You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
noemberi 2012 #84
fasi 7 lari
Tema
poezia
quCebs!
nino lomaZe
performansi teqstiT
dehumanizacia / paata qurdaZe
istoria
nino xaratiSvili / TamTa melaSvili
fotoproeqti
salami, sevdav! / beso uznaZe
mxatvruli filmi
1929
saCuqrad
N84, noemberi 2012
6 cxeli Sokoladi
8 redaqtoris sveti
10 avtorTa svetebi
wardgena 12 giorgi robaqiZe, mxatvari
14 qariSxlis Semdeg daviT buxrikiZe
anonsi 16 10 mniSvnelovani movlena, romelic ar unda gamotovoT
salome afxaziSvili
restornis kritika 28 daxvewili Wama-smis tkboba restornis kritika
saavtoro sveti 30 samajuri gaga naxucriSvili
32 aqa mSvidoba ana korZaia-samadaSvili
34 mkvdari ver gaivlis maia sariSvili
36 robotebi da orkebi gigi guledani
38 rogor davaRwioT Tavi zikinas sindroms xaTuna xabuliani
40 tanjuli da mowamluli demonebi daviT buxrikiZe
istoria 43 bevri nino xaratiSvili TamTa melaSvili
artisti axlodan 50 arti Tbilisi _ niu iorks Soris nino CimakaZe
Tema 56 poezia quCebs! nino lomaZe
Targmani 64 matricas miRma avtori aleqsander hermoni
fotoproeqti 76 salami, sevdav! avtori beso uznaZe
literatura 88 performansi teqstiT dehumanizacia paata qurdaZe
95 saavtoro krivi da buraxi aka morCilaZe
100 saavtoro Cemi pankisis xeoba beqa qurxuli
saubrebi abaJuris qveS 108 Tanamedrove qali Tamar alaviZe
110 moTxroba depresiis wamali anu sanaylampariani irakli lomouri
116 poezia levan SaqaraSvili, poeti
recenzia 118 mo iani: garedan wiTeli, Signidan gamWvirvale boloki giorgi lobJaniZe
120 eqskursia kulinariaSi salome afxaziSvili
wignebi 122 mimoxilva
recenzia 126 uZravi mogzaurebi, moZravi sisastike... daviT buxrikiZe
stili 130 1980-ianebis `mZime~ memkvidreoba Tamar alaviZe
132 trendi
136 mzera mivapyroT Alaïa-s inglisuridan Targmna Tamar alaviZem
142 fotoproeqti Semodgoma mariam siWinava
150 ALLA BOBOR Tamar sulava
152 Impossible Wardrobe Teo qavTaraZe
foto ydaze:
levan xerxeuliZe
edaqtoris sveti
mTavari redaqtori
Tamar babuaZe
`literatura~
beqa qurxuli
`stili~
Tamar alaviZe
redaqtorebis asistenti
mariam samadaSvili
redaqtor-stilisti
rati qarTveliSvili
vebgverdis redaqtori
nino jafiaSvili
artredaqtori
arCil TabukaSvili
dizaini
Tornike lorTqifaniZe
koreqtori
Tamar RonRaZe
nomerze muSaobdnen:
TamTa melaSvili, nino lomaZe, anita
Tvauri, daviT buxrikiZe, aka morCilaZe,
giorgi lobJaniZe, maia sariSvili, ana
korZaia-samadaSvili, gaga naxucriSvili,
Tamar kvinikaZe, salome afxaziSvili,
Tamar sulava, Teo qavTaraZe, nino
CimakaZe, paata qurdaZe, beqa qurxuli,
irakli lomouri
foto:
maka gogalaZe, levan xerxeuliZe, beso
uznaZe, mariam siWinava
gamomcemeli
Sorena SaverdaSvili
biznesis ganviTarebis menejeri
rusudan furcelaZe
partniorebTan urTierTobis
menejerebi:
qeTevan qavTaraZe, mariam miqelaSvili,
sofo papunaSvili, nino goniaSvili
distribucia
mixeil mamuCaSvili
gamomcemloba:
Sps `media hausi dekomi~
misamarTi: Tbilisi 0183, saqarTvelo
JRentis q. 35, tel.: +995 32 247 10 05
sxva gamocemebi:
`liberali~, `dialogi~, qarTuli Rvinis
gzamkvlevi
stamba:
`sezani~, Tbilisi, wereTlis 140,
tel.: 235 70 02
Jurnali gamodis 2004 wlis
25 dekembridan
© `media hausi dekomi~ saavtoro
uflebebi daculia. JurnalSi
gamoqveynebuli masalebis nawilobrivi
an mTliani gamoyeneba gamomcemlobis
nebarTvis gareSe akrZalulia.
`cxeli Sokoladis~ rubrikis sponsori
ar ereva Sinaarsis SeqmnaSi.
8 cxeli Sokoladi
fiqrebi reisis win
jer kidev ver aRvidgine wonasworoba. dagrovil TemebTan da momxdar Zvreb-
Tan ra mosatania, magram aRar maqvs samuSao dRis bolo rituali gantvirTvis-
Tvis: amoCemebuli blogebis gadakiTxva da axali ideebisa da receptebis povna
ukve Cems karg nacnobebad qceuli kulinari da kreatiuli diasaxlisebisgan.
ubralod, aRar SemiZlia amis keTeba da es CemTvis uprecedento Sinagani Relvis
indikatoria.
vercerTi wamiT ver veTiSebi realobas, romelic ukiduresad danawevrebuli
da polarizebulia. es araa ubralod azrTa mravalferovneba; esaa ramdenime,
radikalurad gansxvavebuli mocemuloba, romelsac sxvadasxvagvarad gadamu-
Savebuli informaciis saZirkvelze yvelani Cveneburad vaSenebT. realoba _
revanSistuli da Sav-bneli; realoba _ partiuli da perspeqtiuli; realoba _
opoziciuri da Casafrebuli; da realoba _ racionalur azrze agebuli. miuxedavad
amisa, mainc vfiqrob, rom unikaluri wamis monawile var. esaa momenti,
rodesac Zveli politikuri biografiebis amotivtivebis miuxedavad (romelTa
detalebic, zog SemTxvevaSi, sakuTarze ukeT gaxsovs), mainc ar mtovebis gaazrebuli
imedi, rom amjerad sakuTari arCevanis marTvas SevZleb. es fiqri
simSvidismomgvrelia.
xval vaSingtonSi mivfrinav. JurnalistTa saerTaSoriso centris programa
me da 49 sxva qveynis Jurnalists aSS-s arCevnebis gasaSuqeblad gvepatiJeba.
Cveul, wasvliswina eiforias da emociebs axla aTmagi siZlieriT vgrZnob. iqneb,
aeroportSi, CemebTan gamomSvidobebis da im uxilav zRurblze gadabijebis
Semdeg davwynarde, romlis miRmac mxolod Soreul, yru eqod rCeba yvelaferi
is, rac 10 wuTis win xmaurobda yurebSi. am zonas aeroportis Tavisufali zona
hqvia. ise mSvidad sakuTar TavTan arsad arasdros rCebi, rogorc aq.
Tumca, axla jer isev samsaxurSi var. svetisTvis muzas veZeb da `niu iorkeris~
vebs vaTvaliereb. pirvelive statia, romelic TvalSi mxvdeba, aSS-s
arCevnebzea. `arCevani~ _ hqvia statias, romelsac xels Jurnalis redaqtorebi
aweren. is am fraziT mTavrdeba: `yoveli saprezidento arCevnebi aris Sejibri
amerikis ideis Sesaxeb. obamas amerika _ romelic midis win (Tundac borZikiT)
socialuri samarTlianobis, Semwynareblobisa da Tanasworobisken _ momavalia,
romelsac es qveyana imsaxurebs~. neta, ramdeni weli da ramdeni saprezidento
arCevnebi dasWirdeba imas, rom momavlis suraTi CvenTvisac iyos ase mkafio;
roca imgvari woniani da Rrmad gaazrebuli argumentebiT vixelmZRvanelebT
arCevanis gakeTebisas, rogorebic am statiaSia. pirad ocnebebTan erTad, es
iqneba upasuxod darCenili kiTxva, romelsac aeroportis Tavisufal zonaSi
Sevitan.
Tamar babuaZe, mTavari redaqtori
avtorTa svetebi
10 cxeli Sokoladi
nino lomaZe
qvafenilis qveS _ pliaJia! 1968
wels, parizSi axalgazrduli amboxis
dros, es studentebis erTerTi
slogani iyo. pliaJi Tavisufali
sivrcis gamoxatulebaa,
romelic xelovnurad Seqmnili,
mkveTrad struqturirebuli realobis
miRma arsebobs. sivrce,
romelic SeiZleba mxolod gar-
RveviT, SeRweviT, dekonstruqciiT
moipovo.
`Tuki swori ideebi, zusti
sloganebi, Sens rigebSi ki, avtoritetebi
gyavs, moTxovnebis
kulturul Trendad qcevas sul
advilad SeZlebT,~ _ arigebda axalgazrda
aqtivistebs sol alinski,
amerikeli radikali, romelsac
samoqalaqo mobilizebis unikaluri
gamocdileba hqonda. alinskis
azriT es pirveli nabijia.
aravin icis ra aris ukompromisoba
dRes. bolomde SiSveli xelebiT
brZola, molotovis koqteiliT
Jandarmeriis kordonSi Sevardna,
Tu Tamimdevruli, gaTvlili
strategiiT moqmedeba? pragmatuli
gegmaa Tu ara, arsebuli TamaSis
wesebis gamowvevad miReba imisTvis,
rom sistemaSi SeaRwio _ gaarRvio
da cvlileba siRrmidan daiwyo? es
mudmivi dilemebia.
alinskis `moswavleebma~ isic
ician, rom Tu brZolisTvis emzadebi,
pirvel rigSi gaxsovdes, rom
sentimentebma ar unda gZlios. revolucias
`xatebi~ aRar sWirdeba.
axla moqmedebis droa.
poezia quCebs!
gv. 56
nino CimakaZe
lado foCxuas da saSa WavWavaZes
TbilisSi, Tanamedrove xelovnebis
festival „artisteriumze“ Sevxvdi.
saerTaSoriso art-forumi,
romelic wels mexuTed Catarda,
yovelwliurad uamravi qarTveli
Tu ucxoeli artistis namuSevrebis
naxvis saSualebas gvaZlevs. maTgan
zogi sainteresoa, zogic naklebad,
magram yovelTvis poulob raRacas,
rac sagamofeno darbazidan gamosuls,
bevr rameze dagafiqrebs da
kidev didxans grCeba cnobierebaSi.
saSaze da ladoze bevri araferi
vicodi, Tumca, roca festivalis
programas gadavxede, maTi namuSevrebis
dasaTaurebam yvelaze
metad damainteresa: „tansacmeli
revoluciisTvis“ da „wigni axali
qarTuli aristokratiisTvis“
_ ase erqva proeqtebs, romlebic
avtorebma erT sivrceSi, erovnuli
biblioTekis sagamofeno darbazSi
gamofines. intuiciam ar mimtyuna:
orive proeqti vizualuradac da
konceptualuradac marTlac saintereso
aRmoCnda.
saSa da lado emigrantebi arian.
orive niu iorkSi, bruklinSi cxovrobs.
erTmaneTic ramdenime wlis
win swored iq gaicnes sruliad
SemTxveviT. maTi cxovrebis istoriebi
Tavisuflad gamodgeboda
romelime filmis siuJetad, Tumca
amjerad am yvelafris Cateva erT
patara interviuSi mogviwevs.
arti Tbilisi-niu iorks Soris
gv. 50
TamTa melaSvili
erTxel, me da nino xaratiSvili
erTmaneTs frankfurtSi
SevxvdiT. maSin, ase Tu ise, ukve
vicnobdiT erTmaneTs. nino romeliRac
wveulebidan modioda, me
saidan mivdiodi _ aRar maxsovs.
Zalian gabrazebuli iyo, TiTqmis
gacofebuli. eqspresiulic. Cem-
Tan ar daumalavs. saqme is iyo, rom
im wveulebaze, romeliRac iqaurma
`sveckaia valCicam~ anoreqsiki
wmindanis garegnobiT, xazgasmuli
arogantulobiT, piri arafers
daakara da Sesasmelad orjer gadaduRebuli
wyali moiTxova. me
da nino, imave dRes, ufro sworad,
imave Rames `makdonaldsSi~ wavediT
da Ramis pirvel saaTze ormagi
Cizburger meniu arnaxuli siswrafiT
aviTviseT. mere mivxvdi,
es imdenad SimSili ar iyo, ramdenadac
Cveni protesti, ufro sworad,
ninos protesti, romelic mec
imwuTSive gadmomedo. ho, es ufro
protesti iyo, siyalbis, qalebisTvis
Tavsmoxveuli da qalebis mier
aTvisebuli siyalbis winaaRmdeg.
am ambavs dRemde vixsenebT, ukve
RimiliT. roca ninos istorias vwerdi,
maSinac ramdenjerme gamaxsenda.
mindoda, aqac meTqva, ram
gagvaerTiana me da nino xaratiSvili.
bevri nino xaratiSvili
gv. 43
wardgena
giorgi robaqiZe
mxatvari
adamianuri ganwyobisa da grZnobe-
bis, zogadi adamianuri problemebisa
da gancdebis, maT Soris, protestis
gadmocemas giorgi robaqiZe yvelaze
TvalsaCinod portretis saSualebiT
axerxebs. am dros grZnobs usazRvro
Tavisuflebas da ar emorCileba mxatvrobis
kanonzomierebebs, rodesac
„iZulebulia“ gaiTvaliswinos bevri naturalisturi
da realisturi elementi
_ feri, xazi, Suqi da a. S.
axalgazrda portretistis namuSevrebis
umetesoba ganmartoebuli, mitovebuli
adamianebis/bavSvebis Temas
eTmoba. Tuki mis namuSevrebs daakvirdebiT,
advilad mixvdebiT, rom bedisgan
Tu adamianebisgan mitovebuli,
gmirebi gansakuTrebuli dramatizmiT,
magram, amave dros, uCveulo individualizmiT
xasiaTdebian. portretze
muSaobisas xatavs xasiaTebs da ara
garegnul Tvisebebs, am dros sakuTar
ganwyobasac gadmoscems, amitom ambobs,
rom misi yvela portreti garkveulwilad
avtoportretic aris. ambobs,
rom xatvis procesSi qvecnobieris gansakuTrebul
gavlenas ganicdis, sadac
xelovnebis iseTi aRiarebuli saxeebi
12 cxeli Sokoladi
gv. 96 gv. 98 gv. 112 gv. 114
Cndebian, rogoricaa _ faiumis portretebi.
giorgis mier daxatuli gmirebi
konkretuli adamianebi TiTqmis arasdros
arian, amitom Tavis naxatebs
abstraqtul portretebs uwodebs,
portretebs, sadac adamianis vizualizacias
mxolod TvaliT, yuriT,
cxviriT da saxis sxva nawilebiT ar
axdens.
misi Zalian pasiuri bunebidan gamomdinare,
samxatvro akademiis sagamofeno
sivrcis garda, misi namuSevrebi
sajaraod arsad gamofenila. ambobs,
rom sakuTari Tavis „gapiarebas“ ur-
Cevnia bevri ifiqros da xatos. albaT,
xasiaTis es Tviseba Cans mis mier Sesrulebuli
ganmartoebuli adamianebis
portretebSic.
miuxedavad imisa, rom cota xnis win
espaneTSi wasvlis erT-erTi mTavari
mizezi swavlis gagrZeleba gaxda, mas,
emigraciaSi saRebavebi, funjebi da sxva
masalebi ar wauRia, amitom mxolod
wignakSi xatavs, funjisa da zeTis sa-
Rebavebis nacvlad ki, Cveulebriv sawer
kalams iyenebs.
giorgi inspiracias da xatvis pro-
cess SimSilTan akavSirebs da mas ase
aRwers: „vidre xatvas daviwyebde, Zalian
Zlier kulturul SimSils vgrZnob,
ris Semdegadac vxvdebi, rom unda
davxato. mec vdgebi da `Wamas viwyeb~.
Tbilisis samxatvro akademiaSi yofnis
oTxi weli misTvis niSnavs bevr
saintereso megobars da araakademiurad
gatarebul dros. gansakuTrebulad,
mainc, oleg timCenkosTan erTad
ganvlil or wels ixsenebs. ambobs, rom
am adamianTan urTierTobam is mxatvrobaSi
gaaTamama da gemovnebis CamoyalibebaSi
daexmara. yofili mowafe yofil
maswavlebels „gurman mxatvrad“ moixseniebs,
romelmac yvela mowafes mxatvrobaSi
swored gurmanoba Seayvara.
miaCnia, rom jer kidev ararealizebuli
mxatvaria, romelic axlac SemoqmedebiT
ZiebaSia. saqarTveloSi dabrunebas
jer ar apirebs. vidre giorgi
„portretebis espanuri dRiuriT“ saqarTveloSi
dabrundeba, dainteresebuli
adamianebi mis namuSevrebs `feisbuq-
Si~ mis gverdze naxaven _ facebook/giorgi
robakidze. aravirtualurad ki portretebis
daTvaliereba „tiflis aveniuSi“
SeiZleba.
შეიძინეთ შეიძინეთ ჯი პი სი-ს სი-ს აფთიაქებში
აფთიაქებში
იდეალური კანი - ეს რეალობაა!
ინოვაციური კრემი - IDÉALIA
ხავერდოვანი კანი - თანაბარი ფერი - გადასწორებული ნაოჭები
VICHY-ს პირველი კრემი კანის სრული
გარდასახვისთვის.
უნივერსალური დღის კრემი ნებისმიერი ასაკის ქალისთვის და
ნებისმიერი ტიპის, მათ შორის მგრძნობიარე კანისთვისაც.
მეცნიერების 5 წლიანი მუშაობის შედეგად შექმნილი კრემის
ინოვაციური ფორმულა.
შედეგი: ხავერდოვანი კანი - კანის ზედაპირი
გადას წორდება და ფორები მცირდება.
თანაბარი ფერი - კანი იძენს ჯანსაღ და
თანაბარ ფერს, მცირდება სიწითლე და
ჰიპერპიგმენტაცია.
გადასწორებული ნაოჭები - ნაოჭების
სიღრმე მცირდება და ფერხდება მათი
ხელახალი წარმოქმნა
www.vichyconsult.com
12 კლინიკური ტესტი
5 წლიანი კვლევა
2 პატენტი
wardgena
`cxeli Sokoladis~ qarTuli filmebis krebuli
qariSxlis Semdeg
kote marjaniSvilis `komunaris Cibuxi~, rogorc revoluciuri polifonia
didi Teatraluri reJisoris,
kote marjaniSvilis kinematografiuli
Semoqmedeba eqvsi filmiT
Semoifargleba: `qariSxlis win~,
`samaniSvilis dedinacvali~, `gogi
ratiani“, `amoki~, `krazana~ da `komunaris
Cibuxi~.
es filmebi gansxvavebulia, rogorc
Janrobrivad, ise Tematurad;
`qariSxlis win~ revoluciamdel
epoqas asaxavs, `komunaris
Cibuxi~ _ parizis komunis damarcxebas,
`krazana~ - voiniCis amave
saxelwodebis romanis ekranizaciaa,
`samaniSvilis dedinacvali~
_ daviT kldiaSvilis moTxrobis
satirul-kinematografiul enaze
ametyvelebis mcdeloba, `amoki~ _
Stefan cvaigis moTxrobis erT-
-erTi pirveli ekranizacia. yvelaze
saintereso da gamorCeuli,
Cemi azriT, mainc „gogi ratiania“,
romelic „cxeli Sokoladisa“ da
„qarTuli filmis“ erTobliv proeqtSi
ukve Sevida da films ramdenime
Tvis win gaecno Jurnalis mkiTxvelic.
kinos istorikosebi da kritikosebi marjaniSvilis Semoqmedebidan
yvelaze metad `samaniSvilis dedinacvals“ ixseneben, rac
logikuria. sxva filmebi naklebad xvdeboda kinogaqiravebaSi,
xolo „gogi ratiani“, bevri ucnauri mizezis gamo, didi xnis ganmavlobaSi
Taroze Semodes. reJisorma daviT kldiaSvilis cremlnarevi
iumori filmSi ufro satiriT gaamZafra da gaamdidra,
vidre socialuri kritikulobiT.
melodrama is Janria, romelic reJisors yvelaze metad uyvarda
da romlis sazRvrebsac man ver gadaabija. Tumca, SeiZleba
vifiqroT, rom es Segnebuli arCevani iyo, marjaniSvili xom, Tavis
droze, principulad daupirispirda 20-iani wlebis sabWoTa
kinematografiul avangards. gansxvavebiT axalgazrda kinoreJisorebisgan,
romlebmac kinematografis polifoniur, sinTezur
bunebaze uari Tqves da e.w. `sufTa kinos~ Seqmnas cdilobdnen.
sainteresoa marjaniSvilis mosazreba `komunaris Cibuxis~
gadaRebisas (swored am films gTavazobT „qarTuli filmebis
krebuli): „qreba tipi, icvleba cxovreba, iqmneba axali yofa da
Zveli male Cabardeba istorias... amitom, vidre gvian ar aris da
yovelives evropuli saxe ar miuRia, unda aRvbeWdoT Cveni mravalferovani
qveynis yoveli kuTxe“.
„komunaris Cibuxi“ gadaRebulia ilia erenburgis amave saxe-
14 cxeli Sokoladi
avtori daviT buxrikiZe
lwodebis moTxrobis mixedviT.
marTalia, filmi Seicavs aucilebel
„burJuaziis kritikas“, magram
Zalian STambeWdavia socialur-
-politikuri foni da masobrivi
scenebi. filmi asaxavs safrangeTis
dedaqalaqis socialur da
politikur suraTs 1870-1871 wlebSi
da parizis komunis dacemas.
prusiasTan omSi damarcxebuli
safrangeTi iZulebuli gaxda kabaluri
zavi daedo germaniasTan.
amasobaSi ki, parizSi ajanyebam
ifeTqa; muSebma sakuTari droebi-
Ti mmarTveloba gamoacxades...
istoriuli movlenebi mxolod
fonia, romelic kontrastebs mxolod
amZafrebs. kalatoz luis
istoria (am rols ucnauri melanqoliurobiT
TamaSobs didi Teatraluri
msaxiobi uSangi CxeiZe),
romelsac ajanyebuli komunarebis
msgavsad klaven, ucnauradaa
gadajaWvuli versalis kapitulanturi
mTavrobis samxedroebis
bedTan. erT-erT maTgans
saxelovani komikosi, sandro
JorJoliani TamaSobs. xalxis wia-
Ridan aRmocendnen komunari qali, romelsac
Tamar WavWavaZe (marjaniSvilis muza speqtaklSi „cxvris
wyaro“) TamaSobs da luiza (axalgazrda veriko anjafariZe, romelic
ucnaurad waagavs alisa koonens), romelic cdilobs komunaris
patara Svili gadaarCinos, magram amaod...
aRsaniSnavia mxatvar valerian sidamon-erisTavis mxatvroba
da sergei zabozlaevis operatoruli namuSevari. Tumca msaxiobis
saxe da zusti mizanscena marjaniSvilisTvis mainc yvelaze
mniSvnelovania: „sabolood ganmtkicda azri, rom Tu Teatris-
Tvis saWiroa msaxiobi da ara scenismoyvare, miT umetes, kinos-
Tvisaa saWiro msaxiobi da mxolod msaxiobi~.
arsebobs mosazreba, rom `komunaris Cibuxis~ gadaRebis Semdeg,
marjaniSvilma cenzurisa Tu xelisSemSleli pirobebis
gamo, kinoSi muSaobis survili dakarga. Tumca, es ufro miTs
waagavs da ar dasturdeba... jer erTi imitom, rom swored am
periodSi erTdroulad ramdenime speqtaklze daiwyo muSaoba
(maT Soris, „yvaryvare TuTaberze“) da meorec, mas ramdenime,
TiTqmis dasrulebuli kinoscenaris gadaReba SeeZlo, Tumca sabolood
mainc uari Tqva.
anonsi
10 mniSvnelovani movlena, romelic ar unda gamotovoT
avtori salome afxaziSvili
gamofena
„...musika, romelic siCumeSia...“
tato axalkaciSvilis personaluri
gamofena
sad: galerea „vanda“
rodis: 16/11 _ 1/12
gaxsna: 19:00
misamarTi: WonqaZis q.14
„mTeli Cemi Segnebuli cxovrebis
manZilze, vcdilob Cems namuSevrebSi
gadmovce is musika, romelic mxolod
siCumeSia“, _ SemoqmedebiTi cxovrebis
amgvari formulireba axalgazrda
qarTvel mxatvars, tato axalkaciSvils
ekuTvnis, romlis mxatvroba ki-
16 cxeli Sokoladi
dev ufro musikaluria, vidre Tavad
musika. galerea „vanda“ Semodgomis
sezons swored am mxatvris personaluri
gamofeniT daasrulebs, romelic
abstraqciebs da peizaJebs moicavs. aRsaniSnavia,
rom mxatvarma namuSevrebi
specialurad am gamofenisTvis Seqmna.
misi naxva damTvalierebels galerea
„vandaSi“ pirvel dekembramde SeeZleba.
lev baiaxCevis „ucnobi samyaro“
rodis: 2/11 _ 14/11
sad: galerea „vanda“
gaxsna: 19:00
misamarTi: WonqaZis q.14
galera „vanda“ 60-iani wlebis mxatvris
lev baiaxCevis gamofenas umaspinZlebs,
romelic 2 noembers gaixsneba
da 14 noembramde gagrZeldeba. erovnebiT
somexma mxatvarma lev baiaxCevma
cxovrebis ZiriTadi nawili TbilisSi
gaatara. swored am qalaqSi Seqmna Semoqmedeba,
romelic gamorCeulad mravalferovania,
rogorc Janris, ise Sesrulebs
TvalsazrisiT _ portretebi,
peizaJebi, natiurmortebi, kolaJebi
mxatvarma, Tavis droze, ferwerasa
da grafikaSi Seqmna. 60-iani wlebis mxatvris
Semoqmedebis kidev erTxel gaco-
tato axalkaciSvili `garejas gza~, 2011
cxlebas galerea „vanda“, lev baiaxCevis
ojaxis wevrebis daxmarebiT Seecdeba.
mniSvnelovania, rom damTvalierebeli
galereaSi mxatvris bevr ucnob namuSevars
ixilavs, radgan naxatebis ZiriTadi
nawili misi saxlidan galereaSi swored
am gamofenisTvis gadainacvlebs.
gia guguSvilis saiubileo gamofena
sad: `Tibisi art galerea~
rodis: 12/10 _ 1/12
misamarTi: marjaniSvilis q.7
`Tibisi art galerea~ Tanamedrove
qarTuli mxatvrobis kidev erT warmomadgenels
maspinZlobs. amjerad axlad
gaxsnili sagamofeno sivrce 80-iani
wlebis mxatvris, gia guguSvilis namuSevrebs
daeTmo. personaluri gamofena
mxatvris saiubileo 60 wlisTavs
eZRvneba, romelzec sxva namuSevrebTan
erTd, warmodgenilia specialurad am
gamofenisTvis Seqmnili ferweruli tiloebic.
„feradi namuSevrebis seria“
mxatvarma wels Seqmna da amiT swored
is gza gamoxata, rac man bavSvobidan
am dromde gaiara. gia guguSvili am gamofenas
Tavis SemoqmedebaSi erT-erT
yvelaze „gaxsnil da ferad serias“
uwodebs.
informacia informacia ufasod*
ufasod
anonsi
„firosmani da Tanamedrove xelovneba“
gamofena da saubrebi mrgval magidas-
Tan
rodis: 20/10 _ 5/11
sad: Tbilisis istoriis muzeumi (qarvasla)
misamarTi: sionis q.8
proeqti _ „firosmani da Tanamedrove
xelovneba“ gamofenebis da xelovnebis
sferoSi moRvawe adamianebis saubrebis
cikls moicavs, romlis farglebSic damTvalierebeli
qarTveli da ucxoeuli
Tanamedrove mxatvris 100-ze met namu-
Sevars (ferweruli da grafikuli tiloebi,
qandakeba, foto da saiuveliro
nawarmi) ixilavs.
aRniSnuli proeqti pirvelad 2006
wels ganxorcielda da wels ukve meo-
Txed tardeba. gamofenis idea da organizeba
germanel moqandakes, hains Saibs
ekuTvnis. proeqtis mixedviT, TiToeuli
monawile Tavad aris Tanaorganizatori,
romelic cdilobs moizidos da
CarTos proeqtSi sxva dainteresebuli
adamianebi, raTa gaxdes xelovnebis ke-
Tili nebis elCi.
proeqtSi monawileoben mxatvrebi:
Tornike abulaZe, daviT aleqsiZe,
vaxo buRaZe, klaus denhardti, mamuka
didebaSvili, rudolf drahaimi, bine
feldi, frenk sabini, diter goelCe,
graf peteri, hans-hendrik grimlingi,
zepa-pia hagSstromi, peter hermani,
iurgen. k. hultenraixi, isaus berlin-
-meta, goga jafariZe, guram xecuriani,
frenk lambertci, nikolai makarovi,
rudiger moegelini, qeTi nadibaiZe,
Tamri oxitiani, frenk roedeli, hans-
-oto Smidti, inge h. Smidti, rainhard
Stangli, gezine Storki, gero troike,
luka cecxlaZe, oto vagneri, robert
18 cxeli Sokoladi
veberi, olaf vegevici, martin vigSstromi,
katarina voringi; moqandakeebi:
hari baroni, erika ingeri, nensi liovendali,
valter moroderi, hans Saibi,
volfgang volfarti; fotografebi:
mariam amurvelaSvili, TinaTin kiRuraZe,
frank rodeli; Suqis instalaciis
avtori: paul goeSeli; iuveliri: boris
koelbexeri.
Teatri
„karmeni“ TeatrSi
rodis: 3/11, 4/11, 8/11, 9/11, 17/11, 18/11
sad: vaso abaSiZis saxelobis musikisa da
dramis Teatri
dasawyisi: 19:00
bileTis fasi: 10 lari
misamarTi: aRmaSeneblis gamz.182
qoreodrama „karmenis“ dadgma re-
Jisorsa da qoreografs, konstantine
furcelaZes ekuTvnis, romelmac
speqtakli bizesa da SCedrinis mier
Seqmnili musikis _ „karmen-suitas“ mixedviT
ganaxorciela. prosper merimes
novelis siuJetur simZafres amjerad
sabaleto dasis nacvlad, Teatris msaxiobebi
plastikisa da samsaxiobo ostatobis
SerwymiT warmoadgenen. swored
es sinTezi gansazRvravs speqtakls, rogorc
qoreodramas.
speqtaklis monawileTa rolebi ase
gadanawilda: karmeni _ ana aleqsiSvili,
xose _ baCo CaCibaia, toreadori
_ arCil soloRaSvili, leitenanti _
giorgi toriaSvili, qoro _ qeTevan
asaTiani, nuca guCaSvili, ekaterine demetraZe,
ana javaxiSvili, levan kaxeli,
ana wereTeli, gigi qarselaZe da giorgi
baxutaSvili. kostiumebis avtori anano
mosiZe gaxlavT, ganaTeba ki ia nadiraSvils
ekuTvnis.
„karmeni“ vaso abaSiZis saxelobis
musikisa da dramis saxelmwifo Teatrisa
da britanuli `Moving Theatre~-
-is erToblivi nawarmoebia, romelic
monawileobas iRebs evrokavSiris ganaTlebisa
da kulturis programebis
saerTaSoriso proeqtSi. speqtkalis
premiera TbilisSi 16 seqtembers wlevandeli
saerTaSoriso Teatraluri
festivalis farglebSi Sedga, 23 da
25 seqtembers ki speqtakli londonSi
uCvenes.
„sinetik-Teatris“ warmodgenebi TbilisSi
rodis: 3/11. 4/11, 8/11, 9/11
sad: SoTa rusTavelis saxelobis saxelmwifo
dramatuli Teatri
dasawyisi: 19:45
fasi: 15, 25, 30, 40 lari
misamarTi: rusTavelis gamz.17
aSS-s saelCos mxardaWeriT, rusTavelis
Teatri, noemberSi Tbilisel
Teatralebs „sinetik Teatris“ qar-
Tuli dasis speqtaklebs SesTavazebs.
qarTuli „sinetikis“ damaarseblebi
paata (msaxiobi da reJisori) da irina
(qoreografi) ciquriSvilebi arian,
romlebmac vaSingtonis sazogadoeba da
Teatraluri samyaro TavianTi individualizmiT
moxibles. Tavisi arsebobis
11 wlis manZilze, „sinetik Teatrma“ va-
Singtonis „Teatralur oskarad“ aRiarebuli
helen heisis saxelobis premia
89 nominaciaSi miiRo da 25-mde priziT
dajilovda. aRsaniSnavia, rom Teatris
erT-erTi wamyvani msaxiobi amerika-
Si moRvawe qarTveli msaxiobi irakli
kavsaZe gaxlavT, romelic speqtaklSi
lirs ganasaxierebs, qoreografiuli
nawili ki irina ciquriSvils ekuTvnis,
romelmac „mefe lirisTvis“ Seqmnili
dadgmisTvis, ben qunisTan erTad sauke-
Teso qoreografis jildo miiRo.
amjerad qarTveli mayurebeli uiliam
Seqspiris mixedviT dadgmul „mefe
lirs“ (8/11, 9/11) da vaJa-fSavelas
„stumar-maspinZels“ (3/11, 4/11) ixilavs,
romelSic mTavar rols _ kaxi kavsaZe
TamaSobs.
sinetikis Teatris mowveva saqarTveloSi
rusTavelis Teatris ganviTarebis
fondisa da aSS-s saelCos Soris gaformebuli
memorandumis safuZvelze
ganxorcielda, romelic aSS-saqarTvelos
megobrobis 20 wlisTavs eZRvneba.
„princi homburgi“ rusTavelis Teatris
scenaze
rodis: 10/11, 11/11, 30/11
sad: SoTa rusTavelis saxelobis saxelmwifo
dramatuli Teatri
dasawyisi: 19:45
fasi: 6, 7, 8, 10, 12, 15 lari
misamarTi: rusTavelis gamz.17
cnobili germaneli dramaturgis, poetisa
da prozaikosis hainrix fon klais-
anonsi
tis piesas, qarTveli reJisori goSa
gorgoSiZe ormoqmedebian dramad warmoadgens.
piesas safuZvlad udevs istoriuli
brZola, romelic 1675 wels, ferbelinTan
germanelebsa da Svedebs Soris
gaimarTa.
speqtaklis scenografias giorgi aleqsi-mesxiSvili
xelmZRvanelobs, musikis
avtori ia sakandeliZe gaxlavT, qoreografia
kote furcelaZes ekuTvnis, kostiumebis
mxatvari _ eka soloRaSvili,
xolo mxatvari nino TaTaraSvilia.
istoriul dramaSi monawileoben rus-
Tavelis Teatris wamyvani msaxiobebi:
irakli maWaraSvili, marina janaSia, ia suxitaSvili,
baCo CaCibaia, zura ingoroyva,
sandro mikuCaZe-RaRaniZe da sxvebi.
opera, baleti
Tanamedrove qarTuli baleti miTiur safuZvelze
rodis: 30/10, 31/10
sad: SoTa rusTavelis saxelobis saxelmwifo
dramatuli Teatri
dasawyisi: 19:45
misamarTi: rusTavelis gamz.17
„alva“ erTmoqmedebiani Tanamedrove
baletia, romelsac rusTavelis Teatris
scenaze giorgi aleqsiZis saxelobis Tanamedrove
qoreografiis ganviTarebis
fondi warmoadgens. speqtakli amave fondis
iniciativiT daarsebuli proeqtis _
„fantazia qarTuli folkloris Temaze“
_ xorcieldeba, romlis pirveli warmodgena
2011 wlis 11 ivniss rusTavelis
Teatris scenaze gaimarTa. speqtakli
saxelwodebiT „aWarpani“ afxazuri
20 cxeli Sokoladi
folkloris Temaze Seqmnil Tanamedrove
sabaleto dadgmas warmoadgenda.
„alva“ proeqtis meore speqtaklia,
romlis ganxorcielebis idea xevsuruli
xmalas mTavarangelozis mironmdinare
alvis xis cnobil miTosze dayrdnobiT
ganxorcielda.
speqtaklis qoreografi da ideis avtori
mariam aleqsiZe gaxlavT, reJisura ki
gela kandelaks ekuTvnis. musikaluri gaformebis
avtori eka WabaSvilia, romelmac
speqtaklisTvis iohan sebastian baxis,
gia yanCelis, arvo piartis, valentin
silvestrovisa da viqtor kisinis kompoziciebi
gamoiyena. erTmoqmedebiani baletis
wamyvani solistebi arian _ nahuel-
-alehandro vega (argentina), nino gogua
da ekaterine surmava.
kino
`komunaris Cibuxi~ qarTuli filmebis
krebulSi
filmis Cveneba da DVD-is prezentacia
rodis: 26/10
sad: kinoTeatri `rusTaveli~
dasawyisi: 20:00
misamarTi: rusTavelis gamz.5
Jurnal `cxeli Sokoladisa~ da `qar-
Tuli filmis~ erTobliv proeqtSi _
`qarTuli filmebis krebuli~ amjerad
kote marjaniSvilis filmi _ `komunaris
Cibuxi~ moxvda. reJisorma filmi
1929 wels, ilia erenburgis amave mo-
Txrobis mixedviT gadaiRo, romelic
me-19 saukunis bolos safrangeTis dedaqalaqis
socialur da politikur suraTs
asaxavs. filmSi komunaris rols
uSangi CxeiZe asrulebs, revolucioner
qals ki Tamar WavWavaZe TamaSobs.
filmSi aseve monawileoben qarTuli
kinematografiis iseTi cnobili warmomadgenlebi,
rogorebic arian _ veriko
anjafariZe, Salva RambaSiZe da sandro
JorJoliani.
proeqtis mizania Zveli qarTuli filmebis
cifrul formatSi gadatana, rac
maT ganadgurebisgan daicavs. proeqtis
farglebSic ukve xuTi filmi gacifrulda.
maT Sorisaa: `qristine~, `arsena
jorjiaSvili~ `gogi ratiani~, `xanuma~
da `eliso~. proeqtis sponsorebi arian:
`banki konstanta~, `aversi~, `gurieli eqsporti~
da `kaparol jorjia~.
unikaluri qarTuli filmebis krebulis
rCeul films _ `komunaris Cibuxi~
_ dainteresebuli adamianebi, Jurnal
`cxeli Sokoladis~ 84-e, noembris Tvis
nomerTan erTad miiReben.
sxvadasxva
„trotuari fexiT mosiaruleTaTvis“
foto-gamofena da konkursi
rodis: 17/11, 14:00 _ 18:00
sad: „imelis“ Senoba, rusTavelis gamzirze
„daicavi parkirebis wesebi, an iare fexiT!
Tqven gaaCereT manqana trotuarze,
romelic qveiTis moZraobisTvisaa. trotuarze
parkireba abrkolebs qveiTis
moZraobas, eqvemdebareba jarimas da
evakuacias, rodesac gzis saval nawilze
dgas parkirebis amsxveli niSani _ „dgoma
akrZalulia“ an „gaCereba akrZalulia“.
gTxovT, pativi eciT fexiT mosiarule-
Ta uflebebs!“ _ ar gagikvirdeT, Tuki
erT dRes, trotuarze gaCerebul Tqvens
avtomanqanaze gancxadebas aRmoaCenT
amgvari teqstiT. organizacia „iare fexiT“
fexiTmosiaruleTa uflebebis dasacavad
specialur konkurss da fotogamofenas
iwyebs.
aqciis mizania, trotuarze manqanebis
parkirebis problemis mniSvnelobis
da moculobis gamokveTa, imisTvis, rom
problemis gadaWra swored municipalur
doneze ganxorcieldes. masSi monawileoba
yvela im msurvels SeeZleba, romelic
RonisZiebis `feisbuqis~ gverdidan (facebook/
`trotuari fexiTmosiaruleTa-
Tvis“ _ quCis fotogamofena da konkursi)
CamotvirTavs specialur gancxadebas,
romelSic xazgasmulia parkirebis wesebis
da fexiTmosiaruleTa uflebebis dacvis
aucilebloba. monawiles evaleba, aRniSnuli
gafrTxileba moaTavsos trotuarze
ukanonod da damabrkoleblad gaCerebuli
manqanis saqare minaze, gadauRos
mas foto da 15 noembramde gaagzavnos
Semdeg misamarTze (iarepekhit@gmail.com)
da rac mTavaria, ar daaviwydes sakuTari
saxelis, gvarisa da fexis zomis miTiTeba.
fotogamofena 17 noembers gaimarTeba
da latariis principiT, sami gamarjvebuli
gamovlindeba, romelic saCuqrad
„konvers ol staris~ mwvane feris ma-
Ralyelian ketebs miiRebs.
anonsi
me-13 saerTaSoriso kinofestivali TbilisSi
avtori salome afxaziSvili
dekembris dasawyisSi, Tbilisi sa-
erTaSoriso kinofestivals ukve me-
cameted umaspinZlebs. festivali 3
dekembers gaixsneba da 9 dekembramde
gagrZeldeba. kinofestivali, tradiciulad,
mayurebels evropuli,
amerikuli da qarTuli kinematografiis
axali da saukeTeso namuSevrebis
Cvenebas hpirdeba. kinoTeatrebSi misul
stumrebs saSualeba eqnebaT, daeswron
sxvadasxva qveynidan mowveuli
reJisorebis, msaxiobebisa da prodiuserebis
masterklasebs.
mniSvnelovania, rom wels pirvelad
Catardeba moklemetraJiani mxatvruli
filmebis konkursi. am konkursis
farglebSi TavianT namuSevrebs axalgazrda
kinoreJisorebi 6 qveynidan
warmoadgenen _ saqarTvelo, somxeTi,
azerbajani, TurqeTi, irani da ruseTi.
sakonkurso filmebs Seafasebs
samkaciani Jiuri, frangi msaxiobis
greguar kolenis meTaurobiT, gamarjvebuli
filmi ki sergo farajanovis
saxelobis priziT dajildovdeba.
festivalis specialuri stumrebi
cnobili ungreli kinoreJisori iStvan
sabo, britaneli dramaturgi da
kinoreJisori kristofer hemftoni
22 cxeli Sokoladi
da italieli msaxiobi jankarlo janini
iqnebian. festivalisTvis TbilisSi
dito cincaZec Camova. mis axal
films _ „SemoWra“ _ Tbilisis kinofestivalze
wels pirvelad uCveneben.
aRsaniSnavia, rom am filmma wels
sanktpeterburgisa da monrealis
kinofestivalebis Jiuris mier dawesebuli
specialuri granpri miiRo.
merab niniZem ki filmSi monawileobisTvis,
sanktpeterburgis kinofestivalis
Jiuris (Tavmjdomare _ serbi
reJisori emir kusturica) gadawyvetilebiT,
saukeTeso mamakaci msaxiobisTvis
dawesebuli prizi („oqros angelozi“)
daimsaxura.
kinoxelovnebis centri `promeTe~
RonisZiebas saqarTvelos kulturisa
da ZeglTa dacvis saministros, Tbilisis
meriis, erovnuli kinocentris,
goeTes da franguli institutebisa
da britaneTis sabWos mxardaWeriT
axorcielebs. kinofestivalis organizatorebi
cdiloben, safestivalo sivrce
samxreT kavkasiaSi reJisorebis,
prodiuserebis, gayidvebis agentebis
da kinodistributorebis Sexvedris
da partnioruli urTierTobebis wamowyebis
adgili gaxdes. aRsaniSnavia,
kadri filmidan `keisari unda mokvdes~, Zmebi tavianebi
iStvan sabo
rom wlidan wlamde filmis wardgenisa
da monawileobis msurvelTa raodenoba
sul ufro izrdeba.
Tbilisis saerTaSoriso kinofestivalis
Tormetwliani arsebobis istoriaSi
festivalis stumrebi iyvnen
iseTi cnobili kinomoRvaweebi, rogorebic
arian: bob rafelsoni, maik li,
franko nero, leos karaqsi, kSiStof
zanusi, mika kaurismiaki, bruno diumoni,
hiu hadsoni, mariam d’abo, greta
skaki, jafar panahi da sxvebi.
festivalze daswreba dainteresebul
adamianebs kinoTeatrebSi _
`rusTaveli~ da `amirani~ SeeZlebaT.
informacias kinofestivalis programisa
da mowveuli stumrebis Sesaxeb
Jurnali `cxeli Sokoladi~ momdevno
nomrebSic SemogTavazebT.
www.tbilisifilmfestival.ge
აფიშა ნოემბერი (1 – 30) რუსთაველი, ამირანი, აპოლო
ჯეიმს ბონდი: ოპერაცია სქაიფოლი
რეჟისორი სემ მენდესი
როლებში დენიელ კრეიგი, ხავიერ ბარდემი, ჯუდი დენჩი,
რალფ ფაინსი
ჟანრი მძაფრსიუჟეტიანი, თრილერი
SEVEN PSYCHOPATHS
რეჟისორი მარტინ მაკდონა
როლებში კოლინ ფარელი, ვუდი ჰარელსონი, ოლგა
კურილენკო
ჟანრი კრიმინალური, კომედია, დრამა
ბინდი საგა:განთიადი ნაწილი 2
რეჟისორი ბილ კონდოლი
როლებში კრისტენ სტიუარტი, რობერტ პატისონი,
ტეილორ ლოტნერი
ჟანრი დრამა, მელოდრამა, ფანტასტიკა,
24 cxeli Sokoladi
ASTÉRIX AND OBÉLIX: GOD SAVE BRITANNIA – 3D
რეჟისორი ლორან ტირარდი
როლებში ჟერარდ დეპარდიე, ედუარდ ბაერი, კატრინ
დენევი
ჟანრი სათავგადასავლო, კომედია
WRECK-IT RALPH – 3D
რეჟისორი რიჩ მური
ჟანრი ანიმაცია, კომედია, საოჯახო
CLOUD ATLAS
რეჟისორი ლანა ვაჩოვსკი, ტომ ტიკვერი, ენდი ვაჩოვსკი
როლებში ტომ ჰენკსი, ჰოლი ბერი, ჰიუ გრანტი
ჟანრი ფანტასტიკა, დეტექტივი, დრამა
cxeli Sokoladi 25
ამე რი კუ ლი გა ნათ ლე ბა -
მე და ჩემს მეგობრებს სტუდენტობისას ერთი ასეთი ჩვევა
გვქონდა:მომავლისწარმოდგენამოგვწონდა:როგორდავამთავ
რებდითუნივერსიტეტს,როგორგავხდებოდით„საქმიანიქალები“
დაროგორშევიკრიბებოდითხოლმესამსახურისშემდეგსადმეკა
ფეშიგანსატვირთად...როცაესყველაფერირეალობადიქცა,ახალი
წარმოდგენებისჯერიცდადგა.ფანტაზიითუფროშორსგავიჭერით:
შვილებიგავაჩინეთ,გავზარდეთკიდეცდამათთვისგვარიანიგა
ნათლების მიცემაზეც დავიწყეთ მსჯელობა. ერთხელაც ნათია თა
ვისნათესავქალზემოგვიყვა,რომელმაცშვილიმარტომგაზარდა,
ბევრს მუშაობდა და ყველაფერი მოიკლო იმისთვის, რომ ბავშვი
ამერიკულაკადემიაშიმიეყვანა.„ამისთანარაარისესამერიკული
აკადემია?“,იკითხამაშინლანამ.„რასამბობ,შვილსგარანტირე
ბულიმომავალიშეუქმნაო“,უპასუხანათიამ.
შვილი არ მყავდა, ამიტომ მის გარანტირებულ მომავალზე
ბევრსარვფიქრობდი,მაგრამწლებისმერემივხვდი,რომნათია
ამერიკულაკადემიასთანმართლაცმართალიიყო.
...
90იანიწლებისბოლოსქართველმაემიგრანტმაგივიზალდას
ტანიშვილმა,რომელიცამერიკაშიცხოვრობდადაჰარვარდისკურ
სდამთავრებულიიყო,საქართველოშისკოლისდაარსებაგადაწყ
ვიტა. სკოლას მოსწავლეებისთვის დასავლური სტანდარტების
შესაბამისიგანათლებაუნდამიეცა,თუმცაამავდროულადქართუ
ლიგარემო,კულტურადატრადიციებიშეენარჩუნებინა.2001წელს
ამერიკულიაკადემიარეალობადიქცა.
ესისტორიაცუკვემოსმენილიმქონდა,როცასკოლაახლა
ხან ლისის ტბაზე, არაჩვეულებრივად მშვიდ სასწავლო გარე
მოშიაღმოვაჩინე.ჭავჭავაძიდანაქგადმოვიდნენდალისისტბას
საცხოვრებელ და სარეკრეაციო ფუნქციებთან ერთად საგანმა
ნათლებლოდატვირთვაცშესძინეს.ნათიასწლებისწინანდელი
ნათქვამი გამახსენდა და გადავწყვიტე ყველაფერი საკუთარი
თვალითმენახა.
შენობა,რათქმაუნდა,თანამედროვეა,ეზოკისიმწვანითგა
მორჩეული. „ლისი დეველოპმენტისა“ და ამერიკული აკადემიის
ერთობლივიპროექტიქართველიარქიტექტორების,architects.geს
ნახელავია,თუმცაყველაზესაინტერესოწინმელის:მთავარი,რაც
შენობისინტერიერიდანჩემსყურადღებასიქცევს,ჰარკნესისოვა
ლურიმაგიდებია,რომლებიცყველასაკლასოოთახშიდგას.სწო
რედასეთმაგიდასიყენებსამერიკაშიფილიპეგზეტერისაკადემიაც.
ოღონდესმხოლოდჩვეულებრივიოვალურიმაგიდაარარის,ის
სწავლების იმ განსაკუთრებულ და ინტერაქტიულ მოდელს გამო
ხატავს, რომელიც ამერიკულ აკადემიას ყველასგან გამოარჩევს.
ჰარკნესისმაგიდაიმიტომმომწონს,რომმისგარშემოგაკვეთილე
ბიმუდმივიდისკუსიისრეჟიმშიმიმდინარეობს,ბავშვებიცსაშინაო
დავალებასისეკიარაბარებენ,როგორცერთდროსმეთხრობით
ანზეპირად,არამედდისკუსიისდახმარებით,ისკიისეთდეტალებს
მოიცავს,რომმოყოლასულაცარაასაჭირო,ისედაცნათლადჩანს
იცითუარა.
სწავლების ეს მოდელი წერის ტექნიკასთან ერთად ანალიზის
უნარსადაკრიტიკულიაზროვნებისგანვითარებასაცუწყობსხელს,
თანაცქართულ,რუსულდაინგლისურენებზე.მოკლედ,აქყველა
საგანიდისკუსიითისწავლებაჰუმანიტარულიცდატექნიკურიც.
ესინტერაქტიულიდაფები,თანამედროველაბორატორიებიდა
მდიდარიბიბლიოთეკაც,10000მდეწიგნსრომაერთიანებს,განსხ
გა რან ტი რე ბუ ლი მო მა ვა ლი
ვავებულიმიდგომისშედეგია.თურმესპეციალურილაუნჯებიცუნდა
შეიქმნას,სადაცმოსწავლეებსშესვენებისდროსანგაკვეთილების
შემდეგდასვენებაანმეცადინეობაშეეძლებათ.აქაურგარემოსთუ
გავითვალისწინებ,ლაუნჯსდაეზოსმართლაცბევრისტუმარიეყო
ლება,მითუმეტეს,ზაფხულში.
სკოლაშიყველაზემნიშვნელოვანიმაინცმასწავლებელია.მის
გარეშეარცთანამედროვეშენობასდაარცგამორჩეულსწავლის
მეთოდს წარმატება არ მოაქვს. აკადემიის მასწავლებლები, რომ
ლებიცჰარვარდისუნივერსიტეტისადასიმონსისკოლეჯისგანათ
ლების მაგისტრის ხარისხს ფლობენ, ახლა საკუთარ ცოდნას აკა
დემიაშიმოსულახალმასწავლებლებსუზიარებენდასაინტერესო
გაკვეთილებისჩატარებისტექნიკასადაუნარჩვევებსასწავლიან.
მასწავლებლებისა და მოსწავლეების დამოკიდებულებაზეც მსმე
ნია.ვიცი,რომაქთავისუფალი,მეგობრულიდააბსოლუტურადთა
ნასწორიგარემოა.საკმაოდბევრიასტიპენდიანტიც,მოსწავლეების
თითქმის20%ისსწავლასსკოლააფინანსებს.
წლების წინ მოსმენილ „გარანტირებულ მომავალს“ ამერიკუ
ლი აკადემიის საუნივერსიტეტო პროგრამამდე მივყავარ. სკოლის
წარმატებახომ,როგორცწესი,იმითფასდება,რამდენადკარგუნი
ვერსიტეტებშიაგრძელებენმისიმოსწავლეებისწავლას.პროგრამა
მე11კლასისმეორესემესტრიდანმშობლებთანდაბავშვებთანშეხ
ვედრებითადაკონსულტაციითიწყება.აკადემიაჯერიმასარკვევს,
ვისსაითაქვსგეზიაღებულიევროპაში,აშშშითუსაქართველოში
აპირებსდარჩენას.ყველამოსწავლესმისისურვილებისადაშესაძ
ლებლობებისსაფუძველზეუნივერსიტეტებისბაზასუქმნისდამე11
კლასისმეორენახევარსადამე12კლასშისასურველიუმაღლესი
სასწავლებლისთვის ამზადებს. ასეთ დროს და ამდენი უმაღლე
სისასწავლებლისარსებობისპირობებშიკიამგვარშერჩევასდი
დიმნიშვნელობააქვს.ყველამოსწავლისდოკუმენტაციაუცხოურ
უნივერსიტეტებსელექტრონულადეგზავნებანიშნებიცდარეკო
მენდაციებიც. წერილებს ამერიკულ აკადემიაშიც იღებენ, ოღონდ
მადლობის... აქაურ მოსწავლეებს ხომ ყოველთვის ძალიან კარგი
შედეგებიაქვთ.
...
ახლა ამ სტატიას რომ ვამთავრებ, თან ნათიას „ფეისბუქზე“
„ვუკაკუნებ“დადასაწყისსვაკითხებ.ვიცი,მოეწონებაძველიამბე
ბისგახსენება.
„ფილადელფიაშისწავლობს,იცი?“მწერსპასუხად.
„ვინ?“ვეკითხებიისევ.
„ისბავშვი,ამერიკულაკადემიაშირომსწავლობდა“,თვალს
მიკრავსნათია.
ავტორინინობერძენიშვილი
estornis kritika
28 cxeli Sokoladi
daxvewili Wama-smis tkboba
avtori Tamar kvinikaZe
restorani da bari `gusto~
kostavas q. 37/39; aqvs kerZo avtosadgomi; momsaxurebis safasuri fasSi gaTvaliswinebuli ar aris.
`Gusto _ arsebiTi saxeli
_ siamovneba; mxneoba; iseTi
Zlieri tkboba, rogoric
SeiZleba iyos Wama-sma~, _
rodesac britanuli restornis,
`gustos~ oficialur
vebgverdze SexvalT,
dasawyisSive waawydebiT am
ganmartebas leqsikonidan.
ar vici, ra kavSiri aqvs Tbilisis
`gustos~ Tavis britanul
sexniasTan, magram es
leqsikuri ganmarteba masac
uxdeba.
pirvel gulisgaxeTqvas (am sacobebiT
ganTqmul adgilas sad unda gaa-
Cero manqana) momentaluri komforti
cvlis _ fasiani avtosadgomi yvelanair
sazrunavs gacilebs. restornis
farTo da TiTqmis iatakamde daSvebuli
fanjrebis nawili kostavaze
gamodis, fardebi an gadaweulia, an
Zalian gamWvirvale, amitom gamvlelebic
xedaven dabali magidebis
garSemo fumfula savarZlebSi mokalaTebul
da saubarSi garTul stumrebs.
rac mTavaria, TiTqos, xmaurian
quCazec ki iRvreba Signidan
gamosuli yviTeli ganaTebis siTbo.
`gusto~ maRali klasis restornebis
kategorias miekuTvneba. interieric
amaze miuTiTebs da servizic _
priala vercxlisferi dana-Cangali
da TeTri, originaluri moyvanilobis
TefSebi saavtoroa. samzareulo
Riaa, darbazisgan mxolod bariT
gamoyofili da calke naTurebiT
ganaTebuli. es iqaurobas kuTxeSi
uCumrad dadgmul scenas amsgavsebs,
sadac drodadro gamoCndeba xolme
Sefis Sav qudsa da uniformaSi
gamowyobili mzareuli, romelic
usityvod da uxmaurod saqmianobs.
15-20 wuTis Semdeg kidev erTi garemoeba
miipyrobs Tqvens yuradRebas:
darbazSi arafris suni ar dgas
_ arc sigaretis, miuxedavad imisa,
rom aramwevelTa salons mxolod
erTi patara kuTxe ukavia da yvelgan,
sxvagan gabmulad ewevian. restoranSi
mxolod civi, usuno haeri trialebs,
romelsac sul wamierad gamoacocxlebs
xolme samzareulodan gamotanili
cxeli kerZis surneli, magram
vidre sunis Semadgenlobis gaSifrvas
daiwyebdeT, mimtani gogonas CavlisTanave,
isev qreba. Cveni SekveTa
Tanmimdevrulad moaqvT (rigiToba
daicaviTo, amis Txovna mimtanisTvis
ar gvWirdeba). supi, salaTi, ori mTavari
kerZi da bolos, deserti.
supis zomieri ulufa uzomod gemrielia.
TeTri RviniT Sezavebul
Tevzis bulionSi, midiebTan da krevetebTan
erTad, zeTisxilisa da kapersebis
sasiamovnod momJavo gemos
gamovyof, oreganosa da pomidvris
msubuqi aqcentic Tavisas Svreba.
mTlianobaSi, am kremovani faqtu-
ris supSi daxvewili gemo
momwons. aseve vaxasiaTebT
Cezares krevetebiT, romelsac
sinatifes sZens (ra
vqna, zustad aseTi maRalfardovani
sityvebi uxdeba
am salaTs) Sefis saavtoro
Cezares sousi, patara Rilisxela,
Ceri pomidvrebi
da naxevrad magari italiuri
yvelis, grana padanos
Txeli naWrebi. Roris
xorcis file garniriT _
Cveulebrivia, gemrieli, magram Cveulebrivi.
ai, qaTmis ruleti ki… am
kerZSi mTavar misias Savi qliavis Ciri
asrulebs (naRebisa da yvelis sousis
ansamblTan erTad), romelic xorcis
patara naWerSi garedan ar Cans, pirSi
ki ucxod sasiamovno gemos tovebs.
dabolos, safirmo deserti `gusto~
_ wiTel RvinoSi Semwvari msxali,
zemodan mosxmuli Sokoladis minanqriT
_ ubralod dResaswaulia.
kidev erTi dakvirveba, ukve danayrebis
Semdeg: `gusto~ Cumi restorania
da amitom _ Zalian myudro.
xmebi, romlebic yurSi Cagesmis: saubari
gverdiTa magididan, Wiqebis
wkriali, mimtani gogonebis gadalaparakeba,
musikis enaze rom giTxraT,
pianos ar scdeba.
ra Tqma unda, `gustoze~ maRali
klasis restornebic arsebobs _
Tundac momsaxure personalis Tavazianoba-ganswavlulobis,
interieris
simdidris, Tu Sef-mzareulis kreatiulobis
gaTvaliswinebiT. Tumca,
`gustosac~ aqvs Tavisi `maRali klasis~
xibli da sjobs is Tavad SeafasoT.
saavtoro sveti
moskovSi davibade 1971 wels. imave
wels lui armstrongi gardaicvala.
genialuri adamiani da jazmeni.
***
im dros, Turme, SeiZleboda
moskovSi gadafreniliyavi, eskimo
geWama, arayi dagelia da ukanac gamofreniliyavi.
Tanac, es siamovneba
sul raRac maneTebi Rirda. amas,
zogi didi siamayiTa da netarebiT
ixsenebs. me ar maxsovs, ver viamayeb,
axali dabadebuli viyavi...
***
91 wlis martSi isev aRmovCndi
moskovSi. krasnovis klinikaSi da
sastumro `akademiCeskaiaSi~, Tvali
mqonda saoperacio. mSoblebma
wamiyvanes. nerviulobdnen da SeZlebisdagvarad
makontrolebdnen.
alkoholi sastikad amikrZales. win,
rTuli operacia meloda!...
moskovuri marti... Wyapi!... nacrisferi
ca... skviTuri `тоска~ meZaleboda.
sastumrodan Cumad gavZveri
da arbatze barSi gamovTveri...
***
narkozma ver damaZina. anesTeziologs
maiakovskis leqsebs vukiTxavdi
da restoranSi vepatiJebodi.
bolos, mgoni, cxenis doza gamike-
Tes, raTa dameZina. yvelaferma kargad
Caiara. eqimebic Tan gadamyvnen.
sxvanairad Tbili xalxi iyo. saku-
Tar mTavrobasac magrad aginebd-
30 cxeli Sokoladi
samajuri
gaga naxucriSvili
nen. vgrZnobdi, rom ar cruobdnen,
ar TvalTmaqcobdnen. imaTac CvensaviT
undodaT normalur qveyana-
Si cxovreba da gulwrfelebi iyvnen.
imasac ambobdnen, rom cotani
arian, vinc ase fiqroben. camde
marTlebi iyvnen. umetesoba ambobs,
rom `za ZerJavu abidna~ da le-
ukve grebenSikovze
vsaubrobdiT.
verasdros
warmovidgendi,
rom grebenSikovi
konformisti
gaxdeboda, kremlis
ordens aiRebda
da daimaleboda.
ninis damarxvac ar undaT. belads
ki nel-nela wamali Wams. nel-nela
pataravdeba, ileva. da male albaT
„Wirisuflebs“ carieli adgili daxvdebaT.
yvela beladis bolo xom
es aris.
***
bari `arbatze~ da... is gogo!.. naxevrad
rusi, naxevrad boSa. ase gamecno
_ alisa saocrebaTa qveynidan.
ase erqva. siSavemde lurji Tvalebi
hqonda. wablisferi Tma. cal yurze
sayure ekeTa _ mekobresaviT. xelze
ki _ ferad-feradi samajurebi, gemovnebianad
Sexamebuli. wvril sigaras
eweoda. bunebrivad, Tavisuflad
iqceoda (vulgarulobis gareSe),
amiTac mimizida.
arays vsvamdiT da gvekideboda.
aqvs arays aseTi kargi Tu cudi Tviseba,
mTavaria, rogor Seirgeb.
ukve grebenSikovze vsaubrobdiT:
`поколение дворников и сторожей“ (verasdros
warmovidgendi, rom grebenSikovi
konformisti gaxdeboda,
kremlis ordens aiRebda da daimaleboda.
ise, rogor cvlis dro
adamianebs. ufro sworad _ avlens,
aaSkaravebs). mere, esenini gamaxsenda:
`ведь ты не знаешь, что жить на
свете стоит...“
ho, xSirad aseTebi iklaven Tavs,
laRebi da sicocxlis moyvarulebi.
yavazec mimkiTxava. Tvalis operacia
kargad Caivlis da bevri coli
geyolebao, miwinaswarmetyvela. bevri
Svili mainc geTqva-meTqi _ gamecina.
ras izam, es finjani ase ambobso, damamSvida.
ise, magari winaswarmetyveli
gamodga _ jerac ucolo var.
ganTiadisas feradi samajuri ma-
Cuqa, xelze gamikeTa. atare da bednierebas
mogitanso, miTxra. Cumad
movixseni da jibeSi Cavide. ar
miyvars, roca biWs samajuri ukeTia.
jibiT damqonda, bolosdabolos, samaxsovro
iyo. erTxelac, amomivarda
da damekarga. neta, vis ukeTia axla
is samajuri…
saavtoro sveti
gotlib bidermani ar arsebobda.
gamogonili kacia. 1848 wels
is ludvig aixdorfma da adolf
kusmaulma gamoigones. batoni bidermani
_ an bidermaieri, rogorc
mogaxseneT, gamogonili kaci da
gvaria _ uaRresad simpaTiuri
maswavlebelia, cota leqsebsac
wers, patara saxli aqvs da koxta
baRi, sentimentaluri vinmea, Tan
sufTa, mowesrigebuli.
aixdorfi mTeli cxovreba ificeboda,
1847-Si dabeWdili ludvig
pfaus „batoni bidemaieri“
saerTod ar wagvekiTxa, Cveni leqsebi
damoukideblad davwereTo.
kacma ar icis, rogor iyo. an ra
mniSvneloba aqvs. mTavaria, rom
es patara, ararsebuli kaci mTel
cnebad iqca: bidermaieri, biurgeruli
kultura.
biurgerebi pirad da ojaxur
cxovrebas yvelaze maRla ayenebdnen,
Tavs evlebodnen oTx kedelSua
moqceul bednierebas,
saxls, romelic TavSesafari
iyo. sibejiTe, patiosneba, erTguleba,
movaleobis erTguleba
ZiriTadi principebis donemde
iyo ayvanili. „bidermaierebi“ TavianT
myudro misaReb oTaxebSi
yavas svamdnen, ojaxur koncertebs
marTavdnen, xandaxan venis
yavaxanebSi ikribebodnen da „venis
sayovelTao Teatralur gazeTSi“
gamoqveynebul werilebs
arCevdnen. pirvel venis kongres-
32 cxeli Sokoladi
aqa mSvidoba
ana korZaia-samadaSvili
sa da 1848 wlis revolucias Soris
es gaxldaT saSualo klasis
pirveli, rogorc wyaroebSia mi-
TiTebuli, „TviTkmari“ stili _
bidermaieri. bidermaieris cxovrebis
wesi, arqiteqtura, ferwera,
musika da tansacmeli _ vardebiT
moCiTuli kaba uzarmazari
saxeloebiT, romelic fortepianoze
dakvrisas cota xels giSlis,
magram eg araferia.
***
nikolikom miTxra, quCaSi nu
viwanwalebT, CemTan modio. Cemebis
bidermaierSio. cota gamikvirda
_ suliT meamboxe nikolikos
is saxli sZulda, magram
vifiqre, ra ar xdeba, egeb Svidi
wlis unaxavs mTlianad Seecvala
msoflmxedveloba da axla ojaxis
mimarT siyvarulis Semoteva aqvs-
-meTqi, da wavedi.
didi sixaruliT wavedi, radgan
me Zalian miyvars nikolikos mSoblebTan
stumroba da is bidermaieris
saxlic. isic momwons, rom
marTla nikolikos mSoblebisaa,
mamaZaRlobiT nayidi ki ara, memkvidreobiT
miRebuli. nikoliko
ormocdameaTe Taobis venelia,
janmrTelad snobi, venurad molaparake,
mudam aRelvebuli da
Zalian lamazi qali.
nikolikos Sin dabrunebis mizezi
misvlisTanave gavarkvie.
garkveva ar damWirvebia: karSive
momaxsena, rom ojaxi dasasveneblad
iyo wasuli da is ZaRliviT
(citata _ „qofakiviT“) datoves
saxl-karis da baRis mosavlelad.
gadaayoles bidermaiers! nikoliko
SfoTavda, me ki aRtacebuli
viyavi, radgan im saxlzec da im
baRzec vgiJdebi. cxadia, nikolikozec.
baRSi visxediT. binddeboda.
zRapruli yvavilebi, didi buCqebi,
WriWina. male Semodgoma dadgeba,
samwuxarod. nikolikom san-
Tlebi daanTo, SesaniSnavi vaxSami
da SesaniSnavi Worebi damaxvedra
_ Svidi weli didi droa, uamravi
ramaa mosayol-gasarCevi... mere,
gamosvlisas, vTxove, rodisRa
vnaxav aqaurobas, saxlSi gamatare-meTqi.
gaukvirda, magram gamatara.
mere arxis napirs mivuyvebodi
da vfiqrobdi, rom me vgiJdebi
bidermaierze. mec minda da arasodes
meqneba. saxli ki ara, mSvidoba,
Tan moCvenebiTi ki ara,
namdvili. minda, arxeinad vijde
venis yavaxanaSi, dilandel gazeTs
tyuilad vfurclavde, da gareT
binddebodes. metyviT, mand ar
xar, dajeqi, vin giSlis, adre Tu
gvian xom dabneldebao. ki, mar-
Talia, waval, davjdebi _ magram
me xom ar gamomiva! amisTvis, sul
mcire, meormoce Taobis veneli
unda viyo da cota sxvanairi nevrozebi
unda mqondes.
saavtoro sveti
meCveneboda, rom me ufro dangreu-
li viyavi, vidre Cemi qalaqi da ar
mecodeboda, ar mesamSobloeboda. 20
wlis viyavi da me da Tbilisi Zalian
vgavdiT erTmaneTs _ oriveni Suaze
gayofilebi, oriveni damarcxebulebi.
ubralod, me namdvilad ufro cudad
viyavi, vidre qalaqi da arc maSin mrcxvenoda,
ase rom vfiqrobdi da arc
axla mrcxvenia mgoni. ratom ar SeiZleba
erTi adamiani ufro cudad iyos,
vidre qalaqi an mTeli samSoblo?..
skolaSi vmuSaobdi. daagvianda erTxel
mSobels, pirvelklaseli ana fonia mimyavda
saxlSi gadamwvari rusTavelis
gavliT da natyviar saxlebze mkiTxa:
Cutyvavila sWirT, maswavlebelo, saxlebs?..
ase mtkivneulad arcerTi
politologisa Tu erovnuli gmiris
Sefaseba ar momxvedria gulze da ma-
Sin kidev erTxel davrwmundi, rom
aravisiani ara var, mxolod amaTiani _
bavSvebis partias ekuTvnis Cemi arseba
da guli... transporti ar moZraobda
maSin da saburTalodan filarmoniamde
fexiT movdiodi skolaSi. saSinlad
gamoviyurebodi im zamTars, Tavs ver
vuvlidi da saswavlo nawilis gamge
sagonebelSi iyo Cavardnili. taqtiT
maniSnebda, rom uari meTqva maswavleblobaze,
vidre ase viyavi da marTalic
iyo. isedac sazareli atmosfero idga
irgvliv da axla kidev me _ Tmadauvarcxneli,
uRimilo, mZime da wablisferi
mzeriT. bavSvebs ki ratomRac mainc
vuyvardi. maSin megona, rom saintereso
viyavi da imitom, axla ki vxvdebi,
rom sulac ar iyo ase... mokled, erT
34 cxeli Sokoladi
mkvdari
ver gaivlis
maia sariSvili
dilas gavbrazdi gadamwvar qalaqze
da uvargis sakuTar Tavze da maRalqusliani
fexsacmelebi da dedaCemis
gaquculi qurqi Cavicvi. ukanaskneli
kapikebiT saparikmaxeroSi Sevedi. iq
ludiT damisveles Tmebi, ukeTesad
dagexveva, didxans ar dageSlebao da
marTlac, saRamomde ar damSlia. skolaSi
ar wavsulvar, gavacdine da rus-
Tavelze vseirnobdi ase gamopranWuli.
amekida erTi simpaTiuri biWi _
albaT, romeliRac ucxouri Jurnalis
korespondenti, yovel fexis nabijze
miRebda suraTebs da momwonda, amayad
davdiodi am nangrevebSi. ar vici, ra
usindisoba Tu uguloba iyo _ sulac
ar ganvicdidi am nangrevebs... mindoda
me gavmxdariyavi ukeT, mindoda wiTeli
feris kaba gamomCenoda da qurqis
Rilebi Sevixseni. mixaroda, rom wi-
Teli feri davibrune da sixaruliT
vivsebodi. grZeli da daxveuli Tma
lamazad mixtunavda siarulisas, meCveneboda,
TiTqos quCasac vkurnavdi da
mTeli saaTi zemoT-qvemoT davkakunobdi
Rimiliani saxiT... mere mariami
gamaxsenda, dabadebis dRe hqonda. fsiqiatriulSi
iwva maSin. usaCuqrod ar
mindoda misvla da avedi saxlSi. deda
ganerviulebuli damxvda _ skolidan
dagirekes, gakveTilebi gagicdeniao,
erTi bavSvi saxlSi wasula daukiTxavado
da raRac sxva cudi ambebi... veRar
vusmendi, saCuqars veZebdi mariamisa-
Tvis, romelic 50 wlis gaxda. veraferi
vnaxe. absoluturad veraferi.
mere boTlebi Cavyare parkSi da metro
delisTan Cavedi fexiT. Caibares da
raRac sacodavi fuli momces, araferi
momdioda, daviare jixurebi. mere
sami cali Sokoladi `luna~ viyide da
mivedi. maka erqva mis eqims, micno da
SemiSva, magram derefanSi daelodeo.
kedels avekari. dadiodnen qalebi
saSineli saxeebiT. makvirdebodnen,
miRimodnen, mibRverdnen, raRacebs
mekiTxebodnen da yvelas iseTi damangreveli
tkivili edga saxeze, mivxvdi,
ver gavuZlebdi. `daicade, modis~ _
karTan SemaCera makam. marTlac movida
mariami _ Cemi yvelaze Zvirfasi megobari,
romelic axla aRaraa cocxali.
miveci samive `luna~ da vakoce orive
gamxmar loyaze, romlebzec bewvebi
amosvloda mas mere, rac bolos vnaxe.
ra cudad gavxdi... waval-meTqi, magram
ra yria aqo?! _ damlagebeli ayvirda
uceb. Savi namcecebiT iyo iquroba
mofenili. mariamma fexsacmelebze damxeda
da Tvalebi gaufarTovda, absoluturad
daSliliyo Cemi fexsacmlis
quslebi. an ki rogor ver SevamCnie. am
quslebis rezinis namcecebiT iyo dafifquli
iqauroba. `ici, ra aris? _
damlagebeli meubneba _ mkvdris fexsacmelebi
iqneba eg. iafad yiduloben
ucxoeTSi da mere aq xalxs atyueben.
ki, mkvdrebis maRaziaSi iqneba nayidi.
iseTi masalisgan amzadeben, rom araa
gamZle. mkvdari xom ver gaivlis da...~
wamovedi. quCaSi sul daiSala orive
qusli... TiTqmis SiSveli fexisgulebiT
vabijebdi gayinul asfaltze.
cota xurda kidev meyara jibeSi, meo-
Txe `lunac~ momivida da dedaCems wavuReb-meTqi,
magram SemomeWama gzaSi...
ევროპული ავეჯი განახლებულ პაპილონში
თბილისი აკ. ბაქრაძის 6 (მტკვრის მარჯვენა სანაპირო, დიღმის ხიდთან); ტელ: +99532 2540990
ქუთაისი წერეთლის 163, ტელ: 0431 235025; ბათუმი ბაგრატიონის 109; ტელ: 0422 220348
WWW.PAPILLON.GE
saavtoro sveti
is, rac seqtemberSi TbilisSi xdeboda,
SeiZleba daxasiaTdes erTi
sityviT _ fsiqozi. mogexsenebaT,
fsiqozis mTavari maxasiaTebelia realobasTan
kontaqtis dakargva, rac,
xSirad, moicavs mcdar warmodgenas
momdinare movlenebze an sakuTar
identobaze (iluzia), aseve, sagnebisa
xmebis aRmoCenas iq, sadac isini ar
arsebobs (halucinacia).
aqve unda davazusto, rom fsiqoz-
Si vgulisxmob ara imdenad sazogadoebis
reaqcias winasaarCevnod dayril
kompromatebze, aramed im movlenebis
erTobliobasa da maTSi moqmedi pirebisa
da mayureblebis saxiT Car-
Tuli adamianebis urTierTqmedebas
drois am monakveTSi.
mdgomareoba qalaqSi avadsaxsenebeli
cocxebis kadrebis dayramde ki
ase gamoiyureboda:
diliT, saxlidan konkretuli quCiT
samsaxuramde misvlis Semdeg, ramdenime
saaTSi, ukana gzaze, igive quCa aucileblad
gadaketili gxvdebodaT,
sadac mocimcime patrulis manqanas-
Tan mdgari policielebi `gaiare, gaiares~
ZaxiliT dafeTebul mZRolebs
gaurkveveli mimarTulebiT (xSirad,
saburTalodan diRmisken) uSvebdnen.
quCaze ki ukve aRmarTuli iyo axali
estakadis safuZveli, romelzec meore
dilas gamovlisas ukve asfaltis
manqana SeiZleba SegemCniaT, romelsac
kudSi (`is~ `kudi~ ar gegonoT) gzis
damxazavi manqana miyveboda. am gmiruli
Zalisxmevis wyalobiT, erTi dRiT
36 cxeli Sokoladi
robotebi
da orkebi
gigi guledani
miSistadac viqeci, roca asaTianis
quCidan, jer kidev oxSivaradenili
cxeli asfaltisa da ipodromis axali
gvirabis gavliT, gmirTa moedanze aRmovCndi.
estakadebis mSeneblobebi is-is iyo
dasrulda da yvelas unda amoesun-
Tqa, rom uecrad, miwamiyrili yumbarasaviT
gaskda patimrebis videoebi,
rasac mohyva qalaqis iseTi paralizeba,
rom gzebis reabilitaciiT gamowveuli
Seferxebebis amaTTan motanac
ki uxerxulobas gamoiwvevda,
amitom maT arc ki Sevadareb. CemTvis,
rogorc mZRolisTvis, am aqciebis
mimdinareobisas, yvelaze damafiqrebeli
mainc is momenti iyo, roca sanapiroze
sacobSi gaWedilma, Cemi manqanisken
momavali funjiani mRvdlebi
davlande, romlebic Segubebuli manqanebisgan
Semdgar liTonis ferad
masas nakurTxi wyliT jvaredinad
wuwavdnen.
am dros, SedarebiT simSvide sufevda
mtkvris marcxena sanapiroze,
xolo ufro zeviT _ Tbilisis zRvaze,
14 kilometrze gaSlil la-
Jvardovan zedapirze, saqarTvelos
afrosanTa federaciis turniri moewyo.
9 TeTri iaxta STamagoneblad
miapobda rezervuaris talRebs. pla-
Jze dadebuli Sezlongebidan maT
Tvals adevnebdnen sacurao kostumebSi
gamowyobili simpatiuri axalgazrda
dedebi.
ukana gzaze, sanzona-naZaladevi da
CuRureTic ki ar iZleoda aranair
miniSnebas centrSi arsebul daZabulobaze.
idga odesis SegrZneba, Tumca,
sanapiroze ukve yvelaferi Seicvala.
moZraoba mdore da qaoturi
gaxda, xolo radioSi Tqves, rom vake-
Si iwvoda `liberTi bankis~ Senoba,
rasac mohyva orazrovani „namiokebi“
imaze, rom xanZars, rogorc Cans, am
konkretul viTarebaSi, `Tavisi daniSnuleba~
hqonda, kerZod... magram
amaze ar Rirs. miT umetes, rom is
male Caaqres. Tumca aqac ar Cauvlia
paralizebis gareSe, da ai, gadaketil
WavWavaZeze dadga iseTive feradi
liTonis zRva, rogoric iyo filarmoniasTan
da aseve, rogorc marjvena,
ise marcxena sanapiroze.
Tumca, gzebis paralizebasTan er-
Tad, pirveli oqtombris dadgomis
Rames SeiniSneboda kidev erTi ramis
_ `feisbuqis~ paralizebac. oRond
es iyo paralizeba zizRisgan, roca
kaxeTSi daRupuli Cvilis ambavze
atexil amazrzen virtualur xavils
albaT Zalian bevrma ver gauZlo da
leptopi ubralod daketa. amdeni
araprognozirebadi movlenis Semdeg,
pirvelad, mxolod maSin SemeSinda da
vifiqre, rom SeiZleboda momxdariyo
raRac sazareli, zustad aravin icoda
_ ra!
magram, sabednierod, balansi ar
dairRva, da is, pirvelSi `gaformda~
kidec, roca qveyana, saboloo SedegebiT,
gadanawilda robotebsa da
orkebs Soris, orkebis mcire upiratesobiT.
saavtoro sveti
yvela socialuri organizmis xelo-
vnebis nimuSad qceva 1960-iani wlebis
artistuli aqtivobebis ocneba iyo da
swored utopiuri momavlis sqemebis
gamo akritikebdnen fluqsusis warmomadgenlebsac,
Tumca rTulia, ver gaugo
maT, rom cvlilebebis survili aseTi yovlismomcveli
gaxda. maT uyvardaT spontanurad
Seqmnili xelovneba, sxvadasxva
mediumis „SemTxveviTi“ dajaxebebi da tkbebodnen
axali kombinaciebiT, Seqmnili
samyaroebis maT Tvalwin dabadebiT. amave
periodis sabWoTa sivrces da maT Soris,
ra Tqma unda, qarTul realobasac aseTi
fufunebis saSualeba namdvilad ar hqonda.
aqac iyo xelovneba, romelic xalxis
samsaxurSi idga da isic utopias emsaxureboda,
oRond _ gansxvavebuls. am utopiis
ikonografiis kanonebi uryevi iyo,
sibere da sikvdili _ erTxmad uaryofili
da Tuki vinme mainc mokvdeboda, misgan
mumias daamzadebdnen da yvelasTvis xilul
adgilas dadebdnen, amjerad maradiuli
artifaqtis formatSi. totalitaruli
reJimis dasasruli ukve iluziis
parodiad ganviTarda _ e.w. „zastoi“. is
politbiuros sxdomebis reportaJebisgan
Sedgeboda, amas, zogjer, saiubileo
koncertebi emateboda, romlis mudmivi
monawile folkloruli ansamblebi da,
aseve, ucvleli solisti _ zikina iyo, yvela
sabWoTa RirebulebiT dajildoebuli
qali...
mokled, Zalian mosawyeni suraTia da
arcTu uvneblad mosawyeni. mwirma da er-
Tgvarovanma garemom, romelic sakmaod
didxans gagrZelda, SesaZloa aranaklebi
travma miayena Taobebis fsiqikas, vidre
sisxlianma represiebma: homo sovetikuss
38 cxeli Sokoladi
rogor davaRwioT
Tavi zikinas sindroms
anu daviviwyoT upirobo mocemulobebi
xaTuna xabuliani
uWirs informaciasTan muSaoba, misi diferencireba,
analizis gakeTeba, iniciativis
gamoCena da, rac mTavaria, moqmedeba,
amitom am yvelafers fsevdosaqmianobiT
anacvlebs... unda iTqvas, rom Tanamedrove
qarTuli kultura sakmaod susti aRmoCnda
imisTvis, rom Zlieri, aqtualuri
xelovneba Seeqmna da sazogadoebas iribad
daxmareboda cnobierebis problemebis
gaazrebaSi, axali mocemulobis identifikaciaSi...
kvlav gagrZelda popkulturis
sabWoTa propagandistuli stili, oRond
amjerad komkavSiris Tema erovnuli Rirebulebebis
paTosma Secvala. yofili
avangardis warmomadgenelTa umetesobam
brZolis mTavari motivi dakarga da umetes
SemTxvevaSi, regresuli dinamikis gzas
daadga, iqneboda es „xsna“ konformizmSi,
arcTu warmatebuli emigracia, Tu sulac
_ depresia...
axlaxan kulturis saministros mosalodneli
siaxleebis Temam didi vneba-
TaRelva gamoiwvia. vfiqrob, arsebiTi
cvlilebebisTvis saministrom sazogadoebasTan
erTad, pirvel rigSi, kulturis
politikis gansazRvraze unda ifiqros.
sabWoTa reJimis dasrulebis Semdeg, axali
istoriuli mocemulobis pirobebSi,
Cven jer ar gvifiqria imaze, Tu ra
prioritetebi gvinda kulturaSi, ra tipis
qveyana gvinda, rom gvqondes: qveyana,
romelic mxolod memkvidreobis Rirebulebebzea
koncentrirebuli da egzotikuri
folkloriT iwonebs Tavs, Tu qveyana,
romelic, am ukanasknelTan erTad, Tanamedrove
Rirebulebebis matarebel aqtualur
kulturas qmnis da saerTaSoriso
procesSi monawileobs.
marTalia, dRes aRar varT Caketili da
xelovnebis mkacri cenzuriT damZimebuli
qveyana, magram kulturuli Caketilobis
problema gadalaxuli ar aris. Cveni xelovanebi,
SeiZleba, monawileoben saer-
TaSoriso proeqtebSi, Tumca, umetesad,
es formaluri monawileobaa da Sorsaa
produqtiuli kulturuli urTierTqmedebisgan,
cocxali procesisgan.
am etapze sabWoTa inerciisgan gaTavisufleba
me yvelaze mniSvnelovan amocanad
mimaCnia. kulturis saministro aRar unda
iyos sabWoTa reliqti, sadac zikinas aCrdilebi
dadian _ upirobo mocemulobiT
daSvebuli subieqtebi, romlebsac mxolod
sapasporto monacemebi ganasxvavebs erTmaneTisgan
da arasdros aravin interesdeba
maTi realuri damsaxurebiT, kompetenciiT.
aucilebeli iqneba saganmanaTleblo
programebis gaaqtiureba, saxelovnebo
saswavlebelebis ganviTarebis mxardaWera.
mimaCnia, rom problemas, romelsac yoveldRiurad
vawydebiT da aqtualur sabWoTa
inercias warmoadgens, swored ganaTlebis
nakleboba iwvevs. esaa mxolod erTi modelis
aRiareba, magaliTad, Tundac, arqiteqturaSi.
saqarTveloSi popularuli
SexedulebiT, Tanamedrove arqiteqturad
SuSis konstruqciebi, e.w. „akvariumis“ tipis
Senobebi da fluiduri formebi iTvleba
mxolod, roca Tanamedrove arqiteqturaSi
uamravi sxva tendencia arsebobs...
meoce saukune cvlilebebis epoqa iyo
da am cvlilebebisa da gamocdilebebis
gaziareba Cven mogvianebiT gviwevs. Tanamedrove
xelovnebaSi sruli liberalizaciis
procesi ormocdaaTi wlis win daiwyo
da is sruliad gamoricxavs upirobo mocemulobebs.
Cven ki arCevani axla gvaqvs
gasakeTebeli...
saavtoro sveti
Cvens patara, provinciul da sayvar-
lad nevrozul satelevizio sivrceSi,
romelic mSvidad, lamis felinis „amarkordiviT“
cxovrobda avtonomiur
reJimSi, didi manevrebi daiwyo. imdeni
ram, rac arCevnebidan 20 dReSi moxda,
ukanaskneli 9 wlis ganmavlobaSi er-
Tad ar momxdara.
finansuri Tu politikuri saeTero
gadanawileba ukanaskneli wlebis ganmavlobaSi
TiTqmis ar Secvlila; Tu
mxedvelobaSi ar miviRebT 2007 wels
badri patarkaciSvilisTvis warTmeul
telekompania „imeds“ (romelic axlaxan
mflobels isev daubrunes), odnav
mogvianebiT amRerebuli „maestros“ sazogadoebriv-politikur
mauwyeblobaze
gadasvlas da „mecxre arxis“ gamoCenas
2012 wlis saparlamento arCevnebis gariJraJze.
mravaljer gayidul-gasxvisebuli
„rusTavi 2“-isa da „mzis“ udrtvinvel-poeturi
ritmi, mgoni, maT
mepatroneebsac ar axsovdaT, vidre ar-
Cevnebis Semdeg yofili mepatroneebis _
qibar xalvaSisa da daTo dvalis aCrdilebi
ar wamoimarTnen.
samwuxarod, kerZo da nacionaluri
mauwyeblebi isev didi politikuri
TamaSis msxverplni aRmoCndnen.
arada, namdvilad arsebobda Sansi
da dro, Tavad medias eTqva gadamwyveti
sityva sazogadoebiTvis;
xelSi aeRo iniciativa da samoqalaqo
pozicia mkveTrad, miukerZoeblad
da gasagebad gamoexata. magram
amisaTvis mas mouwevda, uari eTqva
calkeuli oligarqebis, jgufebis da
ukve arahomogenuri, danawevrebuli
40 cxeli Sokoladi
tanjuli da
mowamluli demonebi
daviT buxrikiZe
politikuri elitisaTvis. rac, cxadia,
ar gaakeTa.
iqneb, mas arc hqonia sxvis xel-
Si mudmivad saTamaSo iaraRad qcevis
survili, magram ar aRmoaCnda Zala da
gabeduleba, Tavad aeRo xelSi iniciativa.
Tavad Jurnalistebi, maTi profesiuli
standarti, eTikis normebi da
damoukidebloba karga xania, mitanilia
cvalebadi, meryevi politikuri drois
samsxverploze. mediam ratomRac ver
gaacnobiera, ra Zala aqvs sinamdvileSi
faqtebs, romelTac sazogadoeba ndobiT
moekideba, saredaqcio damoukideblobas,
jerac daumkvidrebel maRal
Jurnalistur standartebs...
jer kidev 90-iani wlebis dasawyisSi,
rodesac yovelkvireul gazeT „7 dRe-
Si“ vmuSaobdi, beWduri mediis gavlena
gacilebiT mniSvnelovani meCveneboda.
iqneb, marTlac ase iyo. uSuqo, ugazo
da uinterneto garemoSi satelevizio
informaciis sandoobas sazogadoeba
beWduri mediiT ufro „amowmebda“. Tanac
es samoqalaqo da afxazeTis omebis
Semdgom periods daemTxva, roca
yovel mwvave publikacias saTanado
„reagireba“ mohyveboda. Tve ar gadioda,
„mxedrions“, `moqalaqeTa kavSirs~,
an romelime partiis warmomadgenlebs
garCeva-darbeva ar moewyoT redaqcia-
Si. gaZarcva lamis SeCveul Wirs hgavda,
romelzec reagirebas kanti-kuntad
Tu vinme axdenda.
raoden ucnauric ar unda iyos, swored
im „Sav-bnel“ dros, media gacilebiT
Tavisufali, Tamami da politikurad
araangaJirebuli iyo. maxsovs,
xvamlis quCaze, morigi darbevis dros,
rogor „daxvrites“ ori cali kompiuteri
sajarod, isic maxsovs, rogor
modioda mudmivi WirisufaliviT batoni
gia nodia, Tavs gadaaqnevda, xels
CamogvarTmevda, redaqcias gaamxnevebda
da Cveni ambebi sadRac zemoT, sxva
instanciebSi mihqonda. an iqneb, sulac,
ucxouri organizaciebisTvis unda ecnobebina.
uSuqobaSi, naTxovari generatoris
wyalobiT dabeWdili gazeTis
gverdebis „kalka“ ki SuaRamisas stambaSi
mihqondaT TanamSromlebs.
es yvelaferi, jer groS-kuponebis,
Semdeg ki TveSi 100 laris safasurad
xdeboda! mokled da paTetikurad _
yvelaferi oqrod ar gveCveneboda, rac
brwyinavda. Tumca, simarTle vTqva, arc
araferi brwyinavda da amis miuxedavad,
raRac Cumi, faseuli, mniSvnelovani
ido Cvens cudad organizebul garja-
Si! dRevandeli gadasaxedidan imdroindeli
problemebi albaT Zalian, Zalian
sasacilod mogeCvenebaT, radgan fuli
da gavlena gazeTebze naklebad aisaxeboda.
fuli da saxeli televiziasTan
asocirdeboda...
gasuli saukunis 70-ian wlebSi postmodernizmiT
STagonebulma da axlo
aRmosavleTSi navTobis krizisiT „mowamlulma“
Jan bodriarma televizias,
da zogadad, eleqtronul medias „xatebis
boroti demoni“ uwoda, romelic
realobas cvlis da amaxinjebs. miuxedavad
arcTu optimisturi ganwyobisa,
visurvebdi, rom es tanjuli demonebi
da damaxinjebuli anareklebi, rac Sei-
Zleba iSviaTad gvestumron.
istoria
42 cxeli Sokoladi
evri
nino xaratiSvili
avtori TamTa melaSvili
foto: levan xerxeuliZe, nino xaratiSvilis piradi arqivi
nino Cemi megobaria. cota ucnaurad
da swrafad SeZenili megobari.
ai, iseTi, adamians rom Sexvdebi da
sadRac 10 wuTSi mogeCveneba, Ti-
Tqos erTmaneTs Zalian didi xania
icnobT, TiTqmis bavSvobidan. iSviaTi,
magram sasiamovno SegrZnebaa.
nino germaniaSi cxovrobs, me _ Ziri-
Tadad, saqarTveloSi. Cven xandaxan
vnaxulobT erTmaneTs. „xandaxan“ _
niSnavs ninos Camosvlas saqarTveloSi,
an Cems Casvlas germaniaSi.
ise, Tu mkiTxavT, megobrobas erTad
gatarebuli ocdaoTxi saaTi da permanentuli
saerTo sivrce sulac ar
sWirdeba.
nino Tavidanve momewona, roca gavicani.
es SarSan zafxuls, goeTes
institutSi moxda, sadac misi meore
da ukve Zalian cnobili romani `Cemi
nazi tyupiscali~ waradgines. miuxedavad
imisa, rom germanuli Zalian
cudad vici, ninos didi siamovnebiT
movusmine. is araCveulebrivi mosaubrea
da araCveulebrivad kiTxulobs
sakuTar teqstebs. mere, kiTxvis
bolos, rogorc xdeba xolme, mcire
diskusia gaimarTa. roca nino kiTxvebs
pasuxobda, maxsovs, gavifiqre: `ra
magari gogoa!~ ridingis dawyebamde
isic maxsovs, rogor vcdilobdi
garSemomyofebSi amomecno, romelia
nino xaratiSvili. ver vipove. `nino
romelia?~ _ vkiTxe Cems megobars
da sanam Cemi megobari mipasuxebda,
`me var~, _ Tqva ninom. Turme, Cem
gverdiT idga. orives gagvecina. xandaxan
vfiqrob, rom SeiZleba sulac
im wuTSi daiwyo Cveni megobroba.
meored erTamaneTs frankfurtSi
SevxvdiT. wignis bazrobis Semdeg
TiTqmis yoveldRe, usityvo TanxmobiT
da ritualuri gulmodginebiT
erTad gavrbodiT jer makdonalds-
Si da mere romelime barSi. iq cotas
vsvamdiT da bevrs vlaparakobdiT.
axla, rodesac ninosTan mivdivar
interviuze, arcerTi kiTxva mzad
ar maqvs, Tumca darwmunebuli var,
saubari gamogviva. nino is iSviaTi
adamiania, romelsac rac metad icnob,
miT ufro saintereso xdeba.
Cven erTmaneTis pirispir vsxedvarT
litkafeSi. `modi, `asociaciobana~
viTamaSoT“, _ vTavazob me, _ `me, sityvas
getyvi da es sityva ra asociaciasac
dabadebs, imaze visaubroT~.
nino mTanxmdeba.
`protesti~, _ veubnebi me. veubnebi
imas, rac TavSi pirvelad momdis da
iqve vxvdebi _ es „protesti“, Tavad
ninozea Cemi asociacia. orives
gveRimeba.
protesti
`estrogeni safrTxea, grZnobieri
istoria safrTxea,
nu gadaiqcevi safrTxed, gTxov, Zalian
gTxov, nu iqnebi gansxvavebuli,
nu gaxdebi problema~.
Cemi saSineli bednierebis weliwadi
`maxsovs, rom Zalian bevri raRac
ar momwonda. mindoda, raRacis Cemeburad
gakeTeba, raRacis Secvla.
amas xan vaxerxebdi, xan vera. rodesac
protesti gamiCnda, sabednierod,
ukve aRmoCenili mqonda
wera. aseve, male Camoyalibda Cveni
Teatraluri dasi skolaSi. gamimar-
Tla, rom adreve CaverTve imaSi, rac
momwonda~.
istoria
ninos erT-erTi pirveli protesti
fatmani aRmoCnda. fatmani `vefxistyaosnidan~.
erTxel momiyva,
rogor daavaldebules moswavleebi
qarTulis gamocdaze `vefxistyaosnis~
sayvarel gmirad aucileblad
nestan-TinaTin-tariel-avTandili
aerCiaT da maTze daeweraT. ninom
nestan-TinaTin-avTandil-tarieli
uaryo da fatmani arCia.
`vifiqre, ratom unda davwero
is, rasac meubnebian, ratom unda
momwondes is, viszec mimiTiTeben,
ratom unda moviyvano maincdamainc
is citata, romelsac CamZaxian. Tan
absoluturad ar modioda CemTan
axlos arcerTi tipaJi _ arc Tina-
Tini, arc nestani, arc asmaTi. maTi
pasiuroba nervebs ise miSlida, rom
absoluturi distancia Cndeboda
Cems da personaJs Soris. fatmani ki
momwonda imitom, rom yvelaze adamianuri
iyo. is iyo, visic me ufro
mesmoda. iseTi iyo, visi warmodgenac
SemeZlo. qalis, romelic grZnobs
da moqmedebs, romelsac uyvars
da mxolod imisTvis ar arsebobs,
rom sxvebma igrZnon misi arseboba~.
nino, rogorc kargi moswavle, samianisTvis
daenanaT da SesTavazes,
Tema xelaxla, friadis sanacvlod,
isev nestan-TianTin-avTandil-tarielze
daewera. ninom Rirseulad
ar daTmo fatmanuri samiani.
`ai, ra momwons am gogoSi~, _ vfiqrob
me, roca nino Tavis erT-erT
pirvel protestze RimiliT miyveba.
_ kargi, meore sityvas getyvi ma-
Sin, _ veubnebi.
_ miTxari.
_ sazRvrebi.
cxeli Sokoladi 43
istoria
sazRvrebi
debora: aranairi sazRvrebis ar mwams.
noa: samagierod, sazRvrebs swams Tqveni.
44 cxeli Sokoladi
`kokoro~
`sazRvari CemTvis ufro SiSia.
SiSi, rom ver gadalaxav. SiSiT Sen
Tavs aferxeb. SiSiT patara, lokaluri
msoflmxedveloba giyalibdeba.
patara bavSvs rom eubnebian: xeli
ar miado, daiwvebi, daiwvebi, daiwvebi.
man ki mainc unda miados, imitom,
rom miiRos es gamocdileba. mixvdes,
rom daiwveba. es gamocdileba SeiZleba
yvelasTvis arc iyos aucilebeli.
yvelas Tavisi sazRvari aqvs.
amitom miyvars mogzauroba. mogzauroba
sazRvrebis gadalaxvaa.
Zalian bevri ram maSinebs, magram
yovelTvis vfiqrob, rom gariskva
sjobs argariskvas. gecodineba
mainc, rom scade, mixvdebi _ es ar
aris Cemi da ukan mobrundebi. rac
aseve momwons aris is, rom sazRvris
gadalaxva Zalian afarToebs horizonts:
Sinagans, gonebrivs, suliers.
araCveulebrivi SegrZnebaa, roca
grZnob, aRiqvam, Seicnob~.
ninom pirveli `sazRvari~ 9 wlis
win gadalaxa. is germaniaSi gadavida
sacxovreblad. meore `sazRvari~,
albaT, maSin, roca germanulad
daiwyo wera. asociaciobana maviwydeba
da ninos ukve kiTxvas vusvam:
_ mesmis, rom Tavs moxveuli diqotomiaa,
magram Seni biografiis,
`samSoblogamocvlili~ adamianebi,
ZiriTadad or samyaroSi `gamokidebulad~
aRiqmebian _ `gamgzavn~ da
`mimReb~ samyaroebs Soris. Sen amas
rogor grZnob? gaqvs moTxovnileba,
romelime samyaros ufro ekuTvnode,
vTqvaT, meti stabilurobis SegrZnebisTvis?
es qarTul-germanuli
diqotomia...
es, germanul-qarTuli
diqotomia
`marTali xar, TiTqos yovelTvis
sadRac SuaSi var da es dilema, albaT,
mTeli cxovreba meqneba. ai, visi
xar, gogo, Sen? visi gogo ufro xar?
pirveli wlebi Zalian miWirda, roca
mekiTxebodnen: Sen qarTveli xar, Tu
germaneli? am enaze rom wer? am enaze,
aba, ratom wer? enis `gamocvla~
iSviaTia da xSir SemTxvevaSi, albaT,
bevrisTvis Zalian simbolurad datvirTuli
aqti. CemTvis germanulad
wera ar yofila winaswar dagegmili
nabiji, romelzedac didxans vifiqre.
xeli Semiwyo iman, rom srulyofilad
vflob am enas, bavSvobidanve
vswavlobdi germanuls. erTxel, maxsovs,
aq, TbilisSi, erTi radiointervius
dros, eTerSi erTma kacma
dareka. Tavidan Zalian bevri maqo,
magram boloSi ver moiTmina da
mainc sayveduris toniT mkiTxa: `ratom
wer germanulad?~ TiTqos enis
gamocvla raRac Ralatis tolfasi
iyos. ki, kargia, rom germaniaSi gamodis
Seni wigni, bevri mkiTxveli hyavs,
aqvs gamoxmaureba, magram... da es
magram yovelTvis rCeba. Tavidan mawuxebda
es sakiTxi, mere raRacnairad
Sevegue. axla vTvli, rom amas
dadebiTi mxare aqvs imitom, rom raxan
me arsad ar var, SemiZlia, yvelagan
viyo. raxan me aravis da arafers
mivekuTvnebi, SemiZlia, yvelafers
mivekuTvnebode. araoportunistuli
gagebiT, ra Tqma unda~.
mainc germanul-qarTuli
diqotomia
germanuli
wels laipcigis wignis festivalze
erT-erTma cnobilma germanulma
satelevizio arxma, ARD-ma ninosTan
interviu Cawera, romelic pirdapir
eTerSi gadaicemoda da romelsac
festivalis uamravi stumari
adevnebda Tvals. maxsovs, ninos wamyvanma
isev germanulad weraze Camougdo
saubari da mere hkiTxa, romeli
iyo misi sayvareli germanuli
sityva. nino arc dafiqrebula, ise
upasuxa: AUSLÄNDERBEHÖRDE. AUS-
LÄNDERBEHÖRDE reestris magvari
dawesebulebaa, sadac ucxoelebi
aRiricxebian. wamyvani uxerxulad
SeiSmuSna da maSinve sxva Temaze gadaitana
saubari. iq kidev erTxel
davrwmundi, rom nino magari gogoa.
`lampeduza xo gagigia? _ kunZu-
li. evropis pirveli `gamfiltravi~
sazRvari. `cixesimagre~. auracxeli
migranti awydeba. am kunZulze aris
cixe, galavani; SemosazRvrulia yvelaferi
da danawilebuli, TiTqos
imisTvis, rom giTxras: Sen rCebi aq,
an ukan midixar, an Tu gagimarTla,
SeiZleba SemogiSva kidec. Seni me-
Sinia, Sen ucxo xar da rac ar unda
iyos, mainc meorexarisxovani iqnebi
Cems qveyanaSi. mere ra, rom evropaa.
Tan 21-e saukune.
aris kidev meore ram: meore msoflio
omis mere germanias aqvs kompleqsi,
romlis gamoc mudmivad
TviTgvemaSia. amis gamo bevri ram
iTrguneba. germaneli Tavs uflebas
ar aZlevs emocia gamoxatos, odnav
metad paTetikuri iyos, vidre es
misi racionaluri kulturisTvisaa
dasaSvebi. es, adamianSi Zalian didi
raRacis CaxSobas iwvevs, rac mere,
Zalian araswor da arasamarTlian
adgilas iCens Tavs. amis gamo iseT
absurdSi vardebian xandaxan, rom
sasaciloc kia. ar momwons is, rom
emociis SiSia qveyanaSi. meore ukiduresobaa
imis, rac Cven gvaklia.
is, rom yvelaferi detalurad unda
gaanalizdes, is, rom aTasjer unda
dafiqrdes, SeiZleba Tu ara, maqvs
amis ufleba Tu ara, rame mohyveba
amas Tu ara. yvelaferi TiTqos
programulad gaTvlilia. adamianebi
iTrgunebian. TeatrSic Zalian
igrZnoba es. Cems speqtaklebze erT-
-erTi umTavresi kritika is iyo, rom
zedmetad emociuria, rom am yvelafers
meti ironiiT da sarkazmiT da
naklebi emociiT unda mivudge. me ki
vTqvi, rom CemTvis xelovnebaa emocia.
xelovneba emociis gareSe ar arsebobs.
warsulis Wiplari erTxel
da samudamod unda CaWra. amis gareSe
win ver waxval, es raRac, yovelTvis
ukan mogqaCavs. mere ra, rom sakuTar
warsuls ase Trgunav, mainc xom aris
nacisturi dajgufebebi, mainc aris
zizRi, brazi. xandaxan SegrZneba maqvs,
rom Tavis Tavs ver grZnoben,
sul raRacis darwmuneba sWirdebaT,
raRacis mtkiceba. es adamianur konteqstSi
Zalian damTrgunvelia~.
qarTuli
nino am jerze TbilisSi seqtembris
bolos Camovida. seqtembris
bolo, gemaxsovrebaT, rogori iyo.
erT dRes, roca me da nino `mulenSi~
visxediT, leseliZeze, romeliRac
egzaltirebulma jgufma jos-jos
SeZaxilebiT Caiara. SevamCnie, nino
rogor daiZaba. im dRes orive cud
xasiaTze viyaviT. mere ninom SuaRamisas
`feisbuqSi~ nouTi dado, romelSic
mimdinare movlenebTan dakavSirebiT
Tavisi azri gamoTqva.
`es argumenti mklavs, rom Sen ra
ici, Sen aq ar cxovrob, Sen iq cxovrob,
sadac problemebi araa. amitom
me TiTqos ar maqvs kritikis da Sefasebis
ufleba. piriqiT, mgonia, rom
roca distanciidan uyureb raRacas,
metad adekvaturad SeiZleba Sexedo
yvelafers. raxan aq, oromtrialis
epicentrSi ar vimyofebi, ratom ar
SeiZleba mqondes azri, kritikuli,
romelsac Tavisuflad gamovTqvam?
sastikad maSinebs es bolodroindeli
tendencia. Tu mis azrs zustad,
wertil-mZimiT ar viziareb, mis
TvalSi mteri vxdebi. me masTan daaxloebuli
ki ara, zustad igive azri
unda mqondes. es ukve totalitaruli
azrovnebaa. ar SeiZleba omis gamocxadeba
imisTvis, vinc Sen azrs ar
iziarebs. mere es eiforiaSi gadadis
da racionalurad gansjis saSualeba
ikargeba. raxan me aq ar vcxovrob, es
imas ar niSnavs, rom me es ar mawuxebs.
raxan aq axla ar vcxovrob, es
imas ar niSnavs, rom aq ar vcxovrobdi,
ar niSnavs, rom is sastiki da bneli
wlebi ar gamomivlia.
me protests vamarTleb, magram
araa aucilebeli protesti agresiiT
gamoxato. agresia yvelaze naklebadaa
Sedegis momtani. ar maxsovs,
agresiiT vinmes ramesTvis mieRwios,
an vinmes ukeT gaegos rame. rac Tavi
maxsovs, sul viRac yviris, viRac
Cxubobs, raRac ar moswons. SeiZleba
ar mogwondes, anda ar iyo mosawoni,
magram ufro metad mizanmimarTuli
unda iyo, ufro metad TviTkritikuli,
meti koncentracia gaakeTo imaze,
Cven ra Secdoma davuSviT da ara
imis permanentul Zalisxmevaze, rom
maradiulad Zerwo mtris xati~.
sanam kidev erT finjan yavas davlevdeT,
cota xniT visvenebT.
_ ra brendis tansacmels vatareb,
ar mkiTxav? _ icinis nino.
_ ara, _ veubnebi me. mec mecineba.
_ modi, medeaze vilaparakoT, _
vTavazob.
mTanmxdeba.
ar vTvli, rom
siyvaruls ojaxi,
forma an norma
sWirdeba. mesmis,
rom es klasikur
instituciebs
safrTxis qveS
ayenebs, magram rac
metad mihyvebi Sens
grZnobas da ara
sazogadoebriv
normas, meti Sansi
geqneba,
wignis filmis
gmirad igrZno
Tavi~.
medea
`axla, rodesac Seni saxe Tvalwin midgas,
mgonia,
TiTqos grZnoba, romelic meufleba,
yovelgvar SiSs Trgunavs da aqrobs.
es sulisSemZvreli siaxlove rCeba
mxolod,
es sisaTuTe~.
Cemi nazi tyupiscali
medea ninom Tavis sadiplomo namuSevrad
airCia. `medeasTvis~ nino
erTi weli emzadeboda. speqtakli
2007 wels dadga hamburgSi. ambobs,
rom am piesas siamovnebiT aCvenebda
saqarTveloSi. speqtakls Zalian
kontroversiuli gamoxmaureba hqonda.
bevrs moewona, bevri aRSfoTda.
nino fiqrobs, rom msgavsi reaqcia
istoria
xelovnebaze saukeTesoa.
medea avirCie imitom, rom is gauanalizebelia;
imitom, rom medeas
qarTvelebi veridebiT. aq medea manamde
gviyvars, sanam is saqarTveloSi
cxovrobs. mogvwons is versia,
rom medeas aravin mouklavs, rom
is msxverplia, romelic daiCagra,
rom mas berZnebma moukles Svilebi
SurisZiebis mizniT da mere xelebi
Seaxoces. qarTvelebi Svilebis mkvlelobamde
saerTod ar mivdivarT.
qarTveli qali xom, pirvel rigSi,
dedaa, deda ki _ wmindani, da sxvaTa
Soris, tabudadebuli. dedas SeuZlebelia
Svili ar uyvardes, SeuZlebelia
Svili miatovos. tabua postnataluri
depresiac, arada, xom
faqtia, bevri qali itanjeba amiT.
ra Tqma unda, samSoblos `Ralatis~
Temac mtkivneulia. medeam xom sam-
Soblo berZen kacze gacvala. albaT,
es naklebad mtkivneuli iqneboda iasoni
rom jumberi yofiliyo~.
gvecineba.
`CemTvis tabu ar arsebobs, magram
mniSvneloba aqvs gamoxatvis formas.
skandali TviTmizani ar unda iyos.
skandaliT inspirirebuli gaRizianeba
me im Sedegs ar momitans, rac
minda. xelovneba imisTvisaa, rom
adamians emociurad Seexos, daafiqros.
Tu is mxolod gabrazdeba,
es Sedegi araa. SeiZleba sxva gziT
mivitano masTan saTqmeli, ufro
Sefarulad, ise Tavxedurad da ise
Riad ara, rogorc es SeiZleba sxva
konteqstSi gamekeTebina. amitom CemTvis
ormagad sainteresoa, roca
delikatur Temas vexebi. xandaxan es
damRlelicaa, aq ufro metad giwevs
fiqri. rom vTqva, rom raRac iseTis
dawera momndomebia an dadgma, da
ver gamibedia, ara. ar mqonia aseTi
SemTxveva. Tumca Sinaarsi formis
xarjze aranairad ar unda daiTrgunos.
Tu raRacaze laparaki ginda,
unda ilaparako~.
ninos medea
`medeasTan me siyvarulis TemiT
daviwye. Zalian bevri veZebe, viki-
Txe. medeas ramdenime araCveule-
cxeli Sokoladi 45
istoria
`3 wami~, bremeni 2011
46 cxeli Sokoladi
`kokoro~
LE PETIT MAITRE, 2008
`liv Staini~, Tbilisi 2011
LE PETIT MAITRE, 2009
me, Sen, marina, hamburgi, 2011
LE PETIT MAITRE, 2008
`Tevzebis cxovreba~, giotingeni 2010
istoria
cxeli Sokoladi 47
istoria
brivi versia arsebobs, magram is,
razec me mindoda fokusireba, arsad
Semxvedria, arcerT versiaSi.
CemTvis Zalian mniSvnelovani iyo,
rom qali da kaci erTmaneTis iaffasian
mtrebad ar meqcia. kliSes
gavcdenodi, rom kaci moRalatea,
rom is tovebs qals. qali ki msxverpli
xdeba da mere Surs iZiebs. mimaCnda,
rom aq bevrad meti siRrmea,
bevrad meti faqtori, romelTa gamoc
es adamianebi gadawyvetilebebs
iReben. me Cemi versia Sevqmeni.
fokusi imaze gavakeTe, rom es ar
aris ideologiamde ayvanili siyvaruli.
Sevecade, medeas `germanuli~
xatic damemsxvria, rogorc egzotikuri
jadoqris. jadoqroba CemTvis
siyvarulis unaria, romelsac medea
flobs. amitom misi, rogorc SurismaZieblis
saxe, Zalian meiaffasianeba~.
_ rogor fiqrob, siyvaruls ojaxi
sWirdeba? _ sxvagan mivdivar. ninoc
momyveba.
_ ara mgonia, siyvaruls rame `mi-
Rebuli~ forma sWirdebodes. siyvaruli
maradiuli Temaa xelovnebaSi.
bevri filmi gvinaxavs, bevri wigni
wagvikiTxavs siyvarulze, kultura
savsea siyvarulis miTebiT da istoriebiT.
patara roca xar, ggonia,
rom Sens cxovrebaSic ase iqneba,
rogorc filmSi, rogorc wignSi.
realoba ki, ufro xSirad, sxvanairia,
aramiTiuri. faqtia isic, rom
grZnoba, romelic yvelas surs,
romelzec yvela wers, yvela laparakobs
xandaxan manipulirebis instrumentia.
ojaxi, rigorc instituti,
didi xania, kiTxvis niSnis qveS
moeqca evropaSi. dRes, globalizaciis
pirobebSi, cxovrebis ritmidan
da pirobebidan gamomdinare, erTad
yofnis sxva forma xdeba ufro sasurveli.
dasavluri kultura aRar
axvevs mis wevrebs Tavs klasikuri
ojaxis formas, Tumca is mainc yvelaze
privilegirebuli instituciaa.
me ki mgonia, yvelaze privilegirebuli
individi unda iyos.
adamians unda hqondes ufleba
icxovros ise, rogorc surs da
48 cxeli Sokoladi
aravin ereodes mis cxovrebaSi, rac
CvenTan, saqarTveloSi, TiTqmis
warmoudgenelia. gauTxovari qali,
gaSorebuli, uSvilo, an saerTod,
kacis gareSe myofi qali, dRes aq
yvelaze `dabali fenaa~. CvenTan
SeuZlebelia imis warmodgena, rom
qals SesaZloa sulac ar surdes
ojaxis Seqmna, karieraze orientirebuli
qali damcinav Rimils iwvevs,
uSvilo qali ebralebaT. aravin
uSvebs im azrs, rom qals SeiZleba
sxva prioritetebi hqondes am cxovrebaSi.
ar vTvli, rom siyvaruls ojaxi
sWirdeba, rom siyvaruls norma an
forma sWirdeba, rom grZnobaSi Car-
Coebs da doqtrinebs unda mivyveT.
mesmis, rom es klasikur, normatiul,
sxvis survilebze da molodinebze
dafuZnebul instituciebs
safrTxis qveS ayenebs, magram mgonia,
rom rac metad miyvebi Sens grZnobas
da ara sazogadoebriv normas,
meti Sansi geqneba wignis an filmis
gmirad igrZno Tavi~.
_ mgonia, rom qalze wera ufro
sainteresoa, _ veubnebi _ rogor
fiqrob, ratom?
qalze wera
lora: es mindoda gamego, rogori
grZnobaa Sennairi rom xar.
liv Staiani
_ pirvel rigSi, imitom, rom me
TviTonac qali var, raRacebi ukeT
mesmis misi, vidre _ kacis. ufro
axlos modis CemTan, ufro aRviqvam
da ufro mexeba. mere amis interpretireba
ise xdeba, rom es qalis
danaxuli sinamdvilea, qalis tkvili.
ras niSnavs qalis danaxuli sinamdvile?
isicaa, rom Zalian cota
qals hqonda, Tundac, 50 wlis win
imis privilegia da saSualeba, rom
gamoexata Tavisi pozicia, mdgomareoba
da wuxili. amitom saukunovani
istoria aqvs imas, rac kacebs danaxuli,
aRqmuli da aRwerili aqvT.
qali, umetes SemTxvevaSi, mamakacis
mieraa xelovnebaSi interpretirebuli.
qali saintereso sqesia, be-
vrad ufro cudad Seswavlili. qali
personaJebi ufro prototipulad
dayofilia da ufro kliSeurad aRqmuli.
qali an meZavia, an wmindani,
an erTguli megobari. droa, es stereotipuli
aRqma daimsxvres. droa,
mivxvdeT, rom qals SesaZloa bevri
identoba hqondes erTdroulad. kidev
erTi sakiTxia _ dasavlur samyaroSi
qali-avtori egzotizaciis
Temaa, miT umetes, Tu mas migraciuli
warsuli aqvs. bolo aTi welia,
aseTi avtorebi Zalian popularulebi
arian germaniaSi. igive teqsti
germanelis dawerili rom iyos, Sei-
Zleba arc mieqces iseTi yuradReba.
mere intensiurad xdeba am avtorTa
warsulis stilizireba. TandaTan
raRac Stampi gedeba da ukve moge-
Txoveba, wero erTsa da imave Tematikaze,
ar gamoxvide Caketili
wridan. Zalian bevri avtori iyenebs
amas. bevrisTvis es xelsayrelia, magram
me vTvli, rom es Zalian saxifaToa.
me ar minda, aRqmuli viyo,
rogorc saqarTveloze maradiulad
mgalobeli bulbuli. ki, me vambob,
rom me saqarTvelodan var, es Cemi
nawilia da asec iqneba, magram me aseve
Sevdgebi sxva nawilebisgan, sxva
interesebic maqvs. Cemi 16 piesidan
mxolod 2 exeba saqarTvelos, meore
romani germanelis TvaliT danaxuli
saqarTveloa, pirvelSi mas saerTod
ar Sevxebivar. mxolod axla
SemiZlia, Tavs ufleba mivce, rom
saqarTvelos Temas CavuRrmavde.
_ erTi miTxari, Sen ufro Teatris
gogo xar, Tu ufro literaturis?
_ vekiTxebi.
isev gvecineba.
kidev erTi diqotomia
Teatri/literatura
`orive Zalian miyvars. roca didi
xniT repeticiebi maqvs, Zalian menatreba
ganmartoeba da wera, imitom,
rom es saerTod sxva saqmea. es individualuria.
aq ar iTvalisiwineb
aravis azrs, akeTeb imas, rac ginda.
speqtaklis SemTxvevaSi iTvalswineb
bevri adamianis azrs, rac damRlelia,
magram gamdidrebs. meorec
isaa, rom rodesac didxans var gamoketili,
mere Zalian menatreba
Teatraluri `aurzauri~. erTi ram
vici, rogorc literaturis, ise Teatris
gareSe Zalian gamiWirdeba.
_ da bolo kiTxva maqvs _ oficialuri
vxdebi _ axla raze muSaobT?
faqtebi daidos!
faqtebi faqtebis dadebamde
pirvelad nino germaniaSi 12 wlisa
Cavida, dedasTan erTad. iq ori weli
iswavla skolaSi. Zalian enatreboda
Tbilisi. roca dabrunda, aRmoaCina,
rom sxvanairia, gaizarda. `ukve aqac
ise ucxod da martod vgrZnobdi
Tavs, rogorc germaniaSi~.
es `ucxooba~ mtkivneuli, magram,
saboloo jamSi, dadebiTi gamocdileba
aRmoCnda. `saSualeba momeca,
ise damesva kiTxvebi, rom pasuxi mimeRo,
im xerxisTvis mimemarTa, rom
TviTgamoxatva SemZleboda, is adamianebi
mepova, vinc gamigebda~.
skolaSi moswavleebma Teatraluri
dasi Seqmnes. iq sanTlis Suqze
sicivisgan galurjebulebi atarebdnen
repeticiebs. `yvelafers Cven
TviTon vakeTebdiT. me vwerdi, mere
vdgamdiT. gamimarTla, rom yovel-
Tvis mxvdebodnen adamianebi, romelTac
sjerodaT Cemi da Cemi TeatriT
gatacebas bavSvur gatacebad
ar Tvlidnen~.
ninom TeatralurSi, kinofakultetze
Caabara. `Teatraluris wlebi
Zalian kargad maxsovs da Zalian
miyvars. saukeTeso megobrebi iq SeviZine,
magram mivxvdi, rom ver vi-
Rebdi imas, rac mindoda~. 2003 wels
ninom ukve hamburgSi, Teatraluri
akademiis dramis reJisuraze Caabara.
misaReb gamocdebSi monawile
180 adamianidan jgufSi mxolo 6
darCa. maT Soris nino iyo yvelaze
patara.
`Tavidan gamiWirda. TiTqmis 24
saaTs akademiaSi vatarebdi. sxva
cxovreba TiTqmis ar mqonia. bevri
ram Tavad unda gagekeTebina. Sen
TviTon Segedgina dasi, Tavad dagerwmunebina
msaxiobebi, mxatvrebi,
dizainerebi, rom SenTan emuSavaT.
es udidesi gamocdileba iyo. am gamocdilebam
mizanmimarTuli gamxada~.
nino paralelurad weras agrZelebda.
`TavisTvis~ werda da mere
ujraSi inaxavda. `erTxelac gamovacxade,
rom sakuTari piesis dadgmas
vapirebdi. skeptikurad Semomxedes.
me TviTon eWvi mRrRnida, ar
viyavi sakuTr TavSi darwmunebuli,
magram gavriske. piesas Z erqva. am
speqtakliT mere bevr festivalze
migviwvies. gamomcemlobac uceb ga-
CemTvis tabu ar
arsebobs, magram
mniSvneloba
aqvs gamoxatvis
formas. skandali
TviTmizani ar unda
iyos. xelovneba
imisTvisaa, rom
adamians emociurad
Seexos, daafiqros.
Tu is mxolod
gabrazdeba, es
Sedegi araa.
momexmaura. aman bevri ram Secvala,
Tumca literaturaSi `fexis Sedgma~
cota ufro gamiWirda. 3 wels
veZebdi gamomcemlobas `JuJasTvis~.
mere, erTi patara, memarcxene gamomcemloba
dainteresda. premiebma,
recenziebma, gamoxmaurebam Zalian
gaaadvila saqme~.
nino axla 29 wlisaa. is 16 piesis da
2 romanis avtoria. misi speqtaklebi
idgmeba hamburgSi, kaselSi, giotingenSi,
vaimarSi, berlinSi, venaSi,
ciurixSi. pirveli romani `JuJa~
2010 wels gamovida. meore romani,
`Cemi nazi tyupiscali~ _ 2011 wels.
ninos bevri mniSvnelovani prizi
aqvs miRebuli. maT Soris, damoukidebeli
germanuli gamomcemlobebis
mTavari prizi `Cemi nazi tyupisca-
istoria
lisTvis~, budenbrokhausis sadebiuto
prizi `JuJasTvis~, haidelbergis
dramis mTavari prizi `liv Stainis-
Tvis~, prizi germanuli literaturis
ganviTarebisTvis, maresis prizi
wlis saukeTeso dadgmisTvis.
ninos teqstebi iTargmneba inglisurad,
frangulad, polonurad,
berZnulad, rusulad, italiurad
da sxvaTa Soris, qarTuladac. `Cems
naz tyupiscals~ nino burduli
Targmnis. wigns `siesta~ gamoscems.
faqtebi
`axla romans vwer, romelsac samuSao
saTaurad jerjerobiT `merve
cxovreba~ aqvs. zogadad, istoria
Zalian mainteresebs. gansakuTrebiT
uaxlesi istoria da gansakuTrebiT
is periodi, romelic mec maxsovs _
perestroika. perestroikis gageba
rTulia, Tu warsuli cota metad
ar ici. ase mivyevi am warsuls da mivadeqi
oqtombris revolucias. arqivebSi
vimuSave moskovSi, perterburgSi,
TbilisSic. Zalian bevri,
saintereso masala vnaxe, magram Zalian
damTrgunveli. erTi dokumenti
vipove. im diskusias asaxavs, roca
ganixilaven, Tu sikvdiliT dasjis
romeli meTodia yvelaze efeqturi
da naklebxarjiani saxelmwifosTvis.
protokolebSi weria, vis ramdeni
rublis bawari dasWirda CamoxrCobisTvis.
Zalian rTuli iyo amaze mu-
Saoba~.
uceb survili miCndeba, erTi
standartuli kiTxva davusva, romelsac
me piradad, verasodes vpasuxobdi.
_ aTi wlis mere Sen Tavs sad xedav?
_ plaJze, nakurTx `kupalnikSi~,
vinme 20 wliT patara xesusTan er-
Tad.
_ xesusi raRaa?
_ xesusi ar ici? madonas kaci!
_ euh.
10 wlis mere ar vici da, nino axla
hamburgSia. sanam me mis profils
vwer, is wers da Tavis samzareulos
kedelebs nairferad Rebavs. principSi,
morCeboda ukve.
cxeli Sokoladi 49
artisti axlodan
arti
Tbilisi-niu iorks Soris
avtori nino CimakaZe
foto: levan xerxeuliZe
niu iorkSi, bruklinis erT Zvel
ubanSi, romelic govanusis arxis
pirasaa gaSenebuli, ukve meSvide
welia, erTi patara galereaa.
„proteus govanusi“ (Proteus Gowanus)
_ ase hqvia galereas, romelic
iunion sTriTze, yofili fabrikebis
teritoriaze mdebareobs. erT
dros, es adgili qalaqis mniSvnelovani
saporto da industriuli
centri iyo, dRes ki iqauroba industriuli
narCeniTaa savse, garemoze
mavne zemoqmedebis dadgena
da teritoriisa da arxis gasufTaveba
jerac ver moxerxda. Tumca,
es sasargeblo aRmoCnda artistebisTvis,
romelTac swored Zveli
Senobebi, gauqmebuli qarxnebi da
50 cxeli Sokoladi
yofili industriuli zonebi izidavT.
warmoSobiT qarTvelma artistma,
saSa (aleqsandra) WavWavaZem galereas
berZnul miToligiaSi zRvis Rmer-
Tis, proTeusisa da adgilobrivi arxis
saxeli daarqva. Proteus Gowanus-i
xSirad maspinZlobs gamofenebs, prezentaciebs,
interdisciplinarul
proeqtebs... ukve wlebia, es galerea
iunion sTriTis eqsindustriul zonaSi
cocxali, saintereso artsivrcis
funqcias asrulebs.
Tavad saSac sakuTar proeqtebs
pirvelad iq waradgens xolme. iqve
xSirad ifineba kidev erTi qarTveli
artistis, niu iorkSi mcxovrebi lado
foCxuas namuSevrebic. „bruklinSi
italiur raionSi vcxovrob, qerol
gardenSi, am teritoriasTan sakmaod
axlos. erT dResac, quCaSi SemTxveviT
movkari Tvali lamazad daweril
posters „Proteus Gowanus“ da SigniT
Sevedi. galereis daTvalierebisas
qarTuli artefaqtebi da suvenirebi
SevniSne da saSas maSinve gamovkiTxe,
saidan hqonda es qarTuli nivTebi.
man ki miTxra, rom TviTon warmoSobiT
qarTveli, WavWavaZe iyo. ase gavicani
saSa SemTxveviT, niu iorkSi“, _
miyveba lado, roca maTi nacnobobis
ambavs vekiTxebi.
saSa WavWavaZe da lado foCxua
wlevandel, mexuTe `artisteriumze~
TbilisSi erTad Camovidnen da
proeqtic erT sivrceSi waradgines.
maTi namuSevrebi erovnuli muzeumis
darbazSi gamoifina. rogorc Tavad
amboben, Zalian moewonaT es sivrce,
Tan undodaT, standartuli galereisgan
cota gansxvavebuli adgili
moesinjaT.
`tansacmeli revoluciisTvis~,
_ ase iyo dasaTaurebuli saSa WavWavaZis
instalacia, romelic Zvelebur,
TeTri feris teqstilebs,
Zveli servizis namtvrevebs, uTos
da sxva artefaqtebs aerTianebs.
lado foCxuam ki ramdenime didi
zomis naxati warmoadgina, romlebzec
usaxo, araidentificirebuli
adamianebi me-19 saukunis evropul
kostiumebSi arian gamowyobilni.
mis proeqts „wigni axali qarTuli
aristokratiisTvis“ hqvia. lado
foCxua, miuxedavad imisa, rom Ti-
Tqmis 12 welia, saqarTveloSi aRar
cxovrobs, aq mainc xSirad Camodis
da misi gamofenebic TbilisSi
bolo wlebis manZilze araerTxel
gamarTula. saSa WavWavaZe ki Tbi-
lisSi meored iyo Camosuli, pirvelad
is saqarTveloSi mimdinare
wlis maisSi iyo, roca literaturis
muzeumSi proeqti `asanTebis
muzeumi~ aCvena.
saSa, pirveli kiTxva TqvenTan meqneba.
rogor moxda, rom aqamde ar iyaviT
saqarTveloSi namyofi da axla ram gibiZgaT,
CamosuliyaviT?
saSa: Camosvla yovelTvis mindoda,
magram ratomRac ver vaxerxebdi.
Cemi da 20 wlis manZilze TiTqmis
yovel wels Camodioda aq, radgan mas
organizacia aqvs da es misi samuSaos
nawilia, magram me didi xnis manZilze
ar mimogzauria arsad. 2 Svili,
saqme, niu iorkis tempi... zogjer saerTod
aRar grCeba dro, sxva rameze
ifiqro. mere bavSvebic gaizardnen
da ufro meti Tavisufali dro gamomiCnda,
Tan bolo periodSi ladom
daiJina, rom aucileblad unda menaxa
saqarTvelo da maisSi marTlac
gadavwyvite aq Camosvla.
artisti axlodan
lado: ho, me erTgvari zeciuri
macne viyavi, romelic Sevida mis
galereaSi, gaicno is da daarwmuna,
Tavisi winaprebis samSobloSi Camosuliyo.
iqneb ufro detalurad mogviyveT,
ra gakavSirebT saqarTvelosTan da
rodis wavidnen Tqveni winaprebi aqedan?
saSa: Cemi babua sanktpeterburg-
Si izrdeboda, saqarTveloSi bolos
1918 wels Camovida, mamas rom gamomSvidobeboda,
radgan mere rumineTSi
midioda saswavleblad. iqidan
londonSi gadavida, bolos ki _ niu
iorkSi. mamamisi male bolSevikebma
daxvrites da es iyo Cveni ojaxis saqarTvelosTan
kavSiris dasasruli.
Semdeg babuCemma dawera memuarebi,
romelic, sxva ambebTan erTad, winandalzec
laparakobs _ Cvens mama-
-papur saxlze, iq mogzauroba axla,
amaRelvebeli Tavgadasavali iyo CemTvis.
cxeli Sokoladi 51
artisti axlodan
lado, Tqven rogor moxvdiT niu
iorkSi?
lado: me, pirvelad, Cemi mSobliuri
qalaqi, soxumi, 1993 wlis 27 seqtembers,
afxazeTis omis bolo
dRes davtove. maSin 23 wlis viyavi.
im dRidan iwyeba Cemi cxovrebis mogzauroba.
me da saSas esec gvaer-
Tianebs _ oriveni devnilebi varT;
marTalia, sxvadasxva dros mogviwia
samSoblos datoveba, sxvadasxva istoriul
viTarebaSi, magram mainc.
Cveni aq warmodgenili gamofenac
istoriis gameorebazea _ elitebis
cvlaze.
soxumidan wamosvlis Semdeg, TbilisSi
samxatvro akademia davamTavre.
33 wlis asakSi, TbilisSi, Cems
personalur gamofenaze Sevxvdi Cems
momaval meuRles, amerikel elizabet
igons, davqorwindiT da aq
2-wliani cxovrebis Semdeg, amerikaSi
gadavediT. axla niu iorkSi vcxovrobT.
ucnauria, magram soxumis Semdeg,
es pirveli adgilia, romelsac
SemiZlia saxli vuwodo. niu iorks
aqvs es Tviseba...
ki, es mec SevamCnie, miuxedavad imisa,
rom sul raRac erTi kviriT viyavi
iq. Tumca bevrisgan gamigia, rom Trgunavs
misi masStaburoba da tempi.
amitom, aqve gkiTxavT, ras niSnavs artistisTvis,
cxovrobde 21-e saukunis
niu iorkSi _ mravalferovan, saintereso
qalaqSi, romelic siaxleebis da
saintereso ambebis ulevi wyaroa?
saSa: artistisTvis, es qalaqi zedmetad
gadatvirTulia da yuradRebis
koncentrirebaSi giSlis xels.
komerciuli artsamyaro ki imxelaa,
Zalian rTulia, ipovo Seni xma, gansakuTrebiT
rTulia es axalgazrda
artistisTvis. Tavidan mec cota
daviTrgune da davibeni, magram mere,
raRac drois manZilze, Cems studiaSi
Cavikete da ase gavarTvi Tavi
amas. vmuSaobdi Zalian aqtiurad da
sabolood, Cemi Tavic vipove monoliTur
artsamyaroSi.
lado: es, marTlac ukidegano SesaZleblobebis
qalaqia, romelmac
Semqmna me, rogorc artisti. aq Segi-
52 cxeli Sokoladi
Zlia yvelaferi gaakeTo, yvelaferi
naxo. yvelaferi, rac kacobriobam
Seqmna 2012 wlamde, xelmisawvdomia
niu iorkSi. magram imdeni rame xdeba
yoveldRe, rom yvelafers Tavs ver
varTmev, zogadad, swrafi var, bevr
informacias viReb da miyvars informacia,
magram unda vaRiaro, rom
niu iorkma gamaoca, warmoudgenelia,
yvelaferi moaswro da gadaamu-
Sao _ asobiT Sou yoveldRe, uamravi
filmi. TbilisSi ki, unda daeswro
raRac modur RonisZiebebs, saRamoebs,
rom gamoCnde, xalxma gagicnos,
niu iorkSi ver „gamoCndebi“, aq 9 milioni
adamiania, 9 milioni ambiT.
Tumca, albaT, mainc sasargebloa
artistisTvis, icodes, ra xdeba axali,
rogor viTardeba sxvadasxva mimarTulebebi.
esec xom Zalian mniSvnelovania?
lado: ra Tqma unda, arian artistebi,
an stilebi da Temebi, romlebic
mainteresebs. magaliTad, miyvars
Tanamedrove cekva da vcdilob, yuradRebiT
viyo, miyvars mark morisis
sacekvao jgufi, lusinda Caildi
da maT warmodgenebze aucileblad
waval. konkretul raRacebs, rac
mainteresebs, ar vtoveb, radgan es
CemTvis inspiraciaa.
anu, Tu am Tqvens proeqts gaviTvaliswinebT,
modac inspiraciaa Tqven-
Tvis, ara?
lado: ra Tqma unda. magaliTad,
verafriT gamovtovebdi aleqsandr
makquinis gamofenas metropoliten-
Si. uzarmazar, orsaaTian rigSi videqi,
aseTi ram arasdros minaxavs
amerikaSi _ 1970-ian wlebSi, leninis
mavzoleulmSi rigSi rom idga
xalxi, raRac amis magvari iyo. saocari
gamofena iyo. CemTvis makquini
geniosia.
geTanxmebiT, sxvaTa Soris, raRac
makquiniseuli TbilisSi Camotanil
Tqvens namuSevrebSic aris. saSa, Tqven
sad eZebT inspiracias? Tqvens galereas
interdisciplinaruls uwodebT,
gamodis, rom xelovnebisgan daSo-
rebul sferoebSic bevr sainteresos
xedavT.
2005 wels, roca es galerea davaarse,
mindoda, rom is interdisciplinaruli
yofiliyo. aq CarTulia
maTematika, mecniereba da xelovneba
erTad. mainteresebs gamofenebis,
artefaqtebis da wignebis erT sivrceSi,
erTi koncefciis qveS mo-
Tavseba. aseve, Zalian mainteresebs
istoria.
es Tqvens am namuSevarSic aisaxa,
Tumca vidre aq Camotanil namuSevrebze
visaubrebdeT, minda Tqveni Zveli
proeqti, `asanTebis muzeumi~ da `civi
omis muzeumi~ gaixsenoT, romelic
maisSi TbilisSic CamoitaneT da romelsac,
rogorc vici, ramdenime weli
akeTebdiT. maTSic Cans mecnierebis da
istoriis gavlena.
saSa: me, berlinSi davibade, civi
omis dros. mamaCemi aSS-s centralur
sadazvervo saagentoSi muSaobda.
sul mainteresebda _ vin iyo,
ras akeTebda. Tan mSoblebi gaSorebulebi
iyvnen, amitomac gamZafrebuli
mqonda interesi mamis mimarT.
TandaTan, ufro aqtiurad daviwye
civi omis Sesaxeb masalebis kiTxva.
da sabolood, es muzeumi Sevqmeni.
Sevqmeni es proeqtic. xalxi modioda
muzeumSi da maZlevda artefaqtebs,
miyveboda istoriebs. Semdeg, es yvelaferi
wignad iqca.
New York Times-Si Tqvens Sesaxeb gamoqveynebul
statiaSi wavikiTxe, rom
`asanTebis muzeumis~ Seqmnisas nabokovi
iyo Tqveni STagonebis wyaro,
kerZod ki, misi wigni `Speak, memory~.
ufro detalurad rom gviTxraT, ratom
daukavSireT Tqvens proeqts?
es wigni, CemTvis, molaparake mogonebebia.
is, warsulze ar saubrobs,
rogorc nostalgiaze _ radgan ase
warsulis aRqma me TviTon ar mainteresebs
_ aramed iyenebs warsulis
fragmentebs imisTvis, rom raRac
axali Sevqmna. nabokovi, Tavis wign-
Si, bavSvobis dros asanTebiT TamaSs
aRwers. mec daviwye mamaCemze fiqri,
romelic aseve TamaSobda asanTebiT.
gamovkiTxe mas TamaSis detalebi da
Semdeg es proeqti gavakeTe. asanTebi
am TamaSSi jariskacebi arian, amitom
isini civi omis koncefciasac kargad
erwymian.
modi, Tqvens im namuSevrebs davubrundeT,
romlebic artisteriumze
CamoitaneT. saSa, Tqvens proeqts hqvia
`tansacmeli revoluciisTvis~. anotaciaSi
vkiTxulobT, rom SegviZlia
mogonebebis gauToeba, maTi daviwyeba.
ra aris es, erTgvari futuristuli
gancxadeba, rom axali furclidan
daviwyoT momavali?
saSa: ara, piriqiT, es sapirispiroa.
am proeqtis Seqmnisas, ra Tqma unda,
vfiqrobdi rusul avangardze, magram
am mimdinareobis warmomadgenlebi
xedavdnen mxolod momavals,
warsuli maTTvis mkvdari iyo. me ki
ironiulad Sevabrune es mocemuloba.
tansacmeli am namuSevarSi momavalzea
gaTvlili, magram is warsulsac
exmianeba. yvelgan veZebdi
warsulis Sreebs. magaliTad, gamoviyene
bebiaCemis naqoni Zveli Te-
Treuli da tunikebi Sevqmeni, mere
sxva artefaqtebi Sevurie: damtvreuli
nivTebi, wignebi, biblioTekis
baraTebi, romelTac axla aRaravin
iyenebs. me mainteresebs kultura,
romelic uCinardeba. roca auToeb
naWers, masze raRac kvali rCeba, is
imaxsovrebs _ mogonebasaviTaa. magram,
roca win midixar da raRacas
cvli, vfiqrob, arc warsuli unda
daiviwyo. am namuSevrebs momrgvalebuli
formebi aqvs da es miniSnebaa,
rom istoria Tavis Tavs imeorebs.
sityva `revoluciac~ originaluri
datvirTviT brunvas, rac wreze siaruls
mianiSnebs.
lado, Tqveni namuSevrebi aristokratias
exeba, Tqveni STagoneba ki,
rogorc wavikiTxe, saqarTveloSi monarqiis
aRdgenis idea iyo. ra aris es,
ironia am yvelaferze?
lado: es satiraa qarTul sazogadoebaze,
romelic mudmivad cdilobs
xelaxla Seqmnas aristokratia.
es namuSevari postmodernistul
stilSi Sevqmeni, ukve arsebuli siluetebi
aviRe, gadavakeTe isini, saxeebi
wavuSale da forma Sevucvale,
yvelaferi xeliT davxate da sabolood,
es miviRe. amis Seqmnis impulsi
maSin gamiCnda, roca bagrationis
ojaxze da monarqiis aRdgenaze
daiwyes laparaki. realurad, or
saukuneze metia, rac bagrationebi
saqarTvelos monarqebi aRar arian.
ratom unda varCinoT isini Cveni
biujetidan? me, am SemTxvevaSi, respublikeli
var, respublikeli ara
artisti axlodan
`asanTebis muzeumi~, saSa WavWavaZe
`tansacmeli revoluciisTvis~, saSa WavWavaZe
amerikuli gagebiT, aramed franguli:
„Zmoba, erToba, Tanasworoba (Liberte,
egalite, fraternite)~.
daaxloebiT 5 wlis win iyo CvenTan
monarqiaze saubari, ratom gadawyviteT
axla gagekeTebinaT es namuSevrebi?
es ubralod pirveli impulsi iyo,
Torem es araa marto maTze, es ufro
universaluria. magaliTad, axla
axali mTavroba gvyavs. da me mgonia,
rom zogadad yvela mTavroba
cxeli Sokoladi 53
artisti axlodan
fiqrobs ase _ sakuTari Tavi aristokratia
hgonia. dadian ZviradRirebuli
manqanebiT, aravin Cajdeba
`opel veqtraSi~, icvamen brionis
da armanis tansacmels, saubroben
Zalian nela. ai, naxav, male es axali
mTavrobac Zalian mosabezrebeli
gaxdeba. roca opoziciaSi xar,
ufro sainteresoa, roca mTavroba-
Si midixar, mosawyeni xdebi, TiTqos,
sakuTar Tavs kargav da usaxo er-
Tgvarovani jgufis nawilad iqcevi.
amitom gavaSave am proeqtSi saxeebi
_ mTavroba usaxoa. mxolod ramdenime
gamorCeuli tipia, romelsac
Sou mihyavs, danarCeni _ ministrebi,
parlamentarebi _ usaxoebi arian.
qarTvelebs gviyvars liderebi, adamianebis
gakerpeba, maTze mTeli pasuxismgeblobis
akideba da imedebis damyareba.
gvWirdeba viRac, vinc „swor
gzaze dagvayenebs da gadagvarCens“.
ase xedavT Tqvenc?
lado: ki, es erTi mxarea da mar-
Talia, Cven gviyvars Tamar mefe,
liderebi, magram qarTveli xalxi
Zalian jiuticaa da zogjer _ Zalian
anarqistulic. magaliTad, yovel
qarTvel taqsistSi aris raRac
anarqistuli. isini Tavisuflad
SeiZleba iyvnen kropotkinis mimdevrebi.
maT ar undaT wesebis dacva,
sZulT usafrTxoebis Rvedebi, ar
undaT gadasaxadebis gadaxda. Tvi-
Ton moZraobis wesic saqarTveloSi
anarqistulia, TviTorganizebuli
sistemaa. gansakuTrebiT, saakaSvilamde
periodSi, SuqniSnebic ki ar iyo
quCebSi, gaxsovT? es wminda bakuninis
tipis organizmia.
ase rom, Cven ar varT mxolod eri,
romelic liderebisken iswrafvis,
Cven aseve anarqistuli sazogadoeba
varT. da aq konceptualuri wyvetaa,
erTi mxriv, Cven gvinda mefe davi-
Ti, magram mas ver vetyviT, „daviT,
wadi“, rogorc „miSa, wadis“ vambobT,
Cven gvinda lideri, magram ar gvinda,
rom realurad gvmarTos. Cven is
gvinda ubralod, rogorc simbolo,
kerpi.
modi, isev xelovnebas davubrun-
54 cxeli Sokoladi
`wigni axali qarTuli aristokratiisTvis~, lado foCxua
deT. Znelia 21-e saukuneSi artistis
roli mkafiod gansazRvro da raime
definiciebi miusadago, magram mainc,
ras fiqrobT, rogoria dRevandeli
artisti, sad aris is, ramdenad
axlos dgas garemosa da sivrcesTan,
romelSic cxovrobs? mogwonT Tu
ara socialurad aqtiuri xelovneba?
magaliTad, saqarTveloSi bolo
aTwleulebis manZilze xelovanebis
didi nawili namuSevrebs ganyenebul,
realobas sruliad mowyvetil Temebze
qmnida, es gansakuTrebiT kinos da
Teatrs exeba: banaluri sasiyvarulo
istoriebi, sentimentaluri, maRalfardovani
narativebi, an saeWvo esTetikis
komediebi. am dros Zalian bevri
Temis sainteresod asaxva SeiZleboda
xelovnebaSi. Tumca, es tendencia
bolo dros Seicvala. aqvs Tu ara
Tanamedrove xelovans socialuri pasuxismgebloba?
saSa: me vfqirob, rom `artisteriumze~
proeqtebis didi nawili swored
realobasTan iyo kavSirSi, rac Zalian
saintereso sanaxvi gaxldaT.
ai, magaliTad, eliavas bazrobis
proeqti. piradad me, gansakuTrebiT
mainteresebs xelovneba, romelic
dakavSirebulia adgilTan, urTier-
Toba aqvs TemTan, sazogadoebasTan
aris komunikaciaSi da ara marto
xelovnebis sferosTan. momwons,
roca namuSevrebTan is adamianebic
pouloben kavSirs, romlebic xelovnebasTan
ar arian kavSirSi. momwons
socialurad aqtiuri artistebi, magram
aseve did mniSvnelobas vaniWeb
esTetikur mxares da imas, Tu rogoraa
Sesrulebuli esa Tu is namu-
Sevari.
lado: marTlac rTulia artistis
roli gansazRvro, dRes yvelaferi
msxvrevadia da danawevrebuli. taim
skverze damontaJebuli monitorebidan
romelime reklama rom aiRo,
magaliTad, `levisis~ jinsis, da siqstis
kapelaze dado, miqelanjelo
daikargeba, radgan es neonis personaJebi
mTel yuradRebas ipyrobs!
xedavT, rogoria vizualuri informacia?
ra Tqma unda, yvelafers aqvs
arsebobis ufleba, rogorc rusi
futuristebi ityodnen, dae, yvela
yvavili ayvavdes! me saerTod vfiqrob,
rom niWi Zalian mniSvnelovania,
ar momwons TviTmarqviebis mier
gakeTebuli arti. miyvars frTxilad
da profesiulad Sesrulebuli namuSevrebi,
romelTac did dros da
energias uTmob, magaliTad, Zalian
momwons luis burJua, fantastikuri
skulptori, lusien froidi, elis
nili, mark rotko _ am Tanamedrove
artistebis midgoma xelovnebisadmi
Zalian mniSvnelovania CemTvis.
me aqtivisti xelovnebac momwons,
oRond Tu kargadaa gakeTebuli.
dRes uamravi videoartistia, xelovneba
yvelganaa da Zalian martivia
ukve, iyo xelovani, magram xarisxi
mainc xSirad rCeba problemad.
anu, isev dgeba formisa da Sinaarsis
Tanxvedris da Serwymis problema.
zogjer mxolod formaa saintereso,
magram Sinaarsi ar aqvs, zogjer ki SinaarsiT,
koncefciiT gizidavs, magram
ar mogwons forma. es realurad aris
problema, Tu me vxedav garedan ase?
artisti axlodan
saSa: ki, arcTu ise iSviaTad aqtivist
artSi, konceptualur xelovnebaSi,
marTlac ikargeba is unar-
-Cvevebi, rac Zalian mniSvnelovania
xelovanisTvis. kargi iqneba, Tu amas
yvela gaviTvaliswinebT da ufro
frTxilad movekidebiT namuSevrebs.
lado: orive Zalian mniSvnelovania,
formac da Sinaarsic. imitom,
rom forma Sinaarsis gareSe aris
saloni da Sinaarsi formis gareSe
xdeba mSrali konceptualizmi.
bolos, minda, erT Zalian mniSvnelovan
sakiTxzec gkiTxoT, rogor ir-
CenT Tavs, rogor agvarebT finansur
problemebs? saqarTveloSi Zalian
Znelia marto xelovnebiT cxovreba,
rTulia akeTo arti da amiT Tavi
Seinaxo. vfiqrob, es universaluri
problemaa, Tu Seni namuSvrebi Zalian
komerciuli araa, warmoudgenelia
mxolod amiT icxovro.
saSa: artistebis umetesobas niu
iorkSi aqvs sxvadasxva samuSao, mec
Tavidan rusulis Tarjimnad vmu-
Saobdi, Semdeg mimtani viyavi. cota
ulmobeli, sastiki samyaroa, Tu topartistebs
Soris ar xar, romlebic
komerciulad warmatebulebi arian,
marto xelovnebiT ver icxovreb.
dResac kerZo skolaSi vaswavli xelovnebas.
garda amisa, alternatiul
artsamyaroSi, anu arakomerciul
artsamyaroSi Tu arakomerciuli
artistis statusi gaqvs, SegiZlia
granti moiTxovo, me es araerTxel
gamikeTebia.
lado: niu iorkSi marTla rTulia
komerciuli warmateba moipovo da
namuSevrebi gayido, miT umetes, Zvirad.
Tumca amerika mdidari qveyanaa
da Sen mainc SegiZlia Semosavlis
wyaro naxo. zogjer mec raRacas vyidi,
magram es Zalian iSviaTad xdeba,
aseve vaswavli _ moswavleebs xan saxlSi
viReb, xan _ studiaSi. Tavisufali
artistis statusi mirCevnia.
miyvars rasac vakeTeb, xelovnebas
ukavSirdeba da amiT kmayofili var.
mokled, SimSiliT ar mokvdebi. Segi-
Zlia bevri sxvadasxva ram SeaTavso,
Tan artic akeTo.
cxeli Sokoladi 55
Tema
avtori nino lomaZe
statiaze muSaobda anita Tvauri
6 oqtomberia. mziuris amfiTeatr-
Si `laboratoria 1918~-is studentebi
ikribebian.
_ sul esa varT?
_ velodebiT, jer kidev movlen.
_ kargiT, ra! ase araferi gamova,
_ buzRunebs erT-erTi da Cvens wina
rigSi jdeba, _ dagvianebisTvis raRac
sanqciebi gvWirdeba. _ aravin pasuxobs.
oqtombrisTvis uCveulod Tbila.
mze ise mWaxed anaTebs, foTlebidan
areklili sxivic ki Tvals miWrelebs.
vidre danarCenebs velodebiT, studentebs
vakvirdebi. winasaarCevno
eiforia uecrad gaqra. cvlilebebis
molodiniT aRtacebul studentebsac
ecvlebaT ganwyoba, damcxralebi,
mSvidebi Canan. jer ar vici, rogori
simSvidea es _ Zalebis mokrebis, dafiqrebis
dro, Tu dasrulebuli saqmiT
mogvrili kmayofileba.
nel-nela grovdebian, xmauri matulobs.
`ei! mismineT ra!.. dawynardiT!~
sxvebis dasaSoSmineblad Tornike
WumburiZe cariel plastmasis boTls
haerSi iqnevs. mosaubreTa rigiTobas
boTli gansazRvravs _ visac gadascemen,
sityvis ufleba mas eZleva. wesrigi
advilad myardeba.
_ TviTmmarTvelobis arCevnebze
ras vSvrebiT? _ kiTxulobs Tornike
WumburiZe.
_ arCevnebisTvis unda movemzadoT,
_ pasuxobs aleqsandre cagareli,
studenti universitetidan _ magram
56 cxeli Sokoladi
manamde programa gvaqvs dasaweri.
_ me ar mjera aseTi cvlilebebis,
ambobs salome danelia, _ Tu sistemas
vangrevT, maSin es arsebuli Tama-
Sis wesebis aRiarebaa.
_ amaze xom vilaparakeT.
_ magram gadawyvetileba ar migvi-
Ria.
samagierod, Tanxmdebian imaze,
rom programa aqvT dasaweri. miznebic
da wesdebac gadasaxedia. or
jgufad nawildebian. erTi programaze
imuSavebs, meore Tanamoazreebis
mobilizebas daiwyebs. Tanaxma
xarT Tu ara programis jgufs soso
WauWiZem gauwios koordinacia? da
moxaliseebis jgufs, rom maTe gabicinaSvilma?~
yvela Tanaxmaa. ociode
wuTSi jgufebi dakompleqtebulia
da amocanebic gadanawilebuli.
`va, ukve movrCiT? aseTi konstruqciulebi,
mgoni, jer arasdros vyofilvarT~.
`laboratoria 1918~ studenturi
moZraobaa, romelic daaxloebiT
erTi wlis win universitetSi radikaluri
cvlilebebis survilma Seqmna.
moZraobas lideri ar hyavs. jgufSi
gadawyvetilebas mxolod konsensusis
gziT iReben. demokratiuli ar-
Cevnebis principi umciresobis uflebebsa
da umravlesobis diqtatze
xangrZlivi diskusiebis Semdeg, uaryves.
laboratoriaSi gadawyvetileba
miRebulia mxolod maSin, rodesac
mowinaaRmdeges Zlieri, sapirispiro
argumentebis warmodgena ar SeuZlia
da erTi sityviT, konsensusi dgeba.
seqtembris movlenebis Semdeg, laboratoria
Cvens Tvalwin iqca Trendad.
`laboratorielebi~ sayovel-
Tao favoritebi arian, _ Tavisufali,
gabeduli da ukompromiso axalgazrdebis
imijiT, protestis yvelaze
simpaTiuri inspiratorebi.
studentTa mcire jgufma 2011
wels gaerTianeba universitetis
axalgazrduli sainiciativo jgufis,
`Targmnes~ kvlevis prezentaciis
Semdeg gadawyvita. kvlevam universitetSi
ucxouri literaturis
TargmnisTvis gamoyofili biujetis
`aramiznobrivi xarjva~ gamoavlina.
studentebi TviTmmarTvelobis wevrebs
daupirispirdnen. konfliqti
prezentaciis Semdegac gagrZelda,
ramdenime aqtivisti universitetis
ezoSi scemes. maT dasacavad kurse-
lebi, ZiriTadad, megobrebi Seikribnen.
mixvdnen, rom samegobro wre
nel-nela sxva Sinaarss iZenda da
axalgazrdul moZraobad yalibdeboda.
mudmivi ganaxlebis da eqsperimentis
sinonimad sityva laboratoria
airCies, simbolur aTvlis wertilad
ki _ universitetis daarsebis Tari-
Ri.
pirveli protesti sam kviraSi, 26
maisis aqciis darbevas mohyva. diliT,
samxedro aRlumis dawyebamde, parlamentis
SesasvlelTan plakatebiT
dadgnen: moZalade xelisuflebav da
avantiuristo opoziciav, Tqven xarT
nagvebi! aqciaze maTTan erTad sul
20-mde adamiani iyo. ivnisSi ukve ardadegebi
daiwyo da droebiT Sexvedrebi
Sewyvites.
2011 wlis 3 oqtomberi soso WauWi-
Zis pirveli dRea universitetSi.
axali saswavlo wlis dawyebis aRsa-
niSnavad universitetis ezoSi pirvelkurselebs
reqtori xvdeba. sosom
megobrebisgan icis, rom `laboratoria
1918~ am dRes aqciisTvis emzadeba.
studentebis masaSi laboratorielebs
male poulobs da maTTan erTad
dgeba. vidre aleqsandre kvitaSvili
ganaTlebis ministrs gadascems sityvas,
ezoSi moulodnelad plakatebi
iSleba _ `nu atyuebT studentebs~,
`universiteti ekuTvnis leqtorebs
da studentebs!~ `ganaTleba uflebaa
da ara provilegia!~ reqtors dabneuloba
etyoba, wamiT Cerdeba, Semdeg
sloganebis avtorebs urCevs, Tu
universiteti ar moswonT, sxva umaRlesSi
ganagrZon swavla. uxerxuli
scenaa _ ministri gamodis sityviT,
ezo ki savsea transparantebiT. iqmneba
STabeWdileba, rom es aqcia mTeli
studentobis pasuxia universitetis
administraciis mimarT.
Tema
aqciis Semdeg mziurSi midian. mo-
Zraobis miznebze, principebze, axal
moTxovnebze msjeloben. mziurSi
soso WauWiZec midis. soso socialuri
da politikuri mecnierebis
fakultetze Cairicxa. bolo klaseb-
Si socialuri mecnierebis TeoriebiT
dainteresda. universitetSic sociologia,
an socialuri anTropologia
unda iswavlos. ambobs, rom klasikuri
filosofiidan dawyebuli socialur
fsiqologiamde, yvelaferi
ainteresebs. amitom jgufSi politikuri
Teoriebis ganxilvebSi Tavidanve
aqtiurad erTveba. `pirveli ideuri
dapirispirebac am Sexvedraze gamoCnda.
vamtkicebT, rom CvenTvis yvela
ideologia misaRebia. arada, roca saqme
realur situaciamde midis, Zalian
dogmaturebi vxdebiT~, _ ambobs soso.
fiqroben, rom am dogmatizmisgan Tavis
dacvaSi konsensusi exmarebaT.
cxeli Sokoladi 57
foto giorgi gogua
Tema
rodesac 2003 wels qveyana mniSvnelovani
gardatexisTvis emzadeboda,
samoqalaqo sazogadoebis nawilma,
revoluciis saxelmZRvanelo, saxelad
`kmara _ 10 nabiji Tavisuflebisken~
Seqmnes. erT-erTi fundamenturi
nabiji ganaTlebis sistemis
reformireba iyo, romelic gana-
Tlebis xelmisawvdomobis gazrdas,
xarisxis amaRlebas da saswavlo dawesebulebebSi
avtonomiuri marTvis
meqanizmebis amuSavebas gulisxmobda.
pirvelad ganaTlebis sistemis
reformirebis moTxovna akademiaSi
gaCnda, 1996 wels. Tumca realuri
cvlilebebis miRweva studentebma
mxolod eqvsi wlis Semdeg SeZles.
2002 wels akademiaSi studenturi
forumi Tavidan, axali SemadgenlobiT
Seikriba. maTi moTxovnis sapasuxod,
administraciam studentTa
Sefasebis wesi Secvala da axalgazrdebs
Tavisufali saxelosnos daarsebis
uflebac misca. Tumca, sistemisgan
es ufro keTili Jesti iyo,
vidre realuri reformis survili.
miuxedavad studentebis mcdelobisa,
sabolood, yvelaferi mainc kontrolis
gaZlierebiT da am jgufis
izolirebiT dasrulda.
58 cxeli Sokoladi
9 wlis Semdeg `laboratoria 1918~
protests isev Zveli gziT, gana-
Tlebis sistemis reformis moTxovniT
iwyebs. Zireuli problemebi
ucvleli rCeba. universitetSi isev
avtonomiis damyarebas da regentTa
sabWos gauqmebas, TviTmmarTvelobis
struqturis fundamentur cvlilebas,
studentebsa da leqtorebze
orientirebuli saswavlo procesis
uzrunvelyofas, informaciis gamWvirvalobas
iTxoven.
`universitetSi studenti da leqtori
dRemde yvelaze dabali ierarqiuli
safexuria, _ ambobs soso
WauWiZe, _ isini ver monawileoben gadawyvetilebis
miRebis procesSi. amis
Semdeg modis mTeli rigi administraciuli,
biurokratiuli aparatebi,
romlebic ganageben ara mxolod finansebs
da kontraqtebs, aramed saswavlo
procesis Sinaarssac~.
avtonomiurobas, maTi azriT,
biurokratiis labirinTi qmnis. ierarqiuli
struqturis saTaveSi
kancleria, administraciis xelmZRvaneli,
romelsac regentTa sabWo
irCevs. kancleri gansazRvravs
sakadro politikas universitetSi.
studentebis azriT, mTavar pro-
blemas dRes regentTa sabWo qmnis,
romelic politikuri gavlenis
mTavari iaraRia _ sabWos wevrebis
umravlesoba sxvadasxva ministris
moadgileebi arian.
gancxadebebis momzadebas, administraciasTan
Sexvedrebs Sedegi ar mohyva.
laboratoriis wevrebis nawili
imedgacruebam moicva. `seriozulad
aravin aRgviqvamda, _ hyveba salome
danelia, _ raRac Zalian swrafad
unda Segvecvala~.
2012 wlis dasawyisSi, urban reaqtoris
Zvel biblioTekaSi, kamaTSi,
diskusiasa da CxubSi gaTenebuli
Rameebis Semdeg, laboratorielebi
mixvdnen, rom universitetis avtonomiaze
brZolasTan erTad, imaze
reagirebac iyo saWiro, rac universitetis
ezos miRma xdeboda. `patimris,
solomon qimeriZis daRupvis
Sesaxeb rom gavigeT, raRac mocucqnul
internet-kafeSi SevediT, `feisbuqze~
ivenTi gavakeTeT da xaSurSi
aqcia davgegmeT, _ hyveba Tina yif-
SiZe. ocni Seikribnen. gzatkecilze
wyvil-wyvilad ganawildnen da
avtostopiT xaSuramde Cavidnen, rom
qimeriZis ojaxis wevrebisTvis solidaroba
gamoecxadebinaT, policiis-
Tvis ki saqmis samarTliani gamoZieba
moeTxovaT.
`iuTubze~ gavrcelebul videoSi
xaSuris Tovliani centri Cans. qudebSi
da SarfebSi gaxveuli axalgazrdebi
policiis Senobis pirdapir,
axlad aSenebuli, barokos dekoriT
gawyobili Sadrevnis win dganan. sastvenebis
xmauriT cdiloben, gamvlelebis
yuradReba miipyron. transparantebic
gaSlili aqvT: `usafrTxo
kibeebi policiaSi! SiSi! siCume! usamarTloba!
madloba patruls!~
gazafxulze ori mcirericxovani
aqcia moawyves _ gaaprotestes Sromis
kodeqsi da gldanis sapatimros
saavadmyofoSi gardacvlili patimris
saqmis damoukidebeli gamoZieba
moiTxoves.
am aqciebis Semdeg, laboratoriam
taimauti aiRo. mixvdnen, rom xangr-
Zliv Sexvedrebze verafers wyvetden,
dros uSedego diskusiebSi xarjavden.
2012 wlis 17 seqtembers isev Seikribnen
da universitetis pirveli
saswavlo wlis sazeimo milocvas SeuerTdnen.
ezos nacvlad pirvelkurselebs,
amjerad saaqto darbazSi
moeyaraT Tavi. reqtoris sityvas iq
elodnen. laboratorielebi darbaz-
Si xmauriT SeiWrnen da scena daikaves:
daumorCilebloba universitets!
avtonomia! Zirs regentTa sabWo! ara
andro barnovs!
18 seqtembers satelevizio arxebze
gldanis sapyrobileSi wamebis amsaxveli
kadrebis Cvenebis Semdeg, qveyanaSi
yvelafers mniSvneloba ekargeba.
sinamdvile veranair CarCoSi veRar
Tavsdeba. sazogadoebas sasowarkveTa
da sruli ususurobis gancda ipyrobs,
gancda imisa, rom ukidures zRvars
miRma, dasasrulis dasasrulSi
gicxovria. spontanuri aqcia filarmoniasTan
igegmeba. laboratoriis
wevrebic iq arian.
meore dRes protestis talRa
mTel qveyanas edeba. aqciebi televiziasTan,
universitetTan, modulis
SenobasTan, gldanis sapyrobilesTan,
filarmoniasTan, parlamentTan dReebi
grZeldeba.
aqciebis organizebaSi sxvadasxva
studenturi jgufi erTveba. Rame
xataven transparantebs, igoneben
lozungebs, Semdegi dRis aqciebis
adgils arCeven. moqmedebebis centri
universitetia. moZraobas uerTdeba
`sapatriarqos axalgazrduli gaer-
Tema
Tianeba `daviTianic~. laboratorielebs
sjeraT, rom Zaladobis winaaRmdeg
brZolis religiur sarCulSi
SefuTva uxamsobaa, magram aqciaze
`mamao Cvenos~ xmis gamaZliereblebSi
skandirebas ver aCereben.
simReriT `sistema unda daingres!~
artistebis nawili studentebis aqciebs
solidarobas ucxadebs.
erT-erT aqciaze `qarTuli ocnebis~
tansacmelSi gamowyobili
axalgazrdebi Cndebian. laboratorielebi
maT maisurebis gamocvlas
sTxoven. mogvianebiT viRacebi xmis
gamaZlierebelSi skandirebas iwyeben:
`samarTlianoba vaJa xaraziSvils~.
laboratorielebi ibnevian. procesis
marTva ukve SeuZlebelia. aqciebze
saerTo principebsa da ideebze
kamaTis dro ar aris. laboratorias
moTxovnebis dayenebis eqskluziuri
ufleba ara aqvs. sxvebis interesebic
unda gaiTvaliswinon.
masobriv protestSi sakuTar saxes
kargaven. `ar awamo, ara Zaladobas _
lozungebs, sa-qar-Tve-lo! saqarTvelos
gaumar-jos! SeZaxilebi STanTqavs.
`gamoCnda, rom axalgazrdebi jer
kidev meinstrimuli politikis Car-
CoebSi vazrovnebT da protesti isev
cxeli Sokoladi 59
fotoebi giorgi gogua
fotoebi gogi cagareli
Tema
1989
nacionalur-patriotuli ritoriki-
Taa inspirirebuli~, _ ambobs Toko
CivaZe.
`sakuTar TavTan movediT winaaRmdegobaSi,
_ ambobs soso WauWiZe, _
gasagebia, rom Tu sxvebTan raRac
miznebi gvaerTianebs, qedmaRluri
pozis daWera TviTmiznad ar unda
geqces~. Tumca aq mniSvnelovani
protestisTvis mTavari muxtis, mamoZravebeli
ideis SenarCuneba iyo.
laboratoriam ver SeZlo protestis
Sinaarsi TviTon ganesazRvra.
`Cven Sedegebs ar vebrZviT. Cven
mizezebs vebrZviT, _ ambobs dito
xuskivaZe, _ aqciebi mxolod cixe-
Si momxdar ambebze reaqciad iqca.
faqtis ganzogadeba iyo saWiro _ es
sistemuri Zaladobis Sedegi iyo da
ara konkretuli badragebis sadisturi
saqcieli. Zaladobrivi politika
cixis sazRvrebs scdeba, Zaladobrivia
ganaTlebis, jandacvis da sxva
saxelmwifo sistemebic. es daikarga.
mokled, gavbrazdiT da vTqviT,
rom aqciebs aRar SevuerTdebodiT~.
dito fiqrobs, rom Sedegis miRweva
yovelTvis davarcxnili protestiT
SeuZlebelia. is moqmedebisTvis
ufro radikalur gzas arCevs da
60 cxeli Sokoladi
1991
situaciis gamwvavebas ar erideba.
rodesac universitetis saxuravidan
plakatis gadmofenas gegmavdnen, laboratoriis
wevrebma sxvenis saketis
gatexvaze uari Tqves. isini amtkicebdnen,
rom protestis mxolod legitimuri
formebi unda gamoeyenebinaT.
dito da salome ase ar fiqroben, magram
jgufis darwmuneba ver SeZles.
***
seqtembris aqciebi ukve dasasruli
iyo. dasasrulis karnavalizacia-
Si monawileoba laboratoriam Zveli
Secdomebis gameorebad Seafasa.
egzaltirebuli xalxis `dakveTis~
Sesrulebas, emociebis dacxroba da
momavali nabijebis strategiaze fiqri
arCia. aleqsandre cagareli ambobs,
rom patriarqis gancxadebamdec
(romelSic ilia II situaciis gamwvavebis
Tavidan asacileblad studentebs
aqciebis Sewyvetisken mouwodebs)
grZnobdnen, rom procesi dawyebuli
iyo da movlenebis dramatizeba situaciaze
kontrolis dakargvas niSnavda.
studentebis mTavari gamowveva
dapirispirebuli politikuri Zalebisgan
gamijvna da Tavisuflebis SenarCuneba
iyo.
***
34 wlis win. uZraobis xana. 1978
wlis, 24 marts gazeT `komunistSi~
konstituciis axali proeqti qveyndeba.
misi damtkicebis SemTxvevaSi
qarTul enas saxelmwifo enis statusi
ekargeba. axalgazrda disidentebis
daarsebuli `saqarTvelos ga-
TavisuflebisTvis brZolis kavSiri~
mobilizacias acxadebs.
umaRlesi sabWo sakiTxis gansaxilvelad
14 aprils ikribeba. saprotesto
aqciac am dRes iniSneba.
mTavrobis saxlis win im droisTvis
uprecedento masStabis demonstracia
imarTeba. es daujerebeli, im
droisTvis warmoudgeneli mobilizaciaa.
aqciaze aravin gamodis sityviT.
ubralod dganan.
milicia uzarmazari xalxis masis
dinebas ver aCerebs. mTavrobis saxlis
ukan samxedro teqnika dgas.
`viciT, rom yovel wuTs SeiZleba
raRac daiwyos. xalxs kargad axsovs
1956 wlis 9 martis demonstracia.
magram es SiSi gadalaxulia~,
_ hyveba Tamriko CxeiZe. ssrk mTavrobasTan
molaparakebas Sevardna-
Ze marTavs. ramdenime saaTSi cxaddeba,
rom sabWo konstituciaSi
1988 1989
cvlilebis Setanas aRar ganixilavs.
`saqarTvelos gaTavisuflebisTvis
brZolis kavSiri~ agrZelebs enciklopediaSi
amokiTxuli, primitiuli
meTodebiT proklamaciebis beWdvas
da RamiT, quCebSi kedlebze gakvras.
es erTaderTi gzaa sabWoTa propagandas
sakuTari ideebi daupirispiro.
proklamaciebis gavrcelebisTvis
erT-erT kavSiris wevrs apatimreben
da gaerTianeba maleve iSleba.
Tumca winaaRmdegoba grZeldeba.
TbilisSi, studentebi 1981 wels,
breJnevis vizitisTvis emzadebian.
aqcias gegmaven. informacia miliciamde
midis da ramdenime maTgans
vizitamde akaveben, cixis nacvlad
kaxeTSi, sastumro inturistSi mihyavT.
`restorani daxures, personals
uTxres ucxoeli delegatebi Camogvyavso.
miliciis TanamSromlebs
masxrad vigdebdiT, xan erbokvercxs
vuwunebdiT, xan sxva kerZs. komikuri
situacia iyo. es yvelaferi TamaSs
ufro hgavda.~
1983 wels, ki studenturi protesti
yvela aqtivistis dakavebiT
sruldeba. georgievskis traqtatis
zeimis win, proklamaciebis gavrce-
lebisTvis, irakli wereTels da mis
megobrebs akaveben. mxardasaWer aqciaze
misul axalgazrdebs _ marika
baRdavaZes, nana kakabaZes, luiza
SakiaSvils, Tamriko CxeiZes, zura
cincaZes da gia Wanturias _ boroti
xulignobis muxliT asamarTleben da
samwlian patimrobas usjian.
***
yvela damoukidebeli axalgazrduli
moZraoba mniSvnelovani gardatexebis
dros politikur TamaSSi
CaTrevis safrTxis winaSe dgeba.
sabWoTa kavSiris daSlamde sami
wliT adre saqarTveloSi araformaluri
politikuri moZraobebi Seiqmna
da studentebze politikuri gavlenis
mopovebis mcdelobac gaZlierda.
`Cven vcdilobdiT winaaRmdegobis
gawevas, magram xan vaxerxebdiT, xan
vera _ ambobs fiqria CixraZe, romelic
1986 wlidan aqtivist studentebTan
erTad transkavkasiuri rkinigzis
mSeneblobis Sewyvetas da daviT
garejis samonastro kompleqsis teritoriaze
samxedro poligonis gauqmebas
moiTxovda. mogvianebiT, daTo
turaSvilma, niko nikoloziSvilma,
fiqria CixraZem, Tedo isakaZem da
Tema
sxva studentebma `presklubi~ daaarses.
`TandaTan vgrZnobdiT, rom nel-
-nela vcdebodiT Cvens mizans, _ ambobs
fiqria CixraZe, _ yvelaferSi
vmonawileobdiT, TiTqos Cvens gare-
Se araferi wydeboda, Tumca Cndeboda
nacionalur-patriotuli Sinaarsis
aqcentebi da Temebi, romelsac
Cven arasdros SemovitandiT.~ 1988
wlis 23 noembers daiwyo mitingebi
mTavrobis sasaxlis win, romelSic
yvela umaRlesi saswavlebeli iyo
CarTuli~.
`qaoturi protesti iyo, vaprotestebdiT
yvelafers da saboloo jamSi
konkretulad ras viTxovdiT bolomde
gacnobierebuli ar gvqonda, _ ambobs
giorgi maisuraZe, _ lozungebSi
maSinac `saqarTvelos gaumar-jos!~
ismoda, protests jvrebis, xatebis
tarebiT, pirjvris gadaweriT gamovxatavdiT.
daCoqebebis praqtikebic
maSin gaCnda. Zeglebis danaxvaze iCoqebda
xalxi~.
`vgrZnobdiT, rom studentobas
didi Zala hqonda, ambobs fiqria CixraZe,
_ iyo mTeli rigi Temebi razec
vmuSaobdiT, maT Soris universitetis
avtonomiis aRdgena, magram yve-
cxeli Sokoladi 61
foto giorgi gogua
Tema
laferma meore planze gadainacvla,
radgan politikuri Zalebi sul sxva
sakiTxebs ayenebdnen. yvelafers erovnul-gamaTavisuflebeli
idea STan-
Tqavda~.
1990 wlis oqtomberSi pirvel mravalpartiul
arCevnebSi gamarjvebul
zviad gamsaxurdias politika
studentebma 1991 wlis TebervalSi
gaaprotestes. samxreT oseTis olqi
ukve gauqmebuli iyo. `mrgval magidasa~
da opoziciur partiebs Soris
dapirispireba sul ufro da ufro
mwvavdeboda. universitetis ezo-
Si TxuTmetamde studenti idga da
bolo xmaze gahkioda, rom: `saqarTveloSi
axali diqtatura myardeba, totalitaruli
reJimi axal saxes iRebs,
mosalodnelia represiebi!~
`es iyo pirveli instinqturi aqcia,
_ hyveba giorgi maisuraZe, _ viyaviT,
me, fiqria CixraZe, giga bokeria, goka
gabaSvili da Tedo isakaZe da kidev
ramdenime studenti. yvelaze tragikuli
CvenTvis 1991 wlis 26 maisis
saprezidento arCevnebis Sedegebi
iyo. maSin davinaxeT, rom umciresoba
ki ara, katastrofuli umciresoba
viyaviT da sasowarkveTilebam
mogvicva~. seqtemberSic scades ga-
62 cxeli Sokoladi
brZoleba, universitetSi `student-
-axalgazrdobis droebiTi kavSiric~
Camoayalibes, romelic gamsaxurdias
mmarTvelobas upirispirdeboda.
awyobdnen Sexvedrebs diskusiebs, demonstraciebs,
sadac politikosebs
aRar uSvebdnen: `erT-erTi SemoWris
mcdelobis dros gamovucxadeT, rom
universiteti ar aris politikosebis
arena da SeuZliaT, TavianTi karvebisTvis
adgili sxvagan eZebon.~
studentebma bolo aqcia 21 dekembers
gamarTes. meore dRes daniSnul
mitingze veRar mividnen. samoqalaqo
omi ukve dawyebuli iyo.
***
`kmara SevardnaZe~ _ saqarTvelos
meore prezidentis Tormetwliani
mmarTveloba am lozungiT sruldeba.
2003 wlis dasawyisSi axalgazrduli
politikuri gaerTianeba
Camoyalibda. `kmaram~ 1998 wels slobodan
miloSeviCis reJimis winaaRmdeg
Seqmnili serbiuli moZraobis
modeli gaimeora. otpori arasamTavrobo
seqtoris warmomadgenlebs,
studentebsa da demokratiuli partiis
axalgazrduli frTis wevrebs
aerTianebda. saqarTveloSi am erTo-
bas politikuri partiis wevrebi aklda.
`momavali serbiis deklaraciis~
msgavsi manifesti saqarTveloSic
Seiqmna, mas `kmara! 10 nabiji Tavisuflebisken~
ewoda.
orive moZraobis Sedegi revoluciaa.
otpori serbiaSi 2000 wlis saxelmwifo
gadatrialebis Semdeg isev
sazogadoebriv moZraobad darCa.
uferuli samwliani arsebobis Semdeg
ki, politikur partiad transformirda,
romelmac arCevnebSi 5%-iani
zRvari ver gadalaxa da politikur
scenaze, TamaSgare mdgomareobaSi
aRmoCnda.
`kmaram~ otporis Secdomebze
iswavla. Tavisi strategia qarTul
konteqsts moargo da Tavidanve gansazRvra,
rom misi mTavari amocana Zalauflebis
mopoveba da xelisuflebis
nawilad qceva iqneboda. `kmaram~
am miznisken uSecdomod iara.
***
am wuTebSi WiaTuraSi 400 maRaroelia
gaficuli!
muSebma TiTqmis mTlianad SeaCeres
qarxnis muSaoba da iTxoven maTi mo-
Txovnebis dakmayofilebas.
moTxovnebi ucvlelia: adamianuri
samuSao pirobebi da Sromis Sesabamisi
anazRaureba.
muSebis eqspluatacia saxelmwifosa
da qarTuli/ucxouri kapitalis
mier unda dasruldes!
solidaroba WiaTurel muSebs!
Tavisufleba, Tanasworoba, solidaroba.
laboratoria 1918
15 oqtombers `laboratoria 1918~is
`feisbuqis~ gverdze es posti
Cndeba. laboratorielebi adgilobrivi
muSebis mxardasaWerad Cadian
da sazogadoebisganac solidarobas
iTxoven.
es isev reaqciaa. universitetSi,
Sexvedraze, salome danelia meubneba,
rom laboratorias yvelaze metad
sityva spontanuroba axasiaTebs. mobilizebas
da protestis organizebas
ase efeqturad axerxeben. Tanmimdevrulad
problemebis gadaWrisTvis
brZolis gamocdileba ar gaaCniaT.
bevri kiTxva laboratoriis momavlis
Sesaxeb jerjerobiT Ria rCeba.
apireben Tu ara brZolas arsebuli
sistemis farglebSi da miiReben
Tu ara TviTmmarTvelobis arCevnebSi
monawileobas?
ra strategiiT apireben Tanamoazreebis
Semokrebas da gafarToebas,
Tu moZraoba naklebad popularuli
ideebis lobistad darCeba; Tu maTi
principebi da Rirebulebebi sazogadoebis
umravlesobisTvis miuRebeli
aRmoCndeba.
ra iqneba `laboratoria 1918~ xval
_ spontanuri protesti da reaqcia,
Tu `moZraoba qvemodan~, romelic
problemebze Tanmimdevrulad imuSavebs
da politikaSi axal dRis wesrigs
Seqmnis?
`Cemi azriT, pirvel rigSi, unda gavemijnoT
zogadad saxelmwifoebriv
politikas, _ mixsnis soso WauWiZe, _
albaT, laboratoriis ideologiuri
platforma unda iyos memarcxene
libertarianuli, sadac iTanamSromleben
anarqistebi, trockistebi,
marqsistebi, koleqtivistebi, mutualistebi
da ase Semdeg. Cveni midgomis
fundamenti iqneba undobloba,
romelsac vucxadebT aramarto globaluri
kapitalizmis tendenciebs,
aramed im tendenciebis daZlevis alternativasac,
romelsac gvTavazobs
saxelmwifo. Cven ar gvjera saxelmwifosi
da arc decentralizebuli
anarqokapitalisturi ekonomikis.
foto daro sulakauri
Tema
axla maqsimum SegviZlia, TviTganvi-
Tareba, saganmanaTleblo aqtivizmi,
meti wvdoma socialur da arasocialur
mediasTan. Cveni ideebis gavrcelebaze
unda vizrunoT. imitom, rom
viciT, arsad, araferi icvleba erT
wuTSi~.
mas yvela ar eTanxmeba. rodesac
reaqcia Cacxreba, Riad darCenil ki-
Txvebze samsjelod albaT, kidev bevrjer
mouwevT Sexvedra.
`airCieT samidan erTi, _ uTxra
axalgazrda radikalebs, beberma
aqtivistma, sol alinskim, erTi Sexvedris
dros, _ pirveli: SeiyuJeT
bnel kuTxeSi da SeibraleT sakuTari
Tavi. meore: gadadiT bombebze _ magram,
gaxsovdeT, es adamianebs `marjvniv~
gadarekavs. mesame: iswavleT
gakveTili. wadiT saxlSi, CamoyalibdiT,
Zala moikribeT da momaval ar-
Cevnebze, Tqven gaxdiT delegatebi.~
sol alinski ambobs, rom aqtivizmis
msoflio gamocdileba istoriis
ganviTarebis am sam versias icnobs.
gamarjvebuli moZraobebi ki bolos,
mainc mopovebuli Zalauflebis SenarCunebasa
da mudmiv brZolaSi dar-
Cenas Soris airCeven. da es mTavari
arCevania.
cxeli Sokoladi 63
foto giorgi gogua
Targmani
da-Zma, lana da endi vaCovskebis axali filmi, romlis TanareJisoricaa tom tikveri, romanis CLOUD ATLAS mixedviTaa gadaRebuli.
maTi inspiraciis wyaro iyo `2001: kosmosuri odisea~ _ pirveli filmi, romelic vaCovskebma bavSvobaSi naxes.
64 cxeli Sokoladi
Targmani
matricas
miRma
vaCovskebi kidev ufro
gasaocar mxareSi iwyeben
mogzaurobas
avtori aleqsander hermoni
Jurnali `niu iorkeri~
seqtemberi, 2012
inglisuridan Targmna nino CimakaZem
ekranze, msxvili xediT, tom henksis
Tvalebi Canda. swraf kinokadrebad
enacvleboda erTmaneTs emocia,
romelsac Tvalebi asxivebda _ jer
siZulvili da SiSi, Semdeg brazi da
daeWveba. `gadaRebulia~, _ SesZaxa
lana vaCovskim da babelsbergis studiis
mecxre pavilionSi Sekrebili
gadamRebi jgufic umal erTbaSad
axmaurda. berlinis maxloblad gan-
Tavsebul studiaSi, axla Semdegi
epizodisTvis daiwyes mzadeba. henksi
isev skamze Camojda da finjnidan,
romelsac radio NPR-is logo amSvenebda,
yava mowrupa. lana da misi Zma
endi _ `matricas~ trilogiis saxelganTqmuli
reJisorebi _ iRebdnen
films `Rrublis atlasi~, romelic
devid mitCelis amave saxelwodebis
2004 wlis bestseleris kinoekranizacia
iyo.
cxeli Sokoladi 65
Targmani
novelas eqvsi siuJeti aqvs da Zmebma
gadasaRebi masala scenaris TanaavtorTan,
germanel reJisor tom
tikverTan gainawiles. tikveric da
vaCovskebic Tav-TavianT nawilebs
erT studiaSi iRebdnen, erTi da imave
msaxiobebis monawileobiT. Tumca,
tikvers iZulebiTi dasveneba mainc
ar ascda _ maliorkaSi, gadaRebebze,
holi berim fexi moitexa da devnis
scenas mis srul gamojanmrTelebamde
ver gadaiRebdnen. amas sxva
problemac daemata: msaxiobi ralf
riaqi, romelic patara, magram mniSvnelovan
rols TamaSobda tikveris
erT-erT siuJetSi, avad gaxda
da saavadmyofoSi gadaiyvanes. misi
mdgomareoba TandaTan uaresdeboda.
tikveri telefoniT sul ekontaqteboda
riaqs, magram konkretuli
pasuxi msaxiobis dabrunebis Sesaxeb
mainc ar hqonda. TviTonac gaciebuli
reJisori, kiserze Semoxveuli
didi SarfiT, situaciis gasarkvevad
vaCovskebis gadasaReb moedanze
gadavida. reJisorebma monitor-
Tan moiyares Tavi da dabal xmaze,
Sewuxebulebi msjelobdnen. ra unda
eqnaT, daecadaT riaqis gamojanmr-
Telebamde, Tu saCqarod moeZebnaT
Semcvleli da Tavidan gadaeRoT mis
mier ukve naTamaSebi scenebi. gadawyvetileba:
isini daicdian, Tundac
amisTvis gadaRebebis ganrigis gaxangrZliveba
mouxdeT. „raketmzidi
gemi nawilebad iSleba, _ Tqva lanam
bolos da Tavi gaiqnia, _ Cven ki vzivarT
SigniT, am kafsulaSi, gareT
ver gavdivarT, mxolod erTi Zrava
muSaobs da bolomdec amiT unda mivideT~.
vaCovskebis namuSevrebSi boroti
Zalebi xSirad warmoudgenlad Zlevamosilni
arian, isini ubedurebis
qartexilSi axveven adamianebs, romlebic
bolomde inarCuneben rwmenas,
vidre saswaulis ZaliT marTla gadarCebian.
„Rrublis atlasis“ gada-
Rebis ambavi am narativis traeqtoriaSi
zustad jdeba.
2005 wlis gazafxulze lana da
endi vaCovskebi babelsbergSi iyvnen
da jeims makTaigis filmze „V for Ven-
66 cxeli Sokoladi
detta“ muSaobdnen. filmisTvis maT
scenaric daweres da Tanaprodiuserebic
iyvnen. erT-erTi Sesvenebis
dros, lanam (romelic transgenderia
da 2002 wlamde lari erqva),
SeniSna, rogori gatacebiT kiTxulobda
natali portmani `Rrublis
atlass~. portmans abodebda wignze,
amitom lanamac daiwyo misi kiTxva.
mas da endis, romelic or-naxevari
wliT umcrosia daze, bavSvobidan
akiTxebdnen erTmaneTs wignebs.
axlac, orive maTgani SepyrobiliviT
ganixilavda mitCelis romans da
mis wakiTxvas megobrebsac daJinebiT
urCevda.
mitCelis wigni, Tavisi gadaxlar-
Tuli TxrobiTi xazebiT da sxvadasxva
saukuneSi, sxvadasxva kontinentze
mimofantuli personaJebiT,
advili wasakiTxi araa. TiToeul
siuJets gansxvavebuli centraluri
personaJi hyavs: axalgazrda amerikeli
adam ervini, romelic me-19
saukunis Sua periodSi cxovrobs da
wynari okeanis samxreTiT mdebare
kunZulidan Sin brundeba; upasuxismgeblo,
magram niWieri ingliseli,
robert frobiSeri, romelic 1930iani
wlebSi, flandersSi, geniosi
kompozitoris piradi mdivani xdeba.
Worebs gamodevnebuli Jurnalisti,
luiza rei, romelic 1970-iani wlebis
kaliforniaSi energoindustriis
binZur maqinaciebs qeqavs; timoTi
qavendiSi, avtorTa dafinansebiT
momuSave gamomcemlobis xelmZRvaneli,
romelic Tanamedrove inglisSi
cxovrobs da moulodnelad TavSesafarSi
gamoketaven; genetikurad
modificirebuli kloni, sonmi-451,
romelic konsiumerizmiT ganadgurebul
futuristul koreaSi mia-
Rwevs adamianurobis fazas; da zaqri,
wynari okeanis kunZulidan, romelic
kidev ufro Soreul momavalSi cxovrobs
da cdilobs, gadarCes „dacemis“
Semdeg, romelmac safrTxe Seuqmna
planetas da kacobriobis didi
nawili gaanadgura. es personaJebi
erTmaneTTan laitmotivebis Caxlar-
Tuli qseliT arian dakavSirebulni
_ magaliTad, xSirad vxvdebiT kome-
tis formis Tandayolil niSans. maT
aseve aerTianebs unari, rogorRac
gaeqcnen bedisweras, romelic winaswaraa
gawerili.
wignis Tavbrudamxvevi gardasvlebi
kidev ufro msuye geCvenebaT mdidari
lingvisturi eqsperimentebis
gamoc. magaliTad, zaqris epizodebisTvis
mitCelma inglisuri enisgan
misi postapokalipturi mutacia Seqmna
da mkiTxveli efeqturad aiZula,
kiTxvisTanave myisierad eTargmna
teqsti.
„roca „Rrublis atlass“ vwerdi,
vfiqrobdi, ra guldasawyvetia,
rom amis filmad gadaReba ar moxerxdeba-meTqi“,
_ miTxra mitCelma.
magram wignis ekranizaciis ideas va-
Covskebma maSinve seriozulad mohkides
xeli. isini aRtacebulebi iyvnen
ideebis masStabiT, minimumamde
dayvanili cinizmiT da dramatuli
SesaZleblobebiT, romlebic kvanZis
gaxsnis epizodebSi mJRavndeboda.
reJisorebs tikverTan erTad mu-
Saobac undodaT. misi filmi „gaiqeci,
lola, gaiqeci“ Zalian uyvardaT
(„Cveni didi xnis dakarguli Zma“, _
ase moixsenia tikveri lanam). „Rrublis
atlasi“ ki Sesaferisi proeqti
Canda maTi kinematografiuli mgrZnobelobebis
gaerTianebisTvis.
2006 wels, vaCovskebis waqezebiT,
tikverma „Rrublis atlasis“ germanuli
Targmani Tan waiRo, rodesac
samxreT safrangeTSi gaemgzavra
dasasveneblad. „ase ar unda meqna“,
_ miTxra tikverma siciliT. ijda
plaJze da mTeli dReebis ganmavlobaSi
gatacebiT kiTxulobda wigns.
erT dRes colma gaseirnebaze Zlivs
daiTanxma, magram tikverma mas manqana
gaaCerebina, radgan wigns ver
moswyda da dawyebuli Tavi mainc
bolomde CaamTavra. rodesac sabolood
daasrula kiTxva, lanas daureka
san-franciskoSi, sadac im dros
SuaRame iyo, da sunTqvaSekrulma ganucxada
Tanxmoba proeqtze.
ramdenimewliani lodinis Semdeg,
`Rrublis atlass~ reJisorebi 2009
wlis TebervalSi miubrundnen. erTmaneTs
kosta-rikaSi Sexvdnen, sadac,
okeanesTan axlos, miyruebul adgilas
mdgari saxli daiqiraves. sanam
scenarze muSaobas daiwyebdnen, Se-
Tanxmdnen, rom SesaZloa „Rrublis
atlasi“ filmad verc eqciaT da arc
erTad muSaoba gamosvlodaT. „wera
artistul mimarTulebebs Soris
yvelaze idumali procesia“, _ Tqva
tikverma, SeuZlebeli iyo winaswar
gangeWvrita, rogor ganviTardeboda
movlenebi. yvelaferi ki ase iwyeboda:
dilaobiT ikribebodnen da msjelobdnen,
Semdeg erTad amzadebdnen
sadils. xSirad, meniuSi hqondaT endis
`msoflioSi saxelganTqmuli~,
ludSi Semwvari qaTami. `erToblivi
muSaobis is pirveli periodi, bavSvobisdroindel,
saidumlo banaks
hgavda~, _ Tqva lanam.
mTavari gamowveva novelis CaxlarTuli
struqtura iyo: Txroba
qronologiurad mimdinareobs wignis
Sua rgolamde, Semdeg ki Tanmimdevroba
icvleba. Tumca, sabolood,
romani iwyeba da mTavrdeba me-19
saukuneSi. msgavsi siuJeturi ganvi-
Tareba kinoSi arafriT ivargebda.
lanas TqmiT, „SeuZlebeli iqneboda,
sruliad axali siuJeti filmis 90-e
wuTze Semogvetana“. Tavdapirvelad
surdaT, erTi, saerTo traeqtoria
SeeqmnaT or personaJs Soris: doqtor
gusi (moxetiale fizikosi,
romelic SesaZloa, wamlavdes evins
ambis dasawyisSi) da zaqri, romlis
moralur arCevanzea damokidebuli
mTeli civilizaciis momavali didi
`dacemis~ Semdeg. Tumca, reJisorebs
warmodgena ar hqondaT, ra eqnaT
danarCeni siuJetebisa da persona-
JebisTvis. sabolood, wigni asobiT
scenad dahyves, TiToeuli maTgani
ferad baraTebze gadaitanes da es
baraTebi iatakze mimofantes. yoveli
morigi feri gansxvavebul personaJs,
an drois monakveTs aRniSnavda.
saxli „am baraTebis Zen-baRs daemsgavsa~,
_ Tqva lanam. dRis bolos maT
baraTebi im TanmimdevrobiT akrifes,
romelic, maTi azriT, filmis
xerxemlad gamodgeboda. baraTebis
gaSifvris Semdeg lanas axleburad
agebuli ambavi unda moeTxro. Sem-
deg dRes isev Tavidan unda gaemeorebinaT
yvelaferi.
am mcdelobam Sedegi kosta-rikidan
gamgzavrebamde erTi dRiT adre
gamoiRo: swored am dRes mixvdnen
mTavars: novelis centraluri idea,
maradiuli ganmeorebadobis Sesaxeb,
SeeZloT erTi aseTi xerxiT gadmoecaT
_ erTi da igive msaxiobebi
sxvadasxva siuJetSi daekavebinaT;
anu, tikveris TqmiT, maTTvis miecaT
`ara calkeuli personaJebis,
aramed moxetiale sulebis roli~.
es reJisorebs saSualebas miscemda,
gaemTlianebinaT wignis sxvadasxva
`Rrublis atlasi~
21-e saukunis
romania. isaa
gamyofi xazi
momavals _
sadac yvelaferi
danawevrebulia
_ da warsuls
Soris, sadac
arsebobs dasawyisi,
Sua wertili
da dasasruli",
- ambobs lana
vaCovski.
siuJeturi dineba, oRond ise, rom
ar dakarguliyo arc maT Soris arsebuli
zRvari. saxlSi gafrenisas,
lanam da endim Tan waiRes reziniT
Sekruli baraTebis mTeli dasta,
romelic male scenaris pirvel versiad
aqcies da tikverTan gagzavnes.
Tumca, es mimowera sam reJisors Soris
kvlav didxans grZeldeboda ise,
rom jer dazustebiT ver xvdebodnen,
Sedgeboda Tu ara urTierTTanamSromloba.
agvistosTvis reJisorebs ukve
mzad hqondaT dasrulebuli scenari
mitCelTan gasagzavnad. rodesac
Zmebi filmisTvis „V for Vendetta“ alan
muris komiqsis mixedviT werdnen
Targmani
scenars, gaiges, rom wignis avtors
imis warmodgenac ki sZagda, rom holivudi
misi teqstis adaptirebas
apirebda, amitom proeqts sajarod
akritikebda. `am gamocdilebis ga-
TvaliswinebiT, kosta-rikaSi yofnisas,
gadavwyviteT, rom ramdeni
Sromac ar unda Cagvedo `Rrublis
atlasSi~ da ramdeni xanic ar unda
waeRo scenaris weras, Tuki devid
mitCels Cveni versia ar moewoneboda,
movklavdiT proeqts“, _ Tqva
lanam.
mitCelma, romelic irlandiis
samxreT-dasavleTiT cxovrobs, re-
Jisorebs Sexvedra qalaq korkSi
dauTqva, zRvispira sastumroSi. va-
Covskebma mas uambes novelis nawil-
-nawil daSlis da scenarad qcevis
mtkivneuli procesis Sesaxeb. „xumrobadac
ki iqca is, rom vaCovskebi
Cems wigns Cemze ufro Rrmad icnobdnen“,
_ momwera mitCelma. reJisorebma
mwerals isic uTxres, rom
narativebis gaerTianebas siuJetidan
siuJetSi moxetiale suli-personaJebis
saSualebiT apirebdnen.
„es iqneba im filmTagan erT-erTi,
romlebic wignze ukeTesi gamodis~,
_ SesZaxa mitCelma saubris bolos.
mweralsa da reJisorebs Soris mi-
Rweuli Tanxmoba adgilobriv pabSi,
litrobiT ludis SesmiT gaformda.
2011 wlis ivnisSi vaCovskebi da
tikveri berlinSi iyvnen `Rrublis
atlasis~ preproduqciaze samuSaod.
lanas binis misaReb oTaxSi Unter
den Linden-ze, sadac markiz de sadis
„sodomis 120 dRe“ asrulebda karis
damWeris funqcias, sami reJisori
erTmaneTs uziarebda Tavis aRtkinebas
am axali proeqtis Sesaxeb. 43
wlis endis Tma bolomde gadaparsuli
hqonda. gaxunebuli maisuri
da samxreT koreis droSiani, Crocs-
-is firmis sandlebi ecva. es miSvebuli
stili zustad esadageboda
`sulerTia~ ganwyobas, rac Sua xnis
asakisTvisaa xolme damaxasiaTebeli.
lanas, romelic male 46 wlis
gaxdeboda, vardisfrad SeRebili
Tma `dredebad~ hqonda daxveuli.
46 wlis tikveri ki Zlieri da ener-
cxeli Sokoladi 67
Targmani
giuli mamakaci Canda, daujereblad
xasxasa mwvane TvalebiT. mTlianobaSi
ki, es sameuli alternatiuli
rokis daSlil jgufs hgavda _ The
Cinemaniacs _ erToblivi turne rom
daugviandaT.
`Rrublis atlasi~ 21-e saukunis
romania, _ Tqva lanam, _ isaa gamyofi
xazi momavals _ sadac yvelaferi
danawevrebulia _ da warsuls Soris,
sadac arsebobs dasawyisi, Sua wertili
da dasasruli~. saubrisas lana
vaCovski xelebs ise amoZravebda,
TiTqos, TiTebiT awyobs da Sliso
raRac warmosaxuli sagnis warsulsa
da momavals. Tu filmi gamogviva,
es saSualebas miscems reJisorebs
`aRidginon gancda, romelic Cvenc
gvqonda xolme axalgazrdobaSi,
roca rTul, damabnevel, abstraqtuli
siuJetis filmebs vuyurebdiT
_ romelSic SeuZlebeli iyo,
Tavidanve gcodnoda, ra moxdeboda
Semdeg~, _ daasrula bolos lanam.
endi daeTanxma. `Rrublis atlasiT~
Cven 1960-70-iani wlebis sanaxaobas
vubrundebiT, `TaCsTounis~
filmebis epoqas~, _ Tqva man da melot
Tavze gadaisva xeli. rogorc
TviTon amboben, scenarze muSaobis
dros stenli kubrikis filmiT
`2001: kosmosuri odisea~ xelmZRvanelobdnen.
es filmi reJisorebs
bavSvobidan axsovdaT. maSin lana (im
periodSi jer kidev leri) 10 wlis
iyo, endi _ Svidis.
isini erTian, Sekrul ojaxSi gaizardnen,
Cikagos samxreT nawilSi
mdebare, saSualo feniT dasaxlebul
uban beverliSi. maTi mSoblebi,
biznesmeni roni da medda lini, kinos
didi moyvarulebi iyvnen. isini arafrad
agdebdnen filmebze dawesebul
asakobriv SezRudvebs da Tuki
axali kinosuraTi daainteresebdaT,
oTxive Svili _ lari, endi da maTi
ori da kinoTeatrSi mihyavdaT. `kinoCvenebebs
saxlSic vawyobdiT. am
Tavyrilobebs Cvenebi `kinoorgiebs~
eZaxdnen. me iseTi patara viyavi, sityva
`orgiis~ mniSvneloba ar mesmoda,
mowonebiT ki, Zalian momwonda~,
_ ixsenebs endi.
68 cxeli Sokoladi
lanas `2001~ Tavidan Zalian ar moewona,
am Savi monoliTis mistikurobam
saSinlad daabnia. `eg simboloa,
_ auxsna ronma _ miambobs lana, _ ai,
am erTma martivma winadadebam Secvala
yvelaferi. is Semovida Cems
tvinSi da ise gadaalaga yvelaferi,
rom ara mgonia, im dRis mere igive
adamiani viyo. gonebaSi, TiTqos, ra-
Racam damkra. principSi, `2001~ erT-
-erTi mizezia imisa, Tu ratomac gavxdi
reJisori~.
SesaZloa arcTu SemTxveviT, lanas
genderulma sawyisma swored im
periodSi iCina Tavi. mesame klasSi,
roca jer kidev lari erqva, is ka-
Tolikur skolaSi gadavida, sadac
gogonebs da biWebs gansxvavebuli
uniformebi ecvaT da gakveTilis
dawyebamde sxvadasxva xazSi idgnen.
„kargad maxsovs, roca gogonebis
rigTan gaviare, Sevyoymandi, vgrZnobdi,
Cemi tansacmliT maT ar Seveferebodi,
magram roca svla ganvagrZe
meore rigisken, imasac mivxvdi, rom
arc biWebis mxares vekuTvnodi, amitom
SuaSi davdeqi. did xans videqi
ase da yvela me miyurebda, monazvnis
CaTvliT. mere miTxra, xazSi Cavmdgariyavi.
gavSeSdi. ver vinZreodi,
vfiqrob, rom Cemi qvecnobieris ra-
Rac nawilma im wuTSi daaskvna, rom
zustad iq videqi, sadac unda vyofiliyavi
_ SuaSi“, _ meubneba lana.
laris am gaorebuli bunebis gamo
xSirad abuCad igdebdnen. `amitom
gavurbodi yvelafers da CemTvis
vimalebodi, nugeSs wignebSi vpoulobdi,
radgan warmosaxviTi samyaro
gacilebiT merCivna realurs“, _
ixsenebs lana.
larim da endim, rogorc reJisorebma,
pirveli namuSevari daaxloebiT
`2001~-is naxvis Semdeg Seqmnes:
kasetaze Caweres speqtakli, romlis
STagonebis wyaroc iyo komiqsi Shadow
da radioprogramebi. male Zmebi
ukve sakuTar komiqsebs xatavdnen da
werdnen. maTi SemoqmedebiTi procesi,
rogorc lana ambobs, „mas mere
didad aRar Secvlila“. lari da
endi ganuyrel partniorebad iqcnen.
„laris rame giJuri idea daartya-
mda, _ ixsenebs mama, ron vaCovski, _
magaliTad, xeze Tokis Camokideba
da saqanelis gakeTeba, endi ki iyo
is adamiani, romelic gamoxteboda,
Camoekideboda Tokze, iqanavebda da
daenarcxeboda Zirs“. mTel SabaT-
-kvirebs sxvenSi aTen-aRamebdnen da
fentezi TamaSs `miwisqveSeTsa da
drakonebs~ (Dungeons & Dragons) TamaSobdnen.
qveviT macivris dasalaSqrad
Tu Cavidodnen xolme.
„D & D-Si mxolod sakuTari warmosaxvis
amara xar. yvela moTamaSes
erTi da igive ram moeTxoveba _ warmoidginos
igive sivrce, igive sura-
Ti. es Zalian hgavs filmis keTebis
process“, _ ambobs lana. Zmebma va-
Covskebma, ramdenime megobarTan er-
Tad, 300-gverdiani TamaSic ki daweres,
romelsac `zemogzauroba~ (High
Adventure) daarqves. `TamaSi iyo Tu
mxatvruli literatura, Janrebis
diferenciacia Zalian gvabnevda. amitom
naivuri umankoebiT gavbedeT,
warmogvedgina is utopiuri samyaro,
sadac Janrebis aRrevas SevZlebdiT~.
saSualo skolaSi swavlisas, larim
da endim sakuTari biznesi wamoiwyes
_ saxlebs Rebavdnen SekveTiT _
kolejSi swavlis gasagrZeleblad
fuli rom daegrovebinaT. larim
sesxi aiRo da bardSi Cairicxa, magram
ramdenime weliwadSi iqauroba
miatova _ `pedagogebi Cemze cota
Wkvianebi xom mainc unda yofiliyvnen,
rom meTqva, maT gamo sesxis aReba
Rirda. arada, zogierTs im wignebis
naxevaric ar hqonda wakiTxuli,
rac _ me“. lari portlendSi, oregonSi
gadavida sacxovreblad, wynarad
rom ewera. swored im periodSi
daiwyo uiliam goldmanis „princesa
patarZlis“ (Princess Bride) adaptaciaze
muSaoba (scenari rom gaamzada,
goldmans daureka, saavtoro ufleba
sTxova. goldmanma ki yurmili
daukida). Semdeg, roca meorekurselma
endimac miatova koleji _ is
emersonSi swavlobda _ Zmebi Cikago-
Si Sexvdnen erTmaneTs da samSeneblo
biznesi daiwyes. faqtobrivad, am saqmes
muSaobis procesis paralelurad
swavlobdnen. erTxel maT liftis
`Rrublis atlasi~
`Rrublis atlasi~ lana vaCovski da tom henksi
Saxti aages, yovelgvari winaswari
gegmis da gamocdilebis gareSe. manamde
ki SemkveTis brma ndobac daimsaxures,
rac friad saWiro unaria
kinobiznesSi.
Tumca, rac ar unda ekeTebinaT,
vaCovskebi sul werdnen. adreul
oTxmocdaaTianebSi, lari niu iork-
Si wavida, komiqsebis gamomcemlobebisTvis
sakuTari namuSevrebi rom
mieyida. pirveli kontraqti, larim,
endisTan erTad, `marvel komiqsTan~
gaaforma. paralelurad, Zmebi gamudmebiT
amuSavebdnen sakuTar scenarebs.
mSoblebs uremontebdnen saxls,
rodesac blokbasteri filmebis
prodiuseri dino de laurentisi
dainteresda maTi morigi scenariT
`mkvlelebi~, prodiuseri Zmebs SampanuriT
da lamazmani msaxiobebis
Sesaxeb vnebiani istoriebiT gau-
Targmani
maspinZlda, Semdeg ki maTi scenari
Warner Bros.-s xuTjer ufro Zvirad
mihyida, vidre vaCovskebs gadauxada.
lana ixsenebs, rom maTeuli teqstis
saboloo versiidan daqiravebulma
scenaristma mTlianad amoiRo ZmebisTvis
ase mniSvnelovani qveteqsti
da vizualuri metaforebi; aseve
mTavari idea, rom Cvens samyaroSi
arsebobs misi sxvadasxvagvari moraluri
ganStoebebi, paraleluri
cxeli Sokoladi 69
samyaroebis saxiT, romlebic absoluturad
gansxvavebulad funqcionirebs.
rodesac 1995 wels `mkvlelebi~
gamovida (reJisori gaxldaT
Lethal Weapon-is Semqmneli, riCard
doneri, msaxiobebi ki _ silvester
stalone, antonio banderasi da julian
muri), Zmebi Seecadnen, Tavian-
Ti gvari gadamRebi jgufis wevrTa
CamonaTvalidan amoeRoT, magram ar
gamouvidaT. Tumca, saboloo jamSi,
swored am scenarma moutana maT kontraqti
Warner Bros.-Tan, ris Semdegac
daasrules mSoblebis saxlze muSaoba,
Tavi daanebes samSeneblo bizness
da sruli datvirTviT mihyves xeli
reJisorobas.
1994 wels vaCovskebs ukve dasrulebuli
hqondaT `matricas~ trilogiis
pirveli scenari. idea erT-erTi
SekveTili komiqsis damuSavebisas
gauCndaT. rogorc lana ixsenebs,
maT ainteresebdaT `realuri samyaroebi
da samyaroebs SigniT arsebuli
samyaroebi, aseve virtualuri
realobis problema kinoSi da ai,
uceb daibada idea: ra moxdeboda,
Cveni realoba virtualuri rom yofiliyo?~
trilogiaSi moqmedeba Sav-
-bnel momavalSi viTardeba, sadac
manqanebi adamianTa energiiT muSaoben,
TviTon adamianebs ki mudmiv komatozur
mdgomareobaSi amyofeben,
xolo maT gonebas simulirebuli
realobiT amSvideben, romelsac matrica
hqvia. am mdgomareobas gadar-
Cenili adamianebis patara jgufi _
neo, morfeusi da triniti _ winaaRmdegobis
gawevas cdiloben da virtualur
agent smits ebrZvian. esaa
susti sinaTle, romelsac adamianuri
solidaroba warmoSobs manqanebis
mier kontrolirebadi Seuvali
wyvdiadis dasaZlevad. „roca „matrica“
pirvelad wavikiTxe, aRelvebulma
davureke Zmebs da vuTxari
_ Tqven dagiweriaT scenari dekarteze!“
_ ixsenebs vaCovskebis prodiuseri
lorens matisi, romelmac
`matrica~ 1994-Sive daugzavna kinokompaniebs
gansaxilvelad. Tumca,
rogorc prodiuseri ambobs, teqsti
yvelam waikiTxa, magram gverdze
70 cxeli Sokoladi
gadado _ veravin gaigo is. „dResac
vfiqrob, rom Warner Bros.-ma es scenari
rom iyida, ori mizezi hqonda _
erTi, vaCovskebTan urTierToba da
meore, winaTgrZnoba, rom iyo masSi
raRac saintereso~.
scenarze muSaobas ori weli Sealies
da jiutad acxadebdnen, rom
filmis gadaReba TviTon surdaT.
sabolood, `matrica~ 118 dReSi gadaiRes.
am procesSi Zmebma, TavianT
vizualuri efeqtebis gundTan er-
Tad, ramdenime axali kinoxerxi
moigones, maTgan yvelaze cnobilia
`tyviis dro~, romelmac saSualeba
misca Zmebs, eCvenebinaT sivrceSi
tyviis Senelebuli moZraobis efeqti.
„matricam“, romelic 1999 wlis 31
marts gamovida, pirvelive kviras
TiTqmis ocdaaTi milioni dolaris
mogeba naxa. msoflio distribuciidan
ki naxevari miliardi dolari
amoiRo da moipova amerikuli kinoakademiis
oTxi jildoc. publikam
daafasa filmis civi, mSvidi, ultraTanamedrove
stilistika da misi
personaJebi, romelTa erTaderTi,
daumarcxebeli Zala maTi Zvelmoduri
adamianurobaa~.
`vaCovskebs miTiuri mgrZnobeloba
aqvT, _ miTxra devid mitCelma, _
isini sruliad Segnebulad argeben
axal kabas, enasa da formas uZveles
istoriebs~. films iseTi Rrma
filosofiuri safuZveli hqonda,
rom is sakulto movlenad iqca da
uamravi akademiuri kvleva mieZRvna,
magaliTad, rogoric iyo `neomaterializmi
da sagnis sikvdili~; aseve:
`bedi, Tavisufleba da winaswarWvreta~.
`matricas~ trilogiis Sesaxeb
dawera slovenielma filosofosma
slavoi JiJekmac da 11 seqtembris
Sesaxeb Seqmnili naSromis saTaurad
filmis citata gamoiyena: `keTili
iyos Tqveni mobrZaneba realobis
udabnoSi“ _ fraza, romelic, Tavis
mxriv, Jan bodriaris `simulakra da
simulaciis~ erTi pasaJis aluzia gaxldaT.
`matricas~ Semdeg, erTi Tvalis
daxamxamebaSi, Cikagoeli mSeneble-
bi, Zmebi vaCovskebi, globaluri kinoindustriis
varskvlavebad iqcnen.
Tumca, kontraqtSi, romelic maT
Warner Bros.-Tan gaaformes, Seitanes
punqti no-press (araviTari presa).
isini arc interviuebs iZleodnen
da arc piar RonisZiebebSi monawileobdnen.
kvlavac agrZelebdnen
cxovrebas CikagoSi, ojaxTan axlos.
`Cvens survils, davrCeT anonimurebi,
ori ram ganapirobebs _ popularobis
siZulvili (miyvars, roca
komiqsebis maRaziaSi Sevdivar da
veravin mcnobs) da raRac sasiamovnod
egalitaruli, rac anonimurobas
axasiaTebs. vgulisxmob Tanasworobas
da egeT gacveTil rameebs~, _
momwera endim erT-erT imeilSi.
„matricas~ saxeli ukve yvelam
icoda, roca vaCovskebi meore da
mesame nawilebis gadasaRebad avstraliaSi
gaemgzavrnen. `matrica
gadatvirTva“ da `matricas revoluciebi“
2003 wlis maissa da noember-
Si gamovida da msoflios masStabiT
miliard dolarze meti mogeba moipova.
Tumca filmis Seqmnis procesi
rTulad wavida. gadaRebebi TiTqmis
samas dRemde gaiWima da, Tavi rom
davaneboT am procesisTvis damaxasiaTebel
Cveulebriv stress, gadamReb
jgufs tragediasTan gamklavebac
mouxda _ gardaicvala ori
msaxiobi.
imave periodSi lari vaCovski,
romelic cols daSorda, depresias
ebrZoda da sakuTar genderul problemebze
dardobda. endis gaumxila
kidec, rom yureSi sacuraod yovel
diliT ufro imitom dadioda, rom
natrobda, iqneb gemi damejaxos, an
zvigeni damesxaso Tavs. `wlebis ganmavlobaSi
verc ki warmovTqvamdi
sityvebs `transgenderi~, an `transseqsuali~,
_ miTxra lanam, _ mere ki,
roca sakuTar Tavs gamovutydi, mivxvdi,
rom simarTlis Tqma mSoblebisTvis,
endisTvis da Cemi debisTvisac
momiwevda. amis warmodgenazec
ki iseTi SiSi damrevda xolme xels,
Rameebi ar meZina. Semdeg Sevadgine
gegma, romelic Cems fsiqolog-
Tan erTad davamuSave. yvelafris
gamJRavnebas, gegmis mixedviT, sami
weli dasWirdeboda, an _ xuTi. Tumca,
sul ramdenime kvira iyo gasuli,
roca dedaCemma dareka~.
lin vaCovski mixvda, rom raRac
xdeboda da meore dResve sidneiSi
Cafrinda. imave dilas lari pirdapir
gamoutyda mas: `me transgenderi
var. me gogo var~. lini ver mixvda,
ras gulisxmobda vaJi, amitom
uTxra: `me Sens dabadebas veswrebodi!~
lari gajiutda: `aris CemSi
erTi nawili, romelic Tavs gogod
grZnobs~. linma ki, romelic mTeli
gza nerviulobda, rom SeiZleba
sabolood daekarga Svili, laris
uTxra: `dakargvis nacvlad, Tavidan
aRmogaCine da daginaxe~. male avstraliaSi
ronic Cafrinda da Svils
upirobo mxardaWera gamoucxada. ase
moiqcnen debi vaCovskebi da, ra Tqma
unda, endic _ romelic raRac msgavss
manamdec eWvobda.
ramdenime dRis Semdeg mTeli ojaxi
restoranSi wavida. laris axla
ukve lana erqva da qaliviT ecva.
roca sufrasTan oficianti mivida,
deda-Svils _ lins da lanas ase mimarTa:
`aba, ras inebebT, qalbatonebo~.
meore dRes, lana gadaRebazec
Tavisi axali identobiT gamocxadda,
TiTqos, uCveulo araferi xdeboda.
Tumca, am ambavma gadasaReb moedans
miRma mainc male gaJona da Worebma
maSinve mTeli blogosfero moicva.
vaCovskebis gandegiloba mediam lanas
ambavsac daabrala. CikagoSi dabrunebul
linsa da rons saxlTan
dabanakebuli Jurnalistebis armia
daxvda. ufro Tavxedebi SigadaSig
ubodiSod rekavdnen zars.
Tumca, bolosdabolos, presa danebda.
lanam ganqorwinebis saqme moagvara,
Semdeg ki sxva qali Seuyvarda
da 2009 wels Tavidan iqorwina. „me
garegnoba gamovicvale, Cemi Sinagani
samyaros gamomxatvelad rom meqcia.
yvelaze metad ojaxis dakargvis
meSinoda. magram, rogorc ki maT
mimiRes, mere aRaraferi gamWirvebia.
vici, uamravi adamiani kvdeba
interesiT, gavikeTe Tu ara qirurgiuli
operacia, xelovnuri vagina
rom mqonoda, Tumca, vamjobineb am
informaciaze eqskluziuri ufleba
Cems meuRles davutovo~.
vaCovskebs pirvelad 2009 wlis
dekemberSi Sevxvdi, rodesac gaaf-
TrebiT daeZebdnen finansebs `Rrublis
atlasisTvis~. Tumca, usaqmurad
rom ar yofiliyvnen, sxva
scenarzec daiwyes muSaoba. es iyo
„Cobalt Neural 9“ _ ambavi, romelic
buSis prezidentobasa da eraysa da
avRaneTSi mimdinare omebze gamoxmaureba
iyo. Zmebs ainteresebdaT,
rogor aRiqvamdnen dRevandelobas
momavalSi da warmoidgines, rom iRe-
`bazarze
orientirebuli
xelovnebis
keTebaSi problema
isaa, rom axal
filmebs mwvane Suqs
unTeben mxolod
Zveli filmebis
gamocdilebis
gaTvaliswinebiT;
anu, rogorc buneba
ver iTvisebs vakuums
da sZuls igi, aseve
sistema ver hguobs
originalurobas~.
bdnen dokumentur films buSis prezidentobidan
8 aTwleulis Semdeg
da im perspeqtividan cdilobdnen
daenaxaT, rogor iZireboda qveyana
imperiul TvalTmaqcobaSi. imisTvis,
rom „Cobalt Neural 9“-sTvis scenari
daeweraT, vaCovskebi uamrav adamian-
Tan iRebdnen interviuebs _ ariana
hafingtoniT dawyebuli, kornel
uestiT damTavrebuli. mec SemomTavazes,
monawileoba mimeRo proeqt-
Si da ise gamomawyves, TiTqos, 2090
wels vcxovrobdi. bosnieli isaak
heisis msgavsad viyavi Cacmuli (Tavze
elvare Suqebi mqonda mimagrebu-
li da fsiqodeliuri maisuri mecva).
videqi ase da buSis reJimis mavne
idiotizmze vyvebodi. lana kameris
gverdze idga da kiTxvebis umetesobas
is svamda, endi ki sadRac ganaTebebs
miRma borialebda, misi xma
drogamoSvebiT Tu daiWeqebda xolme
ise, rogorc _ vakuumSi.
Cveulebriv, cnobili adamianebis
garemocvaSi Tavdajerebuloba mtovebs.
meCveneba, rom maT Cemze meti
ician, radgan samyaro maTTvis ufro
xelmisawvdomia, vidre CemTvis. magram
vaCovskebs SesaniSnavad Sevewyve.
holivudisgan absoluturad
gausvrel Zmebs araferi ecxoT im
indiferentulobisa, rac varskvlavebis
saerTo simptomia. lana erT-
-erTi yvelaze nakiTxi adamiani iyo,
visac Sevxvedrivar, endis ki maxvili
iumoris grZnoba hqonda. isini orive
Chicago Bulls-is Tavgamodebuli
fanebi iyvnen. Cven saerTo gvqonda
narativis xelovnebis upiratesobis
rwmena da Cikagos mgznebare siyvarulic.
erT dRes, vTxove, neba damrTeT,
„Rrublis atlasis“ Seqmnis procesze
davwero-meTqi. maT Cemi winadadeba
ganixiles da bolos, damTanxmdnen.
es is dro iyo, roca `Rrublis
atlasis~ scenars yvela did studia-
Si agzavnidnen mas Semdeg, rac Warner
Bros.-ma uari Tqva masze. Tumca, yvela
uars ambobda masze, radgan „Rrublis
atlasi“ Zalian sarisko, Zalian
kompleqsuri eCvenebodaT. Warner
Bros.-i ki ambobda, rom erTaderTi,
rac `Rrublis atlasisTis“ SeeZlo
gaekeTebina, CrdiloeT amerikaSi
distribuciis uflebis SeZena iyo.
es Tanxa gawerili biujetis mxolod
patara porcias dafaravda.
amasobaSi, vaCovskebi da tikveri
SeTanxmdnen, rom filmze samuSaod
tom henkss miiwvevdnen. santa monikaSi,
henksis ofisSi midiodnen, rodesac
vaCovskebs agentma daureka
da acnoba, rom Warner Bros.-i Tavs
ikavebda distribuciis uflebebis
SeZenazec ki. gairkva, rom „Rrublis
atlasis“ ekonomikuri mogebis potenciali
kinostudiaSi specialuri
cxeli Sokoladi 71
Targmani
modeliT gamoTvales da daaskvnes,
rom mogeba Zalian cota iqneboda. magaliTi,
riTac am gamoTvlisas ixelmZRvaneles,
daren aronovskis filmi
_ The fountain (2006 w.) iyo. `Rrublis
atlasis~ msgavsad, am filmsac ramdenime
avtonomiuri siuJeti hqonda,
romlebic sxvadasxva epoqaSi viTardeboda.
did ekranze gamosvlis mere
ki, man Sereuli kritika miiRo da
200 milioni dolari waagebina Semqmnelebs.
„bazarze orientirebuli xelovnebis
keTebaSi problema isaa, rom
axal filmebs mwvane Suqs unTeben
mxolod Zveli filmebis gamocdilebis
gaTvaliswinebiT, _ meubneba
lana, _ anu, rogorc buneba ver
iTvisebs vakuums da sZuls igi, aseve
sistema ver hguobs originalurobas.
arada, originalurobas ekonomikur
modelebs ver miusadageb~.
magaliTad, `matricas~ magaliTi
`mnemoniki joni~ iyo _ 1995 wels gamosuli
filmi-marcxi, keanu rivzis
monawileobiT.
vidre henksis ofisSi Sevidodnen,
vaCovskebi ecadnen, cud ambavze
aRar efiqraT. msaxiobs etyoboda,
rom ainteresebda am proeqtze
muSaoba da erT filmSi 6 gansxvavebuli
personaJis TamaSi. ise daemTxva,
rom zustad im periodSi,
henksi `mobi diks“ kiTxulobda da
stumrad misuli reJisorebi melvilis
Sesaxeb diskusiaSi CarTo. lanam
msaxiobs filmis _ „2001: kosmosuri
odiseis“ posterze aniSna, romelic,
TiTqos, gangeb CamoekidaT kedelze,
da Tqva: „mobi diki da ai, es filmi
gvinda gavakeToT“. „me Tanaxma var,
_ Tqva henksma, _ rodis viwyebT?~
mogvianebiT henksma miTxra, rom is
gansakuTrebiT moixibla vaCovskebis
gulwrfelobiT. maT „ar rcxvenodaT,
eTqvaT _ Cven xelovnebas vake-
TebT“.
henksis Tanxmobis Semdeg, vaCovskebma
Warner Bros.-s dafinanseba Tavidan
sTxoves. isini amtkicebdnen, rom
„Rrublis atlasis“ msgavsi kompleqsuri
narativis mqone proeqts precedenti
ar hqonda da Sesabamisad,
72 cxeli Sokoladi
misi momgebianobis gansazRvra ekonomikuri
modelebiT ar SeiZleboda.
maT sponsorebs `Rrublis atlasi~
warudgines, rogorc ambavi monaniebis,
adamianuri sikeTis uwyvetobis
Sesaxeb, ramdenadac sikeTis yovel
aqts SesaZloa, absoluturad
gauTvleli Sedegebi mohyves. „tom
henksis personaJi filmis dasawyisSi
cudi pirovneba, magram saukuneebis
manZilze is karg adamianad gardaiqmneba“,
_ amboben vaCovskebi. sabolood,
maT Warner Bros.-is darwmuneba
SeZles, magram amjerad kinostudiam
kidev ufro naklebi Tanxa Cado filmSi,
vidre vaCovskebi imedovnebdnen.
filmis biujeti daaxloebiT 120
milioni dolari iyo. Warner Bros.-
-is garda, erTaderTi garantirebuli
fuli germaniis federaluri
kino fondidan modioda. reJisorebi
cdilobdnen, sxva evropuli wyaroebidanac
moepovebinaT investicia da
daeinteresebinaT investorebic. Tumca,
es finansuri sqema Zalian arastabiluri
iyo. Tu vinme uars ityoda
investirebaze, proeqti SesaZloa,
CaSliliyo. `Znelia CamovTvalo,
ramdenjer mokvda da gacocxlda es
proeqti“, _ ambobs lana.
2010 wlis zamTarSi vaCovskebma
scenari jeims Samuss gaugzavnes _
Focus Features-is xelmZRvanels. Samusma
meore dResve daureka reJisorebs
da saerTaSoriso gayidvebSi
daxmareba SesTavaza. misi idea iyo,
vaCovskebi 2011 wlis kanis festivalze
Casuliyvnen da filmis winaswar
gayidvaze ezrunaT. distributorebiT
savse darbazis winaSe
vaCovskebTan erTad TviTon Samusic
warsdga. `videqiT olimpiis Teatris
scenaze da 45 wuTis ganmavlobaSi
vmonawileobdiT erT-erT yvelaze
sasacilo sinefilur dialogSi“, _
ambobs Samusi. samasamde industriis
warmomadgeneli kmayofili Canda
proeqtiT, magram ricxvebi mainc
arasaxarbielo iyo, mopovebuli investicia
15 milions Zlivs aRwevda.
am warumatebeli RonisZiebis Sesaxeb
informacia male gavrcelda, ramac
ramdenime investori daafrTxo
da proeqtze uari aTqmevina. endi
meubneba: `Zalian samwuxaroa, roca
adamianebi fiqroben, rom kino sava-
Wro birJasaviTa. filmSi, romelic
mogwons, fuls deb imitom, rom gemovneba
gaqvs. es igive araa, kompania
Shell Oil-is aqciebs rom yidulobde.
kinobiznesSi erTvebi kinos siyvarulis
gamo da ara imitom, rom fuli
giyvars~.
sabolood, proeqtis biujeti
daaxloebiT as milion dolaramde
daiyvanes, ris gamoc, gadaRebebis-
Tvis gamoyofili Tanxa 80 milionamde
Semcirda. Tumca „Rrublis
atlasi“ mainc yvelaze ZviradRirebul
damoukideblad dafinansebul
filmad darCa. vaCovskebma gadaavades
reJisorebis honoraris sakiTxi,
metic, maT sakuTari fuli Cades
proeqtSi, ris gamoc ukve am filmis
warmatebaze iyo damokidebuli maTi
momavali saarsebo wyaro. `arcerT
xelovnebis nimuSSi ar ikiTxeba, Tu
ramdenad SeuZlebeli eCveneboda
misi dasruleba Semqmnels~, _ miTxra
lanam. vaCovskebis erT-erTi sayvareli
filmia Jak tatis Playtime (1967),
romlisTvisac tatim patara qalaqisxela
gadasaRebi moedani moawyo
parizis gareubanSi. am proeqtma is
finansurad mospo da TiTqmis bolo
mouRo mis artistul karierasac.
Tumca vaCovskebs ar etyobodaT,
rom `Rrublis atlasis~ gamo ramis
eSinodaT. „roca gamudmebiT mosalodneli
ubedurebis repeticias
gadixar, TviTon ubedureba nel-
-nela kargavs emociur simZafres“, _
ambobs endi.
2011 wlis ivnisSi, gadamReb jgufs,
tom henksTan erTad, holi beri,
siuzan sarandoni, jim broudbenti,
hiu granti, hugo uivingi da koreeli
msaxiobi, dona bi Seematnen. vaCovskebi
tikverTan, berlinSi Cavidnen.
lana da endi me-19 saukunis ambebs
da momavlis or istorias gadaiRebdnen,
tikverma ki 30-iani, 70-iani
wlebis da dRevandeli narativebi
aiRo sakuTar Tavze.
ron vaCovskis axsovs, rogor
iRebdnen misi Svilebi scenas film
`matrica~
`matrica~ `V for Vendetta~
„bound~-ze muSaobisas. yovelgvari
winaswari SeTanxmebis gareSe, lari
da endi erTdroulad wamodgnen da
cal-calke gaemarTnen msaxiobebTan
mosalaparakeblad da cal-calke gaesaubrnen
maT, Semdeg isev usityvod
daubrundnen Tav-TavianT skamebs da
gadaReba ganagrZes. `isini erTsa da
imave suraTs xedaven ise, rom saku-
Tari azrebis urTierTSeTanxmeba
arc sWirdebaT. roca am gadaRebas
vuyurebdi, mivxvdi, rom es iyo ori
sxeuli, romelsac saerTo goneba
hqonda~, _ ambobs roni. vaCovskebi
ideaze muSaobas erTad iwyeben da
saerTo xedvas xangrZlivi SemoqmedebiTi
ganxilvis Semdeg aRweven.
rodesac ukve gadasaReb moedanze
gadian, TiToeuli kiTxvis niSani da
uTanxmoeba aRkveTilia. maTi ur-
TierToba kidev ufro mWidro gaxda
mas Semdeg, rac lari lanad gardai-
Targmani
qmna. `lanasTan muSaoba gacilebiT
iolia, vidre larisTan. ra gasakviria,
rom laris problemebi hqonda,
romelTac mere sxvebs axvevda Tavs,
magaliTad _ me. lana ki ufro gaxsnili
adamiania urTierTobisTvis~, _
ambobs endi. ron vaCovski ki dasZens:
`maT saukeTeso `col-qmroba~ aqvT,
rac ki odesme minaxavs~.
Tu SemoqmedebiT qorwinebaze
vsaubrobT, maSin vaCovskebis gada-
cxeli Sokoladi 73
Targmani
mRebi jgufi ojaxia, romelic reJisorebma
garSemo Semoikribes. gada-
Rebebis bolos, tom henksi lanas da
endis mamas da dedas eZaxda.
babelsbergis me-9 scenaze, ori
monitoridan erT-erTze, eSmaki moxuci
jorjis rolis Semsrulebeli
uivingi sisinebda: „tyuilebia, araferi
tyuilebis garda“, kadrSi tom
henksic Canda, romelsac qveda tuCi
ucaxcaxebda.
avanscena sakmaod martivad iyo
awyobili. satelituri komunikaciebis
centris mTavari oTaxi kompiuteruli
Carevis mere miiRebda
saboloo saxes. es ki vaCovskebs
uwvrilmanes detalebamde hqondaT
gaTvlili. magaliTad, am scenaSi
gamoyenebuli iyo `orisoni~ _ kvercxis
formis, supergonieri telefoni,
romelic samganzomilebian
proeqciebs akeTebda. es nivTi mitCelis
fantaziis nayofi iyo. vaCovskebma
ki daaskvnes, rom cota ucnauri
iqneboda msaxiobebs kvercxis
formis nivTiT erbinaT aqeT-iqiT da
mitCelmac aRiara, rom verasdros
warmoidgenda, msgavsi detali gada-
Rebisas problemas Tu Seqmnida.
`romanSi detali sruliad fuWi
ramaa. metic, zedmeti detali Txrobis
dros mwerlis mteric kia, _ mixsnida
mitCeli da xelebs iSveliebda
ise, TiTqos, TiTebiT sresso
am warmosaxul `mters~, _ filmSi
ki, Tu ginda, saerTod rame aCveno,
misi dizaini unda Seqmna~. vaCovskebma
im ucnaurobis mosaspobad, rasac
`orisonis~ vizuali iwvevda, nivTs
safulesaviT brtyeli forma misces,
romelic sam ganzomilebas mxolod
brunvisas aRwevs.
sabolood, ralf riaqi gamojanmr-
Telda da SeZlo, Tavisi scenebi
daemTavrebina. gadaRebebi mxolod
ramdenime dRiT gadacda dagegmils
_ yvelaferi dekemberSi dasrulda.
martSi ki vaCovskebi da tikveri
ukve los- anjelesSi iyvnen, Warner
Bros.-isTvis 170-wuTiani, damontaJebuli
filmis warsadgenad. satesto
CvenebisTvis kinostudiaSi patara
jgufi Seikriba. reJisorebi nerviu-
74 cxeli Sokoladi
lobdnen ara mxolod imitom, rom am
adamianebis reaqciaze filmis bedi
iyo damokidebuli, aramed imitomac,
rom holivudis aRmasrulebeli pirebi
maT idealur auditorias ar
warmoadgendnen. reJisorebma CarTes
filmi da Semdeg oTaxidan gavidnen.
roca filmi dasrulda, Warner Bros.-
-is warmomadgenlebma isini gverdiT
oTaxSi gaiyvanes da moulodnelad,
mquxare aplodismentebi dascxes.
vaCovskebma miTxres, rom erT-
-erTi yvelaze didi `orgazmi~ filmze
muSaobisas, sakuTari namuSevris
megobrebisTvis da axloblebisTvis
wardgenaao. me daveswari am Cvenebasac
da maSin mivxvdi, „Rrublis
atlasi“ zedgamoWrili filmi iqneboda
vaCovskebis tradiciuli, ojaxuri
kinoorgiebisTvis. am suraTs
Seswevda unari, publika originaluri
saTavgadasavlo kinos epoqaSi
gadaeyvana, `transformerebisa~ Tu
`rezident evilis~ uSinaarso nihilizmis
gverdis avliT. filmi didi
sifrTxiliT amogzaurebda mayurebels
Tavis eqvs siuJetur ganzomilebas
Soris. masSi sakmarisad iyo
CamWeri da gadamdebi originalurobac,
da, amave dros, is TiTqmis
saswaulebrivad axerxebda, gaeba damakavSirebeli
Zafebi Tavis uricxv
personaJebs Soris. rac mTavaria,
filmi inarCunebda mitCelis xedvasac
siyvarulis, tkivilis, danakargisa
da miswrafebis universalurobis
Sesaxeb. amis magaliTia dona bis
personaJic, romelic (sxva gmirebTan
erTad) sonmi-451-sac ganasaxierebs _
Cveulebriv `fabrikants~, romelic
adamianuri srulqmnis fazas 2144
wels aRwevs. mniSvnelovania isic,
rom gulis amaCuyebel sinanulTan
Sezavebuli SeuniRbavi Tavdajereba,
rac vaCovskebs axasiaTebT, SesaniSnavad
moergo tikveris zust kinoenas
da mis ulamazes musikas (tikverma,
Tavis partniorebTan erTad, musika
`Rrublis atlasisTvis~ jer kidev
gadaRebebis dawyebamde dawera).
`Rrublis atlasis~ ojaxur kino-
Cvenebas ara marto aplodismentebi,
cremli da emociuri Caxutebebi mo-
hyva. samive reJisors etyoboda, rom
aseTma miRebam guli auCuya. axla
ukve cxadi iyo, maTi `raketmzidi
gemi~ Tavis daniSnulebis punqts
miuaxlovda _ kosmosur portSi Sescura.
...
SarSan Semodgomaze, `Rrublis
atlasis~ gadamRebma jgufma eqvsi
kvira dahyo maliorkaze. vaCovskebi
iq me-19 saukunis scenebis did
nawils iRebdnen. gadaRebebi napir-
Tan axlos, RuzaCaSvebul Sxunaze
mimdinareobda, Tumca, arcTu
uproblemod: jer iyo da amindi
gafuWda, mere _ gems gauWirda manevrireba,
teqnikur personals ki _
mis viwro kaiutebSi gadaadgileba,
gadaRebebis dros. Tumca, am yvelafris
miuxedavad, lanas mainc amaRlebuli
ganwyoba hqonda _ `mogonebebis
Segrovebis, sakuTar TavSi
CaRrmavebis da raRac Zalian mniSvnelovanis
mowmed yofnis SegrZneba~.
iq, maliorkaze, mas ise rogorc
arasdros, sjeroda, rom `Rrublis
atlasis~ gadaRebebi dauviwyari Tavgadasavali
iqneboda.
erT dResac, da-Zma apirebda,
axlomdebare mTaze scena vertmfrenidan
gadaeRo. maT imedi hqondaT,
rom qveviT gaSlil xeds sahaero kameriT
gadaiRebdnen. ai, afrinda kidec
vertmfreni da swored am dros,
moulodnelad, Rrublis sqeli qula
Camowva caze. vaCovskebi da kameriT
SeiaraRebuli gadamRebi jgufi sqel
siTeTreSi Caikargnen. vidre gada-
Rebis dasawyebad nislis gadavlas
ucdidnen, vertmfreni burusis
qulebs Tavze moeqca. lana ixsenebs,
rom uceb caze gamoCenil mzes sul
irisisferi yviTeli dahkravda, `da
ai, iq iyo is, ra, xom iciT _ Rrublis
namdvili atlasi~. da-Zma bolomde
uyurebda am zeciur sanaxs,
vidre nislSi patara xvreli gaCndeboda
da vertmfreni masSi Sesrialebas
da zeviT aWras SeZlebda. qveviT
ki _ Soreuli, mwvane peizaJi darCa,
rogorc vaCovskebis warmosaxuli
samyaro.
fotoproeqti
76 cxeli Sokoladi
salami, sevdav!
avtori daviT buxrikiZe
foto: beso uznaZe
40-is mere, asakTan erTad, saku-
Tar TavSi daeWveba Rrmavdeba. ge-
Cveneba, rom rasac ambobdi, amtkicebdi,
werdi, an iRebdi, ubralod
gacvda da gaicrica. amave dros,
iwyeba „amaoebis bazris“ didi aRsareba-seilic:
visTan da ramdenjer
miqare, ramdeni gamousworebeli sisulele
Caidine, visi sxeulis suni
gamogyva rogorc arqauli narCeni,
rogor Seagrove uvado melanqolia
sezaria evoras namReri fadosaviT,
dabolos, sad dafante romantizmis
elementaruli nawilakebi...
rogorc Cans, fotografi beso
uznaZe am krizisuli xanis „msxverplia“.
yovel SemTxvevaSi, misi
naambobidan da axali fotonamuSevrebidan
ase Cans. von kar-
-vais cnobili filmi „siyvarulis
ganwyobilebaze“ TbilisSi droebiT
dabrunebuli fotografisTvis
inspiraciis kargi wyaro aRmoCnda.
uxmauro vnebebi, faqizi krizisi da
siyvarulis molodini mis fotopersonaJebs
mudmivi imedgacruebis,
magram aucilebeli substanciisken
_ siyvarulisken eqaCeba.
am fotoebze saxeebi da intimuri
sivrceebi anareklebs waagavs,
romelTa gadaRma xmauriani quCebi
da ofisebi Tvlemen. iqiT cxovrebiseuli
nagavia, mxolod narCenebi;
warsulis kvali da namusrevi, Zve-
li sidiadis nangrevebi... aqeT mxares
adamiani marto rCeba _ gaZarcvuli,
martosuli da usistemo;
susti da zusti; mokled, gaSiSvlebuli
nervuli sistemiT.
salami, sevdav! _ fiqrobs quCaSi,
skamze Camomjdari Cineli gogona,
romlis akvareluri gancdebi Tavad
fotos stilis akvarelurobis
pirdapirproporciulia.
majobe, sevdav? _ eWvnarevad ki-
Txulobs asakiani qali, romlis
Sav-TeTri gancdebi egzistencias
sulac ar gamoricxavs.
damekarge, sevdav! _ ambobs sicelqes
mowyurebuli gogona vardisfer
kabaSi, romelsac goneba sul
sxvagan gaurbis.
Sors ar xar, sevdav! _ TiTqos
gvamcnobs tyavis savarZelSi mokalaTebuli
axalgazrda qali WiqiT
xelSi, romelsac fotokamera faruli
ironiiT aRbeWdavs.
damiviwye, sevdav! _ mSvidad,
magram mourideblad gveubneba
asakiani qali Sav-TeTr fotoze da
ijerebT, rom simSvide swored rom
Sav-TeTria.
Semexe, sevdav! _ TvalebiT gveubneba
TeTrxalaTiani, abazanis kideze
Camomjdari guga kotetiSvili,
romlis miRma saponis WuWyian
qafs gayolebuli vnebac igulisxmeba.
fotoproeqti
nu atrakeb, sevdav! _ xalisobs
Sav, „aJurul“ kolgotiani axalgazrda
qali, romlis seqsualuri
siance ufro TamaSs hgavs, vidre
Sinagan mdgomareobas.
da bolos, SeeSvi, sevdav! _ vfiqrobT
Cven, roca skverSi, skamze
Camomjdari moxuci qalis fexebs
da yvavilebis Taiguls Tvals SevavlebT...
beso uznaZis axali fotoebi ar
aris Tematurd Sekruli da arc
raime konstruqciiT dakavSirebuli.
es ufro musikalur improvizacias
waagavs Temaze _ rogor
moverioT usiyvarulobas ise, rom
ar daviviwyoT gardasuli travmebi;
daaxloebiT ise, rogorc ariel
dorfmanis cnobil piesaSia _ „sikvdili
da qaliSvili“, romelSic
sadisturi xilvebiT gatanjul
eqim molinas Seyvarebuli pacienti
qali eubneba _ „ar daiviwyo, magram
apatie“...
ratomRac mgonia, beso uznaZe
male Tavis SemoqmedebaSi socialurobis
xanis dadgomas da, amave dros,
siyvarulis „katastrofuli“ ngreva-mSeneblobis
Sesaxeb raime axals
gvauwyebs. albaT, esaa kritikulad
mgrZnobiare mxedvelobis fotografis
mTavari problemac da amocanac
_ `ar daiviwyo, magram apatie~.
cxeli Sokoladi 77
fotoproeqti
78 cxeli Sokoladi
fotoproeqti
cxeli Sokoladi 79
fotoproeqti
80 cxeli Sokoladi
fotoproeqti
cxeli Sokoladi 81
fotoproeqti
82 cxeli Sokoladi
fotoproeqti
cxeli Sokoladi 83
fotoproeqti
84 cxeli Sokoladi
fotoproeqti
cxeli Sokoladi 85
literatura
performansi teqstiT
dehumanizacia
paata qurdaZe
saavtoro
krivi da buraxi
aka morCilaZe
ese
Cemi pankisis xeoba
beqa qurxuli
moTxroba
depresiis wamali
anu sanaylampariani
irakli lomouri
poezia
levan SaqaraSvili
performansi teqstiT
paata qurdaZe
es werili specialurad davde Cems blogze 1 oqtombers, saRamos 8 saaTze, arCevnebis Sedegebis
gamocxadebamde 10 wuTiT adre da `feisbuqze~ aseTi ram davwere:
`1 oqtomberi, saRamos rva saaTi _ Cemi azriT, saukeTeso droa bankis gasatexad da axali eses gamosaqveyneblad.
veravin ver dagiWers, aravin waikiTxavs... da SegiZlia, mSvidad daiZino. trilogia-II
dehumanizacia~.
ra Tqma unda, aravin miaqcia yuradReba da amas velodi kidec. am eses gamoqveyneba CemTvis erTgvari
performansi iyo. radgan windawinve vicodi, rom rasac davwerdi, arCevnebis Semdeg momentalurad
iqceoda warsulad, magram gamoqveynebisas specialurad araferi Sevcvale. vfiqrob, rom SesaZloa,
swored am uaxlesi warsulis ardaviwyeba, bevrad ufro sasargeblo iyos axali xelisuflebisaTvis,
iseTive eiforiaSi rom ar Cavardnen, rogorSic _ `nacionalebi~ vardebis revoluciis Semdeg. miT
umetes, barieris orive mxares qarTvelebi dganan, da vin, Tu ara Cven, viciT, Tu ra cdunebis winaSe
SeiZleba aRmoCndes yoveli maTgani.
vis mimarTavs qarTveli politikosebis
didi umravlesoba? _ vis
`uxmobs maTi zari?~ vin aris qveynis
pirveli piris ZiriTadi adresati
Tavis gauTavebel gamosvlebSi? Sei-
Zleba Tu ara, rom ase Tu ise gana-
Tlebulma, civilizebulma, sakuTari
Rirsebis gaazrebis unaris mqone
adamianma, misi diskursis adresatad
sakuTari Tavi miiCnios?
an ra STabeWdileba SeiZleba Seeqmnas
qarTuli enis mcodne ucxoels
qarTvel amomrCevelze, anu qveynis
mosaxleobaze; Tuki is politikuri
88 cxeli Sokoladi
liderebis sajaro gamosvlebsa da
diskusiebs daeyrdnoba?..
savaraudod, STabeWdileba namdvilad
ar unda iyos imaze bevrad uke-
Tesi, vidre Sua saukuneebis espanel
iezuitebs eqmnebodaT maT mierve ka-
Tolikeebad moqceuli amazoniis indielebis
mier, damiznebuli zarbaznebis
qveS, pirveli, damoukideblad
aRvlenili qristianuli ritualebis
naxvisas.
xalxi, Tavisi mocemulobiT, arc
brZenia da arc brbo. es, ubralod,
damoukidebel adamianTa inertuli
dehumanizacia
`adamianad ar vibadebiT, adamiani vxdebiT~
erazmus roterdamusi (1469-1535)
masaa, romelsac TviTon, damoukideblad,
Tavisi koleqtiuri Tanacxovrebis
marTva, organizeba ar Seu-
Zlia. ubralod, ar scalia amisaTvis.
amitom irCevs is Tavis liderebs, da
maT marTvis, organizatoris funqcias
akisrebs. imisda mixedviT, Tu
rogor asrulebs, an ver asrulebs
is Tavis funqcias, adamianebis masa
Sesabamisad iRebs sazogadoebis an
brbos saxes.
adamianebs ar SeiZleba zedmeti
pasuxismgebloba davakisroT koleqtiur
civilurobaze. radgan am
pasuxismgeblobis xarisxs Zalian
xSirad swored maTi liderebi gansazRvraven
da amis damadastureblad
uamravi magaliTi SegviZlia movi-
ZioT mTels msoflioSi _ yvelaze
ganviTarebul demokratiebad wodebulidan,
yvelaze daundobeli qaosis
qveynebis CaTvliT. maT Soris,
saqarTveloSi, romelic, cxadia,
Cveni upirvelesi interesisa da gancdis
sagans warmoadgens.
qarTvel politikosTa umetesoba,
romelnic bedis ucnaurobisa da,
xandaxan, ironiis wyalobiT arian
politikaSi moxvedrilni, savsebiT
gulwrfelni arian TavianT primitiul
diskursSi. maT gulwrfelad
sjeraT sakuTari sibriyvisa,
da miaCniaT, rom ierarqiuli da
ara ideologiuri erTguleba, romelsac
isini ratomRac wesierebas
eZaxian, ara marto sakmarisi, yvelaze
mniSvnelovani Tvisebac kia
politikosisaTvis. isini mxolod
fiqtiur rols asruleben qveynis
politikur cxovrebaSi, zustad
iseve, rogorc _ sabWoTa kavSiris
partiis yrilobis delegatebi. savaraudod,
axali mowvevis parlamentic
ZiriTadad aseTi deputatebiT
iqneba dakompleqtebuli; adamianebiT,
romlebic sruliad gansacvifrebel
interviuebSi Tavidanve
acxadeben, rom erTi Tvis win sulac
ar ufiqriaT politikaSi CarTvaze,
rom maT SesTavazes da radgan samSoblos
sWirdeba, uari ver Tqves
da a.S... ratom SesTavazes, es yvelam
icis: is mxolod statistikuri
erTeulia. mas xmis misacem pultze
drodadro xelis daWera evaleba
mxolod. maTze drois daxarjva
ar Rirs, Tavisuflad, yovelgvari
sindisis qenjnis gareSe SegviZlia,
viyoT politikurad snobebi maT mimarT
da isini arc ki SevamCnioT.
gacilebiT sainteresoni arian is
politikosebi, romlebmac statikuri
erTeulebis nacvlad unda ifiqron;
da romelTa nawils sakuTari
civilurobisa da ganaTlebis damadasturebeli
msoflios oTxi kuTxidan
Camotanili grZeli diplomebi
udevT saxlSi, `feisbuqSi~ ki _ bakalavris
sasacilo qudSi gadaRebuli
fotoebi. unda iTqvas, rom informacia
imis Sesaxeb, rom saqarTvelos
xelisuflebas ZiriTadad dasavleT-
Si formirebuli adamianebi Seadgenen,
aSkarad gadaWarbebulia da
`nacionaluri~ miTologiis Janrs ganekuTvneba.
magram Tundac marTlac
ase iyos, rogorc Cans, dasavleTSi
miRebuli ganaTleba bevrs arafers
cvlis _ SegaxsenebT, rom afrikis
diqtatorebis umetes nawils swored
dasavleTSi aqvs ganaTleba mi-
Rebuli, usama ben ladens ki sulac
kembriji hqonda damTavrebuli.
asea Tu ise, faqtia, am adamianebis
sajaro gamosvlebisas Znelia, ifiqro,
rom maT araTu cnobil universitetebSi
aqvT miRebuli ganaTleba,
aramed saerTod sakuTari gvaris
mowera mainc SeuZliaT daxmarebis
gareSe, da msgavsi personaJis sauke-
Teso magaliTi Tavad saqarTvelos
prezidentia.
is qveynis mosaxleobas mimarTavs
TiTqmis yoveldRe, da mimarTavs
rogorc primitiul brbos, rogorc
idiotebis inertul masas, radgan
is Tvlis, rom adamianebis udidesi
nawili briyvia, briyvebs ki adaptirebuli
eniT unda esaubro. Tumca,
man icis, rom aris raRac nawili,
romelsac arc ganaTleba aklia da
arc zogadi kultivacia, rom maTi
motyueba SeuZlebelia. mxolod,
misi gamoTvlebiT aseTi adamianebis
raodenoba imdenad mizerulia, rom
maTTvis angariSis gaweva ar Rirs.
ufro metic, isini unda gaqrnen rogorc
klasi, eleqtoratis sibnele
misi xelisuflebaSi yofnis garantiaa.
is gamozrdis Taobas romelsac
zustad is da im doziT ecodineba,
rasac TviTon gadawyvets. swored
amitom Seqmna man neopioneruli
da neokomkavSiruli organizaciebi
_ patriotTa banakebi, axalgazrda
`TviTmarTvelobis~ dasaqoqi bandebi...
uniformirebuli Taoba... mxolod,
is Zalian Secda, Secda zustad
ise, rogorc Tavis droze zviad gamsaxurdia
_ ver gaiTvaliswina, rom
performansi teqstiT
kultivirebuli adamianebi, simciris
miuxedavad, sazogadoebis yvelaze
feTqebadsaSiS nawils warmoadgenen.
samplizmi, azrisa da formis yvelaze
dabali xarisxi, primitiuloba,
romelsac gamudmebiT vismenT prezidentis
saxalxo `non stop~ gamosvlebisas,
aCens eWvs, rom saqarTvelos
mosaxleoba sul axlaxan dafiqrda
pirvelad iseT fundamentur saki-
Txze, rogoric aris gansxvaveba sikeTesa
da borotebas Soris... rom is
mentalurad, jer, ase vTqvaT, platonamde
epoqaSi imyofeba.
rodesac aseT mimarTvebs repeticiuli
xasiaTi aqvs, eWvi ginmtkicdeba
da iwyeb dajerebas, rom marTlac,
am ubralo gulis stumarTmoyvare,
eqstremalurad emociur da ubralo
xalxs zustad iseTi primitiuli eniT
unda esaubro, rogoriTac maT prezidenti
saakaSvili da, Sesabamisad,
misi bredberiseuli, materializebuli
halucinaciebi elaparakebian.
albaT, gaxsovT mesame eqspedicia
`marsis qronikebidan~, romlis wevri
astronavtebi marselebs dedamiwel-
Ta xomaldis SeSlili kapitnis materializebuli
halucinaciebi hgoniaT...
da sjeraT, rom isini, kapitnis
sikvdilTan erTad gaqrebian.
qarTvel politikosTa udidesi
umravlesoba swored qveynis `kapitnis~
materializebuli politikur-Sizofreniuli
halucinaciebi
arian, romlebic zustad saakaSviliviT
laparakoben, da savaraudod,
erT mSvenier dRes, masTan erTad
gaqrebian qarTuli politikuri scenidan,
romelic aseve Zalian waagavs
bredberiseul marsianelTa fsiqiatriul
izolators.
qveynis prezidenti, Tavisi funqciiT,
gansakuTrebiT iseT, jer kidev
hibriduli feodalur-socialuri
ierarqiis qveyanaSi, rogoric saqar-
Tveloa, swored is lideria, romelsac
adamianTa masis veqtori SubiviT
upyria xelT, SeuZlia Zalian didi
gavlena iqonios am masis sazogadoebad,
an brbod transformirebaSi.
gansxvaveba kargsa da cud politikur
liders Soris swored am veqto-
cxeli Sokoladi 89
performansi teqstiT
ris marTvis unarSia, rac saqarTvelos
prezidents absoluturad ar
gaaCnia. is ver xvdeba, rom adamianebs
rogorc primitivebs, ar unda mimar-
To, Tundac isini marTlac aseTebi
iyvnen. rom Tu bavSvs Zalian didxans
elaparakebi enis moCleqiT, is ver
ganviTardeba. rom rodesac Sens win
uxeSi, gaunaTlebeli Zala dgas, Sen
ki ar unda daeSva mis simaRleze,
aramed, piriqiT, unda Seecado, isini
amoiyvano Sens simaRlemde Tu ara,
im donemde mainc, roca is daiwyebs
Seni enis, Seni azrovnebis logikis
gagebas. adamianis tvini imiT gansxvavdeba
pirutyvis tvinisgan, rom masSi
kultivaciis marcvalia Cadebuli.
yovelTvis cdilobs, gaigos imaze
meti, vidre misi inteleqti aZlevs
SesaZleblobas. amitom mas qvecnobierad
yovelTvis masze Wkviani
izidavs, Tundac Surdes, an sZuldes
is, vidre sakuTari Tavis asli.
amasTan, Tuki adamiani romelsac
mravlismnaxveli brZeni hgonixar,
verafer axals ver Seityobs Sengan,
garda imisa, rac man isedac kargad
icis, Tuki Sen mas igive vulgaruli
eniT esaubrebi, romliTac is
mTeli Tavisi cxovrebis manZilze
uSedegod cdilobs, pasuxi ipovos
sakuTar TavSi qaoturad gafantul
kiTxvebze, da ver daexmarebi maT
povnaSi, misTvis Sen yovelgvar interess
dakargav da takimasxarad
gadaiqcevi, radgan dabal socialur,
kulturul Tu inteleqtualur
safexurze dgoma utvinobas ar
niSnavs, rogorc es erTi SexedviT
SeiZleba Candes. da raSic savaraudod
saqarTvelos prezidenti da
misi materializebuli halucinaciebi
darwmunebulni arian.
swored amitom saqarTvelos hyavs
prezidenti, romelsac sakuTari
xalxi sul cota xuTi welia, dascinis
da es Zalian cudia _ prezidentis
funqciaSi ar Sedis iyos
sayovelTao masxara. rodesac aseT
hibridul feodalur qveyanaSi prezidenti
masxaraa, avtomaturad mTeli
misi qvemdgomi ierarqiac masxara
xdeba. da radgan maT iumoris grZ-
90 cxeli Sokoladi
nobis, talantisa da, gansakuTrebiT,
artistizmis nasaxi ar gaaCniaT, borot
sisxlismsmel klounebs emsgavsebian
sabavSvo koSmaridan.
saqarTveloSi winasaarCevno `Savi
seqtembris~ ganmavlobaSi Cven ocdaoTxsaaTian
reJimSi vxdebodiT
mowmeebi, Tu rogor ixrCoba saqarTvelo
sakuTar sibneleSi, ukulturobaSi.
is politikosebic ki,
romlebic bolo wlebSi cdilobdnen
axlaxan naswavli komerciuli RimiliTa
da koreqtulobiT esaubraT,
dRes Tvalsa da xels Sua isev Cveul
primitiul diskurss daubrundnen _
romelsac safuZveli erovnuli mo-
Zraobis renesansis periodSi Caeyara:
rodesac samSobloze bevrad qvemoT
mdgom WeSmaritebas erTaderTi argumenti
gaaCnda _ Ralati! moskovi!
kremli! saqarTvelos Tavze frialebs
Tavisuflebis droSa!.. Tavisuflebis,
romelic ar ici, rogor da
raSi gamoiyeno, radgan am Temaze ar
gifiqria, radgan Tavisufleba jer
kidev bunebaSi qrolva ggonia da ara
codna, Rirseba... kultura...
magram mas Semdeg oci weli gavida.
saqarTvelom nel-nela TiTqos
gamoyo SeSinebuli sveli cxviri
Tavsi bneli gamoqvabulidan, sadac
aT weliwadze meti gaatara. Seecada,
gaexsenebina, rom adamiania, rom WeSmaritebas,
SesaZloa, patriotizmis
garda, odesRac sxva argumentebic
gaaCnda, rom adre man icoda amis
Sesaxeb... da daaviwyda... verafriT
gaixsena, ra argumentebi iyo eseTi...
radgan principSi, maTi bolomde
arc arasdros sjeroda. man 90-iani
wlebis gamoqvabulSi Soba da gamozarda
axali Taoba, romlis yvelaze
agresiulma nawilma Tavisi primitiuli
WeSmariteba Seqmna da is Rrma
bavSvobaSi kalaSnikovis iavnanasaviT
CarCenil sityva `moRalateze~ daafuZna.
mogvianebiT, dRidan Zalauflebis
xelSi aRebisa, yvelaferi
gaakeTa imisaTvis, rom adamianebis
stigmatizacia moexdina, moRalateebad
da patriotebad daeyo isini.
mxolod, man ver SeZlo gaekeTebina
yvelaze mTavari: daRlili, qancga-
wyvetili qarTvelisgan Seeqmna damoukidebeli
adamianebi, pirovnebebi,
romelTa erTobas sazogadoeba
hqvia. romelTa gareSe mxolod qvi-
Sis qalaqebis aSenebaa SesaZlebeli,
da ara suverenuli saxelmwifosi.
radgan iseTi tipis saxelmwifos romelzec
Cven pretenzia gvaqvs, Tavisufali,
Rirsebis fasis mcodne adamianebi
aSeneben da ara samSoblosa
da RvTis ubadruki, damoukidebel
azrovnebas moklebuli kanonmorCili
`monebi~.
saxelmwifos mSeneblobaSi adamianis
Rirsebis mniSvnelobaze fiqri im
evropaSi, romlis mogonebasac borbaliviT
Tavidan vcdilobT, jer kidev
aRorZinebis epoqaSi daiwyo. rodesac
petrarkam, tomas murma, miSel
de montenma, fransua rablem... Zvel
antikur wignebs mtveri gadawmindes.
adamians RvTis mier boZebuli da
eklesiis mier saukuneebis manZilze
pirwmindad awapnili kiTxvis dasmis,
pasuxis Ziebis, Tavisufali azrovnebisa
da, Sesabamisad, Rirsebis, suverenulobis,
SegrZneba daubrunes.
renesansis humanistebis roli ganusazRvrelia
im evropuli civilizaciisa
da politikuri sistemebis
CamoyalibebaSi, romelze ukeTesi,
rogorc Cans, CvenTvis cnobil samyaroSi
jer aravis Seuqmnia.
ai, amonaridi italieli filosofosis
jovani piko dela mirandolas
(Giovanni Pico della Mirandola) cnobili
esedan `adamianis Rirseba~, romelic
man ocdaoTxi wlis asakSi dawera, es
teqsti mis `900 filosofiur, Teologiur
TezaSi~ Sedis, romelic
1488 wels papma inokenti meSvidem
eretikulad gamoacxada da akrZala,
da romelic blez paskalma Tavisi
kritikiT gaacocxla.
es teqsti, faqtobrivad, Tanamedrove
`adamianis uflebebis~ Soreul
`winaprad~ SegviZlia ganvixiloT,
piko dela mirandola am
teqstSi, samyaros Seqmnas, bibliur
geneziss qristianuli dogmebis ignorirebiT,
antikuri miTologiis
eniT gadmogvcems.
pikos mixedviT, RmerTma adamia
nis Seqmna mxolod imitom gadawyvita,
rom Tavisive kreaciis, samyaros
absoluturi srulyofilebis, mravalferovnebiTa
da mSvenierebiT
tkbobis SesaZlebloba hqonoda vinmes...
anu, is erTgvar Tanamonawile
publikad dasaxa. mxolod, berZnuli
miTologiuri dramaturgiis principebis
Tanaxmad, sadac dasaSvebia,
rom RmerTs problema Seeqmnas,
bolo momentSi aRmoCnda, rom yvelaferi,
rac gaaCnda, sxva arsebebis
Sesaqmnelad ukve gamoiyena da adamianis
srulyofisaTvis aRaraferi
darCa, amitom gadawyvita adamianSi
Caedo mis mierve Seqmnili yoveli
qmnilebis Tesli da adamianisaTvis
Tavad miendo arCevani, gamxdariyo
sakuTari Tavis kreatori, ostati.
(amonaridi esedan) ... `da man aseTi
sityvebiT mimarTa: `adam, Tu me ar
mogiCine Seni zustad gansazRvruli
adgili, sakuTari roli, an raime
gansakuTrebuli niWi, es imitom, rom
adgili da roli, romelsac Tavad
isurvebdi, SenSia da SegiZlia Senive
survilis, Seni mosazrebis mixedviT
Tavadve gankargo. sxva qmnilebebisa-
Tvis maTi buneba SezRudulia Cems
mier dadgenili kanoniT: Sen aravi-
Tari akrZalva, limiti ar gborkavs.
Sen sakuTari gadawyvetilebis miRebis
ufleba gande, romelic SesaZleblobas
mogcems sakuTari buneba Tavad
daadgino. me Sen imitom mogiyvane
amqveynad da dagakisre Suamavlis
roli (qvearsebebsa da RmerTs Soris
_ p.q.), rom Sen TviTon, sakuTari
Sexedulebis mixedviT gamoikvlio
yvelaferi, rac Sen garSemoa. Tuki
me Sengan ar Sevqmeni arc ciuri, arc
miwieri, arc mokvdavi da arc ukvdavi
arseba, es mxolod imitom, rom
Sen Tavad gagaCndes bolo sityvis,
gadawyvetilebis miRebis Zalaufleba,
im formis gamoZerwva, romelic
yvelaze metad mogewoneba da airCev.
Sen Tavad SegiZlia Senive gadawyvetilebis
safuZvelze gaixrwna, daece
pirutyvamde, qvearsebamde~...
performansi teqstiT
piko aseve wers:
`...pirutyvs dabadebisas `dedis
muclidanve~ (rogorc luciliusi
ambobs) Tan dahyveba yvelaferi, rac
mTeli sicocxlis manZilze masTan
iqneba. zeciuri Zalebi misi dabadebisTanave
wyveten, Tu vin da rogori
unda darCes is samaradisod.
maTgan gansxvavebiT, ufali adamianis
dabadebisas masSi debs Tesls mis
mier Seqmnili yoveli cocxali arsebisa.
da is Tesli, romelsac adamiani
airCevs, mouvlis da gamozrdis,
ganviTardeba da ganayofierdeba mas-
Si. inertuloba adamianebs mcenared
aqcevs, mgrZnobiaroba cxovelad,
racionaloba zecamde aiyvans. sibr-
Zne ki mas Zed RvTisad aamaRlebs~.
`sibrZne~ swored is marcvalia,
romelic virtualurad adamianad
dabadebuls realur adamianad aqcevs,
da romlis kultivaciis wyalobiTac
evropam is politikuri, kulturuli
Tu ekonomikuri saxe miiRo,
rogoric dRes aqvs. sibrZne adamia-
cxeli Sokoladi 91
performansi teqstiT
nuri Rirsebaa. codna ki Rirsebis
marcvlis ganayofierebisaTvis saWiro
niadagi. am `sibrZnes~ renesansis
humanistebi kulturas uwodebdnen.
literaturisa da xelovnebis
renesansis, agreTve, pedagogiuri
revoluciis wyalobiT, romelsac
humanistebi gansakuTrebul mniSvnelobas
aniWebdnen, evropam moaxerxa
bestialuri mdgomareobidan gamosasvleli
karis gamoReba, romlis
iqiTac adamianad transformirebisa-
Tvis gankuTvnili sasicocxlo specifikuri
garemo _ kulturaa. aqedan
daiwyo bestialuri garemodan
kulturulSi evropelTa grZeli da
sisxliani gadabargebis procesi.
swored kulturaa, rac pirutyvs
adamianad aqcevs da ara sxvis mier
Seqmnili ekonomika, ukeTesi an uaresi
socialuri pirobebi, kidev ufro
naklebad _ religiuri dogmebi.
kultura Tavisuflebaa. Tavisufleba
ki Rirseba _ adamianis yvelaze
mTavari saganZuri, romelzec saqarTveloSi
rac SeiZleba bevri unda
vilaparakoT, gavimeoroT, Tundac
dReSi xuTjer, aTjer, asjer...
ganaTlebaze xelmisawvdomoba,
cxadia, pirutyvuli mdgomareobidan
Tavis daRwevis, bunebrivi garemodan
kulturul garemoSi gadanacvlebis,
Tavisuflebis mopovebis yvelaze
efeqturi da absoluturad aucilebeli
saSualebaa, magram ara sakmarisi.
ra Tqma unda, SeuZlebelia imis
Tqma, rom renesansma, pedagogiurma
revoluciam, uamravma reformam,
samyaro, mimteveblobisa da gulmowyalebis
gagebiT, uceb, xelaRebiT
ufro humanuri gaxada. swored reformebiT
savse meTeqvsmete saukuneSi,
safrangeTma ocdaaTwliani
religiuri omi gadaitana, maT Soris
usastikesi wminda barTlomes Rame
1572 wels, romelmac humanistTa
lamazi ocnebebi daundoblad daamsxvria.
Tumca, ara sabolood.
miuxedavad imisa, rom wminda
barTlomes Ramis Semdeg kacobriobam
uzarmazari progresi ganicada,
humanizmsa da denTiT ayrolebul
idiotizms Soris omi dRemde gr-
92 cxeli Sokoladi
Zeldeba. bestialuri da kulturuli
sasicocxlo fazebi dResac
iseve cvlian erTmaneTs, rogorc
asi, orasi an meti wlis win. gansaku-
TrebiT civilizaciebs Soris iseT
`gardamaval-gardmomaval~ qveynebSi
rogoric saqarTveloa.
koleqtiuri kulturuli konteqsti
ar aris mSvidobis garantia, Tu is
TavisTavSi politikur kulturas,
gansakuTrebiT Zalauflebis mqone-
Ta pirovnul kulturasa da nebas
ar moicavs. yvela qveyanaSi asea. saqarTveloSic,
romelsac, kacma rom
Tqvas, pirveli evropuli tipis humanisti
mxolod mecxramete saukunis
meore naxevarSi gamouCnda _ da
isic meoces dasawyisSi mokles. sabednierod,
mainc moaxerxa ramdenime
marcvlis daTesva `axal~ qarTvelSi,
mxolod misi sworad ganayofierebisaTvis
da kultivaciisTvis xelis
Sewyoba ver moaswro.
ilia, iseve, rogorc rva saukuniT
adre SoTa, saqarTvelos humanizaciis
istoriaSi, samwuxarod,
unikalur movlenad darCa, am sityvis
pirdapiri leqsikonuri gagebiT:
verc SoTam SeZlo qarTuli
kulturul-reformatoruli renesansisTvis
mieca biZgi, verc iliam.
ra Tqma unda, maTgan damoukidebeli
uamravi gasagebi da obieqturi mizezebis
gamo.
mxolod Cven es mizezebi ar gamogvikvlevia,
isini erT heroikul
eposSi gavaerTianeT da Zeglebad,
xelSeuxebel wmindanebad, dogmebad,
vaqcieT. Cven cecxls miveciT Cvenive
bestialuri da adamianuri fazebis
monacvleobis, Cveni avadmyofobis
istoria, gamocdileba. yovel
jerze, rodesac pirutyvulidan
kulturul fazaSi gadasvlis pirveli
nabijis gadadgmas vapirebT,
saguldagulod vSliT yvelafers,
rac ukan gvrCeba an _ roca amisi
dro ar gvaqvs martivad _ vayalbebT,
risi wyalobiTac, Cven, qarTvelebs,
gvyavs sxvis mier mokluli asi
aTasi mowame, magram Cveni barTlomes
Rame ara gvaqvs... aseTi Rame ki
yvela eris maxsovrobas `sWirdeba~
imisTvis, rom drodadro moinanios,
yoveli cismare dRe daafasos,
moyvasis gafrTxilebis kultura
Camouyalibdes... Torem mtris
siZulvilis bestialur instinqts
araviTari kultivacia ar sWirdeba,
am grZnobiT isedac dagvajildova
bunebam cxovelebTan erTad. swored
amitom, Cven yovel jerze axal
`barTlomes Rames~ vawyobT... da diliT,
rogorc ki inaTebs... maSinve
vayalbebT mas... radgan qarTvelebis
saero azrovnebaSi sul ufro da
ufro xSirad iRviZebs bestialuri,
dogmaturi, gaSeSebuli mdgomareoba,
kiTxvis niSnis, zrdasrulobis,
logikis, damoukideblobis, saku-
Tari Rirsebis SegrZnebis mimarT
gaucxoeba, SiSi, qsenofobiis gansakuTrebulad
perversiuli saxe,
romelsac pirobiTad `avtofobias~
davarqmevdi.
es avtofobia, garTulebis simwvavis
mixedviT, ilias daTesil marcvalze
amoyril sanaxevrod gamxmar
nergs xan aZlevs ramdenime ylortis
gamosxmis saSualebas, xan ki gaxmobis
piras mihyavs. swored es ukanasknelia
dehumanizacis yvelaze kritikuli
faza.
dRes saqarTvelo Tavisi uaxlesi
istoriis erT-erT Tu ara, yvelaze
bestialur fazaSi imyofeba. da pasuxismgebloba,
ra Tqma unda, ekisreba
politikur da inteleqtualur elitas,
romelic, Cveulebisamebr, am pasuxismgeblobas
yvelanairi xerxiTa
da oinbazobiT cdilobs aaridos
Tavi, da arc gaemtyuneba, radgan
mas ar gaaCnia koleqtiuri pasuxismgeblobis
kultura, saqarTvelo-
Si mxolod calkeuli pirovnebebi,
personaJebi, oportunistebi da
aTasgvari `klounebi~ warmoadgenen
orive xsenebul elitas, sinamdvile-
Si aranairi politikuri da inteleqtualuri
elita ar arsebobs. maT,
visac saqarTveloSi inteleqtualebs
uwodeben, iSviaTi gamonaklisebis
garda _ miSel de monteni `kargad
gavsebul Tavebs~ uwodebda.
ai, rogor axasiaTebda Tavis Tanamedrove
yvelaze maRali ierarqiis
politikosebs me-19 saukunis bolos
cnobili frangi politikosi da sazogado
moRvawe JorJ klemanso:
`raimon puankarem icis yvelaferi,
magram veraferSi ver erkveva. aristid
brianma ki absoluturad araferi
ar icis, magram yvelaferSi mSvenivrad
erkveva~.
mas mxedvelobaSi miSel de montenis
cnobili devizi hqonda: `kargad
gakeTebuli da ara kargad savse
Tavi!~, romelic franguli saganmana-
Tleblo koncefciis amosaval wertilad
iTvleba dResac da is yvela
liceelma icis.
Tavad sityva ganaTlebuls frangul
enaSi ara aqvs adamianis ganviTarebis
xarisxis ganmsazRvreli iseTi
datvirTva, rogoric qarTulSi, an
rusulSi. frangebi amisaTvis kultivirebuls
xmaroben, rac ufro
Soreuli renesansis epoqaSi mirandolas
mier aRweril adamianSi Cadebuli
sxvadasxva Teslis kultivirebas-
Tanac asocirdeba, vidre wakiTxuli
wignebis raodenobasTan, romelsac,
ra Tqma unda, TavisTavad didi mniSvneloba
aqvs, magram es mainc mxolod
erT-erTi Semadgeneli detalia kultivirebuli
adamianisa.
principSi, adre, 70-ian wlebamde
adamianis dasaxasiaTeblad CvenSic
gamoiyeneboda sityva kulturuli,
rac faqtobrivad igives niSnavda
rasac frangulSi kultivirebuli,
mxolod mere es sityva sul sxva
mniSvnelobis `inteligentma~ Caanacvla,
kidev ufro mogvianebiT, sul
axlaxan ki inteleqtualma.
Tumca sityva ganaTlebuls Tavisi
aqtualuroba arcerT etapze
ar daukargavs, TviT qarTvel inteleqtualebSic
ki, `ganaTlebas~
gadaWarbebuli mniSvneloba eniWeba,
rac xSirad gulubryvilo imedgacruebas
badebs, xSirad ar gvesmis,
rogor SeiZleba ganaTlebulma adamianma
sisaZagle Caidinos, an sisulele
Tqvas, ufro metic, regularulad
Cadenili SecdomebiT ara
marto sakuTar Tavs, axloblebs,
qveyanas avnos. SesaZloa es imis maniSnebeli
iyos, rom inteleqtuale-
bisaTvis dRevandel arcTu mwignobar
saqarTveloSi ganaTleba, codna
garkveuli elitaruli statusis matarebelia
da mas ufrTxildebian,
sakuTari unikalobis xazgasasmelad
iyeneben....
saqarTveloSi ar iqmneba tendenciebi,
mimdinareobebi, skolebi.
radgan codnis matarebel inteleqtualebs
gaunaTlebeli adamianebis
eSiniaT, isini gvanan qirurgebs, romlebsac
sisxlis danaxvaze guli misdiT,
pilotebs, romlebsac simaRlis
SiSi aqvT, an ubralod _ klaustrofob
mesaflaveebs...
maT savse Tavebs xSirad sicocxlesTan
araferi aqvT saerTo. amitom
isini ver monawileoben sicocxleSi.
es principSi mesame msofliosaTvis
damaxasiaTebeli fenomenia: inteleqtis
erTgvari privatizeba, da am
fenomenis arseboba saqarTveloSi
arc aris Zalian gasakviri. es ufro
imis mimaniSnebelia, rom qarTveli
inteleqtualebis did umravlesobas
ufro _ ase Tu ise savse Tavi aqvT,
vidre monteniseuli `kargi Tavi~, da
es kargad Cans maTi mosawyeni nawerebis
kiTxvisas _ romlebic xSirad,
faqtobrivad, maTi codnis erTgvar
`revius~ Tu inteleqtualur daijests
ufro warmoadgenen, vidre
maTive originalur naazrevs. Tumca
xalxs es Zalian moswons, da maT
mokrZalebuli CurCuliT saocar
sityvas: `ukideganod ganaTlebulebsac~
ki uwodebs... rogorc Zvel sabWoTa
retro filmebSi... globusiT
moseirne samxedro galife SarvalSi
kopwiad gamowyobil soflis geografiis
maswavlebels.
qarTvel inteleqtualTa klasi,
dRes iseTive hibridul mdgomareobaSia,
rogorSic qarTuli demokratia,
isini gamudmebiT angaJirebisa
da dezangaJirebis procesSi arian,
cdiloben klasad Camoyalibdnen,
Tumca uWirT, radgan maT marto inteleqtualis
roli ar akmayofilebT,
ecotavebaT da `barem~ artistis
rolic surT SeiTavson, amisTvis
ki artistuloba, kreatiuloba,
moqniloba, bolosdabolos, sti-
performansi teqstiT
li akliaT... raRac, arc ise `seqsi~
xalxia... Tanac verafriT Camoyalibdnen
TviTonve sakuTar rolze sazogadoebis
ganviTarebis procesSi,
ufro metic, xSirad im mexanZreebs
emsgavsebian, romelnic aalebuli saxlis
fonze koleqtiur samaxsovro
fotos iReben.
qarTveli inteleqtualebi absoluturad
ver axdenen gavlenas
veranair procesebze da amas xelisuflebas,
opozicias, vulgarul
da gaunaTlebel sazogadoebas
abraleben... sazogadoebas, romlis
kultivaciaze Tavad unda ezrunaT
da romelic... samwuxarod marTlac
gaunaTlebelia... Tan aSkarad!..
xelisuflebas lomis wili aqvs
sazogadoebis dehumanizacia-humanizaciis
fazebis cvlis procesSi,
romelic, wesiT, inteleqtualebs
unda ekuTvnodeT da swored am wilis
xelSi Cagdeba ver moaxerxes...
magram, aba, sad ginaxavT mtacebelTa
mefe Tavis wils ubrZolvelad Tmobdes?
Cvens SemTxvevaSi lomi saxelmwifos
meTauria, is qveynis inteleqtualuri
klasis krebiT saxels
warmoadgens. qveynis kulturul
konteqstze aravin ise ar axdens gavlenas,
rogorc saqarTvelos `mTavari
inteleqtuali~ mixeil saakaSvili.
da araviTari mniSvneloba ara
aqvs gavlenis dadebiT Tu uaryofiT
mxares, mTavaria, rom gavlenis fenomeni
bevrad ufro kuriozulia,
vidre ucxour arasamTavrobo organizaciebSi
momuSave inteleqtualebisa
_ isini, ubralo eniT rom
vTqvaT, sainteresoni ar arian...
SegviZlia maTi klasificireba movaxdinoT
rogorc statistikuri inteleqtualebisa,
da usargeblo deputatebis
msgavsad daviviwyoT.
rodesac vsaubrobT koleqtiur
kulturul konteqstze, unda visaubroT
zogadad mTeli saqarTvelos,
da ara Tbilisuri patara groteskuli
inteleqtualuri dajgufebebis
Sesaxeb.
sabWoTa saqarTvelos bolo oci _
ocdaaTi weliwadi SeiZleba erTgvar
mcire wiTel renesansadac CaiTva-
cxeli Sokoladi 93
performansi teqstiT
los, pirvel rigSi swored xelovnebis
sxvadasxva dargSi garkveuli
tendenciebisa da skolebis warmonaqmnebiTa
da adamianebis bevrad
ufro masobrivi kultivaciiT, vidre
odesme. unda iTqvas, rom TviT
90-iani wlebis mSieri andergraundic
sabWoTa fesvebze aRmocenda.
2000-dan ki didi kulturuli gamyinvareba
daiwyo, romelic dRemde
grZeldeba. sruli kulturuli nulovani
gradusis didxans daWera ki
SeuZlebelia. axalgazrda, vardisfer
xelisuflebas arc codna, niWi,
arc, pirvel rigSi, gabeduleba eyo
imisaTvis, rom axali konteqsti, axali
sasicocxlo sivrce Seeqmna axali
kulturisaTvis. amitom savaraudod
is TavisiT Seiqmneba kontrkulturis
saxiT da swored vardisferebis
winaaRmdeg iqneba mimarTuli.
xelisuflebis mxridan daSvebuli
Secdomebidan yvelaze didi Secdoma
swored kulturisaTvis Tavisufali
sivrcis arSeqmna iyo. mcire kosmetikuri
pranWvis Semdeg, man isev Zveli
gamzadebuli da nacadi iaraRi
_ mtvriani propaganda amoaZvrina
Zveli sabWoTa skivridan da is Ti-
Tqos sazogadoebrivi transportis
kontroliorad aqcia, romelic ubileTo
mgzavrs ajarimebs da avtobusidan
Seubraleblad agdebs civ
quCaSi. propagandam adamianebi `Cvenianebad~
da `mtrebad~ daaxarisxa da
Tavad iqca kulturis arakultivirebul
`mesaWed~.
iseve, rogorc nebismier marTul
`Tavisufal~ garemoSi, Cven mivi-
ReT propagandis xarisxis adekvaturi
sazogadoeba. romelic zustad
iseT enas imsaxurebs, rogoriTac
mas elaparakebian... amaSi principulad
axali araferia. Tu istorias
gadavxedavT, gakontrolebul sazogadoebebze
msjeloba yovelTvis
SeiZleba im diskursiT, romliTac
mas Tavisi umaRlesi `kontroliori~
_ oratori mimarTavs. stalini,
hitleri, kastro, gamsaxurdia, SevardnaZe,
saakaSvili...
rogorc cnobilia, xalxi marTvadia
da iseve SeuZlia iyos keTili,
94 cxeli Sokoladi
rogorc daundobeli, mas dResac
iseve, rogorc renesansis pikSi, Tavisuflad
SeuZlia moawyos `bar-
Tlomes Rame~ . swored amitom mTavari
istoriuli pasuxismgebloba
maT mmarTvel liderebs, oratorebs,
`kulturis kontroliorebs~ ekisrebaT,
da araviTar SemTxvevaSi sxvas,
Tundac uares politikur opozicias.
nebismieri opoziciuri Zala,
azri, ritorika Tavisi oratorebiT
mocemul momentSi moqmedebs, rogorc
mas SeTavazebuli kulturuli
garemo aiZulebs, da umetes SemTxvevaSi
aWarbebs kidec konteqstis kreators.
kontrrevolucia yovelTvis,
uaresi Tu ara _ iseTive sastikia,
rogoric revolucia, Sesabamisad,
opozicioneri zustad iseTia, rogorsac
xelisufleba imsaxurebs. ra
Tqma unda, iseTi iSviaTi gamonaklisebis
garda, rogoric mahaTma gandi,
an bevrad ufro adre yvelaze emblematuri
opozicioneri _ ieso iyo.
Cven, qarTvelebs mahaTma gandi ar
gvyavs, miT umetes, arc ieso...
samagierod, yovelTvis gvyavs
erTi keisari da misi uamravi Cinovnikebi,
agreTve, konformisti wverebiani
qurumebi, romlebic, iesos
_ romc gvyoloda, bevrad ufro
adre, jer kidev maSin miaWedebdnen
jvarze, Tavisi mociqulebianad,
sanam virze Semjdari palmis
rtoebiT ierusalimSi gamoCndeboda...
Tanac yovelgvari zarzeimis,
zedmeti xmauris, televiziisa
da presis gareSe, ise swrafad da
efeqturad, rom dRes am istoriis
damadasturebelad araferi ar gveqneboda
londonis nacionaluri
muzeumis axlo aRmosavleTis darbazis
erT-erT vitrinaSi gamofenili
oficialuri mokle da civi
versiis garda, da imasac yvelze
kirkita turistebic ki ar miaqcevdnen
yuradRebas.
saqarTveloSi 90-iani wlebis anarqia
2003 wels vardebis revoluciam
daamTavra. iseve rogorc putinis
ruseTSi, aqac damyarda mkacri wesrigi.
qarTul saero cxovrebaSi sul
male WeSmaritebis erTaderTi da
absoluturi polusi darCa Tavisi
medroSiT _ prezidenti saakaSviliT,
romelic Tavad gaxda WeSmariteba.
bolo wlebSi gavlili humanizaciis,
kultivizaciis yvela faza
saqarTvelos istoriaSi ukve meramdened(!)
damTavrda: barTolomes
Rame renesansze adre Sedga, Cvenma
politikurma `gerasimem~ qarTveli
axalbeda humanistebis ocnebebi
turgenevis mumusaviT CaaxrCo gube-
Si sakuTari xeliT.
ra Tqma unda, pirovnebis rols SeeZlo
Zalian swrafad da efeqturad
Seecvala yvelaferi, magram aseTi pirovnebebi,
rogorc wesi, humanizacia-
-dehumanizaciis fazebs miRma dganan.
isini didi pirovnebebi, didi politikuri
moRvaweebi arian, romelTa rigs,
samwuxarod, saqarTvelos prezidenti
ar miekuTvneba. man saqarTvelo-
Si aaRorZina dogmaturi azrovnebis
koncefcia: lideri yovelTvis mar-
Talia! anu yvelafers, rac humanizmis
Semoqmedi petrarkadan vardebis
revoluciamde moxda, xazi gadausva...
amdenad, mis mier Seqmnil sazogadoebaSi
erTaderTi, vinc SeZlo gaZliereba,
gaxda eklesia, romelic aseve
dogmatur principebs eyrdnoba, ki-
Txvebs ar svams, da romlis `lideri~,
ra Tqma unda, yovelTvis marTalia!
swored aman gamoiwvia saqarTveloSi
marTlmadidebeli eklesiis arnaxuli
gaZliereba... gana ra SeiZleba vuwodoT
yovelive amas, Tu ara sazogadoebis
sruli dehumanizacia, rac gacilebiT
ufro didi danakargia, vidre
teritoriebi?
marTlac, xandaxan ase ggonia, ra
dros oseTi da afxazeTia, rodesac
saqarTvelo yvelaze mTavars _ Tavs,
gonebas, Rirsebas kargavs dRiTidRe,
cota xanSi saerTod aRaraferi emaxsovreba,
arc is rom _ `odes didi
yofila saqarTvelo~!, arc okupacia,
arc 8 agvistos dakarguli teritoriebi...
male imasac ver gaixsenebs,
rom adamiania... da dadgeba sayovel-
Tao sibriyvis nirvana, sadac arc samSobloa,
arc mteri. arc moyvare...
saerTod araferi... sicariele da
ramdenime gaciebuli xinkali.
aka morCilaZe
es karga Zveli ambavia, omi axali damTavrebuli rom
iyo, im droisa. im Zveli drois Zveli adamianebi, raimes
rom hyvebodnen, monaTxrobs droebis ukeT dasanaxeblad,
swored ase daamatebdnen xolme, omi axali
damTavrebuli iyoo. romeli omio, aravin ikiTxavda,
isedac gasagebi iyo: im adamianebs omi erTi hqondaT.
Cven, omis ubralod xsenebiT, namdvilad ver davazustebT
saTxrobi ambis dros, radgan Tavidanve kargad
unda vTqvaT, romeli erTi omis droisas vyvebiT,
Tbilisis, afxazeTis, Tu rusebTan omisas, magram raxan
im ZvelTaTvis im erTaderTi da didi omis xseneba
misaxvedri ram iyo, modi, im ZvelTa msgavsad,
daviwyoT, rom omi axali damTavrebuli iyo, roca
baTumSi dainiSna sakavSiro sportsazogadoeba `spartakis~
sakavSirove pirveloba krivSi.
es iyo, albaT, 1946 wels. amboben, rom imxanad, naomarze
aRdgenili sportuli Sejibrebebi ufro iseT
qalaqebSi imarTeboda, dabombvebs an okupacias rom
gadaurCnen da baTumic xom swored aseTi iyo. metic,
baTumi xom navsadguria da igi lendlizis qalaqic
iyo, lendlizi ki niSnavda zRviT momdinare amerikul
daxmarebas sabWoTa kavSirisadmi. anu, baTumi erT-
-erTi iyo im qalaqTagan, amerikuli kus kvercxis fxvnils
pirveli rom usinjavda gemos. aTasi sxva ramec
iyo, im lendlizis qalaqobaSi, magram axla imas ver
movyvebiT.
isev sportsazogadoeba `spartakis~ sakavSiro Cempionatisas
mivxedoT, rac imas gulisxmobs, rom ba-
TumSi Tavs moiyridnen mTeli sabWoTa kavSiris `spartakis~
klubis darCeuli mokriveni da cirkis arenaze
saavtoro
krivi da buraxi
gamarTul sakrivo kolofSi daejaxebodnen erTmaneTs.
ukeTesi sanaxaoba im droebis qalaqSi Zneli warmosadgenia.
es ambavi ki im kacma miambo, romelsac odesRac batumski
puzirioks eZaxdnen, albaT bavSvobaSi Camrgvalebulobis
gamo. batumski puzirioki qalaqSi kargad
cnobili sameurneo muSakis umcrosi vaJi gaxldaT,
xuTi wlisam ukve icoda manqanis tareba da mamamisis
sasamsaxuro moskviCis saWes saqmis codniT atrialebda
xolme. Tandayolili gadametebuli cnobismoyvareobisa
da sruliad uSiSo bunebis gamo, is, qalaqis
bevr iseT adgilas amohyofda xolme Tavs, mis tolebs
rom ar daesizmrebodaT. es metsaxelic, batumski
puzirioki, baTumis erTaderT sabiliardoSi Seerqva,
sadac, sxvaTa Soris, gastroliori moTamaSeni da maTi
Tanmxlebi urkebic iyridnen xolme Tavs. hoda, iq erT
moTamaSes papirosis moweva mondomeboda da yvelaze
umcrosi moseirisTvis eTqva: „dastan mne spiCki, batumski
puziriok...“ hoda, SerCenoda es saxeli. Cvenebur
enaze saxeli ubralod puziriokad moeTargmnaT, magram
vrceli variantic ar dakarguliyo.
batumski puzirioks sruliad umwikvlo gamoxedva
hqonda. sagangebod misTvis nakeri kostiumi, yovel-
Tvis gauToebuli perangi da pedanturi polboqsi misi
ojaxis SeZlebulobaze miuTiTebda, naRvliani, keTili
Tvalebi, moridebuli da mimndobi Rimili da Camrgvalebuloba
gafiqrebinebdaT, quCas dedikos biWi mouyveba
kedel-kedelo, magram swored mand SecdebodiT.
quCas kedel-kedel gamoyola batumski puzirioks
yaisaram aswavla: aseT dros fanjrebidan saerTod
cxeli Sokoladi 95
saavtoro
ver gxedaven, aivnebidan ki didi-didi Seni kinkrixo
dainaxono.
yaisara iyo maRali, uSvelebeli mparavi, romelic
TviTon qurdebs CamoeSorebinaT Wkvianur sityviT,
aseT aylayudas, qurduli xelobisa araferi gamogiva,
fortoCkaSi Sen ver SeZvrebi, atandaze Sen ver dadgebi,
moqalaqis jibezed Sen ver ivli, raxan tramvaiSi
Seni ieris kaci SesamCnevia da xelebic didad ar givargao
da saerTod iseTi garegnobisa xar, rom Tavsac
daiwvav da sxvasac dawvavo. Sengan, ha, haa, bazris qurdi
gamovides, isic didi iRblis modevnebiTo.
yaisaras guli stkenoda, magram parva ar daiSala. an
rogor daiSlida. omis dros vinc ras waaswrebda, imiT
gahqonda Tavi.
yaisaram da puziriokma erTmaneTi bulvarze gaicnes.
skameikaze. maSin yaisara iyo ormoci wlisa, puzirioki
ki rvisa. omi, marTlac rom axali damTavrebuli
iyo. oriod SekiTxvas modevnebulma pasuxebma yaisara
miaxvedra, rom puzirioki cxovrebis azrze myofi
galerea
96 cxeli Sokoladi
giorgi robaqiZe
"Abandoned", 2009
vinmea da SesTavaza, aqave, gorkis quCaze gamomyevio.
gorkis quCaze rom mividnen, yaisaram erTi fanjris
gareTa rafaze gamodgmuli viSniovkis samlitriani
qila daanaxa puzirioks da uTxra, axlo mivideT, me
agwev da qila moxsenio. mZime varo, gaafrTxila puziriokma.
vicio, ar Seepua yaisara. mividnen da moxsnes.
yaisara maRali ki iyo, magram meore sarTulis fanjrebs
mainc ver wvdeboda.
es gamodga erToblivi biznesis dasawyisi. batumski
puziriokisTvis amoucnobi darCa, ratom iparavda
yaisara mxolod viSniovkis fanjrebsa da aivnebze gamodgmul
qilebs, an sad mihqonda isini, magram wils
ki argebda xolme da ufro naturaluri saxiT. mzesumzirao,
xurda fulio da rac ki ram Seefereba rva
wlis ymawvils. saqme maSin moTavda, roca yaisaram erT
aivanTan miiyvana puzirioki da Cveuli moZraobiT daapira
misi iq gadaskupeba.
„Cemi saxlia, dedaCemis da mamaCemis“, _ gamoacxada
puziriokma da yaisaram moibodiSa. imis Semdeg saqme
aRar mouTavazebia, oRond ki, karg Zvel nacnobad
daurCa.
swored, roca krivis Cempionati iyo gaxurebuli,
yaisara bulvarze Sexvda puzirioks da TanatolTa
dasanaxad karaliovis foto aCuqa.
fotos etyoboda ara mxolod Wikartis naxvreti,
aramed isic, rom yaisaras pirdapir kedlidan aewyvita
suraTi, raxan Wikartis moxsnis dro ara hqonoda. yvelani
xarbad daacqerdnen fotos.
„sad moxseni?“ _ hkiTxa puziriokma.
„aRaraa, saca iyo“, _ gaicina yaisaram. etyoba axarebda,
rom SeZelbisdagvarad daxvewilad iqurda.
hooo. da vin iyo es karaliovi?
karaliovi iyo im dros yvelaze saxelganTqmuli
mokrive sabWoeTisa. didi, motvlepilTaviani, omis
dros partizanebTan erTad naomari mZime wonis Cempioni
yvelanairi Sejibrisa, rac ki sabWoTa kavSirSi
arsebobda omamdec, da omis merec. Tqmuli iyo, karaliovs
iseTi fandic aqvs, rom metoqis gamoqneul
muSts Subls uxvedrebs, raTa igi Tavis gamZleobas-
Tan uSualo SexebiT waaxdinoso. an kidev, rogorc ki
SubliT miiRebs dartymas, imav wams Semxvedri hukiT
pirdapir nokautSi istumrebs msxverplso.
da karaliovi baTumSi iyo! sul aficrebTan erTad
qeifobso, xma gamosuliyo. danaxviT aravis daenaxa,
arc bulvarSi, arc sadme, magram namdvilad ki baTum-
Si iyo. oRondac, tyuilad Camoiyvaneso. TviTon egeb
kidec moewona zRvis piras yofna da kidev erTi oqros
medliT mTlad ubrZolvelad damSveneba im farTe gulis
ficrisa, magram krivis da sanaxaobis moyvare imas
ringze vera naxavda. es ambavi sportkomitetidan gamosuiyo
da namdvilic iyo.
sportsazogadoeba spartakis saukeTeso mokriveni
ki Segrovilyvnen baTumSi da erTmaneTsac ebrZodnen
CempionobisTvis, magram ise momxdariyo, rom mZime
wonaSi Sejibri ver imarTeboda. spartakis mZimewonosanTagan
baTumSi mxolod karaliovs CamoeRwia da
Sejibri ar gamodioda. mas yovelgvari brZolis gare-
Se mianiWebdnen Cempionobas, rac WeSmarit sportsmens
didad ar uxaria xolme.
saeWvo ar aris, rom karaliovi im verCamomRwevel
mZimewonosnebsac gaaburTavebda, magram ubrZolvelma
titulma mainc xinji icis. hoda, uTxovia karaliovs
sportsazogadoeba `spartakis~ krivis mesveurTaTvis,
egeb moxerxdes, rom vinme mokrive mipovoT, arca gavlaxav,
arc rame, ubralo upiratesobiT davamarcxeb
da imisTvisac xeiri iqneba, Cempionatis vercxlis medals
aiRebso. am Txovnis Semtyobi, dafacurebula
baTumis sportkomiteti, vipovoT vinme mZime wonis
mokrive, yvela cnobarSi Caiwereba, rom baTumelma
sportsmenma meore adgili daiWira `spartakis~ sakav-
Siro pirvelobazeo.
bevri eZebes, magram mZime wonis mokrive qalaqSi ar
aRmoCnda da uceb TiTqos yvelas erTad gaaxsenda,
rom ukve ramdeni welia, baTumis cirkSi gamodis Zalosani
kupataSvili, samfuTiani girebiT moJongliore
kaci. mxarbeWi, kunTebi, jani, Rone, sul adgilze
aqvs da Tavis saqmesac ise asrulebs, rom mTeli qalaqi
icnobs.
Zalosanma kupataSvilma Zlier Sors daiWira Semo-
Tavazeba, gadi, karaliovs eCxube da vercxlis medali
gergebao. vercxlisa imas, rame Tu iqneboda, nikolozis
maneTiani erCia. vis exaliseba, rom Tundac msubuqad
gailaxos? oRondac, sportkomiteti aRarafriT
moeSva, isic Seaxsenes, Cawerilic ar xar Cvens qalaqSi
da amdeni xnis gastrolebi vis gaugiao. Sehpirdnen am
sakiTxis mogvarebas da daiyabules. Tanac, saswrafod
gaawevrianes sportsazogadoeba spartakSi da iqidanac
sportul SeRavaTebs Sehpirdnen.
kupataSvilma krivisa araferi icoda, mavanma mwvrTnelma
ramdenime ileTi da wesebi auxsna da xmac gavarda,
karaliovi Cvens kupatas eCxubebao.
atyda ambavi da kantramarkebis triali, zRvis im
tkbili Sxuilis midevnebiT. karaliovi, karaliovio,
mara Tan kupatac zed daemata. gamoucdeli ymawvilebi
imasac ki ambodnen, kupata xo ufro Ronieriao.
roca finalebis dRe dadga, cirki dilidanve gaiWeda
da garSemoc didi zurzuti iyo xalxisa, vinc romel
xvrels ipovida, imaSi miZvreboda. batumski puzirioki
ufrosma Zmam, miqelam waiyvana krivze. bileTebi
mamas eSovna.
rogorc wesi iyo, orTabrZolebi umcires wonebidan
daiwyo da saRamos pirisken mZime wonis gamogonili
finalic moaxlovda.
alisfers maisursa da TeTr trusebSi _ karaliovi,
TeTr maisursa da Sav trusebSi _ kupataSvili.
Semohkres gongs.
saavtoro
mayurebelTa umravlesobisTvis gaurkveveli iyo,
Tu rogori ostati ekriveba rogor ostats. imaTTvis
martivi ram moxda, Cveniani kupata da Camosuli viRaca
magari. uyuradRebod daurCa mayurebels metoqeTa
teqnikur-taqtikuri mzadyofnis da Seudareblobis
sakiTxic. xolo is ambavi, rom brZola SeTanxmebuli
iyo, bevrma aravin icoda, im bevrSi ki mxolod mcire
xvdeboda.
karaliovi SeTanxmebis wesebs patiosnad icavda.
icoda, rom mis winaSe mokrive ki ara, ubralod quCidan
moyvanili mZime wonis kaci idga da amitom, sruliadac
ar urtyamda kupatas, ise wauTaqebda xolme,
Tumca, yovelnairad qmnida brZolis suraTs. eg ar
eswavleboda.
Tavis mxriv, kupatamac icoda, rom karaliovi indobda
da amitom Setevas Zalian moridebiT wamoiwyebda
xolme. an ra Seteva is iyo, karaliovi ifareboda da
mis sanaxevro araostatur dartymebs arad agdebda.
pirveli raundi am TiatrobanaSi gasrulda, brbos
ki eWvi gauCnda, rom karaliovi didi araferi magaria
da Cveni kupata sul tyuilad erideba.
meore raundi daiwyo Tu ara, mosaxleoba gadacmuli
Zalosnis gamxnevebas Seudga, midi, kupat, midio.
kupataSvili erTxans Tavs ikavebda, magram moxSirebuli
SeZaxilebis da stvenis gamgonem, etyoba ifiqra,
modi, yasidad mainc Sevutev, marto es rusi ro tancaobs,
sadauri wesiao da Seutia Taviseburad. karaliovi
iolad dauZvra da gaiRima. TviTonac moartya
erTi ori. am suraTma xalxi kidev ufro gaamxneva da
kupataSvilis Segulianeba ara mxold stvena-SeZaxilebiT,
aramed xulignuri eniT da namusze agdebiTac
daiwyo.
karaliovs arafrad Caugdia moseireTa xmauroba.
mokrive iyo da ra unda gahkvirveboda. metic, aman
gaaxalisa da publikaze TamaSic ki daiwyo: mogonili
muStebis wvima sul cekva-cekviT daayara kupataSvils.
brbodan ki taSis nacvlad gaisma ganwiruli SeZaxili:
`midi, kupat! Tavs nu gvWri...“
es SeZaxili enis arcodnis gamo ver gaigo karaliovma,
romelic Tavis Cveulebriv TamaSs agrZelebda da
swored am dros kupatam moiqnia.
moiqnia da karaliovs gauvida.
gauvidoda, aba ra. ar eloda. es iyo sruliad moulodneli,
veragi, unamuso dartyma TvalSi: janiani kacis
girebis Trevas miCveuli ucodinari muSti.
mere ambobdnen, am ZaliT mokrivisa rom moxvedroda
karaliovs, ueWvelad moklavdao.
karaliovi dabarbacda.
msaji orTaSua Cadga da Tvla daiwyo.
karaliovma maleve aCvena, SemiZliao, magram etyoboda,
kai milayebuli Canda. imisTvis, rom tragedia
ar momxdariyo, saWiro iyo kupatas meore raundSi-
cxeli Sokoladi 97
saavtoro
ve moeRo bolo Selayebuli CempionisTvis. xalxic
saswrafod momTavrebas iTxovda da msaji gaiwia Tu
ara, Zalosani kupataSvili ekveTa saxelovan mokrives
da dascxo rogorc ki icoda da ar icoda. karaliovi
im janze ver iyo, xeli mZimed Seebrunebina da Tavis
dacva arCia. misi azri iyo, rom Sesvenebamde mieRwia
da gons mosuls, Seetia mesame raundSi.
samwuxarod, mas es gamouvida.
meore raundis dasasrulisa rom Semohkres, is kvlav
fexze idga. brbo ki boboqrobda. kupatasgan iTxovdnen
saboloo da upirobo gamarjvebas. ara, marTla!
Cvens meti vin izams am fands. vis gauwevs guli SeTanxmebuli
saqmis dasarRvevad, vis moundeba imaze meti
saxeli da dideba ufro metad, vidre ekuTvnis. Cvenebur
kacs, sxvas vis.
oRondac kupata marto ar iyo. is rogorc ityvian,
mayurebelma aagdo da sulac miaviwya namdvili sura-
Ti viTarebisa. is erTi wamia xolme ro wagaxdens, Tvara
ise kai biWi ki xar.
galerea
98 cxeli Sokoladi
giorgi robaqiZe
"Disapointed", 2011
iseve rogorc brbos, mgoni, Zalosan kupataSvils
kargad ar esmoda, vis winaaRmdeg krivobda da vis uveraga
saxalxo SeZaxilebiT gonebaareulma da Soriaxlo
motriale brbos xelmwifobis surnelma.
daiwyo mesame raundi da kupataSvils kvlavac ukan
amoudga mTeli darbazi. karaliovi dinji sportuli
nabijiT daiZra ringis Suisken da misken TavzexelaRebiT
momqrolav Zalosan kupataSvilis moqneuls qveS
dayvinTa, mere ki, ise, rom veravin dainaxa, qvemodan
amoscxo Zalosan kupataSvils da rogorc mere ambobdnen,
im gugunSi Waxanis xma gaisma. sazareli Waxanis
xma. im xmam gaaCera mTeli es guguni.
imis TeTri miasura yvelas Tvlawin swrafad iRebebobda
piridan gadmomdinari sisxliT.
karaliovma meorec miayola da Zalosani kupataSvili
waaqcia.
is waiqca rogorc garderobi, muSebs rom xeli gaeSvebaT
xolme kibeze.
mayurebels ratomRac egona, rom Zalosani kupataSvili
wamodgeba. masTan Camuxlulma msajma ki daiZaxa:
Celusw slomana... vraCa...
ringze samxedro eqimi lerneri aaforTxes. karaliovma
kuTxeSi gamodgmul saTlSi CaafurTxa da Cailapraka:
`maw vaSu, aa?..“ marcxena Tvali mTlad moWutvoda
da dasieboda im veragi moxvedrilisgan.
am ambis bolo is aris, rom sportsazogadoeba
`spartakis~ yvela Camosuli mokrive meore diliT gemiT
gaemgzavra adesaSi.
Zalosani kupataSvili cirks aRarasdros dabrunebia,
buraxis Camomsxmelad muSaobda bulvarze. gatexili
yba, romelic etyoba, egrec ver gaumTeles
eqimebma, egrec darCa cal mxares Camovardnili. es
mZimed sacqeri ram saxe iyo da amitom, Zalosan kupataSvils
saxalxod mainc yba yovelTvis Savi TavsafriT
hqonda axveuli. Camovardnili yba laparakis
saSualebas ar aZlevda da etyoba, arc hqonda laparakis
xalisi. iyo mdumare buraxis Camomsxmeli da
sxvebis naZlevze beWebiT Seudgeboda xolme buraxis
kasrs da aswevda.
batumski puziriokma bulvarSi naxa buraxis gamyidvlad
myofi Zalosani kupataSvili da Sin rom dabrunda,
yaisaras naCuqari karaliovis suraTi kedels aawyvita
da pionerTa parkSi Caagdo urnaSi. karaliovis
suraTs ukve ori anawyveti etyoboda zeda kideze da
aRaravin icis mesamec Tu eRirsa. yaisarasi aRar vici.
es areul-dareuli ambebi imitom gamaxsneda, rom swored
wina kviras samocdaTormeti wlisa gardaicvala
batumski puzirioki da ratomRac vifiqre, netav,
kidev Tu hqonia vinmes iseTi naRvliani da mimndobi
Tvalebi bavSvobisdroindel fotoebze, rogoric mas-
-meTqi. an, netav, massaviT Tu gahyva vinmes bolomde is
naRvliani da mimndobi gamoxedva, bavSvobisdroindel
fotoebze rom hqonda.
პირველი ქართული ღვინის გზამკვლევი
უკვე იყიდება
“ლიტერატურული კაფეების” ქსელში:
“წიგნის სახლი” - პეკინის #31
“ლიტერატურული” - ბამბის რიგი #7
“ლიტერატურული” - აბაშიძის #22
“ლიტერატურული” - თარხნიშვილის #2
წიგნის მაღაზიებში:
“სანტა ესპერანსა” - სანკტ-პეტერბურგის #12
“ლიგამუსი” - ჭავჭავაძის გამზ. #32
“წიგნები ვაკეში” - ფალიაშვილის #66
“პროსპეროს ბუქსი” - რუსთაველის #34
“დიოგენე” - აფაქიძის #9
ღვინის მაღაზიებში:
“la Maison de vin” - შარდენის #18
“ვინოთეკა” - კოტე აფხაზის #33
“ღვინის სახლი”
• პეკინის #45
• ლესელიძის #55
“ხარება” - რუსთაველის #50
“ხოხბის ცრემლები” - სიღნაღი,
ნიკოლოზ ბარათაშვილის #18
“ღვინის სამყარო” - ლაღიძის #2
შატო მუხრანის ღვინის მაღაზია - მეიდანზე
სასტუმროებში:
“რჩეული”
• ბათუმი, ჟორდანიას #31
• სიღნაღი, აღმაშენებლის #6
• ქუთაისი, გრიგოლ ხანძთელის #21ბ
• თელავი, ჭავჭავაძის გამზ. #154
“შერატონი “
• თბილისი, თელავის #20
• ბათუმი, რუსთაველის #28
“სიტადინი” - თავისუფლების მოედანი #4
მაღაზიაში:
“შემოქმედებითი სტუდია ემელი” -
თუმანიანის #15
გალერეები:
წიგნის გალერეა, რუსთაველის #11
ცისფერი გალერეა, რუსთაველის #11
ეროვნული გალერეა, რუსთაველი #3
“საქართველოს ფოსტის” ჯიხურების ქსელში
დამატებითი ინფორმაციისათვის დაგვიკავშირდით:
ტელ: + 995 32 2471005
მედია ჰაუსი დეკომი
ese
100 cxeli Sokoladi
Cemi pankisis xeoba
avtori beqa qurxuli
foto: daro sulakauri
ese
cxeli Sokoladi 101
ese
pankisis xeoba saqarTveloSi yvelas
gaugia. Tumca, sinamdvileSi,
cotam Tu icis am xeobis Sesaxeb.
CeCneTis pirveli da gansakuTrebiT,
meore sisxlismRvreli omebis eqo
yvelaze mZafrad swored aq, eTnikurad
CeCnebiT, igive qistebiT dasaxlebul
xeobaSi gaisma. CeCneTis
pirveli omis dasrulebis Semdeg,
udidesi msxverplis fasad mopovebulma
gamarjvebam, Cveni Crdilokavkasieli
mezoblebi eiforiaSi Caagdo
da amas saboloo jamSi, sakmaod
cudi Sedegebic mohyva, upirveles
yovlisa, Tavad CeCneTis erovnul
ganmaTavisuflebeli moZraobis-
Tvis. Zvelma sentenciam, `omi dasrulda,
mSvidobis geSinodeT,
xalxo~, CeCneTSi srulad imuSava. es
movlenebi ki Tavis mxriv, pirdapir
da sarkiseburad aisaxa pankisis xeobaze.
90-iani wlebis dasasruls da
2000-ianebis dasawyisSi, pankisi aTasi
juris avantiuristis, ramdenime
qveynis da ra Tqma unda, pirvel rigSi,
ruseTis rezidentTa saTare-
So asparezad iqca. pankisis xeoba
erTgvar Sav xvrelad mogvevlina
qveynis teritoriaze. adamianebis
gataceba, narkoderefani, "islamuri
eqstremizmi", `boevikTa~ samxedro
bazebi, `heroinis~ sawarmoebeli
qarxnebi, msxverpli, kriminali,
aTasnairi Wor-marTali... pankisis
xeobam lamis Tora-boris mTebis,
sudanis, mogadiSos, panSerisa da
Razas seqtoris gverdiT daiWira
"sapatio" adgili. saqme iqamde mivida,
rom seriozulad laparakobdnen
usama bin ladenis pankisSi yofnis
SesaZleblobaze. swored pankisis
xeoba iyo ruseTis upirvelesi samizne
saqarTvelos teritoriaze,
rogorc antiqarTuli propagandis,
aseve samxedro moqmedebebis TvalsazrisiT.
rusulma TviTmfrinavebma
ramdenjerme Camoyara bombebi
pankisis xeobaSi, msxverplic mohyva.
daiRupa tyeSi manqaniT SeSaze
wamosuli axmetis mcxovrebi. amis
Semdeg, ukanasknel wlebSi, xeoba
TiTqos Cawynarda, magram lopotis
102 cxeli Sokoladi
xeobaSi Catarebulma specoperaciam
situacia isev daZaba.
pankisis xeoba yovelTvis, istoriuladac
Sariani adgili iyo. swored
pankisis ukanaskneli erisTavi
iyo legendaruli TorRva Zagani.
Zaganebi, igive ZaganisZeebi, baRuaS-
-orbelianebTan erTad _ swored is
ori feodaluri saxli iyo, romelic
yovelTvis mtkice da Seurigebel
opoziciaSi edga mmarTvel
bagrationTa samefo dinastias.
sainteresoa isic, rom am Seurigebeli
dapirispirebis dros bagrationebis
dinastia Tavisi didebis
zenitSi imyofeboda. es brZola Taobebs
Soris grZeldeboda da mxolod
safrangeTis samefo dinastiis
_ valuebis da lotaringiis hercogebis,
de gizebis mtrobas Tu SevadarebT.
baRuaS-orbelianebis da ZaganisZeebis
dapirispireba samefo
saxlTan, saqarTvelos pirveli gamaerTianebeli
bagrationis, mefe
bagrat III-dan daiwyo da daviT IV
aRmaSeneblamde gagrZelda. swored
daviT aRmaSenebelTan dapirispirebas
Seewira pankisis ukanaskneli
erisTavi da ukanaskneli ZaganisZe
TorRva, romelmac miTologizirebuli
gmiris saxeli datova aRmosavleT
saqarTveloSi da gansakuTrebiT
ki mTaSi.
swored pankisis erisTavi iyo
erT-erTi uiSviaTesi im istoriul
gmirTagan, romelmac Tanabari adgili
daikava rogorc qarTul mi-
TologiaSi da folklorSi, aseve
oficialur qarTul istoriul matianeebSi.
TorRvas saxelobis cixeebiT
aris mofenili mTeli kaxeTi,
saingilos CaTvliT. amaTgan, yvelaze
cnobilia mucos cixesimagris
STambeWdavi kompleqsi piriqiTa xevsureTSi,
ris gamoc mTaSi, pankisis
erisTavs _ TorRva Zagans, mucoel
TorRvasac eZaxdnen. gadmocemiT,
swored mucos cixidan gamoiyvanes
pankisis erisTavi qarTveli mefis
jariskacebma da Tavis ukanasknel
gzas gauyenes.
pankisis xeoba qarTul istorio-
grafiaSi meore mniSvnelovan ambavTan,
baxtrionis 1659 wlis ajanyebasTan
dakavSirebiTac moixsenieba.
swored pankisis xeobidan Semovidnen
axmetaSi, baxtrionis cixesimagris
asaRebad, naqeraladan, zezva
gafrindaulis meTaurobiT daZruli
TuSebi.
rac Seexeba pankisis xeobaSi, qistebis,
igive CeCnebis Camosaxlebas _
maTi kompaqturad dasaxleba pankis-
Si 1820 wlebidan daiwyo. ZiriTadad
Camosaxldnen maisTos da diSnos
Teifis-Temis qistebi, romelTac
dui diSneli meTaurobda da romelic,
TuSeTis mouravebTan, matnel
TavadebTan, ColoyaSvilebTan
megobrobda. Camosaxleba ormxrivi
xelSekrulebis safuZvelze moxda.
erTi mxriv, qarTveli Tavadebi
qistebs pankisSi dasaxlebis nebas
aZlevdnen da samosaxlo miwebs gamouyofdnen,
meore mxriv, qistebi
iRebdnen valdebulebas, rom am teritorias
lekebis TareSisagan daicavdnen.
am droisTvis, qarTl-kaxe-
Tis samefo, sul raRac 19-20 wlis
gauqmebuli iyo, xolo adgilobrivi
mosaxleoba, mravalsaukunovani da
ganuwyveteli omebisagan katastrofulad
Semcirebuli.
amis Semdeg qarTvelebsa da qistebs
Soris sakmaod keTilmezobluri
urTierToba damyarda. pankisis xeobis
qistebma Tavis qistur gvarebs
qarTuli daboloebebi daumates,
ramac, wlebis Semdeg, pankiseli
qistebi Tavisi Crdiloeli TanamoZmeebisagan,
CeCnebisagan da inguSebisagan
gansxvavebiT, Sua aziaSi gadasaxlebisagan
ixsna. metic, gaCnda
saerTo qarTul-qisturi gvarebic:
qavTaraSvilebi, maxaurebi, imedaSvilebi,
cxadaZeebi, fareuliZeebi,
caZikiZeebi da a.S. pankiseli qistebi
ukve aTwleulebia ganaTlebas qar-
Tulad iReben, amave dros, TiTqmis
arcerT maTgans dedaena ar daukargavs.
istoriulad, pankiseli qistebi
yovelTvis aqtiurad uWerdnen
mxars saqarTvelos damoukideblobis
ideas. dRes Zalian cotas Tu
axsovs, rom saqarTvelos erovnul
gmirad Seracxul polkovnik qaixosro
ColoyaSvilis SeficulTa
razmSi, romelic 1921-22 wlebidan
1924 wlamde SeiaraRebul partizanul
brZolas awarmoebda wiTeli
armiisa da adgilobrivi Cekistebis
winaaRmdeg, pankiseli qistebic iricxebodnen.
maT Soris yvelaze cnobilebi
iyvnen daTiko fareuliZe,
haakei aWaSvili, cixesaSvili da ba-
RakaSvili. am oTxeulis foto dRemdea
SemorCenili da pankisis xeobis
sofel omaloSi (da ara TuSeTis
omaloSi) inaxeba.
pankisi qaixosro ColoyaSvilis
da misi razmis erT-erT yvelaze
saimedo TavSesafrad iTvleboda.
qistebs dRemde axsovT da niSebiTa
aqvT moniSnuli is adgilebi, sadac
ajanyebuli polkovniki da misi xalxi
binavdeboda. daTiko fareuli-
ZesTan dakavSirebulia erTi ambavi,
romelic dRemde legendasaviT aris
SemorCenili, Tumca, mis sizusteze,
rasakvirvelia, Tavs veravin dadebs.
Zalian niSandoblivi istoria kia.
daTiko fareuliZe Cekistebs
CaugdiaT xelSi da misi sicocxlis
fasad, erTaderTi da mTavari mo-
Txovna wamouyenebiaT, qaquca unda
moklao. daTiko uarze damdgara.
maSin Cekistebs kedelTan miuyenebiaT,
ara da dagxvretTo. kargio,
daTikos uTqvams _ gamiSviT da me
movklav qaqucaso. daTiko mar-
Tlac gauSviaT da SeTanxmebis niSnad,
didi vercxlis xufiani saaTi
miuciaT, vercxlisave Camosakidebeli
ZewkviT. amave dros, Cekistebma,
agentebis meSveobiT, qaixosro
ColoyaSvilis yuramde miitanes es
ambavi, daTiko fareuliZis axali
vercxlis saaTi imis niSania, rom
Cekistebis davalebiT unda mogklaso.
gaTvla Zalian ubralo da martivi
iyo. an ColoyaSvili moklavda
fareuliZes, an fareuliZe _
ColoyaSvils. ukeTes SemTxvevaSi
ki, erTmaneTs daxocavdnen da razmel
qistebsa da qarTvelebs Soris
mtroba da undobloba Camovardeboda.
erT mSvenier dResac pankisis tye-
Si, sufrasTan, qaixosro ColoyaSvilma
mis win mjdar fareuliZes
uTxra: `daTiko, ra kargi saaTi gaqvs,
aba, maCveneo~. daTiko fareuliZem
mSvidad upasuxa; _ `ee, qaquc,
es ar aris kargi saaTi, Zalian cudi
saaTia, Sens mosaklavad momceso.~
am gulwrfelma pasuxma, uceb `CaSala~
Cekistebis `maxvilgonivruli~
svla da es ambavi kidev didxans iyo
qaixosro ColoyaSvilis razmSi xumrobisa
da sicilis mizezi.
rodesac qaixosro ColoyaSvilma
da misma xalxma qveynis datoveba
da emigraciaSi wasvla gadawyvita,
CeCneTis
sisxlismRvreli
omebis eqo yvelaze
mZafrad aq,
pankisSi gaisma.
Zvelma sentenciam,
`omi dasrulda,
mSvidobis
geSinodeT~,
CeCneTSi srulad
imuSava. es
movlenebi ki Tavis
mxriv, pirdapir da
sarkiseburad
aisaxa pankisis
xeobaze.
arcerTi qisti Seficuli Tan ar
gahyva, Cven ucxoobaSi ver gavZlebTo,
yvela maTgani saqarTveloSi
darCa da isini sxvadasxva dros sa-
TiTaod Caxoces Cekistebma.
meore msoflio omis dros, CeCen-
-inguSebis nawilma, ahmad xuCbarovis,
Coka mahomas, idi alxastisa da
bisolTis meTaurobiT, Riad dauWira
mxari sabWoTa kavSirSi SemoWril
germanul vermaxts, rasac 1944
wels CeCen-inguSebis tragikuli
deportacia mohyva. maSin vainaxebi
ese
dedabudianad gadaasaxles Sua azia-
Si, ramac mSvidobian mosaxleobaSi
uzarmazari msxverpli gamoiwvia.
pankiseli qistebis gadarCenaSi,
imdroindelma qarTulma sazogadoebam,
Zalian didi roli iTamaSa.
mTavari argumenti ki pankiselebis
qisturi gvarebis qarTuli daboloebebi
gaxda, ramac saSualeba
misca qarTvel mecnierebs, qistebi
qarTvelebad, `gaqarTvelebulebad~
gamoecxadebinaT.
1988-89 wlebidan erovnul-gamaTavisuflebeli
moZraobis bumi
daiwyo. amierkavkasiaSi yvelaze
metad saqarTvelo aqtiurobda,
CrdiloeT kavkasiaSi ki _ CeCneTi,
gansakuTrebiT 1990 wlidan. am br-
ZolaSi saqarTvelo da CeCneTi bunebrivad
da istoriuladac, mokav-
Sireebi unda yofiliyvnen, Tumca,
bedisweram da pirvel rigSi, rusulma
specsamsaxurebma sxvanairad
`ineba~.
1992 wels Samil basaevis CeCnuri
razmebis Cvens winaaRmdeg brZolam,
saqarTvelos da vainaxebs Soris
uzarmazari ufskruli gaaCina.
kavkasiaSi Zalian didxans axsovT
daRvrili sisxli da es sabediswero
Secdoma iyo. wyenas kidev ufro
amZafrebda is garemoeba, rom saqar-
Tvelos mosaxleobis umetesoba CeCnebs
yovelTvis bunebriv mokavSired
ganixilavda ruseTis winaaRmdeg,
Tumca, realurad, piriqiT moxda.
is argumentebi, rom es mxolod CeCnebis
nawili iyo, arsebobda rusuli
specsamsaxurebis faqtori da a.S.,
erTi mxriv, gasagebia, magram meore
mxriv, sazogadoebis nawili dRemde
ver patiobs CeCnebs afxazeTis omSi
Cvens winaaRmdeg monawileobas da
albaT verc verasdros apatiebs.
miT umetes, rom ruseTi misi mteric
iyo, rac Zalian male gacxadda.
afxazeTis omis dasrulebidan erTi
wlis Semdeg, 1994 wels, elcinis da
graCovis rusuli tankebi groznoSi
SeiWrnen da daiwyo CeCneTis pirveli
omi, erT-erTi yvelaze sastiki
da daundobeli omi kavkasiis istoriaSi.
CeCnebma Tavis pirvel omSi,
cxeli Sokoladi 103
ese
uzarmazari msxverplisa da Tavdadebis
fasad, moaxerxes gamarjveba,
magram es faqtobrivad mTeli genofondis
amowyvetad daujdaT, ris
gamoc CeCneTis meore omSi, xangr-
Zlivi winaaRmdegobisTvis ubralod
Zala da resursi aRar eyoT da amdeni
Tavze xelaRebuli brZolisa
da sisxlisRvris miuxedavad, kvlav
ruseTis xelSi aRmoCndnen.
am movlenebma, bunebrivia, kvali
datova pankisis xeobis qistebzec.
xeoba, iseve rogorc, mTeli kavkasia,
Zalian militarizebuli gaxda.
guSindeli mSvidobiani macxovreblebidan
bevrma aiRo iaraRi. qistebi
aqtiur monawileobas iRebdnen
Tavisi Crdiloeli TanamoZmeebis
erovnul-gamaTavisuflebel moZraobaSi.
pankiseli qistebi, axmetis
`mxedrionTan~ erTad, afxazeTis
omSic aqtiurad monawileobdnen
(iseve rogorc, ukanasknel 2008
wlis agvistos omSi). jaba ioseliani
Tavis `sam ganzomilebaSi~, rodesac
afxazeTis omis peripetiebze
mogviTxrobs, ramdenjerme axsenebs
`qist ruslanas~, `CeCen ruslanas~,
romelic pankisis xeobis sofel
joyolodan iyo. 90-iani wlebis
sayovelTao areulobam, rogorc
saqarTveloSi, ise kavkasiaSi, situaciis
daZabva da kriminalizacia
gamoiwvia. igive xdeboda pankisSic.
gaiWra narkoderefani, 90-iani
wlebis Sua xanidan gaxSirda kidneperobis
SemTxvevebi (Tumca qistebi
amtkiceben, adamianebis gataceba
Tqvengan, qarTvelebisgan viswavle-
To). daiwyo e.w. `boevikTa~ Sesvla-
-gamosvla, Tumca es yvelaferi
adgilobriv pankiselebsac iseve
awuxebdaT, rogorc danarCen saqar-
Tvelos mosaxleobas.
narkotikebi imdenad ki ar gamodioda
xeobidan, ramdenadac jer
Sedioda da mere gamodioda da amaSi
aqtiurad monawileobdnen maSindeli
e.w. samarTaldamcavi struqturebi.
is, rom narkotiki CrdiloeT
kavkasiidan, mTebidan SemohqondaT
xeobaSi, Zalian Sors aris simar-
Tlisgan. pankisis xeoba ar esazR-
104 cxeli Sokoladi
vreba arc CeCneTs da miT umetes,
arc daRestans. pankisi anklavia da
uaxloes sazRvramde daaxloebiT
asi kilometria. pankisidan CeCneT-
Si gadasasvlelad, an Crdilo-dasavleTiT
xevsureTi unda gaiaro da
Satilidan iTum-yalis raionSi gadaxvide
an Crdilo-aRmosavleTiT
TuSeTi unda gadaiaro. am marSrutiT,
ZiriTadad, mebrZolebi mo-
Zraobdnen. Zalian Zneli warmosadgenia,
rom mebrZolma, romelsac
kudSi rusuli vertmfrenebi da
federaluri jari mosdevs, imaze
izrunos, rom Cekebad `daberdenkebuli~
narkotiki gadmoitanos. Tan
im raodenobiT, rom am narkotikebiT
vaWroba da seriozuli narkobiznesis
awyoba SeiZlebodes.
rac Seexeba adamianTa gatacebas da
mis gaxmaurebul SemTxvevebs _ giga
zaaliSvili, petre ciskariSvili,
piter Sou da a.S. _ aq kidev ufro
rTulad da CaxlarTulad aris saqme.
jer kidev 1999 wels duisSi, adgilobrivma
mcxovreblebma miTxres,
rom es kriminali, ZiriTadad, valebs
ukavSirdeboda da xSirad, am saqme-
Si, adgilobrivebTan erTad, qarTvelebic
aqtiurad monawileobdnen.
daaxloebiT igive situacia iyo
e.w. `boevikTa~ moZraobasTan dakavSirebiT,
dawyebuli yvelaze gaxmaurebuli
SemTxvevis, hamzaT (igive
ruslan) gilaevis SedarebiT mravalricxovani
razmisa, damTavrebuli
wvril-wvrili jgufebiT. am
mdgomareobas da saerTo areulobas
yvelaze metad Tavad adgilobrivi,
pankiseli qistebi ganicdidnen.
_ `Cven ratom gvedavebiT am baevikebs,
Turqebs Tu arabebs, me aq
egeni miwidan xo ar amomyavs? vizebs
vin aZlevT? sazRvarze rogor gadmodian
an mere xeobaSi rogor xvdebian?~
adamianis gatacebis bolo gaxmaurebuli
SemTxveva 2000 wlis dekembris
bolos, axmeteli valeri samxaraZis
gatacebas ukavSirdeba. maSin
axmetelebma pankisis qisturi soflebis
SesasvlelTan piketebi Cadges
da xeoba, faqtobrivad, alyaSi
moaqcies. situacia Zalian daiZaba.
kaxelebi samxaraZis da ara marto
samxaraZis, yvela gatacebulis upirobo
gaTavisuflebas moiTxovdnen.
sabolood, axmetelebis simtkicisa
da qisti uxucesebis sibrZnisa da
principulobis wyalobiT, yvelaferi
kargad damTavrda da mZevlebi
gaaTavisufles.
calke Zalian safrTxilo da specifikuri
Temaa religiuri faqtori
pankisis xeobaSi. rasakvirvelia,
Tavad islamSi, iseve rogorc, pankiseli
qistebis musulmanobaSi, arc
safrTxilo arc gansakuTrebuli
araferia, rom ara erTi faqtori,
SedarebiT axlad gavrcelebuli mimdinareoba
kavkasiel musulmanebSi
_ `vahabizmi~.
vahabizmi sunituri islamis erT-
-erTi mimdinareobaa. mas XVIII saukuneSi
arabma Teologma ibn abdal-al-
-vahabma daudo saTave. vahabizmis
ZiriTadi idea islamis gawmenda da
mxolod yuranis sityvaze dayrdnobaa,
rac gulisxmobs ritualebis
maqsimalur gaubraloebas da Zveli
muhamedis droindeli wesebiT
_ `uma~, cxovrebas. ibn abdal-al-
-vahabis qadagebis mimdevrebi Tavs
uwodebdnen ara `vahabitebs~ aramed
WeSmarit musulmanebs, rwmeniT gaerTianebulebs
(al-muvahiden).
vahabituri ideologiis Ziri-
Tad mcnebas warmoadgens principi
erTmorwmuneobis Sesaxeb, aqedan
gamomdinare mxolod alahia Tayvaniscemis
Rirsi. sxva raime kulti ki
ukve mkrexelobaa. am TvalsazrisiT
vahabitebi muhamedis sityvas eyrdnobian:
`yoveli, vinc Semoitans
CvenSi raRac axals da CvenTvis miu-
Rebels, gandegil iqneba Cvengan~.
CrdiloeT kavkasiaSi vahabizmi
pirveli CeCnuri omis dros gavrcelda,
oRond CeCneTSi ki ara, da-
RestanSi. Tavdapirvelad daRestnis
aRmosavleT raionSi _ boTlixSi
gaCnda vahabituri jamaaTebi, Semdeg
ki, Zalian swrafad, saeWvod swrafad
gavrcelda CeCneTSi da didi
areuloba gamoiwvia Tavisi sroli-
Ta da Sexla-SemoxliT. seriozuli
dapirispireba daiwyo vahabitebsa
da CeCneTis mufTs, ahmad kadirovs
Soris. ahmad kadirovma pirveli
omis dros jihadi gamoucxada ruseTs.
amave dros CeCneTis mufti,
bunebrivia, orTodoqsuli sunituri
islamis mimdevari iyo da Zalian
Seurigebeli pozicia hqonda
vahabitebis mimarT. amboben, rom
Tu erT-erTi umTavresi mizezi ara,
erT-erTi mainc, ramac kadirovi ai-
Zula rusebis mxares gadasuliyo da
putinis mxare daeWira, swored vahabitebi
iyvnen, romlebTanac kadirovebs
sisxliT mtroba CamouvardaT.
CeCneTidan pankisis xeobaSi Semosulma
vahabizmma arc qistebSi
gamoiwvia naklebi vnebaTaRelva.
madloba RmerTs, aq srolamde ar
misula saqme, magram daZabuloba
mainc igrZnoboda. sainteresoa, rom
am dapirispirebam pankisSi erTgvari
`mamaTa da SvilTa~ brZolis saxe
miiRo. ufrosi Taoba, ZiriTadad,
orTodoqsuli sunituri islamis
ბიზნეს და საგადასახადო დავები
სამეწარმეო
კორპორაციული სამართალი
შრომის სამართალი
mimdevari iyo, romelic Serwymuli
iyo adgilobrivi da kavkasiuri
Temis adaTebTan, axalgazrdoba ki
e.w. sufTa islamis, igive vahabizmis
religiuri gavlenis qveS moeqca.
Tumca, igive axalgazrdobaSic,
mZlavrobs Zveli adaTebi: Zmadnaficobis,
stumarTmoyvareobis,
ufros-umcrosobis da a.S. TviTon
axalgazrda qistebi xSirad xumroben,
rom `CvenSi vinc sworad da religiurad
cxovrobs, ar svams, ar
eweva, loculobs, wveri aqvs moSvebuli
da meCeTSi dadis, yvelas vahabits
eZaxiano~.
qistebis religiuri mrwamsisa da
maTi samyarosadmi damokidebulebis
gadmosacemad ki erT istorias
gavixseneb, romelic wlebis win
joyoloelma aiubam momiyva da amiT
davamTavreb: `mamaCemi yovelTvis
komunistebis drosac, Zalian morwmune
kaci iyo, locvas ar gamotovebda.
erTxel axmetidan movdiodi
`vilisiT~, alaznis velze gamoS-
ჩარგეიშვილის საადვოკატო დარბაზი
მისამართი: ვაჟა-ფშაველას 15ა ოფისი 28ა. ქ.თბილისი
ტელ: (+995 32) 237 93 00
ფოსტა: info@chargeishvili.ge
ვებ-გვერდი: http://www.chargeishvili.ge
სამოქალაქო სამართალი
სისხლის სამართალი
(ეკონომიკური დანაშაულები)
ადმინისტრაციული სამართალი
ese
lil Roris faras gaverie. ar vici,
an osebisa iqneboda an fSavlebis.
gaverie da erTi Rori gavWylite.
kinaRam guli gamiskda. aba, Rori xo
Zaan gvejavreba. mivedi saxlSi. vxexav
am manqanas, vrecxav, Tan vilan-
ZRebi. am dros mamaCemi gamovida saxlidan.
ra iyo, ra moxdao. ai, egre
momivida, viRacas Rorebi gamouSvia
gzaze da me ki erT Rors davejaxe,
gavWylite da manqana gavabinZure-
-meTqi. uxmod Sebrunda saxlSi. mere
gamovida, SekvriT fuli gamomitana
da miTxra: _ exla Cqara wadi, jer im
Roris patroni naxe da zarali aunazRaure,
Sen ro Rori yvelaze Zaan
gejavreba, imisTvis saqonelia, modi
da mere garecxe manqanao!~
ar vici. me Zalian miyvars pankisis
xeoba, qistebTanac magrad vZmakacob
da Zalian minda, rom kaxeTis
am ulamazes xeobas danarCeni saqarTveloc
ukeTesad icnobdes. es
qistebisTvisac ukeTesi iqneboda da
qarTvelebisTvisac.
cxeli Sokoladi 105
`artarea tv 2.0~
kulturuli cxovrebis arteria saqarTveloSi
avtori salome afxaziSvili
Teatri, literatura, musika, fotografia, moda, mxatvroba,
kino, socialuri Temebi, sporti, zRaprebi, teqnologiebi,
blogebi da video-blogebi, saintereso kiTxvebi
da originaluri pasuxebi, Sexvedrebi konkretuli sferos
wamyvan specialistebTan, kulturis yofil da momaval ministrebTan
_ es im formatebis da Temebis arasruli CamonaTvalia,
romelic ukve ramdenime Tvea, onlain kulturul
sivrceSi _ `artareaSi~ gadacemebis saxiT iqmneba da
vrceldeba.
`artarea tv 2.0~ _ pirveli masStaburi multimediuri
portalia saqarTveloSi, romelic `Tibisi bankis~ iniciativiTa
da xelSewyobiT, ukve eqvsi Tvea, kulturis sferos
yvela mimarTulebas im adamianebis uSualo monawileobiT
warmoaCens, romlebic kompetenturi da originaluri xedviT
gamoirCevian. internet-portalis abreviatura imaze
mianiSnebs, rom es axali Taobis mediaa, Tavisi winamorbedisgan
_ televiziisgan radikalurad gansxvavebuli, romelic
TavisTavad iqmneba axal da mudmivad ganviTarebad
sivrceSi.
`artarea~ im masStaburi proeqtis nawilia, romelic
`Tibisi bankis~ 20 wlis iubiles eZRvneba. proeqtma _ „20
weli/12 Tve~ wlis dasawyisSi fotografebis da mwerlebis
12 wyvili gaaerTiana, ramac saqarTveloSi moRvawe
qarTvel literatorebsa da xelovanebs Tavis gamovlenis
saSualeba kidev erTxel misca. maleve, internetsa da qar-
Tul televiziebSi ramdenimewuTiani originaluri video-
-rgolebic gamoCnda, romlebic `Tibisi bankis~ saiubileo
proeqtisTvis Seqmnili novelebisa da fotoebis mixedviT
Seiqmna. amis Semdeg, proeqtis yvela resursi ufro gafar-
Tovda da novelebsa da fotografebs, kinematografistebis
profesional gundTan erTad, ZiriTadad damwyebi
106 cxeli Sokoladi
da ramdenime gamocdili reJisori, kompozitori, mxatvari,
operatori da scenaristi Seemata. maisis dasawyisSi ki
internetSi multimediuri portali gamoCnda, romelic
kinematografiuli proeqtisgan sruliad damoukidebeli
SemoqmedebiTi jgufis wevrebis monawileobiT amoqmedda.
proeqti maleve gaxda auditoriis, gansakuTrebiT axalgazrdebis,
interesis sfero. es gaxda adgili, sadac siaxles
yoveldRiurad da gansakuTrebuli interesiT elodebi.
rac ufro meti aseTi erTguli mimdevari eyoleba
internet-portals, miT ufro dabejiTebiT SeiZleba imis
mtkiceba, rom `artaream~ warmatebiT miaRwia mizans _ auditoriisTvis
namdvil kulturul arteriad iqca.
miuxedavad imisa, rom `artarea~ mediis nawilia, is ar
xelmZRvanelobs tradiciuli mediis principebiT, anu aq
ar muSaoben eTikisa da mkacri profesiuli principebiT
SeboWili Jurnalistebi, ar arian damokidebuli droisa da
qronometraJis mkacr SezRudvebze, arian obieqturad subieqturebi,
Tavisuflebi da inovaciurebi. ideebze mTeli
SemoqmedebiTi jgufi muSaobs _ gadacemis avtoridan dawyebuli
memontaJiT damTavrebuli.
`Cven adamianebTan pirdapir kavSirSi Sesvla SevZeliT.
Tavidanve ase CavifiqreT, rom kliSeebisgan sruliad Tavisufal
adamianebs, absoluturad SeuzRudavi da gansxvavebuli
formiT da ara naswavli meTodebiT miewodebinaT
saTqmeli mayureblisTvis da vfiqrob, rom es SevZeliT
imitom, rom dRes Cvens mayurebels radikalurad gansxvavebul
enaze velaparakebiT“, _ aRniSnavs „artarea tv 2.0“is
xelmZRvaneli sofo xunwaria.
daTo turaSvili, laSa buRaZe, giorgi kekeliZe, nino daraseli,
nika maCaiZe da tusia beriZe, giorgi kalandia, ninia
kakabaZe, qeTi maWavariani, paata Samugia, sandro naveriani,
`U.F.O." #5". gadasaReb moedanze
`litarea" #6~, gadasaReb moedanze
`U.F.O." #5". gadasaReb moedanze
promo
aleqs CiRvinaZe, gigi guledani, vato wereTeli da sxvebi
_ `artareas~ mTavar gunds qmnian. Tu aqamde am adamianebs
wignebiT, publikaciebiT, anda satelevizio reportaJebiT
icnobdiT, `artaream~ maT sruliad gansxvavebuli amplua
moargo da sruli SemoqmedebiTi Tavisufleba misca.
ai, ase velodebiT yoveli kviris bolos axal „namdvil
ambebs“ daTo turaSvilisgan, CvenTvis saintereso adamianebis
piradobis mowmobebs nino daraselisgan, axal misteriebis
laSa buRaZisgan, „dilis aerobikis“ axal gmirebs da
originalur sagangebo ambebs vato wereTlisgan, „ndobis
wris“ gmirebs da sportis mimoxilvebs leo-naftasgan da
sandro naverianisgan.
originaluri formatis gadacemebis garda, `artarea~ kinopremierebsac
maspinZlobs. ase moxvda multimediuri portalis
obieqtivSi levan koRuaSvilis filmi _ „qalebi saqarTvelodan“
da nana janeliZis _ „netavi, iq Teatri aris?“
`Tibisi bankis~ am proeqtma Tavis gamovlenis saSualeba,
cnobil da gamocdil avtorebTan erTad, sruliad ucnob
axlagzardebsac misca, romlebic `artareas~ regionebidanac
SeuerTdnen da ramdenime saintereso gadacemac Seqmnes.
`artarea~ mudmivad ganaxlebad reJimSi muSaobs da auditorias
arsebulisgan radikalurad gansxvavebul gadacemebs
sTavazobs. ninia kakabaZis saavtoro gadacema „Tema“
swored amis magaliTia, romelic bolo periodSi saqar-
TveloSi ganviTarebuli movlenebis fonze gamoCnda da
pirvel gadacemaSi giorgi maisuraZes umaspinZla Temaze _
„wamebis vneba“.
am midgomis gagrZeleba iqneba kulturis axali ambebis
sainformacio gamoSvebis da art-saagentos Seqmna, romelic
aratareas mayurebels mudmivad operatiul, eqskluziur
da sasargeblo informacias SesTavazebs. axalgazrdebisTvis
ki axali SemecnebiTi gadacemebi gaCndeba _
CanawerebiT sajaro leqciebidan, diskusiebidan, vorqSofebidan
da masterklasebidan.
„artarea ar aris damoukidebeli struqtura, is brendis
qveSaa gaerTianebuli, saxelic amaze miuTiTebs _ „Tibisi
artarea“. dRes asea, Tu brends ar aqvs socialuri pasuxismgebloba,
an ar aris garkveuli Rirebulebebis matarebeli,
is solidur statuss ver SeiZens. `Tibisi~ ki wlebia,
mecenatia qarTuli kulturisTvis da `artareas~ Seqmnac
am saqmianobis logikuri gagrZelebaa. Tumca, isic unda
aRiniSnos, rom `artarea~ am konkretuli bankis proeqti
kia, magram mas Tavisufali, damoukidebeli sicocxle aqvs~,
_ ambobs `Tibisi artareas~ xelmZRvaneli sofo xunwaria.
`artarea~ _ pirveli onlain televizia kulturis Temebze
_ saintereso da sasargeblo informaciis wyaroa
tradiciuli mediis pirobebSi, romelic mkveTrad politizirebuli
da erTferovania da sadac TiTqmis aRar rCeba
kulturis adgili. amitom, rodesac kulturis sferoSi
kompetenturi, axali da sasargeblo informaciis moZiebas
gadawyvetT, aucileblad ewvieT `artareas~ oficialur
vebgverds (TBCARTAREA.GE), an `feisbuqze~ moinaxuleT (facebook/tbcartareatv2.0).
cxeli Sokoladi 107
ubrikas warmogidgenT "borjomis wyaroebi"
_ ras Svrebi?
_ vmuSaob da mSia. Sen?
_ mec, isic da isic. magram ofisidan
male gamoval. oTom damireka,
ojaxi mogvenatreTo da
saRamos Tu saxlSi iqnebiT, SemogivlidiTo
naTiasTan da bavSvTan
erTad. rvisken movlen. me gzad
namcxvrebs da wvenebs viyidi,
xili da raRacebi ki gvaqvs saxlSi.
saCveno `mosawrupic~ barSi
maqvs. hoda, Senc droze modi, ra.
_ da me araferi wamoviRo?
saubrebi abaJuris qveS
Tanamedrove
qali
avtori Tamar alaviZe
_ Sen mTavaria, droze morCi da
modi.
_ kargi, rvis naxevrisTvis saxlSi
var.
Cveuli col-qmruli dialogis
Semdeg saaTze viyurebi. saxlSi
daTqmul dros misvlamde saaTnaxevari
mrCeba, maqsimalurad yvelaferi
unda movaswro.
dRes xuTSabaTia _ kviris yvelaze
mZime dRe. wesiT aseTad or-
SabaTia miCneuli, magram me am mosazrebisgan
Sors var. ar miyvars
xuTSabaTi dRe _ arc kviris dasawyisia,
arc bolo, sadRac SuaSia
da isic ver aris. ai, iseTi
dRea, yvela saqme, rac kviris dasawyisidan
(an uares SemTxvevaSi,
wina kviridan) gaqvs motovebuli,
am dRes rom dagigrovdeba xolme,
ase erTbaSad da erTdroulad da
qarborbalaSi moxvedrili ciyviviT
rom grZnob Tavs. ginda, Se-
Zlebisdagvarad, yvelaferi am
dRes moaswro xolme, rom isedac
`kviris-bolo-paraskevi~ usas-
108 cxeli Sokoladi rubrikas warmogidgenT `borjomis wyaroebi~
ulo kviris bolod ar geqces.
Tanac, paraskevis netar mxaresac
ginda gemo Caatano: kinoSi waxvide,
an megobrebTan Sexvedra dagegmo,
anda ubralod droze adre
mixvide saxlSi da saRamo ojaxis
wevrebTan erTad Seirgo. ai, amitomac
aris xolme, rom xuTSabaT
dRes stresi piks aRwevs da ori
gamosavali gaqvs: an daZlio da
gadalaxo es mdgomareoba, an kidev,
paraskev dRes mZime bargiT
Sexvde.
fiqrebSi ise verTobi, drois
SegrZnebas vkargav, mgoni, dRes
statiis dasrulebas veRarc movaswreb,
gvian RamiT, stumrebis
wasvlis Semdeg momiwevs gagrZeleba.
momdevno kviris leqciis-
Tvis mosamzadebeli masalis naxevari
gadavikiTxe _ danarCeni
SabaT-kviras iyos. manqanis zeTis
gamocvla isev SabaTisTvis unda
gadavdo _ meramdened, magram
mainc.
CanTidan patara, vintaJis
stilSi gakeTebul vercxlisfer
sarkes viReb (megobris naCuqaria
da Zalian miyvars) da gamWoli
mzeriT Sig viWyitebi. erTgvari
Terapia maqvs aseTi: sakuTar
Tavs mdumared vesaubrebi xolme,
rac, xSir SemTxvevaSi, saazrovno
sivrcis gamoTavisuflebaSi mexmareba
da dadebiTi Sedegi moaqvs.
xan ki aranairi sargeblis
momtani ar aris da martiv vizualur
daTvalierebas ar scdeba.
am fiqrebis oromtrialSi uceb
vCerdebi, ufro sworad, fiqris
process vaSeSeb, Tvali Cems samuSao
magidaze moTavsebul
pier burdos wignisken gamirbis.
burdo meoce saukunis cnobili
frangi sociologi da anTropologi
iyo, es wigni `Distinction:
Social Critique of Judgment of Taste~
ki misi yvelaze popularuli naSromi
unda iyos, Tu mexsiereba ar
mRalatobs. wels, zamTarSi SeviZine,
egreve magidis marjvena
kuTxeSi mivuCine adgili sxva ramdenime
CemTvis Zvirfas wignTan
erTad da rogorc ki dros movixleTeb,
patar-patara monakveTebad
vkiTxulob xolme. burdo am
naSromiT gemovnebis sakiTxs socialur
mdgomareobas ukavSirebs
da amtkicebs, rom adamianebi maTi
gemovnebis meSveobiT sazogadoebaSi
sakuTari Tavis erTgvar pozicionirebas
axdenen. ar unda
iyos Sors WeSmaritebisgan!
mobiluri isev rekavs. amjerad
ZiZaa, CamonaTvals mikiTxavs, ra
dagvimTavrda da uaxloes dReebSi
rac gamogveleva, im produqtebis.
viniSnav paraskevisTvis,
dRes mainc ver movaswreb.
wigni 321-e gverdze gadameSala
da vkiTxulob: `Tanamedrove
saqmiani qalisTvis drois tareba
igivea, rac dagegmva. dRevandeli
qalisTvis garToba saxlSi droze
misvlas, yvavilebis mwyobrSi
moyvanas, magidis lamazad gawyobas
da moxdenil samosSi gamowyobas
gulisxmobs, vidre karze
stumrebi zars darekaven. aseTi
qali misi cxovrebis saqmian nawils
droebiT gverdze debs da
momentalurad, moRimar da yuradRebian
diasaxlisad iqceva~.
meRimeba imis gaazrebaze, rom
ocdaaTormeti wlis winandeli
Tanamedrove qali (es amonaridi
1970 wliT aris daTariRebuli)
Tamamad SeiZleboda, dRes Cemi
saukeTeso megobari yofiliyo,
an saerTodac Cemi adgili daekavebina.
riT gansxvavdeba is qali
ocdameerTe saukunis Tanamedrove
qalisgan?! mgoni, arsebiTad,
arc arafriT, Tu imas ar CavTvliT,
rom maSin qals gacilebiT
meti dro eqneboda imisTvis,
rom yvelgan saukeTeso yofiliyo
_ saxlSic, SvilebTan urTier-
TobaSic da samsaxurSic. me rom
aCqarebuli tempiT vcxovrob,
amis brali mxolod `feisbuqze~
gaflanguli dro ar aris; pier
burdos qalisgan gansxvavebiT,
Cvens cxovrebas feministuri
revoluciis Sedegebi mTlianad
gansazRvravs _ srulganakveTiani
saubrebi abaJuris qveS
samsaxuri, romelic Cemgan asprocentian
Tavdadebas moiTxovs da,
meore mxriv, ojaxi, sadac aseve
aTasi procentiT var saWiro _
Tanac, damSvidebuli, gaRimebuli
da brZeni _ ojaxuri gadawyvetilebebis
miRebisas… amitom
xSirad mgonia, rom 24 saaTic ar
myofnis, am yvelafers rom Tavi
gavarTva (ai, sarkeSi roca vixedebi
xolme, xSirad zustad
ameebze vfiqrob). zogjer ki,
ubralod, sxva prioritetebs gadahyveba
xolme is, rasac `burdos
qali~ siamovnebiT akeTebda
Sin (larnakSi Cadebul yvavilebs
bolos romel saukuneSi gamovucvale
wyali?). mokled, vxvdebi,
is, rac wina saukunis 1960-70ian
wlebSi daiwyo, Tanamedrove
qalebis SemTxvevaSi ukve sruli
datvirTviT moqmedebs. CemTvis
drois tareba ukve asi procentiT
dagegmvas udris. rolebis
xSiri cvla Tanamedrove qalebis
cxovrebis ganuyofeli nawilia:
ojaxuri deda-Svili-colis
ampluadan myisierad giwevs samsaxurebriv,
saqmian ampluaSi
transformireba da piriqiT. Tumca,
mgonia, rom pirveli mainc
iseTi `rolebia~, romlebidanac
qali arasdros `gadis~, situaciisa
da garemos cvlilebebis
miuxedavad.
ai, mec, xan rogor vwyvet dilemas
_ statiis droulad damTavrebas,
leqciis momzadebas
da sapatio stumrebis Rirseulad
gamaspinZlebas Soris, da xan _
rogor. dRes ase vizam: sakuTar
Tavs cota dros samsaxuris saqmeebidan
movparav da ojaxs mivu-
ZRvni, sxva dros _ sxvanairad da
ase, dausruleblad.
rubrikas warmogidgenT "borjomis wyaroebi"
cxeli Sokoladi 109
moTxroba
110 cxeli Sokoladi
depresiis wamali
anu sanaylampariani
avtori irakli lomouri
foto levan xerxeuliZe
universitetidan adre davbrundi. erTi leqciac ki
ver Cavatare _ studentebi pirvel korpusTan mitingobdnen.
mere sadRac wavidnen, mgoni, gldanSi.
saxlSi uCveulo mdumareba damxvda _ arc Cxubi ismis,
arc kinklaoba, arc kompi Tu televizori. jer biWis
oTaxSi Sevixede, mere samzareuloSi, mere abazana-tualetSi,
mere sasadiloSi, mere saZinebelSi da bolos,
qaliSvilis naxevarmansardaSi.
vxedav, Cemi cameti wlis qaliSvili zis taxtze fexmorTxmiT,
kedels miSterebuli. kedelze araferia, Tu
ar CavTvliT usaxur, moruxo rombebian Spalers, axal-
Camoxeuli fotoebisa da plakatebis monarCen, daWikartebul
naglejebs.
_ deda sadaa? _ vekiTxebi.
qaliSvili ar mpasuxobs.
_ skolaSi ratom ara xar?
qaliSvili ar mpasuxobs.
_ problemebi gaqvs?
qaliSvili ar mpasuxobs.
amovioxre da taxtze Camovjeqi. gverdidan vuyureb,
profilSi. ar miyvars zurgTan saubari.
_ ar melaparakebi?
qaliSvili ar mpasuxobs.
_ moxda rame?
qaliSvili ar mpasuxobs. kidev erTxel amovioxre. `me
voxrav, ese igi, varsebob~, _ gamielva.
_ iqneb dagexmaro? miTxari, ra gawuxebs?
qaliSvili ar mpasuxobs.
_ Seyvarebuli xar?
qaliSvili ar mpasuxobs.
_ ra gWirs? depresia dagewyo? miTxari, iqneb rogorme
dagexmaro?
uecrad qaliSvilma kedels mzera moaSora, almacerad
gamomxeda da Caiduduna:
_ ra ici Sen depresiis...
Cems Tineijer Svilebs ratomRac hgoniaT, rom Cven,
anu maTi RviZli ded-mama, amqveynad arafris azrze ara
varT (androidi ver gagvirCevia aipodisgan). etyoba XXI
saukuneSi, raRac manqanebiT, pirdapir gamoqvabulidan
SemovZveriT.
_ depresia? _ CavicinesaviT, _ depresia ra aris, aba,
saidan mecodineba, mamontebze nadirobis meti araferi
gamegeba...
_ egec ar gagegeba... araferic ar ici, saerTod! _ amo-
Tqva qaliSvilma da kedels iseTi interesiT miaSterda,
moTxroba
TiTqos SuSisa iyo da mezobeli, anu paraleluri ganzomileba
Canda.
_ ra ici Sen depresiis... _ lamisaa CurCuliT gaimeora.
`saswrafod unda gavarTo rogorme!~ _ gamielva da
veubnebi:
_ depresia mec ki mqonia, Sen warmoidgine! ginda mogiyve?
araferi mipasuxa. ori wami vucade, mere ki gavagrZele
iseTi toniT, TiTqos Zalian-Zalian Semexvewa, momiyevio:
_ kargi, mogiyvebi... erTob bobola depresia mqonda...
daaxloebiT Senxela viyavi, ara, ori-sami wliT ufrosi...
mokled, movdivar erTxel saxlSi, Semovuxvie sadarbazoSi
da uceb, kinaRam viRac gogos davejaxe... Cacucquli
ijda SesasvlelTan, kuTxeSi da tiroda. cxare
cremliT. oRond uxmod. oRond tiroda. marTla... mwared.
gavCumdi. vuyureb. mainteresebs, reaqcia Tu eqneba.
xmas ar iRebs. kedels uyurebs. miSterebuli.
_ ratomRac ar gavCerdi, Cavuare, Tumca kinaRam gavCerdi,
magram ratomRac ar gavCerdi. momerida. Tu Semrcxva.
meTqi, rame ar ifiqros... iqve liftTan Cemi mezobeli
qali dgas. liftis kari gaiRo, oriveni SevediT.
Rilaks mivaWire. avdivarT. veubnebi: `Tu naxeT, viRac
gogo kuTxeSi?~. `ki, vnaxe, _ mpasuxobs, _ Semecoda, ra-
Rac uWirs, etyoba~. wamieri pauza. `mindoda mekiTxa, xom
ar dagexmaroT-meTqi, magram...~ _ veubnebi. `mec mindoda
mekiTxa, magram ratomRac ar gavCerdi~, _ mpasuxobs mezobeli
TiTqosda sinanuliT. `mere ratom ar gaCerdi,
Sen xom qali xar, Sen ufro advilad daelaparakebodi!~
_ vfiqrob CemTvis. amasobaSi avediT meTeqvsmete sar-
Tulze. lifti gaCerda. kari gaiRo. gamovediT, xazgasmulad
Tavazianad davemSvidobe, Cemi binis kari gasaRebiT
gavaRe, Sevedi, pirdapir Cems oTaxSi SevaWeri da
taxtze davegde gauxdelad.
_ grZeli Tma hqonda? _ uceb mekiTxeba qaliSvili.
_ raa? _ ver gavige.
_ grZeli Tma hqonda im gogos?
_ im gogos? _ gavimeore, _ ki, grZeli Tma hqonda, wablisferi...
SensaviT.
qaliSvils reaqcia ar hqonia. Wikarts miaSterda.
saswrafod gavagrZele:
_ hoda, davegde taxtze, vfiqrob, netavi ra atirebda
da ratom ar gavCerdi, ratom ar davelaparake, ratom ar
vkiTxe araferi, ratom ar SevTavaze daxmareba...
gavCumdi. gverdidan vuyureb. momeCvena, TiTqos
cxeli Sokoladi 111
moTxroba
transSia. `kaifSi xom araa?~ _ gamielva, _ ~ara, ra sisulelea,
gogoa, Tanac Cemi Svilia... wesieri... mere ra, wesierma
gogom ar SeiZleba kaifi daiwyos?.. ara, ara... ar
arsebobs, Cemi Svili magas ar izams, ar mjera... ubralod
depresia aqvs... banaluri depresia~.
amovioxre da gavagrZele, ixtibargautexlad:
_ hoda, damewyo depresia... araferi aRar minda, araferi
aRar mainteresebs, telefonze ar vpasuxob, dedaCemi
saWmelad meZaxis, ar mivdivar, mada damekarga... melaparakeba,
ar vreagireb... vwevar piriT kedlisken, zurgiT
samyarosken, da vuyureb... Wikartebs.
gavCumdi. velodebi, iqneb rame Tqvas. Senc ar momikvde.
amovioxre da gavagrZele:
_ hoda, var depresiaSi erTi dRe... da erTi Rame... meore
diliT ki dedaCemi meubneba, guSin Cveni saxlis saxuravidan
viRac gadamxtarao... `meTqi, vin?!~ `aba, me ra
vici, viRac gogoo~... mokled, davegde isev taxtze da...
CavWikartdi. wina dRes Tu xuTbaliani depresia mqonda,
exla cxrabalians ukakunebs... RamiT CamTvlima, rogorc
iqna, da uceb sizmarSi is gogo gamomecxada, grZelTmia-
galerea
112 cxeli Sokoladi
giorgi robaqiZe
"Drunk", 2012
ni (Tma koWebamde scemda), TeTr grZel perangSi, meubneba:
`rom ar gaCerdi, imitomac gadavxti... Cavifiqre,
Tu Svid wuTSi Svidi kaci Camivlida da arcerTi ar ga-
Cerdeboda, arafers metyoda, arafers mkiTxavda, Tavs
moviklavdi... Sen meSvide aRmoCndi... icode, yovel Rame
gamogecxadebi, yovel Rame moval SenTan, mogelandebi...
uuuuuuu!~
iseTi xma amovuSvi, iseTi aramiwier-samarismiRmur-gulisganmgmiravi,
me TviTonac ki gamaJrJola. qaliSvilma
kedels Tvali moswyvita, almacerad gamomxeda. am reaqciiT
gamxnevebulma sxapasxupiT gavagrZele:
_ hoda, mokled, Tavzardacemuls gameRviZa. ukve dilaa.
avdeqi, Cavicvi, pirze civi wyali Sevisxi da quCaSi
gavedi. sadarbazoSi, iq, sadac is gogo vnaxe Cacucquli,
grZelTmiani, mtirali, SevefeTe gogos.
_ vin gogos?
_ imas.
_ vin imas?
_ imas, ro tiroda.
_ is xo gadaxta.
_ vin giTxra?
_ Sen!
pauza daviWire. kedlisken mibrunda, aRar miyurebs.
isev Wikarts miaSterda. samiode wami velode, mere gavagrZele:
_ mokled, gadamiara depresiam. mas mere ordRiani depresia
vici mxolod. mesame dRes TavisiT gadis... qreba...
mbezrdeba... Wikartebis Tvaliereba... da viwyeb adamianebis
Tvalierebas.
qaliSvilma gamomxeda, erTob skeptikur-ironiulad,
mere meubneba:
_ depresia rom gqonda gavige, magram wamali raSia?
SefeTebaSi?
_ saxelSi.
_ saxelSi?
_ saxelSi. saxeli unda gaigo.
_ gaige?
_ gavige.
_ ra erqva?
_ Senc mSvenivrad ici, ra erqva.
_ saidan unda vicode?
_ dedaSens ra hqvia, ar ici?
almacerad Caicina, kedlisken mibrunda, Wikarts Tvali
gauswora da Caiduduna:
_ da imas ra erqva, vinc marTla gadaxta?
araferi vupasuxe.
_ iqneb, sulac, Cemi saxeli?
arc axla vupasuxe, ratomRac. amovioxre. qaliSvilma
gaagrZela:
_ am Sens depresiis wamals arauSavs, magram me ar miSvelis.
_ ratom?
_ imitom, rom webo araa, gatexili gaamTelos.
_ gatexili gaamTelos? _ gavimeore dafiqrebiT, _ da
ra gatyda ro, guli?
qaliSvilma Zalian nela moatriala Tavi, Semomxeda,
sulac, TvalebSi Camxeda, wamieri pauzis Semdeg miTxra:
_ mogiyvebi, Tu Zalian ginda, magram vici, ar damijereb.
_ ra ici? _ mewyinasaviT. amovioxre.
_ ai, vnaxoT... Cveni sanayi xom gaxsovs?
_ sanayi?
_ brinjaos, Zveleburi, didi bebias droindeli.
_ a, mivxvdi! _ marTla gvqonda saxlSi ZvelisZveli,
mefisdroindeli, mZime, brinjaos sanayi, _ mere?
_ navTis lampa xom gaxsovs? Zveleburi, didi bebias
droindeli. cisferi, yvavilebiani? did oTaxSi ro dgas
bufetze!
_ ki, aba, ara! _ saxlSi marTlac gvqonda ZvelisZveli,
mefisdroindeli, faifuris (Tu sqeli minis), Zalian
lamazi, cisferi, larnakiviT moxatuli navTis lampa,
oRond uSuSo da upatruqo. anu ufunqcio, _ mere?
_ mokled, _ wamieri dayovnebis Semdeg gaagrZela, _
amas winaT sanayi samzareulodan did oTaxSi gavitane.
qinZis Teslsa vnayavdi. deda tyemals akeTebda. daxmareba
mTxova.
kinaRam, Tavze xeli gadavusvi. bolo wams Sevikave
Tavi. qaliSvilma dakvirvebiT gamomxeda, gaagrZela:
_ mokled, damrCa did oTaxSi. ratomRac bufetze Semovdgi.
navTis lampis gverdiT, _ Tqva da mravalmniSnelovnad
gaCumda.
_ mere?
_ mere dedam gaitana samzareuloSi. meCxuba, ratom
datoveo.
_ mere?
_ mere is, rom meore dilas isev did oTaxSi aRmoCnda,
iatakze, bufetis win.
_ mere?
_ mere, mesame dilasac... iatakze, bufetis win... dedas
gahqonda samzareuloSi, Tan meCxubeboda, ras daaTrev
am sanays aqeT-iqiTo.
_ da ras daaTrevdi?
qaliSvilma uxmod Semomxeda, didxans miyura, ratomRac
amoioxra. Tavic ki gaaqnia. Camomarcvla:
_ m a r T l a vera f e r s xvdebi?
_ hoo, _ Cavilaparake, _ barabaSkebiRa gvaklda.
_ eee, mami, mami.. _ xeli Caiqnia, _ xo vambobdi, ar
damijereb-meTqi!
_ ra unda dagijero?! _ gavbrazdi, _ bebiaCemis sanays
bebiaCemisve lampari ro Seuyvarda?
_ Tqven iseTi tipebi xarT, sakuTari TvaliT rom naxoT,
mainc ar daijerebT.
_ vin, Cven?!
_ Tqven!
gamecina.
_ ras icini?!
moTxroba
_ aba, vitiro?
araferi mipasuxa, uceb mobiluri gaaZro. cxivrwin damitriala.
_ es ra aris? _ cota ar iyos, uazrod vikiTxe.
_ ra aris da, is!
_ ra, is?
_ rasac ar ijereb!
_ oh, kargi ra, mombezrda es maimunoba! _ xeli aviqnie,
wamodgoma davapire.
_ ah, mogbezrda?! _ gacxarda Cemi qaliSvili, _ ara,
batono mama, dajeqi da uyure!
Rilaks daaWira, mobiluri momaCeCa. cicqna ekrans
davxede. Tavidan veraferi gavarCie. Tavidan bneloda.
mere raRac momcro, Savi silueti davlande, formiT
marTlac sanays miagavda, iatakze moZraobda, TiTqos
moxoxavso... sastumro oTaxSi naxevrad bneloda, Suqi
etyoba mxolod derefanSi enTo... sanayi (Tu raRac) parketze
wyvetili moZraobiT miiwevda bufetisken. ase,
TxuTmeti-oci santimetriT gacurdeboda win, TiTqos
mZlavri biZgiT, da egreve Sedgeboda. mere isev amoZravdeboda,
isev gaCerdeboda.. isev da isev...
_ es ra jandabaa?..
_ midi, midi, uyure!
_ ras unda vuyuro, Zafi gamogibamT da qaCavT!
_ ra Zafi?!
_ ra vici me ra... kapronis, etyoba... ro ar gawydes.
anda leska. leskiT qaCavT!…
_ ra leskiT vqaCavT?! rato?!
_ me mekiTxebi? me ra vici, rato!.. erTobiT, etyoba
da imito!
qaliSvili momitrialda, damakvirda, xeli Sublze damado.
Tavi gadaaqnia, dafiqrebiT Cailaparaka:
_ ara, sicxe TiTqos ara gaqvs...
marTla gavbrazdi. xeli avuqnie, wamovdeqi:
_ reebsa bedav! gaafr...
sityva ar mqonda damTavrebuli, ucnauri melodia momesma.
mobiluridan modioda, marcxena xelSi ro meWira.
ekrans davxede. sanayi bufetis win gaCerebuliyo, zustad
im adgilis qveS, sadac lampari idga.
_ es ra xmaa?!
_ moica! moismine!
uecrad melodia Seicvala. axali gaisma, gansxvavebuli.
Tumca sityva ~melodias~ pirobiTad vxmarob. Tavdapirveli
xma ufro vibraciasa hgavda, zrialnarev yru
guguns, brinjaos gulis dugdugs, bgerebi Tan daunawevrebeli,
gawelili, Tanac, drodadro, mkafiod gamokve-
Tili, mkveTri da ritmuli, Tumca ucnaurad sasiamovno
mosasmeni iyo. ai, axal xmas ki sityva `melodia~ ufro
Seefereboda, wkrialnarev Cum zuzuns mogagonebda, tonaloba
ecvleboda, xan uceb maRldeboda, xanac dabla
iwevda, TiTqos TrToda, _ yurisTvis ratomRac esec
erTob sasiamovnod JRerda.
wamieri pauzis Semdeg isev is pirveli xma gaisma.
cxeli Sokoladi 113
moTxroba
oRond, amjerad, intonacia TiTqos Seecvala, melodiur
guguns TiTqos mudaris notebi Seeriao. mere kvlav meore
xma gavigone... amjerad melodia TiTqos ufro mkacrad
JRerda... es ori xma swraf-swrafad enacvleboda
erTmaneTs, rac dialogis STabeWdilebasa qmnida. taxtze
Camovjeqi, qaliSvilis gverdiT. raRac xani ucnaur
~musikas~ monusxuliviT vayuradebdi.
mere TiTqos gamovfxizldi, Tu gonze movedi. mobiluri
gavTiSe. amovioxre, qaliSvils davubRvire:
_ es ra masxaraobaa?!
_ ratoa masxaraoba?
_ aba, ar aris?!
_ yvelaferia masxaraobis garda!
_ ici ra, Svilo Cemo, es Tqveni eleqtronuli Tu kompiuteruli
musika ar mevaseba!
_ ah, marTla? kompiuteruli musika ar gevaseba?! aba,
ra gevaseba, `den pabedi~?
_ me imis Tqma minda, genacvale, rom egeT iaffasian
mistifikacias ar vWam! arc egeTi debili var!
qaliSvilma mwared Caicina, Cailaparaka:
galerea
114 cxeli Sokoladi
giorgi robaqiZe
`SiSveli moxuci~, 2012
_ xo vambobdi, mainc ar daijereb-meTqi...
uecrad mobiluri amarTva, marjvena xelSi CabRuja da
ratomRac gulze miido (Tu, gulSi Caikra?). mere uceb
TiTqos Tvalebi Cauqrao, isev dajda taxtze fexmor-
TxmiT, saxiT kedlisken. anu zurgi Semaqcia. `ara, Cemo
kargo, ase ar gamova!~ _ gavifiqre da veubnebi:
_ kargi, davuSvaT, araa mistifikacia. davuSvaT, mar-
Talia... mere ra?
_ mere araferi??!!
erTianad Semobrunda, fexebi iatakze CamouSva, doinji
Semoiyara da momaSterda.
_ kargi, dawynardi, _ lamisaa dayvavebiT veubnebi, _
kargi, ho, amixseni, maSin ra.
_ ar gesmoda, ras laparakobdnen?
_ laparakobdnen?!
_ nu, mRerodnen!… wamRerebiT laparakoben!
_ laparakoben? araviTari laparaki eg araa... mesmoda
elqtronuli `musika~, ufro sworad, zrial-wkriali da
gugun-zuzuni... Tu dugdugi.
_ da ras niSnavs es yvelaferi, ver xvdebi?
_ ras unda niSnavdes? raRac uazro xmebia! musikasac
ki ver daarqmev, kacma rom Tqvas!
qaliSvilma ratomRac tuCze ikbina, uceb mobiluri
maRla aswia, xeli SemarTa (wamiT kidec megona, rom
fanjaraSi upirebda gadagdebas) cota xani ase eWira da
uceb iqve baliSze daasvena frTxilad, Rilaks daaWira,
CarTo. yru dugdugi gaisma. egreve gamorTo, gamomxeda,
gamiRima da sruliad wynarad mkiTxa:
_ ginda giTargmno?
_ ra unda miTargmno?! _ isev gavRiziandi. Tavs Zlivs
vikaveb, yvirili rom ar avtexo.
_ ra da, rasac laparakoben!
ki ar amovioxre, amovigmine. gaecina.
_ marTla ucnauria, rom ar gesmis... me Tu mesmis, Sen
ratom ar gesmis maTi laparaki, batono mama?
`batono mama~ erTob natifi ironiiT warmoTqva. uceb
vigrZeni, rogor damRala da yovelgvari oxvra-gminvis
gareSe vuTxari:
_ Svilo, fantaziori ro iyavi, isedac vicodi didi
xania, magram es ukve metismetia.
wamieri pauzis Semdeg seriozuli gamometyvelebiT
mekiTxeba:
_ mamiko, universitetidan ratom ar giSveben?
_ ras niSnavs, ratom ar miSveben?
_ ho, ratom ar giSveben? ratom ar gamogagdes aqamde?
_ da ratom unda gamomagdon?!
_ vinc kai tipia, yvelas agdeben da imitom!
axla ki marTla gavbrazdi (wnevac ki amivarda, mgoni, _
vigrZeni, uceb rogor Semaxura). Tumca Tavi rogorRac
Sevikave da sruliad mSvidi xmiT vuTxari:
_ uSveben imas, vinc politikaSia gareuli. me politikaSi
ar verevi. politika binZuri saqmea. politikaSi
midis is, visac unda xalxi daabolos, daibriyvos, Tavze
moajdes... xalxis xarjze ibairamos!
_ anu, Sen ginda Tqva, rom kai tipi xar, ara?
araferi vupasuxe. ironiulad gavuRime, meTqi, aba, dafiqrdi,
ras mekiTxebi?
raRac xans uxmod vuyurebdiT erTmaneTs. bolos Cemma
qaliSvilma Tavi daxara, Cumad Cailaparaka:
_ ar vici, SeiZleba marTla kai tipi xar, mamiko... Zalianac
minda, rom kai tipi iyo, mamiko... magram ratom,
ratom ar gesmis sanayisa da lamparis laparaki? ratom?!
ukve marTla yelSi amomivida es yvelaferi, magram
mainc Sevecade xumrobaSi gadameyvana:
_ rogor ar mesmis, magram eg rom gamovTqva, rasac
laparakoben, poeti unda viyo, magram ra vqna, poeti ki
ara, paleontologi var!
qaliSvilma gaocebiT Semomxeda, Subli SeeWmuxna,
etyoba, ver gaigo, seriozulad vambobdi Tu vSayirobdi.
miyura, miyura da mere meubneba:
_ Sen TviTonac ar ici, mamiko, rogori naRdi raRac
Tqvi... maTi laparaki marTla poeziaa... oRond tragikuli...
_ tragikuli? iqneb tragikomikuri? an iqneb...
sityvis damTavreba ver movaswari, gamawyvetina:
_ ici, rogor Semecoda? ici, rogor? _ xma gaebzara.
`mgoni, tirils apirebs!~ _ gamielva.
_ Sviliko, Sviliko... _ veubnebi da Tavze xels vusvam,
magram ar vici, ra vuTxra. radgan ar vici, ras ganicdis
moTxroba
da ra awuxebs _ da, aba, rogor davamSvido?
uceb cremlebi waskda. Camexuta. qviTiniT meubneba:
_ ici, rogor uyvarda, ici, rogor?!.. guli gauskda,
guli!.. im sazizRarma lamparma uTxra: sad me da sad Sen,
saerTod rogor bedav, aseTi tlu, xepre da regveni ro
melaparakebi, mTeli cxovreba TavSi filTaqvas girakuneben,
Se sacodavo da ubadrukoo... imas kidev ise uyvarda,
ise, rom... ver gauZlo, guli gauskda! guli!
vamSvideb, veferebi da uceb SemeSinda. `xom ar gaafrina?!
avadaa?! ra vuSvelo?! ra vuTxra?! ra vuyo?!~ gulamoskvnili
tiroda... mwared, marTla mwared. davibeni.
ar vici ramdeni xani itira, sami wuTi, xuTi Tu TxuTmeti.
nel-nela miyuCda. mere ki uceb wamodga, raRac
muyaos kolofi aiRo da momawoda. meqanikurad gamovar-
Tvi da kinaRam xelidan gamivarda, iseTi mZime aRmoCnda.
taxtze davde, Tavsaxuri avxade. Sig damsxvreuli brinjaos
sanayis nakuwebi eyara.
* * *
me, rasakvirvelia, am zRaprebisa ar mjera. da arcer-
Ti WkuaTmyofeli adamiani ar daijerebs. oRond erTi
raRac ver gamigia, ra Zalam SeiZleba daamsxvrios brinjaos
mZime, monoliTuri sanayi? daamsxvrios nakuwebad,
SuSasaviT?
ra Zalam?
07.10.2012
cxeli Sokoladi 115
poezia
levan SaqaraSvili
poeti
levani ambobs, rom poezia ar moswons, magram wers,
radgan sxva araferi exerxeba; _ rom poetebi, romlebic
yvelas da yvelafers sakuTari SemoqmedebiTi
prizmidan uyureben, misTvis gamaRizianeblebi arian
_ Tavisi uboroto, erTi SexedviT, infantiluri
naturiT; Tumca, Tavadac poetia. TiTqos, Znelad
egueba bedisweras _ SemoqmedebiTad asaxos garemo,
romelSic uamravi problemaa da rac, misive TqmiT,
cxovrebas saintereso elfers aZlevs; cxadia, siZneleebs
ar gaurbis. ase xsnis: „araa aucilebeli maneruli
viyo _ rame miRebuli poza meWiros, rom kargad
vwero“. weriT ki, ZiriTadad, Rame wers, roca
marto rCeba, xSirad _ sasmelTan erTad.
levanis leqsebi ZiriTadad naratiulia, Tumca ambebi,
romelsac gadmoscems Sezavebulia eqspresiiT;
Sesabamisad, rCeba leqsSi mimdinare movlenebis intuitiuri
wvdomis SesaZlebloba _ amis gareSe Seu-
Zlebelic ki xdeba, gansazRvro, ras adevneb Tvals
an saidan iRebs narativi saTaves; ambavi aramkafioa _
misi mniSvnelovani nawili mxatvrul wiaRsaa amofarebuli.
magaliTad, SeiZleba mxolod vivaraudoT, rom
leqsi „Marguerite“ exmianeba paul celanis „sikvdilis
fugas“ (romelic metaforulad faSizmis mier adamianTa
devnis ambavs aRwers) _ saxelis msgavseba da
leqsSi sikvdilis teroris figurireba, romelic
mosvenebas ar aZlevs lirikul gmirs, aseve, „baxis
notebi“ _ mianiSneben avtoris mcdelobaze, asaxos
qalis gancdebi, romelic ganzogadebuli saxea misi,
vinc faSizmis gavlenis qveS moeqca da sisastikis
pasiuri Tanamonawile gaxda. es leqsi, Tu finalsac
gaviTvaliswinebT, TanagrZnobis magaliTs iZleva.
levani daibada 1987 wlis 16 oqtombers. daojaxebulia
da hyavs Svili. ramdenime welia, rac aqtiurad
aqveynebs leqsebs internet portalebze. dRevandeli
publikacia misTvis debiutia.
116 cxeli Sokoladi
MARGUERITE
margaret, nu usmen am xmebs,
es melodia RmerTebs ekuTvniT
da sisxli:
romelic ukve wlebia veRar grZnobs Sens ZarRvebs.
moeSvi.
vxedav am kedlebmac gaidges fesvebi Sens tanSi,
albaT xvdebi, rom aRarc es oTaxia Seni
da Jurnalebi, baxis notebiT gadatvirTuli,
ra ucnaurad ikargebian zurgs ukan daSvebul siSaveSi.
(qviSis navebiT gadmoitane ca Rrublebs qvemoT)
margaret, gTxov, nu usmen!
Torem xom xedav: sikvdilic daiRala SeniT
da rogor gamsxvrevs ZvlebSi gadauRebeli wvimebi.
daiviwye is, rac arasdros yofila Sens cxovrebaSi,
Tundac giwevdes yovel RamiT Tvalebis daTxra.
daiviwye yvelaferi, oRond iare,
umisamarTo gzebiT iare muxlebamde SeWmulma
da Seni xelebi, TvalebdaxuWulma, mieci dReebs,
iqneb sibrmavem Segimsubuqos tkivili.
imoZrave sakuTari sxeulis garSemo,
SeiZleba es erTaderTi gzaa,
romelic mogxsnis am codvebs
da quCebze TmebiT dakiduls,
saxlebidan gamosuli xmauri,
gardacvlili bavSvebis locva rom ggonia.
margaret, nu usmen!
mere ra, Tu dRiTidRe kargav sakuTar Tavs
viRacis ucnaur bodvebSi.
mere ra, Tu Sen dagiviwyes RmerTebma
da arc Seni sityvebi esmis vinmes.
nu amoiReb xmas, nurafers ityvi, ar mousmino am xmebs
da sanam bolomde dagRrRnis Senive arseboba,
me mzad var,
Seni SeSlilobis niadagze gamogonili moCveneba,
gamudmebiT viwve Sens gverdiT,
prodhertis gadatexil mosaxvevTan
da cxovrebiT daRlils, gamogicvalo sizmrebi,
yoveli amosunTqvis Semdeg!
Termometri
sisxami dilaa,
TerTmeti lurj formiani
erT xazze dgas kedelTan.
erT-erTi maTgani,
misTvis ucxour enaze
RiRinebs simReras.
Cemo megobrebo,
es simRera,
budapeStis maxloblad
afeTqebul istoriul Zeglzea,
magram arc ise damajereblad sevdiani.
kedlis miRma bavSvebis sicil-kiskisi,
oflisa da SiSis suns
samsarTuliani saxlis saxuravze kveTs
da forToxaliviT yviTldeba.
(arabeTSi,
vinme sulai ibn ierder mohamedi
Rrmad wauRia fiqrs mTaSi upatronod
gaSvebul cxvrebze.
TviTon ki zis axla skolaSi
da drodadro usmens Tavxed, ususur
mowafeebs.)
ai, erovnuli markis manqanac gaCerda.
samxedro misalmeba TerTmetidan sul
yvelas
akrTobs da eZinebaT.
brZaneba gacemulia,
axla rigiTi jariskaci xels zeviT awevs
da daSvebisTanave TerTmetives
erTdroeulad daxvreten.
magram me darwmunebuli var!
am TerTmetidan erTi,
zustad ki marjvnidan meoTxe,
sikvdilis win aucileblad gaifiqrebs:
rom adamians,
verc religiuri,
verc fizikuri da sulieri siTbo ver
gaaTbobs ise,
rogorc mze.
amitom gaumarjos mzes,
am uzarmazar da atomur naTuras.
Cemi mesame rkinis frinveli
is mTeli dRea dageZebs,
Zlieri qaris dros waqceul xeebs Soris
da ukve TiTqmis nebdeba.
am oTaxSi ki moyviTaloa es minebi,
saidanac is ar Cans da arc misi iaraRis
xma aRwevs aqamde,
albaT waiqca sadme, Torem raa rom ver
vgrZnob Sens civ sxeuls
da arc sakuTari sisxliT vixrCobi.
RmerTo Cemo, ra wamierad SevizizRe
arseba Seni,
am oTaxSic Caaqre Suqi,
ar minda giyuro, rogor mTavrdebi,
Torem vici ueWvelad gamogTxri
Tvalebs
da maT siRrmeebSi gamokveTil figurebs,
am saSineli saxlis kedlebSi,
saidumlod gadavinaxav sakuTar TavTan
erTad.
TiTqos araferi, magram es nabijebi
drodadro ufro axlovdeba,
jer kidev sizmrebidan, erTi kviris win
rom vixile.
vfiqrob:
ueWvelad mamakacia iaraRiT xelSi,
odnavi wveri amSvenebs mis saxes
da ufro asevdianebs patara bavSvi,
romelic axla saxlSia marto da sjera:
rom am SuaRamisas Tu ara, gamTeniisas
uTuod Seexeba
akankalebul dedis xelebs.
amitom wadi, moatyue,
viTom Senc iq iyavi,
ai, im Zlieri qaris dros waqceul xeebs
Soris
da inanieb, rom SemTxveviT ascdiT
erTmaneTs.
moatyue, aTasi ram moatyue,
uTxari viTom zRvis napirebma Segityua
ase Rrmad
da ukan talRebi moCanda mxolod.
uTxari TiTqos musika iyo sadRac,
magram arc iq hqondaT niCbebi SenTvis.
moatyue, aTasi ram moatyue,
oRond axla wadi,
wadi da amieridan, aRarc erT
gazafxulze ar momakiTxo.
kompasi
Sinodi otogava
mileul baRSi krefs Cais foTlebs.
tyis Sriali TeTria -
Txeli bambis qulebad rom moedo
saxlis saxuravs.
wvrili ylortebi dabera myudroebam
Zafis msgavsi mdinaris axlos.
qalwulTa sxeuls maRali mTebis locva
drodadro akrTobs
da dilis mzis arcerTi sxivi ar aRwevs
vagonSi,
Sua Ramisas,
daklaknil liandagebs rom ascda,
mgzavrebiT savse.
wylis saaTi
aris ca,
aris xmeleTi,
aris kidev zRva
da kenWebi am zRvasTan,
magram Cven qvebi varT:
erTmaneTTan ise axlos dadebuli,
rom vgrZnobT erTi-meoris simlaSes.
aris kidev qari,
aris talRebi am zRvis
da aris momenti,
poezia
rodesac es talRa dagvaSorebs.
Sen iqiT iqnebi, Sors,
me - aqeT, me - Sors, me - bevrad ufri
Sors.
Cven moviwyenT viRacis TvalSi,
gamvlelis TvalSi
da dagiZaxeb:
mogmarTav saxeliT:
Semomxede, me aq var,
aqeT var da me var me,
me Semomxede, me amaTTan mZinavs
da gaCveneb aravis.
mere damiZaxeb Sen,
Senc maCveneb raRacas ucxos TvalSi,
gamvlelis TvalSi
da zRva iqneba wynari,
mxolod Cemi dacemis xma `Wylup~
iqneba pasuxi SenTvis.
aris tye,
aris tba,
aris kidev frinvelebi
am tbis Tavze, tyis Tavze
da Sors am yvelafridan.
aris kidev raRac.
saxazavi
axalgazrda viyavi,
jer kidev xarbad vyardi Taflisa
da Seucnobeli Tavisuflebis sunad.
miwa viyavi, miwa,
zed amosuli maRali xeebis rigi,
mdinare, zRva
da uamravi Tevzi viyavi am zRvaSi.
Cems SigniT, Rrmad yurSi
Tavsa da TirkmelebSi
moZraobda mTeli samyaro,
es dausrulebeli
da mzesaviT cxeli sicocxlis burTi.
axla ki, oTxmoc wels mitanili,
beberi da maxinji,
Cemi Zveli saxlis fanjrebidan
Cumad da sircxvilis saucxoo grZnobiT
atanili,
ZlivsRa vayoleb Tvals
celqi, sazizRari
da lamazi bavSvebis silaSi TamaSs
da vxvdebi:
rom saxli ki ara,
anda qalaqi da simRera ki ara,
ubralod, yuTi var me, yuTi,
mRrRneli mwerebis bude
da sikvdilis samalavi.
cxeli Sokoladi 117
ecenzia
mo iani: garedan wiTeli, Signidan
gamWvirvale boloki
avtori giorgi lobJaniZe
nobelis komitetis 2012 wlis gadawyvetileba,
literaturaSi premia Cineli
avtoris mo ianisaTvis mieniWebina, albaT
CineTis garda, danarCeni msofliosaTvis
moulodneloba aRmoCnda da ara imitom,
imsaxurebda Tu ara es mwerali dafasebas,
aramed imis gamo, rom mas ubralod
samSoblos sazRvrebs gareT TiTqmis
aravin icnobs. inglisuradac ki am avtoris
sul ramdenime romania Targmnili,
magram es, etyoba, savsebiT sakmarisi aRmoCnda,
raTa komitetis wevrebs misi niWi
SeemCniaT da daefasebinaT. ra Tqma unda,
Tu aqac iseTive koniunqturam ar imuSava,
rasac wlebis ganmavlobaSi angariSs
uweven SvedeTis akademiis pativcemuli
wevrebi.
yovel SemTxvevaSi, TiTqmis mTeli
msoflio am kacs ara Tavisi naweris,
aramed misi moTxrobis, 1986 wels dastambuli
`wiTeli gaolianis“ ekranizaciis
wyalobiT icnobs, romelic wignis
gamosvlidan erTi wlis Semdeg ganaxorciela
Cinelma reJisorma CJan imoum
da es filmi berlinis kinofestivalis
`oqros daTviTac“ aRiniSna. TviTon
romans ki gamosvlis welsve CineTis
saxalxo respublikis erovnuli premia
mieniWa.
118 cxeli Sokoladi
nawarmoebis siuJeti sakmaod martivia:
moqmedeba iaponiasTan omis fonze
mimdinareobs meoce saukunis 20-30-iani
wlebis CineTis samxreT-aRmosavleTSi.
ambavs hyveba mTavari personaJebis SviliSvili
da adgil-adgil darRveulia
siuJetis Tanmimdevruloba, romelic
sakmaod daZabulad viTardeba:
19 wlis glexis gogos cziuczis mSoblebi
Zalad aTxoveben keTrovan moxucebulze,
romelic arayis saxdelis
mflobeli da SeZlebuli adamiania.
saqorwino ceremonialis dros, patar-
Zlis Cardaxis erT-erT mtvirTvels,
axalgazrda gabedul iueisa da patar-
Zals Soris moulodnelad ifeTqebs
ormxrivi grZnoba. iuei moitacebs qals
da wiTeli gaolianis xeobaSi gadamalavs,
sadac isini siyvaruls eZlevian.
moxucebuli saqmros saidumloebiT moculi
sikvdilis Semdgom ki axalgazrda
wyvili arayis saxdels daepatroneba
da gaolianis wiTeli Rvinis warmoebas
daiwyebs. mSvidobian cxovrebas iaponelTa
moulodneli Semoseva arRvevs,
soflis mcxovrebni ixocebian, magram
momxvdurs medgar winaaRmdegobas uweven...
mokled, qarTvel mkiTxvels albaT,
raRaciT, mTeli es siuJeti aleqsandre
yazbegis `xevisberi goCas“ motivebsac
gaaxsenebs, magram mTavari, ra Tqma
unda, es sulac ar aris. yazbegisagan
gansxvavebiT, Cinel nobeliants arasodes
gaWirvebuli yofa ar hqonia.
1955 wlis 17 Tebervals CineTSi,
qalaq SandunSi dabadebuli mo iani,
romlis namdvili saxeli da gvaria moe
guani, xolo literaturuli fsevdonimi
Cinurad niSnavs ` gaCumdi!“, etyoba,
misdevda Tavisi fsevdonimis karnaxs da
sadac da razec dumili iyo saWiro, iq
da im Temaze arasodes laparakobda.
rogorc misi oficialuri biografiidan
Cans, erTaderTi diskomforti,
rac Cinuri komunizmis arsebobam Seuqmna,
iyo is, rom 11 wlis asakSi `kul-
turuli revoluciis“ gamo skolis datovebam
mouwia.
1976 wels, ramdenimegzis uaris Semdgom,
bolosdabolos, armiaSi Sevida
da swavla-ganaTlebis miRebac iqve gaagrZela.
amave dros armiaSi msaxurobda
rigiT politmuSakad. 1984 wels
CineTis xelovnebis akademiis msmeneli
gaxda, xolo mogvianebiT _ lu sinis
saxelobis literaturuli institutis
aspiranti. 1986 wels miiRes CineTis
mweralTa kavSiris wevrad, dRes ki am
mweralTa kavSiris Tavmjdomaris moadgilis
posti ukavia. samxedro SeiaraRebuli
Zalebidan 1987 wels gavida
pensiaze da gazeTis redaqtori gaxda.
ai, aseTia wlevandeli Cineli nobeliantis
mokle biografia, romelic
dainteresebul mkiTxvels mwerlis
namdvili cxovrebis Sesaxeb bevrs verafers
uambobs da iqneb, mis mimarT
winaswarve uaryofidac ki ganawyos isini,
visac komunizmis urCxuli da am ur-
CxulTan moTanamSromle `inteleqtualuri
muSakebis“ partiuli aRtyineba
unaxavs.
Tumca, saintereso Cans mo ianis literaturuli
kariera. igi Cineli mwerlebis
im Taobis warmomadgenelia, romelic
literaturaSi gasuli saukunis
80-iani wlebis dasawyisSi movida. mis
mwerlobas ki Cineli kritikosebi `erovnuli
Zirebis Ziebis“ nakads miakuTvneben.
misi pirveli moTxroba `xalxuri
musika“ tradiciuli realisturi
maneriT dawerili nawarmoebia, magram
ukve 80-iani wlebis bolodan mkveTrad
icvleba mo ianis SemoqmedebiTi xelwera.
pirveli aRiareba avtors moutana
moTxrobam romelsac hqvia `garedan
wiTeli da Signidan gamWvirvale boloki“.
ukve am moTxrobaSive Cans yvela
is mxatvruli Tavisebureba, ramac mo
iani Tanamedrove Cinuri literaturis
namdvil ostatad Camoayaliba: Zalze
eqspresiuli ena, romelic seqsualuri
scenebis aRwerisas xdeba ukiduresad
vulgaruli, xolo miTebisa da legendebis
interpretaciisas uaRresad
daxvewili da lirikuli. am or mijnas
Soris enobrivi TamaSebi ki wlevandeli
nobeliantis namdvili stiqiaa.
mwerlis kidev erTi romani `sandalozis
xis wameba“ 1900 wlis CineTis
ajanyebis ambebs exeba da banalur sasiyvarulo
istorias warmogvidgens.
xolo 1992 wels gamoqveynebuli
siurrealisturi romani `Rvinis qveyana“
Cinelebis Wamis maniiT Sepyrobilobas
gvixatavs da am mankierebas umkacresi
satiris wnexSi atarebs. Cineli
literatorebis aRiarebiT, avtori romanSi
fransua rables udides zegavlenas
ganicdis.
sainteresoa, rom wlevandeli nobeli
mo ians swored `Rvinis qveynisaTvis“
mieniWa.
nawarmoebebis ciklSi, romelsac `sasicocxlo
energiis afeTqeba“ ewodeba,
mo iani ikvlevs sasicocxlo Zalebs,
romlebic, misi azriT, 2000 wlis man-
Zilze kvebavda konfucianur civilizacias
da am ZalTa Soris arsebiT stimulad
adamianis seqsualur libidos
aRiarebs. is miiCnevs, rom `uZveles
Cinel xalxs ganaxlebisaTvis `didi
ZuZuebi da ganieri TeZoebi“ esaWiroe-
ba. swored asevea dasaTaurebuli misi
erT-erTi romani, romelic warmoadgens
erTi Ronieri, ferxorciani da
Wkviani qalis cxovrebis epopeas cinis
dasasrulisa da maos sikvdilis Semdgom
epoqebSi.
mo ianis mwerluri manera kidev er-
Txel mkveTrad Seicvala mis erT-erT
bolo nawarmoebSi, romlis inglisurenovani
saTauric JRers, rogorc `sicocxlec
da sikvdilic mqancavs“.
es aris wigni glexisa da miwis damokidebulebaze
da avtoris wina namuSevrebisagan
gansxvavebiT, nakleb Zaladobasa
da sisastikes Seicavs. wigni moTxrobilia
1950 wels CineTSi Catarebuli
sameurneo reformisas dasjili erTi
memamulis eniT, romelic Semdgomi movlenebis
ganviTarebas sxvadasxva Sinaur
cxovelad dabadebuli akvirdeba. am nawarmoebisaTvis
mweralma miiRo niumenis
premia Cinur literaturaSi, xolo
2011 wels, romanisaTvis `bayayi“ igi
mao Zedunis literaturuli premiiTac
dajildovda.
TviTon mwerlis aRiarebiT, mis Semoqmedebaze
gansakuTrebuli gavlena
f. rablem, p. uaitma, g. markesma da u.
folknerma moaxdines. arsebiTad, am
mweralTa stiluri Taviseburebebis
recenzia
saintereso nazavad warmogvidgeba mTeli
misi Semoqmedeba, romelsac originalur
saxes aZlevs Cinuri Tematika: am
qveynis zepirsityviereba Tu literaturuli
tradicia.
nobelis komitetis SefasebaSi, mwerlisaTvis
premiis miniWebis motivacia
asea dasabuTebuli: `misi galucinatoruli
realizmisaTvis, romelic Cinur
xalxur zRaprebs istoriasa da TanamedroveobasTan
aerTianebs“.
mo iani aqamde msoflios aT enaze iyo
Targmnili, maT Soris inglisurad, germanulad,
frangulad da norvegiulad.
rusulad, internetis wyaroebze dayrnobiT,
arsebobs misi erTi moTxrobis
`deidis saswauli-dana“ Targmani, rusul
periodikaSi gamoqveynebulia `wi-
Teli gaolianisa“ da `Rvinis qveynis“
ramdenime fragmenti, sul axlaxan ki
internetSi rusulad gamoCnda `didi
ZuZuebisa da ganieri TeZoebis“ pirvli
Tavebi.
yovel SemTxvevaSi, aqamde Tu magiuri
realizmi gavigeT da aviTviseT, axla
`galucinatoruli realizmi“ gvqonia
asaTvisebeli da imedia, qarTveli mki-
Txveli Tu mTlad Cinuri originalidan
ara, Suamavali enebis meSveobiT Targmnil
mo ianis wignebs male gaecnoba.
cxeli Sokoladi 119
ecenzia
eqskursia kulinariaSi
salome afxaziSvili
rusudan gorgilaZe,
`kerZTayvaniscema _ kulinariuli
mogzauroba drosa da sivrceSi“
2012
advili ar iqneba msoflios xalxebs
Soris moZebno eri, romelsac sasmelisa
da kerZis iseTi Tayvaniscema SeeZlos,
rogorc qarTvelebs; imxela adgili
ekavos kvebis tradicias yoveldRiur
kulturaSi, rogorc es Cvens qveyanaSia.
ramdenadac vcdilob qarTvelebis es xasiaTi
upirobod momewonos, imdenad ar
gamomdis, radgan swored raimes upirobo
Tayvaniscemaa CemTvis yovelmxriv miuRebeli.
ai, am ZiebaSi viyavi, roca mivageni
germaniaSi moRvawe qarTveli mkvlevris,
rusudan gorgilaZis wigns _ „kerZTayvaniscema“,
romelic qarTul samzareulos
uZveles safuZvlebsa da nadimis unikalur
kulturas ufro usvams xazs, vidre
raimes gauazrebel morCilebas. Tavad
avtori wignis saTaurs „sityvebis TamaSs“
uwodebs da qarTvelebis am Cvevas Zveli
Sumerebis maqsimas ukavSirebs: `sicocxle
sakvebia, sakvebi sicocxlea imitom, rom
sakvebis gaziareba sicocxlis gaziarebas
niSnavs“.
`kerZTayvaniscema~, romelic seqtemberSi
gamovida, ar warmoadgens qarTuli
receptebis detalur aRweras da rCevebs,
Tu rogor movamzadoT esa Tu is kerZi. es
120 cxeli Sokoladi
ufro filosofiuri narkvevia, romelic
popularuli eniT gadmogvcems qarTuli
kulinariis istorias da mis mravalmxriv
da mravalferovan kavSirs garesamyaros-
Tan. wignis avtori mkiTxvels drosa da
sivrceSi kulinariul marSruts sTavazobs
_ neoliTuri epoqiT dawyebuli, Tanamedrove
kulturiT damTavrebuli. wignis
mTavar mizans ki swored im individualuri
niSnebis gamokveTa warmoadgens, rac
qarTulma sanadimo kulturam sxva kulturebis
gavlenebiT Camoayaliba.
rusudan gorgilaZe ambobs, rom yvelaferi
zafraniT daiwyo. ramdenime wlis
win, erT dRes, berlinSi, baJes gakeTeba
gadawyvita da zafranis saZebnelad uaxloes
indur maRaziaSi wavida, zafrana
iq ar hqondaT, bevri Zebnis Semdeg Zlivs
miagno, Tan _ warmoudgenlad Zvirad da
mixvda, rom es is zafrana ar iyo, rasac
saqarTveloSi ase xSirad iyenebdnen. swored
im momentidan gaCnda istoriis kulinariuli
perspeqtiviT kvlevis survili.
`me ki ise gamitaca sakvebisa da sunelebis
istoriis kvlevam, rom bolos Sevatyve,
Canawerebi wignis formas iZenda~ da sabolood,
mravalwliani kvlevis Sedegad,
iqca kidec wignad.
`kerZTayvaniscemaSi~ cal-calke Tavebi
eTmoba qarTul sufras, purs, stumarTmoyvareobis
tradicias, kavkasias, rogorc
regions da masSi _ saqarTvelos,
ucxo sunelebis mogzaurobis istorias,
meqsikur, gurul-megrul variaciebs erTsa
da imave produqtze, sawebels, yvels,
Rvinos, barbare jorjaZes da mis evropel
`kolegebs~...
wignis prezentaciaze rusudan gorgilaZem
aRniSna, rom kulinariuli wignis
Seqmnisken ucxoelebis SekiTxvebma ubiZga,
identobis, kulturuli niSan-Tvisebebis
da tradiciebis Sesaxeb. swored am ki-
Txvebze pasuxebis saZieblad wamoiwyo man
ramdenimewliani kvleva _ msoflios udides
biblioTekebSi mimofantuli masalis,
qarTuli eTnografiuli da arqeologiuri
nimuSebis Seswavla da, saboloo jamSi,
dawera wigni, romelic vrceli, Rrmad ga-
azrebuli da gulwrfeli pasuxebis krebulia
zogadad im kiTxvebze, romelTac
emigrantebi xSirad awydebian.
„am wigniT mindoda qarTvelebisTvis
gameziarebina is, Tu rogor vuyureb
me, rogorc qarTveli, Cvens kulturas
gverdidan. magram aseve Zalian mniSvnelovnad
mimaCnia, rom Cven yvelam es
ambavi ucxoelis Tvalamde mivitanoT,
imitom, rom ase danaxuli Cveni kultura
maTTvis advili gasagebia“, _ ambobs
rusudan gorgilaZe da marTlac, wignis
kiTxvisas gamudmebiT ar gtovebs gaorebis
gancda: visTvis wers avtori, SenTvis
_ qarTvelisTvis, Tu misi samizne auditoria
qarTuli kulturiT dainteresebuli
ucxoelia. Tumca, maleve xvdebi,
rom es ambebi, amgvari wyobiT, amgvari
kavSirebiT sxva movlenebTan, manamde
arsad wagikiTxavs; arc amdeni fsiqologiuri,
istoriuli da kulinariuli bma
gipovnia sxvadasxva epoqasa da qveyanas
Soris. esaa wigni-vrceli kulinariuli
eqskursia, romlis Seqmnasac uzarmazari
Sroma dasWirda da axla Sen, mkiTxvelma,
SegiZlia, ubralod, `inebivro~ _ ikiTxo
msubuqad gadmocemuli istoria da masSi
sakuTari Tavi, qveyana, warsuli da tradiciebi
xelaxla aRmoaCino.
wignis boloTqmaSi rusudan gorgilaZe
ambobs: `xSirad mekiTxebodnen, ra JanrSi
wer wignso? _ geficebiT, ar vici, an ra
mniSvneloba aqvs? drosa da sivrceSi Cemi
fesvebis saZebrad rac ufro meti vixetiale,
miT metad davrwmundi, rom am gzas
bolo ara aqvs. marto erTi gza rom iyos,
ra uWirs, am farTo gzas imdeni ganStoeba
hqonia, vin moTvlis?!.. axla erTi suli
maqvs im farTo gzis ganStoebebSi, ramdenimeSi
mainc Sevixedo, xolo Tu rame sainteresos
gadavawydi, Tqvenc gagiziarebT~.
mkiTxvelic zustad am gancdiT asrulebs
kiTxvas: es kia wignis bolo gverdi,
magram rusudan gorgilaZem kidev unda
daweros rame axali. qarTuli kulinaria
_ es xom yvelaze naklebad gamokvleuli
da Zalian saintereso sferoa, ase rom, aRmosaCeni
win kidev bevri unda iyos.
wignebi
zidharta
herman hese
mTargmneli giorgi SatberaSvili
gamomcemloba `siesta~
gamocemis weli 2012
fasi 10 lari
zidharta, axalgazrda mamakacia,
romelic Tavis ojaxs tovebs da samogzaurod
midis, raTa sicocxlis
WeSmariteba Seicnos. uSedego ZebniT
sasowarkveTili zidharta yurs
ugdebs mdinaris xmas, mdinaris bgerebSi
niSans amoikiTxavs da xvdeba,
rom es yvelaferi didi satanjvelis,
cxovrebis uaryofisa da misgan
ganridebis dasawyisia, ramac sabolood
sulieri simSvide da WeSmariti
Tavisufleba unda moutanos.
wlebis Semdeg, masSi ibadeba WeSmariteba
da xvdeba, rom WeSmariteba
siyvarulSia, samyaros siyvarulSi.
grZelfexeba mamilo
jin vebsteri
mTargmneli lia gugunava
gamomcemloba `diogene~
gamocemis weli 2012
fasi 9.90 lari
amerikeli mwerlis, jin vebsteris
(1876-1916) cnobili wigni
`grZelfexeba mamilo“ mogvi-
Txrobs oboli gogonas ambavs,
romelic ucnobma qvelmoqmedma
kolejSi gagzavna. am klasikadqceul
epistolarul romans
dRemde siamovnebiT kiTxuloben
sxvadasxva asakis mkiTxvelebi
mTel msoflioSi.
gamocema orenovania _ igi qarTul
122 cxeli Sokoladi
da inglisur teqstebs aerTianebs.
wigns darTuli aqvs leqsikoni,
romelic mkiTxvelebs daexmareba
inglisuri teqstis ukeT gagebasa
da enis srulyofaSi.
ucxo
alber kamiu
mTargmneli guranda daTaSvili
gamomcemloba `agora~
gamocemis weli 2012
fasi 8 lari
romanis mTavari gmiri, merso
principuli adamiania, is sazogadoebriv
morals fexs ar uwyobs,
ris gamoc sazogadoeba mas
ucxod CaTvlis. merso rTuli,
magram pozitiuri pirovnebaa, is
uars ambobs tyuilze da cxovrebas
iseTad iRebs, rogoric is
sinamdvileSia. avtoris TqmiT,
merso aris adamiani, romelic yovelgvari
gmirobis gareSe, ubralod
Tanxmdeba, mokvdes simar-
TlisTvis.
mTavari gmiri ambavs pirvel pir-
Si, „gulgrili“ da civi toniT
hyveba, rac monaTxrobs, ubralod
faqtebis CamonaTvalad aqcevs da
mkiTxvels maSinve agrZnobinebs,
rom mTavar gmirsa da sazogadoebas
Soris uxilavi yinulis kedelia
_ isini erTmaneTs verafriT
eguebian.
1999 wels „ucxo“ meoce saukunis
saukeTeso wignad aRiares. nawarmoebi,
alber kamius „absurdis cikls“
ganekuTvneba da nobelianti
mwerlis merve wignia, romelsac
gamomcemloba “agora” qarTulad
sTavazobs mkiTxvels.
bebia, rei da amerika
mari beqauri
bakur sulakauris gamomcemloba
gamocemis weli 2012
fasi 5.90 lari
`...[is] CemTvis Tavisuflebisa
da martoobis adgili iyo. ase
Canda filmebidan da mec vicodi,
rom sadRac, cxra mTasa da
cxra zRvas iqiT, arsebobs qveyana,
sadac ibadebian adamianebi,
romlebic ukraven Tavisuflebis
musikas, mRerian siyvarulze
da tkivilze, ebrZvian dards da
swamT RmerTis, rogorc es esmiT~,
_ patara, omgamovlili saqarTvelodan
cxra mTasa da cxra
zRvas iqiT mdebareobs qveyana,
romelic bevrisTvis namdvili
Tavisuflebis simboloa. qveyanas
amerika hqvia~.
axalgazrda mwerlis, mari beqauris
mcire romanis mTavari
personaJi amerikaSi cxovrebaze
meocnebe axalgazrda qalia, romelic
xan mzad aris, am ocnebis-
Tvis gawyvitos yvela Zafi, rac
ki realobasTan akavSirebs, xanac
_ piriqiT. ocnebisa da realobis
Widili depresiaSi agdebs mas,
Tumca depresiidan gamosavals
Tavadve poulobs... romani, romelic
erTi amosunTqviT ikiTxeba,
avtobiografiul elementebs Seicavs.
sumoisti, romelic ver suqdeboda
erik-emanuel Smiti
mTargmneli merab fifia
bakur sulakauris gamomcemloba
gamocemis weli 2012
fasi 5.90 lari
gavelurebuli, gaZvaltyavebuli,
mouxelTebeli, lamis meamboxe
15 wlis juni dReniadag tokios
quCebSi daborialebs. ojaxs mowyvetils,
Tavisianebze erT sityvasac
ver daacdenineb. ase gr-
Zeldeba manam, sanam erT mSvenier
dRes siomincus _ aRmosavluri
brZolebis didostats ar gadaeyreba.
siomincu junSi msuqans
aRmoaCens da gadawyvets, arasrulwlovani
mawanwala sumos misteriul
xelovnebas aziaros. male
juni gonierebis, Zlierebis, meditaciis,
sakuTar mesTan harmoniis
Ziebis Tvalwarmtac samyaroSi,
TaviT fexebamde gadaeSveba.
magram rogor miaRwios zenits,
roca juni mTlianad tkivilad,
tanjvad da mrisxanebad qceula?
rogor gaxdes sumoisti, roca ori
kilos momatebasac ver axerxebs?
nu dagvaviwydeba, Rrublebs miRma
yovelTvis imaleba mze, romelic
erT mSvenier dRes aucileblad
mTeli sikaSkaSiT gamoanaTebs.…
lota aurzauris quCidan
astrid lindgreni
mTargmneli Tamar Ciqovani
bakur sulakauris gamomcemloba
gamocemis weli 2012
fasi 12.90 lari
ilon viklandis ilustraciebiT
gaformebuli `lota aurzauris
quCidan~ pirvelad gamodis qar-
Tul enaze.
lota patara gogoa da Tavis da-
-ZmasTan da mSoblebTan erTad,
sinamdvileSi, aurzauris ki ara,
meqoTneebis quCaze cxovrobs. am
quCas ase lotas mama eZaxis, radgan
miaCnia, rom Tavisi Svilebis
gamo aq sul aurzauria. lota,
marTlac rom, erTi `aurzaura''
gogoa _ jer skolaSic ar dadis,
magram ukve marto cxovrebaze
fiqrobs da binasac ki poulobs.
rogor? waikiTxeT es sasacilo
da keTili ambavi da Tavadac darwmundebiT,
rom jiuti da onavari
lota, romelic ara marto
da-Zmas, xSirad, Tavis dedikosac
abrazebs, mainc Zalian gulkeTili
da sayvareli gogoa.
`lota aurzauris quCidan~ astrid
lindgrenis biblioTekis
morigi wignia. es seria, bakur
sulakauris gamomcemlobis mier
gamocemul astrid lindgrenis
yvela sabavSvo wigns aerTianebs.
Cemi colis erotikuli potenciali
david fonkinosi
mTargmneli merab fifia
bakur sulakauris gamomcemloba
gamocemis weli 2012
fasi 9.90 lari
`amboben, rom zogi mamakaci mxolod
imitom ibadeba, Tavis dRe
da moswreba, qalebs sdios kud-
Si. heqtorze SeiZleboda gveTqva,
qveynierebas imitom moevlina, marad
nivTebSi rom eqeqa. mokled, is
qalebisTvis ki ara, nivTebisTvis
gaCenili kaci iyo. Cven aq namdvilad
ar vapirebT nivTebis qaleb-
Tan Sedarebas, magram gavkadnierdebiT
da SemogbedavT gauwyoT,
rom msgavseba saxezea: Cveni gmiris
gancdebi, gminva da sadardebeli
Tamamad SeiZleba avxorc meqalTaneTa
da saerTod qalTa modgmis
arsebobiT gaJRenTili mamakacebis
sadardebelsa da gansacdels Seva-
wignebi
daroT. sinamdvileSi, es gaxlavT
im mamakacis istoria, romelic nivTebis
don Juani iyo~.
Tumca, erT mSvenier dRes heqtors
Seuyvarda... Seuyvarda
qali da axali istoriac daiwyo.
xvalac igive iqneba
lado gogiaSvili
bakur sulakauris gamomcemloba
gamocemis weli 2012
fasi 5.90 lari
`xvalac igive iqneba~ amerikis
SeerTebul StatebSi mcxovrebi
qarTveli mwerlis, lado gogiaSvilis,
moTxrobebis pirveli krebulia.
moTxrobebis did nawils
socialuri qselebis meSveobiT
icnobs qarTveli mkiTxveli. winamdebare
krebulSi is moTxrobebia
Tavmoyrili, romlebmac
mkiTxvelTa gansakuTrebuli daintereseba
da mowoneba daimsaxura.
cxeli Sokoladi 123
კიბოს ვაქცინაცია
საქართველოში
ვაქცინაკიბოსწინააღმდეგსაბრძოლველადთანამედროვემედიცინისუახლესიმიმართულებაა.აღნიშნულიმიმართულების
დანერგვასაქართველოშიცკოტემარდალეიშვილისსამედიცინოცენტრშიმიმდინარეობს.ამთემაზეჩვენჭიპლარისბანკისსის
ხლისსამედიცინოდირექტორსგოჩაშათირიშვილსვესაუბრეთ.
რაარისკიბოსვაქცინა?
ვაქცინა აძლიერებს იმუნური სისტემის ბუნებრივ უნარს, დაიცვას
ორგანიზმი ინფექციისგანდაგადაგვარებული,არანორმალური უჯ
რედებისაგან,მათშორის,სიმსივნისუჯრედებისაგანაც.ტრადიციული
ვაქცინაწარმოადგენსგაუვნებელყოფილმიკრობს,დასუსტებულსან
მკვდარს,ანმათშემადგენელკომპონენტს,რომელიცარიწვევსდაა
ვადებას,მაგრამახდენსიმუნურიპასუხისსტიმულირებასამმიკრობის
წინააღმდეგ.ვაქცინაშეიცავსერთანრამდენიმესახისმოლეკულას
(ანტიგენს), რომელსაც აღიქვამს იმუნური სისტემა და წარმოქმნის
დამცველპასუხს.ანტიგენიშეიძლებაიყოსუჯრედისზედაპირზეანმის
შიგნითგანთავსებულიცილა,ანსხვატიპისმოლეკულა.საბოლოოდ
ხდებაამაგენტებისმოშორებაორგანიზმიდანდარჩებაიმუნურიმახ
სოვრობა.თუამტიპისმიკრობითშემდგომშიმოხდებაპაციენტისინ
ფიცირება,იმუნურიპასუხიუკვეიქნებასწრაფიდაეფექტიანი.მსგავ
სიმექანიზმიშესაძლებელიაავამოქმედოთკიბოსსაწინააღმდეგოდ.
რადარასახისვაქცინებიარსებობსკიბოსთანსაბრძოლველად?
კიბოსვაქცინაორისახისააკიბოსპროფილაქტიკურიდასამკურ
ნალო.პროფილაქტიკურივაქცინასინამდვილეშივაქცინებიაიმმიკ
124 cxeli Sokoladi
რობებისსაწინააღმდეგოდ,რომლებიციწვევენსიმსვნეს,მაგ.,ბჰეპა
ტიტისვაქცინა,რომელიცამვირუსითგამოწვეულიღვიძლისკიბოსგან
იცავსდაადამიანისპაპილომავირუსისვაქცინა,რომელიციცავსსაშ
ვილოსნოსყელისკიბოსგან.ესორივევაქცინაფართოდგამოიყენე
ბამთელმსოფლიოში.ვაქცინაიწვევსიმუნურისისტემისაქტივაციას
კიბოსუჯრედებისამოსაცნობადდაგასანადგურებლად.სამკურნალო
ვაქცინებიუკვეარსებულიკიბოსსამკურნალოდგამოიყენება:მათუნ
დაშეანელონანშეაჩერონკიბოსუჯრედებისზრდა,გამოიწვიონკი
ბოსზომებშიშემცირება,შეაჩერონკიბოსრეციდივი,ანმოახდინონ
კიბოსუჯრედებისმოშორება,რომლებიცარგანადგურდასხვასახის
მკურნალობისშედეგად:ქირურგიულად,სხივურითერაპიითანქიმი
ოთერაპიით.
როგორმზადდებაკიბოსვაქცინები?
ვაქცინებიშეიძლებადამზადდესდასუსტებულიანდახოცილიკი
ბოს უჯრედებისაგან, რომლებიც ატარებენ სპეციფიკურ კიბოსთან
ასოცირებულანტიგენს.ესუჯრედებიშეიძლებაიმავეპაციენტისსიმ
სივნური ქსოვილიდან (აუტოლოგიური ვაქცინა) ან სხვა პაციენტის
სიმსივნიდან(ალოგენურივაქცინა)წარმოდგებოდეს.
შესაძლოა ასევე დნმ ან რნმ მოლეკულების გამოყენება, რომე
ლიც კიბოს ანტიგენების გენეტიკურ ინფორმაციას შეიცავს. დნმ ან
რნმორგანიზმშიშეყვანისშემდეგუჯრედშიაღმოჩნდებიანდათავად
აწარმოებენ კიბოს ანტიგენებს. საბოლოოდ იმდენი ანტიგენი უნდა
წარმოიქმნას,რომიმუნურიპასუხიიყოსსაკმარისიკიბოსქსოვილის
დასაზიანებლად. სადღეისოდ მთელ მსოფლიოში მიმდინარეობს
1000–ზემეტისახისკვლევაკიბოსვაქცინაზე.ცდიანსამკურნალოვაქ
ცინებსშემდეგიორგანოებისკიბოსათვის:
}შარდისბუშტი
}თავისტვინისსიმსივნე
}სარძევეჯირკვლისკიბო
}საშვილოსნოსყელისკიბო
}თირკმლისკიბო
}მელანომა
}მრავლობითიმიელომა
}ლეიკემია
}ფილტვისკიბო
}პანკრეასისკიბო
}პროსტატისკიბო
}სოლიდურისიმსივნეები.
განსაკუთრებითსაინტერესოაე.წ.დენდრიტულივაქცინებისმოქ
მედების მექანიზმი. დენდრიტული უჯრედები, როგორც ზემოთ ითქ
ვა,არისანტიგენისწარმომდგენიუჯრედები,რომლებიცამოიცნობენ
ანტიგენს, ჩაიჭერენ, გადაამუშავებენ და წარუდგენენ T–უჯრედებს.
T–უჯრედებიკი„დაიგეშებიან“ამტიპისანტიგენებისმიმართდაიბრ
ძვიანიმუჯრედებისწინააღმდეგ,რომლებზეცესანტიგენებიაგანლა
გებული,ანუებრძვიანკიბოსუჯრედებს.
სადღეისოდთუარისუკვედადასტურებულიდააღიარებულიკიბოს
რომელიმევაქცინა?
2010წლისაპრილშიამერიკისსაკვებისადაწამლისადმინისტრა
ციამ(სამმართველო)პირველიკიბოსვაქცინა„პროვენჯი“კომპანია
„დენდრეონისაგან“ დაუშვა მეტასტაზური, ჰორმონრეფრაქტერული
პროსტატისკიბოსსამკურნალოდ.ესარისინდივიდუალურივაქცინა,
პაციენტისგანიღებენანტიგენისწარმომდგენუჯრედებს,ახდენენმის
კულტივაციასსპეციფიკურსიმსივნურცილასთანდაციტოკინთანდა
გააქტივებულ უჯრედებს უბრუნებენ პაციენტს. პაციენტის ორგანიზმ
შიგანსწავლულიუჯრედებიადვილადიწვევსიმუნურპასუხსკიბოს
სპეციფიკურიცილის–პროსტატისმჟავაფოსფატაზის–საწინააღმდე
გოდ.ისახანგრძლივებსსიცოცხლეს,ოღონდმხოლოდრამდენიმე
თვით.ღირებულებააღწევსლამის100000ამერიკულდოლარს.
თუიგეგმებადენდრიტულივაქცინისგამოყენებაკოტემარდალეიშ
ვილისსამედიცინოცენტრში?
დიახ,იგეგმება.გვსურსთავკისრისმიდამოსბრტყელუჯრედოვანი
კიბოს(ცხვირისღრუს,პირისღრუს,ცხვირხახისდახორხის)სამკურ
ნალოინდივიდუალურივაქცინისშექმნაპაციენტებისათვის.ესიქნება
დენდრიტული ვაქცინა. პაციენტის სისხლიდან გამოთავისუფლდება
სპეციალურიდენდრიტულიუჯრედები,რომელთაკულტივაციადაგამ
რავლებამოხდებაჩვენსლაბორატორიაში2კვირისგანმავლობაში
სპეციალურინიადაგებისადაციტოკინებისდამატებით.მიღებულუჯ
რედებსგამოვიკვლევთსპეციალურიმეთოდით–გამდინარეციტო
მეტრიით. შემდეგ პაციენტის სიმსივნური ქსოვილიდან გამოყოფილ
სიმსივნურანტიგენებთანერთადმოხდებაუჯრედებისკულტივირება
დაუჯრედებიგადაენერგებაპაციენტს.აღსანიშნავია,რომვაქცინით
მკურნალობაჩატარდებასხვასახისთერაპიასთანპარალელურად.
რამდენადაცვიცით,თქვენსცენტრშიუკვე2წელიამიმდინარეობსკი
ბოსმკურნალობაკიდევერთინოვატორულიმეთოდით,ლაკთერა
პიით.მოგვიყევითლაკთერაპიისშესახებ.
ჩვენიკლინიკისმნიშვნელოვანიმიმართულებააკიბოსსაწინააღ
მდეგოიმუნოთერაპიისერთ–ერთისახე:კიბოსე.წ.ლიმფოკინაქ
ტივირებული კილერებით მკურნალობა – ლაკ თერაპია. მის არსი
მდგომარეობს შემდეგში: ადამიანის ორგანიზმში მუდამ მოიპოვება
ე.წ.ბუნებრივიკილერიუჯრედები,რომელთამთავარიდანიშნულებაა
ინფიცირებულიანორგანიზმისთვისუცხოანგადაგვარებულიუჯრე
დების,მათშორის,სიმსივნისუჯრედების,ეფექტიანიმოსპობამათი
გამოჩენისთანავე. ეს უჯრედები თანდაყოლილია, მუდმივად არიან
ორგანიზმშიდაისინიდაუყოვნებლივშეებრძოლებიანკიბოსუჯრე
დებს, ფლობენ კიბოს საწინააღმდეგო ბუნებრივ, თანდაყოლილ და
არასპეციფიკურაქტივობას,ანუებრძვიანნებისმიერდაარარომე
ლიმემხოლოდერთისპეციფიკურისახისკიბოს,მათაქვთსპეციფიკ
ურიაქტივობასიმსივნისუჯრედებისმიმართდაარაზიანებენჯანმრ
თელუჯრედებს.მათარსჭირდებათდრომოსამწიფებლად.ამიტომ
ისინიასწორედკიბოსთანპირველიმებრძოლიუჯრედები.ესუჯრე
დებიდაშლიანსიმსივნისუჯრედებს,მათშორის,სისხლშიარსებულ
მოცირკულირეკიბოსუჯრედებისდიდნაწილსდაამითხელსუშლიან
სიმსივნისმეტასტაზებისგავრცელებას.
როგორხდებალაკუჯრედებისმიღება?
თავდაპირველადპაციენტისსისხლიდანბუნებრივიკილერებისგა
მოთავისუფლებახდება,ხოლოშემდგომკისინჯარაშიამუჯრედების
სტიმულაციასაგანგებობიოაქტიურინივთიერებებით,რისშედეგადაც
მნიშვნელოვნადიზრდებაკილერიუჯრედებისრაოდენობაცდაკიბოს
საწინააღმდეგოაქტივობაც.შემდგომშიხდებაამუჯრედებისპაციენტის
ორგანიზმშიინექციადაისინიიქშეებრძოლებიანკიბოსუჯრედებს.
როგორმიმდინარეობსლაკთერაპიათქვენსდაწესებულებაში?
ამ უჯრედებს ჩვენს კლინიკაში ვიყენებთ კიბოს იმუნოთერაპიი
სათვის თავკისრის სხვადასხვა სიმსივნეების სამკურნალოდ: თავ–
კისრის ბრტყელუჯრედოვანი კიბოს, მელანომისა და ფარისებრი
ჯირკვლის სიმსივნეების დროს მონოთერაპია, როდესაც სიმსივნის
საწინააღმდეგო ყველა შესაძლო თერაპიამ (ქირურგიული ჩარევა,
ქიმიოთერაპია,სხივურითერაპია,სხვასახისიმუნოთერაპია)თავი
სითავიამოწურა;ასევეპირველადისიმსივნისმოშორებისშემდგომ
პროფილაქტიკისმიზნით,დაროგორცასევეკომბინირებულითერა
პიისსახით.ერთიკურსიგრძელდება5თვედამოიცავს8ინექციას.
მდგომარეობისსტაბილურობისშემთხვევაშიანსიმსივნისშემცირე
ბისდროსსასურველიაკურსისრამდენჯერმეგამეორება.
ავტორი ნინო ბერძენიშვილი
cxeli Sokoladi 125
ecenzia: Teatri
`uZravi mogzaurebi~ `kunfus gamocxadeba, 9 gragnili~
uZravi mogzaurebi, moZravi sisastike...
da Sou, romelic unda gagrZeldes!
avtori daviT buxrikiZe
Teatri xSirad Segnebulad gaurbis
mkacr realobas da Tavs warmosaxvas,
TamaSs, niRabs afarebs. Tumca bolo
dros damkvidrebuli moduri verbatimis
Janri (anu realuri ambis, dokumenturi
teqstis scenaze gacocxleba)
sul ufro mravalferovani da mniSvnelovani
xdeba. rogorc didi luis
bunueli ityoda: cxovreba, xSirad,
xelovnebas uswrebs!
Tbilisis meoTxe saerTaSoriso Teatralur
festivalze warmodgenili
polonuri speqtakli „RmerTebis dacema“,
erT SexedviT, sulac ar hgavs
realobis zedmiwevniT asaxvas. es kinematografiis
istoriaSi erT-erTi yvelaze
mniSvnelovani fsiqoanalitikuri
filmis _ lukino viskontis „RmerTebis
sikvdilis“ tragikuli, odnav ironiuli
scenuri versiaa. axali Taobis
SesaniSnavma polonelma reJisorma,
maia kleCevskam foladis mwarmoebeli
germaneli magnatebis, fon esenbekebis
ojaxis daRupvis istoria nacistebis
aRorZinebis fonze gviCvena.
poloneTis provinciul qalaq opo-
126 cxeli Sokoladi
les Teatraluri dasis erT-erTi
yvelaze mniSvnelovani speqtakli,
„RmerTebis daRupva“ moulodnelad
iqca Cveni „politikuri realobis“ barometrad.
swored Teatraluri festivalis
dReebSi, televiziiT gavrcelebulma
cixis kadrebma lamis sastiki
verbatimis Janri Segvaxsena. arada,
„RmerTebis dacema“ nacizmis aRzevebisa
da dacemis Sesaxeb „epikur operas“
ufro waagavs, romlis reJisori, cxadia,
rihard vagneriTaa STagonebuli.
rodesac elizabet talmanis wamebis
scena yvela dasaSveb zRvars gadascda
(is daaxloebiT 20 wuTs grZeldeba!),
yvelaze mgrZnobiare da dazafrulma
mayurebelma darbazi datova. er-
Tdroulad ironiul da saSinel metaforad
gaazrebuli „grZeli danebis
Rame“ (meore moqmedeba) moulodnelad
gaeriTma sazarel satelevizio kadrebs.
ase rom, speqtaklSi wamoWrili
problemebi _ zRvardaudebeli
Zalaufleba, politikuri elitisa da
Zaladobis kavSiri, aristokratiis gadagvarebisa
da maT adgilas medrove
politikanebis aRzeveba, uaRresad
aqtualuri aRmoCnda.
maia kleCevskam moqmedeba Cvens
droSi gadmoitana. speqtaklSi fon
esenbekebi mxars uWeren ara nacizms,
aramed politikur partias. maTi er-
TaderTi mizani Zalaufleba, didi
fuli da garyvnilebamde misuli absoluturi
Tavisuflebis mopovebaa,
romelic finalSi kraxiT mTavrdeba.
reJisori Segvaxsenebs raoden saSiSia,
rodesac ojaxi, sociumi da mTlianad
sazogadoeba politikosTa jgufur
Tu hipnozur iluzias emorCileba.
Tumca samyaros aseTi modeli bevrad
radikaluri da daundobelia viskontis
filmSi. aRsaniSnavia katarJina
borkovskas konceptualuri mxatvroba
da SesaniSnavi scenografia; msaxiobTa
mkacri da Sinagani energiiT datvir-
Tuli TamaSi (ar unda dagvaviwydes,
rom Tavis droze swored opoles TeatrSi
muSaobda meoce saukunis didi
reJisori eJi grotovski), gaviwyebT
xSirad Cveni msaxiobebisTvis damaxasiaTebel
RvarWniloba-manerulobas.
festivalis erTgvar siubileo ga-
moZaxilad iqca avgust strindbergis
gardacvalebis 100 wlisTavTan dakavSirebuli
speqtakli „frida strindbergi“.
didi Svedi dramaturgis meore
colis „subieqturi“ biografia asa
berglund koubornis piesis mixedviT
aRwera Svedma reJisorma da msaxiobma
andrea bunstram, romelic speqtaklSi
devid bouisac TamaSobs! Tavad frida
stindbergs ki Jozefina ankabergi ganasaxierebs.
strindbergis meore coli, frida
mkvdarTa sauflodan brundeba, raTa
Tavisi istoria gviambos. igi SemTxveviT
Sexvdeba devid bouis londonSi,
hedonis quCaze. es is adgilia, sadac
bouis 40 wliT adre Tavisi albomis
_ „zigis varskvlavis mtveri“ _ Seqmnis
idea gauCnda. Tumca, rogorc speqtaklidan
irkveva, es ar aris ubralo
damTxveva. swored, hedonis quCaze, 100
wliT adre fridam londonSi pirveli
Ramis klubi gaxsna. msaxiobebi „sqess“,
rolebsa da tansacmels cvlian, oxunjoben,
mRerian... da es gasagebi postmodernuli
svlaa _ silaRe, rogorc
dramatulobis antipodi; TamaSi, rogorc
klasikosis Semoqmedebis xelaxali
da ironiuli gaazreba.
frida Tavis droze, SeiZleba
iTqvas, sakulto persona iyo. igi
`zogjer brZenic Secdeba~
erT-erTi pirveli mwerali qali iyo,
romelic daxvewili literaturuli
eniT gamoirCeoda. cxovrobda da
muSaobda venaSi, miunxenSi, berlinSi,
parizSi, londonSi... avgust strindbergTan
misi qorwineba xanmokle aRmoCnda,
Tumca am faqtma dramatuli
daRi daasva mis Semdgom cxovrebas.
sxvaTa Soris, speqtakls miRebuli
aqvs kritikosTa sakmaod maRali Sefaseba
edinburgis Teatralur festivalze.
safestivalo dReebSi Tbiliss erTi
warmodgeniT ewvia minskis, ianka kupalas
saxelobis saxelmwifo Teatric,
romelmac Cexovis moTxrobis, „qorwilis“
mixedviT dadgmuli speqtakli
warmoadgina. 35 wlis moskoveli re-
Jisoris, vladimir pankovis originaluri
reJisura vlindeba ara mxolod
Cexovis dramaturgiis SesaniSnav codnaSi,
aramed, klasikuri kinematografiuli
xatebis ironiul SexsenebaSi,
mTavari da meorexarisxovani personaJebis
erT „sibrtyeSi“ moqcevasa da
detalebis codnaSi.
reJisori TiTqos aSarJebs, dascinis
da amave dros, TanaugrZnobs personaJebs.
da es ucnaurad aaxlovebs
mas daviT kldiaSvilis Teatralur
samyarosTan _ sevdanarev iumorTan
da qveteqstebis qmedebaSi gadata-
recenzia: Teatri
nasTan. „qorwilSi“ moqmedeba, plastika,
cekva, moZraoba gadajaWvulia
cocxal musikasTan (gamoyenebulia
igor stravinskis musika). reJisoris
gasamxneveblad SeiZleba iTqvas, rom
masobrivi scenebi saocari ZaliT
damuxta da 30-mde msaxiobi scenaze
ise aamoZrava, rom arcerTi maTgani
yuradRebis gareSe ar darCenia mayurebels.
„qorwilis“ rTul da „sarTulebian“
mxatvrobas kargad gaumklavda
Tbiliseli maqsim obrezkovi, romelic
Tavis droze griboedovis rusul
dramatul TeatrSi muSaobda, amJamad
ki moskovsa da kievSi aformebs speqtaklebs.
msaxiobebiT gadatvirTulma
scenam garkveuli kiTxvis niSnebi
mainc gaaCina: ramdenad saWiro iyo
kameruli moTxrobis scenur versiaSi
amdeni arasaWiro personaJi da danawevrebuli
fraza? sad gadioda sazRvari
reJisorul konstruqciasa da xSir
SemTxvevaSi, scenur qaoss Soris? da
saerTod, ra saWiroa sinTezuri Janri,
Tu mas Cexovis samyaromde Znelad mivyavarT?
amave dros, unda davafasoT
reJisoris unari Tamamad da ukompleqsod
Sexedos rusuli Teatris tradicias.
samwuxarod, swored rom tradiciis
„msxverpli“ aRmoCnda saxelovani msa-
ecenzia: Teatri
`RmerTebis dacema~
xiobis, oleg tabakovis dasi. mis mier
arcTu kargad „moTvinierebuli“ ostrovskis
piesa „zogjer brZenic Secdeba“
stanislavskisgan Sors sulac ar
wasula. biurokratiul labirinTebSi
Cakargul piesas „tabakerkam“ veraferi
uSvela _ speqtaklic grZeli, daxavsebuli
da mosawyeni aRmoCnda. magram
ase ar moeCvena Tbilisur publikas,
romelmac glumovis rolis Semsrulebels,
popularul satelevizio varskvlavs,
sergei bezrukovs ovaciebi
gaumarTa. Tan msaxiobma cota waixuligna
kidec, rodesac biurokratiaze
warmoTqmul monologSi ramdenime
sityva qarTulad warmoTqva da Tan
halstuxi gaReWa... riTac qariSxali
ara mxolod WiqaSi, aramed mediaSic
atexa. magram es odnav matrakveca
publikis bralicaa, romelic popularul
bezrukovs ratomRac yoveli
epizodis Semdeg taSs ukravda...
samagierod, rusuli klasika warmatebulad
„Targmna“ litvur enaze
finelma reJisorma kristian smedsma,
romelsac TargmanSi „dakarguli“ SesaniSnavi
litveli msaxiobi aldona
bendoriute exmareba. evropaSi aRiarebulma
reJisorma monospeqtakli
saxelwodebiT „sevdiani simRerebi
evropis gulidan“ (dostoevskis „danaSaulisa
da sasjelis“ mixedviT) 40mde
mayurebels ando. swored viwro
128 cxeli Sokoladi
wreSi TamaSdeba warmodgena, romelic
mxolod erTi, niWieri msaxiobis daxmarebiT
„axalgazrda meZavis, misi loTi
mamis, dedinacvlis, raskolnikovisa
da sxva personaJebis daxmarebiT mayurebels
uCvenebs uimedobis, sinazis,
Zaladobis, siRaribisa da danaSaulis
morevs“ _ es ukve gazeT „le mondis“
Sefasebaa.
„modi TvaldaxuWuli, magram fxizeli
gonebiT, raTa eziaro filip Jantis
namuSevars“ _ ase mouwodebs mayurebels
kritika cnobili reJisoris,
filip Jantis speqtaklis sanaxavad.
scenaze Svidi mogzauri drois, sivrcisa
da fizikuri sazRvrebis miRma
aRmoCndeba. „uZravi mogzaurebi“
_ msaxiobebi ganuwyvetliv iZirebian
metamorfozul situaciebSi. sabolood,
grZnobebisa da gonebis siRrmeebis
gavliT isini ipovian gulisaken
mimaval gzas... filip Janti aRidgens
ucxo qveynebSi mogzaurobebis dros
nanax peizaJebsa da STabeWdilebebs.
Tumca aris kidev sxva peizaJi, romelsac
ufro xSirad giCvenebT _ es aris
misi xilvebis, misi sizmrebis samyaro;
universaluri da STambeWdavi.
Cinuri qoreografiuli warmodgena
„kunfus gamocxadeba, 9 gragnili”
naTlad gamoxatavs Cinur kulturas,
xelovnebas da filosofias. warmodgenas
mayurebeli fantaziis samyaroSi
gadahyavs da dafiqrebis saSualebas
aZlevs. Tumca isic unda iTqvas, rom
daaxloebiT naxevari saaTis Semdeg,
mayurebels erTferovnebis gancda eufleba.
reJisori da qoreografi, liu
Jeni poeziis 9 gragniliT, Tanmimdevrulad
gvixsnis, Tu ra aris siwminde,
sutra, Sromismoyvareoba, suliereba,
morCileba, forma, simSvide, Tavdadeba
da samoTxe.
speqtaklSi SenarCunebulia kunfus
originaluri ena, gadmocemis mkacri
forma da poezia, rac grZnobaTa namdvil,
magram Cum dResaswauls qmnis.
vizualuri da audio mogzaurobisas,
TiToeuli scenisTvis specialurad
Seqmnili subtitri gviCvenebs gzas da
gvimxels kunfuSi damalul filosofias.
sxeulis ena xom msoflios WeSmariti
„sametyvelo“ enaa, romelic,
amave dros, universaluria.
sxeulisa da sulis gulubryvilo
harmoniis imedad cxadia, ver viqnebiT.
miT umetes, roca samyaro „uZravi
mogzaurebiTa“ da moZravi, socialur-politikuri
sisastikiTaa savse.
magram unda SevZloT da es gza TvaldaxuWuli
orfeosiviT gaviariT.... ho,
marTla, festivalis direqtori, eka
mazmiSvili dagvpirda, rom momaval
wels parizSi „orfeosis“ damdgmels,
saxelovan ribert vilsons Camoiyvans!
cxadia, speqtakliT...
stili
stilis dRiuri
Impossible Wardrobe
fotoproeqti
Semodgoma
istoria
mzera mivapyroT Alaïa-s
stili
1980-ianebis
`mZime~ memkvidreoba
Tamar alaviZe
Tvis meore naxevari redaqciaSi
yvelaze datvirTuli da albaT,
yvelaze produqtiuli periodicaa.
daaxloebiT 10 ricxvidan samzadisi
temps krefs da momdevno aTi dRis
ganmavlobaSi redaqcia mozuzune
futkrebis skas emsgavseba. Tvis 21
ricxvisTvis, roca nomeri stambaSi
gasamgzavreblad ukve mzad aris,
uceb Tavisuflebis nakadis msgavsi
grZnoba mogawydeba xolme, ai,
iseTi, mZime gamocdidan gamosuls
rom gangicdia. ginda, uceb mowyde
yvelafers da goneba rac SeiZleba
swrafad dacalo gasuli Tvis `nar-
Cenebisgan~ saimisod, rom momavali
TvisTvis sakmarisi `saTavso~ gqondes.
oqtombris Tve gansxvavebuli aRmoCnda.
`Tavisufali nakadi~ aRar
yofila. bolo ori Tve ise gadaeba
erTmaneTs, rom Temebis gamocalkevebulad
gaazrebac ki gamiWirda.
ar vici, qveyanaSi arsebul zogad
fons davabralo Tu planetebis
130 cxeli Sokoladi
arasaxarbielo ganlagebas, magram
faqtia, rom mentaluri Sesveneba
ar gamomivida.
SeiZleba, swored am ganwyobamac
ganapiroba is, rom noembris Tvis
`stilis~ rubrikis Temebis Ziri-
Tadi nawili gasuli saukunis erT-
-erTi yvelaze `gadatvirTuli~
aTwleulis, oTxmociani wlebis irgvliv
trialebs. ufro sworad, am
epoqis erTgvari gaxsenebaa.
ar vici, visTvis ra mogonebebs
aRZravs es periodi _ piradi magaliTiT
saubari gamiWirdeba, vinaidan
es wlebi Cemi cxovrebis pirvel
aTwleuls emTxveva da siyrmis mogonebebi
kulturul konteqsts namdvilad
ver gawvdeba. Tumca, Cemze
sul ramdenime wliT ufrosi Taobis
mexsierebas yvelaze naTlad am
periodidan albaT, inglisis samefo
karis axali binadris, 19 wlis
princesa daianas xateba unda hqondes
SemorCenili. Jurnali VOGUE
1981 wlis maisis Tvis nomerSi wer-
da: `178 santimetri simaRlis, dedamisis
msgavsad grZeli fexebiT, _
TiTqos axalgazrda, saocrad momxibvlelma
Jirafma Seabija samefo
galavans SigniT~.
princesa daianasgan gansxvavebiT,
simorcxviT ar gamoirCeodnen is
qalebi, romelTac oTxmocianeb-
Si maTi qaluri formebis xazgasma
azedin alaias miandes. rbil tyavsa
da taqtilur qsovilebs alaia korsetis
msgavsad epyroboda _ Sezneqva/gamozneqvis
principiT: `realurad,
siSiSvleze metad is fasobs,
rac dafarulia da ar Cans~.
oTxmocianebisgan Sors aris, samagierod,
dRevandel realobasTan
Zalian mWidro emociuri kavSiri
aqvs fotograf mariam siWinavas
Semoqmedebas. mariamis namuSevrebi
araerTxel gamoqveynebula
`stilis~ rubrikaSi, amjerad ki
mkiTxvels mis uaxles fotoproeqts
vTavazobT, saxelwodebiT `Semodgoma~.
98.5 FM
yovel paraskevs, 12:00
ganmeorebiT: SabaTs 11:00, kviras 14:00
www.facebook.com/GadatsemaWeekend
trendi
DRESS TO IMPRESS
avtori Tamar alaviZe
daiana, `dinastia~, fuli, statusi,
logoebi _ CemTvis rom 1980-ianebis aTwleulis
ramdenime sityviT daxasiaTeba
eTxovaT, albaT am sityvebiT Semovifarglebodi.
Tumca, sityva `Semofargvlac~
cota ar iyos uadgilod SeiZleba moge-
CvenoT am epoqasTan mimarTebaSi _ maSin
xom yovelgvari gataceba da akviateba
nebismier ganzomilebaSi Semoufarglavi
iyo: gadametebuli fufunebac ki ar iyo
sakmarisi `fufuneba~; cnobili brendebis
samosi da aqsesuarebi sulis da Tvalebis
amoRamebamde logoebs hqonda moculi;
Zlieri qalis siluetis xazgasasmelad ki
mxrebis moculoba maqsimalurad iyo ga-
132 cxeli Sokoladi
zviadebuli. 2012/13 wlis Semodgoma-zamTris
koleqciebs Tvals Tu gadaavlebT,
mixvdebiT, rom oTxmocianebis aTwleuli
araerTi dizaineris TavSi qarborbalasaviT
trialebda: niu iorkis da kidev ufro
gamoxatulad, evropuli modis didi qalaqebis
podiumebze am epoqis da Tanamedrove
teqnologiebis araerTi saintereso
sinTezis xilva iyo SesaZlebeli.
daiana da sapnis operebi _ 1980-ianebis
aTwleulSi TiTqos ori paraleluri samyaro
Tanaarsebobda: msoflio gacxovelebuli
yuradRebiT swavlobda didi
britaneTis axal princesas, 19 wlis daiana
spensers, romelic Tvalis daxamxameba-
princesa daianas fanebi,
axali zelandia, 1984
vivien vestvudis `mekobreebis koleqcia~, 1981 1980-ianebis popularuli seriali `dinastia~
Si asi aTasobiT adamianisTvis sakulto
stilis mqone pirovnebad iqca. samefo regaliebis
paralelurad ki amerikis kontinentze
sapnis operebi `dalasi~ da `dinastia~
1980-ianebis Sua periodis glamuris
idealurad gansaxierebas cdilobdnen.
axali romantizmi _ samefo karze mimdinare
`formaluri romantizmis~ paralelurad,
1982 wels modaSi `axali romantikosebis~
dineba Semovida. `pankuri
kabebi sabolood finjan yavaze mosayol
istoriaTa ricxvs miemata~, werda amerikuli
VOGUE, `qalebisTvis moulodnelad
glamuri iqca amosaval wertilad~. vivien
vestvudma misTvis damaxasiaTebel banda
მალე, ოქტომბრის ბოლოს.
Marks & Spencer-ის მაღაზია თბილისი მოლში, სა აც წარმო გენილი
იქნება 2012 წლის შემო გომა/ზამთრის კოლექცია მამაკაცებისთვის,
ქალბატონებისთვის, ბაშვებისთვის, თეთრეული ა
ექსკლუზიური პარფიუმერია.
თბილისი მოლი, იღომი 9/აღმაშენებლის ხეივანი 16
marksandspencer.com
trendi
Comme Des Garcons, 1984 CHANEL, 1980-iani wlebi CHRISTIAN DIOR, gazafxuli/zafxuli 1987
CHLOE, Semodgoma/zamTari 2012-13 STELLA MCCARTNEY, Semodgoma/zamTari 2012-13 BALMAIN, Semodgoma/zamTari 2012-13
Jis tipis Sarvlebze uari Tqva da 1981
wels mekobreebiT inspirirebuli koleqcia
Seqmna: furfuSebiani bluzebi, muxls
qvemoT sigrZis Sarvlebi, TeTri kotonis
Tavisufali Targis samosi erTgvari saprotesto
reaqcia iyo pankis mimdevrobaze.
iaponelebis talRa _ inteleqtualuri
samosiT damkvidrebulma isi miakim, rei
kavakubosa da ioji iamamotosTan erTad,
origamis xelobasTan mimarTebaSi axleburi,
ufro daxvewili midgoma gamoiCines.
maTi Semoqmedeba, erTad aRebuli, im periodis
maRali modis parizuli saxlebis
gadametebuli fufunebis (magaliTisTvis
134 cxeli Sokoladi
kristian lakruas Semoqmedebis gaxsenebac
kmara) srul antipods warmoadgenda.
mziani aRmosavleTis Semoqmedebi skulpturulad
Semoxveuli samosis da drapirebis
Temaze akeTebdnen interpretaciebs,
risi meSveobiTac moculobiT samoss
qmnidnen monotonur ferebSi.
politikuri elita _ britaneTis saTaveSi
margaret tetCeris mosvlas `power
dressing~-is popularizeba mohyva. tieri
miuglerma marlen ditrixis stilSi gadawyvetili
ganieri mxrebi kidev ufro
xazgasmulad moculobiTad aqcia, jorjo
armanim ki saqmiani qalis miseuli xedva
maRalmxrebiani qurTukebiT da tanze
momdgari qvedabolos kombinaciiT warmoadgina.
amerikaSi dona karanma idealuri
zomebisgan Sors myofi sxeulis mqone qalebisTvis
saqmiani da imavdroulad seqsualurobis
xazgamsmeli sakulto garderobi
Seqmna.
sportuli gatacebebi _ oTxmocianebis
warmatebul qals sxeulic, karieris
Sesabamisad, kargad gawvrTnili unda hqonoda.
aTleturi sxeulis wvrTna ki Sesabamisi
samosis gareSe warmoudgeneli iyo:
nacrisfer, kotonis savarjiSo Sarvlebs,
kapiuSonian sportul qurTukebs da `gama-
Sebs~ satrenaJoro darbazs gareTac xSirad
SexvdebodiT.
Tbilisi Mall,
16km Aghmashenebeli Alley
istoria
mzera mivapyroT Alaïa-s
Jurnali VANITY FAIR
seqtemberi, 2012
inglisuridan Targmna Tamar alaviZem
ukanaskneli 50 wlis ganmavlobaSi, msoflioSi
yvelaze moduri da Tavgadasavlebis moyvaruli
qalbatonebi yovelTvis azedin alaias mimarTaven,
roca eZeben samoss, romelic maT sxeuls srulyofilad
warmoaCens, momxibvlelobas, mgrZnobiarobas
da Tavdajerebas Sematebs. am qalebisTvis azedin
alaia Tavisi saqmis uzado ostatia. dizaineri,
romelic aRmerTebs qalur formas. emi fain kolinzi
mogviTxrobs am iSviaTi niWiT dajildoebuli
parizeli dizaineris Sesaxeb da gvaCvenebs gzas,
romelic alaiam sruli anonimurobidan saerTaSo-
136 cxeli Sokoladi
riso modis umaRles eSelonebamde gaiara.
gazafxulis pirvel saRamos, parizis erT-erT
prestiJul quCaze Avenue George V-ze mdebare kabareSi
_ `Crazy Horse~ Cveuli, erotikuli ganwyoba
idga. iqaur auras verc safrangeTSi gaCaRebuli saprezidento
arCevnebis cieb-cxeleba da verc saSinlad
uJmuri amindi afuWebda. wiTel, grZel skamze
azedin alaia Tavis or TanamSromels Soris mokalaTebuliyo
da gamocdili mzeriT aTvalierebda
iqve, scenaze naxevradSiSvel mocekvave gogonebs.
alaias TanamSromlebma mcire msjelobis Semdeg
daaskvnes, rom mocekvave gogonebis tanga-trusebi
ver iyo srulyofilad damzadebuli. `roca maT
mister alaia amzadebda, isini tanze ar moZraobdnen~,
_ Tqva alaias komerciulma direqtorma karolin
fabr-bazanma.
1970-ianebis bolos, vidre modis leqsikonSi daamkvidrebda
axal terminebsa da atributebs _ leginsebs,
metalis dekoratiul sakinZebs, mkerdis
amwev biushalteris tipis zedatans, tanze moyvanil
kabebs da perforirebul tyavs _ azedin alaia,
ori wlis manZilze, Crazy Horse-is mocekvave gogonebisTvis
qmnida kostiumebs. `swored am parizul
kabareSi Seiswavla man sxeulis esTetika da ukana
tanis _ dundulebis mniSvneloba~, _ ambobs fabr-
-bazani.
Sous Semdeg iqve, kabaresTan mdebare restoran
Le Stresa-Si gadavinacvleT savaxSmod, sadac alaiam
detalurad aRmiwera, Tu rogor emzadebian kabares
mocekvave gogonebi kulisebs miRma SousTvis.
saubari fabrma Segvawyvetina, undoda alaiasTvis
ecnobebina ramdenime wuTis win miRebuli imeilis
Sesaxeb. werili prestiJuli britanuli savaWro
centrisgan Harrods-isgan iyo da Seicavda uaxles
monacemebs alaias maRaziis gayidvebis Sesaxeb.
bolo ricxvebis mixedviT, am konkretul maRazia-
Si, mxolod erTi dRis ganmavlobaSi, alaias 60 kaba
gauyidiaT, rac imave savaWro centrSi ganlagebuli
araerTi saerTaSoriso brendisTvis SeiZleba sanatreli
maCvenebelic ki yofiliyo.
saubars vagrZelebT, Tumca isev maleve gvawyvetineben
_ amjerad gverdiT magididan alaias erT-
-erTi klientis saqmro gvesalmeba. rogorc Semdgom
dizainerma amixsna, am axalgazrda mamakacis
sacoles or saqorwino kabas umzadeben: erTi kaba
TeTri feris axali, iaponuri sinTetikuri qsovilisgan
ikereba, romelic, alaias TqmiT, imdenad
haerovania, rom berZnuli miTologiis gmir araqnes
naxelavic ki SeiZleba gegonoT (araqne lidieli
gogona iyo, romelic nislis msgavsi Zafebisgan
haeriviT gamWvirvale qsovilebs qsovda). meore,
tanze momdgari kaba ki zRvis sanapiroze dagegmili
ceremoniisTvisaa gankuTvnili da, pirvelis
msgavsad, `saidumlo qsovilisganaa~ damzadebuli.
saerTod, alaias qsovilebs italiaSi, dizaineris
mier gamogonili teqnologiis meSveobiT amzadeben
_ specialur saqsov dazgaze, specialuri printebis
gamoyenebiT. alaias WeSmaritma momxmarebelma
icis, rom mas alaia cxovrebis yvela etapze sWirdeba,
arSiyobis periodidan dawyebuli, qorwiliT
da orsulobis periodiT dasrulebuli. mis erTgul
klientTa rigebSi jer kidev iricxeba 1950iani
wlebis maRali modis cnobili modeli betina
graciani, romelic axla 86 wlisaa. alaia pirveli
miSel obama
naomi kempbeli
istoria
cxeli Sokoladi 137
istoria
modeli kasia strusi
Sarliz teroni
138 cxeli Sokoladi
iyo, vinc SeZlo, qalebi daerwmunebina, orsulebisTvis
gankuTvnil sagangebo, farTxuna samosSi
sxeulis Secvlili formebi ki ar daemalaT, aramed
`yvelaze lamazi formebi da silueti gamoeCinaT~,
_ ixsenebs dizaineris didi xnis megobari da klienti
matilda de rotSildi. nebismier Tanamedrove
dizainerze metad, swored alaiam moaxerxa qaluri
bunebis emociuri, intimuri da biologiuri `faqtebis~
saaSkaraoze gamotana. `misi kabis CacmisTanave
qalma icis, rom saqmis 50 procenti ukve gakeTebulia,
imis miuxedavad, Tu ra mizani amoZravebs mas
_ saqmian Sexvedraze midis, Tu mamakacis moxibvla
surs~, _ ambobs de rotSildi.
qalbatoni rotSildis Sefasebas adasturebs Harrods-idan
da msoflios sxvadasxva kuTxeSi gaxsnili
alaias 300-mde maRaziidan mosuli finansuri ma-
Cveneblebic. yovelgvari reklamisa da socialuri
mediis CarTvis, licenzirebis, onlain maRaziebis,
fasdaklebebis, sunamoebis da piarkampaniebis daxmarebis
gareSe, alaias mza samosi `dRemde erTgvar
narkotikad rCeba qalebisTvis. maTTvis kabis fasi
arasdros warmoadgens dabrkolebas~ (erTi kabis
Tu ansamblis Rirebuleba SeiZleba 15.000 dolars
aRwevdes).