Vaistai infekcinėms ligoms gydyti

VAISTAI INFEKCINËMS LIGOMS GYDYTI
3 lentelë. Antibiotikø terapija enterito arba enterokolito atvejais
Sukëlëjai Pirmiausia pasirenkami a/b Alternatyvi terapija
Salmonella, Ampicilinas á/v. Vandens ir elektrolitø pusiausvyros normalizavimas bûtinas.
Shigella, Suaugusieji: 2 g 4 k./p. Salmonelës daþniau uþ kitas bakterijas sukelia sepsá.
Y.enterocolitica, Vaikai: 100 mg/kg/p. Jei yra kontraindikacijø vartoti gentamicino, vietoje
Campylobacter, ampicilino ir gentamicino skiriama
E.coli, ir gentamicinas á/v. cefotaksimo á/v.
Clostridium perfrigens, Suaugusieji: 240 mg 1 k./p. Suaugusieji: 1 g 3 k./p.
S.aureus, Vaikai: 6 mg/kg 1 k./p. Vaikai: 25 mg/kg 3 k./p.
Vibrio parahaemolyticus Neutropenijos atveju gali infekcija iðplisti visame þarnyne –
ir metronidazolis
Suaugusieji: I dozë 500 mg á/v.,
po to 500 mg 3 k./p. tabletëmis.
Vaikai: I dozë á/v. 8 mg/kg,
po to 10 mg/kg tabletëmis 3 k./p.
gali bûti reikalinga operacija
Diagnostika. Ðá sindromà reikëtø átarti, kai malabsorbcija, mitybos
nepakankamumas ar viduriavimas atsirado pacientams, kuriems
atliktos pilvo operacijos, diagnozuota Krono liga ar limfoma.
„Auksinis standartas“ diagnozuojant ðá sindromà yra plonþarnës
turinio aspiratas mikrobiologiniam tyrimui. Diagnostikai naudojami
ir ðlapimo tyrimas, kvëpavimo, laktuliozës ir kiti mëginiai.
Gydymas priklauso nuo sindromà sukëlusios prieþasties.
Gali bûti atliekama operacija, taèiau daþniausiai reikalingas ilgalaikis
antimikrobinis gydymas ir mitybos korekcija. Daþniausiai
antibiotikø skiriama tik iðsivysèius viduriavimui, ir jie turi
veikti aerobinæ bei anaerobinæ florà. Skiriama amoksicilino su
klavulano rûgðtimi (pvz., Augmentin, 250–500 mg 3 k./p.). Alternatyva
– cefalosporinø derinys su metronidazoliu, 7–10 d.
Daþnai antibiotikø terapija tæsiama iki 1–2 mën. Reikia skirti
kalcio karbonato, riebaluose tirpstanèiø vitaminø bei intraveninio
kobalamino malabsorbcijai gydyti.
Bakterinës þarnyno infekcijos
Salmoneliozë. Sukelia gramneigiamos bakterijos. Salmonela
typhi ir Salmonela paratyphi sukelia ðiltinæ, o Salmonela
enteritidis sukelia enterità. Ðiltinës sukëlëjai patogeniðki tik þmonëms.
Ið þarnø jie patenka á kraujà ir sukelia ciklinæ sisteminæ
infekcijà su sepsiu. Enterito sukëlëjai, patogeniðki gyvûnams ir
þmonëms, lieka þarnose, todël neskatina antikûnø gamybos.
Ðiltinë. Sukëlëjai – S.typhi ir S.paratyphi. Svarbiausias infekcijos
ðaltinis – lëtiniai bakterijø neðiotojai. Infekcija perduodama
per neðvarias rankas, geriamàjá vandená ir maistà. Keturios ligos
eigos formos: cikliðka bendroji infekcija, sepsinë infekcija, gastroenteritas,
neðiotojai. Inkubacinis laikotarpis – 1–3 sav. Klinika:
lëtai kylanti temperatûra iki sepsinës, daþnai be ðaltkrëèio, splenomegalija,
rozeolinis bërimas pilvo srityje, gripoidiniai simptomai,
„tifinis lieþuvis“, sàmonës pokyèiai, bradikardija, viduriavimas
tik antrà ligos savaitæ, leukopenija. Diagnozei svarbu: þinios
apie buvusias keliones, serologija su antikûnø titro dinamika.
Gydoma kotrimoksazoliu arba amoksicilinu per os.
Salmonelinis gastroenteritas. Sukëlëjas – daþniausiai S.enteritidis,
reèiau – S.typhimurium. Infekcijos ðaltinis – gyvulinës kilmës
produktai (kiauðiniai, paukðtiena, moliuskai ir kt.), retai – neðiotojai.
Klinika. Maþdaug po 12–14 val. po valgio atsiranda stiprus viduriavimas,
spazminiai pilvo skausmai, karðèiavimas, galvos skausmas.
Diagnostika: valgyto maisto ir iðmatø bakteriologinis tyrimas.
Gydymas: vandens ir elektrolitø pusiausvyros atnaujinimas,
retai – kûdikiams ir maþiems vaikams bei pagyvenusiems þmonëms
ar ligoniams, kuriø imunitetas yra nusilpæs, skiriama antibiotikø.
Ðigeliozë. Sukëlëjas – Shigella dysenteriae, reèiau – kitos
Shigella rûðys. Infekcijos plitimas – fekalinis-oralinis, ypaè per
infekuotà vandená ir maistà. Inkubacinis laikotarpis – 2–7 d.
Klinika: kraujingas, gleivingas, pûlingas viduriavimas, spazmi-
niai pilvo skausmai, tenezmai. Diagnostikai reikalingos tiesiosios
þarnos nuograndos.
Gydymas: vandens ir elektrolitø pusiausvyros atnaujinimas,
antibiotikai.
Amebiazë. Sukëlëjas – Entamoeba histolytica. Infekcija patenka
pro burnà su cistomis uþterðtu vandeniu ir maisto produktais.
Inkubacinis laikotarpis – 1–4 sav.
Klinika. I. Intestinë forma: ûminis viduriavimas „avieèiø drebuèius“
primenanèiomis iðmatomis, lëtinis viduriavimas – amebinio
kolito recidyvai. II. Ekstraintestinë forma: kepenø abscesai.
Amebiná viduriavimà reikëtø átarti esant uþsitæsusiam viduriavimui
ir tropinei anamnezei. Diagnostika: sukëlëjø nustatymas
ðvieþiose iðmatose mikroskopu, serologija.
Gydymas: metronidazoliu.
Cholera. Sukëlëjas – choleros vibrionas. Uþsikreèiama per
infekuotà vandená, maisto produktus. Inkubacinis laikotarpis –
nuo keliø valandø iki keliø dienø. Klinika: galimas besimptomis
sukëlëjø neðiojimas, viduriavimo intensyvumas priklauso nuo
ligos sunkumo, vëmimas, eksikozë, þema kûno temperatûra,
balso uþkimimas. Diagnostika: bakteriologinis iðmatø ar tiesiosios
þarnos tepinëlio tyrimas per 1 val.
Gydymas: serganèiojo izoliavimas, vandens-elektrolitø pusiausvyros
normalizavimas, tetraciklinas ar kotrimoksazolis. Galima
vakcinacija.
Jersiniozë. Sukëlëjas – Yersinia enterocolitica. Infekcijos
ðaltinis – kontaktas su gyvûnais, gyvulinës kilmës produktai.
Inkubacinis laikotarpis – 10 d. Klinika: gastroenteritas, pseudoapendicitinë
forma, enterokolitinë forma, galimas reaktyvinis
artritas, mazginë eritema. Diagnostika: 1) sukëlëjø nustatymas
iðmatose, mezenteriniuose limfmazgiuose, þarnø bioptate;
2) serologiniai tyrimai.
Gydymas: vandens ir elektrolitø pusiausvyros normalizavimas,
antibiotikø neskiriama, iðskyrus rizikos grupës pacientus
arba komplikuotos ligos eigos atvejus (tetraciklinas, kotrimoksazolis,
III kartos cefalosporinai).
Kampilobakteriozë. Sukëlëjas – Campilobacter jejuni. Uþsikreèiama
per kontaktà su gyvûnais ir uþkrëstus maisto produktus.
Inkubacinis periodas – 2–5 d. Klinika: viduriavimas,
pilvo skausmai, pykinimas, karðèiavimas, galvos bei galûniø
skausmas, gali bûti ir kraujo iðmatose. Diagnostika: sukëlëjø
nustatymas iðmatose.
Gydymas: skysèiø ir elektrolitø koncentracijos korekcija
per os, antibiotikø neskiriama.
Literatûra
1. Bockus, Haubrich, Schaffner, Berk // Gastroenterology – 1995, p. 503–518, 805–816, 1115–
1174, 1657–1672.
2. Maèiulaitis R., Miciulevièienë J., Stirbienë I. Racionalus antimikrobiniø vaistø vartojimas. –
2004, p. 65–67.
48 GYDYMO MENAS FARMAKOTERAPIJA. APÞVALGOS IR AKTUALIJOS (I) 2005 m.