Transform your PDFs into Flipbooks and boost your revenue!
Leverage SEO-optimized Flipbooks, powerful backlinks, and multimedia content to professionally showcase your products and significantly increase your reach.
qeTevan kakitelaSvili, giorgi niJaraZe, nino Ciqovani,<br />
irakli CxaiZe, maia qvriviSvili, ivane wereTeli<br />
<strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong><br />
Tbilisi<br />
2012
saqarTvelos saxelmwifo<br />
himni<br />
`Tavisufleba~<br />
leqsi daviT maRraZisa<br />
Cemi xatia samSoblo,<br />
saxate mTeli qveyana,<br />
ganaTebuli mTa-bari,<br />
wilnayaria RmerTTana.<br />
Tavisufleba dRes Cveni<br />
momavals umRers didebas,<br />
ciskris varskvlavi amodis<br />
da or zRvas Sua brwyindeba.<br />
dideba Tavisuflebas,<br />
Tavisuflebas dideba.
qeTevan kakitelaSvili, giorgi niJaraZe, nino Ciqovani,<br />
irakli CxaiZe, maia qvriviSvili, ivane wereTeli<br />
<strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong><br />
X/XI/XII<br />
moswavlis wigni<br />
grifi mieniWa 2012 wels, saqarTvelos ganaTlebisa da<br />
mecnierebis saministros s. s. i. p. ganaTlebis xarisxis<br />
ganviTarebis erovnuli centris mier.
sarCevi<br />
Sesavali 6<br />
1. mravalferovani <strong>msoflio</strong> 7<br />
2. ra aris <strong>kultura</strong>? 10<br />
3. arseboben metad an naklebad kulturuli adamianebi? arseboben adamianebi,<br />
romelTac ar gaaCniaT <strong>kultura</strong>? 14<br />
4. ratom arsebobs ara erTi, aramed mravali <strong>kultura</strong>? 17<br />
5. Cveni uaxloesi biologiuri naTesavebi 19<br />
6. ra ganasxvavebs adamians sxva cocxali arsebebisagan? 21<br />
7. aqvT Tu ara cxovelebs istoria da <strong>kultura</strong>? 23<br />
8. genetika da <strong>kultura</strong> 26<br />
9. bunebrivi da kulturuli garemo: Cven rom sxvagan an sxva dros gvecxovra 29<br />
10. sicocxlis uzrunvelyofis formebi 33<br />
11. sazogadoeba 38<br />
12. socializacia 41<br />
13. identoba 44<br />
14. civilizacia 47<br />
15. marginaloba 50<br />
16. kontr<strong>kultura</strong> 52<br />
17. samosi, romelmac <strong>msoflio</strong> Secvala 58<br />
18. sub<strong>kultura</strong> 61<br />
19. kulturis universaliebi 65<br />
20. zRapari 68<br />
21. magia 70<br />
22. miTi 74<br />
23. religia 77<br />
24. mkurnaloba da medicina 79<br />
25. simbolo 86<br />
26. xelovneba 90<br />
4 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
27. samarTali 94<br />
28. Sroma, profesia da hobi 99<br />
29. rekreacia 104<br />
30. TamaSi 106<br />
31. dro 109<br />
32. cikluri da sworxazovani dro 114<br />
33. ena. niSanTa sistemebi 118<br />
34. enis „tyveobaSi“ 122<br />
35. araverbaluri komunikacia 126<br />
36. <strong>kultura</strong>Ta difuzia 130<br />
37. asimilacia 132<br />
38. masobrivi <strong>kultura</strong> 135<br />
39. ratom aris mas<strong>kultura</strong> masobrivi? 138<br />
40. globalizacia 142<br />
41. globalizacia _ safrTxe Tu SesaZlebloba? 147<br />
42. masmedia 152<br />
43. <strong>kultura</strong>TaSorisi gansxvavebebi 156<br />
44. <strong>kultura</strong> da genderi 162<br />
45. <strong>kultura</strong>Ta tipologia 166<br />
46. saqarTvelos eTnografiuli mravalferovneba 169<br />
47. saqarTvelos kulturuli mravalferovneba 173<br />
48. kulturuli Soki 176<br />
49. stereotipi 179<br />
50. <strong>kultura</strong>TaSorisi urTierTobis barierebi: rasizmi da qsenofobia 182<br />
51. istoriis gakveTilebi 184<br />
52. eTnocentrizmi 189<br />
53. eTnorelativizmi 192<br />
54. interkulturuli komunikacia. interkulturuli dialogi 195<br />
sarCevi<br />
5
Sesavali<br />
ra warmoidgine, roca am wignis saTauri waikiTxe? albaT, upirvelesad, <strong>msoflio</strong>s<br />
sxvadasxva regionSi, sxvadasxva dros Seqmnili arqiteqturuli Zeglebi, ferweris<br />
nimuSebi, literaturuli da musikaluri qmnilebebi... magram mxolod es aris <strong>kultura</strong>?<br />
ratom imosebian da ikvebebian adamianebi sxvadasxvagvarad? ratom aqvT gansxvavebuli<br />
warmodgena silamazeze, sikeTesa da borotebaze, samarTalze, usamarTlobaze,<br />
Tavisuflebaze? ratom xumroben, brazoben, zeimoben da glovoben sxvadasxvagvarad?<br />
ratom anawileben gansxvavebulad dros, romelic, TiTqos, yvelgan erTnairad<br />
gadis?... saxelmZRvanelos wakiTxvis Semdeg aRmoaCen, rom es gansxvavebebi kulturiT<br />
aris ganpirobebuli _ Cven kulturulad mravalferovan <strong>msoflio</strong>Si vcxovrobT.<br />
swored es mravalferovneba _ gansxvavebebi warmodgenebSi, Sexedulebebsa da,<br />
zogadad, cxovrebis wesSi _ aRgviZravs interessa da cnobismoyvareobas. kulturuli<br />
gansxvavebebis codna da gacnobiereba gvazRvevs qsenofobiuri da rasistuli<br />
ganwyobebisagan, rac araerTxel gamxdara <strong>msoflio</strong>s yvelaze sisxlismRvreli da<br />
tragikuli movlenebis safuZveli. Tanamedrove globalizebul samyaroSi, rodesac<br />
sxvadasxva kulturis warmomadgenlebi yoveldRiurad xvdebian erTmaneTs swavlis,<br />
muSaobisa Tu dasvenebis dros, es codna warmatebuli TviTdamkvidrebis erT-erTi<br />
umniSvnelovanesi winapirobaa. kulturuli mravalferovnebis, rogorc faseulobis,<br />
aRqma uaRresad mniSvnelovania Cveni qveynis moqalaqeebisTvis, radgan saqarTvelo<br />
yovelTvis iyo da dResac aris sxvadasxva religiisa da kulturis mqone adamianebis<br />
samSoblo.<br />
saxelmZRvanelo gankuTvnilia X/XI/XII klasis moswavleTaTvis.<br />
6 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
mravalferovani <strong>msoflio</strong> 1<br />
gifiqria imaze, ratom ocnebobs TiT qmis<br />
yvela Cvengani mogzaurobaze? SeiZ leba imitom,<br />
rom „sxva samyaroSi“ mox vedra yovelTvis<br />
saintereso, mimzidveli da saxalisoa; es<br />
amravalferovnebs yovel dRiur cxovrebas,<br />
amdidrebs Cvens codnas da gamocdilebas.<br />
mogzaurobis dros aucileblad geqneboda<br />
fotokamera, Seecdebodi gadageRo lamazi<br />
peizaJebi, xuroTmoZRvrebis Zeglebi,<br />
saintereso momentebi. TvalSi gecemoda<br />
adamianebis gansxvavebuli qceva _ misalmebis<br />
wesi, madlobis gadaxdisa Tu bodiSis moxdis forma, Cacmuloba, samzareulo,<br />
musika, sacxovrebeli da samuSao garemo... (motanili suraTebi swored kulturul<br />
mravalferovnebas asaxavs). mogzaurobidan dabrunebis Semdeg megobrebs, pirvel<br />
rigSi, albaT, imas mouyvebodi, ra iyo SenTvis uCveulo da gansakuTrebuli, ucnauri<br />
_ mimzidveli Tu miuRebeli.<br />
yofilxar saqarTvelos sxvadasxva kuTxeSi? sul ramdenime saaTi dagWirdeba<br />
imisaTvis, rom aRmoaCino bunebisa da adamianTa cxovrebis wesis saocari<br />
mravalferovneba. saqarTveloSi erTmaneTs enacvleba sxvadasxva kuTxisa da<br />
eTnikuri jgufis warmomadgenlebisaTvis damaxasiaTebeli metyvelebis manera, kilo,<br />
tradiciebi da wes-Cveulebebi, kerZebi, sacxovrebeli da sameurneo nagebobebi...<br />
samwuxarod, SeuZlebelia imogzauro yvelgan da naxo yvelaferi, rac sainteresoa,<br />
Tumca dRes, Tanamedrove teqnologiebis saSualebiT, dedamiwis nebismier kuTxeSi<br />
moaxerxeb virtualur mogzaurobas da informaciis miRebas sxvadasxva qveynisa da<br />
sazogadoebis Taviseburebebze.<br />
davaleba<br />
l gaixsene, sad gimogzauria da gamoyavi<br />
mogzaurobis STabeWdilebebidan<br />
SenTvis yvelaze sagulisxmo epizodi.<br />
warmoidgine, ra uintereso iqneboda<br />
cxovreba, adamianebi erTnairebi rom<br />
iyvnen. Cven yovelTvis gvizidavs da<br />
cnobismoyvareobas aRgviZravs is, rac<br />
ucxo da, erTi SexedviT, Znelad gasagebia. adamianebi dedamiwis yvela kuTxeSi Sromoben<br />
da isveneben, uxariaT da glovoben, avadmyofoben da mkurnaloben, zrdian bavSvebs da<br />
iTviseben TaobaTa gamocdilebas, gmoben borotmoqmedebas da ganadideben saTnoebas,<br />
1. mravalferovani <strong>msoflio</strong><br />
7
iaponeli qali suSiT<br />
xinkali<br />
l erT-erTi yvelaze farTod gavrcelebuli mosazrebiT,<br />
imas, rac adamianebs aerTianebs da, amave dros, sxvebisagan<br />
ganasxvavebs, <strong>kultura</strong> ewodeba.<br />
sxvadasxva kulturis adamianebs, romlebic, rogorc ukve<br />
vTqviT, sxvadasxvagvarad azrovneben, grZnoben da iqcevian,<br />
xSirad uWirT erTmaneTis gageba. magram, amave dros, isini<br />
mravali saerTo problemis winaSe dganan _ globaluri daTbobis,<br />
garemos dabinZurebis, ekonomikuri krizisis, terorizmis,<br />
Sidsis, siRaribis... am problemaTa daZleva mxolod saerTo<br />
ZalisxmeviT Tu moxerxdeba, erToblivi gadawyvetilebebi ki<br />
warmatebiT marto maSin xorcieldeba, Tu gaTvaliswinebulia<br />
<strong>kultura</strong>TaSorisi gansxvavebebi.<br />
davaleba<br />
l imsjele, globaluri problemebis erToblivi gadaWrisas<br />
ratom unda gaiTvaliswinon <strong>kultura</strong>TaSorisi gansxvavebebi?<br />
Tanamedrove globaluri samyaro swavlis, muSaobis Tu dasvenebis dros erTmaneTs<br />
axvedrebs sxvadasxva kulturis warmomadgenlebs. gansxvavebebis gacnobiereba Cvens<br />
cxovrebas ufro sainteresos, mimzidvels, naklebad konfliqturs xdis. adamians,<br />
romelic flobs mravalferovan kulturul garemoSi orientaciisa da komunikaciis<br />
unar-Cvevebs, warmatebis mopovebis meti SesaZlebloba aqvs rogorc sakuTar<br />
samSobloSi, aseve mis sazRvrebs gareT. sxva kulturis adamianebTan urTierToba da<br />
TanamSromloba imas ki ar niSnavs, rom Cven erTmaneTis msgavsad an erTnairad unda<br />
moviqceT an vifiqroT, aramed imas, rom kargad vicnobdeT sakuTar <strong>kultura</strong>s, mis<br />
faseulobebs da, amis safuZvelze, vecnobodeT da pativs vcemdeT sxvebs, aRviqvamdeT<br />
maT, rogorc Tanasworebs.<br />
kiTxva<br />
swamT, qmnian xelovnebis nimuSebs, magram yvelafer amas<br />
sxvadasxvagvarad akeTeben. sazogadoebebi gansxvavdebian eniT,<br />
religiiT, zne-CveulebebiT, msoflmxedvelobiT, warmodgeniT<br />
silamazeze, dasaSvebsa da akrZalulze, samarTlianobasa da<br />
usamarTlobaze, Tavazianobasa da uzrdelobaze...<br />
l eTanxmebi Tu ara mosazrebas: „adamians, romelic flobs mravalferovan kulturul<br />
garemoSi orientaciisa da komunikaciis unar-Cvevebs, warmatebis mopovebis meti<br />
SesaZlebloba aqvs rogorc sakuTar samSobloSi, aseve mis sazRvrebs gareT“? pasuxi<br />
daasabuTe.<br />
8 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
mecniereba kulturis Sesaxeb<br />
yvela sxva cocxali arsebisagan adamiani swored<br />
kulturiT gansxvavdeba. ra aris <strong>kultura</strong>, rogor warmoiSva<br />
da ganviTarda cxovrebis gansxvavebuli wesi sxvadasxva<br />
dros da adgilas, arseboben Tu ara adamianebi, romlebsac<br />
ar gaaCniaT <strong>kultura</strong>; ra aris kulturuli Soki, ras<br />
niSnavs stereotipi da ra problemebi SeiZleba Seqmnas man<br />
<strong>kultura</strong>TaSoris urTierTobaSi; ras mivirTmevT, rogor<br />
vimosebiT da vsaubrobT; rogoria Cveni warmodgena sakuTar<br />
Tavsa da sxvebze; ra aris globalizacia da emuqreba Tu<br />
ara <strong>msoflio</strong>s gaerTgvarovnebis safrTxe - am da sxva bevr<br />
saintereso sakiTxs, romelsac saxelmZRvaneloSi gaecnobiT,<br />
swavlobs kulturis kvlevebi. mecnierebis es sfero gasuli<br />
saukunis Sua xanebSi Camoyalibda, dRes ki <strong>msoflio</strong>Si<br />
mimdinare procesebis asaxsnelad mis monacemebs sul ufro<br />
farTod iyeneben. sxvadasxva qveyanaSi igi sxvadasxva saxeliT<br />
damkvidrda: kulturis kvlevebis garda, mas kulturologias<br />
da kulturis mecnierebebsac uwodeben.<br />
saSinao davaleba<br />
l dawere ese: „Cven mravalferovan <strong>msoflio</strong>Si vcxovrobT“.<br />
1. mravalferovani <strong>msoflio</strong><br />
9
2<br />
ra aris <strong>kultura</strong>?<br />
<strong>kultura</strong> erT-erTi yvelaze farTod<br />
gavrcelebuli sityvaa rogorc samecniero<br />
literaturaSi, ise yofiT metyvelebaSi.<br />
mas mravali mniSvneloba aqvs. zogi<br />
<strong>kultura</strong>s xelovnebasTan da, zogadad,<br />
adamianis SemoqmedebiT moRvaweobasTan<br />
aigivebs, zogi _ zrdilobasa da qcevis<br />
wesebTan. magram <strong>kultura</strong> gacilebiT<br />
rTuli da mravalmxrivi fenomenia,<br />
romelic samyaroSi adamianis moRvaweobis<br />
yvela sferos moicavs: yofas, cxovrebis<br />
stils, msoflmxedvelobas, normebs,<br />
faseulobebs, tradiciebs, xelovnebas,<br />
literaturas... swored amitom, am fenomens araerTi mecniereba swavlobs: arqeologia,<br />
istoria, eTnologia, sociologia, filosofia, anTropologia, fsiqologia; gasuli<br />
saukunis Sua xanebSi ki kulturis kvlevebi mecnierebis calke mimarTulebad<br />
Camoyalibda.<br />
sociologia (berZn. moZRvreba sazogadoebis Sesaxeb) _ mecniereba adamianebis,<br />
adamianTa jgufebisa da sazogadoebebis socialuri cxovrebis, socialur<br />
urTierTobaTa Sesaxeb.<br />
fsiqologia (berZn. fsiqe _ suli, logos _ moZRvreba) _ mecniereba adamianis<br />
fsiqikisa da misi funqciobis kanonzomierebaTa Sesaxeb.<br />
filosofia (berZn. sibrZnis siyvaruli) _ mecniereba samyarosa da masSi adamianis<br />
adgilis Sesaxeb.<br />
anTropologia (berZn. anTropos _ adamiani, logos _ moZRvreba) _ mecniereba,<br />
romelic miznad isaxavs adamianis yovelmxriv Seswavlas. igi ikvlevs adamianis<br />
fizikuri tipis ganviTarebas, kulturul da enobriv msgavsebebsa da<br />
gansxvavebebs drosa da sivrceSi<br />
<strong>kultura</strong> (cultura) laTinuri sityvaa da niadagis damuSavebas niSnavs. garda amisa,<br />
laTinur enaSi sityva <strong>kultura</strong> aRniSnavda dasaxlebas, mfarvelobas, Tayvaniscemas<br />
da, rac mTavaria, aRzrdas, gonebis varjiSsa da, saerTod, gonebriv Sromas. Zveli<br />
romaelebi Tvlidnen, rom gonebis varjiSi da „damuSaveba“ Tavisufali adamianis<br />
xvedria.<br />
10 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
davaleba<br />
l daakvirdi zemoT motanil fotoebs: romeli gamosaxuleba ganekuTvneba bunebas da<br />
romeli _ <strong>kultura</strong>s? ra niSniT ganasxvave isini?<br />
2. ra aris <strong>kultura</strong>?<br />
11
antikur epoqaSi gavrcelebuli warmodgeniT, adamianis garemomcveli samyaro or<br />
nawilad iyofoda: bunebad _ naturad, anu imad, rac adamianisagan damoukideblad<br />
Seiqmna da <strong>kultura</strong>d _ „meore bunebad“, romelic Seqmnili an gardaqmnilia adamianis<br />
mier. SeiZleba iTqvas, rom kulturis meSveobiT adamiani qmnis „axal samyaros” da<br />
sakuTar Tavs. TiToeuli <strong>kultura</strong> unikaluri da ganumeorebeli mTlianobaa, romlis<br />
farglebSi adamiani swored ase, da ara sxvagvarad, aRiqvams garemomcvel sinamdviles,<br />
Tavis Tavsa da sxvebs.<br />
mecnierebi amboben, rom dReisaTvis kulturis 500-mde gansazRvreba arsebobs.<br />
erT-erTi yvelaze adreuli da cnobili ganmartebiT, romelic britanel mecnier<br />
eduard bernet tailors ekuTvnis, „<strong>kultura</strong>... aris mTlianoba, romelic moicavs<br />
codnas, rwmenas, xelovnebas, morals, wes-Cveulebebs da nebismier sxva unarsa da<br />
Cvevas, romelsac adamiani iTvisebs rogorc sazogadoebis wevri”.<br />
saqarTveloSi sityva „<strong>kultura</strong>“ me-19 saukunidan gavrcelda, Tumca kulturis,<br />
rogorc bunebisagan gansxvavebuli sinam dvilis gageba ufro adrec arsebobda.<br />
magaliTad, vaxuSti bagrationi (1696-1757) saqarTvelos Sesaxeb werda: „garna ars<br />
queyana Suenieri da nayofieri yovliTa RvTisa mier da ara xelovnebiTa kacTa“.<br />
swored „xelovnebiTa kacTa“ Seqmnili sinamdvile gaxlavT <strong>kultura</strong>.<br />
kulturis zogierTi gansazRvreba mokle da sxartia, Sesa bamisad, advilad<br />
gvamaxsovrdeba, sxvebi _ ufro vrceli da rTuli. ai, zogierTi saintereso ganmarteba:<br />
<strong>kultura</strong> _ es aris<br />
l xalxis cxovrebis zogadi wesi;<br />
l qceva, romelsac vswavlobT;<br />
l koleqtiuri codnis saganZuri;<br />
l garemosa da sxva adamianebTan Seguebis xerxebis erToblioba;<br />
l naleqi, romelsac tovebs istoria;<br />
l cxovrebis gzamkvlevi, ruka.<br />
kulturis meSveobiT vecnobiT Cveni qveynisa da <strong>msoflio</strong>s awmyosa da warsuls.<br />
adamianTa sazogadoebas, kulturis garda, sxva meqanizmi ar gaaCnia, rom kacobriobis<br />
mier dagrovil codnasa da gamocdilebas eziaros, amitom <strong>kultura</strong>s kacob riobis<br />
mexsierebasac uwodeben.<br />
da bolos, ramdenime gansazRvreba, romlebic cnobil mwer lebsa da mecnierebs<br />
ekuTvnis:<br />
12 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
l <strong>kultura</strong> niSnavs - icode yovelive saukeTeso, rac Tqmula da rac gafiqrebula<br />
qveyanaze (meTiu arnoldi, ingliseli poeti da kritikosi);<br />
l <strong>kultura</strong> yvelaferia. igi ar aris mxolod wignebis wera da saxlebis Seneba.<br />
<strong>kultura</strong>a is, Tu rogor vicvamT, rogor gviWiravs Tavi, rogor davdivarT,<br />
rogor vikeTebT halstuxs... (eme sezeri, martinikeli mwerali, poeti,<br />
dramaturgi);<br />
l <strong>kultura</strong> gansakuTrebuli codnis erTobliobaa, romelic Tavs iyris erT<br />
saerTo ojaxSi da misi TiToeuli wevris sakuTrebas warmoadgens (oldos<br />
haqsli, ingliseli mwerali, eseisti da kritikosi);<br />
l uxeSad rom vTqvaT, <strong>kultura</strong>a yvelaferi is, rasac Cven vakeTebT, da rasac<br />
maimunebi ar akeTeben (lord raglani, britaneli samxedro moRvawe);<br />
l Tevzi mxolod wylis gareSe grZnobs, rom igi misTvis aucilebelia. Cveni<br />
<strong>kultura</strong>c wyaliviTaa. Cven misiT vsazrdoobT, vcxovrobT da vsunTqavT misi<br />
meSveobiT (fons trompenaarsi, Tanamedrove holandieli mecnieri, kulturis<br />
fsiqologiis mkvlevari);<br />
l sazogadoebis <strong>kultura</strong> Sedgeba imisagan, rac saWiroa vicodeT da saWiroa<br />
gvwamdes, raTa Cveni qceva misaRebi iyos sazogadoebis sxva wevrebisaTvis<br />
(uord gudinafi, amerikeli anTropologi);<br />
l termini “<strong>kultura</strong>” aRniSnavs specifikur adamianur Taviseburebebs, romlebic<br />
ganasxvavebs homo sapiensis modgmas yvela sxva cocxali arsebisagan (vilhelm<br />
ostvaldi, germaneli qimikosi, nobelis premiis laureati).<br />
kiTxva<br />
1. Seni azriT, romeli gansazRvreba gamoxatavs yvelaze srulad kulturis arss?<br />
2. rogor gesmis mosazreba, rom kulturis meSveobiT adamiani qmnis „axal samyaros” da<br />
sakuTar Tavs?<br />
saSinao davaleba<br />
l Seni azriT, rogor SeiZleba daxasiaTdes „kulturuli adamiani“.<br />
2. ra aris <strong>kultura</strong>?<br />
13
3<br />
arseboben metad an naklebad kulturuli adamianebi?<br />
arseboben adamianebi, romelTac ar gaaCniaT <strong>kultura</strong>?<br />
xSirad amboben, rom adamianebi metad an naklebad kulturulni arian. miiCneven,<br />
rom adamiani, romelic operaSi dadis, Sampa nurs wrupavs da mxatvruli literaturiT<br />
tkbeba, ufro kulturulia, vidre is, vinc fexburTis matCs ar acdens, luds eZaleba<br />
da, Tu kiTxulobs, mxolod sportul gazeTs. adamianis „metad kulturulad“ aRqmas<br />
safuZvlad udevs warmodgena, rom igi miekuTvneba maRal socialur fenas, Sesabamisad,<br />
ufro ganaTlebulia, aqvs daxvewili gemovneba da manerebi.<br />
kulturis aseTi gageba SeiZleba gavrcelebuli iyos yovel dRiur cxovrebaSi.<br />
mecnierebi ki Tvlian, rom „kulturuloba“ ar ganisazRvreba socialuri mdgomareobiT,<br />
ganaTlebis doniT an gemovnebiT. modi, vnaxoT, ramdenad marTebulia saubari „maRal“<br />
da „dabal“, „ganviTarebul“ da „CamorCenil“, „karg“ da „cud“ kulturebze.<br />
amerikeli anTropologi jon monegeni Semdeg istorias gviambobs:<br />
“Cemma mistekma 1 megobrebma sanadirod dampatiJes. iRbliani nadiroba ar gamovida,<br />
sul oriode patara ciyvis mokvla movaxerxeT. dRis bolos Cems megobrebs mTisken<br />
mivyvebodi. isini Cemze bevrad win midiodnen. rodesac mTis mwvervals mivaRwie, davinaxe,<br />
rom isini xis Ziras raRacas Semoxveodnen da gacxovelebiT laparakobdnen. mivuaxlovdi,<br />
aRmoCnda, rom erT-erT maTgans xidan futkris ska Camoegdo. gapobili skidan fiWa, Tafli<br />
da futkris Wuprebi moCanda. Cemi megobrebi skis SigTavss, Wuprebis CaTvliT, pirisken<br />
miaqanebdnen. erT-erTi maTgani adga da Tqva: „mismineT, Cven Tavazianad ar viqceviT.” is<br />
daixara, aiRo fiWis, Taflis da Wuprebis mozrdili ulufa da me momibrunda: „miirTvi,<br />
jon.” mivxvdi, rom uaris Tqma arafriT SeiZleboda. Rrmad CavisunTqe, Cemi ulufa pirSi<br />
Cavide da gadavylape.<br />
erTi wlis Semdeg erTgvari revanSi aviRe, rodesac ramdenime maTgani, visTan<br />
erTadac sanadirod viyavi, CemTan saxlSi sadilad davpatiJe. siurprizis saxiT xaxvis<br />
wvniani movamzade, rac vihakaSi arasodes Semxvedria. rodesac kerZi sufraze mivitane,<br />
SevamCnie, rom stumrebi ar Cqarobdnen Wamis dawyebas. Semdeg SevniSne, rom erT-erTma<br />
maTganma wvniani magidis ukan gadaRvara. rodesac vkiTxe, yvelaferi rigze iyo Tu ara,<br />
jer gaCumdnen, bolos ki erTma zizRiT Tqva, rom xaxvs saSineli suni aqvs da didi<br />
raodenobiT misi Wama adamians asulelebso.”<br />
ra kavSiri aqvs am istorias <strong>kultura</strong>sTan? pirvel rigSi, is aCvenebs, rom amerikelebs<br />
da mistekebs gansxvavebuli Sexeduleba aqvT imis Sesaxeb, ra aris sakvebad vargisi<br />
da ra _ ara. es kulturis nawilia, ase vaxarisxebT ara mxolod sakvebs, aramed yvela<br />
sxva sferosac. jonis zizRi gamoiwvia iman, rom misi kulturisaTvis mweri paraziti<br />
da mavnebelia da igi, erTmniSvnelovnad, ar miiCneva sakvebad. mis mistek megobrebSi<br />
ki zizRi xaxvis wvnianma gamoiwvia, radgan, maTi azriT, xaxvi mxolod sanelebelia da<br />
1 mistekebi _ meqsikis erT-erT StatSi, vihakaSi mcxovrebi xalxi.<br />
14 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
iseve Seuferebelia kerZis mosamzadeblad, rogorc CvenTvis _<br />
mdogvi an pirSuSxa.<br />
cnobili amerikeli anTropologi franc boasi (1858-<br />
1942) ambobda, rom TiToeuli Cvengani „kulturis saTvales”<br />
atarebs, romlis meSveobiT aRviqvamT garemomcvel samyaros<br />
da vsazRvravT Cvens moqmedebebs. am `saTvaliT~ vxedavT<br />
sxva kulturebs, gaucnobiereblad, vadarebT maT Cvensas da<br />
vsazRvravT, ra aris „kargi“ da „cudi“. sxvagvarad rom vTqvaT,<br />
sxva <strong>kultura</strong>s Cveni kulturis meSveobiT aRviqvamT. Cveni<br />
kulturis Taviseburebebi gavlenas axdens imaze, Tu rogorc<br />
vxedavT mas. <strong>kultura</strong>, rogorc saTvale, ganapirobebs Cvens franc boasi<br />
mier samyaros xedvas. es magaliTi gvaCvenebs, rom <strong>kultura</strong><br />
gansazRvravs, erTi SexedviT, „bunebriv“ reaqciebsac ki. kveba kulturis rTuli<br />
sistemis nawilia, is ar aris mxolod SimSilis dakmayofilebisaken mimarTuli qmedeba,<br />
aramed aseve gamoxatavs Cvens mier SeTvisebul codnas samyaros Sesaxeb.<br />
yvela <strong>kultura</strong> unikaluri da Taviseburia. ena da Jestebi, religia da socialuri<br />
urTierTobebi, saqorwino da ojaxuri tradiciebi, sakvebi da dasveneba-garTobis<br />
formebi, samuSao, ganaTleba, sakomunikacio, ekonomiuri da politikuri sistemebi,<br />
janmrTelobaze zrunva, teqnikuri saSualebebi da teqnologiebi garemo pirobebisa<br />
da sxva kulturebTan urTierTobis gavleniT yalibdeba. ar arsebobs universaluri<br />
sazomi, romliTac Sefasdeboda kulturis ganviTarebis done da misi mniSvneloba.<br />
roca sxva kulturis xalxs akvirdebi,<br />
zogi ram _ magaliTad, Cacmuloba,<br />
misalmebis wesi da sxva _ aSkarad<br />
gxvdeba TvalSi, zogi _ naklebad, zogi<br />
ki saerTod SeumCneveli grCeba. modi,<br />
<strong>kultura</strong> aisbergis saxiT warmovidginoT.<br />
aisbergis modeli naTlad gamoxatavs<br />
kulturis rTul da mravalferovan<br />
xasiaTs. aisbergis mxolod mcire nawili<br />
(1/8) Cans wylis zemoT, wylis qveS ki<br />
ufro didi, uxilavi nawilia dafaruli.<br />
kulturis is elementebi, romelic erTi<br />
SexedviTac TvalSisacemia (magaliTad,<br />
ena, arqiteqtu ra,<br />
ritualebi, anbani, xelovneba, sakvebi, samzareulo, samosi,<br />
musika, aveji, samkauli da a.S.), SeiZleba SevadaroT aisbergis<br />
zeda nawils. kulturis fundamenturi elementebi (normebi,<br />
faseulobebi, msoflmxedveloba...), romlebic warmoadgens<br />
safuZvels kulturis „xiluli“ nawilisaTvis, SeiZleba<br />
SevadaroT aisbergis uxilav nawils. ama Tu im <strong>kultura</strong>sTan<br />
Sexvedris sawyis etapze, ver Se vicnobT fundamentur elementebs,<br />
romlebidanac xiluli nawili momdinareobs.<br />
3. arseboben metad an naklebad kulturuli adamianebi? arseboben adamianebi,<br />
romelTac ar gaaCniaT <strong>kultura</strong>?<br />
15
davaleba<br />
l Seecade, pasuxi gasce gakveTilis saTaurSi dasmul kiTxvebs. pasuxi daasabuTe.<br />
jgufuri samuSao<br />
l daiyaviT ramdenime jgufad da cxrilSi mowodebuli maxasiaTeblebi moaTavseT<br />
romelime nawilSi: A-Si isini, romlebic advilad gxvdeba TvalSi, B-Si - SedarebiT<br />
Znelad SesamCnevi, C-Si - romelTa danaxva mxolod maSin SegiZlia, Tu kargad icnob<br />
<strong>kultura</strong>s. SegiZliaT daamatoT maxasiaTeblebi, romlebic ar aris dasaxelebuli<br />
CamonaTvalSi.<br />
ganixileT romelime <strong>kultura</strong>, romelsac jgufis wevrebi ase Tu ise icnobT.<br />
daasaxeleT da CawereT TiTo nawilSi, sul mcire, or-ori maxasiaTebeli, romlebic,<br />
Tqveni azriT, gansakuTrebiT arsebiTia am kulturisaTvis.<br />
Tavazianoba, zrdiloba ❑ stumarTmoyvareoba ❑<br />
saubris manera ❑ moZraobis wesebisadmi damokidebuleba ❑<br />
sajarod gamoxatuli emocia ❑ ojaxi ❑<br />
genderuli rolebi (socialuri<br />
rolebis ganawileba qalsa da<br />
mamakacs Soris) ❑ misalmeba ❑<br />
iumori ❑ piradi urTierTobebi ❑<br />
megobroba ❑ Jestebi ❑<br />
presa da sxva media ❑ punqtualurobis xarisxi ❑<br />
mniSvneloba, romelic eniWeba sazogadoebriv<br />
da pirad cxovrebas ❑ sxvis, ucxosadmi damokidebuleba ❑<br />
Sromis iaraRi ❑ folklori ❑<br />
arqiteqtura ❑ religia ❑<br />
sufra ❑ dakrZalvis wesi ❑<br />
qcevis wesebi ❑ TaobaTa Soris damokidebuleba ❑<br />
materialuri keTildReoba ❑ kariera ❑<br />
ganaTleba ❑ demokratia ❑<br />
mediis Tavisufleba ❑ xelovnebis nimuSebi ❑<br />
16 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
atom arsebobs ara erTi, aramed mravali <strong>kultura</strong>? 4<br />
kiTxva<br />
l Seni azriT, rogor warmoiSva sxvadasxva <strong>kultura</strong> da ratom<br />
aris isini esoden mravalferovani?<br />
<strong>msoflio</strong>s sxvadasxva nawilidan aRebuli adamianis genetikuri<br />
masalis Seswavlis safuZvelze, biologebma daaskvnes, rom<br />
dRes dedamiwaze mcxovrebi yvela adamiani odesRac afrikis<br />
kontinentze, saharis samxreT regionSi mcxovrebi adamianis<br />
genetikuri memkvidrea. zogi lingvisti iziarebs biologebis<br />
hipoTezas da miiCnevs, rom yvela arsebuli ena afrikidan iRebs<br />
saTaves. biologiuri da lingvisturi monacemebi cxadyofs,<br />
rom Cven yvelas saerTo winapari gvyavs.<br />
grafiul, klimatur, socialur da politikur<br />
garemoSi cxovrobdnen. Sesabamisad,<br />
isini gansxvavebulad aRiqvam dnen<br />
samyaros, erT maneTs. zogi xalxi saTvis<br />
ucxo adamianTa gamoCena Cveuleb rivi<br />
ambavi iyo - maT miwa-wyalze vaWarTa<br />
qaravnebi moZraobda, xan erTi dampyrobeli<br />
gamoCndeboda, xan meore. sxvebi<br />
ufro gancalkevebulad cxov robdnen,<br />
maRal mTebs, gauval junglebs an<br />
udabnoebs Soris moqceul teritoriaze.<br />
es ganapirobebda samyaros gansxvavebul<br />
aRqmas, sxvadasxvagvar damokidebulebas<br />
erTmaneTisa da sxva xalxebisadmi.<br />
4. ratom arsebobs ara erTi, aramed mravali <strong>kultura</strong>?<br />
ram ganapiroba erTmaneTisagan gansxvavebuli<br />
mravali kulturis warmoSoba?<br />
klimatur, demografiul da sxva<br />
cvlilebebs mohyva adamianis gansaxleba<br />
afrikis mTel konti nentze da<br />
danarCen <strong>msoflio</strong>Si. saukuneebisa da<br />
aTaswleulebis manZilze adamianebi<br />
sxvada sxva, Zalian mravalferovan geo-<br />
17
erT-erTi ganmartebis Tanaxmad, kul tura _ es<br />
aris garemosa da sxva adamianebTan Seguebis xerxebis<br />
erToblioba. Tu fotoebs davakvir debiT, davinaxavT,<br />
rom es xerxebi erTnairi ver iqneboda sazogadoebebisaTvis,<br />
romlebsac esoden gan sxva vebul garemoSi<br />
(tundra, stepi, tropikebi, mTa, udabno...) cxovrob dnen.<br />
dRes dedamiwaze 7 miliardamde adamiani cxovrobs<br />
da maT Soris ar moiZebneba ori erTnairi. Cven sxvadasxva<br />
feris kani da aRnagoba gvaqvs, gvacvia gansxvavebuli samosi<br />
da sxvadasxvagvarad aRviqvamT silamazes. zogs erTi<br />
RmerTi swams, zogs _ mravali, zogs ki saerTod ar swams;<br />
zogierTi warmoudgenlad mdidaria, zogi ki ukiduresad<br />
Rataki. erTi sityviT, Tanamedrove <strong>msoflio</strong> uaRresad<br />
mravalferovania, magram, amave dros, Zalian „mWidro“. mis<br />
calkeul nawilebs erTmaneTTan akavSirebs ekonomikuri<br />
interesebi, vaWroba, migracia, turizmi... dRes <strong>msoflio</strong>s winaSe mdgari mTavari<br />
gamowveva globaluri _ mTeli kacobriobisaTvis saWirboroto _ gadawyvetilebebis<br />
miRebaa. mravalkulturul samyaroSi<br />
gadarCenis mTavari gza, pirvel rigSi,<br />
sakuTari kulturuli faseulobebis<br />
gaazrebaa, Semdeg ki _ maTi kulturuli<br />
faseulobebis gacnoba, visTanac gvaqvs<br />
urTierToba. globalur gamowvevebze<br />
pasuxis gacema moiTxovs imas, rom<br />
viswavloT urTierToba erTmaneTTan,<br />
miuxedavad imisa, Tu sad vcxovrobT,<br />
romeli kulturis warmomadgeneli varT,<br />
rogoria Cveni ekonomikuri mdgomareoba.<br />
davaleba<br />
1. mas Semdeg, rac kacobrioba mTel dedamiwaze gansaxlda, gadarCenis saWiroebam<br />
kulturulad gansxvavebuli gzebis Ziebas misca biZgi. magaliTad, civi klimatis<br />
qveynebSi adamianebi ufro Tanasworuflebiani arian, vidre tropikuli klimatis<br />
qveynebSi. rogor fiqrobT, ratom?<br />
2. qveynebs Soris kulturuli gansxvavebebi mravali omis erT-erTi safuZveli<br />
gamxdara. rogor fiqrob, xalxTa Soris kulturuli gansxvavebebis gaqrobis<br />
SemTxvevaSi, konfliqtebi aRar iqneba?<br />
3. warmogidgenia <strong>msoflio</strong> kulturuli mravalferovnebis gareSe? miuxedavad imisa,<br />
rom kulturuli sxvadasxvaoba garkveul barierebs qmnis qveynebs Soris, isurvebdi<br />
erTgvarovan samyaroSi cxovrebas? ra dadebiTi da uaryofiTi mxare eqneboda mas?<br />
gadmoeci am sakiTxebisadmi Seni damokidebuleba.<br />
18 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
Cveni uaxloesi biologiuri naTesavebi 5<br />
ici, rom Cven dnm-is daaxloebiT 40% saerTo gvaqvs<br />
matlTan, 60% _ qaTamTan, 80% _ TagvTan da 95%-ze meti _<br />
adamianis msgavs maimunebTan?<br />
adamianis msgavs maimunebs Soris adamianTan genetikurad<br />
yvelaze axlos dgas Simpanze, masTan dnm-s daaxloebiT 98%<br />
gvaqvs saerTo; Semdeg modis gorila, romelTanac dnm-s 97%<br />
viziarebT; orangutangTan ki es maCvenebeli daaxloebiT 96%<br />
aRwevs.<br />
Cven, adamianebi, sakuTar Tavs homo<br />
sapienss (homo sapiens), anu gonier<br />
adamians vuwodebT da vTvliT, rom Cveni<br />
biologiuri saxeoba gansakuTrebulia<br />
mTel planetaze. yvela saxeobas<br />
aqvs garkveuli Tviseba, rac mas<br />
danarCenebisagan gamoarCevs: zogi ufro<br />
swrafia, zogi _ ufro Zlieri, zogi _<br />
ukeT Seguebuli sacxovrebel garemosTan.<br />
dedamiwaze arsebuli 10 milionze meti<br />
biologiuri saxeobidan zogierTi ufro<br />
axlos dgas adamianTan, vidre sxva. ra<br />
aris is, rac ganasxvavebs adamians yvela<br />
danarCeni cocxali arsebisagan?<br />
amrigad, biologiurad Cveni uaxloesi naTesavebi adamianis msgavsi maimunebi arian.<br />
manamdec, sanam mecnierebisaTvis dnm-is Sesaxeb gaxdeboda cnobili, cxadi iyo, rom<br />
adamianis msgavsi maimunebi Zalian gvgavdnen, maT bevri ram SeeZloT gaekeTebinaT<br />
ise, rogorc Cven vakeTebT, xandaxan ki _ ukeTac. eqsperimentebma cxadyo, rom maTi<br />
myisieri (xanmokle) mexsiereba gacilebiT ukeTesia, vidre adamianisa, sagangebo wvrTnis<br />
SemTxvevaSi, maT SeuZliaT gaigon asobiT<br />
sityvis mniSvneloba, axerxeben ufro<br />
rTuli iaraRebis gamoyenebas, vidre Cven<br />
warmogvidgenia.<br />
5. Cveni uaxloesi biologiuri naTesavebi<br />
erTi SexedviT, maimunebisagan yvelaze<br />
metad garegnobiT ganvsxvavdebiT,<br />
Tumca, aRmoCnda, rom adamianisa da<br />
Simpanzes 5 Tvis embrionis garCeva Zalian<br />
rTulia, maTi ConCxi da guliscemac ki<br />
sruliad erTnairia. dabadebis Semdegac<br />
axalSobilebi erTmaneTis msgavsi arian.<br />
19
patara Simpanzes sxeuli daaxloebiT 5 milioni Reri TmiT aris dafaruli. Tu<br />
axalSobil bavSvs davakvirdebiT, mis sxeulzec SevamCnevT Tmas da, ra gasakviric ar<br />
unda iyos, maTi raodenobac iseTivea, rac Simpanzis, ubralod, adamianis Tma ufro<br />
Txeli da moklea.<br />
msgavsebebi amiT ar amoiwureba. aRmoCnda, rom adamianis msgavs maimunebs<br />
SeuZliaT gamoamJRavnon „sikeTe“ an erTmaneTze zrunva. magaliTad, jgufis wevrebi<br />
TanagrZnobas iCenen brZolaSi daSavebuli Simpanzes mimarT, isini zrunaven masze,<br />
aCveneben, rom esmiT misi tkivili.<br />
Cikagos zooparkSi sami wlis biWi gorilebis volierSi Cavarda da goneba dakarga.<br />
igi askilogramiani gorilebis garemocvaSi aRmoCnda. moulodnelad, erTma mdedrma<br />
gorilam biWi aiyvana da nazad daarwia, TiTqos misiani yofiliyos. es Zalian „adamianuri”<br />
qceva iyo, Tumca, cxadia, Cven ar viciT, ra motivebi amoZravebda am dros gorilas.<br />
cdebis Sedegad mecnierebma aRmoaCines, rom sivrciTi orientaciis unari adamianebs<br />
da adamianis msgavs maimunebs Tanabrad aqvT ganviTarebuli, Tumca am ukanasknelT<br />
igi ufro adre uviTardebaT. amis axsna imiT SeiZleba, rom bavSvebi ufro metad da<br />
didxans arian ufrosebze damokidebuli da ar saWiroeben sivrceSi damoukidebel<br />
orientacias mtrisgan Tavdasacavad an sakvebis mopovebis mizniT.<br />
davaleba<br />
1. gaixsene magaliTebi cxovrebidan, filmebidan an literaturuli nawarmoebebidan,<br />
romlebic cxovelebis „adamianur“ qcevas asaxavs.<br />
2. klasSi moawyveT diskusia: miuxedavad msgavsebisa, Simpanze isev xidan xeze xtis,<br />
adamiani ki kosmosSi mogzaurobs. ra aris amis mizezi? ra gvaqvs Cven iseTi, rac maT<br />
ar aqvT? ra aris dnm-s is 1,6%, rac Cven adamianad gvqmnis?<br />
20 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
a ganasxvavebs adamians sxva cocxali arsebebisagan? 6<br />
adamianebisaTvis samyaro simboloebiT<br />
aris datvirTuli. ras niSnavs es?<br />
vefxvTan Sexvedrisas Svelica da<br />
uiaraRo adamianic erTnairad moiqcevian<br />
_ gaqceviT uSvelian Tavs (Tu moaxerxes,<br />
ra Tqma unda), radgan vefxvi orivesaTvis<br />
mtacebelia, romelic maT sicocxles<br />
emuqreba. magram SvlisaTvis vefxvis<br />
„mniSvneloba“ amiT da mxolod amiT amoiwureba, adamianisaTvis ki vefxvi, garda amisa,<br />
Zlierebis, simamacis, silamazis gansaxierebacaa _ sxvagvarad rom vTqvaT, yovelive<br />
amis simboloa. amitom vefxvis saxels arqmeven bavSvebs: gavixsenoT qarTuli saxeli<br />
vefxia, golfis Cempioni Taiger (inglisurad vefxvs niSnavs) vudsi, vefxvs gamosaxaven<br />
droSebze, eTayvanebian da wminda cxovelad aRiareben, iyeneben safirmo niSnad da a.S.<br />
erTi sityviT, adamianisTvis vefxvi gacilebiT metia, vidre mxolod didi, zolebiani,<br />
saxifaTo cxoveli.<br />
Taiger vudsi<br />
Cven, adamianebi, garkveul mniSvnelobas vaniWebT<br />
garemomcveli samyaros yvela Semadgenel nawils _ mcenareebs<br />
(tirifi sevdiani xea, muxa _ Zlieri), mTebs („wminda mTa“, „amayi<br />
mTa“), mdinareebs (wminda mdinare _ gangi, nilosi), ferebs<br />
(CvenSi Savi glovis feria, TeTri _ siwmindis...), aseve ricxvebs<br />
(yvelam viciT, rom 13 Tars ricxvad iTvleba), sxeulis nawilebs<br />
(marcxena xeli uwminduria, marjvena _ dalocvili), moZraobebs<br />
(Tavis daxra mowiwebis niSania)... swored amiT gamoixateba<br />
mxolod adamianisaTvis damaxasiaTebeli simbolizaciis, anu<br />
mniSvnelobis miniWebis unari, rac ganasxvavebs mas yvela sxva<br />
biologiuri saxeobisagan.<br />
6. Cveni uaxloesi biologiuri naTesavebi<br />
simbolo _ niSani, romelic SeiZleba<br />
aRniSnavdes sagans, movlenas,<br />
bgeras da sxva.<br />
simbolizacia _ adamianis unikaluri<br />
unari, mniSvneloba mianiWos<br />
sagnebsa da movlenebs.<br />
cxadia, rom vefxvTan dakavSirebuli<br />
mdidari simbolika, ZiriTadad, im<br />
qveynebSi arsebobs, sadac es cxoveli<br />
binadrobs. afrikaSi, sadac vefxvi ar<br />
cxovrobs, mis „rols“ lomi TamaSobs,<br />
samxreT amerikaSi _ iaguari da a.S.<br />
maSasadame, erTi da igive ram sxvadasxva<br />
qveyanaSi, sxvadasxva <strong>kultura</strong>Si SeiZleba<br />
sxvadasxva simboloTi gamoixatos.<br />
magaliTad, CvenSi eSmakobis gansaxiereba<br />
melaa, Crdiloamerikel indielebSi _<br />
yorani, xolo samxreT-aRmosavleT aziaSi<br />
_ kurdReli.<br />
iaguaris qandakeba<br />
_ actekebis <strong>kultura</strong><br />
21
vefxvis gamosaxuleba Tamilebis droSaze<br />
kiTxvebi<br />
1. romeli safirmo niSnebi ici da ras aRniSnavs isini?<br />
jgufuri samuSao<br />
simboloebs konkretuli, SeTanxmebuli<br />
mniSvneloba aqvT konkretuli kulturis<br />
matarebeli xalxisaTvis. simboloa asobgera,<br />
sityva, sanoto da sagzao niSani,<br />
cifri. simboloebi erTgvari orientirebia,<br />
romlebic adamianebs erTmaneTTan<br />
urTierTobas uadvilebs da SesaZlebels<br />
xdis sazogadoebriv cxovrebas.<br />
swored amitom, kulturologiis erTerTma<br />
fuZemdebelma, amerikelma mecnierma<br />
lesli uaitma kulturis Semdegi ganmarteba<br />
SemogvTavaza: <strong>kultura</strong> _ es aris sagnebisa<br />
da movlenebis erToblioba, romelic<br />
dakavSirebulia mxolod adamianisTvis<br />
damaxasiaTebel simbolizaciis unarTan.<br />
2. Tu ukavSirdeba es niSnebi konkretul qveynebsa da kulturebs?<br />
l daiyaviT jgufebad da 5 wuTis ganmavlobaSi furcelze CamowereT an daxateT rac<br />
SeiZleba meti simbolo.<br />
22 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
aqvT Tu ara cxovelebs istoria da <strong>kultura</strong>? 7<br />
yvelaze mniSvnelovani niSani, romelic adamians ganasxvavebs adamianis msgavsi<br />
maimunisagan, aris metyvelebis unari, romelic Cvenma Soreulma winaprebma daaxloebiT<br />
200 000 wlis win SeiZines. swored am periodidan iRebs saTaves Tanamedrove adamianis<br />
saxeoba _ homo sapiensi. ena aris is iaraRi, romelic SesaZlebels xdis komunikacias,<br />
swavlasa da swavlebas, gamocdilebis gaziarebas, TanamSromlobas.<br />
mecnierTa erTi nawilis azriT,<br />
adamianebis <strong>kultura</strong>, Tu ar CavTvliT<br />
enas, romelic marTlac unikaluria,<br />
mxolod xarisxiT gansxvavdeba zogierTi<br />
cxovelis cxovrebis wesisagan. kulturis<br />
mkvlevrebi am azrs ar iziareben da Tvlian,<br />
rom adamiani ar SeiZleba warmovidginoT<br />
ase martivad: Simpanze + ena.<br />
adamianebi vamayobT Cveni istoriiT<br />
da kulturiT, modi vnaxoT, aqvT Tu ara<br />
sxva saxeobis warmomadgenlebs, Tundac<br />
Cvens uaxloes biologiur naTesavebs,<br />
Tavisi istoria da <strong>kultura</strong>?<br />
istoria aris Tanmimdevruli faqtebi da movlenebi, romelTa mimdinareobis<br />
manZilze Tavad saxeobebi biologiurad ucvleli rCebian. istoriis qona niSnavs imas,<br />
rom jgufi/erToba gardaqmnis garemos da, masTan erTad, sakuTar Tavsac. kacobriobis<br />
istoriis manZilze teqnikur da teqnologiur miRwevebs Tan axlda socialuri,<br />
ekonomikuri, politikuri cvlilebebi adamianTa sazogadoebis cxovrebaSi. magaliTad,<br />
adamianis mier mudmivi sacxovreblis agebam mniSvnelovani gavlena iqonia ojaxsa<br />
da socialuri urTierTobebis sxva sferoebze. rac Seexeba Simpanzeebs, marTalia,<br />
sul asiode welia, rac maT sagangebod swavloben, magram mecnierebi askvnian, rom<br />
maT cxovrebaSi istoriuli mniSvnelobis raime cvlileba ar momxdara da isini iseve<br />
cxovroben, rogorc aseul aTasobiT wlis win: iseTive sacxovrebelSi, iseTive,<br />
ZiriTadad genetikurad ganpirobebuli wesebiT.<br />
yvela cocxali arsebisaTvis mniSvnelovania momavali TaobisaTvis informaciisa<br />
da gadacema, anu axalgazrdebis aRzrda. informacia gadaecema mSoblidan Svils,<br />
gamocdilidan _ gamoucdels, ufrosidan _ umcross. gamoyofen informaciis<br />
gadacemis sam safexurs. pirvel, yvelaze martiv safexurze informaciis gadacema<br />
mxolod instinqtis doneze xdeba: magaliTad, virTagva sakvebad irCevs imas, rasac<br />
suniT dedis rZes amsgavsebs. meore safexurze informaciis mimRebi „dainteresebulia“<br />
7. aqvT Tu ara cxovelebs istoria da <strong>kultura</strong>?<br />
23
misi miRebiT, informaciis gadamcemi ki „gulgrilia“ Sedegisadmi. amas imitacias an<br />
dakvirvebiT swavlas uwodeben: magaliTad, maimuni an bavSvi akvirdeba ufross da<br />
am gziT „swavlobs“. mesame, yvelaze maRal safexurze ki informaciis mimRebica da<br />
gamcemic mizanmimarTulad moqmedeben: rogorc imitaciis SemTxvevaSi, informaciis<br />
mimRebi akvirdeba ufross/gamocdils, magram es ukanasknelic akvirdeba mimRebis<br />
qcevas da usworebs, Tu is ver axerxebs Sesabamisad moqmedebas. es aris pedagogika<br />
da igi mxolod adamianebSi gvxvdeba. pedagogika moicavs dakvirvebas, Sefasebas da<br />
Carevas.<br />
katas mihyavs Tagvi knutebTan,<br />
romlebmac Semdeg sul ufro da ufro<br />
meti warmatebiT unda SeZlon Tagvze<br />
nadiroba. aris Tu ara es pedagogika? _ ara,<br />
radgan kata ar amJRavnebs dainteresebas<br />
SedegiT. Tu knuti ver axerxebs Tagvze<br />
nadirobas, xom ar miscems mas mSobeli<br />
“damatebiT” Tagvs, raTa igi Tavis da-Zmebs<br />
daewios? mecnierebs ar aqvT monacemebi<br />
imis Sesaxeb, rom cxovelebi afaseben<br />
Svilebis qcevas da cdiloben “wvrTnis”<br />
mowesrigebas.<br />
aRwerilia SemTxveva, roca Sinaurma katam daiWira knutis mier gaSvebuli Tagvi da<br />
daubruna mas, magram es iyo reaqcia Tagvze da ara knutis „warumatebel“ mcdelobaze.<br />
SimpanzeebTan, TiTqos, SeiniSneba pedagogikis msgavsi movlena, magram ara velur<br />
bunebaSi, aramed mxolod adamianebTan kontaqtis pirobebSi. kidev erTi gansxvaveba:<br />
sxva saxeobebSi wvrTna Semofarglulia, ZiriTadad, sakvebis mopovebiT, adamianuri<br />
pedagogika ki mraval sferos moicavs. igi miznad isaxavs ara mxolod arsebuli Cvevebisa<br />
da gamocdilebis gadacemas, aramed gansakuTrebuli niWiT dajildoebuli individebis<br />
miRwevaTa SenarCuneba-gadacemasac.<br />
Tumca, isic unda aRiniSnos, rom bolo aTwleulebSi mecnierebma cxovelTa Soris<br />
qcevis iseTi formebi aRmoaCines, romlebic Zalian waagavs kulturuls. magaliTad,<br />
Simpanzeebis erTma jgufma daiwyo ori qvis gamoyeneba kerketi kaklebis gasatexad. es<br />
jer erTma, „geniosma“, Simpanzem moaxerxa, Semdeg ki mas sxvebmac mibaZes. sxva sityvebiT,<br />
Simpanzeebis konkretul jgufSi gaCnda codna, romelic aragenetikuri gziT gadaecema<br />
Taobidan Taobas. <strong>kultura</strong> ki swored esaa. magram mecnierebi varaudoben, rom<br />
metyvelebis da sxva informaciuli saSualebebis gareSe amgvari codna aramdgradia<br />
da ramdenime Taobis Semdeg gaqreba, ase rom SimpanzeebSi srulyofili kulturis<br />
arsebobaze saubari jerjerobiT naadrevia...<br />
24 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
ogorc vnaxeT, gansxvaveba adamiansa da sxva saxeobebs Soris, biologiuri<br />
TvalsazrisiT, arcTu didia. Tumca swored am umniSvnelo sxvaobam gaxada SesaZlebeli<br />
adamianis mier kulturis Seqmna. mxolod adamianisaTvis damaxasiaTebelma simboluri<br />
azrovnebis unarma ganapiroba enis, istoriis, religiis, mecnierebis da, rac mTavaria,<br />
axali Taobis aRzrdis, misTvis informaciisa da gamocdilebis gadacemis mTeli rigi<br />
meqanizmebis Camoyalibeba. es ukanaskneli ki kulturis SenarCunebis aucilebeli<br />
pirobaa.<br />
davaleba<br />
1. Seni azriT, Cans Tu ara adamianTa realobaSi TaobaTa Soris informaciis gadacemis<br />
(aRzrdis) samive safexuri? moiyvane magaliTebi.<br />
2. Seadare erTmaneTs adamianTa da cxovelTa „pedagogika”.<br />
3. daasabuTe, ratom aris SeuZlebeli, rom cxovelebs hqondeT istoria da <strong>kultura</strong>?<br />
4. rogor gesmis, rom axali Taobis aRzrda kulturis SenarCunebis aucilebeli pirobaa?<br />
5. adamians, yvela sxva cocxali arsebisagan gansxvavebiT, axasiaTebs eWvi, rwmena, iumori...<br />
Seni azriT, kidev ra Tvisebebi SeiZleba daematos am CamonaTvals? imsjele, ramdenad<br />
aris isini mxolod adamianisaTvis damaxasiaTebeli?<br />
7. aqvT Tu ara cxovelebs istoria da <strong>kultura</strong>?<br />
25
8<br />
genetika da <strong>kultura</strong><br />
adamianebma Seqmnes <strong>kultura</strong> da aman gansazRvra maTi unikaluroba Cveni planetis<br />
binadarTa Soris. magram adamiani, kulturulTan erTad, biologiuri arsebacaa,<br />
sxvagvarad rom vTqvaT _ biologiuri saxeoba. am TvalsazrisiT, igi cocxali bunebis<br />
erT-erTi „rigiTi“ wevria. yovel saxeobas axasiaTebs specifikuri agebuleba,<br />
garegnoba, fiziologiuri procesebi, kvebis racioni, qcevis Taviseburebebi da<br />
a.S. yvela maTgans aqvs raRac gansakuTrebuli: kus _ javSani, spilos _ xorTumi,<br />
Jirafs _ grZeli kiseri... adamians, rogorc biologiur arsebas, ar gaaCnia arc<br />
basri kbilebi da klanWebi, arc maxvili mgrZnobeloba, arc gansakuTrebuli Zala,<br />
arc fexmardoba. samagierod, bunebam mas uboZa unikaluri organo, romelmac homo<br />
sapienss gabatonebuli mdgomareoba moutana mTel planetaze.<br />
albaT mixvdi _ saubaria adamianis Tavis tvinze, romlis meSveobiTac Cven<br />
vazrovnebT, uzarmazari moculobis informacias vimaxsovrebT, vwerT leqsebs,<br />
vityuebiT, vqmniT manqanebs, vloculobT, erTi sityviT, <strong>kultura</strong>s viTvisebT,<br />
vaviTarebT mas da Tavad vcxovrobT <strong>kultura</strong>Si. naTqvami rom ufro naTeli gaxdes,<br />
warmovidginoT, rom adamianma memkvidreobiT miiRo saxli, zogi ram Semata, rom<br />
sacxovreblad ufro moxerxebuli gamxdariyo da masSi cxovreba ganagrZo. asevea<br />
kulturis SemTxvevaSi.<br />
adamiani orbunebovani arsebaa _ mis raobas, adamianad yofnas gansazRvravs ori<br />
sawyisi _ biologiuri da kulturuli.<br />
adamianis biologiur sawyiss ganapirobebs misi genotipi _ memkvidreobiTi<br />
informaciis matarebeli bioqimiuri warmonaqmnebis, genebis urTulesi kombinacia. igi<br />
gansazRvravs yoveli konkretuli adamianis (iseve rogorc cxovelisa Tu mcenaris)<br />
unikalur garegnobas, agebulebas, mokled, anatomiisa da fiziologiis Taviseburebebs<br />
(gamonakliss Seadgenen e.w. erTkvercxovani tyupebi, romelTac erTnairi genotipi<br />
aqvT da swored amitom hgvanan ase erTmaneTs).<br />
yoveli konkretuli adamiani ibadeba unikaluri genetikuri programiT, sadac<br />
„Cawerilia“ misi biologiuri maxasiaTeblebis „gegma“: garegnoba (magaliTad, Tvalebis<br />
Tu Tmis feri, cxviris forma Tu zoma da a.S.), aRnagoba (simaRle, kidurebis sigrZe,<br />
Zvlebis sisqe da a.S.), fiziologiuri Taviseburebebi (sisxlis jgufi, sasicocxlo<br />
procesebis tempi da intensivoba da a.S.). garda amisa, tvinisa da zogierTi sxva<br />
organos agebulebis Taviseburebebi, agreTve biologiurad aqtiuri nivTierebebis<br />
(e.w. hormonebis) gamomuSavebis intensivoba, romelic isev da isev genetikuradaa<br />
gansazRvruli, ganapirobebs inteleqtualur SesaZleblobebs, mexsierebis moculobas,<br />
musikalur, sportul Tu maTematikur niWs, xasiaTis Taviseburebebs _ guneba-ganwyobis<br />
swraf an nel cvlas, midrekilebas ufro dadebiTi an uaryofiTi grZnobebisadmi.<br />
fsiqologebi xasiaTis amgvar gansxvavebebs e.w. temperamentis tipebs ukavSireben.<br />
26 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
qvemoT motanil saxumaro naxatze, romelic cnobil daniel karikaturist herluf<br />
bidstrups ekuTvnis, naCvenebia, Tu rogor iqceva sxvadasxva temperamentis adamiani -<br />
erTi da igive kulturis warmomadgenelic ki, erTsa da igive situaciaSi: erTi brazobs,<br />
meore sruliad gulgrili rCeba, mesame tirils iwyebs, meoTxe ki xarxars.<br />
magram genetikuri programis<br />
arseboba sruliadac ar niSnavs<br />
mis ganxorcielebas. esa Tu is<br />
genetikuri niSani rom gamovlindes,<br />
aucilebelia Sesabamisi<br />
garemo pirobebi.<br />
ai, arnold<br />
Svarcenegeri. rasakvirvelia,<br />
mas hqonda<br />
Seudarebel aTletad<br />
qcevis genetikuri<br />
monacemebi. magram cudi<br />
kvebis, infeqciebis,<br />
mavne nivTierebebis,<br />
momqancveli<br />
fizikuri Sromis da<br />
sxva araxelsayreli<br />
garemoebebis gav leniT,<br />
SeiZleba, igi susti da<br />
sneuli gazrdiliyo da<br />
kaliforniis Statsac<br />
sxva gubernatori<br />
hyoloda.<br />
8. genetika da <strong>kultura</strong><br />
cnobilia, rom me-19 saukunis meore naxevridan<br />
moyolebuli, adamianis saSualo simaRle mniSvnelovnad<br />
gaizarda da zrdas ganagrZobs. mecnierebi amis<br />
ramdenime mizezs asaxeleben, maT Soris umTavresia<br />
kvebis xarisxis, sanitariul-higienuri da sacxovrebeli<br />
pirobebis gaumjobeseba. es kargad aCvenebs garemo<br />
pirobebis mniSvnelobas genetikuri SesaZleblobebis<br />
gamovlinebisaTvis.<br />
garemom, SeiZleba, didi roli iTamaSos ama Tu<br />
im genetikuri niSnis gavrcelebaSi. magaliTad,<br />
saqarTveloSi pirveli jgufis sisxli yvelaze xSirad<br />
samegrelos mcxovreblebSi gvxvdeba. axsna Zalian<br />
sainteresoa.<br />
27
warsulSi samegrelos teritoriis didi nawili daWaobebuli iyo da aq malaria<br />
mZvinvarebda. malariis gamomwvevi mikrobi, romelic koRo anofelesis kbeniT<br />
vrceldeba, sisxlis wiTel burTulakebs azianebs, ris Sedegadac avadmyofs aqvs<br />
perioduli cieb-cxeleba, Zlier sustdeba da SeiZleba daiRupos kidec. rogorc<br />
gamoirkva, pirveli jgufis sisxlis burTulakebi malariis mikrobis mimarT SedarebiT<br />
mdgradia. Sesabamisad, sisxlis pirveli jgufis mqone adamianebi ufro janmrTelebi<br />
iyvnen, ufro didxans cocxlobdnen da, rac mTavaria, met da jansaR STamomavlobas<br />
tovebdnen, romelsac sisxlis pirveli jgufis genebs gadascemdnen. ase TandaTan,<br />
saukuneebis ganmavlobaSi, samegreloSi (iseve rogorc yvelgan, sadac malariaa<br />
gavrcelebuli) matulobda sisxlis pirveli jgufis mqone adamianTa xvedriTi wili.<br />
Jasmini<br />
mZinare mzeTunaxavi<br />
davaleba<br />
rogorc ukve ici, sazogadoebebs silamazeze<br />
gansxvavebuli warmodgena aqvT. rogor fiqrob,<br />
ra kavSiria am warmodgenebsa da genetikurad<br />
gansazRvrul garegnul maxasiaTeblebs Soris?<br />
gaxsovs <strong>msoflio</strong>s xalxTa zRaprebis<br />
mzeTunaxavebi da ufliswulebi? ratom aris zogi<br />
maTgani oqrosferTmiani da cisferTvaleba, zogi ki<br />
giSrisTvala, Ramis wyvdiadiviT Savi TmiT?<br />
...misi mSvenierebis aRwera eniT SeuZlebelia:<br />
maRalia, SavTvalwarba, tuCebi iamanis elvare<br />
sardions miugavs da tani _ Jasminis konas, _<br />
es mzeTunaxavi Jasminia („aladinis jadosnuri<br />
lampari“).<br />
...mefisa da dedoflis nanatr qaliSvils feriebma<br />
mSvenieri garegnoba daanaTles. erTma Tqva: „dae,<br />
Seni Tma oqrosfer abreSums hgavdes“, meorem _ „dae,<br />
Seni Tvalebi iyos cisferi, rogorc mowmendili ca...“<br />
(Sarl pero, „mZinare mzeTunaxavi“).<br />
Seni azriT, SeiZleba, rom mZinare mzeTunaxavisTvis<br />
feriebs „aladinis jadosnuri lamparis“ personaJis,<br />
mefis mSvenieri asulis, Jasminis garegnoba<br />
daenaTlaT? ratom?<br />
1. gaixsene magaliTebi, romlebic aCvenebs, Tu ra gavlenas axdens bunebrivi garemo<br />
adamianis genetikur memkvidreobaze.<br />
2. Seqmeni T sqema, romelic asaxavs Sens genetikur da kulturul maxasiaTeblebs.<br />
28 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
unebrivi da kulturuli garemo: Cven rom sxvagan an<br />
sxva dros gvecxovra<br />
Cven vnaxeT, rom erTi da igive genetikurad<br />
ganpirobebuli niSani, garemo pirobebis<br />
gavleniT, sxvadasxvagvarad vlindeba. es<br />
faqti Tanabrad exeba yvela cocxal arsebas,<br />
adamianis CaTvliT. Tumca aq erTi „mcire“<br />
gansxvavebaa. Tu mcenaresa da cxovelze<br />
mxolod bunebrivi garemo moqmedebs, adamiani,<br />
umTavresad, kulturuli garemos gavlenas<br />
ganicdis. magaliTi uamravia: adamiani ibadeba<br />
genetikurad ganpirobebuli metyvelebis<br />
momTabareebma, romlebic mudmivad gada adgildebodnen, Cvili bavSvebis usafrTxod<br />
da mSralad mgzavrobisaTvis Seqmnes sagangebo sawoli, romelic Semdeg sxva<br />
xalxebis nawilSic gavrcelda da sxvadasxva saxe miiRo. es patara sawoli _ akvani<br />
_ didi xnis ganmavlobaSi gamo iyeneboda CvenTanac. bolo dros, roca medikosebma<br />
upiratesoba Cvilis Tavis uflad gazrdas mianiWes da gaCnda sagangebo safeni, akvani<br />
sul ufro naklebad gamoiyeneba.<br />
unariT, magram ra enaze alaparakdeba igi, damokidebulia im enobriv garemoze,<br />
romelSic adamiani izrdeba. <strong>kultura</strong> gvaCvevs Wama-smis, Zilis da sxva biologiuri<br />
moTxovnilebebis dakmayofilebis wesebs.<br />
Tqven ikiTxavT, maS ratom gansxvavdebian adamianebi ase Zalian TviT erTi<br />
kulturis farglebSic? imitom, rom, jer erTi, adamianebs sxvadasxvagvari genetikuri<br />
memkvidreoba aqvT _ Tu bunebam ar giboZaT smena da xma, momRerali ver gaxdebiT; Tuki<br />
sxeulis kargi koordinacia „dagebedaT“, SesaZlebloba gaqvT, sportSi gamoiCinoT<br />
Tavi da a.S. meore da ufro mniSvnelovania is, rom TiToeuli <strong>kultura</strong> Zalze<br />
mravalferovania. saerTo kulturuli garemos yovel calkeul Semadgenel nawils<br />
Tavisi „mikro<strong>kultura</strong>“ aqvs: am ojaxSi adre adgomaa miRebuli da bavSvebsac amas<br />
aCveven; am skolaSi qimiis kargi laboratoriaa da moswavleebs eRviZebaT interesi<br />
am sagnisadmi; am sofelSi odiTganve Tixis nakeTobebs amzadeben da a.S. yovelive es<br />
met-naklebad moqmedebs adamianze da mas unikalur pirovnebad ayalibebs.<br />
da mainc, daakvirdiT, ramdeni saerTo gvaqvs Cven, qarTuli kulturis pirobebSi<br />
aRzrdil adamianebs (yovel SemTxvevaSi,<br />
did umravlesobas) _ ena, tradiciebi,<br />
qcevis wesebi, warmodgenebi istoriasa Tu<br />
xelovnebaze da bevri, bevri sxva...<br />
SeiZleba iTqvas, rom adamiani<br />
pirovnebad yalibdeba im SesaZleblobebis<br />
farglebSi, rasac misi kulturuli<br />
9<br />
mikro<strong>kultura</strong> _ adamianTa mcire<br />
jgufis (ojaxi, skola...) <strong>kultura</strong>,<br />
romelic ramdenadme gansxvavdeba<br />
sxva aseTive jgufebis<br />
kulturebisagan.<br />
9. bunebrivi da kulturuli garemo. Cven rom sxvagan da sxva dros gvecxovra<br />
29
garemo sTavazobs. Svarcenegeris fizikuri monacemebis mqone adamiani sadRac me-<br />
15 saukuneSi rom dabadebuliyo, SesaZloa, is didi meomari gamosuliyo, magram<br />
verafriT gaxdeboda didi meomrebis rolebis Semsrulebeli, im martivi mizezis gamo,<br />
rom kinematografi mxolod me-19-20 saukuneebis mijnaze gamoigones.<br />
maS ase, adamiani genetikuri da kulturuli faqtorebis gavleniT yalibdeba. axla<br />
ki vnaxoT, rogor „asworebs“ <strong>kultura</strong> bunebis „Secdomebs“.<br />
<strong>kultura</strong>, ZiriTadad, Seesabameba adamianis biologiur Taviseburebebs. erTi<br />
wuTiT warmovidginoT, rom adamians aqvs ara xuTi TiTi, aramed eqvsi an sami.<br />
ramdeni rame Seicvleboda _ musikaluri instrumentebi da TviT musika, kompiuteris<br />
klaviatura, Jestebi _ mokled, yvelaferi, rac xuTTiTian xelebzea morgebuli.<br />
grZeli yurebi _ silamazisa<br />
da socialuri statusis niSani<br />
malaiziaSi<br />
CineTSi qalis silamazis aucilebeli<br />
elementi iyo patara zomis fexi. amitom gogonebs<br />
adreuli bavSvobidan mWidrod uxvevdnen fexebs<br />
da uviwroes fexsacmels acmevdnen. Sedegad,<br />
terfebi zomiT patara rCeboda, magram warmoudgenlad<br />
icvlida formas. asi welic ar aris<br />
gasuli, rac CineTSi es tradicia akrZales.<br />
Tumca xSiria SemTxvevebi, roca kulturis moTxovnebi<br />
ar Seesabameba, an, sulac, ewinaaRmdegeba adamianis<br />
biologias. martivi magaliTi: <strong>kultura</strong>Ta umravlesobaSi<br />
miRebulia frCxilebisa da Tmis SeWra _ <strong>kultura</strong> ereva<br />
bunebriv procesSi da cvlis mas. zogjer kulturisa<br />
da biologiis dapirispireba usastikes formebs iRebs:<br />
magaliTad, rogorc cnobilia, Zvel spartaSi fizikurad<br />
sust axalSobilebs xramSi agdebdnen, radgan spartelebi<br />
Tvlidnen, rom maT mxolod meomrebi WirdebodaT.<br />
gacilebiT ufro xSirad, adamianis anatomiasa da<br />
fiziologiaSi Careva misive keTildReobisaTvisaa<br />
gamiznuli _ medicina, romelic ama Tu im saxiT yvela<br />
<strong>kultura</strong>Si arsebobs, sul ufro meti warmatebiT<br />
cdilobs Tandayolili Tu SeZenili daavadebebis da<br />
anomaliebis damarcxebas.<br />
adamianis garegnobis xelovnuri Secvla xSirad<br />
modiT da silamazis adgilobrivi standartebiT aris<br />
nakarnaxevi: plastikuri operaciebi bevrgan ukve<br />
Cveulebriv movlenad iqca. zog <strong>kultura</strong>Si grZeli<br />
yurebia modaSi da maT xelovnurad igrZeleben mZime<br />
sagnebiT.<br />
30 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
da bolos, zogjer bunebiT boZebuli garegnobis Secvla religiuri rwmenawarmodgenebis<br />
gavleniTac xdeba. zogi religia Tavisi mimdevrebisagan moiTxovs tanze<br />
da saxeze ritualuri sviringebis an iarebis gakeTebas, gavixsenoT agreTve winadacveTa<br />
_ operacia, romelic aucileblad iTvleba iudaizmisa da islamis mimdevrebSi.<br />
kiTxva<br />
l mocemuli suraTebis mixedviT,<br />
ra gansxvavebebs xedavT adamianis<br />
biologiuri moTxovnilebis<br />
dakmayofilebis wessa da formaSi?<br />
Tqveni azriT, riT aixsneba es?<br />
afrikuli sadili<br />
evropuli sadili<br />
Cais sma evropulad<br />
Cais sma iaponurad<br />
qarTuli nadimi. niko firosmanaSvili (1862-1918)<br />
9. bunebrivi da kulturuli garemo. Cven rom sxvagan da sxva dros gvecxovra<br />
31
davaleba<br />
1. gadaxaze rveulSi cxrili da SeavseT adamianis Sesabamisi niSan-TvisebebiT.<br />
genetikuri faqtorebiT gapirobebuli<br />
niSan-Tvisebebi<br />
socialur-kulturuli faqtorebiT<br />
gapirobebuli niSan-Tvisebebi<br />
2. gaixsene saqarTvelos calkeuli kuTxeebi da soflebi, romelTa mcxovrebni<br />
tradiciulad misdeven xalxuri rewvis romelime dargs an xelobas.<br />
3. moiZie magaliTebi, roca:<br />
a) medicina „asworebs“ bunebis „Secdomebs“,<br />
b) adamianis garegnobaSi Careva ganpirobebulia religiiT, cxovrebis wesiT, esTetikuri<br />
SexedulebebiT an komerciuli mizniT.<br />
saSinao davaleba<br />
l dawere Txzuleba adamianis anatomiaze zemoqmedebis Tanamedrove saxeebis Sesaxeb,<br />
imsjele mis mizezebsa da Sedegebze.<br />
32 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
sicocxlis uzrunvelyofis formebi 10<br />
warmoidgine, rom Tqven, ramdenime<br />
megobarTan erTad, ukacriel kunZulze<br />
aRmoCndiT, ai, aseTze.<br />
raze izrunebT pirvel rigSi? cxadia,<br />
sasmel wyalze. gagvimarTla! wyaro<br />
aRmovaCineT, wyurvili aRar Segvawuxebs.<br />
Semdegi problema _ gvSia! ai, palmebze<br />
qoqosebia, ramdenime miwazec agdia,<br />
`Cveni~ ukacrieli kunZuli<br />
gavtexoT... sul arafers sjobs, magram<br />
ufro gemrieli ram ar gvawyenda; iqneb vcadoT, Tevzi daviWiroT? gamogvivida _<br />
napirTan ramdenime zanti Tevzi movixelTeT. magram ra, umad vWamoT? isev gagvimarTla<br />
_ erT-erT Cvengans sanTebela aRmoaCnda _ nafotebi movagroveT, Tevzi SevwviT,<br />
mivirTviT _ kargia!.. kidev ra? horizontze muqi Rrubeli gamoCnda, Tavsxmas<br />
gvpirdeba. modi, qoxi avagoT _ CavarWeT paloebi, gadavxureT totebiT, sakmaod<br />
myudro gamovida... uh! axla SeiZleba suli moviTqvaT da, maSvelebis molodinSi,<br />
cota davisvenoT _ Cven droebiT davikmayofileT ZiriTadi, sabaziso moTxovnilebebi,<br />
anu movipoveT is, rac aucilebelia sicocxlis SenarCunebisaTvis _ wyali, sakvebi,<br />
TavSesafari.<br />
cecxlis mopoveba xaxuniT<br />
10. sicocxlis uzrunvelyofis formebi<br />
rasakvirvelia, Cvens SemTxvevaSi<br />
yvelaferi kargad damTavrda _ meore<br />
dResve kunZuls qaTqaTa xomaldi moadga<br />
da rbili loginebis, cxeli yavisa da<br />
internetis samyaroSi dagvabruna...<br />
Cvenma Tavgadasavalma dagvafiqra,<br />
ram xela gza gaiara kacobriobam nayofis<br />
Segrovebidan internetamde da ra<br />
siZneleebis gadalaxva uwevdaT adamianebs<br />
mTel <strong>msoflio</strong>Si, rom, ubralod, Sim-<br />
SiliT ar daxociliyvnen. modi, Tvali<br />
gadavavloT im revoluciur aRmo Cenebs,<br />
romelTac mkveTrad Secvales kacob -<br />
riobis arseboba da romelTac uSualo<br />
kavSiri aqvT adamianis sabaziso moTxovnilebebTan<br />
_ kvebasa da sacxovrisTan.<br />
cecxlis mopoveba kaJiT<br />
33
uZvelesi adamianebi Tavs daaxloebiT ise irCendnen, rogorc Cven ukacriel<br />
kunZulze: SemgroveblobiT, anu daxetialobdnen tye-velad da moixmardnen<br />
yvelafers, razec xeli miuwvdebodaT _ kenkras, bolqvebs, mwerebs, patara cxovelebs,<br />
risTvisac uxeSad damuSavebuli qvis, xis an Zvlis iaraRebs xmarobdnen; avdrisagan<br />
dasacavad agebdnen saxeldaxelo qoxebs an iyenebdnen bunebriv TavSesafrebs _<br />
mRvimeebs. daaxloebiT 1,5-2 milioni wlis win udidesi movlena moxda _ adamianma<br />
iswavla cecxlis gamoyeneba: jer bunebrivad, mexis dacemis Sedegad gaCenili<br />
cecxlis Senaxva, mogvianebiT ki misi mopoveba xaxuniT an kaJis meSveobiT. Sedegebi<br />
uaRresad mniSvnelovani iyo: sakvebis xarisxis mkveTri gaumjobeseba, saimedo dacva<br />
nadirisagan, axali, ufro grilhaviani teritoriebis aTviseba.<br />
amis Semdeg, milion welze meti xnis ganmavlobaSi, RirsSesaniSnavi TiTqmis<br />
araferi momxdara, magram mere saqme sul ufro swrafad wavida win.<br />
Subi<br />
mSvild-isari<br />
sameTuneo rgoli Tixis WurWeli<br />
400-500 aTasi wlis win gaCnda Subi, ramac ufro<br />
efeqturi gaxada nadiroba _ sakvebis mopovebis erTerTi<br />
umTavresi saSualeba. mSvild-isris gamogonebis<br />
Sedegad nadiroba ufro usafrTxo gaxda: cxovelis<br />
monadireba SesaZlebeli iyo Sori manZilidanac. isriT<br />
daWrili, magram cocxlad gadarCenili cxoveli sakvebis<br />
erTgvar „marags“ qmnida, meore mxriv ki xels uwyobda<br />
cxovelTa moSinaurebas. magram yovelive amas kidev 350-<br />
400 aTasi weli daWirda.<br />
25-30 aTasi wlis win daiwyo Tixis damuSaveba: gaCnda<br />
mravalgvari WurWeli, SesaZlebeli gaxda produqtebis<br />
xangrZlivi Senaxva da Sor manZilze gadatana. mogvianebiT<br />
Tixisagan damzadda axali saimedo saSeni masala _ aguri<br />
da kramiti.<br />
34 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
Zv. w. me-10 aTaswleulidan safuZveli Caeyara miwaTmoqmedebas, rasac mohyva mudmivi<br />
dasaxlebebis warmoSoba da gavrceleba. amave periodSi adamianma ZaRli moiSinaura da<br />
erTguli megobari, monadire da daraji SeiZina.<br />
Zv. w. me-9 aTaswleuliT TariRdeba dedamiwaze napovni liTonis uZvelesi nivTi<br />
_ spilenZis samkauli, romelsac arqeologebma Tanamedrove erayis teritoriaze<br />
miakvlies. qvis xana dasasruls miuaxlovda. adamianma pirvelad SeZlo iseTi<br />
nivTierebis miReba, romelic bunebaSi sufTa saxiT praqtikulad ar moipoveba _<br />
es iyo jer brinjao, mogvianebiT ki rkina.<br />
Zv. w. me-8 aTaswleuli: mecxoveleobis<br />
dasawyisi _ adamianma moiSinaura<br />
wvrilfexa saqoneli _ cxvari<br />
da Txa, rZis produqtebis, xorcisa da<br />
matylis saimedo wyaro.<br />
Zv. w. me-6-7 aTaswleuli _ adamianma<br />
gamoigona guTani, mosavlianoba mkveTrad<br />
gaizarda. gaCnda pirveli sarwyavi<br />
arxebi.<br />
Zv. w. me-5 aTaswleuli _ SuamdinareTSi<br />
gamoigones borbali da<br />
uremi. gamocxva pirveli puri. daiwyo<br />
cxenisa da Roris moSinaureba.<br />
Zv. w. me-4 aTaswleuli _ daiwyo<br />
msxvilfexa rqosani saqonlisa da<br />
qaTmis moSinaureba. indoCineTSi<br />
mohyavdaT brinji da Saqris lerwami.<br />
ukve Zv. w.-mde me-4 aTaswleulis miwurulisTvis, anu 5000 wlis win, gakeTda TiTqmis<br />
yvela is ZiriTadi aRmoCena (sakvebi produqtebi, saSeni masalebi, teqnologiebi),<br />
romelTa meSveobiT kacobriobam me-15 saukunemde moaxerxa sicocxlis uzrunvelyofa<br />
da planetaze gabatonebuli mdgomareobis mopoveba. rasakvirvelia, siaxleebis farTod<br />
gavrcelebas (vaWrobis, migraciebis, omebis procesSi) an damoukideblad aRmoCenas<br />
(magaliTad, mSvild-isari an borbali <strong>msoflio</strong>s mraval regionSi damoukideblad<br />
gamoigones) saukuneebi da aTas wleulebi daWirda. gavrcelebisas siaxleebi, havisa<br />
da adgilobrivi kulturuli tradiciebis Sesabamisad, saxes icvlida: zogan,<br />
ZiriTadad, mecxoveleobas misdevdnen, zogan _ miwaTmoqmedebas, zogan saxlebs xisgan<br />
10. sicocxlis uzrunvelyofis formebi<br />
borblis gamosaxuleba mzis taZarze indoeTSi<br />
qarTuli uremi<br />
35
agebdnen, zogan _ qvisa Tu Tixisagan.<br />
axal-axali aRmoCenebi Tu gamogonebebi<br />
(magaliTad, wylis an qaris wisqvili)<br />
xvewda teqnologiebs, umjobesdeboda<br />
kulturuli mcenareebisa da Sinauri<br />
cxovelebis jiSebi.<br />
me-15 saukunis meore naxevridan iwyeba<br />
e.w. didi geografiuli aRmoCenebis epoqa,<br />
romelmac, SeiZleba iTqvas, „gaamTliana“<br />
da erT sivrced aqcia Cveni planeta.<br />
CvenTvis saintereso TvalsazrisiT, am<br />
orTqlmavali<br />
xanaSi amerikis kontinentidan farTod<br />
gavrcelda simindi, lobio, kartofili, kakao da sxva mcenareuli kulturebi.<br />
me-18 saukunis meore naxevarSi ki samrewvelo revolucia moxda. gaCnda energiis<br />
axali umZlavresi wyaroebi _ jer orTqli, Semdeg navTobproduqtebi, mogvianebiT _<br />
eleqtroba. TandaTan soflis meurneoba samrewvelo safuZvelze gadavida _ aSenda<br />
uzarmazari fermebi da plantaciebi, romlebsac manqanebi emsaxureboda, ganviTarda<br />
axali teqnologiebi _ produqtebis dakonserveba, gayinva; qimiuri mrewveloba axalaxal<br />
sinTezur produqcias qmnida. ai, ase movediT Tanamedrove supermarketamde,<br />
sadac, praqtikulad, nebismieri sakvebis, sasmelis Tu sicocxlis uzrunvelyofisaTvis<br />
saWiro nivTebis SeZena SegviZlia.<br />
kiTxva<br />
l ukacriel kunZulze xomaldi erTi Tvis an erTi wlis manZilze rom ar gamoCeniliyo,<br />
rogor warimarTeboda Seni cxovreba? kidev ra saWiroebebis winaSe dadgebodi?<br />
davaleba<br />
l eqstremalur pirobebSi aRmoCenis SemTxvevaSi, arCevanis saSualeba rom gqondes, Seni<br />
moTxovnilebebidan da saWiroebebidan romlebs ver daTmobdi? romel moTxovnilebebze<br />
ityodi uars? moaxdine Sens mier SerCeuli mTavari moTxovnilebebis ranJireba.<br />
saSinao davaleba<br />
1. moiZie informacia ZiriTadi moTxovnilebebis dakmayofilebis formaTa Sesaxeb<br />
sxvadasxva <strong>kultura</strong>Si.<br />
2. moiZie informacia me-19 da me-20 saukunis im aRmoCenebis Sesaxeb, romlebic<br />
dakavSirebulia adamianis sabaziso moTxovnilebebis dakmayofilebasTan.<br />
3. Caatare kvleva: Seadgine (an moipove) supermarketSi arsebuli produqciis sia da<br />
36 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
daaxarisxe Semdegi cxrilis mixedviT:<br />
produqcia, romelsac<br />
adamiani qvis xanaSic<br />
daamzadebda (Zv. w. V-IV<br />
aTaswleulamde)<br />
10. sicocxlis uzrunvelyofis formebi<br />
produqcia, romelic XV<br />
saukunis Semdeg iqneboda<br />
xelmisawvdomi<br />
produqcia, romlis<br />
damzadebasac adamiani XVIII<br />
saukunis Semdeg moaxerxebda<br />
37
11<br />
sazogadoebad ganixileba adamianTa is erToba, romlis wevrebsac yoveldRiuri<br />
urTierToba aqvT da erTmaneTis cxovrebaze mniSvnelovan gavlenas axdenen. yoveli<br />
adamiani sazogadoebis nawilia. imisaTvis, rom icxovro srulfasovnad, gyavdes ojaxi,<br />
megobrebi, miaRwio warmatebas, igrZno Tavi daculad, aucilebelia iyo sazogadoebis<br />
wevri. sazogadoebis wevroba niSnavs _ gqondes am erTobis sxva wevrebTan saziaro<br />
interesebi, faseulobebi, warmodgenebi. erTi da igive sazogadoebaSi mcxovrebi<br />
adamianebi ayalibeben cxovrebisa da urTierTobis saerTo, yvelasaTvis misaReb wess,<br />
romelsac <strong>kultura</strong> gansazRvravs.<br />
sazogadoeba Sedgeba sxvadasxva asakis, profesiis, interesebis, socialuri rolisa<br />
da statusis mqone individebisagan. yoveli maTgani mniSvnelovania sazogadoebisTvis,<br />
radgan yvelas Seaqvs sakuTari wvlili mis arsebobasa da ganviTarebaSi. yovel<br />
diliT, rodesac viRviZebT, viwyebT urTierTobas ojaxis wevrebTan, Semdeg _<br />
TanaklaselebTan, TanamSromlebTan, sruliad ucnob adamianebTan, romlebic<br />
mniSvnelovanwilad gansazRvraven Cvens yofas, imas, Tu ramdenad SevZlebT miznebis<br />
miRwevas. magaliTad, bevr Cvengans gadaadgilebisa da yoveldRiuri saqmianobisaTvis<br />
esaWiroeba transporti. Tu avtobusiT vmgzavrobT, mas aucileblad eyoleba mZRoli,<br />
romelic Tavisi yoveldRiuri saqmianobiT gviadvilebs cxovrebas. Tavis mxriv,<br />
SesaZloa, Cven gvqondes msgavsi gavlena sxva, CvenTvis sruliad ucnobi (an Tundac<br />
nacnobi) adamianebis cxovrebaze. warmoidgineT, es yvelaferi rom ar arsebobdes,<br />
rogori umweo da daucveli iqneboda TiToeuli Cvengani, albaT, Tavis gadarCenac<br />
gagviWirdeboda. gavixsenoT robinzon kruzo, daniel defos amave saxelwodebis<br />
cnobili romanis gmiri. man sakuTari miznis ganxorcieleba, anu ukacrieli kunZulidan<br />
Tavis daRweva mxolod sxvaTa xelSewyobiT SeZlo.<br />
robinzon kruzo da paraskeva<br />
sazogadoeba<br />
pirovneba, romlis usafrTxo da<br />
stabi luri cxovrebis erT-erTi Ziri-<br />
Tadi garantia sazogadoebis wevrobaa,<br />
Tavis mxriv, amave sazogadoebis mimarT<br />
garkveul valdebulebebs atarebs. Tu<br />
individi, rogorc sazogadoebis wevri,<br />
mova leobebs warmatebiT asrulebs,<br />
izrdeba misi piradi warmatebis perspeq<br />
tivac. igi, savaraudod, moipovebs<br />
maRal socialur statuss, eqneba<br />
kargi samsaxuri da a.S. meore mxriv,<br />
gaziarebuli wesebis uxeS darRvevas,<br />
SesaZ lebelia, sazogadoebis mxridan<br />
mkacri reaqcia da sanqciebi moyves.<br />
individs, SesaZloa, daekisros rogorc<br />
38 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
moraluri, aseve samarTlebrivi pasuxismgebloba. pirveli, garkveul SemTxvevebSi,<br />
samarTleb riv pasuxismgeblobaze aranakleb mZimea.<br />
warsulSi sazogadoeba mkacrad gansazRvravda individis cxovrebis wess da<br />
socialur mdgomareobas. xSirad adamiani dabadebidanve garkveuli statusis<br />
matarebeli iyo da ar SeeZlo misi Secvla. magaliTad, batonymobis periodSi glexi<br />
mTeli cxovrebis manZilze batons emsaxureboda da am mxriv arafris Secvla SeeZlo.<br />
indoeTSi dRemde arsebobs kastebi, adamianebi ama Tu im kastis wevrad ibadebian da,<br />
iSviaTi gamonaklisis garda, sicocxlis bolomde inarCuneben am statuss.<br />
adamianisa da sazogadoebis urTierTdamokidebulebasTan dakavSirebiT, saintereso<br />
magaliTebi moipoveba qarTul literaturasa da folklorSi. saqarTvelos mTianeTSi<br />
sazogadoebaSi miRebuli normebis darRveva, barTan SedarebiT, ufro mkacrad isjeboda.<br />
amis dasturia e.w. „mokveTis“ wesis arseboba. vinc ar iziarebda sazogadoebaSi dadgenil<br />
wesebs da upirispirdeboda maT, sazogadoebisgan moikveTeboda da iZulebiT tovebda<br />
sacxovrebel adgils. gaixseneT vaJa-fSavelas cnobili poema „aluda qeTelauri“.<br />
aluda, romelic sazogadoebis (Temis) erT-erTi lideria, uZveles xevsurul tradicias<br />
arRvevs da mosisxles marjvenas ar aWris. aseTi darRveva TviT aludasTvisac<br />
upatiebelia, igi iZulebuli xdeba, Temi datovos da masTan yovelgvari kavSiri<br />
gawyvitos. vaJas kidev erTi nawarmoebis, „mokveTilis“ erT-erTi mTavari personaJi<br />
baxa, romelic, aluda qeTelauris msgavsad, sazogadoebis pativiscemiT sargeblobs,<br />
kavSirs amyarebs xevsurebisadmi mtrulad ganwyobil qistebTan. am saqcielis gamo, igi<br />
iZulebuli xdeba xevsureTidan gadaixvewos<br />
cnobil inglisel filosofos Tomas hobss (1588-1679)<br />
Tu davesesxebiT, adamianis cxovreba sazogadoebis gareSe<br />
xanmokle, usargeblo da, SesaZloa, saSiSic iyos. im faqts, rom<br />
Cven socialuri arsebebi varT, sxva adamianebTan urTierToba,<br />
anu sazogadoebaSi cxovreba ganapirobebs. sazogadoeba, erTi<br />
mxriv, gansazRvruli wesebis mixedviT cxovrebas „gvaiZulebs“,<br />
xolo meore mxriv, warmatebebis miRwevisa da sakuTari Tavis<br />
realizaciis SesaZleblobebs gvTavazobs.<br />
kiTxva<br />
l Tu gagCenia odesme azri, rom sazogadoebisgan gancalkevebulad gecxovra?<br />
warmoidgine, rom marto cxovreba gadawyvite. aseT SemTxvevaSi, rogor moawyobdi<br />
Sens yofas?<br />
11. sazogadoeba<br />
Tomas hobsi<br />
39
jgufuri muSaoba<br />
1. ra dadebiTi da uaryofiTi niSnebi aqvs cxovrebas sazogadoebasTan erTad da mis<br />
gareSe? imsjele da Seavse T-sqema.<br />
cxovreba sazogadoebaSi cxovreba sazogadoebis gareSe<br />
2. imsjele andazis Sesaxeb: `Tavisufali rom iyo, kanonebs unda daemorCilo~.<br />
40 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
socializacia 12<br />
dabadebisas axalSobili ar gane kuTvneba<br />
romelime <strong>kultura</strong>s. rogorc ici, <strong>kultura</strong><br />
genetikurad ar gadaecema. mxolod mSoblebis,<br />
maswavleblebis da sxvaTa xelSewyobiT yalibdeba<br />
bavSvi kulturisa da sazogadoebis wevrad,<br />
kulturul da socialur arsebad. am process<br />
socializacias vuwodebT. socializaciis<br />
procesSi Cven vswavlobT im kulturis enas,<br />
romelSic davibadeT, viTvisebT im sazogadoebriv<br />
rolebs, romelic cxovrebaSi unda „viTamaSoT.“<br />
magaliTad, gogona swavlobs, Tu rogori<br />
diasaxlisi, da, megobari an, momavalSi, deda<br />
unda iyos. garda amisa, socializaciis procesSi<br />
axalgazrdebi swavla-ganaTlebis meSveobiT<br />
euflebian sakuTar profesiul rolebsac.<br />
ise, rogorc ufrosebi<br />
12. socializacia<br />
socializacia _ individis<br />
mier kulturuli<br />
normebis da faseulobebis<br />
SeTvisebis procesi.<br />
arc erTi biolo giuri saxe obis naSieri<br />
aris ufrosze ise xangrZlivad damoki debuli,<br />
rogorc adamianis. bavSvobisa da axalgazrdobis<br />
periodi SesaZleblobas iZleva, momaval<br />
Taobas gadaeces is codna da gamocdileba,<br />
romelic dagrovilia TaobaTa mier, unikaluria<br />
yvela sazogadoebisaTvis da maT erTmaneTi sagan<br />
ganasxvavebs.<br />
socializaciis procesSi yalibdeba pirovnebis<br />
Sexedulebebi, msofl mxedveloba, gemovneba,<br />
garemoebisa da mdgomareobis cvlilebasTan<br />
erTad, adamiani iTvisebs axal-axal socialur<br />
rolebs.<br />
41
socializaciis procesi dabadebidan<br />
iwyeba. adreuli bavSvobis wlebi yvelaze<br />
intensiuri socializaciis periodia,<br />
rodesac veuflebiT enas da vswavlobT<br />
Cvens <strong>kultura</strong>Si arsebul ZiriTad<br />
warmodgenebsa da Sexedulebebs.<br />
sxvadasxva <strong>kultura</strong>Si bavSvTa<br />
socializaciis gansxvavebuli meTodebi<br />
da saSualebebi gamoiyeneba. gamoyofen<br />
socializaciis or zogad tips _ formalur<br />
formaluri socializaciis procesi<br />
da araformalur socializacias.<br />
formaluri socializacia, ZiriTadad,<br />
saaRmzrdelo da saswavlo dawesebulebebSi<br />
- saklaso oTaxebSi, maswavleblebis da aRmzrdelebis garemocvaSi mimdinareobs, mas<br />
warmarTaven da akontroleben ufrosebi. araformaluri socializaciis dros bavSvi,<br />
umTavresad, mibaZviT, ufrosebis qcevis imitaciiT iTvisebs kulturis normebs da<br />
qcevis wesebs. unda aRiniSnos, rom msgavsi dayofa pirobiTia da socializaciis es<br />
ori zogadi tipi sxvadasxva <strong>kultura</strong>Si gansxvavebuli saxiT gvxvdeba.<br />
yovel sazogadoebaSi arsebobs<br />
e.w. socialuri institutebi.<br />
esaa organizebuli jgufebi,<br />
romlebic garkveul funqcias<br />
asruleben. socialur institutebs<br />
ganekuTvneba, magaliTad, uxucesTa<br />
sabWo, policia, an, sulac, Tamadis<br />
instituti saqarTveloSi.<br />
institutebs, romlebic uzrunvelyofen<br />
adamianis sociali zaciis,<br />
sazogadoebaSi misi integraciis<br />
process, socializaciis agentebs<br />
uwodeben. esenia ojaxi, sabavSvo<br />
baRi, skola, sxva saganmanaTleblo<br />
dawesebulebebi, sanaTesao wre, araformaluri socializaciis procesi<br />
megobrebi, samezoblo/ezo, quCa,<br />
masobrivi informaciis saSualebebi da sxva.<br />
42 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
davaleba<br />
1. daxate wre da dayavi nawilebad. TiToeuli nawili gamoxatavs im jgufs, romelsac<br />
Tavs miakuTvneb da Sens rols am jgufSi. romeli jgufic ufro mniSvnelovania<br />
SenTvis, mas wris ufro didi nawili dauTme:<br />
megobrebi<br />
skola<br />
ojaxi<br />
sanaTesao wre<br />
samezoblo<br />
sabavSvo baRi<br />
ezo, quCa, ubani<br />
televizia<br />
. . . . . . . . . . . . . . . . . .<br />
Tu saWirod CaTvli, Seavse CamonaTvali.<br />
arCevani daasabuTe.<br />
Seadare Sen mier Sesrulebuli davaleba Tanaklaselebis mier Sesrulebul<br />
davalebebs; imsjele msgavsebebisa da gansxvavebebis Sesaxeb.<br />
2. dawere ese: „ojaxi _ umniSvnelovanesi socialuri agenti?“<br />
12. socializacia<br />
43
13<br />
identoba<br />
identoba (laT. idem _ igive, msgavsi,<br />
identitas _ igiveoba) _ ama Tu<br />
im socialuri jgufisadmi<br />
mikuTvnebulobis gancda.<br />
Cven aTasobiT patara istoriisagan<br />
SevdgebiT<br />
moswavle.<br />
socialuri statusi _ pirovnebis<br />
mdgomareoba sazogadoebaSi.<br />
identoba dakavSirebulia adamianis<br />
cxovrebaSi arsebul mTavar kiTxvebTan -<br />
„vin var me?” da „vin varT Cven?”<br />
adamiani sakuTar identobas<br />
ama Tu im socialuri jgufisadmi<br />
mikuTvnebulobiT sazRvravs. cxovrebis<br />
manZilze am jgufebis raodenoba izrdeba.<br />
adamians erTdroulad ramdenime identoba<br />
aqvs, magaliTad, igi dakavSirebulia ojaxTan,<br />
rogorc Svili, meuRle, Zma an da, mama an deda;<br />
amave dros is, Tavis ojaxTan erTad, romelime<br />
socialur, eTnikur da religiur jgufTan<br />
aigivebs Tavs, romelime qveynisa da regionis<br />
mcxovrebia, romelime profesiul sazogadoebas<br />
da asakobriv jgufs miekuTvneba. es CamonaTvali<br />
kidev SeiZleba gagrZeldes, an misi Semadgeneli<br />
elementebi Seicvalos. magaliTad, qalaq romis<br />
mcxovrebi sakuTar identobas gansazRvravs<br />
rogorc romaeli, italieli, kaTolike,<br />
qristiani, evropeli, dasavleli.<br />
identoba gansazRvravs adamianis qcevas.<br />
ramdenadac erTi da igive pirovneba erTdroulad<br />
ramdenime identobis matarebelia, misi qceva<br />
gansxvavebulia sxvadasxva viTarebaSi. magaliTad,<br />
igi sxvadasxvagvarad iqceva rogorc deda da<br />
rogorc TanamSromeli, rogorc Zma da rogorc<br />
rogorc ici, socializacia mTeli<br />
cxovrebis manZilze grZeldeba.<br />
Sesabamisad, adamianis identoba mudmivad<br />
ivseba axali „patara istoriebiT“.<br />
kulturuli identoba individis<br />
cxovrebis erT-erTi umniSvnelovanesi<br />
ganmsazRvrelia. adamianebi Tavs miakuTvneben ama Tu im jgufs, romlis wevrebTan<br />
erTad cxovroben konkretul teritoriaze, metyveleben ama Tu im enaze, aqvT saerTo<br />
religia, saerTo warsuli. kulturuli identoba adamianebs saSualebas aZlevs<br />
gansazRvron, vin varT Cven da vin arian sxvebi.<br />
44 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
adamiani SeiZleba<br />
ganisazRvros rogorc<br />
arseba, romelsac SeuZlia<br />
Tqvas „me“, SeuZlia<br />
gansazRvros sakuTari Tavi<br />
rogorc damoukidebeli<br />
subieqti.<br />
13. identoba<br />
erix fromi, amerikeli<br />
fsiqologi<br />
identoba aris adamianTa<br />
warmodgena imis Sesaxeb,<br />
Tu vin arian isini, ras<br />
warmoadgenen da ra<br />
damokidebuleba aqvT<br />
sxvebTan.<br />
maikl hogi da dominik<br />
abramsi,<br />
amerikeli fsiqologebi<br />
identoba gvaZlevs<br />
adgils samyaroSi da<br />
warmoadgens kavSirs Cvensa<br />
da im sazogadoebas Soris,<br />
romelSic vcxovrobT.<br />
qeTrin vudvordi,<br />
amerikeli mecnieri da<br />
mwerali<br />
kulturuli identoba, konkretuli faseulobebisa da normebis gaziareba<br />
gansazRvravs imas, Tu rogor Seasrulebs individi sxvadasxva cxovrebiseul „rols“.<br />
magaliTad, kulturebSi gansxvavebuli Sexeduleba arsebobs qalisa da mamakacis,<br />
axalgazrdisa da zrdasrulis, qvrivisa da dauqorwineblis qcevis, Cacmis, metyvelebis,<br />
interesebisa da saqmianobis Sesaxeb.<br />
adamianis mier sakuTari Tavis identificirebas misi sqesisaTvis kulturiT<br />
gansazRvrul socialur rolTan genderuli identoba ewodeba.<br />
stili _ Cacmuloba, varcxniloba, makiaJi, samkaulebi da aqsesuarebi, romelTa<br />
meSveobiT Cven SegviZlia mivxvdeT, rogoria adamianis identoba _ misi socialuri<br />
statusi, religiuri Sexedulebebi, eTnikuri kuTvnileba da sxva.<br />
45
saxaliso istoria: vin var me?!<br />
mark tveni<br />
tragikuli naTesaoba<br />
erTma filadelfielma moqalaqem Tavi moikla da Semdegi Sinaarsis werili<br />
datova:<br />
me SevirTe qvrivi qali, romelsac mozrdili qaliSvili hyavda. mamaCemma<br />
Seiyvara igi da colad SeirTo. ase rom, mamaCemi Cemi siZe gaxda, xolo geri _<br />
dedaCemi, radgan is mamaCemis meuRle iyo.<br />
Cems cols SeeZina vaJi, romelic mamaCems colisZmad ekuTvnoda, me ki biZad,<br />
rogorc Cemi dedis Zma.<br />
mamaCemis colsac SeeZina vaJi. igi, ra Tqma unda, Cemi Zmac iyo da SviliSvilic,<br />
rogorc Cemi qaliSvilis vaJi.<br />
maSasadame, Cemi coli gaxda Cemi bebia, rogorc dedaCemis, anu Cemi geris deda,<br />
me ki, erTsa da imave dros, Cemi colisaTvis qmaric var da SviliSvilic. da<br />
radgan romelime adamianis bebiis qmari, amave dros, am adamianis babuac aris,<br />
gamodis, rom me sakuTari Tavis babuac vyofilvar.<br />
davaleba<br />
davaleba<br />
1. moZebne 5 axalgazrduli jgufis suraTi, magaliTad, pankebis, reperebis, hipebis,<br />
sqinhedebis da a.S. TiToeuli suraTi aRwere da axseni, rogor aRiqvamen isini<br />
sakuTar Tavs da rogor gamoxataven sakuTar mikuTvnebulobas konkretuli<br />
jgufisadmi.<br />
2. mocemul sqemis mixedviT aRwere, vin xar Sen?<br />
3. rogor auxsnidi ucxoels, vin aris qarTveli? pasuxi gamosaxe sqemiT, logikuri<br />
jaWvis saxiT:<br />
? Æ ? Æ ? Æ ? Æ ? Æ ? Æ ? Æ ?<br />
46 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong><br />
me
civilizacia 14<br />
gaixsene identobasTan dakavSirebuli<br />
gakveTilis bolos mocemuli davaleba,<br />
sadac logikuri jaWvis saxiT unda<br />
warmogedgina qarTvelTa identoba.<br />
identobis romeli done iyo yvelaze<br />
farTo, romeli maTgani gaerTianebda<br />
yvelaze met adamianTan, vis msgavsadac Tavs miiCnev? Tu imave gakveTilSi motanil<br />
romis moqalaqis magaliTze Seecdebi am davalebis Sesrulebas da identobis doneebs<br />
wreebis saxiT warmoidgen, aseT sqemas miiReb:<br />
am SemTxvevaSi, yvelaze farTo done dasavluri identobaa. mecnierTa nawili<br />
kulturuli identobis yvelaze farTo da mravali msgavsi niSnis momcvel dones<br />
civilizacias uwodebs. am Tvalsazrisis mixedviT, civilizacia aris saerTo<br />
14. civilizacia<br />
civilizacia (laT. civis, civilitas, civitas) _<br />
moqalaqe, samoqalaqo, samoqalaqo<br />
sazogadoeba.<br />
47
niSnebis mqone <strong>kultura</strong>Ta pirobiTi erToba. kacobrioba aseTi erTobebisagan<br />
_ civilizaciebisagan _ Sedgeba, romelTagan TiToeuls sakuTari, sxvebisgan<br />
gansxvavebuli niSnebi aqvs, magaliTad, droisa da sivrcis aRqma, bunebisa Tu<br />
Sromisadmi damokidebuleba, amqveyniurisa da imqveyniuri samyaros Sesaxeb arsebuli<br />
warmodgena, religia, warsulisadmi damokidebuleba da sxva maxasiaTeblebi.<br />
erT mSvenier dRes rom kacobriobam gonier ucxoplanetelebTan kontaqti<br />
daamyaros, Zalze savaraudoa, rom gaCndes identobis kidev ufro farTo done _<br />
„dedamiwelebi“.<br />
samuel hanTingtoni<br />
luis henri morgani<br />
civilizacia yvelaze vrceli erTobaa, romelsac<br />
adamiani Tavs miakuTvnebs an, sxvagvarad rom<br />
vTqvaT, romelTanac igi TviTidentifikacias axdens.<br />
civilizacia _ es aris yvelaze didi „Cven“, romlis<br />
farglebSi adamiani Tavs „Sin“ grZnobs. amave dros,<br />
igi gvyofs Cven maTgan, vinc am civilizaciis miRmaa.<br />
samuel hanTingtoni, amerikeli politologi<br />
me-20 saukunis bolos, sabWoTa kavSiris<br />
daSlisa da civi omis damTavrebis Semdeg,<br />
s. hanTingtonma gamoTqva mosazreba, rom<br />
dRes <strong>msoflio</strong>Si arsebobs 8 civilizacia:<br />
dasavluri, marTlmadideblur-slavuri,<br />
muslimuri, konfuciuri, iaponuri, induisturi,<br />
laTinuri amerikisa da afrikuli,<br />
romlebic erTmaneTis msgavsi niSnebis<br />
mqone kulturebs moicaven 1 . uaxloes<br />
momavalSi <strong>msoflio</strong>s saxes am civilizaciaTa urTierToba<br />
gansazRvravs. Tanamedrove samyaros konfliqtebi<br />
civilizaciaTa gansxvavebulobis da dapirispirebis<br />
Sedegia, ris gamoc maTma urTierTobam, SesaZloa,<br />
„civilizaciaTa Sejaxebis“ saxe miiRos. s. hanTingtonis<br />
versias didi gamoxmaureba da mwvave kamaTi mohyva.<br />
albaT, ufro xSirad civilizaciis sxvagvari gageba<br />
Segxvedria, romlis Tanaxmad, civilizacia ama Tu im<br />
sazogadoebis an, mTlianad, kacobriobis ganviTarebis<br />
safexuria. cnobili amerikeli anTropologi luis<br />
henri morgani (1818-1881) erTmaneTisagan ganasxvavebda<br />
civilizebul da primitiul sazogadoebebs, romelTac<br />
1 hanTingtonis mier SemoTavazebuli am saxelwodebiT, marTlmadidebluri<br />
civilizaciis farglebs miRma rCebian, magaliTad, berZnebi, qarTvelebi, ruminelebi<br />
da zogi sxva marTlmadideblebi<br />
48 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
civilizaciis safexurisaTvis jer<br />
ar mieRwiaT. civilizaciis niSnebad<br />
miCneuli iyo miwaTmoqmedebis<br />
ganviTareba, simdidris dagroveba, miwis<br />
kerZo sakuTrebis gaCena, qalaqebis zrda,<br />
saxelmwifosa da damwerlobis warmoSoba,<br />
vaWrobis ganviTareba, mecnieruli codnis<br />
(ariT metika, geometria, astronomia)<br />
Casaxva, xelovnebis Seqmna da a.S. dRes,<br />
xSirad, civilizacia teqnikur da<br />
teqnologiur progresTan igivdeba.<br />
kiTxvebi<br />
1. CamoTvale civilizaciebi (istoriuli da Tanamedrove).<br />
davaleba<br />
buSmenebi<br />
2. romelia is niSnebi, romlebiTac kulturebi ama Tu im civilizacias miekuTvnebian?<br />
3. gaixsene civi omis Semdgom periodSi momxdari an mimdinare konfliqtebi da imsjele<br />
maT kulturul-civilizaciur safuZvlebze. moifiqre am konfliqtebis mogvarebis<br />
gzebi.<br />
4. civilizaciis romel gagebas asaxavs yoveldRiur metyvelebaSi gavrcelebuli<br />
gamoTqmebi: „civilizebuli samyaro“, „civilizebuli adamiani“, „civilizebuli<br />
qceva“ da sxva.<br />
l gakveTilSi mocemulia suraTi, romelic asaxavs „primitiuli“ sazogadoebebis<br />
cxovrebas. warmoidgine, rom xar me-19 saukunis evropeli politikosi, misioneri<br />
an mkvlevari. ris Secvlas ganizraxavdi am sazogadoebebis cxovrebaSi, ratom da<br />
rogor?<br />
14. civilizacia<br />
49
15<br />
marginaloba<br />
marginali (laT. margo _are, kide,<br />
zRvari) _ Tavdapirvelad<br />
aRniSnavda wignis gverdis kides<br />
(arSias), Tavisufal adgils<br />
ZiriTadi teqstis gverdiT,<br />
romelic gamoiyeneboda minawerebis<br />
gasakeTeblad. dRes am sityviT<br />
aRiniSneba individebi da jgufebi,<br />
romlebic sazogadoebis `miRma~<br />
aRmoCndnen.<br />
im adamianebs, romlebic sazogadoebisagan<br />
gariyulebi aRmoCndnen, akaki<br />
wereTeli Ramuras adarebs.<br />
dRes aseT adamianebs marginalebs<br />
uwodeben. es termini im individebs<br />
aRniSnavs, romlebic, ama Tu im mizezis<br />
gamo, ver an ar arian srulfasovnad<br />
CarTuli sazogadoebis cxovrebaSi;<br />
magaliTad, migrantebi _ erTi qveynidan<br />
meoreSi gadasuli pirebi, romlebic<br />
TavianT Cveul garemos mowydnen da<br />
axali garemo ver gaiTavises, agreTve<br />
usaxlkaroebi da a.S.<br />
usaxlkaro<br />
gaxsovs akaki wereTlis cnobili leqsi<br />
„Ramura“? Tagvs Tagvad yofna mobezrda<br />
da Citad qceva inatra. Tagunas survili<br />
Seusrulda da frTebi gamoesxa, magram,<br />
uCveulo garegnobis gamo, sxva Citebma<br />
aiTvalwunes da iZulebuli gaxda, isev<br />
TagvebTan dabrunebuliyo. frinvelad<br />
qceuli Tagvi aRarc Zvelma TanamoZmeebma<br />
miiRes. sabralo Tagunas sxva gza aRar<br />
hqonda, yvelas gaerida da bnel nangrevebSi<br />
daido bina. mas Semdeg igi samalavidan<br />
mxolod Ram-RamobiT gamodis.<br />
Sua saukuneebis xelnaweri wigni minawerebiT<br />
marginalobisadmi interesi ganapiroba dasavleTSi,<br />
gansakuTrebiT, amerikis Seer Tebul StatebSi migraciis<br />
aqtiurma procesma. sxvadasxva eTnikuri warmo mavlobis<br />
jgufebi, materialuri keTil dReobis Tu uzrunveli<br />
cxovrebis ZiebaSi, masobrivad tovebdnen sakuTar<br />
sacxovrebel adgils da ucxo qveyanaSi saxldebodnen.<br />
axal garemoSi damkvidrebis procesi yovelTvis rTulia,<br />
miT ufro maSin, roca mas Tan axlavs socialuri<br />
problemebi: umuSevroba, socialuri statusis da<br />
garantiebis arqona. viTarebas arTulebs isic, rom<br />
axal adgilas migrantebs aravin elis da maTi gamoCena<br />
damatebiT problemad aRiqmeba. swored aseTi viTareba<br />
iwvevs jgufis marginalizacias. es jgufebi marginalur<br />
mdgomareobaSi arian rogorc „maspinZel“, ise maTTvis<br />
mSobliur <strong>kultura</strong>sTan mimarTebaSi.<br />
50 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
individebisa da jgufebis<br />
marginalizacia SeiZleba gamoiwvios<br />
ekonomikuri, socialuri da politikuri<br />
sistemis mkveTrma cvlilebam. magaliTad,<br />
batonymobis gauqmebis Semdeg marginalur<br />
mdgomareobaSi aRmoCndnen soflis<br />
mcxovrebni, romlebmac ver SeZles<br />
axal realobasTan Segueba, dakarges<br />
Zveli statusi da, garkveuli drois<br />
ganmavlobaSi, ver SeiZines axali.<br />
davaleba<br />
15. marginaloba<br />
emigrantebi<br />
1. gaixsene ilia WavWavaZis, daviT kldiaSvilisa da sxva qarTveli mwerlebis<br />
personaJebi. imsjele, romeli maTgani SeiZleba CaiTvalos marginalad?<br />
2. imsjele, SeiZleba Tu ara CaiTvalon marginalebad borotmoqmedebi da kriminaluri<br />
jgufebi?<br />
51
16<br />
kontr<strong>kultura</strong><br />
kontr<strong>kultura</strong> upirispirdeba gabato<br />
nebul <strong>kultura</strong>s da ayalibebs<br />
umravlesobis kulturis sawinaaRmdego<br />
faseulobebsa da normebs.<br />
bevri Tqvengani atarebs jinsebs,<br />
aqsesuarebs mSvidobis simbolos<br />
gamosaxulebiT, biWebi _ grZel Tmas...<br />
gifiqriaT imaze, es, ubralod, modaa Tu<br />
raime ideis gamoxatuleba?<br />
biTlzi jenis joplini<br />
pink floidi jimi hendriqsi<br />
Tqven, albaT, usmenT biTlzs, jenis joplins, jimi hendrikss, pink floids, an<br />
1960-iani wlebis sxva momRerlebsa da jgufebs. mogwonT maTi musika? iciT raime im<br />
ideebis da msoflmxedvelobis Sesaxeb, ramac aseTi musikis Seqmna ganapiroba?<br />
1960-ian wlebSi dasavleT evropis qveynebi da amerikis SeerTebuli Statebi<br />
manamde arnaxulma axalgazrdulma protestma moicva, romlis mizani <strong>kultura</strong>Si<br />
revoluciuri cvlilebebis ganxorcileba iyo. amerikelma sociologma Teodor<br />
rozakma am moZraobas kontr<strong>kultura</strong> ewoda.<br />
52 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
kontr<strong>kultura</strong> upirispirdeboda imdroindeli dasavluri<br />
sazogadoebisaTvis Cveul, momxmareblur cxovrebis wessa da<br />
msoflmxedvelobas. kontr<strong>kultura</strong> moicavda studentebisa da<br />
hipebis moZraobas.<br />
kontrkulturuli ideebis mqone axalgazrdebis<br />
umravlesoba „nebiera bavSvebi“ iyvnen. kargma ekonomikurma<br />
da socialurma pirobebma SesaZlebloba misca maT, naklebad<br />
Sexebodnen cxovrebiseul realobas. yoveldRiuri<br />
problemebisagan Tavisufalni, did dros uTmobdnen swavlas,<br />
maTi uzrunvelyofili momavali winaswar gansazRvruli iyo.<br />
SeiZleba, swored amitom, isini idealistebad Camoyalibdnen.<br />
axalgazrdebs ar surdaT, gamoTxovebodnen bavSvobis idealebsa<br />
da uzrunvel cxovrebas, mieRoT realuri samyaro, sadac maT<br />
realuri valdebulebebi da pasuxismgeblobebi daekisrebodaT,<br />
amitom maT gadawyvites, arsebuli sinamdvile TavianTi<br />
idealuri samyaroTi CaenacvlebinaT.<br />
16. kontr<strong>kultura</strong><br />
1958 wels jerld<br />
holtomis mier<br />
Seqmnili mSvidobis<br />
simbolo, romelic<br />
pirvelad britaneTSi<br />
birTvuli ganiaraRebis<br />
kampaniisas gamoiyenes,<br />
kontrkulturis<br />
mTavar simbolod iqca<br />
1960-iani wlebis dasawyisSi amerikuli da, mTlianad, dasavluri sazogadoebis<br />
ZiriTadi faseulobebi iyo piradi warmateba, Seupovari Sroma, drois racionaluri<br />
gamoyeneba, efeqtianoba da sargeblianoba, progresi, materialuri keTildReoba. am<br />
pragmatul faseulobebs da konkurenciaze damyarebul sazogadoebas studentebma<br />
daupirispires antimomxmarebloba, altruizmi, rogorc adamianTa urTierTobis<br />
safuZveli, socialuri da moraluri Tanasworoba, orientacia inteleqtualur da<br />
sulier faseulobebze. maga liTad, Tu umaRlesi ganaTleba warmatebuli kari erisa<br />
da keTildReobis winapirobad miiCneoda, meamboxe studentebis umrav lesoba swavlis<br />
60-iani wlebis<br />
meamboxe<br />
axalgazrdoba<br />
53
`mSvidoba, siyvaruli, musika, Tavisufleba, zeimi~<br />
„Cven ... gvzaravs samyaro,<br />
romelic memkvidreobiT miviReT,<br />
bavSvobaSi Cven dadebiTad<br />
miviCnevdiT amerikis faseulobebs:<br />
Tavisufleba da Tanasworoba<br />
yvelasaTvis.“<br />
port-huronis deklaracia<br />
”axalgazrdebi demokratiuli<br />
sazogadoebisaTvis”, 1962 weli.<br />
miznad samyarosa da sakuTari Tavis Secnobas Tvlida. es axalgazrdebi daupirispir<br />
dnen ara socialur an raime sxva konkretul problemas, ara med mTlianad dasavlur<br />
civilizacias. kontr kulturis warmomad genel TaTvis damaxasi aTebeli iyo<br />
Cacmis, qcevisa da, zogadad, garegnobis gans xva vebuli stili, rac sazogadoebisadmi<br />
protests gamoxatavda. im periodis musika da poeziac gamsWvaluli iyo kontrkulturuli<br />
ideebiT.<br />
„me ukve aRar SemiZlia gaviziaro amerikis _ yovel SemTxvevaSi, dRevandeli<br />
amerikis _ morali. xval, SeiZleba, daibados axali amerika da me movindomo mis<br />
nawilad gaxdoma, magram dRes me Cemi sakuTari morali maqvs da amerika mas ar<br />
iRebs”, - ase gamoxatavda Tavis pozicias erT-erTi studenti.<br />
„Cveni moRvaweoba nakarnaxevia<br />
grZnobiT, rom, SeiZleba, Cven varT<br />
ukanaskneli Taoba eqsperimentisa,<br />
romelsac sicocxle ewodeba“ (porthuronis<br />
deklaracia, 1962). „me<br />
rogorRac vgrZnob, rom Cven arc<br />
ise bevri dro dagvrCa Cveni ideebis<br />
dasaxvewad“ (erT-erTi hipis sityvebi).<br />
hipebi<br />
54 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
axalgazrdebi eWvqveS ayenebdnen dasavluri<br />
sazogadoebis unars, ecxovra mis mierve deklarirebuli<br />
Tavisuflebis, samarTlianobisa da mSvidobis idealebis<br />
Sesabamisad. amitom maT imedgacruebisa da gaucxoebis<br />
gancda daeuflaT.<br />
protestis erT-erTi mTavari mizezi iyo vietnamis<br />
omi, romelsac studentebis didi nawili, iseve rogorc<br />
hipebi da sxva msgavsi moZraobebis warmomadgenlebi,<br />
danaSaulad miiCnevda.<br />
vietnamis omi _ 1955-1975 wlebis SeiaraRebuli<br />
konfliqti vietnamSi, laossa da kambojaSi. 1960iani<br />
wlebidan masSi aqtiurad iyo Cabmuli amerikis<br />
SeerTebuli Statebis SeiaraRebuli Zalebi. daiRupa<br />
aTasobiT amerikeli jariskaci.<br />
1945 wels, meore <strong>msoflio</strong> omis damamTavrebel<br />
etapze, amerikis SeerTebulma Statebma iaponiis ori<br />
qalaqis _ hirosimasa da nagasakis atomuri dabombva<br />
ganaxorcila. es birTvuli iaraRis politikuri<br />
zewolis mizniT gamoyenebis erTaderTi SemTxvevaa<br />
<strong>msoflio</strong> istoriaSi. pirveli bombi hirosimaSi<br />
6 agvistos Camoagdes, xolo meore _ nagasakiSi<br />
9 agvistos. dabombvis dResa da Semdegi Tveebis<br />
ganmavlobaSi damwvrobis, radiaciisa da sxva saxis<br />
dazianebisagan hirosimaSi 90 000-dan 166 000-mde,<br />
xolo nagasakiSi _ 60 000-dan 80 000-mde adamiani<br />
daiRupa, isini, umTavresad, samoqalaqo pirebi iyvnen.<br />
16. kontr<strong>kultura</strong><br />
alen ginzbergi<br />
jek keruaki<br />
poetebi alen ginzbergi da<br />
jek keruaki, iseve rogorc<br />
„daRlili/dacemuli Taobis“<br />
(„beat generation“) sxva poetebi,<br />
kontrkulturis sulier da<br />
ideur mamebad miiCneodnen.<br />
karibis krizisi _ civi omis periodis yvelaze mwvave dapirispireba sabWoTa<br />
kavSirsa da amerikis SeerTebul Statebs Soris, romelmac birTvuli konfliqtis<br />
saSiSroebis winaSe daayena mTeli kacobrioba. es dapirispireba SeerTebul StatebSi<br />
cnobilia rogorc „kubis saraketo krizisi”, sabWoTa kavSirSi mas ”karibis kriziss”<br />
uwodebdnen, xolo kubaSi _ „oqtombris kriziss”. 1962 wlis oqtomberSi sabWoTa<br />
kaSirma kubaSi birTvuli raketebis ganlageba daiwyo. es iyo pasuxi 1961 wels<br />
aSS-s mier TurqeTSi birTvuli raketebis ganlagebaze, romelic sabWoTa kavSirs<br />
emuqreboda. krizisi 13 dRe gagrZelda. dapirispirebulma mxareebma SeTanxmebas<br />
miaRwies. sabWoTa kavSirma gaitana raketebi kubis teritoriidan, aSS moxsna kubis<br />
blokada, ramdenime Tvis Semdeg ki TurqeTidan gaitana birTvuli raketebi.<br />
55
aseTi apokalifsuri gancda ganpiro bebuli iyo SiSiTa da sasowarkveTilebiT,<br />
romelsac atomuri iaraRis gamoyenebis faqti (hirosima da nagasaki), karibis krizisi<br />
da vietnamis omi badebda. Tumca, es Taoba atomur saSiSroebas ufro farTod<br />
gaiazrebda. igi atomur iaraRs ganixilavda ara rogorc ubralod iaraRs, aramed<br />
rogorc amerikuli kulturis da, zogadad, dasavluri civilizaciis simbolos. amis<br />
gaTvaliswinebiT, gasagebi xdeba devizi _ „<strong>kultura</strong> borotebaa, sicocxle - sikeTe“,<br />
„ukan, bunebisaken!“ bunebriobisaken swrafva gamoixateboda hipebis garegnobaSic,<br />
protestis erT-erTi niSani iyo grZeli Tma da xazgasmiT daudevari damokidebuleba<br />
Cacmulobisa da higienis mimarT; narkotikebiTa da aRmosavluri religiebiT gataceba<br />
swored am „borotebiT“ aRsavse samyarodan Tavis daRwevis saSualebad miiCneoda.<br />
1970-ian wlebSi kontrkulturuli moZraoba minelda. amboxebul axalgazrdaTa<br />
didi nawili daubrunda cxovrebis miRebul wess da Tavad gaxda amerikuli kulturuli<br />
tradiciis gamgrZelebeli. Tavis mxriv, Seicvala amerikuli sazogadoebac _ gadaixeda<br />
is, Tu ra SeiZleba yofiliyo „dasaSvebi“ an „misaRebi“ da ra _ ara. magaliTad, aRaravis<br />
ukvirda grZelTmiani da dauvarcxneli biWebi, daglejili jinsebi; hipebi amerikuli<br />
sazogadoebis Cveulebrivi nawili gaxda. rac adre bevrisTvis Sokismomgvreli iyo,<br />
axla kulturis Cveul nawilad iqca, metic _ moduradac ki miiCneoda. magaliTad,<br />
musikaluri industria uzarmazari raodenobiT awarmoebda popularuli rokjgufebis<br />
Canawerebs, imarTeboda grandiozuli rok-koncertebi, rac zogisTvis ukve<br />
ara protesti, aramed samuSao iyo, zogisTvis _ moxmarebis sagani, sxvebisTvis ki _<br />
mogebis wyaro.<br />
vudstoki marto rok-festivali ar iyo, is male 1960-iani wlebis simbolod iqca<br />
56 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
davaleba<br />
1. gaixsene magaliTebi, rodesac erT dros sazogadoebisaTvis miuRebeli qceva,<br />
Cacmuloba da Sexedulebebi SemdgomSi misi kulturis nawili gaxda.<br />
2. Seni azriT, SeiZleba, rom radikaluri cvlileba <strong>kultura</strong>Si kontrkulturuli<br />
amboxebis gareSe moxdes?<br />
16. kontr<strong>kultura</strong><br />
57
17<br />
jeikob devisi<br />
livais strausi<br />
samosi, romelmac <strong>msoflio</strong> Secvala<br />
jinss, romelic Taobebis manZilze ar gadadis modidan,<br />
saintereso „biografia“ aqvs. misi „winaprebi“ warmoSobiT<br />
italiis qalaq genuasa da safrangeTis qalaq nimidan arian. isini<br />
„gadabargdnen“ amerikaSi da saTave daudes sruliad uCveulo<br />
movlenas samosis istoriaSi _ jinsis Sarvals, romelmac,<br />
rogorc amboben, „<strong>msoflio</strong> Secvala“.<br />
sityva jinsi (jeans) italiis qalaq genuis (Genova)<br />
saxelwodebidan momdinareobs. es qalaqi ganTqmuli iyo sazRvao<br />
vaWrobiT. mezRvaurebs, romlebic drois did nawils zRvaSi<br />
atarebdnen, gamZle samosi WirdebodaT. amitom mis Sesakerad<br />
gamoiyeneboda masala, romelic Tavdapirvelad safrangeTis<br />
qalaq nimSi, ialqnebisaTvis gamoiyeneboda. am masalas nimuri<br />
sarJa (Serge de Nîmes) ewodeboda.<br />
amgvarad, qsovils, romlisganac SemdgomSi jinsis Sarvlebs<br />
keravdnen, „denimi“ (qalaq nimis saxelwodebis mixedviT) ewoda,<br />
Tavad samoss ki _ jinsi _ rogorc ukve vTqviT, qalaq genuas<br />
saxelwodebidan (blue de Gene _ „lurji genuidan“).<br />
1848 wels kaliforniaSi oqro aRmoaCines, rasac cnobili<br />
oqros cieb-cxeleba mohyva: kalifornias oqros maZiebelTa<br />
uzarmazari talRa miawyda. san-francisko _ oqros ciebcxelebis<br />
komerciuli centri _ xelsayreli adgili gaxda<br />
savaWro biznesisaTvis. swored amitom, 1853 wels niuiorkidan<br />
san-franciskoSi, sabiTumo vaWrobis dawyebis<br />
mizniT, germaniidan emigrirebuli liob Strausi Cavida,<br />
Tumca mas am droisaTvis saxeli ukve Secvlili hqonda da<br />
dRes yvelasaTvis kargad cnobili livais strausi iyo. man<br />
aRmoaCina, rom oqros maZieblebs, pirvel rigSi, gamZle<br />
da magari masalisagan damzadebuli samosi WirdebodaT.<br />
Tavdapirvelad strausi maT brezentisgan keravda, Semdeg<br />
ki nimuri sarJis, anu denimis gamoyeneba daiwyo.<br />
mkeravma jeikob devisma (warmoSobiT rigeli iakob iofisi)<br />
denimis Sarvlebs erTi mniSvnelovani detali daumata: man<br />
gamZleobisaTvis Sarvlebze spilenZis samagrebis gamoyeneba<br />
daiwyo; radgan am siaxlis patentis asaRebad sakmarisi fuli<br />
ar hqonda, livais strauss mimarTa. 1873 wels maT patenti<br />
aiRes da aqedan daiwyo denimis Sarvlis, Tanamedrove lurji<br />
jinsis istoria.<br />
58 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
1930-ian wlebSi holivudis vesternis<br />
Janris kovboebi swored denimis<br />
SarvlebSi iyvnen gamowyobili. am droidan<br />
moyolebuli, jinsis Sarvali popularuli<br />
gaxda. 1940-ian wlebSi, meore <strong>msoflio</strong><br />
omis periodSi, jinsis Sarvlebi naklebad<br />
ikereboda, Tumca danarCenma <strong>msoflio</strong>m<br />
is zustad am periodSi, amerikeli<br />
jariskacebis meSveobiT gaicno.<br />
1950-iani wlebidan denimi popularuli<br />
gaxda axalgazrdebs Soris. satelevizio<br />
programebsa da filmebSi is „meamboxe“<br />
mozardebis simbolod iqca. swored maT<br />
SemoiRes saxelwodeba „jinsis Sarvali“<br />
(jean pants). Tavdapirvelad, amerikis<br />
SeerTebul StatebSi zogierTi skolis<br />
moswavleebs jinsis Sarvlis tareba ekrZalebodaT, magram<br />
1960-ian wlebSi mas ukve mravali universitetisa da kolejis<br />
studentebi icvamdnen. misi stili da forma mravalferovani<br />
gaxda _ ikereboda moqarguli, naxatebiani da sxva saxis jinsebi.<br />
mraval qveyanaSi, maT Soris, sabWoTa kavSirSi jinsis<br />
Sarvali amerikis simbolod iqca, Sesabamisad, igi uaryofiTad<br />
aRiqmeboda da misi Sovna arcTu advili iyo. rogorc amerikuli<br />
kompaniebi acxadebdnen, isini xSirad iRebdnen werilebs mTeli<br />
<strong>msoflio</strong>dan TxovniT, gaegzavnaT maTTvis jinsis Sarvlebi.<br />
1980-ian wlebSi jinsi ukve maRali modis nawili gaxda;<br />
cnobili dizainerebi sakuTari markiT uSvebdnen axali stilis<br />
jinsebs. 1990-ian wlebSi jinsebis gayidvis zrda SeCerda, Tumca,<br />
Tu erTmaneTs davakvirdebiT, mivxvdebiT, rom amas jinsis<br />
popularobisaTvis didi ziani ar miuyenebia.<br />
1886 wlidan livais strausis<br />
kompaniam Tavis Sarvlebze tyavis<br />
patara iarliyis mikereba daiwyo.<br />
naxatze gamosaxuli iyo Sarvali,<br />
romelsac ori cxeni erTmaneTis<br />
sapirispiro mxares qaCavs. es reklama<br />
aCvenebda, ramdenad gamZle iyo<br />
livaisis Sarvali: or cxensac ki ar<br />
SeeZlo misi gaxeva.<br />
17. samosi, romelmac <strong>msoflio</strong> Secvala<br />
maRali modis jinsi<br />
59
guruli mxedrebi<br />
amerikaSi<br />
kiTxva<br />
“cota xani vimuSave livais maRaziaSi.<br />
nametari mdidaria. imsimagre Sarvals<br />
keravs, rum meindomo ver daxev, Tanac<br />
Casacmavia kai.”<br />
ucnobi guruli mxedris Canawerebi<br />
irakli maxaraZis wignidan “guruli<br />
mxedrebi amerikaSi”<br />
l farTo moxmarebis nawarmidan (ar igulisxmeba mxolod<br />
tansacmeli) Tu SeiZleba kidev romelimeze iTqvas, rom man<br />
„<strong>msoflio</strong> Secvala“?<br />
saSinao davaleba<br />
l Caatare kvleva (ojaxSi, skolaSi, samezobloSi, sofelSi...)<br />
da daadgine, mosaxleobis ra nawils acvia jinsi. gansazRvre<br />
jinsis momxmarebelTa asakobrivi Semadgenloba.<br />
60 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
sub<strong>kultura</strong> 18<br />
albaT, xSirad SegimCneviaT, rom Cvens irgvliv<br />
erTsa da imave enaze mosaubre adamianebi gansxvavebuli<br />
formiT da sityvebiT gamoxataven TavianT azrebs,<br />
gansxvavebulad iqcevian erTsa da imave situaciaSi.<br />
sxvagvarad rom vTqvaT, erTi kulturis farglebSi<br />
arsebobs gansxvavebuli jgufebi, romlebic<br />
gamoirCevian CacmulobiT, varcxnilobiT, gemovnebiT,<br />
interesebiT, leqsikiTa da metyvelebis maneriT,<br />
iumoriT, urTierTobis formebiT, faseulobebiT _<br />
mokled, yvelaferi imiT, rasac, zogadad, cxovrebis<br />
wess vuwodebT. <strong>kultura</strong>Si arsebul aseT gansxvavebul<br />
jgufebs aRniSnaven terminiT sub<strong>kultura</strong>.<br />
kontrkulturisagan gansxvavebiT, subkulturis<br />
wevrebi ar cdiloben daupirispirdnen gabatonebul<br />
<strong>kultura</strong>s, im SemTxvevaSic ki, Tu maTi Sexedulebebi ar<br />
Tanxvdeba erTmaneTs. sub<strong>kultura</strong> cdilobs SeinarCunos<br />
sakuTari gansxvavebuloba.<br />
arsebobs eTnikuri, religiuri, asakobrivi,<br />
profesiuli da sxva subkulturebi.<br />
saqarTveloSi arsebul eTnikur subkulturebad<br />
SeiZleba miviCnioT is jgufebi, romlebic TavianT<br />
tradiciul cxovrebis wess inarCuneben da metnaklebad<br />
gansxvavdebian sazogadoebis danarCeni<br />
nawilisagan (azerbaijanelebi, somxebi, berZnebi,<br />
qurTebi, asirielebi, udebi, osebi, rusebi,<br />
ukrainelebi, Cexebi, polonelebi, germanelebi da<br />
sxvebi). religiuri subkulturis magaliTia muslimi<br />
da kaTolike qarTvelebi. es jgufebi swored imitom<br />
miiCnevian subkulturebad, rom warmoadgenen erTiani<br />
sazogadoebis nawils da, amave dros, gamoirCevian<br />
garkveuli TaviseburebebiT. kaTolike da muslimi<br />
qarTvelebis cnobili warmomadgenlebi, romlebmac<br />
mniSvnelovani kvali datoves qarTuli sazogadoebisa<br />
da kulturis istoriaSi, arian mixeil TamaraSvili,<br />
mixeil TarxniSvili, zaqaria faliaSvili, memed<br />
abaSiZe da sxvebi.<br />
18. sub<strong>kultura</strong><br />
zaqaria faliaSvili<br />
memed abaSiZe<br />
mixeil TarxniSvili<br />
61
sub<strong>kultura</strong> (laT. sub - qve, cultura -<br />
<strong>kultura</strong>) _ sazogadoebis ama Tu<br />
im jgufisaTvis damaxasiaTebeli<br />
faseulobebis, qcevisa da normebis<br />
sistema, romelic ganasxvavebs mas<br />
gabatonebuli kulturisagan.<br />
goTebis sub<strong>kultura</strong> 1980-ian wlebSi warmoiSva<br />
inglisSi. maTi stilis damaxasiaTebeli niSnebia<br />
Savi samosi, Savi Tma, muqi makiaJi.<br />
goTebis<br />
Ceqma<br />
ani _ maradiuli sicocxlis aRmniSvneli<br />
Zvelegvipturi ieroglifi, romelic goTebis<br />
kulturis simbolod iqca.<br />
zogierTi _ pirvel rigSi, axalgazrduli<br />
_ subkulturis warmomadgenelTaTvis<br />
gansakuTrebuli mniSvneloba<br />
eniWeba stils, riTac isini gamoxataven<br />
romelime subkulturisadmi kuTvnilebas.<br />
stili gamoixateba rogorc simboloebiT,<br />
romelsac subkulturis wevrebi atareben,<br />
aseve CacmulobiT, varcxnilobiTa da<br />
JargoniT, musikaluri stiliT, romlis<br />
msmenelebic isini arian.<br />
sqinhedebis sub<strong>kultura</strong> 1960-ian wlebSi Seiqmna<br />
britaneTSi. es saxeli jgufma misi wevrebis<br />
mokled SeWrili an gadaparsuli Tmebis gamo<br />
miiRo (ingl. skin _ kani , head _ Tavi). skinhedebis<br />
stilis ganuyofeli elementi iyo fexsacmeli<br />
`doqtor martines~, livaisis gadakecili jinsi,<br />
kubokruli perangi da Sarvlis samagrebi .<br />
rokerebis subkulturis<br />
aucilebeli<br />
atributia motocikli,<br />
maTi stilisTvis<br />
damaxasiaTebelia tyavis<br />
samosi, grZeli Tma da<br />
tatuirebuli sxeuli.<br />
62 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
arsebobs kriminaluri, e.w. `qurduli~ samyaros sub<strong>kultura</strong>c. misi warmomadgenlebis<br />
ena/Jargoni, msoflmxedveloba da qcevis modelebi sagrZnoblad<br />
gansxvavebulia gabatonebuli kulturisagan.<br />
kiTxva<br />
1. daasaxele jgufebi, romlebic, Seni azriT, sub<strong>kultura</strong>d CaiTvleba da daasabuTe<br />
Seni pasuxi.<br />
2. gamokveTe subkulturisa da kontrkulturis msgavsi da ganmasxvavebeli niSnebi.<br />
davaleba<br />
l moiZie informacia qarTveli kaTolikeebisa da muslimebis Sesaxeb da imsjele<br />
maTi subkulturebis Taviseburebebze. Sesrulebul davalebas daurTe Sesabamisi<br />
vizualuri masala.<br />
damatebiTi informacia<br />
ukanasknel wlebSi saqarTveloSi<br />
axal gazrduli sub<strong>kultura</strong> - parkuri<br />
Camoyalibda. is Tavdapirvelad safrangeTSi<br />
Seiqmna. parkuri - es aris gadaadgilebis<br />
xelovneba, misi mizania sakuTari<br />
sxeulis SesaZleblobebis gamoyenebiT<br />
erTi wertilidan meoremde manZilis maqsimalurad<br />
swrafad da efeqturad dafarva.<br />
treiseri (adamiani, romelic parkuriT aris<br />
gatacebuli) Tvlis, rom parkuri sportis,<br />
sabrZolo xelovnebisa da bilderingis<br />
(kedlebze cocva) garda, gansa kuTrebul<br />
msoflmxedvelobasac gulisxmobs.<br />
GT Crew-s (Georgian Traceur’s Crew _<br />
qarTveli treiserebis jgufi) veb-gverdze<br />
treiserebi<br />
vkiTxulobT: „parkuri arc sportia, arc<br />
eqstremi da arc politika, es arsebobis xerxia. es aris sakuTari mTlianobis aRqma,<br />
gageba da TanamSromloba sakuTar sxeulTan, amavdroulad, Tanaarseboba qalaqTanac.<br />
es romantikaa, emociebis afeTqeba, vneba, moZraobebis Tavisufleba. parkuri _<br />
es cxovrebaa. is cvlis cnobierebas da aiZulebs adamians yvelaferi sxvanairad<br />
aRiqvas. mxolod sakuTari SesaZleblobebis SegrZneba, warmateba SiSisa da tkivilis<br />
daZlevaSi afarToebs samyaros gagebis sazRvrebs. realobis aRqmis Secvlis gareSe<br />
parkuri SeuZlebelia. cxovreba parkuris wesebis mixedviT aris mudmivi moZraoba da<br />
yovelTvis mxolod swori bilikiT~.<br />
18. sub<strong>kultura</strong><br />
63
saxaliso istoriebi<br />
Cven ukve vaxseneT, rom sxva subkulturebTan erTad, arsebobs profesiuli<br />
subkulturebic _ iuristebis, maswavleblebis, maRaroelebis, Jurnalistebis da<br />
sxva. Tu davakvirdebiT, aRmovaCenT, rom Cven garkveuli warmodgena gvaqvs imaze, Tu<br />
rogorebi arian ama Tu im profesiis adamianebi. magaliTad, miCneulia, rom eqimebs<br />
gaurkveveli xelwera da ucnauri iumoris grZnoba aqvT, iuristebi ki bevrs da<br />
Tavbrudamxvevad laparakoben. cxadia, erTi profesiis yvela adamiani erTnairi ver<br />
iqneba, magram mainc gamoiyofa Tvisebebis, gemovnebis, interesebis, qcevisa da leqsikis<br />
Taviseburebebi, romelic ganapirobebs gansxvavebebs profesiul subkulturebs<br />
Soris. ai, ramdenime saxaliso istoria:<br />
J J J<br />
eqimma pacienti kabinetSi Seiyvana da eubneba: erTi kargi ambavi maqvs da erTic _<br />
cudi.<br />
kargi, miTxariT.<br />
Tqveni gardacvalebis Semdeg am daavadebas Tqvens saxels daarqmeven.<br />
J J J<br />
saavadmyofos eqimebi gaificnen. xelmZRvanelobam ganacxada, rom eqimebis<br />
moTxovnebze imsjelebdnen maSinve, rogorc ki moiyvandnen farmacevts maTi<br />
transparantebis amosakiTxad.<br />
64 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
kulturis universaliebi 19<br />
albaT, bevri Tqven -<br />
ga nisaTvis nacnobia<br />
„stra tegiis“ tipis kompiute<br />
ruli TamaSebi.<br />
isini sxvada sxva asakisa<br />
da interesebis mqone<br />
adamianebisa Tvis aris<br />
gamiznuli, magram yvela<br />
maTgans saerTo principi aerTianebs: xdeba vir -<br />
tualur adamianTa (an adamianis magvar arsebaTa)<br />
jgufis cxovrebis modelireba. TamaSis Semqmnelebi<br />
iTvalis wineben (cxadia, gamar tivebuli saxiT) nebismieri<br />
sazogadoebis arse bobisaTvis aucilebel elementebs<br />
_ sakvebs, sacxovriss, fuls, sabrZolo Tu<br />
samuSao iaraRebs, satransporto saSualebebs da<br />
a.S., anu garkveul resur sebs, romelTac gankargavs<br />
moTa maSe (da rac ukeTesad akeTebs amas, miT maRalia<br />
TamaSSi miRweuli Sedegi).<br />
adamianebi moipoveben da gankargaven resursebs,<br />
qmnian wesebsa da kanonebs, swavloben da aswavlian,<br />
Sromoben da isveneben, ikvleven samyaros, qorwindebian<br />
da bavSvebs zrdian, yiduloben da yidian, ibrZvian da<br />
Tavs icaven, loculoben da msxverpls wiraven, Txzaven<br />
ambebs da xataven... yovelive CamoTvlils, ama Tu im<br />
formiT, uklebliv yvela <strong>kultura</strong>Si vxvdebiT, Tumca,<br />
rasakvirvelia, Zalian gansxa vebuli saxiT.<br />
amrigad, sxvadasxva kulturebs Soris garkveuli saerTo elementebi ikveTeba,<br />
rom lebic yvela an TiTqmis yvela sazogado ebisaTvis aris damaxasiaTebeli. maT kulturis<br />
universaliebs (laTinuri sityvidan „universalis“ _ saerTo, sayovelTao)<br />
uwo deben. ar arsebobs <strong>kultura</strong>, romelsac ar aqvs ena gramatikuli struqturiT,<br />
ojaxis esa Tu is forma, bavSvebze zrunvis sistema. yvela <strong>kultura</strong>Si arsebobs<br />
socialuri institutebi _ adamianis cxovrebis raime sferos mosawes rigeblad<br />
gamomuSavebuli kanonebisa Tu tradiciebis erToblioba. institutebia, magaliTad,<br />
qorwineba (ra asakidanaa daSvebuli, visTan SeiZleba daojaxeba da a.S.), religia<br />
(misi adgili sazogadoebaSi, ritualebi da a.S.), sakuTrebis formebi (kerZo, saTemo,<br />
saxelmwifo da a.S.), marTvis da Zalauflebis sistema (beladi, mefe, uxucesTa sabWo,<br />
arCeviTi parlamenti da a.S.). xsenebuli institutebi yvela <strong>kultura</strong>Sia da, amgvarad,<br />
universaliebis ricxvs miekuTvneba (Tumca arsebobs institutebi, romlebic<br />
universaluri ar aris, magaliTad, Tamadis instituti qarTul <strong>kultura</strong>Si). garda<br />
19. kulturis universaliebi<br />
qarTuli qorwili<br />
induri qorwili<br />
65
qarTuli taZari<br />
meCeTi<br />
sinagoga<br />
amisa, universaliebia xelovneba, TamaSi, samkauli,<br />
higienis wesebi da sxva, romelTa umravlesobasac sxva<br />
gakveTilebSi mokled gavecnobiT.<br />
TamaSi<br />
ojaxi<br />
66 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
kiTxva<br />
l rogor fiqrob, aris Tu ara „iavnana“ kulturis universalia? moiZie sxvadasxva<br />
xalxis „iavnana“ da imsjele, erTi da igive funqciis garda, aqvT Tu ara maT raime<br />
saerTo?<br />
davaleba<br />
l Seadgine socialuri institutebis CamonaTvali or svetad: erT svetSi daajgufe<br />
universaluri institutebi, meoreSi ki - erTi an ramdenime kulturisaTvis<br />
damaxasiaTebeli niSnebi.<br />
19. kulturis universaliebi<br />
67
20<br />
zRapari<br />
iyo da ara iyo ra...<br />
sadRac iyo da Tan ar iyo...<br />
iyo da aris zRapris samyaro, sadac yovelTvis<br />
yvelaferi kargad mTavrdeba.<br />
Tumca Cven Tavidan daviwyoT:<br />
iyo da ara iyo ra... iyo dedamiwaze xalxi, romelsac<br />
ar Seuqmnia saxelmwifo, ar hqonia damwerloba, borbali,<br />
rogorc gadaadgilebisa da gadazidvis saSualeba...<br />
magram zRapari TiTqmis yvela xalxs aqvs.<br />
zRapari _ erTi SexedviT, bavSvebisaTvis gankuTvnili,<br />
saxaliso da Wkvianuri ararealuri ambavi - adamianis<br />
fantaziis nayofia, romelic erT-erT umniSvnelovanes<br />
nacarqeqia<br />
sakacobrio universaliad miiCneva. sulxan-saba<br />
orbelianis ganmartebiT, zRapari “ars mogonebul<br />
tyuili ambavad SemWevrebuli da ara qmnili myofobiT“.<br />
zRapari Zalze Zvelia, zRaprebs yvebodnen<br />
manam, sanam adamiani weras iswavlida. is xalxuri<br />
mfrinavi xaliCa<br />
zepirsityvierebis umniSvnelovanesi nawilia. mravali aseuli wlis ganmavlobaSi es<br />
fantastikuri moTxrobebi, romelTa idea, Tematika, siuJeti, Txrobis stili, enobrivi<br />
Taviseburebebi kargad asaxavs misi Semqmneli xalxis yofasa da istorias, zepirad<br />
gadaecemoda Taobidan Taobas, gadadioda xalxidan xalxSi, kulturidan <strong>kultura</strong>Si.<br />
qarTulma xalxurma zepirsityvierebam uamravi zRapari Semoinaxa. ra Tqma<br />
unda, pirvandeli saxiT maT Cvenamde ar mouRweviaT; Tormeti qarTuli zRapari<br />
pirvelad me-17 saukuneSi Cauweria italiel misioner bernarde neapolels,<br />
romelic orjer iyo saqarTveloSi.<br />
amirani, kopala, pirquSi, samzevari, nacarqeqia, komble, wiqara Tu xuTkunWula<br />
_ ai, qarTuli xalxuri zRapris gmirebi, romelTa istoriebi uxsovari droidan<br />
Taobidan Taobas gadaeca, uamravjer gadakeTda da dRemde moaRwia. nacarqeqia<br />
zRapris erT-erTi yvelaze popularuli gmiria saqarTveloSi _ zarmaci da uqnara,<br />
magram, amave dros, moxerxebuli da gonieri adamiani, romelic gamWriaxobiT aRwevs<br />
sawadels. gagaxsendaT CvenSi farTod gavrcelebuli gamoTqma _ „niWieria, magram<br />
zarmaci“? iqneb, amitom mogvwons ase nacarqeqia? meore mxriv, aseve popularuli<br />
gmiria komble _ Sromismoyvare, patiosani, amasTan erTad, uSiSari da samarTliani.<br />
zRapars, ambis zepir gadacemas, rogorc tradicias, zogierTi sazogadoebisaTvis<br />
gansakuTrebuli mniSvneloba aqvs. zog afrikul tomSi ojaxis ufrosi mamakaci<br />
yovel saRamos cecxlis garSemo krebda mTel ojaxs da zepiri Txrobis saSualebiT<br />
gadascemda informacias maTi tomis Sesaxeb: uambobda tradiciebze, Cvevebze,<br />
ojaxze... es iyo bavSvebis socializaciis, sazogadoebis srulfasovan wevrad<br />
Camoyalibebis saSualeba. zRapris moyolis tradicia iTavsebda skolis, ganaTlebis<br />
gadacema-miRebis funqcias.<br />
68 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
zRapris meSveobiT socializaciis tradicia<br />
mxolod udamwerlobo xalxebSi ar arsebula. zRaparma<br />
damwerlobis arsebobis pirobebSic SeinarCuna<br />
Tavisi funqcia da tradicia. magaliTad, <strong>msoflio</strong><br />
literaturis erT-erTi Sedevri _ „aTas erTi Rame“<br />
_ xatovnad da sainteresod gviambobs aRmosavluri<br />
muslimuri samyaros msoflmxedvelobaze, zne-<br />
Cveulebebze, adamianTa urTierTobaze, cxovrebis<br />
wesze. es aris aRmosavluri kulturis jadosnuri<br />
sarke da visac es <strong>kultura</strong> ainteresebs, masSi<br />
aucileblad unda Caixedos.<br />
20. zRapari<br />
aTas erTi Rame<br />
zRapari sazogadoebis mudmivi Tanamgzavri iyo,<br />
droTa ganmavlobaSi icvleboda zRapris motivebi,<br />
siuJetebi, forma. igi gadadioda xalxidan xalxSi,<br />
qveynidan qveyanaSi. mogzaurebi, vaWrebi, elCebi sakuTar<br />
qveyanaSi dabrunebis Semdeg ucxo qveynis zRaprebs saxuravis binadari karlsoni<br />
yvebodnen. arsebobs e.w. moaruli siuJetebic, romlebic<br />
sxvadasxva xalxis zRaprebSi gvxvdeba da, rogorc fiqroben, erTmaneTisagan<br />
damoukideblad gaCnda. aseTia, magaliTad, ukvdavebis maZiebelTa ambebi, boroti<br />
dedinacvlebis, keTili jadoqrebis da sxva istoriebi.<br />
bevri ram, rac zRaparSi ocnebisa da fantaziis saxiT aisaxeboda, droTa<br />
ganmavlobaSi realobad iqca: mfrinavi xaliCa, wyliT savse Tasi, romlis saSualebiTac<br />
nebismieri adgilis danaxva SeiZleboda, jadosnuri sarke _ isini TviTmfrinavad,<br />
televizorad Tu kompiuterad mogvevlina.<br />
ganurCevlad misi warmoSobis adgilisa, zRapari erTnairad sayvarelia yvelasaTvis.<br />
aRmosavluri zRapris zogi personaJi _ aladini, jini da sxva _ uolt disneis<br />
multiplikaciuri filmebis erT-erTi yvelaze popularuli gmirebi gaxdnen. zRaprebi<br />
dResac iqmneba. albaT, ar gagiWirdeba Tanamedrove qarTveli da ucxoeli mwerlebis<br />
zRaprebis gaxseneba, romelTac siamovnebiT kiTxuloben bavSvebica da ufrosebic.<br />
yvelaze mTavari ki is aris, rom zRapris bolo keTilia _ sikeTe yovelTvis<br />
amarcxebs borotebas.<br />
Wiri iqa, lxini aqa,<br />
qato iqa, fqvili aqa...<br />
davaleba<br />
1. daasaxele <strong>msoflio</strong>Si cnobili mezRapreebi da maTi nawarmoebebi.<br />
2. gaixsene qarTuli da sxva xalxTa zRaprebi. imsjele maTi msgavsebisa da gansxvavebis<br />
Sesaxeb.<br />
saSinao davaleba<br />
l moiZie qarTuli xalxuri da Tanamedrove zRaprebis TiTo nimuSi. warudgine klass<br />
da imsjele, rogor asaxavs isini sazogadoebisaTvis mniSvnelovan sakiTxebs.<br />
69
21<br />
magia<br />
magia (berZ. magia, laT. magic, magia)<br />
_ codna da praqtika, romelic<br />
emyareba zebunebrivi Zalebis Tu<br />
garkveuli qmedebebis meSveobiT<br />
sasurveli Sedegis miRwevis<br />
rwmenas.<br />
CvenSi, roca nacnobs vxvdebiT da<br />
vekiTxebiT _ „rogor xar?“, Zalian<br />
iSviaTad gvpasuxoben „kargad“, an<br />
„mSvenivrad“; gacilebiT xSirad<br />
gaigebT: „ise, ra...“, „vcocxlob<br />
jerjerobiT...“, ukeTes SemTxvevaSi ki<br />
_ „ara miSavs“, „normalurad...“ ratom?<br />
nuTu saqarTveloSi ase cotaa is, vinc<br />
„kargadaa“? Turme, saqme sul sxva ramaa. es uZvelesi rwmenis gadmonaSTia: Tu ityvi,<br />
rom kargad xar, SeniT boroti sulebi „dainteresdebian“, „daiTarsebi“, „Tvali<br />
gecema“, mokled, kargad iyavi da cudad gaxdebi... gamodis, rom Cveni pasuxiT Tavs<br />
vicavT avi Zalebisagan, „vatyuebT“ maT _ xom xedavT, isedac ar var kargad, Tqveni<br />
Careva aRar aris saWiro...<br />
ra Tqma unda, dRes ase cota Tu fiqrobs, magram am Cveulebis warmoSoba<br />
swored aseTia _ igi dacviT magias ukavSirdeba. magias miakuTvneben mravalferovan<br />
simbolur qmedebebs (Selocvebs, mkiTxaobas, zurgsukan gadafurTxebas, TiTebis<br />
gadajvaredinebas da a.S.), romlebsac adamianebi mimarTaven zebunebrivi Zalebis<br />
meSveobiT raRac miznis misaRwevad, magaliTad, axal mTvares fuli unda „daanaxo“,<br />
baraqa mogiva. magias miekuTvneba agreTve garkveuli qmedebisagan Tavis Sekaveba _<br />
magaliTad, saxlSi ar daustvino, fuli aRar geqneba.<br />
magiis Cvens droSic bevrs sjera, magram mainc gacilebiT naklebs, vidre es warsulSi<br />
iyo. aravin icis, sad da rodis mimarTes pirvelad Cvenma winaprebma magiur qmedebebs.<br />
SeiZleba vivaraudoT, rom es moxda maSin, roca adamianma iaraRebis damzadeba daiwyo<br />
da, Sesabamisad, gaiazra, ra aris keTeba. kaJis natexisagan SeiZleba dana daamzado,<br />
magram TavisTavad es ar xdeba, aucilebelia adamiani, gamkeTebeli. aqedan Sors aRaraa<br />
daskvnamde _ rac garSemo arsebobs da xdeba _ xe, wvima, avadmyofoba _ yvelaferi<br />
viRacis mieraa gakeTebuli an keTdeba. vin akeTebs? _ uxilavi Zalebi, keTili an<br />
boroti sulebi...<br />
warmovidginoT: tomis saukeTeso monadire dasneulda, masSi borotma sulma<br />
daisadgura... mTeli tomi Sekrebilia da sinanuliT uyurebs, rogor sustdeba da<br />
uZlurdeba maTi TanamoZme; erTi CurCuls iwyebs: „gamokeTdi!“, „adeqi!“, mas meore<br />
ayveba, mesame, meoTxe; CurCuls SeZaxilebi cvlis, isini riTmuli xdeba, amas taSi<br />
emateba... ase grZeldeba didxans, da hoi, saocrebav! _ sneulma Tvali gaaxila,<br />
Semdeg wamodga kidec, ganikurna! Cvenma qmedebam gankurna! momavalSic ase unda<br />
moviqceT! magram... Semdeg sneuls ver vuSveleT... ratom? Zalian mZlavri avi suli<br />
aRmoCnda, anda araswor sityvebs vambobdiT, unda SevcvaloT... albaT, daaxloebiT<br />
amgvarad iSva samkurnalo magia.<br />
70 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
Zveli samyaroSi arsebuli warmodgeniT, magi<br />
_ jadoqari, saswaulmoqmedi _ sulebis idumal<br />
samyarosTan kavSiris xelovnebas flobda. igi, amave<br />
dros, mkurnalic iyo. Sua saukuneebis evropaSi magia<br />
alqimiasa da astrologiasTan iyo dakavSirebuli<br />
da idevneboda eklesiis mier. jadoqrebs sastikad<br />
uswordebodnen, koconze wvavdnen. magias ar aRiarebs<br />
arc erTi didi religia.<br />
mecnierebi magias uZveles rwmena-warmodgenaTa<br />
sistemad miiCneven. isini ganasxvaveben magiis or<br />
ZiriTad tips. erTi dafuZnebulia msgavs sagnebs<br />
Soris idumali kavSiris arsebobis rwmenaze. „tom<br />
soieris TavgadasavalSi“ aris aseTi epizodi: toms<br />
aqvs minis ori burTula, erTi uvardeba da ver<br />
poulobs; maSin meore burTulas ramdenjerme agdebs<br />
Zirs _ Tavis „megobarTan“ migordebao; meoTxe Tu<br />
mexuTe jerze SemTxveviT marTlac ase xdeba, rac<br />
toms arwmunebs arCeuli xerxis sisworeSi. an aviRoT<br />
e.w. mtruli magiis gavrcelebuli rituali: unda<br />
gaakeTo Tojina, mas mtris saxeli „daarqva“, Semdeg<br />
ki nemsiT „gangmiro“ _ mters igive daemarTeba.<br />
magiis meore tipi uSvebs kavSirs mTelsa da mis<br />
nawils Soris. bayayi Tu mokali, wvima wamova, radgan<br />
bayayi wyalSi cxovrobs, misi „nawilia“, nawilze<br />
zemoqmedeba ki mTelzec aisaxeba. sasiyvarulo magiur<br />
ritualebSi Seyvarebulis „mosazidad“ Zalian xSirad<br />
gamoiyeneba misi kuTvnili raime nivTi, Tundac<br />
Rili. Zveli romaelebi saidumlo adgilas saTuTad<br />
inaxavdnen moWril frCxilebsa da Tmebs, raTa xelSi<br />
ar CavardnodaT mtrebs, romlebsac SeeZloT magiis<br />
meSveobiT patronisaTvis zianis miyeneba.<br />
21. magia<br />
hekate _ magiis qalRmerTi<br />
berZnul mTologiaSi<br />
magiuri rituali<br />
saukuneebisa da aTaswleulebis manZilze magia viTardeboda da rTuldeboda,<br />
Cndebodnen magiis „specialistebi“ _ mkiTxavebi, naTelmxilvelebi, grZneulebi,<br />
Samanebi... magia yvela <strong>kultura</strong>Si gvxvdeba, Tumca Zalze gansxvavebuli formebiT.<br />
SeiZleba iTqvas, rom kacobriobis ganviTarebis xangrZlivi periodis manZilze swored<br />
magia warmoadgenda samyaros axsnis ZiriTad princips; yvelaferi arsebuli, adamianis<br />
CaTvliT, gagebuli iyo rogorc uxilavi, keTili da boroti Zalebis moqmedebis<br />
asparezi. magiis wiaRSi TandaTan warmoiSva kulturis umniSvnelovanesi elementebi<br />
_ religia da xelovneba.<br />
71
cimbireli Samani<br />
damatebiTi informacia<br />
sityva „Samani“ tungusuri enidan 1 modis, rac<br />
qarTulad saswaulmoqmeds niSnavs. Samani magic iyo da<br />
eqimbaSic. igi mkurnalobda, amave dros, zebunebriv<br />
ZalebTan urTierTobis meSveobiT, aTvinierebda<br />
stiqiebs, micvalebulTa sulebi gadahyavda sxva<br />
samyaroSi da a.S.<br />
kiTxva<br />
l ras efuZneba magiaSi samyaros axsna?<br />
davaleba<br />
l gaixsene SenTvis cnobili sxvadasxva crurwmena<br />
(gagonili, nanaxi an wignSi wakiTxuli), ucnauri<br />
Cveulebebi da qmedebebi. scade daakavSiro isini<br />
magiasTan da axsna maTi Tavdapirveli arsi.<br />
qarTuli xalxuri Selocvebi magiuri Zalis rwmenis erT-erTi gamoxatulebaa.<br />
maTi meSveobiT cdilobdnen xifaTis Tavidan acilebas, avadmyofis gankurnebas,<br />
bunebis Zalebze zemoqmedebas. ai, ramdenime nimuSi:<br />
surdos anu, rogorc mas uwodebdnen, „crintas“ dros avadmyofs gamdinare wyalSi<br />
daabaninebdnen pirs da ulocavdnen:<br />
crinta Savkar, SavpaWiWe,<br />
Savsa ZaRlsa gadavkide.<br />
ZaRli gaRma gamivarda,<br />
surdo wyalSi Camivarda.<br />
SeSinebulis locva aseTi iyo:<br />
alisasa, malisasa,<br />
Sagilocav gulisasa.<br />
gulo, dadeg alagasa,<br />
gulo, gulis alagasa.<br />
gulo, ram SagaSinao? _<br />
elvam SagaSinao,<br />
Weqam SagaSinao,<br />
1 tungusuri ena alTaur enaTa jgufs miekuTvneba. aerTianebs aRmosavleT cimbirSi da manjuriaSi<br />
mcxovreb sxvadasxva xalxebs.<br />
72 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
nadirma SagaSinao,<br />
kacma SagaSinao,<br />
Tu ramac SagaSinao.<br />
wyali midgeba-modgeba,<br />
Tavis nadgomze dadgeba.<br />
gulo, dadeg alagasa,<br />
gulo, gulis alagasa.<br />
nadirisagan dasacavad ase Seulocavdnen:<br />
qriste RmerTo,<br />
Camoyare klikiteni rkinisani,<br />
gzani Sakren savalada<br />
tyisani da mindvrisani.<br />
nadirs misceno<br />
muxlni nabdisani,<br />
Tvalni miscen bambisani,<br />
kbilni miscen sanTlisani,<br />
miadgas kbili _ SeeJRaloso,<br />
gaxedos _ vera naxoso.<br />
esremc Saikvris nadiris pirio.<br />
sxva bevri saintereso Selocva SeiZleba amoikiTxoT wignSi „gvel movkal<br />
uflisaTvis. qarTuli Selocvebi“. Tbilisi, gamomcemloba „ilia“, 1993.<br />
21. magia<br />
73
22<br />
miTi<br />
termini miTi, ufro zustad ki _<br />
miTosi, berZnuli warmoSobisaa da<br />
aRniSnavs sityvas, naTqvams, ambavs.<br />
zevsi<br />
poseidoni<br />
anubisi _ sikvdilis RmerTi<br />
Zv. egvipteSi. xSirad<br />
gamoisaxeboda ZaRlis an turis<br />
TaviT.<br />
adamiani yovelTvis cdilobda da<br />
cdilobs axsnas samyaro, bunebrivi<br />
movlenebi Tu socialuri realoba,<br />
romelSic mas uxdeba cxovreba.<br />
ratom gaCnda samyaro? vin, ram da rogor Seqmna<br />
igi? ratom Tovs? ratom wvims? sad Cadis mze?<br />
ratom Ramdeba? ratom cimcimebs varskvlavi? es im<br />
kiTxvebis mcire CamonaTvalia, romelzec adamianma,<br />
uZvelesi droidan dRemde, mravali gansxvavebuli<br />
pasuxi moZebna _ zebunebriv ZalebTan dakavSirebuli<br />
Tu mecnieruli. swored interesi, cnobismoyvareoba<br />
gaxda miTis Seqmnis safuZveli. TiTqmis yvela<br />
<strong>kultura</strong>Si arsebobs miTi, rogorc samyaros axsnis<br />
erT-erTi forma.<br />
miTosi aris ambavi RmerTebis saqmianobis Sesaxeb.<br />
masSi moTxrobilia, rogor Seiqmna samyaro, rogor gaCnda<br />
esa Tu is sagani da movlena, ratom, risTvis da vin Seqmna<br />
adamiani. igi aseve gadmogvcems gmirebis ambebs. miTSi<br />
moqmedi pirebi, RmerTebTan erTad, adamianebic arian.<br />
Tavis mxriv, RmerTebs adamianuri Tvisebebi axasiaTebT,<br />
arian borotebi da keTilebi, zogjer Surianebi da<br />
xarbebic. isini arseboben rogorc adamianebi da maTgan<br />
mxolod ori TvisebiT gansxvavdebian _ ukvdavebiTa da<br />
zebunebrivi ZaliT.<br />
Zveli samyaros xalxebis istoriis gacnobisas iseTi<br />
STabeWdileba rCeba, TiTqos adamianebi da RmerTebi<br />
erTad cxovrobdnen da eWvic ar gvepareba, rom, Tuki<br />
„drois manqaniT“ Zvel saberZneTSi movxvdebiT, iseve<br />
SesaZlebelia sadme zevss an poseidons gadaveyaroT,<br />
rogorc aTenis romelime moqalaqes.<br />
egviptis Zveli istoria erT mTlian miTs gavs,<br />
romelSic realoba da fantazia erTmaneTTanaa<br />
Serwymuli. rom ara piramidebi, samarxebi, taZris<br />
nangrevebi da, rac mTavaria, warwerebi, Zveli<br />
egviptis istoria miTadve darCeboda, iseve rogorc<br />
troa hainrix Slimanis aRmoCenebamde.<br />
74 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
asteti _ siyvarulisa da<br />
mxiarulebis qalRmerTi<br />
Zv. agvipteSi. gamosaxaven<br />
katis an katisTaviani<br />
qalis saxiT.<br />
miTebze saubrisas, pirvel rigSi, Zveli berZnuli<br />
miTebi gvaxsendeba da arcTu usafuZvlod _ maT klasikur<br />
miTebs uwodeben. Tumca miTi iseTive universaliaa,<br />
rogorc zRapari. erTi SexedviT, miTi da zRapari erTsa<br />
da igives _ ararealur ambavs _ gulisxmobs, Tumca maT<br />
Soris didi sxvaobaa. adamianebs imTaviTve swamdaT, rom<br />
zRaparSi moTxrobili ambavi arasdros momxdara, xolo<br />
miTSi gadmocemuli istoriisa ki sjerodaT. SeiZleba,<br />
Cven dRes zRaprad CavTvaloT aqilevsis, herakles,<br />
aTenas, gilgameSis, enqidus, dalis, oCopintres, amiranis<br />
da sxvaTa miTebi, magram im dros, rodesac es miTebi<br />
iqmneboda, isini mWidrod iyo dakavSirebuli rwmenasTan<br />
da religiur warmodgenebTan, asaxavda samyaros Sesaxeb<br />
arsebul codnas. miTosuri samyaros realurobaSi<br />
eWvi aravis Sehqonda. dResac arsebobs sazogadoebebi,<br />
romelTa cxovrebis wess miTosuri warmodgenebi<br />
gansazRvravs. xalxur zRaparSi ar aris dakonkretebuli<br />
dro da adgili, sadac moqmedeba xdeba, miTSi ki<br />
piriqiT: berZnuli panTeonis RmerTebi olimpos mTaze<br />
cxovroben, promeTe/amirani kavkasionzea mijaWvuli da<br />
a.S. Tu miTi qarTulia, moqmedebac saqarTveloSi xdeba,<br />
Tu Suamdinaruli _ SuamdinareTSi da a.S.<br />
22. miTi<br />
hadesi da persefone<br />
sizife<br />
amoni _ mzis RmerTi Zv.<br />
egvipteSi<br />
75
odini da misi coli friga<br />
odini _ skandinaviuri miTologiis<br />
uzenaesi RvTaeba, sibrZnis,<br />
poeziis, magiis, omisa da sikvdilis<br />
RmerTi _ vazgardSi, valaskalfis<br />
sasaxleSi cxovrobda. aqedan igi<br />
Tvals adevnebda, Tu ra xdeboda<br />
skandinaviis cxra qveyanaSi. drodadro<br />
saxecvlili odini dedamiwas<br />
stumrobda, raTa enaxa, Tu rogor<br />
iqceoda xalxi da ras ambobdnen<br />
adamianebi mis Sesaxeb.<br />
qarTul zRaprebsa da miTebSi asaxulia, Tu rogor aRiqvamdnen qarTvelebi<br />
samyaros: qarTuli warmodgeniT, samyaro vertikalur sivrces warmoadgens da<br />
dayofialia sam nawilad: skneli, romelic dasaxlebulia adamianebiT, zeskneli<br />
_ RmerTebisa da fantastikuri arsebebis samflobelo _ da qveskneli, romlis<br />
binadarnic boroti arsebebi arian. samyaros am sam nawils Soris moZraoba mxolod<br />
da mxolod RvTaebebs, RmerTkacebs da gmirebs SeuZliaT.<br />
amgvarad, miTi mxolod fantastikuri ambavi ar aris. es gaxlavT adamianTa warmodgena<br />
warsulisa da momavlis, samyaros warmoSobisa da cxovrebis kanonzomierebaTa<br />
Sesaxeb. es kiTxvebi, romlebze pasuxic miTis meSveobiT gaicemoda, universaluria<br />
yvela kulturisaTvis, swored amitom miiCneva miTi kulturul universaliad.<br />
miTologiam didi gavlena moaxdina xelovnebis TiTqmis yvela dargze. sxvadasxva<br />
miTosuri siuJeti xSiradaa gamoyenebuli saxviT xelovnebaSi, musikaSi, TeatrSi,<br />
kinoxelovnebasa Tu literaturaSi.<br />
davaleba<br />
1. gaixsene naxatebze gamosaxul personaJebTan dakavSirebuli miTebi.<br />
2. venis diagramis gamoyenebiT, erTmaneTs Seadare miTi da zRapari.<br />
saSinao davaleba<br />
1. moiZie sxvadasxva xalxTa miTebi samyaros Seqmnis Sesaxeb da Seadare isini erTmaneTs.<br />
2. Seasrule naxati, aplikacia, posteri an mxatvruli Canaxati miTosur Tematikaze<br />
(miTiuri gmiri, saintereso epizodi da sxva).<br />
76 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
eligia 23<br />
yvela <strong>kultura</strong>Si arsebobs rwmena-<br />
warmodgenebi zebunebrivi Zalebis Sesaxeb,<br />
romlebic SegviZlia gavaerTianoT<br />
terminiT religia.<br />
23. religia<br />
religia _ warmodgenaTa da qmedebaTa<br />
sistema, romelic emyareba<br />
zebunebrivi Zalebis rwmenas.<br />
sxvadasxva <strong>kultura</strong>Si bunebrivad da zebunebrivad sxvadasxva ram iTvleba.<br />
magaliTad, esa Tu is daavadeba zogan raime baqteriis an virusis gavrcelebis<br />
Sedegad miiCneva, sxvagan ki _ zebunebrivi ZalebiT gamowveul movlenad. warmodgena<br />
imis Sesaxeb, Tu ra aris da ra ar aris zebunebrivi, erTi sazogadoebis SigniTac<br />
icvleba. epidemiebi, wyaldidobebi, miwisZvrebi, vulkanis amofrqvevebi da kometebi<br />
erT dros zebunebriv Zalebs miewereboda. droTa ganmavlobaSi cxadi gaxda, rom<br />
isini bunebrivi movlenebia, Tumca bevrs dResac sjera, rom amaSi zebunebrivi<br />
Zalebis xeli urevia.<br />
religia dakavSirebulia adamianis moTxovnilebasTan, axsna mouZebnos mis irgvliv<br />
arsebul sagnebsa da movlenebs. igi ganuyofelia rwmenisagan, romelic mxolod<br />
adamianisTvis aris damaxasiaTebeli. religia gulisxmobs morwmuneTa jgufis<br />
arsebobas, Tumca, amave dros, religiuri gancda Rrmad individualuria. religia<br />
zRvars avlebs yoveldRiurobasa da zebunebriv, uCveulo movlenebs Soris, romlebic<br />
ar aris SezRuduli bunebis kanonebiT. igi moicavs ritualebs, morwmuneebisaTvis<br />
adgens qcevis maregulirebel mcnebaTa Tu normaTa sistemas, romelic gansazRvravs,<br />
Tu rogor unda moiqces morwmune am Tu im garemoSi.<br />
religia aRiarebs kavSiris SesaZleblobas adamianur da RvTaebriv samyaroebs,<br />
miwasa da cas Soris. sainteresoa, rom Zvel romaelTa qurumis saxelwodeba pontifex<br />
niSnavs „xidis gamdebs“ rac gamoxatavda mis funqcias, erTmaneTTan daekavSirebina<br />
amqveyniuri realoba da RvTiuri samyaro.<br />
RmerTebi da sulebi SeiZleba iyvnen idumalebiT moculni an advilad misawvdomni,<br />
adamianuri saqmeebiT dainteresebulni an gulgrilni maT mimarT. zog sazogadoebaSi<br />
RmerTebis ierarqia ar arsebobs, zogSi ki RmerTebsa da sulebs Soris Zalaufleba<br />
isevea gadanawilebuli, rogorc es adamianebSi xdeba.<br />
uZvelesi arqeologiuri monacemebi mowmobs, rom religia arsebobda<br />
kacobriobis ganviTarebis yvela etapze. istoria mraval religiur sistemas<br />
icnobs; zogi maTgani aRar arsebobs, zogs ki dResac bevri mimdevari yavs.<br />
77
eligiis Camoyalibebas win uZRoda rwmenisa da ritualebis ganviTarebis<br />
grZeli gza. rwmena-warmodgenaTa erT-erTi yvelaze adreuli formaa totemizmi<br />
_ tomsa da romelime cxovels, mcenares an bunebriv movlenas Soris arsebuli<br />
sulieri kavSiris rwmena. magaliTad, cxovelis, kerZod, daTvis kultis arseboba<br />
dadasturebulia saqarTvelos teritoriaze, tyibulis raionis sof. cucxvaTis<br />
mRvimis arqeologiuri monacemebiT. uZveles sazogadoebebSi gavrcelebuli iyo<br />
fetiSizmi _ sagnebis Tayvaniscema, romelTac, TiTqos, zebunebrivi Tvisebebi<br />
qondaT. arsebobda winaprebis kulti, agreTve sulebis rwmena da bunebis<br />
gasuliereba, rasac animizmi ewodeba. aseve gavrcelebuli iyo magia. mags garkveuli<br />
qmedebebisa da Selocvebis meSveobiT gavlena unda moexdina adamiansa da bunebriv<br />
movlenebze (ix. gakveTili „magia“).<br />
mogvianebiT gaCnda ufro rTuli warmodgenebi<br />
Teos _ berZn. RmerTi. sulze, mis arsebobaze adamianis gardacvalebis Semdeg,<br />
imqveyniur samyaroze, RmerTebsa da gmirebze. Zvel<br />
saberZneTSi RmerTebis mkacri, mowesrigebuli sistema arsebobda, magram religiuri<br />
da miTologiuri personaJebi jer kidev ar imijneboda erTmaneTisagan, radgan berZnebi<br />
RvTiur da miwier samyaros erT mTlianobad aRiqvamdnen (gaixsene berZnuli miTebi).<br />
TandaTan Camoyalibda Teisturi religiebi, isini aRiareben RmerTs, romelsac SeuZlia<br />
Tavis mierve Seqmnili wesrigis Secvla, romelsac araferi daemaleba, romelsac<br />
SegiZlia mimarTo gasaWiris dros. Teisturma religiebma mkafiod ganasxvaves miwieri<br />
da zeciuri samyaro, sxeuli da suli. aseTi religiebia: iudaizmi, qristianoba, islami.<br />
aRmsarebloba adamianTa jgufis, eTnosis, eris, saxelmwifos identobis erT-erTi<br />
mTavari niSania. zogierTi xalxis an saxelmwifos identobas mxolod religia (da<br />
ara, magaliTad, ena, teritoria Tu eTnikuri kuTvnileba) gansazRvravda, magaliTad,<br />
ebraelebisas _ iudaizmi, bizantiisas _ marTlmadidebloba, arabTa saxalifos _ islami.<br />
dRes <strong>msoflio</strong>Si daaxloebiT 5 aTasamde aRmsarebloba arsebobs, maT<br />
Soris, poliTeisturi (mravalRmerTiani), monoTeisturi (erTRmerTiani),<br />
gvar-tomobrivi (gavrcelebulia xalxebSi, romelTac SenarCunebuli aqvT<br />
gvarovnuli urTierTobebi, magaliTad, avstraliis aborigenebi), nacionaluri<br />
(konkretul eTnikur an politikur sazRvrebSi moqceuli _ magaliTad, induizmi,<br />
konfucianeloba, Sintoizmi, sikhizmi) da <strong>msoflio</strong> (zenacionaluri) religiebi,<br />
romlebic scildeba konkretuli eTnikuri jgufisa Tu saxelmwifos farglebs da<br />
aerTianebs yvela adamians, dabadebis adgilis, enisa da eTnikuri warmomavlobis<br />
miuxedavad (qristianoba, budizmi, islami).<br />
davaleba<br />
1. imsjele religiis, magiisa da miTosis urTierTmimarTebis Sesaxeb.<br />
2. gaixsene samuel hanTingtonis mosazreba „civilizaciaTa Sejaxebis“ Sesaxeb; ratom<br />
CaTvala s. hanTingtonma religia civilizaciis ZiriTad maxasiaTeblad.<br />
78 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
mkurnaloba da medicina 24<br />
ra aris janmrTeloba da avadmyofoba? am kiTxvaze sxvadasxva <strong>kultura</strong>s<br />
gansxvavebuli pasuxi aqvs. mecnierebi Tvlian, rom daavadebis srulyofili mkurnaloba<br />
SeuZlebelia im bunebrivi, socialuri da kulturuli garemos codnis gareSe, sadac<br />
adamianebi cxovroben. erTi kulturis warmomadgenlebi ama Tu im avadmyofobiT<br />
ufro xSirad avaddebian, meoreni ki _ ara, mkurnaloba erT jgufSi ufro efeqturia,<br />
vidre meoreSi. Cveni Sexedulebebi janmrTelobis, avadmyofobisa da mkurnalobis<br />
Sesaxeb Cvenive kulturis gamoxatulebaa.<br />
Tanamedrove medicina mravali sxvadasxva kulturisa da tradiciis<br />
urTierTSexvedris Sedegad Seiqmna. es iyo erTgvari „kulturuli mogzauroba“<br />
antikuri berZnuli da romauli samyarodan axloaRmosavlur arabul <strong>kultura</strong>Si,<br />
Soreul aRmosavleTSi, CineTsa da indoeTSi, da, Semdeg, kvlav evropaSi, sadac<br />
medicina sabolood Camoyalibda rogorc samecniero codnis sfero.<br />
ukanasknel aTwleulebSi medicina ukiduresad swrafi tempiT viTardeba, amave<br />
dros, sul ufro meti yuradReba eTmoba daavadebis diagnostikisa da mkurnalobis<br />
sxvadasxva kulturebSi arsebul gamocdilebas, xalxur medicinas.<br />
uZveles droSi avadmyofobas xsnidnen jadoqrobiT, demonuri Zalebis zemoqmedebiT<br />
an RvTis nebiT. daavadebulis gankurnebisaTvis zogjer dResac mimarTaven Selocvas,<br />
Tilismas Tu sxvadasxva siwmindes.<br />
erT-erTi Zvelegvipturi papirusi, romelic Zv. w. daaxloebiT<br />
1550 wliT TariRdeba, 900-mde wamlis aRwerilobas moicavs.<br />
egvipteSi samedicino codnis ganviTarebas xeli Seuwyo<br />
mumificirebis tradiciam: Zvel egviptelebs Rrmad swamdaT<br />
imqveyniuri cxovrebis, cdilobdnen daecvaT micvalebulis<br />
sxeuli gaxrwnisagan da mumificirebasac am mizniT misdevdnen.<br />
samkurnalo saqmis mfarvel RvTaebebad isida da lomisTaviani<br />
soxmeti miiCneodnen.<br />
24. mkurnaloba da medicina<br />
mxedvelobis<br />
mkurnaloba Zvel<br />
egvipteSi<br />
Zvelegvipturi<br />
qirurgiuli<br />
iaraRis reliefuri<br />
gamosaxuleba. qom<br />
ombos taZari<br />
Sumerebis samedicino codnis amsaxveli uZvelesi werilobiTi Zegli Zv. w. me-3<br />
aTaswleuls ganekuTvneba. masSi mocemulia sami saxis (cxeli safenebis, Sinagani<br />
da garegani samkurnalo saSualebebis) 15 recepti.<br />
79
Tanamedrove samedicino simboloebis da terminebis Seqmna Zvel berZnebs<br />
ukavSirdeba. isini kargad icnobdnen Zveli egviptis, babilonis, indoeTis samkurnalo<br />
tradiciebs. berZnuli miTologiis Tanaxmad, medicinis RvTaebad asklepiosi<br />
iTvleboda, igi RmerTi-mkurnalisa da RmerTi-winaswarmetyvelis, apolonis Svili<br />
iyo. asklepiosis samlocveloebi samkurnalo adgilebad iTvleboda. gadmocemis<br />
mixedviT, asklepiosi daqorwinda kunZul kosis mmarTvelis qaliSvilze. SemdgomSi<br />
es kunZuli gadaiqca Zveli saberZneTis samedicino ganaTlebis erT-erT centrad.<br />
asklepiosis Svilebidan cnobili<br />
arian higia _ janmrTelobis qalRmerTi,<br />
romlis saxelidan modis sityva „higiena“<br />
da panacea _ wamliT mkurnalobis<br />
mfarveli, romelic yvela daavadebas<br />
kurnavda. antikuri xelovnebis nimuSebSi<br />
asklepiosi warmodgenilia kombliT,<br />
romelzec gvelia Semoxveuli, xolo misi<br />
qaliSvili higia ki tunikaSi gamowyobili<br />
axalgazrda, lamazi qaliSvilis saxiT,<br />
romelsac xelSi gveli uWiravs da Tasidan<br />
aWmevs. SemdgomSi gvelSemoxveuli<br />
kombali da Tasi bevr qveyanaSi medicinis<br />
q. pompeis gaTxrebisas aRmoCenili romauli<br />
samedicino instrumentebi. italia Cv. w. 79 w.<br />
gardis xidi, safrangeTi. Zv.w. Is. romauli akveduki.<br />
Jozef piton de turneforis naxati Tbilisis<br />
akvedukis gamosaxulebiT. XVIII s. dasawyisi.<br />
ZiriTadi simbolo gaxda.<br />
medicinis mamad wodebulma hipokratem,<br />
romelic Tavs asklepiosis STamomavlad<br />
Tvlida, safuZveli Cauyara klinikur<br />
medi cinas _ eqimis regularul dakvirvebas<br />
avad myofze, misi mdgomareobisa da<br />
mkurna lobis mimdinareobis aRweras.<br />
dResac bevr qveyanaSi eqimebi samedicino<br />
saqmi anobis dawyebis win „hipokrates<br />
fics“ deben.<br />
asklepiosi Zvel romSi eskulapes<br />
saxeliT iyo cnobili. romaelebma Zveli<br />
berZnebis codna medicinis da higienis<br />
sferoSi kidev ufro ganaviTares. omis<br />
dros eqimebi da maTi vaJebi samxedro<br />
samsaxurisagan Tavisufldebodnen.<br />
romauli kanonebis zogierTi paragrafi<br />
sisufTavesa da moqalaqeTa<br />
janmrTelobis dacvas exeboda. romSi<br />
arsebobda akvedukebi (wyalsatari,<br />
romliTac wyali TviTdinebiT<br />
miemarTeba dasaxlebuli punqtebisaken),<br />
kerZo da sazogadoebrivi abanoebi da<br />
tualetebi (forikebi). qalaq pompeis<br />
gaTxrebis dros aRmoCnda arqeologiis<br />
istoriaSi pirveli samedicino instrumentebis<br />
sruli nakrebi.<br />
80 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
omis imperiis dacemis Semdeg berZnul-laTinuri<br />
samedicino <strong>kultura</strong> arabebis wyalobiT Semoinaxa. me-9-10<br />
saukuneebSi berZnulidan arabul enaze iTargmna hipokratesa<br />
da sxva moazrovneebis TiTqmis yvela samedicino Txzuleba.<br />
amasTan, arabebma medicina gaamdidres mniSvnelovani<br />
naSromebiT ofTalmologiaSi, infeqciur sneulebebSi,<br />
Seqmnes uzarmazari samedicino enciklopedia „yovlismomcveli<br />
wigni medicinaze“. samedicino traqtatebSi<br />
aRwerilia samkurnalo saSualebebi, sxvadasxva daavadebaTa<br />
simptomebi da mkurnaloba.<br />
abu al-kasimi (laT. albukasisi) (936-1013)<br />
udidesi andalusieli arabi qirurgi iyo. mis<br />
mier Seqmnilma samedicino traqtatma, romelic<br />
axlo aRmosavlur da berZnul-romaul klasikur<br />
swavlebas aerTianebs, gansazRvra evropuli<br />
qirurgiuli procedurebis saxe renesansamde.<br />
kiTxva<br />
24. mkurnaloba da medicina<br />
asklepiosi<br />
galeni, avicena da hipokrate, ilustracia avicenas<br />
`medicinis kanonis~ evropuli gamocemidan.<br />
avicenam, galenisa da hipokrates principebze<br />
dayrdnobiT, SeimuSava medicinis sruli<br />
sistema. amitom, sxvadasxva drosa da adgilas<br />
mcxovrebi am sami moazrovnis erTad gamosaxva<br />
maT swavlebas Soris arsebulikavSiris erTgvari<br />
aRniSvnaa.<br />
l ra arsebiTi gansxvavebaa Tanamedrove dasavlur da Cinur medicinas Soris?<br />
davaleba<br />
1. ratom aerTianebs mumificirebis tradicia Zveli egviptelebis religiur<br />
warmodgenebsa da samedicino codnas?<br />
2. gaarkvie, romel balaxeul an sxva saSualebebs iyeneben dRemde adamianebi<br />
samkurnalod?<br />
3. gaixsene istoriidan, ra viTarebaSi iTargmna qarTul enaze „wigni saaqimoi“?<br />
81
enesansis periodSi evropam kvlav „aRmoaCina“<br />
antikuri kulturuli memkvidreoba, maT Soris,<br />
samedicino sferoSic. es, upirveles yovlisa, swored<br />
arabi moazrovneebis meSveobiT gaxda SesaZlebeli.<br />
antikuri filosofosebis zogi naSromi originalis<br />
saxiT aRar arsebobda da mxolod arabuli Targmanis<br />
saxiT iyo xelmisawvdomi.<br />
oqros kveTis principis kvlevisa da idealuri<br />
proporciebis ZiebaSi, adamianis anatomiis Seswavla<br />
gansakuTrebiT aqtualuri gaxda, rasac udidesi<br />
mniSvneloba hqonda medicinis ganviTarebisaTvis.<br />
tradiciuli Cinuri medicina msoflmxedvelobis<br />
ganuyofeli nawilia da gansazRvravs Cinelebis<br />
cxovrebis wess. amdenad, is Tavisi roliT da<br />
mniSvnelobiT, arsebiTad gansxvavdeba medicinisagan<br />
dasavlur sazogadoebebSi. dRes CineTis jandacvis<br />
sistemaSi Tanabrad gamoiyeneba dasavluri da<br />
tradiciuli mkurnalobis meTodebi. mkurnalobis<br />
xerxebidan gansakuTrebiT cnobilia mcenareuli da<br />
cxoveluri saSualebebi da akupunqtura _ nemsebiT<br />
mkurnaloba, rac xels uwyobs organizmis Sinagani<br />
wonasworobis aRdgenas da SenarCunebas.<br />
leonardo da vinCis anatomiuri eskizebi.<br />
leonardo da vinCim, renesansis epoqis udidesma<br />
mxatvarma da swavlulma, gvamebis gakveTis<br />
Sedegad gamoikvlia adamianis sxeulis agebuleba.<br />
renesansis mxatvrebis anatomiurma kvlevebma<br />
srulyves Sua saukuneebis evropul <strong>kultura</strong>Si<br />
arsebuli warmodgena adamianis sxeulis Sesaxeb.<br />
abu ali ibn-sina, laT. avicena<br />
(980-1037).<br />
abu ali ibn-sina iraneli eqimi<br />
da swavluli iyo. man Seajera<br />
misi droisTvis arsebuli<br />
aRmosavluri (arabuli)<br />
da evropuli samedicino<br />
tradicia da xalxuri<br />
medicina. misi memkvidreoba<br />
Tanabrad gaiTavisa rogorc<br />
arabulenovanma, ise<br />
evropulma kulturebma, aqedan<br />
gamomdinare, gasagebi xdeba, Tu<br />
ratom SemogvrCa misi saxelis<br />
ori _ arabuli da laTinuri<br />
forma.<br />
wiTeli ebrauli qudi:<br />
1360 wlis dadgenilebis Tanaxmad, qalaq<br />
romis yvela ebrael mamakacs wiTeli<br />
qudi unda etarebina, raTa SesaZlebeli<br />
yofiliyo maTi qristianTagan gamorCeva. es<br />
damamcirebeli kanoni, gamonaklisis saxiT,<br />
mxolod eqimebs ar exeboda.<br />
82 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
medea.<br />
evelin de morgani (1855-1919).<br />
legendis Tanaxmad, medicina<br />
kolxeTis mefis, aietis<br />
qaliSvilis saxelwodebidan<br />
momdinareobs, romelic<br />
mkurnalobis xelovnebas<br />
flobda.<br />
24. mkurnaloba da medicina<br />
Zveli qarTuli literaturuli Zeglebidan irkveva,<br />
rom Sua saukuneebis saqarTveloSi arsebobdnen<br />
„mecnierni kurnebisa“, „xelovani mkurnalni“,<br />
rom lebic avadmyofs yovelmxriv swavlobdnen,<br />
arCev dnen samkurnalo saSualebebs, yuradRebas<br />
aqcevdnen daavadebaTa gamomwvev geografiul da<br />
klimatur faqtorebs. arsebobda saavadmyofoebi da<br />
iTargmneboda samedicino Txzulebebi.<br />
werilobiT wyaroebSi ixsenieba jara _ qirurgi, aqimi<br />
_ Terapevti. aTonis iverTa monasterTan ramdenime<br />
saavadmyofo arsebobda, maT Soris specializebuli<br />
saavadmyofo keTrovanTaTvis _ leprozoriumi.<br />
daviT aRmaSenebelma gelaTis monasterTan daaarsa<br />
qsenoni _ saavadmyofo. miCneulia, rom me-13 saukunis<br />
dasawyisSi Targmnili „wigni saaqimoi“ medicinis<br />
saxelmZRvanelod gamoiyeneboda.<br />
sulxan saba orbelianis cnobili leqsikoni<br />
moicavs 50-mde anatomiur-fiziologiur termins,<br />
daavadebaTa 160-mde saxelwodebas, daavadebis<br />
simptomTa aRmniSvnel 40-mde sityvas, 140-mde<br />
samkurnalo mcenaris dasaxelebas.<br />
zaza fanaskertel-ciciSvilis karabadini,<br />
me-15 saukune. masSi saocari sizustiTaa<br />
ganxiluli medicinis rogorc Teoriuli, ise<br />
praqtikuli sakiTxebi. varZiis afTiaqi<br />
83
saSinao davaleba<br />
1. moiZie informacia berZnuli miTologiidan: ratom<br />
iyo kombalze Semoxveuli gveli asklepiosis da<br />
medicinis simbolo?<br />
2. gamoikvlie daviT batoniSvilis pirovneba da moiZie<br />
informacia mis wignze „iadigar daudi”.<br />
damatebiTi informacia<br />
hipokrates fici<br />
`vficav apolon mkurnalsa, asklepiossa, higiasa da<br />
panaceas, da yvela RmerTsa da qalRmerTsa, mowmeebad<br />
vracx ra maT, rom keTilsindisierad, Cemis Zal-Ronisa<br />
da Cemis mixvedrilobis Sesabamisad aRvasrulo qvemore<br />
aRTqma da werilobiTi valdebuleba:<br />
l vinc Semaswavla mkurnalobis xelovneba, Cemi mSoblebis Tanasworad miviCnio igi,<br />
gavunawilo mas Cemi monagari da saWiroebisas Sevewio gasaWirSi;<br />
l misi STamomavalni Cems Zmebad miviRo da es xelovneba, Tuki isini mis dauflebas<br />
moisurveben, Sevaswavlo usasyidlod da yovelgvari pirobis gareSe;<br />
l rCeva-darigebani, zepiri gakveTilebi da yovelive danarCeni moZRvrebisa vamcno<br />
Cems ZeT, ZeT Cemi maswavleblisa da mowafeebsac, romelnic Sekrulni arian<br />
valdebulebiTa da ficiTa saeqimo kanonis kvalobaze da aravis vamcno sxvas.<br />
l Cemi Zal-Ronis Sesabamisad mxolod da mxolod sasargeblo ganweseba davudgino<br />
avadmyofs da averido yovelgvar vnebis miyenebas da usamarTlobas.<br />
l ar mivce arcerT mTxovnels momakvdinebeli saSualeba da arca gza vaswavlo<br />
aseTi zraxvis Sesrulebisa;<br />
l aseve ar mivce arc erT qals muclis mosaSleli pesariumi.<br />
daviT batoniSvilis (me-16-17ss.)<br />
enciklopediuri xasiaTis<br />
naSromi `iadigar daudi~<br />
maSindeli medicinis TiTqmis<br />
yvela ZiriTad sakiTxsexeba.<br />
l spetakad da umwikvlod movixmaro Cemi cxovreba da Cemi xelovneba. romel<br />
saxlSic Sevide, mxolod avadmyofis sasikeTod SevaRo am saxlis kari da ar iyos<br />
gulsa Cemsa winaganzraxva, umarTebuloba da avi survili, miTumetes zraxvani<br />
samijnuroni qalTa mimarT da mruSobis ndoma kacTa mimarT, arca azatTa da arca<br />
monaTa mimarT.<br />
l odes mkurnalobis Jams _ an Tu sxva dros _ yuri movkra anda vixilo raime kacTa<br />
cxovrebidan, raica ar unda iqnes gamJRavnebuli, saidumlod miviCnio da aravis<br />
gavumxilo igi.<br />
l da me, ganuxrelad Semsrulebelsa ficisa, bedniereba mxvdes cxovrebaSi da Cemsa<br />
xelovnebaSic, da madidon kacTa ukuniTi ukunisamde, xolo ukeTu davarRvio<br />
fici anda cru aRTqma davdo, piruku momegos me”.<br />
84 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
Tanamedrove eqimis fici 1<br />
l vxdebi ra samedicino profesiis warmomadgeneli, sazeimod vficav:<br />
l Cemi cxovreba mivuZRvna adamianis samsaxurs;<br />
l Rirseuli pativi da madliereba mivago Cems maswavleblebs;<br />
l keTilsindisierad da Rirseulad Sevasrulo Cemi profesiuli movaleoba;<br />
l pacientis janmrTeloba gavixado Cems umTavres sazrunavad;<br />
l Sevinaxo CemTvis mindobili saidumlo pacientis sikvdilis Semdegac ki;<br />
l SeZlebisdagvarad davamkvidro saeqimo profesiis keTilSobiluri tradiciebi;<br />
l kolegebi miviCnio Zmebad da debad;<br />
l ar davuSva pacientis asakis, janmrTelobis mdgomareobis, aRmsareblobis,<br />
rasis, sqesis, erovnebis, politikuri Sexedulebebis, seqsualuri orientaciis,<br />
socialuri mdgomareobis zegavlena Cemi profesiuli movaleobis aRsrulebaze;<br />
l kvlavac usazRvro pativi vce adamianis sicocxles misi CasaxvisTanave,<br />
veraviTarma Zalam ver maiZulos gamoviyeno samedicino codna kacTmoyvareobis<br />
kanonebis winaaRmdeg;<br />
l am aRTqmas vdeb sazeimod, nebayoflobiT da uangarod.<br />
1 miRebulia:<br />
- <strong>msoflio</strong> samedicino asociaciis generaluri asambleis mier, Jeneva, Sveicaria, 1948 wlis<br />
seqtemberi.<br />
ganaxlebulia:<br />
- 22-e <strong>msoflio</strong> samedicino asambleis mier, sidnei, avstralia, 1968 wlis agvisto;<br />
- 35-e <strong>msoflio</strong> samedicino asambleis mier, venecia, italia, 1983 wlis oqtomberi;<br />
- <strong>msoflio</strong> samedicino asociaciis 46-e generaluri asambleis mier, stokholmi, SvedeTi, 1994 wlis<br />
seqtemberi.<br />
24. mkurnaloba da medicina<br />
85
25<br />
simbolo<br />
simbolo (berZn. simbolon) _ niSani,<br />
romelic SeiZleba aRniSnavdes<br />
sagans, movlenas, bgeras da sxva.<br />
„<strong>msoflio</strong>s emblemebi da simboloebi<br />
marTaven, da ara sityva da kanoni“, ambobda<br />
Cineli filosofosi konfuci. simbolo<br />
lakonurad asaxavs sagans, movlenas an<br />
cnebas, romlis gamoxatvasac mravali<br />
sityva daWirdeboda.<br />
simboloebs didi Zala da zemoqmedebis unari aqvT. isini, erTi mxriv, Seicaven<br />
informacias, codnas ama Tu im pirovnebis, jgufis, sagnis an institutis Sesaxeb,<br />
meore mxriv ki iwveven emociur gancdas.<br />
brZolis dros aRmarTuli droSa armiis suliskveTebas gansazRvravda: sanam<br />
droSa frialebda, gamarjvebisaTvis brZola grZeldeboda. daxrili droSa<br />
kapitulacias (agreTve glovas) niSnavda, warmatebis aRsaniSnavad ki gamarjvebuli<br />
mxare qalaqis an cixis Tavze sakuTar droSas aRmarTavda. rogorc wesi,<br />
damarcxebuli mxare gamarjvebuls qalaqis gasaRebs da sakuTari Zalauflebis<br />
niSnebs _ kverTxs, gvirgvins da, pirvel rigSi, droSas gadascemda. TeTri droSa<br />
dResac brZolis Sewyvetas da molaparakebis SeTavazebas aRniSnavs.<br />
religiuri simbolika<br />
adamianis nebismieri saqmianoba, Sexeduleba, idea Tu<br />
rwmena simboloTi gamoixateba. magaliTad, Sua saukuneebis<br />
evropaSi xelosanTa da vaWarTa gildiebs, aseve me-<br />
19 saukunis saqarTveloSi amqrebs sakuTari, saqmianobis<br />
Sesaba misi simboloebi hqondaT; dRes Tavisi simboloebi<br />
aqvT, magaliTad, univer si tetebs, wiTeli jvrisa da<br />
wiTeli naxevarmTvaris organizacias, pacifis tebs, mwva -<br />
neebs, sxvadasxva saerTa Soriso organizacias _ gaeros,<br />
iuneskos, natos; aseve simboloTa saSualebiT ganvasxvavebT<br />
erTmaneTisagan ama Tu im religiis aRmsareblebs;<br />
simboloebiT aris datvirTuli olimpiuri TamaSebic,<br />
sadac gamarjvebuli sportsmenis dajildoebis<br />
ceremoniali saxelmwifo droSis aRmarTvis da himnis<br />
Sesrulebis fonze mimdinareobs.<br />
olimpiuri Cempioni laSa<br />
SavdaTuaSvili saqarTvelos<br />
saxelmwifo droSiT.<br />
86 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
simboloebi kulturidan <strong>kultura</strong>Si „mogzauroben“<br />
da mniSvnelobas icvlian. magaliTad,<br />
varskvlavis gamosaxulebas sxvadasxva <strong>kultura</strong>Si<br />
gansxvavebuli mniSvneloba aqvs. xuTqimiani<br />
var skvlavi Sumerul miTologiaSi qalRmerT<br />
iSTaris simbolo iyo, antikur epoqaSi is samyaros<br />
mSvenierebis simbolod iTvleboda, radgan<br />
bunebis harmoniasa da proporcias gana saxierebda,<br />
qristianobaSi xuTqimiani varskvlavi<br />
beT lemis varskvlavsa da qristes xuT Wrilobas<br />
aRniS navs, wiTeli xuTqimiani varskvlavi, romelic<br />
sabWoTa kavSirisa da socialisturi banakis<br />
qveynebis saxelmwifo atributikis aucilebeli<br />
simbolo iyo, dRes totalitarizmis simbolod<br />
aRiqmeba. ori erTmaneTze dadebuli varskvlavi<br />
uZvelesi droidan ciuri da miwieri sawyisebis<br />
kavSirs gamoxatavda. dRes eqvsqimiani daviTis<br />
varskvlavi („magen davidi“ _ daviTis fari)<br />
israelis saxelmwifos simboloa.<br />
25.simbolo<br />
samxedro<br />
piris samxre<br />
sabWoTa kavSiris<br />
gerbi<br />
israelis droSa<br />
arsebobs „samecniero simboloebi“, romelTac, ZiriTadad, zust da sabunebismetyvelo<br />
mecnierebebSi iyeneben. magaliTad: F _ Zala, W _ vati, T _ dro, A _ amperi da a.S.<br />
erTi da igive sagani erT SemTxvevaSi SeiZleba<br />
iyos niSani, meoreSi _ emblema, mesameSi ki _ simbolo.<br />
magaliTad varskvlavi samxreebze niSania, gerbze<br />
_ emblema, xolo beTlemis Tavze gamosaxuli ki _<br />
simbolo. emblema _ esaa simbolos grafikul-vizualuri<br />
gamosaxuleba. jvari _ qristianuli samyaros simbolo<br />
_ saqarTvelos droSaze gamosaxulia, rogorc emblema.<br />
TeTr fonze gamosaxuli xuTi wiTeli jvari TavisTavad<br />
warmoadgens saqarTvelos erovnul simbolos _ droSas.<br />
ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis<br />
saxelmwifo universitetis gerbze gamosaxulia<br />
iremi, romelic ZuZus awovebs nukrs. es, zogadad,<br />
universitetis ideis _ TaobaTa erTobis, ufrosis mier<br />
umcrosisaTvis codnis, sibrZnis gadacemis simboloa.<br />
irems sxvadasxva xalxSi gansxvavebuli simboluri<br />
datvirTva aqvs, magaliTad, CineTSi iremi simdidrisa<br />
da warmatebis simboloa, keltebs ki swamdaT, rom<br />
RmerTebis kuTvnili jogebi swored irmebisagan<br />
Sedgeboda. saqarTveloSi gamorCeuli miTologiuri<br />
da istoriuli gmirebi iremTan arian wilnayarni:<br />
amirani irmis faSvSi gaizarda, laSa-giorgi da erekle<br />
mefe irmis ZuZunawovad iTvlebodnen. rogorc Cans,<br />
iremi keTili sawyisis, siuxvis simboloa.<br />
saqarTvelos saxelmwifo<br />
droSa<br />
Tbilisis saxelmwifo<br />
universitetis gerbi<br />
87
wminda nino vazis jvriT<br />
vazis CuqurTma, sveticxoveli<br />
Tbilisis gerbi stilizebuli<br />
vazis gamosaxulebiT<br />
garda oficialuri/saxelmwifo atributikisa,<br />
romelic saxelmwifos simbolikas warmoadgens,<br />
arsebobs kidev sxva, am Tu im xalxisaTvis<br />
damaxasiaTebeli simboloebi. ra SeiZleba CaiTvalos<br />
yvelaze ufro „qarTul“ simbolod? savaraudod,<br />
es gaxlavT vazi. iSviaTad Tu naxavT saqarTveloSi<br />
eklesias vazis CuqurTmis gareSe. vazi imTaviTve iyo<br />
bunebis siuxvis simbolo. ioanes saxarebis mixedviT,<br />
qriste sakuTar Tavs vazs uwodebs: „me var vazi<br />
WeSmariti, da mama Cemi mevenaxea“. vazis simbolika<br />
Seerwya qarTvelTa gansakuTrebul damokidebulebas<br />
venaxisadmi. wminda ninom swored vazisgan Sekra<br />
jvari, romlis saSualebiTac moaqcia qarTvelebi.<br />
simboloebi ara mxolod xatovan gamosaxulebebSi,<br />
aramed werilobiT teqstebSic aisaxeba. albaT<br />
gaxsovT cnobili sagalobeli, romelic mefe demetre<br />
pirvels ekuTvnis:<br />
davaleba<br />
Sen xar venaxi, axlad aRyvavebuli,<br />
morCi keTili, edemSi danerguli,<br />
alva sulneli, samoTxiT gamosruli,<br />
RmerTman Segamko, veravin gjobs qebuli,<br />
da TaviT TvisiT mze xar gabrwyinvebuli.<br />
l wina gakveTilebSi moiZie simboloebi da imsjele maTi<br />
mniSvnelobebis Sesaxeb.<br />
saSinao davaleba<br />
1. moiZie sxvadasxva qveynis saxelmwifo simbolika<br />
da imsjele maTze mocemuli gamosaxulebebis<br />
mniSvnelobis Sesaxeb.<br />
2. moiZie informacia me-20 saukuneSi saqarTvelos<br />
saxelmwifo simbolikis istoriis Sesaxeb.<br />
3. moiZie informacia imis Sesaxeb, Tu ras niSnavs `alma<br />
mater~ da daukavSire igi Tbilisis saxelmwifo<br />
universitetis gerbze gamosaxul simbolos.<br />
88 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
damatebiTi informacia<br />
Sveicariis saxelmwifo droSa, TeTri jvari wiTel<br />
kvadratSi, tradiciulad gamoxatavda Tavisuflebas,<br />
Rirsebas, erTgulebas. igi kvadratuli formisaa, msgavsi<br />
formis droSa, Sveicariis garda, mxolod vatikans aqvs.<br />
1648 wlis vestfalis zavis mixedviT, evropis<br />
saxelmwifoebma aRiares Svei cariis damoukidebloba<br />
da neitra liteti. fiqroben, rom qveynis dRevan deli<br />
saxelmwifo droSis Seqmna am periods ukavSirdeba. Sveiicariis saxelmwifo droSaa<br />
mas safuZvlad daedo Sveicarieli jariskacis samosi,<br />
romelzec gamosaxuli iyo TeTri jvari wiTel fonze,<br />
rac qristianul rwmenas gamoxatavda. 1848-1889 wlebSi droSas qonda Sveicariis<br />
samxedro droSis statusi, 1889 wlidan ki igi arsebobs rogorc saxelmwifo droSa da<br />
erT-erTi uZvelesia <strong>msoflio</strong>Si. dRes Sveicariis droSa saxelmwifos neitralitetis,<br />
demokratiis da mSvidobis simbolod miiCneva.<br />
1906 wels, Sveicariis droSis safuZvelze, Seiqmna saerTaSoriso humanitaruli<br />
organizaciis „wiTeli jvris“ droSa, am organizaciis damaarseblis anri dunanis<br />
(Henri Dunant) sapativcemulod, romelic Sveicariis moqalaqe iyo.<br />
nepalis saxelmwifo droSa erTaderTi araoTxkuTxedi<br />
formis droSaa. igi am saxiT 1962 wlidan arsebobs. misi<br />
mkveTri wiTeli feri omSi gamarjvebis da nepaleli<br />
xalxis simamacis simboloa, lurji daboloeba ki<br />
mSvidobas da harmonias aRniSnavs. ori samkuTxedi<br />
simbolurad gamoxatavs himalais mTebs da qveyanaSi<br />
gavrcelebul or ZiriTad religias _ induizms da<br />
budizms, ciuri sxeulebi _ nepaleli xalxis ukvdavebas<br />
da imeds, rom nepali iarsebebs iseve didxans, rogorc<br />
mze da mTvare. mTvare aris nepalelTa simSvidis, xolo<br />
mze maTi mrisxanebis simbolo.<br />
albaT, yvelas ecnoba sasurveli kompiuteris Tu<br />
mobiluri telefonis simbolo _ mokbeCili vaSli,<br />
nepalis saxelmwifo droSaa romelic <strong>msoflio</strong>Si erT-erTi yvelze saxelganTqmuli<br />
brendis Apple-is niSania. miiCneven, rom stiv jobsis<br />
mier daarsebuli korporaciis warmatebas swored<br />
am vaSlma Seuwyo xeli. vaSli aris srulyofilebis,<br />
silamazis simbolo da maradiul axalgazrdobasa da<br />
silamazes ganasaxierebs, mokbeCili vaSli ki im xilis<br />
gamoxatulebaa, romelic adamma da evam igemes, swored<br />
is miiCneva Semecnebis simbolod.<br />
25.simbolo<br />
89
26<br />
artemida SvliT (diana<br />
versaleli).<br />
ZvelberZnuli qandakebis<br />
romauli asli. luvri, parizi.<br />
xelovneba<br />
dedamiwis zurgze ar moiZebneba xalxi, romelsac<br />
ar aqvs xelovnebis sxvadasxva forma _ cekva, musika,<br />
mxatvroba... swored amitom ganekuTvneba xelovneba<br />
kulturis universaliebs.<br />
bevr enaSi ar moipoveba xelovnebis aRmniSvneli<br />
sagangebo sityva, SeiZleba imitom, rom xelovneba xSirad<br />
religiuri, socialuri da politikuri cxovrebis<br />
ganuyofel nawilad gvevlineba.<br />
ra aris xelovneba? Sen warmoidgine, am kiTxvaze pasuxi<br />
arcTu advili gasacemia da xelovnebis sayovelTaod<br />
gaziarebuli ganmarteba arc arsebobs. modi, ase<br />
SevTanxmdeT: xelovnebas ganekuTvneba nawarmoebi<br />
(magaliTad, qandakeba), qmedeba (magaliTad, cekva),<br />
teqsti (magaliTad, leqsi), romelic adamianebSi (ar aris<br />
aucilebeli _ yvelaSi) aRZravs esTetur grZnobas („ra<br />
mSvenieria!“, „ra lamazia!“, „ra kargadaa gakeTebuli!“,<br />
an sulac, „au, ra magaria!“; esTeturi grZnoba SeiZleba<br />
uaryofiTic iyos _ „ra uSnoa!“, „ras gavs!“). aq ori<br />
sayuradRebo momentia: erTi, rom xelovnebis nimuSi<br />
adamianis mier unda iyos Seqmnili, Torem esTeturi grZnoba bunebis qmnilebebmac<br />
SeiZleba aRZras _ lamazma xem an mSvenieri garegnobis adamianma; da meore, xelovnebis<br />
nimuSs aucileblad Wirdeba sxva adamiani _ mayurebeli Tu msmeneli, erTi sityviT,<br />
Semfasebeli. xelovnebis zogi gansazRvreba xazs usvams mis emociur maxasiaTeblebs.<br />
xelovnebis nimuSi gadmoscems avtoris emociebsa da mis ideebs, xolo mnaxvelSi ki is<br />
iwvevs grZnobebs. emociebi da ideebi sxvadasxva formiT gamoixateba: xatviT, qsoviT,<br />
sxeulis dekoraciiT, musikiT, cekviT, mwerlobiT.<br />
xelovnebis is sferoebi, romlebic dRes damoukideblad arsebobs, Soreul<br />
warsulSi adamianis yoveldRiuri yofis nawili iyo. alJirSi, israelSi, marokoSi<br />
aRmoCenilia niJarebis mZivebi, romlebic 82-100 aTasi wlisaa. isini samkaulis<br />
Soreul winamorbedad SeiZleba miviCnioT.<br />
savaraudod, xelovnebis sxva formebic arsebobda, magaliTad, cekva. gaxsovT,<br />
rogor warmovidgineT samkurnalo magiis Casaxva? TiTqmis darwmunebiT SeiZleba<br />
iTqvas, rom pirvelyofili magiuri ritualebi mTeli jgufis riTmuli moZraobisa<br />
da SeZaxilebis TanxlebiT mimdinareobda. riTmi kravs jgufs, TiTqos Zalas matebs<br />
da aZlierebs mas _ gavixsenoT skandireba mitingebsa Tu stadionebze, an aRlumze<br />
samwyobro nabijiT mimavali samxedro nawili.<br />
90 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
xelovnebis formebi TandaTan viTardeboda,<br />
ixveweboda, rTuldeboda;<br />
gansxvavebuli ritualebi sxvadasxva<br />
riTmSi sruldeboda; gaCnda pirveli<br />
musikaluri instrumentebi _ qvis dafdafi,<br />
lerwmis Tu Zvlis salamuri; nel-nela<br />
cekva gamoeyo magias da TavisTavadi<br />
Rirebuleba SeiZina _ garTobisa da<br />
gantvirTvis.<br />
magiidanve amoizarda saxviTi<br />
xelovneba. gamoqvabulebSi napovn qvis<br />
xanis naxatebze xSiradaa gamosaxuli<br />
isriT Tu SubiT gangmiruli cxovelebi.<br />
gaxsovT „msgavsebis magia“? _ daxatul<br />
isars namdvili isari pirdapir nadiris<br />
gulisken unda miemarTa... sanadiro<br />
magiasTan dakavSirebuli mxatvroba<br />
ise ganviTarda, rom, rodesac me-19-20<br />
saukuneebis mijnaze evropis ramdenime<br />
gamoqvabulSi cxovelebis uzarmazari,<br />
gasaocari ostatobiT Sesrulebuli<br />
ferweruli gamosaxulebebi aRmoaCines,<br />
bevrma mecnierma arc ki daijera, rom es<br />
yvelaferi qvis xanaSi SeiZleba yofiliyo<br />
Seqmnili. dRes es mxatvroba <strong>msoflio</strong><br />
xelovnebis saganZurSia Sesuli. geniosebi<br />
qvis xanaSic ibadebodnen.<br />
genialuri mxatvris pablo pikasos<br />
sityviT, ”altamirasTan SedarebiT,<br />
sxva yvelaferi dabali donisaa.” altamiras<br />
gamoqvabulebi espaneTis samxreTiT<br />
mdebareobs. 1868 wels adgilobrivi<br />
monadire SemTxveviT waawyda<br />
maT. kedlis mxatvrobis nimuSebis<br />
Seswavla mogvianebiT daiwyo. gamoqvabulis<br />
kedlebze naxatebi imdenad<br />
kargad iyo Semonaxuli, rom didi xnis<br />
ganmavlobaSi specialistebs eeWvebodaT<br />
maTi siZvele. me-20 saukunis dasawyisSi<br />
sabolood dadasturda, rom es<br />
naxatebi 16 000 wlis winandelia. dRes<br />
altamiras mRvime iuneskos kultu ruli<br />
memkvidreobis Zeglebis siaSia Setanili.<br />
26.xelovneba<br />
qarTuli erovnuli cekva<br />
Zveli egvipte. kedlis mxatvrobis nimuSi<br />
altamiras gamoqvabulis kedlis mxatvroba.<br />
91
sami lamazmani. iaponeli mxatvari<br />
kitagava utamoro (me-18 saukune)<br />
aq ver ganvixilavT xelovnebis yvela formisa<br />
Tu mimarTulebis warmoSoba-ganviTarebas,<br />
vityviT mxolod, rom uZveles did civilizaciebSi<br />
_ egvipteSi, SuamdinareTSi, CineTSi, indoeTSi,<br />
saber ZneTsa Tu romSi _ xelovnebis TiTqmis yvela<br />
ZiriTad formas vxvdebiT: musikas, mxatvrobas,<br />
qandakebas, arqiteqturas, poezias, Teatrs. aq<br />
ukve arian profe sionalebi _ karis mxatvrebi<br />
Tu moxe tiale musikosebi. da veravin ityvis, rom<br />
mogvianebiT Seqmnili Sedevrebi „ukeTesia“, vidre<br />
maSindeli _ namdvili xelovneba ar Zveldeba.<br />
xelovnebaze saubrisas ar SeiZleba gverdi<br />
avuaroT mis kavSirs religiasTan. religiuri<br />
wesebi da dogmebi xelovnebaze uzarmazar gavlenas<br />
axdenda; xelovnebis zogi forma ikrZaleboda da<br />
idevneboda, zogic yvelanairad waxalisdeboda.<br />
magaliTad, iudaizmi da islami krZalaven cocxali<br />
arsebebis gamosaxvas, amitom am religiis mimdevar<br />
xalxebSi monumenturi mxatvroba, portreti<br />
da qandakeba ar ganviTarebula, samagierod,<br />
muslimur <strong>kultura</strong>Si umaRles dones miaRwia<br />
ornamentisa da kaligrafiis xelovnebam.<br />
qristianobaSi amgvari akrZalva ar iyo, ris<br />
gamoc qristianul samyaroSi saxviT xelovnebas ganviTarebis SesaZlebloba mieca; Tumca<br />
didi xnis ganmavlobaSi igi eqvemdebareboda<br />
eklesiis mkacr zedamxedvelobas (es exeba<br />
xelovnebis sxva formebsac _ musikas, Teatrs da<br />
a.S.). mxolod aRorZinebis xanidan moyolebuli,<br />
xelovneba aRar ifargleba religiuri TemebiT<br />
da uzarmazari nabijebiT midis win.<br />
arabuli kaligrafiis nimuSi<br />
samTavisis taZari. XI s.<br />
92 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
xelovnebaze udidesi gavlena aqvs teqnikur progress.<br />
me-19 saukunis meore naxevarSi xelovnebis tradiciul<br />
formebs Seemata axlebi _ fotografia da kino, xolo<br />
gasuli saukunis miwuruls _ kompiuteruli xelovnebis<br />
mravalgvari forma. xelovneba masobrivi gaxda.<br />
liTxva<br />
l gaixsene istoriidan Tu saxviTi da gamoyenebiTi<br />
xelovnebidan antikuri xanis Sedevrebi da maTi<br />
avtorebi.<br />
davaleba<br />
l imuSaveT jgufebad. yovelma jgufma Camoweros<br />
wilisyriT Sexvedrili regionis, epoqisa Tu stilis<br />
(egvipte, SuamdinareTi, antikuri xana, Sua saukuneebi,<br />
aRorZinebis xana, baroko, klasicizmi, romantizmi...<br />
axali dro, uaxlesi dro) xelovnebis sxvadasxva<br />
dargis qmnilebebi.<br />
26.xelovneba<br />
baleti<br />
93
27<br />
samarTali<br />
samarTali kulturis erT-erTi universaliaa. yvelaze zogadi ganmartebiT,<br />
samarTali aris wesebis erToblioba, romelic sxvadasxva gziT aregulirebs<br />
adamianebis qcevas da warmoadgens upirveles mediators, momrigebels adamianebis<br />
urTierTobaSi. ramdenad gansxvavebulia igi sxvadasxva xalxebSi? cnobili frangi<br />
fizikosi da moazrovne blez paskali ambobda: „is, rac alpebs iqiT WeSmaritebaa,<br />
alpebs aqeT sicruea“.<br />
xamurabis stelis fragmenti<br />
stela xamurabis kanonebiT<br />
jer kidev Zvel babilonSi, Zv. w. me-18 saukuneSi,<br />
mefe xamurabim Seqmna kanonTa krebuli _ yvelaze<br />
srulyofili samarTlis Zegli Zvel mesopotamiaSi.<br />
Tumca kanonTa krebulebi iq manamdec arsebobda.<br />
Zv. w. me-7 saukuneSi saberZneTSi aTenis mmarTvelma<br />
drakonma qalaqs Zalze mZime kanonebi dauwesa. dResac,<br />
mkacri, mZime kanonebis aRsaniSnavad, viyenebT termins<br />
„drakonuli kanonebi“. drakonis kanonebi solonma<br />
_ berZenma sazogado moRvawem _ Secvala, romelic<br />
demokratiis, rogorc mmarTvelobis formis erT-erT<br />
sulisCamdgmelad iTvleba.<br />
muslimur samyaroSi moqmedebs SariaTi _muslimuri<br />
kanonTa kodeqsi, romelic yurans emyareba.<br />
SariaTis kanonebs xSirad warmoadgenen, rogorc<br />
raRac gaqvavebul, saSinel wesebs, romlebic gulgrilia<br />
adamianis mimarT, Tumca mas Zalian didi<br />
inteleqtualuri safuZveli aqvs. xSirad SariaTi<br />
ar eTanxmeba imas, rac Cven migvaCnia sworad, magram<br />
es aris saukuneebis manZilze gamovlili, droSi<br />
gamocdili da, rac mTavaria, konkretuli kulturis<br />
Sesabamisi sistema. demokratiuli Rirebulebebi ar<br />
aris universaluri da is, rac demokratiulad miiCneva<br />
dasavleTSi, SeiZleba sruliad sawinaaRmdegod aRiqmebodes<br />
aRmosavleTSi, sadac urTierTobis, saxelmwifos<br />
mowyobis, genderuli rolebis gadanawilebis<br />
da a.S. absoluturad gansxvavebuli tradiciaa.<br />
giorgi lobJaniZe, aRmosavleTmcodne<br />
94 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
saqarTveloSi kanonSemoqmedebiTi tradicia<br />
uZvelesi droidan arsebobs. kanonTa krebulebidan<br />
gansakuT rebiT cnobilia giorgi brwyinvalis samar-<br />
Tlis wigni „Zeglis dadeba“, beqasa da aRbuRas „wigni<br />
samarTlisa kacisa Secodebisa yovelive“. iTarg mneboda<br />
ucxouri samarTlis Zeglebic, magaliTad, e.w.<br />
„moses samarTali“, berZnuli, romauli, siriuli<br />
kodeqsebi. sxvadasxva samarTlis Zeglis ganaxleba,<br />
erTian krebulSi moqceva da xelaxali damkvidreba me-<br />
18 saukunis dasawyisSi vaxtang VI moRvaweobas ukav-<br />
Sirdeba. amis gamo vaxtang VI sjulmdeblad iwodeba.<br />
vaxtang VI<br />
kanoni samarTlis aRsrulebis saSualebaa. Tumca arsebobs magaliTebi, rodesac<br />
igi usamarTlobas emsaxureba: magaliTad, sabWoTa periodSi, 30-ian wlebSi arsebuli<br />
kanonebis safuZvelze, fizikurad ganadgurda mravali aTasi adamiani. Tengiz<br />
abulaZis filmi „monanieba“ kargad aRwers totalitaruli reJimis pirobebSi arsebul<br />
usamarTlobas.<br />
samarTali da kanonebi manamdec arsebobda da moqmedebda, sanam adamiani maT<br />
werilobiT formas miscemda. amis naTeli dadasturebaa adaTebze damyarebuli da<br />
zepirsityvieri saxiT Taobidan TaobisaTvis gadacemuli CveulebiTi samarTali.<br />
Tavad sityva adaTi arabulad Cveulebas niSnavs. swored adaTebs emyareba,<br />
magaliTad, svaneTSi, xevsa da fSav-xevsureTSi arsebuli samarTalwarmoebis wesi,<br />
romelmac uxsovari droidan moaRwia. sasamarTlos funqcias Temis sabWo asrulebda.<br />
bralmdeblad maxvSi (svaneTSi) an xevisberi (fSav-xevsureTSi) gamodioda. xevisberi<br />
da maxvSi Temis saxeliT laparakobdnen da Tavadve axorcielebdnen kanonis<br />
zedamxedvelobas (gavixsenoT „aluda qeTelauri“). kavkasiis mTianeTSi farTod iyo<br />
gavrcelebuli sisxlis aRebis, Zmadnaficobis, qalis motacebis adaTebi. zogierTi<br />
maTgani dResac SemorCenilia.<br />
sisxlis aRebis adaTi gavrcelebuli iyo axlo aRmosavleTisa da skandinaviis<br />
qveynebSi, aseve albaneTsa da kavkasiaSi, italiaSi igi vendetas saxeliTaa cnobili.<br />
es aris samarTalwarmoebis, sazogadoebrivi wesrigis regulirebis erTgvari wesi,<br />
romelic misaRebi da marTebuli gaxldaT garkveul drosa da sivrceSi manam, sanam<br />
igi warmoadgenda danaSaulis Tavidan acilebis formas da ara SurisZiebas. sisxlis<br />
aRebis adaTi dafuZnebuli iyo principze „kbili kbilis wil“, rac gulisxmobs<br />
Semdegs: mkvlelobis Cadenis SemTxvevaSi, damnaSave an misi ojaxis romelime wevri<br />
sikvdiliT isjeboda, amasTan erTad, mkvlelis ojaxi did materialur zaralsac<br />
ganicdida. dRes sisxlis aRebis wess socialuri sargeblis motana ar SeuZlia,<br />
metic _ is sisxlis samarTlis danaSaulad iTvleba da kanoniT isjeba (gavixsenoT<br />
Temur da gela babluanebis filmi „memkvidreoba“).<br />
27.samarTali<br />
95
kacobriobis istoriis manZilze, kanonebTan erTad, icvleboda maTi sisruleSi<br />
moyvanis formebic. Tanamedrove etapze damnaSavis wameba kanoniT isjeba, odesRac<br />
ki mTavar mtkicebulebas swored wamebis dros miRebuli aRiarebiTi Cveneba<br />
warmoadgenda. sabWoTa kavSiris generaluri prokurori andrei viSinski ambobda,<br />
aRiareba marTlmsajulebis dedofaliao. istoriidan yvelasaTvis kargad aris<br />
cnobili sxvadasxva saxis sajaro sasjelebi: Zelze gasma, koconze dawva, CamoxrCoba,<br />
daxvreta, giliotinisa da eleqtroskamis meSveobiT dasja. zogi maTgani dResac<br />
moqmedebs ama Tu im qveyanaSi. bevrgan, saqarTvelos msgavsad, sikvdiliT dasja<br />
gauqmda da igi samudamo patimrobiT Seicvala.<br />
davaleba<br />
1. ra faqtorebi ganapirobebs samarTlis sistemebis gansxvavebulobas sxvadasxva<br />
xalxebSi? istoriidan gaixsene da Seadare erTmaneTs sxvadasxva dros sxvadasxva<br />
qveyanaSi arsebuli kanonebi.<br />
2. rogor fiqrob, samarTlianoba da samarTali, kanoniereba da samarTlianoba erTsa<br />
da igives niSnavs?<br />
3. rogor gesmis debuleba, rom sisxlis aReba warmoadgenda danaSaulis Tavidan<br />
acilebis formas?<br />
4. sazogadoebis winaSe pirovnebis pasuxismgeblobasTan dakavSirebiT, gaavle<br />
paralelebi gakveTilTan „sazogadoeba“, imsjele am sakiTxze.<br />
Semajamebeli davaleba<br />
l SesaZleblad migaCnia sazogadoebis normaluri funqcionireba samarTlis gareSe?<br />
ra moxdeba, dawerili samarTali rom ar arsebobdes?<br />
96 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
damatebiTi informacia<br />
giliotina<br />
1789 wels, safrangeTis revoluciis dros, sikvdiliT<br />
dasjis sakiTxis ganxilvisas, safrangeTis nacionaluri<br />
asambleis wevrma, eqimma Jozef-ignas giliotenma Semdegi<br />
winadadeba wamoayena: sikvdilmisjili Tavis mokveTiT<br />
unda daisajos; es unda gakeTdes umtkivneulod, martivi<br />
meqanizmis gamoyenebiT.<br />
revoluciamde safrangeTSi Tavis mokveTiT mxolod<br />
eqimi Jozef-ignas gilioteni<br />
didebulebs sjidnen da es najaxis an sxva iaraRis<br />
gamoyenebiT xdeboda. sikvdilmisjilTa ojaxis wevrebi<br />
xSirad fulsac ki uxdidnen jalaTs, raTa mas sasjeli swrafad da, SeZlebisdagvarad,<br />
umtkivneulod aResrulebina. rigiTi moqalaqeebis sikvdiliT dasja CamoxrCobiT an<br />
sxva, kidev ufro saSineli formiT (Zelze gasma, borbliT dasja, koconze dawva...)<br />
xdeboda.<br />
1791 wels nacionalurma asambleam gadawyvetileba miiRo, rom Tavis mokveTiT<br />
dasja yvela sisxlis samarTlis damnaSaveze gavrcelebuliyo, ganurCevlad maTi<br />
wodebrivi kuTvnilebisa. amiT xazi esmeboda yvela adamianis Tanasworobas. Seiqmna<br />
specialuri komiteti, romelSic samedicino fakultetis anatomiis profesori J.i.<br />
giliotenic Sedioda. Tavis mokveTis „martivi meqanizmis“ eskizis Semqmnelebad<br />
ki frangi antuan luisi da germaneli inJineri da klavesinis ostati tobias Smidti<br />
iTvlebian. meqanizmma saxeli eqim giliotenis gvaridan gamomdinare miiRo.<br />
am droidan moyolebuli, giliotina safrangeTSi sikvdiliT dasjis erTaderT<br />
kanonier formad iqca. mas sxva qveynebSic iyenebdnen.<br />
marTalia, Jozef-ignas giliotenis saxeli istoriaSi sikvdilis am meqanizmis<br />
wyalobiT Sevida, magram unda iTqvas, rom Tavad igi, zogadad, sikvdiliT dasjis<br />
mowinaaRmdege iyo da fiqrobda, rom mis mier SeTavazebuli umtkivneulo da, aqedan<br />
gamomdinare, ufro humanuri sasjeli pirveli nabiji iqneboda sikvdiliT dasjis<br />
gauqmebis gzaze. Jozef-ignas gilioteni aRiarebuli<br />
eqimi iyo. eduard jeneris mier vaqcinaciis (acra)<br />
gamogonebis Semdeg, igi gaxldaT parizis vaqcinaciis<br />
komitetis prezidenti, parizis medicinis akademiis<br />
erT-erTi damfuZnebeli.<br />
„sikvdilis manqanis“ ideis avtorobis „pativi“ mZime<br />
tvirTi aRmoCnda J.-i. giliotenis STamomavalTaTvis.<br />
maT TxovniT mimarTes safrangeTis mTavrobas,<br />
giliotinasTvis saxeli SeecvalaT, magram uari miRes da<br />
SemdgomSi Tavad Seicvales gvari.<br />
27.samarTali<br />
giliotina<br />
97
saxaliso kanonebi<br />
l texasis StatSi yofnisas, Tu darwmunebuli ar xarT Tqvens siyvarulSi, nu<br />
warudgenT megobrebs samjer erTsa da igive qals, radgan amis Semdeg is Tqvens<br />
oficialur colad CaiTvleba.<br />
l floridaSi gauTxovar qalebs paraSutiT xtoma ekrZalebaT. aseve ar SeiZleba<br />
sacurao kostumiT simRera da dReSi samze meti TefSis gatexva.<br />
l indianas StatSi oqtombridan martamde abazanis miReba akrZalulia. aseve ar<br />
SeiZleba manqanebis gayidva kvira dRes.<br />
l q. denverSi (kolorados Stati) akrZalulia mtversasrutis Txoveba.<br />
l alabamaSi ikrZaleba saabazanoSi viris, arkanzasSi ki niangis Seyvana. luizianaSi<br />
isjeba adamianis kbena.<br />
l alabamaSi ar unda marTo manqana Tvalebaxveulma, niu-iorkSi saxuravidan<br />
gadmoxtomis gamo dagsjian (Tu ukve dasjili ar daxvdi).<br />
l aidahoSi akrZalulia aqlemze Semjdari Tevzaoba.<br />
l dakotaSi danaSaulia CeqmebiT Zili, merilendSi - TeatrSi lomTan erTad misvla,<br />
q. atlantaSi ki - telefonis boZze Jirafis mibma.<br />
l niu jersiSi patronma katebs eJvani unda Camokidos, raTa Citebma maTi miaxloeba<br />
gaigonon.<br />
l safrangeTSi akrZalulia rkinigzis liandagze xvevna-kocna, aseve, dapatimreba<br />
ar agcdeba, Tu Rors napoleons daarqmev.<br />
98 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
Sroma, profesia da hobi 28<br />
Sroma adamianis Tandayolili unaria.<br />
cxovelebi da frinvelebic „Sromoben“:<br />
ageben budeebs, Txrian soroebs, futkrebi<br />
akeTeben fiWas da amzadeben Tafls...<br />
magram, adamianisagan gansxvavebiT, es<br />
yvelaferi instinqtis, genetikuri programebis safuZvelze xdeba, adamiani ki Sromis<br />
process gaazrebulad, gonebis meSveobiT warmarTavs. swored adamianis Sromis<br />
Sedegia <strong>kultura</strong>, radgan, rogorc ukve viciT, <strong>kultura</strong> aris adamianis mier Seqmnili<br />
an gardaqmnili „meore buneba“.<br />
adamianis Tavdapirveli saqmianoba Semgrovebloba da nadiroba iyo; Semdeg gaCnda<br />
miwaTmoqmedeba da mesaqonleoba. kacobriobis ganviTarebasTan erTad, adamianTa<br />
saqmianoba ufro mravalferovani gaxda. daiwyo Sromis diferenciacia: adamianebi<br />
iwafebodnen garkveul saqmeSi - meTuneobaSi, metalurgiaSi; gaCndnen oqromWedlebi,<br />
qvismTlelebi; Camoyalibda profesiebi, romelTa daufleba sagangebo codnis miRebas<br />
moiTxovs: eqimi, zeinkali, mkeravi, agronomi, maswavlebeli, mZRoli da sxva.<br />
saqmianobis mixedviT, adamianebi socialur jgufebad iyofodnen; am dayofas<br />
sxvadasxva epoqaSi gansxvavebuli forma hqonda. upirvelesad, ganasxvavebdnen<br />
gonebrivi da fizikuri SromiT dakavebul adamianebs; pirveli Tavisufal moqalaqeTa<br />
xvedri iyo, fizikurad ki monebi, Sua saukuneebSi _ glexebi, Semdeg _ daqiravebuli<br />
muSebi Sromobdnen. Zveli moazrovneebi Tvlidnen, rom Tavisufali adamiani amuSavebs<br />
gonebas, iseve rogor mona _ miwas.<br />
`adamianis uflebaTa sayovelTao deklaraciis~ 23-e muxlis Tanaxmad, dRes yovel<br />
adamians aqvs Sromis, samuSaos Tavisufali arCevis, Sromis samarTliani da xelsayreli<br />
pirobebisa da umuSevrobisagan dacvis ufleba.<br />
Sroma kacobriobis universaluri<br />
Tvisebaa: adamianebi dedamiwis nebismier<br />
kuTxeSi Sromoben. magram ama Tu im<br />
qveynis geografiuli, klimaturi da sxva<br />
garemoebebi ganapirobebs saqmianobis<br />
Taviseburebebs. magaliTad, zRvis<br />
piras mcxovreb xalxebSi, rogorc wesi,<br />
viTardeba naosnoba da masTan dakav-<br />
Sirebuli dargebi.<br />
28.Sroma profesi da hobi<br />
hobi (ingl. hobby) _ rameTi gataceba,<br />
saqmianoba, romelsac samuSaodan<br />
Tavisufal dros misdeven<br />
garTobisa da dasvenebis mizniT.<br />
uZvelesi adamianis iaraRebi<br />
99
umerangi<br />
egvipteSi nilosis delta rTuli „mosaTvinierebeli“<br />
iyo, misma mowesrigebam da sairigacio<br />
sistemis Seqmnam ganapiroba sainJinro saqmis<br />
ganviTareba. sainJinro da samSeneblo xelovnebis<br />
mwvervalia piramidebi, romlebic <strong>msoflio</strong>s erTerT<br />
saocrebad iTvleba.<br />
samuSao, sanadiro da sabrZolo iaraRs uZvelesi<br />
adamianic amzadebda. <strong>msoflio</strong>s sxvadasxva kuTxeSi<br />
aRmoCenili es martivi iaraRi Zalian gavs erTmaneTs.<br />
magram arsebobs konkretuli xalxebisaTvis damaxasiaTebeli<br />
iaraRebic, magaliTad, bumerangi, romelic<br />
avstraliis aborigenebma Seqmnes.<br />
miwaTmoqmedebas dedamiwaze mcxov reb xalxTa umravlesoba misdevs, Tumca miwas<br />
sxvadasxva wesiTa da saxiT amuSaveben. magaliTad, mTagoriani landSaftis gamo,<br />
samxreT saqarTveloSi, mesxeTSi naklebad iyo samiwaTmoqmedo savar gulebi. am<br />
problemis gadaWris mizniT, mosaxleobam mTebi terasebad, miwaTmoqmedebisaTvis<br />
gamosadeg sivrced aqcia.<br />
terasebi, rogorc sasoflo-sameurneo daniSnulebis savargulebi, sxva<br />
kulturebSic gvxvdeba. magaliTad filipinebSi, provincia ifugaoSi aris adgili,<br />
romelsac <strong>msoflio</strong>s merve saocrebasac uwodeben. igi zRvis donidan 1 500 metrze<br />
mdebareobs da daaxloebiT 10 360 kvadratul kilometrs moicavs. fiqroben, rom<br />
iq terasebi xelsawyoebis minimaluri gamoyenebiT, metwilad xeliT aSenda 2000<br />
wlis win. terasebs wyliT amaragebda uZvelesi sarwyavi sistema. adgilobrivebs aq<br />
brinji da bostneuli dResac mohyavT.<br />
arsebobs mosazreba, rom maias tomebi savargulebs xelovnurad qmnidnen.<br />
Waobebidan ezidebodnen niadags, romelsac aTavsebdnen winaswar mow yobil<br />
terasebze da iyenebdnen sasoflo-sameurneo daniSnu lebisaTvis.<br />
terasebi samcxe-javaxeTSi terasebi filipinebSi<br />
100 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
dedamiwaze uamravi, erTi SexedviT ucnauri saqmianoba<br />
arsebobs. ici, rom Zvel romSi „dasaflavebis jambazis“<br />
profesia arsebobda? es adamiani dasaflavebis procesiis<br />
dros gardacvlilis msgavsad imoseboda, ikeTebda misi saxis<br />
mixedviT damzadebul niRabs da sxva jambazebTan erTad<br />
cekvavda gardacvlilis garSemo. romaelebi miiCnevdnen,<br />
rom es amSvidebda gardacvlilis suls da amxiarulebda<br />
mosaxleobas. am adamianebs aqtiorebi erqvaT.<br />
minebis wmenda, TiTqos, Cveulebrivi saqmianobaa, magram<br />
warmoidgineT, ra saSiSi da riskiani xelobaa caTambjenis<br />
minebis wmenda. fotoze gamosaxuli mamakaci dubais erTerTi<br />
caTambjenis 50-e sarTulis minebs wmends.<br />
droTa ganmavlobaSi icvleba warmodgena imis Sesaxeb, Tu<br />
ra aris garToba, rasac Tavisufal dros vuTmobT, da ra _<br />
samuSao. nadiroba, romelic odesRac adamianis ZiriTadi<br />
saqmianoba, SeiZleba iTqvas, erT-erTi pirveli profesia<br />
iyo, SemdgomSi gatacebad da garTobad iqca. Tumca nadiroba<br />
dResac arsebobs, rogorc profesia: egerebi - profesionali<br />
monadireebi - dahyvebian moyvarul monadireebs da Tvalyurs<br />
adevneben nadirobis wesebis dacvas.<br />
profesiulis garda, adamianebs aqvT sxva interesebic.<br />
magaliTad: eqimi, SeiZleba, amave dros iyos filatelisti;<br />
inJineri _ kulinariiT gatacebuli da a.S. es aris hobi.<br />
operaciidan gamosuli, daRlili eqimi, SeiZleba, roials<br />
miujdes da gantvirTvisaTvis daukras beThovenis sonata, an<br />
universitetis profesorma momqancveli dRis bolos biliardi<br />
iTamaSos. rogorc xedavT, erTi da igive saqmianoba erTi<br />
adamianisaTvis specialobaa, meorisaTvis ki hobi da garTobis<br />
saSualeba. arseboben, magaliTad, profesionali fexburTelebi<br />
da fexburTis TamaSis moyvaruli sxvadasxva profesiis<br />
adamianebi.<br />
xSirad piriqiTac xdeba _ hobi iqceva ZiriTad saqmianobad.<br />
magaliTad, iaponelebs aqvT juja xeebis gamoyvanis Zalze<br />
saintereso tradicia, romelsac bonsai ewodeba (iaponurad<br />
bon _ qoTani, sai _ Cargva). es aris sxvadasxva jiSis xeebis<br />
zusti juja aslebis gamoyvana. am tradicias didi xnis<br />
istoria aqvs, rogorc Cans, igi iaponelebma Tavdapirvelad<br />
hobis saxiT, saxlis galamazebis mizniT moigones. dRes ki es<br />
Cveulebrivi profesiaa: bonsais xelovnebas sagangebo codna<br />
esaWiroeba. bonsai<br />
28.Sroma profesi da hobi<br />
dasaflavebis jambazi<br />
Zvel romSi<br />
101
inebsa Tu dawesebulebebSi xSirad<br />
gvinaxavs sxvadasxva formisa da<br />
zomis akvariumebi. akvariumistikiT<br />
(ekosistemis Seqmna daxurul xelovnur<br />
wyalsatevSi), rogorc Cans, adamianebi<br />
ZvelTaganve iyvnen dainteresebuli,<br />
radgan akvariumis winamorbedi<br />
xelovnuri wyalsatevebi jer kidev<br />
Zvel egviptesa da SuamdinareTSi<br />
gvxvdeba. Tanamedrove <strong>msoflio</strong>Si ki es hobi imdenad popularulia, rom sxvadasxva<br />
saxis Tevzebi, reptiliebi, amfibiebi bavSvebisa Tu ufrosebis sayvarel „Sinaur“<br />
arsebebad iqcnen. garda amisa, sazRvao-sakurorto qalaqebisaTvis erT-erT yvelaze<br />
mimzidvel RirSesaniSnaobad swored okeanariumi iTvleba. garda dasvenebisa da<br />
garTobisa, akvariumebi profesiuli interesis sagania iqtiologebisaTvis, raTa<br />
maT ukeT moaxerxon sxvadasxva saxis Tevzebze dakvirveba da maTi Seswavla.<br />
saqarTveloSi arsebobs<br />
kompania “Eastern<br />
Promotion”, romlis<br />
saqmianoba ucxoel<br />
SemsrulebelTa<br />
koncertebis organizebaa.<br />
sainteresoa, rom<br />
kompaniis damfuZneblebi<br />
yofili wyalburTelebi<br />
arian, romelTac<br />
hqondaT hobi _ musika.<br />
Zvelma wyalburTelebma<br />
hobi ZiriTad<br />
saqmianobad aqcies da<br />
daiwyes festivalebis<br />
organizeba. es saqme<br />
warmatebuli aRmoCnda,<br />
“Eastern Promotion” -is<br />
organizebul<br />
koncertebSi monawileoba<br />
miiRes musikaluri<br />
samyaros <strong>msoflio</strong><br />
varskvlavebma _ rei<br />
Carlzma, jeims braunma,<br />
maseo parkerma, jo<br />
kokerma, quliom, Sakiram<br />
da bevrma sxvam.<br />
qulios koncerti saqarTveloSi<br />
rei Carlzi da Eastern Promotion-is damfuZneblebi<br />
102 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
SeuZlebelia profesiisa da hobis Sesaxeb<br />
visaubroT da ar gavixsenoT germaneli<br />
mrewveli hainrix Slimani (1822-1890). misi<br />
gvari, miuxedavad biznesSi didi warmatebisa,<br />
SesaZloa, saqveynod cnobili ar gamxdariyo,<br />
rom ara hobi _ arqeologia. biznesmenma<br />
Seiswavla berZnuli da arabuli, waikiTxa<br />
homerosis nawarmoebebi da miznad daisaxa<br />
troas aRmoCena. mTeli Tavisi qoneba swored<br />
am saqmes Sealia da mizansac miRwia, miakvlia<br />
manamde zRaprad miCneul troas da unikaluri<br />
masala Semata sakacobrio <strong>kultura</strong>s.<br />
28.Sroma profesi da hobi<br />
hainrix Slimani<br />
adamians Seswevs unari, drois swori ganawilebisa da gonierebis xarjze, Sroma da<br />
dasveneba, profesia da hobi ise SeuTanxmos erTmaneTs, rom warmatebiT moaxerxos<br />
rogorc profesiuli winsvla, aseve sxva interesebis dakmayofilebac.<br />
davaleba<br />
1. moiZie informacia saintereso, ucnauri da saSiSi profesiebis Sesaxeb.<br />
2. CamoTvale profesiebi, romlebic Tavdapirvelad mxolod garToba iyo.<br />
3. moiZie informacia gamoCenili adamianebis hobis Sesaxeb.<br />
103
29<br />
qarTuli ezo<br />
rekreacia (laT.<br />
recreatio) _ aRdgena;<br />
sarekreacio sivrce<br />
_ dasvenebisa<br />
da Zalebis<br />
aRdgenisaTvis<br />
gankuTvnili adgili.<br />
rekreacia<br />
rekreacia dasvenebas, daxarjuli<br />
energiisa da Zalebis aRdgenas niSnavs. igi<br />
universaliaa da adamianis yofis iseTive<br />
Semadgeneli nawilia, rogorc Sroma.<br />
rogorc Cans, adamianisaTvis dasveneba<br />
imdenad mniSvnelovani ram aris, rom igi<br />
sagangebod zrunavs sarekreacio zonebis,<br />
dasasvenebeli adgilebis mosawyobad.<br />
inglisuri parki<br />
raWis Rvinoebidan saukeTeso TeTr Rvinod<br />
„wulukiZis TeTra“ iTvleba (igi amave saxelwodebis<br />
yurZnis jiSisagan mzaddeba). Rvinis sayidlad erTerTi<br />
glexis ojaxi migvaswavles. ezoSi SevediT, Cvens<br />
win ulamazesi baRnari gadaiSala: mwvaned mobibine<br />
mindorSi sxvadasxva feris yvavilebi moCanda, xviara<br />
vardi samzareulos erT-erT kedels Semoxveoda,<br />
mis win glexkacs akaciis boZebiT talaveri moewyo,<br />
CrdilSi mdgari kaklis kunZebisgan damzadebuli<br />
magida da skamebi bunebrivi gegonebodaT. ezom<br />
udidesi STabeWdileba moaxdina, naTeli iyo, rom mis<br />
patrons Rvinoc saukeTeso eqneboda.<br />
aRfrTovaneba ver davmaleT da glexs naSromi<br />
movuwoneT. „es ezo, Svilebo, samuSaodan, venaxidan<br />
dabrunebuls „garTobaSi“ maqvs gakeTebuli, am<br />
saqmiT visveneb da siamovnebas viReb, aq vgrZnob<br />
Tavs yvelaze kargado“, gvipasuxa glexma. es ezo<br />
sarekreacio sivrcis qarTuli formaa.<br />
franguli parki<br />
Zalebis aRdgenis bunebrivi saSualebaa<br />
Zili, romlis drosac adamianis yvela<br />
organo da kunTi modunebulia da isvenebs.<br />
garda am bunebrivi saSualebisa, Tavad<br />
adamianma moigona rekreaciis uamravi<br />
forma: ezoebi, baRebi, parkebi... gavix se noT<br />
Tundac is, rom <strong>msoflio</strong>s Svidi saoc rebidan<br />
erT-erTi swored semiramidas daki duli<br />
baRebia. arqiteqturasTan erTad, swo red<br />
sarekreacio zonebi gviqmnis pirvel STabeWdilebas<br />
ucxo qveynaSi mogzaurobisas.<br />
104 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
sarekreacio sivrceebi gansxvavebulia<br />
sxvadasxva xalxsa da <strong>kultura</strong>Si, es ki mxolod<br />
klimatis, landSaftis, florisa da faunis<br />
sxvadasxvaobiT ar aris gamowveuli. magaliTad,<br />
franguli parkebi gansxvavdeba inglisuri<br />
parkebisagan: franguliSi, geometriuli<br />
figurebi da formebi Warbobs, inglisuri ki<br />
bunebvri formebs inarCunebs; ulamazesi baRebi<br />
aqvT iaponelebs, es aris bunebisa da adamianis<br />
usazRvro fantaziis Serwyma.<br />
baR-parkebis garda, arsebobs sxva uamravi<br />
sarekreacio adgili da saSualeba: biliardisa<br />
Tu boulingis saTamaSo klubebi, zoologiuri<br />
parkebi, akvaparkebi...<br />
29.rekreacia<br />
iaponuri parki<br />
zogierT zoologiur parkSi cxovelebs galiaSi ar aTavseben, isini Tavisuflad<br />
daseirnoben, adamianebi ki specialuri manqanebiT aTvaliereben zooparksa da mis<br />
binadrebs. samxreT afrikis respublikaSi arsebobs sastumro-zooparki, sadac,<br />
SeiZleba iTqvas, rolebia Secvlili _ „galiaSi“ adamianebi sxedan, anu sastumros<br />
nomrebi specialurad aris izolirebuli cxovelebisagan, romlebic Tavisuflad<br />
daseirnoben sastumros teritoriaze.<br />
albaT ici, rom mTel <strong>msoflio</strong>Si didi popularobiT<br />
sargeblobs ioga, rogorc energiis aRdgenis, janmrTelobis<br />
ganmtkicebisa da gantvirTvis saSualeba. igi saTaves indoeTSi<br />
iRebs. induri religiur-filosofiuri warmodgeniT,<br />
adamians sulieri da fizikuri varjiSiT SeuZlia miaRwios<br />
srulyofilebas, risTvisac yvelaze ukeTesi gza iogaa. igi<br />
dasavleTis qveynebSic gavrcelda, rogorc rekreaciis,<br />
dasvenebis, energiis aRdgenis, janmrTelobis SenarCunebis<br />
saSualeba. indoeTSi arsebobs iogas ramdenime mimarTuleba,<br />
romlebic religiur-filosofiur warmodgenebs efuZneba,<br />
xolo dasavleTSi Camoyalibda fitnes-iogas mimarTuleba,<br />
romelsac mxolod varjiSis, Zalebis aRdgenis, gamajansa-<br />
Rebeli datvirTva aqvs da ara religiur-filosofiuri.<br />
liTxva<br />
l Seni azriT, riT aris ganpirobebuli<br />
gansxvaveba sxvadasxva qveynis sarekreacio<br />
zonebs Soris?<br />
davaleba<br />
l isaubre rekreaciis formebsa da saSualebebze,<br />
romlebic Sen yvelaze metad mogwons.<br />
sportuli ioga<br />
religiur-filosofiuri ioga<br />
105
30<br />
bavSvebis TamaSi<br />
TamaSi<br />
albaT, ginaxavs saqsovi Zafis gorgaliT moburTave<br />
katis knuti, moTamaSe ZaRlis lekvebi an sxva cxovelebi.<br />
TamaSi mxolod adamianisTvis damaxasiaTebeli unari<br />
ar aris, cxovelebic TamaSoben. Tumca adamianma,<br />
cxovelebisgan gansxvavebiT, Seqmna uamravi TamaSi:<br />
sabavSvoTi dawyebuli _ klasobana, Svidqvaobana,<br />
damalobana, koWobana, Cikori da sxva, sportis nairgvari<br />
saxeobebiT damTavrebuli _ fexburTi, Wadraki, kriketi...<br />
TamaSi kulturis erT-erTi universaliaa. <strong>msoflio</strong>s sxvadasxva xalxis mier<br />
Seqmnili araerTi TamaSi gascda warmoSobis adgils; magaliTad, Wadraki saTaves<br />
indoeTSi iRebs, olimpiuri TamaSebi _ saberZneTSi, fexburTi ki _ britaneTSi, dRes<br />
ki maT mTel <strong>msoflio</strong>Si TamaSoben. yvela TamaSs aqvs saerTo mizani _ gamarjveba,<br />
wesebi, saTamaSo adgili da dro. TamaSi ar aris „Cveulebrivi“, „namdvili“ cxovreba,<br />
patara bavSvmac ki icis, rom TamaSis dros yvelafers akeTebs „viTom“.<br />
erTi mxriv, TamaSi aRiqmeba, rogorc araseriozuli, Sromis sapirispiro qceva<br />
(gaixsene ufrosebis SeniSvna _ „nu TamaSob, seriozulad dajeqi“, „saqmes akeTeb Tu<br />
TamaSob?“). TamaSis dros adamiani erToba, isevenebs da siamovnebas iRebs. swored<br />
amitom TamaSoben aramarto bavSvebi, aramed zrdasruli adamianebic. TamaSi maTTvis<br />
gantvirTvis saSulebaa.<br />
meore mxriv, arsebobs sportuli TamaSis profesiuli<br />
saxeobebi, magaliTad, fexburTi. fexburTelebi didi<br />
energiisa da Sromis fasad cdiloben gaxdnen Cempionebi.<br />
es maTTvis ara garToba, aramed seriozuli saqmea,<br />
profesiaa (gaixsene gakveTili „Sroma, profesia da hobi“).<br />
rogorc ukve aRvniSneT, zogierTi TamaSi <strong>msoflio</strong><br />
masStabis gaxda, zogi ki mxolod adgilobriv<br />
tradiciebSi SemorCa. sainteresoa, rom saqarTveloSi<br />
arsebuli bevri uZvelesi TamaSi dRemde Semoinaxa.<br />
ZaRlebis TamaSi<br />
„qarTvelebis odeni sxvadasxvagvari saTamaSo TiTqmis arc erTs xalxs ar aqvs da<br />
yovelgvari saTamaSoc uTuod iseTia, romelic Wkua-gonebasa da sxeuls swvrTnis,<br />
avarjiSebs. yvelas ar CamogiTvliT aq, ... davasaxeleb mxolod „burTaobas”...<br />
burTaobis dros Tvali, fexi, xeli, Tavi, tani da yoliferi Tanasworad eCveva<br />
simardes. qarTul saTamaSoebs bavSvebi Tavis xeliT akeTeben, magaliTad, tafa-riks<br />
TviTon gamosWrian xolme, Svildkodals ikeTeben, burTs Tavis xeliT amzadeben, da<br />
es Sroma kidev ufro ayvarebs patara patrons Tavis sakuTrebas“, _ ase ixsenebs akaki<br />
wereTeli Tavisi bavSvobis sayvarel TamaSebs TxzulebaSi „Cemi Tavgadasavali“.<br />
akaki wereTlis mier CamoTvlili TamaSebidan bevri aRar arsebobs, Tumca erT-erTi<br />
maTgani _ „burTaoba“, romelsac meorenairad „lelos“ uwodeben, dRemde SemorCa.<br />
106 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
lelo dasavleT saqarTveloSi gavrcelebuli<br />
sportis uZvelesi erovnuli saxeobaa. es aris<br />
gunduri TamaSi burTiT. moTamaSeTa mizania burTis<br />
mitana mowinaaRmdege gundis piriT xazTan da lelos<br />
gatana. TamaSobda ubani ubanTan, sofeli sofelTan,<br />
Temi TemTan. lelo sabrZolo momzadebis erT-erT<br />
ZiriTad saSualebad iTvleboda. guria-samegreloSi<br />
lelos dResac TamaSoben.<br />
laxti saqarTvelos sxvadasxva kuTxeSi<br />
gavrcelebuli xalxuri TamaSia. moTamaSeebi iyofian<br />
or gundad. Semoxazaven 6-8 nabijis siganis wres,<br />
TamaSisaTvis saWiroa imdeni qamari, ramdeni wyvilic<br />
TamaSobs. maT qamarze fexis dadgmis ufleba ar aqvT.<br />
Tavdamsxmelebi garSemo uvlian da wridan laxtis<br />
gamotacebas cdiloben. Tu erTi qamris xelSi Cagdeba<br />
mainc moaxerxes, danarCenebs advilad gaitaceben,<br />
radgan SeuZliaT gatacebuli qamriT damcvelebs<br />
wvivebSi scemon da wridan sxva qamrebic gamoitanon.<br />
aseve daSvebulia wridan damcvelis gamoTreva da<br />
amiT misi TamaSidan gamoTiSva. roca yvela qamars<br />
moitaceben, Tavdamsxmelebi iwyeben mowinaaRmdegeTa<br />
„axurebas“ _ qamrebiT muxls qvemoT cemas. damcvels<br />
SeuZlia metoqisaTvis qamris warTmeva (ukan<br />
dabrunebul qamars daagorgoleben da wris SuagulSi<br />
dadeben), moieriSis wreSi SeTreva da TamaSidan<br />
gamoTiSva, mowinaaRmdegis „CaWra“ _ muxlqveviT<br />
terfis mortyma, rac mogebis tolfasia. amis Semdeg<br />
rolebi icvleba da TamaSi Tavidan iwyeba.<br />
30.TamaSi<br />
lelo<br />
laxti<br />
sajildao qva<br />
sajildao qvis aweva _ Sejibri qvis awevaSi _ saqarTvelos sxvadasxva kuTxeSi<br />
gavrcelebuli sportis xalxuri saxeobaa. arsebobda sajildao qvis awevis<br />
ramdenime safexuri: qaris gatareba, anu qvis miwidan aReba, muxlamde aweva, aweva da<br />
nabijis gadadgma, mkerdamde aweva, Tavs zemoT aweva, Sekazmul cxenze gadagdeba.<br />
dawesebuli iyo sxvadasxva jildo: vinc lods odnav mainc aacilebda miwas, xuTi<br />
vercxliT unda dajildoebuliyo; „vinc muxlamde awevda, erT muWa vercxls<br />
uboZebdnen, xolo vinc mkerdamde aitanda, vercxliT qudis avsebas pirdebodnen“<br />
(giorgi SatberaSvili). svaneTSi, sofel kalis saTemoSi, me-11 saukunis kvirikes<br />
salocavis ezoSi, kvirikoba dRes (28 ivlisi) imarTeboda Sejibreba sajildao qvis<br />
awevaSi, romelsac „baCa-liked“ erqva. zogierTi lodi daaxloebiT 140 kilorgams<br />
iwonida, sajildao qvis awevaSi zogjer qalebic monawileobdnen, romlebic<br />
SedarebiT mcire zomis lodebs eWidebodnen.<br />
107
qarTuli kompiuteruli TamaSi `didi<br />
qarTvelebi~ _ vaJa-fSavela<br />
davaleba<br />
droTa ganmavlobaSi esa Tu is TamaSi formas<br />
da, zogjer, Sinaarssac icvlis. magaliTad, dRes<br />
gogonebi saxlobanas sxvanairad TamaSoben da<br />
ara ise, rogorc maTi dedebi an bebiebi. Cndeba<br />
axali TamaSebi. bevri maTgani kompiuteruli<br />
teqnologiebis ganviTarebas ukavSirdeba<br />
(gaixsene „strategia“ gakveTilidan „kulturis<br />
universaliebi“). sxvadasxva qveyanaSi iqmneba<br />
cnobili kompiuteruli TamaSebis „adgilobrivi“<br />
versiebi, magaliTad, saqarTveloSi arsebobs<br />
seria „didi qarTvelebi“, romelTa naxva SegiZlia<br />
misamarTze http://gm.ambebi.ge/<br />
1. gaixsene gakveTili „socializacia“ da imsjele, ramdenad SeiZleba TamaSi<br />
socializaciis agentad CaiTvalos?<br />
2. moiZie informacia Sens kuTxeSi gavrcelebuli romelime Zveli TamaSis Sesaxeb.<br />
TamaSoben Tu ara mas dRes?<br />
108 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
dro 31<br />
dro, TiTqos, adamianisgan damoukideblad<br />
arsebobs, ar eqvemdebareba<br />
mis zemoqmedebas. warsuls, awmyosa da<br />
momavals drois bunebriv monakveTebad<br />
miviCnevT. magram, kargad Tu davakvirdebiT,<br />
dro iseTive kulturuli<br />
artefaqtia, rogoric, magaliTad,<br />
magida an saxli. yvela <strong>kultura</strong> droSi<br />
arsebobs, magram TiToeuli <strong>kultura</strong><br />
gansxvavebulad aRiqvams, anawilebs<br />
da gamoxatavs dros, gansxvavebul<br />
mniSvnelobas aniWebs an, zog SemTxvevaSi,<br />
sruliadac uyuradRebod tovebs mas.<br />
klefsidra<br />
droisadmi gansakuTrebuli yurad-<br />
RebiT dasavluri kulturebi gamoirCeva,<br />
Tumca, ra Tqma unda, yvela erTnairad<br />
ara. magaliTad, amerikis SeerTebul<br />
StatebSi cxovrebis wess „dro karnaxobs“,<br />
cxovrebis tempi Zalian swrafia, xolo<br />
safrangeTSi, italiaSi an, Tundac,<br />
saqarTveloSi, SeiZleba, cxovreba droze<br />
naklebad „damokidebulad“ miviCnioT.<br />
31.dro<br />
artefaqti (laT. arte _ xelovnuri,<br />
factum - gakeTebuli) _ adamianis<br />
naxelavi, mis mier Seqmnili an<br />
gardaqmnili.<br />
mzis saaTi<br />
drois gazomva, misi msvlelobis Seswavla uZvelesi<br />
droidan adamianis erT-erT mizans warmoadgenda.<br />
amisaTvis mravali sxvadasxva xelsawyo Seiqmna _ mzis<br />
saaTi, wylis saaTi (klefsidra), qviSis saaTi, meqanikuri<br />
saaTi, eleqtronuli saaTi. istoriis manZilze saaTma<br />
mniSvnelovani adgili daikava adamianis cxovrebaSi. dRes<br />
Cven warmoudgenlad migvaCnia zedmiwevniT zusti drois<br />
codnis gareSe arseboba, Tumca es yvela <strong>kultura</strong>ze<br />
erTnairad ar iTqmis. zogi <strong>kultura</strong> met mniSvnelobas<br />
aniWebs sizustes, punqtualurobas, saqmianobis droSi<br />
ganawilebas da droulad Sesrulebas, zogi _ naklebs.<br />
droisadmi damokidebulebaze miuTiTebs cxovrebis<br />
tempic: dro, TiTqos, erTgan ufro swrafad midis,<br />
vidre sxvagan. is kulturebi, romlebic gansakuTrebiT<br />
afaseben drois efeqtur gamoyenebas, cxovrebis maRali<br />
tempiT xasiaTdeba; saaTi sacxovrebeli da samuSao<br />
garemos aucilebeli atributia.<br />
mzis saaTi, gelaTi<br />
109
wminda ieronime<br />
mxatvari ios van kleve. me-16 saukune.<br />
kaTolikuri eklesiis erT-erT<br />
mamad miCneuli. wm. ieronime xSirad<br />
gamoisaxeboda Tavis qalasTan<br />
erTad. am naxatze Tavis qala, saaTi<br />
(zeda marjvena kuTxeSi) da TiTqmis<br />
Camwvari sanTeli amqveyniuri<br />
cxovrebis swrafmavlobas gamoxatavs.<br />
<strong>msoflio</strong> saaTi berlinSi<br />
me-15 saukunis astronomiuli<br />
saaTi praRaSi, CexeTi<br />
sizustes iaponiaSi kidev ufro didi yuradReba<br />
eqceva, vidre evropasa da amerikaSi. es cxadad Cans<br />
iaponiis rkinigzis sistemis magaliTze: Tu evropaSi<br />
„dagvianeba” niSnavs ganrigidan 15 wuTze met gadacdenas,<br />
anu, Tu matarebeli 14 wuTs daagvianebs, es mainc<br />
droulad iTvleba, iaponiaSi dasaSvebad miiCneva<br />
ganrigSi miTiTebuli droidan mxolod erTi wuTis<br />
farglebSi gadacdena.<br />
citgloge, me-13 saukunis saaTi<br />
bernSi, Sveicaria.<br />
saaTis koSki sigiSoaraSi,<br />
rumineTi<br />
daaxloebiT 1000 wels abatma<br />
herbertma (946-1003), romelic<br />
Semdgom romis papi silvestr<br />
II gaxda, gamoigona pirveli<br />
meqanikuri saaTi. manve xeli<br />
Seuwyo arabuli mecnierebis<br />
miRwevebis, ariTmetikisa da<br />
maTematikis gavrcelebas evropaSi,<br />
xelaxla gaacno Tanamed<br />
ro veebs saangariSo da<br />
astrono miuli xelsawyoebi,<br />
romlebic antikuri peri odis Semdgom daviwyebas<br />
mieca. daaxloebiT me-12 saukunidan germaniaSi gaCnda<br />
pirveli koSkis saaTebi, romlebiTac male mTeli<br />
evropa daifara. qalaqis moednebze ganTavsebuli<br />
saaTebi drois garkveul monakveTSi rekviT mTel<br />
qalaqs auwyebdnen ara mxolod zust dros, aramed<br />
axsenebdnen drois warmavlobasac.<br />
xSirad saaTebi eklesiebzec keTdeboda da es<br />
SemTxveviTi ar iyo: qristianuli moZRvrebis Tanaxmad,<br />
drois svlasTan erTad, ukanaskneli samsjavroc<br />
axlovdeboda. es yvela qristians unda xsomeboda<br />
yoveldRiur cxovrebasa da saqmianobaSi. ase rom,<br />
saaTis rekva eklesiebis samrekloebidan ukanasknel<br />
samsjavrosa da, masTan erTad, drois dasasrulsac<br />
axsenebda Tavis mrevls.<br />
110 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
samreklodan da minareTidan qristian da muslim morwmuneebs<br />
locvis drois dadgomas auwyeben<br />
kiTxva<br />
saaTis koSki miunhenSi,<br />
germania<br />
l erTi amerikeli mecnieris TqmiT, amerikuli xuTi wuTi meqsikur erT saaTs udris _<br />
es is droa, romelic, daTqmul Sexvedraze dagvianebis SemTxvevaSi, bodiSis moxdas<br />
gavaldebulebs. ra SemTxvevaSi vixdiT dagvianebisaTvis bodiSs saqarTveloSi?<br />
davaleba<br />
1. gaixsene drosTan dakavSirebuli sxvadasxva gamoTqma da axseni, droisadmi rogor<br />
damokidebulebas asaxavs isini.<br />
2. gamoikvlie, drois ra monakveTs gulisxmobs sityvebi „axlave“, „male“, „xuT wuTSi“,<br />
„axlaxan“.<br />
3. warmoidgine da imsjele adamianTa cxovrebaze meqanikuri da eleqtronuli saaTebis<br />
ararsebobis SemTxvevaSi.<br />
4. daakvirdi transportis moZraobis grafiks, miuTiTebs Tu ara droisadmi garkveul<br />
damokidebulebaze sazogadoebaSi _ magaliTad, punqtualurobasa an drois<br />
yairaTian moxmarebaze?<br />
31.dro<br />
111
damatebiTi informacia<br />
cxovreba drois gareSe<br />
braziliaSi, tropikul junglebSi mcxovrebi pirahas tomi daaxloebiT 350-400<br />
adamians iTvlis. am tomis xalxi monadireobiTa da SemgroveblobiT aris dakavebuli.<br />
isini sakuTar Tavs uwodeben hiaitihi, rac niSnavs „marTalni, Seumcdarni“.<br />
pirahas <strong>kultura</strong> da ena unikaluria yvela arsebul <strong>kultura</strong>sa da yvela cocxal<br />
enaTa Soris. es Taviseburebebi mecnierTa Soris azrTa sxvadasxvaobisa da kamaTis<br />
safuZveli gaxda.<br />
amerikeli lingvisti daniel evereti, romelic 1970-ian wlebSi 7 wlis manZilze<br />
cxovrobda pirahas xalxTan da aTeulobiT wlis manZilze ikvlevda maT enasa da<br />
<strong>kultura</strong>s, miiCnevs, rom pirahas enis Seswavla ukiduresad rTulia. es Sefaseba<br />
ucnaurad SeiZleba mogveCvenos, radgan pirahas ena mxolod 3 xmovansa da 8 Tanxmovans<br />
Seicavs da leqsikuri TvalsazrisiTac erTob mwiria. Tumca, am enas axasiaTebs<br />
tonalobebis, maxvilebis da marcvalTa sigrZis/xangrZlivobis uaRresad rTuli<br />
mravalferovneba. amitom pirahas enaze molaparake adamians ise SeuZlia gamoTqvas<br />
xmovnebi da Tanxmovnebi, rom saubari ufro metad stvenas, simReras an zuzuns<br />
emsgavseba. garda amisa, pirahas enaSi zmnis struqturac uCveulod rTulia. am enis<br />
unikaluroba, rogorc lingvistebi miiCneven, isaa, rom pirahas ena erTaderTia,<br />
romelsac ar gaaCnia qvewyobili winadadeba. magram yvelaze uCveulo mainc is aris,<br />
rom am enaSi saerTod ar arsebobs feris, ricxvebis, raodenobis (mxolod „ramdenime“<br />
da „meti“), aseve droisa da warsulis aRmniSvneli sityvebi. zmnas ar aqvs warsuli dro.<br />
ar arsebobs aranairi codna tomis warsulis Sesaxeb, pirahas xalxs ar hyavs gmirebi, ar<br />
gaaCnia zepiri istoriebi winaprebis Sesaxeb, romlebsac uyvebian axalgazrda Taobas.<br />
ar aqvT miTebi da samyaros SeqmnasTan dakavSirebuli warmodgenebi, arc xatvis<br />
tradicia, romelic sxva kulturebSi damaxsovrebis<br />
erT-erTi saSualebad miiCneva.<br />
daniel evereti<br />
amerikeli lingvisti<br />
daniel evereti miiCnevs, rom ena kulturis mier<br />
iqmneba, pirahas <strong>kultura</strong>s ki ar ainteresebs warsuli da<br />
momavali, Sesabamisad, isini arc mis enaSi aisaxa. pirahas<br />
kulturis arsi aris „cxovreba aq da axla“. erTaderTi,<br />
rasac pirahasTvis mniSvneloba SeiZleba hqondes, aris<br />
is, rac xdeba awmyoSi. awmyoSi cxovreba xsnis imasac,<br />
rom maT ar aqvT miTebi samyaros Seqmnis Sesaxeb. maTi<br />
azriT, yvelaferi, rac aris, yovelTvis iyo. ramdenadac<br />
mniSvnelovani ar unda iyos awmyoSi momxdari movlena<br />
Tu adamiani, is maleve miecema daviwyebas. pirahas<br />
tomSi sul ramdenimes SeiZleba axsovdes, magaliTad,<br />
Tavisi bebiebisa da babuebis saxeli. pirahas xalxi ar<br />
interesdeba imiT, rasac uSualod ar xedavs an ganicdis,<br />
maTTvis abstraqtuli ideebi ar aris mimzidveli _<br />
yvelafers sagnobrivi Sesatyvisi unda moeZebnebodes.<br />
112 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
magaliTad, maT maSinve dakarges interesi ieso qristes mimarT, rogorc ki gaiges,<br />
rom is aravis unaxavs.<br />
aseve gulgrilia piraha momavlis mimarTac. maTi saqmianoba tovebs STabeWdilebas,<br />
rom isini ar zrunaven momavalze ise, rogorc amas vakeTebT Cven. Cveni TiToeuli<br />
„dRevandeli dRis“ mniSvnelovan nawils ikavebs fiqri da zrunva „xvalindel dReze“.<br />
magram pirahas xalxi ase ar iqceva: magaliTad, isini arasodes imarageben sakvebs,<br />
rasac moipoveben, maSinve iTviseben. isini ar iyeneben xorcis Sebolvis xerxs misi<br />
Senaxvis mizniT, miuxedavad imisa, rom ician am xerxis Sesaxeb; fqvilsac mxolod<br />
ramdenime dRis samyofs fqvaven.<br />
cxadia, rodesac ar aris codna zusti ricxvebis, raodenobis, gamoTvlis Sesaxeb,<br />
iq ver ganviTardeba codna drois Sesaxebac. Tu enaSi ar aris sityvebi ama Tu im ideis<br />
gasaviTareblad, es ideebi ver Camoyalibdeba. Tumca, aris iseTi magaliTi, rodesac<br />
varlpiris xalxma (avstralieli aborigenebi), romelTa raodenobis aRmniSvneli<br />
sityvebi Semoifargleboda „erTi, ori, bevri“, iswavla Tvla inglisurad. magram<br />
pirahas tomi aqac unikaluri aRmoCnda _ daniel evereti rva Tvis manZilze aswavlida<br />
maT Tvlas portugaliurad, magram verc erTma maTganma ver iswavla Tvla aTamde.<br />
d. evereti darwmunebulia, rom es ar miuTiTebs pirahas xalxis inteleqtualur<br />
SesaZleblobebze, aramed imaze, rom isini, ubralod, ar miiCneven Tvlas da ricxvebs<br />
saWirod Tavisi cxovrebisaTvis.<br />
pirahas tomi ar cxovrobs garesamyarosgan izolirebulad, magram es maT cxovrebis<br />
wesze gavlenas ar axdens. pirahas xalxi gamorCeviT konservatiulia. magaliTad<br />
SeiZleba erTi istoria moviyvanoT. pirahas xalxi yoveldRiurad iyenebs kanoes (navs)<br />
TevzaobisaTvis. rodesac kanoeebi Zveldeba da xmarebisaTvis uvargisi xdeba, mis<br />
nacvlad isini, droebiT, xis qerqs iyeneben. amitom d. everetma moiyvana xelosani,<br />
romelmac maT kanoes damzadeba aswavla. garkveuli drois Semdeg, rodesac maT kidev<br />
dasWirdaT kanoe, pirahas xalxma ganacxada: „piraha ar amzadebs kanoes!“<br />
diskusia<br />
l pirahas xalxis magaliTze, imsjeleT kulturisa da enis mimarTebis Sesaxeb drois<br />
konteqstSi.<br />
31.dro<br />
113
32<br />
cikluri da sworxazovani dro<br />
albaT, TiToeul Tqvengans, weliwadSi erTxel mainc, uxdeba qalaqidan sofelSi<br />
an soflidan qalaqSi wasvla. SeamCnevdiT, rom drois mniSvneloba sxvadasxvagvaria<br />
urbanul da agrarul sivrceSi. qalaqSi drois yovel monakveTs garkveuli mniSvneloba<br />
aqvs, magaliTad, swavla da samsaxuri yovelTvis konkretul dros iwyeba, Sesvenebac<br />
saaTis mixedviT aris gawerili, imis miuxedavad, weliwadis ra droa da rogori amindia<br />
ama Tu im dRes. sofelSi droisadmi damokidebuleba<br />
gansxvavebulia: aq ufro meti mniSvneloba drois did<br />
monakveTebs eniWeba, vidre wuTsa da wams. sofelSi,<br />
sameurneo saqmianobis specifikidan gamomdinare,<br />
yuradReba eqceva weliwadis dros, ganTiads, naSuadRevs<br />
an mwuxrs, cota vinme Tu akvirdeba saaTebsa da wuTebs<br />
imis gasarkvevad, rodis garekos saqoneli saZovarze,<br />
rodis mowvelos Zroxa, an rodis gavides mindorSi<br />
samuSaod. samagierod, yuradReba eqceva aminds, imas,<br />
romelime konkretul dRes wvims Tu Takara mzea.<br />
davaleba<br />
l imsjele, sofelSi maRviZaras ise aqtiurad iyeneben, rogorc qalaqSi?<br />
actekebis wriuli formis<br />
kalendari<br />
mecnierebi ganasxvaveben<br />
drois orgvar aRqmas<br />
_ ciklurs/wriuls da<br />
swor xazovans. pirveli<br />
gagebis mixedviT, dro<br />
ganme orebadi ciklebis<br />
monac vleobaa. drois<br />
aseTi gageba dama xasiaTebeli<br />
iyo mravali Zveli<br />
kulturisaTvis, maga liTad<br />
egvipturi, Suamdi na ruli,<br />
induri da sxva. aseTi aRqma<br />
drois buneb rivi ciklebis (magaliTad, weliwadis droebi,<br />
okeanis miqceva da moq ceva, mdinarebSi wylis donis<br />
cvalebadoba, mTvaris ciklebi da a.S.) monacvleobas da<br />
mudmiv ganmeorebadobas eyrdnoboda. sazogadoebebi,<br />
kalaCakra _ `drois borbali~<br />
induisturi da budisturi<br />
religiisa da filosofiisaTvis<br />
damaxasiaTebeli koncefciaa,<br />
romlis mixedviT dro<br />
cikluria da ganmeorebadi<br />
periodebisagan Sedgeba<br />
romle bic drois cikluri aRqmiT xasiaTdeba, naklebad zrunavs warsulis Senaxvasa<br />
da damaxsovrebaze, radgan, maTi azriT, amqveynad yvelaferi meordeba. Sesabamisad,<br />
moma valic ar aris zrunvis sagani, radgan iqac yvelaferi winaswar gansazRvrulia.<br />
cikluri drois kulturebi, umTav resad, awmyoze arian orientirebuli.<br />
114 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
droisadmi damokidebuleba, iseve rogorc kulturis sxva maxasiaTeblebi, enaSi<br />
vlindeba. qarTulSi sityva „win” asocirdeba momavalTan, xolo „ukan” _ warsulTan.<br />
rodesac adamianis gamxneveba gvinda, mas veubnebiT _ ukan nu moixedav, yovelTvis<br />
win iyureo. amiT vgulisxmobT, rom igi warsulisgan unda gaTavisufldes da<br />
momavalze izrunos. magram, amasTanave, qarTul enaSi gvaqvs sityvebi _ „guSinwin“,<br />
„winaT“, „ramdenime wlis win“ _ romlebic warsul dros ukavSirdeba. Sesabamisad, aq<br />
SeiZleba davinaxoT dros cikluri aRqmis magaliTi, rodesac warsuli da momavali<br />
erTi mTlianobaa da rac „winaT“ _ warsulSi iyo, is dagvxvdeba „win“ _ momavalSic.<br />
drois cikluri aRqma gansakuTrebiT<br />
damaxasiaTebelia im sazogadoebebisaTvis,<br />
romelTa cxovreba da saqmianoba mWidrod aris<br />
dakavSirebuli drois bunebriv ciklebTan.<br />
urbanul sivrceSi ki, sadac saqmianobis sxva<br />
sferoebi ganviTarda (magaliTad, vaWroba,<br />
xelosnoba, warmoeba), droisadmi gansxvavebuli<br />
damokidebuleba Camoyalibda. aseTi gageba<br />
gulisxmobs dros, rogorc sworxazovans,<br />
wrfivs, romelsac aqvs dasabami da dasasruli<br />
an, sulac, usasruloa. aseTi dro Seuqcevadia,<br />
misi dabruneba SeuZlebelia, Sesabamisad,<br />
warsulSi Cadenili qmedebebic ar eqvemdebareba<br />
cvlilebebs.<br />
davaleba<br />
32. cikluri da sworxazovani dro<br />
qarTuli borjRali mzis simboloa,<br />
romelic, amasTanave, drois wrebrunvas<br />
gamoxatavs. es simbolo gamosaxulia<br />
uZvelesi periodis ritualur da<br />
sayofacxovrebo nivTebze, Sua<br />
saukuneebis arqiteqturul Zeglebze<br />
da Tanamerove saxelmwifo da sxva<br />
simbolikaSi<br />
l Zveli berZeni tragikosis agaTonis (Zv.w. 448-400) sityviT, erTaderTi ram aris<br />
miuwvdomeli RmerTisTvis: Secvalos warsuli.<br />
Seni azriT, drois aRqmis romel koncefcias gamoxatavs agaTonis sityvebi?<br />
amgvarad, sworxazovani<br />
drois koncefciis farglebSi,<br />
drois swrafi svla<br />
Zalian mZafrad ganicdeba.<br />
warsuli mkafiod aris<br />
gamijnuli momavlisagan.<br />
iwyeba zrunva imisaTvis,<br />
rom samudamod gasuli<br />
warsuli daviwyebas ar<br />
mieces _ iqmneba istoria.<br />
amasTanave, drois sworxazovani<br />
gageba gulisxmobs,<br />
istoriuli drois xazi, romelic xazovani drois koncefcias<br />
gamoxatavs<br />
115
om momavali adamianebze, maT saqmianobazea damokidebuli, rac naklebad SeiniSneba<br />
cikluri drois koncefciaSi.<br />
droisadmi damokidebulebis mixedviT ganasxvaveben, erTi mxriv, sazogadoebebs,<br />
romelic tradiciebis SenarCunebisaken arian midrekili da, meore mxriv, sazogadoebebs,<br />
romlebic siaxleebis damkvidrebas aniWeben upiratesobas.<br />
davaleba<br />
1. imsjele, Cveni sazogadoebisaTvis damaxasiaTebeli drois aRqma cikluria Tu<br />
sworxazovani.<br />
2. moiZie informacia qarTuli xalxuri dResaswaulebis Sesaxeb, romlebic<br />
dakavSirebulia sezonuri ciklebis monacvleobasTan.<br />
3. sworxazovani drois idea bibliidan iRebs saTaves. Tumca bibliis teqstebis<br />
sxvadasxva monakveTSi drois rogorc cikluri, ise sworxazovani koncefcia<br />
vlindeba. waikiTxe fragmentebi eklesiastes wignidan da imsjele masSi asaxul<br />
drois aRqmaze.<br />
4. daakvirdi mocemul koordinatTa sistemas da imsjele, rogor aris asaxuli enaSi<br />
drosTan damokidebuleba.<br />
სკნელი<br />
116 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
damatebiTi informacia<br />
aRmoxdeba mze da Cadis igi, ubrundeba Tavis adgils da kvlav iqidan amobrwyindeba.<br />
samxreTisaken mihqris qari, gabrundeba CrdiloeTisken; brunavs, brunavs, mihqris<br />
qari da ubrundeba isev Tavis wres.<br />
yvela mdinare zRvebisaken miedineba, zRva ki mainc ar aRivseba; mdinareni saiTkenac<br />
miedinebodnen, kvlavac iqiTken miedinebian.<br />
rac yofila, igive iqneba da rac momxdara, igive moxdeba; araferia mzis qveS axali.<br />
naxaven rasme da ityvian: aha, axali. [magram] esec yofila Cvens winare saukuneSi.<br />
yovelives Tavis dro aqvs da yvelafers Tavisi Jami am cisqveSeTSi.<br />
Jami Sobisa da Jami sikvdilisa; Jami danergvisa da Jami dangreulis aRmofxvrisa.<br />
Jami mokvdinebisa da Jami gankurnebisa; Jami ngrevisa da Jami Senebisa.<br />
Jami tirilisa da Jami sicilisa; Jami glovisa da Jami lxinisa.<br />
Jami qvaTa mimofantvisa da Jami maTi Segrovebisa; Jami mijnurTa paemanisa da Jami<br />
maTi gayrisa.<br />
Jami povnisa da Jami dakargvisa; Jami Senaxvisa da Jami gaflangvisa.<br />
Jami darRvevisa da Jami Sekervisa; Jami dumilisa da Jami ubnobisa.<br />
Jami siyvarulisa da Jami siZulvilisa; Jami omisa da Jami mSvidobisa.<br />
yovelive erT adgils miva; yvelaferi miwisganaa da yvelaferi miwad iqceva.<br />
32. cikluri da sworxazovani dro<br />
eklesiaste<br />
117
33<br />
ena, niSanTa sistemebi<br />
komunikacia (laT. communicare _<br />
sayovelTaod gaxdoma) _ aris<br />
kavSiris damyarebis, codnis an<br />
informaciis gadacemis procesi<br />
or an mraval individs, jgufs Tu<br />
<strong>kultura</strong>s Soris.<br />
Sen ukve ici, ra aris simbolo, sagnebisa da movlenebis<br />
simbolizaciis unari, rasac adamianis unikalur<br />
Tvisebad miiCneven. cnobili germaneli filosofosis<br />
ernst kasireris azriT, adamiani „simboloTa badiT“ aris<br />
SemosazRvruli da am badeSi, miTosTan, xelovnebasTan,<br />
religiasTan erTad, enas wamyvani adgili uWiravs. ena<br />
simboloTa sistemaa. am simboloebis _ sityvebis _<br />
mniSvneloba gaziarebulia konkretuli sazogadoebis<br />
wevrTa mier, sxvagvarad rom vTqvaT, gasagebia am<br />
sazogadoebis wevrebisaTvis. rogorc enaTmecnierebi<br />
varaudoben, dRes <strong>msoflio</strong>Si daaxloebiT 5-6 aTas<br />
sxvadasxva enaze laparakoben. metyvelebis unari,<br />
romelic enis meSveobiT xorcieldeba, adamianis<br />
damaxasiaTebeli erT-erTi umTavresi niSania, romlis<br />
saSualebiT gamovTqvamT azrebs, sityvieri formiT<br />
gamovxatavT grZnobebs.<br />
sxva biologiuri saxeobebisagan<br />
adamians, upirvelesad, ena da metyvelebis<br />
unari gamoarCevs. misi meSveobiT adamianebi<br />
erTmaneTTan urTierTobas amyareben. ena<br />
informaciis dagrovebis, swavlebisa da<br />
swavlis, TanamSromlobis, gamocdilebis<br />
gadacemis yvelaze efeqturi saSualebaa.<br />
cxovelTa sakomunikacio sistemebisagan<br />
ena, pirvel rigSi, imiT gansxvavdeba, rom<br />
adamiani mas biologiuri memkvidreobis<br />
saxiT ki ar iRebs, aramed swavlobs.<br />
Sesabamisad, enobrivi komunikacia, TiTqmis<br />
srulad, swavlebazea dafuZnebuli.<br />
ena, rogorc komunikaciis ZiriTadi<br />
saSualeba, kacobriobis evoluciis<br />
Sedegad Camoyalibda. igi ar gaCenila uceb,<br />
istoriis erT konkretul etapze, aramed<br />
aTaswleulebis manZilze viTardeboda.<br />
ganviTarebis romeliRac safexurze Cvenma<br />
winaprebma daiwyes bgerebis kombinireba.<br />
gaCnda danawevrebuli metyveleba. bgeriTi<br />
sistemebi, romlebsac Cveni winaprebi<br />
iyenebdnen, TandaTanobiT Camoyalibda<br />
enebad.<br />
ernst kasireri<br />
118 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
istoriul da socialur cvlilebebTan erTad, ena<br />
mudmivad viTardeba. Cndeba axali sityvebi, icvleba<br />
maTi mniSvneloba. magaliTad, regveni Zvel qarTulSi<br />
axalgazrdasa da gamoucdels niSnavda, dRes ki sulelis,<br />
briyvis mniSvnelobiT gamoiyeneba. icvleba ara marto<br />
literaturuli ena, aramed yofiTi metyvelebac:<br />
Jargoni, romelsac Tqveni mSoblebi iyenebdnen, SesaZloa,<br />
TqvenTvis sruliad gaugebari iyos da piriqiT.<br />
SeiZleba iTqvas, rom ena kulturis „saxlia“: igi<br />
asaxavs <strong>kultura</strong>Si arsebul yvela warmodgenas,<br />
Sexedulebas, damokidebulebas, tradicias. TiToeuli<br />
Cvengani samyaros aRiqvams mSobliuri enis meSveobiT,<br />
romelSic Tavmoyrilia TaobaTa codna da gamocdileba.<br />
me-20 saukunis dasawyisSi, roca ivane javaxiSvili, TanamoazreebTan<br />
erTad, qarTuli universitetis daarsebisaTvis iRvwoda, qarTuli samecniero<br />
terminologia, faqtobrivad, ar arsebobda. misi Seqmna universitetis mecnierTa<br />
pirveli Taobebis damsaxurebaa. „Cven unda CamovayaliboT mecnieruli<br />
WeSmaritebani im enaze, romelzec gavigoneT dedis alersi da warmovTqviT<br />
pirveli sityva. es iqneba im didi kulturis aRorZineba, romelic winaprebma<br />
dagvitoves“, aRniSnavda universitetis pirveli reqtori petre meliqiSvili.<br />
swored am droidan damkvidrda mecnierebasa da yoveldRiur metyvelebaSi dRes<br />
farTod gavrcelebuli terminebi _ Jangbadi, wyalbadi, mJava, tute, naerTi,<br />
zeJangi, rkinigza, uReltexili, gantoleba, asanTi da sxva.<br />
axal terminebs, qarTuli enis bunebis gaTvaliswinebiT, qmnidnen ilia WavWavaZe<br />
da me-19 saukunis sxva qarTveli moRvaweebi. magaliTad, iliam daamkvidra sityvebi:<br />
Sinaarsi, TvalTaxedva, uaryofa, ufleba, mmarTveloba, rwmuneba, kacobrioba,<br />
erovneba, mTavroba da zogi sxva, akakis ekuTvnis Sexmatkbileba, gaiZvera, bobola,<br />
niko nikolaZes _ liandagi, orTqlmavali. am sityvebis nawili Zveli qarTulidan<br />
iyo aRebuli, nawili iqmneboda arsebuli Zirebis gamoyenebiT.<br />
adamianebi aseve xSirad iyeneben niSanTa<br />
enas. maT ricxvs ganekuTvneba is sistemebic,<br />
romlebiTac smenadaqveiTebuli da<br />
metyvelebis unars moklebuli adamianebi<br />
sargebloben komunikaciis procesSi. es<br />
sistemebi moicavs sabaziso Jestebis<br />
SezRudul raodenobas, romelic salaparako enaSi gamoyenebul bgerebs Seesabameba.<br />
maTi kombinirebis Sedegad yalibdeba sityvebi da mniSvnelobebi.<br />
arsebobs saerTaSorisod aRiarebuli niSanTa sistemebi, romelTa gareSe<br />
Tanamedrove <strong>msoflio</strong>Si adamianTa urTierToba Zalian Zneli iqneboda. isini<br />
Tanabrad gasagebia qarTvelisa da frangisTvis, Cinelisa da brazilielisTvis _<br />
33.ena, niSanTa sistemebi<br />
piqtograma (laT. pictos _ daxatuli,<br />
berZn. grama _ Canaweri) _ pirobiTi<br />
niSani, naxati;<br />
piqtografia _ xatovani damwerloba.<br />
119
sanoto niSnebi<br />
saerTaSorisod aRiarebuli<br />
niSnebi _ piktogramebi<br />
yvelasTvis, visac saqmiani an diplomatiuri<br />
misiiT, saswavleblad, samuSaod Tu turistad<br />
mogzauroba uwevs. am niSnebs piqtogramebs<br />
uwodeben.<br />
da bolos, niSanTa sistemebs ganekuTvneba<br />
sxvadasxva mecnierebaSi gamoyenebuli<br />
simboloebi, sanoto sistema, morzes anbani da<br />
sxva, romelTac aseve sayovelTaod aRiarebuli<br />
mniSvneloba aqvs.<br />
sagzao niSnebi maTematikuri simboloebi<br />
120 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
kiTxva<br />
l niSanTa kidev romel sistemebs icnob?<br />
davaleba<br />
davaleba<br />
1. moifiqre da moiZie qarTuli sityvebi, romelTa mniSvneloba droTa ganmavlobaSi<br />
Seicvala.<br />
2. CamoTvale dRes gamoyenebuli sityvebi, romlebic ucvlelad gadmovida sxva<br />
enebidan.<br />
33.ena, niSanTa sistemebi<br />
121
34<br />
enis `tyveobaSi~<br />
kodireba _ procesi, romlis<br />
Sedegad informacia gardaiqmneba<br />
simboloebad da konkretuli<br />
mniSvnelobis matarebeli xdeba.<br />
ena nebismieri kulturis aucilebeli<br />
komponentia. adamiani samyaros swored<br />
enis meSveobiT aRiqvams da enisave<br />
meSveobiT qmnis mis suraTs; rogorc<br />
mecnierebi amboben, enaSi kodirebulia<br />
arsebuli sinamdvile. ras niSnavs es?<br />
mivmarToT magaliTs.<br />
Cven ferad samyaroSi vcxovrobT _ xiluli sinamdvile uamravi feris sagnebisa Tu<br />
sivrceebis saxiT gvexateba. magram fizikosisaTvis feri _ es aris sxvadasxva sixSiris<br />
eleqtromagnituri gamosxiveba, e.w. speqtri, romelsac aRiqvams adamianis Tvali da<br />
Sesabamis signalebs gadascems tvins. tvini ki miRebul informacias ferebad „alagebs“<br />
_ garkveuli sixSiris talRebs erT ferad aRiqvams, sxvas _ sxva ferad. magram ra<br />
fers ra saxeli daerqvas, amas tvins ena karnaxobs. qarTul da bevr sxva enaSi Svidi<br />
ZiriTadi feris aRmniSvneli sityva arsebobs: wiTeli, narinjisferi, yviTeli, mwvane,<br />
cisferi, lurji, iisferi. magram zog enebSi ZiriTad ferTa ricxvi sxvaa. arsebobs<br />
enebi, romlebSic mTeli speqtri sul or feradaa dayofili. es ar niSnavs, rom amgvar<br />
enebze molaparake adamianebi Cvenze uaresad arCeven ferebs; ubralod, maTi enebi<br />
sxvanairad axdenen samyaros erT-erTi umniSvnelovanesi maxasiaTeblis _ feris _<br />
kodirebas.<br />
adamianisTvis imdeni feri arsebobs, ramdenis aRmniSvneli sityvac aris mis<br />
mSobliur enaSi. cnobilia, rom inglisurSi ferebis aRmniSvneli naklebi sityvaa,<br />
vidre zogierT sxva enaSi, Tundac qarTulSi. Tu qarTulSi cisfer da lurj ferebs<br />
vasxvavebT, inglisurSi es ori feri erTi sityviT (blue) aRiniSneba.<br />
gadavinacvloT Tvalidan yurze. mTel <strong>msoflio</strong>Si mamlebi daaxloebiT erTnairad<br />
yivian, magram qarTulad molaparakeebs es yivili gvesmis rogorc „yiy-li-yo“,<br />
ingliselebs „qoq-e-dudl-du“, rusebs _ „ku-ka-re-ku“, Cinelebs _ „go-ge-go-go“,<br />
sparselebs _ „qu-qu-li-qu“, somxebs _ „wu-Rru-Ru“, filipinelebs _ „tik-ti-la-ok“<br />
da a.S. rogorc xedav, yvela am mibaZviT sityvaSi raRac saerToa, magram gansxvavebac<br />
bevria; es imis maCvenebelia, rom sxvadasxva enaSi erTi da igive mocemulobis (Cvens<br />
SemTxvevaSi _ mamlis yivilis) kodireba SeiZleba gansxvavebulad moxdes.<br />
rasakvirvelia, zemoTqmuli exeba ara marto ferebsa da bgerebs, aramed ufro<br />
rTul cnebebsa da faseulobebs; sabolood ki gamodis, rom ena Tavisebur „tyveobaSi“<br />
aqcevs adamians _ igi „iZulebulia“, ise aRiqvas sinamdvile, rogorc amas ena karnaxobs,<br />
rogorc es sinamdvile kodirebulia enaSi.<br />
122 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
sainteresoa evropuli klasikuri nawarmoebebis _ <strong>msoflio</strong> literaturis<br />
Sedevrebis _ Targmanebi sxvadasxva (ZiriTadad aRmosavlur) enaze. mTargmnelebi<br />
iZulebuli iyvnen, gaeTvaliswinebinaT ama Tu im enis da, Sesabamisad, kulturis<br />
Taviseburebebi Targmanis Sesrulebis dros, sxvagvarad mkiTxvels misi aRqma<br />
gauWirdeboda. amgvarad Seiqmna originaluri saxelwodebebis nawarmoebebi,<br />
romelTa dedanTan dakavSireba, erTi SexedviT, Zalian rTulia. ai, ramdenime<br />
maTgani: hariet biCer sTous „biZia Tomas qoxi“ Cinurad ase iTargmna _ „Savi mona<br />
cas SehRaRadebs“; servantesis „don kixoti“ _ „raindi satanis cxovrebis aRwerad“<br />
iqca; iaponiaSi gamocemul puSkinis „kapitnis qaliSvils“ grZeli da poeturi<br />
saxeli daerqva _ „yvavilis guli da peplis suli. saocari ambebi ruseTidan“; lev<br />
tolstois „omi da mSvidobis“ saTauris Targmani ki Semdegnairia: „yvavilTa glova<br />
da mwuxare tirifebi, anu saSineli brZolebis sisxliani nakvalevi CrdiloeT<br />
evropaSi“.<br />
rogorc ukve ici, ena komunikaciis ZiriTadi saSualebaa. im SemTxvevaSi, Tu igi<br />
am funqcias ar asrulebs, an nawilobriv asrulebs, rTulia sazogadoebaze, rogorc<br />
mTlian da unikalur organizmze saubari. amis naTeli magaliTi Cveni qveynis istoriaSic<br />
gvxvdeba: swored qarTuli enis funqciis problema afiqrebdaT „Tergdaleulebs“ me-<br />
19 saukunis 60-iani wlebSi. ilia da misi Tanamoazreebi miiCnevdnen, rom am periodamde<br />
arsebuli saliteraturo qarTuli ena sazogadoebis mxolod mcire nawilisTvis _<br />
aristokratiisTvis iyo xelmisawvdomi. es, Tavis mxriv, arTulebda socialur fenebs<br />
Soris komunikacias, rac sazogadoebis erTianobis safuZvelia. „TergdaleulTa“<br />
iniciativiT gatarda enis reforma, xmarebidan amoiRes ramdenime aso-niSani, riTac<br />
igi gacilebiT moqnili da yvelasTvis misawvdomi gaxda. qarTuli enis is forma,<br />
romelzec dRes Cven vsaubrobT da vwerT, am epoqidan iRebs saTaves. Tu Seadareb enis<br />
reformamde da reformis Semdeg daweril poetur da prozaul nimuSebs, gansxvavebas<br />
TvalnaTliv dainaxav.<br />
piter breigeli (1525-1569). babilonis<br />
godoli.<br />
bibliuri Tqmuleba babilonis godolis<br />
Sesaxeb gadmogvcems, Tu rogor alaparakdnen<br />
adamianebi sxvadasxva enaze. mecnierebma<br />
ar ician enis warmoSobis zusti dro. ar<br />
viciT, hqonda Tu ara rodesme kacobriobas<br />
saerTo ena. miuxedavad imisa, rom arseboben<br />
monaTesave enebi, TiToeuli maTgani<br />
unikaluri da TviTmyofadia. lingvistebi<br />
miuTiTeben, rom erTi enis sxvadasxva<br />
variantis Camoyalibebaze did gavlenas<br />
axdens konkretuli <strong>kultura</strong>. magaliTad,<br />
inglisuri mSobliuri enaa ingliselebisa<br />
da amerikelebisaTvis, avstralielebisa da<br />
samxreT afrikelebisaTvis, magram isini am enis sagrZnoblad gansxvavebul versiebs<br />
iyeneben.<br />
34.enis `tyveobaSi~<br />
123
eduard sepiri<br />
b. uorfi ikvlevda<br />
CrdiloeT<br />
amerikis adgilobriv<br />
mosaxleobas,<br />
kerZod, amerikeli<br />
indielebis toms<br />
_ hopis. man aRmo-<br />
benjamen li uorfi<br />
aCina, rom am tomis<br />
enaSi ar moiZebneba<br />
sxvadasxva droiTi kategoriis aRmniSvneli<br />
gramatikuli formebi. sxvagvarad rom vTqvaT,<br />
maT ar aqvT sityvebi, romlebic aRniSnaven<br />
warsuls, awmyos da momavals. es faqti gviCvenebs,<br />
rom hopis tomis warmomadgenlebs droisadmi<br />
friad Taviseburi damokidebuleba aqvT.<br />
mSobliuri enis kategoriebi, gramatikuli formebi<br />
da leqsikuri maragi gansazRvravs adamianis azrovnebas,<br />
mis qcevas da garesamyarosadmi damokidebulebas.<br />
es mosazreba cnobil amerikel mecnierebs eduard<br />
sepirsa (1884-1939) da benjamen li uorfs (1897-1941)<br />
ekuTvnis. ena gansazRvravs imas, Tu rogor yalibdeba<br />
da gamoixateba azri. Cven ar SegviZlia viazrovnoT<br />
sakuTari enis „miRma“, CvenTvis samyaro iseTia,<br />
rogoradac misi aRqmis SesaZleblobas ena gvaZlevs.<br />
magaliTad, im xalxis enaSi, sadac Zlieri naTesauri<br />
kavSirebi arsebobs, naTesavis aRmniSvneli bevri<br />
sxvadasxva sityvaa. Tu qarTulSi ganvasxvavebT deidas,<br />
mamidas, bicolas, inglisurSi maT mxolod erTi sityviT<br />
moixsenieben _ aunt. igive SeiZleba iTqvas mazlTan<br />
da qvislTan, an rZalTan da mulTan dakavSirebiT,<br />
inglisur enaSi msgavsi dayofa ar gvxvdeba, yvela<br />
maTgans aRniSnaven sityvebiT „brother-in-law“ da „sisterin-law“.<br />
hopis tomi<br />
amgvarad, Cven sakuTari enis erTgvar „tyveobaSi“ vimyofebiT. SeiZleba Tu ara<br />
am „tyveobisagan“ Tavis daRweva? ra Tqma unda, SeiZleba. yoveli axali enis Seswavla<br />
axali samyaros Secnobaa, rac avsebs da afarToebs adamianis msoflmxedvelobas.<br />
erTi sityviT, rogorc didma germanelma poetma goeTem Tqva, „ramdeni enac ici,<br />
imdeni kaci xar“.<br />
124 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
enis codna ar niSnavs mxolod sityvebis mniSvnelobisa da gramatikis wesebis<br />
daswavlas. magaliTad, iranSi dRemde arsebobs “zrdilmetyvelebis” metad<br />
Taviseburi instituti, e. w. “Taarofi”, romelic gulisxmobs da gvaswavlis imas,<br />
Tu ra pasuxi unda miagebo SenTvis naTqvam komplimentsa Tu keTil sityvas. Tu es<br />
ar ici, sparsuli rac ar unda kargad icode, iraneli, rogorc uzrdels, laparaks<br />
didxans mainc ar gagibams. magaliTad: roca geubnebian, rom sparsulad kargad<br />
laparakob an lamazad gamoiyurebi, Sen ueWvelad unda uTxra: „Tqveni Tvalebi<br />
lamazad xedaveno“. an kidev: roca romelime qalbatoni SemTxveviT zurgiT<br />
aRmoCndeba da amis gamo sazogadoebas bodiSs mouxdis, rogorc wesi, zrdilobiani<br />
kaci miugebs: „ras brZanebT, qalbatono, vards zurgi da piri ara aqvso!“<br />
kiTxva<br />
giorgi lobJaniZe, aRmosavleTmcodne<br />
l ramdeni sxvadasxva sityviT aRiniSneba qarTulsa da SenTvis cnobil romelime sxva<br />
enaSi wvima? ganTiadi? Seni azriT, raze miuTiTebs es gansxvaveba?<br />
davaleba<br />
1. saskolo programidan gaixsene me-19 saukunis pirvel naxevarSi qarTveli<br />
mwerlebisa da poetebis mier Seqmnili nawarmoebebi (magaliTad, qarTvel<br />
romantikosTa leqsebi) da Seadare isini „Tergdaleulebis“ (i. WavWavaZe, a.<br />
wereTeli da sxva) nawarmoebebs. imsjele maT Soris arsebul enobriv msgavsebebsa da<br />
gansxvavebebze.<br />
2. waikiTxe sareklamo sloganebi da ecade axsna, ram gamoiwvia aseTi paradoqsuli<br />
Targmanebi? romeli faqtorebis gaTvaliswineba gamorCaT sareklamo kampaniis<br />
dros?<br />
kentukis Semwvari qaTmebi CineTSi. slogani _”TiTebs Caikvnet, iseTi gemrielia” _<br />
iTargmna ase : ”moiWame Seni TiTebi”.<br />
pepsi taivanSi. slogani: „gamococxldi pepsis TaobasTan erTad“ gardaiqmna frazad:<br />
”pepsi gaacocxlebs Sens winaprebs”.<br />
sigareti salemi iaponiaSi. slogani: ”salemi _ SeigrZeni Tavisufleba”. Targmani:<br />
”salemis mowevisas ise gamococxlebulad grZnob Tavs, TiTqos Seni goneba<br />
Tavisufali da carielia”.<br />
fordis avtomobili ”kaliente” meqsikaSi. rodesac aRmoCnda, rom manqanebi ar<br />
iyideboda, kompaniam gaarkvia, rom “caliente” Jargoni iyo da ”meZavs” aRniSnavda.<br />
jeneral motorsis avtomobilma ”nova” seriozuli fiasko ganicada centralur da<br />
samxreT amerikaSi. espanurad “no va” niSnavs ”is ar dadis”.<br />
amerikis aviaxazebma gadawyvita pirveli klasis salonis tyavis savarZlebis reklamireba<br />
meqsikur bazarze. slogani ”ifrine tyavSi” (“Fly in leather”) sityvasityviT gadaTargmnes,<br />
es ki espanurad niSnavs ”ifrine SiSvelma” (“vuela en cuero”).<br />
34.enis `tyveobaSi~<br />
125
35<br />
araverbaluri komunikacia<br />
adamianisTvis ena ar aris komunikaciis erTaderTi saSualeba. urTierTobis<br />
procesSi mosaubris ganwyoba, garda sityvebisa, mimikiT, JestebiT da sxva niSnebiT<br />
gamoixateba. mniSvnelovania ara marto is, Tu ra aris naTqvami, aramed isic, Tu rogor<br />
aris naTqvami. Cven viyenebT komunikaciis verbalur (sityvier) da araverbalur gzebs,<br />
raTa gamovxatoT enTuziazmi, mowyeniloba, mwuxareba, mxiaruleba da a.S. <strong>kultura</strong><br />
gvaswavlis garkveul manerebs da stils, romelic Tan unda axldes ama Tu im saxisa<br />
da Sinaarsis saubars.<br />
zogierTi emocia, magaliTad _<br />
sixaruli, mwuxareba, gaoceba, SiSi,<br />
gabrazeba, sevda _ yvela <strong>kultura</strong>Si<br />
met-naklebad erTnairad gamoixateba<br />
da aRiqmeba. magram sxvadasxva <strong>kultura</strong><br />
gansxvavebulad gansazRvravs imas,<br />
Tu ramdenad TavSekavebiT an Riad<br />
unda gamoixatos emociebi. magaliTad,<br />
zogierTi sazogadoebis warmomadgenlebi<br />
mxiarulebas, sxvebTan SedarebiT, ufro<br />
TavSekavebulad gamoxataven; zogierT<br />
<strong>kultura</strong>Si kacebi naklebad icinian,<br />
vidre qalebi. Rimilis da moRuSvis<br />
xangrZlivoba gavlenas axdens adamianebis<br />
garegnobasa da ierze (magaliTad, saxeze<br />
naoWebis sixSireze da a.S.). erTTaTvis<br />
ufro mravlismetyvelia mosaubris<br />
Tvalebi, meoreni met yuradRebas aqceven<br />
warbebis an piris moZraobas.<br />
SenTan sasaubro maqvs, _ mimarTavs aRmosavleli mamakaci amerikel meuRles.<br />
_ SeiZleba raRac gkiTxo?<br />
_ ra Tqma unda.<br />
_ xandaxan, roca me da Sen vsaubrobT, Sen laparaks wyvet, kbilebs maCveneb,<br />
Tvalebs Wutav da mere isev agrZeleb laparaks. ai, ase _ da igi cdilobs mimikis<br />
gameorebas.<br />
_ mere ra? ase Cems bednier da xalisian ganwyobas gamovxatav, mixaria, rom<br />
erTad varT da sasiamovno Temebze vsaubrobT.<br />
_ uh! _ SvebiT amoisunTqa kacma. _ me ki megona, es tiki 1 iyo da SeiZleboda Cvens<br />
Svilebze gadasuliyo. TqvenSi es normalurad iTvleba? es iseTi arabunebrivia!<br />
1 tiki _ gaukontrolebeli, uneblie moZraoba an qmedeba<br />
126 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
macxovreblebi ki tuCebis moZraobiT uTiTeben.<br />
rogor amyareben erTmaneTTan urTierTobas<br />
cxovelebi? rogor gadascemen isini informacias?<br />
bevr <strong>kultura</strong>Si Tavis vertikaluri moZraoba<br />
ar niSnavs raimeze Tanxmobas, iseve rogorc<br />
horizontaluri moZraoba yovelTvis ar aRniSnavs<br />
raimes uaryofas (magaliTad, bulgarelebTan da<br />
sxva xalxebTan Tavis aseTi moZraoba, Cvengan<br />
gansxvavebiT, Tanxmobas gamoxatavs). brazilielebi<br />
sakuTar uaryofiT damokidebulebas TiTis<br />
daqneviT gamoxataven. amerikelebi da bevri<br />
sxva kulturis warmomadgenlebi raimeze<br />
misaTiTeblad TiTebs iyeneben, madagaskaris<br />
Jesti, mimika da sxeulis moZraoba,<br />
rac adamianisaTvis komunikaciis damxmare<br />
saSualebaa, cxovelebisaTvis urTierTobis erTerTi<br />
mTavari formaa. magaliTad, ZaRlebi kudis<br />
qiciniT keTilganwyobas gamoxataven, kbilebis<br />
dakreWiT _ muqaras, mamali farSevangi kudis<br />
gaSliT mdedris moxiblvas cdilobs, mdedri<br />
cicinaTelebi mamrebis mosaxiblad ganaTebis<br />
sxvadasxva xerxs mimarTaven. futkrebi<br />
gzavnian mzveravebs, romlebic eZeben<br />
neqtriT mdidar adgilebs; skaSi dabrunebis<br />
Semdeg isini asruleben moZraobebs,<br />
romelsac Cven futkrebis cekvas vuwodebT.<br />
mzveravebi saocari sizustiT gadascemen<br />
muSa-futkrebs sakvebis adgilmdebareobas,<br />
agreTve imas, Tu ramdeni „sawvavi“<br />
daexarjebaT maT iq misaRwevad: skidan<br />
gamofrenamde muSa-futkrebi aucileblad<br />
iReben sazrdod garkveuli raodenobis<br />
Tafls, raTa Zalebi moikribon.<br />
garda amisa, cxovelebi komunikaciisaTvis<br />
bgeriT sistemebsac iyeneben, isini moicaven<br />
bgeraTa garkveul raodenobas. adamianis<br />
msgavsi maimunebis bgeriTi sistemebi SedarebiT<br />
srulyofilia, Tumca maT SeZaxilebs sityvebad<br />
ver miviCnevT.<br />
35.araverbaluri komunikacia<br />
127
maimunebisTvis salaparako enis<br />
swavlebis mcdelobebma aCvena, rom<br />
maTi enobrivi SesaZleblobebi mwiria.<br />
1950-ian wlebSi amerikelTa ojaxma<br />
gazarda Simpanze, saxelad viki,<br />
rogorc sakuTari ojaxis wevri, magram,<br />
miuxedavad amisa, man mxolod oTxi<br />
sityvis daswavla SeZlo (“mama”, “papa”,<br />
“up” da “cup”).<br />
Simpanzeebs da gorilebs aqvT elementaruli enobrivi SesaZleblobebi.<br />
mecnierTa mier Catarebuli cdebi aCvenebs, rom maT SeuZliaT Jestebis enis<br />
safuZvlebis Seswavla da gamoyeneba, Tumca es adamianebis Carevis Sedegad xdeba<br />
da ara bunebrivad. magaliTad, gasuli saukunis 60-ian wlebSi Simpanzes Seaswavles<br />
amerikuli niSnebis ena, pirvel etapze Simpanzem TandaTanobiT Seiswavla 100-ze<br />
meti niSani, romlebic inglisuri sityvebis analogebs warmoadgendnen, Semdeg ki,<br />
maTi kombinirebis Sedegad, SeZlo elementaruli winadadebebis awyoba. gabrazebisas<br />
igi iyenebda SeZenil codnas da sxva maimunebs Seuracxmyofeli „gamoTqmebiT“<br />
mimarTavda, magaliTad - „binZuri maimunebi“ da a.S. Tanamedrove eqsperimentebma<br />
cxadyo, rom maimunebs SeuZliaT iswavlon enis calkeuli elementebi, magram ara<br />
saubari.<br />
kiTxva<br />
1. ra emocias gamoxatavs<br />
TiToeul suraTze<br />
gamosaxuli mimika?<br />
2. zoologiis kursidan<br />
da mxatvruli<br />
literaturidan<br />
gaixsene, ra saSualebebs<br />
iyeneben cxovelebi<br />
komunikaciisaTvis.<br />
3. SeuZlia Tu ara cxovels<br />
adamianTan komunikacia?<br />
moiyvane amis magaliTebi.<br />
128 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
davaleba<br />
1. moswavleebi iyofian jgufebad. TiToeuli jgufi warmoadgens patara siuJets<br />
Jestebis gamoyenebiT, danarCenma jgufebma unda amoicnon Sinaarsi.<br />
2. moZebne mxatvrul literaturaSi araverbaluri komunikaciis gamoyenebis<br />
epizodebi da amowere isini rveulSi.<br />
damatebiTi informacia<br />
ram SeiZleba gamoiwvios gaugebroba sxva kulturis<br />
warmomadgenelTan urTierTobaSi<br />
l zemoT aweuli cera TiTi <strong>msoflio</strong>s zogierT nawilSi niSnavs _ yvelaferi kargadaa,<br />
maSin rodesac zogierT muslimur qveyanaSi (aseve sardiniaSi) is aRiqmeba, rogorc<br />
Seuracxymyofeli niSani. safrangeTSi da zogierT evropul qveyanaSi zemoT<br />
mimarTuli cera TiTi aRniSnavs erTs, maSin rodesac sxva qveynebSi „erTis“<br />
gamosaxatad saCvenebeli TiTi gamoiyeneba. indoeTsa da indoneziaSi ki is niSnavs<br />
_ gisurveb yovelive saukeTesos.<br />
l yvelaferi kargadaa dasavleT evropis qveynebSi xSirad gamoixateba SeerTebuli<br />
cera da saCvenebeli TiTiT, romlebic kravs aso O-s. koreaSi da iaponiaSi ki es<br />
niSnavs axla droa fulze vilaparakoT, samxreT safrangeTSi aRniSnavs arafers,<br />
raRacas, rasac ar aqvs Rirebuleba. saberZneTsa, TurqeTsa da braziliaSi es<br />
Jesti vulgarulad miiCneva.<br />
l amerikaSi da arabul qveynebSi pauzebi sityvebs Soris ar aris xangrZlivi,<br />
indoeTSi, indoneziasa da iaponiaSi ki gaxangrZlivebuli siCume savsebiT misaRebia.<br />
iq fuWad molaparake cudad aRzrdil adamianad miiCneva, romelsac uWirs Tavis<br />
gakontroleba.<br />
l sicili TiTqmis yvela qveyanaSi dakavSirebulia bednierebasa da mxiarulebasTan,<br />
xolo iaponiaSi is xSirad dabneulobisa da daucvelobis gancdas gamoxatavs.<br />
l bevr <strong>kultura</strong>Si, ufrosebTan an ufro maRali socialuri statusis mqone<br />
adamianTan saubrisas maTTvis Tvalis arideba pativiscemis niSania, xolo,<br />
magaliTad, evropaSi TvaliT kontaqti yuradRebis gamoCenad aRiqmeba.<br />
35.araverbaluri komunikacia<br />
129
36<br />
difuzia _ gavrceleba,<br />
gavrcoba, SeRweva<br />
kulturis difuzia<br />
yovel diliT viRviZebT sawolSi, romlis<br />
winamorbedi odesRac axlo aRmosavleTSi Seiqmna,<br />
Semdeg ki Tanamedrove saxe evropaSi miiRo;<br />
gvaxuravs sabani, romlis damzadebis teqnologia<br />
aseve axlo aRmosavleTidan modis. sauzmis dros<br />
viyenebT Cinuri faifurisagan damzadebul TefSs, rkinis danas, romelic pirvelad<br />
indoeTSi gaakeTes, Cangals da kovzs, romlebic Sua saukuneebis evropaSi Seiqmna.<br />
egvipturi „warmomavlobis“ minis fanjridan gavxedavT aminds da, Tu wvims, saxlidan<br />
gasvlisas Tan centralur aziaSi gamogonil qolgas waviRebT.<br />
rogorc vxedavT, Cven yoveldRiurad viyenebT uamrav nivTs, romlebic sxvadasxva<br />
<strong>kultura</strong>Si Seiqmna, Tumca dRes Cveni cxovrebis ganuyofel nawils warmoadgens.<br />
uZvelesi periodidan moyolebuli, kul-<br />
uZvelesi metalurgebi<br />
turis elementebi _ wes-Cveulebebi, rwmenawarmodgenebi,<br />
teqnologiebi, religia, ena da<br />
a.S. _ mudmivad vrceldeboda erTi kulturidan<br />
meoreSi. am process kulturis difuzia ewodeba.<br />
kulturis zogierTi elementi universaluri<br />
swored difuziis procesis Sedegad gaxda.<br />
magaliTad, miCneulia, rom daaxloebiT 10 aTasi<br />
wlis win miwaTmoqmedeba axlo aRmosavleTidan<br />
mTel evraziis kontinentze gavrcelda. aseve<br />
cnobili magaliTia liTonis dnobis teqnologiis<br />
sayovelTao gavrceleba. kulturis difuzias<br />
xels uwyobda migracia, savaWro-ekonomikuri<br />
urTierTobebi, omebi.<br />
cai luni<br />
qaRaldi Cinelma cai lunma gamoigona ax. w. 105 wels, daaxloebiT<br />
ormocdaaTi wlis Semdeg, igi ukve bevr adgilas gamoiyeneboda<br />
centralur CineTSi. me-8 saukunis bolodan qaRaldis warmoeba<br />
farTod gavrcelda arabul samyaroSi. evropelebs qaRaldi arabebma<br />
gaacnes, 1150 wels qaRaldis pirveli sawarmo aages espaneTSi da<br />
amis Semdeg misma warmoebam evropaSic moikida fexi.<br />
ganasxvaveben <strong>kultura</strong>Ta pirdapir da arapirdapir difuzias. pirdapiri difuziis<br />
dros sxvadasxva kulturis matarebeli sazogadoebebi xangrZlivi drois manZilze<br />
Tanacxovroben da <strong>kultura</strong>Ta difuzia uSualo kontaqtis Sedegia. magaliTad,<br />
qristefore kolumbis mier amerikis kontinentis aRmoCenamde evropelebisaTvis<br />
ucnobi iyo kartofili, pomidori, gogra, simindi, lobio, Tambaqo, aseve indauri.<br />
amerikis adgilobrivi mosaxleoba ki evropelTa wyalobiT gaecno cxens, Zroxas,<br />
cxvars, futkars, stafilos, yavas... pirdapiri kontaqtis dros ama Tu im kulturis<br />
elementebs pirvelad uSualo mezoblebi iTviseben, Semdeg isini TandaTanobiT ufro<br />
Sors vrceldeba.<br />
130 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
ukanasknel periodSi <strong>kultura</strong>Ta arapirdapiri difuzia globalizaciis erT-erT<br />
ZiriTad maxasiaTeblad iqca. sakomunikacio teqnologiebis ganviTarebam, radiom,<br />
televiziam da internetma sxvadasxva kulturis matarebel adamianebs arapirdapiri<br />
kontaqtis saSualeba misca. amis Sedegia dasavluri kulturis mzardi gavrceleba<br />
mTel <strong>msoflio</strong>Si, miuxedavad imisa, vcxovrobT Tu ara dasavleTSi da gvaqvs Tu ara<br />
masTan uSualo kontaqti.<br />
zogjer kulturis esa Tu is elementi, warmoSobis adgilze metad, mimReb<br />
<strong>kultura</strong>sTan asocirdeba.<br />
rogorc cnobilia, dRes <strong>msoflio</strong>Si<br />
sportis yvelaze popularuli saxeoba<br />
_ fexburTi _ britaneTSi warmoiSva.<br />
miuxedavad amisa, bevrma fexburTis<br />
samSoblod, SeiZleba, brazilia daasaxelos.<br />
es imitom, rom fexburTi brazilieli<br />
xalxis kulturisa da yofis<br />
ganuyofel nawilad iqca da es qveyana,<br />
garda ulamazesi sanapiroebisa, swored<br />
fexburTiT aris cnobili <strong>msoflio</strong>Si.<br />
<strong>msoflio</strong>s mravali qveynis restornebSi gagimaspinZldebian „befstroganoviT“<br />
(beef - Zroxis xorci), Tumca cota vinmem Tu icis, rom am gemrieli kerZis saxeli<br />
rus graf aleqsandre grigoris Ze stroganovs ukavSirdeba. me-19 saukuneSi<br />
mas odesaSi hqonia kvebis obieqti _ „Ria sufra“, sadac Sesvla Tavisufali iyo<br />
nebismieri ganaTlebuli da wesierad Cacmuli adamianisaTvis. maT iq swored am<br />
kerZiT umaspinZldebodnen: es iyo swrafad da iolad mosamzadebeli, amave dros,<br />
noyieri da gemrieli sadili. Semdeg igi mTel <strong>msoflio</strong>Si gavrcelda da, ama Tu im<br />
qveynis kulinariuli tradiciebis Sesabamisad, sxvadasxva saxe miiRo.<br />
36.kulturis difuzia<br />
quCis fexburTi braziliaSi<br />
difuziis procesis Sedegad kulturis yvela elementi erTnairad ar vrceldeba.<br />
zogi maTgani SedarebiT umtkivneulod mkvidrdeba, radgan ar ewinaaRmdegeba<br />
adgilobriv tradiciebs, faseulobebs, normebs, socialur garemos, zogi ki seriozul<br />
winaaRmdegobas awydeba, cxovrebis damkvidrebul wesTan SeuTavseblobis gamo da misi<br />
damkvidreba met dros moiTxovs. magaliTad, moduri mokle varcxniloba, romelic<br />
Zalian popularuli iyo amerikel qalbatonebSi 1920-ian wlebSi, adgilobriv indiel<br />
qalebs Soris ar gavrcelda. mizezi martivi iyo: indielebi, tradiciulad, Tmas<br />
glovis dros iWridnen da amgvari varcxniloba maTTvis sikvdilTan asocirdeboda.<br />
davaleba<br />
1. moiZie kulturis pirdapiri da arapirdapiri difuziis magaliTebi.<br />
2. gaixsene „aisbergis modeli“ da imsjele, kulturis romeli elementebis difuzia<br />
xdeba ufro swrafad?<br />
131
37<br />
asimilacia<br />
asimilacia (laT. assimilatio) _<br />
damsgavseba, STanTqma.<br />
amerikanizacia _ termini, romelic<br />
1907 wlidan gamoiyeneba da<br />
aRniSnavs aSS kulturisa da<br />
politikis gavlenas sxva qveynebze.<br />
xSirad miiCneva, rom es gavlena<br />
safrTxes uqmnis adgilobriv<br />
kulturul tradiciebs.<br />
asimilacia niSnavs ori sxvadasxva<br />
kulturis urTierTqmedebas, romlis<br />
Sedegadac erT-erTi maTgani kargavs<br />
sakuTar saxes da STainTqmeba meoris mier.<br />
me-19 saukunis bolosa da me-20 saukunis<br />
dasawyisSi es termini amerikis SeerTebul<br />
StatebSi gaCnda da „amerikanizaciis“<br />
sinonimuri mniSvnelobiT gamoiyeneboda;<br />
igi adgilobrivi amerikelebis (indielTa)<br />
kulturisa da cxovrebis wesis<br />
Secvlisaken mimarTul politikas aRniS-<br />
navda. SemdgomSi terminis mniSvneloba gafarTovda, dRes igi, zogadad, kulturuli<br />
TviTmyofadobis dakargvasa da sxvasTan Serwymas gulisxmobs.<br />
asimilacia xangrZlivi procesia da zogjer ramdenime Taobas moicavs. rogorc<br />
wesi, asimilacias ganicdian umciresobaTa jgufebi, agreTve migrantebi, romlebic<br />
TandaTan iTviseben umravlesobis faseulobebsa da zne-Cveulebebs. miCneulia, rom<br />
sruli asimilacia iSviaTi movlenaa. ufro xSirad xdeba <strong>kultura</strong>Ta calkeuli<br />
elementebis gaqroba an Sereva.<br />
modi, asimilaciis procesi amerikis SeerTebuli Statebis magaliTze ganvixiloT.<br />
imigraciam amerikis SeerTebuli Statebi mravali eTnikuri jgufis saerTo sam-<br />
Soblod aqcia. oskar hendlini _ Tanamedrove amerikeli istorikosi _ werda: „erTxel<br />
me gadavwyvite, damewera imigraciis istoria amerikaSi, magram Semdeg aRmovaCine, rom<br />
imigracia Tavad aris amerikis istoria“.<br />
aSS saxelmwifo beWedi<br />
aSS saxelmwifo beWedze laTinuri warweraa:<br />
E Pluribus Unum _ erTi mravlisagan. es fraza,<br />
faqtobrivad, aSS devizad iTvleboda 1956 wlamde,<br />
roca kongresma oficialur devizad aRiara In God We<br />
Trust _ Cven gvwams RmerTis. E Pluribus Unum amerikul<br />
monetebzecaa warwerili. es fraza 13 asos Seicavs,<br />
rac simbolurad gamoxatavda 13 kolonias, romlebic<br />
amerikis SeerTebul Statebad Camoyalibda. „rkinis<br />
ledis“ saxeliT cnobilma britaneTis yofilma<br />
premier ministrma margaret tetCerma SeerTebul<br />
StatebTan dakavSirebiT erTxel aRniSna, rom „arc<br />
erT sxva erSi ar gvxvdeba sxvadasxva rasisa da naciis<br />
esoden warmatebuli gaerTianeba saerTo kulturiT“.<br />
132 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
amerikaSi, evropel imigrantebTan da<br />
sxvadasxva dros afrikis kontinentidan<br />
Seyvanil SavkanianebTan erTad, adgilobriv<br />
amerikelTa mravali sxvadasxva tomi<br />
cxovrobda. es ukanasknelni iZulebuli<br />
iyvnen, TandaTan daetovebinaT TavianTi<br />
sacxovrebeli adgilebi, bevri maTgani<br />
epidemiebis Sedegad, Setakebebisa<br />
Tu ajanyebebis dros daiRupa, zogi<br />
tomi mTlianad gawyda, nawili ki<br />
asimilirda. me-18 saukunis bolodan aSS<br />
xelisufleba cdilobda adgilobrivi<br />
amerikelebis ganaTlebis xelSewyobas,<br />
maT „civilizebas“ da sazogadoebriv<br />
cxovrebaSi CarTvas. es politika xels<br />
uwyobda bunebriv asimilacias.<br />
me-20 saukunis 70-iani wlebSi aSS<br />
xelisuflebam miiRo „aqti indielTa<br />
TviTgamorkvevisa da ganaTlebis xel-<br />
Sewyobis Sesaxeb“. dRes SeerTebul<br />
StatebSi federaluri mTavrobis mier<br />
aRiarebuli 562 satomo TviTmmarTveloba<br />
amerikelebis, rogorc mravali sxvadasxva war -<br />
momavlobis xalxisagan Semdgari eris idea gamoixateboda<br />
farTod gavrcelebuli metaforiT _<br />
„sadnobi Rumeli“ (melting pot), romelic me-20 saukunis<br />
dasawyisSi gaCnda da kulturuli gaerTgvarovnebis<br />
TiTqosda umtkivneulo process asaxavda. amerikis<br />
sazogadoeba ganixileboda uzarmazar „SemoqmedebiT<br />
laboratoriad“, sadac sxvadasxva kulturuli<br />
tradicia erTmaneTs ereoda da „gadaidnoboda“ axal<br />
<strong>kultura</strong>d, am „RumelSi“ moxvedrili ingliselebi,<br />
frangebi, germanelebi, irlandielebi Tu italielebi<br />
TandaTan kargavdnen sakuTar kulturul identobas<br />
da erTian sazogadoebad yalibdebodnen.<br />
37.asimilacia<br />
adgilobrivi amerikelebis fotoebi 1868-1924<br />
wlebSi<br />
arsebobs. aRiarebis mosapoveblad saWiroa warmomavlobis dasabuTeba, rac arcTu<br />
iolia.<br />
adgilobrivi amerikelebi Tanamedrove aSS mosaxleobis daaxloebiT 0.8% Seadgenen<br />
da TiTqmis SeumCnevelni arian mosaxleobis umravlesobisaTvis. isini cdiloben<br />
sakuTari kulturis gadarCenili elementebis SenarCunebas, dakargulis aRdgenas da<br />
axalgazrda TaobisaTvis gadacemas.<br />
amerikuli sadnobi Rumeli<br />
133
kiTxvebi<br />
1. <strong>msoflio</strong> istoriidan gaixsene asimilaciis magaliTebi da daasabuTe Seni arCevani.<br />
2. SegiZlia moiyvano magaliTebi saqarTvelos istoriidan, roca ucxo kulturuli<br />
jgufi asimilirdeboda qarTul garemoSi?<br />
3. gaixsene periodebi saqarTvelos istoriidan, roca qarTul <strong>kultura</strong>s asimilaciis<br />
safrTxe emuqreboda.<br />
diskusia<br />
l dRes imigrantebi, rogorc wesi, ufro myarad inarCuneben sakuTar kulturul<br />
normebsa da faseulobebs. imsjele, ra ganapirobebs amas?<br />
davaleba<br />
l moiZie saTanado masala da dawere mcire Txzuleba „Caina Taunisa“ (Chinatown)<br />
da „liTl italis“ (Little Italy) Sesaxeb. sad da rogor Camoyalibda isini, ras<br />
warmoadgenen dRes?<br />
damatebiTi informacia<br />
gsmenia jorj balanCinis Sesaxeb?<br />
misi namdvili saxeli giorgi balanCivaZe gaxldaT.<br />
igi cnobili qarTveli kompozitorisa da sazogado<br />
moRvawis meliton balanCivaZis Svili da aseve cnobili<br />
kompozitoris andria balanCivaZis Zma iyo. meliton<br />
balanCivaZe wyaltubosTan axlos, sofel banojaSi<br />
daibada, dakrZalulia quTaisSi, bagratis taZris ezoSi.<br />
igi qarTuli saopero musikis erT-erTi fuZemdebelia.<br />
andria balanCivaZe ki sankt-peterburgSi daibada da<br />
TbilisSi gardaicvala, dakrZalulia didubis sazogado<br />
moRvaweTa panTeonSi.<br />
giorgi balanCivaZe, SemdgomSi jorj balanCini,<br />
1904 wels daibada sankt-peterburgSi da 1983 wels<br />
niu-iorkSi gardaicvala. daamTavra petrogradis<br />
konservatoria, iyo petrogradis1 jorj balanCini<br />
operisa da baletis akademiuri Teatris msaxiobi.<br />
1924 wels sazRvargareT gaemgzavra. jer safrangeTis sabaleto dasebSi moRvaweobda,<br />
1933 wels miiwvies SeerTebul StatebSi, sadac Seqmna amerikuli sabaleto skola<br />
da dasi `niu iork siTi balei~. dadgmuli aqvs 160-ze meti sabaleto speqtakli<br />
buenos-airesis, kopenhagenis, londonis, milanis da sxva qalaqebis TeatrebSi. jorj<br />
balanCini Tanamedroveobis udides qoreografad da amerikis klasikuri baletis<br />
fuZemdebladaa aRiarebuli.<br />
1 pirveli <strong>msoflio</strong> omis dawyebis Semdeg sankt-peterburgis saxelis germanuli forma rusuliT<br />
Seicvala da petrogradi ewoda.<br />
134 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
masobrivi <strong>kultura</strong> 38<br />
38.masobrivi <strong>kultura</strong><br />
brendi _ saxelwodebis, simbolos da dizainis<br />
erToblioba, rac konkretul produqts<br />
sxvebisgan gamoarCevs.<br />
„Tanamedrove epoqa brendebs Soris gamarTuli<br />
samkvdro-sasicocxlo brZo lis velia“, werda<br />
erT-erTi internet-Jurnali. „mersedes benci“,<br />
„koka-kola“, „borjomi“ „naiki“, „roleqsi“,<br />
„bibisi“, „soni“, „nokia“, „makdonaldsi“, „boingi“,<br />
„Saneli“, „hugo bosi“, „ulqeri“, „universal<br />
fiqCersi“, „redisoni“ (zogierTi maTgani ix.<br />
suraTebze) _ SeiZleba CamovTvaloT kidev bevri samarko niSani, romelTa daniSnuleba<br />
rac SeiZleba meti momxmareblis mizidvaa. brendi ar aris mxolod logo, sareklamo<br />
gancxadeba an Tavad produqti, igi momxmareblis STabeWdilebebis krebulia.<br />
adamians cxovrebisaTvis uamravi ram esaWiroeba. yvelas unaxavs arqeologebis<br />
mier aRmoCenili nivTebi, romelsac adamiani moixmarda: WurWeli, samkauli, sabrZolo<br />
Tu sameurneo iaraRi... kacobriobam drois,<br />
energiisa da SesaZleblobebis didi nawili swored<br />
samomxmareblo nivTebis gamogonebas, Seqmnasa<br />
da ganviTarebas moaxmara. didi xnis manZilze<br />
adamiani, upirveles yov lisa, mwarmoebeli iyo;<br />
igi awarmoebda imas, rac Wirdeboda da swored<br />
imdens, ramdenic aucilebeli<br />
iyo moxmarebisa da<br />
vaWrobisaTvis. magram,<br />
evropaSi samrewvelo revoluciisa<br />
da qalaqebis<br />
zrdis kvaldakval, sul<br />
ufro meti adamianisaTvis<br />
gaxda xelmisawvdomi<br />
is, rac adre mxolod<br />
„maRali sazogadoebis“<br />
viwro wrisaTvis iyo<br />
gankuTvnili. warmoebis<br />
zrdam, wignierebisa<br />
da ganaTlebis miRebis gasayovelTaoebam<br />
sazogadoeba ufro metad „momxmarebeli“ gaxada,<br />
vidre uwin. garda pirveladi moxmarebis sagnebisa<br />
(tansacmeli, WurWeli, aveji da sxva), adamianTa<br />
farTo masebi iqcnen musikis, literaturis,<br />
135
xose ortega i gaseti<br />
mxatvrobis, Teatris, kinos „momxmarebelebadac“.<br />
amave dros, warmoebuli produqciis raodenoba da<br />
asortimenti gacilebiT Warbobs adamianis mier maTi<br />
moxmarebis SesaZleblobas. magaliTad, verasdros<br />
SevZlebT, Tundac erTxel gavsinjoT tkbileulis<br />
yvela is saxeoba, romelsac mwarmoeblebi gvTavazoben.<br />
xandaxan axal tansacmels vyidulobT ara imitom, rom<br />
Zveli gacvda, aramed modis axali moTxovnebidan<br />
gamomdinare.<br />
cnobili espaneli moazrovne xose ortega i gaseti me_20<br />
saukunis 30_iani wlebis dasawyisSi werda: „qalaqebi savsea<br />
xalxiT, saxlebi _ binadrebiT, sastumroebi _ mdgmurebiT,<br />
matareblebi _ mgzavrebiT, kafeebi _ stumrebiT, bulvarebi<br />
_ moseirneebiT, saxelganTqmul eqimTa misaRebi oTaxebi<br />
_ avadmyofebiT, Teatrebi, Tu iq Tanamedrove Temebze<br />
dadgmul speqtaklebs uCveneben _ mayureblebiT, plaJebi<br />
_ mzis gulze gasarujad gaSxlarTuli damsveneblebiT.<br />
rac guSin araviTar problemas ar warmoadgenda, dRes<br />
TiTqmis mudmivi problemaa: Tavisufali adgilebi ar aris“.<br />
yovelive aman ganapiroba masobrivi kulturis Camoyalibeba<br />
da ganviTareba.<br />
mas<strong>kultura</strong>s vuwodebT popularul <strong>kultura</strong>s,<br />
romelic dRes adamianTa umravlesobisTvis<br />
yoveldRiuri cxovrebis nawilia.<br />
terminebi mas<strong>kultura</strong> da pop<strong>kultura</strong><br />
sinonimuri mniSvnelobiT gamoiyeneba. rodesac<br />
vicvamT jinsebs, Tvals vadevnebT popularul<br />
telegadacemebs, vuyurebT holivudis filmebs,<br />
laTinur-amerikul „sapnis operebs“, davdivarT<br />
makdonaldsSi, vsvamT koka kolas, vusmenT popmusikas,<br />
Cven „movixmarT“ mas<strong>kultura</strong>s, romelic<br />
ZiriTadad, dasavlur samyaroSi iqmneba da<br />
udidesi adgili uWiravs Tanamedrove <strong>msoflio</strong>Si.<br />
sxvadasxva qveyanaSi vrceldeba ara mxolod<br />
maskulturis ucxouri nawarmi, aramed iqmneba<br />
adgilobrivi nimuSebic, romlebic sazogadoebaSi<br />
didi popularobiT sargeblobs.<br />
136 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
saqarTveloSi yvelaze reitinguli gasarTobi<br />
teleseriali „Sua qalaqSi“ amerikuli „megobrebis“<br />
(„Friends“) analogia, Tumca masSi gaTvaliswinebulia<br />
Cveni kulturisaTvis damaxasiaTebeli mTeli rigi<br />
Taviseburebebi: adgilobrivi iumori, megobrebisadmi<br />
da mezoblebisadmi damokidebuleba, samsaxurebrivi,<br />
ojaxuri da naTesauri urTierTobebi, gvar-saxelebi<br />
da a.S., ris gareSec serialis reitingi eWvqveS<br />
dadgeboda da igi, SesaZloa, naklebad misaRebi<br />
yofiliyo saqarTvelos sazogadoebisTvis.<br />
aseve SegviZlia gavixsenoT britanuli „eqs<br />
faqtori“ („X Factor”) da qarTuli „niWieri“. bevrgan,<br />
maT Soris saqarTveloSi, arsebobs amerikuli „Ramis<br />
Sous“ formatis iumoristuli gadacemebi.<br />
es magaliTebi gvaCvenebs, erTi mxriv, maskulturis udides popularobas<br />
Tanamedrove <strong>msoflio</strong>Si da, meore mxriv, mis araerTgvarovnebas. miuxedavad<br />
dasavleTis ganmsazRvreli gavlenisa, maskulturis adgilobrivi produqcia avtorTa<br />
mier, umTavresad, sakuTari kulturis Taviseburebebis gaTvaliswinebiT iqmneba.<br />
makdonaldsis restornebis qseli - aTasobiT restorani mTel <strong>msoflio</strong>Si originaluri<br />
da erTmaneTisagan gansxvavebuli saxiT aris warmodgenili <strong>msoflio</strong>s bevr qveyanaSi.<br />
kiTxvebi<br />
maskulturis erT-erTi mniSvnelovani Semadgeneli<br />
nawilia kinoindustria, Tanamedrove masobrivi kino,<br />
romlis centrad amerikis SeerTebuli Statebi,<br />
kerZod, holivudi miiCneva. holivuduri melodramebi<br />
Tu mZafrsiuJetiani filmebi mniSvnelovan gavlenas<br />
axdens sxvadasxva qveynis kinoindustriaze. amerikuli<br />
holivudis yvelaze cnobili gamoZaxili induri<br />
bolivudia 1 , romelic Tanamedrove kinoindustriis<br />
udidesi centria da sul ufro met popularobas<br />
ixveWs. metic, iTvleba, rom bevri cnobili holivuduri<br />
miuzikli (magaliTad, „mulen ruJi“) induri kinos<br />
gavleniT aris gadaRebuli.<br />
1. Seni azriT, ra ganapirobebs maskulturis ase farTod gavrcelebas da popularobas<br />
mTel <strong>msoflio</strong>Si?<br />
2. maskulturis romel produqcias xvdebi da iyeneb yoveldRiur cxovrebaSi? ratom?<br />
1 sityva bolivudi Seqmnilia amerikuli holivudis pirveli asos CanacvlebiT indoeTis qalaq<br />
bombeis (dRevandeli saxeli _ mumbai) saxelis sawyisi asoTi. holivudisagan gansxvavebiT, bolivudi<br />
ar aris realurad arsebuli adgilis saxeli.<br />
38.masobrivi <strong>kultura</strong><br />
137
39<br />
yeenoba. lado gudiaSvilis naxati<br />
unda iTqvas, rom elituri kulturis<br />
warmomadgenlebi siamovnebiT monawileobdnen<br />
masobriv dResaswaulebSi, Rvinisa<br />
da ludis festivalebSi.<br />
dRes TiTqmis SeuZlebelia imis<br />
gansazRvra, Tu ra aris <strong>kultura</strong>Si<br />
masobrivi da ra _ ara. beWdviTi<br />
mediis (gazeTebi, Jurnalebi), radios,<br />
televiziis da, Semdeg, eleqtronuli<br />
mediis gaCenam popularuli, masobrivi<br />
saopero speqtakli<br />
ratom aris mas<strong>kultura</strong> masobrivi?<br />
mas<strong>kultura</strong>ze saubris dros,<br />
albaT, gagiCndaT kiTxva: Tu arsebobs<br />
mas<strong>kultura</strong>, maSin xom unda arsebobdes<br />
aramasobrivi, „elituri“ <strong>kultura</strong>c?<br />
zogierTi mecnieri miiCnevs, rom me-19-<br />
20 saukuneebamde „elitur“ da „saxalxo“<br />
kulturebs Soris gansxvaveba metnaklebad<br />
mkafio iyo. elituri anu<br />
„maRali <strong>kultura</strong>“ moicavda xelovnebas,<br />
literaturas, klasikur musikas da a.S.,<br />
saxalxo <strong>kultura</strong> ki _ quCis karnavalebs,<br />
dResaswaulebs, festivalebs da sxva.<br />
gavixsenoT, magaliTad, berikaoba da<br />
yeenoba saqarTveloSi. Tumca isic<br />
berikaoba. skulpturuli kompozicia TbilisSi,<br />
baraTaSvilis quCaze. moqandake avTandil<br />
monaseliZe.<br />
kulturis Camoyalibeba ganapiroba. dRes<br />
maskulturis produqciiT sargeblobs<br />
TiTqmis yvela, ganurCevlad asakisa,<br />
socialuri warmomavlobisa, saqmianobisa,<br />
miuxedavad imisa, dadis Tu ara operaSi,<br />
usmens Tu ara klasikur musikas da<br />
kiTxulobs Tu ara Seqspirs. mas<strong>kultura</strong><br />
sayovelTaoa da sazogadoebis TiToeul<br />
wevri mas farTod moixmars.<br />
138 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
masobrivi komunikaciis,<br />
anu informaciis<br />
Sor manZilze swrafad<br />
gadacemis da farTo<br />
auditoriasTan urTier-<br />
Tobis umTavresi saSualeba<br />
radio, televizia<br />
da beWdviTi mediaa. me-<br />
20 saukunis bolos maT<br />
internetic daemata,<br />
Tumca, televiziasTan<br />
SedarebiT, mosaxleobis umravlesobisTvis igi<br />
jerjerobiT nakleb xel misawvdomia. Cven yoveldRiurad<br />
viRebT sxvadasxvagvar informacias,<br />
vuyurebT filmebs, gasarTob telegadacemebs. Cven<br />
mier masobrivi komunikaciis saSualebebiT miRebuli<br />
informaciis didi nawili maskulturis produqtia,<br />
romelic did gavlenas axdens Cvens yofaze, qcevaze<br />
da urTierTobebze.<br />
maskulturis gavrcelebaSi did rols asrulebs reklama. sityva reklama (frang.<br />
réclame) niSnavs sxvadasxva saSualebiT gavrcelebul informacias, potenciuri<br />
myidvelisa Tu momxmareblis yuradRebis mipyrobisa da interesis gaRvivebis<br />
mizniT. janmrTelobisa da socialuri sakiTxebisadmi miZRvnil an saqvelmoqmedo<br />
miznisaken mimarTul reklamas, romelic ar aris komerciuli an winasaarCevno,<br />
socialur reklamas uwodeben. igi miznad isaxavs narkomaniis, alkoholizmis, Sidsis,<br />
SezRuduli SesaZleblobebis mqone pirebisadmi da sxva socialuri problemebisadmi<br />
sazogadoebis damokidebulebis Secvlas.<br />
39.ratom aris mas<strong>kultura</strong> masobrivi?<br />
mowevis sawinaaRmdego reklama avtobusze quCis reklamis saxeoba<br />
139
<strong>msoflio</strong>Si pirveli sareklamo biuro 1611 wels londonSi Seiqmna. dRes<br />
reklamirebisaTvis gamoiyeneba televizia, radio, filmebi, Jurnalebi, gazeTebi,<br />
interneti, sareklamo dafebi _ e.w. bilbordebi.<br />
koka-kolas reklama tramvaize britanuli enciklopediis nabeWdi reklama<br />
kiTxvebi<br />
1. masobrivi komunikaciis romel saSualebebs iyeneb? risTvis?<br />
2. axdens Tu ara reklama gavlenas Sens gadawyvetilebebze? gaixsene aseTi SemTxvevebi.<br />
3. ra gavlena aqvs masobrivi komunikaciis saSualebebiT gavrcelebul mas<strong>kultura</strong>s<br />
Cvens sazogadoebaze? pasuxi daasabuTe.<br />
davaleba<br />
l waikiTxe alberto moravias moTxroba „rogorc reklamaSi“ da imsjele reklamis<br />
rolze da Zalaze Tanamedrove samyaroSi<br />
140 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
damatebiTi informacia<br />
berikaoba _ qarTuli xalxuri sanaxaoba, niRbebis Teatri, romelic nayofierebisa<br />
da Svilierebis kults ukavSirdeboda da yvelieris dasasruls imarTeboda. droTa<br />
ganmavlobaSi berikaobam dakarga sakulto-religiuri daniSnuleba, berikuli<br />
warmodgenebis Sinaarsi saukuneTa manZilze icvleboda, mdidrdeboda da Taobidan<br />
Taobas gadaecemoda. maTi Sinaarsi da moqmedebis xasiaTi berikebis niWsa da unarze iyo<br />
damokidebuli. Cvenamde moRweulia berikaobis 100-mde siuJeti. maTi nawili asaxavs<br />
ucxoel dampyrobTa winaaRmdeg qarTveli xalxis brZolas, sazogadoebis sxvadasxva<br />
fenas Soris urTerTobas. siuJetebis umetesoba komikuria da sayofacxovrebo<br />
Temazea Seqmnilia. berikaoba sxvadasxva saxisa iyo: berikebi xan kardakar dadiodnen,<br />
xan warmodgena sagangebod SerCeul moedanze imarTeboda, mas sazogadoebis yvela<br />
fenis warmomadgeneli eswreboda. berikaobis tradiciuli niRbebi iyvnen taxi, daTvi,<br />
Txa da sxva cxovelebi.<br />
berikebi mefis (sasiZo), kekelas (sarZlo), maWanklis, glexis, Tavadis, mosamarTlis,<br />
eqimis, xucesis, taxis, daTvis, Txis, xaris niRbebiTa da cxovelTa tyaviT imosebodnen.<br />
warmodgenas Tan axlda simRera da sakravieri musika. SemorCenilia ramdenime cnobili<br />
berikas saxeli: me-18 saukuneSi aseTebi yofilan oTar norioeli da oiana-buiana _<br />
erekle meoris sasaxlis karis berika, romelic, gadmocemis mixedviT, gmirulad<br />
ibrZoda sparselebTan omSi; me-19 saukunis pirvel naxevarSi cnobili berika yofila<br />
abel revaziSvili. berikaobis warmodgena kaxeTSi SesaniSnavad aris aRwerili levan<br />
goTuas romanSi „gmirTa varami“.<br />
bolo ramdenime welia, berikaobis tradicia TbilisSic aRdga. Tavis wignSi “Zveli<br />
tfilisis literaturuli bohema” cnobili poeti ioseb griSaSvili agviwers yeenobis<br />
dResaswauls TbilisSi:<br />
yvelieris orSabaTs mTeli tfilisi yeenobis saTamaSod emzadeboda. qalaqi or<br />
ubnad iyo gayofili: isani da nariyala, baraTaSvili da erisTavi; isnis mxareze kaxeTis<br />
mebatoneebi: WavWavaZe, jorjaZe, ColoyaSvili, vaxvaxiSvili, jandieri. “yeenis” taxti<br />
seidabadis (botanikur baRTan) maRlobze idga. yeenad irCevdnen gonebamaxvil, oxunj<br />
da moxerxebul kacs. wowola qudiT Tavze da tanT gadmobrunebuli tyapuWiT,<br />
gamuruli saxiT virze ukuRma iyo amxedrebuli. aseve sasacilod iyo gamowyobili<br />
misi “amala”, romelic xalxs Seseoda da fuls sZalavda “yeenis xarkisTvis”. amasobaSi<br />
xalxi ajanyebisTvis xis xmlebs, xanjlebsa da Surdulebs amzadebda. ajanyebuli<br />
xalxi yeens tyved Caigdebda xelSi da mtkvarSi gadauZaxebda. gamxiarulebuli xalxi<br />
Segrovebuli fuliT nadimobda orTaWalis, veris Tu didubis baRebSi.<br />
yeenobis mTavar personaJebad zogjer sazogadoebis TvalsaCino adamianebi<br />
gamodiodnen. erT-erTi ukanaskneli “yeenoba” me-20 saukuneSi poet grigol abaSiZis<br />
monawileobiT gamarTula.<br />
39.ratom aris mas<strong>kultura</strong> masobrivi?<br />
141
40<br />
globalizacia<br />
„asociaciobanas“ TamaSis dros, gadamwyveti qulis gaTamaSebisas, mowinaaRmdegem<br />
gamosacnob sityvad „hamburgeri“ miTxra. im imediT, rom Cems mewyviles saqmes<br />
gavuadvilebdi, asaxsnel sityvad „makdonaldsi“ vukarnaxe, Tumca man, warmatebaSi<br />
darwmunebulma, amis nacvlad „globalizacia“ wamoiZaxa. qulis dakargvis gamo<br />
gavbrazdi, magram, rodesac davfiqrdi, davrwmundi Cemi megobris simarTleSi: ra<br />
Tqma unda, „makdonaldsis“ xseneba, pirvel rigSi, „globalizaciis“ asociacias<br />
gamoiwvevda, radgan igi Tanamedrove globaluri samyaros erT-erTi mTavari<br />
simboloa.<br />
ras niSnavs globalizacia?<br />
daakvirdi mimdinare procesebs: mTeli rigi movlenebis gavlena erTi saxelmwifos<br />
sazRvrebs scildeba. magaliTad, iaponiaSi 2011 wels momxdari miwisZvra da cunami<br />
ara marto iaponiis tragedia iyo: fukuSimas atomuri eleqtrosadguris afeTqebas,<br />
SesaZloa, <strong>msoflio</strong> masStabis ekologiuri katastrofa gamoewvia. aseTive globaluri<br />
movlenaa terorizmi, romelsac ar gaaCnia sazRvrebi. navTobis fasis momateba<br />
londonis birJaze gavlenas axdens purisa Tu sxva produqtebis fasze TbilisSi.<br />
milanis modis kvireuli aisaxeba Cacmis stilze mTel <strong>msoflio</strong>Si, holivudSi<br />
gadaRebuli filmis premiera saerTaSoriso masStabis movlenaa, fexburTis <strong>msoflio</strong><br />
Cempionati, olimpiuri TamaSebi Tu didi saerTaSoriso saCogburTo turnirebi<br />
erTnairad sainteresoa dedamiwis sxvadasxva kuTxeSi.<br />
sityva globalizaciis xsenebam, albaT, Senc makdonaldsi, koka-kola, holivudi,<br />
madona, inglisuri ena da sxva bevri iseTi ram gagaxsena, rac dasavlur, ufro<br />
zustad ki amerikul <strong>kultura</strong>s ukavSirdeba. es arc aris gasakviri, radgan<br />
mTavar „globalizatorad“, rogorc wesi, swored dasavleTi ganixileba. Tumca<br />
globalizaciaSi sxva kulturebsac SeaqvT wvlili: gavixsenoT iaponuri anime da<br />
suSi, induri ioga, afrikuli vuvuzela; CineTSi mobinadre panda (bambukis daTvi)<br />
cxovelTa dacvis <strong>msoflio</strong> organizaciis emblemad iqca.<br />
dapataravebuli <strong>msoflio</strong><br />
termini globalizacia modis<br />
sityvidan global (global),<br />
rac frangulad sayovelTaos,<br />
mTlians, saerTos niSnavs.<br />
advili misaxvedria, rom cnebac,<br />
„gasayovelTaoebas“ aRniSnavs.<br />
ras niSnavs „gasayovelTaoeba“?<br />
ra, rogor an ratom unda gaxdes<br />
sayovelTao - samyaros xibli xom<br />
mis mravalferovnebaSia?<br />
142 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
masobrivi sakomunikacio teqnologiebis ganviTarebam, TviTmfrinavis, sakabelo<br />
televiziis, internetis, mobiluri telefonisa Tu sabanko gadaricxvebis gaCenam<br />
ganapiroba saxelmwifoebs Soris mWidro da intensiuri ekonomikuri, politikuri da<br />
kulturuli urTierTobebi, migraciuli procesebi _ adamianTa jgufebis masobrivi<br />
gadaadgileba erTi qveynidan meoreSi. mokled rom vTqvaT, <strong>msoflio</strong>, TiTqos,<br />
„dapataravda“ da, gavrcelebuli gamoTqmiT, „erT did soflad“ an, rogorc xSirad<br />
uwodeben, „globalur soflad“ iqca. ratom soflad? warmoidgine, rom soflis erTerTma<br />
mkvidrma raime saqme wamoiwyo, magaliTad, miwis nakveTis SemoRobva an saxlis<br />
SekeTeba. amis Sesaxeb mTeli sofeli maSinve igebs. mezoblebi, albaT, TviTonac<br />
Caebmebian am saqmianobaSi. muSaobis dros isini saubroben, xumroben, kamaToben,<br />
yvebian sxvadasxva ambavs, erTmaneTs uziareben Sexedulebebs, gamocdilebas.<br />
daaxloebiT aseTive urTierToba myardeba sxvadasxva kulturis warmomadgenlebs<br />
Soris globalizaciis procesSi, adamianebi ecnobian erTmaneTis kulturul normebsa<br />
da faseulobebs.<br />
globalizaciis process siaxleebi Seaqvs <strong>kultura</strong>Si. ra Tqma unda, mWidro<br />
politikuri da ekonomikuri urTierTobebi gavlenas axdens <strong>kultura</strong>ze. Tumca ucxo<br />
kulturis zogierTi maxasiaTebeli gansxvavebul garemoSi Taviseburad aisaxeba. modi,<br />
kidev erTxel gavixsenoT makdonaldsi, romelic amerikuli kulturis <strong>msoflio</strong>Si<br />
gavrcelebis erT-erT ZiriTad simbolod miiCneva. bevr qveyanaSi makdonaldsis<br />
meniuSi adgilobrivi kvebis racionisa da samzareulos gavlena aisaxa.<br />
indoeTSi makdonaldsis meniuSi ar aris Zroxis xorci, radgan indusebi mas ar<br />
miirTmeven; muslimebi da iudevelebi ar miirTmeven Roris xorcs da, Sesabamisad,<br />
arc momxmarebels sTavazoben mas; germaniaSi menius damatebuli aqvs ludi; Tevzis<br />
moyvarul norvegielebs saSualeba aqvT, makdonaldsSi Tevzisgan momzadebuli<br />
kerZi miirTvan; saqarTveloSi makdonaldsSi gaCnda samarxvo meniu, mak-lavaSi,<br />
rac kidev ufro sainteresoa, Tbilisobis dResaswaulze momxmareblebs qarTul<br />
nacionalur tansacmelSi gamowyobili restornis TanamSromlebi emsaxurebodnen.<br />
ai, ratom gaaxsenda Cems megobars „globalizacia“ makdonaldsis xsenebisas.<br />
makdonaldsis mravalferovani meniu<br />
germania<br />
(ludi)<br />
40.globalizacia<br />
norvegia (Tevzi) kanada (kiborCxala)<br />
143
saberZneTi<br />
(berZnuli sawebeli)<br />
kiTxva<br />
kosta-rika (brinji) hong kongi (brinji)<br />
Tbilisi (mak-lavaSi)<br />
l rogor fiqrob, aqvs Tu ara globalizaciis process gavlena Sens yoveldRiur<br />
cxovrebaze?<br />
davaleba<br />
1. daakavSire erTmaneTTan mas<strong>kultura</strong> da globalizacia. Seni azriT, aris Tu ara<br />
mas<strong>kultura</strong> globalizaciis procesis Semadgeneli nawili? pasuxi daasabuTe.<br />
2. gaixsene movlena, romelic SeiZleba CaiTvalos „globalurad“, anu movlenad,<br />
romelic erTnairad saintereso, sasikeTo, an saSiSia mTeli <strong>msoflio</strong>saTvis.<br />
saSinao davaleba<br />
l dawere ese „globalizacia da saqarTvelo”.<br />
144 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
damatebiTi informacia<br />
swrafi kvebis istoria saqarTveloSi<br />
albaT, ici gemrieli da surnelovani laRiZis wylebis Sesaxeb. maTi Semqmneli<br />
iyo mitrofane laRiZe (1869-1960) _ qarTveli mewarme da<br />
qvelmoqmedi. igi quTaisSi, kokoCaSvilisa da ivanovskis<br />
afTiaqsa da ivanovskis limonaTis sawarmoSi muSaobda,<br />
sadac xileulis wvenebis momzadebis wesebi iswavla da,<br />
ivanovskis gardacvalebis Semdeg, TviTon Caudga saTaveSi<br />
sawarmos. 1902 wels igi sazRvargareT gaemgzavra da<br />
germaniasa da safrangeTSi gaecno xileulis wylebis<br />
damzadebis teqnologias.<br />
mitrofane laRiZis wylebma didi saxeli moixveWa.<br />
saerTaSoriso gamofenebze maT mravalgzis mieniWa<br />
pirveli xarisxis premiebi, oqrosa da vercxlis medlebi.<br />
laRiZis wylebi ise moswondaT, rom sazRvargareTac<br />
gahqondaT. TbilisSi myofi iraneli vaWrebi maT,<br />
rogorc gansakuTrebul saCuqars, iranis didebulebsa<br />
da warCinebul pirebs „feSqaSad“ ugzavnidnen.<br />
40.globalizacia<br />
Tbilisi (mak-lavaSi)<br />
mitrofane laRiZe, rogorc Tavad aRniSnavda,<br />
xilis wvenebis damzadebisas ar iyenebda araviTar<br />
sinTezur esenciasa da qimikats. igi axali<br />
xileulis wvenebiT amzadebda sasmelebs, SerCeuli<br />
hqonda esa Tu is raioni, sofelic ki, radgan,<br />
gansxvavebuli niadagisa da havis gamo, xilsac<br />
sxvadasxva gemo da surneli aqvs. magaliTad,<br />
Jolos tkbili wveni mxolod borjomis xeobaSi,<br />
umTavresad, bakurianSi gavrcelebuli xilkenkriT<br />
mzaddeboda.<br />
akaki wereTelma 1900 wels mitrofane laRiZis ualkoholo sasmelebs eqspromtad<br />
aseTi leqsi uZRvna:<br />
sasmelebis metoqe var,<br />
Rvinis, ludis, wylis da rZisa,<br />
xileulTa esencia _<br />
mitrofane laRiZisa.<br />
gemoca maqvs, sunica maqvs<br />
gTxovT orive gamisinjoT,<br />
Torem ise rad mindixarT,<br />
moxvideT da gadibrinjoT.<br />
145
laRiZis wylebis jixuri.<br />
Tbilisi. aleqsandres baRi.<br />
1914w.<br />
Senoba TbilisSi, rusTavelis gamzirze, sadac ganTavsebuli<br />
iyo `laRiZis wylebi~.<br />
1906 wels m. laRiZem ukve TbilisSi gaxsna Tavisi limonaTis qarxana da maRazia.<br />
gadmocemis Tanaxmad, pirveli fenovani xaWapuri da TbilisSi pirveli aWaruli<br />
xaWapuric swored rusTavelze mdebare „laRiZis wylebSi“ gamoucxviaT. SeiZleba<br />
iTqvas, rom es iyo swrafi kvebis erT-erTi pirveli obieqti TbilisSi. igi male iqca<br />
Tbilisis savizito baraTad. aTwleulebis manZilze „laRiZis wylebi“ yvela Taobis<br />
Tbiliselebis usayvarlesi adgili iyo.<br />
146 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
globalizacia - safrTxe Tu SesaZlebloba? 41<br />
Cemi megobari saerTaSoriso organizaciaSi<br />
muSaobs. samsaxuris gamo, xSirad uwevs<br />
sxvadasxva qveyanaSi mogzauroba da cxovreba.<br />
erTi sityviT, igi Tanamedrove „globaluri<br />
soflis“ moqalaqed SeiZleba CaiTvalos. uamravi<br />
foto aqvs gadaRebuli. misi feisbuqis gverdis<br />
daTvalierebisas saintereso faqti SevniSne da<br />
minda, mas Senc miaqcio yuradReba. daakvirdi<br />
suraTebs, SegiZlia daasaxelo qveynebi, romlebSic<br />
es qalaqebi mdebareobs?<br />
amis gakeTeba, albaT, rTulia, radgan maT<br />
Soris sxvaoba TiTqmis ar aris, Tumca pirveli<br />
niu-iorkia, meore _ Sanxai, mesame ki tokio. wina<br />
gakveTilebSi ki vnaxeT, rom Cinuri, iaponuri,<br />
induri, evropuli, qarTuli Tu sxva qveynis<br />
sacxovrisebi sruliad sxvadasxvagvari iyo.<br />
iqneb swored es aris kulturis „gasayovel-<br />
Taoeba“, „gaerTgvarovneba“?<br />
globalizaciis procesi, romelic <strong>kultura</strong>Ta daaxloebas da maT Soris<br />
faseulobebis urTierTgaziarebas uwyobs xels, sazogadoebis mxridan araerTgvarovnad<br />
aRiqmeba. adamianTa arcTu ise mcire nawili globalizacias safrTxed miiCnevs.<br />
negatiuri damokidebulebis safuZveli, ZiriTadad, orgvaria _ ekonomikuri da<br />
kulturuli. globalizaciis kritikosTa erTi nawili miuTiTebs saSiSroebaze,<br />
romelic ucxo qveyanaSi damzadebuli produqciis Semotanas axlavs Tan da xels<br />
uSlis adgilobrivi nawarmis gavrcelebas. magaliTad, am Sexedulebis mixedviT,<br />
saqarTveloSi koka kolas damkvidrebas, SesaZloa, laRiZis wylis an romelime sxva<br />
qarTuli gamagrilebeli sasmelis warmoebis SeCereba mohyves.<br />
sxvaTa azriT, dasavluri faseulobebis gavrceleba safrTxes uqmnis sxva<br />
kulturebs da, SesaZlebelia, maTi TviTmyofadobis dakargva gamoiwvios. gaCnda<br />
samyaros amerikuli kulturis yaidaze mowyobis, misi meSveobiT tradiciuli<br />
Rirebulebebis Canacvlebis, gaqrobis SiSi. „globalizacia“ „amerikanizaciasTan“<br />
gaigivda. ratom? imitom, rom ekonomikuri da politikuri Zliereba zurgs umagrebs<br />
dasavluri, gansakuTrebiT ki amerikuli kulturis gavrcelebas. koka kola, imisaTvis<br />
rom yovelTvis lideri iyos, Semosavlebis did nawils reklamas axmars; TiToeuli<br />
41.globalizacia - safrTxe Tu SesaZlebloba?<br />
147
warmatebuli filmis gadaRebisaTvis holivudSi aTobiT da asobiT milioni dolari<br />
ixarjeba; fexburTSi warmatebas is gundi aRwevs, romelsac didi Tanxebi aqvs kargi<br />
sportsmenebis SesaZenad.<br />
miuxedavad imisa, rom orive mosazrebis avtorebs seriozuli argumentebi aqvT,<br />
globalizacia calmxrivad, mxolod safrTxis Semcvelad ar unda gavigoT. marTalia,<br />
globalizaciis process seriozuli da yovlismomcveli cvlilebebi mohyva, magram<br />
mecnierebi aRniSnaven, rom es cvlilebebi, umTavresad, kulturis zedapirul, xilul<br />
nawils (simboloebs, gmirebs, moxmarebas, modas) Seexo da naklebad _ fundamentur<br />
warmodgenebs samyaros, sakuTari Tavisa Tu sxvaTa Sesaxeb. magaliTad, Tu romelime<br />
aziur qveyanaSi siamovnebiT miirTmeven koka-kolas, es ar niSnavs, rom Seicvala<br />
maTi damokidebuleba ufrosebis an avtoritetebisadmi; Turqi axalgazrdebi iseve<br />
gansxvavdebian amerikeli axalgazrdebisagan, rogorc moxuci Turqebi _ moxuci<br />
amerikelebisagan. rogorc aRmoCnda, sazogadoebebs sakuTari identobis SenarCunebis<br />
saocari unari aqvs. sakomunikacio teqnologiebis ganviTarebam, erTi mxriv, mWidrod<br />
daakavSira erTmaneTTan sazogadoebebi, meore mxriv ki gazarda kulturuli<br />
gansxvavebebis gacnobiereba.<br />
kvlevebma daadastura, rom kulturebi iSviaTad emsgavsebian erTmaneTs<br />
xangrZlivi Tanaarsebobis pirobebSic ki. sxvadasxva xalxebs Soris saukuneebis<br />
win gamovlenili gansxvavebebi dResac arsebobs, miuxedavad mudmivi mWidro<br />
urTierTobisa.<br />
erTi sityviT, medals yovelTvis ori mxare aqvs. <strong>kultura</strong>Ta mWidro<br />
urTierTkavSiri, ideebis, faseulobebisa da Sexedulebebis urTierTgacvla, Ria<br />
sazRvrebi, masobrivi komunikaciis saSualebaTa mravalferovneba adamians sruliad<br />
warmoudgenel SesaZleblobebs aZlevs. Cven SegviZlia warmatebulebi viyoT ara<br />
mxolod sakuTar qveyanaSi, aramed mis farglebs gareTac da, amave dros, ar movwydeT<br />
mSobliur <strong>kultura</strong>s.<br />
ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetSi swavla niSnavs<br />
<strong>msoflio</strong> masStabiT umaRlesi ganaTlebis sivrceSi moxvedras: sauniversiteto<br />
sivrces ar aqvs sazRvrebi, es gaxlavT erT-erTi yvelaze ufro gaxsnili, anu<br />
globaluri sivrce „patara did sofelSi“, sadac bejiTi swavlis, sakuTar<br />
Tavze muSaobis, mondomebisa da, SesaZloa, cota gamarTlebis Sedegad SeiZleba<br />
oqsfordisa Tu kembrijis, haidelbergisa Tu sorbonas universitetebis damTavreba.<br />
SenTvis kargad aris cnobili, rom profesionali, gamocdili adamianebis simravle<br />
saxelmwifos, sazogadoebis, kulturis ganviTarebis winapirobaa.<br />
148 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
gia dvali<br />
zaza faCulia<br />
araerTma qarTvelma miRwia <strong>msoflio</strong> masStabis<br />
aRiarebas da warmatebas: gavixsenoT kompozitori<br />
gia yanCeli, kinoreJisorebi oTar ioseliani da gela<br />
babluani, saopero momRerlebi paata burWulaZe<br />
da nino surgulaZe, baletis mocekvaveebi nino<br />
ananiaSvili da irma nioraZe, msaxiobebi merab niniZe<br />
da levan uCaneiSvili, fexburTeli kaxi kalaZe,<br />
kalaTburTeli zaza faCulia, fizikosi gia dvali da<br />
sxvebi.<br />
paata burWulaZis mier daarsebulma fondma<br />
„iavnanam“ uamravi sasikeTo saqme gaakeTa<br />
saqarTveloSi. mis mier organizebuli saqvelmoqmedo<br />
koncertebi gascda saqarTvelos sazRvrebs,<br />
masSi monawileoben saopero samyaros <strong>msoflio</strong>Si<br />
aRiarebuli warmomadgenlebi. erTi mxriv,<br />
koncertebi konkretuli adamianebis problemebis<br />
mogvarebas emsaxureba, meores mxriv, misi meSveobiT<br />
saqarTvelos Sesaxeb informacias igebs saopero<br />
xelovnebis moyvaruli <strong>msoflio</strong> sazogadoeba.<br />
gia yanCeli<br />
rac Seexeba ucxoelebs, magaliTad, cnobili<br />
kinovarskvlavi, oskaris mflobeli msaxiobi nikol<br />
kidmani daibada da aRizarda avstraliaSi, warmatebas<br />
ki amerikis SeerTebul StatebSi, holivudSi miaRwia.<br />
igive SeiZleba iTqvas Sarliz teronze, romelic<br />
samxreT afrikaSi, xelmokle ojaxSi aRizarda, dRes ki<br />
<strong>msoflio</strong> kinos erT-erTi yvelaze kaSkaSa varskvlavia.<br />
rogorc nikol kidmani, aseve Sarliz teroni mWidro<br />
kavSirs inarCuneben samSoblosTan. Sarliz teroni<br />
41.globalizacia - safrTxe Tu SesaZlebloba?<br />
149
warmoidgine, rom swavla damTavrda,<br />
dadga zafxuli, daiwyo ardadegebi.<br />
albaT, zRva da baTumi gagaxsenda.<br />
Tanamedrove baTumi globalizaciis<br />
mier SemoTavazebul SesaZleblobaTa<br />
gamoyenebis kargi magaliTia. <strong>msoflio</strong>s<br />
wamyvani biznesmenebi dainteresdnen<br />
misi turistuli potencialiT, ganxorcielda<br />
da daigegma uamravi axali<br />
proeqti, romelmac baTumi Tanamedrove<br />
turistul qalaqad aqcia. iq uamravi<br />
maRali donis koncerti tardeba. amave<br />
dros, baTumi gansakuTrebulia sakuTari,<br />
TviTmyofadi „suliT“ da „xasiaTiT“.<br />
globalizaciis procesi saSualebas gaZlevs, Seni <strong>kultura</strong> qveynis farglebs<br />
gareT gaitano da <strong>msoflio</strong> sazogadoebis winaSe TviTmyofadi saxiT wardge.<br />
erisionis koncertis afiSa suxiSvilebi. assa farTi<br />
„erisionma“ tradiciul qarTul cekvas Sous elementebi da Tanamedrove<br />
musikaluri instrumentebi Semata. Sedegi marTlac STambeWdavi iyo da <strong>msoflio</strong>s<br />
sxvadasxva adgilas gamarTulma koncertebma didi rezonansi gamoiwvia. igive<br />
SeiZleba vTqvaT suxiSvilebis ansamblze, romelic cdilobs, axali elementebis<br />
SetaniT gaamravalferovnos da ufro mimzidveli gaxados mdidari SemoqmedebiTi<br />
tradicia. eTnojazis <strong>msoflio</strong>Si warmatebuli jgufia ansambli „Sini“.<br />
150 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
globalizacia, romelmac samyaro „erT did soflad“ aqcia, ar gaxlavT calsaxad<br />
dadebiTi an uaryofiTi procesi. mas ori mxare aqvs. yvelaferi damokidebulia imaze,<br />
Tu rogor gamoiyenebs adamiani, sazogadoeba Tu saxelmwifo Seqmnil realobas.<br />
davaleba<br />
1. gaixsene „aisbergis modeli“, daakavSire igi globalizaciis procesTan.<br />
2. daiyaviT globalizaciis damcvelebad da mowinaaRmdegeebad. TiToeulma<br />
jgufma daasabuTos, ratom aris an ar aris globalizacia safrTxe kulturis<br />
TviTmyofadobisaTvis?<br />
3. moiZie informacia dRes ucxoeTSi moRvawe cnobili qarTvelebis Sesaxeb.<br />
41.globalizacia - safrTxe Tu SesaZlebloba?<br />
151
42<br />
media _ Sualeduri,<br />
Suamavali<br />
masmedia<br />
Tanamedrove <strong>msoflio</strong>s saxis gansazRvraSi erTerT<br />
mniSvnelovan rols asrulebs masmedia. televizia,<br />
radio, gazeTi, cifruli da eleqtronuli saSualebebi,<br />
romelTa meSveobiT informacia miewodeba farTo,<br />
geografiulad, socialurad da kulturulad mravalferovan sazogadoebas, adamianis<br />
umniSvnelovanes qmnilebaTa ricxvs ganekuTvneba. termini masmedia me-20 saukunis 20ian<br />
wlebSi gaCnda, roca radiomauwyeblobam, gazeTebisa da Jurnalebis gavrcelebam<br />
masobrivi xasiaTi miiRo. dRes internetmediam warmoudgenlad gaafarTova<br />
komunikaciis saSualebebi.<br />
pirveli germanuli gazeTis<br />
“Relation” satitulo gverdi<br />
Tanamedrove eleqtronuli da beWdviTi media moicavs radio da<br />
telemauwyeblobas, sxvadasxva saxis audio da videosaSualebebs (xmis Tu<br />
gamosaxulebis Canawerebi, diskebi, videoproduqcia da sxva), filmebs, internets,<br />
mobilur telefons (telefonis uSualo funqciis garda, misi meSveobiT gadaicema<br />
uaxlesi ambebi, gafrTxilebani, horoskopi, musika, TamaSebi da a.S.), beWdviT da<br />
eleqtronuli gamocemebs (wignebi, Jurnalebi).<br />
adamiani odiTgan ocnebobda komunikaciis iseT saSualebebze, romlebic maT<br />
manZilis swrafad dafarvisa da Soreuli mxareebis ambebisaTvis Tvalis devnebis<br />
SesaZleblobas miscemda. gavixsenoT zRaprebi mfrinavi xaliCisa Tu jadosnuri<br />
sarkis Sesaxeb. informaciis Sor manZilze gadacemisaTvis sxvadasxva saSualebas<br />
iyenebdnen, magaliTad, sasimagro nagebobaTa koSkebze avardnili kvamli mosaxleobas<br />
mtris Semosevas auwyebda.<br />
152 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
legendis mixedviT, Zveli<br />
welTaRricxvis 490 wels, maraTonis<br />
brZolaSi berZenTa mier sparselTa<br />
damarcxebis Semdeg, berZenma macnem<br />
ramdenime aTeuli kilometri irbina,<br />
raTa aTenelebisaTvis gamarjvebis<br />
ambavi ecnobebina. man mTeli manZili<br />
Seusveneblad dafara, Tumca es<br />
sicocxlis fasad daujda da ambis<br />
Setyobinebidan ramdenime wuTSi suli<br />
ganuteva.<br />
Tanamedrove media saSualebebidan yvelaze xangrZlivi istoria aqvs gazeTs,<br />
romelmac dRevandeli saxe me-16 saukuneSi miiRo. erT-erTi cnobili moazrovnis<br />
sityviT, beWdurma produqciam samyaros forma da struqtura Secvala. 2007 wlis<br />
monacemebiT, yoveldRiurad <strong>msoflio</strong>Si<br />
gazeTebis 395 milioni egzemplari iyideba.<br />
me-19 saukuneSi gaCnda radio, romlis<br />
dasaxelebac laTinuri sityvidan modis da<br />
niSnavs _ vasxiveb. igi iqca informaciisa<br />
da garTobis mTavar saSualebad,<br />
radiomimRebi _ erT-erT mniSvnelovan<br />
nivTad ojaxisaTvis. Semdgom mas mocile<br />
gamouCnda televizoris saxiT.<br />
42.masmedia<br />
radiomimRebi<br />
antikuri periodis<br />
berZnuli qalaqebis<br />
centrSi arsebuli<br />
agora, vaWrobisa da<br />
politikuri diskusiebis<br />
garda, informaciis<br />
gadacemis adgilic iyo.<br />
aseTive funqcia hqonda<br />
romaul forums da<br />
`salaybod~ wodebul<br />
adgils Zvel TbilisSi.<br />
153
masmediis meSveobiT <strong>msoflio</strong>s sxvadasxva nawilSi mcxovrebi adamianebi erTmaneTs<br />
mWidrod daukavSirdnen, erTmaneTze damokidebuli gaxdnen. yvelaze Soreul<br />
kuTxeSi momxdari faqti maSinve xdeba cnobili mTeli danarCeni kacobriobisaTvis.<br />
media saSualebebiT vmogzaurobT iq, sadac, albaT, realurad arasdros movxvdebiT,<br />
vecnobiT adamianebs, romlebTanac arasdros mogviwevs pirispir Sexvedra, viRebT<br />
informacias CvenTvis saintereso nebismier sakiTxze, viZenT da vyidiT, vuwevT<br />
reklamas, gamovxatavT sixaruls Tu mwuxarebas.<br />
masmediis mniSvnelobaze metyvelebs is faqti, rom xSirad mas meoTxe xelisuflebas<br />
uwodeben - sakanonmdeblo, aRmasrulebel da sasamarTlo xelisuflebaTa Semdeg. igi<br />
xalxze zemoqmedebis mZlavri iaraRia. vinc flobs informaciis saSualebebs, flobs<br />
Zalauflebasac.<br />
U<br />
18<br />
kompiuteruli teqnologiebis<br />
ganvi Tarebam mkveTrad Secvala<br />
samyaros saxe. interneti Tanamedrove<br />
<strong>msoflio</strong>s simbolod iqca. misi<br />
meSveobiT praqtikulad nebismieri<br />
informaciis moZiebaa SesaZlebeli.<br />
amave dros, igi komunikaciis yvelaze<br />
mosaxerxebeli saSualebaa. saZiebo<br />
sistemebis, amouwuravi informaciis<br />
gverdiT arsebobs e.w. socialuri<br />
qselebi (Facebook, Twitter, Skype da sxva),<br />
romlebiTac adamianebi mudmivad<br />
ukavSirdebian erTmaneTs, iZenen<br />
nacnobebs, megobrebs, saaTobiT<br />
saubroben. virtualurma samyarom,<br />
TiTqos, realuris adgili daikava.<br />
me-20 saukunis 90-ian wlebSi amerikis SeerTebul StatebSi<br />
gansakuTrebiT gaxSirda Zaladobis faqtebi. amerikis kongresis<br />
warmomadgenlebma amis ZiriTad mizezad teleeTerSi Zaladobis<br />
gaxSirebuli Cveneba miiCnies da mouwodes telekompaniebis<br />
mflobelebs, SeemcirebinaT Zaladobis Semcveli telegadacemebi<br />
da filmebi. senatorma ilinoisis Statidan pol saimonma Semdegi<br />
sityvebiT mimarTa telekompaniaTa mesveurebs: „Tqven flobT<br />
iaraRs, romelic Tavisi siZlieriT uprecedentoa kacobriobis<br />
istoriaSi“. swored am periodSi miRweuli SeTanxmebis Semdeg<br />
SemoiRes asakobrivi zRvaris aRmniSvneli niSani filmebsa da<br />
telegadacemebze.<br />
154 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
Tanamedrove epoqaSi „namdvil“ omebs _ sabrZolo moqmedebebs _ rogorc wesi,<br />
Tan axlavs sainformacio omi: foto da telekamerebis, mobiluri telefonebis,<br />
internetis meSveobiT, monawile mxareebi cdiloben, <strong>msoflio</strong>s maTTvis xelsayreli<br />
informacia miawodon. xSirad amas Tan sdevs kiber-omic _ Seteva veb-gverdebze, raTa<br />
mowinaaRmdeges ar hqondes am mniSvnelovani sainformacio saSualebis gamoyenebis<br />
SesaZlebloba.<br />
kiTxva<br />
l Seni azriT, ramdenad SesaZlebelia, rom adamianTa urTierTobaSi virtualurma<br />
samyarom Caanacvlos realuri urTierTobebi? ra safrTxis Semcvelia virtualuri<br />
urTierTobebi?<br />
davaleba<br />
1. imsjele, ra rols asrulebs masmedia globalizaciis procesSi.<br />
2. masmediis saSualebebiT moiZie kviris yvelaze mniSvnelovani movlena da daasaxele<br />
informaciis mopovebis wyaro.<br />
3. moiZie informacia gakveTilSi naxsenebi da naCvenebi media saSualebebisa da<br />
teqnologiebis gamomgonebelTa Sesaxeb.<br />
42.masmedia<br />
155
43<br />
<strong>kultura</strong>TaSorisi gansxvavebebi<br />
xSirad amboben: ramdeni adamianicaa, imdeni azri arsebobs. aranaklebi darwmunebiT<br />
SeiZleba iTqvas, rom ramdeni <strong>kultura</strong>caa, imdeni gansxvavebuli axsna da Sefaseba<br />
SeiZleba hqondes erTsa da imave faqts, movlenas, situacias, Jests Tu saxis<br />
gamometyvelebas. yvela sazogadoebas aqvs ena, samzareulo, xelovneba, miTebi, religia,<br />
ojaxi, ekonomikuri sistema, naTesauri kavSirebi, xelisufleba, sacxovrebeli,<br />
higiena, qcevis wesebi, akrZalvebi da a.S. rogorc ukve ici, es universaliebi sxvadasxva<br />
sazogadoebaSi mravalferovani formiT gvxvdeba. magaliTad, adamianebi ikvebebian,<br />
magram is, Tu ras, rodis, sad, visTan erTad da rogor miirTmeven, sxvadasxva <strong>kultura</strong>Si<br />
Zalian gansxvavebulia. aseve sxvadasxvagvaria misalmebis wesi, keTilganwyobis Tu<br />
undoblobis gamoxatvis formebi da sxva. erTi sityviT, kulturuli msgavsebebi da<br />
gansxvavebani erTi medlis ori mxarea.<br />
afrikuli qoxi<br />
iurta<br />
sad vcxovrobT?<br />
xata _ slavuri saxli<br />
indoneziuri saxli<br />
156 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
sari - indoeTi<br />
meqsikuri samosi<br />
43.<strong>kultura</strong>TaSorisi gansxvavebebi<br />
rogor vimosebiT?<br />
Sotlandiuri kilti qarTuli Coxa indoneziuri<br />
saqorwino samosi<br />
evropuli samosi<br />
qarTuli samosi. me-19 saukune niqabi<br />
perueli mamakacis samosi<br />
slovakuri samosi<br />
157
Cinelebis ojaxi sadilobisas<br />
ras da rogor mivirTmevT?<br />
Cinuri sufra<br />
frangebis ojaxi sadilobisas iranuli sufra<br />
kulturul msgavsebebsa da gansxvavebebs mxolod maSin „aRmovaCenT“, roca<br />
sakuTar <strong>kultura</strong>s sxvas vadarebT. gansxvavebebs vxedavT ara mxolod Cvensa da<br />
sxva kulturebs Soris, aramed Cveni kulturis dRevandel da adreul safexurebs<br />
Sorisac.<br />
rodesac evropelebma, <strong>msoflio</strong>Si mogzaurobis Sedegad, manamde sruliad<br />
ucnobi mxareebi aRmoaCines, isini gaocebuli iyvnen adgilobrivTa cxovrebis wesiT,<br />
romelic maTi cxovrebis wesisagan Zalian gansxvavdeboda; amis gamo, xSirad, maT<br />
„CamorCenilebad“ an, sulac, „velurebad“ Tvlidnen. Tumca evropeli mogzaurebi ar<br />
iTvaliswinebdnen, rom am xalxebsac, SeiZleba, ucnaurad da gaugebrad moCvenebodaT<br />
evropelebisaTvis sruliad Cveulebrivi qcevebi.<br />
sazogadoebebisaTvis, sadac bavSvebi mudam ufrosebTan erTad arian, dedis zurgze<br />
mokalaTebuli gadaadgildebian, maTTan erTad sZinavT, bavSvis marto datoveba<br />
maneJSi an calke sawolSi, SeiZleba, barbarosul da sastik mopyrobad Candes.<br />
158 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
sxvadasxva kulturis warmomadgenlebi gansxvavebulad aRiqvamen adamianis<br />
fizikur silamazesac. magaliTad, zog <strong>kultura</strong>Si msuqani adamiani miiCneva lamazad,<br />
zogan ki simsuqnes problemad Tvlian da didi mondomebiT cdiloben mis daZlevas.<br />
erTi Tanamedrove anTropologis sityviT, simsuqne lamazia iq, sadac mxolod<br />
msuqnebi arian kargad. ras niSnavs es? sazogadoebebSi, sadac sakvebis naklebobaa,<br />
simsuqne kargi cxovrebis niSnad iTvleba. iq ki, sadac adamianebs naklebad aSinebT<br />
SimSilis safrTxe, sigamxdre ufro fasobs. Tu afrikaSi didi xnis megobar qals<br />
eubnebian, rom man wonaSi moimata, es niSnavs, rom is fizikurad ufro jansaRia,<br />
vidre adre, an kargad daisvena. xolo igive SeniSvna sxvagan Seuracxyofad miiCneva.<br />
ra aris silamaze?<br />
SeiZleba ferebs kulturuli mniSvneloba hqondeT? Turme, SeiZleba. zogierTi<br />
feri ama Tu im <strong>kultura</strong>Si arsebul warmodgenebsa da grZnobebTanaa dakavSirebuli.<br />
magaliTad, wiTlis, TeTrisa da lurjis kombinacia amerikul <strong>kultura</strong>Si pozitiur<br />
da patriotul grZnobasTan asocirdeba. CineTSi ki lurji/cisferi sikvdils<br />
ukavSirdeba. sportuli gundebi irCeven ferebs Tavis simbolod, romelic Semdeg<br />
siamayisa da miRwevebisagan ganuyofeli xdeba (narinjisferi - holandia, wiTeli da<br />
TeTri vardebi inglisSi da a.S.). ramdenadac ferebis mniSvneloba gansxvavebulia<br />
sxvadasxva <strong>kultura</strong>Si, grafikuli dizainerebi amis gaTvaliswinebiT qmnian<br />
produqts sxvadasxva qveynisa da kulturis warmomadgenlebisaTvis.<br />
43.<strong>kultura</strong>TaSorisi gansxvavebebi<br />
159
kiTxvebi<br />
l erT-erT arabul qveyanaSi Setanili medikamentis kolofze mocemuli iyo<br />
samnawiliani sareklamo gamosaxuleba: 1. avadmyofi adamiani, 2. igi iRebs wamals, 3.<br />
gamojanmrTelebuli da bednieri adamiani. wamali ar gaiyida. ratom?<br />
diskusia<br />
l ufrosebis gamokiTxvis, Zveli fotosuraTebis, kinofilmebis safuZvelze,<br />
gamoikvlie, rogor Seicvala warmodgena silamazeze saqarTveloSi me-20 saukunis<br />
dasawyisidan dRemde.<br />
davaleba<br />
l daakvirdi gakveTilSi mocemul suraTebze asaxul samoss, sacxovriss, sufras,<br />
samkauls da imsjele, ramdenad SesaZlebelia moiZebnos universaluri kriteriumi<br />
maT Soris saukeTesos gamosavlenad.<br />
damatebiTi informacia<br />
es magaliTebi aCvenebs, Tu ramdenad gansxvavebul mniSvnelobas aniWeben sxvadasxva<br />
kulturis warmomadgenlebi, erTi SexedviT, sruliad umniSvnelo niuansebs:<br />
l amerikaSi da arabul qveynebSi pauzebi sityvebs Soris, Cveulebriv, ar<br />
aris xangrZlivi, indoeTsa da iaponiaSi ki pauza gansxvavebulad aRiqmeba.<br />
gaxangrZlivebuli siCume savsebiT misaRebi da komfortulia indoeTSi,<br />
indoneziasa da iaponiaSi. iq fuWad molaparake cudad aRzrdil adamianad<br />
miiCneva, romelsac uWirs Tavis gakontroleba. evropaSi, CrdiloeT amerikasa<br />
da avstraliaSi ki dumili uxerxulobas iwvevs. skandinavielebi ufro mSvidad<br />
xvdebian dumilis pauzebs saubris dros.<br />
l evropis xmelTaSuazRvispira qveynebSi, laTinur amerikasa da afrikaSi, saharis<br />
samxreTiT, savsebiT misaRebia vaxSamze naxevari saaTiT dagvianeba, maSin rodesac<br />
germaniasa da SveicariaSi es uzrdelobad aRiqmeba.<br />
l aziis bevr qveyanaSi da centralur amerikaSi misaRebia vaxSmobis Semdeg wasvla,<br />
Tu adamiani ase ar moiqca, es niSnavs, rom is sakmarisad ar danayrda. indoeTSi,<br />
evropasa da CrdiloeT amerikaSi ki vaxSmis Semdeg maspinZlis datoveba<br />
uzrdelobaa da mianiSnebs, rom stumars mxolod Wama undoda da ara maspinZlebis<br />
sazogadoebaSi drois gatareba.<br />
160 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
l iranul <strong>kultura</strong>Si, rodesac vinmes sTavazoben, magaliTad, sasmels,<br />
Tavazianobad iTvleba daTanxmebamde ramdenjerme uaris Tqma. etiketis aseTi<br />
forma gavrcelebulia sxva qveynebSic, magaliTad, indoeTsa da indoneziaSi. sxva<br />
kulturebSi miRebulia mxolod erTxel SeTavazeba.<br />
l qristianul da muslimur kulturebSi patarZals TeTri samosi acvia, rac<br />
ubiwoebis simboloa, induistur <strong>kultura</strong>Si ki TeTri samosi mwuxarebis niSania<br />
da mas qvrivebi icvamen.<br />
43.<strong>kultura</strong>TaSorisi gansxvavebebi<br />
161
44<br />
<strong>kultura</strong> da genderi<br />
genderi (ingl. gender) _<br />
enaTmecnierebaSi gramatikul gvars<br />
aRniSnavs.<br />
yvelam kargad viciT, rom adamianebi<br />
iyofian gogonebad da biWebad, qalebad<br />
da kacebad. sxvagvarad rom vTqvaT,<br />
gansxvavdebian sqesobrivi niSniT. asevea<br />
cxovelebSic; sqesobrivi niSnebi _<br />
magaliTad, xvadi lomis fafari, mamali farSevangis kudi biologiurad, genetikuradaa<br />
ganpirobebuli. biologiis kursidan, albaT, gaxsovs, rom sqesobrivi gamravleba<br />
genetikurad mravalferovani STamomavlobis gaCenas uzrunvelyofs, rac sasargebloa<br />
biologiuri saxeobis gadarCenisaTvis.<br />
qalis saaTi<br />
rogorc ukve mravaljer aRvniSneT, adamianis<br />
unikaluroba imaSi mdgomareobs, rom igi ara mxolod<br />
biologiuri, aramed kulturuli arsebacaa. <strong>kultura</strong><br />
msWvalavs adamianis cxovrebis yvela sferos, maT Soris<br />
sqesebs Soris urTierTobebs. yovel <strong>kultura</strong>Si arsebobs<br />
uamravi wesi da norma, Tu rogor unda gamoiyurebodes<br />
an iqceodes gogona da biWi, kaci da qali. am<br />
kulturuli wesebisa da normebis nawili uSualod aris<br />
dakavSirebuli biologiur gansxvavebebTan. magaliTad,<br />
zogierT <strong>kultura</strong>Si miRebulia wveris yoveldRiuri<br />
gaparsva, sxvagan piriqiT _ moSveba. cxadia, rom amgvari<br />
norma mxolod mamakacebze vrceldeba, radgan wveri<br />
mamakacisaTvis damaxasiaTebeli biologiuri niSania.<br />
magram arsebobs gacilebiT meti tradicia da norma, romlebic qalebs da kacebs,<br />
erTnair situaciaSi, qcevis gansxvavebul normebs karnaxobs. ai, majis ori saaTi.<br />
yoveli Tqvengani uSecdomod amoicnobs: es kacisaa, es ki qalis. ki, magram, ratomaa<br />
kacis saaTi ufro didi? iqneb kacebs uaresi mxedveloba aqvT? ara, aseTi ram ar<br />
dasturdeba. iqneb imitom, rom saSualod kacebi zomiT aRematebian qalebs? es ufro<br />
saintereso varaudia, magram Tu asea, maSin ratom<br />
xmaroben qalebi da kacebi erTnairi zomis wignebs,<br />
mobilur telefonebs, dana-Cangals, skamebs?<br />
iSviaTad, magram zogjer zoma Sebrunebuladaa<br />
„ganawilebuli“: magaliTad, im kulturebSi,<br />
sadac sayures orive sqesi atarebs (magaliTad,<br />
Tanamedrove dasavleTis bevr qveyanaSi), mamakacis<br />
sayure, umetesad, sagrZnoblad mcirea qalisaze.<br />
maS, raRaSia aq saqme? modi, am SekiTxvas odnav<br />
mogvianebiT gavceT pasuxi, aq ki yuradReba<br />
mivaqcioT erT Zalian mniSvnelovan garemoebas:<br />
yvela <strong>kultura</strong>Si qalebs da mamakacebs<br />
erTmaneTisagan ganasxvavebs ara mxolod (da ara<br />
mamakacis saaTi<br />
162 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
imdenad) biologiuri niSnebi, aramed kulturuli wesebi da normebi: Zlieri gancdisas<br />
qalisaTvis dasaSvebia tirili, kacma ki Tavi unda Seikavos; mRvdelTmsaxuri mxolod<br />
kaci SeiZleba iyos; qalisaTvis SeiZleba maRal quslebze siaruli, kacisaTvis _ ara<br />
da a.S. amgvar gansxvavebebs genderuls uwodeben.<br />
bevr enaSi (romelTa ricxvSi qarTuli ar Sedis) yvela sagans _ suliers da<br />
usulos, saxels da cnebas garkveuli „sqesi“ anu gvari miewereba. magaliTad,<br />
germanulSi „magida“ _ mamrobiTi gvarisaa, „ojaxi“ _ mdedrobiTis, xolo „puri“<br />
_ saSualosi. rogorc vxedavT, gramatikuli „sqesi“ sruliad sxva ramaa, vidre<br />
biologiuri. sazogadoebriv mecnierebebSi sityviT „genderi“ aRiniSneba yovelive is,<br />
rac qalebsa da kacebs arabiologiurad ganasxvavebs erTmaneTisagan. sqesi, rogorc<br />
viciT, cxovelebsac aqvT, genderi ki _ mxolod adamianebs. genderi socialuri<br />
sqesia, rac gulisxmobs gansxvavebebs saxelebSi, CacmulobaSi, qcevis da metyvelebis<br />
wesebsa da maneraSi, saqmianobaSi da a.S. zog SemTxvevaSi sqesi da genderi SeiZleba<br />
arc emTxveodes erTmaneTs _ biologiurad qali iqceodes ise, rogorc mamakaci da<br />
piriqiT. gakveTilis bolos moyvanilia amis ori magaliTi sxvadasxva kulturidan.<br />
genderul gansxvavebebs bavSvis dabadebidanve eyreba safuZveli. magaliTad,<br />
bevr qveyanaSi axalSobil gogonas, tradiciulad, vardisfer sabanSi axveven, biWs<br />
ki cisferSi. ramdenime TveSi dgeba saTamaSoebis dro: biWisaTvis _ burTi, manqana,<br />
xmali, gogonasTvis _ Tojina, WurWeli... mSoblebi da aRmzrdelebi, zogjer<br />
gaucnobiereblad, sxvadasxva Tvisebebs waaqezeben da waaxaliseben, biWebSi _<br />
aqtiurobas, siTamames, Sejibrisaken miswrafebas („gogo xom ar xar!“), gogonebSi _<br />
morcxvobas, Tavmdablobas, emociurobas („biWi xom ar xar!’). mimdinareobs genderuli<br />
socializacia, romlis Sedegadac bavSvi yalibdeba konkretul <strong>kultura</strong>Si arsebuli<br />
genderuli normebisa da wesebis Sesabamisad.<br />
mecnierebma aCvenes, rom bevri Tviseba, romelic „bunebrivad“ iTvleboda qalisa Tu<br />
kacisaTvis, sinamdvileSi gansxvavebuli aRzrdis Sedegia. magaliTad, gavrcelebuli<br />
azris mixedviT, romelic mecnieruladac dasturdeba, qalebi ufro damyolni,<br />
damjerni arian, ufro advilad da xSirad icvlian Sexedulebebs, eTanxmebian sxvebs,<br />
vidre kacebi. magram 6-7 wlis bavSvebSi amgvari gansxvaveba ar aRiniSneba, ase rom igi<br />
Tandayolili ar aris. rogorc irkveva, es gansxvaveba aRzrdis Sedegia _ <strong>kultura</strong>Ta<br />
umravlesobaSi gogonas aCveven morCilebas, unergaven azrs, rom gadawyvetilebebi<br />
kacebma unda miiRon.<br />
aq Cven mivadeqiT umniSvnelovanes<br />
problemas _ genderul uTanasworobas.<br />
warsulSic da awmyoSic,<br />
<strong>kultura</strong>Ta did umravlesobaSi<br />
mamakacebs gabatonebuli mdgomareoba<br />
uWiravT, swored isini<br />
floben politikur, ekonomikur,<br />
religiur da ojaxur Zalauflebas,<br />
qalebis roli ki metwilad bavSvebis<br />
aRzrdiTa da ojaxuri saqmianobiT<br />
Semoifargleba. iTvleboda da<br />
44.<strong>kultura</strong> da genderi<br />
163
iTvleba kidec, rom mamakaci, silamazis garda, yvela sxva dadebiTi TvisebiT (Wkua,<br />
zneoba, sxvadasxva niWi da a.S.) bevrad sjobnis qals. sinamdvileSi, rogorc irkveva,<br />
mamakacebis gabatonebuli mdgomareoba mxolod imiTaa ganpirobebuli, rom mamakaci<br />
qalze fizikurad Zlieria, xolo mTeli es „ideologia“ mamakacis viTom „bunebrivi“<br />
upiratesobis Sesaxeb arsebuli mdgomareobis gamarTlebisTvis aris Seqmnili.<br />
Tanamedrove mecnieruli gamokvlevebi adasturebs, rom, fizikuri siZlieris<br />
garda, qalebi arc erTi sxva maxasiaTebliT ar Camouvardebian mamakacebs. sakmarisia<br />
iTqvas, rom inteleqtis donis dReisaTvis dafiqsirebuli ori umaRlesi maCvenebeli<br />
qalebs ekuTvnis.<br />
maRal, gabatonebul socialur mdgomareobas sxvadasxva simbolika usvams<br />
xazs; rac ufro maRalia statusi, rogorc wesi, miT ufro didi zomisaa Sesabamisi<br />
simboloebi: mefes yvelaze didi etli emsaxureba, generals didroni varskvlavebi<br />
umSvenebs samxreebs, miliarderi ugrZesi limuziniT mgzavrobs... gaxsovs qalisa da<br />
kacis saaTebi? diax, mamakacis saaTis sidide misi ufro maRali socialuri statusis<br />
gamoZaxilia...<br />
mecnierebma ramdenime Tvis bavSvi ise gamoawyves, rom misi biologiuri sqesis<br />
amocnoba SeuZlebeli iyo. Semdeg, maT axalgazrda qalebis or jgufs sTxoves,<br />
bavSvTan naxevar-naxevari saaTi gaetarebinaT. pirvel jgufs uTxres, rom bavSvs<br />
hqvia „zuriko“, meores ki _ „ninuca“. bolos orive jgufis wevrebs SesTavazes,<br />
gaeziarebinaT TavianTi STabeWdilebebi bavSvis Sesaxeb. aRmoCnda, rom pirveli<br />
jgufi bavSvs aRwerda ZiriTadad rogorc aqtiurs, „biWurs“, meore ki rogorc<br />
nazs, „pranWias“, „tipur gogos“. bavSvi, rogorc gvaxsovs, erTi da igive iyo.<br />
albaneli `nafici<br />
qalwuli~<br />
albaneTi: „nafici qalwulebi“<br />
albaneTSi mravali saukunis manZilze moqmedebda kanoni,<br />
romelic qalebs kerZo sakuTrebis uflebas arTmevda. roca<br />
ojaxSi mamakaci aRar rCeboda, mTel qonebas epatroneboda<br />
Soreuli, xSirad ara sisxliT naTesavi mamakaci. am usamarTlo<br />
kanonis sawinaaRmdegod albanelma qalebma aseTi xriki<br />
gamoigones. rodesac gvarSi ukanaskneli mamakaci kvdeboda,<br />
erT-erTi qali debda gauTxovrobis fics da xdeboda e.w.<br />
„nafici qalwuli“, anu... kaci! imoseboda rogorc kaci, svamda<br />
da eweoda, mamakacur samuSaos asrulebda, monawileobda<br />
kacebis TavyrilobebSi, maTTan erT oTaxSi eZina kidec. rac<br />
mTavaria, mamakacebi mas rogorc Tanaswors epyrobodnen<br />
da erTi wuTiTac ar axsendebodaT misi „qaluri“ warsuli.<br />
xdeboda biologiuri sqesis da genderis sruli dacileba.<br />
dRes, rasakvirvelia, Zveli kanoni gauqmebulia da es<br />
gasaocari tradicia warsuls Cabarda, Tumca jer kidev<br />
cocxalia ramdenime aTeuli „nafici qalwuli“.<br />
164 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
samoa: „qalisnairni“<br />
samoas kunZulebze (okeania) gogonebi aqtiurad exmarebian dedas saxlis<br />
meurneobis gaZRolaSi. magram ra vuyoT, Tu ojaxSi mxolod biWebi ibadebian? ai,<br />
aseT SemTxvevaSi umcros biWs aRzrdian rogorc gogonas _ Sesabamisad acmeven,<br />
aswavlian saxlis saqmes da a.S. Cndeba axali, rogorc maT uwodeben, Fa’afafine,<br />
anu „qalisnairi, qalisebri“, romelic, adgilobrivTa rwmeniT, „mesame sqess“<br />
ganekuTvneba (Cven ki viciT, rom es mesame sqesi ki ara, mesame genderia, anu socialuri<br />
sqesi). sagulisxmoa, rom „qalisnairni“ araviTar diskriminacias ar ganicdian da,<br />
Sesabamisad, arc fsiqologiuri travmebi awuxebT. maT sasiyvarulo urTierTobac<br />
ki SeuZliaT gaaban qalTan, Tumca mTeli cxovreba TavianTi genderuli rolis<br />
Sesruleba uwevT.<br />
kiTxva<br />
1. Seni azriT, arsebobs „qaluri“ da „mamakacuri“ profesiebi? pasuxi daasabuTe.<br />
2. gavlili masalidan romel sakiTxebs daukavSireb am gakveTilSi ganxilul Temas?<br />
davaleba<br />
l gaixsene magaliTebi istoriidan, literaturidan da Tanamedrove realobidan,<br />
romlebSic asaxulia genderuli rolebis ganawileba sxvadasxva epoqasa da<br />
<strong>kultura</strong>Si. Camoayalibe Seni damokidebuleba eses saxiT.<br />
44.<strong>kultura</strong> da genderi<br />
165
45<br />
<strong>kultura</strong>Ta tipologia<br />
tipologia (laT. typus _ saxeoba) _<br />
obieqtebis (sagnebis, movle nebis)<br />
dajgufeba garkveuli niSan-Tvisebebis,<br />
maxasiaTeblebis mixedviT.<br />
modi, gakveTili aseTi davalebiT<br />
daviw yoT. gaecani qvemoT mocemul<br />
CamonaT vals da daajgufe raime niSnis<br />
mixedviT:<br />
„vefxistyaosani“ , novruz bairami, nariyala, versali, „abesalom da eTeri“, „SuSanikis<br />
wameba“, awyuris cixe, „mravalJamieri“, „aida“, „Cakrulo“, aRdgoma, sveti cxoveli,<br />
paseqi, „grigol xanZTelis cxovreba“, gelaTi, „sibrZne sicruisa“, koloseumi.<br />
SesaZloa, Seni da Seni megobrebis mier dajgufebisaTvis SerCeuli kriteriumebi<br />
erTmaneTisagan gansxvavdeba, magram, nebismier SemTxvevaSi, Tqven yvelam airCieT<br />
erTi principi _ gamokveTeT saerTo niSnebi.<br />
swored aseve, ama Tu im niSnis mixedviT, kulturebic SeiZleba sxvadasxvagvarad<br />
dajgufdes, rasac <strong>kultura</strong>Ta tipologias uwodeben. dedamiwis sxvadasxva regionis<br />
<strong>kultura</strong>Ta Seswavlis Sedegad, mecnierebma gamokveTes garkveuli niSnebi, romlebsac<br />
tipologia emyareba.<br />
<strong>kultura</strong>Ta tipologia mWidrod aris dakavSirebuli faseulobebTan,<br />
msoflmxedvelobasTan, cxovrebis wesTan. kulturebi gansxvavdebian an erTmaneTs<br />
gvanan pirovnebaTaSorisi urTierTobis xasiaTiT, damokidebulebiT droisa da<br />
sivrcisadmi, individisa da jgufisadmi, tradiciisa da siaxlisadmi.<br />
me-20 saukunis 70-iani wlebis dasawyisSi<br />
saerTaSoriso korporacia IBM-ma (International Business<br />
Machines Corporation) aRmoaCina, rom misi filialebi<br />
<strong>msoflio</strong>s sxvadasxva qveyanaSi sxvadasxvagvari<br />
warmatebiT muSaobdnen. marTvisa da teqnikuri<br />
uzrunvelyofis TvalsazrisiT, korporaciaSi,<br />
TiTqos, yvelaferi rigze iyo. arsebuli problemis<br />
mizezebis asaxsnelad, korporaciis mesveurebma<br />
heert hopstede<br />
miiwvies holandieli fsiqologi heert hofstede.<br />
sagangebod SemuSavebuli kiTxvaris safuZvelze, man<br />
Seiswavla kompaniis 100 aTasze meti TanamSromeli <strong>msoflio</strong>s masStabiT. aRmoCnda,<br />
rom problemebs muSaobis procesSi kulturul gansxvavebaTa gauTvaliswinebloba<br />
qmnida. IBM korporaciis TanamSromlebi nebismier qveyanaSi muSaobdnen erTnair<br />
ofisebSi, erTnairi grafikiT, erTnair samuSao pirobebSi, mzaddebodnen erTi<br />
da igive programebiT. am dros ki isini sxvadasxva kulturis warmomadgenlebi<br />
iyvnen da gansxvavebuli damokidebuleba hqondaT droisadmi, piradi da jgufuri<br />
pasuxismgeblobisadmi, samuSao sivrcisadmi, Zalauflebisadmi, qalisa da mamakacis<br />
rolisadmi da a.S.<br />
166 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
zogierT <strong>kultura</strong>Si individis, calkeuli<br />
adamianis interesebs upiratesoba eniWeba jgufis<br />
interesebTan SedarebiT; mizani adamianis piradi<br />
interesidan gamomdinare isazRvreba; gacnobisas<br />
yuradReba eqceva imas, Tu ras warmoadgens<br />
Tavad es pirovneba da ara is jgufi (ojaxi,<br />
sanaTesao, samegobro), romelsac igi ekuTvnis.<br />
sazogadoebebi<br />
aseT kulturebs individualistur kulturebs<br />
uwodeben. maT ricxvs miekuTvneba SeerTebuli Statebis, avstraliis, didi britaneTis,<br />
kanadis, holandiis da zogi sxva qveynis <strong>kultura</strong>.<br />
amisagan gansxvavebiT, arsebobs kulturebi, sadac jgufis interesebi ufro<br />
mniSvnelovnad miiCneva. adamianebi mTeli cxovrebis manZilze inarCuneben kavSirs<br />
ojaxTan, naTesavebTan, mezoblebTan da, xSirad, organizaciebTan, romelSic muSaoben;<br />
pirovnebis mizans jgufuri interesi gansazRvravs; adamiani fasdeba imis mixedviT,<br />
Tu romel jgufs miekuTvneba igi. aseT kulturebs koleqtivisturs uwodeben.<br />
aseTebad iTvleba saberZneTis, CineTis, indoeTis, meqsikis, taivanis, venesuelas da<br />
sxva kulturebi.<br />
<strong>kultura</strong>Ta dajgufebis kidev erTi modeli<br />
emyareba droisadmi damokidebu lebas. zogierTi<br />
kulturis warmomadgenlebi TavianT saqmianobas<br />
drois xangrZlivi mona kveTisaTvis gegmaven da<br />
mzad arian, Sedegsa da gaweuli Sromis sazRaurs<br />
didxans daelodon. maTTvis mniSnelovania ara<br />
samuSaos dasrulebis dro, aramed saboloo<br />
Sedegis maRali xarisxi. aseT kulturebSi<br />
(CineTi, iaponia, samxreT korea da sxva)<br />
fasobs momWirneoba, Seupovroba, socialuri<br />
valdebulebebis pativiscema. amis sapirispirod, zogi sxva kulturis warmomadgenlebi<br />
orientirebuli arian swraf konkretul Sedegze, zustad gaweril samuSao grafikze,<br />
droSi konkretulad gansazRvrul anazRaurebaze (didi britaneTi, SeerTebuli<br />
Statebi, axali zelandia, avstralia da sxva).<br />
zogi kulturis warmomadgenlebisaTvis ufro komfortulia Ria, gaxsnili sivrce.<br />
magaliTad, ezoebi dabali RobeebiT, xolo samuSao kabinetebi gamWvirvale tixrebiT<br />
aris gamijnuli, kari mudmivad Riaa. magram aseT garemos Znelad Tu Seegueba adamiani,<br />
romlis samuSao oTaxis kari mxolod gansazRvrul dros iReba; igi ar aris miCveuli<br />
mudmivad sxvisi Tvalsawieris areSi yofnas.<br />
kulturebi gansxvavdeba imiTac, Tu ra mniSvneloba eniWeba warsuls, awmyosa<br />
da momavals. warsulze orientirebuli sazogadoebebi gansakuTrebiT afaseben<br />
tradiciebs, winaprebs da mWidro ojaxur kavSirebs. awmyoze orientirebuli<br />
sazogadoebebisaTvis aqtualuria „aq da axla“, warsuli naklebad mniSnelovania,<br />
momavali ki _ bundovani da arawinaswarmetyvelebadi. momavalze orientirebuli<br />
sazogadoebebi aqcents akeTeben cvlilebebsa da progresze.<br />
45.<strong>kultura</strong>Ta tipologia<br />
rigi individualistur da<br />
koleqtivistur sazogadoebebSi<br />
167
piradi sivrce<br />
<strong>kultura</strong>Ta tipologiis nebismieri modeli<br />
pirobiTia: ar arsebobs <strong>kultura</strong>, romelic zustad<br />
da mkafiod Seesabameba zemoT dasaxelebul<br />
maxasiaTeblebs. miuxedavad amisa, <strong>kultura</strong>Ta<br />
tipologiis sferoSi dagrovili codna Zalian<br />
mniSnelovania, magaliTad, diplomatebisaTvis,<br />
romelTac, sagangebod aswavlian <strong>kultura</strong>Ta<br />
Taviseburebebs. am faqtors aseve gansakuTrebul<br />
yuradRebas uTmoben saerTaSoriso biznes kompaniebi,<br />
TavianTi saqmianobisa da produqciis reklamirebis<br />
warmatebis uzrunvelsayofad.<br />
davaleba<br />
zog <strong>kultura</strong>Si adamianebi uSualo<br />
kontaqtis dros erTmaneTTan axlos midian,<br />
sxvagan ki aseTi miaxloeba gaugebaria da<br />
piradi sivrcis darRvevad miiCneva. magaliTad,<br />
xmelTaSuazRvispirul da samxreTamerikul<br />
kulturebSi Cveulebrivad iTvleba saubris<br />
dros mxarze xelis dakvra, xelis gadaxveva,<br />
CrdiloeT evropis warmomadgenelTaTvis ki es<br />
damabneveli Jestia, romelic, SeiZleba, safrTxis<br />
momaswaveblad aRiqmebodes.<br />
1. gakveTilSi mocemuli tipologiis modelebis mixedviT, imsjele qarTuli<br />
kulturis maxasiaTeblebis Sesaxeb.<br />
2. gaixsene kulturis universaliebi da imsjele, ramdenad SeiZleba iyos romelime<br />
maTgani <strong>kultura</strong>Ta tipologiis safuZveli.<br />
168 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
saqarTvelos eTnografiuli mravalferovneba 46<br />
„Cven kargad viciT, erTsa da imave mSoblebis Svilebs gvari erTi aqvT,<br />
magram saxelebi ki sxvadasxva. msgavsad amisa, Cveni qveynis sxvadasxva kuTxes,<br />
anu nawils, gvartomobis saxeli erTi da igive hqvia _ saqarTvelo, magram amave<br />
dros, TiToeul nawils Tavis sakuTari saxelic hqvia, swored ise, rogorc<br />
RviZl Zmebsa da debs sxvadasxva saxels uwodeben xolme. ai, is saxelebi: kaxeTi,<br />
qarTli, imereTi, samegrelo, guria, raWa, svaneTi...“, _ werda iakob gogebaSvili.<br />
saqarTvelos sxvadasxva kuTxis mcxovrebni erTmaneTisagan gansxvav debian<br />
metyvelebiT, yoveldRiuri yofis elementebiT, sadResaswaulo da glovis<br />
ritualebiT. amave dros, yvela maTgani erTiani qarTuli kulturis nawilia,<br />
erTi saxelmwifo da saliteraturo eniT 1 . gansxvavebulma landSaftma, klimaturma<br />
pirobebma da istoriulma realobam gansazRvra cxovrebis wesis mravalferovneba<br />
saqarTvelos sxvadasxva kuTxeSi.<br />
saqarTvelos eTnografiuli mravalferovneba qarTuli enis dialeqtebSic<br />
vlindeba. isini gavlenas axdenen qarTuli saliteraturo enis Camoyalibebaze.<br />
qarTuli klasikuri nawarmoebebi gajerebulia ama Tu im kuTxisTvis damaxasiaTebeli<br />
dialeqtebiT, rac gansakuTrebul xibls sZens maT.<br />
46. saqarTvelos eTnografiuli mravalferovneba<br />
dialeqti _ ama Tu im enaze<br />
metyvelebis regionulkuTxuri<br />
nairsaxeoba.<br />
1 saqarTvelos konstituciiT, afxazeTis teritoriaze saxelmwifo enad aRiarebulia agreTve afxazuri ena.<br />
169
moxeveebis metyvelebis Taviseburebebi ilia WavWavaZis „mgzavris werilebidan“:<br />
_ ra gqvian, Zmobilo? _ vkiTxe me.<br />
_ ...lelT Runias mixmoben, _ momigo man.<br />
_ sadauri xar?<br />
_ sadavel? gaibotnidam, aqaiv mTaCia, Terg_kidurzed...<br />
_ kai adgilia es Tqveni adgili.<br />
_ araa gonjai: Cvens beCaobas Sehferobs.<br />
_ amisTana wyali, amisTana haeri swored bednierebaa.<br />
_ hm! _ Caicina moxevem.<br />
_ ras icini?<br />
_ sacinals vicini. carial stvamaqi magniT ver gaZRebis.<br />
_ aq Zalian mosavali unda icodes?!<br />
_ raid ar ecodinebis? adgil araa gonjai, patar gvaqvn: TviTvauls kacs or_<br />
or Sabadis yana ar eqmnebis. viwrod varn.<br />
_ es didi gza did xels mogcemT.<br />
_ rai bedanaa gzai? ig misTvis vargobs, visec Tvis naSvrel_namuSever gasatan_<br />
gasasyid aqvn.<br />
guruli dialeqtis magaliTi egnate ninoSvilis moTxrobidan:<br />
„paliastomis tba“<br />
_ neta, ra qnes, beJukai da daTikelai rom mogvyoboden ukan tiviT? _ ikiTxa<br />
nikom.<br />
_ sicive SeaSinebda da zeiT karavSi meicTiden. sxvebic iyven, arc igini Cans.<br />
sibriyve maTi! am qariza geeswren, Tvara axla rom qari ameiWreba, TuTxmet dRes<br />
ar Cavardeba. mere ufro ar deixocebian am boRazSi yuryutiT! _ Tqva ivanem,<br />
romelic mZlavrad miaqanebda tivs da xandaxans umzerda cas.<br />
TuSuri dialeqti eTer TaTaraiZis leqsis mixedviT:<br />
yvela dilizd vemzadeb,<br />
avfrindebid, frii,<br />
muxlT mZime kupr Canasxam,<br />
Ten-binds far-xmals vxyrii.<br />
xvalizd garev vemzadeb<br />
cisk wavaliv, frii,<br />
fexT dolabeb Senabam,<br />
naocnebars vSlii.<br />
arav, arav Tavs veZalv,<br />
avfrindebiv, frii,<br />
myarad miwas minajaWv,<br />
TvaliTa cremls vscrii.<br />
170 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
facxa imeruli oda<br />
saqarTvelos eTnografiuli mravalferovneba sainteresod aisaxeba sacxovrisis<br />
tipebSi. tradiciulad, aRmosavleT saqarTvelos barSi sacxovrebeli saxli qviTkirisa<br />
iyo, umetesad kramitiT gadaxuruli, win Ria aivani hqonda. dasavleT saqarTvelos<br />
barSi gavrcelebuli iyo oda saxlebi, romlebsac gars didi ezo ekra. ezoSi idga<br />
damxmare nagebobebi _ samzadi (samzareulo), nalia, saqonlis sadgomi da sxva. gurul<br />
da megrul oda saxls, nestiani havis gamo, xis an qvis boZebze dgamdnen. samegreloSi,<br />
oda saxlTan erTad, gavrcelebuli iyo jargvalic _ xis gauTleli morebisgan<br />
ulursmnod nagebi Senoba. afxazeTSi, iseve rogorc dasavleT saqarTvelos zogierT<br />
sxva regionSi, agebdnen facxas; es iyo wnulkedliani, TixiT Selesili, miwis iatakiani,<br />
wriuli an oTxkuTxa moyvanilobis sacxovrisi, romelsac isliT an CaliT xuravdnen.<br />
svaneTSi yovel gvars sakuTari koSki hqonda, romelsac TavdacviTi funqcia<br />
ekisreboda. aRmosavleT saqarTvelos mTielebi sipi qvebiT agebul saxlebSi<br />
cxovrobdnen. aseTi sacxovreblebi SemorCenilia, magaliTad, SatilSi, mucoSi,<br />
omaloSi. mTis bevri sofeli mtrisgan kargad daculi erTgvari cixesimagre iyo.<br />
samcxe-javaxeTSi, ZiriTadad, erdoian-gvirgvinian darbazul saxlebs agebdnen.<br />
misi mTavari Tavisebureba safexurebiani gumbaTia, romelic sakvamuriT _ erdoTi<br />
mTavrdeba. centrSi cecxlis dasanTebi adgili, kera iyo. garda amisa, hqondaT<br />
miwisqveSa samalavebi _ daranebi.<br />
svanuri koSkebi Satili<br />
46. saqarTvelos eTnografiuli mravalferovneba<br />
171
jargvali<br />
saqarTvelos kuTxeebi meurneobis tradiciuli dargebiTac gansxvavdeba.<br />
magaliTad, Cveni samSoblo mevenaxeoba-meRvineobis qveynad iTvleba, maRal mTiani<br />
regionebis garda, mas yvelgan misdeven, Tumca sxvadasxva kuTxeSi yurZnis moyvanisa<br />
da Rvinis dayenebis gansxvavebuli wesi arsebobs, rac ganpirobebulia yurZnis jiSebis<br />
mraval ferovnebiT. kaxeTi am mxriv gamorCeuli kuTxea. guriaSi gavrcelebulia<br />
„maRlari“ venaxi, sadac vazi xeebs auyveba; mis dasakrefad sagangebo kalaTs - gidels<br />
iyeneben. raWa-leCxumi cnobilia unikaluri RvinoebiT, romelTagan gansakuTrebiT<br />
aRsaniSnavia „xvanWkara“ (raWaSi) da „usaxelauri“ (leCxumSi).<br />
saqarTvelos sxvadasxva kuTxis warmomadgenlebi<br />
erTmaneTisagan gansxvavdebian ara mxolod yofiT, aramed<br />
qceviT, metyvelebis maneriT, Tavazianobisa da maspinZlobis<br />
formiT da sxva maxasiaTeblebiT. es gansxvavebebi TvalSisacemi<br />
xdeba, rodesac erTi romelime kuTxis warmomadgeneli meoreSi<br />
aRmoCndeba da misTvis uCveulo garemoSi amoyofs Tavs. eTnogra<br />
fiuli Taviseburebebi araerTi stereotipuli Sexedu lebis<br />
safuZveli gaxda, magaliTad, miCneulia, rom raWveli nelia,<br />
guruli _ ficxi, megreli _ moxerxebuli, imereli _ mkvircxli,<br />
kaxeli _ dinji da a. S. stereotipebi yvelaze cxadad saxaliso<br />
istoriebsa da anegdotebSi gamovlinda.<br />
davaleba<br />
mesxuri darbazuli saxlis gvirgvini<br />
gideli<br />
1. yurZnis ra jiSebia gavrcelebuli Sens regionSi? gamoikvlie, gvxvdeba Tu ara isini<br />
saqarTvelos sxva regionebSi.<br />
2. qarTul literaturaSi moiZie saqarTvelos eTnografiuli mravalferovnebis<br />
amsaxveli magaliTebi _ ama Tu im kuTxis warmomadgenelTaTvis damaxasiaTebeli<br />
metyveleba, Cacmuloba, kerZebi, yoveldRiuri yofis Taviseburebebi da a.S. imsjele<br />
maT Soris msgavsebebsa da gansxvavebebze.<br />
3. naxe qarTuli mxatvruli filmebi _ „imeruli eskizebi“ (reJisori nana mWedliZe),<br />
„siyvaruli yvelas unda“ (reJisori giorgi Sengelaia) da `memkvidreoba~ (reJisori<br />
gela babluani). imsjele filmebSi asaxul kuTxur Taviseburebebze.<br />
saxaliso TamaSi socialur qselze: http://apps.facebook.com/chemi_sakhli/<br />
172 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
saqarTvelos kulturuli mravalferovneba 47<br />
qalaquri ezo<br />
47. saqarTvelos kulturuli mravalferovneba<br />
„saRamos mTeli soxumi portSi iyo gamosuli.<br />
iyo bevri yvavilebi, orkestric, taS-fanduric,<br />
cxvirsaxocebis frialic, madloba, naxvamdis,<br />
mSvidobiT, magram yvelaferze meti mainc<br />
cremli iyo. soxumis moqalaqeni Tavisi sxeulis<br />
nawils, Tavis sisxls da xorcs _ berZnebs<br />
acilebdnen. berZnebi ukve asuliyvnen gemze,<br />
RrubeliviT TeTr da qaTqaTa „poseidonze“ da<br />
iqidan gviyvirodnen xelebis qneviT raRacas,<br />
zogs berZnulad, zogs rusulad, zogs<br />
afxazurad, zogs somxurad, zogs qarTulad...“<br />
nodar dumbaZe, “Hellados”<br />
es citata nodar dumbaZis cnobili<br />
moTxrobidan kargad asaxavs saqarTvelos<br />
qalaqebis mravalkulturul garemos,<br />
romelic saukuneebis manZilze yalibdeboda.<br />
albaT, gsmenia qalaquri ezos<br />
Sesaxeb. qalaqis centrSi, quCidan<br />
alayafiT gamoyofil ezoSi, or an<br />
samsarTulian saxlSi erTad cxovrobdnen<br />
qarTvelebi, azerbaijanelebi,<br />
somexi memusikeni tfilisSi. d. ermakovis foto<br />
somxebi, ebraelebi, qurTebi, rusebi,<br />
ukrainelebi... maTi binis kari arasdros<br />
iketeboda; mezoblebs yoveldRiuri yofa aerTianebda: ezos centrSi, onkanTan,<br />
dRisiT diasaxlisebi saqmianobdnen - recxavdnen sarecxs, xarSavdnen murabebs,<br />
saRamos mamakacebi ikribebodnen, TamaSobdnen nards da dominos, arCevdnen politikis<br />
ambebs, iSleboda saxeldaxelo sufra. bavSvebi erTad izrdebodnen da ramdenime<br />
enaze saubrobdnen, erTi sityviT, erT did ojaxad cxovrobdnen, kargad icodnen<br />
erTmaneTis wes-Cveulebebi da tradiciebi, icnobdnen mezoblebis naTesavebsa da<br />
megobrebs.<br />
„Svili mezrdeba pirdapir sagareo saqmeTa ministri. somxuri icis? _ icis,<br />
qarTulad laparakobs? _ TavisTavad, inglisurze dadis? _ dadis, Cveni meezovis,<br />
fizulis gogo cota qurTuls aswavlis? _ aswavlis...“<br />
nodar dumbaZe, „maradisobis kanoni“<br />
173
ebraeli qalebi.<br />
a. roiniSvilis foto<br />
qalaqis calkeuli ubnebi gansakuTrebuli<br />
siWreliT gamoirCeoda, magaliTad, TbilisSi<br />
_ avlabari, orTaWala, sololaki, quTaisSi _<br />
yofili Saumianis quCa. swored amitom Sendeboda<br />
aseT ubnebSi, erTmaneTis siaxloves, sxvadasxva<br />
sarwmunoebis aRmsarebelTa salocavebi.<br />
mravalkulturuloba, rogorc wesi,<br />
qalaqebisTvis aris damaxasiaTebeli, Tumca<br />
saqarTveloSi bevria iseTi daba Tu sofelic,<br />
sadac gansxvavebuli erovnebisa da religiis<br />
adamianebi cxovroben.<br />
xangrZlivma Tanacxovrebam gavlena iqonia<br />
sxvadasxva eTnikuri jgufis cxovrebis wesze,<br />
sameurneo yofaze. maT gaiTavises qarTuli<br />
kulturis rigi elementebi da, Tavis mxriv, gavlena<br />
moaxdines masze. es naTlad Cans sacxovrebeli<br />
Tu sameurneo nagebobebis, qorwinebis, glovis,<br />
dakrZalvis ritualebis magaliTze. eTnikuri jgufebis warmomadgenlebi monawileoben<br />
erTmaneTis tradiciul dResaswaulebSi. urTierTgavlenis miuxedavad, saqarTveloSi<br />
macxovrebelma TiToeulma eTnikurma jgufma SeinarCuna TviTmyofadoba.<br />
mravalkulturul sazogadoebaSi cxovreba ar aris dazRveuli sirTuleebisa<br />
da problemebisagan, rac SeiZleba gamoiwvios ara imdenad <strong>kultura</strong>TaSorisma<br />
gansxvavebebma, ramdenadac maTma arasworma aRqmam da gagebam. qveynis mSvidobiani<br />
arseboba mniSvnelovanwilad aris damokidebuli sxvadasxva eTnikuri, religiuri da<br />
kulturuli jgufebis harmoniul urTierTobaze.<br />
azerbaijaneli moswavleebi qarTul da azerbaijanul samosSi<br />
174 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
kiTxva<br />
l Seni azriT, ratom aris damaxasiaTebeli mravalkulturuloba ufro metad<br />
qalaqebisaTvis, vidre soflebisTvis?<br />
davaleba<br />
1. airCie saqarTveloSi mcxovrebi romelime eTnikuri umciresoba (somxebi,<br />
azerbaijanelebi, rusebi, ebraelebi, berZnebi, osebi, qurTebi, asirielebi...) da<br />
CamoTvale misTvis damaxasiaTebeli tradiciebi, dResaswaulebi, saWmeli, samosi<br />
da sxva niSnebi. Seni azriT, ra elementebi aerTianebs dRes saqarTveloSi mcxovreb<br />
sxvadasxva eTnikur jgufebs?<br />
2. imsjele, ra sirTuleebi SeiZleba gamoiwvios kulturuli gansxvavebebis arasworma<br />
aRqmam da gagebam?<br />
47. saqarTvelos kulturuli mravalferovneba<br />
175
48<br />
kulturuli Soki<br />
termini kulturuli Soki me-20<br />
saukunis 60-iani wlebidan<br />
damkvidrda. ase uwodeben<br />
Zlier, ZiriTadad, damTrgunvel<br />
grZnobebs, romelsac aRZravs sxva<br />
kulturis uCveulo Semadgenel<br />
nawilebTan Sexeba. es SeiZleba<br />
iyos gaoceba, gaRizianeba, Suri da<br />
agresiac ki.<br />
gasuli saukunis 50-ian wlebSi<br />
saharis udabnoSi dakargul patara<br />
oazisSi kinodanadgari Caitanes da<br />
adgilobriv mcxovreblebs filmi<br />
aCvenes. „moZravma suraTebma“, cxadia,<br />
gakvirveba da aRfrTovaneba gamoiwvia,<br />
magram kidev ufro didi STabeWdileba<br />
udabnos binadrebze filmis Sinaarsma<br />
moaxdina _ moqmedeba didi mdinaris<br />
maxloblad mimdinareobda. mayureblebma<br />
ver daijeres, rom am raodenobiT wyali sadme SeiZleba arsebobdes. jer gaocdnen,<br />
Semdeg ki RimiliT gadaxedes erTmaneTs _ ver mogvatyuebT, raRac fandia, amdeni<br />
wyali mTels dedamiwaze ar ariso... oazisis mkvidrebma kulturuli Soki ganicades.<br />
SeiZleba vinmes kiTxva gauCndes: mdinare xom bunebis nawilia da ara kulturis?<br />
marTalia, magram mxolod nawilobriv: udabnos mcxovrebTa mier gancdili Soki<br />
mainc kulturuli xasiaTisaa, vinaidan maTi cxovrebis wesis Taviseburebebs,<br />
mniSvnelovanwilad, wylis nakleboba gansazRvravs; mdinare ki ara marto bunebis,<br />
aramed kulturis nawilicaa _ igi aTvisebulia, masze gemebi moZraoben, mdinareze<br />
Txzaven leqsebs da iReben filmebs.<br />
kulturul Soks, rogorc wesi,<br />
ganicdis emigranti, saswavleblad wasuli<br />
axalgazrda, ucxo qveyanaSi samuSaos<br />
maZiebeli, mogzauri; zogi iTrguneba<br />
da didi xniT kargavs sicocxlis xaliss<br />
(rogorc mecnierebi amboben, depresia<br />
eufleba); zogi qedmaRlobiT „iaraRdeba“<br />
_ „es raa, samagierod Cven iseTi mTebi<br />
gvaqvs, amaT rom arc daesizmrebaT“;<br />
kulturuli Soki<br />
zogsac uCndeba survili gaigos, Seimecnos,<br />
Seisisxlxorcos sxva kulturis miRwevebi.<br />
erTi sityviT, kulturuli Soki adamianze<br />
sxvadasxvagvar gavlenas axdens.<br />
176 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
gamoyofen kulturuli Sokis 5 safexurs:<br />
1. „Taflobis Tve“ _ garSemo yvelaferi axali, gansxvavebuli da dadebiTia.<br />
xalxi sasiamovno STabeWdilebas tovebs, adamiani enTuziazmiTaa ganwyobili<br />
siaxleebisadmi.<br />
2. dezorientacia/dabneuloba _ nacnobi da Cveuli araferia, axal <strong>kultura</strong>sTan<br />
Segueba metismetad did Zalisxmevas moiTxovs. siaxlis SegrZneba TandaTan<br />
qreba da yoveldRiuri cxovrebis siZneleebi iCens Tavs. adamiani dabneulia,<br />
mas nostalgia eufleba; SesaZlebelia, janmrTelobis problemebic Seeqmnas<br />
_ uZiloba, ucxo sakvebTan dakavSirebuli sirTuleebi. es reaqciebi droTa<br />
ganmavlobaSi qreba.<br />
3. imedgacrueba da mtruli ganwyoba _ adamiani Tavs jer kidev daucvelad<br />
da daTrgunulad grZnobs, raSic sxvebs adanaSaulebs; uaryofs axal<br />
<strong>kultura</strong>s. SesaZloa, imaze fiqric daiwyos, rom samSobloSi yvelaferi<br />
bevrad ukeTesad iyo, vidre iq, sadac axla imyofeba.<br />
4. avtonomiis done/Seguebis dasawyisi _ adamiani ufro imedianadaa ganwyobili,<br />
rwmundeba, rom SeuZlia axal situaciasTan Segueba.<br />
5. damoukideblobis done _ axal <strong>kultura</strong>sTan adaptaciis safexuri<br />
gadalaxulia. adamiani Tavs komfortulad grZnobs.<br />
kulturuli Sokis es safexurebi pirobiTia da yvela konkretul SemTxvevaSi<br />
zustad aseTi saxiT ar gvxvdeba.<br />
SeiZleba Tu ara gavumklavdeT kulturuli Soks?<br />
diax, SeiZleba, da ai, ramdenime rCeva:<br />
ucxo qveyanaSi gamgzavrebis win gaecani mis tradiciebs, normebs, naxe fotoebi,<br />
filmebi, daiswavle ramdenime sityva da winadadeba;<br />
Tu Soki mainc ganicade, icode _ es kulturuli Sokia, romelic droTa<br />
ganmavlobaSi gaivlis;<br />
Seecade moToko SiSi da „CarTo“ cnobismoyvareoba;<br />
daamyare kontaqti adgilobriv mcxovreblebTan.<br />
kulturuli Soki sakuTar kulturul garemocvaSic SeiZleba ganicado, magaliTad,<br />
sxva skolaSi, qalaqSi, soflidan qalaqSi, ojaxSi, organizaciaSi moxvedris<br />
dros, aseve maSin, rodesac sazogadoebaSi xdeba swrafi cvlilebebi _ Semodis axali<br />
teqnologiebi (magaliTad, kompiuteri), icvleba politikuri reJimi (magaliTad,<br />
sabWoTa kavSiris dangrevis Semdeg), an, sulac, Cndeba axali moda. zogierT adamianSi<br />
es iwvevs dabneulobas, miuReblobas, gaRizianebas, undoblobas... ras izam, bevr<br />
adamians uWirs ZvelTan, CveulTan ganSoreba da axal garemosTan Segueba. swored<br />
isini ganicdian kulturul Soks, Sin Tu ucxoeTSi.<br />
48. kulturuli Soki<br />
177
qarTveli studentis monaTxrobi<br />
maxsovs Cemi aRfrTovaneba, roca TviTmfrinavSi Cavjeqi axal universitetSi<br />
gasamgzavreblad. CrdiloeT evropis erT-erT qveyanaSi mivdiodi, swavla im<br />
universitetSi unda gamegrZelebina, romelzec vocnebobdi. axali nacnoboba,<br />
axali megobrebis SeZena meloda.<br />
pirveli kvira praqtikuli problemebiT iyo aRsavse: unda momeZebna bina,<br />
amerCia sagnebi, SemeZina wignebi. met daxmarebas velodi, magram Cemi xelmZRvaneli<br />
sul dakavebuli iyo: xan sadme miemgzavreboda, xan Sexvedraze eCqareboda, xan<br />
_ leqciaze. momdevno ramdenime kviris manZilze vfiqrobdi, rom aq Zalian civi<br />
xalxi cxovrobda. dRis ganmavlobaSi maT arafrisTvis ecalaT, samuSaos garda.<br />
mezoblebTan oficialuri da zedapiruli urTierToba mqonda. sul vfiqrobdi,<br />
rogorc SeiZleboda yovelive amis Secvla. kviris saukeTeso dRe SabaTi iyo, roca<br />
saRamoobiT saxlSi vrekavdi da Cemianebs vesaubrebodi.<br />
Semdeg erT-erTi studenti daqorwinda da wveulebaze dampatiJa. es<br />
araCveulebrivi iyo! gavicani axali adamianebi, bevri vimxiaruleT, isini TavianT<br />
cekvebs maswavlidnen, me _ Cemsas. Sinisken mimavali, vfiqrobdi: „axla ukve vici,<br />
rogor SeviZino megobrebi am qveyanaSi“.<br />
magram orSabaTs yvelaferi ise gagrZelda, TiTqos araferi momxdariyos. isini,<br />
visTanac ase kargad vgrZnobdi Tavs wina saRamos, derefanSi mokle gamarjobiT<br />
an xelis aweviT ifarglebodnen da TavianT saqmeebze miiCqarodnen. isev marto<br />
davrCi. ra ar gavakeTe sworad? rogorc Cans, es yvelaferi mxolod imas niSnavs,<br />
rom me ucxoeli da, maSasadame, gareSe piri var?<br />
Cemi gancdebi, albaT, saxeze mewera, imitom rom ramdenime dRis Semdeg erTerTi<br />
studenti, romelTan erTad im saRamos vcekvavdi, CemTan movida da mkiTxa,<br />
ra xdeboda. Cven visaubreT; man amixsna, rom yvelaferi Cveulebrivad iyo, da<br />
rom adamianebi aq mkafiod ganasxvavebdnen erTmaneTisagan samuSao da Tavisufal<br />
dros. Tavi ukeT vigrZeni. amis Semdeg Cven vsaubrobdiT xolme, es gogona da kidev<br />
ramdenime adamiani Cemi megobrebi gaxdnen. axla kargad var. muSaobis organizacia<br />
aq araCveulebrivia, amitom me aSkarad vgrZnob winsvlas Cem saqmeSi. adamianebi<br />
pouloben dros Cemi samuSaos Sesaxeb sasaubrod, Tu maT amas vTxov. miuxedavad<br />
amisa, Zalian maklia Cemi qveynis Cveuli siTbo.<br />
davaleba<br />
1. studentis monaTxrobSi gamoyavi kulturuli Sokis safexurebi (1-4), romelic<br />
axalgazrdam gaiara.<br />
2. rogor fiqrob, SeiZleba kulturuli Soki iqces marginalobis (ix. gakveTili 15)<br />
safuZvlad?<br />
3. moiZie informacia `stendalis sindromis~, `parizis sindromis~ da `ierusalimis<br />
sindromis~ Sesaxeb. imsjele, ramdenad SesaZlebelia maTi dakavSireba kulturul<br />
SokTan.<br />
178 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
stereotipi 49<br />
<strong>kultura</strong>Ta Soris urTierTobis<br />
damabrkolebel faqtorTagan erTerTi<br />
yvelaze mTavari stereotipebia.<br />
xSirad Cveni warmodgena adamianebze<br />
ganpirobebulia zogadi codniTa da<br />
49. stereotipi<br />
stereotipi (berZn. stereos _ myari,<br />
tipos _ anabeWdi) _ iTargmneba<br />
rogorc „myari anabeWdi“.<br />
damkvidrebuli SexedulebebiT im jgufebis Sesaxeb, romelsac isini miekuTvnebian.<br />
magaliTad, vTvliT, rom yvela germaneli punqtualuria, warmatebuli mZleosnebi<br />
Savkanianebi arian, iseve rogorc jazis Semsruleblebi. am winaswari warmodgenebidan<br />
gamomdinare, xSirad vxedavT imas, rac gvinda rom davinaxoT, an ris danaxvis molodinic<br />
gvaqvs da uarvyofT yvela sxva SesaZlo informacias, romelic ewinaaRmdegeba am<br />
molodins. Cven gvjera ara imis, rasac vxedavT, aramed vxedavT imas, risac gvjera.<br />
Tu veliT, rom romelime qveynis warmomadgeneli arakeTilganwyobilia ucxoelebis<br />
mimarT, maTi moqmedebac, savaraudod, winaswari molodinis Sesabamisad iqneba<br />
aRqmuli.<br />
stereotipi aris farTod gaziarebuli, standartizebuli, gamartivebuli da<br />
winaswar arsebuli warmodgena ama Tu im jgufis Tvisebebisa da maxasiaTeblebis<br />
Sesaxeb.<br />
stereotipuli damokidebuleba gulisxmobs individis Sefasebas eTnikuri,<br />
rasobrivi, socialuri, asakobrivi, religiuri, genderuli da sxva nebismieri jgufisadmi<br />
kuTvnilebis niSniT. ama Tu im jgufisaTvis miwerili myari maxasiaTeblebi jgufis<br />
yvela wevrze vrceldeba. es niSnebi moicavs rogorc fizikur, ise inteleqtualur<br />
da zneobriv mxares. stereotipi SeiZleba iyos rogorc pozitiuri, aseve negatiuri<br />
(„yvela amerikeli mdidaria“, „yvela frangi Zunwia“).<br />
stereotipebs or jgufad yofen: avtostereotipebad da heterostereotipebad.<br />
avtostereotipi gulisxmobs adamianTa jgufis warmodgenas sakuTar Tavze, xolo<br />
heterostereotipi aRniSnavs erTi jgufis warmomadgelebis Sexedulebas sxva<br />
jgufebze.<br />
179
irlandielebi xSirad miiCneodnen ficx CxubisTavebad da loTebad. me-19<br />
saukunis erT-erT britanul karikaturaze irlandieli imigranti gamosaxulia<br />
rogorc maimunis msgavsi arseba, rasobrivad gansxvavebuli anglosaqsuri tipisagan.<br />
amerikul JurnalSi Harper’s Weekly dabeWdil ilustraciaze irlandieli<br />
negroiduli rasis warmomadgenlis msgavsad aris gamosaxuli da orive maTgani<br />
maimuns aris mimsgavsebuli.<br />
meore ilustracia aseve upirispirebs erTmaneTs anglosaqsuri warmoSobis<br />
qals da irlandieli qalis stereotipul saxes (New Physiognomy, New York, 1866).<br />
nacisturi<br />
propaganda miznad<br />
isaxavda ebraeli xalxis<br />
negatiuri stereotipis<br />
gamyarebas. suraTze<br />
dapirispirebulia<br />
mdidrulad Cacmuli<br />
ebraelebis wyvili<br />
(marjvniv) da Raribi<br />
ojaxi (marcxniv).<br />
xazgasmulia<br />
ebraelTa garegnobis<br />
stereotipuli niSnebi.<br />
ebraeli warmodgenili iyo rogorc mdidari,<br />
xarbi, Zunwi adamiani. is xSirad gamoisaxeboda<br />
rogorc vaWari, romelic fuls iTvlis da Zvirfas<br />
qvebs agrovebs. karikaturebze stereotipizebuli iyo<br />
maTi garegnobac: muqi kanis feri, xveuli Tma, grZeli<br />
kexiani cxviri, Txeli tuCebi da didi muqi Tvalebi.<br />
ebraelebis stereotipizacia evropaSi saukuneebis<br />
manZilze mimdinareobda. socialuri problemebis<br />
wamoWris SemTxvevaSi isini xSirad „gantevebis vacis“<br />
rols TamaSobdnen. nacistur germaniaSi (me-20 saukunis<br />
30-40-ian wlebi) periodSi antisemitizmma yvelaze mZafri<br />
forma miiRo.<br />
180 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
ogor gadavlaxoT stereotipebi<br />
l gavacnobieroT Cveni sakuTari winaswari warmodgenebi da stereotipebi sxva<br />
<strong>kultura</strong>sTan mimarTebaSi;<br />
l meti viswavloT da gavigoT sxva kulturis Sesaxeb.<br />
davaleba<br />
1. moiyvane fizikuri, inteleqtualuri da zneobrivi stereotipebis magaliTebi.<br />
2. romeli avtostereotipebis dasaxeleba SegiZlia? daajgufe isini pozitiur da<br />
negatiur stereotipebad.<br />
3. daakvirdi karikaturaze warmodgenil saxeebs da imsjele, ra ganwyoba SeiZleba<br />
Seiqmnas maT safuZvelze?<br />
4. gaixsene SenTvis cnobili literaturuli nawarmoebebi (Tomas main ridis,<br />
mark tvenis, jeims fenimor kuperis, hariet biCer stous da sxva) da moiyvane<br />
stereotipebis magaliTebi.<br />
diskusia<br />
l imsjele Cvens sazogadoebaSi arsebul stereotipebze. daasaxele magaliTebi,<br />
isaubre, ra safrTxeebs Seicavs stereotipebi da ra SeiZleba gakeTdes maTi Tavidan<br />
asacileblad.<br />
49. stereotipi<br />
181
50<br />
rasa _ biologiuri/genetikuri<br />
maxasiaTeblebiT gansazRvruli<br />
adamianTa didi jgufi.<br />
<strong>kultura</strong>TSorisi urTierTobis barierebi:<br />
rasizmi da qsenofobia<br />
mravali saukunis manZilze sxvadasxva<br />
kulturis warmomadgenlebi qedmaRlurad<br />
uyurebdnen da arasrulfasovnad<br />
miiCnevdnen erTmaneTs gansxvavebuli enis,<br />
religiis, tradiciebis, Cacmulobis, kanis<br />
feris da sxva maxasiaTebelTa gamo. bevr enaSi ucxos, gansxvavebulis aRmniSvneli<br />
sityvebi, xSirad, damakninebel, uaryofiT ganwyobas gamoxatavs, xazs usvams sakuTar<br />
upiratesobas sxvasTan SedarebiT. amis yvelaze cnobili magaliTia „barbarosi“,<br />
romelsac Zveli berZnebi sxva, maTTvis gaugebar enaze metyvel xalxs uwodebdnen,<br />
amave dros, aRniSnavdnen maT ”arakulturulobas”, ”aracivilizebulobas” da<br />
”CamorCenilobas”.<br />
segregacia _ gamoyofa, izolacia,<br />
gancalkeveba.<br />
gansxvavebuli kulturis, eTnosis<br />
an rasisadmi mtruli damokidebuleba<br />
rasizmisa da qsenofobiis safuZvelia,<br />
rac, Tavis mxriv, sxvadasxva saxis<br />
diskriminaciisa da konfliqtis mizezs warmoadgens. gansxvavebulis mimarT<br />
Seuwynarebloba umTavresi dabrkolebaa sxvadasxva kulturis adamianTa mSvidobiani<br />
TanaarsebobisaTvis.<br />
rasizmi emyareba Sexedulebas, romlis Tanaxmad, genetikuri faqtorebi adamianis<br />
gonebrivi da fizikuri SesaZleblobebis mTavari ganmsazRvrelia. warmodgena rasebis<br />
uTanasworobis Sesaxeb, Ziri Tadad, uflebriv gansxvave bebSi vlindeba. rasobrivi<br />
kuTvnileba xSirad kultu rasTan, eTnikurobasa da socialur-ekonomikur status<br />
Tan kavSirSi ganixileba.<br />
rasobriv da eTnikur safuZ velze<br />
adamianis uflebebis SezRudvas<br />
rasobrivi diskri minacia ewodeba.<br />
mis sxvada sxva formas Soris<br />
erT-erTi rasobrivi segregaciaa,<br />
rac yoveldRiur cxovrebaSi<br />
sxva dasxva rasobrivi jgufebis<br />
erTmaneTisagan gamijvniT gamoixateba.<br />
sxvadasxva rasis adamianTa<br />
erTmaneTisagan gamoyofa zogierT<br />
qveyanaSi saxelmwifos mier iyo<br />
dakanonebuli da gulisxmobda<br />
erTi rasis uflebriv upiratesobas<br />
meoresTan SedarebiT.<br />
moswavleebi plakatebiT: `Cven ar gvinda zangebi Cvens<br />
skolaSi~, `Cven ar vivliT skolaSi zangebTan erTad~,<br />
`gaficva integraciis winaaRmdeg~.<br />
182 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
termini „rasobrivi diskriminacia“ niSnavs gansxvavebas, gandevnas, SezRudvas<br />
an upiratesobis miniWebas rasis, feris, warmomavlobis, nacionaluri Tu eTnikuri<br />
kuTvnilebis safuZvelze, romlis mizani an Sedegia ... adamianis uflebebisa da<br />
fundamenturi Tavisuflebebis SezRudva politikur, ekonomikur, socialur,<br />
kulturul da sazogadoebrivi cxovrebis sxva nebismier sferoSi.<br />
qsenofobia ucxoelebisa da maTi<br />
kulturis usafuZvlo da gauazrebeli<br />
SiSi, undobloba da siZulvilia.<br />
qsenofobiis SemTxvevebi dResac bevria.<br />
Tanamedrove konfliqtebSi CarTuli mxareebi xSirad ganicdian dapirispirebuli<br />
eTnikuri Tu religiuri jgufis mimarT siZulvils.<br />
kiTxva<br />
gaeros saerTaSoriso konvencia yvela saxis rasobrivi diskriminaciis<br />
aRmofxvris Sesaxeb. niu iorki, 7 marti, 1966<br />
50. <strong>kultura</strong>TSorisi urTierTobis barierebi: rasizmi da qsenofobia<br />
qsenofobia _ berZn. qsenos _ ucxo,<br />
ucxoeli, fobos _ SiSi<br />
umetesad, negatiuri damokidebuleba<br />
ar aris ganpirobebuli konkretuli<br />
mizeziT, sxva eTnikur Tu religiur<br />
jgufTan urTierTobis gamocdilebiT,<br />
aramed gauazrebel, stereotipul<br />
winaswar ganwyobas warmoadgens.<br />
niSanze aRniSnulia, rom sacurao adgili<br />
gankuTvnilia mxolod TeTri rasis<br />
warmomadgenlebisTvis<br />
l ra sityvebiT aRiniSneb(od)a sxva, ucxo qarTul da sxva enebSi? ra saxis gansxvavebebs<br />
usvams xazs es sityvebi? gamoxatavs Tu ara isini sakuTar upiratesobas sxvebTan<br />
SedarebiT?<br />
183
51<br />
istoriis gakveTilebi<br />
warwera abraze: `vemsaxurebiT mxolod TeTrebs,<br />
espanelebi da meqsikelebi ar daiSvebian~.<br />
1876-1965 wlebSi amerikis SeerTebul<br />
StatebSi moqmedebda e. w. jim qrous 1<br />
kanonebi, romlebic rasobrivi segregaciis<br />
iuriduli safuZveli iyo. es<br />
kanonebi Savkanian amerikelebs statusiT<br />
TeTrkanianebis Tanaswor, magram gancalkevebul<br />
jgufad aRiarebda. miuxedavad<br />
amisa, maTi socialuri da ekonomikuri<br />
uflebebi mniSvnelovnad izRudeboda.<br />
kanonis Tanaxmad, rasobrivi niSniT<br />
gamijnuli iyo sazogadoebrivi cxovrebis<br />
yvela sfero _ skolebi, transporti,<br />
sapirfareSoebi, restornebi, sasmeli<br />
Sadrevnebi da sazogadoebrivi TavSeyris<br />
yvela sxva adgili.<br />
Teatris abra warweriT: `feradkanianTa Teatri~. aSS. 1950 weli. gancalkevebuli onkanebi TeTr- da<br />
feradkanianTaTvis (eliot urvitis foto).<br />
alabamas Statis qalaq montgomeriSi moqmedi kanonis Tanaxmad, avtobusSi<br />
gamoyofili iyo TeTrkanianTa da SavkanianTa seqciebi, romlebic moZravi niSniT<br />
imijneboda. mZRols SeeZlo gadaeadgilebina ”feradkanianTa seqciis” aRmniSvneli<br />
niSani, an saerTod aeRo is. TeTkanianebi avtobusis wina rigebSi sxdebodnen da<br />
TandaTan avsebdnen mas ukana rigebisaken, Savkanianebi piriqiT, ukana adgilebs<br />
ikavebdnen da TandaTan avsebdnen wina rigebs. Savkanianebs SeeZloT msxdariyvnen<br />
Sua rigebSi, sanam TeTrkanianTa seqcia gaivseboda. Tu orive seqcia Sevsebuli<br />
iyo da avtobusSi Savkaniani mgzavri amovidoda, is fexze unda mdgariyo, xolo<br />
Tu TeTrkaniani amovidoda, maSin TeTrkanianTa seqciasTan mdebare uaxloes<br />
rigSi msxdomi yvela Savkaniani mgzavri valdebuli iyo, gaeTavisuflebina adgili<br />
1 „jim qrou“ - afro-amerikelebis damamcirebeli saxeli, aSS-Si damkvidrda 1830-iani wlebidan.<br />
184 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
avtobusi TeTrkaniani da Savkaniani<br />
mgzavrebisTvis gamijnuli seqciebiT<br />
holokosti. nacisturi ideologiis<br />
Tanaxmad, erTmaneTisagan uflebrivad<br />
imijnebodnen germanelebi, rogorc<br />
umaRlesi, „ariuli rasis“ warmomadgenlebi<br />
da ebraelebi, romlebic arasrulfasovan<br />
rasad miiCneodnen.<br />
51. istoriis gakveTilebi<br />
TeTrkanianTa axali rigis Sesaqmnelad.<br />
Tu adgili aRar rCeboda, maT unda<br />
daetovebinaT avtobusi.<br />
Tu wina rigebi ukve dakavebuli<br />
iyo TeTrkanianTa mier, Savkanianebi<br />
jer wina karidan adiodnen avtobusSi<br />
mgzavrobis safasuris gadasaxdelad,<br />
Semdeg isev Cadiodnen da ukana karidan<br />
xelaxla adiodnen avtobusSi. xSirad<br />
xdeboda ise, rom avtobusi iZvreboda<br />
da safasuris gadaxdis Semdeg<br />
Savkaniani mgzavri veRar aswrebda<br />
SavkanianTaTvis gankuTvnili karidan<br />
asvlas.<br />
holokosti (berZn. holos _ mTeli,<br />
kostos _ damwvari) _ ebraelTa<br />
genocidi meore <strong>msoflio</strong> omis dros<br />
germaniasa da mis mier okupirebul<br />
qveynebSi.<br />
es fotoebi 1940 wels aris gadaRebuli. pirvel maTganze miTiTebulia, rom bavSvTa saTamaSo<br />
moedanze ebraelebi ar daiSvebian, xolo meoreze igive akrZalvaa kinoTeatrSi SesvlasTan<br />
dakavSirebiT. suraTebi daculia praRis ebraul muzeumSi.<br />
185
1935 wels nacistur germaniaSi SemoiRes antisemituri (ebraelTa winaaRmdeg<br />
mimarTuli) kanonebi, romlebic niurnbergis kanonebis saxeliTaa cnobili. am<br />
kanonebiT dadginda sqema, romlis safuZvelze unda garkveuliyo rasobrivi<br />
kuTvnileba, uaxloesi winaprebis eTnikuri warmomavlobis mixedviT. „wminda“<br />
ebraelad iTvleboda adamiani, romelsac ori Taobis winaprebidan sami an oTxi<br />
ebraeli hyavda. naxevrad ebraelad miiCneoda is, vinc iudaizmis mimdevari iyo da<br />
Sereul qorwinebaSi imyofeboda. maT mimarT kanoni gansakuTrebiT mkacri iyo.<br />
germanuli sisxlis siwmindisa da pativis dacvisaTvis, kanoni krZalavda Sereul<br />
qorwinebas germanelebsa da ebraelebs Soris da ebraelebs germaniis moqalaqeobas<br />
arTmevda.<br />
ebraelTa uflebebis SezRudva gavrcelda nacisturi germaniis mier okupirebul<br />
yvela qveyanaSi. Seiqmna sakoncentracio banakebi („sikvdilis banakebi”), sadac „dabali<br />
rasis” warmomadgenlebs _ ebraelebsa da boSebs _ fizikurad anadgurebdnen. garda<br />
amisa, maTze sxvadasxva samedicino eqsperiments atarebdnen, iyenebdnen iZulebiTi<br />
samuSaoebisaTvis. istoriaSi arnaxuli gegmazomieri masobrivi ganadgurebis Sedegad,<br />
daaxloebiT 6 milioni ebraeli daiRupa.<br />
aparteidi (holand.<br />
apartheid) _ gamoyofa,<br />
gancalkeveba.<br />
niSanze aRniSnulia, rom<br />
sacurao adgili gankuTvnilia<br />
mxolod TeTri rasis<br />
warmomadgenlebisTvis<br />
1948-1993 wlebSi samxreT afrikis respublikaSi<br />
gabatonebuli iyo rasobrivi segregaciis samarTlebrivi<br />
sistema _ aparteidi. aparteidis periodSi samxreT<br />
afrikis mosaxleobis umravlesobis _ feradkanianebis<br />
_ uflebebi SezRuduli iyo mmarTveli TeTrkanianebis<br />
mier, romlebic Tavad umciresobas warmoadgendnen.<br />
rasobrivi segregacia samxreT afrikaSi koloniuri<br />
periodidan arsebobda, magram nacionaluri partiis<br />
mier misi dakanoneba 1948 wels moxda.<br />
niSanze aRniSnulia, rom sapirfareSo gankuTvnilia mxolod<br />
SavkanianebisaTvis, feradkanianTa da azielebisTvis<br />
186 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
samxreT afrikis respublikis kanonmdebloba mosaxleobas oTx rasobriv<br />
jgufad yofda: Savkanianebi, TeTrkanianebi, feradkanianebi da azielebi. 1950<br />
wels SemoiRes piradobis mowmobebi, sadac miTiTebuli iyo rasa. Seiqmna sagangebo<br />
komisiebi im adamianTa mikuTvnebulobis gansasazRvrad, romelTa rasa mkafio<br />
ar gaxldaT. gancalkevebuli iyo sxvadasxva rasis sacxovrebeli adgilebi, rac<br />
xSirad Zaladobrivi gziT xdeboda. es gansakuTrebiT mtkivneuli iyo maTTvis, visi<br />
ojaxis wevrebi, SesaZloa, sxvadasxva rasisaTvis miekuTvnebinaT da erTmaneTisagan<br />
daeSorebinaT. kanoniT ikrZaleboda rasebs Soris Sereuli qorwinebebi. mTavrobam<br />
ganacalkeva saganmanaTleblo, samedicino da samoqalaqo momsaxurebis sferoebi.<br />
SavkanianTaTvis gankuTvnili momsaxureba xarisxiT gacilebiT CamorCeboda<br />
TeTrkanianebisas. gancalkevda plaJebi, avtobusebi, TavSeyris nebismieri sxva<br />
adgili. niSnebi warweriT „mxolod TeTrebisaTvis“ parkebSi skamebTanac ki<br />
iyo dadgmuli. segregacia ganaTlebis sferoSi gamoixateboda ara mxolod<br />
gancalkevebuli skolebis arsebobiT, aramed SavkanianTaTvis calke saganmanaTleblo<br />
sistemis SeqmniT. gansazRvruli iyo, rom Savkanian moswavleebs muSaTa rigebi<br />
unda SeevsoT. rac Seexeba universitetebs, ukve arsebul umaRles saswavleblebSi<br />
feradkanianebi ar daiSvebodnen, maTTvis Seiqmna axali universitetebi.<br />
kiTxva<br />
l Cven miCveulebi varT qarTul tolerantobaze saubars, axla „axali“ ucxoelebi<br />
gvyavs (Savkanianebi, samxreT-aRmosavleT azielebi, Cinelebi, Turqebi...), rogoria<br />
sazogadoebis damokidebuleba maT mimarT?<br />
davaleba<br />
l rasizmi da qsenofobia _ ara mxolod istoriuli fenomenebi, aramed<br />
yoveldRiurobis nawilia. klasSi moawyeT situaciuri TamaSi: „me ar var rasisti,<br />
magram...“ (transportiT mgzavrobisas Sens gverdiT dajda Savkaniani, sxva eTnikuri<br />
an religiuri jgufis warmomadgeneli damaxasiaTebeli CacmulobiT da a.S.).<br />
51. istoriis gakveTilebi<br />
187
damatebiTi informacia<br />
ana franki<br />
ana franki ebraeli gogona iyo. igi 1929 wels daibada<br />
germaniaSi, mainis frankfurtSi. 1933 wels, xelisuflebaSi<br />
nacional-socialistebi movidnen. maTi antisemituri<br />
politikis gamo, frankebis ojaxi holandiaSi,<br />
emigraciaSi wavida. 1940 wels, germaniis mier holandiis<br />
okupirebis Semdeg, ebraelebis devna holandiaSic<br />
daiwyo, amitom 1942 wels frankebi iZulebuli gaxdnen,<br />
saidumlo TavSesafarSi gadasuliyvnen sacxovreblad<br />
da ase aecilebinaT Tavidan mosalodneli saSiSroeba.<br />
magram 1944 wels nacistebma TavSesafari aRmoaCines<br />
da misi mcxovrebni sxvadasxva sakoncentracio banakSi<br />
gadaiyvanes. 1945 wels ana franki bergen-belsenis<br />
banakSi tifiT gardaicvala.<br />
dRiuri, romelSic gogona TavSesafarSi cxovrebas aRwerda, meore <strong>msoflio</strong> omis<br />
Semdeg maleve gamoica. mas Semdeg ana frankis dRiuri yvela Taobis sakiTxavi wigni<br />
gaxda.<br />
fragmenti ana frankis dRiuridan<br />
„Cven ebraelebi varT da amitom 1933 wels, rogorc emigrantebi, holandiaSi<br />
wamovediT... sxvebiviT Cvenc ar gamogvelia sadardebeli cxovrebaSi. 1940 wlidan<br />
... jer omi dagvatyda Tavs, mere kapitulacia, ... axla ki daiwyo Cveni sacodaoba.<br />
diqtatoris 2 brZanebas brZaneba mosdevda. gansakuTrebiT ebraelTa mdgomareoba<br />
gauaresda. ebraelebs unda etarebinaT yviTeli varskvlavi, CaebarebinaT velosipedebi,<br />
ekrZalebodaT tramvaiT mgzavroba, avtomobilze xom laparakic zedmetia. raimes<br />
yidva mxolod samidan xuTamde SeeZloT _ isic mxolod ebraelTa savaWroebSi.<br />
saRamos rva saaTis Semdeg ara marto quCaSi gamosvlis, aramed baRSi da aivanze<br />
gaCerebis uflebac aRar hqondaT. ebraelebs aukrZales Teatrsa da kinoSi siaruli,<br />
verc sxva gasarTob adgilebSi Sedgamdnen fexs. maT ekrZalebodaT curva, CogburTisa<br />
da hokeis TamaSi, saerTod sportis yvela saxeoba. ebraelebs aRar hqondaT ufleba<br />
qristianebs swveodnen... amieridan mTeli Cveni cxovreba amgvari Zaldatanebis qveS<br />
moeqca.“<br />
2 igulisxmeba adolf hitleri, germaniis kancleri 1933-45 wlebSi<br />
188 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
eTnocentrizmi 52<br />
arsebobs aseTi Zveli xumroba: erTi samxedro piri filosofosTa wreSi<br />
moxvda. usmina maT kamaTs uzogades sakiTxebze da Tqva: „Tu aseTi Wkvianebi xarT,<br />
mwyobriT ratom ar dadixarT?...“<br />
Cvenma gmirma, romelic, cxadia, WkuiT<br />
ar gamoirCeoda, egocentrizmi gamoavlina.<br />
es sityva laTinuridan warmodgeba:<br />
„ego“ niSnavs „me“, xolo centri yvelam<br />
iciT, ra aris. egocentruls uwodeben<br />
adamians, romelic sakuTar faseulobebs,<br />
midrekilebebs, warmodgenebs Tu rwmenas<br />
52. eTnocentrizmi<br />
eTnocentrizmi niSnavs sakuTari<br />
kulturis miCnevas sxvebze<br />
aRmatebulad, sxva kulturebis da<br />
xalxebis qcevis Tu warmodgenebis<br />
Sefasebas sakuTari kulturis<br />
poziciidan.<br />
miiCnevs erTaderT sworad da yvelasaTvis aucileblad. Cveni anekdotis personaJi<br />
darwmunebuli iyo, rom is, rasac TviTon Tvlida saSur da, albaT, Znel saqmed,<br />
sxvebisTvisac aseTi unda yofiliyo. anekdoti anekdotad, magram egocentrul<br />
gamonaTqvamebs xSirad gaigonebT yoveldRiur cxovrebaSi: „ver gavige, rogor<br />
SeiZleba iyo vegetarianeli...“; „eg mTlad kargad ver aris, markebs agrovebs da sxva<br />
araferi ainteresebs...“; „amxela wigns ra gakiTxebs!“ da a.S.<br />
egocentrizmis saxesxvaobas warmoadgens eTnocentrizmi (berZ. „eTnos“ _ tomi,<br />
xalxi) _ roca sakuTari kulturis wesebi da normebi sworad da „WeSmaritad“ miiCneva,<br />
yvelaferi gansxvavebuli ki _ arasworad.<br />
gaxsovs franc boasis „kulturis saTvale“? sxva <strong>kultura</strong>s adamianebi afaseben<br />
sakuTari kulturis gadasaxedidan, romelsac nimuSad, sazomad miiCneven. sxva<br />
kulturis adamianebs ki „sakuTari saTvale“, sakuTari faseulobebi, Sexedulebebi<br />
da normebi aqvT.<br />
adamianebs sjeraT, rom swored maT <strong>kultura</strong>Si arsebuli rwmena-warmodgenebi,<br />
Sexedulebebi, zne-Cveulebebi aris marTebuli da zneobrivi. amitom gansxvavebuli<br />
faseulobani aRiqmeba rogorc ucnauri, naklebzneobrivi, CamorCenili da veluric<br />
ki.<br />
eTnocentrizmis magaliTebi mravlad SeiZleba aRmovaCinoT <strong>msoflio</strong> istoriaSi.<br />
Zveli berZnebis mier kacobriobis dayofa elinebad da barbarosebad swored<br />
eTnocentrizmis gamoxatuleba iyo. berZnebi gamarTlebulad da sworad mxolod<br />
sakuTari cxovrebis wess miiCnevdnen, danarCeni samyaro ki maTTvis barbarosul,<br />
aracivilizebul, erTgvarovan sivrces warmoadgenda. eTnocentrizmis<br />
gamoxatuleba iyo aseve evropeli misionerebis damokidebuleba amerikis<br />
adgilobrivi mosaxleobisadmi. misionerebis mizani iyo „swori“ rwmenis, zneobis,<br />
codnis, gemovnebis gavrceleba axladaRmoCenil kontinentze, romelic miiCneoda<br />
„primitiulad“ da „CamorCenilad“.<br />
189
eTnocentrizmis magaliTebi Tanamedrove samyaroSic bevria. erTi kulturis<br />
warmomadgenels SeiZleba uCveulod da miuReblad moeCvenos sxva <strong>kultura</strong>Si<br />
arsebuli dakrZalvis wesi: zogierT sazogadoebaSi micvalebuls gardacvalebis<br />
dResve krZalaven, sxvagan ki datirebis mravaldRiani rituali aqvT. SefasebiTi<br />
damokidebuleba mJRavndeba samosisadmic. mraval adamianSi Rimils iwvevs Sotlandiur<br />
kiltSi gamowyobili mamakaci.<br />
ormagi eTnocentrizmis magaliTi<br />
iaponuri kulturisadmi miZRvnil mecadineobaze leqtorma studentebs uambo,<br />
rom iaponiaSi Zalze mkacri wesebi arsebobs saCuqrebTan dakavSirebiT. Tu erTma<br />
iaponelma meores raime aCuqa, aucilebelia sapasuxo saCuqari, magram zustad<br />
igive safasuris! ufro Zvirfasi sapasuxo saCuqari Zalian damamcirebeli da<br />
Seuracxmyofelia _ iTvleba, rom am gziT Sen ambob: „me Senze magari da mdidari<br />
var! Sen mxolod iaffasiani nivTebis yidvis Sno gaqvs!“<br />
moulodnelad erTma studentma, zazam, Sublze ikra xeli da wamoiZaxa: „axla<br />
mivxvdi, rac moxda!“ gamoirkva, rom saerTaSoriso sazafxulo banakSi yofnisas<br />
zaza daumegobrda iaponel gogonas, romelmac wamosvlis wina dRes mas iaponuri<br />
suveniri aCuqa. zazam „qarTuli raindoba“ gamoiCina, fuli isesxa da ganSorebis<br />
dRes gogonas Zvirfasi saCuqari miarTva. amis mere ki moxda is, rasac leqtori<br />
yveboda _ gogonam zazasTan yovelgvari urTierToba gawyvita, dabloka misi<br />
telefoni da el-fosta, anu CaTvala, rom zazam mas ganzrax miayena Seuracxyofa.<br />
araferia gasakviri imaSi, rom ar mogvwons da miuReblad vTvliT imas, rac<br />
gansxvavebulia da ucxoa CvenTvis. ubralod, unda gvaxsovdes rom, rac normaluria<br />
CvenTvis, swored is SeiZleba gaugebari iyos sxvisTvis. amitom, azrsmoklebulia<br />
mcdeloba, Cveni Sexeduleba „sworisa“ da „arasworis“, „kargisa“ da „cudis“, „lamazisa“<br />
da „uSnos“ Sesaxeb gadavitanoT sxva <strong>kultura</strong>ze da es gansxvavebebi sakuTari<br />
upiratesobis dasasabuTeblad gamoviyenoT.<br />
barnard Sou<br />
mweralma bernard Soum (1856-1950) ki eTnocentrizmi ase<br />
Seafasa: „barbarosi isaa, visac sakuTari tomis wesebi bunebis<br />
kanonebi hgonia“.<br />
190 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
damatebiTi informacia<br />
akiremas tomSi gavrcelebuli rituali<br />
akiremas tomis yvela wevri yoveldRiurad asrulebs piris rituals. igi Sedgeba<br />
pirSi Roris jagris konis swrafi da daJinebuli moZraobebisagan. am ritualis<br />
garda, es adamianebi weliwadSi orjer midian wminda piris kacTan. es ukanaskneli<br />
flobs STambeWdavi raodenobis gansakuTrebul mowyobilobebs _ burRebs, qlibebs,<br />
marwuxebs da saxvretebs. am sagnebis gamoyeneba piridan boroti Zalebis gamodevnis<br />
dros adamianis warmoudgenel tanjvas iwvevs. wminda piris kaci muStrebis kbilebSi<br />
avadmyofobisagan warmoqmnil naxvretebs am mowyobilobaTa saSualebiT kidev<br />
ufro afarToebs, Semdeg ki am xvrelebSi jadosnur masalebs debs. Tuki kbilebze<br />
bunebrivad gaCenili xvrelebi ar arsebobs, maSin wminda piris kaci erTi an ramdenime<br />
kbilis mozrdil nawilis amtvrevs zebunebrivi nivTierebebis Casadebad. muStrebis<br />
azriT, mkurnalobis mizani avadmyofobis SeCerebaa. am ritualis Zalze wminda da<br />
tradiciuli xasiaTi naTelia iqidanac, rom adgilobrivi mcxovreblebi kvlav da<br />
kvlav, wlidan wlamde dadian wminda piris kacTan, miuxedavad imisa, rom maTi kbilebi<br />
xrwnas ganagrZobs.<br />
nawyveti horas m. maineris statiidan „sxeulis rituali akiremas tomSi“<br />
kiTxva<br />
l arsebobs Tu ara „piris rituali“ da „wminda piris kaci“ Sens <strong>kultura</strong>Si? Tu<br />
arsebobs, aRwere msgavsebebi da gansxvavebebi. axla waikiTxe akirema marjvnidan<br />
marcxniv. imsjele, ris Cveneba scada amerikelma mecnierma horas m. mainerma?<br />
diskusia<br />
l imsjele zazasa da iaponeli gogonas qcevaze. romeli maTgani moiqca arasworad? ram<br />
gamoiwvia gaugebroba? rogor SeiZleboda misi Tavidan acileba?<br />
52. eTnocentrizmi<br />
191
53<br />
ing. relative _<br />
SedarebiTi,<br />
SefardebiTi<br />
margaret midi<br />
melvil herskovici<br />
eTnorelativizmi<br />
eTnorelativizmi _ Sexeduleba,<br />
romelic emyareba yvela kulturis<br />
Tanabari mniSvnelobis aRiarebas.<br />
amboben, rom gemovnebaze ar daoben. SeiZleba, raRac<br />
mogvwondes an ar mogvwondes _ rogorc sakuTar, aseve sxva<br />
<strong>kultura</strong>Si. Tumca es ar niSnavs, rom rac Cven gvxiblavs,<br />
aucileblad unda moswondes sxvasac da, miT umetes, rac<br />
CvenTvis gaugebari an miuRebelia, is calsaxad cudi, uvargisi,<br />
ugemovnebo an „CamorCenilia“. magaliTad, sufris etiketi<br />
gansxvavebulia sxvadasxva <strong>kultura</strong>Si. zogan miRebulia saerTo<br />
TefSidan xeliT Wama da gansakuTrebul pativad iTvleba,<br />
Tu maspinZeli stumars sakuTari xeliT miarTmevs pirvel<br />
lukmas. zogan sufris yvela wevrs sakuTari TefSi da dana-<br />
Cangali aqvs da, yuradRebis niSnad, maspinZeli araerTxel<br />
da daJinebiT sTavazobs stumars TiToeul kerZs. sxvagan<br />
sufris wevrebi ramdenime kovziT, CangliT, daniTa da WiqiT<br />
arian „aRWurvili“, kerZebis Tanmimdevroba da TiToeuli<br />
stumrisaTvis gankuTvnili ulufa ki imTaviTve gansazRvrulia.<br />
romeli wesi SeiZleba CaiTvalos ukeTesad da, Sesabamisad,<br />
yvelasaTvis savaldebulod?<br />
me-20 saukunis 20-iani wlebisaTvis mecnierebs daugrovdaT<br />
monacemebi, romlebic cxadyofda, rom dedamiwis sxvadasxva<br />
kuTxeSi adamianTa jgufebi sruliad gansxvavebuli wesiT<br />
cxovrobdnen, gansxvavebulad aRiqvamdnen samyaros, sxvadasxva<br />
warmodgena hqondaT sikeTesa da borotebaze, dasaSvebsa da<br />
akrZalulze, silamazesa da simaxinjeze. TandaTan Camoyalibda<br />
Sexeduleba, romlis Tanaxmad, kulturebi arian gansxvavebuli,<br />
da ara ukeTesi an uaresi, ganviTarebuli an CamorCenili.<br />
Taviseburebebis ganmapirobebel faqtorebs. SeiZleba iTqvas,<br />
rom isini „kulturis aisbergis“ mxolod xiluli nawilis kvleviT<br />
kmayofildebodnen, romelsac sakuTari kulturis „saTvaliT“<br />
SeiaraRebulni akvirdebodnen. maTi eTnocentristuli xedva<br />
gulisxmobda dasavluri kulturis aRiarebas etalonad,<br />
romelic yvela danarCenisaTvis misabaZi unda yofiliyo.<br />
eTnocentrizmis sapirispirod, Camoyalibda axali Tvalsazrisi<br />
_ eTnorelativizmi. romlis Tanaxmad, Tu vTvliT, rom<br />
Cveni rwmena-warmodgenebi, qceva, normebi, samyaros aRqma Cveni<br />
kulturiT aris gansazRvruli, maSin vaRiarebT imasac, rom<br />
sxvaTa Sexedulebebi, warmodgenebi da msoflmxedveloba maTi<br />
kulturiT aris ganpirobebuli. eTnorelativizmis sinonimuri<br />
me-20 saukunis Sua xanebSi franc<br />
boasi da misi mowafeebi ruT benediqti,<br />
melvil herskovici da margaret midi<br />
aRniSnavdnen, rom adre mkvlevrebi<br />
yuradRebas ar aqcevdnen kulturuli<br />
ruT benediqti<br />
192 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
mniSvnelobiT gamoiyeneba termini<br />
kulturuli relativizmi.<br />
modi, davfiqrdeT, arsebobs universaluri<br />
sazomi, romlis mixedviT<br />
SevafasebdiT, romeli <strong>kultura</strong> SeiZleba<br />
CaiTvalos etalonad da sxva <strong>kultura</strong>Ta<br />
Sefasebis safuZvlad?<br />
eTnorelativizmi gulisxmobs sami mTavari principis gacnobierebas:<br />
l erTi kulturis aR qma da gageba SeuZlebelia meore <strong>kultura</strong>sTan Sedarebis<br />
gareSe;<br />
l erTi kulturis farglebSi arsebuli wesebi, zne-Cveulebani Tu Sexedulebebi<br />
ar SeiZleba Sefasdes sxva kulturis wesebis, zne-Cveulebebis Tu<br />
warmodgenebis gadasaxedidan;<br />
l konkretuli qceva, norma da Sexeduleba SeiZleba gavigoT da avxsnaT<br />
mxolod im kulturis farglebSi, romelSic is arsebobs. yoveli <strong>kultura</strong><br />
rTuli sistemaa, romlis yvela detali erTmaneTTanaa dakavSirebuli.<br />
CvenTvis „ucnauri“, „araswori“ wesi Tu tradicia savsebiT bunebrivia sxva<br />
kulturisaTvis.<br />
amgvari midgoma aadvilebs urTierTgagebas kulturebs Soris.<br />
diskusia<br />
kiTxva<br />
53. eTnorelativizmi<br />
kulturuli relativizmi _<br />
Tvalsazrisi, romlis Tanaxmad,<br />
kulturis Taviseburebebis<br />
gaazreba da gageba SesaZlebelia<br />
mxolod missave farglebSi.<br />
l rogorc fiqrob, gulisxmobs Tu ara kulturuli relativizmi, rom sxva an Cveni<br />
sazogadoebis qcevebi (magaliTad, monoba, wameba savaraudo damnaSavisagan Cvenebis<br />
misaRebad da sxva) ar unda ganvsajoT moraluri TvalsazrisiT?<br />
l veliT, rom Cveni <strong>kultura</strong> _ xuroTmoZRvreba, mravalxmiani simRera,<br />
mravalferovani samzareulo, stumarTmoyvareoba da sxva _ ucxoelTa interessa<br />
da aRfrTovanebas gamoiwvevs. warmoidgine, rom es ase ar moxda: stumari gulgrili<br />
darCa yovelive imis mimarT, riTac Cven ase viwonebT Tavs, xolo sufraze Tavazianad<br />
aRniSna, rom sacivi _ qarTuli samzareulos mSveneba _ gemrielia, Tumca mavnea<br />
janmrTelobisaTvis, radgan Termulad damuSavebul nigozs Seicavs. ras ifiqreb?<br />
rogor moiqcevi?<br />
warmoidgine: centraluri aziis erT-erT qveyanaSi maspinZelma siamayiT gagacno<br />
sakuTari qveynis kulturuli RirsSesaniSnaobebi, Semdeg iurtaSi migipatiJa, sadac<br />
kumisiTa 1 da cxenis xorciT damzadebuli gemrieli kerZiT gagimaspinZlda. ras<br />
ifiqreb? rogor moiqcevi?<br />
imsjele am ori SemTxvevis Sesaxeb. Seni azriT, sad gadis zRvari eTnocentrizmsa da<br />
eTnorelativizms Soris?<br />
1 kumisi - cxenis rZiT damzadebuli Txieri produqti.<br />
193
damatebiTi informacia<br />
adamianis uflebebi da kulturuli relativizmi<br />
axal ambebSi sul ufro xSirad gvesmis imis Sesaxeb, rom mTel <strong>msoflio</strong>Si<br />
irRveva adamianTa uflebebi. SemTxvevebi uamravia, politikuri Sexedulebebis gamo<br />
dapatimrebiT dawyebuli da eTnikuri wmendiT damTavrebuli. Tumca, dasavleTis<br />
kritikul damokidebulebas am sakiTxisadmi <strong>msoflio</strong>s sxva qveynebi uaryofiTad<br />
xvdebian da acxadeben, rom dasavleTma unda Sewyvitos adamianis uflebebze Tavisi<br />
subieqturi mosazrebebis sxvaTaTvis Tavs moxveva. iqneb marTebulia kulturuli<br />
relativizmis mkacri midgoma, romelic yvela <strong>kultura</strong>s TanabarmniSvnelovnad<br />
ganixilavs? aseT SemTxvevaSi, SeuZlebeli gaxdeba adamianis uflebebis universaluri<br />
standartebis SemuSaveba.<br />
adamianis uflebaTa sayovelTao deklaraciis miRebas (1948 wels) erTi saintereso<br />
istoria ukavSirdeba: deklaraciis ganxilvis dros mecnierTa erTma jgufma,<br />
kerZod, amerikis anTropologTa asociaciam melvil herskovicis xelmZRvanelobiT,<br />
warmoadgina sakuTari varianti, romlis mixedviTac, saWiro iyo im faqtisaTvis<br />
yuradRebis miqceva, rom yovel sazogadoebaSi Tavisufleba Taviseburad esmiT:<br />
„adamiani Tavisufalia im SemTxvevaSi, Tuki mas SeuZlia icxovros Tavisuflebis<br />
im gagebiT, romelic mis sazogadoebaSia miRebuli“. maTi azriT, yvela <strong>kultura</strong>s<br />
sakuTari faseulobebi, Tavisuflebis Tu samarTlis „sakuTari“ gageba aqvs, amitom,<br />
Tu deklaracia daemyareboda Tavisuflebis dasavlur princips, igi ver iqneboda<br />
sayovelTaod aRiarebuli.<br />
viciT, rom yvela <strong>kultura</strong>s Tavisi eTikuri normebi aqvs, magram es normebi<br />
erTnair Rirebulebebs ar eyrdnoba. magaliTad, kulturebi SesamCnevad gansxvavdeba<br />
umciresobaTa da qalTa uflebebis mixedviT. zogierT sazogadoebaSi colebs klaven,<br />
rodesac qmari gardaicvleba; sikvdiliT sjian, Tuki maT mamisadmi an Zmisadmi<br />
daumorCilebloba gamoavlines. rogori iqneba kulturuli relativizmis momxreTa<br />
midgoma amgvari faqtebis mimarT?<br />
am kiTxvaze pasuxis araerTmniSvnelovnebis gamo, kulturul relativizms<br />
bevri kritikosi gamouCnda. maTi azriT, Tuki ar arsebobs moralis universaluri<br />
principebi, maSin arc tolerantobis principi SeiZleba iyos universaluri. da Tu<br />
tolerantoba aris universaluri principi, ratom ar SeiZleba arsebobdes sxva msgavsi<br />
universaluri principebic?<br />
194 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
interkulturuli komunikacia.<br />
interkulturuli dialogi<br />
54.interkulturuli komunikacia. interkulturuli dialogi<br />
54<br />
interkulturuli komunikacia sxvada<br />
sxva kulturis warmomadge nelTa<br />
uSu alo urTierTobas gulisxmobs. Sen<br />
ukve ici, ramdenad mravalferovania<br />
kul turebi, ramdenad gansxvavdebian<br />
adamianebi CacmulobiT, qceviT, kvebis<br />
racioniT, sacxovrebeli garemoTi, SexedulebebiT,<br />
erTisa da imave sagnis Tu<br />
movlenis aRqmiT. rogorc naxe, ar aris<br />
ioli sakuTarisagan radikalurad, an<br />
Tundac umniSvnelod gansxvavebuli<br />
warmod genebis da Sexedulebebis mqone<br />
adamianis gageba da miReba, miT ufro,<br />
rodesac cota, an sulac araferi viciT<br />
misi kulturis Sesaxeb.<br />
modi, mokled SevajamoT, ra barierebis winaSe SeiZleba aRmovCndeT<br />
interkulturuli komunikaciis procesSi:<br />
1. enobrivi gansxvaveba. enis Seswavla gacilebiT mets niSnavs, vidre, ubralod,<br />
leqsikisa da gramatikis dauflebas, unda viswavloT _ ra, rogor, rodis, sad<br />
da ratom vTqvaT. erTsa da imave sityvas, SeiZleba, sxvadasxva mniSvneloba<br />
hqondes sxvadasxva situaciaSi.<br />
2. araverbaluri komunikaciis sfero, romelic moicavs Jestebs, pozas, mimikas<br />
da sxva saSualebebs, romelTa meSveobiTac laparakis gareSe gamovxatavT,<br />
Tu ras vgrZnobT da ras vfiqrobT. Cveni <strong>kultura</strong> „gvaswavlis“ araverbalur<br />
komunikacias, romelic imdenad avtomaturia, rom masze iSviaTad vfiqrobT.<br />
magram „sxva“adamianma Seni Jestebi, mimika, Cacmuloba, fizikuri siaxlove<br />
an siSore, pirispir kontaqti (TvalebSi yureba), SeiZleba, sakuTari<br />
kulturidan gamomdinare axsnas da es sruliad gansxvavebuli aRmoCndes<br />
imisagan, ris Tqmac Sen gsurda.<br />
3. stereotipebi _ ganzogadebuli, gamartivebuli da winaswar arsebuli<br />
warmodgena ama Tu im jgufis Tvisebebisa da maxasiaTeblebis Sesaxeb.<br />
4. eTnocentrizmi _ miswrafeba, SevafasoT sxva <strong>kultura</strong> rogorc kargi an<br />
cudi, Cveni sakuTari kulturidan gamomdinare.<br />
195
Sen aseve ici, ra Sedegi SeiZleba<br />
gamoiRos kulturuli Tu rasobrivi<br />
gansxvavebebis safuZvelze erTi jgufis<br />
mier meoris uflebebis ugulebelyofam,<br />
erTis mier meoris arasrulfasovnad<br />
miCnevam. modi, vifiqroT imaze,<br />
ra alternativa SeiZleba hqondes<br />
Seuwynareblobis am ukidures<br />
gamoxatulebebs, ra mniSvneloba aqvs<br />
stereotipebis, rasizmis, qsenofobiis<br />
gadalaxvas imisaTvis, rom kulturulma<br />
mravalferovnebam Cveni cxovreba ufro<br />
saitereso gaxados da ar daamZimos is<br />
konfliqtebiTa da dapirispirebiT.<br />
kulturulad mravalferovan <strong>msoflio</strong>Si sasicocxlo mniSvneloba aqvs sxvadasxva<br />
xalxebsa da jgufebs Soris harmoniuli Tanacxovrebis uzrunvelyofas. amis miRwevis<br />
saSualebaa interkulturuli dialogi.<br />
evropis sabWos gansazRvrebiT, interkulturuli dialogi aris procesi,<br />
romelic gulisxmobs sxvadasxva kulturis warmomadgenel individebsa da jgufebs<br />
Soris SexedulebaTa Ria, urTierTpativiscemaze dafuZnebul gaziarebas, rasac<br />
gansxvavebuli msoflmxedvelobisa da cxovrebis wesis gagebasa da gaazrebamde<br />
mivyavarT.<br />
interkulturuli dialogis problema gansakuTrebiT mniSvnelovania<br />
mravalkulturuli da mravaleTnikuri qveynebisa da regionebisaTvis, sadac<br />
„sxvasTan“ kontaqti da masTan dialogi saukuneebis manZilze mimdinareobda da<br />
mTeli istoriis ganmsazRvrel faqtorad iqca. aseT regionTa ricxvs miekuTvneba,<br />
magaliTad, kavkasia, samxreT-aRmosavleT evropa, baltiis qveynebi, centraluri<br />
azia da sxva.<br />
Tanamedrove <strong>msoflio</strong>s calkeuli nawilebi sul ufro mWidrod ukavSirdeba<br />
erTmaneTs. Tu adre garkveuli manZilis dafarvas Tveebs da wlebs andomebdnen, dRes<br />
amis gakeTeba saaTebSia SesaZlebeli. sainformacio teqnologiebi, migracia, turizmi,<br />
romelic individualuridan masobriv movlenad iqca, pirispir gvaxvedreben “sxvas”,<br />
romelic yvelganaa da masTan Sexvedris Tavidan acileba SeuZlebelia. globalizacia,<br />
erTi mxriv, ganapirobebs sxvadasxva kulturis matarebelTa mWidro kontaqts, meore<br />
mxriv, mkafiod avlens gansxvavebebs. aseT viTarebaSi, interkulturul dialogs<br />
gansakuTrebuli mniSvneloba eniWeba.<br />
196 <strong>msoflio</strong> <strong>kultura</strong>
interkulturuli dialogis principebis daufleba saSualebas mogcems,<br />
gaiazro <strong>kultura</strong>TaSorisi urTierTobis sirTuleebi da Seecado maT gadalaxvas;<br />
gaacnobiero, rom qcevis wesebi, urTierTobani, warmodgenebi sxvadasxva <strong>kultura</strong>Si<br />
sxvadasxvagvaria; daayeno sakuTari Tavi „ucxo“ kulturis warmomadgenlis adgilze.<br />
Cven yvelas SegviZlia urTierToba sxva adamianebTan, rogorc ar unda<br />
gansxvavdebodnen isini Cvengan, SegviZlia viswavloT maTi gageba.<br />
davaleba<br />
1. dawere Tema: ”interkulturuli komunikaciisa da dialogis mniSvneloba<br />
saqarTvelosaTvis”.<br />
2. waikiTxe Sens mier pirvel gakveTilze Sesrulebuli ese. Secvlidi rames?<br />
197