07.06.2013 Views

msoflio kultura

msoflio kultura

msoflio kultura

SHOW MORE
SHOW LESS

Transform your PDFs into Flipbooks and boost your revenue!

Leverage SEO-optimized Flipbooks, powerful backlinks, and multimedia content to professionally showcase your products and significantly increase your reach.

qeTevan kakitelaSvili, giorgi niJaraZe, nino Ciqovani,<br />

irakli CxaiZe, maia qvriviSvili, ivane wereTeli<br />

<strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong><br />

Tbilisi<br />

2012


saqarTvelos saxelmwifo<br />

himni<br />

`Tavisufleba~<br />

leqsi daviT maRraZisa<br />

Cemi xatia samSoblo,<br />

saxate mTeli qveyana,<br />

ganaTebuli mTa-bari,<br />

wilnayaria RmerTTana.<br />

Tavisufleba dRes Cveni<br />

momavals umRers didebas,<br />

ciskris varskvlavi amodis<br />

da or zRvas Sua brwyindeba.<br />

dideba Tavisuflebas,<br />

Tavisuflebas dideba.


qeTevan kakitelaSvili, giorgi niJaraZe, nino Ciqovani,<br />

irakli CxaiZe, maia qvriviSvili, ivane wereTeli<br />

<strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong><br />

X/XI/XII<br />

moswavlis wigni<br />

grifi mieniWa 2012 wels, saqarTvelos ganaTlebisa da<br />

mecnierebis saministros s. s. i. p. ganaTlebis xarisxis<br />

ganviTarebis erovnuli centris mier.


sarCevi<br />

Sesavali 6<br />

1. mravalferovani <strong>msoflio</strong> 7<br />

2. ra aris <strong>kultura</strong>? 10<br />

3. arseboben metad an naklebad kulturuli adamianebi? arseboben adamianebi,<br />

romelTac ar gaaCniaT <strong>kultura</strong>? 14<br />

4. ratom arsebobs ara erTi, aramed mravali <strong>kultura</strong>? 17<br />

5. Cveni uaxloesi biologiuri naTesavebi 19<br />

6. ra ganasxvavebs adamians sxva cocxali arsebebisagan? 21<br />

7. aqvT Tu ara cxovelebs istoria da <strong>kultura</strong>? 23<br />

8. genetika da <strong>kultura</strong> 26<br />

9. bunebrivi da kulturuli garemo: Cven rom sxvagan an sxva dros gvecxovra 29<br />

10. sicocxlis uzrunvelyofis formebi 33<br />

11. sazogadoeba 38<br />

12. socializacia 41<br />

13. identoba 44<br />

14. civilizacia 47<br />

15. marginaloba 50<br />

16. kontr<strong>kultura</strong> 52<br />

17. samosi, romelmac <strong>msoflio</strong> Secvala 58<br />

18. sub<strong>kultura</strong> 61<br />

19. kulturis universaliebi 65<br />

20. zRapari 68<br />

21. magia 70<br />

22. miTi 74<br />

23. religia 77<br />

24. mkurnaloba da medicina 79<br />

25. simbolo 86<br />

26. xelovneba 90<br />

4 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


27. samarTali 94<br />

28. Sroma, profesia da hobi 99<br />

29. rekreacia 104<br />

30. TamaSi 106<br />

31. dro 109<br />

32. cikluri da sworxazovani dro 114<br />

33. ena. niSanTa sistemebi 118<br />

34. enis „tyveobaSi“ 122<br />

35. araverbaluri komunikacia 126<br />

36. <strong>kultura</strong>Ta difuzia 130<br />

37. asimilacia 132<br />

38. masobrivi <strong>kultura</strong> 135<br />

39. ratom aris mas<strong>kultura</strong> masobrivi? 138<br />

40. globalizacia 142<br />

41. globalizacia _ safrTxe Tu SesaZlebloba? 147<br />

42. masmedia 152<br />

43. <strong>kultura</strong>TaSorisi gansxvavebebi 156<br />

44. <strong>kultura</strong> da genderi 162<br />

45. <strong>kultura</strong>Ta tipologia 166<br />

46. saqarTvelos eTnografiuli mravalferovneba 169<br />

47. saqarTvelos kulturuli mravalferovneba 173<br />

48. kulturuli Soki 176<br />

49. stereotipi 179<br />

50. <strong>kultura</strong>TaSorisi urTierTobis barierebi: rasizmi da qsenofobia 182<br />

51. istoriis gakveTilebi 184<br />

52. eTnocentrizmi 189<br />

53. eTnorelativizmi 192<br />

54. interkulturuli komunikacia. interkulturuli dialogi 195<br />

sarCevi<br />

5


Sesavali<br />

ra warmoidgine, roca am wignis saTauri waikiTxe? albaT, upirvelesad, <strong>msoflio</strong>s<br />

sxvadasxva regionSi, sxvadasxva dros Seqmnili arqiteqturuli Zeglebi, ferweris<br />

nimuSebi, literaturuli da musikaluri qmnilebebi... magram mxolod es aris <strong>kultura</strong>?<br />

ratom imosebian da ikvebebian adamianebi sxvadasxvagvarad? ratom aqvT gansxvavebuli<br />

warmodgena silamazeze, sikeTesa da borotebaze, samarTalze, usamarTlobaze,<br />

Tavisuflebaze? ratom xumroben, brazoben, zeimoben da glovoben sxvadasxvagvarad?<br />

ratom anawileben gansxvavebulad dros, romelic, TiTqos, yvelgan erTnairad<br />

gadis?... saxelmZRvanelos wakiTxvis Semdeg aRmoaCen, rom es gansxvavebebi kulturiT<br />

aris ganpirobebuli _ Cven kulturulad mravalferovan <strong>msoflio</strong>Si vcxovrobT.<br />

swored es mravalferovneba _ gansxvavebebi warmodgenebSi, Sexedulebebsa da,<br />

zogadad, cxovrebis wesSi _ aRgviZravs interessa da cnobismoyvareobas. kulturuli<br />

gansxvavebebis codna da gacnobiereba gvazRvevs qsenofobiuri da rasistuli<br />

ganwyobebisagan, rac araerTxel gamxdara <strong>msoflio</strong>s yvelaze sisxlismRvreli da<br />

tragikuli movlenebis safuZveli. Tanamedrove globalizebul samyaroSi, rodesac<br />

sxvadasxva kulturis warmomadgenlebi yoveldRiurad xvdebian erTmaneTs swavlis,<br />

muSaobisa Tu dasvenebis dros, es codna warmatebuli TviTdamkvidrebis erT-erTi<br />

umniSvnelovanesi winapirobaa. kulturuli mravalferovnebis, rogorc faseulobis,<br />

aRqma uaRresad mniSvnelovania Cveni qveynis moqalaqeebisTvis, radgan saqarTvelo<br />

yovelTvis iyo da dResac aris sxvadasxva religiisa da kulturis mqone adamianebis<br />

samSoblo.<br />

saxelmZRvanelo gankuTvnilia X/XI/XII klasis moswavleTaTvis.<br />

6 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


mravalferovani <strong>msoflio</strong> 1<br />

gifiqria imaze, ratom ocnebobs TiT qmis<br />

yvela Cvengani mogzaurobaze? SeiZ leba imitom,<br />

rom „sxva samyaroSi“ mox vedra yovelTvis<br />

saintereso, mimzidveli da saxalisoa; es<br />

amravalferovnebs yovel dRiur cxovrebas,<br />

amdidrebs Cvens codnas da gamocdilebas.<br />

mogzaurobis dros aucileblad geqneboda<br />

fotokamera, Seecdebodi gadageRo lamazi<br />

peizaJebi, xuroTmoZRvrebis Zeglebi,<br />

saintereso momentebi. TvalSi gecemoda<br />

adamianebis gansxvavebuli qceva _ misalmebis<br />

wesi, madlobis gadaxdisa Tu bodiSis moxdis forma, Cacmuloba, samzareulo,<br />

musika, sacxovrebeli da samuSao garemo... (motanili suraTebi swored kulturul<br />

mravalferovnebas asaxavs). mogzaurobidan dabrunebis Semdeg megobrebs, pirvel<br />

rigSi, albaT, imas mouyvebodi, ra iyo SenTvis uCveulo da gansakuTrebuli, ucnauri<br />

_ mimzidveli Tu miuRebeli.<br />

yofilxar saqarTvelos sxvadasxva kuTxeSi? sul ramdenime saaTi dagWirdeba<br />

imisaTvis, rom aRmoaCino bunebisa da adamianTa cxovrebis wesis saocari<br />

mravalferovneba. saqarTveloSi erTmaneTs enacvleba sxvadasxva kuTxisa da<br />

eTnikuri jgufis warmomadgenlebisaTvis damaxasiaTebeli metyvelebis manera, kilo,<br />

tradiciebi da wes-Cveulebebi, kerZebi, sacxovrebeli da sameurneo nagebobebi...<br />

samwuxarod, SeuZlebelia imogzauro yvelgan da naxo yvelaferi, rac sainteresoa,<br />

Tumca dRes, Tanamedrove teqnologiebis saSualebiT, dedamiwis nebismier kuTxeSi<br />

moaxerxeb virtualur mogzaurobas da informaciis miRebas sxvadasxva qveynisa da<br />

sazogadoebis Taviseburebebze.<br />

davaleba<br />

l gaixsene, sad gimogzauria da gamoyavi<br />

mogzaurobis STabeWdilebebidan<br />

SenTvis yvelaze sagulisxmo epizodi.<br />

warmoidgine, ra uintereso iqneboda<br />

cxovreba, adamianebi erTnairebi rom<br />

iyvnen. Cven yovelTvis gvizidavs da<br />

cnobismoyvareobas aRgviZravs is, rac<br />

ucxo da, erTi SexedviT, Znelad gasagebia. adamianebi dedamiwis yvela kuTxeSi Sromoben<br />

da isveneben, uxariaT da glovoben, avadmyofoben da mkurnaloben, zrdian bavSvebs da<br />

iTviseben TaobaTa gamocdilebas, gmoben borotmoqmedebas da ganadideben saTnoebas,<br />

1. mravalferovani <strong>msoflio</strong><br />

7


iaponeli qali suSiT<br />

xinkali<br />

l erT-erTi yvelaze farTod gavrcelebuli mosazrebiT,<br />

imas, rac adamianebs aerTianebs da, amave dros, sxvebisagan<br />

ganasxvavebs, <strong>kultura</strong> ewodeba.<br />

sxvadasxva kulturis adamianebs, romlebic, rogorc ukve<br />

vTqviT, sxvadasxvagvarad azrovneben, grZnoben da iqcevian,<br />

xSirad uWirT erTmaneTis gageba. magram, amave dros, isini<br />

mravali saerTo problemis winaSe dganan _ globaluri daTbobis,<br />

garemos dabinZurebis, ekonomikuri krizisis, terorizmis,<br />

Sidsis, siRaribis... am problemaTa daZleva mxolod saerTo<br />

ZalisxmeviT Tu moxerxdeba, erToblivi gadawyvetilebebi ki<br />

warmatebiT marto maSin xorcieldeba, Tu gaTvaliswinebulia<br />

<strong>kultura</strong>TaSorisi gansxvavebebi.<br />

davaleba<br />

l imsjele, globaluri problemebis erToblivi gadaWrisas<br />

ratom unda gaiTvaliswinon <strong>kultura</strong>TaSorisi gansxvavebebi?<br />

Tanamedrove globaluri samyaro swavlis, muSaobis Tu dasvenebis dros erTmaneTs<br />

axvedrebs sxvadasxva kulturis warmomadgenlebs. gansxvavebebis gacnobiereba Cvens<br />

cxovrebas ufro sainteresos, mimzidvels, naklebad konfliqturs xdis. adamians,<br />

romelic flobs mravalferovan kulturul garemoSi orientaciisa da komunikaciis<br />

unar-Cvevebs, warmatebis mopovebis meti SesaZlebloba aqvs rogorc sakuTar<br />

samSobloSi, aseve mis sazRvrebs gareT. sxva kulturis adamianebTan urTierToba da<br />

TanamSromloba imas ki ar niSnavs, rom Cven erTmaneTis msgavsad an erTnairad unda<br />

moviqceT an vifiqroT, aramed imas, rom kargad vicnobdeT sakuTar <strong>kultura</strong>s, mis<br />

faseulobebs da, amis safuZvelze, vecnobodeT da pativs vcemdeT sxvebs, aRviqvamdeT<br />

maT, rogorc Tanasworebs.<br />

kiTxva<br />

swamT, qmnian xelovnebis nimuSebs, magram yvelafer amas<br />

sxvadasxvagvarad akeTeben. sazogadoebebi gansxvavdebian eniT,<br />

religiiT, zne-CveulebebiT, msoflmxedvelobiT, warmodgeniT<br />

silamazeze, dasaSvebsa da akrZalulze, samarTlianobasa da<br />

usamarTlobaze, Tavazianobasa da uzrdelobaze...<br />

l eTanxmebi Tu ara mosazrebas: „adamians, romelic flobs mravalferovan kulturul<br />

garemoSi orientaciisa da komunikaciis unar-Cvevebs, warmatebis mopovebis meti<br />

SesaZlebloba aqvs rogorc sakuTar samSobloSi, aseve mis sazRvrebs gareT“? pasuxi<br />

daasabuTe.<br />

8 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


mecniereba kulturis Sesaxeb<br />

yvela sxva cocxali arsebisagan adamiani swored<br />

kulturiT gansxvavdeba. ra aris <strong>kultura</strong>, rogor warmoiSva<br />

da ganviTarda cxovrebis gansxvavebuli wesi sxvadasxva<br />

dros da adgilas, arseboben Tu ara adamianebi, romlebsac<br />

ar gaaCniaT <strong>kultura</strong>; ra aris kulturuli Soki, ras<br />

niSnavs stereotipi da ra problemebi SeiZleba Seqmnas man<br />

<strong>kultura</strong>TaSoris urTierTobaSi; ras mivirTmevT, rogor<br />

vimosebiT da vsaubrobT; rogoria Cveni warmodgena sakuTar<br />

Tavsa da sxvebze; ra aris globalizacia da emuqreba Tu<br />

ara <strong>msoflio</strong>s gaerTgvarovnebis safrTxe - am da sxva bevr<br />

saintereso sakiTxs, romelsac saxelmZRvaneloSi gaecnobiT,<br />

swavlobs kulturis kvlevebi. mecnierebis es sfero gasuli<br />

saukunis Sua xanebSi Camoyalibda, dRes ki <strong>msoflio</strong>Si<br />

mimdinare procesebis asaxsnelad mis monacemebs sul ufro<br />

farTod iyeneben. sxvadasxva qveyanaSi igi sxvadasxva saxeliT<br />

damkvidrda: kulturis kvlevebis garda, mas kulturologias<br />

da kulturis mecnierebebsac uwodeben.<br />

saSinao davaleba<br />

l dawere ese: „Cven mravalferovan <strong>msoflio</strong>Si vcxovrobT“.<br />

1. mravalferovani <strong>msoflio</strong><br />

9


2<br />

ra aris <strong>kultura</strong>?<br />

<strong>kultura</strong> erT-erTi yvelaze farTod<br />

gavrcelebuli sityvaa rogorc samecniero<br />

literaturaSi, ise yofiT metyvelebaSi.<br />

mas mravali mniSvneloba aqvs. zogi<br />

<strong>kultura</strong>s xelovnebasTan da, zogadad,<br />

adamianis SemoqmedebiT moRvaweobasTan<br />

aigivebs, zogi _ zrdilobasa da qcevis<br />

wesebTan. magram <strong>kultura</strong> gacilebiT<br />

rTuli da mravalmxrivi fenomenia,<br />

romelic samyaroSi adamianis moRvaweobis<br />

yvela sferos moicavs: yofas, cxovrebis<br />

stils, msoflmxedvelobas, normebs,<br />

faseulobebs, tradiciebs, xelovnebas,<br />

literaturas... swored amitom, am fenomens araerTi mecniereba swavlobs: arqeologia,<br />

istoria, eTnologia, sociologia, filosofia, anTropologia, fsiqologia; gasuli<br />

saukunis Sua xanebSi ki kulturis kvlevebi mecnierebis calke mimarTulebad<br />

Camoyalibda.<br />

sociologia (berZn. moZRvreba sazogadoebis Sesaxeb) _ mecniereba adamianebis,<br />

adamianTa jgufebisa da sazogadoebebis socialuri cxovrebis, socialur<br />

urTierTobaTa Sesaxeb.<br />

fsiqologia (berZn. fsiqe _ suli, logos _ moZRvreba) _ mecniereba adamianis<br />

fsiqikisa da misi funqciobis kanonzomierebaTa Sesaxeb.<br />

filosofia (berZn. sibrZnis siyvaruli) _ mecniereba samyarosa da masSi adamianis<br />

adgilis Sesaxeb.<br />

anTropologia (berZn. anTropos _ adamiani, logos _ moZRvreba) _ mecniereba,<br />

romelic miznad isaxavs adamianis yovelmxriv Seswavlas. igi ikvlevs adamianis<br />

fizikuri tipis ganviTarebas, kulturul da enobriv msgavsebebsa da<br />

gansxvavebebs drosa da sivrceSi<br />

<strong>kultura</strong> (cultura) laTinuri sityvaa da niadagis damuSavebas niSnavs. garda amisa,<br />

laTinur enaSi sityva <strong>kultura</strong> aRniSnavda dasaxlebas, mfarvelobas, Tayvaniscemas<br />

da, rac mTavaria, aRzrdas, gonebis varjiSsa da, saerTod, gonebriv Sromas. Zveli<br />

romaelebi Tvlidnen, rom gonebis varjiSi da „damuSaveba“ Tavisufali adamianis<br />

xvedria.<br />

10 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


davaleba<br />

l daakvirdi zemoT motanil fotoebs: romeli gamosaxuleba ganekuTvneba bunebas da<br />

romeli _ <strong>kultura</strong>s? ra niSniT ganasxvave isini?<br />

2. ra aris <strong>kultura</strong>?<br />

11


antikur epoqaSi gavrcelebuli warmodgeniT, adamianis garemomcveli samyaro or<br />

nawilad iyofoda: bunebad _ naturad, anu imad, rac adamianisagan damoukideblad<br />

Seiqmna da <strong>kultura</strong>d _ „meore bunebad“, romelic Seqmnili an gardaqmnilia adamianis<br />

mier. SeiZleba iTqvas, rom kulturis meSveobiT adamiani qmnis „axal samyaros” da<br />

sakuTar Tavs. TiToeuli <strong>kultura</strong> unikaluri da ganumeorebeli mTlianobaa, romlis<br />

farglebSi adamiani swored ase, da ara sxvagvarad, aRiqvams garemomcvel sinamdviles,<br />

Tavis Tavsa da sxvebs.<br />

mecnierebi amboben, rom dReisaTvis kulturis 500-mde gansazRvreba arsebobs.<br />

erT-erTi yvelaze adreuli da cnobili ganmartebiT, romelic britanel mecnier<br />

eduard bernet tailors ekuTvnis, „<strong>kultura</strong>... aris mTlianoba, romelic moicavs<br />

codnas, rwmenas, xelovnebas, morals, wes-Cveulebebs da nebismier sxva unarsa da<br />

Cvevas, romelsac adamiani iTvisebs rogorc sazogadoebis wevri”.<br />

saqarTveloSi sityva „<strong>kultura</strong>“ me-19 saukunidan gavrcelda, Tumca kulturis,<br />

rogorc bunebisagan gansxvavebuli sinam dvilis gageba ufro adrec arsebobda.<br />

magaliTad, vaxuSti bagrationi (1696-1757) saqarTvelos Sesaxeb werda: „garna ars<br />

queyana Suenieri da nayofieri yovliTa RvTisa mier da ara xelovnebiTa kacTa“.<br />

swored „xelovnebiTa kacTa“ Seqmnili sinamdvile gaxlavT <strong>kultura</strong>.<br />

kulturis zogierTi gansazRvreba mokle da sxartia, Sesa bamisad, advilad<br />

gvamaxsovrdeba, sxvebi _ ufro vrceli da rTuli. ai, zogierTi saintereso ganmarteba:<br />

<strong>kultura</strong> _ es aris<br />

l xalxis cxovrebis zogadi wesi;<br />

l qceva, romelsac vswavlobT;<br />

l koleqtiuri codnis saganZuri;<br />

l garemosa da sxva adamianebTan Seguebis xerxebis erToblioba;<br />

l naleqi, romelsac tovebs istoria;<br />

l cxovrebis gzamkvlevi, ruka.<br />

kulturis meSveobiT vecnobiT Cveni qveynisa da <strong>msoflio</strong>s awmyosa da warsuls.<br />

adamianTa sazogadoebas, kulturis garda, sxva meqanizmi ar gaaCnia, rom kacobriobis<br />

mier dagrovil codnasa da gamocdilebas eziaros, amitom <strong>kultura</strong>s kacob riobis<br />

mexsierebasac uwodeben.<br />

da bolos, ramdenime gansazRvreba, romlebic cnobil mwer lebsa da mecnierebs<br />

ekuTvnis:<br />

12 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


l <strong>kultura</strong> niSnavs - icode yovelive saukeTeso, rac Tqmula da rac gafiqrebula<br />

qveyanaze (meTiu arnoldi, ingliseli poeti da kritikosi);<br />

l <strong>kultura</strong> yvelaferia. igi ar aris mxolod wignebis wera da saxlebis Seneba.<br />

<strong>kultura</strong>a is, Tu rogor vicvamT, rogor gviWiravs Tavi, rogor davdivarT,<br />

rogor vikeTebT halstuxs... (eme sezeri, martinikeli mwerali, poeti,<br />

dramaturgi);<br />

l <strong>kultura</strong> gansakuTrebuli codnis erTobliobaa, romelic Tavs iyris erT<br />

saerTo ojaxSi da misi TiToeuli wevris sakuTrebas warmoadgens (oldos<br />

haqsli, ingliseli mwerali, eseisti da kritikosi);<br />

l uxeSad rom vTqvaT, <strong>kultura</strong>a yvelaferi is, rasac Cven vakeTebT, da rasac<br />

maimunebi ar akeTeben (lord raglani, britaneli samxedro moRvawe);<br />

l Tevzi mxolod wylis gareSe grZnobs, rom igi misTvis aucilebelia. Cveni<br />

<strong>kultura</strong>c wyaliviTaa. Cven misiT vsazrdoobT, vcxovrobT da vsunTqavT misi<br />

meSveobiT (fons trompenaarsi, Tanamedrove holandieli mecnieri, kulturis<br />

fsiqologiis mkvlevari);<br />

l sazogadoebis <strong>kultura</strong> Sedgeba imisagan, rac saWiroa vicodeT da saWiroa<br />

gvwamdes, raTa Cveni qceva misaRebi iyos sazogadoebis sxva wevrebisaTvis<br />

(uord gudinafi, amerikeli anTropologi);<br />

l termini “<strong>kultura</strong>” aRniSnavs specifikur adamianur Taviseburebebs, romlebic<br />

ganasxvavebs homo sapiensis modgmas yvela sxva cocxali arsebisagan (vilhelm<br />

ostvaldi, germaneli qimikosi, nobelis premiis laureati).<br />

kiTxva<br />

1. Seni azriT, romeli gansazRvreba gamoxatavs yvelaze srulad kulturis arss?<br />

2. rogor gesmis mosazreba, rom kulturis meSveobiT adamiani qmnis „axal samyaros” da<br />

sakuTar Tavs?<br />

saSinao davaleba<br />

l Seni azriT, rogor SeiZleba daxasiaTdes „kulturuli adamiani“.<br />

2. ra aris <strong>kultura</strong>?<br />

13


3<br />

arseboben metad an naklebad kulturuli adamianebi?<br />

arseboben adamianebi, romelTac ar gaaCniaT <strong>kultura</strong>?<br />

xSirad amboben, rom adamianebi metad an naklebad kulturulni arian. miiCneven,<br />

rom adamiani, romelic operaSi dadis, Sampa nurs wrupavs da mxatvruli literaturiT<br />

tkbeba, ufro kulturulia, vidre is, vinc fexburTis matCs ar acdens, luds eZaleba<br />

da, Tu kiTxulobs, mxolod sportul gazeTs. adamianis „metad kulturulad“ aRqmas<br />

safuZvlad udevs warmodgena, rom igi miekuTvneba maRal socialur fenas, Sesabamisad,<br />

ufro ganaTlebulia, aqvs daxvewili gemovneba da manerebi.<br />

kulturis aseTi gageba SeiZleba gavrcelebuli iyos yovel dRiur cxovrebaSi.<br />

mecnierebi ki Tvlian, rom „kulturuloba“ ar ganisazRvreba socialuri mdgomareobiT,<br />

ganaTlebis doniT an gemovnebiT. modi, vnaxoT, ramdenad marTebulia saubari „maRal“<br />

da „dabal“, „ganviTarebul“ da „CamorCenil“, „karg“ da „cud“ kulturebze.<br />

amerikeli anTropologi jon monegeni Semdeg istorias gviambobs:<br />

“Cemma mistekma 1 megobrebma sanadirod dampatiJes. iRbliani nadiroba ar gamovida,<br />

sul oriode patara ciyvis mokvla movaxerxeT. dRis bolos Cems megobrebs mTisken<br />

mivyvebodi. isini Cemze bevrad win midiodnen. rodesac mTis mwvervals mivaRwie, davinaxe,<br />

rom isini xis Ziras raRacas Semoxveodnen da gacxovelebiT laparakobdnen. mivuaxlovdi,<br />

aRmoCnda, rom erT-erT maTgans xidan futkris ska Camoegdo. gapobili skidan fiWa, Tafli<br />

da futkris Wuprebi moCanda. Cemi megobrebi skis SigTavss, Wuprebis CaTvliT, pirisken<br />

miaqanebdnen. erT-erTi maTgani adga da Tqva: „mismineT, Cven Tavazianad ar viqceviT.” is<br />

daixara, aiRo fiWis, Taflis da Wuprebis mozrdili ulufa da me momibrunda: „miirTvi,<br />

jon.” mivxvdi, rom uaris Tqma arafriT SeiZleboda. Rrmad CavisunTqe, Cemi ulufa pirSi<br />

Cavide da gadavylape.<br />

erTi wlis Semdeg erTgvari revanSi aviRe, rodesac ramdenime maTgani, visTan<br />

erTadac sanadirod viyavi, CemTan saxlSi sadilad davpatiJe. siurprizis saxiT xaxvis<br />

wvniani movamzade, rac vihakaSi arasodes Semxvedria. rodesac kerZi sufraze mivitane,<br />

SevamCnie, rom stumrebi ar Cqarobdnen Wamis dawyebas. Semdeg SevniSne, rom erT-erTma<br />

maTganma wvniani magidis ukan gadaRvara. rodesac vkiTxe, yvelaferi rigze iyo Tu ara,<br />

jer gaCumdnen, bolos ki erTma zizRiT Tqva, rom xaxvs saSineli suni aqvs da didi<br />

raodenobiT misi Wama adamians asulelebso.”<br />

ra kavSiri aqvs am istorias <strong>kultura</strong>sTan? pirvel rigSi, is aCvenebs, rom amerikelebs<br />

da mistekebs gansxvavebuli Sexeduleba aqvT imis Sesaxeb, ra aris sakvebad vargisi<br />

da ra _ ara. es kulturis nawilia, ase vaxarisxebT ara mxolod sakvebs, aramed yvela<br />

sxva sferosac. jonis zizRi gamoiwvia iman, rom misi kulturisaTvis mweri paraziti<br />

da mavnebelia da igi, erTmniSvnelovnad, ar miiCneva sakvebad. mis mistek megobrebSi<br />

ki zizRi xaxvis wvnianma gamoiwvia, radgan, maTi azriT, xaxvi mxolod sanelebelia da<br />

1 mistekebi _ meqsikis erT-erT StatSi, vihakaSi mcxovrebi xalxi.<br />

14 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


iseve Seuferebelia kerZis mosamzadeblad, rogorc CvenTvis _<br />

mdogvi an pirSuSxa.<br />

cnobili amerikeli anTropologi franc boasi (1858-<br />

1942) ambobda, rom TiToeuli Cvengani „kulturis saTvales”<br />

atarebs, romlis meSveobiT aRviqvamT garemomcvel samyaros<br />

da vsazRvravT Cvens moqmedebebs. am `saTvaliT~ vxedavT<br />

sxva kulturebs, gaucnobiereblad, vadarebT maT Cvensas da<br />

vsazRvravT, ra aris „kargi“ da „cudi“. sxvagvarad rom vTqvaT,<br />

sxva <strong>kultura</strong>s Cveni kulturis meSveobiT aRviqvamT. Cveni<br />

kulturis Taviseburebebi gavlenas axdens imaze, Tu rogorc<br />

vxedavT mas. <strong>kultura</strong>, rogorc saTvale, ganapirobebs Cvens franc boasi<br />

mier samyaros xedvas. es magaliTi gvaCvenebs, rom <strong>kultura</strong><br />

gansazRvravs, erTi SexedviT, „bunebriv“ reaqciebsac ki. kveba kulturis rTuli<br />

sistemis nawilia, is ar aris mxolod SimSilis dakmayofilebisaken mimarTuli qmedeba,<br />

aramed aseve gamoxatavs Cvens mier SeTvisebul codnas samyaros Sesaxeb.<br />

yvela <strong>kultura</strong> unikaluri da Taviseburia. ena da Jestebi, religia da socialuri<br />

urTierTobebi, saqorwino da ojaxuri tradiciebi, sakvebi da dasveneba-garTobis<br />

formebi, samuSao, ganaTleba, sakomunikacio, ekonomiuri da politikuri sistemebi,<br />

janmrTelobaze zrunva, teqnikuri saSualebebi da teqnologiebi garemo pirobebisa<br />

da sxva kulturebTan urTierTobis gavleniT yalibdeba. ar arsebobs universaluri<br />

sazomi, romliTac Sefasdeboda kulturis ganviTarebis done da misi mniSvneloba.<br />

roca sxva kulturis xalxs akvirdebi,<br />

zogi ram _ magaliTad, Cacmuloba,<br />

misalmebis wesi da sxva _ aSkarad<br />

gxvdeba TvalSi, zogi _ naklebad, zogi<br />

ki saerTod SeumCneveli grCeba. modi,<br />

<strong>kultura</strong> aisbergis saxiT warmovidginoT.<br />

aisbergis modeli naTlad gamoxatavs<br />

kulturis rTul da mravalferovan<br />

xasiaTs. aisbergis mxolod mcire nawili<br />

(1/8) Cans wylis zemoT, wylis qveS ki<br />

ufro didi, uxilavi nawilia dafaruli.<br />

kulturis is elementebi, romelic erTi<br />

SexedviTac TvalSisacemia (magaliTad,<br />

ena, arqiteqtu ra,<br />

ritualebi, anbani, xelovneba, sakvebi, samzareulo, samosi,<br />

musika, aveji, samkauli da a.S.), SeiZleba SevadaroT aisbergis<br />

zeda nawils. kulturis fundamenturi elementebi (normebi,<br />

faseulobebi, msoflmxedveloba...), romlebic warmoadgens<br />

safuZvels kulturis „xiluli“ nawilisaTvis, SeiZleba<br />

SevadaroT aisbergis uxilav nawils. ama Tu im <strong>kultura</strong>sTan<br />

Sexvedris sawyis etapze, ver Se vicnobT fundamentur elementebs,<br />

romlebidanac xiluli nawili momdinareobs.<br />

3. arseboben metad an naklebad kulturuli adamianebi? arseboben adamianebi,<br />

romelTac ar gaaCniaT <strong>kultura</strong>?<br />

15


davaleba<br />

l Seecade, pasuxi gasce gakveTilis saTaurSi dasmul kiTxvebs. pasuxi daasabuTe.<br />

jgufuri samuSao<br />

l daiyaviT ramdenime jgufad da cxrilSi mowodebuli maxasiaTeblebi moaTavseT<br />

romelime nawilSi: A-Si isini, romlebic advilad gxvdeba TvalSi, B-Si - SedarebiT<br />

Znelad SesamCnevi, C-Si - romelTa danaxva mxolod maSin SegiZlia, Tu kargad icnob<br />

<strong>kultura</strong>s. SegiZliaT daamatoT maxasiaTeblebi, romlebic ar aris dasaxelebuli<br />

CamonaTvalSi.<br />

ganixileT romelime <strong>kultura</strong>, romelsac jgufis wevrebi ase Tu ise icnobT.<br />

daasaxeleT da CawereT TiTo nawilSi, sul mcire, or-ori maxasiaTebeli, romlebic,<br />

Tqveni azriT, gansakuTrebiT arsebiTia am kulturisaTvis.<br />

Tavazianoba, zrdiloba ❑ stumarTmoyvareoba ❑<br />

saubris manera ❑ moZraobis wesebisadmi damokidebuleba ❑<br />

sajarod gamoxatuli emocia ❑ ojaxi ❑<br />

genderuli rolebi (socialuri<br />

rolebis ganawileba qalsa da<br />

mamakacs Soris) ❑ misalmeba ❑<br />

iumori ❑ piradi urTierTobebi ❑<br />

megobroba ❑ Jestebi ❑<br />

presa da sxva media ❑ punqtualurobis xarisxi ❑<br />

mniSvneloba, romelic eniWeba sazogadoebriv<br />

da pirad cxovrebas ❑ sxvis, ucxosadmi damokidebuleba ❑<br />

Sromis iaraRi ❑ folklori ❑<br />

arqiteqtura ❑ religia ❑<br />

sufra ❑ dakrZalvis wesi ❑<br />

qcevis wesebi ❑ TaobaTa Soris damokidebuleba ❑<br />

materialuri keTildReoba ❑ kariera ❑<br />

ganaTleba ❑ demokratia ❑<br />

mediis Tavisufleba ❑ xelovnebis nimuSebi ❑<br />

16 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


atom arsebobs ara erTi, aramed mravali <strong>kultura</strong>? 4<br />

kiTxva<br />

l Seni azriT, rogor warmoiSva sxvadasxva <strong>kultura</strong> da ratom<br />

aris isini esoden mravalferovani?<br />

<strong>msoflio</strong>s sxvadasxva nawilidan aRebuli adamianis genetikuri<br />

masalis Seswavlis safuZvelze, biologebma daaskvnes, rom<br />

dRes dedamiwaze mcxovrebi yvela adamiani odesRac afrikis<br />

kontinentze, saharis samxreT regionSi mcxovrebi adamianis<br />

genetikuri memkvidrea. zogi lingvisti iziarebs biologebis<br />

hipoTezas da miiCnevs, rom yvela arsebuli ena afrikidan iRebs<br />

saTaves. biologiuri da lingvisturi monacemebi cxadyofs,<br />

rom Cven yvelas saerTo winapari gvyavs.<br />

grafiul, klimatur, socialur da politikur<br />

garemoSi cxovrobdnen. Sesabamisad,<br />

isini gansxvavebulad aRiqvam dnen<br />

samyaros, erT maneTs. zogi xalxi saTvis<br />

ucxo adamianTa gamoCena Cveuleb rivi<br />

ambavi iyo - maT miwa-wyalze vaWarTa<br />

qaravnebi moZraobda, xan erTi dampyrobeli<br />

gamoCndeboda, xan meore. sxvebi<br />

ufro gancalkevebulad cxov robdnen,<br />

maRal mTebs, gauval junglebs an<br />

udabnoebs Soris moqceul teritoriaze.<br />

es ganapirobebda samyaros gansxvavebul<br />

aRqmas, sxvadasxvagvar damokidebulebas<br />

erTmaneTisa da sxva xalxebisadmi.<br />

4. ratom arsebobs ara erTi, aramed mravali <strong>kultura</strong>?<br />

ram ganapiroba erTmaneTisagan gansxvavebuli<br />

mravali kulturis warmoSoba?<br />

klimatur, demografiul da sxva<br />

cvlilebebs mohyva adamianis gansaxleba<br />

afrikis mTel konti nentze da<br />

danarCen <strong>msoflio</strong>Si. saukuneebisa da<br />

aTaswleulebis manZilze adamianebi<br />

sxvada sxva, Zalian mravalferovan geo-<br />

17


erT-erTi ganmartebis Tanaxmad, kul tura _ es<br />

aris garemosa da sxva adamianebTan Seguebis xerxebis<br />

erToblioba. Tu fotoebs davakvir debiT, davinaxavT,<br />

rom es xerxebi erTnairi ver iqneboda sazogadoebebisaTvis,<br />

romlebsac esoden gan sxva vebul garemoSi<br />

(tundra, stepi, tropikebi, mTa, udabno...) cxovrob dnen.<br />

dRes dedamiwaze 7 miliardamde adamiani cxovrobs<br />

da maT Soris ar moiZebneba ori erTnairi. Cven sxvadasxva<br />

feris kani da aRnagoba gvaqvs, gvacvia gansxvavebuli samosi<br />

da sxvadasxvagvarad aRviqvamT silamazes. zogs erTi<br />

RmerTi swams, zogs _ mravali, zogs ki saerTod ar swams;<br />

zogierTi warmoudgenlad mdidaria, zogi ki ukiduresad<br />

Rataki. erTi sityviT, Tanamedrove <strong>msoflio</strong> uaRresad<br />

mravalferovania, magram, amave dros, Zalian „mWidro“. mis<br />

calkeul nawilebs erTmaneTTan akavSirebs ekonomikuri<br />

interesebi, vaWroba, migracia, turizmi... dRes <strong>msoflio</strong>s winaSe mdgari mTavari<br />

gamowveva globaluri _ mTeli kacobriobisaTvis saWirboroto _ gadawyvetilebebis<br />

miRebaa. mravalkulturul samyaroSi<br />

gadarCenis mTavari gza, pirvel rigSi,<br />

sakuTari kulturuli faseulobebis<br />

gaazrebaa, Semdeg ki _ maTi kulturuli<br />

faseulobebis gacnoba, visTanac gvaqvs<br />

urTierToba. globalur gamowvevebze<br />

pasuxis gacema moiTxovs imas, rom<br />

viswavloT urTierToba erTmaneTTan,<br />

miuxedavad imisa, Tu sad vcxovrobT,<br />

romeli kulturis warmomadgeneli varT,<br />

rogoria Cveni ekonomikuri mdgomareoba.<br />

davaleba<br />

1. mas Semdeg, rac kacobrioba mTel dedamiwaze gansaxlda, gadarCenis saWiroebam<br />

kulturulad gansxvavebuli gzebis Ziebas misca biZgi. magaliTad, civi klimatis<br />

qveynebSi adamianebi ufro Tanasworuflebiani arian, vidre tropikuli klimatis<br />

qveynebSi. rogor fiqrobT, ratom?<br />

2. qveynebs Soris kulturuli gansxvavebebi mravali omis erT-erTi safuZveli<br />

gamxdara. rogor fiqrob, xalxTa Soris kulturuli gansxvavebebis gaqrobis<br />

SemTxvevaSi, konfliqtebi aRar iqneba?<br />

3. warmogidgenia <strong>msoflio</strong> kulturuli mravalferovnebis gareSe? miuxedavad imisa,<br />

rom kulturuli sxvadasxvaoba garkveul barierebs qmnis qveynebs Soris, isurvebdi<br />

erTgvarovan samyaroSi cxovrebas? ra dadebiTi da uaryofiTi mxare eqneboda mas?<br />

gadmoeci am sakiTxebisadmi Seni damokidebuleba.<br />

18 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


Cveni uaxloesi biologiuri naTesavebi 5<br />

ici, rom Cven dnm-is daaxloebiT 40% saerTo gvaqvs<br />

matlTan, 60% _ qaTamTan, 80% _ TagvTan da 95%-ze meti _<br />

adamianis msgavs maimunebTan?<br />

adamianis msgavs maimunebs Soris adamianTan genetikurad<br />

yvelaze axlos dgas Simpanze, masTan dnm-s daaxloebiT 98%<br />

gvaqvs saerTo; Semdeg modis gorila, romelTanac dnm-s 97%<br />

viziarebT; orangutangTan ki es maCvenebeli daaxloebiT 96%<br />

aRwevs.<br />

Cven, adamianebi, sakuTar Tavs homo<br />

sapienss (homo sapiens), anu gonier<br />

adamians vuwodebT da vTvliT, rom Cveni<br />

biologiuri saxeoba gansakuTrebulia<br />

mTel planetaze. yvela saxeobas<br />

aqvs garkveuli Tviseba, rac mas<br />

danarCenebisagan gamoarCevs: zogi ufro<br />

swrafia, zogi _ ufro Zlieri, zogi _<br />

ukeT Seguebuli sacxovrebel garemosTan.<br />

dedamiwaze arsebuli 10 milionze meti<br />

biologiuri saxeobidan zogierTi ufro<br />

axlos dgas adamianTan, vidre sxva. ra<br />

aris is, rac ganasxvavebs adamians yvela<br />

danarCeni cocxali arsebisagan?<br />

amrigad, biologiurad Cveni uaxloesi naTesavebi adamianis msgavsi maimunebi arian.<br />

manamdec, sanam mecnierebisaTvis dnm-is Sesaxeb gaxdeboda cnobili, cxadi iyo, rom<br />

adamianis msgavsi maimunebi Zalian gvgavdnen, maT bevri ram SeeZloT gaekeTebinaT<br />

ise, rogorc Cven vakeTebT, xandaxan ki _ ukeTac. eqsperimentebma cxadyo, rom maTi<br />

myisieri (xanmokle) mexsiereba gacilebiT ukeTesia, vidre adamianisa, sagangebo wvrTnis<br />

SemTxvevaSi, maT SeuZliaT gaigon asobiT<br />

sityvis mniSvneloba, axerxeben ufro<br />

rTuli iaraRebis gamoyenebas, vidre Cven<br />

warmogvidgenia.<br />

5. Cveni uaxloesi biologiuri naTesavebi<br />

erTi SexedviT, maimunebisagan yvelaze<br />

metad garegnobiT ganvsxvavdebiT,<br />

Tumca, aRmoCnda, rom adamianisa da<br />

Simpanzes 5 Tvis embrionis garCeva Zalian<br />

rTulia, maTi ConCxi da guliscemac ki<br />

sruliad erTnairia. dabadebis Semdegac<br />

axalSobilebi erTmaneTis msgavsi arian.<br />

19


patara Simpanzes sxeuli daaxloebiT 5 milioni Reri TmiT aris dafaruli. Tu<br />

axalSobil bavSvs davakvirdebiT, mis sxeulzec SevamCnevT Tmas da, ra gasakviric ar<br />

unda iyos, maTi raodenobac iseTivea, rac Simpanzis, ubralod, adamianis Tma ufro<br />

Txeli da moklea.<br />

msgavsebebi amiT ar amoiwureba. aRmoCnda, rom adamianis msgavs maimunebs<br />

SeuZliaT gamoamJRavnon „sikeTe“ an erTmaneTze zrunva. magaliTad, jgufis wevrebi<br />

TanagrZnobas iCenen brZolaSi daSavebuli Simpanzes mimarT, isini zrunaven masze,<br />

aCveneben, rom esmiT misi tkivili.<br />

Cikagos zooparkSi sami wlis biWi gorilebis volierSi Cavarda da goneba dakarga.<br />

igi askilogramiani gorilebis garemocvaSi aRmoCnda. moulodnelad, erTma mdedrma<br />

gorilam biWi aiyvana da nazad daarwia, TiTqos misiani yofiliyos. es Zalian „adamianuri”<br />

qceva iyo, Tumca, cxadia, Cven ar viciT, ra motivebi amoZravebda am dros gorilas.<br />

cdebis Sedegad mecnierebma aRmoaCines, rom sivrciTi orientaciis unari adamianebs<br />

da adamianis msgavs maimunebs Tanabrad aqvT ganviTarebuli, Tumca am ukanasknelT<br />

igi ufro adre uviTardebaT. amis axsna imiT SeiZleba, rom bavSvebi ufro metad da<br />

didxans arian ufrosebze damokidebuli da ar saWiroeben sivrceSi damoukidebel<br />

orientacias mtrisgan Tavdasacavad an sakvebis mopovebis mizniT.<br />

davaleba<br />

1. gaixsene magaliTebi cxovrebidan, filmebidan an literaturuli nawarmoebebidan,<br />

romlebic cxovelebis „adamianur“ qcevas asaxavs.<br />

2. klasSi moawyveT diskusia: miuxedavad msgavsebisa, Simpanze isev xidan xeze xtis,<br />

adamiani ki kosmosSi mogzaurobs. ra aris amis mizezi? ra gvaqvs Cven iseTi, rac maT<br />

ar aqvT? ra aris dnm-s is 1,6%, rac Cven adamianad gvqmnis?<br />

20 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


a ganasxvavebs adamians sxva cocxali arsebebisagan? 6<br />

adamianebisaTvis samyaro simboloebiT<br />

aris datvirTuli. ras niSnavs es?<br />

vefxvTan Sexvedrisas Svelica da<br />

uiaraRo adamianic erTnairad moiqcevian<br />

_ gaqceviT uSvelian Tavs (Tu moaxerxes,<br />

ra Tqma unda), radgan vefxvi orivesaTvis<br />

mtacebelia, romelic maT sicocxles<br />

emuqreba. magram SvlisaTvis vefxvis<br />

„mniSvneloba“ amiT da mxolod amiT amoiwureba, adamianisaTvis ki vefxvi, garda amisa,<br />

Zlierebis, simamacis, silamazis gansaxierebacaa _ sxvagvarad rom vTqvaT, yovelive<br />

amis simboloa. amitom vefxvis saxels arqmeven bavSvebs: gavixsenoT qarTuli saxeli<br />

vefxia, golfis Cempioni Taiger (inglisurad vefxvs niSnavs) vudsi, vefxvs gamosaxaven<br />

droSebze, eTayvanebian da wminda cxovelad aRiareben, iyeneben safirmo niSnad da a.S.<br />

erTi sityviT, adamianisTvis vefxvi gacilebiT metia, vidre mxolod didi, zolebiani,<br />

saxifaTo cxoveli.<br />

Taiger vudsi<br />

Cven, adamianebi, garkveul mniSvnelobas vaniWebT<br />

garemomcveli samyaros yvela Semadgenel nawils _ mcenareebs<br />

(tirifi sevdiani xea, muxa _ Zlieri), mTebs („wminda mTa“, „amayi<br />

mTa“), mdinareebs (wminda mdinare _ gangi, nilosi), ferebs<br />

(CvenSi Savi glovis feria, TeTri _ siwmindis...), aseve ricxvebs<br />

(yvelam viciT, rom 13 Tars ricxvad iTvleba), sxeulis nawilebs<br />

(marcxena xeli uwminduria, marjvena _ dalocvili), moZraobebs<br />

(Tavis daxra mowiwebis niSania)... swored amiT gamoixateba<br />

mxolod adamianisaTvis damaxasiaTebeli simbolizaciis, anu<br />

mniSvnelobis miniWebis unari, rac ganasxvavebs mas yvela sxva<br />

biologiuri saxeobisagan.<br />

6. Cveni uaxloesi biologiuri naTesavebi<br />

simbolo _ niSani, romelic SeiZleba<br />

aRniSnavdes sagans, movlenas,<br />

bgeras da sxva.<br />

simbolizacia _ adamianis unikaluri<br />

unari, mniSvneloba mianiWos<br />

sagnebsa da movlenebs.<br />

cxadia, rom vefxvTan dakavSirebuli<br />

mdidari simbolika, ZiriTadad, im<br />

qveynebSi arsebobs, sadac es cxoveli<br />

binadrobs. afrikaSi, sadac vefxvi ar<br />

cxovrobs, mis „rols“ lomi TamaSobs,<br />

samxreT amerikaSi _ iaguari da a.S.<br />

maSasadame, erTi da igive ram sxvadasxva<br />

qveyanaSi, sxvadasxva <strong>kultura</strong>Si SeiZleba<br />

sxvadasxva simboloTi gamoixatos.<br />

magaliTad, CvenSi eSmakobis gansaxiereba<br />

melaa, Crdiloamerikel indielebSi _<br />

yorani, xolo samxreT-aRmosavleT aziaSi<br />

_ kurdReli.<br />

iaguaris qandakeba<br />

_ actekebis <strong>kultura</strong><br />

21


vefxvis gamosaxuleba Tamilebis droSaze<br />

kiTxvebi<br />

1. romeli safirmo niSnebi ici da ras aRniSnavs isini?<br />

jgufuri samuSao<br />

simboloebs konkretuli, SeTanxmebuli<br />

mniSvneloba aqvT konkretuli kulturis<br />

matarebeli xalxisaTvis. simboloa asobgera,<br />

sityva, sanoto da sagzao niSani,<br />

cifri. simboloebi erTgvari orientirebia,<br />

romlebic adamianebs erTmaneTTan<br />

urTierTobas uadvilebs da SesaZlebels<br />

xdis sazogadoebriv cxovrebas.<br />

swored amitom, kulturologiis erTerTma<br />

fuZemdebelma, amerikelma mecnierma<br />

lesli uaitma kulturis Semdegi ganmarteba<br />

SemogvTavaza: <strong>kultura</strong> _ es aris sagnebisa<br />

da movlenebis erToblioba, romelic<br />

dakavSirebulia mxolod adamianisTvis<br />

damaxasiaTebel simbolizaciis unarTan.<br />

2. Tu ukavSirdeba es niSnebi konkretul qveynebsa da kulturebs?<br />

l daiyaviT jgufebad da 5 wuTis ganmavlobaSi furcelze CamowereT an daxateT rac<br />

SeiZleba meti simbolo.<br />

22 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


aqvT Tu ara cxovelebs istoria da <strong>kultura</strong>? 7<br />

yvelaze mniSvnelovani niSani, romelic adamians ganasxvavebs adamianis msgavsi<br />

maimunisagan, aris metyvelebis unari, romelic Cvenma Soreulma winaprebma daaxloebiT<br />

200 000 wlis win SeiZines. swored am periodidan iRebs saTaves Tanamedrove adamianis<br />

saxeoba _ homo sapiensi. ena aris is iaraRi, romelic SesaZlebels xdis komunikacias,<br />

swavlasa da swavlebas, gamocdilebis gaziarebas, TanamSromlobas.<br />

mecnierTa erTi nawilis azriT,<br />

adamianebis <strong>kultura</strong>, Tu ar CavTvliT<br />

enas, romelic marTlac unikaluria,<br />

mxolod xarisxiT gansxvavdeba zogierTi<br />

cxovelis cxovrebis wesisagan. kulturis<br />

mkvlevrebi am azrs ar iziareben da Tvlian,<br />

rom adamiani ar SeiZleba warmovidginoT<br />

ase martivad: Simpanze + ena.<br />

adamianebi vamayobT Cveni istoriiT<br />

da kulturiT, modi vnaxoT, aqvT Tu ara<br />

sxva saxeobis warmomadgenlebs, Tundac<br />

Cvens uaxloes biologiur naTesavebs,<br />

Tavisi istoria da <strong>kultura</strong>?<br />

istoria aris Tanmimdevruli faqtebi da movlenebi, romelTa mimdinareobis<br />

manZilze Tavad saxeobebi biologiurad ucvleli rCebian. istoriis qona niSnavs imas,<br />

rom jgufi/erToba gardaqmnis garemos da, masTan erTad, sakuTar Tavsac. kacobriobis<br />

istoriis manZilze teqnikur da teqnologiur miRwevebs Tan axlda socialuri,<br />

ekonomikuri, politikuri cvlilebebi adamianTa sazogadoebis cxovrebaSi. magaliTad,<br />

adamianis mier mudmivi sacxovreblis agebam mniSvnelovani gavlena iqonia ojaxsa<br />

da socialuri urTierTobebis sxva sferoebze. rac Seexeba Simpanzeebs, marTalia,<br />

sul asiode welia, rac maT sagangebod swavloben, magram mecnierebi askvnian, rom<br />

maT cxovrebaSi istoriuli mniSvnelobis raime cvlileba ar momxdara da isini iseve<br />

cxovroben, rogorc aseul aTasobiT wlis win: iseTive sacxovrebelSi, iseTive,<br />

ZiriTadad genetikurad ganpirobebuli wesebiT.<br />

yvela cocxali arsebisaTvis mniSvnelovania momavali TaobisaTvis informaciisa<br />

da gadacema, anu axalgazrdebis aRzrda. informacia gadaecema mSoblidan Svils,<br />

gamocdilidan _ gamoucdels, ufrosidan _ umcross. gamoyofen informaciis<br />

gadacemis sam safexurs. pirvel, yvelaze martiv safexurze informaciis gadacema<br />

mxolod instinqtis doneze xdeba: magaliTad, virTagva sakvebad irCevs imas, rasac<br />

suniT dedis rZes amsgavsebs. meore safexurze informaciis mimRebi „dainteresebulia“<br />

7. aqvT Tu ara cxovelebs istoria da <strong>kultura</strong>?<br />

23


misi miRebiT, informaciis gadamcemi ki „gulgrilia“ Sedegisadmi. amas imitacias an<br />

dakvirvebiT swavlas uwodeben: magaliTad, maimuni an bavSvi akvirdeba ufross da<br />

am gziT „swavlobs“. mesame, yvelaze maRal safexurze ki informaciis mimRebica da<br />

gamcemic mizanmimarTulad moqmedeben: rogorc imitaciis SemTxvevaSi, informaciis<br />

mimRebi akvirdeba ufross/gamocdils, magram es ukanasknelic akvirdeba mimRebis<br />

qcevas da usworebs, Tu is ver axerxebs Sesabamisad moqmedebas. es aris pedagogika<br />

da igi mxolod adamianebSi gvxvdeba. pedagogika moicavs dakvirvebas, Sefasebas da<br />

Carevas.<br />

katas mihyavs Tagvi knutebTan,<br />

romlebmac Semdeg sul ufro da ufro<br />

meti warmatebiT unda SeZlon Tagvze<br />

nadiroba. aris Tu ara es pedagogika? _ ara,<br />

radgan kata ar amJRavnebs dainteresebas<br />

SedegiT. Tu knuti ver axerxebs Tagvze<br />

nadirobas, xom ar miscems mas mSobeli<br />

“damatebiT” Tagvs, raTa igi Tavis da-Zmebs<br />

daewios? mecnierebs ar aqvT monacemebi<br />

imis Sesaxeb, rom cxovelebi afaseben<br />

Svilebis qcevas da cdiloben “wvrTnis”<br />

mowesrigebas.<br />

aRwerilia SemTxveva, roca Sinaurma katam daiWira knutis mier gaSvebuli Tagvi da<br />

daubruna mas, magram es iyo reaqcia Tagvze da ara knutis „warumatebel“ mcdelobaze.<br />

SimpanzeebTan, TiTqos, SeiniSneba pedagogikis msgavsi movlena, magram ara velur<br />

bunebaSi, aramed mxolod adamianebTan kontaqtis pirobebSi. kidev erTi gansxvaveba:<br />

sxva saxeobebSi wvrTna Semofarglulia, ZiriTadad, sakvebis mopovebiT, adamianuri<br />

pedagogika ki mraval sferos moicavs. igi miznad isaxavs ara mxolod arsebuli Cvevebisa<br />

da gamocdilebis gadacemas, aramed gansakuTrebuli niWiT dajildoebuli individebis<br />

miRwevaTa SenarCuneba-gadacemasac.<br />

Tumca, isic unda aRiniSnos, rom bolo aTwleulebSi mecnierebma cxovelTa Soris<br />

qcevis iseTi formebi aRmoaCines, romlebic Zalian waagavs kulturuls. magaliTad,<br />

Simpanzeebis erTma jgufma daiwyo ori qvis gamoyeneba kerketi kaklebis gasatexad. es<br />

jer erTma, „geniosma“, Simpanzem moaxerxa, Semdeg ki mas sxvebmac mibaZes. sxva sityvebiT,<br />

Simpanzeebis konkretul jgufSi gaCnda codna, romelic aragenetikuri gziT gadaecema<br />

Taobidan Taobas. <strong>kultura</strong> ki swored esaa. magram mecnierebi varaudoben, rom<br />

metyvelebis da sxva informaciuli saSualebebis gareSe amgvari codna aramdgradia<br />

da ramdenime Taobis Semdeg gaqreba, ase rom SimpanzeebSi srulyofili kulturis<br />

arsebobaze saubari jerjerobiT naadrevia...<br />

24 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


ogorc vnaxeT, gansxvaveba adamiansa da sxva saxeobebs Soris, biologiuri<br />

TvalsazrisiT, arcTu didia. Tumca swored am umniSvnelo sxvaobam gaxada SesaZlebeli<br />

adamianis mier kulturis Seqmna. mxolod adamianisaTvis damaxasiaTebelma simboluri<br />

azrovnebis unarma ganapiroba enis, istoriis, religiis, mecnierebis da, rac mTavaria,<br />

axali Taobis aRzrdis, misTvis informaciisa da gamocdilebis gadacemis mTeli rigi<br />

meqanizmebis Camoyalibeba. es ukanaskneli ki kulturis SenarCunebis aucilebeli<br />

pirobaa.<br />

davaleba<br />

1. Seni azriT, Cans Tu ara adamianTa realobaSi TaobaTa Soris informaciis gadacemis<br />

(aRzrdis) samive safexuri? moiyvane magaliTebi.<br />

2. Seadare erTmaneTs adamianTa da cxovelTa „pedagogika”.<br />

3. daasabuTe, ratom aris SeuZlebeli, rom cxovelebs hqondeT istoria da <strong>kultura</strong>?<br />

4. rogor gesmis, rom axali Taobis aRzrda kulturis SenarCunebis aucilebeli pirobaa?<br />

5. adamians, yvela sxva cocxali arsebisagan gansxvavebiT, axasiaTebs eWvi, rwmena, iumori...<br />

Seni azriT, kidev ra Tvisebebi SeiZleba daematos am CamonaTvals? imsjele, ramdenad<br />

aris isini mxolod adamianisaTvis damaxasiaTebeli?<br />

7. aqvT Tu ara cxovelebs istoria da <strong>kultura</strong>?<br />

25


8<br />

genetika da <strong>kultura</strong><br />

adamianebma Seqmnes <strong>kultura</strong> da aman gansazRvra maTi unikaluroba Cveni planetis<br />

binadarTa Soris. magram adamiani, kulturulTan erTad, biologiuri arsebacaa,<br />

sxvagvarad rom vTqvaT _ biologiuri saxeoba. am TvalsazrisiT, igi cocxali bunebis<br />

erT-erTi „rigiTi“ wevria. yovel saxeobas axasiaTebs specifikuri agebuleba,<br />

garegnoba, fiziologiuri procesebi, kvebis racioni, qcevis Taviseburebebi da<br />

a.S. yvela maTgans aqvs raRac gansakuTrebuli: kus _ javSani, spilos _ xorTumi,<br />

Jirafs _ grZeli kiseri... adamians, rogorc biologiur arsebas, ar gaaCnia arc<br />

basri kbilebi da klanWebi, arc maxvili mgrZnobeloba, arc gansakuTrebuli Zala,<br />

arc fexmardoba. samagierod, bunebam mas uboZa unikaluri organo, romelmac homo<br />

sapienss gabatonebuli mdgomareoba moutana mTel planetaze.<br />

albaT mixvdi _ saubaria adamianis Tavis tvinze, romlis meSveobiTac Cven<br />

vazrovnebT, uzarmazari moculobis informacias vimaxsovrebT, vwerT leqsebs,<br />

vityuebiT, vqmniT manqanebs, vloculobT, erTi sityviT, <strong>kultura</strong>s viTvisebT,<br />

vaviTarebT mas da Tavad vcxovrobT <strong>kultura</strong>Si. naTqvami rom ufro naTeli gaxdes,<br />

warmovidginoT, rom adamianma memkvidreobiT miiRo saxli, zogi ram Semata, rom<br />

sacxovreblad ufro moxerxebuli gamxdariyo da masSi cxovreba ganagrZo. asevea<br />

kulturis SemTxvevaSi.<br />

adamiani orbunebovani arsebaa _ mis raobas, adamianad yofnas gansazRvravs ori<br />

sawyisi _ biologiuri da kulturuli.<br />

adamianis biologiur sawyiss ganapirobebs misi genotipi _ memkvidreobiTi<br />

informaciis matarebeli bioqimiuri warmonaqmnebis, genebis urTulesi kombinacia. igi<br />

gansazRvravs yoveli konkretuli adamianis (iseve rogorc cxovelisa Tu mcenaris)<br />

unikalur garegnobas, agebulebas, mokled, anatomiisa da fiziologiis Taviseburebebs<br />

(gamonakliss Seadgenen e.w. erTkvercxovani tyupebi, romelTac erTnairi genotipi<br />

aqvT da swored amitom hgvanan ase erTmaneTs).<br />

yoveli konkretuli adamiani ibadeba unikaluri genetikuri programiT, sadac<br />

„Cawerilia“ misi biologiuri maxasiaTeblebis „gegma“: garegnoba (magaliTad, Tvalebis<br />

Tu Tmis feri, cxviris forma Tu zoma da a.S.), aRnagoba (simaRle, kidurebis sigrZe,<br />

Zvlebis sisqe da a.S.), fiziologiuri Taviseburebebi (sisxlis jgufi, sasicocxlo<br />

procesebis tempi da intensivoba da a.S.). garda amisa, tvinisa da zogierTi sxva<br />

organos agebulebis Taviseburebebi, agreTve biologiurad aqtiuri nivTierebebis<br />

(e.w. hormonebis) gamomuSavebis intensivoba, romelic isev da isev genetikuradaa<br />

gansazRvruli, ganapirobebs inteleqtualur SesaZleblobebs, mexsierebis moculobas,<br />

musikalur, sportul Tu maTematikur niWs, xasiaTis Taviseburebebs _ guneba-ganwyobis<br />

swraf an nel cvlas, midrekilebas ufro dadebiTi an uaryofiTi grZnobebisadmi.<br />

fsiqologebi xasiaTis amgvar gansxvavebebs e.w. temperamentis tipebs ukavSireben.<br />

26 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


qvemoT motanil saxumaro naxatze, romelic cnobil daniel karikaturist herluf<br />

bidstrups ekuTvnis, naCvenebia, Tu rogor iqceva sxvadasxva temperamentis adamiani -<br />

erTi da igive kulturis warmomadgenelic ki, erTsa da igive situaciaSi: erTi brazobs,<br />

meore sruliad gulgrili rCeba, mesame tirils iwyebs, meoTxe ki xarxars.<br />

magram genetikuri programis<br />

arseboba sruliadac ar niSnavs<br />

mis ganxorcielebas. esa Tu is<br />

genetikuri niSani rom gamovlindes,<br />

aucilebelia Sesabamisi<br />

garemo pirobebi.<br />

ai, arnold<br />

Svarcenegeri. rasakvirvelia,<br />

mas hqonda<br />

Seudarebel aTletad<br />

qcevis genetikuri<br />

monacemebi. magram cudi<br />

kvebis, infeqciebis,<br />

mavne nivTierebebis,<br />

momqancveli<br />

fizikuri Sromis da<br />

sxva araxelsayreli<br />

garemoebebis gav leniT,<br />

SeiZleba, igi susti da<br />

sneuli gazrdiliyo da<br />

kaliforniis Statsac<br />

sxva gubernatori<br />

hyoloda.<br />

8. genetika da <strong>kultura</strong><br />

cnobilia, rom me-19 saukunis meore naxevridan<br />

moyolebuli, adamianis saSualo simaRle mniSvnelovnad<br />

gaizarda da zrdas ganagrZobs. mecnierebi amis<br />

ramdenime mizezs asaxeleben, maT Soris umTavresia<br />

kvebis xarisxis, sanitariul-higienuri da sacxovrebeli<br />

pirobebis gaumjobeseba. es kargad aCvenebs garemo<br />

pirobebis mniSvnelobas genetikuri SesaZleblobebis<br />

gamovlinebisaTvis.<br />

garemom, SeiZleba, didi roli iTamaSos ama Tu<br />

im genetikuri niSnis gavrcelebaSi. magaliTad,<br />

saqarTveloSi pirveli jgufis sisxli yvelaze xSirad<br />

samegrelos mcxovreblebSi gvxvdeba. axsna Zalian<br />

sainteresoa.<br />

27


warsulSi samegrelos teritoriis didi nawili daWaobebuli iyo da aq malaria<br />

mZvinvarebda. malariis gamomwvevi mikrobi, romelic koRo anofelesis kbeniT<br />

vrceldeba, sisxlis wiTel burTulakebs azianebs, ris Sedegadac avadmyofs aqvs<br />

perioduli cieb-cxeleba, Zlier sustdeba da SeiZleba daiRupos kidec. rogorc<br />

gamoirkva, pirveli jgufis sisxlis burTulakebi malariis mikrobis mimarT SedarebiT<br />

mdgradia. Sesabamisad, sisxlis pirveli jgufis mqone adamianebi ufro janmrTelebi<br />

iyvnen, ufro didxans cocxlobdnen da, rac mTavaria, met da jansaR STamomavlobas<br />

tovebdnen, romelsac sisxlis pirveli jgufis genebs gadascemdnen. ase TandaTan,<br />

saukuneebis ganmavlobaSi, samegreloSi (iseve rogorc yvelgan, sadac malariaa<br />

gavrcelebuli) matulobda sisxlis pirveli jgufis mqone adamianTa xvedriTi wili.<br />

Jasmini<br />

mZinare mzeTunaxavi<br />

davaleba<br />

rogorc ukve ici, sazogadoebebs silamazeze<br />

gansxvavebuli warmodgena aqvT. rogor fiqrob,<br />

ra kavSiria am warmodgenebsa da genetikurad<br />

gansazRvrul garegnul maxasiaTeblebs Soris?<br />

gaxsovs <strong>msoflio</strong>s xalxTa zRaprebis<br />

mzeTunaxavebi da ufliswulebi? ratom aris zogi<br />

maTgani oqrosferTmiani da cisferTvaleba, zogi ki<br />

giSrisTvala, Ramis wyvdiadiviT Savi TmiT?<br />

...misi mSvenierebis aRwera eniT SeuZlebelia:<br />

maRalia, SavTvalwarba, tuCebi iamanis elvare<br />

sardions miugavs da tani _ Jasminis konas, _<br />

es mzeTunaxavi Jasminia („aladinis jadosnuri<br />

lampari“).<br />

...mefisa da dedoflis nanatr qaliSvils feriebma<br />

mSvenieri garegnoba daanaTles. erTma Tqva: „dae,<br />

Seni Tma oqrosfer abreSums hgavdes“, meorem _ „dae,<br />

Seni Tvalebi iyos cisferi, rogorc mowmendili ca...“<br />

(Sarl pero, „mZinare mzeTunaxavi“).<br />

Seni azriT, SeiZleba, rom mZinare mzeTunaxavisTvis<br />

feriebs „aladinis jadosnuri lamparis“ personaJis,<br />

mefis mSvenieri asulis, Jasminis garegnoba<br />

daenaTlaT? ratom?<br />

1. gaixsene magaliTebi, romlebic aCvenebs, Tu ra gavlenas axdens bunebrivi garemo<br />

adamianis genetikur memkvidreobaze.<br />

2. Seqmeni T sqema, romelic asaxavs Sens genetikur da kulturul maxasiaTeblebs.<br />

28 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


unebrivi da kulturuli garemo: Cven rom sxvagan an<br />

sxva dros gvecxovra<br />

Cven vnaxeT, rom erTi da igive genetikurad<br />

ganpirobebuli niSani, garemo pirobebis<br />

gavleniT, sxvadasxvagvarad vlindeba. es<br />

faqti Tanabrad exeba yvela cocxal arsebas,<br />

adamianis CaTvliT. Tumca aq erTi „mcire“<br />

gansxvavebaa. Tu mcenaresa da cxovelze<br />

mxolod bunebrivi garemo moqmedebs, adamiani,<br />

umTavresad, kulturuli garemos gavlenas<br />

ganicdis. magaliTi uamravia: adamiani ibadeba<br />

genetikurad ganpirobebuli metyvelebis<br />

momTabareebma, romlebic mudmivad gada adgildebodnen, Cvili bavSvebis usafrTxod<br />

da mSralad mgzavrobisaTvis Seqmnes sagangebo sawoli, romelic Semdeg sxva<br />

xalxebis nawilSic gavrcelda da sxvadasxva saxe miiRo. es patara sawoli _ akvani<br />

_ didi xnis ganmavlobaSi gamo iyeneboda CvenTanac. bolo dros, roca medikosebma<br />

upiratesoba Cvilis Tavis uflad gazrdas mianiWes da gaCnda sagangebo safeni, akvani<br />

sul ufro naklebad gamoiyeneba.<br />

unariT, magram ra enaze alaparakdeba igi, damokidebulia im enobriv garemoze,<br />

romelSic adamiani izrdeba. <strong>kultura</strong> gvaCvevs Wama-smis, Zilis da sxva biologiuri<br />

moTxovnilebebis dakmayofilebis wesebs.<br />

Tqven ikiTxavT, maS ratom gansxvavdebian adamianebi ase Zalian TviT erTi<br />

kulturis farglebSic? imitom, rom, jer erTi, adamianebs sxvadasxvagvari genetikuri<br />

memkvidreoba aqvT _ Tu bunebam ar giboZaT smena da xma, momRerali ver gaxdebiT; Tuki<br />

sxeulis kargi koordinacia „dagebedaT“, SesaZlebloba gaqvT, sportSi gamoiCinoT<br />

Tavi da a.S. meore da ufro mniSvnelovania is, rom TiToeuli <strong>kultura</strong> Zalze<br />

mravalferovania. saerTo kulturuli garemos yovel calkeul Semadgenel nawils<br />

Tavisi „mikro<strong>kultura</strong>“ aqvs: am ojaxSi adre adgomaa miRebuli da bavSvebsac amas<br />

aCveven; am skolaSi qimiis kargi laboratoriaa da moswavleebs eRviZebaT interesi<br />

am sagnisadmi; am sofelSi odiTganve Tixis nakeTobebs amzadeben da a.S. yovelive es<br />

met-naklebad moqmedebs adamianze da mas unikalur pirovnebad ayalibebs.<br />

da mainc, daakvirdiT, ramdeni saerTo gvaqvs Cven, qarTuli kulturis pirobebSi<br />

aRzrdil adamianebs (yovel SemTxvevaSi,<br />

did umravlesobas) _ ena, tradiciebi,<br />

qcevis wesebi, warmodgenebi istoriasa Tu<br />

xelovnebaze da bevri, bevri sxva...<br />

SeiZleba iTqvas, rom adamiani<br />

pirovnebad yalibdeba im SesaZleblobebis<br />

farglebSi, rasac misi kulturuli<br />

9<br />

mikro<strong>kultura</strong> _ adamianTa mcire<br />

jgufis (ojaxi, skola...) <strong>kultura</strong>,<br />

romelic ramdenadme gansxvavdeba<br />

sxva aseTive jgufebis<br />

kulturebisagan.<br />

9. bunebrivi da kulturuli garemo. Cven rom sxvagan da sxva dros gvecxovra<br />

29


garemo sTavazobs. Svarcenegeris fizikuri monacemebis mqone adamiani sadRac me-<br />

15 saukuneSi rom dabadebuliyo, SesaZloa, is didi meomari gamosuliyo, magram<br />

verafriT gaxdeboda didi meomrebis rolebis Semsrulebeli, im martivi mizezis gamo,<br />

rom kinematografi mxolod me-19-20 saukuneebis mijnaze gamoigones.<br />

maS ase, adamiani genetikuri da kulturuli faqtorebis gavleniT yalibdeba. axla<br />

ki vnaxoT, rogor „asworebs“ <strong>kultura</strong> bunebis „Secdomebs“.<br />

<strong>kultura</strong>, ZiriTadad, Seesabameba adamianis biologiur Taviseburebebs. erTi<br />

wuTiT warmovidginoT, rom adamians aqvs ara xuTi TiTi, aramed eqvsi an sami.<br />

ramdeni rame Seicvleboda _ musikaluri instrumentebi da TviT musika, kompiuteris<br />

klaviatura, Jestebi _ mokled, yvelaferi, rac xuTTiTian xelebzea morgebuli.<br />

grZeli yurebi _ silamazisa<br />

da socialuri statusis niSani<br />

malaiziaSi<br />

CineTSi qalis silamazis aucilebeli<br />

elementi iyo patara zomis fexi. amitom gogonebs<br />

adreuli bavSvobidan mWidrod uxvevdnen fexebs<br />

da uviwroes fexsacmels acmevdnen. Sedegad,<br />

terfebi zomiT patara rCeboda, magram warmoudgenlad<br />

icvlida formas. asi welic ar aris<br />

gasuli, rac CineTSi es tradicia akrZales.<br />

Tumca xSiria SemTxvevebi, roca kulturis moTxovnebi<br />

ar Seesabameba, an, sulac, ewinaaRmdegeba adamianis<br />

biologias. martivi magaliTi: <strong>kultura</strong>Ta umravlesobaSi<br />

miRebulia frCxilebisa da Tmis SeWra _ <strong>kultura</strong> ereva<br />

bunebriv procesSi da cvlis mas. zogjer kulturisa<br />

da biologiis dapirispireba usastikes formebs iRebs:<br />

magaliTad, rogorc cnobilia, Zvel spartaSi fizikurad<br />

sust axalSobilebs xramSi agdebdnen, radgan spartelebi<br />

Tvlidnen, rom maT mxolod meomrebi WirdebodaT.<br />

gacilebiT ufro xSirad, adamianis anatomiasa da<br />

fiziologiaSi Careva misive keTildReobisaTvisaa<br />

gamiznuli _ medicina, romelic ama Tu im saxiT yvela<br />

<strong>kultura</strong>Si arsebobs, sul ufro meti warmatebiT<br />

cdilobs Tandayolili Tu SeZenili daavadebebis da<br />

anomaliebis damarcxebas.<br />

adamianis garegnobis xelovnuri Secvla xSirad<br />

modiT da silamazis adgilobrivi standartebiT aris<br />

nakarnaxevi: plastikuri operaciebi bevrgan ukve<br />

Cveulebriv movlenad iqca. zog <strong>kultura</strong>Si grZeli<br />

yurebia modaSi da maT xelovnurad igrZeleben mZime<br />

sagnebiT.<br />

30 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


da bolos, zogjer bunebiT boZebuli garegnobis Secvla religiuri rwmenawarmodgenebis<br />

gavleniTac xdeba. zogi religia Tavisi mimdevrebisagan moiTxovs tanze<br />

da saxeze ritualuri sviringebis an iarebis gakeTebas, gavixsenoT agreTve winadacveTa<br />

_ operacia, romelic aucileblad iTvleba iudaizmisa da islamis mimdevrebSi.<br />

kiTxva<br />

l mocemuli suraTebis mixedviT,<br />

ra gansxvavebebs xedavT adamianis<br />

biologiuri moTxovnilebis<br />

dakmayofilebis wessa da formaSi?<br />

Tqveni azriT, riT aixsneba es?<br />

afrikuli sadili<br />

evropuli sadili<br />

Cais sma evropulad<br />

Cais sma iaponurad<br />

qarTuli nadimi. niko firosmanaSvili (1862-1918)<br />

9. bunebrivi da kulturuli garemo. Cven rom sxvagan da sxva dros gvecxovra<br />

31


davaleba<br />

1. gadaxaze rveulSi cxrili da SeavseT adamianis Sesabamisi niSan-TvisebebiT.<br />

genetikuri faqtorebiT gapirobebuli<br />

niSan-Tvisebebi<br />

socialur-kulturuli faqtorebiT<br />

gapirobebuli niSan-Tvisebebi<br />

2. gaixsene saqarTvelos calkeuli kuTxeebi da soflebi, romelTa mcxovrebni<br />

tradiciulad misdeven xalxuri rewvis romelime dargs an xelobas.<br />

3. moiZie magaliTebi, roca:<br />

a) medicina „asworebs“ bunebis „Secdomebs“,<br />

b) adamianis garegnobaSi Careva ganpirobebulia religiiT, cxovrebis wesiT, esTetikuri<br />

SexedulebebiT an komerciuli mizniT.<br />

saSinao davaleba<br />

l dawere Txzuleba adamianis anatomiaze zemoqmedebis Tanamedrove saxeebis Sesaxeb,<br />

imsjele mis mizezebsa da Sedegebze.<br />

32 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


sicocxlis uzrunvelyofis formebi 10<br />

warmoidgine, rom Tqven, ramdenime<br />

megobarTan erTad, ukacriel kunZulze<br />

aRmoCndiT, ai, aseTze.<br />

raze izrunebT pirvel rigSi? cxadia,<br />

sasmel wyalze. gagvimarTla! wyaro<br />

aRmovaCineT, wyurvili aRar Segvawuxebs.<br />

Semdegi problema _ gvSia! ai, palmebze<br />

qoqosebia, ramdenime miwazec agdia,<br />

`Cveni~ ukacrieli kunZuli<br />

gavtexoT... sul arafers sjobs, magram<br />

ufro gemrieli ram ar gvawyenda; iqneb vcadoT, Tevzi daviWiroT? gamogvivida _<br />

napirTan ramdenime zanti Tevzi movixelTeT. magram ra, umad vWamoT? isev gagvimarTla<br />

_ erT-erT Cvengans sanTebela aRmoaCnda _ nafotebi movagroveT, Tevzi SevwviT,<br />

mivirTviT _ kargia!.. kidev ra? horizontze muqi Rrubeli gamoCnda, Tavsxmas<br />

gvpirdeba. modi, qoxi avagoT _ CavarWeT paloebi, gadavxureT totebiT, sakmaod<br />

myudro gamovida... uh! axla SeiZleba suli moviTqvaT da, maSvelebis molodinSi,<br />

cota davisvenoT _ Cven droebiT davikmayofileT ZiriTadi, sabaziso moTxovnilebebi,<br />

anu movipoveT is, rac aucilebelia sicocxlis SenarCunebisaTvis _ wyali, sakvebi,<br />

TavSesafari.<br />

cecxlis mopoveba xaxuniT<br />

10. sicocxlis uzrunvelyofis formebi<br />

rasakvirvelia, Cvens SemTxvevaSi<br />

yvelaferi kargad damTavrda _ meore<br />

dResve kunZuls qaTqaTa xomaldi moadga<br />

da rbili loginebis, cxeli yavisa da<br />

internetis samyaroSi dagvabruna...<br />

Cvenma Tavgadasavalma dagvafiqra,<br />

ram xela gza gaiara kacobriobam nayofis<br />

Segrovebidan internetamde da ra<br />

siZneleebis gadalaxva uwevdaT adamianebs<br />

mTel <strong>msoflio</strong>Si, rom, ubralod, Sim-<br />

SiliT ar daxociliyvnen. modi, Tvali<br />

gadavavloT im revoluciur aRmo Cenebs,<br />

romelTac mkveTrad Secvales kacob -<br />

riobis arseboba da romelTac uSualo<br />

kavSiri aqvT adamianis sabaziso moTxovnilebebTan<br />

_ kvebasa da sacxovrisTan.<br />

cecxlis mopoveba kaJiT<br />

33


uZvelesi adamianebi Tavs daaxloebiT ise irCendnen, rogorc Cven ukacriel<br />

kunZulze: SemgroveblobiT, anu daxetialobdnen tye-velad da moixmardnen<br />

yvelafers, razec xeli miuwvdebodaT _ kenkras, bolqvebs, mwerebs, patara cxovelebs,<br />

risTvisac uxeSad damuSavebuli qvis, xis an Zvlis iaraRebs xmarobdnen; avdrisagan<br />

dasacavad agebdnen saxeldaxelo qoxebs an iyenebdnen bunebriv TavSesafrebs _<br />

mRvimeebs. daaxloebiT 1,5-2 milioni wlis win udidesi movlena moxda _ adamianma<br />

iswavla cecxlis gamoyeneba: jer bunebrivad, mexis dacemis Sedegad gaCenili<br />

cecxlis Senaxva, mogvianebiT ki misi mopoveba xaxuniT an kaJis meSveobiT. Sedegebi<br />

uaRresad mniSvnelovani iyo: sakvebis xarisxis mkveTri gaumjobeseba, saimedo dacva<br />

nadirisagan, axali, ufro grilhaviani teritoriebis aTviseba.<br />

amis Semdeg, milion welze meti xnis ganmavlobaSi, RirsSesaniSnavi TiTqmis<br />

araferi momxdara, magram mere saqme sul ufro swrafad wavida win.<br />

Subi<br />

mSvild-isari<br />

sameTuneo rgoli Tixis WurWeli<br />

400-500 aTasi wlis win gaCnda Subi, ramac ufro<br />

efeqturi gaxada nadiroba _ sakvebis mopovebis erTerTi<br />

umTavresi saSualeba. mSvild-isris gamogonebis<br />

Sedegad nadiroba ufro usafrTxo gaxda: cxovelis<br />

monadireba SesaZlebeli iyo Sori manZilidanac. isriT<br />

daWrili, magram cocxlad gadarCenili cxoveli sakvebis<br />

erTgvar „marags“ qmnida, meore mxriv ki xels uwyobda<br />

cxovelTa moSinaurebas. magram yovelive amas kidev 350-<br />

400 aTasi weli daWirda.<br />

25-30 aTasi wlis win daiwyo Tixis damuSaveba: gaCnda<br />

mravalgvari WurWeli, SesaZlebeli gaxda produqtebis<br />

xangrZlivi Senaxva da Sor manZilze gadatana. mogvianebiT<br />

Tixisagan damzadda axali saimedo saSeni masala _ aguri<br />

da kramiti.<br />

34 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


Zv. w. me-10 aTaswleulidan safuZveli Caeyara miwaTmoqmedebas, rasac mohyva mudmivi<br />

dasaxlebebis warmoSoba da gavrceleba. amave periodSi adamianma ZaRli moiSinaura da<br />

erTguli megobari, monadire da daraji SeiZina.<br />

Zv. w. me-9 aTaswleuliT TariRdeba dedamiwaze napovni liTonis uZvelesi nivTi<br />

_ spilenZis samkauli, romelsac arqeologebma Tanamedrove erayis teritoriaze<br />

miakvlies. qvis xana dasasruls miuaxlovda. adamianma pirvelad SeZlo iseTi<br />

nivTierebis miReba, romelic bunebaSi sufTa saxiT praqtikulad ar moipoveba _<br />

es iyo jer brinjao, mogvianebiT ki rkina.<br />

Zv. w. me-8 aTaswleuli: mecxoveleobis<br />

dasawyisi _ adamianma moiSinaura<br />

wvrilfexa saqoneli _ cxvari<br />

da Txa, rZis produqtebis, xorcisa da<br />

matylis saimedo wyaro.<br />

Zv. w. me-6-7 aTaswleuli _ adamianma<br />

gamoigona guTani, mosavlianoba mkveTrad<br />

gaizarda. gaCnda pirveli sarwyavi<br />

arxebi.<br />

Zv. w. me-5 aTaswleuli _ SuamdinareTSi<br />

gamoigones borbali da<br />

uremi. gamocxva pirveli puri. daiwyo<br />

cxenisa da Roris moSinaureba.<br />

Zv. w. me-4 aTaswleuli _ daiwyo<br />

msxvilfexa rqosani saqonlisa da<br />

qaTmis moSinaureba. indoCineTSi<br />

mohyavdaT brinji da Saqris lerwami.<br />

ukve Zv. w.-mde me-4 aTaswleulis miwurulisTvis, anu 5000 wlis win, gakeTda TiTqmis<br />

yvela is ZiriTadi aRmoCena (sakvebi produqtebi, saSeni masalebi, teqnologiebi),<br />

romelTa meSveobiT kacobriobam me-15 saukunemde moaxerxa sicocxlis uzrunvelyofa<br />

da planetaze gabatonebuli mdgomareobis mopoveba. rasakvirvelia, siaxleebis farTod<br />

gavrcelebas (vaWrobis, migraciebis, omebis procesSi) an damoukideblad aRmoCenas<br />

(magaliTad, mSvild-isari an borbali <strong>msoflio</strong>s mraval regionSi damoukideblad<br />

gamoigones) saukuneebi da aTas wleulebi daWirda. gavrcelebisas siaxleebi, havisa<br />

da adgilobrivi kulturuli tradiciebis Sesabamisad, saxes icvlida: zogan,<br />

ZiriTadad, mecxoveleobas misdevdnen, zogan _ miwaTmoqmedebas, zogan saxlebs xisgan<br />

10. sicocxlis uzrunvelyofis formebi<br />

borblis gamosaxuleba mzis taZarze indoeTSi<br />

qarTuli uremi<br />

35


agebdnen, zogan _ qvisa Tu Tixisagan.<br />

axal-axali aRmoCenebi Tu gamogonebebi<br />

(magaliTad, wylis an qaris wisqvili)<br />

xvewda teqnologiebs, umjobesdeboda<br />

kulturuli mcenareebisa da Sinauri<br />

cxovelebis jiSebi.<br />

me-15 saukunis meore naxevridan iwyeba<br />

e.w. didi geografiuli aRmoCenebis epoqa,<br />

romelmac, SeiZleba iTqvas, „gaamTliana“<br />

da erT sivrced aqcia Cveni planeta.<br />

CvenTvis saintereso TvalsazrisiT, am<br />

orTqlmavali<br />

xanaSi amerikis kontinentidan farTod<br />

gavrcelda simindi, lobio, kartofili, kakao da sxva mcenareuli kulturebi.<br />

me-18 saukunis meore naxevarSi ki samrewvelo revolucia moxda. gaCnda energiis<br />

axali umZlavresi wyaroebi _ jer orTqli, Semdeg navTobproduqtebi, mogvianebiT _<br />

eleqtroba. TandaTan soflis meurneoba samrewvelo safuZvelze gadavida _ aSenda<br />

uzarmazari fermebi da plantaciebi, romlebsac manqanebi emsaxureboda, ganviTarda<br />

axali teqnologiebi _ produqtebis dakonserveba, gayinva; qimiuri mrewveloba axalaxal<br />

sinTezur produqcias qmnida. ai, ase movediT Tanamedrove supermarketamde,<br />

sadac, praqtikulad, nebismieri sakvebis, sasmelis Tu sicocxlis uzrunvelyofisaTvis<br />

saWiro nivTebis SeZena SegviZlia.<br />

kiTxva<br />

l ukacriel kunZulze xomaldi erTi Tvis an erTi wlis manZilze rom ar gamoCeniliyo,<br />

rogor warimarTeboda Seni cxovreba? kidev ra saWiroebebis winaSe dadgebodi?<br />

davaleba<br />

l eqstremalur pirobebSi aRmoCenis SemTxvevaSi, arCevanis saSualeba rom gqondes, Seni<br />

moTxovnilebebidan da saWiroebebidan romlebs ver daTmobdi? romel moTxovnilebebze<br />

ityodi uars? moaxdine Sens mier SerCeuli mTavari moTxovnilebebis ranJireba.<br />

saSinao davaleba<br />

1. moiZie informacia ZiriTadi moTxovnilebebis dakmayofilebis formaTa Sesaxeb<br />

sxvadasxva <strong>kultura</strong>Si.<br />

2. moiZie informacia me-19 da me-20 saukunis im aRmoCenebis Sesaxeb, romlebic<br />

dakavSirebulia adamianis sabaziso moTxovnilebebis dakmayofilebasTan.<br />

3. Caatare kvleva: Seadgine (an moipove) supermarketSi arsebuli produqciis sia da<br />

36 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


daaxarisxe Semdegi cxrilis mixedviT:<br />

produqcia, romelsac<br />

adamiani qvis xanaSic<br />

daamzadebda (Zv. w. V-IV<br />

aTaswleulamde)<br />

10. sicocxlis uzrunvelyofis formebi<br />

produqcia, romelic XV<br />

saukunis Semdeg iqneboda<br />

xelmisawvdomi<br />

produqcia, romlis<br />

damzadebasac adamiani XVIII<br />

saukunis Semdeg moaxerxebda<br />

37


11<br />

sazogadoebad ganixileba adamianTa is erToba, romlis wevrebsac yoveldRiuri<br />

urTierToba aqvT da erTmaneTis cxovrebaze mniSvnelovan gavlenas axdenen. yoveli<br />

adamiani sazogadoebis nawilia. imisaTvis, rom icxovro srulfasovnad, gyavdes ojaxi,<br />

megobrebi, miaRwio warmatebas, igrZno Tavi daculad, aucilebelia iyo sazogadoebis<br />

wevri. sazogadoebis wevroba niSnavs _ gqondes am erTobis sxva wevrebTan saziaro<br />

interesebi, faseulobebi, warmodgenebi. erTi da igive sazogadoebaSi mcxovrebi<br />

adamianebi ayalibeben cxovrebisa da urTierTobis saerTo, yvelasaTvis misaReb wess,<br />

romelsac <strong>kultura</strong> gansazRvravs.<br />

sazogadoeba Sedgeba sxvadasxva asakis, profesiis, interesebis, socialuri rolisa<br />

da statusis mqone individebisagan. yoveli maTgani mniSvnelovania sazogadoebisTvis,<br />

radgan yvelas Seaqvs sakuTari wvlili mis arsebobasa da ganviTarebaSi. yovel<br />

diliT, rodesac viRviZebT, viwyebT urTierTobas ojaxis wevrebTan, Semdeg _<br />

TanaklaselebTan, TanamSromlebTan, sruliad ucnob adamianebTan, romlebic<br />

mniSvnelovanwilad gansazRvraven Cvens yofas, imas, Tu ramdenad SevZlebT miznebis<br />

miRwevas. magaliTad, bevr Cvengans gadaadgilebisa da yoveldRiuri saqmianobisaTvis<br />

esaWiroeba transporti. Tu avtobusiT vmgzavrobT, mas aucileblad eyoleba mZRoli,<br />

romelic Tavisi yoveldRiuri saqmianobiT gviadvilebs cxovrebas. Tavis mxriv,<br />

SesaZloa, Cven gvqondes msgavsi gavlena sxva, CvenTvis sruliad ucnobi (an Tundac<br />

nacnobi) adamianebis cxovrebaze. warmoidgineT, es yvelaferi rom ar arsebobdes,<br />

rogori umweo da daucveli iqneboda TiToeuli Cvengani, albaT, Tavis gadarCenac<br />

gagviWirdeboda. gavixsenoT robinzon kruzo, daniel defos amave saxelwodebis<br />

cnobili romanis gmiri. man sakuTari miznis ganxorcieleba, anu ukacrieli kunZulidan<br />

Tavis daRweva mxolod sxvaTa xelSewyobiT SeZlo.<br />

robinzon kruzo da paraskeva<br />

sazogadoeba<br />

pirovneba, romlis usafrTxo da<br />

stabi luri cxovrebis erT-erTi Ziri-<br />

Tadi garantia sazogadoebis wevrobaa,<br />

Tavis mxriv, amave sazogadoebis mimarT<br />

garkveul valdebulebebs atarebs. Tu<br />

individi, rogorc sazogadoebis wevri,<br />

mova leobebs warmatebiT asrulebs,<br />

izrdeba misi piradi warmatebis perspeq<br />

tivac. igi, savaraudod, moipovebs<br />

maRal socialur statuss, eqneba<br />

kargi samsaxuri da a.S. meore mxriv,<br />

gaziarebuli wesebis uxeS darRvevas,<br />

SesaZ lebelia, sazogadoebis mxridan<br />

mkacri reaqcia da sanqciebi moyves.<br />

individs, SesaZloa, daekisros rogorc<br />

38 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


moraluri, aseve samarTlebrivi pasuxismgebloba. pirveli, garkveul SemTxvevebSi,<br />

samarTleb riv pasuxismgeblobaze aranakleb mZimea.<br />

warsulSi sazogadoeba mkacrad gansazRvravda individis cxovrebis wess da<br />

socialur mdgomareobas. xSirad adamiani dabadebidanve garkveuli statusis<br />

matarebeli iyo da ar SeeZlo misi Secvla. magaliTad, batonymobis periodSi glexi<br />

mTeli cxovrebis manZilze batons emsaxureboda da am mxriv arafris Secvla SeeZlo.<br />

indoeTSi dRemde arsebobs kastebi, adamianebi ama Tu im kastis wevrad ibadebian da,<br />

iSviaTi gamonaklisis garda, sicocxlis bolomde inarCuneben am statuss.<br />

adamianisa da sazogadoebis urTierTdamokidebulebasTan dakavSirebiT, saintereso<br />

magaliTebi moipoveba qarTul literaturasa da folklorSi. saqarTvelos mTianeTSi<br />

sazogadoebaSi miRebuli normebis darRveva, barTan SedarebiT, ufro mkacrad isjeboda.<br />

amis dasturia e.w. „mokveTis“ wesis arseboba. vinc ar iziarebda sazogadoebaSi dadgenil<br />

wesebs da upirispirdeboda maT, sazogadoebisgan moikveTeboda da iZulebiT tovebda<br />

sacxovrebel adgils. gaixseneT vaJa-fSavelas cnobili poema „aluda qeTelauri“.<br />

aluda, romelic sazogadoebis (Temis) erT-erTi lideria, uZveles xevsurul tradicias<br />

arRvevs da mosisxles marjvenas ar aWris. aseTi darRveva TviT aludasTvisac<br />

upatiebelia, igi iZulebuli xdeba, Temi datovos da masTan yovelgvari kavSiri<br />

gawyvitos. vaJas kidev erTi nawarmoebis, „mokveTilis“ erT-erTi mTavari personaJi<br />

baxa, romelic, aluda qeTelauris msgavsad, sazogadoebis pativiscemiT sargeblobs,<br />

kavSirs amyarebs xevsurebisadmi mtrulad ganwyobil qistebTan. am saqcielis gamo, igi<br />

iZulebuli xdeba xevsureTidan gadaixvewos<br />

cnobil inglisel filosofos Tomas hobss (1588-1679)<br />

Tu davesesxebiT, adamianis cxovreba sazogadoebis gareSe<br />

xanmokle, usargeblo da, SesaZloa, saSiSic iyos. im faqts, rom<br />

Cven socialuri arsebebi varT, sxva adamianebTan urTierToba,<br />

anu sazogadoebaSi cxovreba ganapirobebs. sazogadoeba, erTi<br />

mxriv, gansazRvruli wesebis mixedviT cxovrebas „gvaiZulebs“,<br />

xolo meore mxriv, warmatebebis miRwevisa da sakuTari Tavis<br />

realizaciis SesaZleblobebs gvTavazobs.<br />

kiTxva<br />

l Tu gagCenia odesme azri, rom sazogadoebisgan gancalkevebulad gecxovra?<br />

warmoidgine, rom marto cxovreba gadawyvite. aseT SemTxvevaSi, rogor moawyobdi<br />

Sens yofas?<br />

11. sazogadoeba<br />

Tomas hobsi<br />

39


jgufuri muSaoba<br />

1. ra dadebiTi da uaryofiTi niSnebi aqvs cxovrebas sazogadoebasTan erTad da mis<br />

gareSe? imsjele da Seavse T-sqema.<br />

cxovreba sazogadoebaSi cxovreba sazogadoebis gareSe<br />

2. imsjele andazis Sesaxeb: `Tavisufali rom iyo, kanonebs unda daemorCilo~.<br />

40 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


socializacia 12<br />

dabadebisas axalSobili ar gane kuTvneba<br />

romelime <strong>kultura</strong>s. rogorc ici, <strong>kultura</strong><br />

genetikurad ar gadaecema. mxolod mSoblebis,<br />

maswavleblebis da sxvaTa xelSewyobiT yalibdeba<br />

bavSvi kulturisa da sazogadoebis wevrad,<br />

kulturul da socialur arsebad. am process<br />

socializacias vuwodebT. socializaciis<br />

procesSi Cven vswavlobT im kulturis enas,<br />

romelSic davibadeT, viTvisebT im sazogadoebriv<br />

rolebs, romelic cxovrebaSi unda „viTamaSoT.“<br />

magaliTad, gogona swavlobs, Tu rogori<br />

diasaxlisi, da, megobari an, momavalSi, deda<br />

unda iyos. garda amisa, socializaciis procesSi<br />

axalgazrdebi swavla-ganaTlebis meSveobiT<br />

euflebian sakuTar profesiul rolebsac.<br />

ise, rogorc ufrosebi<br />

12. socializacia<br />

socializacia _ individis<br />

mier kulturuli<br />

normebis da faseulobebis<br />

SeTvisebis procesi.<br />

arc erTi biolo giuri saxe obis naSieri<br />

aris ufrosze ise xangrZlivad damoki debuli,<br />

rogorc adamianis. bavSvobisa da axalgazrdobis<br />

periodi SesaZleblobas iZleva, momaval<br />

Taobas gadaeces is codna da gamocdileba,<br />

romelic dagrovilia TaobaTa mier, unikaluria<br />

yvela sazogadoebisaTvis da maT erTmaneTi sagan<br />

ganasxvavebs.<br />

socializaciis procesSi yalibdeba pirovnebis<br />

Sexedulebebi, msofl mxedveloba, gemovneba,<br />

garemoebisa da mdgomareobis cvlilebasTan<br />

erTad, adamiani iTvisebs axal-axal socialur<br />

rolebs.<br />

41


socializaciis procesi dabadebidan<br />

iwyeba. adreuli bavSvobis wlebi yvelaze<br />

intensiuri socializaciis periodia,<br />

rodesac veuflebiT enas da vswavlobT<br />

Cvens <strong>kultura</strong>Si arsebul ZiriTad<br />

warmodgenebsa da Sexedulebebs.<br />

sxvadasxva <strong>kultura</strong>Si bavSvTa<br />

socializaciis gansxvavebuli meTodebi<br />

da saSualebebi gamoiyeneba. gamoyofen<br />

socializaciis or zogad tips _ formalur<br />

formaluri socializaciis procesi<br />

da araformalur socializacias.<br />

formaluri socializacia, ZiriTadad,<br />

saaRmzrdelo da saswavlo dawesebulebebSi<br />

- saklaso oTaxebSi, maswavleblebis da aRmzrdelebis garemocvaSi mimdinareobs, mas<br />

warmarTaven da akontroleben ufrosebi. araformaluri socializaciis dros bavSvi,<br />

umTavresad, mibaZviT, ufrosebis qcevis imitaciiT iTvisebs kulturis normebs da<br />

qcevis wesebs. unda aRiniSnos, rom msgavsi dayofa pirobiTia da socializaciis es<br />

ori zogadi tipi sxvadasxva <strong>kultura</strong>Si gansxvavebuli saxiT gvxvdeba.<br />

yovel sazogadoebaSi arsebobs<br />

e.w. socialuri institutebi.<br />

esaa organizebuli jgufebi,<br />

romlebic garkveul funqcias<br />

asruleben. socialur institutebs<br />

ganekuTvneba, magaliTad, uxucesTa<br />

sabWo, policia, an, sulac, Tamadis<br />

instituti saqarTveloSi.<br />

institutebs, romlebic uzrunvelyofen<br />

adamianis sociali zaciis,<br />

sazogadoebaSi misi integraciis<br />

process, socializaciis agentebs<br />

uwodeben. esenia ojaxi, sabavSvo<br />

baRi, skola, sxva saganmanaTleblo<br />

dawesebulebebi, sanaTesao wre, araformaluri socializaciis procesi<br />

megobrebi, samezoblo/ezo, quCa,<br />

masobrivi informaciis saSualebebi da sxva.<br />

42 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


davaleba<br />

1. daxate wre da dayavi nawilebad. TiToeuli nawili gamoxatavs im jgufs, romelsac<br />

Tavs miakuTvneb da Sens rols am jgufSi. romeli jgufic ufro mniSvnelovania<br />

SenTvis, mas wris ufro didi nawili dauTme:<br />

megobrebi<br />

skola<br />

ojaxi<br />

sanaTesao wre<br />

samezoblo<br />

sabavSvo baRi<br />

ezo, quCa, ubani<br />

televizia<br />

. . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />

Tu saWirod CaTvli, Seavse CamonaTvali.<br />

arCevani daasabuTe.<br />

Seadare Sen mier Sesrulebuli davaleba Tanaklaselebis mier Sesrulebul<br />

davalebebs; imsjele msgavsebebisa da gansxvavebebis Sesaxeb.<br />

2. dawere ese: „ojaxi _ umniSvnelovanesi socialuri agenti?“<br />

12. socializacia<br />

43


13<br />

identoba<br />

identoba (laT. idem _ igive, msgavsi,<br />

identitas _ igiveoba) _ ama Tu<br />

im socialuri jgufisadmi<br />

mikuTvnebulobis gancda.<br />

Cven aTasobiT patara istoriisagan<br />

SevdgebiT<br />

moswavle.<br />

socialuri statusi _ pirovnebis<br />

mdgomareoba sazogadoebaSi.<br />

identoba dakavSirebulia adamianis<br />

cxovrebaSi arsebul mTavar kiTxvebTan -<br />

„vin var me?” da „vin varT Cven?”<br />

adamiani sakuTar identobas<br />

ama Tu im socialuri jgufisadmi<br />

mikuTvnebulobiT sazRvravs. cxovrebis<br />

manZilze am jgufebis raodenoba izrdeba.<br />

adamians erTdroulad ramdenime identoba<br />

aqvs, magaliTad, igi dakavSirebulia ojaxTan,<br />

rogorc Svili, meuRle, Zma an da, mama an deda;<br />

amave dros is, Tavis ojaxTan erTad, romelime<br />

socialur, eTnikur da religiur jgufTan<br />

aigivebs Tavs, romelime qveynisa da regionis<br />

mcxovrebia, romelime profesiul sazogadoebas<br />

da asakobriv jgufs miekuTvneba. es CamonaTvali<br />

kidev SeiZleba gagrZeldes, an misi Semadgeneli<br />

elementebi Seicvalos. magaliTad, qalaq romis<br />

mcxovrebi sakuTar identobas gansazRvravs<br />

rogorc romaeli, italieli, kaTolike,<br />

qristiani, evropeli, dasavleli.<br />

identoba gansazRvravs adamianis qcevas.<br />

ramdenadac erTi da igive pirovneba erTdroulad<br />

ramdenime identobis matarebelia, misi qceva<br />

gansxvavebulia sxvadasxva viTarebaSi. magaliTad,<br />

igi sxvadasxvagvarad iqceva rogorc deda da<br />

rogorc TanamSromeli, rogorc Zma da rogorc<br />

rogorc ici, socializacia mTeli<br />

cxovrebis manZilze grZeldeba.<br />

Sesabamisad, adamianis identoba mudmivad<br />

ivseba axali „patara istoriebiT“.<br />

kulturuli identoba individis<br />

cxovrebis erT-erTi umniSvnelovanesi<br />

ganmsazRvrelia. adamianebi Tavs miakuTvneben ama Tu im jgufs, romlis wevrebTan<br />

erTad cxovroben konkretul teritoriaze, metyveleben ama Tu im enaze, aqvT saerTo<br />

religia, saerTo warsuli. kulturuli identoba adamianebs saSualebas aZlevs<br />

gansazRvron, vin varT Cven da vin arian sxvebi.<br />

44 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


adamiani SeiZleba<br />

ganisazRvros rogorc<br />

arseba, romelsac SeuZlia<br />

Tqvas „me“, SeuZlia<br />

gansazRvros sakuTari Tavi<br />

rogorc damoukidebeli<br />

subieqti.<br />

13. identoba<br />

erix fromi, amerikeli<br />

fsiqologi<br />

identoba aris adamianTa<br />

warmodgena imis Sesaxeb,<br />

Tu vin arian isini, ras<br />

warmoadgenen da ra<br />

damokidebuleba aqvT<br />

sxvebTan.<br />

maikl hogi da dominik<br />

abramsi,<br />

amerikeli fsiqologebi<br />

identoba gvaZlevs<br />

adgils samyaroSi da<br />

warmoadgens kavSirs Cvensa<br />

da im sazogadoebas Soris,<br />

romelSic vcxovrobT.<br />

qeTrin vudvordi,<br />

amerikeli mecnieri da<br />

mwerali<br />

kulturuli identoba, konkretuli faseulobebisa da normebis gaziareba<br />

gansazRvravs imas, Tu rogor Seasrulebs individi sxvadasxva cxovrebiseul „rols“.<br />

magaliTad, kulturebSi gansxvavebuli Sexeduleba arsebobs qalisa da mamakacis,<br />

axalgazrdisa da zrdasrulis, qvrivisa da dauqorwineblis qcevis, Cacmis, metyvelebis,<br />

interesebisa da saqmianobis Sesaxeb.<br />

adamianis mier sakuTari Tavis identificirebas misi sqesisaTvis kulturiT<br />

gansazRvrul socialur rolTan genderuli identoba ewodeba.<br />

stili _ Cacmuloba, varcxniloba, makiaJi, samkaulebi da aqsesuarebi, romelTa<br />

meSveobiT Cven SegviZlia mivxvdeT, rogoria adamianis identoba _ misi socialuri<br />

statusi, religiuri Sexedulebebi, eTnikuri kuTvnileba da sxva.<br />

45


saxaliso istoria: vin var me?!<br />

mark tveni<br />

tragikuli naTesaoba<br />

erTma filadelfielma moqalaqem Tavi moikla da Semdegi Sinaarsis werili<br />

datova:<br />

me SevirTe qvrivi qali, romelsac mozrdili qaliSvili hyavda. mamaCemma<br />

Seiyvara igi da colad SeirTo. ase rom, mamaCemi Cemi siZe gaxda, xolo geri _<br />

dedaCemi, radgan is mamaCemis meuRle iyo.<br />

Cems cols SeeZina vaJi, romelic mamaCems colisZmad ekuTvnoda, me ki biZad,<br />

rogorc Cemi dedis Zma.<br />

mamaCemis colsac SeeZina vaJi. igi, ra Tqma unda, Cemi Zmac iyo da SviliSvilic,<br />

rogorc Cemi qaliSvilis vaJi.<br />

maSasadame, Cemi coli gaxda Cemi bebia, rogorc dedaCemis, anu Cemi geris deda,<br />

me ki, erTsa da imave dros, Cemi colisaTvis qmaric var da SviliSvilic. da<br />

radgan romelime adamianis bebiis qmari, amave dros, am adamianis babuac aris,<br />

gamodis, rom me sakuTari Tavis babuac vyofilvar.<br />

davaleba<br />

davaleba<br />

1. moZebne 5 axalgazrduli jgufis suraTi, magaliTad, pankebis, reperebis, hipebis,<br />

sqinhedebis da a.S. TiToeuli suraTi aRwere da axseni, rogor aRiqvamen isini<br />

sakuTar Tavs da rogor gamoxataven sakuTar mikuTvnebulobas konkretuli<br />

jgufisadmi.<br />

2. mocemul sqemis mixedviT aRwere, vin xar Sen?<br />

3. rogor auxsnidi ucxoels, vin aris qarTveli? pasuxi gamosaxe sqemiT, logikuri<br />

jaWvis saxiT:<br />

? Æ ? Æ ? Æ ? Æ ? Æ ? Æ ? Æ ?<br />

46 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong><br />

me


civilizacia 14<br />

gaixsene identobasTan dakavSirebuli<br />

gakveTilis bolos mocemuli davaleba,<br />

sadac logikuri jaWvis saxiT unda<br />

warmogedgina qarTvelTa identoba.<br />

identobis romeli done iyo yvelaze<br />

farTo, romeli maTgani gaerTianebda<br />

yvelaze met adamianTan, vis msgavsadac Tavs miiCnev? Tu imave gakveTilSi motanil<br />

romis moqalaqis magaliTze Seecdebi am davalebis Sesrulebas da identobis doneebs<br />

wreebis saxiT warmoidgen, aseT sqemas miiReb:<br />

am SemTxvevaSi, yvelaze farTo done dasavluri identobaa. mecnierTa nawili<br />

kulturuli identobis yvelaze farTo da mravali msgavsi niSnis momcvel dones<br />

civilizacias uwodebs. am Tvalsazrisis mixedviT, civilizacia aris saerTo<br />

14. civilizacia<br />

civilizacia (laT. civis, civilitas, civitas) _<br />

moqalaqe, samoqalaqo, samoqalaqo<br />

sazogadoeba.<br />

47


niSnebis mqone <strong>kultura</strong>Ta pirobiTi erToba. kacobrioba aseTi erTobebisagan<br />

_ civilizaciebisagan _ Sedgeba, romelTagan TiToeuls sakuTari, sxvebisgan<br />

gansxvavebuli niSnebi aqvs, magaliTad, droisa da sivrcis aRqma, bunebisa Tu<br />

Sromisadmi damokidebuleba, amqveyniurisa da imqveyniuri samyaros Sesaxeb arsebuli<br />

warmodgena, religia, warsulisadmi damokidebuleba da sxva maxasiaTeblebi.<br />

erT mSvenier dRes rom kacobriobam gonier ucxoplanetelebTan kontaqti<br />

daamyaros, Zalze savaraudoa, rom gaCndes identobis kidev ufro farTo done _<br />

„dedamiwelebi“.<br />

samuel hanTingtoni<br />

luis henri morgani<br />

civilizacia yvelaze vrceli erTobaa, romelsac<br />

adamiani Tavs miakuTvnebs an, sxvagvarad rom<br />

vTqvaT, romelTanac igi TviTidentifikacias axdens.<br />

civilizacia _ es aris yvelaze didi „Cven“, romlis<br />

farglebSi adamiani Tavs „Sin“ grZnobs. amave dros,<br />

igi gvyofs Cven maTgan, vinc am civilizaciis miRmaa.<br />

samuel hanTingtoni, amerikeli politologi<br />

me-20 saukunis bolos, sabWoTa kavSiris<br />

daSlisa da civi omis damTavrebis Semdeg,<br />

s. hanTingtonma gamoTqva mosazreba, rom<br />

dRes <strong>msoflio</strong>Si arsebobs 8 civilizacia:<br />

dasavluri, marTlmadideblur-slavuri,<br />

muslimuri, konfuciuri, iaponuri, induisturi,<br />

laTinuri amerikisa da afrikuli,<br />

romlebic erTmaneTis msgavsi niSnebis<br />

mqone kulturebs moicaven 1 . uaxloes<br />

momavalSi <strong>msoflio</strong>s saxes am civilizaciaTa urTierToba<br />

gansazRvravs. Tanamedrove samyaros konfliqtebi<br />

civilizaciaTa gansxvavebulobis da dapirispirebis<br />

Sedegia, ris gamoc maTma urTierTobam, SesaZloa,<br />

„civilizaciaTa Sejaxebis“ saxe miiRos. s. hanTingtonis<br />

versias didi gamoxmaureba da mwvave kamaTi mohyva.<br />

albaT, ufro xSirad civilizaciis sxvagvari gageba<br />

Segxvedria, romlis Tanaxmad, civilizacia ama Tu im<br />

sazogadoebis an, mTlianad, kacobriobis ganviTarebis<br />

safexuria. cnobili amerikeli anTropologi luis<br />

henri morgani (1818-1881) erTmaneTisagan ganasxvavebda<br />

civilizebul da primitiul sazogadoebebs, romelTac<br />

1 hanTingtonis mier SemoTavazebuli am saxelwodebiT, marTlmadidebluri<br />

civilizaciis farglebs miRma rCebian, magaliTad, berZnebi, qarTvelebi, ruminelebi<br />

da zogi sxva marTlmadideblebi<br />

48 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


civilizaciis safexurisaTvis jer<br />

ar mieRwiaT. civilizaciis niSnebad<br />

miCneuli iyo miwaTmoqmedebis<br />

ganviTareba, simdidris dagroveba, miwis<br />

kerZo sakuTrebis gaCena, qalaqebis zrda,<br />

saxelmwifosa da damwerlobis warmoSoba,<br />

vaWrobis ganviTareba, mecnieruli codnis<br />

(ariT metika, geometria, astronomia)<br />

Casaxva, xelovnebis Seqmna da a.S. dRes,<br />

xSirad, civilizacia teqnikur da<br />

teqnologiur progresTan igivdeba.<br />

kiTxvebi<br />

1. CamoTvale civilizaciebi (istoriuli da Tanamedrove).<br />

davaleba<br />

buSmenebi<br />

2. romelia is niSnebi, romlebiTac kulturebi ama Tu im civilizacias miekuTvnebian?<br />

3. gaixsene civi omis Semdgom periodSi momxdari an mimdinare konfliqtebi da imsjele<br />

maT kulturul-civilizaciur safuZvlebze. moifiqre am konfliqtebis mogvarebis<br />

gzebi.<br />

4. civilizaciis romel gagebas asaxavs yoveldRiur metyvelebaSi gavrcelebuli<br />

gamoTqmebi: „civilizebuli samyaro“, „civilizebuli adamiani“, „civilizebuli<br />

qceva“ da sxva.<br />

l gakveTilSi mocemulia suraTi, romelic asaxavs „primitiuli“ sazogadoebebis<br />

cxovrebas. warmoidgine, rom xar me-19 saukunis evropeli politikosi, misioneri<br />

an mkvlevari. ris Secvlas ganizraxavdi am sazogadoebebis cxovrebaSi, ratom da<br />

rogor?<br />

14. civilizacia<br />

49


15<br />

marginaloba<br />

marginali (laT. margo _are, kide,<br />

zRvari) _ Tavdapirvelad<br />

aRniSnavda wignis gverdis kides<br />

(arSias), Tavisufal adgils<br />

ZiriTadi teqstis gverdiT,<br />

romelic gamoiyeneboda minawerebis<br />

gasakeTeblad. dRes am sityviT<br />

aRiniSneba individebi da jgufebi,<br />

romlebic sazogadoebis `miRma~<br />

aRmoCndnen.<br />

im adamianebs, romlebic sazogadoebisagan<br />

gariyulebi aRmoCndnen, akaki<br />

wereTeli Ramuras adarebs.<br />

dRes aseT adamianebs marginalebs<br />

uwodeben. es termini im individebs<br />

aRniSnavs, romlebic, ama Tu im mizezis<br />

gamo, ver an ar arian srulfasovnad<br />

CarTuli sazogadoebis cxovrebaSi;<br />

magaliTad, migrantebi _ erTi qveynidan<br />

meoreSi gadasuli pirebi, romlebic<br />

TavianT Cveul garemos mowydnen da<br />

axali garemo ver gaiTavises, agreTve<br />

usaxlkaroebi da a.S.<br />

usaxlkaro<br />

gaxsovs akaki wereTlis cnobili leqsi<br />

„Ramura“? Tagvs Tagvad yofna mobezrda<br />

da Citad qceva inatra. Tagunas survili<br />

Seusrulda da frTebi gamoesxa, magram,<br />

uCveulo garegnobis gamo, sxva Citebma<br />

aiTvalwunes da iZulebuli gaxda, isev<br />

TagvebTan dabrunebuliyo. frinvelad<br />

qceuli Tagvi aRarc Zvelma TanamoZmeebma<br />

miiRes. sabralo Tagunas sxva gza aRar<br />

hqonda, yvelas gaerida da bnel nangrevebSi<br />

daido bina. mas Semdeg igi samalavidan<br />

mxolod Ram-RamobiT gamodis.<br />

Sua saukuneebis xelnaweri wigni minawerebiT<br />

marginalobisadmi interesi ganapiroba dasavleTSi,<br />

gansakuTrebiT, amerikis Seer Tebul StatebSi migraciis<br />

aqtiurma procesma. sxvadasxva eTnikuri warmo mavlobis<br />

jgufebi, materialuri keTil dReobis Tu uzrunveli<br />

cxovrebis ZiebaSi, masobrivad tovebdnen sakuTar<br />

sacxovrebel adgils da ucxo qveyanaSi saxldebodnen.<br />

axal garemoSi damkvidrebis procesi yovelTvis rTulia,<br />

miT ufro maSin, roca mas Tan axlavs socialuri<br />

problemebi: umuSevroba, socialuri statusis da<br />

garantiebis arqona. viTarebas arTulebs isic, rom<br />

axal adgilas migrantebs aravin elis da maTi gamoCena<br />

damatebiT problemad aRiqmeba. swored aseTi viTareba<br />

iwvevs jgufis marginalizacias. es jgufebi marginalur<br />

mdgomareobaSi arian rogorc „maspinZel“, ise maTTvis<br />

mSobliur <strong>kultura</strong>sTan mimarTebaSi.<br />

50 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


individebisa da jgufebis<br />

marginalizacia SeiZleba gamoiwvios<br />

ekonomikuri, socialuri da politikuri<br />

sistemis mkveTrma cvlilebam. magaliTad,<br />

batonymobis gauqmebis Semdeg marginalur<br />

mdgomareobaSi aRmoCndnen soflis<br />

mcxovrebni, romlebmac ver SeZles<br />

axal realobasTan Segueba, dakarges<br />

Zveli statusi da, garkveuli drois<br />

ganmavlobaSi, ver SeiZines axali.<br />

davaleba<br />

15. marginaloba<br />

emigrantebi<br />

1. gaixsene ilia WavWavaZis, daviT kldiaSvilisa da sxva qarTveli mwerlebis<br />

personaJebi. imsjele, romeli maTgani SeiZleba CaiTvalos marginalad?<br />

2. imsjele, SeiZleba Tu ara CaiTvalon marginalebad borotmoqmedebi da kriminaluri<br />

jgufebi?<br />

51


16<br />

kontr<strong>kultura</strong><br />

kontr<strong>kultura</strong> upirispirdeba gabato<br />

nebul <strong>kultura</strong>s da ayalibebs<br />

umravlesobis kulturis sawinaaRmdego<br />

faseulobebsa da normebs.<br />

bevri Tqvengani atarebs jinsebs,<br />

aqsesuarebs mSvidobis simbolos<br />

gamosaxulebiT, biWebi _ grZel Tmas...<br />

gifiqriaT imaze, es, ubralod, modaa Tu<br />

raime ideis gamoxatuleba?<br />

biTlzi jenis joplini<br />

pink floidi jimi hendriqsi<br />

Tqven, albaT, usmenT biTlzs, jenis joplins, jimi hendrikss, pink floids, an<br />

1960-iani wlebis sxva momRerlebsa da jgufebs. mogwonT maTi musika? iciT raime im<br />

ideebis da msoflmxedvelobis Sesaxeb, ramac aseTi musikis Seqmna ganapiroba?<br />

1960-ian wlebSi dasavleT evropis qveynebi da amerikis SeerTebuli Statebi<br />

manamde arnaxulma axalgazrdulma protestma moicva, romlis mizani <strong>kultura</strong>Si<br />

revoluciuri cvlilebebis ganxorcileba iyo. amerikelma sociologma Teodor<br />

rozakma am moZraobas kontr<strong>kultura</strong> ewoda.<br />

52 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


kontr<strong>kultura</strong> upirispirdeboda imdroindeli dasavluri<br />

sazogadoebisaTvis Cveul, momxmareblur cxovrebis wessa da<br />

msoflmxedvelobas. kontr<strong>kultura</strong> moicavda studentebisa da<br />

hipebis moZraobas.<br />

kontrkulturuli ideebis mqone axalgazrdebis<br />

umravlesoba „nebiera bavSvebi“ iyvnen. kargma ekonomikurma<br />

da socialurma pirobebma SesaZlebloba misca maT, naklebad<br />

Sexebodnen cxovrebiseul realobas. yoveldRiuri<br />

problemebisagan Tavisufalni, did dros uTmobdnen swavlas,<br />

maTi uzrunvelyofili momavali winaswar gansazRvruli iyo.<br />

SeiZleba, swored amitom, isini idealistebad Camoyalibdnen.<br />

axalgazrdebs ar surdaT, gamoTxovebodnen bavSvobis idealebsa<br />

da uzrunvel cxovrebas, mieRoT realuri samyaro, sadac maT<br />

realuri valdebulebebi da pasuxismgeblobebi daekisrebodaT,<br />

amitom maT gadawyvites, arsebuli sinamdvile TavianTi<br />

idealuri samyaroTi CaenacvlebinaT.<br />

16. kontr<strong>kultura</strong><br />

1958 wels jerld<br />

holtomis mier<br />

Seqmnili mSvidobis<br />

simbolo, romelic<br />

pirvelad britaneTSi<br />

birTvuli ganiaraRebis<br />

kampaniisas gamoiyenes,<br />

kontrkulturis<br />

mTavar simbolod iqca<br />

1960-iani wlebis dasawyisSi amerikuli da, mTlianad, dasavluri sazogadoebis<br />

ZiriTadi faseulobebi iyo piradi warmateba, Seupovari Sroma, drois racionaluri<br />

gamoyeneba, efeqtianoba da sargeblianoba, progresi, materialuri keTildReoba. am<br />

pragmatul faseulobebs da konkurenciaze damyarebul sazogadoebas studentebma<br />

daupirispires antimomxmarebloba, altruizmi, rogorc adamianTa urTierTobis<br />

safuZveli, socialuri da moraluri Tanasworoba, orientacia inteleqtualur da<br />

sulier faseulobebze. maga liTad, Tu umaRlesi ganaTleba warmatebuli kari erisa<br />

da keTildReobis winapirobad miiCneoda, meamboxe studentebis umrav lesoba swavlis<br />

60-iani wlebis<br />

meamboxe<br />

axalgazrdoba<br />

53


`mSvidoba, siyvaruli, musika, Tavisufleba, zeimi~<br />

„Cven ... gvzaravs samyaro,<br />

romelic memkvidreobiT miviReT,<br />

bavSvobaSi Cven dadebiTad<br />

miviCnevdiT amerikis faseulobebs:<br />

Tavisufleba da Tanasworoba<br />

yvelasaTvis.“<br />

port-huronis deklaracia<br />

”axalgazrdebi demokratiuli<br />

sazogadoebisaTvis”, 1962 weli.<br />

miznad samyarosa da sakuTari Tavis Secnobas Tvlida. es axalgazrdebi daupirispir<br />

dnen ara socialur an raime sxva konkretul problemas, ara med mTlianad dasavlur<br />

civilizacias. kontr kulturis warmomad genel TaTvis damaxasi aTebeli iyo<br />

Cacmis, qcevisa da, zogadad, garegnobis gans xva vebuli stili, rac sazogadoebisadmi<br />

protests gamoxatavda. im periodis musika da poeziac gamsWvaluli iyo kontrkulturuli<br />

ideebiT.<br />

„me ukve aRar SemiZlia gaviziaro amerikis _ yovel SemTxvevaSi, dRevandeli<br />

amerikis _ morali. xval, SeiZleba, daibados axali amerika da me movindomo mis<br />

nawilad gaxdoma, magram dRes me Cemi sakuTari morali maqvs da amerika mas ar<br />

iRebs”, - ase gamoxatavda Tavis pozicias erT-erTi studenti.<br />

„Cveni moRvaweoba nakarnaxevia<br />

grZnobiT, rom, SeiZleba, Cven varT<br />

ukanaskneli Taoba eqsperimentisa,<br />

romelsac sicocxle ewodeba“ (porthuronis<br />

deklaracia, 1962). „me<br />

rogorRac vgrZnob, rom Cven arc<br />

ise bevri dro dagvrCa Cveni ideebis<br />

dasaxvewad“ (erT-erTi hipis sityvebi).<br />

hipebi<br />

54 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


axalgazrdebi eWvqveS ayenebdnen dasavluri<br />

sazogadoebis unars, ecxovra mis mierve deklarirebuli<br />

Tavisuflebis, samarTlianobisa da mSvidobis idealebis<br />

Sesabamisad. amitom maT imedgacruebisa da gaucxoebis<br />

gancda daeuflaT.<br />

protestis erT-erTi mTavari mizezi iyo vietnamis<br />

omi, romelsac studentebis didi nawili, iseve rogorc<br />

hipebi da sxva msgavsi moZraobebis warmomadgenlebi,<br />

danaSaulad miiCnevda.<br />

vietnamis omi _ 1955-1975 wlebis SeiaraRebuli<br />

konfliqti vietnamSi, laossa da kambojaSi. 1960iani<br />

wlebidan masSi aqtiurad iyo Cabmuli amerikis<br />

SeerTebuli Statebis SeiaraRebuli Zalebi. daiRupa<br />

aTasobiT amerikeli jariskaci.<br />

1945 wels, meore <strong>msoflio</strong> omis damamTavrebel<br />

etapze, amerikis SeerTebulma Statebma iaponiis ori<br />

qalaqis _ hirosimasa da nagasakis atomuri dabombva<br />

ganaxorcila. es birTvuli iaraRis politikuri<br />

zewolis mizniT gamoyenebis erTaderTi SemTxvevaa<br />

<strong>msoflio</strong> istoriaSi. pirveli bombi hirosimaSi<br />

6 agvistos Camoagdes, xolo meore _ nagasakiSi<br />

9 agvistos. dabombvis dResa da Semdegi Tveebis<br />

ganmavlobaSi damwvrobis, radiaciisa da sxva saxis<br />

dazianebisagan hirosimaSi 90 000-dan 166 000-mde,<br />

xolo nagasakiSi _ 60 000-dan 80 000-mde adamiani<br />

daiRupa, isini, umTavresad, samoqalaqo pirebi iyvnen.<br />

16. kontr<strong>kultura</strong><br />

alen ginzbergi<br />

jek keruaki<br />

poetebi alen ginzbergi da<br />

jek keruaki, iseve rogorc<br />

„daRlili/dacemuli Taobis“<br />

(„beat generation“) sxva poetebi,<br />

kontrkulturis sulier da<br />

ideur mamebad miiCneodnen.<br />

karibis krizisi _ civi omis periodis yvelaze mwvave dapirispireba sabWoTa<br />

kavSirsa da amerikis SeerTebul Statebs Soris, romelmac birTvuli konfliqtis<br />

saSiSroebis winaSe daayena mTeli kacobrioba. es dapirispireba SeerTebul StatebSi<br />

cnobilia rogorc „kubis saraketo krizisi”, sabWoTa kavSirSi mas ”karibis kriziss”<br />

uwodebdnen, xolo kubaSi _ „oqtombris kriziss”. 1962 wlis oqtomberSi sabWoTa<br />

kaSirma kubaSi birTvuli raketebis ganlageba daiwyo. es iyo pasuxi 1961 wels<br />

aSS-s mier TurqeTSi birTvuli raketebis ganlagebaze, romelic sabWoTa kavSirs<br />

emuqreboda. krizisi 13 dRe gagrZelda. dapirispirebulma mxareebma SeTanxmebas<br />

miaRwies. sabWoTa kavSirma gaitana raketebi kubis teritoriidan, aSS moxsna kubis<br />

blokada, ramdenime Tvis Semdeg ki TurqeTidan gaitana birTvuli raketebi.<br />

55


aseTi apokalifsuri gancda ganpiro bebuli iyo SiSiTa da sasowarkveTilebiT,<br />

romelsac atomuri iaraRis gamoyenebis faqti (hirosima da nagasaki), karibis krizisi<br />

da vietnamis omi badebda. Tumca, es Taoba atomur saSiSroebas ufro farTod<br />

gaiazrebda. igi atomur iaraRs ganixilavda ara rogorc ubralod iaraRs, aramed<br />

rogorc amerikuli kulturis da, zogadad, dasavluri civilizaciis simbolos. amis<br />

gaTvaliswinebiT, gasagebi xdeba devizi _ „<strong>kultura</strong> borotebaa, sicocxle - sikeTe“,<br />

„ukan, bunebisaken!“ bunebriobisaken swrafva gamoixateboda hipebis garegnobaSic,<br />

protestis erT-erTi niSani iyo grZeli Tma da xazgasmiT daudevari damokidebuleba<br />

Cacmulobisa da higienis mimarT; narkotikebiTa da aRmosavluri religiebiT gataceba<br />

swored am „borotebiT“ aRsavse samyarodan Tavis daRwevis saSualebad miiCneoda.<br />

1970-ian wlebSi kontrkulturuli moZraoba minelda. amboxebul axalgazrdaTa<br />

didi nawili daubrunda cxovrebis miRebul wess da Tavad gaxda amerikuli kulturuli<br />

tradiciis gamgrZelebeli. Tavis mxriv, Seicvala amerikuli sazogadoebac _ gadaixeda<br />

is, Tu ra SeiZleba yofiliyo „dasaSvebi“ an „misaRebi“ da ra _ ara. magaliTad, aRaravis<br />

ukvirda grZelTmiani da dauvarcxneli biWebi, daglejili jinsebi; hipebi amerikuli<br />

sazogadoebis Cveulebrivi nawili gaxda. rac adre bevrisTvis Sokismomgvreli iyo,<br />

axla kulturis Cveul nawilad iqca, metic _ moduradac ki miiCneoda. magaliTad,<br />

musikaluri industria uzarmazari raodenobiT awarmoebda popularuli rokjgufebis<br />

Canawerebs, imarTeboda grandiozuli rok-koncertebi, rac zogisTvis ukve<br />

ara protesti, aramed samuSao iyo, zogisTvis _ moxmarebis sagani, sxvebisTvis ki _<br />

mogebis wyaro.<br />

vudstoki marto rok-festivali ar iyo, is male 1960-iani wlebis simbolod iqca<br />

56 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


davaleba<br />

1. gaixsene magaliTebi, rodesac erT dros sazogadoebisaTvis miuRebeli qceva,<br />

Cacmuloba da Sexedulebebi SemdgomSi misi kulturis nawili gaxda.<br />

2. Seni azriT, SeiZleba, rom radikaluri cvlileba <strong>kultura</strong>Si kontrkulturuli<br />

amboxebis gareSe moxdes?<br />

16. kontr<strong>kultura</strong><br />

57


17<br />

jeikob devisi<br />

livais strausi<br />

samosi, romelmac <strong>msoflio</strong> Secvala<br />

jinss, romelic Taobebis manZilze ar gadadis modidan,<br />

saintereso „biografia“ aqvs. misi „winaprebi“ warmoSobiT<br />

italiis qalaq genuasa da safrangeTis qalaq nimidan arian. isini<br />

„gadabargdnen“ amerikaSi da saTave daudes sruliad uCveulo<br />

movlenas samosis istoriaSi _ jinsis Sarvals, romelmac,<br />

rogorc amboben, „<strong>msoflio</strong> Secvala“.<br />

sityva jinsi (jeans) italiis qalaq genuis (Genova)<br />

saxelwodebidan momdinareobs. es qalaqi ganTqmuli iyo sazRvao<br />

vaWrobiT. mezRvaurebs, romlebic drois did nawils zRvaSi<br />

atarebdnen, gamZle samosi WirdebodaT. amitom mis Sesakerad<br />

gamoiyeneboda masala, romelic Tavdapirvelad safrangeTis<br />

qalaq nimSi, ialqnebisaTvis gamoiyeneboda. am masalas nimuri<br />

sarJa (Serge de Nîmes) ewodeboda.<br />

amgvarad, qsovils, romlisganac SemdgomSi jinsis Sarvlebs<br />

keravdnen, „denimi“ (qalaq nimis saxelwodebis mixedviT) ewoda,<br />

Tavad samoss ki _ jinsi _ rogorc ukve vTqviT, qalaq genuas<br />

saxelwodebidan (blue de Gene _ „lurji genuidan“).<br />

1848 wels kaliforniaSi oqro aRmoaCines, rasac cnobili<br />

oqros cieb-cxeleba mohyva: kalifornias oqros maZiebelTa<br />

uzarmazari talRa miawyda. san-francisko _ oqros ciebcxelebis<br />

komerciuli centri _ xelsayreli adgili gaxda<br />

savaWro biznesisaTvis. swored amitom, 1853 wels niuiorkidan<br />

san-franciskoSi, sabiTumo vaWrobis dawyebis<br />

mizniT, germaniidan emigrirebuli liob Strausi Cavida,<br />

Tumca mas am droisaTvis saxeli ukve Secvlili hqonda da<br />

dRes yvelasaTvis kargad cnobili livais strausi iyo. man<br />

aRmoaCina, rom oqros maZieblebs, pirvel rigSi, gamZle<br />

da magari masalisagan damzadebuli samosi WirdebodaT.<br />

Tavdapirvelad strausi maT brezentisgan keravda, Semdeg<br />

ki nimuri sarJis, anu denimis gamoyeneba daiwyo.<br />

mkeravma jeikob devisma (warmoSobiT rigeli iakob iofisi)<br />

denimis Sarvlebs erTi mniSvnelovani detali daumata: man<br />

gamZleobisaTvis Sarvlebze spilenZis samagrebis gamoyeneba<br />

daiwyo; radgan am siaxlis patentis asaRebad sakmarisi fuli<br />

ar hqonda, livais strauss mimarTa. 1873 wels maT patenti<br />

aiRes da aqedan daiwyo denimis Sarvlis, Tanamedrove lurji<br />

jinsis istoria.<br />

58 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


1930-ian wlebSi holivudis vesternis<br />

Janris kovboebi swored denimis<br />

SarvlebSi iyvnen gamowyobili. am droidan<br />

moyolebuli, jinsis Sarvali popularuli<br />

gaxda. 1940-ian wlebSi, meore <strong>msoflio</strong><br />

omis periodSi, jinsis Sarvlebi naklebad<br />

ikereboda, Tumca danarCenma <strong>msoflio</strong>m<br />

is zustad am periodSi, amerikeli<br />

jariskacebis meSveobiT gaicno.<br />

1950-iani wlebidan denimi popularuli<br />

gaxda axalgazrdebs Soris. satelevizio<br />

programebsa da filmebSi is „meamboxe“<br />

mozardebis simbolod iqca. swored maT<br />

SemoiRes saxelwodeba „jinsis Sarvali“<br />

(jean pants). Tavdapirvelad, amerikis<br />

SeerTebul StatebSi zogierTi skolis<br />

moswavleebs jinsis Sarvlis tareba ekrZalebodaT, magram<br />

1960-ian wlebSi mas ukve mravali universitetisa da kolejis<br />

studentebi icvamdnen. misi stili da forma mravalferovani<br />

gaxda _ ikereboda moqarguli, naxatebiani da sxva saxis jinsebi.<br />

mraval qveyanaSi, maT Soris, sabWoTa kavSirSi jinsis<br />

Sarvali amerikis simbolod iqca, Sesabamisad, igi uaryofiTad<br />

aRiqmeboda da misi Sovna arcTu advili iyo. rogorc amerikuli<br />

kompaniebi acxadebdnen, isini xSirad iRebdnen werilebs mTeli<br />

<strong>msoflio</strong>dan TxovniT, gaegzavnaT maTTvis jinsis Sarvlebi.<br />

1980-ian wlebSi jinsi ukve maRali modis nawili gaxda;<br />

cnobili dizainerebi sakuTari markiT uSvebdnen axali stilis<br />

jinsebs. 1990-ian wlebSi jinsebis gayidvis zrda SeCerda, Tumca,<br />

Tu erTmaneTs davakvirdebiT, mivxvdebiT, rom amas jinsis<br />

popularobisaTvis didi ziani ar miuyenebia.<br />

1886 wlidan livais strausis<br />

kompaniam Tavis Sarvlebze tyavis<br />

patara iarliyis mikereba daiwyo.<br />

naxatze gamosaxuli iyo Sarvali,<br />

romelsac ori cxeni erTmaneTis<br />

sapirispiro mxares qaCavs. es reklama<br />

aCvenebda, ramdenad gamZle iyo<br />

livaisis Sarvali: or cxensac ki ar<br />

SeeZlo misi gaxeva.<br />

17. samosi, romelmac <strong>msoflio</strong> Secvala<br />

maRali modis jinsi<br />

59


guruli mxedrebi<br />

amerikaSi<br />

kiTxva<br />

“cota xani vimuSave livais maRaziaSi.<br />

nametari mdidaria. imsimagre Sarvals<br />

keravs, rum meindomo ver daxev, Tanac<br />

Casacmavia kai.”<br />

ucnobi guruli mxedris Canawerebi<br />

irakli maxaraZis wignidan “guruli<br />

mxedrebi amerikaSi”<br />

l farTo moxmarebis nawarmidan (ar igulisxmeba mxolod<br />

tansacmeli) Tu SeiZleba kidev romelimeze iTqvas, rom man<br />

„<strong>msoflio</strong> Secvala“?<br />

saSinao davaleba<br />

l Caatare kvleva (ojaxSi, skolaSi, samezobloSi, sofelSi...)<br />

da daadgine, mosaxleobis ra nawils acvia jinsi. gansazRvre<br />

jinsis momxmarebelTa asakobrivi Semadgenloba.<br />

60 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


sub<strong>kultura</strong> 18<br />

albaT, xSirad SegimCneviaT, rom Cvens irgvliv<br />

erTsa da imave enaze mosaubre adamianebi gansxvavebuli<br />

formiT da sityvebiT gamoxataven TavianT azrebs,<br />

gansxvavebulad iqcevian erTsa da imave situaciaSi.<br />

sxvagvarad rom vTqvaT, erTi kulturis farglebSi<br />

arsebobs gansxvavebuli jgufebi, romlebic<br />

gamoirCevian CacmulobiT, varcxnilobiT, gemovnebiT,<br />

interesebiT, leqsikiTa da metyvelebis maneriT,<br />

iumoriT, urTierTobis formebiT, faseulobebiT _<br />

mokled, yvelaferi imiT, rasac, zogadad, cxovrebis<br />

wess vuwodebT. <strong>kultura</strong>Si arsebul aseT gansxvavebul<br />

jgufebs aRniSnaven terminiT sub<strong>kultura</strong>.<br />

kontrkulturisagan gansxvavebiT, subkulturis<br />

wevrebi ar cdiloben daupirispirdnen gabatonebul<br />

<strong>kultura</strong>s, im SemTxvevaSic ki, Tu maTi Sexedulebebi ar<br />

Tanxvdeba erTmaneTs. sub<strong>kultura</strong> cdilobs SeinarCunos<br />

sakuTari gansxvavebuloba.<br />

arsebobs eTnikuri, religiuri, asakobrivi,<br />

profesiuli da sxva subkulturebi.<br />

saqarTveloSi arsebul eTnikur subkulturebad<br />

SeiZleba miviCnioT is jgufebi, romlebic TavianT<br />

tradiciul cxovrebis wess inarCuneben da metnaklebad<br />

gansxvavdebian sazogadoebis danarCeni<br />

nawilisagan (azerbaijanelebi, somxebi, berZnebi,<br />

qurTebi, asirielebi, udebi, osebi, rusebi,<br />

ukrainelebi, Cexebi, polonelebi, germanelebi da<br />

sxvebi). religiuri subkulturis magaliTia muslimi<br />

da kaTolike qarTvelebi. es jgufebi swored imitom<br />

miiCnevian subkulturebad, rom warmoadgenen erTiani<br />

sazogadoebis nawils da, amave dros, gamoirCevian<br />

garkveuli TaviseburebebiT. kaTolike da muslimi<br />

qarTvelebis cnobili warmomadgenlebi, romlebmac<br />

mniSvnelovani kvali datoves qarTuli sazogadoebisa<br />

da kulturis istoriaSi, arian mixeil TamaraSvili,<br />

mixeil TarxniSvili, zaqaria faliaSvili, memed<br />

abaSiZe da sxvebi.<br />

18. sub<strong>kultura</strong><br />

zaqaria faliaSvili<br />

memed abaSiZe<br />

mixeil TarxniSvili<br />

61


sub<strong>kultura</strong> (laT. sub - qve, cultura -<br />

<strong>kultura</strong>) _ sazogadoebis ama Tu<br />

im jgufisaTvis damaxasiaTebeli<br />

faseulobebis, qcevisa da normebis<br />

sistema, romelic ganasxvavebs mas<br />

gabatonebuli kulturisagan.<br />

goTebis sub<strong>kultura</strong> 1980-ian wlebSi warmoiSva<br />

inglisSi. maTi stilis damaxasiaTebeli niSnebia<br />

Savi samosi, Savi Tma, muqi makiaJi.<br />

goTebis<br />

Ceqma<br />

ani _ maradiuli sicocxlis aRmniSvneli<br />

Zvelegvipturi ieroglifi, romelic goTebis<br />

kulturis simbolod iqca.<br />

zogierTi _ pirvel rigSi, axalgazrduli<br />

_ subkulturis warmomadgenelTaTvis<br />

gansakuTrebuli mniSvneloba<br />

eniWeba stils, riTac isini gamoxataven<br />

romelime subkulturisadmi kuTvnilebas.<br />

stili gamoixateba rogorc simboloebiT,<br />

romelsac subkulturis wevrebi atareben,<br />

aseve CacmulobiT, varcxnilobiTa da<br />

JargoniT, musikaluri stiliT, romlis<br />

msmenelebic isini arian.<br />

sqinhedebis sub<strong>kultura</strong> 1960-ian wlebSi Seiqmna<br />

britaneTSi. es saxeli jgufma misi wevrebis<br />

mokled SeWrili an gadaparsuli Tmebis gamo<br />

miiRo (ingl. skin _ kani , head _ Tavi). skinhedebis<br />

stilis ganuyofeli elementi iyo fexsacmeli<br />

`doqtor martines~, livaisis gadakecili jinsi,<br />

kubokruli perangi da Sarvlis samagrebi .<br />

rokerebis subkulturis<br />

aucilebeli<br />

atributia motocikli,<br />

maTi stilisTvis<br />

damaxasiaTebelia tyavis<br />

samosi, grZeli Tma da<br />

tatuirebuli sxeuli.<br />

62 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


arsebobs kriminaluri, e.w. `qurduli~ samyaros sub<strong>kultura</strong>c. misi warmomadgenlebis<br />

ena/Jargoni, msoflmxedveloba da qcevis modelebi sagrZnoblad<br />

gansxvavebulia gabatonebuli kulturisagan.<br />

kiTxva<br />

1. daasaxele jgufebi, romlebic, Seni azriT, sub<strong>kultura</strong>d CaiTvleba da daasabuTe<br />

Seni pasuxi.<br />

2. gamokveTe subkulturisa da kontrkulturis msgavsi da ganmasxvavebeli niSnebi.<br />

davaleba<br />

l moiZie informacia qarTveli kaTolikeebisa da muslimebis Sesaxeb da imsjele<br />

maTi subkulturebis Taviseburebebze. Sesrulebul davalebas daurTe Sesabamisi<br />

vizualuri masala.<br />

damatebiTi informacia<br />

ukanasknel wlebSi saqarTveloSi<br />

axal gazrduli sub<strong>kultura</strong> - parkuri<br />

Camoyalibda. is Tavdapirvelad safrangeTSi<br />

Seiqmna. parkuri - es aris gadaadgilebis<br />

xelovneba, misi mizania sakuTari<br />

sxeulis SesaZleblobebis gamoyenebiT<br />

erTi wertilidan meoremde manZilis maqsimalurad<br />

swrafad da efeqturad dafarva.<br />

treiseri (adamiani, romelic parkuriT aris<br />

gatacebuli) Tvlis, rom parkuri sportis,<br />

sabrZolo xelovnebisa da bilderingis<br />

(kedlebze cocva) garda, gansa kuTrebul<br />

msoflmxedvelobasac gulisxmobs.<br />

GT Crew-s (Georgian Traceur’s Crew _<br />

qarTveli treiserebis jgufi) veb-gverdze<br />

treiserebi<br />

vkiTxulobT: „parkuri arc sportia, arc<br />

eqstremi da arc politika, es arsebobis xerxia. es aris sakuTari mTlianobis aRqma,<br />

gageba da TanamSromloba sakuTar sxeulTan, amavdroulad, Tanaarseboba qalaqTanac.<br />

es romantikaa, emociebis afeTqeba, vneba, moZraobebis Tavisufleba. parkuri _<br />

es cxovrebaa. is cvlis cnobierebas da aiZulebs adamians yvelaferi sxvanairad<br />

aRiqvas. mxolod sakuTari SesaZleblobebis SegrZneba, warmateba SiSisa da tkivilis<br />

daZlevaSi afarToebs samyaros gagebis sazRvrebs. realobis aRqmis Secvlis gareSe<br />

parkuri SeuZlebelia. cxovreba parkuris wesebis mixedviT aris mudmivi moZraoba da<br />

yovelTvis mxolod swori bilikiT~.<br />

18. sub<strong>kultura</strong><br />

63


saxaliso istoriebi<br />

Cven ukve vaxseneT, rom sxva subkulturebTan erTad, arsebobs profesiuli<br />

subkulturebic _ iuristebis, maswavleblebis, maRaroelebis, Jurnalistebis da<br />

sxva. Tu davakvirdebiT, aRmovaCenT, rom Cven garkveuli warmodgena gvaqvs imaze, Tu<br />

rogorebi arian ama Tu im profesiis adamianebi. magaliTad, miCneulia, rom eqimebs<br />

gaurkveveli xelwera da ucnauri iumoris grZnoba aqvT, iuristebi ki bevrs da<br />

Tavbrudamxvevad laparakoben. cxadia, erTi profesiis yvela adamiani erTnairi ver<br />

iqneba, magram mainc gamoiyofa Tvisebebis, gemovnebis, interesebis, qcevisa da leqsikis<br />

Taviseburebebi, romelic ganapirobebs gansxvavebebs profesiul subkulturebs<br />

Soris. ai, ramdenime saxaliso istoria:<br />

J J J<br />

eqimma pacienti kabinetSi Seiyvana da eubneba: erTi kargi ambavi maqvs da erTic _<br />

cudi.<br />

kargi, miTxariT.<br />

Tqveni gardacvalebis Semdeg am daavadebas Tqvens saxels daarqmeven.<br />

J J J<br />

saavadmyofos eqimebi gaificnen. xelmZRvanelobam ganacxada, rom eqimebis<br />

moTxovnebze imsjelebdnen maSinve, rogorc ki moiyvandnen farmacevts maTi<br />

transparantebis amosakiTxad.<br />

64 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


kulturis universaliebi 19<br />

albaT, bevri Tqven -<br />

ga nisaTvis nacnobia<br />

„stra tegiis“ tipis kompiute<br />

ruli TamaSebi.<br />

isini sxvada sxva asakisa<br />

da interesebis mqone<br />

adamianebisa Tvis aris<br />

gamiznuli, magram yvela<br />

maTgans saerTo principi aerTianebs: xdeba vir -<br />

tualur adamianTa (an adamianis magvar arsebaTa)<br />

jgufis cxovrebis modelireba. TamaSis Semqmnelebi<br />

iTvalis wineben (cxadia, gamar tivebuli saxiT) nebismieri<br />

sazogadoebis arse bobisaTvis aucilebel elementebs<br />

_ sakvebs, sacxovriss, fuls, sabrZolo Tu<br />

samuSao iaraRebs, satransporto saSualebebs da<br />

a.S., anu garkveul resur sebs, romelTac gankargavs<br />

moTa maSe (da rac ukeTesad akeTebs amas, miT maRalia<br />

TamaSSi miRweuli Sedegi).<br />

adamianebi moipoveben da gankargaven resursebs,<br />

qmnian wesebsa da kanonebs, swavloben da aswavlian,<br />

Sromoben da isveneben, ikvleven samyaros, qorwindebian<br />

da bavSvebs zrdian, yiduloben da yidian, ibrZvian da<br />

Tavs icaven, loculoben da msxverpls wiraven, Txzaven<br />

ambebs da xataven... yovelive CamoTvlils, ama Tu im<br />

formiT, uklebliv yvela <strong>kultura</strong>Si vxvdebiT, Tumca,<br />

rasakvirvelia, Zalian gansxa vebuli saxiT.<br />

amrigad, sxvadasxva kulturebs Soris garkveuli saerTo elementebi ikveTeba,<br />

rom lebic yvela an TiTqmis yvela sazogado ebisaTvis aris damaxasiaTebeli. maT kulturis<br />

universaliebs (laTinuri sityvidan „universalis“ _ saerTo, sayovelTao)<br />

uwo deben. ar arsebobs <strong>kultura</strong>, romelsac ar aqvs ena gramatikuli struqturiT,<br />

ojaxis esa Tu is forma, bavSvebze zrunvis sistema. yvela <strong>kultura</strong>Si arsebobs<br />

socialuri institutebi _ adamianis cxovrebis raime sferos mosawes rigeblad<br />

gamomuSavebuli kanonebisa Tu tradiciebis erToblioba. institutebia, magaliTad,<br />

qorwineba (ra asakidanaa daSvebuli, visTan SeiZleba daojaxeba da a.S.), religia<br />

(misi adgili sazogadoebaSi, ritualebi da a.S.), sakuTrebis formebi (kerZo, saTemo,<br />

saxelmwifo da a.S.), marTvis da Zalauflebis sistema (beladi, mefe, uxucesTa sabWo,<br />

arCeviTi parlamenti da a.S.). xsenebuli institutebi yvela <strong>kultura</strong>Sia da, amgvarad,<br />

universaliebis ricxvs miekuTvneba (Tumca arsebobs institutebi, romlebic<br />

universaluri ar aris, magaliTad, Tamadis instituti qarTul <strong>kultura</strong>Si). garda<br />

19. kulturis universaliebi<br />

qarTuli qorwili<br />

induri qorwili<br />

65


qarTuli taZari<br />

meCeTi<br />

sinagoga<br />

amisa, universaliebia xelovneba, TamaSi, samkauli,<br />

higienis wesebi da sxva, romelTa umravlesobasac sxva<br />

gakveTilebSi mokled gavecnobiT.<br />

TamaSi<br />

ojaxi<br />

66 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


kiTxva<br />

l rogor fiqrob, aris Tu ara „iavnana“ kulturis universalia? moiZie sxvadasxva<br />

xalxis „iavnana“ da imsjele, erTi da igive funqciis garda, aqvT Tu ara maT raime<br />

saerTo?<br />

davaleba<br />

l Seadgine socialuri institutebis CamonaTvali or svetad: erT svetSi daajgufe<br />

universaluri institutebi, meoreSi ki - erTi an ramdenime kulturisaTvis<br />

damaxasiaTebeli niSnebi.<br />

19. kulturis universaliebi<br />

67


20<br />

zRapari<br />

iyo da ara iyo ra...<br />

sadRac iyo da Tan ar iyo...<br />

iyo da aris zRapris samyaro, sadac yovelTvis<br />

yvelaferi kargad mTavrdeba.<br />

Tumca Cven Tavidan daviwyoT:<br />

iyo da ara iyo ra... iyo dedamiwaze xalxi, romelsac<br />

ar Seuqmnia saxelmwifo, ar hqonia damwerloba, borbali,<br />

rogorc gadaadgilebisa da gadazidvis saSualeba...<br />

magram zRapari TiTqmis yvela xalxs aqvs.<br />

zRapari _ erTi SexedviT, bavSvebisaTvis gankuTvnili,<br />

saxaliso da Wkvianuri ararealuri ambavi - adamianis<br />

fantaziis nayofia, romelic erT-erT umniSvnelovanes<br />

nacarqeqia<br />

sakacobrio universaliad miiCneva. sulxan-saba<br />

orbelianis ganmartebiT, zRapari “ars mogonebul<br />

tyuili ambavad SemWevrebuli da ara qmnili myofobiT“.<br />

zRapari Zalze Zvelia, zRaprebs yvebodnen<br />

manam, sanam adamiani weras iswavlida. is xalxuri<br />

mfrinavi xaliCa<br />

zepirsityvierebis umniSvnelovanesi nawilia. mravali aseuli wlis ganmavlobaSi es<br />

fantastikuri moTxrobebi, romelTa idea, Tematika, siuJeti, Txrobis stili, enobrivi<br />

Taviseburebebi kargad asaxavs misi Semqmneli xalxis yofasa da istorias, zepirad<br />

gadaecemoda Taobidan Taobas, gadadioda xalxidan xalxSi, kulturidan <strong>kultura</strong>Si.<br />

qarTulma xalxurma zepirsityvierebam uamravi zRapari Semoinaxa. ra Tqma<br />

unda, pirvandeli saxiT maT Cvenamde ar mouRweviaT; Tormeti qarTuli zRapari<br />

pirvelad me-17 saukuneSi Cauweria italiel misioner bernarde neapolels,<br />

romelic orjer iyo saqarTveloSi.<br />

amirani, kopala, pirquSi, samzevari, nacarqeqia, komble, wiqara Tu xuTkunWula<br />

_ ai, qarTuli xalxuri zRapris gmirebi, romelTa istoriebi uxsovari droidan<br />

Taobidan Taobas gadaeca, uamravjer gadakeTda da dRemde moaRwia. nacarqeqia<br />

zRapris erT-erTi yvelaze popularuli gmiria saqarTveloSi _ zarmaci da uqnara,<br />

magram, amave dros, moxerxebuli da gonieri adamiani, romelic gamWriaxobiT aRwevs<br />

sawadels. gagaxsendaT CvenSi farTod gavrcelebuli gamoTqma _ „niWieria, magram<br />

zarmaci“? iqneb, amitom mogvwons ase nacarqeqia? meore mxriv, aseve popularuli<br />

gmiria komble _ Sromismoyvare, patiosani, amasTan erTad, uSiSari da samarTliani.<br />

zRapars, ambis zepir gadacemas, rogorc tradicias, zogierTi sazogadoebisaTvis<br />

gansakuTrebuli mniSvneloba aqvs. zog afrikul tomSi ojaxis ufrosi mamakaci<br />

yovel saRamos cecxlis garSemo krebda mTel ojaxs da zepiri Txrobis saSualebiT<br />

gadascemda informacias maTi tomis Sesaxeb: uambobda tradiciebze, Cvevebze,<br />

ojaxze... es iyo bavSvebis socializaciis, sazogadoebis srulfasovan wevrad<br />

Camoyalibebis saSualeba. zRapris moyolis tradicia iTavsebda skolis, ganaTlebis<br />

gadacema-miRebis funqcias.<br />

68 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


zRapris meSveobiT socializaciis tradicia<br />

mxolod udamwerlobo xalxebSi ar arsebula. zRaparma<br />

damwerlobis arsebobis pirobebSic SeinarCuna<br />

Tavisi funqcia da tradicia. magaliTad, <strong>msoflio</strong><br />

literaturis erT-erTi Sedevri _ „aTas erTi Rame“<br />

_ xatovnad da sainteresod gviambobs aRmosavluri<br />

muslimuri samyaros msoflmxedvelobaze, zne-<br />

Cveulebebze, adamianTa urTierTobaze, cxovrebis<br />

wesze. es aris aRmosavluri kulturis jadosnuri<br />

sarke da visac es <strong>kultura</strong> ainteresebs, masSi<br />

aucileblad unda Caixedos.<br />

20. zRapari<br />

aTas erTi Rame<br />

zRapari sazogadoebis mudmivi Tanamgzavri iyo,<br />

droTa ganmavlobaSi icvleboda zRapris motivebi,<br />

siuJetebi, forma. igi gadadioda xalxidan xalxSi,<br />

qveynidan qveyanaSi. mogzaurebi, vaWrebi, elCebi sakuTar<br />

qveyanaSi dabrunebis Semdeg ucxo qveynis zRaprebs saxuravis binadari karlsoni<br />

yvebodnen. arsebobs e.w. moaruli siuJetebic, romlebic<br />

sxvadasxva xalxis zRaprebSi gvxvdeba da, rogorc fiqroben, erTmaneTisagan<br />

damoukideblad gaCnda. aseTia, magaliTad, ukvdavebis maZiebelTa ambebi, boroti<br />

dedinacvlebis, keTili jadoqrebis da sxva istoriebi.<br />

bevri ram, rac zRaparSi ocnebisa da fantaziis saxiT aisaxeboda, droTa<br />

ganmavlobaSi realobad iqca: mfrinavi xaliCa, wyliT savse Tasi, romlis saSualebiTac<br />

nebismieri adgilis danaxva SeiZleboda, jadosnuri sarke _ isini TviTmfrinavad,<br />

televizorad Tu kompiuterad mogvevlina.<br />

ganurCevlad misi warmoSobis adgilisa, zRapari erTnairad sayvarelia yvelasaTvis.<br />

aRmosavluri zRapris zogi personaJi _ aladini, jini da sxva _ uolt disneis<br />

multiplikaciuri filmebis erT-erTi yvelaze popularuli gmirebi gaxdnen. zRaprebi<br />

dResac iqmneba. albaT, ar gagiWirdeba Tanamedrove qarTveli da ucxoeli mwerlebis<br />

zRaprebis gaxseneba, romelTac siamovnebiT kiTxuloben bavSvebica da ufrosebic.<br />

yvelaze mTavari ki is aris, rom zRapris bolo keTilia _ sikeTe yovelTvis<br />

amarcxebs borotebas.<br />

Wiri iqa, lxini aqa,<br />

qato iqa, fqvili aqa...<br />

davaleba<br />

1. daasaxele <strong>msoflio</strong>Si cnobili mezRapreebi da maTi nawarmoebebi.<br />

2. gaixsene qarTuli da sxva xalxTa zRaprebi. imsjele maTi msgavsebisa da gansxvavebis<br />

Sesaxeb.<br />

saSinao davaleba<br />

l moiZie qarTuli xalxuri da Tanamedrove zRaprebis TiTo nimuSi. warudgine klass<br />

da imsjele, rogor asaxavs isini sazogadoebisaTvis mniSvnelovan sakiTxebs.<br />

69


21<br />

magia<br />

magia (berZ. magia, laT. magic, magia)<br />

_ codna da praqtika, romelic<br />

emyareba zebunebrivi Zalebis Tu<br />

garkveuli qmedebebis meSveobiT<br />

sasurveli Sedegis miRwevis<br />

rwmenas.<br />

CvenSi, roca nacnobs vxvdebiT da<br />

vekiTxebiT _ „rogor xar?“, Zalian<br />

iSviaTad gvpasuxoben „kargad“, an<br />

„mSvenivrad“; gacilebiT xSirad<br />

gaigebT: „ise, ra...“, „vcocxlob<br />

jerjerobiT...“, ukeTes SemTxvevaSi ki<br />

_ „ara miSavs“, „normalurad...“ ratom?<br />

nuTu saqarTveloSi ase cotaa is, vinc<br />

„kargadaa“? Turme, saqme sul sxva ramaa. es uZvelesi rwmenis gadmonaSTia: Tu ityvi,<br />

rom kargad xar, SeniT boroti sulebi „dainteresdebian“, „daiTarsebi“, „Tvali<br />

gecema“, mokled, kargad iyavi da cudad gaxdebi... gamodis, rom Cveni pasuxiT Tavs<br />

vicavT avi Zalebisagan, „vatyuebT“ maT _ xom xedavT, isedac ar var kargad, Tqveni<br />

Careva aRar aris saWiro...<br />

ra Tqma unda, dRes ase cota Tu fiqrobs, magram am Cveulebis warmoSoba<br />

swored aseTia _ igi dacviT magias ukavSirdeba. magias miakuTvneben mravalferovan<br />

simbolur qmedebebs (Selocvebs, mkiTxaobas, zurgsukan gadafurTxebas, TiTebis<br />

gadajvaredinebas da a.S.), romlebsac adamianebi mimarTaven zebunebrivi Zalebis<br />

meSveobiT raRac miznis misaRwevad, magaliTad, axal mTvares fuli unda „daanaxo“,<br />

baraqa mogiva. magias miekuTvneba agreTve garkveuli qmedebisagan Tavis Sekaveba _<br />

magaliTad, saxlSi ar daustvino, fuli aRar geqneba.<br />

magiis Cvens droSic bevrs sjera, magram mainc gacilebiT naklebs, vidre es warsulSi<br />

iyo. aravin icis, sad da rodis mimarTes pirvelad Cvenma winaprebma magiur qmedebebs.<br />

SeiZleba vivaraudoT, rom es moxda maSin, roca adamianma iaraRebis damzadeba daiwyo<br />

da, Sesabamisad, gaiazra, ra aris keTeba. kaJis natexisagan SeiZleba dana daamzado,<br />

magram TavisTavad es ar xdeba, aucilebelia adamiani, gamkeTebeli. aqedan Sors aRaraa<br />

daskvnamde _ rac garSemo arsebobs da xdeba _ xe, wvima, avadmyofoba _ yvelaferi<br />

viRacis mieraa gakeTebuli an keTdeba. vin akeTebs? _ uxilavi Zalebi, keTili an<br />

boroti sulebi...<br />

warmovidginoT: tomis saukeTeso monadire dasneulda, masSi borotma sulma<br />

daisadgura... mTeli tomi Sekrebilia da sinanuliT uyurebs, rogor sustdeba da<br />

uZlurdeba maTi TanamoZme; erTi CurCuls iwyebs: „gamokeTdi!“, „adeqi!“, mas meore<br />

ayveba, mesame, meoTxe; CurCuls SeZaxilebi cvlis, isini riTmuli xdeba, amas taSi<br />

emateba... ase grZeldeba didxans, da hoi, saocrebav! _ sneulma Tvali gaaxila,<br />

Semdeg wamodga kidec, ganikurna! Cvenma qmedebam gankurna! momavalSic ase unda<br />

moviqceT! magram... Semdeg sneuls ver vuSveleT... ratom? Zalian mZlavri avi suli<br />

aRmoCnda, anda araswor sityvebs vambobdiT, unda SevcvaloT... albaT, daaxloebiT<br />

amgvarad iSva samkurnalo magia.<br />

70 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


Zveli samyaroSi arsebuli warmodgeniT, magi<br />

_ jadoqari, saswaulmoqmedi _ sulebis idumal<br />

samyarosTan kavSiris xelovnebas flobda. igi, amave<br />

dros, mkurnalic iyo. Sua saukuneebis evropaSi magia<br />

alqimiasa da astrologiasTan iyo dakavSirebuli<br />

da idevneboda eklesiis mier. jadoqrebs sastikad<br />

uswordebodnen, koconze wvavdnen. magias ar aRiarebs<br />

arc erTi didi religia.<br />

mecnierebi magias uZveles rwmena-warmodgenaTa<br />

sistemad miiCneven. isini ganasxvaveben magiis or<br />

ZiriTad tips. erTi dafuZnebulia msgavs sagnebs<br />

Soris idumali kavSiris arsebobis rwmenaze. „tom<br />

soieris TavgadasavalSi“ aris aseTi epizodi: toms<br />

aqvs minis ori burTula, erTi uvardeba da ver<br />

poulobs; maSin meore burTulas ramdenjerme agdebs<br />

Zirs _ Tavis „megobarTan“ migordebao; meoTxe Tu<br />

mexuTe jerze SemTxveviT marTlac ase xdeba, rac<br />

toms arwmunebs arCeuli xerxis sisworeSi. an aviRoT<br />

e.w. mtruli magiis gavrcelebuli rituali: unda<br />

gaakeTo Tojina, mas mtris saxeli „daarqva“, Semdeg<br />

ki nemsiT „gangmiro“ _ mters igive daemarTeba.<br />

magiis meore tipi uSvebs kavSirs mTelsa da mis<br />

nawils Soris. bayayi Tu mokali, wvima wamova, radgan<br />

bayayi wyalSi cxovrobs, misi „nawilia“, nawilze<br />

zemoqmedeba ki mTelzec aisaxeba. sasiyvarulo magiur<br />

ritualebSi Seyvarebulis „mosazidad“ Zalian xSirad<br />

gamoiyeneba misi kuTvnili raime nivTi, Tundac<br />

Rili. Zveli romaelebi saidumlo adgilas saTuTad<br />

inaxavdnen moWril frCxilebsa da Tmebs, raTa xelSi<br />

ar CavardnodaT mtrebs, romlebsac SeeZloT magiis<br />

meSveobiT patronisaTvis zianis miyeneba.<br />

21. magia<br />

hekate _ magiis qalRmerTi<br />

berZnul mTologiaSi<br />

magiuri rituali<br />

saukuneebisa da aTaswleulebis manZilze magia viTardeboda da rTuldeboda,<br />

Cndebodnen magiis „specialistebi“ _ mkiTxavebi, naTelmxilvelebi, grZneulebi,<br />

Samanebi... magia yvela <strong>kultura</strong>Si gvxvdeba, Tumca Zalze gansxvavebuli formebiT.<br />

SeiZleba iTqvas, rom kacobriobis ganviTarebis xangrZlivi periodis manZilze swored<br />

magia warmoadgenda samyaros axsnis ZiriTad princips; yvelaferi arsebuli, adamianis<br />

CaTvliT, gagebuli iyo rogorc uxilavi, keTili da boroti Zalebis moqmedebis<br />

asparezi. magiis wiaRSi TandaTan warmoiSva kulturis umniSvnelovanesi elementebi<br />

_ religia da xelovneba.<br />

71


cimbireli Samani<br />

damatebiTi informacia<br />

sityva „Samani“ tungusuri enidan 1 modis, rac<br />

qarTulad saswaulmoqmeds niSnavs. Samani magic iyo da<br />

eqimbaSic. igi mkurnalobda, amave dros, zebunebriv<br />

ZalebTan urTierTobis meSveobiT, aTvinierebda<br />

stiqiebs, micvalebulTa sulebi gadahyavda sxva<br />

samyaroSi da a.S.<br />

kiTxva<br />

l ras efuZneba magiaSi samyaros axsna?<br />

davaleba<br />

l gaixsene SenTvis cnobili sxvadasxva crurwmena<br />

(gagonili, nanaxi an wignSi wakiTxuli), ucnauri<br />

Cveulebebi da qmedebebi. scade daakavSiro isini<br />

magiasTan da axsna maTi Tavdapirveli arsi.<br />

qarTuli xalxuri Selocvebi magiuri Zalis rwmenis erT-erTi gamoxatulebaa.<br />

maTi meSveobiT cdilobdnen xifaTis Tavidan acilebas, avadmyofis gankurnebas,<br />

bunebis Zalebze zemoqmedebas. ai, ramdenime nimuSi:<br />

surdos anu, rogorc mas uwodebdnen, „crintas“ dros avadmyofs gamdinare wyalSi<br />

daabaninebdnen pirs da ulocavdnen:<br />

crinta Savkar, SavpaWiWe,<br />

Savsa ZaRlsa gadavkide.<br />

ZaRli gaRma gamivarda,<br />

surdo wyalSi Camivarda.<br />

SeSinebulis locva aseTi iyo:<br />

alisasa, malisasa,<br />

Sagilocav gulisasa.<br />

gulo, dadeg alagasa,<br />

gulo, gulis alagasa.<br />

gulo, ram SagaSinao? _<br />

elvam SagaSinao,<br />

Weqam SagaSinao,<br />

1 tungusuri ena alTaur enaTa jgufs miekuTvneba. aerTianebs aRmosavleT cimbirSi da manjuriaSi<br />

mcxovreb sxvadasxva xalxebs.<br />

72 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


nadirma SagaSinao,<br />

kacma SagaSinao,<br />

Tu ramac SagaSinao.<br />

wyali midgeba-modgeba,<br />

Tavis nadgomze dadgeba.<br />

gulo, dadeg alagasa,<br />

gulo, gulis alagasa.<br />

nadirisagan dasacavad ase Seulocavdnen:<br />

qriste RmerTo,<br />

Camoyare klikiteni rkinisani,<br />

gzani Sakren savalada<br />

tyisani da mindvrisani.<br />

nadirs misceno<br />

muxlni nabdisani,<br />

Tvalni miscen bambisani,<br />

kbilni miscen sanTlisani,<br />

miadgas kbili _ SeeJRaloso,<br />

gaxedos _ vera naxoso.<br />

esremc Saikvris nadiris pirio.<br />

sxva bevri saintereso Selocva SeiZleba amoikiTxoT wignSi „gvel movkal<br />

uflisaTvis. qarTuli Selocvebi“. Tbilisi, gamomcemloba „ilia“, 1993.<br />

21. magia<br />

73


22<br />

miTi<br />

termini miTi, ufro zustad ki _<br />

miTosi, berZnuli warmoSobisaa da<br />

aRniSnavs sityvas, naTqvams, ambavs.<br />

zevsi<br />

poseidoni<br />

anubisi _ sikvdilis RmerTi<br />

Zv. egvipteSi. xSirad<br />

gamoisaxeboda ZaRlis an turis<br />

TaviT.<br />

adamiani yovelTvis cdilobda da<br />

cdilobs axsnas samyaro, bunebrivi<br />

movlenebi Tu socialuri realoba,<br />

romelSic mas uxdeba cxovreba.<br />

ratom gaCnda samyaro? vin, ram da rogor Seqmna<br />

igi? ratom Tovs? ratom wvims? sad Cadis mze?<br />

ratom Ramdeba? ratom cimcimebs varskvlavi? es im<br />

kiTxvebis mcire CamonaTvalia, romelzec adamianma,<br />

uZvelesi droidan dRemde, mravali gansxvavebuli<br />

pasuxi moZebna _ zebunebriv ZalebTan dakavSirebuli<br />

Tu mecnieruli. swored interesi, cnobismoyvareoba<br />

gaxda miTis Seqmnis safuZveli. TiTqmis yvela<br />

<strong>kultura</strong>Si arsebobs miTi, rogorc samyaros axsnis<br />

erT-erTi forma.<br />

miTosi aris ambavi RmerTebis saqmianobis Sesaxeb.<br />

masSi moTxrobilia, rogor Seiqmna samyaro, rogor gaCnda<br />

esa Tu is sagani da movlena, ratom, risTvis da vin Seqmna<br />

adamiani. igi aseve gadmogvcems gmirebis ambebs. miTSi<br />

moqmedi pirebi, RmerTebTan erTad, adamianebic arian.<br />

Tavis mxriv, RmerTebs adamianuri Tvisebebi axasiaTebT,<br />

arian borotebi da keTilebi, zogjer Surianebi da<br />

xarbebic. isini arseboben rogorc adamianebi da maTgan<br />

mxolod ori TvisebiT gansxvavdebian _ ukvdavebiTa da<br />

zebunebrivi ZaliT.<br />

Zveli samyaros xalxebis istoriis gacnobisas iseTi<br />

STabeWdileba rCeba, TiTqos adamianebi da RmerTebi<br />

erTad cxovrobdnen da eWvic ar gvepareba, rom, Tuki<br />

„drois manqaniT“ Zvel saberZneTSi movxvdebiT, iseve<br />

SesaZlebelia sadme zevss an poseidons gadaveyaroT,<br />

rogorc aTenis romelime moqalaqes.<br />

egviptis Zveli istoria erT mTlian miTs gavs,<br />

romelSic realoba da fantazia erTmaneTTanaa<br />

Serwymuli. rom ara piramidebi, samarxebi, taZris<br />

nangrevebi da, rac mTavaria, warwerebi, Zveli<br />

egviptis istoria miTadve darCeboda, iseve rogorc<br />

troa hainrix Slimanis aRmoCenebamde.<br />

74 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


asteti _ siyvarulisa da<br />

mxiarulebis qalRmerTi<br />

Zv. agvipteSi. gamosaxaven<br />

katis an katisTaviani<br />

qalis saxiT.<br />

miTebze saubrisas, pirvel rigSi, Zveli berZnuli<br />

miTebi gvaxsendeba da arcTu usafuZvlod _ maT klasikur<br />

miTebs uwodeben. Tumca miTi iseTive universaliaa,<br />

rogorc zRapari. erTi SexedviT, miTi da zRapari erTsa<br />

da igives _ ararealur ambavs _ gulisxmobs, Tumca maT<br />

Soris didi sxvaobaa. adamianebs imTaviTve swamdaT, rom<br />

zRaparSi moTxrobili ambavi arasdros momxdara, xolo<br />

miTSi gadmocemuli istoriisa ki sjerodaT. SeiZleba,<br />

Cven dRes zRaprad CavTvaloT aqilevsis, herakles,<br />

aTenas, gilgameSis, enqidus, dalis, oCopintres, amiranis<br />

da sxvaTa miTebi, magram im dros, rodesac es miTebi<br />

iqmneboda, isini mWidrod iyo dakavSirebuli rwmenasTan<br />

da religiur warmodgenebTan, asaxavda samyaros Sesaxeb<br />

arsebul codnas. miTosuri samyaros realurobaSi<br />

eWvi aravis Sehqonda. dResac arsebobs sazogadoebebi,<br />

romelTa cxovrebis wess miTosuri warmodgenebi<br />

gansazRvravs. xalxur zRaparSi ar aris dakonkretebuli<br />

dro da adgili, sadac moqmedeba xdeba, miTSi ki<br />

piriqiT: berZnuli panTeonis RmerTebi olimpos mTaze<br />

cxovroben, promeTe/amirani kavkasionzea mijaWvuli da<br />

a.S. Tu miTi qarTulia, moqmedebac saqarTveloSi xdeba,<br />

Tu Suamdinaruli _ SuamdinareTSi da a.S.<br />

22. miTi<br />

hadesi da persefone<br />

sizife<br />

amoni _ mzis RmerTi Zv.<br />

egvipteSi<br />

75


odini da misi coli friga<br />

odini _ skandinaviuri miTologiis<br />

uzenaesi RvTaeba, sibrZnis,<br />

poeziis, magiis, omisa da sikvdilis<br />

RmerTi _ vazgardSi, valaskalfis<br />

sasaxleSi cxovrobda. aqedan igi<br />

Tvals adevnebda, Tu ra xdeboda<br />

skandinaviis cxra qveyanaSi. drodadro<br />

saxecvlili odini dedamiwas<br />

stumrobda, raTa enaxa, Tu rogor<br />

iqceoda xalxi da ras ambobdnen<br />

adamianebi mis Sesaxeb.<br />

qarTul zRaprebsa da miTebSi asaxulia, Tu rogor aRiqvamdnen qarTvelebi<br />

samyaros: qarTuli warmodgeniT, samyaro vertikalur sivrces warmoadgens da<br />

dayofialia sam nawilad: skneli, romelic dasaxlebulia adamianebiT, zeskneli<br />

_ RmerTebisa da fantastikuri arsebebis samflobelo _ da qveskneli, romlis<br />

binadarnic boroti arsebebi arian. samyaros am sam nawils Soris moZraoba mxolod<br />

da mxolod RvTaebebs, RmerTkacebs da gmirebs SeuZliaT.<br />

amgvarad, miTi mxolod fantastikuri ambavi ar aris. es gaxlavT adamianTa warmodgena<br />

warsulisa da momavlis, samyaros warmoSobisa da cxovrebis kanonzomierebaTa<br />

Sesaxeb. es kiTxvebi, romlebze pasuxic miTis meSveobiT gaicemoda, universaluria<br />

yvela kulturisaTvis, swored amitom miiCneva miTi kulturul universaliad.<br />

miTologiam didi gavlena moaxdina xelovnebis TiTqmis yvela dargze. sxvadasxva<br />

miTosuri siuJeti xSiradaa gamoyenebuli saxviT xelovnebaSi, musikaSi, TeatrSi,<br />

kinoxelovnebasa Tu literaturaSi.<br />

davaleba<br />

1. gaixsene naxatebze gamosaxul personaJebTan dakavSirebuli miTebi.<br />

2. venis diagramis gamoyenebiT, erTmaneTs Seadare miTi da zRapari.<br />

saSinao davaleba<br />

1. moiZie sxvadasxva xalxTa miTebi samyaros Seqmnis Sesaxeb da Seadare isini erTmaneTs.<br />

2. Seasrule naxati, aplikacia, posteri an mxatvruli Canaxati miTosur Tematikaze<br />

(miTiuri gmiri, saintereso epizodi da sxva).<br />

76 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


eligia 23<br />

yvela <strong>kultura</strong>Si arsebobs rwmena-<br />

warmodgenebi zebunebrivi Zalebis Sesaxeb,<br />

romlebic SegviZlia gavaerTianoT<br />

terminiT religia.<br />

23. religia<br />

religia _ warmodgenaTa da qmedebaTa<br />

sistema, romelic emyareba<br />

zebunebrivi Zalebis rwmenas.<br />

sxvadasxva <strong>kultura</strong>Si bunebrivad da zebunebrivad sxvadasxva ram iTvleba.<br />

magaliTad, esa Tu is daavadeba zogan raime baqteriis an virusis gavrcelebis<br />

Sedegad miiCneva, sxvagan ki _ zebunebrivi ZalebiT gamowveul movlenad. warmodgena<br />

imis Sesaxeb, Tu ra aris da ra ar aris zebunebrivi, erTi sazogadoebis SigniTac<br />

icvleba. epidemiebi, wyaldidobebi, miwisZvrebi, vulkanis amofrqvevebi da kometebi<br />

erT dros zebunebriv Zalebs miewereboda. droTa ganmavlobaSi cxadi gaxda, rom<br />

isini bunebrivi movlenebia, Tumca bevrs dResac sjera, rom amaSi zebunebrivi<br />

Zalebis xeli urevia.<br />

religia dakavSirebulia adamianis moTxovnilebasTan, axsna mouZebnos mis irgvliv<br />

arsebul sagnebsa da movlenebs. igi ganuyofelia rwmenisagan, romelic mxolod<br />

adamianisTvis aris damaxasiaTebeli. religia gulisxmobs morwmuneTa jgufis<br />

arsebobas, Tumca, amave dros, religiuri gancda Rrmad individualuria. religia<br />

zRvars avlebs yoveldRiurobasa da zebunebriv, uCveulo movlenebs Soris, romlebic<br />

ar aris SezRuduli bunebis kanonebiT. igi moicavs ritualebs, morwmuneebisaTvis<br />

adgens qcevis maregulirebel mcnebaTa Tu normaTa sistemas, romelic gansazRvravs,<br />

Tu rogor unda moiqces morwmune am Tu im garemoSi.<br />

religia aRiarebs kavSiris SesaZleblobas adamianur da RvTaebriv samyaroebs,<br />

miwasa da cas Soris. sainteresoa, rom Zvel romaelTa qurumis saxelwodeba pontifex<br />

niSnavs „xidis gamdebs“ rac gamoxatavda mis funqcias, erTmaneTTan daekavSirebina<br />

amqveyniuri realoba da RvTiuri samyaro.<br />

RmerTebi da sulebi SeiZleba iyvnen idumalebiT moculni an advilad misawvdomni,<br />

adamianuri saqmeebiT dainteresebulni an gulgrilni maT mimarT. zog sazogadoebaSi<br />

RmerTebis ierarqia ar arsebobs, zogSi ki RmerTebsa da sulebs Soris Zalaufleba<br />

isevea gadanawilebuli, rogorc es adamianebSi xdeba.<br />

uZvelesi arqeologiuri monacemebi mowmobs, rom religia arsebobda<br />

kacobriobis ganviTarebis yvela etapze. istoria mraval religiur sistemas<br />

icnobs; zogi maTgani aRar arsebobs, zogs ki dResac bevri mimdevari yavs.<br />

77


eligiis Camoyalibebas win uZRoda rwmenisa da ritualebis ganviTarebis<br />

grZeli gza. rwmena-warmodgenaTa erT-erTi yvelaze adreuli formaa totemizmi<br />

_ tomsa da romelime cxovels, mcenares an bunebriv movlenas Soris arsebuli<br />

sulieri kavSiris rwmena. magaliTad, cxovelis, kerZod, daTvis kultis arseboba<br />

dadasturebulia saqarTvelos teritoriaze, tyibulis raionis sof. cucxvaTis<br />

mRvimis arqeologiuri monacemebiT. uZveles sazogadoebebSi gavrcelebuli iyo<br />

fetiSizmi _ sagnebis Tayvaniscema, romelTac, TiTqos, zebunebrivi Tvisebebi<br />

qondaT. arsebobda winaprebis kulti, agreTve sulebis rwmena da bunebis<br />

gasuliereba, rasac animizmi ewodeba. aseve gavrcelebuli iyo magia. mags garkveuli<br />

qmedebebisa da Selocvebis meSveobiT gavlena unda moexdina adamiansa da bunebriv<br />

movlenebze (ix. gakveTili „magia“).<br />

mogvianebiT gaCnda ufro rTuli warmodgenebi<br />

Teos _ berZn. RmerTi. sulze, mis arsebobaze adamianis gardacvalebis Semdeg,<br />

imqveyniur samyaroze, RmerTebsa da gmirebze. Zvel<br />

saberZneTSi RmerTebis mkacri, mowesrigebuli sistema arsebobda, magram religiuri<br />

da miTologiuri personaJebi jer kidev ar imijneboda erTmaneTisagan, radgan berZnebi<br />

RvTiur da miwier samyaros erT mTlianobad aRiqvamdnen (gaixsene berZnuli miTebi).<br />

TandaTan Camoyalibda Teisturi religiebi, isini aRiareben RmerTs, romelsac SeuZlia<br />

Tavis mierve Seqmnili wesrigis Secvla, romelsac araferi daemaleba, romelsac<br />

SegiZlia mimarTo gasaWiris dros. Teisturma religiebma mkafiod ganasxvaves miwieri<br />

da zeciuri samyaro, sxeuli da suli. aseTi religiebia: iudaizmi, qristianoba, islami.<br />

aRmsarebloba adamianTa jgufis, eTnosis, eris, saxelmwifos identobis erT-erTi<br />

mTavari niSania. zogierTi xalxis an saxelmwifos identobas mxolod religia (da<br />

ara, magaliTad, ena, teritoria Tu eTnikuri kuTvnileba) gansazRvravda, magaliTad,<br />

ebraelebisas _ iudaizmi, bizantiisas _ marTlmadidebloba, arabTa saxalifos _ islami.<br />

dRes <strong>msoflio</strong>Si daaxloebiT 5 aTasamde aRmsarebloba arsebobs, maT<br />

Soris, poliTeisturi (mravalRmerTiani), monoTeisturi (erTRmerTiani),<br />

gvar-tomobrivi (gavrcelebulia xalxebSi, romelTac SenarCunebuli aqvT<br />

gvarovnuli urTierTobebi, magaliTad, avstraliis aborigenebi), nacionaluri<br />

(konkretul eTnikur an politikur sazRvrebSi moqceuli _ magaliTad, induizmi,<br />

konfucianeloba, Sintoizmi, sikhizmi) da <strong>msoflio</strong> (zenacionaluri) religiebi,<br />

romlebic scildeba konkretuli eTnikuri jgufisa Tu saxelmwifos farglebs da<br />

aerTianebs yvela adamians, dabadebis adgilis, enisa da eTnikuri warmomavlobis<br />

miuxedavad (qristianoba, budizmi, islami).<br />

davaleba<br />

1. imsjele religiis, magiisa da miTosis urTierTmimarTebis Sesaxeb.<br />

2. gaixsene samuel hanTingtonis mosazreba „civilizaciaTa Sejaxebis“ Sesaxeb; ratom<br />

CaTvala s. hanTingtonma religia civilizaciis ZiriTad maxasiaTeblad.<br />

78 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


mkurnaloba da medicina 24<br />

ra aris janmrTeloba da avadmyofoba? am kiTxvaze sxvadasxva <strong>kultura</strong>s<br />

gansxvavebuli pasuxi aqvs. mecnierebi Tvlian, rom daavadebis srulyofili mkurnaloba<br />

SeuZlebelia im bunebrivi, socialuri da kulturuli garemos codnis gareSe, sadac<br />

adamianebi cxovroben. erTi kulturis warmomadgenlebi ama Tu im avadmyofobiT<br />

ufro xSirad avaddebian, meoreni ki _ ara, mkurnaloba erT jgufSi ufro efeqturia,<br />

vidre meoreSi. Cveni Sexedulebebi janmrTelobis, avadmyofobisa da mkurnalobis<br />

Sesaxeb Cvenive kulturis gamoxatulebaa.<br />

Tanamedrove medicina mravali sxvadasxva kulturisa da tradiciis<br />

urTierTSexvedris Sedegad Seiqmna. es iyo erTgvari „kulturuli mogzauroba“<br />

antikuri berZnuli da romauli samyarodan axloaRmosavlur arabul <strong>kultura</strong>Si,<br />

Soreul aRmosavleTSi, CineTsa da indoeTSi, da, Semdeg, kvlav evropaSi, sadac<br />

medicina sabolood Camoyalibda rogorc samecniero codnis sfero.<br />

ukanasknel aTwleulebSi medicina ukiduresad swrafi tempiT viTardeba, amave<br />

dros, sul ufro meti yuradReba eTmoba daavadebis diagnostikisa da mkurnalobis<br />

sxvadasxva kulturebSi arsebul gamocdilebas, xalxur medicinas.<br />

uZveles droSi avadmyofobas xsnidnen jadoqrobiT, demonuri Zalebis zemoqmedebiT<br />

an RvTis nebiT. daavadebulis gankurnebisaTvis zogjer dResac mimarTaven Selocvas,<br />

Tilismas Tu sxvadasxva siwmindes.<br />

erT-erTi Zvelegvipturi papirusi, romelic Zv. w. daaxloebiT<br />

1550 wliT TariRdeba, 900-mde wamlis aRwerilobas moicavs.<br />

egvipteSi samedicino codnis ganviTarebas xeli Seuwyo<br />

mumificirebis tradiciam: Zvel egviptelebs Rrmad swamdaT<br />

imqveyniuri cxovrebis, cdilobdnen daecvaT micvalebulis<br />

sxeuli gaxrwnisagan da mumificirebasac am mizniT misdevdnen.<br />

samkurnalo saqmis mfarvel RvTaebebad isida da lomisTaviani<br />

soxmeti miiCneodnen.<br />

24. mkurnaloba da medicina<br />

mxedvelobis<br />

mkurnaloba Zvel<br />

egvipteSi<br />

Zvelegvipturi<br />

qirurgiuli<br />

iaraRis reliefuri<br />

gamosaxuleba. qom<br />

ombos taZari<br />

Sumerebis samedicino codnis amsaxveli uZvelesi werilobiTi Zegli Zv. w. me-3<br />

aTaswleuls ganekuTvneba. masSi mocemulia sami saxis (cxeli safenebis, Sinagani<br />

da garegani samkurnalo saSualebebis) 15 recepti.<br />

79


Tanamedrove samedicino simboloebis da terminebis Seqmna Zvel berZnebs<br />

ukavSirdeba. isini kargad icnobdnen Zveli egviptis, babilonis, indoeTis samkurnalo<br />

tradiciebs. berZnuli miTologiis Tanaxmad, medicinis RvTaebad asklepiosi<br />

iTvleboda, igi RmerTi-mkurnalisa da RmerTi-winaswarmetyvelis, apolonis Svili<br />

iyo. asklepiosis samlocveloebi samkurnalo adgilebad iTvleboda. gadmocemis<br />

mixedviT, asklepiosi daqorwinda kunZul kosis mmarTvelis qaliSvilze. SemdgomSi<br />

es kunZuli gadaiqca Zveli saberZneTis samedicino ganaTlebis erT-erT centrad.<br />

asklepiosis Svilebidan cnobili<br />

arian higia _ janmrTelobis qalRmerTi,<br />

romlis saxelidan modis sityva „higiena“<br />

da panacea _ wamliT mkurnalobis<br />

mfarveli, romelic yvela daavadebas<br />

kurnavda. antikuri xelovnebis nimuSebSi<br />

asklepiosi warmodgenilia kombliT,<br />

romelzec gvelia Semoxveuli, xolo misi<br />

qaliSvili higia ki tunikaSi gamowyobili<br />

axalgazrda, lamazi qaliSvilis saxiT,<br />

romelsac xelSi gveli uWiravs da Tasidan<br />

aWmevs. SemdgomSi gvelSemoxveuli<br />

kombali da Tasi bevr qveyanaSi medicinis<br />

q. pompeis gaTxrebisas aRmoCenili romauli<br />

samedicino instrumentebi. italia Cv. w. 79 w.<br />

gardis xidi, safrangeTi. Zv.w. Is. romauli akveduki.<br />

Jozef piton de turneforis naxati Tbilisis<br />

akvedukis gamosaxulebiT. XVIII s. dasawyisi.<br />

ZiriTadi simbolo gaxda.<br />

medicinis mamad wodebulma hipokratem,<br />

romelic Tavs asklepiosis STamomavlad<br />

Tvlida, safuZveli Cauyara klinikur<br />

medi cinas _ eqimis regularul dakvirvebas<br />

avad myofze, misi mdgomareobisa da<br />

mkurna lobis mimdinareobis aRweras.<br />

dResac bevr qveyanaSi eqimebi samedicino<br />

saqmi anobis dawyebis win „hipokrates<br />

fics“ deben.<br />

asklepiosi Zvel romSi eskulapes<br />

saxeliT iyo cnobili. romaelebma Zveli<br />

berZnebis codna medicinis da higienis<br />

sferoSi kidev ufro ganaviTares. omis<br />

dros eqimebi da maTi vaJebi samxedro<br />

samsaxurisagan Tavisufldebodnen.<br />

romauli kanonebis zogierTi paragrafi<br />

sisufTavesa da moqalaqeTa<br />

janmrTelobis dacvas exeboda. romSi<br />

arsebobda akvedukebi (wyalsatari,<br />

romliTac wyali TviTdinebiT<br />

miemarTeba dasaxlebuli punqtebisaken),<br />

kerZo da sazogadoebrivi abanoebi da<br />

tualetebi (forikebi). qalaq pompeis<br />

gaTxrebis dros aRmoCnda arqeologiis<br />

istoriaSi pirveli samedicino instrumentebis<br />

sruli nakrebi.<br />

80 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


omis imperiis dacemis Semdeg berZnul-laTinuri<br />

samedicino <strong>kultura</strong> arabebis wyalobiT Semoinaxa. me-9-10<br />

saukuneebSi berZnulidan arabul enaze iTargmna hipokratesa<br />

da sxva moazrovneebis TiTqmis yvela samedicino Txzuleba.<br />

amasTan, arabebma medicina gaamdidres mniSvnelovani<br />

naSromebiT ofTalmologiaSi, infeqciur sneulebebSi,<br />

Seqmnes uzarmazari samedicino enciklopedia „yovlismomcveli<br />

wigni medicinaze“. samedicino traqtatebSi<br />

aRwerilia samkurnalo saSualebebi, sxvadasxva daavadebaTa<br />

simptomebi da mkurnaloba.<br />

abu al-kasimi (laT. albukasisi) (936-1013)<br />

udidesi andalusieli arabi qirurgi iyo. mis<br />

mier Seqmnilma samedicino traqtatma, romelic<br />

axlo aRmosavlur da berZnul-romaul klasikur<br />

swavlebas aerTianebs, gansazRvra evropuli<br />

qirurgiuli procedurebis saxe renesansamde.<br />

kiTxva<br />

24. mkurnaloba da medicina<br />

asklepiosi<br />

galeni, avicena da hipokrate, ilustracia avicenas<br />

`medicinis kanonis~ evropuli gamocemidan.<br />

avicenam, galenisa da hipokrates principebze<br />

dayrdnobiT, SeimuSava medicinis sruli<br />

sistema. amitom, sxvadasxva drosa da adgilas<br />

mcxovrebi am sami moazrovnis erTad gamosaxva<br />

maT swavlebas Soris arsebulikavSiris erTgvari<br />

aRniSvnaa.<br />

l ra arsebiTi gansxvavebaa Tanamedrove dasavlur da Cinur medicinas Soris?<br />

davaleba<br />

1. ratom aerTianebs mumificirebis tradicia Zveli egviptelebis religiur<br />

warmodgenebsa da samedicino codnas?<br />

2. gaarkvie, romel balaxeul an sxva saSualebebs iyeneben dRemde adamianebi<br />

samkurnalod?<br />

3. gaixsene istoriidan, ra viTarebaSi iTargmna qarTul enaze „wigni saaqimoi“?<br />

81


enesansis periodSi evropam kvlav „aRmoaCina“<br />

antikuri kulturuli memkvidreoba, maT Soris,<br />

samedicino sferoSic. es, upirveles yovlisa, swored<br />

arabi moazrovneebis meSveobiT gaxda SesaZlebeli.<br />

antikuri filosofosebis zogi naSromi originalis<br />

saxiT aRar arsebobda da mxolod arabuli Targmanis<br />

saxiT iyo xelmisawvdomi.<br />

oqros kveTis principis kvlevisa da idealuri<br />

proporciebis ZiebaSi, adamianis anatomiis Seswavla<br />

gansakuTrebiT aqtualuri gaxda, rasac udidesi<br />

mniSvneloba hqonda medicinis ganviTarebisaTvis.<br />

tradiciuli Cinuri medicina msoflmxedvelobis<br />

ganuyofeli nawilia da gansazRvravs Cinelebis<br />

cxovrebis wess. amdenad, is Tavisi roliT da<br />

mniSvnelobiT, arsebiTad gansxvavdeba medicinisagan<br />

dasavlur sazogadoebebSi. dRes CineTis jandacvis<br />

sistemaSi Tanabrad gamoiyeneba dasavluri da<br />

tradiciuli mkurnalobis meTodebi. mkurnalobis<br />

xerxebidan gansakuTrebiT cnobilia mcenareuli da<br />

cxoveluri saSualebebi da akupunqtura _ nemsebiT<br />

mkurnaloba, rac xels uwyobs organizmis Sinagani<br />

wonasworobis aRdgenas da SenarCunebas.<br />

leonardo da vinCis anatomiuri eskizebi.<br />

leonardo da vinCim, renesansis epoqis udidesma<br />

mxatvarma da swavlulma, gvamebis gakveTis<br />

Sedegad gamoikvlia adamianis sxeulis agebuleba.<br />

renesansis mxatvrebis anatomiurma kvlevebma<br />

srulyves Sua saukuneebis evropul <strong>kultura</strong>Si<br />

arsebuli warmodgena adamianis sxeulis Sesaxeb.<br />

abu ali ibn-sina, laT. avicena<br />

(980-1037).<br />

abu ali ibn-sina iraneli eqimi<br />

da swavluli iyo. man Seajera<br />

misi droisTvis arsebuli<br />

aRmosavluri (arabuli)<br />

da evropuli samedicino<br />

tradicia da xalxuri<br />

medicina. misi memkvidreoba<br />

Tanabrad gaiTavisa rogorc<br />

arabulenovanma, ise<br />

evropulma kulturebma, aqedan<br />

gamomdinare, gasagebi xdeba, Tu<br />

ratom SemogvrCa misi saxelis<br />

ori _ arabuli da laTinuri<br />

forma.<br />

wiTeli ebrauli qudi:<br />

1360 wlis dadgenilebis Tanaxmad, qalaq<br />

romis yvela ebrael mamakacs wiTeli<br />

qudi unda etarebina, raTa SesaZlebeli<br />

yofiliyo maTi qristianTagan gamorCeva. es<br />

damamcirebeli kanoni, gamonaklisis saxiT,<br />

mxolod eqimebs ar exeboda.<br />

82 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


medea.<br />

evelin de morgani (1855-1919).<br />

legendis Tanaxmad, medicina<br />

kolxeTis mefis, aietis<br />

qaliSvilis saxelwodebidan<br />

momdinareobs, romelic<br />

mkurnalobis xelovnebas<br />

flobda.<br />

24. mkurnaloba da medicina<br />

Zveli qarTuli literaturuli Zeglebidan irkveva,<br />

rom Sua saukuneebis saqarTveloSi arsebobdnen<br />

„mecnierni kurnebisa“, „xelovani mkurnalni“,<br />

rom lebic avadmyofs yovelmxriv swavlobdnen,<br />

arCev dnen samkurnalo saSualebebs, yuradRebas<br />

aqcevdnen daavadebaTa gamomwvev geografiul da<br />

klimatur faqtorebs. arsebobda saavadmyofoebi da<br />

iTargmneboda samedicino Txzulebebi.<br />

werilobiT wyaroebSi ixsenieba jara _ qirurgi, aqimi<br />

_ Terapevti. aTonis iverTa monasterTan ramdenime<br />

saavadmyofo arsebobda, maT Soris specializebuli<br />

saavadmyofo keTrovanTaTvis _ leprozoriumi.<br />

daviT aRmaSenebelma gelaTis monasterTan daaarsa<br />

qsenoni _ saavadmyofo. miCneulia, rom me-13 saukunis<br />

dasawyisSi Targmnili „wigni saaqimoi“ medicinis<br />

saxelmZRvanelod gamoiyeneboda.<br />

sulxan saba orbelianis cnobili leqsikoni<br />

moicavs 50-mde anatomiur-fiziologiur termins,<br />

daavadebaTa 160-mde saxelwodebas, daavadebis<br />

simptomTa aRmniSvnel 40-mde sityvas, 140-mde<br />

samkurnalo mcenaris dasaxelebas.<br />

zaza fanaskertel-ciciSvilis karabadini,<br />

me-15 saukune. masSi saocari sizustiTaa<br />

ganxiluli medicinis rogorc Teoriuli, ise<br />

praqtikuli sakiTxebi. varZiis afTiaqi<br />

83


saSinao davaleba<br />

1. moiZie informacia berZnuli miTologiidan: ratom<br />

iyo kombalze Semoxveuli gveli asklepiosis da<br />

medicinis simbolo?<br />

2. gamoikvlie daviT batoniSvilis pirovneba da moiZie<br />

informacia mis wignze „iadigar daudi”.<br />

damatebiTi informacia<br />

hipokrates fici<br />

`vficav apolon mkurnalsa, asklepiossa, higiasa da<br />

panaceas, da yvela RmerTsa da qalRmerTsa, mowmeebad<br />

vracx ra maT, rom keTilsindisierad, Cemis Zal-Ronisa<br />

da Cemis mixvedrilobis Sesabamisad aRvasrulo qvemore<br />

aRTqma da werilobiTi valdebuleba:<br />

l vinc Semaswavla mkurnalobis xelovneba, Cemi mSoblebis Tanasworad miviCnio igi,<br />

gavunawilo mas Cemi monagari da saWiroebisas Sevewio gasaWirSi;<br />

l misi STamomavalni Cems Zmebad miviRo da es xelovneba, Tuki isini mis dauflebas<br />

moisurveben, Sevaswavlo usasyidlod da yovelgvari pirobis gareSe;<br />

l rCeva-darigebani, zepiri gakveTilebi da yovelive danarCeni moZRvrebisa vamcno<br />

Cems ZeT, ZeT Cemi maswavleblisa da mowafeebsac, romelnic Sekrulni arian<br />

valdebulebiTa da ficiTa saeqimo kanonis kvalobaze da aravis vamcno sxvas.<br />

l Cemi Zal-Ronis Sesabamisad mxolod da mxolod sasargeblo ganweseba davudgino<br />

avadmyofs da averido yovelgvar vnebis miyenebas da usamarTlobas.<br />

l ar mivce arcerT mTxovnels momakvdinebeli saSualeba da arca gza vaswavlo<br />

aseTi zraxvis Sesrulebisa;<br />

l aseve ar mivce arc erT qals muclis mosaSleli pesariumi.<br />

daviT batoniSvilis (me-16-17ss.)<br />

enciklopediuri xasiaTis<br />

naSromi `iadigar daudi~<br />

maSindeli medicinis TiTqmis<br />

yvela ZiriTad sakiTxsexeba.<br />

l spetakad da umwikvlod movixmaro Cemi cxovreba da Cemi xelovneba. romel<br />

saxlSic Sevide, mxolod avadmyofis sasikeTod SevaRo am saxlis kari da ar iyos<br />

gulsa Cemsa winaganzraxva, umarTebuloba da avi survili, miTumetes zraxvani<br />

samijnuroni qalTa mimarT da mruSobis ndoma kacTa mimarT, arca azatTa da arca<br />

monaTa mimarT.<br />

l odes mkurnalobis Jams _ an Tu sxva dros _ yuri movkra anda vixilo raime kacTa<br />

cxovrebidan, raica ar unda iqnes gamJRavnebuli, saidumlod miviCnio da aravis<br />

gavumxilo igi.<br />

l da me, ganuxrelad Semsrulebelsa ficisa, bedniereba mxvdes cxovrebaSi da Cemsa<br />

xelovnebaSic, da madidon kacTa ukuniTi ukunisamde, xolo ukeTu davarRvio<br />

fici anda cru aRTqma davdo, piruku momegos me”.<br />

84 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


Tanamedrove eqimis fici 1<br />

l vxdebi ra samedicino profesiis warmomadgeneli, sazeimod vficav:<br />

l Cemi cxovreba mivuZRvna adamianis samsaxurs;<br />

l Rirseuli pativi da madliereba mivago Cems maswavleblebs;<br />

l keTilsindisierad da Rirseulad Sevasrulo Cemi profesiuli movaleoba;<br />

l pacientis janmrTeloba gavixado Cems umTavres sazrunavad;<br />

l Sevinaxo CemTvis mindobili saidumlo pacientis sikvdilis Semdegac ki;<br />

l SeZlebisdagvarad davamkvidro saeqimo profesiis keTilSobiluri tradiciebi;<br />

l kolegebi miviCnio Zmebad da debad;<br />

l ar davuSva pacientis asakis, janmrTelobis mdgomareobis, aRmsareblobis,<br />

rasis, sqesis, erovnebis, politikuri Sexedulebebis, seqsualuri orientaciis,<br />

socialuri mdgomareobis zegavlena Cemi profesiuli movaleobis aRsrulebaze;<br />

l kvlavac usazRvro pativi vce adamianis sicocxles misi CasaxvisTanave,<br />

veraviTarma Zalam ver maiZulos gamoviyeno samedicino codna kacTmoyvareobis<br />

kanonebis winaaRmdeg;<br />

l am aRTqmas vdeb sazeimod, nebayoflobiT da uangarod.<br />

1 miRebulia:<br />

- <strong>msoflio</strong> samedicino asociaciis generaluri asambleis mier, Jeneva, Sveicaria, 1948 wlis<br />

seqtemberi.<br />

ganaxlebulia:<br />

- 22-e <strong>msoflio</strong> samedicino asambleis mier, sidnei, avstralia, 1968 wlis agvisto;<br />

- 35-e <strong>msoflio</strong> samedicino asambleis mier, venecia, italia, 1983 wlis oqtomberi;<br />

- <strong>msoflio</strong> samedicino asociaciis 46-e generaluri asambleis mier, stokholmi, SvedeTi, 1994 wlis<br />

seqtemberi.<br />

24. mkurnaloba da medicina<br />

85


25<br />

simbolo<br />

simbolo (berZn. simbolon) _ niSani,<br />

romelic SeiZleba aRniSnavdes<br />

sagans, movlenas, bgeras da sxva.<br />

„<strong>msoflio</strong>s emblemebi da simboloebi<br />

marTaven, da ara sityva da kanoni“, ambobda<br />

Cineli filosofosi konfuci. simbolo<br />

lakonurad asaxavs sagans, movlenas an<br />

cnebas, romlis gamoxatvasac mravali<br />

sityva daWirdeboda.<br />

simboloebs didi Zala da zemoqmedebis unari aqvT. isini, erTi mxriv, Seicaven<br />

informacias, codnas ama Tu im pirovnebis, jgufis, sagnis an institutis Sesaxeb,<br />

meore mxriv ki iwveven emociur gancdas.<br />

brZolis dros aRmarTuli droSa armiis suliskveTebas gansazRvravda: sanam<br />

droSa frialebda, gamarjvebisaTvis brZola grZeldeboda. daxrili droSa<br />

kapitulacias (agreTve glovas) niSnavda, warmatebis aRsaniSnavad ki gamarjvebuli<br />

mxare qalaqis an cixis Tavze sakuTar droSas aRmarTavda. rogorc wesi,<br />

damarcxebuli mxare gamarjvebuls qalaqis gasaRebs da sakuTari Zalauflebis<br />

niSnebs _ kverTxs, gvirgvins da, pirvel rigSi, droSas gadascemda. TeTri droSa<br />

dResac brZolis Sewyvetas da molaparakebis SeTavazebas aRniSnavs.<br />

religiuri simbolika<br />

adamianis nebismieri saqmianoba, Sexeduleba, idea Tu<br />

rwmena simboloTi gamoixateba. magaliTad, Sua saukuneebis<br />

evropaSi xelosanTa da vaWarTa gildiebs, aseve me-<br />

19 saukunis saqarTveloSi amqrebs sakuTari, saqmianobis<br />

Sesaba misi simboloebi hqondaT; dRes Tavisi simboloebi<br />

aqvT, magaliTad, univer si tetebs, wiTeli jvrisa da<br />

wiTeli naxevarmTvaris organizacias, pacifis tebs, mwva -<br />

neebs, sxvadasxva saerTa Soriso organizacias _ gaeros,<br />

iuneskos, natos; aseve simboloTa saSualebiT ganvasxvavebT<br />

erTmaneTisagan ama Tu im religiis aRmsareblebs;<br />

simboloebiT aris datvirTuli olimpiuri TamaSebic,<br />

sadac gamarjvebuli sportsmenis dajildoebis<br />

ceremoniali saxelmwifo droSis aRmarTvis da himnis<br />

Sesrulebis fonze mimdinareobs.<br />

olimpiuri Cempioni laSa<br />

SavdaTuaSvili saqarTvelos<br />

saxelmwifo droSiT.<br />

86 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


simboloebi kulturidan <strong>kultura</strong>Si „mogzauroben“<br />

da mniSvnelobas icvlian. magaliTad,<br />

varskvlavis gamosaxulebas sxvadasxva <strong>kultura</strong>Si<br />

gansxvavebuli mniSvneloba aqvs. xuTqimiani<br />

var skvlavi Sumerul miTologiaSi qalRmerT<br />

iSTaris simbolo iyo, antikur epoqaSi is samyaros<br />

mSvenierebis simbolod iTvleboda, radgan<br />

bunebis harmoniasa da proporcias gana saxierebda,<br />

qristianobaSi xuTqimiani varskvlavi<br />

beT lemis varskvlavsa da qristes xuT Wrilobas<br />

aRniS navs, wiTeli xuTqimiani varskvlavi, romelic<br />

sabWoTa kavSirisa da socialisturi banakis<br />

qveynebis saxelmwifo atributikis aucilebeli<br />

simbolo iyo, dRes totalitarizmis simbolod<br />

aRiqmeba. ori erTmaneTze dadebuli varskvlavi<br />

uZvelesi droidan ciuri da miwieri sawyisebis<br />

kavSirs gamoxatavda. dRes eqvsqimiani daviTis<br />

varskvlavi („magen davidi“ _ daviTis fari)<br />

israelis saxelmwifos simboloa.<br />

25.simbolo<br />

samxedro<br />

piris samxre<br />

sabWoTa kavSiris<br />

gerbi<br />

israelis droSa<br />

arsebobs „samecniero simboloebi“, romelTac, ZiriTadad, zust da sabunebismetyvelo<br />

mecnierebebSi iyeneben. magaliTad: F _ Zala, W _ vati, T _ dro, A _ amperi da a.S.<br />

erTi da igive sagani erT SemTxvevaSi SeiZleba<br />

iyos niSani, meoreSi _ emblema, mesameSi ki _ simbolo.<br />

magaliTad varskvlavi samxreebze niSania, gerbze<br />

_ emblema, xolo beTlemis Tavze gamosaxuli ki _<br />

simbolo. emblema _ esaa simbolos grafikul-vizualuri<br />

gamosaxuleba. jvari _ qristianuli samyaros simbolo<br />

_ saqarTvelos droSaze gamosaxulia, rogorc emblema.<br />

TeTr fonze gamosaxuli xuTi wiTeli jvari TavisTavad<br />

warmoadgens saqarTvelos erovnul simbolos _ droSas.<br />

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis<br />

saxelmwifo universitetis gerbze gamosaxulia<br />

iremi, romelic ZuZus awovebs nukrs. es, zogadad,<br />

universitetis ideis _ TaobaTa erTobis, ufrosis mier<br />

umcrosisaTvis codnis, sibrZnis gadacemis simboloa.<br />

irems sxvadasxva xalxSi gansxvavebuli simboluri<br />

datvirTva aqvs, magaliTad, CineTSi iremi simdidrisa<br />

da warmatebis simboloa, keltebs ki swamdaT, rom<br />

RmerTebis kuTvnili jogebi swored irmebisagan<br />

Sedgeboda. saqarTveloSi gamorCeuli miTologiuri<br />

da istoriuli gmirebi iremTan arian wilnayarni:<br />

amirani irmis faSvSi gaizarda, laSa-giorgi da erekle<br />

mefe irmis ZuZunawovad iTvlebodnen. rogorc Cans,<br />

iremi keTili sawyisis, siuxvis simboloa.<br />

saqarTvelos saxelmwifo<br />

droSa<br />

Tbilisis saxelmwifo<br />

universitetis gerbi<br />

87


wminda nino vazis jvriT<br />

vazis CuqurTma, sveticxoveli<br />

Tbilisis gerbi stilizebuli<br />

vazis gamosaxulebiT<br />

garda oficialuri/saxelmwifo atributikisa,<br />

romelic saxelmwifos simbolikas warmoadgens,<br />

arsebobs kidev sxva, am Tu im xalxisaTvis<br />

damaxasiaTebeli simboloebi. ra SeiZleba CaiTvalos<br />

yvelaze ufro „qarTul“ simbolod? savaraudod,<br />

es gaxlavT vazi. iSviaTad Tu naxavT saqarTveloSi<br />

eklesias vazis CuqurTmis gareSe. vazi imTaviTve iyo<br />

bunebis siuxvis simbolo. ioanes saxarebis mixedviT,<br />

qriste sakuTar Tavs vazs uwodebs: „me var vazi<br />

WeSmariti, da mama Cemi mevenaxea“. vazis simbolika<br />

Seerwya qarTvelTa gansakuTrebul damokidebulebas<br />

venaxisadmi. wminda ninom swored vazisgan Sekra<br />

jvari, romlis saSualebiTac moaqcia qarTvelebi.<br />

simboloebi ara mxolod xatovan gamosaxulebebSi,<br />

aramed werilobiT teqstebSic aisaxeba. albaT<br />

gaxsovT cnobili sagalobeli, romelic mefe demetre<br />

pirvels ekuTvnis:<br />

davaleba<br />

Sen xar venaxi, axlad aRyvavebuli,<br />

morCi keTili, edemSi danerguli,<br />

alva sulneli, samoTxiT gamosruli,<br />

RmerTman Segamko, veravin gjobs qebuli,<br />

da TaviT TvisiT mze xar gabrwyinvebuli.<br />

l wina gakveTilebSi moiZie simboloebi da imsjele maTi<br />

mniSvnelobebis Sesaxeb.<br />

saSinao davaleba<br />

1. moiZie sxvadasxva qveynis saxelmwifo simbolika<br />

da imsjele maTze mocemuli gamosaxulebebis<br />

mniSvnelobis Sesaxeb.<br />

2. moiZie informacia me-20 saukuneSi saqarTvelos<br />

saxelmwifo simbolikis istoriis Sesaxeb.<br />

3. moiZie informacia imis Sesaxeb, Tu ras niSnavs `alma<br />

mater~ da daukavSire igi Tbilisis saxelmwifo<br />

universitetis gerbze gamosaxul simbolos.<br />

88 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


damatebiTi informacia<br />

Sveicariis saxelmwifo droSa, TeTri jvari wiTel<br />

kvadratSi, tradiciulad gamoxatavda Tavisuflebas,<br />

Rirsebas, erTgulebas. igi kvadratuli formisaa, msgavsi<br />

formis droSa, Sveicariis garda, mxolod vatikans aqvs.<br />

1648 wlis vestfalis zavis mixedviT, evropis<br />

saxelmwifoebma aRiares Svei cariis damoukidebloba<br />

da neitra liteti. fiqroben, rom qveynis dRevan deli<br />

saxelmwifo droSis Seqmna am periods ukavSirdeba. Sveiicariis saxelmwifo droSaa<br />

mas safuZvlad daedo Sveicarieli jariskacis samosi,<br />

romelzec gamosaxuli iyo TeTri jvari wiTel fonze,<br />

rac qristianul rwmenas gamoxatavda. 1848-1889 wlebSi droSas qonda Sveicariis<br />

samxedro droSis statusi, 1889 wlidan ki igi arsebobs rogorc saxelmwifo droSa da<br />

erT-erTi uZvelesia <strong>msoflio</strong>Si. dRes Sveicariis droSa saxelmwifos neitralitetis,<br />

demokratiis da mSvidobis simbolod miiCneva.<br />

1906 wels, Sveicariis droSis safuZvelze, Seiqmna saerTaSoriso humanitaruli<br />

organizaciis „wiTeli jvris“ droSa, am organizaciis damaarseblis anri dunanis<br />

(Henri Dunant) sapativcemulod, romelic Sveicariis moqalaqe iyo.<br />

nepalis saxelmwifo droSa erTaderTi araoTxkuTxedi<br />

formis droSaa. igi am saxiT 1962 wlidan arsebobs. misi<br />

mkveTri wiTeli feri omSi gamarjvebis da nepaleli<br />

xalxis simamacis simboloa, lurji daboloeba ki<br />

mSvidobas da harmonias aRniSnavs. ori samkuTxedi<br />

simbolurad gamoxatavs himalais mTebs da qveyanaSi<br />

gavrcelebul or ZiriTad religias _ induizms da<br />

budizms, ciuri sxeulebi _ nepaleli xalxis ukvdavebas<br />

da imeds, rom nepali iarsebebs iseve didxans, rogorc<br />

mze da mTvare. mTvare aris nepalelTa simSvidis, xolo<br />

mze maTi mrisxanebis simbolo.<br />

albaT, yvelas ecnoba sasurveli kompiuteris Tu<br />

mobiluri telefonis simbolo _ mokbeCili vaSli,<br />

nepalis saxelmwifo droSaa romelic <strong>msoflio</strong>Si erT-erTi yvelze saxelganTqmuli<br />

brendis Apple-is niSania. miiCneven, rom stiv jobsis<br />

mier daarsebuli korporaciis warmatebas swored<br />

am vaSlma Seuwyo xeli. vaSli aris srulyofilebis,<br />

silamazis simbolo da maradiul axalgazrdobasa da<br />

silamazes ganasaxierebs, mokbeCili vaSli ki im xilis<br />

gamoxatulebaa, romelic adamma da evam igemes, swored<br />

is miiCneva Semecnebis simbolod.<br />

25.simbolo<br />

89


26<br />

artemida SvliT (diana<br />

versaleli).<br />

ZvelberZnuli qandakebis<br />

romauli asli. luvri, parizi.<br />

xelovneba<br />

dedamiwis zurgze ar moiZebneba xalxi, romelsac<br />

ar aqvs xelovnebis sxvadasxva forma _ cekva, musika,<br />

mxatvroba... swored amitom ganekuTvneba xelovneba<br />

kulturis universaliebs.<br />

bevr enaSi ar moipoveba xelovnebis aRmniSvneli<br />

sagangebo sityva, SeiZleba imitom, rom xelovneba xSirad<br />

religiuri, socialuri da politikuri cxovrebis<br />

ganuyofel nawilad gvevlineba.<br />

ra aris xelovneba? Sen warmoidgine, am kiTxvaze pasuxi<br />

arcTu advili gasacemia da xelovnebis sayovelTaod<br />

gaziarebuli ganmarteba arc arsebobs. modi, ase<br />

SevTanxmdeT: xelovnebas ganekuTvneba nawarmoebi<br />

(magaliTad, qandakeba), qmedeba (magaliTad, cekva),<br />

teqsti (magaliTad, leqsi), romelic adamianebSi (ar aris<br />

aucilebeli _ yvelaSi) aRZravs esTetur grZnobas („ra<br />

mSvenieria!“, „ra lamazia!“, „ra kargadaa gakeTebuli!“,<br />

an sulac, „au, ra magaria!“; esTeturi grZnoba SeiZleba<br />

uaryofiTic iyos _ „ra uSnoa!“, „ras gavs!“). aq ori<br />

sayuradRebo momentia: erTi, rom xelovnebis nimuSi<br />

adamianis mier unda iyos Seqmnili, Torem esTeturi grZnoba bunebis qmnilebebmac<br />

SeiZleba aRZras _ lamazma xem an mSvenieri garegnobis adamianma; da meore, xelovnebis<br />

nimuSs aucileblad Wirdeba sxva adamiani _ mayurebeli Tu msmeneli, erTi sityviT,<br />

Semfasebeli. xelovnebis zogi gansazRvreba xazs usvams mis emociur maxasiaTeblebs.<br />

xelovnebis nimuSi gadmoscems avtoris emociebsa da mis ideebs, xolo mnaxvelSi ki is<br />

iwvevs grZnobebs. emociebi da ideebi sxvadasxva formiT gamoixateba: xatviT, qsoviT,<br />

sxeulis dekoraciiT, musikiT, cekviT, mwerlobiT.<br />

xelovnebis is sferoebi, romlebic dRes damoukideblad arsebobs, Soreul<br />

warsulSi adamianis yoveldRiuri yofis nawili iyo. alJirSi, israelSi, marokoSi<br />

aRmoCenilia niJarebis mZivebi, romlebic 82-100 aTasi wlisaa. isini samkaulis<br />

Soreul winamorbedad SeiZleba miviCnioT.<br />

savaraudod, xelovnebis sxva formebic arsebobda, magaliTad, cekva. gaxsovT,<br />

rogor warmovidgineT samkurnalo magiis Casaxva? TiTqmis darwmunebiT SeiZleba<br />

iTqvas, rom pirvelyofili magiuri ritualebi mTeli jgufis riTmuli moZraobisa<br />

da SeZaxilebis TanxlebiT mimdinareobda. riTmi kravs jgufs, TiTqos Zalas matebs<br />

da aZlierebs mas _ gavixsenoT skandireba mitingebsa Tu stadionebze, an aRlumze<br />

samwyobro nabijiT mimavali samxedro nawili.<br />

90 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


xelovnebis formebi TandaTan viTardeboda,<br />

ixveweboda, rTuldeboda;<br />

gansxvavebuli ritualebi sxvadasxva<br />

riTmSi sruldeboda; gaCnda pirveli<br />

musikaluri instrumentebi _ qvis dafdafi,<br />

lerwmis Tu Zvlis salamuri; nel-nela<br />

cekva gamoeyo magias da TavisTavadi<br />

Rirebuleba SeiZina _ garTobisa da<br />

gantvirTvis.<br />

magiidanve amoizarda saxviTi<br />

xelovneba. gamoqvabulebSi napovn qvis<br />

xanis naxatebze xSiradaa gamosaxuli<br />

isriT Tu SubiT gangmiruli cxovelebi.<br />

gaxsovT „msgavsebis magia“? _ daxatul<br />

isars namdvili isari pirdapir nadiris<br />

gulisken unda miemarTa... sanadiro<br />

magiasTan dakavSirebuli mxatvroba<br />

ise ganviTarda, rom, rodesac me-19-20<br />

saukuneebis mijnaze evropis ramdenime<br />

gamoqvabulSi cxovelebis uzarmazari,<br />

gasaocari ostatobiT Sesrulebuli<br />

ferweruli gamosaxulebebi aRmoaCines,<br />

bevrma mecnierma arc ki daijera, rom es<br />

yvelaferi qvis xanaSi SeiZleba yofiliyo<br />

Seqmnili. dRes es mxatvroba <strong>msoflio</strong><br />

xelovnebis saganZurSia Sesuli. geniosebi<br />

qvis xanaSic ibadebodnen.<br />

genialuri mxatvris pablo pikasos<br />

sityviT, ”altamirasTan SedarebiT,<br />

sxva yvelaferi dabali donisaa.” altamiras<br />

gamoqvabulebi espaneTis samxreTiT<br />

mdebareobs. 1868 wels adgilobrivi<br />

monadire SemTxveviT waawyda<br />

maT. kedlis mxatvrobis nimuSebis<br />

Seswavla mogvianebiT daiwyo. gamoqvabulis<br />

kedlebze naxatebi imdenad<br />

kargad iyo Semonaxuli, rom didi xnis<br />

ganmavlobaSi specialistebs eeWvebodaT<br />

maTi siZvele. me-20 saukunis dasawyisSi<br />

sabolood dadasturda, rom es<br />

naxatebi 16 000 wlis winandelia. dRes<br />

altamiras mRvime iuneskos kultu ruli<br />

memkvidreobis Zeglebis siaSia Setanili.<br />

26.xelovneba<br />

qarTuli erovnuli cekva<br />

Zveli egvipte. kedlis mxatvrobis nimuSi<br />

altamiras gamoqvabulis kedlis mxatvroba.<br />

91


sami lamazmani. iaponeli mxatvari<br />

kitagava utamoro (me-18 saukune)<br />

aq ver ganvixilavT xelovnebis yvela formisa<br />

Tu mimarTulebis warmoSoba-ganviTarebas,<br />

vityviT mxolod, rom uZveles did civilizaciebSi<br />

_ egvipteSi, SuamdinareTSi, CineTSi, indoeTSi,<br />

saber ZneTsa Tu romSi _ xelovnebis TiTqmis yvela<br />

ZiriTad formas vxvdebiT: musikas, mxatvrobas,<br />

qandakebas, arqiteqturas, poezias, Teatrs. aq<br />

ukve arian profe sionalebi _ karis mxatvrebi<br />

Tu moxe tiale musikosebi. da veravin ityvis, rom<br />

mogvianebiT Seqmnili Sedevrebi „ukeTesia“, vidre<br />

maSindeli _ namdvili xelovneba ar Zveldeba.<br />

xelovnebaze saubrisas ar SeiZleba gverdi<br />

avuaroT mis kavSirs religiasTan. religiuri<br />

wesebi da dogmebi xelovnebaze uzarmazar gavlenas<br />

axdenda; xelovnebis zogi forma ikrZaleboda da<br />

idevneboda, zogic yvelanairad waxalisdeboda.<br />

magaliTad, iudaizmi da islami krZalaven cocxali<br />

arsebebis gamosaxvas, amitom am religiis mimdevar<br />

xalxebSi monumenturi mxatvroba, portreti<br />

da qandakeba ar ganviTarebula, samagierod,<br />

muslimur <strong>kultura</strong>Si umaRles dones miaRwia<br />

ornamentisa da kaligrafiis xelovnebam.<br />

qristianobaSi amgvari akrZalva ar iyo, ris<br />

gamoc qristianul samyaroSi saxviT xelovnebas ganviTarebis SesaZlebloba mieca; Tumca<br />

didi xnis ganmavlobaSi igi eqvemdebareboda<br />

eklesiis mkacr zedamxedvelobas (es exeba<br />

xelovnebis sxva formebsac _ musikas, Teatrs da<br />

a.S.). mxolod aRorZinebis xanidan moyolebuli,<br />

xelovneba aRar ifargleba religiuri TemebiT<br />

da uzarmazari nabijebiT midis win.<br />

arabuli kaligrafiis nimuSi<br />

samTavisis taZari. XI s.<br />

92 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


xelovnebaze udidesi gavlena aqvs teqnikur progress.<br />

me-19 saukunis meore naxevarSi xelovnebis tradiciul<br />

formebs Seemata axlebi _ fotografia da kino, xolo<br />

gasuli saukunis miwuruls _ kompiuteruli xelovnebis<br />

mravalgvari forma. xelovneba masobrivi gaxda.<br />

liTxva<br />

l gaixsene istoriidan Tu saxviTi da gamoyenebiTi<br />

xelovnebidan antikuri xanis Sedevrebi da maTi<br />

avtorebi.<br />

davaleba<br />

l imuSaveT jgufebad. yovelma jgufma Camoweros<br />

wilisyriT Sexvedrili regionis, epoqisa Tu stilis<br />

(egvipte, SuamdinareTi, antikuri xana, Sua saukuneebi,<br />

aRorZinebis xana, baroko, klasicizmi, romantizmi...<br />

axali dro, uaxlesi dro) xelovnebis sxvadasxva<br />

dargis qmnilebebi.<br />

26.xelovneba<br />

baleti<br />

93


27<br />

samarTali<br />

samarTali kulturis erT-erTi universaliaa. yvelaze zogadi ganmartebiT,<br />

samarTali aris wesebis erToblioba, romelic sxvadasxva gziT aregulirebs<br />

adamianebis qcevas da warmoadgens upirveles mediators, momrigebels adamianebis<br />

urTierTobaSi. ramdenad gansxvavebulia igi sxvadasxva xalxebSi? cnobili frangi<br />

fizikosi da moazrovne blez paskali ambobda: „is, rac alpebs iqiT WeSmaritebaa,<br />

alpebs aqeT sicruea“.<br />

xamurabis stelis fragmenti<br />

stela xamurabis kanonebiT<br />

jer kidev Zvel babilonSi, Zv. w. me-18 saukuneSi,<br />

mefe xamurabim Seqmna kanonTa krebuli _ yvelaze<br />

srulyofili samarTlis Zegli Zvel mesopotamiaSi.<br />

Tumca kanonTa krebulebi iq manamdec arsebobda.<br />

Zv. w. me-7 saukuneSi saberZneTSi aTenis mmarTvelma<br />

drakonma qalaqs Zalze mZime kanonebi dauwesa. dResac,<br />

mkacri, mZime kanonebis aRsaniSnavad, viyenebT termins<br />

„drakonuli kanonebi“. drakonis kanonebi solonma<br />

_ berZenma sazogado moRvawem _ Secvala, romelic<br />

demokratiis, rogorc mmarTvelobis formis erT-erT<br />

sulisCamdgmelad iTvleba.<br />

muslimur samyaroSi moqmedebs SariaTi _muslimuri<br />

kanonTa kodeqsi, romelic yurans emyareba.<br />

SariaTis kanonebs xSirad warmoadgenen, rogorc<br />

raRac gaqvavebul, saSinel wesebs, romlebic gulgrilia<br />

adamianis mimarT, Tumca mas Zalian didi<br />

inteleqtualuri safuZveli aqvs. xSirad SariaTi<br />

ar eTanxmeba imas, rac Cven migvaCnia sworad, magram<br />

es aris saukuneebis manZilze gamovlili, droSi<br />

gamocdili da, rac mTavaria, konkretuli kulturis<br />

Sesabamisi sistema. demokratiuli Rirebulebebi ar<br />

aris universaluri da is, rac demokratiulad miiCneva<br />

dasavleTSi, SeiZleba sruliad sawinaaRmdegod aRiqmebodes<br />

aRmosavleTSi, sadac urTierTobis, saxelmwifos<br />

mowyobis, genderuli rolebis gadanawilebis<br />

da a.S. absoluturad gansxvavebuli tradiciaa.<br />

giorgi lobJaniZe, aRmosavleTmcodne<br />

94 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


saqarTveloSi kanonSemoqmedebiTi tradicia<br />

uZvelesi droidan arsebobs. kanonTa krebulebidan<br />

gansakuT rebiT cnobilia giorgi brwyinvalis samar-<br />

Tlis wigni „Zeglis dadeba“, beqasa da aRbuRas „wigni<br />

samarTlisa kacisa Secodebisa yovelive“. iTarg mneboda<br />

ucxouri samarTlis Zeglebic, magaliTad, e.w.<br />

„moses samarTali“, berZnuli, romauli, siriuli<br />

kodeqsebi. sxvadasxva samarTlis Zeglis ganaxleba,<br />

erTian krebulSi moqceva da xelaxali damkvidreba me-<br />

18 saukunis dasawyisSi vaxtang VI moRvaweobas ukav-<br />

Sirdeba. amis gamo vaxtang VI sjulmdeblad iwodeba.<br />

vaxtang VI<br />

kanoni samarTlis aRsrulebis saSualebaa. Tumca arsebobs magaliTebi, rodesac<br />

igi usamarTlobas emsaxureba: magaliTad, sabWoTa periodSi, 30-ian wlebSi arsebuli<br />

kanonebis safuZvelze, fizikurad ganadgurda mravali aTasi adamiani. Tengiz<br />

abulaZis filmi „monanieba“ kargad aRwers totalitaruli reJimis pirobebSi arsebul<br />

usamarTlobas.<br />

samarTali da kanonebi manamdec arsebobda da moqmedebda, sanam adamiani maT<br />

werilobiT formas miscemda. amis naTeli dadasturebaa adaTebze damyarebuli da<br />

zepirsityvieri saxiT Taobidan TaobisaTvis gadacemuli CveulebiTi samarTali.<br />

Tavad sityva adaTi arabulad Cveulebas niSnavs. swored adaTebs emyareba,<br />

magaliTad, svaneTSi, xevsa da fSav-xevsureTSi arsebuli samarTalwarmoebis wesi,<br />

romelmac uxsovari droidan moaRwia. sasamarTlos funqcias Temis sabWo asrulebda.<br />

bralmdeblad maxvSi (svaneTSi) an xevisberi (fSav-xevsureTSi) gamodioda. xevisberi<br />

da maxvSi Temis saxeliT laparakobdnen da Tavadve axorcielebdnen kanonis<br />

zedamxedvelobas (gavixsenoT „aluda qeTelauri“). kavkasiis mTianeTSi farTod iyo<br />

gavrcelebuli sisxlis aRebis, Zmadnaficobis, qalis motacebis adaTebi. zogierTi<br />

maTgani dResac SemorCenilia.<br />

sisxlis aRebis adaTi gavrcelebuli iyo axlo aRmosavleTisa da skandinaviis<br />

qveynebSi, aseve albaneTsa da kavkasiaSi, italiaSi igi vendetas saxeliTaa cnobili.<br />

es aris samarTalwarmoebis, sazogadoebrivi wesrigis regulirebis erTgvari wesi,<br />

romelic misaRebi da marTebuli gaxldaT garkveul drosa da sivrceSi manam, sanam<br />

igi warmoadgenda danaSaulis Tavidan acilebis formas da ara SurisZiebas. sisxlis<br />

aRebis adaTi dafuZnebuli iyo principze „kbili kbilis wil“, rac gulisxmobs<br />

Semdegs: mkvlelobis Cadenis SemTxvevaSi, damnaSave an misi ojaxis romelime wevri<br />

sikvdiliT isjeboda, amasTan erTad, mkvlelis ojaxi did materialur zaralsac<br />

ganicdida. dRes sisxlis aRebis wess socialuri sargeblis motana ar SeuZlia,<br />

metic _ is sisxlis samarTlis danaSaulad iTvleba da kanoniT isjeba (gavixsenoT<br />

Temur da gela babluanebis filmi „memkvidreoba“).<br />

27.samarTali<br />

95


kacobriobis istoriis manZilze, kanonebTan erTad, icvleboda maTi sisruleSi<br />

moyvanis formebic. Tanamedrove etapze damnaSavis wameba kanoniT isjeba, odesRac<br />

ki mTavar mtkicebulebas swored wamebis dros miRebuli aRiarebiTi Cveneba<br />

warmoadgenda. sabWoTa kavSiris generaluri prokurori andrei viSinski ambobda,<br />

aRiareba marTlmsajulebis dedofaliao. istoriidan yvelasaTvis kargad aris<br />

cnobili sxvadasxva saxis sajaro sasjelebi: Zelze gasma, koconze dawva, CamoxrCoba,<br />

daxvreta, giliotinisa da eleqtroskamis meSveobiT dasja. zogi maTgani dResac<br />

moqmedebs ama Tu im qveyanaSi. bevrgan, saqarTvelos msgavsad, sikvdiliT dasja<br />

gauqmda da igi samudamo patimrobiT Seicvala.<br />

davaleba<br />

1. ra faqtorebi ganapirobebs samarTlis sistemebis gansxvavebulobas sxvadasxva<br />

xalxebSi? istoriidan gaixsene da Seadare erTmaneTs sxvadasxva dros sxvadasxva<br />

qveyanaSi arsebuli kanonebi.<br />

2. rogor fiqrob, samarTlianoba da samarTali, kanoniereba da samarTlianoba erTsa<br />

da igives niSnavs?<br />

3. rogor gesmis debuleba, rom sisxlis aReba warmoadgenda danaSaulis Tavidan<br />

acilebis formas?<br />

4. sazogadoebis winaSe pirovnebis pasuxismgeblobasTan dakavSirebiT, gaavle<br />

paralelebi gakveTilTan „sazogadoeba“, imsjele am sakiTxze.<br />

Semajamebeli davaleba<br />

l SesaZleblad migaCnia sazogadoebis normaluri funqcionireba samarTlis gareSe?<br />

ra moxdeba, dawerili samarTali rom ar arsebobdes?<br />

96 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


damatebiTi informacia<br />

giliotina<br />

1789 wels, safrangeTis revoluciis dros, sikvdiliT<br />

dasjis sakiTxis ganxilvisas, safrangeTis nacionaluri<br />

asambleis wevrma, eqimma Jozef-ignas giliotenma Semdegi<br />

winadadeba wamoayena: sikvdilmisjili Tavis mokveTiT<br />

unda daisajos; es unda gakeTdes umtkivneulod, martivi<br />

meqanizmis gamoyenebiT.<br />

revoluciamde safrangeTSi Tavis mokveTiT mxolod<br />

eqimi Jozef-ignas gilioteni<br />

didebulebs sjidnen da es najaxis an sxva iaraRis<br />

gamoyenebiT xdeboda. sikvdilmisjilTa ojaxis wevrebi<br />

xSirad fulsac ki uxdidnen jalaTs, raTa mas sasjeli swrafad da, SeZlebisdagvarad,<br />

umtkivneulod aResrulebina. rigiTi moqalaqeebis sikvdiliT dasja CamoxrCobiT an<br />

sxva, kidev ufro saSineli formiT (Zelze gasma, borbliT dasja, koconze dawva...)<br />

xdeboda.<br />

1791 wels nacionalurma asambleam gadawyvetileba miiRo, rom Tavis mokveTiT<br />

dasja yvela sisxlis samarTlis damnaSaveze gavrcelebuliyo, ganurCevlad maTi<br />

wodebrivi kuTvnilebisa. amiT xazi esmeboda yvela adamianis Tanasworobas. Seiqmna<br />

specialuri komiteti, romelSic samedicino fakultetis anatomiis profesori J.i.<br />

giliotenic Sedioda. Tavis mokveTis „martivi meqanizmis“ eskizis Semqmnelebad<br />

ki frangi antuan luisi da germaneli inJineri da klavesinis ostati tobias Smidti<br />

iTvlebian. meqanizmma saxeli eqim giliotenis gvaridan gamomdinare miiRo.<br />

am droidan moyolebuli, giliotina safrangeTSi sikvdiliT dasjis erTaderT<br />

kanonier formad iqca. mas sxva qveynebSic iyenebdnen.<br />

marTalia, Jozef-ignas giliotenis saxeli istoriaSi sikvdilis am meqanizmis<br />

wyalobiT Sevida, magram unda iTqvas, rom Tavad igi, zogadad, sikvdiliT dasjis<br />

mowinaaRmdege iyo da fiqrobda, rom mis mier SeTavazebuli umtkivneulo da, aqedan<br />

gamomdinare, ufro humanuri sasjeli pirveli nabiji iqneboda sikvdiliT dasjis<br />

gauqmebis gzaze. Jozef-ignas gilioteni aRiarebuli<br />

eqimi iyo. eduard jeneris mier vaqcinaciis (acra)<br />

gamogonebis Semdeg, igi gaxldaT parizis vaqcinaciis<br />

komitetis prezidenti, parizis medicinis akademiis<br />

erT-erTi damfuZnebeli.<br />

„sikvdilis manqanis“ ideis avtorobis „pativi“ mZime<br />

tvirTi aRmoCnda J.-i. giliotenis STamomavalTaTvis.<br />

maT TxovniT mimarTes safrangeTis mTavrobas,<br />

giliotinasTvis saxeli SeecvalaT, magram uari miRes da<br />

SemdgomSi Tavad Seicvales gvari.<br />

27.samarTali<br />

giliotina<br />

97


saxaliso kanonebi<br />

l texasis StatSi yofnisas, Tu darwmunebuli ar xarT Tqvens siyvarulSi, nu<br />

warudgenT megobrebs samjer erTsa da igive qals, radgan amis Semdeg is Tqvens<br />

oficialur colad CaiTvleba.<br />

l floridaSi gauTxovar qalebs paraSutiT xtoma ekrZalebaT. aseve ar SeiZleba<br />

sacurao kostumiT simRera da dReSi samze meti TefSis gatexva.<br />

l indianas StatSi oqtombridan martamde abazanis miReba akrZalulia. aseve ar<br />

SeiZleba manqanebis gayidva kvira dRes.<br />

l q. denverSi (kolorados Stati) akrZalulia mtversasrutis Txoveba.<br />

l alabamaSi ikrZaleba saabazanoSi viris, arkanzasSi ki niangis Seyvana. luizianaSi<br />

isjeba adamianis kbena.<br />

l alabamaSi ar unda marTo manqana Tvalebaxveulma, niu-iorkSi saxuravidan<br />

gadmoxtomis gamo dagsjian (Tu ukve dasjili ar daxvdi).<br />

l aidahoSi akrZalulia aqlemze Semjdari Tevzaoba.<br />

l dakotaSi danaSaulia CeqmebiT Zili, merilendSi - TeatrSi lomTan erTad misvla,<br />

q. atlantaSi ki - telefonis boZze Jirafis mibma.<br />

l niu jersiSi patronma katebs eJvani unda Camokidos, raTa Citebma maTi miaxloeba<br />

gaigonon.<br />

l safrangeTSi akrZalulia rkinigzis liandagze xvevna-kocna, aseve, dapatimreba<br />

ar agcdeba, Tu Rors napoleons daarqmev.<br />

98 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


Sroma, profesia da hobi 28<br />

Sroma adamianis Tandayolili unaria.<br />

cxovelebi da frinvelebic „Sromoben“:<br />

ageben budeebs, Txrian soroebs, futkrebi<br />

akeTeben fiWas da amzadeben Tafls...<br />

magram, adamianisagan gansxvavebiT, es<br />

yvelaferi instinqtis, genetikuri programebis safuZvelze xdeba, adamiani ki Sromis<br />

process gaazrebulad, gonebis meSveobiT warmarTavs. swored adamianis Sromis<br />

Sedegia <strong>kultura</strong>, radgan, rogorc ukve viciT, <strong>kultura</strong> aris adamianis mier Seqmnili<br />

an gardaqmnili „meore buneba“.<br />

adamianis Tavdapirveli saqmianoba Semgrovebloba da nadiroba iyo; Semdeg gaCnda<br />

miwaTmoqmedeba da mesaqonleoba. kacobriobis ganviTarebasTan erTad, adamianTa<br />

saqmianoba ufro mravalferovani gaxda. daiwyo Sromis diferenciacia: adamianebi<br />

iwafebodnen garkveul saqmeSi - meTuneobaSi, metalurgiaSi; gaCndnen oqromWedlebi,<br />

qvismTlelebi; Camoyalibda profesiebi, romelTa daufleba sagangebo codnis miRebas<br />

moiTxovs: eqimi, zeinkali, mkeravi, agronomi, maswavlebeli, mZRoli da sxva.<br />

saqmianobis mixedviT, adamianebi socialur jgufebad iyofodnen; am dayofas<br />

sxvadasxva epoqaSi gansxvavebuli forma hqonda. upirvelesad, ganasxvavebdnen<br />

gonebrivi da fizikuri SromiT dakavebul adamianebs; pirveli Tavisufal moqalaqeTa<br />

xvedri iyo, fizikurad ki monebi, Sua saukuneebSi _ glexebi, Semdeg _ daqiravebuli<br />

muSebi Sromobdnen. Zveli moazrovneebi Tvlidnen, rom Tavisufali adamiani amuSavebs<br />

gonebas, iseve rogor mona _ miwas.<br />

`adamianis uflebaTa sayovelTao deklaraciis~ 23-e muxlis Tanaxmad, dRes yovel<br />

adamians aqvs Sromis, samuSaos Tavisufali arCevis, Sromis samarTliani da xelsayreli<br />

pirobebisa da umuSevrobisagan dacvis ufleba.<br />

Sroma kacobriobis universaluri<br />

Tvisebaa: adamianebi dedamiwis nebismier<br />

kuTxeSi Sromoben. magram ama Tu im<br />

qveynis geografiuli, klimaturi da sxva<br />

garemoebebi ganapirobebs saqmianobis<br />

Taviseburebebs. magaliTad, zRvis<br />

piras mcxovreb xalxebSi, rogorc wesi,<br />

viTardeba naosnoba da masTan dakav-<br />

Sirebuli dargebi.<br />

28.Sroma profesi da hobi<br />

hobi (ingl. hobby) _ rameTi gataceba,<br />

saqmianoba, romelsac samuSaodan<br />

Tavisufal dros misdeven<br />

garTobisa da dasvenebis mizniT.<br />

uZvelesi adamianis iaraRebi<br />

99


umerangi<br />

egvipteSi nilosis delta rTuli „mosaTvinierebeli“<br />

iyo, misma mowesrigebam da sairigacio<br />

sistemis Seqmnam ganapiroba sainJinro saqmis<br />

ganviTareba. sainJinro da samSeneblo xelovnebis<br />

mwvervalia piramidebi, romlebic <strong>msoflio</strong>s erTerT<br />

saocrebad iTvleba.<br />

samuSao, sanadiro da sabrZolo iaraRs uZvelesi<br />

adamianic amzadebda. <strong>msoflio</strong>s sxvadasxva kuTxeSi<br />

aRmoCenili es martivi iaraRi Zalian gavs erTmaneTs.<br />

magram arsebobs konkretuli xalxebisaTvis damaxasiaTebeli<br />

iaraRebic, magaliTad, bumerangi, romelic<br />

avstraliis aborigenebma Seqmnes.<br />

miwaTmoqmedebas dedamiwaze mcxov reb xalxTa umravlesoba misdevs, Tumca miwas<br />

sxvadasxva wesiTa da saxiT amuSaveben. magaliTad, mTagoriani landSaftis gamo,<br />

samxreT saqarTveloSi, mesxeTSi naklebad iyo samiwaTmoqmedo savar gulebi. am<br />

problemis gadaWris mizniT, mosaxleobam mTebi terasebad, miwaTmoqmedebisaTvis<br />

gamosadeg sivrced aqcia.<br />

terasebi, rogorc sasoflo-sameurneo daniSnulebis savargulebi, sxva<br />

kulturebSic gvxvdeba. magaliTad filipinebSi, provincia ifugaoSi aris adgili,<br />

romelsac <strong>msoflio</strong>s merve saocrebasac uwodeben. igi zRvis donidan 1 500 metrze<br />

mdebareobs da daaxloebiT 10 360 kvadratul kilometrs moicavs. fiqroben, rom<br />

iq terasebi xelsawyoebis minimaluri gamoyenebiT, metwilad xeliT aSenda 2000<br />

wlis win. terasebs wyliT amaragebda uZvelesi sarwyavi sistema. adgilobrivebs aq<br />

brinji da bostneuli dResac mohyavT.<br />

arsebobs mosazreba, rom maias tomebi savargulebs xelovnurad qmnidnen.<br />

Waobebidan ezidebodnen niadags, romelsac aTavsebdnen winaswar mow yobil<br />

terasebze da iyenebdnen sasoflo-sameurneo daniSnu lebisaTvis.<br />

terasebi samcxe-javaxeTSi terasebi filipinebSi<br />

100 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


dedamiwaze uamravi, erTi SexedviT ucnauri saqmianoba<br />

arsebobs. ici, rom Zvel romSi „dasaflavebis jambazis“<br />

profesia arsebobda? es adamiani dasaflavebis procesiis<br />

dros gardacvlilis msgavsad imoseboda, ikeTebda misi saxis<br />

mixedviT damzadebul niRabs da sxva jambazebTan erTad<br />

cekvavda gardacvlilis garSemo. romaelebi miiCnevdnen,<br />

rom es amSvidebda gardacvlilis suls da amxiarulebda<br />

mosaxleobas. am adamianebs aqtiorebi erqvaT.<br />

minebis wmenda, TiTqos, Cveulebrivi saqmianobaa, magram<br />

warmoidgineT, ra saSiSi da riskiani xelobaa caTambjenis<br />

minebis wmenda. fotoze gamosaxuli mamakaci dubais erTerTi<br />

caTambjenis 50-e sarTulis minebs wmends.<br />

droTa ganmavlobaSi icvleba warmodgena imis Sesaxeb, Tu<br />

ra aris garToba, rasac Tavisufal dros vuTmobT, da ra _<br />

samuSao. nadiroba, romelic odesRac adamianis ZiriTadi<br />

saqmianoba, SeiZleba iTqvas, erT-erTi pirveli profesia<br />

iyo, SemdgomSi gatacebad da garTobad iqca. Tumca nadiroba<br />

dResac arsebobs, rogorc profesia: egerebi - profesionali<br />

monadireebi - dahyvebian moyvarul monadireebs da Tvalyurs<br />

adevneben nadirobis wesebis dacvas.<br />

profesiulis garda, adamianebs aqvT sxva interesebic.<br />

magaliTad: eqimi, SeiZleba, amave dros iyos filatelisti;<br />

inJineri _ kulinariiT gatacebuli da a.S. es aris hobi.<br />

operaciidan gamosuli, daRlili eqimi, SeiZleba, roials<br />

miujdes da gantvirTvisaTvis daukras beThovenis sonata, an<br />

universitetis profesorma momqancveli dRis bolos biliardi<br />

iTamaSos. rogorc xedavT, erTi da igive saqmianoba erTi<br />

adamianisaTvis specialobaa, meorisaTvis ki hobi da garTobis<br />

saSualeba. arseboben, magaliTad, profesionali fexburTelebi<br />

da fexburTis TamaSis moyvaruli sxvadasxva profesiis<br />

adamianebi.<br />

xSirad piriqiTac xdeba _ hobi iqceva ZiriTad saqmianobad.<br />

magaliTad, iaponelebs aqvT juja xeebis gamoyvanis Zalze<br />

saintereso tradicia, romelsac bonsai ewodeba (iaponurad<br />

bon _ qoTani, sai _ Cargva). es aris sxvadasxva jiSis xeebis<br />

zusti juja aslebis gamoyvana. am tradicias didi xnis<br />

istoria aqvs, rogorc Cans, igi iaponelebma Tavdapirvelad<br />

hobis saxiT, saxlis galamazebis mizniT moigones. dRes ki es<br />

Cveulebrivi profesiaa: bonsais xelovnebas sagangebo codna<br />

esaWiroeba. bonsai<br />

28.Sroma profesi da hobi<br />

dasaflavebis jambazi<br />

Zvel romSi<br />

101


inebsa Tu dawesebulebebSi xSirad<br />

gvinaxavs sxvadasxva formisa da<br />

zomis akvariumebi. akvariumistikiT<br />

(ekosistemis Seqmna daxurul xelovnur<br />

wyalsatevSi), rogorc Cans, adamianebi<br />

ZvelTaganve iyvnen dainteresebuli,<br />

radgan akvariumis winamorbedi<br />

xelovnuri wyalsatevebi jer kidev<br />

Zvel egviptesa da SuamdinareTSi<br />

gvxvdeba. Tanamedrove <strong>msoflio</strong>Si ki es hobi imdenad popularulia, rom sxvadasxva<br />

saxis Tevzebi, reptiliebi, amfibiebi bavSvebisa Tu ufrosebis sayvarel „Sinaur“<br />

arsebebad iqcnen. garda amisa, sazRvao-sakurorto qalaqebisaTvis erT-erT yvelaze<br />

mimzidvel RirSesaniSnaobad swored okeanariumi iTvleba. garda dasvenebisa da<br />

garTobisa, akvariumebi profesiuli interesis sagania iqtiologebisaTvis, raTa<br />

maT ukeT moaxerxon sxvadasxva saxis Tevzebze dakvirveba da maTi Seswavla.<br />

saqarTveloSi arsebobs<br />

kompania “Eastern<br />

Promotion”, romlis<br />

saqmianoba ucxoel<br />

SemsrulebelTa<br />

koncertebis organizebaa.<br />

sainteresoa, rom<br />

kompaniis damfuZneblebi<br />

yofili wyalburTelebi<br />

arian, romelTac<br />

hqondaT hobi _ musika.<br />

Zvelma wyalburTelebma<br />

hobi ZiriTad<br />

saqmianobad aqcies da<br />

daiwyes festivalebis<br />

organizeba. es saqme<br />

warmatebuli aRmoCnda,<br />

“Eastern Promotion” -is<br />

organizebul<br />

koncertebSi monawileoba<br />

miiRes musikaluri<br />

samyaros <strong>msoflio</strong><br />

varskvlavebma _ rei<br />

Carlzma, jeims braunma,<br />

maseo parkerma, jo<br />

kokerma, quliom, Sakiram<br />

da bevrma sxvam.<br />

qulios koncerti saqarTveloSi<br />

rei Carlzi da Eastern Promotion-is damfuZneblebi<br />

102 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


SeuZlebelia profesiisa da hobis Sesaxeb<br />

visaubroT da ar gavixsenoT germaneli<br />

mrewveli hainrix Slimani (1822-1890). misi<br />

gvari, miuxedavad biznesSi didi warmatebisa,<br />

SesaZloa, saqveynod cnobili ar gamxdariyo,<br />

rom ara hobi _ arqeologia. biznesmenma<br />

Seiswavla berZnuli da arabuli, waikiTxa<br />

homerosis nawarmoebebi da miznad daisaxa<br />

troas aRmoCena. mTeli Tavisi qoneba swored<br />

am saqmes Sealia da mizansac miRwia, miakvlia<br />

manamde zRaprad miCneul troas da unikaluri<br />

masala Semata sakacobrio <strong>kultura</strong>s.<br />

28.Sroma profesi da hobi<br />

hainrix Slimani<br />

adamians Seswevs unari, drois swori ganawilebisa da gonierebis xarjze, Sroma da<br />

dasveneba, profesia da hobi ise SeuTanxmos erTmaneTs, rom warmatebiT moaxerxos<br />

rogorc profesiuli winsvla, aseve sxva interesebis dakmayofilebac.<br />

davaleba<br />

1. moiZie informacia saintereso, ucnauri da saSiSi profesiebis Sesaxeb.<br />

2. CamoTvale profesiebi, romlebic Tavdapirvelad mxolod garToba iyo.<br />

3. moiZie informacia gamoCenili adamianebis hobis Sesaxeb.<br />

103


29<br />

qarTuli ezo<br />

rekreacia (laT.<br />

recreatio) _ aRdgena;<br />

sarekreacio sivrce<br />

_ dasvenebisa<br />

da Zalebis<br />

aRdgenisaTvis<br />

gankuTvnili adgili.<br />

rekreacia<br />

rekreacia dasvenebas, daxarjuli<br />

energiisa da Zalebis aRdgenas niSnavs. igi<br />

universaliaa da adamianis yofis iseTive<br />

Semadgeneli nawilia, rogorc Sroma.<br />

rogorc Cans, adamianisaTvis dasveneba<br />

imdenad mniSvnelovani ram aris, rom igi<br />

sagangebod zrunavs sarekreacio zonebis,<br />

dasasvenebeli adgilebis mosawyobad.<br />

inglisuri parki<br />

raWis Rvinoebidan saukeTeso TeTr Rvinod<br />

„wulukiZis TeTra“ iTvleba (igi amave saxelwodebis<br />

yurZnis jiSisagan mzaddeba). Rvinis sayidlad erTerTi<br />

glexis ojaxi migvaswavles. ezoSi SevediT, Cvens<br />

win ulamazesi baRnari gadaiSala: mwvaned mobibine<br />

mindorSi sxvadasxva feris yvavilebi moCanda, xviara<br />

vardi samzareulos erT-erT kedels Semoxveoda,<br />

mis win glexkacs akaciis boZebiT talaveri moewyo,<br />

CrdilSi mdgari kaklis kunZebisgan damzadebuli<br />

magida da skamebi bunebrivi gegonebodaT. ezom<br />

udidesi STabeWdileba moaxdina, naTeli iyo, rom mis<br />

patrons Rvinoc saukeTeso eqneboda.<br />

aRfrTovaneba ver davmaleT da glexs naSromi<br />

movuwoneT. „es ezo, Svilebo, samuSaodan, venaxidan<br />

dabrunebuls „garTobaSi“ maqvs gakeTebuli, am<br />

saqmiT visveneb da siamovnebas viReb, aq vgrZnob<br />

Tavs yvelaze kargado“, gvipasuxa glexma. es ezo<br />

sarekreacio sivrcis qarTuli formaa.<br />

franguli parki<br />

Zalebis aRdgenis bunebrivi saSualebaa<br />

Zili, romlis drosac adamianis yvela<br />

organo da kunTi modunebulia da isvenebs.<br />

garda am bunebrivi saSualebisa, Tavad<br />

adamianma moigona rekreaciis uamravi<br />

forma: ezoebi, baRebi, parkebi... gavix se noT<br />

Tundac is, rom <strong>msoflio</strong>s Svidi saoc rebidan<br />

erT-erTi swored semiramidas daki duli<br />

baRebia. arqiteqturasTan erTad, swo red<br />

sarekreacio zonebi gviqmnis pirvel STabeWdilebas<br />

ucxo qveynaSi mogzaurobisas.<br />

104 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


sarekreacio sivrceebi gansxvavebulia<br />

sxvadasxva xalxsa da <strong>kultura</strong>Si, es ki mxolod<br />

klimatis, landSaftis, florisa da faunis<br />

sxvadasxvaobiT ar aris gamowveuli. magaliTad,<br />

franguli parkebi gansxvavdeba inglisuri<br />

parkebisagan: franguliSi, geometriuli<br />

figurebi da formebi Warbobs, inglisuri ki<br />

bunebvri formebs inarCunebs; ulamazesi baRebi<br />

aqvT iaponelebs, es aris bunebisa da adamianis<br />

usazRvro fantaziis Serwyma.<br />

baR-parkebis garda, arsebobs sxva uamravi<br />

sarekreacio adgili da saSualeba: biliardisa<br />

Tu boulingis saTamaSo klubebi, zoologiuri<br />

parkebi, akvaparkebi...<br />

29.rekreacia<br />

iaponuri parki<br />

zogierT zoologiur parkSi cxovelebs galiaSi ar aTavseben, isini Tavisuflad<br />

daseirnoben, adamianebi ki specialuri manqanebiT aTvaliereben zooparksa da mis<br />

binadrebs. samxreT afrikis respublikaSi arsebobs sastumro-zooparki, sadac,<br />

SeiZleba iTqvas, rolebia Secvlili _ „galiaSi“ adamianebi sxedan, anu sastumros<br />

nomrebi specialurad aris izolirebuli cxovelebisagan, romlebic Tavisuflad<br />

daseirnoben sastumros teritoriaze.<br />

albaT ici, rom mTel <strong>msoflio</strong>Si didi popularobiT<br />

sargeblobs ioga, rogorc energiis aRdgenis, janmrTelobis<br />

ganmtkicebisa da gantvirTvis saSualeba. igi saTaves indoeTSi<br />

iRebs. induri religiur-filosofiuri warmodgeniT,<br />

adamians sulieri da fizikuri varjiSiT SeuZlia miaRwios<br />

srulyofilebas, risTvisac yvelaze ukeTesi gza iogaa. igi<br />

dasavleTis qveynebSic gavrcelda, rogorc rekreaciis,<br />

dasvenebis, energiis aRdgenis, janmrTelobis SenarCunebis<br />

saSualeba. indoeTSi arsebobs iogas ramdenime mimarTuleba,<br />

romlebic religiur-filosofiur warmodgenebs efuZneba,<br />

xolo dasavleTSi Camoyalibda fitnes-iogas mimarTuleba,<br />

romelsac mxolod varjiSis, Zalebis aRdgenis, gamajansa-<br />

Rebeli datvirTva aqvs da ara religiur-filosofiuri.<br />

liTxva<br />

l Seni azriT, riT aris ganpirobebuli<br />

gansxvaveba sxvadasxva qveynis sarekreacio<br />

zonebs Soris?<br />

davaleba<br />

l isaubre rekreaciis formebsa da saSualebebze,<br />

romlebic Sen yvelaze metad mogwons.<br />

sportuli ioga<br />

religiur-filosofiuri ioga<br />

105


30<br />

bavSvebis TamaSi<br />

TamaSi<br />

albaT, ginaxavs saqsovi Zafis gorgaliT moburTave<br />

katis knuti, moTamaSe ZaRlis lekvebi an sxva cxovelebi.<br />

TamaSi mxolod adamianisTvis damaxasiaTebeli unari<br />

ar aris, cxovelebic TamaSoben. Tumca adamianma,<br />

cxovelebisgan gansxvavebiT, Seqmna uamravi TamaSi:<br />

sabavSvoTi dawyebuli _ klasobana, Svidqvaobana,<br />

damalobana, koWobana, Cikori da sxva, sportis nairgvari<br />

saxeobebiT damTavrebuli _ fexburTi, Wadraki, kriketi...<br />

TamaSi kulturis erT-erTi universaliaa. <strong>msoflio</strong>s sxvadasxva xalxis mier<br />

Seqmnili araerTi TamaSi gascda warmoSobis adgils; magaliTad, Wadraki saTaves<br />

indoeTSi iRebs, olimpiuri TamaSebi _ saberZneTSi, fexburTi ki _ britaneTSi, dRes<br />

ki maT mTel <strong>msoflio</strong>Si TamaSoben. yvela TamaSs aqvs saerTo mizani _ gamarjveba,<br />

wesebi, saTamaSo adgili da dro. TamaSi ar aris „Cveulebrivi“, „namdvili“ cxovreba,<br />

patara bavSvmac ki icis, rom TamaSis dros yvelafers akeTebs „viTom“.<br />

erTi mxriv, TamaSi aRiqmeba, rogorc araseriozuli, Sromis sapirispiro qceva<br />

(gaixsene ufrosebis SeniSvna _ „nu TamaSob, seriozulad dajeqi“, „saqmes akeTeb Tu<br />

TamaSob?“). TamaSis dros adamiani erToba, isevenebs da siamovnebas iRebs. swored<br />

amitom TamaSoben aramarto bavSvebi, aramed zrdasruli adamianebic. TamaSi maTTvis<br />

gantvirTvis saSulebaa.<br />

meore mxriv, arsebobs sportuli TamaSis profesiuli<br />

saxeobebi, magaliTad, fexburTi. fexburTelebi didi<br />

energiisa da Sromis fasad cdiloben gaxdnen Cempionebi.<br />

es maTTvis ara garToba, aramed seriozuli saqmea,<br />

profesiaa (gaixsene gakveTili „Sroma, profesia da hobi“).<br />

rogorc ukve aRvniSneT, zogierTi TamaSi <strong>msoflio</strong><br />

masStabis gaxda, zogi ki mxolod adgilobriv<br />

tradiciebSi SemorCa. sainteresoa, rom saqarTveloSi<br />

arsebuli bevri uZvelesi TamaSi dRemde Semoinaxa.<br />

ZaRlebis TamaSi<br />

„qarTvelebis odeni sxvadasxvagvari saTamaSo TiTqmis arc erTs xalxs ar aqvs da<br />

yovelgvari saTamaSoc uTuod iseTia, romelic Wkua-gonebasa da sxeuls swvrTnis,<br />

avarjiSebs. yvelas ar CamogiTvliT aq, ... davasaxeleb mxolod „burTaobas”...<br />

burTaobis dros Tvali, fexi, xeli, Tavi, tani da yoliferi Tanasworad eCveva<br />

simardes. qarTul saTamaSoebs bavSvebi Tavis xeliT akeTeben, magaliTad, tafa-riks<br />

TviTon gamosWrian xolme, Svildkodals ikeTeben, burTs Tavis xeliT amzadeben, da<br />

es Sroma kidev ufro ayvarebs patara patrons Tavis sakuTrebas“, _ ase ixsenebs akaki<br />

wereTeli Tavisi bavSvobis sayvarel TamaSebs TxzulebaSi „Cemi Tavgadasavali“.<br />

akaki wereTlis mier CamoTvlili TamaSebidan bevri aRar arsebobs, Tumca erT-erTi<br />

maTgani _ „burTaoba“, romelsac meorenairad „lelos“ uwodeben, dRemde SemorCa.<br />

106 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


lelo dasavleT saqarTveloSi gavrcelebuli<br />

sportis uZvelesi erovnuli saxeobaa. es aris<br />

gunduri TamaSi burTiT. moTamaSeTa mizania burTis<br />

mitana mowinaaRmdege gundis piriT xazTan da lelos<br />

gatana. TamaSobda ubani ubanTan, sofeli sofelTan,<br />

Temi TemTan. lelo sabrZolo momzadebis erT-erT<br />

ZiriTad saSualebad iTvleboda. guria-samegreloSi<br />

lelos dResac TamaSoben.<br />

laxti saqarTvelos sxvadasxva kuTxeSi<br />

gavrcelebuli xalxuri TamaSia. moTamaSeebi iyofian<br />

or gundad. Semoxazaven 6-8 nabijis siganis wres,<br />

TamaSisaTvis saWiroa imdeni qamari, ramdeni wyvilic<br />

TamaSobs. maT qamarze fexis dadgmis ufleba ar aqvT.<br />

Tavdamsxmelebi garSemo uvlian da wridan laxtis<br />

gamotacebas cdiloben. Tu erTi qamris xelSi Cagdeba<br />

mainc moaxerxes, danarCenebs advilad gaitaceben,<br />

radgan SeuZliaT gatacebuli qamriT damcvelebs<br />

wvivebSi scemon da wridan sxva qamrebic gamoitanon.<br />

aseve daSvebulia wridan damcvelis gamoTreva da<br />

amiT misi TamaSidan gamoTiSva. roca yvela qamars<br />

moitaceben, Tavdamsxmelebi iwyeben mowinaaRmdegeTa<br />

„axurebas“ _ qamrebiT muxls qvemoT cemas. damcvels<br />

SeuZlia metoqisaTvis qamris warTmeva (ukan<br />

dabrunebul qamars daagorgoleben da wris SuagulSi<br />

dadeben), moieriSis wreSi SeTreva da TamaSidan<br />

gamoTiSva, mowinaaRmdegis „CaWra“ _ muxlqveviT<br />

terfis mortyma, rac mogebis tolfasia. amis Semdeg<br />

rolebi icvleba da TamaSi Tavidan iwyeba.<br />

30.TamaSi<br />

lelo<br />

laxti<br />

sajildao qva<br />

sajildao qvis aweva _ Sejibri qvis awevaSi _ saqarTvelos sxvadasxva kuTxeSi<br />

gavrcelebuli sportis xalxuri saxeobaa. arsebobda sajildao qvis awevis<br />

ramdenime safexuri: qaris gatareba, anu qvis miwidan aReba, muxlamde aweva, aweva da<br />

nabijis gadadgma, mkerdamde aweva, Tavs zemoT aweva, Sekazmul cxenze gadagdeba.<br />

dawesebuli iyo sxvadasxva jildo: vinc lods odnav mainc aacilebda miwas, xuTi<br />

vercxliT unda dajildoebuliyo; „vinc muxlamde awevda, erT muWa vercxls<br />

uboZebdnen, xolo vinc mkerdamde aitanda, vercxliT qudis avsebas pirdebodnen“<br />

(giorgi SatberaSvili). svaneTSi, sofel kalis saTemoSi, me-11 saukunis kvirikes<br />

salocavis ezoSi, kvirikoba dRes (28 ivlisi) imarTeboda Sejibreba sajildao qvis<br />

awevaSi, romelsac „baCa-liked“ erqva. zogierTi lodi daaxloebiT 140 kilorgams<br />

iwonida, sajildao qvis awevaSi zogjer qalebic monawileobdnen, romlebic<br />

SedarebiT mcire zomis lodebs eWidebodnen.<br />

107


qarTuli kompiuteruli TamaSi `didi<br />

qarTvelebi~ _ vaJa-fSavela<br />

davaleba<br />

droTa ganmavlobaSi esa Tu is TamaSi formas<br />

da, zogjer, Sinaarssac icvlis. magaliTad, dRes<br />

gogonebi saxlobanas sxvanairad TamaSoben da<br />

ara ise, rogorc maTi dedebi an bebiebi. Cndeba<br />

axali TamaSebi. bevri maTgani kompiuteruli<br />

teqnologiebis ganviTarebas ukavSirdeba<br />

(gaixsene „strategia“ gakveTilidan „kulturis<br />

universaliebi“). sxvadasxva qveyanaSi iqmneba<br />

cnobili kompiuteruli TamaSebis „adgilobrivi“<br />

versiebi, magaliTad, saqarTveloSi arsebobs<br />

seria „didi qarTvelebi“, romelTa naxva SegiZlia<br />

misamarTze http://gm.ambebi.ge/<br />

1. gaixsene gakveTili „socializacia“ da imsjele, ramdenad SeiZleba TamaSi<br />

socializaciis agentad CaiTvalos?<br />

2. moiZie informacia Sens kuTxeSi gavrcelebuli romelime Zveli TamaSis Sesaxeb.<br />

TamaSoben Tu ara mas dRes?<br />

108 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


dro 31<br />

dro, TiTqos, adamianisgan damoukideblad<br />

arsebobs, ar eqvemdebareba<br />

mis zemoqmedebas. warsuls, awmyosa da<br />

momavals drois bunebriv monakveTebad<br />

miviCnevT. magram, kargad Tu davakvirdebiT,<br />

dro iseTive kulturuli<br />

artefaqtia, rogoric, magaliTad,<br />

magida an saxli. yvela <strong>kultura</strong> droSi<br />

arsebobs, magram TiToeuli <strong>kultura</strong><br />

gansxvavebulad aRiqvams, anawilebs<br />

da gamoxatavs dros, gansxvavebul<br />

mniSvnelobas aniWebs an, zog SemTxvevaSi,<br />

sruliadac uyuradRebod tovebs mas.<br />

klefsidra<br />

droisadmi gansakuTrebuli yurad-<br />

RebiT dasavluri kulturebi gamoirCeva,<br />

Tumca, ra Tqma unda, yvela erTnairad<br />

ara. magaliTad, amerikis SeerTebul<br />

StatebSi cxovrebis wess „dro karnaxobs“,<br />

cxovrebis tempi Zalian swrafia, xolo<br />

safrangeTSi, italiaSi an, Tundac,<br />

saqarTveloSi, SeiZleba, cxovreba droze<br />

naklebad „damokidebulad“ miviCnioT.<br />

31.dro<br />

artefaqti (laT. arte _ xelovnuri,<br />

factum - gakeTebuli) _ adamianis<br />

naxelavi, mis mier Seqmnili an<br />

gardaqmnili.<br />

mzis saaTi<br />

drois gazomva, misi msvlelobis Seswavla uZvelesi<br />

droidan adamianis erT-erT mizans warmoadgenda.<br />

amisaTvis mravali sxvadasxva xelsawyo Seiqmna _ mzis<br />

saaTi, wylis saaTi (klefsidra), qviSis saaTi, meqanikuri<br />

saaTi, eleqtronuli saaTi. istoriis manZilze saaTma<br />

mniSvnelovani adgili daikava adamianis cxovrebaSi. dRes<br />

Cven warmoudgenlad migvaCnia zedmiwevniT zusti drois<br />

codnis gareSe arseboba, Tumca es yvela <strong>kultura</strong>ze<br />

erTnairad ar iTqmis. zogi <strong>kultura</strong> met mniSvnelobas<br />

aniWebs sizustes, punqtualurobas, saqmianobis droSi<br />

ganawilebas da droulad Sesrulebas, zogi _ naklebs.<br />

droisadmi damokidebulebaze miuTiTebs cxovrebis<br />

tempic: dro, TiTqos, erTgan ufro swrafad midis,<br />

vidre sxvagan. is kulturebi, romlebic gansakuTrebiT<br />

afaseben drois efeqtur gamoyenebas, cxovrebis maRali<br />

tempiT xasiaTdeba; saaTi sacxovrebeli da samuSao<br />

garemos aucilebeli atributia.<br />

mzis saaTi, gelaTi<br />

109


wminda ieronime<br />

mxatvari ios van kleve. me-16 saukune.<br />

kaTolikuri eklesiis erT-erT<br />

mamad miCneuli. wm. ieronime xSirad<br />

gamoisaxeboda Tavis qalasTan<br />

erTad. am naxatze Tavis qala, saaTi<br />

(zeda marjvena kuTxeSi) da TiTqmis<br />

Camwvari sanTeli amqveyniuri<br />

cxovrebis swrafmavlobas gamoxatavs.<br />

<strong>msoflio</strong> saaTi berlinSi<br />

me-15 saukunis astronomiuli<br />

saaTi praRaSi, CexeTi<br />

sizustes iaponiaSi kidev ufro didi yuradReba<br />

eqceva, vidre evropasa da amerikaSi. es cxadad Cans<br />

iaponiis rkinigzis sistemis magaliTze: Tu evropaSi<br />

„dagvianeba” niSnavs ganrigidan 15 wuTze met gadacdenas,<br />

anu, Tu matarebeli 14 wuTs daagvianebs, es mainc<br />

droulad iTvleba, iaponiaSi dasaSvebad miiCneva<br />

ganrigSi miTiTebuli droidan mxolod erTi wuTis<br />

farglebSi gadacdena.<br />

citgloge, me-13 saukunis saaTi<br />

bernSi, Sveicaria.<br />

saaTis koSki sigiSoaraSi,<br />

rumineTi<br />

daaxloebiT 1000 wels abatma<br />

herbertma (946-1003), romelic<br />

Semdgom romis papi silvestr<br />

II gaxda, gamoigona pirveli<br />

meqanikuri saaTi. manve xeli<br />

Seuwyo arabuli mecnierebis<br />

miRwevebis, ariTmetikisa da<br />

maTematikis gavrcelebas evropaSi,<br />

xelaxla gaacno Tanamed<br />

ro veebs saangariSo da<br />

astrono miuli xelsawyoebi,<br />

romlebic antikuri peri odis Semdgom daviwyebas<br />

mieca. daaxloebiT me-12 saukunidan germaniaSi gaCnda<br />

pirveli koSkis saaTebi, romlebiTac male mTeli<br />

evropa daifara. qalaqis moednebze ganTavsebuli<br />

saaTebi drois garkveul monakveTSi rekviT mTel<br />

qalaqs auwyebdnen ara mxolod zust dros, aramed<br />

axsenebdnen drois warmavlobasac.<br />

xSirad saaTebi eklesiebzec keTdeboda da es<br />

SemTxveviTi ar iyo: qristianuli moZRvrebis Tanaxmad,<br />

drois svlasTan erTad, ukanaskneli samsjavroc<br />

axlovdeboda. es yvela qristians unda xsomeboda<br />

yoveldRiur cxovrebasa da saqmianobaSi. ase rom,<br />

saaTis rekva eklesiebis samrekloebidan ukanasknel<br />

samsjavrosa da, masTan erTad, drois dasasrulsac<br />

axsenebda Tavis mrevls.<br />

110 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


samreklodan da minareTidan qristian da muslim morwmuneebs<br />

locvis drois dadgomas auwyeben<br />

kiTxva<br />

saaTis koSki miunhenSi,<br />

germania<br />

l erTi amerikeli mecnieris TqmiT, amerikuli xuTi wuTi meqsikur erT saaTs udris _<br />

es is droa, romelic, daTqmul Sexvedraze dagvianebis SemTxvevaSi, bodiSis moxdas<br />

gavaldebulebs. ra SemTxvevaSi vixdiT dagvianebisaTvis bodiSs saqarTveloSi?<br />

davaleba<br />

1. gaixsene drosTan dakavSirebuli sxvadasxva gamoTqma da axseni, droisadmi rogor<br />

damokidebulebas asaxavs isini.<br />

2. gamoikvlie, drois ra monakveTs gulisxmobs sityvebi „axlave“, „male“, „xuT wuTSi“,<br />

„axlaxan“.<br />

3. warmoidgine da imsjele adamianTa cxovrebaze meqanikuri da eleqtronuli saaTebis<br />

ararsebobis SemTxvevaSi.<br />

4. daakvirdi transportis moZraobis grafiks, miuTiTebs Tu ara droisadmi garkveul<br />

damokidebulebaze sazogadoebaSi _ magaliTad, punqtualurobasa an drois<br />

yairaTian moxmarebaze?<br />

31.dro<br />

111


damatebiTi informacia<br />

cxovreba drois gareSe<br />

braziliaSi, tropikul junglebSi mcxovrebi pirahas tomi daaxloebiT 350-400<br />

adamians iTvlis. am tomis xalxi monadireobiTa da SemgroveblobiT aris dakavebuli.<br />

isini sakuTar Tavs uwodeben hiaitihi, rac niSnavs „marTalni, Seumcdarni“.<br />

pirahas <strong>kultura</strong> da ena unikaluria yvela arsebul <strong>kultura</strong>sa da yvela cocxal<br />

enaTa Soris. es Taviseburebebi mecnierTa Soris azrTa sxvadasxvaobisa da kamaTis<br />

safuZveli gaxda.<br />

amerikeli lingvisti daniel evereti, romelic 1970-ian wlebSi 7 wlis manZilze<br />

cxovrobda pirahas xalxTan da aTeulobiT wlis manZilze ikvlevda maT enasa da<br />

<strong>kultura</strong>s, miiCnevs, rom pirahas enis Seswavla ukiduresad rTulia. es Sefaseba<br />

ucnaurad SeiZleba mogveCvenos, radgan pirahas ena mxolod 3 xmovansa da 8 Tanxmovans<br />

Seicavs da leqsikuri TvalsazrisiTac erTob mwiria. Tumca, am enas axasiaTebs<br />

tonalobebis, maxvilebis da marcvalTa sigrZis/xangrZlivobis uaRresad rTuli<br />

mravalferovneba. amitom pirahas enaze molaparake adamians ise SeuZlia gamoTqvas<br />

xmovnebi da Tanxmovnebi, rom saubari ufro metad stvenas, simReras an zuzuns<br />

emsgavseba. garda amisa, pirahas enaSi zmnis struqturac uCveulod rTulia. am enis<br />

unikaluroba, rogorc lingvistebi miiCneven, isaa, rom pirahas ena erTaderTia,<br />

romelsac ar gaaCnia qvewyobili winadadeba. magram yvelaze uCveulo mainc is aris,<br />

rom am enaSi saerTod ar arsebobs feris, ricxvebis, raodenobis (mxolod „ramdenime“<br />

da „meti“), aseve droisa da warsulis aRmniSvneli sityvebi. zmnas ar aqvs warsuli dro.<br />

ar arsebobs aranairi codna tomis warsulis Sesaxeb, pirahas xalxs ar hyavs gmirebi, ar<br />

gaaCnia zepiri istoriebi winaprebis Sesaxeb, romlebsac uyvebian axalgazrda Taobas.<br />

ar aqvT miTebi da samyaros SeqmnasTan dakavSirebuli warmodgenebi, arc xatvis<br />

tradicia, romelic sxva kulturebSi damaxsovrebis<br />

erT-erTi saSualebad miiCneva.<br />

daniel evereti<br />

amerikeli lingvisti<br />

daniel evereti miiCnevs, rom ena kulturis mier<br />

iqmneba, pirahas <strong>kultura</strong>s ki ar ainteresebs warsuli da<br />

momavali, Sesabamisad, isini arc mis enaSi aisaxa. pirahas<br />

kulturis arsi aris „cxovreba aq da axla“. erTaderTi,<br />

rasac pirahasTvis mniSvneloba SeiZleba hqondes, aris<br />

is, rac xdeba awmyoSi. awmyoSi cxovreba xsnis imasac,<br />

rom maT ar aqvT miTebi samyaros Seqmnis Sesaxeb. maTi<br />

azriT, yvelaferi, rac aris, yovelTvis iyo. ramdenadac<br />

mniSvnelovani ar unda iyos awmyoSi momxdari movlena<br />

Tu adamiani, is maleve miecema daviwyebas. pirahas<br />

tomSi sul ramdenimes SeiZleba axsovdes, magaliTad,<br />

Tavisi bebiebisa da babuebis saxeli. pirahas xalxi ar<br />

interesdeba imiT, rasac uSualod ar xedavs an ganicdis,<br />

maTTvis abstraqtuli ideebi ar aris mimzidveli _<br />

yvelafers sagnobrivi Sesatyvisi unda moeZebnebodes.<br />

112 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


magaliTad, maT maSinve dakarges interesi ieso qristes mimarT, rogorc ki gaiges,<br />

rom is aravis unaxavs.<br />

aseve gulgrilia piraha momavlis mimarTac. maTi saqmianoba tovebs STabeWdilebas,<br />

rom isini ar zrunaven momavalze ise, rogorc amas vakeTebT Cven. Cveni TiToeuli<br />

„dRevandeli dRis“ mniSvnelovan nawils ikavebs fiqri da zrunva „xvalindel dReze“.<br />

magram pirahas xalxi ase ar iqceva: magaliTad, isini arasodes imarageben sakvebs,<br />

rasac moipoveben, maSinve iTviseben. isini ar iyeneben xorcis Sebolvis xerxs misi<br />

Senaxvis mizniT, miuxedavad imisa, rom ician am xerxis Sesaxeb; fqvilsac mxolod<br />

ramdenime dRis samyofs fqvaven.<br />

cxadia, rodesac ar aris codna zusti ricxvebis, raodenobis, gamoTvlis Sesaxeb,<br />

iq ver ganviTardeba codna drois Sesaxebac. Tu enaSi ar aris sityvebi ama Tu im ideis<br />

gasaviTareblad, es ideebi ver Camoyalibdeba. Tumca, aris iseTi magaliTi, rodesac<br />

varlpiris xalxma (avstralieli aborigenebi), romelTa raodenobis aRmniSvneli<br />

sityvebi Semoifargleboda „erTi, ori, bevri“, iswavla Tvla inglisurad. magram<br />

pirahas tomi aqac unikaluri aRmoCnda _ daniel evereti rva Tvis manZilze aswavlida<br />

maT Tvlas portugaliurad, magram verc erTma maTganma ver iswavla Tvla aTamde.<br />

d. evereti darwmunebulia, rom es ar miuTiTebs pirahas xalxis inteleqtualur<br />

SesaZleblobebze, aramed imaze, rom isini, ubralod, ar miiCneven Tvlas da ricxvebs<br />

saWirod Tavisi cxovrebisaTvis.<br />

pirahas tomi ar cxovrobs garesamyarosgan izolirebulad, magram es maT cxovrebis<br />

wesze gavlenas ar axdens. pirahas xalxi gamorCeviT konservatiulia. magaliTad<br />

SeiZleba erTi istoria moviyvanoT. pirahas xalxi yoveldRiurad iyenebs kanoes (navs)<br />

TevzaobisaTvis. rodesac kanoeebi Zveldeba da xmarebisaTvis uvargisi xdeba, mis<br />

nacvlad isini, droebiT, xis qerqs iyeneben. amitom d. everetma moiyvana xelosani,<br />

romelmac maT kanoes damzadeba aswavla. garkveuli drois Semdeg, rodesac maT kidev<br />

dasWirdaT kanoe, pirahas xalxma ganacxada: „piraha ar amzadebs kanoes!“<br />

diskusia<br />

l pirahas xalxis magaliTze, imsjeleT kulturisa da enis mimarTebis Sesaxeb drois<br />

konteqstSi.<br />

31.dro<br />

113


32<br />

cikluri da sworxazovani dro<br />

albaT, TiToeul Tqvengans, weliwadSi erTxel mainc, uxdeba qalaqidan sofelSi<br />

an soflidan qalaqSi wasvla. SeamCnevdiT, rom drois mniSvneloba sxvadasxvagvaria<br />

urbanul da agrarul sivrceSi. qalaqSi drois yovel monakveTs garkveuli mniSvneloba<br />

aqvs, magaliTad, swavla da samsaxuri yovelTvis konkretul dros iwyeba, Sesvenebac<br />

saaTis mixedviT aris gawerili, imis miuxedavad, weliwadis ra droa da rogori amindia<br />

ama Tu im dRes. sofelSi droisadmi damokidebuleba<br />

gansxvavebulia: aq ufro meti mniSvneloba drois did<br />

monakveTebs eniWeba, vidre wuTsa da wams. sofelSi,<br />

sameurneo saqmianobis specifikidan gamomdinare,<br />

yuradReba eqceva weliwadis dros, ganTiads, naSuadRevs<br />

an mwuxrs, cota vinme Tu akvirdeba saaTebsa da wuTebs<br />

imis gasarkvevad, rodis garekos saqoneli saZovarze,<br />

rodis mowvelos Zroxa, an rodis gavides mindorSi<br />

samuSaod. samagierod, yuradReba eqceva aminds, imas,<br />

romelime konkretul dRes wvims Tu Takara mzea.<br />

davaleba<br />

l imsjele, sofelSi maRviZaras ise aqtiurad iyeneben, rogorc qalaqSi?<br />

actekebis wriuli formis<br />

kalendari<br />

mecnierebi ganasxvaveben<br />

drois orgvar aRqmas<br />

_ ciklurs/wriuls da<br />

swor xazovans. pirveli<br />

gagebis mixedviT, dro<br />

ganme orebadi ciklebis<br />

monac vleobaa. drois<br />

aseTi gageba dama xasiaTebeli<br />

iyo mravali Zveli<br />

kulturisaTvis, maga liTad<br />

egvipturi, Suamdi na ruli,<br />

induri da sxva. aseTi aRqma<br />

drois buneb rivi ciklebis (magaliTad, weliwadis droebi,<br />

okeanis miqceva da moq ceva, mdinarebSi wylis donis<br />

cvalebadoba, mTvaris ciklebi da a.S.) monacvleobas da<br />

mudmiv ganmeorebadobas eyrdnoboda. sazogadoebebi,<br />

kalaCakra _ `drois borbali~<br />

induisturi da budisturi<br />

religiisa da filosofiisaTvis<br />

damaxasiaTebeli koncefciaa,<br />

romlis mixedviT dro<br />

cikluria da ganmeorebadi<br />

periodebisagan Sedgeba<br />

romle bic drois cikluri aRqmiT xasiaTdeba, naklebad zrunavs warsulis Senaxvasa<br />

da damaxsovrebaze, radgan, maTi azriT, amqveynad yvelaferi meordeba. Sesabamisad,<br />

moma valic ar aris zrunvis sagani, radgan iqac yvelaferi winaswar gansazRvrulia.<br />

cikluri drois kulturebi, umTav resad, awmyoze arian orientirebuli.<br />

114 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


droisadmi damokidebuleba, iseve rogorc kulturis sxva maxasiaTeblebi, enaSi<br />

vlindeba. qarTulSi sityva „win” asocirdeba momavalTan, xolo „ukan” _ warsulTan.<br />

rodesac adamianis gamxneveba gvinda, mas veubnebiT _ ukan nu moixedav, yovelTvis<br />

win iyureo. amiT vgulisxmobT, rom igi warsulisgan unda gaTavisufldes da<br />

momavalze izrunos. magram, amasTanave, qarTul enaSi gvaqvs sityvebi _ „guSinwin“,<br />

„winaT“, „ramdenime wlis win“ _ romlebic warsul dros ukavSirdeba. Sesabamisad, aq<br />

SeiZleba davinaxoT dros cikluri aRqmis magaliTi, rodesac warsuli da momavali<br />

erTi mTlianobaa da rac „winaT“ _ warsulSi iyo, is dagvxvdeba „win“ _ momavalSic.<br />

drois cikluri aRqma gansakuTrebiT<br />

damaxasiaTebelia im sazogadoebebisaTvis,<br />

romelTa cxovreba da saqmianoba mWidrod aris<br />

dakavSirebuli drois bunebriv ciklebTan.<br />

urbanul sivrceSi ki, sadac saqmianobis sxva<br />

sferoebi ganviTarda (magaliTad, vaWroba,<br />

xelosnoba, warmoeba), droisadmi gansxvavebuli<br />

damokidebuleba Camoyalibda. aseTi gageba<br />

gulisxmobs dros, rogorc sworxazovans,<br />

wrfivs, romelsac aqvs dasabami da dasasruli<br />

an, sulac, usasruloa. aseTi dro Seuqcevadia,<br />

misi dabruneba SeuZlebelia, Sesabamisad,<br />

warsulSi Cadenili qmedebebic ar eqvemdebareba<br />

cvlilebebs.<br />

davaleba<br />

32. cikluri da sworxazovani dro<br />

qarTuli borjRali mzis simboloa,<br />

romelic, amasTanave, drois wrebrunvas<br />

gamoxatavs. es simbolo gamosaxulia<br />

uZvelesi periodis ritualur da<br />

sayofacxovrebo nivTebze, Sua<br />

saukuneebis arqiteqturul Zeglebze<br />

da Tanamerove saxelmwifo da sxva<br />

simbolikaSi<br />

l Zveli berZeni tragikosis agaTonis (Zv.w. 448-400) sityviT, erTaderTi ram aris<br />

miuwvdomeli RmerTisTvis: Secvalos warsuli.<br />

Seni azriT, drois aRqmis romel koncefcias gamoxatavs agaTonis sityvebi?<br />

amgvarad, sworxazovani<br />

drois koncefciis farglebSi,<br />

drois swrafi svla<br />

Zalian mZafrad ganicdeba.<br />

warsuli mkafiod aris<br />

gamijnuli momavlisagan.<br />

iwyeba zrunva imisaTvis,<br />

rom samudamod gasuli<br />

warsuli daviwyebas ar<br />

mieces _ iqmneba istoria.<br />

amasTanave, drois sworxazovani<br />

gageba gulisxmobs,<br />

istoriuli drois xazi, romelic xazovani drois koncefcias<br />

gamoxatavs<br />

115


om momavali adamianebze, maT saqmianobazea damokidebuli, rac naklebad SeiniSneba<br />

cikluri drois koncefciaSi.<br />

droisadmi damokidebulebis mixedviT ganasxvaveben, erTi mxriv, sazogadoebebs,<br />

romelic tradiciebis SenarCunebisaken arian midrekili da, meore mxriv, sazogadoebebs,<br />

romlebic siaxleebis damkvidrebas aniWeben upiratesobas.<br />

davaleba<br />

1. imsjele, Cveni sazogadoebisaTvis damaxasiaTebeli drois aRqma cikluria Tu<br />

sworxazovani.<br />

2. moiZie informacia qarTuli xalxuri dResaswaulebis Sesaxeb, romlebic<br />

dakavSirebulia sezonuri ciklebis monacvleobasTan.<br />

3. sworxazovani drois idea bibliidan iRebs saTaves. Tumca bibliis teqstebis<br />

sxvadasxva monakveTSi drois rogorc cikluri, ise sworxazovani koncefcia<br />

vlindeba. waikiTxe fragmentebi eklesiastes wignidan da imsjele masSi asaxul<br />

drois aRqmaze.<br />

4. daakvirdi mocemul koordinatTa sistemas da imsjele, rogor aris asaxuli enaSi<br />

drosTan damokidebuleba.<br />

სკნელი<br />

116 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


damatebiTi informacia<br />

aRmoxdeba mze da Cadis igi, ubrundeba Tavis adgils da kvlav iqidan amobrwyindeba.<br />

samxreTisaken mihqris qari, gabrundeba CrdiloeTisken; brunavs, brunavs, mihqris<br />

qari da ubrundeba isev Tavis wres.<br />

yvela mdinare zRvebisaken miedineba, zRva ki mainc ar aRivseba; mdinareni saiTkenac<br />

miedinebodnen, kvlavac iqiTken miedinebian.<br />

rac yofila, igive iqneba da rac momxdara, igive moxdeba; araferia mzis qveS axali.<br />

naxaven rasme da ityvian: aha, axali. [magram] esec yofila Cvens winare saukuneSi.<br />

yovelives Tavis dro aqvs da yvelafers Tavisi Jami am cisqveSeTSi.<br />

Jami Sobisa da Jami sikvdilisa; Jami danergvisa da Jami dangreulis aRmofxvrisa.<br />

Jami mokvdinebisa da Jami gankurnebisa; Jami ngrevisa da Jami Senebisa.<br />

Jami tirilisa da Jami sicilisa; Jami glovisa da Jami lxinisa.<br />

Jami qvaTa mimofantvisa da Jami maTi Segrovebisa; Jami mijnurTa paemanisa da Jami<br />

maTi gayrisa.<br />

Jami povnisa da Jami dakargvisa; Jami Senaxvisa da Jami gaflangvisa.<br />

Jami darRvevisa da Jami Sekervisa; Jami dumilisa da Jami ubnobisa.<br />

Jami siyvarulisa da Jami siZulvilisa; Jami omisa da Jami mSvidobisa.<br />

yovelive erT adgils miva; yvelaferi miwisganaa da yvelaferi miwad iqceva.<br />

32. cikluri da sworxazovani dro<br />

eklesiaste<br />

117


33<br />

ena, niSanTa sistemebi<br />

komunikacia (laT. communicare _<br />

sayovelTaod gaxdoma) _ aris<br />

kavSiris damyarebis, codnis an<br />

informaciis gadacemis procesi<br />

or an mraval individs, jgufs Tu<br />

<strong>kultura</strong>s Soris.<br />

Sen ukve ici, ra aris simbolo, sagnebisa da movlenebis<br />

simbolizaciis unari, rasac adamianis unikalur<br />

Tvisebad miiCneven. cnobili germaneli filosofosis<br />

ernst kasireris azriT, adamiani „simboloTa badiT“ aris<br />

SemosazRvruli da am badeSi, miTosTan, xelovnebasTan,<br />

religiasTan erTad, enas wamyvani adgili uWiravs. ena<br />

simboloTa sistemaa. am simboloebis _ sityvebis _<br />

mniSvneloba gaziarebulia konkretuli sazogadoebis<br />

wevrTa mier, sxvagvarad rom vTqvaT, gasagebia am<br />

sazogadoebis wevrebisaTvis. rogorc enaTmecnierebi<br />

varaudoben, dRes <strong>msoflio</strong>Si daaxloebiT 5-6 aTas<br />

sxvadasxva enaze laparakoben. metyvelebis unari,<br />

romelic enis meSveobiT xorcieldeba, adamianis<br />

damaxasiaTebeli erT-erTi umTavresi niSania, romlis<br />

saSualebiT gamovTqvamT azrebs, sityvieri formiT<br />

gamovxatavT grZnobebs.<br />

sxva biologiuri saxeobebisagan<br />

adamians, upirvelesad, ena da metyvelebis<br />

unari gamoarCevs. misi meSveobiT adamianebi<br />

erTmaneTTan urTierTobas amyareben. ena<br />

informaciis dagrovebis, swavlebisa da<br />

swavlis, TanamSromlobis, gamocdilebis<br />

gadacemis yvelaze efeqturi saSualebaa.<br />

cxovelTa sakomunikacio sistemebisagan<br />

ena, pirvel rigSi, imiT gansxvavdeba, rom<br />

adamiani mas biologiuri memkvidreobis<br />

saxiT ki ar iRebs, aramed swavlobs.<br />

Sesabamisad, enobrivi komunikacia, TiTqmis<br />

srulad, swavlebazea dafuZnebuli.<br />

ena, rogorc komunikaciis ZiriTadi<br />

saSualeba, kacobriobis evoluciis<br />

Sedegad Camoyalibda. igi ar gaCenila uceb,<br />

istoriis erT konkretul etapze, aramed<br />

aTaswleulebis manZilze viTardeboda.<br />

ganviTarebis romeliRac safexurze Cvenma<br />

winaprebma daiwyes bgerebis kombinireba.<br />

gaCnda danawevrebuli metyveleba. bgeriTi<br />

sistemebi, romlebsac Cveni winaprebi<br />

iyenebdnen, TandaTanobiT Camoyalibda<br />

enebad.<br />

ernst kasireri<br />

118 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


istoriul da socialur cvlilebebTan erTad, ena<br />

mudmivad viTardeba. Cndeba axali sityvebi, icvleba<br />

maTi mniSvneloba. magaliTad, regveni Zvel qarTulSi<br />

axalgazrdasa da gamoucdels niSnavda, dRes ki sulelis,<br />

briyvis mniSvnelobiT gamoiyeneba. icvleba ara marto<br />

literaturuli ena, aramed yofiTi metyvelebac:<br />

Jargoni, romelsac Tqveni mSoblebi iyenebdnen, SesaZloa,<br />

TqvenTvis sruliad gaugebari iyos da piriqiT.<br />

SeiZleba iTqvas, rom ena kulturis „saxlia“: igi<br />

asaxavs <strong>kultura</strong>Si arsebul yvela warmodgenas,<br />

Sexedulebas, damokidebulebas, tradicias. TiToeuli<br />

Cvengani samyaros aRiqvams mSobliuri enis meSveobiT,<br />

romelSic Tavmoyrilia TaobaTa codna da gamocdileba.<br />

me-20 saukunis dasawyisSi, roca ivane javaxiSvili, TanamoazreebTan<br />

erTad, qarTuli universitetis daarsebisaTvis iRvwoda, qarTuli samecniero<br />

terminologia, faqtobrivad, ar arsebobda. misi Seqmna universitetis mecnierTa<br />

pirveli Taobebis damsaxurebaa. „Cven unda CamovayaliboT mecnieruli<br />

WeSmaritebani im enaze, romelzec gavigoneT dedis alersi da warmovTqviT<br />

pirveli sityva. es iqneba im didi kulturis aRorZineba, romelic winaprebma<br />

dagvitoves“, aRniSnavda universitetis pirveli reqtori petre meliqiSvili.<br />

swored am droidan damkvidrda mecnierebasa da yoveldRiur metyvelebaSi dRes<br />

farTod gavrcelebuli terminebi _ Jangbadi, wyalbadi, mJava, tute, naerTi,<br />

zeJangi, rkinigza, uReltexili, gantoleba, asanTi da sxva.<br />

axal terminebs, qarTuli enis bunebis gaTvaliswinebiT, qmnidnen ilia WavWavaZe<br />

da me-19 saukunis sxva qarTveli moRvaweebi. magaliTad, iliam daamkvidra sityvebi:<br />

Sinaarsi, TvalTaxedva, uaryofa, ufleba, mmarTveloba, rwmuneba, kacobrioba,<br />

erovneba, mTavroba da zogi sxva, akakis ekuTvnis Sexmatkbileba, gaiZvera, bobola,<br />

niko nikolaZes _ liandagi, orTqlmavali. am sityvebis nawili Zveli qarTulidan<br />

iyo aRebuli, nawili iqmneboda arsebuli Zirebis gamoyenebiT.<br />

adamianebi aseve xSirad iyeneben niSanTa<br />

enas. maT ricxvs ganekuTvneba is sistemebic,<br />

romlebiTac smenadaqveiTebuli da<br />

metyvelebis unars moklebuli adamianebi<br />

sargebloben komunikaciis procesSi. es<br />

sistemebi moicavs sabaziso Jestebis<br />

SezRudul raodenobas, romelic salaparako enaSi gamoyenebul bgerebs Seesabameba.<br />

maTi kombinirebis Sedegad yalibdeba sityvebi da mniSvnelobebi.<br />

arsebobs saerTaSorisod aRiarebuli niSanTa sistemebi, romelTa gareSe<br />

Tanamedrove <strong>msoflio</strong>Si adamianTa urTierToba Zalian Zneli iqneboda. isini<br />

Tanabrad gasagebia qarTvelisa da frangisTvis, Cinelisa da brazilielisTvis _<br />

33.ena, niSanTa sistemebi<br />

piqtograma (laT. pictos _ daxatuli,<br />

berZn. grama _ Canaweri) _ pirobiTi<br />

niSani, naxati;<br />

piqtografia _ xatovani damwerloba.<br />

119


sanoto niSnebi<br />

saerTaSorisod aRiarebuli<br />

niSnebi _ piktogramebi<br />

yvelasTvis, visac saqmiani an diplomatiuri<br />

misiiT, saswavleblad, samuSaod Tu turistad<br />

mogzauroba uwevs. am niSnebs piqtogramebs<br />

uwodeben.<br />

da bolos, niSanTa sistemebs ganekuTvneba<br />

sxvadasxva mecnierebaSi gamoyenebuli<br />

simboloebi, sanoto sistema, morzes anbani da<br />

sxva, romelTac aseve sayovelTaod aRiarebuli<br />

mniSvneloba aqvs.<br />

sagzao niSnebi maTematikuri simboloebi<br />

120 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


kiTxva<br />

l niSanTa kidev romel sistemebs icnob?<br />

davaleba<br />

davaleba<br />

1. moifiqre da moiZie qarTuli sityvebi, romelTa mniSvneloba droTa ganmavlobaSi<br />

Seicvala.<br />

2. CamoTvale dRes gamoyenebuli sityvebi, romlebic ucvlelad gadmovida sxva<br />

enebidan.<br />

33.ena, niSanTa sistemebi<br />

121


34<br />

enis `tyveobaSi~<br />

kodireba _ procesi, romlis<br />

Sedegad informacia gardaiqmneba<br />

simboloebad da konkretuli<br />

mniSvnelobis matarebeli xdeba.<br />

ena nebismieri kulturis aucilebeli<br />

komponentia. adamiani samyaros swored<br />

enis meSveobiT aRiqvams da enisave<br />

meSveobiT qmnis mis suraTs; rogorc<br />

mecnierebi amboben, enaSi kodirebulia<br />

arsebuli sinamdvile. ras niSnavs es?<br />

mivmarToT magaliTs.<br />

Cven ferad samyaroSi vcxovrobT _ xiluli sinamdvile uamravi feris sagnebisa Tu<br />

sivrceebis saxiT gvexateba. magram fizikosisaTvis feri _ es aris sxvadasxva sixSiris<br />

eleqtromagnituri gamosxiveba, e.w. speqtri, romelsac aRiqvams adamianis Tvali da<br />

Sesabamis signalebs gadascems tvins. tvini ki miRebul informacias ferebad „alagebs“<br />

_ garkveuli sixSiris talRebs erT ferad aRiqvams, sxvas _ sxva ferad. magram ra<br />

fers ra saxeli daerqvas, amas tvins ena karnaxobs. qarTul da bevr sxva enaSi Svidi<br />

ZiriTadi feris aRmniSvneli sityva arsebobs: wiTeli, narinjisferi, yviTeli, mwvane,<br />

cisferi, lurji, iisferi. magram zog enebSi ZiriTad ferTa ricxvi sxvaa. arsebobs<br />

enebi, romlebSic mTeli speqtri sul or feradaa dayofili. es ar niSnavs, rom amgvar<br />

enebze molaparake adamianebi Cvenze uaresad arCeven ferebs; ubralod, maTi enebi<br />

sxvanairad axdenen samyaros erT-erTi umniSvnelovanesi maxasiaTeblis _ feris _<br />

kodirebas.<br />

adamianisTvis imdeni feri arsebobs, ramdenis aRmniSvneli sityvac aris mis<br />

mSobliur enaSi. cnobilia, rom inglisurSi ferebis aRmniSvneli naklebi sityvaa,<br />

vidre zogierT sxva enaSi, Tundac qarTulSi. Tu qarTulSi cisfer da lurj ferebs<br />

vasxvavebT, inglisurSi es ori feri erTi sityviT (blue) aRiniSneba.<br />

gadavinacvloT Tvalidan yurze. mTel <strong>msoflio</strong>Si mamlebi daaxloebiT erTnairad<br />

yivian, magram qarTulad molaparakeebs es yivili gvesmis rogorc „yiy-li-yo“,<br />

ingliselebs „qoq-e-dudl-du“, rusebs _ „ku-ka-re-ku“, Cinelebs _ „go-ge-go-go“,<br />

sparselebs _ „qu-qu-li-qu“, somxebs _ „wu-Rru-Ru“, filipinelebs _ „tik-ti-la-ok“<br />

da a.S. rogorc xedav, yvela am mibaZviT sityvaSi raRac saerToa, magram gansxvavebac<br />

bevria; es imis maCvenebelia, rom sxvadasxva enaSi erTi da igive mocemulobis (Cvens<br />

SemTxvevaSi _ mamlis yivilis) kodireba SeiZleba gansxvavebulad moxdes.<br />

rasakvirvelia, zemoTqmuli exeba ara marto ferebsa da bgerebs, aramed ufro<br />

rTul cnebebsa da faseulobebs; sabolood ki gamodis, rom ena Tavisebur „tyveobaSi“<br />

aqcevs adamians _ igi „iZulebulia“, ise aRiqvas sinamdvile, rogorc amas ena karnaxobs,<br />

rogorc es sinamdvile kodirebulia enaSi.<br />

122 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


sainteresoa evropuli klasikuri nawarmoebebis _ <strong>msoflio</strong> literaturis<br />

Sedevrebis _ Targmanebi sxvadasxva (ZiriTadad aRmosavlur) enaze. mTargmnelebi<br />

iZulebuli iyvnen, gaeTvaliswinebinaT ama Tu im enis da, Sesabamisad, kulturis<br />

Taviseburebebi Targmanis Sesrulebis dros, sxvagvarad mkiTxvels misi aRqma<br />

gauWirdeboda. amgvarad Seiqmna originaluri saxelwodebebis nawarmoebebi,<br />

romelTa dedanTan dakavSireba, erTi SexedviT, Zalian rTulia. ai, ramdenime<br />

maTgani: hariet biCer sTous „biZia Tomas qoxi“ Cinurad ase iTargmna _ „Savi mona<br />

cas SehRaRadebs“; servantesis „don kixoti“ _ „raindi satanis cxovrebis aRwerad“<br />

iqca; iaponiaSi gamocemul puSkinis „kapitnis qaliSvils“ grZeli da poeturi<br />

saxeli daerqva _ „yvavilis guli da peplis suli. saocari ambebi ruseTidan“; lev<br />

tolstois „omi da mSvidobis“ saTauris Targmani ki Semdegnairia: „yvavilTa glova<br />

da mwuxare tirifebi, anu saSineli brZolebis sisxliani nakvalevi CrdiloeT<br />

evropaSi“.<br />

rogorc ukve ici, ena komunikaciis ZiriTadi saSualebaa. im SemTxvevaSi, Tu igi<br />

am funqcias ar asrulebs, an nawilobriv asrulebs, rTulia sazogadoebaze, rogorc<br />

mTlian da unikalur organizmze saubari. amis naTeli magaliTi Cveni qveynis istoriaSic<br />

gvxvdeba: swored qarTuli enis funqciis problema afiqrebdaT „Tergdaleulebs“ me-<br />

19 saukunis 60-iani wlebSi. ilia da misi Tanamoazreebi miiCnevdnen, rom am periodamde<br />

arsebuli saliteraturo qarTuli ena sazogadoebis mxolod mcire nawilisTvis _<br />

aristokratiisTvis iyo xelmisawvdomi. es, Tavis mxriv, arTulebda socialur fenebs<br />

Soris komunikacias, rac sazogadoebis erTianobis safuZvelia. „TergdaleulTa“<br />

iniciativiT gatarda enis reforma, xmarebidan amoiRes ramdenime aso-niSani, riTac<br />

igi gacilebiT moqnili da yvelasTvis misawvdomi gaxda. qarTuli enis is forma,<br />

romelzec dRes Cven vsaubrobT da vwerT, am epoqidan iRebs saTaves. Tu Seadareb enis<br />

reformamde da reformis Semdeg daweril poetur da prozaul nimuSebs, gansxvavebas<br />

TvalnaTliv dainaxav.<br />

piter breigeli (1525-1569). babilonis<br />

godoli.<br />

bibliuri Tqmuleba babilonis godolis<br />

Sesaxeb gadmogvcems, Tu rogor alaparakdnen<br />

adamianebi sxvadasxva enaze. mecnierebma<br />

ar ician enis warmoSobis zusti dro. ar<br />

viciT, hqonda Tu ara rodesme kacobriobas<br />

saerTo ena. miuxedavad imisa, rom arseboben<br />

monaTesave enebi, TiToeuli maTgani<br />

unikaluri da TviTmyofadia. lingvistebi<br />

miuTiTeben, rom erTi enis sxvadasxva<br />

variantis Camoyalibebaze did gavlenas<br />

axdens konkretuli <strong>kultura</strong>. magaliTad,<br />

inglisuri mSobliuri enaa ingliselebisa<br />

da amerikelebisaTvis, avstralielebisa da<br />

samxreT afrikelebisaTvis, magram isini am enis sagrZnoblad gansxvavebul versiebs<br />

iyeneben.<br />

34.enis `tyveobaSi~<br />

123


eduard sepiri<br />

b. uorfi ikvlevda<br />

CrdiloeT<br />

amerikis adgilobriv<br />

mosaxleobas,<br />

kerZod, amerikeli<br />

indielebis toms<br />

_ hopis. man aRmo-<br />

benjamen li uorfi<br />

aCina, rom am tomis<br />

enaSi ar moiZebneba<br />

sxvadasxva droiTi kategoriis aRmniSvneli<br />

gramatikuli formebi. sxvagvarad rom vTqvaT,<br />

maT ar aqvT sityvebi, romlebic aRniSnaven<br />

warsuls, awmyos da momavals. es faqti gviCvenebs,<br />

rom hopis tomis warmomadgenlebs droisadmi<br />

friad Taviseburi damokidebuleba aqvT.<br />

mSobliuri enis kategoriebi, gramatikuli formebi<br />

da leqsikuri maragi gansazRvravs adamianis azrovnebas,<br />

mis qcevas da garesamyarosadmi damokidebulebas.<br />

es mosazreba cnobil amerikel mecnierebs eduard<br />

sepirsa (1884-1939) da benjamen li uorfs (1897-1941)<br />

ekuTvnis. ena gansazRvravs imas, Tu rogor yalibdeba<br />

da gamoixateba azri. Cven ar SegviZlia viazrovnoT<br />

sakuTari enis „miRma“, CvenTvis samyaro iseTia,<br />

rogoradac misi aRqmis SesaZleblobas ena gvaZlevs.<br />

magaliTad, im xalxis enaSi, sadac Zlieri naTesauri<br />

kavSirebi arsebobs, naTesavis aRmniSvneli bevri<br />

sxvadasxva sityvaa. Tu qarTulSi ganvasxvavebT deidas,<br />

mamidas, bicolas, inglisurSi maT mxolod erTi sityviT<br />

moixsenieben _ aunt. igive SeiZleba iTqvas mazlTan<br />

da qvislTan, an rZalTan da mulTan dakavSirebiT,<br />

inglisur enaSi msgavsi dayofa ar gvxvdeba, yvela<br />

maTgans aRniSnaven sityvebiT „brother-in-law“ da „sisterin-law“.<br />

hopis tomi<br />

amgvarad, Cven sakuTari enis erTgvar „tyveobaSi“ vimyofebiT. SeiZleba Tu ara<br />

am „tyveobisagan“ Tavis daRweva? ra Tqma unda, SeiZleba. yoveli axali enis Seswavla<br />

axali samyaros Secnobaa, rac avsebs da afarToebs adamianis msoflmxedvelobas.<br />

erTi sityviT, rogorc didma germanelma poetma goeTem Tqva, „ramdeni enac ici,<br />

imdeni kaci xar“.<br />

124 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


enis codna ar niSnavs mxolod sityvebis mniSvnelobisa da gramatikis wesebis<br />

daswavlas. magaliTad, iranSi dRemde arsebobs “zrdilmetyvelebis” metad<br />

Taviseburi instituti, e. w. “Taarofi”, romelic gulisxmobs da gvaswavlis imas,<br />

Tu ra pasuxi unda miagebo SenTvis naTqvam komplimentsa Tu keTil sityvas. Tu es<br />

ar ici, sparsuli rac ar unda kargad icode, iraneli, rogorc uzrdels, laparaks<br />

didxans mainc ar gagibams. magaliTad: roca geubnebian, rom sparsulad kargad<br />

laparakob an lamazad gamoiyurebi, Sen ueWvelad unda uTxra: „Tqveni Tvalebi<br />

lamazad xedaveno“. an kidev: roca romelime qalbatoni SemTxveviT zurgiT<br />

aRmoCndeba da amis gamo sazogadoebas bodiSs mouxdis, rogorc wesi, zrdilobiani<br />

kaci miugebs: „ras brZanebT, qalbatono, vards zurgi da piri ara aqvso!“<br />

kiTxva<br />

giorgi lobJaniZe, aRmosavleTmcodne<br />

l ramdeni sxvadasxva sityviT aRiniSneba qarTulsa da SenTvis cnobil romelime sxva<br />

enaSi wvima? ganTiadi? Seni azriT, raze miuTiTebs es gansxvaveba?<br />

davaleba<br />

1. saskolo programidan gaixsene me-19 saukunis pirvel naxevarSi qarTveli<br />

mwerlebisa da poetebis mier Seqmnili nawarmoebebi (magaliTad, qarTvel<br />

romantikosTa leqsebi) da Seadare isini „Tergdaleulebis“ (i. WavWavaZe, a.<br />

wereTeli da sxva) nawarmoebebs. imsjele maT Soris arsebul enobriv msgavsebebsa da<br />

gansxvavebebze.<br />

2. waikiTxe sareklamo sloganebi da ecade axsna, ram gamoiwvia aseTi paradoqsuli<br />

Targmanebi? romeli faqtorebis gaTvaliswineba gamorCaT sareklamo kampaniis<br />

dros?<br />

kentukis Semwvari qaTmebi CineTSi. slogani _”TiTebs Caikvnet, iseTi gemrielia” _<br />

iTargmna ase : ”moiWame Seni TiTebi”.<br />

pepsi taivanSi. slogani: „gamococxldi pepsis TaobasTan erTad“ gardaiqmna frazad:<br />

”pepsi gaacocxlebs Sens winaprebs”.<br />

sigareti salemi iaponiaSi. slogani: ”salemi _ SeigrZeni Tavisufleba”. Targmani:<br />

”salemis mowevisas ise gamococxlebulad grZnob Tavs, TiTqos Seni goneba<br />

Tavisufali da carielia”.<br />

fordis avtomobili ”kaliente” meqsikaSi. rodesac aRmoCnda, rom manqanebi ar<br />

iyideboda, kompaniam gaarkvia, rom “caliente” Jargoni iyo da ”meZavs” aRniSnavda.<br />

jeneral motorsis avtomobilma ”nova” seriozuli fiasko ganicada centralur da<br />

samxreT amerikaSi. espanurad “no va” niSnavs ”is ar dadis”.<br />

amerikis aviaxazebma gadawyvita pirveli klasis salonis tyavis savarZlebis reklamireba<br />

meqsikur bazarze. slogani ”ifrine tyavSi” (“Fly in leather”) sityvasityviT gadaTargmnes,<br />

es ki espanurad niSnavs ”ifrine SiSvelma” (“vuela en cuero”).<br />

34.enis `tyveobaSi~<br />

125


35<br />

araverbaluri komunikacia<br />

adamianisTvis ena ar aris komunikaciis erTaderTi saSualeba. urTierTobis<br />

procesSi mosaubris ganwyoba, garda sityvebisa, mimikiT, JestebiT da sxva niSnebiT<br />

gamoixateba. mniSvnelovania ara marto is, Tu ra aris naTqvami, aramed isic, Tu rogor<br />

aris naTqvami. Cven viyenebT komunikaciis verbalur (sityvier) da araverbalur gzebs,<br />

raTa gamovxatoT enTuziazmi, mowyeniloba, mwuxareba, mxiaruleba da a.S. <strong>kultura</strong><br />

gvaswavlis garkveul manerebs da stils, romelic Tan unda axldes ama Tu im saxisa<br />

da Sinaarsis saubars.<br />

zogierTi emocia, magaliTad _<br />

sixaruli, mwuxareba, gaoceba, SiSi,<br />

gabrazeba, sevda _ yvela <strong>kultura</strong>Si<br />

met-naklebad erTnairad gamoixateba<br />

da aRiqmeba. magram sxvadasxva <strong>kultura</strong><br />

gansxvavebulad gansazRvravs imas,<br />

Tu ramdenad TavSekavebiT an Riad<br />

unda gamoixatos emociebi. magaliTad,<br />

zogierTi sazogadoebis warmomadgenlebi<br />

mxiarulebas, sxvebTan SedarebiT, ufro<br />

TavSekavebulad gamoxataven; zogierT<br />

<strong>kultura</strong>Si kacebi naklebad icinian,<br />

vidre qalebi. Rimilis da moRuSvis<br />

xangrZlivoba gavlenas axdens adamianebis<br />

garegnobasa da ierze (magaliTad, saxeze<br />

naoWebis sixSireze da a.S.). erTTaTvis<br />

ufro mravlismetyvelia mosaubris<br />

Tvalebi, meoreni met yuradRebas aqceven<br />

warbebis an piris moZraobas.<br />

SenTan sasaubro maqvs, _ mimarTavs aRmosavleli mamakaci amerikel meuRles.<br />

_ SeiZleba raRac gkiTxo?<br />

_ ra Tqma unda.<br />

_ xandaxan, roca me da Sen vsaubrobT, Sen laparaks wyvet, kbilebs maCveneb,<br />

Tvalebs Wutav da mere isev agrZeleb laparaks. ai, ase _ da igi cdilobs mimikis<br />

gameorebas.<br />

_ mere ra? ase Cems bednier da xalisian ganwyobas gamovxatav, mixaria, rom<br />

erTad varT da sasiamovno Temebze vsaubrobT.<br />

_ uh! _ SvebiT amoisunTqa kacma. _ me ki megona, es tiki 1 iyo da SeiZleboda Cvens<br />

Svilebze gadasuliyo. TqvenSi es normalurad iTvleba? es iseTi arabunebrivia!<br />

1 tiki _ gaukontrolebeli, uneblie moZraoba an qmedeba<br />

126 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


macxovreblebi ki tuCebis moZraobiT uTiTeben.<br />

rogor amyareben erTmaneTTan urTierTobas<br />

cxovelebi? rogor gadascemen isini informacias?<br />

bevr <strong>kultura</strong>Si Tavis vertikaluri moZraoba<br />

ar niSnavs raimeze Tanxmobas, iseve rogorc<br />

horizontaluri moZraoba yovelTvis ar aRniSnavs<br />

raimes uaryofas (magaliTad, bulgarelebTan da<br />

sxva xalxebTan Tavis aseTi moZraoba, Cvengan<br />

gansxvavebiT, Tanxmobas gamoxatavs). brazilielebi<br />

sakuTar uaryofiT damokidebulebas TiTis<br />

daqneviT gamoxataven. amerikelebi da bevri<br />

sxva kulturis warmomadgenlebi raimeze<br />

misaTiTeblad TiTebs iyeneben, madagaskaris<br />

Jesti, mimika da sxeulis moZraoba,<br />

rac adamianisaTvis komunikaciis damxmare<br />

saSualebaa, cxovelebisaTvis urTierTobis erTerTi<br />

mTavari formaa. magaliTad, ZaRlebi kudis<br />

qiciniT keTilganwyobas gamoxataven, kbilebis<br />

dakreWiT _ muqaras, mamali farSevangi kudis<br />

gaSliT mdedris moxiblvas cdilobs, mdedri<br />

cicinaTelebi mamrebis mosaxiblad ganaTebis<br />

sxvadasxva xerxs mimarTaven. futkrebi<br />

gzavnian mzveravebs, romlebic eZeben<br />

neqtriT mdidar adgilebs; skaSi dabrunebis<br />

Semdeg isini asruleben moZraobebs,<br />

romelsac Cven futkrebis cekvas vuwodebT.<br />

mzveravebi saocari sizustiT gadascemen<br />

muSa-futkrebs sakvebis adgilmdebareobas,<br />

agreTve imas, Tu ramdeni „sawvavi“<br />

daexarjebaT maT iq misaRwevad: skidan<br />

gamofrenamde muSa-futkrebi aucileblad<br />

iReben sazrdod garkveuli raodenobis<br />

Tafls, raTa Zalebi moikribon.<br />

garda amisa, cxovelebi komunikaciisaTvis<br />

bgeriT sistemebsac iyeneben, isini moicaven<br />

bgeraTa garkveul raodenobas. adamianis<br />

msgavsi maimunebis bgeriTi sistemebi SedarebiT<br />

srulyofilia, Tumca maT SeZaxilebs sityvebad<br />

ver miviCnevT.<br />

35.araverbaluri komunikacia<br />

127


maimunebisTvis salaparako enis<br />

swavlebis mcdelobebma aCvena, rom<br />

maTi enobrivi SesaZleblobebi mwiria.<br />

1950-ian wlebSi amerikelTa ojaxma<br />

gazarda Simpanze, saxelad viki,<br />

rogorc sakuTari ojaxis wevri, magram,<br />

miuxedavad amisa, man mxolod oTxi<br />

sityvis daswavla SeZlo (“mama”, “papa”,<br />

“up” da “cup”).<br />

Simpanzeebs da gorilebs aqvT elementaruli enobrivi SesaZleblobebi.<br />

mecnierTa mier Catarebuli cdebi aCvenebs, rom maT SeuZliaT Jestebis enis<br />

safuZvlebis Seswavla da gamoyeneba, Tumca es adamianebis Carevis Sedegad xdeba<br />

da ara bunebrivad. magaliTad, gasuli saukunis 60-ian wlebSi Simpanzes Seaswavles<br />

amerikuli niSnebis ena, pirvel etapze Simpanzem TandaTanobiT Seiswavla 100-ze<br />

meti niSani, romlebic inglisuri sityvebis analogebs warmoadgendnen, Semdeg ki,<br />

maTi kombinirebis Sedegad, SeZlo elementaruli winadadebebis awyoba. gabrazebisas<br />

igi iyenebda SeZenil codnas da sxva maimunebs Seuracxmyofeli „gamoTqmebiT“<br />

mimarTavda, magaliTad - „binZuri maimunebi“ da a.S. Tanamedrove eqsperimentebma<br />

cxadyo, rom maimunebs SeuZliaT iswavlon enis calkeuli elementebi, magram ara<br />

saubari.<br />

kiTxva<br />

1. ra emocias gamoxatavs<br />

TiToeul suraTze<br />

gamosaxuli mimika?<br />

2. zoologiis kursidan<br />

da mxatvruli<br />

literaturidan<br />

gaixsene, ra saSualebebs<br />

iyeneben cxovelebi<br />

komunikaciisaTvis.<br />

3. SeuZlia Tu ara cxovels<br />

adamianTan komunikacia?<br />

moiyvane amis magaliTebi.<br />

128 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


davaleba<br />

1. moswavleebi iyofian jgufebad. TiToeuli jgufi warmoadgens patara siuJets<br />

Jestebis gamoyenebiT, danarCenma jgufebma unda amoicnon Sinaarsi.<br />

2. moZebne mxatvrul literaturaSi araverbaluri komunikaciis gamoyenebis<br />

epizodebi da amowere isini rveulSi.<br />

damatebiTi informacia<br />

ram SeiZleba gamoiwvios gaugebroba sxva kulturis<br />

warmomadgenelTan urTierTobaSi<br />

l zemoT aweuli cera TiTi <strong>msoflio</strong>s zogierT nawilSi niSnavs _ yvelaferi kargadaa,<br />

maSin rodesac zogierT muslimur qveyanaSi (aseve sardiniaSi) is aRiqmeba, rogorc<br />

Seuracxymyofeli niSani. safrangeTSi da zogierT evropul qveyanaSi zemoT<br />

mimarTuli cera TiTi aRniSnavs erTs, maSin rodesac sxva qveynebSi „erTis“<br />

gamosaxatad saCvenebeli TiTi gamoiyeneba. indoeTsa da indoneziaSi ki is niSnavs<br />

_ gisurveb yovelive saukeTesos.<br />

l yvelaferi kargadaa dasavleT evropis qveynebSi xSirad gamoixateba SeerTebuli<br />

cera da saCvenebeli TiTiT, romlebic kravs aso O-s. koreaSi da iaponiaSi ki es<br />

niSnavs axla droa fulze vilaparakoT, samxreT safrangeTSi aRniSnavs arafers,<br />

raRacas, rasac ar aqvs Rirebuleba. saberZneTsa, TurqeTsa da braziliaSi es<br />

Jesti vulgarulad miiCneva.<br />

l amerikaSi da arabul qveynebSi pauzebi sityvebs Soris ar aris xangrZlivi,<br />

indoeTSi, indoneziasa da iaponiaSi ki gaxangrZlivebuli siCume savsebiT misaRebia.<br />

iq fuWad molaparake cudad aRzrdil adamianad miiCneva, romelsac uWirs Tavis<br />

gakontroleba.<br />

l sicili TiTqmis yvela qveyanaSi dakavSirebulia bednierebasa da mxiarulebasTan,<br />

xolo iaponiaSi is xSirad dabneulobisa da daucvelobis gancdas gamoxatavs.<br />

l bevr <strong>kultura</strong>Si, ufrosebTan an ufro maRali socialuri statusis mqone<br />

adamianTan saubrisas maTTvis Tvalis arideba pativiscemis niSania, xolo,<br />

magaliTad, evropaSi TvaliT kontaqti yuradRebis gamoCenad aRiqmeba.<br />

35.araverbaluri komunikacia<br />

129


36<br />

difuzia _ gavrceleba,<br />

gavrcoba, SeRweva<br />

kulturis difuzia<br />

yovel diliT viRviZebT sawolSi, romlis<br />

winamorbedi odesRac axlo aRmosavleTSi Seiqmna,<br />

Semdeg ki Tanamedrove saxe evropaSi miiRo;<br />

gvaxuravs sabani, romlis damzadebis teqnologia<br />

aseve axlo aRmosavleTidan modis. sauzmis dros<br />

viyenebT Cinuri faifurisagan damzadebul TefSs, rkinis danas, romelic pirvelad<br />

indoeTSi gaakeTes, Cangals da kovzs, romlebic Sua saukuneebis evropaSi Seiqmna.<br />

egvipturi „warmomavlobis“ minis fanjridan gavxedavT aminds da, Tu wvims, saxlidan<br />

gasvlisas Tan centralur aziaSi gamogonil qolgas waviRebT.<br />

rogorc vxedavT, Cven yoveldRiurad viyenebT uamrav nivTs, romlebic sxvadasxva<br />

<strong>kultura</strong>Si Seiqmna, Tumca dRes Cveni cxovrebis ganuyofel nawils warmoadgens.<br />

uZvelesi periodidan moyolebuli, kul-<br />

uZvelesi metalurgebi<br />

turis elementebi _ wes-Cveulebebi, rwmenawarmodgenebi,<br />

teqnologiebi, religia, ena da<br />

a.S. _ mudmivad vrceldeboda erTi kulturidan<br />

meoreSi. am process kulturis difuzia ewodeba.<br />

kulturis zogierTi elementi universaluri<br />

swored difuziis procesis Sedegad gaxda.<br />

magaliTad, miCneulia, rom daaxloebiT 10 aTasi<br />

wlis win miwaTmoqmedeba axlo aRmosavleTidan<br />

mTel evraziis kontinentze gavrcelda. aseve<br />

cnobili magaliTia liTonis dnobis teqnologiis<br />

sayovelTao gavrceleba. kulturis difuzias<br />

xels uwyobda migracia, savaWro-ekonomikuri<br />

urTierTobebi, omebi.<br />

cai luni<br />

qaRaldi Cinelma cai lunma gamoigona ax. w. 105 wels, daaxloebiT<br />

ormocdaaTi wlis Semdeg, igi ukve bevr adgilas gamoiyeneboda<br />

centralur CineTSi. me-8 saukunis bolodan qaRaldis warmoeba<br />

farTod gavrcelda arabul samyaroSi. evropelebs qaRaldi arabebma<br />

gaacnes, 1150 wels qaRaldis pirveli sawarmo aages espaneTSi da<br />

amis Semdeg misma warmoebam evropaSic moikida fexi.<br />

ganasxvaveben <strong>kultura</strong>Ta pirdapir da arapirdapir difuzias. pirdapiri difuziis<br />

dros sxvadasxva kulturis matarebeli sazogadoebebi xangrZlivi drois manZilze<br />

Tanacxovroben da <strong>kultura</strong>Ta difuzia uSualo kontaqtis Sedegia. magaliTad,<br />

qristefore kolumbis mier amerikis kontinentis aRmoCenamde evropelebisaTvis<br />

ucnobi iyo kartofili, pomidori, gogra, simindi, lobio, Tambaqo, aseve indauri.<br />

amerikis adgilobrivi mosaxleoba ki evropelTa wyalobiT gaecno cxens, Zroxas,<br />

cxvars, futkars, stafilos, yavas... pirdapiri kontaqtis dros ama Tu im kulturis<br />

elementebs pirvelad uSualo mezoblebi iTviseben, Semdeg isini TandaTanobiT ufro<br />

Sors vrceldeba.<br />

130 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


ukanasknel periodSi <strong>kultura</strong>Ta arapirdapiri difuzia globalizaciis erT-erT<br />

ZiriTad maxasiaTeblad iqca. sakomunikacio teqnologiebis ganviTarebam, radiom,<br />

televiziam da internetma sxvadasxva kulturis matarebel adamianebs arapirdapiri<br />

kontaqtis saSualeba misca. amis Sedegia dasavluri kulturis mzardi gavrceleba<br />

mTel <strong>msoflio</strong>Si, miuxedavad imisa, vcxovrobT Tu ara dasavleTSi da gvaqvs Tu ara<br />

masTan uSualo kontaqti.<br />

zogjer kulturis esa Tu is elementi, warmoSobis adgilze metad, mimReb<br />

<strong>kultura</strong>sTan asocirdeba.<br />

rogorc cnobilia, dRes <strong>msoflio</strong>Si<br />

sportis yvelaze popularuli saxeoba<br />

_ fexburTi _ britaneTSi warmoiSva.<br />

miuxedavad amisa, bevrma fexburTis<br />

samSoblod, SeiZleba, brazilia daasaxelos.<br />

es imitom, rom fexburTi brazilieli<br />

xalxis kulturisa da yofis<br />

ganuyofel nawilad iqca da es qveyana,<br />

garda ulamazesi sanapiroebisa, swored<br />

fexburTiT aris cnobili <strong>msoflio</strong>Si.<br />

<strong>msoflio</strong>s mravali qveynis restornebSi gagimaspinZldebian „befstroganoviT“<br />

(beef - Zroxis xorci), Tumca cota vinmem Tu icis, rom am gemrieli kerZis saxeli<br />

rus graf aleqsandre grigoris Ze stroganovs ukavSirdeba. me-19 saukuneSi<br />

mas odesaSi hqonia kvebis obieqti _ „Ria sufra“, sadac Sesvla Tavisufali iyo<br />

nebismieri ganaTlebuli da wesierad Cacmuli adamianisaTvis. maT iq swored am<br />

kerZiT umaspinZldebodnen: es iyo swrafad da iolad mosamzadebeli, amave dros,<br />

noyieri da gemrieli sadili. Semdeg igi mTel <strong>msoflio</strong>Si gavrcelda da, ama Tu im<br />

qveynis kulinariuli tradiciebis Sesabamisad, sxvadasxva saxe miiRo.<br />

36.kulturis difuzia<br />

quCis fexburTi braziliaSi<br />

difuziis procesis Sedegad kulturis yvela elementi erTnairad ar vrceldeba.<br />

zogi maTgani SedarebiT umtkivneulod mkvidrdeba, radgan ar ewinaaRmdegeba<br />

adgilobriv tradiciebs, faseulobebs, normebs, socialur garemos, zogi ki seriozul<br />

winaaRmdegobas awydeba, cxovrebis damkvidrebul wesTan SeuTavseblobis gamo da misi<br />

damkvidreba met dros moiTxovs. magaliTad, moduri mokle varcxniloba, romelic<br />

Zalian popularuli iyo amerikel qalbatonebSi 1920-ian wlebSi, adgilobriv indiel<br />

qalebs Soris ar gavrcelda. mizezi martivi iyo: indielebi, tradiciulad, Tmas<br />

glovis dros iWridnen da amgvari varcxniloba maTTvis sikvdilTan asocirdeboda.<br />

davaleba<br />

1. moiZie kulturis pirdapiri da arapirdapiri difuziis magaliTebi.<br />

2. gaixsene „aisbergis modeli“ da imsjele, kulturis romeli elementebis difuzia<br />

xdeba ufro swrafad?<br />

131


37<br />

asimilacia<br />

asimilacia (laT. assimilatio) _<br />

damsgavseba, STanTqma.<br />

amerikanizacia _ termini, romelic<br />

1907 wlidan gamoiyeneba da<br />

aRniSnavs aSS kulturisa da<br />

politikis gavlenas sxva qveynebze.<br />

xSirad miiCneva, rom es gavlena<br />

safrTxes uqmnis adgilobriv<br />

kulturul tradiciebs.<br />

asimilacia niSnavs ori sxvadasxva<br />

kulturis urTierTqmedebas, romlis<br />

Sedegadac erT-erTi maTgani kargavs<br />

sakuTar saxes da STainTqmeba meoris mier.<br />

me-19 saukunis bolosa da me-20 saukunis<br />

dasawyisSi es termini amerikis SeerTebul<br />

StatebSi gaCnda da „amerikanizaciis“<br />

sinonimuri mniSvnelobiT gamoiyeneboda;<br />

igi adgilobrivi amerikelebis (indielTa)<br />

kulturisa da cxovrebis wesis<br />

Secvlisaken mimarTul politikas aRniS-<br />

navda. SemdgomSi terminis mniSvneloba gafarTovda, dRes igi, zogadad, kulturuli<br />

TviTmyofadobis dakargvasa da sxvasTan Serwymas gulisxmobs.<br />

asimilacia xangrZlivi procesia da zogjer ramdenime Taobas moicavs. rogorc<br />

wesi, asimilacias ganicdian umciresobaTa jgufebi, agreTve migrantebi, romlebic<br />

TandaTan iTviseben umravlesobis faseulobebsa da zne-Cveulebebs. miCneulia, rom<br />

sruli asimilacia iSviaTi movlenaa. ufro xSirad xdeba <strong>kultura</strong>Ta calkeuli<br />

elementebis gaqroba an Sereva.<br />

modi, asimilaciis procesi amerikis SeerTebuli Statebis magaliTze ganvixiloT.<br />

imigraciam amerikis SeerTebuli Statebi mravali eTnikuri jgufis saerTo sam-<br />

Soblod aqcia. oskar hendlini _ Tanamedrove amerikeli istorikosi _ werda: „erTxel<br />

me gadavwyvite, damewera imigraciis istoria amerikaSi, magram Semdeg aRmovaCine, rom<br />

imigracia Tavad aris amerikis istoria“.<br />

aSS saxelmwifo beWedi<br />

aSS saxelmwifo beWedze laTinuri warweraa:<br />

E Pluribus Unum _ erTi mravlisagan. es fraza,<br />

faqtobrivad, aSS devizad iTvleboda 1956 wlamde,<br />

roca kongresma oficialur devizad aRiara In God We<br />

Trust _ Cven gvwams RmerTis. E Pluribus Unum amerikul<br />

monetebzecaa warwerili. es fraza 13 asos Seicavs,<br />

rac simbolurad gamoxatavda 13 kolonias, romlebic<br />

amerikis SeerTebul Statebad Camoyalibda. „rkinis<br />

ledis“ saxeliT cnobilma britaneTis yofilma<br />

premier ministrma margaret tetCerma SeerTebul<br />

StatebTan dakavSirebiT erTxel aRniSna, rom „arc<br />

erT sxva erSi ar gvxvdeba sxvadasxva rasisa da naciis<br />

esoden warmatebuli gaerTianeba saerTo kulturiT“.<br />

132 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


amerikaSi, evropel imigrantebTan da<br />

sxvadasxva dros afrikis kontinentidan<br />

Seyvanil SavkanianebTan erTad, adgilobriv<br />

amerikelTa mravali sxvadasxva tomi<br />

cxovrobda. es ukanasknelni iZulebuli<br />

iyvnen, TandaTan daetovebinaT TavianTi<br />

sacxovrebeli adgilebi, bevri maTgani<br />

epidemiebis Sedegad, Setakebebisa<br />

Tu ajanyebebis dros daiRupa, zogi<br />

tomi mTlianad gawyda, nawili ki<br />

asimilirda. me-18 saukunis bolodan aSS<br />

xelisufleba cdilobda adgilobrivi<br />

amerikelebis ganaTlebis xelSewyobas,<br />

maT „civilizebas“ da sazogadoebriv<br />

cxovrebaSi CarTvas. es politika xels<br />

uwyobda bunebriv asimilacias.<br />

me-20 saukunis 70-iani wlebSi aSS<br />

xelisuflebam miiRo „aqti indielTa<br />

TviTgamorkvevisa da ganaTlebis xel-<br />

Sewyobis Sesaxeb“. dRes SeerTebul<br />

StatebSi federaluri mTavrobis mier<br />

aRiarebuli 562 satomo TviTmmarTveloba<br />

amerikelebis, rogorc mravali sxvadasxva war -<br />

momavlobis xalxisagan Semdgari eris idea gamoixateboda<br />

farTod gavrcelebuli metaforiT _<br />

„sadnobi Rumeli“ (melting pot), romelic me-20 saukunis<br />

dasawyisSi gaCnda da kulturuli gaerTgvarovnebis<br />

TiTqosda umtkivneulo process asaxavda. amerikis<br />

sazogadoeba ganixileboda uzarmazar „SemoqmedebiT<br />

laboratoriad“, sadac sxvadasxva kulturuli<br />

tradicia erTmaneTs ereoda da „gadaidnoboda“ axal<br />

<strong>kultura</strong>d, am „RumelSi“ moxvedrili ingliselebi,<br />

frangebi, germanelebi, irlandielebi Tu italielebi<br />

TandaTan kargavdnen sakuTar kulturul identobas<br />

da erTian sazogadoebad yalibdebodnen.<br />

37.asimilacia<br />

adgilobrivi amerikelebis fotoebi 1868-1924<br />

wlebSi<br />

arsebobs. aRiarebis mosapoveblad saWiroa warmomavlobis dasabuTeba, rac arcTu<br />

iolia.<br />

adgilobrivi amerikelebi Tanamedrove aSS mosaxleobis daaxloebiT 0.8% Seadgenen<br />

da TiTqmis SeumCnevelni arian mosaxleobis umravlesobisaTvis. isini cdiloben<br />

sakuTari kulturis gadarCenili elementebis SenarCunebas, dakargulis aRdgenas da<br />

axalgazrda TaobisaTvis gadacemas.<br />

amerikuli sadnobi Rumeli<br />

133


kiTxvebi<br />

1. <strong>msoflio</strong> istoriidan gaixsene asimilaciis magaliTebi da daasabuTe Seni arCevani.<br />

2. SegiZlia moiyvano magaliTebi saqarTvelos istoriidan, roca ucxo kulturuli<br />

jgufi asimilirdeboda qarTul garemoSi?<br />

3. gaixsene periodebi saqarTvelos istoriidan, roca qarTul <strong>kultura</strong>s asimilaciis<br />

safrTxe emuqreboda.<br />

diskusia<br />

l dRes imigrantebi, rogorc wesi, ufro myarad inarCuneben sakuTar kulturul<br />

normebsa da faseulobebs. imsjele, ra ganapirobebs amas?<br />

davaleba<br />

l moiZie saTanado masala da dawere mcire Txzuleba „Caina Taunisa“ (Chinatown)<br />

da „liTl italis“ (Little Italy) Sesaxeb. sad da rogor Camoyalibda isini, ras<br />

warmoadgenen dRes?<br />

damatebiTi informacia<br />

gsmenia jorj balanCinis Sesaxeb?<br />

misi namdvili saxeli giorgi balanCivaZe gaxldaT.<br />

igi cnobili qarTveli kompozitorisa da sazogado<br />

moRvawis meliton balanCivaZis Svili da aseve cnobili<br />

kompozitoris andria balanCivaZis Zma iyo. meliton<br />

balanCivaZe wyaltubosTan axlos, sofel banojaSi<br />

daibada, dakrZalulia quTaisSi, bagratis taZris ezoSi.<br />

igi qarTuli saopero musikis erT-erTi fuZemdebelia.<br />

andria balanCivaZe ki sankt-peterburgSi daibada da<br />

TbilisSi gardaicvala, dakrZalulia didubis sazogado<br />

moRvaweTa panTeonSi.<br />

giorgi balanCivaZe, SemdgomSi jorj balanCini,<br />

1904 wels daibada sankt-peterburgSi da 1983 wels<br />

niu-iorkSi gardaicvala. daamTavra petrogradis<br />

konservatoria, iyo petrogradis1 jorj balanCini<br />

operisa da baletis akademiuri Teatris msaxiobi.<br />

1924 wels sazRvargareT gaemgzavra. jer safrangeTis sabaleto dasebSi moRvaweobda,<br />

1933 wels miiwvies SeerTebul StatebSi, sadac Seqmna amerikuli sabaleto skola<br />

da dasi `niu iork siTi balei~. dadgmuli aqvs 160-ze meti sabaleto speqtakli<br />

buenos-airesis, kopenhagenis, londonis, milanis da sxva qalaqebis TeatrebSi. jorj<br />

balanCini Tanamedroveobis udides qoreografad da amerikis klasikuri baletis<br />

fuZemdebladaa aRiarebuli.<br />

1 pirveli <strong>msoflio</strong> omis dawyebis Semdeg sankt-peterburgis saxelis germanuli forma rusuliT<br />

Seicvala da petrogradi ewoda.<br />

134 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


masobrivi <strong>kultura</strong> 38<br />

38.masobrivi <strong>kultura</strong><br />

brendi _ saxelwodebis, simbolos da dizainis<br />

erToblioba, rac konkretul produqts<br />

sxvebisgan gamoarCevs.<br />

„Tanamedrove epoqa brendebs Soris gamarTuli<br />

samkvdro-sasicocxlo brZo lis velia“, werda<br />

erT-erTi internet-Jurnali. „mersedes benci“,<br />

„koka-kola“, „borjomi“ „naiki“, „roleqsi“,<br />

„bibisi“, „soni“, „nokia“, „makdonaldsi“, „boingi“,<br />

„Saneli“, „hugo bosi“, „ulqeri“, „universal<br />

fiqCersi“, „redisoni“ (zogierTi maTgani ix.<br />

suraTebze) _ SeiZleba CamovTvaloT kidev bevri samarko niSani, romelTa daniSnuleba<br />

rac SeiZleba meti momxmareblis mizidvaa. brendi ar aris mxolod logo, sareklamo<br />

gancxadeba an Tavad produqti, igi momxmareblis STabeWdilebebis krebulia.<br />

adamians cxovrebisaTvis uamravi ram esaWiroeba. yvelas unaxavs arqeologebis<br />

mier aRmoCenili nivTebi, romelsac adamiani moixmarda: WurWeli, samkauli, sabrZolo<br />

Tu sameurneo iaraRi... kacobriobam drois,<br />

energiisa da SesaZleblobebis didi nawili swored<br />

samomxmareblo nivTebis gamogonebas, Seqmnasa<br />

da ganviTarebas moaxmara. didi xnis manZilze<br />

adamiani, upirveles yov lisa, mwarmoebeli iyo;<br />

igi awarmoebda imas, rac Wirdeboda da swored<br />

imdens, ramdenic aucilebeli<br />

iyo moxmarebisa da<br />

vaWrobisaTvis. magram,<br />

evropaSi samrewvelo revoluciisa<br />

da qalaqebis<br />

zrdis kvaldakval, sul<br />

ufro meti adamianisaTvis<br />

gaxda xelmisawvdomi<br />

is, rac adre mxolod<br />

„maRali sazogadoebis“<br />

viwro wrisaTvis iyo<br />

gankuTvnili. warmoebis<br />

zrdam, wignierebisa<br />

da ganaTlebis miRebis gasayovelTaoebam<br />

sazogadoeba ufro metad „momxmarebeli“ gaxada,<br />

vidre uwin. garda pirveladi moxmarebis sagnebisa<br />

(tansacmeli, WurWeli, aveji da sxva), adamianTa<br />

farTo masebi iqcnen musikis, literaturis,<br />

135


xose ortega i gaseti<br />

mxatvrobis, Teatris, kinos „momxmarebelebadac“.<br />

amave dros, warmoebuli produqciis raodenoba da<br />

asortimenti gacilebiT Warbobs adamianis mier maTi<br />

moxmarebis SesaZleblobas. magaliTad, verasdros<br />

SevZlebT, Tundac erTxel gavsinjoT tkbileulis<br />

yvela is saxeoba, romelsac mwarmoeblebi gvTavazoben.<br />

xandaxan axal tansacmels vyidulobT ara imitom, rom<br />

Zveli gacvda, aramed modis axali moTxovnebidan<br />

gamomdinare.<br />

cnobili espaneli moazrovne xose ortega i gaseti me_20<br />

saukunis 30_iani wlebis dasawyisSi werda: „qalaqebi savsea<br />

xalxiT, saxlebi _ binadrebiT, sastumroebi _ mdgmurebiT,<br />

matareblebi _ mgzavrebiT, kafeebi _ stumrebiT, bulvarebi<br />

_ moseirneebiT, saxelganTqmul eqimTa misaRebi oTaxebi<br />

_ avadmyofebiT, Teatrebi, Tu iq Tanamedrove Temebze<br />

dadgmul speqtaklebs uCveneben _ mayureblebiT, plaJebi<br />

_ mzis gulze gasarujad gaSxlarTuli damsveneblebiT.<br />

rac guSin araviTar problemas ar warmoadgenda, dRes<br />

TiTqmis mudmivi problemaa: Tavisufali adgilebi ar aris“.<br />

yovelive aman ganapiroba masobrivi kulturis Camoyalibeba<br />

da ganviTareba.<br />

mas<strong>kultura</strong>s vuwodebT popularul <strong>kultura</strong>s,<br />

romelic dRes adamianTa umravlesobisTvis<br />

yoveldRiuri cxovrebis nawilia.<br />

terminebi mas<strong>kultura</strong> da pop<strong>kultura</strong><br />

sinonimuri mniSvnelobiT gamoiyeneba. rodesac<br />

vicvamT jinsebs, Tvals vadevnebT popularul<br />

telegadacemebs, vuyurebT holivudis filmebs,<br />

laTinur-amerikul „sapnis operebs“, davdivarT<br />

makdonaldsSi, vsvamT koka kolas, vusmenT popmusikas,<br />

Cven „movixmarT“ mas<strong>kultura</strong>s, romelic<br />

ZiriTadad, dasavlur samyaroSi iqmneba da<br />

udidesi adgili uWiravs Tanamedrove <strong>msoflio</strong>Si.<br />

sxvadasxva qveyanaSi vrceldeba ara mxolod<br />

maskulturis ucxouri nawarmi, aramed iqmneba<br />

adgilobrivi nimuSebic, romlebic sazogadoebaSi<br />

didi popularobiT sargeblobs.<br />

136 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


saqarTveloSi yvelaze reitinguli gasarTobi<br />

teleseriali „Sua qalaqSi“ amerikuli „megobrebis“<br />

(„Friends“) analogia, Tumca masSi gaTvaliswinebulia<br />

Cveni kulturisaTvis damaxasiaTebeli mTeli rigi<br />

Taviseburebebi: adgilobrivi iumori, megobrebisadmi<br />

da mezoblebisadmi damokidebuleba, samsaxurebrivi,<br />

ojaxuri da naTesauri urTierTobebi, gvar-saxelebi<br />

da a.S., ris gareSec serialis reitingi eWvqveS<br />

dadgeboda da igi, SesaZloa, naklebad misaRebi<br />

yofiliyo saqarTvelos sazogadoebisTvis.<br />

aseve SegviZlia gavixsenoT britanuli „eqs<br />

faqtori“ („X Factor”) da qarTuli „niWieri“. bevrgan,<br />

maT Soris saqarTveloSi, arsebobs amerikuli „Ramis<br />

Sous“ formatis iumoristuli gadacemebi.<br />

es magaliTebi gvaCvenebs, erTi mxriv, maskulturis udides popularobas<br />

Tanamedrove <strong>msoflio</strong>Si da, meore mxriv, mis araerTgvarovnebas. miuxedavad<br />

dasavleTis ganmsazRvreli gavlenisa, maskulturis adgilobrivi produqcia avtorTa<br />

mier, umTavresad, sakuTari kulturis Taviseburebebis gaTvaliswinebiT iqmneba.<br />

makdonaldsis restornebis qseli - aTasobiT restorani mTel <strong>msoflio</strong>Si originaluri<br />

da erTmaneTisagan gansxvavebuli saxiT aris warmodgenili <strong>msoflio</strong>s bevr qveyanaSi.<br />

kiTxvebi<br />

maskulturis erT-erTi mniSvnelovani Semadgeneli<br />

nawilia kinoindustria, Tanamedrove masobrivi kino,<br />

romlis centrad amerikis SeerTebuli Statebi,<br />

kerZod, holivudi miiCneva. holivuduri melodramebi<br />

Tu mZafrsiuJetiani filmebi mniSvnelovan gavlenas<br />

axdens sxvadasxva qveynis kinoindustriaze. amerikuli<br />

holivudis yvelaze cnobili gamoZaxili induri<br />

bolivudia 1 , romelic Tanamedrove kinoindustriis<br />

udidesi centria da sul ufro met popularobas<br />

ixveWs. metic, iTvleba, rom bevri cnobili holivuduri<br />

miuzikli (magaliTad, „mulen ruJi“) induri kinos<br />

gavleniT aris gadaRebuli.<br />

1. Seni azriT, ra ganapirobebs maskulturis ase farTod gavrcelebas da popularobas<br />

mTel <strong>msoflio</strong>Si?<br />

2. maskulturis romel produqcias xvdebi da iyeneb yoveldRiur cxovrebaSi? ratom?<br />

1 sityva bolivudi Seqmnilia amerikuli holivudis pirveli asos CanacvlebiT indoeTis qalaq<br />

bombeis (dRevandeli saxeli _ mumbai) saxelis sawyisi asoTi. holivudisagan gansxvavebiT, bolivudi<br />

ar aris realurad arsebuli adgilis saxeli.<br />

38.masobrivi <strong>kultura</strong><br />

137


39<br />

yeenoba. lado gudiaSvilis naxati<br />

unda iTqvas, rom elituri kulturis<br />

warmomadgenlebi siamovnebiT monawileobdnen<br />

masobriv dResaswaulebSi, Rvinisa<br />

da ludis festivalebSi.<br />

dRes TiTqmis SeuZlebelia imis<br />

gansazRvra, Tu ra aris <strong>kultura</strong>Si<br />

masobrivi da ra _ ara. beWdviTi<br />

mediis (gazeTebi, Jurnalebi), radios,<br />

televiziis da, Semdeg, eleqtronuli<br />

mediis gaCenam popularuli, masobrivi<br />

saopero speqtakli<br />

ratom aris mas<strong>kultura</strong> masobrivi?<br />

mas<strong>kultura</strong>ze saubris dros,<br />

albaT, gagiCndaT kiTxva: Tu arsebobs<br />

mas<strong>kultura</strong>, maSin xom unda arsebobdes<br />

aramasobrivi, „elituri“ <strong>kultura</strong>c?<br />

zogierTi mecnieri miiCnevs, rom me-19-<br />

20 saukuneebamde „elitur“ da „saxalxo“<br />

kulturebs Soris gansxvaveba metnaklebad<br />

mkafio iyo. elituri anu<br />

„maRali <strong>kultura</strong>“ moicavda xelovnebas,<br />

literaturas, klasikur musikas da a.S.,<br />

saxalxo <strong>kultura</strong> ki _ quCis karnavalebs,<br />

dResaswaulebs, festivalebs da sxva.<br />

gavixsenoT, magaliTad, berikaoba da<br />

yeenoba saqarTveloSi. Tumca isic<br />

berikaoba. skulpturuli kompozicia TbilisSi,<br />

baraTaSvilis quCaze. moqandake avTandil<br />

monaseliZe.<br />

kulturis Camoyalibeba ganapiroba. dRes<br />

maskulturis produqciiT sargeblobs<br />

TiTqmis yvela, ganurCevlad asakisa,<br />

socialuri warmomavlobisa, saqmianobisa,<br />

miuxedavad imisa, dadis Tu ara operaSi,<br />

usmens Tu ara klasikur musikas da<br />

kiTxulobs Tu ara Seqspirs. mas<strong>kultura</strong><br />

sayovelTaoa da sazogadoebis TiToeul<br />

wevri mas farTod moixmars.<br />

138 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


masobrivi komunikaciis,<br />

anu informaciis<br />

Sor manZilze swrafad<br />

gadacemis da farTo<br />

auditoriasTan urTier-<br />

Tobis umTavresi saSualeba<br />

radio, televizia<br />

da beWdviTi mediaa. me-<br />

20 saukunis bolos maT<br />

internetic daemata,<br />

Tumca, televiziasTan<br />

SedarebiT, mosaxleobis umravlesobisTvis igi<br />

jerjerobiT nakleb xel misawvdomia. Cven yoveldRiurad<br />

viRebT sxvadasxvagvar informacias,<br />

vuyurebT filmebs, gasarTob telegadacemebs. Cven<br />

mier masobrivi komunikaciis saSualebebiT miRebuli<br />

informaciis didi nawili maskulturis produqtia,<br />

romelic did gavlenas axdens Cvens yofaze, qcevaze<br />

da urTierTobebze.<br />

maskulturis gavrcelebaSi did rols asrulebs reklama. sityva reklama (frang.<br />

réclame) niSnavs sxvadasxva saSualebiT gavrcelebul informacias, potenciuri<br />

myidvelisa Tu momxmareblis yuradRebis mipyrobisa da interesis gaRvivebis<br />

mizniT. janmrTelobisa da socialuri sakiTxebisadmi miZRvnil an saqvelmoqmedo<br />

miznisaken mimarTul reklamas, romelic ar aris komerciuli an winasaarCevno,<br />

socialur reklamas uwodeben. igi miznad isaxavs narkomaniis, alkoholizmis, Sidsis,<br />

SezRuduli SesaZleblobebis mqone pirebisadmi da sxva socialuri problemebisadmi<br />

sazogadoebis damokidebulebis Secvlas.<br />

39.ratom aris mas<strong>kultura</strong> masobrivi?<br />

mowevis sawinaaRmdego reklama avtobusze quCis reklamis saxeoba<br />

139


<strong>msoflio</strong>Si pirveli sareklamo biuro 1611 wels londonSi Seiqmna. dRes<br />

reklamirebisaTvis gamoiyeneba televizia, radio, filmebi, Jurnalebi, gazeTebi,<br />

interneti, sareklamo dafebi _ e.w. bilbordebi.<br />

koka-kolas reklama tramvaize britanuli enciklopediis nabeWdi reklama<br />

kiTxvebi<br />

1. masobrivi komunikaciis romel saSualebebs iyeneb? risTvis?<br />

2. axdens Tu ara reklama gavlenas Sens gadawyvetilebebze? gaixsene aseTi SemTxvevebi.<br />

3. ra gavlena aqvs masobrivi komunikaciis saSualebebiT gavrcelebul mas<strong>kultura</strong>s<br />

Cvens sazogadoebaze? pasuxi daasabuTe.<br />

davaleba<br />

l waikiTxe alberto moravias moTxroba „rogorc reklamaSi“ da imsjele reklamis<br />

rolze da Zalaze Tanamedrove samyaroSi<br />

140 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


damatebiTi informacia<br />

berikaoba _ qarTuli xalxuri sanaxaoba, niRbebis Teatri, romelic nayofierebisa<br />

da Svilierebis kults ukavSirdeboda da yvelieris dasasruls imarTeboda. droTa<br />

ganmavlobaSi berikaobam dakarga sakulto-religiuri daniSnuleba, berikuli<br />

warmodgenebis Sinaarsi saukuneTa manZilze icvleboda, mdidrdeboda da Taobidan<br />

Taobas gadaecemoda. maTi Sinaarsi da moqmedebis xasiaTi berikebis niWsa da unarze iyo<br />

damokidebuli. Cvenamde moRweulia berikaobis 100-mde siuJeti. maTi nawili asaxavs<br />

ucxoel dampyrobTa winaaRmdeg qarTveli xalxis brZolas, sazogadoebis sxvadasxva<br />

fenas Soris urTerTobas. siuJetebis umetesoba komikuria da sayofacxovrebo<br />

Temazea Seqmnilia. berikaoba sxvadasxva saxisa iyo: berikebi xan kardakar dadiodnen,<br />

xan warmodgena sagangebod SerCeul moedanze imarTeboda, mas sazogadoebis yvela<br />

fenis warmomadgeneli eswreboda. berikaobis tradiciuli niRbebi iyvnen taxi, daTvi,<br />

Txa da sxva cxovelebi.<br />

berikebi mefis (sasiZo), kekelas (sarZlo), maWanklis, glexis, Tavadis, mosamarTlis,<br />

eqimis, xucesis, taxis, daTvis, Txis, xaris niRbebiTa da cxovelTa tyaviT imosebodnen.<br />

warmodgenas Tan axlda simRera da sakravieri musika. SemorCenilia ramdenime cnobili<br />

berikas saxeli: me-18 saukuneSi aseTebi yofilan oTar norioeli da oiana-buiana _<br />

erekle meoris sasaxlis karis berika, romelic, gadmocemis mixedviT, gmirulad<br />

ibrZoda sparselebTan omSi; me-19 saukunis pirvel naxevarSi cnobili berika yofila<br />

abel revaziSvili. berikaobis warmodgena kaxeTSi SesaniSnavad aris aRwerili levan<br />

goTuas romanSi „gmirTa varami“.<br />

bolo ramdenime welia, berikaobis tradicia TbilisSic aRdga. Tavis wignSi “Zveli<br />

tfilisis literaturuli bohema” cnobili poeti ioseb griSaSvili agviwers yeenobis<br />

dResaswauls TbilisSi:<br />

yvelieris orSabaTs mTeli tfilisi yeenobis saTamaSod emzadeboda. qalaqi or<br />

ubnad iyo gayofili: isani da nariyala, baraTaSvili da erisTavi; isnis mxareze kaxeTis<br />

mebatoneebi: WavWavaZe, jorjaZe, ColoyaSvili, vaxvaxiSvili, jandieri. “yeenis” taxti<br />

seidabadis (botanikur baRTan) maRlobze idga. yeenad irCevdnen gonebamaxvil, oxunj<br />

da moxerxebul kacs. wowola qudiT Tavze da tanT gadmobrunebuli tyapuWiT,<br />

gamuruli saxiT virze ukuRma iyo amxedrebuli. aseve sasacilod iyo gamowyobili<br />

misi “amala”, romelic xalxs Seseoda da fuls sZalavda “yeenis xarkisTvis”. amasobaSi<br />

xalxi ajanyebisTvis xis xmlebs, xanjlebsa da Surdulebs amzadebda. ajanyebuli<br />

xalxi yeens tyved Caigdebda xelSi da mtkvarSi gadauZaxebda. gamxiarulebuli xalxi<br />

Segrovebuli fuliT nadimobda orTaWalis, veris Tu didubis baRebSi.<br />

yeenobis mTavar personaJebad zogjer sazogadoebis TvalsaCino adamianebi<br />

gamodiodnen. erT-erTi ukanaskneli “yeenoba” me-20 saukuneSi poet grigol abaSiZis<br />

monawileobiT gamarTula.<br />

39.ratom aris mas<strong>kultura</strong> masobrivi?<br />

141


40<br />

globalizacia<br />

„asociaciobanas“ TamaSis dros, gadamwyveti qulis gaTamaSebisas, mowinaaRmdegem<br />

gamosacnob sityvad „hamburgeri“ miTxra. im imediT, rom Cems mewyviles saqmes<br />

gavuadvilebdi, asaxsnel sityvad „makdonaldsi“ vukarnaxe, Tumca man, warmatebaSi<br />

darwmunebulma, amis nacvlad „globalizacia“ wamoiZaxa. qulis dakargvis gamo<br />

gavbrazdi, magram, rodesac davfiqrdi, davrwmundi Cemi megobris simarTleSi: ra<br />

Tqma unda, „makdonaldsis“ xseneba, pirvel rigSi, „globalizaciis“ asociacias<br />

gamoiwvevda, radgan igi Tanamedrove globaluri samyaros erT-erTi mTavari<br />

simboloa.<br />

ras niSnavs globalizacia?<br />

daakvirdi mimdinare procesebs: mTeli rigi movlenebis gavlena erTi saxelmwifos<br />

sazRvrebs scildeba. magaliTad, iaponiaSi 2011 wels momxdari miwisZvra da cunami<br />

ara marto iaponiis tragedia iyo: fukuSimas atomuri eleqtrosadguris afeTqebas,<br />

SesaZloa, <strong>msoflio</strong> masStabis ekologiuri katastrofa gamoewvia. aseTive globaluri<br />

movlenaa terorizmi, romelsac ar gaaCnia sazRvrebi. navTobis fasis momateba<br />

londonis birJaze gavlenas axdens purisa Tu sxva produqtebis fasze TbilisSi.<br />

milanis modis kvireuli aisaxeba Cacmis stilze mTel <strong>msoflio</strong>Si, holivudSi<br />

gadaRebuli filmis premiera saerTaSoriso masStabis movlenaa, fexburTis <strong>msoflio</strong><br />

Cempionati, olimpiuri TamaSebi Tu didi saerTaSoriso saCogburTo turnirebi<br />

erTnairad sainteresoa dedamiwis sxvadasxva kuTxeSi.<br />

sityva globalizaciis xsenebam, albaT, Senc makdonaldsi, koka-kola, holivudi,<br />

madona, inglisuri ena da sxva bevri iseTi ram gagaxsena, rac dasavlur, ufro<br />

zustad ki amerikul <strong>kultura</strong>s ukavSirdeba. es arc aris gasakviri, radgan<br />

mTavar „globalizatorad“, rogorc wesi, swored dasavleTi ganixileba. Tumca<br />

globalizaciaSi sxva kulturebsac SeaqvT wvlili: gavixsenoT iaponuri anime da<br />

suSi, induri ioga, afrikuli vuvuzela; CineTSi mobinadre panda (bambukis daTvi)<br />

cxovelTa dacvis <strong>msoflio</strong> organizaciis emblemad iqca.<br />

dapataravebuli <strong>msoflio</strong><br />

termini globalizacia modis<br />

sityvidan global (global),<br />

rac frangulad sayovelTaos,<br />

mTlians, saerTos niSnavs.<br />

advili misaxvedria, rom cnebac,<br />

„gasayovelTaoebas“ aRniSnavs.<br />

ras niSnavs „gasayovelTaoeba“?<br />

ra, rogor an ratom unda gaxdes<br />

sayovelTao - samyaros xibli xom<br />

mis mravalferovnebaSia?<br />

142 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


masobrivi sakomunikacio teqnologiebis ganviTarebam, TviTmfrinavis, sakabelo<br />

televiziis, internetis, mobiluri telefonisa Tu sabanko gadaricxvebis gaCenam<br />

ganapiroba saxelmwifoebs Soris mWidro da intensiuri ekonomikuri, politikuri da<br />

kulturuli urTierTobebi, migraciuli procesebi _ adamianTa jgufebis masobrivi<br />

gadaadgileba erTi qveynidan meoreSi. mokled rom vTqvaT, <strong>msoflio</strong>, TiTqos,<br />

„dapataravda“ da, gavrcelebuli gamoTqmiT, „erT did soflad“ an, rogorc xSirad<br />

uwodeben, „globalur soflad“ iqca. ratom soflad? warmoidgine, rom soflis erTerTma<br />

mkvidrma raime saqme wamoiwyo, magaliTad, miwis nakveTis SemoRobva an saxlis<br />

SekeTeba. amis Sesaxeb mTeli sofeli maSinve igebs. mezoblebi, albaT, TviTonac<br />

Caebmebian am saqmianobaSi. muSaobis dros isini saubroben, xumroben, kamaToben,<br />

yvebian sxvadasxva ambavs, erTmaneTs uziareben Sexedulebebs, gamocdilebas.<br />

daaxloebiT aseTive urTierToba myardeba sxvadasxva kulturis warmomadgenlebs<br />

Soris globalizaciis procesSi, adamianebi ecnobian erTmaneTis kulturul normebsa<br />

da faseulobebs.<br />

globalizaciis process siaxleebi Seaqvs <strong>kultura</strong>Si. ra Tqma unda, mWidro<br />

politikuri da ekonomikuri urTierTobebi gavlenas axdens <strong>kultura</strong>ze. Tumca ucxo<br />

kulturis zogierTi maxasiaTebeli gansxvavebul garemoSi Taviseburad aisaxeba. modi,<br />

kidev erTxel gavixsenoT makdonaldsi, romelic amerikuli kulturis <strong>msoflio</strong>Si<br />

gavrcelebis erT-erT ZiriTad simbolod miiCneva. bevr qveyanaSi makdonaldsis<br />

meniuSi adgilobrivi kvebis racionisa da samzareulos gavlena aisaxa.<br />

indoeTSi makdonaldsis meniuSi ar aris Zroxis xorci, radgan indusebi mas ar<br />

miirTmeven; muslimebi da iudevelebi ar miirTmeven Roris xorcs da, Sesabamisad,<br />

arc momxmarebels sTavazoben mas; germaniaSi menius damatebuli aqvs ludi; Tevzis<br />

moyvarul norvegielebs saSualeba aqvT, makdonaldsSi Tevzisgan momzadebuli<br />

kerZi miirTvan; saqarTveloSi makdonaldsSi gaCnda samarxvo meniu, mak-lavaSi,<br />

rac kidev ufro sainteresoa, Tbilisobis dResaswaulze momxmareblebs qarTul<br />

nacionalur tansacmelSi gamowyobili restornis TanamSromlebi emsaxurebodnen.<br />

ai, ratom gaaxsenda Cems megobars „globalizacia“ makdonaldsis xsenebisas.<br />

makdonaldsis mravalferovani meniu<br />

germania<br />

(ludi)<br />

40.globalizacia<br />

norvegia (Tevzi) kanada (kiborCxala)<br />

143


saberZneTi<br />

(berZnuli sawebeli)<br />

kiTxva<br />

kosta-rika (brinji) hong kongi (brinji)<br />

Tbilisi (mak-lavaSi)<br />

l rogor fiqrob, aqvs Tu ara globalizaciis process gavlena Sens yoveldRiur<br />

cxovrebaze?<br />

davaleba<br />

1. daakavSire erTmaneTTan mas<strong>kultura</strong> da globalizacia. Seni azriT, aris Tu ara<br />

mas<strong>kultura</strong> globalizaciis procesis Semadgeneli nawili? pasuxi daasabuTe.<br />

2. gaixsene movlena, romelic SeiZleba CaiTvalos „globalurad“, anu movlenad,<br />

romelic erTnairad saintereso, sasikeTo, an saSiSia mTeli <strong>msoflio</strong>saTvis.<br />

saSinao davaleba<br />

l dawere ese „globalizacia da saqarTvelo”.<br />

144 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


damatebiTi informacia<br />

swrafi kvebis istoria saqarTveloSi<br />

albaT, ici gemrieli da surnelovani laRiZis wylebis Sesaxeb. maTi Semqmneli<br />

iyo mitrofane laRiZe (1869-1960) _ qarTveli mewarme da<br />

qvelmoqmedi. igi quTaisSi, kokoCaSvilisa da ivanovskis<br />

afTiaqsa da ivanovskis limonaTis sawarmoSi muSaobda,<br />

sadac xileulis wvenebis momzadebis wesebi iswavla da,<br />

ivanovskis gardacvalebis Semdeg, TviTon Caudga saTaveSi<br />

sawarmos. 1902 wels igi sazRvargareT gaemgzavra da<br />

germaniasa da safrangeTSi gaecno xileulis wylebis<br />

damzadebis teqnologias.<br />

mitrofane laRiZis wylebma didi saxeli moixveWa.<br />

saerTaSoriso gamofenebze maT mravalgzis mieniWa<br />

pirveli xarisxis premiebi, oqrosa da vercxlis medlebi.<br />

laRiZis wylebi ise moswondaT, rom sazRvargareTac<br />

gahqondaT. TbilisSi myofi iraneli vaWrebi maT,<br />

rogorc gansakuTrebul saCuqars, iranis didebulebsa<br />

da warCinebul pirebs „feSqaSad“ ugzavnidnen.<br />

40.globalizacia<br />

Tbilisi (mak-lavaSi)<br />

mitrofane laRiZe, rogorc Tavad aRniSnavda,<br />

xilis wvenebis damzadebisas ar iyenebda araviTar<br />

sinTezur esenciasa da qimikats. igi axali<br />

xileulis wvenebiT amzadebda sasmelebs, SerCeuli<br />

hqonda esa Tu is raioni, sofelic ki, radgan,<br />

gansxvavebuli niadagisa da havis gamo, xilsac<br />

sxvadasxva gemo da surneli aqvs. magaliTad,<br />

Jolos tkbili wveni mxolod borjomis xeobaSi,<br />

umTavresad, bakurianSi gavrcelebuli xilkenkriT<br />

mzaddeboda.<br />

akaki wereTelma 1900 wels mitrofane laRiZis ualkoholo sasmelebs eqspromtad<br />

aseTi leqsi uZRvna:<br />

sasmelebis metoqe var,<br />

Rvinis, ludis, wylis da rZisa,<br />

xileulTa esencia _<br />

mitrofane laRiZisa.<br />

gemoca maqvs, sunica maqvs<br />

gTxovT orive gamisinjoT,<br />

Torem ise rad mindixarT,<br />

moxvideT da gadibrinjoT.<br />

145


laRiZis wylebis jixuri.<br />

Tbilisi. aleqsandres baRi.<br />

1914w.<br />

Senoba TbilisSi, rusTavelis gamzirze, sadac ganTavsebuli<br />

iyo `laRiZis wylebi~.<br />

1906 wels m. laRiZem ukve TbilisSi gaxsna Tavisi limonaTis qarxana da maRazia.<br />

gadmocemis Tanaxmad, pirveli fenovani xaWapuri da TbilisSi pirveli aWaruli<br />

xaWapuric swored rusTavelze mdebare „laRiZis wylebSi“ gamoucxviaT. SeiZleba<br />

iTqvas, rom es iyo swrafi kvebis erT-erTi pirveli obieqti TbilisSi. igi male iqca<br />

Tbilisis savizito baraTad. aTwleulebis manZilze „laRiZis wylebi“ yvela Taobis<br />

Tbiliselebis usayvarlesi adgili iyo.<br />

146 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


globalizacia - safrTxe Tu SesaZlebloba? 41<br />

Cemi megobari saerTaSoriso organizaciaSi<br />

muSaobs. samsaxuris gamo, xSirad uwevs<br />

sxvadasxva qveyanaSi mogzauroba da cxovreba.<br />

erTi sityviT, igi Tanamedrove „globaluri<br />

soflis“ moqalaqed SeiZleba CaiTvalos. uamravi<br />

foto aqvs gadaRebuli. misi feisbuqis gverdis<br />

daTvalierebisas saintereso faqti SevniSne da<br />

minda, mas Senc miaqcio yuradReba. daakvirdi<br />

suraTebs, SegiZlia daasaxelo qveynebi, romlebSic<br />

es qalaqebi mdebareobs?<br />

amis gakeTeba, albaT, rTulia, radgan maT<br />

Soris sxvaoba TiTqmis ar aris, Tumca pirveli<br />

niu-iorkia, meore _ Sanxai, mesame ki tokio. wina<br />

gakveTilebSi ki vnaxeT, rom Cinuri, iaponuri,<br />

induri, evropuli, qarTuli Tu sxva qveynis<br />

sacxovrisebi sruliad sxvadasxvagvari iyo.<br />

iqneb swored es aris kulturis „gasayovel-<br />

Taoeba“, „gaerTgvarovneba“?<br />

globalizaciis procesi, romelic <strong>kultura</strong>Ta daaxloebas da maT Soris<br />

faseulobebis urTierTgaziarebas uwyobs xels, sazogadoebis mxridan araerTgvarovnad<br />

aRiqmeba. adamianTa arcTu ise mcire nawili globalizacias safrTxed miiCnevs.<br />

negatiuri damokidebulebis safuZveli, ZiriTadad, orgvaria _ ekonomikuri da<br />

kulturuli. globalizaciis kritikosTa erTi nawili miuTiTebs saSiSroebaze,<br />

romelic ucxo qveyanaSi damzadebuli produqciis Semotanas axlavs Tan da xels<br />

uSlis adgilobrivi nawarmis gavrcelebas. magaliTad, am Sexedulebis mixedviT,<br />

saqarTveloSi koka kolas damkvidrebas, SesaZloa, laRiZis wylis an romelime sxva<br />

qarTuli gamagrilebeli sasmelis warmoebis SeCereba mohyves.<br />

sxvaTa azriT, dasavluri faseulobebis gavrceleba safrTxes uqmnis sxva<br />

kulturebs da, SesaZlebelia, maTi TviTmyofadobis dakargva gamoiwvios. gaCnda<br />

samyaros amerikuli kulturis yaidaze mowyobis, misi meSveobiT tradiciuli<br />

Rirebulebebis Canacvlebis, gaqrobis SiSi. „globalizacia“ „amerikanizaciasTan“<br />

gaigivda. ratom? imitom, rom ekonomikuri da politikuri Zliereba zurgs umagrebs<br />

dasavluri, gansakuTrebiT ki amerikuli kulturis gavrcelebas. koka kola, imisaTvis<br />

rom yovelTvis lideri iyos, Semosavlebis did nawils reklamas axmars; TiToeuli<br />

41.globalizacia - safrTxe Tu SesaZlebloba?<br />

147


warmatebuli filmis gadaRebisaTvis holivudSi aTobiT da asobiT milioni dolari<br />

ixarjeba; fexburTSi warmatebas is gundi aRwevs, romelsac didi Tanxebi aqvs kargi<br />

sportsmenebis SesaZenad.<br />

miuxedavad imisa, rom orive mosazrebis avtorebs seriozuli argumentebi aqvT,<br />

globalizacia calmxrivad, mxolod safrTxis Semcvelad ar unda gavigoT. marTalia,<br />

globalizaciis process seriozuli da yovlismomcveli cvlilebebi mohyva, magram<br />

mecnierebi aRniSnaven, rom es cvlilebebi, umTavresad, kulturis zedapirul, xilul<br />

nawils (simboloebs, gmirebs, moxmarebas, modas) Seexo da naklebad _ fundamentur<br />

warmodgenebs samyaros, sakuTari Tavisa Tu sxvaTa Sesaxeb. magaliTad, Tu romelime<br />

aziur qveyanaSi siamovnebiT miirTmeven koka-kolas, es ar niSnavs, rom Seicvala<br />

maTi damokidebuleba ufrosebis an avtoritetebisadmi; Turqi axalgazrdebi iseve<br />

gansxvavdebian amerikeli axalgazrdebisagan, rogorc moxuci Turqebi _ moxuci<br />

amerikelebisagan. rogorc aRmoCnda, sazogadoebebs sakuTari identobis SenarCunebis<br />

saocari unari aqvs. sakomunikacio teqnologiebis ganviTarebam, erTi mxriv, mWidrod<br />

daakavSira erTmaneTTan sazogadoebebi, meore mxriv ki gazarda kulturuli<br />

gansxvavebebis gacnobiereba.<br />

kvlevebma daadastura, rom kulturebi iSviaTad emsgavsebian erTmaneTs<br />

xangrZlivi Tanaarsebobis pirobebSic ki. sxvadasxva xalxebs Soris saukuneebis<br />

win gamovlenili gansxvavebebi dResac arsebobs, miuxedavad mudmivi mWidro<br />

urTierTobisa.<br />

erTi sityviT, medals yovelTvis ori mxare aqvs. <strong>kultura</strong>Ta mWidro<br />

urTierTkavSiri, ideebis, faseulobebisa da Sexedulebebis urTierTgacvla, Ria<br />

sazRvrebi, masobrivi komunikaciis saSualebaTa mravalferovneba adamians sruliad<br />

warmoudgenel SesaZleblobebs aZlevs. Cven SegviZlia warmatebulebi viyoT ara<br />

mxolod sakuTar qveyanaSi, aramed mis farglebs gareTac da, amave dros, ar movwydeT<br />

mSobliur <strong>kultura</strong>s.<br />

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetSi swavla niSnavs<br />

<strong>msoflio</strong> masStabiT umaRlesi ganaTlebis sivrceSi moxvedras: sauniversiteto<br />

sivrces ar aqvs sazRvrebi, es gaxlavT erT-erTi yvelaze ufro gaxsnili, anu<br />

globaluri sivrce „patara did sofelSi“, sadac bejiTi swavlis, sakuTar<br />

Tavze muSaobis, mondomebisa da, SesaZloa, cota gamarTlebis Sedegad SeiZleba<br />

oqsfordisa Tu kembrijis, haidelbergisa Tu sorbonas universitetebis damTavreba.<br />

SenTvis kargad aris cnobili, rom profesionali, gamocdili adamianebis simravle<br />

saxelmwifos, sazogadoebis, kulturis ganviTarebis winapirobaa.<br />

148 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


gia dvali<br />

zaza faCulia<br />

araerTma qarTvelma miRwia <strong>msoflio</strong> masStabis<br />

aRiarebas da warmatebas: gavixsenoT kompozitori<br />

gia yanCeli, kinoreJisorebi oTar ioseliani da gela<br />

babluani, saopero momRerlebi paata burWulaZe<br />

da nino surgulaZe, baletis mocekvaveebi nino<br />

ananiaSvili da irma nioraZe, msaxiobebi merab niniZe<br />

da levan uCaneiSvili, fexburTeli kaxi kalaZe,<br />

kalaTburTeli zaza faCulia, fizikosi gia dvali da<br />

sxvebi.<br />

paata burWulaZis mier daarsebulma fondma<br />

„iavnanam“ uamravi sasikeTo saqme gaakeTa<br />

saqarTveloSi. mis mier organizebuli saqvelmoqmedo<br />

koncertebi gascda saqarTvelos sazRvrebs,<br />

masSi monawileoben saopero samyaros <strong>msoflio</strong>Si<br />

aRiarebuli warmomadgenlebi. erTi mxriv,<br />

koncertebi konkretuli adamianebis problemebis<br />

mogvarebas emsaxureba, meores mxriv, misi meSveobiT<br />

saqarTvelos Sesaxeb informacias igebs saopero<br />

xelovnebis moyvaruli <strong>msoflio</strong> sazogadoeba.<br />

gia yanCeli<br />

rac Seexeba ucxoelebs, magaliTad, cnobili<br />

kinovarskvlavi, oskaris mflobeli msaxiobi nikol<br />

kidmani daibada da aRizarda avstraliaSi, warmatebas<br />

ki amerikis SeerTebul StatebSi, holivudSi miaRwia.<br />

igive SeiZleba iTqvas Sarliz teronze, romelic<br />

samxreT afrikaSi, xelmokle ojaxSi aRizarda, dRes ki<br />

<strong>msoflio</strong> kinos erT-erTi yvelaze kaSkaSa varskvlavia.<br />

rogorc nikol kidmani, aseve Sarliz teroni mWidro<br />

kavSirs inarCuneben samSoblosTan. Sarliz teroni<br />

41.globalizacia - safrTxe Tu SesaZlebloba?<br />

149


warmoidgine, rom swavla damTavrda,<br />

dadga zafxuli, daiwyo ardadegebi.<br />

albaT, zRva da baTumi gagaxsenda.<br />

Tanamedrove baTumi globalizaciis<br />

mier SemoTavazebul SesaZleblobaTa<br />

gamoyenebis kargi magaliTia. <strong>msoflio</strong>s<br />

wamyvani biznesmenebi dainteresdnen<br />

misi turistuli potencialiT, ganxorcielda<br />

da daigegma uamravi axali<br />

proeqti, romelmac baTumi Tanamedrove<br />

turistul qalaqad aqcia. iq uamravi<br />

maRali donis koncerti tardeba. amave<br />

dros, baTumi gansakuTrebulia sakuTari,<br />

TviTmyofadi „suliT“ da „xasiaTiT“.<br />

globalizaciis procesi saSualebas gaZlevs, Seni <strong>kultura</strong> qveynis farglebs<br />

gareT gaitano da <strong>msoflio</strong> sazogadoebis winaSe TviTmyofadi saxiT wardge.<br />

erisionis koncertis afiSa suxiSvilebi. assa farTi<br />

„erisionma“ tradiciul qarTul cekvas Sous elementebi da Tanamedrove<br />

musikaluri instrumentebi Semata. Sedegi marTlac STambeWdavi iyo da <strong>msoflio</strong>s<br />

sxvadasxva adgilas gamarTulma koncertebma didi rezonansi gamoiwvia. igive<br />

SeiZleba vTqvaT suxiSvilebis ansamblze, romelic cdilobs, axali elementebis<br />

SetaniT gaamravalferovnos da ufro mimzidveli gaxados mdidari SemoqmedebiTi<br />

tradicia. eTnojazis <strong>msoflio</strong>Si warmatebuli jgufia ansambli „Sini“.<br />

150 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


globalizacia, romelmac samyaro „erT did soflad“ aqcia, ar gaxlavT calsaxad<br />

dadebiTi an uaryofiTi procesi. mas ori mxare aqvs. yvelaferi damokidebulia imaze,<br />

Tu rogor gamoiyenebs adamiani, sazogadoeba Tu saxelmwifo Seqmnil realobas.<br />

davaleba<br />

1. gaixsene „aisbergis modeli“, daakavSire igi globalizaciis procesTan.<br />

2. daiyaviT globalizaciis damcvelebad da mowinaaRmdegeebad. TiToeulma<br />

jgufma daasabuTos, ratom aris an ar aris globalizacia safrTxe kulturis<br />

TviTmyofadobisaTvis?<br />

3. moiZie informacia dRes ucxoeTSi moRvawe cnobili qarTvelebis Sesaxeb.<br />

41.globalizacia - safrTxe Tu SesaZlebloba?<br />

151


42<br />

media _ Sualeduri,<br />

Suamavali<br />

masmedia<br />

Tanamedrove <strong>msoflio</strong>s saxis gansazRvraSi erTerT<br />

mniSvnelovan rols asrulebs masmedia. televizia,<br />

radio, gazeTi, cifruli da eleqtronuli saSualebebi,<br />

romelTa meSveobiT informacia miewodeba farTo,<br />

geografiulad, socialurad da kulturulad mravalferovan sazogadoebas, adamianis<br />

umniSvnelovanes qmnilebaTa ricxvs ganekuTvneba. termini masmedia me-20 saukunis 20ian<br />

wlebSi gaCnda, roca radiomauwyeblobam, gazeTebisa da Jurnalebis gavrcelebam<br />

masobrivi xasiaTi miiRo. dRes internetmediam warmoudgenlad gaafarTova<br />

komunikaciis saSualebebi.<br />

pirveli germanuli gazeTis<br />

“Relation” satitulo gverdi<br />

Tanamedrove eleqtronuli da beWdviTi media moicavs radio da<br />

telemauwyeblobas, sxvadasxva saxis audio da videosaSualebebs (xmis Tu<br />

gamosaxulebis Canawerebi, diskebi, videoproduqcia da sxva), filmebs, internets,<br />

mobilur telefons (telefonis uSualo funqciis garda, misi meSveobiT gadaicema<br />

uaxlesi ambebi, gafrTxilebani, horoskopi, musika, TamaSebi da a.S.), beWdviT da<br />

eleqtronuli gamocemebs (wignebi, Jurnalebi).<br />

adamiani odiTgan ocnebobda komunikaciis iseT saSualebebze, romlebic maT<br />

manZilis swrafad dafarvisa da Soreuli mxareebis ambebisaTvis Tvalis devnebis<br />

SesaZleblobas miscemda. gavixsenoT zRaprebi mfrinavi xaliCisa Tu jadosnuri<br />

sarkis Sesaxeb. informaciis Sor manZilze gadacemisaTvis sxvadasxva saSualebas<br />

iyenebdnen, magaliTad, sasimagro nagebobaTa koSkebze avardnili kvamli mosaxleobas<br />

mtris Semosevas auwyebda.<br />

152 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


legendis mixedviT, Zveli<br />

welTaRricxvis 490 wels, maraTonis<br />

brZolaSi berZenTa mier sparselTa<br />

damarcxebis Semdeg, berZenma macnem<br />

ramdenime aTeuli kilometri irbina,<br />

raTa aTenelebisaTvis gamarjvebis<br />

ambavi ecnobebina. man mTeli manZili<br />

Seusveneblad dafara, Tumca es<br />

sicocxlis fasad daujda da ambis<br />

Setyobinebidan ramdenime wuTSi suli<br />

ganuteva.<br />

Tanamedrove media saSualebebidan yvelaze xangrZlivi istoria aqvs gazeTs,<br />

romelmac dRevandeli saxe me-16 saukuneSi miiRo. erT-erTi cnobili moazrovnis<br />

sityviT, beWdurma produqciam samyaros forma da struqtura Secvala. 2007 wlis<br />

monacemebiT, yoveldRiurad <strong>msoflio</strong>Si<br />

gazeTebis 395 milioni egzemplari iyideba.<br />

me-19 saukuneSi gaCnda radio, romlis<br />

dasaxelebac laTinuri sityvidan modis da<br />

niSnavs _ vasxiveb. igi iqca informaciisa<br />

da garTobis mTavar saSualebad,<br />

radiomimRebi _ erT-erT mniSvnelovan<br />

nivTad ojaxisaTvis. Semdgom mas mocile<br />

gamouCnda televizoris saxiT.<br />

42.masmedia<br />

radiomimRebi<br />

antikuri periodis<br />

berZnuli qalaqebis<br />

centrSi arsebuli<br />

agora, vaWrobisa da<br />

politikuri diskusiebis<br />

garda, informaciis<br />

gadacemis adgilic iyo.<br />

aseTive funqcia hqonda<br />

romaul forums da<br />

`salaybod~ wodebul<br />

adgils Zvel TbilisSi.<br />

153


masmediis meSveobiT <strong>msoflio</strong>s sxvadasxva nawilSi mcxovrebi adamianebi erTmaneTs<br />

mWidrod daukavSirdnen, erTmaneTze damokidebuli gaxdnen. yvelaze Soreul<br />

kuTxeSi momxdari faqti maSinve xdeba cnobili mTeli danarCeni kacobriobisaTvis.<br />

media saSualebebiT vmogzaurobT iq, sadac, albaT, realurad arasdros movxvdebiT,<br />

vecnobiT adamianebs, romlebTanac arasdros mogviwevs pirispir Sexvedra, viRebT<br />

informacias CvenTvis saintereso nebismier sakiTxze, viZenT da vyidiT, vuwevT<br />

reklamas, gamovxatavT sixaruls Tu mwuxarebas.<br />

masmediis mniSvnelobaze metyvelebs is faqti, rom xSirad mas meoTxe xelisuflebas<br />

uwodeben - sakanonmdeblo, aRmasrulebel da sasamarTlo xelisuflebaTa Semdeg. igi<br />

xalxze zemoqmedebis mZlavri iaraRia. vinc flobs informaciis saSualebebs, flobs<br />

Zalauflebasac.<br />

U<br />

18<br />

kompiuteruli teqnologiebis<br />

ganvi Tarebam mkveTrad Secvala<br />

samyaros saxe. interneti Tanamedrove<br />

<strong>msoflio</strong>s simbolod iqca. misi<br />

meSveobiT praqtikulad nebismieri<br />

informaciis moZiebaa SesaZlebeli.<br />

amave dros, igi komunikaciis yvelaze<br />

mosaxerxebeli saSualebaa. saZiebo<br />

sistemebis, amouwuravi informaciis<br />

gverdiT arsebobs e.w. socialuri<br />

qselebi (Facebook, Twitter, Skype da sxva),<br />

romlebiTac adamianebi mudmivad<br />

ukavSirdebian erTmaneTs, iZenen<br />

nacnobebs, megobrebs, saaTobiT<br />

saubroben. virtualurma samyarom,<br />

TiTqos, realuris adgili daikava.<br />

me-20 saukunis 90-ian wlebSi amerikis SeerTebul StatebSi<br />

gansakuTrebiT gaxSirda Zaladobis faqtebi. amerikis kongresis<br />

warmomadgenlebma amis ZiriTad mizezad teleeTerSi Zaladobis<br />

gaxSirebuli Cveneba miiCnies da mouwodes telekompaniebis<br />

mflobelebs, SeemcirebinaT Zaladobis Semcveli telegadacemebi<br />

da filmebi. senatorma ilinoisis Statidan pol saimonma Semdegi<br />

sityvebiT mimarTa telekompaniaTa mesveurebs: „Tqven flobT<br />

iaraRs, romelic Tavisi siZlieriT uprecedentoa kacobriobis<br />

istoriaSi“. swored am periodSi miRweuli SeTanxmebis Semdeg<br />

SemoiRes asakobrivi zRvaris aRmniSvneli niSani filmebsa da<br />

telegadacemebze.<br />

154 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


Tanamedrove epoqaSi „namdvil“ omebs _ sabrZolo moqmedebebs _ rogorc wesi,<br />

Tan axlavs sainformacio omi: foto da telekamerebis, mobiluri telefonebis,<br />

internetis meSveobiT, monawile mxareebi cdiloben, <strong>msoflio</strong>s maTTvis xelsayreli<br />

informacia miawodon. xSirad amas Tan sdevs kiber-omic _ Seteva veb-gverdebze, raTa<br />

mowinaaRmdeges ar hqondes am mniSvnelovani sainformacio saSualebis gamoyenebis<br />

SesaZlebloba.<br />

kiTxva<br />

l Seni azriT, ramdenad SesaZlebelia, rom adamianTa urTierTobaSi virtualurma<br />

samyarom Caanacvlos realuri urTierTobebi? ra safrTxis Semcvelia virtualuri<br />

urTierTobebi?<br />

davaleba<br />

1. imsjele, ra rols asrulebs masmedia globalizaciis procesSi.<br />

2. masmediis saSualebebiT moiZie kviris yvelaze mniSvnelovani movlena da daasaxele<br />

informaciis mopovebis wyaro.<br />

3. moiZie informacia gakveTilSi naxsenebi da naCvenebi media saSualebebisa da<br />

teqnologiebis gamomgonebelTa Sesaxeb.<br />

42.masmedia<br />

155


43<br />

<strong>kultura</strong>TaSorisi gansxvavebebi<br />

xSirad amboben: ramdeni adamianicaa, imdeni azri arsebobs. aranaklebi darwmunebiT<br />

SeiZleba iTqvas, rom ramdeni <strong>kultura</strong>caa, imdeni gansxvavebuli axsna da Sefaseba<br />

SeiZleba hqondes erTsa da imave faqts, movlenas, situacias, Jests Tu saxis<br />

gamometyvelebas. yvela sazogadoebas aqvs ena, samzareulo, xelovneba, miTebi, religia,<br />

ojaxi, ekonomikuri sistema, naTesauri kavSirebi, xelisufleba, sacxovrebeli,<br />

higiena, qcevis wesebi, akrZalvebi da a.S. rogorc ukve ici, es universaliebi sxvadasxva<br />

sazogadoebaSi mravalferovani formiT gvxvdeba. magaliTad, adamianebi ikvebebian,<br />

magram is, Tu ras, rodis, sad, visTan erTad da rogor miirTmeven, sxvadasxva <strong>kultura</strong>Si<br />

Zalian gansxvavebulia. aseve sxvadasxvagvaria misalmebis wesi, keTilganwyobis Tu<br />

undoblobis gamoxatvis formebi da sxva. erTi sityviT, kulturuli msgavsebebi da<br />

gansxvavebani erTi medlis ori mxarea.<br />

afrikuli qoxi<br />

iurta<br />

sad vcxovrobT?<br />

xata _ slavuri saxli<br />

indoneziuri saxli<br />

156 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


sari - indoeTi<br />

meqsikuri samosi<br />

43.<strong>kultura</strong>TaSorisi gansxvavebebi<br />

rogor vimosebiT?<br />

Sotlandiuri kilti qarTuli Coxa indoneziuri<br />

saqorwino samosi<br />

evropuli samosi<br />

qarTuli samosi. me-19 saukune niqabi<br />

perueli mamakacis samosi<br />

slovakuri samosi<br />

157


Cinelebis ojaxi sadilobisas<br />

ras da rogor mivirTmevT?<br />

Cinuri sufra<br />

frangebis ojaxi sadilobisas iranuli sufra<br />

kulturul msgavsebebsa da gansxvavebebs mxolod maSin „aRmovaCenT“, roca<br />

sakuTar <strong>kultura</strong>s sxvas vadarebT. gansxvavebebs vxedavT ara mxolod Cvensa da<br />

sxva kulturebs Soris, aramed Cveni kulturis dRevandel da adreul safexurebs<br />

Sorisac.<br />

rodesac evropelebma, <strong>msoflio</strong>Si mogzaurobis Sedegad, manamde sruliad<br />

ucnobi mxareebi aRmoaCines, isini gaocebuli iyvnen adgilobrivTa cxovrebis wesiT,<br />

romelic maTi cxovrebis wesisagan Zalian gansxvavdeboda; amis gamo, xSirad, maT<br />

„CamorCenilebad“ an, sulac, „velurebad“ Tvlidnen. Tumca evropeli mogzaurebi ar<br />

iTvaliswinebdnen, rom am xalxebsac, SeiZleba, ucnaurad da gaugebrad moCvenebodaT<br />

evropelebisaTvis sruliad Cveulebrivi qcevebi.<br />

sazogadoebebisaTvis, sadac bavSvebi mudam ufrosebTan erTad arian, dedis zurgze<br />

mokalaTebuli gadaadgildebian, maTTan erTad sZinavT, bavSvis marto datoveba<br />

maneJSi an calke sawolSi, SeiZleba, barbarosul da sastik mopyrobad Candes.<br />

158 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


sxvadasxva kulturis warmomadgenlebi gansxvavebulad aRiqvamen adamianis<br />

fizikur silamazesac. magaliTad, zog <strong>kultura</strong>Si msuqani adamiani miiCneva lamazad,<br />

zogan ki simsuqnes problemad Tvlian da didi mondomebiT cdiloben mis daZlevas.<br />

erTi Tanamedrove anTropologis sityviT, simsuqne lamazia iq, sadac mxolod<br />

msuqnebi arian kargad. ras niSnavs es? sazogadoebebSi, sadac sakvebis naklebobaa,<br />

simsuqne kargi cxovrebis niSnad iTvleba. iq ki, sadac adamianebs naklebad aSinebT<br />

SimSilis safrTxe, sigamxdre ufro fasobs. Tu afrikaSi didi xnis megobar qals<br />

eubnebian, rom man wonaSi moimata, es niSnavs, rom is fizikurad ufro jansaRia,<br />

vidre adre, an kargad daisvena. xolo igive SeniSvna sxvagan Seuracxyofad miiCneva.<br />

ra aris silamaze?<br />

SeiZleba ferebs kulturuli mniSvneloba hqondeT? Turme, SeiZleba. zogierTi<br />

feri ama Tu im <strong>kultura</strong>Si arsebul warmodgenebsa da grZnobebTanaa dakavSirebuli.<br />

magaliTad, wiTlis, TeTrisa da lurjis kombinacia amerikul <strong>kultura</strong>Si pozitiur<br />

da patriotul grZnobasTan asocirdeba. CineTSi ki lurji/cisferi sikvdils<br />

ukavSirdeba. sportuli gundebi irCeven ferebs Tavis simbolod, romelic Semdeg<br />

siamayisa da miRwevebisagan ganuyofeli xdeba (narinjisferi - holandia, wiTeli da<br />

TeTri vardebi inglisSi da a.S.). ramdenadac ferebis mniSvneloba gansxvavebulia<br />

sxvadasxva <strong>kultura</strong>Si, grafikuli dizainerebi amis gaTvaliswinebiT qmnian<br />

produqts sxvadasxva qveynisa da kulturis warmomadgenlebisaTvis.<br />

43.<strong>kultura</strong>TaSorisi gansxvavebebi<br />

159


kiTxvebi<br />

l erT-erT arabul qveyanaSi Setanili medikamentis kolofze mocemuli iyo<br />

samnawiliani sareklamo gamosaxuleba: 1. avadmyofi adamiani, 2. igi iRebs wamals, 3.<br />

gamojanmrTelebuli da bednieri adamiani. wamali ar gaiyida. ratom?<br />

diskusia<br />

l ufrosebis gamokiTxvis, Zveli fotosuraTebis, kinofilmebis safuZvelze,<br />

gamoikvlie, rogor Seicvala warmodgena silamazeze saqarTveloSi me-20 saukunis<br />

dasawyisidan dRemde.<br />

davaleba<br />

l daakvirdi gakveTilSi mocemul suraTebze asaxul samoss, sacxovriss, sufras,<br />

samkauls da imsjele, ramdenad SesaZlebelia moiZebnos universaluri kriteriumi<br />

maT Soris saukeTesos gamosavlenad.<br />

damatebiTi informacia<br />

es magaliTebi aCvenebs, Tu ramdenad gansxvavebul mniSvnelobas aniWeben sxvadasxva<br />

kulturis warmomadgenlebi, erTi SexedviT, sruliad umniSvnelo niuansebs:<br />

l amerikaSi da arabul qveynebSi pauzebi sityvebs Soris, Cveulebriv, ar<br />

aris xangrZlivi, indoeTsa da iaponiaSi ki pauza gansxvavebulad aRiqmeba.<br />

gaxangrZlivebuli siCume savsebiT misaRebi da komfortulia indoeTSi,<br />

indoneziasa da iaponiaSi. iq fuWad molaparake cudad aRzrdil adamianad<br />

miiCneva, romelsac uWirs Tavis gakontroleba. evropaSi, CrdiloeT amerikasa<br />

da avstraliaSi ki dumili uxerxulobas iwvevs. skandinavielebi ufro mSvidad<br />

xvdebian dumilis pauzebs saubris dros.<br />

l evropis xmelTaSuazRvispira qveynebSi, laTinur amerikasa da afrikaSi, saharis<br />

samxreTiT, savsebiT misaRebia vaxSamze naxevari saaTiT dagvianeba, maSin rodesac<br />

germaniasa da SveicariaSi es uzrdelobad aRiqmeba.<br />

l aziis bevr qveyanaSi da centralur amerikaSi misaRebia vaxSmobis Semdeg wasvla,<br />

Tu adamiani ase ar moiqca, es niSnavs, rom is sakmarisad ar danayrda. indoeTSi,<br />

evropasa da CrdiloeT amerikaSi ki vaxSmis Semdeg maspinZlis datoveba<br />

uzrdelobaa da mianiSnebs, rom stumars mxolod Wama undoda da ara maspinZlebis<br />

sazogadoebaSi drois gatareba.<br />

160 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


l iranul <strong>kultura</strong>Si, rodesac vinmes sTavazoben, magaliTad, sasmels,<br />

Tavazianobad iTvleba daTanxmebamde ramdenjerme uaris Tqma. etiketis aseTi<br />

forma gavrcelebulia sxva qveynebSic, magaliTad, indoeTsa da indoneziaSi. sxva<br />

kulturebSi miRebulia mxolod erTxel SeTavazeba.<br />

l qristianul da muslimur kulturebSi patarZals TeTri samosi acvia, rac<br />

ubiwoebis simboloa, induistur <strong>kultura</strong>Si ki TeTri samosi mwuxarebis niSania<br />

da mas qvrivebi icvamen.<br />

43.<strong>kultura</strong>TaSorisi gansxvavebebi<br />

161


44<br />

<strong>kultura</strong> da genderi<br />

genderi (ingl. gender) _<br />

enaTmecnierebaSi gramatikul gvars<br />

aRniSnavs.<br />

yvelam kargad viciT, rom adamianebi<br />

iyofian gogonebad da biWebad, qalebad<br />

da kacebad. sxvagvarad rom vTqvaT,<br />

gansxvavdebian sqesobrivi niSniT. asevea<br />

cxovelebSic; sqesobrivi niSnebi _<br />

magaliTad, xvadi lomis fafari, mamali farSevangis kudi biologiurad, genetikuradaa<br />

ganpirobebuli. biologiis kursidan, albaT, gaxsovs, rom sqesobrivi gamravleba<br />

genetikurad mravalferovani STamomavlobis gaCenas uzrunvelyofs, rac sasargebloa<br />

biologiuri saxeobis gadarCenisaTvis.<br />

qalis saaTi<br />

rogorc ukve mravaljer aRvniSneT, adamianis<br />

unikaluroba imaSi mdgomareobs, rom igi ara mxolod<br />

biologiuri, aramed kulturuli arsebacaa. <strong>kultura</strong><br />

msWvalavs adamianis cxovrebis yvela sferos, maT Soris<br />

sqesebs Soris urTierTobebs. yovel <strong>kultura</strong>Si arsebobs<br />

uamravi wesi da norma, Tu rogor unda gamoiyurebodes<br />

an iqceodes gogona da biWi, kaci da qali. am<br />

kulturuli wesebisa da normebis nawili uSualod aris<br />

dakavSirebuli biologiur gansxvavebebTan. magaliTad,<br />

zogierT <strong>kultura</strong>Si miRebulia wveris yoveldRiuri<br />

gaparsva, sxvagan piriqiT _ moSveba. cxadia, rom amgvari<br />

norma mxolod mamakacebze vrceldeba, radgan wveri<br />

mamakacisaTvis damaxasiaTebeli biologiuri niSania.<br />

magram arsebobs gacilebiT meti tradicia da norma, romlebic qalebs da kacebs,<br />

erTnair situaciaSi, qcevis gansxvavebul normebs karnaxobs. ai, majis ori saaTi.<br />

yoveli Tqvengani uSecdomod amoicnobs: es kacisaa, es ki qalis. ki, magram, ratomaa<br />

kacis saaTi ufro didi? iqneb kacebs uaresi mxedveloba aqvT? ara, aseTi ram ar<br />

dasturdeba. iqneb imitom, rom saSualod kacebi zomiT aRematebian qalebs? es ufro<br />

saintereso varaudia, magram Tu asea, maSin ratom<br />

xmaroben qalebi da kacebi erTnairi zomis wignebs,<br />

mobilur telefonebs, dana-Cangals, skamebs?<br />

iSviaTad, magram zogjer zoma Sebrunebuladaa<br />

„ganawilebuli“: magaliTad, im kulturebSi,<br />

sadac sayures orive sqesi atarebs (magaliTad,<br />

Tanamedrove dasavleTis bevr qveyanaSi), mamakacis<br />

sayure, umetesad, sagrZnoblad mcirea qalisaze.<br />

maS, raRaSia aq saqme? modi, am SekiTxvas odnav<br />

mogvianebiT gavceT pasuxi, aq ki yuradReba<br />

mivaqcioT erT Zalian mniSvnelovan garemoebas:<br />

yvela <strong>kultura</strong>Si qalebs da mamakacebs<br />

erTmaneTisagan ganasxvavebs ara mxolod (da ara<br />

mamakacis saaTi<br />

162 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


imdenad) biologiuri niSnebi, aramed kulturuli wesebi da normebi: Zlieri gancdisas<br />

qalisaTvis dasaSvebia tirili, kacma ki Tavi unda Seikavos; mRvdelTmsaxuri mxolod<br />

kaci SeiZleba iyos; qalisaTvis SeiZleba maRal quslebze siaruli, kacisaTvis _ ara<br />

da a.S. amgvar gansxvavebebs genderuls uwodeben.<br />

bevr enaSi (romelTa ricxvSi qarTuli ar Sedis) yvela sagans _ suliers da<br />

usulos, saxels da cnebas garkveuli „sqesi“ anu gvari miewereba. magaliTad,<br />

germanulSi „magida“ _ mamrobiTi gvarisaa, „ojaxi“ _ mdedrobiTis, xolo „puri“<br />

_ saSualosi. rogorc vxedavT, gramatikuli „sqesi“ sruliad sxva ramaa, vidre<br />

biologiuri. sazogadoebriv mecnierebebSi sityviT „genderi“ aRiniSneba yovelive is,<br />

rac qalebsa da kacebs arabiologiurad ganasxvavebs erTmaneTisagan. sqesi, rogorc<br />

viciT, cxovelebsac aqvT, genderi ki _ mxolod adamianebs. genderi socialuri<br />

sqesia, rac gulisxmobs gansxvavebebs saxelebSi, CacmulobaSi, qcevis da metyvelebis<br />

wesebsa da maneraSi, saqmianobaSi da a.S. zog SemTxvevaSi sqesi da genderi SeiZleba<br />

arc emTxveodes erTmaneTs _ biologiurad qali iqceodes ise, rogorc mamakaci da<br />

piriqiT. gakveTilis bolos moyvanilia amis ori magaliTi sxvadasxva kulturidan.<br />

genderul gansxvavebebs bavSvis dabadebidanve eyreba safuZveli. magaliTad,<br />

bevr qveyanaSi axalSobil gogonas, tradiciulad, vardisfer sabanSi axveven, biWs<br />

ki cisferSi. ramdenime TveSi dgeba saTamaSoebis dro: biWisaTvis _ burTi, manqana,<br />

xmali, gogonasTvis _ Tojina, WurWeli... mSoblebi da aRmzrdelebi, zogjer<br />

gaucnobiereblad, sxvadasxva Tvisebebs waaqezeben da waaxaliseben, biWebSi _<br />

aqtiurobas, siTamames, Sejibrisaken miswrafebas („gogo xom ar xar!“), gogonebSi _<br />

morcxvobas, Tavmdablobas, emociurobas („biWi xom ar xar!’). mimdinareobs genderuli<br />

socializacia, romlis Sedegadac bavSvi yalibdeba konkretul <strong>kultura</strong>Si arsebuli<br />

genderuli normebisa da wesebis Sesabamisad.<br />

mecnierebma aCvenes, rom bevri Tviseba, romelic „bunebrivad“ iTvleboda qalisa Tu<br />

kacisaTvis, sinamdvileSi gansxvavebuli aRzrdis Sedegia. magaliTad, gavrcelebuli<br />

azris mixedviT, romelic mecnieruladac dasturdeba, qalebi ufro damyolni,<br />

damjerni arian, ufro advilad da xSirad icvlian Sexedulebebs, eTanxmebian sxvebs,<br />

vidre kacebi. magram 6-7 wlis bavSvebSi amgvari gansxvaveba ar aRiniSneba, ase rom igi<br />

Tandayolili ar aris. rogorc irkveva, es gansxvaveba aRzrdis Sedegia _ <strong>kultura</strong>Ta<br />

umravlesobaSi gogonas aCveven morCilebas, unergaven azrs, rom gadawyvetilebebi<br />

kacebma unda miiRon.<br />

aq Cven mivadeqiT umniSvnelovanes<br />

problemas _ genderul uTanasworobas.<br />

warsulSic da awmyoSic,<br />

<strong>kultura</strong>Ta did umravlesobaSi<br />

mamakacebs gabatonebuli mdgomareoba<br />

uWiravT, swored isini<br />

floben politikur, ekonomikur,<br />

religiur da ojaxur Zalauflebas,<br />

qalebis roli ki metwilad bavSvebis<br />

aRzrdiTa da ojaxuri saqmianobiT<br />

Semoifargleba. iTvleboda da<br />

44.<strong>kultura</strong> da genderi<br />

163


iTvleba kidec, rom mamakaci, silamazis garda, yvela sxva dadebiTi TvisebiT (Wkua,<br />

zneoba, sxvadasxva niWi da a.S.) bevrad sjobnis qals. sinamdvileSi, rogorc irkveva,<br />

mamakacebis gabatonebuli mdgomareoba mxolod imiTaa ganpirobebuli, rom mamakaci<br />

qalze fizikurad Zlieria, xolo mTeli es „ideologia“ mamakacis viTom „bunebrivi“<br />

upiratesobis Sesaxeb arsebuli mdgomareobis gamarTlebisTvis aris Seqmnili.<br />

Tanamedrove mecnieruli gamokvlevebi adasturebs, rom, fizikuri siZlieris<br />

garda, qalebi arc erTi sxva maxasiaTebliT ar Camouvardebian mamakacebs. sakmarisia<br />

iTqvas, rom inteleqtis donis dReisaTvis dafiqsirebuli ori umaRlesi maCvenebeli<br />

qalebs ekuTvnis.<br />

maRal, gabatonebul socialur mdgomareobas sxvadasxva simbolika usvams<br />

xazs; rac ufro maRalia statusi, rogorc wesi, miT ufro didi zomisaa Sesabamisi<br />

simboloebi: mefes yvelaze didi etli emsaxureba, generals didroni varskvlavebi<br />

umSvenebs samxreebs, miliarderi ugrZesi limuziniT mgzavrobs... gaxsovs qalisa da<br />

kacis saaTebi? diax, mamakacis saaTis sidide misi ufro maRali socialuri statusis<br />

gamoZaxilia...<br />

mecnierebma ramdenime Tvis bavSvi ise gamoawyves, rom misi biologiuri sqesis<br />

amocnoba SeuZlebeli iyo. Semdeg, maT axalgazrda qalebis or jgufs sTxoves,<br />

bavSvTan naxevar-naxevari saaTi gaetarebinaT. pirvel jgufs uTxres, rom bavSvs<br />

hqvia „zuriko“, meores ki _ „ninuca“. bolos orive jgufis wevrebs SesTavazes,<br />

gaeziarebinaT TavianTi STabeWdilebebi bavSvis Sesaxeb. aRmoCnda, rom pirveli<br />

jgufi bavSvs aRwerda ZiriTadad rogorc aqtiurs, „biWurs“, meore ki rogorc<br />

nazs, „pranWias“, „tipur gogos“. bavSvi, rogorc gvaxsovs, erTi da igive iyo.<br />

albaneli `nafici<br />

qalwuli~<br />

albaneTi: „nafici qalwulebi“<br />

albaneTSi mravali saukunis manZilze moqmedebda kanoni,<br />

romelic qalebs kerZo sakuTrebis uflebas arTmevda. roca<br />

ojaxSi mamakaci aRar rCeboda, mTel qonebas epatroneboda<br />

Soreuli, xSirad ara sisxliT naTesavi mamakaci. am usamarTlo<br />

kanonis sawinaaRmdegod albanelma qalebma aseTi xriki<br />

gamoigones. rodesac gvarSi ukanaskneli mamakaci kvdeboda,<br />

erT-erTi qali debda gauTxovrobis fics da xdeboda e.w.<br />

„nafici qalwuli“, anu... kaci! imoseboda rogorc kaci, svamda<br />

da eweoda, mamakacur samuSaos asrulebda, monawileobda<br />

kacebis TavyrilobebSi, maTTan erT oTaxSi eZina kidec. rac<br />

mTavaria, mamakacebi mas rogorc Tanaswors epyrobodnen<br />

da erTi wuTiTac ar axsendebodaT misi „qaluri“ warsuli.<br />

xdeboda biologiuri sqesis da genderis sruli dacileba.<br />

dRes, rasakvirvelia, Zveli kanoni gauqmebulia da es<br />

gasaocari tradicia warsuls Cabarda, Tumca jer kidev<br />

cocxalia ramdenime aTeuli „nafici qalwuli“.<br />

164 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


samoa: „qalisnairni“<br />

samoas kunZulebze (okeania) gogonebi aqtiurad exmarebian dedas saxlis<br />

meurneobis gaZRolaSi. magram ra vuyoT, Tu ojaxSi mxolod biWebi ibadebian? ai,<br />

aseT SemTxvevaSi umcros biWs aRzrdian rogorc gogonas _ Sesabamisad acmeven,<br />

aswavlian saxlis saqmes da a.S. Cndeba axali, rogorc maT uwodeben, Fa’afafine,<br />

anu „qalisnairi, qalisebri“, romelic, adgilobrivTa rwmeniT, „mesame sqess“<br />

ganekuTvneba (Cven ki viciT, rom es mesame sqesi ki ara, mesame genderia, anu socialuri<br />

sqesi). sagulisxmoa, rom „qalisnairni“ araviTar diskriminacias ar ganicdian da,<br />

Sesabamisad, arc fsiqologiuri travmebi awuxebT. maT sasiyvarulo urTierTobac<br />

ki SeuZliaT gaaban qalTan, Tumca mTeli cxovreba TavianTi genderuli rolis<br />

Sesruleba uwevT.<br />

kiTxva<br />

1. Seni azriT, arsebobs „qaluri“ da „mamakacuri“ profesiebi? pasuxi daasabuTe.<br />

2. gavlili masalidan romel sakiTxebs daukavSireb am gakveTilSi ganxilul Temas?<br />

davaleba<br />

l gaixsene magaliTebi istoriidan, literaturidan da Tanamedrove realobidan,<br />

romlebSic asaxulia genderuli rolebis ganawileba sxvadasxva epoqasa da<br />

<strong>kultura</strong>Si. Camoayalibe Seni damokidebuleba eses saxiT.<br />

44.<strong>kultura</strong> da genderi<br />

165


45<br />

<strong>kultura</strong>Ta tipologia<br />

tipologia (laT. typus _ saxeoba) _<br />

obieqtebis (sagnebis, movle nebis)<br />

dajgufeba garkveuli niSan-Tvisebebis,<br />

maxasiaTeblebis mixedviT.<br />

modi, gakveTili aseTi davalebiT<br />

daviw yoT. gaecani qvemoT mocemul<br />

CamonaT vals da daajgufe raime niSnis<br />

mixedviT:<br />

„vefxistyaosani“ , novruz bairami, nariyala, versali, „abesalom da eTeri“, „SuSanikis<br />

wameba“, awyuris cixe, „mravalJamieri“, „aida“, „Cakrulo“, aRdgoma, sveti cxoveli,<br />

paseqi, „grigol xanZTelis cxovreba“, gelaTi, „sibrZne sicruisa“, koloseumi.<br />

SesaZloa, Seni da Seni megobrebis mier dajgufebisaTvis SerCeuli kriteriumebi<br />

erTmaneTisagan gansxvavdeba, magram, nebismier SemTxvevaSi, Tqven yvelam airCieT<br />

erTi principi _ gamokveTeT saerTo niSnebi.<br />

swored aseve, ama Tu im niSnis mixedviT, kulturebic SeiZleba sxvadasxvagvarad<br />

dajgufdes, rasac <strong>kultura</strong>Ta tipologias uwodeben. dedamiwis sxvadasxva regionis<br />

<strong>kultura</strong>Ta Seswavlis Sedegad, mecnierebma gamokveTes garkveuli niSnebi, romlebsac<br />

tipologia emyareba.<br />

<strong>kultura</strong>Ta tipologia mWidrod aris dakavSirebuli faseulobebTan,<br />

msoflmxedvelobasTan, cxovrebis wesTan. kulturebi gansxvavdebian an erTmaneTs<br />

gvanan pirovnebaTaSorisi urTierTobis xasiaTiT, damokidebulebiT droisa da<br />

sivrcisadmi, individisa da jgufisadmi, tradiciisa da siaxlisadmi.<br />

me-20 saukunis 70-iani wlebis dasawyisSi<br />

saerTaSoriso korporacia IBM-ma (International Business<br />

Machines Corporation) aRmoaCina, rom misi filialebi<br />

<strong>msoflio</strong>s sxvadasxva qveyanaSi sxvadasxvagvari<br />

warmatebiT muSaobdnen. marTvisa da teqnikuri<br />

uzrunvelyofis TvalsazrisiT, korporaciaSi,<br />

TiTqos, yvelaferi rigze iyo. arsebuli problemis<br />

mizezebis asaxsnelad, korporaciis mesveurebma<br />

heert hopstede<br />

miiwvies holandieli fsiqologi heert hofstede.<br />

sagangebod SemuSavebuli kiTxvaris safuZvelze, man<br />

Seiswavla kompaniis 100 aTasze meti TanamSromeli <strong>msoflio</strong>s masStabiT. aRmoCnda,<br />

rom problemebs muSaobis procesSi kulturul gansxvavebaTa gauTvaliswinebloba<br />

qmnida. IBM korporaciis TanamSromlebi nebismier qveyanaSi muSaobdnen erTnair<br />

ofisebSi, erTnairi grafikiT, erTnair samuSao pirobebSi, mzaddebodnen erTi<br />

da igive programebiT. am dros ki isini sxvadasxva kulturis warmomadgenlebi<br />

iyvnen da gansxvavebuli damokidebuleba hqondaT droisadmi, piradi da jgufuri<br />

pasuxismgeblobisadmi, samuSao sivrcisadmi, Zalauflebisadmi, qalisa da mamakacis<br />

rolisadmi da a.S.<br />

166 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


zogierT <strong>kultura</strong>Si individis, calkeuli<br />

adamianis interesebs upiratesoba eniWeba jgufis<br />

interesebTan SedarebiT; mizani adamianis piradi<br />

interesidan gamomdinare isazRvreba; gacnobisas<br />

yuradReba eqceva imas, Tu ras warmoadgens<br />

Tavad es pirovneba da ara is jgufi (ojaxi,<br />

sanaTesao, samegobro), romelsac igi ekuTvnis.<br />

sazogadoebebi<br />

aseT kulturebs individualistur kulturebs<br />

uwodeben. maT ricxvs miekuTvneba SeerTebuli Statebis, avstraliis, didi britaneTis,<br />

kanadis, holandiis da zogi sxva qveynis <strong>kultura</strong>.<br />

amisagan gansxvavebiT, arsebobs kulturebi, sadac jgufis interesebi ufro<br />

mniSvnelovnad miiCneva. adamianebi mTeli cxovrebis manZilze inarCuneben kavSirs<br />

ojaxTan, naTesavebTan, mezoblebTan da, xSirad, organizaciebTan, romelSic muSaoben;<br />

pirovnebis mizans jgufuri interesi gansazRvravs; adamiani fasdeba imis mixedviT,<br />

Tu romel jgufs miekuTvneba igi. aseT kulturebs koleqtivisturs uwodeben.<br />

aseTebad iTvleba saberZneTis, CineTis, indoeTis, meqsikis, taivanis, venesuelas da<br />

sxva kulturebi.<br />

<strong>kultura</strong>Ta dajgufebis kidev erTi modeli<br />

emyareba droisadmi damokidebu lebas. zogierTi<br />

kulturis warmomadgenlebi TavianT saqmianobas<br />

drois xangrZlivi mona kveTisaTvis gegmaven da<br />

mzad arian, Sedegsa da gaweuli Sromis sazRaurs<br />

didxans daelodon. maTTvis mniSnelovania ara<br />

samuSaos dasrulebis dro, aramed saboloo<br />

Sedegis maRali xarisxi. aseT kulturebSi<br />

(CineTi, iaponia, samxreT korea da sxva)<br />

fasobs momWirneoba, Seupovroba, socialuri<br />

valdebulebebis pativiscema. amis sapirispirod, zogi sxva kulturis warmomadgenlebi<br />

orientirebuli arian swraf konkretul Sedegze, zustad gaweril samuSao grafikze,<br />

droSi konkretulad gansazRvrul anazRaurebaze (didi britaneTi, SeerTebuli<br />

Statebi, axali zelandia, avstralia da sxva).<br />

zogi kulturis warmomadgenlebisaTvis ufro komfortulia Ria, gaxsnili sivrce.<br />

magaliTad, ezoebi dabali RobeebiT, xolo samuSao kabinetebi gamWvirvale tixrebiT<br />

aris gamijnuli, kari mudmivad Riaa. magram aseT garemos Znelad Tu Seegueba adamiani,<br />

romlis samuSao oTaxis kari mxolod gansazRvrul dros iReba; igi ar aris miCveuli<br />

mudmivad sxvisi Tvalsawieris areSi yofnas.<br />

kulturebi gansxvavdeba imiTac, Tu ra mniSvneloba eniWeba warsuls, awmyosa<br />

da momavals. warsulze orientirebuli sazogadoebebi gansakuTrebiT afaseben<br />

tradiciebs, winaprebs da mWidro ojaxur kavSirebs. awmyoze orientirebuli<br />

sazogadoebebisaTvis aqtualuria „aq da axla“, warsuli naklebad mniSnelovania,<br />

momavali ki _ bundovani da arawinaswarmetyvelebadi. momavalze orientirebuli<br />

sazogadoebebi aqcents akeTeben cvlilebebsa da progresze.<br />

45.<strong>kultura</strong>Ta tipologia<br />

rigi individualistur da<br />

koleqtivistur sazogadoebebSi<br />

167


piradi sivrce<br />

<strong>kultura</strong>Ta tipologiis nebismieri modeli<br />

pirobiTia: ar arsebobs <strong>kultura</strong>, romelic zustad<br />

da mkafiod Seesabameba zemoT dasaxelebul<br />

maxasiaTeblebs. miuxedavad amisa, <strong>kultura</strong>Ta<br />

tipologiis sferoSi dagrovili codna Zalian<br />

mniSnelovania, magaliTad, diplomatebisaTvis,<br />

romelTac, sagangebod aswavlian <strong>kultura</strong>Ta<br />

Taviseburebebs. am faqtors aseve gansakuTrebul<br />

yuradRebas uTmoben saerTaSoriso biznes kompaniebi,<br />

TavianTi saqmianobisa da produqciis reklamirebis<br />

warmatebis uzrunvelsayofad.<br />

davaleba<br />

zog <strong>kultura</strong>Si adamianebi uSualo<br />

kontaqtis dros erTmaneTTan axlos midian,<br />

sxvagan ki aseTi miaxloeba gaugebaria da<br />

piradi sivrcis darRvevad miiCneva. magaliTad,<br />

xmelTaSuazRvispirul da samxreTamerikul<br />

kulturebSi Cveulebrivad iTvleba saubris<br />

dros mxarze xelis dakvra, xelis gadaxveva,<br />

CrdiloeT evropis warmomadgenelTaTvis ki es<br />

damabneveli Jestia, romelic, SeiZleba, safrTxis<br />

momaswaveblad aRiqmebodes.<br />

1. gakveTilSi mocemuli tipologiis modelebis mixedviT, imsjele qarTuli<br />

kulturis maxasiaTeblebis Sesaxeb.<br />

2. gaixsene kulturis universaliebi da imsjele, ramdenad SeiZleba iyos romelime<br />

maTgani <strong>kultura</strong>Ta tipologiis safuZveli.<br />

168 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


saqarTvelos eTnografiuli mravalferovneba 46<br />

„Cven kargad viciT, erTsa da imave mSoblebis Svilebs gvari erTi aqvT,<br />

magram saxelebi ki sxvadasxva. msgavsad amisa, Cveni qveynis sxvadasxva kuTxes,<br />

anu nawils, gvartomobis saxeli erTi da igive hqvia _ saqarTvelo, magram amave<br />

dros, TiToeul nawils Tavis sakuTari saxelic hqvia, swored ise, rogorc<br />

RviZl Zmebsa da debs sxvadasxva saxels uwodeben xolme. ai, is saxelebi: kaxeTi,<br />

qarTli, imereTi, samegrelo, guria, raWa, svaneTi...“, _ werda iakob gogebaSvili.<br />

saqarTvelos sxvadasxva kuTxis mcxovrebni erTmaneTisagan gansxvav debian<br />

metyvelebiT, yoveldRiuri yofis elementebiT, sadResaswaulo da glovis<br />

ritualebiT. amave dros, yvela maTgani erTiani qarTuli kulturis nawilia,<br />

erTi saxelmwifo da saliteraturo eniT 1 . gansxvavebulma landSaftma, klimaturma<br />

pirobebma da istoriulma realobam gansazRvra cxovrebis wesis mravalferovneba<br />

saqarTvelos sxvadasxva kuTxeSi.<br />

saqarTvelos eTnografiuli mravalferovneba qarTuli enis dialeqtebSic<br />

vlindeba. isini gavlenas axdenen qarTuli saliteraturo enis Camoyalibebaze.<br />

qarTuli klasikuri nawarmoebebi gajerebulia ama Tu im kuTxisTvis damaxasiaTebeli<br />

dialeqtebiT, rac gansakuTrebul xibls sZens maT.<br />

46. saqarTvelos eTnografiuli mravalferovneba<br />

dialeqti _ ama Tu im enaze<br />

metyvelebis regionulkuTxuri<br />

nairsaxeoba.<br />

1 saqarTvelos konstituciiT, afxazeTis teritoriaze saxelmwifo enad aRiarebulia agreTve afxazuri ena.<br />

169


moxeveebis metyvelebis Taviseburebebi ilia WavWavaZis „mgzavris werilebidan“:<br />

_ ra gqvian, Zmobilo? _ vkiTxe me.<br />

_ ...lelT Runias mixmoben, _ momigo man.<br />

_ sadauri xar?<br />

_ sadavel? gaibotnidam, aqaiv mTaCia, Terg_kidurzed...<br />

_ kai adgilia es Tqveni adgili.<br />

_ araa gonjai: Cvens beCaobas Sehferobs.<br />

_ amisTana wyali, amisTana haeri swored bednierebaa.<br />

_ hm! _ Caicina moxevem.<br />

_ ras icini?<br />

_ sacinals vicini. carial stvamaqi magniT ver gaZRebis.<br />

_ aq Zalian mosavali unda icodes?!<br />

_ raid ar ecodinebis? adgil araa gonjai, patar gvaqvn: TviTvauls kacs or_<br />

or Sabadis yana ar eqmnebis. viwrod varn.<br />

_ es didi gza did xels mogcemT.<br />

_ rai bedanaa gzai? ig misTvis vargobs, visec Tvis naSvrel_namuSever gasatan_<br />

gasasyid aqvn.<br />

guruli dialeqtis magaliTi egnate ninoSvilis moTxrobidan:<br />

„paliastomis tba“<br />

_ neta, ra qnes, beJukai da daTikelai rom mogvyoboden ukan tiviT? _ ikiTxa<br />

nikom.<br />

_ sicive SeaSinebda da zeiT karavSi meicTiden. sxvebic iyven, arc igini Cans.<br />

sibriyve maTi! am qariza geeswren, Tvara axla rom qari ameiWreba, TuTxmet dRes<br />

ar Cavardeba. mere ufro ar deixocebian am boRazSi yuryutiT! _ Tqva ivanem,<br />

romelic mZlavrad miaqanebda tivs da xandaxans umzerda cas.<br />

TuSuri dialeqti eTer TaTaraiZis leqsis mixedviT:<br />

yvela dilizd vemzadeb,<br />

avfrindebid, frii,<br />

muxlT mZime kupr Canasxam,<br />

Ten-binds far-xmals vxyrii.<br />

xvalizd garev vemzadeb<br />

cisk wavaliv, frii,<br />

fexT dolabeb Senabam,<br />

naocnebars vSlii.<br />

arav, arav Tavs veZalv,<br />

avfrindebiv, frii,<br />

myarad miwas minajaWv,<br />

TvaliTa cremls vscrii.<br />

170 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


facxa imeruli oda<br />

saqarTvelos eTnografiuli mravalferovneba sainteresod aisaxeba sacxovrisis<br />

tipebSi. tradiciulad, aRmosavleT saqarTvelos barSi sacxovrebeli saxli qviTkirisa<br />

iyo, umetesad kramitiT gadaxuruli, win Ria aivani hqonda. dasavleT saqarTvelos<br />

barSi gavrcelebuli iyo oda saxlebi, romlebsac gars didi ezo ekra. ezoSi idga<br />

damxmare nagebobebi _ samzadi (samzareulo), nalia, saqonlis sadgomi da sxva. gurul<br />

da megrul oda saxls, nestiani havis gamo, xis an qvis boZebze dgamdnen. samegreloSi,<br />

oda saxlTan erTad, gavrcelebuli iyo jargvalic _ xis gauTleli morebisgan<br />

ulursmnod nagebi Senoba. afxazeTSi, iseve rogorc dasavleT saqarTvelos zogierT<br />

sxva regionSi, agebdnen facxas; es iyo wnulkedliani, TixiT Selesili, miwis iatakiani,<br />

wriuli an oTxkuTxa moyvanilobis sacxovrisi, romelsac isliT an CaliT xuravdnen.<br />

svaneTSi yovel gvars sakuTari koSki hqonda, romelsac TavdacviTi funqcia<br />

ekisreboda. aRmosavleT saqarTvelos mTielebi sipi qvebiT agebul saxlebSi<br />

cxovrobdnen. aseTi sacxovreblebi SemorCenilia, magaliTad, SatilSi, mucoSi,<br />

omaloSi. mTis bevri sofeli mtrisgan kargad daculi erTgvari cixesimagre iyo.<br />

samcxe-javaxeTSi, ZiriTadad, erdoian-gvirgvinian darbazul saxlebs agebdnen.<br />

misi mTavari Tavisebureba safexurebiani gumbaTia, romelic sakvamuriT _ erdoTi<br />

mTavrdeba. centrSi cecxlis dasanTebi adgili, kera iyo. garda amisa, hqondaT<br />

miwisqveSa samalavebi _ daranebi.<br />

svanuri koSkebi Satili<br />

46. saqarTvelos eTnografiuli mravalferovneba<br />

171


jargvali<br />

saqarTvelos kuTxeebi meurneobis tradiciuli dargebiTac gansxvavdeba.<br />

magaliTad, Cveni samSoblo mevenaxeoba-meRvineobis qveynad iTvleba, maRal mTiani<br />

regionebis garda, mas yvelgan misdeven, Tumca sxvadasxva kuTxeSi yurZnis moyvanisa<br />

da Rvinis dayenebis gansxvavebuli wesi arsebobs, rac ganpirobebulia yurZnis jiSebis<br />

mraval ferovnebiT. kaxeTi am mxriv gamorCeuli kuTxea. guriaSi gavrcelebulia<br />

„maRlari“ venaxi, sadac vazi xeebs auyveba; mis dasakrefad sagangebo kalaTs - gidels<br />

iyeneben. raWa-leCxumi cnobilia unikaluri RvinoebiT, romelTagan gansakuTrebiT<br />

aRsaniSnavia „xvanWkara“ (raWaSi) da „usaxelauri“ (leCxumSi).<br />

saqarTvelos sxvadasxva kuTxis warmomadgenlebi<br />

erTmaneTisagan gansxvavdebian ara mxolod yofiT, aramed<br />

qceviT, metyvelebis maneriT, Tavazianobisa da maspinZlobis<br />

formiT da sxva maxasiaTeblebiT. es gansxvavebebi TvalSisacemi<br />

xdeba, rodesac erTi romelime kuTxis warmomadgeneli meoreSi<br />

aRmoCndeba da misTvis uCveulo garemoSi amoyofs Tavs. eTnogra<br />

fiuli Taviseburebebi araerTi stereotipuli Sexedu lebis<br />

safuZveli gaxda, magaliTad, miCneulia, rom raWveli nelia,<br />

guruli _ ficxi, megreli _ moxerxebuli, imereli _ mkvircxli,<br />

kaxeli _ dinji da a. S. stereotipebi yvelaze cxadad saxaliso<br />

istoriebsa da anegdotebSi gamovlinda.<br />

davaleba<br />

mesxuri darbazuli saxlis gvirgvini<br />

gideli<br />

1. yurZnis ra jiSebia gavrcelebuli Sens regionSi? gamoikvlie, gvxvdeba Tu ara isini<br />

saqarTvelos sxva regionebSi.<br />

2. qarTul literaturaSi moiZie saqarTvelos eTnografiuli mravalferovnebis<br />

amsaxveli magaliTebi _ ama Tu im kuTxis warmomadgenelTaTvis damaxasiaTebeli<br />

metyveleba, Cacmuloba, kerZebi, yoveldRiuri yofis Taviseburebebi da a.S. imsjele<br />

maT Soris msgavsebebsa da gansxvavebebze.<br />

3. naxe qarTuli mxatvruli filmebi _ „imeruli eskizebi“ (reJisori nana mWedliZe),<br />

„siyvaruli yvelas unda“ (reJisori giorgi Sengelaia) da `memkvidreoba~ (reJisori<br />

gela babluani). imsjele filmebSi asaxul kuTxur Taviseburebebze.<br />

saxaliso TamaSi socialur qselze: http://apps.facebook.com/chemi_sakhli/<br />

172 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


saqarTvelos kulturuli mravalferovneba 47<br />

qalaquri ezo<br />

47. saqarTvelos kulturuli mravalferovneba<br />

„saRamos mTeli soxumi portSi iyo gamosuli.<br />

iyo bevri yvavilebi, orkestric, taS-fanduric,<br />

cxvirsaxocebis frialic, madloba, naxvamdis,<br />

mSvidobiT, magram yvelaferze meti mainc<br />

cremli iyo. soxumis moqalaqeni Tavisi sxeulis<br />

nawils, Tavis sisxls da xorcs _ berZnebs<br />

acilebdnen. berZnebi ukve asuliyvnen gemze,<br />

RrubeliviT TeTr da qaTqaTa „poseidonze“ da<br />

iqidan gviyvirodnen xelebis qneviT raRacas,<br />

zogs berZnulad, zogs rusulad, zogs<br />

afxazurad, zogs somxurad, zogs qarTulad...“<br />

nodar dumbaZe, “Hellados”<br />

es citata nodar dumbaZis cnobili<br />

moTxrobidan kargad asaxavs saqarTvelos<br />

qalaqebis mravalkulturul garemos,<br />

romelic saukuneebis manZilze yalibdeboda.<br />

albaT, gsmenia qalaquri ezos<br />

Sesaxeb. qalaqis centrSi, quCidan<br />

alayafiT gamoyofil ezoSi, or an<br />

samsarTulian saxlSi erTad cxovrobdnen<br />

qarTvelebi, azerbaijanelebi,<br />

somexi memusikeni tfilisSi. d. ermakovis foto<br />

somxebi, ebraelebi, qurTebi, rusebi,<br />

ukrainelebi... maTi binis kari arasdros<br />

iketeboda; mezoblebs yoveldRiuri yofa aerTianebda: ezos centrSi, onkanTan,<br />

dRisiT diasaxlisebi saqmianobdnen - recxavdnen sarecxs, xarSavdnen murabebs,<br />

saRamos mamakacebi ikribebodnen, TamaSobdnen nards da dominos, arCevdnen politikis<br />

ambebs, iSleboda saxeldaxelo sufra. bavSvebi erTad izrdebodnen da ramdenime<br />

enaze saubrobdnen, erTi sityviT, erT did ojaxad cxovrobdnen, kargad icodnen<br />

erTmaneTis wes-Cveulebebi da tradiciebi, icnobdnen mezoblebis naTesavebsa da<br />

megobrebs.<br />

„Svili mezrdeba pirdapir sagareo saqmeTa ministri. somxuri icis? _ icis,<br />

qarTulad laparakobs? _ TavisTavad, inglisurze dadis? _ dadis, Cveni meezovis,<br />

fizulis gogo cota qurTuls aswavlis? _ aswavlis...“<br />

nodar dumbaZe, „maradisobis kanoni“<br />

173


ebraeli qalebi.<br />

a. roiniSvilis foto<br />

qalaqis calkeuli ubnebi gansakuTrebuli<br />

siWreliT gamoirCeoda, magaliTad, TbilisSi<br />

_ avlabari, orTaWala, sololaki, quTaisSi _<br />

yofili Saumianis quCa. swored amitom Sendeboda<br />

aseT ubnebSi, erTmaneTis siaxloves, sxvadasxva<br />

sarwmunoebis aRmsarebelTa salocavebi.<br />

mravalkulturuloba, rogorc wesi,<br />

qalaqebisTvis aris damaxasiaTebeli, Tumca<br />

saqarTveloSi bevria iseTi daba Tu sofelic,<br />

sadac gansxvavebuli erovnebisa da religiis<br />

adamianebi cxovroben.<br />

xangrZlivma Tanacxovrebam gavlena iqonia<br />

sxvadasxva eTnikuri jgufis cxovrebis wesze,<br />

sameurneo yofaze. maT gaiTavises qarTuli<br />

kulturis rigi elementebi da, Tavis mxriv, gavlena<br />

moaxdines masze. es naTlad Cans sacxovrebeli<br />

Tu sameurneo nagebobebis, qorwinebis, glovis,<br />

dakrZalvis ritualebis magaliTze. eTnikuri jgufebis warmomadgenlebi monawileoben<br />

erTmaneTis tradiciul dResaswaulebSi. urTierTgavlenis miuxedavad, saqarTveloSi<br />

macxovrebelma TiToeulma eTnikurma jgufma SeinarCuna TviTmyofadoba.<br />

mravalkulturul sazogadoebaSi cxovreba ar aris dazRveuli sirTuleebisa<br />

da problemebisagan, rac SeiZleba gamoiwvios ara imdenad <strong>kultura</strong>TaSorisma<br />

gansxvavebebma, ramdenadac maTma arasworma aRqmam da gagebam. qveynis mSvidobiani<br />

arseboba mniSvnelovanwilad aris damokidebuli sxvadasxva eTnikuri, religiuri da<br />

kulturuli jgufebis harmoniul urTierTobaze.<br />

azerbaijaneli moswavleebi qarTul da azerbaijanul samosSi<br />

174 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


kiTxva<br />

l Seni azriT, ratom aris damaxasiaTebeli mravalkulturuloba ufro metad<br />

qalaqebisaTvis, vidre soflebisTvis?<br />

davaleba<br />

1. airCie saqarTveloSi mcxovrebi romelime eTnikuri umciresoba (somxebi,<br />

azerbaijanelebi, rusebi, ebraelebi, berZnebi, osebi, qurTebi, asirielebi...) da<br />

CamoTvale misTvis damaxasiaTebeli tradiciebi, dResaswaulebi, saWmeli, samosi<br />

da sxva niSnebi. Seni azriT, ra elementebi aerTianebs dRes saqarTveloSi mcxovreb<br />

sxvadasxva eTnikur jgufebs?<br />

2. imsjele, ra sirTuleebi SeiZleba gamoiwvios kulturuli gansxvavebebis arasworma<br />

aRqmam da gagebam?<br />

47. saqarTvelos kulturuli mravalferovneba<br />

175


48<br />

kulturuli Soki<br />

termini kulturuli Soki me-20<br />

saukunis 60-iani wlebidan<br />

damkvidrda. ase uwodeben<br />

Zlier, ZiriTadad, damTrgunvel<br />

grZnobebs, romelsac aRZravs sxva<br />

kulturis uCveulo Semadgenel<br />

nawilebTan Sexeba. es SeiZleba<br />

iyos gaoceba, gaRizianeba, Suri da<br />

agresiac ki.<br />

gasuli saukunis 50-ian wlebSi<br />

saharis udabnoSi dakargul patara<br />

oazisSi kinodanadgari Caitanes da<br />

adgilobriv mcxovreblebs filmi<br />

aCvenes. „moZravma suraTebma“, cxadia,<br />

gakvirveba da aRfrTovaneba gamoiwvia,<br />

magram kidev ufro didi STabeWdileba<br />

udabnos binadrebze filmis Sinaarsma<br />

moaxdina _ moqmedeba didi mdinaris<br />

maxloblad mimdinareobda. mayureblebma<br />

ver daijeres, rom am raodenobiT wyali sadme SeiZleba arsebobdes. jer gaocdnen,<br />

Semdeg ki RimiliT gadaxedes erTmaneTs _ ver mogvatyuebT, raRac fandia, amdeni<br />

wyali mTels dedamiwaze ar ariso... oazisis mkvidrebma kulturuli Soki ganicades.<br />

SeiZleba vinmes kiTxva gauCndes: mdinare xom bunebis nawilia da ara kulturis?<br />

marTalia, magram mxolod nawilobriv: udabnos mcxovrebTa mier gancdili Soki<br />

mainc kulturuli xasiaTisaa, vinaidan maTi cxovrebis wesis Taviseburebebs,<br />

mniSvnelovanwilad, wylis nakleboba gansazRvravs; mdinare ki ara marto bunebis,<br />

aramed kulturis nawilicaa _ igi aTvisebulia, masze gemebi moZraoben, mdinareze<br />

Txzaven leqsebs da iReben filmebs.<br />

kulturul Soks, rogorc wesi,<br />

ganicdis emigranti, saswavleblad wasuli<br />

axalgazrda, ucxo qveyanaSi samuSaos<br />

maZiebeli, mogzauri; zogi iTrguneba<br />

da didi xniT kargavs sicocxlis xaliss<br />

(rogorc mecnierebi amboben, depresia<br />

eufleba); zogi qedmaRlobiT „iaraRdeba“<br />

_ „es raa, samagierod Cven iseTi mTebi<br />

gvaqvs, amaT rom arc daesizmrebaT“;<br />

kulturuli Soki<br />

zogsac uCndeba survili gaigos, Seimecnos,<br />

Seisisxlxorcos sxva kulturis miRwevebi.<br />

erTi sityviT, kulturuli Soki adamianze<br />

sxvadasxvagvar gavlenas axdens.<br />

176 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


gamoyofen kulturuli Sokis 5 safexurs:<br />

1. „Taflobis Tve“ _ garSemo yvelaferi axali, gansxvavebuli da dadebiTia.<br />

xalxi sasiamovno STabeWdilebas tovebs, adamiani enTuziazmiTaa ganwyobili<br />

siaxleebisadmi.<br />

2. dezorientacia/dabneuloba _ nacnobi da Cveuli araferia, axal <strong>kultura</strong>sTan<br />

Segueba metismetad did Zalisxmevas moiTxovs. siaxlis SegrZneba TandaTan<br />

qreba da yoveldRiuri cxovrebis siZneleebi iCens Tavs. adamiani dabneulia,<br />

mas nostalgia eufleba; SesaZlebelia, janmrTelobis problemebic Seeqmnas<br />

_ uZiloba, ucxo sakvebTan dakavSirebuli sirTuleebi. es reaqciebi droTa<br />

ganmavlobaSi qreba.<br />

3. imedgacrueba da mtruli ganwyoba _ adamiani Tavs jer kidev daucvelad<br />

da daTrgunulad grZnobs, raSic sxvebs adanaSaulebs; uaryofs axal<br />

<strong>kultura</strong>s. SesaZloa, imaze fiqric daiwyos, rom samSobloSi yvelaferi<br />

bevrad ukeTesad iyo, vidre iq, sadac axla imyofeba.<br />

4. avtonomiis done/Seguebis dasawyisi _ adamiani ufro imedianadaa ganwyobili,<br />

rwmundeba, rom SeuZlia axal situaciasTan Segueba.<br />

5. damoukideblobis done _ axal <strong>kultura</strong>sTan adaptaciis safexuri<br />

gadalaxulia. adamiani Tavs komfortulad grZnobs.<br />

kulturuli Sokis es safexurebi pirobiTia da yvela konkretul SemTxvevaSi<br />

zustad aseTi saxiT ar gvxvdeba.<br />

SeiZleba Tu ara gavumklavdeT kulturuli Soks?<br />

diax, SeiZleba, da ai, ramdenime rCeva:<br />

ucxo qveyanaSi gamgzavrebis win gaecani mis tradiciebs, normebs, naxe fotoebi,<br />

filmebi, daiswavle ramdenime sityva da winadadeba;<br />

Tu Soki mainc ganicade, icode _ es kulturuli Sokia, romelic droTa<br />

ganmavlobaSi gaivlis;<br />

Seecade moToko SiSi da „CarTo“ cnobismoyvareoba;<br />

daamyare kontaqti adgilobriv mcxovreblebTan.<br />

kulturuli Soki sakuTar kulturul garemocvaSic SeiZleba ganicado, magaliTad,<br />

sxva skolaSi, qalaqSi, soflidan qalaqSi, ojaxSi, organizaciaSi moxvedris<br />

dros, aseve maSin, rodesac sazogadoebaSi xdeba swrafi cvlilebebi _ Semodis axali<br />

teqnologiebi (magaliTad, kompiuteri), icvleba politikuri reJimi (magaliTad,<br />

sabWoTa kavSiris dangrevis Semdeg), an, sulac, Cndeba axali moda. zogierT adamianSi<br />

es iwvevs dabneulobas, miuReblobas, gaRizianebas, undoblobas... ras izam, bevr<br />

adamians uWirs ZvelTan, CveulTan ganSoreba da axal garemosTan Segueba. swored<br />

isini ganicdian kulturul Soks, Sin Tu ucxoeTSi.<br />

48. kulturuli Soki<br />

177


qarTveli studentis monaTxrobi<br />

maxsovs Cemi aRfrTovaneba, roca TviTmfrinavSi Cavjeqi axal universitetSi<br />

gasamgzavreblad. CrdiloeT evropis erT-erT qveyanaSi mivdiodi, swavla im<br />

universitetSi unda gamegrZelebina, romelzec vocnebobdi. axali nacnoboba,<br />

axali megobrebis SeZena meloda.<br />

pirveli kvira praqtikuli problemebiT iyo aRsavse: unda momeZebna bina,<br />

amerCia sagnebi, SemeZina wignebi. met daxmarebas velodi, magram Cemi xelmZRvaneli<br />

sul dakavebuli iyo: xan sadme miemgzavreboda, xan Sexvedraze eCqareboda, xan<br />

_ leqciaze. momdevno ramdenime kviris manZilze vfiqrobdi, rom aq Zalian civi<br />

xalxi cxovrobda. dRis ganmavlobaSi maT arafrisTvis ecalaT, samuSaos garda.<br />

mezoblebTan oficialuri da zedapiruli urTierToba mqonda. sul vfiqrobdi,<br />

rogorc SeiZleboda yovelive amis Secvla. kviris saukeTeso dRe SabaTi iyo, roca<br />

saRamoobiT saxlSi vrekavdi da Cemianebs vesaubrebodi.<br />

Semdeg erT-erTi studenti daqorwinda da wveulebaze dampatiJa. es<br />

araCveulebrivi iyo! gavicani axali adamianebi, bevri vimxiaruleT, isini TavianT<br />

cekvebs maswavlidnen, me _ Cemsas. Sinisken mimavali, vfiqrobdi: „axla ukve vici,<br />

rogor SeviZino megobrebi am qveyanaSi“.<br />

magram orSabaTs yvelaferi ise gagrZelda, TiTqos araferi momxdariyos. isini,<br />

visTanac ase kargad vgrZnobdi Tavs wina saRamos, derefanSi mokle gamarjobiT<br />

an xelis aweviT ifarglebodnen da TavianT saqmeebze miiCqarodnen. isev marto<br />

davrCi. ra ar gavakeTe sworad? rogorc Cans, es yvelaferi mxolod imas niSnavs,<br />

rom me ucxoeli da, maSasadame, gareSe piri var?<br />

Cemi gancdebi, albaT, saxeze mewera, imitom rom ramdenime dRis Semdeg erTerTi<br />

studenti, romelTan erTad im saRamos vcekvavdi, CemTan movida da mkiTxa,<br />

ra xdeboda. Cven visaubreT; man amixsna, rom yvelaferi Cveulebrivad iyo, da<br />

rom adamianebi aq mkafiod ganasxvavebdnen erTmaneTisagan samuSao da Tavisufal<br />

dros. Tavi ukeT vigrZeni. amis Semdeg Cven vsaubrobdiT xolme, es gogona da kidev<br />

ramdenime adamiani Cemi megobrebi gaxdnen. axla kargad var. muSaobis organizacia<br />

aq araCveulebrivia, amitom me aSkarad vgrZnob winsvlas Cem saqmeSi. adamianebi<br />

pouloben dros Cemi samuSaos Sesaxeb sasaubrod, Tu maT amas vTxov. miuxedavad<br />

amisa, Zalian maklia Cemi qveynis Cveuli siTbo.<br />

davaleba<br />

1. studentis monaTxrobSi gamoyavi kulturuli Sokis safexurebi (1-4), romelic<br />

axalgazrdam gaiara.<br />

2. rogor fiqrob, SeiZleba kulturuli Soki iqces marginalobis (ix. gakveTili 15)<br />

safuZvlad?<br />

3. moiZie informacia `stendalis sindromis~, `parizis sindromis~ da `ierusalimis<br />

sindromis~ Sesaxeb. imsjele, ramdenad SesaZlebelia maTi dakavSireba kulturul<br />

SokTan.<br />

178 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


stereotipi 49<br />

<strong>kultura</strong>Ta Soris urTierTobis<br />

damabrkolebel faqtorTagan erTerTi<br />

yvelaze mTavari stereotipebia.<br />

xSirad Cveni warmodgena adamianebze<br />

ganpirobebulia zogadi codniTa da<br />

49. stereotipi<br />

stereotipi (berZn. stereos _ myari,<br />

tipos _ anabeWdi) _ iTargmneba<br />

rogorc „myari anabeWdi“.<br />

damkvidrebuli SexedulebebiT im jgufebis Sesaxeb, romelsac isini miekuTvnebian.<br />

magaliTad, vTvliT, rom yvela germaneli punqtualuria, warmatebuli mZleosnebi<br />

Savkanianebi arian, iseve rogorc jazis Semsruleblebi. am winaswari warmodgenebidan<br />

gamomdinare, xSirad vxedavT imas, rac gvinda rom davinaxoT, an ris danaxvis molodinic<br />

gvaqvs da uarvyofT yvela sxva SesaZlo informacias, romelic ewinaaRmdegeba am<br />

molodins. Cven gvjera ara imis, rasac vxedavT, aramed vxedavT imas, risac gvjera.<br />

Tu veliT, rom romelime qveynis warmomadgeneli arakeTilganwyobilia ucxoelebis<br />

mimarT, maTi moqmedebac, savaraudod, winaswari molodinis Sesabamisad iqneba<br />

aRqmuli.<br />

stereotipi aris farTod gaziarebuli, standartizebuli, gamartivebuli da<br />

winaswar arsebuli warmodgena ama Tu im jgufis Tvisebebisa da maxasiaTeblebis<br />

Sesaxeb.<br />

stereotipuli damokidebuleba gulisxmobs individis Sefasebas eTnikuri,<br />

rasobrivi, socialuri, asakobrivi, religiuri, genderuli da sxva nebismieri jgufisadmi<br />

kuTvnilebis niSniT. ama Tu im jgufisaTvis miwerili myari maxasiaTeblebi jgufis<br />

yvela wevrze vrceldeba. es niSnebi moicavs rogorc fizikur, ise inteleqtualur<br />

da zneobriv mxares. stereotipi SeiZleba iyos rogorc pozitiuri, aseve negatiuri<br />

(„yvela amerikeli mdidaria“, „yvela frangi Zunwia“).<br />

stereotipebs or jgufad yofen: avtostereotipebad da heterostereotipebad.<br />

avtostereotipi gulisxmobs adamianTa jgufis warmodgenas sakuTar Tavze, xolo<br />

heterostereotipi aRniSnavs erTi jgufis warmomadgelebis Sexedulebas sxva<br />

jgufebze.<br />

179


irlandielebi xSirad miiCneodnen ficx CxubisTavebad da loTebad. me-19<br />

saukunis erT-erT britanul karikaturaze irlandieli imigranti gamosaxulia<br />

rogorc maimunis msgavsi arseba, rasobrivad gansxvavebuli anglosaqsuri tipisagan.<br />

amerikul JurnalSi Harper’s Weekly dabeWdil ilustraciaze irlandieli<br />

negroiduli rasis warmomadgenlis msgavsad aris gamosaxuli da orive maTgani<br />

maimuns aris mimsgavsebuli.<br />

meore ilustracia aseve upirispirebs erTmaneTs anglosaqsuri warmoSobis<br />

qals da irlandieli qalis stereotipul saxes (New Physiognomy, New York, 1866).<br />

nacisturi<br />

propaganda miznad<br />

isaxavda ebraeli xalxis<br />

negatiuri stereotipis<br />

gamyarebas. suraTze<br />

dapirispirebulia<br />

mdidrulad Cacmuli<br />

ebraelebis wyvili<br />

(marjvniv) da Raribi<br />

ojaxi (marcxniv).<br />

xazgasmulia<br />

ebraelTa garegnobis<br />

stereotipuli niSnebi.<br />

ebraeli warmodgenili iyo rogorc mdidari,<br />

xarbi, Zunwi adamiani. is xSirad gamoisaxeboda<br />

rogorc vaWari, romelic fuls iTvlis da Zvirfas<br />

qvebs agrovebs. karikaturebze stereotipizebuli iyo<br />

maTi garegnobac: muqi kanis feri, xveuli Tma, grZeli<br />

kexiani cxviri, Txeli tuCebi da didi muqi Tvalebi.<br />

ebraelebis stereotipizacia evropaSi saukuneebis<br />

manZilze mimdinareobda. socialuri problemebis<br />

wamoWris SemTxvevaSi isini xSirad „gantevebis vacis“<br />

rols TamaSobdnen. nacistur germaniaSi (me-20 saukunis<br />

30-40-ian wlebi) periodSi antisemitizmma yvelaze mZafri<br />

forma miiRo.<br />

180 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


ogor gadavlaxoT stereotipebi<br />

l gavacnobieroT Cveni sakuTari winaswari warmodgenebi da stereotipebi sxva<br />

<strong>kultura</strong>sTan mimarTebaSi;<br />

l meti viswavloT da gavigoT sxva kulturis Sesaxeb.<br />

davaleba<br />

1. moiyvane fizikuri, inteleqtualuri da zneobrivi stereotipebis magaliTebi.<br />

2. romeli avtostereotipebis dasaxeleba SegiZlia? daajgufe isini pozitiur da<br />

negatiur stereotipebad.<br />

3. daakvirdi karikaturaze warmodgenil saxeebs da imsjele, ra ganwyoba SeiZleba<br />

Seiqmnas maT safuZvelze?<br />

4. gaixsene SenTvis cnobili literaturuli nawarmoebebi (Tomas main ridis,<br />

mark tvenis, jeims fenimor kuperis, hariet biCer stous da sxva) da moiyvane<br />

stereotipebis magaliTebi.<br />

diskusia<br />

l imsjele Cvens sazogadoebaSi arsebul stereotipebze. daasaxele magaliTebi,<br />

isaubre, ra safrTxeebs Seicavs stereotipebi da ra SeiZleba gakeTdes maTi Tavidan<br />

asacileblad.<br />

49. stereotipi<br />

181


50<br />

rasa _ biologiuri/genetikuri<br />

maxasiaTeblebiT gansazRvruli<br />

adamianTa didi jgufi.<br />

<strong>kultura</strong>TSorisi urTierTobis barierebi:<br />

rasizmi da qsenofobia<br />

mravali saukunis manZilze sxvadasxva<br />

kulturis warmomadgenlebi qedmaRlurad<br />

uyurebdnen da arasrulfasovnad<br />

miiCnevdnen erTmaneTs gansxvavebuli enis,<br />

religiis, tradiciebis, Cacmulobis, kanis<br />

feris da sxva maxasiaTebelTa gamo. bevr enaSi ucxos, gansxvavebulis aRmniSvneli<br />

sityvebi, xSirad, damakninebel, uaryofiT ganwyobas gamoxatavs, xazs usvams sakuTar<br />

upiratesobas sxvasTan SedarebiT. amis yvelaze cnobili magaliTia „barbarosi“,<br />

romelsac Zveli berZnebi sxva, maTTvis gaugebar enaze metyvel xalxs uwodebdnen,<br />

amave dros, aRniSnavdnen maT ”arakulturulobas”, ”aracivilizebulobas” da<br />

”CamorCenilobas”.<br />

segregacia _ gamoyofa, izolacia,<br />

gancalkeveba.<br />

gansxvavebuli kulturis, eTnosis<br />

an rasisadmi mtruli damokidebuleba<br />

rasizmisa da qsenofobiis safuZvelia,<br />

rac, Tavis mxriv, sxvadasxva saxis<br />

diskriminaciisa da konfliqtis mizezs warmoadgens. gansxvavebulis mimarT<br />

Seuwynarebloba umTavresi dabrkolebaa sxvadasxva kulturis adamianTa mSvidobiani<br />

TanaarsebobisaTvis.<br />

rasizmi emyareba Sexedulebas, romlis Tanaxmad, genetikuri faqtorebi adamianis<br />

gonebrivi da fizikuri SesaZleblobebis mTavari ganmsazRvrelia. warmodgena rasebis<br />

uTanasworobis Sesaxeb, Ziri Tadad, uflebriv gansxvave bebSi vlindeba. rasobrivi<br />

kuTvnileba xSirad kultu rasTan, eTnikurobasa da socialur-ekonomikur status<br />

Tan kavSirSi ganixileba.<br />

rasobriv da eTnikur safuZ velze<br />

adamianis uflebebis SezRudvas<br />

rasobrivi diskri minacia ewodeba.<br />

mis sxvada sxva formas Soris<br />

erT-erTi rasobrivi segregaciaa,<br />

rac yoveldRiur cxovrebaSi<br />

sxva dasxva rasobrivi jgufebis<br />

erTmaneTisagan gamijvniT gamoixateba.<br />

sxvadasxva rasis adamianTa<br />

erTmaneTisagan gamoyofa zogierT<br />

qveyanaSi saxelmwifos mier iyo<br />

dakanonebuli da gulisxmobda<br />

erTi rasis uflebriv upiratesobas<br />

meoresTan SedarebiT.<br />

moswavleebi plakatebiT: `Cven ar gvinda zangebi Cvens<br />

skolaSi~, `Cven ar vivliT skolaSi zangebTan erTad~,<br />

`gaficva integraciis winaaRmdeg~.<br />

182 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


termini „rasobrivi diskriminacia“ niSnavs gansxvavebas, gandevnas, SezRudvas<br />

an upiratesobis miniWebas rasis, feris, warmomavlobis, nacionaluri Tu eTnikuri<br />

kuTvnilebis safuZvelze, romlis mizani an Sedegia ... adamianis uflebebisa da<br />

fundamenturi Tavisuflebebis SezRudva politikur, ekonomikur, socialur,<br />

kulturul da sazogadoebrivi cxovrebis sxva nebismier sferoSi.<br />

qsenofobia ucxoelebisa da maTi<br />

kulturis usafuZvlo da gauazrebeli<br />

SiSi, undobloba da siZulvilia.<br />

qsenofobiis SemTxvevebi dResac bevria.<br />

Tanamedrove konfliqtebSi CarTuli mxareebi xSirad ganicdian dapirispirebuli<br />

eTnikuri Tu religiuri jgufis mimarT siZulvils.<br />

kiTxva<br />

gaeros saerTaSoriso konvencia yvela saxis rasobrivi diskriminaciis<br />

aRmofxvris Sesaxeb. niu iorki, 7 marti, 1966<br />

50. <strong>kultura</strong>TSorisi urTierTobis barierebi: rasizmi da qsenofobia<br />

qsenofobia _ berZn. qsenos _ ucxo,<br />

ucxoeli, fobos _ SiSi<br />

umetesad, negatiuri damokidebuleba<br />

ar aris ganpirobebuli konkretuli<br />

mizeziT, sxva eTnikur Tu religiur<br />

jgufTan urTierTobis gamocdilebiT,<br />

aramed gauazrebel, stereotipul<br />

winaswar ganwyobas warmoadgens.<br />

niSanze aRniSnulia, rom sacurao adgili<br />

gankuTvnilia mxolod TeTri rasis<br />

warmomadgenlebisTvis<br />

l ra sityvebiT aRiniSneb(od)a sxva, ucxo qarTul da sxva enebSi? ra saxis gansxvavebebs<br />

usvams xazs es sityvebi? gamoxatavs Tu ara isini sakuTar upiratesobas sxvebTan<br />

SedarebiT?<br />

183


51<br />

istoriis gakveTilebi<br />

warwera abraze: `vemsaxurebiT mxolod TeTrebs,<br />

espanelebi da meqsikelebi ar daiSvebian~.<br />

1876-1965 wlebSi amerikis SeerTebul<br />

StatebSi moqmedebda e. w. jim qrous 1<br />

kanonebi, romlebic rasobrivi segregaciis<br />

iuriduli safuZveli iyo. es<br />

kanonebi Savkanian amerikelebs statusiT<br />

TeTrkanianebis Tanaswor, magram gancalkevebul<br />

jgufad aRiarebda. miuxedavad<br />

amisa, maTi socialuri da ekonomikuri<br />

uflebebi mniSvnelovnad izRudeboda.<br />

kanonis Tanaxmad, rasobrivi niSniT<br />

gamijnuli iyo sazogadoebrivi cxovrebis<br />

yvela sfero _ skolebi, transporti,<br />

sapirfareSoebi, restornebi, sasmeli<br />

Sadrevnebi da sazogadoebrivi TavSeyris<br />

yvela sxva adgili.<br />

Teatris abra warweriT: `feradkanianTa Teatri~. aSS. 1950 weli. gancalkevebuli onkanebi TeTr- da<br />

feradkanianTaTvis (eliot urvitis foto).<br />

alabamas Statis qalaq montgomeriSi moqmedi kanonis Tanaxmad, avtobusSi<br />

gamoyofili iyo TeTrkanianTa da SavkanianTa seqciebi, romlebic moZravi niSniT<br />

imijneboda. mZRols SeeZlo gadaeadgilebina ”feradkanianTa seqciis” aRmniSvneli<br />

niSani, an saerTod aeRo is. TeTkanianebi avtobusis wina rigebSi sxdebodnen da<br />

TandaTan avsebdnen mas ukana rigebisaken, Savkanianebi piriqiT, ukana adgilebs<br />

ikavebdnen da TandaTan avsebdnen wina rigebs. Savkanianebs SeeZloT msxdariyvnen<br />

Sua rigebSi, sanam TeTrkanianTa seqcia gaivseboda. Tu orive seqcia Sevsebuli<br />

iyo da avtobusSi Savkaniani mgzavri amovidoda, is fexze unda mdgariyo, xolo<br />

Tu TeTrkaniani amovidoda, maSin TeTrkanianTa seqciasTan mdebare uaxloes<br />

rigSi msxdomi yvela Savkaniani mgzavri valdebuli iyo, gaeTavisuflebina adgili<br />

1 „jim qrou“ - afro-amerikelebis damamcirebeli saxeli, aSS-Si damkvidrda 1830-iani wlebidan.<br />

184 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


avtobusi TeTrkaniani da Savkaniani<br />

mgzavrebisTvis gamijnuli seqciebiT<br />

holokosti. nacisturi ideologiis<br />

Tanaxmad, erTmaneTisagan uflebrivad<br />

imijnebodnen germanelebi, rogorc<br />

umaRlesi, „ariuli rasis“ warmomadgenlebi<br />

da ebraelebi, romlebic arasrulfasovan<br />

rasad miiCneodnen.<br />

51. istoriis gakveTilebi<br />

TeTrkanianTa axali rigis Sesaqmnelad.<br />

Tu adgili aRar rCeboda, maT unda<br />

daetovebinaT avtobusi.<br />

Tu wina rigebi ukve dakavebuli<br />

iyo TeTrkanianTa mier, Savkanianebi<br />

jer wina karidan adiodnen avtobusSi<br />

mgzavrobis safasuris gadasaxdelad,<br />

Semdeg isev Cadiodnen da ukana karidan<br />

xelaxla adiodnen avtobusSi. xSirad<br />

xdeboda ise, rom avtobusi iZvreboda<br />

da safasuris gadaxdis Semdeg<br />

Savkaniani mgzavri veRar aswrebda<br />

SavkanianTaTvis gankuTvnili karidan<br />

asvlas.<br />

holokosti (berZn. holos _ mTeli,<br />

kostos _ damwvari) _ ebraelTa<br />

genocidi meore <strong>msoflio</strong> omis dros<br />

germaniasa da mis mier okupirebul<br />

qveynebSi.<br />

es fotoebi 1940 wels aris gadaRebuli. pirvel maTganze miTiTebulia, rom bavSvTa saTamaSo<br />

moedanze ebraelebi ar daiSvebian, xolo meoreze igive akrZalvaa kinoTeatrSi SesvlasTan<br />

dakavSirebiT. suraTebi daculia praRis ebraul muzeumSi.<br />

185


1935 wels nacistur germaniaSi SemoiRes antisemituri (ebraelTa winaaRmdeg<br />

mimarTuli) kanonebi, romlebic niurnbergis kanonebis saxeliTaa cnobili. am<br />

kanonebiT dadginda sqema, romlis safuZvelze unda garkveuliyo rasobrivi<br />

kuTvnileba, uaxloesi winaprebis eTnikuri warmomavlobis mixedviT. „wminda“<br />

ebraelad iTvleboda adamiani, romelsac ori Taobis winaprebidan sami an oTxi<br />

ebraeli hyavda. naxevrad ebraelad miiCneoda is, vinc iudaizmis mimdevari iyo da<br />

Sereul qorwinebaSi imyofeboda. maT mimarT kanoni gansakuTrebiT mkacri iyo.<br />

germanuli sisxlis siwmindisa da pativis dacvisaTvis, kanoni krZalavda Sereul<br />

qorwinebas germanelebsa da ebraelebs Soris da ebraelebs germaniis moqalaqeobas<br />

arTmevda.<br />

ebraelTa uflebebis SezRudva gavrcelda nacisturi germaniis mier okupirebul<br />

yvela qveyanaSi. Seiqmna sakoncentracio banakebi („sikvdilis banakebi”), sadac „dabali<br />

rasis” warmomadgenlebs _ ebraelebsa da boSebs _ fizikurad anadgurebdnen. garda<br />

amisa, maTze sxvadasxva samedicino eqsperiments atarebdnen, iyenebdnen iZulebiTi<br />

samuSaoebisaTvis. istoriaSi arnaxuli gegmazomieri masobrivi ganadgurebis Sedegad,<br />

daaxloebiT 6 milioni ebraeli daiRupa.<br />

aparteidi (holand.<br />

apartheid) _ gamoyofa,<br />

gancalkeveba.<br />

niSanze aRniSnulia, rom<br />

sacurao adgili gankuTvnilia<br />

mxolod TeTri rasis<br />

warmomadgenlebisTvis<br />

1948-1993 wlebSi samxreT afrikis respublikaSi<br />

gabatonebuli iyo rasobrivi segregaciis samarTlebrivi<br />

sistema _ aparteidi. aparteidis periodSi samxreT<br />

afrikis mosaxleobis umravlesobis _ feradkanianebis<br />

_ uflebebi SezRuduli iyo mmarTveli TeTrkanianebis<br />

mier, romlebic Tavad umciresobas warmoadgendnen.<br />

rasobrivi segregacia samxreT afrikaSi koloniuri<br />

periodidan arsebobda, magram nacionaluri partiis<br />

mier misi dakanoneba 1948 wels moxda.<br />

niSanze aRniSnulia, rom sapirfareSo gankuTvnilia mxolod<br />

SavkanianebisaTvis, feradkanianTa da azielebisTvis<br />

186 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


samxreT afrikis respublikis kanonmdebloba mosaxleobas oTx rasobriv<br />

jgufad yofda: Savkanianebi, TeTrkanianebi, feradkanianebi da azielebi. 1950<br />

wels SemoiRes piradobis mowmobebi, sadac miTiTebuli iyo rasa. Seiqmna sagangebo<br />

komisiebi im adamianTa mikuTvnebulobis gansasazRvrad, romelTa rasa mkafio<br />

ar gaxldaT. gancalkevebuli iyo sxvadasxva rasis sacxovrebeli adgilebi, rac<br />

xSirad Zaladobrivi gziT xdeboda. es gansakuTrebiT mtkivneuli iyo maTTvis, visi<br />

ojaxis wevrebi, SesaZloa, sxvadasxva rasisaTvis miekuTvnebinaT da erTmaneTisagan<br />

daeSorebinaT. kanoniT ikrZaleboda rasebs Soris Sereuli qorwinebebi. mTavrobam<br />

ganacalkeva saganmanaTleblo, samedicino da samoqalaqo momsaxurebis sferoebi.<br />

SavkanianTaTvis gankuTvnili momsaxureba xarisxiT gacilebiT CamorCeboda<br />

TeTrkanianebisas. gancalkevda plaJebi, avtobusebi, TavSeyris nebismieri sxva<br />

adgili. niSnebi warweriT „mxolod TeTrebisaTvis“ parkebSi skamebTanac ki<br />

iyo dadgmuli. segregacia ganaTlebis sferoSi gamoixateboda ara mxolod<br />

gancalkevebuli skolebis arsebobiT, aramed SavkanianTaTvis calke saganmanaTleblo<br />

sistemis SeqmniT. gansazRvruli iyo, rom Savkanian moswavleebs muSaTa rigebi<br />

unda SeevsoT. rac Seexeba universitetebs, ukve arsebul umaRles saswavleblebSi<br />

feradkanianebi ar daiSvebodnen, maTTvis Seiqmna axali universitetebi.<br />

kiTxva<br />

l Cven miCveulebi varT qarTul tolerantobaze saubars, axla „axali“ ucxoelebi<br />

gvyavs (Savkanianebi, samxreT-aRmosavleT azielebi, Cinelebi, Turqebi...), rogoria<br />

sazogadoebis damokidebuleba maT mimarT?<br />

davaleba<br />

l rasizmi da qsenofobia _ ara mxolod istoriuli fenomenebi, aramed<br />

yoveldRiurobis nawilia. klasSi moawyeT situaciuri TamaSi: „me ar var rasisti,<br />

magram...“ (transportiT mgzavrobisas Sens gverdiT dajda Savkaniani, sxva eTnikuri<br />

an religiuri jgufis warmomadgeneli damaxasiaTebeli CacmulobiT da a.S.).<br />

51. istoriis gakveTilebi<br />

187


damatebiTi informacia<br />

ana franki<br />

ana franki ebraeli gogona iyo. igi 1929 wels daibada<br />

germaniaSi, mainis frankfurtSi. 1933 wels, xelisuflebaSi<br />

nacional-socialistebi movidnen. maTi antisemituri<br />

politikis gamo, frankebis ojaxi holandiaSi,<br />

emigraciaSi wavida. 1940 wels, germaniis mier holandiis<br />

okupirebis Semdeg, ebraelebis devna holandiaSic<br />

daiwyo, amitom 1942 wels frankebi iZulebuli gaxdnen,<br />

saidumlo TavSesafarSi gadasuliyvnen sacxovreblad<br />

da ase aecilebinaT Tavidan mosalodneli saSiSroeba.<br />

magram 1944 wels nacistebma TavSesafari aRmoaCines<br />

da misi mcxovrebni sxvadasxva sakoncentracio banakSi<br />

gadaiyvanes. 1945 wels ana franki bergen-belsenis<br />

banakSi tifiT gardaicvala.<br />

dRiuri, romelSic gogona TavSesafarSi cxovrebas aRwerda, meore <strong>msoflio</strong> omis<br />

Semdeg maleve gamoica. mas Semdeg ana frankis dRiuri yvela Taobis sakiTxavi wigni<br />

gaxda.<br />

fragmenti ana frankis dRiuridan<br />

„Cven ebraelebi varT da amitom 1933 wels, rogorc emigrantebi, holandiaSi<br />

wamovediT... sxvebiviT Cvenc ar gamogvelia sadardebeli cxovrebaSi. 1940 wlidan<br />

... jer omi dagvatyda Tavs, mere kapitulacia, ... axla ki daiwyo Cveni sacodaoba.<br />

diqtatoris 2 brZanebas brZaneba mosdevda. gansakuTrebiT ebraelTa mdgomareoba<br />

gauaresda. ebraelebs unda etarebinaT yviTeli varskvlavi, CaebarebinaT velosipedebi,<br />

ekrZalebodaT tramvaiT mgzavroba, avtomobilze xom laparakic zedmetia. raimes<br />

yidva mxolod samidan xuTamde SeeZloT _ isic mxolod ebraelTa savaWroebSi.<br />

saRamos rva saaTis Semdeg ara marto quCaSi gamosvlis, aramed baRSi da aivanze<br />

gaCerebis uflebac aRar hqondaT. ebraelebs aukrZales Teatrsa da kinoSi siaruli,<br />

verc sxva gasarTob adgilebSi Sedgamdnen fexs. maT ekrZalebodaT curva, CogburTisa<br />

da hokeis TamaSi, saerTod sportis yvela saxeoba. ebraelebs aRar hqondaT ufleba<br />

qristianebs swveodnen... amieridan mTeli Cveni cxovreba amgvari Zaldatanebis qveS<br />

moeqca.“<br />

2 igulisxmeba adolf hitleri, germaniis kancleri 1933-45 wlebSi<br />

188 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


eTnocentrizmi 52<br />

arsebobs aseTi Zveli xumroba: erTi samxedro piri filosofosTa wreSi<br />

moxvda. usmina maT kamaTs uzogades sakiTxebze da Tqva: „Tu aseTi Wkvianebi xarT,<br />

mwyobriT ratom ar dadixarT?...“<br />

Cvenma gmirma, romelic, cxadia, WkuiT<br />

ar gamoirCeoda, egocentrizmi gamoavlina.<br />

es sityva laTinuridan warmodgeba:<br />

„ego“ niSnavs „me“, xolo centri yvelam<br />

iciT, ra aris. egocentruls uwodeben<br />

adamians, romelic sakuTar faseulobebs,<br />

midrekilebebs, warmodgenebs Tu rwmenas<br />

52. eTnocentrizmi<br />

eTnocentrizmi niSnavs sakuTari<br />

kulturis miCnevas sxvebze<br />

aRmatebulad, sxva kulturebis da<br />

xalxebis qcevis Tu warmodgenebis<br />

Sefasebas sakuTari kulturis<br />

poziciidan.<br />

miiCnevs erTaderT sworad da yvelasaTvis aucileblad. Cveni anekdotis personaJi<br />

darwmunebuli iyo, rom is, rasac TviTon Tvlida saSur da, albaT, Znel saqmed,<br />

sxvebisTvisac aseTi unda yofiliyo. anekdoti anekdotad, magram egocentrul<br />

gamonaTqvamebs xSirad gaigonebT yoveldRiur cxovrebaSi: „ver gavige, rogor<br />

SeiZleba iyo vegetarianeli...“; „eg mTlad kargad ver aris, markebs agrovebs da sxva<br />

araferi ainteresebs...“; „amxela wigns ra gakiTxebs!“ da a.S.<br />

egocentrizmis saxesxvaobas warmoadgens eTnocentrizmi (berZ. „eTnos“ _ tomi,<br />

xalxi) _ roca sakuTari kulturis wesebi da normebi sworad da „WeSmaritad“ miiCneva,<br />

yvelaferi gansxvavebuli ki _ arasworad.<br />

gaxsovs franc boasis „kulturis saTvale“? sxva <strong>kultura</strong>s adamianebi afaseben<br />

sakuTari kulturis gadasaxedidan, romelsac nimuSad, sazomad miiCneven. sxva<br />

kulturis adamianebs ki „sakuTari saTvale“, sakuTari faseulobebi, Sexedulebebi<br />

da normebi aqvT.<br />

adamianebs sjeraT, rom swored maT <strong>kultura</strong>Si arsebuli rwmena-warmodgenebi,<br />

Sexedulebebi, zne-Cveulebebi aris marTebuli da zneobrivi. amitom gansxvavebuli<br />

faseulobani aRiqmeba rogorc ucnauri, naklebzneobrivi, CamorCenili da veluric<br />

ki.<br />

eTnocentrizmis magaliTebi mravlad SeiZleba aRmovaCinoT <strong>msoflio</strong> istoriaSi.<br />

Zveli berZnebis mier kacobriobis dayofa elinebad da barbarosebad swored<br />

eTnocentrizmis gamoxatuleba iyo. berZnebi gamarTlebulad da sworad mxolod<br />

sakuTari cxovrebis wess miiCnevdnen, danarCeni samyaro ki maTTvis barbarosul,<br />

aracivilizebul, erTgvarovan sivrces warmoadgenda. eTnocentrizmis<br />

gamoxatuleba iyo aseve evropeli misionerebis damokidebuleba amerikis<br />

adgilobrivi mosaxleobisadmi. misionerebis mizani iyo „swori“ rwmenis, zneobis,<br />

codnis, gemovnebis gavrceleba axladaRmoCenil kontinentze, romelic miiCneoda<br />

„primitiulad“ da „CamorCenilad“.<br />

189


eTnocentrizmis magaliTebi Tanamedrove samyaroSic bevria. erTi kulturis<br />

warmomadgenels SeiZleba uCveulod da miuReblad moeCvenos sxva <strong>kultura</strong>Si<br />

arsebuli dakrZalvis wesi: zogierT sazogadoebaSi micvalebuls gardacvalebis<br />

dResve krZalaven, sxvagan ki datirebis mravaldRiani rituali aqvT. SefasebiTi<br />

damokidebuleba mJRavndeba samosisadmic. mraval adamianSi Rimils iwvevs Sotlandiur<br />

kiltSi gamowyobili mamakaci.<br />

ormagi eTnocentrizmis magaliTi<br />

iaponuri kulturisadmi miZRvnil mecadineobaze leqtorma studentebs uambo,<br />

rom iaponiaSi Zalze mkacri wesebi arsebobs saCuqrebTan dakavSirebiT. Tu erTma<br />

iaponelma meores raime aCuqa, aucilebelia sapasuxo saCuqari, magram zustad<br />

igive safasuris! ufro Zvirfasi sapasuxo saCuqari Zalian damamcirebeli da<br />

Seuracxmyofelia _ iTvleba, rom am gziT Sen ambob: „me Senze magari da mdidari<br />

var! Sen mxolod iaffasiani nivTebis yidvis Sno gaqvs!“<br />

moulodnelad erTma studentma, zazam, Sublze ikra xeli da wamoiZaxa: „axla<br />

mivxvdi, rac moxda!“ gamoirkva, rom saerTaSoriso sazafxulo banakSi yofnisas<br />

zaza daumegobrda iaponel gogonas, romelmac wamosvlis wina dRes mas iaponuri<br />

suveniri aCuqa. zazam „qarTuli raindoba“ gamoiCina, fuli isesxa da ganSorebis<br />

dRes gogonas Zvirfasi saCuqari miarTva. amis mere ki moxda is, rasac leqtori<br />

yveboda _ gogonam zazasTan yovelgvari urTierToba gawyvita, dabloka misi<br />

telefoni da el-fosta, anu CaTvala, rom zazam mas ganzrax miayena Seuracxyofa.<br />

araferia gasakviri imaSi, rom ar mogvwons da miuReblad vTvliT imas, rac<br />

gansxvavebulia da ucxoa CvenTvis. ubralod, unda gvaxsovdes rom, rac normaluria<br />

CvenTvis, swored is SeiZleba gaugebari iyos sxvisTvis. amitom, azrsmoklebulia<br />

mcdeloba, Cveni Sexeduleba „sworisa“ da „arasworis“, „kargisa“ da „cudis“, „lamazisa“<br />

da „uSnos“ Sesaxeb gadavitanoT sxva <strong>kultura</strong>ze da es gansxvavebebi sakuTari<br />

upiratesobis dasasabuTeblad gamoviyenoT.<br />

barnard Sou<br />

mweralma bernard Soum (1856-1950) ki eTnocentrizmi ase<br />

Seafasa: „barbarosi isaa, visac sakuTari tomis wesebi bunebis<br />

kanonebi hgonia“.<br />

190 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


damatebiTi informacia<br />

akiremas tomSi gavrcelebuli rituali<br />

akiremas tomis yvela wevri yoveldRiurad asrulebs piris rituals. igi Sedgeba<br />

pirSi Roris jagris konis swrafi da daJinebuli moZraobebisagan. am ritualis<br />

garda, es adamianebi weliwadSi orjer midian wminda piris kacTan. es ukanaskneli<br />

flobs STambeWdavi raodenobis gansakuTrebul mowyobilobebs _ burRebs, qlibebs,<br />

marwuxebs da saxvretebs. am sagnebis gamoyeneba piridan boroti Zalebis gamodevnis<br />

dros adamianis warmoudgenel tanjvas iwvevs. wminda piris kaci muStrebis kbilebSi<br />

avadmyofobisagan warmoqmnil naxvretebs am mowyobilobaTa saSualebiT kidev<br />

ufro afarToebs, Semdeg ki am xvrelebSi jadosnur masalebs debs. Tuki kbilebze<br />

bunebrivad gaCenili xvrelebi ar arsebobs, maSin wminda piris kaci erTi an ramdenime<br />

kbilis mozrdil nawilis amtvrevs zebunebrivi nivTierebebis Casadebad. muStrebis<br />

azriT, mkurnalobis mizani avadmyofobis SeCerebaa. am ritualis Zalze wminda da<br />

tradiciuli xasiaTi naTelia iqidanac, rom adgilobrivi mcxovreblebi kvlav da<br />

kvlav, wlidan wlamde dadian wminda piris kacTan, miuxedavad imisa, rom maTi kbilebi<br />

xrwnas ganagrZobs.<br />

nawyveti horas m. maineris statiidan „sxeulis rituali akiremas tomSi“<br />

kiTxva<br />

l arsebobs Tu ara „piris rituali“ da „wminda piris kaci“ Sens <strong>kultura</strong>Si? Tu<br />

arsebobs, aRwere msgavsebebi da gansxvavebebi. axla waikiTxe akirema marjvnidan<br />

marcxniv. imsjele, ris Cveneba scada amerikelma mecnierma horas m. mainerma?<br />

diskusia<br />

l imsjele zazasa da iaponeli gogonas qcevaze. romeli maTgani moiqca arasworad? ram<br />

gamoiwvia gaugebroba? rogor SeiZleboda misi Tavidan acileba?<br />

52. eTnocentrizmi<br />

191


53<br />

ing. relative _<br />

SedarebiTi,<br />

SefardebiTi<br />

margaret midi<br />

melvil herskovici<br />

eTnorelativizmi<br />

eTnorelativizmi _ Sexeduleba,<br />

romelic emyareba yvela kulturis<br />

Tanabari mniSvnelobis aRiarebas.<br />

amboben, rom gemovnebaze ar daoben. SeiZleba, raRac<br />

mogvwondes an ar mogvwondes _ rogorc sakuTar, aseve sxva<br />

<strong>kultura</strong>Si. Tumca es ar niSnavs, rom rac Cven gvxiblavs,<br />

aucileblad unda moswondes sxvasac da, miT umetes, rac<br />

CvenTvis gaugebari an miuRebelia, is calsaxad cudi, uvargisi,<br />

ugemovnebo an „CamorCenilia“. magaliTad, sufris etiketi<br />

gansxvavebulia sxvadasxva <strong>kultura</strong>Si. zogan miRebulia saerTo<br />

TefSidan xeliT Wama da gansakuTrebul pativad iTvleba,<br />

Tu maspinZeli stumars sakuTari xeliT miarTmevs pirvel<br />

lukmas. zogan sufris yvela wevrs sakuTari TefSi da dana-<br />

Cangali aqvs da, yuradRebis niSnad, maspinZeli araerTxel<br />

da daJinebiT sTavazobs stumars TiToeul kerZs. sxvagan<br />

sufris wevrebi ramdenime kovziT, CangliT, daniTa da WiqiT<br />

arian „aRWurvili“, kerZebis Tanmimdevroba da TiToeuli<br />

stumrisaTvis gankuTvnili ulufa ki imTaviTve gansazRvrulia.<br />

romeli wesi SeiZleba CaiTvalos ukeTesad da, Sesabamisad,<br />

yvelasaTvis savaldebulod?<br />

me-20 saukunis 20-iani wlebisaTvis mecnierebs daugrovdaT<br />

monacemebi, romlebic cxadyofda, rom dedamiwis sxvadasxva<br />

kuTxeSi adamianTa jgufebi sruliad gansxvavebuli wesiT<br />

cxovrobdnen, gansxvavebulad aRiqvamdnen samyaros, sxvadasxva<br />

warmodgena hqondaT sikeTesa da borotebaze, dasaSvebsa da<br />

akrZalulze, silamazesa da simaxinjeze. TandaTan Camoyalibda<br />

Sexeduleba, romlis Tanaxmad, kulturebi arian gansxvavebuli,<br />

da ara ukeTesi an uaresi, ganviTarebuli an CamorCenili.<br />

Taviseburebebis ganmapirobebel faqtorebs. SeiZleba iTqvas,<br />

rom isini „kulturis aisbergis“ mxolod xiluli nawilis kvleviT<br />

kmayofildebodnen, romelsac sakuTari kulturis „saTvaliT“<br />

SeiaraRebulni akvirdebodnen. maTi eTnocentristuli xedva<br />

gulisxmobda dasavluri kulturis aRiarebas etalonad,<br />

romelic yvela danarCenisaTvis misabaZi unda yofiliyo.<br />

eTnocentrizmis sapirispirod, Camoyalibda axali Tvalsazrisi<br />

_ eTnorelativizmi. romlis Tanaxmad, Tu vTvliT, rom<br />

Cveni rwmena-warmodgenebi, qceva, normebi, samyaros aRqma Cveni<br />

kulturiT aris gansazRvruli, maSin vaRiarebT imasac, rom<br />

sxvaTa Sexedulebebi, warmodgenebi da msoflmxedveloba maTi<br />

kulturiT aris ganpirobebuli. eTnorelativizmis sinonimuri<br />

me-20 saukunis Sua xanebSi franc<br />

boasi da misi mowafeebi ruT benediqti,<br />

melvil herskovici da margaret midi<br />

aRniSnavdnen, rom adre mkvlevrebi<br />

yuradRebas ar aqcevdnen kulturuli<br />

ruT benediqti<br />

192 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


mniSvnelobiT gamoiyeneba termini<br />

kulturuli relativizmi.<br />

modi, davfiqrdeT, arsebobs universaluri<br />

sazomi, romlis mixedviT<br />

SevafasebdiT, romeli <strong>kultura</strong> SeiZleba<br />

CaiTvalos etalonad da sxva <strong>kultura</strong>Ta<br />

Sefasebis safuZvlad?<br />

eTnorelativizmi gulisxmobs sami mTavari principis gacnobierebas:<br />

l erTi kulturis aR qma da gageba SeuZlebelia meore <strong>kultura</strong>sTan Sedarebis<br />

gareSe;<br />

l erTi kulturis farglebSi arsebuli wesebi, zne-Cveulebani Tu Sexedulebebi<br />

ar SeiZleba Sefasdes sxva kulturis wesebis, zne-Cveulebebis Tu<br />

warmodgenebis gadasaxedidan;<br />

l konkretuli qceva, norma da Sexeduleba SeiZleba gavigoT da avxsnaT<br />

mxolod im kulturis farglebSi, romelSic is arsebobs. yoveli <strong>kultura</strong><br />

rTuli sistemaa, romlis yvela detali erTmaneTTanaa dakavSirebuli.<br />

CvenTvis „ucnauri“, „araswori“ wesi Tu tradicia savsebiT bunebrivia sxva<br />

kulturisaTvis.<br />

amgvari midgoma aadvilebs urTierTgagebas kulturebs Soris.<br />

diskusia<br />

kiTxva<br />

53. eTnorelativizmi<br />

kulturuli relativizmi _<br />

Tvalsazrisi, romlis Tanaxmad,<br />

kulturis Taviseburebebis<br />

gaazreba da gageba SesaZlebelia<br />

mxolod missave farglebSi.<br />

l rogorc fiqrob, gulisxmobs Tu ara kulturuli relativizmi, rom sxva an Cveni<br />

sazogadoebis qcevebi (magaliTad, monoba, wameba savaraudo damnaSavisagan Cvenebis<br />

misaRebad da sxva) ar unda ganvsajoT moraluri TvalsazrisiT?<br />

l veliT, rom Cveni <strong>kultura</strong> _ xuroTmoZRvreba, mravalxmiani simRera,<br />

mravalferovani samzareulo, stumarTmoyvareoba da sxva _ ucxoelTa interessa<br />

da aRfrTovanebas gamoiwvevs. warmoidgine, rom es ase ar moxda: stumari gulgrili<br />

darCa yovelive imis mimarT, riTac Cven ase viwonebT Tavs, xolo sufraze Tavazianad<br />

aRniSna, rom sacivi _ qarTuli samzareulos mSveneba _ gemrielia, Tumca mavnea<br />

janmrTelobisaTvis, radgan Termulad damuSavebul nigozs Seicavs. ras ifiqreb?<br />

rogor moiqcevi?<br />

warmoidgine: centraluri aziis erT-erT qveyanaSi maspinZelma siamayiT gagacno<br />

sakuTari qveynis kulturuli RirsSesaniSnaobebi, Semdeg iurtaSi migipatiJa, sadac<br />

kumisiTa 1 da cxenis xorciT damzadebuli gemrieli kerZiT gagimaspinZlda. ras<br />

ifiqreb? rogor moiqcevi?<br />

imsjele am ori SemTxvevis Sesaxeb. Seni azriT, sad gadis zRvari eTnocentrizmsa da<br />

eTnorelativizms Soris?<br />

1 kumisi - cxenis rZiT damzadebuli Txieri produqti.<br />

193


damatebiTi informacia<br />

adamianis uflebebi da kulturuli relativizmi<br />

axal ambebSi sul ufro xSirad gvesmis imis Sesaxeb, rom mTel <strong>msoflio</strong>Si<br />

irRveva adamianTa uflebebi. SemTxvevebi uamravia, politikuri Sexedulebebis gamo<br />

dapatimrebiT dawyebuli da eTnikuri wmendiT damTavrebuli. Tumca, dasavleTis<br />

kritikul damokidebulebas am sakiTxisadmi <strong>msoflio</strong>s sxva qveynebi uaryofiTad<br />

xvdebian da acxadeben, rom dasavleTma unda Sewyvitos adamianis uflebebze Tavisi<br />

subieqturi mosazrebebis sxvaTaTvis Tavs moxveva. iqneb marTebulia kulturuli<br />

relativizmis mkacri midgoma, romelic yvela <strong>kultura</strong>s TanabarmniSvnelovnad<br />

ganixilavs? aseT SemTxvevaSi, SeuZlebeli gaxdeba adamianis uflebebis universaluri<br />

standartebis SemuSaveba.<br />

adamianis uflebaTa sayovelTao deklaraciis miRebas (1948 wels) erTi saintereso<br />

istoria ukavSirdeba: deklaraciis ganxilvis dros mecnierTa erTma jgufma,<br />

kerZod, amerikis anTropologTa asociaciam melvil herskovicis xelmZRvanelobiT,<br />

warmoadgina sakuTari varianti, romlis mixedviTac, saWiro iyo im faqtisaTvis<br />

yuradRebis miqceva, rom yovel sazogadoebaSi Tavisufleba Taviseburad esmiT:<br />

„adamiani Tavisufalia im SemTxvevaSi, Tuki mas SeuZlia icxovros Tavisuflebis<br />

im gagebiT, romelic mis sazogadoebaSia miRebuli“. maTi azriT, yvela <strong>kultura</strong>s<br />

sakuTari faseulobebi, Tavisuflebis Tu samarTlis „sakuTari“ gageba aqvs, amitom,<br />

Tu deklaracia daemyareboda Tavisuflebis dasavlur princips, igi ver iqneboda<br />

sayovelTaod aRiarebuli.<br />

viciT, rom yvela <strong>kultura</strong>s Tavisi eTikuri normebi aqvs, magram es normebi<br />

erTnair Rirebulebebs ar eyrdnoba. magaliTad, kulturebi SesamCnevad gansxvavdeba<br />

umciresobaTa da qalTa uflebebis mixedviT. zogierT sazogadoebaSi colebs klaven,<br />

rodesac qmari gardaicvleba; sikvdiliT sjian, Tuki maT mamisadmi an Zmisadmi<br />

daumorCilebloba gamoavlines. rogori iqneba kulturuli relativizmis momxreTa<br />

midgoma amgvari faqtebis mimarT?<br />

am kiTxvaze pasuxis araerTmniSvnelovnebis gamo, kulturul relativizms<br />

bevri kritikosi gamouCnda. maTi azriT, Tuki ar arsebobs moralis universaluri<br />

principebi, maSin arc tolerantobis principi SeiZleba iyos universaluri. da Tu<br />

tolerantoba aris universaluri principi, ratom ar SeiZleba arsebobdes sxva msgavsi<br />

universaluri principebic?<br />

194 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


interkulturuli komunikacia.<br />

interkulturuli dialogi<br />

54.interkulturuli komunikacia. interkulturuli dialogi<br />

54<br />

interkulturuli komunikacia sxvada<br />

sxva kulturis warmomadge nelTa<br />

uSu alo urTierTobas gulisxmobs. Sen<br />

ukve ici, ramdenad mravalferovania<br />

kul turebi, ramdenad gansxvavdebian<br />

adamianebi CacmulobiT, qceviT, kvebis<br />

racioniT, sacxovrebeli garemoTi, SexedulebebiT,<br />

erTisa da imave sagnis Tu<br />

movlenis aRqmiT. rogorc naxe, ar aris<br />

ioli sakuTarisagan radikalurad, an<br />

Tundac umniSvnelod gansxvavebuli<br />

warmod genebis da Sexedulebebis mqone<br />

adamianis gageba da miReba, miT ufro,<br />

rodesac cota, an sulac araferi viciT<br />

misi kulturis Sesaxeb.<br />

modi, mokled SevajamoT, ra barierebis winaSe SeiZleba aRmovCndeT<br />

interkulturuli komunikaciis procesSi:<br />

1. enobrivi gansxvaveba. enis Seswavla gacilebiT mets niSnavs, vidre, ubralod,<br />

leqsikisa da gramatikis dauflebas, unda viswavloT _ ra, rogor, rodis, sad<br />

da ratom vTqvaT. erTsa da imave sityvas, SeiZleba, sxvadasxva mniSvneloba<br />

hqondes sxvadasxva situaciaSi.<br />

2. araverbaluri komunikaciis sfero, romelic moicavs Jestebs, pozas, mimikas<br />

da sxva saSualebebs, romelTa meSveobiTac laparakis gareSe gamovxatavT,<br />

Tu ras vgrZnobT da ras vfiqrobT. Cveni <strong>kultura</strong> „gvaswavlis“ araverbalur<br />

komunikacias, romelic imdenad avtomaturia, rom masze iSviaTad vfiqrobT.<br />

magram „sxva“adamianma Seni Jestebi, mimika, Cacmuloba, fizikuri siaxlove<br />

an siSore, pirispir kontaqti (TvalebSi yureba), SeiZleba, sakuTari<br />

kulturidan gamomdinare axsnas da es sruliad gansxvavebuli aRmoCndes<br />

imisagan, ris Tqmac Sen gsurda.<br />

3. stereotipebi _ ganzogadebuli, gamartivebuli da winaswar arsebuli<br />

warmodgena ama Tu im jgufis Tvisebebisa da maxasiaTeblebis Sesaxeb.<br />

4. eTnocentrizmi _ miswrafeba, SevafasoT sxva <strong>kultura</strong> rogorc kargi an<br />

cudi, Cveni sakuTari kulturidan gamomdinare.<br />

195


Sen aseve ici, ra Sedegi SeiZleba<br />

gamoiRos kulturuli Tu rasobrivi<br />

gansxvavebebis safuZvelze erTi jgufis<br />

mier meoris uflebebis ugulebelyofam,<br />

erTis mier meoris arasrulfasovnad<br />

miCnevam. modi, vifiqroT imaze,<br />

ra alternativa SeiZleba hqondes<br />

Seuwynareblobis am ukidures<br />

gamoxatulebebs, ra mniSvneloba aqvs<br />

stereotipebis, rasizmis, qsenofobiis<br />

gadalaxvas imisaTvis, rom kulturulma<br />

mravalferovnebam Cveni cxovreba ufro<br />

saitereso gaxados da ar daamZimos is<br />

konfliqtebiTa da dapirispirebiT.<br />

kulturulad mravalferovan <strong>msoflio</strong>Si sasicocxlo mniSvneloba aqvs sxvadasxva<br />

xalxebsa da jgufebs Soris harmoniuli Tanacxovrebis uzrunvelyofas. amis miRwevis<br />

saSualebaa interkulturuli dialogi.<br />

evropis sabWos gansazRvrebiT, interkulturuli dialogi aris procesi,<br />

romelic gulisxmobs sxvadasxva kulturis warmomadgenel individebsa da jgufebs<br />

Soris SexedulebaTa Ria, urTierTpativiscemaze dafuZnebul gaziarebas, rasac<br />

gansxvavebuli msoflmxedvelobisa da cxovrebis wesis gagebasa da gaazrebamde<br />

mivyavarT.<br />

interkulturuli dialogis problema gansakuTrebiT mniSvnelovania<br />

mravalkulturuli da mravaleTnikuri qveynebisa da regionebisaTvis, sadac<br />

„sxvasTan“ kontaqti da masTan dialogi saukuneebis manZilze mimdinareobda da<br />

mTeli istoriis ganmsazRvrel faqtorad iqca. aseT regionTa ricxvs miekuTvneba,<br />

magaliTad, kavkasia, samxreT-aRmosavleT evropa, baltiis qveynebi, centraluri<br />

azia da sxva.<br />

Tanamedrove <strong>msoflio</strong>s calkeuli nawilebi sul ufro mWidrod ukavSirdeba<br />

erTmaneTs. Tu adre garkveuli manZilis dafarvas Tveebs da wlebs andomebdnen, dRes<br />

amis gakeTeba saaTebSia SesaZlebeli. sainformacio teqnologiebi, migracia, turizmi,<br />

romelic individualuridan masobriv movlenad iqca, pirispir gvaxvedreben “sxvas”,<br />

romelic yvelganaa da masTan Sexvedris Tavidan acileba SeuZlebelia. globalizacia,<br />

erTi mxriv, ganapirobebs sxvadasxva kulturis matarebelTa mWidro kontaqts, meore<br />

mxriv, mkafiod avlens gansxvavebebs. aseT viTarebaSi, interkulturul dialogs<br />

gansakuTrebuli mniSvneloba eniWeba.<br />

196 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>


interkulturuli dialogis principebis daufleba saSualebas mogcems,<br />

gaiazro <strong>kultura</strong>TaSorisi urTierTobis sirTuleebi da Seecado maT gadalaxvas;<br />

gaacnobiero, rom qcevis wesebi, urTierTobani, warmodgenebi sxvadasxva <strong>kultura</strong>Si<br />

sxvadasxvagvaria; daayeno sakuTari Tavi „ucxo“ kulturis warmomadgenlis adgilze.<br />

Cven yvelas SegviZlia urTierToba sxva adamianebTan, rogorc ar unda<br />

gansxvavdebodnen isini Cvengan, SegviZlia viswavloT maTi gageba.<br />

davaleba<br />

1. dawere Tema: ”interkulturuli komunikaciisa da dialogis mniSvneloba<br />

saqarTvelosaTvis”.<br />

2. waikiTxe Sens mier pirvel gakveTilze Sesrulebuli ese. Secvlidi rames?<br />

197

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!