25.01.2015 Views

ბექა სვანიძე

ბექა სვანიძე

ბექა სვანიძე

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

avtoris stili daculia<br />

ivane javaxiSvilis saxelobis<br />

Tbilisis saxelmwifo universiteti<br />

humanitarul mecnierebaTa fakulteti<br />

ბექა სვანიძე<br />

mxatvruli teqstis analizi hermenevtikul<br />

filosofiaSi<br />

filosofiis doqtoris akademiuri xarisxis (Ph.D.)<br />

mosapoveblad wardgenili sadisertacio naSromi<br />

xelmZRvaneli: filosofiis mecnierebaTa doqtori,<br />

sruli profesori akaki yulijaniSvili<br />

Tbilisi<br />

2012


s a r C e v i<br />

Sesavali . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . gv. 3<br />

sakiTxis dasmisTvis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . gv. 8<br />

თავი I. ხელოვნების განმარტება, ინტერპრეტაცია, გაგება<br />

$ 1. mxatvruli teqstis hermenevtikuli horizonti antikuri<br />

epoqis msoflmxedvelobaSi . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . gv.16<br />

$ 2. RmerTi da mxatvruli teqstis hermenevtikuli horizonti<br />

gviandel elinizmSi, Sua saukuneebisa da aRorZinebis epoqebis<br />

filosofiaSi . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . gv. 45<br />

$3. axsnisa da gagebis safuZvlebi germanul filosofiaSi gv 69<br />

თავი II. გაგების უნივერსალურობა<br />

$ 1. ena, rogorc gagebis horizonti da xelovnebis ena. . . gv. 94<br />

$ 2. gagebis, rogorc universaluri Semecnebis da xelovnebis,<br />

rogorc universaluri hermenevtikis SesaZlebloba. . . . .gv. 103<br />

$ 3. epoqaTa zogadi sulieri simptomebi da xelovnebis<br />

hermenevtikuli horizonti . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . gv.114<br />

თავი III. ხელოვნების გაგების თავისებურებანი<br />

$ 1. istoriisa da progresis iluzoruloba-realurobis<br />

dialeqtika, rogorc istoriis, kulturisa da xelovnebis<br />

istoriis erT mTlianobad gaazrebis SesaZlebloba . . . gv. 121<br />

$ 2. gagebis Sinagani maxasiaTeblebi da interpretacia, rogorc<br />

mxatvruli teqstis arseba . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . gv. 130<br />

$ 3. mxatvruli teqstis hermenevtikuli horizontis<br />

modernistuli da postmodernistuli aspeqtebi . . . . . . . gv. 152<br />

daskvna . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . gv. 168<br />

gamoyenebuli literatura. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . gv. 173<br />

2


Sesavali<br />

antikuri epoqidan dRemde moyolebuli, hermenevtikul problematikas<br />

SeiZleba iTqvas, erT-erTi centraluri adgili ukavia filosofiaSi.<br />

hermenevtikuli kvleva-Zieba Tavdapirvelad, marTalia, sistemur xasiaTs<br />

ar atarebda, magram droTa ganmavlobaSi, man swored aseTi saxe miiRo.<br />

gansakuTrebiT sainteresoa is garemoeba, rom hermenevtikuli<br />

problematikis kvleva-Ziebis vrcel gzaze xelovnebas imTaviTve<br />

gamorCeuli adgili eWira da uWiravs.<br />

mxatvruli teqstis (xelovnebis) hermenevtikuli analiziT Cveni<br />

daintereseba ZiriTadad iman ganapiroba, rom hermenevtikuli problemebis<br />

mkvlevarTa didi nawili xelovnebas adamianuri moRvaweobis erT-erT<br />

umaRles formad miiCnevs. swored am garemoebam gamoiwvia esTetikuri<br />

diskursis mTlianad filosofiis erT-erT ZiriTad formad gadaqcevac.<br />

poststruqturalisturi da postmodernistuli cnobiereba aRweril<br />

situacias aSkarad adasturebs, ramdenadac Tanamedrove filosofiaSi<br />

mxatvruli elementebis moWarbeba cxadi da naTelia. sainteresoa isic,<br />

rom hermenevtikuli kvleva-Ziebis Tanamedrove etapze hermenevtika,<br />

SeiZleba iTqvas, azrovnebis, Semecnebis erT – erT umaRles formad iqca,<br />

gansxvavebiT adrindeli etapebisgan, sadac hermenevtikuli kvleva-Zieba<br />

mxolod garkveuli filosofiuri amocanebis wanamZRvrebis rols<br />

iTavsebda. magaliTad, dilTaimde da dilTaisTan hermenevtika<br />

warmoadgenda gagebis erTgvar meTods sxvadasxva filosofiur<br />

problemaTa gansja-gaanalizebis gzaze, maSin roca haidegerTan da<br />

gadamerTan hermenevtika, rogorc meTodi, mTlianad gadaswvda anu<br />

gauigivda Semecnebis, azrovnebis SesaZleblobas. Sesabamisad, xelovnebac<br />

azrovnebis erT-erT umaRles formad warmoCinda. am kuTxiT<br />

gansakuTrebiT sainteresoa martin haidegeris naSromebi _ `holderlini<br />

da poeziis arsi~, `yofiereba da dro~ da `dasabami xelovnebis<br />

qmnilebisa~, aseve hans-georg gadameris _ `WeSmariteba da meTodi~ da<br />

`mSvenierebis aqtualuroba~.<br />

3


kidev erTi mizezi, ramac mxatvruli teqstis (xelovnebis)<br />

hermenevtikuli analiziT Cveni daintereseba gamoiwvia, is aris, rom<br />

kvlevebi hermenevtikul problematikaze, miT umetes, mxatvrul teqstTan<br />

(xelovnebasTan) mimarTebaSi, CvenSi arcTu xSiria. am mimarTulebiT,<br />

marTalia arsebobs Sesabamisi gamokvlevebi, magram Cveni azriT,<br />

hermenevtikul problematikaze mxatvrul teqstTan dakavSirebiT, ufro<br />

meti gamokvlevaa sasurveli. amgvarad, hermenevtikuli problematika,<br />

metwilad mxatvrul teqstTan (xelovnebasTan) dakavSirebiT, CvenSi<br />

kvlavac dasamuSavebelia, miT umetes, roca mTlianad filosofiis<br />

Semdgomi ganviTareba, cxadia, veRarafriT acdeba hermenevtikul<br />

Tvalsawiers, rogorc Semecnebis, azrovnebis, erT-erT umaRles formas.<br />

aqedan gamomdinare, ra Tqma unda, pasuxi unda gavceT kiTxvebs, romlebic<br />

logikurad ibadeba: ras niSnavs hermenevtika, rogorc gagebis meTodi<br />

rogor aris hermenevtika, rogorc gagebis meTodi Semecnebis, azrovnebis<br />

erT – erTi umaRlesi ganzomileba rogoraa esTetikuri diskursi<br />

mTlianad filosofiis erT-erTi ZiriTadi forma<br />

maSasadame, hermenevtika, rogorc gagebis meTodi, Tavisi arsiT,<br />

SeiZleba iTqvas, ერთგვარი universaluri Teoriaa, romelic rogorRac<br />

mTlianad msWvalavs Tanamedrove filosofias. swored am konteqstSi<br />

warmoCinda teqstis interteqstad, interpretaciis mxatvruli teqstis<br />

arsebad, mxatvruli teqstis konstruqciad gaazrebis SesaZleblobani<br />

Tanamedrove filosofosebTan: bartTan, kristevasTan, bodriiarTan,<br />

jeimsonTan, umberto ekosTan Tu sxvebTan. mxatvruli teqstis<br />

(xelovnebis) amgvarad gaazrebam Tanamedrove mkvlevar-filosofosebi<br />

logikurad miiyvana `avtoris sikvdilis~ aqtualobamdec da Tanamderove<br />

esTetikis `transesTetikur esTetikad~ gagebamde.<br />

yovelive zemoTqmulidan gamomdinare, cxadi da naTelia, rom<br />

hermenevtikul kvleva-Ziebas filosofiaSi, Sesabamisad, mxatvruli<br />

teqstis (xelovnebis) hermenevtikul kvleva-Ziebas, Tavisi etapebi gaaCnia:<br />

pirveli etapi antikuri periodia; meore etapad, disertaciis<br />

struqturidan gamomdinare, mizanSewonilia, gviandeli elinizmi(rogorc<br />

antikurobis bolo periodi), Sua saukuneebi da aRorZinebis epoqebi, xolo<br />

mesame etapad _ zogadad germanuli filosofia miviCnioT, ramdenadac<br />

4


germanulma filosofiam, Teologiam, kulturam, saerTod germanulma<br />

azrovnebam, SeiZleba iTqvas, gadamwyveti da gardamtexi roli iTamaSa<br />

hermenevtikis Semdgomi ganviTareba-daxvewis saqmeSi; meoTxe etapi<br />

modernistuli da postmodernistuli epoqebia.<br />

CvenTvis aseTi periodizacia misaRebia, magram sakvlevi Temis<br />

specifikidan gamomdinare, aqve ramdenime garemoebaze unda mivuTiToT.<br />

kerZod, antikurma filosofiam hermenevtika, rogorc gagebis meTodi,<br />

saerTod ar icoda, Tumca amis miuxedavad, antikur filosofiaSi<br />

problemebis mTeli rigi swored hermenevtikul WrilSia gaazrebuli da<br />

mxolod amdenad SeiZleba antikur hermenevtikaze msjelobac. am mxriv<br />

gansakuTrebiT aRsaniSnavia aristoteles `poetika~ da platonis<br />

dialogebi. am filosofosebTan, SeiZleba iTqvas, ara mxolod antikuri<br />

epoqis hermenevtikuli horizontia Sejamebuli, aramed winaswarvea<br />

gansazRvruli is konturebi, romelTa mixedviTac, hermenevtikas Semdgom<br />

epoqebSi ewera ganviTareba.<br />

momdevno mniSvnelovani momenti hermenevtikis ganviTarebis gzaze<br />

reformatorTa wiaRSi aRmocenebul dava-kamaTs ukavSirdeba. es is<br />

periodia, roca martin luTeri germaniaSi saeklesio reformis ideiT<br />

gamovida, xolo flaciusma luTeris sawinaaRmdego Sexedulebani<br />

erTgvari meTodisa da sistemis doneze daalaga. kidev erTi<br />

umniSvnelovanesi momenti dilTaisa da dilTais Semdgomi filosofosebis<br />

azrTa sxvadasxvaobas ukavSirdeba. dilTaisTvis gagebis meTodi mxolod<br />

gonismecnierebebis sferoa, xolo axsnis sauflo bunebismecnierebebia.<br />

dilTais aseTma Tvalsazrisma, hermenevtikis, rogorc gagebis meTodis<br />

Camoyalibebis saqmeSi, ra Tqma unda udidesi wvlili Seitana, magram<br />

msgavsi midgoma, cxadia imTaviTve gamoricxavda hermenevtikis<br />

universalur Semecnebad gaazrebis SesaZleblobas. swored amas<br />

sayvedurobdnen dilTais haidegeri da gadameri, Sesabamisad, am<br />

ukanasknelebma gagebis meTodis sayovelTaobis aRiarebiT, axsnis meTodi<br />

gagebas dauqvemdebares, riTac gonismecnierebebis primatis safuZvelze<br />

gonismecnierebebsa da bunebismecnierebebs saerTo substancia gamounaxes<br />

da amiT gageba universalur Semecnebas, xolo xelovneba, SeiZleba iTqvas,<br />

universalur hermenevtikas gauigives. swored am WrilSi ganixilaven<br />

5


hermenevtikul, konkretulad mxatvruli teqstis (xelovnebis)<br />

hermenevtikul problematikas Tanamedrove filosofiuri mimdinareobani,<br />

romlebzec zemoT zogadad ukve mivuTiTeT.<br />

hermenevtikis, rogorc gagebis meTodis gaazrebisas, mivediT<br />

daskvnamde, rom Semecnebis erT-erT universalur ganzomilebad gagebis<br />

gamocxadeba, xolo hermenevtikis erT-erT umaRles formad xelovnebis<br />

dadgineba, ar aris naZaladevi da xelovnuri aqti, ramdenadac aseTi<br />

erTgvari universaluroba yovelTvis bunebrivad iyo Cafesvili gagebis<br />

(hermenevtikis) SesaZleblobaSi, romelic mxolod gamoaSkaravebas<br />

saWiroebda. amgvarma amocanam ki TavisTavad migviyvana im arsebiT<br />

momentebTan, romlebic hermenevtikis ZiriTad RerZs Seadgens. kerZod, esaa<br />

filosofiisa da xelovnebis safuZvliseuli urTierTkavSiris da am<br />

konteqstSi hermenevtikis, rogorc yovlismomcveli esTetikuri<br />

kategoriis Tema.<br />

SeviswavleT ra hermenevtikul TematikasTan dakavSirebuli TiTqmis<br />

yvela sakiTxi, SevecadeT met-naklebad Segvevso xarvezebi, romlebic am<br />

mimarTulebiT CvenSi SeiZleba arsebobdes, Tumca sulac ara gvaqvs<br />

pretenzia, rom mocemuli naSromi amomwurav da yovlismomcvel suraTs<br />

Seqmnis, Tundac imitom, rom moculobis TvalsazrisiT, sadisertacio<br />

Temis CarCoebSi SezRudulebi varT. amgvari SezRudulobis gamo, mTeli<br />

rigi sakiTxebis yuradRebis miRma datoveba mogvixda, magram iseTi<br />

saintereso Temis gaazrebis mcdeloba, rogoric mxatvruli teqstis<br />

(xelovnebis) hermenevtika da masTan dakavSirebuli problemebia,<br />

winamdebare naSromSi namdvilad safuZvlianadaa mocemuli.<br />

Cvens mier dasaxuli miznis miRwevis mcdelobam Semdegi konkretuli<br />

amocanebis winaSe dagvayena: 1. gangvesazRvra is ZiriTadi problematika,<br />

romelic dominanturia hermenevtikuli kvleva-Ziebis gzaze. 2.<br />

gangvesazRvra msgavseba-gansxvaveba wina da Tanamedrove epoqebis<br />

hermenevtikuli problemebis gaanalizebisas, rac Tavis mxriv<br />

gaaadvilebda sayrdeni wertilis povnas da ufro ukeTesad dagvanaxebda<br />

axsnisa da gagebis meTodebs Soris msgavseba-gansxvavebas. 3. dagvedgina<br />

raSi xedavs hermenevtikuli Tvalsawieri axsnisa da gagebis meTodebis<br />

rols da ra funqcias ganusazRvravs mas mTlianad esTetikuri<br />

6


Sexedulebebis erTian struqturaSi. 4. gamogvekveTa is garemoebebi,<br />

romelTa gamoc gagebas Semecnebis erT-erT umaRles ganzomilebad, xolo<br />

xelovnebas hermenevtikis erT-erT umaRles formad miviCnevT. 5.<br />

gamogvekveTa e.w. hermenevtikuli situaciis, rogorc erTgvari<br />

hermenevtikuli wris, anu erTisa da mravlis urTierTmimarTebis<br />

konturebi. 6. gagverkvia, ratomaa SesaZlebeli, mxatvruli teqstis gageba<br />

imaze ufro naklebi an meti sizustiT, rogorc igi avtors esmis, anu,<br />

ramdenadaa SesaZlebeli mxatvruli teqsti gavigoT zustad ise, rogorc<br />

igi avtors esmis. 7. gangvesazRvra, ramdenad tovebs adgils gansxvavebul<br />

epoqaTa specifikuroba istoriis, Sesabamisad, xelovnebis istoriisa da<br />

saerTod kulturis erT mTlianobad gaazrebisTvis da ramdenadaa<br />

SesaZlebeli aseT situaciaSi interpretacia, rogorc mxatvruli teqstis<br />

arseba. 8. gagverkvia, ramdenadaa ignorirebuli avtoris roli da<br />

funqcia da ramdenad ikavebs konstruqcia mxatvruli nawarmoebis adgils<br />

postmodernistul xelovnebaSi.<br />

naSromze muSaobisas Cven vixelmZRvaneleT Cvens TemasTan<br />

dakavSirebiT arsebuli Teoriuli monapovrebiT. ramdenadac kvlevis<br />

meTodologia Sesaswavli Temis TaviseburebebiT ganisazRvra, amdenad igi<br />

istoriul-SedarebiT, fenomenologiur da garkveulwilad da garkveuli<br />

azriT teqstualuri analizis meTodebs aerTianebs. mniSvnelovani da<br />

aRsaniSnavi siaxlea is garemoeba, rom naSromi erT-erTi pirveli<br />

mcdelobaa iseTi saintereso esTetikuri doqtrinis rekonstruirebisa,<br />

rogoricaa mxatvruli teqstis (xelovnebis) hermenevtikuli Tvalsawieri<br />

mis uarsebiTes momentebSi da yvela umniSvnelovanes aspeqtSi.<br />

disertacia moicavs 172 gverds da Sedgeba Sesavlisgan, qveTavisgan -<br />

,,sakiTxis dasmisTvis”, 3 Tavisgan, 9 paragrafisgan (TiToeul TavSi 3<br />

paragrafi) da daskvnisgan. sadisertacio naSroms Tan erTvis sarCevi da<br />

gamoyenebuli literaturis sia (sul 104 dasaxeleba).<br />

7


sakiTxis dasmisTvis<br />

hermesi berZnul miTologiur panTeonSi erT-erT yvelaze mTavar<br />

da sapasuxismgeblo misias kisrulobs _ adamianebTan miaqvs RmerTebis<br />

ambavi, atyobinebs maT RmerTebis neba-survilebsa da brZanebebs (hermesi<br />

berZnul miTologiaSi egvipturi miTologiidan damkvidrda, romaul<br />

miTologiaSi misi analogi merkuria _ avt). es Setyobineba sakmaod<br />

rTuli procesia, radgan hermesi adamianTa enaze `Targmnis~ RmerTebis<br />

neba-survils, ganmartavs da agebinebs ubralo mokvdavebs RmerTebis enas.<br />

swored amitom Searqves ganmartebis xelovnebas mogvianebiT<br />

`hermenevtika~. es saxelwodeba ganmartebis xelovnebisTvis, vfiqrobT,<br />

marTlac zedgamoWrilia, radgan miTologiuri hermesis saqmianoba<br />

rogorRac winaswar gulisxmobs im sirTuleebs, rasac Semdgom da<br />

Semdgom moazrovneebi ganmartebis xelovnebis meTodologiurad<br />

dafuZnebis gzaze waawydnen. ese igi, kacobrioba jer kidev azrovnebis<br />

ganviTarebis primitul etapze TiTqosda instiqturad grZnobda adamianisa<br />

da RmerTis maradiuli urTierTmimarTebis siZnelis mTel siRrmes, anu<br />

adamianisa da RmerTis maradiuli urTierTmimarTebis es horizonti<br />

imTaviTve winmswrebi saxiT Seicavda momavalis sulier-kulturuli<br />

ganviTarebis mravalferovan horizonts, sadac am mravalferovani<br />

ganviTarebis miuxedavad, RmerTis sityvisa da neba-survilis `Targmna~<br />

mainc yovelTvis aqtualur Temad darCeboda. am konteqstSi sityva<br />

`Targmna~ namdvilad gansakuTrebuli qveteqstis matarebelia, ramdenadac<br />

igi ara ucxo sityvebis pirdapiri gagebiT Targmnas, aramed RmerTTa<br />

(RmerTis) azrebis ganmartebas niSnavs. maSasadame, RmerTTa (RmerTis)<br />

azrebis gagebis TvalsazrisiT erT romelime enas upiratesoba imTaviTve<br />

ar eniWeboda. RmerTTa (RmerTis) azrebi, ramdenadac gagebadi da<br />

ganmartebadia erT romelime enaze, sxva enebzec amdenadve gagebadi da<br />

ganmartebadia. hermesis miTSi nagulisxmevi es viTareba namdvilad<br />

mravlismTqmelia: Tuki hermess ZaluZs adamianTa enaze `Targmnos~<br />

8


RmerTTa azrebi da miswrafebebi, ese igi, RmerTebisa (RmerTis) da<br />

adamianebis ena, siRrmiseulad iqneb hermesis ganmartebebamde da, saerTod,<br />

yvelanair ganmartebebamdec emTxveva erTmaneTs, oRond imdenad<br />

siRrmiseulad, rom adamians amis Sesaxeb warmodgenac ara aqvs da<br />

amitomac saWiroebs hermesis ganmartebebs da saerTod ganmartebebs.<br />

sxvagvarad, RmerTebis (RmerTis) azrebi adamianebisaTvis savsebiT ucxo<br />

rom yofiliyo, RmerTTa (RmerTis) azrebis gagebis TvalsazrisiT hermesis<br />

`Targmanebic~ uZluri aRmoCndeboda, magram hermesis saWiroebac swored<br />

imaSi mdgomareobs, rom RmerTTa (RmerTis) azrebi adamianisTvis arc<br />

mTlad gaugebaria da arc mTlad gasagebi.<br />

aqedan gamomdinare, miTologiuri cnobierebis gariJraJze<br />

adamianisTvis hermesi erTgvari simbolo iyo im gaucnobierebeli<br />

ganzomilebis raRac donemde mainc interpretaciis SesaZleblobisa,<br />

romelic RmerTebisa (RmerTis) da adamianebis enaTa siRrmiseul<br />

erTianobas gulisxmobs. enisa da azris amgvar siRrmiseul<br />

urTierTCawnulobas Zvel berZnebTan termini `logosi~ gamoxatavda.<br />

`logosi~ sulac ar udrida marto sityvas, an marto azrs. igi orive<br />

maTgans aRniSnavda, magram ara rogorc maT Semdgom nazavs, aramed<br />

imTaviTve siRrmiseul urTierTCawnulobaSi mocemuls. hermesi swored am<br />

logosis Tanaziaria, winaaRmdeg SemTxvevaSi igi uZluri iqneboda<br />

RmerTebis (RmerTis) ena, romelic swored logosSi da logosiTaa<br />

gaxsnil-gamovlenili, Tavis mxriv, Cveulebriv enaSi gaexsna. logosTan<br />

Tanaziaria adamianTa enac, magram vinaidan es Tanaziaroba TviTon<br />

adamianisTvis dafarul-mouxelTebelia, amitomac saWiroebs adamiani<br />

hermesiseul ganmartebebs, rogorc mudmivad dafarul-mouxelTebelis<br />

mudmivad ganfarva-moxelTebadobis Wrils, rac amave dros interpretaciis<br />

amouwurav SesaZleblobebsac gulisxmobs. amasTan, is garemoeba, rom<br />

logosis `Targmna~ mraval adamianur enaze SeiZleba, logosze, rogorc<br />

yvela enaTa saerTo safuZvelze miuTiTebs, anu logosi yvela enis<br />

saerTo arsebaa, igi yvela enaSi metn-naklebad Tanabrad vlindeba, Tumca,<br />

refleqsia gamovlinebis am procesze yovelTvis igvianebs, ramdenadac,<br />

miTiTebul gamovlinebaze refleqsia maSin xorcieldeba, roca<br />

gamovlinebis procesi ukve ganxorcielebulia, anu TviTon gamovlinebis<br />

9


procesi mudmivad xelidan gvisxlteba da amitomac iCina Tavi `hermesis~,<br />

rogorc hermenevtikis moTxovnilebam.<br />

azrisa da enebis urTierTmimarTebis amgvar siRrmiseul<br />

logosiseul WrilSi, rogorRac TavisTavad ikveTeba mTelisa da<br />

nawilebis urTierTmimarTebis konturebic, rogorc hermenevtikuli wre,<br />

anu enaTa sxvadasxvaobaSi, rogorc nawilebSi, mogvecema logosi, rogorc<br />

am sxvadasxvaobis erTiani, mTliani saerTo safuZveli.<br />

rogorc vxedavT, ukve miTologiuri cnobierebis gariJraJzec,<br />

hermesis miTSi, nagulisxmevia TiTqmis yvela is aqcenti, romlebic<br />

Semdgomma hermenevtikulma kvleva-Ziebam ganxilvis ZiriTad sakiTxebad<br />

aqcia. amitomac aRniSnavs vaxi _ `im droidan, rac adamiani arsebobs<br />

dedamiwaze, gagebac arsebobs~ (103.1). aseTive azrs gamoTqvams gadameric,<br />

roca acxadebs: `hermenevtika, marTalia, aris Semadgeneli disciplina<br />

filosofiuri da Teologiuri moZRvrebis meTodis Sesaxeb da meTodikisa,<br />

magram misi damoukidebeli ganviTareba da Teoriuli srulyofa gvian<br />

moxda ara imitom, TiTqos gageba meoradia, piriqiT, swored imitom, rom<br />

gageba imdenad msWvalavs adamianTa sazogadoebriv cxovrebas, mas<br />

saTanado yuradRebas ar aqceven~ (104.7). sxvagvarad, gagebis fenomeni<br />

imdenad Rrmad msWvalavs adamianTa arsebas uxsovari droidan, masze<br />

srulfasovani refleqsia Tanamedrove eroqaSic ki Zneli saqmea. es<br />

garemoeba, Tavis mxriv, imas adasturebs, rom rogor meToduradac unda<br />

davafuZnoT hermenevtika, mas minimaluri doziT mainc yovelTvis dayveba<br />

rogorRac Seucnobadi xasiaTi, radgan meTodika, rogori srulyofilic<br />

unda iyos igi, bolomde mainc ver amowuravs hermenevtikuli horizontis<br />

siRrmeebs. hermenevtikuli horizonti xom adamianis msoflmxedvelobriv<br />

mimarTebaTa siRrmeebidan imTaviTve, Tundac intuiciurad amoizarda da<br />

aseve intuiciur-siRrmiseulad gulisxmobs adamianis samyaroSi myofobis<br />

specifikuri ganzomilebis filosofiuri kvleva-Ziebis moTxovnilebasac.<br />

aki adamianis mxolod arsebobac ki, usazRvro da amoucnobad samyaroSi<br />

umTavresi winapirobaa msoflmxedvelobrivi sakiTxebis warmoSobisa.<br />

usasrulo samyaros Semxedvare adamians ar SeiZleba kiTxva ar gauCndes<br />

samyarosa da masSi myofi adamianis raobis Sesaxeb. buneba da adamiani _<br />

ai, ras ikvlevs, ris garSemo trialebs filosofia dasabamidan<br />

10


filosofiuri azrovnebisa. erTi SexedviT, TiTqos sakvirvelia is<br />

garemoeba, rom saukuneebis ganmavlobaSi ver moxerxda am sakiTxebze<br />

sayovelTao pasuxis gacema, magram, meores mxriv, unda aRiniSnos, rac<br />

ufro Rrmad xerxdeba maTi Seswavla, Sesaswavli areali miT ufro<br />

farTovdeba da amouwuravi xdeba, amdenad, miT ufro cxadi xdeba is<br />

viTarebac, rom samyarosa da adamianis sulis siRrmeebze amomwuravad<br />

pasuxis gacema SeuZlebelia. adamiani marTlac rom mikrokosmosia, Tavis<br />

TavSi Semcveli makrosamyarosi da Tu makrosamyaro amouwuravamoulevelia,<br />

cxadia, aseve amouwurav-amoulevelia mikrokosmosic<br />

adamianis saxiT. bunebisa da adamianis urTierTmimarTebis amgvarma<br />

siRrmiseulma hermenevtikam, hermenevtuli kvleva-Ziebis Semdgom da<br />

Semdgom etapebze dRis wesrigSi axsnisa da gagebis urTierTgamijvnis<br />

sakiTxic daayena, rac, Tavis mxriv, bunebisa da adamianis, rogorc<br />

sulieri arsebis, urTierTgamijvnasac gulisxmobda. aseTi gamijvna, erTi<br />

SexedviT, azrovnebis progresis maniSnebelia, magram meores mxriv, msgavsi<br />

gamijnuloba, ra Tqma unda, erTgvar siZneles warmoSobs bunebisa da<br />

adamianis, rogorc sulieri arsebis SekavSirebis TvalsazrisiT.<br />

Sesabamisad, am siZnelis daZlevis moTxovnilebis kvalobaze,<br />

hermenevtikuli kvleva-Ziebis gviani etapi, arc axsnisa da gagebis meTodTa<br />

kvlav urTierTgadajaWvulobaSi ganxilvis horizonts moisaklisebda,<br />

ramdenadac amgvari Tvalsazrisis momxreebs bunebisa da adamianis,<br />

rogorc sulieri arsebis, ukiduresad daSoriSoreba, sakiTxisadmi<br />

araswor midgomad miaCniaT. hermesis miTSi adamiani-bunebis<br />

urTierTmimarTebis miTiTebuli orivenairi Tvalsazrisis ganviTarebis<br />

SesaZlebloba winaswarmoxazulis saxiT igulisxmeba. miTologiuri<br />

cnobiereba adamianisa da bunebis erTianobis aRqmiT isedac xasiaTdeboda,<br />

magram amasTanave, adamianis bunebaze aRmatebulobac imTaviTve<br />

igrZnoboda, Tumca amis miuxedavad, antikuri hermenevtikisTvis axsnisa da<br />

gagebis, aseve STagonebis, divinaciisa da sxva hermenevtikuli tipis<br />

meTodebi, rogorc meTodebi, mainc ucxo iyo. saerTod, antikur<br />

hermenevtikaze, rogorc garkveul disciplinaze saubari, ar SeiZleba,<br />

samagierod SeiZleba antikuri hermenevtikis horizontze yuradRebis<br />

aqcentireba, radgan antikuri periodis filosofosebTan, ukve mecnieruli<br />

11


msoflmxedvelobis donezea mocemuli is sakiTxebi, romlebic hermesis<br />

miTSi Seucnoblad igulisxmeba, anu swored antikuri periodis<br />

filosofosTa naazrevSi ikiTxeba hermenevtikis meTodologiurad<br />

dafuZnebis Semdgomi SesaZleblobac. dilTais mixedviT, swavlis<br />

moTxovnilebam poetTa Semoqmedebis ganmartebis moTxovnileba pirvelad<br />

swored saberZneTSi warmoSva, sadac berZnulad metyvelebdnen, homerosisa<br />

da sxva poetebis ganmarteba da kritika yvelgan popularuli iyo,<br />

`sofistebisa da ritorikis skolebSi ganmartebis xelovneba ritorikis<br />

problemebTan mWidro kavSirSi ganixileboda. sofistebTan da Semdeg<br />

stoelebTan ganviTarda e.w. alegoriuli interpretacia. ganmartebis<br />

xelovnebis sxvadasxva mxares exeboda platoni, gansakuTrebiT ki<br />

aristotele TxzulebebSi, romlebSic ixileoboda ritorikis, poetikisa<br />

da logikis sakiTxebi~ (7.395).<br />

qristianul epoqaSi hermenevtikis antikuri horizonti, cxadia,<br />

qristianul hermenevtikad gardaiqmna, radgan qristianuli Teologiuri<br />

azrovnebis aRzevebis dros dRis wesrigSi saRvTo wignebis ganmartebis<br />

aucilebloba dadga. `ase eyreba safuZveli Teologiur hermenevtikas,<br />

romlis mizanic bibliis swori interpretacia, Zveli aRTqmisa da axali<br />

aRTqmis SeTanawyoba da SeTanxmebaa. am mxriv, didi roli iTamaSa<br />

avgustines Txzulebam `qristianobis moZRvrebis Sesaxeb~.<br />

filosofiurisa da Teologiuris gverdiT igulisxmeba iuridiuli<br />

hermenevtikac, romelic samarTlebriv kanonebs ganmartavs~ (7.395).<br />

kidev erTi axali etapi hermenevtikis srulyofis gzaze<br />

reformaciis wiaRSi iwyeba. saRvTo wignebis ganmartebaTa procesSi<br />

gaSlilma kamaTma gaaRrmava interesi hermenevtikuli praqtikisa da<br />

Teoriisadmi. dilTai miCnevs, rom swored `reformaciis epoqaSi xdeba<br />

hermenevtikis saboloo Camoyalibeba. gansakuTrebul mniSvnelobas<br />

dilTai aniWebs flaciusis Txzulebas, romelic mieZRvna saRmrTo<br />

wignebis gagebis sakiTxs~ (7.395). saqme is gaxlavT, rom reformaciis erTerTma<br />

yvelaze TvalsaCino warmomadgenelma martin luTerma saRmrTo<br />

wignebis dogmaturi gagebis winaaRmdeg gailaSqra. misi azriT, saRmrTo<br />

wignebis gageba yovelgvari dogmatikis gareSe unda ganxorcielebuliyo.<br />

qristianobis kaTolike mimdevrebi protestant luTeris amgvar<br />

12


Tvalsazriss, ra Tqma unda, ar Seeguvnen da swored am garemoebam<br />

gamoiwvia flaciusis mier specialurad luTeranuli midgomebis<br />

sawinaaRmdego TvalsazrisTa erTian sistemad gadmocema, sadac manamde<br />

stiqiurad mocemuli da moqmedi wesebi meTodis doneze iyo dalagebuli.<br />

amitomac miuTiTebs dilTai flaciusis am Sromis Sesaxeb: `masSi<br />

pirvelad gaerTianda moZRvrebad erToblioba interpretaciis wesebisa,<br />

romlebic manamde iyo napovni. saxeldobr, im postulatis saSualebiT,<br />

romlis Tanaxmadac am wesebis safuZvelze xelovnebiseuli meTodiT<br />

miiRweva sayovelTao mniSvnelobis mqone codna~ (7.396).<br />

maSasadame, hermenevtikis, rogorc gagebis meTodisa da meTodikis<br />

erTgvari formireba reformaciis wiaRSi aRmocenebul dava-kamaTs mohyva,<br />

magram flaciusis Txzuleba sulac ar aRmoCnda bolo navsayudeli<br />

hermenevtikisTvis. hermenevtikuli kvleva-Zieba arc luTeris<br />

reformatorul monapovrebze SeCerda. axali da Tanamedrove epoqebisTvis<br />

hermenevtika veRar irgebs im rols, rogorsac Sua saukuneebSi irgebda,<br />

radgan modernistulma da postmodernistulma suliskveTebam mTlianad<br />

moSala yvela is wesi Tu norma, romelsac hermenevtikuli xedva manamade<br />

yovelTvis emyareboda. Tumca, amgvari `uwesobac~ da `unormobac~, farTo<br />

gagebiT, ukve TviTonaa raRacnairi `wesic~ da `normac~. Tanamedrove<br />

hermenevtikuli horizontis msgavsi `uweso wesic~ da `unormo normac~,<br />

upirveles yovlisa, modernistul da postmodernistul xelovnebaSi<br />

igrZnoba, albaT imitom, rom xelovneba, rogorc wesi, yovelTvis<br />

imTaviTve, Tundac rogorRac mizandausaxavad da spontanurad yvelaze<br />

uwin aireklavda da aireklavs misive Tanadrouli epoqis konkretul<br />

kulturul simptomebsa da zogad sulier atmosferos. aki<br />

istoriuladac, gagebis pirveli seriozuli moTxovnileba swored<br />

homerosis poeziis, anu mxatvruli teqstis axsna-ganmartebis<br />

moTxovnilebas ukavSirdeba da axsna-ganmartebisadmi manamdeli, anu<br />

homerosamdeli Seucnobeli miswrafebac gana mxatvrul, oRond zepir<br />

teqstebSi ar aris mocemuli miTic, rogorc aseTi da am konkretuli<br />

SemTxvevisTvis hermesis miTic xom, farTo gagebiT, swored mxatvruli<br />

teqstia, ramdenadac miTosuri saxismetyveleba, rogorc gare da<br />

Sidasamyarosadmi simbolur-fantaziuri mimarTeba, Zalze waagavs saxeTa<br />

13


aRwera-gadmocemis xelovnebiseul meTods. amdenad, mxatvruli teqsti<br />

mxolod teqstualuri saxiT mocemul xelovnebis dargebs ar udris. igi<br />

sakuTar TavSi yvela tipis xelovnebas aerTianebs. sxvagvarad, ferweruli<br />

tiloc, qandakebac da musikac Taviseburad `molaparake teqstebia~,<br />

radgan romelime ferweruli tilos, romelime konkretuli qandakebis<br />

naxvisas Tu musikaluri nawarmoebis mosmenisas Cven maTSi garkveul<br />

azrebs vkiTxulobT iseve, rogorc poezia Tu proza gvakiTxvinebs da<br />

gvagebinebs sakuTar Tavs. maSasadame, `xelovneba SeiZleba ganxilul<br />

iqnas, rogorc Taviseburi ena. mas nacionaluri enis mTeli rigi Tvisebebi<br />

aqvs. garda imisa, rom xelovnebis iseTi saxeebi arsebobs, rogoricaa<br />

literatura da masze dafuZnebuli sinTezuri formebi, romlebic Tavisi<br />

mxatvruli qsovilis saSen masalad bunebriv enas iyeneben, xelovnebis ena<br />

sxva enebTan SedarebiT, yvelaze ufro metad amJRavnebs bunebrivi enis<br />

TvisebebTan siaxloves... imisTvis, rom adamianma SeZlos xelovnebis<br />

qmnilebasTan, rogorc aseTTan urTierToba, mas unda esmodes misi<br />

sazrisi. sazrisis gageba ki gulisxmobs am enis niSnebis, simboloebis,<br />

formebis codnas, raSic daSifrulia sazrisi. xelovneba niSnebsa da<br />

simboloebSi arsebobs, amdenad, is Taviseburi enaa. am azriT, xelovneba<br />

enaa, romlis codna aucilebeli pirobaa, raTa gavigoT am enaze<br />

ganxorcielebuli Sinaarsi~ (45. 299_300).<br />

aqedan gamomdinare, saerTo jamSi, xelovnebaSi, rogorc zogadad<br />

mxatvrul teqstSi, logosi aranaklebadaa gaxsnil-gamovlenili, vidre<br />

sakuTriv metyvelebaSi, enaSi. Aam azriT, ena, rogorc azrebis gadmocemis<br />

meqanizmi, mxolod Tavisi xmovanebiT gansxvavdeba xelovnebisgan, romelic<br />

farTo gagebiT aseve enaa, oRond araxmovani. Sesabamisad, vfiqrobT, ar<br />

Rirs imis aq ganxilva, romeli iyo Tavdapirvelad _ xmovani metyveleba<br />

Tu `uxmo ena~, rogorc xelovneba, miT umetes, roca kacobriobis<br />

mexsiereba iqneb uZluricaa miTiTebuli sakiTxis garkvevis gzaze,<br />

vinaidan enisa da xelovnebis warmoSobis istoriul horizonts marTlac<br />

gauvali burusi dasdebia. xmovani enisa da `uxmo enis~, rogorc<br />

xelovnebis fenomenebi mxolod imas gvimxelen, rom maTi warmoSoba<br />

Tanadroulad unda momxdariyo. isini logosTan Tanabrad wilnayarni<br />

arian _ roca gaCnda xelovneba, ukve iyo metyveleba da roca gaCnda<br />

14


metyveleba, ukve iyo xelovneba. Tavdapirvelad enaca da xelovnebac, ra<br />

Tqma unda, erTgvari primitiulobiT gamoirCeodnen, magram Tavdapirvelad<br />

yvelaferi primitiuli iyo _ enac, gamoqvabulis kedlebze milionobiT<br />

wlis win Sesrulebuli `ferweruli nimuSebic~ da sxva SemdgomSi<br />

ganviTarebuli da daxvewili garkveulobanic.<br />

amdenad, enasa da xelovnebaSi hermenevtikuli horizonti, iqneb<br />

yvelaze cxadad igrZnoba, magram hermenevtikuli kvleva-Ziebis warmoeba<br />

zogadfilosofiuri safuZvlebis gaTvaliswinebis gareSe mainc naklovani<br />

aRmoCndeba im SemTxvevaSic ki, roca mxolod mxatvruli teqstis anu<br />

xelovnebis hermenevtikuli Wrili gvainteresebs. filosofia<br />

msoflmxedvelobaa da saerTod adamianis nebismieri tipis mimarTeba Sida<br />

da gare samyarosadmi, yovelTvis gulisxmobs garkveul<br />

msoflmxedvelobas. am azriT, enasac da xelovnebasac, cxadia, sakuTari<br />

filosofia yovelTvis gaaCndaT. kacobriobis istoriis im periodSic ki,<br />

roca filosofia, rogorc aseTi, ar arsebobda, adamiani gare Tu Sida<br />

samyarosadmi mimarTebisas filosofiur-msoflmxedvelobriv wanamZRvrebs<br />

Seucnoblad mainc eyrdnoboda. sxva sityvebiT, adamianis sulieri<br />

cxovrebis mravalferovan aspeqtebSi, filosofiur-msoflmxedvelobrivi<br />

winamZRvrebi yovelTvis Seucnoblad iyo Cafesvili da axlac, ra Tqma<br />

unda, asea. amgvarad, aucilebelia, mxatvruli teqstis hermenevtikuli<br />

analizisas, adamianis sulieri cxovrebis filosofiuri safuZvlebic<br />

gaviTvaliswinoT, miT umetes, roca kacobriobis mdidari filosofiuri<br />

warsuli saamiso saSualebas namdvilad gvaZlevs. aki cnobieri da<br />

aracnobieri, racionaluri da iracionaluri, transcendenturi da<br />

transcendentaluri da sxva msgavsi Sinaarsobrivad datvirTuli<br />

filosofiuri xedvebi, romlebTanac mxatvruli teqsti imTaviTve<br />

siRrmiseul kavSirSia, droTa ganmavlobaSi filosofiur terminebad da<br />

kategoriebad qceula. mxatvruli teqstis analizis aseTi konteqsti, ra<br />

Tqma unda, ufro srulyofili da yovlismomcveli iqneba.<br />

15


Tavi I. xelovnebis ganmarteba,<br />

interpretacia, gageba<br />

§1. mxatvruli teqstis hermenevtikuli horizonti<br />

antikuri epoqis msoflmxedvelobaSi<br />

Zvel berZnul da romaul filosofiaSi hermenevtika, rogorc<br />

filosofiuri disciplina, ar arsebobda, magram im epoqis filosofosebi<br />

TavianT naSromebSi xSirad laparakoben iseT Temebze, gansakuTrebiT<br />

xelovnebasTan mimarTebaSi, romlebic savsebiT Seesabamebian im<br />

disciplinis cnebebs, romelsac dRes Cven hermenevtikas vuwodebT.<br />

platonma da gansakuTrebiT aristotelem, antikuri filosofiis am orma<br />

didma warmomadgenelma, SeiZleba iTqvas, mTlianad Seajames mxatvruli<br />

teqstis gagebis antikuri horizonti da mxatvruli teqstis gagebis<br />

peripetiebi Semdgomi epoqebisTvisac ki winaswar gansazRvres. platonis<br />

`ionSi~, gansakuTrebiT aristoteles `poetikaSi~, marTlac yvelaferia<br />

mocemuli, rasac Tundac Tanamedrove hermenevtika kidev ufro Rrmad,<br />

safuZvlianad da masStaburad ganixilavs.<br />

aristoteles `kaTarzisi~ anu ganwmenda, imTaviTve gulisxmobs<br />

`STagrZnobis~, `Casaxlebisa~ Tu `divinaciis~ Teoriebs erTobliobaSi,<br />

Tavis mxriv, es ukanasknelebi interpretaciis SesaZleblobas<br />

aucileblobiT Seicaven. saboloo jamSi ki, es yovelive hermenevtikul<br />

situacias udris, romelic winaswarmoxazulis saxiT manamdecaa<br />

mocemuli, vidre xelovnebis nawarmoebi da Semfasebeli erTmaneTs<br />

Sexvdebian da Sedegis saxiTac, anu mas merec, rac xelovnebis qmnileba<br />

da Semfasebeli erTmaneTTan kontaqts daamyareben. antikur samyaroSi,<br />

`STagrZnobis~, `Casaxlebis~, `divinaciisa~ Tu hermenevtikuli situaciis<br />

Sesaxeb, terminebisa da meTodologiis doneze, cxadia, ar icodnen, Tumca,<br />

vinaidan aristotelesa da antikuri epoqis sxva filosofosebTan<br />

miTiTebul problemebze Tavisebur, magram Zalze saintereso msjelobebs<br />

vxvdebiT, es terminebic winmswrebad swored amitom vaxseneT, miT umetes,<br />

roca, aristotelesTan da misi Tanadrouli epoqis sxva filosofosebTan,<br />

16


ogorc ukve mivuTiTeT, yvela is konturi aSkarad gamokrTis, romlebic<br />

Tanamedrove hermenevtikam meTodebad da mTlianad Semecnebis<br />

garegadamwvdom cnebebadac ki aqcia. am yovelives zemoT gacilebiT<br />

vrclad SevexebiT, axla umjobesia, kvlav antikur hermenevtikul<br />

horizonts mivubrundeT.<br />

aristotele Tavis `poetikaSi~ marTebulad miuTiTebs, rom<br />

tragediis warmodgenisas mayurebeli SiSiTa da sibraluliT<br />

gamsWvaluli Sedis tragikuli gmiris mdgomareobaSi da mis gancdebs, mis<br />

mdgomareobas ise ganicdis, rogorc Tavisas, anu mayurebels ara mxolod<br />

SeuZlia tragikuli situaciis gancda, tragikuli gmiris da Sesabamisad,<br />

avtoris sulSi `Casaxleba~, aramed tipurobis SegrZnebiT am yvelafris<br />

ganzogadeba-interpretacia da amiT empiriuli `mes~ sazRvrebis<br />

garRvevac xelewifeba. `tragedia aRwevs mayurebelTa ganwmendas<br />

sibralulisa da SiSis aRZvriT~ - wers aristotele `poetikaSi~ - `magram<br />

ra aris sibraluli sibraluli aris tanjva tanjvis mimarT, an<br />

Tanatanjva. me warmovidgine an Sevicani, Tu rogor itanjeba esa Tu is<br />

arseba da amis gamo TviTonac vitanjebi – ai amas ewodeba sibraluli, an<br />

Sewyaleba. ra aris SiSi – sibralulis msgavsad SiSic aris tanjva<br />

tanjvis mimarT, an Tanatanjva. oRond sibralulisgan gansxvavebiT SiSis<br />

SemTxvevaSi tanjvas iwvevs warmodgena (codna, cnoba) ara realur<br />

tanjvaze, aramed SesaZlebel tanjvaze, an iseT tanjvaze romelic<br />

mosalodnelia, awmyoSi ar aris mocemuli, magram momavalSi moxdeba.<br />

magaliTad, me Sevicani, rom me an visme sxvas, moelis momavalSi tanjva<br />

da amis gamo axlave vitanjebi – amas ewodeba SiSi. rogorc vxedavT,<br />

sibraluli da SiSi emsgavsebian erTmaneTs: orive Tanatanjva, an tanjvis<br />

Secnobis gamo gaCenili tanjvaa, romelic SeiZleba hqondes mxolod<br />

Semecnebis, warmodgenis (reprezentaciis) unariT aRWurvil arsebas an<br />

subieqts... ucqeris ra TeatrSi tragediis gmirebis cxovrebas, mis sulier<br />

tanjvas, misi `me~-s wvalebas, mayurebeli ivseba TanagrZnobiT gmiris<br />

mimarT da mas aviwydeba Tavisi sakuTari `me~, sakuTari prozauli<br />

cxovreba, aviwydeba sakuTari usiamovnebebi, romlebic awuxebdnen mas<br />

TeatrSi mosvlamde da swored es aris is `ganwmenda~, is `Semsubuqebac~<br />

17


da `siamovnebac~, romelsac aZlevs mayurebels tragediis cqera~ (1. 95_96;<br />

107-108).<br />

aristoteles `kaTarzisis~ aseTma niuansma bernaissa da mis<br />

momxreebs saSualeba misca emtkicebina, TiTqos ganwmenda mayureblisTvis<br />

mxolod sakuTari piradi vnebebis daviwyeba iyos (1. 92,93,94), rac ra Tqma<br />

unda, kaTarzisis WeSmarit gagebas ar unda Seesabamebodes. tragediis<br />

yurebisas mayurebeli sakuTar vnebebs cxadia iviwyebs, magram es<br />

pirdapiri gagebiT daviwyeba ki ar aris, aramed `daviwyeba~ imdenad,<br />

ramdenadac sakuTari vnebebi tragediis gmirisadmi Tanatanjvis gancdaSi<br />

iTqvifeba, rogorRac masTan erTiandeba, ramdenadac ama Tu im individis<br />

personalur tanjvas, rogori gansxvavebuli situaciac unda iyos misi<br />

maprovocirebeli, saboloo jamSi, rogorc aseTs, zogadi azriT, mainc<br />

saerTo Strixebi axasiaTebs. es konteqsti ki, aristotelesTan<br />

`kaTarzisis~ gagebas Taviseburad akavSirebs tipurobis gagebasTan:<br />

`mxatvruli saxe emsgavseba cnebas. Tu cneba zogadia, mxatvruli saxec<br />

zogadia. e.i. mxatvruli saxis SeqmniT, yoveli mxatvari mravalferovan<br />

saganTa im qaosSi, romelic misi grZnobebis winaSe ireva, aRmoaCens raRac<br />

erTobas, wess, formas... Tanamedrove esTetikis enaze mxatvrul saxes,<br />

romelic mravalsa gavs da mravals aerTianebs Tavis TavSi, hqvia<br />

mxatvruli tipi, xolo kerZo saganTa STabeWdilebebidan xelovanis mier<br />

mxatvruli tipis SegrZnebas ewodeba tipizacia~ (1.60;62). marTlac, rogorc<br />

aristoteles `kaTarzisis~ zemoT ganxiluli niuansebidan irkveva,<br />

tragedia swored `imiT aRwevs kaTarziss, rom xatavs tipebs da tipebis<br />

saSualebiT aviwyebinebs mayurebls mis empirias. piradi `me~-dan amosvla<br />

empiriuli `me~-s im viwro kedlebis garRvevaa, romelSic Cagvketa Cveni<br />

biologiuri arsebobis SenarCunebis praqtikulma interesma... ai ra<br />

yofila tragikuli kaTarzisi aristoteles moZRvrebiT. am kaTarziss ki<br />

tragedia ver gamoiwvevda, rom igi ar yofiliyo xelovnebis qmnileba,<br />

romelic baZavs realur sinamdviles da Txzavs am sinamdvilis zogad<br />

saxeebs an tipebs. aristoteles moZRvrebiT, baZvis procesSi xelovneba<br />

awarmoebs realuri sinamdvilis tipizacias, anu qmnis mxatvrul tipebs,<br />

xolo tipebis saSualebiT xelovneba aRviZebs tragediis mayurebelTa<br />

18


sibralulisa da SiSis emociebs da aRwevs maT kaTarziss anu ganwmendas~<br />

(1.110, 111).<br />

aristotele marTlac zust aqcentebs akeTebs. marTalia, igi<br />

kaTarzisis gagebas mxolod tragediaze dakvirvebiT gvTavazobs, magram<br />

ra Tqma unda misTvisac imTaviTve cxadia, rom mxolod Teatraluri<br />

xelovneba ar iwvevs kaTarziss, amasTan tipizacias sxva xelovnebebic<br />

awarmoeben. sxva sityvebiT, ukeTesi iqneboda, aristoteles kaTarzisi<br />

mxolod sibralulisa da SiSis grZnobebTan ar daekavSirebina, radgan<br />

kaTarziss mxolod sibralulisa da SiSis gancdebi ar unda iwvevdnen,<br />

radgan faqtia, rom xelovneba zogadi gagebiT, mnaxvelSi mxolod<br />

sibralulsa da SiSs ar ganapirobebs. xelovnebis qmnilebis naxvisas<br />

mnaxvelSi xan erTi grZnoba iRviZebs, xan meore da kaTarzissac<br />

TiToeuli maTgani ganapirobebs. aristotelem kaTarzisis gamomwvev<br />

mizezebad mxolod sibralulis da SiSis gancdebi Cans imitom daasaxela,<br />

rom man kaTarzisi mxolod xelovnebis erT dargTan, kerZod<br />

tragediasTan mimarTebaSi ganixila, Tumca tragedia-kaTarzisis<br />

urTierTmimarTebis es viwro Wrili, eqstrapolaciis mSvenieri bazisia da<br />

tragedia-kaTarzisis urTierTmimarTebis viwro Wrilis mTlianad<br />

xelovnebaze ganzogadebis muxti, vfiqrobT, aristotelesTanac naTlad<br />

igrZnoba. magaliTad, laokoonis qandakeba mnaxvels aranaklebad<br />

kaTarzisulad ganawyobs, vidre scenaze warmodgenili nebismieri<br />

tragedia. laokooni, romelsac uzarmazari gveli Semoxvevia, TiTqos<br />

ewinaaRmdegeba gvelis simZlavres, magram misi sxeulis raRacnairad<br />

daZabuli nakvTebi da saxis metad Sewuxebuli gamometyveleba gvamcnobs,<br />

rom male mas uZlurebis, ganwirulobis yvirili aRmoxdeba. swored es<br />

momenti `gauqvavebia~ moqandakes. lesingis Tanaxmad: `nayofieri aris<br />

mxolod is, rac xelovanis, Semoqmedis Zalas Tavisufali TamaSis Zalas<br />

aZlevs. mTlianobaSi ki maRali afeqtebis misaRebad arc erT moments ar<br />

aqvs iseTi naklebi unari, rogorc umaRlesi daZabulobis moments. imis<br />

iqiT, araferi ar aris da Tvals rom ukiduresoba uCveno, es niSnavs<br />

frTebi Seakveco fantazias da aiZulo dakmayofildes usustesi<br />

suraTebis xedviT, radgan grZnobiTi STabeWdilebis sazRvrebidan swored<br />

misi xiluli sxeulis gamo veRarsaiT gava. roca laokooni ase kvnesis,<br />

19


warmosaxvis Zala mis yvirilsac iolad warmoidgens. is rom yvirodes,<br />

maSin mnaxveli veRarc maRla aiwevs, veRarc dabal safexurze Camova,<br />

rameTu orsave SemTxvevaSi laokooni warmoudgeba sacodav, maSasadame<br />

uintereso mdgomareobaSi. mokled, raki xelovanma is erTaderTi wami<br />

unda ukvdavyos, man araferi unda asaxos iseTi, rac Cvens warmosaxvaSi<br />

mxolod warmavalia (tranzitorulia)~ (27.58-59). maSasadame, ferwera da<br />

qandakeba mnaxvels yovelTvis utovebs adgils Semdgomi warmosaxvisTvis<br />

da am warmosaxvis tipurad ganzogadebisTvis, magram mTavari aq isaa rom,<br />

xelovnebis qmnilebis mTlianobaSi gagebis, avtoris sulSi `Casaxlebis~<br />

unari rom ara, warmosaxva-interpretaciac SeuZlebeli iqneboda. amdenad,<br />

gagebis Wrili xelovnebis yvela dargs erTnairad mieyeneba imisda<br />

miuxedavad, rom `is, rac ferweraSi da qandakebaSi dafarvas iTxovs,<br />

tragikuli scenis erTaderTi mizania da amitomac sruliad sapirispiro<br />

moqmedebas moiTxovs. misma gmirebma grZnoba unda gamoiwvion, tkivilebi<br />

unda gamoxaton, gaSiSvlebuli buneba unda gviCvenon TavianT arsebaSi<br />

dafaruli~ (27.66). daufaravobis TvalsazrisiT aseTive maxasiaTeblebs<br />

atarebs poeziac, prozac, anu Tuki ferwera da qandakeba warmosaxvis<br />

aqtiurobas moiTxovs, raTa `gaqvavebuli wamis~ Semdgomi droulsivrculi<br />

gagrZelebis SesaZlo variaciebi Tavad mnaxvel-Semfasebelma<br />

warmoidginos warmosaxva-interpretaciis wyalobiT, Teatri, poezia, proza<br />

amis saSualebas TiTqosda ar gvitovebs, radgan es ukanasknelebi iseTi<br />

tipis xelovnebebi arian, romlebsac sakuTari saSualebebis wyalobiT<br />

ZaluZT bolomde amowuron is, rasac qandakeba da ferwera mudam Riad<br />

toveben, magram gana es poeziaSi, prozaSi da maT msgavs xelovnebebSi<br />

mnaxvelis warmosaxva-interpretaciis unars gamoricxavs ra Tqma unda<br />

ara, radgan miTiTebuli gansxvaveba xelovnebis calkeul dargebs Soris,<br />

safuZvels maTive bunebidan iRebs: is, risi gamosaxva skulpturaSi an<br />

ferweraSi naklad SeiZleba CaiTvalos, poeziaSi, prozaSi da Teatralur<br />

xelovnebaSi SeiZleba aucilebelic ki iyos da piriqiT. `laokoonze~<br />

msjelobisas lesingi pirdapir miuTiTebs: `martooden piris farTod<br />

gaRebac – Tundac Tavi gavaneboT imas, rom aseTi mdgomareoba saxis<br />

danarCen nawilebsac ausaxurebs da auSnovebs – mxatvrobaSi laqaa,<br />

qandakebaSi ki CaRrmaveba, romelic yvelaze amazrzen STabeWdilebas<br />

20


axdens~ (27.57), maSin roca poeziaSi, prozasa Tu Teatralur xelovnebaSi<br />

piris farTod gaRebis bolomde aRwera da gansaxiereba arc laqaa da arc<br />

CaRrmaveba, magram amave dros isic faqtia, rom rac unda bolomde<br />

aRweros poeziam da prozam esa Tu is mimika da rac unda bolomde<br />

ganasaxieros igive mimika Teatralurma xelovnebam, warmosaxvainterpretacia<br />

mnaxvel-Semfaseblis mxridan aqac iseTive ZaliT moqmedebs,<br />

rogorc xelovnebis sxva dargebSi Seqmnili qmnilebebis mimarT. sxva<br />

sityvebiT, Tuki ferwera da qandakeba interpretaciisTvis adgils<br />

`amouvsebulobiT~ tovebs, poeziaSi, prozaSi, Teatralur xelovnebaSi<br />

interpretaciis SesaZlebloba swored `amovsebulobaSi~ imaleba. imas,<br />

rasac ferwera an qandakeba `gaqvavebuli wamis~ miRma SeiZleba<br />

gulisxmobdes, poeziam, prozam, Teatralurma xelovnebam, iqneb, sityvasityviT<br />

gamoTqvas da interpretaciis maprovocirebladac, SeiZleba<br />

nagulisxmevic da gamoTqmulic erTidaigive ZaliT mogvevlinos, miT<br />

umetes, rom rac unda bolomde gamoTqvas poeziaSi, prozaSi, Teatralur<br />

xelovnebaSi Seqmnilma nawarmoebma saTqmeli, e.w. `amouvsebeli adgili~<br />

mainc darCeba, rac interpretaciisTvis damatebiTi stimulia. amasTan,<br />

cxadia isic, rom interpretaciis moTxovnileba mxolod xelovnebis ama<br />

Tu im dargis sakuTrivi maxasiaTeblidan ar gamomdinareobs, igi mxolod<br />

inspiraciul funqcias kisrulobs, xolo inspiracia maSinaa SesaZlebeli,<br />

Tuki raime moTxovnileba ukve inspiraciamde arsebobs. e.i. xelovnebis<br />

nebismieri dargis esa Tu is nawarmoebi, interperaciis realizebis<br />

saSualebas imTaviTve iZleva da swored am `mocemaSi~ imaleba<br />

`STagrZnobis~, `divinaciisa~ Tu avtoris sulSi `Casaxlebis~, anu<br />

avtori-xelovneba-mnaxvelis imTaviTve winaswarmoxazuli erTianobis<br />

saidumloeba, rogorc gagebis SesaZlebloba. iqneb swored esaa<br />

hermenevtikuli situacia, romelic aristoteles kaTarzisSi rogorRac<br />

Taviseburad igulisxmeba. gadameris Tanaxmad: `Tuki SevajamebT da<br />

SevadarebT aristoteles moZRvrebas eTikaze da Cvens SekiTxvebs<br />

zneobrivi mSvenierebis gaazrebaze, davinaxavT, rom maTi analizi<br />

aristotelesTan Taviseburi modelia problemisa, romelic Cven<br />

hermenevtikuli amocanis saxiT gvesaxeba... interpretatori arafers sxvas<br />

ar eswrafvis garda imisa, rom gaigos sayovelTao (teqsti), anu gaigos is,<br />

21


asac ambobs mocemuloba, is, rac azris da teqstis mniSvnelobas<br />

warmoadgens. magram es rom gavigoT, man ar unda ganaxorcielos<br />

abstragireba sakuTari Tavisagan da im konkretuli hermenevtikuli<br />

situaciidan, romelSic is imyofeba. piriqiT, man teqsti swored am<br />

situacias unda daukavSiros, Tuki surs saerTod gaigos igi~ (71.382_383).<br />

amdenad, aristoteles kaTarzisi upirvelesad esTetikurhermenevtikuli<br />

mniSvnelobiT esmoda da ara korneliseuli eTikuri da<br />

bernaisiseuli biologiuri TvalsazrisiT. amasTan, aristoteles<br />

hermenevtikuli xedva, anu hermenevtikuli situacia imTaviTve<br />

gulisxmobda e.w. hermenevtikul wresac, anu nawilisa da mTelis<br />

safuZvliseul urTierTCawnulobas, rogorc maT Tavdapirvel erTianobas.<br />

`tragedias aqvs dasawyisi, Sua nawili da bolo. amitom savaldebuloa,<br />

rom kargad Sedgenili fabula iwyebodes ara iqidan, saidanac<br />

mogveprianeba, aramed igi unda eTanxmebodes miTiTebuli nawilebis<br />

specifikas. tragedias unda hqondes araSemTxveviTi sididec. simSveniere<br />

xom sidideSi da simwyobreSia. e.i. Zalian mcire sagani ver iqneboda<br />

mSvenieri imitom, rom Zalian mcire sagnis SeniSvna SeuZlebeli iqneboda,...<br />

Tumca, Zalian didi saganic ver iqneboda mSvenieri, vinaidan misi Wvreta<br />

erTbaSad ver ganxorcieldeboda da mWvretelebs Wvretis gareSe<br />

daurCebodaT aseTi sagnis erTianoba da mTlianoba. ufro martivad rom<br />

iTqvas, tragediis faruli sididis sazRvaria is sidide, romlis<br />

farglebSic Tu SemTxvevebi erTmaneTs gunebisamebr an<br />

aucileblobisamebr misdeven, SesaZlebelia, ubedurebidan bednierebaSi an<br />

bednierebidan ubedurebaSi gadasvla. e.i. tragediis sidide unda<br />

gansazRvros ara mis gareSe mdebare sagnebma, aramed misma sakuTarma<br />

bunebam. tragediis sididis sazomi TviT tragediaSia mocemuli. ambavi<br />

unda iyos erToblivi. fabula, ramdenadac igi moqmedebis mibaZvaa, aris<br />

erTisa da imave mTelis asaxva. xolo nawilebi ise arian urTierTSoris<br />

Sewyobili, rom Tu erTi nawili an gadasmuli, an amoRebuli iqna, maSin<br />

mTelic gamoicvleba da waborZikdeba. xolo is, ris mimatebas an<br />

gamoklebas araviTari sinaTle ar Seaqvs nawarmoebSi, mTelis araviTar<br />

nawils ar Seadgens... patara-patara ambavidan warmoiSvnen didi<br />

Txzulebebi da sasacilo sityvidan warmoiSva dialogi. Semdeg,<br />

22


gadidebuli iqna epizodebis (xoro simRerebs Soris moTavsebuli nawilad<br />

darCa, e.i. dialogad) raodenoba da tragediis sxva nawilebs miecaT<br />

mwyobri saxe~ (1.8,9,10,11,12) – aseT monologebs mravlad naxavT<br />

aristoteles `poetikaSi.~<br />

miTiTebul monologebSi nawilisa da mTelis urTierTmimarTeba,<br />

marTalia, sakuTriv xelovnebis TvisebaTa kuTxiTaa ganxiluli, magram am<br />

Temisadmi aristoteles saerTo midgoma am konkretul konteqstSic<br />

igrZnoba. is garemoeba, rom erTma mniSvnelovanma nawilma SeiZleba<br />

saerTod moarRvios mTliani sistema, cxadia nawilis did mniSvnelobaze<br />

miuTiTebs, magram aq iribad igrZnoba isic, rom mTeli nawilTa<br />

xelovnuri naerTi ki ar aris, aramed imTaviTve organuli erTianobaa da<br />

amitomac irRveva mTeli misi mniSvnelovani nawilis amoRebiT. nawili rom<br />

mTelidan ar gamomdinareobdes, maSin am nawilis amoReba, cxadia mTels<br />

verafers daaklebda da Tuki nawilis amoRebiT mTels arc araferi<br />

emateba da arc araferi akldeba, igi mTelis organuli nawilic ar<br />

yofila. amitomacaa, rom `tragediis sxva nawilebs miecaT mwyobri saxe~,<br />

roca `gadidebul iqna epozodebis raodenoba~. ase ki imitom moxda, rom<br />

nawarmoebSi mTeli imTaviTve winaswarmoxazuli saxiT igulismxeba da<br />

nawilebic swored mTelidan gaigeba. iqneb isec iyos, rom xelovnebis<br />

mnaxvel-Semfasebeli nawilebidan gavides mTelze, magram roca mTels<br />

swvdeba, imasac xvdeba, rom nawilebi swored mTelis organuli nawilebia,<br />

rom isini mTelis winaswarmoxazulobis Sedegia.<br />

sainteresoa, rom mTelisa da nawilebis aseTi urTierTmimarTeba<br />

mTels antikur ritorikas axasiaTebs: `gavixsenoT hermenevtikuli wesi,<br />

romlis Tanaxmadac mTelis gageba nawilebiTaa sasurveli, xolo<br />

nawilebisa, mTeliT. es wesi swored antikurma ritoirkam SeimuSava da<br />

axali drois hermenevtikam oratoruli xelovnebis es wesi gagebis<br />

xelovnebaSi gadaitana. iqac da aqac wriul SeTanawyobasTan gvaqvs saqme.<br />

azris mier mTelis winaswar ganWvreta imis wyalobiT xdeba axsnadi, rom<br />

nawilebi rogorc mTeliT gansazRvrulebi, Tavis mxriv mTels<br />

gansazRvraven~ (66.345), anu nawilebi mTels gansazRvraven imdenad,<br />

ramdenadac isini mTelisken miswrafebiT, mTelis Tavdapirvelobaze azris<br />

winaswarWvretis siswores adastureben.<br />

23


nawilisa da mTelis urTierTmimarTebis antikuri da Tanamedrove<br />

gageba rogorc xedavT, TiTqmis identuria da vinaidan aristotele<br />

savsebiT eTanxmeba nawilisa da mTelis zogadantikur xedvas, amiT igi<br />

solidarobaSi modis TanamedroveobasTanac. am sakiTxis antikuri, maT<br />

Soris aristoteleseuli gaazreba marTlac Zalze axlos dgas nawilisa<br />

da mTelis urTierTmimarTebis astiseul gagebasTan. aki aristoteles<br />

kaTarzisic, rogorc ganwmendis SesaZlebloba, xelovnebis nawarmoebis<br />

imTaviTve mTlianobad mocemulobasTanaa wilnayari, magram aseTi<br />

Tavdapirvelis mTlianoba, xelovnebis nawarmoebis nawilebad gagebagancda-ganwmendas<br />

ar ewinaaRmdegeba imdenad, ramdenadac es nawil-nawil<br />

gancda-gageba-ganwmenda xelovnebis nawarmoebis imTaviTve mTlianobad<br />

mocemul ganwmendasTanaa wilnayari anu isev Tavdapirvel mTlianobaSi<br />

ukuSeqcevaa. asti aseT ukuSeqcevas gonis TviTwvdomis procesebTan<br />

aigivebda, ramdenadac masTan mTeli, goniseuli mTelia da nawilebi am<br />

goniseul-mTeliseuli aseve goniseuli nawilebi arian. astTan goni<br />

yvelaferSia nawilebad gamovlenili, magram gana aristotelesTanac<br />

uTqmelad aseTive goniseuli logika ar igulisxmeba msgavsi qveteqsti<br />

iqneb misi filosofiis zogad konturebTan garkveuli Seusabamobis<br />

elfers tovebdes, magram faqtia, aristotelesTan materia sulac ar aris<br />

srulyofili substancia, radgan igi garedan moiTxovs amoZravebas. aki<br />

aristotelesTvis pirveli mamoZravebeli substancia RmerTis saxiT,<br />

`arsebiTia, radgan igi erTeulebis arsebaa, arsebiTi erTeulebis arseba,<br />

romelic inarCunebs Tavis erTeulobas (Tavis TavSi da TavisTvis<br />

arsebobs) – RmreTia. RmerTi erTeuli substanciaa, igi yvelaferSia<br />

rogorc asrebiTi, yovelive masze gamoiTqmis, TviT ki arasodes ar<br />

gamoiTqmeba raimeze, rogorc predikati, RmerTi absoluturi subieqtia,<br />

romelsac yoveli arsebuli predikatad (atributad) miewereba. aseTi<br />

substancia erTeuladi zogadia~ (65.79). Sesabamisad, aristoteles<br />

`kaTarzisi~ nawilisa da mTelis swored miTiTebuli urTierTmimarTebis,<br />

anu hermenevtikuli wris WrilSi unda ganvixiloT, Tavis mxriv,<br />

hermenevtikuli wre winaswarmoxazulis saxiT, imTaviTve gulisxmobs<br />

mTelisa da nawilebis, aseve xelovnebis nawarmoebis avtorisa da am<br />

24


nawarmoebis mnaxvelis SefasebaTa erTgvar urTierTgamsWvalulobas,<br />

rogorc hermenevtikul situacias.<br />

Zalian zogadi gadmosaxedidan, aristotelesa da platonis<br />

Sexedulebebi xelovnebis raobisa da misi gagebis Taobaze, mTeli rigi<br />

konkretuli da mniSvnelovani gansxvavebebis miuxedavad, SeiZleba iTqvas,<br />

erTmaneTs mainc Seesabamebian. magaliTad, aristotelesTvisac da<br />

platonisTvisac xelovneba zogadad baZvaa, ufro konkretulad,<br />

aristotelesTvis xelovneba baZvaa, platonisTvis ki – baZvis baZva. es<br />

konkretuli gansxvaveba ki, Tavad aristotelesa da platonis<br />

filosofiuri konceficiebidan gamoidinareobs – platonisTvis xelovneba<br />

baZvis baZva imdenadaa, ramdenadac sagani baZavs ideas, xolo xelovani<br />

(xelovneba) grZnobad sagans, aristotelesTvis ki, xelovneba imTaviTve<br />

zogadi sagnis baZvaa, ramdenadac am filosofosTan ideaTa samyaro ar<br />

arsebobs. platonisa da aristoteles msoflmxedvelobebisTvis am<br />

konkretul gansxvavebas SeiZleba didi mniSvneloba hqondes Tundac<br />

idealizmisa da materializmis urTierTgamijvnis WrilSi metafizikuri<br />

probelmatikis gasaazreblad, magram xelovnebis gagebis kuTxiT,<br />

miTiTebul gansxvavebas, vfiqrobT, gadamwyveti mniSvneloba ar eniWeba:<br />

platonTan xelovnebas tipuris, anu cnebis wvdoma-gamoxatva, swored<br />

baZvis unariT ZaluZs, aseve aristotelesTanac, magram aristotelesTan<br />

tipuris, cnebis wvdoma baZvis Sedegia, maSin roca platonTan tipuri, anu<br />

cneba, rogorc idea (ideebi), baZvamde arsebobs. is garemoeba, rom<br />

xelovnebaze baZvis baZvis funcqiis miweriT platoni TiTqosda abnelebs<br />

sagnebis cnebas, zogad suraTs mainc ver cvlis, radgan tipuri amgvari<br />

sibnelis pirobebSic, sakmaod naTlad Cans. sxvagvarad, Tuki aristotele<br />

erTeulebSi mdebare tipurs gonebis gansjiseuli muSaobis Sedegad<br />

cnebis saxiT `qvemodan~, gamaSualebeli rgolebis gareSe, pirdapir wvdeba<br />

da amiT TiTqosda sagnebSi arsebuli zogadi da tipuris cneba<br />

gaWvirvale naTelSi gveZleva, platoni swored `zemodan~ anu<br />

gamaSualebeli rgolebis, rogorc baZvis baZvis meSveobiT imdenad<br />

abnelebs sagnis cnebas xelovnebaSi, ramdenadac mas aristotele<br />

pirdapiri gziT `qvemodan~ anaTebs. baZvis, rogorc xelovanis unaris<br />

gagebasTan dakavSirebiT, platonisa da aristoteles aseT<br />

25


urTierTSebrunebul midgomas, cxadia, am filosofosebis Semecnebis<br />

TeoriaTa gansxvaveba ganapirobebs. platonTan Semecnebis Teoria igivea,<br />

rac cdamde mocemuli codnis, anu ideebis samyarosTan imTaviTve<br />

naziarebobis gaxseneba, maSin, roca aristotelesTvis cda pirveladia da<br />

codnac cdis Sedegia. aseTi gansxvavebis miuxedavad, platonic da<br />

aristotelec baZvis Tandayolilobas aRiareben. platoni am daskvnamde<br />

iqidan midis, rom Tuki ideaTa samyaroSi yvelafris idea arsebobs, maSin<br />

baZvis ideac unda arsebobdes da ramdenadac adamiani ideebis samyarosTan<br />

cdamdea naziarebi, Sesabamisad, baZvis ideac adamianSi cdamde, imTaviTvea<br />

mocemuli. aristotelesTan ki baZva, imdenadaa Tandayolili, ramdenadac<br />

igi TviTon unda iyos cdis bunebisa da ara cdis Semdeg mocemuli - `jer<br />

erTi, mibaZva Tandayolili aqvs adamians bavSvobidanve da adamiani imiT<br />

gansxvavdeba sxva cxovelTagan, rom igi yvelaze ufro wambaZavia da Tavis<br />

pirvel swavlas mibaZvis saSualebiT iZens. garda amisa, mibaZvis Sedegi<br />

yvela adamians axarebs. amis sabuTia Cveni yoveldRiuri gamocdileba:<br />

rasac sinamdvileSi usiamovnod SevxedavdiT, imis Zalian zustad<br />

gakeTebul suraTs siamovnebiT vucqeriT. amitom adamians uxaria, rodesac<br />

igi xedavs suraTebs, vinaidan ucqeris ra suraTebs, adamians uxdeba<br />

swavlis SeZena da daskvnis gakeTeba imis Sesaxeb, Tu ra aris TiToeuli<br />

suraTi. magaliTad, ai, es aris is~ (1.56,57).<br />

maSasadame, platonTanac da aristotelesTanac,<br />

baZva nebismieri<br />

adamianisTvis Tandayolili unaria, magram es unari gansakuTrebuli<br />

simZafriT xelovans axasiaTebs, Sesabamisad, xelovnebac, moRvaweobis sxva<br />

sferoebisgan gansxvavebiT, gansakuTrebiT gamoirCeva. swored baZvis<br />

unaris am gansakuTrebulobaSi mdgomareobs xelovnebis gziT nawvdomi<br />

tipurobisa da filosofiis (mecnierebis) gziT miRebuli cnebis<br />

gansxvavebisa da msgavsebis paralelurob ac: `sxvanairad rom iTqvas,<br />

filosofosi aanalizebs kerZo warmodgenebs da is cnebac, romelsac<br />

aRwevs filosofosi, aris analizis Sedegi, gansjis nayofi. poeti<br />

(xelovani) aRmoaCens tips, ara dialeqtikis, ara analizis, ara<br />

azrovnebis an msjelobis, aramed intuiciis an Wvretis saSualebiT.<br />

aristoteles TqmiT, poeti Zalian cxadad xedavs imas, rasac sxvebi ver<br />

xedaven, igi amCnevs grZnobebisaTvis mocemul saganSi tips da amis gamo<br />

26


SeuZlia sxvebsac SemCnevinos igi. tipi ganiWvriteba, cneba ki ara. tips<br />

xelovani uSualod xedavs, cnebas filosofosi ki ar xedavs, aramed<br />

gmoiyvans danaxulisagan msjelobis saSualebiT. tipi aris intuiciis<br />

obieqti, cneba ki gansjis obieqtia. tipi mTliani warmodgenaa, cneba ki<br />

niSanTa kompleqsia... amgvarad, codnisadmi miswrafebam filosofiaSi erTi<br />

forma miiRo (Seiqmna cnebebi), xolo poeziaSi sxva (Seiqmna mxatvruli<br />

saxeebi an tipebi). ese igi poeziaca da filosofiac erTi Ziridan<br />

warmoiSvnen da orive es forma Tansworad saWiro aris kacisaTvis~<br />

(1.66,68,69).<br />

rogorc xedavT, tipi arsitotelesTvis iseTive zogadia, rogoc<br />

cneba anu tipica da cnebac zogadi bunebisaa, magram sakiTxavia,<br />

erTeulebi gansazRvraven zogads Tu zogadia erTeulebamde mocemuli da<br />

erTeulebis ganmsazRvravi. aristoteles mixedviT, zogadi obieqturad<br />

erTeulebSi arsebobs da cnebaSi gamoiTqmeba, magram swored zogadia<br />

erTeulis ganmsazRvravi, anu sinTezi Tavdapirvelia, romelic analizis<br />

saxiT erTeulebSi mogvecema da misi erTeulebSi zogadis cnebebiT<br />

gamoTqma, amavdroulad, igivea, rac erTeulTa Tavdapirveli safuZvlis,<br />

rogorc sinTezis kvalvwvdoma Sedegis saxiTac. cxadia, aristoteles<br />

sgavsi Tvalsazrisi, unda Tu ara es TviTon aristoteles, umeteswilad<br />

Seesabameba platonis Tvalsazriss analogiur sakiTxze. platonTanac xom<br />

zogadi, rogorc Tavdapirveli safuZvliseuli sinTezi, ganapirobebs<br />

erTeulTa arsebobas da am erTeulebis, anu analizis meSveobiT zogadis,<br />

rogorc safuZvliseuli sinTezis kvlavwvdomas, magram platonTan<br />

tipuroba da cneba imTaviTve cdamdea mocemuli zogadTan, Tavdapirvel<br />

analizTan, ideebTan erTad, maSin roca, aritotelesTan cnebas meoradi<br />

anu gonebis gansjiseuli muSaobis Sedegad vaaSkaravebT, rogorc<br />

erTeulebis safuZvels. amasTan, aristoteles zogads, rogorc<br />

erTeulebis safuZvels, transcendenturi sayrdeni aklia, Tumca RmerTis,<br />

rogorc materiisgan raRacnairad mowyvetili, garemdebare substanciis<br />

daSvebiTa da imis aRiarebiT, rom substancia msjelobaSi yovelTvis<br />

subieqtia da arasodes msjelobis predikati an atributi, aristoteles<br />

wesiTa da rigiT zogadis erTeulebs gareT arsebobac unda daeSva da<br />

cnebis cdamde, gonebaSi imTaviTve mocemulobis SesaZleblobac, miT<br />

27


umetes, Tuki gonebas erTeulebSi zogadis aRmoCenis unari, imTaviTve aqvs<br />

momadlebuli, rom ara es unari, igi erTeulebSi zogads cxadia, verc<br />

SeamCnevda. igive iTqmis mxatvruli Semoqmedebis proceszec: baZvis<br />

Tandayoliloba imas niSnavs, rom igi Cveni neba-survilis miuxedavadaa<br />

Tandayolili, Cvens cnobier aqtebamdea mocemuli CvenSi, e.i. iseve<br />

aracnobierad moqmedebs CvenSi, rogorc platoniseuli zeSTagoneba<br />

mxatvruli Semoqmedebis procesisas. marTalia, aristotele mxatvruli<br />

Semoqmedebis process ise dawvrilebiT arsad ganixilavs, rogorc<br />

platoni, magram sadac baZvis Tandayolilobis aRiarebasTan gvaqvs saqme,<br />

gana SeiZleba iq mxatvruli Semoqmedebis procesis zeSTagonebiTi<br />

xasiaTis Tandayoliloba ar igulisxmebodes cxadia, swored asea,<br />

amdenad, savsebiT SesaZlebelia baZvis aristoteleseul gagebasa da<br />

mxatvruli Semoqmedebis procesis platoniseul xedvas Soris uaRresad<br />

mWidro paraleli gavavloT. Sesabamisad, mxatvruli Semoqmdebis<br />

procesisa da zeSTagonebis gagebis sakiTxTan dakavSirebiT aristotelesa<br />

da platons Soris zustad iseTive gansxvavebaa, rogorc platonsa da<br />

kants Soris. magaliTad, kantTan zeSTagoneba Semoqmedis imanenturi,<br />

bunebrivi, amdenad aracnobieri mocemulobisaa, asevea platonTanac,<br />

oRond platonTan es imanenturi zeSTagoneba amavdroulad<br />

transcendenturicaa. ufro zustad, platonTan xelovanSi zeSTagonebis<br />

am imanenturobas transcendenturi safuZveli ganapirobebs. cxadia,<br />

aristoteles pozicia am sakiTxebTan dakavSirebiT, kantis pozicias ufro<br />

Seesabameba, imdenad, ramdenadac cnebis, tipurobis, baZvis, mxatvruli<br />

Semoqmedebis procesis gageba, aristotelesTan transcendentur<br />

safuZvels moisaklisebs, Tumca, rogorc ukve avRniSneT, aristoteles<br />

Sexeduleba, RmerTis, rogorc materiisgan raRacnairad garemdebare<br />

substanciis daSvebis Sesaxeb, aseve raRacnairad mainc gvaZlevs imis<br />

varaudis safuZvels, rom yovelgvari imanenturi aristotelesTan<br />

transcendenturs iribad, dafaruli saxiT mainc unda ukavSirdebodes,<br />

imis miuxedavad, unda Tu ara aseTi kavSiris aRiareba TviTon<br />

aristoteles.<br />

Amdenad, faqtia, aristotele didi mcdelobis miuxedavad, mainc<br />

verafriT acda platonizmis elementebs, magram es msjelobis sxva Temaa,<br />

28


CvenTvis ufro sainterseo aq isaa, rom tipis, rogorc zogadisa da<br />

erTeulis, Sesabamisad, nawilebTan mimarTebaSi mTelis Tavdapirvelobis,<br />

aseve zeSTagonebis Tandayolilobis aRiareba, anu am sakiTxebTan<br />

dakavSirebiT platonisa da aristoteles Tvalsazrisebis identuroba,<br />

saboloo jamSi mainc aSkaraa, imis miuxedavad, rom isini msgavs<br />

daskvnebamde gansxvavebuli gzebiT, meTodebiTa da saSualebebiT mividnen.<br />

gansxvavebuli poziciebidan raime identur daskvnamde misvla ki arc<br />

manamde gaxldaT ucxo. magaliTad, platonis dialog `ionis~ `yvelaze<br />

mkafiod gamokveTili koncefcia RvaTebrivi (muzebismieri) zeSTagonebis<br />

koncefciaa, romelsac platoni uSualod didi berZeni poetebisgan<br />

(homerosi, hesiode, pindare da sxva) sesxulobs. Tumca, isic unda iTqvas,<br />

rom es koncefcia, rogorc Cans platonze ufro adre filosofiurad<br />

daafuZna misma ufrosma Tanamedrovem demokritem (460-370 Zv. w. aR.). ragind<br />

ucnauric unda Candes, “idealisti da materialisti, am mxriv<br />

absoluturad erTsulovanni arian~ (32.17). aseTive analogi, rogorc<br />

xedavT, platonisa da aristoteles xelovnebis TeoriaTa Sedarebis<br />

drosac SesaZlebelia. platonTan da aristotelesTan, msgavsi saerTo<br />

Wrilis CarCoSi unda ganvixiloT kaTarzisic miznis TvalsazrisiT, imis<br />

miuxedavad, rom aristotele da platoni kaTarzisis mizansac<br />

sxvadasxvgvarad igeben. vidre platonTan da aristotelesTan kaTarzisis<br />

miznis sxvadasxvagvarad gagebas ganvixilavdeT, mizanSewonilia jer imaze<br />

gavamaxviloT yuradReba, rom orive maTganTan kaTarzisis mizani<br />

gagebulia ara rogorc meoradi, cnobieri, mizanmimarTuli aqti, aramed<br />

rogorc raRacnairi umizno mizanSewoniloba, mizani kaTarzisis<br />

imanenturi maxasiaTebelia, anu Cven specialurad ki ar vsaxavT raime<br />

mizans kaTarzisis procesisas, aramed kaTarzisis mizani, rogorc<br />

moTxovnileba, kaTarzisis procesisas, rogoRRac TavisiT,<br />

Zaldautaneblad warmoiSveba da Cvenc am Zaldautanebeli, TavisTavadi<br />

miznis dinebasac aseve Zaldautaneblad, TavisTavad mivyvebiT. aqedan<br />

gamomdinare, platonsa da aristoteles Soris kaTarzisis miznis gagebis<br />

gansxvavebac, vfiqrobT ufro pirobiTia, vidre arsebiTi. sxva sityvebiT,<br />

xelovnebis erTi da igive qmnilebis naxvam, zogSi SeiZleba apaTiuri<br />

ganwyoba dabados, zogSic piriqiT _ eqspresiuli ganwyoba gaaRvivos. am<br />

29


konteqstSi mizanSewonilia imTaviTve miuTiToT, rom aristotelesTan<br />

`Teatris movaleobas ar Seadgens grZnobebis mokvla da sruli<br />

ugrZnoblobis anu apaTiis miRweva, rogorc amas platonis eTikuri<br />

kaTarzisi gulsixmobda, xolo amas Semdeg stoikosebi qadagebdnen.<br />

aristoteles moZRvrebiT, grZnoba aris kacis bunebrivi nawili da<br />

rogorc aseTis, misi mokvla ki araa saWiro, aramed movla. Teatric<br />

uvlis grZnobebs, aZlevs maT Tavisufali gaqanebis saSualebas~ (1.92).<br />

erTi mxriv platonisa da stoikosebis, meore mxriv aristoteles<br />

miTiTebul gansxvavebul SexedulebaSi kaTarzisis miznis Taobaze,<br />

rogorc xedavT refleqsiis siZnele aSkarad igrZnoba. sxvagvarad,<br />

miTiTebuli filosofosebi cdiloben kaTarzisis procesisas warmoqmnil<br />

grZnobebsa da gancdebs raime mimarTuleba xelovnurad miscen, magram<br />

amaze meti WeSmariteba xom swored is aris, rom raimesgan TavdaRweva<br />

maSinaa TavdaRweva, Tu TavdasaRwevi winaswaraa nagulisxmevi da aqedan<br />

gamomdinare gana yoveli momdevno TavdaRweva TavdasaRwevs amdenjerve<br />

winaswar ar gulisxmobs Sesabamisad, albaT cxadze cxadia, rom, rom ara<br />

grZnobaTa bunebrivoba, apaTiis SesaZleblobaze laparaki SeuZlebeli<br />

iqneboda, amasTan, apaTiis yoveli procesi ra Tqma unda winaswar<br />

moiTxovs grZnobebs, romelTaganac apaTia unda ganxorcieldes. SeiZleba<br />

sakvirveli iyos, magram am konteqstSi aristotele Zalian waagavs<br />

hardegers, radgan haidegerisTvisac sindisis xma, wuxuli, zrunva, SiSi,<br />

sibraluli da sxva adamianuri grZnobebi iseTi egzistencialebi arian,<br />

romelTa prizmaSi unda yofiliyo ganxiluli sxva yvelaferi danarCenic.<br />

Tavis mxriv, platonisa da stoikosebis Tvalsazrisi, kaTarzisis miznis<br />

Taobaze, Zalze waagavs Sopenhaueris Sexedulebas, romelic xelovnebis<br />

saboloo mizans tanjvisagan TavdaRwevaSi xedavda. iqneb swored amitom<br />

dahkravda kaTarzisis gagebas platonTanac da stoikosebTanac<br />

umeteswilad eTikuri elferi, vidre esTetikuri, Tumca, rogorc<br />

miuTiTeT, yovelgvari uaryofa Tu apaTia winaswar gulisxmobs im<br />

uarsayofi grZnobebis aqtiur rols, romelTa apaTiac, garkveul<br />

moazrovneTa azriT, TiTqosda saWiroa. amdenad, vinc da ramdenjerac<br />

rogori apaTiuri miznisken unda warmarTos grZnobaTa Tavdapirveli<br />

aqtivoba, es apaTia grZnobaTa prizmas misdauneburad mainc verasdros<br />

30


acdeba. rac Seexeba kaTarzisis eTikur da esTetikur mxareebs<br />

aristotelesTan: marTalia, aristotelesTan kaTarzisi upirveles<br />

yovlisa esTetikur Sinaarss Seicavs, magram bolomde arc misi eTikuri<br />

Sinaarsi unda gamovricxoT, radgan rac ar unda iyos, SiSi, sibraluri<br />

da sxva msgavsi terminebi, rogorc aseTebi, mainc eTikuri kategoriebia.<br />

ubralod, es ukanasknelebi aristotelesTan xelovnebasTan mimarTebaSi<br />

upirvelesad esTetikur Sinaarss iZenen. saerTod, antikur cnobierebaSi<br />

eTikursa da esTetikurs Soris mkacri zRvaris gavleba zogadad TiTqmis<br />

SeuZlebelia, radgan Zveli berZnebis SegnebaSi eTikuri da esTetikuri<br />

urTierTCawnulobad anu siRrmiseul-safuZvliseul erTianobad<br />

gaiazrdeboda. amitom romelime Zvel berZen filosofosTan eTikuris da<br />

esTetikuris mkacrad gamijvnis sakiTxis dayeneba, iqneb araadeqvaturic<br />

iyos, magram Tu maincdamainc ase unda davsvaT sakiTxi, maSin esTetikuris<br />

an eTikuris mxolod prioritetze unda vilaparakoT da es prioriteti<br />

ar unda gavaabsoluturoT. platonic ki, romelic Tavisi idealuri<br />

saxelmwifodan poetebis gaZevebas swored eTikuri principebidan<br />

gamomdinare moiTxovda da amdenad kaTarzisi upirvelesad eTikuri niSniT<br />

esmoda, bolomde mainc ar uaryofda kaTarzisis esTetikur Sinaarssac.<br />

saerTod, platons raRacnairi winaarmdegobrivi azrovneba yovelTvis<br />

axasiaTebs. ufro zustad, xSiria, roca igi msjelobs raRac garkveuli<br />

miznis miRwevis mixedviT, magram mis msjelobas Semdgom da Semdgom<br />

sapirispiro Sedegebi mohyveba xolme. metic, am sapirispiro Sedegebisadmi<br />

simpaTia farulad TviTon platonis msjelobebSic ki igrZnoba.<br />

magaliTad, platonis dialog `ionSi~ saxelmoxveWil rafsodTan<br />

sokrates saubrisas iseTi STabeWdileba iqmneba, rom sokrates (platons)<br />

xelovnebis (da ara mxolod homerosis poeziis) damcireba xelovnebis<br />

zeSTagonebiTi (RvTaebrivi insipiraciis) warmomavlobis xasiaTis<br />

damtkicebis safuZvelze surs, magram gana xelovnebis mTeli xibli da<br />

sixalase swored zeSTagonebaSi ar mdgomareobs sxva sityvebiT, platons<br />

surs xelovnebis zeSTagonebiTi xasiaTi xelovnebis dasamcireblad<br />

gamoiyenos, magram amavdroulad swored xelovnebis aseTi xasiaTisadmi,<br />

anu zeSTagonebisadmi simpaTia platonTan Tumca farulad, magram mainc<br />

igrZnoba. aseTive viTarebaa xelovnebisa da kaTarzisisadmi platonis<br />

31


damokidebulebaSi zogadad. platonis azriT, poetebi TavianT<br />

nawarmoebebSi RmerTebis aRviraxsnil cxovrebas aRweren da amdenad cud<br />

samsaxurs uweven axalgazrdebis aRzrdas, amdenad platonisTvis<br />

xelovneba kaTarzisis anu ganwmendis funqcias TiTqosda savsebiT unda<br />

moisaklisebdes, magram meore mxriv, Tuki xelovnebis saSualebiT<br />

vacnobierebT miTologiuri RmerTebis cud qcevas, gana esec Taviseburi<br />

ganwmenda ar aris aqedan gamomdinare, xelovnebis eTikuri funqcia<br />

platonTan aSkarad igulisxmeba. winaaRmdeg SemTxvevaSi igive<br />

zogadberZnuli (da ara mxolod zogadberZnuli) cnobierebidan<br />

gamomdinare, warmoudgenelia, platons xelovnebis arsebad, mSvenierebis<br />

ideasTan Tanaziareba eRiarebina – xelovnebis mSvenirebisa da xelovnebis<br />

araeTikurobis erTdroulad daSvebiT platonTan paradoqss miviRebdiT.<br />

yovelive zemoTqmulidan gamomdinare, Tamamd SegviZlia<br />

ganvacxadoT, rom antikuri samyaros cnobierebas zogadad, savsebiT<br />

zustad gamoxatavs ZvelberZnuli termini _ `kalokagaTion~. es termini<br />

Zvel berZnebTan zemoT aRwerili ganzomilebebis xelovnuri SeerTeba<br />

rodia, igi upirveles yovlisa maTi Tavdapirveli siRrmiseulsafuZvliseuli<br />

erTianobis gamomxatvelia, anu Tuki Zveli berZeni<br />

ganixilavs WeSmaritebas, igi aseTi ganxilvisas apriori gulisxmobs<br />

sikeTe - mSvenierebasac, Tuki ganixilavs sikeTes, masSi WeSmariteba -<br />

mSvenierebasac imTaviTve gulisxmobs da Tuki ganixilavs mSvenierebas,<br />

cxadia misTvis WeSmaritebisa da sikeTis gareSe arc mSveniereba arsebobs.<br />

sxva sityvebiT, Zvel berZnebTan, WeSmariteba sikeTismieri da<br />

mSvenierismieria, sikeTe – WeSmaritebismieri da mSvenierebismieri,<br />

mSveniereba – WeSmaritebismieri da sikeTismieri. Sesabamisad,<br />

`kalokagaTia~ Zvel berZnebTan gakrkveul kosmiur wesrig - harmoniasac<br />

gamoxatavda. swored aseTi harmonia warmoadgenda antikuri samyaros<br />

Segnebasac, rogor antikur suls. Sesabamisad, msgavsi kosmiuri harmonia<br />

gamosWvivoda antikur miTologiaSic da antikur filosofiaSic.<br />

magaliTad, `kosmosi platonis azriT, erTaderTia da SesaZlebelTagan<br />

yvelaze srulyofili. am srulyofis Semoqmedi mizezi yovlad<br />

srulyofili RmerTi unda iyos... samyaros Semoqmedi RmerTi keTilia,<br />

amitom mTeli kosmosi misi sikeTiTaa gasxivosnebuli~ (65.73). platonis es<br />

32


Tvalsazrisi zogadad SesabamisobaSia antikuri samyaros TiTqmis yvela<br />

moazrovnesTan. sainteresoa, rom analogiur wesrigs aRiarebda antikuri<br />

epoqis TiTqmis yvela materialisti filosofosic, mniSvneloba ar hqonda<br />

romeli substanciidan xsnidnen isini samyaros, wylidan, haeridan,<br />

ceclidan, `apeironidan~ Tu ramdenime sawyisidan. isini saboloo jamSi<br />

mainc mowesrigebuli, proporciulad SeTanawyobili kosmosis aRiarebamde<br />

midiodnen. piTagoram, SeiZleba iTqvas, yvelaze harmoniulad<br />

SeTanawyobil-mowesrigebuli kosmologiuri Teoria mogvca. am<br />

moazrovnis mixedviT _ `kosmosuri harmonia ciuri sxeulebis moZraobiT<br />

musikalur harmonias (sferoTa musikas) qmnis. es harmonia adamianebs ar<br />

esmiT, radgan kosmosSi mcxovrebTa smena SeCveulia am xmas~ (65.35).<br />

heraklitec, piTagoramde amtkicebda, rom uxilav harmonias xilulze meti<br />

xibli aqvs.<br />

aseT mowesrigebul harmoniulobas, rogorc antikurobis Sinagan<br />

maxasiaTebels, cxadia, imTaviTve asxivebs antikuri xelovnebis nebismieri<br />

qmnilebis formaca da Sinaarsic. antikuri saberZneTis xelovnebaSi,<br />

miTiTebuli harmonia, rogorc erTgvari riTmi, savsebiT bunebrivad<br />

erwymis nawarmoebis Sinaarss. ZvelberZnuli xelovnebis aseTi xasiaTi<br />

aristoteles `poetikaSic~ kargad Cans. amdenad, antikuri xelovnebis<br />

mTeli srulyofileba, gothold efraim lesingis sityvebiT rom vTqvaT,<br />

mdgomareobs `im Semadgeneli nawilebis SeTanxmebuli ganlagebis<br />

harmoniaSi, rasac Tvali erTbaSad moicavs... sxva mxriv, erTaderTi<br />

Seusabamo nawilic mSvenieri mTlianis harmonias arRvevs~ (27.133). ise<br />

gamodis, TiTqos antikur xelovnebaSi araproporciuli formebis, an<br />

simaxinjis asaxvas adgili ar unda hqondes, magram zogjer faqtebi<br />

sapirispiroze metyveleben. aseTi ormagi situacia ki antikur<br />

xelovnebaze lesingis msjelobasac winaaRmdegobriv elfers sZens. ufro<br />

zustad, lesingi winaaRmdegobaSi vardeba, radgan erTi mxriv, yvela is<br />

mizezi, romelic proporciis, harmoniis darRvevas, Sesabamisad laqasa da<br />

CaRrmavebas iwvevs, simxanjed miaCnia, magram meores mxriv, am yvelafers<br />

misaRebad miiCnevs, Tuki isini sidiadis mizans emorCileba. gamodis,<br />

laokoonis Semqmnels sidiade ar hqonia mizanad dasaxuli, Torem<br />

SeiZleba laokoonis saxeze tirilic aesaxa da yvirilic, imis miuxedavad,<br />

33


om aseTi midgoma, viTomda mSvenierebis proporcias daarRvevda, arada,<br />

sinamdvileSi laokoonis qandakeba marTlac diadia imis miuxedavad, rom<br />

arc tiris, arc yviris da arc proporciebia darRveuli. amasTan, veWvobT,<br />

ferweraSi Tu qandakebaSi proporciebis darRvevas, aseve laqasa Tu<br />

CaRRmavebas maincdamainc simaxinjis asaxva iwvevdes, miT umetes, roca<br />

tirili da yvirili, rogorc aseTebi, sulac ar arian simaxinjeebi da<br />

rogorc vxedavT, yovelTvis arc proporciebis mizanmimarTulad<br />

darRvevaa simaxinje.<br />

miTiTebuli winaaRmdegobis miuxedavad, lesingi mainc Rrmad wvdeba<br />

ferwera-qandakebisa da poeziis, saerTd, xelovnebis, miT umetes<br />

ZvelberZnuli xelovnebis arss da saboloo jamSi samarTlianad midis im<br />

daskvnamde, rom ZvelberZnul xelovnebas zogadad marTlac axasiaTebs<br />

proporciuloba, riTmuloba, ritmuloba, metic, antikuri xelovanis<br />

araproporciul qmnilebebSi siRrmiseulad mainc proporcia gamosWvivis<br />

da raime simaxinjis gamosaxva-gamoxatvaSi siRrmidan mainc mSveniereba<br />

`anaTebs~. sxva sityvebiT, urTierTsapirispiro mocemulobaTa harmoniul<br />

erTianobad aRqma zogadad ZvelberZnuli cnobierebis maxasiaTebeli niSaa<br />

da es ar aris mxolod sqema, is ZvelberZnuli sulis erTgvari<br />

siRrmiseuli gadmosaxedia, romelic ZvelberZnul miTologiur<br />

panTeonzec aisaxa, sagmiro saqmeebis aRweraSic da patriotuli Tu sxva<br />

Sinaarsis matarebel xelovnebaSic: `ai, Cvens winaSea warsulis<br />

SesaniSnavi Zegli – pindares memkvidreoba. masaliT, eniT da goniT is<br />

wminda antikuri poetia, _ aRniSnavs asti, _ misi poezia am sami aspeqtiT<br />

gvicxadebs antikurobis gons. asparezobani, romelsac umReris poeti,<br />

gadmocemis plastikuri, daxvewili forma, patriotizmisTvis brZolisa da<br />

heroikuli siqvelisTvis anTebuli goni himnebisa, badeben CvenSi<br />

WeSmaritad klasikuri samyaros suraTs. es aris samyaro, romelSic<br />

adamiani mxolod keTilSobiluri SexedeulebebiT, sadidebeli<br />

miswrafebebiT ki ar ganimnsWvaleba, agreTve xarobs samSoblosa da misi<br />

RmerTebisaTvis Cadenili didi saqmeebiT. es aris zogadi mimarTeba,<br />

romelic pindares poezias aqvs mTels antikurobis gonTan, magram poeti<br />

am gons Tavis yaidaze acxadebs, am qmnilebebSi laparakobs ara mxolod<br />

antikurobis goni, aramed poetis individualuri gonic~ (7.401). poetis<br />

34


individualuri goni, cxadia aq antikurobis erTian gonTan mowyvetiT ar<br />

aris gagebuli. piriqiT, individualur gonSi Cven swored antikurobis<br />

gonis xasiaTs vkiTxulobT, rac imas adasturebs, rom rac gindaT `Tavisi<br />

yaidis~ iyos individualuri goni, igi safuZvliseulad mainc Tavisi<br />

Tanadrouli epoqis goniseulia. amitomac miuTiTebs fridrix asti _<br />

`ibadeba kiTxvebi: ra dros cxovrobda pindare, ra iyo is Tavisi geniis<br />

safuZvelze rogor zrdida is sakuTar Tavs da ra urTierTobaSi<br />

cxovrobda yvela am kiTxvaze rac SeiZleba sruli pasuxis gacema<br />

aucilebelia, Tuki Cven gvsurs SevqmnaT WeSmariti da cocxali suraTi<br />

pindares poeziis gonisa da xasiaTis Sesaxeb. es niSnavs antikurobis<br />

mwerlis gagebas~ (7.401). sxva sityvebiT, individualur gons, xelovnebis<br />

individualur nawarmoebs verafriT gavigebT, Tuki konkretuli epoqis<br />

gons, am SemTxvevaSi antikuri epoqis gons, zogadad antikuri epoqis<br />

xelovnebas ar gavigebT, magram amave dros konkretuli (am SemTxvevaSi<br />

antikuri) epoqis goni, swored individualur gonSi, xelovnebis<br />

individualur nawarmoebSi vlindeba, iseve rogorc wylis wveTidan,<br />

rogorc aseTidan vigebT wylis rogorc aseTis, rogorc TviTon wveTis<br />

Tavdapirvel bunebas.<br />

antkuri sulisa da xelovnebis swored aRwerl prizmaSi danaxvis<br />

didostatia fridrix nicSe. nicSes Txzuleba `tragediis dabadeba<br />

musikis sulidan~ sworedac antikuri sulis, antikuri gadmosaxedis<br />

zedmiwevniT zustad gamoaSkaravebis demonstrirebaa. am Txzulebis<br />

mixedviT, berZnuli xelovneba `ar aris erTgvarovani. is ori saxisaa, ori<br />

gansxvavebuli, urTierTsapirispiro sawyisis Semcvelia, ar aris mxolod<br />

wesrigisa da harmoniis gansaxiereba rogorc es bevrs egona. am or<br />

gansxvavebul sawyiss nicSe Zvel berZenTa RmerTebis – apolonisa da<br />

dionises – saxelebiT aRniSnavs. apoloni simboloa sinaTlisa,<br />

harmoniisa, wesrigisa, zomisa, gonierebisa, lamazi ocnebisa,<br />

srulyofilebisa, dionise ki – sibnelisa, zomis rRvevisa, orgiastulqaosurisa,<br />

tanjvisa, eqstazisa, veluri Zalebis, instiqtebis TareSisa,<br />

sqesobrivi aRviraxsnilobisa. amis Sesabamisad, apolonuri xelovnebaa<br />

plastikuri xelovneba, magaliTad, eposi da lirika, dionusuri<br />

xelovnebaa araplastikuri – musika. xatis saxe, mkveTri sazRvrebis mqone,<br />

35


`moxazuli~ fugura upirispirdeba `giJur~, `awyvetil~ musikas.<br />

heraklites mexotbe nicSe apolonuri da dionisuri xelovnebis<br />

mimarTebas uyurebs rogorc dapirispirebulTa brZolas, brZolas,<br />

romlis Sedegadac xelovnebis orTave saxe ixveweba, viTardeba, ufro<br />

srulyofili xdeba. xelovnebis am or gansxvavebul formas, gveubneba<br />

nicSe, qmnis ori gansxvavebuli saxis xelovani, ori gansxvavebuli<br />

ltolvis mqone Semoqmedi~ (7.307). maSasadame, `tragediis dabadebis~<br />

mixedviT, am ori gansxvavebuli ltolvis safuZveli ufro `zemoTaa~,<br />

vidre mxolod ama Tu im konkretuli xelovanis konkretuli cnobiereba,<br />

anu adamianSi moqmedi apoloniuri da dionisuri ltolva Taviseburi<br />

anareklia Tavad samyaros ZirSi moqmedi apolonuri da dionisuri<br />

ltolvebisa, romlebic aseve Semoqmedni arian, aseve saxeebs qmnian.<br />

`amrigad, irkveva rom samyaro Tavadve atarebs Tavis TavSi<br />

xelovnebiseul Zalas – apolonur da dionisur ltolvebs. nicSes<br />

koncefciaSi samyaro warmodgeba rogorc xelovani, `moTamaSe~, `artisti~.<br />

Sesabamisad, samyaros filosofiuri gageba masTan `artistuli<br />

metafizikaa~ (7.309), xolo `radgan buneba Tavisi arsebiT or ltolvas<br />

aerTianebs, `bunebis baZva~ anu xelovneba am ori miswrafebis baZva iqneba<br />

– iarsebebs erTi mxriv apolonuri xelovneba da meore mxriv dionisuri<br />

xelovneba... magram cxadia, xelovnebisa da xelovanis tipi SeiZleba iyos<br />

ufro rTuli, am ori saxisagan gansxvavebuli – SeiZleba arsebobdes<br />

xelovneba, romelic Tavis TavSi gaaerTianebs orive ltolvas. nicSe<br />

aseTad miiCnevs berZnul tragedias~ (7.311). dionisuri da apolonuri<br />

ltolvebis erTianobaSi gamomxatveli, berZnuli tragedia imitomacaa,<br />

rom `Tavad berZnuli apolonuri kulturis siRrmeSi dionisuri<br />

ltolvaa Camaluli. swored am erTi SexedviT, ucnauri faqtis gamo,<br />

`dionises diTirambuli saxis~ xilvisas Zveli berZnis gakvirvebas Tan<br />

axlavs SiSi imisa, rom yvelaferi es arc ise ucxoa misTvis, rom misi<br />

apolonuri cxovreba safarveliT faravs misgan am dionisur samyaros...<br />

berZeni Rrmad xedavda adamianuri cxovrebis tragikulobas _ amas<br />

adasturebs, Tundac Tqmuleba, romelSic dionises Tanamgzavri, berZeni<br />

silenosi ase pasuxobs mefe midasis kiTxvas imis Taobaze, Tu ra aris<br />

adamianisaTvis yvelaze ukeTesi da upiratesi: yvelaze ukeTesi SenTvis<br />

36


savsebiT miuRwevelia – ar daibado, ar iyo, arara iyo. Semdgom amisa ki<br />

SenTvis ukeTesia – male mokvde. diax, Zvelma berZenma icoda saSineleba<br />

adamianuri arsebobisa, gveubneba nicSe, magram raTa exsna Tavi<br />

tanjvisagan, Seqmna ocnebis lamazi samyaro – olimpieli RmerTebis<br />

samyaro, apolonuri xelovnebis brwyinvale nimuSebi... berZnebma Seqmnes<br />

olimpieli RmerTebi, raTa gaeZloT, ecxovraT: saSinelebis RmerTTa<br />

Tavdapirveli titanuri wesrigidan silamazis apolonuri instiqtis<br />

saSualebiT TandaTanobT ganviTarda mxiarulebis RmerTebis olimpiuri<br />

wesrigi. homerosis apolonur samyaroSi brZeni silenosis WeSmariteba<br />

kargavs Zalas: samyaro mSvenieria, amitom adamianisTvis yvelaze cudia is,<br />

rom saerTod adamianis xvedria sikvdili. rogorc vxedavT, nicSes<br />

Tanaxmad, homerosiseuli sinaTlis sirRmeSi imaleba silenosis<br />

WeSmariteba. maSasadame, ZvelberZnuli apolonuri kulturisaTvis<br />

arasodes ar yofila ucxo dionisuri gancda. roca garkveul konkretulistoriul<br />

epoqaSi dionises kultma SeaRwia saberZneTSi, mas nayofieri<br />

niadagi daxvda. apolonurisa da dionisuris TiTqosda Seurigebeli<br />

brZola, gveubneba nicSe – morigebiT damTavrda. am morigebis erT-erTi<br />

brwyinvale nimuSi iyo antikuri tragedia. nicSe eZebs tragediis<br />

SedarebiT rTul fenomenze ufro martiv fenomens, romelSic sinTezi<br />

dionisurisa da apolonurisa ukve mocemulia, am martivi fenomenis<br />

Taviseburebis gaxsniT, kerZod, masSi, erTi mxriv, musikaluri aspeqtisa<br />

da meore mxriv, poeturi saxis gamoyofiT, naTeli efineba berZnuli<br />

tragediis arsebasac. es saxea lirika~ (7.311_312_313).<br />

maSasadame, nicSe Tavdapirvelad TiTqosda uaryofs antikuri<br />

xelovnebis harmoniulobisa da mowesrigebulobis Sesaxeb warmodgenas,<br />

magram sabolood Tundac, Tavisdauneburad mainc antikuri xelovnebis<br />

harmoniulobisa da mowesrigebulobis aRiarebamde midis. jer erTi, is<br />

garemoeba, rom ZvelberZnuli xelovneba urTierTsapirispiro dionisur<br />

da apolonur ltolvaTa gamoxatulebaa, sulac ar metyvelebs<br />

ZvelberZnuli xelovnebis disharmoniulobasa da mouwesrigeblobaze,<br />

meorec, dionisur da apolonur ltolvebs, rogorc Tavad nicSesTan<br />

aRmoCnda, saerTo safuZveli gaaCniaT. dionisuri da apolonuri<br />

ltolvebis siRrmiseuli urTierTCawnuloba Zalian kargad Cans, roca<br />

37


nicSe apolonuri kulturis siRrmeSi dionisuri ltolvis mocemulobaze<br />

msjelobs. antikur xelovnebaSi, `mxiaruli~ elferis miRma tragikulobis<br />

muxti marTlac gamosWvivis da vfiqrobT, es tragikuloba yvelaze<br />

xelSesaxebad mainc antikur tragediaSi igrZnoba. amdenad, SemTxveviTi<br />

sulac ar unda iyos is garemoeba, rom TviTon antikuri epoqis<br />

Tanamedroveni da ara marto isini, xelovnebis dargebidan yvelaze did<br />

yuradRebas swored antikur tragedias aqcevdnen. am azriT, magaliTisTvis<br />

Tundac mxolod platonis, aristotelesa da nicSes motanac ikmarebs,<br />

rom aRaraferi vTqvaT Tanamedrove hermenevtikosebze – am<br />

ukanasknlTaTvis, antikuri xelovneba, antikuri sulis gagebis marTlac<br />

ZiriTad gasaRebs warmoadgens.<br />

ai, aseTia antikur berZenTa siRrmiseulad tragikuli cnobiereba,<br />

magram `gana SeiZleba iTqvas, tragikuli epoqis berZeni `aras~ eubneba<br />

cxovrebas gana SeiZleba iTqvas, rom mas dakarguli hqonda cxovrebis<br />

gemo nicSes pasuxi am kiTxvaze uaryofiTia. Zveli berZeni xedavs<br />

samyaros dionisur Zirs, is pesimistia, ramdenadac misTvis aSkaraa, rom<br />

arseboba da tanjva gadanaskvulia erTmaneTze, magram es pesimizmi<br />

sneulTa, daRlilTa, dasustebulTa msoflgancda ki ar aris, aramed<br />

rogorc ambobs nicSe, Zalis pesimizmia. Zalis pesimistma icis, rom<br />

cxovreba tragikulia, rom elis sikvdili, magram miuxedavad amisa, is ar<br />

uaryofs cxovrebas, ar uaryofs amreziT Tavis arsebobas. man, rogorc<br />

dionisurma xelovanma, icis, rom sikvdili ar aris absoluturi gaqroba,<br />

rom sikvdili dabrunebaa marad cocxal, marad arsebul `pirvelerTTan~,<br />

romlis gamovlenasac warmoadgens yoveli individualuri arsebuli. amave<br />

dros dionisuri Semoqmedi `moixmobs~ apolonur `saxes~, `xats~ da `hos~<br />

eubneba cxovrebas da samyaros imis safuZvelze, rom mSvenieri zmanebis<br />

samyaros qmnis. es samyaro mSvenierebis samyaroa da mSvenierebis mzeram<br />

ar SeiZleba ar gaaqarvos tanjvis gancda~ (7.319).<br />

aseTi `Zalis pesimisturi~ cnobiereba, cxadia, Sesabamisi Sinaarsis<br />

xelovnebas aRmoacenebs, magram pesimizmi ragind Zalisac ar unda iyos<br />

igi, pesimizmia da igi Sinaganad mainc `RrRnis~ imas, rasac am SemTxvevaSi<br />

Zalas vuwodebT. Sesabamisad, `Zalis pesimizmi~ antikur xelovnebasa da<br />

saerTod kulturaSi, imTaviTve winaswamoxazulis saxiT ukve<br />

38


igulisxmeboda kidec. aseve igulisxmeboda `Zalis pesimisturi~ moralis<br />

Sesabamisad, xelovnebisa da kulturis gardauvali cvalebadobac. aki<br />

moxda kidec ase: `tragedia daibada, ganviTarda, da bolos, mokvda. nicSe<br />

mogviTxrobs aramarto tragediis dabadebaze, aramed mis sikvdilzec. ras<br />

niSnavs tragediis sikvdili tragedia iSva musikis sulidan –<br />

dionisuridan. maSasadame, tragedia kvdeba, roca masSi ispoba dionisurmusikaluri<br />

sawyisi, roca miTs eWvis TvaliT uwyeben yurebas. ram da vin<br />

mokla tragedia tragediis sikvdils nicSes Tanaxmad, gvamcnobs<br />

evripides Semoqmedeba: evripide tragediis agoniaa. dionises evripidesTan<br />

veRav vxvdebiT. am berZeni Semoqmedis tragediebi mTlianad aradionisur<br />

safuZvelzea aSenebuli. mis qmnilebebSi RmerTis adgili daikava<br />

adamianma, Tavisi yoveldRiuri interesebiTa da gancdebiT. ratom moxda<br />

es xom ar imaleboda am faqtebis ukan Zireuli cvlileba Zveli berZenis<br />

msoflSegrZebaSi nicSes pasuxi am kiTxvaze dadebiTia: tragedia mokvda,<br />

radgan arsebiTad Seicvala msoflmxedveloba, iSva axali tipi adamianisa,<br />

axali tipis kultura. niRbebis Camoxsnis ostati – nicSe _ evripideSic<br />

niRabs xedavs: evripides ukan dgas sruliad axali msoflSegrZnebis<br />

adamiani – sokrate... amrigad, apolonisa da dionises gverdiT `tragediis<br />

dabadebaSi~ Cndeba mesame `gmiri~ _ sokrate~ (7.316). nicSes Tanaxmad:<br />

`evripidec garkveuli azriT mxolod niRabi iyo: RvTaeba, romelic misi<br />

saxiT laparakobda, iyo ara dionise, aramed savsebiT axladmovlenili<br />

demoni, saxelad sokrate~ (7.316).<br />

cxadia, sokrates piriT, nicSesTan epoqa laparakobs. epoqis xma<br />

airekleba sokratul da postsokratul anu aleqsandriul kulturasa da<br />

xelovnebaSic. sxva sityvebiT, tragediis sikvdili imas ki ar niSnavs,<br />

TiTqos tragedia rogorc xelovnebis erT-erTi dargi moispo, aramed<br />

Zveli berZnis msoflSegrZnebis gardauval cvlilebas moaswavebs. am<br />

gagebiT, `tragediis sikvdili~ swored sokratuli da postsokratuli,<br />

anu aleqsandriuli kulturis gamarjvebas niSnavda: `rac mTavaria _ es<br />

kultura, nicSes azriT, is niadagia, romelzec cxovrobs Tanamedrove<br />

adamiani... mecnierebis, codnis es gaRmerTeba, nicSes Tanaxmad, samyaros<br />

erT-erTi Zalis, saxeldobr, apolonuris gaukuRmarTeba iyo. apolonuri<br />

sawyisi – es xelovnebiseuli Zala – dasustebuli, dauZlurebuli saxiT<br />

39


ganviTarda... apolonurma tendenciam logikuri sqematizmis saxe SeiZina.<br />

am gaukuRmarTebis kvals, nicSes Tanaxmad, mTeli Tanamedrove evropuli<br />

kultura atarebs~ (7.317-318). nicSes mtkicebiT: `mTeli Cveni Tanamedrove<br />

samyaro, aleqsandriuli kulturis badeSia moxvedrili da mas idealad<br />

miaCnia Semecnebis umaRlesi ZalebiT SeiaraRebuli, mecnierebis<br />

samsaxurSi damdgari Teoriuli adamiani, romlis pirvelsaxe da<br />

mamamTavaria sokrate~ (7.318).<br />

sokratesTan, Semdeg ki platonTan, aristotelesTan da momdevno<br />

filosofosebTan, marTlac cxadad moxda im eWvebis masiurad<br />

akumulireba, romlebic manamdeli kulturis wiaRSi aramasStaburi saxiT,<br />

magram mainc mniSvnelobda. amdenad, maincadamainc sokratem ki ar<br />

ganapiroba epoqaluri msoflgagebis cvalebadoba, aramed Tavad sokrate<br />

mogvevlina Tanadroulobis axali sulieri sios erTianobaSi<br />

gamomxatvel `demonad~. aseTive `demonad~ SegviZlia miviCnioT<br />

protagorac, romelic poliTeisturi anu miTologiuri warmodgenebis<br />

siyalbeze sokratemde miuTiTebda, magram sokrates epoqisgan<br />

gansxvavebiT, protagoras xma jer kidev ar iyo epoqis xma, ramdenadac<br />

maSindeli berZnebis cnobiereba zogadad kvlavac epoqaluri<br />

SeueWveblobiT iyo aRWurvili im Rirebulebebisadmi, romelsac<br />

poliTeisturi, anu miTologiuri warmodgenebi ewodeboda, maSin, roca<br />

sokrates Tanadroul epoqaSi es eWvi Tundac SeumCnevlad ukve epoqis<br />

mZlavr gamoZaxilad qceuliyo. savsebiT marTalia, martin haidgeri, roca<br />

nihilizmis Zirebis Ziebisas, am Zirebs jer kidev sokratemde, protagoras<br />

filosofiaSi poulobs, misTvis protagoras debuleba _ `adamiani aris<br />

saganTa sazomi~ (87.262) _ sworedac nihilisturi ganwyobis maniSnebelia.<br />

am azriT, haidegeris da nicSes Sexedulebebi antikuri nihilizmis<br />

Taobaze, emTxveva kidec erTmaneTs. aki nicSec, analogiur ganwyobas<br />

evripides SemoqmedebaSi xedavs, radgan am tragikosTan, iseve rogorc<br />

protagorasTan, RmerTebis adgili Tavisi yoveldRiuri interesebiTa da<br />

gancdebiT swored adamainma daikava. ufro marTebuli iqneba, Tuki<br />

nihilistur ganwyobas jer kidev protagoramde moRvawe Zvel berZen<br />

filosofoss qsenofanesac davukavSirebT, ramdenadac qsenofanesTanac<br />

misi Tanadrouli Rirebulebebisadmi nihilistur ganwyobas vxvdebiT.<br />

40


Tumca, es ar aris mTavari, mTavari is aris, rom Tuki qsenofanesa da<br />

protagoras periodis droindeli Rirebulebebi zogadad mainc<br />

SeueWveblobiT sargeblobdnen, sokrates Semdgomi epoqis damaxasiaTebeli<br />

niSan - Tviseba swored isaa, rom poliTeisturi anu miTologiuri<br />

Rirebulebebi imdroindeli sazogadoebisTvis myari sulieri sayrdenis<br />

funqcias veRar kisruloben. sokratesTan, platonTan, aristotelesTan, es<br />

namdvilad asea da Tuki aristoteles Semdgom, elinistur epoqaSi Zveli<br />

msoflgancda kvlavac igrZnoba kulturasa da xelovnebaSi, aqve isic<br />

igrZnoba, rom Zveli poliTeisturi Rirebulebebisadmi erTguleba ara<br />

uwindeli uryevi rwmeniTaa gaJRenTili, ramdenadac inerciiT.<br />

epikureizmi, stoicizmi, skepticizmi, ekleqtizmi, misticizmi – es is<br />

filosofiuri mimdinareobebia, romlebmac sokrates, platonis,<br />

aristoteles moZRvrebebze dayrdnobiT, poliTeisturi anu miTologiuri<br />

Rirebulebebisadmi eWvi ukiduresobamde ganaviTares, Tumca es პროცესი ar<br />

დასრულებულა erT an or dReSi, igi saukuneebis ganmavlobaSi<br />

mimdinareobda da swored am saukuneebs ewodeba antikurobis elinizmis<br />

periodi. transcendenturi RmerTebis uaryofis momZlavrebuli simptomebi,<br />

cxadia, aisaxa kulturazec da xelovnebazec. elinisturi xelovneba<br />

elinuri xelovnebisgan swored amgvari ganwyobebiT gamoirCeva, rac<br />

swored miTologiuri panTeonis rRvevam gamoiwvia: `elinizmis epoqis<br />

Taviseburi individualisturi ganwyoba mkveTrad gamovlinda kulturaSi,<br />

`daxvewili kulturuli inteligenciis~ CamoyalibebaSi, kulturis axali<br />

centrebis SeqmnaSi (aleqsandriis biblioTeka da muzeumi, samecniero<br />

centrebi pergamonSi, antioqiaSi da sxva). elinizmis xanaSi Seiqmna<br />

xelovnebisa da arqiteqturis uCveulod maRali Rirebulebebis nimuSebi:<br />

aleqsandriis Suqura (farosi), zevsis sakurTxeveli pergamonSi, rodosis<br />

kolosi, kolizeumi, venera miloseli, laokooni da sxva. epoqis<br />

individualisturi ganwyoba aisaxa literaturul nawarmoebebSic, Seiqmna<br />

axali stilisa da Janris Txzulebebi: aleqsandriis samijnuro poezia,<br />

berZnuli realisturi novelebi, minandres komediebi, Teokrites<br />

bukolikuri poezia. yovelive amas win uswrebda evripides tragediebSi<br />

klasikuri berZnuli literaturuli stilis sapirispirod ganviTarebuli<br />

individualizmi~ (51.20). aqedan gamomdinare, antikuri filosofiisa da<br />

41


saerTod, antikurobis cnobli specialisti aleqsei losevi<br />

gadametebulad miiCnevs elinizmis periodTan mimarTebaSi `dekadansis~,<br />

`dacemis~ da sxva amgvari SefasebiTi terminebis gamoyenebas (51.22). am<br />

qveTavSi antikuri sulis, antikuri xelovnebis erT-erT zogad magaliTad<br />

aki Cvenc elinistur xanaSi Seqmnili laokoonis qandakeba gamoviyeneT.<br />

amdenad, antikuri sulis gasagebad elinisturi xelovnebis nimuSebic<br />

gamogvadgeba, ramdenadac es epoqebi siRrmiseulad mainc erTi<br />

mTlianobaa, anu elinisturi xana ara antikuri epoqisgan Zirfesvianad<br />

gansxvavebuli epoqaa, aramed antikuri epoqis bolo anu dasasrulia.<br />

marTalia, losevi gadaWarbebulad miiCnevs elinistur periodTan<br />

mimarTebaSi `nihilizmisa~ Tu `dekadansis~ xmarebas, magram amave dros<br />

iZulebulia aRiaros, rom elinizmi garkveulwilad mainc unda Sefasdes,<br />

rogorc `gulgatexilobis~, `uimedobis~ xana. Ufro zustad, elinizmTan<br />

mimarTebaSi, ,,gulgatexilobis”, ,,uimedobisa” da sxva msgavsi terminebis<br />

motana imdenadaa marTebuli, ramdenadac elinizmi marTlac gamoirCeva<br />

warsulis Rirebulebebisadmi erTgvari nihilizmiT, magram aqve igrZnoba<br />

axali Rirebulebebis aRmocenebis molodinica da Sesabamisad garkveuli<br />

optimizmic. saerTo jamSi, elinisturi periodis adamianis suliskveTeba<br />

SegviZlia isev losevis sityvebiT davaxasiaToT, marTalia, man am<br />

sityvebiT skeptikosebis msoflSegrZneba Seafasa, magram<br />

zogadfilosofiuri aspeqtiT, skeptikosebis msoflgancda savsebiT<br />

emTxveva elinisturi periodis sxva filosofiur mimdinareobaTa zogadi<br />

xasiaTis msoflgancdebs, iseve rogorc mTlianad elinisturi periodis<br />

suliskveTebas. am periodis suliskveTeba, zogadad sworedac skeptikuri<br />

suliskveTebaa: `TiTqos raRacnairma Sinaganma cxovelmyofelma Zalam<br />

datova msoflio, ris gamoc sagnebma dakarges TavianTi suli.<br />

skeptikosisTvis sagnebma dakarges sagnobrioba, CaiZirnen raRacnair<br />

iracionalur burusSi, uwonadni gaxdnen, usxeuloni, mumiebiviT<br />

dafuturovdnen, usicocxlo suraTebs daemsgavsnen, kvamlad, nislad da<br />

ar-arsad gadaiqcnen. skeptikoss saso warekveTa, transcendenturad<br />

warekveTa saso~ (26.8). poliTeisturi religiebis saxiT, elinistursa da<br />

gvianelinistur xanaSi, marTlac rom cxovelmyofelი Zala tovებდa<br />

msoflioს da swored amas ჰqvia `transcendenturi sasowarkveTa~. aseTi<br />

42


sasowarkveTa cxadia, elinistur xelovnebaSic aisaxa. magaliTad,<br />

elinisturi xanis filosofosebi musikas aRar uyurebdnen piTagorasaviT<br />

transcendenturi poziciebidan, isini musikis safuZvlebs fizikur da<br />

grZnobad-fsiqologiur ganzomilebaSi eZebdnen. peripaTetikos<br />

aristoqsenes mixedviT `musikaluri bgera fizikuri moZraobis Sedegia. am<br />

poziciidan igi upirispirdeboda piTagorelebs, romelTa mixedviT, dabal<br />

da maRal tonebs Soris gansxvaveba marto raodenobriv mimarTebaze iyo<br />

damokidebuli.~ (51.86) aseve, peripaTetikosi Teofraste<br />

`winamorbedebisgan gansxvavebiT musikis grZnobad-emociur mxares<br />

gansakuTrebul mniSvnelobas aniWebda. Teofrastes esTetikur<br />

SexedulebebSi gamokveTilad Cans musikis Teoriis sakiTxebi, romelTa<br />

gaSuqebaSi vlindeba aristoteluri aspeqtebi, oRond grZnobadfsiqologiur<br />

momentebze aqcentirebuli. plutarqes azriT, Teofrastem<br />

musikis warmoSobis wyaro sam afeqtSi aRmoaCina: mwuxarebaSi,<br />

siamovnebaSi da STagonebaSi. radgan fsiqologiur moments aseTi didi<br />

mniSvneloba mieniWa, advilad sarwmunoa is cnobebic, romelTa mixedviT<br />

Teofrastes wesad hqonia musikiT gankurnebis meTodi~ (51.80) kidev erT<br />

peripaTetikos dikearqes `moraluri aspeqtiT Seufasebia da gaukritikebia<br />

`odiseas~ is nawili, sadac homerosma penelope Tavis saqmroebs Seaxvedra.<br />

igi penelopes gamosvlas Tavisi saqmroebis winaSe afasebs keklucobad<br />

mTvrali mamakacebis winaSe da gmobs mas~ (51.89).<br />

peripaTetikosebis aseTi transcendenturi nihilizmi, cxadia,<br />

mxolod imiT ar unda avxsnaT, rom isini aristoteles poziciis<br />

Taviseburi mimdevrebi iyvnen, msgavsi nihilzmi, rogorc mivuTiTeT,<br />

zogadad axasiaTebs elinistur msoflmxedvelobas, Tumca swored<br />

transcendeturisadmi amgvar elinistur nihilizmSi Cans raRac<br />

analogiurisadmi, magram amave dros gansxvavebuli transcendeturi<br />

garkveulobisadmi Sesabamisi da Sesaferisi adgilis Semzadebis<br />

moTxovnilebac da tendenciac. albaT, swored am Wrilidan gamomdinare,<br />

ar uyurebda losevi maincadamainc dekadenturad elinizmis periods,<br />

winaaRmdeg SemTxvevaSi, gaugebari gaxdeboda misi Tvalsazrisi, romlis<br />

Tanaxmadac, elinisturi periodi erTsa da imave dros gulgatexolobacaa<br />

da amave dros arcaa gulgatexiloba. aseTi, erTi SexedviT, paradoqsis<br />

43


amoxsna imaSi mdgomareobs, rom, Tuki kvdebodnen Zveli RmerTebi,<br />

sanacvlod, axali orientacia axali RmerTis saxiT, Tavis<br />

winaswarmoxazulobaSi ukve adreul elinistur xanaSic igrZnoboda.<br />

epikurec ki, elinisturi periodis atomisti da materialisti<br />

filosofosi `sruliadac ar aris aTeisti am sityvis trivialuri<br />

gagebiT, igi ar uaryofs RmerTebis arsebobas. misi azriT, RmerTebi<br />

arseboben, magram isini ar arian brbos mier warmosaxuli RmerTebis<br />

msgavsni. Amitom, is ki ara scodavs, vinc brbos RmerTebs uaryofs, aramed<br />

is, vinc iziarebs brbos Tvalsazriss RmerTebis Sesaxeb, radgan brbos<br />

gamonaTqvamebi RmerTebze misi uSualo xilvis Sedegi ki ar aris, aramed<br />

yalbi monagonia~ (51.107). maSasadame, sokratem, platonma, aristotelem da<br />

maTma mimdevrebma, TavianTdauneburad didi samsaxuri gauwies mistikos<br />

filon aleqsandriels, berZnuli filosofiis bibliur teqstebze<br />

misadagebisa da amiT monoTeizmis kidev ufro metad gamyareba -<br />

gamarTlebis saqmeSi. marTalia, antikuri epoqis yvela filosofosi<br />

monoTeisturi azrovnebis muxtiT ar gamoirCeoda, magram sokrateplatoni-aristoteledan<br />

moyolebuli, zogadad monoTeisturi muxti<br />

imdenad mZlavrad igrZnoboda, poliTeisturi azrovnebidan monoTeistur<br />

azrovnebaze zogadad kacobriobis cnobierebis gardaqmnis gardauvaloba,<br />

elinistur periodSi, ukve cxadi da gasagebi iyo. SeniSvnis saxiT aqve<br />

unda mivuTiToT, rom monoTeisturi msoflxedviT iudaisturi religia<br />

qristianobamdec gamoirCeoda da sokrate-platon-aristotelemdec, magram<br />

mas mxolod patara eTnikuri jgufi aRiarebda da amdenad, ar hqonda<br />

iseTi masobrivi da epoqaluri xasiaTi, rogoric sokrates, platonis,<br />

aristoteles da maT mimdevarTa Tvalsazrisebs. Sesabamisad, am<br />

filosofosebTan monoTeisturi muxtis momZlavreba iudaizmis gavleniT<br />

ar momxdara, imis miuxedavad, rom maT Tvalsazrisebs iudaizmi droSi win<br />

uswrebda. samagierod, swored iudaistur msoflmxedvelobaze aRzrdilma<br />

filon aleqsandrielma, safuZveli erT-erTma pirvelma daudo ანტიკური<br />

ეპოქის filosofosTa naazrevis bibliur teqstebze misadagebas da<br />

amisdakvalad, ანტიკური ფილოსოფიის ქრიstianulad interpretaciis<br />

SesaZleblobas biZgi Tundac avtomaturad da Tavisdauneburad, erT-erTma<br />

pirvelma misca, romelic SemdgomSi, qristianma filosofosebma kidev<br />

44


ufro ganaviTares. daaxloebiT aseTive konteqstSi SegviZlia movixsenioT<br />

filon aleqsandrielis Tanamedrove romaeli filosofosi senekac,<br />

ramdenadac qristianul saazrovno sivrceSi senekas Sexedulebebis<br />

Tavisebur interpretaciebsac vxvdebiT. filon aleqsandrielica da<br />

senekac, TavianTi moRvaweobis periodis mixedviT, elinistur periods<br />

ganekuTvnebian, magram maTi msoflmxedveloba imdenad axlos dgas შუა<br />

საუკუნეების saazrovno არეალთან, mizanSewonilად მიგვაჩნია, მათი<br />

თვალსაზრისები სწორედ შუა საუკუნეების saazrovno sivrcესთან<br />

ურთიერთმიმართებაში ganvixiloT. aseve mizanSewonilad migvaCnia,<br />

antikurobis ukanaskneli etapis, gviani elinizmis zogierTi moazrovnis<br />

Tvalsazrisic amave WrilSi ganvixiloT amave mizeziT. sxva sityvebiT,<br />

filon aleqsandrielisa da senekas TvalsazrisTa gviandeli elinizmisa<br />

da Sua saukuneebis gadmosaxedidan mimoxilva, vfiqrobT, savsebiT<br />

misaRebi unda iyos. Sesabamisad, Sua saukuneebis gadmosaxedidan, miT<br />

ufro sainteresoa, sakuTriv antikurobis ukanaskneli etapis, gviandeli<br />

elinizmis garkveuli warmomadgenlebis, magaliTad, avgustines<br />

Sexedulebebi, aseve neoplatonikosebis emanaciis Teoriaც, ramdenadac<br />

neoplatonikosebma TvianTi emanaciis TeoriiT, monoTeisturi<br />

qristianuli RmerTis ideis ganmtkicebis saqmeSi TavianTdauneburad<br />

mniSvnelovani wvlili Seitanes. rac Seexeba Sua saukuneebis xelovnebas:<br />

cxadia, xelovnebac nebsiT Tu uneblied, qristianuli msoflmxedvelobis,<br />

qristianuli sulieri muxtis gamomxatveli gaxda. Tu am konteqsts nicSes<br />

logikis mixedviT ganvav rcobT, SegviZlia, ganvacxadoT, rom antikuri<br />

dionisuri da apolonuri ltolvebi, qristianul epoqaSi qristianuli<br />

SinaarsiT SeiniRbnen.<br />

$ 2. RmerTi da mxatvruli teqstis hermenevtikuli<br />

horizonti gviandel elinizmSi, Sua saukuneebisa<br />

da aRorZinebis epoqების filosofiaSi<br />

elinistur periodSi, marTalia poliTeisturi warmodgenebi anu<br />

transcendenturi RmerTebis rwmena TandaTan kargavda Zalas, magram es<br />

45


sulac ar niSnavda transcendenturi ganzomilebis rogorc aseTis<br />

uaryofas. msgavsi gaupirovnebeli transcendenturi erTgvari<br />

transcendenturi vakuumi aRmoCndeboda, Sesabamisad, cxadze cxadi iyo,<br />

transcendenturi RmerTebis uaryofis Sedegad aRmocenebuli<br />

trancendenturi vakuumi axal garkveulobas unda amoevso, iseT<br />

garkveulobas, romelic aRar iqneboda mravali, magram amave dros<br />

swored transcendenturi iqneboda da aki aseTi transcendenturi<br />

garkveulobis konturebic, dawyebuli sokratedan da platonidan, ufro<br />

da ufro ikveTeboda. samarTlianoba moiTxovs, aqve miuTiToT, rom arc<br />

platonis, arc aristotelesa da arc neoplatonikosebis moZRvreba<br />

qristianuli msoflmxedvelobis Camoyalibebas ar gulisxmobda, piriqiT<br />

`aleqsandriaSi pirvelma neoplatonikosma amonios sakam qristianoba<br />

dagmo da warmarTuli platonuri moZRvrebis ganaxleba daiwyo. plotine<br />

da gansakuTrebiT misi mowafe porfiri, aseve neoplatonizmis klasikosi<br />

prokle, sakmaod mkacrad akritikebdnen qristianobas, radgan<br />

darwmunebulni iyvnen, rom mxolod platonis moZRvrebiT SeiZleboda<br />

umaRlesi WeSmaritebis wvdoma~ (52.301). amdenad, platonidan da platonis<br />

akademiis moRvaweTagan moyolebuli, neoplatonizmiT damTavrebuli, es<br />

moZRvrebani qristianuli msoflmxedvelobis aRmocenebasa da<br />

damkvidrebas imdenad uwyobdnen xels, ramdenadac qristianobis<br />

momxreebma miTiTebuli moZRvrebani TavianT miznebs Zalze warmatebiT<br />

moarges. qristianobis momxreebma, TavianT msoflmxedvelobas ara marto<br />

platonisa da misi mimdevrebis, berZnuli da romauli stoicizmis,<br />

epikureizmis, ekleqtizmis da sxva mimdinareobaTa ideebic aseve<br />

warmatebiT miusadages. qristianobis momxreTaTvis, platonis moZRvrebis<br />

emanaciuri tendenciebi da stoikosTa, epikurelTa Tu ekleqtikosTa<br />

moZRvrebani, mSvenieri Wrili aRmoCnda monoTeisturi qristianuli<br />

RmerTis gamomdinareobisTvis. platonis moZRvrebis emanaciuri muxti<br />

marTlac mSvenivrad SeTanawyobadi gamodga stoelTa msjelobaze<br />

`RmerTi aris gonieri suli, romelic yovel arss msWvalavs~ (51.259),<br />

aseve ekleqtikos ciceronis Sexedulebaze _ romlis Tanaxmadac,<br />

`samyaros iseve hyavs gonieri Semoqmedi da warmmarTveli, rogorc<br />

xelovnebis nimuSebs Tavisi xelovani-Semoqmedi, arqiteqtori an mxatvari~<br />

46


(51.335). TviTon platonis moZRvrebis emanaciuri tendenciebi ki<br />

safuZvlianad aqvs Camoyalibebuli mexuTe saukunis aTenis neoplatonuri<br />

skolis warmomadgenels prokle likiels: `prokle ayalibebs Tavis<br />

originalur Tvalsazriss erTidan simravlis emanaciisa, erTis gasvlisa<br />

TavisTavidan emanaciis aqtSi da ukudabrunebisa TavisTavSi,<br />

ganviTarebulia triadis is umaRlesi formulireba, romliTac umaRles<br />

donezea ayvanili neoplatonuri moZRvrebis sistematizaciis<br />

SesaZleblobebi: arsebulis yofna upirveles mizezSi - `mone~ _ erTSi,<br />

erTidan simravlis gamosvla, `emanacia~ _ `proodos~ da emanirebulis<br />

ukudabruneba erTSi _ `epistrofe~ _ ganxorcieleba simravlis Serwymisa<br />

zearsul erTTan. sabolod, triadam aseTi saxe miiRo: pirveli arsi _<br />

`mone~ _ yofieris simSvideSi, misi gasvla TavisTavidan _ emanacia da<br />

ukudabruneba. es procesia, dinamikaa, magram droul-vrceuli<br />

procesisagan sruliad sxvaa: es aris mwarmoeblis gasvla warmoebulSi<br />

da warmoebulis dabruneba mwarmoebelSi. es `producirebaa~ axali arsis<br />

Semoqmedebaa, magram ar aris arc moZraoba da arc qmnadoba fizikuri<br />

gagebiT, es umaRlesi metafizikaa da saqme gvaqvs umaRlesi RvTaebrivi<br />

arsis TviTqmedebasTan~ (52.232). aseTi yvelfris `gamomsxivebeli~ erTi, ra<br />

Tqma unda, mSvenier fons qmnida platonisa da neoplatonikosebis<br />

moZRvrebaTa qristianul msoflmxedvelobaze misadagebisTvis, imis<br />

miuxedavad, rom igi, miTiTebuli `umaRlesi metafizikurobis~ gamo,<br />

TiTqos Zalze mowyvetilia fizikuri samyarosgan. aseTi `mowyvetiloba~<br />

imdenad mniSvnelobs, ramdenadac erTidan, rogorc umaRlesi RvTaebrivi<br />

arsidan simravlis emanacia SeiZleba Cven ver avxsnaT bolomde, anu Cven<br />

ver gavigoT umaRlesi RvTaebrivi arsidan, rogorc umaRlesi<br />

metafizikurobidan siRrmiseuli gamomdinareoba simravlisa, fizikuri<br />

samyarosi, Torem aseTi kavSiri saerTod rom gamovricxoT, maSin<br />

gaugebari dagvrCeboda saerTod idea metafizikuri arsidan samyaros<br />

simravlis gamomdinareobisa. pirvelerTidan simravlis gamomdinareobis<br />

aseTi erTdroulad racionalur-iracionaluri Wrili, erTis mxriv,<br />

aristoteles moZRvrebis qristianuli msoflmxedvelobis mixedviT<br />

interpretaciis saSualebasac iZleva, ramdenadac materiac siRrmiseulad<br />

swored metafizikuri erTarsidan unda `gamosxivdebodes~, meores mxriv<br />

47


ki mSvenier fons qmnis stoelTa kidev erTi Tvalsazrisis<br />

`SesrutvisTvis~, romlis Tanaxmadac transcendenturi RmerTi amave dros<br />

yvelafris imanenturi safuZvelicaa: `stoelebis RmerTi pirveli<br />

mizezicaa da sabolooc, magram igi samyarosTvis imanenturia, mxolod<br />

masSia da isic asrulebs msoflio logosis funqcias~ (51.155). aqedan<br />

gamomdinare, sruliad gasagebia, Tuki qristianobis momxreebisTvis<br />

`RmerTi yvelganaa, igi SenSicaa~ (52.101). es Tvalsazrisi, cxadia, erTgvar<br />

panTeistur situaciasac gulisxmobs. sxva sityvebiT, `emanaciis~ Teoria<br />

iseTi uzogadesi gadmosaxedia, romelic cxadia, Taviseburad Seicavs<br />

panTeizmis ideasac. panTeizmi, rogorc aseTi, ucxo arc antikuri<br />

epoqisTvis iyo, magram poliTeisturi panTeizmisagan qristianuli<br />

panTeizmi swored Tavisi monoTeisturi xasiaTiT gansxvavdeba da amdenad<br />

igi siaxles warmoadgens, anu mravlidan ki ar gamomdinareobs mravali<br />

da mravalSi ki ar aris mravali, aramed RmerTSi, rogorc erTSi aris<br />

yvelaferi, rogorc simravle - buneba da yvelaferSi, simravleSi,<br />

bunebaSi aris RmerTi. aseTi tipis panTeizmis mimdevaria magaliTad, Cv. w.<br />

aR-iT II saukunis qristiani filosofosi ipolite romaeli, romlis<br />

Tanaxmadac: `yvelaferi iyo RmerTSi da RmerTi iyo yvelaferSi~ (52.365).<br />

msgavs qristianul panTeizms ufro dafuZnebulad<br />

vxvdebiTGfsevdodionise areopagelis moZRvrebaSi. qristianul<br />

TeologiaSi swored misma moZRvrebam daamkvidra safuZvlianad<br />

qristianuli panTeizmi, romelsac Semdgom, Sua saukuneebis panTeisturi<br />

Tvalsazrisebi emyareboda. magaliTad, ioane skot eriugena saukuneebis<br />

Semdeg pirdapir acxadebs: `yvelaferi RmerTSia da RmerTi yvelaferSia~<br />

(19.95). SeniSvnis saxiT aqve unda mivuTiToT, rom msjelobis sxva Temaa,<br />

esa Tu is oficialuri religia kanonikuri TvalsazrisiT rogor egueba<br />

panTeistur Sexedulebebs. ramdenadac Cvens mizans oficialur<br />

religiaTa kanonikuri Tvalsazrisebis panTeizmTan urTierTmimarTebis<br />

garkveva ar warmoadgens, amdenad am Temas arc ganvixilavT, miT umetes<br />

roca, panTeizmi oficialur qristianul kanonikasTan SeuTavsebadia.<br />

qristianuli msoflmxedveloba, am yvelaferTan erTad, naTelia,<br />

sakuTari wiaRis gareT ver datovebda iracionalizmisa Tu aracnobieris<br />

ganzomilebebsac, winaaRmdeg SemTxvevaSi ver aRmoCndeboda<br />

48


yovlismomcveli, `yovlisSemwovi~ da vinaidan `emanaciuri~ platonizmi<br />

mas amis saSualebasac aZlevda, cxadia, man es mizani sisruleSi moiyvana,<br />

miT umetes, roca platonisa da neoplatonikosebis moZRvreba qristianul<br />

msoflmxedvelobas iracionalizmisa da aracnobieris racionalizmTan da<br />

cnobierTan SeTanawyobis mSvenier winapirobebs uqmnida. qristianulma<br />

msoflmxedvelobam ra Tqma unda, es Sansi xelidan ar gauSva da<br />

miTiTebuli Canafiqri swored platonisa da neoplatonistur<br />

moZRvrebebze dayrdnobiT ganaxorciela. platonisa da neoplatonikosebis<br />

moZRvreba rom saamiso saSualebas iZleoda, amas isev da isev plotines<br />

moZRvreba adasturebs: `hegelis filosofiis istoriaSi plotines<br />

moZRvreba da, saerTod, neoplatonizmi Sefasebulia rogorc antikuri<br />

filosofiis uaryofis uaryofa: berZnuli filosofia pirvel etapze<br />

iracionalur-miTologiur azrovnebasTan iyo dakavSirebuli da misi<br />

pirveli uaryofa ganxorcielda klasikuri berZnuli filosofiis<br />

Sedevrebis – platonisa da aristoteles racionalistur moZRvrebebSi –<br />

neoplatonizmma maTi uaryofis uaryofiT SeinarCuna racionalizmi da<br />

masTan daakavSira iracionaluri, mistikuri, eqstaturi, Teoriuli<br />

momentebi~ (52.216). platonizmis swored iracionalistur interpretacias<br />

warmoadgens qristianuli filosofiis warmomadgenlis tertulianes<br />

mtkicebac, rom `sulis siRrmidan wamosuli aracnobieri gancda gonebis<br />

sabuTze ufro Zlieria~ (19.8). tertulianes am Tvalsazriss Taviseburad<br />

emTxveva netari avrelius avgustines Sexeduleba, ramdenadac misTvis<br />

rwmena refleqsiamdea mocemuli, igi iracionaluri aqti ufroa. swored<br />

am konteqtsSi iZens avgustinesTan rwmena uaRresad aRmatebul<br />

mniSvnelobas, `rwmena gagebis safuZveli xdeba – rac ar gwams, verc<br />

gaigeb. formula `mwams, raTa gavigo~ anselm kenterberiels miewereba,<br />

magram amisi safuZveli avgustinesTanaa Semzadebuli. RmerTis rwmena win<br />

unda uZRodes saganTa axsna-ganmartebas, radgan is, risi rwmenac<br />

gagvaCnia, gvexmareba mis ufro metad gagebaSi, goneba miT ufro<br />

gabedulad miiwevs win, rac ufro sarwmunosTan aqvs saqme... aq mkveTrad<br />

gamoCnda avgustines midrekileba iracionalizmisken. misi azriT, neba<br />

rwmenasTan aris dakavSirebuli, nebis Tavisufleba sruli saxiT rwmenaSi<br />

xorcieldeba. RvTaebrivma nebam Tavisi Tavi adamianur nebaSi gaacxada<br />

49


wmenis saxiT da ase amaRlda Semecnebis poziciidan neba gonebaze,<br />

rwmenam goneba daimorCila: sulis umaRlesi mizania netari simSvidis<br />

miRweva RvTaebrivi WeSmaritebis WvretaSi. am mizans ver axorcielebs<br />

goneba, radgan mas RmerTis Sesaxeb mxolod uaryofiTi<br />

gansazRvrulobebis miRweva SeuZlia racionaluri gziT da miT ufro<br />

empiriuli, grZnobadi SemecnebiT, RmerTis wvdoma SeuZlebelia~<br />

(52.262_263).<br />

iqneb sakvirvelic ki iyos, magram faqtia, iseTi racionalisti<br />

qristiani filosofosi, rogoric anselm kenterberialia, swored<br />

iracionalisturi poziciebidan mivida im debulebis aRiarebamde, romlis<br />

safuZvelic ukve avgustinesTan iyo Semzadebuli. rogorac mivuTiTeT, es<br />

debulebaa _ `mwams, raTa gavigo~. anselmi marTalia `yovelives gonebiT<br />

gagebas cdilobs, magram is mxolod damxmare saSualebaa rwmenisTvis~<br />

(19.103), amitom `gonebis didi ndobis miuxedavad anselmis<br />

msoflmxedvelobrivi pozicia unda daxasiaTdes, rogorc meTodologiuri<br />

racionalizmi, romlis safuZveli da mizani rwmenis ueWvelobaa~ (19.104).<br />

rwmenisa da gagebis swored amgvar Wrils gulisxmobs anselm<br />

kenterberielis orive debuleba: `mwams raTa Sevimecno~ da `rwmenam unda<br />

gageba eZebos~ (19.103).<br />

urTierTsawinaaRmdego poziciebidan erTidaigive daskvnamde misvla,<br />

pirvelyovlisa, iqneb, TviTon urTierTsawinaaRmdegos pirobiTobaze<br />

miuTiTebdes imdenad, ramdenadac avgustines iracionalizmSi<br />

racionalizmic imTaviTve igulisxmeba da anselm kenterberialis<br />

racionalizmSi iarcionalizmis elementebic aSkaraa. sxva sityvebiT, am<br />

filosofosebTan da ara marto maTTan, erTis mxriv, racionalizmSi<br />

iracionalizmis gancda da meore mxriv, iracionalizmSi racionalizmis<br />

gulveba, Sesabamis winapirobebs qmnis maTi ufro ukeTesad<br />

SeTanawyobisTvis da aki aseTi SeTanawyoba qristianobis kidev erTma<br />

didma momxrem, Toma aqvinelma ganaxorciela kidec. am filosofosis<br />

naazrevs SegviZlia sayovelTaoc ki vuwodoT, radganac masSi<br />

erTmaneTTanaa SeTanawyobili ara marto racionaluri da iracionaluri,<br />

aramed cnobieric da aracnobieric, materialuric da idealuric,<br />

zogadic da erTeulic, mokled, platoniseulic da aristoteleseulic<br />

50


(neoplatonizebuli aristotele). sxvagvarad, Toma aqvinelis moZRvreba<br />

iseTi ekleqtizmia, sadac elinuridan moyolebuli da elinizmis<br />

periodiT gagrZelebuli, misi drois qristianuli filosofiis CaTvliT,<br />

yvela mimarTulebis Tvalsazrisia Sejerebuli da qristianuli<br />

filosofiis Semdgomi ganviTarebis realuri konturebic ki nagulisxmevgansazRvrulia:<br />

`Toma anselmis racionalizmis winaaRmdegia, fiqrobs,<br />

rom RmerTis arsebobis dasabuTeba ar unda vandoT mxolod ganswavlul<br />

gonebas. maSin igi miuwvdomeli darCeba ubralo adamianebisaTvis. arc<br />

tertulianes iracionalizmi moswons, radgan icis, rom adamianisaTvis ar<br />

SeiZleba damajerebeli iyos is, rac azrovnebis ZiriTad principebs<br />

ewinaaRmdegeba. magram yoveli religia, raRacnairad swored amgvar<br />

principebs emyareba. amitom Tomas racionalizmi Taviseburi faruli<br />

iracionalizmia. RmerTi Cveni SemecnebisaTvis miuwvdomelia da mis<br />

gasagebad gamocxadebaa saWiro. Tomas surs gaaerTianos empirizmi,<br />

racionalizmi da iracionalizmi... Tomas surs daasabuTos, rom RmerTi<br />

aramarto zogadsa da sayovelTaos Seimecnebs, aramed erTeulsac,<br />

ganumeorebelsac. mxolod zogadis Semecnebis unari naklovaneba<br />

iqneboda, radgan erTeuli gacilebiT mets Seicavs, vidre zogadi. RmerTi<br />

ucodinari iqneboda zogaddTan erTad erTeulic rom ar icodes; ar<br />

icodes grZnobad nivTTa is formebi, romlebic SesaZlebelia mxolod<br />

materialurTan kavSiriT. materia formasTan kavSirSi warmoadgens<br />

individualuri, konkretuli yofieris SesaZleblobas. am azriT ewodeba<br />

materias individualobis principi. materiis gamoa, rom erTi zogadi<br />

forma individualur formaTa uamravi saxiT vlindeba sagnebSi... RmerTis<br />

codnisa da samyaros mimarTebis bunebis gansamartavad, Toma iyenebs<br />

xelovanisa da xelovnebis nawarmoebis mimarTebis analogias. rogorc<br />

xelovanma winaswar icis jer ar arsebuli, magram mis mier ukve<br />

warmosaxuli suraTi, aseve RmerTma icis ara marto yoveli arsebuli,<br />

aramed ararsebulic, mizezSi SeiZleba igulisxmebodes Sedegi, sanam igi<br />

ganxorcieldebodes... ramdenadac RmerTi TavisSi Seicavs yvela<br />

SesaZlebel upiratesobas da Rirebulebas, igi SeiZleba miviCnioT yoveli<br />

yofieris pirvelsaxed, anu yoveli arsebulis miznad, xolo meore mxriv,<br />

yoveli arsebuli ganvixiloT rogorc RmerTis naklovani ganxorcieleba.<br />

51


adamianis gonebas, romelsac ara aqvs RmerTis arsebis sruli codna, am<br />

SesaZleblobis realizeba ar SeuZlia. mxolod RmerTis gonebas, rogorc<br />

absoluturs, ZaluZs es, radgan Tavad warmoadgens amgvar realizacias.<br />

es niSnavs, rom igi sakuTar TavSi, rogorc yovelives mizezsa da mizanSi<br />

arsebuli sxvadasxva aspeqtis ganxilviT amoikiTxavs yoveli sagnis<br />

specifikurobas da zRvrul SesaZleblobebs~ (19.285, 296, 298_299).<br />

amdenad, qristianuli msoflmxedveloba marTlac sakuTar TavSi<br />

`isrutavda~ da Taviseburad isadagebda yvela arsebul da SesaZlebel<br />

Tvalsazriss, raTa amiT miTiTebuli TvalsazrisebisTvis sxva aranairi<br />

gza ar daetovebina, grada qristianuli msoflmxedvelobis farglebSi<br />

gamarTlebisa. ra Tqma unda, es konteqsti, SemdgomSi raime SesaZlo<br />

mimarTulebis isev da isev qristianul wiaRSi Sewovis erTgvar<br />

garantiasac gulisxmobda, Tumca saamisod qristianul msoflmxedvelobas<br />

imTaviTve ufro myari garantia Wirdeboda, vidre es ama Tu im moazrovnis<br />

kerZo Tvalsazrisis mixedviT warsuli msoflmxedvelobis interpretacia<br />

gaxldaT. ufro zustad, meti damajereblobisTvis, amgvar kerZo<br />

Tvalsazrisebs aucileblad xelSesaxebi safuZveli unda hqonoda, iseTi<br />

safuZveli, romelic apriori aqsiomis funqcias ikisrebda. amnairi<br />

aqsiomaturi principis saWiroebas, cxadia, Teologebi imTaviTve<br />

grZnodnen da aki Cveni welTaRricxvis pirvelive saukuneebidan jer kidev<br />

filon aleqsandrielTan, sworedac amgvar saRmrTo wignebze apelirebas<br />

vxvdebiT. Sesabamisad, იუდეველ ფილონ ალექსანდრიელთანაც da qristiani<br />

filosofosebis mTels Semdgom pleadaSic amosaval wertilad swored<br />

saRmrTo wignebi iTvleboda, romlebic drodadro kidev ufro daixvewa<br />

da sabolood im saxiT Camoyalibda, romelic dRes Zveli da axali<br />

aRTqmis, anu bibliis saxiT gvaqvs mocemuli. ese igi, tertulianesac,<br />

avgustinesac, Toma aqvinelsac da sxva qristian Teolog-filosofosebsac<br />

ukve hqondaT miTiTebuli xelSesaxebi sayrdeni saRmrTo wignebis saxiT.<br />

Aaki, zemoT, pirveli Tavis pirvelive paragrafSi mivuTiTeT, rom<br />

gansakuTrebuli wvlili saRmrTo wignebis erTian sistemad dalagebis<br />

SesaZleblobaSi, jer kidev pirvel saukuneSi, anu tertulianemde,<br />

avgustinemde, Toma aqvinelamde Tu sxva Teologebamde adre, erT-erTma<br />

pirvelma swored filon aleqsandrielma Seitanა. რაც შეეხება ფილონ<br />

52


ალექსანდრიელის თანამედროვე რომაელ ფილოსოფოსს სენეკას, ქრისტიანულ<br />

სააზროვნო სივრცეში სენეკას თვალსაზრისების ერთგვარ ინერპრეტაციებსაც<br />

ვხვდებით: „senekasTan, qristianobis momamzadebeli wina safexuri Zalumad<br />

igrZnoba. senekam qristianuli religiis warmoSobamde wamoayena umaRlesi<br />

qristianuli moralis principi: yvela adamiani Zma da megobaria, yvela<br />

Tanasworia RmerTis winaSe. yvelani warmoSobilni arian erTiani<br />

gonebrivi sawyisidan... senekasTan filosofia sabolood RmerTis<br />

samsaxurSi dgeba~ (51.273). es suliskveTeba, cxadia, saRmrTo wignebis, anu<br />

bibliis ZiriTadi eTikuri principia. senekasTan vxvdebiT aseve<br />

„suliwmindis“ თავისებურ გაგებასაც: `senekas ganmartebiT, CvenSi Sinaganad<br />

moqmedebs `suliwminda~, romelic Tvalyurs gvadevnebs, Cvens qcevebs<br />

marTavs, gvexmareba sikeTisa da borotebis garCevaSi. Cvenzea<br />

damokidebuli misi yuradReba, is, Tu ramdenad vaRiarebT da mivsdevT<br />

mas~ (51.266). saRmrTo wignebi ver iqneboda mTlad srulyofili Tu igi<br />

bunebis sferos auxsnels da sulierTan Seusabamoს datovebda, შესაბამისი<br />

გამოსავალი ki კვლავაც სენეკას შეხედულებებში იმთავითვე შეიძლება<br />

ამოვიკითხოთ: “სენეკა cdilobs, aucileblobis Sesaxeb stoelTa principi<br />

Tanmimdevrulad gaarkvios da gansazRvros misi mimarTeba RmerTTan,<br />

bedTan, gonebasTan, samyarosTan, bunebasTan. sabolood gamodis, rom<br />

RmerTi yovel maTganTan wilnayaria, rom buneba ar SeiZleba arsebobdes<br />

RmerTis gareSe da arc RmerTi bunebis gareSe~ (51.267). aseTi senekaseuli<br />

panTeizmi zogadad Seesabameba filon aleqsandrielis<br />

msoflmxedvelobas, Tumca, filon aleqsandrielTan panTeisturi muxti<br />

platonis მოძღვრების Taviseburad gagebis safuZvelzea Semcirebuli,<br />

logosis, rogorc `Suamavlis~ funqciis ufro aqtiurad warmoCeniT:<br />

`filon aleqsandrieli aRiarebda piTagorasa da platonis moZRvrebaTa<br />

did mniSvnelobas da maTSi eZebda saRmrTo wignTa ideebis filosofiur<br />

safuZvlebs. amasTan erTad man stoicizmis Zlieri gavlenac ganicada~<br />

(51.345_346). filonma `ganaviTara axali moZRvreba emanaciis Sesaxeb,<br />

romelic jer mxolod Canasaxis saxiT iyo warmodgenili... filonTan<br />

emanaciis ZaliT daukavSirdeba RmerTi-zearsi mis pirvel Semoqmedebas<br />

logoss da misi SuamavlobiT grZnobad yofiers. logoss ekisreba<br />

53


RmerTsa da bunebas Soris erTianobis dadgena da TviT am cnebaSi ukve<br />

adreve igulisxmeboda samyaros erTianoba, misi struqturuli sazrisi.<br />

amave dros logosi aris sityva, pirveli gacxadeba, gaxsna RmerTis<br />

qmedebisa~ (51.347_348) bibliis pirveli fraza _ Tavdapirvelad iyo sityva<br />

da sityva igi iyo RmerTi _ cxadia, savsebiT Seesabameba logosis sityvad<br />

da sityvis logosad gagebis, rogorc RmerTis qmedebis gaxsnis<br />

filoniseul Tvalsazriss, Tumca es ar iyo mxolod filonis<br />

Sexeduleba, msgavsi Sexeduleba stoikosebTanac gvxvdeba, amitom:<br />

`filoni angariSs uwevda stoelebis moZRvrebas logosis Sesaxeb da maTi<br />

gavleniT logoss axasiaTebs rogorc msoflio gonebas, samyaros<br />

mamoZravebelsa da kanonzomierebas. misi azriT, adamianur gonebaSi<br />

logosi ganxorcielebulia mikrokosmosis doneze, amitom adamianisaTvis<br />

logosis saSualebiT gaixsneba gza RmerTisaken, misi gacxadebisaken~<br />

(51.348). amdenad, `logoss kosmologiuri funqciis garda anTropologiuri<br />

funqciac aqvs dakisrebuli, ramdenadac logosi aris Suamavali ara<br />

marto RmerTsa da samyaros Soris, aramed RmerTsa da adamians Sorisac~<br />

(51.349). amasTan, `filonis moZRvrebaSi aris erTi arsebiTi ram, romelic<br />

misticizmis organul nawils warmoadgens – misatikuri Wvreta, eqstazi,<br />

gamocxadeba rogorc adamianis arsebobis umaRlesi mizani. qristianuli<br />

filosofiis gviandel periodSi misticizmis es arsebiTi Tavisebureba<br />

gansxvavebul Sefasebasa da ganviTarebas moipovebs~ (51.350_351).<br />

maSasadame, filonisa da senekas da ara marto maTi moZRvrebebis<br />

ZiriTadi Tezisebi umeteswilad emTxveva saRmrTo wignebis (bibliis)<br />

ZiriTad Tezisebs, razec Semdgom mTeli qristianuli filosofia<br />

ganviTarda, magram imTaviTve cxadi iyo, rom bibliis teqsts axsna mainc<br />

dasWirdeboda, ramdenadac `teqstis sityva-sityviTi ganmartebisas<br />

gaugebari xdeboda RvTaebrivi arsisaTvis sruliad gaumarTlebeli<br />

qmedebebis miwera, amouxsneli rCeboda teqstSi arsebuli winaaRmdegobani<br />

da calkeuli alegoriebi~ (51.346_347). bibliaSi marTlacaa iseTi<br />

adgilebi, romlebic mouazrebadia, zogic eTikur principebs uxeSad<br />

ewinaaRmdegeba. aseT paradoqsul garemoebebze refleqsia jer kidev<br />

tertulianem ganaxorciela. magaliTad, savsebiT mouazrebadia<br />

`virwmunoT adamianis saxiT (gaadamianurebulad) movlenili RmerTi,<br />

54


omelmac xorcieli sxeuli miiRo qalwulisagan dabadebiT~ (52.87),<br />

RmerTisagan msxverplis gaRebis moTxovna ki, marTlac araeTikurad<br />

gamoiyureba – gavixsenoT is momenti, roca RmerTma abraams isaakis<br />

mokvla sTxova. TviTon tertuliane bibliaSi mocemul aseT momentebs<br />

absurds uwodebs, magram mas mainc swams da swored imitom, rom absurdia.<br />

`mwams, radgan absurdia~ (52.86) _ es fraza swored terturlianes<br />

ekuTvnis da aseTi suliskveTeba swored im garemoebidan amodis, romlis<br />

mixedviTac bibliaSi mocemul absurdul situaciebs adamianuri logika<br />

ver Cawvdeba. aseT viTarebas qristianobis sxva momxreebic, cxadia<br />

acnobierebdnen da amitomac dadga `teqstze alegoriis mixedviT muSaobis<br />

praqtikuli da Teologiur-filosofiuri mniSvneloba dRis wesrigSi~<br />

(51.347). msgavsi samuSao dRis wesrigi filon aleqsandrielTan ukve<br />

imTaviTve idga, raTa garkveuli gauazrebadi Tu araeTikuri<br />

mocemulobebi `alegoriulad~ mainc gaazrebadni da eTikurni<br />

gamxdariyvnen. `filonma amocanad daisaxa eCvenebina filosofiisa da<br />

saRmrTo wignTa dedaarsis sinTezirebis SesaZlebloba da izruna<br />

Sesabamisi meTodisa da moZRvrebis CamoyalibebisaTvis. WeSmaritebis<br />

erTaderTobis mtkicebisTvis man alegoriuli meTodi ganaviTara, romlis<br />

winamorbedi iyo saberZneTSi stoelebis simboloebis Teoria da maT mier<br />

berZnuli miTebis axsnis wesi~ (51.346). Tavis mxriv, stoelTagan alegoriis<br />

yvelaze TvalnaTel magaliTs iZleva qrisiposi, romlis mixedviTac,<br />

`miTologiuri RmerTebi arseboben rogorc kosmosis calkeul nawilTa<br />

alegoriebi, magaliTad, kronosi aRniSnavs nakadTa dinebas, realur<br />

miwiers, hefestosi – cecxls da a.S~ (51.155). am adreul anu berZnul<br />

stoikur alegorizmSi ukve Cans miTologiuri poliTeisturi cnobierebis<br />

dasasrulis dasawyisi, ramdenadac ukve TviTon adreul stoelebTan<br />

`alegoriuli TvalsazrisiT moixseniebodnen usulo, utyvi bunebis<br />

obieqtebi~ (51.156). amdenad, filoni alegoriul meTods iqneb marTlac<br />

stoelebisgan sesxulobs, magram im gansxvavebiT, rom filonTan alegoria<br />

swored rom meTodis gagebiTaa mocemuli da ara RmerTTan Tu bunebis<br />

sagnebTan igiveobrivi saxiT. sxva sityvebiT, filonTan alegoria is gzaa,<br />

romelmac garkveul mouazrebad Tu araeTikur Sinaarsebs miRma<br />

raRacnairad, Tundac iracionalurad swored azrobrivi da eTikuri unda<br />

55


dagvanaxos. am konteqstSi filonTan TiTqos winaswaraa moxazuli<br />

tertulianes zemoT motanili frazis gamarTleba _ `mwams, radgan<br />

absurdia~. Sesabamisad, gasagebia, ratomac daamuSava filonma<br />

`alegoriuli meTodis safexurebrivi Tanamimdevroba mTliani formaluri<br />

struqturis Sesabamisad, romlis mixedviT pirveli safexuria bibliis<br />

teqstze muSaoba, mis debulebebze yuradRebis fiqsireba, meore safexuria<br />

am debulebebis ganmarteba maTSi filosofiuri sazrisis aRmoCenis<br />

mizniT, mesame safexurze dadgindeba mocemul debulebebSi gamoyenebuli<br />

saRmrTo simboloebisa da maTi Sinaarsobrivi ganmsazRvrelis<br />

filosofiuri cnebis igiveoba~ (51.346). am konteqstis mixedviT unda<br />

gaviazroT erTi SexedviT, ucnauri alegoriuli Sedarebebi filonTan,<br />

magaliTad, `bibliaSi moxseniebuli personaJebis saxelebi mis mier<br />

axsnili iyo sxvadasxva sulier mdgomareobaTa simboloebad, maTve<br />

ukvaSirebda zneobrivi qcevis saxeebs. filoni sityvaTa etimologiur<br />

mniSvnelobasac iSveliebda, magaliTad, adami – gonebas, eva – sicocxlesa<br />

da grZnobas, kaeni – ugunurebasa da angarebas gamoxatavda. zogjer igi<br />

SemTxveviT niSnebs aqcevda yuradRebas da vefxvs ganmartavda, rogorc<br />

`Jins~, aqlems _ `mexsierebas~, Txas _ `simarTlisken swrafvas~ ~<br />

(51.352_353). filonis es, erTi SexedviT, ucnauri alegorizmi imdenad<br />

ucnaurad aRar mogveCveneba, Tuki mas alegoriis gagebis filoniseulive<br />

zogad Wrils miuyenebT. aseT SemTxvvaSi, magaliTad goneba da grZnoba<br />

ara marTla adamisa da evas saxiT mogvecema, aramed gonebisa da grZnobis<br />

adamsa da evaze SedarebiT raRacnairad nagrZnob-nawvdomia gonebisa da<br />

grZnobis raoba maT TavisTavadobaSi. aseve unda gavigoT vefxvis `JinTan~,<br />

aqlemis `mexsierebasTan~, Txis `simarTlesTan~ filoniseuli alegoriuli<br />

Sedarebebic. Sesabamisad, bibliis mouazrebadi da araeTikuri pasaJebis<br />

racionalurobisa da eTikurobis aseTive nagrZnob-nawvdomis saxiT<br />

gagebis SesaZlebloba swored alegoriul prizmaSi gveZleva. maSasadame,<br />

filonis msgavsi alegoriuli Tvalsazrisi, erTgvari gamamarTlebeli<br />

saxiT mieyeneba bibliis zemoT miTiTebul e.w. paradoqsul pasaJebs, anu<br />

igi `arsebiTad TavisTavSi Seicavs yvela qristianul warmodgenas:<br />

adamianis TanSobil codvas, logoss, romelic gadaiqca Suamavlad<br />

56


RmerTsa da adamians Soris, monaniebas, RmerTisTvis sakuTari gulis<br />

Sewirvas~ (51.350).<br />

saboloo jamSi, `bibliis teqstze Taviseburi Zaldatanebis<br />

miuxedavad, romelsac filoni zog SemTxvevaSi mimarTavda, man Tavisi<br />

alegoriis meTodis danergviT filosofiisa da RvTismetyvelebis<br />

gaerTianebis pirveli seriozuli mcdeloba ganaxorciela. man safuZveli<br />

Cauyara saRmrTo wignTa mimarT, erTi mxriv, hermenevtikul midgomas,<br />

romelic Semdeg avgustinem Teologiuri hermenevtikis doneze aiyvana,<br />

meore mxriv, saTave daudo Sua saukuneebSi im mecnierul-sqolastikuri<br />

(samecniero skoluri) moRvaweobis farTod gaSlas, romelsac cnobili<br />

moazrovneni didi STagonebiT eweodnen saxarebaTa da sxva saRmrTo<br />

wignTa komentarebisa da axsna-ganmartebis mimarTulebiT~ (51.353).<br />

avgustinem, naSromSi _ `qristianuli mecniereba anu wminda<br />

hermenevtikis safuZvlebi da saeklesio mWevrmetyveleba~ _ marTlac<br />

seriozulad gaamaxvila yuradReba filon aleqsandrielis mier pivel<br />

saukuneTa mijnaze danergil saRmrTo wignTa gagebis tradiciaze, oRond<br />

filonisgan gansxvavebiT, ZiriTadi aqcenti niSanTa Teoriaze gadaitana:<br />

`avgustinem saRmrTo wignTa interpretaciis Teoriuli safuZvlebis<br />

damuSavebisas stoelTa niSnis Teoria gamoiyena da Camoayaliba e.w.<br />

hermenevtikuli meTodi, romlis mixedviT, bibliis teqsti WeSmaritebis<br />

Sesaxeb daSifrul informacias iZleva da saWiroa am Sifrebis gageba.<br />

episkoposi moazrovne ufro Sors midis _ ena RmerTis WeSmaritebaTa<br />

daSifruli niSnebiT muSaobs. es upirveles yovlisa saRmrTo wignis enas<br />

exeba da Semdeg _ TviT grZnobadi sinamdvile da adamiani RmerTis<br />

WeSmaritebaTa Sifruli niSnebiT arsebobs. avgustinem gansakuTrebuli<br />

yuradReba gaamaxvila enobriv niSnebze da maTi axsna miiCnia<br />

WeSmaritisagan mcdaris, qristianobisa da warmarTuli antikuri<br />

filosofiuri azrovnebis garCevis kriteriumad. misi azriT, warmarTul<br />

teqstebSi enobrivi niSnebi ar iZleva Tavdapirvel WeSmaritebaze<br />

informacias, qristianuli teqstebi ki iseT Sifrebzea agebuli, romelnic<br />

swori informaciis wyaroa WeSmaritebis wvdomisTvis... adamiani Semecnebas<br />

axorcielebs saganTa samyaroSi maTi moxmarebis procesSi, amave dros igi<br />

moixmars enas, sityviT niSnebs, sagnebi aRniSnulni arian niSnebiT, anu<br />

57


sityvebiT, sityva bgerebiT an asoebiT aRiniSneba. arsebobs am niSanTa<br />

WeSmariti SeerTebis wesebi. magram WeSmariti SemecnebisTvis ar aris<br />

sakmarisi niSan-sityvaTa SeerTebis siswore, aramed amis gareSea TviT<br />

azrTa WeSmariteba, romelic daSifrulia garkveuli niSnebiT. niSnebi<br />

orgvaria: bunebrivi da xelovnuri. xelovnuri niSnebi SeTanxmebiTaa<br />

dadgenili da maTi gadacema xdeba gansazRvruli sulieri moZraobis<br />

ZaliT. adamianTa urTierTSuRlma gansazRvra enaTa da damwerlobaTa<br />

gansxvavebani. adamianebs saerTo aqvT azrovnebis wesebi, rac azrovnebas<br />

ki ar gvaswavlis, aramed gagvagebinebs sworsa da araswor kavSirebs~<br />

(52.265, 266).<br />

avgustines aseTi Tvalsazrisidan gamomdinare, pirvel rigSi<br />

ibadeba kiTxva: saidan askvnida es filosofosi, rom warmarTul<br />

teqstebSi bunebrivi niSnebi ar iZlevian Tavdapirvel WeSmaritebaze<br />

informacias, xolo qristianuli teqstebi aseT WeSmarit Sifrebzea<br />

agebuli am kiTxvaze pasuxis gasacemad, mizanSewonilia stoelTa<br />

niSnebis Teorias SevexoT, radgan rogorc mivuTiTeT, avgustinem<br />

interpretaciis faruli safuZvlebis damuSavebisas, safuZvlad am<br />

TemasTan dakavSirebiT stoelTa Tvalsazrisi gamoiyena: `gonebis<br />

moRvaweobis, logikuri azrovnebis bunebaSi sakmado Rrmad garkvevis<br />

Sedegad stoelebma aRmoaCines, rom Semecnebis procesi ar aris martivi<br />

asaxvis, anabeWdebis, anasaxebis SeZenisa da cnobierebaSi damagrebis<br />

meqanikuri procesi. SemecnebaSi sami momenti monawileobs: aRmniSvneli<br />

(sityva), aRsaniSni (sagani) da sazrisi im sityvisa, romliTac<br />

aRmniSvnelSi gamoiTqmeba aRsaniSnis obieqturi dedaarsi. es mesame aris<br />

`leqtoni~ (sityvasityviT `gamoTqmuli~), arasxeulebrivi, aramaterialuri<br />

(romelic gamoiTqmeba an daiwereba), gansxvavebuli sityvisaganac da am<br />

sityviT aRniSnuli sagnisganac. stoelebis mixedviT, sityva TavisTavSi<br />

raRaca sxeulebriv garkveulobas Seicavs, sityva bgerebisgan Sedgeba...<br />

`leqtonis~ cnebis SemotaniT stoelebma axali problema daayenes, maT<br />

dasves sakiTxi, materialurisa da fsiqikurisagan gansxvavebuli<br />

obieqturi arsis iseTi saxeobis Sesaxeb, romelsac sakmaod gvian<br />

neokantianelebma mniSvnelobisa da Rirebulebis cnebebi Seufardes,<br />

huserlis fenomenologiaSi ki misi analogia obieqturad arsebuli<br />

58


idealuri sazrisi. sagangebo kvlevis sagania, magram winaswarve SeiZleba<br />

iTqvas, rom `leqtonis~ Sesaxeb stoleTa moZRvrebaSi platonis ideebis<br />

Teoriis trasformaciis momentic moiZebneba... sabolood SeiZleba iTqvas,<br />

rom stoelebTan `leqtonis~ cnebaSi Cadebulia iseTi Sinaarsi, romelic<br />

gamoxatavs azris wminda obieqtsac da wminda azris sagansac, iseT<br />

sinamdviles, romelic damoukidebelia rogorc SegrZnebebisa da<br />

aRqmebisagan, ise sxeulebrivisagan. aqve isic unda davumatoT, rom<br />

`leqtonis~ mniSvneloba ar ifargleba arc Semecnebis Teoriisa da arc<br />

logikis sazRvrebiT, mas stoelebTan gacilebiT ufro farTo,<br />

ontologiis momcveli mniSvneloba aqvs~ (51.187, 188).<br />

rogorc xedavT, warmarTuli stoicizmis niSnis TeoriaSi<br />

monoTeizmis principebi ukve Zalze mkafiod ikveTeba. es gansakuTrebiT<br />

stoelebis mier `leqtonis~ gagebaSi Cans, amitomac SegviZlia stoelebTan<br />

platonis ideebis Teoriis transformaciis safuZvelic davinaxoT da<br />

`leqtonis~ gagebas ontologiuri mniSvnelobac mivaniWoT monoTeisturi<br />

mimarTulebiT ganviTarebis perspeqtiviT. amdenad, vfiqrobT, avgustine<br />

maincadamainc imas ki Aar adasturebda, TiTqos warmarTul teqstebSi<br />

enobrivi niSnebi pirdapiri gagebiT ar iZlevian Tavdapirvel<br />

WeSmaritebaze infromacias, aramed imas, rom warmarTebi amgvari enobrivi<br />

WeSmaritebis adekvaturad interpretacias ver axerxebdnen, Sesabamisad,<br />

maT enobriv niSnebSi imTaviTve mocemuli WeSmariteba mcdari<br />

interpretaciis morevSi iyo Cakarguli da SeTanxmebiT dadgenili<br />

xelovnuri niSnebis sulieri ZaliT gadacemis procesic aseTi mcdari<br />

interpretaciis mixedviT miedineboda, rac ganapirobebda imas, rom<br />

warmarTuli teqstebis enobrivi niSnebi Tavdapirvel WeSmaritebaze<br />

informaciis ver mocemis STabeWdilebas tovebda. Tavis mxriv, avgustines<br />

mixedviT, qristianuli teqstebi Tavdapirvel WeSmarit Sifrebze<br />

imdenadaa agebuli, ramdenadac am teqstebis adekvaturad gagebis pirobebi<br />

winaswarmoxazulis saxiT, rogorc es stoikosTa niSanTa Teoriidanac<br />

davinaxeT, warmarTul teqstebSicaa mocemuli. ufro zustad, avgustines,<br />

Cans, swored stoikosTa niSanTa Teoriam daanaxa warmarTul teqstebSi<br />

ukve winaswarmoxazulis saxiT nagulisxmevi WeSmariti Sifrebis<br />

adekvaturad anu WeSmariti Tvalsazrisis mixedviT interpretaciis<br />

59


SesaZlebloba. Tavis mxriv, interpretaciis Teoriuli safuZvlebis<br />

damuSavebiT miRebuli ZiriTadi postulatebi enobrivi Tu sxva tipis<br />

gansxvavebaTa miRma `mdebare~ azrovnebis wesebis saerToobis gamo yvela<br />

adamianisTvis saerTo unda gamxdariyo, iseve rogorc amave mizezis<br />

wyalobiT, filonis alegoriuli meTodis Teoriuli safuZvlebis arsi<br />

yvelasTvis erTnairad gasagebi unda gamxdariyo da amave dros<br />

miTiTebuli enobrivi Tu sxva tipis gansxvavebaTa Sesabamisi<br />

interpretaciis Sinaarsic swored ZiriTadi Teoriuli safuZvlebis<br />

CarCoebs ar unda gascdenoda. Sua saukuneebis moazrovneebi swored<br />

amgvar WrilSi ganixilavdnen mTelisa da nawilebis urTierTmimarTebasac.<br />

mTelisa da nawilebis urTierTmimarTebaze refleqsias jer kidev<br />

antikuri moazrovneebi akeTebdnen, magram misi hermenevtikul WrilSi<br />

safuZvlianad gadmotana swored Sua saukuneebis moazrovneebma<br />

ganaxorcieles. imave filon aleqsandrielTan da avgustinesTan saRmrTo<br />

teqstis romelime konkretul epizods, marTalia aseve konkretuli<br />

alegoria da konkretuli enobrivi Sifri mieyeneba, magram amgvar<br />

konkretulobaSi apriori mTlianis `sunTqva~ igrZnoba, radgan rom ara am<br />

konkretulis mTelidan gamomdinareoba, konkretuli SeiZleba ramdenadme<br />

gasagebi mainc yofiliyo, magram igi saerTo konteqstidan amovardnili<br />

darCeboda. meore mxriv, saRmrTo wignebs ver gavigebT mTlianobaSi, Tuki<br />

ver CavwvdebiT misi Semadgeneli nawilebis arss. Sesabamisad, Sua<br />

saukuneebis filosofosebic swored im daskvnamde midiodnen, rogor<br />

daskvnamdec saukuneebis Semdeg magaliTad, asti mivida: ama Tu im teqstis,<br />

maT Soris bibliis nawilebi SeiZleba TavisTavad konkretulobaSic<br />

iyvnen gasagebni, maT Soris alegoriis meTodiTac, magram es<br />

konkretulobani mainc imdenad arian gasagebni, ramdenadac mTelis gaSlagamovlinebani<br />

arian da mTelic imdenad gaigeba, ramdenadac am Tavis<br />

konkretul gaSla-gamovilnebaSi sakuTar Tavs wvdeba. ase Seikra bibliis<br />

safuZvelze `hermenevtikuli wre~ Sua saukuneebSi, romelic rogorc<br />

meTodi, Semdgomi periodis moazrovneebmac aitaces. gadameric, roca Sua<br />

saukuneebis hermenevtikul kvleva-Ziebebs exeba, erTmniSvnelovnad<br />

miuTiTebs: `saRvTo werilis namdvili sazrisi, cxadia, erTmniSvnelovnad<br />

gasagebi ar aris yvelgan da yovelTvis. calkeuli fragmentis gageba<br />

60


gapirobebulia saRvTo werilis mTlianobis gagebiT, iseve rogorc piriku<br />

– es mTeli SeiZleba nawvdomi iyos mxolod calkeuli fragmentebis<br />

gagebis wyalobiT. mTelisa da nawilebis mimarTebis amgvari Caketiloba<br />

TavisTavad ar aris raRac axali. is icoda ukve antikurma ritorikam,<br />

romelic adarebs srulyofil sityvas organul sxeuls, mimarTebas Tavsa<br />

da sxeulis sxva nawilebs Soris~ (71.223).<br />

mTelisa da nawilebis amgvari urTierTmimarTebis WrilSi Cawnuli<br />

bibliuri Sinaarsebis Tavisebur asaxvas warmoadgens Sua saukuneebis<br />

xelovnebac. sxva sityvebiT, xelovnebis verc erTi dargi vercerT epoqaSi<br />

verasdros acdeba misive Tanadrouli epoqaluri saazrovno garemodan<br />

gamomdinare Sinaarsebs. Sua saukuneebsac, rogorc davinaxeT, sakuTari<br />

saazrovno garemo axasiaTebda da Sesabamisad am epoqis mxatvruli<br />

teqstic mTlianad qristianul Sinaarss asxivebda. es Tvalsazrisi sulac<br />

ar niSnavs imas, TiTqos Sua saukuneebis xelovnebaSi epoqis saazrovno<br />

garemos `gamosxiveba~ ZaldatanebiTi aqti iyo, piriqiT, igi iseTive<br />

Zaldautanebeli, bunebrivi mdgomareobaa, rogorc sulieri Zvrebi<br />

kacobriobis istoriaSi, magaliTad _ poliTeisturi cnobierebis<br />

monoTeisturi cnobierebiT Secvlis procesi. poliTeisturi azrovnebidan<br />

monoTeistur azrovnebaze gadawyobis xangrZlivi procesi zustadac rom<br />

grndiozuli gardatexis etapia kacobriobis azrovnebaSi, magram amave<br />

dros, aseTi gardatexa, aSkarad aracnobier xasiaTs atarebda.<br />

kacobriobis azrovneba marTlac nabij-nabij, momavlis Sedegebis<br />

winaswarganWvretis gareSe mieqaneboda poliTesituri Sexedulebebidan<br />

monoTesiturisken da roca Cveni welTaRricxvis pirvel saukuneebSi,<br />

Sedegebi ukve saxeze iyo, iqneb garkveul ideologiur Tu sxva tipis<br />

mizanmimarTul qmedebebsac hqonda adgili, magram aseT mizanmimarTulebas<br />

zurgs ukve swored manamde globalur masStabebSi ganxorcielebuli<br />

aRwerili procesi umagrebda. amgvar sulier-kulturul viTarebas<br />

zedmiwevniT kargad axasiaTebs germanel romantikosTa erT-erTi beladi,<br />

cnobili poeti da moazrovne novalisi. kerZod, werilSi `qrsitianoba Tu<br />

evropa~ igi wers: `Sua saukuneebi iyo brwyinvale dro, roca evropaSi<br />

qristianoba batonobda da yvelas saerTo interesi akavSirebda, roca<br />

61


TiToeuls bavSvuri ndoba hqonda RmerTis, rac uadvilebda maT Tavisi<br />

amqveyniuri daniSnulebis Sesrulebas~ (19.5).<br />

zemoTqmulidan gamomdinare, ra Tqma unda, Sua saukuneebis<br />

mxatvruli teqstic verafriT acdeboda religiur Sinaarsebs, imdenad<br />

ramdenadac Sua saukuneebis sulier-kulturuli atmosfero amave epoqaSi<br />

moRvawe mxatvruli teqstis SemqmnelisTvisac imTaviTve aracnobierad,<br />

apriori `misi~ iyo. swored am konteqstis mixedviT unda gavigoT Sua<br />

saukuneebis xelovnebaSi imdroindeli saazrovno garemos mixedviT<br />

nakarnaxevi Sinaarsebis asaxvis faqti da ara ZaldatanebiTi<br />

mniSvnelobiT. amdenad, is, rasac fridrix Selingi, rilke, imanuel kanti<br />

da sxva filosofosebi Zaldautanlobas uwodeben, mxatvruli teqstis<br />

aRmocenebis mTavari pirobaa da Sua saukuneebis xelovnebaSi, aseve sxva<br />

epoqebis xelovnebaSic, epoqis ideebica da grZnobebic swored<br />

Zaldautaneblad, bunebrivad airekleba. yvela epoqis xelovani, antikuri<br />

filosofiis erT-erT mTavar burjs, platons Tu davesesxebiT, udavod<br />

`gondakarguli~ moqmedebs da Tanamedrove terminologiiT Tu vityviT,<br />

swored am aracnobieri moqmedebisas eZleva xelovans misi Tanadrouli<br />

saazrovno ganwyobilebebi yvelaze wminda, `bavSvuri~ saxiT. sxva<br />

sityvebiT, xelovans aseTi ganwyobilebebi TviTcnobierebamde,<br />

refleqsiamde aqvs mocemuli da am ukanasknelsac igi mxatvrul teqstSi,<br />

mxatvrul qmnilebaSi, aseve bunebrivad da Zaldautaneblad gadaaqvs.<br />

Sesabamisad, absurdulad gamoiyureba kiTxva Sua saukuneebis xelovnebis<br />

SesaZlo naZaladevobis Taobaze, aseve imis Sesaxeb, TiTqos xelovani<br />

aracnobieri moqmedebisas mxatvrul teqsts epoqis Sinaarss ver SesZens.<br />

aracnobieri SemoqmedebiTi aqti xelovans araTu xels ar uSlis epoqis<br />

saazrovno ganwyobilebebis mxatvrul teqstSi gadatanis gzaze, aramed<br />

aseT dros mas epoqis ideebi da grZnobebi xelovnebis qmnilebaSi<br />

sruliad bunebrivad, yvelaze wminda saxiT gadaaqvs, Tanac aseTi<br />

bunebrivi siwminde yovelgvar Zaldatanebas, Sesabamisad cnobieri<br />

muSaobis monur winaswarganzraxulobas savsebiT gamoricxavs. aqedan<br />

gamomdinare, Sua saukuneebSi moRvawe xelovansac savsebiT miesadageba<br />

fridrix Sileris sityvebi, romlis Tanaxmadac, `Semoqmedebis aqtis<br />

momamzadebeli mdgomareobisas is (Semoqmedi) ver poulobs TavisTavSi<br />

62


aime saxes, sagans; arsebobs mxolod raRac musikaluri ganwyobileba,<br />

romelsac Semdgom mosdevs poeturi idea~ (7.313). swored aseT WrilSi<br />

aireklavda Sua sakuneebis Semoqmedi mis Tanadroul saazrovno<br />

atmosferos da Sesabamisad, bunebrivia, rom Sua saukuneebis mxatvruli<br />

teqstic mTlianad qristianul Sinaarss `asxivebda~. ipolit teni am<br />

viTarebas ase aRgviwers eklesiis agebulebaze, rogorc qristianuli<br />

arqiteqturis mwvervalze msjelobisas: `Senoba Tavisi ekvderis<br />

mowyobilobiT gamosaxavs jvars, romelzec suli dalia qristem, mrgvali<br />

sarkmlebi Tavisi almasiseburi yvavilebiT gamosaxaven samaridiso vards,<br />

romlis furclebic warmoadgenen gamoxsnilTa sulebs. yoveli nawilis<br />

sidide Seesabameba saRmrTo ricxvebs. meore mxriv, Senobis formebi<br />

Tavisi simdidriT, ucnaurobiT, gabedulebiT, sifaqiziT da<br />

uzarmazarobiT, kargad Seesabameba fantaziis TavSeukaveblobas da<br />

cnobismoyvareobas. aseTi sulis mqone adamians esaWiroeba cocxali,<br />

mravalnairi, cvalebadi, ukiduresi da ucnauri SegrZnebebi. aRarc svetsa<br />

xmaroben, arc horizontalur gardigardmo gadafenas, aRarc mrgval<br />

TaRs, mokled rom vTqvaT, uaryofen antikuri arqiteqturis mtkice<br />

saZirkvels~ (38.56). msgavs qristianul Sinaarss `asxivebda~ Sua<br />

saukuneebis musikac. am tipis musika `aZlevs adamians samlocvelo<br />

eqstazs, romelsac usasrulobisken gavyavarT, musika wyvets adamians<br />

miwieri cxovrebisagan da amaRlebs mas ciur sferoebamde. musika<br />

didebuli saCuqaria, romliTac RmerTma adamiani daajildova~ (93.27).<br />

musikis amgvari gageba SeiZleba iTqvas, zustad emTxveva musikis<br />

neoplatonistur gagebas. magaliTad, neoplatonikos plotines mixedviT,<br />

`musika adamianis suls amaRlebs da ganaridebs grZnobadi sagnebisagan,<br />

amzadebs mas saazrovno samyaros WvretisaTvis. musikis moyvaruli<br />

aracnobierad iswrafvis harmoniisa da sikeTisaken, gmobs borotiseuls,<br />

bgeraTa harmoniis abstraqcia xdeba materialurisagan, tkbobis mizezi is<br />

ki ar aris, Tu ra instrumentze sruldeba musikaluri nawarmoebi, aramed<br />

sruliad mowyvetilad amisagan, suli idealuri harmoniiT tkbobas<br />

eZleva” (52.212). amas garda, plotine `aviTarebs platonis moZRvrebas<br />

mSvenierebis safexurebis Sesaxeb da arCevs mSvenierebis gamoxatvis<br />

sxvadasxva formebs, miuTiTebs mSvenierebaze xelovnebaSi, mecnierebaSi,<br />

63


zneobaSi, romelTac suli sabolood erTianobaSi moaqcevs da gonis<br />

safexurze amaRlebuli mzaobaSia pirvelarsTan miaxloebisTvis~<br />

(52.212_213). musikisa da saerTod xelovnebis forma-Sinaarsis Taobaze<br />

platonisa da neoplatonikosebis aseTi Sexeduleba, qristianuli<br />

msfolmedvelobisTvis racionaluri da misaRebi iqneboda da rogorc<br />

zeviT vnaxeT, qristianma filosofos-Teologebma platonisa da<br />

neoplatonikosebis miTiTebuli Tvalsazrisi musikisa da zogadad<br />

xelovnebis qristianul gagebas warmatebiT miusadages kidec. Sua<br />

saukuneebis moraluri muxtis aRwerili logikis mixedviT, ra Tqma unda,<br />

imdroindeli ferwerac, skulpturaca da poeziac bunebrivad sazrdoobda.<br />

xelovnebis es saxeobebi marTalia poliTeisturi epoqis Sinaarsebsac<br />

gamoxatavdnen, magram rogorc zemoT erTgan ukve avRniSneT,<br />

gamoxatavdnen ara WeSmaritebad, aramed imis gaxsenebis saSualebad, rom<br />

qristianobamde arsebobda poliTeisturi cnobiereba, rogorc adamianis<br />

religiuri cnobierebis ganviTarebis sawyisi da mcdari etapi.<br />

kacobriobis religiuri cnobierebis ganviTarebis amgvar logikaze Tavis<br />

SromebSi hegelic miuTiTebs.<br />

qristianuli msoflmxedvelobis saazrovno garemosa da amave epoqis<br />

xelovnebis urTierTCawmulobidan gamomdinare, Sua saukuneebis<br />

xelovnebis gagebis horizontic, cxadia, savsebiT Seesabameboda saRmrTo<br />

wignebis gagebis horizonts. metic, ukve gagebis aseTsave WrilSi iyo<br />

moqceuli antikuri xelovnebis gaazrebis SesaZleblobac, rogorc amaze<br />

ukve araerTxel miuTiTeT. Sesabamisad, Sua saukuneebis xelovnebis<br />

nebismieri konkretuli nawarmoebi mTlianobaSi gaigeboda, rogorc<br />

konkretuli nawilebis TavisTavad gagebadi erToblioba, magram es<br />

konkretulobani mainc imdenad arian gagebadni, ramdenadac mTliani<br />

mxatvruli teqstis gaSla-gamovlinebebs warmoadgenen, romelTa<br />

meSveobiTac Tavdapirveli mTliani idea sakuTar Tavs kvlavac nawilebis<br />

Tavdapirvel safuZvliseul erTianobad wvdeba. teqstis gagebis aseT<br />

struqturaSi miuRebeli TavisTavad araferia, magram Sua saukuneebis<br />

Semdgom, aRorZinebis (reformaciis, humanizmis) epoqaSi, mravali<br />

moazrovnisTvis teqstis gagebis miTiTebuli struqturis wiaRSi<br />

dafaruli saxiT nagulisxmevi aqsiomaturi principebi aRmoCnda<br />

64


miuRebeli. kerZod, Sua saukuneebis qristiani filosofos-Teologebi<br />

saRmrTo teqstebis gagebis hermenevtikul Wrils ise ki warmosaxavdnen,<br />

TiTqos saRmrTo teqstebi alegoriuli Tu sxva tipis midgomebiT<br />

TavisTavad gasagebni iyvnen, magram sinamdvileSi isini apriori<br />

emyarebodnen saeklesio dogmatikasa Tu qristian TeologTa avtoritets.<br />

aseT viTarebaze erT-erTma pirvelma miuTiTa reformaciis TvalsaCino<br />

warmomadgenelma martin luTerma, roca ganacxada _ `saRmrTo wignebi<br />

sakuTari TaviT sawvdomni arian~ (7.396). sxvagvarad, es debuleba,<br />

saRmrTo wignebis gagebis gzaze, ara mxolod saWirod ar Tvlida<br />

saeklesio dogmatikaze Tu sxva gareSe avtoritetebze damyarebas, aramed<br />

gulisxmobda imasac, rom saeklesio dogmatikaca da sxva gareSe<br />

avtoritetebic saRmrTo wignebis gagebis SesaZleblobas araTu aioleben,<br />

sinamdvileSi ufro aerTuleben kidec. gadameris Tanaxmad: `marad<br />

sakiTxavi saRmrTo wigni eklesiisTvis iyo biblia, magram misi gageba<br />

ganisazRvreboda da reformatorTa azriT Zneldeboda saeklesio<br />

dogmatikis tradiciiT~ (71.222). Tavis mxriv, martin luTerma, saRmrTo<br />

wignebis gagebis gzaze, saeklesio Tu sxva avtoritetebis uaryofis<br />

pirobebSi, SeinarCuna saRmrTo wignebis gagebis Sua saukuneobrivi sqema,<br />

magram Tavad gagebis axleburi Wrili ukve uaResad mniSvnelovani<br />

simptomebis aSkara maniSnebeli iyo: TviTon luTers saeklesio dogmebisa<br />

da avtoritetebis uaryofa, sulac ar ucdia saRmrTo wignebSi mocemuli<br />

Sinaarsebis uaryofasTan gaeigivebina, magram saRmrTo teqstebis gagebis<br />

luTeranuli Wrili, imis miuxedavad, ra rogor surda luTers, apriori<br />

gulisxmobda saRmrTo teqstebis Sinaarsebis uaryofis SesaZleblobasac.<br />

es Wrili ki Tavis mxriv uaRresad uaxlovdeboda msoflgagebis<br />

neoplatonistur gadmosaxeds. Tuki neoplatonistur monoTeizme SeiZleba<br />

msjeloba, es iseTi monoTeizmia, romelic erTi da imave dros, Sors dgas<br />

poliTeisturi cnobierebisganac da religiis gagebis monoTeisturqristianuli<br />

interpretaciisganac. aki aRorZinebis epoqis moazrovneebic<br />

swored azrovnebis amgvari stiliT xasiaTdebian, radgan isini, erTi<br />

mxriv, aRar gamoirCevian kanonikuri religiisadmi uapelacio morCilebiT,<br />

xolo meores mxriv, antikur suls, antikur kulturasa da xelovnebas<br />

rogorRac poliTeisturi safuZvlebis gareSe aRorZineben. swored amitom<br />

65


ewodeba aRorZinebis epoqas `aRorZinebis epoqa~ _ am epoqis moazrovneebs<br />

antikuri kultura poliTeisturi cnobierebiTurT rom aRedginaT, igi<br />

iqneboda antikuris ubralo gaxseneba, anu ukan dabruneba da ara<br />

`aRorZineba~. antikuri kulturis qristianuli dogmatikis safuZvelze<br />

xelaxali inetpretacia ki azrovnebis stilis TvalsazrisiT isev Sua<br />

saukuneebs mogvcemda da ara aRorZinebas. amdenad, aRorZinebis epoqa<br />

marTlac saintereso fenomenia, imitom rom `kacobiorbis ganviTarebaSi<br />

yoveli epoqis kultura gardamavalia, igi ganpirobebulia warsuliT da<br />

amzadebs pirobebs momdevnosaTvis. magram aRorZinebis epoqa<br />

gansakuTrebiT imsaxurebs am saxels, ragdan ori savsebiT Camoyalibebuli<br />

da gamokveTili kulturis: feodalizmis da kapitalizmis kulturaTa<br />

Sorisaa moqceuli. Sua saukuneebTan mTeli misi dapirispirebis<br />

miuxedavad aRorZinebis epoqa mniSvnelovnadaa ganmsWvaluli misi<br />

miznebiT da problematikiT, axal epoqasTan mTeli siaxlovis miuxedavad,<br />

gansxvaveba mainc arsebiTi rCeba. aRorZinebis kulturis specifikas ori<br />

didi kulturis swored es urTierTgamsWvalva qmnis. axali da Zveli aq<br />

isea gadaxlarTuli erTmaneTze, rom formaluri SesaZlebloba iqmneba,<br />

es kultura mTlianad mivakuTvnoT Zvels da misi ganviTarebis umaRles<br />

punqtad CavTvaloT, an axals da misi ganviTarebis sawyisidan<br />

warmovidginoT~ (65.142). Cveni azriT, ufro logikuria, aRorZinebis epoqa<br />

axal epoqas mivakuTvnoT da axali epoqa aRorZinebis epoqis sawyisidan<br />

ganviTarebis saxiT warmovidginoT, radgan axali epoqis azrobriv-ideuri<br />

Sinaarsi mTlianad aRorZinebis epoqis ZvelTan urTierTgamsWvaluli<br />

msoflmxedvelobis Tavisebur ataceba-ganviTarebas warmoadgens. aseve,<br />

Cveni azriT, aRorZinebis epoqis sawyisi wertili, yvelaze ufro mainc<br />

martin luTeris reformatorulma saqmianobam gansazRvra, radgan<br />

prqtikulad swored man gakvala gza Tavisufali azrovnebisaken,<br />

Tavisufali azrovneba ki Zvelsa da axals Soris, Tu SeiZleba ase iTqvas,<br />

konkurencias gulisxmobs. ganmanaTleblobis, humanizmisa da sxva amgvar<br />

moZraobaTa aRmoceneba, cxadia, swored Tavisufali saazrovno `bazris~<br />

produqtia, iseTi produqti, romelic ZvelTan dapirispirebis wiaRSi<br />

amoizarda. aRorZinebis epoqis moazrovneebTan ukve veRar vxvdebiT<br />

religiisadmi SeueWvebel damokidebulebas, metic, bevri maTgani<br />

66


eligiebs pirdapir gamonagonsa da siyalbes uwodebs. magaliTad, jer<br />

kidev luTeramde cota xniT adre moRvawe italiel humanist mwerlebs<br />

petrarkasa da bokaCos eWvi SeaqvT religiis dogmebSi. petrarkas<br />

`intimuri lirika mogviTxrobs siyvarulze, ara abstraqtul siyvarulze,<br />

aramed siyvarulze cocxali qaliSvilisadmi (laurasadmi), TiTqmis<br />

mTeli misi poezia miZRvnilia laurasadmi. bokaCo ki Tavis `dekameronSi~<br />

principulad ewinaaRmdegeba xucobis, berobis instituts da msgavs<br />

religiur dogmebs~ (6.19). aseTive Sualedur pozicias iWeren momdevno<br />

periodis frangi da germaneli humanistebi, magaliTad miSel monteni da<br />

iakob boeme. montenisTvis amosavali principi yvelaferSi eWvis Setanaa,<br />

maT Soris Teologiur principebSic. misTvis adamianuri morali<br />

religiisgan unda gaTavisuflebuliyo _ `qristianuli RmerTis saxeliT<br />

espanelebi xocaven amerikel mosaxleobas, angreven maT bednierebas~ (6.53)<br />

_ ambobda igi. boemec swored amdagvarad msjelobda, roca acxadebda _<br />

`CemTvis naTelia, rom yoveli Cxubi da kamaTi religiidan warmoiSva~<br />

(65.171). montenisa da boemesagan gansxvavebiT kidev ufro kategoriulia<br />

benediqt spinoza, romelmac saerTod uaryo nebismieri religiuri<br />

moZRvrebis WeSmariteba. igi pirdapir acxadebs, rom religiaTa<br />

warmoSobis bazisi aris SiSi: `SiSi aris mizezi crurwmenis warmoSobisa,<br />

adamiani am crurwmenis monad iqceva. adamianTa uvicobazea damokidebuli<br />

religiisa da eklesiis avtoriteti. religia saWiroa imisTvis, rom<br />

adamianebi morCilebaSi yavdes mefes, ufross~ (6.207). Sesabamisad, spinozas<br />

mtkicebiT `saRmrTo wignebi dawerilia daaxloebiT ori aTasi wlis<br />

manZilze sxvadasxva avtoris mier gansxvavebuli epoqebis xalxebisTvis.<br />

es wignebi adamianTa dokumentia. unda gairkves, vin werda, ris gamo<br />

werda, visTvis werda, rogor iyo miRebuli isini TanamedroveTa mier, vis<br />

xelSi Cavarda da rogor iqna gadamuSavebuli; agreTve rogor da vin<br />

gaaerTiana isini erT mTlian saRmrTo wignebad~ (6.207). aseTive paToss<br />

iziarebs lesingic: `filosofosi iakobi SromaSi `spinozas filosofiis<br />

Sesaxeb~, gadmogvcems Tavis saubars lesingTan. lesingi am saubarSi<br />

ambobs, rom RvTaebis Sesaxeb orTodoqsuli warmodgenebi misTvis<br />

miuRebelia, rom is spinozas filosofiis momxrea~ (6.245). lesingis<br />

cnobili dramis `naTan brZenis~ mixedviT, namdvili religia keTili<br />

67


saqmeebis keTeba, adamianTa urTierTsiyvarulia da ara dogmaturi<br />

principebisadmi brma erTguleba: `kacobriobis istorias lesingi<br />

ganixilavs ganviTarebis TvalsazrisiT. es istoria aris kacobriorbis<br />

TandaTanobiTi srulqmnis istoria dabali safexurebidan maRlisaken. rac<br />

Seexeba religiebs, isini garkveuli istoriuli epoqiT arian<br />

ganpirobebuli. yoveli religia gamoxatavs ama Tu im epoqis cnobierebas,<br />

Semdgom epoqaSi arsebuli religia aRar Seesabameba kacobriobis<br />

Secvlil moTxovnilebas, misi ganviTarebis axal dones da amitom<br />

icvleba axali religiiT. amdenad, religiebi istoriulad warmoadgens<br />

safexurebs kacobriobis zneobrivi da kulturuli ganviTarebisa.<br />

sabolood unda gaimarjvos gonebam, samarTlianobam da humanizmma,<br />

romelic Secvlis religias~(6.247). analogiur ideebs lesingis<br />

paralelurad lesingze ufro gabedulad avrcelebdnen frangi<br />

ganmanaTleblebi. magaliTad, adreuli franguli ganmanaTleblobis<br />

warmomadgenlis pier beilis mixedviT, `zneoba sruliad damoukidebelia<br />

religiisagan, iseve rogorc, filosofia aris damoukidebeli<br />

religiisagan... zneobrivi normebis Rirseba TviTon am zneobriv normebSi<br />

unda veZeboT, maTi dakavSireba religiasTan maT Rirsebas arafers<br />

Sematebs~(6.303). pier beilis Tanamedrove kidev erTi ganmanaTleblis Jan<br />

melies mixedviT ki, `religia adamianTa gamogonilia, is Sedegia<br />

Secdomisa, iluziisa, eklesiis warmomadgenlebi atyueben xalxs.<br />

dasawyisSi religiuri Sexedulebebi moigones gaiZvera politikosebma,<br />

Semdeg es Sexedulebebi gaavrceles matyuarebma. uvicma, gaunaTlebelma<br />

mosaxleobam brmad daijera es tyuili~(6.305). rac Seexeba volters,<br />

franguli ganmanaTleblobis yvelaze mniSvnelovan warmomadgenels, igi<br />

religiis arsebobas imdenad amarTlebs, ramdenadac `religia saWiroa,<br />

rogorc lagami brbos damorCilebisaTvis. amitom, RmerTi rom ar<br />

arsebuliyo, saWiro iqneboda misi gamogoneba, mxolod am gziT SeiZleba<br />

brboze gabatoneba. RmerTis arsebobis rwmenis gareSe wesrigi<br />

sazogadoebaSi dairRveva, sazogadoeba moispoba~(6.312). volterisgan<br />

ramdenadme gansxvavebul azrebs aviTarebs frangi ganmanaTleblebis<br />

demokratiuli frTis warmomadgeneli Jan Jak ruso: `samarTlian, idealur<br />

sazogadoebaSi unda arsebobdes idealuri religia. es religia unda<br />

68


Seesabamebodes bunebasa da adamianis bunebriv grZnobebs. RmerTi<br />

samyarosa da adamianis Semoqmedia, man Caunerga adamians grZnobiereba da<br />

sindisi. es religia moiTxovs adamianisagan keTil saqmes, grZnobis<br />

gulwrfelobas~(6.351). sainteresoa, rom `es religia~ rusosTanac uaryofs<br />

oficialur religiasa da mis dogmatebs _ `religiuri aRzrda<br />

aucilebeli momentia axali adamianis SeqmnaSi, magram gamocxadebis<br />

religia im saswaulebiT, romliTac savsea igi, rusos mier principuladaa<br />

uaryofili~(6.351).<br />

saerTo jamSi, konkretul niuansebSi SexedulebaTa identurobis<br />

miuxedavad, aRorZinebis epoqis filosofia da xelovneba Sua saukuneebis<br />

saazrovno garemos Tavisebur saxecvlilebas mainc aSkarad adasturebs.<br />

swored azrovnebis amgvar WrilSi ewera ganviTareba SemdgomSi<br />

filosofias, xelovnebas, kulturas da aki marTlac ase moxda.<br />

$3. axsnisa da gagebis safuZvlebi<br />

Ggermanul filosofiaSi<br />

filosofosTagan erT-erTi upirvelesi, romelmac gagebis Teoriis<br />

seriozuli filosofiuri gaazreba mogvca, vilhelm dilTaia. ufro<br />

zustad, Tu sxva manamdel filosofosebTan gagebis, rogorc mecnieruli<br />

Teoriis dafuZnebis konturebi, umeteswilad igulisxmeboda, dilTaisTan<br />

amosavali wertili da refleqsiis sagani swored gagebaa, rogorc<br />

mecnieruli Teoria. gagebis Teorias dilTai Taviseburad afuZnebs.<br />

kerZod, misi mtkicebiT, roca gagebaze vlaparakobT, iq aucileblad<br />

sicocxle igulisxmeba da sadac sicocxlea, swored iqaa gagebac.<br />

Sesabamisad, dilTai bunebas, Tu SeiZleba ase iTqvas, uaRresad didi<br />

manZiliT mijnavs goniT-sulieri samyarosgan, ramdenadac buneba (materia)<br />

am filosofosTan sicocxlis ganzomilebas ar warmoadgens da<br />

amisdakvalad, bunebis (materiis) ganzomilebas gagebis meTodic ar<br />

miesadageba. sxva sityvebiT, dilTaisTan materia uaRresadaa gamijnuli<br />

imaterialurisgan, cnobiereba _ sagnisgan. aseTi gamijvna dilTaisTan<br />

marTlac didi ukiduresobiT xasiaTdeba, im donis ukiduresobiT, rom<br />

araTu cnobierebisa da sagnis raimenairi tipis Tanxvedra-Sesabamisaobaze,<br />

69


maT urTierTSedarebazec ki zedmetia laparaki: `garegani sagnis<br />

WeSmariteba, rogorc xatis Sesabamisoba realobasTan, ar arsebobs,<br />

radgan es realoba arc erT cnobierebaSi ar aris mocemuli da,<br />

maSasadame, gamoricxavs Sedarebas~ (7.370). amitomac, askvnis dilTai, rom<br />

goniT-sulieri samyaro bunebismecnierebaTa principebiTa da kategoriebiT<br />

ar unda vikvlioT, goniT-sulier samyaros bunebismecnierebaTa<br />

kategoriebisgan absoluturad gansxvavebuli kategoriebi Seesabameba.<br />

aqedan gamomdinare, gasagebia dilTais meTodologiuri dualizmic.<br />

bunebisa da goniT-sulieri samyaros erTmaneTisgan ase mkacrad gamijvna,<br />

cxadia, meTodebis Sesabamis gamijvnasac moiTxovs da dilTaic<br />

gamosavals advilad poulobs. misi azriT, axsnis meTodi bunebas unda<br />

mivusadagoT, gagebisa _ goniT-sulier samyaros. sxvagvarad, `Zalze<br />

mokled es gza SegviZlia davaxasiaToT Tavad dilTais mier mocemuli<br />

formuliT, romelic ase SeiZleba gamovTqvaT: `buneba sarbielia axsnisa,<br />

goni _ gagebisa~ (7.374) dilTais es Tvalsazrisi ukeTesad rom gaviazroT,<br />

mizanSewonilia mis azrTa dinebas mivyveT: `gageba grZnobadSi<br />

`dafaruli~ aragrZnobadis amocnobas niSnavs. iseTi grZnobadi masala,<br />

fizikuri fenomeni, romelSic araferia, Tu SeiZleba ase iTqvas,<br />

`Cadebuli~, e. i. romelsac ara aqvs `Sinagani~ mxare, gamosasaxi Sinaarsi,<br />

cxadia, SeuZlebelia gavigoT. aseTi obieqti, dilTais Tanaxmad, unda<br />

aixsnas, is bunebismecnierebis sferos ganekuTvneba da ara<br />

gonismecnierebas~ (7.380).<br />

maSasadame, dilTaisTan bunebas ar axasiaTebs `Sinagani~ mxare,<br />

`siRrmiseuli Sinagani sazrisi~, gancda da mas arc SeiZleba goniTsulieri<br />

sferos meSveobiT vwvdeT da gavigoT, Tavis mxriv, goniT-sulier<br />

samyaros fsiqikuri myofoba ar axasiaTebs: `roca vlaparakobT,<br />

magaliTad, qvis Sesaxeb, vgulisxmobT fizikur movlenas, roca vsaubrobT<br />

SiSis an SimSilis gancdaze, fsiqikuri arsebobis wesi gvaqvs<br />

mxedvelobaSi. aq Cven ar vcdebiT. magram, vTqvaT, vlaparakobT iseT<br />

fenomenebze, rogoricaa ena, mecniereba, zneoba, xelovneba... advili<br />

SesaZlebelia, isinic fsiqikurs mivakuTvnoT: adamianis gareSe, adamianis<br />

qmedebis gareSe isini xom ar arseboben! swored es mikuTvneba iqneba<br />

ontologiuri sibrmavis gamomJRavneba. enas, mecnierebas, zneobas,<br />

70


xelovnebas da sxva am tipis fenomenebs ara aqvT fsiqikuri buneba,<br />

fsiqikuri fenomeni subieqtis kuTvnilebaa, adamianis Sinagani, sulieri<br />

cxovrebis nawilia, individualuria. ena an mecniereba ar daiyvaneba<br />

fsiqikurze, ramdenadac maTTvis arsebiTia swored is, rom yoveli<br />

maTgani, upirveles yovlisa, obieqturia, e. i. ar aris Cemi individualuri<br />

sulieri cxovrebis Semadgeneli nawili. fizikosi qmnis Teorias, poeti<br />

wers leqss, fizikosi da poeti kvdebian, maTi qmnilebebi ki ganagrZoben<br />

arsebobas. es, cxadia, niSnavs imas, rom amgvarad qmnili fenomeni ar<br />

daiyvaneba individis Sinagani, sulieri cxovrebis fenomenebze, ar<br />

daiyvaneba fsiqikaze. mecnierebac da xelovnebac adamianis moRvaweobis<br />

Sedegia, magram subieqtidan, individidan gareT gatanilia,<br />

zeindividualuria, obieqturia. adamianisaTvis bavSvobis asakSi ena<br />

savsebiT obieqturia, garemdebarea, asaTvisebelia, Sesaswavlia. amiT ena<br />

fizikur sagnebs emsgavseba: isinic obieqturni arian. gansxvaveba isaa, rom<br />

mecnierebaSi, xelovnebaSi da sxva msgavs fenomenebSi obieqtad qceulia<br />

goni. maSasadame, am fenomenebisaTvis savsebiT ucxoa fizikuri sxeulis<br />

arsebobis wesi. rogorc Cans, isini arc fizikurni arian da arc<br />

fsiqikurni, maTi arsebobis wesi Taviseburia, SegviZlia vTqvaT, rom esaa<br />

swored obieqturi gonis arsebobis wesi” (7.388_389). dilTais obieqturi<br />

gonic Taviseburad esmis, igi `aTavisuflebs hegels metafizikurspekulaturi<br />

momentebidan: absoluturi gonis formebi _ xelovneba,<br />

religia da filosofia masTan aRar warmoadgenen metafizikurad<br />

gaazrebuli absoluturi gonis TviTwvdomis saSualebebs. isini<br />

`obieqturi gonis~ jgufSi Tavsdebian. `subieqtur gons~ dilTaisTan<br />

upirispirdeba mxolod `obieqturi goni~, romlis safuZvelSi aRar devs<br />

RmerTi: `obieqturi goni~ `subieqturi gonis~ qmnilebaa, gasagnebaa,<br />

metafizikuri Zala dilTaisTan ar Cans. samagierod, aq Cans sicocxle,<br />

sicocxlis gamosaxuleba. sicocxlis gamosaxulebasTan Cven SegviZlia<br />

davamyaroT sasicocxlo kavSiri _ gancdiT vwvdeT mas. es wvdoma<br />

gasagebia, gancda Cveni arsebis totalobaa, Tavad sicocxlea: msgavsi<br />

wvdeba msgavss, sicocxle wvdeba sicocxles” (7.389_390). raTa ukeTesad<br />

dagvanaxos gansxvaveba bunebasa da goniT-sulier samyaroebs Soris,<br />

dilTai mizezobriobis Taobaze Tavisebur Sexedulebasac gvTavazobs,<br />

71


omlis Tanaxmadac, mizezobrioba grZnobad cdaSi ki ar `amoikiTxeba~,<br />

aramed Cveni meSveobiT `emateba~ grZnobadi cdiT mocemul masalas da,<br />

amdenad, mizezobrioba mxolod hipoTezaa. axsniTi mecnierebani, anu<br />

bunebis mecnierebani, dilTais azriT, yovelTvis hipoTezuri,<br />

konstruqciuli da sinTezuri mecnierebebia, maSin roca gonis<br />

mecnierebani ar saWiroeben hipoTezebs, radgan sazrisian kavSirebs gonis<br />

mecnierebebi imTaviTve Sinaganad gulisxmoben da amitomac es Sinaganad<br />

nagulisxmevi sazrisiani kavSirebi gagebis obieqtebs warmoadgenen.<br />

magaliTad, `vkiTxulob frazas: `axla, roca am striqons vwer, SuaRame<br />

iwvis, dneba~. am frazis wvdomisaTvis saWiroa hipoTezebi, adre<br />

izolirebul elementTa sinTezi an konstruireba cxadia, ara! frazis<br />

sazrisi, masSi arsebuli kavSiri, fraziT gamoxatuli ganwyobileba<br />

Tavidanve Sinaganad ganicdeba Cem mier~ (7. 377).<br />

cxadia, unda daveTanxmoT dilTais, rom goniT-sulieri samyaro<br />

bunebismecnierebaTa principebisgan da kategoriebisgan gansxvavebul<br />

asociaciebs warmoSobs, magram gana es sakmarisi mamtkicebelia saimisod,<br />

TiTqos bunebasa da goniT-sulier samyaros aranairi Sinagani kavSiri ar<br />

axasiaTebT ase xom es ori sfero erTmaneTisagan sruliad gaTiSuli<br />

darCeba, rac ara gvgonia, WeSmaritebas Seesabamebodes. ragind Sorsac<br />

unda gaveqceT miTiTebul kavSirs, igi Tavs srulad Tu ara, nawilobriv<br />

mainc amJRavnebs da gvaiZulebs mas yuradReba mivaqcioT. aseT iZulebas<br />

verc dilTai gaeqca, Tumca am siZneles Taviseburad miudga da, SeiZleba<br />

iTqvas, Zalze aradamajerebeli Tvalsazrisi SemogvTavaza, romlis<br />

Tanaxmadac Cveni cnobierebisgan damoukidebeli gare samyaro imdenad<br />

arsebobs, ramdenadac adamians, rogorc ltolvaTa sistemas, gare samyaro<br />

winaaRmdegobaTa saxiT eZleva, rogorc `sxva~. SeiZleba es marTlac ase<br />

gamoiyurebodes, magram aradamajerebloba aq imaSi mdgomareobs, rom gare<br />

samyaros, rogorc `sxvad~ mocemuloba, dilTaisTvis bunebisa da goniTsulieri<br />

samyaros, Sesabamisad bunebismecnieruli da gonismecnieruli<br />

meTodebis gamijvnisaTvis sakmarisi sababia, maSin roca, rogori xarisxis<br />

sxvadyofnadac unda gveZleodes garesamyaro, sinamdvileSi swored imave<br />

xarisxis Sinagan urTierTkavSirze miuTiTebs igi goniT-sulier<br />

samyarosTan, Tundac iribad. maSasadame, garesamyaros, Tundac<br />

72


`sxvadyofnad~ mocemuloba sinamdvileSi Cveni cnobierebisa da<br />

garesamyaros araTu gaTiSulobaze, piriqiT, maTi siRrmiseuli kavSiris<br />

maRal xarisxze mianiSnebs. aqedan gamomdinare ki, bunebis mizez-<br />

Sedegobriv kavSirTa Cvens cnobismier danamatad, anu Cvens cnobismier<br />

hipoTezad gamocxadeba gamosavali sulac ar aris. ufro zustad,<br />

dilTaisTan cnobismieri hipoTezebi gare samyaros garedan, xelovnurad<br />

miewereba, maSin roca hegelTan buneba aseve `sxvadyofnaa~, magram es iseTi<br />

`sxvadyofnaa~, romelic imTaviTve cnobierebaSia Cafesvili, rogorc<br />

safuZvelSi da gauswrebad SesaZleblobaSi gonis TviTCaRrmaveba-<br />

TviTwvdomis gzaze.<br />

amrigad, garesamyaro cnobierebas hipoTeturi kveTebis saSualebas<br />

imdenad aZlevs, ramdenadac, hegeliseulad rom vTqvaT, TviTon gare<br />

samyaro, rogorc gonis `yru Zvra~, imTaviTve gonis TviTwvdomis saboloo<br />

etapTan safexurebrivad ufro axlo mdgomi cnobierebis, rogorc gonis<br />

kidev ufo metad daZrulobis pirmSoa. aqedan gamomdinare, garesamyaroze<br />

cnobierebis hipoTeturi kveTeba araTu hipoTetur, imTaviTve realur<br />

kveTebad gamoiyureba. rogori mizez-Sedegobrivi kavSirebic axasiaTebs<br />

cnobierebas, iseTive mizez-Sedegobrivi kavSirebi axasiaTebs gare<br />

samyarosac da rogori mizez-Sedegobrivi kavSirebic axasiaTebs gare<br />

samyaros, iseTive mizez-Sedegobrivi kavSirebi axasiaTebs cnobierebasac.<br />

cnobierebisa da garesamyaros msgavsi siRrmiseuli TanSewyobilobis, anu<br />

`SuaSi gavlis~ miuxedavad, `SuaSi gavlis~ siZneles georg vilhelm<br />

hegelTan marTalia mainc vawydebiT, radgan cnobierebisa da materiis<br />

safuZvliseuli erTianobis meqanizmis axsna uZnelesi saqmea, magram<br />

hegelTan `SuaSi gavlis~ siZnele cnobierebisa da materiis<br />

safuZvliseuli erTianobis simptomebs mainc gamoxatavs, maSin roca<br />

dilTai `SuaSi gavlis~ siZneles cnobierebisa da materiis ufro metad<br />

daSorebis saSualebad iyenebs.<br />

dilTaize imTaviTve gacilebiT Tanmimdevrulia artur Sopenhaueri,<br />

mTeli misi filosofia `SuaSi gavlis~ siZnelis daZlevis mcdelobaa. igi<br />

kantis msgavsad cnobierebis apriorul formebs aRiarebs. miaCnia, rom<br />

mTeli samyaro Cven swored am apriorul yalibebSi gveZleva da amitomac<br />

askvnis: `samyaro aris Cemi warmodgena~ (7.260). Sopenhaueri amaze ar<br />

73


Cerdeba, radgan `namdvili sinamdvilis~, anu TaviTavadi nivTebis<br />

samyaroSi SeRwevis survili dauZlevelia, magram rogor unda gadavideT<br />

`warmodgenaTa samyarodan~ `TavisTavadi nivTebis~ samyaroze<br />

Sopenhaueris Tanaxmad, sanam Cveni mzera mimarTulia gareT, gare nivTebze<br />

da procesebze, `TavisTavadi nivTis~ sferosken mimavali gza ar Cans: `am<br />

SemTxvevaSi Cven cixesimagres vuvliT gars, vxedavT mis fasads, magram<br />

Sig ver SevdivarT~ (7.272). `SuaSi gavlis~ am siZnelis dasaZlevad<br />

Sopenhaueri dilTaisgan imTaviTve gansxvavebul, hegelis msgavs<br />

Tvalsazriss gvTavazobs. aki hegelisTvisac sinamdvilis dabali formebi,<br />

magaliTad, eleqtrooba an miziduloba ki ar gvagebinebs maRals, aramed<br />

piriqiT, maRali formebi _ dabals. sinamdvilis maRali forma ki<br />

SopenhauerTan TviTcnobierebaa, sinamdvilis `dabal safexurze moqmedi<br />

`Zalebi~ _ miziduloba, eleqtroba, magnetizmi da a.S. ver agvixsnian<br />

sinamdvilis maRal formebs, radgan Tavad saWiroeben gagebas. maTi<br />

gagebis erTaderTi saSualeba ki swored subieqtisken mzeris mobrunebaa.<br />

swored sakuTar TavSi, swored TviTcnobierebis saSualebiT SemiZlia me<br />

vipovo sakuTar TavSi, iseTi ram, rac CemTvis, bunebis Zalisgan<br />

gansxvavebiT, savsebiT gasagebi ramaa da Semdeg, mis safuZvelze, misi<br />

analogiiT, gavigo bunebis Zalebi da kanonebi, fizikuri Tu qimiuri<br />

kanonzomierebebi~ (7.272_273]) cxadia, Sopenhaueris aseTi Tvalsazrisi<br />

Zalze waagavs hegelis mtkicebas, romlis Tanaxmadac gonis<br />

TviTSemecneba-TviTCaRrmavebis gzaze, yoveli momdevno safexuri,<br />

safuZveli da gauswrebadi SesaZleblobaa wina safexurebisa. am<br />

SemTxvevaSi wina safexuri bunebaa, momdevno _ TviTcnobiereba.<br />

Sopenhauers swored bunebisa da cnobierebis (TviTcnobierebis) kavSirSi<br />

Caxedva, anu maTi urTierTkavSiris Sinagani meqanizmi surs axsnas, es is<br />

Sinagani meqanizmia, romelsac Cven `SuaSi gavlis siZnele~ vuwodeT.<br />

`SuaSi gavlis~ Sinagani meqanizmis, anu bunebisa da cnobierebis<br />

(TviTcnobierebis) siRrmiseul erTianobaSi Caxedvas, Sopenhaueri<br />

Semdegnairad cdilobs: `nebis yoveli WeSmariti, namdvili, uSualo aqti,<br />

amave dros da uSualod aris agreTve sxeulis gamovlenili aqti. amis<br />

Sesabamisad, meore mxriv, sxeulze yoveli zemoqmedeba, amave dros da<br />

uSualod aris zemoqmedeba nebaze... sxeuli Cemi nebis Semecnebis pirobaa,<br />

74


amitom me ar SemiZlia warmovidgino es neba Cemi sxeulis gareSe~ (7.274,<br />

275).<br />

ase Taviseburad warmoaCina bunebisa (materiisa) da cnobierebis<br />

(TviTcnobierebis) siRrmiseuli erTianoba Sopenhauerma. aseTi erTianobis<br />

warmoCena ki avtomaturad cdiseuli, anu warmodgenaTa da metafizikuri,<br />

anu TavisTavadi nivTebis samyaroTa `urTierTSuaSi gavlis~ siZnelis<br />

Taaviseburad gadawyvetasac gulisxmobs, nebis nebismieri uSualo aqti<br />

xom SopenhauerisTvis amavdroulad metafizikuri nebis gamovlenaa. ufro<br />

zustad, rom ara nebis aqti, rogorc metafizikuri nebis gamovlena,<br />

SopenhauerisTvis metafizikur da cdiseul samyaroTa `urTierTSuaSi<br />

gavlis~ procesic sruliad mouxelTebeli aRmoCndeboda. amitomac<br />

amtkicebs Sopenhaueri, rom `nebis aqti atarebs yvelaze gamWvirvale<br />

safarvels, masSi Cans `nivTi TavisTavad~ , misi aRqma aris wertili,<br />

sadac `nivTi TavisTavad~ yvelaze uSualod Sedis movlenaSi da<br />

uaxloesad ganaTdeba Semmecnebeli subieqtis mier~ (7.276). aqedan<br />

gamomdinare, mSvenivrad Cans, rom ris winaSec kantma, Tu SeiZleba ase<br />

iTqvas, ukan daixia, Sopenhauerma swored iq `gaiara SuaSi~, yovel<br />

SemTxvevaSi, saamisod Zalisxmeva ar daiSura. Sesabamisad, Tuki kantTan<br />

warmodgenaTa samyarosa da TavisTavadi nivTebis gaTiSulobas vxvdebiT,<br />

SopenhauerTan metafizikuri nebis safuZvelze maT raRacnair mWidro,<br />

siRrmiseul, Tundac iracionalur kavSirs viRebT. amasTan, SopenhauerTan<br />

edmund huserlisa da saerTod fenomenologebis amosavali wertilis<br />

sawinaaRmdego Tvalsazrisi safuZvelSive uTqmelad igulisxmeba imdenad,<br />

ramdenadac fenomenologebisgan gansxvavebiT, SopenhauerTan arsebis<br />

wvdomisTvis arsebobis `amorTva~ yovlad warmoudgenelia. arsebobis<br />

`amorTvis~ daSvebiT Sopenhaueris sistema mTlianad daingreva, radgan Tu<br />

fenomenologebi arsebis, anu TavisTavadi nivTis wvdomas, arsebobisgan,<br />

anu movlenebisgan, gindaT, warmodgenaTa samyarosgan izolirebiT<br />

cdilobdnen, SopenhauerTan arsebis, anu TavisTavadi nivTebis wvdoma,<br />

arsebobis, anu movlenebis, igive warmodgenaTa samyaros prizmaSi<br />

`gauvlelad~ savsebiT SeuZlebelia. amiT, Tavis mxriv, Sopenhaueri Zalze<br />

uaxlovdeba egzistencialistebs, gansakuTrebiT martin haidegers,<br />

romelic adamianisa da samyaros saidumloebaTa axsnas swored<br />

75


arsebobaze, anu movlenaTa Tu warmodgenaTa samyaroze gavliT cdilobs:<br />

`ramdenadac gageba ganwyobiTia da rogorc aseTi, egzistencialurad<br />

gadagdebulobas gadacemuli, amdenadaa munyofiereba imTaviTve acdenili<br />

Tavis Tavs da ver cnobs mas. amitom igi Tavis yofnis unarSi dgas<br />

SesaZleblobis winaSe, rom Tavis SesaZleblobebSi sakuTari Tavi<br />

xelaxla naxos. gageba aris TviT munyofierebis, sakuTari yofnis unaris<br />

egzistencialuri yofiereba, magram ise, rom es yofiereba TviT masSi<br />

gaxsnis, TviT masTan yofnis rasTan... gageba Tavis moxazulobiT xasiaTSi<br />

eqzistencialurad qmnis imas, rasac Cven munyofierebis beds vuwodebT...<br />

gamoTqma `bedi~ cxadia, gaugebrobisgan unda davifaroT, igi Seesatyviseba<br />

ganaTebulobas, riTac Cven `munis~ gaxsniloba davaxasiaTeT... xedis<br />

eqzistencialuri mniSvnelobisaTvis xedvis mxolod is Taviseburebaa<br />

aRebuli, rom xedva misTvis misawvdom yofierT TviT Tavis TavTan<br />

daufaravi Sexvedris SesaZleblobas aZlevs... munyofiereba, rogorc<br />

gageba, Tavis yofierebis monaxazs SesaZleblobebze akeTebs... masSi gageba<br />

Tavis mier gagebuls gagebiTad iTvisebs... gagebis monaxazSi yofieri<br />

gaxsnilia mis SesaZleblobaSi. SesaZleblobis xasiaTi yovelTvis<br />

Seesabameba gagebuli yofieris yofnis wess... sazrisi gagebuli unda iqnas,<br />

rogorc gagebis kuTvnili gaRebulobis formalur-egzistencialuri<br />

xaraCo... da roca Cven yofierebis sazriss veZebT, amiT kvleva<br />

Rrmaazrovani ki ar xdeba da imis Cxrekas ki ar iwyebs, rac yofierebis<br />

ukan dgas, aramed kiTxulobs TviT yofierebis Sesaxeb, ramdenadac igi<br />

munyofierebis gagebaSi Semosula... samyaros yovel gagebaSi<br />

Tangagebulia egzistenci da piruku~ (54. 222, 225, 226, 228, 232, 233_234).<br />

saerTod, haidegerTan gageba gasagebis imTaviTve winaswargagebaa,<br />

anu gasagebis imTaviTve Seucnoblad wvdomiloba da amdenad, am<br />

Seucnoblis SemdgomSi ramdenadme gacnobierebis winaswarmoxazulobaa<br />

gauswrebadi safuZvlisa da SesaZleblobis saxiT. amitomacaa gageba,<br />

rogorc aseTi, Tavisive gauswrebadi winaswarmoxazuli safuZvel-<br />

SesaZleblobis mixedviT sakuTarive Tavis xelaxla povna, es<br />

kvlavpovnileba ki yvelaze ukeT swored arsebobis, rogorc<br />

egzistencialurad `gadagdebuli~ xedis, rogorc `xedvis~ da sxva<br />

amdagvarad `gadagdebuli~ egzistencialebis, magaliTad, ganzraxvis,<br />

76


winaswargadawyvetis, Zrwolis, mzrunvelobis WrilSi xorcieldeba,<br />

ramdenadac, es ukanasknelni xels uwyoben arsebaTa gamovlenas, rogorc<br />

gagebis SesaZleblobis kidev ufro gaxsnas. aqedan gamomdinare miuTiTebs<br />

haidegeri, rom `fenomenologiuri arsebis Wvretac egzistencialur<br />

gagebas efuZneba... gagebisa da saerTod `mun~-is gaxsnilobis analizis<br />

dros Si-yofnis gaxsnilobas ewoda munyofierebis naTeba, romelSic<br />

pirvelad xdeba SesaZlebeli iseTi raime, rogoricaa bedi. bedi<br />

gacnobierebuli iyo gagebaze, rogorc yvela munyofierebisnairi<br />

gaRebulobis ZiriTad saxeze orientaciiT, yofierTa zusti aTvisebis<br />

azriT, yofierTa, romlebTanac munyofierebas misi arsebiTi yofierebis<br />

SesaZleblobebis Tanaxmad, SeuZlia mimarTeba hqondes. bedis ZiriTadi<br />

struqtura vlindeba `danaxvisken~ yoveldRiurobis specifikur<br />

yofierebiT tendenciaSi... yofiereba is aris, rac wminda mWvretel<br />

dakiTxvaSi vlindeba da mxolod es xedva aRmoaCens yofierebas.<br />

pirveladi da namdvili WeSmariteba Zevs wminda WvretaSi. amieridan es<br />

Tezisi dasavluri filosofiis safuZveli xdeba. masSia hegelis<br />

dialeqtikis motivi da mxolod misi safuZvlidanaa es dialeqtikac<br />

SesaZlebeli~ (54. 226, 260,261). haidegeris es monologi didwilad marTlac<br />

Seesatyviseba Sopenhaueris Tvalsazrisebs gagebis SesaZleblobis<br />

Taobaze, ramdenadac haidegeris `xedi~, rogorc `xedva~ da `xedva~,<br />

rogorc Wvreta, rogorRac identuria Sopenhaueris nebis aqtisa.<br />

haidegerTan `xedSi~, rogorc `xedvaSi~ da `xedvaSi~, rogorc WvretaSi<br />

vlindeba arseba, xolo SopenhauerTan nebis aqtSi, rogorc metafizikuri<br />

nebis gamovlenis WrilSi, TavisTavadi nivTi rogorRac moCans, iseve<br />

rogorc, arseba Tu TavisTavadi nivTi ramdenadme winaswar warmoCindeba<br />

Selingis `inteleqtualur Wvretasa~ Tu hegelis `WvretaSi~, rogorc<br />

`SemgrZneb inteleqtualobaSi~. saerTod, `inteleqtualur Wvretasac~ da<br />

`SemegrZneb inteleqtualobasac~, mizanSewonilia, erToblivad<br />

`inteleqtualuri intuicia~ vuwodoT.<br />

rogorc vxedavT, Sopenhauerisa da haidegeris Tvalsazrisebi ara<br />

mxolod arsebisa da arsebobis urTierTmimarTebis sakiTxSi emTxveva<br />

erTmaneTs, amitomac da ara mxolod amitom, SegviZlia, Sopenhaueri<br />

`TiTqmis egzistencialistadac~ ki movixsenioT. rac Seexeba sxeulis da<br />

77


nebis dualizmis problemis gadawyvetas SopenhauerTan, unda aRvniSnoT,<br />

rom saboloo jamSi, misTvis aseTi dualizmi mcdaria, radgan<br />

`sinamdvileSi am gansxvavebas warmoSobs ganxilvis wesi _ is, rac garegan<br />

mzeraSi meZleva, rogorc sxeuli, SinaganSi meZleva rogorc neba~ (7.274).<br />

maSasadame, Cven iZulebuli varT goniT-sulier da materialur samyaroze<br />

erTmaneTisgan gansxvavebuli kategoriebiTa da cnebebiT vilaparakoT,<br />

magram aseTi iZulebiTi cnebiT-terminologiuri gansxvaveba, bunebisa da<br />

cnobierebis erTmaneTTan daukavSirebeli paralelizmis samtkiceblad ki<br />

ar unda gamoviyenoT, aramed miTiTebul gansxvavebul cnebiTterminologiur<br />

aparatSi Tundac iribad, swored maTi siRrmiseuli<br />

kavSiri unda vigulisxmoT. cxadia, swored aseTi viTareba unda gvqondes<br />

SopenhauerTan misive Sexedulebebidan gamomdinare, anu SopenhauerTan<br />

axsnisa da gagebis urTierTmimarTeba dilTais midgomaTagan<br />

gansxvavebulia. ufro konkretulad, dilTaisTan axsnis meTodi bunebis<br />

movlenebs miesadageba, xolo gageba goniT-sulier samyaroSi batonobs,<br />

maSin roca SopenhauerTan es meTodologiuri dualizmi moxsnilia,<br />

ramdenadac swored goniT-sulieri samyaroa gza da xidi bunebis<br />

movlenebis asaxsnelad. Sesabamisad, SopenhauerTan gageba ukve imTaviTve<br />

axsnas unda niSnavdes, axsna ki Tavis TavSi gagebas unda gulisxmobdes,<br />

rogorc es kidev erT germanel filosofosTan fridrix astTanaa.<br />

astTan, Sopenhauerisa da hegelis SexedulebaTa zemoT miTiTebuli<br />

Serwymuli varianti, marTlac imTaviTve igulisxmeba: `aris goni da gonis<br />

gareSe ar arsebobs araviTari sicocxle, araviTari yofa, Tavad<br />

grZnobaTa samyaroc ki. goni yovlismomcvelia, is yvelganaa, sadac ki<br />

aris yofna, Tavad materialur sxeulebSic ki arsebobs Tavdapirveli<br />

erTianoba yvela nivTierebisa da swored amitomaa SesaZlebeli gageba~<br />

(7.398) _ amtkicebs asti da misi es monologi Zalze waagavs gonis<br />

TviTCaRrmavebis hegeliseul Tvalsazriss, kerZod im adgils, sadac<br />

laparakia materiaze (bunebaze), rogorc gonis `yru Zvraze~ TviTwvdomis<br />

procesis WrilSi. gonis materiaSi `myofobisa~ da saerTod, sicocxlis<br />

gonis gareSe ar arsebobis mtkiceba astTan, principSi igivea, rac gonis<br />

`yru Zvra~ da Semdgom da Semdgom ufro metad daZruloba-TviTCaRrmaveba<br />

hegelTan. Tavis mxriv, TviTCaRrmavebis gzaze gonis daZrulobis<br />

78


TandaTanobiT mateba sakuTari Tavis saboloo TviTwvdomamde, aSkarad<br />

waagavs Sopenhaueriseul nebis TviTSemecnebis processac.<br />

filosofiis mkvlevarebSi gavrcelebuli azris Tanaxmad: `nebis<br />

uaRresad did mniSvnelobas aRiarebda klasikuri germanuli filosofiis<br />

uklebliv yvela warmomadgeneli, magram yvela maTganisaTvis neba da<br />

goniereba moucilebeli iyo erTmaneTisgan. SopenhauerisaTvis neba<br />

absoluturad iracionaluria, alogikuria, gonierebas moklebulia da Tu<br />

misi moazreba gvsurs, is unda warmovidginoT rogorc SiSveli ltolva,<br />

miswrafeba, survili~ (7.279). am Tvalsazrisis pirvel nawils, ra Tqma<br />

unda, unda daveTanxmoT, magram meore nawili, vfiqrobT, kritikas<br />

imsaxurebs, radgan sinamdvileSi goneba SopenhauerTanac uaRresad<br />

mniSvnelobs, oRond nagulisxmev-dafaruli saxiT, winaaRmdeg SemTxvevaSi,<br />

cxadia, nebis TviTwvomis procesic warmoudgeneli iqneba. nebaSi gonebis<br />

dafaruli saxiT Cawnulobas xatovnad gamoTqvams sicocxlis<br />

filosofiis kidev erTi warmomadgeneli fridrix nicSec: `Sens sxeulSi<br />

meti gonierebaa, vidre Sens ukeTes sibrZneSi da vin uwyis, rad saWiroebs<br />

Seni sxeuli uTuod Sens ukeTes sibrZnes~ (30.31). gamodis, samyaro,<br />

rogorc gonis TviTSemecnebis procesi, siRrmiseulad igivea, rac samyaro,<br />

rogorc nebis TviTSemecnebis procesi: Tuki hegelTan gonis TviTwvdoma-<br />

TviTCaRrmavebis process raRacnairi iracionaluri elferi dahkravs,<br />

SopenhauerTan nebis TviTSemecnebas aSkarad gonierebis kvali amCnevia.<br />

gonis TviTSemecnebis hegeliseuli procesi uTqmelad gulisxmobs nebis<br />

Sopenhaueriseul TviTSemecnebas, xolo nebis TviTSemecnebis<br />

Sopenhaueriseuli procesi aseve uTqmelad gulisxmobs gonis<br />

hegeliseul TviTSemecnebas. amdenad, is garemoeba, rom hegelisaTvis<br />

samyaro gonis TviTSemecnebis procesia, Sopenhaueri ki sayaros nebis<br />

TviTSemecnebis procesad warmoadgens, sxva araferia, Tu ara sxvadasxva<br />

mxriT gavlili erTi da igive gza, iseTi gza, sadac gonebisa da nebis<br />

siRrmiseuli erTianoba gonebisa da nebis TviTwvdomis yovel safexurze<br />

igrZnoba. magaliTad, hegeli nebas im zomamde did mniSvnelobas aniWebs,<br />

rom nebas Teoriuli da obieqturi gonis, anu gonis TviTwvdoma-<br />

TviTCaRrmavebis boloswina stadiebs akuTvnebs, rac gonisa da nebis<br />

sworedac safuZvliseul urTierTCawnulobaze miuTiTebs, radgan rom ara<br />

79


maTi aseTi safuZvliseuli urTierTCawnuloba, gonis TviTCaRrmaveba-<br />

TviTwvdomis sxvadasxva stadiaze gonisa da nebis ramdenadme gamijvnac<br />

SeuZlebeli iqneboda. amitomac, hegelis mixedviT: `neba, rogorc<br />

moazrovne da TavisTavad Tavisufali, TviT asxvavebs TavisTavs<br />

swrafvaTa kerZoobisgan da TavisTavs, rogorc azrovnebis martiv<br />

subieqturobas, maT mravalfer Sinaarss zemoT ayenebs; amgvarad, igi<br />

marefleqtirebeli nebaa. Tu ase moxda, maSin swrafvis aseTi kerZooba<br />

aRar aris uSualo, aramed igi nebiseulia, rakiRa mas (am swrafvas)<br />

Seerwymis da amiT garkveul erTgulobasa da namdvilobas miiniWebs.<br />

amjerad neba im safexurzea, romelzedac igi midrekilebebs Soris<br />

arCevans axdens da igi TviTnebobaa, moxasiaTebaa... namdvili Tavisufali<br />

neba Teoriuli da praqtikuli gonis erTianobaa _ Tavisufali neba,<br />

romelic TavisTvis aris rogorc Tavisufali neba, rakiRa formalizmma,<br />

manamdeli praqtikuli Sinaarsis SemTxveviTobam da Semofarglulobam<br />

TavisTavi moixsna. gaSualebulobis moxsniT, romelsac igi (es Sinaarsi)<br />

Seicavda, neba iqceva Tavis mierve dadgenil uSualo erTeulobad, magram<br />

iseTad, romelic amasTanave, zogad gansazRvrulobad, Tavisuflad<br />

gawmendilia. es zogadi gansazRvreba nebas Tavis sagnad da miznad aqvs,<br />

iazrebs ra TavisTavs, icis ra Tavisi es cneba da aris ra neba, rogorc<br />

Tavisufali inteleqtualoba. goni, romelmac icis TavisTavi rogorc<br />

Tavisufali da hnebavs TavisTavi, rogorc Tavis es sagani _ sxva<br />

sityvebiT rom vTqvaT, romelsac Tavisi arseba gansazRvrebad da miznad<br />

aqvs _ upirvelesad, aris gonebiTi neba saerTod, anu idea TavisTavad.<br />

maSasadame, mxolod cneba absoluturi gonisa, rogorc abstraqtuli idea,<br />

igi (es idea) mxolod uSualo nebaSi arsebulia, TviT gonebis mxolod<br />

aqarsuli mxarea, erTeuli nebaa, rogorc Tavisi im gansazRvrebis codna,<br />

romelic mis Sinaarssa da mizans Seadgenda da romlis mxolod<br />

formaluri qmedebac igi aris. amgvarad, idea Tavs avlens mxolod iseT<br />

nebaSi, romelic sasrulia, magram qmedebaa misi (am ideis) ganviTarebisa<br />

da misi gaSlili (ganviTarebadi) Sinaarsis dadgenisa aqarsebad, romelic,<br />

viTarca ideis aqarsoba, sinamdvilea. esaa obieqturi goni~ (59.279, 280_281).<br />

gonebisa da nebis swored aseT erTianobas vxedavT astTan. metic,<br />

astTan gonebisa da nebis amgvari Tavdapirveli sinTezi ufro<br />

80


gamokveTilad igrZnoba, vidre TviTon hegelTan da SopenhauerTan. ufro<br />

zustad, astTan amosavali wertilia is, rac hegelTan da SopenhauerTan<br />

igulisxmeba. astTan goneba da neba imTaviTve da yovelTvis raRacnair<br />

erTianobaSia mocemuli, maSin roca hegelTan gonebaSi neba oden<br />

igulisxmeba, xolo SopenhauerTan nebaSi gonebaa nagulisxmev-dafaruli<br />

saxiT mocemuli, Tumca, rogorc ukve mivuTiTeT, es dafarulobani am<br />

ukanasknelebTanac uaRresad mniSvneloben. amasTan, Sopenhaueric da<br />

hegelic TiTqmis analogiurad igeben nebisa da gonebis obieqtivaciis<br />

princips. magaliTad, `Sopenhaueri Rrmad darwmunebulia, rom Cvens winaSe<br />

warmoadgina mes siRrmiseuli struqtura: erTi mxriv, me, rogorc sxeuli,<br />

e. i. warmodgena da, meore mxriv, me, rogorc nivTi, TavisTavad e. i. neba.<br />

Cems nebasa da sxeuls Soris mimarTeba, cxadia, aq aRar gaiazreba,<br />

rogorc kauzaluri kavSiri _ `nivTma TavisTavad~ ar icis, ra aris<br />

mizezi da Sedegi _ am SemTxvevaSi unda vilaparakoT ara mizezis mier<br />

Sedegis warmoqmnaze, aramed obieqtivaciaze. Cemi sxeuli nebis<br />

obieqtivicaa. axla dgeba kiTxva: ras warmoadgens sxva sxeulebi.. Cven<br />

unda davemyaroT Cvens sakuTar sxeulze miRebul codnas da is<br />

gamoviyenoT gasaRebad yvela sxva movlenis arsebis gagebisaTvis. Cven<br />

unda mivmarToT analogiis meTods: yvela sxva sxeuli ganvixiloT,<br />

rogorc Cveni sxeulis analogiuri. Sedegi aseTi iqneba: yoveli sagani<br />

sxeulia da nebac, yoveli arsebuli _ materialuri sxeuli, mcenare,<br />

cxoveli, adamiani _ am ori mxaris Semcvelia. erTi da igive neba<br />

sxvadasxvagvarad gamovlindeba qvis vardnaSic da adamianis Segnebul<br />

moqmedebaSic _ substancia am SemTxvevaSi erTia, gansxvavebulia mxolod<br />

obieqtivaciis forma~ (7. 276, 277_278).<br />

Sopenhaueris amgvari Tvalsazrisi zedmiwevniT Seesabameba astis<br />

zemoT motanil Tvalsazriss, romlis Tanaxmadac, goni, rogorc<br />

sicocxle yvelgan da yvelaferSia, maT Soris, materiaSic, oRond<br />

rogorc xedavT, asti Sopenhaueriseul nebas gons uwodebs, xolo<br />

SopenhauerTan aseTi goni igivea, rac neba. Tavis mxriv, Sopenhauerisa da<br />

astis aseT TvalsazrisTa siRrmiseul erTianobaSi amokiTxva hegelTan<br />

imTaviTve SegviZlia. hegelis mixedviT xom: `sagani is Suaa (saSualo<br />

terminia), romlis meSveobiTac ukiduresobani (kiduri terminebi) _<br />

81


napirebi erTdebian (`Seiskvnebian~) TavianTi igiveobis, rogorc<br />

TavisufalTa da amave dros erTmaneTis mimarT damokidebulTa codnaSi.<br />

am sxva adamianebisaTvis Cems nebas aqvs Tavisi garkveuli Semecnebadi<br />

arseboba nivTSi _ aqvs flobili sagnis uSualo sxeulebrivi<br />

xelTmogdebis ZaliT, an (Cem mier) misi formebis ZaliT an oden, misi<br />

saTanadod aRniSvnis ZaliT~ (59. 287). hegelis am SexedulebaSi ukve<br />

nagulisxmevia Sopenhaueriseuli analogiis meTodic, anu yvela sxva<br />

sxeulis Cveni sxeulis msgavsad ganxilvis SesaZleblobac, ramdenadac<br />

Cveni sxeuli siRrmiseul impulsebs sxva sxeulebis Sesaxebac gvawvdis,<br />

ramdenadac, rogorc Cveni, aseve sxva sxeulebis substancia erTi da igive<br />

gonia, Tundac erTi da igive nebaa. Cans, hegelTanac da SopenhauerTanac<br />

axsna-gagebis SesaZlebloba swored analogiis amgvar ganaserSi<br />

mdgomareobs.<br />

hegelisa da Sopenhaueris TvalsazrisTa aseTi siRrmiseuli<br />

msgavsebidan gamomdinare, logikurad ibadeba iseTi STabeWdiloeba,<br />

romlis mixedviTac, SopenhauerTan xiluli movlenebi isevea nebis<br />

obieqtivaciebi, rogorc hegelTan gonis TviTCaRrmaveba-TviTwvdomis<br />

mTeli safexurebrivi sistema gonis obieqtivaciis safexurebia.<br />

Sesabamisad, SopenhauerTan ukve `Cvens winaSea samyaro mis mTlianobaSi _<br />

warmodgenac da nebac. Cven ukve viciT, Tu ras warmoadgens xiluli<br />

movlenebis Sinagani arseba _ is nebaa~ (7.278), Tundac rogorc goneba. am<br />

konteqstSi ar unda dagvabnios iman, rom hegeli gonis TviTCaRrmaveba-<br />

TviTwvdomis `yru Zvris~ safexurs, rogorc bunebis saxiT gansaxierebuli<br />

gonis obieqtivacias, subieqturi gonis kategoriaSi aTavsebs. hegeli<br />

gonis aseT doneze obieqtivacias subieqtur gons uwodebs imdenad,<br />

ramdenadac igi TavisTavis wvdomis dabali safexuria da gons, rogorc<br />

obieqts, jer ver imecnebs. SopenhauerTan, marTalia, termins `subieqturi<br />

neba~ saerTod ar vxedavT, magram Tu Sopenhaueris sistemas hegelis<br />

sistemis Wrils mivuyenebT, materia, mcenareTa samyaro, cxovelTa samyaro<br />

da kidev ramdenime safexuri garkveul stadiamde, rogorc nebis<br />

obieqtivaciebi, aqac e.w. `subieqturi nebis~ kategorias miesadagebian.<br />

`brma nebis obieqtivacias TiTqmis sruli anarqia unda warmoeSva _<br />

wesrigi da kanoni xom gonierebis gamovlenaa! SopenhauerTan ki brma neba<br />

82


obieqtivacias ganicdis ideebSi, romlebic garkveulad mowesrigebul<br />

safexurebs qmnian! ideebis safexurebi piramidis saxiT warmogvidgeba. am<br />

piramidas ki Seesatyviseba samyaros sferoTa `aRsvla~ araorganulidan<br />

mcenareTa samyarosken, aqedan cxovelTa samyarosken da bolos<br />

sazogadoebisken~ (7.283). aq kidev erTxel Cans, rom Sopenhaueriseuli neba<br />

nagulisxmev-dafaruli saxiT gonierebasac gulisxmobs, magram aseTi<br />

nebiseuli goniereba Tu goniseuli neba, nebis TviTSemecnebis ufro da<br />

ufro ganviTarebul safexurze gacilebiT ukeT ikveTeba. nebis<br />

TviTSemecnebis am etaps, hegelis terminis perifrazs Tu gavakeTebT,<br />

SegviZlia `obieqturi neba~ vuwodoT, radgan aq ukve saqme sazogadoebrivi<br />

urTierTobis formebTan da inteleqtTan gvaqvs. marTlac, SopenhauerTan<br />

`ideaTa umaRles safexurs Seesabameba nebis yvelaze daxvewili iaraRi _<br />

inteleqti, romelic ubralo gaRizianebis safuZvelze ki ar moqmedebs,<br />

aramed qcevas motivebs umorCilebs. inteleqti xelmZRvanelobs<br />

organizmis moqmedebas, unaTebs organizms gzas. ltolva inteleqtis<br />

doneze cnobierebis SuqiTaa ganaTebuli da, amdenad, aRaraa brma~ (7.283).<br />

Sopenhaueris es Tvalsazrisi siRrmiseulad TiTqmis igivea, rac hegelis<br />

Sexeduleba gonebiTi nebis Sesaxeb. hegelTan xom gonis TviTCaRrmaveba-<br />

TviTwvdomis maRali, obieqturi gonis safexurze, neba imTaviTve<br />

`Tavisufali inteleqtualobaa~ da amitomac igi gonebiTia, rogorc<br />

safuZveli da gauswrebadi SesaZlebloba nebis xarisxobrivinteleqtualurad<br />

dabali da ufro dabali gamovlinebebisa. nebis<br />

aqtivobis swored am WrilSi unda ganvixiloT Selingisa da eduard fon<br />

hartmanis Sexedulebebic nebis raobis Taobaze, imis miuxedavad, rom es<br />

ukanasknelebi nebis gonebaze aRmatebulobas aRiarebdnen. magaliTad,<br />

fridrix Selingis mixedviT, `adamianSi aris gonebaze raRac meti, riTac<br />

arsebobas, eqsistencs imecnebs. es meti mis nebaSia~. (65.316). eduard fon<br />

hartmani ki cnobierebisken mswrafi aracnobieri nebis gamovlinebebs eZebs<br />

materiaSi, mcenareebSi, cxovelebSi, istoriaSi. amnairi midgomiT, eduard<br />

fon hartmanis sistema aSkarad waagavs hegelis sistemas, oRond Tu<br />

SeiZleba ase iTqvas, `amotrialebul~ konteqstSi, ramdenadac eduard fon<br />

hartmanTan jer viRebT absolutur aracnobiers Tavis TavSi, Semdeg mis<br />

sxvadyofnas bunebasa da cnobierebaSi da, bolos, am aracnobieris<br />

83


dabrunebas Tavis TavSi, rogorc uaryofis uaryofas. Tumca, nebis<br />

`cnobierebisken miswrafeba~ araTu Semdeg, ukve imTaviTve gulisxmobs<br />

gons, undaT Tu ara es TviTon hartmansa da Selings, radgan sadac<br />

cnobierebisken, anu TviTcnobierebisken swrafvaa, iqvea gonic, xolo<br />

hartmanTanac da SelingTanac aseTi swrafva safuZvelSivea, ese igi<br />

safuZvelSive igulisxmeba gonic. amdenad, hartmanTan aracnobieri neba<br />

TiTqosda `aris raRac identuri mesame materiisa da cnobierebis<br />

safuZvelSi, maTi saerTo Ziri~ (65.340), rogorc gonisa da aracnobieri<br />

nebis erTmaneTisadmi gauswrebad myofobaSi safuZvliseuli<br />

urTierTnawnuloba. msgavsi tipis `identuri mesamis~ elferi dahkravs<br />

nebas SelingTanac, SopenhauerTanac, rogorc imTaviTve Tundac<br />

dafarulad gonis Tavis TavSi mgulisxmev instancias da hegelis gonsac<br />

ki, rogorc aseve nebis Tavis TavSi imTaviTve mgulisxmev ganzomilebas.<br />

rogorc vxedavT, erTi mxriv, Selingi, eduard fon hartmani da meore<br />

mxriv, hegeli, `obieqtur nebasa~ Tu `obieqtur gons~ dilTaisgan<br />

gansxvavebulad igeben. dilTaisTan, `subieqturi goni~ ar warmoadgens<br />

gonis TviTCaRrmaveba-TviTSemecnebis gzaze gonis obieqtivaciis ramenair<br />

safexurs. marTalia, cnobiereba, TviTcnobiereba da azrovneba<br />

dilTaisTanac subieqturi goniseuli arian, magram isini moklebuli<br />

arian bunebisadmi mimarTebaSi safuZvliseul-gauswrebad SesaZleblobad<br />

myofobas. metic, buneba dilTaisTan saerTod `amovardnilia~ da igi oden<br />

Cveni ltolvebis winaaRmdegobad gveZleva maSin, roca hegelTan<br />

ltolvebi azriseulia, xolo azrovneba rogorc gonis TviTCaRrmavebis<br />

momdevno safexuri, sworedac safuZveli da gauswrebadi SesaZleblobaa<br />

bunebisa, rogorc wina safexurisa gonis TviTCaRrmaveba-TviTwvdomis<br />

gzaze. materiis, ltolvebis, cnobiereba-TviTcnobierebisa da azrovnebis<br />

aseTive siRrmiseuli kavSiria mocemuli SopenhauerTanac, oRond masTan<br />

gonis TviTCaRrmavebis nacvlad nebis TviTCaRrmavebasTan gvaqvs saqme.<br />

Tumca, rogorc ukve aRvniSneT, iq, sadac Sopenhaueri nebaze laparakobs,<br />

gonic uTqmelad igulisxmeba, winaaRmdeg SemTxvevaSi, me ar mecodineboda,<br />

magaliTad, ra mnebavs maSin, roca vTqvaT, xels vamoZraveb: `me vxedav<br />

Cemi xelis moZraobas da, amave dros, vici, ratom vamoZraveb mas. vici, ra<br />

mnebavs me, roca xels vamoZraveb. maSasadame, me meZleva uSualod ara<br />

84


marto Cemi xelis, Cemi sxeulis moZraoba, aramed Cemi nebac. Tu sxva<br />

sagnebi me meZleva mxolod `garegan~ mzeraSi _ me vxedav mxolod maT<br />

sxeuls _ Cemi sakuTari Tavi, Cemi sxeuli meZleva `garegansa~ da `Sida~<br />

mzeraSi, TviTcnobierebaSi: garegan mzeraSi meZleva Cemi sxeulis aqti,<br />

SinaganSi _ Cemi nebis aqti~ (7.273).<br />

ase rom, hegelisa da Sopenhauerisagan gansxvavebiT, dilTaisTan<br />

materia (buneba) ar atarebs Cveni TviTSemecnebis Tundac minimalur<br />

funqcias, Sesabamisad, obieqturi gonis cneba, rogorc subieqturi gonis<br />

safuZvelSive imTaviTve gasagnebuloba, dilTaisTan Zalze calmxrivad da<br />

pirobiTad gamoiyureba, iseve rogorc calmxrivad da naklovanad<br />

gamoiyureba dilTaiseuli `sicocxlis mTlianoba~ inteleqtis<br />

mosaklisebis gamo. dilTai verafriT amCnevs `sicocxlis mTlianobaSi~<br />

Cafesvil ltolvaTa sistemas da ltolvalTa sistemaSi dafarulnagulisxmevi<br />

saxiT Cafesvili inteleqtis uaRresad did mniSvnelobas.<br />

didi mcdelobis miuxedavad, mTeli samyaro sicocxlidan aexsna,<br />

dilTaisTan mainc sicocxlis sanaxevrod wvdomas vxvdebiT. hegels<br />

sicocxlis filosofosad aravin moixseniebs, magram misi sistemis<br />

Tundac erT epizodSi, roca gonis TviTCaRrmaveba-TviTSemecnebis gzaze<br />

materia gonis `yru Zvradaa~ gagebuli, ufro metad igrZnoba sicocxle,<br />

vidre dilTais mTel filosofiaSi. metic, hegelis sistema zustadac<br />

aseTi `cocxali epizodebis~ krebulia: `Cemi SexedulebiT, romelic<br />

mxolod TviT sistemis dalagebiT unda gamarTldes, mTavari isaa, rom<br />

WeSmariti gavigoT da gamovxatoT ara rogorc mxolod substancia,<br />

aramed aseve rogorc subieqti~ (74.9) _ acxadebs hegeli. marTlac, Tuki<br />

goni absolutia, igi yvelaferTan erTad sicocxlesac aucileblad unda<br />

gulisxmobdes, xolo sicocxle mxolod subieqts SeiZleba axasiaTebdes.<br />

ganmartebisTvis, mizanSewonilia aqve mivuTiToT, rom am konteqtsSi<br />

termini `subieqti~ ar udris gonis TviTCaRrmaveba-TviTSemecnebis<br />

mxolod subieqtur etaps, igi cxadia, arc gonis TviTCaRrmaveba-<br />

TviTSemecnebis mxolod obieqtur etaps Seesabameba, ramdenadac<br />

subieqturuoba miTiTebul konkretul SemTxvevaSi imTaviTve sakuTriv<br />

absoluts miewereba. goni sakuTari TavisTvis safuZvelSive obieqticaa da<br />

subieqtic. sxvagvarad, rogorc zemoT mivuTiTeT, marTlac ar SeiZleba<br />

85


iyos da radgan goni, rogorc substancia, sakuTar TavSi da sakuTari<br />

TavisTvis safuZvelSive, imTaviTve subieqticaa, `ar aris inertuli da<br />

gayinuli ram, is aqtiuria, `cocxali substanciaa~, goneba sicocxlea,<br />

goneba Semoqmedebaa~ (7.138). aqedan gamomdinare, arcTu adekvaturi da<br />

arcTu marTebulia hegelis soren kirkegoriseuli Sefaseba: `hegeli<br />

kirkegorisTvis tipuri warmomadgenelia `obieqturi moazrovnisa~, e. i.<br />

iseTi moazrovnisa, rogoric ar unda iyos filosofosi. `obieqturi<br />

moazrovne~ qmnis `mecnierul~ filosofias, romelSic daviwyebulia Tavad<br />

moazrovne, Tavad subieqti. `obieqtur moazrovnes~ kirkegorTan<br />

upirispirdeba `subieqturi moazrovne~, `egzistencialuri~ filosofosi _<br />

WeSmariti moazrovne. am ukanasknelisTvis WeSmariteba Rrmad pirovnulia,<br />

subieqtis, individis cnobierebis nawilia, amitom WeSmariteba aRar aris<br />

sayovelTao, is egzistencialuria, subieqturia, subieqtis matarebelia,<br />

subieqti cxovrobs WeSmaritebaSi~ (7.345_346). soren kirkegoris amgvari<br />

Sexedulebidan kargad Cans, rom man ise ver gaigo hegelis filosofia,<br />

rogorc unda gvesmodes is. kerZod, kirkegori im mizeziT ufrTxis<br />

yovelgvar `obieqtur azrovnebas~, raTa ar dakargos subieqti `cxovrebis<br />

WeSmaritebaSi~, magram aki zemoT araerTgzis ganvmarteT, rom `obieqturi<br />

azrovneba~ sulac ar udris subieqtisa da subieqturis ignorirebas.<br />

metic, yovelgvari obieqturi subieqturobas Tavis TavSi rogorRac,<br />

Tundac uTqmelad gulisxmobs da yovelgvari subieqturi, aseve rogorRac<br />

uTqmelad, Cveni neba-survilis miuxedavad gulisxmobs obieqturs. gana<br />

TviTon kirkegorisaTvis `Rrmad pirovnuli~ egzistencialuri<br />

ganzomileba, imis miuxedavad, ra rogor unda TviTon kirkegors,<br />

ramdenadme mainc obieqtur raobas ar warmoadgens winaaRmdeg<br />

SemTxvevaSi, SeuZlebeli iqneboda bibliuri abraamis saqcielis<br />

gamarTleba an gamtyuneba, roca es ukanaskneli usityvod daemorCila<br />

RmerTis nebas da mzad iyo Svili, isaaki, sasikvdilod gaemetebina. arada,<br />

kirkegori, rogorc religiuri adamiani, abraamis saqciels rwmenis<br />

momizezeba-moSveliebiT amarTlebs. e. i. kirkegorisTvis, iseve rogorc<br />

tertulianesTvis, rwmena absurdia, Tumca igi gamarTlebulia imdenad,<br />

ramdenadac individualuri, subieqturia (7.355). magram gana imis aRiareba,<br />

rom abraamis saqcieli paradoqsul-absurdulia, Zalauneburad<br />

86


obieqturobis erTgvarad aRiarebac ar aris amasTan, gana abraamis<br />

saqcielis gamarTleba, am uneblied aRiarebuli obieqturobis ganzrax da<br />

naZaladevad uaryofis STabeWdilebas ar tovebs subieqturegzistencialur-spontanuris<br />

gamarTlebis mizniT ra Tqma unda asea da<br />

rogorc zemoT davinaxeT, hegelTanac ar ar aris naZaladevad uaryofili<br />

an aseve naZaladevad `yuriT moTreuli~ arc subieqti da subieqturi da<br />

arc obieqti da obieqturi. hegelTan isini rogorRac imTaviTve<br />

harmoniulad urTierTgamsWvalul sicocxled warmogvidgebian, iseT<br />

sicocxled, romelSic amavdroulad `cxovrebis WeSmaritebac~<br />

igulisxmeba, iseTi `cxovrebis WeSmariteba~, romelSic `subieqtic<br />

cxovrobs~ da Tan obieqturi myofobis wesic axasiaTebs. sicocxlis<br />

swored aseTi hegeliseuli mZlavri nakadi igrZnoba astiseul gonsa da<br />

Sopenhaueriseul nebaSic isev da isev dilTaisgan gansxvavebiT,<br />

romelTanac sicocxle, Tu SeiZleba ase iTqvas, sanaxevrod da SedarebiT<br />

mkrTalad gamosWvivis. dilTai sakmaod winaaRmdegobriv daskvnamde midis:<br />

misTvis materiaSi, bunebaSi aranairi `Sinagani sazrisi~ ar devs. `Sinagani<br />

sazrisi~ SegviZlia mxolod obieqturi gonis gamoxatulebebSi<br />

amovikiTxoT. magaliTad, dilTais Tanaxmad, Sinagan sazriss ver<br />

amovikiTxavT materiaSi. Tumca amovikiTxavT Tixisgan gakeTebul<br />

xelovnebis nimuSSi, magram gana obieqturi goni Sinagani sazrisis<br />

gamoxatvisTvis materias ar saWiroebs amitom, iqneb gacilebiT<br />

marTebulia hegeli, roca materias, bunebas, Tundac rogorc<br />

`sxvadyofnad~, magram mainc gonis `yru Zvrad~ miiCnevs da zustadac am<br />

`yru ZvrobaSi~ xedavs materiis sazriss sakuTriv materiisTvisac da<br />

obieturi da absoluturi gonisTvisac, rogorc am `materiisTvis<br />

sazrisis~ safuZvlisa da gauswrebadi SesaZleblobisaTvis. Tuki<br />

obieqturi da absoluturi gonis sazrisi goniT-sulieri Sinaarsia,<br />

materiis Sinagani sazrisi is aris, rom misTvis obieqtur-absolutur gons<br />

goniT-sulieri Sinaarsebis gamoxatvis saSualebis funqcia miuniWebia da<br />

amiT winaswar mouxazia materiis `yru Zvroba~, rogorc materiisave<br />

Sinagani sazrisoba, romelic kidev imitomacaa materiis Sinagani sazrisi,<br />

rom igi rogorRac Tavadve, misdauneburad miuCens xolme Sesabamis<br />

kalapots goniT-sulier Sinaarsebs da amiT xsnis gzas ufro<br />

87


maRalganviTarebadi safexurebisaTvis gonis TviTCaRrmaveba-TviTwvdomis<br />

gzaze, xolo TviTon am maRalganviTarebad safexurebSi, rogorc<br />

sakuTarive safuZvlebsa da gauswrebad SesaZleblobebSi ukuSeqceviT, anu<br />

`uku-SuaSi gavliT~, isev safuZvelTa safuZvelsa da gauswrebadze<br />

gauswrebad SesaZleblobas, anu absoluts kvlav ubrundeba<br />

maRalganviTarebad safexurebad gardaqmnili saxiTac da amavdroulad<br />

`yruZvroba~ SenarCunebulic. dilTai materiis, cnobierebis, obieqturi<br />

gonisa da absolutis aseT urTierTCawnulobas an verafriT wvdeba, anac<br />

ubralod, araseriozulad uyurebs, imis SiSiT, rom fsiqologizmSi ar<br />

gadavardes, mecnierebas, zneobas, xelovnebas fsiqikuri<br />

maxasiaTeblebisgan savsebiT wmends da ontologiuri sibrmavis<br />

gamomJRavnebad miiCnevs imas, Tuki vinme cnobierebis, obieqturi gonisa da<br />

absoluturi gonis am gamovlineba-gansaxierebebs fsiqikur xasiaTs<br />

ramdenadme mainc miawers, magram sinamdvileSi ontologiuri sibrmave<br />

iqneb is ufroa, materia, cnobiereba, obieqturi goni da absoluti<br />

erTmaneTs ise movwyvitoT, maTi dakavSireba aRar SeiZlebodes marTalia,<br />

obieqturi gonisa da absoluturi gonis gamovlinebebs (absoluturi goni<br />

dilTaisTan ar arsebobs, ramdenadac es ukanaskneli igivea, rac<br />

obieqturi goni) mTlianad fsiqikur xasiaTs ver mivawerT, magram radgan<br />

gonis TviTCaRrmaveba-TviTwvdomis gzaze momdevno safexurebi wina<br />

safexurebis safuZvlebad da gauswrebad SesaZleblobebad gvevlinebian<br />

da winaswarmoxazuli saxiT gulisxmoben wina safexurebis konturebsac,<br />

amdenad, isini TavisTavSi imTaviTve iribad mainc gulisxmoben<br />

fsiqikursac, azrovnebiseulsac, cnobierebiseulsac da suliseulsac,<br />

Sesabamsiad, zneobis, saxelmwifosa Tu xelovnebis warmoSobis Sinagan<br />

moTxovnilebasac. amdenad, warmoudgenelia vmsjelobdeT zneobaze,<br />

saxelmwifoze an xelovnebis romelime Sedevrze, rogorc obieqturi da<br />

absoluturi gonis TviTwvdomis saSualebebze da ramdenadme mainc ar<br />

vgulisxmobdeT garkveul fsiqikur wanamZRvrebs. dilTai fsiqikurSi,<br />

upirveles yovlisa, SimSils an SiSis gancdas gulisxmobs, magram<br />

fsiqikuri mxolod SiSisa da SimSilis gancdaze ar daiyvaneba. adamiani<br />

xandaxan zneobis iseTsave deficits ganicdis, rogorsac kuWi _ sakvebis<br />

ararsebobis pirobebSi. amdenad, mcdaria, roca obieqturi, gindaT<br />

88


absoluturi gonis sauflodan fsiqikurs saerTod gamovricxavT.<br />

WeSmaritebasTan axlos Semdegi viTareba ufroa: obieqturi (absoluturi)<br />

goni fsiqikuricaa, oRond ara mxolod fsiqikuri, igi amavdroulad<br />

fsiqikurze metia, amitomac vuwodebT mas obieqtur (absolutur) gons da<br />

ara imis gamo, TiTqos obieqturi (absoluturi) gonis saufloSi<br />

fsiqikuri absoluturad gamoricxulia. obieqturi da absoluturi gonis<br />

amgvar ganazrebas gulisxmobs astic da Sopenhaueric, oRond upriania,<br />

SopenhauerTan sazogadoeba, saxelmwifo, samarTali `obieqturi nebis~<br />

TviTwvdomis saSualebebad gamovacxadoT, xolo xelovneba _<br />

`absoluturi nebisa~. neba aq, rogorc ideaTa umaRlesi instanciis<br />

Sesabamisi inteleqtualuri safexuri, obieqturi imdenadaa, ramdenadac<br />

misive gamovlinebis formebis saSualebiT, neba Tavis obieqturobas da<br />

TavisTavadobas wvdeba, magram ra aris, ras warmoadgenen ideebi,<br />

romlebic SopenhauerTan ase SeumCnevlad da, SeiZleba iTqvas,<br />

uadgilodac Semogvepara<br />

unda vaRiaroT, rom ideaTa sfero, albaT, yvelaze susti wertilia<br />

Sopenhaueris moZRvrebaSi, ramdenadac igi Sopenhaueris moZRvrebis<br />

danarCeni nawilebis mwyobr mTlianobas aSkarad ar Seesabameba. ideaTa<br />

samyaros daSvebiT, gaadvilebis nacvlad saqme sinamdvileSi miT ufro<br />

rTuldeba: Tu Cven zogads erTeulebSi davuSvebT, romelic cnebebiT<br />

gamoiTqmeba, rogorc amas aristotele aRiarebs, amiT ideaTa samyaro<br />

Sopenhaueris sistemisTvis sruliad zedmeti aRmoCndeba, xolo Tu ideaTa<br />

samyaros droisa da sivrcis gareT gavitanT, igi gvinda Tu ara, umal<br />

absoluturi nebis sibrtyes gauTanabrdeba. aseT SemTxvevaSi, Tavis mxriv,<br />

or substancias miviRebT, absolutur nebasa da ideaTa samyaros, rac, ra<br />

Tqma unda, yovlad dauSvebelia. imis gaTvaliswinebiT, rom nebis<br />

substanciurobas Crdili ar miayenos da, amavdroulad, erTeulebze<br />

aRmatebuladac warmosaxos, Sopenhauers ideaTa sfero metafizikur<br />

ganzomilebaSi gaaqvs, magram es iseTi metafizikuri ganzomilebaa,<br />

romelic ar uigivdeba nebis substanciurobas, miTiTebuli metafizikuri<br />

nebisa da erTeul saganTa Suamdebarea, ideebi nebis obieqtivaciebia,<br />

rogorc nebisa da erTeul saganTa damakavSirebeli Sua rgoli. erTi<br />

SexedviT, gamosavali TiTqos napovnia, magram sinamdvileSi ideaTa<br />

89


samyaros aseTi `Sua rgoloba~ mainc raRacnairi abstraqtulis,<br />

konteqstidan amovardnilis, amdenad nebis garemdebare instanciis<br />

STabeWdilebas tovebs, radgan Tu zogadobebi nebiseulia, ratom ar<br />

SeiZleba es zogadobebi erTeulebSi yovelgvari Sualeduri idealuri<br />

samyaros gareSe vlindebodes ufro zustad, xom ar aris zedmeti ideaTa<br />

sfero SopenhauerTan da xom ar jobia ideaTa sferos funqcia<br />

SopenhauerTanac cnobierebis funqcias gavuigivoT<br />

vfiqrobT, saqmisadmi msgavsi midgoma ufro adekvaturia, radgan am<br />

SemTxvevaSi zogadi cnobierebis transcendentalur maxasiaTeblad<br />

mogvevlineba, xolo ramdenadac cnobiereba nebis gamovlinebaa, amdenad<br />

zogadis cnobierebisadmi msgavsi transcendentaluroba, amasTanave,<br />

zogadis transcendenturobasac gaamarTlebs da Tan aseTi<br />

gamarTlebisaTvis raRacnairad ganyenebul idealur samyarosac aRar<br />

daiWirvebs, amasTan, nebis substanciurobasac aranair Crdils ar<br />

miayenebs, piriqiT, ideaTa samyaros gamoricxviT, nebis substanciuroba<br />

miT ufro myardeba. swored amgvari situacia gvaqvs hegelTan, oRond<br />

nebis adgilze hegelTan, cxadia, goni gvevlineba. hegelTan aranair<br />

idealur samyaros ar vxvdebiT, magram mTeli sistema xom gonis yru<br />

Zvridan Tavis TavSi dabrunebamde, `SuaSi gavlis~ siZneleebis miuxedavad,<br />

ufro myari da Sekrulia, vidre im moazrovneebisa, romlebic ideaTa<br />

samyaros aRiareben hegelis msgavsi Sexedulebis suraTi gvaqvs astTanac,<br />

amitomacaa, rom astTan zogadisa da erTeulebis urTierTdamokidebuleba<br />

aixsneba gonidan da mxolod gonidan, Tu SeiZleba ase iTqvas, pirdapiri<br />

gziT, yovelgvari garegani Tu gareganis msgavsi idealuri Tu<br />

araidealuri Sualeduri samyaros gareSe: `yovelive erTi gonidanaa<br />

warmoqmnili da miiswrafvis ukan, gonisken... yovelgvari gagebisa da<br />

Semecnebis ZiriTadi kanoni aseTia: erTeulidan unda vipovoT mTelis<br />

goni da mTelis saSualebiT unda vwvdeT erTeuls... mxolod amitomaa<br />

SesaZlebeli, rom me erTeuls mTeliT vimecneb da piriqiT, mTels<br />

erTeuliT~ (104.113, 116, 117) _ acxadebs asti.<br />

Sesabamisad, `hermenevtikuli Zieba, astTan efuZneba gonis<br />

universalurobis debulebas... bunebrivia, samyaros aseTi gaazrebisas,<br />

gageba yovelTvis iqneba erTeulebSi mTelis, gonis wvdoma. erTeuli am<br />

90


SemTxvevaSi mTels gvagebinebs, magram Tavad mTeliT gaigeba. ase iqmneba<br />

hermenevtikuli wre, sinTezi da analizi aq mWidro urTierTkavSirSia<br />

iseve, rogorc mTeli da nawilebia urTierTkavSirSi... asti gons uyurebs,<br />

rogorc organul mTels, e. i. mTlianobas, romelic ar warmoiqmneba<br />

erTeulTa jamiT. goni misTvis Tavdapirvelia, martivia, arsebaa da yovel<br />

erTeulSi is amgvari saxiT monawileobs~ (7.398, 399, 400). astTan goni<br />

Tavadaa yvelanairi erTeulis zogadi safuZveli da gauswrebadi<br />

SesaZlebloba, amitom zogadisa da erTeulis urTierTmimarTeba raime<br />

sxva Sualedur sferos ar saWiroebs imdenad, ramdenadac goni yvelgan da<br />

yvelaferSia. nebismier erTeulSi goni zogadis saxiTaa Cawnuli, xolo<br />

erTeulebis saSualebiT Cven vwvdebiT zogads, iseve rogorc zogadi,<br />

rogorc goni, wvdeba Tavis Tavs erTeulebis meSveobiT. zogadi iseTi<br />

transcendenturi safuZveli da gauswrebadi SesaZleblobaa, romelic<br />

amave dros imanenturia yoveli erTeulisTvis. gonis (nebis) da erTeulis<br />

urTierTmimarTebis amnairi astiseuli gageba imwamsve dairRveva, Tuki maT<br />

Soris transcendenturi yaidis zogadi ideebis samyaros davuSvebT, aseT<br />

SemTxvevaSi miviRebT winaaRmdegobas ara mxolod ormagi<br />

transcendentizmis saxiT, aramed xels gamovkravT meTodologiur<br />

dualizmsac, romelic Sopenhauerma Tavdapirvelad daZlia, roca goniTsulieri<br />

samyaro da buneba erTmaneTs siRrmiseulad daukavSira, magram<br />

transcendentur-metafizikuri tipis ideaTa samyaros daSvebiT, boloSi<br />

imaze uaresi miiRo, rac Tavdapirvelad daZlia. Sopenhaueris<br />

Tvalsazrisi, romlis mixedviTac bunebismecnieri bunebis movlenaTa<br />

gamomwvev mizezebs swavlobs da ara bunebis Zalebs, metad bundovnad da<br />

gaugebrad gamoiyureba: gamodis, bunebis Zalebi, rogorc metafizikuri<br />

ganzomileba, goniT-sulier sferos unda gavuTanabroT da gagebis meTodi<br />

mivusadagoT, xolo bunebis movlenebis sfero, rogorc fizikuri<br />

ganzomileba, axsnis meTodis sauflod unda davtovoT. xom ar aris aseTi<br />

midgoma isev da isev naZaladevi Tuki metafizikur ganzomilebas<br />

SegviZlia gagebis meTodis saSualebiT ramdenadme mainc vwvdeT, aseTi<br />

gagebiTi wvdoma xom winaswarmoxazulis saxiT imTaviTve axsnis<br />

SesaZleblobasac unda gulisxmobdes, ramdenadac bunebis movlenebi<br />

swored bunebis Zalebis, rogorc metafizikuri ganzomilebis<br />

91


gamovlinebania da Tu bunebis movlenebi SegviZlia avxsnaT, isev da isev<br />

iqidan gamomdinare, rom bunebis movlenebi bunebis Zalebis<br />

gamovlinebania, axsnaSi TavisTavad unda vlindebodes gagebac, rogorc<br />

axsnis arseba. sxva sityvebiT, SeiZleba bunebismecnierebis mizani<br />

marTlac bunebis movlenaTa Seswavla iyos, magram es mizani axsnisa da<br />

gagebis meTodTa saerTo horizontis mixedviT ganxilvis SesaZleblobas<br />

sulac ar gamoricxavs, iseve rogorc am SesaZleblobas ar gamoricxavs<br />

gonismecnierebaTa mizanic – wvdes bunebis Zalebs, rogorc Tundac<br />

metafizikur ganzomilebas. magaliTad, romantikuli skolis<br />

(neohumanizmi) cnobil warmomadgenels iohan gotfrid herders, gagebis<br />

cneba swored bunebasTan erTianobis grZnobidan gamohyavs,<br />

novalisisTvisac gageba aris is Sinagani grZnobis saxe, romelic<br />

saSualebas gvaZlevs `buneba an gare samyaro adamianur arsad vigulvoT...<br />

Cven maSin gavigebT samyaros, roca gavigebT Cvens Tavs, radgan Cven da is<br />

integrantuli naxevrebi varT~ (48.57, 59, 60), volfisTvis ki `axsna Tavis<br />

wanamZRvrad yovelTvis gulisxmobs gagebas~ (48.67). rac Seexeba<br />

egzistencializmis erT-erT TvalsaCino warmomadgenels karl iasperss,<br />

misi mixedviT, `mcdaria is Sexeduleba, romelic amtkicebs, TiTqos<br />

fsiqikuri mxolod gagebis sferoa, fizikuri ki – axsnis. ar arsebobs<br />

iseTi realuri procesi, fiqikuri iqneba igi Tu fizikuri, romelic<br />

principulad kauzalur axsnas ar eqvemdebarebodes. mizez-Sedegis<br />

problema sulierSic iseve arsebobs, rogorc fizikurSi. kauzaluri<br />

Semecneba zRvardaudebelia... gagebis yoveli sazRvari warmoadgens<br />

sakiTxis kauzaluri dayenebis sababs~ (48.155). yovelive amiT imas ki ar<br />

vamtkicebT, TiTqos axsnasa da gagebas Soris arc erT etapze araviTari<br />

gansxvaveba ar aris, aramed imis warmoCena gvsurs, rom samyaros erTian<br />

suraTs verasgziT miviRebT, Tuki bunebismecnierebebisa da<br />

gonismecnierebebis meTodebs erTmaneTisadmi dapirispirebul meTodebad<br />

warmovidgenT, isini erTmaneTs ki ar unda upirispirdebodnen, rogorc es<br />

dilTaisTanaa, aramed maT gansxvavebulobaSi erTmaneTs unda<br />

gulisxmobdnen da avsebdnen, rogorc es astTanaa. am ukanasknelTan, axsna<br />

da gageba erTmaneTisgan rkinis fardiT sulac ar aris gamoyofili,<br />

ramdenadac gonis (nebis) da erTeuli movlenebis urTierTmimarTeba<br />

92


srulebiT ar saWiroebs zedmet, zogadi ideebis Sualedur samyaros. asti<br />

mTels warmogvidgens, `rogorc calkeulTa mravalferovnebaSi arsebul<br />

erTianobas. gagebis procesi dasrulebulia, roca erTeulebis rigi<br />

mTlianad gavlilia da maT erTobliobasa da mTlianobas Soris arsebobs<br />

sruli Sesatyvisoba. gagebis ganviTarebisa da gadmocemis am process asti<br />

uwodebs axsnas~ (7.402).<br />

cxadia, dilTais `axsnisgan~ astis `axsna~ mniSvnelovnad<br />

gansxvavdeba da, upirveles yovlisa imiT, rom asti ufro siRrmiseulad<br />

wvdeba arsebobaSi, movlenebSi gamovlenil arsebas, erTeulebSi<br />

gamovlenil zogads, bunebaSi gamovlenil gons (nebas) da, Sesabamisad,<br />

maT siRrmiseul kavSirebs. astis Tanaxmad, `qmnis procesi, romelsac<br />

imeorebs gageba _ axsna, sami safexuris erTianobaa: qmnis dasawyisia<br />

erTianoba, Tavad qmna gulisxmobs _ simravles _ elementebis<br />

dapirispirebulobas, xolo qmnis dasasruli erTianobisa da simravlis<br />

urTierTganmsWvalvaa _ yovladobaa~ (104.120). sxva sityvebiT, “astTan<br />

`mTlianobis idea~ Tavdapirvelad ganuviTarebeli da gauSleli,<br />

calkeuli fragmentebis rigSi viTardeba da bolos, srulad amJRavnebs<br />

Tavs. e. i. midis sakuTar arsebamde, midis Tavis TavTan, gonis am misvlaSi<br />

Tavis Tavdapirvel arsebasTan, gonis am Tavisebur ukanasvlaSi<br />

gamoisaxeba axsnis wrexaziseuli moZraoba~ (7.402-403).<br />

aqedan gamomdinare, astTan gageba siRrmiseulad yovelTvis da<br />

imTaviTve axsnas gulisxmobs, axsna ki yovelTvis da imTaviTve gagebis<br />

WrilSi mogvecema. sxvagvarad, astTan gagebis, rogorc Tavdapirveli<br />

sinTezis (mTlianobis) da axsnis, rogorc am sinTezis (mTlianobis)<br />

analizurad mocemul erTeulTa urTierTCawnuloba, yvelaze<br />

daxvewiladaa mocemuli. astis mixedviT, Tavdapirveli mTelis (sinTezis),<br />

am mTelis erTeulebad (analizurad) gaSlisa da kvlav Tavdapirvel<br />

mTelSi (sinTezSi) ukuSeqcevis procesi, yvelaze TvalsaCinod mainc<br />

mxatvrul teqstSia warmodgenili: `roca teqstSi asaxsnelia raime<br />

adgili, Cven, pirvel yovlisa, vkiTxulobT imas, Tu ras gamoTqvamen<br />

asoebi; Semdeg imas, Tu rogor gamoTqvamen isini gamoTqmuls, ra sazrisi,<br />

mniSvneloba aqvs gamoTqmuls; bolos ki imas, Tu ra aris idea<br />

mTlianobisa, anu goni, rogorc is erTianoba, romelic asoebisa da<br />

93


sazrisis fuZea. asoebi sazrisis gareSe usicocxlo da gaugebari arian,<br />

sazrisi gonis gareSe, gamocalkavebuli, izolirebuli atomebis msgavsi<br />

fenomenia da es imitom, rom mxolod gonis meSveobiT xdeba CvenTvis<br />

naTeli yoveli nivTis `ratom~, `saidan~ da `saiT~. asoebi, sazrisi da<br />

goni sami elementia~ (7.403). Sesabamisad, astTan sami saxis hermenevtikaa<br />

mocemuli: asoTa, sazrisisa da gonis _ `asoTa hermenevtika sityvaTa da<br />

saganTa axsnis hermenevtikaa. sityvaTa da saganTa mniSvnelobebs<br />

konkretuli fragmentebis farglebSi sazrisis hermenevtika xsnis, xolo<br />

gonis hermenevtika am calkeuli sazrisiani mniSvnelobebis mqone<br />

fragmentebis mTliani gonidan gamomdinareobas adasturebs~ (104.122). astis<br />

miTiTebuli Sexedulebebidan Cans, rom igi mxatvrul teqsts sagnebTan da<br />

sityvebTan siRrmiseuli kavSirurTierTobis WrilSi ganixilavs, asoebi<br />

da sityvebi masTan `sagnebia~ imdenad, ramdenadac asoebi da asoTnaerTebi,<br />

sityvebi, cal-calkec da erTobliobaSi aRebulnic, materiaa, magram<br />

iseTi materiaa, romelSic goniT-sulieri samyaro, Tundac goniT-sulieri<br />

samyaros metafizikuri raoba meti xarisxiTa da intensivobiT vlindeba,<br />

vidre Cveulebriv materialur sagnebSi, xolo xelovneba, anu mxatvruli<br />

teqsti, ara mxolod Cveulebrivi materialuri sagnebisa da<br />

asoTnaerTebis, sityvebis, rogorc sazrisiani mniSvnelobebis mqone<br />

materiis Semdgomi nazavia, aramed imTaviTve maTi Tavdapirveli goniseuli<br />

erTianobis gamovlinebaa, rogorc TviTon Tavdapirveli goniseuli<br />

erTianoba.<br />

Tavi II. gagebis universaluroba<br />

§1. ena, rogorc gagebis horizonti da xelovnebis ena<br />

wina paragrafSi ganxilulidan gamomdinare, saboloo jamSi, enis<br />

Semadgeneli nawilebis _ sityvebis da bgerebis _ materiebad<br />

gansazRvrebamde mivediT, magram radganac es ukanasknelebi sakuTar TavSi<br />

goniT-sulieri samyaros Wrilsac gulisxmoben, amdenad arc mTlad<br />

materialuris STabeWdilebas toveben. hegeli erTdroulad materialuris<br />

da arc mTlad materialuris msgavs fenomens fsiqikur fenomenad da<br />

amavdroulad, rogorc momdevno safexurs gonis TviTSemecneba-<br />

94


TviTwvdomis gzaze - Cveulebrivi sagnebis, anu wminda materiis safuZvlad<br />

da gauswrebad SesaZleblobad – amdenad, arc mTlad fsiqikur fenomenad<br />

miiCnevs. sityvebis, bgerebis, Sesabamisad, enis erTian fsiqikur da<br />

amavdroulad arc mTlad fsiqikur fenomenad gamocxadeba imdenadaa<br />

gamarTlebuli, ramdenadac sityvebi da bgerebi marTlac materiebi arian,<br />

magram, meore mxriv, ena, rogorc aseTi, materiaze aRmatebul, gacilebiT<br />

obieqtur instanciad gamoiyureba. ena, rogorRac, Cveni neba-survilis<br />

miuxedavad gveZleva Tavis TavSi Semcveli bgerebiTa da sityvebiTurT da<br />

sakuTarive Sinagani azrobrivi kanonzomierebis mixedviT moqmedebs CvenSi,<br />

Tumca ramdenadac sityvebi da bgerebi enis Semadgeneli nawilebia,<br />

rogorc materiebi da, amave dros, arc mTlad materiebi, amitom enas<br />

fsiqikuri xasiaTi, Tundac mcire an Zalian mcire doziT, magram mainc<br />

dahyveba.<br />

asea Tu isea, nebismier SemTxvevaSi, sityvebi da bgerebi, rogorc<br />

enisa da materiis SemakavSirebeli erTiani `Sua rgoli~, Cveulebriv<br />

sagnebze, anu wminda materiaze aRmatebulad gamoiyureba, ena ki,<br />

Sesabamisad, wminda materiaze kidev ufro aRmatebul instanciad<br />

gvesaxeba, magram enis aseTi aRmatebuloba materiis dasamcireblad mainc<br />

aramc da aramc ar unda gamoviyenoT, winaaRmdeg SemTxvevaSi, SeiZleba<br />

WeSmaritebisken mimaval gzas didi manZiliT avcdeT. marTlacda, rogorc<br />

zemoT mivuTiTeT, sakuTari erTgvari `Sinagani~ sazrisi SeiZleba<br />

Cveulebriv materiasac gaaCndes. enasTan mimarTebaSi Cveulebrivi materiis<br />

Sinagani sazrisianoba imaSi mdgomareobs, rom enobriv gamosaxulebaTa<br />

aRbeWdva-gamosaxvis funqcia materiisTvis winaswarmoxazulis saxiT<br />

TviTon enas miuniWebia, rogorc materiis safuZvelsa da gauswrebad<br />

obieqtur SesaZleblobas. materiis Sinagani sazrisi enasTan mimarTebaSi<br />

imaSic gamoixateba, rom materia Tavadve, rogorRac Tavisdauneburad<br />

uwyobs xels materiisa da enis SemakavSirebeli `Suargolebis~ _<br />

bgerebisa da sityvebis _ erTian enobriv gamosaxulebaTa mwyobrad<br />

mocemuloba-Camoyalibebas da amiT avtomaturad xsnis gzas ufro<br />

maRalganviTarebadi safexurebisaTvis gonis TviTCaRrmaveba-TviTwvdomis<br />

gzaze, Tavad ki am maRalganviTarebad safexurebSi, anu aso-bgerebSi,<br />

sityvebsa da enaSi, rogorc sakuTarsave safuZvlebsa da gauswrebad<br />

95


SesaZleblobebSi ukuSeiqceva. aseTive konteqsti SegviZlia Tamamad<br />

mivusadagoT xelovnebasac, rogorc enas. marTlac, `mxatvruli<br />

informacia ganuyofelia misi ganmaxorcielebeli niSanTa sistemidan. es<br />

imitom, rom am niSnis struqtura yovelTvis mniSvnelobis struqturiT<br />

aris gansazRvruli, romlis gadasacemadaa igi mowodebuli. sityvieri ena<br />

da yvela xelovnuri kodi Seqmnilia abstraqtuli mniSvnelobis<br />

gadasacemad. sityva swored imitom iqca azris ganivTebis mTavar<br />

saSualebad, rom mas SeuZlia adekvaturad mogvces azrovnebis<br />

rezultati, xelovnebaSi ki mxatvrulad damuSavebuli sityva mxatvruli<br />

Sinaarsis ganxorcielebis mravalTagan erT-erTi saSualebaa, vinaidan<br />

samyaros mxatvruli aTviseba ufro mdidari, mravalferovani da rTulia,<br />

vidre Teoriuli Semecneba. mTeli am mravalferovnebis gamosaxatavad<br />

dasWirda xelovnebas sxvadasxva da gansxvavebuli `enebi~ _ plastikuri,<br />

ferweruli, qoreografiuli, musikaluri da a.S., romelTagan TiToeuli<br />

maTgani Tavisi specifikiT gamoirCeva da sxvisTvis miuwvdomel mxares<br />

gamoTqvams. xelovneba zogadad, sxvadasxva niSnur sistemebad<br />

warmogvidgeba, romlebSic gamoiyeneba Tvalisa da yurisTvis misawvdomi<br />

signalebi, radgan grZnobis organoTagan mxolod es orni arian<br />

dakavSirebulni adamianis cnobierebasTan da SeuZliaT gadascen mas is<br />

Sinaarsi, romelsac mxatvruli nawarmoebi Seicavs... mxatvrul enas<br />

SeuzRudavi variantuloba axasiaTebs, radganac saxovan niSanTa sistema<br />

xelovnebis sxvadasxva saxeSi mravalgvarad modificirdeba da<br />

transformirdeba mxatvrul-SemoqmedebiTi meTodis Sesatyvisad da<br />

sagrZnoblad icvlis saxes yoveli xelovanis SemoqmedebaSi. aqedan<br />

gamomdinare, xelovnebis forma erTdroulad aris saxovani modeli da<br />

niSanTa sistemac, materialuri konstruqciaca da specialuri enac,<br />

esTetikuri da komunikaciuri Rirebulebebis erTdroulad matarebeli~<br />

(45.300_301). amdenad, xelovnebis ena, sxva xelovnur enebTan SedarebiT,<br />

yvelaze ufro metad amJRavnebs bunebrivi enis TvisebebTan, rogorc<br />

sazrisian niSnebTan siaxloves, Sesabamisad, xelovnebis gagebis<br />

SesaZleblobac, upirveles yovlisa, swored am sazrisian niSnebSi,<br />

rogorc sazrissa Tu sazrisTa matarebel enaSi, rogorc logosSia<br />

davanebuli.<br />

96


azrovnebis, anu sazrisis mTeli siRrmiseuli fluqturaciebi<br />

cnobil germanel poets fridrix holderlins sul erT fragmentSi<br />

Taviseburad aqvs gadmocemuli – „bevri Seityo adamianma, zenaars<br />

mravals arqva saxeli, mas Semdeg rac varT Cven saubari da erTmaneTis<br />

ZalgviZs mosmena“ (57.77). es erTi fragmenti holderlinis Semoqmedebidan<br />

marTlac uaRresad yovlismomcvel qveteqstTa Semcvelia, amitomac<br />

aniWebs holderlinis am fragments martin haidegeri did mniSvnelobas:<br />

„adamianis yofiereba safuZvels enaSi iRebs. magram es pirvelad sakuTriv<br />

saubarSi xorcieldeba. saubari marto imas ki ar gulisxmobs, Tu ra<br />

saxiT iSleba ena, aramed mxolod rogorc saubaria ena mniSvnelovani.<br />

rac Cveulebrivad gvesmis „enaSi“ da saxeldobr ki sityvaTa da<br />

sityvaTwyobis wesTa erTianoba, mxolod zedafenaa enisa. magram ras<br />

niSnavs „saubari“ cxadia, erTmaneTTan ubnobas raimes Sesaxeb da Tan,<br />

aseT dros ena erTmaneTTan misvlis saSualebadac gvevlineba. xolo<br />

holderlini ambobs: mas Semdeg rac varT Cven saubari da erTmaneTis<br />

ZalgviZs mosmena. saubris SesaZlebloba da mosmenis SesaZlebloba erTi<br />

da igivea dasabamidan. Cven varT saubari niSnavs: Cven SegviZlia<br />

erTmaneTis mosmena. Cveen varT saubari, amave dros yovelTvis niSnavs:<br />

Cven varT erTi saubari, saubris erTianoba ki imaSi mdgomareobs, rom<br />

arsebiT sityvaSi yovelTvis erTi da igive cxaddeba: is, ris<br />

safuZvelzec Cven verTiandebiT da amdenad WeSmaritad Cven varT.<br />

saubarsa da mis erTianobas Seicavs Cveni munyofiereba“ (57.82).<br />

maSasadame, sityvaTa da sityvaTwyobis wesTa erTianoba mxolod<br />

zedafenaa enisa da, ramdenadac am wesTa safuZveli enis gavliT unda<br />

veZeboT, msgavsi Zieba laparakTan, metyvelebasTan, gamoTqmasTan<br />

saubarTan migviyvans, rogorc enis safuZvlebTan. aq SegviZlia gavixsenoT<br />

vitgenSteinis miniSneba enis logikur-gramatikuli sintaqsis metaenidan<br />

gamomdinareobis Sesaxeb (10.66,68), anu is, rac enis zedafenad gvaCvenebs<br />

Tavs, SeiZleba enis arsebac ki iyos, radgan ise ki ar aris, TiTqos jer<br />

ena gveboZeba da mere Cven vagebT am naboZeb enas logikur-gramatikuli<br />

sintaqsis mixedviT, aramed ena imTaviTve logikur-gramatikuli<br />

sintaqsiTuTrT gveZleva, rogorc saubari e. i. logikur-gramatikuli<br />

sintaqsi igivea, rac gamoTqma, laparaki, metyveleba, saubari. isini erTi<br />

97


da imave instanciis sxvadasxva terminebad gamoTqmuli erTi da igive<br />

SesaZleblobebia, magram radgan holderlini am erTidaigive<br />

SesaZleblobebs saubrad moixseniebs, umjobesia am SemTxvevaSi Cvenc ase<br />

moviqceT da enis safuZvlad swored saubari movixsenioT. aki<br />

holderlinisa da haidegeris mixedviT, saubari swored enis saxiT<br />

iSleba da Sesabamisad enac mxolod isea mniSvnelovani, rogorc saubari<br />

da Tuki adamianis yofiereba safuZvels enaSi iRebs, xolo enis<br />

yofierebis safuZveli saubaria, maSin adamianis yofierebis arsebac<br />

saubari yofila, rogorc azrovnebis potenciis enaSi da eniT adamianSi<br />

garegamotana-ganamdvileba. aq ar unda dagvabnios frazam „mas Semdeg“,<br />

arada erTi SexedviT marTlac damabnevelia Semdegi viTareba: Tuki<br />

adamianis yofierebis arseba saubaria, maSin adamiani eniTurT yovelTvis<br />

„mas Semdeg“, anu saubris Semdeg unda iyos, imis miuxedavad, rom adamiani<br />

da ena, rogorc saubari „manamdecaa“, anu saubramdec, radgan ena<br />

imTaviTve saubaria, xolo saubari, rogorc ena, ukve manamdea, vidre Cven<br />

gavacnobierebdeT, rom saubari ZalgviZs. e. i. saubari, rogorc ena da ena,<br />

rogorc saubari, refleqsiis pirvelsave aqtebisas arian mocemulni, Tu<br />

ufro adre ara.<br />

sainteresoa, rom saubarTan adamianisa da enis „manamdesa~ da „mas<br />

Semdegis“ msgavsi damabneveli urTierTSepirispireba Tavis TavSi<br />

gamosavalsac avtomaturad gulisxmobs: adamianSi ena, rogorc saubari<br />

yovelTvis „manamdea“, imis miuxedavad, rom ena da enis gamovlineba<br />

adamianSi yovelTvis „mas Semdeg“ unda iyos, ramdenadac enis arseba<br />

saubaria. sxva sityvebiT, saubarTan mimarTebaSi, adamianisa da enis<br />

„manamdesa“ da „mas Semdegobis“ aRwerili urTierTSepirispireba, arsebisa<br />

da arsebobis rogorRac Tanadrouloba-Tanxvedrilobis Wrils sworedac<br />

amgvar urTierTSepirispirebulobaSi Tavisdauneburad Tavadve xsnis,<br />

ramdenadac adamiani da ena siRrmiseul urTierTCawnulobaSi saubramde,<br />

anu „manamdec“ gveZlevian, magram amave dros saubris merec, anu „mas<br />

Semdegac“ arian, radgan saubari enis arsebaa da mxolod amdenadaa ena<br />

da adamiani saubari. ufro mokled, adamiani da ena siRrmiseul<br />

erTianobaSi saubramdec anu „manamdec“ arian da saubris merec, anu „mas<br />

Semdegac“. Sesabamisad, ar unda dagvabnios arc miniSnebam „mas Semdeg“,<br />

98


imitom, rom adamianisa da enis saubarTan urTierTSepirispirebaerTianobis<br />

aRweril konteqstSi „mas Semdeg“ igivea, rac „imTaviTve“.<br />

holderlinis „mas Semdeg“ swored „imTaviTveobas“ gulisxmobs, anu<br />

adamianma „mas Semdeg“ Seityo bevri ram da „mas Semdeg“ arqva mraval<br />

zenaarss saxeli, rac „imTaviTve“ ukve Setyobili hqonda bevri ram da<br />

mravali zenaarsisTvisac saxeli ukve „imTaviTve“ Serqmeuli hqonda.<br />

sxvagvarad, „Setyoba“ da „saxelqmna“, iseve rogorc ena, refleqsiis<br />

pirvelsave aqtTanaa mocemuli Tu ufro adre ara da ara refleqsiis<br />

Semdeg. am azriT gulisxmobs holderlinis „mas Semdegoba“<br />

„imavdroulobas“, iseve rogorc mosmenac imTaviTve enasTan, rogorc<br />

saubarTan Tanadrouladaa mocemuli, radgan warmoudgenelia enad<br />

gamovlenili saubari amavdroulad saubris mosmenad gamovlenis gareSe,<br />

winaaRmdeg SemTxvevaSi saubari aRar iqneboda saubari. amitom saubari da<br />

mosmena marTlac erTi da igivea da aqedan gamomdinare, enac mosmenasTan<br />

siRrmiseulad „mas Semdegoba“-„manamdelobis“ iseTive Tanadroul-erTian<br />

ganaserSi unda iyos Cawnuli, rogoradac igi saubarTan mimarTebaSi<br />

mogvecema. am konteqstSi haidegeri gansakuTrebul yuradRebas aqcevs<br />

holderlinis kidev erT frazas – „niadag jafiT, Tumc poeturad<br />

binadrobs kaci dedamiwaze“ (57.55).<br />

holderlinis am Tvalsazrisis dedaarsi imaSi mdgomareobs, rom<br />

poezia enis safuZvelia, Tumca Tavdapirvelad SeiZleba piriqiT<br />

mogveCvenos. haidegeric swored am garemoebaze amaxvilebs yuradRebas<br />

holderlinis miTiTebul fragmentTan dakavSirebiT: „poeziis safuZvelia<br />

ena, amdenad, poeziis arss enis arsidan amosvliT unda CavwvdeT. Semdeg<br />

gamoirkva: poezia aris damfuZnebeli saxeldeba yofierebisa da yvela<br />

saganTa arsisa, ara nebismieri Tqma, aramed is, romlis wyalobiTac<br />

yvelaferi es ganxmulobaSi Seabijebs, razedac Semdeg yofiT enaSi<br />

vsaubrobT da vmsjelobT. amitom poezia arasodes iRebs enas rogorc<br />

mza masalas, aramed poezia Tavad xdis enas SesaZlebels, poezia aris<br />

Tavdapirveli ena istoriuli xalxisa. amgvarad, piriqiT, enis arsi<br />

poeziis arsidan amosvliT unda davadginoT. adamianuri munyofierebis<br />

safuZveli saubaria, rogorc enis WeSmariti ganxorcieleba, xolo<br />

99


poezia, rogorc yofierebis dafuZneba, Tavdapirvel enas warmoadgens“<br />

(57.55_56).<br />

holderlinis Tvalsazrisis es haidegeriseuli ganmarteba kidev<br />

ufro naTels xdis TviTon holderlinis TvalsazrisSi nagulisxmev<br />

qveteqsts. kerZod, Tuki adamianis yofierebas safuZveli enaSi aqvs da<br />

Tavis mxriv, saubari, rogorc enis yofierebis safuZveli, avtomaturad<br />

adamianis yofierebis arsebadac gvevlineba, maSin poezia, rogorc<br />

adamianis yofierebis arseba, im SemTxvevaSia SesaZlebeli, Tu Tavad<br />

poezia saubari, anu metyvelebaa. e.i. poezia marTlac imTaviTve enis<br />

arsebac yofila. aseTi logikiT, poeziisTvis ena sakuTar TavSi<br />

ukuSeqcevis safexuria da gana holderlinic da haidegeric zustad amas<br />

ar amtkiceben rom ara ena, rogorc safuZvelSi, anu poeziaSi<br />

ukuSeqcevis safexuri, ver CavwvdebodiT TviTon poezias, rogorc enis<br />

safuZvels. sxva sityvebiT, Tuki poeziis sakuTar TavSi ukuSeqcevis<br />

dasawyisSi ena gveCveneba poeziis safuZvlad, ukuSeqcevis procesis<br />

mimdinareobisas TandaTan vxvdebiT, rom poeziaa enis safuZveli,<br />

ramdenadac ar arsebobs poezia saubris gareSe da marTlac, gana poezia<br />

sxva raa Tu ara saubari, ufro zustad, poeturad saubari cxadia asea,<br />

magram xom arsebobs iseTi saubaric, romelic araa poezia am azriT,<br />

poezia imTaviTve saubaria, magram saubari SeiZleba poeturic iyos da<br />

arapoeturic da Tu asea, rogoraa poezia enis arseba, Tuki SeiZleba<br />

saubari poeturadac gvevlinebodes enaSi da arapoeturadac<br />

saqme isaa, rom saubari, rogorc enis arseba, namdvilad<br />

SesaZlebelia enaSi poeturad an arapoeturad gvevlinebodes, magram<br />

TviTon saubari, rogorc aseTi, TavisTavaSi da TavisTavisTvis<br />

mocemulobaSi poeziaa, amitomacaa SesaZlebeli poezia enaSi, iseve<br />

rogorc enis arapoeturi Tanawyoba-garkveulobani. sxvagvarad, enis<br />

arapoeturad mocemuloba klebaa saubris, rogorc aseTis Tavdapirveli<br />

poeturobisa, xolo arapoeturi saubris poeziad SeTanawyoba,<br />

arapoeturi saubris sakuTar safuZvelsa da gauswrebad SesaZleblobaSi<br />

kvlavmibruneba-ukuSeqcevaa, rogorc klebulis kvlavmateba. is garemoeba,<br />

rom yvela adamiani poeti araa, aRweril saerTo suraTs, ra Tqma unda<br />

ver cvlis, radgan Tu poetebis raodenoba mcirea, samagierod sxva<br />

100


danarCenebs met-naklebi xarisxiT boZebuli aqvT poeziis gagebis unari,<br />

anu rom ara adamianis dedamiwaze poeturad binadroba, arc poezia<br />

iarsebebda, ramdenadac poezia da poeziis gagebiToba zogadad TavSic da<br />

boloSic erTi daigive instanciaa. poeziis gagebiToba imTaviTve<br />

gulisxmobs zogadad enaSi poeziis monacemebs, rogorc enisa da<br />

metyvelebis safuZvelsa da gauswrebad SesaZleblobas da amitomac<br />

fasobs poezia, rogorc aseTi. rom ara garkveuli poeturi monacemebi<br />

zogadad enaSi da amiT „sxva danarCenebSi“, ar iarsebebda arc poeziis<br />

gageba da, cxadia, arc poezia. ar aris aucilebeli iyo poeti, raTa<br />

gaigo poezia, magram rom ara gageba, rogorc Tundac mcire xarisxiT<br />

imTaviTve damaxasiaTebeli poeturi monacemebi „sxva danarCenebisTvis“,<br />

ar iarsebebda arc poezia, e. i. dedamiwaze adamianis poeturad binadroba<br />

yvela adamianis poetobas ki ar gulisxmobs, aramed poeziisadmi<br />

imTaviTve gagebiTobas, rogorc „sxva danarCenebis“ poeturad myofobas.<br />

aqedan gamomdinare, gasagebia ratomac miiCnevs haidegeri xelovnebis<br />

danarCeni dargebidan yvelaze aRmatebulad poezias – poezia xom<br />

metyvelebadqmnadi, anu saubradqmnadi damwerlobiTi xelovnebaa.<br />

metyvelebadqmnadoba-saubradqmnadoba, Tavis TavSi, cxadia,<br />

sityvaTqmnadobasac imTaviTve Seicavs. poeziaca da prozac xelovnebis<br />

sxva dargebidan swored damwerlobiT gamoirCevian. amiT imis Tqma sulac<br />

ar gvsurs, TiTqos damwerloba ganapirobebdes metyvelebadqmnadobasaubradqmnadoba-sityvaTqmnadobas,<br />

ra Tqma unda, piriqiTaa, magram ise<br />

kia, rom roca damwerlobiT xelovnebebTan – poeziasTan, prozasTan –<br />

gvaqvs saqme, apriori vgulisxmobT, rom es xelovnebebi metyvelebadqmnadsaubradqmnad-sityvaTqmnadi<br />

xelovnebebia, anu damwerlobiT xelovnebebSi<br />

imTaviTve gaxsnilia metyveleba-saubaric da enac, rogorc damwerlobis<br />

safuZvlebi da gauswrebadi SesaZleblobani. am azriT haidegeri iqneb<br />

marTalicaa, roca xelovnebis sxva dargebze poezia-prozis<br />

aRmatebulobas aRiarebs, radgan xelovnebis sxva dargebis damwerlobiT<br />

gadmocema ar SeiZleba, magram metyveleba-saubari gana mxolod<br />

damwerlobiT xelovnebebSi amJRavnebs sakuTar Tavs xom ar aris<br />

metyveleba-saubris gamovlinebisTvis damwerlobiTi xelovnebebi da<br />

saerTod damwerlobiToba Zalze viwro konteqsti Tuki metyveleba-<br />

101


saubars mxolod cocxal fizikur metyvelebaTqmnadoba-saubarqmnadobas<br />

gavuigivebT, maSin damwerlobiTi xelovnebebi metyveleba-saubrisaTvis<br />

araTu viwro, erTi SexedviT, iqneb Zalze farTo ganaseradac mogveCvenos,<br />

magram gana es sakmarisi safuZvelia xelovnebis sxva dargTa<br />

„dasamcireblad“, romlebsac metyvelebadqmnadoba-saubarqmnadobis<br />

TvalsazrisiT fizikuri utyvoba axasiaTebT sxva sityvebiT,<br />

metyvelebadqmnadoba-saubarqmnadoba ara mxolod damwerlobiT<br />

xelovnebebs axasiaTebT, ramdenadac metyvelebadqmnadoba-sityvaTqmnadoba<br />

igivea, rac sazrisis gamovlena da gana ferwerul tiloSi, qandakebaSi<br />

Tu musikaSi raime garkveuli sazrisi ar vlindeba erTi upiratesoba<br />

poeziisa da prozisa, xelovnebis sxva dargebTan SedarebiT isaa, rom<br />

maTi dazepirebis gziT sxvisTvis gadacema SeiZleba, maSin roca,<br />

magaliTad, ferwerul qmnilebas zepirsityvierebiT veravis gadascem,<br />

Tumca, arsebobs daviwyebadobac da Tu poeziis esa Tu is qmnileba<br />

daviwyebas miecema, maSin mis gasaxseneblad wignsa Tu JurnalSi misi<br />

naxva da wakiTxva isevea saWiro, rogorc ferwerul qmnilebebs aseve<br />

naxviT Tu aRviqvamT da „wavikiTxavT“. amasTan, Tuki zogadad adamiani<br />

dedamiwaze poeturad binadrobs, maSin poeturoba xelovnebis nebismier<br />

dargs miT ufro unda axasiaTebdes.<br />

am WrilSi xelovnebis sxva dargebis mimarT poeziis<br />

safuZvladmdebareba TiTqos kidev erTxel marTldeba, magram poeziis<br />

aRmatebulobis mamtkicebeli miTiTebuli orive garemoeba sinamdvileSi<br />

mainc pirobiTia da ara – arsebiTi. martivad rom vTqvaT, visTvis poezia<br />

metyvelebadqmnadobs-saubradqmnadobs yvelaze ukeTesad, visTvis ferwera,<br />

visTvis qandakeba da visTvis musika. aki metyvelebadqmna-saubradqmna,<br />

rogorc sazrisis gamovlena, xelovnebis yvela dargs erTnairad<br />

axasiaTebs. metic, magaliTad, nicSe, gansakuTrebiT piTagora da<br />

Sopenhaueri xelovnebis yvelaze aRmatebul dargad musikas miiCnevdnen.<br />

piTagorasTvis musikaluri harmonia igive iyo, rac samyaros<br />

harmoniis gamovlena, SopenhauerisTvis ki musikis wvdoma samyaros<br />

arsebis wvdomas udrida, anu piTagorasTvis da SopenhauerisTvis samyaro<br />

swored musikalurad gvemetyveleba-gvesaubreba. amdenad, piTagoraca da<br />

Sopenhaueric masikas zustad imdagvar WrilSi ganixilavdnen, rogor<br />

102


WrilSic poezias haidegeri ganixilavs da radgan SesakrebTa<br />

gadanacvlebiT jami ar icvleba, yvelaze WeSmarit da optimalur<br />

gamosavlad gamoiyureba varianti, romlis Tanaxmadac poeziis adgilze<br />

haidegerTan da musikis adgilze nicSe-piTagora-SopenhauerTan, zogadad<br />

xelovneba CavsvaT, rogorc amas hegeli akeTebs. maSasadame mxatvrul<br />

teqstSi ara mxolod damwerlobiTi, saerTod, xelovnebis yvela dargi<br />

igulisxmeba da Sesabamisad, xelovnebis dargebis erTimeoreze<br />

aRmatebulobis kriteriumic, albaT, ufro sxva mimarTulebiT unda<br />

veZeboT, vidre im WrilSi, rogori Wrilis mixedviTac amas piTagora,<br />

Sopenhaueri, nicSe da haidegeri eZebdnen.<br />

$ 2. gagebis, rogorc universaluri Semecnebis<br />

da xelovnebis, rogorc universaluri hermenevtikis<br />

SesaZlebloba<br />

xelovnebisa da enis urTierTmimarTebis logikam, wina paragrafSi<br />

naTlad dagvanaxa, rom xelovneba, rogorc ena (azrovneba) da ena<br />

(azrovneba), rogorc xelovneba, `dedamiwze kacis binadrobis~<br />

Tavdapirveli da mudmivi maxasiaTebelia. e.i. xelovneba, rogorc<br />

absolutis TviTwvdomis erT-erTi umaRlesi ganzomileba, anu TiTqmis<br />

yvela sxva safexuris safuZveli absolutis TviTSemecnebis gzaze,<br />

WeSmaritebis dafarulobas ramdenadme garegamoitans da naTelSi<br />

amyofebs, anu rom ara xelovneba, rogorc absolutis SidawiaRis,<br />

rogorc WeSmaritebis naTelSi ramdenadme garegamomtani ganzomileba, ar<br />

eqneboda arsebobis safuZveli adamianuri moRvaweobis TiTqmis arc erT<br />

mimarTulebas da Tu yvela Cvengani Semoqmedi ar aris, samagierod,<br />

aucileblobiTaa gansazRvruli is garemoeba, rom yvela Cvengans metnaklebad<br />

axasiaTebs xelovnebis gagebis SesaZlebloba, riTac<br />

kvlavvwvdebiT im gancda-Sinaarsebs, romlebTan wvdomilobac, Tundac<br />

aracnobierad, manamdec gvaxasiaTebda, iseve rogorc aucileblobiTaa<br />

gansazRvruli ama Tu im Semoqmedis xeliT konkretuli mxatvruli<br />

103


qmnilebis aRmocenebis SesaZlebloba, raTa xelovneba am konkretul<br />

qmnilebebSi saerTo-adamianur gancda-Sinaarsebad saxedSemtkicebuli<br />

formiT isev sakuTar TavSi ukuSeeqces, rogorc xelovnebis qmnilebisa<br />

da xelovnebis qmnilebaSi am saerTo-adamianuri gancda-Sinaarsebis, aseve<br />

mecnierebisa da adamianuri moRvaweobis sxva dargebis gamxsnelganmapirobebel<br />

safuZvlebSi. es qveteqsti igulisxmeba haidegerTanac,<br />

kerZod, misi mtkicebiT: `mecniereba ar aris WeSmaritebis xdomilebis<br />

Zireuli saxe, aramed igi misi ukve xsnili ares gafarToebaa, kerZod ki,<br />

imisi wvdomisa da dafuZnebis meoxebiT, raic mis arealSi albaTur da<br />

aucilebel siswored mJRavndeba~ (55.63_64). e. i. xelovneba, rogorc<br />

WeSmaritebis Zireul safuZvlebTan yvelaze axlos mdgomi saxeganzomileba,<br />

ramdenadme garegamoitans WeSmaritebas, xolo mecniereba,<br />

WeSmaritebis am ukve „xsnili ares“ gafarToebaa da Tuki mecniereba<br />

axsnis meTods emyareba, es safuZvelSi igivea, rac Tundac<br />

Tavisdauneburad gagebis meTodze damyareba, radgan rogorc vxedavT,<br />

rom ara WeSmaritebis ramdenadme „xsnili are“, anu xelovnebis imTaviTve<br />

rogorRac gagebadoba, axsnis meTodis, anu mecnierebis SesaZleblobac<br />

ar iarsebebda. e.i. gagebaSi, rogorc axsnis safuZvelSi, axsna<br />

winaswarmoxazuli SesaZleblobis saxiT ukve imTaviTve igulisxmeba.<br />

xolo iq, sadac axsna wina planze dominirebs, gagebac SeiZleba<br />

farulad, magram mainc uaRresad mniSvnelobs. e. i. mecnierebaca da<br />

adamianuri moRvaweobis sxva sferoebic, cxadia, imdenad arian<br />

SesaZlebelni, ramdenadac swored xelovnebis ganzomileba, rogorc<br />

absolutis mier sakuTari Tavis TviTwvdomis etapi da yvela sxva<br />

safexuris safuZveli absolutis TviTSemecnebis gzaze, xsnis ares<br />

mecnierebisa da adamianuri moRvaweobis sxva sferoebis sakuTrivi<br />

ganviTarebisTvis.<br />

yovelive amiT imis Tqma ki ar gvsurs, TiTqos mecnierebis<br />

problematika xelovnebis gagebis yalibis mixedviT unda ganvixiloT,<br />

ubralod, imas vamtkicebT, rom mecnierebis, miT ufro bunebismecnierebis<br />

axsniTi Wrili oden klebaa gagebisa, rogorc azrovnebis TavisTavSi<br />

TavisTvis imTaviTve mocemulobisa da gana azrovnebis TavisTavSi<br />

TavisTvis mocemuloba dasabamidan dRemde garkveuli mxatvrulobiT ar<br />

104


xasiaTdeba maSasadame, axsniTi meTodi, iseve rogorc materia da<br />

bunebismecnierebani, azrovnebis TavisTavSi TavisTvis, rogorc gagebis<br />

imTaviTve mocemulobaSi arian fuZedebulni da imdenad afarToveben<br />

WeSmaritebis ukve xsnil ares, ramdenadac ukve sakuTriv viTardebian da<br />

amiT SeiZleba xelovnebasac, rogorc WeSmaritebis ukve xsnil ares,<br />

Tundac iribad kvlavubruneben axal da axal impulsebs axali da axali<br />

materialuri Tu sulieri Sinaarsebis kvalvsawvdomad. amdenad,<br />

xelovneba da bunebismecnierebani, Sesabamisad, gageba da axsna, ra Tqma<br />

unda, gansxvavdebian erTmaneTisagan, magram maTi erTianobis safuZveli<br />

azrovnebaSi, ideaSi swored isaa, rac maT ganasxvavebs, Sesabamisad,<br />

gageba axsnisTvis garegadamwvdomi cnebaa erTdroulad maT erTianobaSic<br />

da gansxvavebulobaSic. e.i. is rom mecnierebisa da adamianuri<br />

moRvaweobis sxva sferoebis safuZveli azrovnebis xelovnebiseulobaSi<br />

WeSmaritebis ramdenadme „xsnili area“, sulac ar niSnavs imas, TiTqos<br />

mecnierebasa da adamianuri moRvaweobis sxva sferoebs sakuTrivi<br />

ganviTareba ar SeeZloT da amitomacaa xelovneba da mecniereba<br />

erTmaneTisgan radikalurad daSorebul sferoebad rom gveCveneba.<br />

cxadia, adamianuri moRvaweobis doneze es marTlac asea, magram aki ukve<br />

araerTxel aRvniSneT, rom msgavsi gansxvavebuli sibrtyeebis<br />

ganmasxvavebeli swored isaa, rac safuZvelSi maTive Tavdapirveli<br />

erTianobis safuZvelia.<br />

saboloo jamSi, im daskvnamde mivdivarT, rom aradamajereblad<br />

gamoiyureba dilTais Tvalsazrisi gagebisa da axsnis meTodebis<br />

erTmaneTisgan kategoriulad gamijvnis Taobaze. gonismecnierebani,<br />

bunebismecnierebani da xelovneba, cxadia, gansxvavdebian erTmaneTisgan,<br />

Sesabamisad, isini iqneb marTlac sxvadasxvagvari meTodebiT mimarTebasac<br />

moiTxoven, magram es sxvadasxvagvari meTodebi siRrmiseul-safuZvliseul<br />

erTianobas, ra Tqma unda, ar gamoricxaven. metic, rogorc vxedavT,<br />

swored gageba gamoiyureba miTiTebuli erTmaneTisgan gansxvavebuli<br />

sferoebis erTian substanciur meTodad, romlis CarCoebSic am<br />

erTmaneTisgan gansxvavebul sferoebs axsnis meTodic TavianTeburad<br />

miesadageba, anu axsnis Zirebi swored gagebis horizontSia saZebneli da<br />

ara mis gareT. zustadac am viTarebidan gamomdinare unda akritikebdes<br />

105


dilTais haidegeric, roca acxadebs: `dilTais saxe, romelic dResacaa<br />

gavrcelebuli, Semdegia: gonisa da gansakuTrebiT literaturis<br />

istoriis `daxvewili~ ganmmartebeli, romelic `agreTve~ bunebisa da<br />

gonismecnierebis gamijvnas cdilobs da am dros am mecnierebebs da aseve<br />

`fsiqologiis~ istorias gansakuTrebul rols aniWebs, maT Tavis<br />

relativistur sicocxlis filosofiaSi gaalRobs. zedapiruli<br />

ganxilvisaTvis es `suraTi~ sworia, magram mas usxlteba substancia. es<br />

suraTi ufro mets faravs, vidre aaSkaravebs~ (54.588_589).<br />

dilTais Tvalsazrisi axsnisa da gagebis meTodebis Sesaxeb<br />

marTlac ufro mets faravs, vidre aaSkaravebs, radgan dilTais<br />

substancia imdenad usxlteba, ramdenadac gagebisa da axsnis meTodebs<br />

erTmaneTisgan ukiduresad mijnavs da ver acnobierebs, rom axsna<br />

gagebisgan siRrmiseulad gamijnuli ki ar aris, aramed axsna gagebaSi<br />

winaswarmoxazuli saxiT imTaviTve igulisxmeba, xolo Tu isini<br />

erTmaneTis sapirispiro instanciebis STabeWdilebas mainc toveben, es<br />

sworedac zedapirzea ase da ara siRrmiseulad.<br />

Sesabamisad, gasakviri sulac ar aris, roca dilTaisTan<br />

hermenevtika, rogorc meTodi, mxolod nawilobriv emTxveva Semecnebis<br />

cnebas, rogorc aseTs, maSin roca, hermenevtikis cneba haidegerTan<br />

uigivdeba `adamianuri yofierebis da TviTyofierebis gagebis sawyisiseul<br />

wess da Sesabamisad, yovelgvari Semecnebis fundamentur cnebas<br />

(haidegeri da haidegeriT gansazRvruli uaxlesi filosofia)~ (48.4).<br />

ufro zustad, haidegerTan `gageba, rogorc `TviTon im faqtiuri yofnis~<br />

wesi, romelSiac samyaro konstruirdeba, warmoadgens Semecnebis im<br />

ZiriTad cnebas, saidanac iRebs Tavis sazrissa da daniSnulebas saerTod<br />

yovelgvari Semecnebis yovelgvari meTodi~ (48.182). kidev ufro zustad:<br />

`filosofia, rogorc azrovneba yofierebaze, miznad isaxavda yofierebis<br />

fenomenis axsnas, ganmartebas, mis Semswavlel fenomenologias ki<br />

haidegeri swored hermenevtikas uwodebs. magram ramdenadac yofierebis<br />

axsna da gagebis cda samyaros Seqmnasa da gardaqmnas niSnavs, amitom<br />

haidegeri hermenevtikis axlebur gagebas icavs. hermenevtika marto<br />

arsebulis yofierebis ganamrteba ki ar aris, aramed ambis motanac<br />

yofierebidan (anu miTologiuri, hermesiseuli funqciis Sesruleba). es<br />

106


ki yofierebis gamovlenaa, e.i. axlis Seqmna yofierTa samyaroSi.<br />

haidegerTan hermenevtikam universaluri saxe miiRo, gansxvavebiT<br />

dilTaisagan, romelic am meTods mxolod goniT mecnierebebs miuyenebda~<br />

(45.310). hermenevtika universalurobiT xasiaTdeba kidev erT germanel<br />

filosofosTan hans gadamerTan. am filosofosTan `SeiZleba iTqvas, rom<br />

hermenevtikuli meTodi mTeli Tavisi sisruliTaa mocemuli. igi<br />

cdilobs gaemijnos Tavis winamorbedTa subieqtivizms, xazs usvams im<br />

garemoebas, rom Tanamedrove filosofiuri hermenevtika principulad<br />

gansxvavebulia hermenevtikis tradiciuli gagebisagan. Tuki tradiciuli<br />

hermenevtika acxadebada pretenzias imaze, rom yofiliyo gonis<br />

mecnierebebis meTodi, gadameri aRiarebs hermenevtikas, rogorc axali<br />

drois universalur filosofias. is mowodebulia, rom pasuxi gasces<br />

umniSvnelovanes filosofiur kiTxvebs, rogoraa SesaZlebeli<br />

garSemomyofi samyaros gageba~ (45.311). sainteresoa, rom ramdenadme<br />

msgavsi Tvalsazrisi haidegersa da gadamerze adre gamoTqva<br />

personalizmis warmomadgenelma Sternma. am filosofosis mixedviT:<br />

`zustmecnieruli (amxsneli) da gagebiTi meTodebis urTierTkavSiri<br />

aucilebelia: gagebis mecnieruli meTodi yvelgan da yovelTvis<br />

Semecnebis `gan-meebeli~ meTodis damsabuTebel, makontrolirebel da<br />

Semavsebel TanamSromlobas saWiroebs~ (48.125), ramdenadac `sinamdvilis<br />

pativiscemis gareSe gageba ar arsebobs~ (48.125). sinamdvilis pativiscemas<br />

ki haidegeri yvelaze ukeT gamoxatavs: `is saqmianoba da saqmiani<br />

urTierToba, romliTac munyofiereba Tavis `soflur samyaros~ agebs,<br />

haidegerisTvis niSnavs mocemulisadmi `saxezemyofisadmi~ gansazRvruli<br />

poziciis daWeras, mis `mizanSi amoRebas~, magram ara munyofierebis<br />

`TavisTavidan gasvlas~: vinaidan, `samyaro transcendentia~, amitom<br />

samyaroSi mocemulze TviTwarmarTvisas adamiani `TavisTavidan ki ar<br />

gadis~, aramed igi `yovelTvis gareTaa, yovelTvis ukve aRmoCenili<br />

samyaros raRac Sexvedril arsebulTan~. igi im `samyaroSi yofnaa~,<br />

romelic imecnebs. me yovelTvis `gareT samyaroSi~ var sagnebTan erTad;<br />

amitom Teoriuli Semecneba aris munyofierebis samyaroSi yofnaze<br />

dafuZnebuli modusi~ (48.205). amdenad, marTebulia Tvalsazrisi, romlis<br />

mixedviTac, romantikuli hermenevtikis momdevno istoria `ukve gagebis<br />

107


cnebis gagebiTi meTodis cnebaSi gardaqmnis istoriaa~ (48.80), iseTi<br />

gagebiTi meTodisa, romelic mTlianad faravs Semecnebis cnebas, rogorc<br />

aseTs da Sesabamisad, TavisTavSi Seicavs axsnis bunebismecnierul<br />

SesaZleblobasac, ramdenadac bunebismecnieric `yovelTvis `gareT<br />

samyaroSia~ sagnebTan erTad~. am azriT, am filosofosebTan, gagebisa da<br />

hermenevtikis cnebebic savsebiT emTxvevian erTamenTs, ramdenadac<br />

Semecnebis cnebas, rogorc aseTs, erTic sruliad uigivdeba da meorec.<br />

ase rom, gageba SedegSi, anu zedapirze, igivea, rac axsna, xolo<br />

axsna safuZvelSi igivea, rac gageba, anu gageba, rogorc axsna<br />

safuZvelSi da axsna, rogorc gageba SedegSi, zedapirze Tu<br />

gansxvavdebian erTmaneTisgan, Torem safuZvelSi erTi da igiveni arian,<br />

rogorc erTiani substancia, iseTi substancia, romelic dilTais<br />

mxedvelobidan gamorCa da romelic SedegSi, anu zedapirze<br />

bunebismecnierebasa da gonismecniereba _ xelovnebas apriori<br />

gansxvavebul meTodebad miesadageba. amgvari erTianoba-gansxvavebis<br />

ramdenadme gamxsnel-gamomaaSkaravebeli ganzomileba ki, zemoTac<br />

davinaxeT, rom pirvel yovlisa xelovnebaa, rogorc absolutis<br />

TviTwvdomis etapi da amdenad, gauswrebadi safuZveli yovelgvari<br />

mecnieruli ganzomilebis aRmocenebis SesaZleblobisa anu yvelaze<br />

aRmatebuli hermanevtika yovelgvari hermanevtikisa. am konteqstSi, Tavis<br />

mxriv, kidev erTxel marTldeba astis Sexduleba gagebis meTodis<br />

xelovnebasa da bunebismecnierebaze Tu gonismecnierebaze met-naklebad<br />

erTnairad miyenebadobis Sesaxeb. marTlac, Tuki gagebis meTodmiyenebadi<br />

xelovneba absolutis TviTSemecnebis etapi da absolutis<br />

TviTSemecnebis gzaze qveda safexurebis, maT Soris, rogorc<br />

gonismecnierebaTa, aseve bunebismecnierebaTa safuZveli da gauswrebadi<br />

SesaZleblobaa, maSin gagebis meTodTan Sesabamisoba zogadad<br />

mecnierebasac avtomaturad unda gadmohyves. Sesabamisad, xelovnebisa da<br />

mecnierebis, gagebisa da axsnis urTierTmimarTebis es Wrili, ra Tqma<br />

unda, amarTlebs mTelisa da nawilebis Taobaze astis ganazrebebsac.<br />

astTan nawilebi mTelidan gamomdinareoben da swored nawilebis<br />

gacnobierebiT mivdivarT mTelamde, rogorc am nawilebis safuZvlamde.<br />

ufro zustad, mTeli, rogorc safuZveli, ukve imTaviTve<br />

108


winaswarmoxazuli SesaZleblobis saxiT Seicavs nawilebs da es<br />

nawilebic saboloo jamSi sakuTar safuZvels, rogorc mTels<br />

ukuubrundebian, anu mTeli Tavisi Tavidan nawilebis saxiT gamodis da<br />

sakuTar Tavs, rogorc Tavdapirvel mTels, nawilebad<br />

saxedSemtkicebuli formiT kvlavukuSeeqceva. mTelisa da nawilebis<br />

aseTive urTierTmimarTeba axasiaTebT xelovnebis konkretul<br />

qmnilebebsac da zogadad xelovnebasac. kerZod, sakuTar calkeul<br />

epizodebTan, rogorc nawilebTan mimarTebaSi, xelovnebis erTiani<br />

qmnileba, cxadia, mTelia, magram rom ara xelovnebis qmnilebebis<br />

mTlianobis Tavdapirveli idea, ra Tqma unda, xelovnebis qmnilebis<br />

calkeul epizodebsac, anu nawilebsac ar eqnebodaT arsebobis<br />

safuZveli, xolo xelovnebis qmnilebis mTlianobis Tavdapirveli idea,<br />

rogorc xelovnebis qmnilebisa da misi calkeuli epizodebis, anu<br />

nawilebis safuZveli, sxva ra unda iyos, Tu ara zogadad xelovneba, anu<br />

xelovneba, rogorc aseTi ase rom, Tavis mxriv, TviTon xelovnebis<br />

calkeuli mTliani qmnilebebi zustadac nawilebia zogadad xelovnebisa,<br />

rogorc aseTisa. e i. xelovneba, rogorc aseTi, safuZvelia xelovnebis<br />

calkeuli qmnilebebisa, rogorc sakuTarive nawlebisa, anu xelovnebaSi,<br />

rogorc mTelSi, ukve imTaviTve winaswarmoxazuli saxiT igulisxmeba<br />

xelovnebis calkeuli qmnilebebis, rogorc nawilebis aRmocenebis<br />

SesaZlebloba, xolo xelovnebis calkeuli qmnilebebi am aRmocenebiT<br />

kvlav sakuTar safuZvelsa da gauswrebad SesaZleblobas ubrundebian,<br />

rogorc Tavdapirvel mTels. sxva sityvebiT, xelovneba, rogorc mTeli,<br />

sakuTari Tavidan, rogorc xelovnebis calkeul qmnilebaTa zogadi<br />

safuZvlebidan, xelovnebis calkeuli qmnilebebis aRmocenebiT gamodis<br />

da am calkeul qmnilebebSi sakuTarive Sinaarsebis saxedSemtkicebuli<br />

formiT sakuTar Tavs kvlavukuSeeqceva-kvlavwvdeba. amitomac vambobT<br />

xelovnebaze, rom igi qmnaa, rogorc `gamoReba~. maSasadame, aSkarad<br />

qarwyldeba imis iluzia, TiTqos jer xelovania, xelovnebis qmnilebaa<br />

da merea xelovneba. aki Cvenma msjelobam aSkarad dagvanaxa, rom ara<br />

xelovneba, rogorc Tavdapirveli mTliani, erTiani ganzomileba,<br />

Semoqmedsac ar eqneboda unari xelovnebis, rogorc mTliani, erTiani<br />

ganzomilebis calkeuli Sinaarsebis xelovnebis calkeul qmnilebebSi<br />

109


saxedSemtkicebisa da aseve, verc xelovnebis qmnilebebi iarsebebdnen,<br />

rogorc xelovnebis mTliani, erTiani ganzomilebis nawilebi. am<br />

garemoebaze haidegeri yuradRebas gansakuTrebiT amaxvilebs: `dasabami<br />

imas hqvia, saidanac da risi meoxebiTac sagani aris is, rac aris. mas, rac<br />

raRac aris, rogorc is aris, Cven arsebas vetyviT. raRacis dasabami aris<br />

misi arsebis warmomavloba. SekiTxva xelovnebis qmnilebis dasabamze<br />

kiTxulobs misi arsebis warmomavlobis Taobaze. Cveulebrivi<br />

warmodgenis Tanaxmad, qmnileba warmodgeba xelovanis saqmianobidan da<br />

am saqmianobis Sedegad, magram risi meoxebiT da saidan aris xelovani is,<br />

rac is aris qmnilebis meoxebiT. radgan ostats qmnileba warmoaCenso,<br />

Semdegs moaswavebs: mxolod qmnileba aZlevs dasabams xelovans, viTarca<br />

xelovnebis ostats. xelovani aris qmnilebis dasabami, qmnileba aris<br />

xelovanis dasabami. isini erTimeoris gareSe ar arseboben, magram calcalke<br />

verc qmnileba warmoSobs xelovans da verc xelovani _ qmnilebas.<br />

xelovani da qmnileba, TiToeuli Sinaganad da maTs urTierTmimarTebaSi<br />

mesamis meoxebiT arseboben. SesaZloa, es mesame _ xelovneba, pirvelic ki<br />

aris, radgan swored xelovnebaa is, saidanac xelovans da xelovnebis<br />

qmnilebas TavianTi saxelebi miuRiaT. marTalia, aucileblobiTaa<br />

gansazRvruli is, rom xelovani sxva saxiTaa qmnilebis dasabami, vidre<br />

qmnileba aris dasabami xelovnebisa, magram aseve ueWvelia isic, rom<br />

kidev ufro gansxvavebuli saxiT TviTon xelovnebaa erTsa da imave dros<br />

rogorc xelovanis, ise qmnilebis dasabami. magram saerTod, ZaluZs ki<br />

xelovnebas, iyos dasabami sad hgiebs da rogor hgiebs xelovneba igi<br />

xom carieli sityvaa, romelsac araferi namdvili aRar Sesatyviseba.<br />

xelovneba SeiZleba CaiTvalos krebiTs warmodgenad, romelSic Segvaqvs<br />

yovelive is, rasac mxolod xelovnebismieri sinamdvile aqvs: qmnilebebi<br />

da xelovnebebi. sityva xelovnebas iqneb ufro meti raRacis aRniSvnac<br />

akisria, vidre es aris krebiTi warmodgena, magram is, rac am sityvaSi<br />

igulisxmeba, aseTi meti ramis aRmniSvnelad yofnas isev xelovanTa da<br />

qmnilebaTa sinamdvilis safuZvelze Tu SeZleboda. an egebis saqme<br />

piriqiTaa qmnileba da xelovani xom ar hgieben mxolod imdenad,<br />

ramdenadac arsebobs xelovneba, viTarca maTi dasabami~ (55.12_13).<br />

110


a Tqma unda, asea, es Cven yovelive zemoganxilulidanac Zalian<br />

kargad davinaxeT, anu xelovnebis qmnilebaSi mocemul im absolutismier<br />

impulsebs, romlebic mnaxvelSi aTasgvar asociacias iwvevs, Semoqmedi<br />

xelovnebis qmnilebaSi verafriT Cadebda, rom ara absolutismieri<br />

SidawiaRi xelovnebisa, rogorc safuZveli da gauswrebadi SesaZlebloba<br />

Semoqmedis nebismieri ganzraxvisa. marTlacda, gana xelovanis mogonilia<br />

zemoT miTiTebuli absolutismieri impulsebi haidegerTan _ SiSi,<br />

sixaruli, TrTolva, sikvdilis muqara Tu sxva amdagvarebi, romelTa<br />

asociaciebsac xelovnebis ama Tu im qmnilebis naxva CvenSi ganapirobebs<br />

ra Tqma unda, ara, am siRrmiseul impulsebs xom xelovanic, rogorc sxva<br />

nebismieri adamiani, Semdeg ki ar iZens, aramed, isini nebismier adamians,<br />

maT Soris xelovansac apriori Tan dahyveba, ubralod, absoluti am<br />

sakuTar SidawiaRs Semoqmedis xeliT qmnilebaSi saxedSemoimtkicebs,<br />

raTa sakuTarsave Sinaarsebs ase saxedSemtkicebuli formiT kvlavwvdes<br />

xelovnebis ganzomilebaSi, anu sakuTari Tavis TviTwvdomis stadiaze.<br />

aqedan gamomdinare, gasagebia, ratomacaa gageba im wuTSive iq, sadac<br />

xelovnebaa: gana SiSi, sixaruli, TrTolva, sikvdilis muqara, Tu sxva<br />

amdagvari Sinaarsebi rogorRac, Tundac Cvengan gaucnobiereblad<br />

imTaviTve gasagebi ar aris amitomac miuTiTebs gadameri, gageba ukve<br />

winaswargagebulis gagebaao da axsnis SesaZleblobac, rogorc am,<br />

Tundac aracnobierad xsnili gagebis arealis gafarToeba, swored am<br />

ukve winaswargagebulidan gamomdinareobs, magram Tu gagebis xsnili<br />

arealis aRniSnuli Sinaarsebi yvela Cvengans apriori axasiaTebs, maSin<br />

ratom ar aris yvela Cvengani Semoqmedi am kiTxvas Semdegnairad unda<br />

vupasuxoT: is garemoeba, rom miTiTebuli gagebadi Sinaarsebi yvela<br />

Cvengans apriori axasiaTebs, sulac ar gulisxmobs imas, TiTqos<br />

TiToeuli Cvengani aucileblad Semoqmedi unda iyos.<br />

TiTqos yvelaferi gasagebia, magram yovelive zemoTqmuli aSkarad<br />

gvaiZulebs Semdegi kiTxva davsvaT _ xelovneba, zemoaRwerili<br />

funqciebiT, RmerTis funqcias xom ar iTavsebs, radgan xelovneba<br />

gamodis yvelafris ganmapirobebel-warmomqmneli, maSin roca sayovelTao<br />

Tvalsazrisis mixedviT yvelafris warmomSob-warmomqmneli RmerTia<br />

cxadia, xelovnebas RmerTis funqcia didwilad marTlac apriori<br />

111


miewereba, magram ara im gagebiT, TiTqos xelovneba iyos RmerTis<br />

ganmapirobebeli, aramed piriqiT, xelovneba TviTonaa RmerTiT<br />

ganpirobebuli. xelovnebis mimarTeba RmerTTan zustad iseTivea, rogorc<br />

nivT-xelsawyos mimarTeba xelovnebasTan, anu xelovneba RmerTis<br />

funqciebs imdenad iTavsebs, ramdenadac RmerTi aZlevs amis saSualebas.<br />

am azrs gulisxmobs haidegeri, roca xelovnebis qmnilebis Sesaxeb<br />

acxadebs: `igia qmnileba, romelic RmerTs Tanaobas anebebs da amitom<br />

TviTon aris RmerTi~ (55.42), iseve, rogorc masala, nivTi da xelsawyo<br />

xelovnebis konteqstSi da xelovnebis wyalobiT, ar aris Cveulebrivi<br />

gagebiT masala, nivTi da xelsawyo. azris amgvar dinebas Tu gavyvebiT,<br />

SeiZleba Semdeg daskvnamdec mivideT: ara marto xelovnebaa RmerTi,<br />

aramed nivTic (masalac, xelsawyoc) RmerTia, imis miuxedavad, rom<br />

`vSiSobT kidec, RmerTs nivTi vuwodoT~ (55.17). magram Tuki xelovneba<br />

RmerTis SidawiaRia, xolo nivTis nivTurs, rogorc masalas xelovnebis<br />

SidawiaRi warmoaCens, maSin savsebiT logikuria, Tuki xelovnebis<br />

SidawiaRSi warmoCeniT, nivTsa da masalas RmerTismieri Sinaarsebic<br />

gadmohyvebaT. amitomacaa SesaZlebeli ferwerulad asaxul `Zvel<br />

waRebSi~ SevigrZnoT da davinaxoT `mdumareba~, `gawbileba~, `SiSi~,<br />

`sixaruli~, `TrTolva~, `sikvdilis muqara~ Tu sxva amdagvarebi.<br />

ganmartebisaTvis aqve unda mivuTiToT, rom RmerTi aq gagebulia rogorc<br />

wminda azrovneba, anu wminda arara, e. i. rogorc absoluti da gana<br />

SeiZleba RmerTis aseTi gansazRvrebisas vcdebodeT wminda azrovneba,<br />

rogorc wminda arara, anu absoluti, gana SeiZleba sxva raime iyos, Tu<br />

ara RmerTi vfiqrobT, ukve mivediT xelovnebis qmnilebis da ara marto<br />

xelovnebis qmnilebis, aramed xelosnobis, nivTisa Tu masalis<br />

dasabamTanac. maSasadame, absoluti, rogorc safuZveli da gauswrebadi<br />

SesaZlebloba, sakuTar SidawiaRs warmoaCens xelovnebis ganzomilebad,<br />

xolo es ukanaskneli, rogorc absolutis TviTwvdomis etapi, am<br />

absolutiseul SidawiaRs absolutis sxvadyofnaSi, anu materiamasalaSi<br />

xelovnebis qmnilebad saxedSeimtkicebs, riTac avtomaturad<br />

warmoaCens nivTisa da xelsawyos arsebasac. amiT, materia-masala-nivTxelsawyos<br />

arsebawarmomCeni xelovnebis qmnileba ukuSeeqceva sakuTar<br />

safuZvels _ xelovnebas, rogorc aseTs, xolo nivT-xelsawyo-materia-<br />

112


masalis arsebawarmomCeni xelovneba absolutis Sinaarsebis materiamasalaSi<br />

saxedSemtkicebuli formiT ukuSeeqceva absoluts, rogorc<br />

safuZvelTa safuZvelsa da yovlad gauswrebad SesaZleblobas.<br />

cxadia, es procesebi, ukve manamaa momxdari, vidre Cven am moxdomas<br />

gavacnobierebdeT, anu miTiTebuli `sqema~ win uswrebs Cvens mier `sqemis~<br />

analizs. ase ki imitomaa, rom `kvlavwvdoma~, `kvlavdabruneba~,<br />

`ukuSeqceva~ absolutis mier sakuTari Tavidan gamosvlis mere ki ar<br />

xorcieldeba, aramed roca da sadac absolutia, ukve imTaviTvea<br />

absolutic, rogorc sakuTari Tavidan gamosuli da, amave dros,<br />

ukuSeqceul-TviTnawvdomi saxiTac, absoluti ki yovelTvis da<br />

yvelganacaa, anu `manamdecaa~ da `merecaa~, e. i. es `manamde~ igivea, rac<br />

`mere~ da `mere~ igivea, rac `manamde~. amdenad, terminebi `kvlavwvdoma~,<br />

`kvlavdabruneba~, `ukuSeqceva~, CvenTvis absolutis SidawiaRSi<br />

ramdenadme Camwvdomi cnebebia. Tumca, es cnebebi sakuTriv<br />

absolutisTvis iqneb Zalze pirobiTnic ki arian. amitomacaa, rom Cveni<br />

analizi sruliad mainc ver amowuravs absolutis mier Tavisi Tavidan<br />

gamosvlisa da ukuSeqcevis procesis yvela kuTxe-kunWuls. Sesabamisad,<br />

gasagebia, roca xelovnebis, rogorc absolutis TviTwvdomis<br />

ganzomilebis mier absolutis SidawiaRis naTelSi gamotanasTan<br />

mimarTebaSi sityva `ramdenadmes~ vxmarobT, anu xelovneba dasabamTan<br />

iqneb marTlac Zalian axlos `saxlobs~, magram mainc `Znelad gviboZebs<br />

samemkvidreod Tavis alags igi, raica saxlobs siaxloves dasabamisa~<br />

(55.82). sxvagvarad, xelovneba, rogorc absolutis TviTwvdomis<br />

ganzomileba, swored imis gamo, rom Znelad gviboZebs samemkvidrod Tavis<br />

alags, mxolod ramdenadme xsnis da garegamoitans absolutis SidawiaRs,<br />

magram es `ramdenadme~ mainc SidawiaRia, iseTi SidawiaRia, romelic im<br />

doneze xsnil alags mainc gviboZebs, rom xelovnebis RmerTismieroba<br />

gavigoT. Tavis mxriv, xelovnebaSi aseT doneze garegamotanilganaTebuli<br />

absolutiseuli xsnili alagi savsebiT sakmarisia<br />

hegelisTvisac, raTa ganacxados: `Semoqmedebas TviT TavisTavadve<br />

bunebiTi uSualobis forma aqvs. igi geniis, rogorc am kerZo subieqtis<br />

kuTvnilebaa da, amave dros, igi teqnikur gansjasa da meqanikur garegan<br />

moqmedebasTan dakavSirebuli muSaobaa. amitom, xelovnebis nawarmoebi<br />

113


imdenadvea Tavisufali TviTnebobis qmnileba, xolo xelovani RvTis<br />

ostati~ (59.338).<br />

aqedan gamomdinare, ukve gasagebia isic, saidanac unda gamovideT,<br />

Tuki xelovnebis arsebisa da gagebadobis Wrilis wvdoma ramdenadme<br />

mainc gvinda, kerZod, xelovnebis qmnilebaSi xelovnebiT ramdenadme<br />

garegamosul-ganaTebuli absolutiseuli WeSmaritebidan, romelic amave<br />

dros mSvenieria. mSvenieria, radgan Tundac rogorRac da ramdenadme<br />

garegamotana imisa, rac dafarulobaSi myofobs, TavisTavad mSvenieria:<br />

`WeSmariteba daufaravobaa yofieris, viTarca yofieris WeSmariteba<br />

yofierebis WeSmaritebaa, xolo mSveniereba rodi arsebobs gareSe<br />

WeSmaritebisa. Tavisi Tavis qmnilebaSi dadginebiT WeSmariteba naTliT<br />

imoseba, naTelmosileba, viTarca myofoba WeSmaritebisa qmnilebaSi da<br />

viTarca Tavad es qmnileba, aris swored mSveniereba. amrigad, mSvenieri<br />

WeSmaritebis mier Tavisi Tavis TviTSemTxvevas ganekuTvneba~ (55.84).<br />

§3.epoqaTa zogadi sulieri simptomebi<br />

da xelovnebis hermenevtikuli horizonti<br />

WeSmaritebis mier Tavisi Tavis qmnilebaSi `TviTSemTxveva – naTliT<br />

Semosva~, rogorc wina paragrafSi davinaxeT, mSvenieria, ramdenadac,<br />

pirvel rigSi TviTon WeSmaritebis mier xelovnebis qmnilebaSi<br />

`TviTSemTxveva – naTliT Semosvis~ aqtia TavisTavad mSvenieri, magram ra<br />

aris, rogoria is Sinaarsebi Tavdapirveli ideisa, romelic xelovnebaSi<br />

WeSmaritebis `TviTSemTxvevas~ iTxovs saamisod pirvel rigSi, is<br />

kulturul-sulieri atmosfero unda gaviTvaliswinoT, rogor<br />

kulturul-sulier atmosferoSic mxatvruli teqstis Semqmnels uxdeba<br />

cxovreba da moRvaweoba. cxadia, gagebis aseT Wrils verc erTi epoqisa<br />

da vercerTi mimarTulebis xelovneba ver acdeba, ramdenadac swored ama<br />

Tu im epoqis kulturul-sulieri atmosferoa Tavdapirveli ideis is<br />

SidawiaRi, romelic xelovnebas imTaviTve msWvalavs. amdendad, xelovneba<br />

yovelTvis Tavisi epoqis pirmSoa, iseTi pirmSo, romelSic misi<br />

114


Tanadrouli epoqis suli, adamianis moRvaweobis sxva sferoebTan<br />

SedarebiT, iqneb yvelaze cxadad mosCans. maSasadame, xelovnebis<br />

siRrmeebis gagebis gzaze, im epoqis kulturul-sulieri atmosfero,<br />

rogor kulturul-sulier garemoSic esa Tu is xelovneba, ufro<br />

konkretulad, xelovnebis esa Tu is qmnileba aRmocenda, yvelaze kargi<br />

gadmosaxedia. Sesabamisad, ama Tu im epoqis xelovnebis analizmma,<br />

TavisTavad unda dagvanaxos is saerTo, romelic nebismier epoqasa da<br />

nebismieri epoqis xelovnebas met-naklebad erTnairad unda axasiaTebdeT.<br />

ama Tu im epoqaSi ama Tu im saxiT zogadad xelovnebaSi gamovlenil<br />

kulturul-sulier atmosferos anu `epoqis suls~, frangi filosofosi<br />

ipolit teni zogadad `moralur temperaturad~ moixseniebs: `minda<br />

Sedareba movixmo, rom TqvenTvis ufro sagrZnobi gaxdes zne-Cveulebebisa<br />

da gabatonebul SexedulebaTa gavlena xelovnebaze... rogorc arsebobs<br />

erTgvari fizikuri temperatura, romelic Tavisi cvalebadobiT iwvevs<br />

ama Tu im mcenaris jiSis gaCenas, swored aseve arsebobs erTgvari<br />

moraluri temperatura, romelic Tavisi cvalebadobiT iwvevs xelovnebis<br />

ama Tu im dargis gaCenas da rogorc fizikur temperaturas vswavlobT,<br />

raTa SevignoT ama Tu im mcenaris gaCena, iqneba es simindi Tu Svria,<br />

aloe Tu wabli, iseve unda SeviswavloT moraluri temperatura, rom<br />

SevignoT xelovnebis raime dargis gaCena, kerpTayvanismcemelobisa,<br />

vnebiani musikisa an idealisturi poeziisa. adamianis sulis<br />

Semoqmedebani, rogorc cocxali bunebis nawarmoebni, SeiZleba SevignoT<br />

mxolod maSin, Tu maT SeviswavliT garemocul aresTan dakavSirebiT~<br />

(38.12, 13). ipolit tenis es Tvalsazrisi, ra Tqma unda misaRebia, Tumca<br />

mizanSewonilia aqve davazustoT, rom miTiTebuli garemoculi<br />

`moraluri temperatura~, rogorc ama Tu im epoqis sxva Tanamedroveebs,<br />

Semoqmedsac, cxadia, zustad aseve TviTcnobierebamde, refleqsamde aqvs<br />

mocemuli da am ukanasknelsac igi mxatvrul teqstSi, mxatvrul<br />

qmnilebaSi aseve bunebrivad da Zaldautaneblad gadaaqvs. sxva sityvebiT,<br />

xelovani SemoqmedebiTi procesisas, marTalia `gondakarguli~ qmnis,<br />

magram igi apriori mainc imas asxams xorcs, riTac misi suli, goneba da<br />

guli TviTcnobierebamde, refleqsiamdea gaJRenTili. Semoqmedis suli,<br />

goneba da guli ki swored imgvari `moraluri temperaturiTaa~ imTaviTve<br />

115


aRsavse, rogori `moraluri temperaturiTac~ misi Tnamedroveebic aseve<br />

imTaviTve aRvsilni arian. marTebulad miuTiTebs ipolit teni –<br />

`mwerloba, ferwera Tu qandakeba epoqis ideebiT sazrdoobs, epoqis<br />

ideebiT sunTqavs. ise ver Seiqmneba xelovnebis verc erTi mSvenieri<br />

nawarmoebi, mSvenieri qmnileba~ (38.4). amnairi SexedulebiT ipolit teni<br />

savsebiT eTanxmeba did germanel poets iohan volfgang goeTes, romlis<br />

mtkicebiTac: `gaivseT Tqveni goneba da guli, ragind farToc ar unda<br />

gqondeT, Tqveni saukunis ideebiT da grZnobebiT da xelovnebis<br />

nawarmoebic gaCndeba~ (38.5).<br />

goeTesa da tenis es Tvalsazrisi, ra Tqma unda marTebulia, magram<br />

igi ise ar unda gavigoT, TiTqos mxatvruli qmnilebis Semqmneli, anu<br />

xelovani gonebasa da guls misi saukunis ideebiTa da grZnobebiT<br />

naZaladevad ivsebdes. cxadia, sityva `gaivseT~, goeTes ukve imTaviTve<br />

`gavsebulis~ mniSvnelobiT aqvs naxmari, radgan epoqis grZnobebiTa da<br />

ideebiT gonebisa da gulis ZaliT `gavsebis~ fenomeni, SeiZleba iTqvas,<br />

bunebaSi saerTod ar arsebobs. amitomacaa, rom xelovneba, rogorc<br />

epoqis ideebisa da grZnobebis, anu `moraluri temperaturis~<br />

gamoxatuleba, ar aris am `moraluri temperaturis~ naZaladevad<br />

mizanmimarTuli asaxva, mizanmimarTuleba xelovnebaSi epoqis `moraluri<br />

temperaturis~ rogorRac mizanSeuwonlad mizanmimarTul arekvlas<br />

udris, anu unda Tu ara Semoqmeds, igi mainc versad gaeqceva epoqis<br />

`moraluri temperaturis~ xelovnebis qmnilebaSi gadmocemas. sxva<br />

sityvebiT, Semoqmedis refleqsia qmnilebaSi asaxul epoqis `moralur<br />

temperaturaze~ mas Semdeg iwyeba, rac `moraluri temperatura~ ukve<br />

qmnilebaSia asaxuli. ufro zustad, qmnilebaSi asaxvamde `moralur<br />

temperaturaze~ refleqsia SemoqmedSi imTaviTve aranaZaladevi, anu<br />

rogorRac mizanSeuwonlad mizanSewonili fsiqologiuri procesia,<br />

romelic `mizanSewonilad mizanSewonili~ refleqsiis saxes `moraluri<br />

temperaturis~ qmnilebaSi asaxvis Semdeg iRebs. epoqis `moralur<br />

temperaturasTan~ zustad aseTive fsiqologiur mimarTebaSi imyofeba<br />

Tavisi Tanadrouli epoqis nebismieri sazogadoebac, ubralod xelovansa<br />

da sxva danarCenebs Soris gansxvaveba isaa, rom Semoqmeds Tanadrouli<br />

epoqis `moraluri temperaturis~ mxatvrulad gadmocemis unari imTaviTve<br />

116


axasiaTebs, sxva danarCenebi ki amgvar unars moisakliseben. mokled,<br />

xelovani zustad isevea Tavisi epoqis Svili, rogorc misive<br />

Tanamedroveni da xelovanis cnobierebaSic zustad iseve imTaviTve<br />

airekleba Tavisi Tanadrouli epoqis `moraluri temperatura~, rogorc<br />

misive sxva Tanamedroveebis cnobierebaSi. xelovneba-Semoqmedi-xalxis<br />

msgavs urTierTmimarTebaSi mdgomareobs xalxis mier zogadad<br />

xelovnebis gagebis SesaZleblobac, magram Tu asea, maSin sainteresoa<br />

rogor unda avxsnaT Tvalsazrisi, romlis Tanaxmadac araTu sxvadasxva,<br />

sakuTriv erT konkretul epoqaSic ki SeiZleba aRmocendes iseTi tipis<br />

xelovneba, romelic TviTon am erTi konkretuli epoqis<br />

TanamedroveTaTvisac ki gaugebaria magaliTad, xose ortega-i-gaseti<br />

Tavis `xelovnebis dehumanizaciaSi~ swored im azrs aviTarebs, rom<br />

modernistuli da postmodernistuli, anu axali xelovneba TanamedroveebisTvis<br />

gaugebaria (88.511). modernistul-postmodernistuli<br />

xelovnebis Taobaze aseTive azrisaa xelovnebis TeoretikosTa<br />

garkveuli nawilic. msgavsi Tvalsazrisis sawinaaRmdegod, SegviZlia<br />

ganvacxadoT, rom Tuki klasikuri da axali xelovnebis Tayvanismcemlebs<br />

erTmaneTisgan gavmijnavT, davinaxavT, rom klasikuri xelovnebis<br />

TayvanismcemlebTanac xelovnebis gagebis, Tu SeiZleba ase iTqvas,<br />

iseTive struqtura moqmedebs, rogoric axali xelovnebis<br />

Tayvanismcemlebisa axali xelovnebis mimarT da Tu maincdamainc axali<br />

xelovnebisadmi rogorRac upativcemulo damokidebulebasTan gvaqvs<br />

saqme, es ara vergagebiTi, aramed upirveles yovlisa, `politikuri~ aqtia,<br />

romelic iqneb sworedac axali xelovnebis gagebidan amoizrdeba.<br />

`nihilizmi~, `RmerTsklebeloba~ – es is ZiriTadi maxasiaTeblebia axali<br />

xelovnebisa, rac SemfasebelTa garkveul wreebSi, ubralod protests<br />

iwvevs da ara gaugebrobas. ortega-i-gaseti da xelovnebis TeoretikosTa<br />

garkveuli nawili ki, vfiqrobT, gaugebrobas Sinagani protestisgan<br />

jerovnad ver arCeven da axal xelovnebas mcdarad miaweren gaugebrobis<br />

iarliys. aqve unda mivuTiToT imazec, rom klasikuri xelovnebis<br />

TayvanismcemelTa mxridan axali xelovnebis upativcemulobis gamomwvevi<br />

erT-erTi ZiriTadi mizezi, zemoTmotanil faqtorebTan erTad, SeiZleba<br />

117


klasikuri xelovnebis TayvanismcemelTa gemovnebac iyos, gemovnebaze<br />

dava ki iqneb marTlac ar Rirdes.<br />

xelovnebis ganxilvis amnair WrilSi kidev erTi saintereso kiTxva<br />

warmoiSoba: Tuki xelovnebis gageba erTi konkretuli epoqis pirobebSic<br />

ase Tu ise mainc problemaa, gana gansxvavebuli epoqebis xelovnebaTa<br />

gageba ufro met problemas ar unda warmoadgendes magaliTad, rogor<br />

unda gavigoT antikuri an Sua saukuneebis xelovnebebi maSin, roca<br />

Cvenive epoqis axali xelovnebis gagebac rogorRac gviWirs axali<br />

xelovnebis gagebadobis Taobaze zemoT ukve vTqviT, rom misi gaugebroba<br />

sinamdvileSi ara gaugebroba, aramed swored gagebad-gagebuli axali<br />

xelovnebisadmi gemovnebiT – `politikuri~ protestia, axali xelovnebis<br />

amgvar protestnarev gagebadobaSi ki Tavis mxriv wina epoqebis<br />

xelovnebaTa gagebadobac Tundac iribad, magram mainc apriori<br />

igulisxmeba: gana qristianoba, Sesabamisad qristianuli anu Sua<br />

saukuneebis xelovneba, antikuri epoqis sazogadoebriv-religiuri<br />

cnobierebisa da am cnobierebasTan, rogorc `moralur temperaturasTan~<br />

SeTanawyobili xelovnebis Tanmdevi nihilizmis, anu antikuri `moraluri<br />

temperaturis~ uaryofis safuZvelze ar aRmocenda cxadia, zustad ase<br />

moxda, xolo raimes uaryofa imis uaryofaa, rom gagebuli gvaqvs rasac<br />

uarvyofT, amave dros gasagebia is siaxlec, romelic am uaryofidan<br />

gamodminareobs. es konteqsti kidev erTxel adasturebs zemoqTmuls,<br />

kerZod imas, rom axlis vergagebis asociacia sinamdivleSi ara axlis<br />

vergagebiTi, aramed Zvelsa da axals Soris swored gemovnebiT –<br />

`politikuri~ dapirispirebis aqtia. antikuri, anu miTologiuri epoqis<br />

nihilizmis Zirebi TviTon antikuri epoqis safuZvlebSive unda veZeboT.<br />

magaliTad, jer kidev Cvens welT aRricxvamde VII-VI saukuneebSi<br />

gamoCenili berZeni filosofosi qsenofane kolofoneli miuTiTebda:<br />

`RmerTebs yvelaferi miaweres homerosma da hesiodem rac ki samarcxvino<br />

da gasakicxia adamianTa Soris, raTa gaxmaurebuliyo (maTi) ugvano<br />

saqmeebi – qurdoba, mruSoba da erTmaneTis motyueba~ (17.536, 370). saerTo<br />

jamSi, am berZenma filosofosma `daasrula brZola eposis winaaRmdeg da<br />

saboloo daskvnebi gamoitana Zveli patriarqaluri ideologiis mravali<br />

kritikisagan. misi msoflmxedveloba sinTezi iyo im didi gonebrivi<br />

118


moZraobisa, romelsac Cvens welT aRricxvamde meSvide-meeqvse saukuneebSi<br />

hqonda adgili rogorc poeziaSi, ise zneobasa da azrovnebaSi~ (17.376).<br />

amgvari nihilizmi saukuneebis ganmavlobaSi yovlismomcveli gaxda, ramac<br />

gamoiwvia kidec antikuri poliTeisturi religiebis, anu miTologiuri<br />

Segnebis rRveva: sokrates, platonis, aristoteles, bolos ki<br />

neoplatonikosebis monoTeisturi filosofiuri Sexedulebebi<br />

poliTeisturi religiebis, Sesabamisad miTologiuri cnobierebis<br />

gardauvali rRvevis momasawvebeli iyo da aki asec moxda. estafeta<br />

axalma, qristianulma epoqam gadaibara, romelmac miTiTebuli<br />

filosofosebis monoTeisturi naazrevi sakuTari principebis<br />

gamyarebisTvis gamoiyena, Tumca monoTeistur qristianobas poli-<br />

Teisturi religiebidan memkvidreobad nihilizmic imTaviTve gadahyva:<br />

gansxvavebulad moazrovneTa giliotinaze ayvanisa Tu cecxlze dawvis<br />

mravali faqti qristianobis istoriaSi, sxva araferia Tu ara<br />

nihilisturi gamovlinebebis sastiki meTodebiT mospobis mcdeloba,<br />

Tumca aseT gamovlinebebs ZaliT, cxadia veravin verafriT aRomfxvris,<br />

radgan igi ar aris raRac garedan yuriT moTreul SexedulebaTa<br />

nakrebi, piriqiT, iseve rogorc zogadad religiuri gancda, nihilizmic<br />

zeindividualuri, rogorRac kanonzomieri gamovlinebaa adamianis<br />

cnobierebaSi. metic, rogor ucnauradac unda mogveCvenos, religiuri<br />

gancda da nihilizmi iqneb siRrmiseulad urTierTCawnuli, erTmaneTiT<br />

urTierTganpirobebuli, imTaviTve erTiani da erTi ganzomilebac ki iyos<br />

da ara kategoriulad sxvadasxva ganzomilebani. amitomacaa nihilizmi<br />

zogadad religiuri cnobierebis, Sesabamisad nebismieri konkretuli<br />

religiisTvis Sinaganad damaxasiaTebeli raoba, romelic droTa<br />

ganmavlobaSi yovelTvis ufro da ufro globalur masStabebs<br />

gadaswvdeba xolme. nihilisturi masStabebis zrdis tendencias<br />

Tanadroulobac adasturebs: aRorZinebis periodidan moyolebuli<br />

dRevandelobis CaTvliT, nihilisturi gamovlinebani im zomamde<br />

gaZlierda, rom mecxramete-meoce saukuneebis mijnaze germanelma<br />

filosofosma fridrix nicSem pirdapir da miukib-moukibavad ganacxada –<br />

`RmerTi mokvda~ (30.16). amave periodidan iReben dasabams axali, anu<br />

modernistuli da Semdeg postmodernistuli mimdinareobani<br />

119


xelovnebaSic – fovizmi, abstroqcianizmi, kubizmi, futurizmi,<br />

neorealizmi da ase Semdeg. maSasadame, rogorc qristianuli epoqisa da<br />

qristianuli xelovnebis aRmoceneba antikuri cnobierebis Tanmdevi<br />

nihilizmis masStabebis zrdam ganapiroba, zustad aseve ganapiroba<br />

modernistuli da mere postmodernistuli xelovnebis warmoSoba<br />

qristianuli cnobierebis Tanmdevi nihilizmis masStabebis zrdam.<br />

aRniSnuli Tvalsazrisi, ra Tqma unda, ise ar unda aRviqvaT, TiTqos<br />

xelovnebis gageba mxolod nihilistur WrilSi SeiZlebodes, anu yvela<br />

epoqis `moraluri temperatura~ TiTqos yovelTvis nihilisutri yalibisa<br />

iyos. ufro zustad, epoqebis sulier-kulturul xasiaTs arsebul<br />

RirebulebebSi SeueWvebeloba gansazRvravs, Sesabamisad aseTi<br />

SeueWvebeli `moraluri temperatura~ ganapirobebs amave epoqebis<br />

xelovnebis xasiaTsac, magram yovelTvis dgeba xolme etapi, roca<br />

arsebuli Rirebulebebi forma-Sinaarsis cvalebadobas iwyeben da<br />

swored aucilebeli cvalebadobis am etapebs vuwodebT nihilizms, Tumca<br />

msgavsi gardamavali etapis Semdeg aRmocenebuli axali epoqis sulierkulturuli<br />

Rirebulebebi, garkveuli xangrZlivi periodis ganmavlobaSi<br />

kvlavac SeueWveblobiT sargebloben xolme. maSasadame, SegviZlia<br />

davaskvnaT, rom nihilizmi da aranihilizmi erTidaigive sulieri<br />

SidawiaRis sxvadasxva forma-SinaarsiT garegamotana-konkretizaciaa da<br />

Tuki Tanamedrove xelovneba nihilistur tendenciebs aSkarad amJRavnebs,<br />

ese igi, Tanamedrove xelovneba, iseve rogorc Tanamedrove `moraluri<br />

temperatura~, gardamaval stadiaze imyofeba, gardamavali stadia ki<br />

gardamavali imitomaa, rom man adre Tu gvian kvlavac unda aRmoacenos<br />

Zvelisgan gansxvavebuli epoqa, iseTi epoqa, romelic aseve isargeblebs<br />

sakuTari `moraluri temperaturis~ SeueWveblobiT xangrZlivi an<br />

garkveuli periodis manZilze mainc, Tumca, aqve unda mivuTiToT imazec,<br />

rom Znelia imis prognozi, rogori doziT iqneba axali epoqa, anu axali<br />

`moraluri temperatura~ wilnayari ZvelTan da rogori doziT<br />

daamkvidrebs axal Rirebulebebs.<br />

120


Tavi III. xelovnebis gagebis Taviseburebani<br />

$1. istoriisa da progresis iluzoruloba-realurobis<br />

dialeqtika, rogorc istoriis, kulturisa da<br />

xelovnebis istoriis erT mTlianobad gaazrebis<br />

SesaZlebloba<br />

filosofosebsa da xelovnebis TeoretikosebSi dRemde<br />

aqtualuria sakiTxi ama Tu im epoqis kulturisa Tu xelovnebis erT<br />

mTlianobad gaazrebis SesaZleblobis Sesaxeb da radgan es sakiTxi<br />

aqtualuria, ese igi, garkveuli safuZveli gaaCnia Tvalsazriss, romlis<br />

Tanaxmadac, calkeuli epoqebis erTian konteqstSi gaazreba SeuZlebelia.<br />

miTiTebuli safuZveli ki, yvelaze metad, ama Tu im epoqis<br />

specifikurobaSi mdgomareobs. yovel epoqas gansakuTrebuli<br />

specifikuri Tavisebureba namdvilad axasiaTebs da swored es<br />

Taviseburebani warmoSoben calkeuli epoqebis, Sesabamisad, am calkeuli<br />

epoqebis xelovnebisa Tu kulturis erTian WrilSi gaazrebis<br />

SeuZleblobis STabeWdilebas. Sesabamisad, sainteresoa, rogori doziTaa<br />

msgavsi STabeWdileba wilnayari iluzorulobasTan da rogori doziT<br />

Seicavs es STabeWdileba realurobis elementebs.<br />

aRniSnul kiTxvas uaRresad sainteresod pasuxobs gadameri: `Cveni<br />

drois xelovneba, ori erTmaneTis sawinaaRmdego, gansxvavebuli<br />

tendenciis _ istoriis iluzorulobis da progresis iluzorulobis _<br />

harmoniulad gaerTianebis amocanis winaSe gvayenebs. istoriis<br />

iluzoruloba SegviZlia ganvsazRvroT rogorc kulturuli<br />

tradiciebis dabrmaveba, maSin roca am tradiciebTan Sesabamisoba<br />

rogorRac mainc mniSvnelobs. progresulobis iluzoruloba aseve<br />

kulturul-kritikuli dabrmavebiT sazrdoobs: xalxi, aseT<br />

dabrmavebulobas damorCilebulebi, darwmunebulebi arian, rom yovel<br />

dRe axali epoqa iwyeba im azriT, rom maT mTlianad gaiges da Seimecnes<br />

is tradiciebi, romlebsac ganekuTvnebian da daZlies, gadalaxes isini.<br />

121


sinamdvileSi ki im gamocanis WeSmariti gadawyveta, romlis winaSec<br />

xelovnebam dagvayena, swored rom warsulisa da axlis TanadroulobaSi<br />

mdgomareobs~ (72.315).<br />

gadameris es Sexeduleba, cxadia, erTmaneTisgan gansxvavebuli<br />

Zvelisa da axlis Sefarul-iribi kvlaverTianobis konteqsts zedmiwevniT<br />

Seesabameba, Tumca aqve unda mivuTiToT imazec, rom gadameris msgavsi<br />

Tvalsazrisi ise ki ar unda gavigoT, TiTqos kacobriobis istoriuli<br />

ganviTarebis calkeuli epoqebi Tavisi specifikurobiT ar gamoirCevian<br />

da erTmaneTisgan ar gansxvavdebian, aramed ise, rom istoriis<br />

erTmaneTisgan absoluturad mowyvetil epoqebad gaazreba<br />

aramarTebulia. ese igi, calkeuli epoqebi, rogori specifikurobiTac<br />

unda xasiaTdebodnen isini, mainc mWidro urTierTkavSiris mixedviT,<br />

erTiani istoriuli ganviTarebis WrilSi unda ganvixiloT, ramdenadac<br />

istoriuloba, rogorc adamianuri yofierebis winaswarmoxazuloba,<br />

Tavadac calkeul epoqaTa gansxvavebisa da am gansxvavebis kvlav<br />

erTianobad gaazrebis safuZveli da gauswrebadi SesaZleblobaa. iqneb<br />

sworedac amnairi gadmosaxedi iyos yvelaze marTebuli konteqsti ama Tu<br />

im epoqis kulturisa Tu xelovnebis erTian WrilSi gaazrebis<br />

SesaZleblobisa Tu SeuZleblobis garkvevisaTvis. msgavsi gadmosaxedi<br />

ki, Tavis mxriv, aSkarad adasturebs, rom adamiani, rogorc istoriuli<br />

cnobierebis siRrmiseulad matarebeli arseba, veranairad ver gaarRvevs<br />

istoriulobis sazRvrebs. Sesabamisad, ganviTareba istorul wreSi<br />

ganviTarebas udris da am wreSi momavlis specifikurobac ukve<br />

rogorRac winaswarmoxazulia, anu am logikiT, poliTeistur<br />

(miTologiur) religiebSi, Sesabamisad, poliTeistur cnobierebaSi,<br />

saerTod poliTeistur kulturasa da xelovnebaSi, ukve<br />

winaswarmoxazuli iyo monoTeisturi religiebis (qristianobis, islamis<br />

da sxvaTa), Sesabamisad, monoTeisturi cnobierebis, saerTod<br />

monoTeisturi kulturisa da xelovnebis aucilebeli aRmocenebis<br />

konturebi. Tavis mxriv, qristianul da sxva monoTeistur religiebsa,<br />

kulturasa Tu xelovnebaSi kacobriobis Semdgomi religiur-kulturuli<br />

ganviTarebis da xelovnebis rogorobis konturebic iqneb aseve<br />

winaswarmoxazulia. aqedan gamomdinare, naTelia, raSic mdgomareobs<br />

122


progresis iluzoruloba. igi imiT gamoixateba, rom axal epoqas<br />

winaswarmouxazav ganzomilebad aRviqvamT, maSin roca sinamdvileSi,<br />

warsul Tu Tanadroul religiebsa Tu xelovnebaSi, zogadad kulturasa<br />

da tradiciebSi, maTi momavali saxe ukve imTaviTve winaswarmoxazulia.<br />

am konteqstSi Zalze sainteresoa drois bunebis haidegeriseuli, erTi<br />

SexedviT ucnauri gageba, rom warsuli da awmyo ki ar gansazRvraven<br />

momavlis xasiaTsa da Sinaarss, aramed swored momavalia awmyosa da<br />

warsulis xasiaTisa da Sinaarsis ganmsazRvreli (54.484_485, 501, 504, 520).<br />

marTlac, Tuki warsulsa da awmyoSi momavali imTaviTve<br />

winaswarmoxazulia, maSin warsulica da awmyoc ukve winaswarmoxazuli<br />

momavlis ganxorcielebis saSualebebad gvevlinebian, xolo momavali<br />

warsulisa da awmyos safuZvlad da gauswrebad SesaZleblobad<br />

gvevlineba. maSasadame, momavlis horizonti iqneb yvelaze kargi Wrili<br />

iyos saerTod gagebisTvis, ramdenadac warsulica da awmyoc swored<br />

momavalTan erTianobaSi gveZleva. ufro zustad, momavali warsulSi<br />

wvdeba Tavis Tavs da awmyoSic warsulTan, anu Tavis TavTan wvdomilobaerTianobad<br />

mogvecema. ese igi, awmyo sxva araferia, Tu ara warsulmomavlis<br />

erTianobad warmoCena momavalis horizontidan: rom ara<br />

momavali-awmyo-warsulis erTianobis aseTi mudmivoba da am erTianobiT<br />

ganpirobebuli nawilebis, anu momavali-awmyo-warsulis momavlis<br />

horizontSi kvlav erTianobad ukuSeqceva, rogorc momavlis mier<br />

sakuTari Tavis kvlavwvdomoba, CvenTvis marTlac sruliad gaugebari<br />

darCeboda ara mxolod calkeuli epoqebis sulier-kulturuli<br />

monapovrebi, Tanadrouli epoqis sulier-kulturuli atmosferos<br />

Secnobis gzazec savsebiT uZlurni aRmovCndebodiT. amasTan, SeuZlebeli<br />

iqneboda TviTon calkeul epoqebSi paralelurad warmoSobili<br />

gansxvavebuli kulturebis gagebac. am konteqstSi mizanSewonilia<br />

kulturaTa raobis Sesaxeb osvald Spenglerisa da karl iaspersis<br />

Tvalsazrisebi zogadad mainc mimovixiloT. magaliTad, indoeTis,<br />

CineTis, saberZneTis, sparseTis, sxva manamdeli da Semdgomi kulturebis<br />

erTmaneTisgan damoukideblad aRmoceneba iaspersisTvis ar aris sakmao<br />

safuZveli kulturaTa Caketilobis samtkiceblad (53.217_228), maSin roca<br />

SpenglerisTvis kulturaTa ase erTmaneTisgan damoukideblad<br />

123


aRmocenebis faqti, calkeul kulturaTa Caketilobis samtkiceblad<br />

sakmaoze meti mizezic kia (89.219). maSasadame, Spengleris Tvalsazrisi<br />

radikaluri calmxrivobiT gamoirCeva, Tumca, amis miuxedavad,<br />

kulturaTa raobis Taobaze mis amgvar SexedulebaSi iribad, Tundac<br />

misdauneburad mainc igrZnoba imis aRiareba, rasac igi mizanmimarTulad<br />

uaryofs. ufro konkretulad, Spengleri Tavis `evropis aRsasrulSi~<br />

calkeul kulturaTa karCaketilobas ki aRiarebs, magram amave dros,<br />

eZebs ra calkeul kulturaTa saerTo pirvelfenomens, amiT calkeul<br />

kulturaTa karCauketaobis SesaZleblobasac, unda Tu ar unda,<br />

safuZvelSive uSvebs. amasTan, aseTi pirvelfenomenis wvdomis saSualebad<br />

Spengleri intuitur grZnobasa da Wvretas miiCnevs da ara<br />

gamaanalizebel gansjas. `Tu gvsurs istoriaSi garkveva, gveubneba<br />

`evropis aRsasrulis~ avtori, aucilebelia uari vTqvaT<br />

`gamananalizebel gansjaze~ da mivendoT grZnobasa da Wvretas~ (7.460).<br />

sxvagvarad, `Spengleri cdilobs Cawvdes istoriis dafarul Sres,<br />

realurad, istoriulad ganxorcielebuli kulturebis `ukan~ miagnos<br />

pirvelfenomens _ kulturis pirvelsaxes, pirvelad tips, kulturis,<br />

rogorc aseTis ideas. `grZnobadi~ Tvali am ideas, am pirvelfenomens ver<br />

xedavs: am Tvals mxolod grZnobad-konkretuli masala eZleva. intuiciaa<br />

xedavs siRrmes, xedavs kulturas, rogorc wminda formas, ideas,<br />

ganTavisuflebuls yovelive SemTxveviTisgan, grZnobadobisgan. ai, es<br />

zogadi idea devs yoveli calkeuli kulturis safuZvelSi da<br />

ganapirobebs maT urTierTmsgavsebas... intuicia wvdeba istoriul<br />

sinamdviles, romelic SpengerisTvis sxva araferia, Tu ara gansxvavebul<br />

kulturaTa erToblioba. garegani dakvirveba am istoriul procesSi<br />

mxolod gansxvavebul kulturaTa droSi Tanmimdevrobas dainaxavs,<br />

istoriis siRrmiseul fenebSi SeWra ki savsebiT axal suraTs gadaSlis<br />

Cvens Tvalwin: is dagvarwmunebs, rom kulturebi ara marto<br />

gansxvavdebian erTmaneTisgan, aramed uaRresad msgavsnic arian<br />

erTmaneTisa~ (7.458, 459_460).<br />

erTi sityviT, Spengleris Tvalsazrisi kulturaTa raobis Sesaxeb,<br />

urTierTgamomricxavi SexedulebebiTaa gajerebuli: `erTi mxriv, igi<br />

amtkicebs, rom yoveli kultura Caketilia, amdenad, sxva kulturaze<br />

124


laparaki yovelTvis iqneba relatiuri, subieqturi, meore mxriv, mis<br />

wigns (`evropis aRsasruli~ _ avt) aqvs pretenzia imisa, rom masSi<br />

ganWvretilia kulturaTa pirvelfenomeni da, maSasadame, yvela<br />

kulturis arsebac. Tu sworia azri kulturaTa Caketilobaze, `evropis<br />

aRsasruli~ ar unda daweriliyo, Tu daiwera `evropis aRsasruli~,<br />

kulturebi Caketili ar yofila~ (7.478). marTlac, yoveli kultura,<br />

cxadia, Taviseburad specifikuria, magram Spengleris mTavari Secdoma<br />

isaa, rom igi calkeuli kulturebis specifikurobas karCaketilobamde,<br />

urTierTgaTiSulobamde aabsoluturebs, maSin roca kulturaTa<br />

specifikuroba minimum maT Caketiloba-urTierTgaTiSulobas aramc da<br />

aramc ar niSnavs. savsebiT SesaZlebelia, ama Tu im kulturas Tavisi<br />

specifikurobac axasiaTebdes da sxva kulturebisadmi gaxsnilic iyos.<br />

sulac ar aris aucilebeli, specifikuroba kulturaTa Soris `rkinis<br />

fardis~ funqcias asrulebdes. metic, rogorc Cveni msjelobidan<br />

gamoCnda, swored kulturaTa gaxsnili xasiaTi ganapirobebs kulturaTa<br />

specifikurobasac, rogorc am gaxsnili xasiaTis konkretul<br />

gamovlinebebs. swored es Wrilia yvelaze adekvaturi gadmosaxedi yvela<br />

periodisa da yvelanairi tipis xelovnebis axsna-gagebis gzazec. ase<br />

imitomacaa, rom yoveli kulturisa da yvelanairi xelovnebis saerTo<br />

safuZveli, rogori specifikuric unda iyvnen isini, gonia, xolo<br />

kulturaca da xelovnebac, rogorc aseTni, xom gonis gamovlena _<br />

`gamosxivebani~ arian. aki am garemoebaze Tavad Spengleric miuTiTebs.<br />

Spengleris am miTiTebis mixedviT: `yovel kulturas erTi Semoqmedi<br />

hyavs. esaa goniTi suli, anu mokled, goni. suli, Tu mas gavigebT viwrod,<br />

fsiqikuris mniSvnelobiT, kulturas ver Seqmnis _ is individualuri<br />

mdgomareobaa adamianisa, adamianis Sinagani cxovrebis nawilia da am<br />

nawilad rCeba bolomde. goni isaa, rac SeiZleba `gaxmiandes~, iqces<br />

sityvad, leqsad, ornamentad, qandakebad, naxatad, gonis sicocxle<br />

Semoqmedebaa~ (7.479).<br />

saerTo jamSi, Spengleri cdilobs kulturaTa Caketiloba<br />

rogorme gaamarTlos, magram kulturaTa saerTo safuZvlad gonis, anu<br />

goniTi sulis aRiarebiT, Tundac Tavisdauneburad sapirispiro daskvnas<br />

iRebs, anu kulturaTa Riaobis aRiarebamde midis. Spengleris aseTnairi<br />

125


Tavisdauneburad miRebuli daskvna ki Tavis mxriv Seesabameba isapersis<br />

`RerZulis drois~ Teorias, romelic swored kulturaTa<br />

karCauketaobazea orientirebuli, magram iaspersis msgavsi orientacia,<br />

amavdroulad, kulturaTa specifikurobasac ar gamoricxavs, anu<br />

isapersis `RerZulis drois~ TeoriaSi kulturis empiriul<br />

gamovlinebaTa miRma kulturaTa saerTo Ziris, gonis mZlavri sunTqva<br />

igrZnoba. `RerZuli dro~ is mravalsaukunovani etapia kacobriobis<br />

ganviTarebis istoriaSi, roca sxvadasxva kulturebma Tanadroulad<br />

ifeTqes. es etapi iaspersis mixedviT Cvens welTaRricxvamde 800 _ Cvens<br />

welTaRricxviT 200 wlebs moicavs (53.219). istoriis miTiTebuli periodi<br />

marTlac iseTi periodia, roca calkeuli kulturebi, maTi<br />

specifikurobis miuxedavad, SegviZlia mainc erTianobaSi ganvixiloT.<br />

metic, swored msgavs WrilSi unda ganixilebodes Tundac uZvelesi da<br />

axali xelovnebis urTierTmimarTebac. sxva sityvebiT, progresis<br />

iluzoruloba iq aris, sadac axali xelovnebis absoluturi<br />

gansxvavebulobis gancda ibadeba, Tumca amave dros xelidan arc<br />

realuri gansxvavebulobis SegrZneba unda gagvisxltes, anu axali<br />

xelovnebis specifikuroba, ra Tqma unda, swored Zvelisgan<br />

gansxvavebulobaSi mdgomareobs, magram amgvar gansxvavebolobaSi<br />

mdgomareobs maTi kvlaverTianobac. amitom unda daveTanxmoT iaspersis<br />

Tvalsazriss: `RerZuli drois saTaveSi araCveulebrivi saxiT warmoCnda<br />

CineTi. maSin iq cxovrobdnen konfuZi da laoZi, warmoiSva Cinuri<br />

filosofiis yvela mimarTuleba, maSin moRvaweobdnen didi moazrovneebi:<br />

mo-Zi, juan-Zi, lao-Zi da sxvebi. amave dros, indoeTSi ganixileboda<br />

sinamdvilis filosofiuri wvdomis yvela SesaZlebloba. iyo<br />

skepticizmic, materializmic, sofostikac da nihilizmic. amave periodSi<br />

iranSi moRvaweobs zaratustra, palestinaSi _ winaswarmetyvelni,<br />

saberZneTSi _ homerosi, filosofebi _ parmenide, heraklite, platoni,<br />

berZeni tragikosebi, aseve Tukidide da arqimede.... magram mTavari is aris,<br />

rom yovelive es warmoiSva erTmaneTisgan damoukideblad. RerZul droSi<br />

gaCnda sami axali da mTavari kultura _ CineTis, indoeTisa da<br />

saberZneTis. samive qveyanaSi adamianis winaSe daisva TiTqmis erTnairad<br />

radikaluri kiTxvebi Tavisi umweobis daZlevis mizniT. man daiwyo Tavisi<br />

126


SesaZleblobebis sazRvrebis gacnobiereba, umaRlesi miznebis dasaxva~<br />

(53.219). ese igi, Zvel da axal epoqebsa da kulturebs, iseve rogorc Zvel<br />

da axal xelovnebas, is aerTianebs, rac amavdroulad maTi gansxvavebis<br />

safuZvelia da is ganasxvavebs, rac maTi erTianobis safuZvelia.<br />

gansxvavebuloba-erTianobis zustadac amnair safuZvelSi mdgomareobs<br />

xelovnebis istoriad gaazrebis SesaZleblobac. magaliTad, Sua<br />

saukuneebis ferwerac, skulpturac, poeziac da xelovnebis sxva<br />

dargebic, pirvel rigSi, cxadia, qristianul moralur temperaturas<br />

asaxavdnen, magram Sua saukuneebis xelovnebis am saxeobebSi<br />

qristianobamdeli epoqis Sinaarsebsac Zalian xSirad vxvdebiT: marto<br />

Sua saukuneebSi, fermwerebma, qristianobamdeli, anu miTologiuri<br />

Sinaarsis imdeni ferweruli tilo Seqmnes, Tavad miTologiuri epoqis<br />

mxatvrebsac ki SeSurdebodaT. amdenad, qristianuli epoqis xelovneba<br />

qristianobamdeli epoqis Sinaarsebs, marTalia, iyenebda, magram iyenebda<br />

ara rogorc mizans, aramed rogorc saSualebas, rogorc gaxsenebas<br />

imisas, rom qristianobamde arsebobda miTologiuri cnobiereba, rogorc<br />

adamianis religiuri cnobierebis ganviTarebis mcdari (Tumca ki<br />

aucilebeli) etapi. kacobriobis religiuri cnobierebis ganviTarebis<br />

amgvar logikaze Tavis SromebSi hegelic miuTiTebs (59.341_346). aqve unda<br />

gavmartoT, rom gaxseneba, rogorc aseTi, Tundac iribad, magram<br />

siRrmiseulad swored imis damaxsovreba-gagebas da imasTan Tundac irib<br />

kvlaverTianobas gulisxmobs, rac ukve iyo. winaaRmdeg SemTxvevaSi, ukve<br />

namyofi Sinaarsebis Tundac saSualebebad gamoyenebac da maTi istoriad<br />

gaazrebac absoluturad SeuZlebeli iqneboda. zustad amdagvari<br />

daskvnis gamotana SeiZleba klasikuri da axali xelovnebis<br />

urTierTmimarTebidanac: Tuki axali xelovneba nihilisturi ganwyobiTaa<br />

gajerebuli (88.512_517), es nihilizmi klasikuri (saerTod Zveli)<br />

xelovnebis swored im Sinaarsebze nihilizmia (84.153, 176), romlebic<br />

Semoqmeds safuZvels aZleven nihilizmisTvis (22.89). ese igi, Sefarulirib<br />

kvlaverTianobas klasikuri da axali xelovnebis<br />

urTierTmimarTebac gulisxmobs. maSasadame, amdagvari gansxvavebulobakvlaverTianoba,<br />

rogorc drois vertikalur ganaserSi, aseve drois<br />

horizontalur sibrtyeze erTnairad aqtualuria. kerZod, is garemoeba,<br />

127


om CineTis, indoeTis, saberZneTis, sparseTis xelovnebebi da kulturebi<br />

met-naklebad Tanadroulad, magram erTmaneTisgan damoukideblad<br />

aRmocendnen, `Caketili kulturebis~ Tvalsazriss sulac ar amarTlebs.<br />

piriqiT, damoukideblad aRmocenebuli mravali analogiiiT msgavsi<br />

kulturebis Tanadrouloba, maTi sinqronulobis winaswarmoxazul<br />

SesaZleblobaze metyvelebs (90. 33, 77, 91).<br />

amdenad, yvela kultura, winaswarmoxazuli momavlis saxiT, maTi<br />

sinqronulobis horizonts imTaviTve gulisxmobs da vinaidan<br />

winaswarmoxazulobaSi nagulisxmevi sinqronuli momavalis horizonti,<br />

rogorc es zemoT ganvmarteT, gauswrebadia, TviTon damoukidebeli<br />

kulturebi, drois meSveobiT da `RerZul droSi~ isev TavianT<br />

Tavdapirvel goniseul sinqronulobas, rogorc drois vertikalur,<br />

aseve horizontalur ganaserSi, imgvarad kvlavwvdebian, rom amasTan<br />

erTad, sakuTar specifikurobasac ar kargaven. es konteqsti calkeul<br />

kulturaTa damoukideblad aRmocenebis albaTobas erTi da imave dros<br />

`aufasurebs~ kidec da Zalze saintereso elfersac sZens. `aufasurebs~<br />

im gagebiT, rom rogor damoukideblad aRmocenebuladac unda miviCnioT<br />

esa Tu is kultura, sinamdvileSi maT mainc saerTo safuZveli, saerTo<br />

arseba gaaCniaT. amdenad, geografiulad, fizikurad da droSi<br />

urTierTdaukavSirebel kulturebSic, Semdgomi urTierTgagebis<br />

SesaZlebloba winaswarmoxazuli saxiT yovelTvis imTaviTve igulisxmeba.<br />

aki aseTi urTierTgageba Tanamedrove samyaroSi ukve realobacaa da<br />

yvelaze sainteresoc swored calkeul kulturebSi saerTo horizontis<br />

saxiT winaswarmoxazuli gagebis SesaZleblobaa. am logikis mixedviT,<br />

urTierTgageba-urTierTsinqronulobis horizontis winaswarmoxazuloba<br />

igulisxmeba ara mxolod `RerZuli drois~, aramed manamdel<br />

kulturebSic. rom ara urTierTgageba-urTierTsinqronulobis<br />

horizontis msgavsi winaswarmoxazuloba, cxadia, SeuZlebeli iqneboda<br />

`RerZuli drois~ aRmocenebac, rogorc am winaswarmoxazuli<br />

urTierTgageba-urTierTsinqronulobis realuri ganxorcieleba.<br />

Sesabamisad, Tuki Tanamedrove samyaroSi romelime kultura<br />

CamorCenilobiT gamoirCeva, es sulac ar niSnavs imas, TiTqos igi<br />

winaswarmoxazulobis zemoT ganmartebuli vertikaluri da<br />

128


horizontaluri Wrilidan amovardnili iyos da sxva kulturebis mimarT<br />

karCaketiloba axasiaTebdes. magaliTad, afrikul cekvebSi Tanamedrove<br />

kulturis mkvlevarebi imave pirvelfenomenis gamovlinebas xedaven,<br />

rogor pirvelfenomensac maRali donis kulturebis gamovlenaTa miRma<br />

Wvreten, anu, winaswarmoxazuli sinqroni aqac saxezea. e. i.<br />

karCaketiloba arc CamorCenil kulturebs axasiaTebT, miT umetes, Tuki<br />

mravali analogiis moZebna CamorCenili kulturis sxva kulturebTan<br />

gansxvavebulobis pirobebSic SeiZleba (89.117-126).<br />

am faqtorebis gaTvaliswinebiT, mizanSewonilia, CamorCenili<br />

kulturebic `RerZuli drois~ srulfasovan wevrebad miviCnioT. aseve,<br />

Tuki Tanamedrove samyaroSi esa Tu is, magaliTad, evropuli<br />

(qristianuli) da aziuri (musulmanuri) kulturebi erTmaneTisadmi metnaklebi<br />

SeugueblobiT gamoirCevian, es Seuguebloba, Tu SeiZleba ase<br />

iTqvas, ufro politikur aqtad, anu argagebad gamoiyureba, vidre<br />

erTmaneTis kulturebis vergagebad. argageba xom swored gagulisebul<br />

mizanmimarTul protests gulisxmobs da ara vergagebas, aseTi argageba<br />

ki cxadia, ufro xelovnurad aRmarTuli barieris elfers atarebs,<br />

vidre safuZvliseuli Seugueblobis niSas. maSasadame, kulturaTa<br />

saerTo pirvelfenomeni erTgvarad marTlac `aufasurebs~ kulturaTa<br />

sruli TavisTavadobis Tvalsazriss, magram calkeul kulturaTa<br />

amnairi `gaufasureba~ kidev ufro metad saintereso imitomacaa, rom<br />

nebismieri kulturis TavisTavadobac, amavdroulad, swored am<br />

`gaufasurebaSi~, rogorc pirvelfenomenis calkeul gamovlinebebSi<br />

mdgomareobs. sabolood, yovelive zemoTqmulidan gamomdinare, unda<br />

daveTanxmoT iasperss, romlis Tanaxmadac: `Tvalsazriss adamianTa<br />

istoriaze mivyavarT Cveni adamianuri yofierebis saidumloebasTan. is<br />

faqti, rom Cven, saerTod, istoriaSi varT CarTulni, rom istoriis<br />

wyalobiTa varT iseTebi, rogorebic varT, gvaZlevs saSualebas<br />

vikiTxoT: saidan modis istoria, saiT midis~ (90.28).<br />

129


$2. gagebis Sinagani maxasiaTeblebi da interpretacia,<br />

rogorc mxatvruli teqstis arseba<br />

kulturaTa saerTo pirvelfenomenis Ziebam, wina paragrafSi,<br />

rogorc davinaxeT, adamianuri myofobis istoriaSi da istoriad<br />

gaazrebis SesaZleblobis aRiarebamde migviyvana. aseTma aRiarebam, erTi<br />

mxriv, kulturaTa TavisTavadoba erTgvarad marTlac gaaufasura, magram<br />

meore mxriv, swored am `gaufasurebam~ warmoaCina kulturaTa<br />

TavisTavadobani, rogorc pirvelfenomenis gamovlinebani. marTlac, rom<br />

ara mravalferovneba-TavisTavadobis winaswarmoxazuloba<br />

pirvelfenomenSi, rogorc absolutSi, maSin SeuZlebeli iqneboda<br />

mravali TavisTavadi kulturis ramdenadme axsnac, rogorc faqtobrivi<br />

mocemulobisa. maSasadame, kulturaTa TavisTavadoba faqtia, magram iseTi<br />

faqtia, romelic pirvelfenomenSia fuZedebuli da swored es<br />

pirvelfenomeni aniWebs maT TavsiTavadobis SesaZleblobas amavdroulad<br />

saerTo goniseuli safuZvlebis SenarCunebiT. amisdakvalad, calkeuli<br />

TviTmyofadi istoriul-kulturuli epoqebi SegviZlia pirvelfenomenis<br />

interpretaciebad ganvixiloT, iseT interpretaciebad, romlebic TviTon<br />

pirvelfenomenis, rogorc absolutis kvlavwvdomis erTgavri<br />

saSualebani arian. Sesabamisad, ganxilvis aseTive Wrili unda<br />

mivusadagoT zogadad ama Tu im epoqis istoriis, kulturis, maT Soris<br />

xelovnebis konkretul gamovlinebaTa axsna-gagebis horizontsac, anu<br />

zogadad axsna-gagebas, maT Soris konkretuli mxatvruli teqstebis,<br />

rogorc xelovnebis calkeuli qmnilebebis axsna-gagebis SesaZleblobac<br />

swored aRweril WrilSi unda trialebdes: `Txzulebis axali da axali<br />

framentebis gacnoba Tavdapirvelad winaTgrZnobiT amocnobil mTels<br />

xorcs asxams da warmogvidgens rogorc calkeulTa mravalferovnebaSi<br />

arsebul erTianobas... Tu kargad davukvirdebiT aRmoCndeba, rom<br />

nebismieri rTuli nawarmoebis gageba da axsna Taviseburi reproduqciaa,<br />

kvlavSeqmnaa ukve Seqmnilisa an nawarmoebisa. axsna-gageba Taviseburad<br />

imeorebs Txzulebis qmnis process~ (7.402). mxatvruli teqstis gagebaaxsnis<br />

msgavsi yalibi, cxadia, erTi didi segmentia saerTod, absolutis,<br />

130


gonis, pirvelfenomenis `gamosxivebisa~. sxvagvarad, es segmenti adamianis<br />

goniTi moRvaweobis sxva masStaburi Tu lokaluri moculobis<br />

segmentebis darad, nawilad gamoiyureba absolutTan, gonTan,<br />

pirvelfenomenTan, rogorc erTian, zogad safuZvelTan mimarTebaSi.<br />

Tavis mxriv, Semoqmedebis individualuri aqtebi, mxatvruli teqstis, anu<br />

xelovnebis rogorc aseTis, calkeuli gamovlinebania. amitomac<br />

amtkicebs fridrix asti: `yoveli sicocxle aris goni da gonis gareSe<br />

ar arsebobs araviTari sicocxle, araviTari yofa, Tavad grZnobaTa<br />

samyaroc ki~ (104.111). astisTvis goni yovlismomcvelia, sadac ki yofnaa,<br />

iqaa gonic, Tavad materialur sxeulebSic ki, gageba swored imitomaa<br />

SesaZlebeli, rom yvela nivTis Tavdapirveli erTianoba gonSi arsebobs.<br />

amisdakvalad, astTan permenevtikuli Zieba gonis universalurobis<br />

debulebas efuZneba: `bunebrivia, samyaros aseTi gaazrebisas gageba<br />

yovelTvis iqneba erTeulSi mTelis-gonis wvdoma. erTeuli am<br />

SemTxvevaSi mTels gvagebinebs, magram Tavad mTeliT gaigeba. ase iqmneba<br />

hermenevtikuli wre~ (7.398). ase rom, astTan mTeli nawilTa SejamebiT<br />

sulac ar warmoiqmneba. mTeli am nawilebSia davanebuli, rogorc<br />

nawilTa safuZveli. ase iRebs asti mTelisa da nawilebis srul<br />

Sesabamisobas mTelis safuZvelze _ `mxolod amitomaa SesaZlebeli is,<br />

rom me erTeuls mTeliT vimecneb da piriqiT, mTels erTeuliT~ (104.117).<br />

gagebis istoriul-kulturuli ganaseric swored msgavs hermenevtikul<br />

wres Seesabameba: `Cven ver gavigebdiT warsuls, Cveni goni rom<br />

Tavdapirvel erTianobaSi ar yofiliyo warsulis gonTan. Tu istorias<br />

droiTsa da garegnuls movaSorebT, dagvrCeba igiveobrivi goni. astis<br />

es mtkiceba safuZvlad edeba imis mtkicebas, rom istoriuli Semecneba<br />

SesaZlebelia, rom filologiuri kvleva-Zieba warsulisa, kerZod,<br />

kacobriobis kulturis umaRlesi monapovrisa _ antikurobisa _ savsebiT<br />

myar niadanze dgas~ (7.398).<br />

maSasadame, astTan ukve manamaa daZleuli istoriisa da progresis<br />

iluzoruloba, vidre amaze gadameri da haidegeri miuTiTebdnen, aki<br />

istoriaze droiTisa da garegnulis moSorebiT, astTan warsulica da<br />

axlandelobac swored momavlis horizontidan aris nawvdomi. warsulisa<br />

da axlandelobis gagebis aseTi erTiani Wrili, erTis mxriv, wina<br />

131


epoqebis kulturaTa, meore mxriv ki, am epoqebSi moRvawe calkeul<br />

SemoqmedTa individualuri sulis gaTavisebis saSualebas gvaZlevs.<br />

aRweril situacias Tu SevabrunebT, gamodis, rom ama Tu im epoqis<br />

kulturul garemoSi moRvawe Semoqmedis sulis gaTaviseba Tavad misi<br />

Semoqmedebis, Sesabamisad, am Semoqmedis Tanadrouli epoqis kulturuli<br />

atmosferos gagebis pirobaa. individualurisa da zogadis, am SemTxvevaSi<br />

individis, rogorc Semoqmedisa da epoqis kulturuli atmosferos,<br />

rogorc zogadis urTierTmimarTeba, astTan, ra Tqma unda, Tavad gonis<br />

axsnidan gamomdinareobs: `gonis axsna, astis azriT, orgvari SeiZleba<br />

iyos: Sinagani, anu subieqturi da garegani, anu obieqturi. pirveli<br />

Txzulebis farglebSi rCeba, is wvdeba ideas, romlisganac adre<br />

wamoiwyo Tavisi Semoqmedeba mweralma da aqedan kvlav agebs Txzulebis<br />

mTlianobas _ erTiani ideidan midis nawilebis simravlesTan da bolos,<br />

ubrundeba erTianobas. obieqturi axsna ki am sferodan gadis da ikvlevs<br />

mocemul TxzulebaSi arsebuli ideis mimarTebas sxva monaTesave<br />

ideebTan, mis kavSirs im Zireul ideasTan, saidanac yvela sxva saxis idea<br />

gamomdinareobs, cdilobs am maRali wertilidan Seafasos nawarmoebSi<br />

mocemuli idea. magaliTad, platonis romelime dialogis goni maSinaa<br />

sworad gagebuli da gadmocemuli, roca misi idea sxva dialogebis<br />

ideebTan mimarTebaSia ganxiluli, monaTesave dialogebis ideebi<br />

erTmaneTTanaa Sedarebuli da es dialogebi dayvanilia platonis<br />

filosofiis Zireul ideaze. asti warsulis nawarmoebs kidev erTi axali<br />

kriteriumiT afasebs. nawarmoebi SeiZleba ganvixiloT calkeuli<br />

avtoris geniasTan an eris kulturul donesTan mimarTebiT. am<br />

SemTxvevaSi, magaliTad, SegviZlia vamtkicoT, rom platonis zogierTi<br />

dialogi ufro maRali Rirebulebisaa, vidre romelime sxva... warsulis<br />

yoveli mwerali Tavis TxzulebaSi gamoxatavs warsulis erT gons,<br />

magram yoveli maTgani amas akeTebs Tavisi drois, Tavisi individualobis,<br />

ganaTlebis, gare sasicocxlo urTierTobebis kvalobaze~ (7.400,404])<br />

Sesabamisad, astTanac, Semoqmedebis subieqturi idea imTaviTve misive<br />

Tanadrouli epoqis suliTaa gaJRenTili, ramdenadac SemoqmedSi<br />

Tanadrouli epoqis atmosfero Tundac TviTon Semoqmedis neba-survilis<br />

miuxedavad airkleba. ese igi, romelime epoqaSi Seqmnili xelovnebis ama<br />

132


Tu im nawarmoebis calkeuli nawilebis gagebiT Cven xelovnebis am<br />

nawarmoebs mTlianobaSic vigebT, xolo nawarmoebis mTlianobaSi gagebiT<br />

im epoqis kulturuli atmosferos xasiaTsac vacnobierebT, romel<br />

epoqaSic xelovnebis es nawarmoebia Seqmnili. `asti iZleva gagebis<br />

meqanizmis Zalze zust aRweras. yoveli Txzuleba rTuli warmonaqmnia.<br />

Cven, cxadia, Tavidanve ar ZalgviZs mTlian nawarmoebs vwvdeT. amitom<br />

viwyebT nawilebiT, fragmentebiT, calkeuliT. pirvelive gacnoba<br />

calkeulisa Cven amave dros gvacnobs mTlianobis ideasac, magram<br />

jerjerobiT es aris mixvedra, winaTgrZnoba... Txzulebis axali da axali<br />

fragmentebis gacnoba Tavdapirvelad winaTgrZnobiT amocnobil mTels<br />

xorcs asxams da warmogvidgens rogorc calkeulTa mravalferovnebaSi<br />

arsebul erTianobas. gagebis procesi dasrulebulia, roca erTeulebis<br />

rigi mTlianad gavlilia da maT erTobliobasa da mTlianobas Soris<br />

arsebobs sruli Sesatyvisoba~ (7.401,402). Amitomac, amtkicebs asti, rom<br />

`mixvedra, winaTgrZnoba, aris gonis jer gaurkveveli da ganuviTarebeli<br />

winareSemecneba, romelic gansaWvret da naTel Semecnebad gadaiqceva<br />

erTeulTa Semdgomi wvdomiT... yoveli qmna iwyeba raRac miTiuri,<br />

TavisTavSi jer dafaruli sawyisi wertiliT, romlisganac qmnis<br />

faqtorebis saxiT ganviTardebian sicocxlis elementebi~ (104.119_120).<br />

aqedan gamomdinare, astis mixedviT, `sawyis wertilSi ganuviTarebeli<br />

idea TandaTan Seqmnil produqtebSi ganxorcieldeba da obieqturad<br />

gadaicema. yoveli qmnis dasasruli aris gonis gamocxadeba, harmoniuli<br />

gaerTianeba garegani _ Tavdapirveli erTianobidan gamoyofili<br />

elementebisa _ da Sinagani _ goniTi sicocxlisa. amrigad, qmnis<br />

procesi, romelsac imeorebs gageba-axsna, sami safexuris erTianobaa:<br />

qmnis dasawyisia erTianoba, Tavad qmna gulisxmobs – simravles _<br />

elementebis dapirispirebulobas, xolo qmnis dasasruli erTianobisa da<br />

simravlis urTierTgamsWvalvaa _ yovladobaa. mTlianobis idea,<br />

Tavdapirvelad ganuviTarebeli da gauSleli, calkeuli fragmentebis<br />

rigSi viTardeba da bolos, sruliad amJRavnebs Tavs. e. i. midis sakuTar<br />

arsebamde, midis Tavis TavTan. gonis am misvlaSi Tavis Tavdapirvel<br />

arsebasTan, gonis am Tavisebur ukanasvlaSi gamoisaxeba axsnis<br />

wrexazuli moZraoba~ (7.402_403).<br />

133


ogorc vxedavT, astTan axsna gagebis, xolo nawili mTelis<br />

wvdomis saSualebad gvevlineba, nawilebi mTelSi, rogorc imTaviTve<br />

mocemul erTian ideaSi, anu mTelis mier Tavisi Tavdapirveli<br />

mTlianobis kvlavwvdomis gzaze aseve imTaviTve elementebad<br />

igulisxmebian. Sesabamisad, gagebac, rogorc ideis Tavdapirveli<br />

mTlianobis SidawiaRi, sakuTar TavSi, anu sakuTari Tavis TviTwvdomis<br />

gzaze, Semadgeneli nawilebis saxiT axsnasac imTaviTve gulisxmobs. sxva<br />

sityvebiT, rom ar arsebobdes Tavdapirveli mTlianoba da gagebis<br />

intuituri mocemuloba, ar iarsebebdnen arc nawilebi da arc axsnis,<br />

rogorc Tavdapirveli mTlianobis Tundac mizanmimarTuli,<br />

mizandasaxuli analizis SesaZlebloba.<br />

am konteqstSi bunebrivad ibadeba kiTxva gagebis pirobaTa Sesaxeb,<br />

romlis gareSec gageba, rogorc aseTi, ver iarsebebs. fridrix<br />

Slaiermaxeris mixedviT, gageba iq unda veZioT, `sadac aris `ucxo~,<br />

gageba `ucxos~ gagebaa, am `ucxoobis~ gareSe, gasagebi Tavidanve cxadi<br />

iqneboda, magram es `ucxo~ ar unda iyos `savsebiT ucxo~, radgan<br />

`savsebiT ucxo~ gaugebaria. Tu ar arsebobs raRac saerTo wertili,<br />

raRac igiveobrivi gagebasa da gasagebs Soris, gageba ver<br />

ganxorcieldeba. me da meore adamiani ver gavugebT erTmaneTs, Tu ar<br />

arsebobs Sexvedris wertili Cvens Soris. yoveli dialogi emyareba<br />

`ucxoobasa~ da `igiveobrivobas~. igive iTqmis yoveli teqstis gagebaganmartebaze.<br />

komunikacia sxva adamianebTan da yovel adamianur<br />

qmnilebasTan am ori elementis arsebobas moiTxovs~ (104.135).<br />

Slaiermaxeris msgavsad, `dilTaic fiqrobs, rom ganmarteba SeuZlebeli<br />

iqneboda, Tu gansamartavi _ sicocxlis esa Tu is gamovlena _ savsebiT<br />

ucxoa, meore mxriv, ganmarteba iqneboda savsebiT zedmeti, gansamartavSi<br />

raime ucxo rom ar iyos~ (7.114). maSasadame, `ganmarteba `devs~ am or<br />

ukiduresad dapirispirebul wertils Soris. ganmarteba saWiroa<br />

yvelgan, sadac aris raRac ucxo, romelic moiTxovs gagebis xelovnebis<br />

gamoyenebas~ (7.114). e. i. gageba imdenadaa SesaZlebeli, ramdenadac<br />

gamgebisa da gasagebis `ucxoobaSi~ maTi `naTesaobac~, anu garkveuli<br />

igiveobrivoba Tundac Sefarulad igulisxmeba. Sesabamisad, axla dgeba<br />

`hermenevtikis umniSvnelovanesi problema: rogor aris SesaZlebeli<br />

134


gageba konkretulad, ra iZleva imis saSualebas, rom erTi goni wvdes<br />

meores erTmaneTis mimarT savsebiT ucxo fenomenebi, verafers gaugeben<br />

erTmaneTs. gagebis misaRwevad am fenomenTa ramenairi msgavsebaa<br />

aucilebeli. axla ismeba kiTxva: raSi gamoixateba es msgavseba~ (7.114).<br />

dilTais pasuxi am kiTxvazec gaaCnia, misi Sexedulebis “ZarRvia<br />

gamgebisa da gasagebis koncefciaTa naTesaobis aRiareba.<br />

interpretatoris individualuroba da nawarmoebis avtoris<br />

individualuroba dilTaisTvis, msgavsad Slaiermaxerisa, ar<br />

upirispirdeba erTmaneTs, rogorc ori sawinaaRmdego faqti. adamianis<br />

buneba zogadia, saerToa. adamianTa es erToba qmnis swored<br />

urTierTgagebis SesaZleblobas. individualurobis arseboba, fiqrobs<br />

dilTai, sulac ar gamoricxavs adamianTa Soris igiveobrivis, raRac<br />

saerTos arsebobas. ratom imitom, rom individualur gansxvavebas<br />

adamianTa Soris, saboloo angariSiT, qmnis ara pirovnebaTa Taviseburi<br />

sxvaobani, aramed adamianebis sulier procesTa raodenobrivi,<br />

xarisxobrivi sxvaobani. dilTais koncefcia gagebis<br />

intersubieqturobisa, gulisxmobs individualurobis swored amgvar<br />

koncefcias, gulisxmobs imas, rom `ucxos~ gamovlenaSi ar monawileobs<br />

araferi iseTi, rasac ar Seicavs Cemi _ gamgebis _ sococxliseuli<br />

mTlianoba. adamianis bunebis es igiveoba niSnavs imas, rom yovel<br />

adamianSi igiveobrivi SesaZleblobebi da midrekilebebia~ (7.414_415).<br />

dilTais miTiTebul Tvalsazriss, anu transpoziciis Teorias maqs<br />

Selerisa da sxva filosofosebis saxiT, kritikosebi maleve gamouCndnen.<br />

kritikosTa am jgufis ukmayofilebis mizezi, saerTo jamSi isaa, rom<br />

`subieqtze, subieqtis sulier cxovrebaze yuradRebis gamaxvilebam<br />

dilTais moZRvrebaSi Zlieri subieqtivisturi nakadi Semoitana. es<br />

naTlad Cans misi filosofiuri Tvalsazrisis erT-erTi Zireuli<br />

Semadgeneli nawilis _ sxvisi `mes~ _ wvdomis problemis magaliTze.<br />

sxvisi gageba misTvis sakuTari gancdebis gadatanaa sxvaSi, `mes<br />

kvlavpovnaa SenSi~. cxadia, amgvari Teoria arsebiTad uaryofs imis<br />

SesaZleblobas, risi dafuZnebisTvisac aris mowodebuli: man unda<br />

gagvagebinos sxvisi `mes~ gagebis meqanizmi, sinamdvileSi ki amtkicebs,<br />

rom gageba transpoziciaa sakuTari gancdebisa, maSasadame, arcaa gageba~<br />

135


(7.443). rac Seexeba konkretulad maqs Selers, igi `akritikebs or<br />

ZiriTad Teorias, romelTac pretenzia aqvT axsnan sxvisi `mes~ wvdoma.<br />

pirveli Teoria analogiiT daskvnis saSualebiT cdilobs problemis<br />

gadawyvetas. Cemi sxeulis yovel moqmedebasTan dakavSirebulia<br />

garkveuli sulieri mdgomareobebi. roca meore adamianSi vxedav Cemi<br />

romelime moqmedebis msgavs moZraobas, me vaskvni, rom am subieqtSi<br />

iseTive sulieri mdgomareobaa, rogoric iyo CemSi am moqmedebis<br />

Sesrulebisas. aseTia analogiiT daskvnis Teoriis ZiriTadi Tezisi.<br />

meore Teoria sxvisi `mes~ sulieri cxovrebis naTelyofisas aRar<br />

laparakobs daskvnaze an raime sxva logikur operaciaze. is STagrZnobis<br />

Teoriaa da fiqrobs, rom sxvisi `me~ Cven gveZleva gancdebis gadataniT<br />

sxvis sxeulSi. dilTais transpoziciis Teoria STagrZnobis Teoriis<br />

nairsaxeobad unda CaiTvalos. saerToa maTTvis imis aRiareba, rom sxvisi<br />

`mes~ wvdomisas xdeba sakuTari `mes~ gancdebis proeqcia~ (7.443_444).<br />

Seleris mier miTiTebuli ori Teoriis kritika gancdaTa<br />

aradiferencirebulobis aRiarebas emyareba: `Sua saukuneebis moRvaweni<br />

Tavis azrebs `kiTxulobdnen~ antikuri xanis TxzulebebSi, magaliTad,<br />

aristoteles qristianul yaidaze ganmartavdnen. SelerisTvis<br />

gansakuTrebiT sainteresoa aseTi mdgomareoba: gancdebi mocemulia,<br />

magram me veWvianob da ar vici, Cemia Tu sxvisi. es viTareba naTlad<br />

laparakobs Cveni cnobierebis Tavdapirvel mdgomareobaze _ gancdaTa<br />

aradiferencirebulobaze. Tavdapirveladaa gancdaTa indiferentuli<br />

nakadi. gancda gaxdeba `Cveni~ an `sxvisi~ ufro gvian~ (7.445). Tavis mxriv,<br />

dilTais sxva kritikosebic gancdaTa aradiferencirebulobis Sesaxeb<br />

Seleris Tvalsazriss eyrdnobian da erTmniSvnelovand askvnian:<br />

`kvlavgancda dilTaisTan emyareba gasagebisa da gamgebis igiveobas.<br />

`sxva~ Cemi sxvagvarad organizebuli SesaZleblobebia da am<br />

SesaZleblobaTa aqtualizebiT me SemiZlia gavigo sxva. maSasadame,<br />

sxvaSi me gavigeb Cems Tavs da amitom `sxva~ sinamdvileSi ar arsebobs.<br />

arsebobs Cemi me da misi sxvis perspeqtivaSi mocemuli anareklebi~<br />

(48.117). saerTo jamSi, dilTais kritikosebi im azramde midian, rom<br />

dilTais transpoziciis Teoria siZneles Seicavs: `is, faqtobrivad,<br />

uaryofs sxvisi `mes~ gagebas~ (7.446). Sesabamisad, maTi azriT, `Seleris<br />

136


Rrma dakvirvebebi gvaTavisufleben am siZnelisgan. gancdaTa<br />

aradiferencirebulobiT, sakuTari sulieri cxovrebis aqtivoba sulac<br />

ar gamoiricxeba, magram es aqtiuroba sxvisi gancdis miRebis saSualebaa<br />

da ara `gadatanis~, transpoziciis piroba~ (7.446).<br />

cnobierebis Tavdapirveli mdgomareoba, cxadia, gancdaTa<br />

aradiferencirebulobaa, magram iqneb dilTais transpoziciaSic<br />

gancdaTa aradiferencirebuloba imTaviTve uTqmelad igulisxmeba da Tu<br />

es marTlac asea, maSin transpoziciis sakiTxSi dilTais oponentTa<br />

umTavresi Secdoma isaa, rom maT dilTais transpoziciaSi es<br />

nagulisxmevi Sinaarsi ki ar moZebnes, piriqiT, apriori aRiares, rom<br />

dilTais transpozicia aseT Sinaars ar gulisxmobs. WeSmaritebas am<br />

sakiTxTan dakavSirebiT, gagebis pirobaTa konteqstSi moxseniebuli iseTi<br />

`ucxos~ ganmartebiT Tu davadgenT, romelic amave dros `arc savsebiT<br />

ucxoa~, anu ra aris es ucxo, romelic amavdroulad savsebiT ucxoc<br />

araa am kiTxvaze pasuxisTvis, mizanSewonilia Tavdapirvelad<br />

cnobierebis raobaze TviTrefleqsia ganvaxorcieloT: cnobiereba CvenSi<br />

CvendadaukiTxavadaa mocemuli, igi ukve manam moqmedebs CvenSi, vidre Cven<br />

masze refleqsias movaxdendeT, anu cnobierebis aqtivoba yovelTvis win<br />

uswrebs cnobierebaze Cvens refleqsias, amitomac gvevlineba igi rogorc<br />

`ucxo~. Tavis mxriv, swored aseTi `ucxooba~ ganapirobebs cnobierebis<br />

aracnobierad mocemulobas. ufro zustad, aracnobieri sxva araferi<br />

unda iyos, Tu ara cnobierebis winswreba cnobierebisadmi Cvens<br />

refleqsiaze, xolo cnobierebis aseTi winswrebiTi gamovlena, rogorc<br />

aracnobieri, erTnairi ZaliT axasiaTebT zogadad kacobriobas, didi Tu<br />

mcire geografiuli arealiT SemosazRvrul did Tu mcire<br />

sazogadoebriv koleqtivebs da individs, rogorc personas. Sesabamisad,<br />

zogadsakacobrio Rirebulebebis, sakuTriv calkeuli sazogadoebrivi<br />

koleqtivebis zne-Cveulebebisa Tu individualuri Sexedulebebis<br />

safuZvelic, ra Tqma unda, miTiTebuli winmswrebi cnobiereba, anu<br />

aracnobieria, romelsac yovelive zemoTqmulidan gamomdinare, SegviZlia<br />

zecnobieric vuwodoT. ramdenadac es winmswrebi aracnobieri, anu<br />

zecnobiereba, rogorc uzogadesi ram, kacobriobis stadiaze ramdenadme<br />

konkretizirdeba, amdenad, SegviZlia igi zogadsakacobrio masStabis<br />

137


koleqtiur aracnobierad movixsenioT, magram, ramdenadac igive<br />

zecnobieri, didi Tu mcire sazogadoebrivi koleqtivebis stadiaze kidev<br />

ufro konkretizirdeba, SesaZlebelia mas, ubralod, koleqtiuri<br />

aracnobieri SevarqvaT. amisdakvalad, miTiTebuli zecnobieri<br />

individualur stadiaze, personalur aracnobierad gvevlineba. am<br />

logikis mixedviT, cxadze cxadia, zogadsakacobrio masStabis<br />

koleqtiur aracnobiers avtomaturad dahyveba absoluturi zecnobieris<br />

xasiaTi, garkveul koleqtiur aracnobiers _ zecnobierisa da<br />

zogadsakacobrio masStabis koleqtiuri aracnobieris xasiaTi, xolo<br />

individualur anu personalur aracnobiers _ zecnobieris,<br />

zogadsakacobrio masStabis koleqtiuri aracnobierisa da viwro<br />

koleqtiuri aracnobieris xasiaTi. maSasadame, zecnobiereba, rogorc<br />

`dafaruli” da “amoucnobi” “ucxo”, amavdroulad, swored rom yvela<br />

zemoT CamoTvlil stadiaze imTaviTve gvevlineba, rogorc `arc savsebiT<br />

ucxo~. Amitom, CemTvis, Tundac sxvisi `dafaruli” da “amoucnobi~ `ucxo~<br />

personaluri gancdebi, ukve manamaa ramdenadme cxadi, gagebadi da `arc<br />

mTlad ucxo~, vidre me mivxvdebode, rom es asea. Sesabamisad,<br />

zecnobieris zogadsakacobrio masStabis koleqtiur aracnobierad, ufro<br />

viwro masStabis koleqtiur aracnobierad da personalur aracnobierad<br />

gamovlena, gancdaTa upirobo diferencirebaSi araviTar SemTxvevaSi ar<br />

unda avurioT, anu gancdaTa diferenciacia imitom atarebs pirobiT<br />

xasiaTs, rom aseTi diferenciaciis safuZveli swored gancdaTa<br />

Tavdapirveli aradiferencirebulobaa. Sesabamisad, dilTais<br />

transpozicia ise ki ar unda gavigoT, TiTqos igi gancdaTa<br />

aradiferencirebulobas upirispirdeba, aramed ise, rom transpozicia<br />

sworedac gancdaTa aradiferencirebulobas emyareba. amdenad,<br />

transpozicia mxolod da mxolod gancdaTa aradiferencirebulobis<br />

pirobebSi xorcieldeba. aki TviTon dilTaic garkveviT miuTiTebs, rom<br />

adamianis buneba zogadia, saerToa da urTierTgagebis SesaZleblobac am<br />

saerToobaSi mdgomareobs, anu transpozicia apriori analogiiT daskvnis<br />

meTodi ki ar aris, aramed analogia sworedac grZnobaTa<br />

aradiferencierebulobis pirobebSi, aradiferencirebulobis wyalobiT<br />

xorcieldeba. sxva sityvebiT, sxvisi gageba imdenadaa Cemi gancdebis<br />

138


sxvaSi gadatana, ramdenadac gancdaTa Tavdapirveli<br />

aradiferencirebulobis gamo, sxvac zogadad imTaviTve iseTi xasiaTis<br />

gancdebsaa naziarebi, rogorsac me. amitom, savsebiT bunebrivia, Tuki<br />

maqvs molodini, rom romelime konkretul situaciaSi sxvac ise moiqceva,<br />

rogorc me da am dros sxvaSi mxolod Cemi gancdebis proeqcia ki ar<br />

xdeba, aramed sxvisi gancdebis gagebac grZnobaTa Tavdapirveli<br />

aradiferencirebulobis safuZvelze. amave dros, zustad grZnobaTa<br />

Tavdapirveli aradiferencirebuloba miqmnis imis gancdasac, rom<br />

SeiZleba sxvam konkretuli situacia sxvagvarad ganicados, Sesabamisad,<br />

sxvagvarad moiqces, anu Tuki sxivisi sxvagvarad gancda-moqcevis<br />

mixvedriloba sxvaSi Cemi SesaZlo moqmedebebis proeqciaa, amave logikiT,<br />

aseTi mixvedriloba sxvisi SesaZlo moqmedebebis CemSi proeqciacaa,<br />

rogorc imis gageba, rom sxvisi moqmedebebi ara mxolod Cemi sxvagvarad<br />

organizebuli SesaZleblobebia, aramed amavdroulad es sxvisi<br />

moqmedebebi sakuTriv sxvisi SesaZleblobebicaa, iseTi SesaZleblobebi,<br />

romlebic garkveul situaciebSi SeiZleba Cemadac iqces. aseTi<br />

urTierTtranspozicia ki, cxadia, SeuZlebeli iqneboda, rom ara Cemi da<br />

sxvisi gancdebis safuZvelmdebare zogadi obieqturi safuZveli, rogorc<br />

CemTvis da sxvisTvis saerTo zecnobierebis zogadsakacobrio masStabis<br />

koleqtiur, SedarebiT viwro masStabis koleqtiur da individualurpersonalur<br />

aracnobierad gamovlena maT urTierTukugamsWvalulobaSi.<br />

zemoTqmulidan gamomdinare, iqneb usafuZvloc ki iyos dilTais im<br />

kuTxiT kritika, TiTqos misi transpozicia subieqtivisturi iyos. metic,<br />

swored Cemi da sxvisi gancdebisTvis saerTo obieqturi safuZvlebis<br />

aRiarebaSi Cans yvelaze metad dilTaisTan metafizikuris aCrdilic.<br />

amave konteqsts unda mivusadagoT volfis e. w. `Casaxlebac~ da<br />

Slaiermarxeris `divinaciac~. `gansakuTrebuli yuradReba volfma miaqcia<br />

im aucileblobas, rom gamgebma SeZlos nawarmoebis avtoris sulier<br />

mdgomareobaSi `Casaxleba~, sxvisi azrebis gaTaviseba, sxvis gancdebSi<br />

STasvla~ (7.405). Slaiermaxeric aseve `laparakobs divinaciaze, uSualo,<br />

intuiciur wvdomaze, divinaciaa is, rac Segviyvans Txzulebis avtoris<br />

sulSi. esaa mwerlis individualur gonSi `STasvlis~, `gardasvlis~,<br />

`Casaxlebis~ erTaderTi piroba, es `STasvla~ logikurad auxsnelia.<br />

139


yovel nawarmoebSi gamoiyofa is `subieqturi~ elementi, romelic<br />

mxolod divinacias eqvemdebareba da is `obieqturi~ elementi, romelic<br />

SeiZleba analizis sagani gaxdes~ (7.407_408).<br />

SlaiermaxerTan marTlac iqmneba saimiso STabeWdileba, rom<br />

`obieqtur elements~ divinaciasTan saerTo TiTqosda arc araferi aqvs.<br />

Sesabamisad, Tuki divinacias mxolod nawarmoebis `subieqtur<br />

elementTan~ dakavSirebiT, maSin divinacias obieqturi sayrdeni<br />

mnamdvilad gamoecleba, amitom calmxrivoba amTaviTve unda<br />

gamovricxoT, miT umetes, roca TviTon Slaiermaxeric subieqtur<br />

elementebze laparakobs ara ganyenebulad, aramed xelovnebis<br />

nawarmoebis, rogorc aseTis, obieqtur elementTan kavSirSi. ese igi, Cven<br />

xelovnebis nawarmoebis Semoqmedis individualur suls mTlianad<br />

xelovnebis nawarmoebis gagebis gareSe verafriT CavwvdebiT, radgan Tuki<br />

xelovnebis nawarmoebi ar gveqneba, cxadia, verc am nawarmoebis<br />

Semqmnelis individualuri suli mogvecema, xolo xelovnebis<br />

nawarmoebis Seqmnisas, avtori, rogorc zemoT mivuTiTeT, Tundac<br />

misdauneburad verafriT gaeqceva misi Tanadrouli epoqis ideebsa da<br />

gancdebs, anu obieqtur safuZvlebs. Sesabamisad, Semoqmedic, rogorc<br />

`subieqturi elementi~, unda Tu ara es TviTon Slaiermaxers, Zalian<br />

siRrmiseulad swored obieqtur safuZvels, anu zekoleqtiur<br />

aracnobiers, rogorc zecnobierebas emorCileba. e. i. Tuki xelovnebaSi<br />

`subieqturi elementi~ mainc ufro metad gvamaxvilebinebs yuradRebas, es,<br />

upirveles yovlisa, albaT TviTon xelovnebis mravalferovnebis bralia,<br />

xelovnebis mravalferovnebas ki ara mxolod epoqaTa Tu kulturaTa<br />

sxvadasxvagvaroba ganapirobebs, aramed xelovneba, mravalferovnebiT<br />

romelime erTi epoqisa Tu romelime erTi kulturis pirobebSic<br />

gamoirCeva. aseTi viTareba, Tavis mxriv, apriori gulisxmobs Semdegi<br />

Sinaarsis kiTxvas: Tuki esa Tu is epoqa, esa Tu is kultura, esa Tu is<br />

xelovneba, saerTo zecnobierebiTaa determinirebuli, maSin rogor<br />

SeiZleba epoqaTa monacvleoba, kulturaTa sxvadasxvagvaroba an<br />

xelovnebis mravalferovneba, miT umetes, roca msgavs mravalferovnebas<br />

TviTon xelovnebis ama Tu im dargis SigniTac vxvdebiT marTlac,<br />

bunebis erTsa da imave movlenaze sxvadasxva fermweris mier<br />

140


Sesrulebuli ferweruli tiloebi, rogorc minimum, raRaciT<br />

aucileblad iqnebian erTmaneTisgan gansxvavebulni, erTi da imave<br />

Temaze sxvadasxva Semoqmedis mier Sesrulebuli poeturi Tu prozauli<br />

nawarmoebebic ra Tqma unda, raRaciT gansxvavebulebi aRmoCndebian, rac<br />

Semoqmedis, avtoris gansakuTrebulobis, Sesabamisad, subieqturobis<br />

elementis logikurad auxsnelobis, anu am subieqturi elementis<br />

zecnobierebisadmi, rogorc obieqturi safuZvlisadmi daumorCileblobis<br />

STabeWdilebas aSkarad tovebs. maSasadame, `SuaSi gavlis~ siZneles<br />

amjerad hermenevtikul WrilSi, kidev erTxel mivadeqiT: erTi mxriv,<br />

saqme gvaqvs zekoleqtiur aracnobierTan, anu zecnobierebasTan, rogorc<br />

yovelgvari individualurobis aucilebel pirobasTan, meore mxriv ki,<br />

swored individualurobaSi mdgomareobs goniTi mravalferovneba,<br />

rogorc Tavisufleba. amitomac amtkicebda hegeli, Tavisufleba<br />

aucileblobis gamovlinebis formaao. Slaiermaxeris divinaciac,<br />

vfiqrobT, mravalferovnebis, Tavisuflebis gamovlinebis amgvar<br />

konteqtsts gulisxmobs, ubralod, SlaiermaxerTan zustadaa nagrZnobi<br />

`SuaSi gavlis~ siZnele, roca sakiTxi zogad kanonzomierebasa da am<br />

kanonzomierebidan gamomdinare mravalferovnebis, Tavisuflebis axsnas<br />

exeba. `SuaSi gavlis~ es siZnele SegviZlia ramdenadme mainc<br />

Semdegnairad avxsnaT da davZlioT: vinaidan individualuri,<br />

personaluri cnobierebis doneze aucileblobisa da Tavisuflebis<br />

siRrmiseuli erTianoba Tavisuflebis primatiT gveZleva, Cven xelovnebis<br />

mravalferovnebas da mravalferovnebas xelovnebis calkeuli dargebis<br />

SigniT, veRar aRviqvamT determinirebulobis Sedegad, igi mxolod<br />

Semoqmedis, rogorc subieqtis sakuTvrivi aqtivobiT ganpirobebulad<br />

gveCveneba, ramdenadac subieqtis aqtiurobis obieqturi sayrdeni<br />

TiTqosda gamoclil-gamqralia. swored obieqturi sayrdenis gamoclilgamqralobis<br />

msgavsi `mistikuri~ aqti gansazRvravs rogorc avtoris,<br />

aseve xelovnebis calkeuli nawarmoebis specifikurobaindividualurobasac<br />

da interpretaciis amouwurav SesaZleblobebsac. e.<br />

i. personaluri cnobierebis doneze, am personaluri cnobierebis<br />

obieqturi sayrdeni, rogorc zekoleqtiuri aracnobieri, anu zecnobieri,<br />

TiTqos sadRac qreba, magram sinamdvileSi zustadac es sadRac gamqrali<br />

141


obieqturi sayrdeni, Tumca SeumCnevlad, magram mainc ganapirobebs<br />

Tavisuflebisa da Tavisufali interpretaciis mravalferovnebas. am<br />

logikiT, Slaiermaxeris divinaciac avtoris sulSi rogorRac<br />

`STasvlis~, `Casaxlebis~ pirobebSi, iribad am avtoris nawarmoebebis<br />

mravalnairad interpretaciis SesaZleblobebsac unda gulisxmobdes.<br />

marTlac, ama Tu im kategoriis mkiTxvels erTi da imave nawarmoebis ara<br />

mxolod mravali kuTxiT danaxva, iqneb imaze ukeTesad gagebac ki ZaluZs,<br />

vidre igi Tavad avtors esmoda. hermenevtikis cnobili warmomadgeneli<br />

biorki, magaliTad, aseT formas aZlevs Slaiermaxeris azrs:<br />

`ganmmartebelma avtori unda gaigos ara marto ise kargad, rogorc esmis<br />

Tavisi Tavi avtors, aramed ukeTesadac ki~ (98.52). aseve esmis divinaciis<br />

arsi dilTaisac: `poetis ganmarteba aris gansakuTrebuli amocana,<br />

gavigoT ukeTesad, vidre avtors esmoda sakuTari Tavi _ am wesidan<br />

gadawydeba problema poeziaSi mocemuli ideis Sesaxeb~ (7.411).<br />

Slaiermaxeris mimdevari haiman StainTalic msgavs Tvalsazriss<br />

aviTarebs: `filologs esmis mosaubre da poeti ukeTesad, vidre maT<br />

sakuTari Tavi da ufro ukeTesad, vidre esmodaT maT Tanamedroveebs~<br />

(104.172).<br />

miTiTebuli filosofosebi amnairi `ukeTesad gagebis~ mizezad<br />

miiCneven im garemoebas, rom `ganmmartebeli ganmartebis procesSi<br />

acnobierebs imas, rac gamomTqmelis, avtoris mier ar iyo<br />

gacnobierebuli. hermenevtikosi gamoacalkevebs im momentebs, pirobebs,<br />

romlebTanac avtori Sezrdili iyo da romlis arsebobasac ver<br />

grZnobda, ver acnobierebda~ (7.411_412). am konteqstSi saintereso daskvnas<br />

akeTebs xladeniusic. misi Sexedulebis mixedviT: `gaugo avtors, ar<br />

aris mTlad igive, rac bolomde gaigo metyveleba Tu teqsti. wignis<br />

gagebis normad avtoris azri araviTar SemTxvevaSi ar unda miviCnioT,<br />

ramdenadac yvela adamiani ver iTvaliswinebs im garemoebas, rom<br />

Semoqmedis sityvebSi, metyvelebam Tu Semoqmedebam, SeiZleba gamoxatos<br />

is, risi Tqmac Tu dawerac winaswar ar hqonia gansazRvruli. Sesabamisad,<br />

avtoris nawarmoebis gagebis mcdelobisas, Tundac Cvendauneburad,<br />

SeiZleba iseT sagnebze vifiqroT da sakmaod safuZvlianadac, romlebic<br />

TviTon avtors iqneb WkuaSic ar mosvlia~ (71.231). cxadia, aseTi<br />

142


situacia, SegviZlia SebrunebiTac warmovidginoT, anu ise, rom SeiZleba<br />

avtors Tavis nawarmoebSi ufro meti hqondes nagulisxmevi, vidre es ama<br />

Tu im kategoriis mkiTxvelma SeiZleba gaigos. ra Tqma unda, esec<br />

hermenevtikis amocanaa. ufro zustad, radganac gacilebiT didi<br />

albaTobaa imisa, avtoris teqsti imaze metad an imaze naklebad gavigoT,<br />

vidre Tavisive teqsti TviTon avtors hqonda gagebuli, amitom<br />

xladeniusis hermenevtikis mTavari amocana mxatvruli teqstis zustad<br />

iseve wvdomaSi mdgomareobs, rogorc igi mxatvruli teqstis avtors<br />

esmoda. sxvagvarad, hermenevtikis amocana ara maincdamainc imaSia, rom<br />

`bolos da bolos rogorRac gavigoT es `meti~, aramed imaSi, rom<br />

wignebs maTsave WeSmaritebaSi vwvdeT, maTi Tundac sagnobrivi gagebiT.<br />

yvela wignica da adamianTa metyvelebac sakuTar TavSi raRac<br />

miuwvdomels yovelTvis Seicaven da zustadac es `bneli~ adgilebi,<br />

rogorc sagnobrivi gagebis deficitis gamovlinebani arian nawarmoebis<br />

swori gaazrebis moTxovnilebis safuZvlebi. es `bneli~ adgilebi<br />

mravali azris gaRviZebas, anu inspirirebas iwveven, amavdroulad,<br />

savsebiT SesaZlebelia isic, msgavsi `bneli~ adgilebi CvenTvis<br />

`naTlebic~ gaxdnen~ (71.231).<br />

maSasadame, yvelaze meti siZnele mainc isaa, rom xelovnebis<br />

nawarmoebi, anu teqsti zustad ise gavigoT, rogorc is avtors esmoda:<br />

erTi mxriv, Cven gvaqvs imis SesaZlebloba, romelime nawarmoebSi imaze<br />

meti amovikiTxoT, vidre Tavis nawarmoebSi TviTon avtori gulisxmobda,<br />

xolo meore mxriv, naklebi amovikiTxoT, vidre aseve TviTon avtori<br />

gulisxmobda Tavis nawarmoebSi. cxadia, aris imis SesaZleblobac,<br />

xelovnebis nawarmoebi gavigoT zustad ise, rogorc igi TviTon avtors<br />

esmoda, magram amis SesaZlebloba, xladeniusis zemoT moyvanili<br />

Tvalsazrisidanac kargad Cans, gacilebiT mizerulia, radgan divinacia,<br />

romelic xelovnebis nawarmoebSi da avtorSi `subieqturi elementis~<br />

amocnobazea mimarTuli, intepretaciis SesaZleblobasac imTaviTve<br />

sakuTar TavSi gulisxmobs, rogorc aseve sakuTar `subieqtur elements~.<br />

swored am `subieqtur elementSi~ mdgomareobs avtoris Tavisuflebis<br />

mravalferovneba da Tuki individualuri cnobierebis doneze<br />

aucilebloba Tavisuflebis saxiT gveZleva, igi iseTive ZaliT<br />

143


axasiaTebs xelovnebis qmnilebis Semfasebels, rogorc xelovnebis<br />

qmnilebis avtors, anu Tuki avtors `subieqturi elementi~ nawarmoebis<br />

Seqmnis procesSi arCevanis Tavisuflebas aniWebs, aseve aniWebs<br />

xelovnebis qmnilebis Semfasebels es `subieqturi elementi~ Tavisufali<br />

interpretaciis saSualebas xelovnebis qmnilebis Sefasebisas. aqve unda<br />

mivuTiToT, rom xelovnebis qmnilebis TviTon qmnilebis avtorze<br />

naklebad gagebac, Tumca uxarisxo, magram mainc Taviseburi<br />

interpretaciaa.<br />

rogorc vxedavT, aseTi Tu iseTi yaidis interpretaciis safuZvlebi<br />

ara mxolod xelovnebis nawarmoebis xladeniusiseul `bnel kunWulebSi~,<br />

rogorc mravali azris inspirirebis gamomwvev mizezebSia saZiebeli,<br />

aramed TviTon Slaiermaxeriseul divinaRiaSic, miT umetes, roca<br />

xladeniusis mixedviTac, miTiTebuli `bneli~ adgilebis `ganaTeba~<br />

igivea, rac am `bneli adgilebis~ Tundac Cveneburad, subieqturad gageba<br />

_ `ganaTeba~. amdenad, SeiZleba nawarmoebis zustad ise gagebis pretenzia<br />

bevrs hqondes, rogorc igi TviTon am nawarmoebis avtors esmoda, magram<br />

aseTi gageba, Zalze xSirad, iqneb mainc avtoris TviTgagebaze metad an<br />

naklebad gagebis tolfasi iyos.<br />

saerTo jamSi, Slaiermaxeris divinacia, anu im `subiequr<br />

elementebze~ mimarTeba, romelic xelovnebis yvela nawarmoebisTvisaa<br />

damaxasiaTebeli, aucileblobiT gulisxmobs zekoleqtiur aracnobiers,<br />

anu zecnobierebas, rogorc obieqtur safuZvel-arsebas. winaaRmdeg<br />

SemTxvevaSi, anu aseTi obieqturi safuZvlis ararsebobis daSvebisas,<br />

subieqturi elementebi xelovnebaSi, SemoqmedSi da mnaxvel-SemfasebelSi,<br />

erTmaneTis mimaT `sruliad ucxo~ aRmoCndebodnen, rac gagebis Sesaxeb<br />

TviTon Slaiermaxeris Teorias Tavidan bolomde SeewinaaRmdegeboda.<br />

Sesabamisad, zemoxsenebul `bnel momentebsac~, romlebic SeiZleba<br />

marTla axasiaTebdes yvela epoqis, yvela kulturis, yvelanairi<br />

xelovnebis, xelovnebis yvelanairi dargis, ama Tu im nawarmoebis<br />

avtoris sulis siRrmeebis gagebis horizonts, igive obieqturi safuZveli<br />

`gamoasxivebs~, anu yovelgvari, maT Soris, miTiTebuli `bneli<br />

momentebis~ Tundac subieqturi kuTxiT gagebis Ziric swored aRniSnuli<br />

saerTo obieqturi safuZvelia. amisdakvalad, sakiTxavia, rogor SeiZleba<br />

144


erTsa da imave dros, saerTo safuZveli hqondeT gagebis, rogorc naTel,<br />

aseve bnel aspeqtebsac saqme is aris, rom cnobierebas imitom dahkravs<br />

imavdroulad aracnobieris elferic, rom igi CvenSi CvegdadaukiTxavadaa<br />

mocemuli da Tu am CvendadaukiTxavad mocemul cnobierebas misive<br />

safuZvlebidan, anu zekoleqtiuri aracnobieridan, rogorc<br />

zecnobieridan, aseve CvendadaukiTxavad dahyveba SesaZlebloba, romelic<br />

gagebis naTelmxilebas gulisxmobs, ra gasakviria, amave logikiT, CvenSi<br />

CvendadaukiTxavad mocemul cnobierebas imave safuZvlebidan, anu<br />

zekoleqtiuri aracnobieridan, rogorc zecnobieridan, aseve<br />

CvedadaukiTxavad gadmohyvebodes gagebis siZnelec, rogorc `bneli~<br />

momentebis gagebis SesaZleblobaSi, miT umetes, roca amgvari albaTobis<br />

sasargeblod Tundac mxolod TviTon cnobierebis CvenSi<br />

CvendadaukiTxavad mocemulobis faqti savsebiT samarTlianad metyvelebs.<br />

Tumca, amasTan erTad, isic faqtia, rom gagebis horizontSi `bneli~<br />

momentebis msgavsi mocemuloba Tavisufali, mravalferovani<br />

interpretaciis, e. i. miTiTebuli `sibnelis~ gagebis SesaZleblobasac<br />

rogorRac mainc gulisxmobs. ufro zustad, aRniSnuli `bneli~<br />

momentebis Tavisufali, mravalferovani interpretaciis SesaZlebloba<br />

igivea, rac am bneli `momentebis~ Taviseburi gageba da ramdenadac am<br />

`bneli~ momentebis interpretacia, anu ramenairad gageba SesaZlebelia, e.<br />

i. arc es `bneli~ momentebi yofilan `mTlad ucxoni~, winaaRmdeg<br />

SemTxvevaSi, cxadia, aRniSnuli `bneli~ momentebis ramdenadme<br />

interpretacia-gagebis minimaluri Sansic ar iarsebebda. amgvari logikiT,<br />

ise gamodis, TiTqos yvelaferi, e. i. miTiTebuli `bneli momentebic~<br />

rogorRac gagebadia da Tu es asea, maSin raRa saWiroa gagebaze amdeni<br />

msjeloba Seleris Tqmisa ar iyos, `araferia imaze naTeli, rom Cven<br />

viazrebT rogorc Cvens azrebs, aseve sxvebis azrebs, SegviZlia<br />

ganvicadoT rogorc sakuTari grZnobebi, aseve sxvaTa grZnobebic, gana<br />

amis Sesaxeb yoveldRiurad ar vlaparakobT~ (7.445). marTlac asea, aki<br />

`im droidan, rac adamiani arsebobs dedamiwaze, gagebac arsebobs~, magram<br />

amavdroulad, isic xom faqtia, Cveni da sxvisi azrebisa da grZnobebis<br />

yoveldRiuri sicxade kvlav da kvlav met sicxades rom moiTxovs amnair<br />

Sinagan moTxovnilebas zedmiwevniT kargad warmoaCens merab<br />

145


mamardaSvilis sityvebi: `SegiZlia ise mokvde, rom arasdros aRmoaCino<br />

ra iyo Seni grZnoba. es grZnoba Seni iyo, magram is ver igrZno; fiqri<br />

Seni iyo, magram Sen is ver ifiqro; gamocdileba Seni iyo, magram am<br />

gamocdilebidan azri ver gamotano. ase da amgvarad, gamocdileba<br />

meordeba, TiTqos Seni cxovreba maradiulad ReWavda erTsa da imave<br />

naWers, ise, rom verc erTxel ver gadaylapa igi~ (28.21). swored amas hqvia<br />

gadameriseuli `dafaruloba TavisTavad gasagebisa~ (104.7_8).<br />

mamardaSvilisa da gadameris aRniSnuli Tvalsazrisebi adamianTa<br />

mxolod garkveuli kategoriis SesaZleblobebs ar unda davukavSiroT,<br />

ufro zustad, ki unda davukavSiroT, magram ara mxolod maT, radgan<br />

`erTi da igive naWris ReWva~ met-naklebad TiToeul Cvengans axasiaTebs.<br />

ase ki imitom xdeba, rom adamiani misdauneburad, anu manamdea CarTuli<br />

hermenevtikul horizontSi, vidre am horizontze refleqsiis<br />

ganxorcielebas Seecdebodes da swored amaSi mdgomareobs gagebis<br />

Tanadrouli moTxovnilebac, amavdroulad, zemoT aRwerili siZneleebis<br />

arsic gagebis procesis ganxorcielebis gzaze. am garemoebebis Zalze<br />

sayuradRebo axsna-ganmartebas da am axsna-ganmartebis Sesabamis daskvnas<br />

vxvdebiT haidegerTanac: `arseboba yovelTvis win uswrebs mis moazrebas:<br />

Semecnebis aqts, romlis drosac subieqti upirispirdeba obieqts, win<br />

uswrebs Semmecneblis Tavdapirveli CarTuloba masSi, rasac imecnebs, is<br />

yovelTvis winaswar `poulobs~ Tavis Tavs gansazRvrul adgilsa Tu<br />

situaciaSi. saSualeba, romliTac xorcieldeba es `povna~, aris swored<br />

gageba, romelic sxva ara aris ra, Tu ara adamianuri cxovrebis<br />

ganxorcielebis sawyisi forma da ar aris SemecnebisTvis aucilebeli<br />

moTxovnebis damakmayofilebeli garkveuli meTodologiuri operacia.<br />

ramdenadac gageba xorcieldeba axsnis, interpretaciis saSualebiT,<br />

amitom haidegeris TvalsazrisiT, adamianuri yofiereba Tavdapirveladve<br />

hermenevtikulia~ (43.21). ase rom, gageba imis `povnaa~, rac ukve winaswaraa<br />

`napovni~, e. i. gagebis ZiriTadi piroba am winaswar povnilis kvlavpovnis<br />

moTxovnilebaa, xolo am moTxovnilebas, rogorRac ukugavyavarT<br />

(TviTwarmoaCens) im ganzomilebaze, sadac winaswarpovnilebac imTaviTvea<br />

mocemuli da winaswarpovnilis kvlavpovnis SesaZleblobac. es<br />

ganzomileba ki, cxadia, sxva veraferi iqneba, Tu ara zekoleqtiuri<br />

146


aracnobieri, anu zecnobereba, rogorc enaSi, xelovnebaSi, kulturaSi<br />

da adamianis moRvaweobis yvela sxva sferoSi gamovlenili amouwuravi<br />

mravalferovnebis, aseve am sferoebSi mocemuli `bneli~ momentebis<br />

mravalgvari, Tavisufali interpretaciis SesaZleblobis erTgvari<br />

winaswarmoxazuloba. amitom, aq kidev erTxel marTldeba hegelis<br />

cnobili debuleba Tavisuflebis aucileblobidan gamomdinareobis<br />

Sesaxeb. marTlac asea, magaliTad, xelovnebis ama Tu im nawarmoebis an<br />

am nawarmoebis ama Tu im adgilis nebismier interpretacias, ra Tqma<br />

unda, imTaviTve goniseuli kvali amCnevia, Sesabamisad, Sedegis saxiTac,<br />

interpretaciis es mravalgvarobani, TiTqosda usazRvro Tavisuflebis<br />

miuxedavad, mainc ver scildebian absolutiseul, anu zekoleqtiuri<br />

aracnobieris, rogorc zecnobierebis sayovelTao areals. sxva sityvebiT,<br />

aseTi mizanSewonili mizanSeuwonlobis saxiT miemarTeba Tavisufleba, am<br />

SemTxvevaSi interpretaciis mravalferovneba sakuTarive safuZvlisken da<br />

Tu msgavsi mizanSeuwonlad mizanSewonili interpretaciis<br />

ganxorcielebis areali, rogorc Tavisufleba, mainc amouwuravia, es imis<br />

`bralia~, rom Tavisuflebis, Sesabamisad, Tavisufali, mravlgvarovani<br />

intepretaciis amdagvar bunebas Tavad absoluti, rogorc zekoleqtiuri<br />

aracnobieri, anu zecnobiereba ganapirobebs, ramdenadac igi TviTonaa<br />

amouwuravi da amouleveli SesaZleblobebis swored Tavisuflebis<br />

formiT gamomvlinebeli, amisdakvalad, mravalferovani, mravalgvari<br />

interpretaciis `gamomsxivebeli~ safuZvliseuli uzogadesi wminda raoba,<br />

anu wminda arara.<br />

maSasadame, wminda arara, anu wminda azrovneba, rogorc<br />

zekoleqtiuri aracnobieri, anu zecnobiereba, mudam ucvlelia Tavis<br />

cvalebadobaSi. cvalebadoba ki isaa, rasac kacobriobis epoqebs,<br />

sxvadasxva epoqis kulturas, xelovnebas vuwodebT, e. i. mudam ucvleli<br />

wminda arara, anu wminda azrovneba, rogorc zekoleqtiuri aracnobieri,<br />

anu zecnobiereba, Tavisive gamovlinebis forma-saxeebSi da formasaxeebiTaa<br />

amavdroulad mudam cvalebadic. mudam ucvlelis<br />

mudmivcvalebad forma-saxeebSi da cvalebad forma-saxeebad<br />

gamovlinebaSi mdgomareobs mudmivi ganviTarebis winaswarmoxazuli<br />

SesaZleblobanic. am konteqstSi, kargad daviwyebuli Zvelis axleburad<br />

147


interpretaciac ganviTarebaa. saboloo jamSi, gamodis, rac ufro<br />

zogadia absolutis gamovlinebis forma, miT ufroa igi ufro<br />

konkretul gmovlinebaTa interpretacia-ganviTarebis safuZveli da<br />

saerTod gauswrebadi SesaZlebloba. magaliTad, antikuri, Zvelinduri,<br />

ZvelCinuri Tu Zvelsparsuli kulturebi, konkretuli, specifikuri<br />

gamovlinebani iyvnen absolutisa, magram es kulturebi, Tavis mxriv,<br />

zogad safuZvlebs warmoadgendnen TavianT kulturul arealSi<br />

aRmocenebuli xelovnebisTvis da xelovnebis sxvadasxva dargebisTvis.<br />

aqve aucileblad unda mivuTiToT imazec, rom miTiTebul kulturaTa<br />

specifikuroba-gansxvavebulobis miRma erTi saerTo `ZarRvi~ dafarulis<br />

saxiT yovelTvis igulisxmeba. es saerTo ZarRvi, ra Tqma unda,<br />

gansxvavebul kulturaTa absolutismierobaa, amitomacaa, rom yvela<br />

kultura TavianTi specifikurobis miuxedavad, erTmaneTs rogorRac<br />

mainc yovelTvis gavs. metic, amgvari absolutismieri logika, Tundac<br />

Sefarulad vrceldeba ara mxolod erTsa da imave epoqaSi paralelurad<br />

arsebul erT an ramdenime, aramed sxvadasxva drois, erTmaneTisgan<br />

aswleulebiT daSorebul kulturebzec. amaSi mdgomareobs absolutis<br />

yovlismomcveli siZliere, Tumca, absolutis aseT `zemodan~ Zlierebas<br />

Cven `qvemodan~ ukeT vgrZnobT. sxva sityvebiT, CvenTvis ama Tu im epoqis<br />

sulic da ama Tu im kulturis xasiaTic swored maTi konkretuli<br />

gamovlinebebidan, am SemTxvevaSi xelovnebidan, xelovnebis ama Tu im<br />

dargSi Seqmnili konkretuli nawarmoebebidan dainaxeba. magaliTad,<br />

antikuri epoqis suls, Sesabamisad, antikuri kulturis xasiaTs yvelaze<br />

ukeT swored fidiasis qandakebebidan Tu sofokles tragediebidan<br />

vwvdebiT. amitom, Tuki ama Tu im epoqis (kulturis) suli gvinda<br />

gavigoT, refleqsia upirveles yovlisa, swored am epoqaSi Seqmnil<br />

xelovnebis nawarmoebebze unda gavakeToT. amasTanave, mxedvelobidan ar<br />

unda gamogvrCes, Tu SeiZleba ase iTqvas, is Sidaparaleluri sulieri<br />

dineba, romelic SeiZleba raRacnairad dafarul-miCqmaluli saxiT imave<br />

epoqisTvis damaxasiaTebeli sulieri ganwyobilebebis sawinaaRmdego<br />

ganwyobilebebs winaswarmoxazuli momavlis saxiT gulisxmobdes. aseT<br />

sawinaaRmdego sulier ganwyobilebebs Sidaparaleluri dineba imitom<br />

vuwodeT, rom igi misive Tanadrouli epoqis sulieri arealidan<br />

148


ogorRac mowyvetili ki ar aris, sworadac amave epoqis sulier<br />

arealSi Tundac dafarul-miCqmalulad myofobs. es Sidaparaleluri<br />

sulieri ganwyobilebani maTive Tanadrouli epoqis sulieri arealidan<br />

mowyvetilni, cxadia, arc arasdros iyvnen da verc verasdros iqnebian.<br />

gansxvavebul sulier ganwyobilebaTa maTive Tanadrouli epoqis sulieri<br />

atmosferodan, rogorc zogadi safuZvlebidan gadacdena, imTaviTve<br />

imdenadaa yovlad gamoricxuli, ramdenadac epoqis suli, rogorc<br />

`Sesabamisi~ Tu `Seusabamo~ sulier ganwyobilebaTa zogadi safuZveli,<br />

yovelTvis Tavadaa `gadacdenac~ da amave dros `gadaucdenlobac~. e. i.<br />

rom ara raime `gadacdena~, anu gansxvavebuli sulieri ganwyobilebani,<br />

Tundac ideis, SesaZleblobis doneze, SeuZlebeli iqneboda ama Tu im<br />

epoqis standartuli, `gadaucdeneli~ sulieri atmosfero, radgan Tuki<br />

raime rogoriRac saxiT arsebobs, misi aseTi saxe azrs da garkveulobas<br />

swored `arastandartul gadacdenebTan~ gamijvniT iRebs da piriqiT.<br />

mokled, ase gansazRvraven da ganapirobeben erTmaneTs sapirispiro<br />

garkveulobani TavianT gamovlinebebeSi urTierTgamijvniT, magram<br />

msgavsi urTierTgamijvna, amave dros, am gamovlinebaTa miRma maT<br />

safuZvliseul erTianobazec aSkarad migviTiTebs. rom ara maTi aseTi<br />

siRrmiseuli erTianoba, cxadia, isini verc erTmaneTis xasiaTs<br />

ganapirobebdnen. aqve unda mivuTiToT, rom am garkveulobaTagan erT-erTs<br />

`epoqis suls~ imitom vuwodebT, rom igi masobrivia, xolo am masobrivi,<br />

anu standartuli sulieri atmosferosagan gansxvavebuli sulieri<br />

garkveuloba yovelTvis umciresobaSia, amitomacaa igi TiTqosda<br />

miCqmalul-miCumaTebuli, Tumca rogorc aRvniSneT, amnairi miCqmalulmiCumaTebuli<br />

gansxvavebuli sulieri ganwyobilebani, SeiZleba<br />

winaswarmoxazuli momavlis saxiT iyos Cawnuli TviTon standartul<br />

sulier atmosferoSi. amdenad, Tuki raodenobriv sxvaobas ar miviRebT<br />

mxedvelobaSi, standartuli, masobrivi sulieri atmosfeosgan<br />

gansxvavebuli sulieri ganwyobilebanic zogadad imave epoqis<br />

suliseulia, romeli epoqis sulsac ufro masStaburad standartuli,<br />

masobrivi sulieri atmosfero ansaxierebs. amasTan, arc isaa<br />

gamoricxuli, bolo-bolo, masobrivi sulieri atmosferosgan<br />

gansxvavebuli es sulieri ganwyobilebani gaaqtiurdnen, standartul,<br />

149


masobriv sulier atmosferosac saxe sabolood ucvalon da amiT<br />

dasabami axal epoqas miscen. swored ase moxda antikuri epoqis<br />

SemTxvevaSi, roca iman, rac antikur sulSi winaswarmoxazuli momavlis<br />

saxiT TiTqosda naklebi ZaliT mniSvnelobda, bolo-bolo antikur suls<br />

saxe ucvala da dasabami monoTeistur azrovnebas, Sesabamisad<br />

monoTeisturi religiebis epoqas daudo. ufro zustebi viqnebiT, Tu<br />

vityviT, rom kultura, romelsac antikuri niSniT vaerTianebT,<br />

gamovlineba iyo antikuri epoqis farTo sazogadoebrivi jgufisTvis<br />

sakuTrivi, saerTo specifikuri maxasiaTbelis mqone koleqtiuri<br />

aracnobierisa. aseve, im periodis Tu manamdeli sxva sazogadoebrivi<br />

jgufebis kulturebic specifikurad maTTvis damaxasiaTebeli<br />

koleqtiuri aracnobieris gamovlinebani iyvnen. erTobliobaSi ki es<br />

ukanasknelebi gamovlinebani iyvnen im zogadsakacobrio masStabis<br />

koleqtiuri aracnobierisa, romlis ZiriTadi gamaerTianebeli niSani<br />

poliTeisturi rwmena-warmodgenebi iyo. Tavis mxriv, es zogadsakacobrio<br />

masStabis koleqtiuri aracnobieri, rogocr uzogadesi Wrili,<br />

gamovlineba iyo zekoleqtiuri aracnobierisa, anu zecnobierebisa.<br />

amitomac vuwodebT antikur da sxva mis Tanadroul Tu manamdel<br />

kultura-civilizaciebs uzogades WrilSi erToblivad aRebulebs<br />

poliTestur epoqas, iseve rogorc monoTeistur epoqasac ara marto<br />

qristianuli, masTan erTad musulmanuri, iudaisturi Tu sxva amgvari<br />

msoflmxedvelobebi ganasaxiereben. ubralod, roca poliTeizms<br />

antikurobasTan, xolo monoTeizms qristianobasTan vaigivebT, ase imitom<br />

vakeTebT, rom poliTeisturi epoqis, Tu SeiZleba ase iTqvas, yvelaze<br />

ganviTarebuli segmenti antikuri sulieri (Tundac geografiuli) areali<br />

iyo, qristianoba ki aseTive misias kacobriobis monoTeisturi<br />

cnobierebis pirobebSi kisrulobs. Sesabamisad, Tuki zogadad<br />

poliTeisturi sulieri garemos raoba-xasiaTs yvelaze ukeT `qvemodan~,<br />

anu poliTeisturi epoqis xelovnebis konkretuli qmnilebebidan,<br />

magaliTad, antikuri an romauli ferweridan, qandakebidan Tu poeziidan<br />

vgrZnobT, zustad aseve vgrZnobT yvelaze kargad monoTeisturi sulieri<br />

garemos raoba-xasiaTs monoTeisturi epoqis xelovnebis, konkretulad<br />

qristianuli kulturuli sivrcis calkeuli mxatvruli teqstebidan<br />

150


(xelovnebidan). amiT imis Tqma sulac ar gvinda, TiTqos monoTeisturi<br />

epoqos sulieri garemos raoba-xasiaTi musulmanuri Tu sxva kulturuli<br />

sivrceebis xelovnebidan ar igrZnobodes. ubralod, saqme is aris, rom<br />

rac ufro maRalganviTarebulia esa Tu is kulturuli sivrce, am<br />

SemTxvevaSi qristianuli kultura, zogadad epoqis sulis amokiTxvis<br />

miT ufro farTo SesaZleblobebs gvaZlevs igi.<br />

zogadad gagebis aRwerili gadmosaxedi SegviZlia mivusadagoT<br />

Tanamedrove xelovnebasac anu Tanamedrove sruliad axali saazrovno<br />

horizontic siRrmiseulad sxva araferia, Tu ara erTgvari intepretacia,<br />

magram gacilebiT masStaburi moculobisa da radikaluri xasiaTisa,<br />

vidre mxolod garkveulwilad interpretirebul warsulTan Sexvedris<br />

SesaZlebloba da vidre es procesi jer kidev ar dasrulebula,<br />

SegviZlia igi `Suagzadac~ movixsenioT. Tanamedrove epoqis `Sua gzoba~<br />

ki yvelaze mZafrad, rogorc ukve mivuTiTeT, swored axal, anu<br />

Tanamedrove epoqis xelovnebaSi airekleba. Sesabamisad, `Sua gzaze~<br />

vimyofebiT axali xelovnebis gagebis TvalsazrisiTac. ufro zustad,<br />

axali xelovnebis gaugebroba mnaxvel-Semfaseblis garkveuli nawilis<br />

mxridan, sinamdvileSi iqneb marTlac erTgvar politikur protests, anu<br />

mizanmimarTul argagebas warmoadgendes, magram Tundac TviTon msgavsi<br />

argagebiTi aqtic, swored rom `Sua gzobis~ winaaRmdegobriv xasiaTs<br />

imTaviTve warmoaCens da am problemis aqtualobasac TavisTavad<br />

adasturebs.<br />

151


$3. mxatvruli teqstis hermenevtikuli horizontis<br />

modernistuli da postmodernistuli aspeqtebi<br />

termini `modernizmi~, Sesabamisad _ `moderni~ _ sityvasityviT<br />

`Tanamedroveobas~ niSnavs, ufro zustad _ Tanamedroveobas, romelic<br />

kulturul-mecnieruli Tu sazogadoebrivi TvalsazrisiT, klasikuri<br />

Sinaarsebisgan arsebiTad gansxvavebuli maxasiaTeblebis matarebelia.<br />

sainteresoa, rom `modernizmis, anu Tanamedroveobis aTvlis raime<br />

mkacrad gansazRvruli wertili ar arsebobs. Tanamedroveobis aTvlas<br />

zogi XX saukunis racionaluri mimarTulebebidan iwyebs, zogic<br />

mecnieruli Semecnebis momZlavrebis etapidan, zogic XIX sukunis meore<br />

naxevridan, roca XX saukunis kulturul-mecnieruli Tu sazogadoebrivi<br />

ganviTarebis tendenciebi ukve ramdenadme winaswarganWvretadi iyo~ (95.<br />

28). magaliTad, nicSes, froidisa Tu maTi Tanamedrove sxva<br />

moazrovneebis naazrevSi meoce saukunis, rogorc modernistuli epoqis<br />

konturebi, marTlac winaswar ikiTxeboda, iseve rogorc, modernistul<br />

kulturaSi winaswar igrZnoboda postmodernis, rogorc modernizmisgan<br />

raRac gansxvavebuli kulturis aRmocenebis SesaZlebloba. ese igi, im<br />

bazisad, razec jer modernizmi, Semdeg ki postmodernizmi daSenda,<br />

yvela erTxmad nicSes, froidis, intuitivistebisa da sxva maTi<br />

Tanamedrove moazrovneebis Sexedulebebs miiCnevs, anu gardamavali<br />

safexuri klasikur da postmodernistul epoqebs Soris, gaxda `nicSes,<br />

intuitivistebisa da froidis Sexedulebebi, romlebmac, Tavis mxriv,<br />

xeli Seuwyves relativizmis aRorZinebas~(45. 111). Sesabamisad, klasikur<br />

da postmodernistul epoqebs Soris gardamavali safexuris funqcia<br />

modernizmmac avtomaturad ikisra. Tuki modernizmi “Tanamedroveobas”<br />

nisnavs, postmodernizmi (postmoderni) igivea, rac `Tanamedroveobis<br />

Semdeg~(95. 237-238). ese igi, Cven ukve vcxovrobT `Tanamedroveobis Semdeg~,<br />

ramdenadac Cveni Tanadrouli epoqa postmodernistuli epoqaa: `SeiZleba<br />

iTqvas, rom postmodernizmi Tavis arsebiT nawilSi aris pasuxi<br />

`universaluri cnobierebis proeqtis~ krizisze. axali drois evropuli<br />

kulturis fuZemdebluri paradigma goneba da misi kanonmdebeli funqcia<br />

152


postmodernistul kulturaSi uariyofa da mas scvlis<br />

interpretatoruli goneba, rac Tavis mxriv, iwvevs adamianis<br />

inteleqtualuri saqmianobis veqtoris Secvlas. interpretatoruli<br />

goneba codnis transcendentalur safuZvlebs ukuagdebs da kvlevis<br />

sagnad ixdis yoveldRiurobas. codnis wyaros axali goneba xedavs ara<br />

metafizikaSi, aramed aq da amJamad arsebul individTa cxovrebaSi.<br />

postmodernistuli diskursi metafizikas upirispirebs ironias,<br />

tradiciuli teqstis gagebas sclis interteqsti, WeSmaritebas _ kvali,<br />

Semoqmedebas _ dekonstruqcia~ (45.112). moyvanil citataSi `universaluri<br />

cnobierebis proeqtis~ krizisze ZiriTadi aqcenti tyuilad rodia<br />

gadatanili. amgvari krizisi postmodernizmis marTlac uarsebiTesi<br />

maxasiaTebelia, magram postmodernisms sulac `ar gamougonia es<br />

situacia, is mxolod gaiazrebs, is mxolod evropuli reaqciaa swored<br />

rom axali evropuli kulturis proeqtis krizisze~ (45.111). amdenad,<br />

micSes cnobili fraza _ `RmerTi mokvda~ (30.16) _ uaRresad Rrma da<br />

yovlismomcveli qveteqstebis Semcvelia anu `RmerTis sikvdilis~,<br />

Sesabamisad, `universaluri cnobierebis proeqtis krizisis~ Temebi<br />

viwrokonfesiuri gagebiT araviTar SemTxvevaSi ar unda aRviqvaT,<br />

ramdenadac es gamoTqmebi gacilebiT globaluri sulier-kulturuli<br />

masStabebisa da epoqluri mniSvnelobebis Semcvelia. marTlac, `Cveni<br />

realoba da cxovrebiseuli samyaro postmodernistuli gaxda. imdenad<br />

danawevrda, rogorc germaneli mwerali muzili ityoda, SeuZlebelia<br />

misi moyola. internetis, sahaero mimosvlis da telekomunikaciebis<br />

epoqaSi gansxvavebulni imdenad dauaxlovdnen erTmaneTs, rom yovel<br />

nabijze ejaxebian. sxvadasxvadroulobis erTdrouloba, erT toposSi<br />

gansxvavebulebis mSvidobianad Tanaarseboba Cveulebrivi ambavia. axali<br />

samyaro gaxda sxvadasxvagvari koncefciebisa da Tvalsazrisebis<br />

urTierTSeRwevis sawindari~ (45.111). Sesabamisad, `postmodernisa da<br />

zogadad postkulturuli epoqis aRweris savaraudo sqemaSi yvela<br />

ZiriTadi gansazRvruloba `transiT~ iwyeba, magaliTad,<br />

transpolitikuri, transreligiuri, transmecnieruli, transpersonaluri<br />

da sxva~ (45.113), magram gansakuTrebiT sainteresoa, rom `postkulturuli<br />

epoqis `trans~-gansazRvrulobebs Soris yvelaze universaluri<br />

153


transesTetikuria~ (45.113). amitomac `dRes savsebiT samarTlianad<br />

saubroben azrovnebis da ara marto azrovnebis, aramed yofierebis<br />

esTetizaciaze, es siaxle ar aris. ukve me-18 saukunidan, rogorc<br />

habermansi aRniSnavs, filosofiuri diskursi gadaikveTa esTetikur<br />

diskursTan da uamravi problemis gaazreba esTetikur sferoSi xdeba.<br />

siaxle mTeli adamianuri yofnis detalebis gamocxadebaa<br />

transesTetikuris Semadgenel sferoebad~ (45.114). amgvari viTarebis<br />

kvalobaze, savsebiT gasagebia, roca `XX saukunis dasasrulis<br />

esTetikuri diskusiebis erTerT mTavar dominants XXI saukunis<br />

mxatvrul-esTetikuri ganviTarebis perspeqtivebis moniSvna warmoadgens~<br />

(45.113). Tavis mxriv, aseTi ganmartebebidan gamomdinare, gasakviri sulac<br />

ar aris, rom Tanamedrove moazrovneebi modernizmisa Tu<br />

postmodernizmis Temebs, uwinares yovlisa, swored, esTetikur-mxatvruli<br />

gadmosaxedidan ganixilaven, ese igi, `Tanamedrove~ da `Tanamedroveobis<br />

Semdeg~ kulturaTa xasiaTis wvdoma yvelaze ukeT zustadac esTetikurmxatvruli<br />

Wrilidan SeiZleba. magaliTad, barti postmodernistuli<br />

diskursis erT-erT yvelaze gavrcelebul _ `avtoris sikvdilis~ _ Temas<br />

`literaturis Suqze ganixilavs, magram Tu gaviTvaliswinebT im<br />

garemoebas, rom yvelaferi aris teqsti, maSin bartis Tvalsazrisi ar<br />

unda gavigoT mxolod rogorc literaturaTmcodneobiTi gamokvleva,<br />

avtoris sikvdilis dafiqsireba masTan ufro zogadfilosofiuria da<br />

Tanamedrove kulturis Taviseburebebs gamoxatavs~ (45.264). amdenad,<br />

zogadad kulturaa erTi didi teqsti, romlis Sinaarsic yvelaze ukeT<br />

swored mxatvrul teqstSi gamosWvivis, Tavis mxriv ki termini _<br />

`mxatvruli teqsti~ _ xelovnebis yvela dargs gulisxmobs, ramdenadac,<br />

ferwerac, skulpturac Tu arqiteqturac iseve `gvakiTxeben~ sakuTar<br />

Tavs, rogorc literatura da Tu ultraTanamedrove mxatvruli teqsti<br />

anu xelovneba postmodernistuli maxasiaTeblebisaa, ese igi, Tavad Cveni<br />

Tanamedrove kulturaa aseTi, magram vidre postmodernistuli<br />

mxatvruli teqstis (xelovnebis) maxasiaTeblebis ufro vrclad<br />

ganxilvaze gadavalT, manam mizanSewonilia, mxatvruli teqstis<br />

(xelovnebis) modernistuli aspeqtebi mimovixiloT.<br />

154


XIX-XX saukuneebis mijna globaluri gardatexebis periodia,<br />

rogorc teqnicisturi, ise kulturuli TvalsazrisiT. gardatexis am<br />

process, cxadia, xelovnebac versad gaeqca. ufro zustad, xelovnebam<br />

imTaviTve Seisruta axali epoqis saxecvlili Sinaarsi. swored<br />

miTiTebul periodSi warmoiSva fovizmi, rogorc ferweris<br />

aratradiciuli mimdinareoba, fovizmis fuZemdeblad frangi fermweri<br />

anri matisi mogvevlina. es mimdinareoba gaxlavT klasikuri ferweridan<br />

modernistul ferweraze gadasvlis safexuri. Cveni azriT, aseTive<br />

gardamavali safexuris statuss imsaxurebs fovizmamde aRmocenebuli<br />

ferweris metad popularuli mimarTuleba _ impresionizmic.<br />

modernistuli ferweris pirveli ganmasaxierebeli ki abstraqcionizmia,<br />

romlis fuZemdebelic poloneli fermweri kandinskia. abstraqcionizmma,<br />

Tavis mxriv, dasabami misca iseT modernistul mimdinareobebs ferweraSi,<br />

rogorebic arian kubizmi, futurizmi da ase Semdeg. modernistuli<br />

gardatexa, ra Tqma unda, mxolod ferweras ar ganucdia, igive moxda<br />

literaturaSic, poeziaSic da xelovnebis sxva dargebSic. sainteresoa,<br />

rom modernistul xelovnebas sxvagvarad, deformirebul, stilizebul,<br />

RmerTsklebul, saerTo jamSi dehumanizirebul xelovnebasac uwodeben:<br />

dehumanizireba xelovnebis qmnilebaSi raime Sinaarsis deformirebuli<br />

saxiT asaxva-gadmocemas gulisxmobs. soxe ortega-i-gasetis mtkicebiT:<br />

`adamianTa mxatvruli gemovneba tiloze obieqtis cocxlad asaxvasaa<br />

SeCveuli, realobis tiloze deformirebuli saxiT gadmocemas ki ara,<br />

rasac Tanamedrove xelovneba akeTebs~ (88.511). amasTan, dehumanizireba<br />

realobis mxolod deformirebulad asaxva-gamoxatvas rodi niSnavs,<br />

ortega-i-gaseti yuradRebas amaxvilebs im garemoebazec, rom SeiZleba<br />

dRevandelma axalma xelovnebam aradeformirebuli saxiTac asaxos<br />

realoba, magram es asaxva mainc ar emgvaneba realobis tradiciul,<br />

cocxlad asaxvas. gasets, yovelive amis ukeT gagebis mizniT,<br />

Tanamedrove mxatvris mier tiloze momakvdavi adamianis asaxvis<br />

magaliTi mohyavs, romelsac coli, eqimebi an naTesavebi adganan Tavze.<br />

gasetis mtkicebiT, Tuki klasikuri stilis mxatvari aseT scenas<br />

`cocxal realobad~ aqcevda, anu mxatvris tiloze SesamCnevi iqneboda<br />

momakvdavis mimarT garSemomyofTa TanagrZnoba da tiloze asaxuli am<br />

155


TanagrZnobiT TviTon mxatvris TanagrZnobac, amis sapirispirod,<br />

dRevandeli mxatvris mier aseTi scena asaxuli iqneba, rogorc mxolod<br />

`aracocxali realoba~, anu mxatvris tiloze, marTalia, momakvdavis<br />

garSemomyofni aradeformirebulad iqnebian asaxulni, magram am tilos<br />

mainc ar Seetyoba arc momakvdavis garSemomyofTa da, amdenad, arc<br />

mxatvris TanagrZnoba momakvdavis mimarT. msgavs xelovnebas gaseti<br />

`adamiansklebul~, anu `stilizebul~ xelovnebas uwodebs. e. i.<br />

modernistuli xelovnebis garkveul mimarTulebebs deformirebuloba<br />

pirdapiri, konkretuli gagebiT, SeiZleba ar axasiaTebdeT, magram<br />

`adamiansklebuloba-RmerTsklebuloba-stilizeba~ dehumanizirebis<br />

zogadi azriT, anu farTo gagebiT, mainc igivea, rac deformirebuloba.<br />

dRevandeli xelovnebis ZiriTad TvisebaTa _ `realobis aracocxlad<br />

asaxvis~, `RmerTsklebulobis~, `adamianskleblobis~, `stilizebis~,<br />

`deformirebulobis~ _ gamomwvevi mizezebi ufro kargad rom gavigoT,<br />

magaliTisTvis franc kafkas Semoqmedebaze Tvalis gadavlebac kmara.<br />

kafkas SemoqmedebaSi ganuwyvetliv igrZnoba adamianisa Tu samyaros im<br />

maxinji, saSineli mxareebis warmoCenis survili, romelic adamianebs<br />

adamianuri `niRbis~ qveS aqvT damaluli. sxva sityvebiT, kafkas<br />

mixedviT, adamianebi swored adamianuri `niRbis~ Signidan imarTebian,<br />

magram `niRbis~ Signidan aseTi marTuloba yovelTvis aviwydebaT. swored<br />

adamianis sulis aseT simaxinjeebze yuradRebis gansakuTrebul<br />

aqcentirebas vxvdebiT kafkas SemoqmedebaSi: `warmovidginoT, ori nacnobi<br />

kacis saubars Seveswari; vgrZnob, rom maT erTmaneTi arc ainteresebT da<br />

amitom Sinaganad arc usmenen erTmaneTs, garegnulad ki yvelaferi<br />

rigzea. erTbaSad meufleba STabeWdileba, mosaubreebs TiTqos xma<br />

CauwydaT, amaod aReben pirs, araferi ismis, saubari `dayruvda~, imitom<br />

rom saubris miRma siZulvili imaleba. raRa saWiro iyo saubari,<br />

romelic mxolod niRbis rolSi gvevlineboda anda, kaci cxovrobda ise,<br />

rom TiTqos mis cxovrebaSi yvelaferi Tavis wessa da rigze iyo, mas<br />

arasodes daurRvevia mis sazogadoebaSi sayovelTaod miRebuli raime<br />

oficialuri kanoni da norma. miuxedavad amisa, erTxel, diliT, roca<br />

SfoTiani sizmris Semdeg gamoiRviZa, aRmoaCina, rom Tavis sawolSi<br />

raRac saSinel mwerad qceuliyo... cxadia, namdvilad ase ar momxdara, es<br />

156


ar aris sinamdvile Cveulebrivi azriT, es ufro molandeba da<br />

moCvenebaa, oRond moCveneba iseTi, romelic farul WeSmaritebas<br />

gamoxatavs~ (23.8).<br />

amrigad, `saSineli samyaros~ orazrovneba, ZiriTadi motivia<br />

dRevandeli xelovnebis stilizebisa Tu deformirebisa. es orazrovnebaa<br />

dRevandeli samyaros `moraluri temperatura~. deformatorma, anu<br />

modernistma mxatvarma adamianuri niRbis qveS samyaros, adamianis maxinji<br />

saxe aRmoaCina da am imedgacruebis gamo mZime Soki miiRo. swored amitom<br />

ambobda kafka, namdvili realoba yovelTvis ararealisturiao. aqedan<br />

gasagebia, Tu rogor SeiZleba `saSineli samyaros~ STabeWdileba<br />

xelovnebaSi radikaluri deformaciis tendenciis impulsad iqces.<br />

`saSineli samyaros~ mxatvari im STabeWdilebis qveS dgas, rom<br />

`movlenaTa namdvili da Sinagani saxe erTob gansxvavdeba maTi bunebriv-<br />

Cveuli, garegnuli saxisgan. es ukanaskneli mas macdur niRbad eCveneba.<br />

swored amitom igi, am samyaros namdvili da Sinagani saxis gamosaxvas<br />

rom lamobs, didis ZaliT gardaqmnis Cveulebriv-Cveul garegnul saxes.<br />

saSineli samyaros namdvili saxis gamosaxva misi bunebrivi-Cveuli,<br />

garegnuli saxisagan mkveTrad gansxvavebul formebs, anu abstraqtul<br />

formebs moiTxovs~ (23.51). abstraqtuli xelovnebis fuZemdeblis da<br />

Teoretikosis kandinskis azriTac: `rac ufro saSineli xdeba samyaro<br />

(da swored axlaa igi ise saSineli, rogorc arasdros), miT ufro<br />

abstraqtuli xdeba xelovneba, maSin rodesac bednieri samyaro<br />

realistur xelovnebas warmoSobs~ (96. 201). rogorc vxedavT,<br />

modernistuli xelovnebis deformaciis mizezs, kandinskis azriTac,<br />

saSineli samyarosadmi Tvalis arideba warmoadgens. mxatvari TiTqos<br />

gangeb aridebs Tvals saSinel samyaros da qmnis `deformirebul~<br />

samyaros, Tumca samyaros `deformirebis~ miRma `saSineli samyaros~<br />

danaxvac igulisxmeba, radgan Tvalis arideba gulisxmobs swored imas,<br />

rom raime arasasurvelze arideb Tvals. maSasadame, Tanamedrove<br />

xelovani `deformacias~ swored imitom mimarTavs, raTa Tvali aaridos<br />

`saSinel samyaros~, magram swored stilizeba-deformirebuloba asaxavs<br />

yvelaze mZafrad imas, rasac Tvals arideb, anu Tanamedrove xelovani<br />

didi mcdelobis miuxedavad, araTu Tvals ver ardebs `saSinel<br />

157


samyaros~, iqneb misdauneburad, zustad stilizeba-deformirebulobiT<br />

`saSinel samyaros~ Zalze mZafradac gamoxatavs, rac, Tavis mxriv,<br />

erTgvar, Tu SeiZleba ase iTqvas, `Cixur situacias~ mogvagonebs.<br />

Sesabamisad, savsebiT gasagebia ortega-gasetis, erTi SexedviT,<br />

winaaRmdegobrivi Tvalsazrisi, romelic imis gamo, rom miTiTebuli<br />

`Cixuri situaciis~ winaaRmdegobis mTeli sicxadiT warmoCenaa,<br />

winaaRmdegobrivi aRarc aris: `stilizacia Tavis TavSi dehumanizacias<br />

Seicavs, rac, Tavis mxriv, xelovnebaSi adamianis (adamianuri grZnobebis)<br />

klebiT Tu gaqrobiT gamoixateba~ (88. 517). e. i. arasasurveli, sazizRari<br />

realobis stilizacia-deformirebulobiT Semoqmeds surs swored am<br />

arasasurvel, sazizRar realobas gaeqces, magram zogadad gaqcevis<br />

msgavs mcdelobaSi mdgomareobs `vergaqcevac~, anu arasasurveli,<br />

sazizRari realobis Tundac Tavisdauneburad kidev ufro mZafri da<br />

mkveTri formebiT warmoCena, zogadi gagebiT, `RmerTsklebulobaadamiansklebuloba-dehumanizirebuloba~.<br />

aseTi modernistuli suliskveTeba SemdgomSi kidev ufro<br />

gaRrmavda da postmodernistul suliskveTebaSi gadaizarda _ Tuki<br />

modernistul xelovnebaSi `saSineli samyaros~ gancda TviTon<br />

Semoqmedsac da mnaxvel-Semfasebelsac raRacnairad sinanulisken<br />

ubiZgebda, postmodernistul xelovnebaSi TviTon amgvari sinanulis<br />

SesaZleblobaze ironiis, ufro uxeSad Tu vityviT, dacinvis paTosi<br />

aSkarad igrZnoba. paralelurad, TvalnaTelia avtoris rolisa da<br />

funqciis ignorirebis tendenciac, ramdenadac postmodernSi mxatvruli<br />

nawarmoebis adgils ukve konstruqcia ikavebs. sxvagvarad, postmoderni<br />

TiTqmis mTlianad gamoricxavs raime axlis Seqmnis SesaZleblobas,<br />

radgan `yovelive ukve iyo~ da is, rasac Cven SegviZlia `axali~ vuwodoT,<br />

sinamdvileSi sxva araferia, Tu ara `yovelive ukve iyos~ erTgvari<br />

interpretacia-interpolacia. amgvari tendenciis mizezad Jan bodriaric<br />

swored `yovelive ukve iyos~ miiCnevs: `gaiara ra formis, xazis, ferisa<br />

da esTetikuri koncefciebisgan gaTavisuflebis stadia, moxda ra yoveli<br />

kulturisa da stilis aRreva, Cvens sazogadoebaSi yovlismomcvel<br />

esTetizacias dausadgurebia~ (66.101). bodriari msgavs yovlismomcvel<br />

esTetizacias transesTetikur esTetikas uwodebs. kulturaTa aRrevaze<br />

158


efleqsias akeTebs umberto ekoc, ufro zustad, amnair aRrevas igi<br />

kulturaTa qaoss uwodebs da ra gasakviria, roca misi Tvalsazrisis<br />

mixedviTac, Tanamedrove xelovnebis nawarmoebebi swored am qaosurad<br />

aRreul kulturaTa mxolod konstruirebul garkveuloba-gamovlinebebs<br />

anu erTgvar `konstruirebul TamaSs~ warmoadgenen. msgavsi<br />

gadmosaxedidan ki avtori `yvelanairad ukve namyofi~ stilisturteqstualuri<br />

konstruqciebis mZevlad ufro gamoiyureba, vidre raime<br />

axlisa da originaluris Semoqmedad. es viTareba ki, bartis Tanaxmad,<br />

`avtoris sikvdilis~ adekvaturia. amdenad, modernizmisTvis<br />

damaxasiaTebeli dehumanizaciis procesi postmodernizmSi kidev ufro<br />

gaRrmavda da dehumanizaciaSi nagulisxmev-aRweril qveteqstebTan erTad,<br />

`ukve namyof~ mxatvrul-teqstualur garkveulobaTa Taviseburi<br />

`kontruirebuli TamaSis~ funqciac ikisra. ufro zustad, dehumanizaciastilizacia<br />

Tavis TavSi ukve winaswarmoxazuli saxiT gulisxmobda<br />

teqstualur garkveulobaTa `konstruirebuli TamaSis~ SesaZleblobas,<br />

amitomacaa yoveli teqsti interteqsti postmodernistuli gagebiT, anu<br />

nebismieri teqsti esaa axali teqsti, romelic SegviZlia mxolod Zveli<br />

teqstebis safuZvelze gavigoT, nebismier teqstSi sazrisis amokiTxva,<br />

mxolod ukve arsebul teqstebTan mimarTebaSi SeiZleba. aqedan<br />

gamomdinare, gasagebia umberto ekos moTxovna, romlis Tanaxmadac,<br />

warsuli unda gadaisinjos, gadaisinjos Taviseburad, ironiulad,<br />

yovelgvari miamitobis gareSe da ara warsulis mecnieruli<br />

monapovrebisa da adamianis SemecnebiTi unarebis ignorirebis mizniT.<br />

umberto ekos es Tvalsazrisi savsebiT Seesabameba kristevas<br />

Sexedulebas: `nebismieri teqsti Tavis TavSi sxva teqsts Seicavs da<br />

misdami mimarTul replikas warmoadgens... nebismieri sityva (teqsti) aris<br />

ori sityvis (teqstis) iseTi gadakveTa, romelSic SesaZlebelia sul<br />

cota kidev erTi sityvis (teqstis) amokiTxva... literaturuli Janrebis<br />

yoveli evolucia lingvisturi struqturebis aracnobieri obieqtivaciaa~<br />

(97. 432). mocemuli romelime konkretuli teqstis da sxva teqstis, aseve<br />

sityvisa da sxva sityvis kristevaseuli urTierTmimarTeba, marTlac<br />

aracnobieri xasiaTisaa, ramdenadac nebismieri teqsti Tu sityva, sxva<br />

teqstsa da sxva sityvas ara maincdamainc mizanmimarTulad, upirveles<br />

159


yovlisa, imTaviTve Tavisdauneburad gulisxmobs. Sesabamisad, gasagebia,<br />

roca kristevas mixedviT Tanamedrove literatura avtonomiuri<br />

arasodesaa, igi yovelTvis sxva, winare da Tanamedrove literaturebTan<br />

awarmoebs dialogs, rac, Tavis mxriv, TviTon avtoris mier<br />

literaturul formebTan erTgvar brZolasac gulisxmobs imisda<br />

miuxedavad, dasaxuli aqvs aseTi mizani avtors Tu ara. teqstSi sxva<br />

teqstebis, sityvaSi sxva sityvebis nagulisxmevoba mTelisa da nawilebis<br />

urTierTmimarTebis Wrilis Rrmad dafarul Sreebs ufro da ufro<br />

aaSkaravebs. kerZod, Tuki teqstSi sxva teqstebi, sitvyaSi sxva sityvebi<br />

apriori igulisxmeba, es imas niSnavs, rom mTeli, rogorc sityvebis,<br />

Sesabamisad, teqstebis da saerTod, sityvebisa da teqstebis<br />

Tavdapirveli aradiferencirebuloba-erTianoba, nebismier sityvasa Tu<br />

teqstSi igulisxmeba, Tavis mxriv, aseT siRrmiseul<br />

aradiferencirebuloba-erTianobaSi am aradiferencirebuloba-erTianobis<br />

sityvebad da teqstebad, anu nawilebad gaSla-gamovlinebis<br />

SesaZleblobac imTaviTve winaswarmoxazuli saxiTaa Cawnuli. ese igi,<br />

rom ara sitvyebsa da teqstebSi maTi Tavdapirveli mTlianobis<br />

nagulisxmevoba da am Tavdapirvel mTlianobaSi calkeuli sityvebisa da<br />

teqstebis winaswarmoxazuloba, sityvebic da teqstebic gaugebari<br />

aRmoCndeboda da maTi Semdgomi SekavSirebac SeuZlebeli iqneboda.<br />

maSasadame, sityvebis erTmaneTTan teqstebad dakavSireba igivea, rac<br />

Tavdapirveli, winaswarmoxazuli erTianobis diferencirebulobaSi<br />

kvlavwvdoma. sxvagvarad, nebismieri konkretuli sityva da teqsti<br />

apriori amoizrdeba maTTvisve aracnobierad maTSive nagulisxmevi sxva<br />

sityvebisa da teqstebis siRrmiseuli mTlianobidan. postmodernistuli<br />

TvalsazrisiT, aseTive Rrma Sinagani kavSiri axasiaTebs xelovnebis<br />

calkeuli dargebis konkretul qmnilebebs da, zogadad, xelovnebis<br />

calkeuli dargebis erTmaneTTan urTierTmimarTebas _ xelovnebis<br />

nebismieri calkeuli dargis konkretuli qmnilebac xom Taviseburi<br />

teqstia, iseve rogorc zogadad xelovnebaa erTi didi teqsti. amasTan,<br />

mTelisa da nawilebis msgavsi siRrmiseuli urTierTCawnuloba ara<br />

mxolod warsul da Tanadroul epoqaTa teqstebis, maT Soris,<br />

mxatvruli teqstebis urTierTmimarTebas, aramed sakuTriv yoveli<br />

160


konkretuli, maT Soris, sakuTriv Tanadrouli epoqis teqstebis<br />

urTierTmimarTebasac msWvalavs. interteqstis amnair siRrmiseularacnobier<br />

Sreebs `jenksi paradoqsalur dualizms anu ormagi<br />

kodirebis princips uwodebs, rac erT interteqstualur sivrceSi ori an<br />

meti erTmaneTTan daukavSirebeli teqstualualuri fragmentis<br />

urTierTSerwymis ganxorcielebaSi gamoixateba, anu erTi<br />

interteqstualuri sivrcis fragmenti uaryofs amave interteqstualuri<br />

sivrcis sxva fragmentebs da amasTan, TviTonvea uaryofili sxva<br />

fragmentebis mier~ (29.138_139). ufro koknretulad, msgavsi uaryofa<br />

Tavdapirveli urTierTSerwymulobis uaryofis formiT gamovlenili<br />

kvlav urTierTSerwymaa da radganac uaryofis formaSi gamovlenili<br />

safuZvliseuli urTierTSerwymuloba erTmaneTTan daukavSirebel<br />

teqstualur fragmentebad mogvecema, TviTon interteqtualuri sivrcec<br />

avtomaturad msgavsi `wyvetadi~ saxiT warmoCindeba, anu iseTi saxiT,<br />

sadac yovelgvari lingvisturi wesi da norma ignorirebulia. zogadad<br />

teqstis amgvarma zedapirulma fragmentaciam ukve imgvari masStabebi<br />

miiRo, rom yovelgvari norma Tavis mniSvnelobas kargavs. interteqstis<br />

gagebis swored aseT Wrils gulisxmobs termini `pastiCi~. `es italiuri<br />

warmomavlobis termini sxvadasxva stilis operaTa nawyvetisgan<br />

Sedgenil operas niSnavs, rogorc erTgvar popurs. Sesabamisad, pastiCSi<br />

teqstebis sazrisisa da sxvadasxva stilTa erTmaneTTan<br />

urTierTmimarTebis iseTi wesi igulisxmeba, sadac teqstis semantikur<br />

mniSvnelobebTan erTad aqsiologiuri prioritetebic ignorirebulia~<br />

(29.137). amavdroulad, pastiCi sxvadasxvagvari stilisturi da<br />

aqsiologiuri fragmentebis iseTi ekleqtikuri konstruirebaa, romlis<br />

ramenairi gansazRvrebis CarCoSi moqcevac SeuZlebelia da SeuZlebelia<br />

imdenad, ramdenadac amgvari konstruqcia yovelTvis rogorRac manam<br />

xorcieldeba, vidre Cven masze refleqsias ganvaxorcielebdeT. amitomac,<br />

miTiTebuli sxvadasxva tipis stilisturi da aqsiologiuri fragmentebis<br />

msgavsi SeerTeba, garegnulad SemTxveviTi konstruirebis STabeWdilebas<br />

tovebs. aseve, TiTqosda SemTxveviT, pastiCi enasTan erTgvari brZolis<br />

iaraRadac gvevlineba. pastiCis mixedviT, aRar arsebobs araviTari<br />

stilisturi norma, igi ewinaaRmdegeba enis pretenziasac imis Taobaze,<br />

161


TiTqos enas raime sazrisi gaaCnia. saerTo jamSi, `pastiCi ignorirebas<br />

ukeTebs sayovelTao normebs, stilisturi wesebisa da mxatvruli<br />

saxeTqmnadobis nebismier kanonmdeblobas, riTac enis struqturalisturi<br />

kanonmdeblobis pretenziazec maRldeba da interteqstualuri teqstis<br />

yofierebis erTaderT iaraRadac Tavad qceula~ (29.140). sxva sityvebiT,<br />

pastiCi uaryofs yovelgvar kanons, magram amgvari kanonis funqcias<br />

Tavadve kisrulobs, Tumca es axali `pastiCuri kanoni~ iseTi kanonia,<br />

romelic amave dros raRac `sxvacaa~, ramdenadac misi gansazRvreba da<br />

erTiani sistemuri saxiT SemuSaveba yovlad SeuZlebelia. swored raime<br />

garkveulobaTa sistemurad Tavmoyris SeuZleblobaa `pastiCuri kanonis~,<br />

Sesabamisad, interteqstis arsi da ZiriTadi kanoni, rogorc `sxva~, anu<br />

`sxva kanoni~. es `sxva kanoni~, igive `pastiCuri kanoni~, imitomacaa Zalze<br />

saintereso, rom igi, erTis mxriv, uaryofs yovelgvar standartul<br />

kanons, magram meore mxriv, warmoqmnilia ra zustadac standartuli<br />

kanonebis uaryofiT, iribad mainc imas emyareba, rasac uaryofs, amiT ki<br />

rogorRac Tavis Tavsac uaryofs, Sesabamisad, teqstis nawilebis Tu<br />

fragmentebis erTiani sistemuri saxiT Tavmoyris SesaZleblobis<br />

uaryofasTan erTad, amave nawilebisa Tu fragmentebis erTiani sistemuri<br />

saxiT Tavmoyris SeuZleblobasac uaryofs. maSasadame, SegviZlia<br />

ganvacxadoT, rom `pastiCuri kanoni~ teqstis nawilebisa Tu fragmentebis<br />

erTiani sistemuri saxiT Tavmoyris SeuZleblobis aRiarebis miRma, maTi<br />

sistemuri saxiT Tavmoyris SesaZleblobas rogorRac mainc gulisxmobs.<br />

ese igi, sulac ar unda vifiqroT ise, TiTqos pastiCis arsi mainc da<br />

mainc teqstis fragmentebis sistemuri saxiT Tavmoyris SeuZleblobis<br />

aRiareba iyos, pastiCi ubralod uars ambobs aseTi fragmentebis<br />

sistemuri saxiT Tavmoyraze da misi arsica da kanonic sinamdvileSi<br />

swored es uarisTqmaa. erTi kia, msgavsi uarisTqma imdenad araa<br />

nebayoflobiTi aqti, ramdenadac igi aracnobieris siRrmiseuli<br />

Sreebidan wamosuli survilia, amdenad, dauZleveli Zalisaa da Cven ki<br />

ar gvemorCileba, Tavad gvimorCilebs Cven. `pastiCuri kanonis~ obieturi<br />

safuZvlis danaxvac zustad am WrilSi SeiZleba, anu irkveva, rom<br />

`pastiCuri kanoni~ winaswarmoxazuli saxiT imTaviTve yofila<br />

nagulisxmevi im wesebsa da kanonebSi, romlebsac standartuls vuwodebT.<br />

162


aqedan gamomdinare miiCneven jenksic da kristevac uaryofis miTiTebul<br />

`pastiCur kanons~ erTgvari paroduli situaciis gagrZelebad. marTlac,<br />

`pastiCuri~, ese igi, iseTi tipis uaryofis uaryofa, romelic uaryofis<br />

uaryofiT mudmivad uaryofs sakuTar Tavs, magram, amavdroulad, mainc<br />

verafriT ubrundeba da egueba sakuTari Tavis uaryofis sapirispiros,<br />

anu imas, rac Tavdapirvelad uaryo (ე.ი. საკუთარ თავს) da amitomac aris<br />

raRac `sxva~, gana Tavadve araa uaRresad kritikuli doziT parodulic,<br />

ironiulic da TviTironiulic aseT situacias zedmiwevniT zustad<br />

gamoxatavs jeimsonis Tvalsazrisi _ `imis SegrZneba, rom dacinvis Jinze<br />

Tanamedrove kulturaSi kidev arsebobs raime normaluri, mTlianad<br />

amowuravs Tavis Tavs~ (79. 223). Tavis mxriv, kristeva miTiTebul zogad<br />

situacias karnavals, karnavalur sicils adarebs da acxadebs:<br />

`karnavalis universalur scenaze ena Tavis Tavze parodirebas<br />

axorcielebs... karnavaluri sicili ara mxolod parodiuli sicilia,<br />

masSi komizmic imdenivea, ramdenic tragizmi. igi Zalian seriozulia da,<br />

amdenad, misdami kuTvnili scenuri sivrce araviTar SemTxvevaSi ar<br />

warmoadgens arc kanonis, arc misi parodirebis sivrces. Tanamedrove<br />

werili gvaZlevs im universaluri scenis saocar magaliTebs, romelic<br />

erTsa da imave dros aris kanonic da misi `sxvac~. esaa scena, sadac<br />

sicili iyineba, radganac igi parodia ki ara, mokvdineba da revoluciaa~<br />

(97. 443, 445). amisdakvalad, Tanamedrove mxatvruli teqstis avtori,<br />

TviTparodirebis aqts imdenad veRar gaurbis, ramdenadac interteqstis<br />

sivrceSi pastiCs dausadgurebia. es ukanaskneli ki ara mxolod sxva<br />

teqstebTan parodiul damokidebulebas, TviTparodirebasac imTaviTve<br />

gulisxmobs (29. 140_141). aseTi viTarebis ontiuri safuZveli ki,<br />

bodriiaris azriT isaa, rom Tavad bunebaa ironiuli _ `Cven uSedego<br />

epoqaSi varsebobT da yoveli qmedeba parodiis sxiviT ganaTebuli<br />

bunebis mier xorcieldeba~ (67. 11) _ acxadebs igi. amave azrs kidev ufro<br />

mZafrad kristeva gamoTqvams: `karnavaluri xedva angrevs ara marto<br />

enobrivi kodis wesebs, aramed sazogadoebrivi moralis normebsac...<br />

kanavali uaryofs RmerTs, avtoritetsa da socialur kanons... karnavali,<br />

es Wamisa da kuWSi gasvlis dResaswauli Tanamedove samyaros<br />

simbolodaa qceuli...~ (97. 435, 443, 474).<br />

163


maSasadame, axali epoqis dasawyisSi `RmerTis sikvdilis~ Sesaxeb<br />

nicSes uadgilod rodi wamoscda, aseve tyuilad rodi gaamaxvila<br />

modernistuli xelovnebis RmerTsklebelobaze yuradReba xose ortega-igasetma.<br />

modernistul xelovnebaSi, igrZnoboda ra RmerTklebeloba,<br />

paralelurad, swored RmerTsklebelobiT gamowveuli sinanulis gancda<br />

ramdenadme mainc aqtualuri iyo, postmodernistul xelovnebaSi ki<br />

RmerTsklebulobis gancda ara mxolod gaRrmavda, RmerTsklebulobis<br />

gancdiT gamowveuli sinanuli erTgvarad ironiis, TviTironiis, dacinvis,<br />

TviTdacinvis obieqtadac iqca. amdenad, aq ukve TiTqos saerTod<br />

daviwyebas unda miscemoda RmerTic da masTan erTad sinanulic, magram,<br />

cxadia, arasdros ar xdeba ise, ar gaxsovdes is, ris gamoc raime<br />

daviwyebas unda mieces. winaaRmdeg SemTxvevaSi, TviTon daviwyebis<br />

SesaZleblobazec ver vilaparakebdiT. Sesabamisad, viRebT Cixs,<br />

ramdenadac erTi mxriv saxezea daviwyeba, xolo meore mxriv daviwyebas<br />

swored is garemoebebi asuldgmuleben, rasac viviwyebT. ese igi, is<br />

garemoebebi rasac viviwyebT, daviwyebaSi rogorRac mainc gamosWvivis.<br />

amisdakvalad, vawydebiT imnair situacias, rogorsac `pastiCuri kanoni~<br />

gulisxmobs, anu vcdilobT raRacis daviwyebas, magram bolomde mainc<br />

ver viviwyebT mas, radgan amavdroulad TviTon am raRacis daviwyebis<br />

mcdelobis daviwyebasac vcdilobT da msgavs mcdelobebSi viRebT raRac<br />

`sxvas~, rogorc usasrulo `uaryofis uaryofas~. pastiCuri `uaryofis<br />

uaryofa~ ki imitomacaa `sxva~, rom rogorc zemoT mivuTiTeT, msgavsi<br />

`uaryofis uaryofa~ maincdamainc Tavdapirvelad uaryofilisadmi<br />

mibrunebas ar niSnavs, Tumca pastiCuri uaryofis uaryofa kidev imitomaa<br />

`sxva~, rom igi am `ar niSnavs~ uaryofacaa. amitom pastiCuri `ar niSnavs~<br />

sadRac, rogorRac, iribad mainc niSnavs imas, rasac ar unda niSnavdes.<br />

amrigad, RmerTisa da masTan erTad sinanulis pastiCuri uaryofa,<br />

rogorc `sxva~, anu `uaryofis uaryofa~, zustad am `uaryofis<br />

uaryofaSi~ sadRac, rogorRac, arapirdapir, kvlavac gulisxmobs<br />

RmerTTan erTad gamqrali sinanulis gamo Tundac Zalze mcire doziT<br />

sinanuls. ase rom, postmodernistul xelovnebas TiTqos sinanulis<br />

natamalic aRar unda dastyoboda, magram aki TviTon bodreiaric<br />

yovlismomcveli esTetizaciis paradoqss imaSi xedavs, rom am procesma<br />

164


xelovnebis gaufasureba gamoiwvia da amitom postmodernistuli<br />

esTetizaciac negatiuri sazrisis matarebelia. gana es erTgvari<br />

sinanuli ar aris anda, kristevas mier postmodernistuli karnavalis<br />

`Wamisa da kuWSi gasvlis~ dResaswaulad gancda, iribad sinanuls ar<br />

gulisxmobs umberto eko ki `kulturul-pastiCuri qaos-areulobis<br />

kvalobaze mainc SesaZleblad miiCnevs `obieqtis, rogorc obieqtis~<br />

vwdomasa da dadgenas, rac miTiTebul qaos-areulobaSi erTgvar imedis<br />

sxivad cialebs~ (95.338). am konteqstSi Zalze sainteresoa, isev rCeba Tu<br />

ara adgili RmerTis (sinanulis) kvlavmovlinebisTvis am kiTxvas<br />

haidegerma Taviseburi pasuxi gasca, kerZod: `sad unda dabrundes RmerTi<br />

xelaxali mosvlisas, Tuki adamianebma windawin ar moumzades<br />

adgilsamyofeli. viT eqneba RmerTs RmerTis saferi samyofeli, Tuki<br />

windawin, yvelaferi rac aris, Cenas ar daiwyebs RvTaebrivis cialiT<br />

RmerTebi, romlebic niadag mun iyvnen, `dabrundebian~ odes saferJams,<br />

kerZod ki maSin, odes adamianebi safer alags, safergvarad Seicvlebian~<br />

(8. 14). rogorc vxedavT, haidegeris azriT, epoqis Semotrialeba,<br />

marTalia, Zveli RmerTebis kvlavmovlinebiT an axlis SeqmniT ar xdeba,<br />

magram amisda miuxedavad, igi mainc eZebs RmerTis mobrunebisa Tu axali<br />

RmerTis Seqmnis gzebs. amgvari optimisturi pesimizmisa Tu pesimisturi<br />

optimizmis WrilSi Zalze sainteresoa, ras niSnavs RmerTis<br />

kvlavmovlineba Tu axali RmerTis Seqmna. gana RmerTis `dabruneba~ -<br />

`ardabruneba~ Tu `Seqmna~ adamianis gadasawyvetia aseTi `dasabrunebeli~<br />

Tu `Sesaqmneli~ RmerTi zedmiwevniT xom ar hgavs RmerTisadmi nicSeseul<br />

`erTob adamianur~ mimarTebas ra Tqma unda, asea, radgan Tuki RmerTis<br />

kvlavmovlineba Tu axlidan Seqmna adamianis neba-survilzea<br />

damokidebuli, maSin RmerTi, romelic adamianebs sxvadasxva epoqaSi<br />

sxvadasxvanairad swamdaT, yovelTvis `erTob adamianuri~ fantaziis<br />

nairgvari nayofi yofila da Tu asea, maSin winaaRmdegobis saxiT, aqac<br />

erTgvar kvlavparodias viRebT. Sesabamisad, cxadia, msgavs raRacnairad<br />

gansxvavebul realobas verc xelovneba uaryofs. metic, amgvar<br />

kvlavparodiul postmodernistul situacias xelovneba yvelze uwin<br />

aireklavs rogorc epoqalur dabneulobas da rogorc gasaWirs TviTon<br />

xelovnebis gagebis TvalsazrisiTac. tyuilad rodi miuTiTebs liotari,<br />

165


om `Tanamedrove sivrceSi mxatvruli nawarmoebis gagebis garTulebas<br />

xels zogadkulturuli postmodernistuli mdgomareoba uwyobs,<br />

romelic orientirebulia ara realobis asaxvaze, aRmoCenaze, Seqmnaze,<br />

rac klasikuri esTetikuri diskursisTvis iyo niSandoblivi, aramed<br />

sinamdvilis modelirebaze, meore rigis realobis Seqmnaze. xolo is<br />

principebi, romliTac warmosaxva meore rigis realobis generirebas<br />

axdens, TandaTan mTel kulturul sivrces gadafaraven. am procesis<br />

Sedegad Camoyalibebuli popgemovneba, konformistuloba, xels uwyobs<br />

warsulis kulturuli memkvidreobis muzeumad gadaqcevas.<br />

postmodernisaTvis damaxasiaTebeli ontologiuri nihilizmi, safuZveli<br />

xdeba imisa, rom iqmneba axali virtualuri realoba Sesabamisi<br />

meTodebiT da Sesabamisi araklasikuri esTetikuri kategoriebiT. cxadia,<br />

es axali virtualuri sivrce mTlianad mxolod warmosaxvis saSualebiT<br />

konstruirdeba~ (45.115).<br />

maSasadame, gamosavali TiTqos arsaiT Cans, aki rogorc zemoT<br />

erTgan ukve aRvniSneT, Cven uSedego epoqaSi vcxovrobT da yoveli<br />

qmnileba parodiis sxiviT ganaTebuli bunebis mier xorcieldeba.<br />

SemTxveviT rodi ambobs miSel fuko: `XIX saukunis damdegidan dasabams<br />

iRebs modernizmi, romlidanac Cven jerac ar gamovsulvarT~ (42.31). ufro<br />

zustad, araTu modernizmidan ver gamovediT, rogorc davinaxeT,<br />

postmodernistuli realobis saxiT, `universaluri cnobierebis<br />

proeqtis~ krizisi, ontologiuri nihilizmi, TviTparodia-ironia Tu<br />

karnavali, rogorc Wamisa da kuWSi gasvlis dResaswauli, Tanamedrove<br />

samyaros arsebiT maxasiaTeblebad iqcnen. amdenad, ukve<br />

postmodernizmidan `gamosvlis~ gzebze msjeloba ufro mizanSewonilia,<br />

Tumca statiaSi aRwerili garemoebebis gaTvaliswinebiT, albaT, aqve<br />

unda mivxvdeT da gavaTviTcnobieroT isic, rom postmodernizmidan<br />

`gamosvlis gzebis~ xelovnurad Zieba imdenad uSedegoa, ramdenadac<br />

TviTon postmodernizmidan `gamosvlis gza~, Tuki es, saerTod,<br />

SesaZlebelia, yovelTvis win uswrebs aseTi gzis xelovnurad Seqmnis<br />

yovelgvar mcdelobas. Sesabamisad, umjobesia, davdumdeT, ufro ukeT,<br />

`aqtiurad davdumdeT~, rogorc skeptikosi da amiT cxovrebas yvelaze<br />

ufro Rrma da saintereso pasuxi gavceT, anu skeptikosis dumili sulac<br />

166


ar aris pasiuri dumili, igi aqtiuri dumilia imdenad, ramdenadac<br />

msgavsi dumili kidev ufro ukeTesad uxsnis gzas enisa da xelovnebis<br />

morevs sulieri SidawiaRis kvlav da kvlav amosaTqmelad. saamiso unari<br />

ki TavianT nebaze `miSvebul~ enasac da xelovnebasac namdvilad gaaCniaT<br />

da Tu enas marTlac zedmiwevniT zustad Seefereba `yofierebis saxlis~<br />

epiTeti, es epiTeti, aseTive sizustiT Seesabameba xelovnebasac _<br />

mxatvruli teqstic xom Taviseburi metyveleba, Taviseburi gamoTqmaa. ese<br />

igi, enaca da xelovnebac erTnairi ZaliT arian `yofierebis<br />

gamosxivebani~, iseve, rogorc `Rrublebi cis Rrublebi arian~ (14.74).<br />

amisdakvalad, skeptikosis `aqtiuri dumili~ savsebiT gamarTlebuli<br />

dumilia: `skeptikosi didad ganswavluli da maRladmxedia. mas<br />

Secnobili aqvs sulis saidumloebani. skeptikoss mZafri, natifi da Rrma<br />

SegrZnebebi aqvs. igi imitom ki ar dums, rom araferi aqvs saTqmeli. maS,<br />

ratom arafers ambobs iqneb, imitom, rom misTvis Sinaganad cnobilia<br />

yovelgvari sityvisa da azris amaoeba, cnobilia, rom sicocxle azrsa<br />

da sityvaze gacilebiT Rrmaa, rom yofiereba ufro Rrmaa, vidre Tavad<br />

adamianis goneba diax, skeptikosis dumili swored cxovrebis myvirala<br />

moTxovnebis mimarT gacemuli pasuxia da Cven vityodiT, rom es yvelaze<br />

ufro rTuli, Rrma da saintereso pasuxTagania saerTod~ (26.5-6). aki,<br />

haidegerisTvisac, `WeSmariti filosofosoba yofierebis mosmenaa~ (14.73),<br />

xolo yofiereba, yvelaze ukeT `Sinagan, gansakuTrebul dumilSia<br />

gacnobierebuli~ (14.67).<br />

167


daskvna<br />

azrovnebis ganviTarebis jer kidev primituli etapidan dRemde<br />

moyolebuli, kacobriobis hermenevtikulma horizontma, rogorc zemoT<br />

mocemuli Tavebidan da paragrafebidan davinaxeT, mravali saxecvlileba<br />

ganicada sazogadoebrivi cxovrebis yvela sferosTan, maT Soris<br />

xelovnebasTan mimarTebaSi. SegviZlia asec vTqvaT: adamianis<br />

hermenevtikulma moTxovnilebam sxvadasxva dros, sxvadasxva epoqaSi,<br />

sxvadasxvanairad axsna da gaigo sinamdvile da am sinamdvilis axsnagageba<br />

Taviseburad asaxa ama Tu im epoqis religiaSi, xelovnebaSi Tu<br />

sazogadoebrivi moRvaweobis sxvadasxva sferoSi. magaliTad, Tuki<br />

adamianis istoriuli ganviTarebis poliTeisturi da qristianulmonoTeisturi<br />

etapebis xelovnebaSi `yovladRmerTismieroba~,<br />

`aradeformirebuloba~, `aranihilizmi~, `aradekadansi~ igrZnoboda,<br />

dRevandeli xelovneba swored sapirispiro maxasiaTeblebis matarebelia,<br />

xolo xelovneba, rogorc araerTxel avRniSneT, yvelaze umal da ukeT<br />

aireklavs epoqis tendenciebs, rogorc `epoqis suls~. saerTo jamSi<br />

mxatvruli teqstis (xelovnebis) hermenevtikuli analizis Sedegad<br />

SegviZlia Semdegi daskvnebi gamovitanoT:<br />

1. adamianis hermenevtikulad myofobam antikur(elinistur)<br />

samyaroSi aseT hermenevtikul myofobaze refleqsiis moTxovnileba<br />

warmoSva. Sesabamisad, antikur filosofiaSi marTlac Zalze xSirad<br />

vxvdebiT ama Tu im problemisadmi hermenevtikul midgomebs, magram saqme<br />

isaa, rom aseTi midgomani erTgvari refleqsiis farglebs ar gacdenilan,<br />

Sesabamisad, antikur filosofiaSi hermenevtikis meTodurad dafuZnebis<br />

cdebs versad vawydebiT, samagierod, sakuTari myofobisadmi msgavsma<br />

hermenevtikulma TviTrefleqsiam gamoZaxili da Semdgomi ganviTareba Sua<br />

saukuneebSi pirvelad avgustinesTan hpova, romelmac yvelaze uwin<br />

gaamaxvila yuradReba saRmrTo wignebis gagebis filon<br />

aleqsandrieliseul tradiciaze da igi garkveuli meTodis saxiT<br />

Camoayaliba. swored amis Semdeg, humanizmis epoqaSi, kerZod, martin<br />

luTerisa da flaciusis dava-kamaTSi aiRo safuZveli hermenevtikis<br />

168


meTodad dafuZnebis kidev erTma mZlavrma nakadma. maSasadame,<br />

hermenevtikis meTodad dafuZnebis gza azrTa sxvadasxvaobiTa da<br />

ukiduresi winaaRmdegobebiT xasiaTdeba: Tuki luTeri saRmrTo wignebis<br />

gagebis gzaze erTgvari Tavisuflebis momxrea, flaciusi luTeranuli<br />

midgomebis winaaRmdeg tradiciul Sexedulebebs kidev ufro mkacr<br />

CarCoebSi aqcevs da saamisod sakmaod daxvewil meTodebs nergavs.<br />

flaciusis Sexedulebani, axali epoqisTvis, marTalia moZvelebuli<br />

aRmoCnda, magram flaciusisa da luTeris dava-kamaTis mTeli<br />

damsaxureba isaa, rom maT dava-kamaTSi Camoyalibebuli meTodebi<br />

hermenevtikis problemebis kvleva-Ziebis gzaze dRemde aqtualuri da<br />

misaRebia. sxva sakiTxia, daveTanxmebiT Tu ara dRes flaciusis,<br />

luTerisa Tu Sua saukuneebisa da aRorZinebis epoqis moazrovneTa<br />

Sexedulebebs erTisa da mravlis urTierTmimarTebis, interpretaciis<br />

SesaZleblobisa Tu sxva hermenevtikul problemaTa Taobaze, magram<br />

faqtia, TviTon erTisa da mravlis, interpretaciis SesaZleblobisa da<br />

sxva amgvari Temebi dRevandeli mkvlevarebisTvisac friad sainteresoa.<br />

2. iseTi moazrovne, rogoric dilTaia, hermenevtikas rogorc<br />

gagebis meTods, kidev ufro mZalvrad afuZnebs, Tumca Tu haidegersa da<br />

gadamers verwmunebiT, dilTais nakli isaa, rom man gagebisa da axsnis<br />

meTodebis ukiduresad gamijvniT, erTmaneTisgan ukiduresad gamijna<br />

gonismecnierebani da bunebismecnierebani, riTac moWra gza gagebis<br />

meTodis Semecnebis erT-erT universalur formad, xolo xelovnebis<br />

hermenevtikis erT-erT universalur ganzomilebad gaazrebisken. dilTais<br />

es nakli TviTon haidegerma, gadamerma da sxva hermenevtikosebma<br />

gamoaswores da axsnis meTodis safuZvlad gagebis meTodis miCneviT,<br />

gagebis meTodis erTgvar universalur Semecnebad, xolo xelovnebis<br />

erTgvar universalur hermenevtikad gaazreba savsebiT SesaZlebeli<br />

gaxades. am TvalsazrisiT, gansakuTrebiT saintereso haidegeramde da<br />

gadameramde moRvawe romantikuli hermenevtikis TvalsaCino<br />

warmomadgenlis astis Tvalsazrisia, ramdenadac masTan yvelaferi<br />

gonSi, rogorc yvelafris absolutur substanciaSia fuZedebuli,<br />

Sesabamisad am moazrovnesTan gagebisa da axsnis meTodebs Soris<br />

imTaviTve mxolod formalur gansxvavebas Tu vxvdebiT.<br />

169


3. gagebis meTodis Semecnebis erT-erT umaRles formad, xolo<br />

hermenevtikis erT-erT umaRles ganzomilebad xelovnebis gaazrebam,<br />

sulac ver amowura hermenevtikul problemaTa mravalferovneba. metic,<br />

swored ase da amgvarad gaazrebulma realobam warmoSva mTeli rigi<br />

axali sakiTxebi, magram yvelaze saintereso aq isaa, rom es axali<br />

sakiTxebi, didwilad TanxmobaSi modis antikur(elinistur) epoqaSi<br />

mxolod refleqsiis (da ara meTodis) CarCoebSi gaazrebul sakiTxebTan.<br />

magaliTad, aristoteles `kaTarzisi~ anu ganwmenda, imTaviTve<br />

gulisxmobs `STagrZnobis~, `Casaxlebisa~ Tu `divinaciis~ Ta namedrove<br />

Teoriebs erTobliobaSi. Tavis mxriv, es Teoriebi interpretaciis<br />

SesaZleblobasac da Tanamedrove hermenevtikis erT-erTi centraluri<br />

problemis _ mTelisa da nawilebis _ urTierTmimarTebasac<br />

aucileblobiT Seicaven. aqve unda mivuTiToT, rom aRniSnul TemasTan<br />

dakavSirebiT aristotele da platoni erTmaneTis msgavs poziciebamde<br />

gansxvavebuli gzebiT, meTodebiTa da saSualebebiT mividnen. saerTo<br />

jamSi, SeiZleba iTqvas, swored platonma da gansakuTrebiT aristotelem,<br />

mTlianad Seajames mxatvruli teqstis (xelovnebis) gagebis antikuri<br />

horizonti da mxatvruli teqstis gagebis peripetiebi Semdgomi<br />

epoqebisTvisac didwilad winaswar gansazRvres. Tavis mxriv, antikuri<br />

periodis filosofosTa naazrevSi rogorRac winaswar ikiTxeba<br />

hermenevtikis meTodurad dafuZnebis Semdgomi SesaZleblobanic, rogorc<br />

Sua saukuneebisa da aRorZinebis, aseve Tanamedrove epoqisTvisac.<br />

4. sadisertacio TemaSi mocemulma analizma Tavisi<br />

specifikurobiT gamorCeul gansxvavebul epoqaTa urTierTmimarTebaSi<br />

saerTo Strixebi aSkarad da TvalnaTliv dagvanaxa. aseTi saerTo<br />

Strixebi rom ara, CvenTvis rogorc antikuri, aseve Sua saukuneebisa Tu<br />

aRorZinebis epoqaTa xelovnebis gageba saerTod SeuZlebeli iqneboda.<br />

aRarafers vambobT ama Tu im epoqis calkeuli avtorebis gagebis<br />

SesaZleblobaze. amdenad, gamocdileba, romlis mixedviTac Cven<br />

SegviZlia gavigoT gansxvavebul epoqaTa xelovneba, gvaiZulebs vaRiaroT,<br />

rom gansxvavebul epoqebs raRac garkveuli saerTo pirvelfenomeni<br />

gaaCniaT. cxadia es asea, magram yvelaze saintereso aq isaa, rom aseTi<br />

pirvelfenomeni araTu ar aufasurebs garkveul epoqaTa Tu gansxvavebul<br />

170


kulturaTa TviTmyofadobas, piriqiT, igi msgavs gansxvavebuloba-<br />

TviTmyofadobas kidev ufro metad warmoaCens. amdenad, aRniSnulma<br />

viTarebam Tavad gvaiZula, erTgvari winaaRmdegobebi dadebiTi<br />

dialeqtikis WrilSi gadagvewyvita da gangvecxadebina, rom TviTmyofadi<br />

epoqebis, iseve rogorc gansxvavebul xelovnebaTa TviTmyofadobagansxvavebis<br />

safuZveli swored is pirvelfenomenia, romelic amave dros<br />

mocemul TviTmyofadoba-gansxvavebulobaSi maTi erTianobis<br />

safuZvelicaa.<br />

5. hermenevtikuli Tematikis gaanalizebam filosofiur da<br />

hermenevtikul problematikaTa erTgvar (garkveul) Tanabarzomierebazec<br />

cxadad migvaniSna. ufro zustad, Tuki gageba Semcnebis erT-erTi<br />

umaRlesi formaa, xolo xelovneba hermenevtikis erT-erTi umaRlesi<br />

ganzomilebaa, maSin hermenevtika erTgvar (garkveul) universalur<br />

filosofiadac ki gvevlineba. Amitom, gasakviri sulac aRar aris, Tuki<br />

xelovnebaze refleqsias gverds hermenevtikis problematikisadmi<br />

miZRvnili TiTqmis verc erTi nawarmoebi ver uvlis. xelovnebaze<br />

Tanamedrove refleqsia ki, rogorc sadisertacio naSromSi gaSlilma<br />

analizma gvaCvena, imTaviTve win wamoswevs teqstis (xelovnebis) rogorc<br />

interteqstis anu erTgvari konstruqciis, `avtoris sikvdilis~,<br />

Sesabamisad teqstis (xelovnebis), rogorc erTgvari parodiisa da<br />

dacinvis mtkivneul Temebs. aseTi `konstruqcia-parodia-dacinva~<br />

Tanamedrove epoqis `sulia~ da cxadia, masze msjelobas Cvenc versad<br />

gaveqeciT.<br />

6. saboloo jamSi, Cvens mier dasaxuli miznis<br />

ganxorcielebisTvis fenomenologiuri, komparatistuli da<br />

garkveulwilad da garkveuli azriT teqstualuri analizis meTodebi<br />

gamoviyeneT. swored am meTodebis WrilSia ganxiluli xelovnebis<br />

ganmarteba – gageba – interpretaciis Taviseburebani. Zneli saTqmelia,<br />

ramdenad srulyofilad gadavwyviteT disertaciaSi mocemuli<br />

problemebi, magram vfiqrobT, garkveuli xarvezebi namdvilad gvepatieba.<br />

aki `Cven uSedego epoqaSi varsebobT da yoveli qmnileba parodiis sxiviT<br />

ganaTebuli bunebis mier xorcieldeba~. Tuki gaviTvalsiwinebT<br />

disertaciaSi aRniSnul garemoebas, romlis mixedviTac istoriisa da<br />

171


progresis iluzoruloba-realurobis dialeqtika, istoriis, kulturisa<br />

da xelovnebis istoriis erT mTlianobad gaazrebis SesaZleblobaa,<br />

maSin cnobili Tezisi – “yovelive axali, kargad daviwyebuli Zvelia” _<br />

kvlavac aqtualurad mogveCveneba da mivxvdebiT, rom Taviseburi<br />

“modernizmi” da “postmodernizmi” yvela epoqas axasiaTebda. aqve<br />

vacnobierebT imasac, rom rogorc zemoT ukve mivuTiTeT, modernizmidan<br />

da postmodernizmidan “gamosvlis~ gzebis xelovnurad Zieba imdenad<br />

uSedegoa, ramdenadac TviTon modernizmidan da postmodernizmidan<br />

“gamosvlis gza”, Tuki es saerTod SesaZlebelia, yovelTvis win uswrebs<br />

aseTi gzis xelovnurad Seqmnis yovelgvar mcdelobas. Sesabamisad,<br />

umjobesia davdumdeT, ufro zustad `aqtiurad davdumdeT~, rogorc<br />

skeptikosi da amiT cxovrebas yvelaze ufro Rrma da saintereso pasuxi<br />

gavceT.<br />

172


გამოყენებული ლიტერატურა<br />

1. aristotele, `poetika~, Tbilisis saxelmwifo universitetis<br />

gamomcemloba, Tbilisi, 1944.<br />

2. aristotele, `ritorika~, Tbilisis saxelmwifo universitetis<br />

gamomcemloba, Tbilisi, 1981.<br />

3. aristotele, `nikomaqes eTika~, Tbilisis saxelmwifo<br />

universitetis gamomcemloba, Tbilisi, 2003.<br />

4. avaliani sergi, `mecnieruli ontologia~, gamomcemloba<br />

`filosofiuri biblioTeka~, Tbilisi, 1994.<br />

5. baqraZe kote, `filosofiis istoria~, Tbilisi, 1962.<br />

6. baqraZe kote, `rCeuli filosofiuri Txzulebebi~, t. VI, Tbilisis<br />

universitetis gamomcemloba, Tbilisi, 1972.<br />

7. buaCiZe Tamaz, `filosofiuri narkvevebi~, t. I, Tbilisis<br />

universitetis gamomcemloba, Tbilisi, 2003.<br />

8. baramiZe giorgi, `msoflmxedevlobis SesaZlebloba m.<br />

haidegerTan~, wignidan `martin haidegeri _ dabadebidan asi wlis<br />

aRsaniSnavad~, avtorTa koleqtivi, Tbilisis saxelmwifo<br />

universitetis gamomcemloba, Tbilisi, 1991.<br />

9. baramiZe giorgi, `fantazia da msoflmxedveloba<br />

(fenomenologiur-hermenevtikuli etiudi)~, gamomcemloba `goni~,<br />

Tbilisi, 1993.<br />

10. biWaSvili mamuka, `m. haidegeri da l. vitgenSteini enis Sesaxeb~,<br />

wignidan `martin haidegeri _ dabadebidan asi wlis aRsaniSnavad”,<br />

avtorTa koleqtivi, Tbilisis saxelmwifo universitetis<br />

gamomcemloba, Tbilisi, 1991.<br />

11. biWaSvili mamuka, `sametyvelo moqmedebis analitikuri Teoria~,<br />

gamomcemloba `goni~, Tbilisi 1994.<br />

12. boWoriSvili angia, `fsiqologiis principuli sakiTxebi~, nawili<br />

mesame, Tbilisi, 1962.<br />

13. boWoriSvili angia, `kantis esTetika~, gamomcemloba `mecniereba~,<br />

Tbilisi, 1967.<br />

173


14. gordeziani revaz, `martin haidegeri _ adamianis sulis<br />

mkvlevari~, Jurnali `arsi~ #1, Tbilisi, 1993.<br />

15. gaTri uiliam, `berZeni filosofosebi _ Talesidan<br />

aristotelemde~, gamomcemloba `sabWoTa saqarTvelo~, Tbilisi,<br />

1983.<br />

16. gabiZaSvili o. gegeSiZe d. `religiuri rwmena da mecnieruli<br />

codna~, gamomcemloba `sabWoTa saqarTvelo~, Tbilisi, 1969.<br />

17. danelia sergi, `antikuri filosofiis narkvevebi~, Tbilisi, 1983.<br />

18. venturi lionelo, `manedan lotrekamde~, gamomcemloba<br />

`nakaduli~, Tbilisi, 1984.<br />

19. TevzaZe guram, `Sua saukuneebis filosofiis istoria~, Tbilisis<br />

universitetis gamomcemloba, Tbilisi, 1996.<br />

20. TevzaZe guram, `imanuel kanti~, Tbilisis universitetis<br />

gamomcemloba, Tbilisi, 1974.<br />

21. kanti imanuel, `wminda gonebis kritika~, Tbilisis saxelmwifo<br />

universitetis gamomcemloba, Tbilisi, 1979.<br />

22. kasireri ernst, `ra aris adamiani~, Tbilisi, 1990.<br />

23. kakabaZe zurab, `werilebi~, Tbilisi, 1972.<br />

24. kakabaZe zurab, `eqsistencialuri krizisis problema da edmund<br />

huserlis transcendentaluri fenomenologia~, gamomcemloba<br />

`mecniereba~, Tbilisi, 1985.<br />

25. lao Zi, `dao de Zini~, gamomcemloba `ganaTleba~, Tbilisi, 1990.<br />

26. losevi aleqsei, `dumili~, gamomcemloba `lomisi~, Tbilisi, 1993.<br />

27. lesingi, `laokooni, anu poeziisa da mxatvrobis sazRvrebis<br />

Sesaxeb~, gamomcemloba `xelovneba~, Tbilisi, 1986.<br />

28. mamardaSvili merab, `CaxSuli fiqri _ saubrebi ani epelbuanTan~,<br />

gamomcemloba `Celmi~, Tbilisi, 1992.<br />

29. msxilaZe goCa, `ironia, rogorc germanuli romantizmis ZiriTadi<br />

esTetikuri kategoria~, sadisertacio naSromi, iv. javaxiSvilis<br />

saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti, 2005.<br />

30. nicSe fridrix, `ese ityoda zaratustra~, Tbilisi, 1993.<br />

31. norakiZe vladimer, `xasiaTis fsiqologia da mxatvruli<br />

literatura~, gamomcemloba `sabWoTa saqarTvelo~, Tbilisi, 1969.<br />

174


32. platoni, `ioni~, `didi hipia~, `menoni~, Tbilisi, `nakaduli~, 1974.<br />

33. platoni, `nadimi~, Tbilisi, 1964.<br />

34. platoni, `fedoni~, Tbilisi, 1966.<br />

35. sartri Jan pol, `sarkis meore mxare~, gamomcemloba `lomisi~,<br />

Tbilisi, 1993.<br />

36. sanaia manana, `yofiereba da drodan, drodan yofierebisaken~,<br />

wignidan `martin haidegeri _ dabadebidan asi wlis aRsaniSnavad~,<br />

avtorTa koleqtivi, Tbilisis saxelmwifo universitetis<br />

gamomcemloba, 1991.<br />

37. sanebliZe nikoloz, `m. haidegeri da v. humboldti~, wignidan<br />

`martin haidegeri _ dasabamidan asi wlis aRsaniSnavad~, avtorTa<br />

koleqtivi, Tbilisis saxelmwifo universitetis gamomcemloba,<br />

1991.<br />

38. teni ipolit, `xelovnebis filosofia~, gamomcemloba<br />

`saqarTvelo~, Tbilisi, 1990.<br />

39. tyemalaZe anzor, `esTetika, nawili I _ esTetika, rogorc<br />

mecniereba~, Tbilisi 2000.<br />

40. uznaZe dimitri, `omis filosofia~, Jurnali `arsi~, #1, Tbilisi,<br />

1993.<br />

41. uznaZe dimitri, `anri bergsoni~, Tbilisi, 1920.<br />

42. fuko m. `sityvebi da sagnebi~, gamomcemloba `diogene~, Tbilisi,<br />

2004.<br />

43. qavTaraZe Tamar, `martin haidegeris hermenentikuli moZRvrebis<br />

zogierTi aspeqti~, `saqarTvelos mecnierebaTa akademiis macne~,<br />

filosofiis seria, Tbilisi, 2006.<br />

44. qarumiZe zurab, `ena da dro~, wignidan `martin haidegeri _<br />

dasabamidan asi wlis aRsaniSnavad~, avtorTa koleqtivi, Tbilisis<br />

saxelmwifo universitetis gamomcemloba, 1991.<br />

45. yulijaniSvili akaki, `esTetika~, gamomcemloba `meridiani~,<br />

Tbilisi, 2006.<br />

46. yulijaniSvili akaki, `kulturologia~, Tbilisi, 2001.<br />

47. Sopenhaueri artur, ~cxovrebiseuli sibrZnis aforizmebi~,<br />

gamomcemloba `lomisi~, Tbilisi, 1994.<br />

175


48. cincaZe giorgi, `gagebis meTodi filosofiaSi da pirovnebis<br />

problema~, gamomcemloba `mecniereba~, Tbilisi, 1975.<br />

49. cercvaZe lali, `geniosis problema germanul klasikur<br />

esTetikaSi~, gamomcemloba `mecniereba~, Tbilisi, 1988.<br />

50. WavWavaZe niko, `esTetikis sakiTxebi~, gamomcemloba `sabWoTa<br />

saqarTvelo~, Tbilisi, 1958.<br />

51. WeliZe meri, `elinizmis filosofia~, Tbilisis universitetis<br />

gamomcemloba, Tbilisi, 1992.<br />

52. WeliZe meri, `elinizmis filosofia adrindeli qristianobis<br />

epoqaSi~, Tbilisis universitetis gamomcemloba, 1998.<br />

53. WeliZe meri, revaz gordeziani, `Zveli aRmosavleTis filosofia<br />

(indoeTi, CineTi)~, Tbilisis universitetis gamomcemloba,<br />

Tbilisi, 2001.<br />

54. haidegeri martin, `yofiereba da dro~, Tbilisi, 1989.<br />

55. haidegeri martin, `dasabami xelovnebis qmnilebisa~, gamomcemloba<br />

`goni~, Tbilisi, 1992.<br />

56. haidegeri martin, `TemSara~, wignidan `martin haidegeri _<br />

dabadebidan asi wlis aRsaniSnavad~, avtorTa koleqtivi,<br />

Tbilisis saxelmwifo universitetis gamomcemloba, Tbilisi, 1991.<br />

57. haidegeri martin, `holderlini da poeziis arsi~, Jurnali `arsi~,<br />

#1, 1993.<br />

58. holderlini fridrix, `hiperioni anu gandegili saberZneTSi~,<br />

gamomcemloba merani, Tbilisi, 1982.<br />

59. hegeli, `gonis filosofia~, gamomcemloba `mecniereba~, Tbilisi,<br />

1984.<br />

60. hegeli, `logikis mecniereba~ Tbilisi, 1962.<br />

61. hegeli, `esTetika~, t. I, Tbilisi, 1973.<br />

62. avtorTa koleqtivi, `XX saukunis burJuaziuli filosofia~,<br />

Tbilisi, 1970.<br />

63. Jurnali `arsi~, #2, gamomcemloba `arsi~, Tbilisi, 1995.<br />

64. avtorTa koleqtivi, `esTetikisa da xelovnebaTmcodneobis<br />

sakiTxebi~, I, Tbilisis universitetis gamomcemloba, 1973.<br />

176


65. avtorTa koleqtivi, `narkvevebi filosofiis istoriaSi~,<br />

Tbilisis universitetis gamomcemloba, Tbilisi, 1993.<br />

66. Бодреяр Ж. «Прозрачность зла», (Интернет-версия).<br />

67. Бодреяр Ж. «Екстаз и инерция», (Интернет-версия).<br />

68. Белза Игорь, «Исторические судьбы романтизма и музыка», Издательство<br />

«Музика». Москва, 1985.<br />

69. Бегиашвили Арчил, «Структура метафилософии», Издательство тбилиского<br />

университета, 1993.<br />

70. Бур М. Иррлиц Г. «Притязание разума», Москва, «прогресс», 1978.<br />

71. Гадамер Г. «Истина и метод», Москва, «Прогресс», 1988<br />

72. Гадамер Г. «Актуальность прекрасного», Москва, «искусство», 1991.<br />

73. Гегель, «Наука логики», Т.I, Москва 1970.<br />

74. Гегель, «Сочинения», Т.IV, Москва, 1956.<br />

75. Гартман Н. «Эстетика», Издательство инностранной литератури, Москва, 1958.<br />

76. Галеев Б,. «Светомузыка: становление и сущность нового искусства», Казань,<br />

1976.<br />

77. Декарт Р., «Избранные произведения», Москва, 1950.<br />

78. Зись А. «Выди искусcтва», Народный университет, факультет литератури и<br />

искусства, издательство «знание», Москва, 1979.<br />

79. Илин И., «Постструктурализм, деконструктивизм, постмодернизм», Москва,<br />

«Интрига», 1996.<br />

80. Кант И., «Собранные сочинения в шести томах», Т. V, Москва, 1966.<br />

81. Кант И., «Собранные сочинения в шести томах», Т. VI, Москва, 1966.<br />

82. Коссак Эжи, «Екзистенциализм в философии и литературе», «Политиздат»,<br />

Москва, 1980.<br />

83. Куманецкий Казимеж, «История културы древней Греции и Рима»,<br />

Издательство «Высшая школа», Москва, 1990.<br />

84. Ничше Фридрих, «Воля к власти», 1910.<br />

85. Степанов Г.П. «Синтез искусств», «Знание», Ленинград, 1976.<br />

86. Фихте И.Г., «Избранные сочинения», Москва, 1916.<br />

177


87. Хаидеггер Мартин, «Проблема Человека в западной философии», Москва, 1988.<br />

88. Хосе Ортега и Гасети, «Дегуманизация искусство». Москва, 1991.<br />

89. Шпенглер О., «Закат европи», Т. I, Москва, 1923.<br />

90. Ясперс К., «Смысл и назначения истории», Москва, 1994.<br />

91. Шеллинг Ф. «Сочинения в двух томах», Т. II, Москва, «Мысл», 1989.<br />

92. Шеллинг Ф. «Система трансцендентального идеализма», Москва, 1936.<br />

93. Яковлев Е.Г. «Искусство и мировые религии», «Знание», Москва, 1972.<br />

94. «Французская семиотика», Москва, «Прогресс» , 2000.<br />

95. «Постмодернизм» - Энциклопедия, Минск, 2001.<br />

96. «Иностранная литература», №5, Москва, 1960<br />

97. «Современная западная философия» (словарь), Москва, Издательство<br />

политической литературы, 1991;<br />

98. Bollnow L. „Studien zur Hermeneutik”, Freiburg _ München, 1982.<br />

99. Buber M. „Das Problem des Menschen“, Heidelberg, 1982.<br />

100. Dielthey W. „ Das leben Sleiermachers”, Bd II, Berlin, 1966,<br />

101. Kafka Franc, „Erzählungen”, Leipzig, 1985.<br />

102. Schleiermacher F. „Sämmtliche werke”, I, Abteilung zur Theologie, siebenter<br />

Band, Berlin, 1838.<br />

103. Wach J. „Das Verstehen“, Tübingen, 1926.<br />

104. „Seminar: philosophische hermeneutik“, Frankfurt am Mein, 1976.<br />

178

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!