tvirtinimo elementai<br />
6.7.2.17.1 Kilnojamosios cisternos turi būti suprojektuotos ir sukonstruotos su atrama, kuri užtikrina<br />
saugumą vežant. Į j÷gas, išvardytas 6.7.2.2.12 punkte, ir saugos koeficientą, nurodytą<br />
6.7.2.2.13 punkte, turi būti atsižvelgiama įvertinant šį konstrukcijos aspektą. Leidžiama<br />
naudoti pavažas, karkasus, r÷mus arba kitas panašias konstrukcijas.<br />
6.7.2.17.2 Bendroji įtemptis, susidariusi d÷l kilnojamosios cisternos įrangos (pvz., pavažų, karkaso<br />
ir kt.) ir kilnojamosios cisternos k÷limo ir tvirtinimo elementų, neturi sukelti neleistinos<br />
įtempties bet kurioje korpuso dalyje. K÷limo ir tvirtinimo elementai turi būti prie visų<br />
kilnojamųjų cisternų. Paprastai jie įtaisomi kilnojamosios cisternos atramoje, bet galima<br />
pritvirtinti ir prie korpuso sustiprinimo dalių, esančių atraminiuose taškuose.<br />
6.7.2.17.3 Projektuojant atramas ir karkasus būtina įvertinti ÷dųjį aplinkos poveikį.<br />
6.7.2.17.4 Šakiniai griebtuvai turi būti uždaromi. Šakinių griebtuvų uždarymo įtaisai turi būti<br />
neatskiriama karkaso dalis arba turi būti tvirtai prie jo pritvirtinti. Vienos sekcijos<br />
kilnojamųjų cisternų, kurių ilgis mažesnis kaip 3,65 m, šakiniai griebtuvai gali būti<br />
neuždaromi, jei:<br />
a) korpusas, įskaitant visas jungtis, gerai apsaugotas nuo šakinio griebtuvo atšakų<br />
smūgio; ir<br />
b) atstumas tarp atšakų centrų yra bent pus÷ didžiausio kilnojamosios cisternos<br />
ilgio.<br />
6.7.2.17.5 Jei kilnojamosios cisternos vežant n÷ra apsaugotos pagal 4.2.1.2 poskirsnį, korpusai ir<br />
eksploatavimo įranga turi būti apsaugoti nuo pažeidimo d÷l šoninio ar skersinio smūgio ar<br />
apvirtus. Išorin÷s jungtys turi būti apsaugotos taip, kad cisternos turinys neišsilietų d÷l<br />
smūgio ar kilnojamajai cisternai apvirtus ant jungčių. Apsaugos priemonių pavyzdžiai:<br />
a) apsauga nuo šoninio smūgio išilgin÷mis sijomis, apsaugančiomis korpusą iš<br />
abiejų šonų vidurin÷s linijos aukštyje;<br />
b) apsauga kilnojamai cisternai apvirtus tvirtinimo žiedais arba sijomis,<br />
pritvirtintomis skersai r÷mo;<br />
c) apsauga nuo smūgio iš galo buferiu arba r÷mu;<br />
d) apsauga nuo korpuso pažeidimo d÷l smūgio arba apvirtus naudojant ISO r÷mus,<br />
atitinkančius ISO 1496-3:1995.<br />
6.7.2.18 Konstrukcijos patvirtinimas<br />
419
6.7.2.18.1 Kompetentinga institucija ar jos patvirtinta įstaiga kiekvienai naujos konstrukcijos<br />
cisternai turi išduoti konstrukcijos patvirtinimo sertifikatą. Šiuo sertifikatu patvirtinama,<br />
kad kilnojamoji cisterna buvo patikrinta šios institucijos, tinkama naudoti pagal paskirtį ir<br />
atitinka šio skyriaus reikalavimus, ir, kai reikia, medžiagoms taikomus reikalavimus,<br />
nurodytus 4.2 skyriuje ir 3.2 skyriaus A lentel÷je. Jei be konstrukcijos pakeitimų<br />
pagaminta visa serija kilnojamųjų cisternų, sertifikatas galioja visai serijai. Sertifikate turi<br />
būti nurodyti prototipo bandymo rezultatai, medžiagos arba medžiagų grup÷s, kurias<br />
leidžiama vežti, korpuso konstrukcin÷s medžiagos ir danga (kai taikoma) ir patvirtinimo<br />
numeris. Patvirtinimo numerį turi sudaryti skiriamasis simbolis arba ženklas šalies, kurios<br />
teritorijoje išduotas patvirtinimo sertifikatas, t. y. skiriamasis tarptautinio eismo žymuo,<br />
kaip aprašyta Kelių eismo konvencijoje (1968, Viena ,), ir registracijos numeris.<br />
Alternatyvios nuostatos pagal 6.7.1.2 poskirsnį turi būti nurodomos sertifikate.<br />
Konstrukcijos patvirtinimo sertifikatas gali būti taikomas patvirtinant mažesnes<br />
kilnojamąsias cisternas, pagamintas iš tokios pat rūšies ir storio medžiagų, pagal tokius<br />
pat technologinius procesus ir su tokiomis pat atramomis, uždarymo įtaisais ir kitomis<br />
sudedamosiomis dalimis.<br />
6.7.2.18.2 Prototipo bandymo, skirto patvirtinti konstrukciją, protokole turi būti nurodyta:<br />
a) atitinkamo karkaso bandymo, nurodyto ISO 1496-3:1995, rezultatai;<br />
b) pirmosios apžiūros ir bandymo pagal 6.7.2.19.3 punktą rezultatai; ir<br />
c) smūgio bandymo pagal 6.7.2.19.1 punktą, kai tai taikoma, rezultatai.<br />
6.7.2.19 Apžiūra ir bandymas<br />
6.7.2.19.1 Kilnojamosios cisternos, atitinkančios konteinerio apibr÷žtį pagal 1972 m. Tarptautin÷s<br />
konvencijos d÷l saugių konteinerių (CSC) su pataisomis redakciją, neturi būti<br />
naudojamos, nebent, po kiekvienos konstrukcijos prototipo dinaminio išilginio smūgio<br />
bandymo, aprašyto Bandymų ir kriterijų vadovo IV dalies 41 skyriuje, buvo pripažintos<br />
tinkamomis.<br />
6.7.2.19.2 Kiekvienos kilnojamosios cisternos korpusas ir jo įrangos elementai turi būti apžiūr÷ti ir<br />
išbandyti prieš pateikiant juos naudoti pirmą kartą (pirmin÷ apžiūra ir bandymas) ir v÷liau<br />
ne rečiau kaip kartą per penkerius metus (5 metų periodin÷ apžiūra ir bandymas) su<br />
tarpine periodine apžiūra ir bandymu (2,5 metų periodin÷ apžiūra ir bandymas) 5 metų<br />
periodin÷s apžiūros ir bandymo laikotarpio viduryje. 2,5 metų periodin÷ apžiūra ir<br />
bandymas gali būti atliekamas per 3 m÷nesius nuo nurodytos datos. Jei būtina pagal<br />
6.7.2.19.7 punktą, turi būti atliekama neplanin÷ apžiūra ir bandymas, nepaisant paskutin÷s<br />
periodin÷s apžiūros ir bandymo datos.<br />
6.7.2.19.3 Pirmin÷ kilnojamosios cisternos apžiūra ir bandymas turi apimti konstrukcinių savybių<br />
patikrą, vidinę ir išorinę kilnojamosios cisternos patikrą ir jos jungčių apžiūrą, įvertinant<br />
vežamas medžiagas, ir sl÷gio bandymą. Prieš pateikiant cisterną naudoti taip pat turi būti<br />
atliktas sandarumo bandymas ir visos eksploatavimo įrangos patenkinamo veikimo<br />
patikra. Jei korpusas ir jo eksploatavimo įranga sl÷giu išbandyti atskirai, juos surinkus<br />
turi būti atliktas sandarumo bandymas.<br />
6.7.2.19.4 Periodin÷ 5 metų apžiūra ir bandymas turi apimti vidinę ir išorinę apžiūrą ir svarbiausia –<br />
hidraulinio sl÷gio bandymą. Dangalas, šilumos izoliacija ir kitos panašios konstrukcijos<br />
turi būti nuimamos tik tuo atveju, kai tai būtina norint tinkamai įvertinti kilnojamosios<br />
cisternos būklę. Jei korpusas ir jo eksploatavimo įranga sl÷giu išbandyti atskirai, juos<br />
surinkus turi būti atliktas sandarumo bandymas.<br />
6.7.2.19.5 Periodin÷ 2,5 metų apžiūra ir bandymas turi apimti bent vidinę ir išorinę kilnojamosios<br />
cisternos ir jos jungčių patikrą, įvertinant vežamas medžiagas, sandarumo bandymą bei<br />
visos eksploatavimo įrangos patenkinamo veikimo patikrą. Apdangalas, šilumos izoliacija<br />
ir panašios konstrukcijos turi būti nuimamos tik tuo atveju, kai tai būtina norint tinkamai<br />
įvertinti kilnojamosios cisternos būklę. Kilnojamųjų cisternų, skirtų vienai medžiagai<br />
vežti, kas 2,5 metų atliekama vidin÷ patikra gali būti atšaukta arba pakeista kitu bandymu<br />
420
arba apžiūros procedūromis, nurodytomis kompetentingos institucijos ar jos pripažintos<br />
įstaigos.<br />
6.7.2.19.6 Kilnojamoji cisterna neturi būti pripildoma ir pateikiama vežti pasibaigus jos 5 metų arba<br />
2,5 metų periodin÷s apžiūros ir bandymo terminui, kaip reikalaujama pagal 6.7.2.19.2<br />
punktą. Tačiau kilnojamoji cisterna, pripildyta dar nepasibaigus jos periodin÷s apžiūros ir<br />
bandymo terminui, gali būti vežama ne v÷liau kaip po trijų m÷nesių, pasibaigus jos<br />
periodin÷s apžiūros ir bandymo terminui. Be to, kilnojamoji cisterna gali būti vežama<br />
pasibaigus jos periodin÷s apžiūros ir bandymo terminui:<br />
a) ją iškrovus, bet dar neišvalius, kad būtų atliktas kitas reikiamas bandymas arba<br />
apžiūra prieš v÷l pakraunant; ir<br />
b) jei kompetentinga institucija nenurodo kitaip, ne ilgiau kaip šešis m÷nesius nuo<br />
paskutin÷s periodin÷s apžiūros ir bandymo galiojimo datos gali būti naudojama<br />
pavojingiems kroviniams, skirtiems sunaikinti ar perdirbti, vežti. Informacija<br />
apie šią išimtį turi būti nurodyta važtos dokumente.<br />
6.7.2.19.7 Neplanin÷ apžiūra ir bandymas reikalingi tuo atveju, kai kilnojamosios cisternos paviršius<br />
yra pažeistas ar surūdijęs, ji yra nesandari arba kitaip paveikta, ir tai gali pažeisti<br />
kilnojamosios cisternos konstrukcijos vientisumą. Neplanin÷s apžiūros ir bandymo<br />
mastas priklauso nuo kilnojamosios cisternos pažeidimo rimtumo arba jos būkl÷s<br />
pablog÷jimo. Apžiūra ir bandymas pagal 6.7.2.19.5 punktą turi būti atliekami ne rečiau<br />
kaip 2,5 metų.<br />
6.7.2.19.8 Vidin÷ ir išorin÷ apžiūros turi užtikrinti, kad:<br />
a) korpusas apžiūr÷tas d÷l įdubų, korozijos arba sudilimo, įlenkimo, deformacijos,<br />
suvirinimo siūlių arba kitų trūkumų, įskaitant nuot÷kį, d÷l kurių kilnojamoji<br />
cisterna gali tapti nesaugi vežant;<br />
b) atvamzdžiai, vožtuvai, šildymo ar šaldymo sistema ir tarpikliai yra apžiūr÷tos d÷l<br />
surūdijusių plotų, pažeidimų arba kitų trūkumų, įskaitant nuot÷kį, d÷l kurių<br />
kilnojamoji cisterną gali tapti nesaugi pakraunant, iškraunant arba vežant;<br />
c) įtaisai, kuriais priveržiami liukų dangčiai, veikia, o liukų dangčiai arba tarpikliai<br />
yra sandarūs;<br />
d) pakeisti trūkstami arba užveržti atlaisv÷ję varžtai arba veržl÷s bet kurioje jung÷s<br />
dalyje arba aklinoje jung÷je;<br />
e) visi avariniai įtaisai ir vožtuvai nesurūdiję, nedeformuoti ar kitaip nepažeisti arba<br />
be trūkumų, kurie gal÷tų pakenkti jų įprastam veikimui. Nuotoliniai uždarymo<br />
įtaisai ir savaime užsidarantys uždarymo vožtuvai buvo įjungti siekiant patikrinti<br />
jų veikimą;<br />
f) dangos, jei tokios yra, patikrintos pagal dangos gamintojo nustatytus kriterijus;<br />
g) reikalingi kilnojamosios cisternos žymenys įskaitomi ir atitinka atitinkamus<br />
reikalavimus; ir<br />
h) kilnojamosios cisternos karkasas, atramos ir k÷limo įranga yra patenkinamos<br />
būkl÷s.<br />
6.7.2.19.9 Apžiūros ir bandymai, nurodyti 6.7.2.19.1, 6.7.2.19.3, 6.7.2.19.4, 6.7.2.19.5 ir 6.7.2.19.7<br />
punktuose, turi būti atliekami kompetentingos institucijos ar jos pripažintos įstaigos<br />
patvirtinto eksperto. Jei sl÷gio bandymas yra apžiūros ir bandymo dalis, bandymo sl÷gis<br />
turi būti pasirenkamas iš nurodytų kilnojamosios cisternos duomenų lentel÷je. Bandant<br />
sl÷giu kilnojamoji cisterna turi būti apžiūrima siekiant įsitikinti, ar korpusas, vamzdžiai ir<br />
įranga yra sandarūs.<br />
6.7.2.19.10 Kaskart, kai atliekami korpuso pjovimo, apdeginimo arba suvirinimo darbai, jie turi būti<br />
patvirtinti kompetentingos institucijos ar jos pripažintos įstaigos, įvertinant gaminant<br />
taikytus sl÷ginių saugojimo talpyklų techninių specifikacijų (reglamentų) reikalavimus.<br />
Atlikus darbus turi būti atliktas sl÷gio bandymas taikant pirminį bandymą sl÷giu.<br />
421
6.7.2.19.11 Nustačius bet kokį nesaugų pažeidimą, kilnojamoji cisterna neturi būti pateikiama<br />
naudoti, kol nebus pašalinti pažeidimai ir atlikti pakartotiniai bandymai.<br />
6.7.2.20 Žym÷jimas<br />
6.7.2.20.1 Kiekvienos kilnojamosios cisternos matomoje ir lengvai pasiekiamoje apžiūr÷ti vietoje<br />
turi būti tvirtai pritvirtinta korozijai atspari metalin÷ lentel÷. Jei d÷l kilnojamosios<br />
cisternos konstrukcijos lentel÷ negali būti pritvirtinta prie korpuso, korpusas turi būti<br />
pažym÷tas bent šia informacija, kuri būtina pagal sl÷ginių saugojimo talpyklų techninių<br />
specifikacijų (reglamentų) reikalavimus. Lentel÷je įspaudžiant ar kitu panašiu būdu turi<br />
būti nurodoma bent ši informacija:<br />
Pagaminimo šalis<br />
U Patvirtinimo Patvirtinimo D÷l alternatyvių nuostatų (žr. 6.7.1.2 poskirsnį)<br />
N šalis numeris „AA“<br />
Gamintojo pavadinimas arba ženklas<br />
Gamintojo serijinis numeris<br />
Įstaiga, įgaliota patvirtinti konstrukciją<br />
Savininko registracijos numeris<br />
Pagaminimo metai<br />
Sl÷ginių saugojimo talpyklų technin÷ specifikacija (reglamentas), pagal kurio<br />
reikalavimus suprojektuotas korpusas<br />
Bandymo sl÷gis _________barai/kPa (manometrinis sl÷gis) 2<br />
DLDS_________ barai/kPa (manometrinis sl÷gis) 2<br />
Išorinis projektinis sl÷gis 3 _________ barai/kPa (manometrinis sl÷gis) 2<br />
Projektin÷s temperatūros intervalas nuo________ °C iki________°C<br />
Vandens talpa 20 °C _________litrai<br />
Vandens talpa kiekvienoje sekcijoje 20 °C ________ litrai<br />
Pirminio sl÷gio bandymo data ir ekspertų duomenys<br />
DLDS šildymo ar šaldymo sistemos __________ barai/kPa (manometrinis sl÷gis) 2<br />
Korpuso medžiaga (-os) ir medžiagos standartas (-ai)<br />
Standartiniam plienui lygiavertis storis __________mm<br />
Dangos medžiaga (kai taikoma)<br />
Paskutinio periodinio bandymo (-ų) data ir tipas<br />
M÷nuo_____ metai_____ bandymo sl÷gis_______barai/kPa (manometrinis sl÷gis) 2<br />
Eksperto, atlikusio arba dalyvavusio paskutiniame bandyme, spaudas.<br />
6.7.2.20.2 Ant kilnojamosios cisternos arba metalin÷je lentel÷je, tvirtai pritvirtintoje prie<br />
kilnojamosios cisternos, turi būti nurodyti šie duomenys:<br />
Operatoriaus pavadinimas<br />
Vežamos (-ų) medžiagos (-ų) pavadinimas (-ai) ir didžiausia vidutin÷ tūrio temperatūra,<br />
jei ji aukštesn÷ kaip 50° C<br />
Didžiausia leistinoji bruto mas÷ (DLBM) ___________ kg<br />
Tuščios cisternos (taros) mas÷ ___________ kg<br />
PASTABA. D÷l vežamų medžiagų identifikavimo taip pat žr. 5 dalį.<br />
6.7.2.20.3 Jei kilnojamoji cisterna suprojektuota ir patvirtinta naudoti atviroje jūroje, identifikavimo<br />
lentel÷je turi būti įrašas „KILNOJAMOJI JŪRINö CISTERNA“ („OFFSHORE<br />
PORTABLE TANK“).<br />
2<br />
3<br />
Turi būti nurodyti matavimo vienetai.<br />
Žr. 6.7.2.2.10 punktą.<br />
422
6.7.3 Kilnojamųjų cisternų, skirtų neatšaldytoms suskystintoms dujoms vežti,<br />
projektavimo, konstrukcijos, apžiūros ir bandymų reikalavimai<br />
6.7.3.1 Sąvokos<br />
Šiame skirsnyje vartojamų sąvokų apibr÷žtys:<br />
Alternatyvusis patvirtinimas – kilnojamosios cisternos arba DDK, suprojektuotų,<br />
pagamintų arba išbandytų pagal kitus techninius reikalavimus arba bandymų metodus, nei<br />
nurodyta šiame skyriuje, kompetentingos institucijos patvirtinimas.<br />
Kilnojamoji cisterna – įvairiarūš÷s paskirties cisterna, kurios talpa didesn÷ kaip 450 litrų,<br />
skirta 2 klas÷s neatšaldytoms suskystintoms dujoms vežti. Kilnojamosios cisternos<br />
korpusas turi būti su eksploatavimo ir konstrukcine įranga, privaloma vežant dujas.<br />
Kilnojamoji cisterna turi būti tokia, kad ją galima būtų pakrauti ir iškrauti neišardant<br />
konstrukcin÷s įrangos. Jos korpuso išor÷je turi būti stabilizuojantys elementai, ir ją turi<br />
būti galima kelti pilną. Ji turi būti sukonstruota taip, kad būtų galima pakrauti į transporto<br />
priemonę, vagoną arba jūrinį ar vidaus vandens kelių laivą, taip pat ji turi būti su<br />
pavažomis, atramomis ar pagalbine įranga, palengvinančia mechanizuotą tvarkymą.<br />
Cisternin÷s transporto priemon÷s, cisterniniai vagonai, nemetalin÷s cisternos ir<br />
nesupakuotų krovinių vidutin÷s talpos konteineriai (NKVTK), dujų balionai ir didel÷s<br />
talpyklos nelaikomi kilnojamosiomis cisternomis;<br />
Korpusas – kilnojamosios cisternos dalis neatšaldytoms suskystintoms dujoms (įprasta<br />
cisterna) laikyti, įskaitant angas ir jų uždarymo įtaisus, tačiau be eksploatavimo įrangos ir<br />
išorin÷s konstrukcin÷s įrangos;<br />
Eksploatavimo įranga – matavimo prietaisai ir pakrovimo, iškrovimo, garų ir dujų<br />
pašalinimo, saugos įtaisai ir šilumos izoliacija;<br />
Konstrukcin÷ įranga – sustiprinimo, tvirtinimo, apsaugos ir stabilizuojantys išoriniai<br />
korpuso elementai;<br />
Didžiausias leistinasis darbinis sl÷gis (DLDS) – sl÷gis, kuris turi būti ne mažesnis už<br />
didžiausią iš nurodytų sl÷gių, kurie matuojami cisternos korpuso aukščiausiame taške jos<br />
naudojimo metu, tačiau ne mažesnis kaip 7 barai:<br />
a) didžiausias leistinasis efektinis manometrinis sl÷gis, leistinas korpuse jį<br />
pakraunant arba iškraunant; arba<br />
b) didžiausias efektinis manometrinį sl÷gis, kuriam korpusas suprojektuotas ir kuris:<br />
i) neatšaldytoms suskystintoms dujoms, nurodytoms kilnojamųjų cisternų<br />
instrukcijos T50 4.2.5.2.6 punkte, DLDS (barais), nurodytas kilnojamųjų<br />
cisternų instrukcijoje T50 šioms dujoms;<br />
ii)<br />
kitoms neatšaldytoms suskystintoms dujoms turi būti ne mažesnis už<br />
sumą, kurią sudaro:<br />
- absoliutusis neatšaldytų suskystintų dujų garų sl÷gis (barais) esant<br />
santykinei konstrukcinei temperatūrai °C, minus 1 baras; ir<br />
- oro ar kitų dujų dalinis sl÷gis (barais) nepripildytoje ertm÷je,<br />
nustatytas pagal vidutinę konstrukcinę temperatūrą ir skystos faz÷s<br />
pl÷timąsi d÷l vidutin÷s tūrin÷s temperatūros padid÷jimo t r - t f (t f =<br />
pripildymo temperatūra, įprastai 15 °C; t r = didžiausia vidutin÷<br />
medžiagos tūrio temperatūra, 50 °C);<br />
Projektinis sl÷gis – sl÷gis skaičiavimams pagal pripažinto sl÷ginio indo techninių<br />
specifikacijų (reglamentų) reikalavimus. Projektinis sl÷gis turi būti ne mažesnis už<br />
didžiausią iš nurodytų sl÷gio verčių:<br />
a) didžiausią veiksmingą manometrinį sl÷gį, leistiną korpuse jį pakraunant arba<br />
iškraunant; arba<br />
b) sumą, kurią sudaro:<br />
423
i) didžiausias efektinis manometrinis sl÷gis, kuriam korpusas<br />
suprojektuotas, kaip nurodyta sąvokos DLDS apibr÷žties b punkte (žr.<br />
pirmiau); ir<br />
ii) didžiausias sl÷gis, nustatytas pagal statines j÷gas, nurodytas 6.7.3.2.9<br />
punkte, bet ne mažesnis kaip 0,35 baro;<br />
Bandymo sl÷gis – didžiausias manometrinis sl÷gis korpuso viršuje atliekant sl÷gio<br />
bandymą;<br />
Sandarumo bandymas – bandymas naudojant dujas, kurios korpusą ir jo eksploatavimo<br />
įrangą veikia efektiniu vidiniu sl÷giu, ne mažesniu kaip 25 % DLDS;<br />
<br />
<br />
Standartinis plienas – plienas, kurio stiprumo riba 370 N/mm 2 ,o pailg÷jimas po trūkio<br />
sudaro 27 %;<br />
Minkštasis plienas – plienas, kurio garantuota mažiausioji stiprumo riba 360 N/mm 2 –<br />
440 N/mm 2 , o garantuotas mažiausias pailg÷jimas po trūkio atitinka 6.7.2.3.3.3 papunkčio<br />
reikalavimus;<br />
Projektin÷s temperatūros intervalas – korpuso, skirto neatšaldytoms suskystintoms<br />
dujoms aplinkos sąlygomis vežti, turi būti nuo –40 °C iki 50 °C. Griežtesn÷ projektin÷<br />
temperatūra turi būti taikoma kilnojamosioms cisternoms, naudojamoms atšiauriomis<br />
temperatūros sąlygomis.<br />
Santykin÷ projektin÷ temperatūra – temperatūra, kurioje nusta<strong>tomas</strong> turinio garų sl÷gis<br />
apskaičiuojant DLDS. Santykin÷ projektin÷ temperatūra turi būti žemesn÷ už kritinę<br />
vežamų neatšaldytų suskystintų dujų temperatūrą, kad būtų užtikrinta, jog dujos visą laiką<br />
liks skystos. Kiekvienam kilnojamosios cisternos tipui galioja šios vert÷s:<br />
a) korpusui, kurio skersmuo 1,5 metro arba mažesnis – 65 °C;<br />
b) korpusui, kurio skersmuo didesnis kaip 1,5 metro:<br />
i) be izoliacijos arba saul÷s ekrano: 60 °C;<br />
ii)<br />
iii)<br />
su saul÷s ekranu (žr. 6.7.3.2.12 punktą): 55 °C; ir<br />
su izoliacija (žr. 6.7.3.2.12 punktą): 50 °C;<br />
Pripildymo tankis – vidutin÷ neatšaldytų suskystintų dujų mas÷ korpuso talpos litrui<br />
(kg/l). Pripildymo tankio vert÷s nurodytos kilnojamosios cisternos instrukcijoje T50,<br />
nurodytoje 4.2.5.2.6 punkte.<br />
6.7.3.2 Bendrieji projektavimo ir konstrukcijos reikalavimai<br />
6.7.3.2.1 Korpusai turi būti suprojektuoti ir sukonstruoti pagal kompetentingos institucijos<br />
patvirtintus sl÷ginių indų techninių specifikacijų (reglamentų) reikalavimus. Korpusai turi<br />
būti pagaminti iš tinkamo kaliojo plieno. Medžiaga turi atitikti nacionalinius arba<br />
tarptautinius standartus. Suvirinamiesiems korpusams turi būti naudojamos tik geromis<br />
suvirinimo savyb÷mis pasižyminčios medžiagos. Suvirinimo darbai turi būti atlikti<br />
kvalifikuotai ir užtikrinant visišką saugą. Jei būtina pagal technologinį procesą arba<br />
medžiagos savybes, korpusai turi būti atitinkamai termiškai apdoroti, kad būtų<br />
garantuotas toks pat suvirinimo vietų ir termiškai paveiktų zonų tvirtumas. Parenkant<br />
medžiagą turi būti įvertintas projektin÷s temperatūros intervalas atsižvelgiant į trapumo<br />
įtrūkių, įtemptinio korozinio pleiš÷jimo ir smūginio tąsumo riziką. Naudojant<br />
smulkiagrūdį plieną, garantuota takumo įtempio vert÷ turi būti ne didesn÷ kaip<br />
460 N/mm 2 ,o garantuota didžiausia leistino stiprio tempiant vert÷ turi būti ne didesn÷ kaip<br />
725 N/mm 2 pagal medžiagos specifikaciją. Kilnojamosios cisternos medžiagos turi būti<br />
pritaikytos vežimo aplinkos sąlygoms.<br />
424
6.7.2.3.2 Kilnojamųjų cisternų korpusai, jungtys ir atvamzdžiai turi būti gaminami iš medžiagų,<br />
kurios:<br />
a) labai atsparios vežamų neatšaldytų suskystintų dujų poveikiui; arba<br />
b) tinkamai pasyvintos arba neutralizuotos chemine reakcija.<br />
6.7.3.2.3 Tarpikliai turi būti pagaminti iš medžiagų, kurios suderinamos su vežamomis<br />
neatšaldytomis suskystintomis dujomis.<br />
6.7.3.2.4 Turi būti vengiama skirtingų metalų sąlyčio, kuris gali tur÷ti įtakos pažeidimams d÷l<br />
galvaninio poveikio.<br />
6.7.3.2.5 Medžiagos, iš kurių pagaminta kilnojamoji cisterna, įskaitant bet kokius įtaisus,<br />
tarpiklius, dangą ir pagalbinius elementus, neturi neigiamai veikti neatšaldytų suskystintų<br />
dujų, skirtų vežti kilnojamojoje cisternoje.<br />
6.7.3.2.6 Kilnojamosios cisternos turi būti suprojektuotos ir sukonstruotos su atramomis,<br />
užtikrinančiomis tinkamą atramą vežant, ir su tinkamais k÷limo ir tvirtinimo elementais.<br />
6.7.3.2.7 Kilnojamosios cisternos turi būti suprojektuotos taip, kad, neprarandant turinio, atlaikytų<br />
vidinį sl÷gį, kurį sudaro turinys, ir statines, dinamines ir termines apkrovas įprastomis<br />
tvarkymo ir vežimo sąlygomis. Konstrukcijoje turi būti įvertintas nuovargis d÷l<br />
daugkartinio šių apkrovų poveikio numatytam kilnojamosios cisternos eksploatacijos<br />
laikui.<br />
6.7.3.2.8 Korpusai turi būti suprojektuoti taip, kad be liekamosios deformacijos atlaikytų išorinį<br />
sl÷gį, bent 0,4 baro (manometrinis sl÷gis) viršijantį vidinį sl÷gį. Jei korpusas turi būti<br />
bandomas reikšmingu vakuuminiu sl÷giu prieš pakraunant arba iškraunant, jis turi būti<br />
suprojektuotas atlaikyti išorinį sl÷gį, bent 0,9 baro (manometrinis sl÷gis) viršijantį vidinį<br />
sl÷gį ir turi būti išbandytas šiuo sl÷giu.<br />
6.7.3.2.9 Kilnojamosios cisternos ir jų tvirtinimo įtaisai, esant didžiausiai leistinajai pakrovai, turi<br />
atlaikyti šias skirtingai veikiančias statines j÷gas:<br />
a) jud÷jimo kryptimi: dvigubą DLBM, padaugintą iš pagreičio d÷l svorio (g) 14 ;<br />
b) horizontaliai stačiais kampais jud÷jimo kryptimi: DLBM (jei jud÷jimo kryptis<br />
n÷ra tiksliai nustatyta, j÷gos turi būti lygios dvigubam DLBM), padaugintą iš<br />
pagreičio d÷l svorio (g) 1 ;<br />
c) vertikaliai aukštyn: DLBM, padaugintą iš pagreičio d÷l svorio (g) 1 ; ir<br />
d) vertikaliai žemyn: dvigubą DLBM (bendra apkrova, įskaitant traukos j÷gą),<br />
padaugintą iš pagreičio d÷l svorio (g) 1 .<br />
6.7.3.2.10 Veikiant kiekvienai šių j÷gų, nurodytų 6.7.3.2.9 punkte, turi būti atsižvelgiama į tokius<br />
saugos koeficientus:<br />
a) plieno rūšių su tiksliai nustatyta takumo riba saugos koeficientas – 1,5<br />
garantuotojo takumo stiprio atžvilgiu; arba<br />
b) plieno rūšių be tiksliai nustatytos takumo ribos saugos koeficientas – 1,5<br />
garantuotos 0,2 % sąlygin÷s takumo ribos, o austenitinio plieno – 1 % sąlygin÷s<br />
takumo ribos atžvilgiu.<br />
6.7.3.2.11 Takumo stiprio arba sąlygin÷s takumo ribos reikšm÷s nustatomos pagal nacionalinius<br />
arba tarptautinius medžiagų standartus. Jei naudojamas austenitinis plienas, nurodyta<br />
mažiausia takumo stiprio arba sąlygin÷s takumo ribos vert÷ pagal medžiagos standartą<br />
turi būti padidinta iki 15 %, jei šios didesn÷s reikšm÷s nurodytos medžiagos patikros<br />
sertifikate. Jei tam tikram metalui standartas nenustatytas, takumo stipris arba sąlygin÷<br />
takumo riba turi būti patvirtinta kompetentingos institucijos.<br />
1<br />
Atliekant skaičiavimus g = 9,81 m/s 2<br />
425
6.7.3.2.12 Jei korpusai skirti neatšaldytoms suskystintoms dujoms su šilumos izoliacija vežti,<br />
šilumos izoliacijos sistema turi atitikti šiuos reikalavimus:<br />
a) ją turi sudaryti ekranas, dengiantis bent trečdalį, bet ne daugiau kaip pusę<br />
korpuso paviršiaus, atskirtas nuo korpuso apie 40 mm oro tarpu skersai;<br />
b) ją turi sudaryti ištisin÷ danga iš atitinkamo storio izoliacin÷s medžiagos,<br />
apsaugota nuo dr÷gm÷s prasiskverbimo ir pažeidimo įprastomis vežimo<br />
sąlygomis, ir užtikrinanti šilumos laidumą, ne didesnį kaip 0,67 (W.m -2 .K -1 );<br />
c) jei apsaugin÷ danga tokia sandari, kad nepraleidžia dujų, būtina numatyti įtaisą,<br />
apsaugantį nuo pavojingo sl÷gio susidarymo izoliaciniame sluoksnyje pažeidus<br />
korpuso ar jo įrangos sandarumą; ir<br />
d) šilumos izoliacija neturi trukdyti pasiekti jungtis ir iškrovimo įtaisus.<br />
6.7.3.2.13 Cisternose, skirtose neatšaldytoms suskystintoms liepsniosioms dujoms vežti, turi būti<br />
numatyta galimyb÷ jas įžeminti.<br />
6.7.3.3 Projektavimo kriterijai<br />
6.7.3.3.1 Korpuso skerspjūvis turi būti apskritimo formos.<br />
6.7.3.3.2 Korpusai turi būti suprojektuoti ir sukonstruoti taip, kad atlaikytų bandymo sl÷gį, ne<br />
mažesnį kaip 1,3 projektinio sl÷gio. Korpuso konstrukcijoje turi būti įvertintas mažiausias<br />
DLDS dydis, nurodytas kilnojamosios cisternos instrukcijoje T50, pateiktoje 4.2.5.2.6<br />
punkte, atskirai kiekvienai vežamai neatšaldytų suskystintų dujų, rūšiai. Būtina atkreipti<br />
d÷mesį į mažiausią korpuso storį, būtiną korpusams, nurodytą 6.7.3.4 poskirsnyje.<br />
6.7.3.3.3 Korpuso iš metalų su aiškiai nurodyta takumo riba arba pasižyminčių garantuotąja<br />
sąlygine takumo riba (paprastai, sąlygin÷ takumo riba 0,2 % arba austenitinio plieno<br />
sąlygin÷ takumo riba1 %) pirmosios membranos įtempis σ (sigma) neturi viršyti 0,75 Re<br />
arba 0,50 Rm, atsižvelgiant į tai, kuris mažesnis esant bandymo sl÷giui, čia:<br />
Re = takumo stipris, N/mm 2 , arba sąlygin÷ takumo riba 0,2 % arba austenitinio<br />
plieno sąlygin÷ takumo riba – 1 %;<br />
Rm = mažiausia stiprumo riba, N/mm 2 .<br />
6.7.3.3.3.1 Re ir Rm – mažiausios vert÷s pagal nacionalinius arba tarptautinius standartus. Jei<br />
naudojamos austenitinio plieno rūšys, mažiausios nurodytos Re ir Rm vert÷s pagal<br />
medžiagos standartus turi būti padidintos iki 15 %, jei šios didesn÷s vert÷s nurodytos<br />
medžiagos patikros sertifikate. Jei tam tikro metalo standartas nenustatytas, Re ir Rm<br />
vert÷s turi būti patvirtintos kompetentingos institucijos arba jos pripažintos įstaigos.<br />
6.7.3.3.3.2 Plieno rūšių, kurių Re ir Rm santykis ne didesnis kaip 0,85, neleidžiama naudoti suvirintų<br />
korpusų konstrukcijai. Šiam santykiui turi būti taikomos Re ir Rm vert÷s, nurodytos<br />
medžiagos patikros sertifikate.<br />
6.7.3.3.3.3 Plieno rūšių, naudojamų korpusų konstrukcijai, pailg÷jimas po trūkio (procentais) turi<br />
būti ne mažesnis kaip 10 000/Rm, jei absoliučioji mažiausia vert÷ yra 16 %<br />
smulkiagrūdžiam plienui ir 20 % kitoms plieno rūšims.<br />
6.7.3.3.3.4 Nustatant faktinius medžiagų dydžius, pabr÷žtina, kad korpuso metalo bandinio ašis<br />
bandant tąsumo bandymu turi būti statmena (skersai) valcavimo krypčiai. Pailg÷jimas po<br />
trūkio matuojamas naudojant stačiakampio skerspjūvio bandinius, atitinkančius<br />
ISO 6892:1998, jei jų tikslus ilgis 50 mm.<br />
6.7.3.4 Mažiausias korpuso storis<br />
6.7.3.4.1 Mažiausiu korpuso storiu laikoma didžiausia iš šių verčių:<br />
a) mažiausias korpuso storis, nustatytas pagal 6.7.3.4 poskirsnio reikalavimus;<br />
b) mažiausias korpuso storis, nustatytas pagal pripažintus sl÷ginių saugojimo<br />
talpyklų technines specifikacijas (reglamentus), įskaitant 6.7.3.3 poskirsnio<br />
reikalavimus.<br />
426
6.7.3.4.2 Ne didesnių kaip 1,80 m skersmens korpusų cilindrin÷s dalies, dugnų (dangčių) ir angų<br />
dangčių storis turi būti ne mažesnis kaip 5 mm, jei jos pagamintos iš standartinio plieno<br />
arba ekvivalentiškas dydis, jei iš kitų rūšių plieno. Didesnių kaip 1,80 m skersmens<br />
korpusų storis turi būti ne mažesnis kaip 6 mm, jei jos pagamintos iš standartinio plieno<br />
arba ekvivalentiškas dydis, jei iš kitų rūšių plieno.<br />
6.7.3.4.3 Nepaisant konstrukcin÷s medžiagos korpusų cilindrin÷s dalies, dugnų (dangčių) ir angų<br />
dangčių storis turi būti ne mažesnis kaip 4 mm.<br />
6.7.3.4.4 Ekvivalentiškas plieno storis, kitoks nei 6.7.3.4.2 punkte nurodytas standartinio plieno<br />
storis, turi būti nusta<strong>tomas</strong> pagal šią formulę:<br />
čia:<br />
e 1 = privalomas ekvivalentiškas naudojamo plieno storis (mm);<br />
e 0 = standartinio plieno mažiausias storis (mm), nurodytas 6.7.3.4.2 punkte;<br />
Rm 1 = mažiausioji garantuotoji naudojamo plieno stiprumo riba (N/mm 2 )<br />
(žr. 6.7.2.3.3 punkte);<br />
A 1 = naudojamo plieno garantuotasis mažiausias pailg÷jimas po trūkio ( %)<br />
pagal nacionalinius arba tarptautinius standartus.<br />
6.7.3.4.5 Sienelių storis jokiu būdu neturi būti mažesnis už storį, aprašytą 6.7.3.4.1–6.7.3.4.3<br />
punktuose. Visų korpuso dalių mažiausias storis nurodytas 6.7.3.4.1–6.7.3.4.3 punktuose.<br />
Nustatant šį storį į galimą korozinį sluoksnį neatsižvelgiama.<br />
6.7.3.4.6 Naudojant minkštąjį plieną (žr. 6.7.3.1 poskirsnį), skaičiavimai pagal 6.7.3.4.4 punkto<br />
formulę neprivalomi.<br />
6.7.3.4.7 Staigūs lakštų storio pokyčiai cilindrin÷s dalies ir dugno jungtyse neleistini.<br />
6.7.3.5 Eksploatavimo įranga<br />
e<br />
1<br />
=<br />
21,4e<br />
Rm<br />
o<br />
3<br />
1 × A1<br />
6.7.3.5.1 Eksploatavimo įranga turi būti įrengta taip, kad nebūtų nupl÷šta ar pažeista tvarkant ar<br />
vežant. Jei r÷mo ir korpuso jungtis leidžia surenkamosioms dalims jud÷ti, įranga turi būti<br />
tvirtinama taip, kad, d÷l tokio jud÷jimo atskiros dalys nebūtų pažeidžiamos. Išorin÷s<br />
iškrovimo jungtys (vamzdžių movos, įtaisų uždarymo įtaisai), vidiniai uždarymo vožtuvai<br />
ir jų lizdai turi būti apsaugoti nuo nupl÷šimo d÷l išorinių j÷gų (pavyzdžiui, naudojant<br />
sustumiamas sekcijas). Pakrovimo ir iškrovimo įtaisai (įskaitant junges arba aklinus<br />
kaiščius) ir bet kokie apsauginiai gaubtai turi būti apsaugoti, kad atsitiktinai neatsidarytų.<br />
6.7.3.5.2 Visos kilnojamosios cisternos korpuse esančios angos, kurių skersmuo didesnis kaip<br />
1,5 mm, išskyrus angas sl÷gio mažinimo įtaisams, apžiūros angas ir uždarytas dujų<br />
nuvedimo angas, skirtos pakrauti ir iškrauti, turi būti bent su trimis tarpusavyje<br />
nesusijusiais, vienas po kito įtaisytais uždarymo įtaisais, kurių pirmasis turi būti vidinis<br />
uždarymo vožtuvas, perteklinio srauto vožtuvas arba lygiavertis įtaisas, antrasis – išorinis<br />
uždarymo vožtuvas, o trečiasis – aklina jung÷ arba ekvivalentiškas įtaisas.<br />
6.7.3.5.2.1 Jei cisterna turi perteklinio srauto vožtuvą, šis vožtuvas turi būti įrengtas taip, kad jo<br />
lizdas būtų korpuso arba privirintos jung÷s viduje, arba, jei jis įrengtas išor÷je, jo<br />
tvirtinimo elementai turi būti pagaminti taip, kad po smūgio vožtuvas toliau veiktų.<br />
Perteklinio srauto vožtuvai turi būti atrinkti ir įtvirtinti taip, kad gal÷tų automatiškai<br />
užsidaryti pasiekus gamintojo nustatytą lygį. Jungčių ir pagalbinių elementų, nukreiptų į<br />
šį vožtuvą arba nuo jo, pralaidumo geba turi būti didesn÷ už perteklinio srauto vožtuvo<br />
srauto dydį.<br />
6.7.3.5.3 Pakrovimo ir iškrovimo angų pirmasis uždarymo įtaisas turi būti vidinis uždarymo<br />
vožtuvas, antrasis – uždarymo vožtuvas kiekvieno pakrovimo ir iškrovimo vamzdžio<br />
pasiekiamoje vietoje.<br />
427
6.7.3.5.4 Pakrovimo ir iškrovimo angų kilnojamosiose cisternose, skirtose liepsniosioms ir (ar)<br />
toksiškoms neatšaldytoms suskystintoms dujoms vežti, apačioje vidinis uždarymo<br />
vožtuvas turi būti staiga užsidarantis saugos įtaisas, kuris užsidaro automatiškai, jei tik<br />
kilnojamoji cisterna nenumatytai pajuda ją pakraunant ar iškraunant arba jei ji visiškai<br />
užsiliepsnoja. Išskyrus didesn÷s kaip 1000 litrų talpos kilnojamąsias cisternas, turi būti<br />
numatyta šių įtaisų nuotolinio valdymo galimyb÷.<br />
6.7.3.5.5 Be pakrovimo, iškrovimo ir sl÷gio vienodinimo angų, korpusuose gali būti angos turinio<br />
lygio matuokliams, termometrams ir manometrams. Tokių prietaisų jungtys turi būti<br />
virintinos; sriegin÷s jungtys neleistinos.<br />
6.7.3.5.6 Visos kilnojamosios cisternos turi būti su atitinkamo dydžio liukais arba kitomis angomis<br />
apžiūrai, kad būtų galima atlikti apžiūrą, techninę priežiūrą bei remonto darbus cisternos<br />
viduje.<br />
6.7.3.5.7 Išorin÷s jungtys turi būti grupuojamos kuo arčiau vienos prie kitų.<br />
6.7.3.5.8 Kiekviena kilnojamosios cisternos jungtis turi būti aiškiai paženklinta nurodant jos<br />
paskirtį.<br />
6.7.3.5.9 Kiekvienas uždarymo vožtuvas arba kitas uždarymo įtaisas turi būti suprojektuotas ir<br />
sukonstruotas pritaikant sl÷giui, ne mažesniam kaip korpuso DLDS, įvertinant vežant<br />
susidarančią temperatūrą. Uždarymo vožtuvai su pavaros sraigtu turi būti uždaromi<br />
rankiniu smagračiu laikrodžio rodykl÷s kryptimi. Ant kitų uždarymo vožtuvų turi būti<br />
tiksliai nurodyta pad÷tis (uždarymo ir atidarymo) ir uždarymo kryptis. Visi uždarymo<br />
vožtuvai turi būti suprojektuoti taip, kad. jie negal÷tų atsitiktinai atsidaryti.<br />
6.7.3.5.10 Vamzdžiai turi būti suprojektuoti, sukonstruoti ir įrengti taip, kad jie nebūtų apgadinti d÷l<br />
terminio išsipl÷timo ir suspaudimo, mechaninio smūgio ir vibracijos. Visi vamzdžiai turi<br />
būti pagaminti iš tam tikrų metalų. Jei įmanoma, vamzdynų jungtys turi būti suvirintos.<br />
6.7.3.5.11 Varinių vamzdžių jungtys turi būti sulituotos arba kitaip tvirtai sujungtos metalu.<br />
Lydmetalių lydymosi temperatūra turi būti ne žemesn÷ kaip 525 °C. Tokios jungtys neturi<br />
mažinti vamzdžių tvirtumo, pavyzdžiui, įr÷žus sriegį.<br />
6.7.3.5.12 Visų vamzdžių ir vamzdžių jungčių trūkio sl÷gis turi būti ne mažesnis už didžiausią<br />
korpuso DLDS, padaugintą iš keturių, arba sl÷gį, kuriuo jis gali būti veikiamas<br />
eksploatuojant, kai veikia siurblys arba kiti įtaisai (įskaitant sl÷gio mažinimo įtaisus),<br />
padaugintą iš keturių.<br />
6.7.3.5.13 Vožtuvų ir priedų gamybai naudojami kalieji metalai.<br />
6.7.3.6 Dugno angos<br />
6.7.3.6.1 Kai kurios neatšaldytos suskystintos dujos neturi būti vežamos kilnojamosiose cisternose<br />
su apatin÷mis angomis, jei kilnojamosios cisternos instrukcijoje T50, pateikiamoje<br />
4.2.5.2.6 punkte, nurodyta, kad apatin÷s angos draudžiamos. Neturi būti angų žemiau<br />
skysčio lygio korpuse, kai jis pripildytas iki jo didžiausio leistinojo pripildymo lygio.<br />
6.7.3.7 Sl÷gio mažinimo įtaisai<br />
6.7.3.7.1 Kiekviena kilnojamoji cisterna turi būti su vienu arba daugiau spyruoklinių sl÷gio<br />
mažinimo įtaisų. Sl÷gio mažinimo įtaisai turi atsidaryti automatiškai susidarius sl÷giui, ne<br />
mažesniam už DLDS, ir būti visiškai atviri esant sl÷giui, lygiam 110 % DLDS.<br />
Sumažinus sl÷gį šie įtaisai turi užsidaryti esant sl÷giui, ne daugiau kaip 10 % mažesniam<br />
už sl÷gį, kuriame jis prad÷jo maž÷ti, ir turi likti uždaryti esant bet kokiam mažesniam<br />
sl÷giui. Sl÷gio mažinimo įtaisai turi būti tokio tipo, kad atlaikytų dinamines j÷gas,<br />
įskaitant skysčio bangavimą. Trūkiųjų membranų, kurios nenuosekliai nesujungtos su<br />
spyruokliniais sl÷gio mažinimo įtaisais, naudoti neleidžiama.<br />
6.7.3.8.2 Sl÷gio mažinimo įtaisai turi būti suprojektuoti taip, kad į vidų nepatektų kitos medžiagos,<br />
nenutek÷tų skystis ir nesusidarytų bet koks pavojingas viršsl÷gis.<br />
428
6.7.3.8.3 Kilnojamosios cisternos, skirtos kai kurioms neatšaldytoms suskystintoms dujoms,<br />
nurodytoms kilnojamosios cisternos instrukcijoje T50, pateiktoje 4.2.5.2.6 punkte, vežti<br />
turi būti su kompetentingos institucijos patvirtintu sl÷gio mažinimo įtaisu. Išskyrus<br />
atvejus, kai specialiosios paskirties kilnojamoji cisterna su patvirtintu sl÷gio mažinimo<br />
įtaisu, sukonstruotu iš medžiagų, suderinamų su vežamu kroviniu, šis įtaisas turi būti su<br />
trūkiąja membrana, įtaisoma prieš spyruoklinį sl÷gio mažinimo įtaisą. Tarp trūkiosios<br />
membranos ir sl÷gio mažinimo įtaiso turi būti manometras arba kitas sl÷gio matavimo<br />
prietaisas. Šiuo įtaisu nusta<strong>tomas</strong> membranos trūkis, dūriai ar nuot÷kis, galintys tur÷ti<br />
įtakos netinkamam sl÷gio mažinimo sistemos suveikimui. Trūkioji membrana turi sutrūkti<br />
esant nominaliam sl÷giui, 10 % viršijančiam sl÷gio mažinimo įtaiso suveikimo sl÷gį.<br />
6.7.3.7.4 Įvairios paskirties kilnojamųjų cisternų sl÷gio mažinimo įtaisai turi atsidaryti esant<br />
sl÷giui, nurodytam 6.7.3.7.1 punkte, dujoms, kurių leistinasis dujų sl÷gis yra didžiausias<br />
iš visų kilnojamojoje cisternoje leistinų vežti dujų.<br />
6.7.3.8 Sl÷gio mažinimo įtaisų pralaidumo geba<br />
6.7.3.8.1 Sl÷gio mažinimo įtaisų pralaidumo bendroji geba turi būti pakankama, kad kai<br />
kilnojamoji cisterna yra visiškai apimta liepsnos, sl÷gis (įskaitant akumuliaciją) korpuso<br />
viduje neviršytų 120 % DLDS. Spyruoklinio tipo sl÷gio mažinimo įtaisai turi būti<br />
naudojami, kad būtų pasiekta visa aprašyta pralaidumo geba. Įvairios paskirties<br />
cisternoms sl÷gio mažinimo įtaisų pralaidumo bendroji geba turi būti nustatoma pagal<br />
dujų, kurioms būtina didžiausia iš visų vežti leistinų dujų, pralaidumo gebą.<br />
6.7.3.8.1.1 Bendrajai sl÷gio mažinimo įtaisų pralaidumo gebai, kuri gali būti vertinama kaip visų<br />
sl÷gio mažinimo įtaisų atskirų pralaidumo gebų suma, nustatyti taikoma ši formul÷ 412 :<br />
Q<br />
= 12,4<br />
FA<br />
LC<br />
0,82<br />
ZT<br />
M<br />
čia:<br />
Q = mažiausias privalomasis sl÷gio mažinimo greitis, nurodytas kubiniais<br />
metrais oro per sekundę (m 3 /s), standartin÷mis sąlygomis: 1 baras ir 0 °C<br />
(273 K) temperatūroje;<br />
F = koeficientas, kurio reikšm÷:<br />
neizoliuotiems korpusams: F = 1;<br />
izoliuotiems korpusams:<br />
F = U(649 - t)/13,6, tačiau visais atvejais<br />
ne mažesnis kaip 0,25<br />
čia:<br />
U = izoliacijos šilumos laidumas (kW·m -2·K -1 ) 38 °C<br />
temperatūroje;<br />
t = faktin÷ medžiagos temperatūra pakraunant (°C); jei ši<br />
temperatūra nežinoma, ji laikoma = 15 °C;<br />
Pirmiau nurodytą dydį F leidžiama taikyti izoliuotiems korpusams, jei naudojama<br />
medžiaga atitinka 6.7.3.8.1.2 punkto reikalavimus;<br />
A = bendrasis išorinis korpuso paviršiaus plotas, m 2 ;<br />
Z = dujų susl÷gimo koeficientas akumuliacijos sąlygomis (jei šis koeficientas<br />
nežinomas, jis laikomas Z =1,0);<br />
4<br />
Ši formul÷ taikoma tik neatšaldytoms suskystintoms dujoms, kurių krizin÷ temperatūra daug kartų<br />
didesn÷ už akumuliavimo sąlygų temperatūrą. Dujų, kurių krizin÷ temperatūra artima arba<br />
žemesn÷ už akumuliavimo sąlygų temperatūrą, apskaičiuojant sl÷gio mažinimo įtaisų pralaidumo<br />
gebą turi būti įvertintos kitos dujų termodinamin÷s savyb÷s (žr., pavyzdžiui, CGA S–1.2–2003<br />
„Sl÷gio mažinimo įtaisų standartai. 2 dalis. Krovinin÷s ir kilnojamosios cisternos susl÷gtoms<br />
dujoms“).<br />
429
T = absoliučioji temperatūra kelvinais (°C + 273), matuojama virš sl÷gio<br />
mažinimo įtaisų akumuliacijos sąlygomis;<br />
L = slaptoji skysčio garavimo šiluma, kJ/kg, akumuliacijos sąlygomis;<br />
M = išleistų dujų molekulin÷ mas÷;<br />
C = konstanta, nustatoma pagal vieną iš nurodytų formulių, kaip šilumos<br />
koeficiento k verčių funkcija:<br />
čia:<br />
c p<br />
c v<br />
jei k>1:<br />
c<br />
k =<br />
c<br />
p<br />
v<br />
specifin÷ šiluma esant nekintamam sl÷giui; ir<br />
specifin÷ šiluma esant nekintamam tūriui.<br />
jei k = 1 arba k nežinomas:<br />
430<br />
1<br />
C = = 0,607<br />
e<br />
čia e – matematin÷ konstanta 2,7183.<br />
C taip pat galima nustatyti pagal šią lentelę:<br />
k C k C k C<br />
1,00 0,607 1,26 0,660 1,52 0,704<br />
1,02 0,611 1,28 0,664 1,54 0,707<br />
1,04 0,615 1,30 0,667 1,56 0,710<br />
1,06 0,620 1,32 0,671 1,58 0,713<br />
1,08 0,624 1,34 0,674 1,60 0,716<br />
1,10 0,628 1,36 0,678 1,62 0,719<br />
1,12 0,633 1,38 0,681 1,64 0,722<br />
1,14 0,637 1,40 0,685 1,66 0,725<br />
1,16 0,641 1,42 0,688 1,68 0,728<br />
1,18 0,645 1,44 0,691 1,70 0,731<br />
1,20 0,649 1,46 0,695 2,00 0,770<br />
1,22 0,652 1,48 0,698 2,20 0,793<br />
1,24 0,656 1,50 0,701<br />
6.7.3.8.1.2 Izoliacijos sistemos, naudojamos pralaidumo gebai sumažinti, turi būti patvirtintos<br />
kompetentingos institucijos ar jos pripažintos įstaigos. Bet kokiu atveju šiam tikslui<br />
patvirtintos izoliacijos sistemos privalo:<br />
a) išlikti veiksmingos esant bet kokiai temperatūrai, žemesn÷se kaip 649 °C; ir<br />
b) privalo tur÷ti dangalą iš medžiagos, kurios lydymosi temperatūra 700 °C arba<br />
aukštesn÷.<br />
6.7.3.9 Sl÷gio mažinimo įtaisų žym÷jimas<br />
k<br />
⎛ 2 ⎞ k<br />
C = k⎜<br />
⎟<br />
⎝ k + 1⎠<br />
6.7.3.9.1. Kiekvienas sl÷gio mažinimo įtaisas turi būti paženklintas aiškiu ir patvariu žymeniu,<br />
kuriame nurodyta:<br />
+ 1<br />
−1
a) bandymo sl÷gis (barais arba kPa) arba temperatūra (°C), kurioje jis sureguliuotas<br />
suveikti;<br />
b) spyruoklinių įtaisų suveikimo sl÷gio leistinasis nuokrypis;<br />
c) santykin÷ temperatūra, atitinkanti trūkiosios membranos trūkimo nominalų sl÷gį;<br />
d) apskaičiuota įtaiso pralaidumo geba, standartiniais kubiniais metrais oro per<br />
sekundę (m 3 /s);<br />
Jei įmanoma, būtina nurodyti šią informaciją:<br />
e) gamintojo pavadinimą ir atitinkamą įtaiso registracijos numerį pagal katalogą.<br />
6.7.3.9.2 Projektin÷ pralaidumo geba, nurodyta ant spyruoklinių sl÷gio mažinimo įtaisų, nustatoma<br />
pagal standartą ISO 4126-1:1991.<br />
6.7.3.10 Sl÷gio mažinimo įtaisų jungtys<br />
6.7.3.10.1 Sl÷gio mažinimo įtaisų jungtys turi būti pakankamo dydžio, kad reikiamas kiekis<br />
išleidžiamų garų nekliudomai patektų į apsauginį įtaisą. Uždarymo vožtuvai neturi būti<br />
įrengiami tarp korpuso ir sl÷gio mažinimo įtaisų, išskyrus tuos atvejus, kai techninei<br />
priežiūrai ar d÷l kitų priežasčių naudojami dubliuojantys įtaisai, o uždarymo vožtuvai<br />
atitinkamiems veikiantiems įtaisams yra užblokuoti pad÷tyje „atidaryta“ arba dvigubi<br />
uždarymo vožtuvai blokuoti taip, kad bent vienas iš jų dviejų, atitinkantis 6.7.3.8<br />
poskirsnio reikalavimus, visuomet veikia. Angoje, vedančioje į išleidimo atvamzdį arba į<br />
sl÷gio mažinimo įtaisą, neturi būti kliūčių, kurios gal÷tų apriboti arba sustabdyti dujų<br />
srauto skverbimąsi iš korpuso į šį įtaisą. Sl÷gio mažinimo įtaisų jungčių angos arba<br />
atvamzdžiai, jei jie naudojami, turi išleisti išmetamuosius garus arba skystį į atmosferą<br />
mažiausio priešsl÷gio tokiuose įtaisuose sąlygomis.<br />
6.7.3.11 Sl÷gio mažinimo įtaisų išd÷stymas<br />
6.7.3.11.1 Kiekvieno sl÷gio mažinimo įtaiso anga turi būti korpuso viršuje kuo arčiau jo išilginio ir<br />
skersinio centro. Visos sl÷gio mažinimo įtaiso angos didžiausio pripildymo sąlygomis turi<br />
būti korpuso garų pripildytoje aplinkoje ir turi būti išd÷stytos taip, kad išsiskiriantys garai<br />
pasišalintų be kliūčių. Liepsniųjų suskystintų dujų išleidžiami garai turi būti nukreipti nuo<br />
korpuso taip, kad neliestų korpuso. Apsauginiai įtaisai, kurie nukreipia garų srautą, yra<br />
leistini, jei sl÷gio mažinimo įtaisų pralaidumo geba nesumaž÷ja.<br />
6.7.3.11.2 Turi būti imtasi priemonių tam, kad sl÷gio mažinimo įtaisais negal÷tų naudotis pašaliniai<br />
žmon÷s, o kilnojamajai cisternai apvirtus jie būtų apsaugoti nuo pažeidimo.<br />
6.7.3.12 Matavimo prietaisai<br />
6.7.3.12.1 Išskyrus atvejus, kai kilnojamoji cisterna pakraunama per viršų, joje turi būti vienas ar<br />
keli matavimo prietaisai. Stiklinių turinio lygio matuoklių ir matavimo prietaisų iš kitos<br />
trapios medžiagos, kurie tiesiogiai liečiasi su turiniu, naudoti neleidžiama.<br />
6.7.3.13 Kilnojamosios cisternos atramos, r÷mai, k÷limo ir tvirtinimo įtaisai<br />
6.7.3.13.1 Kilnojamosios cisternos turi būti suprojektuotos ir sukonstruotos su atrama, numatyta<br />
kaip saugus pagrindas vežant. J÷gos, min÷tos 6.7.3.2.9 punkte, ir saugos koeficientas,<br />
nurodytas 6.7.3.2.10 punkte, turi būti įvertinti atsižvelgiant į šį konstrukcijos aspektą.<br />
Leidžiama naudoti pavažas, karkasus, r÷mus arba kitas panašias konstrukcijas.<br />
6.7.3.13.2 Bendroji įtemptis, susidariusi d÷l kilnojamosios cisternos įrangos (pvz., pavažų, karkaso<br />
ir kt.) ir kilnojamosios cisternos k÷limo ir tvirtinimo elementų, neturi sukelti neleistinos<br />
įtempties bet kurioje korpuso dalyje. K÷limo ir tvirtinimo elementai turi būti prie visų<br />
kilnojamųjų cisternų. Paprastai jie įrengiami kilnojamosios cisternos atramoje, bet galima<br />
pritvirtinti ir prie korpuso sustiprinimo dalių, esančių atraminiuose taškuose.<br />
6.7.3.13.3 Projektuojant atramas ir karkasus būtina įvertinti ÷džiosios aplinkos poveikį.<br />
6.7.3.13.4 Šakiniai griebtuvai turi būti uždaromi. Šakinių griebtuvų uždarymo įtaisai turi būti<br />
neatskiriama r÷mo dalis arba turi būti tvirtai prie jo pritvirtinti. Vienos sekcijos<br />
kilnojamųjų cisternų, kurių ilgis mažesnis kaip 3,65 m, šakiniai griebtuvai gali būti<br />
431
neuždaromi, jei:<br />
a) korpusas, įskaitant visas jungtis, gerai apsaugotas nuo šakinio griebtuvo atšakų<br />
smūgio; ir<br />
b) atstumas tarp atšakų centrų yra bent pus÷ didžiausio kilnojamosios cisternos<br />
ilgio.<br />
6.7.3.13.5 Jei kilnojamosios cisternos vežant n÷ra apsaugotos pagal 4.2.2.3 poskirsnį, korpusai ir<br />
eksploatavimo įranga turi būti apsaugoti nuo pažeidimo d÷l šoninio ar skersinio smūgio ar<br />
apvirtus. Išorin÷s jungtys turi būti apsaugotos taip, kad nebūtų cisternos turinio nuot÷kio<br />
d÷l smūgio ar kilnojamajai cisternai apvirtus ant jos jungčių. Saugos priemonių<br />
pavyzdžiai:<br />
a) apsauga nuo šoninio smūgio išilgin÷mis sijomis apsaugant korpusą iš abiejų šonų<br />
vidurin÷s linijos aukštyje;<br />
b) apsauga kilnojamai cisternai apvirtus sutvirtinimo žiedais arba sijomis,<br />
pritvirtintomis skersai r÷mo;<br />
c) apsauga nuo smūgio iš galo buferiu arba r÷mu;<br />
d) apsauga nuo korpuso pažeidimo d÷l smūgio arba apvirtus naudojant ISO r÷mus,<br />
atitinkančius ISO 1496-3:1995.<br />
6.7.3.14 Konstrukcijos patvirtinimas<br />
6.7.3.14.1 Kompetentinga institucija ar jos pripažinta įstaigakiekvienai naujos konstrukcijos<br />
cisternai turi išduoti konstrukcijos patvirtinimo sertifikatą. Šiuo sertifikatu patvirtinama,<br />
kad kilnojamoji cisterna buvo patikrinta šios institucijos, tinkama naudoti pagal paskirtį ir<br />
atitinka šio skyriaus reikalavimus, ir, kai reikia, 4.2.5.2.6 punkto kilnojamųjų cisternų<br />
instrukcijos T50 dujoms taikomas nuostatas. Jei be konstrukcijos pakeitimo pagaminta<br />
visa kilnojamųjų cisternų serija, sertifikatas galioja visai serijai. Sertifikate turi būti<br />
nurodyti prototipo bandymo rezultatai, dujos, kurias leidžiama vežti, korpuso<br />
konstrukcin÷s medžiagos ir patvirtinimo numeris. Patvirtinimo numerį turi sudaryti<br />
skiriamasis simbolis arba šalies, kurios teritorijoje išduotas patvirtinimo sertifikatas,<br />
žymuo, t. y. skiriamasis tarptautinio eismo žymuo, kaip aprašyta Kelių eismo<br />
konvencijoje (1968, Viena, ), ir registracijos numeris. Alternatyvios nuostatos pagal<br />
6.7.1.2 poskirsnį turi būti nurodomos sertifikate. Konstrukcijos patvirtinimo sertifikatas<br />
gali būti taikomas patvirtinant mažesnes kilnojamąsias cisternas, pagamintas iš tokios pat<br />
rūšies ir storio medžiagų, pagal tokius pat technologinius procesus ir su tokiomis pat<br />
atramomis, uždarymo įtaisais ir kitomis sudedamosiomis dalimis.<br />
6.7.3.14.2 Prototipo bandymo, skirto patvirtinti konstrukciją, protokole turi būti nurodyta:<br />
a) atitinkamo r÷mo bandymo, nurodyto ISO 1496-3:1995, rezultatai;<br />
b) pirmosios apžiūros ir bandymo pagal 6.7.3.15.3 punkto rezultatai; ir<br />
c) smūgio bandymo pagal 6.7.3.15.1 punktą, kai tai taikoma, rezultatai.<br />
6.7.3.15 Apžiūra ir bandymai<br />
6.7.3.15.1 Kilnojamosios cisternos, atitinkančios konteinerio apibr÷žtį pagal 1972 m. Tarptautin÷s<br />
konvencijos d÷l saugių konteinerių (CSC) su pataisomis redakciją, neturi būti<br />
naudojamos, nebent, kiekvienas konstrukcijos prototipas atlikus bandymą dinaminiu<br />
smūgiu išilgai, aprašytą Bandymų ir kriterijų vadovo IV dalies 41 skyriuje, buvo<br />
pripažintas tinkamu.<br />
6.7.3.15.2 Kiekvienos kilnojamosios cisternos korpusas ir jo įrangos elementai turi būti apžiūr÷ti ir<br />
išbandyti prieš pateikiant juos naudoti pirmą kartą (pirmin÷ apžiūra ir bandymas) ir v÷liau<br />
ne rečiau kartą per penkerius metus (5 metų periodin÷ apžiūra ir bandymas) su tarpine<br />
periodine apžiūra ir bandymu (2,5 metų periodin÷ apžiūra ir bandymas) 5 metų periodin÷s<br />
apžiūros ir bandymo laikotarpio viduryje. 2,5 metų periodin÷ apžiūra ir bandymas gali<br />
būti atliekamas per 3 m÷nesius nuo nurodytos datos. Jei reikia pagal 6.7.3.15.7 punktą,<br />
432
nepaisant paskutin÷s periodin÷s apžiūros ir bandymo datos, turi būti atliekama neplanin÷<br />
apžiūra ir bandymas.<br />
6.7.3.15.3 Pirmin÷ kilnojamosios cisternos apžiūra ir bandymas turi apimti konstrukcinių savybių<br />
patikrą, vidinę ir išorinę kilnojamosios cisternos patikrą ir jos jungtis, įvertinant vežamas<br />
neatšaldytas suskystintas dujas, ir sl÷gio bandymą pagal 6.7.3.3.2 punktą.<br />
Kompetentingos institucijos ar jos pripažintos įstaigos leidimu sl÷gio bandymas gali būti<br />
pakeistas hidrauliniu bandymu arba naudojant kitą skystį ar dujas. Prieš cisterną<br />
pateikiant naudoti taip pat turi būti atliktas sandarumo bandymas ir visos eksploatavimo<br />
įrangos patenkinamo veikimo patikra. Jei korpusas ir jo eksploatavimo įranga sl÷giu<br />
išbandyti atskirai, juos surinkus turi būti atliktas sandarumo bandymas. Visos korpuso<br />
suvirinimo siūl÷s, kurios veikiamos visos apkrovos turi būti bandomos pirminiam<br />
bandymui naudojant radiografinį, ultragarso arba kitą atitinkamą neardomąjį metodą. Tai<br />
netaikoma dangalui.<br />
6.7.3.15.4 5 metų periodin÷ apžiūra ir bandymas turi apimti vidinę ir išorinę patikrą ir svarbiausia –<br />
hidraulinio sl÷gio bandymą. Dangalas, šilumos izoliacija ir panašios konstrukcijos turi<br />
būti nuimamos tik tuo atveju, kai tai būtina tinkama įvertinti kilnojamosios cisternos<br />
būklę. Jei korpusas ir jo eksploatavimo įranga sl÷giu išbandyti atskirai, tai juos surinkus<br />
turi būti atliktas sandarumo bandymas.<br />
6.7.3.15.5 2,5 metų periodin÷ apžiūra ir bandymas turi apimti bent jau vidinę ir išorinę<br />
kilnojamosios cisternos ir jos jungčių patikrą, įvertinant vežamas neatšaldytas<br />
suskystintas dujas, sandarumo bandymą ir visos eksploatavimo įrangos patenkinamo<br />
veikimo patikrą. Dangalas, šilumos izoliacija ir panašios konstrukcijos turi būti<br />
nuimamos tik tuo atveju, kai tai būtina norint tinkamai įvertinti kilnojamosios cisternos<br />
būklę. Kilnojamųjų cisternų, skirtų vienoms neatšaldytoms suskystintoms dujoms vežti,<br />
kas 2,5 metų atliekama vidin÷ patikra gali būti atšaukta arba pakeista kitu bandymo<br />
metodu arba apžiūros procedūromis, nurodytomis kompetentingos institucijos ar jos<br />
pripažintos įstaigos.<br />
6.7.3.15.6 Kilnojamoji cisterna neturi būti pripildoma ir pateikiama vežti po to, kai pra÷jo jos<br />
5 metų arba 2,5 metų periodin÷s apžiūros ir bandymo, kaip reikalaujama pagal 6.7.3.15.2<br />
papunktį, data. Tačiau kilnojamoji cisterna, pripildyta iki jos periodin÷s apžiūros ir<br />
bandymo termino pabaigos, gali būti vežama ne v÷liau kaip po trijų m÷nesių nuo jos<br />
periodin÷s apžiūros ir bandymo termino pasibaigimo. Be to, kilnojamoji cisterna gali būti<br />
vežama pasibaigus jos periodin÷s apžiūros ir bandymo terminui:<br />
a) iškrovus, bet dar neišvalyta, kad būtų atlikti kiti reikalingi bandymai arba apžiūra<br />
prieš v÷l pakraunant; ir<br />
b) jei kompetentinga institucija nenurodo kitaip, ne ilgiau kaip šešis m÷nesius nuo<br />
paskutin÷s periodin÷s apžiūros ir bandymo gali būti naudojama pavojingiesiems<br />
kroviniams, skirtiems pašalinti ar perdirbti, vežti. Informacija apie šią išimtį turi<br />
būti nurodyta važtos dokumente.<br />
6.7.3.15.7 Neplanin÷ apžiūra ir bandymas reikalingi tuo atveju, kai matyti kilnojamosios cisternos<br />
pažeidimo ar paviršiaus korozijos požymiai arba yra ji yra nesandari ar kitaip paveikta, ir<br />
tai gali pažeisti kilnojamosios cisternos konstrukcijos vientisumą. Neplanin÷s apžiūros ir<br />
bandymo pobūdis priklauso nuo kilnojamosios cisternos pažeidimo rimtumo arba jos<br />
būkl÷s pablog÷jimo masto. Apžiūra ir bandymas turi apimti bent kas 2,5 metų vykdomą<br />
periodinę apžiūrą pagal 6.7.3.15.5 punktą<br />
6.7.3.15.8 Vidin÷ ir išorin÷ patikros turi užtikrinti, kad:<br />
a) korpusas apžiūr÷tas d÷l įdubimų, korozijos arba sudilimo, įlenkimo,<br />
deformacijos, suvirinimo siūlių arba d÷l kitų trūkumų, įskaitant nuot÷kį, d÷l kurių<br />
kilnojamoji cisterna gali tapti nesaugi vežti;<br />
b) atvamzdžiai, vožtuvai, šildymo ar šaldymo sistema ir tarpikliai yra apžiūr÷ti d÷l<br />
korozijos, pažeidimų arba kitų trūkumų, įskaitant nuot÷kį, d÷l kurio kilnojamoji<br />
cisterna gali tapti nesaugi pakrauti, iškrauti arba vežti;<br />
433
c) angų dangčių uždarymo įtaisų užspaudimai veikia ir angos arba tarpikliai yra<br />
sandarūs;<br />
d) pakeisti trūkstami arba priveržti atlaisv÷ję varžtai arba veržl÷s bet kurioje jung÷s<br />
jungtyje arba aklinoje jung÷je;<br />
e) visi avariniai įtaisai ir vožtuvai nesurūdiję, nedeformuoti ar kitaip nepažeisti arba<br />
yra be trūkumų, kurie gal÷tų pakenkti jų įprastam veikimui. Nuotoliniai<br />
uždarymo įtaisai ir savaime užsidarantys uždarymo vožtuvai buvo įjungti siekiant<br />
patikrinti jų veikimą;<br />
f) būtinos žymos ant kilnojamosios cisternos yra įskaitomos ir atitinka atitinkamus<br />
reikalavimus; ir<br />
g) kilnojamosios cisternos r÷mas, atramos ir k÷limo įranga yra patenkinamos<br />
būkl÷s.<br />
6.7.3.15.9 Apžiūros ir bandymai, nurodyti 6.7.3.15.1, 6.7.3.15.3, 6.7.3.15.4, 6.7.3.15.5 ir 6.7.3.15.7<br />
punktuose, turi būti atliekami kompetentingos institucijos ar jos pripažintos įstaigos<br />
patvirtinto eksperto. Kai sl÷gio bandymas yra apžiūros ir bandymo dalis, bandymo sl÷gis<br />
turi būti pasirenkamas iš nurodytų kilnojamosios cisternos duomenų lentel÷je. Bandant<br />
sl÷giu kilnojamoji cisterna turi būti apžiūrima ar korpusas, vamzdžiai ir įranga yra<br />
sandarūs.<br />
6.7.3.15.10 Kaskart, kai atliekami korpuso pjovimo, deginimo arba suvirinimo darbai, jie turi būti<br />
patvirtinti kompetentingos institucijos ar jos pripažintos įstaigos, įvertinant sl÷ginių<br />
saugojimo talpyklų technin÷s specifikacijos (reglament), kuria vadovaujantis pagamintas<br />
korpusas, reikalavimus. Baigus darbus turi būti atliktas sl÷gio bandymas taikant pirminį<br />
bandymą sl÷giu.<br />
6.7.3.15.11 Nustačius bet kokį nesaugų pažeidimą, kilnojamoji cisterna neturi būti pateikiama<br />
eksploatuoti, kol nebus pašalinti pažeidimai ir atlikti pakartotiniai bandymai.<br />
6.7.3.16 Žym÷jimas<br />
6.7.3.16.1 Kiekviena kilnojamoji cisterna turi būti su korozijai atsparia metaline lentele, gerai<br />
pritvirtinta prie kilnojamosios cisternos matomoje ir lengvai pasiekiamoje apžiūr÷ti<br />
vietoje. Jei d÷l kilnojamosios cisternos konstrukcijos lentel÷ negali būti pritvirtinta prie<br />
korpuso, jis turi būti pažym÷tas bent šia informacija, kuri būtina pagal sl÷ginių saugojimo<br />
talpyklų techninę specifikaciją (reglamenta). Lentel÷je įspaudžiant ar kitu panašiu būdu<br />
turi būti nurodoma bent ši informacija:<br />
Pagaminimo šalis<br />
U Patvirtinimo Patvirtinimo D÷l alternatyvių nuostatų (žr. 6.7.1.2 poskirsnį)<br />
N šalis numeris „AA“<br />
Gamintojo pavadinimas arba ženklas<br />
Gamintojo serijinis numeris<br />
Įstaiga, įgaliota patvirtinti konstrukciją<br />
Savininko registracijos numeris<br />
Pagaminimo metai<br />
Sl÷ginių talpyklų technin÷ specifikacija (reglamentas), pagal kurį sukonstruotas korpusas<br />
Bandymo sl÷gis _________barai/kPa (manometrinis sl÷gis) 6<br />
DLDS_________ barai/kPa (manometrinis sl÷gis) 6<br />
Išorinis projektinis sl÷gis 7 _________ barai/kPa (manometrinis sl÷gis) 6<br />
Projektin÷s temperatūros intervalas nuo________ °C iki________°C<br />
Vandens talpa 20 °C _________litrai<br />
Vandens talpa kiekvienoje sekcijoje 20 °C ________ litrai<br />
Pirminio sl÷gio bandymo data ir bandymo ekspertų duomenys<br />
6<br />
7<br />
Turi būti nurodyti matavimo vienetai.<br />
Žr. 6.7.3.2.8 punktą.<br />
434
Korpuso medžiaga (-os) ir medžiagos standartas (-ai)<br />
Standartiniam plienui lygiavertis storis __________mm<br />
Paskutinio periodinio bandymo (-ų) data ir tipas<br />
M÷nuo_____ metai_____ bandymo sl÷gis_______barai/kPa (manometrinis sl÷gis) 6<br />
Eksperto, atlikusio arba dalyvavusio paskutiniame bandyme, spaudas.<br />
6.7.3.16.2 Ant kilnojamosios cisternos arba metalin÷je lentel÷je, gerai pritvirtintoje prie<br />
kilnojamosios cisternos, turi būti pažym÷ti šie duomenys:<br />
Operatoriaus pavadinimas<br />
Vežti leistinų neatšaldytų suskystintų dujų pavadinimas (-ai)<br />
Didžiausia kiekvienų vežti leistinų neatšaldytų suskystintų dujų leistinoji pakrovos mas÷<br />
________kg<br />
Didžiausia leistinoji bruto mas÷ (DLBM) ___________ kg<br />
Tuščios cisternos (taros) mas÷ ___________ kg<br />
PASTABA. D÷l vežamų neatšaldytų suskystintų dujų identifikavimo taip pat žr. 5 dalį.<br />
6.7.3.20.3 Jei kilnojamoji cisterna suprojektuota ir patvirtinta naudoti atviroje jūroje, identifikavimo<br />
lentel÷je turi būti įrašas „KILNOJAMOJI JŪRINö CISTERNA“ („OFFSHORE<br />
PORTABLE TANK“).<br />
6.7.4 Kilnojamųjų cisternų, skirtų atšaldytoms suskystintoms dujoms vežti, projektavimo,<br />
konstrukcijos, apžiūrai ir bandymų reikalavimai<br />
6.7.4.1 Sąvokos<br />
Šiame skirsnyje vartojamų sąvokų apibr÷žtys:<br />
Alternatyvus patvirtinimas – kilnojamosios cisternos arba DDK, suprojektuotų,<br />
pagamintų arba išbandytų pagal kitus techninius reikalavimus arba bandymų metodus, nei<br />
nurodyta šiame skyriuje, kompetentingos institucijos patvirtinimas.<br />
Kilnojamoji cisterna – įvairiarūš÷s paskirties izotermin÷ cisterna, kurios talpa didesn÷<br />
kaip 450 litrų, su eksploatavimo ir konstrukcine įranga, reikalinga atšaldytoms<br />
suskystintoms dujoms vežti. Kilnojamoji cisterna turi būti pagaminta taip, kad ją galima<br />
būtų pakrauti ir iškrauti neišardant jos konstrukcin÷s įrangos. Korpuso išor÷je ji turi tur÷ti<br />
stabilizuojančius elementus, ją turi būti galima kelti pilną. Ji turi būti sukonstruota taip,<br />
kad būtų galima pakrauti į transporto priemonę, vagoną arba jūrinį ar vidaus vandens<br />
kelių laivą ir turi būti su pavažomis, atramomis ar pagalbine įranga, palengvinančia<br />
mechanizuotą tvarkymą. Cisternin÷s transporto priemon÷s, cisterniniai vagonai,<br />
nemetalin÷s cisternos ir nesupakuotų krovinių vidutin÷s talpos konteineriai (NKVTK),<br />
dujų balionai ir didel÷s talpyklos kilnojamosiomis cisternomis nelaikomi;<br />
Cisterna – konstrukcija, kurią paprastai sudaro:<br />
a) dangalas ir vienas arba keli vidiniai korpusai, kai iš tarpo tarp korpuso (-ų) ir<br />
dangalo pašalintas oras (vakuumin÷ izoliacija), jame taip pat gali būti įrengta<br />
šilumos izoliacijos sistema; arba<br />
b) dangalas ir vidinis korpusas, tarp kurių yra tarpin÷ danga iš kietos šilumą<br />
izoliuojančios medžiagos (pvz., kietasis putplastis);<br />
Korpusas – kilnojamosios cisternos dalis, kurioje paprastai laikomos vežti skirtos<br />
atšaldytos suskystintos dujos, įskaitant angas ir jų uždarymo įtaisus, tačiau be<br />
eksploatavimo įrangos ir išorin÷s konstrukcin÷s įrangos;<br />
Dangalas – išorin÷ izoliuojanti danga, kur gali būti izoliacin÷s sistemos dalis;<br />
Eksploatavimo įranga – matavimo prietaisai ir pakrovimo, iškrovimo, garų ir dujų<br />
pašalinimo, saugos įtaisai, sl÷gio didinimo ir šaldymo įtaisai bei šilumos izoliacija;<br />
Konstrukcin÷ įranga – sustiprinimo, tvirtinimo, apsaugos ir stabilizuojantys išoriniai<br />
korpuso elementai;<br />
435
Didžiausias leistinasis darbinis sl÷gis (DLDS) – didžiausias efektinis manometrinis sl÷gis<br />
pakrautos kilnojamosios cisternos korpuso viršuje, įskaitant didžiausią efektinį sl÷gį<br />
pakraunant ir iškraunant;<br />
Bandymo sl÷gis – didžiausias manometrinis sl÷gis viršutin÷je korpuso dalyje atliekant<br />
sl÷gio bandymą;<br />
Sandarumo bandymas – bandymas naudojant dujas, kurio metu korpuse ir jo<br />
eksploatavimo įrangoje susidaro efektinis vidinis sl÷gis, ne mažesnis kaip 90 % DLDS;<br />
Didžiausia leistinoji bruto mas÷ (DLBM) – kilnojamosios cisternos taros mas÷s ir<br />
didžiausios leistinosios vežti pakrovos suma;<br />
Išlaikymo trukm÷ – laikas nuo pirminio pripildymo iki to momento, kai d÷l šilumos<br />
pritek÷jimo sl÷gis pakyla iki žemiausios sl÷gio ribojimo įtaiso (-ų) suveikimo sl÷gio;<br />
Standartinis plienas – plienas, kurio stiprumo riba 370 N/mm 2 ir pailg÷jimas po trūkio<br />
sudaro 27 %;<br />
Žemiausia projektin÷ temperatūra – temperatūra, naudojama projektuojant ir konstruojant<br />
korpusą, kuri nepakyla aukščiau už žemiausią (šalčiausią) turinio temperatūrą (darbo<br />
temperatūra) įprastomis pakrovimo, iškrovimo ir vežimo sąlygomis.<br />
6.7.4.2 Bendrieji projektavimo ir konstrukcijos reikalavimai<br />
6.7.4.2.1 Korpusai turi būti suprojektuoti ir sukonstruoti pagal kompetentingos institucijos<br />
patvirtintus sl÷ginių indų techninių specifikacijų (reglamentų) reikalavimus. Korpusai ir<br />
dangalai turi būti pagaminti iš kaliojo plieno. Dangalai gaminami iš plieno. Nemetalin÷s<br />
medžiagos gali būti naudojamos jungtims ir sutvirtinimams tarp korpuso ir apdangalo, jei<br />
įrodyta, kad medžiagų savyb÷s mažiausioje projektin÷je temperatūroje yra tinkamos.<br />
Medžiaga turi atitikti nacionalinius arba tarptautinius standartus. Suvirintiems korpusams<br />
ir apdangalams turi būti naudojamos tik medžiagos, pasižyminčios geromis suvirinimo<br />
savyb÷mis. Suvirinimas turi būti kvalifikuotas ir užtikrinantis visišką saugą. Jei tai būtina,<br />
pagal technologijos procesą arba d÷l medžiagos savybių, korpusai turi būti atitinkamai<br />
termiškai apdorojami, kad būtų garantuotas toks pat virintinių siūlių tvirtumas ir<br />
tvirtumas termiškai paveiktose zonose. Parenkant medžiagą turi būti įvertinta žemiausia<br />
projektin÷ temperatūra, atsižvelgiant į trapumo įtrūkių, trapumo d÷l vandenilio poveikio,<br />
korozinio trūkio įtempio ir smūginio tąsumo riziką. Naudojant smulkiagrūdį plieną,<br />
garantuota takumo įtempio vert÷ turi būti ne didesn÷ kaip 460 N/mm 2 ,o garantuota<br />
didžiausia leistino stiprio tempiant vert÷ turi būti ne didesn÷ kaip 725 N/mm 2 pagal<br />
medžiagos specifikaciją. Kilnojamosios cisternos medžiagos turi atitikti tas aplinkos<br />
sąlygas, kuriomis gali būti vežamos.<br />
6.7.4.2.2 Bet kuri kilnojamosios cisternos dalis, įskaitant jungtis, tarpiklius, vamzdyną, kurios<br />
liečiasi su vežamomis atšaldytomis suskystintomis dujomis, turi būti suderinamos su<br />
šiomis atšaldytomis suskystintomis dujomis.<br />
6.7.4.2.3 Būtina vengti skirtingų metalų sąlyčio, kad d÷l galvaninio poveikio neatsirastų cisternos<br />
pažeidimų.<br />
6.7.4.2.4 Šilumos izoliacijos sistemą sudaro ištisinis korpuso padengimas veiksminga<br />
izoliuojamąja medžiaga. Išorin÷ izoliacija turi būti apsaugota dangalu, kad būtų išvengta<br />
dr÷gm÷s poveikio ar kito pažeidimo įprastomis vežimo sąlygomis.<br />
6.7.4.2.5 Jei dangalas nelaidus dujoms, turi būti numatytas įtaisas, apsaugantis nuo bet kokio<br />
pavojingo sl÷gio susidarymo izoliaciniame sluoksnyje.<br />
6.7.4.2.6 Kilnojamosiose cisternose, skirtose atšaldytoms suskystintoms dujoms vežti, kurių virimo<br />
temperatūra esant atmosferos sl÷giui žemesn÷ kaip –182 °C, neturi būti medžiagų, kurios<br />
gali pavojingai reaguoti su deguonimi arba deguonies prisotinta aplinka, jei jos yra toje<br />
šilumos izoliacijos aplinkoje, kurioje gali kilti sąlyčio su deguonimi arba deguonies<br />
prisotintu skysčiu rizika.<br />
6.7.4.2.7 Eksploatuojant izoliuojamųjų medžiagų savyb÷s neturi gerokai pablog÷ti.<br />
436
6.7.4.2.8 Visoms atšaldytoms suskystintoms dujoms, skirtoms vežti kilnojamojoje cisternoje,<br />
nustatoma išlaikymo trukm÷.<br />
6.7.4.2.8.1 Išlaikymo trukm÷ turi būti nustatyta kompetentingos institucijos pripažintu metodu pagal<br />
šiuos duomenis:<br />
a) izoliacin÷s sistemos veiksmingumą, nustatytą pagal 6.7.4.2.8.2 papunktį;<br />
b) mažiausią sl÷gį, kuriam nustatytas (-i) sl÷gio ribojimo įtaisas (-ai);<br />
c) pirmines pakrovimo sąlygas;<br />
d) aplinkos temperatūrą, lygią 30 °C;<br />
e) tam tikrų vežamų atšaldytų suskystintų dujų fizines savybes.<br />
6.7.4.2.8.2 Izoliacin÷s sistemos veiksmingumas (šilumos antplūdis vatais) turi būti nustatytas<br />
kilnojamosios cisternos tipo bandymu pagal kompetentingos institucijos patvirtintą<br />
procedūrą. Šį bandymą turi sudaryti:<br />
a) nekintančio sl÷gio bandymas (pavyzdžiui, esant atmosferos sl÷giui), jei atšaldytų<br />
dujų nuostoliai matuojami per nustatytą laiko tarpą; arba<br />
b) uždaros sistemos bandymas, jei sl÷gio did÷jimas korpuse matuojamas per<br />
nustatytą laiko tarpą.<br />
Atliekant nekintančio sl÷gio bandymą būtina įvertinti atmosferos sl÷gio pokyčius.<br />
Atliekant abu bandymus būtini pataisymai d÷l bet kurio aplinkos temperatūros pokyčio,<br />
jei santykin÷ aplinkos temperatūra yra 30 °C.<br />
PASTABA. D÷l faktin÷s išlaikymo trukm÷s prieš kiekvieną vežimą žr. 4.2.3.7 poskirsnį.<br />
6.7.4.2.9 Cisternų su dvigubomis sienel÷mis ir vakuumine izoliacija dangalas turi būti<br />
apskaičiuotas arba išoriniam projektiniam sl÷giui, ne mažesniam kaip 100 kPa (1 baras)<br />
(manometrinis sl÷gis), apskaičiuotam pagal pripažintą techninę specifikaciją<br />
(reglamentą), arba apskaičiuotam kritiniam subliūškimo sl÷giui, ne mažesniam kaip<br />
200 kPa (2 barai) (manometrinis sl÷gis). Vidin÷s ir išorin÷s tvirtinimo priemon÷s gali būti<br />
įvertintos apskaičiuojant dangalo gebą atlaikyti išorinį sl÷gį.<br />
6.7.4.2.10 Kilnojamosios cisternos turi būti suprojektuotos ir sukonstruotos su atramomis,<br />
užtikrinančiomis tinkamą atramą vežant, ir su tinkamais k÷limo ir tvirtinimo elementais.<br />
6.7.4.2.11 Kilnojamosios cisternos turi būti suprojektuotos taip, kad gal÷tų bent atlaikyti,<br />
neprarasdamos turinio, vidinį sl÷gį, kurį sudaro vežamas turinys, ir statines, dinamines ir<br />
termines apkrovas įprastomis tvarkymo ir vežimo sąlygomis. Konstrukcijoje turi būti<br />
įvertintas nuovargis d÷l daugkartinio šių apkrovų poveikio numatytam kilnojamosios<br />
cisternos eksploatacijos laikotarpiui.<br />
6.7.4.2.12 Kilnojamosios cisternos ir jų tvirtinimo įtaisai, esant didžiausiai leistinajai pakrovai, turi<br />
atlaikyti šias skirtingai veikiančias statines j÷gas:<br />
a) jud÷jimo kryptimi: dvigubą DLBM, padaugintą iš pagreit÷jimo d÷l traukos j÷gos<br />
(g) 8 ;<br />
b) horizontaliai stačiais kampais jud÷jimo kryptimi: DLBM (jei jud÷jimo kryptis<br />
n÷ra tiksliai nustatyta, j÷gos turi būti lygios dvigubam DLBM), padaugintą iš<br />
pagreičio d÷l svorio (g) 8 ;<br />
c) vertikaliai iš apačios į viršų: DLBM, padaugintą pagreičio d÷l svorio (g) 8 ; ir<br />
d) vertikaliai iš viršaus į apačią: dvigubą DLBM (bendra apkrova, įskaitant traukos<br />
j÷gą), padaugintą iš pagreičio d÷l svorio (g) 8 .<br />
6.7.4.2.13 Veikiant kiekvienai šių j÷gų, nurodytų 6.7.4.2.12 punkte, turi būti laikomasi tokių saugos<br />
koeficientų:<br />
8<br />
Atliekant skaičiavimus laikoma, kad g = 9,81 m/s 2. .<br />
437
a) plieno rūšims su tiksliai nustatyta takumo riba saugos koeficientas – 1,5<br />
garantuoto takumo stiprio atžvilgiu; arba<br />
b) plieno rūšims be tiksliai nustatytos takumo ribos saugos koeficientas – 1,5<br />
garantuotos 0,2 % sąlygin÷s takumo ribos, o austenitinio plieno – 1 % sąlygin÷s<br />
takumo ribos atžvilgiu.<br />
6.7.4.2.14 Takumo stiprio arba sąlygin÷s takumo ribos reikšm÷s nustatomos pagal nacionalinius<br />
arba tarptautinius medžiagų standartus. Jei naudojamas austenitinis plienas, nurodyta<br />
mažiausia takumo stiprio arba sąlygin÷s takumo ribos vert÷ pagal medžiagos standartą<br />
turi būti padidinta iki 15 %, jei šios didesn÷s reikšm÷s nurodytos medžiagos patikros<br />
sertifikate. Jei tam tikram metalui standartas nenustatytas, takumo stipris arba sąlygin÷<br />
takumo riba turi būti patvirtinta kompetentingos institucijos.<br />
6.7.4.2.15 Turi būti numatyta galimyb÷ įžeminti neatšaldytoms suskystintoms liepsniosioms dujoms<br />
vežti skirtą cisterną.<br />
6.7.4.3 Projektavimo kriterijai<br />
6.7.4.3.1 Korpusų skersinis pjūvis turi būti apskritimo formos.<br />
6.7.4.3.2 Korpusai turi būti suprojektuoti ir sukonstruoti taip, kad atlaikytų bandymo sl÷gį, ne<br />
mažesnį kaip 1,3 DLDS. Korpusų su vakuumine izoliacija bandymo sl÷gis neturi būti<br />
mažesnis kaip 1,3 DLDS ir 100 kPa (1 baras) sumos. Bet kuriuo atveju bandymo sl÷gis<br />
neturi būti mažesnis kaip 300 kPa (3 barai) (manometrinis sl÷gis). Būtina atkreipti d÷mesį<br />
į mažiausią korpuso storį, būtiną korpusams, nurodytą 6.7.4.4.2–6.7.4.4.7 punktuose.<br />
6.7.4.3.3 Korpuso iš metalų su aiškiai nurodyta takumo riba arba pasižyminčių garantuotąja<br />
sąlygine takumo riba (paprastai, sąlygin÷ takumo riba 0,2 % arba austenitinio plieno<br />
sąlygin÷ takumo riba1 %) pirmosios membranos įtempis σ (sigma) neturi viršyti 0,75 Re<br />
arba 0,50 Rm, atsižvelgiant į tai, kuris mažesnis esant bandymo sl÷giui, čia:<br />
Re = takumo stipris, N/mm 2 , arba sąlygin÷ takumo riba 0,2 % arba austenitinio<br />
plieno sąlygin÷ takumo riba – 1 %;<br />
Rm = mažiausia stiprumo riba, N/mm 2<br />
6.7.4.3.3.1 Re ir Rm – mažiausios reikšm÷s pagal nacionalinius arba tarptautinius standartus. Jeigu<br />
naudojamas austenitinis plienas, mažiausios nurodytos Re ir Rm vert÷s pagal medžiagos<br />
standartus turi būti padidintos iki 15 %, jei šios didesn÷s reikšm÷s nurodytos medžiagos<br />
patikros sertifikate. Jei tam tikram metalui standartas nenustatytas, Re ir Rm vert÷s turi<br />
būti patvirtintos kompetentingos institucijos arba jos pripažintos įstaigos.<br />
6.7.4.3.3.2 Plieno rūšių, kurių Re ir Rm santykis ne didesnis kaip 0,85, negalima naudoti suvirintų<br />
korpusų konstrukcijai. Šiam santykiui turi būti taikomos Re ir Rm vert÷s, nurodytos<br />
medžiagos patikros sertifikate.<br />
6.7.4.3.3.3 Plieno rūšių, naudojamų korpusų konstrukcijai, pailg÷jimas po trūkio (procentais) turi<br />
būti ne mažesnis kaip 10 000/Rm, jei absoliučioji mažiausia vert÷ 16 % smulkiagrūdžio<br />
plieno ir 20 % kito plieno. Aliuminio ir aliuminio lydinių, naudojamų korpusų<br />
konstrukcijai, pailg÷jimas po trūkio (procentais) turi būti ne mažesnis kaip 10 000/6Rm,<br />
jei absoliuti mažiausia vert÷ 12 %.<br />
6.7.4.3.3.4 Nustatant faktinius medžiagų dydžius pabr÷žtina, kad plonalakščio metalo bandinio ašis<br />
bandant tąsumo bandymu turi būti statmena (skersai) valcavimo krypčiai. Pailg÷jimas po<br />
trūkio matuojamas naudojant stačiakampio skerspjūvio bandinius, atitinkančius<br />
ISO 6892:1998, jei jų tikslus ilgis 50 mm.<br />
6.7.4.4 Mažiausias korpuso storis<br />
6.7.4.4.1 Mažiausiu korpuso storiu laikoma didžiausia iš šių verčių:<br />
a) mažiausias korpuso storis, nustatytas pagal 6.7.4.4.2–6.7.4.4.7 punktų<br />
reikalavimus;<br />
438
) mažiausias korpuso storis, nustatytas pagal pripažintus sl÷ginių indų technines<br />
specifikacijas (reglamentus), įskaitant 6.7.4.3 poskirsnio reikalavimus.<br />
6.7.4.4.2 Ne didesnių kaip 1,80 m skersmens korpusų storis turi būti ne mažesnis kaip 5 mm,<br />
pagamintų iš standartinio plieno arba lygiavertis naudojamai medžiagai. Didesnių kaip<br />
1,80 m skersmens korpusų storis turi būti ne mažesnis kaip 6 mm, pagamintų iš<br />
standartinio plieno arba lygiavertis naudojamam metalui.<br />
6.7.4.4.3 Cisternų su vakuumine izoliacija, kurių skersmuo ne didesnis kaip 1,80 m, korpusų storis<br />
turi būti ne mažesnis kaip 3 mm, pagamintų iš standartinio plieno arba lygiavertis<br />
naudojamam metalui. Cisternų, kurių skersmuo didesnis kaip 1,80 m, korpusų storis turi<br />
būti ne mažesnis kaip 4 mm, pagamintų iš standartinio plieno arba lygiavertis<br />
naudojamam metalui.<br />
6.7.4.4.4 Cisternų su vakuumine izoliacija bendras dangalo ir korpuso storis turi atitikti mažiausią<br />
storį, nurodytą 6.7.4.4.2 punkte, jei korpuso storis atskirai turi būti ne mažesnis už<br />
mažiausią storį, nurodytą 6.7.4.4.3 punkte.<br />
6.7.4.4.5 Nepaisant konstrukcin÷s medžiagos, korpuso storis neturi būti mažesnis kaip 3 mm.<br />
e<br />
1<br />
=<br />
21.4e<br />
Rm<br />
o<br />
3<br />
1 × A1<br />
6.7.4.4.6 Lygiavertis metalo storis, kitoks nei 6.7.4.4.2 ir 6.7.4.4.3 punktuose nurodytas<br />
standartinio plieno storis, turi būti nusta<strong>tomas</strong> pagal šią formulę:<br />
čia:<br />
e 1 = reikiamas ekvivalentiškas naudojamo metalo storis (mm);<br />
e 0 = mažiausias standartinio plieno storis (mm), nurodytas 6.7.4.4.2 ir<br />
6.7.4.4.3 punktuose;<br />
Rm 1 = mažiausioji garantuotoji naudojamo plieno stiprumo riba (N/mm 2 )<br />
(žr. 6.7.7.3.3 punkte);<br />
A 1 = garantuotasis naudojamo plieno mažiausias pailg÷jimas po trūkio (%)<br />
pagal nacionalinius arba tarptautinius standartus.<br />
6.7.4.4.7 Sienelių storis jokiu būdu neturi būti mažesnis už storį, aprašytą 6.7.4.4.1–6.7.4.4.5<br />
punktuose. Visų korpuso dalių mažiausias storis nurodytas 6.7.4.4.1–6.7.4.4.6 punktuose.<br />
Nustatant šį storį į galimą korozinį sluoksnį neatsižvelgiama.<br />
6.7.4.4.8 Staigūs lakštų storio pokyčiai cilindrin÷s dalies ir dugno jungtyse neleistini.<br />
6.7.4.5 Eksploatavimo įranga<br />
6.7.4.5.1 Eksploatavimo įranga turi būti įrengta taip, kad nebūtų nupl÷šta ar pažeista tvarkant ar<br />
vežant. Jei r÷mo ir cisternos arba dangalo ir korpuso jungtys leidžia jud÷ti<br />
surenkamosioms dalims, įranga turi būti tvirtinama taip, kad, esant tokiam jud÷jimui,<br />
konstrukcijos dalys nebūtų pažeidžiamos. Išorin÷s iškrovimo jungtys (vamzdžių movos,<br />
įtaisų uždarymo įtaisai), vidiniai uždarymo vožtuvai ir jų lizdai turi būti apsaugoti, kad<br />
nenuplyštų d÷l išorinių j÷gų (pavyzdžiui, naudojant sustumiamas sekcijas). Pakrovimo ir<br />
iškrovimo įtaisai (įskaitant junges arba aklinus kaiščius) ir bet kokie apsauginiai gaubtai<br />
turi būti apsaugoti, kad atsitiktinai neatsidarytų.<br />
6.7.4.5.2 Visos kilnojamųjų cisternų, naudojamų atšaldytoms suskystintoms dujoms vežti,<br />
pakrovimo ir iškrovimo angos turi būti bent su trimis tarpusavyje nesusijusiais, nuosekliai<br />
išd÷stytais uždarymo įtaisais, iš kurių pirmasis turi būti uždarymo vožtuvas, esantis kuo<br />
arčiau dangalo, antrasis – uždarymo vožtuvas, o trečiasis – aklina jung÷ arba lygiavertis<br />
įtaisas. Uždarymo įtaisas, esantis arčiausiai dangalo, turi būti staiga užsidarantis įtaisas,<br />
kuris užsidaro automatiškai, jei cisterna nenumatytai pajuda pakraunant ar iškraunant arba<br />
ją visiškai apima liepsna.<br />
439
6.7.4.5.3 Visos kilnojamųjų cisternų, naudojamų atšaldytoms suskystintoms dujoms vežti,<br />
pakrovimo ir iškrovimo angos turi būti bent su dviem tarpusavyje nesusijusiais,<br />
nuosekliai išd÷stytais uždarymo įtaisais, iš kurių pirmasis turi būti uždarymo vožtuvas,<br />
esantis kuo arčiau dangalo, antrasis – aklina jung÷ arba lygiavertis įtaisas.<br />
6.7.4.5.4 Vamzdžio sekcijose, kurios gali būti uždaromos iš abiejų galų ir kuriose gali kauptis<br />
skystis, turi būti numatytas automatinis sl÷gio sumažinimo įtaisas, neleidžiantis sl÷giui<br />
vamzdyje pernelyg pakilti.<br />
6.7.4.5.5 Cisternose su vakuumine izoliacija apžiūros angos nebūtinos.<br />
6.7.4.5.6 Jei įmanoma, išorin÷s jungtys turi būti sugrupuotos kartu.<br />
6.7.4.5.7 Visos kilnojamosios cisternos jungtys turi būti aiškiai pažym÷tos nurodant jų paskirtį.<br />
6.7.4.5.8 Kiekvienas uždarymo vožtuvas arba kitoks uždarymo įtaisas turi būti suprojektuotas ir<br />
pritaikytas sl÷giui, ne mažesniam kaip korpuso DLDS, įvertinant temperatūrą,<br />
susidarančią vežant. Uždarymo vožtuvai su pavaros sraigtu turi būti uždaromi rankiniu<br />
smagračiu pagal laikrodžio rodyklę. Ant kitų uždarymo vožtuvų turi būti tiksliai nurodyta<br />
pad÷tis (uždarymo ir atidarymo) ir uždarymo kryptis. Visi uždarymo vožtuvai turi būti<br />
suprojektuoti taip, kad atsitiktinai neatsidarytų.<br />
6.7.4.5.9 Jei naudojami sl÷gio didinimo įtaisai, tai tokių įtaisų skysčio ir garų atvamzdžiai turi būti<br />
su vožtuvu, esančiu kuo arčiau dangalo, kad būtų išvengta skysčio nuot÷kio pažeidus<br />
sl÷gio didinimo įtaisą.<br />
6.7.4.5.10 Vamzdžiai turi būti suprojektuoti, sukonstruoti ir įrengti taip, kad jie nebūtų pažeisti d÷l<br />
terminio išsipl÷timo ir suspaudimo, mechaninio smūgio ir vibracijos. Visi vamzdžiai turi<br />
būti pagaminti iš tam tikrų metalų. Siekiant, kad būtų išvengta skysčio nuot÷kio kilus<br />
gaisrui, turi būti naudojami tik plieniniai vamzdžiai, o dangalo ir vamzdžio, vedančio prie<br />
bet kurios angos pirmojo uždarymo įtaiso, jungtys turi būti suvirintos. Uždarymo įtaiso<br />
tvirtinimo prie šios jungties metodas turi atitikti kompetentingos institucijos ar jos<br />
pripažintos įstaigos reikalavimus. Visur, kur tik įmanoma, vamzdžių jungtys turi būti<br />
suvirintos.<br />
6.7.4.5.11 Varinių vamzdžių jungtys turi būti sulituotos arba kitaip tvirtai sujungtos metalu. Lydymo<br />
medžiagų lydymosi temperatūra turi būti ne žemesn÷ kaip 525 °C. Tokios jungtys neturi<br />
mažinti vamzdžių tvirtumo, pavyzdžiui, įr÷žus sriegį.<br />
6.7.4.5.12 Vožtuvų ir pagalbinių elementų konstrukcin÷s medžiagos turi atitikti kilnojamosios<br />
cisternos savybes žemiausioje darbo temperatūroje.<br />
6.7.4.5.13 Visų vamzdžių ir vamzdžių jungčių trūkio sl÷gis turi būti ne mažesnis už didžiausio<br />
korpuso DLDS, padaugintą iš keturių, arba sl÷gį, kuriuo jis gali būti veikiamas<br />
eksploatuojant, kai veikia siurblys arba kiti įtaisai (įskaitant sl÷gio mažinimo įtaisus),<br />
padaugintą iš keturių.<br />
6.7.4.6 Sl÷gio mažinimo įtaisai<br />
6.7.4.6.1 Kiekvienas korpusas turi tur÷ti bent du atskirus sl÷gio mažinimo įtaisus. Šie įtaisai turi<br />
atsidaryti automatiškai susidarius sl÷giui, ne mažesniam už DLDS, ir būti visiškai atviri<br />
esant sl÷giui, lygiam 110 % DLDS. Sumažinus sl÷gį šie įtaisai turi užsidaryti esant<br />
sl÷giui, ne daugiau kaip 10 % mažesniam už sl÷gį, kuriam esant jis prad÷jo maž÷ti, ir turi<br />
likti uždaryti esant bet kokiems mažesniems sl÷giams. Sl÷gio mažinimo įtaisai turi būti<br />
tokio tipo, kad atlaikytų dinamines j÷gas, įskaitant skysčio bangavimą.<br />
6.7.4.6.2 Korpusai, skirti neliepsnioms atšaldytoms suskystintoms dujoms ir vandeniliui,<br />
papildomai gali tur÷ti trūkiąsias membranas, įrengtas lygiagrečiai su spyruokliniais sl÷gio<br />
mažinimo įtaisais, kaip nurodyta 6.7.4.7.2 ir 6.7.4.7.3 punktuose.<br />
6.7.4.6.3 Sl÷gio mažinimo įtaisai turi būti suprojektuoti taip, kad pro jį nepatektų kitos medžiagos,<br />
nenutek÷tų dujos ir nesusidarytų pavojingas viršsl÷gis.<br />
6.7.4.6.4 Sl÷gio mažinimo įtaisai turi būti patvirtinti kompetentingos institucijos ar jos pripažintos<br />
įstaigos.<br />
440
6.7.4.7 Sl÷gio mažinimo įtaisų pralaidumo geba ir reguliavimas<br />
6.7.4.7.1 Jei cisternose su vakuumine izoliacija prarandamas vakuumas arba prarandama 20 %<br />
cisternos, izoliuotos kietomis medžiagomis, izoliacijos, bendra visų įrengtų sl÷gio<br />
mažinimo įtaisų geba turi būti pakankama, kad sl÷gis (įskaitant akumuliavimą) korpuso<br />
viduje neviršytų 120 % DLDS.<br />
6.7.4.7.2 Neliepsnių atšaldytų suskystintų dujų (išskyrus deguonį) ir vandenilio ši geba gali būti<br />
pasiekta naudojant trūkiąsias membranas, įrengtas lygiagrečiai su reikalaujamais sl÷gio<br />
mažinimo įtaisais. Trūkiosios membranos turi sutrūkti esant nominaliam sl÷giui, lygiam<br />
korpuso bandymo sl÷giui.<br />
6.7.4.7.3 Aplinkyb÷mis, aprašytomis 6.7.4.7.1 ir 6.7.4.7.2 punkte, kai cisternas visiškai apima<br />
liepsna, visų sumontuotų sl÷gio mažinimo įtaisų gebų suma turi būti pakankama, kad<br />
apribotų sl÷gį korpuse iki bandymo sl÷gio.<br />
6.7.4.7.4 Privaloma sl÷gio mažinimo įtaisų geba turi būti apskaičiuojama pagal nustatytas<br />
technines specifikacijas (reglamentus), pripažintas kompetentingos institucijos 6 .<br />
6.7.4.8 Sl÷gio mažinimo įtaisų žym÷jimas<br />
6.7.4.8.1 Kiekvienas sl÷gio mažinimo įtaisas turi tur÷ti aiškius ir patvarius žymenis, kuriuose<br />
nurodyta:<br />
a) sl÷gis (barais arba kPa), kuriam esant jis sureguliuotas suveikti;<br />
b) spyruoklinių įtaisų suveikimo sl÷gio leistinieji nuokrypiai;<br />
c) santykin÷ temperatūra, atitinkanti trūkiosios membranos trūkimo nominalų sl÷gį;<br />
d) apskaičiuota įtaiso pralaidumo geba, standartiniais kubiniais metrais oro per<br />
sekundę (m 3 /s);<br />
Jei įmanoma, būtina nurodyti šią informaciją:<br />
e) gamintojo pavadinimą ir atitinkamą įtaiso numerį pagal katalogą.<br />
6.7.4.8.2 Apskaičiuota pralaidumo geba, nurodyta ant sl÷gio mažinimo įtaisų, nustatoma pagal<br />
standartą ISO 4126-1:1991.<br />
6.7.4.9 Sl÷gio mažinimo įtaisų jungtys<br />
6.7.4.9.1 Sl÷gio mažinimo įtaisų jungtys turi būti pakankamo dydžio, kad į apsauginį įtaisą patektų<br />
reikiamas kiekis išleidžiamų garų. Uždarymo vožtuvai neturi būti įrengiami tarp korpuso<br />
ir sl÷gio mažinimo įtaisų, išskyrus tuos atvejus, kai techninei priežiūrai ar d÷l kitų<br />
priežasčių naudojami dubliuojantys įtaisai, o veikiančių įtaisų uždarymo vožtuvai<br />
užblokuoti, kad būtų atviri, arba uždarymo vožtuvai sublokuoti pagal 6.7.4.7 poskirsnio<br />
reikalavimus. Angoje, vedančioje į išleidimo atvamzdį arba į sl÷gio mažinimo įtaisą,<br />
neturi būti kliūčių, kurios gal÷tų apriboti arba neleisti patekti dujų srautui iš korpuso į šį<br />
įtaisą. Sl÷gio mažinimo įtaisų jungčių angos arba atvamzdžiai, jei jie naudojami, turi<br />
išleisti išmetamuosius garus arba skystį į aplinką esant mažiausiam tokiuose įtaisuose<br />
priešsl÷giui.<br />
6.7.4.10 Sl÷gio mažinimo įtaisų išd÷stymas<br />
6.7.4.10.1 Kiekvieno sl÷gio mažinimo įtaiso anga turi būti korpuso viršuje kuo arčiau jo išilginio ir<br />
skersinio centro. Visos sl÷gio mažinimo įtaiso angos didžiausio pripildymo sąlygomis turi<br />
būti korpuso garų pripildytoje erdv÷je ir turi būti išd÷stytos taip, kad užtikrintų<br />
išsiskiriančių garų pašalinimą be apribojimų. Iš atšaldytų suskystintų dujų cisternų<br />
išleidžiami garai turi būti nukreipti nuo korpuso taip, kad nesiliestų su korpusu.<br />
Apsauginiai įtaisai, kurie nukreipia garų srautą, yra leistini, jei sl÷gio mažinimo įtaisų<br />
pralaidumo geba nesumaž÷ja.<br />
6<br />
Žr., pvz., CGA S–1.2–2003 „Sl÷gio mažinimo įtaisų standartai. 2 dalis. Krovinin÷s ir kilnojamosios<br />
cisternos susl÷gtoms dujoms“.<br />
441
6.7.4.10.2 Turi būti imtasi priemonių, kad nekompetentingi asmenys negal÷tų naudotis sl÷gio<br />
mažinimo įtaisais, o patys įtaisai būtų apsaugoti nuo pažeidimų kilnojamajai cisternai<br />
apvirtus.<br />
6.7.4.11 Matavimo prietaisai<br />
6.7.4.11.1 Išskyrus atvejus, kai kilnojamoji cisterna pakraunama per viršų, joje turi būti vienas ar<br />
keli matavimo prietaisai. Stikliniai turinio lygio matuokliai ir matavimo prietaisai iš kitos<br />
trapios medžiagos, kurie tiesiogiai liečiasi su turiniu, neturi būti naudojami.<br />
6.7.4.11.2 Kilnojamosios cisternos su vakuumine izoliacija dangale turi būti įrengtas atvamzdis<br />
vakuummetrui.<br />
6.7.4.12 Kilnojamųjų cisternų atramos, r÷mai, k÷limo ir tvirtinimo įtaisai<br />
6.7.4.12.1 Kilnojamosios cisternos turi būti suprojektuotos ir sukonstruotos su atrama, numatyta<br />
kaip saugus pagrindas vežant. J÷gos, nurodytos 6.7.4.2.12 punkte, ir saugos koeficientas,<br />
nurodytas 6.7.4.2.13 punkte, turi būti nagrin÷jami įvertinant šį konstrukcijos aspektą.<br />
Leidžiama naudoti pavažas, karkasus, r÷mus arba kitas panašias konstrukcijas.<br />
6.7.4.12.2 Bendroji įtemptis d÷l kilnojamosios cisternos įrangos (pvz., pavažų, karkaso ir kt.) ir<br />
kilnojamosios cisternos k÷limo ir tvirtinimo elementų neturi sukelti neleistino įtempio bet<br />
kurioje korpuso dalyje. K÷limo ir tvirtinimo elementai turi būti pritaisyti prie visų<br />
kilnojamųjų cisternų. Paprastai jie įrengiami kilnojamosios cisternos atramoje, bet juos<br />
taip pat galima pritvirtinti ir prie korpuso sustiprinimo dalių, esančių atraminiuose<br />
taškuose.<br />
6.7.4.12.3 Projektuojant atramas ir karkasus būtina įvertinti ÷džios aplinkos poveikį.<br />
6.7.4.12.4 Šakiniai griebtuvai turi būti uždaromi. Šakinių griebtuvų uždarymo elementai turi būti<br />
neatskiriama r÷mo dalis arba jie turi būti tvirtai pritvirtinti prie r÷mo. Vienos sekcijos<br />
kilnojamųjų cisternų, kurių ilgis mažesnis kaip 3,65 m, šakiniai griebtuvai gali būti<br />
neuždaromi, jei:<br />
a) cisterna, įskaitant visas jungtis, gerai apsaugota nuo šakinio griebtuvo atšakų<br />
smūgio; ir<br />
b) atstumas tarp atšakų centrų yra bent pus÷ didžiausio kilnojamosios cisternos<br />
ilgio.<br />
6.7.4.12.5 Jei kilnojamosios cisternos vežant n÷ra apsaugotos pagal 4.2.2.3 poskirsnį, korpusai ir<br />
eksploatavimo įranga turi būti apsaugoti nuo pažeidimo d÷l šoninio ar skersinio smūgio ar<br />
apvirtus. Išorin÷s jungtys turi būti apsaugotos taip, kad cisternos turinys nebūtų<br />
parandamas d÷l smūgio ar kilnojamajai cisternai apvirtus ant jungčių. Apsaugos<br />
priemonių pavyzdžiai:<br />
a) apsauga nuo šoninio smūgio išilgin÷mis sijomis, apsaugančiomis korpusą iš<br />
abiejų šonų vidurin÷s linijos aukštyje;<br />
b) apsauga kilnojamai cisternai apvirtus sutvirtinimo žiedais arba sijomis,<br />
pritvirtintomis skersai r÷mo;<br />
c) apsauga nuo smūgio iš galo buferiu arba r÷mu;<br />
d) apsauga nuo korpuso pažeidimo d÷l smūgio arba apvirtus naudojant ISO r÷mus,<br />
atitinkančius ISO 1496-3:1995.<br />
6.7.4.13 Konstrukcijos patvirtinimas<br />
6.7.4.13.1 Kompetentinga institucija ar jos pripažinta įstaiga turi išduoti konstrukcijos patvirtinimo<br />
sertifikatą kiekvienai naujos konstrukcijos cisternai. Šiuo sertifikatu patvirtinama, kad<br />
kilnojamoji cisterna buvo patikrinta šios institucijos, tinkama naudoti pagal paskirtį ir<br />
atitinka šio skyriaus reikalavimus. Jei be konstrukcijos pakeitimų pagaminta serija<br />
kilnojamųjų cisternų, sertifikatas galioja visai serijai. Sertifikate turi būti nurodyti<br />
prototipo bandymo rezultatai, atšaldytos suskystintos dujos, kurias leidžiama vežti,<br />
korpuso konstrukcin÷s medžiagos ir dangalai bei patvirtinimo numeris. Patvirtinimo<br />
442
numerį turi sudaryti skiriamasis simbolis arba šalies, kurios teritorijoje išduotas<br />
patvirtinimo sertifikatas, ženklas, t. y. skiriamasis tarptautinio eismo ženklas, kaip<br />
aprašyta Kelių eismo konvencijoje (1968, Viena), ir registracijos numeris. Sertifikate turi<br />
būti nurodomos alternatyvios nuostatos pagal 6.7.1.2 poskirsnį. Konstrukcijos<br />
patvirtinimo sertifikatą galima taikyti patvirtinant mažesnes kilnojamąsias cisternas,<br />
pagamintas iš tos pačios rūšies ir storio medžiagų, pagal tokius pat technologinius<br />
procesus ir su tokiomis pat atramomis, analogiškais uždarymo įtaisais ir kitomis<br />
sudedamosiomis dalimis.<br />
6.7.4.13.2 Prototipo bandymo, skirto patvirtinti konstrukciją, protokole turi būti nurodyta:<br />
a) atitinkamo r÷mo bandymo, nurodyto ISO 1496-3:1995, rezultatai;<br />
b) pirmosios apžiūros ir bandymo pagal 6.7.4.14.3 punktą rezultatai; ir<br />
c) smūgio bandymo pagal 6.7.4.14.1 punktą, kai tai taikoma, rezultatai.<br />
6.7.4.14 Apžiūra ir bandymas<br />
6.7.3.14.1 Kilnojamosios cisternos, atitinkančios konteinerio apibr÷žtį pagal 1972 m. Tarptautin÷s<br />
konvencijos d÷l saugių konteinerių (CSC) su pataisomis redakciją, neturi būti<br />
naudojamos, nebent, su kiekvienu konstrukcijos prototipui atlikus bandymą dinaminiu<br />
smūgiu išilgai, aprašytą Bandymų ir kriterijų vadovo IV dalies 41 skyriuje, buvo<br />
pripažintos tinkamomis.<br />
6.7.4.14.2 Kiekvienos kilnojamos cisternos cisterna ir įrangos elementai turi būti apžiūrimi ir<br />
išbandomi prieš pirmą kartą pateikiant ją naudoti (pirmin÷ apžiūra ir bandymas) ir v÷liau<br />
ne rečiau kaip kartą per penkerius metus (5 metų periodin÷ apžiūra ir bandymas) su<br />
tarpin÷mis apžiūromis ir bandymais (2,5 metų periodin÷ apžiūra ir bandymas),<br />
atliekamais 5 metų periodin÷s apžiūros ir bandymo laikotarpio viduryje. 2,5 metų<br />
periodin÷ apžiūra ir bandymas gali būti atliekami per 3 m÷nesius nuo nurodytos datos. Jei<br />
reikia pagal 6.7.4.14.7 punktą, nepaisant paskutin÷s periodin÷s apžiūros ir bandymo datos<br />
turi būti atliekama neplanin÷ apžiūra ir bandymas.<br />
6.7.4.14.3 Pirmin÷ kilnojamosios cisternos apžiūra ir bandymas turi apimti konstrukcijos savybių<br />
patikrą, vidinę ir išorinę kilnojamosios cisternos ir jos jungčių patikrą, įvertinant vežamas<br />
atšaldytas suskystintas dujas, bei sl÷gio bandymą taikant bandymo sl÷gį pagal 6.7.4.3.2<br />
punktą. Kompetentingos institucijos ar jos pripažintos įstaigos leidimu sl÷gio bandymas<br />
gali būti pakeistas hidrauliniu bandymu arba naudojant kitą skystį ar dujas. Prieš<br />
pateikiant cisterną naudoti taip pat turi būti atliktas sandarumo bandymas ir visos<br />
eksploatavimo įrangos patenkinamo veikimo patikra. Jei korpusas ir jo eksploatavimo<br />
įranga sl÷giu išbandyti atskirai, tai juos surinkus turi būti atliktas sandarumo bandymas.<br />
Visos korpuso suvirinimo siūl÷s, veikiamos visa apkrova, turi būti bandomos pirminiu<br />
bandymu taikant radiografinį, ultragarso arba kitą atitinkamą neardomąjį metodą. Tai<br />
netaikoma dangalui.<br />
6.7.4.14.4 Periodin÷ 5 metų arba 2,5 metų apžiūra ir bandymas turi apimti išorinę kilnojamosios<br />
cisternos ir jos jungčių patikrą, įvertinant vežamas atšaldytas suskystintas dujas,<br />
sandarumo bandymą, visos eksploatavimo įrangos patenkinamą veikimą ir vakuuminio<br />
manometro rodmenis (kai tai taikoma). Cisternų be vakuumin÷s izoliacijos dangalas ir<br />
izoliacija turi būti nuimami atliekant 5 metų arba 2,5 metų periodines apžiūras ir<br />
bandymus tik tada, kai tai būtina d÷l tinkamo įvertinimo.<br />
6.7.4.14.5 (Panaikinta)<br />
6.7.4.14.6 Kilnojamoji cisterna neturi būti pripildoma ir pateikiama vežti po to, kai baig÷si jos<br />
5 metų arba 2,5 metų periodin÷s apžiūros ir bandymo, kaip reikalaujama pagal 6.7.4.14.2<br />
punktą, terminas. Tačiau kilnojamoji cisterna, pripildyta iki jos periodin÷s apžiūros ir<br />
bandymo termino pabaigos, gali būti vežama ne v÷liau kaip po trijų m÷nesių nuo jos<br />
periodin÷s apžiūros ir bandymo termino pabaigos. Be to, kilnojamoji cisterna gali būti<br />
vežama pasibaigus jos periodin÷s apžiūros ir bandymo terminui:<br />
443
a) iškrovus, bet neišvalius, kad būtų atliktas kitas reikiamas bandymas arba apžiūra<br />
prieš v÷l pakraunant; ir<br />
b) jei kompetentinga institucija nenurodo kitaip, ne ilgiau kaip šešis m÷nesius nuo<br />
paskutin÷s periodin÷s apžiūros ir bandymo ja galima vežti pašalinti ar perdirbti<br />
skirtus pavojingus krovinius. Informacija apie šią išimtį turi būti nurodyta važtos<br />
dokumente.<br />
6.7.4.14.7 Neplanin÷ apžiūra ir bandymas būtini tuo atveju, jei matyti kilnojamosios cisternos<br />
pažeidimai ar korozijos pažeisti paviršiai arba ji yra nesandari ar kitaip paveikta, ir tai gali<br />
pažeisti kilnojamosios cisternos konstrukcijos vientisumą. Neplanin÷s apžiūros ir<br />
bandymo pobūdis priklauso nuo kilnojamosios cisternos pažeidimo masto arba jos būkl÷s<br />
pablog÷jimo. Apžiūra ir bandymas pagal 6.7.4.14.4 punktą turi apimti bent 2,5 metų<br />
apžiūrą ir bandymą.<br />
6.7.4.14.8 Pirmin÷s apžiūros ir bandymo metu atliekama vidin÷ apžiūra turi užtikrinti, kad korpusas<br />
apžūr÷tas d÷l įdubimų, korozijos arba susid÷v÷jimo, įlenkimų, deformacijos, suvirinimo<br />
trūkumų arba d÷l kitų pažeidimų, d÷l kurių kilnojamoji cisterna gali tapti nesaugi vežti.<br />
6.7.4.14.9 Išorine patikra užtikrinama, kad:<br />
a) išoriniai atvamzdžiai, vožtuvai, sl÷gio didinimo ar šaldymo sistemos, kai<br />
taikoma, ir tarpikliai patikrinti d÷l korozijos pažeistų plotų, trūkumų arba d÷l kitų<br />
trūkumų, įskaitant nuot÷kį, d÷l kurių kilnojamoji cisterna gali tapti nesaugi<br />
pakrauti, iškrauti arba vežti;<br />
b) angų dangčiai arba tarpikliai yra sandarūs;<br />
c) pakeisti trūkstami arba suveržti atlaisv÷ję varžtai arba veržl÷s bet kurioje jung÷s<br />
jungtyje arba aklinoje jung÷je;<br />
d) visi avariniai įtaisai ir vožtuvai nesurūdiję, nedeformuoti ar kitaip nepažeisti ar<br />
yra be trūkumų, kurie gal÷tų pakenkti jų įprastam veikimui. Nuotoliniai<br />
uždarymo įtaisai ir savaime užsidarantys uždarymo vožtuvai buvo įjungti, ir jų<br />
veikimas patikrintas;<br />
e) kilnojamosios cisternos žymenys yra įskaitomi ir atitinka atitinkamus<br />
reikalavimus; ir<br />
f) kilnojamosios cisternos r÷mo, atramos ir k÷limo įrangos būkl÷ yra patenkinama.<br />
6.7.4.14.10 Apžiūros ir bandymai, nurodyti 6.7.4.14.1, 6.7.4.14.3, 6.7.4.14.4, 6.7.4.14.5 ir 6.7.4.14.7<br />
punktuose, turi būti atliekami kompetentingos institucijos ar jos pripažintos įstaigos<br />
patvirtinto eksperto arba jam dalyvaujant. Kai sl÷gio bandymas yra apžiūros ir bandymo<br />
dalis, bandymo sl÷gis turi būti vienas iš nurodytų kilnojamosios cisternos duomenų<br />
lentel÷je. Bandant sl÷giu kilnojamoji cisterna turi būti patikrinta, ar korpusas, vamzdžiai<br />
ir įranga yra sandarūs.<br />
6.7.4.14.11 Kaskart, kai atliekami korpuso įpjovimo, apdeginimo arba suvirinimo darbai, jie turi būti<br />
patvirtinti kompetentingos institucijos ar jos pripažintos įstaigos, įvertinant sl÷ginių<br />
saugojimo talpyklų techninę specifikaciją (reglamentą), taikomą korpuso gamybai.<br />
Atlikus darbus turi būti atliktas sl÷gio bandymas taikant pirminį bandymą sl÷giu.<br />
6.7.4.14.12 Nustačius bet kokį nesaugų pažeidimą, kilnojamoji cisterna neturi būti pateikiama<br />
eksploatuoti, kol nebus pašalinti pažeidimai ir atlikti pakartotiniai bandymai.<br />
6.7.4.15 Žym÷jimas<br />
6.7.4.16.1 Kiekviena kilnojamoji cisterna turi būti su korozijai atsparia metaline lentele, gerai<br />
pritvirtinta prie kilnojamosios cisternos matomoje ir lengvai pasiekiamoje apžiūr÷ti<br />
vietoje. Jei d÷l kilnojamosios cisternos konstrukcijos lentel÷ negali būti pritvirtinta prie<br />
korpuso, jis turi būti pažym÷tas bent šia informacija, kuri būtina pagal sl÷ginių saugojimo<br />
talpyklų techninę specifikaciją (reglamentą). Lentel÷je įspaudžiant ar kitu panašiu būdu<br />
turi būti nurodoma bent ši informacija:<br />
Pagaminimo šalis<br />
444
U Patvirtinimo Patvirtinimo D÷l alternatyvių nuostatų (žr. 6.7.1.2 poskirsnį)<br />
N šalis numeris „AA“<br />
Gamintojo pavadinimas arba ženklas<br />
Gamintojo serijinis numeris<br />
Įstaiga, įgaliota patvirtinti konstrukciją<br />
Savininko registracijos numeris<br />
Pagaminimo metai<br />
Sl÷ginių saugojimo talpyklų technin÷ specifikacija (reglamentas), pagal kurį<br />
suprojektuotas korpusas<br />
Bandymo sl÷gis _________barai/kPa (manometrinis sl÷gis) 10<br />
DLDS_________ barai/kPa (manometrinis sl÷gis) 10<br />
Mažiausia projektin÷ temperatūra ________°C<br />
Vandens talpa 20 °C _________litrai<br />
Pirminio sl÷gio bandymo data ir bandymo eksperto duomenys<br />
Korpuso medžiaga (-os) ir medžiagos (-ų) standartas (-ai)<br />
Standartiniam plienui lygiavertis storis __________mm<br />
Paskutinio periodinio bandymo (-ų) data ir tipas<br />
M÷nuo_____ metai_____ bandymo sl÷gis_______barai/kPa (manometrinis sl÷gis) 10<br />
Eksperto, atlikusio arba dalyvavusio paskutiniame bandyme, spaudas<br />
Visas dujų, kurioms vežti patvirtinta kilnojamoji cisterna, pavadinimas<br />
„Šilumos izoliacija“ arba „vakuumin÷ izoliacija“__________<br />
Izoliacijos sistemos veiksmingumas (šilumos antplūdis)_________vatai (W)<br />
Santykinis išlaikymo laikas ___________________dienos (arba valandos) ir pradinis<br />
sl÷gis ______________barai/kPa (manometrinis sl÷gis) 10 ir pripildymo lygis_______ kg<br />
kiekvienoms leistinoms vežti atšaldytoms suskystintoms dujoms.<br />
6.7.4.15.2 Ant kilnojamosios cisternos arba metalin÷je lentel÷je, gerai pritvirtintoje prie<br />
kilnojamosios cisternos, turi būti nurodyti šie duomenys:<br />
Naudotojo arba savininko pavadinimas<br />
Vežti leistinų atšaldytų suskystintų dujų pavadinimas (ir žemiausia vidutin÷ tūrio<br />
temperatūra)<br />
Didžiausia leistinoji bruto mas÷ (DLBM) ___________ kg<br />
Tuščios cisternos (taros) mas÷ ___________ kg<br />
Faktin÷ vežamų dujų išlaikymo trukm÷ ______dienos (arba valandos)<br />
PASTABA. D÷l vežamų atšaldytų suskystintų dujų identifikavimo taip pat žr. 5 dalį.<br />
6.7.4.15.3 Jei kilnojamoji cisterna suprojektuota ir patvirtinta naudoti atviroje jūroje, identifikavimo<br />
lentel÷je turi būti įrašas „KILNOJAMOJI JŪRINö CISTERNA“ („OFFSHORE<br />
PORTABLE TANK“).<br />
6.7.5 JT daugiaelemenčių dujų konteinerių (DDK), skirtų neatšaldytoms dujoms vežti,<br />
projektavimo, konstrukcijos, apžiūros ir bandymų reikalavimai<br />
6.7.5.1 Sąvokos<br />
Šiame skirsnyje vartojamos tokios sąvokų apibr÷žtys:<br />
Alternatyvus patvirtinimas – kilnojamosios cisternos arba DDK, suprojektuotų,<br />
pagamintų arba išbandytų pagal kitus techninius reikalavimus arba bandymų metodus, nei<br />
nurodyta šiame skyriuje, kompetentingos institucijos patvirtinimas.<br />
Eksploatavimo įranga – matavimo prietaisai ir pakrovimo, iškrovimo, garų ir dujų<br />
pašalinimo, saugos įtaisai ir šilumos izoliacija.<br />
Didžiausia leistinoji bruto mas÷ (DLBM) – suma DDK taros mas÷s ir didžiausios<br />
leistinosios vežti pakrovos mas÷s.<br />
Elementai – balionai, vamzdeliai arba balionų ryšuliai.<br />
10<br />
Turi būti nurodyti matavimo vienetai.<br />
445
JT sertifikuoti daugiaelemenčiai dujų konteineriai (DDK) – įvairiarūšiam vežimui<br />
naudojamų balionų, vamzdelių ir balionų ryšulių, tarpusavyje sujungtų kolektoriumi ir<br />
sumontuotų r÷me, junginys. DDK apima eksploatavimo įrangą ir konstrukcinę įrangą,<br />
būtiną vežant dujas.<br />
Kolektorius – tai vamzdelių ir čiaupų rinkinys, sujungiantis elementų pakrovimo ir (ar)<br />
iškrovimo angas.<br />
Konstrukcin÷ įranga – sustiprinimo, tvirtinimo, apsaugos ir stabilizuojantys išoriniai<br />
korpuso elementai.<br />
Sandarumo bandymas – bandymas naudojant dujas, kai DDK elementai ir eksploatavimo<br />
įranga bandoma efektiniu vidiniu sl÷giu, ne mažesniu kaip 20 % bandymo sl÷gio.<br />
6.7.5.2 Pagrindiniai projektavimo ir konstrukcijos reikalavimai<br />
6.7.5.2.1 DDK turi būti pakraunamas ir iškraunamas nenuimant jo konstrukcin÷s įrangos. Jis turi<br />
būti su stabilizavimo įtaisais, kurie įrengti jo elementų išor÷je, kad būtų užtikrintas<br />
konstrukcinis vientisumas užpildant ir vežant. DDK turi būti projektuojami ir<br />
konstruojami su atramomis, užtikrinančiomis saugą vežant, taip pat su k÷limo ir<br />
tvirtinimo elementais, skirtais pakelti DDK net tada, kai jis prikrautas iki didžiausios<br />
leistinosios bruto mas÷s. DDK turi būti suprojektuotas pakrauti į transporto priemonę,<br />
vagoną arba jūrinį ar vidaus vandens kelių laivą ir tur÷ti pavažas, statramsčius arba<br />
įtaisus, palengvinančius mechaninį tvarkymą.<br />
6.7.5.2.2 DDK turi būti suprojektuoti, pagaminti ir įrengti taip, kad atlaikytų įprastomis tvarkymo<br />
ir vežimo sąlygomis susidarančias apkrovas. Konstrukcijoje turi būti įvertintos dinaminių<br />
apkrovų poveikio pasekm÷s ir medžiagų nuovargis.<br />
6.7.5.2.3 DDK elementai turi būti gaminami iš besiūlio plieno ir konstruojami bei bandomi pagal<br />
6.2.1 ir 6.2.2 skirsnių nuostatas. Visi DDK elementai turi būti priskirti tam pačiam<br />
konstrukcijos tipui.<br />
6.7.5.2.4 DDK elementai, jung÷s ir vamzdynai turi būti:<br />
a) suderinami su medžiagomis, kurioms vežti jie skirti (žr. ISO 11114-1:1997 ir<br />
ISO 11114-2:2000); arba<br />
b) tinkamai pasyvinti ir neutralizuoti chemine reakcija.<br />
6.7.5.2.5 Turi būti vengiama skirtingų metalų sąlyčio, kuris gali tur÷ti įtakos pažeidimams d÷l<br />
galvaninio poveikio.<br />
6.7.5.2.6 Medžiagos, iš kurių pagamintas DDK, įskaitant bet kokius įtaisus, tarpiklius ir<br />
pagalbinius elementus, neturi neigiamai veikti dujų, skirtų vežti DDK.<br />
6.7.5.2.7 DDK turi būti suprojektuoti taip, kad, neprarandant turinio, atlaikytų vidinį sl÷gį, kurį<br />
sudaro turinys, ir statines, dinamines ir termines apkrovas įprastomis tvarkymo ir vežimo<br />
sąlygomis. Konstrukcijoje turi būti įvertintas nuovargis d÷l daugkartinio šių apkrovų<br />
poveikio numatytam daugiaelemenčio dujų konteinerio eksploatacijos laikui.<br />
6.7.5.2.8 DDK ir jų tvirtinimo įtaisai, esant didžiausiai leistinajai įkrovai, turi atlaikyti šias<br />
skirtingai veikiančias statines j÷gas:<br />
a) jud÷jimo kryptimi: dvigubą DLBM, padaugintą iš pagreičio d÷l svorio (g) 11 ;<br />
b) horizontaliai stačiais kampais jud÷jimo kryptimi: DLBM (jei jud÷jimo kryptis<br />
n÷ra tiksliai nustatyta, j÷gos turi būti lygios dvigubam DLBM), padaugintą iš<br />
pagreičio d÷l svorio (g) 11 ;<br />
c) vertikaliai iš apačios į viršų: DLBM, padaugintą iš pagreičio d÷l svorio (g) 11 ; ir<br />
d) vertikaliai iš viršaus į apačią: dvigubą DLBM (bendra apkrova, įskaitant traukos<br />
j÷gą), padaugintą pagreičio d÷l svorio (g) 11 .<br />
11<br />
Atliekant skaičiavimus g = 9,81 m/s 2<br />
446
6.7.5.2.9 Veikiant 6.7.5.2.8 punkte nurodytoms apkrovoms, įtemptis labiausiai apkrautame<br />
elemento taške neturi viršyti dydžių, nurodytų atitinkamuose standartuose, pateiktuose<br />
6.2.2.1 poskirsnyje, arba, jei elementai buvo projektuojami, gaminami ir bandomi pagal<br />
šiuos standartus, technin÷se taisykl÷se arba standarte, pripažintame ar patvirtintame<br />
naudojimo šalies kompetentingos institucijos (žr. 6.2.5 skirsnį).<br />
6.7.5.2.10 Veikiant kiekvienai šių j÷gų, nurodytų 6.7.5.2.8 punkte, turi būti laikomasi tokių saugos<br />
koeficientų:<br />
a) plieno rūšių su tiksliai nustatyta takumo riba saugos koeficientas – 1,5 garantuoto<br />
takumo stiprio atžvilgiu; arba<br />
b) plieno rūšių be tiksliai nustatytos takumo ribos saugos koeficientas – 1,5<br />
garantuotos 0,2 % sąlygin÷s takumo ribos, o austenitinio plieno – 1 % sąlygin÷s<br />
takumo ribos atžvilgiu..<br />
6.7.5.2.11 Turi būti numatyta galimyb÷ įžeminti DDK, skirtus liepsniosioms dujoms vežti.<br />
6.7.5.2.12 Elementai turi būti sutvirtinti taip, kad negal÷tų jud÷ti ir nesukeltų pavojingų vietinių<br />
apkrovų.<br />
6.7.5.3 Eksploatavimo įranga<br />
6.7.5.3.1 Eksploatavimo įranga turi būti išd÷styta ir suprojektuota taip, kad būtų apsaugota nuo<br />
pažeidimų, kurie gal÷tų tur÷ti įtakos sl÷ginio indo nuot÷kiui įprastomis pakrovimo ar<br />
iškrovimo ir vežimo sąlygomis. Jei r÷mo ir elementų jungtys leidžia surenkamosioms<br />
dalims šiek tiek jud÷ti, įranga turi būti tvirtinama taip, kad, esant tokiam jud÷jimui,<br />
konstrukcijos dalys nebūtų pažeidžiamos. Kolektoriai, iškrovimo jungtys (jungiamosios<br />
vamzdžių movos, uždarymo įtaisai) ir uždarymo vožtuvai turi būti apsaugoti, kad<br />
nenuplyštų d÷l išorinių j÷gų. Kolektoriaus vamzdžiai, einantys uždarymo vožtuvų link,<br />
turi būti pakankamai lankstūs, kad apsaugotų vožtuvus ir vamzdžius nuo nupl÷šimo ar<br />
sl÷ginių indų turinio nuot÷kio. Pakrovimo ir iškrovimo įtaisai (įskaitant junges arba<br />
sraigtinius kaiščius) ir bet kokie apsauginiai gaubtai turi būti apsaugoti, kad atsitiktinai<br />
neatsidarytų.<br />
6.7.5.3.2 Kiekvienas elementas, skirtas toksiškoms dujoms vežti (dujoms, priskirtoms grup÷ms T,<br />
TF, TC, TO, TFC ir TOC), turi būti su vožtuvu. Kolektorius suskystintoms toksiškoms<br />
dujoms (dujoms, kurių klasifikaciniai kodai 2T, 2TF, 2TC, 2TO, 2TFC ir 2TOC) turi būti<br />
suprojektuotas taip, kad elementus būtų galima pripildyti atskirai ir jie negal÷tų susisiekti<br />
per vožtuvą, kurį galima užsandarinti. Vežant liepsniąsias dujas (dujas, priskirtas<br />
grup÷ms F, TF ir TFC), elementai turi būti padalyti į ne didesnes negu 3 000 litrų talpos<br />
grupes, atskirtas izoliuojančiais vožtuvais.<br />
6.7.5.3.3 DDK pakrovimo ir iškrovimo angos turi būti su dviem nuosekliai įtaisytais vožtuvais,<br />
sumontuotais ant kiekvieno pakrovimo ir iškrovimo atvamzdžio pasiekiamoje vietoje.<br />
Pakrovimo ir iškrovimo įtaisai gali būti prijungti prie kolektoriaus. Tose vamzdžių<br />
sekcijose, kurios gali būti uždaromos iš abiejų galų ir kuriose gali užsibūti skystas<br />
produktas, turi būti įrengtas sl÷gio mažinimo vožtuvas, kad būtų išvengta per didelio<br />
sl÷gio susidarymo. Pagrindiniai DDK izoliuojantys vožtuvai turi būti aiškiai paženklinti<br />
nurodant jų uždarymo kryptį. Kiekvienas uždarymo vožtuvas arba kiti uždarymo įtaisai<br />
turi būti suprojektuoti ir pagaminti taip, kad atlaikytų sl÷gį, kuris ne mažiau kaip pusantro<br />
karto viršija DDK bandymo sl÷gį. Visi uždarymo vožtuvai su pavaros sraigtais turi būti<br />
uždaromi pasukant smagratį pagal laikrodžio rodyklę. Ant kitų uždarymo vožtuvų turi<br />
būti aiškiai nurodoma pad÷tis („uždaryta“ ir „atidaryta“) ir uždarymo kryptis. Visų<br />
uždarymo vožtuvų konstrukcija ir pad÷tis turi būti tokia, kad jų negalima būtų atsitiktinai<br />
atidaryti. Vožtuvų ir pagalbinių įtaisų gamybai turi būti naudojami plastiški metalai.<br />
6.7.5.3.4 Vamzdžiai turi būti suprojektuoti, sukonstruoti ir įrengti taip, kad jie nebūtų pažeisti d÷l<br />
išsipl÷timo ir suspaudimo, mechaninio smūgio ir vibracijos. Vamzdžių jungtys turi būti<br />
sulituotos arba kitaip tvirtai sujungtos metalu. Litavimo medžiagų lydymosi temperatūra<br />
turi būti ne žemesn÷ kaip 525 °C. Eksploatavimo įrangos ir kolektoriaus nominalusis<br />
sl÷gis turi būti ne mažesnis kaip dvi trečiosios elementų bandymo sl÷gio.<br />
447
6.7.5.4 Sl÷gio mažinimo įtaisai<br />
6.7.5.4.1 DDK, kurie naudojami JT Nr. 1013 anglies dioksidui ir JT Nr. 1070 azoto hemioksidui<br />
vežti, elementai vožtuvu turi būti padalyti į ne didesn÷s negu 3 000 litrų talpos grupes,<br />
atskirtas izoliuojančiais vožtuvais. Kiekvienoje grup÷je turi būti vienas arba keli sl÷gio<br />
mažinimo įtaisai. DDK kitoms dujoms sl÷gio mažinimo įtaisai turi būti įrengiami pagal<br />
šalies gamintojos kompetentingos institucijos nuostatas.<br />
6.7.5.4.2 Tais atvejais, kai įrengiami sl÷gio mažinimo įtaisai, kiekviename DDK elemente ar<br />
elementų, kurie gali būti atskirti vienas nuo kito, grup÷je įrengiami vienas ar keli sl÷gio<br />
mažinimo įtaisai. Sl÷gio mažinimo įtaisai turi būti tokio tipo, kad atlaikytų dinamines<br />
j÷gas, įskaitant skysčio bangos smūgį, ir apsaugotų, kad pašalin÷s medžiagos nepatektų į<br />
vidų, nenutek÷tų dujos, taip pat nesusidarytų pavojingas viršsl÷gis.<br />
6.7.5.4.3 DDK, naudojami kai kurioms neatšaldytoms dujoms, nurodytoms kilnojamųjų cisternų<br />
instrukcijoje T50, pateiktoje 4.2.5.2.6 punkte, vežti gali būti su šalies gamintojos<br />
kompetentingos institucijos patvirtintu sl÷gio mažinimo įtaisu. Išskyrus atvejus, kai<br />
specialiosios paskirties DDK su patvirtintu sl÷gio mažinimo įtaisu, sukonstruotu iš<br />
medžiagų, suderinamų su vežamu kroviniu, šis įtaisas turi būti su trūkiąja membrana,<br />
įtaisoma prieš spyruoklinį įtaisą. Tarp trūkiosios membranos ir spyruoklinio įtaiso gali<br />
būti manometras arba kitas kontrol÷s prietaisas. Šis būdas leidžia nustatyti membranos<br />
trūkį, dūrius ar nuot÷kį, galinčius tur÷ti įtakos netinkamam sl÷gio mažinimo įtaiso<br />
suveikimui. Trūkioji membrana turi sutrūkti esant nominaliam sl÷giui, 10 % viršijančiam<br />
spyruoklinio įtaiso suveikimo sl÷gį.<br />
6.7.5.4.4 Įvairios paskirties DDK, naudojamiems žemo sl÷gio suskystintoms dujoms vežti, sl÷gio<br />
mažinimo įtaisai turi suveikti esant sl÷giui, nurodytam 6.7.3.7.1 punkte, dujoms, kurių<br />
didžiausias leistinasis darbinis sl÷gis yra didžiausias iš visų leistinų vežti dujų.<br />
6.7.5.5 Sl÷gio mažinimo įtaisų pralaidumo geba<br />
6.7.5.5.1 Sl÷gio mažinimo įtaisų pralaidumo bendroji geba turi būti pakankama, kad kai DDK yra<br />
visiškai apimtas ugnies, sl÷gis (įskaitant akumuliaciją) elementuose neviršytų 120 %<br />
sl÷gio mažinimo įtaiso suveikimo sl÷gio. Mažiausiai bendrai sl÷gio mažinimo įtaisų<br />
sistemos pralaidumo gebai nustatyti taikoma formul÷, pateikta CGA S–1.2–2003 „Sl÷gio<br />
mažinimo įtaisų standartai. 2 dalis. Krovinin÷s ir kilnojamosios cisternos susl÷gtoms<br />
dujoms. CGA S–1.1–2003 „Sl÷gio mažinimo įtaisų standartai. 1 dalis. Balionai<br />
susl÷gtoms dujoms gali būti naudojamas atskirų elementų pralaidumo gebai apskaičiuoti.<br />
Žemo sl÷gio suskystintoms dujoms, kad būtų pasiekta visa reikiama pralaidumo geba,<br />
gali būti naudojami spyruoklinio tipo sl÷gio mažinimo įtaisai. Įvairios paskirties DDK<br />
sl÷gio mažinimo įtaisų pralaidumo bendroji geba turi būti nustatoma pagal dujų, kurioms<br />
reikalinga didžiausia iš visų DDK vežti leistinų dujų, pralaidumo gebą.<br />
6.7.5.5.2 Nustatant bendrą suskystintoms dujoms vežti skirtuose elementuose įrengtų sl÷gio<br />
mažinimo įtaisų pralaidumo gebą, būtina įvertinti termodinamines dujų savybes (žr.,<br />
pavyzdžiui, CGA S–1.2–2003 „Sl÷gio mažinimo įtaisų standartai. 2 dalis. Krovinin÷s ir<br />
kilnojamosios cisternos susl÷gtoms dujoms“ žemo sl÷gio suskystintoms dujoms ir CGA<br />
S–1.1–2003 „Sl÷gio mažinimo įtaisų standartai. 1 dalis. Balionai susl÷gtoms dujoms“<br />
aukšto sl÷gio suskystintoms dujoms).<br />
6.7.5.6 Sl÷gio mažinimo įtaisų žym÷jimas<br />
6.7.5.6.1 Kiekvienas sl÷gio mažinimo įtaisas turi tur÷ti aiškų ir patvarų žymenį, kuriame nurodyta:<br />
a) gamintojo pavadinimas ir atitinkamas numeris pagal katalogą;<br />
b) leistinasis suveikimo sl÷gis ir (ar) suveikimo temperatūra;<br />
c) paskutinio bandymo data.<br />
6.7.5.6.2 Žemo sl÷gio suskystintoms dujoms apskaičiuota pralaidumo geba, nurodyta ant<br />
spyruoklinių sl÷gio mažinimo įtaisų, nustatoma pagal standartą ISO 4126-1:1991.<br />
6.7.5.7 Sl÷gio mažinimo įtaisų jungtys<br />
448
6.7.5.7.1 Sl÷gio mažinimo įtaisų jungtys turi būti pakankamo dydžio, kad reikiamas išleidžiamų<br />
garų arba dujų kiekis nekliudomai patektų į sl÷gio mažinimo įtaisą. Uždarymo vožtuvai<br />
neturi būti įrengiami tarp elemento ir sl÷gio mažinimo įtaisų, išskyrus tuos atvejus, kai<br />
techninei priežiūrai ar d÷l kitų priežasčių naudojami dubliuojantys įtaisai ir uždarymo<br />
vožtuvai, veikiantiems įtaisams, yra užblokuoti, kad būtų atviri, arba uždarymo vožtuvai<br />
sublokuoti taip, kad bent vienas iš dubliuojančių įtaisų, atitinkantis 6.7.5.5 poskirsnio<br />
reikalavimus, būtų nuolat naudojamas. Angoje, vedančioje į išleidimo atvamzdį arba į<br />
sl÷gio mažinimo įtaisą, neturi būti kliūčių, kurios gal÷tų apriboti arba sustabdyti dujų<br />
srauto skverbimąsi iš elemento į šį įtaisą. Visų atvamzdžių ir jungių jungtys turi užtikrinti<br />
bent tokią pat pralaidumo gebą kaip sl÷gio mažinimo įtaiso, prie kurio jie prijungti,<br />
į÷jimo anga. Iškrovimo atvamzdžio nominalusis skersmuo turi būti bent tokio dydžio kaip<br />
sl÷gio mažinimo įtaiso iš÷jimo anga. Sl÷gio mažinimo įtaisų nukreipiamieji atvamzdžiai,<br />
jei tokie naudojami, turi išleisti išmetamuosius garus ar skystį į atmosferą mažiausio<br />
priešsl÷gio tokiuose įtaisuose sąlygomis.<br />
6.7.5.8 Sl÷gio mažinimo įtaisų išd÷stymas<br />
6.7.5.8.1 Kiekvienas sl÷gio mažinimo įtaisas didžiausio pripildymo sąlygomis turi būti<br />
suskystintoms dujoms vežti skirtų elementų garų aplinkoje. Įtaisai turi būti išd÷styti taip,<br />
kad garai nekliudomai kiltų iš apačios į viršų be apribojimų, o ištekančių dujų ar skysčio<br />
srautas nesiliestų su DDK, jo elementų ar netur÷tų poveikio personalui. Liepsniųjų,<br />
piroforinių ir oksiduojančių dujų išleidžiamos dujos turi būti nukreiptos į šoną nuo<br />
elemento taip, kad negal÷tų paveikti kito elemento. Karščiui atsparūs apsauginiai įtaisai,<br />
kurie nukreipia garų srautą, yra leistini, jei mažinimo įtaisų pralaidumo geba nesumaž÷ja.<br />
6.7.5.8.2 Turi būti imtasi priemonių, kad. nekompetentingi asmenys negal÷tų naudotis sl÷gio<br />
mažinimo įtaisais, o patys įtaisai būtų apsaugoti nuo pažeidimų DDK apvirtus.<br />
6.7.5.9 Matavimo prietaisai<br />
6.7.5.9.1 Jei DDK numatytas pakrauti pagal masę, jame turi būti vienas ar keli matavimo prietaisai.<br />
Negalima naudoti stiklinių ar kitos trapios medžiagos turinio lygio matuoklių.<br />
6.7.5.10 DDK cisternos atramos, r÷mai, k÷limo ir tvirtinimo elementai<br />
6.7.5.10.1 DDK turi būti suprojektuoti ir sukonstruoti su atrama, kuri yra numatyta kaip saugos<br />
priemon÷ vežant. J÷gos, nurodytos 6.7.5.2.8 punkte, ir saugos koeficientas, nurodytas<br />
6.7.5.2.10 punkte, turi būti nagrin÷jami įvertinant šį konstrukcijos aspektą. Leidžiama<br />
naudoti pavažas, karkasus, r÷mus arba kitas panašias konstrukcijas.<br />
6.7.5.10.2 Bendroji įtemptis, susidariusi d÷l elementų įrangos (pvz., r÷mų, karkaso ir kt.) ir DDK<br />
k÷limo ir tvirtinimo elementų, neturi sukelti neleistinos bet kurio elemento įtempties.<br />
Stacionarūs k÷limo ir tvirtinimo elementai turi būti prie visų DDK. Įrangos ir tvirtinimo<br />
elementų jokiu būdu negalima privirinti prie elementų.<br />
6.7.5.10.3 Projektuojant atramas ir karkasus būtina įvertinti ÷džiosios aplinkos poveikį.<br />
6.7.5.10.4 Jei DDK vežant n÷ra apsaugoti pagal 4.2.5.3 poskirsnį, elementai ir eksploatavimo įranga<br />
turi būti apsaugoti nuo pažeidimo d÷l šoninio ar skersinio smūgio ar apvirtus. Išorin÷s<br />
jungtys turi būti apsaugotos taip, kad nenutek÷tų turinys d÷l smūgio ar DDK apvirtus ant<br />
jungčių. Pagrindinis d÷mesys turi būti skirtas kolektoriaus apsaugai. Apsaugos priemonių<br />
pavyzdžiai:<br />
a) apsauga nuo šoninio smūgio išilgin÷mis sijomis;<br />
b) apsauga nuo apvirtimo sutvirtinimo žiedais arba sijomis, pritvirtintomis skersai<br />
r÷mo;<br />
c) apsauga nuo smūgio iš galo buferiu arba r÷mu;<br />
d) elementų ir eksploatavimo įrangos apsauga d÷l smūgio arba apvirtus naudojant<br />
r÷mus, atitinkančius standartą ISO 1496-3:1995.<br />
6.7.5.11 Konstrukcijos patvirtinimas<br />
449
6.7.5.11.1 Kompetentinga institucija ar jos pripažinta įstaiga išduoda konstrukcijos patvirtinimo<br />
sertifikatą kiekvienam naujos konstrukcijos DDK. Šiuo sertifikatu patvirtinama, kad<br />
DDK buvo patikrintas šios institucijos, tinkamas naudoti pagal paskirtį ir atitinka šio<br />
skyriaus reikalavimus, reikalavimus, taikomus dujoms, aprašytus 4.1 skyriuje ir<br />
pakavimo instrukcijoje P200. Kai be konstrukcijos pakeitimų pagaminta visa DDK serija,<br />
sertifikatas galioja visai serijai. Sertifikate turi būti nurodyti prototipo bandymo rezultatai,<br />
kolektoriaus konstrukcin÷s medžiagos, elementų gaminimo standartai ir patvirtinimo<br />
numeris. Patvirtinimo numerį sudaro skiriamasis simbolis arba šalies, kurios teritorijoje<br />
išduotas patvirtinimo sertifikatas ženklas, t. y. skiriamasis tarptautinio eismo žymuo,<br />
naudojamas, kaip aprašyta Kelių eismo konvencijoje (1968, Viena), ir registracijos<br />
numeris. Alternatyvios nuostatos pagal 6.7.1.2 poskirsnį turi būti nurodomos sertifikate.<br />
Konstrukcijos patvirtinimo sertifikatą galima taikyti patvirtinant mažesnius DDK,<br />
pagamintus iš tokios pat rūšies ir storio medžiagų, pagal tokius pat technologinius<br />
procesus ir su tokiomis pat atramomis, analogiškais uždarymo įtaisais ir kitomis<br />
sudedamosiomis dalimis.<br />
6.7.5.11.2 Prototipo bandymo, skirto patvirtinti konstrukciją, protokole turi būti nurodyta:<br />
a) atitinkamo karkaso bandymo, nurodyto ISO 1496-3:1995, rezultatai;<br />
b) pirmosios apžiūros ir bandymo pagal 6.7.5.12.3 punktą rezultatai;<br />
c) smūgio bandymo pagal 6.7.5.12.1 punktą rezultatai; ir<br />
d) sertifikavimo dokumentai, patvirtinantys, kad balionai ir vamzdeliai atitinka<br />
taikomus standartus.<br />
6.7.5.12 Apžiūra ir bandymas<br />
6.7.5.12.1 DDK, atitinkantys konteinerio apibr÷žtį pagal 1972 m. Tarptautin÷s konvencijos d÷l<br />
saugių konteinerių (CSC) su pataisomis galiojančią redakciją, neturi būti naudojami,<br />
nebent atlikus kiekvienos konstrukcijos prototipo bandymą dinaminiu smūgiu išilgai,<br />
aprašytą Bandymų ir kriterijų vadovo IV dalies 41 skyriuje, buvo pripažinti tinkamais.<br />
6.7.5.12.2 Kiekvieno DDK elementai ir jo įrangos dalys turi būti apžiūr÷ti ir išbandyti prieš<br />
pateikiant juos naudoti pirmą kartą (pirmin÷ apžiūra ir bandymas) ir v÷liau ne rečiau kaip<br />
kartą per penkerius metus (5 metų periodin÷ apžiūra ir bandymas). Jei reikia, pagal<br />
6.7.5.12.5 punktą atliekama neplanin÷ apžiūra ir bandymas nepaisant paskutin÷s<br />
periodin÷s apžiūros ir bandymo datos.<br />
6.7.5.12.3 Pirmin÷ DDK apžiūra ir bandymas turi apimti konstrukcijos savybių patikrą, išorinę DDK<br />
ir jo jungčių patikrą, įvertinant vežti skirtas dujas, ir sl÷gio bandymą naudojant bandymo<br />
sl÷gius pagal 4.1.4.1 poskirsnyje nurodytą pakavimo instrukciją P200. Kompetentingos<br />
institucijos ar jos pripažintos įstaigos leidimu kolektoriaus bandymas sl÷giu gali būti<br />
pakeistas hidrauliniu bandymu arba naudojant kitą skystį ar dujas. Prieš DDK pateikiant<br />
naudoti taip pat turi būti atliktas sandarumo bandymas ir visos eksploatavimo įrangos<br />
patenkinamo veikimo patikra. Jei elementai ir jų jung÷s išbandyti sl÷giu atskirai, tai juos<br />
surinkus turi būti atliktas sandarumo bandymas.<br />
6.7.5.12.4 Periodin÷ 5 metų apžiūra ir bandymas turi apimti išorinę konstrukcijos, elementų ir<br />
eksploatavimo įrangos patikrą pagal 6.7.5.12.6 punktą. Elementai ir atvamzdžiai turi būti<br />
bandomi pakavimo instrukcijoje P200 nurodytu periodiškumu ir pagal 6.2.1.6 poskirsnio<br />
nuostatas. Jei elementai ir jung÷s sl÷giu išbandyti atskirai, juos surinkus turi būti atliktas<br />
sandarumo bandymas.<br />
6.7.5.12.5 Neplanin÷ apžiūra ir bandymas reikalingi tuo atveju, jei matoma DDK pažeidimų ar<br />
korozijos pažeistų paviršių arba jis yra nesandarus ar kitaip paveiktas, ir tai gali pažeisti<br />
DDK konstrukcijos vientisumą. Neplanin÷s apžiūros ir bandymo pobūdis priklauso nuo<br />
DDK pažeidimo masto arba jo būkl÷s pablog÷jimo. Turi būti atliekama nors 6.7.5.12.6<br />
punkte aprašyta apžiūra.<br />
6.7.5.12.6 Atliekant apžiūrą būtina:<br />
450
a) atlikti išorinę elementų patikrą d÷l išop÷jimo, korozijos, abrazyvinio sudilimo,<br />
įlenkimo, deformacijos, suvirinimo siūlių arba d÷l kitų trūkumų, įskaitant<br />
nuot÷kį, d÷l kurių DDK gali tapti nesaugus vežti;<br />
b) patikrinti atvamzdžius, vožtuvus ir tarpiklius d÷l surūdijusių plotų, pažeidimų ir<br />
kitų trūkumų, įskaitant nuot÷kį, d÷l kurių DDK gali tapti nesaugus pakrauti,<br />
iškrauti arba vežti;<br />
c) pakeisti trūkstamus arba priveržti atlaisv÷jusius varžtus arba veržles bet kurioje<br />
jung÷s jungtyje arba aklinoje jung÷je;<br />
d) įsitikinti, ar visi avariniai įtaisai ir vožtuvai nesurūdiję, nedeformuoti ar kitaip<br />
nepažeisti arba yra be trūkumų, kurie gal÷tų pakenkti jų įprastam veikimui.<br />
Įjungti nuotolinio uždarymo įtaisus ir savaime užsidarančius uždarymo vožtuvus<br />
siekiant patikrinti jų veikimą;<br />
e) įsitikinti, ar privalomi DDK žymenys yra aiškūs ir atitinka nustatytus<br />
reikalavimus; ir<br />
f) įsitikinti, ar DDK r÷mas, atramos ir k÷limo įranga yra patenkinamos būkl÷s.<br />
6.7.5.12.7 Apžiūros ir bandymai, nurodyti 6.7.5.12.1, 6.7.5.12.3, 6.7.5.12.4 ir 6.7.5.12.5 punktuose,<br />
turi būti atliekami kompetentingos institucijos pripažintos įstaigos arba dalyvaujant jos<br />
atstovams. Jei sl÷gio bandymas yra apžiūros ir bandymo dalis, bandymo sl÷gis turi būti<br />
pasirenkamas iš nurodytų prie DDK pritvirtintoje duomenų lentel÷je. DDK bandant<br />
sl÷giu turi būti tikrinama, ar bet kokie elementai, vamzdžiai ir įranga yra sandarūs.<br />
6.7.5.12.8 Nustačius bet kokį nesaugų pažeidimą, DDK neturi būti pateikiamas eksploatuoti, kol<br />
nebus pašalinti pažeidimai ir atlikti pakartotiniai bandymai.<br />
6.7.5.13 Žym÷jimas<br />
6.7.5.13.1 Kiekvienas DDK turi būti su korozijai atsparia metaline lentele, gerai pritvirtinta prie<br />
DDK matomoje ir lengvai pasiekiamoje apžiūr÷ti vietoje. Duomenys turi būti žymimi<br />
pagal 6.2 skyriaus nuostatas. Lentel÷je įspaudžiant ar kitu panašiu būdu turi būti<br />
nurodoma bent ši informacija:<br />
Pagaminimo šalis<br />
U Patvirtinimo Patvirtinimo D÷l alternatyvių nuostatų (žr. 6.7.1.2)<br />
N šalis numeris „AA“<br />
Gamintojo pavadinimas arba žymuo<br />
Gamintojo serijinis numeris<br />
Įstaiga, įgaliota patvirtinti konstrukcijos tipą<br />
Pagaminimo metai<br />
Bandymo sl÷gis _________barai (manometrinis sl÷gis)<br />
Projektin÷s temperatūros intervalas nuo________ °C iki________°C<br />
Elementų skaičius ________<br />
Bendra talpa (vandens) _________litrai<br />
Pirminio sl÷gio bandymo data ir įgaliotos institucijos duomenys<br />
Paskutinio periodinio bandymo (-ų) data ir tipas<br />
M÷nuo_____ metai_____<br />
Įgaliotos institucijos, atlikusios arba dalyvavusios paskutiniame bandyme, spaudas.<br />
PASTABA. Metalines lenteles ant elementų tvirtinti draudžiama.<br />
6.7.5.13.2 Ant DDK gerai pritvirtintose metalin÷se lentel÷se turi būti pažym÷ti šie duomenys:<br />
Operatoriaus pavadinimas<br />
Didžiausia leistinoji pakrovos mas÷ ________kg<br />
Darbinis sl÷gis 15 ºC:_________barai (manometrinis sl÷gis)<br />
Didžiausia leistinoji bruto mas÷ (DLBM) ___________ kg<br />
Tuščio DDK (taros) mas÷ ___________ kg<br />
451
6.8 SKYRIUS<br />
STACIONARIŲJŲ CISTERNŲ (CISTERNINIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ), NUIMAMŲJŲ<br />
CISTERNŲ, KONTEINERINIŲ CISTERNŲ IR CISTERNŲ-NUIMAMŲJŲ KöBULŲ, KURIŲ<br />
KORPUSAI PAGAMINTI IŠ METALŲ, TAIP PAT TRANSPORTO PRIEMONIŲ BATERIJŲ IR<br />
DAUGIAELEMENČIŲ DUJŲ KONTEINERIŲ (DDK) KONSTRUKCIJOS, ĮRANGOS, TIPO<br />
PATVIRTINIMO, APŽIŪROS IR BANDYMŲ REIKALAVIMAI<br />
PASTABA.<br />
D÷l kilnojamųjų cisternų žr. 6.7 skyrių, d÷l plastiku armuotų cisternų žr. 6.9 skyrių, d÷l<br />
vakuuminių atliekų cisternų žr. 6.10 skyrių.<br />
6.8.1 Taikymo sritis<br />
6.8.1.1 Reikalavimai, pateikiami per visą puslapio plotį, taikomi tiek stacionariosioms cisternoms<br />
(cisternin÷ms transporto priemon÷ms), nuimamosioms cisternoms ir transporto<br />
priemon÷ms baterijoms, tiek ir konteinerin÷ms cisternoms, cisternoms-nuimamiems<br />
k÷bulams ir DDK. Reikalavimai, nurodyti tik vienoje skiltyje, taikomi tik:<br />
- stacionariosioms cisternoms (cisternin÷ms transporto priemon÷ms), nuimamosioms<br />
cisternoms ir transporto priemon÷ms baterijoms (kairioji skiltis);<br />
- konteinerin÷ms cisternoms, cisternoms-nuimamiesiems k÷bulams ir DDK (dešinioji<br />
skiltis).<br />
6.8.1.2 Šie reikalavimai taikomi<br />
stacionariosioms cisternoms (cisternin÷ms<br />
transporto priemon÷ms), nuimamosioms<br />
cisternoms ir transporto priemon÷ms<br />
baterijoms<br />
konteinerin÷ms cisternoms, cisternomsnuimamiesiems<br />
k÷bulams ir DDK<br />
skirtiems vežti dujin÷ms, skystoms, miltelių ar granulių pavidalo medžiagoms.<br />
6.8.1.3 6.8.2 skirsnio reikalavimai taikomi stacionariosioms cisternoms (cisternin÷ms transporto<br />
priemon÷ms), nuimamosioms cisternoms, konteinerin÷ms cisternoms, cisternomsnuimamiesiems<br />
k÷bulams, skirtiems vežti visų klasių medžiagoms, ir transporto<br />
priemon÷ms baterijoms ir DDK, skirtiems vežti 2 klas÷s dujoms. 6.8.3–6.8.5 skirsniuose<br />
aprašyti specialieji reikalavimai, kuriais papildomi ar pakeičiami 6.8.2 skirsnio<br />
reikalavimai.<br />
6.8.1.4 D÷l cisternų naudojimo nuostatų žr. 4.3 skyrių.<br />
6.8.2 Visoms klas÷ms taikomi reikalavimai<br />
6.8.2.1 Konstrukcija<br />
Pagrindiniai principai<br />
6.8.2.1.1 Korpusai, jų tvirtinimo, eksploatavimo ir konstrukcin÷ įranga turi būti suprojektuoti taip,<br />
kad neprarandant krovinio (išskyrus dujų kiekį, nutekantį pro dujų šalinimo angas)<br />
atlaikytų:<br />
- statines ir dinamines įtemptis įprastomis vežimo sąlygomis, kaip nurodyta 6.8.2.1.2 ir<br />
6.8.2.1.13 punktuose;<br />
- nustatytas mažiausias įtemptis, nurodytas 6.8.2.1.15 punkte.<br />
452
6.8.2.1.2 Cisternos ir jų tvirtinimo įranga, esant<br />
didžiausiai leistinajai pakrovai, turi geb÷ti<br />
atlaikyti j÷gas, atitinkančias:<br />
- jud÷jimo kryptimi: dukart padidintą<br />
bendrąją masę;<br />
- jud÷jimo kryptimi: dukart padidintą<br />
bendrąją masę;<br />
- vertikaliai iš apačios į viršų: bendrąją<br />
masę;<br />
- vertikaliai iš viršaus į apačią: bendrąją<br />
masę.<br />
Konteinerin÷s cisternos ir jų tvirtinimo<br />
įranga, esant didžiausiai leistinajai<br />
pakrovai, turi atlaikyti j÷gas, atitinkančias:<br />
- jud÷jimo kryptimi: dukart padidintą<br />
bendrąją masę;<br />
- jud÷jimo kryptimi: dukart padidintą<br />
bendrąją masę (kai jud÷jimo kryptis<br />
n÷ra tiksliai nustatyta – dukart padidintą<br />
bendrąją masę kiekviena kryptimi);<br />
- vertikaliai iš apačios į viršų: bendrąją<br />
masę;<br />
- vertikaliai iš viršaus į apačią: dukart<br />
padidintą bendrąją masę.<br />
6.8.2.1.3 Korpuso sienelių storis turi būti ne mažesnis, nei nustatyta:<br />
6.8.2.1.17–6.8.2.1.21 punktuose. 6.8.2.1.17–6.8.2.1.20 punktuose.<br />
6.8.2.1.4 Korpusai turi būti suprojektuoti ir sukonstruoti pagal 6.8.2.6 poskirsnyje išvardytų<br />
standartų reikalavimus arba kompetentingos institucijos patvirtinto techninio reglamento<br />
reikalavimus, vadovaujantis 6.8.2.7 poskirsniu, kuriame medžiagos parinkimas ir korpuso<br />
storis nustatomi įvertinant didžiausią ir mažiausią pripildymo ir darbinę temperatūras,<br />
tačiau ir mažiausių 6.8.2.1.6–6.8.2.1.26 punktų reikalavimų taip pat turi būti laikomasi.<br />
6.8.2.1.5 Cisternos, skirtos tam tikroms pavojingoms medžiagoms vežti, privalo tur÷ti papildomą<br />
apsaugą. Tai gali būti atlikta padidinus korpuso storį (didesnis apskaičiuotasis sl÷gis),<br />
nustatomą įvertinus šioms medžiagoms būdingą pavojų, arba įrengus apsauginį įtaisą (žr.<br />
specialiąsias 6.8.4 skirsnio nuostatas).<br />
6.8.2.1.6 Siūl÷s turi būti suvirintos kvalifikuotai ir privalo užtikrinti visišką saugumą. Suvirinimo<br />
siūlių kokyb÷ ir patikra turi atitikti 6.8.2.1.23 punkto reikalavimus.<br />
6.8.2.1.7 Turi būti imtasi priemonių, kad korpusai būtų apsaugoti nuo deformacijos pavojaus d÷l<br />
neigiamo vidinio sl÷gio. Korpusai, išskyrus korpusus, atitinkančius 6.8.2.2.6 punkto<br />
reikalavimus, suprojektuoti taip, kad juose galima būtų įrengti vakuuminius vožtuvus, be<br />
liekamosios deformacijos, turi atlaikyti išorinį sl÷gį, 21 kPa (0,21 baro) didesnį už vidinį<br />
sl÷gį. Korpusai, naudojami tik kietoms (miltelių ar granulių pavidalo) <strong>II</strong> ir <strong>II</strong>I pakavimo<br />
grup÷s medžiagoms, kurios vežant nesuskyst÷ja, vežti, gali būti apskaičiuoti mažesniam<br />
vidiniam sl÷giui, tačiau šis sl÷gis turi būti ne mažesnis kaip 5 kPa (0,05 baro).<br />
Vakuuminiai vožtuvai turi būti sureguliuoti taip, kad suveiktų esant sl÷giui,<br />
neviršijančiam apskaičiuoto cisternos vakuuminio sl÷gio. Korpusai, kurie n÷ra<br />
suprojektuoti taip, kad juose galima būtų įrengti vakuuminius vožtuvus, be liekamosios<br />
deformacijos, turi atlaikyti išorinį sl÷gį, 40 kPa (0,4 baro) didesnį už vidinį sl÷gį.<br />
Korpusų medžiagos<br />
6.8.2.1.8 Korpusai turi būti gaminami iš tinkamų metalų, kurie, jei tam tikroms klas÷ms<br />
nenumatytos kitos temperatūros ribos, turi būti atsparūs trup÷jimui ir korozijai<br />
temperatūroje nuo –20°C iki +50°C.<br />
6.8.2.1.9 Korpusų ir jų apsaugin÷s dangos medžiagose, kurios liečiasi su turiniu, neturi būti<br />
medžiagų, kurios gali pavojingai reaguoti su turiniu (žr. „Pavojinga reakcija“ 1.2.1<br />
skirsnyje), kad nesusidarytų pavojingi junginiai arba nesumaž÷tų medžiagos atsparumas.<br />
Jei vežamos medžiagos ir medžiagos, panaudotos korpuso konstrukcijai, sąlytis<br />
palaipsniui mažina korpuso storį, tai korpusas gaminant turi būti atitinkamai pastorintas.<br />
Apskaičiuojant korpuso sienelių storį leidžiama neatsižvelgti į šį pastorinimą d÷l<br />
korozijos.<br />
453
6.8.2.1.10 Suvirintiniems korpusams turi būti naudojamos tik nepriekaištingomis suvirinimo<br />
savyb÷mis pasižyminčios medžiagos, kurių tam tikras smūginis tąsumas gali būti<br />
užtikrintas –20 ºC temperatūroje, ypač suvirinimo siūlių vietose ir vietose prie suvirinimo<br />
siūlių.<br />
Naudojant smulkiagrūdį plieną, užtikrinta takumo stiprio vert÷ Re neturi viršyti<br />
460 N/mm 2 ,o viršutin÷ užtikrinto takumo stiprio vert÷ Rm neturi viršyti 725 N/mm 2<br />
pagal medžiagos specifikaciją.<br />
6.8.2.1.11 Plieno rūšių, naudojamų suvirintų cisternų konstrukcijoje, santykis Re/Rm neturi viršyti<br />
0,85:<br />
Re = plieno rūšių, turinčių aiškią takumo ribą, aiškus takumo stipris; arba<br />
Rm = stiprumo riba.<br />
plieno rūšims be tiksliai nustatytos takumo ribos garantuotoji sąlygin÷<br />
takumo riba 0,2 % (austenitinio plieno sąlygin÷ takumo riba – 1 %);<br />
Kiekvienu atveju nustatant šį santykį, medžiagos patikros sertifikate nurodytas dydis turi<br />
būti vertinamas kaip pagrindinis.<br />
6.8.2.1.12 Plieno pailg÷jimas po trūkio (%) turi būti ne mažesnis kaip<br />
nustatyta stiprio<br />
10000<br />
tempiant<br />
riba<br />
2<br />
N/mm<br />
tačiau jis jokiu būdu neturi būti mažesnis kaip 16 % smulkiagrūdžio plieno ir ne mažesnis<br />
kaip 20 % kitų plieno rūšių.<br />
Aliuminio lydinių pailg÷jimas po trūkio turi būti ne mažesnis kaip 12 % 1 . 13<br />
Korpuso storio apskaičiavimas<br />
6.8.2.1.13 Sl÷gis, pagal kurį nusta<strong>tomas</strong> korpuso storis, neturi būti mažesnis už apskaičiuotąjį sl÷gį,<br />
tačiau turi būti įvertintos įtemptys, nurodytos 6.8.2.1.1 punkte, ir, kai reikia, šios<br />
įtemptys:<br />
Jei transporto priemon÷s cisterna yra save<br />
laikantis elementas su apkrova, korpusas<br />
turi būti suprojektuotas taip, kad atlaikytų<br />
įtemptis d÷l apkrovos, išskyrus įtemptis d÷l<br />
kitų priežasčių.<br />
Veikiant šioms įtemptims, labiausiai<br />
įtemptame korpuso ir jo tvirtinimo taške<br />
įtemptis neturi viršyti dydžio σ, nurodyto<br />
6.8.2.1.16 punkte.<br />
,<br />
Veikiant kiekvienai iš šių įtempčių<br />
atsparumo saugos koeficientas turi atitikti:<br />
- metalų su aiškiai nustatyta takumo riba:<br />
saugos koeficientas turi būti 1,5,<br />
palyginti su aiškiu takumo stipriu; arba<br />
- metalų, kurių aiškiai nenustatyta takumo<br />
riba: saugos koeficientas turi būti 1,5,<br />
palyginti su garantuotąja 0,2 % sąlygine<br />
takumo riba (1 % didžiausias liekamasis<br />
1<br />
Plonalakščio metalo bandinio, bandomo tempimo bandymu, ašis turi būti statmena valcavimo<br />
krypčiai. Liekamasis pailg÷jimas po trūkio matuojamas apvalaus skerspjūvio bandiniuose, kuriuose<br />
atstumas tarp žymų l lygus skersmeniui d, padaugintam iš penkių (l=5d); naudojant stačiakampio<br />
skerspjūvio bandinius, atstumas tarp žymų turi būti nusta<strong>tomas</strong> pagal formulę:<br />
l = 5,65 F o ,<br />
čia F o – pirminis bandomo bandinio skerspjūvio plotas.<br />
454
austenitinio plieno pailg÷jimas).<br />
6.8.2.1.14 Apskaičiuotasis sl÷gis, nurodytas antroje kodo (žr. 4.3.4.1 poskirsnį), nurodyto<br />
3.2 skyriaus A lentel÷s 12 stulpelyje, dalyje.<br />
Jei nurodyta raid÷ „G“, taikomi šie reikalavimai:<br />
a) Savitaka ištuštinami korpusai, skirti vežti medžiagoms, kurių garų sl÷gis 50 ºC<br />
temperatūroje neviršija 110 kPa (1,1 baro) (absoliutus sl÷gis), turi būti<br />
suprojektuoti pagal apskaičiuotąjį sl÷gį, kuris lygus dvigubam vežamos<br />
medžiagos statiniam sl÷giui, bet yra ne mažesnis už dvigubą statinį vandens<br />
sl÷gį.<br />
b) Sl÷giu pripildomi ar ištuštinami korpusai, skirti vežti medžiagoms, kurių garų<br />
sl÷gis 50 ºC temperatūroje neviršija 110 kPa (1,1 baro) (absoliutus sl÷gis), turi<br />
būti suprojektuoti pagal apskaičiuotąjį sl÷gį, lygų 1,3 pripildymo ir ištuštinimo<br />
sl÷giui.<br />
Jei mažiausio apskaičiuotojo sl÷gio (manometrinis sl÷gis) vert÷ nurodyta, korpusas turi<br />
būti suprojektuotas pagal šį sl÷gį, kuris turi būti ne mažesnis kaip 1,3 pripildymo ar<br />
ištuštinimo sl÷gio. Tokiais atvejais turi būti taikomi šie mažiausi reikalavimai:<br />
c) korpusai, skirti vežti medžiagoms, kurių garų sl÷gis 50 ºC temperatūroje didesnis<br />
kaip 110 kPa (1,1 baro), o virimo pradžios temperatūra didesn÷ kaip 35 °С,<br />
nepaisant jų pripildymo ir ištuštinimo sistemos, turi būti suprojektuoti pagal<br />
apskaičiuotąjį sl÷gį, ne mažesnį kaip 150 kPa (1,5 baro) arba 1,3 pripildymo ar<br />
ištuštinimo sl÷gio, atsižvelgiant į tai, kuris yra didesnis.<br />
d) korpusai, skirti vežti medžiagoms, kurių virimo pradžios temperatūra ne didesn÷<br />
kaip 35 °С, nepaisant jų pripildymo ir ištuštinimo sistemos, turi būti sukonstruoti<br />
pagal apskaičiuotąjį sl÷gį, lygų 1,3 pripildymo ar ištuštinimo sl÷gio, tačiau šis<br />
sl÷gis turi būti ne mažesnis kaip 0,4 MPa (4 barai) (manometrinis sl÷gis).<br />
6.8.2.1.15 Esant bandymo sl÷giui įtemptis σ labiausiai įtemptame korpuso taške neturi viršyti<br />
medžiagoms priskirtų toliau nurodytų dydžių.<br />
6.8.2.1.16 Esant bandymo sl÷giui įtempties σ dydis, taikomas visoms medžiagoms ir lydiniams turi<br />
būti mažesnis už mažiausią dydį, nurodytą šiose formul÷se:<br />
čia:<br />
σ ≤ 0,75 Re arba σ ≤ 0,5 Rm,<br />
Re = plieno rūšių, turinčių aiškią takumo ribą, aiškus takumo stipris; arba<br />
Rm = stiprumo riba.<br />
plieno rūšims be tiksliai nustatytos takumo ribos garantuotoji sąlygin÷<br />
takumo riba 0,2 % (austenitinio plieno sąlygin÷ takumo riba – 1 %);<br />
Taikomos Re ir Rm vert÷s turi būti mažiausių dydžių pagal medžiagos standartą. Jei<br />
naudojamos medžiagos ar lydinio standartas nenustatytas, taikomos Re ir Rm vert÷s turi<br />
būti patvirtintos kompetentingos institucijos ar jos paskirtos įstaigos.<br />
Naudojant austenitinį plieną, šie mažiausi dydžiai, nurodyti medžiagos standarte, gali būti<br />
padidinti ne daugiau kaip 15 %, jei tokie padidinti dydžiai patvirtinti patikros sertifikate.<br />
Tačiau mažiausi dydžiai neturi viršyti verčių taikant 6.8.2.1.18 punkte pateiktą formulę.<br />
Mažiausias korpuso storis<br />
6.8.2.1.17 Korpuso storis neturi būti mažesnis už didžiausią dydį, nustatytą pagal formules:<br />
e<br />
PT<br />
D<br />
= e<br />
2σλ<br />
=<br />
PC<br />
D<br />
2σ<br />
455
čia:<br />
e = mažiausias korpuso storis, mm<br />
P T = bandymo sl÷gis, MPa<br />
P C = apskaičiuotasis sl÷gis, MPa, kaip nurodyta 6.8.2.1.14 punkte<br />
D = vidinis korpuso skersmuo, mm<br />
σ = leistinoji įtemptis, N/mm 2 , kaip nurodyta 6.8.2.1.16 punkte,<br />
λ = koeficientas, neviršijantis ar lygus 1, kuriuo įvertinamas galimas<br />
atsparumo sumaž÷jimas d÷l suvirinimo siūlių, ir susijęs su patikros<br />
metodais, nurodytais 6.8.2.1.23 punkte.<br />
Storis jokiu atveju neturi būti mažesnis už nurodytą<br />
6.8.2.1.18–6.8.2.1.21 punktuose. 6.8.2.1.18–6.8.2.1.20 punktuose.<br />
6.8.2.1.18 Apskritimo formos skerspjūvio<br />
korpusai, 214 , kurių skersmuo ne didesnis<br />
kaip 1,80 m, ir kiti, nei nurodyta 6.8.2.1.21<br />
punkte, turi būti ne mažesnio kaip 5 mm<br />
storio, jei pagaminti iš minkštojo plieno 315 ,<br />
ar yra lygiaverčio storio, jei pagaminti iš<br />
kito metalo.<br />
Jei skersmuo didesnis kaip 1,80 m, storis<br />
turi būti padidintas iki 6 mm, jei korpusas<br />
pagamintas iš minkštojo plieno, išskyrus<br />
korpusus, skirtus vežti miltelių ar granulių<br />
pavidalo medžiagoms, arba iki lygiaverčio<br />
storio, jei jie pagaminti iš kito metalo.<br />
Korpusai turi būti ne mažesnio kaip 5 mm<br />
storio, jei pagaminti iš minkštojo plieno 2<br />
(pagal 6.8.2.1.11 ir 6.8.2.1.12 punktų<br />
reikalavimus), ar lygiaverčio storio, jei<br />
pagaminti iš kito metalo.<br />
Jei skersmuo didesnis kaip 1,80 m, storis<br />
turi būti padidintas iki 6 mm, išskyrus<br />
korpusus, skirtus vežti miltelių ar granulių<br />
pavidalo medžiagoms, jei korpusas<br />
pagamintas iš minkštojo plieno, arba iki<br />
lygiaverčio storio, jei jie pagaminti iš kito<br />
metalo.<br />
Nepaisant naudojamo metalo, korpuso<br />
storis jokiu atveju neturi būti mažesnis kaip<br />
3 mm.<br />
„Lygiavertis storis“ – storis apskaičiuojamas pagal formulę 4 :<br />
2<br />
3<br />
4<br />
Korpusų, kurių skerspjūvio forma n÷ra apvali, pavyzdžiui, stačiakampio ar elips÷s formos, nurodyti<br />
skersmenys atitinka skersmenis, kurie apskaičiuojami pagal to paties ploto apvalų skerspjūvį.<br />
Tokių skerspjūvių formų korpuso išgaubimo spinduliai turi neviršyti 2000 mm šonuose ir 3000 mm<br />
viršuje ir apačioje.<br />
Sąvokas „minkštasis plienas“ ir „standartinis plienas“ žr. 1.2.1 poskirsnyje.<br />
Ši formul÷ išvedama iš bendrosios formul÷s:<br />
Rm0A0<br />
e1 e0<br />
3 ⎛ ⎞<br />
= ⎜ ⎟<br />
⎝ Rm1A1⎠<br />
čia:<br />
e 1 – mažiausias korpuso iš pasirinkto metalo storis, mm;<br />
2<br />
e 0 – mažiausias korpuso iš minkštojo plieno storis, mm, pagal 6.8.2.1.18 ir 6.8.2.1.19 punktus;<br />
Rm 0 – 370 (atsparumo riba tempiant standartinį plieną, H/mm 2 , sąvoką žr. 1.2.1 poskirsnyje);<br />
A 0 – 27 (standartinio plieno pailg÷jimas po trūkio , %);<br />
Rm 1 – mažiausioji naudojamo metalo stiprumo riba , H/mm 2 ; ir<br />
456
e<br />
1<br />
=<br />
3<br />
464 e<br />
0<br />
( Rm<br />
A )<br />
1 1 2<br />
6.8.2.1.19 Jei cisternos apsauga nuo pažeidimo d÷l<br />
šoninio smūgio ar apvirtus numatyta pagal<br />
6.8.2.1.20 punktą, kompetentinga<br />
institucija gali leisti sumažinti pirmiau<br />
min÷tą mažiausią storį proporcingai<br />
numatytai apsaugai; tačiau šis storis neturi<br />
būti mažesnis kaip 3 mm minkštojo plieno 3<br />
ar kaip lygiavertis storis kitų metalų, jei<br />
korpuso skersmuo didesnis kaip 1,80 m. Jei<br />
skersmuo didesnis kaip 1,80 m, storis turi<br />
būti padidintas 4 mm, jei korpusas<br />
pagamintas iš minkštojo plieno 3 , arba iki<br />
lygiaverčio storio, jei jie pagaminti iš kito<br />
metalo.<br />
Lygiavertis storis – storis, apskaičiuotas<br />
pagal 6.8.2.1.18 punkte nurodytą formulę.<br />
Išskyrus 6.8.2.1.21 punkte numatytus<br />
atvejus, korpusų, apsaugotų nuo pažeidimo<br />
pagal 6.8.2.1.20 punkto a ar b papunkčius,<br />
storis turi būti ne mažesnis už dydžius,<br />
nurodytus toliau lentel÷je.<br />
Jei cisternos apsauga nuo pažeidimo,<br />
numatyta pagal 6.8.2.1.20 punktą,<br />
kompetentinga institucija gali leisti<br />
sumažinti pirmiau min÷tą mažiausią storį<br />
proporcingai numatytai apsaugai; tačiau šis<br />
storis neturi būti mažesnis kaip 3 mm<br />
minkštojo plieno 3 ar kaip lygiavertis storis<br />
kitų metalų, jei korpuso skersmuo didesnis<br />
kaip 1,80 m. Jei skersmuo didesnis kaip<br />
1,80 m, storis turi būti padidintas 4 mm, jei<br />
korpusas pagamintas iš minkštojo plieno 3 ,<br />
arba iki lygiaverčio storio, jei jie pagaminti<br />
iš kito metalo.<br />
Lygiavertis storis – storis, apskaičiuotas<br />
pagal 6.8.2.1.18 punkte nurodytą formulę.<br />
Korpusų, apsaugotų nuo pažeidimo pagal<br />
6.8.2.1.20 punktą, storis turi būti ne<br />
mažesnis už dydžius, nurodytus toliau<br />
lentel÷je.<br />
Korpuso skersmuo ≤1,80 m >1,80 m<br />
Mažiausias<br />
korpusų storis<br />
Nerūdijantis austenitinis plienas 2,5 mm 3 mm<br />
Kitos plieno rūšys 3 mm 4 mm<br />
Aliuminio lydiniai 4 mm 5 mm<br />
Grynasis aliuminis 99,80 % 6 mm 8 mm<br />
6.8.2.1.20 Cisternų, pagamintų po 1990 m.<br />
sausio 1 d., apsauga nuo pažeidimo,<br />
išd÷styta 6.8.2.1.19 punkte, laikoma<br />
užtikrinta, jei imtasi šių ar lygiaverčių<br />
priemonių:<br />
a) cisternų, skirtų vežti miltelių ar<br />
granulių pavidalo medžiagoms,<br />
apsauga nuo pažeidimo turi atitikti<br />
kompetentingos institucijos<br />
reikalavimus.<br />
b) cisternų, skirtų vežti kitoms<br />
medžiagoms, apsauga nuo pažeidimo<br />
laikoma užtikrinta, jei:<br />
1. Korpusai, kurių skerspjūvis<br />
apskritimo ar elips÷s formos, o<br />
didžiausias kreivio spindulys 2 m,<br />
Apsauga, nurodyta 6.8.2.1.19 punkte, gali<br />
būti:<br />
- vientisa išorin÷ konstrukcin÷ apsauga,<br />
pavyzdžiui,<br />
„sluoksniuotoji“<br />
konstrukcija, kurios danga pritvirtinta<br />
prie korpuso; arba<br />
- konstrukcija, kai korpusą gaubia r÷mas,<br />
apimantis išilginius ir skersinius<br />
konstrukcijos elementus; arba<br />
- dvigubų sienelių konstrukcija.<br />
Jei cisternos su dvigubomis sienel÷mis, tarp<br />
kurių pašalintas oras, išorin÷s metalin÷s<br />
sienel÷s ir korpuso sienel÷s bendras storis<br />
A 1 – mažiausias pasirinkto metalo pailg÷jimas po trūkio esant plyšimo įtempčiai, %.<br />
457
su stiprinimo elementais,<br />
apimančiais pertvaras, bangavimo<br />
slopintuvus, vidinius ar išorinius<br />
žiedus, įrengtus taip, kad būtų<br />
įvykdytas bent vienas šių<br />
reikalavimų:<br />
- atstumas tarp dviejų gretimų<br />
sustiprinimo elementų ne didesnis<br />
kaip 1,75 m;<br />
- tūris tarp dviejų pertvarų ar<br />
bangavimo slopintuvų ne didesnis<br />
kaip 7 500 l.<br />
Bet kurio žiedo su sujungimo<br />
elemento vertikalaus skerspjūvio<br />
pasipriešinimo momentas ne<br />
mažesnis kaip 10 cm 3 .<br />
Iškyšų išoriniuose žieduose<br />
spindulys ne mažesnis kai 2,5 mm.<br />
Pertvaros ir bangavimo slopintuvai<br />
turi atitikti 6.8.2.1.22 punktą.<br />
Pertvarų ir bangavimo slopintuvų<br />
storis jokiu atveju neturi būti<br />
mažesnis už korpuso storį.<br />
2. Jei cisternos su dvigubomis<br />
sienel÷mis, tarp kurių pašalintas<br />
oras, išorin÷s metalin÷s sienel÷s ir<br />
korpuso sienel÷s bendras storis turi<br />
atitikti sienel÷s, nurodytos<br />
6.8.2.1.18 punkte, storį, o korpuso<br />
sienel÷s storis neturi būti mažesnis<br />
už mažiausią storį, nurodytą<br />
6.8.2.1.19 punkte.<br />
3. Jei cisternos su dvigubomis<br />
sienel÷mis ir su vidiniu bent 50 mm<br />
storio kietų medžiagų sluoksniu,<br />
išorin÷s sienel÷s storis turi būti ne<br />
mažesnis kaip 0,5 mm, jei ji<br />
pagaminta iš minkštojo plieno 3 , ar<br />
ne mažesnis kaip 2 mm, jei ji<br />
pagaminta iš stiklo pluoštu armuoto<br />
plastiko. Kaip vidinis sluoksnis iš<br />
kietų medžiagų gali būti<br />
naudojamas kietas putplastis<br />
(smūgio sug÷rimo geba tokia pat<br />
kaip, pavyzdžiui, poliuretano).<br />
4. Kitos formos, nei nurodyta<br />
1 papunktyje, korpusai, visų pirma<br />
stačiakampio formos cisternų, per<br />
visą perimetrą, vertikalaus aukščio<br />
viduryje ir ne mažiau kaip 30 % jų<br />
turi atitikti mažiausią sienel÷s storį,<br />
nurodytą 6.8.2.1.18 punkte, tačiau korpuso<br />
sienel÷s storis atskirai neturi būti mažesnis<br />
už mažiausią storį, nurodytą 6.8.2.1.19<br />
punkte.<br />
Jei cisternos yra su dvigubomis sienel÷mis<br />
ir vidiniu bent 50 mm storio kietų<br />
medžiagų sluoksniu, išorin÷s sienel÷s storis<br />
turi būti ne mažesnis kaip 0,5 mm, jei ji<br />
pagaminta iš minkštojo plieno 3 , ar ne<br />
mažesnis kaip 2 mm, jei ji pagaminta iš<br />
stiklo pluoštu armuoto plastiko. Kaip<br />
vidinis sluoksnis iš kietų medžiagų gali būti<br />
naudojamas kietas putplastis, galintis<br />
sugerti smūgį taip pat kaip, pavyzdžiui,<br />
poliuretanas.<br />
3<br />
Sąvokas „minkštasis plienas“ ir „standartinis plienas“ žr. 1.2.1 poskirsnyje.<br />
458
aukščio plotyje yra su apsauga,<br />
įrengta taip, kad būtų užtikrintas<br />
specialusis tamprumas, bent jau<br />
lygus specialiajam tamprumui, jei<br />
korpusas pagamintas iš minkštojo<br />
plieno 3 , kurio storis 5 mm (jei<br />
korpuso skersmuo neviršija<br />
1,80 m), arba 6 mm (jei korpuso<br />
skersmuo viršija 1,80 m). Šios<br />
apsaugos priemon÷s turi būti gerai<br />
pritvirtintos prie korpuso išor÷s.<br />
Šis reikalavimas laikomas įvykdytu<br />
be papildomo specialiojo tamprumo<br />
bandymo, jei apsauga sutvirtinimo<br />
plote yra tokia, kad korpusą<br />
sutvirtinus tokios pat medžiagos<br />
lakštu pasiekiama, jog mažiausias<br />
sienel÷s storis atitiktų 6.8.2.1.18<br />
punktą.<br />
Ši apsauga priklauso nuo galimų<br />
įtempčių, veikiančių korpusą iš<br />
minkštojo plieno 3 įvykus įvykiui, jei<br />
galų ir sienelių storis ne mažesnis<br />
kaip 5 mm korpusų, kurių skersmuo<br />
neviršija 1,80 m, ar ne mažesnis<br />
kaip 6 mm korpusų, kurių skersmuo<br />
viršija 1,80 m. Naudojant kitą<br />
metalą, lygiavertis storis<br />
apskaičiuojamas pagal 6.8.2.1.18<br />
punkte pateikiamą formulę.<br />
Nuimamosioms cisternoms apsauga<br />
nebūtina, jei jos iš visų pusių apsaugotos<br />
vežančios transporto priemon÷s bortais.<br />
6.8.2.1.21 Korpusų, suprojektuotų pagal 6.8.2.1.14<br />
a papunktį ir kurių talpa neviršija 5000 litrų<br />
arba kurie padalyti į sandarias sekcijas,<br />
kurių kiekvienos talpa ne didesn÷ kaip<br />
5000 litrų, storis gali būti toks, kuris, jei<br />
6.8.3 ar 6.8.4 skirsniuose nenurodyta kitaip,<br />
neturi būti mažesnis už dydžius, nurodytus<br />
lentel÷je:<br />
Didžiausias<br />
korpuso<br />
kreivio<br />
spindulys<br />
(m)<br />
Korpuso ar<br />
jo sekcijos<br />
talpa<br />
Mažiausias<br />
storis<br />
(mm)<br />
(m 3 ) Minkštasis<br />
plienas<br />
≤ 2 ≤ 5,0 3<br />
2 - 3 ≤ 3,5 3<br />
> 3,5, bet ≤ 5,0 4<br />
459
Jei naudojamas ne minkštasis plienas 3 , o<br />
kitas metalas, storis turi būti nusta<strong>tomas</strong><br />
pagal lygiaverčio storio apskaičiavimo<br />
formulę, pateiktą 6.8.2.1.18 punkte, ir<br />
neturi būti mažesnis už dydžius, nurodytus<br />
toliau pateiktoje lentel÷je.<br />
Mažiausias<br />
korpuso<br />
storis<br />
Didžiausias<br />
korpuso kreivio<br />
spindulys (m)<br />
Korpuso ar jo<br />
sekcijos talpa<br />
(m 3 )<br />
Nerūdijantis<br />
austenitinis<br />
plienas<br />
Kitos plieno<br />
rūšys<br />
Aliuminio<br />
lydiniai<br />
Grynasis<br />
aliuminis<br />
99,80 %<br />
≤ 2 2–3 2–3<br />
≤ 5 ≤ 3,5<br />
> 3,5,<br />
bet ≤ 5<br />
2,5 mm 2,5 mm 3 mm<br />
3 mm 3 mm 4 mm<br />
4 mm 4 mm 5 mm<br />
6 mm 6 mm 8 mm<br />
Pertvarų ir bangavimo slopintuvų storis<br />
jokiu atveju neturi būti mažesnis už<br />
korpuso storį.<br />
6.8.2.1.22 Bangavimo slopintuvai ir pertvaros turi<br />
būti išgaubti, jei išgaubimo gylis ne<br />
mažesnis kaip 10 cm, ar turi būti<br />
sugofruoti, suvalcuoti ar sustiprinti<br />
lygiaverčiu būdu. Bangavimo slopintuvo<br />
paviršius turi sudaryti ne mažiau kaip 70 %<br />
cisternos, kurioje jis įrengiamas,<br />
skerspjūvio ploto.<br />
Suvirinimas ir suvirinimo darbų apžiūra<br />
6.8.2.1.23 Gamintojo, atliekančio suvirinimo darbus, kompetencija turi būti pripažinta<br />
kompetentingos institucijos. Suvirinimo darbai turi būti atliekami kvalifikuotų suvirintojų<br />
pagal suvirinimo metodą, kurio veiksmingumas (įskaitant bet kokį terminį apdorojimą)<br />
turi būti patvirtintas bandymais. Bandymas nesuardant turi būti atliekamas radiografijos<br />
ar ultragarso metodu ir turi patvirtinti, kad suvirinimo kokyb÷ atitinka įtemptis.<br />
Atsižvelgiant į koeficientą λ, kuris taikomas pagal 6.8.2.1.17 punktą, nustatant korpuso<br />
storį būtina atlikti šias patikras:<br />
λ = 0,8:<br />
λ = 0,9:<br />
suvirinimo siūl÷s, kiek įmanoma, turi būti tikrinamos vizualiai iš abiejų<br />
pusių ir pasirinktinai tikrinamos atliekant neardomąjį bandymą. Išbandomos<br />
visos „T“ formos suvirintos jungtys, kurių bendras suvirinimo siūl÷s ilgis yra<br />
ne mažesnis negu 10 % visų išilginių, perimetrinių ir radialinių (cisternos<br />
galuose) suvirinimo siūlių sumos;<br />
visos išilgin÷s siūl÷s (per visą jų ilgį), visos sandūros, 25 % ilgio apskritos<br />
siūl÷s ir suvirinimo darbai surinkus didelio skersmens įrangą turi būti<br />
3<br />
Sąvokas „minkštasis plienas“ ir „standartinis plienas“ žr. 1.2.1 skirsnyje.<br />
460
λ = 1:<br />
tikrinami nesuardant. Suvirinimo siūl÷s, kiek įmanoma, turi būti tikrinamos<br />
vizualiai iš abiejų pusių;<br />
visos suvirinimo siūl÷s, kiek įmanoma, turi būti tikrinamos vizualiai iš abiejų<br />
pusių nesuardant. Suvirinimo bandymui turi būti paimtas bandinys.<br />
Jei kompetentinga institucija turi abejonių d÷l suvirinimo siūlių kokyb÷s, gali būti<br />
atliekami papildomi patikrinimai.<br />
Kiti konstrukcijos reikalavimai<br />
6.8.2.1.24 Apsaugin÷ danga turi būti suprojektuota taip, kad ji išliktų sandari nepaisant<br />
deformacijos, kuri gali atsirasti įprastomis vežimo sąlygomis (žr. 6.8.2.1.2 punktą).<br />
6.8.2.1.25 Šilumos izoliacija turi būti suprojektuota taip, kad netrukdytų lengvai pasiekti pripildymo<br />
ir ištuštinimo įtaisų bei apsauginių vožtuvų ar netrikdytų jų tinkamo veikimo.<br />
6.8.2.1.26 Jei korpusai, skirti vežti liepsniuosiems skysčiams, kurių pliūpsnio temperatūra ne<br />
aukštesn÷ kaip 60 ºC, yra su apsaugine danga (vidin÷ danga) iš nemetalinių medžiagų,<br />
korpuso apsaugin÷ danga turi būti suprojektuota taip, kad nekiltų užsiliepsnojimo nuo<br />
elektrostatinio krūvio pavojus.<br />
6.8.2.1.27 Cisternos, skirtos vežti liepsniuosiems<br />
skysčiams, kurių pliūpsnio temperatūra ne<br />
aukštesn÷ kaip 60 ºC, arba liepsniosioms<br />
dujas, taip pat JT Nr. 1361 anglis ar<br />
JT Nr. 1361 suodžius (<strong>II</strong> pakavimo grup÷),<br />
turi būti sujungtos su važiuokle bent viena<br />
elektrine jungtimi. Būtina vengti bet kokio<br />
metalų sąlyčio, galinčio sukelti<br />
elektrocheminę koroziją. Korpusai turi būti<br />
bent su vienu įžeminimo įtaisu, aiškiai<br />
paženklintu simboliu „<br />
elektrinis.<br />
“, kuris gali būti<br />
6.8.2.1.28 Apsaugin÷s jungtys, įtaisytos cisternos<br />
viršuje<br />
6.8.2.2 Įrangos dalys<br />
Jungtys arba pagalbin÷ įranga, įtaisyta<br />
viršutin÷je cisternos dalyje, turi būti<br />
apsaugota nuo pažeidimo apvirtus. Tokia<br />
apsauga galima įrengiant sustiprinimo<br />
žiedus, apsauginę dangą arba skersinius ar<br />
išilginius elementus, kurių forma užtikrintų<br />
veiksminga apsaugą.<br />
Visas konteinerių cisternų, skirtų vežti<br />
liepsniuosiems skysčius, kurių pliūpsnio<br />
temperatūra ne aukštesn÷ kaip 60 ºC, arba<br />
liepsniosioms dujoms, taip pat JT Nr. 1361<br />
anglis ar JT Nr. 1361 suodžius (<strong>II</strong><br />
pakavimo grup÷), dalis prireikus turi būti<br />
galima įžeminti. Būtina vengti bet kokio<br />
metalų sąlyčio, galinčio sukelti<br />
elektrocheminę koroziją.<br />
6.8.2.2.1 Tinkamos nemetalin÷s medžiagos gali būti naudojamos gaminant eksploatavimo ar<br />
konstrukcinę įrangą.<br />
Įrangos dalys turi būti išd÷stytos taip, kad nebūtų nupl÷štos ar pažeistos vežant arba<br />
naudojant. Jos turi būti tokios pat patikimos kaip ir patys korpusai ir turi:<br />
- būti suderinamos su vežama medžiaga; ir<br />
- atitikti 6.8.2.1.1 punkto reikalavimus.<br />
Vamzdynai turi būti suprojektuoti, pagaminti ir įrengti taip, kad nekiltų pažeidimo rizikos<br />
d÷l šiluminio pl÷timosi ir susitraukimo, mechaninio smūgio ar vibracijos.<br />
Jei įmanoma, korpuse turi būti kuo mažiau<br />
angų kuo didesniam įtaisų skaičiui.<br />
Eksploatavimo įrangos sandarumas,<br />
Eksploatavimo įrangos sandarumas turi<br />
išlikti, net jei konteinerin÷ cisterna<br />
apvirstų.<br />
461
įskaitant patikros angų uždarymo įtaisus<br />
(dangčius), turi išlikti net cisternai apvirtus,<br />
nepaisant j÷gų, susidarančių d÷l smūgio<br />
(pavyzdžiui, pagreit÷jimo ar dinaminio<br />
sl÷gio). Ribotas cisternos turinio nuot÷kis<br />
d÷l sl÷gio, susidariusio esant smūgio pikui,<br />
yra leistinas.<br />
Tarpikliai turi būti gaminami iš medžiagos, suderinamos su vežama medžiaga, ir<br />
keičiamos, kai tik sumaž÷ja jų veiksmingumas, pavyzdžiui, susid÷v÷jus.<br />
Tarpikliai, užtikrinantys jungčių sandarumą, būtini įprastai eksploatuojant cisternas, turi<br />
būti suprojektuoti ir įtaisyti taip, kad veikiant įtaisams, kuriems jie priklauso, nebūtų<br />
apgadinti.<br />
6.8.2.2.2 Visos cisternų, nurodytų 3.2 skyriaus A lentel÷s 12 stulpelyje ties kodu, kurio trečiasis<br />
simbolis yra raid÷ „A“ (žr. 4.3.4.1.1 punktą), apatin÷s pripildymo ar ištuštinimo angos<br />
turi būti bent su dviem uždarymo įtaisais:<br />
- išoriniu uždarymo vožtuvu su plastiško metalo medžiagos atvamzdžiu ir<br />
- uždarymo įtaisu kiekvieno krovimo atvamzdžio gale; tai gali būti sraigtinis kamštis,<br />
aklina jung÷ ar lygiavertis įtaisas. Šis uždarymo įtaisas turi būti toks sandarus, kad<br />
medžiaga nepratek÷tų. Turi būti imtasi priemonių, kad iškrovimo atvamzdyje būtų<br />
saugiai sumažintas sl÷gis, kol uždarymo įtaisas bus nuimtas.<br />
Visos cisternų, nurodytų 3.2 skyriaus A lentel÷s 12 stulpelyje ties kodu, kurio trečiasis<br />
simbolis yra raid÷ „B“ (žr. 4.3.3.1.1 ar 4.3.4.1.1 punktus), apatin÷s pripildymo ar<br />
ištuštinimo angos turi būti bent su dviem uždarymo įtaisais:<br />
- vidiniu uždarymo vožtuvu, t. y. vožtuvu, įrengtu korpuso viduje arba privirintoje<br />
jung÷je ar porin÷je jung÷je;<br />
- išoriniu uždarymo vožtuvu arba panašiu įtaisu 416 ,<br />
ir<br />
įrengtu kiekvieno atvamzdžio gale;<br />
įrengtu kuo arčiau korpuso;<br />
- uždarymo įtaisu, įrengtu kiekvieno krovimo atvamzdžio gale; tai gali būti sraigtinis<br />
kamštis, aklina jung÷ ar lygiavertis įtaisas. Šis uždarymo įtaisas turi būti toks<br />
sandarus, kad medžiaga nepratek÷tų. Turi būti imtasi priemonių, kad iškrovimo<br />
atvamzdyje būtų saugiai sumažintas sl÷gis, kol uždarymo įtaisas bus nuimtas.<br />
Tačiau jei cisternos, skirtos vežti kai kurioms kristalizuotoms ar labai klampioms<br />
medžiagoms, taip pat jei korpusai yra su ebonitine ar termoplastiko danga, vidinis<br />
uždarymo vožtuvas gali būti pakeistas išoriniu uždarymo vožtuvu su papildoma apsauga.<br />
Vidinis uždarymo vožtuvas turi būti valdomas iš viršaus ar iš apačios. Abiem atvejais<br />
vidinio uždarymo vožtuvo pad÷tis („atidaryta“ ar „uždaryta“) turi būti, esant galimybei,<br />
kontroliuojama iš apačios. Vidinio uždarymo vožtuvo valdymo įtaisai turi būti taip<br />
apsaugoti, kad d÷l smūgių ar neatsargių veiksmų įtaisas netyčia neatsidarytų.<br />
Vidinis uždarymo vožtuvas turi likti veiksmingas, jei pažeidžiamas išorinis valdymo<br />
įtaisas.<br />
Siekiant išvengti bet kokio turinio praradimo pažeidus išorinę jungtį (atvamzdžius,<br />
šoninius uždarymo įtaisus), vidinis uždarymo vožtuvas ir jo lizdas turi būti apsaugoti, kad<br />
nenutrūktų veikiant išorin÷ms įtemptims ir turi būti tokios konstrukcijos, kuri gal÷tų jas<br />
atlaikyti. Pripildymo ir ištuštinimo įtaisai (įskaitant junges ir srieginius kamščius) ir<br />
4<br />
Konteinerin÷se cisternose, kurių talpa mažesn÷ kaip 1 m 3 , išorinis uždarymo vožtuvas gali būti<br />
pakeistas aklina junge.<br />
462
apsauginiai gaubtai (jei tokie yra) turi būti patikimai apsaugoti, kad atsitiktinai<br />
neatsidarytų.<br />
Uždarymo įtaisų pad÷tis ir (arba) uždarymo kryptis turi būti gerai matoma.<br />
Visos cisternų, nurodytų 3.2 skyriaus A lentel÷s 12 stulpelyje , ties kodu, kurio trečiasis<br />
simbolis yra raid÷s „C“ arba „D“ (žr. 4.3.3.1.1 ir 4.3.4.1.1 punktus), angos turi būti<br />
aukščiau skysčio lygio. Šiose cisternose neturi būti atvamzdžių arba atšakų žemiau<br />
skysčio lygio. Tačiau cisternose, nurodytose ties kodu, kurio trečiasis simbolis yra raid÷<br />
„C“, leistinos valymui skirtos angos apatin÷je korpuso dalyje. Šios angos turi būti<br />
sandariai uždaromos junge, kurios konstrukcija turi būti patvirtinta kompetentingos<br />
institucijos ar jos paskirtos įstaigos.<br />
6.8.2.2.3 Cisternos, kurios n÷ra sandariai uždaromos, gali būti su vakuuminiais vožtuvais,<br />
apsaugančiais nuo nepageidautino neigiamo vidinio sl÷gio susidarymo; šie vakuuminiai<br />
vožtuvai turi būti sureguliuoti taip, kad suveiktų esant sl÷giui, neviršijančiam projektinio<br />
cisternos vakuuminio sl÷gio (žr. 6.8.2.1.7 punktą). Sandariai uždaromose cisternose<br />
neturi būti vakuuminių vožtuvų. Tačiau cisternos, kurioms priskirti kodai SGAH, S4AH<br />
arba L4BH, su vakuuminiais vožtuvais, suveikiančiais esant ne žemesniam kaip 21 kPa<br />
(0,21 baro) neigiamam sl÷giui, laikomos sandariai uždaromomis. Cisternų, skirtų vežti<br />
kietoms (miltelių arba granulių pavidalo) tik <strong>II</strong> arba <strong>II</strong>I pakavimo grupių medžiagoms,<br />
kurios vežant neskyst÷ja, neigiamas sl÷gis neturi nukristi žemiau 5 kPa (0,05 baro).<br />
Vakuuminiai vožtuvai, naudojami cisternose, skirtose vežti medžiagoms, atitinkančioms<br />
3 klas÷s kriterijus d÷l pliūpsnio temperatūros, turi neleisti liepsnai prasiskverbti į cisterną<br />
arba cisternos korpusą, o liepsnai prasiskverbus į cisterną, sprogimą turi atlaikyti taip, kad<br />
skystis nenutek÷tų.<br />
6.8.2.2.4 Korpuse ar kiekvienoje jo sekcijoje turi būti pakankamai didel÷ anga atlikti apžiūrą.<br />
6.8.2.2.5 (Rezervuota)<br />
6.8.2.2.6 Cisternos, skirtos vežti skysčiams, kurių garų sl÷gis 50 o C temperatūroje ne didesnis kaip<br />
110 kPa (1,1 baro) (absoliutus sl÷gis), turi būti su ventiliacin÷ sistema ir apsauginiu įtaisu,<br />
apsaugančiu, kad turinys nenutek÷tų iš cisternos jai apvirtus; kitu atveju jos turi atitikti<br />
6.8.2.2.7 ar 6.8.2.2.8 punkto reikalavimus.<br />
6.8.2.2.7 Cisternos, skirtos vežti skysčiams, kurių garų sl÷gis 50 o C temperatūroje didesnis kaip<br />
110 kPa (1,1 baro), o virimo pradžios temperatūra didesn÷ kaip 35 °С, turi būti su<br />
apsauginiu vožtuvu, suveikiančiu esant ne mažesniam kaip 150 kPa (1,5 baro)<br />
(manometrinis sl÷gis) sl÷giui ir kuris visiškai atsidaro esant sl÷giui, neviršijančiam<br />
bandymo sl÷gio; kitu atveju jos turi atitikti 6.8.2.2.8 punkto reikalavimus.<br />
6.8.2.2.8 Cisternos, skirtos vežti skysčiams, kurių virimo pradžios temperatūra ne didesn÷ kaip<br />
35 °С, turi būti su apsauginiu vožtuvu, suveikiančiu esant ne mažesniam kaip 300 kPa<br />
(3 barai) (manometrinis sl÷gis) sl÷giui ir kuris visiškai atsidaro esant sl÷giui,<br />
neviršijančiam bandymo sl÷gio; kitu atveju jos turi būti sandariai uždarytos 617 .<br />
6.8.2.2.9 Judamosios detal÷s, pavyzdžiui, dangčiai, uždarymo įtaisai ir kt., kurie d÷l smūgio ar d÷l<br />
trinties gali liestis su korpusais iš aliuminio, skirtais vežti liepsniesiems skysčiams, kurių<br />
pliūpsnio temperatūra ne aukštesn÷ kaip 60 o C, ar liepsniosioms dujoms, neturi būti<br />
gaminami iš neatsparaus korozijai plieno.<br />
6.8.2.2.10 Jei cisternos, kurios turi būti sandariai uždaromos, yra su apsauginiais vožtuvais, tai prieš<br />
juos turi būti įtaisyta trūkioji membrana ir turi būti laikomasi šių reikalavimų:<br />
Trūkiosios membranos ir apsauginio vožtuvo išd÷stymas turi atitikti kompetentingos<br />
institucijos reikalavimus. Tarp trūkiosios membranos ir apsauginio vožtuvo turi būti<br />
įrengtas manometras ar kitas tinkamas matavimo prietaisas, kad būtų galima aptikti bet<br />
kokį trūkiosios membranos trūkį ar perforaciją arba nuot÷kį pro ją, d÷l kurio apsauginis<br />
vožtuvas gali nesuveikti.<br />
6<br />
Sąvoką „sandariai uždaryta cisterna“ žr. 1.2.1 skirsnį.<br />
463
6.8.2.3 Tipo patvirtinimas<br />
6.8.2.3.1 Kompetentinga institucija ar jos pripažinta įstaiga kiekvienam naujam cisternin÷s<br />
transporto priemon÷s , nuimamosios cisternos, konteinerin÷s cisternos, cisternosnuimamojo<br />
k÷bulo, transporto priemon÷s baterijos ar DDK tipui išduoda sertifikatą,<br />
patvirtinantį, kad išbandytas tipas, įskaitant jo sutvirtinimą, tinkamas naudoti pagal<br />
paskirtį ir atitinka 6.8.2.1 poskirsnyje nurodytus konstrukcijos reikalavimus, 6.8.2.2<br />
poskirsnyje nurodytus įrangos reikalavimus ir specialiąsias nuostatas, taikomas vežant<br />
tam tikrų klasių medžiagas.<br />
Sertifikate turi būti nurodyta:<br />
- bandymo rezultatai;<br />
- tipo patvirtinimo numeris;<br />
- cisternos kodas pagal 4.3.3.1.1 arba 4.3.4.1.1 punktą;<br />
Patvirtinimo numerį sudaro šalies, kurios<br />
teritorijoje buvo atliktas patvirtinimas,<br />
skiriamasis ženklas 718 ir registracijos<br />
numeris.<br />
- 6.8.4 skirsnio specialiųjų konstrukcijos (TC), įrangos (TE) ir tipo patvirtinimo (TA)<br />
reikalavimų raidžių ir skaičių kodai, nurodyti 3.2 skyriaus A lentel÷s 13 stulpelyje,<br />
ties tomis medžiagomis, kurias vežti cisterna oficialiai patvirtinta;<br />
- prireikus medžiagos ir (ar) medžiagų grup÷s, kurioms vežti cisterna buvo patvirtinta.<br />
Turi būti nurodomi jų cheminiai pavadinimai arba atitinkama bendra pozicija<br />
(žr. 2.1.1.2 poskirsnį) kartu su jų klasifikacija (klas÷, klasifikacijos kodas ir<br />
pakavimo grup÷). Išskyrus 2 klas÷s medžiagas, taip pat medžiagas, nurodytas<br />
4.3.4.1.3 punkte, leistinų medžiagų galima nevardyti. Tokiais atvejais medžiagų<br />
grup÷s, leistinos vežti pagal cisternos kodą, nurodytą racionalaus taikymo lentel÷je,<br />
nurodytoje 4.3.4.1.2 punkte, turi būti leidžiamos vežti, įvertinant atitinkamas<br />
specialiąsias nuostatas.<br />
Medžiagos, nurodytos sertifikate, ar leistinų medžiagų grup÷s turi būti visiškai<br />
suderinamos su cisternos savyb÷mis. Jei šis suderinamumas patvirtinant tipą nebuvo<br />
išsamiai įvertintas, tai sertifikate apie tai turi būti atitinkamas įrašas.<br />
Kiekvienos pagamintos cisternos, transporto priemon÷s baterijos arba DDK konstrukcijos<br />
sertifikato kopija turi būti įtraukta į cisternos bylą (žr. 4.3.2.1.7 punktą).<br />
6.8.2.3.2 Jei cisternos, transporto priemon÷s baterijos arba DDK gaminamos serijiniu būdu be<br />
pakeitimų, tai sertifikatas galioja serijiniu būdu arba pagal prototipą pagamintoms<br />
cisternoms, transporto priemon÷ms baterijoms arba DDK.<br />
Tipo patvirtinimas gali, be to, būti reikalingas patvirtinant cisterną su nedideliais<br />
konstrukcijos pakeitimais, kurie arba sumažina apkrovas ir įtemptį cisternoje (pvz.,<br />
mažesnis sl÷gis, mažesnis svoris, mažesnis tūris), arba padidina konstrukcijos saugą<br />
(pvz., padid÷ja sienelių storis, yra daugiau bangavimo slopintuvų, mažesnis atidarymo<br />
įtaisų skersmuo). Šie riboti pakeitimai turi būti aiškiai nurodyti tipo patvirtinimo<br />
sertifikate.<br />
6.8.2.4 Apžiūros ir bandymai<br />
6.8.2.4.1 Korpusai ir jų įranga (kartu arba atskirai) prieš pradedant juos naudoti turi būti pirmą<br />
kartą apžiūrimi. Šią apžiūrą sudaro:<br />
- patikra atitinkamai pagal patvirtintą tipą;<br />
7<br />
Skiriamasis tarptautinio vežimo ženklas, aprašytas Kelių transporto Vienos konvencijoje (Viena,<br />
1968).<br />
464
- konstrukcijos techninių duomenų patikra 819 ;<br />
- vidin÷s ir išorin÷s būkl÷s patikra;<br />
- hidraulinį bandymas sl÷giu 820 esant bandymo sl÷giui, nurodytam lentel÷je, aprašytoje<br />
6.8.2.5.1 punkte; ir<br />
- sandarumo bandymas ir patenkinamo įrangos veikimo patikra.<br />
Išskyrus 2 klasę, bandymo sl÷gis, taikomas atliekant hidraulinį bandymą sl÷giu, priklauso<br />
nuo apskaičiuotojo sl÷gio ir turi būti lygus bent toliau nurodytam dydžiui:<br />
Apskaičiuotasis sl÷gis (barai)<br />
Bandymo sl÷gis (barai)<br />
G 10 G 10<br />
1,5 1,5<br />
2,65 2,65<br />
4 4<br />
10 4<br />
15 4<br />
21 10 (4) 11<br />
Mažiausias bandymo sl÷gis vežant 2 klas÷s medžiagas nurodytas 4.3.3.2.5 punkte<br />
pateiktoje dujų ir dujų mišinių lentel÷je.<br />
Turi būti atliekamas viso korpuso ir kiekvienos jo sekcijos atskirai hidraulinis sl÷gio<br />
bandymas.<br />
Turi būti atliekamas kiekvienos sekcijos<br />
badymas sl÷giu, ne mažesniu kaip 1,3<br />
didžiausio darbinio sl÷gio.<br />
Hidraulinis sl÷gio bandymas turi būti atliekamas prieš įrengiant šilumos izoliaciją, jei<br />
tokia būtina.<br />
Jei korpusas ir jo įranga bandomi atskirai, surinkus, jie kartu turi būti išbandyti<br />
sandarumo bandymu pagal 6.8.2.4.3 punktą.<br />
Jei korpusas padalytas į sekcijas, turi būti atliekamas kiekvienos sekcijos atskirai<br />
sandarumo bandymas.<br />
6.8.2.4.2 Korpusų ir jų įrangos periodin÷s apžiūros atliekamos ne rečiau kaip<br />
kartą per šešerius metus.<br />
Atliekant periodinę apžiūrą:<br />
- apžiūrima išor÷ ir vidus;<br />
penkerius metus.<br />
- atliekamas korpuso kartu su įranga sandarumo bandymas pagal 6.8.2.4.3 punktą ir<br />
tikrinama, ar visa įranga veikia tinkamai;<br />
8<br />
9<br />
10<br />
11<br />
Korpusams, kurie pritaikyti 1 MPa (10 barų) ar didesniam sl÷giui, konstrukcijos savybių patikra<br />
taip pat turi apimti suvirinimo bandinių pa÷mimą (darbiniai bandiniai) pagal 6.8.2.1.23 punktą ir<br />
bandymus, aprašytus 6.8.5 skirsnyje.<br />
Ypatingais atvejais ir kompetentingos institucijos patvirtinto eksperto sutikimu hidraulinio sl÷gio<br />
bandymas gali būti pakeistas sl÷gio bandymu, naudojant kitą skystį ar dujas, jei tik tai nekelia<br />
pavojaus.<br />
G = mažiausias apskaičiuotasis sl÷gis pagal 6.7.2.1.14 punkto bendruosius reikalavimus (žr.<br />
4.3.4.1 poskirsnį).<br />
Mažiausias bandymo sl÷gis JT Nr. 1744 bromui arba JT Nr. 1744 bromo tirpalui.<br />
465
- paprastai atliekamas hidraulinis sl÷gio bandymas (prireikus d÷l korpusų ir jų sekcijų<br />
bandymo sl÷gio žr. 6.8.2.4.1 punktą).<br />
Šilumos ar kitokios izoliacijos apkala nuimama tik tada, kai tai būtina tinkamam korpuso<br />
savybių įvertinimui atlikti.<br />
Kompetentingos institucijos patvirtinto eksperto leidimu su cisternomis, skirtomis<br />
miltelių arba granulių pavidalo medžiagoms vežti, vietoj hidraulinio sl÷gio bandymo gali<br />
būti atliekamas sandarumo bandymas pagal 6.8.2.4.3 punktą, taikant tokį veiksmingą<br />
vidinį sl÷gį, kuris yra ne mažesnis už didžiausią darbinį sl÷gį.<br />
6.8.2.4.3 Korpusų ir jų įrangos tarpin÷s apžiūros atliekamos ne rečiau kaip<br />
kartą per trejus metus<br />
kartą per dvejus su puse metų<br />
po pirmin÷s apžiūros ir kiekvienos periodin÷s apžiūros. Šios tarpin÷s apžiūros gali būti<br />
atliekamos per tris m÷nesius iki arba po nustatytos datos.<br />
Tačiau tarpin÷ apžiūra gali būti atliekama ir kitu laiku iki nustatytos datos.<br />
Jei tarpin÷ apžiūra atliekama anksčiau negu per tris m÷nesius iki nustatytos datos, kita<br />
tarpin÷ apžiūra atliekama ne v÷liau kaip po<br />
trejų metų<br />
nuo šios dienos.<br />
dvejų su puse metų<br />
Per tarpinę apžiūrą atliekamas korpuso kartu su įranga sandarumo bandymas ir tikrinama,<br />
ar visa įranga veikia tinkamai. Šis bandymas atliekamas taikant tokį veiksmingą vidinį<br />
sl÷gį, kuris yra ne mažesnis už didžiausią darbinį sl÷gį. Jei cisternos skirtos vežti<br />
skystoms ar kietoms miltelių ar granulių pavidalo medžiagoms ir jei jų sandarumo<br />
bandymas atliekamas panaudojant dujas, taikomas sl÷gis, kuris yra ne mažesnis negu<br />
25 % didžiausio darbinio sl÷gio. Visais atvejais sl÷gis turi būti ne mažesnis negu 20 kPa<br />
(0,2 baro) (manometrinis sl÷gis).<br />
Cisternų su ventiliacijos sistema ir apsauginiu įtaisu, apsaugančiu nuo turinio nuot÷kio iš<br />
cisternos jai apvirtus, bandymo sl÷gis turi būti lygus statiniam pripildomos medžiagos<br />
sl÷giui.<br />
Jei korpusas padalytas į sekcijas, atskirai atliekamas kiekvienos sekcijos sandarumo<br />
bandymas.<br />
6.8.2.4.4 Jei cisternos ar jos įrangos sauga d÷l taisymo, konstrukcijos pakeitimo ar avarijos gal÷jo<br />
sumaž÷ti, turi būti atliekama neplanin÷ apžiūra. Jei buvo atlikta neplanin÷ apžiūra pagal<br />
6.8.2.4.2 punkto reikalavimus, gali būti laikoma, kad atlikta periodin÷ apžiūra. Jei<br />
neplanin÷ apžiūra buvo atlikta pagal 6.8.2.4.3 punkto reikalavimus, gali būti laikoma, kad<br />
atlikta tarpin÷ apžiūra.<br />
6.8.2.4.5 Bandymus, apžiūras ir patikras pagal 6.8.2.4.1–6.8.2.4.4 punktus turi atlikti<br />
kompetentingos institucijos patvirtintas ekspertas. Sertifikatuose turi būti nurodomi šių<br />
veiksmų rezultatai, netgi jei rezultatai neigiami. Šiuose sertifikatuose turi būti nuoroda į<br />
sąrašą medžiagų, kurias leidžiama vežti šioje cisternoje, arba į cisternos kodą ir<br />
specialiosiose nuostatose nurodytus raidžių ir skaičių kodus pagal 6.8.2.3 poskirsnį.<br />
6.8.2.5 Žym÷jimas<br />
Kiekvienos išbandytos cisternos, transporto priemon÷s baterijos arba DDK konstrukcijos<br />
sertifikato kopija turi būti įtraukta į cisternos bylą (žr. 4.3.2.1.7 punktą).<br />
6.8.2.5.1 Ant kiekvienos cisternos lengvai pasiekiamoje vietoje turi būti gerai pritvirtinta korozijai<br />
atspari metalin÷ lentel÷. Šioje lentel÷je įspaudžiant ar kitu panašiu būdu turi būti pažym÷ti<br />
bent šie toliau nurodyti duomenys. Šie duomenys gali būti paženklinti tiesiog korpuse, jei<br />
sienel÷s sustiprintos taip, kad tai nesumažins korpuso tvirtumo 1221 :<br />
12<br />
Po skaitin÷s vert÷s nurodyti matavimo vienetus.<br />
466
- patvirtinimo numeris;<br />
- gamintojo pavadinimas arba ženklas;<br />
- gamintojo serijinis numeris;<br />
- pagaminimo metai;<br />
- bandymo sl÷gis (manometrinis sl÷gis);<br />
- išorinis projektinis sl÷gis (žr. 6.8.2.1.7 punktą);<br />
- korpuso talpa (jei korpusas sudarytas iš keleto sekcijų – kiekvienos sekcijos talpa),<br />
po kurios žymimas simbolis „S“, jei korpusas ar sekcijos bangavimo slopintuvais<br />
padalyti į ne didesnius negu 7 500 litrų talpos skyrius;<br />
- projektin÷ temperatūra (tik kai aukštesn÷ kaip +50 ºC arba žemesn÷ kaip –20 ºC);<br />
- paskutinio bandymo data ir tipas: „m÷nuo, metai“, po kurių nurodoma raid÷ „P“, jei<br />
tai pirminis bandymas arba periodinis bandymas pagal 6.8.2.4.1 ir 6.8.2.4.2 punktus,<br />
arba „m÷nuo, metai“, po kurių nurodoma raid÷ „L“, jei tai tarpinis sandarumo<br />
bandymas pagal 6.8.2.4.3 punktą;<br />
- bandymą atlikusio eksperto spaudas;<br />
- medžiaga, iš kurios pagamintas korpusas, ir medžiagų standartai bei prireikus<br />
apsaugin÷ danga;<br />
- bendras korpuso bandymo sl÷gis ir<br />
sekcijų bandymo sl÷gis MPa arba<br />
barais (manometrinis sl÷gis), jei<br />
sekcijų sl÷gis mažesnis už korpuso<br />
sl÷gį.<br />
Be to, ant sl÷giu pripildomų arba ištuštinamų cisternų turi būti nurodomas didžiausias<br />
leistinasis darbinis sl÷gis.<br />
6.8.2.5.2 Toliau išvardyti duomenys turi būti<br />
nurodomi tiesiog ant pačios cisternin÷s<br />
transporto priemon÷s arba lentel÷je 10 :<br />
- savininko ar operatoriaus pavadinimas;<br />
- mas÷, kai nepakrauta; ir<br />
- didžiausia leistinoji mas÷.<br />
Šie duomenys nebūtini transporto<br />
priemon÷ms su nuimamosiomis<br />
cisternomis.<br />
Ant nuimamosios cisternos arba lentel÷je<br />
turi būti nurodytas cisternos kodas pagal<br />
4.3.4.1.1 punktą.<br />
Toliau išvardyti duomenys turi būti<br />
nurodomi tiesiog ant pačios konteinerin÷s<br />
cisternos arba lentel÷je 12 :<br />
- savininko ar operatoriaus pavadinimas;<br />
- korpuso talpa;<br />
- tara;<br />
- didžiausia leistinoji mas÷, kai pakrauta;<br />
- 4.3.4.1.3 punkte nurodytoms<br />
medžiagoms tinkamas vežti leistinos<br />
medžiagos arba medžiagų pavadinimas;<br />
- cisternos kodas pagal 4.3.4.1.1 punktą;<br />
- kitoms medžiagoms, išskyrus išvardytas<br />
4.3.4.1.3 punkte, visų specialiųjų<br />
nuostatų TC ir TE raidžių ir skaičių<br />
kodai, nurodyti 3.2 skyriaus A lentel÷s<br />
13 stulpelyje, toms medžiagoms, kurios<br />
vežamos cisterna.<br />
6.8.2.6 Cisternų, kurios projektuojamos, gaminamos ir bandomos pagal atitinkamus<br />
standartus, reikalavimai<br />
12<br />
Po skaitin÷s vert÷s nurodyti matavimo vienetus.<br />
467
Taikomi<br />
poskirsniai<br />
ir<br />
punktai<br />
PASTABA. Standartuose nurodyti asmenys ar įstaigos, atsakingi pagal ADR nuostatas,<br />
privalo laikytis ADR reikalavimų.<br />
Atsižvelgiant į cisternos pagaminimo datą, šioje lentel÷je išvardyti standartai privalo būti<br />
taikomi kaip nurodyta 4 stulpelyje, siekiant laikytis 1 stulpelyje nurodytų 6.8 skyriaus<br />
nuostatų reikalavimų, arba gali būti taikomi kaip nurodyta 5 stulpelyje. Visais atvejais<br />
1 stulpelyje nurodytų 6.8 skyriaus nuostatų reikalavimai yra pirmenybiniai.<br />
Jei lentel÷je nurodyti keli standartai, kuriuos privaloma taikyti norint įvykdyti tuos pačius<br />
reikalavimus, taikomas tik vienas standartas, tačiau visas, jei lentel÷je nenurodyta kitaip.<br />
Nuoroda Dokumento pavadinimas Privaloma<br />
taikyti<br />
cisternoms,<br />
pagamintoms<br />
Leidžiama<br />
taikyti<br />
cisternoms,<br />
pagamintoms<br />
(1) (2) (3) (4) (5)<br />
Visoms cisternoms<br />
6.8.2.1 EN 14025:2003<br />
+ AC:2005<br />
Talpyklos pavojingiesiems kroviniams<br />
gabenti. Metalin÷s sl÷gin÷s talpyklos.<br />
Projektavimas ir gamyba<br />
6.8.2.1 EN 14025:2008 Talpyklos pavojingiesiems kroviniams<br />
gabenti. Metalin÷s sl÷gin÷s talpyklos.<br />
Projektavimas ir gamyba<br />
6.8.2.2.1 EN 14432:2006 Talpyklos pavojingiesiems kroviniams<br />
gabenti. Talpyklų skystiesiems<br />
chemikalams vežti įrenginiai. Produkto<br />
iškrovimo ir oro įleidžiamieji vožtuvai<br />
6.8.2.2.1 EN 14433:2006 Talpyklos pavojingiesiems kroviniams<br />
gabenti. Talpyklų skystiesiems<br />
chemikalams vežti įrenginiai. Žemutiniai<br />
vožtuvai<br />
Bandymams ir apžiūroms<br />
Po 2009 m.<br />
liepos 1 d.<br />
Po 2011 m.<br />
sausio 1 d.<br />
Po 2011 m.<br />
sausio 1 d.<br />
Nuo 2005 m.<br />
sausio 1 d. iki<br />
2009 m.<br />
birželio 30 d.<br />
Iki 2009 m.<br />
liepos 1 d.<br />
Iki 2011 m.<br />
sausio 1 d.<br />
Iki 2011 m.<br />
sausio 1 d.<br />
6.8.2.4<br />
6.8.3.4<br />
EN 12972:2001<br />
(išskyrus D ir E<br />
priedus)<br />
Talpyklos pavojingiems kroviniams vežti.<br />
Metalinių talpyklų bandymai, tikrinimas ir<br />
ženklinimas<br />
Nuo 2009 m.<br />
sausio 1 d. iki<br />
2010 m.<br />
gruodžio<br />
31 d .<br />
Nuo 2003 m.<br />
sausio 1 d. iki<br />
2008 m.<br />
gruodžio 31 d.<br />
6.8.2.4<br />
6.8.3.4<br />
EN 12972:2007 Pavojingųjų krovinių gabenimo talpyklos.<br />
Metalinių cisternų bandymas, tikrinimas ir<br />
ženklinimas<br />
Po 2011 m.<br />
sausio 1 d.<br />
Iki 2011 m.<br />
sausio 1 d.<br />
Ne didesnio kaip 50 kPa darbinio sl÷gio cisternoms, skirtoms vežti medžiagas, kurioms 3.2 skyriaus<br />
A lentel÷s 12 stulpelyje priskirtas cisternos kodas su raide “G“<br />
6.8.2.1 EN 13094:2004 Talpyklos pavojingiesiems kroviniams<br />
gabenti. Ne didesnio kaip 0,5 baro<br />
eksploatacinio sl÷gio metalin÷s talpyklos.<br />
Projektavimas ir gamyba<br />
Nuo 2005 m.<br />
sausio 1 d.<br />
<br />
Nebent 5 stulpelyje nurodytas kitas tiems patiems tikslams taikytinas standartas cisternoms,<br />
sukonstruotoms tuo pačiu metu.<br />
468
Cisternoms, skirtoms 2 klas÷s dujoms<br />
6.8.2. 1<br />
(išskyrus<br />
6.8.2.1.17);<br />
6.8.2.4.1<br />
(išskyrus<br />
sandarumo<br />
bandymą);<br />
6.8.2.5.1,<br />
6.8.3.1 ir<br />
6.8.3.5.1<br />
1.2.1,6.8.1,<br />
6.8.2.1<br />
(išskyrus<br />
6.8.2.1.17),<br />
6.8.2.5,<br />
6.8.3.1,<br />
6.8.3.5,<br />
6.8.5.1–<br />
6.8.5.3<br />
6.8.3.2<br />
(išskyrus<br />
6.8.3.2.3)<br />
6.8.3.2<br />
(išskyrus<br />
6.8.3.2.3)<br />
ir 6.8.3.4.9<br />
6.8.2.1<br />
(išskyrus<br />
6.8.2.1.17),<br />
6.8.2.4,<br />
6.8.3.1 ir<br />
6.8.3.4<br />
6.8.2.1<br />
(išskyrus<br />
6.8.2.1.17),<br />
6.8.2.4,<br />
6.8.3.1 ir<br />
6.8.3.4<br />
6.8.2.1<br />
(išskyrus<br />
6.8.2.1.17,<br />
6.8.2.1.19<br />
ir<br />
6.8.2.1.20),<br />
6.8.2.4,<br />
EN 12493:2001<br />
(išskyrus C<br />
priedą)<br />
EN 12493:2008<br />
(išskyrus C<br />
priedą)<br />
Virintin÷s plienin÷s suskystintų naftos dujų<br />
(SND) talpyklos. Automobilin÷s cisternos.<br />
Projektavimas ir gamyba<br />
PASTABA. Automobiliai cisternos čia<br />
reiškia „cisternines transporto priemones“<br />
ir „nuimamąsias cisternas“, apibr÷žtas<br />
ADR.<br />
Suskystintų naftos dujų (SND) įranga ir<br />
pagalbiniai reikmenys. Suvirintosios<br />
plienin÷s suskystintų naftos dujų talpyklos.<br />
Automobilinių cisternų projektavimas ir<br />
gamyba<br />
PASTABA. Automobiliai cisternos čia<br />
reiškia „cisternines transporto priemones“<br />
ir „nuimamąsias cisternas“, apibr÷žtas<br />
ADR.<br />
EN 12252:2000 Automobilinių suskystintų naftos dujų<br />
(SND) cisternų įranga<br />
EN 12252:2005<br />
+ A1:2008<br />
EN 13530-<br />
2:2002<br />
EN 13530-<br />
2:2002 +<br />
A1:2004<br />
EN 14398-<br />
2:2003 (išskyrus<br />
1 lentelę)<br />
PASTABA. Automobiliai cisternos čia<br />
reiškia „cisternines transporto priemones“<br />
ir „nuimamąsias cisternas“, apibr÷žtas<br />
ADR.<br />
Suskystintų naftos dujų (SND) įranga ir<br />
pagalbiniai reikmenys. SND automobilinių<br />
cisternų įranga<br />
PASTABA. Automobilių cisternos čia<br />
reiškia „cisternines transporto priemones“<br />
ir „nuimamąsias cisternas“, apibr÷žtas<br />
ADR.<br />
Kriogeniniai indai. Dideli kilnojamieji<br />
vakuumu izoliuoti indai. 2 dalis.<br />
Projektavimas, gamyba, kontrol÷ ir<br />
bandymas<br />
Kriogeniniai indai. Dideli kilnojamieji<br />
vakuumu izoliuoti indai. 2 dalis.<br />
Projektavimas, gamyba, kontrol÷ ir<br />
bandymas<br />
Kriogeniniai indai. Dideli, kilnojamieji, ne<br />
vakuumu izoliuoti indai. 2 dalis.<br />
Projektavimas, gamyba, kontrol÷ ir<br />
bandymai<br />
Nuo 2009 m.<br />
sausio 1 d. iki<br />
2010 m.<br />
gruodžio 31 d.<br />
Po 2011 m.<br />
sausio 1 d.<br />
Nuo 2009 m.<br />
sausio 1 d. iki<br />
2010 m.<br />
gruodžio 31 d.<br />
Po 2011 m.<br />
sausio 1 d.<br />
Po 2009 m.<br />
sausio 1 d.<br />
Po 2009 m.<br />
sausio 1 d.<br />
Nuo 2005 m.<br />
sausio 1 d. iki<br />
2008 m.<br />
gruodžio 31 d.<br />
Iki 2011 m.<br />
sausio 1 d.<br />
Nuo 2005 m.<br />
sausio 1 d. iki<br />
2008 m.<br />
gruodžio 31 d.<br />
Iki 2011 m.<br />
sausio 1 d.<br />
Nuo 2005 m.<br />
sausio 1 d. iki<br />
2007 m.<br />
birželio 30 d.<br />
Iki 2009 m.<br />
sausio 1 d.<br />
Iki 2009 m.<br />
sausio 1 d.<br />
479
6.8.3.1 ir<br />
6.8.3.4<br />
Cisternoms, skirtoms vežti skystus naftos produktus ir kitus pavojingus 3 klas÷s krovinius, kurių garų<br />
sl÷gis neviršija 110 kPa esant 50 °C temperatūrai, bei naftą, kurie neturi šalutinio toksiškumo arba<br />
÷dumo pavojaus<br />
6.8.2.1 EN 13094:2004 Talpyklos pavojingiesiems kroviniams<br />
gabenti. Ne didesnio kaip 0,5 baro<br />
eksploatacinio sl÷gio metalin÷s talpyklos.<br />
Projektavimas ir gamyba<br />
6.8.2.2 ir<br />
6.8.2.4.1<br />
6.8.2.2 ir<br />
6.8.2.4.1<br />
6.8.2.2 ir<br />
6.8.2.4.1<br />
6.8.2.2 ir<br />
6.8.2.4.1<br />
6.8.2.2 ir<br />
6.8.2.4.1<br />
6.8.2.2 ir<br />
6.8.2.4.1<br />
6.8.2.2 ir<br />
6.8.2.4.1<br />
6.8.2.2 ir<br />
6.8.2.4.1<br />
EN 13082:2001 Talpyklos pavojingiesiems kroviniams<br />
vežti. Talpyklų eksploatavimo įranga. Garų<br />
perdavimo vožtuvas<br />
EN 13308:2002 Talpyklos pavojingiesiems kroviniams<br />
vežti. Talpyklų eksploatavimo įranga.<br />
Pusiausviroji nesl÷gin÷ apatin÷ talpyklos<br />
sklend÷<br />
EN 13314:2002 Talpyklos pavojingiesiems kroviniams<br />
vežti. Talpyklų eksploatavimo įranga.<br />
Pripildymo angos dangtis<br />
EN 13316:2002 Talpyklos pavojingiesiems kroviniams<br />
vežti. Talpyklų eksploatavimo įranga.<br />
Pusiausviroji sl÷gin÷ apatin÷ talpyklos<br />
sklend÷<br />
EN 13317:2002 Talpyklos pavojingiesiems kroviniams<br />
vežti. Talpyklų eksploatavimo įranga.<br />
Liuko dangčio mazgas<br />
EN 13317:2002<br />
(išskyrus B<br />
priedo paveikslą<br />
ir B.2 lentelę)<br />
(medžiaga turi<br />
atitikti EN<br />
13094:2004<br />
standarto 5.2<br />
dalies<br />
reikalavimus)<br />
EN 13317:2002<br />
+ A1:2006<br />
Talpyklos pavojingiesiems kroviniams<br />
vežti. Talpyklų eksploatavimo įranga.<br />
Liuko dangčio mazgas<br />
Talpyklos pavojingiesiems kroviniams<br />
vežti. Talpyklų eksploatavimo įranga.<br />
Liuko dangčio mazgas<br />
EN 14595:2005 Talpyklos pavojingiesiems kroviniams<br />
vežti. Talpyklų eksploatavimo įranga.<br />
Uždarojo ciklo alsuoklis<br />
Po 2009 m.<br />
sausio 1 d.<br />
Po 2009 m.<br />
sausio 1 d.<br />
Po 2009 m.<br />
sausio 1 d.<br />
Po 2009 m.<br />
sausio 1 d.<br />
Nuo 2005 m.<br />
sausio 1 d.<br />
Iki 2009 m.<br />
sausio 1 d.<br />
Iki 2009 m.<br />
sausio 1 d.<br />
Iki 2009 m.<br />
sausio 1 d.<br />
Iki 2009 m.<br />
sausio 1 d.<br />
Nuo 2005 m.<br />
sausio 1 d. iki<br />
2007 m.<br />
birželio 30 d.<br />
Nuo 2009 m. Nuo 2007 m.<br />
sausio 1 d. iki sausio 1 d. iki<br />
2010 m. 2008 m.<br />
gruodžio gruodžio 31 d.<br />
31 d. <br />
Po 2011 m.<br />
sausio 1 d.<br />
Po 2009 m.<br />
sausio 1 d.<br />
Iki 2011 m.<br />
sausio 1 d.<br />
Iki 2009 m.<br />
sausio 1 d.<br />
<br />
Nebent 5 stulpelyje nurodytas kitas tiems patiems tikslams taikytinas standartas cisternoms,<br />
sukonstruotoms tuo pačiu metu.<br />
480
6.8.2.7 Cisternų, kurios projektuojamos, konstruojamos ir bandomos pagal standartus<br />
reikalavimai<br />
Atsižvelgiant į mokslo ir technikos pažangą, arba kai 6.8.2.6 poskirsnyje nenurodytas<br />
joks standartas, arba kai 6.8.2.6 poskirsnyje nurodytuose standartuose tam tikri klausimai<br />
nereglamentuoti, kompetentinga institucija gali leisti taikyti tokio paties lygio saugą<br />
užtikrinantį techninį reglamentą. Tačiau cisternos turi atitikti būtiniausius 6.8.2 skirsnyje<br />
nustatytus reikalavimus.<br />
Kompetentinga institucija UNECE sekretoriatui turi pateikti techninių reglamentų,<br />
kuriuos ji pripažįsta, sąrašą. Šiame sąraše turi būti nurodyta: techninio reglamento<br />
pavadinimas ir pri÷mimo data, paskirtis bei nuoroda, kur galima su juo susipažinti.<br />
Sekretoriatas turi šią informaciją viešai skelbti savo tinklalapyje.<br />
Bandymams, apžiūroms ir žym÷jimui taip pat gali būti taikomas tinkamas standartas,<br />
nurodytas 6.8.2.6 poskirsnyje.<br />
6.8.3 Specialieji 2 klasei taikomi reikalavimai<br />
6.8.3.1 Korpusų konstrukcija<br />
6.8.3.1.1 Korpusai, skirti vežti susl÷gtoms ar suskystintoms dujoms arba dujoms, ištirpintoms<br />
slegiant, turi būti pagaminti iš plieno. Kaip 6.8.2.1.12 punkto išlyga, suvirintiniems<br />
korpusams, atsižvelgiant į medžiagą, gali būti leistinas 14 % mažiausiasis pailg÷jimas po<br />
trūkio ir taip pat įtempis σ, mažesnis arba lygus riboms, nurodytas toliau:<br />
a) jei santykin÷s Re ir Rm vert÷s (mažiausios užtikrintos savyb÷s po terminio<br />
apdorojimo) yra didesn÷s kaip 0,66, bet neviršija 0,85:<br />
σ ≤ 0,75 Re;<br />
b) jei santykin÷s Re ir Rm vert÷s (mažiausios užtikrintos savyb÷s po terminio<br />
apdorojimo) yra didesn÷s kaip 0,85:<br />
σ ≤ 0,5 Rm.<br />
6.8.3.1.2 6.8.5 skirsnio reikalavimai taikomi suvirintų korpusų medžiagoms ir konstrukcijai.<br />
6.8.3.1.3 (Rezervuota)<br />
Transporto priemonių baterijų ir DDK konstrukcija<br />
6.8.3.1.4 Balionai, vamzdeliai, sl÷giniai būgnai ir balionų ryšuliai, kurie yra transporto priemon÷s<br />
baterijos arba DDK elementai, turi būti sukonstruoti pagal 6.2 skyriaus reikalavimus.<br />
1 PASTABA. Balionų ryšuliai, kurie n÷ra transporto priemon÷s baterijos arba DDK<br />
elementai, turi atitikti 6.2 skyriaus reikalavimus.<br />
2 PASTABA. Cisternos, kurios yra transporto priemon÷s baterijos arba DDK elementai,<br />
turi būti sukonstruotos pagal 6.8.2.1 ir 6.8.3.1 poskirsnius.<br />
3 PASTABA. Nuimamosios cisternos 1324 nelaikomos transporto priemon÷mis baterijomis<br />
arba DDK elementais.<br />
6.8.3.1.5 Elementai ir jų tvirtinimo įtaisai, esant didžiausiai leistinajai pakrovai, turi atlaikyti j÷gas,<br />
nurodytas 6.8.2.1.2 punkte. Veikiant šioms j÷goms įtempis labiausiai įtemptame elemento<br />
ir jo tvirtinimo taške neturi viršyti dydžio σ, nustatyto 6.2.5.3 poskirsnyje, balionams,<br />
vamzdeliams, sl÷giniams būgnams ir balionų ryšuliams, ir dydžio σ, nustatyto 6.8.2.1.16<br />
punkte cisternoms.<br />
6.8.3.2 Įranga<br />
6.8.3.2.1 Cisternų ištuštinimo atvamzdžiai turi būti uždaromi aklinomis jung÷mis arba kitais tokiais<br />
pat patikimais įtaisais. Cisternų, skirtų vežti atšaldytoms suskystintoms dujoms, aklinos<br />
13<br />
Sąvoką „nuimamoji cisterna“ žr. 1.2.1 skirsnyje.<br />
481
jung÷s ir kiti tokie pat patikimi įtaisai gali tur÷ti angas sl÷giui mažinti, kurių didžiausias<br />
skersmuo turi būti ne didesnis kaip 1,5 mm.<br />
6.8.3.2.2 Korpusai, skirti suskystintoms dujoms vežti, gali tur÷ti, be angų, nurodytų 6.8.2.2.2 ir<br />
6.8.2.2.4 punktuose, angas lygmačiams, termometrams, manometrams ir ventiliacijos<br />
angas, būtinas jų veikimui ir saugai.<br />
6.8.3.2.3 Visos pripildymo ir išleidimo angos cisternose,<br />
482<br />
talpa didesn÷ kaip 1 m 3<br />
skirtose suskystintoms liepsniosioms dujoms vežti ir (ar) toksiškoms dujoms, turi tur÷ti<br />
akimirksniu suveikiantį vidinį apsauginį įtaisą, kuris užsidaro automatiškai netyčia<br />
pastūmus korpusą arba kilus gaisrui. Taip pat turi būti numatyta šių uždarymo įtaisų<br />
nuotolinio valdymo galimyb÷.<br />
6.8.3.2.4 Visose kitose cisternose, skirtose suskystintoms liepsniosioms ir (ar) toksiškoms dujoms<br />
vežti, esančios angos, išskyrus angas apsauginiams vožtuvams, ir uždaros ventiliacijos<br />
angos, kurių nominalus skersmuo didesnis kaip 1,5 mm, turi būti su vidiniu uždarymo<br />
įtaisu.<br />
6.8.3.2.5 Nepaisant 6.8.2.2.2, 6.8.3.2.3 ir 6.8.3.2.4 punktų reikalavimų, cisternos, skirtos<br />
suskystintoms dujoms vežti, gali tur÷ti ne vidinį, o išorinį įtaisą, jei išorinis įtaisas<br />
užtikrina nors tokią pat apsaugą nuo išorinių pažeidimų kaip ir korpuso sienel÷.<br />
6.8.3.2.6 Jei cisterna turi bangavimo slopintuvus, tiesiogiai besiliečiančius su vežama medžiaga,<br />
jie turi būti iš permatomos medžiagos. Jei yra termometrų, jie neturi būti panardinti į<br />
dujas ar skystį tiesiog pro korpusą.<br />
6.8.3.2.7 Pripildymo ir ištuštinimo angos, esančios cisternos viršutin÷je dalyje, turi, papildomai, be<br />
6.8.3.2.3 punkte pateiktų reikalavimų, būti su antru išoriniu uždarymo įtaisu. Šis įtaisas<br />
turi būti uždaromas aklina junge ar kitu tokiu pat patikimu įtaisu.<br />
6.8.3.2.8 Apsauginis vožtuvas turi atitikti 6.8.3.2.9–6.8.3.2.12 punktų reikalavimus, nurodytus<br />
toliau.<br />
6.8.3.2.9 Cisternose, skirtose suspaustoms ar suskystintoms dujoms vežti arba dujoms, ištirpintoms<br />
slegiant, gali būti įtaisyti spyruokliniai apsauginiai vožtuvai. Šie vožtuvai turi<br />
automatiškai atsidaryti susidarius 0,9–1,0 cisternos, kurioje jie įrengti, bandymo sl÷giui.<br />
Jie turi būti tokio tipo, kad atlaikytų dinamines įtemptis, įskaitant skysčio bangavimą.<br />
Vožtuvus, suveikiančius nuo savo svorio arba nuo atsvaro, naudoti draudžiama. Reikiama<br />
apsauginių vožtuvų pralaidumo geba apskaičiuojama pagal 6.7.3.8.1.1 papunktyje<br />
pateiktą formulę.<br />
6.8.3.2.10 Jei cisternos skirtos vežti jūra, tai pagal 6.8.3.2.9 punkto reikalavimus neturi būti<br />
draudžiama jose įrengti apsauginius vožtuvus, atitinkančius IMDG kodeksą.<br />
6.8.3.2.11 Cisternos, skirtos vežti atšaldytoms suskystintoms dujoms, turi būti su dviem ar keliais<br />
nepriklausomai įrengtais apsauginiais vožtuvais, atsidarančiais esant ant cisternos<br />
nurodytam didžiausiam darbiniam sl÷giui. Du iš šių apsauginių vožtuvų turi būti<br />
individualiai kalibruoti, kad gal÷tų išleisti dujas, susidarančias d÷l garavimo įprastai<br />
eksploatuojant, kad sl÷gis niekuomet daugiau kaip 10 % neviršytų ant cisternos nurodyto<br />
darbinio sl÷gio.<br />
Vienas šių vožtuvų gali būti pakeičiamas trūkiąja membrana, kuri plyšta susidarius<br />
bandymo sl÷giui.<br />
Jei cisternoje su dvigubomis sienel÷mis vakuuminis sluoksnis pasidaro nesandarus arba<br />
jei pažeista 20 % vienasien÷s cisternos izoliacijos, tai sl÷gio mažinimo įtaisų derinys turi<br />
užtikrinti, kad dujos bus išleistos taip, kad sl÷gis cisternoje neviršytų bandymo sl÷gio.<br />
Vakuumu izoliuotoms cisternoms 6.8.2.1.7 punkto reikalavimai netaikomi.<br />
6.8.3.2.12 Cisternų, skirtų vežti atšaldytoms suskystintoms dujoms, sl÷gio mažinimo įtaisų<br />
konstrukcija turi užtikrinti jų nepriekaištingą veikimą net pačioje žemiausioje darbin÷je<br />
temperatūroje. Įtaisų veikimo patikimumas tokioje temperatūroje nusta<strong>tomas</strong> ir
tikrinamas bandant arba kiekvieną įtaisą atskirai, arba kiekvieno įtaiso konstrukcijos tipo<br />
pavyzdį.<br />
6.8.3.2.13 Nuimamųjų cisternų, kurios gali apvirsti,<br />
vožtuvai turi būti su apsauginiu gaubtu.<br />
Šilumos izoliacija<br />
6.8.3.2.14 Jei cisterna, skirta suskystintoms dujoms vežti, yra su šilumos izoliacija, tai ši izoliacija<br />
turi tur÷ti:<br />
- saul÷s ekraną, kuris dengia ne mažiau kaip vieną trečiąją, bet ne daugiau kaip pusę<br />
cisternos viršutin÷s dalies, jei oro tarpas tarp ekrano ir korpuso turi būti ne mažesnis<br />
kaip 4 cm; arba<br />
- vientisą pakankamo storio izoliuojančios medžiagos dangą.<br />
6.8.3.2.15 Cisternos, skirtos atšaldytoms suskystintoms dujoms vežti, turi būti su šilumos izoliacija.<br />
Šilumos izoliacija turi būti užtikrinta naudojant ištisinę dangą. Jei ertmę tarp korpuso ir<br />
dangos sudaro vakuumas (vakuumin÷ izoliacija), tai apsaugin÷ danga turi būti tokia, kad<br />
nesideformuodama atlaikytų ne mažesnį kaip 100 kPa (1 baro) (manometrinis sl÷gis)<br />
išorinį sl÷gį. Nukrypstant nuo sąvokos „apskaičiuotasis sl÷gis“, nurodytos 1.2.1 skirsnyje,<br />
apskaičiuojant gali būti įvertinti išoriniai ir vidiniai sutvirtinimo elementai. Jei ši danga<br />
turi būti nelaidi dujoms, įrengiamas įtaisas, apsaugantis nuo pavojingo sl÷gio padid÷jimo<br />
izoliaciniame sluoksnyje, jei būtų pažeistas korpuso ar jo įrangos elementų sandarumas.<br />
Šis įtaisas turi apsaugoti, kad dr÷gm÷ nepatektų į šilumos izoliacijos apvalkalą.<br />
6.8.3.2.16 Cisternų, skirtų suskystintoms dujoms vežti, kurių virimo temperatūra esant atmosferos<br />
sl÷giui žemesn÷ kaip –182 C, nei šilumos izoliacijoje, nei tvirtinimo elementuose neturi<br />
būti degių medžiagų.<br />
Cisternose su vakuumine izoliacija tarp korpuso ir apvalkalo, kompetentingos institucijos<br />
leidimu gali būti įrengiami tvirtinimo elementai iš plastiko.<br />
6.8.3.2.17 Nepaisant 6.8.2.2.4 punkto reikalavimų, korpusuose, skirtuose atšaldytoms suskystintoms<br />
dujoms vežti, angos apžiūrai nebūtinos.<br />
Transporto priemonių baterijų ir DDK įrangos elementai<br />
6.8.3.2.18 Eksploatavimo ir konstrukcin÷ įranga turi būti išd÷styta ar suprojektuota taip, kad būtų<br />
apsaugota nuo pažeidimo, d÷l kurio gali nutek÷ti sl÷ginio indo turinys įprastomis<br />
tvarkymo ir vežimo sąlygomis. Jei transporto priemon÷s baterijos ar DDK r÷mas ir<br />
elementai sujungti taip, kad junginio jungtys gali šiek tiek jud÷ti, įranga turi būti<br />
tvirtinama taip, kad d÷l tokio jud÷jimo nebūtų pažeistos konstrukcijos detal÷s.<br />
Kolektorius su atšakomis, einančiomis į uždarymo vožtuvus, turi būti pakankamai<br />
lankstus, kad vožtuvai ir vamzdžiai nenuplyštų, o sl÷ginių indų turinys nenutek÷tų.<br />
Pripildymo ir išleidimo įtaisai (įskaitant junges arba srieginius aklidangčius) ir bet kokie<br />
apsauginiai gaubtai turi būti apsaugoti, kad negal÷tų atsitiktinai atsidaryti.<br />
6.8.3.2.19 Siekiant, turinys d÷l pažeidimo neišsilietų, kolektoriai, išleidimo detal÷s (jungiamosios<br />
movos, uždarymo įtaisai) ir uždarymo vožtuvai turi būti apsaugoti arba išd÷styti taip, kad<br />
nenuplyštų d÷l išorinių apkrovų, arba turi būti tokios konstrukcijos, kuri gal÷tų atlaikyti<br />
tokias apkrovas.<br />
6.8.3.2.20 Kolektorius turi būti projektuojamas temperatūrai nuo –20 °C iki +50 °C.<br />
Kolektorius turi būti suprojektuotas, pagamintas ir įrengtas taip, kad nekiltų pažeidimo<br />
rizikos d÷l šiluminio pl÷timosi ir susitraukimo, mechaninio smūgio ar vibracijos. Visi<br />
vamzdžiai turi būti pagaminti iš tinkamų metalų. Visur, kur įmanoma, vamzdžių jungtys<br />
turi būti suvirintos.<br />
Variniai vamzdžiai turi būti sulituoti naudojant kietąjį lydmetalį arba tur÷ti tokias pat<br />
tvirtas metalines jungtis. Kietojo lydmetalio lydymosi temperatūra turi būti ne žemesn÷<br />
kaip 525 ºC. Tokios jungtys neturi mažinti kolektoriaus tvirtumo, pavyzdžiui, įr÷žus<br />
sriegį.<br />
483
6.8.3.2.21 Išskyrus JT Nr. 1001 acetileną, ištirpintą, didžiausia leistinoji įtemptis σ kolektoriaus<br />
sistemoje, esant bandymo sl÷giui, induose neturi viršyti 75 % metalo garantuotojo<br />
takumo stiprio.<br />
Privalomas kolektoriaus sistemos sienelių storis vežant JT Nr. 1001 acetileną, ištirpintą,<br />
apskaičiuojamas pagal patvirtintus techninius reikalavimus.<br />
PASTABA. D÷l takumo ribos žr. 6.8.2.1.11 punktą.<br />
Pripažįstama, kad pagrindiniai šio punkto reikalavimai įvykdyti, jei taikomi šie standartai:<br />
(Rezervuota).<br />
6.8.3.2.22 Nepaisant 6.8.3.2.3, 6.8.3.2.4 ir 6.8.3.2.7 punktų reikalavimų, reikiami balionai,<br />
vamzdeliai, sl÷ginių būgnų ir balionų ryšuliai, kurie yra transporto priemonių baterijų<br />
arba DDK elementai, gali būti įrengti kolektoriaus sistemoje.<br />
6.8.3.2.23 Jei vienas iš elementų yra su apsauginiu vožtuvu ir tarp elementų yra uždarymo įtaisas,<br />
toks vožtuvas turi būti kiekviename elemente.<br />
6.8.3.2.24 Pripildymo ir ištuštinimo įtaisai gali būti prijungti prie kolektoriaus.<br />
6.8.3.2.25 Kiekvienas elementas, įskaitant kiekvieną balioną balionų ryšulyje, skirtas toksiškoms<br />
dujoms vežti, turi būti atskirtas naudojant atskirą uždarymo vožtuvą.<br />
6.8.3.2.26 Transporto priemon÷s baterijos arba DDK, skirti toksiškoms dujoms vežti, turi būti su<br />
apsauginiu vožtuvu tik tuo atveju, jei prieš juos įtaisyta trūkioji membrana. Tokiu atveju<br />
trūkiosios membranos ir apsauginio vožtuvo išd÷stymas turi atitikti kompetentingos<br />
institucijos reikalavimus.<br />
6.8.3.2.27 Jei transporto priemon÷s baterijos arba DDK skirti vežti jūra, tai pagal 6.8.3.2.26 punkto<br />
reikalavimus įrengti apsauginius vožtuvus, atitinkančius IMDG kodeksą, nedraudžiama.<br />
6.8.3.2.28 Indai, kurie yra transporto priemonių baterijų arba DDK elementai, skirti liepsniosioms<br />
dujoms vežti, turi būti sujungti į po ne daugiau kaip 5000 litrų talpos grupes, kurios gali<br />
būti izoliuojamos uždarymo vožtuvu.<br />
Kiekvienas transporto priemon÷s baterijos arba DDK elementas, skirtas liepsniosioms<br />
dujoms vežti, jei jis sudarytas iš cisternų, atitinkančių šio skyriaus reikalavimus, turi būti<br />
izoliuojamas uždarymo vožtuvu.<br />
6.8.3.3 Tipo patvirtinimas<br />
Specialių reikalavimų n÷ra.<br />
6.8.3.4 Apžiūra ir bandymai<br />
6.8.3.4.1 Medžiagos, skirtos visiems suvirintiems korpusams, išskyrus balionus, vamzdelius,<br />
sl÷ginius būgnus ir balionų ryšulius, kurie yra transporto priemonių baterijų arba DDK<br />
elementai, turi būti bandomos pagal 6.8.5 skirsnyje aprašytus metodus.<br />
6.8.3.4.2 Pagrindiniai bandymo sl÷gio reikalavimai nurodyti 4.3.3.2.1–4.3.3.2.4 punktuose, o<br />
mažiausios bandymo sl÷gio vert÷s pateiktos 4.3.3.2.5 punkto dujų ir dujų mišinių<br />
lentel÷je.<br />
6.8.3.4.3 Pirmasis hidraulinio sl÷go bandymas atliekamas dar neįrengus šilumos izoliacijos. Jei<br />
korpusas, jo detal÷s, vamzdžiai ir įrangos elementai buvo išbandyti atskirai, po surinkimo<br />
turi būti atliekamas cisternos sandarumo bandymas.<br />
6.8.3.4.4 Kiekvieno korpuso, skirto pagal masę pripildomoms susl÷gtoms dujoms bei<br />
suskystintoms arba ištirpintoms dujoms vežti slegiant, talpa turi būti nustatoma stebint<br />
kompetentingos institucijos patvirtintam ekspertui, pasveriant ar pamatuojant tūrį<br />
vandens, kurio pripildomas korpusas; paklaida matuojant korpuso talpą neturi viršyti 1 %.<br />
Nustatyti skaičiavimais pagal korpuso matmenis draudžiama. Didžiausia leistinoji<br />
pripildymo mas÷ nustatoma patvirtinto eksperto pagal pakavimo instrukcijas P200 arba<br />
P203, nurodytas 4.1.4.1 poskirsnyje, taip pat 4.3.3.2.2 ir 4.3.3.2.3 punktuose.<br />
6.8.3.4.5 Suvirinimo siūlių patikra atliekama pagal 6.8.2.1.23 punkto reikalavimus, kai λ=1.<br />
484
6.8.3.4.6 Nukrypstant nuo 6.8.2.4 poskirsnio reikalavimų, periodin÷s apžiūros pagal 6.8.2.4.2<br />
punktą atliekamos ne rečiau kaip:<br />
a) kartą per trejus metus kartą per dvejus su puse metų,<br />
jei cisternos skirtos vežti JT Nr. 1008 boro trifluoridui, JT Nr. 1017 chlorui, JT Nr. 1048<br />
vandenilio bromidui, bevandeniui, JT Nr. 1050 vandenilio chloridui, bevandeniui,<br />
JT Nr. 1053 vandenilio sulfidui, JT Nr. 1067 diazoto tetraoksidui (azoto dioksidą) arba<br />
JT Nr. 1079 sieros dioksidui;<br />
arba ne v÷liau kaip:<br />
b) po šešerių metų po aštuonerių metų<br />
eksploatacijos, o paskui kas 12 metų, jei cisternos skirtos atšaldytoms suskystintoms<br />
dujoms vežti.<br />
Tarpin÷s apžiūros pagal 6.8.2.4.3<br />
punktą atliekamos ne v÷liau kaip<br />
po šešerių metų nuo periodin÷s<br />
apžiūros.<br />
Kompetentingos institucijos reikalavimu<br />
sandarumo bandymas arba tarpin÷ apžiūra<br />
pagal 6.8.2.4.3 punktą gali būti atlikti per<br />
laikotarpį nuo vienos periodin÷s apžiūros<br />
iki kitos.<br />
Kai korpusas, jo jungtys, vamzdžiai ir kita įranga buvo išbandyti atskirais bandymais,<br />
surinkus atliekamas cisternos sandarumo bandymas.<br />
6.8.3.4.7 Naudojant cisternas su vakuumine izoliacija, hidraulinis sl÷gio bandymas ir vidin÷s<br />
būkl÷s patikra gali, kompetentingos institucijos patvirtinto eksperto leidimu būti pakeisti<br />
sandarumo bandymu ir vakuumo matavimais.<br />
6.8.3.4.8 Jei atliekant korpusų, skirtų atšaldytoms suskystintoms dujoms vežti, periodines apžiūras<br />
išpjaunamos angos, tai jų sandaraus uždarymo, kol jie bus grąžinti eksploatuoti, būdas<br />
turi būti nustatytas kompetentingos institucijos patvirtinto eksperto ir turi užtikrinti<br />
korpuso konstrukcijos vientisumą.<br />
6.8.3.4.9 Cisternų, skirtų dujoms vežti, sandarumo bandymas turi būti atliekamas esant sl÷giui, ne<br />
mažesniam kaip:<br />
- susl÷gtų, suskystintų ar ištirpintų dujų atveju: 20 % bandymo sl÷gio;<br />
- atšaldytų suskystintų dujų atveju: 90 % didžiausio darbinio sl÷gio.<br />
Transporto priemonių baterijų ir DDK apžiūra ir bandymai<br />
6.8.3.4.10 Kiekvienos transporto priemon÷s baterijos arba DDK elementai ir įranga turi būti<br />
bandomi ir apžiūrimi (kartu ar atskirai) pirmą kartą prieš pradedant eksploatuoti (pirmin÷<br />
apžiūra ir bandymai). V÷liau transporto priemon÷s baterijos arba DDK turi būti apžiūrimi<br />
ne rečiau negu kas penkeri metai. Transporto priemon÷s baterijos arba DDK, kurių<br />
elementai yra cisternos, turi būti tikrinami pagal 6.8.3.4.6 punkto reikalavimus. Nepaisant<br />
kada paskutinį kartą buvo atlikta periodin÷ apžiūra ir paskutinis periodinis bandymas, jei<br />
reikia, turi būti atliekamos neplanin÷s apžiūros ir bandymai pagal 6.8.3.4.14 punkto<br />
reikalavimus.<br />
6.8.3.4.11 Pirminę apžiūrą sudaro:<br />
- patikra pagal patvirtintą tipą;<br />
- konstrukcinių savybių patikra;<br />
- vidin÷ ir išorin÷ patikra;<br />
485
- hidraulinis sl÷gio bandymas 925 esant bandymo sl÷giui, nurodytam 6.8.3.5.10 punkto<br />
lentel÷je;<br />
- sandarumo bandymas esant didžiausiam darbiniam sl÷giui; ir<br />
- patenkinamo įrangos veikimo patikra.<br />
Jei elementai ir jų jungtys bandomi sl÷giu atskirai, juos surinkus, jie turi būti kartu<br />
bandomi sandarumo bandymu.<br />
6.8.3.4.12 Balionai, vamzdeliai, sl÷giniai būgnai ir balionų ryšuliai turi būti bandomi pagal<br />
pakavimo instrukciją P200 arba P203, nurodytą 4.1.4.1 poskirsnyje.<br />
Transporto priemon÷s baterijos arba DDK kolektoriaus bandymo sl÷gis turi būti toks pat<br />
kaip ir transporto priemon÷s baterijos arba DDK elementų bandymo sl÷gis.<br />
Kompetentingos institucijos ar jos pripažintos įstaigos leidimu kolektoriaus bandymas<br />
sl÷giu gali būti atliekamas kaip hidraulinis bandymas arba naudojant kitą skystį ar dujas.<br />
Nepaisant šio reikalavimo, vežant JT Nr. 1001 acetileną, ištirpintą, transporto priemon÷s<br />
baterijos arba DDK kolektoriaus bandymo sl÷gis turi būti ne mažesnis kaip 300 barų.<br />
6.8.3.4.13 Periodinis bandymas apima sandarumo bandymą esant didžiausiam darbiniam sl÷giui ir<br />
išorinę konstrukcijos, elementų ir eksploatavimo įrangos patikrą jų neardant. Elementai ir<br />
vamzdžiai turi būti bandomi laikotarpiais, nustatytais pakavimo instrukcijoje P200,<br />
nurodytoje 4.1.4.1 poskirsnyje ir pagal 6.2.1.6 ir 6.2.3.5 poskirsnių reikalavimus. Jei<br />
elementai ir įranga bandomi sl÷giu atskirai, tai juos surinkus, jie turi būti kartu bandomi<br />
sandarumo bandymu.<br />
6.8.3.4.14 Neplanin÷s apžiūros ir bandymai būtini tuomet, kai ant transporto priemon÷s baterijos<br />
arba DDK matomi pažeidimo, korozijos ar nuot÷kio požymiai arba yra kitų dalių<br />
trūkumų, galinčių pažeisti transporto priemonių baterijų arba DDK vientisumą.<br />
Neplaninių apžiūrų ir bandymų mastas priklauso nuo pažeidimo lygio ar transporto<br />
priemon÷s baterijos arba DDK būkl÷s pablog÷jimo. Jie turi apimti bent patikras, būtinas<br />
pagal 6.8.3.4.15 punktą.<br />
6.8.3.4.15 Atliekant patikrą turi būti užtikrinta:<br />
a) išorin÷ elementų įlinkimo, surūdijimo arba nusitrynimo, įdubimų, deformacijos,<br />
suvirinimo siūlių defektų ar bet kokių kitų trūkumų, įskaitant nuot÷kį, kurie<br />
gal÷tų transporto priemones baterijas arba DDK padaryti nesaugias vežti,<br />
apžiūra;<br />
b) vamzdžių, vožtuvų ir tarpiklių surūdijusių plotų, pažeidimų ar bet kokių kitų<br />
trūkumų, įskaitant nuot÷kį, kurie gal÷tų transporto priemones baterijas arba DDK<br />
padaryti nesaugias vežti, apžiūra;<br />
c) trūkstamų varžtų pakeitimas ar atsilaisvinusių varžtų ar sriegių priveržimas bet<br />
kokioje jung÷s jungtyje ar aklinoje jung÷je;<br />
d) įsitikinta, kad visi avariniai įtaisai ir vožtuvai nepažeisti korozijos, nedeformuoti<br />
ir kitaip nepažeisti taip, kad negal÷tų normaliai veikti. Nuotoliniai uždarymo<br />
įtaisai ir savaime užsidarantys uždarymo vožtuvai turi būti paleisti tik įsitikinus,<br />
jog jie veikia;<br />
e) įsitikinta, kad būtini transporto priemonių baterijų arba DDK žymenys yra aiškūs<br />
ir atitinka keliamus reikalavimus; ir<br />
f) įsitikinta, kad transporto priemonių baterijų arba DDK r÷mas, atramos ir k÷limo<br />
įtaisai yra patenkinamos būkl÷s.<br />
9<br />
Ypatingais atvejais ir kompetentingos institucijos patvirtinto eksperto leidimu hidraulinio sl÷gio<br />
bandymas gali būti pakeistas sl÷gio bandymu naudojant kitą skystį ar dujas, jei toks veiksmas<br />
nekelia pavojaus.<br />
486
6.8.3.4.16 Bandymai, apžiūra ir patikra, numatyti 6.8.3.4.10–6.8.3.4.15 punktuose, turi būti<br />
atliekami kompetentingos institucijos patvirtinto eksperto. Turi būti išduodami<br />
sertifikatai, kuriuose nurodomi šių operacijų rezultatai, netgi jei jie neigiami.<br />
6.8.3.5 Žym÷jimas<br />
Šiuose sertifikatuose turi būti nuorodos į medžiagų sąrašą, kurias pagal 6.8.2.3.1 punktą<br />
leidžiama vežti šioje transporto priemon÷je baterijoje arba DDK.<br />
Kiekvienos cisternos, transporto priemon÷s baterijos arba DDK sertifikatų kopijos turi<br />
būti įtrauktos į cisternos bylą (žr. 4.3.2.1.7 punktą).<br />
6.8.3.5.1 6.8.2.5.1 punkte aprašytoje lentel÷je arba tiesiog ant korpuso sienel÷s, jei jos sutvirtintos<br />
taip, kad tai nesumažins cisternos tvirtumo, turi būti įspaudžiant ar kitu analogišku būdu<br />
pažym÷ti papildomi duomenys.<br />
6.8.3.5.2 Ant cisternų, skirtų tik vienai medžiagai vežti:<br />
- dujų tinkamas krovinio pavadinimas ir, be to, vežant dujas, priskirtas kuriai nors<br />
pozicijai „k. n.“ – techninis pavadinimas 14 .<br />
Ši informacija turi būti papildyta:<br />
- cisternoms, skirtoms susl÷gtoms dujoms vežti, pakraunamoms pagal svorį (slegiant),<br />
– didžiausiu pripildymo sl÷giu 15 °C temperatūroje, leistinu šiai cisternai; ir<br />
- cisternoms, skirtoms susl÷gtoms dujoms vežti, pakraunamoms pagal masę, ir<br />
suskystintoms, atšaldytoms suskystintoms ar ištirpintoms slegiant dujoms, –<br />
didžiausia leistinoji pakrovos mase (kg) ir pripildymo temperatūra, jei ji žemesn÷<br />
kaip –20 °C.<br />
6.8.3.5.3 Įvairios paskirties cisternoms:<br />
- dujų tinkamas krovinio pavadinimas ir, be to, vežant dujas, priskirtas kuriai nors<br />
pozicijai „k. n.“ – techninis pavadinimas 14 dujų, kurioms vežti patvirtinta ši cisterna.<br />
Ši informacija turi būti papildyta nurodyta didžiausia leistinąja pakrovos mase (kg)<br />
kiekvienoms dujoms.<br />
6.8.3.5.4 Ant cisternų, skirtų atšaldytoms suskystintoms dujoms vežti:<br />
- didžiausias leistinasis darbinis sl÷gis.<br />
6.8.3.5.5 Ant cisternų su šilumos izoliacija:<br />
- užrašas „šilumos izoliacija“ arba „vakuumin÷ izoliacija.<br />
6.8.3.5.6 Papildant 6.8.2.5.2 punkte aprašytus duomenis, turi būti nurodyti šie duomenys:<br />
Ant cisternos arba lentel÷je:<br />
Ant konteinerin÷s cisternos arba lentel÷je:<br />
a) - cisternos kodas pagal sertifikatą (žr. 6.8.2.3.1 punktą) su nurodytu faktiniu<br />
cisternos bandymo sl÷giu;<br />
- užrašas: „mažiausia leistinoji pripildymo temperatūra :…“;<br />
14<br />
Vietoj tinkamo vežamo krovinio pavadinimo ar vietoj „k. n..“ pozicijos tinkamo vežamo krovinio<br />
pavadinimo, po kurio nurodomas techninis pavadinimas, leidžiama vartoti vieną šių pavadinimų:<br />
- JT Nr. 1078 šaldomosios dujos, k.n. – mišinys F1, mišinys F2, mišinys F3;<br />
- JT Nr. 1060 metilacetileno ir propadieno mišinys, stabilizuotas – mišinys P1, mišinys P2;<br />
- JT Nr. 1965 angliavandenilių dujų mišinys, suskystintas, k.n. – mišinys A, mišinys A01,<br />
mišinys A02, mišinys A0, mišinys A1, mišinys B1, mišinys B2, mišinys B, mišinys C.<br />
Pavadinimai, paprastai prek÷s pavadinimas, nurodyti 2.2.2.3 poskirsnyje, klasifikacinis kodas<br />
2F, JT Nr. 1965, 1 PASTABA, gali būti vartojami tik kaip papildomi.<br />
- JT Nr. 1010 butadienai, stabilizuoti – 1,2-butadienas, stabilizuotas, 1,3-butadienas,<br />
stabilizuotas.<br />
487
6.8.3.5.7 (Rezervuota)<br />
b) jei cisterna skirta tik vienai medžiagai vežti:<br />
- dujų tinkamas krovinio pavadinimas ir, be to, vežant dujas, priskirtas kuriai<br />
nors pozicijai „k. n.“ – techninis pavadinimas 14 ;<br />
- cisternoms, skirtoms susl÷gtoms dujoms vežti, pakraunamoms pagal masę, ir<br />
suskystintoms, atšaldytoms suskystintoms ar ištirpintoms slegiant dujoms, –<br />
didžiausia leistinoji mas÷s pakrova (kg);<br />
c) įvairios paskirties cisternoms:<br />
- dujų tinkamas krovinio pavadinimas ir, be to, vežant dujas, priskirtas kuriai<br />
nors pozicijai „k. n.“ – techninis pavadinimas 14 visų dujų, kurioms vežti<br />
patvirtinta ši cisterna, nurodant didžiausią leistinąją pakrovos masę (kg)<br />
kiekvienoms dujoms;<br />
d) ant cisternų su šilumos izoliacija užrašas „šilumos izoliacija“ (arba „vakuumin÷<br />
izoliacija“) registracijos šalies oficialia kalba ir, jei tai n÷ra anglų vokiečių ar<br />
prancūzų kalba, – anglų, vokiečių ar prancūzų kalba, jei tik sutartyse, sudarytose<br />
tarp vežimo šalių, nenurodyta kitaip.<br />
6.8.3.5.8 Šie duomenys nebūtini transporto<br />
priemon÷ms su nuimamosiomis<br />
cisternomis.<br />
6.8.3.5.9 (Rezervuota)<br />
Transporto priemonių baterijų ir DDK žym÷jimas<br />
6.8.3.5.10 Ant kiekvienos transporto priemon÷s baterijos arba DDK turi būti korozijai atspari<br />
metalin÷ lentel÷, tvirtai pritvirtinta tokioje vietoje, kad būtų lengvai pasiekiama. Šioje<br />
lentel÷je įspaudžiant ar kitu panašiu būdu turi būti pažym÷ti bent toliau nurodyti<br />
duomenys: 1226<br />
- patvirtinimo numeris;<br />
- gamintojo numeris arba žymuo;<br />
- gamintojo serijinis numeris;<br />
- pagaminimo metai;<br />
- bandymo sl÷gis (manometrinis sl÷gis);<br />
- projektin÷ temperatūra (tik jei aukštesn÷ kaip +50 ºC arba žemesn÷ kaip –20 ºC);<br />
- pirmojo bandymo ir paskutinio periodinio bandymo, atliktų pagal 6.8.3.4.10–<br />
6.8.3.4.13 punktus, data (m÷nuo ir metai);<br />
- patikrinimą atlikusio eksperto spaudas.<br />
6.8.3.5.11 Toliau nurodyti duomenys turi būti<br />
nurodyti ant transporto priemon÷s baterijos<br />
arba lentel÷je: 12 15<br />
- savininko ar operatoriaus pavadinimas;<br />
- elementų skaičius;<br />
- bendroji elementų talpa;<br />
transporto priemon÷ms baterijoms,<br />
pripildomoms pagal masę:<br />
Toliau nurodyti duomenys turi būti<br />
nurodyti ant DDK arba lentel÷je: 12<br />
- savininko ar operatoriaus pavadinimas;<br />
- elementų skaičius;<br />
- bendroji elementų talpa;<br />
- didžiausia leistinoji pakrovos mas÷;<br />
- cisternos kodas pagal patvirtinimo<br />
sertifikatą (žr. 6.8.2.3.1 punktą)<br />
12<br />
Po skaitin÷s vert÷s nurodyti matavimo vienetus<br />
488
- mas÷, kai nepakrauta;<br />
- didžiausia leistinoji pakrovos mas÷.<br />
nurodant faktinį DDK bandymo sl÷gį;<br />
- dujų tinkamas krovinio pavadinimas ir<br />
papildomai, kai dujos priskirtos “k. n.”<br />
pozicijai, – dujų, kurioms vežti<br />
naudojamas DDK, techninis<br />
pavadinimas 14 ;<br />
DDK, pripildomiems pagal masę:<br />
- tara.<br />
6.8.3.5.12 Ant transporto priemon÷s baterijos arba DDK r÷mo, netoli pripildymo vietos turi būti<br />
lentel÷, kurioje nurodoma:<br />
- elementų, skirtų suspaustoms dujoms vežti, didžiausias pripildymo sl÷gis 12 15 °C<br />
temperatūroje;<br />
- dujų tinkamas krovinio pavadinimas pagal 3.2 skyrių ir, be to, vežant dujas,<br />
priskirtas kuriai nors pozicijai „k. n.“ – techninis pavadinimas 13 ;<br />
ir, be to, vežant suskystintas dujas:<br />
- kiekvieno elemento didžiausia leistinoji pakrovos mas÷. 12<br />
6.8.3.5.13 Balionai, vamzdeliai, sl÷giniai būgnai ir balionų ryšuliai turi būti žymimi pagal 6.2.2.7<br />
poskirsnį. Pavojaus ženklais, kurie reikalingi pagal 5.2 skyrių, nebūtina ženklinti<br />
kiekvieno šių indų.<br />
Transporto priemon÷s baterijos ir DDK turi būti pažym÷ti ir paženklinti pagal 5.3<br />
skyriaus reikalavimus.<br />
6.8.3.6 Transporto priemonių- baterijų ir DDK, kurie suprojektuoti, sukonstruoti ir išbandyti<br />
ne pagal standartus reikalavimai<br />
Atitinkami<br />
poskirsniai<br />
ir punktai<br />
PASTABA. Asmenys ar įstaigos, kurie pagal galiojančius standartus yra atsakingi pagal<br />
ADR reikalavimus, turi atitikti ADR reikalavimus.<br />
Atsižvelgiant į transporto priemon÷s-baterijos arba DDK pagaminimo datą, šioje lentel÷je<br />
išvardyti standartai privalo būti taikomi kaip nurodyta 4 stulpelyje, siekiant laikytis<br />
1 stulpelyje pateiktų 6.8 skyriaus reikalavimų, arba gali būti taikomi kaip nurodyta<br />
5 stulpelyje. Visais atvejais 1 stulpelyje nurodytų 6.8 skyriaus nuostatų reikalavimai yra<br />
pirmenybiniai.<br />
Jei lentel÷je nurodyti keli standartai, kuriuos privaloma taikyti norint įvykdyti tuos pačius<br />
reikalavimus, taikomas tik vienas standartas, tačiau visas, jei lentel÷je nenurodyta<br />
kitaip.6.8 skyriaus reikalavimai laikomi įvykdytais, jei buvo taikytas šis standartas:<br />
Nuoroda<br />
Dokumento<br />
pavadinimas<br />
Privaloma taikyti<br />
transporto<br />
priemon÷msbaterijoms<br />
arba<br />
DDK,<br />
Leidžiama taikyti<br />
transporto<br />
priemon÷msbaterijoms<br />
arba<br />
DDK,<br />
14<br />
Vietoj tinkamo vežamo krovinio pavadinimo ar vietoj „k. n.“ pozicijos tinkamo vežamo krovinio<br />
pavadinimo, po kurio nurodomas techninis pavadinimas, leidžiama vartoti vieną šių pavadinimų:<br />
- JT Nr. 1078 šaldomosios dujos, k. n. – mišinys F1, mišinys F2, mišinys F3;<br />
- JT Nr. 1060 metilacetileno ir propadieno mišinys, stabilizuotas – mišinys P1, mišinys P2;<br />
- JT Nr. 1965 angliavandenilių dujų mišinys, suskystintas, k. n. – mišinys A, mišinys A01,<br />
mišinys A02, mišinys A0, mišinys A1, mišinys B1, mišinys B2, mišinys B, mišinys C.<br />
Pavadinimai, paprastai prek÷s pavadinimas, nurodyti 2.2.2.3 poskirsnyje klasifikacinis kodas<br />
2F, JT Nr. 1965, 1 PASTABA, gali būti vartojami tik kaip papildomi.<br />
- JT Nr. 1010 butadienai, stabilizuoti – 1,2-butadienas, stabilizuotas, 1,3-butadienas,<br />
stabilizuotas.<br />
489
pagamintiems<br />
pagamintiems<br />
(1) (2) (3) (4) (5)<br />
6.8.3.1.4 ir<br />
6.8.3.1.5,<br />
6.8.3.2.18-<br />
6.8.3.2.26,<br />
6.8.3.4.10-<br />
6.8.3.4.12 ir<br />
6.8.3.5.10-<br />
6.8.3.5.13<br />
EN 13807:2003<br />
Gabenamieji dujų<br />
balionai – Transporto<br />
priemon÷s baterijos –<br />
Projektavimas, gamyba,<br />
identifikavimas ir<br />
bandymai<br />
Po 2009 m. sausio<br />
1 d.<br />
Iki 2009 m. sausio<br />
1 d.<br />
6.8.3.7 Transporto priemonių baterijų ir DDK, kurie suprojektuoti, sukonstruoti ir išbandyti ne<br />
pagal standartus, reikalavimai<br />
Transporto priemon÷s baterijos ir DDK, kurie n÷ra suprojektuoti, sukonstruoti ir išbandyti<br />
pagal standartus, išvardytus 6.8.3.6 poskirsnyje, turi būti suprojektuoti, sukonstruoti ir<br />
išbandyti pagal kompetentingos institucijos patvirtintus technin÷s specifikacijos<br />
(reglamento) reikalavimus. Tačiau jie turi atitikti mažiausius 6.8.3 skirsnio reikalavimus.<br />
6.8.4 Specialiosios nuostatos<br />
1 PASTABA. D÷l skysčių, kurių pliūpsnio temperatūra neviršija 60 °C, ir liepsniųjų dujų<br />
taip pat žr. 6.8.2.1.26, 6.8.2.1.27 ir 6.8.2.2.9 punktus.<br />
2 PASTABA. D÷l reikalavimų, taikomų cisternoms, bandomoms 1 MPa (10 barų) sl÷giu,<br />
arba cisternoms, skirtoms atšaldytoms suskystintoms dujoms vežti, žr. 6.8.5 skirsnį.<br />
Šios specialiosios nuostatos taikomos tuo atveju, kai jos nurodytos ties tam tikros<br />
medžiagos pozicija 3.2 skyriaus A lentel÷s 13 stulpelyje:<br />
a) konstrukcija (TC)<br />
TC1<br />
TC2<br />
TC3<br />
TC4<br />
TC5<br />
TC6<br />
TC7<br />
Šių korpusų medžiagoms ir konstrukcijai taikomi 6.8.5 poskirsnio reikalavimai.<br />
Korpusai ir jų įrangos dalys turi būti gaminami iš 99,5 % grynumo aliuminio arba<br />
atitinkamo plieno, kuris nesukelia vandenilio peroksido skilimo. Jei korpusai,<br />
pagaminti iš 99,5 % grynumo aliuminio, nebūtina, kad sienelių storis viršytų<br />
15 mm, net jei apskaičiavus pagal 6.8.2.1.17 punktą gaunama gerokai didesn÷<br />
vert÷.<br />
Korpusai turi būti pagaminti iš austenitinio plieno.<br />
Korpusai privalo tur÷ti emal÷s arba lygiavertę apsauginę dangą, jei medžiaga, iš<br />
kurios pagamintas korpusas, veikiama JT Nr. 3250 chloracto rūgštimi.<br />
Korpusai privalo tur÷ti švininę vidinę dangą, kurios storis ne mažesnis kaip<br />
5 mm, ar lygiavertę vidinę dangą.<br />
Jei cisternoms gaminti reikia naudoti aliuminį, jos turi būti gaminamos iš ne<br />
mažesnio kaip 99,5 % grynumo aliuminio; nebūtina, kad sienelių storis viršytų<br />
15 mm, net jei apskaičiavus pagal 6.8.2.1.17 punktą gauta didesn÷ vert÷.<br />
Veiksmingas mažiausias korpuso sienelių storis turi būti ne mažesnis kaip 3 mm.<br />
b) įrangos dalys (TE)<br />
TE1<br />
TE2<br />
TE3<br />
(Panaikinta).<br />
(Panaikinta).<br />
Cisternos, be to, turi atitikti šiuos reikalavimus: šildymo įtaisas negali būti<br />
cisternos viduje, jis visada turi būti korpuso išor÷je. Tačiau atvamzdis,<br />
naudojamas iškraunant fosforą, gali būti su šildančiu apvalkalu. Įtaisas, šildantis<br />
apvalkalą, turi būti sureguliuotas taip, kad fosforo temperatūra neviršytų<br />
temperatūros, kurioje korpusas pripildomas. Kiti atvamzdžiai turi įeiti į cisterną<br />
490
TE4<br />
TE5<br />
TE6<br />
TE7<br />
TE8<br />
TE9<br />
TE10<br />
TE11<br />
TE12<br />
jos viršutin÷je dalyje; angos turi būti virš didžiausio leistinojo pripildymo fosforo<br />
lygio ir visiškai uždaromos gaubtu su fiksatoriais. Cisternoje turi būti matavimo<br />
prietaisai, kuriais nusta<strong>tomas</strong> fosforo lygis, ir, naudojant vandenį kaip apsauginę<br />
priemonę, fiksuota žyma, rodanti didžiausią leistinąjį vandens lygį.<br />
Korpusuose turi būti įrengta šilumos izoliacija, pagaminta iš sunkiai<br />
užsiliepsnojančių medžiagų.<br />
Jei korpusuose yra šilumos izoliacija, ji turi būti pagaminta iš sunkiai<br />
užsiliepsnojančių medžiagų.<br />
Cisternose gali būti įtaisas, įrengtas taip, kad vežama madžiaga jo neužterštų, o<br />
korpuso viduje nesusidarytų itin mažas sl÷gis arba viršsl÷gis, ir nebūtų nuot÷kio;<br />
Korpuso ištuštinimo sistema turi tur÷ti du nuosekliai įrengtus, vienas nuo kito<br />
nepriklausančius uždarymo įtaisus: vienas jų yra patvirtinto tipo staiga<br />
užsidarantis vidinis uždarymo vožtuvas, kitas – išorinis uždarymo vožtuvas,<br />
kurie įrengti kiekvieno iškrovimo atvamzdžio gale. Kiekvieno išorinio uždarymo<br />
vožtuvo gale turi būti aklina jung÷ arba kitas įtaisas, užtikrinantis tokią pat saugą.<br />
Vidinis uždarymo vožtuvas turi likti sujungtas su korpusu ir uždarytas, jei<br />
atvamzdis būtų nupl÷štas.<br />
Išorinių korpuso atvamzdžių jungtys turi būti iš medžiagų, kurios neįtakoja<br />
vandenilio peroksido skilimo.<br />
Cisternos viršuje turi būti uždarymo įtaisas, apsaugantis nuo per didelio sl÷gio<br />
susidarymo korpuso viduje d÷l vežamos medžiagos skilimo, taip pat skysčio<br />
nuot÷kio ir pašalinių medžiagų prasiskverbimo į korpuso vidų.<br />
Cisternų uždarymo įtaisai turi būti suprojektuoti taip, kad vežant sukiet÷jusi<br />
medžiaga jų neužkimštų. Jei cisterna su šilumos izoliacija, ji turi būti pagaminta<br />
iš sunkiai užsiliepsnojančių medžiagų.<br />
Korpusai ir jų eksploatavimo įranga turi būti suprojektuoti taip, kad į juos<br />
nepatektų pašalinių medžiagų, kad nebūtų skysčio nuot÷kio ir kad d÷l vežamos<br />
medžiagos skilimo korpuso viduje nesusidarytų pavojingas perteklinis sl÷gis.<br />
Apsauginis vožtuvas, neleidžiantis patekti pašalin÷ms medžiagoms, atitinka šią<br />
nuostatą.<br />
Cisternos turi būti su šilumos izoliacija, atitinkančia 6.8.3.2.14 punkto<br />
reikalavimus. Jei organinio peroksido SGST cisternoje lygi ar žemesn÷ kaip<br />
55 °C arba jei cisterna pagaminta iš aliuminio, tai korpusas turi būti visiškai<br />
izoliuotas. Saul÷s ekranas ir bet kuri juo nepadengta cisternos dalis ar visos<br />
dangos išorinis dangalas turi būti padengti baltais dažais arba blizgiu metalu.<br />
Prieš kiekvieną vežimą nudažytas paviršius turi būti nuvalomas arba<br />
atnaujinamas, jei jis pagelto ar buvo pažeistas. Šilumos izoliacija turi būti be<br />
degių medžiagų. Cisternose turi būti įtaisyti temperatūros davikliai.<br />
Cisternos turi būti su apsauginiais vožtuvais ir avariniais sl÷gio mažinimo<br />
įtaisais. Taip pat leidžiama naudoti vakuuminius apsauginius įtaisus. Avariniai<br />
sl÷gio mažinimo įtaisai turi suveikti esant sl÷giams, nustatytiems pagal organinio<br />
peroksido savybes ir cisternos konstrukcijos savybes. Lydžiuosius saugiklius<br />
korpusuose naudoti draudžiama.<br />
Cisternos turi būti su spyruokliniais apsauginiais vožtuvais, kad būtų išvengta<br />
sl÷gio did÷jimo korpuso viduje d÷l produktų skilimo ir garų susidarymo 50 °C<br />
temperatūroje. Apsauginio vožtuvo arba apsauginių vožtuvų pralaidumo geba ir<br />
suveikimo sl÷gis turi būti nustatomi pagal bandymo rezultatus, nurodytus<br />
specialiojoje nuostatoje TA2. Tačiau suveikimo sl÷gis jokiu būdu neturi būti<br />
toks, kad cisternai apvirtus pro apsauginį vožtuvą (-us) gal÷tų ištek÷ti skystis.<br />
Avariniai sl÷gio mažinimo įtaisai cisternose gali būti spyruoklinio arba trūkiojo<br />
tipo, suprojektuoti taip, kad pašalintų visus skilimo produktus ir garus,<br />
491
susidarančius per ne trumpesnį kaip vienos valandos laiko tarpą, kai korpusas<br />
visiškai apimamas liepsnos, sąlygomis, nustatomomis pagal šias formules:<br />
q = 70961 × F × A<br />
0.<br />
82<br />
,<br />
TE13<br />
TE14<br />
TE15<br />
TE16<br />
TE17<br />
TE18<br />
TE19<br />
čia:<br />
q = šilumos absorbavimas [W]<br />
A = sudr÷kintas plotas [m 2 ]<br />
F = izoliacijos koeficientas<br />
F = l neizoliuotoms cisternoms, ar<br />
F U(923 − T PO<br />
=<br />
) izoliuotoms cisternoms,<br />
47032<br />
čia:<br />
K = izoliacijos sluoksnio šilumos laidumas [W·m -1·K -1 ]<br />
L = izoliacijos sluoksnio storis [m]<br />
U = K/L = izoliacijos šilumos perdavimo koeficientas [W·m -2·K -1 ]<br />
T PO = peroksido temperatūra nukritus sl÷giui [K].<br />
Avarinio (-ių) sl÷gio mažinimo įtaiso (-ų) suveikimo sl÷gis turi viršyti sl÷gį,<br />
nurodytą pirmiau, ir turi būti nusta<strong>tomas</strong> pagal bandymų, nurodytų specialiojoje<br />
nuostatoje TA2, rezultatus. Avariniai sl÷gio mažinimo įtaisai turi būti tokio<br />
dydžio, kad didžiausias sl÷gis cisternoje niekada neviršytų cisternos bandymo<br />
sl÷gio.<br />
PASTABA. Bandymo, kuris pad÷tų nustatyti avarinio sl÷gio mažinimo įtaiso<br />
dydį, metodo pavyzdys nurodytas Bandymų ir kriterijų vadovo 5 priede.<br />
Cisternų su šilumos izoliacija, sudaryta iš ištisin÷s dangos, pralaidumo geba ir<br />
avarinio (-ių) sl÷gio mažinimo įtaiso (-ų) suveikimas turi būti nustatomi darant<br />
prielaidą, kad prarasta 1 % izoliacijos.<br />
Cisternų vakuuminiuose apsauginiuose įtaisuose ir spyruokliniuose<br />
apsauginiuose vožtuvuose turi būti liepsnos slopintuvai, išskyrus tuos atvejus, kai<br />
vežamos medžiagos ir jų skilimo produktai yra nedegūs. Būtina atkreipti d÷mesį į<br />
apsauginio įtaiso pralaidumo gebos sumaž÷jimą įrengus liepsnos slopintuvą.<br />
Cisternose turi būti įrengta šilumos izoliacija ir išorinis šildymo įtaisas.<br />
Cisternose turi būti įrengta šilumos izoliacija. Šilumos izoliacijos, kuri tiesiogiai<br />
liečiasi su korpusu, užsiliepsnojimo temperatūra bent 50 °C turi viršyti<br />
aukščiausią projektinę cisternos temperatūrą.<br />
(Panaikinta).<br />
(Rezervuota).<br />
(Rezervuota).<br />
Cisternos, skirtos vežti medžiagoms, kurių pripildymo temperatūra aukštesn÷<br />
kaip 190 ºC, turi būti su deflektoriais, įtaisytais stačiu kampu viršutin÷ms<br />
užpildymo angoms, kad pripildant staiga nepakiltų sienelių temperatūra.<br />
Jungtys ir papildoma įranga, įrengta<br />
viršutin÷je cisternos dalyje, turi būti:<br />
- įstatoma į nustatytą nišą; arba<br />
- su vidiniu apsauginiu vožtuvu; arba<br />
- apsaugota gaubtu arba skersiniais ir<br />
(ar) išilginiais elementais arba kitais<br />
veiksmingais įtaisais, kurių forma<br />
492
turi užtikrinti jungčių ir pagalbin÷s<br />
įrangos apsaugą nuo pažeidimų<br />
apvirtus.<br />
Jungtys ir pagalbin÷ įranga, įrengta<br />
cisternos apatin÷je dalyje:<br />
Atvamzdžiai, šoniniai uždarymo įtaisai<br />
ir visi ištuštinimo įtaisai turi būti arba<br />
200 mm įsiskverbę į vidų, atsižvelgiant<br />
į cisternos matmenis, arba apsaugoti<br />
tašu, kurio inercijos koeficientas ne<br />
mažesnis kaip 20 cm 3 kryptimi, skersa<br />
jud÷jimo krypčiai; kai cisterna pilna, jų<br />
atstumas nuo grunto turi būti ne<br />
mažesnis kaip 300 mm.<br />
Jungtys ir pagalbin÷ įranga, įrengta<br />
cisternos galin÷je dalyje, turi būti<br />
apsaugota buferiu, nurodytu 9.7.6<br />
skirsnyje. Jų aukštis nuo grunto turi<br />
būti toks, kad buferis užtikrintų<br />
patikimą apsaugą.<br />
TE20<br />
TE21<br />
TE22<br />
TE23<br />
TE24<br />
Nepaisant kitų cisternų kodų, leistinų pagal racionalią cisternų hierarchiją,<br />
nurodytą 4.3.4.1.2 punkte, cisternos turi būti su apsauginiu vožtuvu.<br />
Uždarymo įtaisai turi būti apsaugoti gaubtais su kaištiniais fiksatoriais.<br />
(Rezervuota)<br />
Cisternos privalo tur÷ti įtaisą, suprojektuotą taip, kad vežama medžiaga jo<br />
neužterštų ir kad būtų išvengta nuot÷kio ar per didelio arba per mažo sl÷gio<br />
korpuso viduje.<br />
Jei cisternos, kurių paskirtis vežti ir<br />
paskirstyti (išpurkšti) bitumą, yra su<br />
išpurškimo strypu iškrovimo<br />
atvamzdžio gale, uždarymo įtaisas,<br />
kaip reikalaujama pagal 6.8.2.2.2<br />
punktą, gali būti pakeistas uždarymo<br />
sklende, kuri įrengiama iškrovimo<br />
atvamzdyje prieš išpurškimo strypą.<br />
ТЕ25<br />
(Rezervuota).<br />
c) Tipo patvirtinimas (TA)<br />
TA1<br />
TA2<br />
Cisternose neleidžiama vežti organinių medžiagų.<br />
Ši medžiaga gali būti vežama stacionariomis cisternomis arba nuimamosiomis<br />
cisternomis ar konteinerin÷mis cisternomis, laikantis kilm÷s šalies<br />
kompetentingos institucijos nustatytų reikalavimų, jei pagal bandymų, nurodytų<br />
toliau, rezultatus kompetentinga institucija nusprendžia, kad taip vežti bus saugu.<br />
Jei kilm÷s šalis n÷ra ADR Susitariančioji Šalis, šie reikalavimai turi būti<br />
patvirtinti pirmosios ADR Susitariančiosios Šalies, per kurios teritoriją bus<br />
vežamas krovinys, kompetentingos institucijos.<br />
Turi būti atliekami tipo patvirtinimo bandymai, siekiant:<br />
- įrodyti medžiagos suderinamumą su visomis medžiagomis, kurios vežant<br />
paprastai liečiasi su vežama medžiaga;<br />
493
TA3<br />
TA4<br />
- gauti duomenis, leidžiančius apskaičiuoti avarinių sl÷gio mažinimo įtaisų ir<br />
apsauginių vožtuvų konstrukcijos ypatumus įvertinant cisternos konstrukcijos<br />
savybes; ir<br />
- nustatyti bet kokius specialiuosius saugaus medžiagos vežimo reikalavimus.<br />
Bandymų rezultatai turi būti įrašyti tipo patvirtinimo protokole.<br />
Ši medžiaga gali būti vežama tik cisternose, kurių cisternos kodas yra LGAV<br />
arba SGAV; 4.3.4.1.2 punkte nurodyta hierarchija netaikoma.<br />
1.8.7 skirsnyje nurodytas atitikties vertinimo procedūras atlieka kompetentinga<br />
institucija, jos paskirtas atstovas arba tikrinančioji įstaiga, atitinkanti 1.8.6.4<br />
poskirsnio reikalavimus ir akredituota pagal EN ISO/IEC 17020:2004 A tipą.<br />
d) Bandymai (TT)<br />
TT1<br />
TT2<br />
TT3<br />
TT4<br />
TT5<br />
Cisternos iš grynojo aliuminio turi būti bandomos pirmą kartą ir periodiškai<br />
hidraulinio sl÷gio bandymu, kai sl÷gis tik 250 kPa (2,5 baro) (manometrinis<br />
sl÷gis).<br />
Korpusų vidin÷s dangos būkl÷ turi būti tikrinama kasmet kompetentingos<br />
institucijos patvirtinto eksperto, kuris atlieka vidinę korpuso apžiūrą.<br />
Nepaisant 6.8.2.4.2 punkto reikalavimų, periodin÷s apžiūros turi būti atliekamos<br />
ne rečiau kaip kas aštuoneri metai ir turi apimti sienelių storio patikrą naudojant<br />
atitinkamus įrankius. Tokių cisternų sandarumo bandymas ir patikra, nurodyti<br />
6.8.2.4.3 punkte, atliekami ne rečiau kaip kas ketveri metai.<br />
(Rezervuota)<br />
Hidraulinio sl÷gio bandymas turi būti atliekamas ne rečiau kaip kas:<br />
3 metai. 2,5 metų.<br />
TT6 Periodinis bandymas, įskaitant<br />
hidraulinio sl÷gio bandymą, turi būti<br />
atliekamas ne rečiau kaip kartą per 3<br />
metus.<br />
TT7<br />
TT8<br />
TT9<br />
Nepaisant 6.8.2.4.2 punkto reikalavimų, periodinis vidin÷s būkl÷s patikrinimas<br />
gali būti pakeistas kompetentingos institucijos patvirtinta programa.<br />
Cisternų, patvirtintų vežti JT Nr. 1005 AMONIAKAS, BEVANDENIS, ir<br />
pagamintų iš smulkiagrūdžio plieno, kurio takumo vert÷ pagal medžiagos<br />
standartą didesn÷ kaip 400 N/mm 2 , kiekvieno periodinio bandymo, atliekamo<br />
pagal 6.8.2.4.2 punktą, metu turi būti atliekama magnetoskopija, kad būtų aptikti<br />
paviršiaus įtrūkimai.<br />
Apatin÷je kiekvieno korpuso dalyje turi būti tikrinama ne mažiau kaip 20 %<br />
kiekvienos žiedin÷s ir išilgin÷s suvirinimo siūl÷s ilgio, taip pat visos atvamzdžių<br />
suvirinimo siūl÷s ir visos zonos, kurios buvo taisytos arba poliruotos.<br />
Apžiūroms ir bandymams (įskaitant gamybos priežiūrą) taikomos 1.8.7 skirsnyje<br />
nurodytos procedūros, kurias atlieka kompetentinga institucija, jos paskirtas<br />
atstovas arba tikrinančioji įstaiga, atitinkanti 1.8.6.4 poskirsnio reikalavimus ir<br />
akredituota pagal EN ISO/IEC 17020:2004 A tipą.<br />
e) Žym÷jimas (TM)<br />
PASTABA. Šie įrašai turi būti daromi patvirtinimo šalies oficialia kalba ir, jei tai ne<br />
anglų vokiečių ar prancūzų kalba, – anglų vokiečių ar prancūzų kalba, jei tik sutartyse,<br />
sudarytose tarp vežimo šalių, nenurodyta kitaip.<br />
TM1<br />
Ant cisternų, be 6.8.2.5.2 punkte nurodytų įrašų, turi būti užrašas: „Vežant<br />
neatidaryti. Savaime užsiliepsnoja“ (taip pat žr. pirmiau min÷tą PASTABĄ).<br />
494
TM2<br />
TM3<br />
TM4<br />
TM5<br />
TM6<br />
TM7<br />
Ant cisternų, be 6.8.2.5.2 punkte nurodytų įrašų, turi būti užrašas: „Vežant<br />
neatidaryti. D÷l sąlyčio su vandeniu išskiria liepsniąsias dujas“ (taip pat žr.<br />
pirmiau min÷tą PASTABĄ).<br />
Cisternos lentel÷je, aprašytoje 6.8.2.5.1 punkte, taip pat turi būti nurodyti<br />
patvirtintų medžiagų tinkami krovinio pavadinimai ir didžiausia leistinoji<br />
cisternos pakrovos mas÷ (kg).<br />
Prie cisternos pritvirtintoje lentel÷je, aprašytoje 6.8.2.5.2 punkte, arba ant paties<br />
korpuso, jei jis sutvirtintas taip, kad d÷l to cisternos tvirtumas nesumaž÷s,<br />
įspaudžiant ar kitu analogišku būdu turi būti nurodyti papildomi duomenys:<br />
atitinkamos medžiagos cheminis pavadinimas ir leistinoji koncentracija.<br />
Ant cisternų, be 6.8.2.5.1 punkte nurodytų duomenų, turi būti nurodyta<br />
paskutin÷s korpuso vidin÷s būkl÷s apžiūros data (m÷nuo ir metai).<br />
(Rezervuota)<br />
6.8.2.5.1 punkte nurodytoje lentel÷je įspaudžiant ar kitu analogišku būdu turi būti<br />
nurodytas trilapio simbolis, aprašytas 6.8.2.5.1 punkte. Šis trilapio simbolis gali<br />
būti išgraviruotas tiesiog ant korpuso sienelių, jei jos sutvirtintos taip, kad tai<br />
nesumažins korpuso tvirtumo.<br />
6.8.5 Stacionariųjų suvirintinių cisternų, nuimamųjų suvirintinių cisternų ir<br />
konteinerinių cisternų suvirintinių korpusų, kurių bandymo sl÷gis ne mažesnis kaip<br />
1 MPa (10 barų), ir stacionariųjų suvirintinių cisternų, nuimamųjų suvirintinių<br />
cisternų ir konteinerinių cisternų suvirintinių korpusų, skirtų atšaldytoms<br />
suskystintoms 2 klas÷s dujoms vežti, medžiagų ir konstrukcijos reikalavimai<br />
6.8.5.1 Medžiagos ir korpusai<br />
6.8.5.1.1 a) Korpusai, skirti vežti:<br />
- suspaustoms, suskystintoms ar ištirpintoms slegiant 2 klas÷s dujoms;<br />
- 4.2 klas÷s JT Nr. 1380, 2845, 2870, 3194 ir 3391–3394; ir<br />
- JT Nr. 1052 vandenilio fluoridui, bevandeniui, ir JT Nr. 1790 vandenilio<br />
fluorido rūgščiai, kurios sud÷tyje yra daugiau kaip 85 % vandenilio fluorido,<br />
8 klas÷s,<br />
turi būti iš plieno.<br />
b) Korpusai iš smulkiagrūdžio plieno, skirti vežti:<br />
- ÷džioms 2 klas÷s dujoms ir JT Nr. 2073 amoniako tirpalui; ir<br />
- JT Nr. 1052 vandenilio fluoridui, bevandeniui, ir JT Nr. 1790 vandenilio<br />
fluorido rūgščiai, kurios sud÷tyje yra daugiau kaip 85 % vandenilio fluorido,<br />
8 klas÷s,<br />
turi būti termiškai apdoroti, kad nebeliktų šiluminių įtempčių.<br />
c) Korpusai, skirti atšaldytoms suskystintoms 2 klas÷s dujoms vežti, turi būti<br />
gaminami iš plieno, aliuminio, aliuminio lydinių, vario ar vario lydinių (pvz.,<br />
žalvario). Tačiau cisternos iš vario ar vario lydinių turi būti naudojamos tik toms<br />
dujoms vežti, kuriose n÷ra acetileno; beje, etilene gali būti ne daugiau kaip<br />
0,005 % acetileno.<br />
d) Gali būti naudojamos tik medžiagos, kurios atsparios žemiausiai ir aukščiausiai<br />
korpusų ir jų jungčių bei pagalbinių įtaisų darbin÷ms temperatūroms.<br />
6.8.5.1.2 Šios medžiagos gali būti naudojamos korpusams gaminti:<br />
a) iš tokios rūšies plieno, kuris atsparus trup÷jimui esant žemiausiai darbinei<br />
temperatūrai (žr. 6.8.5.2.1 punktą):<br />
495
- minkštojo plieno rūšys (išskyrus 2 klas÷s atšaldytoms suskystintoms<br />
dujoms);<br />
- smulkiagrūdžio plieno rūšys žemesn÷je kaip –60 ºC temperatūroje;<br />
- nikelinis plienas (kuriame yra0,5–9 % nikelio) žemesn÷je kaip –196 ºC<br />
temperatūroje, atsižvelgiant į nikelio kiekį;<br />
- austenitinis chromo-nikelio plienas žemesn÷je kaip –270 ºC temperatūroje;<br />
b) ne mažesnio kaip 99,5 % grynumo aliuminis arba aliuminio lydiniai (žr. 6.8.5.2.2<br />
punktą);<br />
c) antioksiduotas varis, ne mažesnio kaip 99,9 % grynumo, arba vario lydiniai,<br />
kuriuose yra daugiau kaip 56 % vario (žr. 6.8.5.2.3 punktą).<br />
6.8.5.1.3 a) Korpusai iš vario, aliuminio arba aliuminio lydinių turi būti besiūliai arba<br />
suvirinti;<br />
b) Korpusai iš austenitinio plieno, vario ar vario lydinių gali būti tvirtai sulituoti.<br />
6.8.5.1.4 Jungtys ir pagalbin÷ įranga gali būti tvirtinami prie korpusų sriegin÷mis jungtimis arba<br />
kitu patikimu būdu:<br />
a) korpusai iš plieno, aliuminio arba aliuminio lydinių: suvirinant;<br />
b) korpusai iš austenitinio plieno, vario ar vario lydinių: suvirinant arba tvirtai<br />
sulituojant.<br />
6.8.5.1.5 Korpusų ir jų tvirtinimo prie transporto priemonių, važiuokl÷s ar konteinerio r÷mo<br />
konstrukcija turi būti tokia, kad atramin÷s dalys neatšaltų ir neimtų eiž÷ti. Korpuso<br />
tvirtinimo dalys turi būti suprojektuotos taip, kad net pačioje žemiausioje darbin÷je<br />
temperatūroje išsaugotų savo mechanines savybes.<br />
6.8.5.2 Bandymų reikalavimai<br />
6.8.5.2.1 Plieniniai korpusai<br />
Metalai, naudojami korpusams gaminti, ir suvirinimo siūl÷s esant žemiausiai darbinei<br />
temperatūrai, tačiau bent –20 ºC, turi atitikti toliau nurodytus reikalavimus d÷l smūginio<br />
tąsumo:<br />
- bandymai turi būti atliekami su V formos iš÷mą turinčiais bandiniais;<br />
- mažiausias smūginis tąsumas (žr. 6.8.5.3.1–6.8.5.3.3 punktus) bandiniams su išilgine<br />
ašimi, statmena valcavimo krypčiai, o V formos iš÷ma (pagal standartą ISO R 148)<br />
statmena lakšto paviršiui, turi būti 34 J/cm 2 minkštam plienui (kuri pagal esamą ISO<br />
standartą turi būti bandoma su bandiniais, turinčiais išilginę ašį, sutampančią su<br />
valcavimo kryptimi), smulkiagrūdžiam plienui, legiruotam feritiniam plienui,<br />
turinčiam Ni < 5 %, legiruotam feritiniam plienui, turinčiam 5 % ≤ Ni ≤ 9 %, arba<br />
austenitiniam Cr–Ni plienui;<br />
- bandant austenitinį plieną, smūginio tąsumo bandymas atliekamas tik su suvirinimo<br />
siūle;<br />
- jeigu darbin÷ temperatūra žemesn÷ kaip –196 ºC, smūginio tąsumo bandymas<br />
atliekamas ne žemiausioje darbin÷je temperatūroje, o –196 ºC temperatūroje.<br />
6.8.5.2.2 Korpusai iš aliuminio arba aliuminio lydinių<br />
Korpusų siūl÷s turi atitikti kompetentingos institucijos nustatytus reikalavimus.<br />
6.8.5.2.3 Korpusai iš vario arba vario lydinių<br />
Smūginio tąsumo bandymo atlikti nebūtina.<br />
6.8.5.3 Smūginio tąsumo bandymas<br />
6.8.5.3.1 Medžiagų lakštams, plonesniems kaip 10 mm, bet ne plonesniems kaip 5 mm, naudojami<br />
bandiniai, kurių skerspjūvis 10 mmxe mm, čia „e“ – lakšto storis. Jei būtina, leidžiamas<br />
496
mechaninis apdirbimas iki 7,5 mm arba 5 mm. Visais atvejais mažiausias dydis turi būti<br />
34 J/cm 2 .<br />
PASTABA. Su mažesnio kaip 5 mm storio lakštais arba jų suvirinimo siūl÷ms smūginio<br />
tąsumo bandymas neatliekamas.<br />
6.8.5.3.2 a) Bandant lakštinę medžiagą smūginis tąsumas nusta<strong>tomas</strong> trims bandiniams.<br />
Bandiniai išpjaunami statmenai valcavimo krypčiai; minkštam plienui jie gali<br />
būti išpjaunami išilgai valcavimo krypties.<br />
b) Bandant suvirinimo siūles bandiniai išpjaunami taip:<br />
jei e ≤ 10 mm:<br />
trys bandiniai su iš÷ma suvirinimo siūl÷s centre;<br />
trys bandiniai su iš÷ma iš šilumos paveiktos zonos centre (V formos iš÷ma kerta<br />
suvirinimo zoną bandinio viduryje);<br />
Suvirinimo siūl÷s vidurys<br />
jei 10 mm < e ≤ 20 mm:<br />
Šilumos poveikio zona<br />
e<br />
2<br />
e<br />
e<br />
2<br />
trys bandiniai suvirinimo siūl÷s viduryje;<br />
t<br />
r<br />
y<br />
s<br />
bandiniai, paimti iš šilumos poveikio zonos (V formos iš÷ma kerta suvirinimo<br />
zoną bandinio viduryje);<br />
Suvirinimo siūl÷s vidurys<br />
jei e > 20 mm:<br />
Šilumos poveikio zona<br />
du trijų bandinių rinkiniai (vienas rinkinys iš išor÷s, vienas rinkinys iš vidaus)<br />
išpjaunami kiekvienoje toliau nurodytoje vietoje (V formos iš÷ma suvirinimo<br />
zoną kerta per bandinių, išpjautų šilumos poveikio zonoje, vidurį).<br />
497
Suvirinimo vidurys<br />
e<br />
Šilumos poveikio zona<br />
6.8.5.3.3 a) bandant lakštinę medžiagą trijų bandymų vidurkis turi atitikti mažiausią reikšmę<br />
34 J/cm 2 , nurodytą 6.8.5.2.1 punkte; ne daugiau kaip viena reikšm÷ gali būti<br />
mažesn÷ už mažiausią reikšmę, bet ne mažesn÷ kaip 24 J/cm 2 .<br />
b) bandant suvirinimo siūles vidutin÷ reikšm÷, gauta iš trijų bandinių, išpjautų<br />
suvirinimo siūl÷s viduryje, neturi būti mažesn÷ už mažiausią reikšmę 34 J/cm 2 ;<br />
ne daugiau kaip viena reikšm÷ gali būti mažesn÷ už mažiausią reikšmę, bet ne<br />
mažesn÷ kaip 24 J/cm 2 .<br />
c) bandant šilumos poveikio zoną (V formos iš÷ma kerta suvirinimo zoną bandinio<br />
viduryje) tik viena iš trijų bandomų bandinių verčių gali būti mažesn÷ už<br />
mažiausią vertę 34 J/cm 2 , bet ji neturi būti mažesn÷ nei 24 J/cm 2 .<br />
6.8.5.3.4 Jeigu 6.8.5.3.3 punkte nurodyti reikalavimai neįvykdyti, papildomas bandymas gali būti<br />
atliekamas tik vieną kartą, jei:<br />
a) pirmų trijų bandymų vidurkis mažesnis už mažiausią dydį 34 J/cm 2 , arba<br />
b) daugiau kaip viena atskira vert÷ mažesn÷ už 34 J/cm 2 , bet ne mažesn÷ už<br />
24 J/cm 2 .<br />
6.8.5.3.5 Atliekant kartotinį lakštų ir suvirinimo siūlių smūginio tąsumo bandymą, n÷ viena iš<br />
atskirų verčių neturi būti mažesn÷ už 34 J/cm 2 . Visų pirminių ir pakartotinių bandymų<br />
rezultatų vidurkis turi būti lygus arba didesnis už mažiausią 34 J/cm 2 .<br />
Atliekant kartotinį medžiagos smūginio tąsumo šilumos poveikio zonoje bandymą, n÷<br />
viena atskira vert÷ neturi būti mažesn÷ už 34 J/cm 2 .<br />
6.8.5.4 Nuorodos į standartus<br />
6.8.5.2 ir 6.8.5.3 poskirsnių reikalavimai yra įvykdyti, jei buvo taikomi šie standartai:<br />
EN 1252-1:1998 Kriogeniniai indai. Medžiagos. 1 dalis. Tąsumo reikalavimai esant<br />
žemesnei negu minus 80 °C temperatūrai;<br />
EN 1252-2:2001 Kriogeniniai indai. Medžiagos. 2 dalis. Tąsumo reikalavimai esant<br />
temperatūrai nuo minus 80 °C iki minus 20 °C.<br />
498
6.9 SKYRIUS<br />
STACIONARIŲJŲ CISTERNŲ (CISTERNINIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ), NUIMAMŲJŲ<br />
CISTERNŲ, KONTEINERINIŲ CISTERNŲ IR CISTERNŲ-NUIMAMŲJŲ KöBULŲ IŠ<br />
PLUOŠTU ARMUOTO PLASTIKO (PLUOŠTINIO PLASTIKO) PROJEKTAVIMO,<br />
KONSTRUKCIJOS, ĮRANGOS, TIPO PATVIRTINIMO, BANDYMŲ IR ŽYMöJIMO<br />
REIKALAVIMAI<br />
PASTABA. D÷l kilnojamųjų cisternų žr. 6.7 skyrių, d÷l stacionariųjų cisternų (cisterninių transporto<br />
priemonių), nuimamųjų cisternų ir konteinerinių cisternų bei cisternų-nuimamų k÷bulų, kurių korpusai<br />
pagaminti iš metalinių medžiagų, transporto priemonių baterijų ir daugiaelemenčių dujų konteinerių<br />
(DDK) žr. 6.8 skyrių, d÷l vakuuminių atliekų cisternų žr. 6.10 skyrių.<br />
6.9.1 Bendrosios nuostatos<br />
6.9.1.1 Cisternos iš pluoštinio plastiko turi būti suprojektuotos, pagamintos ir išbandytos pagal<br />
kokyb÷s užtikrinimo programą, pripažintą kompetentingos institucijos, visų pirma<br />
laminavimo ir padengimo termoplastiko danga darbus turi atlikti tik kvalifikuotas<br />
personalas pagal kompetentingos institucijos reikalavimus atitinkančias procedūras.<br />
6.9.1.2 D÷l cisternų iš pluoštinio plastiko konstrukcijos ir bandymo taip pat taikomi 6.8.2.1.1,<br />
6.8.2.1.7, 6.8.2.1.13, 6.8.2.1.14 a ir b, 6.8.2.1.25, 6.8.2.1.27, 6.8.2.1.28 ir 6.8.2.2.3 punktų<br />
reikalavimai.<br />
6.9.1.3 Šildymo elementus įrengti cisternose iš pluoštinio plastiko draudžiama.<br />
6.9.1.4 Cisternos stabilumui turi būti taikomi 9.7.5.1 poskirsnio reikalavimai.<br />
6.9.2 Konstrukcija<br />
6.9.2.1 Korpusai turi būti pagaminti iš tinkamos medžiagos, kuri turi būti suderinama su<br />
cisternoje vežamomis medžiagomis esant darbinei temperatūrai nuo –40°C iki +50°C,<br />
nebent temperatūros intervalas nustatytas kompetentingos institucijos atsižvelgiant į<br />
specialias šalies, per kurios teritoriją vežama, klimato sąlygas.<br />
6.9.2.2 Korpusai turi būti sudaryti iš trijų elementų:<br />
- vidin÷s dangos,<br />
- konstrukcijos sluoksnio,<br />
- išorinio sluoksnio.<br />
6.9.2.2.1 Vidin÷ danga – tai vidin÷ korpuso sienel÷s dalis, suprojektuota kaip pirminis barjeras,<br />
apskaičiuotas taip, kad pakankamai ilgai atlaikytų vežamos medžiagos cheminį poveikį ir<br />
apsaugotų nuo bet kokios pavojingos reakcijos su turiniu arba nuo pavojingų junginių<br />
susidarymo ir bet kokio konstrukcijos sluoksnio atsparumo maž÷jimo d÷l medžiagos<br />
difuzijos per vidinę dangą.<br />
Vidin÷ danga gali būti pagaminta iš pluoštinio plastiko arba termoplastiko.<br />
6.9.2.2.2 Pluoštinio plastiko dangą turi būti sudaryta iš:<br />
a) paviršinio sluoksnio (,,žel÷ danga“) – tokio pat dervų prisotinto sluoksnio,<br />
sustiprinto danga, suderinama su dervomis ir turiniu. Šioje dangoje turi būti ne<br />
mažiau kaip 30 % (mas÷s) pluošto, o jos storis turi būti 0,25–0,60 mm.<br />
b) tvirtinamosios (-ųjų) dangos (-ų) – vieno ar keleto sluoksnių bent 2 mm storio,<br />
turinčios bent 900 g/m² stiklo pluošto ar pramoninio pluoštinio plastiko, kuriame<br />
yra ne mažiau kaip 30 % stiklo, jei tik mažesnis stiklo kiekis užtikrina lygiavertį<br />
saugumą.<br />
6.9.2.2.3 Termoplastiko danga turi būti iš termoplastiko lakštų, nurodytų 6.9.2.3.4 punkte,<br />
tarpusavyje suvirintų į reikiamą formą, kurie struktūriškai sujungti su sluoksniais. Tvirta<br />
dangos ir konstrukcijos sluoksnio jungtis gaunama klijuojant tam tikrais klijais.<br />
PASTABA. Vežant liepsniuosius skysčius gali būti keliami papildomi vidinio sluoksnio<br />
reikalavimai pagal 6.9.2.14 poskirsnį, kad būtų išvengta elektrostatinio krūvio kaupimosi.<br />
499
6.9.2.2.4 Korpuso konstrukcijos sluoksnis – tai sritis, specialiai sukonstruota pagal 6.9.2.4–6.9.2.6<br />
poskirsnių reikalavimus, kad atlaikytų mechanines įtemptis. Šią dalį paprastai sudaro<br />
keletas pluoštu sutvirtintų sluoksnių, išd÷stytų nustatytose vietose.<br />
6.9.2.2.5 Išorinis sluoksnis yra korpuso dalis, kuri tiesiogiai veikiama aplinkos. Jis turi būti<br />
sudarytas iš bent 0,2 mm dervų prisotinto sluoksnio. Jei storis didesnis kaip 0,5 mm,<br />
būtina naudoti demblį. Ši danga turi tur÷ti ne mažiau kaip 30 % (mas÷s) pluošto ir turi<br />
atlaikyti išorinį poveikį, visų pirma d÷l sąlyčio su vežama medžiaga. Į dervas turi būti<br />
dedama užpildų ar priedų, apsaugančių cisternos korpuso atraminį sluoksnį nuo<br />
ultravioletin÷s spinduliuot÷s.<br />
6.9.2.3 Konstrukcin÷s medžiagos<br />
6.9.2.3.1 Turi būti žinoma visų medžiagų, naudojamų gaminant cisternas iš pluoštinio plastiko,<br />
kilm÷ ir specifikacija.<br />
6.9.2.3.2 Dervos<br />
Perdirbant dervų mišinius turi būti griežtai laikomasi tiek÷jo rekomendacijų. Tai<br />
labiausiai susiję su kietiklių, katalizatorių ir greitiklių naudojimu. Tokios dervos gali būti:<br />
- nesočiosios poliesterio dervos;<br />
- vinilesterio dervos;<br />
- epoksidin÷s dervos;<br />
- fenolio dervos.<br />
Dervos šilumos deformacijos temperatūra (ŠDT), nustatyta pagal ISO 75-1:1993, turi būti<br />
nors 20 °C aukštesn÷ už didžiausią cisternos darbinę temperatūrą, bet visais atvejais<br />
neturi būti žemesn÷ kaip 70 °C.<br />
6.9.2.3.3 Armuojantieji pluoštai<br />
Kaip konstrukcinių sluoksnių armuojančiosios medžiagos turi būti naudojami atitinkami<br />
pluoštai, pavyzdžiui, stiklo pluošto vata E ar ECR tipo pagal ISO 2078:1993. Vidin÷<br />
danga gali būti iš C tipo stiklo pluošto pagal ISO 2078:1993. Termoplastiko dangos gali<br />
būti naudojamos tik vidinei dangai, kai įrodytas jų suderinamumas su planuojama vežti<br />
medžiaga.<br />
6.9.2.3.4 Termoplastiko dangos medžiagos<br />
6.9.2.3.5 Priedai<br />
Naudojamos tokios termoplastiko dangos kaip polivinilchloridas (PVC-U) be<br />
plastifikatorių, polipropilenas (PP), polivinildenfluoridas (PVDF), politetrafluoretilenas<br />
(PTFE) ir kt.<br />
Priedai, būtini dervoms apdirbti, pavyzdžiui, katalizatoriai, greitikliai, kietikliai ir tik<br />
sotropin÷s medžiagos, taip pat medžiagos, naudojamos cisternoms patobulinti,<br />
pavyzdžiui, užpildai, dažikliai, pigmentai ir kt., neturi susilpninti medžiagos, įvertinant<br />
eksploatacijos laiką ir projektinę temperatūrą.<br />
6.9.2.4 Korpusai, jų tvirtinimo, eksploatavimo ir konstrukcin÷ įranga turi būti sukonstruoti taip,<br />
kad per visą nustatytą eksploatacijos laiką be vežamos medžiagos nuostolių (išskyrus<br />
dujų kiekį, kuris gali nutek÷ti pro dujų išleidimo vožtuvus), atlaikytų:<br />
- statines ir dinamines apkrovas įprastomis vežimo sąlygomis;<br />
- mažiausias pakrovas, nurodytas 6.9.2.5–6.9.2.10 poskirsniuose.<br />
6.9.2.5 Esant sl÷giui, nurodytam 6.8.2.1.14 punkto a ir b papunkčiuose, ir statin÷ms traukos<br />
j÷goms, susidarančioms d÷l vežamo turinio, kuris yra didžiausio leistinojo tankio,<br />
nurodyto pagal konstrukcijos tipą, ir didžiausio pripildymo laipsnio, nustatyta įtampa σ<br />
išilgine kryptimi ir aplinkui bet kuriame korpuso sluoksnyje neturi viršyti šio dydžio:<br />
500
čia:<br />
σ ≤ R m<br />
,<br />
K<br />
R m = stiprumo ribos vert÷, gauta iš bandymų rezultatų vidurkio at÷mus<br />
bandymo rezultatų standartinį nuokrypį, padaugintą iš dviejų. Bandymai<br />
turi būti atliekami pagal EN 61:1977 reikalavimus bent su šešiais<br />
bandiniais, būdingais konstrukcijos tipui ir konstrukcijos metodui;<br />
K = S × K 0 × K 1 × K 2 × K 3,<br />
čia:<br />
K turi būti bent 4, ir<br />
S = saugos koeficientas. Įprastos konstrukcijos cisternos, jei<br />
3.2 skyriaus A lentel÷s 12 stulpelyje nurodytas cisternos<br />
kodas, kurio antrasis simbolis raide „G“ (žr. 4.3.4.1.1<br />
punktą), dydis S turi būti lygus ar didesnis kaip 1,5.<br />
Cisternos, skirtos medžiagoms, kurioms būtinas<br />
aukštesnis saugos lygis, t. y. jei cisternos 3.2 skyriaus<br />
A lentel÷s 12 stulpelyje nurodytas cisternos kodas,, kurio<br />
antrasis simbolis skaičius „4“ (žr. 4.3.4.1.1 punktą), dydis<br />
S turi būti padaugintas iš dviejų, jei korpusas su apsauga<br />
nuo pažeidimų, sudaryta iš metalinio karkaso su<br />
išilginiais ir skersiniais konstrukcijos elementais.<br />
K 0 = medžiagos savybių pablog÷jimo d÷l valkšnumo, sen÷jimo<br />
ir vežamų medžiagų cheminio poveikio koeficientas. Jis<br />
turi būti nusta<strong>tomas</strong> pagal formulę:<br />
K0<br />
1<br />
= αβ<br />
,<br />
čia α – valkšnumo koeficientas, o β – sen÷jimo<br />
koeficientas, nusta<strong>tomas</strong> pagal EN 978:1997, atlikus<br />
bandymą pagal EN 977:1997. Kaip alternatyvą galima<br />
taikyti nekintantį dydį K 0 = 2. Nustatant α ir β, pradinis<br />
nuokrypis turi būti laikomas lygiu 2σ;<br />
K 1 = koeficientas, susijęs su temperatūros ir šilumin÷mis<br />
dervos savyb÷mis, nusta<strong>tomas</strong> pagal šią lygtį, kai<br />
mažiausia vert÷ yra 1:<br />
K 1 = 1,25 – 0,0125 (HDT - 70),<br />
čia HDT yra dervos temperatūrin÷s deformacijos<br />
temperatūra, ºC;<br />
K 2 = medžiagos nuovargio koeficientas; jei kompetentinga<br />
institucija nenustat÷ kito dydžio, turi būti taikomas dydis<br />
K 2 = 1,75. Jei projektuojama atsižvelgiant į dinamines<br />
konstrukcijos apkrovas, kaip nurodyta 6.9.2.6<br />
poskirsnyje, turi būti taikomas dydis K 2 = 1,1;<br />
K 3 = kiet÷jimo koeficientas, kurio dydžiai:<br />
- 1,1, kai kietinimas vyksta pagal patvirtintą ir<br />
dokumentuose aprašytą procedūrą;<br />
- 1,5 kitais atvejais.<br />
6.9.2.6 Esant dinamin÷ms įtemptims, nurodytoms 6.8.2.1.2 punkte, projektin÷s įtempties dydis<br />
neturi viršyti dydžių, nurodytų 6.9.2.5 poskirsnyje, padalytų iš koeficiento α.<br />
501
6.9.2.7 Esant bet kuriai įtempčiai, nurodytai 6.9.2.5 ir 6.9.2.6 poskirsnyje, pailg÷jimas bet kuria<br />
kryptimi neturi viršyti 0,2 % arba vienos dešimtosios dervos pailg÷jimo, atsižvelgiant į<br />
tai, kuris dydis yra mažesnis.<br />
6.9.2.8 Esant nurodytam bandymo sl÷giui, kuris neturi būti mažesnis už atitinkamą paskaičiuotąjį<br />
sl÷gį, nurodytą 6.8.2.1.14 a ir b papunkčiuose, didžiausia korpuso įtemptis neturi būti<br />
didesn÷ už dervos pailg÷jimą.<br />
6.9.2.9 Korpusas turi atlaikyti metamo rutulio bandymą pagal 6.9.4.3.3 punktą be matomų<br />
vidinių arba išorinių pažeidimų.<br />
6.9.2.10 Sluoksniuotoji jungčių danga, įskaitant galų jungtis, bangavimo slopintuvų ir pertvarų<br />
jungtis su korpusu, turi atlaikyti pirmiau nurodytas statines ir dinamines įtemptis. Siekiant<br />
išvengti įtempčių sutelkties sluoksniuotoje dangoje, taikomas kūgiškumas neturi būti<br />
didesnis kaip 1:6.<br />
Atsparumas trūkimui jungtyse tarp sluoksniuotosios dangos ir cisternos dalių turi būti ne<br />
mažesnis kaip:<br />
τ<br />
Q<br />
= ≤<br />
l<br />
τR<br />
,<br />
K<br />
čia:<br />
τ R<br />
Q<br />
K<br />
l<br />
jungčių atsparumas trūkimui pagal EN ISO 14125:1998 (trijų taškų metodas), kurio<br />
mažiausioji vert÷ τ R = 10 N/mm 2 , jei n÷ra išmatuotų verčių;<br />
sujungimo pločio vieneto apkrova esant statin÷ms ir dinamin÷ms apkrovoms;<br />
koeficientas, apskaičiuojamas pagal 6.9.2.5 poskirsnį, statin÷ms ir dinamin÷ms<br />
įtemptims;<br />
sluoksniuotąja danga padengto paviršiaus ilgis.<br />
6.9.2.11 Korpuso angos turi būti sustiprintos, kad būtų užtikrinti bent tokie pat saugos koeficientai<br />
d÷l statinių ir dinaminių įtempčių, nurodytų 6.9.2.5 ir 6.9.2.6 poskirsniuose, kaip ir pačių<br />
korpusų. Angų turi būti kuo mažiau. Ovalių angų abiejų ašių santykis neturi viršyti 2.<br />
6.9.2.12 Projektuojant junges ir atvamzdžius, pritvirtintus prie korpuso, turi būti įvertintos j÷gos,<br />
susidarančios tvarkant ir d÷l varžtų užveržimo.<br />
6.9.2.13 Cisterna turi būti suprojektuota taip, kad atlaikytų, be didesnio nuot÷kio, 30 min.<br />
trunkantį ją visiškai ap÷musios liepsnos poveikį, kaip nurodyta 6.9.4.3.4 punkte<br />
pateikiamuose bandymo reikalavimuose. Kompetentingos institucijos sutikimu bandymai<br />
gali būti neatliekami, jei pakanka įrodymų pagal bandymus su panašios konstrukcijos<br />
cisterna.<br />
6.9.2.14 Specialūs medžiagų, kurių pliūpsnio temperatūra ne aukštesn÷ kaip 60 °C, vežimo<br />
reikalavimai<br />
Cisternos iš pluoštinio plastiko, naudojamos vežti medžiagoms, kurių pliūpsnio<br />
temperatūra ne aukštesn÷ kaip 60 °C, turi būti sukonstruotos taip, kad jų sudedamosiose<br />
dalyse nesusidarytų pavojingas elektrostatinis krūvis.<br />
6.9.2.14.1 Paviršiaus elektrin÷ varža korpuso viduje ar išor÷je, nustatyta matuojant, neturi viršyti<br />
10 9 omų. To galima pasiekti į dervas dedant priedų arba laidžių tarpsluoksninių lakštų,<br />
pavyzdžiui, metalinį arba anglies tinklelį.<br />
6.9.2.14.2 Įžeminimo varža, nustatyta matuojant, turi būti ne didesn÷ kaip 10 7 omų.<br />
6.9.2.14.3 Visos korpuso dalys turi būti sujungtos elektrine grandine tarpusavyje ir su cisternos<br />
metaline eksploatavimo ir konstrukcine įranga bei su transporto priemone. Elektrin÷ varža<br />
tarp besiliečiančių korpuso dalių ir įrangos neturi viršyti 10 7 omų.<br />
6.9.2.14.4 Iš pradžių turi būti išmatuota kiekvienos pagamintos cisternos arba korpuso bandinio<br />
paviršiaus elektrin÷ varža ir įžeminimo varža pagal kompetentingos institucijos patvirtintą<br />
procedūrą.<br />
502
6.9.2.14.5 Kiekvienos cisternos įžeminimo varža turi būti išmatuojama atliekant periodinę apžiūrą<br />
pagal kompetentingos institucijos patvirtintą procedūrą.<br />
6.9.3 Įrangos dalys<br />
6.9.3.1 Turi būti taikomi 6.8.2.2.1, 6.8.2.2.2 ir 6.8.2.2.4–6.8.2.2.8 punktų reikalavimai.<br />
6.9.3.2 Be to, specialiosios 6.8.4 skirsnio b punkto nuostatos (TE) taip pat turi būti taikomos, jei<br />
jos nurodytos 3.2 skyriaus A lentel÷s 13 stulpelyje.<br />
6.9.4 Tipo bandymas ir patvirtinimas<br />
6.9.4.1 Su kiekvienos cisternos iš pluoštinio plastiko konstrukcijos medžiagomis ir parodomuoju<br />
prototipu turi būti atliktas konstrukcijos tipo bandymas (kaip nurodyta toliau).<br />
6.9.4.2 Medžiagos bandymas<br />
6.9.4.2.1 Turi būti nustatytas naudojamų dervų pailg÷jimas po trūkio pagal EN ISO 527–5:1997 ir<br />
temperatūrin÷ deformacija pagal ISO 75-1:1993.<br />
6.9.4.2.2 Šios savyb÷s turi būti nustatytos pagal korpuso išpjovų bandinius. Jei iš korpuso bandinių<br />
išpjauti neįmanoma, gali būti naudojami tokie pat pagaminti bandiniai. Prieš bandant bet<br />
kokios dangos turi būti nuimtos.<br />
Bandymais nustatoma:<br />
- pagrindinių korpuso sienelių ir galų sluoksnin÷s medžiagos storis;<br />
- turinio mas÷ ir stiklo sud÷tis, sluoksnių pad÷tis ir išd÷stymas;<br />
- atsparumas tąsumui, pailg÷jimas po trūkio ir elastingumo moduliai pagal EN ISO<br />
527–5:1997 įtempio kryptimi. Be to, dervos pailg÷jimas po trūkio turi būti nustatytas<br />
ultragarsu;<br />
- atsparumas lenkimui ir paklaidos, nustatyti atliekant pasislinkimo bandymą, bandinį,<br />
kurio mažiausias plotis 50 mm, o atstumas iki atramos bent 20 kartų viršija sienel÷s<br />
storį, lenkiant 1000 valandų (pagal ISO 14125–5:1998). Be to, valkšnumo<br />
koeficientas α ir sen÷jimo koeficientas β turi būti nustatyti atliekant šį bandymą ir<br />
pagal EN 978:1997.<br />
6.9.4.2.3 Atsparumas tarpsluoksninių jungčių poslinkiui turi būti nustatytas pavyzdinį bandinį<br />
bandant tąsumo bandymu pagal EN ISO 14130:1997.<br />
6.9.4.2.4 Cheminis korpuso suderinamumas su vežama medžiaga kompetentingos institucijos<br />
sutikimu turi būti įrodytas vienu iš toliau nurodytų metodų. Toks įrodymas turi būti<br />
grindžiamas visais korpuso ir jo įrangos medžiagų suderinamumo su vežama medžiaga<br />
aspektais, įskaitant korpuso medžiagos cheminių savybių pablog÷jimą, turinio krizinių<br />
reakcijų sužadinimą ir pavojingos reakcijos tarp jų sužadinimą.<br />
- Norint nustatyti bet kokį korpuso medžiagos cheminių savybių pablog÷jimą, iš<br />
korpuso paimti pavyzdiniai bandiniai (įskaitant vidinę dangą su suvirinimo siūl÷mis)<br />
turi būti bandomi cheminio suderinamumo bandymu 1000 valandų 50 °C<br />
temperatūroje pagal EN 977:1997. Palyginti su pradiniu bandiniu, tvirtumo ir<br />
elastingumo modulių, nustatytų lenkimo bandymu pagal EN 978:1997, praradimas<br />
turi neviršyti 25 %. Neleistina, kad atsirastų plyšimų, išsipūtimų, įdubimų,<br />
išsisluoksniavimas ir dangos atsiskyrimas bei šiurkštumas.<br />
- Sertifikuoti ir dokumentais patvirtinti duomenys apie teigiamą patirtį, susijusią su<br />
pripildomos medžiagos suderinamumu su korpuso medžiagomis, su kuriomis jos<br />
liečiasi esant tam tikrai nustatytai temperatūrai, laikui ir bet kokiomis kitomis<br />
tinkamomis eksploatavimo sąlygomis.<br />
- Techniniai duomenys, paskelbti specialiojoje literatūroje, standartuose arba kituose<br />
šaltiniuose, priimtini kompetentingai institucijai.<br />
503
6.9.4.3 Pavyzdžio bandymas<br />
Tipiškas cisternos prototipas turi būti bandomas, kaip nurodyta toliau. Jei reikia,<br />
eksploatavimo įranga gali būti pakeista.<br />
6.9.4.3.1 Prototipas turi būti patikrinamas, ar atitinka konstrukcijos tipo specifikaciją. Tai turi<br />
apimti išorinę ir vidinę vizualią apžiūrą ir pagrindinių dydžių nustatymą.<br />
6.9.4.3.2 Prototipas su įtempties matuokliais visose vietose, kur būtina palyginti su projektin÷s<br />
konstrukcijos skaičiavimais, turi būti paveiktas šių apkrovų, o įtemptys turi būti<br />
registruojamos:<br />
- pripildomas vandens iki didžiausio pripildymo lygio. Matavimo rezultatai turi būti<br />
taikomi projektiniams skaičiavimams kalibruojant pagal 6.9.2.5 poskirsnį;<br />
- pripildomas vandens iki didžiausio pripildymo lygio ir nusta<strong>tomas</strong> pagreit÷jimas<br />
visomis kryptimis pajudant iš vietos ir stabdant, kai prototipas pritvirtintas prie<br />
transporto priemon÷s. Palyginimui su projektiniais skaičiavimais pagal 6.9.2.6<br />
poskirsnį, užregistruotos įtemptys turi būti ekstrapoliuotos atsižvelgiant į pagal<br />
6.8.2.1.2 punktą reikalaujamas ir išmatuotas pagreičių dalmens vertes;<br />
- pripildomas vandens ir bandomas nustatytu sl÷giu. Esant tokiai apkrovai, neturi būti<br />
matomo korpuso pažeidimo arba nuot÷kio iš jo.<br />
6.9.4.3.3 Prototipas turi būti bandomas rutulio kritimo bandymu pagal EN 976-1:1997, Nr. 6.6. Po<br />
jo cisternoje neturi atsirasti matomų vidinių ar išorinių pažeidimų.<br />
6.9.4.3.4 Prototipas su jo eksploatavimo ir konstrukcine įranga, pripildytas vandens iki 80 % jo<br />
didžiausios talpos, turi būti 30 min. bandomas visiškai apimtas liepsnos atvirame krosnių<br />
kuro rezervuare arba kitos tokio pat veiksmingumo liepsnos. Rezervuaro dydis turi viršyti<br />
cisternos dydį bent 50 cm kiekvienoje pus÷je, o atstumas tarp kuro lygio ir cisternos turi<br />
būti 50–80 cm. Kitos cisternos dalys žemiau skysčio lygio, įskaitant angas ir uždarymo<br />
įtaisus, turi likti sandarios, išskyrus laš÷jimą.<br />
6.9.4.4 Tipo patvirtinimas<br />
6.9.4.4.1 Kompetentinga institucija arba jos pripažinta įstaiga turi išduoti kiekvienos naujos<br />
cisternos arba konteinerin÷s cisternos tipo patvirtinimą, liudijantį, kad konstrukcijos tipas<br />
atitinka savo paskirtį ir šio skyriaus reikalavimus, keliamus konstrukcijai ir įrangai, taip<br />
pat specialiąsias nuostatas, taikomas vežamoms medžiagoms.<br />
6.9.4.4.2 Patvirtinimas turi būti paremtas skaičiavimais ir bandymų protokolais, įskaitant visus<br />
medžiagos ir prototipo bandymo rezultatus ir jų suderinamumą su projektiniais<br />
skaičiavimais, o jame turi būti nurodyta konstrukcijos tipo specifikacija ir kokyb÷s<br />
užtikrinimo programa.<br />
6.9.4.4.3 Patvirtinimas turi apimti medžiagas arba medžiagų grupes, kurių suderinamumas su<br />
korpusu yra patvirtintas. Turi būti nurodyti jų cheminiai pavadinimai arba atitinkama<br />
bendra pozicija (žr. 2.1.1.2 poskirsnį) ir klas÷ bei klasifikacijos kodas.<br />
6.9.4.4.4 Papildomai jame turi būti nurodyti konstrukciniai ir ribiniai dydžiai (pavyzdžiui,<br />
eksploatacijos laikas, darbin÷s temperatūros ribos, darbinis ir bandymo sl÷giai, medžiagos<br />
duomenys) ir visos saugos priemon÷s, kurių būtina imtis gaminant, bandant, patvirtinant<br />
tipą, žymint ir eksploatuojant bet kurią cisterną, pagamintą pagal patvirtintą konstrukcijos<br />
tipą.<br />
6.9.5 Apžiūra<br />
6.9.5.1 Kiekvienos cisternos, pagamintos pagal patvirtintą konstrukciją, medžiagų bandymas ir<br />
apžiūra turi būti atliekami, kaip nurodyta toliau.<br />
6.9.5.1.1 Medžiagos bandymas pagal 6.9.4.2.2 punktą, išskyrus bandymą tąsumui ir lenkiamojo<br />
valkšnumo bandymą, jei bandymo laikas sumaž÷ja iki 100 valandų, turi būti atliekamas<br />
su korpuso išpjovų bandiniais. Bandiniai, pagaminti lygiagrečiai, gali būti naudojami tik<br />
tada, kai jų išpjauti iš korpuso neįmanoma. Turi būti laikomasi patvirtintos konstrukcijos<br />
verčių.<br />
504
6.9.5.1.2 Prieš naudojimą korpusas ir įranga (kartu arba atskirai) turi būti apžiūrimi pirmą kartą.<br />
Šią apžiūrą sudaro:<br />
- atitikties patvirtintam konstrukcijos tipui patikra;<br />
- konstrukcijos savybių patikra;<br />
- vidin÷ ir išorin÷ patikra;<br />
- hidraulinis sl÷gio bandymas, taikant bandymą, nurodytą lentel÷je, aprašytoje<br />
6.8.2.5.1 punkte;<br />
- įrangos veikimo patikra;<br />
- sandarumo bandymas, jei korpusas ir jo įranga buvo bandomi sl÷giu atskirai.<br />
6.9.5.2 Cisternų periodinei apžiūrai turi būti taikomi 6.8.2.4.2–6.8.2.4.4 punktų reikalavimai. Be<br />
to, patikrinimas, atliekamas pagal 6.8.2.4.3 punktą, turi apimti vidin÷s korpuso būkl÷s<br />
apžiūrą.<br />
6.9.5.3 Apžiūra ir bandymai pagal 6.9.5.1 ir 6.9.5.2 poskirsnį turi būti atliekami kompetentingos<br />
institucijos patvirtinto eksperto. Turi būti išduodamas sertifikatas, kuriame pateikiami šių<br />
veiksmų rezultatai. Šiuose sertifikatuose turi būti nurodytas leistinų vežti medžiagų<br />
sąrašas pagal 6.9.4.4 poskirsnį.<br />
6.9.6 Žym÷jimas<br />
6.9.6.1 6.8.2.5 poskirsnio reikalavimai turi būti taikomi žymint cisternas iš pluoštinio plastiko su<br />
šiais pakeitimais:<br />
- cisternos lentel÷ taip pat gali būti prilaminuota prie korpuso arba pagaminta iš<br />
plastikinių medžiagų;<br />
- visuomet būtina nurodyti projektin÷s temperatūros ribas.<br />
6.9.6.2 Be to, turi būti taikomos specialiosios 6.8.4 skirsnio e punkto (TM) nuostatos, jei jos<br />
pateikiamos 3.2 skyriaus A lentel÷s 13 stulpelyje.<br />
505
6.10 SKYRIUS<br />
VAKUUMINIŲ ATLIEKŲ CISTERNŲ KONSTRUKCIJOS, ĮRANGOS, TIPO PATVIRTINIMO,<br />
BANDYMŲ IR ŽYMöJIMO REIKALAVIMAI<br />
1 PASTABA. D÷l kilnojamųjų cisternų žr. 6.7 skyrių, d÷l stacionarių cisternų (cisterninių transporto<br />
priemonių), nuimamųjų cisternų ir konteinerinių cisternų cisternų-nuimamųjų k÷bulų, kurių korpusai<br />
pagaminti iš metalo, ir transporto priemonių baterijų bei daugiaelemenčių dujų konteinerių (DDK) žr.<br />
6.8 skyrių; plastiku armuotų cisternų žr. 6. 9 skyrių.<br />
2 PASTABA. Šis skyrius taikomas stacionarioms, nuimamosioms cisternoms, konteinerin÷ms cisternoms<br />
ir cisternoms-nuimamiesiems k÷bulams.<br />
6.10.1 Bendrosios nuostatos<br />
6.10.1.1 Sąvoka<br />
PASTABA. Cisterna, visiškai atitinkanti 6.8 skyriaus reikalavimus, nelaikoma<br />
„vakuumine atliekų cisterna“.<br />
6.10.1.1.1 Sąvoka „apsaugin÷ zona“ – apsaugine zona laikoma:<br />
6.10.1.2 Taikymo sritis<br />
a) apatin÷ cisternos dalis, besitęsianti į abi puses daugiau kaip 60 o kampu nuo<br />
žemiausios sudaromosios;<br />
b) viršutin÷ cisternos, besitęsianti į abi puses daugiau kaip 30 o kampu nuo<br />
viršutin÷s sudaromosios;<br />
c) transporto priemon÷s cisternos priekis;<br />
d) cisternos galas, apsaugota erdv÷ iki įtaiso, nurodyto 9.7.6 skirsnyje.<br />
6.10.1.2.1 Specialiaisiais 6.10.2–6.10.4 skirsnių reikalavimais papildomas arba pakeičiamas 6.8<br />
skyrius ir jie taikomi vakuumin÷ms atliekų cisternoms.<br />
6.10.2 Konstrukcija<br />
Vakuumin÷s atliekų cisternos gali būti su atidaromais dangčiais, jei pagal 4.3 skyriaus<br />
reikalavimus leidžiama vežamas medžiagas iškrauti pro apačią (3.2 skyriaus A lentel÷s<br />
13 stulpelyje nurodyto cisternos kodo trečiasis simbolis yra raid÷s „A“ arba „B“ pagal<br />
4.3.4.1.1 punktą).<br />
Vakuumin÷s atliekų cisternos turi atitikti visus 6.8 skyriaus reikalavimus, išskyrus<br />
atvejus, kai specialiosiose nuostatose, nurodytose šiame skyriuje, nurodyta kitaip. Tačiau<br />
6.8.2.1.19, 6.8.2.1.20 ir 6.8.2.1.21 punktų reikalavimai netaikomi.<br />
6.10.2.1 Cisterna turi būti suprojektuota atsižvelgiant į apskaičiuotąjį sl÷gį, lygų 1,3 pripildymo ar<br />
ištuštinimo sl÷gio, bet ne mažesnį kaip 400 kPa (4 barai) (manometrinis sl÷gis). Vežant<br />
medžiagas, kurioms 6.8 skyriuje nustatytas didesnis apskaičiuotasis sl÷gis, turi būti<br />
taikomas šis didesnis sl÷gis.<br />
6.10.2.2 Cisterna turi būti suprojektuota taip, kad atlaikytų neigiamą vidinį 100 kPa (1 baras)<br />
sl÷gį.<br />
6.10.3 Įrangos dalys<br />
6.10.3.1 Įrangos dalys turi būti išd÷styti taip, kad nebūtų nupl÷štos arba pažeistos vežant arba<br />
tvarkant. Šis reikalavimas gali būti įvykdytas išd÷stant įrangos dalis vadinamojoje<br />
„apsaugin÷je zonoje“ (žr. 6.10.1.1.1 punktą).<br />
6.10.3.2 Cisternos ištuštinimo per apačią sistema gali būti sudaryta iš išorinio atvamzdžio su<br />
uždarymo vožtuvu, esančiu kuo arčiau korpuso, ir kito uždarymo įtaiso, kuris gali būti<br />
aklina jung÷ arba kitas lygiavertis įtaisas.<br />
6.10.3.3 Uždarymo vožtuvo (-ų), sujungto (-ų) su korpusu arba bet kuri cisternos, padalytos į<br />
sekcijas, sekcija, jos pad÷tis ir uždarymo kryptis neturi būti dviprasm÷ ir ją turi būti<br />
galima patikrinti iš apačios.<br />
506
6.10.3.4 Norint išvengti vežamo turinio nuostolių pažeidus išorines pripildymo ir ištuštinimo<br />
jungtis (atvamzdžius, šoninius uždarymo įtaisus), vidinius uždarymo vožtuvus arba<br />
pirmąjį išorinį uždarymo įtaisą (kai taikoma) ir jų lizdus, jie turi būti apsaugoti, kad<br />
nebūtų nupl÷šti d÷l išorinių įtempčių poveikio arba įtaisyti taip, kad atlaikytų jį.<br />
Pripildymo ir ištuštinimo įtaisai (įskaitant junges ar srieginius kaiščius) ir apsauginiai<br />
gaubtai (jei tokie yra) turi būti patikimai apsaugoti, kad netyčia neatsidarytų.<br />
6.10.3.5 Cisternos gali būti su atidaromais dangčiais ar dugnais. Atidaromi dangčiai ar dugnai turi<br />
atitikti šiuos reikalavimus:<br />
a) turi būti suprojektuoti taip, kad būtų sandarūs, jei yra uždaryti;<br />
b) neatsidarytų netyčia;<br />
c) jei atidarymo mechanizmas valdomas elektra, dangčiai ar dugnai turi būti saugiai<br />
uždaryti, net ir nutrūkus elektros tiekimui;<br />
d) turi būti sumontuotas apsauginis ar blokavimo įtaisas, užtikrinantis, kad<br />
atidaromas dangtis ar dugnas neatsidarys cisternoje susidarius per dideliam<br />
sl÷giui. Šis reikalavimas netaikomas elektra valdomiems atidaromiems<br />
dangčiams ar dugnams, jei jų veikimas patikimai kontroliuojamas. Tokiu atveju<br />
valdymas turi būti automatinis, o valdymo įtaisas įrengtas taip, kad operatorius<br />
gal÷tų nuolat steb÷ti atidaromo dangčio ar dugno jud÷jimą ir būtų saugus<br />
atidarant ir uždarant atidaromąjį dangtį ar dugną; ir<br />
e) turi būti užtikrinta, kad atidaromasis dangtis ar dugnas neatsidarys veikiant<br />
j÷goms, susidarančioms transporto priemonei apvirtus.<br />
6.10.3.6 Vakuumin÷s atliekų cisternos su vidiniu stūmokliu, naudojamu cisternai valyti ar<br />
korpusui ištuštinti, turi būti su uždarymo įtaisais, apsaugančiais, kad stūmoklis neiškristų<br />
iš cisternos bet kokioje jo veikimo pad÷tyje, kai jis veikiamas j÷gos, lygios didžiausiam<br />
cisternos sl÷giui. Didžiausias cisternos ar jos sekcijos su pneumatiniu stūmokliu sl÷gis<br />
turi neviršyti 100 kPa (1 baro). Vidinis stūmoklis turi būti pagamintas taip ir iš tokių<br />
medžiagų, kad jam judant nesusidarytų uždegimo šaltinis.<br />
Vidinis stūmoklis gali būti naudojamas kaip skiriančioji pertvara, jei jis yra nejudantis.<br />
Jei bet kuris vidinio stūmoklio tvirtinimo elementas yra cisternos išor÷je, jis turi būti<br />
tokioje pad÷tyje, kad atsitiktinai nebūtų apgadintas.<br />
6.10.3.7 Cisternose gali būti siurbimo vamzdis įtaisas, jei:<br />
a) vamzdis yra su vidiniu arba išoriniu uždarymo vožtuvu, pritvirtintu tiesiog prie<br />
korpuso arba prie alkūn÷s, privirintos prie korpuso. Tarp korpuso ar alkūn÷s ir<br />
išorinio uždarymo vožtuvo gali būti įmontuotas sukamasis kūginis krumpliaratis,<br />
jei jis bus apsaugotoje zonoje ir jei uždarymo vožtuvo valdymo įtaisas bus<br />
apsaugotas apvalkalu ar dangteliu, kad nebūtų nupl÷štas veikiant išorinei<br />
apkrovai;<br />
b) uždarymo vožtuvas, numatytas a punkte, įrengtas taip, kad vežti neuždarius būtų<br />
neįmanoma; ir<br />
c) vamzdžio konstrukcija tokia, kad cisterna išliktų sandari nuo atsitiktinio<br />
vamzdžio smūgio.<br />
6.10.3.8 Cisternoje privalo būti papildoma eksploatavimo įranga:<br />
a) siurblio ar siurbiamojo ventiliatoriaus išleidimo atvamzdis turi būti toks, kad<br />
užtikrintų bet kokį liepsniųjų arba toksiškų garų nuvedimą taip, kad jie nekeltų<br />
pavojaus;<br />
b) liepsnos slopintuvas turi būti vakuuminio siurblio ar siurbiamojo ventiliatoriaus,<br />
galinčio įskelti kibirkštį, įrengiamo cisternoje, naudojamoje liepsniosioms<br />
atliekoms vežti, į÷jimo ir iš÷jimo atvamzdžiuose;<br />
c) siurbliai, galintys sudaryti perteklinį sl÷gį, privalo tur÷ti apsauginį įtaisą,<br />
įrengiamą atvamzdžiuose, kurie gali būti veikiami sl÷giu. Apsauginis įtaisas turi<br />
507
ūti pritaikytas suveikti esant sl÷giui, neviršijančiam didžiausio cisternos<br />
darbinio sl÷gio;<br />
d) uždarymo vožtuvas turi būti tarp korpuso arba išorinio apsauginio perpylimo<br />
įtaiso, įrengto korpuse, ir atvamzdžio, sujungiančio korpusą su siurbliu ar<br />
siurbiamuoju ventiliatoriumi;<br />
e) cisterna turi būti su tinkamu manometru ar vakuummetru, kuris įrengiamas<br />
tokioje pad÷tyje, kad siurblio ar siurbiamojo ventiliatoriaus operatorius gal÷tų<br />
lengvai matyti rodmenis. Skal÷je turi būti pažym÷tas didžiausias leistinasis<br />
cisternos darbinis sl÷gis;<br />
f) cisternoje arba, jei cisterna padalyta į sekcijas, kiekvienoje sekcijoje turi būti<br />
turinio lygio matuoklis. Steb÷jimo stiklai gali būti naudojami kaip turinio lygio<br />
matuokliai, jei:<br />
i) jie yra cisternos sienel÷s dalis ir atsparūs sl÷giui, palyginti su cisternos<br />
atsparumu; arba jie yra cisternos išor÷je;<br />
ii)<br />
iii)<br />
iv)<br />
viršutin÷s ir apatin÷s cisternos jungtys yra su uždarymo sklend÷mis,<br />
pritvirtintomis tiesiog korpuso išor÷je ir taip, kad vežti krovinį atviromis,<br />
sklend÷mis būtų neįmanoma;<br />
jie tinkami naudoti esant didžiausiam darbiniam sl÷giui cisternoje; ir<br />
jie išd÷styti taip, kad jų negalima būtų atsitiktinai apgadinti.<br />
6.10.3.9 Vakuuminių atliekų cisternų korpusuose turi būti įtaisyti apsauginiai vožtuvai su prieš<br />
juos įrengta trūkiąja membrana.<br />
6.10.4 Apžiūra<br />
Vožtuvas turi geb÷ti automatiškai atsidaryti esant sl÷giui, sudarančiam 0,9–1,0 cisternos,<br />
kurioje jis įrengtas, bandymo sl÷gio. Draudžiama naudoti vožtuvus, kurie suveikia nuo<br />
savo svorio, arba vožtuvus su atsvara.<br />
Trūkioji membrana turi sutrūkti ne anksčiau, nei bus pasiektas sl÷gis, kuriam esant<br />
pradeda atsidaryti vožtuvas, ir ne v÷liau, nei šis sl÷gis pasieks cisternos, kurioje ji<br />
sumontuota, bandymo sl÷gį.<br />
Apsauginiai vožtuvai turi atlaikyti dinamines apkrovas, įskaitant skysčio bangos smūgį.<br />
Tarp trūkiosios membranos ir apsauginio vožtuvo turi būti įtaisytas manometras ar kitas<br />
atitinkamas matavimo prietaisas, leidžiantis nustatyti membranos įtrūkius ar<br />
nesandarumą, d÷l kurių gali nesuveikti apsauginis vožtuvas.<br />
Vakuumin÷s atliekų cisternos, be bandymų pagal 6.8.2.4.3 punktą, turi būti patikrinamos<br />
iš vidaus kartą per trejus metus, jei tai stacionariosios ir nuimamosios cisternos, ir bent<br />
kartą per dvejus su puse metų, jei tai konteinerin÷s cisternos ir cisternos-nuimamieji<br />
k÷bulai.<br />
508
6.11 SKYRIUS<br />
BIRALINIŲ KROVINIŲ KONTEINERIŲ PROJEKTAVIMO, KONSTRUKCIJOS, APŽIŪROS<br />
IR BANDYMŲ REIKALAVIMAI<br />
6.11.1 Sąvokos<br />
Šiame skirsnyje vartojamos tokios sąvokų apibr÷žtys:<br />
„Uždarasis biralinių krovinių konteineris“ – visiškai uždaras biralinių krovinių<br />
konteineris su kietu stogu, šonin÷mis sienel÷mis ir galin÷mis sienel÷mis bei dugnu<br />
(įskaitant piltuvo formos dugną). Ši sąvoka apima biralinių krovinių konteinerius su<br />
atidengiamu stogu, šonine sienele ar galine sienele, kurie vežant gali būti uždaromi.<br />
Uždarieji biralinių krovinių konteineriai gali būti su angomis, pro kurias galima išleisti<br />
garus ir dujas su oru, įprastomis vežimo sąlygomis apsaugančiomis, kad neišbyr÷tų kietos<br />
medžiagos, taip pat nepatektų lietaus ar tiškalų vanduo;<br />
„Dengtasis biralinių krovinių konteineris“ – biralinių krovinių konteineris su atviru<br />
viršumi, kietu dugnu (įskaitant piltuvo formos dugną), šonin÷mis sienel÷mis ir galin÷mis<br />
sienel÷mis bei nekietu dangalu.<br />
6.11.2 Taikymas ir bendrieji reikalavimai<br />
6.11.2.1 Biralinių krovinių konteineriai ir jų eksploatavimo bei konstrukcin÷ įranga turi būti<br />
suprojektuoti ir sukonstruoti taip, kad be vežamos medžiagos nuostolių išlaikytų vidinį<br />
turinio sl÷gį ir apkrovas, susidarančias įprastomis tvarkymo ir vežimo sąlygomis.<br />
6.11.2.2 Jei įrengtas iškrovimo vožtuvas, jis turi būti pritvirtinamas uždarytas, o visa iškrovimo<br />
sistema turi būti tinkamai apsaugota nuo pažeidimų. Vožtuvai su svirtiniais uždarymo<br />
įtaisais turi būti apsaugoti taip, kad atsitiktinai neatsidarytų, o jų atidarymo ar uždarymo<br />
pad÷tis turi būti aiškiai pažym÷ta.<br />
6.11.2.3 Biralinių krovinių konteinerių tipų ženklinimo kodai<br />
Lentel÷je nurodyti kodai biralinių krovinių konteinerių tipams ženklinti:<br />
Biralinių krovinių konteinerių tipai<br />
Dengtasis biralinių krovinių konteineris<br />
Uždarasis biralinių krovinių konteineris<br />
Kodas<br />
BK1<br />
BK2<br />
6.11.2.4 Atsižvelgdama į mokslo ir technologijų pažangą, kompetentinga institucija gali įvertinti<br />
galimybę taikyti alternatyvią tvarką, kuri užtikrintų bent tokį, koks taikomas pagal šio<br />
skyriaus reikalavimus, saugos lygį.<br />
6.11.3 Konteinerių, atitinkančių CSC nuostatas, projektavimo, konstrukcijos, apžiūros ir<br />
bandymų, kai jie naudojami kaip biralinių krovinių konteineriai, reikalavimai<br />
6.11.3.1 Projektavimo ir konstrukcijos reikalavimai<br />
6.11.3.1.1 Bendrieji šio poskirsnio projektavimo ir konstrukcijai reikalavimai laikomi įvykdytais, jei<br />
biralinių krovinių konteineris atitinka ISO 1496-4:1991 „1 serijos krovinių konteineriai.<br />
Techniniai reikalavimai ir bandymai. 4 dalis. Besl÷giai sausakrūviai konteineriai”<br />
standarto reikalavimus ir jei konteineris nepralaidus biralams.<br />
6.11.3.1.2 Konteineriai, suprojektuoti ir išbandyti pagal ISO 1496-1:1990 „1 serijos krovinių<br />
konteineriai. Techniniai reikalavimai ir bandymai. 1 dalis. Bendrosios paskirties<br />
universalieji konteineriai“ standartą, turi tur÷ti eksploatavimo įrangą, įskaitant jos jungtį<br />
su konteineriu, sutvirtinančią galines sieneles ir, kai reikia, padidinančią išilginį<br />
atsparumą, pagal atitinkamus ISO 1496-4:1991 standarto bandymų reikalavimus.<br />
6.11.3.1.3 Biralinių krovinių konteineriai turi būti nepralaidūs biralams. Jei konteinerio<br />
nepralaidumui biralams užtikrinti naudojamas įd÷klas, jis turi būti pagamintas iš tinkamos<br />
medžiagos. Įd÷klo medžiagos tvirtumas ir konstrukcijos tipas turi atitikti konteinerio talpą<br />
bei jo planuojamą paskirtį. Įd÷klo jungtys ir uždarymo įtaisai turi atlaikyti sl÷gį ir<br />
smūgius, kurie gali susidaryti įprastomis tvarkymo ir vežimo sąlygomis. Biralinių<br />
krovinių konteinerių su ventiliacija įd÷klas neturi trikdyti ventiliacijos įtaisų veikimo.<br />
509
6.11.3.1.4 Biralinių krovinių konteinerių, kurie ištuštinami apverčiant, eksploatacin÷ įranga turi<br />
išlaikyti visas pripildymo medžiagas juos apvertus.<br />
6.11.3.1.5 Bet koks kilnojamasis stogas arba šonin÷ ar galin÷ sienel÷, arba stogo sekcija turi būti su<br />
užraktais, turinčiais apsauginius įtaisus, kurių pad÷tis „uždaryta“ būtų matoma ant žem÷s<br />
stovinčiam asmeniui.<br />
6.11.3.2 Eksploatavimo įranga<br />
6.11.3.2.1 Pripildymo ir ištuštinimo įtaisai turi būti sukonstruoti ir įrengti taip, kad nenuplyštų ar<br />
nebūtų pažeisti vežant ir tvarkant. Pripildymo ir ištuštinimo įtaisai turi būti apsaugoti taip,<br />
kad atsitiktinai neatsidarytų. Atidarymo ir uždarymo pad÷tis bei uždarymo kryptis turi<br />
būti aiškiai nurodytos.<br />
6.11.3.2.2 Angų sandarikliai turi būti įrengti taip, kad būtų išvengta bet kokio pažeidimo biralinių<br />
krovinių konteinerį naudojant, pripildant ir ištuštinant.<br />
6.11.3.2.3 Jei būtina ventiliacijas, biralinių krovinių konteineriuose turi būti ventiliacijos įtaisas,<br />
užtikrinantis oro apykaitą arba natūralios konvekcijos būdu, pavyzdžiui, per angas, arba<br />
naudojant judamąsias dalis, pavyzdžiui, ventiliatorius. Ventiliacijos sistema turi būti<br />
suprojektuota taip, kad konteineryje nesusidarytų neigiamas sl÷gis. Biralinių krovinių<br />
konteinerių, skirtų liepsniosioms medžiagoms ar medžiagoms, išskiriančioms liepsniąsias<br />
dujas ar garus, vežti, ventiliacijos sistemos elementai turi būti suprojektuoti taip, kad<br />
nesusidarytų uždegimo šaltinis.<br />
6.11.3.3 Apžiūra ir bandymai<br />
6.11.3.3.1 Konteineriai, naudojami, prižiūrimi ir kvalifikuojami kaip biralinių krovinių konteineriai<br />
pagal šio skyriaus reikalavimus, turi būti bandomi ir patvirtinami pagal CSC.<br />
6.11.3.3.2 Konteineriai, naudojami ir kvalifikuojami kaip biralinių krovinių konteineriai, turi būti<br />
periodiškai tikrinami pagal CSC.<br />
6.11.3.4 Žym÷jimas<br />
6.11.3.4.1 Konteineriai, naudojami kaip biralinių krovinių konteineriai, turi būti pažym÷ti saugumo<br />
patvirtinimo skydeliu (angl. Safety Approval Plate) pagal CSC.<br />
6.11.4 Biralinių krovinių konteinerių, išskyrus konteinerius, atitinkančius CSC nuostatas,<br />
projektavimo, konstrukcijos ir patvirtinimo reikalavimai<br />
PASTABA. Jei konteineriai, atitinkantys šio skyriaus nuostatas, naudojami kietoms<br />
medžiagoms vežti suverstinai, važtos dokumente turi būti toks įrašas:<br />
„Biralinių krovinių konteineriai BK(x), patvirtintas…kompetentingos institucijos”. (žr.<br />
5.4.1.1.17 punktą).<br />
6.11.4.1 Biralinių krovinių konteineriai, kurie aprašyti šiame skyriuje, yra verčiamieji konteineriai,<br />
jūriniai biralinių krovinių konteineriai, palaidiems ar suverstiniams kroviniams skirti<br />
bunkeriai, nuimamieji k÷bulai (keičiamosios talpyklos), piltuvo formos konteineriai,<br />
riedamieji konteineriai ir transporto priemonių krovinių skyriai.<br />
PASTABA. Šie biralinių krovinių konteineriai taip pat apima konteinerius, atitinkančius<br />
UIC 591 ir 592-2-592-4 atmintinių nuostatas, nurodytas 7.1.3 skirsnyje, ir<br />
neatitinkančius CSC.<br />
6.11.4.2 Šie biralinių krovinių konteineriai turi būti suprojektuoti ir pagaminti taip, kad būtų<br />
pakankamai tvirti išlaikyti smūgius bei apkrovas, įprastai susidarančias vežant, taip pat<br />
kai tai taikoma, iš vienos transporto rūšies perkraunant į kitą.<br />
6.11.4.3 (Rezervuota)<br />
6.11.4.4 Šie biralinių krovinių konteineriai turi būti patvirtinti kompetentingos institucijos,<br />
patvirtinime turi būti nurodytas biralinių krovinių konteinerio tipą nurodantis kodas<br />
pagal 6.11.2.3 poskirsnį bei atitinkamus apžiūros ir bandymų reikalavimus.<br />
510
6.11.4.5 Jei pavojingiems kroviniams sulaikyti naudojamas įd÷klas, jis turi atitikti 6.11.3.1.3<br />
punkto nuostatas.<br />
511
6.12 SKYRIUS<br />
CISTERNŲ, BIRALINIŲ KROVINIŲ KONTEINERIŲ IR MOBILIŲJŲ SPROGMENŲ<br />
GAMINIMO ĮRENGINIŲ (MEMU) SPECIALIŲJŲ SEKCIJŲ, SKIRTŲ SPROGMENIMS,<br />
GAMYBOS, ĮRANGOS, TIPO PATVIRTINIMO, APŽIŪROS IR BANDYMŲ BEI ŽYMöJIMO<br />
REIKALAVIMAI<br />
1 PASTABA. D÷l kilnojamųjų cisternų žr. 6.7 skyrių; d÷l stacionariųjų cisternų (cisterninių transporto<br />
priemonių), nuimamųjų cisternų, konteinerinių cisternų ir nuimamųjų k÷bulų-cisternų,<br />
kurių korpusas pagamintas iš metalų, žr. 6.8 skyrių; d÷l cisternų iš pluoštu armuoto<br />
plastiko žr. 6.9 skyrių; d÷l vakuuminių atliekų cisternų žr. 6.10 skyrių, d÷l biralinių<br />
krovinių konteinerių žr. 6.11 skyrių.<br />
2 PASTABA. Šis skyrius taikomas stacionariosioms cisternoms, nuimamosioms cisternoms,<br />
konteinerin÷ms cisternoms, nuimamiesiems k÷bulams-cisternoms, kurios neatitinka visų 1<br />
pastaboje min÷tų skyrių reikalavimų, taip pat biralinių krovinių konteineriams ir<br />
specialiosioms sekcijoms, skirtoms sprogmenims.<br />
6.12.1 Taikymo sritis<br />
Šio skyriaus reikalavimai taikomi cisternoms, biralinių krovinių konteineriams ir<br />
specialiosioms sekcijoms, skirtoms pavojingiems kroviniams vežti mobiliuosiuose<br />
sprogmenų gaminimo įrenginiuose (MEMU).<br />
6.12.2 Bendrosios nuostatos<br />
6.12.2.1 Cisternos turi atitikti 6.8 skyriaus reikalavimus, nepaisant 1.2.1 skirsnyje<br />
stacionariosioms cisternoms nustatytos mažiausios galimos talpos, pakeistos pagal šio<br />
skyriaus specialiąsias nuostatas.<br />
6.12.2.2 Biralinių krovinių konteineriai, skirti pavojingiems kroviniams (MEMU) vežti, turi<br />
atitikti BK2 tipo biralinių krovinių konteineriams taikomus reikalavimus.<br />
6.12.2.3 Jei vienoje cisternoje ar biralinių krovinių konteineryje vežamos kelių rūšių medžiagos,<br />
šios medžiagos turi būti atskirtos viena nuo kitos bent dviem sienel÷mis, tarp kurių yra<br />
oro tarpas be jokių medžiagų.<br />
6.12.3 Cisternos<br />
6.12.3.1 1 000 litrų arba didesn÷s talpos cisternos<br />
6.12.3.1.1 Šios cisternos turi atitikti 6.8.2 skirsnio reikalavimus.<br />
6.12.3.1.2 Jei pagal 6.8.2 skirsnio nuostatas privalomas apsauginis vožtuvas, cisternoje taip pat turi<br />
būti įrengta trūkioji membrana arba kitos tinkamos sl÷gio mažinimo priemon÷s,<br />
patvirtintos kompetentingos institucijos.<br />
6.12.3.1.3 Jei korpuso pjūvis n÷ra apskritimo formos, pvz., jei korpusas yra stačiakampio arba<br />
elips÷s formos ir skaičiavimų pagal 6.8.2.1.4 punktą arba jame nurodytus standartus ar<br />
technines specifikacijas (reglamentus) pritaikyti negalima, korpuso atsparumas<br />
leidžiamiems įtempiams gali būti įvertintas atliekant kompetentingos institucijos nurodytą<br />
sl÷gio bandymą.<br />
Šios cisternos turi atitikti 6.8.2.1 poskirsnio reikalavimus, išskyrus 6.8.2.1.3, 6.8.2.1.4 ir<br />
6.8.2.1.13–6.8.2.1.22 punktų reikalavimus.<br />
Šių korpusų storis turi būti ne mažesnis negu šioje lentel÷je nurodyti dydžiai:<br />
Medžiaga<br />
Nerūdijantis austeninis plienas<br />
Kitų rūšių plienas<br />
Aliuminio lydiniai<br />
Grynasis aliuminis, 99,80 % grynumo<br />
Mažiausias leidžiamas storis<br />
2,5 mm<br />
3 mm<br />
4 mm<br />
6 mm<br />
512
Turi būti numatyta cisternų apsauga, kad jos nebūtų pažeistos d÷l jokių šoninių smūgių<br />
arba joms apsivertus. Apsauga turi būti numatyta pagal 6.8.2.1.20 punktą arba pagal<br />
kompetentingos institucijos patvirtintas alternatyvias apsaugos priemones.<br />
6.12.3.1.4 Nukrypstant nuo 6.8.2.5.2 punkto reikalavimų, cisternos neprivalo būti žymimos<br />
cisternos kodu ir pagal specialiąsias nuostatas, atsižvelgiant į tai, kas taikoma.<br />
6.12.3.2 Mažesn÷s negu 1 000 litrų talpos cisternos<br />
6.12.3.2.1 Šių cisternų konstrukcija turi atitikti 6.8.2.1 poskirsnio reikalavimus, išskyrus 6.8.2.1.3,<br />
6.8.2.1.4, 6.8.2.1.6, 6.8.2.1.10–6.8.2.1.23 ir 6.8.2.1.28 punktų reikalavimus.<br />
6.12.3.2.2 Šių cisternų įranga turi atitikti 6.8.2.2.1 punkto reikalavimus. Jei pagal 6.8.2 skirsnio<br />
nuostatas privalomas apsauginis vožtuvas, cisternoje taip pat turi būti įrengta trūkioji<br />
membrana arba kitos tinkamos sl÷gio mažinimo priemon÷s, patvirtintos kompetentingos<br />
institucijos.<br />
6.12.3.2.3 Šių korpusų storis turi būti ne mažesnis negu šioje lentel÷je nurodyti dydžiai:<br />
Medžiaga<br />
Nerūdijantis austeninis plienas<br />
Kitų rūšių plienas<br />
Aliuminio lydiniai<br />
Grynas aliuminis, 99,80 % grynumo<br />
Mažiausias leidžiamas storis<br />
2,5 mm<br />
3 mm<br />
4 mm<br />
6 mm<br />
6.12.3.2.4 Kai kurios konstrukcin÷s cisternų dalys gali būti neišgaubtos. Kaip alternatyvios<br />
atramin÷s priemon÷s gali būti įrengiamos išlenktos sienel÷s, gofruotosios sienel÷s arba<br />
briaunos. Atstumas bent viena kryptimi tarp kiekvienos cisternos pus÷je esančių<br />
lygiagrečių atramų negali būti didesnis negu sienelių storis, padaugintas iš 100.<br />
6.12.3.2.5 Siūl÷s turi būti kvalifikuotai suvirintos ir turi užtikrinti visišką saugumą. Suvirinimo<br />
darbus turi atlikti kvalifikuoti suvirintojai, kurie turi taikyti suvirinimo metodus, kurių<br />
veiksmingumas (taip pat bet koks privalomas šiluminis apdorojimas) patvirtintas<br />
bandymu.<br />
6.12.3.2.6 6.8.2.4 poskirsnio reikalavimai netaikomi. Tačiau atsakomyb÷ už šių cisternų pirminę ir<br />
periodines apžiūras tenka MEMU naudotojui arba savininkui. Ne rečiau kaip kartą per<br />
trejus metus korpusai ir jų įranga apžiūrima iš vidaus ir iš išor÷s ir atliekamas<br />
kompetentingos institucijos reikalavimus atitinkantis sandarumo bandymas.<br />
6.12.3.2.7 6.8.2.3 poskirsnyje išd÷styti tipo patvirtinimo reikalavimai ir 6.8.2.5 poskirsnyje išd÷styti<br />
žym÷jimo reikalavimai netaikomi.<br />
6.12.4 Įrangos dalys<br />
6.12.4.1 JT Nr. 1942 ir JT Nr. 3375 medžiagoms skirtose cisternose su ištuštinimo angomis dugne<br />
turi būti įrengti bent du uždarymo įtaisai. Vienas iš šių uždarymo įtaisų gali būti produktų<br />
maišymo arba ištuštinimo siurblys arba srieginis kaištis.<br />
6.12.4.2 Visi vamzdžiai, esantys už pirmojo uždarymo įtaiso, turi būti iš lydžiosios medžiagos<br />
(pvz., gumin÷s žarnos) arba turi tur÷ti lydžiųjų elementų.<br />
6.12.4.3 Siekiant išvengti bet kokio turinio nuot÷kio pažeidus išorinius siurblius ir ištuštinimo<br />
angų jungtis (atvamzdžius), pirmasis uždarymo įtaisas ir jo lizdas turi būti apsaugoti, kad<br />
nenutrūktų veikiant išorin÷ms įtemptims ir turi būti tokios konstrukcijos, kad gal÷tų jas<br />
atlaikyti. Pripildymo ir ištuštinimo įtaisai (įskaitant junges ir srieginius kamščius) ir<br />
apsauginiai gaubtai (jei tokie yra) turi būti patikimai apsaugoti, kad atsitiktinai<br />
neatsidarytų.<br />
6.12.4.4 Vietoj ventiliacijos sistemų, privalomų pagal 6.8.2.2.6 punktą JT Nr. 3375 medžiagoms<br />
vežti skirtose cisternose, gali būti įtaisytas riestasis vamzdis. Ši įranga turi būti apsaugota,<br />
513
kad nenutrūktų veikiant išorin÷ms įtemptims ir turi būti tokios konstrukcijos, kad gal÷tų<br />
jas atlaikyti.<br />
6.12.5 Specialios sprogmenims skirtos sekcijos<br />
Sprogmenų pakuot÷ms skirtos sekcijos, kuriose yra detonatorių ir (arba) detonatorių<br />
sąrankų ir D suderinamumo grup÷s medžiagų arba gaminių, turi būti sukonstruotos taip,<br />
kad detonatoriai būtų veiksmingai atskirti nuo medžiagų ir nekiltų detonacijos perdavimo<br />
iš detonatorių ir (arba) detonatorių sąrankų D suderinamumo grup÷s medžiagoms ar<br />
gaminiams pavojus. Atskiriama izoliuotomis sekcijomis arba vienus iš šių dviejų tipų<br />
sprogmenų vežant specialioje apgaubo sistemoje. Bet kuris taikomas metodas turi būti<br />
patvirtintas kompetentingos institucijos. Jei sekcija pagaminta iš metalo, visas sekcijos<br />
vidinis paviršius turi būti padengtas pakankamai atsparia ugniai medžiaga. Sekcijos su<br />
sprogmenimis turi būti tokioje vietoje, kad būtų apsaugotos nuo smūgių ir pažeidimų d÷l<br />
trinties su šiurkščiu paviršiumi ir pavojingos sąveikos su kitais kartu vežamais<br />
pavojingaisiais kroviniais bei nuo transporto priemon÷je esančių degimo šaltinių, pvz.,<br />
išmetamųjų dujų vamzdžio ir t. t.<br />
PASTABA. Laikoma, kad medžiagos, pagal standartą EN 13501-1:2002 priskirtos B-s3-<br />
d2 klasei, atitinka atsparumo ugniai reikalavimą.<br />
514
7 DALIS<br />
VEŽIMO, PAKROVIMO, IŠKROVIMO IR<br />
TVARKYMO SĄLYGŲ NUOSTATOS<br />
515
516
7.1 SKYRIUS<br />
BENDROSIOS NUOSTATOS<br />
7.1.1 Vežant pavojingus krovinius privalu naudoti atitinkamą transporto įrangos tipą pagal šio<br />
skyriaus ir 7.2 skyriaus – vežant pakuot÷se, 7.3 skyriaus – vežant suverstinius krovinius<br />
bei 7.4 skyriaus – vežant cisternose nuostatas. Be to, būtina laikytis 7.5 skyriaus<br />
pakrovimo, iškrovimo ir tvarkymo nuostatų.<br />
3.2 skyriaus A lentel÷s 16, 17 ir 18stulpeliuose nurodytos atitinkamos šios dalies<br />
nuostatos, taikomos konkretiems pavojingiems kroviniams.<br />
7.1.2 Papildant šios dalies nuostatas, pavojingiems kroviniams vežti naudojamos transporto<br />
priemon÷s, atsižvelgiant į jų projektavimą ir konstrukciją ir, jei taikoma, į jų patvirtinimą,<br />
turi atitikti 9 dalies atitinkamus reikalavimus.<br />
7.1.3 Didieji konteineriai, kilnojamosios cisternos ir konteinerin÷s cisternos, atitinkantys<br />
sąvoką „konteineris“, pateiktą CSC (1972), su pataisomis, ar UIC atmintin÷se 591 (1998-<br />
01-01, antrasis leidimas), 592–2 (2004-10-01, šeštasis leidimas), 592-3 (1998-01-01,<br />
antrasis leidimas) ir 592–4 (2004-09-01, antrasis leidimas), neturi būti naudojami<br />
pavojingiems kroviniams vežti, nebent didysis konteineris arba kilnojamosios cisternos ar<br />
konteinerin÷s cisternos r÷mas atitinka CSC arba UIC atmintinių 591 ir 592-2–592-4<br />
nuostatas.<br />
7.1.4 Didysis konteineris gali būti pateikiamas vežti tik tuo atveju, jei jis tinkamos struktūros.<br />
Sąvoka „tinkama struktūra“ reiškia, kad konteineris yra be didelių struktūros dalių,<br />
pavyzdžiui, viršutin÷s ir apatin÷s šonin÷s sienel÷s sijos, durų slenksčio ir sandūros, grindų<br />
skersinių, kampinių statramsčių ir kampin÷s armatūros, trūkumų. „Dideli trūkumai“ –<br />
nepaisant ilgio, gilesni nei 19 mm įdubimai ar įlenkimai struktūros dalyse; struktūros<br />
dalių įtrūkimai ar lūžiai; daugiau nei viena jungtis arba netinkama jungtis (pvz., užleistin÷<br />
jungtis) viršutin÷je ar apatin÷je galin÷s sienel÷s sijoje arba durų sandūroje, ar daugiau nei<br />
dvi jungtys bet kurioje viršutin÷je ar apatin÷je šonin÷s sienel÷s sijoje, arba bet kokia<br />
jungtis durų slenkstyje ar kampiniame statramstyje; užsikirtę, deformuoti, sulaužyti,<br />
trūkstami ar kitaip netinkami durų vyriai ir metalin÷s detal÷s; nesandarinčios tarpin÷s ir<br />
tarpikliai; bet koks bendros konstrukcijos iškraipymas, trukdantis tinkamai panaudoti<br />
tvarkymo įrangą, pastatyti ir pritvirtinti konteinerį prie važiuokl÷s ar transporto<br />
priemon÷s.<br />
Be to, nepaisant kokios medžiagos yra konstrukcija, nepageidaujamas joks konteinerio<br />
sudedamosios dalies būkl÷s pablog÷jimas, pavyzdžiui, prarūdijęs sienelių metalas ar<br />
suiręs stiklo pluoštas. Įprastas susid÷v÷jimas, įskaitant oksidaciją (rūdis), nedidelius<br />
įlenkimus bei įdr÷skimus ir kitus pažeidimus, neturinčius įtakos tinkamam naudojimui ar<br />
atsparumui aplinkos poveikiui, yra leidžiamas.<br />
Prieš pakraunant, konteineris taip pat turi būti patikrintas, siekiant įsitikinti, jog jame n÷ra<br />
kokių nors prieš tai vežto krovinio likučių ir kad vidiniame grindų ir sienelių paviršiuje<br />
n÷ra iškyšų.<br />
7.1.5 Didieji konteineriai turi atitikti šioje dalyje aprašytus reikalavimus d÷l transporto<br />
priemon÷s korpuso ir, jei taikytina, 9 dalyje aprašytus reikalavimus, taikomus<br />
konkretiems kroviniams; šiuo atveju transporto priemon÷s korpusas gali neatitikti šių<br />
nuostatų.<br />
Tačiau didieji konteineriai, vežami transporto priemon÷mis, kurių platformos izoliacija ir<br />
atsparumas karščiui atitinka nurodytus reikalavimus, nebūtinai turi atitikti šiuos<br />
reikalavimus.<br />
Ši nuostata taip pat taikoma mažiesiems konteineriams, skirtiems 1 klas÷s<br />
sprogstamosioms medžiagoms ir gaminiams vežti.<br />
7.1.6 Jei laikomasi 7.1.5 skirsnio pirmojo sakinio paskutin÷s dalies nuostatų, tai, kad pavojingi<br />
kroviniai laikomi viename ar daugiau nei viename konteineryje, neturi daryti įtakos<br />
517
sąlygoms, kurias turi atitikti transporto priemon÷ d÷l vežamų pavojingų krovinių savybių<br />
ir kiekio.<br />
518
7.2 SKYRIUS<br />
VEŽIMO PAKUOTöSE NUOSTATOS<br />
7.2.1 Jei 7.2.2–7.2.4 skirsniuose nenustatyta kitaip, pakuot÷s gali būti kraunamos:<br />
a) į uždarąsias transporto priemones ar į uždaruosius konteinerius; arba<br />
b) į dengtąsias transporto priemones ar į dengtuosius konteinerius; arba<br />
c) į atvirąsias transporto priemones ar į atviruosius konteinerius.<br />
7.2.2 Pakuot÷s, susidedančios iš taros, pagamintos iš dr÷gmei jautrių medžiagų, turi būti<br />
kraunamos į uždarąsias ar dengtąsias transporto priemones arba į uždaruosius ar<br />
dengtuosius konteinerius.<br />
7.2.3 (Rezervuota).<br />
7.2.4 Jei jie priskirti kokiai nors pozicijai, nurodytai 3.2 skyriaus A lentel÷s 16 stulpelyje,<br />
taikomos šios specialiosios nuostatos:<br />
V1<br />
V2<br />
V3<br />
V4<br />
V5<br />
V6<br />
V7<br />
V8<br />
Pakuot÷s turi būti kraunamos į uždarąsias ar dengtąsias transporto priemones<br />
arba į uždaruosius ar dengtuosius konteinerius.<br />
1) Pakuot÷s turi būti kraunamos tik į EX/<strong>II</strong> ar EX/<strong>II</strong>I tipo transporto priemones,<br />
atitinkančias atitinkamus 9 dalies reikalavimus. Transporto priemon÷s<br />
pasirinkimas priklauso nuo vežamo kiekio, kuris yra ribojamas transporto<br />
vienetui, vadovaujantis krovimo nuostatomis (žr. 7.5.5.2 poskirsnį).<br />
2) Priekabos, išskyrus puspriekabes, atitinkančios EX/<strong>II</strong> ar EX/<strong>II</strong>I tipo<br />
transporto priemon÷ms keliamus reikalavimus, gali būti tempiamos šių<br />
reikalavimų neatitinkančiomis motorin÷mis transporto priemon÷mis.<br />
D÷l vežimo konteineriuose taip pat žr.7.1.3–7.1.6 skirsnius.<br />
Jei 1 klas÷s medžiagos ar gaminiai tokiais kiekiais, kai būtina naudoti<br />
transporto vienetą, susidedantį iš EX/<strong>II</strong>I tipo transporto priemon÷s (-ių),<br />
vežami konteineriuose į ar iš jūrų uostų, geležinkelio terminalų ar oro uostų<br />
prieš atvežimą ar išvežimą, kaip įvairiarūšio vežimo dalį, leidžiama naudoti<br />
transporto vienetą, susidedantį iš EX/<strong>II</strong> tipo transporto priemon÷s (-ių), jei<br />
vežami konteineriai atitinka reikiamus MDG kodekso, RID ar ICAO<br />
techninių instrukcijų reikalavimus.<br />
Vežant birias miltelių pavidalo medžiagas ir fejerverkus, konteinerio grindų<br />
paviršius turi būti nemetalinis arba padengtas.<br />
(Rezervuota)<br />
Pakuot÷s neturi būti vežamos mažuosiuose konteineriuose.<br />
Lankstieji NKVTK turi būti vežami uždarosiose transporto priemon÷se ar<br />
uždaruosiuose konteineriuose, dengtosiose transporto priemon÷se ar<br />
dengtuosiuose konteineriuose. Danga turi būti iš nepralaidžios ir nedegios<br />
medžiagos.<br />
(Rezervuota)<br />
1) Medžiagos, stabilizuotos kontroliuojant temperatūrą, turi būti siunčiamos<br />
tokiu būdu, kad atitinkama 2.2.41.1.19 ir 2.2.41.4 arba 2.2.52.1.16 ir 2.2.52.4<br />
punktuose nurodyta kontrolin÷ temperatūra niekada nebūtų viršijama.<br />
2) Transporto operacijai pasirenkamos temperatūros kontrol÷s priemon÷s<br />
priklauso nuo keleto veiksnių, pavyzdžiui:<br />
– vežamos(-ų) medžiagos(-ų) kontrolin÷s(-ių) temperatūros(-ų);<br />
– skirtumo tarp kontrolin÷s temperatūros ir numatomos aplinkos<br />
temperatūros;<br />
519
– šilumin÷s izoliacijos veiksmingumo;<br />
– transporto operacijos trukm÷s; ir<br />
– saugos ribų, numatytų d÷l galimos gaišaties kelyje.<br />
3) Tinkami metodai, taikomi, kad būtų išvengta kontrolin÷s temperatūros<br />
viršijimo išvardyti toliau veiksmingumo did÷jimo eiliškumu:<br />
R1 Šilumos izoliacija, jei pradin÷ medžiagos (-ų) temperatūra pakankamai<br />
žemesn÷ už kontrolinę temperatūrą;<br />
R2 Šilumos izoliacija ir šaldymo sistema, jei:<br />
– vežamas pakankamas kiekis nedegaus šaldomojo agento (pvz.,<br />
skysto azoto ar kietojo anglies dioksido), įskaitant atsargas d÷l<br />
galimos gaišaties kelyje arba užtikrinus galimybę prireikus papildyti;<br />
– skystas deguonis ar oras nenaudojami kaip šaldomasis agentas;<br />
– užtikrinamas vienodas šaldomasis poveikis, net jei didel÷ šaldomojo<br />
agento dalis išnaudota; ir<br />
– ant durų aiškiai ma<strong>tomas</strong> persp÷jimas išv÷dinti transporto vienetą<br />
prieš įeinant;<br />
R3 Šilumos izoliacija ir atskiras mechaninis šaldymas, jei medžiagų, kurių<br />
pliūpsnio temperatūra žemesn÷ nei „avarin÷s temperatūros plius 5 °C“<br />
suma, šaldymo sekcijoje turi būti įrengtos degimui atsparios elektrin÷s<br />
jungtys EEx <strong>II</strong>B T3, siekiant išvengti, kad medžiagų išskiriami liepsnieji<br />
garai neužsiliepsnotų;<br />
R4 Šilumos izoliacija ir mišrioji mechaninio šaldymo sistema bei šaldomasis<br />
agentas, jei:<br />
– dvi sistemos yra nepriklausomos viena nuo kitos; ir<br />
– laikomasi pirmiau aprašytų R2 ir R3 metodų reikalavimų;<br />
R5 Šilumos izoliacija ir dviguba mechaninio šaldymo sistema, jei:<br />
– abi sistemos yra nepriklausomos viena nuo kitos, išskyrus bendrą<br />
energijos tiekimo bloką;<br />
– kiekviena sistema pati užtikrina tinkamą temperatūros kontrolę; ir<br />
– medžiagų, kurių pliūpsnio temperatūra žemesn÷ nei „avarin÷s<br />
temperatūros plius 5 °C“ suma, šaldymo sekcijoje naudojamos<br />
degimui atsparios elektrin÷s jungtys EEx <strong>II</strong>B T3, siekiant išvengti,<br />
kad medžiagų išskiriami liepsnieji garai neužsiliepsnotų.<br />
4) R4 ir R5 metodai gali būti taikomi visiems organiniams peroksidams ir<br />
autoreaktingoms medžiagoms.<br />
R3 metodas gali būti taikomas C, D, E ir F tipų organiniams peroksidams<br />
ir autoreaktingoms medžiagoms ir, jei numatoma didžiausia aplinkos<br />
temperatūra vežant neviršys kontrolin÷s temperatūros daugiau nei 10°C, B<br />
tipo organiniams peroksidams ir autoreaktingoms medžiagoms.<br />
R2 metodas gali būti taikomas C, D, E ir F tipų organiniams peroksidams<br />
ir autoreaktingoms medžiagoms, jei numatoma didžiausia aplinkos<br />
temperatūra vežant neviršys kontrolin÷s temperatūros daugiau nei 30 °C.<br />
R1 metodas gali būti taikomas C, D, E ir F tipų organiniams peroksidams<br />
ir autoreaktingoms medžiagoms, jei numatoma didžiausia aplinkos<br />
temperatūra vežant bus mažesn÷ už kontrolinę temperatūrą bent jau 10 °C.<br />
520
V9<br />
V10<br />
V11<br />
V12<br />
V13<br />
5) Kai reikalaujama, kad medžiagos būtų vežamos izoliuotose transporto<br />
priemon÷se ar konteineriuose arba transporto priemon÷se šaldytuvuose ar<br />
konteineriuose šaldytuvuose, arba mechaniškai šaldančiose transporto<br />
priemon÷se ar konteineriuose, šios transporto priemon÷s ar konteineriai<br />
turi atitikti 9.6 skyriaus reikalavimus.<br />
6) Jei medžiagos laikomos apsaugin÷je taroje, pripildytoje šaldomojo agento,<br />
jos turi būti kraunamos į uždarąsias ar dengtąsias transporto priemones<br />
arba į uždaruosius ar dengtuosius konteinerius. Jei naudojamos transporto<br />
priemon÷s ar konteineriai yra uždarieji, jie turi būti tinkamai v÷dinami.<br />
Dengtosios transporto priemon÷s ir konteineriai turi būti su šoniniais ir<br />
galiniu bortais. Šių transporto priemonių ir konteinerių danga turi būti iš<br />
nepralaidžios ir nedegios medžiagos.<br />
7) Visi šaldymo sistemos kontrol÷s įtaisai ir temperatūros davikliai turi būti<br />
lengvai pasiekiami, o visos elektros jungtys nepralaidžios vandeniui. Oro<br />
temperatūra transporto vieneto viduje turi būti matuojama dviem<br />
nepriklausomais davikliais, o duomenys registruojami taip, kad bet koks<br />
temperatūros pokytis būtų lengvai pasteb÷tas. Jei vežamos medžiagos,<br />
kurių kontrolin÷ temperatūra mažesn÷ nei +25 °C, transporto vienete turi<br />
būti įrengtos vaizdo ir garso signalizacijos, kurioms energijos teikimas<br />
nepriklauso nuo šaldymo sistemos ir kurios turi būti sureguliuotos taip, kad<br />
suveiktų temperatūroje, lygioje ar žemesn÷je nei kontrolin÷ temperatūra.<br />
8) Turi būti rezervin÷ šaldymo sistema ar atsargin÷s dalys.<br />
PASTABA. Ši V8 nuostata netaikoma 3.1.2.6 poskirsnyje nurodytoms<br />
medžiagoms, jei medžiagos yra stabilizuotos pridedant cheminių inhibitorių taip,<br />
kad SGST viršija 50 ºC. Šiuo atveju gali prireikti kontroliuoti temperatūrą, jei<br />
vežant temperatūra gali viršyti 55 ºC.<br />
(Rezervuota).<br />
NKVTK turi būti vežami uždarosiose ar dengtosiose transporto priemon÷se arba<br />
uždaruosiuose ar dengtuosiuose konteineriuose.<br />
NKVTK, išskyrus NKVTK iš metalo ar tvirto plastiko, turi būti vežami<br />
uždarosiose ar dengtosiose transporto priemon÷se arba uždaruosiuose ar<br />
dengtuosiuose konteineriuose.<br />
31HZ2 tipo NKVTK turi būti vežami uždarosiose transporto priemon÷se ar<br />
konteineriuose.<br />
Jei krovinys supakuotas į 5H1, 5L1 arba 5M1 maišus, ji turi būti vežama<br />
uždarosiose transporto priemon÷se ar konteineriuose.<br />
V14 Aerozoliai, vežami perdirbti ar sunaikinti pagal 3.3 skyriaus specialiąją 327<br />
nuostatą, turi būti vežami tik v÷dinamose arba atvirosiose transporto priemon÷se<br />
ar konteineriuose.<br />
521
7.3.1 Bendrosios nuostatos<br />
7.3 SKYRIUS<br />
VEŽIMO SUVERSTINAI NUOSTATOS<br />
7.3.1.1 Kroviniai neturi būti vežami suverstinai biralinių krovinių konteineriuose, konteineriuose<br />
arba transporto priemon÷se nebent:<br />
a) 3.2 skyriaus A lentel÷s 10 stulpelyje nurodytu „BK“ kodu žymima specialioji<br />
nuostata, tiesiogiai leidžianti šį vežimo būdą, ir, papildant šio skyriaus nuostatas,<br />
laikomasi atitinkamų 7.3.2 skirsnio reikalavimų; arba<br />
b) 3.2 skyriaus A lentel÷s 17 stulpelyje nurodytu „VV“ kodu žymima specialioji<br />
nuostata, tiesiogiai leidžianti šį vežimo būdą, ir, papildant šio skyriaus nuostatas,<br />
laikomasi šios specialiosios nuostatos reikalavimų, kaip nustatyta 7.3.3 skirsnyje.<br />
Nepaisant to, tuščia neišvalyta tara gali būti vežama suverstinai, jei šis vežimo būdas n÷ra<br />
tiesiogiai draudžiamas pagal kitas ADR nuostatas.<br />
PASTABA. D÷l vežimo cisternose žr. 4.2 ir 4.3 skyrius.<br />
7.3.1.2 Medžiagų, kurios vežant gali suskyst÷ti d÷l netik÷tai pakilusios temperatūros, neleidžiama<br />
vežti suverstinai.<br />
7.3.1.3 Biralinių krovinių konteineriai, konteineriai ar transporto priemonių korpusai turi būti<br />
nepralaidūs birioms medžiagoms ir turi būti uždaromi taip, kad įprastomis vežimo<br />
sąlygomis, įskaitant vibraciją, temperatūrų, dr÷gm÷s ar sl÷gio pokyčius, turinys<br />
neišbyr÷tų.<br />
7.3.1.4 Suverstinai vežamos kietos medžiagos turi būti pakraunamos ir tolygiai paskirstomos<br />
taip, kad kuo labiau būtų sumažintas jų jud÷jimas, d÷l kurio gal÷tų būti pažeistas biralinių<br />
krovinių konteineris, konteineris ar transporto priemon÷ ir neišbyr÷tų pavojingas<br />
krovinys.<br />
7.3.1.5 Jei įrengti ventiliacijos įtaisai, jie turi būti švarūs ir veikiantys.<br />
7.3.1.6 Suverstinai vežamos kietos medžiagos neturi pavojingai reaguoti su medžiagomis, iš<br />
kurių pagamintas biralinių krovinių konteineris, konteineris, transporto priemon÷,<br />
tarpikliai, įranga, įskaitant dangčius ir brezentą bei apsaugines dangas, kurie liečiasi su<br />
turiniu, ir gali gerokai juos susilpninti. Biralinių krovinių konteineriai, konteineriai ar<br />
transporto priemon÷s turi būti pagaminti ar pritaikyti taip, kad kroviniai negal÷tų<br />
prasiskverbti tarp medinių grindų dangos ar liestis su tomis biralinių krovinių konteinerio,<br />
konteinerio ar transporto priemon÷s dalimis, kurioms medžiagos ar jų likučiai gali<br />
pakenkti.<br />
7.3.1.7 Prieš pripildant ir pateikiant vežti kiekvienas biralinių krovinių konteineris, konteineris ar<br />
transporto priemon÷ turi būti apžiūrimi ir išvalomi, siekiant užtikrinti, jog ant vidinio ar<br />
išorinio biralinių krovinių konteinerio, konteinerio arba transporto priemon÷s paviršiaus<br />
n÷ra jokių likučių, kurie gali:<br />
- sukelti pavojingą reakciją su medžiaga, kurią ketinama vežti;<br />
- gali pažeisti biralinių krovinių konteinerio, konteinerio ar transporto priemon÷s<br />
struktūros vientisumą; arba<br />
- sumažinti biralinių krovinių konteinerio, konteinerio ar transporto priemon÷s<br />
geb÷jimą išlaikyti pavojingus krovinius.<br />
7.3.1.8 Vežant ant išorinių biralinių krovinių konteinerio, konteinerio ar transporto priemon÷s<br />
paviršių neturi būti prilipusių jokių pavojingų likučių.<br />
7.3.1.9 Jei keletas uždarymo sistemų yra išd÷styta nuosekliai, prieš pildant pirmiausia turi būti<br />
uždaroma ta sistema, kuri yra arčiausiai vežamos medžiagos.<br />
522
7.3.1.10 Tušti biralinių krovinių konteineriai, konteineriai ar transporto priemon÷s, kuriose<br />
suverstinai buvo vežama pavojinga kieta medžiaga, taikant ADR reikalavimus turi būti<br />
kvalifikuojami taip pat kaip ir pripildyti biralinių krovinių konteineriai, konteineriai ar<br />
transporto priemon÷s, išskyrus atvejus, kai buvo imtasi atitinkamų priemonių siekiant<br />
visiškai išvengti bet kokio pavojaus.<br />
7.3.1.11 Jei biralinių krovinių konteineriai, konteineriai ar transporto priemon÷s yra naudojami<br />
vežti suverstinai tokius krovinius, kurie gali sukelti dulkių sprogimą ar išskirti<br />
liepsniuosius garus (pvz., kai kurios atliekos), turi būti imtasi priemonių užsidegimo<br />
šaltiniams pašalinti ir užkirsti kelią pavojingoms elektrostatin÷ms iškrovoms medžiagą<br />
vežant, pripildant ar ištuštinant.<br />
7.3.1.12 Medžiagos, pavyzdžiui, atliekos, kurios gali pavojingai reaguoti tarpusavyje, ir<br />
skirtingoms klas÷ms priskiriamos medžiagos ir kroviniai, kuriems ADR nuostatos<br />
netaikomos, galintys pavojingai reaguoti tarpusavyje, neturi būti maišomi kartu tame<br />
pačiame biralinių krovinių konteineryje, konteineryje ar transporto priemon÷je.<br />
Pavojingomis reakcijomis laikoma:<br />
a) degimas ir (ar) didelio šilumos kiekio išskyrimas;<br />
b) liepsniųjų ir (ar) toksiškų dujų išsiskyrimas;<br />
c) ÷džių skysčių susidarymas; ar<br />
d) nestabilių medžiagų susidarymas.<br />
7.3.1.13 Prieš pripildant biralinių krovinių konteinerį, konteinerį ar transporto priemonę, jie turi<br />
būti vizualiai patikrinami, siekiant įsitikinti, jog jie tinkamos struktūros, t. y. kad ant jų<br />
vidinių sienelių, lubų ir grindų n÷ra iškyšų ar pažeidimų, ant vidinių įd÷klų ar medžiagą<br />
sulaikančios įrangos n÷ra jokių įr÷žų, skylių ar kitų pažeidimų, galinčių sumažinti jų<br />
geb÷jimą išlaikyti krovinį. „Tinkama struktūra“ reiškia, kad biralinių krovinių<br />
konteineris, konteineris ar transporto priemon÷ yra be didelių struktūros dalių,<br />
pavyzdžiui, viršutin÷s ir apatin÷s šonin÷s sienel÷s sijos, durų slenksčio ir sandūros, grindų<br />
skersinių, kampinių statramsčių ir biralinių krovinių konteinerio ar konteinerio kampų<br />
jungčių pažeidimų. Dideliais trūkumais laikoma.<br />
a) įlenkimai, įtrūkimai ar lūžiai konstrukcijos arba atraminiuose elementuose,<br />
galintys paveikti biralinių krovinių konteinerio, konteinerio ar transporto<br />
priemon÷s korpuso vientisumą;<br />
b) daugiau nei viena jungtis arba netinkama jungtis (pvz., užleistin÷ jungtis)<br />
viršutin÷je ar apatin÷je galin÷s sienel÷s sijoje arba durų sandūroje;<br />
c) daugiau nei dvi jungtys bet kurioje viršutin÷je ar apatin÷je šonin÷s sienel÷s sijoje;<br />
d) bet kokia jungtis durų slenkstyje ar kampiniame statramstyje;<br />
e) užsikirtę, deformuoti, sulaužyti, trūkstami ar kitaip netinkami durų vyriai ir<br />
metalin÷ furnitūra;<br />
f) nesandarinčios tarpin÷s ir tarpikliai;<br />
g) bet koks biralinių krovinių konteinerio ar konteinerio bendrosios konstrukcijos<br />
iškraipymas, trukdantis tinkamai panaudoti tvarkymo įrangą, pastatyti ir įtvirtinti<br />
konteinerį ant važiuokl÷s ar transporto priemon÷s;<br />
h) bet koks k÷limo įtaisų arba tvarkymo įrangos jungiamuosiuose įtaisuose<br />
pažeidimas; ar<br />
i) bet koks priežiūros ar eksploatavimo įrangos pažeidimas.<br />
7.3.2 Krovinių vežimo suverstinai taikant 7.3.1.1 poskirsnio a punkto nuostatas<br />
papildomos nuostatos<br />
7.3.2.1 3.2 skyriaus A lentel÷s 10 stulpelyje nurodyti BK1 ir BK2 kodai reiškia:<br />
523
BK1:<br />
BK2:<br />
leidžiama vežti suverstinai dengtuosiuose biralinių krovinių konteineriuose;<br />
leidžiama vežti suverstinai uždaruosiuose biralinių krovinių konteineriuose.<br />
7.3.2.2 Naudojamas biralinių krovinių konteineris turi atitikti 6.11 skyriaus reikalavimus.<br />
7.3.2.3 4.2 klas÷s kroviniai<br />
Bendra biralinių krovinių konteineryje vežamo krovinio mas÷ turi būti tokia, kad krovinio<br />
savaiminio užsidegimo temperatūra būtų didesn÷ nei 55 ºC.<br />
7.3.2.4 4.3 klas÷s kroviniai<br />
Šie kroviniai turi būti vežami vandeniui nepralaidžiuose biralinių krovinių<br />
konteineriuose.<br />
7.3.2.5 5.1 klas÷s kroviniai<br />
Biralinių krovinių konteineriai turi būti sukonstruoti ar pritaikyti taip, kad kroviniai<br />
netur÷tų sąlyčio su medžiu ar kita nesuderinama medžiaga.<br />
7.3.2.6 6.2 klas÷s kroviniai<br />
7.3.2.6.1 Gyvūnin÷s kilm÷s medžiagas, kuriose yra infekcinių medžiagų (JT Nr. 2814, 2900 ir<br />
3373), leidžiama vežti biralinių krovinių konteineriuose, jei laikomasi šių reikalavimų:<br />
a) dengtieji BK1 biralinių krovinių konteineriai nepripildomi iki didžiausios<br />
leistinosios talpos, kad vežamos medžiagos nesiliestų su dangalu. Taip pat<br />
leidžiama naudoti uždaruosius BK2 biralinių krovinių konteinerius;<br />
b) uždarieji ar dengtieji biralinių krovinių konteineriai ir jų angos pagal savo<br />
konstrukcijos tipą ar d÷l tinkamo įd÷klo yra sandarūs;<br />
c) gyvūnin÷s kilm÷s medžiagos, prieš jas pakraunant vežti, kruopščiai apdorotos<br />
atitinkama dezinfekavimo priemone;<br />
d) dengtieji biralinių krovinių konteineriai iš viršaus papildomai apdengti dangalu,<br />
kuris iš viršaus padengtas atitinkama dezinfekavimo priemone apdorota<br />
absorbuojamąja medžiaga;<br />
e) uždarieji ar dengtieji biralinių krovinių konteineriai pakartotinai nenaudojami,<br />
kol nebus kruopščiai išvalyti ir dezinfekuoti.<br />
PASTABA. Atitinkamos nacionalin÷s sveikatos priežiūros institucijos gali reikalauti<br />
taikyti papildomas nuostatas.<br />
7.3.2.6.2 6.2 klas÷s atliekos (JT Nr. 3291)<br />
a) (Rezervuota).<br />
b) Uždarieji biralinių krovinių konteineriai ir jų angos turi būti sandarūs pagal<br />
konstrukcijos tipą. Šių biralinių krovinių konteinerių vidinis paviršius turi būti<br />
nepor÷tas ir jie turi būti be įtrūkių ar kitų trūkumų, d÷l kurių gali būti pažeista<br />
tara konteinerio viduje, kliudoma atlikti dezinfekciją ar krovinys gal÷tų netyčia<br />
išbyr÷ti.<br />
c) JT Nr. 3291 priskirtos atliekos turi būti laikomos uždarajame biralinių krovinių<br />
konteineryje, pagal JT tipą išbandytuose ir patvirtintuose sandariuose hermetiškai<br />
uždarytuose plastikiniuose maišuose, kurie išbandyti pagal <strong>II</strong> pakavimo grup÷s<br />
kietoms medžiagoms keliamus reikalavimus ir pažym÷ti pagal 6.1.3.1 poskirsnį.<br />
Šie plastiko maišai turi išlaikyti atsparumo plyšimui ir smūgiui bandymus pagal<br />
standartą ISO 7765-1:1988 „Plastiko pl÷vel÷s ir lakštai. Atsparumo smūgiui<br />
nustatymas krentančio skylmušio metodu. 1 dalis. Laiptų metodai“ ir standartą<br />
ISO 6383-2:1983 „Plastikai. Pl÷vel÷s ir lakštai. Atsparumo plyšimui nustatymas. 2<br />
dalis. Elmendorfo metodas“. Kiekvieno maišo atsparumas smūgiui turi būti ne<br />
mažesnis kaip 165 g, o atsparumas plyšimui – ne mažesnis kaip 480 g (tiek<br />
524
lygiagrečiai su, tiek statmenai maišo ilgiui). Kiekvieno plastiko maišo didžiausia<br />
neto mas÷ – 30 kg.<br />
d) Pavieniai gaminiai, sveriantys daugiau kaip 30 kg, tokie kaip nešvarūs čiužiniai,<br />
kompetentingos institucijos leidimu gali būti vežami nesupakuoti į plastikinius<br />
maišus;<br />
e) Atliekos, priskirtos JT Nr. 3291, kuriose yra skysčių, turi būti vežamos tik<br />
plastikiniuose maišuose, kuriuose yra pakankamas kiekis absorbuojamosios<br />
medžiagos visam skysčiui sugerti, kad jis neprasisunktų į biralinių krovinių<br />
konteinerį;<br />
f) Atliekos, priskirtos JT Nr. 3291, su aštriais daiktais, turi būti vežamos tik pagal JT<br />
tipą išbandytoje ir patvirtintoje kietoje taroje, atitinkančioje P621, IBC620 ar<br />
LP621 pakavimo instrukcijų nuostatas;<br />
g) Pakavimo instrukcijose P621, IBC620 ar LP621 nurodyta kieta tara taip pat gali<br />
būti naudojama. Ji turi būti tinkamai apsaugota, kad įprastomis vežimo sąlygomis<br />
nebūtų pažeista. Jei atliekos kietoje taroje ir plastikiniuose maišuose vežamos<br />
tame pačiame uždarame biralinių krovinių konteineryje, jos turi būti tinkamai<br />
atskirtos viena nuo kitos, pavyzdžiui, tinkamomis kietomis užtvaromis ar<br />
pertvaromis, metalo tinkleliais ar kitu būdu, kad tara nebūtų pažeista įprastomis<br />
vežimo sąlygomis;<br />
h) Uždarajame biralinių krovinių konteineryje plastikiniuose maišuose esančios<br />
JT Nr. 3291 priskirtos atliekos neturi būti suspaudžiamos, kad nebūtų pažeistas<br />
maišų sandarumas;<br />
i) Po kiekvieno vežimo biralinių krovinių konteineris turi būti patikrintas, ar jame<br />
n÷ra išsiliejusio ar išbyr÷jusio krovinio. Jei JT Nr. 3291 priskirtos atliekos<br />
biralinių krovinių konteineryje išsiliejo ar išbyr÷jo, tai toks konteineris neturi būti<br />
naudojamas tol, kol nebus kruopščiai išvalytas ir, jei reikia, dezinfekuotas ar jo<br />
kenksmingumas pašalintas kitomis tinkamomis priemon÷mis. Jokie kiti kroviniai,<br />
išskyrus medicinines arba veterinarines atliekas, neturi būti vežami kartu su<br />
JT Nr. 3291 atliekomis. Visos kitos atliekos, vežamos tame pačiame uždarajame<br />
biralinių krovinių konteineryje, turi būti patikrinamos, ar n÷ra užterštos.<br />
7.3.2.7 7 klas÷s medžiagos<br />
D÷l nesupakuotų radioaktyviųjų medžiagų vežimo žr. 4.1.9.2.3 punktą.<br />
7.3.2.8 8 klas÷s medžiagos<br />
Šie kroviniai turi būti vežami vandeniui atspariuose biralinių krovinių konteineriuose.<br />
7.3.3 Krovinių vežimo suverstinai taikant 7.3.1.1 poskirsnio b punkto nuostatas<br />
papildomos nuostatos<br />
Jei jie kokiai nors pozicijai priskirti 3.2 skyriaus A lentel÷s 17 stulpelyje, taikomos šios<br />
specialiosios nuostatos:<br />
VV1<br />
VV2<br />
VV3<br />
Leidžiama vežti suverstinai uždarosiose ar dengtosiose transporto priemon÷se<br />
arba uždaruosiuose konteineriuose, ar didžiuosiuose dengtuosiuose<br />
konteineriuose.<br />
Leidžiama vežti suverstinai uždarosiose transporto priemon÷se su metaliniu<br />
k÷bulu, uždaruosiuose metaliniuose konteineriuose ir dengtosiose transporto<br />
priemon÷se bei dengtuosiuose didžiuosiuose konteineriuose, apdengtuose<br />
nedegiu dangalu ir su metaliniu k÷bulu arba nuo krovinio apsaugotomis<br />
grindimis ir sienel÷mis.<br />
Leidžiama vežti suverstinai dengtosiose transporto priemon÷se ir gerai<br />
v÷dinamuose dengtuosiuose didžiuosiuose konteineriuose.<br />
525
VV4<br />
VV5<br />
VV6<br />
VV7<br />
VV8<br />
VV9<br />
Leidžiama vežti suverstinai uždarosiose ar dengtosiose transporto priemon÷se su<br />
metaliniu k÷bulu ir uždaruosiuose metaliniuose konteineriuose ar didžiuosiuose<br />
dengtuosiuose metaliniuose konteineriuose.<br />
JT Nr. 2008, 2009, 2210, 2545, 2546, 2881, 3189 ir 3190 – suverstinai vežti<br />
leidžiama tik kietas atliekas.<br />
Leidžiama vežti suverstinai specialiai įrengtose transporto priemon÷se ir<br />
konteineriuose.<br />
Pakrovimo ir iškrovimo angos turi būti sandariai uždaromos.<br />
(Rezervuota)<br />
Uždarosiose ar dengtosiose transporto priemon÷se, uždaruosiuose konteineriuose<br />
ar didžiuosiuose dengtuosiuose konteineriuose suverstinai vežti leidžiama tik<br />
gabalines medžiagas.<br />
Leidžiama vežti suverstinai kaip pilnutinį krovinį uždarosiose transporto<br />
priemon÷se, uždaruosiuose konteineriuose ar dengtosiose transporto priemon÷se<br />
ar didžiuosiuose konteineriuose, uždengtuose nepralaidžiu, nedegiu dangalu.<br />
Transporto priemon÷s ir konteineriai turi būti sukonstruoti taip, kad juose<br />
esančios medžiagos negal÷tų liestis su medžiu ar kitomis degiomis medžiagomis,<br />
arba taip, kad visas grindų ir sienelių paviršius, jei jos pagamintos iš medžio ar<br />
kitų degių medžiagų, būtų nepralaidus ir nedegantis arba būtų padengtas natrio<br />
silikatu ar kita panašia medžiaga.<br />
Suverstinius krovinius leidžiama vežti kaip pilnutinį krovinį dengtosiose<br />
transporto priemon÷se, uždaruosiuose konteineriuose ar didžiuosiuose<br />
dengtuosiuose konteineriuose su ištisin÷mis sienel÷mis.<br />
Vežant 8 klas÷s medžiagas transporto priemon÷s ar konteinerio k÷bulas turi būti<br />
padengtas tinkama ir pakankamai tvirta vidine danga.<br />
VV10 Leidžiama vežti suverstinai dengtosiose transporto priemon÷se, uždaruosiuose<br />
konteineriuose ar dengtuosiuose didžiuosiuose konteineriuose su vientisomis<br />
sienel÷mis.<br />
Transporto priemonių k÷bulas ar konteinerių korpusas turi būti sandarūs ar<br />
užsandarinti, pavyzdžiui, tokiomis priemon÷mis kaip atitinkama ir pakankamai<br />
tvirta vidin÷ danga.<br />
VV11 Leidžiama vežti suverstinai specialiai įrengtose transporto priemon÷se ir<br />
konteineriuose taip, kad nekiltų pavojus žmon÷ms, gyvūnams ir aplinkai, pvz.,<br />
sukraunant atliekas į maišus ar užsandarinant jungtis.<br />
VV12 Medžiagos, kurios d÷l aukštos temperatūros ir didelio tankio netinkamos vežti<br />
cisternin÷se transporto priemon÷se, kilnojamosiose cisternose ar konteinerin÷se<br />
cisternose, gali būti vežamos specialiose transporto priemon÷se ar<br />
konteineriuose, laikantis kilm÷s šalies kompetentingos institucijos nustatytų<br />
reikalavimų. Jei kilm÷s šalis n÷ra ADR Susitariančioji Šalis, nustatyti<br />
reikalavimai turi būti pripažinti pirmosios ADR Susitariančiosios Šalies, per<br />
kurios teritoriją bus vežamas krovinys.<br />
VV13 Leidžiama vežti suverstinai specialiai įrengtose transporto priemon÷se ar<br />
konteineriuose, laikantis kilm÷s šalies kompetentingos institucijos nustatytų<br />
reikalavimų. Jei kilm÷s šalis n÷ra ADR Susitariančioji Šalis, nustatyti<br />
reikalavimai turi būti pripažinti pirmosios ADR Susitariančiosios Šalies, per<br />
kurios teritoriją bus vežamas krovinys.<br />
VV14 1)<br />
Naudoti akumuliatoriai gali būti vežami suverstinai specialiai įrengtose<br />
transporto priemon÷se ar konteineriuose. Didžiuosius plastikinius<br />
konteinerius naudoti draudžiama. Mažieji plastikiniai konteineriai, juos<br />
526
visiškai prikrovus, turi nesuduždami išlaikyti kritimo bandymą, kai<br />
metama iš 0,8 m aukščio ant kieto pagrindo esant –18°C temperatūrai.<br />
2) Transporto priemonių ar konteinerių krovinių skyriai turi būti iš plieno,<br />
atsparaus akumuliatoriuose esančių ÷džių medžiagų poveikiui. Mažiau<br />
atsparios plieno rūšys gali būti naudojamos, jei sienel÷s pakankamai storos<br />
arba su vidine ÷džioms medžiagoms atsparia plastikine danga.<br />
Projektuojant transporto priemonių ar konteinerių krovinių skyrius, reikia<br />
atsižvelgti į galimą akumuliatorių liekamąją srovę ir galimus<br />
akumuliatorių smūgius jiems judant.<br />
PASTABA. Atspariu laikomas toks plienas, kurio, didžiausias laipsniško<br />
maž÷jimo lygis veikiant ÷džiomis medžiagomis ne didesnis kaip 0,1 mm per<br />
metus.<br />
3) Taikant konstrukcijos priemones turi būti užtikrinama, kad vežant nebus<br />
jokio ÷džių medžiagų nuot÷kio iš transporto priemonių ar konteinerių<br />
krovinių skyriaus. Atvirieji krovinių skyriai turi būti uždengti. Dangalas<br />
turi būti atsparus ÷džioms medžiagoms.<br />
4) Prieš pakraunant transporto priemonių arba konteinerių krovinių skyriai,<br />
įskaitant jų įrangą, turi būti patikrinami ar n÷ra pažeisti. Į transporto<br />
priemones ar konteinerius, kurių krovinių skyriai pažeisti, neturi būti<br />
kraunama.<br />
Transporto priemonių ar konteinerių krovinių skyriai neturi būti<br />
prikraunami aukščiau jų sienelių.<br />
5) Transporto priemonių ar konteinerių krovinių skyriuose neturi būti<br />
akumuliatorių su skirtingomis medžiagomis ir kitų krovinių, kurie linkę<br />
pavojingai reaguoti tarpusavyje (žr. „Pavojinga reakcija“ 1.2.1 skirsnis).<br />
Vežant ant išorinio transporto priemon÷s ar konteinerio paviršiaus negali<br />
būti prikibusių jokių pavojingų, ÷džių akumuliatoriaus medžiagų likučių.<br />
VV15 Medžiagas ar mišinius (tokius kaip preparatai ar atliekos), kuriuose yra ne<br />
daugiau kaip 1000 mg/kg medžiagos, kuriai priskirtas JT numeris, leidžiama<br />
vežti suverstinai uždarosiose ar dengtosiose transporto priemon÷se,<br />
uždaruosiuose konteineriuose ar didžiuosiuose dengtuosiuose konteineriuose<br />
vientisomis sienel÷mis. Transporto priemonių ar konteinerių korpusai turi būti<br />
sandarūs arba užsandarinti, pavyzdžiui, tinkama ir pakankamai tvirta vidine<br />
danga.<br />
VV16 Vežti suverstinai leidžiama pagal 4.1.9.2.3 punkto nuostatas.<br />
VV17 Suverstinai vežti DUP-1 leidžiama pagal 4.1.9.2.3 punkto nuostatas.<br />
527
7.4 SKYRIUS<br />
KROVINIŲ VEŽIMO CISTERNOSE NUOSTATOS<br />
7.4.1 Pavojingus krovinius draudžiama vežti cisternose, nebent 3.2 skyriaus A lentel÷s 10 ar 12<br />
stulpeliuose nurodytas cisternos kodas arba kompetentinga institucija dav÷ leidimą, kaip<br />
nustatyta 6.7.1.3 poskirsnyje. Vežant turi būti laikomasi 4.2 arba 4.3 skyrių nuostatų.<br />
Transporto priemon÷s – nesvarbu, ar tai transporto priemon÷ su standžiu k÷bulu, vilkikas,<br />
priekaba ar puspriekab÷ – turi atitikti taikytinus 9.1, 9.2 skyrių ir 9.7.2 skirsnio<br />
naudotinos transporto priemon÷s reikalavimus, kaip nurodyta 3.2 skyriaus A lentel÷s 14<br />
stulpelyje.<br />
7.4.2 Transporto priemon÷s, suprojektuotos pagal 9.1.1.2 poskirsnyje aprašytus EX/<strong>II</strong>I, FL, OX<br />
ar AT kodus, turi būti naudojamos taip:<br />
– jei nurodyta EX/<strong>II</strong>I transporto priemon÷, galima naudoti tik EX/<strong>II</strong>I transporto<br />
priemonę;<br />
– jei nurodyta FL transporto priemon÷, galima naudoti tik FL transporto priemonę;<br />
– jei nurodyta OX transporto priemon÷, galima naudoti tik OX transporto priemonę;<br />
– jei nurodyta AT transporto priemon÷, galima naudoti AT, FL ir OX transporto<br />
priemones.<br />
528
7.5 SKYRIUS<br />
PAKROVIMO, IŠKROVIMO IR TVARKYMO NUOSTATOS<br />
7.5.1 Bendrosios pakrovimo, iškrovimo ir tvarkymo nuostatos<br />
PASTABA. Šiame skirsnyje konteinerio, biralinių krovinių konteinerio, konteinerin÷s<br />
cisternos ar kilnojamosios cisternos užk÷limas ant transporto priemon÷s laikomas<br />
pakrovimu, o nuk÷limas nuo transporto priemon÷s – iškrovimu.<br />
7.5.1.1 Atvykus į pakrovimo ir iškrovimo vietas, įskaitant konteinerių terminalus, transporto<br />
priemon÷ ir jos vairuotojas, taip pat didysis (-ieji) konteineris (-iai), biralinių krovinių<br />
konteineris (-iai), konteinerin÷ (-÷s) cisterna (-os) ar kilnojamoji (-sios) cisterna (-os), jei<br />
tokie yra, turi atitikti nustatytus normatyvinius reikalavimus (visų pirma saugos,<br />
apsaugos, švaros ir tinkamo įrangos, naudojamos pakraunant ir iškraunant, veikimo).<br />
7.5.1.2 Pakrauti negalima, jei:<br />
a) dokumentų patikrinimu; ar<br />
b) vizuali transporto priemon÷s arba didžiojo (-iųjų) konteinerio (-ių), biralinių<br />
krovinių konteinerio (-ių), konteinerin÷s (-ių) cisternos (-ų) ar kilnojamosios (-ųjų)<br />
cisternos (-ų) ar jų įrangos, naudojamos pakraunant ir iškraunant, patikra<br />
patvirtinama, kad transporto priemon÷, vairuotojas, didysis konteineris, biralinių krovinių<br />
konteineris, konteinerin÷ cisterna, kilnojamoji cisterna arba jų įranga neatitinka<br />
normatyvinių reikalavimų.<br />
7.5.1.3 Transporto priemon÷ neturi būti iškraunama, jei atliekant pirmiau min÷tas patikras buvo<br />
atskleisti trūkumai, kurie gali tur÷ti neigiamos įtakos iškrovimo saugai ar apsaugai. Prieš<br />
pakraunant, transporto priemon÷ arba konteineris turi būti patikrinami iš išor÷s ir iš<br />
vidaus, siekiant įsitikinti jog n÷ra pažeidimų, galinčių pakenkti jų vientisumui arba<br />
pakuot÷ms, kurios bus į juos kraunamos.<br />
7.5.1.4 Pagal 7.3.3 ar 7.5.11 skirsniuose aprašytas ir 3.2 skyriaus A lentel÷s 17 ir 18 stulpeliuose<br />
nurodytas specialiąsias nuostatas, kai kurie pavojingi kroviniai gali būti vežami tik kaip<br />
pilnutinis krovinys (žr. 1.2.1 skirsnio sąvoką). Tokiu atveju kompetentingos institucijos<br />
gali reikalauti, kad tokiems pavojingiems kroviniams vežti naudojama transporto<br />
priemon÷ ar didysis konteineris būtų pakraunami ir iškraunami tik vienoje vietoje.<br />
7.5.1.5 Jei privalomos krypties rodykl÷s, pakuot÷s turi būti vežamos tokioje pad÷tyje, kurią<br />
nurodo šie ženklai.<br />
PASTABA. Jei įmanoma, skysti pavojingi kroviniai turi būti kraunami po sausais<br />
pavojingais kroviniais.<br />
7.5.2 Draudimas krauti mišriai<br />
7.5.2.1 Pakuot÷s su skirtingais pavojaus ženklais neturi būti pakraunamos kartu į tą pačią<br />
transporto priemonę ar konteinerį, išskyrus atvejus, kai mišrusis krovimas, remiantis ant<br />
pakuočių esančiais pavojaus ženklais, leidžiamas pagal toliau pateiktą lentelę.<br />
PASTABA. Pagal 5.4.1.4.2 punktą siuntoms, kurios negali būti kraunamos kartu į tą<br />
pačią transporto priemonę ar konteinerį, turi būti pildomi atskiri važtos dokumentai.<br />
529
Pavojaus<br />
ženklų Nr.<br />
1<br />
1.4<br />
1 1.4 1.5 1.6 2.1,<br />
2.2,<br />
2.3<br />
Žr. 7.5.2.2<br />
3 4.1 4.1<br />
+ l<br />
4.2 4.3 5.1 5.2 5.2<br />
+ 1<br />
d<br />
6.1 6.2 7 A,<br />
B,<br />
C<br />
8 9<br />
a a a a a a a a a a a a<br />
b<br />
b<br />
c<br />
1.5<br />
1.6<br />
2.1, 2.2, 2.3<br />
3<br />
4.1<br />
a<br />
a<br />
a<br />
X X X X X X X X X X X X<br />
X X X X X X X X X X X X<br />
X X X X X X X X X X X X<br />
4.1 + 1 X<br />
4.2<br />
a<br />
X X X X X X X X X X X X<br />
4.3<br />
a<br />
X X X X X X X X X X X X<br />
5.1<br />
d a<br />
X X X X X X X X X X X X<br />
5.2<br />
a<br />
X X X X X X X X X X X X X<br />
5.2 + 1 X X<br />
6.1<br />
a<br />
X X X X X X X X X X X X<br />
6.2<br />
a<br />
X X X X X X X X X X X X<br />
7A, B, C<br />
a<br />
X X X X X X X X X X X X<br />
8<br />
a<br />
X X X X X X X X X X X X<br />
9<br />
b a b b<br />
X X X X X X X X X X X X<br />
b<br />
c<br />
b<br />
b<br />
X<br />
a<br />
b<br />
c<br />
d<br />
Leidžiama krauti mišriai.<br />
Leidžiama krauti mišriai su 1.4S medžiagomis ir gaminiais.<br />
Leidžiama krauti mišriai 1 klas÷s medžiagas ir 9 klas÷s gyvyb÷s apsaugos priemones<br />
(JT Nr. 2990, 3072 ir 3268).<br />
Leidžiama krauti mišriai oro pagalvių pripildymo įtaisus ar oro pagalvių modulius arba saugos<br />
diržų įtempimo įtaisus, priskirtus 1.4 poklasiui, G suderinamumo grupei (JT Nr. 0503), ir oro<br />
pagalvių pripildymo s įtaisus ar oro pagalvių modulius arba saugos diržų įtempimo įtaisus,<br />
priskirtus 9 klasei (JT Nr. 3268).<br />
Leidžiama krauti mišriai brizantines sprogstamąsias medžiagas (išskyrus JT Nr. 0083 brizantin÷<br />
sprogstamoji medžiaga, C tipo) ir amonio nitratą JT Nr. 1942 ir 2067) bei šarminių metalų<br />
nitratus (pvz., JT Nr. 1486) ir šarminių žemių metalų nitratus (pvz., JT Nr. 1454), jei ženklinant<br />
didžiaisiais pavojaus ženklais, atskiriant, kraunant ir nustatant didžiausią leistiną pakrovą, visas<br />
krovinys laikomas 1 klas÷s brizantine sprogstamąja medžiaga.<br />
530
7.5.2.2 Pakuot÷s su 1 klas÷s medžiagomis ar gaminiais, paženklintos Nr. 1, 1.4, 1.5 ar 1.6<br />
pavyzdžio pavojaus ženklais, priskirtos skirtingoms suderinamumo grup÷ms, neturi būti<br />
pakraunamos į tą pačią transporto priemonę ar konteinerį, nebent, atsižvelgiant į<br />
suderinamumo grupes, mišriai krauti leidžiama pagal šią lentelę:<br />
Suderinamumo<br />
grup÷<br />
A<br />
B<br />
A B C D E F G H J L N S<br />
X<br />
X<br />
C X X X X<br />
D<br />
a<br />
a<br />
X X X X<br />
E X X X X<br />
F X X<br />
G X X X X X<br />
H X X<br />
J X X<br />
L<br />
N<br />
b c b c b c b<br />
S X X X X X x X X X X<br />
d<br />
b c<br />
b c<br />
b c<br />
X<br />
X<br />
X<br />
X<br />
X<br />
X<br />
a<br />
b<br />
c<br />
d<br />
Leidžiama krauti mišriai.<br />
Pakuot÷s su B suderinamumo grup÷s gaminiais ir pakuot÷s su D suderinamumo<br />
grup÷s medžiagomis ar gaminiais, gali būti kraunamos kartu į vieną transporto<br />
priemonę ar vieną konteinerį, jei jos yra veiksmingai atskirtos viena nuo kitos<br />
taip, kad nebūtų pavojaus perduoti detonaciją nuo B suderinamumo grup÷s<br />
gaminių D suderinamumo grup÷s medžiagoms ir gaminiams. Atskirti galima<br />
naudojant atskirus krovinių skyrius ar kraunant vieną iš dviejų tipų sprogmenų į<br />
specialią laikymo sistemą. Bet kuris atskyrimo būdas turi būti patvirtintas<br />
kompetentingos institucijos.<br />
Skirtingi 1.6 poklasio N suderinamumo grup÷s gaminių tipai gali būti vežami<br />
kartu kaip 1.6 poklasio N suderinamumo grup÷s gaminiai tik tuo atveju, jei<br />
bandant ar klasifikuojant pagal analogiją įrodyta, kad n÷ra papildomo<br />
atsakomosios detonacijos tarp gaminių pavojaus. Kitais atvejais jie turi būti<br />
laikomi kaip keliantys 1.1 poklasio pavojų.<br />
Jei N suderinamumo grup÷s gaminiai vežami kartu su C, D ar E suderinamumo<br />
grupių medžiagomis ar gaminiais, laikoma, kad N suderinamumo grup÷s<br />
gaminiai pasižymi D suderinamumo grup÷s savyb÷mis.<br />
Pakuot÷s su L suderinamumo grup÷s medžiagomis ir gaminiais gali būti<br />
kraunamos kartu į vieną transporto priemonę ar į vieną konteinerį su<br />
pakuot÷mis, kuriose yra to paties tipo medžiagos ir gaminiai, priskirti tai pačiai<br />
suderinamumo grupei.<br />
7.5.2.3 Pavienei transporto priemonei taikant draudimą krauti mišriai, neturi būti įskaitomos<br />
medžiagos, esančios uždaruosiuose konteineriuose su ištisin÷mis sienel÷mis. Tačiau,<br />
draudimas krauti mišriai, nurodytas 7.5.2.1 poskirsnyje, taikomas pakuot÷ms,<br />
paženklintoms Nr. 1, 1.4, 1.5 ar 1.6 pavyzdžių pavojaus ženklais, d÷l mišriojo krovimo<br />
kartu su kitomis pakuot÷mis, ir 7.5.2.2 poskirsnyje – d÷l mišriojo krovimo skirtingų<br />
531
7.5.3 (Rezervuota)<br />
suderinamumo grupių sprogmenų, taip pat turi būti taikomas konteineryje laikomiems<br />
pavojingiems kroviniams ir kitiems pavojingiems kroviniams, pakraunamiems į tą pačią<br />
transporto priemonę, nepaisant to, ar pastarieji kroviniai laikomi viename, ar daugiau nei<br />
viename konteineryje.<br />
7.5.4 Atsargumo priemon÷s vežant maisto produktus, plataus vartojimo prekes ir gyvūnų<br />
pašarus<br />
Jei 3.2 skyriaus A lentel÷s 18 stulpelyje medžiagai ar gaminiui nurodyta CV28 specialioji<br />
nuostata, tai vežant maisto produktus, kitas plataus vartojimo prekes ir gyvūnų pašarą turi<br />
būti imtasi šių atsargumo priemonių.<br />
Transporto priemon÷se, konteineriuose ir pakrovimo, iškrovimo bei perkrovimo vietose<br />
pakuočių, taip pat tuščios neišvalytos taros, įskaitant didelę tarą ir nesupakuotų krovinių<br />
vidutin÷s talpos konteinerius (NKVTK), paženklintų Nr. 6.1 ar 6.2 pavyzdžio pavojaus<br />
ženklais ir tų iš jų, kurios paženklintos Nr. 9 pavyzdžio pavojaus ženklu, kai jose yra<br />
krovinių, kurių JT Nr. 2212, 2315, 2590, 3151, 3152 ar 3245, neleidžiama krauti<br />
rietuv÷mis ar prie pakuočių, kuriose yra (jei žinoma) maisto produktų, kitų plataus<br />
vartojimo prekių ar gyvūnų pašaro.<br />
Kraunant tokias, min÷tais pavojaus ženklais paženklintas pakuotes, prie pakuočių,<br />
kuriose, jei žinoma, yra, maisto produktų, kitų plataus vartojimo prekių ar gyvūnų pašaro,<br />
jos turi būti atskiriamos nuo pastarųjų:<br />
a) ištisine sienele, kurios aukštis turi būti toks pat kaip pakuočių, paženklintų<br />
min÷tais ženklais;<br />
b) pakuot÷mis, nepaženklintomis Nr. 6.1, 6.2 ar 9 pavyzdžio pavojaus ženklais, arba<br />
pakuot÷mis, paženklintomis Nr. 9 pavyzdžio pavojaus ženklu, bet kuriose n÷ra<br />
JT Nr. 2212, 2315, 2590, 3151, 3152 ar 3245 priskirtų krovinių; ar<br />
c) paliekant bent jau 0,8 m tuščią erdvę;<br />
išskyrus atvejus, kai min÷tais ženklais paženklintos pakuot÷s yra papildomoje taroje ar<br />
visiškai apdengtos (pvz., dangalu, fibros kartono danga ar kitomis priemon÷mis).<br />
7.5.5 Vežamo kiekio ribojimas<br />
7.5.5.1 Jei pagal toliau pateiktas nuostatas ar pagal 3.2 skyriaus A lentel÷s 17 stulpelio nuorodą<br />
taikomas papildomas 7.5.11 skirsnio nuostatas privaloma riboti konkrečių krovinių, kurie<br />
gali būti vežami, kiekį, tai, kad pavojingi kroviniai, laikomi viename ar daugiau nei<br />
viename konteineryje, neturi įtakos šiose nuostatose nustatytiems transporto vieneto<br />
mas÷s apribojimams.<br />
7.5.5.2 Sprogstamųjų medžiagų ir gaminių kiekio apribojimai<br />
7.5.5.2.1 Vežamos medžiagos ir kiekis<br />
Bendra sprogstamosios medžiagos neto mas÷ kilogramais (sprogstamųjų gaminių atveju –<br />
bendra sprogstamosios medžiagos, kurios yra visuose gaminiuose, neto mas÷), kuri bus<br />
vežama vienu transporto vienetu, turi būti ribojama, kaip nurodyta toliau pateiktoje<br />
lentel÷je (taip pat žr. 7.5.2.2 poskirsnį d÷l draudimo krauti mišriai):<br />
532
Didžiausia transporto vienetui leistina 1 klas÷s kroviniuose esančios sprogstamosios medžiagos neto<br />
mas÷ (kg)<br />
Transporto<br />
vienetas<br />
Poklasis 1.1 1.2 1.3 1.4 1.5 ir<br />
1.6<br />
Suderinamumo<br />
grup÷<br />
1.1A Išskyrus<br />
1.1A<br />
533<br />
Išskyrus<br />
1.4S<br />
1.4S<br />
Tuščia<br />
neišvalyta<br />
tara<br />
EX/<strong>II</strong> a 6.25 1000 3000 5000 15 000 Neribojama 5000 Neribojama<br />
EX/<strong>II</strong>I a 18.75 16 000 16 000 16 000 16 000 Neribojama 16 000 Neribojama<br />
a<br />
EX/<strong>II</strong> ir EX/<strong>II</strong>I transporto priemonių apibr÷žtis žr. 9 dalyje.<br />
7.5.5.2.2 Jei skirtingų 1 klas÷s poklasių medžiagos ir gaminiai kraunami į vieną transporto vienetą,<br />
laikantis 7.5.2.2 poskirsnyje nurodyto draudimo krauti mišriai, visas krovinys<br />
traktuojamas kaip pavojingiausio poklasio krovinys (šiuo eiliškumu: 1.1, 1.5, 1.2, 1.3,<br />
1.6, 1.4). Tačiau S suderinamumo grup÷s sprogstamųjų medžiagų neto mas÷ neturi būti<br />
įskaitoma į vežamo kiekio apribojimą.<br />
Jei 1.5D priskirtos medžiagos vienu transporto vienetu vežamos kartu su 1.2 poklasio<br />
medžiagomis ir gaminiais, visas krovinys vežant turi būti traktuojamas kaip 1.1 poklasio<br />
krovinys.<br />
7.5.5.2.3 Sprogmenų vežimas MEMU<br />
Sprogmenis leidžiama vežti MEMU tik tuo atveju, jei laikomasi šių reikalavimų:<br />
a) kompetentinga institucija patvirtino transporto operaciją savo teritorijoje;<br />
b) vežamų supakuotų sprogmenų tipas ir kiekis turi būti ribotas tiek, kiek tai būtina, kad<br />
MEMU pagamintų reikiamą kiekį medžiagos, ir bet kokiu atveju nebūtų viršijami šie<br />
dydžiai:<br />
- 200 kg D suderinamumo grup÷s sprogmenų, ir<br />
- iš viso 400 vienetų detonatorių ar detonatorių sąrankų arba abiejų kartu,<br />
nebent kompetentinga institucija patvirtina kitaip;<br />
c) supakuoti sprogmenys turi būti vežami tik 6.12.5 skirsnio reikalavimus<br />
atitinkančiuose skyriuose;<br />
d) tame pačiame skyriuje, kuriame vežami supakuoti sprogmenys, negali būti vežami<br />
jokie kiti pavojingieji kroviniai;<br />
e) supakuoti sprogmenys į MEMU turi būti pakraunami tik tuomet, kai pakraunami visi<br />
kiti pavojingi kroviniai, ir prieš pat vežimą;<br />
f) jei leidžiamas mišrusis sprogmenų ir 5.1 klas÷s medžiagų (JT Nr. 1942 ir<br />
JT Nr. 3375) krovimas, visas krovinys prireikus jį atskirti, sukrauti ir d÷l didžiausios<br />
leistinosios įkrovos laikomas 1 klas÷s brizantin÷mis sprogstamosiomis medžiagomis.<br />
7.5.5.3 Viename transporto vienete leidžiama vežti ne daugiau kaip 20 000 kg B, C, D, E arba F<br />
tipų 5.2 klas÷s organinių peroksidų ir 4.1 klas÷s autoreaktingų medžiagų.<br />
7.5.6 (Rezervuota)<br />
7.5.7 Tvarkymas ir sukrovimas<br />
7.5.7.1 Prireikus, transporto priemon÷je arba konteineryje turi būti įrengti įtaisai, palengvinantys<br />
pavojingų krovinių tvirtinimą ir tvarkymą. Pakuot÷s su pavojingais kroviniais ir<br />
nesupakuoti pavojingi gaminiai turi būti įtvirtinti naudojant tinkamas galinčias sulaikyti<br />
krovinius priemones (tokias kaip tvirtinimo diržai, slankiosios pertvaros,<br />
reguliuojamosios atramos) transporto priemon÷je arba konteineryje taip, kad krovinys<br />
nejud÷tų vežant ir d÷l to nepakistų pakuočių pad÷tis ar jos nebūtų pažeistos. Jei pavojingi<br />
kroviniai vežami kartu su kitais kroviniais (pvz., sunkūs įrenginiai arba apkalos), visi
kroviniai transporto priemon÷se arba konteineriuose turi būti saugiai įtvirtinti arba<br />
supakuoti taip, kad pavojingi kroviniai neišbyr÷tų ar neištek÷tų. Pakuočių jud÷jimo taip<br />
pat galima išvengti tuščias erdves užpildant tarpiklių arba užblokuojant ir sutvirtinant. Jei<br />
naudojamos tvirtinimo priemon÷s, pavyzdžiui, juostos ar diržai, jos neturi būti<br />
pertemptos, kad pakuot÷s nebūtų pažeistos ar deformuotos 1 .<br />
7.5.7.2 Pakuot÷s neturi būti kraunamos rietuv÷mis, nebent jos tam suprojektuotos. Jei skirtingų<br />
konstrukcijos tipų pakuot÷s, suprojektuotos krauti rietuv÷mis, bus kraunamos kartu,<br />
būtina įvertinti jų tarpusavio suderinamumą kraunat į rietuvę. Jei būtina, pakuot÷s<br />
rietuv÷s apačioje turi būti apsaugotos nuo pažeidimo krovinio laikymo įtaisais.<br />
7.5.7.3 Pakraunant ir iškraunant pakuot÷s su pavojingais kroviniais turi būti apsaugotos nuo<br />
pažeidimų.<br />
PASTABA. Reikia atkreipti ypatingą d÷mesį į pakuočių tvarkymą jas ruošiant vežti, į<br />
transporto priemon÷s arba konteinerio, kuriame jos bus vežamos, tipą ir pakrovimo ar<br />
iškrovimo būdą, siekiant išvengti atsitiktinio pažeidimo pakuotes velkant arba netinkamai<br />
tvarkant.<br />
7.5.7.4 7.5.7.1 poskirsnio nuostatos taip pat taikomos pakraunant ir sukraunant konteinerius ant<br />
transporto priemonių bei juos nukraunant.<br />
7.5.7.5 Transporto priemon÷s ekipažo nariams draudžiama atidaryti pakuotes su pavojingais<br />
kroviniais.<br />
7.5.8 Valymas iškrovus<br />
7.5.8.1 Jei iškrovus transporto priemonę ar konteinerį, kuriame buvo supakuoti pavojingi<br />
kroviniai, paaišk÷ja, kad dalis turinio ištek÷jo ar išbyr÷jo, transporto priemon÷ ar<br />
konteineris turi būti išvalomi kuo greičiau ir bet kokiu atveju iki kito pakrovimo.<br />
Jei neįmanoma išvalyti vietoje, transporto priemon÷ ar konteineris, laikantis atitinkamos<br />
saugos, vežami į artimiausią tinkamą vietą, kurioje jie gali būti išvalyti.<br />
Vežimas laikomas pakankamai saugiu, jei imtasi visų tinkamų priemonių, kad būtų<br />
išvengta, jog netyčia išsilieję ar išbyr÷ję pavojingi kroviniai nepatektų į aplinką.<br />
7.5.8.2 Transporto priemon÷s ar konteineriai, į kuriuos buvo prikrauta suverstinių pavojingų<br />
krovinių, prieš kitą krovimą turi būti tinkamai išvalyti, nebent naują krovinį sudarys tie<br />
patys pavojingi kroviniai kaip ir prieš tai vežtas krovinys.<br />
7.5.9 Draudimas rūkyti<br />
Tvarkant krovinius, prie transporto priemonių ar konteinerių ir transporto priemonių ar<br />
konteinerių viduje rūkyti draudžiama.<br />
7.5.10 Atsargumo priemon÷s, siekiant išvengti elektrostatinių krūvių<br />
Vežant liepsniąsias dujas arba skysčius, kurių pliūpsnio temperatūra 60 ºC ar žemesn÷,<br />
arba JT Nr. 1361 anglį ar suodžius, kurie priskirti <strong>II</strong> pakavimo grupei, prieš pripildant ar<br />
ištuštinant cisternas būtina atlikti tinkamą transporto priemon÷s, kilnojamosios cisternos<br />
ar konteinerin÷s cisternos elektrinį įžeminimą. Be to, turi būti ribojamas pylimo greitis.<br />
7.5.11 Papildomos kai kurioms klas÷ms ar konkretiems kroviniams taikomos nuostatos<br />
Papildomai, be 7.5.1–7.5.10 skirsnių nuostatų, turi būti taikomos toliau pateiktos<br />
nuostatos, jei jos nurodytos ties kokia nors pozicija 3.2 skyriaus A lentel÷s 18 stulpelyje.<br />
CV1<br />
1) Draudžiami šie veiksmai:<br />
1<br />
Patarimų d÷l pavojingųjų krovinių sukrovimo pateikiama Europos Komisijos paskelbtose Europos<br />
krovinių tvirtinimo vežant kelių transportu gerosios patirties gair÷se. Daugiau patarimų gali<br />
pateikti kompetentingos institucijos ir pramon÷s subjektai.<br />
534
CV2<br />
CV3<br />
CV4<br />
CV5 –<br />
CV8<br />
CV9<br />
a) Be kompetentingų institucijų leidimo pakrauti ar iškrauti krovinius<br />
viešoje vietoje, kurioje yra pastatų;<br />
b) Iš anksto nepranešus kompetentingai institucijai pakrauti ar iškrauti<br />
krovinius viešoje vietoje, kurioje n÷ra pastatų, nebent šios operacijos yra<br />
neatid÷liotinos d÷l saugumo priežasčių.<br />
2) Jei d÷l kokių nors priežasčių krovinių tvarkymo darbai atliekami viešoje<br />
vietoje, skirtingų rūšių medžiagos ir gaminiai turi būti atskirti pagal pavojaus<br />
ženklus.<br />
1) Prieš pakraunant transporto priemon÷s ar konteinerio krovimo paviršius turi<br />
būti kruopščiai išvalytas.<br />
2) Pavojingus krovinius vežančiose transporto priemon÷se ir konteineriuose,<br />
šalia jų, taip pat pakraunant bei iškraunant šiuos krovinius neturi būti<br />
naudojama ugnis ar atvira liepsna.<br />
Žr. 7.5.5.2 poskirsnį.<br />
L suderinamumo grup÷s medžiagos ir gaminiai turi būti vežami tik kaip<br />
pilnutinis krovinys.<br />
(Rezervuota)<br />
Pakuočių negalima m÷tyti ar daužyti.<br />
Indai transporto priemon÷je ar konteineryje turi būti sukraunami taip, kad<br />
neapvirstų ar nenukristų.<br />
CV10 Balionai, apibr÷žti 1.2.1 skirsnyje, turi būti kraunami lygiagrečiai su ar statmenai<br />
išilginei transporto priemon÷s ar konteinerio ašiai; tačiau balionai, esantys prie<br />
priekin÷s skersin÷s sienel÷s, turi būti kraunami statmenai min÷tai ašiai.<br />
Trumpi didelio skersmens (apie 30 cm ir daugiau) balionai gali būti kraunami<br />
išilgai, o jų vožtuvų apsauginiai įtaisai nukreipiami į transporto priemon÷s ar<br />
konteinerio vidurį.<br />
Balionai, kurie yra pakankamai stabilūs ar vežami atitinkamuose įtaisuose,<br />
patikimai saugančiuose juos, kad neapvirstų, gali būti vežami pastatyti stačiai.<br />
Paguldyti balionai turi būti saugiai ir tinkamai įtvirtinami pleištais, pritvirtinami<br />
ar apsaugomi, kad nesislankiotų.<br />
CV11 Indai visada turi būti kraunami taip , kaip krauti jie suprojektuoti, ir turi būti<br />
apsaugoti taip, kad jų nepažeistų kitos pakuot÷s.<br />
CV12 Jei pad÷klai su gaminiais kraunami rietuv÷mis, kiekvienas pad÷klų sluoksnis turi<br />
būti tolygiai pasiskirstęs virš apatinio sluoksnio, jei būtina, tarp jų įterpiant<br />
pakankamai tvirtą medžiagą.<br />
CV13 Jei kokios nors medžiagos išteka ar išbyra transporto priemon÷je ar konteineryje,<br />
tai juos pakartotinai galima naudoti tik kruopščiai išvalius ir, jei reikia,<br />
dezinfekavus ar pašalinus kenksmingumą. Visi kiti toje pačioje transporto<br />
priemon÷je ar konteineryje vežti kroviniai turi būti patikrinami, ar jie neužteršti.<br />
CV14 Vežami kroviniai turi būti apsaugoti nuo tiesioginių saul÷s spindulių ir šilumos.<br />
Pakuot÷s turi būti laikomos tik v÷siose, gerai v÷dinamose vietose, toli nuo<br />
šilumos šaltinių.<br />
CV15 Žr. 7.5.5.3 poskirsnį.<br />
CV16 –<br />
CV19 (Rezervuota)<br />
535
CV20 5.3 skyriaus nuostatos ir 7.2 skyriaus V1 ir V8 5 ir 6 specialiosios nuostatos<br />
netaikomos, jei medžiaga supakuota pagal 4.1.4.1 poskirsnio P520 pakavimo<br />
instrukcijos OP1 ar OP2 pakavimo metodą, kaip reikalaujama, o bendras<br />
medžiagų, kurioms taikoma ši išlyga, kiekis transporto vienete neviršija 10 kg.<br />
CV21 Prieš pakraunant transporto vienetas turi būti kruopščiai patikrintas.<br />
Prieš vežant vež÷jui turi būti pranešta apie:<br />
– šaldymo sistemos veikimą, įskaitant vežimo maršruto kryptimi įsikūrusių<br />
šaldomojo agento tiek÷jų sąrašą;<br />
– procedūras, kurias reikia atlikti praradus galimybę reguliuoti temperatūrą.<br />
Tuo atveju, kai temperatūra reguliuojama 7.2 skyriaus V8 3 specialiojoje<br />
nuostatoje nurodytais R2 ar R4 metodais, vežant būtinas pakankamas kiekis<br />
nedegaus šaldomojo agento (pvz., skysto azoto ar sausojo ledo), įskaitant<br />
pakankamas atsargas d÷l galimos gaišaties kelyje, nebent užtikrintos atsargų<br />
papildymo priemon÷s.<br />
Pakuot÷s turi būti sudedamos taip, kad būtų lengvai pasiekiamos.<br />
Nurodyta kontrolin÷ temperatūra turi būti išlaikoma per visą vežimo laiką,<br />
įskaitant krovimą ir iškrovimą, taip pat tarpinius sustojimus.<br />
CV22 Pakuot÷s turi būti sukrautos taip, kad nekliudoma oro apytaka krovinių skyriuje<br />
palaikytų vienodą temperatūrą. Jei turinio kiekis vienoje transporto priemon÷je ar<br />
viename didžiajame konteineryje viršija 5000 kg degių kietų medžiagų ir (ar)<br />
organinių peroksidų, krovinys turi būti išskirs<strong>tomas</strong> į rietuves po ne daugiau kaip<br />
5000 kg, tarp jų paliekant bent jau 0,05 m pločio oro tarpus.<br />
CV23 Tvarkant pakuotes turi būti imtasi specialių priemonių, kad jos nesiliestų su<br />
vandeniu.<br />
CV24 Prieš pakraunant transporto priemon÷s ir konteineriai turi būti kruopščiai išvalyti,<br />
visų pirma svarbu pašalinti degias atliekas (šiaudų, šieno, popieriaus ir kt.).<br />
CV25 1)<br />
Kraunant pakuotes draudžiama naudoti lengvai užsidegančias medžiagas.<br />
Pakuot÷s turi būti sukraunamos taip, kad būtų lengvai pasiekiamos.<br />
2) Jei pakuot÷s turi būti vežamos ne aukštesn÷je kaip 15 °C aplinkos<br />
temperatūroje arba atšaldytos, tokia temperatūra turi išlikti ir jas iškraunant<br />
ar sand÷liuojant.<br />
3) Pakuot÷s turi būti laikomos tik v÷siose vietose, toli nuo šilumos šaltinių.<br />
CV26 Medin÷s transporto priemon÷s ar konteinerio dalys, kurios liet÷si su šiomis<br />
medžiagomis, turi būti nuimtos ir sudegintos.<br />
CV27 1) Pakuot÷s turi būti sudedamos taip, kad būtų lengvai pasiekiamos.<br />
2) Jei pakuot÷s turi būti vežamos atšaldytos, iškraunant ar sand÷liuojant turi<br />
būti užtikrintas nenutrūkstamas šaldymo sistemos veikimas.<br />
3) Pakuot÷s turi būti laikomos tik v÷siose vietose, toli nuo šilumos šaltinių.<br />
CV28 Žr. 7.5.4 skirsnį.<br />
CV29 –<br />
CV32 (Rezervuota)<br />
CV33 1 PASTABA. „Kritin÷ grup÷“ – tokia visuomen÷s narių grup÷, kuri,<br />
atsižvelgiant į jos apšvitą d÷l duotojo jonizuojančiosios spinduliuot÷s šaltinio ir<br />
duotojo apšvitos būdo yra pakankamai vienalyt÷ ir yra tipiška pavieniams<br />
asmenims, gaunantiems didžiausią efektinę dozę d÷l duotojo spinduliuot÷s<br />
šaltinio duotuoju apšvitos būdu.<br />
536
2 PASTABA. „Visuomen÷s nariai“ – bendrąja prasme tai pavieniai asmenys<br />
(gyventojai), išskyrus tuos, kurie apšvitą patiria d÷l profesinių ar medicininių<br />
priežasčių.<br />
3 PASTABA. „Darbuotojai“– bet kokie darbdavio samdomieji asmenys,<br />
dirbantys visą darbo dieną, ne visą darbo dieną ar laikinai ir įgiję tam tikras<br />
teises ir pareigas, susijusias su profesine radiacine apsauga.<br />
1) Atskyrimas<br />
Vežant pakuotes, pakus, konteinerius ir cisternas su<br />
radioaktyviosiomis medžiagomis bei nesupakuotas radioaktyviąsias<br />
medžiagas, jos turi būti atskirtos:<br />
a) nuo darbuotojų nuolat lankomos darbo zonos:<br />
i) pagal toliau pateiktą A lentelę; arba<br />
ii) atstumu, apskaičiuotu taikant 5 mSv per metus doz÷s<br />
kriterijų ir konservatyvius modelio parametrus;<br />
PASTABA. Darbuotojai, kuriems taikoma individuali<br />
radiacin÷s apsaugos kontrol÷, negali būti išskiriami.<br />
b) nuo kritin÷s gyventojų grup÷s narių vietose, kuriose gyventojai<br />
nuolat lankosi:<br />
i) pagal toliau pateiktą A lentelę; arba<br />
ii) atstumu, apskaičiuotu taikant 1 mSv per metus doz÷s<br />
kriterijų ir konservatyvius modelio parametrus;<br />
c) nuo neišryškintų fotografijos juostų ir pašto maišų:<br />
i) pagal toliau pateiktą B lentelę; arba<br />
ii) atstumu, apskaičiuotu taikant neišryškintų fotografijos juostų<br />
jonizuojančiosios spinduliuot÷s apšvitos, vežant<br />
radioaktyviąsias medžiagas, kriterijų, lygų 0,1 mSv tokių<br />
juostų siuntai; ir<br />
PASTABA. Laikoma, kad pašto maišuose gali būti<br />
neišryškintų fotografijos juostų ir plokštelių, ir tod÷l jie turi<br />
būti atskirti nuo radioaktyviųjų medžiagų tokiu pačiu būdu.<br />
d) nuo kitų pavojingų krovinių pagal 7.5.2 skirsnį.<br />
A lentel÷. Mažiausias atstumas tarp <strong>II</strong>-GELTONA kategorijos ar<br />
<strong>II</strong>I-GELTONA kategorijos pakuočių ir asmenų<br />
Transporto Apšvitos trukm÷ per metus (valandos)<br />
indeksų Zonų, į kurias turi galimybę Nuolat lankomos darbo<br />
suma ne įeiti visuomen÷s nariai<br />
zonos<br />
didesn÷<br />
50 250 50 250<br />
kaip:<br />
Atskyrimo atstumas metrais, jei n÷ra apsauginių ekranų:<br />
2 1 3 0,5 1<br />
4 1,5 4 0,5 1,5<br />
8 2,5 6 1,0 2,5<br />
12 3 7,5 1,0 3<br />
20 4 9,5 1,5 4<br />
30 5 12 2 5<br />
40 5,5 13,5 2,5 5,5<br />
50 6,5 15,5 3 6,5<br />
537
B lentel÷.<br />
Bendras<br />
pakuočių<br />
skaičius ne<br />
didesnis kaip:<br />
<strong>II</strong>I-<br />
GEL-<br />
TONA<br />
Mažiausias atstumas tarp <strong>II</strong>-GELTONA kategorijos ar<br />
<strong>II</strong>I-GELTONA kategorijos pakuočių ir pakuočių,<br />
pažym÷tų užrašu „FOTO“ ar pašto maišų<br />
Transporto<br />
indeksų<br />
Vežimo ar saugojimo trukm÷ valandomis<br />
suma ne<br />
Kategorija 1 2 4 10 24 48 120 240<br />
didesn÷<br />
<strong>II</strong>kaip:<br />
GEL-<br />
Mažiausias atstumas metrais<br />
TONA<br />
0,2 0,5 0,5 0,5 0,5 1 1 2 3<br />
0,5 0,5 0,5 0,5 1 1 2 3 5<br />
1 1 0,5 0,5 1 1 2 3 5 7<br />
2 2 0,5 1 1 1,5 3 4 7 9<br />
4 4 1 1 1,5 3 4 6 9 13<br />
8 8 1 1,5 2 4 6 8 13 18<br />
1 10 10 1 2 3 4 7 9 14 20<br />
2 20 20 1,5 3 4 6 9 13 20 30<br />
3 30 30 2 3 5 7 11 16 25 35<br />
4 40 40 3 4 5 8 13 18 30 40<br />
5 50 50 3 4 6 9 14 20 32 45<br />
1.2) <strong>II</strong>-GELTONA ar <strong>II</strong>I-GELTONA kategorijų pakuot÷s ar pakai negali<br />
būti vežami tuose skyriuose, kuriuose yra keleivių, išskyrus atvejus,<br />
kai jie specialiai skirti lydintiems asmenims, išimtinai paskirtiems<br />
lyd÷ti šias pakuotes ar pakus.<br />
1.3) Jokie asmenys, išskyrus transporto priemon÷s ekipažo narius, negali<br />
būti transporto priemon÷je, vežančioje pakuotes, pakus ar<br />
konteinerius, paženklintus <strong>II</strong>-GELTONA ar <strong>II</strong>I-GELTONA<br />
kategorijų pavojaus ženklais.<br />
2) Aktyvumo ribos<br />
Bendras aktyvumas transporto priemon÷je, vežant MSA medžiagas ar<br />
DUP 1 tipo (IP-1 tipas), 2 tipo (IP-2 tipas), 3 tipo (IP-3 tipas) pramonin÷se<br />
pakuot÷se ar nesupakavus, neturi viršyti toliau pateiktoje C lentel÷je<br />
nurodytų ribų.<br />
C lentel÷. Transporto priemonių, vežančių MSA medžiagą ar DUP<br />
pramonin÷se pakuot÷se ar nesupakavus, aktyvumo ribos<br />
Medžiagos ar daikto rūšis Transporto priemon÷s aktyvumo ribos<br />
MSA-I<br />
neribojama<br />
MSA-<strong>II</strong> ir MSA-<strong>II</strong>I<br />
neribojama<br />
nedegančios kietos medžiagos<br />
MSA-<strong>II</strong> ir MSA-<strong>II</strong>I<br />
degios kietos medžiagos ir visi<br />
100 A 2<br />
skysčiai bei dujos<br />
DUP 100 A 2<br />
3) Sud÷jimas vežant ir laikinai saugant, kai vežama tranzitu<br />
3.1) Siunta turi būti saugiai sud÷ta.<br />
538
D lentel÷.<br />
3.2) Pakuot÷s ir pakai, užtikrinus, kad šilumos srautas jų paviršiuje<br />
neviršija 15 W/m 2 , o šalia jų esantis krovinys n÷ra sukrautas į<br />
maišus, gali būti vežami ir saugomi kartu su supakuotu bendru<br />
kroviniu, nesilaikant jokių specialiųjų sud÷jimo nuostatų, išskyrus<br />
atvejus, kai patvirtinimo sertifikate kompetentinga institucija nurodo<br />
specialųjį reikalavimą.<br />
3.3) Konteinerių krovimas ir pakuočių, pakų ir konteinerių kaupimas:<br />
a) ą <br />
ąą pakų ir konteinerių skaičius<br />
vienoje transporto priemon÷je turi būti ribojamas taip, kad<br />
bendra transporto indeksų suma transporto priemon÷je<br />
neviršytų toliau D lentel÷je nurodytų verčių;<br />
b) jonizuojančiosios spinduliuot÷s lygis įprastomis vežimo<br />
sąlygomis neturi viršyti 2 mSv/h bet kuriame transporto<br />
priemon÷s išorinio paviršiaus taške ir neturi viršyti<br />
0,1 mSv/h 2 m atstumu nuo jos, išskyrus siuntas, vežamas<br />
išskirtinio naudojimo sąlygomis, kurioms jonizuojančiosios<br />
spinduliuot÷s, sklindančios aplink transporto priemonę, ribos<br />
nurodytos 3.5 skyriaus b ir c punktuose;<br />
c) bendra kritiškumo saugos indeksų suma konteineryje ir<br />
transporto priemon÷je neturi viršyti toliau E lentel÷je<br />
nurodytų verčių.<br />
Transporto indeksų ribin÷ suma, nustatyta<br />
konteineriams ir transporto priemon÷ms, kai jie<br />
nenaudojami išskirtin÷mis sąlygomis<br />
Konteinerio ar transporto priemon÷s<br />
tipas<br />
Bendra transporto indeksų (TI) ribin÷<br />
suma vienam konteineriui ar<br />
transporto priemonei<br />
Mažasis konteineris 50<br />
Didysis konteineris 50<br />
Transporto priemon÷ 50<br />
E lentel÷.<br />
Kritiškumo saugos indeksų suma, nustatyta<br />
konteineriams ir transporto priemon÷ms su daliąja<br />
medžiaga<br />
Konteinerio ar<br />
transporto priemon÷s<br />
tipas<br />
Bendra kritiškumo saugos indeksų ribin÷ suma<br />
Ne išskirtinio naudojimo<br />
sąlygomis<br />
Išskirtinio naudojimo<br />
sąlygomis<br />
Mažasis konteineris 50 netaikoma<br />
Didysis konteineris 50 100<br />
Transporto priemon÷ 50 100<br />
3.4) bet kokia pakuot÷ ar pakas, turintys didesnį nei 10 transporto<br />
indeksą, ar bet kokia siunta, turinti didesnį nei 50 kritiškumo saugos<br />
indeksą, turi būti vežami tik išskirtinio naudojimo sąlygomis.<br />
539
3.5) išskirtinio naudojimo sąlygomis vežamoms siuntoms<br />
jonizuojančiosios spinduliuot÷s lygis neturi viršyti:<br />
a) 10 mSv/h bet kuriame pakuot÷s ar pako išorinio paviršiaus<br />
taške, viršyti 2 mSv/h gali tik tuomet, jei:<br />
i) transporto priemon÷je įrengta aptvara, įprastomis<br />
vežimo sąlygomis užtikrinanti, kad pašaliniai asmenys<br />
nepateks į aptvara apsaugotą zoną;<br />
ii) numatytos tokios pakuot÷s ar pako tvirtinimo<br />
priemon÷s, kad įprastomis vežimo sąlygomis jų<br />
pad÷tis transporto priemon÷je nekistų, ir<br />
iii)<br />
vežant neatliekami jokie krovimo ar iškrovimo darbai;<br />
b) 2 mSv/h bet kuriame transporto priemon÷s išorinio<br />
paviršiaus taške, įskaitant viršutinį ir apatinį paviršius, arba,<br />
atvirosios transporto priemon÷s, – bet kuriame vertikalių<br />
plokštumų, išsikišančių už išorinių transporto priemon÷s<br />
kraštų, taške, viršutiniame krovinio paviršiuje ir apatiniame<br />
išoriniame transporto priemon÷s paviršiuje; ir<br />
c) 0,1 mSv/h bet kuriame taške, 2 m nutolusiame nuo vertikalių<br />
plokštumų, kurias sudaro išoriniai šoniniai transporto<br />
priemon÷s paviršiai, arba, jei krovinys vežamas atvirąja<br />
transporto priemone, – bet kuriame taške, 2 m nutolusiame<br />
nuo vertikalių plokštumų, išsikišančių už išorinių transporto<br />
priemon÷s kraštų.<br />
4) Pakuočių su daliosiomis medžiagomis, atskyrimas vežant ir saugant, jei<br />
vežama tranzitu<br />
4.1) Bet kuri pakuočių, pakų ir konteinerių, kuriuose yra daliųjų<br />
medžiagų, grup÷, vežant tranzitu saugoma kurioje nors saugojimo<br />
zonoje, turi būti ribojama taip, kad bendra grup÷s CSI suma<br />
neviršytų 50. Kiekviena grup÷ turi būti saugoma taip, kad ją nuo<br />
kitų grupių skirtų bent jau 6 m tarpas.<br />
4.2) Jei bendra kritiškumo saugos indeksų suma transporto priemon÷je ar<br />
konteineryje viršija 50, kaip leidžiama pagal pirmiau pateiktą E<br />
lentelę, saugoti reikia taip, kad atstumas nuo kitų pakuočių, pakų ar<br />
konteinerių su daliąja medžiaga grupių arba kitų radioaktyviąsias<br />
medžiagas vežančių transporto priemonių būtų ne mažesnis kaip<br />
6 m.<br />
5) Pažeistos ar nesandarios pakuot÷s, užterštos radioaktyviosiomis<br />
medžiagomis<br />
5.1) Jei akivaizdu, kad pakuot÷ yra pažeista ar nesandari, arba, jei<br />
manoma, kad pakuot÷ gali būti nesandari ar pažeista, būtina apriboti<br />
pri÷jimą prie šios pakuot÷s, o kompetentingas asmuo kuo greičiau<br />
turi įvertinti užteršimo radioaktyviosiomis medžiagomis mastą ir d÷l<br />
to kilusios spinduliuot÷s lygį. Įvertinti reikia pakuotę, transporto<br />
priemonę, šalia esančias pakrovimo ir iškrovimo zonas ir, jei reikia,<br />
visas kitas transporto priemon÷je vežamas medžiagas.<br />
Jei būtina, pagal kompetentingos institucijos patvirtintas atitinkamas<br />
nuostatas reikia imtis papildomų priemonių asmenų, turto ir<br />
aplinkos apsaugai, likviduojant ir iki minimumo sumažinant tokio<br />
nuot÷kio padarinius ar žalą.<br />
540
5.2) Pažeistos pakuot÷s ar pakuot÷s, iš kurių teka radioaktyvusis turinys,<br />
jei šie pažeidimai ar nuot÷kis viršija įprastomis vežimo sąlygomis<br />
leistinas ribas, gali būti nuvežtos į tinkamą kontroliuojamą laikino<br />
saugojimo zoną, bet neturi būti siunčiamos toliau, kol nebus<br />
sutaisytos ar suremontuotos ir dezaktyvintos.<br />
5.3) Transporto priemon÷ ir nuolat radioaktyviosioms medžiagoms vežti<br />
naudojama įranga turi būti periodiškai tikrinama, siekiant nustatyti<br />
radioaktyviojo užterštumo lygį. Tokių patikrinimų dažnumas turi<br />
priklausyti nuo radioaktyviojo užterštumo tikimyb÷s ir vežamų<br />
radioaktyviųjų medžiagų masto.<br />
5.4) Išskyrus tai, kas nustatyta 5.5 punkte, bet kuri transporto priemon÷,<br />
kuri vežant radioaktyviąsias medžiagas buvo užteršta<br />
radioaktyviosiomis medžiagomis daugiau nei 4.1.9.1.2 punkte<br />
nurodytos ribos, arba kurios jonizuojančiosios spinduliuot÷s lygis<br />
paviršiuje viršija 5 µSv/h, turi būti kuo greičiau kompetentingo<br />
asmens dezaktyvinta ir ji neturi būti toliau naudojama tol, kol<br />
nefiksuota radioaktyvioji tarša nesumaž÷s iki 4.1.9.1.2 punkte<br />
nurodytų ribų, o jonizuojančiosios spinduliuot÷s, kurią sukelia<br />
nekontroliuojama radioaktyvioji paviršių tarša, lygis po<br />
dezaktyvinimo paviršiuje bus mažesnis nei 5 µSv/h.<br />
5.5) Konteineriui, cisternai, nepakuotų krovinių vidutin÷s talpos<br />
konteineriui ar transporto priemonei, skirtai nesupakuotoms<br />
radioaktyviosioms medžiagoms vežti išskirtinio naudojimo<br />
sąlygomis, netaikomi pirmesnio 5.4 punkto ir 4.1.9.1.4 punkto<br />
reikalavimai tik d÷l vidinių paviršių ir tik tol, kol jie yra naudojami<br />
išskirtin÷mis sąlygomis.<br />
6) Kitos nuostatos<br />
Jei siunta negali būti pristatyta adresatui, ji turi būti laikoma saugioje<br />
zonoje ir apie tai kuo greičiau pranešama atitinkamai kompetentingai<br />
institucijai, į kurią kreipiamasi d÷l tolesnių instrukcijų.<br />
CV34 Prieš vežant sl÷ginius indus, turi būti užtikrinta, kad sl÷gis juose nedid÷s d÷l<br />
galimo vandenilio išsiskyrimo.<br />
CV35 Jei maišai naudojami kaip vienetin÷ tara, jie turi būti tinkamai atskirti vienas nuo<br />
kito leidžiant išsiskaidyti šilumai.<br />
CV36 Kraunant pakuotes pirmenyb÷ turi būti teikiama atviroms ar v÷dinamoms<br />
transporto priemon÷ms arba atviriems ar v÷dinamiems konteineriams. Jei tai<br />
neįmanoma ir pakuot÷s vežamos kitose – uždarosiose transporto priemon÷se ar<br />
konteineriuose, transporto priemonių ar konteinerių krovinio skyriaus durys turi<br />
būti pažym÷tos tokiu užrašu, kurio raidžių aukštis ne mažesnis kaip 25 mm:<br />
„DöMESIO<br />
NEVöDINAMA<br />
ATIDARYTI ATSARGIAI”.<br />
Šis užrašas rašomas ta kalba, kuri siunt÷jui atrodo tinkama.<br />
541
B PRIEDAS<br />
TRANSPORTO ĮRANGOS IR<br />
TRANSPORTO OPERACIJŲ<br />
NUOSTATOS<br />
542
543
8 DALIS<br />
Transporto priemon÷s ekipažo, įrangos,<br />
eksploatacijos ir dokumentų reikalavimai<br />
544
545
8.1 SKYRIUS<br />
BENDRIEJI TRANSPORTO VIENETŲ IR JŲ ĮRANGOS REIKALAVIMAI<br />
8.1.1 Transporto vienetai<br />
Pavojingų krovinių prikrautas transporto vienetas jokiomis aplinkyb÷mis negali būti su<br />
daugiau kaip viena priekaba (ar puspriekabe).<br />
8.1.2 Dokumentai, kurie turi būti transporto vienete<br />
8.1.2.1 Be dokumentų, kurie būtini pagal kitas taisykles, transporto vienete turi būti šie<br />
dokumentai:<br />
a) 5.4.1 skirsnyje aprašyti važtos dokumentai, taikomi visiems vežamiems<br />
pavojingiems kroviniams, ir, jei reikia, konteinerio sukrovimo sertifikatas,<br />
aprašytas 5.4.2 skirsnyje;<br />
b) Rašytin÷s instrukcijos, aprašytos 5.4.3 skirsnyje ;<br />
c) (Rezervuota);<br />
d) kiekvieno transporto priemon÷s ekipažo nario asmens dokumentas su nuotrauka<br />
pagal 1.10.1.4 poskirsnį.<br />
8.1.2.2 Jei pagal ADR nuostatas reikalaujama, kad būtų šie dokumentai, jie taip pat turi būti<br />
transporto vienete:<br />
a) kiekvienam transporto vienetui ar jo daliai – 9.1.3 skirsnyje nurodytas<br />
patvirtinimo sertifikatas;<br />
b) 8.2.1 skirsnyje aprašytas vairuotojo pasirengimo pažym÷jimas;<br />
c) kompetentingos institucijos patvirtinimo kopija, jei jos reikalaujama pagal<br />
5.4.1.2.1 punkto c ar d papunkčius arba 5.4.1.2.3.3 papunktį.<br />
8.1.2.3 Rašytin÷s instrukcijos, aprašytos 5.4.3 skirsnyje, turi būti laikomos taip, kad jas būtų<br />
galima iš karto rasti.<br />
8.1.2.4 (Panaikinta).<br />
8.1.3 Ženklinimas didžiaisiais pavojaus ženklais ir žym÷jimas<br />
Pavojingus krovinius vežantis transporto vienetas turi būti paženklintas didžiaisiais<br />
pavojaus ženklais ir pažym÷tas pagal 5.3 skyrių.<br />
8.1.4 Priešgaisrin÷ įranga<br />
8.1.4.1 Pavojingus krovinius vežantiems transporto vienetams, išskyrus min÷tus8.1.4.2<br />
poskirsnyje, taikomos šios nuostatos:<br />
a) kiekviename transporto vienete turi būti bent vienas kilnojamasis gesintuvas,<br />
skirtas A, B ir C klasių gaisrams gesinti 1 , kurio mažiausia talpa yra 2 kg sausų<br />
miltelių (ar ekvivalentiškas kiekis kito tinkamo gesinimo agento), tinkamas<br />
gaisrui transporto vieneto variklyje ar kabinoje gesinti;<br />
b) taip pat privaloma ši papildoma įranga:<br />
i) transporto vienetuose, kurių didžiausia leistina mas÷ didesn÷ kaip 7,5 t, –<br />
vienas ar daugiau kilnojamųjų gesintuvų, skirtų A, B ir C klasių 1 gaisrams<br />
gesinti, kurių bendra mažiausia talpa yra 12 kg sausų miltelių (ar<br />
ekvivalentiškas kiekis kito tinkamo gesinimo agento) ir kurių bent vieno<br />
mažiausia talpa yra 6 kg;<br />
ii)<br />
transporto vienetuose, kurių didžiausia leistina mas÷ didesn÷ kaip 3,5 t, bet<br />
ne didesn÷ kaip 7,5 t, – vienas ar daugiau kilnojamųjų gesintuvų, skirtų A,<br />
B ir C klasių 1 gaisrams gesinti, kurių bendra mažiausia talpa yra 8 kg sausų<br />
1<br />
D÷l gaisrų klas÷s apibr÷žties žr. standartą EN 2:1992 „Gaisrų klasifikacija“.<br />
546
iii)<br />
miltelių (ar ekvivalentiškas kiekis kito tinkamo gesinimo agento) ir kurių<br />
bent vieno mažiausia talpa yra 6 kg;<br />
transporto vienetuose, kurių didžiausia leistinoji mas÷ mažesn÷ ar lygi<br />
3,5 t, – vienas ar daugiau kilnojamųjų gesintuvų, skirtų A, B ir C klasių 1<br />
gaisrams gesinti, kurių bendra mažiausia talpa yra 4 kg sausų miltelių (ar<br />
ekvivalentiškas kiekis kito tinkamo gesinimo agento);<br />
c) pagal a punktą privalomo (-ų) gesintuvo (-ų) talpa gali būti atimta iš mažiausios<br />
bendros gesintuvų, privalomų pagal b punktą, talpos.<br />
8.1.4.2 Transporto vienetuose, vežančiuose pavojingus krovinius pagal 1.1.3.6 poskirsnio<br />
nuostatas, turi būti vienas kilnojamasis gesintuvas, skirtas A, B ir C klasių 1 gaisrams<br />
gesinti, kurio mažiausia talpa yra 2 kg sausų miltelių (ar ekvivalentiškas kiekis kito<br />
tinkamo gesinimo agento).<br />
8.1.4.3 Gesinimo agentas turi būti tinkamas naudoti transporto priemon÷je ir turi atitikti<br />
atitinkamus standarto EN 3 „Kilnojamieji gesintuvai“ 1–6 dalių (EN 3-1:1996, EN 3-<br />
2:1996, EN 3-3:1994, EN 3-4:1996, EN 3-5:1996, EN 3-6:1995) reikalavimus.<br />
Jei transporto priemon÷je įrengta savaime suveikianti ar lengvai paleidžiama stacionari<br />
gaisro variklyje gesinimo įranga, kilnojamasis gesintuvas nebūtinai turi būti tinkamas<br />
gaisrui variklyje gesinti. Gesinimo agentai neturi išskirti toksiškų garų į vairuotojo kabiną<br />
ar d÷l gaisro pakilus temperatūrai.<br />
8.1.4.4 8.1.4.1 arba 8.1.4.2 poskirsnio nuostatas atitinkantys kilnojamieji gesintuvai turi būti su<br />
plomba, patvirtinančia, kad jie nebuvo naudoti.<br />
Be to, jie turi tur÷ti kompetentingos institucijos pripažintą standartą atitinkantį žymenį ir<br />
užrašą, kuriame bent nurodoma kitos periodin÷s patikros data (m÷nuo, metai)arba kada<br />
baigiasi didžiausias leistinasis galiojimo terminas, atsižvelgiant į konkretų atvejį.<br />
Gesintuvai turi būti periodiškai tikrinami pagal patvirtintus nacionalinius standartus, kad<br />
būtų užtikrinta jų veikimo sauga.<br />
8.1.4.5 Gesintuvai transporto vienetuose turi būti pad÷ti taip, kad bet kuriuo momentu transporto<br />
priemon÷s ekipažui juos būtų lengva pasiekti. Gesintuvai turi būti pad÷ti taip, kad būtų<br />
apsaugoti nuo aplinkos sąlygų poveikio taip, kad nebūtų pakenkta jų veikimo saugai.<br />
8.1.5 Įvairios paskirties įranga ir asmens apsaugos įranga<br />
8.1.5.1 Kiekviename pavojingus krovinius vežančiame transporto vienete turi būti bendrosios ir<br />
asmens apsaugos įranga pagal 8.1.5.2 poskirsnį. Įranga parenkama pagal kraunamų<br />
krovinių pavojaus ženklo numerį. Ženklų numerius galima nustatyti pagal važtos<br />
dokumentą.<br />
8.1.5.2 Nepriklausomai nuo vežamo krovinio pavojaus ženklo numerio, kiekviename transporto<br />
vienete turi būti ši įranga:<br />
- ratų atspara kiekvienai transporto priemonei, kurios matmenys atitinka didžiausią<br />
leistinąją transporto priemon÷s masę ir ratų skersmenį;<br />
- du įsp÷jamieji ženklai su atrama;<br />
- skystis akims skalauti 2 , ir<br />
kiekvienam transporto priemon÷s ekipažo nariui:<br />
- įsp÷jamoji liemen÷ (pvz., kai aprašyta EN 471 standarte);<br />
- 8.3.4 skirsnio nuostatas atitinkantis nešiojamasis šviestuvas;<br />
- apsauginių pirštinių pora, ir<br />
- akių apsaugos priemon÷ (pvz., apsauginiai akiniai).<br />
2<br />
Neprivaloma, jei krovinio pavojaus ženklų numeriai: 1, 1.4, 1.5, 1.6, 2.1, 2.2 ir 2.3.<br />
547
8.1.5.3 Atskiroms klas÷ms būtina papildoma įranga:<br />
- jei krovinio pavojaus ženklo numeris 2.3 arba 6.1, transporto priemon÷je turi būti<br />
avarinio gelb÷jimosi kauk÷ 3 kiekvienam transporto priemon÷s ekipažo nariui;<br />
- kastuvas 4 ;<br />
- kanalizacijos dangtis 4 ;<br />
- plastikin÷ surinkimo talpykla 4 .<br />
3<br />
4<br />
Pvz., avarinio gelb÷jimosi kauk÷ su mišriojo AlBlElKl-Pl arba A2B2E2K2-P2 tipo dujų ar dulkių filtru,<br />
panaši į aprašytą EN 141 standarte.<br />
Būtina tik tuo atveju, jei krovinio pavojaus ženklų numeriai: 3, 4.1, 4.3, 8 ir 9.<br />
548
8.2 SKYRIUS<br />
TRANSPORTO PRIEMONöS EKIPAŽO MOKYMO REIKALAVIMAI<br />
8.2.1 Bendrieji vairuotojų mokymo reikalavimai<br />
8.2.1.1 Pavojingus krovinius vežančių transporto priemonių vairuotojai privalo tur÷ti<br />
kompetentingos institucijos ar bet kokios kitos, šios kompetentingos institucijos<br />
pripažintos, organizacijos išduotą pažym÷jimą, patvirtinantį, kad jie išklaus÷ mokymo<br />
kursą ir išlaik÷ egzaminą, patikrinantį jų konkrečių reikalavimų, kurių reikia laikytis<br />
vežant pavojingus krovinius, išmanymą.<br />
8.2.1.2 Pavojingus krovinius vežančių transporto priemonių vairuotojai turi išklausyti pagrindinį<br />
mokymo kursą. Mokoma turi būti pagal kompetentingos institucijos patvirtintą kursų<br />
programą. Pagrindinis mokymo tikslas – supažindinti vairuotojus su vežant pavojingus<br />
krovinius kylančiais pavojais ir pateikti jiems svarbiausią informaciją, būtiną, kad būtų<br />
galima kuo labiau sumažinti įvykio tikimybę o, jei įvykis vis d÷lto įvyko, – imtis<br />
priemonių, būtinų asmeniniam, visuomen÷s ir aplinkos saugumui užtikrinti bei įvykio<br />
padariniams sumažinti. Šis mokymas, įskaitant praktinius užsi÷mimus, yra pagrindinis<br />
visų kategorijų vairuotojams ir į jį turi būti įtrauktos bent jau 8.2.2.3.2 punkte apibr÷žtos<br />
temos.<br />
8.2.1.3 Transporto priemonių ar MEMU, vežančių pavojingus krovinius stacionariosiose ar<br />
nuimamosiose cisternose, kurių talpa viršija 1 m 3 , vairuotojai, transporto priemonių<br />
baterijų, kurių bendra talpa viršija 1 m 3 , vairuotojai ir transporto priemonių ar MEMU,<br />
vežančių pavojingus krovinius konteinerin÷se cisternose, kilnojamosiose cisternose ar<br />
DDK, kurių individuali talpa viršija 3 m 3 vienam transporto vienetui, vairuotojai turi<br />
išklausyti specializuotą vežimo cisternose mokymo kursą, į kurį turi būti įtrauktos bent<br />
jau 8.2.2.3.3 punkte apibr÷žtos temos.<br />
8.2.1.4 Transporto priemonių, vežančių 1 klas÷s medžiagas ar gaminius, išskyrus 1.4 poklasio<br />
S suderinamumo grup÷s medžiagas ir gaminius (žr. papildomą reikalavimą S1 8.5<br />
skyriuje), MEMU, vežančių mišriuosius krovinius – 1 klas÷s medžiagas ar gaminius<br />
kartu su 5.1 klas÷s medžiagomis – (žr. 7.5.5.2.3 punktą), ir transporto priemonių,<br />
vežančių kai kurias radioaktyviąsias medžiagas (žr. specialiąsias S11 ir S12 nuostatas<br />
8.5 skyriuje), vairuotojai turi išklausyti specializuotą mokymo kursą, į kurį turi būti<br />
įtrauktos bent 8.2.2.3.4 ar 8.2.2.3.5 punktuose apibr÷žtos temos.<br />
8.2.1.5 D÷l atitinkamo patvirtinimo, kurį kas penkeri metai pažym÷jime įrašo kompetentinga<br />
institucija ar bet kuri kita, šios kompetentingos institucijos pripažinta organizacija,<br />
transporto priemon÷s vairuotojas turi pateikti įrodymus, kad per pastaruosius metus iki<br />
pasibaigiant jo pažym÷jimo galiojimo laikui baig÷ atnaujinamąjį mokymą ir išlaik÷<br />
atitinkamą egzaminą. Naujas pažym÷jimo galiojimo laikotarpis prasideda pasibaigus<br />
prieš tai nustatytam galiojimo laikotarpiui.<br />
8.2.1.6 Pradinį ar žinių atnaujinimo pagrindinius mokymo kursus ir pradinį ar žinių atnaujinimo<br />
specializuotus mokymo kursus, taikydama bendrų, visapusiškų kursų formą, tuo pačiu<br />
metu gali rengti ta pati mokymo organizacija.<br />
8.2.1.7 Pradiniai mokymo kursai, žinių atnaujinimo kursai, praktiniai užsi÷mimai, egzaminai ir<br />
kompetentingos institucijos vaidmuo turi atitikti 8.2.2 skirsnio nuostatas.<br />
8.2.1.8 Visi parengimo pažym÷jimai, atitinkantys šio skirsnio reikalavimus ir išduoti vienos iš<br />
ADR Susitariančiųjų Šalių kompetentingos institucijos ar kitos, šios kompetentingos<br />
institucijos pripažintos, organizacijos, atitinkantys 8.2.2.8.3 punkte pateiktą pavyzdį, iki<br />
jų galiojimo pabaigos turi būti pripažįstami kitų ADR Susitariančiųjų Šalių<br />
kompetentingų institucijų.<br />
8.2.1.9 Pažym÷jimas turi būti parengtas šalies, kurios kompetentinga institucija išdav÷<br />
pažym÷jimą ar pripažino kitą šį pažym÷jimą išdavusią organizaciją, kalba ar viena iš<br />
kalbų, ir, jei ši kalba n÷ra anglų, prancūzų ar vokiečių – anglų, prancūzų ar vokiečių<br />
kalbomis, išskyrus atvejus, kai transporto operacijoje dalyvaujančių šalių sudarytose<br />
sutartyse nustatyta kitaip.<br />
549
8.2.2 Specialieji vairuotojų mokymo reikalavimai<br />
8.2.2.1 Būtinos žinios ir įgūdžiai turi būti įgyjami d÷stant teorijos kursus ir vedant praktinius<br />
užsi÷mimus. Žinios turi būti tikrinamos egzaminu.<br />
8.2.2.2 Mokymo įstaiga turi užtikrinti geras mokytojų instruktorių žinias ir tai, kad mokant<br />
atsižvelgiama į naujausius patobulintus pavojingų krovinių vežimo taisyklių ir pavojingų<br />
krovinių vežimo mokymo reikalavimus. Mokymas turi būti susijęs su praktika. Mokymo<br />
programa turi atitikti patvirtintąją ir turi būti parengta pagal 8.2.2.3.2–8.2.2.3.5 punktuose<br />
nurodytas temas. Pradinis mokymas ir žinių atnaujinimo mokymas taip pat turi apimti<br />
individualius praktinius užsi÷mimus (žr. 8.2.2.4.5 punktą).<br />
8.2.2.3 Mokymo struktūra<br />
8.2.2.3.1 Pradinį ir žinių atnaujinimo mokymą turi sudaryti pagrindinis kursas ir, jei reikia,<br />
specializuoti kursai.<br />
8.2.2.3.2 Į pagrindinį kursą turi būti įtrauktos bent jau šios temos:<br />
a) Bendrieji pavojingų krovinių vežimo reglamentavimo reikalavimai;<br />
b) Pagrindin÷s pavojaus rūšys;<br />
c) Informacija apie aplinkos apsaugą vykdant pavojingų atliekų vežimo kontrolę;<br />
d) Skirtingas pavojaus rūšis atitinkančios prevencijos ir saugos priemon÷s;<br />
e) Veiksmai įvykus avarijai (pirmoji pagalba, eismo sauga, bendrosios žinios apie<br />
apsaugin÷s įrangos naudojimą ir kt.);<br />
f) Žym÷jimas, ženklinimas pavojaus ženklais ir didžiaisiais pavojaus ženklais bei<br />
ženklinimas oranžin÷mis lentel÷mis;<br />
g) Vairuotojų veiksmai arba veiksmai, kurie negalimi vežant pavojingus krovinius;<br />
h) Transporto priemonių technin÷s įrangos paskirtis ir veikimo metodas;<br />
i) Draudimas krauti mišriai į vieną transporto priemonę ar konteinerį;<br />
j) Atsargumo priemon÷s, būtinos pakraunant ir iškraunant pavojingus krovinius;<br />
k) Bendroji informacija, susijusi su civiline atsakomybe;<br />
l) Informacija, susijusi su įvairiarūšiu transportu;<br />
m) Pakuočių tvarkymas ir sukrovimas;<br />
n) Eismo ribojimas tuneliuose ir instrukcijos d÷l elgsenos tuneliuose (prevencija ir<br />
sauga, veiksmai gaisro ar kitomis ypatingosiomis aplinkyb÷mis ir kt.).<br />
8.2.2.3.3 Į specializuotą vežimo cisternose mokymo kursą turi būti įtrauktos bent jau šios<br />
specialiosios temos:<br />
a) Transporto priemon÷s elgsena kelyje, įskaitant krovinio jud÷jimą;<br />
b) Specialieji transporto priemonių reikalavimai;<br />
c) Bendrosios teorin÷s žinios apie skirtingas pripildymo ir ištuštinimo sistemas;<br />
d) Specialiosios papildomos šių transporto priemonių naudojimo nuostatos<br />
(tinkamumo patvirtinimo sertifikatai, tinkamumo patvirtinimą nurodantis<br />
žym÷jimas, ženklinimas didžiaisiais pavojaus ženklais ir oranžin÷mis lentel÷mis<br />
ir kt.).<br />
8.2.2.3.4 Į specializuotą kursą d÷l 1 klas÷s medžiagų ir gaminių vežimo turi būti įtrauktos bent jau<br />
šias specialiosios temos:<br />
a) Sprogstamųjų medžiagų ir pirotechninių medžiagų bei gaminių keliamas pavojus;<br />
b) Specialieji 1 klas÷s medžiagų ir gaminių mišriojo krovimo reikalavimai.<br />
550
8.2.2.3.5 Į specializuotą kursą d÷l 7 klas÷s radioaktyviųjų medžiagų vežimo turi būti įtrauktos bent<br />
jau šios specialiosios temos:<br />
a) Jonizuojančiosios spinduliuot÷s keliamas pavojus;<br />
b) Specialieji radioaktyviųjų medžiagų pakavimo, tvarkymo, mišriojo krovimo ir<br />
d÷jimo reikalavimai;<br />
c) Specialiosios priemon÷s įvykus avarijai, susijusiai su radioaktyviosiomis<br />
medžiagomis.<br />
8.2.2.4 Pradinio mokymo programa<br />
8.2.2.4.1 Kiekvieno pradinio ar visapusio kurso teorin÷s dalies mažiausia trukm÷:<br />
Pagrindinis kursas<br />
Specializuotas kursas, skirtas supažindinti su vežimo cisternose<br />
reikalavimais<br />
Specializuotas kursas, skirtas supažindinti su 1 klas÷s<br />
medžiagų ir gaminių vežimo reikalavimais<br />
Specializuotas kursas, skirtas supažindinti su 7 klas÷s<br />
radioaktyviųjų medžiagų vežimo reikalavimais<br />
18 mokymo<br />
valandų 1<br />
12 mokymo<br />
valandų 1<br />
8 mokymo<br />
valandos<br />
8 mokymo<br />
valandos<br />
8.2.2.4.2 Bendrą visapusio kurso trukmę gali nustatyti kompetentinga institucija, kuri neturi keisti<br />
pagrindinio kurso ir specializuoto kurso, skirto supažindinti su vežimo cisternose trukme,<br />
bet gali papildyti juos sutrumpintais supažindinimo su 1 ir 7 klasių krovinių vežimo<br />
reikalavimais specializuotais kursais.<br />
8.2.2.4.3 Numatyta mokymo valandos trukm÷ 45 minut÷s.<br />
8.2.2.4.4 Paprastai kiekvieną kursų dieną d÷stymas turi trukti ne ilgiau kaip aštuonias akademines<br />
valandas.<br />
8.2.2.4.5 Individualūs praktiniai užsi÷mimai turi būti derinami kartu su teoriniu mokymu ir į juos<br />
turi būti įtrauktos bent jau temos, susijusios su pirmąja pagalba, gaisro gesinimu ir<br />
veiksmais, kurių turi būti imtasi įvykus įvykiui ar avarijai.<br />
8.2.2.5 Žinių atnaujinimo mokymo programa<br />
8.2.2.5.1 Reguliariai organizuojamo atnaujinamojo mokymo tikslas – atnaujinti vairuotojo turimas<br />
žinias. Jis turi būti skirtas supažindinti su technikos, teis÷s sričių ir su medžiagomis<br />
susijusiomis naujov÷mis.<br />
8.2.2.5.2 Atnaujinamasis mokymas turi būti surengtas iki 8.2.1.5 poskirsnyje nurodyto laikotarpio<br />
pabaigos.<br />
8.2.2.5.3 Atnaujinamasis mokymas, įskaitant individualius praktinius užsi÷mimus, turi trukti bent<br />
jau dvi dienas.<br />
8.2.2.5.4 Kiekvieną mokymo dieną d÷stymas turi trukti ne ilgiau kaip aštuonias akademines<br />
valandas.<br />
8.2.2.6 Mokymo patvirtinimas<br />
8.2.2.6.1 Mokymo kursus turi patvirtinti kompetentinga institucija.<br />
8.2.2.6.2 Patvirtinimas išduodamas tik gavus raštišką prašymą.<br />
8.2.2.6.3 Su prašymu patvirtinti mokymo kursą turi būti pateikiami šie dokumentai:<br />
a) Išsami mokymo programa, nurodant temas, tvarkaraštį ir numatomus mokymo<br />
metodus;<br />
<br />
Praktiniams užsi÷mimams, nurodytiems toliau 8.2.2.4.5 punkte, turi būti skiriamos papildomos<br />
mokymo valandos, atsižvelgiant į mokomų vairuotojų skaičių.<br />
551
) Mokančiojo personalo kvalifikacijos ir veiklos srities dokumentai;<br />
c) Informacija apie patalpas, kuriose vyks kursai, apie mokymo medžiagą, taip pat<br />
apie praktiniuose užsi÷mimuose naudojamas priemones;<br />
d) Dalyvavimo kursuose sąlygos, pvz., dalyvių skaičius.<br />
8.2.2.6.4 Kompetentinga institucija organizuoja mokymo ir egzaminavimo priežiūrą.<br />
8.2.2.6.5 Kompetentinga institucija išduoda raštišką patvirtinimą, atitinkantį šiuos reikalavimus:<br />
a) Mokymas turi atitikti su prašymu pateiktus dokumentus;<br />
b) Kompetentinga institucija turi teisę siųsti įgaliotą asmenį dalyvauti mokymo<br />
kursuose ir egzaminuose;<br />
c) Kompetentingai institucijai turi būti pateikiama informacija apie visų mokymo<br />
kursų laiką ir vietą;<br />
d) Patvirtinimas gali būti atšauktas, jei nesilaikoma jame nurodytų reikalavimų.<br />
8.2.2.6.6 Patvirtinimo dokumente turi būti nurodoma, ar d÷stomi pagrindinis, ar specializuoti<br />
kursai, pradiniai ar žinių atnaujinimo kursai.<br />
8.2.2.6.7 Jei mokymo įstaiga po to, kai mokymo kursas buvo patvirtintas, nusprendžia pakeisti<br />
kokias nors detales, tiesiogiai susijusias su patvirtinimu, ji pirmiausia turi gauti<br />
kompetentingos institucijos leidimą. Paprastai ši nuostata taikoma keičiant mokymo<br />
programą.<br />
8.2.2.7 Egzaminai<br />
8.2.2.7.1 Pradinio pagrindinio kurso egzaminai<br />
8.2.2.7.1.1 Baigus pagrindinį mokymą, įskaitant praktinius užsi÷mimus, laikomas pagrindinio kurso<br />
egzaminas.<br />
8.2.2.7.1.2 Kandidatas per egzaminą turi įrodyti, kad turi pakankamai žinių, išmanymo ir praktinių<br />
įgūdžių, kurių turi tur÷ti profesionalus pavojingus krovinius vežančios transporto<br />
priemon÷s vairuotojas, kaip nustatyta remiantis pagrindiniu mokymo kursu.<br />
8.2.2.7.1.3 Tam kompetentinga institucija ar šios institucijos patvirtinta egzaminuojančioji įstaiga<br />
turi parengti klausimų sąrašą pagal 8.2.2.3.2 punkte trumpai išd÷stytas temas. Egzamino<br />
klausimai turi būti sudaromi pagal šį sąrašą. Kandidatai prieš egzaminą neturi žinoti,<br />
kokie klausimai bus parinkti iš klausimų sąrašo.<br />
8.2.2.7.1.4 Iš visapusio kurso gali būti laikomas vienas egzaminas.<br />
8.2.2.7.1.5 Atitinkama kompetentinga institucija turi prižiūr÷ti, kaip vyksta egzaminas.<br />
8.2.2.7.1.6 Egzaminas gali būti laikomas viena iš šių formų – arba egzaminas raštu, arba mišrusis<br />
egzaminas – raštu ir žodžiu. Kiekvienam kandidatui turi būti pateikiama bent 25 raštiški<br />
klausimai. Egzamino trukm÷ –bent 45 min. Klausimai gali būti nevienodo sud÷tingumo ir<br />
gali būti skirtingai vertinami pagal jų svarbą.<br />
8.2.2.7.2 Pradinių specializuotų kursų, skirtų supažindinti su vežimo cisternose ar sprogstamųjų<br />
medžiagų ir gaminių arba radioaktyviųjų medžiagų vežimo reikalavimais, egzaminai<br />
8.2.2.7.2.1 Išlaikius pagrindinio kurso egzaminą ir išklausius specializuotą kursą, skirtą supažindinti<br />
su vežimo cisternose ar sprogstamųjų medžiagų arba radioaktyviųjų medžiagų vežimo<br />
reikalavimais, kandidatui suteikiama teis÷ laikyti atitinkamą egzaminą.<br />
8.2.2.7.2.2 Šis egzaminas turi būti laikomas ir kontroliuojamas taip pat, kaip nurodyta 8.2.2.7.1<br />
punkte.<br />
8.2.2.7.2.3 Iš kiekvieno specializuoto kurso turi būti pateikiama bent 15 klausimų.<br />
8.2.2.7.3 Atnaujinamojo mokymo egzaminai<br />
8.2.2.7.3.1 Baigus atnaujinamąjį mokymą, kandidatui leidžiama laikyti atitinkamą egzaminą.<br />
552
8.2.2.7.3.2 Egzaminas turi būti laikomas ir kontroliuojamas taip pat, kaip nurodyta 8.2.2.7.1 punkte.<br />
8.2.2.7.3.3 Egzaminuojamajam turi būti pateikiama bent 15 klausimų.<br />
8.2.2.8 Vairuotojo pasirengimo pažym÷jimas<br />
8.2.2.8.1 Pagal 8.2.1.8 poskirsnį pažym÷jimas turi būti išduodamas:<br />
a) Išklausius pagrindinį mokymo kursą, jei kandidatas s÷kmingai išlaik÷ egzaminą,<br />
kaip nurodyta 8.2.2.7.1 punkte;<br />
b) Atsižvelgiant į konkretų atvejį, – išklausius specializuotą mokymo kursą, skirtą<br />
supažindinti su vežimo cisternose arba sprogstamųjų medžiagų ar gaminių<br />
vežimo, arba radioaktyviųjų medžiagų vežimo reikalavimais, arba įgijus 8.5<br />
skyriaus S1 ir S11 specialiosiose nuostatose nurodytų žinių, jei kandidatas<br />
s÷kmingai išlaik÷ egzaminą, kaip nurodyta 8.2.2.7.2 punkte.<br />
8.2.2.8.2 Pažym÷jimo galiojimo laikas turi būti pratęstas, jei kandidatas pristato dokumentus,<br />
kuriais įrodo, kad baig÷ atnaujinamąjį mokymą pagal 8.2.1.5 poskirsnį ir išlaik÷ egzaminą<br />
pagal 8.2.2.7.3 punktą.<br />
8.2.2.8.3 Pažym÷jimas turi atitikti toliau pateiktą pavyzdį. Rekomenduojama, kad jis būtų tokio<br />
paties formato kaip Europos nacionalinis vairuotojo pažym÷jimas, būtent A7<br />
(105 mm x 74 mm), arba būtų dvigubai sulenkiamas taip, kad sulankstytas atitiktų šį<br />
formatą.<br />
553
1<br />
Pažym÷jimo pavyzdys<br />
2<br />
ADR – PAVOJINGUS KROVINIUS VEŽANČIŲ<br />
TRANSPORTO PRIEMONIŲ VAIRUOTOJŲ<br />
PASIRENGIMO PAŽYMöJIMAS<br />
cisternose 1 ne cisternose 1<br />
Pažym÷jimo Nr. ......................................<br />
Išdavusios šalies skiriamasis ženklas.............<br />
Galioja klasei (-÷ms) 1 2<br />
cisternose ne cisternose<br />
1 1<br />
2 2<br />
3 3<br />
4.1, 4.2, 4.3 4.1, 4.2, 4.3<br />
5.1, 5.2 5.1, 5.2<br />
6.1, 6.2 6.1, 6.2<br />
7 7<br />
8 8<br />
9 9<br />
iki (data) 3 ..........................<br />
1 Tai, kas nereikalinga, išbraukti.<br />
2 D÷l galiojimo išpl÷timo kitoms klas÷ms žr. 3 psl.<br />
3 D÷l pratęsimo žr. 2 psl.<br />
3<br />
GALIOJA KLASEI (-öMS) 5<br />
Pavard÷ ...........................................<br />
Vardas (-ai).....................................<br />
Gimimo data .......... Pilietyb÷............<br />
Savininko parašas .............................<br />
Išduotas .........................................<br />
Data ......................................<br />
Parašas 4 .............................<br />
Pratęstas iki ...................................<br />
Pratęs÷..................................................<br />
Data ......................................<br />
Parašas 4 .............................<br />
4 ir (ar) išdavusios institucijos antspaudas (ar spaudas)<br />
4<br />
Tik nacionalin÷ms taisykl÷ms<br />
cisternose<br />
1<br />
2<br />
3 Data ..........................<br />
4.1, 4.2, 4.3<br />
5.1, 5.2 Parašas ir (ar) antspaudas (ar spaudas)<br />
6.1, 6.2 .....................................<br />
7<br />
8<br />
9<br />
ne cisternose<br />
1<br />
2<br />
3 Data ..........................<br />
4.1, 4.2, 4.3<br />
5.1, 5.2 Parašas ir (ar) antspaudas (ar spaudas)<br />
6.1, 6.2 ...................................<br />
7<br />
8<br />
9<br />
5 Tai, kas nereikalinga, išbraukti.<br />
554
8.2.3 Asmenų, susijusių su pavojingų krovinių vežimu keliais, išskyrus vairuotojus,<br />
turinčius pažym÷jimą pagal 8.2.1 skirsnį, instruktavimas<br />
Asmenys, kurių pareigos susijusios su pavojingų krovinių vežimu keliais, pagal jų<br />
atsakomybę ir pareigas pagal 1.3 skyrių turi būti supažindami su reikalavimais,<br />
reglamentuojančiais tokių krovinių vežimą. Šis reikalavimas taikomas kelių transporto<br />
įmon÷s ar siunt÷jo samdomiems asmenims, taip pat asmenims, kurie krauna ar iškrauna<br />
pavojingus krovinius, transporto ir ekspedijavimo ar krovos agentūrų darbuotojams ir<br />
transporto priemonių vairuotojams, susijusiems su pavojingų krovinių vežimu keliais,<br />
išskyrus vairuotojus, turinčius pažym÷jimą, išduotą pagal 8.2.1 skirsnį.<br />
555
8.3 SKYRIUS<br />
ĮVAIRŪS REIKALAVIMAI, KURIŲ TURI LAIKYTIS TRANSPORTO PRIEMONöS<br />
EKIPAŽAS<br />
8.3.1 Keleiviai<br />
Išskyrus transporto priemon÷s ekipažą, pavojingus krovinius vežančiame transporto<br />
vienete negali būti vežami keleiviai.<br />
8.3.2 Priešgaisrinių prietaisų naudojimas<br />
Transporto priemon÷s ekipažo nariai privalo išmanyti, kaip naudoti priešgaisrinius<br />
prietaisus.<br />
8.3.3 Draudimas atidaryti pakuotes<br />
Vairuotojui ar vairuotojo pad÷j÷jui draudžiama atidaryti pakuotes su pavojingais<br />
kroviniais.<br />
8.3.4 Nešiojamieji šviestuvai<br />
Naudojami nešiojamieji šviestuvai negali tur÷ti jokių metalinių paviršių, galinčių įskelti<br />
kibirkštis.<br />
8.3.5 Draudimas rūkyti<br />
Atliekant tvarkymo darbus draudžiama rūkyti šalia transporto priemonių ir transporto<br />
priemonių viduje.<br />
8.3.6 Variklio veikimas pakraunant ir iškraunant<br />
Išskyrus atvejus, kai variklis naudojamas siurbliams ar kitiems prietaisams, reikalingiems<br />
pakraunant ar iškraunant transporto priemonę, paleisti, ir kai tai leidžiama pagal šalies,<br />
kurioje eksploatuojama transporto priemon÷, įstatymus, atliekant krovimo ir iškrovimo<br />
darbus variklis turi būti išjungtas.<br />
8.3.7 Stov÷jimo stabdžio ir ratų atsparų naudojimas<br />
Pavojingus krovinius vežanti transporto priemon÷ negali būti paliekama stov÷ti neįjungus<br />
stov÷jimo stabdžio. Siekiant užtikrinti, kad nepajud÷tų priekabos be stabdžių, turi būti<br />
naudojama bent viena ratų atspara, nurodyta 8.1.5.2 poskirsnyje.<br />
8.3.8 Kabelių naudojimas<br />
Jei transporto vienete įrengta stabdžių antiblokavimo sistema, o transporto vienetas<br />
susideda iš motorin÷s transporto priemon÷s ir O 3 arba O 4 priekabos, 9.2.2.6.3 punkte<br />
nurodytos jungtys turi nenutrūkstamai visą vežimo laiką būti sujungtos su velkančiąja<br />
transporto priemone su priekaba.<br />
556
8.4 SKYRIUS<br />
TRANSPORTO PRIEMONIŲ STEBöJIMO REIKALAVIMAI<br />
8.4.1 Transporto priemon÷s, vežančios pavojingų krovinių kiekius, nurodytus 8.5 skyriaus<br />
S1 6-ojoje ir S14–S24 specialiosiose nuostatose, nurodytose ties medžiaga 3.2 skyriaus<br />
A lentel÷s 19 stulpelyje, turi būti stebimos arba gali būti statomos ir nestebimos saugiame<br />
sand÷lyje ar saugiose gamyklos patalpose. Jei tokių galimybių n÷ra, transporto priemon÷,<br />
užtikrinus tinkamą saugą, gali būti statoma atskirtose apsaugotose vietose, atitinkančiose<br />
toliau pateiktų a, b ar c punktų reikalavimus:<br />
a) transporto priemonių stov÷jimo aikštel÷je, kuri yra stebima aikštelę prižiūrinčio<br />
asmens, kuriam pranešta apie krovinio pobūdį ir vairuotojo buvimo vietą;<br />
b) viešoje ar privačioje transporto priemonių stov÷jimo aikštel÷je, jei tikimyb÷, kad<br />
transporto priemonę apgadins kitos transporto priemon÷s, yra nedidel÷; ar<br />
c) tinkamoje atviroje vietoje, toliau nuo viešųjų kelių ir namų, kurioje paprastai<br />
nevaikšto ir nesirenka žmon÷s.<br />
Pagal b punkto reikalavimus leidžiama stov÷jimo galimybe galima pasinaudoti tik tuo<br />
atveju, kai a punkte aprašytos galimyb÷s n÷ra, o c punkte aprašyta galimybe galima<br />
pasinaudoti tik tada, jei n÷ra a ir b punktuose aprašytų galimybių.<br />
8.4.2 Pakrauti MEMU turi būti stebimi arba gali būti paliekami stov÷ti nestebimi saugiame<br />
sand÷lyje ar saugiose gamyklos patalpose. Tuštiems neišvalytiems MEMU šis<br />
reikalavimas netaikomas.<br />
557
8.5 SKYRIUS<br />
PAPILDOMI ATSKIROMS KLASöMS AR MEDŽIAGOMS TAIKOMI REIKALAVIMAI<br />
Pagal papildomus 8.1–8.4 skyrių reikalavimus vežant medžiagas ar gaminius reikia<br />
taikyti toliau nurodytus reikalavimus, jei 3.2 skyriaus A lentel÷s 19 stulpelyje prie šių<br />
medžiagų ar gaminių yra nuorodos. Tuo atveju, jei šio skyriaus reikalavimai prieštarauja<br />
8.1–8.4 skyrių reikalavimams, pirmenyb÷ turi būti teikiama šio skyriaus reikalavimams.<br />
S1: Papildomi sprogstamųjų medžiagų ir gaminių (1 klas÷s) vežimo reikalavimai<br />
1) Specialusis vairuotojų mokymas<br />
a) 1 klas÷s medžiagas ar gaminius, išskyrus 1.4 poklasio S suderinamumo<br />
grup÷s medžiagas ir gaminius, vežančios transporto priemon÷s<br />
vairuotojams turi būti taikomi 8.2.1 skirsnio reikalavimai;<br />
b) 1 klas÷s medžiagas ar gaminius, išskyrus 1.4 poklasio S suderinamumo<br />
grup÷s medžiagas ir gaminius, vežančių transporto priemonių vairuotojai<br />
turi išklausyti specializuotą mokymo kursą, į kurį įtrauktos bent jau<br />
8.2.2.3.4 punkte apibr÷žtos temos;<br />
c) Jei vadovaujantis kitomis ADR Susitariančiojoje Šalyje taikomomis<br />
taisykl÷mis vairuotojas pagal kitą tvarką arba kitais tikslais yra išklausęs<br />
lygiavertį mokymo kursą, apimantį b punkte nurodytas temas, jam gali<br />
visiškai ar iš dalies nereik÷ti išklausyti specializuoto kurso.<br />
2) Įgaliotasis asmuo<br />
Jei taip nustatyta nacionalin÷se taisykl÷se, ADR Susitariančiosios Šalies<br />
kompetentinga institucija gali reikalauti, kad vež÷jo sąskaita transporto priemon÷je<br />
vežant būtų įgaliotasis asmuo.<br />
3) Draudimas rūkyti, naudoti ugnį ir atvirąją liepsną<br />
1 klas÷s medžiagas ir gaminius vežančiose transporto priemon÷se, arti jų ir šias<br />
medžiagas pakraunant bei iškraunant draudžiama rūkyti, naudoti ugnį ar atvirąją<br />
liepsną.<br />
4) Pakrovimo ir iškrovimo vietos<br />
a) be specialaus kompetentingų institucijų leidimo draudžiama pakrauti ir<br />
iškrauti 1 klas÷s medžiagas ir gaminius viešoje vietoje, kurioje yra statinių;<br />
b) prieš tai nepranešus kompetentingoms institucijoms draudžiama pakrauti ir<br />
iškrauti 1 klas÷s medžiagas ir gaminius viešoje vietoje, kurioje n÷ra<br />
statinių, nebent tokie darbai yra neatid÷liotini siekiant užtikrinti saugumą;<br />
c) jei d÷l kokios nors priežasties krovos darbai turi būti atliekami viešoje<br />
vietoje, skirtingų rūšių medžiagos ir gaminiai turi būti atskirti pagal jų<br />
pavojaus ženklus;<br />
d) jei 1 klas÷s medžiagas ir gaminius vežančios transporto priemon÷s privalo<br />
sustoti viešoje vietoje pakrovimo ar iškrovimo darbams atlikti, atstumas<br />
tarp stovinčių transporto priemonių turi būti ne mažesnis kaip 50 m.<br />
5) Transporto priemonių kolona<br />
a) Jei 1 klas÷s medžiagas ir gaminius vežančios transporto priemon÷s<br />
važiuoja kolona, atstumas tarp kiekvieno vienas paskui kitą sekančio<br />
transporto vieneto turi būti ne mažesnis kaip 50 m;<br />
b) Kompetentinga institucija gali nustatyti važiavimo kolona ir kolonos<br />
sud÷ties reikalavimus.<br />
558
6) Transporto priemonių steb÷jimas<br />
8.4 skyriaus reikalavimai taikomi tik tada, kai transporto priemon÷je vežamų<br />
1 klas÷s medžiagų ir gaminių bendra sprogstamosios medžiagos neto mas÷ yra<br />
didesn÷ negu šie dydžiai:<br />
1.1 poklasio: 0 kg<br />
1.2 poklasio: 0 kg<br />
1.3 poklasio, C suderinamumo grup÷s: 0 kg<br />
1.3 poklasio, išskyrus C suderinamumo grup÷s: 50 kg<br />
1.4 poklasio, išskyrus išvardytas toliau: 50 kg<br />
1.5 poklasio: 0 kg<br />
1.6 poklasio: 50 kg<br />
1.4 poklasio, JT Nr. 0104, 0237,0255, 0267, 0289, 0361, 0365, 0366,<br />
0440, 0441, 0455, 0456 ir 0500, medžiagos ir gaminiai: 0 kg<br />
Jei krovinys mišrusis, visam kroviniui taikomas mažiausias iš dydžių, nustatytų<br />
vežamoms medžiagoms ar gaminiams.<br />
Be to, šios medžiagos ir gaminiai turi būti nuolat stebimi, kad būtų išvengta bet<br />
kokio piktavališko veiksmo ir siekiant vairuotoją ir kompetentingą instituciją įsp÷ti<br />
apie nuostolius ar gaisrą.<br />
Tuščiai neišvalytai tarai šie reikalavimai netaikomi.<br />
7) Transporto priemonių rakinimas<br />
1 klas÷s medžiagas ir gaminius vežančių EX/<strong>II</strong> transporto priemonių krovinių<br />
skyrių durys ir nelankstieji dangčiai bei visos EX/<strong>II</strong>I transporto priemonių krovinių<br />
skyrių angos vežant turi būti užrakinti, išskyrus atvejus, kai krovinys pakraunamas<br />
ir iškraunamas.<br />
S2: Papildomi liepsniųjų skysčių ar dujų vežimo reikalavimai<br />
1) Nešiojamieji šviestuvai<br />
Į uždarųjų transporto priemonių, vežančių skysčius, kurių pliūpsnio temperatūra ne<br />
didesn÷ kaip 60 °C, arba liepsniąsias 2 klas÷s medžiagas ar gaminius, krovinių<br />
skyrius draudžiama įeiti asmenims su nešiojamaisiais šviestuvais, išskyrus<br />
šviestuvus, suprojektuotus ir sukonstruotus taip, kad nuo jų neužsiliepsnotų<br />
transporto priemon÷je g÷l÷ję pasklisti liepsnieji garai ar dujos.<br />
2) Kurą naudojančių šildytuvų veikimas pakrovimo ar iškrovimo metu<br />
FL tipo transporto priemonių (žr. 9 dalį) kurą naudojančių šildytuvų veikimas yra<br />
draudžiamas pakrovimo ir iškrovimo metu bei krovos vietose.<br />
3) Atsargumo priemon÷s siekiant išvengti elektrostatinių krūvių<br />
FL tipo transporto priemonių (žr. 9 dalį) važiuokl÷ turi būti patikimai įžeminta<br />
prieš pripildant ar ištuštinant cisterną. Be to, turi būti ribojamas pripildymo greitis.<br />
S3: Specialiosios infekcinių medžiagų vežimo nuostatos<br />
6.2 klas÷s pavojingas medžiagas vežantiems transporto vienetams 8.1.4.1 poskirsnio b<br />
punkto ir 8.1.4.3 poskirsnio reikalavimai netaikomi.<br />
S4: Papildomi vežimo kontrolin÷je temperatūroje reikalavimai<br />
Vežant turi būti palaikoma nustatyta, saugiam vežimui būtina temperatūra. Tam paprastai<br />
privaloma:<br />
- kruopščiai patikrinti transporto vienetą prieš pakraunant;<br />
- pateikti vež÷jui šaldymo sistemos veikimo instrukcijas, įskaitant pakeliui įsikūrusių<br />
šaldomųjų agentų tiek÷jų būstinių sąrašą;<br />
- numatyti procedūras, kurios būtinos praradus galimybę reguliuoti temperatūrą;<br />
559
- nuolat tikrinti darbinę temperatūrą; ir<br />
- tur÷ti rezervinę šaldymo sistemą ar atsarginių dalių.<br />
Oro temperatūra transporto vieneto viduje turi būti matuojama dviem nepriklausomais<br />
davikliais, o gauti išvestiniai duomenys registruojami taip, kad temperatūros pokyčiai<br />
būtų lengvai pastebimi.<br />
Temperatūra turi būti tikrinama kas keturios–šešios valandos ir registruojama.<br />
Jei kontrolin÷ temperatūra vežant viršijama, būtina prad÷ti parengties procedūrą, įskaitant<br />
bet kokį būtiną šaldymo įrangos taisymą ar šaldymo gebos padidinimą (pvz., pridedant<br />
skystojo ar kietojo šaldomojo agento). Taip pat reikia dažnai tikrinti temperatūrą ir<br />
pasiruošti taikyti avarines procedūras. Jei pasiekiama avarin÷ temperatūra (taip pat žr.<br />
2.2.41.1.17 ir 2.2.52.1.15–2.2.52.1.18 punktus), turi būti taikomos avarin÷s procedūros.<br />
PASTABA. Ši S4 nuostata netaikoma medžiagoms, nurodytoms 3.1.2.6 poskirsnyje, jei<br />
medžiagos stabilizuotos prid÷jus cheminių inhibitorių taip, kad SGST viršija 50 ºC. Tokiu<br />
atveju gali prireikti kontroliuoti temperatūrą, jei vežant temperatūra gali viršyti 55 ºC.<br />
S5: 7 klas÷s radioaktyviųjų medžiagų, vežamų tik nekontroliuojamose pakuot÷se<br />
(JT Nr. 2908, 2909, 2910 ir 2911), specialiosios vežimo nuostatos<br />
8.1.2.1 skirsnio b punkto rašytinių instrukcijų ir 8.2.1, 8.3.1 bei 8.3.4 skirsnių<br />
reikalavimai netaikomi.<br />
S6: 7 klas÷s radioaktyviųjų medžiagų, išskyrus vežamas nekontroliuojamose pakuot÷se,<br />
specialiosios vežimo nuostatos<br />
S7: (Panaikinta).<br />
8.3.1 skirsnio nuostatos netaikomos transporto priemon÷ms, vežančioms tik pakuotes,<br />
pakus ar konteinerius, paženklintus BALTA-I kategorijos pavojaus ženklais.<br />
8.3.4 skirsnio nuostatos netaikomos, jei n÷ra papildomo pavojaus.<br />
Kiti papildomi reikalavimai ar specialiosios nuostatos<br />
S8: Jei transporto vienete pakrauta daugiau nei 2000 kg šių medžiagų, pagal galimybes reikia<br />
vengti sustoti d÷l techninių reikmių netoli gyvenamųjų vietovių ar žmonių susibūrimo<br />
vietų. Ilgesnis stov÷jimas netoli šių vietų galimas tik kompetentingų institucijų leidimu.<br />
S9: Vežant šias medžiagas pagal galimybes reikia vengti sustoti d÷l techninių reikmių netoli<br />
gyvenamųjų vietovių ar žmonių susibūrimo vietų. Ilgesnis stov÷jimas netoli šių vietų<br />
galimas tik kompetentingų institucijų leidimu.<br />
S10: Jeigu šalies, kurioje transporto priemonei buvo būtina sustoti, įstatymuose nustatyta, jog<br />
laikotarpiu nuo balandžio iki spalio m÷nesio (įskaitytinai) taikomas reikalavimas, kad<br />
stovinčios transporto priemon÷s pakuot÷s turi būti veiksmingai apsaugotos nuo saul÷s<br />
poveikio, pavyzdžiui, apdengtos dangalu, kuris virš krovinio pakilęs ne mažiau kaip<br />
20 cm,<br />
S11: 1) taikomi 8.2.1 skirsnio reikalavimai.<br />
2) vairuotojai turi būti išklausę specializuotą mokymo kursą, į kurį įtrauktos bent jau<br />
8.2.2.3.5 punkte nurodytos temos.<br />
3) jei vadovaujantis kitais ADR Susitariančiojoje Šalyje taikomais reikalavimais,<br />
vairuotojas pagal kitą tvarką arba kitais tikslais yra išklausęs lygiavertį mokymo<br />
kursą, į kurį įtrauktos 2 punkte nurodytos temos, jam gali visiškai ar iš dalies<br />
nereik÷ti išklausyti specializuoto kurso.<br />
S12: Jei bendras pakuočių su radioaktyviosiomis medžiagomis skaičius neviršija 10, o<br />
transporto indeksų suma neviršija 3, S11 specialioji nuostata netaikoma. Tačiau<br />
vairuotojai turi būti tinkamai ir kiek būtina pagal jų pareigas apmokyti, supažindinant<br />
juos su jonizuojančiosios spinduliuot÷s pavojumi, kylančiu vežant radioaktyviąsias<br />
560
medžiagas. Šis supažindinamasis mokymas turi būti patvirtintas darbdavio išduotu<br />
pažym÷jimu.<br />
S13: Jei siuntos negalima pristatyti, ji turi būti laikoma saugioje vietoje; apie tai kuo greičiau<br />
turi būti pranešama kompetentingai institucijai, kuri duoda nurodymus d÷l tolesnių<br />
veiksmų.<br />
S14: 8.4 skyriaus nuostatos d÷l transporto priemonių steb÷jimo taikomos transporto<br />
priemon÷ms, vežančioms bet kokį kiekį šių medžiagų.<br />
S15: 8.4 skyriaus nuostatos d÷l transporto priemonių steb÷jimo taikomos transporto<br />
priemon÷ms, vežančioms bet kokį kiekį šių medžiagų. Tačiau 8.4 skyriaus nuostatų<br />
taikyti nebūtina, jei pakrautas skyrius užrakintas arba vežamos pakuot÷s kitaip<br />
apsaugotos, kad nebūtų iškrautos neteis÷tai.<br />
S16: 8.4 skyriaus nuostatos d÷l transporto priemonių steb÷jimo taikomos, jei bendra šių<br />
medžiagų mas÷ transporto priemon÷je viršija 500 kg.<br />
Be to, transporto priemon÷s, vežančios daugiau nei 500 kg šių medžiagų, turi būti nuolat<br />
stebimos, siekiant išvengti bet kokių piktavališkų veiksmų ir įsp÷ti vairuotoją bei<br />
kompetentingas institucijas apie nuostolius ar gaisrą.<br />
S17: 8.4 skyriaus nuostatos d÷l transporto priemonių steb÷jimo taikomos, jei bendra šių<br />
medžiagų mas÷ transporto priemon÷je viršija 1000 kg.<br />
S18: 8.4 skyriaus nuostatos d÷l transporto priemonių steb÷jimo taikomos, jei bendra šių<br />
medžiagų mas÷ transporto priemon÷je viršija 2000 kg.<br />
S19: 8.4 skyriaus nuostatos d÷l transporto priemonių steb÷jimo taikomos, jei bendra šių<br />
medžiagų mas÷ transporto priemon÷je viršija 5000 kg.<br />
S20: 8.4 skyriaus nuostatos d÷l transporto priemonių steb÷jimo taikomos, jei bendra šių<br />
medžiagų mas÷ arba tūris transporto priemon÷je viršija atitinkamai 10 000 kg, jei<br />
krovinys supakuotas pakuot÷mis, arba - 3 000 litrų – jei vežama cisternomis.<br />
S21: 8.4 skyriaus nuostatos d÷l transporto priemonių steb÷jimo taikomos visoms medžiagoms,<br />
nepaisant jų mas÷s. Be to, šie kroviniai turi būti nuolat stebimi, siekiant išvengti bet kokio<br />
piktavališko veiksmo ir įsp÷ti vairuotoją bei kompetentingas institucijas apie nuostolius ar<br />
gaisrą. Tačiau 8.4 skyriaus nuostatų taikyti nebūtina, jei:<br />
a) krovinių skyrius užrakintas ir tais atvejais, jei pakuot÷s kitu būdu apsaugotos, kad<br />
nebūtų neteis÷tai iškrautos; ir<br />
b) spinduliuot÷s lygis bet kuriame prieinamame transporto priemon÷s išorinio<br />
paviršiaus taške neviršija 5 µSv/h.<br />
S22: 8.4 skyriaus nuostatos d÷l transporto priemonių steb÷jimo taikomos, jei bendra šių<br />
medžiagų mas÷ arba tūris transporto priemon÷je viršija atitinkamai 5 000 kg, jei krovinys<br />
supakuotas pakuot÷mis, arba 3 000 litrų – jei vežama cisternomis.<br />
S23: 8.4 skyriaus nuostatos d÷l transporto priemonių steb÷jimo taikomos, jei ši medžiaga<br />
vežama suverstinai arba cisternose ir jei bendra jos mas÷ arba tūris transporto priemon÷je<br />
viršija atitinkamai 3 000 kg arba 3 000 litrų.<br />
S24: 8.4 skyriaus nuostatos d÷l transporto priemonių steb÷jimo taikomos, jei bendra šių<br />
medžiagų mas÷ transporto priemon÷je viršija 100 kg.<br />
561
8.6 SKYRIUS<br />
APRIBOJIMAI PAVOJINGUS KROVINIUS VEŽANČIOMS TRANSPORTO PRIEMONöMS<br />
JUDöTI KELIO TUNELIAIS<br />
8.6.1 Bendrosios nuostatos<br />
Šio skyriaus nuostatos taikomos, jei pavojinguosius krovinius vežančių transporto<br />
priemonių jud÷jimas kelio tuneliais apribotas pagal 1.9.5 skirsnį.<br />
PASTABA. Apribojimai ne pagal 1.9.5 skirsnį gali būti taikomi iki 2009 m. gruodžio 31<br />
d. (žr. 1.6.1.12 poskirsnį).<br />
8.6.2 Kelio ženklai ir signalai, nurodantys pavojingus krovinius vežančių transporto<br />
priemonių jud÷jimą<br />
Tunelio kategorija, kelio tuneliui priskirta kompetentingos institucijos pagal 1.9.5.1<br />
poskirsnį, siekiant apriboti pavojingus krovinius vežančių transporto priemonių jud÷jimą,<br />
turi būti nurodoma naudojant šiuos kelio ženklus ir signalus:<br />
Ženklo n÷ra<br />
Ženklas ir signalas<br />
Ženklas su papildoma lentele, kurioje nurodyta raid÷ В<br />
Ženklas su papildoma lentele, kurioje nurodyta raid÷ C<br />
Ženklas su papildoma lentele, kurioje nurodyta raid÷ D<br />
Ženklas su papildoma lentele, kurioje nurodyta raid÷ E<br />
Tunelio kategorija<br />
Tunelio kategorija A<br />
Tunelio kategorija B<br />
Tunelio kategorija C<br />
Tunelio kategorija D<br />
Tunelio kategorija E<br />
8.6.3 Apribojimų jud÷ti tuneliais kodai<br />
8.6.3.1 Apribojimai vežti konkrečius pavojingus krovinius tuneliais pagrįsti šiems kroviniams<br />
priskirtu apribojimo jud÷ti tuneliais kodu, nurodytu 3.2 skyriaus A lentel÷s 15 stulpelyje.<br />
Apribojimo jud÷ti tuneliais kodai nurodyti skliaustuose, langelio apačioje. Jei vietoj<br />
apribojimo jud÷ti tuneliais kodų nurodytas „(–)“, apribojimai pavojingiems kroviniams<br />
jud÷ti tuneliais netaikomi; pavojingiesiems kroviniams, priskirtiems JT Nr. 2919 ir 3331,<br />
apribojimai jud÷ti tuneliais, vis d÷lto, gali būti taikomi kaip kompetentingos (-ų)<br />
institucijos (-ų) patvirtinto specialiojo susitarimo pagal 1.7.4.2 poskirsnį dalis.<br />
8.6.3.2 Jei viename transporto vienete vežami pavojingi kroviniai, kuriems priskirti skirtingi<br />
apribojimo jud÷ti tuneliais kodai, visam kroviniui turi būti priskiriamas griežčiausias<br />
apribojimo jud÷ti tuneliais kodas.<br />
8.6.3.3 Jei pavojingi kroviniai vežami pagal 1.1.3 skirsnį, apribojimai jud÷ti tuneliais netaikomi<br />
ir į juos neturi būti atsižvelgiama nustatant visos transporto vieneto siuntos apribojimo<br />
jud÷ti tuneliais kodą.<br />
8.6.4 Apribojimai transporto vienetams, kuriuose vežami pavojingi kroviniai, jud÷ti<br />
tuneliais<br />
Jei apribojimo jud÷ti tuneliais kodas, kuris turi būti priskirtas visam kroviniui transporto<br />
vienete, yra nustatytas, apribojimai tokiam transporto vienetui jud÷ti tuneliais yra šie:<br />
562
Viso krovinio<br />
apribojimo jud÷ti<br />
tuneliais kodas<br />
B<br />
B1000C<br />
B/D<br />
B/E<br />
C<br />
C5000D<br />
C/D<br />
C/E<br />
D<br />
D/E<br />
Apribojimai<br />
Jud÷jimas draudžiamas B, C, D ir E kategorijų tuneliais<br />
Jei bendra vežamų sprogstamųjų medžiagų neto mas÷ transporto<br />
vienete<br />
− viršija 1 000 kg: jud÷jimas draudžiamas B, C, D ir E<br />
kategorijų tuneliais;<br />
− neviršija 1 000 kg: jud÷jimas draudžiamas C, D ir E kategorijų<br />
tuneliais.<br />
Vežant cisternoje: jud÷jimas draudžiamas B, C, D ir E kategorijų<br />
tuneliais;<br />
Vežant kitu būdu: jud÷jimas draudžiamas D ir E kategorijų<br />
tuneliais.<br />
Vežant cisternoje: jud÷jimas draudžiamas B, C, D ir E kategorijų<br />
tuneliais;<br />
Vežant kitu būdu: jud÷jimas draudžiamas E kategorijos tuneliais.<br />
Jud÷jimas draudžiamas C, D ir E kategorijų tuneliais.<br />
Jei bendra vežamų sprogstamųjų medžiagų neto mas÷ transporto<br />
vienete<br />
- viršija 5 000 kg: jud÷jimas draudžiamas C, D ir E kategorijų<br />
tuneliais;<br />
- neviršija 5 000 kg: jud÷jimas draudžiamas D ir E kategorijų<br />
tuneliais.<br />
Vežant cisternoje: jud÷jimas draudžiamas C, D ir E kategorijų<br />
tuneliais;<br />
Vežant kitu būdu: jud÷jimas draudžiamas D ir E kategorijų<br />
tuneliais.<br />
Vežant cisternoje: jud÷jimas draudžiamas C, D ir E kategorijų<br />
tuneliais;<br />
Vežant kitu būdu: jud÷jimas draudžiamas E kategorijos tuneliais.<br />
Jud÷jimas draudžiamas D ir E kategorijų tuneliais.<br />
Vežant suverstinai arba cisternoje: jud÷jimas draudžiamas D ir E<br />
kategorijų tuneliais;<br />
Vežant kitu būdu: jud÷jimas draudžiamas E kategorijos tuneliais.<br />
E Jud÷jimas draudžiamas E kategorijos tuneliais.<br />
- Jud÷jimas leidžiamas visais tuneliais (taikoma JT Nr. 2919 ir<br />
JT Nr. 3331, taip pat žr. 8.6.3.1 poskirsnį).<br />
PASTABA. Pavyzdžiui, transporto vieneto, kuriame vežamas JT Nr. 0161 Bedūmis<br />
parakas, kurio klasifikacinis kodas 1.3C, apribojimo jud÷ti tuneliais kodas C5000D, jei<br />
bendra sprogstamosios medžiagos neto mas÷ 3000 kg, jud÷jimas D ir E kategorijų<br />
tuneliais draudžiamas.<br />
563
9 DALIS<br />
Transporto priemonių konstrukcijos ir<br />
patvirtinimo reikalavimai<br />
564
565
9.1 SKYRIUS<br />
TAIKYMO SRITIS, SĄVOKŲ APIBRöŽTYS IR TRANSPORTO PRIEMONIŲ<br />
PATVIRTINIMO REIKALAVIMAI<br />
9.1.1 Taikymo sritis ir sąvokos<br />
9.1.1.1 Taikymo sritis<br />
9 dalies reikalavimai taikomi N ir O kategorijų transporto priemon÷ms, apibr÷žtoms<br />
Suvestin÷s rezoliucijos d÷l transporto priemonių konstrukcijos (R.E.3) 1 7 priede, kurių<br />
paskirtis yra vežti pavojingus krovinius.<br />
Šie reikalavimai susiję su transporto priemonių konstrukcija, tipo patvirtinimu, ADR<br />
patvirtinimu ir kasmetine technine apžiūra.<br />
9.1.1.2 Sąvokų apibr÷žtys<br />
9 dalyje vartojamos šios sąvokos:<br />
„Transporto priemon÷“ – bet kokia komplektin÷, nekomplektin÷ ar sukomplektuota<br />
transporto priemon÷, skirta pavojingiems kroviniams vežti keliais.<br />
„EX/<strong>II</strong> transporto priemon÷“ ar „EX/<strong>II</strong>I transporto priemon÷“– transporto priemon÷,<br />
skirta sprogstamosioms medžiagoms ir gaminiams vežti (1 klas÷s).<br />
„FL transporto priemon÷“:<br />
a) transporto priemon÷, skirta skysčiams, kurių pliūpsnio temperatūra ne didesn÷<br />
kaip 60 °C (išskyrus dyzeliną, atitinkantį EN 590:2004 standartą, gazolį ir<br />
krosnių kurą (lengvą) – JT Nr. 1202 – kurių pliūpsnio temperatūra nurodyta<br />
EN 590:2004 standarte), vežti stacionariosiose cisternose ar nuimamosiose<br />
cisternose, kurių talpa viršija 1 m 3 , arba konteinerin÷se cisternose ar<br />
kilnojamosiose cisternose, kurių individualioji talpa viršija 3 m 3 ; arba<br />
b) transporto priemon÷, skirta liepsniosioms dujoms vežti stacionariosiose<br />
cisternose ar nuimamosiose cisternose, kurių talpa viršija 1 m 3 , arba<br />
konteinerin÷se cisternose, kilnojamosiose cisternose ar DDK, kurių individualioji<br />
talpa viršija 3 m 3 ; arba<br />
c) transporto priemon÷ baterija, skirta liepsniosioms dujoms vežti, kurios bendroji<br />
talpa viršija 1 m 3 .<br />
„OX transporto priemon÷“ – transporto priemon÷, skirta stabilizuotam vandenilio<br />
peroksidui ir stabilizuotam vandenilio peroksido vandeniniam tirpalui, kuriame yra<br />
daugiau kaip 60 % vandenilio peroksido (5.1 klas÷ JT Nr. 2015), vežti stacionariosiose<br />
cisternose ar nuimamosiose cisternose, kurių talpa viršija 1 m 3 ; arba konteinerin÷se<br />
cisternose ar kilnojamosiose cisternose, kurių individualioji talpa viršija 3 m 3 .<br />
„AT transporto priemon÷“:<br />
a) transporto priemon÷, išskyrus EX/<strong>II</strong>I, FL ar OX, skirta pavojingiems kroviniams<br />
vežti stacionariosiose cisternose ar nuimamosiose cisternose, kurių talpa viršija<br />
1 m 3 , arba konteinerin÷se cisternose, kilnojamosiose cisternose ar DDK, kurių<br />
individualioji talpa viršija 3 m 3 ; arba<br />
b) kitokia nei FL tipo transporto priemon÷ baterija, kurios bendroji talpa viršija<br />
1 m 3 .<br />
„MEMU“ – transporto priemon÷, atitinkanti 1.2.1 skirsnyje pateiktą mobiliojo<br />
sprogmenų gaminimo įrenginio apibr÷žtį.<br />
„Komplektin÷ transporto priemon÷“ – bet kokia transporto priemon÷, kurios nebūtina<br />
toliau komplektuoti (pvz., autofurgonai, sunkvežimiai, vilkikai, priekabos).<br />
1<br />
JT EEK dokumentas TRANS/WP.29/78/rev.1 su pataisomis.<br />
566
„Nekomplektin÷ transporto priemon÷„ – bet kokia transporto priemon÷, kuriai būtinas<br />
bent jau vieno lygmens tolesnis komplektavimas (pvz., važiuokl÷ su kabina, važiuokl÷ ir<br />
priekaba).<br />
„Sukomplektuota transporto priemon÷“ – bet kokia visiškai sukomplektuota transporto<br />
priemon÷ (pvz., važiuokl÷ ar važiuokl÷ su kabina ir su sumontuotu k÷bulu).<br />
„Patvirtinto tipo transporto priemon÷“ – bet kokia pagal EEK Taisyklę Nr. 105 2 ar<br />
Direktyvą 98/91/EB 3 oficialiai patvirtinta transporto priemon÷.<br />
„ADR patvirtinimas“ – Susitariančiosios Šalies kompetentingos institucijos liudijimas,<br />
kad atskira transporto priemon÷, skirta pavojingiems kroviniams vežti, pavyzdžiui, EX/<strong>II</strong>,<br />
EX/<strong>II</strong>I, FL, OX ar AT transporto priemon÷, atitinka šios dalies techninius reikalavimus.<br />
9.1.2 EX/<strong>II</strong>, EX/<strong>II</strong>I, FL, OX ir AT transporto priemonių ir MEMU patvirtinimas<br />
PASTABA. Kitų nei EX/<strong>II</strong>, EX/<strong>II</strong>I, FL, OX ir AT transporto priemonių bei MEMU<br />
specialūs patvirtinimo sertifikatai neprivalomi, išskyrus tuos, kurie būtini pagal<br />
bendrąsias saugos taisykles, paprastai taikomas transporto priemon÷ms jų kilm÷s šalyje.<br />
9.1.2.1 Bendrosios nuostatos<br />
EX/<strong>II</strong>, EX/<strong>II</strong>I, FL, OX ir AT transporto priemon÷s bei MEMU turi atitikti atitinkamus<br />
šios dalies reikalavimus.<br />
Kompetentinga institucija turi atlikti pirminę komplektin÷s ar sukomplektuotos transporto<br />
priemon÷s apžiūrą pagal šios dalies administracinius reikalavimus, kad patvirtintų, jog<br />
transporto priemon÷ atitinka atitinkamus 9.2–9.8 skyrių reikalavimus.<br />
Kompetentinga institucija gali nereikalauti puspriekab÷s vilkiko, kurio tipas patvirtintas<br />
pagal 9.1.2.2 poskirsnį ir kuriam gamintojas, jo tinkamai įgaliotas atstovas arba<br />
kompetentingos institucijos pripažinta įstaiga pateik÷ deklaraciją d÷l 9.2 skyriaus<br />
reikalavimų atitikties pirmin÷s apžiūros.<br />
Transporto priemon÷s atitiktis turi būti paliudijama išduodant patvirtinimo sertifikatą<br />
pagal 9.1.3 skirsnį.<br />
Jei transporto priemon÷se privaloma įrengti d÷v÷jimuisi atsparią stabdžių sistemą,<br />
transporto priemon÷s gamintojas ar jo deramai įgaliotas atstovas turi pateikti deklaraciją<br />
apie jos atitiktį taikomiems EEK Taisykl÷s Nr. 13 4 5 priedo reikalavimams. Ši deklaracija<br />
turi būti pateikiama pirmosios technin÷s apžiūros metu.<br />
9.1.2.2 Transporto priemonių tipo patvirtinimo reikalavimai<br />
Gamintojo ar jo deramai įgalioto atstovo prašymu kompetentinga institucija gali suteikti<br />
transporto priemonių, kurių ADR patvirtinimas suteikiamas vadovaujantis 9.1.2.1<br />
poskirsniu, oficialų tipo patvirtinimą. Atitinkami 9.2 skyriaus techniniai reikalavimai<br />
laikomi įvykdytais, jei oficialų tipo patvirtinimo sertifikatą kompetentinga institucija<br />
išdav÷ pagal EEK Taisyklę Nr. 105 2 ar Direktyvą 98/91/EB 3 , jei min÷tų taisykl÷s ar<br />
direktyvos techniniai reikalavimai atitinka šios dalies 9.2 skyriaus reikalavimus, ir jei bet<br />
kokia transporto priemon÷s modifikacija nekeičia jo galiojimo. MEMU atveju tipo<br />
patvirtinimo žymuo, kuriuo žymima pagal EEK taisyklę Nr. 105, transporto priemon÷<br />
gali būti identifikuojama arba kaip MEMU, arba kaip EX/<strong>II</strong>I. MEMU privaloma<br />
2<br />
3<br />
4<br />
EEK taisykl÷ Nr. 105 (Vienodos transporto priemonių, skirtų vežti pavojingiems kroviniams,<br />
patvirtinimo, susijusio su specialiosiomis jų konstrukcijos savyb÷mis, sąlygos).<br />
1998 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/91/EB d÷l pavojingiems<br />
kroviniams keliais vežti skirtų motorinių transporto priemonių bei jų priekabų iš dalies<br />
pakeičianti Direktyvą 70/156/EEB d÷l motorinių transporto priemonių ir jų priekabų tipo<br />
patvirtinimo (Europos Bendrijų Oficialusis leidinys L 011, 1999 01 16, p. 0025–0036).<br />
EEK Taisykl÷s Nr. 13 (Vienodos M, N ir O kategorijų transporto priemonių tipo patvirtinimo d÷l<br />
jų stabdymo sąlygos).<br />
567
identifikuoti kaip MEMU tik pagal 9.1.3 skirsnio nuostatas išduotame patvirtinimo<br />
sertifikate.<br />
Šis tipo patvirtinimas, suteiktas vienos Susitariančiosios Šalies, turi būti pripažįstamas<br />
kitų Susitariančiųjų Šalių kaip garantuojantis transporto priemon÷s atitiktį, jei atskira<br />
transporto priemon÷ pateikiama ADR patvirtinimui.<br />
Atliekant apžiūrą d÷l ADR patvirtinimo, d÷l taikomų 9.2 skyriaus reikalavimų atitikties<br />
turi būti tikrinamos tik tos patvirtinto tipo nekomplektin÷s transporto priemon÷s dalys,<br />
kurios buvo įd÷tos ar pakeistos nepasibaigus komplektavimui.<br />
9.1.2.3 Kasmetin÷ technin÷ apžiūra<br />
EX/<strong>II</strong>, EX/<strong>II</strong>I, FL, OX ir AT transporto priemonių ir MEMU registracijos šalyje turi būti<br />
atlikta jų kasmetin÷ technin÷ apžiūra, kurios tikslas įsitikinti, kad transporto priemon÷s<br />
atitinka atitinkamus šios dalies reikalavimus ir bendrąsias saugos taisykles (d÷l stabdžių,<br />
apšvietimo ir kt.), galiojančias jų registracijos šalyje.<br />
Transporto priemon÷s atitiktis turi būti patvirtinama arba pratęsiant patvirtinimo<br />
sertifikato galiojimą, arba išduodant naują patvirtinimo sertifikatą pagal 9.1.3 skirsnį.<br />
9.1.3 Patvirtinimo sertifikatas<br />
9.1.3.1 Po s÷kmingos technin÷s apžiūros arba jei transporto priemonei pagal 9.1.2.1 poskirsnį<br />
išduota 9.2 skyriaus reikalavimų atitikties deklaracija, registracijos šalies kompetentinga<br />
institucija išduodamu patvirtinimo sertifikatu (ADR patvirtinimo sertifikatas) turi<br />
patvirtinti EX/<strong>II</strong>, EX/<strong>II</strong>I, FL, OX ir AT transporto priemonių bei MEMU atitiktį šios<br />
dalies reikalavimams.<br />
9.1.3.2 Vienos Susitariančiosios Šalies kompetentingos institucijos jos teritorijoje registruotai<br />
transporto priemonei išduotas patvirtinimo sertifikatas jo galiojimo laikotarpiu turi būti<br />
pripažįstamas kitų Susitariančiųjų Šalių kompetentingų institucijų.<br />
9.1.3.3 Patvirtinimo sertifikatas turi atitikti 9.1.3.5 poskirsnyje pateiktą pavyzdį. Jo matmenys<br />
turi būti 210 mm×297 mm (A4 formatas). Galima naudoti abi sertifikato puses. Jis turi<br />
būti baltos spalvos su įstriža rožine juosta.<br />
Patvirtinimo sertifikatas turi būti pildomas jį išdavusios šalies kalba arba viena iš tos<br />
šalies kalbų. Jei ši kalba n÷ra anglų, vokiečių ar prancūzų, patvirtinimo sertifikato antrašt÷<br />
ir visos pastabos, pateikiamos 11 skiltyje, turi būti pateikiamos taip pat anglų, vokiečių ar<br />
prancūzų kalba.<br />
Vakuuminių atliekų cisterninių transporto priemonių patvirtinimo sertifikate turi būti ši<br />
pastaba: „Vakuumin÷ atliekų cisternin÷ transporto priemon÷“.<br />
9.1.3.4 Patvirtinimo sertifikato galiojimas pasibaigia ne v÷liau kaip pra÷jus metams nuo<br />
transporto priemon÷s technin÷s apžiūros, atliktos prieš išduodant šį sertifikatą. Tačiau<br />
kitas patvirtinimo terminas yra susijęs su formalia ankstesnio patvirtinimo galiojimo data,<br />
jei technin÷ apžiūra atliekama m÷nesį prieš ar po šios datos<br />
Vis d÷lto naudojant cisternas, kurios turi būti periodiškai tikrinamos, ši nuostata<br />
nereiškia, kad sandarumo bandymai, hidrauliniai sl÷gio bandymai ar vidin÷ cisternos<br />
apžiūra turi būti atliekami dažniau nei tai nustatyta 6.8 ir 6.9 skyriuose.<br />
568
9.1.3.5 Transporto priemonių, vežančių tam tikrus pavojingus krovinius, patvirtinimo<br />
sertifikato pavyzdys<br />
TRANSPORTO PRIEMONIŲ, VEŽANČIŲ TAM TIKRUS PAVOJINGUS KROVINIUS,<br />
PATVIRTINIMO SERTIFIKATAS<br />
Šiuo sertifikatu paliudijama, kad toliau nurodyta transporto priemon÷ atitinka sąlygas, nustatytas Europos sutartyje d÷l<br />
pavojingų krovinių tarptautinių vežimų keliais (ADR).<br />
1. Sertifikato Nr.<br />
2. Transporto priemon÷s<br />
gamintojas<br />
5. Vež÷jo, valdytojo ar savininko pavadinimas ir adresas:<br />
6. Transporto priemon÷s aprašymas 1<br />
3. Transporto priemon÷s<br />
identifikavimo Nr.<br />
4. Registracijos Nr. (jei toks<br />
yra)<br />
7. Transporto priemon÷s žymuo (-enys) pagal ADR 9.1.1.2 poskirsnį 2<br />
EX/<strong>II</strong> EX/<strong>II</strong>I FL OX AT MEMU<br />
8. D÷v÷jimuisi atspari stabdžių sistema 3<br />
Netaikoma<br />
Efektyvumas pagal ADR 9.2.3.1.2 punktą yra pakankamas transporto vieneto bendrai masei____t 4<br />
9. Stacionariosios (-ų) cisternos (-ų) /ar transporto priemon÷s baterijos aprašymas (jei taikoma):<br />
9.1 Cisternos gamintojas:<br />
9.2 Cisternos ar transporto priemon÷s baterijos patvirtinimo numeris:<br />
9.3 Cisternos gamintojo serijinis numeris ar transporto priemon÷s baterijos elementų identifikavimas:<br />
9.4 Pagaminimo metai:<br />
9.5 Cisternos kodas pagal ADR 4.3.3.1 ar 4.3.4.1 poskirsnį:<br />
9.6 Specialiosios TC ir TE nuostatos pagal ADR 6.8.4 skirsnį (jei taikomos) 6 :<br />
10. Leidžiami vežti pavojingi kroviniai:<br />
Transporto priemon÷ atitinka pavojingų krovinių vežimo reikalavimus pagal 7 punkto transporto priemon÷s žymenį (-<br />
is).<br />
10.1 EX/<strong>II</strong> ar EX/<strong>II</strong>I transporto priemone 3 : 1 klas÷s kroviniai, įskaitant J suderinamumo grupę<br />
1 klas÷s kroviniai, išskyrus J suderinamumo grupę<br />
10.2 Cisternine transporto priemone ar transporto priemone baterijas 3 :<br />
gali būti vežamos tik medžiagos, leistinos pagal cisternos kodą ir 9 punkte nurodytas specialiąsias<br />
nuostatas 5<br />
arba<br />
gali būti vežamos tik šios medžiagos (klas÷, JT numeris ir, jei reikia, pakavimo grup÷ ir tinkamas<br />
krovinio pavadinimas):<br />
Gali būti vežamos tik medžiagos, nelinkusios pavojingai reaguoti su korpuso, tarpiklių, įrangos ir apsaugin÷s vidin÷s<br />
dangos (jei taikoma) medžiagomis.<br />
11. Pastabos:<br />
12. Galioja iki: Išdavusios įstaigos spaudas<br />
Vieta, data ir parašas<br />
1<br />
2<br />
3<br />
4<br />
5<br />
6<br />
Vadovaujantis N ir O kategorijų motorinių transporto priemonių ir priekabų apibr÷žtimis, nurodytomis<br />
Suvestin÷s rezoliucijos d÷l transporto priemonių konstrukcijos (R.E.3) 7 priede ar Direktyvoje 97/27/EB.<br />
Išbraukt tai, kas netinkama.<br />
Pažym÷ti tai, kas tinkama.<br />
Nurodyti atitinkamą vertę. Vert÷, lygi 44 t, neribos „didžiausios leistinosios registracijos /ar eksploatavimo<br />
mas÷s“, nurodytos registracijos dokumente (-uose).<br />
Medžiagos, priskirtos 9 punkte nurodytam cisternos kodui ar kitiems cisternos kodams, leistiniems pagal 4.3.3.1.2<br />
ar 4.3.4.1.2 punkto hierarchiją, atsižvelgiant į specialiąją (-iąsias) nuostatą (-as), jei nurodyta.<br />
Nebūtina, jei vežti leidžiamos medžiagos išvardytos 10.2 papunktyje.<br />
569
13. Galiojimo pratęsimas<br />
Galiojimas pratęstas iki:<br />
Išdavusios įstaigos spaudas, vieta, data ir parašas:<br />
PASTABA. Šis sertifikatas turi būti grąžintas išdavusiai įstaigai, jei transporto priemon÷ baigta eksploatuoti; jei<br />
transporto priemon÷ perleidžiama kitam vež÷jui, valdytojui ar savininkui, kaip nurodyta 5 punkte; pasibaigus sertifikato<br />
galiojimo laikui; ir jei iš esm÷s pasikeit÷ transporto priemon÷s pagrindiniai technikiniai duomenys.<br />
570
9.2 SKYRIUS<br />
TRANSPORTO PRIEMONIŲ KONSTRUKCIJOS REIKALAVIMAI<br />
9.2.1 Atitiktis šio skyriaus reikalavimams<br />
9.2.1.1 EX/<strong>II</strong>, EX/<strong>II</strong>I, FL, OX ir AT transporto priemon÷s turi atitikti šio skyriaus reikalavimus<br />
pagal toliau pateiktą lentelę.<br />
Kitoms transporto priemon÷ms, išskyrus EX/<strong>II</strong>, EX/<strong>II</strong>I, FL, OX ir AT:<br />
- 9.2.3.1.1 punkto reikalavimai (stabdymo įranga pagal EEK Taisyklę Nr. 13 ar<br />
Direktyvą 71/320/EEB) taikomi visoms transporto priemon÷ms, pirmą kartą<br />
įregistruotoms (arba, jei registracija neprivaloma, prad÷toms eksploatuoti) po<br />
1997 m. birželio 30 d.;<br />
- 9.2.5 skirsnio reikalavimai (greičio ribojimo įtaisas pagal EEK Taisyklę Nr. 89 ar<br />
Direktyvą 92/24/EEB) taikomi visoms motorin÷ms transporto priemon÷ms, kurių<br />
didžiausia mas÷ viršija 12 tonų, pirmą kartą įregistruotoms po 1987 m. gruodžio<br />
31 d. ir visoms motorin÷ms transporto priemon÷ms, kurių didžiausia mas÷ viršija<br />
3,5 tonos, bet neviršija 12 tonų, pirmą kartą įregistruotoms po 2007 m. gruodžio<br />
31 d.<br />
571
TRANSPORTO PRIEMONöS<br />
PAAIŠKINIMAI<br />
TECHNINIAI DUOMENYS EX/<strong>II</strong> EX/<strong>II</strong>I AT FL OX<br />
9.2.2 ELEKTROS ĮRANGA<br />
9.2.2.2 Elektros laidų sistema X X X X<br />
9.2.2.3 Pagrindinis akumuliatoriaus jungiklis<br />
9.2.2.3.1 X a X a a Paskutinis 9.2.2.3.1 punkto sakinys taikomas<br />
transporto priemon÷ms, pirmą kartą įregistruotoms<br />
(arba, jei registracija neprivaloma, prad÷toms<br />
eksploatuoti) po 2005 m. liepos 1 d.<br />
9.2.2.3.2 X X<br />
9.2.2.3.3 X<br />
9.2.2.3.4 X X<br />
9.2.2.4 Akumuliatoriai X X X<br />
9.2.2.5 Elektros grandin÷s, kuriose nuolat yra<br />
įtampa<br />
9.2.2.5.1 X<br />
9.2.2.5.2 X<br />
9.2.2.6 Elektros instaliacija už kabinos X X<br />
9.2.3 STABDYMO ĮRANGA<br />
9.2.3.1 Bendrosios nuostatos X X X X X
TRANSPORTO PRIEMONöS<br />
PAAIŠKINIMAI<br />
TECHNINIAI DUOMENYS EX/<strong>II</strong> EX/<strong>II</strong>I AT FL OX<br />
Stabdžių antiblokavimo sistema X b, d X b, d X b, d X b, d b Taikoma transporto priemon÷ms, pirmą kartą<br />
įregistruotoms (arba, jei registracija neprivaloma,<br />
prad÷toms eksploatuoti) po 1993 m. birželio 30 d.,<br />
būtent motorin÷ms transporto priemon÷ms (vilkikams<br />
ir transporto priemon÷ms kietu r÷mu), kurių didžiausia<br />
mas÷ viršija 16 tonų, ir priekaboms (t. y. dviaš÷ms<br />
priekaboms, puspriekab÷ms ir centrin÷s ašies<br />
priekaboms), kurių didžiausia mas÷ viršija 10 tonų.<br />
Taikoma motorin÷ms transporto priemon÷ms,<br />
patvirtintoms vilkti priekabas, kurių didžiausia mas÷<br />
viršija 10 tonų, pirmą kartą įregistruotoms po<br />
1995 m. birželio 30 d. Taikoma visoms transporto<br />
priemon÷ms, kurios pirmą kartą patvirtintos pagal<br />
9.1.2 skirsnį po 2001 m. birželio 30 d., nepaisant to,<br />
kada jos buvo pirmą kartą įregistruotos arba prad÷tos<br />
eksploatuoti.<br />
d<br />
Nuo 2010 m. sausio 1 d. visos transporto priemon÷s turi<br />
atitikti EEK taisykl÷s Nr. 13 ar Direktyvos 71/320/EEB<br />
su pakeitimais techninius reikalavimus, galiojančius<br />
pirmą kartą įregistruojant transporto priemones arba<br />
pradedant jas eksploatuoti, jei registracija neprivaloma,<br />
ir bent jau EEK taisykl÷s Nr. 13 su 06 serijos<br />
pakeitimais arba Direktyvos 71/320/EEB, su<br />
pakeitimais, padarytais Direktyva 91/422/EEB,<br />
techninius reikalavimus.<br />
Priekabose (t. y. dviaš÷se priekabose, puspriekab÷se ir<br />
priekabose su centrine ašimi) turi būti įrengta A<br />
kategorijos stabdžių antiblokavimo sistema.<br />
Motorin÷se transporto priemon÷se turi būti įrengta<br />
1 kategorijos stabdžių antiblokavimo sistema.
TRANSPORTO PRIEMONöS<br />
TECHNINIAI DUOMENYS EX/<strong>II</strong> EX/<strong>II</strong>I AT FL OX<br />
PAAIŠKINIMAI<br />
D÷v÷jimuisi atspari stabdžių sistema X c, g X c, g X c, g X c, g c Taikoma motorin÷ms transporto priemon÷ms, pirmą<br />
kartą įregistruotoms po 1993 m. birželio 30 d., kurių<br />
didžiausia mas÷ viršija 16 tonų, arba patvirtintoms<br />
vilkti priekabas, kurių didžiausia mas÷ viršija 10 tonų.<br />
9.2.4 GAISRO PAVOJAUS<br />
PREVENCIJA<br />
9.2.4.2 Transporto priemon÷s kabina X<br />
9.2.4.3 Kuro bakai X X X X<br />
9.2.4.4 Variklis X X X X<br />
9.2.4.5 Išmetimo sistema X X X<br />
g<br />
Nuo 2010 m. sausio 1 d. visos motorin÷s transporto<br />
priemon÷s turi atitikti EEK taisykl÷s Nr. 13 ar<br />
Direktyvos 71/320/EEB su pakeitimais techninius<br />
reikalavimus, galiojančius pirmą kartą įregistruojant<br />
transporto priemones, ir bent jau EEK taisykl÷s Nr. 13<br />
su 06 serijos pakeitimais arba Direktyvos 71/320/EEB,<br />
su pakeitimais, padarytais Direktyva 91/422/EEB,<br />
techninius reikalavimus.<br />
D÷v÷jimuisi atspari stabdžių sistema turi būti <strong>II</strong>A tipo.<br />
9.2.4.6 Transporto priemon÷s d÷v÷jimuisi<br />
atsparus stabdys<br />
9.2.4.7 Kurą naudojantys šildytuvai<br />
9.2.4.7.1<br />
9.2.4.7.2<br />
9.2.4.7.5<br />
X X X X<br />
X e X e X e X e X e e Taikoma motorin÷ms transporto priemon÷ms,<br />
kuriose šie įrenginiai įrengti po 1999 m. birželio<br />
30 d. Transporto priemon÷s, kuriose šie įrenginiai<br />
įrengti iki 1999 m. birželio 30 d., prival÷s atitikti<br />
reikalavimus nuo 2010 m. sausio 1 d. Jei įrengimo<br />
data nežinoma, galima remtis transporto priemon÷s<br />
pirmosios registracijos data.
TRANSPORTO PRIEMONöS<br />
TECHNINIAI DUOMENYS EX/<strong>II</strong> EX/<strong>II</strong>I AT FL OX<br />
9.2.4.7.3<br />
9.2.4.7.4<br />
9.2.4.7.6 X X<br />
PAAIŠKINIMAI<br />
X e e Taikoma motorin÷ms transporto priemon÷ms,<br />
kuriose šie įrenginiai įrengti po 1999 m. birželio<br />
30 d. Transporto priemon÷s, kuriose šie įrenginiai<br />
įrengti iki 1999 m. birželio 30 d., prival÷s atitikti<br />
reikalavimus nuo 2010 m. sausio 1 d. Jei įrengimo<br />
data nežinoma, galima remtis transporto priemon÷s<br />
pirmosios registracijos data.<br />
9.2.5 GREIČIO RIBOJIMO ĮTAISAS X f X f X f X f X f f Taikoma motorin÷ms transporto priemon÷ms, kurių<br />
didžiausia mas÷ viršija 12 tonų, įregistruotoms po<br />
1987 m. gruodžio 31 d. ir visoms motorin÷ms<br />
transporto priemon÷ms, kurių didžiausia mas÷ viršija<br />
3,5 tonos, bet neviršija 12 tonų, įregistruotoms po<br />
2007 m. gruodžio 31 d.<br />
9.2.6 PRIEKABŲ PRIKABINIMO<br />
ĮTAISAI<br />
X X
9.2.1.2 MEMU turi atitikti šio skyriaus reikalavimus, taikomus EX/<strong>II</strong>I transporto priemon÷ms.<br />
9.2.2 Elektros įranga<br />
9.2.2.1 Bendrosios nuostatos<br />
Elektros įranga turi visiškai atitikti 9.2.2.2–9.2.2.6 poskirsnių nuostatas pagal 9.2.1<br />
skirsnio lentelę.<br />
9.2.2.2 Elektros laidų sistema<br />
9.2.2.2.1 Laidai turi būti pakankamo storio, kad neperkaistų. Jie turi būti pakankamai gerai<br />
izoliuoti. Visos elektros grandin÷s turi būti apsaugotos saugikliais ar automatiniais<br />
elektros grandin÷s pertraukikliais, išskyrus šias grandines tarp:<br />
- akumuliatoriaus ir variklio šaltojo paleidimo bei išjungimo sistemų;<br />
- akumuliatoriaus ir generatoriaus;<br />
- generatoriaus ir saugiklių ar grandin÷s pertraukiklių bloko;<br />
- akumuliatoriaus ir variklio starterio;<br />
- akumuliatoriaus ir d÷v÷jimuisi atsparios stabdžių sistemos maitinimo reguliavimo<br />
korpuso (žr. 9.2.3.1.2 punktą), jei ši sistema yra elektrin÷ ar elektromagnetin÷;<br />
- akumuliatoriaus ir elektrinio vežim÷lio ašies pak÷limo mechanizmų.<br />
Pirmiau min÷tos neapsaugotos grandin÷s turi būti kuo trumpesn÷s.<br />
9.2.2.2.2 Laidai turi būti patikimai pritvirtinti ir išvedžioti taip, kad būtų pakankamai apsaugoti nuo<br />
mechaninio ir šiluminio poveikio.<br />
9.2.2.3 Pagrindinis akumuliatoriaus jungiklis<br />
9.2.2.3.1 Jungiklis, skirtas elektros grandin÷ms nutraukti, kiek praktiškai įmanoma, turi būti kuo<br />
arčiau akumuliatoriaus. Jei naudojamas vienpolis jungiklis, jis turi būti įrengtas ant<br />
maitinimo laido, bet ne ant įžeminimo laido.<br />
9.2.2.3.2 Išjungimo ir įjungimo funkciją atliekančio jungiklio valdymo įtaisas turi būti įrengtas<br />
vairuotojo kabinoje. Jis turi būti lengvai pasiekiamas vairuotojui ir aiškiai pažym÷tas.<br />
Įtaisas turi būti apsaugotas taip, kad atsitiktinai nesuveiktų, naudojant apsauginį gaubtą,<br />
dvigubą valdymo įjungimo įtaisą ar kitas tinkamas priemones. Gali būti įrengti papildomi<br />
valdymo įtaisai; jie taip pat turi būti aiškiai pažym÷ti ir apsaugoti, kad atsitiktinai<br />
nesuveiktų. Jei valdymo įtaisas (-ai) yra valdomas (-i) elektra, jo elektros grandin÷ms<br />
taikomi 9.2.2.5 poskirsnio reikalavimai.<br />
9.2.2.3.3 Jungiklis privalo tur÷ti gaubtą, kurio apsaugos laipsnis pagal IEC 529 standartą yra IP 65.<br />
9.2.2.3.4 Laidų prijungimo prie jungiklio kontaktų apsaugos laipsnis turi būti IP 54. Tačiau ši<br />
nuostata netaikoma, jei šie kontaktai yra korpuse, kuris gali būti akumuliatoriaus d÷ž÷.<br />
Šiuo atveju pakanka izoliuoti kontaktą, pavyzdžiui, naudojant guminį gaubtelį, kad<br />
neįvyktų trumpasis elektros jungimas.<br />
9.2.2.4 Akumuliatoriai<br />
Akumuliatoriaus išvadai turi būti elektriškai izoliuoti ar uždengti izoliuotos<br />
akumuliatoriaus d÷ž÷s dangčiu. Jei akumuliatoriai yra ne po variklio dangčiu, o kitoje<br />
vietoje, jie turi būti statomi į v÷dinamą d÷žę.<br />
9.2.2.5 Elektros grandin÷s, kuriose nuolat yra įtampa.<br />
9.2.2.5.1 a) Tos elektros įrangos dalys, įskaitant jungiamuosius laidus, kuriose turi išlikti<br />
įtampa, kai akumuliatoriaus pagrindinis jungiklis išjungtas, turi būti tinkamos<br />
naudoti rizikos zonose. Tokia įranga turi atitikti bendruosius IEC 60079 standarto<br />
576
0 ir 14 1 dalių reikalavimus ir taikomus papildomus IEC 60079 standarto 1, 2, 5,<br />
6, 7, 11, 15 ar 18 2 dalių reikalavimus.<br />
b) Taikant IEC 60079 standarto 14 1 dalį, turi būti taikoma ši klasifikacija:<br />
Elektros įranga, kurioje nuolat yra įtampa, įskaitant jungiamuosius laidus,<br />
kuriems netaikomi 9.2.2.3 ir 9.2.2.4 poskirsnio reikalavimai, visų pirma turi<br />
atitikti 1 zonos elektros įrangos reikalavimus arba 2 zonos vairuotojo kabinoje<br />
esančios elektros įrangos reikalavimus. Būtina laikytis <strong>II</strong>C sprogstamosios<br />
grup÷s, T6 temperatūros klas÷s reikalavimų.<br />
Tačiau elektros įranga, kurioje nuolat yra įtampa, įrengta aplinkoje, kurioje<br />
temperatūra d÷l šioje aplinkoje įrengtos ne elektra maitinamos įrangos viršija T6<br />
klas÷s temperatūros ribas, pagal elektros įrangos, kurioje nuolat yra įtampa,<br />
temperatūros klasifikaciją turi atitikti bent jau T4 temperatūros klasę.<br />
c) Elektros įrangos, kurioje nuolat yra įtampa, maitinimo laidai turi arba atitikti<br />
IEC 60079 standarto 7 dalį („Sustiprinta sauga“) ir būti apsaugoti saugikliu ar<br />
automatiniu elektros grandin÷s pertraukikliu, įrengtu, kiek praktiškai įmanoma,<br />
kuo arčiau energijos šaltinio, arba „iš esm÷s saugios įrangos“ atveju jie turi būti<br />
apsaugoti apsauginiu užtvaru, įrengtu, kiek praktiškai įmanoma, kuo arčiau<br />
energijos šaltinio.<br />
9.2.2.5.2 Aplenkiamosios jungtys, sujungtos su elektros įrangos, kurioje turi likti įtampa, jei<br />
akumuliatoriaus pagrindinis jungiklis išjungtas, akumuliatoriaus pagrindiniu jungikliu,<br />
turi būti tinkamomis priemon÷mis apsaugotos nuo perkaitimo. Tokios priemon÷s gali<br />
būti, pavyzdžiui, saugiklis, grandin÷s pertraukiklis ar apsauginis užtvaras (srov÷s<br />
ribotuvas).<br />
9.2.2.6 Nuostatos d÷l elektros įrangos dalies, esančios už vairuotojo kabinos<br />
Visa ši įranga turi būti suprojektuota, sukonstruota ir apsaugota taip, kad įprastomis<br />
transporto priemonių naudojimo sąlygomis nekibirkščiuotų ar nesukeltų trumpojo<br />
elektros jungimo ir kad pavojus smūgio ar deformacijos atveju būtų kuo mažesnis.<br />
Būtent:<br />
9.2.2.6.1 Elektros laidų sistema<br />
Už vairuotojo kabinos esanti elektros laidų sistema turi būti apsaugota nuo smūgių,<br />
nudilimo ir nusitrynimo įprastai naudojant transporto priemonę. Tinkamos apsaugos<br />
pavyzdžiai pateikti toliau 1, 2, 3 ir 4 pav. Tačiau stabdžių antiblokavimo sistemos<br />
daviklių laidams papildoma apsauga nebūtina.<br />
1<br />
2<br />
IEC 60079 standarto 14 dalies reikalavimai n÷ra pirmenybiniai šios dalies reikalavimų atžvilgiu.<br />
Kaip alternatyva gali būti taikomi bendrieji EN 50014 reikalavimai ir papildomi EN 50015, 50016,<br />
50017, 50018, 50019, 50020 ar 50028 reikalavimai.<br />
577
1 pav.<br />
2 pav.<br />
3 pav.<br />
4 pav.<br />
578
9.2.2.6.2 Apšvietimas<br />
Draudžiama naudoti apšvietimo lempas su srieginiais cokoliais.<br />
9.2.2.6.3 Elektros jungtys<br />
Elektros jungtys tarp transporto priemonių ir priekabų turi būti su IP54 lygio apsauga<br />
pagal standartą IES 529 ir turi būti suprojektuotos taip, kad atsitiktinai neatsijungtų.<br />
Tinkamų jungčių pavyzdžiai pateikti ISO 12 098:2004 ir ISO 7638:1997.<br />
9.2.3 Stabdymo įranga<br />
9.2.3.1 Bendrosios nuostatos<br />
9.2.3.1.1 Motorin÷s transporto priemon÷s ir priekabos, skirtos naudoti kaip transporto vienetai<br />
pavojingiems kroviniams vežti, turi atitikti visus atitinkamus EEK taisykl÷s Nr. 13 3 ar<br />
Direktyvos 71/320/EEK 4 su pataisomis techninius reikalavimus, laikantis jose nurodytų<br />
taikymo terminų.<br />
9.2.3.1.2 EX/<strong>II</strong>I, FL, OX ir AT transporto priemon÷s turi atitikti EEK taisykl÷s Nr. 13 3 5 priedo<br />
reikalavimus.<br />
9.2.3.2 (Panaikinta).<br />
9.2.4 Gaisro pavojaus prevencija<br />
9.2.4.1 Bendrosios nuostatos<br />
Šios technin÷s nuostatos taikomos pagal 9.2.1 skirsnio lentelę.<br />
9.2.4.2 Transporto priemon÷s kabina<br />
9.2.4.2.1 Už vairuotojo kabinos turi būti įrengtas metalinis ar kitos tinkamos medžiagos ekranas,<br />
kurio plotis turi būti lygus cisternos pločiui, išskyrus atvejus, kai kabina pagaminta iš<br />
mažai degių medžiagų. Visi langai, esantys kabinos galin÷je sienel÷je arba ekrane, turi<br />
būti pagaminti iš ugniai atsparaus stiklo su ugniai atspariu r÷mu ir sandariai uždaryti. Be<br />
to, tarp cisternos ir kabinos arba ekrano turi būti ne mažesn÷ kaip 15 cm laisva erdv÷.<br />
9.2.4.3 Kuro bakai<br />
Kuro bakai, skirti kurui tiekti į transporto priemon÷s variklį, turi atitikti šiuos<br />
reikalavimus:<br />
a) Bet kokio nuot÷kio atveju degalai turi tek÷ti ant žem÷s, nesiliesdami su<br />
įkaitusiomis transporto priemon÷s dalimis ar kroviniu;<br />
b) Benzino pripildytuose kuro bakuose turi būti įrengtas veiksmingas liepsnos<br />
slopintuvas, apsaugantis įpylimo angą, arba uždarymo įtaisas, sandariai<br />
uždarantis angą.<br />
9.2.4.4 Variklis<br />
Variklis, kuriuo varoma transporto priemon÷, turi būti įrengtas ir įtaisytas taip, kad<br />
krovinys neįkaistų ar neužsidegtų. EX/<strong>II</strong> ir EX/<strong>II</strong>I transporto priemonių variklis turi būti<br />
su užsidegimu nuo suspaudimo.<br />
9.2.4.5 Išmetimo sistema<br />
Išmetimo sistema (įskaitant išmetimo vamzdžius) turi būti išd÷styta arba apsaugota taip,<br />
kad krovinys neįkaistų ar neužsidegtų. Išmetimo sistemos dalys, esančios tiesiog po kuro<br />
baku (dyzelinas), turi būti bent 100 mm nuo jo arba apsaugotos šiluminiu ekranu.<br />
3<br />
4<br />
EEK taisykl÷ Nr. 13 (Suvienodintos nuostatos d÷l M, N ir O kategorijų transporto priemonių tipo<br />
patvirtinimo d÷l stabdymo).<br />
Direktyva 71/320/EEK (pirmą kartą paskelbta Oficialiajame leidinyje L202, 1971 09 06).<br />
579
9.2.4.6 D÷v÷jimuisi atsparus transporto priemon÷s stabdys<br />
Transporto priemon÷se, kuriose už galin÷s vairuotojo kabinos sienel÷s įrengta d÷v÷jimuisi<br />
atspari stabdžių sistema, įkaistanti iki aukštos temperatūros, tarp šios sistemos ir cisternos<br />
ar krovinio turi būti tvirtai pritvirtintas šilumos ekranas, saugantis nuo bet kokio, netgi<br />
vietinio, cisternos sienelių ar krovinio įkaitimo.<br />
Be to, šilumos ekranas turi apsaugoti stabdžių sistemą nuo bet kokio krovinio nuot÷kio ar<br />
ištek÷jimo, taip pat ir avarinio. Pavyzdžiui, apsauga, sudaryta iš dviejų sluoksnių ekrano,<br />
laikoma pakankama.<br />
9.2.4.7 Kurą naudojantys šildytuvai<br />
9.2.4.7.1 Kurą naudojantys šildytuvai turi atitikti atitinkamus EEK taisykl÷s Nr. 122 5 su<br />
pakeitimais arba Direktyvos 2001/56/EB 6 su pakeitimais techninius reikalavimus,<br />
laikantis joje nurodytų taikymo terminų, ir 9.2.4.7.2 – 9.2.4.7.6 punktų, taikomų pagal<br />
9.2.1 skirsnio lentelę, reikalavimus.<br />
9.2.4.7.2 Kurą naudojantys šildytuvai ir jų dujų išmetimo sistema, turi būti suprojektuoti, išd÷styti,<br />
apsaugoti ar padengti taip, kad nekiltų jokia nepageidaujama krovinio įkaitimo ar<br />
užsidegimo rizika. Šis reikalavimas laikomas įvykdytu, jei kuro bakas ir dujų išmetimo<br />
sistema atitinka nuostatas, analogiškas atitinkamai aprašytoms 9.2.4.3 ir 9.2.4.5<br />
poskirsniuose d÷l transporto priemonių kuro bakų ir dujų išmetimo sistemų.<br />
9.2.4.7.3 Kurą naudojantys šildytuvai turi būti išjungiami bent jau šiais metodais:<br />
a) planuotai išjungiant rankiniu būdu vairuotojo kabinoje;<br />
b) užgesus transporto priemon÷s varikliui; šiuo atveju šildymo įtaisą vairuotojas gali<br />
v÷l įjungti rankiniu būdu;<br />
c) motorin÷je transporto priemon÷je įjungus vežamų pavojingų krovinių tiekimo<br />
siurblį.<br />
9.2.4.7.4 Leidžiamas inercinis kurą naudojančių šildytuvų veikimas juos išjungus. 9.2.4.7.3 punkto<br />
b ir c papunkčiuose nurodytais būdais degimui reikalingo oro tiekimas tinkamomis<br />
priemon÷mis turi būti nutrauktas po ne ilgesnio kaip 40 sekundžių inercinio režimo ciklo.<br />
Galima eksploatuoti tik tuos kurą naudojančius šildytuvus, kuriuos naudojant<br />
užtikrinama, kad šilumokaitis gali išlaikyti sutrumpintą 40 sekundžių inercinio režimo<br />
ciklą, esant įprastai jų naudojimo trukmei.<br />
9.2.4.7.5 Kurą naudojantys šildytuvai turi būti išjungiami rankiniu būdu. Programuojami įtaisai yra<br />
draudžiami.<br />
9.2.4.7.6 Dujinius šildytuvus naudoti draudžiama.<br />
5<br />
6<br />
EEK taisykl÷ Nr. 122 (Taisykl÷ d÷l šildymo sistemos ir transporto priemonių šildymo sistemos<br />
tipo patvirtinimo).<br />
2001 m. rugs÷jo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/56/EB d÷l motorinių<br />
transporto priemonių ir jų priekabų šildymo sistemų (pirmą kartą paskelbta Europos Bendrijų<br />
Oficialiajame leidinyje L 292, 2001 11 09).<br />
580
9.2.5 Greičio ribojimo įtaisas<br />
Motorin÷se transporto priemon÷se (transporto priemon÷se su kietu r÷mu ir vilkikuose<br />
priekaboms), kurių didžiausia mas÷ viršija 3,5 tonos, turi būti įrengtas greitį ribojantis<br />
įtaisas pagal EEK taisykl÷s Nr. 89 7 su pataisomis techninius reikalavimus. Šis įtaisas turi<br />
būti sureguliuotas taip, kad greitis neviršytų 90 km/h, įskaitant techninį įtaiso nuokrypį.<br />
9.2.6 Priekabų sukabinimo įtaisai<br />
Priekabų sukabinimo įtaisai turi atitikti EEK taisykl÷s Nr. 55 8 ar Direktyvos 94/20/EB 9 su<br />
pataisomis techninius reikalavimus ir jose nurodytus taikymo terminus.<br />
7<br />
EEK taisykl÷s Nr. 89: Suvienodinti reikalavimai d÷l patvirtinimo:<br />
I. Transporto priemonių, atsižvelgiant į jų didžiausio greičio ribojimą;<br />
<strong>II</strong>. Transporto priemonių, atsižvelgiant į patvirtinto tipo greičio ribotuvą (GR);<br />
<strong>II</strong>I. Greičio ribotuvų (GR).<br />
Kaip alternatyva gali būti taikomos atitinkamos 1992 m. vasario 10 d. Tarybos direktyvos<br />
92/6/EEB (pirmą kartą paskelbta Oficialiajame leidinyje L 057,1992 03 02) ir 1992 m. kovo 31 d.<br />
Tarybos direktyvos 92/24/EEB (pirmą kartą paskelbta Oficialiajame leidinyje L 129,1992 05 14) su<br />
pataisomis nuostatos, jos buvo pataisytos pagal paskutines EEK taisykl÷s Nr. 89 pataisas, taikytas<br />
patvirtinant transporto priemonę .<br />
8<br />
EEK taisykl÷ Nr. 55 (D÷l autotraukiniams skirtų mechaninių sukabinimo įtaisų sudedamųjų dalių<br />
vienodų patvirtinimo nuostatų).<br />
9<br />
1994 m. geguž÷s 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/20/EB (pirmą kartą paskelbta<br />
Europos Bendrijų Oficialiajame leidinyje L 195,1994 07 29).<br />
581
9.3 SKYRIUS<br />
PAPILDOMI KOMPLEKTINöMS AR SUKOMPLEKTUOTŲ EX/<strong>II</strong> AR EX/<strong>II</strong>I TRANSPORTO<br />
PRIEMONIŲ, SKIRTŲ SPROGSTAMOSIOMS MEDŽIAGOMS IR GAMINIAMS (1 KLASöS)<br />
VEŽTI PAKUOTöSE REIKALAVIMAI<br />
9.3.1 Medžiagos, naudojamos transporto priemonių k÷bulų konstrukcijai<br />
K÷bulų konstrukcijai neturi būti naudojamos medžiagos, linkusios sudaryti pavojingus<br />
junginius su sprogstamosiomis medžiagomis.<br />
9.3.2 Kurą naudojantys šildytuvai<br />
9.3.2.1 Kurą naudojantys šildytuvai EX/<strong>II</strong> ir EX/<strong>II</strong>I transporto priemon÷se gali būti įrengiami tik<br />
vairuotojo kabinai ar varikliui šildyti.<br />
9.3.2.2 Kurą naudojantys šildytuvai turi atitikti 9.2.4.7.1, 9.2.4.7.2, 9.2.4.7.5 ir 9.2.4.7.6 punktų<br />
reikalavimus.<br />
9.3.2.3 Kurą naudojančio šildytuvo jungiklis gali būti įrengtas už vairuotojo kabinos.<br />
Nebūtina įrodyti, kad šilumokaitis gali išlaikyti sutrumpintą inercinio režimo ciklą.<br />
9.3.2.4 Kurą naudojantys šildytuvai ar kuro bakai, maitinimo šaltiniai, uždegimui ar šildymui<br />
reikalingo oro ÷mikliai, taip pat ir išmetamųjų dujų vamzdis, reikalingi kurą naudojančio<br />
šildytuvo veikimui užtikrinti, neturi būti įrengiami krovinių skyriuje.<br />
9.3.3 EX/<strong>II</strong> transporto priemon÷s<br />
Transporto priemon÷s turi būti suprojektuotos, sukonstruotos ir įrengtos taip, kad<br />
sprogmenys būtų apsaugoti nuo išorinių pavojų ir klimatinių sąlygų poveikio. Jos turi būti<br />
arba uždarosios, arba dengtosios. Dangalas turi būti atsparus plyšimui ir pagamintas iš<br />
nelaidžios, nedegios medžiagos 1 . Jis turi būti užtempiamas taip, kad dengtų krovinių<br />
skyrių iš visų pusių.<br />
Visos uždaros transporto priemon÷s krovinių skyriaus angos turi būti užrakinamos, su<br />
stipriai suglaustomis durimis ar kietais dangčiais. Vairuotojo kabina turi būti atskirta nuo<br />
krovinių skyriaus vientisa sienele.<br />
9.3.4 EX/<strong>II</strong>I transporto priemon÷s<br />
9.3.4.1 Transporto priemon÷s turi būti suprojektuotos, sukonstruotos ir įrengtos taip, kad<br />
sprogmenys būtų apsaugoti nuo išorinių pavojų ir klimatinių sąlygų poveikio. Šios<br />
transporto priemon÷s turi būti uždarosios. Vairuotojo kabina turi būti atskirta nuo<br />
krovinių skyriaus vientisa sienele. Krovinių skyriaus paviršius turi būti vientisas. Gali<br />
būti įrengti standaus krovinių įtvirtinimo įtaisai. Visos jungtys turi būti sandarios. Visos<br />
angos privalo tur÷ti užraktus. Jos turi būti sukonstruotos ir įrengtos (būtų uždaromos)<br />
užleistinuoju jungimu.<br />
9.3.4.2 K÷bulas turi būti gaminamas iš karščiui ir ugniai atsparių medžiagų, o jo sienelių storis<br />
turi būti ne mažesnis kaip 10 mm. Laikoma, kad šis reikalavimas yra įvykdytas, jei<br />
naudotos pagal EN 13501-1:2002 standartą B-S3-d2 klasei priskiriamos medžiagos.<br />
Jei k÷bulo gamybai naudojama medžiaga yra metalas, visas vidinis k÷bulo paviršius turi<br />
būti padengtas medžiagomis, visiškai atitinkančiomis tuos pačius reikalavimus.<br />
9.3.5 Variklis ir krovinių skyrius<br />
Variklis, kuriuo varomos EX/<strong>II</strong> ar EX/<strong>II</strong>I transporto priemon÷s, turi būti prieš priekinę<br />
krovinių skyriaus sienelę; nepaisant to, jis gali būti po krovinių skyriumi, jei d÷l to jokia<br />
1<br />
D÷l degumo šis reikalavimas bus laikomas įvykdytu, jei pagal procedūrą, numatytą<br />
ISO 3795:1989 standarte „Kelių transporto priemon÷s, žem÷s ir miškų ūkio traktoriai ir mašinos.<br />
Vidaus apdailos medžiagų degumo nustatymas”, dangalo pavyzdžių degimo greitis neviršija<br />
100 mm/min.<br />
582
perteklin÷ šiluma nesukels pavojaus kroviniui vidiniam krovinių skyriaus paviršiui įkaitus<br />
iki daugiau kaip 80 ºC temperatūros.<br />
9.3.6 Išoriniai šilumos šaltiniai ir krovinių skyrius<br />
EX/<strong>II</strong> ir EX/<strong>II</strong>I transporto priemonių dujų išmetimo sistema ar kitos šių komplektinių ar<br />
sukomplektuotų transporto priemonių dalys turi būti sukonstruotos ir išd÷stytos taip, kad<br />
jokia perteklin÷ šiluma nesukeltų pavojaus kroviniui vidiniam krovinių skyriaus paviršiui<br />
įkaitus iki daugiau kaip 80 ºC temperatūros.<br />
9.3.7 Elektros įranga<br />
9.3.7.1 Nominalioji elektros sistemos įtampa neturi viršyti 24 V.<br />
9.3.7.2 Visi apšvietimo įtaisai, esantys EX/<strong>II</strong> transporto priemonių krovinių skyriuje, turi būti<br />
įrengti lubose ir uždengti, t. y. neturi būti neapsaugotų laidų ar elektros lempų.<br />
Vežant J suderinamumo grup÷s krovinius, elektros įranga turi būti bent jau IP65 (pvz.,<br />
nedegi danga Eex d). Bet kokia elektros įranga, pasiekiama iš krovinių skyriaus vidaus,<br />
turi būti tinkamai apsaugota nuo mechaninio poveikio iš vidin÷s krovinių skyriaus pus÷s.<br />
9.3.7.3 EX/<strong>II</strong>I transporto priemonių elektros įranga turi atitikti atitinkamus 9.2.2.2, 9.2.2.3,<br />
9.2.2.4, 9.2.2.5.2 ir 9.2.2.6 poskirsnių reikalavimus.<br />
Elektros įranga krovinių skyriuje turi būti nelaidi dulk÷ms (bent jau IP54 ar lygiavert÷)<br />
arba, vežant J suderinamumo grup÷s krovinius – bent jau IP65 (pvz., nedegi danga<br />
Eex d).<br />
583
9.4 SKYRIUS<br />
PAPILDOMI KOMPLEKTINIŲ AR SUKOMPLEKTUOTŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ,<br />
SKIRTŲ PAVOJINGIEMS KROVINIAMS VEŽTI PAKUOTöSE (IŠSKYRUS EX/<strong>II</strong> IR EX/<strong>II</strong>I<br />
TRANSPORTO PRIEMONES), KöBULŲ KONSTRUKCIJOS REIKALAVIMAI<br />
9.4.1 Kurą naudojantys šildytuvai turi atitikti šiuo reikalavimus:<br />
a) jungiklis gali būti įrengtas už vairuotojo kabinos;<br />
b) įtaisas gali būti išjungiamas iš išorin÷s krovinių skyriaus pus÷s; ir<br />
c) nebūtina patvirtinti, kad šilumokaitis yra atsparus išlaikyti sutrumpintą inercinio<br />
režimo ciklą.<br />
9.4.2 Jei transporto priemon÷ skirta pavojingiems kroviniams, kurie turi būti paženklinti 1, 1.4,<br />
1.5, 1.6, 3, 4.1, 4.3, 5.1 ar 5.2 pavyzdžio pavojaus ženklais, vežti, kuro bakai, maitinimo<br />
šaltiniai, uždegimui ar šildymui reikalingo oro ÷mikliai, taip pat dujų išmetimo vamzdis,<br />
reikalingi kurą naudojančio šildytuvo veikimui užtikrinti, neturi būti įrengiami krovinių<br />
skyriuje. Turi būti užtikrinama, kad krovinys nekliudys išleisti šiltą orą. Temperatūra, iki<br />
kurios įšyla pakuot÷s, neturi viršyti 50 ºC. Šildymo įtaisai, įrengti krovinių skyrių viduje,<br />
turi būti suprojektuoti taip, kad eksploatavimo sąlygomis sprogstamoji aplinka<br />
užsiliepsnotų.<br />
9.4.3 Papildomi transporto priemonių, skirtų konkretiems pavojingiems kroviniams ar<br />
konkrečioms pakuot÷ms vežti, k÷bulų konstrukcijos reikalavimai gali būti pateikti<br />
7 dalies 7.2 skyriuje pagal 3.2 skyriaus A lentel÷s 16 stulpelyje ties konkrečiomis<br />
medžiagomis pateiktas nuorodas.<br />
584
9.5 SKYRIUS<br />
PAPILDOMI DöL KOMPLEKTINIŲ AR SUKOMPLEKTUOTŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ,<br />
SKIRTŲ KIETUS PAVOJINGUS KROVINIUS VEŽTI SUVERSTINAI, KöBULŲ<br />
KONSTRUKCIJOS REIKALAVIMAI<br />
9.5.1 Kurą naudojantys šildytuvai turi atitikti šiuo reikalavimus:<br />
a) jungiklis gali būti įrengtas už vairuotojo kabinos;<br />
b) įtaisas gali būti išjungiamas iš išorin÷s krovinių skyriaus pus÷s; ir<br />
c) nebūtina patvirtinti, kad šilumokaitis gali išlaikyti sutrumpintą inercinio režimo<br />
ciklą.<br />
9.5.2 Jei transporto priemon÷ skirta pavojingiems kroviniams, kurie turi būti paženklinti 4.1,<br />
4.3 ar 5.1 pavyzdžio pavojaus ženklais, vežti, kuro bakai, maitinimo šaltiniai, uždegimui<br />
ar šildymui reikalingo oro ÷mikliai, taip pat dujų išmetimo vamzdis, skirtas kurą<br />
naudojančio šildytuvo veikimui užtikrinti, neturi būti įrengiami krovinių skyriuje. Turi<br />
būti užtikrinama, kad krovinys nekliudys išleisti šiltą orą. Temperatūra, iki kurios įšyla<br />
krovinys, neturi viršyti 50 ºC. Šildymo įtaisai, įrengti krovinių skyriaus viduje, turi būti<br />
suprojektuoti taip, kad eksploatavimo sąlygomis sprogstamoji aplinka neužsiliepsnotų.<br />
9.5.3 Transporto priemonių, skirtų kietoms pavojingoms medžiagoms vežti suverstinai, k÷bulai<br />
turi atitikti atitinkamus 6.11 ir 7.3 skyrių reikalavimus, įskaitant tuos 7.3.2 ar 7.3.3<br />
skirsnių reikalavimus, kurie gali būti taikomi atitinkamai medžiagai pagal nurodymus,<br />
pateiktus 3.2 skyriaus A lentel÷s 10 arba 17 stulpelyje.<br />
585
9.6 SKYRIUS<br />
PAPILDOMI DöL KOMPLEKTINIŲ AR SUKOMPLEKTUOTŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ,<br />
SKIRTŲ KONTROLIUOJAMOS TEMPERATŪROS MEDŽIAGOMS VEŽTI REIKALAVIMAI<br />
9.6.1 Izotermin÷s transporto priemon÷s, transporto priemon÷s-šaldikliai ir transporto<br />
priemon÷s-šaldytuvai, skirti 4.1 klas÷s autoreaktingoms medžiagoms ir 5.2 klas÷s<br />
organiniams peroksidams kontroliuojamoje temperatūroje vežti, turi atitikti šiuos<br />
reikalavimus:<br />
a) atsižvelgiant į izoliaciją ir šaldymo būdą transporto priemon÷ turi būti tokia ir turi<br />
būti įrengta taip, kad 2.2.41.1.17 ir 2.2.52.1.16 bei 2.2.41.4 ir 2.2.52.4 punktuose<br />
nurodyta vežamos medžiagos kontrolin÷ temperatūra nebūtų viršijama. Bendras<br />
šilumos perdavimo koeficientas neturi viršyti 0,4 W/m 2 K;<br />
b) transporto priemon÷ turi būti įrengta taip, kad medžiagos ar šaldomojo agento<br />
garai negal÷tų prasiskverbti į vairuotojo kabiną;<br />
c) turi būti numatytas tinkamas įtaisas, leidžiantis bet kuriuo metu iš vairuotojo<br />
kabinos patikrinti krovinių aplinkos temperatūrą;<br />
d) krovinių aplinkoje turi būti numatytos ventiliacijos angos ar ventiliacijos<br />
vožtuvai, jei n÷ra pavojingo sl÷gio padid÷jimo joje rizikos. Jei būtina, reikia<br />
pasirūpinti, kad ventiliacijos angos ar ventiliacijos vožtuvai netur÷tų įtakos<br />
šaldymui;<br />
e) šaldomasis agentas turi būti liepsnusis; ir<br />
f) transporto priemon÷s šaldytuvo šaldomieji įtaisai turi būti įrengti taip, kad gal÷tų<br />
veikti nepaisant, ar veikia transporto priemon÷s variklis.<br />
9.6.2. Tinkami metodai (žr. V8(3)), kuriuos taikant neviršijama kontrolin÷ temperatūra,<br />
išvardyti 7.2 skyriuje (R1–R5). Atsižvelgiant į taikomą metodą, 7.2 skyriuje gali būti<br />
numatytos papildomos transporto priemon÷s k÷bulo konstrukcijos nuostatos.<br />
586
9.7 SKYRIUS<br />
PAPILDOMI STACIONARIŲJŲ CISTERNŲ (CISTERNINIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ),<br />
TRANSPORTO PRIEMONIŲ BATERIJŲ IR KOMPLEKTINIŲ AR SUKOMPLEKTUOTŲ<br />
TRANSPORTO PRIEMONIŲ, NAUDOJAMŲ PAVOJINGIEMS KROVINIAMS<br />
NUIMAMOSIOSE CISTERNOSE, KURIŲ TALPA DIDESNö NEI 1 M 3 , AR<br />
KONTEINERINöSE CISTERNOSE, KILNOJAMOSIOSE CISTERNOSE AR DDK, KURIŲ<br />
TALPA DIDESNö NEI 3 M 3 (EX/<strong>II</strong>I, FL, OX IR AT TRANSPORTO PRIEMONöS) VEŽTI<br />
REIKALAVIMAI<br />
9.7.1 Bendrosios nuostatos<br />
9.7.1.1 Be pačios transporto priemon÷s ar važiuokl÷s dalių visumos, cisternin÷ transporto<br />
priemon÷ susideda iš vieno ar daugiau korpusų, jų įrangos dalių ir jungčių, kuriais jie<br />
pritvirtinami prie transporto priemon÷s ar važiuokl÷s dalių.<br />
9.7.1.2 Jei nuimamoji cisterna pritvirtinta prie ją vežančios transporto priemon÷s, visas šis<br />
vienetas turi atitikti autocisternai keliamus reikalavimus.<br />
9.7.2 Cisternų reikalavimai<br />
9.7.2.1 Iš metalo pagamintos stacionariosios cisternos ar nuimamosios cisternos turi atitikti<br />
atitinkamus 6.8 skyriaus reikalavimus.<br />
9.7.2.2 Transporto priemonių baterijų ir DDK elementai turi atitikti atitinkamus 6.2 skyriaus<br />
reikalavimus, taikomus balionams, vamzdeliams ir sl÷giniams būgnams, ir 6.8 skyriaus<br />
reikalavimus, taikomus cisternoms.<br />
9.7.2.3 Iš metalo pagamintos konteinerin÷s cisternos turi atitikti 6.8 skyriaus reikalavimus,<br />
kilnojamosios cisternos turi atitikti 6.7 skyriaus reikalavimus arba, jei taikoma, IMDG<br />
kodekso reikalavimus (žr. 1.1.4.2 poskirsnį).<br />
9.7.2.4 Cisternos, pagamintos ir pluoštu armuoto plastiko, turi atitikti 6.9 skyriaus reikalavimus.<br />
9.7.2.5 Vakuumin÷s atliekų cisternos turi atitikti 6.10 skyriaus reikalavimus.<br />
9.7.3 Tvirtinimo įtaisai<br />
Tvirtinimo įtaisai turi būti suprojektuoti taip, kad išlaikytų statines ir dinamines apkrovas<br />
įprastomis vežimo sąlygomis ir mažiausias apkrovas, kurios, pagal tai, kaip veikia<br />
cisternines transporto priemones, transporto priemones baterijas ir transporto priemones,<br />
vežančias nuimamąsias cisternas aprašytos 6.8.2.1.2, 6.8.2.1.11–6.8.2.1.15 ir 6.8.2.1.16<br />
punktuose.<br />
9.7.4 FL transporto priemonių įžeminimas<br />
FL cisterninių transporto priemonių iš metalo ar pluoštu armuoto plastiko medžiagų<br />
pagamintos cisternos ir FL transporto priemonių baterijų elementai turi būti sujungti su<br />
važiuokle bent viena elektrine jungtimi. Būtina vengti bet kokio metalų sąlyčio, galinčio<br />
sukelti elektrocheminę koroziją.<br />
PASTABA. Taip pat žr. 6.9.1.2 poskirsnį ir 6.9.2.14.3 punktą.<br />
9.7.5 Cisternin÷s transporto priemon÷s stabilumas<br />
9.7.5.1 Bendras atramos į žemę paviršiaus plotis (atstumas tarp vienos ašies kairiosios padangos<br />
ir dešiniosios padangos lietimosi su žem÷s paviršiumi išorinių taškų) turi būti bent jau<br />
lygus 90 % prikrautos autocisternos svorio centro aukščio. Jungtin÷s transporto<br />
priemon÷s prikrautos puspriekab÷s krovinį vežančio vieneto ašių apkrova neturi viršyti<br />
60 % visos jungtin÷s transporto priemon÷s nominaliosios bendrosios mas÷s.<br />
9.7.5.2 Be to, autocisternos su stacionariosiomis cisternomis, kurių talpa didesn÷ nei 3 m 3 , skirtos<br />
skystiems ar išlydytiems pavojingiems kroviniams vežti, išbandytos naudojant mažesnį<br />
587
nei 4 barų sl÷gį, turi atitikti EEK taisykl÷s Nr. 111 1 d÷l horizontalaus stabilumo su<br />
pataisomis techninius reikalavimus, atsižvelgiant į joje nurodytus taikymo terminus.<br />
Reikalavimai taikomi autocisternoms, pirmą kartą užregistruotoms po 2003 m. liepos 1 d.<br />
9.7.6 Transporto priemonių galo apsauga<br />
Transporto priemon÷s gale, per visą cisternos plotį, turi būti įrengtas buferis, kuris būtų<br />
pakankamai atsparus galiniams smūgiams. Tarp galin÷s cisternos sienel÷s ir buferio<br />
galin÷s dalies turi būti bent jau 100 mm tarpas (šis tarpas matuojamas nuo labiausiai<br />
išsikišusio galinio cisternos taško arba nuo labiausiai išsikišusių detalių ar priedų,<br />
besiliečiančių su vežama medžiaga). Transporto priemon÷se su savivarčiu k÷bulu,<br />
skirtose vežti miltelių ar granulių pavidalo medžiagoms, ir vakuumin÷se atliekų<br />
autocisternose su savivarčiu k÷bulu, iškraunamose iš galo, buferis neprivalomas, jei<br />
galin÷s k÷bulo detal÷s yra su apsaugos priemon÷mis, apsaugančiomis k÷bulą taip pat<br />
gerai kaip ir buferis.<br />
1 PASTABA. Ši nuostata netaikoma transporto priemon÷ms, naudojamoms pavojingiems<br />
kroviniams vežti konteinerin÷se cisternose, DDK ar kilnojamosiose cisternose.<br />
2 PASTABA. D÷l cisternų apsaugos nuo pažeidimų d÷l šoninių smūgių ar apvirtus<br />
žr. 6.8.2.1.20 ir 6.8.2.1.21 punktus arba d÷l kilnojamųjų cisternų žr. 6.7.2.4.3 ir 6.7.2.4.5<br />
punktus.<br />
9.7.7 Kurą naudojantys šildytuvai<br />
9.7.7.1 Kurą naudojantys šildytuvai turi atitikti 9.2.4.7.1, 9.2.4.7.2, 9.2.4.7.5 punktų reikalavimus<br />
ir šiuos reikalavimus:<br />
a) jungiklis gali būti įrengtas už vairuotojo kabinos;<br />
b) įtaisas gali būti išjungiamas iš išorin÷s krovinių skyriaus pus÷s; ir<br />
c) nebūtina patvirtinti, kad šilumokaitis gali išlaikyti sutrumpintą inercinio režimo<br />
ciklą.<br />
Be to, FL transporto priemonių atveju jie turi atitikti 9.2.4.7.3 ir 9.2.4.7.4 punktų<br />
reikalavimus.<br />
9.7.7.2 Jei transporto priemon÷ skirta pavojingiems kroviniams, kurie turi būti paženklinti 1.5, 3,<br />
4.1, 4.3, 5.1 ar 5.2 pavyzdžio pavojaus ženklais, vežti, kuro bakai, maitinimo šaltiniai,<br />
uždegimui ar šildymui reikalingo oro ÷mikliai, taip pat dujų išmetimo vamzdis, reikalingi<br />
kurą naudojančio šildytuvo veikimui užtikrinti, neturi būti įrengiami krovinių skyriuje.<br />
Krovinys neturi kliudyti išeiti šiltam orui. Temperatūra, iki kurios įšyla krovinys, neturi<br />
viršyti 50 ºC. Šildymo įtaisai, įrengti krovinių skyrių viduje, turi būti suprojektuoti taip,<br />
kad eksploatavimo sąlygomis sprogstamoji aplinka neužsiliepsnotų.<br />
9.7.8 Elektros įranga<br />
9.7.8.1 FL transporto priemonių, kurių patvirtinimas būtinas pagal 9.1.2 skirsnį, elektros įranga<br />
turi atitikti 9.2.2.2, 9.2.2.3, 9.2.2.4, 9.2.2.5.1 ir 9.2.2.6 poskirsnių reikalavimus.<br />
Tačiau transporto priemon÷s elektros įrangos papildomos dalys ar koks nors jų<br />
pakeitimas turi atitikti reikalavimus, keliamus atitinkamos grup÷s ir temperatūros klas÷s<br />
elektros prietaisams pagal tai, kokios medžiagos yra vežamos.<br />
PASTABA. D÷l pereinamųjų nuostatų taip pat žr. 1.6.5 skirsnį.<br />
9.7.8.2 FL transporto priemonių elektros įranga, esanti zonose, kuriose yra arba gali susidaryti<br />
sprogstamoji aplinka, kurios koncentracija tokia, kad reikia imtis ypatingų atsargumo<br />
priemonių, turi būti tinkama naudoti tokioje pavojingoje zonoje. Tokia įranga privalo<br />
atitikti IEC 60079 standarto 0 ir 14 dalių bendruosius reikalavimus ir taikomus<br />
1<br />
EEK taisykl÷ Nr. 111: Suvienodintos nuostatos d÷l N ir O kategorijų cisterninių transporto<br />
priemonių patvirtinimo, atsižvelgiant į stabilumą apvirtus.<br />
588
IEC 60079 standarto 1, 2, 5, 6, 7, 11 ar 18 2 dalių papildomus reikalavimus. Turi būti<br />
laikomasi reikalavimų, keliamų atitinkamos grup÷s ir temperatūros klas÷s elektros<br />
prietaisams pagal tai, kokios medžiagos yra vežamos.<br />
IEC 60079 standarto 14 2 dalis taikoma pagal šią klasifikaciją:<br />
0 ZONA<br />
Cisternos sekcijų vidus, pripildymo ir ištuštinimo jungtys, garų surinkimo vamzdynas.<br />
1 ZONA<br />
Įrangos, kuri naudojama pripildyti ar ištuštinti, d÷žių vidin÷ dalis ir vidin÷ 0,5 m erdv÷<br />
nuo ventiliacijos įtaisų ir apsauginių sl÷gio mažinimo vožtuvų.<br />
9.7.8.3 Elektros įranga, kurioje nuolat yra įtampa, įskaitant jungiamuosius laidus, kurie yra už 0<br />
ir 1 zonų ribų, bendrai turi atitikti reikalavimus, keliamus 1 zonos elektros įrangai, arba<br />
atitikti reikalavimus, keliamus vairuotojo kabinoje esančiai 2 zonos elektros įrangai. Turi<br />
būti laikomasi atitinkamos grup÷s ir temperatūros klas÷s elektros prietaisų reikalavimų<br />
pagal tai, kokios medžiagos yra vežamos.<br />
2<br />
Kaip alternatyva gali būti taikomi bendrieji EN 50014 standarto reikalavimai ir papildomi<br />
EN 50015, 50016, 50017, 50018, 50019, 50020 ar 50028 standartų reikalavimai.<br />
589
9.8 SKYRIUS<br />
PAPILDOMI KOMPLEKTINIŲ IR SUKOMPLEKTUOTŲ MEMU REIKALAVIMAI<br />
9.8.1 Bendrosios nuostatos<br />
Be pačios transporto priemon÷s ar važiuokl÷s dalių visumos, MEMU susideda iš vienos<br />
ar daugiau cisternų ir biralinių krovinių konteinerių, jų įrangos elementų ir jungčių,<br />
kuriomis jie tvirtinami prie transporto priemon÷s ar važiuokl÷s dalių.<br />
9.8.2 Cisternų ir biralinių krovinių konteinerių reikalavimai<br />
MEMU cisternos, biralinių krovinių konteineriai ir specialios sekcijos pakuot÷ms su<br />
sprogmenimis turi atitikti 6.12 skyriaus reikalavimus.<br />
9.8.3 MEMU įžeminimas<br />
Cisternos, biralinių krovinių konteineriai ir specialios sekcijos pakuot÷ms su<br />
sprogmenimis, pagaminti iš metalo ar pluoštu armuoto plastiko, turi būti sujungti su<br />
važiuokle bent viena patikima elektros jungtimi. Būtina vengti bet kokio metalų sąlyčio,<br />
galinčio sukelti elektrocheminę koroziją arba reakciją su cisternose ar biralinių krovinių<br />
konteineriuose esančiais pavojingais kroviniais.<br />
9.8.4 MEMU stabilumas<br />
Bendras atramos į žemę paviršiaus plotis (atstumas tarp vienos ašies kairiosios padangos<br />
ir dešiniosios padangos lietimosi su žem÷s paviršiumi išorinių taškų) turi būti bent lygus<br />
90 % pakrautos transporto priemon÷s svorio centro aukščio. Jungtin÷s transporto<br />
priemon÷s pakrautos puspriekab÷s laikančiojo konstrukcijos elemento ašių apkrova neturi<br />
viršyti 60 % visos pakrautos jungtin÷s transporto priemon÷s nominaliosios bendrosios<br />
mas÷s.<br />
9.8.5 MEMU galo apsauga<br />
Transporto priemon÷s gale per visą cisternos plotį turi būti įrengtas buferis, kuris turi būti<br />
pakankamai atsparus galiniams smūgiams. Tarp galin÷s cisternos sienel÷s ir buferio<br />
galin÷s dalies turi būti bent 100 mm tarpas (šis tarpas matuojamas nuo tolimiausio galinio<br />
cisternos sienel÷s taško arba nuo labiausiai išsikišusių detalių ar priedų, besiliečiančių su<br />
vežama medžiaga). Transporto priemon÷ms su savivarčiu k÷bulu, iškraunamoms iš galo,<br />
buferis neprivalomas, jei galin÷s k÷bulo detal÷s turi apsaugos priemones, apsaugančias<br />
k÷bulą taip pat gerai kaip ir buferis.<br />
PASTABA. Ši nuostata netaikoma MEMU, kuriuose cisternos nuo galinių smūgių yra<br />
pakankamai gerai apsaugotos kitomis priemon÷mis, pvz., mechanizmais ar vamzdžiais,<br />
kuriuose n÷ra pavojingų krovinių.<br />
9.8.6 Kurą naudojantys šildytuvai<br />
9.8.6.1 Kurą naudojantys šildytuvai privalo atitikti 9.2.4.7.1, 9.2.4.7.2, 9.2.4.7.5, 9.2.4.7.6<br />
punktų ir šiuos reikalavimus:<br />
a) jungiklis gali būti įrengtas ne vairuotojo kabinoje;<br />
b) įtaisas turi būti išjungiamas iš išorin÷s MEMU sekcijos pus÷s; ir<br />
c) nebūtina patvirtinti, kad šilumokaitis gali išlaikyti sutrumpintą inercinio režimo ciklą.<br />
9.8.6.2 Krovinių skyriuose, kuriuose yra cisternos, negali būti jokių kuro bakų, maitinimo<br />
šaltinių, uždegimui ar šildymui reikalingo oro ÷miklių, taip pat dujų išmetimo<br />
vamzdžių, reikalingų kurą naudojančio šildytuvo veikimui užtikrinti. Turi būti<br />
užtikrinama, kad šildymui reikalingo oro išleidimo angos nebus blokuotos. Jokia<br />
įranga negali įkaisti iki aukštesn÷s nei 50 ºC temperatūros. Šildymo įtaisai, įrengti<br />
sekcijų viduje, turi būti suprojektuoti taip, kad eksploatavimo sąlygomis sprogstamoji<br />
aplinka neužsiliepsnotų.<br />
590
9.8.7 Papildomi saugos reikalavimai<br />
9.8.7.1 MEMU turi būti įrengta savaime suveikianti gaisro variklio skyriuje gesinimo sistema.<br />
9.8.7.2 Krovinys turi būti metaliniais šiluminiais skydais apsaugotas nuo ugnies, jei užsidegtų<br />
padangos.<br />
9.8.8 Papildomi saugumo reikalavimai<br />
Technologin÷ įranga ir specialios MEMU sekcijos turi būti rakinamos.<br />
591
Change language