literaturuli literaturuli gazeTi
gazeTi
#15
#15
#15 27 noemberi - 10 dekemberi 2009 gamodis or kviraSi erTxel, paraskeobiT
fasi 50 TeTri
poezia
andro
buaCiZe
qeTi
niJaraZe
interviu
revaz
kverenCxilaZe
beso
xvedeliZe
proza
nino
gugeSaSvili
rusa
amirejibi
qristine
bebia
aka
morCilaZe
Targmani
milan
kundera
2 proza
vici, gana ar vici, ratomac dami-
Txoves erTi radiodan da ratom ar
mimiRes meoreSi: genacvale, niWierebi
arsad sWirdebaT, Torem musikaluri
gadacemis wayvana Cemi prerogativaa
da Cemi stiqiaa. es me vTqvi pirvelma
Ria eTerSi: `Cven urTierTobisa da siamovnebisaTvis
dagvrCa sul raRac sami
saaTi da oci wuTi, vinaidan da radganac
sam saaTsa da oc wuTSi swored
unda dagemSvidoboT siamovnebiT da,
Tumca gareT wvims da saSineli amindia
Cvens erTaderT dedaqalaqSi, magram
ifiqreT mxolod da mxolod mSvenierebaze,
vinaidan da radganac cxovreba
mSvenieria da Cvens saeTero studiaSi
TqvenTvis da mxolod TqvenTvis
muSaobas ganagrZobs Tqveni erTguli
maniko”. mere aitaces gogo dijeebma
Cemgan, Tikom, Takom, makom, mimikom da
tatikom. xandaxan, Tqven warmoidgineT,
dawerac ar mWirdeboda, TavisiT
gamomdioda. erTxel, magaliTad, ase
vTqvi: `Tumca gareT wvims da qaria da
bevr Tqvengans iqneb eleqtroenergiac
ar mogewodebaT da ver mismenT, magram
merwmuneT, ifiqreT mxolod da
mxolod kargze, radgan cxovreba mSvenieria
da Tqvens bednierebas sazRvari
ara aqvs, vinaidan da radganac me
movediii!” boloSi ase vagrZelebdi –
`me movediii”. mere esec aitaces dijei
gogoebma, pirvelad me gavakeTe. Tan
naRdad arsad ar mewera. Cems ufross
albaT egona, rom mewera, ra vici. axla
filosofiurebi! aba, marto amindze
xom ar Caviciklebi! ver vitan amindze
Caciklvas. filosofiurebic me Semovitane
qarTul saeTero sivrceSi:
`...netav ra aris, saidan modis es Ramis
siCumis ufaqizesi dagvianeba da saiT
miiCqaris igi nazi sevdiT mosili da
idumalebiT dafiqrebuli? nuTu am
zangi biWebis daRlili gulebisaken?”
da aq gavuSvebdi xolme `Gloomy Boys”is
`Take My Iron Fist”! vagiJebdi xalxs!
es Cemi stilia, Cemi prerogativaa!
mere Cemi saavtoro gadacema `miqsboqsi”
pirvelad rom gavida eTerSi,
yvela gagiJda, amdeni qudebi da tixarebi
da efeqtebi ra ambaviao. yvelaze
meti efeqtebi me mqonda. saaTs xom yovel
sam wuTSi vacxadebdi. diqciebi ise-
Ti mqonda, inglisurisgan veravin
arCevda. kiTxvarebi zogierTi uniWo
dijeisaviT sxvisgan ki ar mqonda moparuli,
sul Cemi Sedgenili iyo. rom
SevekiTxebodi Cems stumars `vin
zrunavs Tqvens Cacmulobaze?”, anda
`kuriozs xom verafers gaixsenebdiT?”-
mec mburZglavda da imasac. es
Cemi prerogativaa, me amisTvis var dabadebuli,
es Cemi mowodebaa, magram,
ra ginda! TbilisSi yvelaferi CawyobiT
aris. sxva rom veRaraferi moimizeza
Cemma ufrosma, erT dRes furceli
damido win _ ai, Seni frazebio,
stilisturad gaumarTavebio, sul
erTi gadacemidano.
furcelze ewera:
1. ...igi 15 wlisaa da aqedan gamomdinare,
arasrulwlovania.
2. cxeli wylis gamacxelebeli.
3. ...igi fexmZimedaa da axlo prespeqtivaSi
momavali deda unda gaxdes.
4. axla ki reklama, xolo reklamis
Semdeg – skandali.
5. movlenaTa ganviTarebis eqskalacia.
6. mogexsenebaT qarTveli kacis Tandayolili
Tviseba - miwis yivili.
7. aplodismentebi daukres.
8. axla ki kvarteti Tqveni sayvareli
xuTi biWis SemadgenlobiT.
9. Tavi iqna Sekavebuli.
10. samwuxarod, am asakSi elvis
presli Caicikla.
hm! sad aris aq Secdomebi, gekiTxebiT.
TviTonac ver amboben, ratom
damiTxoves. me xom vici, ara? vis Wirdeba
simarTlis mTqmeli da niWieri
profesionalebi! Caicikla es elvis
presli da Cemi bralia?! magram, aba,
ris profesionali var, Tu guli gavitexe
da droebiTma warumateblobam
far-xmali damayrevina?
avdeqi da mivadeqi radio `axal variants”
da iq SevTavaze gadacemis gakeTeba.
axali radioa, amboben, maT ukan
marTla aravin dgaso da marTla niWis
mixedviT arCeven dijeebso. raRa miSlida
xels? mivedi...
samxatvro xelmZRvanelma miTxra,
egeTi gadacemis gakeTebas mainc vapirebT
da, raRa bevri gavagrZeloo da
nino gugeSaSvili
erTi Cawerili interviu momitane da
mere vilaparakoTo. ki batono-meTqi.
eg gamiWirdeba? wamovedi. wamosvlisas
momaZaxa:
_ ifiqreT saTaurzec. ar gvinda
`boqsebi”, `miqsebi”, `fanebi” da `klubebi”.
nu dagaviwydebaT, rom qarTuli
sityvebic arseboben, magaliTad, `qalamnebi”,
an `wisqvili”, an rame. daRe-
Wili varskvlavebi ar gvinda. rame axali!
cota mdogviani! gesmiT?..
mainc ratom aris yvela samxatvro
xelmZRvaneli cotaTi dartymuli?
sad veZebo axla me mdogviani varskvlavebi?
mokled, ra bedi maqvs, normaluri
ki aravin Semxvdeba!
...nikuSas mivadeqi, iqneb rame axali
mirCios-meTqi. sul sxva koncertebze
dadis da Cems gadacemas saerTod ar
usmens, magram musika ki Zalian kompetenturad
esmis.
_ magis dardi gaqvs? – asec vicodi,
rames momixerxebda nikuSa, Temebsac
sul eg miwerda skolaSi, _ wavediT
axlave vaCesTan, mdogvianic aris
da vafSe geniosia. daixsome, eg aris
erTaderTi namdvili varskvlavi. ro
ganaxa darbazs ra dReSi agdebs, vafSe
aRar mousmen mag pidarastebs...
mTeli gza ar gaCumebula. quCa-quCa
daveZebdiT vaCes. nikuSa ki am dros
iseTi aRfrTovanebiT miyveboda
vaCeze, rom sunTqva gauWirda:
_ jer marto simRerebis saTaurebi
naxe: `Sevdivar sulis afTiaqSi, ve-
Zeb tkivilgamayuCeblebs~, erTi aqvs
`isunTqe vakuumi,” kide `fexebiT akrefili
sifrTxile,” `grili krematoriumi.”
`gril krematoriums” roca asrulebs,
xalxi kivils iwyebs. siyvarulze
vafSe ar mReris. Tu imRerebs da
foTlebs da zRvas kiar umReris, sxvanairi
gasaRebebi aqvs ra, sxvanairad
aRebs boqsebs. siyvarulze, magaliTad,
ici rogor mReris? `saRamos cxra ar
aris kenti saaTi, dilis cxra aris kenti.”
jobda jer mogesmina rame, mara
vafSe ara aq Canawerebi, to! fuli ara
aq da TbilisSi xo visac fuli aq, poetic
is aris, musikosic, mxatvaric da
kai biWic. Cveni kultura xo fulia!
bevri veraferi gavige, magram erTi
suli mqonda, rodis vnaxavdi vaCes.
gavZveriT-gamovZveriT, gavikiTx-gamovikiTxeT
da bolos erT saxinkleSi
migvaswavles.
qva avagde da Tavi SevuSvire:
_ saxinkleSi ra minda! ki, mdogvians
veZeb, magram varskvlavebs da ara
sasiskebs.
_ mere, ukeTesi raRa ginda! mdogviani
varskvlavi saxinkleSi Camogigdo
RmerTma! es Seni bedia, damijere.
Seni horoskopia.
horoskopebis ise mjera, Sevyevi.
Tan im dRis horoskopSi mewera: `iyaviT
riskiani da Tamamad SeaReT axali
kari. Tqven profesiul sarbielze warmateba
geliT”... ai, amis mere rogor
aRar mjerodes horoskopebis! ras warmovidgendi,
Tu me odesme saxinklis
kars SevaRebdi! odesme kiara da, pirdapir
im dRes ar SevaRe?!...
literaturuli literaturuli gazeTi
gazeTi
literaturuli gazeTi 27 noemberi - 10 dekemberi 2009
Tavi da fexebi
or biWTan erTad ijda vaCe magidasTan.
kaTxebiT luds svamdnen. nikuSa
axloblurad moikiTxes, me Tavebi
damiqnies. erTma mkiTxa:
_ luds xom ar dalevT?
_ ara, gmadlobT.
wavida da nikuSasTvis ludi moitana,
CemTvis – `fanta” da Sokoladis
fila. es da vaCe cota nasvamebi iyvnen.
mesame biWi, jondi, Zalian mTvrali.
_ es arafers ar cvlis, _ wamCur-
Cula nikuSam, _ mTlianad fxizeli
vaCe bunebaSi ar arsebobs.
mere vaCes miubrunda:
_ es Cemi deidaSvilia, maniko, Sengan
interviu unda.
vaCe damakvirda:
_ darwmunebuli xarT?
_ diax!
_ nikuSa, kargad gaarkvie, ra. erTxel
Cemma deidaSvilma aiRo Cemgan interviu
da samsaxuridan daiTxoves.
ise gamwarda Turme imisi redaqtori,
mTeli dRe fexebiT ketavda ujrebs.
_ aseTi ra TqviT? – vkiTxe yoveli
SemTxvevisTvis.
_ araferi, rac mkiTxes, is vTqvi.
_ ara, vaCe, es `axali variantidan”
aris. xo ici, sxva donea.
_ maSin damayareT SekiTxvebi, _
Tqva vaCem.
_ iciT, me movedi, rom dro da adgili
davTqvaT Sexvedris...
_ ki batono. TxuTmet wamSi erTmaneTs
vxvdebiT ai, aq da viwyebT. erTi,
ori, TxuTmeti _ daiwyeT!
_ ver gavige!
_ CaTvaleT, rom davTqviT dro da
adgili da is daTqmuli dro da adgilia
aq, axla.
nikuSam miTxra:
_ me Sens adgilze ukve CavrTavdi
Camwers, vaCesTan mTeli situacia unda
Caiwero. Tu marTla rame axali undaT
im Sens `variantSi”, ai, es aris.
ki batono! iyos aq da axla. kiTxvebi
ara maqvs mzad, Tu ra! amoviRe Cemi
bloknoti, diqtofoni. xom ar Caviciklebi!
me profesionali gaxlavarT
da cxel xazze muSaoba Cemi stiqiaa!
vaCe dakvirvebiT aTvalierebs Cems
nivTebs da bolos ambobs:
_ biWebo, daweqiT! Cemgan intervius
mgoni marTla iReben!
Zalian mTvralma jondim Tavi aswia
da mkiTxa:
_ va, Jurnalisti xarT? Tqven, xom
ar iciT, orjonikiZis yofil ZeglTan
rom miwa amoTxares da iq rom wyali
Cadga da didi gube gakeTda, visi saxelobisaa?
_ raebs bodav, biWo, e! – gaaCuma
meorem.
me diqtofoni CavrTe, qeTi lamunaSvilisTvis
dasasmeli SekiTxvebis
sia movZebne bloknotSi, bloknots ise
Cavkari Tvali, rom arc aravis SeumCnevia
(erTi Tvalis mokvriTac, ukve
garegnobiT vcnob Cems SekiTxvebs.
aseT wamyvans rom gauSveb radiodan!),
pirveli SekiTxva advilad vicani, mere
cota xans sivrces gavxede da fiqriani
pauzebiT Cumad daviwye (im dRes
lurji tuSi mesva):
_ vaCe, Tqven popularuli xarT
yvela asakis msmenelTa Soris da ras
fiqrobT, ram ganapiroba Tqveni aseTi
popularoba?
cota ucnauri biWebi iyvnen. ratom-
Rac gaocebiT gadaxedes erTmaneTs.
vaCem aqeT mkiTxa:
_ darwmunebuli xarT, rom CemTan
moxvediT?
jondim Tavi aswia, kaTxa aiRo da
yaraCoRluri toniT da Tavis qneviT
warmosTqva ase sxvaTa Soris:
_ modiT biWebo, am kaTxa ludiT
iseT keTil tyuils gaumarjos, romelica
roma daTvur samsaxurebs auyveba
da Cauyveba da...
_ biWo, Cumad iyavi-meTqi, xo giTxari,
ara? – isev gaaCera meorem.
_ apatieT, dabadebiTaa viri! – amixsna
vaCem da ganagrZo, _ iciT ra, Cemo
daiko, me ar mimaCnia, rom popularuli
var da Tu gindaT gonebas davZabav
da Camovayalibeb, es ram ganapiroba.
_ me araferi ar ganmipirobebia,
axla egec me dambraldeba, – Tqva jondim
da Tavi ise Zalian Caqindra, megona
_ CaeZina. meore biWma uxmod Sexeda.
me Cum-Cumad vaTvaliereb vaCes.
Zalian gamxdaria, raRacnairi saintereso
saTvalierebelia. wablisferi
Tmebi aqvs da acvia muqi Sindisferi
maisuri, mxarze originaluri, raRac
ucxo yvaviliseburi, Tu nekerCxlis
foTliseburi WriliT.
_ ho, ras vambobdi? – gaixsena vaCem.
– me ar mimaCnia, magram damaviwyda, ra
ar mimaCnia. raRac ar mimaCnia...
_ vaCe, vxedav Zalian originalurad
gacviaT. vin zrunavs Tqvens Cacmulobaze?
– vkiTxe ase improvizebulad.
_ ah, esa? – xeli daido swored im
nekerCxlis foTlisebur Wrilze, –
Cems Cacmulobaze zrunavs Cemi Tagvi,
cqvitina. es maika wuxel gadamikeTa.
davdeb RamiT tansacmels, diliT gadakeTebuli
mxvdeba.
_ vanaSi unda Cado da veRar gadagikeTebs,
me ficxelas egre vasrialeb,
_ jondi me ukve Rrma ZilSi megona.
_ jondi, cqvitinas magas rogor
vakadreb! Sen cudad icnob cqvitinas,
_ vaCe me momibrunda, nawyeni saxe
hqonda, _ mTeli Rame muSaobs, Zalas
da energias ar iSurebs, iciT, uniWieresi
dizaineria da faqtiurad, uangarod
mexmareba.
_ vin gexmareba, biWo, uangarod! im
dRes naxevari puri waiRo, mSivrebi dagvtova.
Roria, dizaineri kiara!
Cven gavicineT.
_ esec iumori! _ Tqva vaCem, _
raRa dagvrCa? skandali, intriga da
kuriozi.
_ ufro seriozulad? – ar moveSvi
me.
_ ufro seriozulad, meoTxe klas-
Si miyida babuaCemma pirveli palto.
babuas gazrdili var. Cqara rom ar
dampataraveboda, imxela palto miyida,
metra oTxmocda ori var da
dResac kargada maqvs. ase rom, Cems
Cacmulobaze babuaCemi da cqvitina
erTad zrunaven. babua saiqiodan,
cqvitina – sardafidan.
_ auu, geniosi xar! _ wamoiyvira
jondim, _ ici ra davarqvaT, vaCe, alboms?
`babuaCemis butiki~! ra Tavi
vimtvrieT... `babuaCemis butiki caSi~,
ha, ras ityvi, vaCaCo?...
vaCem daxvewa:
_ `babuaCemis butikebis qseli saiqioSi~.
plagiati ar gamogvivides,
`lusi caSi”_s avtorebi ar mogvedavon.
_ neta egeni rameze momedavon,
davjdebi, TiTs aRar gavatokeb. geniosi
xar! anda, ,,babuaCemis butikebis
qseli saiqios mraval qveyanaSi’’. ara,
gogona-korespondento, icode, Tu
marTla rame gainteresebs: am biWs
dReSi samjer ecema vaSlebi TavSi, Wamis
win da Wamis Semdeg...
aq im mesame biWmac xma amoiRo da
Tqva:
_ jondi, gvacale ra!
_ Sen ra gacalo? ras akeTeb, ro?
siCumes akeTeb, Zmao, da akeTe, xabarda!...
_ ra sunamos aniWebT upiratesobas,
vaCe?
27 noemberi - 10 dekemberi 2009
is mesame biWi raRacnairad uxerxulad
iRimeba, xolo jondi, TavCaqindruli,
xmamaRla frutunebs. vaCe icinis:
_ me vxmarob sunamos `dionises Rimili”.
uZvelesi firmaa da misi klientebi
Cems garda arian Zalian cnobili
varskvlavebi.
_ magaliTad?
_ ra vici, TviTon dioniseTi dawyebuli,
visockiT, eseniniT da oTar
ramiSviliT damTavrebuli.
_ xoo? unda gamovtyde, rom pirvelad
mesmis.
jondim xelebi gaSala da amixsna:
_ nu, axla, Tavmdabali firmaa,
soliduri da reklamaze ar qajobs.
mersedesis reklama sadme ginaxavs?
_ara, saxelwodeba TiTqos mecnoba,
magram sunamos Tu erqva...
_ gogo, raebs ekiTxebi! _ idayvi
wamkra nikuSam.
`aha, gasagebia!” gavifiqre me da is
furceli movZebne, sadac daTo jergeniZisTvis
misacemi SekiTxvebi mewera.
_ vaCe, ras fiqrobT qarTul Soubiznesze?
_ arafers.
_ da mainc?
_ es `damainc” ra balistikuria,
ara? egreve mklavs. kargi, Tu Zalian
gindaT, rames vifiqreb.
_ da ras ifiqrebT?
_ axlave vifiqro?
_ Tu ar SewuxdebiT, axlave, ra!
_ vifiqreb, rom es aris produqt-
Tagan yvelaze ufro kontrabanduli,
yvelaze falsificirebuli, yvelaze
vadagasuli, yvelaze ganubaJebeli da
yvelaze momwamvleli produqti dRes
Cvens bazarze. misgan garemos gasuf-
Tavebaze droa seriozulad imuSaon
specialistebma da, ra qvia, Sesabamisma
uwyebebma. misi ganadgureba ukve
elementaruli xerxebiT aRar SeiZleba.
Tu ubralod davwvavT _ kvamli
mogvwamlavs, Tu nagavsayarze gadavyriT
– Rorebi SeWamen da mere imaTi
xorci xalxs mowamlavs. ara marto
Cven. Taobebs! mis gasanadgureblad
specialuri krematoriumebia saWiro.
_ barklebiviT ari, ra, da ZexvebiviT,
gldanis sanagveze ro dawves, _
ganmimarta jondim.
_ da Tqvens musikaze raRas ityviT?
_ CixSi Semyavs vaCe.
_ Cemi musika erT-erTi aseTi krematoriumia,
_ momigo raRacnairad
mkacrad.
_ Zalian kargi! _ ar davibeni me.
_ ra Zalian kargi?! darwmunebuli
xarT, rom Zalian kargi? _ CamkiTxa
vaCem. es ukve mesamed mekiTxeba `darwmunebuli
xarT”?
_ vaCe, _ mivuge amayad da kategoriulad,
_ Cems horoskopSi iciT ra
weria? `Tevzebma yovelTvis zustad
ician ra undaT da mizansac advilad
aRweven”!
_ raRa meTqmis! _ aRiara vaCem.
jondim warbebi aswia da Zalian
wminda sasoebiT warmosTqva:
_ netar iyvnen Tevzni, sasworni,
Txis rqani da xboni da yovelni mCxibavni
maT Tana, rameTu horoskopirebul
da gamCxibul iqnen caTa Sina! _
ara, namdvilad ganaTlebuli da RvTis
morwmune biWebi Candnen, magram axla
me riT gamakvirvebdnen.
xom giTxariT, uceb vuReb alRos
eqstremalur situacias. vgrZnob, rom
Cemi respodenti iumoriTda mdogviT
saubrobs, magram mec rom tols ar
vudeb! yuri ugdeT Cems SekiTxvebs _
ra ukompromiso var, ra mousyidavi:
_ am bolo dros qarTveli varskvlavebi
Civian, rom scenaze goimebi da
araprofesionalebi momravldnen.
Tqvenc ase fiqrobT, vaCe?
_ ki, vfiqrob, magram me roca ase
vfiqrob, TviTon imaT vgulisxmob da
neta, isini viRas gulisxmoben?
_ Sen! _ miaxara jondim.
_ albaT, me.
_ ras ityviT Tanamedrove simRerebis
teqstebTan dakavSirebiT, ramdenad
Sinaarsiania isini? _ neta sadamde
gauZlebs Cemi ukompromisobis simwvaves.
_ iciT, me ase warmomidgenia: dgas
viRac sadRac, udgas win lototroni
da iq uyria qaRaldis patar-patara
naWrebi warwerebiT: `menatrebi,” `maCuqe
es Rame,” `zRvis piras gelodebi,”
`damibrundi,” `lamaz sizmrebSi gefer-
ebi” `sevdas veRar verevi~ da ase Semdeg.
miva masTan varskvlavi, gadaixdis
fuls da is dautrialebs lototrons,
amouRebs am sityvebs, ayris
haerSi da iatakze dacvivdeba teqsti.
mere meore varskvlavi miva, gadaixdis,
is melototrone isev daatrialebs da
axla sxva TanmimdevrobiT dayris igive
sityvebs. egec meore simReris teqsti!
atraqcionia erTgvari. sxvanairad
im teqstebs ver dawer, geniosic
rom iyo.
_ vaCe, Tqveni teqstebi mag lototronSi
ar yria? _ es SekiTxva arc
mewera, ise movida spontanurad. es
Cemi SekiTxvaa, magram vin damijerebs?
amasac unamusod momparaven. mainc
iqve Caviwere, rom ar damviwyeboda:
Cemi Semoqmedebidan arafris dakargva
ar miyvars, mere vnanob xolme. daTo
jergeniZisTvis momzadebul kiTxveb-
Si SekiTxva 4-s `ras ityviT Tanamedrove
simRerebis teqstebTan dakav-
SirebiT, ramdenad Sinaarsiania isini?”
qveS mivawere: 5 - `Tqveni teqstebi mag
lototronSi ar yria?”
_ ara, ar yria. aq didi Seusabamobaa
da ai ratom: me rom iq Cavyaro
Cemi sityvebi, davuSvaT, `gaCumdi, nu
momdev – dabrundi. TavSi maqvs ormoci
WaburRili, Sengan gaburRili,” da es
sityvebi sxvas Sexvdes, raSi gamoiyenebs
is sxva im WaburRilebs, romlebic
me marTla maqvs TavSi? an amaSi
fuls vin gadaixdis? me kide zRvis piras
aravis ar velodebi. ase rom, lototronTan
Cems urTierTobas azri
ara aqvs, kidec rom mindodes.
bevri veraferi gavige, magram
raRac mdogvianad ki laparakobda,
albaT es unda Cems momaval Sefsac.
jondi gaocda:
_ TviTon daidgan saxlSi egeTi
lototronebi mag qliavebma, raSi yrian
fuls!
_ vaCe, fonogramebis akrZalvis
Taobaze ras ityviT? _ vamwvaveb da
vamwvaveb.
_ ra mniSvneloba aqvs, Cemo daiko,
sisulele fonogramiT Sesruldeba,
Tu ufonogramod. ubralod, afiSa
geubneba: `sisuleleebis koncerti”.
ginda wadi, ginda nu waxval.
_ axla erTi piraduli xasiaTis
SekiTxva. Tqveni ojaxuri mdgomareoba
rogoria?
_ amJamad uojaxo.
_ ratom, `amJamad”?
_ ratom? _ vaCe dafiqrda, namwvi
saferfles daasrisa da raRacnairad,
Zalian gulaxdilad amixsna, _ erTiorjer
me Sevecade qali damerwmunebina:
`me erTi cariel-tarieli gitariani
biWi var da ar vici, momavalSi ra
iqneba. raSi gWirdeba ojaxi CemTan?”
qali marwmunebs: `me Sen ai aseTi cariel-tarieli
miyvarxar!” mere aRmoCndeba,
rom `cariel-tarielidan” uyvars
marto tarieli.
_ Tanamedrove SemsrulebelTagan
vin arian Tqveni idealebi?
jondim wamoisrola:
_ euh, Camoiyvanes baqodan CeCeni
avtoritetebi!
vaCem ki Tqva:
_ nuRa svam, jondi, geyofa, _ mere
me mommarTa, _ me visac davasaxelebdi,
maTi saxelebi jer arafers ar getyviT.
yoveli SemTxvevisaTvis, Tu gindaT,
es ori saxe daimaxsovreT.
jondim Tavi aswia da Tvalebi dami-
Wyita:
_ damimaxsovre!
meorem dabla daixeda.
_ sanam intervius davamTavrebdeT,
minda erTi rame gkiTxoT: Cvens
radioSi axal musikalur gadacemas
vakeTebT. Tqven rom iyoT wamyvani, ras
daarqmevdiT am gadacemas?
_ `babuaCemis butiki”, _ arc
dafiqrebula jondi.
vaCem Zalian cota xans ifiqra. mere
uecrad gamococxlda:
_ Cems gadacemas davarqmevdi
`Tavi da fexebi.”
_ ratom?!
_ imitom, rom arsebobs musika
Tavis da musika fexebis. Cvens msmenels
axla gonia, rom marto fexebis musika
arsebobs. me orive musikas vaCvenebdi
da Sanss mivcemdi, airCios romelic
unda. darwmunebuli var, sworad
airCevs. axla ubralod arCevani ara
aqvs.
_ Tqven piradad romeli musika
literaturuli literaturuli gazeTi
gazeTi
girCevniaT, albaT Tavis, ara?
vaCe isev dafiqrda, mere uecrad
gamxiarulda, skami odnav ukan daswia
da, kargad ar mesmis sityva ,,eqstazi”
detalebSi ras gulisxmobs, magram
raRac msgavsSi ki Cavarda.
_ Tqven warmoidgineT, ara. me srulyofili
musika minda. Tavi Zalian ar
unda gagisrisos. me vTvli, rom erTi
musika Tavidan unda Semovides da meore
– fexebidan da sadRac WipTan
unda Sexvdnen erTmaneTs. WipSi unda
iduRos. me Wipis musika mirCevnia...
_ Tu mzis wnulis? _ Seuswora
jondim.
_ va, mzis wnulis musika! jondi, es
Sena xar?! _ mklavSi Caavlo vaCem jondis
da SeanjRria, _ es kaci arc iseTi
mozveria, rogorc gamoibRvireba.
xandaxan, Wamis Semdeg amasac ecema
wvril-wvrili vaSlebi.
_ marTals ambobs. naxe, gogonakore,
me rogor viazrovne: `mzis wnuli’’!
sufTad, nazad. axla naxe, aman
rogor iazrovna: `Wiipi”. jgufis liderad
mainc es iTvleba, me mozvers meZaxian.
gekiTxebi, gogona-kore, vin ufro
didi mozveria, vinc mzis wnulebiT
azrovnebs, Tu vinc WipebiT azrovnebs?
_ da mainc?.. Tqveni rCeuli musikis
Sesaxeb... _ vubrundebi vaCes da Tumca
misi sityvebi da poziciebi, agreTve
saxinkleSi jdomis momentis araadeqvaturoba
CemTvis sruliad miuRebelia,
magram vgrZnob, rom raRacnairad
mec azartSi Sevdivar da ukve mainteresebs
ras mipasuxebs vaCe. afsus! ra
dros mimTavrdeba SekiTxvebi! vaCe ki
mpasuxobs:
_ is musika, romelic fexebidan
Semodis, TavSi unda agivardes, xolo
is musika, romelic Tavidan Semodis,
fexebSi unda Cagivardes.
_ ra kargi rame moifiqra! _ aRfr-
Tovanda jondi, _ bodavs, magram kargad.
_ me seriozulad gekiTxebiT...
_ magram Tavi ar unda gaxdes fexebze
ufro mZime da fexebi ar unda iyos
Tavze ufro swrafi...
vaCem raRacnairad aiwyvita, gabrwyinda,
TiTqos Cven veRarc gvamCnevda,
sakuTar improvizaciebs daedevna.
_ Tu musika marjvena fexidan Semovida,
maSin marcxenaze rezinis kalo-
Si unda gecvas, rom TavSi da gulSi ar
gaiaros da gamtari ar gaxde, Tuara
mogklavs. Tu gamtari xar, mogklavs.
ai CemSi rom Semovida jon lenonis
musika, ar mecva rezinis kaloSi da
momkla. sicocxle da ukvdaveba sxvadasxva
ramea. unda gaarCio, romeli
ginda da romeli SegiZlia da imis
mixedviT Caicva an gaixado kaloSebi.
lenoni, morisoni, bob marli, visocki,
hendriqsi, kobeini umaRlesi xarisxis
gamtarebi iyvnen da... mokla! vinc
fexebis musikas qmnis, is, marTalia,
ukvdavi ver aris, magram samagierod
cocxlobs. cocxlobs da mTel cxovrebas
kaloSebSi atarebs. arseboben
umaRlesi gamtarebi, kargi gamtarebi,
saSualo da cudi gamtarebi. arseboben
gaumtarebi. sruliad, yrud gaumtarebi.
yvela gamtari sxvadasxvanairad
gamtaria da yvela gaumtari, erTnairad
gaumtaria. ara marto musikaSia ase!
jondi aRtacebiT Seacqerda vaCes
da aseTi varianti SesTavaza:
_ vaCe, e, vaCe, mament kacs ro kalo-
Si ar ecvas da rezinis prezervativi
ecvas, ver gaqaCavs?
_ gaaTrie es viri ra, Temo, gaaTrie
gareT! _ gafiTrda vaCe.
_ wamo, wamo, biWo, raebs bodav! _
adga Temo da idayvSi Caafrinda jondis.
_ rato, kaco, raxan prezervativi
miwas ver wvdeba da damiwebas abanZebs?
zogis ki wvdeba, dedas geficebi, im
dRes `disqaverize” aCvenes...
_ ra aCvenes, biWo, `disqaverize”!
gaaTrieT, wyalSi CaayudeT, an rame
qeniT! _ iyvira vaCem.
_ Sen TviTon gamaTrie. Temo ra,
Seni Siswiorkaa?!
_ me ara mcalia: interviuebi, gadaRebebi...
_ Tumca visi prezervativic miwas
wvdeba, is isedac ukvdavia! imas ra
moklavs! _ daaskvna jondim.
_ biWo, mogxvdeba cxvirSi, qalTan
raebs laparakob, Se degenerato! _
gawiTlda Temo.
_ au, qalii?! _ Seicxada jondim
proza 3
da safeTqlebze xelebi moiWira, _
bodiSi, daiko, gamifrenia da eg aris,
mec ara vTqvi, rato unda gamaTrion,
ZmobaSi xuar CaviWeri... sul damaviwyda
gogona-kore, au! morCa, gamiSvi, gamiSvi,
me TviTon gaveTrevi da Caveyudebi
sadme wyalSi, axia Cemze...
jondi gasasvlelisken wavida Tavis
gmobis buzRuniT. roca karebSi gadioda,
viRac ucxo Semomsvleli gaaCera
da uTxra: `morCa! wylis harakiri!”...
_ me mapatieT, _ miTxra vaCem da
sigarets moukida.
_ kargi biWia da Zalian kargi basistia,
magram simTvraleSi cota urevs,
_ Tavi imarTla Temom.
_ cota kiara, kargad urevs. mokled,
kargi basistia da kargadac urevs,
_ daaskvna vaCem.
_ arauSavs... da bolos, vaCe, Segi-
ZliaT gaixsenoT raime kuriozi?
_ raRa gaxseneba unda! age, jondi,
anda age qarTuli kaloSebiani Soubiznesi.
_ sul es aris?
_ ara, egeTi kuriozebi bevria.
_ ras erCiT qarTul Sou-bizness?
_ arafers, rogor SeiZleba kuriozs
verCode!
am dros jondi dabrunda, ludis
kaTxa aswia da Tqva:
_ modiT, biWebo, am kaTxa ludiT
iciT ras gaumarjos? weliwadSi erTxel
rom dagirekaven telefonze da
isic sxvagan moxvdebian...
* * *
roca `axali variantis” samxatvro
xelmZRvaneli am Canawers usmenda, xan
iRimeboda, xan ibRvireboda. bolos
mobRveril-gaRimebuli da dafiqrebuli
darCa...
mokled, is gadacema ar gamakeTebina,
es Cveni stili ar ariso. roca
vkiTxe: `ra moxda, araferi mogcaT am
intervium?” _ mipasuxa: `piriqiT, Zalian
bevri momca. gansakuTrebiT, jondis
bolo sadRegrZelom.” xom vambob,
yvela samxatvro xelmZRvaneli cota
dartymulia. mere daamata: `magram Sen
iseTi saqme gamikeTe, aucileblad ra-
RaciT unda gadagixado.”
marTlac, sul cota xanSi Tavis megobarTan,
radio ,,final pliusSi”
damawyebina muSaoba. met-naklebad patiosani
kaci yofila da Cems niWierebas
veRarsad wauvida.
ki, sanTel-sakmeveli Tavis gzas ar
dakargavs da ar davrCi umuSevari. axla
`final pliusSi” vakeTeb Cems `miqsboqss”,
magram mTlad didi patiosnebac
ver aris! aba, Tavad gansajeT: oriod
TveSi radio `axali variantis” eTerSi
gamoCnda gadacema `Tavi da fexebi”
da misi wamyvani, vaCe, unda vaRiaro,
ukve Cemze popularulia. warmoidgineT!..
uaressac getyviT: is mTvrali
jondic eTerSi zis da rasac unda
abraxunebs da isic ki mouTxovia, Temoc
Tu ar dasviT eTerSi, me ver vimuSavebo,
me magis siCume mWirdebao da
permanentuli SeZaxilio `raebs bodav,
biWo, e”. es gazeTSi wavikiTxe, maTi
samxatvro xelmZRvanelis interviuSi.
ekiTxebodnen, is mesame wamyvani ras
akeTebs, samni arian da oris xma ismiso.
is kidev amiT iwonebda Tavs, jondis
Temos siCumeze mosdis muza da sxva
martivi siCume ubralod Caagdebda
gadacemaso. yuri ugdeT Temos si-
Cumes, rogori savsea da fundamenturi,
biWebi mis wiaRSi feierverkebiviT
feTqdebiano. TavSi qva uxliaT. Tu
undaT, aTni dasxdnen eTerSi da aqedan
rva gaCumdnen. rvajer meti muza mouva
jondis. yvelas Tavisi stili aqvs.
me piradad aravis siCume ar mWirdeba,
yvelafers marto vakeTeb. erT rames
vaRiareb _ namdvilad ar arian Caciklulebi.
magram, me?.. sad gaqra Cemi
Rvawli?.. sxvaTa Soris, wels `vivas”
dajildoebis ceremonialma magrad
momfxana guli: ori saaTi iqafebian
eTerSi vaCe da jondi da yvelaze originalur
wamyvanad ki Temo daasaxeles!
metis Rirsebi arian. ar SeiZleboda
Cemi damsaxureba rom oriod sityviT
mainc aReniSnaT?! roca jondis hkiTxes,
Tu rogor daibada am gadacemis
idea, upasuxa: `erTxel saxinkleSi
erTi gogona-kore movida da aSkarad
ver qaCavda...”. eg iyo da eg. saavtoro
uflebebzec ki ar SemiTanxmdnen. mewyina...
4 poezia
baianTxevi
suramis zemoT, SemaRlebulze, Cveni bina naqiravebi, _
erTi oTaxi da im oTaxSi tanayrili fiWvebis suni
da saxlis dabal aivanze mibjenili grZeli xeebi
tyispiri... maSin im xeebis ZirSi vcxovrobdiT,
aivanze Cais vsvamdiT farTo CeroSi, tyis gamoRma
umeteswilad saRamoobiT, roca TandaTan
Ramdeboda
da maRali fiWvebis Srials uerTdeboda mistikuri
SiSi Crdilebis da veluri tyis wiaRidan
xoWoebi zigzagebiT gzas ikafavdnen naTurebisken...
naSuadRevs SrialTan erTad Cems yurTasmenas
swvdeboda xmebi bavSvebis da maTi mSoblebis
tyis wiaRSive erTmaneTs rom uwvdidnen xelebs,
naSuadRevs Cvenc tyisaken veSurebodiT, me da
bavSvebi vfendiT sagebels da ubralod karts
vTamaSobdiT
da es iyo TiTqos sizmari, siSoridan gamoRweul
fiWvebis Srials (sul sxvanairad Srialeben
cadawvdili
fiWvis xeebi), mohqonda Cemi Soreuli bavSvobis eqo
da xis odnavi Wrialis xmac Cems bavSvobas
magonebda gauTaveblad...
Zirs eyara xmeli wiwvebi, mousvenari WianWvelebi
aqac iseve, rogorc gafrenil im Soreul Cems
bavSvobaSi, zantad da nela irjebodnen
umcires miwis nafSvenebSi, radgan es iyo
saaqao da araferi amqveyniuri ar iyo ucxo
saaqaosTvis...
xolo mere ki naSuadRevs suramis zemoT,
mTis ferdobze, baianTxevSi, qveynis fusfuss
da mSfoTvarebas ganridebul im erTicicqna
miwis naglejze Cven mivdiodiT Sinisaken,
me viZinebdi, xolo mere gaRviZebuli
im patara niJaraSi, qveynierebis miuval
Tu miusafar kuTxe-kunWulSi, im oTaxSi
me vfiqrobdi saaqaoze da SevigrZnobdi
mTeli arsebiT, rom TviTonac iq viyavi,
iq, im oTaxSi, romelsac ise exeboda JamTasvlis
sunTqva, rogorc danarCen qveynierebas...
arada, iq xom araferi ar tokavda da arc
iZvroda: oTaxis bindi, fexsacmlis Crdili
iatakze gaqvavebuli, skami da skamze tansacmeli
Cemi bavSvebis, isic uZravi, dRis sinaTle
areklili sawolebis gamcvdar nikelze,
Ramis pepela fanjris RriWoze CaZiruli
mTvlemarebaSi da garedan SemoRweuli umweo xmebi:
Txebis kikini, JRurtuli Citis, Soridan
ZaRlis wamoyefeba, moagarake qalebis tuqsva _
esec yoveli saaqaosi, amqveyniuri,
da Cemi fiqri ara mxolod amqveyniurze,
aramed ukve gardasulze, im ubralo
adamianze, romelmac awrTo Tavis TavSi
da Caamkvriva cxovreba Tavis umciresi
nawiburebiT _ ylortiT, yvaviliT, gamTeniis
da saRamos xmebiT, tkbiliT da mwariT,
SxamiT da Sxamis gamqarvebliT, gamniavebliT,
da aTasi sxva raimeTi, adamianze, romelmac ise
gaiara es cxovreba, viT derefani daburuli
da mere ucbad gauCinarda.
suramis zemoT, SemaRlebulze, baianTxevSi
Cveni bina naqiravebi...
ra sxvanairad Srialebdnen uSvelebeli fiWvebi
tyeSi, ifiqrebdi, zRva Relavso da zRvisRelva
aRwevso TiTqos da oTaxi, is patara, myudro
nirvana, uZrav nivTebiT da CrdilebiT,
Semdgari bindiT, qveynierebis viwro kunWuli,
miuvali, miukvleveli, romelsac ise exeboda
JamTasvlis sunTqva, rogorc danarCen
qveynierebas...
mamas
me Semogyvebi drois wiaRSi,
romlidanac Sen ukve gaxvedi,
erTad viqnebiT Ramis winaSe
da ar gveqneba iq sxva naRveli.
drois siRrmeSi. saSinelia
es drois siRrme, es kunapeti.
matareblis xma. muqi Crdilebi.
Sen wamoxvedi da mec wavedi.
me Semogyvebi drois siRrmeSi,
romelSic gvian isev dabrundi.
drois siRrme ra saSinelia,
ra Semzaravi, ra udaburi.
vici, iq dganan bneli saxlebi,
juja xeebi da ximinjebi,
mtkvaria, xidi, bazris daxlebi
da xidqveS wyali nela irjeba.
nuTu es iyo mTeli cxovreba,
SevxvdiT Tu ara, iqve davSordiT...
am TamaSs erqva albaT cxovreba,
romelsac didxans ar TamaSoben.
modi, SevideT drois siRrmeSi
da gadaveyrdnoT qvis moajirebs,
Sen erTxel kidev amoixvneSeb,
xidi ki mtkvarze gaSlis aCrdilebs...
literaturuli literaturuli gazeTi
gazeTi
andro buaCiZe
iqneb gimtyune. ar mimtyunia,
mainc nurafers nu damabraleb...
mtkvari mihyveba wyvdiads tyuilad
da mtkvris talRebi hgvanan saflavebs.
* * *
Sen ras CurCuleb, diRmis balaxo,
da qari Senze uqmad nadebi
wamouberavs, rom gadalaxos
damZimebuli eg laJvardebi.
savsea Seni yofna CqamebiT,
beds acdenili yornis yrantaliT,
Cven xom beds miRma erTad gavebiT
da diRmis SigniT gvismens kvartali.
yvavi yrantalebs, me ki xizani
kidev Sevymui mWidro kvartalebs,
diRmis balaxo, bednasxvisaro,
dilis niavze ratom kankaleb.
Sen ras racraceb, ciskris varskvlavo,
ratom xar ase ganukiTxavi,
balaxisagan riT gangasxvavo,
iribad ratom mzverav, miTxari.
me xom TqvenTan var, ra damayuCebs,
Tqven CagexlarTeT, Tqveni RviZli var,
cxovrebas ise CavebRauWe,
rom aqamdisac ver momicila.
Sexeba
me kidev kargi im SexebiT siRrmiseuliT
Sen ar Segexe.
sibneleSi Seni sxeuli
ar iwva Cemi sxeulis gverdiT.
qari xmaurobs. gameRviZa. SuaRamea.
Sen ukve qali aRara xar.
Sen xar sxeuli,
romelic aRar Semxvedria didixania.
da vfiqrob axla, ra kargia,
rom im SexebiT,
Sen ar Segexe
da ar gavxdi maSin mkrexeli.
sityvebis gareSe
es rogor xdeba am sastik da uxeS yofaSi
raRac saTuTi ZafebiT rom varT gadabmulni,
cotac kidev da iqneb gawydes faqizi Zafi,
is rogor aris, rom meZavi quSad giyurebs,
radgan ucxo xar da siucxoves ecema fardis
Txeli naTeli. radgan ucxo xar meZavisTvis
da meZavic SenTvis ucxoa, da sxeulebi
eZeben TviTon gamosavals am saidanRac
gamoRweul siucxoveSi. Tundac erTi moZraoba
an erTi sityva, da SeiZleba es siucxove
waiSalos. magram, vai rom, sityva grCeba
TavSesafarSi da sxeulebi eZeben TviTon
gamosavals, eZeben da pouloben, rogorc
mouwevT, ukve instinqts mindobilni,
instinqts da vnebas. xanmoklea vnebis
sadgomi, magram mkacria, daundobeli
da amave dros bevri ramis Semxsenebeli,
zogjer sindisis qenjnis amSleli...
da roca saqme gasruldeba,
elodeba calke kaci da calke qali
maT sxeulebSi vnebis dawmendas.
27 noemberi - 10 dekemberi 2009
da rogori saxe aqvT am dros _
Serigebuli beds da odnav gakvirvebuli,
ironiuli, amave dros garindebuli...
TiTqos TviTon sul ar garjilan
da maT SigniT bunebis xma alaparakda
da bunebamve aRasrula iq yvelaferi.
zRurblze
TiTqos sivrces eWidebodi,
magram sivrcem ver dagimagra
da im sivrcesTan erTad
sadRac gauCinardi.
TiTqos sivrces eWidebodi
da ara nivTebs anda sagnebs,
raRac mTavars eWidebodi
da im mTavarma Seginaxa da gagitana,
magram bolos mainc moirRva
da SenTan erTad gauCinarda.
da gamoCnda, rom cxovreba
erTnairad eqceva yvelas,
mis ver damnaxvels da damnaxvelsac,
misi sazrisis maZiebelsac
orive xels kravs
da Tavidan icilebs xolme veragulad.
ra umweod darCnen wignebi,
Taroebze daudevrad Semosrolilni,
TiTqos arasdros ar Sexebodi,
ise darCnen da iseTi Crdili daecaT.
arada, Sen xom
gandobili iyavi maTTan.
Sen xom maTTan
iyavi marTlac ziarebuli,
Sen xom maT giTxres raRac iseTi,
rac sxvebisTvis TiTqos arc uTqvamT.
maS Sen TviTonRa
imaT yofnas
ase gulgrilad rad Seelie?
iqneb imitom, rom am wignebs
azri hqondaT cxovrebis SigniT,
cxovrebis gareT ki azrs kargavdnen.
Sen ki sadRac zRurblze ideqi,
arc am cxovrebas ekuTvnodi
da aRarc imas.
rogorc xe dgas saRamo xans
sakuTar CrdilSi.,
da arc dilas ekuTvnis
da arc daRamebas,
arc saRamos da arc ukun Rames,
magram mainc dgas da Srialebs.
mainc exeba mas erTnairad
qaris qrolva da sios daberva,
mwuxris sxivebi da Ramis Talxi.
Senc ase sadRac zRurblze ideqi
da hgavdi ufro moCvenebas
aramqveyniurs.
adrindeliviT iRviZebdi da iZinebdi,
adrindeliviT iwerdi pirjvars,
adrindeliviT ujeqi sufras,
TiTqos rituals asrulebdi iZulebiTad,
moTminebiT ReWavdi lukmas,
magram mainc aq ar iyavi;
TviTonve grZnobdi -
sxva sibrtyeSi gadainacvle.
da gikvirda am zRurblze dgoma,
gikvirda da gabnevda kidec,
sxvebi xom am zRurbls verc ki amCnevdnen
aqyofnasa da aryofnas Soris,
iZulebas da arafers Soris,
sinanulsa da arafers Soris
Tuki, vTqvaT, vardi idga larnakSi
mrgval magidaze mosawoneblad,
ra azri hqonda ukve SenTvis
am vards, am larnaks,
an fanjaraSi moSriale gadaxril xeebs
an Semodgomas daudevars
da ganaTebuls,
aivanze ukanasknel foTlebs rom yrida
da inaxavda zamTrisaTvis,
TiTqos damTavrda ukve raRac,
yvelaferi ubralod moxda,
ara didi aurzauriT,
ara didi mignebebis aJiotaJiT
anda didi gulacruebiT.
sul ubralod, Cveulebrivad
cxovrebas ucbad
niRabiviT gaZvra azri
arsebobisa.
sagnebi isev TavTavianT
adgilas darCnen.
27 noemberi - 10 dekemberi 2009
sololaki
`da sololakSi grovdeba bindi~.
T.k.
o, sololakSi grovdeba bindi,
qvafenilebze CamoSvebuli,
da farnis Suqze cxovreba midis
da mtovebs ase bindiT Seburvils.
me stumari var Tu var xizani,
ar vici. bindi ukve mogrovda,
es aris albaT ufro sizmari,
sololaki ki iyo golgoTa.
o, sololakSi grovdeba bindi,
sadac skveri da kviparosia,
cxovreba viwro quCebiT midis,
Tvali Sevavle bindiT mosilma.
ra naRvlianad grovdeba bindi
da fanjrebs miRma anTebul WaRebs
uTqmelisadmi Zrwola da ridi
moaqvs da mwares mitovebs naRvels.
me stumari var Tu var xizani,
ar vici. bindi ukve mogrovda.
cxovreba iyo albaT sizmari,
sololaki ki aris golgoTa.
* * *
amqveynad ukve rac iyo, iyo,
amqveynad ukve Tu xarT, viRa xarT,
bedis varskvlavi qedze daxrili
ra namalevad gadaixafra.
ra namalevad gadaiqroles
avdris Rrublebma qalaqis SigniT,
Semodis Rame, rbili mwuxriT da
zed TrialeTze gaSlili wigniT.
rac iyo, iyo, ra gaewyoba,
quCa da Rame da sololaki,
videqi. bakmi tanze mexvia
da awyvetili, rogorc folaqi,
yvela sarkmelSi ikveTeboda
mTvare Taboris mTaze daxrili,
Cemi bavSvobis derefnebidan
axlac ki mesmis susti Zaxili.
amqveynad ukve rac iyo, iyo,
amqveynad ukve Tu xarT, viRa xarT,
Cems gaciebul TavsasTumalTan
rogor mimdrika Cemma iRbalma.
rac iyo, iyo, ra gaewyoba,
gadaviare erTi goraki,
da ukan damrCa me sizmariviT
quCa da skveri, da sololaki...
agarakis carieli oTaxi
`Sen yvelas daiviwyeb
da Senc yvela dagiviwyebs~.
markus avreliusi
roca im saxlSi aRar iqnebi,
xevSi Cawveba uxmod siRame,
Crdilebi xelebs gadaiqneven,
dRe wava, rogorc sxivi Tixaze.
da aivseba RamiT oTaxi
saagarako, sadac aravin
aRar Sesula kargaxania
da siCume dgas, rogorc mparavi.
kargaxnis mere, rogorc mitkali,
frTxilad Cawveba xevSi Teneba,
aRar iqneba araviTari
arc mogoneba, arc gaxseneba;
oTaxi, sadac Seni kuTvnili
cxovreba nela Camoiwura -
carielia ukve yuTiviT
da drosTan erTad sadRac micuravs.
da im kedlebze Zveli laqebi
raRacis mTqmeli anda armTqmeli...
gaiZurweba sindiofala
da icimcimebs Werze naTeli.
da mxolod dila naTlis mcxebeli,
da is oTaxi - naTliT cxebuli,
da Sen - yvelafris damviwyebeli
da yvelasagan daviwyebuli.
baRebi
me mivdiodi `mSrali xidisken~,
gza gadavWeri mdumare baRiT,
da TiTqos yvelgan iyo baRebi,
mesizmrnen Cemi amxanagebi,
magram uecrad sul gaikrifnen
da imaT nacvlad damrCa naRveli.
literaturuli literaturuli gazeTi
gazeTi
didi qalaqis didi baRebi,
rodesac wvimis ismis dgafuni,
carieldeba xolme saxliviT,
unapiroa da udaburi...
zRvispira qalaqi
Cems Svilebs
rogor vuqcevdiT gverds quCebs da mere
gamvlelebs,
rogor viareT im zRvispira ucxo qalaqSi,
da Cvenda bedad es zafxuli ise gavlieT,
gamovaRwieT zRvispireTsac da Tan gadavrCiT.
ramdeni saxli da ramdeni TeTri rikuli,
ramdeni saxe, ramdeni xma da laparaki,
da mere bedad eklesia kaTolikuri,
da es qalaqi, gamriyavi, ucxo qalaqi.
es iyo raRac CaxlarTuli labirinTiviT,
da madloba RmerTs, ar agvebna mainc gzakvali,
evkaliptebi da haeris lurji TimTimi,
Camavali mze da talRebze sxivTa kankali.
daRamebulze rom davbrundiT myudro dabaSi -
gavxedeT qalaqs - erTi gemi enTo martoRa,
da is dRe iyo damqancveli, rogorc TamaSi,
romelic gRlis da ar gbezrdeba mainc ratomRac...
* * *
ra icis netav im Sor varskvlavma,
adamianTa ra aris vneba,
da soflis Tavze jer ar damdgara,
ciskidurze rom TandaTan dneba.
ra icis netav im Sor varskvlavma,
adamianTa ra aris yofna,
da yovelives gamomnaskvavma
vin moaSuqa TviTon is soflad.
is ar exeba adamianurs,
mxolod xandaxan cimcimebs odnav,
da ar irjeba, raTa miagnos
fanjrebSi uxmod anTebul codvas.
kaci brundeba SuaRamisas,
SeaRebs WiSkars, ismis Wriali,
gabezrebuli ZaRlis RnaviliT,
namTvralevia da eWviani.
iqve ki qvemoT gminavs qalaqi,
isic gabezrda Cumi zrialiT,
arc fusfusia, arc laparaki
da arc vinmea Tanaziari...
didi ToneTi
mTidan eSveba zlaznviT naxiri
da Tan mohyveba naxirs naRveli,
tborSi agdia cxenis aRviri,
tboria mwvane da anamRvrevi.
naxiri zantad Camodis soflad,
TavdaRmarTia. Robe. ZaRlebi.
naRvelisagan Znelia yofna,
wyaroze WurWliT dganan balRebi.
sibnele nela ereva laJvards,
ase wavida mTeli cxovreba,
qvebze veeba Crdilebi darCa
da modis Rame, rogorc cxoneba.
da ra kargia, rom soflis bolos
oblad cimcimebs erTi naTura,
ZaRli yefs, isic erTia mxolod
da sibneleSi gamoxlarTula.
da ra kargia, trialebs suni
mWknari foTlebis da sinotivis,
isev yefis xma. siCume sruli.
da yvelgan dardi sveli lodiviT.
me xom yovelTvis ase mtkiodi,
ase miyvardi, ase merCie,
da gasZaxoda tyes bukioti...
am siyvarulsac ver SeveCvie.
ver SeveCvie im Sor naTurebs,
romelTa Suqic RamiT fxizlobda,
Sors kojris Tavze sxivi faTurobs
da imis iqiT - maradisoba.
fanjridan
Sors TrialeTis bneli qedia,
zed gza sinaTlis bewviviT gadis,
iq manqanebi dian taatiT
da am nel svlaSi igrZnoba dardi.
da am nel svlaSi igrZnoba azri,
rom yvelaferi sadRac mTavrdeba
da asxletili farebis Suqi
ufskrulebs iqiT gadavardeba.
amxanagebis dasizmreba
ukve wasulebs, svewawymedilebs,
ara keTilad myofT da anagebT,
vesaubrebi, maTken vedine,
sufraze vuzi Cems amxanagebs.
maT saxeebze brke da obia,
obidan mWvreten maTi Tvalebi,
me maTi mzera SemomWdomia
ganelebuli nedli mTvareTi.
rad daviqeciT, ras vemsaxureT,
TiTqos gaismis Cumi yvedreba,
zogi sibneles Rvinos asxurebs,
zogi Caqindravs Tavs, rom SeTvreba.
me ra unda vqna, ra SemiZlia,
an ra SemeZlo TviTon maxvewars,
Tumc maTi dardi ki Semicvnia
da Tumc cxovreba miCans nafxrewad,
TviTon Cems TavSi ase veRire,
ase veTrie, ase vewame,
amaT ki, Rames rom gaexirnen,
amaT ra unda vuTxra Semwyralebs.
an dardi rogor unda Sevuwyo,
me sxvagana var anda sxvarigad,
an meramdened unda meuwyos, -
isini ukve dardmac gariya.
me vici, maTi Crdilic mendoba,
radgan vuyvarvar, radgan veZmobi,
ziari gvqonda Cven ubedoba,
axlaRa Tu var amis Semcnobi.
da Tu iyaviT sveubeduri,
Tu bedis nafleTs erTurTs afendiT,
ris maqnisia eg sayveduri,
mec xom mefina erTi nafleTi.
ra bedenaa dRe da TariRi,
da Tu sinaTle jerac menTxeva,
mec xom manda var gamosariyi,
xom unda iqnes esec erTxelac.
poezia
sanTeli isev ise parpalebs
da sanTlis sxivi TrTis gawydomamde,
maS, Tvals aqeT nu gamoaparebT,
nu gadmomxedavT kvlavac mwyromared.
da Tu Rvinoa, isev RvinoTi,
amqveynad myofTa SesviT Sendoba, -
visTan erTadac qveynad RviodiT
da ziar-WurWlad gxvdaT ubedoba.
5
6 proza
qalaqi Sxapis qveS iyo maRviZaram
rom dareka. oTaxSi cioda. pirveli
azri: yava da sigareti. aman isev gamabraza.
aSkarad davknindi. adgoma
mezareboda da amitom giJiviT wamovxti
da abazanisken gavvardi, mere isev
giJiviT Cavicvi. ukve rom ar meTqva,
mciva da mezareba-meTqi, Cemi Semxedvare
namdvilad ifiqrebdiT, wasvla
uxariao.
tvini SeSupebuli mqonda. yaviT da
sigaretiT vnebivrobdi mosawev oTax-
Si, iqve dagdebuli sqeli literaturuli
Jurnali SevniSe da gadavSale.
wavikiTxe erTi Tanamedrove mwerlis
gaugebroba pentium 2-ze. ra sisuleleebia,
uniWo yofila, gavifiqre da
telefonma dareka, aRmoCnda, rom tyuilad
avmdgarvar, wasasvleli aRar viyavi.
SemeZlo ZafiviT gawyvetili Zili
gadameba da sizmrebi amomexvia. davwvebi-meTqi.
uceb eWvma gamielva: vaiTu ar
dameZinos? vaiTu tyuilad gavixado
siciveSi da mere loginSi vitrialo?
dro oTxi saaTi maqvs, Sansi ar gamoviyeno?
unda vcado, gavifiqre da oTax-
Si Sevedi. ramdenime wams vuyure ukve
civ logins. `rom ar dameZinos~? mWamda
eWvi. cal fexze gavixade jinsis Sarvali
da gavCerdi. sanam davwvebodi
gadawyvite, Tavi gamomecada, dameZineboda
Tu ara. Tvalebi davxuWe da Tavi
movikatune, viTom viZinebdi. warmovidgine,
rom loginSi viyavi gemrielad
gagorebuli. ase videqi Sua oTaxSi
TvaldaxuWuli albaT naxevar wuTs,
cali xeliT Sarvali meWira saweleTi.
warmodgenaSi Zalian mesiamovna logini
da fexze mdgomma daviwye Tvlema.
gonebam im wamsve gamaRviZa da gamaxsena,
rom fexze videqi. Cqar-Cqara daviwye
gaxda, amjerad marTla gaxarebulma
da loginSi viskupe. embrionis poza
miviRe da mTeli mondomebiT Zili daviwye.
uceb, sad iyo da sad ara, goneba-
Si saidanRac wyeuli fraza gamoZvra:
`me mSurs pentium 2-is~. gavocdi. ra
ubedurebaa es?! Tavi gaviqnie da meored
daviwye Zili. isev pentiumze fiqri
amityda, gonebas TiTqos cecxli moedo.
ra jandabad vfiqrob am sisuleleze?!
isic ver gavige prozaa Tu poezia.
nawyvetebi TavisiT modiodnen
tvinSi. `nervs bazrobaze nayidi sacurao
trusebi miSlis~, `mudam Seme-
Zleba xali wagiSalo or warbs Soris~.
CemTvis eg xali mizidulobis wertiliviT
iqneboda da eg waSlaze fiqrobs?
axla me magis nifxavze fiqris dro
maqvs?! am tipma goneba amiyrola. an
literaturuli literaturuli gazeTi
gazeTi
literaturuli gazeTi 27 noemberi - 10 dekemberi 2009
rusa amirejibi
absurdi
rogor damamxsovrda es sisuleleebi
Cemi mexsierebis patrons?! gavbrazdi,
Zalian gavbrazdi avtorze. ra Cemda
Wirad dawera es raRac?! Zlivs oTxi
saaTi movigde rom daviZino da ras
hgavs es?! Tan raze wers, an visze? RmerTo
Cemo! ras aviRe is oxeri Jurnali,
am Cemma tutucma tvinmac egreve
rom Seisruta? mRviZari rom yofiliyo
kidev ho.
ase vforiaqobdi, magram raRac
eWvi mainc mCxapnida. Cemken iseTi STabeWdileba
modioda, TiTqos raRac
ver gavige. es avtori ramdenjerme
myavda ekranze nanaxi da cxovrebaSic
momikravs Tvali. aqamde kargi azris
viyavi masze, sworad da logikurad
azrovnebda da gemovneba etyoboda.
mokled, kai tipi megona, magram rogor
dawera es viTom araordinaluri, uideo
da uazro raRac? gamomivida ra
egec pentium 2-is poeturi niWis
qristefore kolumbi. an iqneb TeTri
leqsia da wakiTxvisas iumors CemSi im
Rrma ZiliT eZina, am kacis gadamkide
rom ar meRirsa? gamaxsenda saerTo
axloblebi, msaxiobi col-qmari. gadavwyvite
maTTan mivsuliyavi, misi
moTxrobebi gamomerTmia da davrwmunebuliyavi,
rom es tipi uniWoa da
Tavidan momewyvita misi bazrobaze
nayidi trusebi. siamovnebisgan gavibadre
da aqedan gamomdinare Zili mesamed
daviwye. gonebaSi siCume gaCerda,
Tbili mgzavri _ Tvlema gadmosva da
gza ganagrZo. es tkbili procesi fexis
TiTebidan zeviT nel-nela macocdeboda
da roca gonebamde moaRwia,
me ukve meZina da sizmrad, RmerTo
Cemo, is vaJbatoni gamomecxada da lan-
ZRva damiwyo:
`uzrdelo! TviTon xar kompleqsiani
da gabrazebuli, xami da TargmanSi
dakarguli. sakuTarma geslma ar mogwamlos!!
ra Seni saqmea, me ras davwer,
Senc myavxar ra avtoriteti, Sens
uazro cxovrebas mixede, me vcdilob
mainc, rom azrianad vicxovro da ramdenad
gamomdis Seni gasarCevi araa.
depresia Sen rom gaqvs, maseTi, giJebs
rom hqondeT, xelovnebis nimuSebs Seqmnidnen.
Sens Tavs mixede, uzrdelo!~
gaocebuli viyavi sizmarSi, TiTqos
winaswar icoda, rogor gavlanZRavdi
da mza pasuxebi damaxvedra. Seuracxy-
ofilma Tavmoyvareobam gamaRviZa. ko-
Smari iyo, es ra gadavitane! ase aravis
vulanZRivar. Cxubi ver movaswari da
pativmoyvareoba cxadSic ki mwiwknida.
qals aseTi rameebi rogor unda eZaxos
kacma, romelsac pretenzia aqvs, rom
mweralia da sxvebze meti esmis?
saxlidan xasiaTareuli gavedi, samsaxurSi
mivdiodi. gaCerebaze avtobusis
ukana karidan xnieri qali amaod
cdilobda Camosvlas, bolos ioli gza
monaxa, tyupi fexiT daiwyo safexurebze
Camoxtoma da yovel skups `hoplas~
ayolebda xmamaRla. Camoxteboda
_ hoplao, kidev Camoxteboda _
hoplao. sul sami hopla gaakeTa. mecineboda
da Tan Cemda uneburad viTvlidi.
karg xasiaTze davdeqi, iseTi sayvareli
qalbatoni iyo, Caxuteba mominda,
magram ver gavbede da avtobusSi
avedi. masze fiqri faskunjiviT momafrinda.
mikvirda, ratom unda Caewixla
adamians sakuTari grZnoba mxolod
imitom, rom Tavisuflebis dakargvis
eSinia. da saerTod, ra aris es `mamakacuri
Tavisufleba~? Tavs roca raRacaSi
izRudav, Tavisufali rogorRa
xar? uzneobaSi, kompleqsebSi da RreobaSi
erevaT.
dRes kacebs ratomRac uWirT
"gariskva" da sakuTari gulis nebaze
miSveba, Seyvareba iqame, sadamdec misvla
SeiZleba, sadamdec dro eyofaT
da ramdenjerac moaswreben. Tu qali
ufro iolad riskavs, maTze gabeduli
xom gamodis? da nuTu es kacebis Tavmoyvareobaze
ar moqmedebs?
davuSvaT icxovreben 80 wels. amas
gamovakloT bavSvoba, sibere da Zili,
gvrCeba sul raRac 15 weli jansaRi
sifxizle. gamodis, rom maTi 80 wliani
cxovrebis yvelaze fxizeli da produqtiuli
periodi ulamazod, usiyvarulod,
araromantikulad, mxolod instiqtebis
karnaxiT ucxovriaT. mamakacebo,
qalebisTvis sabraloni da zarmacebi
rom ar iyoT, nu daemgvanebiT siraqlemas,
romelic SiSisagan Tavs qviSa-
Si hyofs da hgonia, rom aravin xedavs.
am yvelafers me vxvdebi da davijero
kacebi ver xvdebian? mainc im
daskvnamde mivedi, rom es "Tavisuflebis
dakargvis SiSi" yuriT moTreuli
mizezi iyo da imas araviTari grZnoba
Cemdami ar hqonda. am fiqrebiT mivedi
samsaxurSi, mere Zalian daRlili
davbrundi saxlSi, televizori
CavrTe, Tan ZilisTvis vemzadebodi. da
hoi, saocrebav! ekranze is vaJbatoni
avtori gamoWimuliyo da erT-erT
politikoss akritikebda. CemSi Zvelma
boRmam ifeTqa. televizori gamovrTe,
davweqi da im imediT daviZine,
rom damesizmreboda da rac davakeli
avunazRaurebdi. asec moxda, samarTlianobam
izeima, marTalia Zil-
Si, magram esec xom saqmea? damesizmra!
hoda, mec ar davayovne da veci, magram
mainc im teqstiT gamovlanZRe, romlis
mza pasuxebic wina sizmarSi tyviasaviT
damayara. TavSi mxolod is teqsti
mqonda SemorCenili da ra meqna?
sofistikasTanac axlos viyavi, magram
xom unda meCxuba, ara?
`ra ginda, ras gadamekide, an dila
ratom Camimware, an kidev es Rame?
ekranze uemociod, zRapariviT ras
gviyvebi Wkvianur azrebs, Se flegma?!
vin gekiTxeba daviZineb Tu ara, vifiqreb
Tu ara Sens jojo leqsze? erTi
riTma mainc gagertya SemTxveviT, amdeni
tvinis Wyleta aRar damWirdeboda
gamerkvia, leqsia Tu moTxroba,
rogor SeiZleba kompiuterze leqsi
dawero? Seni ocnebis oTaxSi qalTan
virtualuri seqsic xom ar girCevnia,
TviTon kompleqsiano! ra gindoda,
goneba rom amiyrole am dilaadrian?
depresia geqneba, sevdian ZuZuebze da
sevdian Tvalebze getyoba, gamomixvedi
ra mwuxare saxis raindi. mogonil
saZinebelSi girCevnia mogonil qalTan
da guls ar iwyvet `undo cxovrebis~
gamo, romelsac shut down-i gaukeTe?!!
`Cven orni varT qveyanaze?~ `me da Ramec~"
migewera jobda, vifiqrebdi isesxa-meTqi.
da uzrdeli me var, Sen _
ara, xom? ratom? mwerali rom xar, imitom?
Tu aravin daijerebs, rom mwerali
SeiZleba uzrdeli iyos?! geubnebi,
SemeSvi-meTqi!~
Tavmoyvareoba kuWs hgavs. jansaR
sakvebs zomierad Tu awvdi, advilad
amuSavebs da janmrTelad cxovrob.
zedmets Tu aZlev, Tavmoyvareobas pativmoyvareoba
enacvleba da yvelaferi
qonebSi midis, gaibRinZebi, gamaZRari
ieriT ivli, sxeuli dagiuSnovdeba...
da rac mTavaria, mainc mudmivi
SimSilis, daukmayofileblobis
grZnoba instinqtad Camogiyalibdeba.
ramem Tu awyina, spazmebi emarTeba, avtomatika
erTveba da sxvadasxva gziT
cdilobs gamodevnos is, ramac mowamla,
pativmoyvareoba ki nagavs gareT
muwukis, naoWis an laqis saxiT gamoyris.
me piradad saxeze naoWs da laqebs,
dards da cremlebs, Cxubi mir-
Cevnia.
hoda, giJiviT Tavmoyvareobam wamomaxtuna
Tu pativmoyvareobam Tqven
gaarkvieT, TqvenTvis momindia. pudric
ar wamisvams, Cavicvi da Cvens saerTo
axloblebs gzidan davureke, TqvenTan
movdivar-meTqi.
mivedi. stumari hyavdaT, axalgazrda
kaci, romelmac Semomxeda Tu ara,
moulodnelad meca, CambRuja da yel-
Si kocna damiwyo. ra Tqma unda, gavogndi.
ar vicodi Tavi rogor dameZvrina
am mazalo momentidan, ra meqna an ra
meTqva da CaviluRluRe, me msaxiobi ar
var-meTqi. siciliT daixocnen. ise gamovida,
TiTqos msaxiobebs yelSi unda
etako da ukiTxavad loSno. Cemi klaseli
aRmoCnda, aseve msaxiobi, bevri
vicineT, momibodiSa, megona, Senc micanio
da maleve wavida.
yava moviTxove da sizmris moyola
daviwye. col-qmari jer didi TvalebiT
ismenda Cems Tavgadasavals, mere
gaecinaT, Sen xom Saris mSobeli xaro
da qmarma misi wigni damido magidaze,
gagatano. ver moviTmine da yavis smas
kiTxva SevuerTe. uniWobaSi unda gamomeWira,
aRtkinebuli viyavi, mosalodneli
siamovnebisgan tuCebs vilokavdi.
daviwye. asoebs mivyevi. pirvelive
abzacis wakiTxvisTanave davinaxe,
rogor gaadina nacarSi tyapani niSnisgebis
kovzma. gonebaSi gasxlta fraza,
romelic saerTodac ar mawyobda, imedgacruebulma
amovioxre da vTqvi:
`kargad wers~. kiTxva gavagrZele. `mignebebs
welavs, arada mSvenivrad daiwyo~.
axla amitom gavbrazdi. Tan mwyinda
raRac, Tan mixaroda...
da saerTod ra mindoda?!
27 noemberi - 10 dekemberi 2009
qristine bebia
qari, wvima da mze
qari amovardao, _ ityvis sxva. arada,
RmerTs stkiva da natkens uberavs
suls. RmerTs ram atkinao? _ ikiTxavs
sxva. iman, eger kacma xati miwaze rom
daanarcxa da zed fexebiT Sesdga.
imanac, jvari rom moiglija erTma
gulmkerdidan da umisamarTod Sors
moisrola. eklesia rom daangries, iman.
imad astkivda, wminda sanTeli rom daWmuWnes
da mizil-moziles TavSesaqcevad,
mere ki, kanalizaciaSi CauZaxes.
pirjvari ukuRmidan gamoisaxa Slapianma
mamakacma. iman aatkiva, taZris
Sesasvlel karebTan rom sigareti
gaaboles, Seigines, lazaTianadac gadmoafurTxes.
Seni dedaco, xatebs rom
SeukurTxa, iman. RmerTs vficavo, _
mware tyuilze daifica viRacam. mitom
etkina, xatze gamosaxul wmindans
rom gaekaifa vigindara, ras momCerebixar,
Se Cemisao. bozi RvTismSobels:
erTi me da meore Seno qalwuli! kidev,
siyvarulis maRazia gaixsna. yvelanairi
siyvaruli iyideboda: megobris,
mamis, Zmis, maswavleblebis, Ramis,
biWis, gogos, colis, sayvarlis, sam-
Soblos, seirnobis, nervebze TamaSis,
fufunebis, wignebis, jazis, zRvis,
cekvis, wvimis, leRvis, soflis, Zilis,
Woraobis, Wamis, qargvis, eqstremis,
maRalquslianebis... sulo da gulo, ra
siyvaruli ginda, ar gepova am maRazia-
Si!
miawyda xalxi. zogi mezoblis siyvaruls
yidulobda, zogi _ varjiSis,
zogierTic _ zamTris. zogs isedac
hqonda esa Tu is siyvaruli da axla sxva
siyvaruls yidulobda. imatebdnen.
rac meti siyvaruli gaqvs, miT ukeTesi.
me ki aranairi siyvaruli ar gamaCnda.
swored CemTvis iyo is maRazia, Tu
iyo gaxsnili, magram Zalian Raribi
viyavi, kapikic ar mqonda. eg, fulis
siyvaruli rom ar mqonda, imitom.
vifiqre, waval, egeb arc ise Zviria
siyvarulebi. fuls visesxeb, cotas ki
masesxeben-meTqi. gzas gavudeqi. imdeni
xalxi ireoda quCaSi! amas dedinacvlis
siyvaruli mihqonda, im qals _
mecadineobis, SvilisTvis unda eCuqebina,
savaraudod, amas kidev _ saxlis
dalagebis. axalwverayril ymawvils
Rvinisa da ludis siyvaruli uyidia.
mokled, Zlivs gavigeni gza maRaziamde.
didi rigi iyo. ori dRe-Rame momiwia
rigSi dgomam mxolod imisTvis, ra
fasebi iyo, gamego. siZvirfase da xarisxi
gansazRvravda fass. ramdenic
gindoda, imden siyvaruls agiwonidnen.
yvelaze naklebi moTxovniT RvTis
siyvaruli sargeblobda. TiTqmis saer-
Tod ar gveyidebao, _ gamyidvelis sityvebs
movkari yuri. `yvelaze saWiro
siyvaruli ar sWirdebaT!“ _ Cemi azri
iyo aseTi.
qalma rom piroba dado RvTis winaSe,
Tu Txovnas amisruleb, xatebs Sevwiravo
eklesias. ausrulda, magram eklesiaSic
ar unaxavs mas aqeT aravis. stkiva,
radgan locvebis wignidan amofxrewili
furcliT moixoca Ripianma
gaqonili xel-piri. kidev imitom... ara,
mets ar gavagrZeleb. gana, es sakmarisi
araa tkivilisTvis?!
ufro astkivda da qari gaZlierda.
ufro da _ ufro _ grigali amovarda.
sul rom wagiRoT qariSxalma, nu
daiwuwunebT. TaviTa SeniTao!
Sewyda qari. iTmens CvenTvis.
wvima daiwyoo, _ ityvis sxva. arada,
RmerTi tiris. RmerTs ra atirebso?
_ ikiTxavs sxva. is atirebs, diaci
rom mruSobas Sesdgomia lukmapurisTvis.
iman aatira, kacma kacs cemaSi
rom amoxada suli. narkomani rom
iCxers, imad tiris. erTi rom meores
Cagravs, abuCad rom igdebs da dasci-
literaturuli literaturuli gazeTi
gazeTi
siyvarulis maRazia
tyuilad videqi maRaziaSi, arafris
myidveli me ar viyavi. sxvebs vuSlidi
xels. `gaiwi ra, Tu arafers yidulob!“
_ mrisxaned SemomibRvira viRacam. Sen,
pirvelyovlisa, xalxis siyvaruli iyide-meTqi,
_ vuTxari da gamovedi.
ramdensac masesxeben, imdens visesxeb
da cot-cota yvelanair siyvaruls
viyidi, _ vTqvi CemTvis gulSi.
aravin masesxa. axla Zaan gvWirdeba
fuli, ar gewyinoso. ra unda meqna?!
davnaRvliandi.
bolos gamiWra gonebam. gancxadeba
gamovaqveyne gazeTSi, _ veZeb adamians,
fulis gasesxebis siyvaruli rom aqvsmeTqi.
an aravis waukiTxavs gancxadeba,
an saerTod ar arsebobs adamiani,
fulis gasesxebis siyvaruli rom
hqondes.
erTi kvira vifiqre, ra gzas davdgomodi.
xalxi ki yidulobda da yidulobda
siyvarulebs.
meore kvirac fiqrSi gavatare. ma-
Razias ki ar eleoda muStari. piriqiT.
kargi mogeba naxa siyvarulis maRaziam.
klientebic rom ar akldeboda?!
aucileblad unda gaixsnaso filiali
_ Wori gavarda. filiali gaixsnaso?
TavSi damkra Suqma. albaT, gamyidvelebic
dasWirdebaT-meTqi. ,,xelfass
rom aviReb, mere viyidi raRacraRac
siyvarulebs, Tan cot-cota
yvela momxmarebels movutexav, Zaan ar
mixvdnen! erT-or grams ras Seatyoben.
CemTvis eg ori gramic bevrs niSnavs da
mniSvnelovania”, _ gavifiqre imedmocemulma.
marTlac gamocxadda vakansia.
Tavi ar damizogavs, Tavi momewonebina,
magram ver agiyvanTo, miTxres.
imdeni vexvewe, davuCoqe kidec, magram
mainc ara da arao, Sen saqmis siyvaruli
ar gaqvso. vimuSaveb da xelfasiT
egreve mag siyvaruls viyidi, pirobas
nis, imitomac. qmari rom cols Ralatobs,
coli kidev _ qmars, megobari
_ megobars, Zmas _ Zmas... RalatisTvis
iRvreba cremlebad. tiris imitom, imdens
rom ityuebian, Tavadac aviwydebaT
simarTle. ciliswamebisTvisac.
qurdebi atireben. uwmawur sityvebs
rom ufro xSirad xmaroben winadadebebSi,
vidre kavSirebs. unda sva da Wamo,
cudad rom ar gaxde. eseni ki, sma-Wamisagan
xdebian cudad. isini WoraobaybedobaSi
pouloben sulier netarebas.
rogor ar itirebs, roca Tavad
wyveten, vin rodis wavides amqveynidan?!
aborti orjer, samjer... eqvsjer...
fuli ufro uyvars am kacs, vidre
mSoblebi, Zma, coli, Svilebi, naTesavebi...
RmerTi. imitom tiris, eger
SuriT rom SeSupebia viRacas guli, meore
siZulviliT gabRenZila, mesame
boRmiT gaskdomamde gaberila... meaTe...
kmara! gana es cota mizezia tirilisTvis?!
codva sigarets hgavs. ician, mavne
romaa, magram mainc iswrafvian misken.
miCvevac icis... da dascxo wvimam. codvas
codvaze ewevian da kokispirulad
wvims. ver anebebs xalxi codvas Tavs da
gaZlevT-meTqi. rodis, erTi Tvis Semdego?
manamde, naxe, ramdeni saqmis siyvarulis
mqone adamiani dgaso rigSi,
maTgan saukeTesos arCevac ki gviWirso.
gamomabunZules.
mowyenili uazrod davxetialobdi
quCaSi. xalxis bednieri saxeebi kidev
ufro maubedurebda. Cems jibrze ra
gaciskrovnebuli brundebodnen navaWriT
maRaziidan?! zogic, Sopingis
siyvaruli rom hqonda, axla midioda
siyvarulis maRaziaSi uzomod gaxarebuli,
win rom didi siamovneba eloda.
filialic gaixsna. filialebic.
ori_sami Tve ise gavida, erTi grami
siyvarulic ki ar miyidia. eeh!..
xuT TveSi guli ise damisivda, lamis
kapilarebi daxeTqa da neknebi dabzara.
sasowarkveTilebisgan gadaRlils
arc fiqris Tavi mqonda da ase
beds mibarebuli vagrZelebdi cxovrebas.
albaT, man Tu mimiyvana erTi wlis
Semdeg siyvarulis maRaziaSi.
_ SeiZleba, ufross davelaparako?
_ ra gnebavT?
_ konfidencialuri saqmea. piradad
masTan msurs saubari.
_ ki batono!.. axlave davbrundebi.
gavida da or wuTSi dabrunda.
_ gamomyeviT.
kabinetSi SemiZRva.
_ SemobrZandiT... dabrZandiT... aba,
ra saqmeze mosulxarT? _ mkiTxa ufrosma.
_ Zalian minda, raRac siyvaruli
SeviZino TqvenTan, Tundac sul mciredi,
magram katastrofulad Raribi
var... Zalian gTxovT, Cemi siyvarulic
gayidoT Tqvens maRaziaSi.
gaocebulma Semomxeda. raime rom
ar eTqva, egreve gavagrZele:
_ Tu gaiyida Cemi siyvaruli, xom
kargi. fuls rom aviReb, imiT viyidi
mere siyvaruls. Tan, Cems siyvaruls
proza
7
gruxunebs ca. es RmerTi slukunebs.
romc waglekoT wyaldidobam, nu dai-
CivlebT. TaviTa SeniTao!
Sewyda wvima. CvenTvis ylapavs.
mzem gamoanaTao, _ ityvis sxva. arada,
RmerTi icinis. Cven dagvciniso? _
ikiTxavs briyvi. rogor gekadrebaT!
aba, ra acinebso?
marTlac, ra acinebs?!
rom iyidian, mere damexmarebian kidec
da meSveleba mec.
_ki, magram...
_araviTari `magram”, gemudarebiT.
umorCilesadgTxovT, uars nu metyviT...
procentebs Tqvenc aiRebT, rasakvirvelia.
dafiqrda.
SevTanxmdiT. fasi daado Cems siyvaruls
_ iafi. arc imdeni vRirdi, albaT,
magram masac xom unda darCenoda,
ara, raRac?!
ase gamovCndi siyvarulis maRaziis
vitrinaSi, magram zedac aravin miyurebda.
tyuil-ubralod vuJuJunebdi
sevdian, ZaliT gamxiarebul Tvalebs
myidvelebs. erTi-orma ki SeaCera Cemze
dafiqrebuli mzera, TiTqos ver gadaewyvitaT,
Rirda Tu ara Cemi siyvarulis
yidva. ara, es araferSi gamogvadgebao,
_ daaskvnidnen bolos. fulis
gaflangvaao am siyvarulis yidva, _
erTis sityvebma Camikla guli. erTsac
bavSvi exveweboda, dedi, dedi, es miyide,
rao. sada maqvso uazrod gadasayreli
fuli. rac gamogadgeba, imas
giyidio. dedi, gTxov, ra, ar damwyvitoo
guli. Sen fulis yadri ar ici da
pirvel rigSi, fulis siyvaruls
giyidio. _ ukacravad, gogona, fulis
siyvaruli ra Rirs?
gavida xani da Camoafases Cemi siyvaruli.
romc gavsaRebuliyav, mainc
groSebi Semxvdeboda. mag fuliT Zaan
cota siyvaruli Tu momividoda, magram
sul araraobas cota ara sjobs?!
seilmac ar moizida Cemken xalxi.
amas winaT Cems fexebTan xurda dauvarda
viRacas da ver SeniSna. arc me
movqceulvar ise, wesieri adamiani rom
moiqceoda aseT viTarebaSi. frTxilad,
sxvas rom ar SeemCnia, ise aviRe
xurda. ki SemeSinda, eWvi ar aeRoT , xom
ar moiparao da sxva ram amdagvari, magram
imave dRes, maRazia rom iketeboda,
maSin gamyidvels mainc vuTxari, am
fuliT ramdenic momiva, imdeni RvTis
siyvaruli amiwoneT-meTqi. magiT araferi
mogivao.
axlac siyvarulis maRaziis vitrinas
`vamSveneb“. an miyidian, an ara, magram
mainc imediT udgas kacs pirSi
suli. erT dResac gamoivlis, albaT,
viRac madliani da iyidis Cems siyvaruls,
an ra vici, egeb, kidev dauvardes
vinmes xurda da Sevagroveb, sanam
raRac siyvaruli ar momiva, manam Tu
ar momisroles sanagveSi, tyuilad
ikavebs adgils, mainc aravin yidulobso...
8 poezia
* * *
Sen ki arsebob, magram Sorsa xar
da nawildebi CemSi sizmrebad,
siaxlis mZafri survili, zamTris
RameebiviT dgas da izrdeba.
vici, rom amiT verafers Sevcvli,
mainc ar minda gamofxizleba,
rogorc mzes da cas ara aqvT sxva gza,
msurs, Cvenc erTmaneTs vyavdeT xiznebad.
* * *
erTmaneTs SevxvdiT
gacrecilebi,
daclilebi,
gadaRlilebi...
morCilad vdevdiT, rasac varqmevT
bedsa da iRbals,
aRarc survili cimcimebda
varskvlavebs miRma.
ara imitom,
rom ar iyo dro ukve amis,
ara imitom,
rom cxreboda mze okeanis,
ara imitom,
rom ar gvsurda, gvepova msgavsi,
ara imitom,
ver vamCnevdiT Sor mTvares avsils,
arc vici, ratom,
magram albaT qariSxlebisgan
viyaviT ukve
daRlilebi
da damfrTxalebi...
Cven am dros SevxvdiT,
Torem ise vin gauZlebda
aseT Sexvedras
ase mSvidad,
Sexebas aseTs...
* * *
dro Semparavad amZimebs mtevnebs,
mze ki dabindul marcvlebs dahyurebs,
miwa ivseba samkaulebiT,
rom veRar uZlebs vazi sayures,
cas eleweba simwifis feri
da zRva iRvreba TiTqos qarvebad -
mze amas rom ar xedavdes, albaT,
zamTris dards veRar gaiqarvebda.
wvima
mcirdeba wveTi,
TiTqos,
wamiwam -
dedamiwaze wvima wamowva,
wyalma Seavso
yvela naprali,
nanamdvilevi
Tu nazRaprali,
aRar iSleba
gube wreebad, -
wvimam Sewyvita
danawevreba...
mcirdeba wveTi,
TiTqos,
wamiwam -
dedamiwaze wvima wamowva.
* * *
ver gagimxile me verasdros,
rogor mindoda
SenTan Sexvedra da es fiqri
mdevda akvnidan
gzac ki ar vici, Torem dResve
Cemi sarkmlidan
Sens samyaroSi usasrulod
gadmovidodi.
da vrCebi ase, usaxurad,
casa da miwas,
mzesa da mTvares,
am sivrceebs Soris varsebob,
ar msurs, sinaTle iyos Sori
da unapiro,
mqondes samyaro da aravis
gavunawilo.
literaturuli literaturuli gazeTi
gazeTi
margalitis sayure
qeTi niJaraZe
Semodgomis mze iwureba TandaTan, mZimed,
es dRec dasrulda, margalitis sayures vixsni,
vixsni Tasmebs da
kabis Rilebs,
sayvarel mZivebs,
TiTqos Senelda majiscema da dacxra sisxli.
grZeli dReebi, usasrulod gabmuli wlebad,
gaurkveveli molodini, raRac miznebi –
erTi SexebiT gaocebis burusSi wveba _
dReidan albaT arc warsulSi damesizmrebi,
dReidan Seni saxis yvela nakvTi davkarge,
yvela konturma SeiZina axali sivrce,
dRes gamixunda gazafxulis Wreli sakabe
majac gviani Semodgomis ritmebad micems.
es dRe dasrulda, margalitis sayures vixsni,
TiTqos damSvidda yvelaferi da dacxra sisxli.
pauza
yoveli Sexvedra –
axali golgoTa,
yoveli saRamo Sexvedramde _
Cemi Sexebaa axdenil sizmarTan,
vidre
mxrebs mklavebSi movaqcevde,
vidre
sinamdviles Sevxedavde...
gzaa molipuli
da uswormasworo,
gzis miRma raRacis surnelia _
Sen es arseboba
geqca Tanamgzavrad,
me ki, rom davdivar, sul veli da
sul minda,
dReidan damidges is erTi
namdvili wami Tu gaelveba _
axla Sens yofaSi didia pauza,
is albaT CemSidac gamefdeba...
fexs aRar movicvli,
sunTqvasac Sevikrav _
vgrZnob, rom xangrZlivdeba pauza da
dros uwindeburad
veRar davexsnebi _
pauza
muzasac
dauzavda.
* * *
ufskrulebia aq iseTi, SegeSindeba _
cixe-koSkidan monazvnebis gadmovardnebi.
rati amaRlobeli
dRes gadavwyvite, mogismino da dagijero,
mtvrian Taroze daviwyebis saaTebs vawyob,
vcdilob, xelaxla avixilo orive Tvali
da davinaxo Seneburad Cemive awmyo.
SesaniSnavi samyaroa Cems win, dilidan
iSveba qari mis wiaRSi da miaqvs dardi,
gadarCenili sinamdvile qmnis idilias
da es simSvide saRamosken zecamde adis,
27 noemberi - 10 dekemberi 2009
Tbili dReebi sruldebian lurji sisavsiT,
swored iseTi simsubuqiT, rogorc dRes miTxres,
moaqvT Rameebs Tanabari sunTqvis ritmebi,
ar mitoveben upasuxod dasmul SekiTxvebs,
ase gaivlis darCenili dReebi, wlebi _
zustad imdeni, rac aqamde iyo da maSin
dadgeba Jami, albaT ise dadgeba Jami,
aRarc meqneba sinanuli bedTan TamaSis.
magram erTxelac,
Tu Semexe,
Tu damesizmre,
Tu gamaxsenda gaRviZebuls Seni saxeli,
mainc imave ufskrulebis piras davdgebi
da daveSvebi uecari Tvalis axeliT.
talRebi
talRebi _
qviSebad dayrili udabno,
talRebi _
qarebi stepebis,
guSin _
gaToSili cis gadmosaxedi,
dRes _
kvali mzis cxeli terfebis,
gvirabi,
gamsvleli sxva samyaroebSi,
an sulac _
minebi feradi _
arc veneciuri,
arc mozaikuri,
ubralod, susti da msxvrevadi,
xan Semparavi da
xan damangreveli,
zogjer margalitis mZerwavi,
aRelvebuli da
damcxrali talRebi _
dilisken aSlili zewari,
talRebi Tbili da
talRebi veragi _
wylis erTianobis damSleli,
talRebi, romlisgan
ar iyo,
ar aris
da arc xval iqneba saSveli.
* * *
me – tyveobaSi
sakuTari vnebebis nebis,
me _ tyveobaSi
sakuTari warmosaxvebis
ise veqcevi, ise vrCebi da vbinavdebi,
rom meSinia samudamo gamosaxlebis.
da mravldebian es SiSebi, viT uneburad
metyvelebaSi daSvebuli uzustobebi,
magram RmerTebi kvlav xandaxan, uwindeburad,
mainc mosaven mitovebulT muzis togebiT,
sul erTi wamiT amixsnian xelebze borkils
da aivseba isev leqsiT sityvis abgebi,
Cemi surviliT mivatoveb Znebs, axalmomkils,
ukacrieli sinamdvilis gzas davadgebi,
rom iqneb ase, usasrulo bilikebs miRma
dadges is wami, me rom amas marTla vbedavde _
xom SeiZleba, gamovexsna Cemive nebas
da es sityvebi movitano erTxel Senamde.
27 noemberi - 10 dekemberi 2009
dasawyisi # 9-14
xoda, eg kaci iyo kapitan lerner
ivan iosifoviC, iyo egre ocdaaTi
wlis biWi da magari azze mosuli. im
ambavSi ro samxedroao, verc ityodi,
im pontSi forma Tu ar ecva. forma
kide xan ecva, xan ara. graJdanebSi dadioda
da mec exla aRar vityvi ro
asobaT viyavi iq, imito ro qarTvlebma
egre icoden maSin jaridan ro Camovidoden,
ro yvela asobaT iyo da yvelas
kamandir palkas qaliSvili aZelvda
da vabSe.
yvela ara mara bevri, yvela iseTi
pontia, sityvaze vTqvi Tore imenna
yvela ar migulisxmia, egre vigulisxme
ro yvela vinc egeT pontSia ro Tavis-
Tavi ise unda daganaxos ro jarSi asobaT
iyo.
trabaxis pontSi ki ara, prosto
vambob ro qalaqSi me xebeebiT ar gavsulvar,
sul graJdanebSi davdiodi
da ro giTxra, qalaqSic ise xSiraT ar
davdiodi, ro magisi mariaJoba daviwyo
am xnis kacma.
iasnia ro vania lerneri da me ro
davZmakacdiT da rac rusulebi maxsovs
sul iq naswavli da magra mendoboda,
imito ro eg, sadac me wamiyvana
magan, ar iyo ubralo adgili da me
viyavi storoJis pontSi. vafSe mand
mTavari ra iyo ro egeTi didi ezo iyo
da iq elaga storimaterialebi, vafSe
yvelanairi, Tavis kraskebiT dawyebuli,
vafSe armaturiT da xis masaliT
da yvelafriT da me viyavi mand kruglasutoCna.
egeTi vagoni idga, Sig
iyo vanias kabineti Tavis seifiT da
Cemi oTaxi da kide erTi oTaxi sadac
vanias naSebi moyavda xolme, imito ro
coliani iyo, mara naSebi evaseboda. me
meuneboda, ranairi gruzini xar, naSebs
ar dasdevo. me uTxari, me iseTi futbolisti
viyavi, yvela aqeT damdevda
da miCveuli ar varTqo.
naSebi iyo, kaneSna, mara iseT pontSi
qarTvlebma ro ician, me ar mevaseboda.
mamaCemi gamoagzavnida pasilkas,
matarebels atanda da wavidodiT me da
vania magis noltriT, daudebdi WaWas
da viyaviT egre.
me ras vakeTebdi.
me viyavi da meZina. erTi ponti iyo,
ro vania movidoda da metyoda. xval
mova gruzavikiT ori kaci, getyvian
ro vaniam ro giTxra xuTasi aguri is
xalxi varT da imena Tavze daadeqi da
dauTvaleo. karoCe CaliCobda vania
da isania ro sando kaci undoda iq da
qarTvelze sando vin iqneba, ro Cali-
Cob. ar CagiSvebs Tu cota tkbilad
geyoleba da vafSe Tu xedavs ro adamianaT
Tvli, mogexmareba magraT. ma-
Sin mageebis azze ar viyavi, mara nelnela
vxvdebodi, naxlovkeli var, ra
unda moxdes ro rame ro atydes, me magaze
pakazania mivce. varianti ar ari
xo, su ro vafSe bozi da CaTlaxi iyos,
me magas ki ar ufTxildebi, Cem gagebas
da adamianobas ufTxildebi. magan eg
icoda Tu ar icoda, me magas ver vityvi,
mara icoda qarTvelebze albaT
da vabSe eg didi CaliCi iyo, imito ro
iasnia, rasac levaT uSvebda imisi xo
miqonda maRla.
ZvelaT egre iyo da exla vabSe
levi ar ari da sxva CaliCebia.
zogjer vabSe me mqonda nakaldnoebi
da mivyvebodi gruzaviks, an
zogjer saldatebi moyavda da
atvirTvinebda, vabSe saldatebs akeTebiebden
remonts egeni. muqTa iyo da
imito. aficeri saldats akeTebiebda.
imito iyo ro yvebodnen mere es
qarTvlebi, gamatanes Spalieri kamandir
palkas saxlSi da magra Seuyvardi
imis gogoso. magra siciliT
vkvdebi egeT rameebze xolme, Tu gamecina.
Tu ara da vigruzebi da dauwyef
gamokiTxvas, sanam xaia ar mouva.
egrec Seileba iyo xolme, prostomc,
imdeni ara rogorc egeni yvebian,
ro yvela meore egre iyo.
erTi iyo Cveni ubenli ori weli
daxurul qalaqSi iyo, raRaca erqva im
aka morCilaZe
literaturuli literaturuli gazeTi
gazeTi
legendaruli qemeras piradi
da sazogadoebrivi cxovreba
qalaqs ce dvao Tu be dvao. awveboda
sul germanelebi cxovrobdeno.
ruseTSi to, cimbirSi da naSa myavda
germanelio, ro movdiodi gaskda tiriliTo.
gamecineba aba ra iqneba, Sen egeTi
kai tipi xar ro eg ro tiroda, Sen icinodi
da fexebze gekida? Tavisas ki ar
yvebian xolme TiTon ras fiqroben,
imisas yvebian, imas rogor davenaneo,
ro me ra kai roJa var, ro gogos egre
davenaneo.
eg gogos ambavi iyo Cveni CurTes
ambavi.
me Cemi da vainis ambebs sxva dros
movyvebi, reebi CavatareT iq da ori
weliwadi rogor viyavi jarSi ro jar-
Si ar viyavi, magaze kide ro wamovedi
da davtove jaris gogo, CurTes ambavia
magari imito ro CurTem ar datova.
ar datova im pontSi ro ro modidoda
jaridan uTxra ro Camoval da
colaT SegirTavo. egre qarTvlebi
waramara eunebian, mara eg riJaa, Tan
es CurTe ro Camovida, xo ar uTqvia.
erTi prizivi viyaviT karoCe, mara ra-
Racas pontSi Cemze adre Camovida
cota ra.
jaridan ro Camoxval kide rogor
ari xo ici, magra monatrebuli xar Sen
pontebs da jaris ambebisken vafSe
gaxedva ar ginda.
ra jari da gogoebi, jer marto
ori kvira qeifia da an dedaSens
rogor uxaria an vabSe, mere dadixar,
usaqmoT xar, voliaze xar.
me iqac kai volia gamomivida Cemi
prisiagaze gatrakebis gamo, mara sad
saxSi da sad jarSi da vagonSi.
xoda karoCe Camosuli var da ise-
Ti pontia ro sul qeifi da prosto
vbirJavikof ra. futbolisti Cemgan
aRar gamova da ra gavakeTo vabSe azze
ara var. iq ro viyavi burTi viyide da
skladis kedleze vvarjiSobdi. priviCka,
xo ici. strelcovi zonaze varjiSobdao
mag pontSio, zustaT egre
iyo.
karoCe, Camosuli var da Tamaza
kakraz cols irTavs da qemero, iqeTa
SabaTs xo qorwiliao da karoCe, mejvare
xaro. meTqi saRol. mara mejvare
xo unda moemzados, mayuTi, fotografi,
ekelsia, yvelaferi. meTqi
vizam, eg ar inerviulo. eg miTxra SabaTs
ra. ro iqiTa SabaTs mejvare xaro.
xoda meTqi im kviraSi mival da mivxedav
saqmeebs mara iseTi pontia ro kostumi
minda, me xo ici, vabSe kostumi
ar mcmia v Jizni. ver vitan daJe gamosaSvebi
ro iyo, maSin ar mcmia. daJe
natuka mexvewa da erTi Cavicvi Cven
qorwlze da egreve gavixade.
exla magisTvis kostums xo ar viyidi,
ar maq kostumi da meTqi visa aq
kostumi, visa aq kostumi ro Cem zoma-
Si iyos da ver gavixsene, naxalovkelebi
varT oci wlisebi, ra kostumi.
kostumi vafSe maSin ar uyvardaT
TbilisSi biWebs, im pontSi ro exla
roa patara biWebi ro banki da rame da
dadian kostumiT egre sad iyo. magari
mesasaciloeba kostumi ra.
xoda mageebs vfiqrob, karoCe da
kvira dilaa da meTqi im kviraSi ekelsiaSi
vinemes waviyolef, ro mRvdels
uTxraT ro jvari unda daiweron da
martos mitydeba. maSin mRvdeli sxva
pontSi iyo da redki iyo.
karoCe, Cveni ezos win vzivar iseT
pontSi ro saRamoa da ukve cotaze
civa da sigarets vewevi.
ar veweodi da vewevi, jarSi daviwye,
xoda modis CurTe.
movida dajda da meuneba, qemero,
unda wamomyveo, wamo meTqi. Zma ari, xo
ar kiTxav sad wamogyve da avdeqi, erTi
es vkiTxe ro rame iaraRi xo ar ari
saWiro, ro gamovarTvaT vinmes.
iaraRi mamnet ki gaasworebdao,
mara ver waviRebTo, samaliotSi ar
Segvataniebeno.
meTqi ras meuneba esa, mgonia ro
exla unda wavyve da meuneba, karoCeo,
belarusiaSi unda wamomyveo, iqo gogo
miyvarso da colaT unda SevirToo da
mejvare xaro.
karoCe su mejvare viyavi Cven uban-
Si, naTlulebi miyvars da uvli, ver
vamuRamef, naTluls ro ar uvlian.
es CurTe kide dacentrili, erTi
uyure prostom. meTqi magas eg saxis
jRanva raT unda, me megona exla wamomyevi
an strelka gaq an rame, ra vici.
arao, karoCe samSabaTs ari TviTmfrinavio
da unda gavfrindeT da
iqedan kide bresti ari qalaqio. iq iyo
jarSi, ra. im brestSi. xoda is gogoc
iqauria albaT, vafSe ar uxsenebia. jer
egec gamikvirda, mara CurTea, meTqi
izmenebi qonda.
exla ro miTxra egeTi rame xo davigruzebi
da Sen ras daggruzav vafSe
miwas Tvals ver aacilef. mara maSin
biWi xar, ki mqonda maSinac gruzebi.
biWo meTqi, SabaTs Tamazas mejvare
var, samSabaTs belarusiaSi rogor wamovide,
meTqi, im kviraSi wavideT da Tu
ginda erTi Tve viyoT. varianti ar ari
ro Tamazas qorwilSi SabaT dilaze
ar viyo.
karoCeo, pirobas gaZlevo ro SabaTs
dilaze ai aq idgebio da Tamazas
qorwilSi waxvalo.
meTqi, iq qorwilis pontia da
movaswreb, mara Sua kviraSi qorwili
ra pontia. ra vici rusebis egeba aqvT.
meTqi dedaSenic modis Tu rogor ari.
ra dedaCemio. me dedamisi im pontSi
uTxari ro meTqi qorwilia da mama ara
yavs CurTes.
karoCeo, erTi gogo miyvarda iqo
da meTqi saxSi Caval da mivixed movixedav
da wamogiyvanTo uTxario. imas
ar unda aq wamosvlao, mara wamomsvlelia,
imasac uyvarvaro, mara exla
guSin daurkeo da miTxrao, egeTi
situacia ario ro droze Tu ar Camoxvedio,
CeCeni damdevs erTi da veRar
averidebi da gavyvebi imaso, ver moverevio
da unda CavideT da wamoviyvanoTo.
proza
9
me Tan marto mejvare ki ar var vi-
Raca CeCenbic meCiTeba ro mament ras
izamen ar ici. CeCeni marto xo ar iqneba.
Tu erTia, mTeli naTesaobac gverZe
eyoleba.
karoCe ar miyvars egeTi ambebi.
mara CurTea.
jer ra pontia, imaze gayola momiwevso
ro euneba. me vafSe maSinac ar
mjeroda egeTi rameebis da vifiqre
ro, eg aCqarebs amas ro, TbilisSic ro
iyo egeTi pontebi ro droze SemirTe
Tore momitacebeno.
Tu mogiwevs da gayevi, Seni dedac
mand movtyan Tu egrea. jaris nerovzebi
ra ari amasTan, egeT rameebze ro
daviwyeb fiqrs.
aba, momiwevs ra ari.
mere an es ra ari ro mirbixar, im
CeCens ra unda uqna ici vabSe? an is ras
gizams? CeCenia, musikis maswlebeli xo
ar ari. CeCenia.
ro midixar ra plani gaq. Smanebma
rame giTxres?
meTqi, kai ambavia.
CurTes veunebi, ra unda vqnaT ro
CavalT. movklaT, davWraT, mogvklan,
dagvWran, Tu ra. raxanac miTxra sad
miyvavar, xo Seileba ro vkiTxo.
arao, movagvarebTo, gavaCerebT im
CeCnebso, imito ro magari Zmakaci
myavs iqao, magari biWiao, gagebis bi-
Wiao da iman iciso, movagvarefo iZaxiso.
agaSenebs RmerTi, me raRa pontSi
mivdivar eg aRar vici da Tan simar-
Tle ro giTxra, ufro imis izmena maq
ro Tamazas ar vawyenino. meTqi,
daWrili Tu Camomasvenes Tamazas
qorwilSi. moklulze ar mifiqria,
etyoba ara mqonda egeTi Sexeduleba
mag saqmeze, ro movekali vinmes.
danebi CavdoT bagaJSio da egre wavideTo,
iaraRs ver gavitanTo CurTe
meuneba. iaraRs is Cemi Zmakaci dagvaxvedrebso.
im Zmakcs qvia Turme sidora da
jarSi ki iyo, mara pristupnikuls awveba,
muJikia ra. Cvenze didia cotazeo,
nadisbatari da karoCe, amas dauZmakcda
im jarSi disbaitdan ro moabrunes.
karoCe mogvigvarebso.
Cven xo rusuli bazari ara gvaq.
cotcotas vici, mara me rogorc vxedav
iq vasnavnom am sidoram unda ibazros.
qemera kide mejvarea.
me ki mjeravs, ro eg sidora pristupnikia
da bazarSic magari iqneba,
imito ro rusi Tu magaria da bazars
daiWers, vsio, doma. mara me xo sidoras
ar vicnof da gasagebia ro bazari
eqneba, mara ras unda movelode magisgan,
ra nervebi aq da raze wamsvlelia,
me ra vici. pristupniki bevrnairia,
xo?
am CurTes veunebi amas da CurTem
kide aba ra unda miTxras, iZaxis da iZaxis
Zma ari sidora, Zma ari sodira,
dedas moutynavT.
me xo ici, ro gineba ar miyvars, mara
ukve orjer gineba vaxsene. egeTi ambavia
da imito.
mere kide es ver gavige, is sidora
Tu pristupnikia da paniawia aqs, qalis
saqmeSi rogor gaereva.
veunebi, Sen ki ar gagitydes CurTe,
wavideT da yvelaferi, prosto me informacias
vagorveb, ro gaq mag kacis
imedi, pristupnikia da iq bazarSi
rogor motrialdeba bazari, pristupniki
xaias ver micems, mament Cven
winaaRmdeg iqneba imito ro sityvas
ver gadava da mzaT xar magisTvis?
CurTe kide, Zma ari, Zma aris iZaxis.
jarSi bevri vinmea ro Zma ari da
ro gamoxval iqedan, vafSe verasdros
veRar naxav. ZvelaT werilebis gzavna
iyo, mara aba ramdeni Tbiliseli biWi
iqneba ro jaridan wamova da jaris
amxanags an iqaur gogos werilebs
gaugzavnis. erTxel, orjer, samjer da
vsio. sada, Cven wera ar gviyvars, Cven
laparaki da atnaSenia gviyvars. exla
werilebi uwere. aba vin uwerda werilebs?
aravin ar uwerda.
gagrZeleba me-11 gverdze
10 interviu
literatori
_ batono revaz, mogvianebiT, represirebul
qarTvel mweralTa dakiTxvis
oqmebze muSaoba, emociurad,
albaT, ormagad mZime iyo TqvenTvis...
ded-mamis dapatimrebis mizezi ra
gaxda?
_ mamaCemi Zveli armiis oficeri
iyo, Semdeg damoukidebeli saqarTvelos
dasacavad ibrZoda... mizezi albaT
es gaxda. Tumca maSin aTasi sxva
interesi `ereoda” saqmeSi – zogs vi-
Racis bina moswonda, zogs _ viRacis
Tanamdeboba, zogsac _ sxvisi coli...
mama 1937 wels waiyvanes da daxvrites.
dedac maleve daapatimres, bralad
`qmris dausmenloba” dasdes. maSin ba-
TumSi, qalaqis centrSi vcxovrobdiT.
Cvens binaSi umalve Sinsaxkomis Tanam-
Sromeli qali Seasaxles. Semdeg bebiam
CamogvakiTxa da sofelSi wagviyvana...
_ saqarTvelos mweralTa kavSiris
erT-erTi uZvelesi TanamSromeli
brZandebiT da Tqveni literaturuli
saqmianobac swored am dawesebulebis
istorias ukavSirdeba. rogor
`aRmoCndiT” mweralTa kavSirSi?
_ 1952 wels davamTavre universiteti.
Cemi Tanakurselebi Semdgom-
Si cnobili mecnierebi da moRvaweni
gaxdnen. Zalian Zlieri nakadi viyaviT.
jgufSi provinciidan mxolod me
gaxldiT, danarCenebi qalaqelebi
iyvnen. swavlis periodSi arasodes
aravis ugZnobinebia, rom `trockistis
Svili” viyavi. Tuca aspiranturaSi
swavlis gagrZeleba Cemi biografiis
gamo ver SevZeli. moxda ise, rom universitetis
damTavrebis Semdeg samuSaod
arsad gamanawiles. ra meqna, isev
sofelSi davbrundi. moulodnelad,
Cemi Tanakurselebisgan – ioseb (iuza)
lorTqifaniZisa da vaJa mebukesgan
depeSa miviRe... rogor ar vaxseno isini?
Turme, mweralTa kavSirSi misulan,
Cveni leqtori da seminarebis xelmZRvaneli
sergi Wilaia mweralTa kav-
Siris axladarCeuli pasuxismgebeli
mdivani iyo. Cemze uTqvamT, dasakargi
kaci ar ariso. sergi Wilaias upasuxia,
swored axla, mweralTa sasaxlis
direqtoris Tanamdeboba Tavisufldebao.
maSin aseTi Stati arsebobda.
rva weliwadi vimuSave am Tanamdebobaze.
Semdeg kavSiris bibloTekis
gamged daviniSne.
_ biblioTekaSi muSaobisas mweralTa
kavSiris arqivTan xeli migiwvdebodaT?
_ 1972 wlamde mweralTa kavSiris
arqivi kavSiris SenobaSi inaxeboda.
Semdeg saxelmwifom axali kanoni miiRo,
romlis Tanaxmadac ramdenime
arqivi, maT Soris Cvenic, literaturisa
da xelovnebis centralur saxelmwifo
arqivSi, vaJa-fSavelas gamzirze,
pirvel nomerSi gadaitanes. misi direqtori
vaxtang gurgeniZe gaxldaT,
patrioti kaci, didi moamage. swored
iq wavikiTxe da davamuSave yvelaferi.
manamde albaT gamiWirdeboda, radgan
mweralTa kavSirSi dokumentebi usistemod
elaga. centralur arqivSi ganlagebis
Semdeg ki, SesaniSnavma bibliografma,
nino qiqoZem masalas Tema-
revaz kverenCxilaZe:
turi, mwyobri saxe misca. aman muSaoba
gamiadvila.
_ mweralTa kavSiris arqivze
muSaoba ram gadagawyvetinaT?
_ kavSirSi muSaobis periodSi gamiCnda
azri, rom mweralTa kavSiris,
rogorc SemoqmedebiTi organizaciis,
istoria damewera. am Temaze araTu
saqarTveloSi, maSindeli sabWoTa kav-
Siris sxva qveynebSic aravis emuSava.
nel-nela daviwye, mravali adamiani
gamovkiTxe, maTgan umetesoba dRes
cocxali aRar aris, saintereso ambebs
miyvebodnen, icodnen damsmeni da usindiso
ar viyavi da mendobodnen. biblioTekaSi
inaxeboda Zveli JurnalgazeTebis
_ `mnaTobis”, `literaturuli
saqarTvelos”, `poeziis dRis”
uklebliv yvela nomeri. isini kargad
davamuSave, mimdinare presasac Tvals
vadevnebdi. Semdeg ki, arqivs Cavujeqi...
saocaria, 1937 wlis stenogramebic
ki Semonaxulia!
_ pirvel wignze _ `saqarTvelos
mweralTa kavSiri. 1917-1982” _ muSaobas
didi dro moandomeT?
_ wignis pirveli naxevari _ 1917-
1932 wlebis ambebi _ ukve dawerili
mqonda, roca 1974 wels, saqarTvelos
literaturuli fondis direqtorma
amiran gabiskiriam mommarTa winadadebiT,
qviSxeTSi, dimitri yifianis mamulSi
mdebare mweralTa SemoqmedebiT
saxlSi, aRmzrdelis Stati damekavebina.
zafxulobiT iq mweralTa ojaxebi
isvenebdnen, iqauroba bavSvebiT
iyo savse. davTanxmdi. ivlis-agvistos
ojaxTan erTad iq vatarebdi. 1975 wels
qviSxeTSi isvenebda nika agiaSvili, avtori
wignisa `Wabukebi darCnen marad”.
mas Cemi naSromis Sesaxeb vuTxari da
vTxove, iqneb gadaxedoT-meTqi. ramdenime
dRis Semdeg, nika meubneba, `wynar
saaTs” rom gamoacxadeb, biblioTekaSi
SeviketoT da davilaparako-
To... axlac Senaxuli maqvs patar-patara
baraTebze misi xeliT Camowikwikebuli
survilebi, SeniSvnebi da ase Semdeg.
miTxra: `rezo, megona mweralTa
kavSiris Sesaxeb yvelaferi vicodi,
magram Turme ase ar yofila. icode,
am jojoxeTur samuSaos Sens garda
xels aravin mokidebs. gaagrZele es
saqme da Tu survili geqneba redaqtorobas
gagiwev”. am sityvebma gamamxneva,
Tumca Semdeg erTi Secdoma davuSvi:
wignis dabeWdvas saSveli rom ar
daadga, samuSaoze guli gamityda da
amitom meore nawili SedarebiT mSrali
gamovida. Tan, komunisturma reJimmac
Tavisi `tori” daado, zogierTi
adgili gadakeTda. arada, arasodes
unda ifiqro imaze, daibeWdeba Tu ara,
unda imuSao, Tavi miakla, daxvewo, daxvewo,
daxvewo...
_ sabWoTa wlebSi 1917-1932 wlebisa
da aseve Semdgomi periodis amsaxveli
saarqivo masalis srulad gamoqveyneba,
albaT, marTlac SeuZlebeli
iyo...
_ maSin nika agiaSvilma zogierTi
sabuTis Sesaxeb miTxra kidec, aseTi
rameebi Seinaxe, amas axla aravin dagabeWdinebso.
muSaobisas iseTi xalxis
gvarebi mxvdeboda... 1926 wels, mweral-
literaturuli literaturuli gazeTi
gazeTi
literaturuli gazeTi 27 noemberi - 10 dekemberi 2009
`81 wlisa var, vCqarob, ar minda daifantos is,
razec mTeli cxovreba vimuSave~
revaz kverenCxilaZe saqarTvelos mweralTa kavSiris uxucesi muSakia. literaturis siyvarulma da qarTvel klasikosebTan
siaxlovem ubiZga XX saukunis saqarTvelos literaturuli cxovrebis safuZvlian kvlevas Sedgomoda da
rogorc piruTvnel mematianes, qarTuli mwerlobis istoriis furclebi gaecocxlebina. aTwleulebis manZilze, sxvadasxva
saarqivo masalis SeswavlaSi atarebda dReebs, mraval saintereso da mniSvnelovan sabuTs miakvlia, sruliad
ucnob dokumentebs gaecno, mopovebuli masala daamuSava, komentarebi daurTo da sxvadasxva dros gamosca wignebad:
`saqarTvelos mweralTa kavSiri. 1917-1982”, `wamebis gza” (or wignad), `sabuTebi RaRadeben”, `XX saukunis saqarTvelos
literaturuli cxovreba”. qarTuli mwerlobis erTguli meistorie 2003 wels Rirsebis ordeniT dajildovda.
literaturis siyvaruli bavSvobidan mosdevs. siymawvilem lanCxuTis raionis CoCxaTis Temis sofel xoreTSi, babuis
aSenebul oda saxlSi gairbina. sastumro oTaxSi, `zalas” rom eZaxdnen, `etaJerka” idga ociode wigniT. vasil
barnovis sami romani, egnate ninoSvilis `janyi guriaSi”, sergo kldiaSvilis `cicino gurieli”, ioseb griSaSvilisa da
irakli abaSiZis leqsTa krebulebi, saltikov-SCedrinis `pompadurebi” (qarTulad Targmnili) da STambeWdavad dasuraTebuli,
rusulenovani Zveli gamocema `sovremenni pariJ” lamis aT-aTjer hqonda gadakiTxuli. zamTari kiTxvis
dro iyo – babuis xuTasZiriani mandarinis baRis movla, kolmeurneobis kuTvnili citrusis mosavlis aReba, yanis
samuSaoebi ufrosebTan erTad ukve moleuli hqonda. roca soflis saSualo skola vercxlis medalze daamTavra da umaRles saswavlebelSi ugamocdod
Cabarebis saSualeba mieca, ojaxis wevrebma misi eqimoba moisurves. rCevis misaRebad cnobil qalaqel specialistebTanac miiyvanes, magram arCevans ar
uRalata, misi ufrosi Zmis kvals gayva da 1947 wels ivane javaxiSvilis Tbilisis saxelmwifo universitetSi, filologiis fakultetze Sevida.
axla 81 wlis rezo kverenCxilaZe Cems win zis da Tavisi cxovrebisa da saqmianobis Sesaxeb Txrobas mSoblebiT iwyebs. mSoblebiT _ radgan gasuli
saukunis 30-ian wlebSi maTi represirebiT gamowveuli tkivili arasodes ganelebia...
Ta kavSiris - ukve sabWoTa gzaze damdgari
mweralTa kavSiris - Tavmjdomaris
moadgiled grigol robaqiZe daniSnes!
mis avtoritets gauwies angariSi
da amitom daniSnes! bedis ironiaa,
rom igi yovlad uniWo proletmwerlis,
komunisti funqcioneris, silibistro
Todrias moadgile iyo. es
ukanaskneli Tavis poemaSi `dabadeba
anu biblia” werda, RmerTsaviT mavne
pirovneba qveynad meore ar megulebao.
wignSi, romelic 1983 wels gamovida,
naTqvami iyo, rom 1917 wels `pirvelma
damfuZnebelma krebam airCia
damfuZnebelTa sabWo”, romelSic
TerTmeti mwerali Sedioda... Semdeg
aTi adamianis gvari iyo CamoTvlili,
meTerTmeteze ki vdumdi. is grigol
robaqiZe gaxldaT. Cems bolo wignSi
`XX saukunis saqarTvelos literaturuli
cxovreba” ukve yvelaferi srulad
weria. aba, maSin, qarTvel proletmweralTa
uniWobasa da maT saqmeebze
vin damalaparakebda. am wignSi
aris, aseve, sabuTi erT-erTi proletmwerlis
Sesaxeb. igi mTavrobis nebiera
iyo, medlebi hqonda asxmuli da cxovreba
fufunebaSi galia...
_ vin iyo es adamiani?
_ konstantine lorTqifaniZe. 1937
wels, Tavi rom gadaerCina, sakuTari
megobrebi `CaZira”, Sesabamisi stenogramaa
daculi, wignSi TviTon mas
`valaparakeb”, Tavs iWris xalxis winaSe.
iqve naxavT, mis leqssac, romelic
im sabargo avtomanqanas miuZRvna,
romelsac dasaxvretad gamzadebuli
adamianebi gadahyavda! saSinelebaa!
mjera, rom arc Ceka, arc Sinsaxkomi mas
aseTi leqsis daweras ar aiZulebda, es
avtoris monuri, qveSevrdomuli
saqcieli iyo...
_ `saqarTvelos mweralTa kavSiri.
1917-1982” 1983 wels gamovida. cenzuris
miuxedavad, iq sakmaod mniSvnelovani
da bevrisTvis ucnobi ambebi
iyo moTxrobili...
_ gamoqveynebuli faqtebis gamo,
zogierTma mweralma misayvedura
kidec, magram rac arqivebSi vnaxe, is
davwere. Tumca, bevr qarTvel mwerals,
Cems mier mokvleuli monacemebi,
sxvadasxva Temebze muSaobisas daexmara.
maxsovs, akaki gawereliam miTxra,
mogonebebs vwer, marTalia, movlenebi
maxsovs, magram maTi Tanmimdevroba
mereva, Seni wigni ki am mxriv Zalian
damexmarao.
mweralTa kavSiris istoriaze mu-
Saobisas, gasaocari ram aRmovaCine!
Turme, ra saSviliSvilo saqmisTvis
Seqmnila mweralTa kavSiri! saerTod,
qarTveli mwerlebi omsa Tu revoluciebSi
`mokavSires” xedavdnen. 1914
wels dawyebulma pirvelma msoflio
omma, ruseTSi revolucia moitana,
gonieri qarTvelebi mixvdnen, rom am
movlenebs SesaZloa ruseTis imperiisgan
saqarTvelos gaTavisufleba mohyoloda.
jer kidev rodis ambobda
kote afxazi: `iqneb omma, an revoluciam
mogvaniWos sruli Tavisufleba
da Tavisuflad amovisunTqoT... Cveni
piri dasavleTisken unda iyos miqceuli.
Cven unda SevqmnaT unitaruli sax-
elmwifo...” Cveni mwerlebic pirvelebi
aRmoCndnen im gonier qarTvelebs
Soris, romlebic mixvdnen, rom imperiisgan
Tavis daxsnis Sansi Cndeboda.
grigol robaqiZe werda: `qarTvel
erSi ocneba iRviZebs: vin icis xalxTa
Sexla-Semoxla ise datrialdes, rom
saqarTvelos gaTavisufleba ergunos...
Rrmavdeba Segneba qarTvelisa _
rogorc qarTvelis”.
_ 1917 wels, tician tabiZe gazeT
`saqarTveloSi” gamoqveynebuli weriliT
`Ria baraTi qarTvel mwerlebs”
robaqiZiseul ganwyobas erTgvarad
exmianeboda kidec...
_ ticiani ocdaori wlis biWi iyo,
roca es werili gamoaqveyna. igi ixsenebda
pirvel msoflio omSi samSoblos
dasacavad gamosul germanel mwerlebs.
magaliTad mohyavda, aseve,
mowinaaRmdege mxaris – antantis qveynebis
jariskacTa rigebSi Camdgari
frangi xelovanebi... Cvenc ase unda
moviqceT, yovelgvar dajgufebaze
maRla davdgeT, samSoblos dasacavad
gaverTiandeT, xalxs erTobis magaliTi
swored mwerlebma unda mivceTo,
werda ticiani. misi sityvebia – eris
suli mwerlobaSi laparakobso. `Ria
baraTSi” sityvac araa naTqvami SemoqmedebiTi
gaerTianebis profesiul
saWiroebaze, igi yvelaferze maRla
swored erovnul ideas ayenebs. maleve
Seiqmna mweralTa yrilobis momwvevi
komisia, romelsac RirsebiT gamor-
Ceuli kote mayaSvili Cauyenes saTaveSi.
igi yvelasTvis misaRebi kandidatura
iyo. 1917 wlis oqtomberSi _
jer saxelmwifos damoukidebloba
gamocxadebuli ar iyo _ mwerlebi
pirvel damfuZnebel yrilobaze Seikribnen.
kote mayaSvilma Tavis sityvaSi
kidev erTxel aRniSna gaerTianebis
aucilebloba. man Tqva: `veridneT
danawilebis, daqsaqsvis Sxams! nu SevuSindebiT
CvenSi arsebul literaturul
mimarTulebaTa sxvadasxvaobas...
mizani erTi gvaqvs. es mizani gvaer-
Tianebs Cven”. yrilobam `qarTvel mweralTa
kavSiri” daafuZna. mniSvnelovani
isaa, rom qveynis bedze zrunvam
erT samwerlobo ojaxad gaaerTiana
`cisferyanwelebi~ da `akademiuri mwerlebi”,
romlebic wmida esTetikuri
TvalsazrisiT, mkacrad akritikebdnen,
ewinaaRmdegebodnen erTmaneTs.
gana amis daviwyeba SeiZleba? ra Tqma
unda, Semdeg, mweralTa kavSiri komunisturi
reJimis presis qveS, diqtaturis
qveS moeqca. Tumca im wlebSi,
qarTvelma mwerlebma, daTmobebis miuxedavad,
bevri erovnuli saqme
akeTes. kolmeurneobasa da stalinze
dawerili leqsebis Sesaxeb ityodnen
xolme, `paravozad” unda Cavuba danarCen
leqsebso. sxvagvarad ar daube-
Wdavdnen. amis Sesaxeb bevrma ar icis.
_ Tqveni `wamebis gza” or wignad
gamoica. represirebul mweralTa
arqivebze didxans muSaobdiT da vin
icis, ramden saintereso da gauxmaurebel
masalas miakvlieT...
_ ori `gaZeZgili” saqaRalde aq
midevs. mixeil qurdiani mudam mamxnevebda,
arafris Semokleba ar gabe
27 noemberi - 10 dekemberi 2009
doo. iZulebuli viyavi Sememoklebina.
aTasi ram aris, rac wignSi ar Sevida...
zogjer, muSaobisas iseTi ram Semxvdeboda,
Cems ubedurebebs maxsenebda.
bevri masala davagrove, vinaxavdi.
Semdeg `perestroika” daiwyo da nelnela
ena amoidges... bevri mwerali
myavs gamokiTxuli. Cemi megobari aleqsandre
begaSvili `antisabWoTa propagandisTvis”
daapatimres da ocdaxuTi
weli miusajes. maxsovs, roca rames
vkiTxavdi, axlos moiweoda da Cur-
CuliT metyoda... saTqmels bolomde
mainc ver ambobda. 1993 wlidan Cemi
uaxloesi megobari gaxda mwerali
kita buaCiZe, udidesi qarTveli. 1941
wlis SeTqmulebis gamo is Svidi wliT
gadaasaxles. bevrs miambobda. iyo ase-
Ti represiagamovlili saSa sigua. 90iani
wlebis bolos gardaicvala. sikvdilamde
TxuTmeti dRiT adre mivedi
masTan, ukve Zalian mZimed iyo, veRar
sunTqavda, rom daminaxa Semomtira:
`rezo, meSinoda, bolomde mainc
ver giTxari yvelaferi”.
_ radenadac vici, represirebul
mweralTa `saqmeebi” erT xans literaturis
muzeumSi inaxeboda...
_ represirebul mwerlebze masalebis
mogroveba ukve dawyebuli mqonda
da `ConCxic” _ agebuli, rom movida
Teimuraz Juruli da miTxra: `batono
rezo, amboben represirebul mweralTa
`saqmeebi” literaturis
muzeumSi gadaitanes”... maSinve iqiT
gaveSure, qalbaton iza orjonikiZesTan
mivedi, igi literaturis muzeumis
direqtoria. ocdaaTi wlis nacnoboba
gvakavSirebda, iza mendoboda.
1991 weli idga. izam momismina da
miTxra, dagexmarebi, mxolod mweral-
Ta kavSiridan Sesabamisi mimarTva momitaneo.
mimarTva maleve mivutane. man
xelnawerTa mcvelebTan Semiyvana, baton
rezos yovelmxriv xeli SeuwyeTo.
marTlac, muzeumis arqivSi sami Tve
vimuSave. yovel dRe, dilis aTidan
oTx saaTamde magidasTan TavauReblad
vijeqi. samsaxurSi mere Tu gavivlidi
xolme. am xnis manZilze, fondSi
mxolod ori adamiani Semovida, daax-
mere kide qalis saqmeze gagebiT
laparaki vabSe me ar gamigia da maSin
xo vafSe ar gamegona. erTi vifiqre, eg
sidora muJikia da me ra vici rusebs
ra pontebi aqT meTqi, an ra unda ebazros.
imis bazris monawile rato unda
gavxde, roca ar minaxia. mara magas
exla CurTes etyvi? roc uTxra, gagigebs?
eg ubraloT ari, Zma xar da gverd-
Si damideqio geuneba.
ras etyvi? wesia, unda daudge.
ranairi Zma xar. Tu marTla namdvili
priCina ar gaq, unda daudge. anu priCina
Seni unda iyos, Seni Zmakacis ambavs,
Tu bozuri ar ari, verafriT ver daiwuneb.
Tu bozuria da raRa Zmakici
iqneba.
Zma ari da wayevi, vsio. me erTi priCina
mqonda, ro qorwili da Camoxvalo.
gulSi fiqorob ras Camoxval, mara
rogor ar wayvebi, kacs uWirs, ro
uyuref.
kide erTi ambavia, ro me ra vici es
sidora ras ityvis, me Cemi bazaris dawyoba
unda daviwyo ukve. Tan kide CeCnebia,
imaTTan gagebze laparaki da
kaibiWuri ZvelibiWuri patiosanbi-
Wuri sul uazroa, imaT Tavisi gageba
aqT da im gagebaSi Tu dauwyeb bazars,
magra unda mourtya, Tore Sen Sen gagebas
awvebi da CeCeni kide yovelTvis
Tavis gagebas awveba da bolos ra gamova,
xo ar ari salaprako.
me magra miswordeba ro exla kaci
var da Svilebi myavs da biWi aRar var.
moigoneben xolme, ro tkbil mogonebebs
gaumarjoso da yvelaferi da gaumarjos
kaneSna, mara eg tkbili mogonebebi
xo Seileba ro biWobis droin-
loebiT dRenaxevari imuSaves. imis
Tqma minda, rom is ormocdaaTi tomi,
romelic mweralTa represirebas exeboda,
srulyofilad mxolod me maqvs
damuSavebuli. 27 seqtembers `saqmeebis”
Seswavla davamTavre. zedmeti masalac
ki amovwere. vipove, aseve, mravali
`dapatimrebuli” leqsi, kerZod,
mari abramiSvilisa da Salva mWedliSvilis
mier 1943-1944 wlebSi dawerili
leqsebi. es avtorebi xelnaweri Jurnalis,
`anaTemas” gavrcelebis gamo
daapatimres... Semdeg menjSi wasvla
momixda da roca davbrundi, isev Teimuraz
Jurulisgan Sevitye, rom
`saqmeebi” literaturis muzeumidan
gaetanaT. izasTan gaviqeci. SesasvlelSive,
arqivis Zveli muSaki nino
vadaWkoria Semomxvda da macnoba, arqivi
prezident zviad gamsaxurdias
brZanebiT prezidentis rezidenciaSi
(axlandeli parlamentis Senoba) gadaetanaT
da sameurneo nawilis
gamgisTvis CaebarebinaT.
_ axla sadaa is arqivi?
_ aravin icis. saqarTvelos saxelmwifo
uSiSroebis samsaxurma
`saqmeebi” TxuTmeti wlis Semdeg moikiTxa,
Zebna daiwyes..
_ Tqveni `sabuTebi RaRadeben”
2007 wels daibeWda. igi sakmaod mdidaria
istoriuli dokumentaciiT...
_ wignSi XX saukunis saqarTvelos
mTeli ubedurebaa asaxuli. axla mas
xelaxla vabeWdineb. erTi ocneba maqvs,
minda `wamebis gzis” pirveli da meore
wignic axlidan gamovce _ erT wignad.
damatebiTi masala movipove, SeniSvnebi
gaviTvaliswine, misi moculoba
SesaZloa 800 gverdamdec ki gaizardos.
erTi adamiani gamoCnda, imeds ma-
Zlevs, dagexmarebio. Cemi bolo wignis
_ `XX saukunis saqarTvelos literaturuli
cxovreba” _ erTgvar
gagrZelebad, Sevsebad SeiZleba Cai-
Tvalos naSromi `XX saukunis
saqarTvelos literaturuli cxovrebis
mesveurni”. igi ukve akrefilia, mxolod
ramdenime foto maklia. wignSi
mxolod faqtebi ki ar iqneba warmodgenili,
aramed komentarebi, kvleva...
aka morCilaZe
legendaruli qemeras piradi
da sazogadoebrivi cxovreba
gagrZeleba
deli ar iyos, me dapuswim merendeli
ufro metkbileba, biWobis kide cariela
Saria ra da vabSe ar metkbileba.
exla prisiagis ambavi tkbilia? mere ki
kargaT viyavi, mara eg ra SuaSia. tkbili
naRdaT araferi iq ar iyo. moyu-
Cebuli ki viyavi, mara tkbili ari me
da mixaila ro fexburTs uyurebT: me
da vania lerneri ro arays vsvamT
vagonSi da kramitebs vyidiT tkbili
rogor ari.
Saria aba ra ari, belarusiis ra ici
ro midxar da iq viRaca CeCnebs unda
moaswro qalis moyvana. egec iyo, ro
CurTem ro ifiqra, etyoba ifiqra
ruseTi iciso da jaris opitis ambavSic
amomarCia. me vafSe egre uTxari,
davai biWebic wamovidenTqo,
fuls viSoviT, ra ari, wadi, wamodi.
ar undoda raRatomRac.
ar qonda naTqvami da exla erideboda.
CemTvisac ar qonda naTqvami, ro
jaris gogo colaT unda ro moiyvanos,
mara CemTan ar gautyda. xo xvdebi
rogori Zmakacobis pontia. xoda meTqi
Tamazas unda uTxra, vairanti ar
ari, ro qalaqidan gavdivar da mkvdari
Tu ar viqnebi, qorwilSi SenTan var.
egrec vqeni.
ar evasa Tamazas, ra rio, xo mSvidoba
ario. meTqi, RmerTma qnas mSvidoba
iyos da mets ver getyvi. mara sityvas
gaZlev, aqa var. saxSi arc uTxari,
meTqi CurTes raWaSi mivyvebi. ekelsiaSi
CavediT dabla, mRvdeli
Sevipire. fotografi Sevipire da
CurTec movida, bileTebio.
im brestSi aeraporti ar ario, Tu
ki ario da ar muSaobso da lvovSi CavalTo
da iqedan davawvebiT brestSio.
xaraSo, meTqi ra vici, erTi miTxra
literaturuli literaturuli gazeTi
gazeTi
81 wlisa var, vCqarob, ar minda daifantos
is, razec mTeli cxovreba vimuSave.
_ batono revaz, Tqvens bolo
wignSi galaktionze yvebiT... 1955
wlis ianvarSi igi poetebis seqciis
biuros Tavmjdomared aurCeviaT.
werT, suli da guli Caaqsova am samuSaoso...
_ rom icodeT rogori pasuxismgeblobiT
ekideboda saqmes! rogor
gaazrebulad Caatara literaturuli
saRamoebi! yovel aseT saRamos, sagangebod
daweril Sesavals waumZRvarebda
xolme. am yvelafris momswre
var! sistematurad dadioda samsaxur-
Si, axalgazrda mwerlebs esaubreboda,
sasargeblo rCeva-darigebebs
aZlevda. karada moitana, poeziis seqciis
xelmZRvanelTa oTaxSi dadga,
saqaRaldeebi sul Cawikwikebuli hqonda.
ras erCodnen, ar vici. geniosi da
amave dros bavSvi iyo! mwerali rom xar,
xom unda icode, afasebde vin gyavs!
magram, bevrs sakuTari Tavi galaktionze
meti Tu ara, naklebi ar egona!
guli mtkiva, rom mweralTa kavSiris
maSindelma xelmZRvanelobam ar izruna
galaktionis saubari, siaruli kinofirze
aRebeWdaT. moyvarulis firi
SemogvrCa mxolod...
_ Tqveni wignidanve vici, rom
galaktions ubis wignakSi aseTi ram
ewera: `mweralTa kavSirSi Svidi
ganyofilebaa... mwvervalTa kavSiri
_ gulisxmobs literaturul mwvervalebs,
isic Zalian cotani arian,
mwvervalebi; mweralTa kavSiri _
gulisxmobs mwerlebs; mweralTa kav-
Siri _ gulisxmobs aramwerlebs mweralTa
kavSirSi; gadamweralTa kav-
Siri... mimomweralTa kavSiri... CamwerelTa
kavSiri... mwerTa kavSiri. ase-
Tia saqarTvelos mweralTa kavSirSi
saqmis viTareba”... ratom axasiaTebda
ase?
_ gamwarebuli iyo! mweralTa kav-
SirSi araerTi kargi muSaki iyo, magram
bevri aRizianebda mas. `ra ambavia,
galaktion, amdeni literaturuli
saRamo?!” _ sayvedurobdnen, amad-
polSis sazRvariao, iq iyo pagraniCnikebSi
da sumka aviRe, da meuneba TbilaT
Caicvio, zamTari magaria iqo,
meTqi leningradze magari? da arao,
ar vici lenigradio, TbilaT Caicvio.
me kide yinva magra ar mevaseba, vabSe
ar gamoval gareT erTi Tve Tu yinavs.
egre vijeqi xolme feCTan jarSi.
karoCe erTi sumka unda Cavabaro-
To, monkavSiri momaqo. meTqi mogaq, ha
mogaq, me araferi ar momaq da wavediT.
abratni bileTi maq paraskevs,
oRond iasnia ro xuTSabaTs im brestidan
lvovSi unda wamovide ro
paraskevs lvovidan dilaze TbilisSi
gamovfrinde.
karoCe, iqa var marto oTxSabaTi,
egre gamodis da im erT oTxSabaTs ra
unda vqnaT, ar vici.
gavfrindiT da CaveliT lvovSi.
lvovi magaria. esesers ar gavda pribaltikis
pontSi. pribaltikaSi ro
viyaviT xolme zborze, an turnirze,
esesers ar gavda. es lvovic egrea. vagzali
rame da davjeqiT matarebelSi
da davai brestSi da CurTe meuneba,
vagzalSi ro CavalT, iqedan unda
davrekoT da sidora movao, sidora
misnkidan Camovao.
mTeli pontebia nelnela ro vigef
da CavediT.
karoCe, Tovlia da paxodu Tovli
modis rogorc wyali modis.
paJarni Slangi xo ici, ai iqedan ro
wyali modis xolme. ai, egeT pontSi ro
modiodes Slangidan wyali da Tan
Tovli. karoCe peronze gamovedi da
ukve dabredli var, fexebi egreve
damisvleda da meTqi davai zalaSi SevideT
da Sedi Senao, me telefons vipovio.
wavida da me Sevedi, viRaca
roJebi arian iq ZinavT skamebze da
davjeqi, meTqi vax CurTe, CurTe, msoflioSi
egeTi Zmakacoba sxvagan sadme
ari?
movida CurTe da daurekeo da ama-
Ram wamova manqaniT da sanam gaTende-
interviu
11
lidnen. galaktioni grZnobda misdami
damokidebulebas. grZnobda, Tu vin
rogor iyo ganwyobili mis mimarT.
deidaCemi anagis quCis kuTxeSi cxovrobda,
misi saxli zed miwaze idga.
Tavs iwonebda xolme, Cemi disSvili
`dom pisateleiSi” muSaobso. erTxel
mTxova, galaktioni moiyvaneo. deida-
Cemis Txovna rom gadaveci, ar iuara,
mixvda, rom masTan gulwrfeli viyavi
da gamomyva. im qoxSi miviyvaneT galaktioni!...
_ Tanamedrove mweralTa kav-
Sirze ras gvetyviT?
_ konstantine gamsaxurdia Tanamedrove
Temebze weras Tavs aridebda
da ambobda, movlenebs droSi unda
davcildeT, rom sworad SevafasoTo.
es sityvebi, Cems bolo wignSi, Tanamedrove
mweralTa kavSirze saubrisas
gamoviyene, vwer: `axlandel mweral-
Ta kavSiris xelmZRvanelobas Tavisi
moRvaweoba jer ar dausrulebia... amitom
maTi saqmianobis Sefaseba momavali
Taobis literatorTa da istorikosTaTvis
mimindia”.
esaubra Tamar Juruli
ba aq ario. xaraSo meTqi, exla ras vSvebiT
da ravio, wavideT erTgano, toCka
maq aqao da wavediT. ris taqsi, ra
taqsi, trolebusi CiTavs, garedan
yinulebi aq. SigniT dasadgomic Zlivas
ari da vafSe yvela mTvralia, me
xo ici sunebze egreve azze var, eg
sunebi ari ro manervozebs. liuboi
mTvralia da es trolebusi micuravs.
kinoSi roa, egeTia zustaT.
karoCe gamovediT iqedan da korpusebia
da bnela. da pontia xeli ro
amoiRo an sigareti mowio, an ravi ra,
vabSe, yurebi aRara maq.
gaviCiTeT padiezdSi. da mivdvarT
sarTul sarTul. eg ar ario, CurTem,
korpusi ameriao. kide sxvagan gaviCiTeT.
ver vagnebT itogSi.
CurTes kide Turme orkapikianebi
aq momaragebuli ro telefonze kargaT
rekos. wamodio, iqiT ari avtomatio.
viareT karoCe, aqedan da axlo ki
iyo, mara yinavs, Ramea da Tovlia da
avtomatis butka dgas da Sig gogo da
biWi zasaoben.
Sari ra.
sxva qveyanaa, ras etyvi.
gagrZeleba Semdeg nomerSi
12 interviu
mwerali beso xvedeliZe:
_ meored vxvdebiT erTmaneTs.
pirvelad wlebis winaT gazeT “Cven
mwerlobaSi” Sedga Cveni dialogi.
mas Semdeg didi dro gavida. amasoba-
Si Sens Semoqmedebas araerTi axali
nawarmoebi Seemata: romanebi, moTxrobebi,
novelebi. rogor ganviTarda
SemoqmedebiTi gza pirveli
wignidan dRemde?
_ kargad maxsovs is pirveli dialogic
(Tu ar vcdebi 2002-Si Sedga),
da guli migrZnobs, arc es iqneba ukanaskneli.
imis mere marTlac bevrma
wyalma Caiara.
pirvel wigns meore mohyva _ (leqsebis
krebuli “medlis iqiTa mxare” –
madi serebriakovasTan erTad).
Semdeg iyo wigni _ “jado” (moTxrobebi).
mere “lbili sevdis deda (S)” (kinopoema).
Semdeg gamovida “ZaRluri cxovreba”
(moTxrobebi).
mere iyo “gafrindinela” (mikroromani)
– ambavi ucxo qalaqad tualetSi
samudamod Caketil kacze.
Semdeg gamoca “ixvis tolma” (foto-romani
maka miqelaZesTan erTad),
mere iyo “uzarmazari bazari” (romani).
mere _ “estafeta” (moTxrobebi),
da ager wels _ “Tagvis gemo”
(moTxrobebi).
davamrgvale, rasac qvia – anu melnis
am gauTavebel xarjvasa da kompiuteris
klaviaturis cveTaSi, gareT
alag mitingur mSvidobebsa da
xSirad omebSi meaTe wignamdec momiRwevia.
ramdenime literaturuli premiac
mergo. araferi iseTi gansakuTrebuli
SegrZneba araa...
cxovreba mainc Cveulebrivad gr-
Zeldeba. yovel SemTxvevaSi – imdenad
sainteresod mainc, rom yoveldRe
wera-kiTxvis gunebaze viyo. ukve migrovdeba
nel-nela Semdegi wignisTvis
masala. male axali romani iqneba, mere
isev axal moTxrobebis krebulamde
mivalT da egre...
_ romani ”ixvis tolma” maka
miqelaZesTan erTad Seiqmna. gaamarTla
Tu ara “literaturul-fotografiulma
eqsperimentma”?
_ Zalauneburad maxsendeba erT
wignze minaweri: “rogorc wesi, nebismieri
kargi mwerali Tavisi ideebiT,
azrebiT, SexedulebebiT Tu daskvnebiT
aTwleulebiT uswrebs xolme
mkiTxvels da es ukve lamis aqsiomasaviTaa.
ra Tqma unda, arian mkiTxveleb-
Si iSviaTi gamonaklisebi, romelTa Sinagani
mzaoba sakmaod maRalia, Tumca
es mainc iSviaTi, niWieri gamonaTebebia...
ubralod, karg mwerals Zalian
bevr rameze uwevs fiqri, CaRrmaveba,
wvdoma, pasuxebis Zieba... Sesabamisad,
sakuTari Sinagani simaRlidan Tu sulieri
gadmosaxedidan wers teqts,
romelic Cveulebrivi, rigiTi obivatelisTvis
im momentSi Cinurivi-
Taa... anu rogorc skolis pirveli
klasis mowafe verafers gaugebs
umaRles maTematikas, asevea ZiriTad
SemTxvevaSi namdvil literaturaSi.
amitomaa, yvela karg wigns minimum
orjer wakiTxva mainc rom sWirdeba.”
Zalian gvindoda, `ixvis tolmac”
rom es kategoria gamosuliyo – ai,
iseTi, rom Tu ginda daewio da kargad
Cawvde, aucileblad ramdenjerme
unda miubrunde.
viRac metyvis albaT, sadRaa magis
droo da sadRac marTalic iqneba.
ise, ra didi bWoba imas unda, rom
mkiTxvelica da droc mniSvnelovnad
gaiafda _ ager saqarTveloSi Turme
weliwadSi saSualod 300 kaci (qalic)
kiTxulobs wigns. isedac sasacilo
cifria da nel-nela kidev Tu CamovalT
qvemoT, maSin savaraudod, wignis
kiTxvasTan mimarTebaSi gadaSenebadi
erebis siaSi unda Segvitanon albaT.
araa mgoni sanugeSo daskvna.
kargi wignis karg mkiTxvelobas ki
elementaruli Sinagani mzaoba, informaciuloba,
ganaTleba Wirdeba
da, ra Tqma unda, Tavisufali droc.
sabednierod, rogorc mkiTxvelsac eg
dro maqvs, da amaswinaT kidev erTxel
gadavfurcle eg wigni (is 2005 wels
daiwera). me TviTon gamikvirda –
nametani kai gviwvalia da gviSromia
mec da Tanaavtors, Tanac harmoniulad...
_ bevri nawarmoebi vici, TanaavtorobiT
rom Seiqmna, es tradicia
dRemde grZeldeba. ramdenad Tavisufalia
mwerali TanaSemoqmedebisas?
_ gaaCnia ra Sinagani wonisa da
zomis gyavs mewyvile. maka miqelaZis
SemTxvevaSi aSkarad gamimarTla. Tumca,
meored albaT mainc aRar gavriskav.
Zalian bevri energia da zedmeti
emocia miaqvs. Semdgom sareabilitaco
periods xom – miT umetes... angari-
Sis gawevac orive mxridan Zalauneburad
aucilebeli da saWiro ramaa
konkretuli formisa da Sinaarsis wignis
misaRebad. sxvanairad araferi
gamodis. alTa-balTaoba am saqmeSi
ubralod sul sxvagan wagviyvanda.
mokled, raRacnairad movaxerxeT
_ ilfisa da petrovisgan mkveTrad
gansxvavebuli midgomebiT erTi saer-
To nawarmoebis dawera. rac mTavaria,
werisas ar gvidavia, unda mogvekla Tu
ara mTavari personaJi. da ar gvidavia
TiTqmis araferze, anu yvelaferSi Sinaganad
SeTanxmebulebi viyaviT da
orivem vicodiT, ra Sedegi dagvakmayofilebda.
guram wibaxaSvilis foto-arqivic
Zalian zustad moergo teqsts. danar-
Cens droTa ganmavlobaSi mkiTxveli da
isev dro mixedavs...
_ markesi werda: “arasodes momsvlia
azrad, da verc iseTi ramis Seqmna
SevZeli, rac realobaze ufro
gansacvifrebeli iqneboda”. gamakvirva
markesis aseTma mosazrebam
sakuTar Semoqmedebaze. ras fiqrob,
ra SeiZleba iyos nawarmoebSi realobaze
ufro gansacvifrebeli?!
_ albaT, mainc upirveles yovlisa
is, rac SeiZleboda Tavisuflad momxdariyo,
magram bedis ironiiT Tu Rv-
Tis wyalobiT gadaurCa realobaSi
aRsrulebas Tu axdenas; samagierod,
konkretuli nawarmoebis saxiT da
konkretuli avtoris xeliT Seekra
maradiulobas.
bevri egeTi kargi wignis CamoTvla
SeiZleba...
me Cemi egeTi wignebi maqvs – romlebsac
xSirad vubrundebi. isev gadakiTxva,
gamowvevebi...
literaturuli literaturuli gazeTi
gazeTi
literaturuli gazeTi 27 noemberi - 10 dekemberi 2009
`mTavaria, siyalbe ar Jonavdes teqstidan~
ramden karg mwerals miucia sxvisTvis
biZgi ufro metze dasafiqreblad,
ufro kargis dasawerad, vin
moTvlis...
_ Seni moTxrobebi ufro xSirad
realur ambebzea agebuli Tu gamonagonze?
mwerlis Semoqmedeba xom
realurisa da irealuris monacvleobaa,
tragediisa da groteskis sin-
Tezia, sadac arc Tu iSviaTad ibadeba
absurdis esTetika.
_ realuri ambebi aqeT-iqiT mgoni
ufro Jurnalistebs daaqvT (rom ager
aq, am dros, es ase moxda da es ase). mand
kai xania aRar var (miuxedavad Jurnalistis
ganaTlebisa) da zustadac
rom vwer (da mewerineba) CemTvis gacilebiT
misaRebi da saintereso rakursidan
imaze, rac SeiZleba momxdariyo,
moxdes, moxdeba (guSin, dRes, xval...) –
da rac realobaze bevrad ufro
sagulisxmod mimaCnia.
mag teritoriebze CemTvis meti
haeri da Tavisuflebaa, magram mandac
didi sifrTxilea xolme saWiro, rom
ar gadaamlaSo-gadaatkbilo, da iyo
ubralod ueWveli da damajerebeli.
ise, mainc yvelas (mweralsac da
mkiTxvelsac) Tavisi gza da orientirebi
aqvs, da Cemi pozicia ubralod
mxolod Cemi poziciaa da nebismiers
SeuZlia sul sxva yaidis literaturisken
iyos.
_ karga xania slengi damkvidrda
qarTul mwerlobaSi, ara mxolod
prozaSi, aramed poeziaSic. Seni
prozisTvis ucxo ar aris barbarizmebi,
slengis ena, rac TavisTavad,
im personaJebis enaa, romelsac Sen
hqmni. ras fiqrob, zogjer, TviTmiznurad
xom ar xdeba enis “gadavseba”
barbarizmebiT?
_ droul da zust slengs ra jobs,
Tuki teqstSi da konkretul momentSi
Tavs amarTlebs da aTianSi urtyams.
CemTvis mTavaria, siyalbe ar Jonavdes
teqstidan da personaJTa piridan,
Torem danarCeni advilad asatania
_ yuriT moTreul “geTayvas”, isev
zusti “Se Cema” mirCevnia. am mxriv, sakmaod
hyavs dRevandel qarTul literaturasac
“ostatebi”, magram mainc
mgonia, rom gaSmageba da gadareva egeT
momentebze ar Rirs. ubralod, yalbad
da uniWod daweril wignsac xom Tavisi
Sesabamisi gemovnebis da donis
mkiTxveli elodeba.
sadaa sxvagan sxvanairad – zogs
braziliuri seriali yofnis Sinagani
bakis Sesavsebad, da zogic jim jarmuSsa
da lars fon trierze naklebze
“plankas” ar wevs...
_ radgan slengze CamovagdeT sityva,
erTi mniSvnelovani niuansic
minda Segaxseno, rac TavisTavad
metyvelebs im socialur-politikur
garemoze, saqarTveloSi rom batonobda
ama Tu im dros. aq yuradRebas
gavamaxvileb slengis warmomavlobis
siWreleze. rusul barbarizmebTan
erTad fexs ikidebs, da
Tan aqtiurad, inglisurenovani sityvebi.
es enobrivi siWrele Cawnexili
qarTul enaSi, qmnis Tu ara axal
enobriv sivrces, romelic gvaCvenebs
sxvaobas Taobebs Soris?
_ erTi ram xom faqtia: qarTuli
ena amdeni xania mainc qarTul enad
rCeba da es CemTvis erTmniSvnelovnad
mis siZliereze metyvelebs.
yovelmxriv Zalian moqnili qarTuli
zmna ukve imis winapirobaa, rom nebismier
gare Semotevas ena kidev usasrulod
gauZlebs da isev umtkivneulod
moinelebs, rogorc aqamde xdeboda.
metyvelebisas albaT verc aicilebs
da SeiZleba xSiradac dascdes
adamians msgavsi enobrivi bacilebi,
magram vfiqrob am dros ena mainc
ufro iwrToba, vidre ukan midis. es me
enisaTvis erTgvar gamosacdel da
gasavarjiSebel etapad ufro mimaCnia
(axali sisxlis gadasxma davarqvaT) –
vidre procesad, romelmac SeiZleba
rame avnos qarTul enas.
_ ama Tu im klasikuri nawarmoebis
interpretireba farTodaa gavrcelebuli
postmodernul literaturaSi.
interpretaciam kargaxania
moikida fexi kulturologiur teqstebSi,
roca avtorebi arsebul
nawarmoebs ki ar Seafaseben an mimoixilaven,
aramed agrZeleben cnobili
teqstis Tavisufal interpretirebas,
gardaTqmas. ras ityvi saer-
Tod postmodernizmze, kerZod ki
qarTul postmodernze?
_ martivad rom vTqva _ gamomdinare
iqidan, rom viTvaliswineb ra
Cems fesvebs, anu im literaturul
gamocdilebas da memkvidreobas,
romelzec vdgavar – anu rogorc
talRa imeorebs qafs qvebze, mec mudmivad
(v)inter(v)pretireb warsulidan
awmyoSi datovebuli Zafis gorgaliT
(iyos teqstebiT, wignebiT, ambebiT).
masala da sivrce erTi, Ria da xelmisawvdomia.
rCeba gakvalulze
ufro martivad da genialurad gavlis
cduneba da paralelurad gaukvalavis
kvalva Semdegi mgzavrisTvis.
“wyarodan Wiqas nu wamoiReb” gamaxsenda
uneburad.
mokled rom vTqva – Zalian Znelia
absoluturad yvelafrisgan mowyvetili,
hermetuli siaxlis dadeba.
ucxo planetaze Tu gamitaces – ai, ma-
Sin ki momiwevs albaT did xaTabalaSi
gabma. xolo Cveni aseTi cxovreba
rogorc dasabamidan iZleva Sablonebs,
iseve devs ukve maradiul Sablonad
prozaSi, rom rac ar unda
weros avtorma - sam kalapots ver gascdeba,
anu sul sami ambavi iwerebao:
saxlidan wasvlaze, ukan dabrunebaze
da msxverplSewirvaze. am Wrilidan Tu
SevxedavT – mTeli qarTuli mxatvruli
literatura gaucnobierebeli Tu
qvecnobieri post-modernia.
_ xSirad ismis kiTxva, arsebobs
Tu ara Tanamedrove literaturuli
kritika. ras fiqrob, rogori unda
iyos, ufro sworad, rogori ginda,
rom iyos Tanamedrove literaturuli
kritika?
_ mgoni ukve iqamde varT misulebi,
rom nebismieri donis da kalibris
teqstis yvelaze obieqturi kritika
Tavad imave teqstis avtors Tu gamouva
yvelaze zustad da ukeT.
ar vici yofila Tu ara msgavsi
mcdelobebi saqarTveloSi – raRac
msgavsze vfiqrob da vnaxoT, ra gamomiva.
ise, mgoni, Zalian saintereso da
saxaliso wasakiTxi iqneboda gio axvledianis
kritikul-analitikuri werili
aka morCilaZis Semoqmedebis
Sesaxeb, aseve zaza burWulaZem, daviT
qarTveliSvilma, laSa buRaZem rom
Cautaron sakuTar teqstbs es saxaliso
Tu seriozuli “autodafe”.
es prozaikosebi dRes Cems TaobaSi
CemTvis yvelaze saintereso moqmedi
da ukve Semdgari avtorebi arian. mgoni,
amden laparakSi ager saintereso
proeqtis ideac gamocxva.
vinmes Tu daainteresebs – gadmorekos.
_ ra SekiTxvas dausvamdi saku-
Tar Tavs?
_ seriozuli SekiTxvebi am bolo
periodSi naklebad mawuxebs. ufro isev
aseTebi, Tumc ki mainc deficiturebi:
- `romelman Seqmna samyaro...~
- `netav sad aris kidev ca?”
- `vinaa damnaSave?”
- „saqme gamogelia, besojan?..“ _ da
ase Semdeg...
esaubra xaTuna alxaziSvili
27 noemberi - 10 dekemberi 2009
1956 wlis noemberSi, axali ambebis
ungreTis saagentos direqtorma,
cota xniT adre, vidre saartilerio
cecxli mis ofiss miwasTan gaasworebda,
mTel msoflios gaugzavna sasowarkveTili
Setyobineba _ depeSa,
romelic budapeStSi rusebis SeWras
iuwyeboda. teqsti mTavrdeboda sityvebiT:
"Cven davixocebiT ungreTisa
da evropisTvis".
ras niSnavda es fraza? igi uciloblad
niSnavda, rom rusuli tankebi
emuqrebodnen ungreTsa da TviT evropas.
magram ras gulisxmobda es muqara?
rusuli tankebi evropis
sazRvris gavliT evropaSi SeWras
apirebdnen? ara. axali ambebis ungre-
Tis saagentos direqtori gulisxmobda,
rom ungreTze TavdasxmiT
rusebi evropasac utevdnen. igi mzad
iyo sasikvdilod, oRond ungreTi
darCeniliyo ungreTad da evropis
nawilad.
am frazis azri dRes TiTqos gavigeT,
magram igi mainc dagvafiqrebs.
sinamdvileSi safrangeTSic, amerika-
Sic miaCniaT, rom SeWrisas sasworze
daido politikuri reJimis arseboba
da ara ungreTis an evropis arseboba.
amerikasa da safrangeTSi aravis egona,
rom es ungreTs, rogorc qveyanas
emuqreba da saerTod veravin gaigo,
ratom mimarTa evropas ungrelma,
romelic sikvdils Tvals usworebda.
roca solJenicini komunisturi
Cagvris winaaRmdeg gamovida, gana
evropas mouwoda, rogorc fundamenturi
faseulobis matarebels? ara.
"sikvdili sakuTari qveynisa da evropisTvis"
_ moskovsa da leningradSi
aseTi ram aravis mouva azrad; magram
budapeStsa Tu varSavaSi swored ase
ifiqreben.
* * *
ras niSnavs evropa ungrelisTvis,
CexisTvis, polonelisTvis? aTaswleulebis
ganmavlobaSi es qveynebi iyo
nawili evropisa, romlis saZirkveli
gaxda romauli qristianoba. maszea
mijaWvuli am xalxebis istoria. maT-
Tvis sityva "evropa" geografia ki ar
aris, aramed sulierebis sferoa da
sityva "dasavleTis" sinonimia. im momentSi,
roca ungreTi aRar aris evropis
nawili, igi aRarc dasavleTis nawilia,
maSasadame sakuTar istorias da
bedisweras, sakuTar arss hkargavs.
"geografiuli evropa" (romelic
atlantikidan uralamdea gadaWimuli)
yovelTvis or nawilad iyofoda,
TiToeuli maTgani damoukideblad
viTardeboda: erTi ganuyoflad ukav-
Sirdeboda antikur romsa da kaTolikur
eklesias, meore _ bizantiasa
da marTlmadidebel eklesias eyrdnoboda.
1945 wlis Semdeg am or evropas
Soris sazRvarma ramdenime aseuli
kilometriT gadaiwia dasavle-
TiT, da erT mSvenier dilas ramdenime
erma, yovelTvis dasavleTad rom
miiCnevdnen Tavs, aRmoaCines, rom
axla aRmosavleTSi iyvnen.
amis Sedegad, omis mere viTareba
sxvadasxvagavarad Camoyalibda evropis
sam nawilSi: dasavleTSi, aRmosavleTSi
da _ yvelaze mZafrad _ im
nawilSi, romelic geografiulad
centrSia da romlis kulturac dasavleTis
kuTvnilebaa, politikuri
reJimi ki _ aRmosavleTisa.
winaaRmdegobrioba evropisa, romelsac
centralurs vuwodeb, gvexmareba,
gavigoT, ratom iyo aq Tavmoyrili
bolo ocdaTxuTmeti wlis
yvelaze dramatuli evropuli movlenebi:
1956 wels ungreTis didi ajanyeba
da amas moyolili sisxlisRvra;
praRis gazafxuli da Cexoslovakiis
okupacia 1968 wels; ajanyebebi poloneTSi
1956, 1968, 1970 wels da sul cota
xnis win. Tavisi dramatizmiTa da istoriuli
gavleniT "geografiuli"
(dasavleTi Tu aRmosavleTi) evropis
verc erTi movlena ver Seedreba centraluri
evropis ajanyebebs. Ti-
Toeul maTgans TiTqmis uklebliv
milan kundera
literaturuli literaturuli gazeTi
gazeTi
moparuli dasavleTi anu
centraluri evropis tragedia
uWerda mxars mTeli mosaxleoba, da
verc erTi reJimi sam saaTsac ki ver
gaZlebda rusebis dauxmareblad.
droa, SevignoT: is, rac praRasa da var-
SavaSi xdeba, safuZvelSive ar aris aRmosavleT
evropis, sabWoTa blokis an
komunizmis drama; esaa dasavleTis
drama _ dasavleTs emuqrebian, aviwroveben,
tvins ulayeben, is ki jiutad
icavs Tavis arss.
eris an civilizaciis TviTSegneba
Tavmoyrilia imaSi, rasac "kulturas"
vuZaxiT. da Tu am TviTSegnebas gaqroba
emuqreba, kulturuli cxovrebis
intensivoba Sesabamisad izrdeba, mas
sul ufro da ufro meti mniSvneloba
eniWeba, sanam kultura cxovrebiseulad
aucilebel faseulobad ar iqceva.
ai, ratomaa, rom yoveli centralurevropuli
ajanyebis dros kulturuli
tradicia da TanamedroveTa
Semoqmedeba uzarmazar da gadamwyvet
mniSvnelobas iZens _ gacilebiT mets,
vidre sxva masobrivi ajanyebebisas
evropaSi.
swored ungrelma mwerlebma (TavianT
jgufs romantikosi poetis Sandor
petefis saxeli rom daarqves), daiwyes
reJimis mZafri kritika da moamzades
1956 wlis afeTqeba. 1968 wlis winaperiodSi
swored Teatris, kinos, literaturisa
da filosofiis gavlenam
moitana praRis gazafxuli. swored
didi poloneli poetis adam mickevi-
Cis piesis akrZalvam gamoiwvia poloneli
studentebis cnobili ajanyeba
1968 wels. kulturisa da cxovrebis,
Semoqmedebisa da saxalxo moZraobis am
bednierma kavSirma mianiWa centralurevropis
ajanyebebs ganumeorebeli
momajadoebloba, romelic mudam xiblavda
imaT, vinc im dros moeswro.
* * *
SeiZleba, miTxran, vaRiarebT, rom
centralurevropuli qveynebi namdvilad
icavdnen sakuTar identurobas,
romelsac safrTxe emuqreboda, magram
marto egeni ar iyvnen am dReSio, ruseTic
imave mdgomareobaSia. masac SeuZlia
TviTmyofadobis dakargvao. ar vdaob,
erebs ruseTi ki ara, komunizmi arTmevs
arss, saxes da rus xalxs Tavis pirvel
msxverplad aqcevs. rusuli ena sabWo-
Ta imperiis sxva erebis enebs imitom ki
ar axrCobs, rom rusebs sxvebis "rusifikacia"
undaT, aramed imitom, rom
sabWoTa biurokratias _ Rrmad aranacionalurs,
antinacionalurs, nacionaluris
miRma darCenils _ qveynis
unifikaciisTvis iaraRi sWirdeba.
mesmis es logika. mesmis rusebis Si-
Sic, rom maT sayvareli samSoblo Sei-
Zleba, vinmes sazizRar komunizmSi
aerios.
magram aucilebelia, gaugo polonelebsac,
visi samSobloc, Tu ar CavTvliT
mokle periods or msoflio oms
Soris, ori saukunis ganmavlobaSi hyavda
damonebuli ruseTs, da jiutad da
daundoblad ganicdida "rusifikacias"
_ zewolas garusebis mizniT.
centralur evropaSi, dasavleTis
aRmosavleT mijnaze marto polonelebi
ki ara, yvela gansakuTrebiT mgrZnobiarea
rusuli Zlierebidan momavali
muqarisadmi. frantiSek palackim,
gamoCenilma istorikosma da XIX saukunis
CexeTis politikuri wris tipiurma
warmomadgenelma, 1848 wels frankfurtis
revoluciur parlaments miswera
werili, romelic farTod gaxmaurda.
palacki habsburgTa imperiis xangrZliv
arsebobas amarTlebda, vinaidan
es iyo erTaderTi fari ruseTisgan
"derJavisgan, romelmac Cvens epoqaSi
ukve miaRwia sazarel Zlierebas, kidev
ufro ikrebs Zalas da dauZleveli xdeba
nebismieri evropuli saxelmwifos-
Tvis."
palacki gvafrTxilebda: ruseTs
unda, rom gaxdes "msoflio monarqia",
igi msoflios batonobas eswrafvis.
"rusuli msoflio monarqia, _ werda
palacki, _ gigantur, warmoudgenel
katastrofad, ganuzomel, usazRvro
ubedurebad iqceva."
centraluri evropa, palackis
azriT, unda iqces Tanasworuflebiani
xalxebis ojaxad. TiToeuli maTgani
pativs scems danarCenebs, Zlieri
saxelmwifo mfarvelobs da SeuZlia,
Tavisi individualobis ganviTareba.
es ocneba bolomde arasodes ganxorcielebula
da kvlavindeburad
mZlavria da mimzidveli. centraluri
evropa yovelTvis cdilobda, Tavis
mcire teritoriaze daetia kulturaTa
iseTive mravalgvaroba, rogoric
Tavmoyrilia mTel evropaSi; qceuliyo
zeevropul evropad, mis Semcirebul
aslad, romelic daefuZneboda
erTaderT wess _ maqsimaluri mravalferovneba
minimalur sivrceze.
rogor ar SeZrwundeboda ruseTis
Semxedvare, romelic emyareba sruliad
sapirispiro princips _ minimaluri
mravalferovneba maqsimalur sivrceze?
mravalferovnebis moyvaruli centraluri
evropisTvis ra SeiZleboda
yofiliyo ufro ucxo, vidre ruseTi:
monoliTuri, centralizebuli, qveyana,
romelic miznad isaxavs imperiaSi
Semavali yvela eris (ukrainelebis,
belorusebis, somxebis, latvielebis
da sxvebis) gadaqcevas erT rus xalxad
(an rogorc sayovelTaod miRebuli
enobrivi mistifikaciebis epoqaSi
ityvian "erTian sabWoTa xalxad").
da mainc: komunizmi ruseTis istoriis
uaryofaa Tu misi ganxorcieleba?
ueWvelad, misi uaryofacaa
(magaliTad, rusuli religiurobis
uaryofa) da ganxorcielebac (centralizmisken
mswrafveli tendenciebisa
da imperiuli survilebis ganxorcieleba).
ruseTSi upiratesad pirvel
aspeqts amCneven _ tradiciis wyvetas.
damonebul qveynebSi miiCneven, rom
ufro mniSvnelovania meore _ komunizmis
memkvidreobiToba.
* * *
metismeti kategoriuloba xom ar
gamoviCine ruseTisa da dasavluri
civilizaciis dapirispirebisas? gana
evropa, Tundac aRmosavleTad da
dasavleTad gayofili evropa Zveleburad
erTi mTlianoba, antikuri saberZneTisa
da iudaistur-qristianuli
filosofiis memkvidre ar aris?
rasakvirvelia. metsac getyviT,
mTeli mecxramete saukunis ganmavlobaSi,
evropiT moxibluli ruseTi misken
miiwevda. evropisTvisac mimzidveli
iyo ruseTi. rilke amtkicebda, ruseTi
Cemi sulieri samSobloao, yvelam
ganicada gavlena rusuli romanebisa,
romlebic saerToevropuli kulturuli
memkvidreobis ganuyofeli nawilia.
yvelaferi asea. ori evropis maSindeli
daaxloeba mSvenieri, dauviwyari
mogonebaa. magram isic simarTlea, rom
komunizmma ruseTSi Zveli, antidasavluri
fobiebi gaaRviZa da uxeSad mimarTa
evropis winaaRmdeg.
magram Cemi gansjis sagani ar aris
ruseTi, specialuri codna ar gamaCnia
da meSinia, mis ukidegano problemebSi
ar Cavikargo. mxolod is minda,
rom kidev erTxel xazgasmiT vTqva:
ruseTi ubralod erT-erTi evropuli
derJava ki ar aris, aramed dasavle-
Tis aRmosavleT mijnaze mdgari gansakuTrebuli
civilizaciaa, sxva civilizacia.
Targmani
13
Ceslav miloSi wignSi "mSobliuri
evropa" wers: XVI da XVII saukuneebSi
polonelebi rusebs eomebodnen "gawelili
sazRvris gaswvriv. Tavad rusebi
maincdamainc aravis ainteresebda...
am omisas polonelebs mxolod sicariele
daxvdaT, da esaa mizezi, rom
polonelebis warmodgeniT, ruseTi
"sadRac iqiTaa" _ samyaros miRma."
kazimir brandisi "varSavul dRiurSi"
erTi poloneli mwerlis ana axmatovasTan
Sexvedris ambavs hyveba.
polonelma daiCivla, yvela Cemi
nawarmoebi akrZaluliao.
_ cixeSi ijeqiT? _ Seawyvetina
axmatovam.
_ ara.
_ mweralTa kavSiridan mainc gagricxavdnen.
_ ara.
axmatovas gulwrfelad gaukvirda:
_ aba, raRa gawuwunebT?
brandisi SeniSnavs:
"WeSmaritad rusuli nugeSia. veRaraferi
SezaravT mas mere, rac
ruseTs daemarTa. magram es saCveno
logika ar aris. Cven ruseTis beds
aRviqvamT, rogorc raRac ucxos, Cven
rom ar gvexeba, amaze Cven ar vagebT
pasuxs. gvTrgunavs, magram Cven sxva
xvedri gvaqvs. igive SemiZlia vTqva
rusul literaturazec. maSinebs. axlac
ki Tavzars mcems gogolis zogierTi
nawarmoebi da yvelaferi, rac
saltikov-SCedrins dauweria.
mirCevnia, magaT samyaroze araferi
vicode, arc ki vicode misi arseboba."
brandisis msjeloba, rasakvirvelia,
gogolis mniSvnelobas ki ar uaryofs,
aramed saqveynod acxadebs misi
prozis furclebidan aRmarTul
saSinelebas. es samyaro _ Tu sakmaod
Soridan SehyurebT _ gvizidavs da
gvxiblavs, magram rogorc ki SigniT
aRmovCndebiT, maSinve vxvdebiT, ramdenad
ucxoa is CvenTvis. ar vici, es
samyaro Cvensaze uaresia Tu ara, magram
sxvanairi namdvilad aris: ruseT-
Si katastrofebis sxva (ufro didi)
masStabia, sivrcis sxva saxea (iseTi
uzarmazari, rom Sig mTeli erebi
ikargeba), drois sxva SegrZneba (neli
da moTminebiT aRsavse), sicilis, cxovrebis,
sikvdilis sxva manera.
ai, ratom ician centraluri evropis
qveynebma: is, rac 1945 wlis Semdeg
daemarTaT, ubralod politikuri
katastrofa ki ar aris, esaa Seteva maT
civilizaciaze. maTi winaaRmdegobis
siRrmiseuli azria brZola sakuTari
arsis SesanarCuneblad, sxva sityvebiT
rom vTqvaT, dasavleTisTvis Tavisi
kuTvnilebisTvis.
* * *
araviTari iluzia ar darCenila
ruseTis satelit qveynebSi politikuri
reJimebis Taobaze. magram gvaviwydeba
maTi tragedia: isini gahqrnen
dasavleTis politikuri rukidan.
ratom darCa SeumCneveli maTi
gaqroba? Cveni azriT, mizezi TviT centralur
evropaSia. polonelebs, Cexebs,
slovakebs, ungrelebs boboqari da
�
14 Targmani
qaoturi istoria hqondaT. saxelmwifoebriobis
tradicia maTTan ufro
susti da meryevi iyo, vidre did evropul
qveynebSi. ruseTsa da germanias
Soris CaWyletili centraluri evropis
qveynebma mTeli energia gadarCenisTvis
brZolasa da mSobliuri enis
SenarCunebas moaxmares. isini srulad
arasodes CarTulan evropis TviTSegnebaSi
da dasavleTis naklebad cnobil
da meryev nawilad rCebodnen, Tan
sakuTari ucnauri, Znelad gasagebi
enebis fardis miRma.
avstriul imperias unikaluri Sesa-
Zlebloba hqonda, centraluri evropisgan
erTiani, Zlieri saxelmwifo
Camoeyalibebina. magram samwuxarod,
maRalSublianma germanulma nacionalizmma
avstrielebs ar daaneba maTi
centralurevropuli misiis Sesruleba.
maT ver SesZles Tanaswor erTa
federaciis Seqmna da es marcxi mTeli
evropisTvis ubedurebad iqca. Tavian-
Ti mdgomareobiT ukmayofilo centraluri
evropis xalxebma 1918 wels
imperia Signidan aafeTqes, ar esmodaT,
rom imperia cudi iyo, magram
Casanacvlebeli araferi hqondaT.
pirveli msoflio omis Semdeg centraluri
evropa daiSala patar-patara,
sust saxelmwifoebad, romelTa
uRonobam SesaZlebeli gaxada jer
hitleris mier maTi dapyroba, Semdeg
stalinis triumfi. albaT am ambebis
xsovna aiZulebs evropelebs, rom centraluri
evropas uyuron, rogorc
katastrofebis wyaros.
Tumca, gulaxdilad giTxraT, ise-
Ti grZnoba maqvs, rom centraluri
evropis Secdoma "slavuri samyaros
ideologiiTaa gamowveuli." sagangebod
viyeneb sityvas "ideologia", radgan
yovelive es XIX sukuneSi Cafiqrebuli
politikuri mistifikaciis nawilia.
Cexebs (TavianTi elitis gafrTxilebebis
miuxedavad) moswondaT "slavuri
ideologiis" bavSvurad friali,
egonaT, rom es daicavdaT germanuli
agresiisgan. rusebma ki siamovnebiT
gamoiyenes igi sakuTari imperiuli
gegmebis gasamarTleblad. "rusebi yvelafers
rusuls slavurs arqmeven,
raTa mere yvelafer slavurs rusuli
daarqvan", _ ase afrTxilebda 1844
wels didi Cexi mwerali karel gavliCeki
Tanamemamuleebs ruseTiT briyvuli
aRtacebis xifaTis Taobaze. ma-
gram am sityvebs yuradReba ar miaqcies,
radgan Cexebs aTaswleulebis
ganmavlobaSi pirdapiri Sexeba
rusebTan arasodes hqoniaT. saerTo
enobrivi safuZvlis miuxedavad, Cexebi
da rusebi arasdros yofilan erTi
samyaros, erTi istoriis, erTi kulturis
nawili. polonelebisa da rusebis
urTierToba ki yovelTvis SeiZleboda
gansazRvruliyo, rogorc "samkvdro-sasicocxlo
brZola".
warmoSobiT polonel jozef konrads
aRizianebda iarliyi "slavuri
suli", romelsac mas da mis wignebs awebebdnen.
daaxloebiT samoci wlis win
werda: "imisTvis, rasac literaturul
samyaroSi "slavur suls"uwodeben,
araferia ufro ucxo, vidre polonuri
xasiaTi, Tavisi rainduli erTgulebiT
zneobrivi SezRudvebisadmi
da pirovnebis uflebebis gamZafrebuli
pativiscemiT". (rogor kargad mesmis!
mec araferi vici ufro uazro,
vigre bundovani siRrmeebis es kulti,
WraWuna da carieli msjelobebi "slavur
sulze", romelsac periodulad
momaweren!)
da mainc, istoriografiaSi damkvidrda
"slavuri samyaros" idea. da 1945
wlis Semdeg evropis gayofa, romelmac
viTomda slavuri samyaro gaaer-
Tiana (sawyali ungrelebisa da ruminelebis
CaTvliT, visi enebic, rasakvirvelia,
slavuri ar aris _ magram
wvrilmanebi ra salaparakoa) TiTqmis
bunebriv gadawyvetilebad aRiqves.
* * *
gamodis, TviTon centraluri
evropis brali yofila, rom dasavleTma
verc ki SeniSna misi gauCinareba?
arc egrea saqme. XX saukunis dasawyisSi
centralur evropas, politikuri
sisustis miuxedavad, didi,
SesaZloa, udidesi kultura hqonda.
uyoymanod aRiareben venis _ froidisa
da maleris qalaqis mniSvnelobas,
magram mniSvnelobisa da originalobis
es gamovlena xom mxolod sxva
qalaqebisa da qveynebis SemoqmedebiTi
monawileobis fonze iyo SesaZlebeli.
atonaluri sistema Sonbergis skolam
Seqmna, magram tonalur principze
dafuZnebuli musikis ukiduresi Sesa-
Zleblobebi XX saukunis erT-erTma
udidesma musikosma, ungrelma bela
bartokma aRmoaCina. praReli kafkasa
literaturuli literaturuli gazeTi
gazeTi
literaturuli gazeTi 27 noemberi - 10 dekemberi 2009
da haSekis romanebma Seqmna Seudarebeli
kontrapunqti veneli muzilisa
da broxis romanebTan. aragermanulenovan
qveynebSi 1918 wlis Semdeg SemoqmedebiTma
aqtivobam moimata kidec:
qveynierebam gaigo praRis lingvisturi
wrisa da struqturalizmis miRwevebis
ambavi. poloneTSi ki diadma
sameulma _ vitold gombroviCma,
bruno Sulcma da stanislav vitkeviCma
_ win gauswro 50-iani wlebis evropul
modernizms, gansakuTrebiT, egreT
wodebul absurdis Teatrs.
Cndeba kiTxva: es sayovelTao kulturuli
aRmasvla ubralo damTxveva
iyo? Tu mizezi Zveli tradiciaa, saer-
To warsuli? sxva sityvebiT rom vTqvaT,
centraluri evropa marTla kulturuli
mTlianobaa sakuTari istoriiT?
da Tu es mTlianoba arsebobs,
sadaa misi sazRvrebi?
ar Rirs maTi zustad gavleba scado.
centraluri evropa ar aris saxelmwifo:
es gansakuTrebuli kulturaa
an bediswera. misi sazRvrebi mxolod
warmosaxvaSi arsebobs da istoriuli
viTarebis mixedviT uaxlovdeba
erTmaneTs.
magaliTad, XVI saukunis dasasruls,
praRaSi, karlis universitet-
Si Seikribnen inteleqtualebi (maswavleblebic
da studentebic): Cexebi,
avstrielebi, bavarielebi, saqsonielebi,
polonelebi, litvelebi, ungrelebi
da ruminelebi _ nimuSi mravalnacionaluri
sazogadoebisa, sadac
yoveli eri SeinarCunebda mSobliur
enas. sinamdvileSi swored karlis
universitetis (romlis reqtoric
erT dros religiuri reformatori
ian gusi iyo) gavlenam Seuwyo
xeli bibliis pirveli Targmanebis
gamoCenas ruminul da ungrul enaze.
mere iyo gusisturi omebi, maTiaS korvinis
epoqis ungruli renesansi,
romelmac mTel evropaze iqonia gavlena,
habsburgis imperiis Camoyalibeba
sami damoukidebeli saxelmwifos
_ bohemiis, ungreTisa da avstriis
gaerTianebis Sedegad, omebi TurqebTan,
XVII saukunis kontrreformacia. am
epoqaSi centraluri evropis kulturuli
Tavisebureba gamovlinda barokos
ayvavebiT, romelmac uzarmazari
sivrce moicva zalcburgidan vilniusamde.
evropis rukaze aRiniSna ori
urTierTsawinaaRmdego polusi: barokos
centraluri evropa (iracionaluri
sawyisis upiratesobiT, ferweris,
qandakebisa da gansakuTrebiT, musikis
primatiT) da klasicisturi safrangeTi
(racionaluri upiratesobiT,
sadac pirvel adgilze literatura
da filosofia idga). bevrs swored
barokos periodi miaCnia safuZvlad
sakvirveli aRmasvlisa centralurevropul
musikaSi, romelic ganviTarda
haidnidan Sonbergamde, listidan
bartokamde da iqca koncentrirebul
gamosaxvad gzisa, romelic gaiara mTeli
kontinentis musikam.
XIX saukuneSi brZolam erovnuli
saxelmwifoebis Sesaqmnelad (polonelebis,
ungrelebis, Cexebis, slovakebis,
xorvatebis, slovenielebis, ruminelebis,
ebraelebis brZolam) xalxebi
erTmaneTTan daapirispira. da
mainc, yvelam _ dacalkevebulebma,
egoisturebma, izolirebulebma _ gaiara
egzistenciuri gamocda, gaiara
arCevani arsebobasa da gaqrobas
Soris, sxvagvarad rom vTqvaT, TviTmyofadobis
SenarCunebisa da ufro
mravalricxovan eTnosSi Cakargvas
Soris. imperiis mmarTvel ers, avstrielebsac
ki SeeqmnaT safrTxe, rom
ufro msxvil germanias Caeylapa.
ebraelebze aRarafers vambob. imave
centralur evropaSi aRmocenebuli
sionizmi maTi arCevani iyo _ arCevani,
romelic uaryofda asimilacias. XX
saukune gaxda mowme avstriuli imperiis
ngrevisa, rusuli okupaciisa
da centralurevropuli ajanyebebis
gawelili periodisa, rac msxvili
fsoni iyo TamaSSi gaurkveveli SedegiT.
amgvarad, centraluri evropa ver
SemoisazRvreba da ganisazRvreba
politikuri kordonebiT (isini xelovnuria,
Seqmnilia SemoWrebiT,
dapyrobebiT, mitacebebiT), magram
saerTo xvedri isev da isev uyris Tavs
xalxebs warmosaxviT da uZrav
sazRvrebSi, saerTo mogonebebiT, ubedurebebiT,
CxubiT da tradiciebiT
dasaxlebul mxareSi.
* * *
zigmund froidis mSoblebi poloneTidan
iyvnen, TviTon zigmundma ki
bavSvoba moraviaSi gaatara, axla es
Cexoslovakiaa. iqve gaizardnen edmund
huserli da gustav maleri. polonuri
fesvebi hqonda venel romanists
iuzef rots. gamoCenili Cexi poeti
iulius zeieri praRaSi daibada, ojax-
Si, sadac germanulad laparakobdnen,
da Tavisi leqsebisTvis Cexuri ena Segnebulad
aarCia. herman kafkas mSobliuri
ena ki Cexuri iyo, magram misi vaJi,
franci, germanulad werda. 1956 wlis
ungruli ajanyebis mTavari figura,
tibor deri iyo ojaxidan, sadac germanulad
da ungrulad laparakobdnen,
Cemi megobari, mSvenieri romanebis avtori
danila kurSi ki gaizarda ojax-
Si, sadac ungrulad da serbiulad
laparakobdnen. sakvirveli wnulebia
TiToeuli qveynis gamorCeul warmomadgenelTa
xvedrSi. da yvelani _
vinc axlaxan vaxsene, _ ebraelebi
iyvnen. msoflios arc erTi sxva nawili
ase ar ganicdida ebrauli sulis
gavlenas. yvelgan ucxoebi da yvelgan
Cvenianebi, nacionalur ganxeTqilebebze
maRla mdgomi ebraelebi, iqcnen XX
saukunis centraluri evropis mTavar
faqtorad _ inteleqtur duRabad,
misi sulis Sededebad, misi sulieri
erTobis Semoqmedad. amitomaa CemTvis
esoden Zvirfasi ebrauli memkvidreoba,
da iseTi vnebiTa da nostalgiiT
vebRauWebi, TiTqos Cemi sakuTari
iyos.
sxva mizezicaa, ebraelebi ase rom
meZvirfaseba _ maT xvedrSi airekla
da koncentrireba ganicada centraluri
evropis xvedrma, igi simbolod
iqca. ra aris centraluri
evropa? olqi bundovani sazRvrebiT
ruseTsa da germanias Soris, romelic
dasaxlebulia patara erebiT. xazs
vusvam: patara erebiT. sinamdvileSi ra
arian ebraelebi, Tu ara patara eri
par excellence? erTaderTi patara
eri, romelmac gauZlo imperiebs da
istoriis gamaCanagebel svlas.
magram ra aris patara eri? me ase
ganvsazRvravdi _ es iseTi eria, romlis
arsebobac yovel wels SeiZleba
saTuo gaxdes, SeiZleba, ganadgurdes
da es TviTonac icis. frangebs, rusebs,
ingliselebs ar sWirdebaT gamudmebuli
wuxili Tavisi eris arsebobaze.
TavianT himnebSi mxolod sidiadesa da
maradiulobaze mRerian. polonuri
himni ki piriqiT, iwyeba sityvebiT:
"poloneTi jer ar daRupula..."
centraluri evropa mcire erebis
ojaxia da gansakuTrebulad uyurebs
samyaros. es Tvalsazrisi istoriisadmi
gansakuTrebul undoblobazea damyarebuli.
istoria, hegelisa da marqsis
RvTaeba, xorcSesxmaa mamoZravebeli
Zalebisa, romlebic Cvens beds gansazRvraven,
dampyrobelTa istoriaa.
centralurevropuli erebi ar arian
dampyroblebi. isini ganuyrelni arian
evropuli istoriisgan, SeuZlebelia
maTi warmodgena evropis miRma,
magram Tan evropis Secdoma arian, misi
msxverplni da autsaiderebi.
istoriisadmi es gamomafxizlebel
damokidebulebaa maTi kulturis, sibrZnis,
"ironiuli suliskveTebis" wyaro,
suliskveTebisa, romelic dascinis
sidiades da didebas. "gaxsovdeT,
rom mxolod Tavad istoriisTvis
winaaRmdegobis gaweva gvaZlevs unars,
SeveewinaaRmdegoT dRevandel istorias."
vitold gombroviCis am sityvebs
me centraluri evropis SesasvlelTan
gamovkidebdi.
27 noemberi - 10 dekemberi 2009
swored es mxare "patara erebisa",
jer rom ar daRupulan, warmoaCens
mTeli evropis daucvelobas. Tanamedrove
samyaroSi, sadac ramdenime didi
qveyana gamudmebiT zrdis Tavis Zlevamosilebas,
yvela evropuli eri Sei-
Zleba, mcire aRmoCndes da centralurevropelTa
bedi gaiziaros. am
mxriv centraluri evropis xvedri win
uswrebs mTeli evropis xvedrs, da misi
kultura gansakuTrebul aqtualobas
iZens. sakmarisia, wavikiTxoT didi
centralurevropuli romanebi: herman
broxis "mTvareulebSi" istoria
idealebis gamudmebuli dacemis procesia;
robert muzili "uTvisebo kac-
Si" xatavs eiforiul mdgomareobaSi
myof sazogadoebas, romelsac ar esmis,
rom misi aRsasruli moaxloebulia;
iaroslav haSekis "guladi jariskaci
Sveikis" mixedviT Tavisuflebis
SenarCunebis erTaderTi gzaa Tavi
idiotad gaasaRo; kafka winaswarmetyvelebs
mexsierebadakargul samyaros,
romelic iqneba istoriis dasasrulis
Semdeg. XX saukunis centralur
evropaSi Seqmnili xelovnebis yvela
nawarmoebi aris jiuti msjeloba evropuli
civilizaciis sikvdilze.
* * *
dRes, roca ruseTma daimorCila
mTeli centraluri evropa (patara
avstriis garda, romelmac SemTxveviT
SeinarCuna damoukidebloba, magram
amoiglija centralurevropuli
garemodan), am ukanasknelma Tavisi
yvelaze damaxasiaTebeli Tvisebebic
dakarga da Tavisi mniSvnelobac. ueWvelia,
kulturis centralurevropuli
keris gaqroba erT-erTi mniSvnelovani
movlenaa mTeli dasavluri
civilizaciisTvis. amitom vimeoreb
Cems kiTxvas: rogor SeiZleboda es SeumCneveli
darCeniliyo?
pasuxi martivia: evropam ver SeniSna
es gauCinareba, radgan aRar aRiqvams
Tavis erTianobas kulturul er-
Tianobad. marTlac, ras eyrdnoboda
evropis erTianoba? Sua saukuneebSi _
saerTo religias. axal droebaSi,
roca Suasaukuneebis RmerTi Deus absconditius-ad
gadaiqca, religiam adgili
dauTmo kulturas, romelic gaxda
matarebeli im umaRlesi faseulobebisa,
romelTa daxmarebiT evropulma
civilizaciam Seicno da gansazRvra
sakuTari evropuloba. etyoba,
Cvens saukuneSi moxda kidev erTi
cvlileba, iseTive mniSvnelovani,
rogorc is, ramac gamohyo axali droeba
Sua saukuneebisgan. rogorc odes-
Rac ufalma dauTmo adgili kulturas,
swored ise dauTmo Tavisi adgili
kulturamac...
magram ras da vis? ra saxis umaRles
faseulobebs SeeZlo evropis gaer-
Tianeba? miRwevebs teqnikis sferoSi?
masobrivi informaciis saSualebebs?
(did poets didi Jurnalisti Caanacvlebs?)
Tu politikas? mereda, rogor
politikas? memarjvene Tu memarcxene?
arsebobs ki sayovelTaod aRiarebuli
ideali, romelic amaRldeba memarjveneTa
da memarcxeneTa martiv da
dauZlevel maniqevelobaze? iqceva
Tu ara idealad Semwynarebloba, sxva
xalxis mrwamsisa da azrebis pativiscema?
da xom ar aRmoCndeba, rom es Semwynarebloba
uSinaarsoa da usargeblo,
Tuki mis ukan ar idgeba SemoqmedebiTi
aqtivoba da Rrma ideebi?
iqneb, kulturis uaryofa unda
SevafasoT ganTavisuflebad erTgvari
uRlisgan, romelic Cvenc netarebiT
unda CamovixsnaT? an iqneb,
eus absconditius kidev dabrundeba,
Tavs iCens da sicarieles amoavsebs? ar
vici, araferi ar vici. me mgoni, mxolod
is vici, rom kulturam Tavi
dagvikra.
* * *
franc verfelma cxovrebis pirveli
mesamedi praRaSi gaatara, meore _
venaSi, mesame _ emigraciaSi, jer safrangeTSi,
Semdeg amerikaSi. cen-
tralurevropelis tipiuri biografiaa.
1937 wels, colTan, saxelgan-
Tqmul almasTan, maleris qvrivTan
erTad Camovida parizSi. erTa ligasTan
arsebulma inteleqturi Tanam-
Sromlobis sazogadoebam miiwvia konferenciaze
"literaturis momavali".
Tavis sityvaSi verfelma gailaSqra
aramarto hitleris, aramed saerTod
totalitarizmis safrTxis winaaRmdeg,
ideologiisa da presis araseriozulobis
winaaRmdeg. misi azriT,
msoflio kulturis ganadgurebis
zRurblze aRmoCnda da amis Tavidan
acileba SesaZlebeli iqneboda poet-
Ta da moazrovneTa msiflio akademiis
(Weltakademie der Dichter und Denker) SeqmniT.
am akademiis wevrTa kandidatebs
araviTar SemTxvevaSi ar wamoayenebda
saxelmwifo. SerCevis erTaderTi kriteriumi
iqneboda TiToeuli pretendentis
nawarmoebebi. akademiaSi unda
Sesuliyo ocdaoTxidan ormoc mwerlamde
mTeli msofliodan. politikisgan
da propagandisgan Tavisufali
akademiis amocana iqneboda "win
aRdgomoda msoflios politizebasa
da gabarbarosebas".
es winadadeba aramarto uarhyves,
aramed mourideblad dascines. rasakvirvelia,
gulubryvilo SeTavazeba
iyo. usaSvelod gulubryvilo. suliT
xorcamde politizebul samyaroSi,
sadac mwerlebi da moazrovneebi sabolood
"gabantulebi", politikurad
angaJirebulebi hyavdaT, SeuZlebeli
iqneboda damoukidebeli akademiis Seqmna.
is, uTuod keTilSobil gulTa sasacilo
kavSirad iqceoda.
Tumca es gulubryvilo winadadeba
gulze mxvdeba _ igi metyvelebs
mZafr moTxovnilebaze _ isev da isev
veZioT zneobrivi orientirebi am uazro
samyaroSi. igi niSania mtanjveli
survilisa yuri movkraT kulturis
Zlivs gasagon xmas, ichter und Denker-is
xmas.
es istoria Cems cnobierebaSi gadajaWvulia
erT mogonebasTan: maxsendeba
dila, roca policiam Cemi megobris,
cnobili Cexi filosofosis bina
gaCxrika da misi aTasgverdiani naSromis
xelnaweri waiRo. cota xnis Semdeg
CamovediT gradCanidan, sadac Cemi megobari
maSin cxovrobda, gadaviareT
manesis xidi da praRis quCebs davuyeviT.
cdilobda, yvelaferi gaexumrebina:
rogor apirebs policia Cemi
teqstis gaSifvras, eg mxolod SeTqmulebs
SeuZliaTo. magram iumori
tkivils ver axSobda: xelnaweri,
romelic aTi wlis ganmavlobaSi iqmneboda,
samudamod dakarguli iyo _
erTaderTi egzemplari hqonda.
gvindoda, sazRvargareT gagvegzavna
Ria werili da am konfiskaciis gamo
skandali agvetexa. savsebiT naTeli
iyo, rom werili saxelmwifo moRvawisTvis
an organizaciisTvis ki ara, imisTvis
unda gagvegzavna, vinc politikaze
maRla dgas, uryevi zneobrivi
faseulobebis matareblisTvis, adamianisTvis,
visac mTeli evropa icnobs.
erTi sityviT, kulturis moRvawisTvis.
magram vin aris es adamiani? uecrad
mivxvdiT, rom aseTi adamiani ar
arsebobs. rasakvirvelia, iyvnen didi
fermwerebi, dramaturgebi da musikosebi,
magram sazogadoeba maT aRar miakuTvnebda
im zneobrivi avtoritetebis
sapatio rols, vinc mTeli evropis
suls ganasaxierebdnen. kulturis
samefo, sadac umaRlesi faseulobebi
marTaven, aRar arsebobda. mivdiodiT
Zveli qalaqis moednisken, sadac vcxovrobdi,
da Tavzardamcem sicarieles
vgrZnobdi _ sicarieles evropuli
sivrcisa, sadac TandaTanobiT
gahqra kultura.
* * *
centraluri evropis qveynebi ukanasknelad
dasavleTis Semadgenloba-
Si Sediodnen 1918 _ 1938 wlebSi. Sesabamisad,
maTi warmodgena dasavleTze
_ esaa warmodgena dasavleTze, romelic
aRar arsebobs, dasavleTze, ro-
literaturuli literaturuli gazeTi
gazeTi
melsac jer ar gamomSvidobebia kultura.
amis gaTvaliswinebiT, minda,
xazgasmiT aRvniSno arsebiTi garemoeba:
centralur evropaSi ajanyebebi
gazeTebiT, radioTi an televiziiT _
anu masobrivi informaciis saSualebebiT
ar iyo nasazrdoebi. am ajanyebebs
amzadebda, ayalibebda, amoZravebda
romanebi, poezia, Teatri, kino, istoriografia,
literaturuli kritika,
popularuli komediebi, kabare,
filosofiuri diskusiebi _ anu kultura.
masobrivi informaciis saSualebebs,
romlebic ganuyofelia
frangisTvis an amerikelisTvis imisgan,
rasac dRes dasavleTs uZaxian,
araviTari kavSiri ar hqoniaT am ajanyebebTan
(presas da televizias saxelmwifo
srulad akontrolebda).
ai, ratom iyo, rom Cexoslovakiis
okupaciis Semdeg ruseTma yvelaferi
iRona Cexuri kulturis gasanadgureblad.
amas rom akeTebda, sami mizani
hqonda: jer erTi _ opoziciis safuZvlis
ganadgureba; meore _ eris er-
Tianobis Seryeva da rusuli civilizaciis
mier Cexebis Caylapvis gaioleba;
mesame _ Zaladobrivad dasruleba
axali droebisa, epoqisa, roca kultura
jer kidev xorcs asxamda umaRles
Rirebulebebs.
es mesame yvelaze mniSvnelovnad
meCveneba. arsebiTad, totalitaruli
rusuli civilizacia aris radikaluri
uaryofa Tanamedrove dasavle-
Tisa, romelic oTxi saukunis win Seiqmna
axali drois ganTiadze _ epoqisa,
romlis prioritetebi iyo moazrovne
pirovneba, yvelaferi rom aeWvebs, da
am pirovnebis unikalurobis amsaxveli
xelovnebis nawarmoebebi. rusulma
Semotevam Cexoslovakia "postkulturul"
xanaSi gadaiyvana, gaaSiSvla da
daucveli datova rusuli armiisa da
yovlismomcveli saxelmwifo televiziis
winaSe.
rusebis SemoWris sammagad tragikuli
SedegiT SeZrwunebuli safrangeTSi
Camovedi da vcade, Cemi frangi
megobrebisTvis momeTxro im rbevis
ambavi, rac Cexur kulturas daatyda
Tavs. "warmogidgeniaT?! yvela literaturuli
da mxatvruli gamocema
daxures! aseTi ram CexeTis istoriaSi
ar momxdara, hitleris okupaciis
drosac ki!"
megobrebi mismendnen, moTminebiT
mismendnen, magram Tan uxerxulad iSmuSnebodnen,
ris mizezsac mogvianebiT
mivxvdi. CexoslovakiaSi perioduli
gamocemebis daxurvis ambavi
mTelma erma icoda da mTeli eri
gulistkiviliT acnobierebda am ambis
mZime Sedegebs. magram erT mSvenier
dRes uecrad safrangeTisa da inglisis
mTeli kritikuli periodika rom
daxuruliyo, amas veravin (maT Soris,
verc maTi gamomcemlebi) ver SeamCnevda.
parizSi, ganaTlebul sazogadoebaSic
ki, saRamos Sexvedrebze aravin
saubrobs literaturul kritikaze, iq
televizorSi nanaxze laparakoben.
Targmani 15
kulturas ukve zurgs aqcevdnen. misi
gaqroba, praRaSi rom katastrofad,
tragediad iTvleboda da adamianebs
Tavzars scemda, parizSi aRiqmeboda,
rogorc raRac banalur da umniSvnelo,
odnav SesamCnevi, da movlenad arc
miiCnevdnen.
* * *
avstro-ungreTis imperiis damxobis
Semdeg centralur evropas Tavisi
cixe-simagris kedlebi Camoengra.
gana suli ar dahkarga osvencimis Semdeg,
romelmac misi rukidan aRgava
ebraeli xalxi? 1945 wels evropisgan
moglejili arsebobs ki saerTod?
rasakvirvelia, da misi SemoqmedebiTi
aqtivoba da ajanyebebi metyvelebs,
rom "jer ar daRupula". magram Tuki
arseboba niSnavs sicocxles maTTvis,
vinc gviyvars, maSin centraluri evropa
aRar aris. usayvarlesi evropisTvis
centraluri evropa _ ubralod sab-
WoTa imperiis nawilia da meti araferi,
meti araferi.
kacma rom Tqvas, ra gasakviria?
Tavisi politikuri sistemis gamoisobiT,
centraluri evropa aRmosavle-
Tia; Tavisi kulturis gamoisobiT _
dasavleTi. magram dRevandeli evropa
xom hkargavs Tavis kulturul identurobas,
amitom centralur evropas
mxolod politikur reJimad aRiqvams;
sxva sityvebiT rom vTqvaT, centraluri
evropis saxiT igi mxolod aRmosavleT
evropas xedavs.
es niSnavs, rom centraluri evropa
unda ebrZolos ara mxolod Tavis
despot mezobels, aramed kidev drois
sastik, ostatur Cagvras droisa, romelmac
ukve gembans iqiT moitova kulturis
epoqa. ai, ratomaa raRac konservatuli,
TiTqmis arqauli centralurevropul
ajanyebebSi: isini
TavganwirviT cdiloben warsulis
aRdgenas, warsulisa, sadac aris kultura;
axali droebis warsulisa. mxolod
im epoqaSi, im samyaroSi, romelsac
Semounaxavs kulturuli ganzomileba,
moaxerxebs centraluri evropa,
SeinarCunos Tavisi identuroba,
aRiqvan imad, rac aris.
ase rom, centraluri evropis WeSmariti
tragedia ruseTi ki ara, evropaa:
is evropa, romelic imdenad did
faseulobad warmoudgebaT, rom ungreTis
axali ambebis saagentos direqtori
mzad iyo, misTvis Tavi gaewira.
da gaswira kidec. rkinis fardis meore
mxares myofi, verc ifiqrebda, rom
dro Seicvala da TviT evropaSic ki
evropas faseulobad aRar aRiqvamen.
arc ki eWvobda, rom misi vel-mindvrebiani
qveynidan gagzavnili Setyobineba
Zvelmoduri moeCvenebaT da ver
gaugeben.
1983
Targmna nino qajaiam
16 sarkmeli
literaturuli literaturuli gazeTi
gazeTi
gamodis saqarTvelos kulturis, ZeglTa dacvisa
da sportis saministros finansuri mxardaWeriT
literaturuli literaturuli gazeTi
gazeTi
redaqtori irakli javaxaZe
redaqtoris moadgile uCa SerazadiSvili
Jurnalistebi xaTuna alxaziSvili, Tamar Juruli
27 noemberi - 10 dekemberi 2009
mwerlis anderZis miuxedavad,
nabokovis dausrulebeli romani mainc gamoica
17 noembers britanulma gamomcemloba
enguin -ma vladimer nabokovis
dausrulebeli romani `laura da misi
originali~ gamosca. arada, avtoris
anderZis Tanaxmad, xelnaweri unda ganadgurebuliyo.
`xSirad mifiqria, rom marTlac samwuxaro
ambavi iqneboda, samyaro nabokovis
am nawarmoebis gareSe dametovebina.
Tumca, meores mxriv, albaT, mmarTebs,
aRvasrulo mamis neba-survili
da gavanadguro xelnaweri... dabneuli
var. ar vici, rogor moviqce. arada,
imis gafiqrebac ki ar minda, rom Sesa-
Zloa, veravin verasdros waikiTxos
`laura da misi originali~... _ sul ra-
Rac weliwadnaxevris win ase uziarebda
mTel msoflios Tavis gancdebs
nabokovis erTaderTi memkvidre dimitri.
Tumca dedis gardacvalebis Semdeg,
1991 wlidan is am rTuli dilemis
winaSe idga da gadawyvetilebis miReba
uWirda. axalgamocemuli wignis winasityvaobasac
ase daarqva _ `dimitris
dilema~.
daisi
vladimer nabokovi `laurasa da mis
originals~ Tavisi cxovrebis ukanasknel
wlebSi werda. cnobilia, rom imxanad
is Sveicariis qalaq montres
sastumroSi cxovrobda. 76 wlis asakSi
is ubeduri SemTxvevis msxverpli gaxda
_ sayvareli saqmianobisas, peplebis
devnisas daeca da mas Semdeg mwerali
ara marto fizikurad, inteleqtualuradac
dasustda.
misi biografi braian boidi ixsenebs,
rogor gamovida mwerali saavadmyofodan.
vladimer nabokovi Tavis das-
Tan erTad banqos saTamaSod dajda.
da-Zma mTeli cxovrebis ganmavlobaSi
ase erToboda da umeteswilad Zma rCeboda
gamarjvebuli, Tumca maSin
zedized samjer ganicada marcxi. cxadi
gaxda, mwerali ver iyo formaSi,
Tumca miuxedavad yvelafrisa, wera ar
Seuwyvitavs da mTeli am xnis manZilze
muSaobda romanze erTaderTi pirobiT,
romelic man sayvarel meuRles
CamoarTva _ Tu wigns ver daamTavrebda,
vera nabokova xelnawers gaanadgurebda.
1977 wels vladimer nabokovi gardaicvala.
veram meuRlisadmi micemuli
pirobis Sesruleba ver SeZlo _
xeli ar daemorCila, umowyalod
gaenadgurebina nobelianti meuRlis
Txzuleba, Tumca arc gamoqveyneba
ucdia.
1991 wels verac gardaicvala. arCevanis
winaSe amjerad erTaderTi vaJi,
dimitri dadga. daaxloebiT ori wlis
win nabokovebis memkvidrem mwerlis
TayvanismcemlebisTvis Tavzardamcemi
gadawyvetileba miiRo _ xelnaweri
unda ganadgurebuliyo!
mZime gadawyvetileba
da ai, miuxedavad yvelafrisa, Sveicariis
bankSi 30 wlis manZilze Senaxulma
138-ma biblioTekaris baraTma
(swored aseT baraTebze uyvarda nabokovs
wera) bolos da bolos dRis sina-
Tle ixila. aseT radikalur gardaqm-
momReral niq qeivis wigni
literaturul konkurszea wardgenili
musikaluri jgufebis _ `The Bad
Seeds~-isa da `rinderman~-is _ lideri,
momRerali niq qeivi dasaxelebulia ad
Sex in Fiction Award-is nominantTa Soris.
amis Sesaxeb ityobineba gazeTi `gardiani~.
premia, romelic britanulma gamocemam
The Literary Review daawesa, yovelwliurad
gadaecema im avtors, romelmac
yvelaze uniWod aRwera seqsis scena
literaturul nawarmoebSi.
gamarjvebis pretendentia avstralieli
musikosis meore wignis `bani
manros sikvdilis~ fragmenti. romani
2009 wlis seqtemberSi gamoica. mTavari
gmiria bani manro, romlis cxovrebis
detalebsac aRwers avtori. manro mudmivad
sasmelis zemoqmedebis qveSaa da
maradiulad Ralatobs meuRles.
Sotlandiuri sagamomcemlo saxlis
_ Canongate _ warmomadgenels, ana
freims romelic qeivis wignze iyo pasuxismgebeli,
mwvave reaqcia hqonda
momRerlis nominantobaze. rogorc
Tavad aRniSna, aRSfoTebulia, niqis
romani rom moxvda amgvari premiis
SorTlistSi.
niq qeivis garda am jildos mosapoveblad
kidev cxra avtori `ibrZvis~.
gamarjvebulis vinaoba, romelmac yvelaze
uniWod aRwera seqsis scena mxatvrul
literaturaSi, 30 noembers
gaxdeba cnobili. dajildovebis ceremonia
londonis klub `In & Out~ -Si
Catardeba. 2008 wels es premia reiCel
jonsons gadaeca erotikuli scenisTvis
misi satiruli xasiaTis romanidan
`Shire Hell~. Tavis droze specialuri
jildo jon apdaiksac gadasces,
romelic am premiaze oTxjer iyo
wardgenili.
nas literatorebi dimitris asaks
ukavSireben. erTni aRniSnaven, rom dimitris
ukve 75 weli Seusrulda da mixvda,
rom civi gonebiT unda emsjela.
misi gardacvalebis Semdeg racionalur
gadawyvetilebas veRaravin miiRebda
da Tavad namdvilad ver gaigebda,
sabolood ra bedi eweoda mamis xelnawers
im SemTxvevaSi, Tu anderZs ar
aRasrulebda. wignis ganadgureba ki,
rogorc Cans, erTaderTma memkvidrem
mainc ver gabeda.
dimitrim Tavisi radikaluri cvlileba
wignis _ `laura da misi originali~
_ winasityvaobaSi ase axsna: ‘mamas
sinamdvileSi sruliadac ar surs
wignis ganadgureba~ da amis dasturad
mohyavs msgavsi magaliTi franc kafkas
cxovrebidan, romelmac `gaazrebulad
gadasca Tavis megobars, maqs
brods gasanadgureblad iseTi Sedevrebis
xelnawerebi, rogoricaa `ci-
xesimagre~, `transformacia~ da `procesi~.
mas gaTviTcnobierebuli hqonda,
rom brods amgvari gadawyvetilebisTvis
arc Zala eyofoda da arc _ SemarTeba~.
nabokovis xelnaweri
axlaxan gamocemuli wignis furclebze
erTmaneTis gverdiTaa gan-
Tavsebuli Tavad nabokovis xelnaweri
da gaSifruli teqsti. xelnaweri biblioTekaris
baraTebzea dastambuli,
Tanac ise, rom mkiTxvels TiToeuli
baraTis amoReba da wesisamebr daxarisxeba
SeeZlos. Turme swored ase
uyvarda mwerals muSaoba _ werda
baraTebze, Tu siuJetur qargas gadauxvevda,
baraTic sanagve urnaSi aRmoCndeboda
da Semdegi baraTi axal
numeracias iRebda.
`laura da misi originali~, karga
xania, mTeli sazogadoebis yuradRebis
centrSia. `lolitasgan~ gansxvavebiT,
romelmac aJiotaJi Tavisi SinaarsiT
gamoiwvia, axali romanis gamocemas
xmauri dastambvamde mohyva da mas
mTeli msoflio eloda. iqneb amitomac
nabokovis Tayvanismcemlebis nawili
fiqrobs, rom ar Rirda im wignis gamocema,
romlis dausrulebeli saxiT
dabeWdva mwerals ar surda. misi anderZis
ugulvebelyofa zogs aRizianebs
da amitomac `laurasa da mis
originals~ gamocemis dRidan boikots
ucxadebs. aRiarebuli amerikeli mwerlis,
warmoSobiT bosnieli aleqsandre
hemonisTvis ki yvelaferi es miuRebelia:
`cudad nu moixseniebT `laurasa
da mis originals~. verafriT gamigia,
ratom unda qceuliyo ferflad is,
risi wakiTxvac, darwmunebuli var, uamrav
adamians mianiWebs bednierebas?!~
sul male ki, 4 dekembers niu-iork-
Si nabokovis xelnaweri, biblioTekaris
138 baraTi, kristis auqcionze
gaiyideba. mwerali verc ki iwinaswarmetyvelebda,
Tu ra mohyveboda mis
dausrulebel romans, romlis dabeWdva
ki ara, ganadgureba undoda.
aSS-s nacionaluri wignis premiis
laureatebi
18 noembers amerikis SeerTebuli
Statebis nacionaluri wignis premiis
mflobelebi dasaxeldnen. nominacia-
Si `mxatvruli literatura~ gaimarjva
irlandielma mweralma kolum makanma
romaniT `dae, brunavdes mSvenieri
samyaro~. wigni 1970-iani wlebis niuiorkis
macxovreblebze mogviTxrobs.
`ise ostaturadaa aRwerili ramdenime
niu-iorkelis cxovreba, rom Tvalwin
am qalaqis siurealisturi naxatebi
geSleba~, - acxadebdnen Jiuris aRfr-
Tovanebuli wevrebi. poeziis nominaciaSi
kit uoldropma moipova pirveloba
poeturi krebuliT `transcendentaluri
etiudebi: trilogia~. `sabavSvo
literaturaSi~ gaimarjva filip
huzma wigniT `klodeT qolvini: ormagi
samarTlianobisTvis~. specialuri
premia gadaecaT gor vidals _ amerikul
literaturaSi, xolo deiv egers
amerikuli literaturuli sazogadoebis
ganviTarebaSi Setanili gansakuTrebuli
wvlilisTvis.
wels, saiubileo TariRTan dakav-
SirebiT, mkiTxvelTa gamokiTxvis
safuZvelze `laureatTa laureatic~
gamovlinda. amerikelebma es jildo
flaner o’konoris miakuTvnes. nacionaluri
wignis premia pulitceris
jildosTan erTad erT-erT presti-
Jul literaturul konkursad miiCneva
amerikis SeerTebul StatebSi. yvela
gamarjvebuli iRebs brinjaos qandakebasa
da fulad jildos, romlis
odenobac 10 aTas amerikul dolars
Seadgens. 2009 wels nacionaluri wignis
premiis dajildovebis ceremonia
mesamoced gaimarTa.
tel.: 292196; mob. tel.: (877)742277; (899)269852; e-mail: litgazeti@yahoo.com