03.04.2015 Views

globaluri ekologia

globaluri ekologia

globaluri ekologia

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

Eelizbar elizbaraSvili<br />

nikoloz sulxaniSvili<br />

<strong>globaluri</strong> <strong>ekologia</strong><br />

Tbilisi<br />

2009


Telavis iakob gogebaSvilis saxelobis<br />

saxelmwifo universiteti<br />

e.elizbaraSvili, n.sulxaniSvili<br />

<strong>globaluri</strong> <strong>ekologia</strong><br />

damxmare saxelmZRvanelo<br />

Tbilisi<br />

2009<br />

1


Uuak 57.026: 551.5<br />

Ddamxmare saxelmZRvanelos Sinaarsi Seesabameba<br />

moqmed saswavlo programebs da gankuTvnilia<br />

sabunebismetyvelo da sasoflo-sameurneo<br />

specialobebis studentebisaTvis. is agreTve gamoadgeba<br />

<strong>globaluri</strong> ekologiis sakiTxebiT dainteresebul<br />

doqtorantebs, maswavleblebs da sazogadoebis farTo<br />

wreebs.<br />

redaqtori: geografiis mecnierebaTa doqtori<br />

m.elizbaraSvili<br />

rezenzentebi: geografiis mecnierebaTa doqtori<br />

l.qarTveliSvili<br />

soflis meurneobis mecnierebaTa<br />

kandidati m.melaZe<br />

ISBN 978-9941-0-1587-8<br />

2


Sinaarsi<br />

gv.<br />

G<strong>globaluri</strong> ekologiis sagani ----------------------------------5<br />

Tavi 1. biosfero da geografiuli garsi -----------------8<br />

1.1. sicocxlis warmoSoba dedamiwaze.<br />

biosferos warsuli ------------------------------------------------8<br />

1.2. biosferos struqtura ------------------------------------------11<br />

1.3. geografiuli garsis mTlianobis kanoni ------------17<br />

1.4. biosferos momavali --------------------------------------------20<br />

Tavi 2. ekologiuri faqtorebi -------------------------------23<br />

2.1. ekologiuri faqtorebi da mcenareuli safari---23<br />

2.2. ekologiuri faqtorebi da cxovelTa samyaro ---26<br />

2.3. biocenozebi -----------------------------------------------------------29<br />

Tavi 3. atmosferos ekologiuri problemebi ----------30<br />

3.1. garemos gamWuWyianebel nivTierebaTa buneba da<br />

Tvisebebi --------------------------------------------------------------30<br />

3.2. atmosferos gaWuWyianebis gavlena adamianze,<br />

mcenareTa da cxovelTa samyaroze -----------------------32<br />

3.3. atmosferos <strong>globaluri</strong> daWuWyianeba ------------------34<br />

3.4. atmosferos gaWuWyianeba moZravi wyaroebidan ----35<br />

3.5. qalaqis klimatis antropogenuri cvlilebebi ---37<br />

Tavi 4. hidrosferos ekologiuri problemebi -------39<br />

4.1. wylis ZiriTadi momxmareblebi -----------------------------39<br />

4.2. sameurneo moRvaweobis gavlena xmeleTis<br />

wylebze --------------------------------------------------40<br />

4.3. msoflio okeanis dabinZurebis wyaroebi da<br />

saxeobebi -------------------------------------------------------------42<br />

4.4. msoflio okeanis wylebis gaWuWyianebis<br />

Tanamedrove mdgomareoba ------------------------------------44<br />

Tavi 5. liTosferos ekologiuri problemebi -------46<br />

5.1. sameurneo moRvaweobis gavlena niadagebze -------46<br />

5.2. niadagebis radiaqtiuli gaWuWyianeba ---------------47<br />

5.3. Rvarcofuli procesebi ---------------------------------------49<br />

Tavi 6. <strong>globaluri</strong> daTboba da gaudabnoeba ---------52<br />

6.1.<strong>globaluri</strong> daTboba --------------------------------------------52<br />

6.2.gaudabnoeba da masTan brZolis konvencia -------- 53<br />

6.3.gaudabnoebis ZiriTadi raionebi ----------------------------55<br />

6.4.gaudabnoebis ZiriTadi bunebrivi faqtori –<br />

gvalva ---------------------------------------------------------------------57<br />

6.5.gaudabnoebis anTropogenuri faqtorebi ---------------60<br />

3


6.6.gvalvebi da gaudabnoebis problema<br />

saqarTveloSi ------------------------------------------------------61<br />

Tavi 7. garemos dacva ------------------------------------------------65<br />

7.1 .biosferos regulirebis problema --------------------65<br />

7.2. zedapriuli wylebis dacva gaWuWyianebisagan -67<br />

7.3. zRvis garemos dacva gemebis eqspluataciis<br />

dros -------------------------------------------------------------------69<br />

7.4. mniSvnelovani saerTaSoriso SeTanxmebebi<br />

zRvis garemos dacvis dargSi ---------------------------70<br />

7.5. niadagis radiaqtiur gaWuWyianebasTan<br />

brZolis meTodebi ---------------------------------------------72<br />

7.6. gvalvasa da gaudabnoebasTan brZolis meTodebi73<br />

literatura ------------------------------------------------------------76<br />

4


G<strong>globaluri</strong> ekologiis sagani<br />

<strong>ekologia</strong> berZnuli warmoSobis sityvaa,<br />

„oikos“_niSnavs sacxovrebel adgils. es termini 1869<br />

wels Semoitana gamoCenilma biologma e.hekelma. dRes<br />

ekologiis qveS igulisxmeba mecniereba organizmebis da<br />

garemos urTierT mimarTebaTa Sesaxeb. aqedan<br />

gamomdinare ekologiuri problemebiT dainteresebulni<br />

arian sxvadasxva dargis specialistebi - botanikosebi,<br />

zoologebi, niadagmcodneebi, geografebi,<br />

paleontologebi, geofizikosebi, geoqimikosebi da sxva.<br />

Tu aRniSnul urTierTmimarTebas ganvixilavT<br />

globalur masStabSi, anu ganvixilavT<br />

urTierTmimarTebas sazogadoebasa da geografiul<br />

garemos Soris maSin saqme gveqneba globalur<br />

ekologiur problemebTan, romlebic uSualod exeba<br />

geografiul sivrces, geografiul garss, mTlianad<br />

dedamiwas, mis biosferos, mosaxleobas, yvela<br />

Tanamedrove saxelmwifos da bolos dedamiwaze<br />

mcxovrebi yvela admianis interesebs. es problemebi<br />

dedamiwis ekologiis, anu geoekologiis problemebs<br />

warmoadgens.<br />

samecniero-teqnikuri revoluciis pirobebSi<br />

gauTvaliswinebeli maStabebi miiRo biosferos<br />

gaWuWyianebam. gamaWuWyianebel nivTierebaTa mravali<br />

saxeoba, maT Soris metalebi, mtveri, pesticidebi,<br />

radiaqtiuri nivTierebani, atmosferos da hidrosferos<br />

cirkulaciuri procesebis Sedegad scildeba<br />

regionalur dones da vrceldeba <strong>globaluri</strong><br />

maStabebiT. amiT Cveni planeta gadaiqmneba erTian<br />

teqnobiologiur sistemad. aseTi gardaqmnebi<br />

biologiur garemoSi ukvalod ar Caivlis<br />

adamianebisaTvis. medikosebis gamokvlevebis Tanaxmad<br />

samrewvelo sawarmoTa gamonabolqvebi Seicaven 150-mde<br />

nivTierebas, romlebic seriozul zians ayeneben<br />

adamianis janmTelobas. adamianis mravali dRevandeli<br />

daavadeba ukavSirdeba bunebriv garemoSi qimiuri<br />

warmoebis produqtebis da satransporto saSualebebis<br />

gamonabolqvebis arsebobas. amasTanave gamaWuWyianebel<br />

nivTierebaTa did nawils axasiaTebs mutagenuri<br />

5


Tvisebebi, romelTac unari aqvT gavlena moaxdinon<br />

adamianis STamomavlobaze.<br />

<strong>globaluri</strong> masStabiT garemos gauaresebis<br />

mizezebi amiT ar amoiwureba. SeiZleba CamoiTvalos<br />

uamravi, maT Soris rogorc antropogenuri, ise<br />

bunebrivi faqtori, romlebic uaryofiT gavlenas<br />

axdenen garemoze da globalur ekologiur problemebs<br />

qmnian. Tanamedroveobis erT-erTi mniSvnelovani<br />

ekologiuri problema <strong>globaluri</strong> daTbobaa.<br />

amrigad, adamianis mier bunebis arasworma<br />

eqspulataciam Tavisi Sedegi gamoiRo, anu sxvanairad<br />

rom vTqvaT, sistemam „adamiani_buneba“<br />

funqcionalurad Caketili saxe miiRo. buneba<br />

gadaamuSavebs adamianis sameurneo moRvaweobis Sedegebs<br />

axal faqtorebad, romlebic SemdgomSi gvevlinebian<br />

adamianis sazianod. amitom, didi mniSvneloba aqvs<br />

zogadi samecniero koncefciis SemuSavebas, ris<br />

safuZvelzec SesaZlebeli gaxdeboda ganxorcieldes<br />

mizandasaxuli procesi sazogadoebis da bunebis<br />

urTierTqmedebis Sesaxeb Tavisi optimaluri SedegebiT.<br />

swored am Teoriuli ganzogadebis konceptualuri<br />

safuZveli unda Seqmnas integralurma samecniero<br />

mimarTulebam- globalurma <strong>ekologia</strong>m.<br />

amrigad <strong>globaluri</strong> ekologiis ZiriTadi mizania<br />

sazogadoebis da garemos urTierTqmedebis procesis<br />

ganviTarebis da srulyofis optimaluri gzebis<br />

gansazRvra adamianis mavne zemoqmedebis minimumamde<br />

dayvaniT. aqedan gamomdinare savsebiT gasagebia<br />

Tanamedrove periodSi ekologiuri ganaTlebis<br />

gazrdili mniSvneloba. amaze miuTeTebda jer kidev 1977<br />

wels TbilisSi iuneskos xaziT Catarebuli specialuri<br />

konferenciis dadgenileba, romlis Tanaxmadac mudmivi<br />

ekologiuri ganaTleba da aRrzda unda danergiliyo<br />

dawyebuli sabavSvo baRebidan , saSualo da umaRles<br />

skolebSi, agreTve umaRlesi kvalifikaciis kadrebis<br />

gadamzadebis gziT. dRes ekologiuri momzadeba<br />

esaWiroeba rogorc rigiT, ise xelmZRvanel muSakebs da<br />

specialistebs, ekonomikis TiTqmis yvela dargis<br />

sferoSi. samwuxarod saWiro raodenobis gamocdili<br />

momzadebuli pedagogiuri kadrebis ukmarisoba da<br />

6


Sesabamisi saxelmZRvaneloebis ar arseboba xels<br />

uSlis mosaxleobas ekologiur ganswavlulobaSi.<br />

saqarTveloSi ekologiuri ganaTlebis<br />

gaumjobesebis erT-erTi mcdeloba iyo Telavis<br />

i.gogebaSvilis saxelobis saxelmwifo universitetSi<br />

geografia-ekologiis specialobis gaxsna. universitetma<br />

am specialobis 10-ze meti gamoSveba ganaxorciela,<br />

ramac dadebiTi roli Seasrula regionis Sesabamisi<br />

samsaxurebis maRalkvalificiuri kadrebiT<br />

dakompleqtebis saqmeSi.<br />

zogadi geoekologiis kursi Telavis<br />

i.gogebaSvilis saxelobis saxelmwifo universitetSi<br />

ikiTxeba geografia-ekologiis specialobis gaxsnis<br />

dRidan meore kursis pirvel da meore semestrebSi.<br />

amJamad <strong>globaluri</strong> <strong>ekologia</strong> amJamad ikiTxeba rig<br />

sabunebismetyvelo da sasoflo-sameurneo<br />

specialobebze. avtorebis mier sagnis wlebis manZilze<br />

wakiTxvis Sedegad miRebuli gamocdileba daedo<br />

safuZvlad winamdebare saxelmZRvanelos Sedgenas.<br />

avtorebi acnobiereben, rom damxmare<br />

saxelmZRvanelo ar aris moklebuli xarvezebs da<br />

siamovnebiT miiReben SeniSvnebs da rCevebs, rac<br />

gaTvaliswinebuli iqneba misi Semdgomi gamocemis<br />

dros.<br />

7


Tavi 1. biosfero da geografiuli garsi<br />

1.1. sicocxlis warmoSoba dedamiwaze. biosferos<br />

warsuli<br />

biosfero berZnuli warmoSobis sityvaa da niSnavs<br />

”sicocxlis garss“. is gulisxmobs da aerTianebs<br />

atmosferos qveda nawils, hidrosferos mTlianad da<br />

liTosferos zeda nawils, romelic dasaxlebulia<br />

cocxali organizmebiT..<br />

biosfero warmoiSva dedamiwaze cocxali<br />

organizmebis warmoSobisTanave, daaxlovebiT 3,5-3,8<br />

miliardi wlis ukan. misi warmoSobis sakiTxi jer<br />

kidev ar aris srulad Seswavlili. dReisaTvis<br />

cnobilia mravali hipoTeza, romlebic pirobiTad<br />

SeiZleba daiyos or jgufad _ sicocxlis kosmosur da<br />

miwier warmoSobis hipotezebad. pirvels miekuTvneba<br />

mosazrebebi, romelTa mixedviTac cocxali organizmi<br />

dedamiwaze Semovida kosmosidan, xolo meore jgufs<br />

miekuTvneba hipotezebi imis Sesaxeb, rom sicocxle<br />

warmoiSva uSualid dedamiwaze.<br />

sicocxlis warmoSobis kosmosuri hipotezebi<br />

gabatonebuli iyo XIX saukuneSi da mas mxars uWerdnen<br />

iseTi cnobili mecnierebi, rogorebic iyvnen kelvini da<br />

helmholci. isini Tvlidnen, rom cocxali organizmebi<br />

dedamiwaze Semoitana meteoriteebma. ra Tqma unda am<br />

hipotezas obieqturi safuZvlebi ar gaaCnda da is<br />

miviwyebul iqna, Tumca dResac, civilizaciis<br />

Tanamedrove pipobebSi am mimarTulebiT axleburad<br />

daisva sakiTxi, kerZod, xom ar SeiZleba cocxali<br />

organizmebi Semosulyvnen dedamiwaze sxva<br />

civilizaciis kosmosuri xomaldebis saSualebiT?<br />

kosmosuri sicocxlis Zieba intensiurad<br />

mimdinareobs dedamiwis pirveli xelovnuri<br />

Tanamgzavris gaSvebis dRidan. amis paralelurad<br />

tardeba agreTve radio informaciis miRebis cdebi<br />

aramiwieri civilizaciebidan, am mizniT gamoyenebuli<br />

cdebis arsebuli istoria imdenad xanmoklea, rom<br />

TviTon es droc ar aris sakmarisi radiotalRuri<br />

signalebis gasacvlelad dedamiwasa da Cveni<br />

galaqtikis sxva planetebs Soris, amitomac akademikosi<br />

m.budiko aRniSnavs, rom “Znelia iTqvas amomwuravi<br />

8


pasuxi am sakiTxis Sesaxeb, radganac Cven ar gagvaCnia<br />

dedamiwaze ciuri sxeulebidan sicocxlis Semotanis<br />

raime konkretuli faqti, Tumca arc misi sawinaaRmdego<br />

faqti gvaqvs”.<br />

hipotezebis meore jgufis Tanaxmad sicocxlis<br />

warmoSoba dedamiwaze dakavSirebulia aracocxali<br />

nivTierebebis gardaqmnasTan cocxalSi. am azrs<br />

iziarebdnen XIX saukunis gamoCenili mecnierebi<br />

lamarki, darvini da sxvebi. am hipotezis detaluri<br />

damuSaveba mogvca akademikosma a.oparinma. man dauSva<br />

dedamiwaze iseTi pirveladi organizmebis arseboba,<br />

romelTaTvisac nivTierebaTa cvla mimdinareobda<br />

Jangbadis monawileobis gareSe, maT ewodaT anairobuli<br />

baqteriebi. a.oparinis mier moyvanili mosazrebebi<br />

Tanamedrove periodSi ukve damtkicda<br />

eqsperimentuladac.<br />

varaudoben, rom uZveles biosferos ekava<br />

gansazRvruli adgili dedamiwaze da Sedgeboda e.w.<br />

“sicocxlis kunZulebis” jgufisagan, sadac primitiuli<br />

organizmebi poulobdnen Tavisi arsebobisaTvis<br />

keTilsasurvel pirobebs. am kunZulebisaTvis<br />

gavrcelebis adgilebi dRemde ucnobia.<br />

geoqronologiuri skalis Tanaxmad sicocxlis<br />

warmoSoba dedamiwaze TariRdeba 3.8 miliardi wlis<br />

win. uZveles cocxal arsebaTa ricxvs miekuTvnebodnen<br />

baqteriebi da wyalmcenareebi.<br />

kambriul periodamde warmoiSva sxvadasxva saxis<br />

mcenareebi da frinvelebi, maT Soris mravalujrediani<br />

formebi. varaudoben, rom kembriulamdeli periodis<br />

cocxali organizmebi cxovrobdnen mxolod<br />

hidrosferoSi. kambriul periodSi, daaxlovebiT 570<br />

milioni wlis ukan moxda cocxali bunebis radikaluri<br />

cvlileba. am dros warmoiSva pirveli xerxemliani<br />

cxoveli. amis Semdeg paleozouri eris pirvel<br />

naxevarSi fauna da flora TandaTanobiT ivseboda<br />

sxvadasxva saxis axali formebiT. amasTan erTad iwyeba<br />

am formebis gavrceleba xmeleTze da haerSi. kerZod, am<br />

dros gaCndnen sxvadasxva saxis qvewarmavlebi da<br />

giganturi mwerebi. am eris meore naxevarSi ukve didi<br />

9


farTobebi ekava maRali xeebisagan Semdgar tyeebs.<br />

izrdeboda xegvimrebi, Svitebi da likopodiumebi.<br />

mezozouri eris dasawyisi(230 mln wlis ukan)<br />

xasiaTdeba SedarebiT Raribi mcenareuli safariT da<br />

cxovelTa samyaroTi. amis mizezi iyo klimaturi<br />

pirobebis mkveTri cvlileba. kerZod, paleozouri eris<br />

dasasruls moxda gamyinvareba. amis gamo amowyda<br />

cxovelTa mravali saxeoba da ganadgurda mcenareuli<br />

safari. mezozouri eris ganmavlobaSi moxda<br />

frinvelebis da ZuZumwovrebis gaCena. zRvebSi<br />

binadrobdnen didi mtaceblebi _ iqtiozavrebi.<br />

xmeleTze binadrobdnen udidesi dinozavrebi, xolo<br />

haerSi dafrinavdnen didkbila xvlikebi.<br />

mezozouridan kainozourSi gardamavali<br />

periodi(70-80 mln wlis ukan) kritikuli aRmoCnda. am<br />

dros Seesabameba cocxali organizmebis, maT Soris<br />

dinozavrebis, masobrivi amowyveta. aRniSnuli movlena<br />

ukavSirdeba bunebrivi pirobebis mkveTr cvalebadobas,<br />

kerZod, temperaturis dawevas da haerSi Jangbadis<br />

raodenobis Semcirebas. miuxedavad amisa, akademikos<br />

m.budikos azriT, msgavs pirobebs ar SeeZlo gamoewvia<br />

cocxali organizmebis masobrivi amowyveta, radganac es<br />

procesebi mimdinareobda milioni wlebis manZilze da<br />

mas TandaTan unda Seguebodnen cocxali organizmebi.<br />

amitom am movlenebs ukavSireben e.w. vulkanur da<br />

meteoritul hipotezebs, romelTa Tanaxmadac romelime<br />

mZime asteroidis dacema dedamiwaze gamoiwvevs misi<br />

qerqis dazianebas mniSvnelivan sivrceze, ris Sedegadac<br />

mosalodnelia vulkanuri movlenebis gaaqtiureba. es<br />

ukanaskneli ki gamoiwvevs dedamiwis temperaturis<br />

mkveTr dacemas. aseTi azri gamoTqmuli iyo 1981 wels<br />

amerikis SeerTebul StatebSi da 1983 wels dasavleT<br />

berlinSi Catarebul specialur samecniero TaTbirebze.<br />

mesameuli periodis dasawyisSi momravlda<br />

ZuZumwovrebi da frinvelebi, gamoCndnen daTvebis,<br />

antilopebis, irmebis pirveli saxeobebi, amave dros<br />

warmoiSva adamianis msgavsi maimuni.<br />

TviT adamians da mis winapars miakuTvneben<br />

hominidTa ojaxobas. sxvadasxva qveynebSi aRmoCenilia<br />

hominidTa ojaxis naSTebi, romlebic cnobilia<br />

10


avstralopitebis saxeliT. isini iTvlebian adamianis<br />

uSualo winaprebad, maTi asaki daaxlovebiT 5 milioni<br />

welia.<br />

evoluciis Semdgom etapze moxda<br />

avstralopitekebis dayofa masiur avstralopitekebad,<br />

romlebic SemdgomSi mTlianad amowydnen da<br />

homonidebad, kerZod homo gabilis da homo ereqtus<br />

saxiT. pirveli Sromis iaraRebis povna ukavSirdeba<br />

swored homo gabiliss da daaxlovebiT 2-2,2 mln wlis<br />

asakisaa. evoluciis Semdgom etapze Camoyalibda<br />

Tanamedrove adamiani(homo sapiens). es moxda 40 aTasi<br />

wlis win. swored aqedan iwyeba adamianis aqtiuri<br />

zemoqmedeba biosferoze.<br />

adamianis sameurneo saqmianobam, gansakuTrebiT<br />

gasul saukuneSi, mniSvnelovnad imoqmeda biosferozegaanadgura<br />

cocxali organizmebis mravali saxeoba,<br />

gaizarda atmosferoSi naxSirorJangis koncentracia,<br />

Seicvala hava.<br />

1.2.biosferos struqtura<br />

atmosfero. atmosfero warmoadgens dedamiwis<br />

airovan garss. atmosfero dedamiwaze sicocxlis<br />

arsebobisaTvis erT-erTi umniSvnelovanesi faqtoria.<br />

igi saWiroa ara marto cocxali organizmebisaTvis,<br />

aramed is icavs dedamiwas gadaxurebisagan,<br />

gacivebisagan, meteoruli sxeulebisagan da kosmosuri<br />

sxivebisagan. dedamiwis Tanamedrove atmosfero<br />

warmoadgens pirvelyofili, dedamiwis zedapirze<br />

daaxloebiT 3-4 miliardi wlis win dawyebuli<br />

evoluciis saboloo Sedegs. am periodis ganmavlobaSi<br />

mravaljer Seicvala atmosferos Tvisebebi da<br />

Sedgeniloba.<br />

dedamiwis atmosferos parametrebis gazomvis<br />

istoria moicavs mxolod ukanasknel or saukunes,<br />

amitom Znelia vilaparakoT misi warmoSobis da<br />

ganviTarebis yvela detalze. dReisaTvis cnobilia<br />

ramodenime hipoTeza pirveladi atmosferos Tvisebebisa<br />

da Sedgenilobis Sesaxeb. erTerTi pirveli hipoteza<br />

gamoTqva l.pasterma XIX saukunis meore naxevarSi. man<br />

dauSva, rom pirveladi atmosfero ar Seicavda Jangbads<br />

11


da Cven planetaze cocxali organizmebis pirvel<br />

saxeobas warmoadgendnen anairobuli baqteriebi,<br />

romelTaTvisac nivTierebaTa cvla mimdinareobda<br />

Jangbadis monawileobis gareSe. anairobuli baqteriebis<br />

mravali saxeoba dResac arsebobs.<br />

zogierTi mecnieris azriT pirvelad dedamiwa<br />

warmoadgenda gavarvarebul planetas, romelzec<br />

moqmedebda uamravi vulkani, saidanac amoifrqveoda<br />

wylis orTqli da kidev uamravi sxva nivTiereba. wylis<br />

orTqlis kondensaciis Sedegad modioda naleqi da<br />

grovdeboda wyali. yofili sabWoTa mecnierebis mier<br />

damuSavebuli hipoTeza uaryofda am azrs, maTi<br />

SexedulebiT dedamiwa arasodes yofila gavarvarebuli<br />

planeta, aramed is Tavidan Seiqmna, rogorc civi<br />

sxeuli, romelic TandaTan Tbeboda radiaqtiuri<br />

elementebis daSlis Sedegad gamoyofili siTbos<br />

xarjze. maTi azriT atmosferos Camoyalibeba daiwyo<br />

dedamiwis CamoyalibebasTan erTad, vardnili<br />

meteoritebisa da kosmosuri sxeulebidan gamoyofili<br />

airebis xarjze.<br />

meoce saukunis 20-ian wlebSi ingliselma<br />

biologma i.heldenma daadgina, rom pirvelyofili<br />

atmosfero Seicavda wylis orTqls, naxSiroJangs da<br />

amiaks. misi azriT es nivTierebebi warmoadgenen pirveli<br />

organuli SenaerTebis warmoqmnis safuZvels. garda<br />

amisa arsebobda kidev sxva Sexedulebebi pirvelyofili<br />

atmosferos warmoSobis da ganviTarebis irgvliv.<br />

kerZod, heldenis Sexedulebebs ar iziarebda a.oparini,<br />

romlis azriTac Tavdapirvelad atmosferos<br />

SemadgenlobaSi iyo wyalbadi, wylis orTqli, amiaki da<br />

metani. gansxvavebul azrs gamoTqvamdnen agreTve sxva<br />

mecnierebic. magaliTad p.abelsoni Tvlida, rom Tavidan<br />

atmosfero mdidari iyo azotiT, wyalbadiT da<br />

naxSirorJangiT. isini ultraiisferi sxivebis<br />

moqmedebiT urTierTqmedebden erTmaneTTan, ramac<br />

gamoiwvia pirveladi organuli nivTierebis warmoqmna.<br />

am procesebis Sedegad, romelTa buneba, jerjerobiT,<br />

gaurkvevelia warmoiqmna SedarebiT rTuli ujredebi,<br />

romlebic mogvevlina, rogorc sicocxlis sawyisi.<br />

12


akademikos k.kondratievis azriT atmosferos<br />

SemadgenlobaSi Tavdapirvelad Sedioda<br />

wyalbadi,naxSirorJangi, naxSirbadi, gogirdwyalbadi,<br />

inertuli gazebi, amiaki da meTani. dedamiwaze<br />

sicocxlis arsebobisTvis saWiro Jangbadi warmoiSva<br />

da dagrovda ufro mogvianebiT. varaudoben, rom igi<br />

warmoiqmna wylis molekulebis da mzis radiaciis<br />

urTierTqmedebis Sedegad. es urTierTqmedeba iwvevda<br />

wylis molekulebis gaxleCvas wyalbadis da Jangbadis<br />

molekulebad, ris gamoc Tavisufali Jangbadi<br />

grovdeboda atmosferoSi. zogierTi mecnieri ar<br />

eTanxmeba am Sexedulebas, aramed isini Tvlian, rom<br />

Jangbadi aris dedamiwis zedapirze mimdinare<br />

fotosinTezis Sedegi. amrigad, rogorc Cans<br />

Tanamedrove atmosfero principulad gansxvavdeba<br />

pirvelyofili atmosferosagan.<br />

Tanamedrove atmosferos Tvisebebi da<br />

Sedgeniloba kargadaa Seswavlili. atmosferos<br />

SemadgenlobaSia 4 ZiriTadi da ramodenime<br />

meorexarisxovan airi, agreTve sxvadasxva minarevi,<br />

romelTac miekuTvneba wylis orTqli,ozoni,<br />

naxSirbadi, amiaki, sxvadasxva marilebi, mtveri da sxv.<br />

yvelaze didi raodenobiT atmosferoSi aris<br />

azoti. misi Semcveloba atmosferos qveda fenebSi 78%-<br />

ia. azots didi mniSvneloba aqvs cxovelTa samyarosa<br />

da mcenareul safarSi nivTierebaTe cvlisaTvis.<br />

biologiuri TvalsazrisiT atmosferos yvelaze<br />

aqtiuri airi Jangbadia. misi Semcveloba atmosferoSi<br />

21%-s Seadgens. argonis Semcveloba Seadgens 0,93%-s,<br />

xolo naxSirorJangis-0,03%-s. maT garda atmosfero<br />

Seicavs bevr nivTierebas myar da Txevad mdgomareobaSisxvadasxva<br />

mikroorganizmebs, marilis nawilakebs,<br />

mtvers da a.S.<br />

atmosferos saerTo masa 5,27*10.18 kg-ia. misi<br />

udidesi nawili moTavsebulia uSualod dedamiwis<br />

zedapirTan axlos. atmosferos masis naxevari<br />

moqceulia daaxlovebiT 5,5 km simaRlemde, misi 75%-11<br />

km simaRlemde,xolo 95%-20 km simaRlemde.<br />

atmosferoa ar gaaCnia gamokveTili zeda sazRvari,<br />

is TandaTan gadadis saplanetaTaSoriso sivrceSi.<br />

13


atmosferos meteorologiur sazRvrad pirobiTad<br />

miRebulia 1000-1200 km.<br />

atmosfero Tavisi aRnagobiTac ar aris<br />

erTgvarovani. fizikuri Tvisebebis, ZiriTadad<br />

temperaturis cvlilebis mixedviT, vertikaluri<br />

mimarTulebiT ganasxvaveben atmosferos xuT<br />

fenas:troposferos, stratosferos, mezosferos,<br />

Termosferos da egzosferos.<br />

troposfero vrceldeba dedamiwis zedapiridan<br />

daaxlovebiT 8-16 km simaRlemde. aq moTavsebulia<br />

atmosferos 75-80%. haeris temperature simaRlis<br />

mixedviT yovel km-ze ecema 5-6 –iT da troposferos<br />

zefa sazRvarze Seadgens ekvatorTan mcirdeba 60-mde,<br />

xolo polusebTan-45-mde.<br />

troposferos zemod ganlagebulia stratosfero,<br />

romelic vrceldeba daaxlovebiT 50 km-mde. aq<br />

temperature simaRlis mixedviT iwyebs matebas, risi<br />

mizezic aris ozonis warmoqmnasTan dakavSirebuli<br />

mimdinare qimiuri reaqciebi. ozoni warmoadgens<br />

warmoadgens Jangbadis gansakuTrebul formas.<br />

Jangbadis Cveulebrivi oratomiani molekulisagan<br />

gansxvavebiT(O2), ozoni Sedgeba misi samatomiani<br />

molekulisagan(O3). ozonis ZiriTadi masa Tavmoyrilia<br />

daaxlovebiT 25 km simaRleze. ozonis arsebobas<br />

atmosferoSi Zalze didi mniSvneloba aqvs, radganac is<br />

icavs dedamiwaze cocxal organizmebs mzis<br />

ultraiisferi sxivebis mavne da damRupveli<br />

moqmedebisagan.<br />

stratosferos zemod daaxlovebiT 80 km<br />

simaRlemde ganlagebulia mezosfero, anu saSualo<br />

fena. aq temperature simaRlis mixedviT klebas iwyebs.<br />

mezosferos cvlis Termosfero. TermosferoSi<br />

temperature simaRlis mixedviT Tavdapirvelad<br />

mkveTrad izrdeba, Semdeg ecema -100-mde, ris Semdegac<br />

kvlav iwyebs zrdas. Termosfero vrceldeba<br />

daaxlovebiT 600-800 km simaRlemde.<br />

atmosferos zeda fenas egzosfero warmoadgens. is<br />

yvelaze naklebad aris Seswavlili. Teoriuli<br />

gaangariSebebis Tanaxmad temperature simaRlis zrdiT<br />

14


izrdeba da daaxlovebiT 2000-mde aRwevs. egzosfero<br />

TandaTanobiT saplanetaTaSoriso sivrceSi gadadis.<br />

atmosferos zeda sam fenas aerTianeben erTi<br />

saxelwodebis qveS da uwodeben ionosferos. ionizaciis<br />

mizezi aris sxvadasxva airebis atomebis mier mzis<br />

energies STanTqma. ionosfero xasiaTdeba maRali<br />

eleqtrogamtareblobiT.<br />

Semadgenlobis TvalsazrisiT atmosferoSi<br />

ganasxvaveben or fenas-homosferos, romelic<br />

daaxlovebiT 100 km-mde vrceldeba, da heterosferos.<br />

pirvel maTganSi ZiriTadi airebis procentuli<br />

Sedgeniloba simaRlis mixedviT ar icvleba, mudmivi<br />

rCeba agreTve haeris molekuluri masa. meoreSi –haeris<br />

molekuluri masa simaRlis mixedviT mcirdeba.<br />

hidrosfero. hidrosfero dedamiwis wylis garsia.<br />

is moicavs msoflio okeanesa da kontinentur wylebs.<br />

msoflio okeanes ukavia dedamiwis Zedapiris farTobis<br />

71%, anu 361 mln.kv.km. CrdiloeT naxevarsferoSi<br />

msoflio okeanes ukavia 61%, xolo samxreTsi-81%.<br />

okeanis wylebis saerTo masa Seadgens 1300 mln.kub.km-s.<br />

msoflio okeane 4 nawilad iyofa: CrdiloeT<br />

yinulovani okeane, atlantikis okeane, indoeTis okeane<br />

da wynari okeane. amaTgan yvelaze didi, zedapiris<br />

farTobiT da siRrmiT aris wynari okeane. misi<br />

zedapiris farTobi 179 mln.kv.km-ia, saSualo siRrme 4<br />

km, xolo maqsimaluri siRrme 11,22 km. mas mosdevs<br />

atlantikis okeane, misi farTobi 93 kv.km-ia, saSualo<br />

siRrme _ 3,5 km, xolo maqsimaluri 9 km-ia. momdevnoa<br />

indoeTis okeane, farTobiT 75 mln.kv.km, saSualo siRrme<br />

2,9 km, maqsimaluri siRrme 7,4 km. yvelaze patara ki<br />

CrdiloeT yinulovani okeanea, farTobiT 13 mln.kv.km,<br />

saSualo siRrme 1,2 km, maqsimaluri siRrme 5,2 km.<br />

TiToeul okeanes gaaCnia Tavisi nawilebi: zRvebi<br />

da yureebi. zRvebi Tavisi geografiuli mdebareobis,<br />

hidrologiuri reJimis da kidev sxva maCveneblebis<br />

mixedviT iyofa Sida, naxevrad Caketil da Caketil<br />

zRvebad. ufro xSirad ki geografiuli mdebareobis<br />

mixedviT zRvebs yofen or did jgufad: Sida da<br />

ganapira zRvebad. Sida zRvebi metnaklebad Rrmad arian<br />

15


SeWrilni kontinentebSi, xolo ganapira zRvebi ki<br />

okeaneebs gamoeyofian kunZulebiT.<br />

hidrosferos miekuTvneba agreTve zedapiruli<br />

wylebi, miwisqveSa wylebi, wyaroebi, myinvarebi,<br />

mdinareebi da tbebi.<br />

myinvarebi Seicaven daaxloebiT 24 mln.kub.km<br />

wyals. misi daaxloebiT 90% modis antarqtidaze. wylis<br />

daaxlovebiT igive raodenobas warmoadgens miwisqveSa<br />

wylebi. msoflio wylis maragis yvela danarCeni<br />

mdgeneli gacilebiT naklebia. magaliTad. wylis<br />

maragi tbebSi Seadgens 0,18 mln.kub.km, mdinareebSi _<br />

0,002 mln.kub.km da a.S.<br />

varaudoben, rom hidrosferos wyali warmoiSva<br />

liTosferoSi mimdinare procesebis Sedegad. dedamiwam<br />

geologiuri istoriis manZilze gamoyo wylis<br />

orTqlisa da Txevadi wylis didi raodenoba. okeanis<br />

wyali warmoadgens Zalian rTul qimiur xsnars. igi<br />

Seicavs 60-ze met sxvadasxva komponents. gansakuTrebiT<br />

didi raodenobiT Seicavs qlors, natriums, magniums da<br />

gogirds. mineraluri nivTierebebis msgavsad igi<br />

Seicavs organul nivTierebebsac, romlis Semcvelobac<br />

1l-Si 2 mlgr-ia. okeanis wyalSi gaxsnilia agreTve<br />

sxvadasxva saxis gazebi. am airebs Soris gansakuTrebiT<br />

aRsaniSnavia Jangbadi da naxSirbadi. ukanasknelis (C)<br />

raodenoba okeaneSi 60-jer aRemateba misive raodenobas<br />

atmosferoSi. msoflio okeanis wylis saSualo wliuri<br />

temperatura Seadgens 17,8&-s, rac daaxloebiT 3&-iT<br />

maRalia haeris saSualo temperaturaze. amrigad zemoT<br />

Tqmulidan gamodis, rom okeane agrovebs siTbos did<br />

raodenobas, xolo acivebis Semdeg gadascems<br />

atmosferos. kontinenturi wylebi did gavlenas axdenen<br />

liTosferos zeda fenebze. upirveles yovlisa wyali<br />

warmoadgens fizikuri da qimiuri gamofitvis udides<br />

faqtors, amave dros didia misi gavlena kontinenturi<br />

gamyinvarebis zedapiris formis CamoyalibebaSi.<br />

liTosfero. liTosfero warmoadgens dedamiwis<br />

xmeleTis garss, magram biosferos SemadgenlobaSi<br />

Sedis ara mTliani liTosfero, aramed misi zeda<br />

nawili, romlis sisqec ar aRemateba ramodenime metrs.<br />

swored am fenaSia moTavsebuli cocxali organizmebis<br />

16


ZiriTadi masa. cnobilia, rom niadagebi yalibdeba mTis<br />

qanebis ngrevisgan warmoqmnili mineraluri<br />

nivTierebebis da organuli nivTierebebis Serevisa da<br />

urTierTqmedebis safuZvelze. am urTierTqmedebiT<br />

niadagSi warmoiSoba: fosfori, kaliumi, magniumi,<br />

natriumi, naxSirbadi da kidev sxva elementebi.<br />

organul nivTierebaTa niadagSi daSlis meore<br />

mniSvnelovani Sedegia is, rom am procesis dros<br />

gamoyofili naxSiroJangiT maragdeba atmosfero da<br />

hidrosfero.<br />

cocxali organizmebi. biosferos mniSvnelovan<br />

Semadgenel nawils warmoadgenen cocxali organizmebi.<br />

amJamad cnobilia mcenareTa daaxloebiT 500 000 da<br />

cxovelTa 1 500 000 saxeoba misi gavrceleba ara<br />

Tanabaria. umTavresad isini koncentrirebulni arian<br />

dedamiwis zedapirTan axlos. magaliTad, okeaneSi<br />

cocxali organizmebis umravlesoba gvxvdeba wylis<br />

zeda fenaSi, sadac aRwevs mzis radiacia, niadagSi da<br />

mis zedapirzec sadac aris cxovrebis<br />

damakmayofilebeli pirobebi.<br />

amave dros dedamiwaze gvxvdeba yinuliT dafaruli<br />

raionebi, sadac cocxali organizmebis raodenoba<br />

farTis erTeulze Zalian mcirea. aseT adgilebSi<br />

mxolod SemTxveviT Tu moxvdeba cocxali organizmi,<br />

xolo rac Seexeba mudmiv sicocxles iq ar aris.<br />

1.3. geografiuli garsis mTlianobis kanoni<br />

geografiul sivrces yofen oTx nawilad:<br />

1) axlo kosmosi _ misi qveda sazRvari dedamiwis<br />

zedapiridan 1500_2000 km-ze mdebareobs. aq<br />

aRiniSneba kosmosuri faqtorebis, dedamiwis<br />

magnituri da gravitaciuli velebis<br />

urTierTqmedeba.<br />

2) maRali atmosfero _ qvemodan SemosazRvrulia<br />

stratopauziT, zemodan axlo kosmosiT. aq xdeba<br />

kosmosuri sxivebis Sekaveba da gardaqmna. am<br />

fenaSi fiqsirdeba ozonis fena, romelic gvicavs<br />

17


mzis ultraiisferi gamosxivebis damRupveli<br />

dozebisagan.<br />

3) landSafturi garsi, igi moicavs sivrces<br />

stratopauzidan liTosferos zedafenis CaTvliT.<br />

4) qvefenili qerqi, romelsac ukavia miwis qerqis<br />

momdevno fenebi.<br />

rogorc am dayofidan Cans geogrefiuli garsi<br />

warmoadgens garss, romelSic erTmaneTs exeba,<br />

erTmaneTSi aRwevs da urTierTqmedebs liTosferos zeda<br />

nawili, atmosferos qveda nawili da hidrosfero.<br />

geografiuli garsis yoveli komponenti anu<br />

Semadgeneli nawili _ reliefi, niadagi, wylebi da<br />

organuli samyaro arsebobs da viTardeba sakuTari<br />

kanonebis mixedviT da am ganviTarebis procesSi<br />

TiToeuli maTgani ganicdis danarCeni komponentebis<br />

gavlenas. amrigad, geografiuli garsis arcerTi<br />

komponenti ar arsebobs da ar viTardeba izolirebulad,<br />

aramed isini erTmaneTTan mWidro kavSirSi imyofebian.<br />

yvela komponentebis urTierTqmedeba aerTianebT maT<br />

erTian materialur sistemad, romeli sistemis yvela<br />

nawili erTimeorezea damokidebuli da gavlenas axdens<br />

erTmaneTze. am sistemas specialistebi geokompleqss<br />

uwodeben.<br />

sistemis erTianoba imdenad didia, rom Tu<br />

geokompleqsSi an landSaftur garsSi romelime<br />

komponenti Seicvala, maSin masTan erTad yvela<br />

danarCenebic daiwyeben Secvlas. swored amaSi<br />

mdgomareobs geografiuli garsis mTlianobis kanoni.<br />

ganvixiloT Semdegi magaliTi: gamyinvarebis<br />

periodi, rodesac iqmneba uzarmazari myinvaruli<br />

safarebi, umTavresad msoflio okeanedan aorTqlebuli<br />

tenis xarjze, bunebrivia rom xdeba msoflio okeanis<br />

donis daweva. es ki Tavis mxriv gavlenas axdens<br />

mTel dedamiwaze, rogorc pirdapir ise iribad. pirdapiri<br />

gavlena mdgomareobs mniSvnelovani ubnebis amoSrobaSi<br />

ris Sedegadac<br />

zedapirze amodis kontinenturi TavTxelis<br />

garkveuli nawili. izrdeba materikebis farTobi,<br />

arqipelagebi gardaiqmnebian kunZulebad, erTiandebian<br />

18


O<br />

kunZulebi, materikebi da a.S. aman SesaZloa gamoiwvios<br />

cxovelTa da mcenareTa migracia.<br />

okeanis donis dawevis arapirdapiri anu iribi<br />

gavlena imaSi mdgomareobs, rom es procesi iwvevs am<br />

okianeebSi Camdinare mdinareebis siRrmiTi eroziis<br />

gaZlierebas. kerZod, xeobebis gaRrmavebas da saerTod<br />

xmeleTis reliefis intensiur danawevrebas.<br />

Tbil, anu gamyinvarebaTa Soris epoqaSi myinvarebi<br />

ukan ixeven da nadnobi wyali brundeba okianeebSi. amis<br />

Sedegad xdeba misi donis aweva, rac Tavis mxriv iwvevs<br />

kontinentebisa da kunZulebis danawevrebas, mdinareTa<br />

eroziis bazisiis awevas zeviT da garkveul wilad<br />

izRudeba xmeleTis florisa da faunis migracia. A<br />

amrigad, rogorc davinaxeT geografiuli garsi<br />

warmoadgens saocrad agebul meqanizms, sadac erT<br />

cvlilebas aucileblad moyvebaa meore anu warmoiSveba<br />

“jaWvuri reaqcia”. geografiuli garsis mTlianobis<br />

kanonidan gamomdinare aucilebelia amaTuim teritoriaze<br />

raime sameurneo zemoqmedebis dawyebamde winaswar da<br />

detalurad SeviswavloT mocemuli teritoriis<br />

geografiuli struqtura da misi SesaZlo Sedegebi. mag:<br />

vidre daviwyebdeT wyalsacavis mSeneblobas, saWiroa<br />

gaviTvaliswinoT misi aSenebis da eqspluataciaSi<br />

Sesvlis Semdeg SesaZlo cvlilebebi, kerZod,<br />

warmoqmnili datborili farTobis maStabebi, gruntis<br />

wylebis wyalsacaviT Segubebis Sedegebi, havis SesaZlo<br />

gardaqmnebi da sxva.<br />

literaturuli wyaroebidan cnobilia, rom<br />

wyalsacavis gavlena mimdebare teritoriis havaze<br />

SesaZlebelia gamovlindes:<br />

1) uyinvo periodebis xangrdlivobis erTidan sam<br />

kviramde gazrdaSi.<br />

2) temperaturis zrdaSi saSualod 0,5 _ 2,5C-iT.<br />

3) absoluturi sinotivis gazrdaSi daaxloebiT 1-9 mmiT.<br />

4) qaris siCqaris gazrdaSi 30% -iT da zogjer metiT.<br />

5) sxvadasxva efeqtebSi, romlebic vrceldebian 0,5-dan<br />

5-7 km-mde da metzec.<br />

jvarSi adgilobrivi klimaturi cvlilebebi<br />

emTxveva jvris wyalsacavis eqspluataciis dasawyiss 1982<br />

19


wels. wyalsacavebis gamaTbobeli efeqti aRiniSneba<br />

seqtember-oqtomberSi da ar aRemateba saSualo Tviuri<br />

temperaturis 0,5C-s, xolo gamacivebeli efeqti aRiniSneba<br />

april-maisSi da Seadgens 0,5_0,7C-s.<br />

sionis wyalsacavTan gamacivebeli efeqti vlindeba<br />

wyalsacavis Seqmnidan (1963 w.) cota mogvianebiT 1966<br />

wels. aRsaniSnavia, rom jvris wyalsacavTan SedarebiT es<br />

efeqti umniSvneloa da 0,2C-s Seadgens, xolo gamaTbobeli<br />

efeqti aRiniSneba noember-dekemberSi, dawyebuli 1962<br />

wlidan, e.i. wyalsacavis eqspulataciamde erTi wliT<br />

adre. es SesaZlebelia gamowveuli iyos tyeebis gaCexviT<br />

da idev sxva samSenebli samuSaoebis Catarebis gamo.<br />

aRsaniSnavia, rom es gavlena gamacivebelze ufro<br />

umniSvneloa 0,1_0,3C. yovelive zemoT Tqmulidan<br />

SegviZlia davaskvnaT, rom bunebis Segnebulad gardaqmna<br />

dauSvebelia, Tu mxedvelobaSi ar miviRebT geografiuli<br />

garsis mTlianobis kanons, aramed msgavsi problemebis<br />

gadawyvetas yovelTvis win unda uZRodes dasabuTebuli<br />

ekologiuri eqspertizebis Catareba.<br />

1.4. biosferos momavali<br />

bevr mkvlevars dRemde ver gaucia pasuxi kiTxvaze<br />

Tu ra moelis biosferos momavalSi. biosferos momavali<br />

damokidebulia Semadgeneli garsebis ganviTarebaze,<br />

gansakuTrebiT ki atmosferos evoluciaze da adamianebis<br />

sameurneo saqmianobaze. Cven vnaxeT, rom atmosferos<br />

evolucia adamianebis sameurneo saqmianobebis mizeziT<br />

uaryofiTi mimarTulebiT xdeba, rac gamoixateba<br />

intensiuri tempebiT havis gaTbobaSi. gamoTvlebma aCvena,<br />

rom arsebuli tendenciebis SenarCunebiT mosalodnelia<br />

mivideT iseT klimatur pirobebTan, rogoric arsebobda<br />

mesameuli periodis meore naxevarSi. akademikos budikos<br />

Tanaxmad aseT klimatur pirobebs SesaZlebelia<br />

mivuaxlovdeT am saukunis 50-iani wlebisaTvis. amrigad<br />

mimdinare procesi SeiZleba ganvixiloT, rogorc<br />

biosferos klimatis bunebrivi pirobebis aRdgena. Tu<br />

procesi warimarTeboda neli tempebiT, maSin SegveZlo<br />

gvefiqra, rom is keTilsasurvel gavlenas moaxdenda<br />

kacobriobaze. magram procesis didi siCqare qmnis mTel<br />

rig sirTuleebs, romlebic Zalze Zneli gadasaWrelia.<br />

20


daTbobis procesi dadebiT gavlenas moaxdens sasoflo<br />

sameurneo produqtebis mosavlianobaze. samagierod<br />

Semciedeba naleqebis saerTi raodenoba da Semcirdeba<br />

mdinareTa Camonadeni. amrigad, moxdeba arqtikuli<br />

yinulis gadnoba da amis Sesabamisad moimatebs mtknari<br />

wylis maragi. amave dros myinvaruli safaris gadnoba<br />

gamoiwvevs msoflio okeanis donis daaxloebiT 90m-iT<br />

awevas, ris Sedegadac wyliT daifareba xmeleTis<br />

mniSvnelovani nawili, sadac ganlagebulia msoflios<br />

udidesi qalaqebi. havis aseT mkveTr cvlilebasTan<br />

dakavSirebiT dgeba biosferos SenarCunebis umTavresi<br />

problema, kerZod cxovelTa da mcenareTa mravali<br />

saxeobis SenarCuneba. biosferos ufro Soreuli momavali<br />

dakavSirebulia uamrav sxavdasxva faqtorebTan.<br />

dReisaTvis sxvadasxva meTodebiT sakmao sizustiT<br />

aris SesaZlebeli mzesTan dakavSirebiT dedamiwis<br />

zedapiris mdgomareobis gamoTvla Soreul momavalSi.<br />

aseTi gamoTvlebis Tanaxmad daxloebiT 5000 wlis Semdeg<br />

zomier ganedebSi mosalodnelia radiaciis mniSvnelovani<br />

Semcireba, ramac SeiZleba gamoiwvios axali myinvaruli<br />

epoqis dadgoma, msxvili kontinenturi myinvaris<br />

ganviTareba.<br />

varaudoben, rom dReisaTvis arsebuli tendenciebis<br />

SenarCunebiT mzis radiaciis Semcireba da gamyinvaebis<br />

epoqis dadgoma SesaZloa aseuliaTasi wlebis Semdeg.<br />

aseT pirobebSi adamianis sameurneo saqmianobis<br />

SemcirebasTan erTad Semcirdeba atmosferoSi<br />

naxSiroJangis raodenobac da gamoTvlebis Tanaxmad<br />

naxSiroJangis koncentraciis Semcirebas im donemde,<br />

rodesac SesaZlebelia planetis sruli gamyinvareba<br />

dasWirdeba ramdenime milioni weli. cxadia, rom sruli<br />

gamyinvareba dedamiwaze gamoiwvevs biologuri<br />

ganviTarebis Sewyvetas. biosfero ukve iyo axlo<br />

daRupvasTan bolo gamyinvarebis epoqaSi, magram<br />

gamyinvarebam ar miaRwia im kritikul ganedebs, ris<br />

Semdegac yinuli vrceldeba ekvatoris mimarTulebiT.<br />

dedamiwis klimatis modelirebam aCvena, rom aseTi<br />

gamyinvareba SesaZloa dairRves dedamiwis saSualo<br />

temperaturis ramdenime gradusiT awevisas, rac albaT<br />

21


SesaZlebelia vulkanuri moqmedebis gaaqtiurebis<br />

Sedegad.<br />

akademikosi m.budiko varaudobs, rom dedamiwis<br />

sruli gamyinvareba SeiZleba dairRves mzis gamosxivebis<br />

gazrdis Sedegad, rasac dasWirdeba ramdenime miliardi<br />

weli. amasTan haeris temperatura dedamiwaze gaizrdeba<br />

80&-mde. temperaturis Semdgomma gazrdam SeiZleba<br />

gamoiwvios msoflio okeanis amoSroba da yovelive amis<br />

Semdeg atmosferos qimiuri Sedgeniloba da dedamiwis<br />

hava aRmoCndebian planeta venerasTan arsebul pirobebTan<br />

axlo.<br />

peterburgis hidrologiur institutSi Catarebuli<br />

gamoTvlebis Tanaxmad biosferos SedarebiT Soreul<br />

momavalSi mzis gamosxiveba SesaZlebelia Sewydes da<br />

dedamiwis temperatura daecema absolutur nulamde.<br />

biosferos arsebobis drois gaxangrZlivebis sakiTxebze<br />

muSaobdnen sxvadasxva mecnierebi. isini mividnen<br />

daskvnamde, rom biosferos gaxangrZlivebis erTerTi<br />

saSualeba aris noosferos, anu gonebis sferos Seqmna.<br />

noosferos Seqmna gulisxmobs adamianis mier<br />

garemomcveli bunebis safucvlian gardaqmnas, rasac<br />

udavod dasWirdeba kolosaluri energia. es idea,<br />

noosferos Sesaxeb, dakavSirebulia <strong>globaluri</strong> maStabiT<br />

klimatis regulirebasTan, kacobriobis interesebis<br />

Sesabamisad. amis ganxorcieleba mcire maStabiT<br />

SesaZlebelia Tanamedrove teqnikis pirobebiT. mag.:<br />

cnobilia, rom stratosferoSi TviTmfrinavebma da<br />

gogirdis dawvam unda Seamciros atmosferos<br />

gamWvirvaloba da temperatura dedamiwaze, agreTve<br />

stratosferoSi sxvadasxva airebis gavrcelebiT,<br />

romlebic STanTqaven grZeltalRian radiacias, SeiZleba<br />

mivaRwioT temperaturis gazrdas.<br />

dedamiwis zedapirze amJamad mimdinare<br />

naxSiroJangis koncentraciis xSiri zrda atmosferoSi<br />

gamoricxavs myinvaruli epoqebis ganviTarebas,<br />

romlebsac araerTxel miayenes ziani. biosferos aseve<br />

didi energiis gamoyenebiT SesaZlebelia asteroidebis<br />

orbitis Seqmna, rac gamoricxavs dedamiwaze cocxali<br />

organizmebis masobriv amowyvetas. dReisaTvis<br />

kacobriobis pirvelxarisxovani amocanaa TermobirTvuli<br />

22


omis SeCereba, dedamiwaze dagrovili TermobirTvuli<br />

iaraRis saerTo energia milionjer aRemateba xirosimaSi<br />

afeTqebuli atomuri bombis afeTqebas.<br />

gamoTvlebis Tanaxmad aseTi energiis moqmedebas<br />

SeuZlia gamoiwvios biosferos daRupva. es afeTqeba<br />

SeiZleba SevadaroT dedamiwaze dacemuli didi<br />

asteroidis Sedegs, amitom cxadia, rom biosferos<br />

SenarCunebisTvis saWiroa mSvidobis SenarCuneba.<br />

Tavi 2. ekologiuri faqtorebi<br />

2.1. ekologiuri faqtorebi da mcenareuli safari<br />

garemo, sadac arsebobs mcenare araerTgvarovania da<br />

Seicavs uamrav elements, anu faqtors, romlebic<br />

gavlenas axdenen mcenareulobaze. maT ekologiur<br />

faqtorebs uwodeben. ekologiur faqtorebs miekuTvneba:<br />

sinaTle, siTbo, wyali, niadagi, mineraluri nivTierebebi<br />

da a.S. isini, yvela erTad, Seadgenen mcenaris arsebobis<br />

pirobebs. TviToeuli ekologiuri faqtori xasiaTdeba<br />

mniSvnelobaTa gansazRvruli diapazoniT. amasTan<br />

dakavSirebiT miRebulia faqtoris intensivobis<br />

gansazRvruli 3 kardinaluri mniSvneloba:<br />

1. minimumi, 2. maqsimumi, 3.optimumi.<br />

midamoebs, optimumsa da minimums Soris da agreTve<br />

optimumsa da maqsimums Soris, sadac daikvirveba<br />

faqtoris deficiti an piriqiT siWarbe, uwodeben<br />

”pesimumis zonebs“. am zonebSi mcenareTa ganviTareba<br />

uaresdeba. mcenareTa saukeTeso ganviTarebis pirobebi<br />

Seesabameba faqtoris optimalur mniSvnelobebs.<br />

ekologiur faqtorebs yofen 3 jgufad:<br />

1. abioturi, 2. bioturi 3. anTropogenuli<br />

abiotur faqtorebs miekuTvneba: klimaturi<br />

pirobebi, niadagi, hidrologiuri da orografiuli<br />

faqtorebi.<br />

bioturi faqtorebia: cocxali organizmebis<br />

zemoqmedebis faqtorebi, mag. cxovelTa nawili ikvebeba<br />

mcenareebiT, cxivelebi da mwerebi avrceleben mcenareul<br />

Teslebs da a.S.<br />

anTropogenuli faqtori uSualod adamianis<br />

zemoqmedebis faqtoria. masSi igulisxmeba tyeebis gaCexva,<br />

cxovelTa daxocva da sxva.<br />

23


dawvrilebiT SevCerdeT zogierT faqtorze.<br />

abioturi faqtorebi<br />

sinaTle. mas didi fiziologiuri mniSvneloba aqvs<br />

mcenareebisaTvis. sinaTlesTan damokidebulebis mixedviT<br />

erTmaneTisgan ganasxvaveben 3 jgufs:<br />

1. sinaTlis moyvarulebi _ tundris, udabnos da stepis<br />

mcenareuliba, utyeo mTaTa mwvervalebi da ase Semdeg.<br />

2. CrdilgamZle mcenareuloba, romlebSic umTavresad<br />

igulisxmeba velebze gazrdili mcenareebi.<br />

3. Crdilmoyvaruli mcenareulobis jgufi, maT miekuTvneba<br />

tyis mcenareebi, romlebic mxolod CrdilSi izrdebian.<br />

siTbo. siTbo aucilebelia mcenareTa<br />

ganviTarebisTvis, fotosinTezisaTvis, mcenareTa<br />

sunTqvisaTvis, transpiraciisTvis, zrdisTvis da a.S. mis<br />

ganawilebas dedamiwaze ZiriTadad gansazRvravs mzis<br />

sxiuri energia da dedamiwis forma. swored amis gamo<br />

dedamiwaze yalibdeba sxvadasxva siTburi sartyelebi.<br />

wyali. mas mcenareuloba Rebulobs niadagidan<br />

fesvebis daxmarebiT. Semdeg igi gadaecema Reros,<br />

foTlebs da aqedan orTqldeba. mcenaris foTlebidan<br />

wylis aorTqlebis process ewodeba transpiracia. wyali<br />

niadagSi ZiriTadad xvdeba naleqebis saSualebiT. Cven Tu<br />

naleqebis ganawilebis rukas mcenareulobis ganawilebis<br />

rukas SevadarebT, davinaxavT garkveul kanonzomierebas.<br />

tropikuli tyeebi Seguebulia 2000-1200 mm naleqebs,<br />

evraziis zomieri tyeebi 500-700 mm-s, udabnoebi maqsimum<br />

250 mm-s.<br />

niadagi. misi umTavresi Tviseba aris nayofiereba.<br />

sxvadasxva mcenare kmayofildeba nayofierebis sxvadasxva<br />

xarisxiT. amis mixedviT mcenareulobaSi ganasxvaveben 3<br />

jgufs: 1. evtrofebi, 2. oligotrofebi da 3.<br />

mezotrofebi.<br />

1. evtrofebi moiTxiven niadagebis maRal<br />

nayofierebas. maT miekuTvneba: stepis, tyestepis da<br />

farTo foTlovani tyeebi.<br />

2. oligotrofebi. izrdebian Rarib niadagebze. maT<br />

miekuTvneba: qviSiani niadagebis da Waobis<br />

niadagebis mcenareuloba.<br />

3. mezotrofebs ki Sualeduri mdgomareoba ukaviaT am<br />

ors Soris.<br />

24


orografia. xmeleTis reliefi did gavlenas axdens<br />

mcenareuli safaris ganviTrebaze, radganac is<br />

ganapirobebs siTbosa da tenis ganawilebas. mag.<br />

samxreTiT orientirebuli ferdobebi ufro Tbilia da<br />

notio, vidre CrdiloeTiT orientirebulni, amitom<br />

samxreTis ferdobebze ufro siTbos moyvaruli<br />

mcenareebi gvxvdeba. gansakuTebiT didia mTebis<br />

mniSvneloba. mTebSi viciT, rom aRiniSneba simaRlebrivi<br />

sartyeluroba e.i. simaRlis mixedviT icvleba siTboc da<br />

naleqebic. es ki gavlenas axdens mcenareulobis<br />

gavrcelebaze. garda amisa didi mniSvneloba eniWeba<br />

agreTve TviTon reliefis formas, kerZod, uaryofiTia<br />

Tu dadebiTi.<br />

bioturi faqtorebi<br />

bioturi faqtorebidan ganvixiloT erTi saxis<br />

mcenareulobis gavlena meore saxis mcenareulobaze. am<br />

SemTxvevaSi erTmaneTisgan ganasxvaveben mcenareTa<br />

urTierT kavSiris ramodenime tips: 1. butualizmi 2.<br />

komensalizmi 3. parazitebi da 4. konkurencia.<br />

1. “mutuas” – laTinuri sityvaa da niSnavs<br />

“urTierTs”. mutualizmis dros mcenareebi erTad<br />

arsebobis pirobebSi Rebuloben sargeblobas. es<br />

urTierTkavSiri aucilebelia maTi normaluri<br />

ganviTarebisaTvis.<br />

2. rac Seexeba komensalizms, igi mcenareTa<br />

urTierTobis iseTi formaa, rodesac erTad<br />

arseboba xelsayrelia mxolod erTi<br />

maTganisaTvis, xolo meoresTvis amas arsebiTi<br />

mniSvneloba ar aqvs. am SemTxvevaSi erTma<br />

mcenarem SesaZlebelia gamoiyenos meore mcenare<br />

mimagrebis obieqtad.<br />

3. parazitizmi urTierTobis gansxvavebuli<br />

formaa. mcenare paraziti cxovrobs sxva<br />

mcenaris xarjze. im SemTxvevaSi, rodesac<br />

parazitul mcenares gaaCnia mwvane Seferiloba,<br />

e.i. ganicdis fotosinTezss, maSin mas naxevrad<br />

parazits uwodeben.<br />

4. konkurencia warmoiqmneba mcenareTa Soris<br />

arsebobisTvis brZolaSi. es brZola<br />

gamoixateba mcenaris tanis ganviTarebaSi,<br />

25


sakveb nivTierebebze, sinaTleze da a.S. am dros<br />

orive konkurenti mcenare erTmaneTze<br />

uaryofiTad moqmedebs.<br />

anTropogenuri faqtorebi<br />

adamianebi odiTganve axdenen zemoqmedebas garemoze<br />

da bunebrivia mcenareul safarzec. es gansakuTrebiT<br />

sagrZnobia Cvens droSi.<br />

adamianis gavlena garemoze SeiZleba iyos<br />

pirdapiri da arapirdapiri.<br />

pirdapiri gavlenaa mosavlis aReba, tyis gaCexva,<br />

yvavilebis da kvirtebis gakrefa da a.S. aseTi gavlena<br />

bunebrivia uaryofiTad moqmedebs garemoze da iwvevs<br />

zogierTi saxis mcenareulobis Semcirebas da<br />

ganadgurebasac ki.<br />

iribi gavlena gamoixateba mcenareTa arsebobis<br />

pirobebis SecvlaSi. mas miekuTvneba yvelanairi<br />

irigaciuli samuSaoebi. kerZod, morwyva, Waobebis<br />

amoSroba da sxva.<br />

mcenareulobaze uaryofiTad moqmedebs agreTve<br />

adamianTa mier atmosferos da niadagebis dabinZureba,<br />

rac xSirad iwvevs mcenareTa zogierTi saxeobebis<br />

sruliad ganadgurebas.<br />

2.2.ekologiuri faqtorebi da cxovelTa samyaro<br />

mcenareTa analogiurad am SemTxvevaSic ganixileba<br />

cxovelTa arsebobis ekologiuri faqtorebi. kerZod,<br />

abioturi, bioturi da anTropogenuli. zustad<br />

analogiurad ganiazRvreba nebismieri faqtoris minimumi,<br />

maqsimumi da optimumi, Tavisi Sesabamisi pesimumebiT.<br />

abioturi faqtorebi<br />

siTbo. cnobilia, rom swored siTbo gansazRvravs<br />

dedamiwaze cxovelTa gansaxlebas. cxovelebi siTbos<br />

amtanobis mixedviT iyofa 2 ZiriTad jgufad _<br />

evriTermebi da stenoTermebi.<br />

“evri” berZnuli sityvaa da niSnavs “farTos”. aqedan<br />

gamomdinare evriTermul jgufs miekuTvnebian cxovelebi,<br />

romlebic itanen temperaturis did cvalebadobas.<br />

“stenoc” berZnuli sityvaa da niSnavs “viwros”,<br />

amitom am jgufs miekuTvneba iseTi cxovelebi, romlebic<br />

26


ver itanen temperaturis did ryevas da damokidebulni<br />

arian mxolod garkveuli, dabali an maRali<br />

temperaturis pirobebze. gamomdinare aqedan stenoTermul<br />

jgufSi ganasxvaveben cxovelTa 2 saxeobas: civ da Tbil<br />

garemoSi misaxleebi. pirveli saxeoba qmnis sicivis<br />

moyvarulTa jgufs, xolo meore siTbos moyvarulTa<br />

jgufs.<br />

sicivis moyvarulTa jgufidan aRsaniSnavia: TeTri<br />

daTvi, selapi, pingvini, CrdiloeTis iremi da a.S.<br />

siTbos moyvarulTa jgufSi: adamianis msgavsi<br />

maimunebi, Jirafebi, qvewarmavlebi da a.S.<br />

Tbilsisxliani cxovelebi ufro metad<br />

evriTermulebi arian, amitom maTi gansaxleba umetes<br />

SemTxvevaSi araa dakavSirebuli temperaturaze.<br />

civsisxlianTa gansaxleba ki mniSvnelovnadaa<br />

dakavSirebuli temperaturaze, amitom maT Soris umetes<br />

SemTxvevaSi gvxvdebian stenoTermuli cxovelebi.<br />

wyali. cnobilia, rom wyali warmoadgens erTerT<br />

mniSvnelovan faqtors cxovelTa samyaroSi. zogierTi<br />

cxovelis umetesi nawili 50-90% wyals Seicavs. mag.<br />

meduzis sxeuli 98% wyals Seicavs. organizmSi wylis<br />

nawilobrivi daklebis Tanave cocxali organizmi<br />

avaddeba da xSirad iRupeba, magram zogierT cxovels<br />

didxans SeuZlia uwylod gaZleba. aseT cxovelebs<br />

miekuTvneba aqlemi, mravali mRrRneli da a.S.<br />

haeris sinotives didi mniSvneloba aqvs cxovelTa<br />

gansaxlebaSi. zogierTi cxoveli saWiroebs Warb<br />

sinotives da misi mcired Semcirebisas iRupebian. samxreT<br />

afrikaSi gvalvebis dros, rodesac mdinareebi da wylis<br />

udidesi nawili faqtiurad Sreba, am dros mniSvnelovnad<br />

ecema haeris sinotive da am ori faqtoris gamo masiurad<br />

iRupebian Sinauri cxovelebi da mosaxleobas didi ziani<br />

mosdis. amaT paralelurad arseboben iseTi cxovelebic,<br />

romlebic sinotivis daklebas advilad itanen.<br />

sinotivisa da wylis moTxovnilebis mixedviT<br />

cxovelebs yofen 2 jgufad: evrihidrobiontebi da<br />

stenohidrobiontebi.<br />

pirvels miekuTvneba iseTi formebi, romlebic<br />

kargad itanen sinotivisa da wylis did meryeobas.<br />

27


aseTebia: ZuZumwovarTa umravlesoba da frinvelTa didi<br />

nawili.<br />

meoreni saWiroeben an simSrales, an sinotivisa da<br />

wylis siWarbes. amasTan dakavSirebiT maT Soris<br />

ganasxvaveben simSralis da sinotivis moyvarulebs.<br />

Tovlic mniSvnelovani faqtoria cxovelTaTvis.<br />

kerZod, rodesac niadagi Tovlis safariTaa dafaruli<br />

zogierTi cxoveli veRar moipovebs sakvebs da iRupeba.<br />

sinaTle. misi, rogorc erTerTi ekologiuri<br />

faqtoris mniSvneloba zRvebSi da xmeleTze mobinadre<br />

cxovelebisTvis gansxvavebulia. zRvas ganaTebulobis<br />

mixedviT yofen sam zonad: yvelaze metad ganaTebulia<br />

zRvis zedapiridan 30 m-mde zona, romelsac polifotur,<br />

anu evfotur zonas uwodeben. zogierT SemTxvevaSi misi<br />

siRrme vrceldeba 50-80 m-mde. am zonis momdevno fena<br />

vrceldeba 200 m-is siRrmemde. is evfoturTan SedarebiT<br />

naklebad gnaTebulia da mas uwodeben mezofotur anu<br />

disfotur zonas. zogjer es Sre vrceldeba 400-500 m-mde.<br />

es aris praqtikulad sazRvari, romlis qvemoTac<br />

fotofirfita reaqcias aRar Rebulobs da praqtikulad<br />

aRar gvxvdebian wyalmcenareebi. mis Semdeg vrceldeba<br />

Sre, TiTqmis fskeramde da mas afoturi zona ewodeba.<br />

igi xasiaTdeba mudmivi wyvdiadiT.<br />

Cvens mier CamoTvlili zonebis Sesabamisad<br />

erTmaneTisgan ansxvaveben: polifotur, disfotur da<br />

afotur cxovelebs. siRrmis cxovelebs absoluturi<br />

wyvdiadis pirobebSi uxdebaT arseboba. amasTan<br />

dakavSirebiT mraval siRrmis cxovels axasiaTebT<br />

manaTobeli organoebi. zigierTi maTgani brmaa, xolo<br />

zogi xasiaTdeba teleskopuri TvalebiT.<br />

xmeleTze mzis sxivi TiTqmis yvelgan aRwevs, garda<br />

uRranisa da swored amitom xmeleTis cxovelebSi<br />

erTmaneTisgan gansxvavdebian sinaTlis da sibnelis<br />

moyvarulebi. pirvels miekuTvneba: ZuZumwovrebi,<br />

frinvelTa didi nawili da sxva. meore jgufs ki: Ramis<br />

mtacebeli frinvelebi, Cliqosnebis didi nawili,<br />

mRrRnelebi da sxva.<br />

Jangbadi. misi moTxovnilebis mxriv cxovelebi<br />

nawildebian 2 jgufad, esenia: evrioqsidiontebi da<br />

stenooqsidiontebi. pirvels miekuTvnebian isini,<br />

28


omlebic Jangbadis saerTo raodenobis cvalebadobas<br />

advilad itanen. es jgufi mcirericxovania da maT<br />

miekuTvneba kobrisebrTa ojaxis da karasis saxeobebi.<br />

danarCenebi ki warmoadgenen stenooqsidiontebs.<br />

amrigad, Cven davinaxeT, rom cxovelTa esaTuis<br />

saxeoba egueba garemos garkveul faqtorTa metnakleb<br />

amplitudas. cxovelTa calkeuli saxeobis unarianobas<br />

garemos faqtorTa meryeobis amtanianobisadmi,<br />

ekologiuri anu zoologiuri valentovneba ewodeba. rac<br />

ufro didia igi, miT ufro farTo gavrceleba<br />

axasiaTebT.<br />

aseT formebs, rogorc viciT evribiontebi<br />

ewodebaT, xolo mcire ekologiuri valentovnebis mqone<br />

cxovelebi warmoadgenen stenobiontebs.<br />

2.3. biocenozebi<br />

kavSiri mcenareulobasa da cxovelebs Soris<br />

ormxrivia. kerZod, cxovelebi mcenareulobidan<br />

Rebuloben organul nivTierebebs, xolo mcenareebi Tavis<br />

mxriv cxovelebidan iReben azots. aseTi urTierT kavSiri<br />

miuTiTebs imaze, rom ar SeiZleba saubari calke<br />

mcenareTa da calke cxovelTa arsebobaze, aramed<br />

arsebobs mcenareTa da cxovelTa garkveuli dajgufebebi,<br />

romelTac biocenozebs uwodeben. biocenozi warmoadgens<br />

istoriulad, ekologiurad da fiziologiurad<br />

dakavSirebul formaTa kanonzomier kompleqss. yovel<br />

biocenozs ukavia biosferos garkveuli adgili anu<br />

biotopi. biocenozebi iqmneba evoluciis procesSi<br />

bunebrivi SerCevis safuZvelze. msgavsad geografiuli<br />

garsisa Tu SevcvliT biocenozis romelime rgols,<br />

Seicvlebian sxva danarCeni rgolebic. am mxriv gvaqvs<br />

sruli analogia geografiul garsTan.<br />

xmeleTze biocenozis struqturaSi, rogorc wesi<br />

batonoben mcenareebi, xolo zRvebsa da okeaneebSi ki<br />

cxovelebi. saxeobaTa simdidre biocenozebSi sxvadasxvaa.<br />

polarul qveynebSi, udabnoebSi da maRalmTian raionebSi<br />

is SedarebiT Raribia. ufro metia tyeebSi da<br />

gansakuTrebiT mravalferovania tropikul tyeebSi.<br />

yovelive es ganisazRvreba niadagklimaturi da sakvebi<br />

pirobebiT.<br />

29


iocenozebi sakmaod mdgradi warmonaqmnia, Tu mas<br />

davarRvevT gaaCnia aRdgenis unari. Tavisi ganviTarebis<br />

procesSi biocenozis erTi mdgradi tipi icvleba meore<br />

mdgradi tipiT. am Secvlis process ewodeba sukcesia. igi<br />

warmoadgens biocenozis cvlilebis gamomwvevi Sinagani<br />

da garegani mizezebis Serwymis rTul Sedegs. garegan<br />

mizezss miekuTvneba biocenozSi axali cxovelebis da<br />

mcenareebis SeRweva, havis Secvla, adamianTa sameurneo<br />

moRvaweoba da sxva.<br />

Sinagani mizezebia niadagebis evolucia, brZola<br />

biocenozis SigniT arsebul organizmTa Soris da kidev<br />

sxva mravali.<br />

Tavi 3. atmosferos ekologiuri problemebi<br />

3.1.garemos gamaWuWyianebel nivTierebaTa<br />

buneba da Tvisebebi<br />

adamiani Tavisi sameurneo saqmianobis Sedegad<br />

aWuWyianebs atmosferul haers, rac Tavis mxriv<br />

uaryofiTad ubrundeba TviT adamians. garemos<br />

dabinZurebis wyaroebs Soris pirvel adgilzea<br />

naxSirbadebis wiaRiseuli. maT miekuTvneba naxSiri,<br />

navTobi da gazi. maTi wvis Sedegad gamoyofili narCenebi<br />

aWuWyianeben atmosferos da uaryofiT gavlenas axdenen<br />

adamianis organizmze. atmosferos gamaWuWyianebeli<br />

nivTierebebi adamianis organizmze moqmedebis<br />

TvalsazrisiT axdenen fizikur da qimiur zemoqmedebas.<br />

fizikur zemoqmedebas axdens radiaqtiuri nivTierebebi,<br />

siTburi gaWuWyianeba(temperaturis gazrda), xmauri da<br />

dabalsixSiriani vibraciebi. qimiur zemoqmedebas axdens<br />

Txevadi naxSirwyalbadebi, sarecxi saSualebebi,<br />

plastmasebi, pesticidebi da sxva sinTeTikuri<br />

nivTierebebi, azotis da gogirdis narCenebi, mZime<br />

metalebi, ftoris SenaerTebi, myari minarevebi, organuli<br />

nivTierebebi.<br />

warmoSobis mixedviT atmosferuli haeris<br />

gamaWuWyianebeli nivTierebebi iyofa bunebrivi da<br />

xelovnuri (antropogenuri) warmoSobis minarevebad.<br />

bunebrivi warmoSobis minarevebi atmosferoSi xvdeba<br />

vulkanuri moqmedebis, niadagisa da mTis qanebis<br />

30


gamofitvis, tyeebis xanZris, meteoritebis wvis Sedegad.<br />

antropogenuri warmoSobis minarevebi warmoiqmneba<br />

upirveles yovlisa sawvavis wvis procesSi – Sida wvis<br />

ZravebSi, Tboeleqtro sadgurebSi, gamaTbobel sis<br />

temebSi da agreTve samrewvelo da yofiTi narCenebis<br />

wvis, birTvuli afeTqebebis da sxv. Sedegad.<br />

erT weliwadSi atmosferoSi moxvedrili msoflio<br />

samrewvelo yofiTi gamonabolqvebis saerTo masa<br />

daaxlovebiT 600 gega tonas Seadgens. gasuli saukunis<br />

ganmavlobaSi atmosferoSi moxvda 1,35 mega t kremniumi,<br />

1,5 mega t miSiaki, 1mega t-ze meti nikeli 0,6 mega t cinki.<br />

Semadgenlobis mxriv atmosferoSi moxvedril<br />

minarevebs Soris ganasxvaveben airovans, myars da<br />

Txevads. amasTan airovan nivTierebaTa wilze 90% modis.<br />

mas miekuTvneba naxSirbadis oqsidi, gogirdis dioqsidi,<br />

azotis oqsidebi, naxSirwyalbadebi. myar minarevebzemtveri,<br />

mZime metalebi,mineralebi da organuli<br />

SenaerTebi, radiaqtiuri nivTierebebi modis daaxlovebiT<br />

10%. Txevadi minarevebis masa (gogirdmJava) airovan da<br />

myar minarevebs Soris Zalze mcirea.<br />

atmosferos yvelaze gavrcelebuli gazia<br />

naxSirbadis oqsidi (CO). misi ZiriTadi masa warmoiQmneba<br />

saTbobis wvis Sedegad, xolo ZiriTadi wyaro Sida wvis<br />

Zravaa. aSS-i avtomanqanebi yovelwliurad gamoabolqveben<br />

120 mega tona naxSirbadis oqsids. misi maqsimaluri<br />

mniSvneloba warmoiqmneba Zravas gaxurebis procesSi.<br />

meore, masis sididiT, atmosferos gamaWuWyianabel<br />

nivTierebaTa Soris gogirdis dioqsidia(SO 2 ). is<br />

ZiriTadad warmoiqmneba naxSiris wvis Sedegad.<br />

gamoTvlebis Tanaxmad yovelwliurad atmosferoSi<br />

xvdeba 145 mega tona gogirdis dioqsidisa. amave dros am<br />

gamonabolqvebis 70% warmoiqmneba naxSiris, xolo 16%-<br />

Txevadi saTbobis, ZiriTadad mazuTis wvis Sedegad.<br />

SO2-is daSla atmosferoSi xdeba masze ultraiisferi<br />

radiaciis moqmedebis Sedegad, rac ganapirobebs<br />

gogirdis angidridis(SO 3 ) warmoqmnas. gaWuWyianebul<br />

notion atmosferoSi reaqciebis Sedegad warmoiqmneba<br />

agreTve gogirdmJava(H 2 SO 4 ). atmosferoSi xvdeba agreTve<br />

gogirdwyalbadi(H 2 S), romelic warmoiqmneba niadagis<br />

mikroorganizmebSi da zRvis garemoSi.<br />

31


enzinisa da dizelis wvis Sedegad Sida wvis<br />

ZravebSi warmoiqmneba azotis oqsidi da dioqsidi.<br />

azotis dioqsidi atmosferoSi rCeba daaxlovebiT 3<br />

dReRamis ganmavlobaSi. wylis orTqlTan reaqciis<br />

Sedegad is gardaiqmneba azotmJavad da sxva nitratebad,<br />

romlebic, naleqebTan erTad, ubrundebian niadags.<br />

azotis dioqsidi iSleba agreTve ultraiisferi<br />

radiaciis zemoqmedebad da gardaiqmneba NO–d. misi daSla<br />

xdeba agreTve maRali temperaturebis (600-ze meti) dros.<br />

naxSirwyalbadis warmoqmnis ZiriTadi wyaro<br />

mcenareebia, antropogenuri wyaro-avtotransporti.<br />

naxSirwyalbadebs miekuTvneba naxSirbadis da azotis<br />

oqsidebi.<br />

atmosferoSi, rogorc bunebrivi, ise antropogenuri<br />

procesebis Sedegad xvdeba agreTve myari nawilakebi, anu<br />

aerozolebi. maT gansxvavebuli formebi aqvT.<br />

gaWuWyianebis ZiriTadi wyaroa saSeni masalebis<br />

mopovebasTan da gamoyenebasTan dakavSirebuli<br />

mrewveloba. kerZod qanebis xerxva karierebSi, cementis<br />

damzadeba da sxva. myari nawilakebis did raodenobascinks,<br />

spilenZs, tyvias da alumins gamoabolqvebs feradi<br />

metalurgia.<br />

3.2. atmosferos gaWuWyianebis gavlena adamianze,<br />

mcenareTa da cxovelTa samyaroze<br />

atmosferoSi moxvedrili nivTierebaTa umravlesoba<br />

uaryofiT gavlenas axdens adamianis organizmze. isini<br />

xvdebian adamianis organizmSi sasunTqi organoebidan.<br />

nawilakebis 50% aRwevs filtvebSi da ileqeba.<br />

organizmSi SeRweuli nivTierebebi iwveven toqsikur<br />

efeqts. dadgenilia sakmaod kargi statistikuri kavSiri<br />

haeris daWuWyianebis donesa da iseT daavadebaTa Soris,<br />

rogorebic aris zeda sasunTqi organoebis daavadeba,<br />

gulis ukmarisoba, bronqiti, asTma, pnevmonia, filtvebis<br />

emfizema da sxva. Cven ganvixilavT zogierTi mavne<br />

nivTierebebis uSualo gavlenis Sedegebs cocxal<br />

organizmebze.<br />

CO naxSirbadis oqsidis maRali koncentracia<br />

romelic aRemateba dasaSveb zRvars iwvevs adamianis<br />

32


organizmSi fiziologiur cvlilebebs, xolo zogjer<br />

sikvdilsac. es aixsneba imiT, rom CO advilad uerTdeba<br />

hemoglobins. am SeerTebis dros warmoiqmneba<br />

karboqsilgemoglobini, rac iwvevs mxedvelobis<br />

daqveiTebas, gulis da filtvebis moqmedebis gauaresebas,<br />

Tavis tkivils, spazmebs, sunTqvis darRvevasa da<br />

sikvdils. CO-s gavlena organizmze fasdeba ara mxolod<br />

misi koncentraciiT, aramed misi moqmedebis<br />

xangrZlivobiT anu eqspoziciiT. sabednierod<br />

karboksilgemoglobinis warmoqmnis procesi Seqcevadia.<br />

gazis SesunTqvis SeCerebis Semdeg iwyeba misi<br />

TandaTanobiTi gamosvla sisxlidan.<br />

gansakuTrebiT mavne gavlenas adamianebze da<br />

cocxal organizmebze axdens SO₂ da SO₃. maTi moqmedebiT<br />

aRiniSneba daavadebulTa da sikvdilianobis swrafi<br />

zrda, mcenareTa foTlebis dazianeba da sxva.<br />

mcenareTa da cxovelTa samyaroze uaryofiT<br />

gavlenas axdens radiaqtiuri nivTierebani, isini daSlis<br />

Sedegad masaSi klebuloben da usasrulod didi drois<br />

Semdeg Teoriulad unda gaqrnen. im dros, romlis<br />

ganmavlobaSic radiaqtiuri elementis masa mcirdeba 2-<br />

jer, naxevardaSlis periods uwodeben. sxvadasxva<br />

nivTierebis naxevardaSlis periodi sxvadasxvaa da<br />

icvleba ramodenime saaTidan, ramodenime miliard<br />

wlamde.<br />

gansakuTrebiT saSiSia iseTi radiaqtiuri nivTierebani,<br />

romelTa naxevardaSlis periodi ramodenime kviridan<br />

ramodenime wlamdea. es dro sakmarisia imisaTvis, rom<br />

radiaciam SeaRwios mcenareTa da cxovelTa organizmSi.<br />

kvebis produqtebis saSualebiT radiaqtiuri nivTierebebi<br />

xvdebian adamianis organizmSi, grovdebian da garkveuli<br />

dozis miRwevis Semdeg zians ayeneben mis janmrTelobas.<br />

radiaciT dasxivebis simZime damokidebulia organizmis<br />

mier STanTqmul energiaze. am energiis erTeulad<br />

miRebulia 1 radi. is warmoadgens dasxivebis dozas,<br />

rodesac cocxali nivTierebis erTi grami STanTqavs 10−¹<br />

j energias. dadgenilia, rom Tu adamiani miiRebs dozas _<br />

1000 rads, igi iRupeba. 700 radis SemTxvevaSi sasikvdilo<br />

Sedegia 90%, 200 radis dros 10%-ia, xolo 100 radis<br />

SemTxvevaSi adamiani cocxali rCeba, magram<br />

33


mniSvnelovnad izrdeba misi kiboTi daavadebis da sruli<br />

paralizebis albaToba.<br />

3.3.atmosferos <strong>globaluri</strong> gaWuWyianeba<br />

sxvadasxva wyaroebidan gamoyofili atmosferos<br />

gamaWuWyialebeli nivTierebebi gadaitanebian haeris<br />

masebis mier da vrceldebian sakmaod did manZilebze.<br />

aseTi gziT warmoiqmneba atmosferos <strong>globaluri</strong><br />

daWuWyianeba. am gaWuWyianebaSi gansakuTrebuli adgili<br />

miekuTvneba radiaqtiur minarevebs, radganac swored<br />

isini warmoadgenen udides saSiSroebas. atmosferos<br />

radiaqtiuri gaWuWyianeba gansakuTrebiT gaaqtiurda 20skis<br />

50-60-ian wlebSi, rac dakavSirebuli iyo birTuli<br />

iaraRis masobriv gamocdebTan. 1963 wels bieTvuli<br />

iaraRis gamocda atmosferosa da kosmosSi akrZaluli<br />

iqna, Tumca zogierTi qveyana (CineTi, safrangeTi da sxva)<br />

ar SeuerTda am konferencias da ganagrZo iaraRis<br />

gamocda. swored amitom, atmosferos radiaqtiuri<br />

gaWuWyianebis problema dResac inarCuebs aqtualurobas.<br />

radiaqtiuri minarevebis atmosferoSi moxvedris 4 wyaroa<br />

da amis Sesabamisad maT yofen 4 jgufad: I-s miekuTvneba<br />

dedamiwis qerqis zogierTi radiaqtiuri elementis<br />

eminaciebi da maTi daSlis produqtebi. II-s qmnian<br />

kosmogenuri izotopebi, romlebic warmoiqmnebian haeris<br />

atomebis kosmosur sxivebTan urTierTqmedebis Sedegad.<br />

III jgufs qmnian birTvuli afeTqebis produqtebi, xolo<br />

IV-s ki atomuri mrewvelobis narCenebi.<br />

gamoTvlebis Tanaxmad dadgenilia, rom birTvuli<br />

afeTqebebi iwveven ara mxolod lokaluri masStabis<br />

Sedegebs, aramed seriozul, globalur darRvevebs, ramac<br />

SesaZloa migviyvanos havis Seuqcevad cvlilebamde,<br />

dedamiwis ozonis fenis garRvevamde da biosferos<br />

arsebiT gardaqmnamde. birTvuli afeTqebis dros<br />

warmoiqmneba gavarvarebuli cecxlovani sfero, romelic<br />

warmoadgens sinaTlis gamosxivebisa da dartymiTi<br />

talRis wyaros. afeTqebis momentSi gavarvarebuli<br />

sferos emperature Seadgens ramodenime million<br />

graduss. afeTqebidan daaxloebiT 10-15 wamis Semdeg<br />

temperatura ecema 2000-3000-mde da amave dros<br />

cecxlovani sfero kargavs sikaSkaSes. erTmaneTisagan<br />

34


ganasxvaveben: sahaero, miwiszeda da miwisqveSa an<br />

wyalqveSa birTvul afeTqebebs.<br />

sahaero afeTqebis dros cecxlovani sfero ar<br />

exeba dedamiwis zedapirs da mTeli radiaqtiuri mtveri<br />

Sedgeba mxolod bombis radiaqtiuri narCenebisagan,<br />

kerZod namsxvrevebisagan. isini afeTqebis dros<br />

orTqldebian, xolo Semdgomi gacivebisas ganicdian<br />

kondensacias.<br />

miwiszeda afeTqebis dros cecxlovani sfero exeba<br />

dedamiwis zedapirs, ris gamoc is itacebs gruntis<br />

mniSvnelovan masas. am dros gruntis zedapiruli fena,<br />

ramodenime aseuli metris radiusSi orTqldeba da ereva<br />

afeTqebis radiaqtiur produqtebs. gacivebis Sedegad<br />

warmoqmnili myari nawilakebi warmoadgenen<br />

radiaqtiurobis ZiriTad gadamtanebs. rodesac sfero<br />

kargavs sikaSkaSes warmoiqmneba TeTri an nacrisferi<br />

radiaqtiuri Rrubeli, is Rebulobs sokosmagvar formas<br />

da TandaTan zemoT miiwevs. am Rrublis aRmasvla<br />

grZeldeba manam, sanam misi temperatura ar gautoldeba<br />

garemos temperatures. amis Semdeg Rrubelis moZraoba<br />

damokidebulia or ZiriTad faqtorze: I _ simZimis Zalis<br />

moqmedebaze haeris winaaRmdegobis ZalebTan erTad da II<br />

_ qaris velze.<br />

pirveli faqtoris moqmedebiT xdeba nawilakebis<br />

daSveba, xolo meores moqmedebiT _ Rrublis gadatana<br />

horizontaluri mimarTulebiT. radiaqtiuri produqtebis<br />

daSvebis saerTo dro, saSualo da didi simZlavris<br />

bombebisaTvis Seadgens 6-8 saaTs, xolo maTi<br />

horizontaluri gavrcelebis zomebi icvleba did<br />

sazRvrebSi, romelic dakavSirebulia qaris siCqareze da<br />

misi simaRlis cvlilebaze.<br />

3.4.atmosferos gaWuWyianeba<br />

moZravi wyaroebidan<br />

avtotransportis da aviaciis ganviTarebam<br />

arsebiTad gazarda maTgan gamonabolqvi airebis wili<br />

atmosferoSi. Sefasebebi gviCvenebs, rom saSualo<br />

raodenobis mosaxleobis samrewvelo qalaqSi<br />

avtotransportis wilze modis gamonabolqvis saerTo<br />

masis 30-70%. amerikis SeerTebul StatebSi<br />

35


damaWuWyianebeli nivTierebebis 40% modis moZravi<br />

wyaroebis gamonabolqvze, maT Soris satvirTo da<br />

samgzavro avtomobilebze, orTqmavlebze da sahaero<br />

transportze. ZiriTadi wili moZravi wyaroebidan<br />

atmosferos dabinZurebaSi modis benzinze momuSave<br />

avtomobilebze. a.S.S.-Si maTi xvedriTi wili Seadgens<br />

75%-s, TviTmfrinavebis gamonabolqvisa _ 5% da a.S.<br />

ZiriTadi gamaWuWyianebeli nivTierebebia naxSirbadis<br />

oqsidi, naxSirwyalbadebi da azotis oqsidebi.<br />

naxSirwyalbadebisa da naxSirbadis oqsidis udidesi<br />

gamonabolqvi aRiniSneba avtotransportis damuxruWebisa<br />

da Tavisufali svlis dros, xolo azotis oqsidisa<br />

Seesabameba did siCqareebs. saerTod avtomobilebi Zlier<br />

AaWuWyianeben haers gaCerebisa da daZvris dros. dizelis<br />

Zravebi SedarebiT ekonomiuria da gamoabolqveben<br />

zogierTi nivTierebis SedarebiT nakleb raodenobas,<br />

magram dizelis Zrava didi raodenobiT gamoabolqvebs<br />

dauwvav naxSirbads, amitom isini ufro metad aWuWyianeben<br />

garemos da ufro cudad moqmedeben adamianis<br />

janmrTelobaze. TviTmfrinavis gamonabolqvebi naklebad<br />

moqmedeben qalaqis haerze, is ZiriTad gavlenas axdens<br />

haeris gaWuWyianebaze mxolod aeroportis raionSi.<br />

Sefasebulia, rom sawvavis 42% ixarjeba TviTmfrinavis<br />

gamoyvanaze asafren bilikamde da Seyvanaze misi<br />

dajdomis Semdeg. am dros dauwvavi da atmosferoSi<br />

gamonabolqvi sawvavi gacilebiT metia vidre mTeli<br />

frenis ganmavlobaSi.<br />

zogierTi siCqaris TviTmfrinavebi da kosmosuri<br />

xomaldebi aWuWyianeben stratosferos azotisa da<br />

gogirdmJavas moqmedebiT, agreTve aluminis oqsidis<br />

nawilakebiT. isini uaryofiTad moqmedeben ozonis fenaze<br />

da haeris globalur temperaturaze. qlor-ftor<br />

meTanebi, freoni 11, freoni 12, isini warmoadgenen gazs,<br />

romlebic warmoiqmnebian im aerozoluri preparatebis<br />

aorTqlebisas, romlebic gamoiyeneba Tmebis SesaRebad.<br />

aRniSnuli gazebi vrceldebian da xangrZlivad arseboben<br />

troposferoSi.<br />

freonebi aZliereben saTburis efeqts, gamoTvlebis<br />

Tanaxmad daaxloebiT 2030 wels freonebis gavlenis<br />

Sedegad ozonis saerTo raodenoba Semcirdeba 18%-iT,<br />

36


xolo qveda stratosferoSi 40 %-iT. yovelive amis<br />

saboloo Sedegad, <strong>globaluri</strong> miwispira temperatura<br />

gaizarda 12-21C-iT.<br />

atmosferos mavne gamWuWyianebelTa ricxvs<br />

miekuTvneba agreTve xmauri, is gamaRizianeblad moqmedebs<br />

adamianze, misi gavlena damokidebulia mis intensivobaze,<br />

mis speqtralur Sedgenilobaze da moqmedebis<br />

xangrZlivobaze. adamianze gansakuTrebiT moqmedebs<br />

xmauri 3000-5000 herci sixSiris diapazoniT. xmauri<br />

damRupvelad moqmedebs sasmen aparatze, centralur da<br />

vegetatur nervul sistemaze da gulis muSaobaze.<br />

gansakuTrebiT aRsaniSnavia zebgeriTi TviTmfrinavebis<br />

xmauri, igi iwvevs xmis talRis dartymas da vibraciebs<br />

aeroportis axlos ganlagebul binebSi. Tanamedrove<br />

zebgeriTi TviTmfrinavebi gamoscemen xmas, romlis<br />

intensivobac gacilebiT aRemateba dasaSveb normebs.<br />

3.5.qalaqis klimatis antropogenuri cvlilebebi<br />

qalaqis sahaero sivrceSi moxvedrili<br />

gamaWuWyianebeli nivTierebani atmosferuli da sxva<br />

procesebis urTierTqmedebiT arsebiT gavlenas axdenen<br />

qalaqis da misi Semogarenis mikro- da mezoklimatur<br />

reJimze. am gavlenis Sedegad qalaqSi xdeba garkveuli<br />

cvlilebebi temperaturis, sinotivis, qaris siCqaris,<br />

radiaciis, mxedvelobis, naleqebis, Rrublebis da nislis<br />

ganawilebaSi.<br />

qalaqisa da mis Semogarens Soris temperaturaTa<br />

sxvaobis Sesaxeb miuTiTa ingliselma mecnierma louk<br />

houardma jer kidev 1820 wels. misi monacemebiT<br />

londonSi saSualo Tviuri temperatura zogjer 1,2-iT<br />

aRemateba temperaturas mis SemogarenSi.<br />

didi qalaqis mikroklimati ganisazRvreba mTeli<br />

rigi faqtorebiT:<br />

1. gamonabolqvebisa da mtvris arsebobiT, rac<br />

cvlis radiaciul reJims da wylis orTqlis<br />

kondensaciis pirobebs;<br />

2. qvefenili zedapiris TaviseburebiT,<br />

romelic xasiaTdeba kargi siTbogamtarobiT;<br />

3. qalaqis Zlier danawevrebuli<br />

reliefiT(quCaTa qseli, moednebi, skverebi,<br />

37


parkebi, nagebobebi), rac ganapirobebs qaris<br />

siCqaris da mimarTulebis, agreTve<br />

turbulenturi cvlis intensivobis Secvlas.<br />

qalaqi mniSvnelovan gavlenas axdens radiaciul<br />

reJimze. centraluri evropis did qalaqebSi Catarebuli<br />

dakvirvebebis Sedegad dadginda, rom atmosferos<br />

gaWuWyianebis Sedegad mzis radiaciis nakadi qalaqSi mis<br />

SemogarenTan SedarebiT Semcirebulia 29-36%-mde.<br />

gamaWuWyianebeli nivTierebani ara mxolod ancireben mzis<br />

radiaciis nakads, aramed cvlian mis speqtralur<br />

Sedgenilobas. magaliTad parizSi jamuri radiaciis<br />

nakadSi ultraiisferib radiaciis wilze modis 0,3%,<br />

qalaqgareT ki-3% da a.S.<br />

radiaciuli balansis Secvla da siTbos<br />

damatebiTi modena atmosferoSi ganapirobebs qalaqis<br />

maRal temperaturul fons. o.drozdovis Tanaxmad<br />

saSualo wliuri temperaturebi gareubanTan SedarebiT<br />

moskovsa da TbilisSi momatebulia 0,8 0 -iT, parizsa da<br />

stokholmSi-0,7 0 -iT, milanSi-1,3 0 -iT, xolo niu-iorkSi-1,8 0 -<br />

iT.<br />

qalaqis rolis gavlena haeris temperaturaze<br />

gansakuTrebiT didia gazafxulze, rac am dros<br />

turbulenturi cvlis gaaqtiurebis Sedegia.<br />

qalaqis gavlena SeiniSneba agreTve Rrublianobisa<br />

da naleqebis mniSvnelobebSic. qalaqis Tavze haeris<br />

swrafi gaTbobis, turbulentobis gaZlierebis da<br />

anTropogenuli warmoSobis aerozolebis koncentraciis<br />

gazrdis gamo warmoiqmneba Rrublebis ganviTarebis<br />

xelsayreli pirobebi. amitom Rrublianoba da naleqebi<br />

qalaqis centrSi izrdeba. sxvaoba udidesia zafxulis<br />

TveebSi, rac konveqciuri procesebis gaaqtiurebas da<br />

turbulenturi cvlis gaZlierebas ukavSirdeba.<br />

did gavlenas atmosferos gaWuWyianebis doneze<br />

axdens qari. sacxovrebeli da samrewvelo nagebobani<br />

cvlian haeris nakadis siCqares da mimarTulebas. amiT<br />

isini gavlenas axdenen qalaqSi gamaWuWyianebel<br />

nivTierebaTa ganlagebaze. qalaqis atmosferos<br />

gaWuWyianeba xels uwyobs mxedvelobis gauaresebas,<br />

nislis sixSiris gazrdas.<br />

38


Tavi 4. hidrosferos ekologiuri problemebi<br />

4.1.wylis ZiriTadi momxmareblebi<br />

wylis resursebis racionalurad gamoyenebisaTvis<br />

upirvelesyovlisa saWiroa vicodeT Tu misi ra<br />

raodenobaa saWiro yvela momxmareblis<br />

dasakmayofileblad ara mxolod dRevandel pirobebSi,<br />

aramed perspeqtivaSic. meurneobis dargebs wylis<br />

resursebTan mimarTebaSi hyofen or<br />

kategoriad:wylismomxmareblebad da<br />

wylisgamomyeneblebad. wylismomxmareblebi wyals<br />

gamoiyeneben samrawvelo da sasoflo-sameurneo<br />

produqciis Sesaqmnelad, xolo wylisgamomyeneblebi<br />

wyals gamoiyeneben, rogorc garemos (wylis transporti,<br />

meTevzeoba) an rogorc energiis wyaros<br />

(hidroeleqtrosadgurebi).<br />

wylis resursebis Tanamedrove kompleqsuri<br />

gamoyenebis etapze zRvari am or kategorias Soris<br />

iSleba da orives uwodeben wylismomxmareblebs. qvemod<br />

ganvixilavT wyalmomxmareblobis ZiriTad saxeobebs.<br />

mosaxleobis wyalmomarageba. es dargi<br />

dakavSirebulia wylis sasmelad da komunalursayofacxovrebo<br />

daniSnulebiT gamoyenebasTan. am<br />

miznebisaTvis saWiro wylis raodenoba dakavSirebulia<br />

mosaxleobis raodenobasTan. mag.: moskovsa da niu-iorkSi<br />

xvedriTi wyalmomarageba Seadgens daaxloebiT 600<br />

litrs erT kacze (dRe-RameSi), parizsa da sankt<br />

peterburgSi _ 500 l, londonSi _ 300 l da a.S.<br />

mrewvelobis wyalmomarageba. mrewvelobaSi saWiro<br />

wylis momarageba damokidebulia TviT mrewvelobis<br />

dargze, am mrewvelobaSi arsebul teqnologiebze,<br />

wyalmomaragebis sistemebze, klimatur pirobebze da a.S.<br />

XX sk xasiaTdeba mrewvelobaSi wylis gamoyenebis<br />

mzardi tempebiT. mag.: 1900 wels mTels msoflioSi<br />

mrewvelobis miznebisTvis gamoiyeneboda 30kub.m wyali.<br />

1950 wels _ 190kub.m, 1970 w-s _ 510kub.m, xolo 2000<br />

wlisTvis 1900kub.m-s miaRwia. es aixsneba rogorc<br />

saerTod mrewvelobis swrafi ganviTarebiT, agreTve<br />

iseTi axali wyaltevadi warmoebis swrafi ganviTarebiT,<br />

rogoricaa navTobqimiuri mrewveloba, Tboenergetika da<br />

sxva. Tboenergetika moiTxovs wylis did raodenobas<br />

39


agregatebis gasaciveblad. wylis ufro met raodenobas<br />

saWiroebs atomurieleqtrosadgurebi da sxva.<br />

wylis momxmarebloba soflis meurneobis mier.<br />

soflis meurneoba wylis moxmarebis erTerTi ZiriTadi<br />

dargia. sarwyavi miwebis farTobi ganuwyvetliv izrdeba.<br />

Tu XX sk-is dasawyisSi mTels msoflioSi sarwyav miwebs<br />

ekava 40 mln ha, 1970 wels igi gaizarda 235 mln ha-mde,<br />

xolo 2000 wlisaTvis am miwebis miaxloebiTi farTi 420<br />

mln ha-s Seadgenda.<br />

wyalsacaveebic wylis erTerTi momxmarebelia da<br />

maTi raodenoba mTels msoflioSi ganuwyvetlad izrdeba.<br />

wylis moxmareba wyalsacavebis mier Seadgenda<br />

1970 wlisaTvis 70kub.km-s, xolo 2000 wlisaTvis 240 k-s.<br />

jamuri wylis momxmarebloba. mTeli msoflios<br />

mdinareTa Camonadeni Seadgens daaxloebiT 44 540kub.m-Si.<br />

2000 wlisTvis kacobrioba iyenebda am Camonadenis 12-13%-<br />

s. calkeul kontinentebs Soris yvelaze didi<br />

momxmarebloba aqvs evrazias, romlis wyalmomxmarebloba<br />

Seadgens 10-22%-s, xolo yvelaze naklebi aqvs samxreT<br />

amerikas 10-dan 3 %-mde.<br />

4.2. sameurneo moRvaweobis gavlena<br />

xmeleTis wylebze<br />

xmeleTis wylebis resursebis intensiuri<br />

gamoyenebis Sedegad icvleba ara mxolod wylis<br />

raodenoba, aramed icvleba agreTve wylis balansis<br />

mdgenelebi, wylis obieqtebis hidrologiuri reJimi da<br />

TviTon wylis xarisxic. wylis resursebis raodenobriv<br />

da xarisxobriv cvlilebebze gansakuTrebul gavlenas<br />

axdenen sameurneo moRvaweobis iseTi saxeobebi,<br />

rogorebicaa wyalmomxmarebloba, samrewvelo da<br />

komunaluri miznebisaTvis, agreTve urbanizacia,<br />

wyalsacavebis Seqmna, morwyva amoSroba da sxvadasxva<br />

agromelioraciuli samuSaoebi.<br />

ganvixiloT es sakiTxebi ramdenadme detalurad.<br />

mrewveloba. wylis xarisxobrivi cvlileba<br />

umTavresad gamowveulia mrewvelobis iseTi dargebis<br />

mier, rogoricaa metalurgiuri, qimiuri, organuli<br />

sinTezis da kidev sxva dargebis mier gadamuSavebuli<br />

wyali bunebrivia icvlis Sedgenilobas da binZurdeba.<br />

40


ZiriTad damaWuWyianebel nivTierebebs am wyalSi<br />

Seadgenen navTobi, feradi metalebi, fenolebi, rTuli<br />

qimiuri SenaerTebi da sxva. yovelive es gavlenas axdens<br />

biocenozze, moqmedebs bunebis ganviTarebaze da axdens<br />

biologiuri procesebis darRvevas. calke unda aRiniSnos<br />

e.w. siTburi dabinZureba, mag. Tu temperatura ar<br />

aRemateba 26C-s biocenozze mavne zemoqmedeba ar<br />

aRiniSneba, Tu temperatura 26_30C-mdea, maSin es<br />

uaryofiTad moqmedebs Tevzebis sicocxlis unarianobaze,<br />

xolo 30C-is zeviTaa, aRiniSneba mavne zemoqmedeba<br />

biocenozze.<br />

sameurneo_sayofacxovrebo anu komunaluri<br />

Camonadeni wylebi. am wylebis gamo Tanamedrove<br />

pirobebSi did mdinareebzec ki, didi qalaqebis<br />

maxloblad aRiniSneba intensiuri gaWuWyianeba.<br />

sayofacxovrebo Camonadeni wylebi Seicaven sxvadasxva<br />

saxis baqteriebs, sakmaod didi raodenobiT, ris gamoc<br />

SeiZleba gaxdes infeqciur daavadebaTa warmoqmnis<br />

mizezi.<br />

urbanizacia. urbanizaciis qveS igulisxmeba<br />

mosaxleobis da sawarmoo Zalebis qalaqSi koncentracis<br />

procesi. igi mWidrod ukavSirdeba mosaxleobis zrdas da<br />

mecnierebis da teqnikis swraf ganviTarebas. am procesis<br />

intensivoba mkveTrad gaizarda XX sk-is II naxevridan da<br />

2000 wels mTeli dedamiwis mosaxleobis didi nawili<br />

cxovrobda qalaqSi. yovelive es iwvevs urbanizebul<br />

teritoriaze wylis moxmarebis zrdas, rogorc<br />

mosaxleobis, ise mrewvelobis mxriv, rac Tavis mxriv<br />

zrdis samrewvelo Tu sayofacxovrebo Camonadenebs da<br />

Sesabamisad iwvevs maTi xarisxis cvlilebebs, romlebic<br />

bunebrivia uaryofiTad moqmedeben garemoze.<br />

samelioracio RonisZiebebis gavlena zedapirul<br />

wylebze. morwyvac da amoSrobac arsebiTad moqmedeben<br />

samelioracio teritoriebis wylebis bunebriv<br />

resursebze. rwyvis Sedegad icvleba teritoriis<br />

saSualo wliuri Camonadeni, misi Sida wliuri<br />

ganawileba, Camonadenis eqstremaluri<br />

, sarwyavi<br />

masivebidan gamotanili marilebis xarjze xdeba<br />

mdinareebis wylis mineralizaciis zrda, misi qimiuri<br />

Sedgenilobis cvlileba mdinareebSi moxvedrili<br />

41


marilebis raodenoba aRwevs aTeulobiT, xolo Zlier<br />

damlaSebuli niadagebis SemTxvevaSi ki aseul tonasac 1<br />

ha-dan.<br />

amoSrobis gavlena vlindeba gruntis wylebis donis<br />

dacemaSi, niadagis tenis maragis cvlilebaSi da saerTod<br />

teritoriis wylis balansis cvlilebaSi.<br />

wylis xarisxis cvlileba wyalsacavebSi.<br />

wyalsacavebis Seqmna iwvevs wylis hidroqimiuri reJimisa<br />

da xarisxis cvlilebas im mdinareTa mimarT, romelzedac<br />

aigebian. erTi wyalsacavis hidroTermel reJimze<br />

gavlenas axdens am wyalsacavSi wylis cvlilebis<br />

intensivoba, romelic gamoiTvleba Semdegi formuliT:<br />

k=wsr|wwl, wsr aris wyalsacavis moculoba, xolo wwl<br />

aris konkretuli mdinaris wliuri Camonadeni. rac metia<br />

Camonadeni, miT naklebia wyalsacavSi wylis<br />

mineralizaciis cvlileba da es damokidebuleba<br />

saSualebas iZleva wyalsacavis daproeqtebis fazaSive<br />

gamoviangariSoT masSi wylis mosalodneli<br />

mineralizacia. wylis xarisxis cvlileba wyalsacavSi<br />

ganpirobebulia, rogorc wylis reJimis cvlilebiT, ise<br />

Sida biologiuri procesebiT: dinebis siCqaris<br />

cvlileba, gamWvirvaleobis gazrda, organuli da<br />

biologiuri nivTierebebis gazrda, romelic gamowveulia<br />

samrewvelo, komunaluri da sasoflo komunaluri<br />

CamonadenebiT iwvevs biogenuri nivTierebebiT<br />

gamdidrebul wyalSi fotoplanqtonis gaZlierebas. Tu<br />

wyalSi gaCndnen lurji an mwvane wyalmcenareebi, maSin<br />

am wyalSi warmoiqmnebian toqsikuri nivTierebebi da<br />

bunebrivia wylis xarisxi uaresdeba. am process uwodeben<br />

meorad anu biologiur gaWuWyianebas.<br />

4.3. msoflio okeanis dabinZurebis<br />

wyaroebi da saxeobebi<br />

msoflio okeanis damaWuWyianebel ZiriTad<br />

nivTierebebs warmoadgenen navTobi da navTobproduqtebi,<br />

pesticidebi, sinTeturad aqtiuri nivTierebebi, mZime<br />

metalebi (vercxli, tyvia, cinki, kadmiumi, spilenZi da<br />

sxva.). garda amisa msoflio okeanes abinZureben agreTve<br />

teqnogenuri warmoSobis radioaqtiuri nivTierebebi.<br />

SevCerdeT zogierT maTganze.<br />

42


navTobi da navTobproduqtebi. navTobis ZiriTadi<br />

komponentebia naxSirbadebi. maTi xvedriTi Sedgeniloba<br />

98%-mdea. erTmaneTisagan ganasxvaveben navTibis 4 klass,<br />

esenia parafinebi, cikloparafinebi, aromatikuli<br />

naxSirbadebi da olefinebi. navTobi Seicavs agreTve<br />

gogirds, Jangbads, azotur SenaerTebs, kobalts, nikels<br />

da a.S.<br />

navTobi da navTobproduqtebi erTerTi<br />

yvelaze gavrcelebuli damabinZurebeli nivTierebebia<br />

msoflio okeaneSi. isini wyalSi sxvadasxva gziT<br />

xvdebian, magram navTobis gansakuTrebiT didi raodenoba<br />

msoflio okeaneSi xvdeba misi transportirebis dros.<br />

wyalSi moxvedrisas navTobi warmoqmnis zedapirul apks,<br />

am apkis Seferilobis mixedviT SegviZlia ganvsazRvroT<br />

misi sisqe.<br />

pesticidebi warmoadgenen xelovnurad Seqmnil<br />

nivTierebebs, romlebic gamoiyenebian mavneblebisa da<br />

mcenareTa daavadebebis winaaRmdeg sabrZolvelad.<br />

Tanamedrove pirobebSi pesticidebis daaxloebiT 1.5 mln<br />

tona nivTierebaa moxvedrili miwiszeda da okeanur<br />

ekosistemebSi. pesticidebi did zians ayeneben<br />

organizmebs da aqveiTeben bunebrivi biocenozebis<br />

janmrTelobas.<br />

sinTetikuradurad aqtiur nivTierebebs Seicaven<br />

sinTetikuriuri sarecxi saSualebebi. isini xvdebian<br />

zedapirul wylebSi da saboloo jamSi ki okeaneebSi.<br />

sinTeturi sarecxi saSualebani Seicaven natriumis<br />

polifosfatebs, silikatebs da kidev sxva wylis<br />

organizmebisaTvis momwamlav nivTierebebs.<br />

mZime metalebs miekuTvnebian iseTi saxis<br />

nivTierebebi, romlebic warmoadgenen toqsikur<br />

gamaWuWyianebel nivTierebebs. mZime metalebi gamoiyeneba<br />

sxvadasxva sawarmoebSi da miuxedavad gamwmendi<br />

saSualebebisa maTi garkveuli nawili xvdeba Camonaden<br />

wylebSi. am SenaerTebis didi nawili okeaneSi xvdeba<br />

atmosferodan da unda aRiniSnos is garemoeba, rom<br />

biocenozebisaTvis gansakuTrebiT saSiSia vercxli, tyvia<br />

da kadmiumi.<br />

teqnogenuri warmoSobis radiaqtiuri nivTierebebis,<br />

ZiriTadad ki uranisa da plutonis daSlis produqtebis<br />

43


okeaneSi didi raodenobiT moxvedra daiwyo 1945 wlis<br />

Semdeg. es dro emTxveva birTvuli iaraRis gamocdis da<br />

atomuri mrewvelobis ganviTarebis dasawyiss. marto 1948-<br />

1962 wlebSi Catarebuli iyo 450 atomuri bombis afeTqeba,<br />

romlis Sedegadac atmosferoSi aerozolebis saxiT<br />

gavrcelda radiaqtiuri mtveri. atmosferoSi arsebuli<br />

radiaqtiuri mtveri haeris masebTan erTad gadaitaneba<br />

did manZilze da ileqeba. maTi didi naWili ileqeba Cr.<br />

ganedis 45 0 -sa da samxr. ganedis 45 0 -s Soris. wyalqveSa<br />

xomaldebze damontaJebuli atomuri energetikuli<br />

danadgarebi, agreTve aWuWyianeben okeanes, amas emateba<br />

avariebis Sedegad gamoyofili radiaqtiuroba da a.S.<br />

4.4. msoflio okeanis wylebis gaWuWyianebis<br />

Tanamedrove mdgomareoba<br />

uamravi eqspediciis Catarebis safuZvelze<br />

miRebulia daskvnebi msoflio okeanis dabinZurebis<br />

Tanamedrove mdgomareobis Sesaxeb. upirveles yovlisa<br />

dadgenilia, rom daWuWyianeba mravali komponentis mxriv<br />

iRebs globalur xasiaTs. dadgenilia aseve ZiriTadi<br />

cirkulaciuri sistemebis da SedarebiT mdgradi zonebis<br />

roli gamaWuWyianebeli nivTierebebis gadanawilebasa da<br />

dagrovebaSi. ase magaliTad, golfstrimis da Cr.<br />

atlantikuri dinebis wylebi intensiurad WuWyiandebian<br />

CrdiloeT amerikis da evropis sanapiroebTan, samagierod<br />

norvegiisa da barenciis zRvebSi isini ganitvirTebian.<br />

amrigad arqtikuli raioni, zemoT dasaxelebuli zRvebis<br />

CaTvliT, warmoadgens mavne nivTierebaTa akumulators.<br />

Cven ganvixilavT mxolod zogieraTi mavne<br />

komponentis ganawilebas.<br />

navTobis naxSirwyalbadebiT gaWuWyianebis raionebi<br />

Seesabameba Selfur wylebs, navTobis gadazidvisa da<br />

intensiuri mimosvlis raionebs. am mxriv gansakuTrebiT<br />

aRsaniSnavia trasebi axlo aRmosavleTidan da<br />

indoneziidan iaponiis mimarTulebiT. gaWuWyianebis<br />

maRali doniT gamoirCeva iaponiisa da samxr. CineTis<br />

zRvebi, wiTeli zRva, sparseTis yure da kidev sxva<br />

adgilebi. wylis dinebebis saSualebiT navTobi da<br />

navTobproduqtebi gadaitaneba norvegiisa da barenciis<br />

zRvebSi. am produqtebis siRrmiT ganawilebas Semdegi<br />

44


saxe aqvs, navTobis naxSirwyalbadebis maqsimaluri<br />

koncentracia aRinSneba wylis zeda fenebSi, xolo 500 m-<br />

is qvemoT isini, rogorc wesi aRar gvxvdebian.<br />

pesticidebis ganawileba msoflio okeaneSi<br />

araTanabaria. am mxriv aRiniSneba gazrdili, Semcirebuli<br />

da nulovani koncentraciis zonebis monacvleoba.<br />

gazrdili koncentraciis lokaluri ubnebi aRiniSneba<br />

ara mxolod daWuWyianebis wyaroebTan ganlagebul<br />

zonebSi, aramed maTgan sakmaod daSorebul adgilebSi,<br />

rac atmosferuli gadatanisa da dinamiuri movlenebis<br />

Sedegia. pesticidebis Semadgenloba okeanis wylebSi,<br />

rogorc wesi 0-dan 100 m siRrmemde sakmaod<br />

erTgvarovania, xolo 500 m-ze mcirdeba orjer.<br />

sinTetikurad aqtiur nivTierebaTa ganawilebaSi<br />

aRiniSneba gaWuWyianebis velebis lokalizacia Cr.<br />

amerikis, das. evropis da afrikis Selfur zonebSi. Ria<br />

okeaneSi maTi koncentracia mcirdeba, maTi fizikurqimiuri<br />

Tvisebebis gamo umetesi raodenoba Tavs iyris<br />

wylis zedapirul fenaSi. amave dros nivTierebaTa<br />

mniSvnelovani xsnadoba da wylebis vertikaluri<br />

moZraobebi xels uwyoben maT SeRwevas Rrma fenebSi.<br />

toqsikuri metalebis ganawilebaSi aRiniSneba maTi<br />

maqsimumi Selfur raionebSi da Sida zRvebSi, xolo<br />

minimumi Ria okeaneSi. gansakuTrebiT didi kontrastia<br />

tyviis da cinkis ganawilebaSi. tyviis didi koncentracia<br />

aRiniSneba baltiis zRvaSi, SedarebiT naklebi<br />

CrdiloeTis zRvaSi. cinkis koncentracia gansakuTrebiT<br />

maRalia wynari okeanis Cr.das. nawilSi, xolo dabalia<br />

samxr. atlantikaSi.<br />

radiaqtiuri gaWuWyianeba, mravalricxovani<br />

birTuli afeTqebis Sedegad, wynar okeaneSi ufro<br />

maRalia, vidre atlantis okeaneSi. gansakuTrebiT maRali<br />

radiaqtiuroba iyo aRniSnuli 1954-58 ww-Si atomuri<br />

afeTqebebis dros. am dros dafiqsirda Tevzebis didi<br />

raodenobiT daRupva. Cr.aRm. atlantikis radiaqtiurobaSi<br />

didi wvlili Seaqvs islandiis zRvaSi didi britaneTis<br />

mier CaSvebul narCenebs. vertikalur ganawilebaSi maTi<br />

maqsimumi aRiniSneba 100-700 m siRrmeze, minimumi<br />

zedapirul fenaSi, xolo 700 m-is qvemoT koncentracia<br />

swrafad mcirdeba fskeris mimarTulebiT.<br />

45


Tavi 5. liTosferos ekologiuri problemebi<br />

5.1. sameurneo moRvaweobis gavlena niadagebze<br />

biosferos SemadgenlobaSi Sedis liTosferos<br />

zeda fena, romlis sisqec ramodenime metrs Seadgens.<br />

Swored am fenaSi, anu niadagebSi aris moTavsebuli<br />

cocxali organizmebis ZiriTadi masa.<br />

niadagebis cvlilebebze gavlenas axdenen sameurneo<br />

moRvaweobis iseTi saxeobebi, rogorebicaa urbanizacia,<br />

sasoflo sameurneo samuSaoebi, wyalsacavebis Seqmna,<br />

morwyva, amoSroba da sxva agromeloraciuli samuSaoebi.<br />

mokled ganvixiloT es samuSaoebi.<br />

1. niadagis gaWuWyianeba atmosferodan. niadagis<br />

gaWuWyianeba uSualod ukavSirdeba atmosferuli haeris<br />

gaWuWyianebas, am ukanasknelis mdgomareoba ki zemoT iyo<br />

ganxiluli Cvens mier. ar gavimeorebT ra monacemebs maTi<br />

bunebisa da Tvisebebis Sesaxeb, mxolod CamovTvliT, rom<br />

maT miekuTvnebian bunebrivi da anTropogenuli warmoSobis<br />

iseTi minarevebi, romlebic warmoiSvebian vulkanuri<br />

moqmedebis, mTis qanebisa da niadagis gamofitvis, tyis<br />

xanZrebis, meteoritebis wvis, saTbobis wvis, birTvuli<br />

afeTqebebis Sedegad da a.S. es minarevebi haeris dinebaTa<br />

saSualebiT gadaitanebian did manZilebze da Semdeg<br />

ileqebian niadagebze.<br />

2. sasoflo sameurneo samuSaoebi. am samuSaoebidan<br />

gansakuTrebul yuradRebas ipyrobs pesticidebis<br />

gamoyeneba. pesticidebi warmoadgenen xelovnurad Seqmnil<br />

nivTierebebs, romlebic gamoiyenebian mcenareTa<br />

daavadebebTan da mavneblebTan sabrZolvelad.<br />

ekonomistebis gamoangariSebiT, TiToeuli sabWoTa maneTis<br />

danaxarji pesticidebze uzrunvelyofs marcvleuli<br />

kulturebidan daaxloebiT 10 man, xolo teqnikuri<br />

kulturebidan _ 30 man mogebas. amave dros ekologiuri<br />

gamokvlevebiT dadgenilia, rom pesticidebi, anadgureben<br />

ra mavneblebs, did zians ayeneben organzmebs da bunebriv<br />

biocenozebs. soflis meurneobaSi ukve didi xania dgas<br />

problema mavneblebTan brZolis qimiuri meTodebidan<br />

ekologiurad sufTa biologiur meTodebze gadasvlisa.<br />

3. samelioracio RonisZiebebi. ukanasknel wlebSi<br />

sul ufro farTovdeba samelioracio RonisZiebaTa<br />

46


moculobebi, rac dakavSirebulia axali miwebis<br />

gamoyenebasTan. Samelioracio RonisZiebebi, maT Soris<br />

morwyva da amoSroba, mniSvnelovan gavlenas axdenen<br />

niadagebis bunebriv resursebze.<br />

amJamad muSavdeba xmeleTis saerTo farTobis 1/3,<br />

xolo irwyveba mxolod 4%. morwyva moxmedebs niadagis<br />

adiaciul da siTbur balansze, cvlis mis temperaturul<br />

reJims. morwyvis dros xdeba marilebis gamotana<br />

niadagebidan, rac gavlenas axdens mis qimiur<br />

Sedgenilobaze.<br />

Waobebisa da daWaobebuli miwebis saerTo farTobi<br />

Seadgens mTeli xmeleTis 5%. maTi amoSroba warmoadgens<br />

bunebrivi pirobebis mizandasaxul gardaqmnas adamianis<br />

sakeTildReod. amoSrobis gavlena upirveles yovlisa<br />

gamoixateba mocemuli teritoriis wylis balansis<br />

SecvlaSi. kerZod icvleba Camonadenis pirobebi,<br />

klebulobs gruntis wylebis done, icvleba produqtiuli<br />

tenis maragis dinamika da a.S. amave dros matulobs<br />

niadagis temperatura, rac xels uwyofs mcenareTa siTboTi<br />

uzrunvelyofas.<br />

4. wyalsacavebis mSenebloba. miuxedavad mTeli rigi<br />

keTilsasurveli efeqtebisa, rasac axdens xelovnuri<br />

wyalsacavi mimdebare teritoriaze, arsebobs azri imis<br />

Sesaxeb, rom xelovnuri wyalsacavis Seqmna uayofiT<br />

efeqtsac iZleva. aseT efeqtTa ricxvs miekuTvneba zarali<br />

(rasac vaxsenebT garemos, sarwyavi miwebis, uZvelesi<br />

soflebis Tu tyeebis ganadgurebiT) dakvirvebaTa<br />

safuZvelze wyalsacavebis eqspluataciis pirobebSi<br />

dadgenilia daWaibebis procesebis gaZliereba,<br />

hidrologiuri procesebis gardaqmna, mwvane zonebis<br />

daRupva.<br />

yovelive es Tavismxriv gavlenas axdens Tbo da<br />

tenbrunvis cvlilebaze, rogorc wyalsacavSi, ise<br />

mimdebare teritoriaze.<br />

5.2. niadagebis radiaqtiuli gaWuWyianeba<br />

rogorc cnobilia xelovnuri radiaqtiuli<br />

nivTierebani xvdebian biosferoSi, maT Soris niadagebSi,<br />

birTvuli afeTqebebis, atomuri danadgarebis avariebis da<br />

atomuri mrewvelobis sawarmoTa narCenebis gziT.<br />

47


niadagebSi radiaqtiuli daWuWyianebis done ramdenadme<br />

SesamCnevi gaxda 1945 wlidan, rac emTxveva birTvuli<br />

iaraRis gamocdis periods. niadagebi, iseve rogorc<br />

atmosfero da hidrosfero, SedarebiT naklebad binZurdeba<br />

atomuri industriis narCenebiT.<br />

dakvirvebaTa masalebis analizi gviCvenebs, rom<br />

radiaqtiuri nivTierebebis maqsimaluri koncentracia<br />

niadagebSi aRiniSneba, rogorc Crdilo, ise samxreT<br />

naxevarsferoebSi 40-50º ganedebSi. Absoluturi maqsimumi<br />

Cr. naxevarsferoSi 3-4-jer metia vidre samxreTSi. Cr.<br />

ganedis 20-60º intervalSi, sadac Tavmoyrilia msoflio<br />

mosaxleobis 80%-ze meti. niadagebis radiaqtiuli<br />

daWuWyianeba 2-jer aRemateba mis saSualo mniSvnelobas.<br />

minimaluri dabinZureba aRiniSneba ekvatorul zolSi.<br />

niadagi warmoadgens im garemos, romelic<br />

radiaqtiuri daSlis produqtebiT kvebavs mcenareul da<br />

cxovelur organizmebs. amitom didi mniSvneloba eniWeba<br />

mTel rig sakiTxebs, romelTaganac gansakuTrebiT<br />

aRsaniSnavia Semdegi ori.<br />

1. radio izotopebis sorbcia, anu unari maTi niadagSi<br />

yofnisa.<br />

2. radiaqtiuri produqtebis niadagSi migraciis anu<br />

transportirebis unari.<br />

radiaqtiuri produqtebis niadagSi sorbciis<br />

sakiTxs didi mniSvneloba aqvs. is damokidebulia<br />

mraval faqtorze, gansakuTrebiT ki niadagis qimiur da<br />

mineraligiur Semadgenlobaze. Didi mniSvneliba aqvs<br />

radiaqtiuri izotopebis STanTqmisaTvis niadagis<br />

mJavianobis xarisxs, amave dros gavlenas axdens<br />

niadagis meqanikuri Semadgenloba da sxva.<br />

radioizotopebis niadagSi migraciis aRniSnuli<br />

Tvisebebis garda efeqti damokidebulia<br />

meteorologiur pirobebze, naleqebis raodenobaze da<br />

a.S. magaliTad dadgenilia, rom niadagis zedapirze<br />

moxvedrili stronciumi SesaZloa wvimis Sedegad<br />

gamorecxil iqnas niadagidan. amave dros misi<br />

gadaadgileba niadagis ufro Rrma fenebSi pirdapir<br />

proporciulia naleqebis raodenobisa. dadgenilia<br />

agreTve, rom es procesi Zalze xangrZlivia da<br />

48


stronciumi 15 sm siRrmeze SesaZloa gaiJonos mxolod<br />

mcire raodenobiT, Tanac ramodenime wlis Semdeg.<br />

zogierT SemTxvevaSi, mag. qviSaSi, romelic<br />

xasiaTdeba kargi filtraciuli TvisebebiT, Tavsxmas<br />

swrafad Caaqvs stronciumi niadagis siRrmeSi. Sxva<br />

SemTxvevaSi ki rodesac niadags susti filtraciuli<br />

Tvisebebi gaaCnia, mTeli stronciumis koncentrireba<br />

xdeba mxilid zeda fenebSi. literaturuli monacemebis<br />

Tanaxmad mTeli stronciumis 80% moTavsebulia<br />

niadagebis zeda 5 sm-ian fenaSi.<br />

5.3. Rvarcofuli procesebi<br />

Rvarcofi ewodeba zogierTi mTis mdinaris uecar<br />

da Zalian swraf adidebas, rac warmoiSoba<br />

gansakuTrebul geomorfologiur, geologiur da<br />

hidroklimatur pirobebSi. upiratesad Tavsxma wvimebis<br />

dros, zogjer Tovlisa da yinulis swrafad dnobis an<br />

Segubebuli xeobis zRudis gangreviT. Rvarcofi Seicavs<br />

didi raodenobiT myar masalas, zogjer 90 %-mde. mas aqvs<br />

didi siswrafe da ngreviTi Zala. Rvarcofebi warmoqmnian<br />

maTTvis damaxasiaTebel gamonatans. igi saxalxo<br />

meurneobas da mosaxleobas did zians ayenebs. arsebobs<br />

ori tipis Rvarcofi _ struqturuli, anu Sekruli da<br />

turbulenturi, anu denadi. ZiriTadi ganmasxvavebeli<br />

niSani Rvarcoful nakadebs Soris maTSi myari masalis<br />

%-uli Sedgenilobaa. struqturuli Rvarcofi, romelic<br />

Seicavs 70-80 % myar masalas, warmoiSveba gazafxul<br />

zafxulis sazRvarze 5-15 weliwadSi erTxel an ufro<br />

gvian. igi viTardeba gansakuTrebul geomorfologiur,<br />

liTologiur da klimatur pirobebSi. swored amitom<br />

struqturuli Rvarcofi gvxvdeba mxolod zogierTi<br />

mdinaris zemo welSi an SemdinareSi. am tipis Rvarcofi<br />

gamozidvis konusamde iSviaTad aRwevs da wyalmovardnis<br />

nakadis Serevis gamo saxesac icvlis.<br />

turbulenturi Rvarcofi romelSic 20-30 %-ze meti<br />

myari Rvarcofuli masalaa didad gavrcelebulia. igi<br />

warmoiqmneba SigniT kaxeTis umTavres mdinareebSi da<br />

xSirad gamozidvis konusamde da mis periferiebamde<br />

aRwevs. maTi dacxroma umetesad gamozidvis konusze<br />

xdeba. Rvarcofis es tipi warmoiSveba sam weliwadSi<br />

49


erTxel, gazafxulobiT da Semodgomaze, xandaxan ki<br />

zafxulSi. RvarcofebSi gamoiyofa ramodenime saxis<br />

nakadi. esenia: talaxiani nakadi, talax-qviSiani, qviSiantalaxiani,<br />

talax-qviani, qviSian-qviani, qva-talaxiani, qvaqviSiani<br />

da wyal-qviani.<br />

SigniT kaxeTSi, gansakuTrebiT kavkasionisa da<br />

gomboris qedebis mTis Zirobebze, Rvarcofebs<br />

ZvelTaganve qonda adgili. adamiansa da Rvarcofebs<br />

Soris mudmivi brZola arsebobda. adreul periodSi<br />

Rvarcofebi imarjvebdnen da adamians axalaxal<br />

savargulebs arTmevdnen, xolo ukanasknel periodSi<br />

SedarebiT ukeT SeswavlaSi da RvarcofsawinaaRmdego<br />

RonisZiebebis, teqnikis gamoyenebis Sedegad, Rvarcofis<br />

sakmaod didi nawili alagmuli an Sesustebulia.<br />

RvarcofebiT dakavebuli aTasobiT heqtari, kerZod<br />

gamozidvis konusebi aTvisebulia da adamianis sasikeTod<br />

aris gamoyenebuli. kaxeTSi Rvarcofebis Seswavla da maT<br />

winaaRmdeg brZolis RonisZiebebis dasaxva me-19-e sk-is<br />

dasawyisamde primitiul xasiaTs atarebda. pirveli didi<br />

samamulo omis Semdgom kvlevam gegmazomieri, magram<br />

calmxrivi xasiaTi miiRo. stiqiur-damangreveli<br />

geomorfologiuri procesebi, maT Soris Rvarcofebi,<br />

bunebis mravali faqtoriT ganpirobebuli Zalian rTuli<br />

movlenebia, romelTanac faqtorebis saxiT genetur<br />

kavSirSia geografiis, nawilobriv geologiis,<br />

geofizikisa da biologiis iseTi dargebi, rogorebic<br />

aris geomorfologia, klimatologia, hidrologia,<br />

liTologia, Tanamedrove teqtonikuri moZraoba, botanika<br />

da sxva. Rvarcofebis winaaRmdeg saqarTveloSi dRemde<br />

Catarebuli RonisZiebebi saTanado doneze ar idga. mag.,<br />

kaxeTSi zemo alaznis sistemis mSeneblobisas alaznis<br />

vakis marjvena mxaris Rvarcoful xevebs TiTqmis yvela<br />

mdinaris gaswvriv orive mxareze gaukeTda aluviol<br />

yrilebi. magram igi vargisi gamodga mxolod<br />

wyalmcirobis periodSi. mZlavri Rvarcofebis dros<br />

nakadi TiTqmis yvela mdinaris kalapotidan gadavarda da<br />

soflebi da savargulebi waleka. Semdeg kvlav ganmeorda<br />

napirebis am meTodiT dacva da Rvarcofebisgan maTi<br />

walekva. am meTodma ar gaamarTla. Rvarcofi warmoiqmneba<br />

RvarcofwarmomSobi mTavari faqtorebis: reliefis,<br />

50


liTologiisa da havis zegavleniT. Tu romelime maTgani,<br />

rogorc RvarcofwarmomSobi faqtori, monawileobas ar<br />

iRebs Rvarcofi ar warmoiqmneba. mdinaris xeobaSi Tavs<br />

iCens, rogorc geomorfologiuri, agreTve hidrologiuri<br />

movlenebi. mdinareebSi mimdinare procesebi Semdegnairad<br />

warmogvidgeba, mdinaris Rvarcoful tipebSi<br />

geomorfologiuri procesebis Sedegad vRebulobT<br />

struqturul anu Sekrul Rvarcofebs da turbulentur<br />

anu denad Rvarcofebs.<br />

mdinaris hidrologiuri reJimis tipebSi,<br />

hidrologiuri procesebis Sedegad, viTardeba 1)<br />

wyaldidoba da 2) wyalmovardna.<br />

wyalmovardna, romelSic myari masala mxolod 3-4<br />

%-ia, Rvarcofidan wayaldidobaze gardamaval movlenas<br />

warmoadgens. Tu wyalmovardna gaZlierda da maTSi myari<br />

masalis raodenoba gaizarda igi miiRebs Rvarcofis<br />

saxes, xolo Tu Sesustda da procesi gaxangrZlivda igi<br />

Rebulobs wyaldidobis saxes. Rvarcofuli procesebis<br />

winaaRmdeg brZolis mTavari sazrunavia garantirebuli<br />

RonisZiebebis dasaxva da Sesruleba. SigniT kaxeTSi adre<br />

Catarebulma RonisZiebebma, romlebic saproeqto<br />

organizaciebma SeimuSaves, ver aRmofxvres Rvarcofuli<br />

procesebi, amitom isini jer kidev did zarals ayeneben<br />

saxalxo meurneobas. es faqti ganpirobebulia imiT, rom<br />

Rvarcofebisadmi miZRvnil saproeqto angariSebSi<br />

mocemuli ar aris procesis arc sistemuri kvleva da<br />

arc garantirebuli prognozuli SefasebiTi sinTezi.<br />

Rvarcofebis kvlevisas didi mniSvneloba eniWeba<br />

Rvarcofwarmomqmnel faqtorebs, anu garemos, romelic<br />

Rvarcofis warmoSobas, sivrciT gavrcobas da<br />

intensivobas gansazRvravs. Rvarcofebis warmoSobas<br />

gansazRvravs 3 umTavresi faqtori. esenia, I _<br />

morfologiuri, II _ liTologiur-teqtonikuri, III _<br />

klimatur-hidrologiuri faqtori.<br />

am sami faqtoridan Tu erTerTi faqtori xels ar<br />

uwyobs, Rvarcofi ar warmoiqmneba. garda amisa,<br />

Rvarcofebze did gavlenas axdenen agreTve niadaguri,<br />

mcenareuli, anTropogenuli da geomorfologiuri<br />

faqtorebi.<br />

51


Tavi^6. <strong>globaluri</strong> daTboba da gaudabnoeba<br />

6.1. <strong>globaluri</strong> daTboba<br />

ukanasknel wlebSi mecnierTa yuradReba miipyro im<br />

garemoebam, rom atmosferos Semcveli komponentebi<br />

ganicdian cvlilebebs, ramac SesaZloa gamoiwvios<br />

klimatis <strong>globaluri</strong> Secvla. es cvlilebebi<br />

ZiriTadad ukavSirdeba adamianTa sameurneo saqmianobas<br />

da vlindeba ZiriTadad naxSiroJangis raodenobis da<br />

atmosferuli aerozolebis koncentraciis gazrdaSi.<br />

saTbobis wvis Sedegad atmosferoSi naxSiroJangis<br />

raodenobis zrdis SesaZlebloba jer kidev 30-ian<br />

wlebSi ivarauda gamoCenilma mecnierma kolenderma,<br />

romlis varaudic SedarebiT mogvianebiT dadasturda<br />

eqsperimentul masalebze dayrdnobiT.<br />

dagenilia, rom naxSiroJangis balansi<br />

atmosferoSi Tanamedrove periodSi ufro metadaa<br />

damokidebuli anTropogenur faqtorze, vidre bunebriv<br />

pirobebze. adamianTa mier naxSiris, navTobis da sxva<br />

sawvavi masalebis moxmareba xels uwyobs naxSiroJangis<br />

koncentraciis mniSvnelovan zrdas atmosferoSi. aseTi<br />

gziT atmosfero katastrofulad binZurdeba.<br />

dadgenilia, rom Tu naxriroJangis koncentracia<br />

dRevandelTan SedarebiT 2-jer gaizrdeba, es gamoiwvevs<br />

dedamiwaze temperaturis 3&-iT gazrdas. garkveul<br />

cvlilebebs ganicdis agreTve Jangbadis koncentraciac,<br />

romlis Semcvelobac atmosferoSi bolo saukunis<br />

ganmavlobaSi mniSvnelovnad gaizarda.<br />

adamianis sameurneo saqmianoba xels uwyobs<br />

atmosferuli aerozolebis koncentraciis gazrdasac.<br />

Tanamedrove gamoTvlebis Tanaxmad yovelwliurad<br />

atmosfero Rebulobs 200-dan 400 mln tonamde<br />

atmosferul aerozols, rac atmosferos saerTo masis<br />

10%-20% Seadgens. amasTan erTad dadgenilia isic, rom<br />

atmosferuli aerozolebis umravlesoba warmoiSoba<br />

didi samrewvelo qalaqebis maxloblad da vrceldeba<br />

sakmaod did manZilze. amrigad atmosferos ganviTareba<br />

Tanamedrove epoqaSi grZeldeba erTismxriv im procesebis<br />

gavleniT, romlebic moqmedebdnen warsulSi da meores<br />

mxriv, atmosferoze moqmedebs adamianis saqmianoba. amitom<br />

atmosferos Semdgomi ganviTareba damokidebuli iqneba<br />

52


swored am ori- bunebrivi da anTropogenuli faqtorebis<br />

erTdroul moqmedebasTan.<br />

nax.6.1. <strong>globaluri</strong> temperaturis cvlileba<br />

XIX saukunis dasasruls daiwyo cnobili<br />

“arqtikis daTboba”, ramac maqsimums gasuli saukunis 30-<br />

ian wlebSi miaRwia. daTboba gansakuTrebiT kargad iyo<br />

gamoxatuli maRali ganedebis atlantikur seqtorSi.<br />

Uufro mZlavri aRmoCnda ukanaskneli daTboba, dawyebuli<br />

80-iani wlebidan (nax. 6.1). Ggaeros egidiT Catarebuli<br />

gamokvlevebis Tanaxmad am procesis Sedegad gasuli<br />

saukunis ganmavlobaSi dedamiwis <strong>globaluri</strong><br />

temperatura gaizarda daaxloebiT 0,50C-iT. globalurma<br />

daTbobam gamoiwvia regionaluri klimatebis cvlilebebi,<br />

moxda naleqebis gadanawileba.<br />

6.2.gaudabnoeba da masTan brZolis konvencia<br />

gaerTianebuli erebis organizaciis gaudabnoebasTan<br />

brZolis konvenciis Tanaxmad “gaudabnoeba” niSnavs<br />

miwis degradacias aridul, naxevrad aridul da mSral<br />

subhumidur raionebSi, gamowveuls sxvadasxva<br />

faqtorebiT, maT Soris klimaturi cvlilebebiT da<br />

adamianis saqmianibiT.<br />

53


gamokvlevebis Sedegad dadginda, rom ukanasknel<br />

aTwleulebSi atmosferos zogadma cirkulaciam evropul<br />

seqtorSi mniSvnelovani cvlilebebi ganicada.<br />

atmosferos wneva maRal ganedebSi Semcirda, dabal da<br />

zomier ganedebSi gaizarda da centri gadaadgilda<br />

samxreT-aRmosavleT-afrikis centralur raionebSi da<br />

saxelis zonaze.<br />

wnevis gazrdam da anticiklonebis gaZlierebam<br />

dabal ganedebSi xeli Seuwyo Tbili zamTrebisa da<br />

gvalvebis ganmeoradobaTa gazrdas, gaudabnoebis arealis<br />

gafarToebas. amrigad klimatis cvlilebis bunebriv<br />

procesebma gaaqtiura gaudabnoebis procesebi evraziis<br />

vakeebze, CrdiloeT afrikaSi, xmelTaSuazRvispireTSi,<br />

dasavleT da aRmosavleT cimbirSi. CamoTvlili<br />

regionebi SemdgomSic gaudabnoebis intensiur zonaSi<br />

iqnebian moqceulni.<br />

arsebuli mravalricxovani literaturis<br />

Tanaxmad ukanasknel 10-wleulebSi TiTqmis yvela<br />

kontinentze aRiniSneba gansakuTrebiT mkacri gvalvebi.<br />

1972 wels daiwyo da TiTqmis saukunis dasasrulamde<br />

gagrZelda erT-erTi yvelaze katastrofuli sudanosaxelis<br />

gvalva. imave wels daiwyo da 1975-1976 w.w. piks<br />

miaRwia xangrZlivma gvalvebma dasavleT evropaSi.<br />

zogierTi monacemebiT es iyo yvelaze mkacri gvalva<br />

dawyebuli 1698 wlidan.<br />

amerikis SeerTebul StatebSi 1977 wlis gvalva<br />

yvelaze mkacri iyo 40 wlis periodis ganmavlobaSi,<br />

xolo kanadaSi XX saukunis ganmavlobaSi yvelaze<br />

mkacri gvalvebi aRiniSna 1984 da 1988 wlebSi.<br />

ukanaskneli 20 wlis ganmavlobaSi gvalvebi<br />

gaaqtiurda agreTve CrdiloeT afrikaSi,<br />

xmelTaSuazRvispireTSi, cimbirSi, axlo aRmosavleTSi,<br />

centralur aziaSi, kavkasiaSi.<br />

dendroklimaturi informacia saSualebas<br />

gvaZlevs davakvirdeT gvalvebis ganmeoradobis<br />

dinamikas ukanaskneli 300 wlis ganmavlobaSi.<br />

monacemebi adastureben gvalvianobis gaaqtiurebas<br />

TiTqmis yvela kontinentze. gamoTvlebis Tanaxmad<br />

ukanaskneli 70-80 wlis ganmavlobaSi gvalvebis<br />

ganmeoradoba 2 jer gaizarda, rasac kargad eTanxm,eba<br />

54


amave periodSi tbebis donis dacema da teritoriebis<br />

gaudabnoebis saerTo zrda.<br />

gaudabnoeba ukve didi xania, rac msoflios mTeli<br />

rigi qveynebis ZiriTad ekonomikur, socialur da<br />

garemosdacviT problemad iqca. amitomac jer kidev 1977<br />

wels gaeros specialurma konferenciam miiRo<br />

gaudabnoebasTan brZolis samoqmedo gegma. miuxedavad<br />

amisa 1991 wels gaeros garemosdacviTi programis<br />

daskvnis Sesabamisad miwebis degradaciis problema<br />

ufro gamwvavda. amasTan dakavSirebiT 1992 wels rio-de-<br />

JaneiroSi gamarTul konferenciam TxovniT mimarTa<br />

gaeros generalur asambleas, raTa momzadebuliyo<br />

gaudabnoebasTan brZolis konvencia. 1994 wlis 17 ivniss<br />

parizSi miRebul iqna aRniSnuli konvencia. amJamad mas<br />

xeli moawera 160-ze metma saxelmwifom.<br />

saqarTvelom aRniSnul konvencias xeli moawera 1994<br />

wels, xolo ratifikacia moaxdina 1999 wlis 23 ivliss,<br />

riTac valdebuleba aiRo SeimuSavos gaudabnoebasTan<br />

brZolisa da gvalvis Sedegebis Semcirebisaken<br />

mimarTuli saTanado RonisZiebebi.<br />

6.3.gaudabnoebis ZiriTadi raionebi<br />

nax.6.2.-ze warmodgenilia gaeros mier gavrcelebuli<br />

gaudabnoebis saSiSroebis qveS arsebuli msoflios<br />

gvalviani raionebis ruka. rukaze naCvenebia sakuTriv<br />

gvalviani, naxevradgvalviani da mSrali subhumiduri<br />

raionebi.<br />

rukidan Cans, rom gaudabnoebis saSiSroeba moelis<br />

xmeleTis zedapiris sakmaod mniSvnelovan nawils.<br />

sadReisod planetaruli masStabiT gaudabnoebas<br />

ganicdis sarwyavi miwebis 80%-ze meti, urwyavi miwebis<br />

170 milioni heqtari. gaudabnoeba yovelwliurad<br />

ukargavs da gamousadegars xdis 6 milion heqtar<br />

farTobs. gaudabnoebiT aqtiurad xelyofil miwebze<br />

mosaxleobs msoflios 110 qveynis 860 milioni kaci, anu<br />

mTeli msoflios mosaxleobis daaxloebiT 25^%.<br />

55


Nnax.6.2.. gaudabnoebis raionebi: 1-sakuTriv<br />

gvalviani; 2-naxevradgvalviani; 3-mSrali<br />

subhumiduri<br />

rukaze naCvenebia sakuTriv gvalviani, naxevradgvalviani<br />

da mSrali subhumiduri raionebi.<br />

rukidan Cans, rom gaudabnoebis saSiSroeba moelis<br />

xmeleTis zedapiris sakmaod mniSvnelovan nawils.<br />

sadReisod planetaruli masStabiT gaudabnoebas<br />

ganicdis sarwyavi miwebis 80%-ze meti, urwyavi miwebis<br />

170 milioni heqtari. gaudabnoeba yovelwliurad<br />

ukargavs da gamousadegars xdis 6 milion heqtar<br />

farTobs. gaudabnoebiT aqtiurad xelyofil miwebze<br />

mosaxleobs msoflios 110 qveynis 860 milioni kaci, anu<br />

mTeli msoflios mosaxleobis daaxloebiT 25^%.<br />

warmodgenil rukidan Cans agreTve, rom aziaSi<br />

gaudabnoebis yvelaze aqtiuri kerebi kontinentis<br />

centralur nawilSia da ukavia yazaxeTis, uzbekeTis,<br />

yirgizeTis, TurqmeneTis da tajikeTis teritoriebi. am<br />

qveynebisaTvis damaxasiaTebelia Tbili hava da<br />

atmosferuli naleqebis mcire raodenoba, ris gamoc<br />

xSiria xangrZlivi gvalviani periodebi. aseT gvalvian<br />

ekosistemebs gaaCnia gaudabnoebis maRali riski, rasac<br />

56


unaleqobasTan erTad xels uwyobs gaiSviaTebuli<br />

mcenareuli safari, agreTve qviSiani da damlaSebuli<br />

niadagebi.<br />

gaudabnoeba did zarals ayenebs CineTs. qveynis<br />

pirdapiri finansuri danakargebi gaudabnoebis gamo<br />

weliwadSi 2-3 miliard dolars Seadgens, xolo 170<br />

milionze meti adamiani rCeba yovelgvari saarsebo<br />

saSualebebis gareSe. qveynis CrdiloeT nawilSi<br />

yovelwliurad gaudabnoeba vrceldeba daaxloebiT 210<br />

aTas ha farTobze. amJamad gaudabnoebulia 20<br />

milionamde ha teritoria da analogiuri procesi<br />

viTardeba kidev 14 miln ha farTobze.<br />

yvelaze gvalvian kontinentad avstraliaa miCneuli,<br />

radganac iq gvalvas da gaudabnoebas ganicdis<br />

kontinentis teritoriis daaxloebiT ori mesamedi.<br />

calkeul raionebSi finansuri danakargebi<br />

yovelwliurad Seadgens 30-40%-s. didi zarali aqvs<br />

miyenebuli kontinentisaTvis damaxasiaTebel mdidar<br />

biomravalferovnebas.<br />

6.4.gaudabnoebis ZiriTadi bunebrivi faqtori –<br />

gvalva<br />

gaudabnoebis bunebrivi faqtorebidan ZiriTadia<br />

klimaturi faqtori – gvalva. s.xromovisa da<br />

l.mamontovas ganmartebis Tanaxmad “gvalva aris<br />

xangrZlivi periodi gazafxulsa da zafxulSi, romlis<br />

drosac naleqebi normaze gacilebiT dabalia, haeris<br />

temperatura ki maRali, ris gamoc niadagSi arsebuli<br />

tenis maragi Sreba da iqmneba mcenaris normaluri<br />

zrdisa da ganviTarebisaTvis araxelsayreli pirobebi,<br />

mindvris kulturebis mosavlianoba ki ecema an<br />

mosavali iRupeba”.<br />

gvalva miekuTvneba klimatis katastroful<br />

movlenaTa ricxvs. xSirad moicavs aTasobiT kilometr<br />

teritoriebs. gvalvis dros iRupeba, rogorc bunebrivi,<br />

ise kulturuli mcenareuloba. cxovelTa nawili<br />

iRupeba, xolo nawili gafdasaxldeba sxva raionebSi.<br />

Kkontinentebis mxriv gvalvian raionebs yvelaze<br />

didi teritoria aziaSi ukavia. AaseTi raionebis saerTo<br />

farTobi iq aRemateba 1,8 miliard heqtars, saidanac 1,4<br />

57


miliardi ha ganicdis mniSvnelovan gvalvianobas.<br />

AfrikaSi gvalvian raionebs ukavia 1,4 miliardi ha<br />

farTobi, aqedan mniSvnelovan gvalvas ganicdis 1<br />

miliard ha-ze meti farTobi. AvstraliaSi gvalviani<br />

raionebi moicavs 0,7 miliard ha-s, mniSvnelovnad<br />

gvalviani ki –0,4mlrd. ha-s. CrdiloeT amerikaSi<br />

Sesabamisad gvaqvs 0,6 da 0,4 mlrd. ha, samxreT amerikaSi<br />

–0,4 da 0,3 mlrd.ha, xolo evropaSi- 0,17 da 0,1 mlrd.ha.<br />

Mmkacri gvalvebi ekonomikurad sustad<br />

ganviTarebul qveynebSi iwveven mosaxleobis masobriv<br />

sikvdilianobas da epidemiebs. aseTi katastrofuli<br />

gvalvebis magaliTebia saxelis, eTiopiis, sudanisa da<br />

sxva cnobili gvalvebi.<br />

Kkatastrofuli gvalvebi aRiniSneba evraziis<br />

teritoriazec. magaliTad 1976 wels gvalvam moicva<br />

mTeli dasavleTi evropa da didi zarali miayena mTel<br />

rig qveynebs. gvalvebma Zlieri xanZrebi gamoiwvies<br />

safrangeTSi. ganadgurda tyeebis didi masivebi.<br />

inglisSi gvalvebis Sedegad wylis maragi Semcirda 40-<br />

70 %-mde. parlamenti iZulebuli gaxda gamoeca kanoni<br />

sasmeli wyliT sargeblobis SezRudvis Sesaxeb.<br />

gvalva gansakuTrebiT saSiSia zafxulSi. maRali<br />

temperatura, haeris dabali tenianoba da Zlieri<br />

aorTqleba aSrobs niadagis zeda fenebs, aferxebs<br />

vegetatiuri masis dagrovebas, amcirebs mcenaris kvirts<br />

da zrdis fesvebs, saerTo jamSi ki amcirebs yvela<br />

sasoflo-sameurneo kulturis mosavlianobas.<br />

cnobilia gvalvianobis mTeli rigi<br />

agrometeorologiuri maxasiaTeblebi. magaliTad, jer<br />

kidev XIX saukunis dasasruls v.dokuCaevma<br />

gvalvianobis Sesafaseblad SemoiRo atmosferuli<br />

naleqebis da aorTql;ebadobis Tanafardoba.<br />

aorTqlebadoba niSnavs potenciurad SesaZlo<br />

aorTqlebas. b.livingstonma 1921 wels amerikis<br />

SeerTebuli Statebis klimatis simSralis<br />

gamosakvlevad gamoiyena naleqebis Sefardeba<br />

aorTqlebasTan. 1934 wels r.davidma am miznebisaTvis<br />

daasabuTa haeris sinotivis deficitis gamoyenebis<br />

SesaZlebloba. g.selianinovma SemoiRo e.w.<br />

hidroTermuli koeficienti, romelic ganisazRvreba,<br />

58


ogorc naleqebis Sefardeba temperaturebis jamTan.<br />

1948 wels v.popovma havis simSralis dasaxasiaTeblad<br />

Semoitana e.w. efeqturi naleqebis cneba, es naleqebis is<br />

nawilia, romelic gamoiyeneba mcenaris mier. n.bovam<br />

gvalvianobis indeqsis gansazRvrisas naleqebsa da<br />

temperaturasTan erTad formulaSi gaiTvaliswina<br />

niadagSi arsebuli produqtiuli tenis maragic.<br />

Tornveitis indeqsi, romelmac farTo gamoyeneba hpova<br />

50-60ian wlebSi, Seicavs aorTqlebadobas, wylis<br />

deficits da wylis siWarbes. gasuli saukunis 90-ian<br />

wlebSi gvalvebis intensivobis dasaxasiaTeblad sanqtpeterburgis<br />

a.voeikovis saxelobis mTavar geofizikur<br />

observatoriaSi Semotanili iyo e.w. bunebrivi<br />

meteorologiuri kompleqsebi.<br />

Mmiuxedavad gvalvebis agrometeorologiuri<br />

maxasiaTeblebis didi simravlisa, gvalvis yvelaze<br />

saimedo maCveneblad miCneulia niadagis tenianoba,<br />

kerZod gazafxulze tenis maragi niadagis fesvTa<br />

warmomqmnel SreSi. teritoriis teniT uzrunvelyofis<br />

kritikul normad miRebulia naleqebis jami<br />

savegetacio periodSi 150-200 mm. farglebSi.<br />

DdReisaTvis Seqmnilia gvalvebis mTeli rigi<br />

katalogebi, romlebic axasiTeben gvalvianobis<br />

intensivobas dedamiwis sferos sxvadasxva raionSi. erTerTi<br />

aseTi katalogi, romelic damuSavda sanqtpeterburgis<br />

mTavar geofizikur observatoriaSi,<br />

moicavs saukunovan informacias (1891-2000w.w)gvalvebis<br />

Sesaxeb evropaSi, amerikis SeerTebul StatebSi,<br />

kanadaSi, indoeTSi, meqsikaSi, saxelSi da avstraliaSi.<br />

gvalva yovelwliurad aRiniSneba CrdiloeT da<br />

ukidures samxreT afrikaSi, centralur aziaSi, axlo<br />

aRmosavleTSi, dasavleT avstraliaSi, CrdiloeT<br />

amerikaSi – kldovan mTebSi, samxreT amerikaSi –<br />

CileSi. ramdenadme naklebia gvalvebis ganmeoradoba<br />

(80%) xmelTaSuazRvis auzSi, samxreT cimbirSi,<br />

dasavleT evropaSi.Ggvalva TiTqmis 2 weliwadSi<br />

erTxel mosalodnelia evraziis teritoriis did<br />

nawilze, CrdiloeT amerikis dasavleT nawilSi,<br />

samxreT amerikaSi (amazonis auzis gamoklebiT), da<br />

avstraliis aRmosavleT nawilSi.<br />

59


6.5.gaudabnoebis anTropogenuri faqtorebi<br />

kacobriobis istoriis ganmavlobaSi mSrali<br />

miwebis degradacia mudmivad mimdinareobda. Soreul<br />

warsulSi is SemTxveviT xasiTs atarebda da<br />

SemoisazRvreboda mcire teritoriebiT. dawyebuli XVI<br />

saukunidan, mas Semdeg rac mTel msoflioSi<br />

gavrceleba daiwyo dasavleT evropisaTvis<br />

damaxasiaTebelma warmoebis, finansuri urTierTobebis<br />

da vaWrobis Tanamedrove sistemam, miwebis degradaciis<br />

tempi swrafad gaizarda TiTqmis yvela gvalvian<br />

regionSi. ra Tqma unda es ar aixsneba mxolod<br />

klimaturi faqtorebiT, mas mniSvnelovan wilad<br />

ganapirobebdnen <strong>globaluri</strong> da adgilobrivi xasiaTis<br />

socialur-ekonomikuri procesebi.<br />

aqadis imperia, romelsac Cvens welTaRricxvamde<br />

XXVI-XXIII saukuneebSi ekava Tanamedrove mesopotamiis<br />

teritoria, daeca okeanuri dinebebis gaTbobis Sedegad<br />

gamowveuli xangrZlivi gvalvebis gamo. imperiaSi<br />

Seqmnili mkveTri socialuri danawevreba da<br />

centraluri ekonomikuri sistema uZlurni aRmoCndnen<br />

am stiqiuri movlenis winaSe. xmelTaSuazRvis auzis<br />

qveyanebSi miwebis degradacia aqtiurad mimdinareobda<br />

romis imperiis epoqaSic. Aamis ZiriTadi mizezi iyo<br />

mosaxleobis da armiis mier tyis da sanovagis mudmivad<br />

mzardi gamoyeneba. albaT igive mizezis gamo daecnen<br />

indielebis cnobili qalaqi-saxelmwifoebi.<br />

200 aTasze meti adamiani daiRupa cnobili<br />

saxelis gvalvebis dros afrikaSi 1968-1974 wlebSi.<br />

Tavdapirvelad SimSilis mizezi iyo gvalva, magram<br />

tragediis gamwvaveba gamoiwvia socialurma faqtorebma.<br />

meurneobis arasworma warmarTvam da agreTve sabazro<br />

da politikuri Zalebis zemoqmedebam gaaqtiura miwebis<br />

degradaciis procesi.<br />

msoflios mTel rig qveynebSi miwebis degradaciis<br />

ZiriTadi mizezi adamianis moRvaweobaa, rac gamoixateba<br />

araracionalur miwaTsargeblobaSi da mcenareuli<br />

safaris ganadgurebaSi. am mizezebis gamo CineTis<br />

60


samxreTis 11 provinciaSi wylismieri erozia gavrcelda<br />

daaxloebiT 48,11 mln.ha-ze, romelTaganac 6,8 mln.ha<br />

mTlianad ganadgurda. es niSnavs, rom TviTeuli heqtari<br />

yovelwliurad kargavs 50-80 tona niadags.<br />

centralur aziaSi miwebis degradaciis ZiriTadi<br />

mizezi wylis resursebis araracionaluri gamoyeneba da<br />

mcenareulobis saTbobad gamoyenebaa. Aaralis zRvis<br />

auzSi ori didi mdinarea amudaria da sirdaria, magram<br />

dawyebuli 1987 wlidan maT arc erTi wveTi wyali ar<br />

CaaqvT aralis zRvaSi. mdinareebis wyali mTlianad<br />

ixarjeba morwyvaze. amis gamo varaudoben, rom 2020<br />

wlisaTvis aralis zRvis farTobi 40780kv.km dan<br />

Semcirdeba 94 00 kv.km.mde.<br />

miwebis degradcias mniSvnelovnad xels uwyobs<br />

agreTve anTropogenuri mizeziT gamowveuli qarismieri<br />

erozia, sarwyavi miwebis damlaSeba da teqnogenuri<br />

gaudabnoeba. miwebis degradaciis Sedegad gardauvalia<br />

biologiuri mravalferovnebis cvlileba, rac<br />

gamoixateba ekosistemebis produqtiulobis SemcirebaSi<br />

da saerTo gaRaribebaSi. mcenareTa Zvirfasi saxeobebi<br />

ganidevnebian sarevelebis mier. mxolod kopetdaRSi<br />

gasul saukuneSi gaqra “wiTel wignSi” Setanili mcenaris<br />

sami Zvirfasi saxeoba. amJamad centralur aziaSi<br />

ganadgurebis saSiSroebis qveS imyofeba mcenareTa 70-ze<br />

meti iSviaTi saxeoba.<br />

anTropogenuri zemoqmedebis Sedegad Raribdeba<br />

damaxasiaTebeli fauna. centralur aziaSi ganadgurebis<br />

saSiSroeba moelis cxovelTa 10 adgilobriv saxeobas,<br />

maT Soris jeirans.<br />

6.6.gvalvebi da gaudabnoebis problema<br />

saqarTveloSi<br />

didi qarTveli mamuliSvili, gamoCenili<br />

geografi, istorikosi da mogzauri vaxuSti<br />

batoniSvili XVIII saukuneSi werda, rom ivris zeganze<br />

icis “... zafxuli cxeli, xaSmiani, gauZlisi”<br />

61


xaSmi niSnavs adgils cudi da mavnebeli haeriT,<br />

arajansaRi haviT. vaxuStis aseTi daxasiaTeba miuTiTebs<br />

imaze, rom ivris zegani da misi mimdebare teritoriebi<br />

gausaZlisi, gvalviani zafxuliT xasiaTdebodnen.<br />

gvalvis Camoyalibebas ZiriTadad sami faqtori<br />

ganapirobebs – unaleqoba (an mcire naleqebi), maRali<br />

temperaturuli foni da niadagSi produqtiuli tenis<br />

maragis deficiti. samive faqtoris analizi gviCvenebs,<br />

rom rogorc naleqebis simciris, ise maRali<br />

temperaturebis da niadagSi tenis deficitis mxriv<br />

swored ivris zegani da qvemo qarTli gamoirCeva.<br />

saqarTvelos teritoriaze atmosferuli<br />

naleqebis wliuri jamebi did farglebSi icvleba – 400-<br />

dan 4500 mm-mde. umciresi naleqebi swored ukidures<br />

aRmosavleT raionebSi modis. Siraqis vakeze zogjer<br />

mTeli wlis ganmavlobaSi 100 mm-ze meti naleqi ar<br />

modis. gamokvlevebis Tanaxmad yvelaze xangrZlivi<br />

unaleqo periodebic swored aRmosavleT saqarTveloSi<br />

aRiniSneba, kerZod gardabnis, dedofliswyaros,<br />

gurjaanis, sagarejos da sxva raionebSi. magaliTad Tu<br />

unaleqo periodis uwyveti xangrZlivoba dasavleT<br />

saqarTveloSi ar aRemateba 15 dRes, zemoT CamoTvlil<br />

raionebSi es xangrZlivoba 25 dReze metia.<br />

temperaturuli fonic yvelaze maRali ivris<br />

zeganze da qvemo qarTlSia, aq ivlisis saSualo<br />

temperatura 25 0 -s aRemateba. maRali temperaturebis<br />

uwyveti xangrZlivobac gacilebiT metia, vidre<br />

saqarTvelos sxva regionebSi.<br />

saqarTvelos niadagSi arsebuli produqtiuli tenis<br />

maragis dinamikis gamokvlevis safuZvelze gamoyofilia<br />

5 agrohidrologiuri zona: Zlieri gawylierebis,<br />

zomieri gawylierebis, susti gawylierebis, kapilaruli<br />

datenianebis da gazafxulis sruli dasvelebis.<br />

TviToeuli zona xasiaTdeba produqtiuli tenis<br />

maragis Taviseburi dinamikiT. aRmosavleT saqarTvelos<br />

gvalvasaSiS raionebSi gavrcelebulia niadagebis<br />

kapilaruli datenianebis da gazafxulis sruli<br />

dasvelebis tipebi. pirveli maTganis SemTxvevaSi<br />

62


niadagis 1 metrian fenaSi produqtiuli tenis maragi<br />

Seadgens 100-200mm-s, xolo meore SemTxvevaSi 50-150mm-s,<br />

maSin rodesac dasavleT saqarTveloSi gavrcelebuli<br />

tipebisaTvis tenis maragi 400mm-s aRemateba.<br />

amrigad zemoT ganxiluli gvalvis formirebis<br />

ZiriTadi faqtorebis analizidan gamomdinare<br />

saqarTveloSi yvelaze gvalvasaSiS raionebad SeiZleba<br />

CaiTvalos mTlianad aRmosavleT saqarTvelo, xolo<br />

gansakuTrebiT gare kaxeTi da qvemo qarTli. am daskvnas<br />

kargad Seesabameba nax.6.3.-ze warmodgenili<br />

saqarTveloSi mkacri gvalvebis ganmeoradobis erTaderTi<br />

ruka. mkacrad miCneulia gvalva, romlis drosac<br />

savegetacio periodSi naleqebis jami ar aRemateba<br />

150mm-s. rukis ganxilvidan gamomdinareobs, rom<br />

gvalvebis ganmeoradoba aRmosavleT saqarTvelos<br />

teritoriis did nawilze 10%-s aRemateba, maqsimaluri<br />

ki qvemo qarTlSi da ivris zeganzea sadac aRemateba 30-<br />

40%-s. dasavleT saqarTveloSi gvalva iSviaTia. gvalvis<br />

albaToba 2-3 wlis Semdeg SedarebiT naklebia, vidre<br />

erTi wlis Semdeg.AalbaTobis ramdenadme zrda<br />

aRiniSneba 4 wlis Semdeg. Semdeg albaToba mcirdeba da<br />

momdevno maqsimumebi emTxveva 8-13 da 16 wlebs. gvalvis<br />

albaTobis msgavs svlaze miuTiTebda jer kidev<br />

g.selianinovi. analogiuri cikluroba gamovlenil iqna<br />

o. drozdovis mier centraluri ruseTis vakisaTvis da<br />

yazaxeTisaTvis.<br />

63


nax.6.3.. mkacri gvalvebis ganmeoradoba (%)<br />

saqarTveloSi gvalvebisadmi miZRvnil<br />

specialur monografiaSi (e.elizbaraSvili, z.WavWaniZe;<br />

gvalvebi, unaleqo da naleqiani periodebi<br />

saqarTveloSi. mecniereba, 1991) zemoT ganxiluli<br />

gvalvebis klimatologiuri maxasiaTeblebis garda,<br />

gamokvleulia maTi formirebis sinoptikuraerologiuri<br />

pirobebi. dadgenilia, rom gvalvebi<br />

umTavresad polaruli da Sereuli tipis sinoptikuri<br />

procesebis ganviTarebisas yalibdeba.<br />

saqarTvelos garemosa da bunebrivi resursebis<br />

dacvis saministros oficialuri cnobiT saqarTvelos<br />

samxreT-aRmosavleTSi TiTqmis 3000kv.km farTobis<br />

teritoria, romelic moqceulia naxevradudabnos<br />

zonaSi, ganuwyvetliv ziandeba gvalvebisa da qarismieri<br />

eroziisagan – ganicdis gaudabnoebas. amas Tan sdevs<br />

negatiuri socialuri, ekonomikuri da ekologiuri<br />

funqciebis aqtivizacia. gaudabnoebis zona mWidrod<br />

esazRvreba meCxer tyeebs. gaudabnoebis procesi kargad<br />

aris gamoxatuli qiziySi, gare kaxeTsa da qvemo<br />

qarTlSi. imave saministros cnobiT dedofliswyaros<br />

raionSi ziandeba 120 aTasamde ha, siRnaRis da<br />

sagarejos raionebSi TiToeulSi 47 aTasamde ha,<br />

64


gardabnis raionSi –32 aTasi ha, xolo marneulis<br />

raionSi –30 aTasi ha. Tu rogor ganviTardeba<br />

gaudabnoebis procesi am raionebSi SegviZlia<br />

vimsjeloT klimatis kvlevis erovnuli programis<br />

Sesabamisad Catarebuli gamokvlevebis safuZvelze.<br />

gamokvlevebis Tanaxmad gasul saukuneSi aRmosavleT<br />

saqarTveloSi globalur daTbobasTan dakavSirebiT<br />

haeris temperatura izrdeboda. saSualo wliuri<br />

temperaturis zrdis siCqare yovel 10 weliwadSi<br />

gardabanSi Seadgenda 0,07 0 , marneulSi – 0,06 0 -s, SiraqSi<br />

0,03 0 -s, sagarejoSi 0,02 0 -s. msoflios meteorologiuri<br />

organizaciis egidiT SemuSavebulia mimdinare saukuneSi<br />

temperaturis SesaZlo cvlilebis A,B,C da D scenarebi.<br />

A scenaris Tanaxmad XXI saukuneSi temperaturis zrdis<br />

siCqare yovel 10 weliwadSi iqneba 0,3 0 C, B scenaris<br />

Tanaxmad – 0,2 0 C, C da D scenarebis Tanaxmad 0,1 0 C-ze<br />

meti da 0,1 0 C–is toli Sesabamisad. am scenarebis<br />

gaTvaliswinebiT saqarTvelos semiaridul<br />

landSaftebSi, romlebic ganicdian gaudabnoebas<br />

temperatura ufro swrafad gaizrdeba, vidre<br />

semihumidur da humidur landSaftebSi. temperaturis<br />

gazrda da naleqebis Semcireba qvemo qarTlSi<br />

gamoiwvevs simSralis gaZlierebas da Sesabamisad<br />

sasoflo-sameurneo warmoebis produqtiulobis<br />

Semcirebas. ivris zeganze ukanasknel wlebSi aRiniSneba<br />

naleqebis umniSvnelo zrda. Tu es tendencia<br />

SenarCunebuli iqneba mimdinare saukunis pirvel<br />

aTwleulebSi, aman SeiZleba dadebiTi roli iTamaSos<br />

aq gaaqtiurebul gaudabnoebis procesebis Sesustebaze.<br />

am SemTxvevaSi gaudabnoebis intensivoba upirveles<br />

yovlisa anTropogenur faqtorebze iqneba<br />

damokidebuli.<br />

Tavi 7. garemos dacva<br />

7.1.biosferos regulirebis problema<br />

samecniero-teqnikuri revolucis Sedegebi saxaven<br />

persoeqtivas regulirebadi <strong>globaluri</strong> ekologiuri<br />

sistemis SeqmnisaTvis da biosferos gardaqmnisaTvis<br />

noosferod. noosferos erTerTi mTavari damaxasiaTebeli<br />

niSani unda iyos misi mdgradoba gareSe faqtorebis<br />

65


zemoqmedebis winaaRmdeg, romlebic biosferos miayenebdnen<br />

mniSvnelovan zians. ganvixiloT biosferos regulirebis<br />

problemis zogierTi sakiTxi.<br />

ramodenime aTaswleulis Semdeg mosalodnelia<br />

axali myinvaruli epoqis warmoqmna. amis sawinaamRdegod<br />

saWiro iqneba dedamiwis saSualo temperaturis gazrda, es<br />

ki SesaZlebelia ukve Tanamedrove pirobebSi adamianis<br />

sameurneo moRvaweobis tempebis gazrdis Sedegad.<br />

momavlisaTvis energiis warmoebis mniSvnelovani<br />

zrdis Sedegad mecnierebi varaudoben atmosferos qveda<br />

fenebis temperaturis arsebiT gazrdas. amis Sedegad havis<br />

arasasurveli Sedegebis acilebisaTvis mizanSewonili<br />

iqneba stratosferos gamWvirvalobis Semcireba, rac<br />

Tavidan agvacilebda `saTburis efeqts". amisaTvis farTo<br />

gamoyeneba SeiZleba miiRos stratosferulma aviaciam.<br />

kerZod Sesabamisi reagentebis SetaniT stratosferoSi<br />

SesaZlebeli gaxdeba iq arsebuli aerozolebis STanTqma<br />

an ganbneva da atmosferos gamWvirvalobis gazrda.<br />

saerTod stratosferuli aviacia perspeqtivaSi<br />

SeiZleba ganxilul iyos, rogorc havis <strong>globaluri</strong><br />

regulirebis erTerTi elementi.<br />

biosferosaTvis gacilebiT realur saSiSroebas<br />

warmoadgens anTropogenuli ekologiuri krizisi, romelic<br />

SeiZleba gamowveul iqnas TermobirTvuli Setakebebis<br />

Sedegad. arsebuli amoTvlebis Tanaxmad SesaZlo<br />

TermobirTvuli omis Sedegad daiRupeba kacobriobis<br />

mniSvnelovani nawili. mosalodneli, ufro Soreuli<br />

Sedegebi gacilebiT SemaSfoTebelia. SeiZleba vifiqroT,<br />

rom cocxali bunebisaTvis gansakuTrebul saSiSroebas<br />

warmoadgens atomuri omis Sedegad gamowveuli havis<br />

<strong>globaluri</strong> cvlileba.<br />

mravalricxovani birTvuli afeTqebebis Sedegad<br />

atmosferoSi moxvdeba aerozolebis didi raodenoba, rac<br />

arsebiTad Seamcirebs atmosferos gamWvirvalobas. aseTi<br />

nawilakebis Camoyalibebis procesi xangrZlivia, maTi<br />

sicocxlis xangrZlivoba Seadgens erTi or wels.<br />

gamTvlebis Tanaxmad atmosferos gamWvirvalobis<br />

Semcireba gamoiwvevs mzis pirdapiri radiaciis Sesustebas<br />

da Sesabamisad temperaturis dacemas dedamiwaze 5-10º-iT.<br />

66


msgavsi aciveba ki gamoiwvevs cxovelTa umavlesi saxeobis<br />

amowyvetas.<br />

amrigad birTvuli Setakebis Sedegad gamowveuli<br />

havis cvlileba SeiZleba Sefasdes, rogorc udidesi<br />

klomaturi katastrofa, romelic Tavisi masStabebiT<br />

SeiZleba gautoldes geologiuri warsulis klimatur<br />

katastrofebs.<br />

cxovelTa da mcenareTa mravali saxeobis<br />

amowyvetasTan erTad aseTi katastrofa ganixileba rogorc<br />

axali ubedureba kacobriobis im nawilisaTvis, romelic<br />

gadaurCa atomur oms. mZime Sedegebia mosalidneli<br />

sasoflo-sameurneo warmoebis sistemaSi.<br />

TermobirTvuli Setakebis Sedegad Semcireba<br />

atmosferoSi arsebuli ozonis Semadgenloba 30-60%-iT.<br />

ozonis ekranis Semcireba gamoiwvevs mzis ultraiisferi<br />

radiaciis gazrdas dedamiwaze, rac Tavis mxriv<br />

ganapirobebs iseTi specifiuri daavadebis gazrdas,<br />

rogoric aris kibo.<br />

ganxiluli anTropogenuli ekologiuri krizisis<br />

Tavidan asacileblad aucilebelia SeiaraRebis donis<br />

mkveTri Semcireba. mxolod am ukanasknel RonisZiebas<br />

SeuZlia uzrunvelyos regulirebadi <strong>globaluri</strong><br />

ekologiuri sistemis gegmebis ganxorcieleba da<br />

biosferos xangrlivi arseboba.<br />

7.2.zedapriuli wylebis dacva gaWuWyianebisagan<br />

zedapiruli wylebis dacvis sxvadasxva RonisZiebaa<br />

cnobili, ganvixiloT zogierTi maTgani.<br />

1. wylebis dacvis sainJinro meTodebi. wylebis dacvis<br />

sainJinro meTodebi Seicaven Camonadeni wylebis<br />

gasufTavebis meTodebis SemuSavebas da warmoebis<br />

teqnologiis srulyofas, romelic Seamcirebs an mTlianad<br />

aRmofxvris wylis obieqtebis daWuWyianebas.<br />

Camonadeni wylebis gasufTavebis Tanamedrove<br />

meTodebi SeiZleba daiyos or jgufad: xelovnur pirobebSi<br />

gasufTavebis meTodebi da bunebriv pirobebSi gasufTavebis<br />

meTodebi.<br />

pirvel SemTxvevaSi wylis gasufTaveba xorcieldeba<br />

specialurad Seqmnil nagebobebis, danadgarebi gamoyenebiT.<br />

am SemTxvevaSi ganasxvaveben gasufTavebis 4 ZiriTad<br />

67


saxeobas: meqanikurs, qimiurs, fizikur-qimiurs da<br />

bioqimiurs.<br />

meqanikuri gasufTaveba gamoiyeneba Camonadeni<br />

wylebidan organuli da araorganuli nivTierebebis msxvil<br />

dispersiuli da gauxsnadi minarevebis amosaRebad<br />

filtraciis an sxva gziT. amisaTvis gamoiyeneba sxvadasxva<br />

konstruqciebi.<br />

qimiuri da fizikur-qimiuri gasufTaveba gamoiyeneba<br />

Camonadeni wylebidan araorganuli da organuli<br />

nivTierebebis wvril dispersiuli da gaxsnadi minarevebis<br />

amosaRebad bioqimiuri, fizikuri da qimiuri meTodebis<br />

saSualebiT.<br />

bioqimiuri gasufTaveba gamoiyeneba im SemTxvevaSi,<br />

rodesac Camonadeni wylebidan ukve amoRebulia msxvil<br />

dispersiuli minarevebi. es meTodi emyareba<br />

mikroorganizmebis zogierTi saxeobis unars sakvebad<br />

gamoiyenon Camonaden wylebSi arsebuli nivTierebani _<br />

organuli mJavebi, cilebi, naxSirbadebi da a.S.<br />

bioqimiuri gasufTavebis meTodi SeiZleba<br />

gamoyenebul iqnas, rogorc bunebriv (bologiur<br />

filtrebSi), ise xelovnur pirobebSi (mindvrebze, arxebSi<br />

da a.S.).<br />

2. samelioracio samuSaoebi xels uwyoben wylis<br />

resursebis dacvas gaWuWyianebisagan. ganasxvaveben tyis,<br />

agroteqnikur da hidroteqnikur samuSaoebs.<br />

satyeo melioracia gulisxmobs xeebis dargvas<br />

mdinareTa auzebis zemo da Sua wylebSi, rac amcirebs<br />

zedapirul Camonadens da asustebs wylis eroziis<br />

procesebs.<br />

agroteqnikuri melioracia moicavs niadagis wylis<br />

da sahaero reJimis regulirebas sasoflo-sameurneo<br />

kulturebis mosayvanad, maT Soris niadagis dacvas sakveb<br />

nivTierebaTa gamorecxvisagan.<br />

kompleqsuri samelioracio samuSaoebis Catareba<br />

uzrunvelyofs bunebrivi wylebis daWuWyianebis arsebiT<br />

Sesustebas.<br />

3. bunebrivi wylebis TviTgawmendis procesebi.<br />

gauwmendavi da nawilobrivad gawmendili Camonadeni<br />

wylebi, xvdebian ra wylis obieqtebSi, iwveven maTi<br />

68


fizikuri Tvisebebis da qimiuri Semadgenlobis<br />

cvlilebebs, cvlian wylis xarisxs, aWuWyianeben mas.<br />

gaWuWyianebuli wylis obieqtebSi mimdinareoben<br />

rTuli procesebi mdinaris, tbis an wyalsacavis bunebivi<br />

mdgomareobis aRsadgenad. hidrodinamikuri, bioqimiuri,<br />

qimiuri da fizikuri procesebis erTobliobas, romlebic<br />

ganapirobeben nivTierebebis koncentraciis Semciebas,<br />

uwodeben wylis masebis TviTgawmendas. imisda mixedviT,<br />

Tu romeli nivTierebani da ra fazur mdgomareobaSi<br />

xvdebian wyalsatevebSi, TviTgawmendis procesSi Warbobs<br />

hidrodinamikuri, qimiuri an biologiuri procesis roli,<br />

mag. Tu Camonaden wylebSi Warbobs msxvil dispersiuli<br />

nivTierebani, TviTgawmendis procesSi arsebiTi roli<br />

miekuTvneba fskerze daleqvis procesebs, e.i. fizikur da<br />

hidrodinamikur procesebs.<br />

unda aRiniSnos, rom bunebrivi wylebis<br />

TviTgawmendis procesi imdenad rTulia, rom jerkidev ar<br />

aris srulyofilad Seswavlili misi yvela detali,<br />

amasTan dakavSirebiT gaWuWyianebis da TviTgawmendis<br />

procesebis Seswavlisas gamoyofen Semdeg ZiriTad<br />

mimarTulebebs.<br />

1. Serevis procesebis Seswavla hidrologiuri da<br />

hidrodinamikuri faqtorebis cvalebadibis<br />

gaTvaliswinebiT.<br />

2. wylis xarisxis damokidebulebis dadgena<br />

Camonadenis hidrologiuri reJimisa da<br />

gamoTvliTi maxasiaTeblebisan damokidebiT.<br />

3. gamaWuWyianebeli nivTierebebis qimiuri da<br />

fizikur - qimiuri gardaqmnebis Secvla.<br />

4. gamaWuWyianebel nivTierebaTa transformaciis<br />

bioqimiuri procesebis gamokvleva.<br />

7.3. zRvis garemos dacva gemebis<br />

eqspluataciis dros<br />

zRvis garemos gaWuWyianebis wyaroebs gemebis<br />

eqspluataciis dros warmoqdgens energetikuli<br />

danadgarebis mier gamomuSavebuli airebi, saTbobis da<br />

zeTis narCenebi, reaqtoruli danadgarebis gamonabolqvebi,<br />

sayofacxovrebo Camonadeni wylebi, yovelmxrivi<br />

sayofacxovrebo da samrewvelo nagavi. am SemTxvevaSi<br />

69


gaemos dacvis amocana mdgomareobs imaSi, rom ar davuSvaT<br />

gaWuWyianebis kritikuli done.<br />

gamonabolqvi airebisagan zRvis garemos<br />

gasufTavebisa da neitralizaciisaTvis gamoiyeneba Semdegi<br />

meTodebi:<br />

1. katalizuri neitralizatorebi. maT, rogorc wesi<br />

amontaJeben gamomSveb koleqtorebSi. neitralizatoebis<br />

moqmedeba emyareba arasruli wvis produqtebis ualo<br />

Jangvas.<br />

2. aalebadi neitralizatorebi. isini warmoadgenen<br />

specialur kameras sadac xdeba gamomuSavebuli airebis<br />

sruli wva 700-850º-is pirobebSi.<br />

3. kombinirebuli sistemebi. am SemTxvevaSi gamoiyeneba<br />

neitralizaciis sxvadasxva xerxi.<br />

gemidan Camonadeni wylebis neitralizaciisaTvis<br />

gamoiyeneba sami ZiriTadi meTodi:<br />

1. biologiuri, romelic emyareba narCenebis<br />

bioqimiur Jangvas.<br />

2. fizikuri- Seicavs filtracias, daleqvas da a.S.<br />

3. fizikur-qimiuri, uzrulvelyofs wvril<br />

dispersiuli nawilakebi koagulacias,<br />

adsorbaciad da Jangvas.<br />

navTobis produqtebis mosacileblad Camonadeni<br />

wylebisagan gamoiyeneba gawmendis uxeSi da zusti<br />

sistemebi. uxeSi gawmenda gulisxmobs navTobproduqtebis<br />

msxvil dispersiuli nawilakebisagan ganTavisuflebas,<br />

xolo zusti _ danarCeni nawilakebisagan.<br />

7.4.mniSvnelovani saerTaSoriso SeTanxmebebi<br />

zRvis garemos dacvis dargSi<br />

zRvis garemos dacvis problemebis warmatebiT<br />

gadawyveta SesaZlebelia mxolod yovelmxrivi<br />

saerTaSoriso TanamSromlobis safuZvelze. is<br />

iTvaliswinebs yvela saxelmwifos, maT Soris did da<br />

pataras, ganviTarebulis da ganviTarebadis, zRvispira da<br />

maTi, visa car aqvs gasasvleli zRvaze, aqtiur<br />

monawileobas.<br />

pirveli saerTaSoriso SeTanxmeba saxelmwifoTa<br />

Soris msoFlio okeanis dacvis Sesaxeb navTobisa da sxva<br />

saSiSi mavne nivTierebebisagan dadebuli iqna londodSi<br />

70


1954 wels.am konvenciam gansazRvra navTobis daRvris<br />

akrZaluli zonebi-CrdiloeTis da baltiis zRvebi, 1969<br />

wels maT daemata Savi da azovis zRvebi, xolo Semdeg –<br />

mTeli msoflio okeanes akvatoria.<br />

1972 wels aseve londonSi 80 saxelmwifos<br />

monawileobiT SemuSavda konvevcia , romlis danarTic<br />

Seicavda “Sav sias”-im nivTierebaTa nusxas, romelTa<br />

CaSvebac okeaneSi ikrZaleboda. maT miekuTvneba<br />

qlororganuli SenaerTebi, vercxlis wyali da misi<br />

SenaerTebi, kadmiumi da misi SenaerTebi, navTobi da<br />

navTobproduqtebi da sxv.<br />

1973 wels londonSi Catarebul konferenciaze<br />

miiRes axali axali saerTaSoriso konvencia, romlis<br />

Tanaxmadac narCenebis CaSveba dasaSvebia aranakleb 12<br />

milis manZilze napiridan aranakleb 25 m siRrmeze.<br />

gansakuTrebul raionebSi, maT Soris Sav zRvaSi aikrZala<br />

narCenebis yovelgvari CaSveba.<br />

analogiuri saerTaSoriso SeTanxmebebi daido<br />

zRvis garemos radiaqtiuri da baqterialuri<br />

gaWuWyianebisagan dacvis dargSi.<br />

pirveli mravalmxrivi saerTaSoriso SeTanxmeba<br />

zRvis radiaqtiuri gaWuWyianebasTan dakavSirebiT aris<br />

Jenevis 1958 wlis konvencia.<br />

1963 wels moskovSi daido saerTaSoriso<br />

xelSekruleba birTvuli iaraRis gamocdis Sesaxeb<br />

atmosferoSi, kosmosur sivrcesa da wyalSi. amis Sedegad,<br />

dawyebuli 1964 wlidan aRiniSneba dadamiwaze<br />

radiawtiurobis mkveTri daqveiTeba.<br />

mniSvnelovani saerTaSoriso aqti iyo<br />

gaerTianebuli erebis organizaciis generaluri asambleis<br />

25-e sesiaze(1970w) miRebuli xelSekruleba okeaneebisa da<br />

zRvebis fskerze birTvuli da masobrivi ganadgurebis sxva<br />

iaraRis ganlagebis akrZalvis Sesaxeb.<br />

1971 wels imave gaerTianebuli erebis organizaciis<br />

generalurma asambleam miiRo konvencia baqteriologiuri<br />

da toqsikuri iaraRis damuSavebis, warmoebis da Senaxvis<br />

Sesaxeb.<br />

1982 wels Catarda gaerTianebuli erebis<br />

organizaciis me-3 konferencia. masSi monawileoba miiRo 156<br />

saxelmwifom. konferenciam miiRo axali konvevcia sazRvao<br />

71


samarTlis Sesaxeb. am konvevciis Tanaxmad is<br />

saxelmwifoebi, romelTa iurisdiqciis qveS imyofeba<br />

wylebi valdebulni arian miiRon zomebi, raTa gaWuWyianeba<br />

ar gavrceldes maTi suverenuli uflebebis qveS myofi<br />

raionebis gareT.<br />

msoflio okeaneSi dadgenilia 200-miliani<br />

ekonomikuri zona sanapiro saxelmwifoebis ekonomikuri<br />

interesebis dacvis mizniT. am zonaSi saxelmwifos<br />

miniWebuli aqvs suverenuli uflebebi bunebrivi<br />

resursebis Ziebis, mopovebisa da damuSavebisaTvis. amave<br />

dros ekonomikuri zonaSi yvela sxva saxelmwifos ufleba<br />

eZleva gaataros Tavisi wylis da saaviacio transporti.<br />

7.5.niadagis radioaqtiur gaWuWyianebasTan brZolis<br />

meTodebi<br />

niadagis raioaqtiur gaWuWyianebasTan brZolis<br />

meTodebs Soris yvelaze aRsaniSnavia 3 _ qimiuri,<br />

eleqtruli da biologiuri meTodebi.<br />

brZolis qimiur meTods safuZvlad udevs<br />

radioaqtiuri produqtebis sorbciuli Tvisebebi. kerZod,<br />

am SemTxvevaSi niadagis gasufTaveba xdeba Sesabamisi<br />

xsnarebiT misi garecxvis Sedegad. am dros radoizotopebi<br />

niadagis saxnavi fenidan xelovnurad transportirdebian<br />

ufro Rrma fenebSi. savele cdebis pirobebSi gamrecxi<br />

nivTierebebis rolSi gamoiyeneboda qloristuli<br />

kalciumis, qlorisTuli natriumis, qloristuli rkinis,<br />

gogirdis da marilmJavas koncentrirebuli xsnarebi.<br />

aRsaniSnavia, rom recxvis meTodi zogierTi<br />

radioizotopisaTvis gamodga araperspeqtiuli, amitom aseT<br />

SemTxvevaSi SeiZleba vilaparakoT mxolod nawilobrivi<br />

desorbciis Sesaxeb.<br />

savsebiT efeqturi gamodga niadagis<br />

eleqtrodezaqtivaciis meTodi, am SemTxvevaSi xdeba<br />

niadagis eleqtruli gasufTaveba radioaqtiuri<br />

gaWuWyianebisagan. meTods safuZvlad udevs ionebis<br />

eleqtro gadatanis procesi, anu eleqtruli vels<br />

moqmedebiT ionebis difuziis procesi. am meTodis arsebiTi<br />

naklia procesis naklebi siCqare.<br />

aRsaniSnavia niadagis gasufTavebis biologiuri<br />

meTodi, radioaqtiurad gaWuWyianebul niadagze Tesaven<br />

72


iseT mcenareebs, romlebic fesvTa sistemis saSualebiT<br />

intensiurad STanTqaven radioaqtiur nivTierebebs da amiT<br />

asufTaveben niadags. SemdgomSi am mcenareTagan miRebul<br />

mosavals wvaven, xolo niadagi ukve momzadebulia<br />

sasoflo-sameurneo kulturebis dasaTesad.<br />

7.6.Ggvalvasa da gaudabnobasTan brZolis meTodebi<br />

cnobilia gvalvebis winaaRmdeg brZolis mravali<br />

meTodi, maT Soris yvelaze xSirad mimarTaven:<br />

atmosferuli naleqebis srul racionalur<br />

gamoyenebas, Tovlis da Tavsxma naleqebis Sekavebis<br />

gziT;<br />

niadagebis struqturis gaumjobesebas, droul<br />

Tesvas da sasuqis Setanas saTanado agroteqnikuri<br />

RonisZiebebis Catarebas.<br />

niadagis zedapiridan araproduqtiuli aorTqlebis<br />

Semcirebis mizniT mindvris damcavi tyis zolebis<br />

gaSenebas;<br />

Sesabamisi sasoflo-sameurneo kulturebis SerCevas;<br />

xelovnuri morwyvis yovelmxriv ganviTarebas (maT<br />

Soris xelovnuri dawvimeba, wveTovani morwyva)<br />

optimaluri datenianebis mdgradobis uzrunvelsayofad.<br />

morwyvis formis reJimis mecnierulad dasabuTebuli<br />

meTodebis danergvas.<br />

swored gaeros gaudabnoebasTan brZolis<br />

konvenciis miRebis Semdeg moxerxda gvalvebTan<br />

brZolis zemoT CamoTvlili da sxva meTodebis erTian,<br />

saxelmwifoebriv CarCoebSi moqceva. konvencia<br />

mouwodebs gvalvian raionebSi ganlagebuli qveynebis<br />

mTavrobebs, rom Seqmnan sakonsultacio komitetebi da<br />

valdebuleba aiRon stiqiiT dazaralebul raionebSi<br />

mosaxleobis gadasarCenad, maTi cxovrebis pirobebis<br />

gasaumjobeseblad. konvencia saSualebas aZlevs<br />

qveynebs TavianTi ganviTarebis nacionalur programebSi<br />

CarTon gvalvasTan da gaudabnoebasTan brZolis<br />

RonisZiebebi.<br />

gaudabnoebasTan brZola dakavSirebulia garemos<br />

dacvis da regulirebis yvela aspeqtebTan. mTavari<br />

roli masSi miekuTvneba wylis racionalur gamoyenebas.<br />

73


swored melioraciis gziT ukanasknel aTwleulebSi<br />

CineTis CrdiloeT raionebSi aRorZinda gaudabnoebuli<br />

miwebis daaxloebiT 10%, xolo miwebis 12%<br />

teritoriaze gaudabnoebis procesi SeCerda. Sua aziis<br />

qveynebma Seqmnes aralis zRvis gadarCenis fondi,<br />

TiToeulma saxelmwifom valdebuleba aiRo gadaricxos<br />

am fondSi erovnuli Semosavlis 1%.<br />

avstraliis nacionalur programaSi mniSvnelovani<br />

adgili ukavia gaudabnoebasTan brZolas. programaSi<br />

minawileobs fermerTa ojaxebis TiTqmis mesamedi.<br />

saxelSi moqmedebs Sveciis mTavrobis mier<br />

dafinansebuli mcenareuli safaris aRdgenis programa.<br />

programis ZiriTadi mizania bunebrivi resursebis<br />

gamoyenebis regulireba da srulyofa. is emyareba<br />

ekologiuri, ekonomikuri, saorganizacio da<br />

socialuri problemebis erTobriv analizs.<br />

1999 wlis noemberSi israelSi Catarda<br />

saerTaSoriso konferencia “gaudabnoebasTan brZola<br />

mcenareebis daxmarebiT”. cnobilia, rom xe-mcenareebi<br />

ufro naklebad arian mgrZnobiareni klimatis<br />

cvlilebis mimarT vidre erTwliani kulturebi,<br />

romlebic tens moiTxoven simwifis fazaSi. amitom<br />

mecnierTa azriT sxvadasxva jiSis xe-mcenareebi<br />

SeiZleba meurneobis mdgradi ganviTarebis<br />

mniSvnelovani faqtori iyos. xeebis mTeli rigi jiSebi<br />

iyo gamoyenebuli israelis naxevradudabnoebsa da<br />

udabnoebSi, maT Soris finikis palma, leRvi, apelsini,<br />

mandarini, mango, qacvi da sxv. es gamocdileba<br />

saintereso iqneba sxva qveynebisaTvis, romlebic<br />

ganicdian gaudabnoebas.<br />

saqarTveloSi gvalvasTan brZolis istoriuli<br />

gamocdileba arsebobs. aq srulyofili irigaciuli<br />

sistemebi jer kidev saqarTvelos samefos Seqmnis dros,<br />

Cvens welTaRricxvamde IV saukuneSi arsebobda.<br />

cnobilia 7 msxvili sarwyavi sistemis arseboba,<br />

romelTaganac 5 mdinare liaxvis auzs ekuTvnoda, xolo<br />

2 – mdinare qsnis auzs. sarwyavi sistemis ganviTarebam<br />

saqarTveloSi umaRles mwvervals XI-XIII saukuneSi,<br />

74


daviT aRmaSeneblis da Tamaris mefobis dros miaRwia.<br />

amJamad saqarTveloSi moqmedebs 7 wyalsacavi.<br />

GgaudabnoebasTan brZolis garkveuli gamocdileba<br />

gaaCnia saqarTvelos mecnierebaTa akademiis wyalTa<br />

meurneobisa da sainJinro ekologiis instituts.<br />

instituti samuSaoebs asrulebs savele pirobebSi<br />

siRnaRis raionSi, 100heqtarian alaznis sacdelsamelioracio<br />

sadgurSi. institutis gamokvlevebis<br />

safuZvelze damuSavebulia, aprobirebulia da<br />

warmoebaSi gamocdilia Zlier da saSualod<br />

damlaSebuli niadagebis aTvisebis sruli cikli,<br />

romelic safuZvlad daedo 1970-ian wlebSi<br />

damlaSebul-gaudabnoebuli masivebis (alazani, lakbe)<br />

farTo masStabiT aTvisebas.<br />

gaudabnoebasTan sabrZolvelad SeiZleba warmatebiT<br />

iqnas gamoyenebuli saqarTvelos mecnierebaTa akademiis<br />

hidrometeorologiis institutis specialistebis mier<br />

SemuSavebuli naleqebis xelovnurad gamowvevis meTodi.<br />

aRniSnuli meTodi aprobirebuli iyo jer kidev<br />

sabWoTa kavSiris arsebobis periodSi.<br />

75


ZiriTadi literatura<br />

1. Г.Н.Белозеровский, В.С.Вуглинский и др. Основы<br />

геоэкологии.СПб, Изд.Университета, 1994.<br />

2. Г.Н.Белозеровский. Введение в глобальную экологию.<br />

СПб, Изд.Университета, 2002.<br />

3.М.И.Будыко. Глобальная экология.М.,1977.<br />

4.А.М.,.Владимиров, Ю.И.Ляхин, Л.Т.Матвеев, В.Г.Орлов. Охрана<br />

окружающей среды. М.,1991.<br />

damxmare literatura<br />

1.m.alfeniZe, e.elizbaraSvili, k.xaraZe. zogadi fizikuri<br />

geografia. Tb., 2003.<br />

2.e.gugava, g.melaZe. mcenareTa <strong>ekologia</strong>. Tb., 2003.<br />

3.i.eliava, g.naxucriSvili, g.qajaia. ekologiis<br />

safuZvlebi. Tb., 1992.<br />

4.g.melaZe. <strong>ekologia</strong> agrometeorologiis safuZvlebiT.<br />

Tb., 1998.<br />

5.m.melaZe. agrometeorologia. Tb.2008.<br />

6. n. mrevliSvili. saqarTvelos geologia. Tb., 1997.<br />

7.Э.Ш.Элизбарашвили, М.Э.Элизбарашвили. Основные<br />

проблемы климатологии ландшафтов. Тб., 2006.<br />

76

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!