lcc liberal arts studies / 2010 volume iii - LCC International University

RITA VAIÈEKAUSKAITË / NEGALËS KULTÛRA KAIP IÐÐÛKIS KULTÛROS HOMOGENIÐKUMUI
Negalës kultûra yra atvira sistema, nuolat sàveikaujanti su socialine
aplinka. Be to, negalës kultûros iðtakos, jos misija ir vizija yra orientuota á siekimà
organiškai integruoti negalës diskursà á socialinæ kultûrinæ sistemà bei organiðkoje
dermëje, á siekimà ágalinti þmones su negale. Kaip pažymi Barnesas ir Merceris
(2001), neágaliøjø kuriama kultûra egzistavo ðimtmeèiais, taèiau ji stokojo
pripaþinimo kaip fenomenalaus reiðkinio. Todël negalës kultûra ligi XX a pabaigos
atliko siekimo ágauti „pagarbos segreguotiems“ misijà (Barnartt, 2009, p. 206).
Šio straipsnio tikslas – analizuoti negalës kultûrà kaip išðûkio kultûros
homogeniðkumui fenomenà.
Tyrimo metodai – teorinë mokslinës literatûros analizë.
Negalës ir kultûros santykio metodologinis konceptualizavimas
Negalës ir kultûros santykis visada buvo ypatingas. Negalë visais laikais buvo
ryškus dailës ir literatûros kûriniø leitmotyvas. Anot Ruðkaus (1997, p. 25), „drauge
su Renesanso pakilimu asmenø su negale klausimas uþplûsta europietiðkàjà
kultûrà“. Þymûs raðytojai savo kûriniuose daþnai pasitelkdavo neágalø personaþà,
kurio vardu iðsakydavo kritikà visuomenës atþvilgiu. Ðtai Hugo romano „Paryžiaus
katedra“ personaþas Kvazimodas (Kuprius) iðreiðkia þmogaus dvasinio nuopuolio
ir moralinio vieniðumo bûsenà. Tokie kûriniai skatino keisti visuomenës poþiûrá á
neágaliuosius, suvokti juos kaip jautrius, nuoðirdþius, sàþiningus, draugiðkus,
iðtikimus þmones. Kita vertus, juose atskleidžiamas „normalios“ visuomenës
normø reliatyvumas.
Dailëje taip pat galima rasti kûriniø, pozityviai vaizduojanèiø neágaliuosius.
Meno tyrinëtojams gerai žinomas Jano Victorso (1620–1676) paveikslas „Aklas
smuikininkas“. Šio paveikslo centre – du neregiai muzikantai, dëvintys to meto
apiplyðusius drabuþius, bet skrybëlëti. Priekyje einantis barzdotas vidutinio
amžiaus vyriškis griežia smuiku. Kitas, kiek jaunesnis, eina už jo ir groja dûdele.
Juos abu veda nedidelis, juodas kaip anglis ðunelis. Ádomu tai, kad šunelis veda
abu neregius: ilga virvë uþkiðta uþ pirmojo muzikanto ilgà beranková ðvarkà
prilaikanèios juostos ir uþ antrojo kelniø dirþo. Matyt, kartu su vyriðkiais keliauja ir
vieno ið muzikantø þmona, ant nugaros iðradingai prisitvirtinusi dvejø trejø metø
vaikelá. Moteriðkë ið muzikos besiklausanèiø renka á delnà smulkius pinigus.
Susidomëjimas muzikantais didžiulis. Gyventojai, iðëjæ ið savo namø, su
neslepiamu smalsumu stebi keliaujanèiø muzikantø grupæ. Kad gyventojai
geranoriðkai priima muzikantus ir jø muzikà, liudija šypsenos þiûrovø veiduose.
Ypaè didelio dëmesio sulaukë neregio þmona su vaikeliu. Galbût kai kas ið kaimo
LCC / LIBERAL ARTS STUDIES / 2010
89