11.12.2012 Views

lcc liberal arts studies / 2010 volume iii - LCC International University

lcc liberal arts studies / 2010 volume iii - LCC International University

lcc liberal arts studies / 2010 volume iii - LCC International University

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

RITA VAIÈEKAUSKAITË / NEGALËS KULTÛRA KAIP IÐÐÛKIS KULTÛROS HOMOGENIÐKUMUI<br />

Negalës kultûra yra atvira sistema, nuolat sàveikaujanti su socialine<br />

aplinka. Be to, negalës kultûros iðtakos, jos misija ir vizija yra orientuota á siekimà<br />

organiškai integruoti negalës diskursà á socialinæ kultûrinæ sistemà bei organiðkoje<br />

dermëje, á siekimà ágalinti þmones su negale. Kaip pažymi Barnesas ir Merceris<br />

(2001), neágaliøjø kuriama kultûra egzistavo ðimtmeèiais, taèiau ji stokojo<br />

pripaþinimo kaip fenomenalaus reiðkinio. Todël negalës kultûra ligi XX a pabaigos<br />

atliko siekimo ágauti „pagarbos segreguotiems“ misijà (Barnartt, 2009, p. 206).<br />

Šio straipsnio tikslas – analizuoti negalës kultûrà kaip išðûkio kultûros<br />

homogeniðkumui fenomenà.<br />

Tyrimo metodai – teorinë mokslinës literatûros analizë.<br />

Negalës ir kultûros santykio metodologinis konceptualizavimas<br />

Negalës ir kultûros santykis visada buvo ypatingas. Negalë visais laikais buvo<br />

ryškus dailës ir literatûros kûriniø leitmotyvas. Anot Ruðkaus (1997, p. 25), „drauge<br />

su Renesanso pakilimu asmenø su negale klausimas uþplûsta europietiðkàjà<br />

kultûrà“. Þymûs raðytojai savo kûriniuose daþnai pasitelkdavo neágalø personaþà,<br />

kurio vardu iðsakydavo kritikà visuomenës atþvilgiu. Ðtai Hugo romano „Paryžiaus<br />

katedra“ personaþas Kvazimodas (Kuprius) iðreiðkia þmogaus dvasinio nuopuolio<br />

ir moralinio vieniðumo bûsenà. Tokie kûriniai skatino keisti visuomenës poþiûrá á<br />

neágaliuosius, suvokti juos kaip jautrius, nuoðirdþius, sàþiningus, draugiðkus,<br />

iðtikimus þmones. Kita vertus, juose atskleidžiamas „normalios“ visuomenës<br />

normø reliatyvumas.<br />

Dailëje taip pat galima rasti kûriniø, pozityviai vaizduojanèiø neágaliuosius.<br />

Meno tyrinëtojams gerai žinomas Jano Victorso (1620–1676) paveikslas „Aklas<br />

smuikininkas“. Šio paveikslo centre – du neregiai muzikantai, dëvintys to meto<br />

apiplyðusius drabuþius, bet skrybëlëti. Priekyje einantis barzdotas vidutinio<br />

amžiaus vyriškis griežia smuiku. Kitas, kiek jaunesnis, eina už jo ir groja dûdele.<br />

Juos abu veda nedidelis, juodas kaip anglis ðunelis. Ádomu tai, kad šunelis veda<br />

abu neregius: ilga virvë uþkiðta uþ pirmojo muzikanto ilgà beranková ðvarkà<br />

prilaikanèios juostos ir uþ antrojo kelniø dirþo. Matyt, kartu su vyriðkiais keliauja ir<br />

vieno ið muzikantø þmona, ant nugaros iðradingai prisitvirtinusi dvejø trejø metø<br />

vaikelá. Moteriðkë ið muzikos besiklausanèiø renka á delnà smulkius pinigus.<br />

Susidomëjimas muzikantais didžiulis. Gyventojai, iðëjæ ið savo namø, su<br />

neslepiamu smalsumu stebi keliaujanèiø muzikantø grupæ. Kad gyventojai<br />

geranoriðkai priima muzikantus ir jø muzikà, liudija šypsenos þiûrovø veiduose.<br />

Ypaè didelio dëmesio sulaukë neregio þmona su vaikeliu. Galbût kai kas ið kaimo<br />

<strong>LCC</strong> / LIBERAL ARTS STUDIES / <strong>2010</strong><br />

89

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!