lcc liberal arts studies / 2010 volume iii - LCC International University
lcc liberal arts studies / 2010 volume iii - LCC International University
lcc liberal arts studies / 2010 volume iii - LCC International University
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
RITA VAIÈEKAUSKAITË / NEGALËS KULTÛRA KAIP IÐÐÛKIS KULTÛROS HOMOGENIÐKUMUI<br />
Negalës kultûra yra atvira sistema, nuolat sàveikaujanti su socialine<br />
aplinka. Be to, negalës kultûros iðtakos, jos misija ir vizija yra orientuota á siekimà<br />
organiškai integruoti negalës diskursà á socialinæ kultûrinæ sistemà bei organiðkoje<br />
dermëje, á siekimà ágalinti þmones su negale. Kaip pažymi Barnesas ir Merceris<br />
(2001), neágaliøjø kuriama kultûra egzistavo ðimtmeèiais, taèiau ji stokojo<br />
pripaþinimo kaip fenomenalaus reiðkinio. Todël negalës kultûra ligi XX a pabaigos<br />
atliko siekimo ágauti „pagarbos segreguotiems“ misijà (Barnartt, 2009, p. 206).<br />
Šio straipsnio tikslas – analizuoti negalës kultûrà kaip išðûkio kultûros<br />
homogeniðkumui fenomenà.<br />
Tyrimo metodai – teorinë mokslinës literatûros analizë.<br />
Negalës ir kultûros santykio metodologinis konceptualizavimas<br />
Negalës ir kultûros santykis visada buvo ypatingas. Negalë visais laikais buvo<br />
ryškus dailës ir literatûros kûriniø leitmotyvas. Anot Ruðkaus (1997, p. 25), „drauge<br />
su Renesanso pakilimu asmenø su negale klausimas uþplûsta europietiðkàjà<br />
kultûrà“. Þymûs raðytojai savo kûriniuose daþnai pasitelkdavo neágalø personaþà,<br />
kurio vardu iðsakydavo kritikà visuomenës atþvilgiu. Ðtai Hugo romano „Paryžiaus<br />
katedra“ personaþas Kvazimodas (Kuprius) iðreiðkia þmogaus dvasinio nuopuolio<br />
ir moralinio vieniðumo bûsenà. Tokie kûriniai skatino keisti visuomenës poþiûrá á<br />
neágaliuosius, suvokti juos kaip jautrius, nuoðirdþius, sàþiningus, draugiðkus,<br />
iðtikimus þmones. Kita vertus, juose atskleidžiamas „normalios“ visuomenës<br />
normø reliatyvumas.<br />
Dailëje taip pat galima rasti kûriniø, pozityviai vaizduojanèiø neágaliuosius.<br />
Meno tyrinëtojams gerai žinomas Jano Victorso (1620–1676) paveikslas „Aklas<br />
smuikininkas“. Šio paveikslo centre – du neregiai muzikantai, dëvintys to meto<br />
apiplyðusius drabuþius, bet skrybëlëti. Priekyje einantis barzdotas vidutinio<br />
amžiaus vyriškis griežia smuiku. Kitas, kiek jaunesnis, eina už jo ir groja dûdele.<br />
Juos abu veda nedidelis, juodas kaip anglis ðunelis. Ádomu tai, kad šunelis veda<br />
abu neregius: ilga virvë uþkiðta uþ pirmojo muzikanto ilgà beranková ðvarkà<br />
prilaikanèios juostos ir uþ antrojo kelniø dirþo. Matyt, kartu su vyriðkiais keliauja ir<br />
vieno ið muzikantø þmona, ant nugaros iðradingai prisitvirtinusi dvejø trejø metø<br />
vaikelá. Moteriðkë ið muzikos besiklausanèiø renka á delnà smulkius pinigus.<br />
Susidomëjimas muzikantais didžiulis. Gyventojai, iðëjæ ið savo namø, su<br />
neslepiamu smalsumu stebi keliaujanèiø muzikantø grupæ. Kad gyventojai<br />
geranoriðkai priima muzikantus ir jø muzikà, liudija šypsenos þiûrovø veiduose.<br />
Ypaè didelio dëmesio sulaukë neregio þmona su vaikeliu. Galbût kai kas ið kaimo<br />
<strong>LCC</strong> / LIBERAL ARTS STUDIES / <strong>2010</strong><br />
89