12.05.2015 Views

samoqalaqo sazogadoeba - Center for Social Sciences

samoqalaqo sazogadoeba - Center for Social Sciences

samoqalaqo sazogadoeba - Center for Social Sciences

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

socialur mecnierebaTa seria<br />

<strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong>:<br />

SedarebiTi analizi<br />

saleqcio kursi<br />

socialuri mecnierebebis magistraturisaTvis<br />

marina musxeliSvili<br />

Tbilisi<br />

2006


socialur mecnierebaTa seria<br />

mTavari redaqtori:<br />

enobrivi redaqtori:<br />

marine CitaSvili<br />

lia kaWarava<br />

dakabadoneba, ydis dizaini:<br />

giorgi bagrationi<br />

© socialur mecnierebaTa centri, 2006<br />

© <strong>Center</strong> <strong>for</strong> <strong>Social</strong> <strong>Sciences</strong>, 2006<br />

q. Tbilisi, 0108, T. WoveliZis q. 10<br />

el. fosta: contact@ucss.ge<br />

internet gverdi: www.ucss.ge<br />

wigni momzadebulia da gamocemulia `socialur mecnierebaTa<br />

centris~ (<strong>Center</strong> <strong>for</strong> <strong>Social</strong> <strong>Sciences</strong>) mier, fondis OSI – Zug,<br />

budapeStis Ria sazogadoebis institutis umaRlesi ganaTlebis<br />

mxardaWeris programis (HESP) finansuri xelSewyobiT<br />

The book has been published by the <strong>Center</strong> <strong>for</strong> <strong>Social</strong> <strong>Sciences</strong>,<br />

sponsored by the OSI-Zug Foundation and the Higher Education<br />

Support Program (HESP) of the Open Society Institute-Budapest.<br />

ISBN: 99940 - 871 - 6 - 9


sarCevi<br />

1. Sesavali, institucionaluri midgoma <strong>samoqalaqo</strong><br />

sazogadoebis cnebis ganmartebisadmi 4<br />

2. <strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong> da saxelmwifo:<br />

cnebis evolucia istoriaSi 13<br />

3. patnemi: sazogadoebrivi kapitali 19<br />

4. tokvili: demokratia amerikaSi 27<br />

5. Tanamedrove Teoriebi <strong>samoqalaqo</strong><br />

sazogadoebisa da saxelmwifos Sesaxeb<br />

(respublikuri midgoma liberaluris sapirispirod) 31<br />

6. demokratia: sami politikuri tradicia 43<br />

7. sami politikuri tradicia, politikuris<br />

diskursuli ganmarteba da <strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong> 49<br />

8. habermasi: sajaro sivrcis struqturuli trans<strong>for</strong>macia 57<br />

9-10. <strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong> saqarTveloSi 66<br />

11. masmediis sistemebi: mediis sami sistema da<br />

diskursuli eTikis sami tipi 84<br />

12. saqarTvelos masmedia 94<br />

13. globalizacia: globaluri <strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong> 101<br />

bibliografia 109<br />

CIVIL SOCIETY – COMPARATIVE PERSPECTIVE 112<br />

komentari: saleqcio kursi Sedgeba 32 saauditorio saaTisgan (16 mecadineoba).<br />

maT Soris 13 eTmoba warmodgenili sakiTxebis Seswavlas (1 saaTi - leqcia, 1 saaTi —<br />

garCeva da diskusia), xolo bolo 3 mecadineoba eTmoba studentebis mier warmodgenili<br />

naSromebis prezentacias da ganxilvas.<br />

studentebs moeTxovebaT daswreba da aqtiuri monawileoba (Sefasebis 40%), referatis<br />

momzadeba da prezentacia (30%) da damoukidebeli muSaoba literaturas-<br />

Tan, romlis codnisa da gagebis demonstrireba unda moaxdinon gamocdaze (30%).<br />

3


leqcia 1<br />

Sesavali, institucionaluri midgoma <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis<br />

cnebis ganmartebisadmi<br />

<strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis cneba didi Teoriuli debatebis sagans Seadgenda gasuli<br />

ori saukunis ganmavlobaSi (am debatebis gadevneba SeiZleba lokis, adam fergiusonis,<br />

adam smitis, hegelis, tokvilis, marqsis naSromebSi), magram meoce saukuneSi igi<br />

praqtikulad daiviwyes da am cnebisadmi xelaxali interesis gaRviveba mxolod 1980-<br />

iani wlebidan, postkomunistur tranzitebTan dakavSirebiT xdeba (magram amasTanave<br />

ganaxlebuli mniSvnelobiT). swored postkomunisturi qveynebis socialurma<br />

moZraobebma, garkveulwilad postmarqsistuli ideebiT STagonebulebma (gramSi,<br />

rogorc yvelaze cnobili magaliTi) aiRes lozungad es cneba politikur reJimebTan<br />

sabrZolvelad.<br />

komunisturi sistemis kraxis Semdeg <strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong>, damoukidebeli,<br />

arasamTavrobo nebayoflobiTi gaerTianebebis sferos mniSvnelobiT, dawyebuli<br />

samezoblo kavSirebiT da damTavrebuli yvela saxis interesTa jgufebiTa da<br />

saqvelmoqmedo fondebiT, xdeba farTo msjelobis sagani da ganixileba fuZemdeblur<br />

komponentad, romlis <strong>for</strong>mireba aucilebelia rogorc demokratizaciisTvis, aseve<br />

damkvidrebuli demokratiis sijansaRisTvis. am fonze miT ufro saocaria Seusabamoba<br />

<strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis cnebis farTo aRiarebasa da mis Sinaarsobriv bundovnebas<br />

Soris. SesaZloa, Tumca, unda aRiniSnos, rom ara marto <strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong>,<br />

aramed gacilebiT ufro damkvidrebuli terminebi, iseTebi, rogoricaa, magaliTad,<br />

demokratia, bolo aTwleulebis gardaqmnebis Suqze mkvlevrebs sul ufro sakamaTod<br />

da arasakmarisad gaazrebulad eCvenebaT. <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis cnebas Cven aq da<br />

qvemoT sxva, masTan dakavSirebuli cnebebis ganxilvis Suqze SeviswavliT.<br />

Tu <strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong>Si vigulisxmebT ubralod `<strong>samoqalaqo</strong> gaerTianebebis<br />

xSir qsels~, masTan dakavSirebuli bevri kiTxva upasuxod dagvrCeba. zogierTi es<br />

kiTxva ubralod ganmartebiTi xasiaTisaa da ukavSirdeba imas, Tu rogor<br />

gamoiyeneboda da gamoiyeneba <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis cneba ama Tu im viTarebaSi da<br />

ama Tu im dros. Sedis Tu ara `bazari~, biznesi, <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis sferoSi, Tu<br />

igi Seadgens saqmianobis sxva, `kerZo~ sferos? Tu es asea, xom ar unda gamovricxoT<br />

<strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis sferodan biznesis asociaciebi, profesiuli gaerTianebebi<br />

da sxva? ra mimarTebaa <strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong>sa da politikas Soris? sad Tavdeba<br />

<strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong> da iwyeba politikuri <strong>sazogadoeba</strong>? miekuTvneba Tu ara<br />

politikuri gaerTianebebi <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis sferos, da Tu ara, sad gadis<br />

zRvari interesTa jgufsa da politikur partias Soris? aris Tu ara nebayoflobiTi<br />

gaerTianebebis arseboba TavisTavad mniSvnelovani, Tu igi aris raRac ufro Rrma,<br />

arsobrivi sazogadoebrivi mowyobis arsebobis garegani gamomxatveli niSani?<br />

sxva kiTxvebi ukavSirdeba ara <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis ganmartebas, aramed mis<br />

arss da mniSvnelobas. ra funqcionaluri, normatiuli da struqturuli wanamZRvrebi<br />

ganapirobebs <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis, rogorc cnebisa da rogorc fenomenis,<br />

arsebobas? da ras ganapirobebs, Tavis mxriv is, rasac SeiZleba <strong>samoqalaqo</strong><br />

<strong>sazogadoeba</strong> vuwodoT? da saerTod, ras SeiZleba vuwodoT <strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong> —<br />

arsebobs Tu ara mis ukan raime garkveuli normatiuli ideali, rogorc es demokratiis<br />

cnebasTan mimarTebaSi xdeba, Tu es mxolod empiriuli, normatiuli datvirTvisgan da<br />

Sinagani logikisgan gamoclili movlenaa? <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis arseboba Tuki<br />

marTlac warmoadgens demokratiuli sistemis funqcionirebis aucilebel komponents<br />

4


- ratom xdeba es, romel meqanizmebs eniWeba am SemTxvevaSi gadamwyveti mniSvneloba?<br />

asustebs Tu ara <strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong> saxelmwifos zegavlenas mosaxleobaze, Tu<br />

piriqiT - emsaxureba saxelmwifo xelisuflebis legitimizacias? ratom aris miCneuli,<br />

rom nebayoflobiTi gaerTianebebis arseboba demokratiis xelSemwyobi faqtoria?<br />

imisda mixedviT, Tu ras gulisxmoben <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis cnebaSi, sxvadasxva<br />

avtorebi <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis arsebobis areals gansxvavebuli geografiuli da<br />

droiTi sazRvrebiT Semofarglaven. erTi mxriv, SeiZleba Segvxvdes gamoTqma<br />

`<strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong> iranSi~, meore mxriv ki, gelneri amtkicebs, rom<br />

<strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong> arsebobs mxolod dasavlur individualistur<br />

sazogadoebebSi, Tanac savaraudod 1945 wlis Semdeg. erTi nawili mkvlevrebisa<br />

<strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis warmoqmnas ukavSirebs Tanamedroveobas, sxvebi miuTiTeben<br />

am terminis gamoyenebaze jer kidev Zvel saberZneTSi. erT naSromSi SeiZleba SexvdeT<br />

mtkicebas, rom <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebebma daamarcxes komunisturi reJimebi<br />

aRmosavleT evropasa da yofil sabWoTa kavSirSi, xolo meoreSi - rom <strong>samoqalaqo</strong><br />

sazogadoebebi am qveynebSi ar arsebobda da mxolod amJamad yalibdeba TandaTanobiT<br />

demokratiuli gardaqmnebis Sedegad.<br />

minimaluri da liberaluri demokratia,<br />

minimaluri da srulyofili <strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong><br />

rTuli sazogadoebrivi struqturebis gaigiveba am <strong>sazogadoeba</strong>Si moqmed<br />

institutebTan, anu struqturis yvelaze TvalsaCino da saanalizod martiv<br />

niSnebTan, normatiuli datvirTvis da socialuri konteqstis ganxilvis gareSe,<br />

arsobrivi maxasiaTeblebis dakargvis garkveul saSiSroebasTanaa dakavSirebuli. es<br />

problema gansakuTrebiT TvalsaCinoa cneba `demokratiis~ magaliTze.<br />

msoflioSi demokratiis mzardi aRiarebisa da swrafi gavrcelebis fonze<br />

aqtualuroba SeiZina Semdegma sakiTxma - riTi gansxvavdeba erTmaneTisgan<br />

demokratiuli da arademokratiuli reJimebi? rogor unda iyos mowyobili<br />

politikuri sistema, rom mas demokratiuli ewodos? am kiTxvaze pasuxis gasacemad<br />

Camoyalibda demokratiis e.w. institucionaluri (Sumpeteriseuli) gansazRvreba,<br />

romlis Tanaxmad (uxeSi miaxloebiT) demokratia aris konkurentul arCevnebze<br />

dafuZnebuli mmarTveloba; konkurentuli arCevnebi ki gulisxmobs iseTi<br />

Tavisuflebebis arsebobas, rogoricaa sityvis da azris Tavisufleba, politikuri<br />

gaerTianebis Tavisufleba da sxva (aq es ganmarteba srulad ar aris asaxuli, misi<br />

variaciebi sxvadasxva institutebis nakrebia sxvadasxva avtorebis naSromebSi, ix.<br />

bibliografia, romelic `demokratizaciis~ saxelmZRvaneloSia moyvanili).<br />

magram am gansazRvrebis misadagebiT politikuri sistemebis<br />

klasificirebisaTvis, male aRmoCnda, rom is politikuri reJimebi, romlebic<br />

<strong>for</strong>malurad jdebian am ganmartebis CarCoebSi, xSirad arsebiTad gansxvavdebian<br />

Zveli dasavluri demokratiebisgan. zogierTi maTgani ver uzrunvelyofs Tavisi<br />

moqalaqeebis uflebebis srulyofil dacvas, demokratiis sxva idealebis<br />

realizebas. sxva sityvebiT, zogi maTgani aris naklebad liberaluri, vidre<br />

dasavluri demokratiebi; pirovneba yovelTvis ar aris am sistemebis arsebobis<br />

amosavali wertili. Sedegad dResdReobiT asxvaveben e.w. minimalur da liberalur<br />

demokratiebs, Tumca ki erTic da meorec xelisuflebis arCevis weszea<br />

dafuZnebuli. am TvalsazrisiT, demokratiis niSnebi, mocemuli mis<br />

institucionalur gansazRvrebaSi, warmoadgenen liberaluri demokratiis<br />

arsebobis aucilebel, magram arasakmaris komponentebs.<br />

5


cxadia, rom metad sasurvelia rTuli da kompleqsuri movlenis arsebobaararsebobis<br />

kriteriumebi davafuZnoT xelSesaxeb, Semowmebad, TvalsaCino da<br />

`gazomvad~ parametrebze (maT magaliTs warmoadgenen konkurentuli arCevnebi),<br />

magram ama Tu im cnebis gansazRvris metismetma <strong>for</strong>malizebam, Tumc ki sasargeblom<br />

wminda pragamatuli TvalsazrisiT, ukritiko gamoyenebis SemTxvevaSi SeiZleba<br />

mcdar daskvnebamde migviyvanos, rogorc amas zemoT moyvanili magaliTi<br />

adasturebs. es saSiSroeba naTlad Cans <strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong>sTan mimarTebaSic,<br />

vinaidan Tu mas ubralod `damoukidebeli, arasamTavrobo nebayoflobiTi<br />

gaerTianebebis erTobliobad~ ganvixilavT (rac iolad Semowmebadi, TvalsaCino da<br />

`gazomvadi~ parametria) Sedegad SeiZleba miviRoT iseTive `arasrulyofili~<br />

<strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong>, rogori `arasrulyofilicaa~ minimaluri demokratia<br />

liberalur demokratiasTan SedarebiT.<br />

miuxedavad imisa, rom yvela Sexeduleba <strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong>ze SeiZleba<br />

kamaTis sagnad gavxadoT, albaT upriania dasawyisSive davafiqsiroT erTi<br />

gavrcelebuli midgoma, romelic garkveul gezs miscems momdevno msjelobas da<br />

<strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis funqcionaluri, institucionaluri da istoriuli<br />

sawyisebis ufro Rrma gaazrebas. es aris institucionaluri gageba, romelic<br />

farTodaa gavrcelebuli da romelic sakmaod detalurad aRwers <strong>samoqalaqo</strong><br />

sazogadoebis mTel rig institutebs.<br />

<strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong>: institucionaluri midgoma<br />

cnobili amerikeli mecnieris, lari daimondis statiaSi mocemulia erT-erTi<br />

yvelaze konkretuli da mravalmxrivi mimoxilva imisa, Tu ra institutebi miekuTvneba<br />

<strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong>s, da ra saqmianobas axorcieleben isini.<br />

<strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong>, daimondis mixedviT, aris organizebuli sazogadoebrivi<br />

cxovrebis sfero, romelic nebayoflobiTia, TviTwarmoqmnadi, (farTod)<br />

TviTganviTarebadi, saxelmwifosgan avtonomiuria da Sekrulia sakanonmdeblo<br />

wesrigiT an gaziarebul wesTa erTobliobiT. zogadad, is gansxvavdeba<br />

`sazogadoebisgan~ im TvalsazrisiT, rom masSi individebi moqmedeben koleqtiurad<br />

sazogadoebriv sferoSi sakuTari interesebis, miswrafebebis da ideebis<br />

gamosaxatavad, in<strong>for</strong>maciis gasacvlelad, saerTo miznebis misaRwevad, saxelmwifos<br />

winaSe moTxovnebis wamosayeneblad da saxelmwifo moxeleTa angariSvaldebulebis<br />

uzrunvelsayofad. <strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong> aris Sualeduri warmonaqmni, romelsac<br />

ukavia adgili kerZo cxovrebis sferosa da saxelmwifos Soris. amgvarad, is ar moicavs<br />

pirad da ojaxur cxovrebas, sargeblis miRebisken mimarTul jgufur aqtiobas (mag.,<br />

dasvenebaze, garTobaze, sulier dakmayofilebaze zrunvas), calkeuli firmebis<br />

komerciul wamowyebebs da saxelmwifoze kontrolis misaRwevad warmoebul<br />

politikur qmedebebs. <strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong>Si moqmed pirebs esaWiroebaT<br />

institucionalizebuli samarTlebrivi wesrigi maTi avtonomiurobisa da moqmedebis<br />

Tavisuflebis dasacavad. amgvarad, <strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong> ara marto zRudavs<br />

saxelmwifo xelisuflebas, aramed legitimur xasiaTsac aniWebs mas im SemTxvevaSi, Tu<br />

es xelisufleba dafuZnebulia kanonis uzenaesobaze. iq, sadac sakuTriv saxelmwifo<br />

arRvevs kanonierebis CarCoebs da ugulvebelyofs individualur da jgufur<br />

avtonomiurobas, <strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong> SeiZleba mainc arsebobdes, (Tumca ki<br />

`Canasaxovani~ an `damaxinjebuli~ <strong>for</strong>miT) Tu misi Semadgeneli elementebi moqmedeben<br />

6


garkveuli gaziarebuli wesebis Sesabamisad (romlebic, magaliTad, uaryofen<br />

Zaladobas da pativs scemen pluralizms). gaziarebuli wesebis arseboba aris<br />

aucilebeli piroba imisaTvis, rom es urTierTobebi `<strong>samoqalaqo</strong>d~ CaiTvalos.<br />

<strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong> SeiZleba moicavdes organizaciaTa mraval <strong>for</strong>mas, maT<br />

Soris <strong>for</strong>malurebs da ara<strong>for</strong>malurebs. es jgufebi SeiZleba iyos: 1. ekonomikuri<br />

(samewarmeo da komerciuli asociaciebi da qselebi); 2. kulturuli (religiuri,<br />

eTnikuri, komunaluri da sxva asociaciebi da institutebi, romlebic icaven<br />

koleqtiur uflebebs, Rirebulebebs, Sexedulebebs, rwmenasa da simboloebs); 3.<br />

in<strong>for</strong>maciuli da saganmanaTleblo (romlebic awarmoeben sazogadoebrivi codnis,<br />

ideebis, axali ambebisa da in<strong>for</strong>maciis warmoebas da gavrcelebas); 4. interesebze<br />

dafuZnebuli - (Seqmnili Tavisi wevrebis saerTo materialuri an funqcionaluri<br />

interesebis dasacavad; es wevrebi SeiZleba iyon muSebi, veteranebi, pensionerebi,<br />

profesionalebi da a.S.); 5. orientirebuli ganviTarebaze (organizaciebi, romlebic<br />

Tavs uyrian individualur resursebs adgilobriv doneze infrastruqturis,<br />

institutebis da cxovrebis donis gasaumjobeseblad) 6. garkveul problematikaze<br />

orientirebuli (garemos dacvis moZraoba, qalTa uflebebis dacva, miwis re<strong>for</strong>ma,<br />

momxmarebelTa uflebebis dacva) 7. moqalaqeobrivi (romlebic cdiloben<br />

arapolitikuri gziT gaaumjobeson politikuri sistema da gaxadon is ufro<br />

demokratiuli adamianTa uflebebze monitoringiT, amomrCevelTa mobilizebiTa da<br />

ganaTlebiT, arCevnebis procesebze Tvalyuris devnebiT, antikorufciuli<br />

saqmianobiT da a.S.).<br />

am organizaciebTan erTad <strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong>Si is institutebic Sedis,<br />

romlebic uzrunvelyofen <strong>sazogadoeba</strong>Si `ideologiuri bazris~ arsebobas da<br />

in<strong>for</strong>maciisa da ideebis daubrkolebel gacvlas. am institutebis ricxvSi Sedis ara<br />

mxolod damoukidebeli masmedia, aramed, agreTve, is institutebic, romlebic<br />

ganekuTvneba avtonomiuri kulturuli da inteleqtualuri saqmianobis ufro farTo<br />

sferos - universitetebi, samecniero institutebi, gamomcemlobebi, Teatrebi,<br />

kinofirmebi, da a.S.<br />

yovelive zemoTqmulidan Cans, rom <strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong> ar aris ubralod<br />

raRac naSTi, romelic miiReba `sazogadoebisgan~ im yvelafris gamoklebiT, rac<br />

miekuTvneba saxelmwifos an <strong>for</strong>malur politikur sistemas. <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis<br />

organizaciebi gansxvavdeba sxva sazogadoebrivi jgufebisgan ramdenime aspeqtiT<br />

(garda imisa, rom unda iyvnen nebayoflobiTi, TviTwarmoqmnadi, avtonomiuri da<br />

garkveuli wesebis farglebSi moqmedi): 1. <strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong> isaxavs miznebs,<br />

romlebic sazogadoebrivia, da ara piradi. produqti, romelic iqmneba <strong>samoqalaqo</strong><br />

sazogadoebis institutebis mier warmoadgens sazogadoebriv sikeTes (public good);<br />

2. <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis institutebi saqmianobis procesSi ama Tu im gziT<br />

amyareben kavSirebs saxelmwifosTan, magram ar cdiloben mis CarCoebSi <strong>for</strong>maluri<br />

postis an Zalauflebis mopovebas. amis sanacvlod <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis<br />

organizaciebi cdiloben saxelmwifosagan miiRon materialuri sargebeli,<br />

politikuri kursis cvlileba, Tanadgoma, kompensacia an angariSgeba. moqalaqeobrivi<br />

organizaciebi da sazogadoebrivi moZraobebi, romlebic cdiloben saxelmwifos<br />

bunebis Secvlas SeiZleba mainc mivakuTvnoT <strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong>s, im SemTxvevaSi,<br />

Tu maT Zalisxmevas warmarTavs sazogadoebrivi sargeblis motanis survili da ara<br />

TviT jgufisTvis saxelmwifo Zalauflebis mopoveba. magaliTad, demokratiuli<br />

gardaqmnebis mxardamWeri mSvidobiani moZraobebi, rogorc wesi, <strong>samoqalaqo</strong><br />

sazogadoebidan warmoiqmneba.<br />

7


Semdegi ganmasxvavebeli niSani aris is, rom <strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong> xasiaTdeba<br />

pluralizmiTa da mravalferovnebiT. Tuki romelime organizacia - iqneba es<br />

religiuri fundamentalistebi, revolucionerebi an sxva - cdilobs moaqcios<br />

politikuri an funqcionaluri sfero Tavisi monopoliis CarCoebSi - dauqvemdebaros<br />

<strong>sazogadoeba</strong> erTaderT aRmsareblobas, an politika - erTaderT ideologias - imis<br />

mtkicebiT, rom erTaderTi legitimuri gza swored mis mieraa dasaxuli, is<br />

upirispirdeba <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis pluralistur da bazarze orientirebul<br />

xasiaTs. amas ukavSirdeba <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis meoTxe ganzomileba,<br />

danawevrebuloba, romelic migvaniSnebs, rom masSi arc erTi jgufi ar cdilobs<br />

individis an Temis interesTa mTeli speqtris asaxvas. sanacvlod, sxvadasxva jgufebi<br />

gamoxataven sxvadasxva interesebs, xolo individs SeuZlia gawevrianeba erTdroulad<br />

mraval sxvadasxva jgufSi, romelic gansxvavebul miznebs isaxavs.<br />

<strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong> gansxvavebulia da avtonomiuria ara mxolod<br />

saxelmwifosgan da mTeli sazogadoebisgan, aramed, agreTve, sazogadoebrivi<br />

qmedebebis meoTxe arenisgan - politikuri sazogadoebisgan (romelic upirvelesad<br />

partiebis sistemas niSnavs). <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis organizaciebma da kavSirebma<br />

SeiZleba Seqmnan aliansebi partiebTan, magram Tu partiebi moaqceven maT Tavisi<br />

gavlenis qveS, an sulac warmarTaven maT saqmianobas, am SemTxvevaSi kavSirebis<br />

moRvaweobas ukve politikuri xasiaTi eZleva, isini gadadian politikur sferoSi da<br />

ZiriTadad kargaven unars ganaxorcielon garkveuli, mxolod maTTvis<br />

damaxasiaTebeli funqciebi adamiansa da saxelmwifos Soris Suamavlobisa da<br />

demokratiuli aRmSeneblobis sferoSi.<br />

lari daimondi gamoyofs <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis aT demokratiul funqcias.<br />

pirveli da yvelaze mniSvnelovani aris `saxelmwifo Zalauflebis SezRudvis<br />

bazisis uzrunvelyofa~. am funqcias aqvs ori ganzomileba: demokratiul<br />

saxelmwifoSi - saxelmwifos mier Zalauflebis ganxorcielebis monitoringi da<br />

SezRudva, xolo avtoritarul saxelmwifoebSi - maTi demokratizeba.<br />

meore - sazogadoebrivi asociaciebis maRali aqtivoba avsebs politikuri<br />

partiebis saqmianobas iseT sakiTxebSi, rogorebicaa politikuri monawileobis<br />

stimulireba, moqalaqeTa politikuri efeqturobis da kvalifikaciis amaRleba, da<br />

demokratiuli moqalaqeobriobis movaleobaTa da uflebaTa aRiareba. rogorc<br />

tokvili aRniSnavda, nebayoflobiTi `asociaciebi SeiZleba ganvixiloT did<br />

sayovelTao skolad, romelsac eswreba yvela mcxovrebi gaerTianebis zogadi Teoriis<br />

Sesaswavlad.`<br />

mesame - <strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong> SeiZleba gaxdes iseTi demokratiuli<br />

Rirebulebebis da praqtikis damkvidrebis adgili, rogorebicaa tolerantoba,<br />

Tanxmoba, kompromisis monaxvis survili, sawinaaRmdego azris pativiscema. es<br />

Rirebulebebi da normebi yvelaze stabiluri xdeba maSin, rodesac isini warmoiqmneba<br />

gamocdilebidan, da <strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong>Si organizaciuli monawileoba am mxriv<br />

did gamocdilebas iZleva.<br />

meoTxe - <strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong> emsaxureba demokratias imiT, rom qmnis<br />

politikuri partiebisgan gansxvavebul arxebs interesebis gamosaTqmelad,<br />

dasabalanseblad da warmosaCenad. es funqcia gansakuTrebul mniSvnelobas iZens<br />

maSin, rodesac exeba politikisgan tradiciulad gaTiSul jgufebs - rogorebicaa<br />

qalebi an rasobrivi da eTnikuri umciresobebi. <strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong><br />

8


gansakuTrebiT maSin uwyobs xels demokratias, rodesac igi qmnis mmarTvelobaSi<br />

monawilebis SesaZleblobebs adgilobrivi TviTmmarTvelobis doneze. adgilobrivi<br />

mmarTvelobis demokratizacia mWidrod ukavSirdeba <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis<br />

ganviTarebas.<br />

mexuTe - pluralisturi <strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong>, gansakuTrebiT ganviTarebul<br />

qveynebSi, amcirebs klasobrivi konfliqtisa da politikuri dapirispirebis safrTxes,<br />

vinaidan igi mowodebulia xeli Seuwyos mravalferovani interesebis warmoqmnas.<br />

ramdenadac individebi erTiandebian sxvadasxva organizaciebiSi sakuTari<br />

mravalferovani interesebis dasacavad da dasakmayofileblad, ufro savaraudo xdeba<br />

maTi urTierToba sxvadasxva politikuri Sexedulebebisa da interesebis mqone<br />

adamianebTan. am urTierTgadamkveTma zemoqmedebam unda Seamciros maTi sakuTari<br />

politikuri Sexedulebebis kategoriuloba da xeli Seuwyos ufro vrceli da<br />

mravalmxrivi msoflmxedvelobis Camoyalibebas, rac uzrunvelyofs tolerantobasa<br />

da met mzadyofnas kompromisebisaTvis.<br />

<strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis meeqvse funqcia aris axali politikuri liderebis<br />

rekrutireba da swavleba. arasamTavrobo organizaciebis warmatebuli<br />

funqcionirebis SemTxvevaSi maTi liderebi da aqtivistebi iZenen unar-Cvevebsa da<br />

praqtikas, romelic saWiroa mTavrobaSi da partiul politikaSi moRvaweobisaTvis.<br />

isini swavloben, Tu rogor moaxdinon adamianebis mobilizeba da motivireba,<br />

sakiTxebis ganxilva, fondebis mopoveba da marTva, biujetebis Sedgena, programebis<br />

gamoqveyneba, personalis marTva, SeTanxmebebis miRweva da koaliciebis Seqmna.<br />

meSvide - arasamTavrobo organizaciebma SeiZleba pirdapiri roli iTamaSon<br />

demokratiis gamtkicebais saqmeSi. gardamaval periodSi maT SeiZleba Tvalyuri<br />

adevnon arCevnebs, imuSaon saarCevno sistemis re<strong>for</strong>mis mizniT, SeimuSaon<br />

xelisuflebis decentralizebis da politikuri partiebis demokratizebis gegmebi da<br />

a.S. demokratiuli gardaqmnebis warmatebis Semdeg adamianTa uflebebis damcavi<br />

organizaciebi agrZeleben mniSvnelovani rolis Sesrulebas samarTlebrivi<br />

re<strong>for</strong>mebis CatarebaSi, cixeebSi adamianTa uflebebis dacvaSi, da umciresobebis<br />

interesebis warmoCenaSi.<br />

merve - <strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong> avrcelebs in<strong>for</strong>macias da amiT emsaxureba<br />

moqalaqeebs maTi interesebis koleqtiur dacvasa da miRwevaSi. Tavisufali presa aris<br />

infromaciiTa da alternatiuli SexedulebebiT sazogadoebis uzrunvelyofis erTerTi<br />

instrumenti. damoukidebel organizaciebs aseve SeuZliaT miawodon<br />

<strong>sazogadoeba</strong>s Znelad mosapovebeli in<strong>for</strong>macia mTavrobis saqmianobis Sesaxeb,<br />

romelic ar iqneba damokidebuli imaze, Tu ras acxadebs mTavroba sakuTari<br />

saqmianobis Taobaze.<br />

mecxre - axali in<strong>for</strong>maciisa da ideebis gavrceleba arsebiTia demokratiis<br />

pirobebSi ekonomikuri re<strong>for</strong>mebis Casatareblad. rogorc wesi, ekonomikis<br />

stabilizebis programebi unda ganxorcieldes swrafad, Zalismierad da erTbaSad<br />

arCeuli xelisuflebis mier krizisul situaciaSi. maTgan gansxvavebiT, ufro<br />

struqturuli ekonomikuri re<strong>for</strong>mebi - privatizeba, ekonomikuri da savaWro<br />

liberalizeba - im SemTxvevaSi iReben ufro mdgrad da srulyofil <strong>for</strong>mas, Tu isini<br />

miiRweva demokratiuli procesis CarCoebSi. ekonomikuri re<strong>for</strong>mebis warmatebisaTvis<br />

aucilebelia farTo mxardaWera, rac saWiroebs specialuri muSaobis Catarebas.<br />

marTlac, im interesebs, romlebisTvisac re<strong>for</strong>mebma SesaZloa arasasurveli Sedegi<br />

moitanon rogorc wesi bevrad ufro organizebuli saxe aqvT, vidre im adamianTa<br />

interesebs, romelTaTvisac re<strong>for</strong>mebi potenciurad mogebis momtania. am jgufSi<br />

Sesuli adamianebi - fermerebi, wvrili mewarmeebi, momxmareblebi - rogorc wesi,<br />

9


gaTiSulebi da cudad in<strong>for</strong>mirebuli arian.<br />

meaTe funqcia damokidebulia pirveli cxra funqciis warmatebul<br />

ganxorcielebaze. politikuri sistemis pasuxismgebluri xasiaTis, misi efeqturobis,<br />

masSi adamianebis CarTulobis gazrdiT da amdenad sistemis legitimurobis<br />

xelSewyobiT <strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong> amkvidrebs moqalaqeebSi saxelmwifos<br />

pativiscemas. is aumjobesebs saxelmwifos mmarTvelobiT potencials da zrdis mis<br />

SesaZleblobas daeyrdnos moqalaqeTa nebayoflobiT morCilebas.<br />

<strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis demokratiuli funqciis farglebi<br />

yvelaze TvalsaCino, rac SeiZleba aRiniSnos demokratiisa da <strong>samoqalaqo</strong><br />

sazogadoebis urTierTmimarTebis analizisas aris is, rom liberalur demokratiebs,<br />

rogorc wesi, axasiaTebT sicocxliT savse <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis arseboba. Tumca<br />

es, pirvel rigSi, exeba dasavlur demokratiebs; maTgan gansxvavebiT, magaliTad,<br />

iaponiaSi, miuxedavad am qveyanaSi ndobis maRali donisa, arasaxelmwifo asociaciebi<br />

wevrebis mcire raodenobas iTvlian.<br />

magram, cxadia, swori ar iqneboda im metad Sorsmimavali daskvnis gakeTeba, romlis<br />

Tanaxmadac <strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong>, gagebuli rogorc `arasamTavrobo asociaciebis<br />

xSiri qseli~, warmoqmnis demokratias. SeiZleba vivaraudoT, rom garkveuli<br />

kulturuli da ekonomikuri konteqsti xelSemwyobia rogorc demokratiis, aseve<br />

<strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis arsebobisTvis. demokratiisa da <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis<br />

urTierTmimarTebis ufro siRrmiseuli analizi ubiZgebs bevr avtors, rom<br />

<strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong> ganxilul iqnes ara ubralod rogorc arasamTavrobo<br />

asociaciaTa erToblioba, romelic sxvadasxva qveynebSi SeiZleba arsebobdes, aramed<br />

rogorc sazogadoebis garkveuli tipi, rogorc socialuri kategoria, romelic<br />

gansazRvravs demokratiis sazogadoebriv safuZvlebs da aniWebs demokratias mis<br />

WeSmarit xasiaTs.<br />

~. . . sinamdvileSi yvelaze arsebiTia is institutebi da is konkretuli socialuri<br />

konteqsti, romelic mas (demokratias) warmoSobs. am institucionaluri pirobebis<br />

miRma `demokratiis~ arsi bundovani rCeba, xolo Tavad is - miuRweveli. . . `<strong>samoqalaqo</strong><br />

<strong>sazogadoeba</strong>~ ufro seriozul lozungad meCveneba, vidre `demokratia~, vinaidan igi<br />

miuTiTebs konkretul institucionalur pirobebze da aucilebel istoriul<br />

konteqstze~ (gelneri)<br />

cxadia, amgvari midgoma ufro zogad xasiaTs atarebs, vidre is, romelzedac zemoT<br />

iyo laparaki. igi swavlobs sazogadoebrivi institutebis garkveuli tipis<br />

(arasamTavrobo organizaciebis) Camoyalibebis perspeqtivebs yvela sxva faqtorTan<br />

mimarTebaSi -ekonomikasTan, kulturasTan, politikasTan da istoriul<br />

gamocdilebasTan, da sulac ar gamoyofs am erTobliobidan mxolod erTs -<br />

asociaciur cxovrebas.<br />

amdenad, lari daimondi da gelneri miuxedavad imisa, rom erTsa da imave termins<br />

iyeneben, sxvadasxva Sinaarss deben masSi. erTi laparakobs arasamTavrobo<br />

organizaciebze, romlebic ama Tu im doziT SeiZleba arademokratiul qveynebSic<br />

arsebobdes (da demokratizaciasac uwyobdes xels), xolo meore - garkveul socialur<br />

wesrigze, romelic warmoSobs rogorc arasamTavrobo organizaciebs, aseve TviT<br />

demokratiasac.<br />

am konteqstidan gamocalkevebiT <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis ganxilva asociaciebis<br />

erTobilobis saxiT qmnis imis STabeWdilebas, rom sakuTriv arasamTavrobo<br />

10


organizaciebis Seqmna aris demokratiis ganmsazRvreli elementi. es, Tavis mxriv,<br />

xSirad xels uwyobs imgvari arajansaRi praqtikis damkvidrebas, rodesac<br />

arasamTavrobo organizaciebis funqcionirebas damaxinjebuli, ideologizirebuli<br />

mniSvneloba eniWeba.<br />

erT ukiduresobaze Cven ukve gvqonda saubari, rodesac vixilavdiT <strong>samoqalaqo</strong><br />

sazogadoebisa da saxelmwifos urTierTobebs. <strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong> ar aZlevs<br />

Zlier saxelmwifos SesaZleblobas daamyaros diqtati <strong>sazogadoeba</strong>ze. magram Tu<br />

saxelmwifo sustia, misi gaZliereba gacilebiT ufro mniSvnelovani amocanaa, vidre<br />

laparaki misi SezRudvis Taobaze. Zlieri saxelmwifos gareSe SeuZlebelia im ZiriTad<br />

uflebaTa da TavisuflebaTa uzrunvelyofa, romelTa damcvelad <strong>samoqalaqo</strong><br />

<strong>sazogadoeba</strong> gvevlineba. <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis gaZliereba ukavSirdeba<br />

saxelmwifos gaZlierebas, da ara piriqiT , mis dasustebas.<br />

Tu <strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong>s ganvsazRvravT tradiciuli gagebiT, rogorc<br />

`istoriul warmonaqmns, romelSiac erTobebi, individTa Soris kavSirebi,<br />

sazogadoebrivi institutebi da erovnuli kultura iqmneba drois xangrZlivi<br />

periodis ganmavlobaSi da mdgradi xdeba politikuri Zalauflebis yvelaze mZlavri<br />

zewolis mimarT~ (ix. zemoT), SeiZleba aRmoCndes, rom amgvari <strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong><br />

xelis Sewyobis magier dabrkolebebs uqmnis demokratizebis procesebs, vinaidan es<br />

procesebi SeiZleba swored istoriulad damkvidrebuli kavSirebis da institutebis<br />

gardaqmnas moiTxovdnen.<br />

gadaWarbebuli yuradReba <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis mimarT aseve SeiZleba<br />

gadaizardos saxelmwifos da politikis ignorirebaSi, rac gamoixateba demokratiul<br />

procesSi politikuri partiebis rolis dakninebaSi. magaliTisaTvis, patnemis Teoriis<br />

(ix. leqcia 4) kritikisas aRiniSna, rom CrdiloeT italiaSi mravali sazogadoebrivi<br />

asociacia Seiqmna swored politikuri partiebis iniciativiTa da mfarvelobiT.<br />

amasTan, xSirad zRvari politikur partiasa da interesTa jgufs Soris aris sakmaod<br />

bundovani da araerTmniSvnelovani. interesTa jgufebi SeiZleba iRebdnen mcire<br />

partiebis <strong>for</strong>mas, romelTa programebi erT prioritetul sakiTxzea orientirebuli<br />

(magaliTad, ekologiuri moZraoba) da iRebdes monawileobas arCevnebSi taqtikuri<br />

mizniT - sakuTari ideebis popularizebisTvis.<br />

amave dros politikis da saxelmwifos ignorireba <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis<br />

sasargeblod xSirad gamoixateba TvalsazrisiT, romlis mixedviTac politikuri<br />

sakiTxebis ganxilva da maTze msjeloba araa <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis saqme, igi unda<br />

iyos depolitizirebuli da ar ereodes politikur brZolebSi, rac mxolod<br />

politikosebis da saxelmwifo moxeleebis samoqmedo asparezia. aseTi<br />

depolitizebuli sazogadoebrivi cxovrebis fonze masobrivi in<strong>for</strong>maciis<br />

saSualebebi politikuri sakiTxebis gaSuqebisas xdebian metismetad damokidebulni<br />

politikosebis Sexedulebebze, rac gansakuTrebiT damaxasiaTebelia postsabWouri<br />

sivrcisTvis - gansxvavebiT demokratiuli qveynebisgan, sadac masobrivi infromaciis<br />

saSualebebi bevrad ufro kargad axerxeben swored politikaze da saxelmwifo<br />

sakiTxebze damoukidebeli, sazogadoebrivi azris gamoTqmas. im SemTxvevaSi, Tu maT<br />

zurgs ar umagrebs <strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong>, masobrivi in<strong>for</strong>maciis saSualebebi<br />

ukeTes SemTxvevaSi asrulebs komunikaciur funqcias xelisufleba - xalxi, magram ver<br />

asruleben sxva funqciebs xalxi - xelisufleba da xalxi - xalxi. politikuri dRis<br />

wesrigi demokratiul qveynebSi nawilobriv mainc masmediis gavleniT yalibdeba, rac<br />

demokratiis mniSvnelovani elementia. politikuri ideebi da Rirebulebebi swored<br />

<strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong>Si unda iRebdnen saTaves, Tuki laparakia demokratiis<br />

xelSewyobaze <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis mier. depolitizirebuli <strong>samoqalaqo</strong><br />

11


sazogadoebis fonze masmedia ver itvirTavs meoTxe xelisuflebis funqcias.<br />

<strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis depolitizebis survili xSirad ganpirobebulia imiT,<br />

rom postsabWour sivrceSi sazogadoebrivi konfliqti politikuri sferos<br />

maxasiaTebladaa warmodgenili, rac Sors dgas <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebisagan, romelic<br />

xSirad undaT warmoidginon Tbili, ukonfliqto urTierTobebis sferod.<br />

sinamdvileSi, <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis warmoqmnis TavidaTavi swored konfliqtis<br />

arsebobaa (pirvel rigSi ekonomikuris). Tu <strong>sazogadoeba</strong>Si ar Camoyalibda<br />

konfliqtebis (konkurenciis) pirobebSi erToblivi moqmedebis kultura, nebismieri<br />

konfliqtis gadaWra avtomaturad gadainacvlebs saxelmwifos kompetenciis sferoSi,<br />

rac asustebs, da ar aZlierebs demokratias, zrdis saxelmwifos mier Zalismieri<br />

meTodebis gamoyenebis saSiSroebas.<br />

literatura:<br />

Diamond L. Towards Democratic Consolidation. Journal of Democracy, v.5, N.3, 1996, pp. 4-18<br />

Michael W.Foley, Bob Edwards, The Paradox of Civil Society, Journal of Democracy, V.7, N.3, 1996, 38-52<br />

Волков В. 1998. Общественность: забытая практика гражданского общества. - Pro et Contra:<br />

www.carnegie.ru. 21pp.<br />

Стивен Холмс, Чему Россия учит нас теперь? Как слабость государства угрожает свободе,<br />

www.carnegie.ru<br />

12


leqcia 2<br />

<strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong> saxelmwifosTan mimarTebaSi: cnebis<br />

evolucia istoriaSi<br />

<strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis cneba axali ar aris, magram man droTa ganmavlobaSi<br />

ramdenjerme Seicvala mniSvneloba. cnebis evoluciis istoriis gacnoba sasargeblo<br />

iqneba mis dRevandel SinaarsSi ukeT garkvevisTvis.<br />

<strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis cnebas anda ideas, Zvel berZnul civilizaciaSi, an<br />

Tundac ganmanaTleblobis epoqaSi, dRevandelTan SedarebiT bevrad ufro farTo<br />

Sinaarsobrivi datvirTva hqonda. am ganxilvisas Cven mivyvebiT dominok kolas<br />

`politikuri sociologiis~ saxelmZRvanelos.<br />

aristotelesTvis <strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong> igive iyo, rac `politikuri erToba~.<br />

is, rasac aristotele uwodebs Polis (qalaqi-saxelmwifo) da rasac warmoadgenda aTeni<br />

Zv. w. V saukuneSi, berZeni filosofosisaTvis iyo imavdroulad `politikuri erToba",<br />

an `politikuri <strong>sazogadoeba</strong>~, anda `<strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong>". aristoteles mixedviT,<br />

adamiani aris politikuri cxoveli ("zoon politikon"), vinaidan mas SeuZlia icxovros<br />

<strong>samoqalaqo</strong>, anu politikur <strong>sazogadoeba</strong>Si; is aris moqalaqe, an, ufro sworad,<br />

misTvis damaxasiaTebelia organizebuli politikuri erTobliobis wevroba,<br />

saxelmwifos (anu qalaqi-saxelmwifos) wevroba, romelic Sedgenilia moqalaqeebisagan.<br />

rasakvirvelia, aristoteles drois yvela adamiani ar cxovrobda politikur<br />

erTobaSi, <strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong>Si, qalaqSi anu saxelmwifoSi; arsebobdnen<br />

barbarosebi, romlebic erTiandebodnen eTnosebis (xalxebis) saxiT. magram maTi<br />

TviTorganizebis es <strong>for</strong>ma polisTan SedarebiT ufro dabal doneze iyo da ar<br />

atarebda `politikuri erTobis~ niSnebs. magram adamiani sxva cocxali arsebebisgan<br />

gansxvavdeba Tavisi bunebiT, im TaviseburebiT, rom adamiani aris politikuri cxoveli<br />

anu aqvs unari icxovros politikuri sazogadoebis saxiT.<br />

aristotelesTvis <strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong>, qalaqi, nebismieri sxva saxis<br />

asociaciaze maRla dgas, vinaidan moicavs yvela sxva asociacias (ojaxi, saZmo, samuSao<br />

jgufi) da isaxavs ara gansakuTrebul, kerZo, aramed yvelasaTvis saerTo mizans.<br />

<strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis mizani aris yvelas interesi da es mizani maRla dgas yvela<br />

danarCen mizanTan SedarebiT. amasTan qalaqi, <strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong> aris is adgili,<br />

sadac xdeba samarTlianobis gamijvna usamarTlobisgan. amgvarad, swored aq<br />

warmoCindeba adamiani yvelaze didi simaRliT.<br />

dawyebuli aristoteledan da damTavrebuli rusoTi, es ori termini, romelic dRes<br />

esoden xSiradaa dapirispirebuli - `saxelmwifo~ da `<strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong>~ -<br />

didxans sinonimebs warmoadgendnen, sanam ar moxdeboda am cnebebis daSoriSoreba.<br />

Tumca, Tanamedrove epoqamde `saxelmwifosac~ dRevandelisgan sakmaod<br />

daSorebuli mniSvneloba gaaCnda. saxelmwifo, misi Tanamedrove, universalisturi<br />

gagebiT, anu eri-saxelmwifo, samarTlebrivi saxelmwifo, ekonomikisgan da<br />

religiisgan calke mdgomi instituti, kacobriobis istoriis SedarebiT gviandeli<br />

epoqis produqtia. mxolod re<strong>for</strong>maciis periodSi xdeba legitimuri saxelmwifo,<br />

romelic gamoyofilia eklesiisgan, rac SemdgomSi <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis<br />

ideologiuri pluralizmis damkvidrebis sawindari gaxda. netari avgustinesTvis<br />

amqveyniuri <strong>sazogadoeba</strong> upirispirdeba RvTis qalaqs. gamomdinare iqidan, rom<br />

13


adamianebi arian codvilebi da borotebisken midrekilni, maT sWirdebaT saxelmwifo,<br />

anu <strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong> (RvTis samflobelosa da eklesiis sapirispirod),<br />

romelic daamyarebs wesrigs da daicavs mSvidobas. da Tumca RvTis qalaqs upirobo<br />

prioriteti eniWeba, dedamiwaze RvTis qalaqis dafuZnebis SeuZlebloba legitimurs<br />

xdis amqveyniuri politikisa da saxelmwifos arsebobas.<br />

SemdgomSi, rodesac Cndeba saxelmwifosa da <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis sakontraqto<br />

Teoria (politikuri erToba iqmneba adamianTa SeTanxmebis, kontraqtis safuZvelze),<br />

hobsi asabuTebs <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis anu politikuri wesrigis saWiroebas im<br />

varaudidan gamomdinare, rom adamianebi `bunebriv mdgomareobaSi~ midrekilebi arian<br />

destruqciuli konfliqtebisken. Tu adamianebma ar Seqmnes <strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong>, maT<br />

moeliT `yvelas omi yvelas winaaRmdeg~. <strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong> iZleva saSualebas<br />

damyardes yovlisSemZle politikuri Zalaufleba, romelic amave dros ver waarTmevs<br />

adamianebs maT uflebebs. amgvarad, aq ukve laparakia adamianTa bunebriv uflebebze,<br />

romelTa dacvasac emsaxureba saxelmwifo. qvemoT, rodesac Cven ganvixilavT <strong>samoqalaqo</strong><br />

sazogadoebis gavrcelebul Tanamedrove xedvas - rogorc saxelmwifosgan gansxvavebuli<br />

Sualeduri warmonaqmnisa, romelic icavs adamianis Tavisuflebas saxelmwifos<br />

Zalauflebis gadametebuli zrdisgan, ar unda daviviwyoT, rom swored saxelmwifo aris<br />

am uflebebis realizebis mTavari garanti, da rom saxelmwifosgan avtonomiuri<br />

<strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis arseboba, mravali avtoris azriT, SesaZlebeli xdeba mxolod<br />

Zlieri saxelmwifos arsebobis SemTxvevaSi.<br />

rusoc, hobsis msgavsad xazs usvamda sakontraqto urTierTobebis mniSvnelobas<br />

politikuri erTobis <strong>for</strong>mirebaSi da <strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong>s bunebriv<br />

mdgomareobas upirispirebda. magram misTvis bunebrivi mdgomareoba ar aris<br />

konfliqturi arseboba. piriqiT, bunebriv mdgomareobaSi ganmartoebuli adamiani<br />

bednieri iyo. adamiani iZulebulia mimarTos sxva adamianebs TanamSromlobisaTvis,<br />

dados maTTan kontraqti da Seqmnas <strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong>, vinaidan es mas<br />

gadasarCenad sWirdeba, magram swored <strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong>Si swavlobs igi<br />

agresiasa da konfliqts. rusos mixedviT, <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis Seqmnaze<br />

SeTanxmebis miRweviT adamianebi Tmoben Tavisi individualizmis da Tavisuflebis<br />

nawils koleqtivis sasargeblod, emorCilebian mas. rusos `kargi moqalaqe~ `Tavis<br />

kerZo survilebs uqvemdebarebs saerTo moswrafebebs~, warmoadgens mTlianobis<br />

ganuyofel nawils. `kargi moqalaqis~ amgvari, erTgvarad koleqtivisturi Teoria<br />

meTvramete saukunis meore naxevarSi Sotlandieli moralistebis adam smitis, adam<br />

fergiusonis da sxvebis naSromebSi TandaTan icvleba Tanamedrove <strong>samoqalaqo</strong><br />

sazogadoebis liberalur-individualisturi koncefciiT.<br />

adam fergiusonis naSromi aris erT-erTi pirveli, romelSiac <strong>samoqalaqo</strong><br />

<strong>sazogadoeba</strong> warmoCindeba saxelmwifosTan dapirispirebaSi. gelneris mixeviT,<br />

fergiusoni aRwerda imas, rac mis Tvalwin xdeboda - aristokratiuli sazogadoebis<br />

gardaqmnas komerciul <strong>sazogadoeba</strong>d, da adamianis da saxelmwifos urTierTobebis<br />

cvlas. fergiusons awuxebda kiTxva - rogor SeiZleba am axal wesrigSi, romelic<br />

dafuZnebulia Sromis ganawilebaze, moqalaqe ar aRmoCndes damonebuli saxelmwifos<br />

mier? rodesac adamianebis erTma nawilma - moqalaqeebma ician mxolod fexsacmlis<br />

kerva an sxva xeloba, xolo sxvebs - politikosebs da meomrebs evalebaT maTi dacva, xom<br />

ar daimorCileben es ukanasknelebi maT, visi dacvac Seadgens maT movaleobas?<br />

es axali ekonomikuri da socialuri konteqsti, romelic aqtualurs xdis <strong>samoqalaqo</strong><br />

sazogadoebis arsebobas, istoriulad da Teoriulad ukavSirdeba meTvramete saukuneSi<br />

(da Tanamedrove kapitalisturi kulturis warmoqmnaSi) kerZo da sazogadoebrivi<br />

sferoebis, ekonomikisa da saxelmwifos erTmaneTisgan gancalkevebas.<br />

14


Tanamedroveobis epoqaSi evropis Sesvlis procesi ukavSirdeba adgilobrivi,<br />

teritoriuli da ZirZveli kavSirebis rRvevas, tradiciuli ierarqiuli socialuri<br />

struqturis moSlas. naTesaur-megobruli, teritoriuli da adgilobrivi Cveulebebi,<br />

romlebic gansazRvravda da akavSirebda dasavlur evropul sazogadoebebs veRar<br />

axorcieleben adrindel SemakavSirebel rols axal sabazro urTierTobebSi,<br />

romlebic agebulia gaTvlaze, interesze, kontraqtze da axal idustriul warmoebaze,<br />

romelic Sromis danawilebas moiTxovs.<br />

kapitalisturi suliskveTeba da industriuli revolucia, Sromis ganawileba da<br />

sabazro ekonomikis ganviTareba, tradiciuli sazogadoebrivi kavSirebis rRveva da<br />

sazogadoebrivi urTierTobebis racionalizacia da <strong>for</strong>malizacia, saboloo jamSi<br />

ayalibebs erTi mxriv, erovnul saxelmwifoebs maTi dRevandeli <strong>for</strong>miT, xolo meore<br />

mxriv - saxelmwifosgan gamoyofil <strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong>s. ras warmoadgens es axali<br />

<strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong>, romelic, rogorc zemoT iTqva, Tanamedrove epoqam<br />

warmoqmna, da ra mimarTebaSia igi saxelmwifosTan?<br />

ganmanaTlebluri azrovnebis didi miRweva iyo imis gaazreba, rom <strong>samoqalaqo</strong><br />

<strong>sazogadoeba</strong> istoriulad Camoyalibda rogorc Sualeduri warmonaqmni pirad<br />

cxovrebasa da politikur saxelmwifos Soris. es xedva ar iyo wminda Teoretizebis<br />

Sedegi, aramed asaxavda sazogadoebrivi cxovrebis im sferos zrdas, romelic<br />

faqtobrivad damoukidebeli iyo politikuri sazogadoebisgan da efuZneboda<br />

Camoyalibebis procesSi myofi komerciis, gacvlisa da Sromis danawilebaze dafuZnebuli<br />

warmoebis burJuaziul samyaros. <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis sferoSi individi moRvaweobs,<br />

pirvel rigSi, rogorc kerZo sakuTrebis damoukidebeli mepatrone (rogoric ar unda<br />

iyos es sakuTreba - kapitali, miwa, fuli, kerZo qoneba, samuSao Zala an sakuTari Tavi). es<br />

adamiani iRvwis piradi miznebis misaRwevad, risTvisac Tavisuflad amyarebs<br />

urTierTobebs sxva adamianebTan, TviTonve ayalibebs am urTierTobebs.<br />

<strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong> am xedvs Sesabamisad moqceulia or poluss - kerZo sakuTrebasa<br />

da saxelmwifos - Soris. kerZo sakuTreba aq ganixileba rogorc bunebrivi Tavisuflebis<br />

realizeba, rogorc kacobriobis emansipacia da ganTavisufleba pirovnuli<br />

damokidebulebisgan, wodebrivi uTanasworobisgan da sxva usamarlobebisgan, romlebic<br />

Zvel politikur wesrigs axasiaTebda rogorc Tanamedrove samyaroSi Tavisuflebis<br />

winapiroba. kerZo sakuTreba aq Cndeba rogorc pirovnuli uflebebis, universaluri<br />

Tanasworobisa da sxvebis uflebaTa pativiscemis materialuri safuZveli.<br />

<strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong> iqmneba rogorc `moqalaqe (biurgeri) individebis~<br />

<strong>sazogadoeba</strong>, romelic ar aris Tavisufali konfliqtebisgan; am konfliqtebs<br />

ganapirobebs klasobrivi uTanasworoba kapitalis, miwis da Sromis mflobelebs Soris,<br />

bazris anarqiuli xasiaTi, ekonomikuri krizisebi da sxv. amgvarad, saWiroa<br />

saxelmwifo, romelic moagvarebs am konfliqtebs, SezRudavs bazris negatiur<br />

gamovlinebebs da sazogadoebis arsebobas daafuZnebs im universalur principebze,<br />

romlebic aklia <strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong>s.<br />

ori polusi, saxelmwifo da bazari, romelTa Sorisacaa moqceuli <strong>samoqalaqo</strong><br />

<strong>sazogadoeba</strong>, gansxvavebulia Tavisi bunebiT. saxelmwifo aris centralizebuli<br />

warmonaqmni, maregulirebeli organizacia, romelic Tanamedroveobis epoqaSi<br />

Camoyalibda rogorc erovnuli samarTlebrivi saxelmwifo, Zala, romelic `flobs<br />

Zaladobis gamoyenebis legitimur monopolias mocemul teritoriaze~ (veberi). amave<br />

dros Tanamedroveobis epoqa - es aris decentralizebuli industriuli sabazro<br />

ekonomikis epoqa. es ekonomika ar SeiZleba iyos centralizebuli, Tuki gvsurs, rom is<br />

iyos efeqtiani. mzardi ekonomikuri ganviTareba gulisxmobs Tavisufal ekonomikur<br />

subieqts, mesakuTres, romelic ar aris STanTqmuli saxelmwifos mier. rogor unda<br />

15


CairTos es individualuri, egoisturi elementi mTlian erTobaSi ise, rom ar moxdes<br />

misi piradi Tavisuflebis sruli CamorTmeva mTlianis, saxelmwifos mier?<br />

hegelis azriT, korporaciebis Seqmna, rac <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis struqturirebas<br />

axdens da icavs adamianebs socialuri danawevrebisgan (romelic SeiZleba<br />

gamoiwvios TiToeuli individis mier mxolod sakuTari interesebidan gamomdinare<br />

moqmedebam), SesaZlebeli xdeba swored universaluri saxelmwifos pirobebSi. swored<br />

saxelmwifo aris <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis arsebobis winapiroba. saxelmwifos gareSe<br />

<strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong> daiSleba, vinaidan Tanamedrove ekonomikur urTierTobebis<br />

arsebobis realobidan gamomdinare mas veRar akavSireben tradiciuli, ojaxuri,<br />

patriarqaluri socialuri urTierTobebi.<br />

marqsma kritikis qarcecxlSi gaatara hegelis Teoria. marqsis mtkicebiT,<br />

saxelmwifo ar warmoadgens <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis sxvadasxva jgufebs Soris<br />

arsebul konfliqtze maRla mdgom warmonaqmns; piriqiT, saxelmwifo eqceva<br />

<strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis erT-erTi jgufis, gabatonebuli klasis, burJuaziis<br />

gavlenis qveS da iqceva mis iaraRad sxva klasebis damorCilebis saqmeSi. swored<br />

amitom, marqsis SexedulebiT, klasTa Soris brZolis dasrulebiT, kapitalizmidan<br />

komunizmze gadasvliT unda moxdes saxelmwifos sikvdili.<br />

marqsis Teoriis leniniseuli interpretaciis cxovrebaSi gatarebis Sedegad<br />

saxelmwifo ar gamqrala, aramed gadaiqca partia-saxelmwifod da saboloo jamSi<br />

sruliad STanTqa <strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong> (romelic, marqsis mixedviT, ruseTSi arc<br />

arsebobda). saboloo jamSi moxda saxelmwifos `totalitarizacia~. totalitarizmi<br />

ki, zogierTi mkvlevris azriT, xasiaTdeba swored saxelmwifosa da <strong>samoqalaqo</strong><br />

sazogadoebis SerwymiT.<br />

totalitarizmi<br />

totalitarizmis erT-erTi yvelaze gavrcelebuli daxasiaTeba<br />

ekuTvnis karl fridrixs. misi SexedulebiT, totalitaruli <strong>sazogadoeba</strong><br />

xasiaTdeba eqvsi niSniT, romelTagan yvela unda iyos warmodgenili, raTa cneba<br />

gamoyenebuli iyos mTeli Tavisi mniSvnelobiT.<br />

1/ oficialuri ideologia, romelic Sedgeba oficialuri doqtrinisagan da<br />

moicavs adamianis arsebobis yvela sasicocxlo aspeqts; mas unda daeTanxmos yvela,<br />

vinc cxovrobs <strong>sazogadoeba</strong>Si, yovel SemTxvevaSi pasiurad mainc; es ideologia<br />

mimarTulia aTaswlian amocanebze, rogorc adamianis saxeobis umaRlesi<br />

`srulyofili~ sazogadoebis momavalze.<br />

2/ masebis erTaderTi partia, romelic aerTianebs mTliani mosaxleobis,<br />

kacebisa da qalebis SedarebiT mcire ricxvs (ara umetes 10%-isa), romlebic<br />

mxurvaled da uyoymanod uWeren mxars ideologias da nebismieri saSualebiT<br />

cdiloben gamoavlinon sruli Tanxmoba mis mimarT. msgavsi partia organizebulia<br />

mkacrad ierarqizirebuli da oligarqiuli wesiT. aq, rogorc wesi, erTaderTi<br />

xelmZRvanelia. is an yvelaze maRla dgas an gaigivebulia samTavrobo<br />

biurokratiul organizaciasTan.<br />

3/ xelisuflebis kvazimonopolia (teqnikuri SesaZleblobebis farglebSi)<br />

efeqtur samxedro sabrZolo saSualebebze. es monopolia partiisa da misi kadrebis<br />

xelSia, anda sxvanairad rom iTqvas, biurokratiisa da SeiaraRebuli Zalebis<br />

xelSia.<br />

4/ xelisuflebis kvazimonopolia (teqnikur SesaZleblobaTa farglebSi)<br />

komunikaciis efeqtur saSualebebze, rac aseve partiis xelSia moqceuli.<br />

16


5/ mTeli sawarmoo da ekonomikuri saSualebebis kvazimonopolia, romelic<br />

eqvemdebareba centralizebul dagegmarebas.<br />

6/ represiuli policiuri Zalauflebrivi sistema, dafuZnebuli Zaladobis<br />

da sakomunikacio saSualebebis monopoliaze, romelic ara mxolod reJimis<br />

`mtrebis~ winaaRmdeg, aramed, agreTve, mosaxleobis TviTneburad arCeuli<br />

kategoriebis winaaRmdegacaa mimarTuli; amgvari TviTneburi seleqcia reJimis<br />

gadarCenis moTxovnaa.<br />

totalitarizmis sabWouri varianti, garda am niSnebisa, xasiaTdeboda adamianis,<br />

rogorc kerZo mesakuTris, sruli mospobiT. rogorc Cans, es ar iyo sakmarisad<br />

gaazrebuli <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis im Teoretikosebis mier, romlebic sabWoTa<br />

wyobis damxobas <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis warmatebas ukavSirebdnen. <strong>samoqalaqo</strong><br />

sazogadoebis ganxilva postsabWour sivrceSi am ekonomikuri ganzomilebidan<br />

mowyvetilad SeiZleba zogierTi Tanamedrove Teoriis sisustes ganapirobebdes.<br />

tipuri postsabWoTa midgoma <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis cnebisadmi<br />

aris vaclav havelis qvemoT aRwerili xedva.<br />

wyaro: dominik kola, politikuri sociologia<br />

<strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong> da postkomunizmi; vaclav haveli<br />

<strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis ganviTarebis ideis win wamoweva, rac gaigivebuli iyo<br />

oficialuri komunizmis winaaRmdeg brZolasTan 1980-ian wlebSi centralur da<br />

aRmosavleT evropaSi, akavSirebs am cnebis yuradRebis centrSi moqcevas am qveynebSi<br />

Seqmnil politikur konteqstTan - mtrul ganwyobasTan ara marto oficialuri komunizmis<br />

mimarT, aramed marqsisa da marqsizmis mimarT. marqsizmi ganixileboda ZiriTad mtrad,<br />

vinaidan is iyo <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis yvelaze gavleniani gacxadebuli mowinaaRmdege.<br />

am politikurma konteqstma daRi daasva <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis Tanamedrove Teorias,<br />

romliTac, miuxedavad gansxvavebuli midgomebis gamoyenebisa, xdeba <strong>samoqalaqo</strong><br />

sazogadoebis romantizacia, igi yvela sxva sferosTan -saxelmwifosTan, ekonomikasTan,<br />

ojaxTan SedarebiT win aris wamoweuli da centraluri adgili uWiravs.<br />

am Teoriis mixedviT, Tanamedrove samyaroSi <strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong> aris<br />

Tavisuflebis fuZemdebluri wyaro. saWiroa <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis dacva yvela im<br />

agresiuli Zalisgan, romelic mas Trgunavs: erTi mxriv, saxelmwifos politikuri Zalauflebisgan,<br />

xolo meore mxriv - fulis ekonomikuri Zalisgan. <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis<br />

es Teoria aTavsebs mas barikadebis erT mxares moqmedebasTan, SemoqmedebiTobasTan,<br />

iniciativasTan, produqtiulobasTan, TavisuflebasTan, gaerTianebasTan,<br />

Tavad sicocxlesTan erTad. maT sapirispirod ekonomikuri da politikuri sistema<br />

aRiwereba iseTi terminebis gamoyenebiT, rogoricaa damorCileba, momxmarebloba,<br />

pasiuroba, privatizeba, Zalismiereba, gansazRvruloba, aucilebloba da sxv.<br />

sicocxlisa da sikvdilis, aqtiurobisa da pasiurobis, moqmedisa da struqturis am<br />

dapirispirebiT <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis Tanamedrove xedva amarTlebs <strong>samoqalaqo</strong><br />

sazogadoebis pirveladobas politikasTan da ekonomikasTan mimarTebaSi.<br />

rodesac `perestroikis~ dasawyisSi totalitarizmis winaaRmdeg demokratiisTvis<br />

warimarTa brZola, am demokratiaSi, pirvel rigSi, Tavisufleba igulisxmeboda.<br />

Tavisufleba ki, misi sruli saxiT, miuRwevelia Tuki arsebobs raime saxis politikuri<br />

Zalaufleba, Tundac demokratiuli da raime saxis fuladi ekonomika, Tundac<br />

17


sabazro. sinamdvileSi, albaT, demokratiisa da sabazro ekonomikis lozungebi zustad<br />

ar asaxavdnen Tavisuflebis im wyurvils, romelic totalitarizmis msxvrevas<br />

ukavSirdeba da romlis saprotesto talRa mimarTuli iyo ara ubralod sabWouri<br />

sistemis gardaqmnisken, aramed saerTod Tanamedroveobis politikuri da ekonomikuri<br />

institutebis uaryofisken, ramdenadac es institutebi usaxo, mkacri da momTxovnia.<br />

zogierTi mkvlevris azriT, amgvari ganwyoba ara masiuri, aramed elitaruli iyo da<br />

momdinareobda perestroikis disidenti liderebis msoflmxedvelobidan. aRmosavleT<br />

evropaSi totalitarizmis winaaRmdeg brZola, maTi azriT, dasawyisidan disidenti,<br />

inteleqtuali liderebis da maTi Sexedulebebis Zlier gavlenas ganicdida. maTTvis<br />

damaxasiaTebeli iyo prioritetis miniWeba ara brZolisaTvis politikuri<br />

Zalauflebis mosapoveblad, aramed mtruli damokidebuleba nebismieri saxis<br />

politikis mimarT, nebismieri Zalauflebis maqsimaluri SezRudvis survili.<br />

sazogadoebriv saqmeebTan dakavSirebuli nebismieri saxis iniciativa unda modiodes<br />

qvemodan, xalxisagan, da ara saxelmwifos institucionaluri struqturebidan. es<br />

Tvalsazrisi yvelaze gamokveTilad vaclav havelis naSromebSia Camoyalibebuli.<br />

anti-politikuroba, romlis qvakuTxeds oficialuri partiuli politikisadmi<br />

undobloba Seadgens, miiCneoda <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis mamoZravebel Zalad, xolo<br />

politika iyo uaryofili rogorc Zalauflebis survilis gamoxatuleba.<br />

cxovreba, romlis mizania sakuTari Tavisuflebis ganxorcieleba, mravalferovneba,<br />

pluralizmi da TviTorganizeba, vaclav havelis mixedviT, upirispirdeba<br />

nebismier sistemas, romelic unificirebas moiTxovs. aqedan gamosavali aris ara erTi<br />

sistemis Secvla meoreTi, aramed saWiroa TviT cxovrebisken Semobruneba. am SemTxvevaSi<br />

post-totalitaruli sistemis struqturebi `ubralod mokvdeba da gauqmdeba da<br />

maT adgils daikavebs axali struqturebi, romlebic `qvevidan~ aRmocendeba~.<br />

havelis es proeqti waagavs axladaSenebuli saxlis win mwvane gazonis mowyobas<br />

Semdegi xerxiT. saxlis win unda daiTesos balaxi ise, rom bilikebis gasayvani adgili<br />

ar moiniSnos, xolo SemdgomSi, rodesac saxlis mcxovreblebi ivlian am balaxze da<br />

bunebrivad gakvalaven bilikebs iq, sadac maT ufro awyobT, es gakvaluli bilikebi<br />

dafiqsirdes betoniT. am gziT saxlis mcxovreblebi Tavad gansazRvraven im<br />

institutebs (bilikebs), romlebiTac maT uwevT sargebloba.<br />

amdenad, <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis es Teoria aris garkveuli amboxeba Tanamedroveobis,<br />

misi institutebis da teqnologiebis winaaRmdeg. politikis uaryofasTan<br />

erTad igi Tanamedrove sazogadoebebisaTvis eZebs sxva, ufro siRrmiseul gamosavals,<br />

vidre saparlamento demokratiaa, romelsac Tavisi partiuli xasiaTis gamo, ar<br />

SeuZlia gadaWras saxelmwifos funqcionirebaSi moqalaqeTa farTo CarTvisa da<br />

monawileobis amocana. <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis cxovrebis samyarom unda Secvalos<br />

Tanamedroveobis institutebi, maT Soris saxelmwifoc.<br />

literatura:<br />

dominik kola, politikuri sociologia. Tbilisi, 1999, Tavi X: saxelmwifo da<br />

<strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong>, gv. 205-228<br />

Jean L. Cohen, Andrew Arato, 1999, Civil Society and Political Theory, the MIT Press, Cambridge,<br />

Massachusetts and London, England, pp.131-177 (rusuli gamocemis mixedviT)<br />

Robert Fine, Civil Society Theory, Enlightment and Critique, Democratization, Frank Cass, 1997, pp.7-28<br />

vaclav haveli, Zala uZaloTa, mSvidobis, demokratiisa da ganviTarebis<br />

kavkasiuri instituti, Tbilisi, 1995<br />

18


leqcia 3<br />

patnemi: sazogadoebrivi kapitali<br />

robert patnemma gamoikvlia samxreT da CrdiloeT italiaSi <strong>samoqalaqo</strong> cxovrebis<br />

Taviseburebebis mimarTeba am regionebis politikur da ekonomikur ganviTarebasTan.<br />

mdidar faqtobriv da raodenobriv masalaze dayrdnobiT man aCvena, rom sazogadoebrivi<br />

kapitali aris is simdidre, romelic ar iqmneba erTbaSad da romelic<br />

sazogadoebis warmatebuli ekonomikuri da politikuri winsvlisa da ganviTarebis<br />

erT-erTi mniSvnelovani ganmsazRvreli faqtoria.<br />

patnemi svams kiTxvas - ra kavSirSia ama Tu im demokratiuli politikuri institutebis<br />

warmatebuli funqcionireba im socialur konteqstTan, romelic <strong>sazogadoeba</strong>s<br />

axasiaTebs?<br />

1860 wels italiis erTiani saxelmwifos gamocxadebis Semdeg, qveynis uaRresad<br />

centralizebuli mmarTvelobis modeli ganixileboda rogorc aucilebeli saSualeba<br />

sustad integrirebuli, mravalferovani da ukiduresad gansxavebuli geografiuli<br />

regionebis gasaerTianeblad da erTiani eris Camosayalibeblad. mxolod meore<br />

msoflio omis Semdeg, qveynis demokratiuli mowyobis pirobebSi, gaxda SesaZlebeli<br />

1948 wlis axal konstituciaSi regionebSi pirdapiri arCevnebiT arCeuli xelisuflebis<br />

arsebobis dafiqsireba. Tumca ki, konstituciis es muxli sruli saxiT 1970<br />

wlamde ar amoqmedebula da SemdgomSic axladSeqmnil regionul xelisuflebas<br />

garkveuli dro dasWirda imisTvis, raTa regionebis TviTmmarTveloba <strong>for</strong>maluridan<br />

realurad gadaqceuliyo.<br />

1970 wels italiis mTavrobam daiwyo qveynis mmarTvelobis decentralizeba da<br />

moaxdina Zalauflebisa da resursebis mniSvnelovani delegireba axladSeqmnil<br />

regionul warmomadgenlobiT xelisuflebaze.<br />

ra moutana re<strong>for</strong>mam italiis regionebs? gaumjobesda Tu ara mis Sedegad mmar-<br />

Tvelobisa da politikis xarisxi? ramdenad warmatebulad amuSavda axladSeqmnili<br />

warmomadgenlobiTi politikuri institutebi? xelisuflebis saqmianobis dawvrilebiTi<br />

Seswavlis safuZvelze mecnierebma `niSnebi dauweres~ regionebis axladSeqmnil<br />

institutebs imisda mixedviT, Tu ramdenad kargad axorcielebdnen isini maT winaSe<br />

mdgar amocanebs - aumjobesebdnen kanonmdeblobas, droulad amtkicebdenen biujetebs,<br />

aumjobesebdnen biurokratiis muSaobas, janmrTelobis dacvas da sxv.<br />

gamokvlevidan gamoCnda, rom zogi regionis xelisufleba stabilurad kargad<br />

muSaobda, xolo sxvebis ki, stabilurad dabal doneze iyo. es obieqturi maCveneblebi<br />

zedmiwevniT srulad asaxavda mosaxleobis warmodgenebs imis Sesaxeb, Tu ramdenad<br />

damakmayofilebelia ama Tu im regionuli xelisuflebis saqmianoba.<br />

mokled, zogi regionebis xelisuflebis moRvaweoba ufro warmatebuli aRmoCnda,<br />

vidre sxvebisa. maT ufro efeqturad warmarTes Sida procedurebi, politikuri<br />

iniciativebis gamoCenisas meti SemoqmedebiToba gamoavlines, ufro efeqturad<br />

ganaxorcieles es iniciativebi. es gansxvavebebi kargad iyo gaTviTcnobierebuli<br />

regionebis mosaxelobis mier.<br />

Tu yvela regions gaaCnda identuri mmarTvelobis struqturebi, da analogiuri<br />

sakanonmdeblo da ekonomikuri resursebi, maSin ram ganapiroba es gansxvaveba?<br />

Tu davxedavT italiis rukas, davinaxavT, rom CrdiloeTis regionebis mmar-<br />

Tveloba saerTo jamSi ufro warmatebuli aRmoCnda, vidre samxreTis regionebisa.<br />

vinaidan sufTa politikuri xasiaTis parametrebi identuria, am gansxvavebis axsna<br />

SeuZlebelia sxva tipis, arapolitikuri faqtorebis moSveliebis gareSe. amgvari<br />

19


faqtorebi ori saxis SeiZleba iyos: a) socialur-ekonomikuri - socialurekonomikuri<br />

ganviTarebis done, romelic ukavSirdeba industrializaciis dones; da b)<br />

socialur-kulturuli: `<strong>samoqalaqo</strong> urTierTobebis~ Taviseburebebi - <strong>samoqalaqo</strong><br />

urTierTobebis xasiaTi da socialuri solidarobis done.<br />

industriuli revolucia ukanaskneli saukuneebis yvelaze mniSvnelovani movlena<br />

iyo dasavleTis istoriaSi, romelmac radikalurad Secvala dasavluri<br />

sazogadoebebis cxovreba. industrializaciasTan dakavSirebuli socialuri da<br />

ekonomikuri trans<strong>for</strong>macia mecnierebis mier xSirad ganixileba qveynis stabiluri<br />

demokratiuli ganviTarebis ganmsazRvrel faqtorad. industrializacia, romelic<br />

italiaSi gasuli saukunis miwuruls daiwyo, bevrad ufro warmatebuli aRmoCnda<br />

qveynis CrdiloeT regionebSi, vidre samxreT nawilSi. magram daskvna, romelic<br />

mecnierebma gamokvlevebze dayrdnobiT gaakeTes, iyo is, rom savaraudod orive -<br />

Tanamedrove ekonomikis damkvidreba da demokratiuli institutebis warmateba<br />

CrdiloeT italiaSi ukavSirdeba mesame faqtoris zegavlenas - am regionSi<br />

sazogadoebrivi cxovrebis mowyobis xasiaTs.<br />

ra aris sazogadoebrivi cxovrebis am or models Soris gansxvavebis arsi?<br />

gansxvaveba CrdiloeTisa da samxreTis mcxovrebTa Soris daaxloebiT Seesabameba<br />

sxvaobas moqalaqesa da qveSevrdoms Soris. moqalaqe aqtiurad monawileobs<br />

sazogadoebriv cxovrebaSi. es ar niSnavs, rom is uangaro altruistia, romelic ar<br />

zrunavs sakuTar interesebze, aramed Tavis interesebs is iazrebs ufro farTo<br />

sazogadoebrivi interesebis konteqstSi. moqalaqeTa erToba xasiaTdeba yvelasaTvis<br />

erTnairi uflebebiTa da movaleobebiT. amgvari erToba Sekrulia kooperirebis da<br />

`misvla-mosvlis~ horizontaluri urTierTobebiT, da ara zemdgomisa da masze<br />

damokidebulis urTierTobebiT, rogorc es baton-qveSevrdomTa Soris xdeba.<br />

moqalaqeebi urTierToben rogorc Tanasworebi, da ara rogorc patroni da klienti.<br />

moqalaqeTagan Semdgari sazogadoebis Rirebulebebi da normebi vlindeba am<br />

sazogadoebebis yoveldRiur cxovrebaSi. amgvar <strong>sazogadoeba</strong>Si adamianebi ufro<br />

advilad qmnian kavSirebs, xolo es kavSirebi, Tavis mxriv, xels uwyobs warmatebul<br />

sazogadoebriv urTierTqmedebas. iq, sadac moqalaqeobrivi ganwyobebi sustia, adamianebs<br />

uWirT erTad moqmedeba saerTo miznebis misaRwevad an nebismieri miznisTvis,<br />

romelic scildeba maTi ojaxis materialur keTildReobaze uSualo zrunvas.<br />

sazogadoebrivi cxovrebiT meti daintereseba vlindeba, magaliTad, imaSi, rom<br />

moqalaqeTagan Semdgari sazogadoebisTvis damaxasiaTebelia meti daintereseba<br />

gazeTebis kiTxviT. moqalaqeebi, qveSevrdomebisgan gansxvavebiT, interesdebian imiT,<br />

Tu ra iwereba gazeTebSi da ufro xSirad yiduloben maT.<br />

ar unda vifiqroT, rom naklebi moqalaqeobrivi cnobierebis mqone mosaxleoba<br />

asocialuri an apolitikuria. ubralod masSi gamjdari vertikaluri, arasimetriuli,<br />

patron-klientis urTierTobebi sazogadoebriv cxovrebas sxva elfers aniWebs.<br />

rodesac italiis samxreTi regionebis mcxovrebs eqmneba problema (magaliTad,<br />

sWirdeba licenzia, samsaxuri da sxva), igi gacilebiT ufro xSirad cdilobs moZebnos<br />

politikosi, romelic mas pirovnulad daexmareba, vidre es xdeba CrdiloeT<br />

regionebSi. SeiZleba amitomacaa politikuri cxovreba iq ufro personificirebuli,<br />

ufro orientirebuli politikosebze, rogorc pirovnebebze, vidre maT programebze.<br />

CrdiloeT regonebSi politikosebi ufro iSviaTad xvdebian mTxovnelebs, Tanac maT<br />

ufro xSirad mimarTaven politikis gansazRvrasTan da kanonebis miRebasTan<br />

20


dakavSirebuli sakiTxebis gamo, maSin roca samxreT regionebSi maT ufro xSirad<br />

sTxoven samsaxursa da mfarvelobas.<br />

socialuri da politikuri cxovreba CrdiloeTSi naklebad ierarqiulia, vidre<br />

samxreTSi. Tanasworoba aris mniSvnelovani maxasiaTebeli im sazogadoebisa, romelic<br />

ufro midrekilia horizontaluri, simetriuli urTierTobebisadmi. samxreTSi<br />

adamianebi grZnoben, rom isini arian eqspluatirebulni, ara aqvT gavlena da arian<br />

gaTiSulebi. samxreT regionebSi, mafiis samSobloSi, bevrad ufro gavrcelebulia<br />

korufcia. kanonebi ufro `kanonobs~ CrdiloeTSi, vidre samxreTSi. horizontaluri<br />

kavSirebis sisustis fonze ierarqia, Zala da policia rCeba im SemakavSirebel<br />

vertikalur institutad, romelic icavs <strong>sazogadoeba</strong>s anarqiisgan.<br />

ekonomikuri zrdis tempebi ukanaskneli aTwleulebis ganmavlobaSi gansxvavebuli<br />

iyo italiis sxvadasxva regionebSi. im dros, rodesac CrdiloeTSi warmatebulad<br />

viTardeba biznesi da warmoeba, samxreTSi umeteswilad ver xerxdeba siRaribisa da<br />

CamorCenilobis daZleva. amgvarad, sxvaoba sazogadoebriv cxovrebaSi kavSirSia<br />

ekonomikur saqmianobasTanac. am kavSiris sruli analizi metad rTulia, magram<br />

zogierTi niSnebis gamokveTa SeiZleba. ase, miuTiTeben mkvlevrebi italiis<br />

ekonomikur ganviTarebaSi e.w. `industriuli raionebis~ mniSvnelobaze. am raionebSi<br />

viTardeba wvrili, magram teqnologiurad maRalganviTarebuli da metad<br />

produqtiuli warmoeba. maT axasiaTebT konkurenciisa da kooperirebis Taviseburi<br />

nazavi. firmebi konkurireben inovaciebis Semotanisa da warmoebis ganviTarebis<br />

TvalsazrisiT, magram kooperireben administraciul momsaxurebaSi, nedleulis<br />

SemotanaSi, in<strong>for</strong>maciis miRebasa da kvlevebSi. firmebis am qsels axasiaTebs<br />

horizontaluri kavSirebis siZliere, romelic efuZneba qvekontraqtebis dadebas da<br />

SekveTebis nawilis gadacemas droebiT naklebad datvirTul konkurentebze. iqmneba<br />

teqnologiurad mowinave da moqnili sistema, romelsac SeuZlia warmatebiT<br />

konkurireba Tanamedrove samyaroSi. `kerZo ekonomikuri asociaciebisa da<br />

politikuri organizaciebis xSirma qselma . . . TanamSromlobis qcevis ganviTarebis<br />

xelSewyobiT da mcire firmebisTvis im infrastruqturis SeqmniT, romelsac isini ver<br />

uzrunvelyofdnen sakuTari ZalebiT, Seqmna garemo, romelSiac warmatebiT viTardeba<br />

bazari.~<br />

ram ganapiroba esoden didi gansxvaveba CrdiloeT da samxreT italiis<br />

sazogadoebrivi cxovrebis mowyobaSi? pasuxis gacema am kiTxvaze metad rTulia,<br />

Tumca ki, fesvebi am sxvaobisa SeiZleba ganpirobebuli iyos istoriuli tradiciiT.<br />

CrdiloeT italias warsulSi (meTerTmete saukunidan) axasiaTebda qalaqrespublikebis<br />

arseboba. TviTmmarTvelobis am mravalsaukunovanma tradiciam,<br />

SesaZloa, gamoumuSava mosaxleobas Tanasworobis, pasuxismgeblobis da solidarobis<br />

Cveva. samxreT italia ki, ganicdida siciliis samefos feodalur da avtoritarul<br />

batonobas, ramac iq Camoayaliba ara moqalaqe, aramed qveSevrdomi. samxreTSi, italiis<br />

gaerTianebis Semdegac:<br />

`yvela klasSi komunaluri sulis ararseboba gamomdinareobda morCilebis<br />

Cvevisgan, rac adamianebs despotizmis saukuneebma Caunerges. aristokratiac ki,<br />

SeeCvia obstruqcias da gaiziara is Sexeduleba, rom, moraluri TvalsazrisiT,<br />

savsebiT dasaSvebia mmarTvelebis motyueba, Tuki es motyueba sargeblis momtania. . .<br />

gadasaxadebis gadaxdis saWiroebis gaTviTcnobierebis sanacvlod, Camoyalibda<br />

damokidebuleba, rom Tu adamianTa erTma jgufma gamoZebnda maTi gverdis avlis gza,<br />

maSin danarCenma jgufebmac umjobesia mixedon Tavis sakuTar interesebs. amgvarad<br />

TiToeuli provincia, TiToeuli klasi, TiToeuli warmoeba eZebda mogebis miRebis<br />

gzebs sazogadoebis mogebis safasurad.~<br />

21


iq, sadac adamianebi TanamSromloben da kooperireben, sazogadoebis rogorc<br />

ekonomikuri, aseve politikuri ganviTarebis miRweva ufro iolia. amdenad<br />

TanamSromloba da kooperireba zogadad unda iyos racionaluri gaTvlis Sedegi, da<br />

ara ubralod `Rirseuli moqalaqisTvis~ damaxasiaTebeli Cveva. magram, rogorc<br />

italiis magaliTi metyvelebs, racionaluri gaazreba imisa, rom kooperireba zogadad<br />

sasargebloa, ar iwvevs am kooperirebis martivad warmoqmnas. is, rom sxvadasxva<br />

sazogadoebebi avlenen TanamSromlobisa da kooperirebis gansxvavebul unars,<br />

miuTiTebs imaze, rom garda ekonomikuri, inteleqtualuri, materialuri da sxva saxis<br />

kapitalisa, sazogadoebis warmatebuli ganviTarebisTvis saWiroa kapitalis kidev<br />

erTi saxeoba - sazogadoebrivi kapitali.<br />

sazogadoebriv kapitalSi igulisxmeba sazogadoebrivi mowyobis iseTi<br />

maxasiaTeblebi, romelTa ricxvSic Sedis adamianTa Soris ndoba, urTierTobis<br />

normebi da am urTierTobaTa qselebi, romelic xels uwyobs sazogadoebis<br />

funqcionirebis efeqturobis gazrdas SeTanxmebuli moqmedebis gaadvilebis gziT.<br />

is, rom sazogadoebrivi kapitali aadvilebs spontanur TanamSromlobas, SeiZleba<br />

davinaxoT martivi magaliTis saSualebiT.<br />

msoflios mraval qveyanaSi arsebobs is, rasac sabWoTa droSi Cven<br />

`urTierTdaxmarebis salaroebs~ vuwodebdiT. maTi funqcionirebis principi martivia.<br />

Tu salaroSi gaerTianebulia, magaliTad, Tormeti adamiani, romlebsac SemoaqvT<br />

yovelTviurad TiTo-TiTo lari, maSin am salaros yvela wevrs SeeZleba rigrigobiT,<br />

wlis ganmavlobaSi erTxel miiRos am salarodan Tormeti lari. mTavari, rasac<br />

efuZneba am salaros funqcionireba aris is, rom man, vinc ukve aiRo Tormeti lari,<br />

unda gaagrZelos Tavisi Senatanis Setana manam, vidre ar Seikvreba wre da manam<br />

salaros meTormete, ukanaskneli wevri ar aiRebs mis kuTvnil Tormet lars.<br />

ra aris is, rac xdis amgvari asociaciebis arsebobas SesaZlebels? ratom<br />

agrZeleben salaros wevrebi Senatanebis gadaxdas mas Semdeg, rac Tavisi wili<br />

gamoitanes? da ratom riskaven saerTod amgvar salaroebSi gaerTianebas, maT xom ara<br />

aqvT imis garantia, rom salaros sxva wevrebis mier motyuebulni ar darCebian? saidan<br />

Cndeba erTmaneTis ndoba, romelic aucilebelia salaros funqcionirebisaTvis?<br />

patara sofelSi, sadac yvela yvelas icnobs da aravin apirebs sxvagan gadasaxlebas,<br />

amgvari ndoba SeiZleba bunebrivad gamomdinareobdes iqidan, rom soflis yvela mcxovrebi<br />

iZulebulia daemorCilos qcevis erTian normebs, romelTa darRveva Tanasoflelebis<br />

risxvas gamoiwvevs. did qalaqSi, sadac urTierTobebi naklebad mWidro da<br />

pirovnulia, ndobis uzrunvelsayofad saWiroa ufro rTuli da naklebad mWidrod<br />

Sekruli sazogadoebrivi qselebis gamoyeneba. qalaqSi salaros yvela wevri SeiZleba<br />

ar icnobdnen erTmaneTs da maTi ndoba erTgvarad jaWvurad gadaicemodes erTi<br />

adamianidan meoreze: `me vendobi mas, radganac mas endobi Sen, xolo me gendobi Sen ~.<br />

cxadia, rom rac ufro mcirea sazogadoebrivi kapitali, miT ufro Znelia amgvar<br />

asociaciaSi adamianTa gawevrianeba. es magaliTi aCvenebs, Tu rogor SeiZleba<br />

gadaiqces sazogadoebrivi kapitali materialur mogebad yvelasaTvis. istoriulad,<br />

garkveuli TvalsazrisiT analogiuri meqanizmebis wyalobiT warmoiqmna CrdiloeT<br />

italiis savaWro qalaqebSi bankebi, romlebic gascemdnen kreditebs (credere -<br />

italiurad dajereba).<br />

sazogadoebrivi kapitalis gazrdis miswrafeba iseTivea, rogorc Cveulebrivi<br />

kapitalis zrdis survili. Tanac, sazogadoebrivi kapitali, sxva resursebisgan<br />

gansxvavebiT, izrdeba, da ara mcirdeba misi xSiri moxmarebiT. da piriqiT, igi mcirdeba<br />

im SemTxvevaSi, Tu am kapitaliT ar sargebloben.<br />

sazogadoebrivi kapitali amcirebs partniorebis xarjebs im urTierTobebze,<br />

22


omlebic uzrunvelyofen sakontraqto valdebulebebis Sesrulebas. kerZod, is<br />

SeTanxmeba, romelic erT SemTxvevaSi SeiZleba dadasturdes xelis erTi CamorTmeviT,<br />

sxva SemTxvevaSi partniorebis mier aRebuli valdebulebebis Sesasruleblad<br />

moiTxovs uricxvi advokatebis Carevas da uamravi qaRaldebis xelmoweras.<br />

ndoba aris sazogadoebrivi kapitalis ganuyofeli Semadgeneli nawili. `TiTqmis<br />

yvela komerciuli urTierToba gulisxmobs Tavis TavSi ndobis elements, maT Soris<br />

yvela urTierToba, romelic droTa ganmavlobaSi grZeldeba. SeiZleba vamtkicoT,<br />

rom msoflioSi ekonomikuri CamorCenilobis didi nawili SeiZleba aixsnas<br />

erTmaneTisadmi ndobis ararsebobiT~.<br />

zogjer miCneulia, rom warmatebuli TanamSromlobisaTvis saWiroa mesame mxaris<br />

arseboba - magaliTad, saxelmwifo kanonis uzenaesobis dacviT SeiZleba<br />

uzrunvelyofdes mxareTa Soris garkveuli ndobis arsebobas. magram miukerZoebeli<br />

saxelmwifos Seqmna Tavad aris problema, romelic moiTxovs misdami ndobas rogorc<br />

misi funqcionirebis winapirobas. saxelmwifos mmarTvelebma Tavad SeiZleba<br />

gamoiyenon saxelmwifo Zalaufleba sakuTar interesebSi. Tanamedrove <strong>sazogadoeba</strong>Si,<br />

misi pluralisturi mowyobidan gamomdinare, ndoba verc gaziarebuli religiuri<br />

normebidan warmoiqmneba da verc sxva garegani faqtorebidan. ndoba, misi wminda saxiT,<br />

upiroboa.<br />

ratom xdeba, rom erTi <strong>sazogadoeba</strong> xasiaTdeba ndobis ufro maRali xarisxiT,<br />

vidre meore? istoriuli fesvebis moZieba ar aris sakmarisi am kiTxvaze pasuxis<br />

gasacemad, vinaidan igi warmoSobs sxva kiTxvas - ratom moxda, rom CrdiloeTi da<br />

samxreT italia ganviTarebis sxvadasxva gziT wavida Tundac meTormeTmete saukuneSi?<br />

italiis magaliTis Seswavla, savaraudod, erTi daskvnis gakeTebis saSualebas<br />

gvaZlevs - socialuri konteqsti da istoria mniSvnelovnad ganapirobeben <strong>for</strong>maluri<br />

institutebis funqcionirebas. sazogadoebrivi kapitalis Seqmna ioli ar aris, magram<br />

igi gasaRebia demokratiuli institutebis efeqturi amuSavebisaTvis.<br />

ndoba, ekonomika da demokratia<br />

sityva `ndoba~ metad popularuli gaxda 90-iani wlebis samecniero<br />

gamokvlevebSi.<br />

adamianTa Soris ndobas, rogorc sazogadoebrivi kapitalis <strong>for</strong>mas, frensis<br />

fukuiama ganixilavs qveyanaSi arsebuli ekonomikuri struqturis ganmsazRvrel<br />

komponentad. misi mtkicebiT, aSS-sa da iaponias gacilebiT meti aqvT saerTo, vidre<br />

amas adre fiqrobdnen. orive qveyanis moqalaqeebs axasiaTebT maRali unari endon<br />

aranaTesavebs da, amdenad, Seqmnan didi industriuli korporaciebi. ndobis dabali<br />

donis mqone qveynebSi, magaliTad, laTinur amerikaSi, biznesi TiTqmis mTlianad<br />

ojaxuri sawarmos saxiT SenarCunda. mxolod maRali ndobis mqone sazogadoebebSi<br />

aris SesaZlebeli, rom mesakuTreebma iqiravon profesionali menejeri maTi<br />

sakuTrebis samarTavad, romelic dainiSneba am Tanamdebobaze misi<br />

profesionalizmis wyalobiT da ara ojaxis wevrobis gamo.<br />

amerikis da iaponiis amgvari gaigiveba metad moulodnelad gamoiyureba da<br />

miuTiTebs imaze, rom ama Tu im <strong>sazogadoeba</strong>Si ndobis arsebobis safuZvlebi<br />

fukuiamas ara aqvs saTanadod diferencirebuli. fukuiamasTvis adamiani aris<br />

sando imdenad, ramdenadac iqceva <strong>sazogadoeba</strong>Si damkvidrebuli wesebisa da<br />

moralis Sesabamisad. <strong>sazogadoeba</strong> misgan moelis garkveul qcevas, romelsac<br />

ganapirobebs an misi warmomavloba (mag. feodalur <strong>sazogadoeba</strong>Si), an<br />

<strong>sazogadoeba</strong>Si gavrcelebuli religiuri rwmena, an sazogadoebrivi qcevis<br />

23


miRebuli praqtika (mag. saqarTveloSi panaSvidze misvla), da is am molodins<br />

akmayofilebs. iaponuri, metad koleqtivisturi sazogadoebisTvis, romelic<br />

efuZneba warmomavlobiT, religiur da kulturul `erTnairobas~, ndobis<br />

fenomenis arsis amgvari gageba, SesaZlebelia, gamarTlebulia, magram amerikisTvis<br />

misi gamoyeneba cota saeWvoa. amerikels iaponelze bevrad ufro xSirad uxdeba<br />

tolerantobis gamovlena qcevis gansxvavebuli normebis mqone adamianebis mimarT,<br />

vidre erTian normebze dafuZnebul urTierTobebSi monawileoba. Tanamedrove<br />

amerikuli <strong>sazogadoeba</strong> aris individualisturi, masSi pativs scemen individis<br />

avtonomias da patiosnebas. adamianis morali misi piradi saqmea. seligmanis<br />

mixedviT Tanamedrove <strong>sazogadoeba</strong>Si or adamians Soris ndobis warmoqmna SeiZleba<br />

zogjer moiTxovdes upirobo rwmenas erTimeoris mimarT, iseTive upirobos,<br />

rogoricaa megobroba an RmerTis rwmena, da romelic an arsebobs, an ar arsebobs,<br />

magram, romlis moTxovna ar SeiZleba garegani pirobebis dasmiT.<br />

adamianTa Soris arsebuli ndoba ar aris sazogadoebis erTxel da samudamod<br />

mocemuli maxasiaTebeli. erTi mxriv is, rogorc amas patnemi amtkicebs, axdens<br />

gavlenas demokratiuli da sabazro institutebis karg funqcionirebaze. magram<br />

meore mxriv, savaraudod, am institutebis gamarTuli funqcionireba Tavad iwvevs<br />

ndobis donis amaRlebas. ase, SesaZloa vivaraudod, rom adamianTa Soris ndobis<br />

dabalma donem italiasa da germaniaSi gavlena moaxdina am qveynebSi demokratiis<br />

damarcxebaze meore msoflio omamde, magram am ndobis mkveTri zrda orive<br />

qveyanaSi meore msoflio omis Semdeg periodSi SesaZloa miuTiTebdes<br />

demokratiuli institutebis mastabilizebel zegavlenaze <strong>sazogadoeba</strong>ze. Tumca<br />

ki isic ar aris gamoricxuli, rom es zrda ukavSirdeba amave periodSi am qveynebSi<br />

ekonomikis swraf aRorZinebas. amJamad saxezea aSS-Si ndobis donis garkveuli kleba<br />

da, agreTve, gamoiTqva mosazreba am qveyanaSi sazogadoebrivi kapitalis klebis<br />

saSiSroebis Sesaxeb, romelsac patnemi garkveulwilad sazogadoebriv cxovrebaze<br />

televiziis gavlenas ukavSirebs.<br />

tradiciuli da Tanamedrove sazogadoebrivi wesrigi<br />

germanelma mecnierma tionisma (Tцnnies) sazogadoebriv mecnierebebSi<br />

daamkvidra ori germanuli terminis gamoyeneba, Gemeinschaft (Temi) da Gesellschaft<br />

(<strong>sazogadoeba</strong>) ori tipis sazogadoebrivi wesrigis gansasxvaveblad. pirveli,<br />

Gemeinschaft Seesabameba aramodernizebul, tradiciul erTobas, xolo meore,<br />

Gesellschaft, modernizebul, industrializebul, konkurenciis safuZvelze agebul<br />

<strong>sazogadoeba</strong>s. pirvels tionisi erTgvari nostalgiiT aRwers rogorc harmoniuls<br />

da humanurs, xolo meores, romelSiac adamianebi mudmivad qiSpoben da paeqroben<br />

sakuTari adgilis dasamkvidreblad, ganixilavs dehumanizirebuli, egoisturi<br />

interesebis brZolis velad.<br />

Tanamedrove tipis sazogadoebis warmoqmnamde, tradiciul sazogadoebebSi,<br />

Gemeinschaft -Si, adamianis urTierTobebi naklebad mravalferovani iyo, maT xasiaTs<br />

(da mis qcevas) ganapirobebda adamianis adgili sakmaod viwro da mdgrad erTobaSi,<br />

sazogadoebrivi wesrigi ufro harmoniuli iyo da efuZneboda Cveulebebs, erovnul<br />

Taviseburebebs, emociebs da religias. sazogadoebrivi urTierTobebi iyo<br />

reglamentirebuli urTierTobebi adamianebs Soris pirispir. adamianTa Soris<br />

solidaroba am <strong>sazogadoeba</strong>Si meqanikurad momdinareobs maTi naTesauri, Temuri an<br />

24


mezobluri damokidebulebisgan.<br />

Tanamedrove sazogadoebrivi wesrigi, Gesellschaft-i, efuZneba racionalur<br />

gaTvlas da racionaluri survilebis erTobas, igi agebulia kontraqtis,<br />

SeTanxmebis safuZvelze, mas icavs politikuri kanonmdebloba da ideologiurad<br />

amarTlebs sazogadoebrivi azri. civilizebuli adamiani azrovnebs racionalurad,<br />

moqmedebs piradi interesebidan gamomdinare, Tavad irCevs urTierTobaTa<br />

saxeobas, is mobiluria, moduluri (gelneris gagebiT), ekonomikuri da politikuri<br />

xasiaTis urTierTobebisTvis misi funqcionaluri maxasiaTeblebi (mag.<br />

profesionalizmi) ufro mniSvnelovania, vidre misi pirovnuli Tavisebureba. am<br />

<strong>sazogadoeba</strong>Si solidaroba adamianTa Soris Cndeba maTi interesebisa da miznebis<br />

organuli Tanxvedris Sedegad.<br />

ojaxi da ojaxuri urTierTobebi dominirebs pirveli tipis sazogadoebriv<br />

wesrigSi, romelTanac ufro axlo dgas soflis mowyoba. didi industriuli qalaqi<br />

ufro axloa meore tipis <strong>sazogadoeba</strong>sTan. SemTxveviTi ar aris, rom `<strong>samoqalaqo</strong>~<br />

<strong>sazogadoeba</strong> - es aris moqalaqeTa, qalaqelTa <strong>sazogadoeba</strong>.<br />

miuxedavad imisa, rom Tanamedrove adamiani monawileobs orive tipis<br />

urTierTobebSi, cxadia, rom sawyisebi, romlebzedac xdeba Tanamedrove<br />

politikur da ekonomikur urTierTobebSi Sesvla, gansxvavebulia urTierTobebis<br />

tradiciuli <strong>for</strong>misgan. tradiciuli sawyisebi adamianTa urTierTobisa araa<br />

sakmarisi Tanamedrove ekonomikuri da politikuri wesrigis funqcionirebisaTvis,<br />

da es problema - erTi tipis urTierTobebidan meoreze gadasva - Tumca ki,<br />

yovelTvis mtkivneulia, yvela <strong>sazogadoeba</strong>Si erTnairad iolad ar wydeba. Tu<br />

tradiciuli urTierTobebi ubralod moiSala Tanamedrove wesrigis xelovnurad<br />

damkvidrebis Sedegad, da maT adgilze ar warmoiqmna <strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong>,<br />

xelovnurma modernizaciam SeiZleba ubralod daanawevros adamianebi imis<br />

nacvlad, rom gamoiwvios Semdgomi ekonomikuri da politikuri ganviTareba.<br />

am kuTxiT ganxiluli <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis problema ukavSirdeba<br />

sazogadoebis unars daamyaros qmediTi TanamSromloba demokratiisa da sabazro<br />

ekonomikis pirobebSi. CvenSi mas, odnav gansxavebuli terminebiT, xSirad<br />

ubrundebian rodesac cdiloben gascen pasuxi kiTxvas - rogor gavxdeT<br />

demokratiulebi ise, rom ar davkargoT tradiciuli faseulobebi da<br />

urTierTobebis Cveneburi, qarTuli stili? miuxedavad imisa, rom Cven ukve<br />

gaviareT sabWouri tipis, Zalismieri modernizebis procesi, am kiTxvaze pasuxi jer<br />

ara gvaqvs gacemuli, vinaidan sabWoTa dros modernizacia swored gaTiSulad da<br />

atomizirebulad gaviareT, xolo is TanamSromloba, romelic politikasa Tu<br />

ekonomikas exeba, mxolod amJamad dagvWirda.<br />

rogorc tionisis analizi aCvenebs, marto tradiciebze dayrdnobiT<br />

Tanamedrove urTierTobebis ageba SeuZlebelia. rac ar unda Rirebuli da<br />

aucilebeli iyos CvenTvis religiuri, kuTxuri, erovnuli, kulturuli Tu sxva<br />

identurobebisa da erTobebis aRdgena, isini yvela miekuTvneba meqanikuri,<br />

Gemeinschaft-is solidarobis tips. Gesellschaft -is organuli da individualisturi<br />

solidarobis damkvidreba sxva tipis urTierTobebis aRmocenebasTanaa<br />

dakavSirebuli. urTierTobebis `sofluri~ stili, romelic nacnobobis da<br />

pirovnuli urTierTobebis dominirebiT xasiaTdeba, ekonimikas da politikas<br />

aniWebs klanurobis arakonkurentul xasiaTs. xom ar aris es aseve Cvens qveyanaSi<br />

korufciis erT-erTi mTavari mizezi?<br />

Gesellschaft -Si adamians mudmivad uwevs urTierTobebis damyareba sxva<br />

adamianebTan ise, rom es urTierToba ar aris reglamentirebuli arc nacnobobiT,<br />

25


arc naTesaobiT, arc gaziarebuli moraliTa da arc religiuri normebiT. mas aqvs<br />

uflebebi da valdebulebebi saxelmwifos winaSe, magram rogoria misi uflebebi da<br />

valdebulebebi sxva adamianebis, sazogadoebis winaSe?<br />

aq wina planze gamodis patiosani, Tavisi sityvis erTguli, SeTanxmebis<br />

Semsrulebeli adamianis problema. adamianisa, romelsac pirobis Sesrulebas<br />

pirvel rigSi aiZulebs ara sasjelis SiSi, aramed sakuTari sindisi. SemTxveviTi<br />

araa, rom es sakiTxi farTod ixileboda meTvramete da mecxramete saukunis<br />

filosofosebisa da moralistebis nawerebSi. `gaxsovdes yovelTvis, rom qveyanazed<br />

qaRaldis garda aris kidev sindisi, romelzedac iwereba piroba im simkvidriT da<br />

simtkiciT, rom araviTari Zala ar amoSlis da ar gaauqmebs~ (ilia WavWavaZe).<br />

mkvidrdeba Tu ara Gesellschaft-isTvis damaxasiaTebeli urTierTobebi<br />

demokratiisa da sabazro ekonomikis funqcionirebis Sedegad, Tundac Soreul<br />

momavalSi, Tu maTi kultivireba specialuri zrunvis sagani unda iyos? SesaZloa ki,<br />

maTi kultivireba, Tu es aris politikuri kulturis is parametri, romelic ver<br />

Seicvleba mocemuli kulturis CarCoebSi? yvela es kiTxva, cxadia, scdeba<br />

<strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis problematikas da moicavs zogadad rogorc demokratiis<br />

damkvidrebis, aseve ekonomikuri ganviTarebis problemebs.<br />

literatura:<br />

Robert D.Putnam, Making Democracy Work, Civic Traditions in Modern Italy, Princeton<br />

University Press, 1994<br />

26


leqcia 4<br />

tokvili, `demokratia amerikaSi`<br />

patnemis kvleva, arsebiTad <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis arss sociologiuri<br />

Tvalsawieridan udgeba. is ikvlevs imas, Tu rogor ukavSirdeba socialuri<br />

komunikaciis garkveulis tipi, struqtura, demokratiuli institutiebis<br />

fuqcionirebas. tokvilis naSromi `demokratia amerikaSi” aseve didwilad am kuTxiT<br />

udgeba problemas — isic, patnemis msgavsad, TiTqmis tolobis niSans svams<br />

sazogadoebis struqturasa da demokratias (politikur reJims) Soris. SemdgomSi Cven<br />

gavecnobiT kidev erT liberal avtors - gelners, romelic msgavsi midgomiT<br />

xasiaTdeba (demokratias aigiveebs sazogadoebrivi urTierTobebis struqturasTan,<br />

xolo am ukanasknelis demokratiul bunebas miiCnevs mxolod dasavlur, evropul<br />

maxasiaTeblad).<br />

tokvilis kvleva, romelic ukve meore saukunea Tavis aqtualobasa da mniSvnelobas<br />

ar kargavs, aRwers mxolod erT qveyanas — amerikis SeerTebul Statebs, magram<br />

impliciturad SedarebiT analizs eyrdnoba, vinaidan amerikis <strong>sazogadoeba</strong>s is aRwers<br />

evropeli mkiTxvelisTvis. amdenad amerikis `demokratiul~ <strong>sazogadoeba</strong>s is<br />

warmoaCens safrangeTis da evropis `aristokratiul~ sazogadoebebTan SedarebaSi.<br />

tokvili aRwers pirvel rigSi sxvaobas demokratiul da aristokratiul<br />

sazogadoebebsa da maT sxvadasxva institutebsa da Rirebulebebs Soris. tokvilis<br />

kvleva sociologiuria da fenomenologiuri, is moicavs rogorc deskriptul aRweras<br />

im urTierTobebisa, romlebic avtorma TiTqmis ori saukunis winandel amerikaSi<br />

dainaxa, aseve im fsiqologiur ganwyobebisa da legitimaciis principebis analizs,<br />

romlebic agebs, aviTarebs am institucionalur mowyobas amerikaSi. tokvilis kvlevis<br />

Seswavlisas Cven gavamaxvilebT yuradRebas institucionaluri midgomis<br />

Tvalsawieridan demokratiuli da aristokratiuli sazogadoebebis institutebis<br />

Sedarebaze, xolo legitimaciis TvalsazrisiT — Tanasworobisa da Tavisuflebis<br />

principebis dapirispirebaze.<br />

Tumca ki, Tavad tokvilisTvis mTavari interesi iyo politikuri institutebi,<br />

rac, im periodSi safrangeTSi mimdinare movlenebis fonze, frangisTvis ZiriTad<br />

interess warmoadgenda. Seiqmneboda Tu ara safrangeTSi `Tavisufali demokratia~ Tu<br />

`demokratiuli tirania~ - es iyo is kiTxva, romelic idga mis winaSe im dros (1848).<br />

amerikis magaliTis ganxilvisas is xazs usvams imas, rac xSirad aklia dResac axali<br />

demokratiebis politikosebs: ~ ar gadmovitanoT monurad is institutebi, romlebic<br />

amerikelebma Seqmnes TavisTvis, aramed ukeT gavigoT masSi is, rac Cven gvadgeba; ara<br />

imdenad davesesxoT magaliTebs, aramed ubralod Wkua viswavloT, xolo Tuki rames<br />

visesxebT, es iyos Tavad principebi, da ara kanonebis kerZo detalebi~. (gv.24). swored<br />

amitomaa, rom tokvili swavlobs institutebs maT diskursul mniSvnelobebTan, anu<br />

legitimaciis sawyisebTan erTad.<br />

is, rasac tokvili xedavs amerikaSi, da rac misTvis aRmoCenaa, aris demokratiuli<br />

<strong>sazogadoeba</strong> — <strong>sazogadoeba</strong>, romelic mkveTrad gansxvavdeba evropuli<br />

aristokratiuli sazogadoebebisgan, da demokratia, romelsac qmnis es <strong>sazogadoeba</strong>.<br />

tokvili cdilobs iyos obieqturi da miukerZoeblad aRweros is, rasac xedavs. mas Tan<br />

moswons da aRafrTovanebs es axali, gansxvavebuli amerikuli <strong>sazogadoeba</strong>, Tan<br />

aSinebs da afrTxobs bevri misi Tviseba. kerZod, da mTavari, rac unda aRvniSnoT, aris<br />

misi SiSi `demokratiuli tiraniisa~, romelic demokratiul sazogadoebebSi SeiZleba<br />

damyardes. am saSiSroebis saanalizod tokvili iyenebs Tavisuflebisa da<br />

27


Tanasworobis Rirebulebriv dapirispirebas amerikelTa cnobierebasa da praqtikaSi.<br />

`Tavisufali demokratiis~ dapirispireba `demokratiul tiraniasTan~<br />

momdinareobs iqidan, rom tokvili mkafiod asxvavebs da upirispirebs erTmaneTs<br />

Tanasworobasa da Tavisuflebas. umravlesobis batonoba, rac demokratiuli<br />

xalxebisTvisaa damaxasiaTebeli, SeiZleba gadaiqces tiraniad, Tuki mas adamianTa<br />

Tavisufleba daaklda.<br />

amerikis politikuri wyobis erTaderTi sawyisia xalxis mmarTvelobis principi. es<br />

wyoba uaRresad demokratiulia, xolo amerikelebis mdgomareoba bevri gagebiT<br />

Tanasworia, da es Tanasworoba, tokvilis aRweriT, aris ara marto uflebrivi<br />

Tanasworoba (SesaZleblobaTa, negatiur TavisuflebaTa Tanasworoba), aramed<br />

faqtobrivi `siTanabre~, msgavseba rogorc qonebrivi, aseve inteleqtualuri.<br />

istoriulad ise Camoyalibda amerikuli <strong>sazogadoeba</strong>, rom mosaxleobis did masebs<br />

gaaCniaT met-naklebad erTnairi SesaZleblobebi awarmoon ekonomikuri saqmianoba da<br />

SeiZinon codna, da eziaron profesiul saqmianobas, romelsac misdevs umravlesoba.<br />

amdenad, aristokratiuli elitebi metad dasustebulia, Tu ara gamqrali. maT ara aqvT<br />

arc qonebrivi da arc inteleqtualuri TvalsazrisiT wamyvani roli; wodebrivi da<br />

ojaxuri gavlenebi <strong>sazogadoeba</strong>Si ar SeimCneva. amerika aris is qveyana, romlis<br />

moqalaqeni msoflioSi yvelaze Tanabaria Tavisi qonebrivi da inteleqtualuri<br />

ganviTarebiT.<br />

bunebrivia, rom amgvari Tanasworoba (siTanabre) badebs politikur<br />

Tanasworobasac. magram politikuri Tanasworobis miRweva SesaZlebelia ori gziT: an<br />

yvela moqalaqes mieces Tanabari politikuri ufleba, an aravis ar mieces.<br />

`Tavisuflebis miRweva~, tokvilis mixedviT, `ar Seadgens adamianTa cxovrebis<br />

mTavar da mudmiv mizans; erTaderTi, rac maT usazRvrod uyvarT, aris Tanasworoba~<br />

(gv.61). amerikelebma moaxerxes iseTi Tanasworobis miRweva, rodesac xalxis<br />

mmarTveloba SenarCunebulia. es, tokvilis mixedviT, ukavSirdeba maT miswrafebas da<br />

unars rom mudmivad Seqmnan gaerTianebebi da imoqmedon koleqtiurad. sxvanairad<br />

Tanasworobis mdgomareobaSi myof adamianebs cal-calke arc erTs ar eqneboda<br />

sakmarisi Zala, rom Tavi daecva mmarTvelebis tiraniisgan.<br />

gaerTianebaTa Seqmnis Tavisufleba, amdenad, erT-erTi fuZemdebluri<br />

Tavisuflebaa, romelsac moaqvs, sayovelTao xmis uflebasTan erTad, Tavisufali<br />

demokratiuli mowyoba. mis gareSe, da adamianTa mudmivi sazogadoebrivi aqtiobis<br />

gareSe igive Tanasworoba Tavisuflebis wyaro ar iqneboda.<br />

tokvilis aRweraSi, amerikelebis cxovrebaSi politikur saqmianobas uzarmazari<br />

adgili ukavia. `sazogadoebis marTvaSi monawileobis miReba da masze laparaki - es aris<br />

amerikelisTvis yvelaze mTavari saqmianoba da yvelaze didi siamovneba~ (gv. 191).<br />

sajaro Sexvedrebi, klubebi, partiebi — yvelaferi es duRs da muSaobs. `uwyveti<br />

saqmianoba politikur sferoSi, romelic demokratiuli mmarTvelobis pirobebSi<br />

Cndeba, Semdeg gadadis <strong>samoqalaqo</strong> cxovrebaSic. SesaZlebelia, sabolood, swored<br />

amaSi mdgomareobs demokratiis ZiriTadi upiratesoba. misi ZiriTadi faseuloba ara<br />

isaa, rasac is Tavad akeTebs, aramed is, rac keTdeba misi wyalobiT~ (gv.191).<br />

amdenad, tokvilisTvis demokratia kargia ara imitom, rom demokratiuli<br />

mTavrobebi kargad muSaoben (rac saTuoa), aramed mis mTavar miRwevas misi gverdiTi<br />

produqti warmoadgens — is gavlena, romelsac xalxze axdens mmarTvelobaSi<br />

monawileobis mudmivi praqtika. aseTi xalxi ufro ganaTlebulia da energiuli. es ki,<br />

saboloo jamSi, aviTarebs ekonomikas. aq laparakia swored `Tavisufal demokratiaze~<br />

tokvilis terminologiiT, an `liberalur demokratiaze~, Tuki dResdReobiT ufro<br />

28


miRebul cnebebs gamoviyenebT. liberaluri demokratia, amdenad, SesaZloa naklebad<br />

sasurveli iyos erTpirovnul mmarTvelobasTan SedarebiT, tokvilis mixedviT,<br />

moklevadian perspeqtivaSi (vinaidan erTi mmarTveli SeiZleba saukeTeso mmarTveli<br />

aRmoCndes, xolo demokratiis gziT mxolod mmarTvelobis saSualo done miiRweva),<br />

magram igebs grZelvadiani ganviTarebis Tvalsawieridan. da es mogeba swored mis<br />

sazogadoebriv, da ara uSualod politikur zegavlenas ukavSirdeba.<br />

magram am sayovelTao politikur CarTulobas da Tanasworobaze dafuZnebul<br />

umravlesobis batonobas, romelic amerikaSi usazRvroa, SeiZleba mohyves<br />

ganukiTxaoba, da misi SemzRudveli araferi iarsebebs. aranairi meqanizmi, romelic<br />

daicavs adamians umravlesobis ganukiTxaobisgan, ar arsebobs. gansakuTrebiT ki,<br />

gausaZlisia umravlesobis, anu sazogadoebrivi azris batonoba. ~ me ar vicnob arc erT<br />

qveyanas~, ambobs tokvili, `sadac saboloo jamSi sulieri Tavisufleba da sityvis<br />

Tavisufleba imdenad SezRuduli yofiliyo, rogorc amerikaSi~. umravlesobis<br />

tirania am mxriv bevrad ufro srulia, vidre nebismieri monarqiuli wyobis tirania, da<br />

Tundac espanuri inkvizicia. sazogadoebrivi azri, amdenad, tokvilTan, warmoCindeba<br />

misi uzarmazari ZaliT, romelic mimarTulia (zogjer) azrovnebis Tavisuflebis<br />

sapirispirod. mas mere, rac sazogadoebrivi azri raime sakiTxze <strong>for</strong>mirebulia,<br />

iSviaTad Tu gabedavs vinme sajarod sapirispiro azris gamoTqmas. (komentari:<br />

sazogadoebrivi azri tokviliseul amerikaSi marTavs, is ar aris ubralod `sadarajo<br />

ZaRli~, romelic Tavisi kritikuli potencialiT sazRvars udebs mmarTvelTa<br />

TviTnebobas. am mxriv amerikuli diskursi gansxvavdeba Semdgom saukuneebSi evropaSi<br />

Camoyalibebuli sajaro diskursisgan. es xdeba imitom, rom imdroindel amerikaSi ar<br />

arsebobs mmarTvelobiTi pasuxismgeblobiT aRWurvili aristokratia, socialurad<br />

gansxvavebuli fena, romelic <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis miRma arsebobs. <strong>samoqalaqo</strong><br />

<strong>sazogadoeba</strong> aq marTavs — ara marto im gagebiT, rom irCevs ama Tu im politikur<br />

elitebs arCevnebis gziT, aramed imiTac, rom mudmivad iRebs mmarTvelobaze<br />

pasuxismgeblobas da ar ixsnis am pasuxismgeblobas im motiviT, rom is arCeul<br />

moxeleebze gadaitanos).<br />

sazogadoebrivi azris es uzarmazari Zala warmoudgenelia aristokratiul<br />

sazogadoebebSi. da aq pirvel planze gamodis sxvaoba aristokratiul xalxebsa da<br />

demokratiul xalxebs Soris, romlebic (es ukanasknelebi) Tanasworobis principebzea<br />

agebuli. individualizmi, romelsac tokvili demokratiuli sazogadoebebis<br />

warmoqmnas ukavSirebs, es aris ara marto struqturuli (socialuri) axleburi<br />

mowyobis maCvenebeli, aramed pirovnebis identurobis <strong>for</strong>mirebis gansxvavebuli<br />

stili. aristokratiul sazogadoebebSi adamianis identurobis <strong>for</strong>mirebaSi CarTulia<br />

misi klasobrivi da statusuri mikuTvnebuloba, misi kavSirebi winaprebTan da<br />

valdebulebebi momaval TaobaTa winaSe. klasi aristokratiul <strong>sazogadoeba</strong>Si patara<br />

samSoblos rols asrulebs. demokratiul sazogadoebebSi ki, adamianebi ufro axdenen<br />

TviTidentifikacias mTel kacobriobasTan, da ara konkretul socialur jgufTan.<br />

adamiani emansipirebulia rogorc warsulisgan, aseve momavlisgan, drois<br />

SemakavSirebeli ZarRvi wydeba da adamianebi ufro gulgrilebi xdebian erTmaneTis<br />

mimarT. maTi identuroba, amdenad, xdeba ufro `deskriptuli~ vidre `askriptuli~.<br />

sazogadoebis es gaTiSuloba da `masobrioba~ (ufro gviandeli avtorebis<br />

terminologiiT) despotiis saukeTeso sawyisia, Tu ar arsebobs Zalisxmeva saerTo<br />

saqmeTa sakeTeblad.<br />

`rodesac saxelmwifos marTavs sazogadoebrivi azri, yvela adamians esmis<br />

sazogadoebrivi aRiarebis mniSvneloba, da TiToeuli cdilobs miaRwios mas, cdilobs<br />

daimsaxuros imaTi pativiscema da keTilganwyoba, romelTa Soris man unda icxovros~<br />

29


(gv.376) da es aris sazogadoebrivi azrisa da politikur Tavisuflebis Sinagani<br />

kavSiri, romelic amarcxebs Tanasworobis naklovanebebs Tavisuflebis ZaliT.<br />

tokvilis nawerebSi Tanasworoba, amdenad, ufro ukavSirdeba sazogadoebis<br />

modernizacias, da ara mis demokratizacias am sityvis Tanamedrove gagebiT. tokvilis<br />

demokratia, anu Tanasworoba (egalitaruli <strong>sazogadoeba</strong>) SeiZleba iyos rogorc<br />

liberaluri, aseve totalitaruli. es brwyinvale ganWvretaa im momavlisa, romelic<br />

tokvilis Semdgom saukunes iCens Tavs: modernizaciam, cxovrebis pirobebis<br />

TanasworobasTan erTad, moitana ori tipis `demokratiebis~ warmoqmna — dasavluri,<br />

liberaluri da sabWouri totalitaruli (aseve faSisturi germania). es dapirispireba<br />

liberalur da araliberalur demokratiebs Soris dResac aris aqtualuri, vinaidan<br />

ukavSirdeba demokratizacias iseT sazogadoebebSi, romlebic Tavisi struqturiT<br />

aranairad ar arian demokratiulebi, an iseT sazogadoebebSi, romlebic, piriqiT,<br />

demokratiulia, magram Tavisuflebis tradicia ara aqvs.<br />

oRond aq ar unda davuSvaT terminologiuri Secdoma. Tanasworoba tokvilTan<br />

upirispirdeba Tavisuflebas, romelsac sayovelTao xmis ufleba da sayovelTao<br />

politikuri uflebebi uzrunvelyofen. anu sayovelTao arCevnebi demokratiis<br />

nawilad ki ar ganixileba, aramed mis liberalur komponentad. niSnavs Tu ara es, rom<br />

`saarCevni demokratiebi~ (`minimaluri~, `araliberaluri~ demokratiebi) ukve<br />

Tavisufalia tikviliseuli terminologiiT?<br />

rac Seexeba sabWoTa totalitarul reJims, romelSiac pirovneba sruliad<br />

damonebuli iyo umravlesobis mier, misi am niSniT Sedarebisas liberalur<br />

demokratiasTan tikviliseuli terminologiis gamoyeneba savsebiT SesaZlebelia. rac<br />

Seexeba `minimalur demokratiebs~, sadac tardeba sayovelTao arCevnebi, xom ar arian<br />

isini swored `Tavisufali~ tokvilis gagebiT?<br />

postsabWoTa sivrce waagavs tokviliseul demokratiul <strong>sazogadoeba</strong>s<br />

modernizirebulobis doniT, ris gamoc mas aristokratiuli sazogadoebis niSnebi<br />

aRara aqvs. amis garda, marTalia, masSi sayovelTao arCevnebic tardeba, magram unda<br />

gaviTvaliswinoT, rom tokvili ar asaxelebs uSualod arCevnebs rogorc<br />

Tavisuflebis pirobas. is ambobs, rom Tavisuflebis sawindaria moqalaqeTa<br />

monawileoba mmarTvelobaSi, mudmivi CarTuloba, <strong>samoqalaqo</strong> da politikuri aqtioba<br />

da gaerTianebis unari. es ki, Tavis mxriv, arsebobs maSin, rodesac arsebobs<br />

xelisuflebis arCeviToba. anu <strong>samoqalaqo</strong> (da politikuri) sazogadoebebia<br />

Tavisuflebis sawindari, da ara uSualod arCevnebi. Tuki arCevnebi tardeba, magram<br />

mosaxleoba atomizirebulia da pasiuri (rogorc es postsabWoTa sivrceSi xdeba),<br />

xelisufleba iseve advilad daamyarebs batonobas TiToeulze, rogorc arCevnebis<br />

ararsebobis pirobebSi.<br />

amdenad, `socialuri kapitali~, romelzedac laparakobs patnemi, icavs<br />

amerikelebs umravlesobis tiraniisgan, tokvilis mixedviT. socialuri kapitalis<br />

ararseboba axal demokratiebSi saSiSia, vinaidan umravlesobis batonobas xdis<br />

despoturs da tiraniuls.<br />

literatura:<br />

Алексис де Токвиль, Демократия в Америке, gv. (rusuli gamocemis mixedviT) 158-159,<br />

177-178, 190-203, 222-228, 322-324, 371-388<br />

30


leqcia 5<br />

Tanamedrove Teoriebi <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebisa da saxelmwifos<br />

Sesaxeb sajaro da kerZo politikur azrovnebaSi<br />

adam seligmanis mixedviT, kerZosa da sazogadoebrivis cnebebi, iseve rogorc<br />

<strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis cneba, dResdReobiT isev gaxda aqtualuri, da aris uamravi<br />

wignis, statiis, konferenciisa da simpoziumis sagani. Tumca ki, es cnebebi an ideebi<br />

axali ar aris da adrec ukve iyo gamoyenebuli anTropologTa, politikuri<br />

mecnierebis specialistTa da sociologTa naSromebSi. `dawyebuli hanna arendtis<br />

naSromiT `Vita Activa” (1958), SemdgomSi Carlz maieris gavleniani tomiT `sajarosa da<br />

kerZos sazRvrebi” (1987) da damTavrebuli inglisur enaze iurgen habermasis `sajaro<br />

sferos struqturuli trans<strong>for</strong>maciis” publikaciiT (1989, romelmac mTavari roli<br />

Seasrula mkvlevarTa yuradRebis axali mimarTulebiT warmarTvaSi), kerZosa da<br />

sazogadoebrivis cnebebi samecniero wreebSi sul ufro gamokveTili da prestiJuli<br />

xdeba”.<br />

am cnebebs sxvadasxva naSromebSi gansxvavebuli mniSvneloba da ganmarteba eZleva.<br />

magaliTi im winaaRmdegobriobisa, romelic arsebul midgomebs axasiaTebs, SeiZleba<br />

aRmovaCinoT kerZosa da sazogadoebrivis arendtiseul xedvaSi; misi gagebiT isini<br />

Tanamedroveobis xanaSi iwyeben gaqrobas `socialuris aRzevebasTan” erTad.<br />

`socialuris aRzeveba” aris termini, romelic mas moaqvs swored im sxvaobis<br />

dasasrulis aRsaniSnavad, romelic manamde (magaliTad, antikurobis xanaSi) kerZosa da<br />

sazogadoebrivs Soris arsebobda. arendti winaaRmdegobaSi modis sxva TeoretikosTa<br />

naSromebis umetesobasTan, marqsiT dawyebuli da habermasiT damTavrebuli,<br />

romelTagan yvela swored meTvramete saukunesa da Tanamedrove kapitalisturi<br />

kulturis sawyisebSi pouloben sazogadoebriv da kerZo sferoebs Soris gansxvavebis<br />

warmoqmnis sawyisebs — im gansxvavebisa, romlis dakninebas arendti imave<br />

(Tanamedroveobis) periodSi aTavsebs.<br />

sazogadoebrivisa da kerZos gaazrebis SesaniSnav safuZvles qmnis norberto bobio<br />

Tavis klasikur naSromSi `sazogadoebrivi da kerZo/ didi diqotomia”, sadac is am<br />

cnebebis klasificirebas axdens Tanasworoba/ uTanasworobis da (mTelisa da<br />

nawilebis mimarTebis)/(nawilebs Soris urTierTobis) fardobiT terminebSi. misi sqema<br />

daaxloebiT Semdegnairad gamoiyureba:<br />

sazogadoebrivi<br />

uTanasworoba<br />

urTierTobebi:<br />

nawilebsa da mTels Soris<br />

RmerTi<br />

saxelmwifo<br />

ojaxi<br />

kerZo<br />

Tanasworoba<br />

urTierTobebi:<br />

nawilebs Soris<br />

Zmebi<br />

tomi<br />

megobrebi<br />

moqalaqeebi<br />

mtrebi<br />

cxadia, es diqotomiebi unda ganvixiloT mxolod rogorc idealuri tipebi,<br />

romelbic politikis TeoriaSia gamosadegi. `rogorc ki vcdebiT politikuri<br />

filosofiis sferosa da yoveldRiuri cxovrebis detalebs vexebiT, - ambobs seligmani<br />

- masSi problemebs vawydebiT. ase, RmerTsa da adamians Soris urTierTobebi, Tumca ki,<br />

31


namdvilad uTanasworoa da mTelisa da nawilis mimarTebasTan SesabamisobaSi imyofeba,<br />

aseve xSirad ganisazRvreba sindisis kerZo xasiaTisa da, xSir SemTxvevebSi, saxlis an<br />

sxva ganmartoebis adgilebis privatulobis konteqstSi. ojaxi, analogiurad,<br />

Tanamedroveobis xanaSi kerZo sferoSi Sevida, xolo saxelmwifo, Tavis mxriv,<br />

CarTuli aRmoCnda kerZo cxovrebis da problemebis regulirebaSi. dayofis meore<br />

svets Tu davakvirdebiT, urTierToba Zmebs Soris mxolod zogierT kulturaSia<br />

Tanaswori, xolo sxvebSi ara. tomobriv sazogadoebebSi naTesauri kavSirebis sistema<br />

SeiZleba an Tanasworobis, da an ierarqiis principebs eyrdnobodes, da erTs meoresTan<br />

analitikuri upiratesoba ara aqvs. megobroba, rogorc TanasworTa ara<strong>for</strong>maluri<br />

urTierToba, aseve uaRresad Tanamedrove movlenaa, metad gansxvavebuli variaciebiT<br />

kulturebisa da istoriuli periodebis mixedviT. is, rac mainc rCeba bobios<br />

ganmartebisgan, aris principuli da Rrmaazrovani gaigiveba sajarosi - mTelisa da<br />

nawilebis urTierTobasTan, xolo kerZosi — nawilebs Soris urTierTobasTan”.<br />

bobios ganmarteba upirispirebs erTmaneTs or sawyiss <strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong>Si<br />

adamianTa Soris ndobis Seqmnisa. Tanamedrove sazogadoebebSi am ndobas (da,<br />

faqtobrivad, eTikas) qmnis kerZo sfero, (is kerZo sfero, romelsac bobio<br />

gansazRvravs rogorc nawilebs Soris urTierTobis <strong>for</strong>mas), maSin roca ufro Zvel<br />

tradiciaSi wamyvan rols TamaSobda ara ndoba pirovnebebs Soris, aramed<br />

institucionalizebuli urTierTobebis normebi, sajaro sferoSi miRebuli qcevis<br />

modelebi, mTelisa da nawilis mimarTebis morali (moralisa da eTikis hegeliseuli<br />

gansxvavebis terminebSi).<br />

mokled mimovixiloT politikuri azrovnebis is ori tradicia, `romelTa<br />

moraluri imperativebi uSualod ukavSirdeba kerZosa da sazogadoebrivis am or<br />

metad gansxvavebul sferos da romlebic, Sesabamisad, gasuli ori aswleulis<br />

msvlelobaSi, sazogadoebrivi sikeTis bazisad urTierTobebis an erTsa, da an meore<br />

simravles iazrebdnen. SeviswavloT kerZo/sazogadoebrivis problemis rolis<br />

garkveuli momentebi politikur da moralur filosofiaSi.” seligmanis mtkicebiT,<br />

Tuki Cven SeviswavliT or politikur tradicias, romlebsac mokled davarqmevT<br />

`moqalaqeobrivi Rirsebis” da `<strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis” tradiciebs, Cven<br />

aRmovaCenT kerZosa da sazogadoebrivis - rogorc saTnoebisa da zneobis wyaroebis -<br />

or metad gansxvavebul versias. am ori politikuri xedvisTvis moralisa da zneobrivi<br />

wesrigis ma<strong>for</strong>mirebeli mTavari urTierTobebi metad gansxvavebul simravleebs<br />

Seadgenen — erTia urTierTobebi nawilebsa da mTels Soris, xolo meore —<br />

urTierTobebi nawilebs Soris.<br />

anu arsebobs ori tradicia, romelic orive <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis <strong>for</strong>mirebas<br />

exeba, da swored im mis elements, romlis `gaqrobasac” emduris arendti Tavis<br />

naSromSi — kerZo da sazogadoebrivi sferoebis, maTi cal-calke da erTad arsebobis<br />

elementi. aqve unda aRiniSnos, rom dasavleTisTvis damaxasiaTebelia<br />

Tanamedroveobis xanaSi ara romelime erT tradiciaze aqcentis gakeTeba, aramed orive<br />

tradiciis brZola erTmaneTTan politikur velSi. SesaZlebelia, arendti, iseve<br />

rogorc bevri sxva Tanamedrove respublikeli moazrovne, aRniSnavs ubralod erTi —<br />

liberaluri — tradiciis zedmetad gaZlierebas mere — respublikuri tradiciis<br />

sapirispirod, Tumca ki aq frTxilad unda viyoT, vinaidan masobrivi sazogadoebebi,<br />

romlebzedac arendti laparakobs, swored postliberalurad arian ganxiluli bevr<br />

avtorTan. yovel SemTxvevaSi, am tradiciebis ganurCevloba, ufro SeiZleba<br />

ukavSirdebodes masobrivi sazogadoebis fenomens, vidre maTi sruli waSla. `orive<br />

tradicia myaradaa Caqsovili dasavleT evropis inteleqtualur tradiciaSi,<br />

bunebiTi samarTlis doqtrinaSi, Zveli saberZneTisa da respublikuri romis<br />

32


politikur filosofiebsa da saxeebSi. orivem Seasrula mniSvnelovani roli adreuli<br />

Tanamedroveobis xanaSi, rodesac feodaluri wesrigisa da universaluri kaTolikuri<br />

eklesiis rRvevas moyva sazogadoebrivi mowyobis axali bazisis Zieba. orive<br />

gansxvavebuli (da xSirad gadaxlarTuli <strong>for</strong>miT) gagrZelda meTvramete — da<br />

garkveulwilad mecxramete — saukuneebSi sxvadasxva moazrovneTa naSromebSi, rac<br />

aZnelebs sakiTxis sruli istoriis gadmocemas. orive miiswrafis Seqmnas safuZveli<br />

imisTvis, rasac SeiZleba vuwodoT `moraluri erToba” rogorc socialuri cxovrebis<br />

safuZveli. da orive tradiciaSi `Rirsebis (saTnoebis, virtue)” idea warmoidgineba<br />

amgvari erTobis sakvanZo elementad.”<br />

`<strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong> iyo ufro anglo-amerikuli tradicia, romelic yvelaze<br />

mkafiodaa gamokveTili iseT moazrovneebTan, rogorebic arian frensis hatCesoni,<br />

jon milari, hag bleri (Hugh Blair), adam fergiusoni da adam smiti, romlebsac Cven<br />

Sotlandiur ganmanaTleblobasTan vakavSirebT. sapirispirod, Rirseuli<br />

moqalaqeobis tradicia Tavisi bunebiT ufro kontinenturi xasiaTisaa, da uSualo<br />

asociaciebs iwvevs iseT avtorebTan, rogorebicaa makiaveli da Jan-Jak ruso.<br />

moqalaqeobrivi Rirsebis tradicia ufro axlosaa Zveli saberZneTisa da romis<br />

politikur filosofiasTan da, am mxriv, ufro `Zvelmoduria”. iRebs ra Zvel qalaq —<br />

saxelmwifoebs rogorc respublikuri Rirsebis models, is iswrafvoda (da garkveuli<br />

mniSvnelobiT kvlavac iswrafvis) daubrundes moqalaqeobis im gansazRvrebas,<br />

romelic aTenis polissa Tu romis respublikas edo safuZvlad. is amgvarad cdilobs<br />

daubrundes kacis, rogorc moqalaqis cnebas, rodesac, aristoteles mixedviT, kacis<br />

(da dResdReobiT qalisac), daniSnuleba unda ganTavsebuliyo politikuri saqmianobis<br />

sferoSi da mxolod masSi.”<br />

sapirispirod, <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis idea, rogorc minimum im saxiT, ra saxiTac<br />

is ganviTarda Sotlandiel moralistebTan meTvramete saukuneSi, sul sxva sawyisebs<br />

efuZneboda. maTi azrovneba ufro kargad miesadaga im cvlilebebs, romlebic<br />

kapitalizmis da bazris ganviTarebas mohyveboda adamianTa urTierTobebSi — imas,<br />

rasac adam smiti aRwerda: urTierTgagebis, erTobisa da kooperirebis (da, amdenad,<br />

sabolood, Rirsebis) axali safuZvlebis Seqmnis amocanas, maTTvis Zveli sawyisebi<br />

solidarobisa da sazogadoebis qsovilis <strong>for</strong>mirebisa meTvramete saukunis<br />

komerciul <strong>sazogadoeba</strong>Si sul ufro saeWvo xdeboda.<br />

`meTvramete saukunis bolo mesamedisTvis, da ufro mkafiod mecxramete saukunis<br />

dasawyisSi <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis tradicia iwyebs moqalaqeobrivi Rirsebis<br />

tradiciis adgilis dakavebas. . . sociologiuri terminebiT zneobrivi wesrigis<br />

gansxvavebuli koncefciebi SeiZleba ganimartos solidarobis gansxvavebuli cnebebis<br />

meSveobiT, sadac moraluri grZnoba Sesabamisad iqneba sazogadoebrivi an kerZo<br />

moralis funqcia.<br />

Cemi azriT, seligmani respublikuri tradiciis daxasiaTebisas, da kerZod, rusos<br />

naazrevis gadmocemisas, garkveul Secdomas uSvebs, rodesac am midgomas diurkhemis<br />

meqanikuri solidarobis modelTan aigiveebs. kargad unda gavigoT rusos midgomis<br />

erTi aspeqti: respublikuri ideebi, romlebsac is ayalibebs, aranairad ar aris<br />

tradicionalisturi ideebi. moqalaqeobrivi Rirsebis tradicia ar niSnavs pirovnebis<br />

meqanikur daqvemdebarebas volontй gйnйrale-isadmi. marTalia, rusos mixedviT,<br />

moqalaqeTa erToba xdeba uzenaesi pirovnebis nebaze, romelic, Tavis mxriv, unda<br />

eqvemdebarebodes saerTo nebas, xolo TiToeuli moqalaqe mTelis nawili xdebodes,<br />

magram aq yvelaze mTavaria is, rom ruso mkafiod asxvavebs sayovelTao da yvelas nebas.<br />

yvelas nebas is mxolod kerZo nebaTa erT-erT nairsaxeobad ixilavs, da am nebebs<br />

legitimurad miiCnevs iseTi sakiTxebis gadawyvetisas, romlebic mimdinare da viwro<br />

33


sferoebs exeba. magram rac Seexeba maRali, sakanonmdeblo donis sakiTxebs, aq<br />

gadawyvetilebebis legitimacia ekuTvnis uklebliv yvelas, da ara umravlesobas, da<br />

ara yvelas nebas. es sayovelTao neba unda moicavdes umciresobebsac da TiToeul<br />

adamiansac, da mxolod am SemTxvevaSi <strong>for</strong>mirdeba is, rasac is volontй gйnйrale-s uwodebs.<br />

rusos es midgoma kargad Cans, agreTve, mis msjelobaSi religiis Sesaxeb. religia,<br />

rusos mixedviT, SeiZleba iyos orgvari. Sesabamisad, is sxvadasxva rols SeiZleba<br />

asrulebdes socialuri kontraqtis <strong>for</strong>mirebaSi. erT SemTxvevaSi religia SeiZleba<br />

iyos <strong>samoqalaqo</strong>, kerZo sferos nawili, da am mxriv universalisturi da xelSemwyobi<br />

respublikis arsebobisTvis. meore SemTxvevaSi; is xdeba sajaro sferos<br />

ma<strong>for</strong>mirebeli, da, amdenad, partikularistuli, anu ayalibebs im urTierTobebs,<br />

romlebic mxolod mocemuli sazogadoebisTvis, mocemuli droisTvis aris<br />

damaxasiaTebeli.<br />

anu rusoseuli morali, marTalia, sazogadoebrivi sferos arealSi iqmneba, magram<br />

iqmneba TviT moqalaqeebis mier, da ara arsebobs maTi kontrolis miRma, rogorc es<br />

SeiZleba totalitarul sazogadoebebSi xdebodes.<br />

adam smiti da sxva warmomadgenlebi e.w. `<strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis” tradiciisa,<br />

gansxvavebiT rusosgan, arian dainteresebuli ara imdenad erToblivi nebis<br />

<strong>for</strong>mirebiT, da amgvarad, sazogadoebrivi sferos warmoqmniT, aramed adamianTa Soris<br />

urTierTobaTa regulirebiT rRvevadi socialuri wesrigis fonze (sabazro<br />

meqanizmebis gavlena). maTi interesia im sivrcis <strong>for</strong>mireba, sadac SesaZlebelia axali,<br />

arameqanikuri solidaroba adamianebs Soris. anu, rusos ar ainteresebs ubralod,<br />

intersubieqturi urTierTobebis problema, romelsac is politikuri sferos gareT<br />

tovebs. smits, misgan gansxvavebiT, naklebad ainteresebs mimarTeba saxelmwifosTan,<br />

da ufro — harmoniuli sazogadoebis <strong>for</strong>mirebis idea maSin, rodesac kapitalizmis<br />

gavleniT <strong>sazogadoeba</strong>m TiTqos atomizacia SeiZleba ganicados.<br />

didi xnis ganmavlobaSi adam smitis Teoria da; zogadad, sabazro ekonomika mxolod<br />

erTi Tvalsawieridan ganixileboda — rogorc racionaluri instrumentuli qmedebis<br />

sabazro urTierTobebis <strong>for</strong>mirebis Teoria, romelsac araferi aqvs saerTo moralisa<br />

da zneobis sakiTxebTan. anu bazari — es aris racionaluri moqmedebis sfero, sadac<br />

individualisturi midgomebi batonobs, da araferia darCenili adamianTa<br />

solidarobis da urTierTmimarTebis sferodan. bolo wlebSi xdeba am midgomis<br />

gadasinjva. nel-nela cxadi xdeba, rom sabazro ekonomika aris metad mtkice zneobriv<br />

normebze damyarebuli wesrigi, da am normebis gareSe is ver iarsebebs. anu is ar aris<br />

ekonomikuri mimocvlis erTaderTi abstragirebuli da racionaluri wesi. magaliTad,<br />

mafiozuri da klanuri sistema aseve abstraqtulia da racionaluri, magram is<br />

urTierTobaTa sul sxva models eyrdnoba. universalisturi eTika, romelic smitisa<br />

da fergiusonis adamianTaSorisi urTierTobebis safuZvelSi devs, qmnis im <strong>samoqalaqo</strong><br />

sazogadoebebs, romlebic liberalur individualistur tradicias Seefereba.<br />

Tuki rusosTvis saerTo nebis wyaros `yvela” warmoadgenda, smitisTvis am wyaros<br />

warmoadgens `erTi” — miukerZoebeli, ganze mdgomi damkvirvebeli, romelic<br />

aRWurvilia sakuTari, Sinagani sindisis safuZvleze gansjis unariT. amdenad,<br />

legitimacia xdeba damokidebuli individebis, erTeulebis mier imis aRqmaze, Tu ra<br />

aris samarTliani.<br />

aq Cndeba saTnoebis, socialuri Tanaziarebis da saerTo sikeTis modeli, romelic<br />

metad gansxvavebulia im sxvadasxvagvari moazrovneebis modelebisgan, visac Cven<br />

moqalaqeobrivi Rirsebis tradicias mivakuTvnebT. am tradiciaSi sazogadoebrivi<br />

sikeTe aRemateba yvela kerZo interess da sabolood efuZneba kerZo interesis<br />

daZlevas saerTo sazrunavis sasargeblod. es ar aris ubralod moqalaqeobrivi<br />

34


suliskveTeba, aramed kacobriobis imgvari xedva, romelic sajaro saqmianobas xedavs<br />

erTaderT SesaZleblobad kerZo moqalaqis TviTidenturobis realizebisa da<br />

dakmayofilebisa. amis sapirispirod, <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis tradiciaSi eTikuri<br />

idea aris kerZo saqme, realizebuli individualuri socialuri aqtorebis gulebSi,<br />

gonebaSi da gacvlis aqtebSi. politikuri azrovnebis am ori tradiciis<br />

Taviseburebebi Sejamebulia — garkveulwilad sqematurad - Semdeg tabulaSi.<br />

<strong>samoqalaqo</strong><br />

<strong>sazogadoeba</strong><br />

Rirseuli moqalaqeoba<br />

saTnoebis sfero kerZo sazogadoebrivi<br />

saTnoebis<br />

gansazRvreba<br />

saTnoebis meqanizmebi<br />

moraluri grZnobebi;<br />

bunebrivi simpaTia,<br />

yuradReba, /<br />

miukerZoebeli<br />

damkvirvebeli<br />

gaziarebuli erToba<br />

volontй gйnйrale<br />

pirovnulobis modeli dayofili (da, amdenad),<br />

refleqsuri (SedarebiT<br />

diferencirebuli)<br />

pirovnuli orientacia Sinagani<br />

<strong>for</strong>mirebulia<br />

koleqtiuri SegnebiT<br />

(conscience collective)<br />

(SedarebiT<br />

aradiferencirebuli)<br />

garegani<br />

wyaro: seligmani<br />

seligmanis mixedviT, da es Sefaseba unda gaviziaroT, `kamaTi, romelic<br />

mimdinareobs moqalaqeobis liberalur da respublikur versiebs Soris sxva araferia,<br />

Tu ara Tanamedrove versia politikuri azrovnebis am ori tradiciisTvis<br />

damaxasiaTebeli moqalaqeobis, individisa da sazogadoebrivi sikeTis sapirispiro<br />

xedvebis. liberaluri (an, rasac Carlz teilorma `proceduruli” uwoda) Teoria<br />

ixilavs <strong>sazogadoeba</strong>s moralurad avtonomiuri individebis nakrebad, romelTagan<br />

TiToeuls aqvs kargi cxovrebis sakuTari xedva, sazogadoebis funqcia ki,<br />

Semofarglulia am individebis samarTlebrivi Tanasworobis uzrunvelyofiT, rac<br />

miiRweva sajaro sivrceSi gadawyvetilebaTa miRebis procedurulad samarTliani (an<br />

wesieri) demokratiuli procesiT. es Teoria ufro zrunavs samarTlianobis<br />

universalurad validuri principebis uwyveti funqcionirebis uzrunvelyofaze,<br />

vidre sazogadoebis Semadgeneli raime individualuri socialuri aqtorebis<br />

konkretuli kerZo moraluri xedvis win wamowevaze.<br />

moqalaqeobis respublikuri versia, amis sawinaaRmdegod, win wevs sazogadoebis<br />

rogorc saerTo sikeTis miRwevaze orientirebuli `moraluri erTobis” cnebas,<br />

romlis ontologiuri statusi win uswrebs nebismieri individualuri wevris statuss.<br />

Semdgomi ganmartebis gareSec advilia bolo ori saukunis ganmavlobaSi dafiqsirebul<br />

amgvar gansxvavebul SexedulebebSi SevamCnioT gamoZaxilebi (odnav modificirebuli)<br />

smitis da rusos nawerebze.<br />

35


Zola socialuri mowyobisa da solidarobis axali principebis<br />

<strong>for</strong>mulirebisTvis postkomunistur sazogadoebebSi, seligmanis azriT, mcdarad<br />

efuZneba dapirispirebas im principebs Soris, romlebic uxeSad SeiZleba davaxasiaToT<br />

rogorc `demosi” da `eTnosi” da romlebic aq ganxiluli modelebisgan erTs an meores<br />

efuZneba.<br />

nebismieri mocemuli politia SeiZleba ganisazRvros ara ubralod am oridan<br />

romelime erTi modelis gaziarebiT, aramed orives SezavebiT, da amdenad, erTobisa da<br />

solidarobis safuZvlebis diferencirebuli <strong>for</strong>mulirebiT, iseve rogorc<br />

sxvadasxva eTnikuri jgufebis uflebebisa da valdebulebebis.<br />

ruso: respublikuri <strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong><br />

rusos naSromi imdenad mniSvnelovania, rom ramodenime damatebiT komentars<br />

moiTxovs.<br />

rusos sazogadoebrivi xelSekruleba mTlianad agebulia idealuri tipebis<br />

dapirispirebebze: <strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong> da bunebrivi wesrigi; yvelas neba da<br />

sayovelTao neba; mflobeloba da sakuTreba; <strong>samoqalaqo</strong> da ara<strong>samoqalaqo</strong> religia;<br />

da a.S. ase: `. . . aucilebelia mxolod Zalis gamoyenebis Sedegad gamovlenili<br />

mflobeloba, an pirveli dampyroblis ubralo ufleba, ganvasxvaoT sakuTrebisgan,<br />

romelic mxolod dadebiT uflebas SeiZleba efuZnebodes”. mflobelobasa da<br />

sakuTrebas Soris aq dafiqsirebuli gansxvaveba yofiT viTarebaSi SeiZleba<br />

umniSvnelod mogveCvenos, da Tuki arasakmarisad seriozulad da analitikurad<br />

mivudgebiT socialur mecnierebebs, da daviyvanT maT yofiTi (politikuri) Jargonis<br />

doneze, maT Soris sxvaoba SeiZleba gamogvrCes kidec (yuradReba ar mivaqcioT).<br />

magram, Tuki am sxvaobas gavSliT da yuradRebiT davakvirdebiT, davinaxavT, rom<br />

mflobelobisa da sakuTrebis gansxvavebuli buneba da xasiaTi sinamdvileSi aris<br />

dasavluri sabazro ekonomikasa da aradasavluri arasabazro (Crdilovani)<br />

ekonomikebs Soris sxvaobis sawyisi, romelic aramcTu Teoriulia, aramed gamoisaxeba<br />

TvalnaTliv uzarmazar sxvaobaSi (gansxvavebulobaSi) ekonomikuri mwarmoeblurobis,<br />

uTanasworobisa da simdidris mxriv.<br />

anu amgvari dakvirvebebi, rogoricaa mflobelobisa da sakuTrebis erTmaneTisgan<br />

garCeva, sulac ar aris sityvebiT TamaSi. mniSvnelovania, rusos mixedviT, is, rom<br />

<strong>samoqalaqo</strong> mdgomareoba cvlis bunebriv mdgomareobas, da es ukavSirdeba adamianTa<br />

qcevaSi marTlmsajulebis principze gadasvlas instiqtebze dafuZnebuli qcevis<br />

sapirispirod. sazogadoebrivi sikeTe, romelic iqmneba erTeulTa Zalebis SejamebiT,<br />

bevrad aRemateba SesakrebTa martiv jams, da TiToeuli wevris SesaZleblobebsac<br />

zrdis, anu bunebrivi mdgomareobidan <strong>samoqalaqo</strong> mdgomareobaze gadasvla<br />

aranulovanjamovania.<br />

(komentari: politikuri Teoriebi xSirad iyeneben TamaSTa Teoriis<br />

terminologias, romelic, Tavis mxriv, moitana politikur mecnierebaSi racionaluri<br />

arCevanis midgomis gamoyenebam. zogierTi avtori politikas uyurebs rogorc<br />

aranuljamovan TamaSs, romlis drosac jami metia, vidre 0, anu yvela met-naklebad<br />

mogebuli rCeba ubralod imis gamo, rom monawileobs TamaSSi. arseboben sxva avtorebi,<br />

romlebisTvisac politika nulovanjamovania — erTis mogeba niSnavs sxvebis Sesabamis<br />

wagebas, xolo jamSi iqmneba nuli. respublikuri midgoma, rogorc wesi, arsebiTad<br />

aranuljamovania, da rusoc am mxriv tipuri magaliTia. miaqcieT yuradReba, rom<br />

arsebobs, agreTve, uaryofiTjamovani TamaSebic, rodesac yvela rCeba wagebuli<br />

36


(kazinos TamaSi). politikis es versia, rogorc wesi, ar ganixileba. mas waagavs,<br />

magaliTad, valerStainis msoflio sistemis Teoria, romelSiac periferiuli<br />

saxelmwifoebi yovelTvis ageben, rac swored amgvari TamaSis Sedegebs waagavs.<br />

saerTod, rodesac saqme geqnebaT nulovanjamovan da aranulovanjamovan<br />

modelebTan, sasargebloa warmoidginoT, pirvel SemTxvevaSi, Wadrakis TamaSi, xolo<br />

meore SemTxvevaSi, maTematika. WadrakSi wagebul da mogebul qulaTa jami yovelTvis<br />

nolia, xolo mogeba — praqtikulad TviTmizani (da fexburTSic, aseve sxva sportul<br />

TamaSebSi). maTematikaSi mecnierebi aseve ejibrebian xolme erTmaneTs imaSi, Tu vin<br />

ufro adre daamtkicebs Teoremas da Seqmnis Teorias, (romelsac mere misi saxeli<br />

daerqmeva), magram erTis mogeba ar niSnavs imavdroulad sxvebis wagebas. vinaidan<br />

mecnieris migneba pozitiuri Senatania yvelas codnaSi, da is yvelas Tanabrad ergeba,<br />

mogebulia yvela, da saerTo procesi aris mecnierebis mzardi ganviTareba da codnis<br />

akumulireba. politikis versia, sadac politika aranuljamovania, da rodesac is<br />

nulovanjamovania, efuZneba kerZosa da sazogadoebrivis gansxvavebul mimarTebebs<br />

erTmaneTTan, romlebzedac zemoT iyo laparaki.<br />

aseve, yvelas neba gansxvavdeba sayovelTao nebisgan. `sayovelTao neba mxolod<br />

saerTo nebas iTvaliswinebs, yvelas neba ki, rogorc calkeul adamianTa nebaTa<br />

erToblioba — kerZo interesebs”. rusos azriT, kerZo interesebis jami udris nols,<br />

anu isini abaTileben erTmaneTs, da is rac rCeba yvelas interesis SekrebiT, am<br />

gabaTilebis Semdeg, aris sayovelTao interesi. magram Tuki moxda ise, rom<br />

moqalaqeebma moaswres kerZo interesebis asociaciuri gaerTianeba manam, sanam<br />

sayovelTao nebis gamokveTamde mividoda saqme, maSin maTi preferenciebi Seicvleba,<br />

isini imoqmedeben rogorc kerZo pirebi, kerZo interesebis warmomadgenlebi, da<br />

gaimarjvebs kerZo interesi, da ara sayovelTao. amdenad, aucilebelia, moqalaqeebs an<br />

ar mieceT asociaciebSi gawevrianebis SesaZlebloba an amgvari asociaciebis ricxvi<br />

maqsimalurad gaizardos, raTa danawevrebulma kerZo interesebma mainc gaabaTilon<br />

erTmaneTi. sxva sityvebiT, erTeulebis jamad gadaqcevis Sedegi damokidebulia imaze,<br />

Tu ra gziT vajamebT Sesakrebebs. erT SemTxvevaSi Sedegi nulovanjamovania, xolo<br />

meore SemTxvevaSi — ara.<br />

sainteresoa, rom habermasi rusos akritikebs swored imisTvis, rom ruso,<br />

sayovelTao nebis <strong>for</strong>mirebis miseul TeoriaSi, ar aqcevs saTanado yuradRebas<br />

proceduras, anu moqalaqeTa msjelobas — is sayovelTao sikeTis warmoqnas<br />

garkveulwilad avtomaturad miiCnevs. magram aq moyvanili msjelobidan Cans, rom<br />

rusosTvis procedura sulas ar aris sulerTi, da is Sedegis raobas ganapirobebs.<br />

amasve (proceduris mniSvnelobas Sedegis raobis gansasazRvravad) ukavSirdeba<br />

sakiTxi, romelsac ruso aseve uTmobs yuradRebas — sajaro unda iyos Tu faruli<br />

kenWisyra gadawyvetilebebis miRebisas. es sakiTxi sulac ar aris ubralo teqnikuri<br />

sakiTxi, am procedurebs Soris principuli sxvaoba arsebobs. iTvleba, rom faruli<br />

kenWisyra saWiroa, radgan daculi iyos rigiTi moqalaqeebi xelisuflebis zewolisgan.<br />

xolo xmis micema iyos Tavisufali. magram, garda amisa, adamiani, romelic moqmedebs<br />

sajarod, da adamiani, romelic farulad moqmedebs, gansxvavebul logikas miyvebian.<br />

sajaro qmedebaSi adamiani ver gamoamJRavnebs bevr iseT miswrafebas da interess,<br />

romelic samarcxvinoa da dasaZraxi sazogadoebis TvalSi. sajaro moqmedeba naklebad<br />

gulwrfelia am mxriv, vidre faruli.<br />

jon elsteri xazs usvams gansxvavebas sajaro da farul kenWisyrebs Soris,<br />

rodesac miuTiTebs gansxvavebaze Cveulebriv demokratiasa da e.w. deliberaciul<br />

(msjelobaze dafuZnebul) demokratias Soris. deliberaciuli demokratia — es aris<br />

Teoriuli konstruqcia, romelic aqtiurad ganixileba dasavluri inteleqtualebis<br />

37


mier, rogorc arsebuli institucionalizebuli liberaluri saarCevno demokratiis<br />

gaumjobesebis (gamosworebis) gza. aseT demokratiaSi politikuri sakiTxebi wydeba<br />

ara kenWisyriT, aramed Ria farTo msjelobiT, romelSiac yvela moqalaqe iRebs<br />

monawileobas (an, yovel SemTxvevaSi, SeuZlia CaerTos Tanabaruflebianobis<br />

safuZvelze).<br />

gadawyvetilebebis miReba faruli kenWisyriT Tu sajaro diskursiiT, rogorc<br />

elsteris miTiTeba cxadyofs, SesaZlebelia gansxvavebul Sedegebs iZleodes da<br />

gansxvavebul urTierTobebsac qmnides kerZo da sazogadoebriv sferoebs Soris. ruso<br />

am sakiTxze garkveviT gamoTqvams sakuTar pozicias (gv.116). romaelebi xmas sajarod<br />

aZlevdnen. `es adaTi manamde iyo kargi, sanam moqalaqeebSi patiosneba sufevda da sanam<br />

TiToeuls eTakileboda sajarod mieca xma usamarTlo azris an uRirso adamianisTvis.<br />

magram rodesac xalxi gairyvna da ukve xmebi iyideboda, maSin xmis faruli micema ufro<br />

xelsayreli Seiqna, raTa myidvelebi undoblobiT SeezRudaT da arc gaiZverebisTvis<br />

miecaT TaRliTobis saSualeba”. da Semdeg, ruso aRniSnavs, rom imis arCeva, Tu rogor<br />

unda xdebodes kenWisyra — Riad Tu farulad, ar aris absoluturi, aramed<br />

damokidebulia mocemuli xalxis zneobaze, qveli xalxi erTi kanonebiT unda<br />

imarTebodes, xolo uzneo xalxi — sxviT.<br />

amdenad, ruso miiCnevs, rom faruli kenWisyra xalxis garyvnilobis gamo xdeba<br />

aucilebeli, da rom jansaR <strong>sazogadoeba</strong>s faruli kenWisyra ar dasWirdeba.<br />

`sazogadoebrivi~ da `sajaro~ respublikuri koncefciiT aq srulad Sekrulia<br />

(gaigivebuli), xolo `arajansaRi~ ukavSirdeba ara imdenad kerZos, ramdenadac<br />

mikerZoebuls.<br />

gelneri: <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis liberaluri xedva<br />

<strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis ganxilvisas gelneri xazs usvams sazogadoebis<br />

socialuri struqturis mniSvnelobas. am struqturis Taviseburebas igi ixilavs<br />

ekonomikuri urTierTobebis im liberaluri tipis fonze, romelic dasavlur<br />

samyaroSi warmoiSva. <strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong>, gelneris mixedviT, aris<br />

individualisturi dasavluri sazogadoebis arsebobis sfecifiuri tipi, romlis<br />

antiTezaa ara marto totalitaruli sabWouri tipis <strong>sazogadoeba</strong>, aramed nebismieri<br />

sxva, araliberaluri, magaliTad, islamuri qveynebis <strong>sazogadoeba</strong>. <strong>samoqalaqo</strong><br />

<strong>sazogadoeba</strong> icavs adamians ara marto saxelmwifo politikuri Zalauflebis<br />

tiraniisgan, aramed aTavisuflebs mas sakuTriv sazogadoebis mxridan damonebisgan.<br />

realurad, gelneris azriT, `arsebobs sami tipis <strong>sazogadoeba</strong>. arseboben<br />

segmentirebuli sazogadoebebi, romlebic gamsWvalulia ritualebiT da naTesauri<br />

kavSirebiT. isini SesaZloa, Tavisufali arian centralizebuli tiraniisgan, magram<br />

mainc ar arian Tavisufalni `Tavisuflebis~ Tanamedrove gagebiT. meores mxriv,<br />

arsebobs centralizeba, romelic spobs meore donis yvela institutsa da erTobas,<br />

ritualizebulia isini Tu ara. da bolos, arsebobs mesame SesaZlebloba - romlis<br />

gansazRvrasac vcdilobT da romelTanac Cvens imedebs vakavSirebT - igi gamoricxavs<br />

rogorc damTrgunav komunalurobas, aseve centralizebul avtoritarizms.<br />

marTebulia, rom socialuri organizaciis swored amgvar tips vuwodoT <strong>samoqalaqo</strong><br />

<strong>sazogadoeba</strong>.`<br />

amdenad, gelneri Tvlis, rom <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis tradiciuli ganmarteba :<br />

`<strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong> - es aris sxvadasxva arasamTavrobo institutebis<br />

erToblioba, romlebic sakmaod Zlieria, raTa iTamaSon saxelmwifos<br />

38


gamawonasworeblis roli da ise, rom xeli ar SeuSalon mas, Seasrulon arbitris roli<br />

interesTa Zlier jgufebs Soris, Seakavon saxelmwifos swrafva danarCeni<br />

sazogadoebis dominirebisa da atomizaciisken~ (gelneri) - ar aris sruli da ver<br />

asxvavebs <strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong>s segmentirebuli sazogadoebisgan. sazogadoebrivi<br />

urTierTobebis es ori tipi warmatebiT upirispirdeba saxelmwifos centralizebuli<br />

kontrolis gadametebul gaZlierebas, magram maTi es unari gansxavebuli mizezebiTaa<br />

ganpirobebuli.<br />

segmentirebul <strong>sazogadoeba</strong>Si adamianis arseboba mWidrod ukavSirdeba im<br />

tradiciul garemos, romelSiac mas fesvebi aqvs gadgmuli. adamians ar SeuZlia iolad<br />

Seicvalos Tavisi garemocva, profesia, statusi, religia da sxva, vinaidan es cvlileba<br />

ukavSirdeba im erTobidan (soflidan, komunidan, kastidan, klanidan) gandevnas,<br />

romlis wevricaa igi, xolo erTobidan gandevna misTvis daRupvis tolfasia, vinaidan<br />

sxva erTobaSi saarsebod igi ar aris momzadebuli. istoriulad Camoyalibebuli<br />

ritualebis, normebisa da cxovrebis wesis mniSvneloba imdenad didia, rom saxelmwifo<br />

ver cvlis maT da amdenad ver axerxebs adamianTa srul damorCilebas. magram amgvar<br />

<strong>sazogadoeba</strong>Si, adamiani mainc ar aris Tavisufali, romc ar ganicdides politikuri<br />

Zalauflebis Zlier zewolas, an warmatebiT icavdes Tavs amgvari zewolisgan, vinaidan<br />

igi sakuTriv sazogadoebis mieraa SezRuduli da amdenad araTavisufalia.<br />

Tanamedrove dasavlur samyaroSi axalma ekonomikurma mowyobam, Sromis<br />

danawilebam da sakontraqto ekonomikurma urTierTobebma Seasustes tradiciebis,<br />

warmomavlobisa da zne-Cveulebebis roli adamianis cxovrebaSi. adamiani gaxda<br />

`moduluri~. ras niSnavs es? rogorc aveji, an saTamaSo konstruqtori, SeiZleba<br />

Sedgebodes Semadgeneli modulebisgan, romlebic SeiZleba iolad SeerTdes<br />

survilisamebr sxvadasxva kombinaciebis gamoyenebiT, aseve Tanamedrove adamians aqvs<br />

unari gaerTiandes sxvadasxva asociaciebSi, monawileoba miiRos ama Tu im<br />

institutebis funqcionirebaSi, tovebdes maT Tu CaTvlis saWirod. adamianTa Soris<br />

yalibdeba moqnili, mobiluri, cvalebadi da mravalferovani kavSirebi. swored<br />

moduluri adamianis arseboba aris <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis <strong>for</strong>mirebis sawindari.<br />

gelneris SexedulebiT, Tanamedrove moduluri, egalitaruli da individualisti<br />

adamianis <strong>for</strong>mireba ukavSirdeba ekonomikisa da politikis daSoriSorebas, Sromis<br />

danawilebas, specializebas. <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis arseboba SesaZlebelia im<br />

SemTxvevaSi, rodesac ekonomika gamoyofilia saxelmwifosgan da amave dros<br />

saxelmwifo asrulebs instrumentalur funqcias ekonomikis funqcionirebaSi. am<br />

saxelmwifoSi gamoricxulia nebismieri saxis ideologiuri monopoliis arseboba,<br />

magram Tavad saxelmwifo asrulebs mniSvnelovan rols wesrigis uzrunvelyofis<br />

saqmeSi.<br />

<strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis cneba, gelneris azriT, ufro mniSvnelovania, vidre<br />

demokratiis cneba, vinaidan is gvexmareba gaverkveT Tanamedrove dasavluri<br />

sazogadoebis socialuri mowyobis arsSi. es aris is arsebiTi, rac dasavlur<br />

demokratias mis Taviseburebas aniWebs.<br />

gelneris modeli moduluri sazogadoebisa, es aris sazogadoebis liberaluri<br />

xedva, romelic, garkveulwilad, upirispirdeba ara marto araliberalur koncefciebs,<br />

aramed respublikur da komunitarianul xedvebsac dasavluri sazogadoebis<br />

SigniT. gelneri laparakobs institutebze, struqturul diferenciaciaze, da<br />

mxolod garkveul aspeqtebs aniWebs upiratesobas. amaSi gasarkvevad cota Rrmad unda<br />

CavixedoT Tanamedrove institutebis bunebaSi.<br />

warmovidginoT ori gansxvavebuli situacia. erT SemTxvevaSi, warmoidgineT, rom<br />

dgaxarT metros sadguris baqanze da elodebiT matarebels, romelic tunelidan<br />

39


gamoCnda da baqans uaxlovdeba. meore SemTxvevaSi, Tqven dgaxarT junglebSi,<br />

bilikTan, romliTac spiloebi wylis dasalevad dadian, da uyurebT spilos (spiloebs),<br />

romelic am bilikiT giaxlovdebaT.<br />

orive SemTxvevaSi Tqveni goneba msgavs refleqtorul signalebs iZleva —<br />

gamoyofs adrenalins, rac bunebrivia, rodesac raRaca didi da potneciurad saSiSi<br />

giaxlovdebaT didi siCqariT. es xdeba refleqtorulad, qvecnobierad, da TavisTavad<br />

ar ganapirobebs Tqvens qcevas. kognituri reaqciebi ki, am or SemTxvevaSi savaraudod<br />

SeiZleba gansxvavebuli aRmoCndes. pirvel SemTxvevaSi, savaraudod, Tqven adgilidan<br />

ar daiZvrebiT, vinaidan mSvenivrad iciT, rom matarebeli relsebs gahyveba, Tqvens<br />

gverdiT Caivlis, da, miuxedavad imisa, rom Tqveni sxeuli safrTxis signals iZleva,<br />

Tqven arafers ar riskavT. meore SemTxvevaSi, viTareba ufro gaurkvevelia. Tqven<br />

winaswar ver gansazRvravT spilos qcevas. Tqven iq rom ar yofiliyaviT, spilo,<br />

savaraudod, gayveboda biliks, rogorc is amas Cveulebrivad akeTebs. magram Tqveni iq<br />

yofna masze axdens zegavlenas da SeiZleba gaabrazos kidec. matareblisgan<br />

gansxvavebiT, spilosTan Tqveni urTierToba interaqciulia (matarebelTan araa<br />

interaqciuli, imitom rom Tqveni arseboba-araraseboba ar axdens gavlenas<br />

matareblis qcevaze), da Sesabamisad am urTierTqmedebis Sedegi konteqstualurad<br />

ganpirobebulia. anu, Tuki spilo moTvinierebulia, da Tqvendami SeCveuli, anu Tqvens<br />

Soris ndoba da nacnoboba arsebobs, safrTxe praqtikulad ar arsebobs. magram Tuki<br />

spilo veluria, interaqciis Sedegi SeiZleba Tqvens Soris arsebul ZalTa<br />

Tanafardobaze iyos damokidebuli. magaliTad, Tuki Tofi gaqvT da nadirobas<br />

apirebT, erTia, xolo Tuki spilosi geSiniaT da girCevniaT gzidan gaecaloT — sxva.<br />

Tanamedroveobis institutebi universalisturia, anu maTi funqcionireba<br />

winaswarmetyvelebadia, rogorc matareblis marSruti. mgzavrs, romelic dgas baqanze,<br />

ar sWirdeba Tofis srola, raTa aiZulos memanqane gaaCeros da waiyvanos is<br />

daniSnulebis adgilas. mgzavrma icis, Tu ras unda elodes matareblisgan, da es codna<br />

aZlevs SesaZleblobas dagegmos Tavisi gadaadgileba, moifiqros moqmedeba, romelic<br />

windawin gansazRvrul Sedegs gamoiRebs.<br />

amasTan, Tanamderoveobis institutebi universaluria, anu indiferentuli im<br />

konteqstis mimarT, romelSiac isini moqmedeben. matareblisTvis absoluturad<br />

sulerTia, Tu vin dgas baqanze, Tundac aravin ar idges, is iq mainc gaaCerebs. cxadia, aq<br />

laparakia matareblis `idealur tipze” da ara, magaliTad, dasavleT saqarTvelos<br />

viTarebaze, sadac zogjer SesaZlebelia, memanqanes dauZaxo rom man Tqvens sofelTan<br />

Seanelos svla da CagsvaT matarebelSi - rac kidev ufro savaraudoa, Tuki memanqane<br />

Tqveni mezobelia an axlobeli. maSin matareblis moZraoba ukve emorCileba ara<br />

pirveli tipis — universalur — logikas, aramed meore tipis — partikularistul —<br />

mimarTebebs. is xdeba interaqciuli, da misi Sedegebi ganpirobebulia im ZalisxmeviT,<br />

romelsac mxareebi iCenen am interaqciis dros. pirveli tipis institutebi atareben<br />

neitralur, obieqtur xasiaTs im gagebiT, rom yovelTvis erTnairad moqmedeben da<br />

winaswarmetyvelebad Sedegs iZlevian, maSin rodesac meore tipis urTierTobebi<br />

winaswarmetyvelebad Sedegs ar iZleva.<br />

gidensi `Tanamedroveobas” aigiveebs institutebis mimarT iseTi ndobis<br />

gavrcelebasTan, romelic dakavSirebulia sivrcisa da drois universalizaciasTan,<br />

anu am institutebis advil da calsaxa gadatanasTan da gavrcelebasTan mTel<br />

msoflioSi, universaluri da universalisturi saxiT, rac, gakveulwilad, codnis<br />

faqtoriTaa ganpirobebuli. ndoba am institutebis mimarT ganpirobebulia maTi<br />

winaswarmetyvelebadobiTa da obieqturobiT, funqcionirebis Sinaganad<br />

ganpirobebuli logikiT, romelic mowyvetilia konteqsts da garemoebebs. es aris<br />

40


saeqsperto, samarTlebrivi, racionalur-biurokratiuli (veberiseuli ganmartebiT)<br />

institutebi, romlebiTac iqmneba Tanamedrove saSualo klasis arsebobis saimedo,<br />

sando safuZveli, myari, `Seswavaladi” saarsebo garemo. es institutebi advilad<br />

inacvleben konteqstidan konteqstSi, da, amgvarad, globalizaciisa da modernizaciis<br />

`damrtymel Zalas” warmoadgenen.<br />

ndoba partikularistuli institutebis mimarT, sapirispirod, aris sxva tipis, da<br />

ar efuZneba Sedegebis winaswar ganWvretis SesaZleblobas. instituti individs aZlevs<br />

Sanss, magram Sedegi sxva garemoebebzec aris damokidebuli, kerZod ki TviT individis<br />

Zalisxmevaze. ase, qorwinebis instituti emyareba garkveul warmodgenebsa da normebs,<br />

magram ojaxis arsebobis SenarCunebas yvela wyvili ver axerxebs. momavlis standartsa<br />

da garantias aravin iZleva, yvelaferi ojaxis wevrebzea damokidebuli, imaze, Tu<br />

ramdenad moaxerxeben isini erTmaneTTan aranulovanjamovani, urTierTsasargeblo<br />

urTierTobebis agebas. sapirispirod, universalistur institutebSi, rodesac,<br />

magaliTad, mwvane Suqi inTeba gzaze gadasvlisas, wesiT es niSnavs ara Sanss gzis<br />

mSvidobianad gadakveTisa, aramed mis garantias. aqve davZenT, rom institutebis<br />

<strong>for</strong>malurad daTqmuli universalizmi realurad srulad ar xorcieldeba, da miT<br />

ufro naklebad xorcieldeba, rac ufro aradasavluri qveynebisken vinacvlebT. ase,<br />

samxreTis qveynebSi, anTebuli mwvane Suqi swored rom Sansia, da ara garantia gzis<br />

mSvidobiani gadakveTisa, vinaidan moZraobis <strong>for</strong>maluri wesebi ki arsebobs, magram<br />

xSirad araferi ar Rirs, xolo gzebze bevria `jigiti”, romlebic swored Sansebze<br />

arian orientirebuli, da ara garantiebze.<br />

“me ar var relativisti” — ambobs gelneri (Tavi 29, gv.217 rus) `da iseTi<br />

WeSmaritebis arseboba, romelic scdeba kulturul barierebs, meCveneba adamianTa<br />

arsebobis yvelaze mniSvnelovan faqtad. es faqti imavdroulad <strong>samoqalaqo</strong><br />

sazogadoebis erT-erTi sawyisia, vinaidan man uzrunvelyo misi warmoSobis umTavresi<br />

piroba — Semecnebis, kognituri zrdis ganviTareba da absolutizmis uaryofa”.<br />

winaswarmetyvelebadoba, universaluroba da neitraluroba aris is<br />

maxasiaTeblebi, romlebic gelneriseul socialur modulur struqturas axasiaTebs.<br />

adamianis moduluroba niSnavs misi qcevis garkveuli universaluri standartis<br />

arsebobas, romelic damoukidebelia mocemuli adamianis politikuri da<br />

msoflmxedveluri Taviseburebebisgan, misi politikuri, socialuri da ekonomikuri<br />

Zalauflebisgan (sxva adamianebTan arsebuli ZalTa balansisgan). sxva sityvebiT, es<br />

niSnavs adaminebs Soris universalisturi eTikis moqmedebas, rac individualizmis<br />

safuZvelia. im eTikisa, romelsac gelneris winamorbedi liberalebi icavdnen, da<br />

romlis sawyisi TviT adamianSia, da ara mis garemocvaSi, TviT adamianis ganwyobaSi iyos<br />

orientirebuli gaTvlad, codniT uzrunvelyofil, saimedo momavalze. mis<br />

Tavisuflebas uzrunvelyofs misi unari gansazRvros sakuTari momavali, rac mxolod<br />

universalisturi institutebis funqcionirebis fonzea SesaZlebeli.<br />

gelneris midgomis naklovaneba swored mis calmxrivobaSia. moduluri adamiani<br />

ver amyarebs interaqciul urTierTobebs — urTierTobebs, romlis drosac is axerxebs<br />

gavlena moaxdinos sxvebze (da sxvebis zemoqmedebas ganicdis). sxvebTan misi moduluri<br />

SekavSirebis sixiste ganapirobebs am urTierTobis dros yvela monawilis<br />

Tavisuflebas. magram zogjer Cven ar gvinda Tavisufleba sazogadoebisgan, rogorc<br />

ar gvinda Tavisufleba Cveni axloblebisgan. Tuki gvinda, rom movaxdinoT zegavlena<br />

<strong>sazogadoeba</strong>ze, da mzada varT amisTvis `gavixsnaT~, maSin gza unda gaikafos<br />

arauniversalizebul sferoSi, sadac aravin icis, Tu ras moelodos erTimeorisgan,<br />

sadac SesaZlebelia aranuljamovani Sedegi, romelsac mxareTa erToblivi Zalisxmeva<br />

warmoqnis.<br />

41


literatura:<br />

Gellner Ernest, 1996 Conditions of liberty : civil society and its rivals. New York, N.Y. : Penguin<br />

Books chapters 10, 11,12,29<br />

A.B. Seligman. 1997 The Problem of Trust. Princeton University Press, chapter 4: Public and<br />

private in political thought: Rousseau, Smith and some contemporaries. pp.103-123<br />

Jan-Jak ruso, sazogadoebrivi kontraqti, Tbilisi, 1997, SerCeva wigni 1, wigni 2-<br />

dan, 10 gv.<br />

Adam Smith. The Theory of Moral Sentiments<br />

Ханна Арендт Vita Activa или о деятельной жизни. «Алетейя», С-Пб, 2000<br />

Elster John, 1997 The Market and the Forum: Three Varieties of Political Theory. in: Deliberative<br />

democracy: essays on reason and politics ed.Bohman Cambridge, Mass. : MIT Press<br />

42


leqcia 6<br />

demokratia: sami politikuri tradicia<br />

jer kidev 1997 wels cnobili analitikosi farid zaqaria werda, rom msoflios sul<br />

ufro da ufro met qveyanaSi `demokratiulad arCeuli reJimebi . . . ugulebelyofen<br />

maTi Zalauflebis konstituciur farglebs da sakuTar moqalqeebs ZiriTad<br />

uflebebsa da Tavisuflebebs arTmeven”. demokratizaciis mesame talRam msoflioSi<br />

axali fenomeni, axali tipis reJimi warmoqmna, romelsac araliberaluri demokratiis<br />

saxeli ewoda. am reJimma iseTi maxasiaTeblebi SeiZina, romlebic Zvel liberalur<br />

demokratiebSi ar iyo warmodgenili. Zveli dasavluri demokratiebisgan gansxvavebiT,<br />

am reJimebSi masobrivi demokratia da sayovelTao xmis ufleba ufro adre da<br />

safuZvlianad damkvidrda, vidre konstituciuri liberalizmi: `demokratia yvavis,<br />

konstituciuri liberalizmi ki — ara”. sayovelTaod arCeuli, popularuli<br />

mmarTvelebi ar eridebian imas, rom parlamentebsa da konstituciis CarCoebs gverdi<br />

auaron, qveyana saprezidento brZanebulebebiT marTon, saxelmwifo aparati<br />

opoziciisa da Tavisufali presis winaaRmdeg gamoiyenon da adamianis konstituciuri<br />

uflebebi Selaxon. es movlenebi mraval da mraval qveyanaSia dafiqsirebuli, rogorc<br />

laTinur amerikaSi, aseve yofil sabWoTa respublikebSi. regularuli da sayovelTao<br />

arCevnebis Catareba am qveynebSi ver uzrunvelyofs kanonis uzenaesobas, korufciis<br />

SezRudvasa da karg mmarTvelobas Zalauflebis konstituciur CarCoebSi. aseTi<br />

qveynebis ricxvs saqarTveloc miekuTvneba.<br />

demokratia, konstitucionalizmi da liberalizmi araliberalur demokratiebSi<br />

erTmaneTTan gadaulaxav winaaRmdegobaSi modis. saqme isaa, rom konstitucionalizmi<br />

da liberalizmi, orive arsebiTad xelisuflebis SezRudvis, SezRuduli<br />

mmarTvelobis Teoriasa da praqtikas ganasaxiereben, xolo demokratia xalxis<br />

umravlesobis mier arCeul liderTa xelSi Zalauflebis maqsimalur akumulirebasa da<br />

gamoyenebas eswrafvis. maSin, roca Zvel demokratiebSi demokratiis,<br />

konstitucionalizmisa da liberalizmis principebi garveul dabalansebul sistemas<br />

qmnis, axal demokratiebSi demokratiis principebi aSkarad Warbobs da Zirs uTxris<br />

liberaluri demokratiis arsebobisTvis aucilebel danarCen komponentebs:<br />

`demokratiulad arCeul mTavrobebs axasiaTebT imis dajerebis tendencia, rom maT<br />

absoluturi Zalaufleba ekuTvniT, aman ki SeiZleba Zalauflebis centralizacia<br />

gamoiwvios”. igive movlenas aRwers o’doneli, rodesac miuTiTebs, rom Zlier<br />

liderebs, romlebsac sjeraT, rom xalxis saxeliT laparakoben, gulwrfelad ar<br />

esmiT, Tu ratom unda dauqvemdebaron Tavisi Zalaufleba konstituciur SezRudvebs,<br />

Tuki is, rasac isini akeTeben (rogorc wesi ki es korufciasTan brZolas exeba xolme),<br />

xalxisTvis sikeTis momtania.<br />

axali demokratiebis gamocdileba cxadyofs, rom araliberalur demokratiebSi<br />

konstitucionalizmis damkvidreba bevrad ufro Znelia, vidre met-naklebad<br />

samarTliani arCevnebis Catareba. tokviliseulma gafrTxilebam, rom xalxis<br />

umravlesobis nebam SeiZleba pirovnebis Tavisufleba SezRudos, axal demokratiebSi<br />

TvalnaTlivi institucionaluri gansaxiereba hpova.<br />

sasargebloa, farid zaqarias dixotomiis garda (demokratia- liberaluri<br />

konstitucionalizmi) ganvixiloT o’donelis SedarebiT ufro Rrma trixotomia:<br />

demokratia, liberalizmi, respublikanizmi. (Semdgomi msjeloba G. O'Donnell. Illusions<br />

about Concolidation. Journal of Democracy, v. 7, N.2, 1996 da G. O'Donnell. Horisontal<br />

Accontability in New Democracies. Journal of Democracy, v.9, N.3, 1998-is mixedviT)<br />

43


liberalur demokratiebs axasiaTebT ara marto demokratiisadmi erTguleba,<br />

aramed sxva politikuri tradiciebis arsebobac. rogorc wesi maTSi igulisxmeba ori<br />

komponenti, ori politikuri tradicia, romelic didwilad gansazRvravs Tanamedrove<br />

demokratiebis saxes - demokratia da liberalizmi. maTTan erTad arsebobs mesame<br />

tradicia, romlisganac aseve ganuyofelia Tanamedrove demokratiis arseboba - es<br />

aris respublikanizmi. ori politikuri tradiciis - liberalizmisa da<br />

respublikanizmis sisusteze laTinuri amerikis qveynebSi miuTiTebs gilermo<br />

o’doneli, rodesac cdilobs axsnas am qveynebSi damkvidrebuli politikuri reJimebis<br />

Taviseburebebi, maT Soris ara marto demokratiis araliberaluroba, aramed<br />

korufciac.<br />

demokratia, liberalizmi da respublikanizmi sxvadasxva istoriul da<br />

inteleqtualur tradiciaSi iReben saTaves. demokratia saTaves iRebs Zvel aTenSi;<br />

respublikanizmi - winaimperiul romSi da zogierT Suasaukunovan italiur qalaqSi;<br />

liberaluri tradicia scenaze gamodis Suasaukunovani evropis feodalur<br />

sazogadoebebSi, xolo Semdgom lokis inglisSi da monteskies safrangeTSi.<br />

winaaRmdegobrioba, romelic am sam tradicias Soris arsebobs, qmnis rTul nazavs,<br />

Tanamedrove demokratiis Ria da dinamiur <strong>for</strong>mas.<br />

liberalizmi icavs individs da mis uflebebs, romlebic arc erTma Zalauflebam ar<br />

SeiZleba Selaxos, da amgvarad, kerZo sferos ganixilavs, sazogadoebriv sferosTan<br />

sapirispirod, im asparezad, sadac yvelaze srulad xdeba adamianis realizeba.<br />

respublikanizmi, iseve rogorc liberalizmi, mkafiod ganasxvavebs kerZo da<br />

sazogadoebriv sferoebs, magram sxva mizezis gamo. respublikanizmi xazs usvams<br />

pirovnebis, miT ufro, mmarTvelis valdebulebebs sazogadoebis winaSe da Tvlis, rom<br />

adamianis umaRlesi Rirsebaa sazogadoebis uangaro samsaxuri.<br />

Sesabamisad, sazogadoebriv sferos, sazogadoebriv interess liberalizmi da<br />

respublikanizmi sxvadasxva Sinaarss aniWebs. liberalizmisTvis sazogadoebrivi<br />

interesi es aris yvelas interesi, kerZo interesebis nakrebi da maTgan gamomdinare<br />

jamuri Sedegi. respublikanizmisTvis es aris saerTo interesi, interesi, romelic<br />

maRla dgas TiToeul kerZo interesze da, romelsac kerZo interesi SeiZleba Seewiros<br />

kidec.<br />

gansxvavebuli Rirebuleba, romelsac liberalizmi da respublikanizmi aniWebs<br />

kerZo da sazogadoebriv sferos, iwvevs gansxvavebul daskvnebs politikuri<br />

uflebebisa da movaleobebis, moqalaqeobisa da <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis Sesaxeb, sxva<br />

sakiTxebTan dakavSirebiT, romelic politikuri debatebis arsia. yvela es debatebi<br />

gamomdinareobs im mkafio zRvaris arsebobidan, romelic asxvavebs kerZosa da<br />

sazogadoebrivs, da romelic orive tradiciis mieraa xazgasmuli.<br />

miuxedavad am winaaRmdegobrivi Sinagani logikisa, liberalizmsac da<br />

respublikanizmsac aqvs mniSvnelovani Tanxvedra, romelic ganapirobebs maT organul<br />

Tanaarsebobas erTi sazogadoebisa da erTi demokratiuli sistemis CarCoebSi: orive<br />

realizdeba kanonisa da samarTlebrivi saxelmwifos pativiscemaSi. ra gziTac ar unda<br />

iaroT, liberaluriT Tu respublikuriT, mixvalT iseTi samarTlebrivi wesrigis<br />

aRiarebamde, romelSic adamianis da sazogadoebis urTierTobas aregulirebs<br />

universaluri, yvelasaTvis erTnairi kanoni. es kanoni ara marto icavs adamianis<br />

universalur (yvelasTvis erTnair) Tavisuflebebs, aramed gansazRvravs mis<br />

valdebulebebs sxva adamianebis, sazogadoebis winaSe. Sedegad Tanamedrove<br />

demokratiis moqalaqe aris ara marto Tavisufali, aramed pasuxismgebeli, misi<br />

Tavisufleba ganuyofelia sazogadoebis (da ara mxolod sakuTari Tavisa da sakuTari<br />

ojaxis) winaSe misi pasuxismgeblobisgan.<br />

44


odesac vambobT, rom sazogadoebrivi da kerZo sferoebi erTmaneTisgan<br />

gancalkevebulia, es sulac ar niSnavs am sferoebis erTmaneTisgan damoukideblad<br />

arsebobas. liberalizmisgan da respublikanizmisgan gansxvavebiT, demokratia ki ar<br />

aSoriSorebs erTmaneTisgan kerZos da sazogadoebrivs, aramed piriqiT - maT Soris<br />

kavSirs amyarebs. demokratiis meqanizmebSi Cadebulia is, rac axdens kerZo da<br />

sazogadoebrivi interesebis erTmaneTze mibmas. demokratiis CarTviT xdeba swored<br />

interesTa mravalnairi konfliqtebis mogvareba, rogorc kerZo pirTa, aseve<br />

sazogadoebis sxvadasxva jgufebs Soris.<br />

demokratia, respublikanizmisgan gansxvavebiT, ar moiTxovs mmarTvelebisgan<br />

gansakuTrebul keTilSobilebas; piriqiT, demokratia gulisxmobs, rom nebismiers<br />

SeuZlia qveynis marTva. aseve, demokratia, liberalizmisgan gansxvavebiT, ar fiqrobs,<br />

rom pirovneba daculi unda iyos imisgan, rasac xalxi, xalxis umravlesoba gadawyvets.<br />

demokratia uzrunvelyofs liberalizmisa da respublikanizmis mier daSoriSorebul<br />

kerZo da sazogadoebriv sferoebs Soris harmoniuli balansis damyarebas.<br />

bolo ramdenime saukunis ganmavlobaSi es sami tradicia gaerTianebula<br />

mravalnairad da cvalebadad. nebismieri maTganisTvis gadaWarbebuli upiratesobis<br />

miniWebam SeiZleba demokratias safrTxe Seuqmnas. demokratia liberalizmisa da<br />

respublikanizmis gareSe SeiZleba umravlesobis tiraniad gardaiqmnas, liberalizmi<br />

demokratiisa da respublikanizmis gareSe - plutokratiad, xolo respublikanizmi<br />

liberalizmisa da demokratiis gareSe gadagvardeba TviTdajerebuli elitis<br />

paternalistur mmarTvelobad.<br />

qveynis konstitucia da kanonmdebloba, romelic teritoriulad gansazRvruli<br />

saxelmwifos arsebobas ukavSirdeba, yvela am tradiciis najeria. saxelmwifo aris<br />

demokratiis meoTxe komponenti, romelic misi xasiaTis mniSvnelovan elementebs<br />

gansazRvravs.<br />

bevri qveyana, romlisTvisac, inglisisgan Tu safrangeTisgan gansxvavebiT,<br />

demokratia `saxlSi nazardi produqti~ araa, xSirad cdilobs daamkvidros is kanonebi<br />

da konstitucia, romelic ganviTarebuli demokratiebisTvis damaxasiaTebel<br />

Tanamedrove politikur da ekonomikur mowyobas Seefereba. am dros iwyeba usasrulo<br />

kamaTi imaze, Tu ra aris ukeTesi - cxovreba aigos am kanonebisa da institutebis<br />

Sesabamisad, Tu kanonebi SemuSavdes realuri cxovrebis mixedviT. cxadia, orive mxare<br />

mxedvelobaSi misaRebia. magram ufro arsebiTia is, rom Tavad universalisturi<br />

kanonebis SemoReba Tanamedroveobis niSania, Tanamedrove epoqis movlena. maT ukan<br />

dasavleTSi liberaluri da respublikuri tradiciebi dgas, romelic Znelad Tu<br />

gascda dasavleTis sazRvrebs, miuxedavad sxva samyaros mravali qveynis pretenziisa,<br />

demokratiis saxeli darqmeoda. dasavleTSi liberaluri da respublikuri<br />

principebis gabatoneba ki am mxriv ukavSirdeba erovnuli samarTlebrivi saxelmwifos<br />

Camoyalibebas da kapitalizmis damkvidrebas.<br />

erovnuli saxelmwifo iRebs sakuTar Tavze samarTlianobis dacvis funqcias mas<br />

mere, rac xorcieldeba samarTlis kodireba kanonebis saxiT da samarTlebrivi kanonis<br />

dacva xdeba samarTlebirivi saxelmwifos funqcia. amdenad samarTali realizdeba<br />

kanonis meSveobiT, da ara piriqiT - samarTlianobis damkvidreba kanonidan<br />

gamomdinareobs. samarTlianobis damkvidrebas universaluri kanonis gziT<br />

safuZvelSi unda edos samarTlianobis universalisturi principebi, iseTi, rogorsac<br />

dasavleTSi demokratia, liberalizmi da respublikanizmi warmoadgenen. SesaZlebelia<br />

ki, samarTlebrivi saxelmwifos arseboba <strong>sazogadoeba</strong>Si samarTlianobaze raime saxis<br />

universalisturi Sexedulebebis arsebobis gareSe?<br />

Tanamedrove kapitalizmis da sabazro ekonomikis ganviTarebis kavSiri<br />

45


liberalizmTan da respublikanizmTan aseve SeiZleba ganvixiloT kerZo da<br />

sazogadoebrivi sferos daSoriSorebis sibrtyeSi. swored kerZos da sazogadoebrivis<br />

daSoriSoreba xdis SesaZlebels iseT sazogadoebriv mowyobas, rodesac ekonomikuri<br />

da politikuri Zalaufleba aRaraa moqceuli erTian piramidaSi. kapitalisti<br />

SeiZleba iyos bevrad ufro mdidari xelisuflebis nebismier warmomadgenelze ise,<br />

rom misi Tavisufleba ar iyos Selaxuli (Tavisuflebis dacvis liberaluri principi),<br />

xolo respublikanizmis Sedegia is, rom xelisufali, romelic <strong>sazogadoeba</strong>s uangarod<br />

emsaxureba, sanacvlod sayovelTao aRiarebas moixveWs, rac mis uangarobas aniWebs ara<br />

altruizmis, aramed racionalurobis elfers.<br />

amdenad, Tanamedroveobis epoqaSi dasavleTis qveynebSi sazogadoebrivis da<br />

kerZos, saxelmwifos da ekonomikis calke sferoebad Camoyalibeba (rac aseve<br />

<strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis warmoqmnas ukavSirdeba) SeiZleba demokratiuli,<br />

liberaluri da respublikuri principebis WrilSi ganvixiloT. am sferoebis es<br />

araTanxvedra mniSvnelovania ara mxolod kanonis uzenaesobis damkvidrebisTvis,<br />

aramed warmomadgenlobiTi demokratiis normaluri funqcionirebisaTvis.<br />

warmomadgenlobiToba, liberalizmi da respublikanizmi<br />

rodesac demokratia pirdapiri demokratiaa, anu sajaro adgilas Sekrebil<br />

moqalaqeTa mier gadawyvetilebebis miRebis nairsaxeobaa, maSin ar arsebobs arCeviTi,<br />

warmomadgenlobiTi xelisufleba da masTan dakavSirebuli problemebi ar Cndeba.<br />

magram Tanamedrove demokratia ZiriTadad warmomadgenlobiT xasiaTs atarebs,<br />

romelic dafuZnebulia mmarTvelebis arCevis principze.<br />

xelisuflebis arCeviT demokratia aTavsebs kerZo interesebis mqone pirovnebas<br />

sazogadoebriv sferoSi, aniWebs mas sazogadoebriv valdebulebebs, magram bevrs<br />

arafers ambobs imaze, Tu rogor unda iqnes mis mier gagebuli misi movaleobebi, ras<br />

unda efuZnebodes misi gadawyvetilebebi. ra principebidan gamomdinare unda<br />

gadawyvitos man konfliqti, romelic SeiZleba gaCndes mis kerZo interesebsa da mis<br />

mier dasacav sazogadoebriv interesebs Soris? an konfliqti sxvadasxva<br />

sazogadoebriv jgufTa interesebs Soris?<br />

warmovidginoT parlamentis deputati, romelic aris feministuri moZraobis<br />

aqtivisti da parlamentSi mosulia qalTa uflebebis dacvis lozungiT. an regionis<br />

warmomadgeneli, an erovnuli umciresobis warmomadgeneli, romelic am umciresobis<br />

uflebebs icavs. ra principebiT unda ixelmZRvanelon am adamianebma ama Tu im<br />

gadawyvetilebis miRebisas? ra aris maTi warmomadgelobiTi funqciis arsi? aq<br />

SesaZloa deputatis mandatis sxvadasxva interpretacia: deputatma unda gamoxatos<br />

Tavisi amomrCevlebis interesebi (imaTi, vinc mas xma misca); deputati gamoxatavs<br />

mTeli mosaxleobis interesebs; deputati misdevs Tavisi partiis politikas; deputati<br />

Tavisufalia moiqces ise, rogorc mas misi sindisi karnaxobs. yovel SemTxvevaSi is<br />

aucileblad aRmoCndeba iseT situaciebSi, rodesac im jgufis interesi, romelsac igi<br />

warmoadgens, garkveulwilad ar emTxveva mTeli sazogadoebis interess - magaliTad,<br />

maswavlebelTa xelfasebis gazrdam SeiZleba gamoiwvios biujetis deficitis zrda da,<br />

amis Sedegad, inflacia, rac mTel <strong>sazogadoeba</strong>s Seexeba.<br />

aq naCvenebia `warmomadgenlobiTobis paradoqsi~, romelic ukavSirdeba<br />

amomrCevelTa kerZo interesebis maT jamur (an saerTo) interesad gadaqcevis process.<br />

interesTa konfliqti, romelic am procesSi iqmneba, mdgomareobs ara mxolod kerZosa<br />

da sazogadoebrivis urTierTmimarTebaSi, aramed urTierTmimarTebaSi sxvadasxva<br />

46


sazogadoebriv interesebs Soris, rogoricaa sxvadasxva jgufuri interesebi,<br />

saxelmwifos interesi da sxva.<br />

liberalizmic da respublikanizmic iZlevian warmomadgenlobiT demokratiaSi am<br />

konfliqtis samarTliani gadaWris scenars, magram sxvadasxva logikidan gamomdinare.<br />

liberalizmi, ganixilavs ra sazogadoebriv interess rogorc kerZo interesTa jams,<br />

romelTagan yvela Tanasworuflebiania, ambobs, rom umravlesobis Tavisufleba ar<br />

unda miiRweodes umciresobis Tavisuflebis SezRudvis xarjze. demokratia, xalxis<br />

mmarTveloba, ar unda gadaiqces umravlesobis tiraniad, amdenad gadawyvetileba unda<br />

miiRebodes molaparakebiTa da SeTanxmebiT, yvelas interesebis gaTvaliswinebiT.<br />

swored amitom, politikosi valdebulia mxari dauWiros kompromisul, yvelas TvalSi<br />

samarTlian winadadebas. respublikanizmi, ganixilavs ra sazogadoebriv interess<br />

rogorc yvelas interesze maRla mdgoms, rogorc ara jamurs, aramed saerTos,<br />

politikosisgan moiTxovs sazogadoebis winaSe valdebulebebis Sesrulebas.<br />

mokled, erTic da meorec amtkicebs imas, rom sazogadoebriv Tanamdebobaze<br />

arCeuli adamiani emsaxureba ama Tu im saxiT gagebul sazogadoebriv interesebs. isini<br />

qmnian miukerZoeblobis eTikur vels, romlis realizeba, garda samarTlebrivi<br />

meqanizmebisa, gulisxmobs am eTikuri normebis gaziarebasa da aRiarebas<br />

xelisuflebaSi myofi adamianebis mier.<br />

horizontaluri angariSvaldebuleba, liberalizmi da respublikanizmi<br />

arCevnebi, romelic tardeba periodulad, warmoadgens amomrCevelTa mier xelisuflebis<br />

kontrolis vertikalur instruments. samwuxarod, es instrumenti, misi<br />

perioduli xasiaTisa da sxva naklovanebebis gamo srulad ver uzrunvelyofs<br />

xelisuflebaze im kontrols, romelic aiZulebs mas dauqvemdebaros Tavisi kerZo<br />

interesebi sazogadoebriv interesebs. amitom iyo, rom demokratiis institucionalur<br />

mowyobaSi Tavis droze gaTvaliswinebul iqna horizontaluri kontrolis<br />

arseboba - xelisuflebis sxvadasxva organoebisa da Stoebis mier Zalauflebis<br />

ganawilebisa da urTierTkontrolis meqanizmebi.<br />

horizontaluri kontroli isaa, rom xelisuflebis sxvadasxva Stoebi<br />

uflebamosilni arian - da realurad asruleben kidec - erTmaneTis zedamxedvelobasa<br />

da kontrols kanonebis dacvis TavalsazrisiT, konstituciurobisa da Zalauflebis<br />

gadametebis Tavidan acilebis mizniT. am kontrolis ararsebobis pirobebSi SeiZleba<br />

dazaraldes demokratiis samive komponenti - demokratiuli, liberaluri da respublikuri.<br />

demokratia zaraldeba, Tu arCevnebi tardeba darRvevebiT, liberalizmi<br />

zaraldeba, Tu irRveva adamianTa uflebebi, xolo respublikanizmi zaraleba, Tu<br />

xelisuflebis warmomadgenlebi arRveven kanons da moqmedeben voluntaristulad.<br />

Tu pirveli da meore yovelTvis iwveven protests, ukanaskneli yvelaze iSviaTad<br />

aRiqmeba rogorc boroteba, da zogjer arc Seicavs borot ganzraxvas. marTlac,<br />

prezidenti, romelic konstituciis moTxovnebis sawinaaRmdegod Slis arapopularul<br />

parlaments, SeiZleba patriotuli mosazrebebiT xelmZRvanelobdes da xalxis mowonebasac<br />

imsaxurebdes. magram is imavdroulad Slis saxelmwifo mowyobis safuZvlebs,<br />

efeqtur da avtonomiur institutebs, romlebmac erToblivad, kompleqsSi unda<br />

ganaxorcielon Zalaufleba da gainawilon pasuxismgebloba.<br />

axal demokratiebSi Zalauflebis amgvari gadameteba, xelisuflebis sxva Stoebis<br />

dasusteba, rogorc wesi, prezidentebisgan momdinareobs. marTaven ra xalxis saxeliT,<br />

isini xSirad ar Tvlian saWirod daeqvemdebaron kanonis moTxovnebs. amgvari<br />

47


erTpirovnuli mmarTvelebis Zalaufleba ar aris usazRvro, maTac uwevT kompromisebze<br />

wasvla rogorc mokavSire, ise opoziciuri politikuri Zalebis interesebidan<br />

gamomdinare. magram amgvari kompromisebi sul sxva, arakonstituciur wesebsa da<br />

normebs eyrdnoba, amwuTieri, koniunqturuli da intriganuli xasiaTis TamaSis<br />

elfers atarebs.<br />

horizontaluri angariSvaldeblebis darRveva asustebs demokratias,<br />

gansakuTrebiT ki mis respublikur da liberalur komponentebs. is qmnis safuZvlebs<br />

imisaTvis, rom politikosebma gamoiyenon Tavisi Tanamdebobebi borotad, rac<br />

dauSvebelia respublikuri normebidan gamomdinare. amave dros igi qmnis safuZvels<br />

imisaTvisac, rom calkeulma saxelmwifo struqturebma gadametebuli Zalaufleba<br />

moipovon, rac dauSvebelia liberaluri normebidan gamomdinare.<br />

demokratia SeiZleba arsebobdes, da arsebobs kidevac, liberaluri da<br />

respublikuri komponentebis sisustis fonzec. magram amgvar demokratias axasiaTebs<br />

xolme maRali korufcia (respublikanizmis nakleboba) da SedarebiT naklebad -<br />

Zalauflebis gadameteba (liberalizmis nakleboba). naklebad imitom, rom rogorc ki<br />

Zalauflebis gadameteba garkveul zRvars cdeba, reJimi demokratiulobis saxels<br />

kargavs. erTi ki faqtia - demokratia TavisTavad, liberalizmisa da respublikanizmis<br />

gareSe, korufciisa da Zalauflebis gadametebis problemebis mogvarebas ver<br />

axerxebs.<br />

literatura:<br />

g.JorJoliani, T.berekaSvili, m. musxeliSvili. demokratia gardamaval<br />

sazogadoebebSi, saxelmZRvanelo, Tbilisi, 2002<br />

G. O'Donnell. Illusions about Concolidation. Journal of Democracy, v. 7, N.2, 1996<br />

G.O'Donnell. Horisontal Accontability in New Democracies. Journal of Democracy, v.9, N.3, 1998<br />

48


leqcia 7<br />

demokratiis diskursuli Teoria da <strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong><br />

hana arendtis mixedviT (Vita activa), politikuri Zalaufleba aravis ar ekuTvnis,<br />

politikuri Zalisgan gansxvavebiT, igi arsebobs adamianTa Soris sivrceSi da iqmneba<br />

(mJRavndeba) maT urTierTqmedebaSi _ action-Si, romelic mdgomareobs nabijis<br />

gadadgmaSi, aramaterialur qmnadobaSi, komunikaciis fenomenis SeqmnaSi.<br />

hana arendti am politikuri sferos izonomiaze saubrobs _ sivrciTi Tanasworobis<br />

<strong>for</strong>maze, rac jer kidev aristoteledan momdinareobs (ix. agreTve, kola,<br />

politikuri sociologia). magram politikuri sfero ar aris aucileblobiT izonomiuri.<br />

politikuri Zalauflebis faruli struqturebi xSirad araTanasworuflebiania,<br />

asimetriuli da, fukos Tu davujerebT, mxolod asimetriulad unda moiazrebodes.<br />

ufro gasagebi rom gaxdes, Tu ra igulisxmeba politikuri Zalauflebis farul<br />

struqturaSi (pattern), moviyvan erT magaliTs. amas winaT, saqarTvelos erT-erT<br />

regionSi tardeboda RonisZieba _ saiubileo saRamo. adgilobrivi mosaxleoba da<br />

adgilobrivi xelisufleba, Sekrebilebi gamoCenili qarTvelis saxl-muzeumis ezoSi,<br />

moTminebiT elodebodnen sapatio maRalCinosnis stumrobas Tbilisidan. gamzadebul<br />

tribunaze idga mikrofonebi, dinamikebidan radios musika ismoda, xalxi ijda maT win<br />

wriulad an seirnobda axlo-maxlo. ori saaTis ganmavlobaSi, rac am lodinSi gavida,<br />

aravin ecada mikrofonTan misuliyo da komunikaciis damyarebis iniciativa Tavis<br />

xelSi aeRo. sajaro sivrce carieli darCa manam, sanam daiwyeboda oficialuri<br />

RonisZieba winaswar dagegmili gamosvlebiT da Semajamebeli koncertiT.<br />

yvelas kargad moexseneba, rom saqarTvelos ar aklia adamianebi, visac SeuZlia<br />

sufris warmarTva da visac Tamadobis niWi da midrekileba gaaCnia. kerZo situaciebSi<br />

da saubrebSi adamianebs gambedaoba da mWevrmetyveleba ar akliaT, magram mikrofoni<br />

da oficialuri RonisZiebis mdgomareoba, es sul sxva sajaro sivrcea da am sivrceSi,<br />

rogorc Cans, mkacri tabu adevs TviTiniciativas - simboluri Zalaufleba, romelsac<br />

carieli mikrofoni ganasaxierebda, ekuTvnoda iq armyof did ufrosobas da misi<br />

Selaxva veravin gabeda. komunikacia ver Sedga, mosaxleoba pasiuri obieqtis rolSi<br />

darCa bolomde.<br />

postsabWoTa adamianebis uunaroba daamyaron komunikacia sajaro sivrceSi — es,<br />

hana arendtis mixedviT, aris maTi politikuri daTrgunulobis Sedegi, vinaidan<br />

urTierToba adamianebs Soris yovelTvis aris politikuri aqti, oRon gansxvavebuli<br />

mniSvnelobiT. adamianTa saqmianoba SeiZleba iyos sami tipis — jafa, muSaoba da<br />

moqmedeba. am sami tipidan moqmedeba aris umaRlesi <strong>for</strong>ma, da is politikur xasiaTs<br />

atarebs. wina leqciis terminologiiT, is interaqciulia, da masSi adamianis umaRlesi<br />

moqalaqeobrivi Rirseba gamoixateba.<br />

magram adamianTa urTierToba ara mxolod am (respublikuri) gagebiT aris<br />

politikuri. is politikurobis sam gansxvavebul eTikas moicavs, romlebsac Cven<br />

dabla ganvixilavT.<br />

49


demokratia liberalizmi respublikanizmi<br />

legitimacia umravlesoba erTi yvela<br />

aqtorebi politikosebi eqspertebi elitebi<br />

sagani<br />

subieqturoba,<br />

interesi<br />

obieqturi codna<br />

morali<br />

wyaro xalxi sinamdvile,<br />

faqtobrioba<br />

religia, kultura,<br />

erovnuloba<br />

droiTi<br />

orientacia<br />

mokle saSualo usasrulo<br />

konfliqti<br />

umravlesoba/<br />

umciresoba<br />

pirovneba/pirovneba<br />

pirovneba/<strong>sazogadoeba</strong><br />

agenti darwmuneba damtkiceba aRzrda/trans<strong>for</strong>macia<br />

Rirebulebebi arCevnebi/<br />

uzurpacia<br />

kanoni/qaosi<br />

warmomadgenlobiToba<br />

/korufcia mikerZoeba<br />

media televizia Jurnali wigni<br />

qmnis reJims institutebs struqturebs<br />

veberi qarizma samarTlebrivracionaluri<br />

tradicia<br />

safrangeTis<br />

revolucia<br />

Egalite Liberte Fraternite<br />

habermasi dramaturgiuli instrumentuli komunikaciuri<br />

warmoidgineT, rom mravalricxovani kampania iRebs gadawyvetilebas imaze, Tu sad<br />

gaataros dasvenebis dRe — tyeSi, mdinaresTan Tu mTaSi. savaraudod, gadawyvetileba<br />

miRebuli iqneba xmaTa umravlesobiT — wavlen iq, sadac yvelaze met adamians unda<br />

wasvla.<br />

es aris gadawyvetilebis miRebis demokratiuli gza — xmaTa umravlesobiT. am wess<br />

mimarTaven, rodesac saqme exeba garkveul subieqturobas — magaliTad, rodesac<br />

sxvadasxva adamianebs aqvT gansxvavebuli survilebi da interesebi, an, magaliTad,<br />

50


odesac laparakia ganusazRvrel momavalze da samomavlo SesaZlo ganviTarebaze. aq<br />

aravis SeuZlia winaswar danamdvilebiT sinamdvilis ganWvreta iseT sakiTxze,<br />

magaliTad, Tu `vin iqneba saqarTvelosTvis ukeTesi prezidenti — petre Tu pavle?”<br />

subieqturad SeiZleba vivaraudoT, magram danamdvilebiT Tqmis SeuZleblobis gamo<br />

isev kenWisyras mivmarTavT.<br />

Tumca, gadawyvetileba ar miiReba yvela SemTxvevaSi xmaTa umravlesobiT. zogjer<br />

aucilebelia yvelas xmebi, da ara umravlesobis survili. ase magaliTad, zemoaRweril<br />

SemTxvevaSi, SeiZleba aRmoCndes, rom yvelas unda wasvla tyeSi, magram jgufis erTi<br />

wevri acxadebs, rom mas aqvs alergia, da rom tyeSi wasvla misTvis lamis sasikvdilo<br />

safrTxesTan aris dakavSirebuli. amgvar viTarebaSi am adamianis interesebis<br />

ignorireba da umravlesobis survilis dakmayofileba uzneoba iqneboda. savaraudod,<br />

jgufi airCevs sxva marSruts, romelic yvelasTvis usafrTxo iqneba.<br />

amgvarad, Tuki umciresobis sicocxles an sxva ZiriTad uflebebs umravlesobis<br />

nebis ganxorcielebis Sedegad safrTxe emuqreba, gadawyvetilebas xmaTa<br />

umravlesobiT ar Rebuloben. am SemTxvevaSi saWiroa konsesusi — yvelas Tanxmoba,<br />

yovelgvari gamoklebis gareSe. yvelas SeTanxmebis safuZvelze Rebuloben<br />

gadawyvetilebebs maSin, rodesac saqme exeba moralisa da eTikis sakiTxebs, rodesac<br />

saWiroa usamarTlobis Cadenis Tavidan acileba. ase xdeba, magaliTad, rodesac jgufi<br />

awesebs morigeobas imaze, Tu vin moamzadebs saWmels. yvela unda iyos Tanaxma, rom es<br />

usiamovno valdebuleba moixados, da Tavisi wili Tavisufali dro sxvebTan erTad<br />

saerTo saqmis keTebaze daxarjos; samarTliania, rom yvelam Tanabrad gainawilos<br />

mosabezrebeli saqmeebis keTeba, da usamarTloba iqneba, Tuki isini mxolod nawils<br />

daekisreba.<br />

amasTan, arsebobs gadawyvetilebebi, romlebic arc xmaTa umravlesobiT, da arc<br />

yvelas xmebiT ar miiReba. Tuki zemoxsenebulma jgufma ar icis, Tu ra mimarTulebiT<br />

unda iaros — CrdiloeTiT Tu samxreTiT — dasaxuli miznis misaRwevad, erTaderTi,<br />

rac mas uSvelis- es aris mcodne adamiani, romelic an adgilobriv geografiaSi erkveva<br />

kargad, an ruqa da kompasi aqvs. mokled, es is SemTxvevaa, rodesac dasadgenia<br />

konkretuli faqtobrivi, Tu obieqturi codna.<br />

gasagebia, rom orjer oro ras udris, an sworia Tu ara ainStainis Teoria, es aris is<br />

sakiTxebi, romelTa gadawyveta xmaTa umravlesobiT uazrobaa, iseve rogorc yvelas<br />

xmebiT. Tuki erTma adamianma icis, Tu ras udris orjer ori, mas ar sWirdeba sxvebis<br />

gamokiTxva, rom swori pasuxi gansazRvros. aseve, Tu erTma adamianma icis, Tu ra gziT<br />

aris saWiro siaruli miznis misaRwevad, gadawyvetilebis miReba swored mas unda<br />

miendos.<br />

amdenad, Cven gvaqvs gadawyvetilebaTa miRebis sami wyaro, sami eTika, romlebic<br />

aweseben legitimur gadawyvetilebebs, anu sazRvraven am gadawyvetilebaTa<br />

legitimurobis dadgenis xasiaTs. esenia gadawyvetilebaTa miReba umravlesobis<br />

xmebiT, yvelas xmebiT da erTis xmiT.<br />

am sam eTikas, sam wess, Cven Sesabamisad vuwodebT demokratiul, respublikur da<br />

liberalur legitimacias.<br />

miaqcieT yuradReba <strong>for</strong>mulirebas `vuwodebT”. TviT cnebebi `demokratia,<br />

respublikanizmi da liberalizmi” gamoiyeneba zogadad garkveuli, Tumca ki farTod<br />

ganfenili mniSvnelobebiT. Cven rom gveTqva ara `vuwodebT”, aramed `esenia”, Cven<br />

mogviwevda axlave imis dasabuTeba, rom es marTlac asea. anu maSin unda agveRo rogorc<br />

minimum klasikuri naSromebi, romlebic demokratiis, liberalizmisa da<br />

respublikanizmis politikuri azrovnebis qvakuTxedebs warmoadgenen, da dagvewyo<br />

imis garCeva, Tu ramdenad Seesabameba Cveni gageba am naSromebis ideebs.<br />

51


Cven aq sxva gziT mivdivarT. Cven jer ganvixilavT legitimaciis am sam gansxvavebul<br />

wess, SeviswavliT maT siRrmiseulad, xolo Semdeg davubrundebiT klasikosebs da<br />

Tanamedrove avtorebsac da maT nawerebTan paralelebs gavavlebT.<br />

maS ase, Cven gvaqvs sami eTikuri wesi, romlebsac Cven davarqviT demokratiuli,<br />

respublikuri da liberaluri wesebi. TiToeuli wesi sazRvravs specifikur diskurss,<br />

romelTa Tvisebebsac Cven axla SeviswavliT.<br />

aqve unda aRiniSnos erTi uaRresad mniSvnelovani garemoeba, romlis gamoc Cven ase<br />

mkafiod vasxvavebT am sam diskurss erTmaneTisgan. saqme isaa, rom sxvadasxva eTikis<br />

mimdevari diskursebi ver gaerTiandebian erT diskursSi! anu, martivad rom vTqvaT, me<br />

Tu var politikosi, da televizorSi gamovdivar da mayurebelTa umravlesobas minda<br />

Tavi movawono, xolo Cems oponents aqvs mtkicebulebebi, rom is, rasac me vlaparakob,<br />

arasworia, Cemi racionaluri qceva Cemi Tavis demagogiuri gamarTlebaa (da saerTod,<br />

moveridebi iseTi faqtobrivi mtkicebulebebis gakeTebas, romlebic Semowmebadia<br />

sxvebis mier), da ara Secdomis aRiareba. anu demokratiuli diskursis CarCoebSi yofna<br />

(umravlesobas unda movawono Tavi) gamoricxavs liberaluri diskursis wesebis win<br />

wamowevas, da piriqiT: Tu CemTvis simarTlis dadgenaa mTavari, SeiZleba teledebateb-<br />

Si saerTod ver miviRo monawileoba, vinaidan isini ar iZlevian WeSmaritebis dadgenis<br />

SesaZleblobas. anu diskursis eTika erT SemTxvevaSi erTia, xolo sxva SemTxvevaSi — sxva.<br />

cxadia, es ar niSnavs rom diskursebs Soris in<strong>for</strong>maciis gacvla ar SeiZleba, an ar<br />

warmoebs, es ubralod niSnavs, rom interdiskursul sivrceSi axali in<strong>for</strong>macia ar<br />

iwarmoeba. am sakiTxebs Cven kidev davubrundebiT, axla ki vecadoT ukeT gavigoT Cveni<br />

sami diskursis buneba.<br />

rogorc vaxseneT, demokratiuli eTika yvelaze ukeT gamoiyeneba im SemTxvevebSi,<br />

rodesac saqme exeba subieqturobas, liberaluri — rodesac is exeba codnas, xolo<br />

respublikuri — morals. samive, amasTan, ukavSirdeba politikur urTierTobebs<br />

adamianTa raRac jgufSi. Cvens magaliTSi erTs unda gadaewyvita mizani (strategia),<br />

meores — saerTo saqmisTvis gasawevi SromiTi danaxarjebis samarTliani gadanawileba,<br />

xolo mesames — swori mimarTuleba (taqtika). samive es komponenti politikis sferos<br />

miekuTvneba, oRond gadawyvetilebis miReba gansxvavebuli wesebiT iwarmoeba. miznis<br />

SesarCevad jgufis wevrebi ecdebodnen erTmaneTi moexiblaT sakuTari arCevanis<br />

upiratesobebiT — daerwmunebiaT oponentebi im silamaziT, romlebsac isini, vTqvaT,<br />

mTaSi naxavdnen, an daeSinebiaT isini, piriqiT, mTaSi asvlis siZneleebiT. mokled, maTi<br />

racionaluri qceva iqneboda erTmaneTis darwmuneba, Tavis mxares umravlesobis<br />

gadmosabireblad, sakuTari poziciis propaganda.<br />

amisgan gansxvavebiT, is, vinc taqtikas gansazRvravs, anu irCevs gzas, romelic jgufs<br />

ukve gansazRvrul mizanTan miiyvans, unda moqmedebdes ara darwmunebiT, aramed damtkicebis<br />

gziT. man unda daasabuTos Tavisi azri an ruqis moSveliebiT, an adgilobriv macxovrebelTagan<br />

miRebuli in<strong>for</strong>maciiT, an sakuTari gamocdilebiT. man unda Tqvas `me vici”,<br />

da ara `me minda”. sapirispirod, Tuki vinme uaryofs strategias, is ambobs `me ar momwons”,<br />

an `me ar veTanxmebi”, xolo vinc taqtikas uaryofs, is ambobs `arasworia”, `mcdaria”.<br />

da bolos, samarTliani Senatani saerTo saqmeSi miiRweva jgufSi solidaruli,<br />

Tanaswori da urTierTpativiscemis damokidebulebebis damkvidrebiT. am<br />

damokidebulebebis xarjze, Tuki Tavidan samarTlianobis principi dairRva, da<br />

viRacam igrZno Tavi daCagrulad, SemdgomSi unda moxdes trans<strong>for</strong>macia, jgufis<br />

zarmaci an Tavxedi wevris Tavis adgilas dayeneba, da misi darwmuneba imaSi, rom misi<br />

qceva arasworia da gasakicxia. trans<strong>for</strong>macia da aRzrda aris is wesebi, romlebic am<br />

SemTxvevaSi moqmedebs, `yoCaR” da `grcxvenodes” aris is Sefasebebi, romlebic am<br />

diskuris relevanturia.<br />

52


inglisuri terminologia rom aviTvisoT, SeiZleba iTqvas, am diskursebs<br />

axasiaTebT sami gansxvavebuli agency — moqmedebis unari. demokratiuli diskusis agency<br />

aris darwmuneba, liberaluris — damtkiceba, xolo respublikuris aRzrda.<br />

aqve unda aRiniSnos, da yovelTvis gvaxsovdes, rasac vecdebi xSirad gaxsenebdeT<br />

xolme, rom aq aRiwereba normatiulad `swori” suraTi. anu laparakia imaze, Tu rogor<br />

unda iyos, da ara imaze, Tu ra xdeba xolme realobaSi. anu ar aris gamoricxuli, rom<br />

jgufi waeCxubos erTmaneTs da daiSalos, rom saWmlis mzadebis valdebuleba<br />

mamakacebma qalebs gadaulocon, rom urCi wevri jgufisa misgan gairicxos, rom<br />

zedmetad Tavdajerebulma da liderobis mowyurebulma jgufis wevrma gamoacxados,<br />

rom man icis swori gza da jgufs WaobSi amoayofinos Tavi, da a.S. da a.S. TiToeuli es<br />

gadaxra idealuri suraTisgan arsebiTad diskursuli eTikis darRvevis xarjzea<br />

SesaZlebeli. garda amisa, cxadia, jgufs SeiZleba Tavze daatydes sxva ubedurebebi,<br />

rogoricaa, magaliTad, moulodnelad amovardnili qariSxali, rasac jgufis<br />

eTikasTan kavSiri ara aqvs, da rac TavisTavad gadaulaxavi winaaRmdegoba SeiZleba<br />

aRmoCndes. mokled, is, rasac Cven aq vixilavT, swori, anu sasurveli mowyobis<br />

idealuri saxea, romelic CvenTvis Tanamedrove liberaluri demokratiebis<br />

idealTanaa asocirebuli, romelic mogexsenebaT, jer erTi, SeiZleba ar iyos<br />

erTaderTi SesaZlo ideali, xolo meore mxriv, is arasdros srulad ar xorcieldeba.<br />

davubrundeT diskursebis bunebis garCevas. moqmedebebi, romlebic axasiaTebs am<br />

diskursebs, ar xdeba TavisTavad. maT viRaca awarmoebs. is, vinc monawileobs ama Tu im<br />

diskursSi, am diskursis CarCoebSi garkveul rols TamaSobs. diskursis CarCoebs miRma is<br />

SeiZleba sxva rolSi gamovides, magaliTad, manqanis mZRolis rolSi an ojaxis wevris<br />

rolSi, iyos zogadad pirovneba da a.S. magram am wuTs Cven gvainteresebs Semdegi kiTxva _<br />

ra merqmeva me, Tuki am sami diskursidan erT-erTSi movindomeb monawileobis miRebas?<br />

demokratiul diskursSi monawileobis miReba niSnavs mcdelobas, moipovo rac<br />

SeiZleba meti momxre (moipovo umravlesoba) da daarwmuno adamianebi sakuTari<br />

poziciis mimzidvelobaSi. gasagebia, rom amas akeTeben pirvel rigSi politikosebi da<br />

am gziT isini politikur Zalauflebas moipoveben _ rogorc minimum im politikur<br />

reJimebSi, sadac tardeba perioduli samarTliani arCevnebi saxelmwifo postebis<br />

dasaufleblad. amdenad, demokratiuli diskursis ZiriTadi aqtori (moqmedi piri,<br />

actor) aris politikosi. gamocdilebidan Cven viciT, rom sazogadoebis yvela wevri<br />

arasdros gamodis am rolSi, aramed am socialur rols, rogorc wesi, adamianTa<br />

mxolod garkveuli jgufebi asruleben. Tumca ki, Teoriulad, ar aris gamoricxuli,<br />

rom ramdeni wevricaa jgufSi, imdeni gansxvavebuli azri dafiqsirdes, magram, rogorc<br />

wesi, arCevani da alternativebi arc Tu imdenad bevria da male irkveva, rom sakmarisia<br />

ramdenime alternativis dafiqsireba da maTi propagandireba.<br />

liberaluri diskursis monawile aRWurvilia codniT da damtkicebis unariT. is<br />

aris Tavisi saqmis eqsperti. is SeiZleba aseve iyos mosamarTle (garkveuli gagebiT,<br />

kanonebis eqsperti). eqspertis mizania codna da mxolod codna. es codna kargadaa<br />

asaxuli inglisur enaSi sityvaSi `policy”, _ termini, romelic politikisgan, `politics” —s<br />

nacvlad aRniSnavs ara brZolas ZalauflebisTvis, aramed garkveuli strategiuli<br />

kursis SemuSavebas da ganxorcielebas. policy moicavs saeqsperto kvlevas, gaangariSebas,<br />

teqnikur codnas, finansur gaTvlasa da a.S.<br />

eqspertebi SeiZleba muSaobdnen mTavrobaSi an warmoadgendnen <strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong>s.<br />

calke aRsaniSnavia mosamarTle, romelic ama Tu im qcevas afasebs misi Sesabamisobidan<br />

kanonTan _ rac pirvel rigSi codnis da ara moralis sakiTxia da arc umravlesobis<br />

azris problema. ase, umravlesobas SeiZleba egonos, rom me var mkvleli da<br />

rom danaSauli maqvs Cadenili, magram me vflobde codnas imis Taobaze, rom var udana-<br />

53


Saulo da amis mtkicebuleba gamaCndes. maSin miukerZoebelma mosamarTlem unda gamamarTlos,<br />

im SemTxvevaSic ki, Tuki <strong>sazogadoeba</strong> mzad aris linCis wesiT gamiswordes.<br />

maSin, roca liberaluri diskursis sagania codna, xolo aqtori _ eqsperti,<br />

respublikuri diskursis aqtori vlindeba mis mimarTebaSi moralTan da<br />

aRmzrdelobiTi saqmianobis warmarTvasTan. aseTi aqtori miekuTveba sazogadoebis<br />

normatiul elitas _ im adamianTa umciresobas, romlebic sazogadoebis TvalSi<br />

gansakuTrebuli, amaRlebuli TvisebebiT gamoirCevian.<br />

respublikuri diskursi yvelaze Zneli gasagebia, vinaidan naTeli ar aris, Tu<br />

ranairad unda iyos yvela CarTuli moraluri sakiTxebis legitimaciaSi, miT umetes,<br />

rom Cven vsaubrobT Tanamedrove liberalur demokratiebze, sadac morali da eTika<br />

TavisTavad pluralizmis normebs eqvemdebareba.<br />

unda gaviTvaliswinoT, rom respublikuri diskursisaTvis gadawyvetilebis<br />

moraluroba _ es aris <strong>for</strong>ma, da ara Sinaarsi. es diskursi ubralod moiTxovs, rom<br />

yvela emxrobodes moralurobis princips, magram ar sazRvravs, Tu ra unda iyos am<br />

Tanxmobis Sinaarsi. anu misTvis mniSvnelovania TviT laparaki moralze, da ara raime<br />

konkretuli daskvna, romelic am laparakidan SeiZleba warmoiSvas.<br />

respublikur diskurss awarmoeben sazogadoebrivi elitebi da awarmoeben<br />

sazogadoebis iseT struqturebSi, rogorebicaa eklesia, universiteti, Teatri,<br />

literatura da a.S. es diskursi Tavisi struqturiT sazRvravs sazogadoebis<br />

msoflmxedvelobas, mis warmodgenebs samarTlianobaze, mis bazisur filosofiur<br />

sawyisebs. Tavisi bunebiT is, rasakvirvelia, ufro prepolitikuria, vidre uSualod<br />

politikuri, magram politikis sawyisebi swored masSi moipoveba.<br />

respublikuri diskursis elitebi ver gadaudgebian sindisis karnaxs popularobisa<br />

da umravlesobis TvalSi mowonebis gamo. amiT isini demokratiuli<br />

elitebisagan gansxvavdebian. amave dros, isini ar arian ideologebi _ abstraqtuli<br />

codnis mimdevrebi, visTvisac codna da kanoni ufro maRla dgas, vidre konkretuli<br />

adamianebis warmodgenebi am codnasa da kanonze.<br />

idealuria, rodesac samive am diskursis elitebi, codna da moqmedeba harmoniaSia<br />

erTmaneTTan. anu politikosi imavdroulad Tavisi saqmis eqsperticaa da<br />

imavdroulad zneobrivad amaRlebuli sazogadoebrivi moRvawe. yvela <strong>sazogadoeba</strong>s<br />

uxaria amgvari mowyoba, sadac xalxs arwmuneben codnaze apelirebiT sindisieri<br />

adamianebi, romlebic samarTlianebic arian. magram, realurad es aris utopia,<br />

romelic iseTive Zneli misaRwevia, rogorc komunizmi. amitom, kargad unda gvesmodes,<br />

rom am sami diskursis sivrciT _ struqturuli diferenciacia aris maTi gamarTuli<br />

funqcionirebis garantia. anu politikosma unda ixelmZRvanelos erTi eTikiT,<br />

eqspertma _ meore eTikiT, xolo sazogadoebrivma moRvawem _ mesameTi. da aseve isini<br />

fasdebian sxvadasxva kriteriumebiT da sxvadasxva parametrebs unda pasuxobdnen.<br />

sivrciT struqturul diferenciacias Tan axlavs diskursebis diferenciacia<br />

droSi. sivrcisa da drois mimarTebas gansakuTrebuli yuradReba unda mivaqcioT.<br />

zodadad, dResdReobiT, socialuri mecnierebebi da politikuri Teoria erTgvarad<br />

preniutoniseul mdgomareobaSi imyofeba. anu sazogadoebrivi movlenebisa da<br />

procesebis Seswavla ar eyrdnoba iseT cnebiT aparats, romelic mikro doneze kavSirs<br />

daamyarebda socialuri struqturebis xasiaTsa da maTi gardaqmnisa da<br />

funqcionirebis tempTan da droiT orientaciaTan. amgvari Teoriis yvelaze<br />

TvalnaTlivi magaliTia parsonsis Teoria. parsonsiseuli funqcionaluri cvladebi<br />

metad seriozuli Senatani iyo sivrcis, anu sazogadoebis siRrmiseuli kavSirebisa da<br />

struqturebis saanalizod. magram es Teoria kritikis sagani gaxda swored imisTvis,<br />

rom mxolod statikur suraTs iZleoda da ver ixilavda movlenebs maT dinamikaSi da am<br />

54


dinamikas TavisTavad ver ukavSirebs sivrciT maxasiaTeblebs.<br />

demokratiuli, liberaluri da respublikuri diskursebis gansxvavebuli<br />

sivrciTi eTika (gadawyvetilebis legitimacia umravlesobiT, yvelaTi, erTiT),<br />

ukavSirdeba gansxvavebul droiT orientaciasac.<br />

yvela, vinc monawileobs eTikuri da moraluri normebisa da warmodgenebis mudmiv<br />

ganaxlebaSi, dacvaSi da uaryofaSi, verasdros ver midis erT garkveul saboloo<br />

daskvnamde. es aris procesi, (<strong>for</strong>umi, rogorc mas jon elsteri uwodebs, hana arendtis<br />

nawerebze, rogorc am <strong>for</strong>umis apologetikaze miTiTebiT). am process aqvs TavisTavadi<br />

Rirebuleba, romelic gamoixateba monawileTa ideebis gacvlaSi, maT urTierTgavlenaSi,<br />

maTi komunikaciuri erTobis <strong>for</strong>mirebaSi. yovel mocemul momentSi, Tuki<br />

aviRebT sazogadoebis myisier Wrils (rogorc amas, magaliTad, arCevnebi akeTebs),<br />

davinaxavT, rom <strong>sazogadoeba</strong>Si erTianoba da Tanxmoba ar aris. magram, ar aris gamoricxuli<br />

igive dayofebi veZioT am <strong>sazogadoeba</strong>Si garkveuli drois gasvlis Semdeg; TviT<br />

dayofebi msjelobisa da urTierTobis procesSi Tavad ganicdian trans<strong>for</strong>macias.<br />

garda imisa, rom Tavisi struqturiT respublikuri diskursi ver aRwevs veranair<br />

daskvnebs drois sasrul monakveTSi, is amgvar mizans arc isaxavs. misi miznebi,<br />

miswrafebebi, ufro maradiulia, araamwuTieri, droSi ganfenili da sayovelTao. mas<br />

ara aqvs orientacia droSi moZraobaze, mas miznas aqvs dasaxuli srulyofa.<br />

ase, sul erTia, Tu sad wava zemoTxsenebuli jgufi da wava is sadme Tu ara, magram<br />

Tuki es adamianebi erTad yofnas apireben, maT urTierTobas garkveuli normebisa da<br />

eTikis, solidarobis gamomuSaveba da mudmivi ganaxleba sWirdeba.<br />

liberaluri diskursi droSi SedarebiT miRwevad sazRvrebSi moqceul miznebzea<br />

orientirebuli.<br />

codnis dadgena sasruli aqtia. mecnierebaSi is mdgomareobs faqtebis moZiebaSi,<br />

analizSi da logikur gansjebSi. samarTalaRsruleba mdgomareobs igiveSi _<br />

danaSaulis dafiqsireba, moZieba, braldebulis dadgena da misi danaSaulis Sefardeba<br />

werilobiT samarTalTan. politikaSi is mdgomareobs normis (kanonis, institutis)<br />

damkvidrebaSi, rac gulisxmobs viTarebis Seswavlas, gaazrebas, miznebTan Sefardebas<br />

da argumentirebas, Sedegebis garkveul gaangariSebas, institutis damkvidrebas<br />

(re<strong>for</strong>mis gatarebas) da sazogadoebrivi qcevis am institutTan SesabamisobaSi<br />

moyvanas. yvelaferi es aris araerTjeradi procesi, magram arc Tu usasrulo.<br />

pirvelisagan da meorisagan gansxvavebiT, demokratiuli diskursi yvelaze<br />

moklevadian perspeqtivazea mimarTuli. misi mizania _ umravlesobis gamovlena. es<br />

diskursi ar axdens monawileTa trans<strong>for</strong>macias da arc qcevis normebs cvlis axali<br />

institutebis damkvidrebiT (Tu Zvelebis uaryofiT). man SeiZleba ubralod Secvalos<br />

warmodgenebi imaze, Tu ra aris yvelaze miRwevadi an sasurveli, SeakavSiros<br />

maqsimaluri sargeblianoba minimalur drosTan. is mimarTulia Zalauflebis<br />

miRwevaze maqsimalurad swrafad, raTa daiwyos moqmedeba, misi aqtorebi arian<br />

politikosebi, romlebsac sWirdebaT Zalaufleba aq da axla, risTvisac isini<br />

manipulireben sazogadoebrivi azriT momxreTa misaRebad.<br />

da bolos, rogorc aRvniSneT, liberaluri diskursis aRwerisas, es diskursi<br />

adgens sazogadoebriv ConCxs, mis institutebs _ im warmonaqmnebs, romlebic<br />

garkveuli wesebisa da normebis mixedviT moqmedeben, rac gvaZlevs garkveul codnas<br />

momavali movlenebis Sesaxeb. anu liberaluri diskursis Sedegad iqmneba institutebi,<br />

demokratiuli diskursis Sedegad iqmneba reJimebi, xolo respublikuri diskursi<br />

qmnis sazogadoebriv struqturas, romelic win uswrebs institutebsac da reJimebsac.<br />

weRan Cven vaxseneT, rom es sami diskursi struqturulad unda iyos<br />

diferencirebuli erTmaneTisagan, rom sxvanairad isini erTmaneTs xels SeuSlian.<br />

55


amave dros, Cven kargad gvesmis, rom Tuki politikosebi mxolod sazogadoebis<br />

manipulirebiT iqnebian dakavebulni da maT ver movTxovT verc kompetenciasa da verc<br />

patiosnebas, amgvari politika kargs verafers moitans. maS ra mimarTebaa am sam<br />

diskurss Soris da rogori unda iyos is normatiulad?<br />

arsebiTad, es bolo kiTxva Tanamedrove politikuri Teoriis sakvanZo sakiTxia.<br />

sxvadasxva moazrovneebi masze gansxvavebul pasuxebs iZlevian. ase ratom unda<br />

miiRebodes Tanamedrove konstituciebi umravlesobis xmebiT _ anu im politikuri<br />

meqanizmebiT, romlebic Tanamedrove demokratias axasiaTebs? uzrunvelyofs Tu ara<br />

amgvari meqanizmi liberaluri da respublikuri ganzomilebebis ganxorcielebas?<br />

habermasisTvis konstitucia unda iyos respublikuri diskursis sagani, rogorc amas<br />

franguli revolucia gulisxmobda, yvelas erTobis sagani. habermasi `deliberaciuli<br />

demokratiis” models yvelas msjelobaze afuZnebs da ara politikosebisa an eqspertebis<br />

msjelobaze. amisagan gansxvavebulia jon roulzis `sajaro gonis” idea. roulzi Tavisi<br />

politikuri liberalizmis ideas sruliad `arapolitikur” xasiaTs aniWebs (Tuki<br />

`politikurs” mxolod demokratiul diskursTan gavaigivebT). imave kiTxvaze _ Tu ras<br />

unda daeyrdnos konstituciis sabaziso debulebebi, Tu ara demokratiul umravlesobas,<br />

_ is, habermasisgan gansxvavebiT, ara respublikur, aramed liberalur pasuxs iZleva.<br />

`sajaro goni”, misi gagebiT, aris ara yvelas msjelobis sagani, aramed mosamarTlis mier<br />

ganxorcielebuli gansja. amerikis uzenaesi sasamarTlo unda iyos is organo, is<br />

instituti, romelsac idealur variantSi SeuZlia maqsimalurad zustad gansajos<br />

samarTlis is normebi, romlebic amerikis konstitucias Seefereba, xolo samarTlianobis<br />

principebi, zogadad, es aris liberaluri racionaluri diskursis sagani da ara<br />

respublikuri deliberaciis Sedegi.<br />

postmodernuli azrovneba, zogadad, uaryofs rogorc liberaluri, aseve respublikuri<br />

proeqtebis SesaZleblobas, maT unars raime erTi, garkveuli da saboloo WeSmariteba<br />

warmoqmnan. am mxriv, rogorc habermasi, misi `Tanamedroveobis dausrulebeli<br />

proeqtiT”, aseve roulzi, anaqronizms warmoadgenen. miSel fukosTvis liberaluri<br />

diskursi ubralod Zalauflebis ganxorcielebis <strong>for</strong>maa, da mis ukan mxolod<br />

dominaciis disciplinaruli urTierTobebia damaluli. demokratiuli diskursi,<br />

rogorc Cans, aris is, rac wina planze iwevs dasavleTSi postmodernul epoqaSi, rac<br />

dasavleTis liberaluri demokratiebis problematikas aaxlovebs araliberaluri<br />

aradasavluri demokratiebis problemasTan, razedac kidev gveqneba saubari.<br />

postTanamedroveobas axasiaTebs legitimaciis sawyisebis trans<strong>for</strong>macia, maTi<br />

gadatana sul ufro demokratiuli diskursis velSi, anu, rogorc amas butros butros<br />

gali ayalibebs, “For the past two centuries, it was law that provided the source of authority <strong>for</strong><br />

democracy. Today, law seems to be replaced by opinion as the source of authority, and the media<br />

serve as the arbiters of public opinion” 1 (Boutros Boutros Ghali, Opinion –the New Authority, in:<br />

Media & Democracy, ed. by E.E.Dennis, R.W.Snyder, Transaction Publishers). swored am<br />

trans<strong>for</strong>maciasa da mediis rols masSi ixilavs habermasi, romelsac Cven Semdeg<br />

leqciaSi ganvixilavT.<br />

literatura:<br />

M.Muskhelishvili, Free but Not Liberal: Media and a Particularistic <strong>Social</strong> Context, conference<br />

papers, CMI, Yerevan, Armenia (in Russian)2004, 15 gv.<br />

1 `demokratiuli mmarTvelobis wyaros bolo ori saukunis ganmavlobaSi warmoadgenda kanoni. dResdReobiT<br />

misi adgili rogorc Cans daikava Sexedulebam, xolo media TamaSobs arbitris rols<br />

sazogadoebrivi azris <strong>for</strong>mirebaSi”.<br />

56


leqcia 8<br />

habermasi: sajaro sivrcis struqturuli trans<strong>for</strong>macia<br />

Tanamedroveobis yvelaze gavleniani filosofosis, iurgen habermasis adreuli<br />

naSromi `sajaro sivrcis (sferos) struqturuli trans<strong>for</strong>macia~ gamoqveynda 1962<br />

wels germanul enaze, da miuxedavad misi gavlenianobisa germanul Teoriul<br />

diskursSi, inglisurad iTargmena SedarebiT gvian, 1989 wels. es naSromi, romelic<br />

sajaro diskursebs swavlobs (public discources) win uswrebs `<strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis”<br />

cnebis aqtualizebas da reabilitacias XX saukunis bolo wlebSi da bevr disciplinasa<br />

da codnis sferos aerTianebs. miuxedavad imisa, rom Seswavlis sfero<br />

interdisciplinarulia, da masSi Rrmad garkveva moiTxovs safuZvlian codnas<br />

rogorc minimum ramdenime gansxvavebul sferoSi, misi meTodi avtoris mier<br />

ganisazRvreba rogorc istoriuli da sociologiuri. avtori iyenebs istoriul<br />

meTods, romliTac is Seiswavlis socialuri struqturebis trans<strong>for</strong>macias bolo<br />

saukuneebis inglisSi, safrangeTsa da germaniaSi. garda socialuri struqturebisa, is<br />

aseve istoriul perspeqtivaSi ganixilavs Teoriul refleqsiebs am struqturebis<br />

Sesaxeb - kantidan jon stiuart milamde.<br />

habermasi, frankfurtis neomarqsisruli skolis erT-erTi yvelaze cnobili<br />

warmomadgeneli, Tavis analizSi garkveulwilad aerTianebs empiriul kvlevas da<br />

ideologiur kritikas, normatiul Sefasebebs da faqtobriv msjelobebs, is swavlobs<br />

erTdroulad realur istoriasac da normatiul idealebs. mkiTxveli yuradRebiT<br />

unda iyos im mxriv, rom, Tavad avtoris aRiarebiT, man xSirad ver ganasxvava idealuri<br />

(idealizebuli) modeli burJuaziuli (liberaluri) sajaro sivrcisa da misi realuri<br />

istoriuli sawyisebi (empiriuli <strong>for</strong>mebi).<br />

misi interesis sagani pirvel rigSi demokratia, demokratiis Teoriaa. `me kvlavac<br />

vaRiareb im midgomas, romelic safuZvlad daedo am kvlevas`— ambobs habermasi 1989<br />

wels — `masobrivi demokratiebi, romlebic Camoyalibda sayovelTao keTildReobis<br />

saxelmwifoebis <strong>for</strong>miT, . . . mxolod im SemTxvevaSi SeiZleba acxadebdes pretenzias<br />

rom emyareba liberaluri konstituciuri saxelmwifos principebis aRiarebas, Tuki is<br />

seriozulad cdilobs icxovros im standartebis mixedviT, romlebsac qmnis sajaro<br />

sivrce, romelic asrulebs politikur funqciebs~ (gv. 441, Habermas and the Public Sphere,<br />

MIT Press, 1992). mas ainteresebda, Tu ramdenad SesaZlebelia, rom `<strong>sazogadoeba</strong>m. . .<br />

Seqmnas sajaro komunikaciis kritikuli procesi im organizaciebis meSveobiT,<br />

romlebic mis mediacias ewevian~ (ST, p.332 — iqve). kritika, romelic naSromma Riad<br />

datova, da romelsac, SeiZleba iTqvas, mieZRvna habermasis mTeli momdevno saqmianoba,<br />

mdgomareobs SemdegSi: `konkretuli interesebis gadauWreli mravalferovneba . . .<br />

badebs eWvs, rom SeuZlebeli iyos warmoiqmnas iseTi zogadi interesi, romelsac<br />

sazogadoebrivma azrma SeiZleba mimarTos rogorc kriteriums (ST, 234).<br />

`burJuaziuli sajaro sivrce~, romelsac swavlobs naSromi, aris istoriuli,<br />

socialuri, da amave dros, normatiuli warmonaqmni (kategoria). is ganixileba rogorc<br />

mocemuli epoqisTvis da adgilisTvis damaxasiaTebeli kategoria, evropuli Sua<br />

saukuneebis istoriidan warmoqmnili unikaluri movlena. am mxriv igi istoriuli<br />

kategoriaa.<br />

termini, romelsac Cven aq viyenebT, `sajaro sivrce~ (sfero) moiTxovs garkveul<br />

ganmartebas. `Public~ SeiZleba niSnavdes sajarosac da sazogadoebrivsac. am terminis<br />

gamoyeneba am or cnebas Soris garkveuli tolobis niSans svams, gansakuTrebiT mis<br />

57


opoziciaSi `Private`-Tan, anu kerZosTan. sajarosa da sazogadoebrivis gaigiveba aris,<br />

albaT, is mTavari, rac demokratiis habermasiseul normatiul gagebas yvelaze metad<br />

axasiaTebs, da mas hana arendtiseul respublikur xasiaTs aniWebs. universaluroba,<br />

romelic namdvilad sazogadoebrivs axasiaTebs, Cndeba mxolod Tanaswori<br />

deliberaciis idealur diskursSi, sadac yvela Tanabrad uflebamosilia<br />

samonawileod. Tanamedrove demokratiebis problemas, romelsac is mocemuli<br />

naSromis boloSi ayalibebs, warmoadgens Semdegi kiTxva: uzrunvelyofs ki<br />

Tanamedrove media amgvari monawileobisTvis Sesaferis sivrces. 1989 wels habermasi<br />

ayalibebs am kiTxvas Semdegnairad: `ramdenad, da ra donemde, masmediis mier<br />

dominirebuli sajaro sivrce uqmnis <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis wevrebs realistur<br />

SesaZleblobas, raTa maT, mediis ZaliT aRWurvil politikur da ekonomikur<br />

interesebTan brZolaSi (konkurenciaSi), moaxerxon im Rirebulebebis, sakiTxebisa da<br />

msjelobebis speqtris Secvla, romlebsac gare zegavlenis Sedegad Rebuloben,<br />

miudgnen maT inovaciurad da ganixilon kritikulad~. (gv. 455, Habermas and Public Sphere).<br />

magram davubrundeT istorias, da sajaro sivrcisa da TviT sajaroobis cnebis<br />

warmoSobas, masTan ki sazogadoebrivi azris cnebis <strong>for</strong>mirebas. gansxvavebiT<br />

`<strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis~ cnebisgan, romelic Zveli droidan momdinareobs, es axali<br />

movlena mxolod Tanamedroveobas ukavSirdeba da swored maSin Cndeba, rodesac xdeba<br />

saxelmwifos da sazogadoebis daSoriSoreba, anu Tanamedrove tipis <strong>samoqalaqo</strong><br />

sazogadoebis <strong>for</strong>mireba.<br />

Tanamedrove saxelmwifos <strong>for</strong>mireba es aris is procesi, rodesac xdeba kerZos da<br />

sazogadoebrivis erTmaneTisgan gancalkeveba, rasac adgili ar hqonda feodalur<br />

xanaSi, rodesac saxelmwifos mflobeloba imavdroulad mmarTvelis sakuTrebas<br />

utoldeboda. sazogadoebrivi, public, xdeba imavdroulad saxelmwifos ekvivalenti,<br />

xolo mis gareT yvelaferi, kerZo sferos ayalibebs. imavdroulad am kerZo sferodan<br />

<strong>for</strong>mirdeba `burJuaziuli <strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong>~ - sajaro sivrce, <strong>for</strong>mirebuli<br />

kerZo adamianTa mier, romelic TandaTan ikavebs adgils im sajaro sivrcisa, romelsac<br />

manamde aristokratia da samefo kari qmnidnen.<br />

kapitalisturi ganviTarebisa da socialuri da ekonomikuri trans<strong>for</strong>maciis am<br />

adreul stadiebze, iwyebs ganviTarebas presa (meCvidmete saukune). in<strong>for</strong>macia,<br />

romelic qveyndeba am JurnalebSi, mimarTulia `publikaze~ da moicavs savaWro da<br />

ekonomikur axal ambebs, sareklamo Setyobinebebs da xelisuflebis dadgenilebebs da<br />

axal ambebs, romlebic mimarTulia savaWro kapitalizmis regulirebaze. TandaTan,<br />

instrumentidan, romelic Svelis saxelmwifo administracias mmarTvelobis<br />

ganxorcielebaSi, is gadaiqceva sazogadoebis sakuTriv institutad, presad,<br />

romelsac <strong>sazogadoeba</strong> sul ufro iyenebs `gonis sajaro gamoynebis~ mizniT da<br />

kritikuli refleqsiisTvis. kritikuli ganazrebebis Semcveli presa iwyebs<br />

ganviTarebas meTvramete saukunis dasawyisSi. es kritikuli ganxilvebi im periodSi<br />

SezRudulia, da ufro ganmanaTleblur xasiaTs unda atarebdes. subieqturi<br />

Sexedulebebi idevneba cenzuris mier da ar ganixileba gansajaroebis Rirsad<br />

(prusiaSi). amave dros safrangeTSi da did britaneTSi ukve safangeTis revoluciamde<br />

ramdenime wliT adre akrZaluli Sexedulebebi iwodeba `sazogadoebriv~ Sexedulebad<br />

da sajaro sivrce ixileba rogorc `<strong>for</strong>umi, romelzedac kerZo adamianebi<br />

erTiandebian sazogadoebis Sesaqmnelad, da mzad arian aiZulon xelisufleba<br />

moaxdinon sakuTari Tavis legitimacia sazogadoebis TvalSi~ (gv. 25-26).<br />

meCvidmete saukunis bolos da meTvramete saukunis dasawyisSi sityva `public”<br />

(publika, <strong>sazogadoeba</strong>), Semodis xmarebaSi da Cndeba `sazogadoebrivi azris” cneba.<br />

`burJuaziuli sajaro sivrce pirvel rigSi unda iyos gagebuli rogorc sfero,<br />

58


sadac kerZo adamianebi erTiandebian <strong>sazogadoeba</strong>Si (sazogadoebriobaSi). male maT<br />

moiTxoves iseTi sajaro sivrce, romelic iqneboda regulirebadi qvemodan xelisuflebis<br />

sapirispirod, raTa ekamaTaT im zogad wesebze, romlebic aregulirebda<br />

urTierTobebs metwilad privatizebul magram sajaro mniSvnelobis mqone sferoebSi,<br />

rogorebicaa faseulobaTa mimocvla da sazogadoebrivi Sroma. am politikuri<br />

konkurenciis mediumi iyo unikaluri da istoriulad uprecedento: xalxis mier<br />

sajaro gansjis gza (people’s public use of their reason)” (gv. 27.)<br />

am sivrceSi wodebebi ar ibrZvian saxelmwifo Zalauflebis gansxvavebuli<br />

gadanawilebisTvis; isini sxva tipis Zalauflebas eswrafvian, romelic ar gulisxmobs<br />

mmarTvelobaSi monawileobas. Tavis ganviTarebaSi da kritikuli azrovnebis praqtikis<br />

ganxorcielebaSi is TandaTan iSorebs xelisuflebis kontrols sakuTar funqcionirebaze,<br />

da, imavdroulad Tavad iyofa da or qvesferos warmoSobs: politikur<br />

sakiTxebze kritikuli msjelobis paralelurad viTardeba sajaro sivrcis<br />

apolitikuri <strong>for</strong>mac - literaturuli sajaro sivrce; am sivrceSi subieqturi kerZo<br />

pirebi iazrebdnen sakuTar Tavs <strong>sazogadoeba</strong>sTan mimarTebaSi.<br />

literaturuli sajaro sivrce Camoyalibda rogorc qalaqis sivrce, romlis<br />

institutebi yavis saxlebi (kafeebi), salonebi da sxva sazogadoebebia. am <strong>sazogadoeba</strong>m<br />

xidi gado axal <strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong>sa da uwindel, warmaval, aristokratiul<br />

<strong>sazogadoeba</strong>s (`sveti`) Soris.<br />

amdenad, meTvramete saukuneSi yalibdeba Semdegi socialuri struqtura kerZo<br />

sferosa da saxlemwifos Soris: politikuri sajaro sivrce da literaturuli sajaro<br />

sivrce. erTic da meorec yalibdeba `qalaqSi~ rogorc saerTo ekonomikisa da<br />

komunikaciis sivrceSi.<br />

am sajaro sivrcis institutebi - kafeebi, salonebi, klubebi da a.S. yvela qmnian<br />

mudmiv sadiskusio sivrces, romelic aris: 1. neitraluri statusuri sxvaobebis<br />

mimarT (ar iRebs mxedvelobaSi wodebriv sxvaobebs); 2. ixilavs iseT sferoebsac,<br />

romlebic manamde kritikuli ganxilvis sagani ar xdeboda; 3. <strong>sazogadoeba</strong>s<br />

inkluziurobis ganzomilebas aniWebs.<br />

cxadia, es maxasiaTeblebi unda ufro ganvixiloT rogorc normatiuli siaxleebi<br />

wina periodTan SedarebiT, vidre rogorc srulad realizebuli empirika. <strong>samoqalaqo</strong><br />

<strong>sazogadoeba</strong>, romelic am sferos Seadgens metad viwroa mTlianad mosaxleobasTan<br />

SedarebiT; is ufro maRali statusuri mdgomareobiT xasiaTdeba; is mokled, ar aris<br />

mTeli <strong>sazogadoeba</strong>, aramed misi elita. rac icvleba, da rac aris xazgasasmeli aq, es<br />

aris am elitis <strong>for</strong>mirebis eTika da sawyisebi. es eTika axalia, is individualisturia,<br />

da is inkluziuria. inkluziuria ara yvela parametriT (debili da qurdi ar aris<br />

Tanabrad mowonebuli am sivrceSi), aramed pirovnul Tvisebebze orientaciiT,<br />

pirovnul qarizmaze, wesierebaze da inteleqtze aqcentis gadataniT - gansxvavebiT<br />

wodebisa, Zalauflebisa da simdidrisa, rac eqskluziur maxasiaTeblebs Seadgens.<br />

habermasi, aRwers ra am sivrcis struqturas, interesebs da komunikaciis wesebs,<br />

gansakuTrebiT aRniSnavs iseTi publikaciebis warmoqmnas, rogorebicaa<br />

yovelkvireuli moralisturi Jurnalebi, an is, rasac SeiZleba `perioduli<br />

esseistika~ ewodos. es Jurnalebi mWidrod iyo gadabmuli kafeebis diskursebTan da<br />

Tavad xdeboda kafeebSi ganxilvis sagani. `am gamocemebSi <strong>sazogadoeba</strong> sakuTar Tavs<br />

sarkeSi uyurebda~ (gv.43). amgvari gamocemebi yuradRebas manerebsa da moralze<br />

amaxvilebdnen. `[tatleri] mimarTuli iyo tolerantobis gavrcelebaze, <strong>samoqalaqo</strong><br />

moralis gaTavisuflebaze moraluri Teologiisgan, da akademiuri filosofiisgan<br />

praqtikuri sibrZnis dacvaze. <strong>sazogadoeba</strong>, romelic kiTxulobda da kamaTobda amgvar<br />

sakiTxebze, kiTxulobda da kamaTobda sakuTari Tavis Sesaxeb~ (gv.43).<br />

59


magram davubrundeT politikur sajaro sivrces. ra tipis debatebi Cndeba masSi? es<br />

debatebi imTaviTve mimarTulia ara mmarTvelobaze (Zveli berZnebisa da romaelebis<br />

sajaro debatebisgan gansxvavebiT), aramed <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis regulirebaze.<br />

xelisuflebis mimarT maTi monawileebi gamodian rogorc kerZo pirebi da moqmedeben<br />

polemikurad. kritikuli sajaro debatebi xels uwyobs kanonis uzenaesobis principis<br />

damkvidrebas, mmarTvelTa ganukiTxavi nebis sapirispirod. sajarooba aq did rols<br />

TamaSobda. `zustad iseve, rogorc saidumloeba warmodgenili iyo voluntas-ze (xelisuflebis<br />

neba) dafuZnebuli suverenobis SenarCunebis instrumentad, ise sajarooba<br />

moiazreboda iseTi kanonmdeblobis mxardamWerad, romelic ratio-ze (gonebaze)<br />

iqneboda dafuZnebuli~ (gv. 53). sazogadoebrivi azri pretenzias acxadebs samarTlebrivi<br />

normebis gansjaze da maTi safuZvlebis gamijvnaze (is gamoavlens bunebriv<br />

wesrigs, romelic unda gadatanil iqnes samarTlebriv wesrigSi). universalisturi<br />

kanonebi saxelmwifoSi da msjelobis universalisturi wesebi sazogadoebriv sajaro<br />

sivrceSi orive am periodSi gamodis wina planze rogorc adamianis universaluri<br />

gonis nayofi, neitraluri da obieqturi gansjis legitimuri Sedegi.<br />

habermasi aRwers sajaro sivrcis ganviTarebas qronologiurad sami qveynis<br />

magaliTze: inglisi, germania da safrangeTi. es midgoma garkveulwilad sakamaToa.<br />

ganviTarebis etapebi, romlebic droSi erTmaneTs misdevs da sxvadasxva qveynebis<br />

magaliTze sxvadasxva doziT vlindeba, SeiZleba ar warmoadgendnen ganviTarebis<br />

erTiani xazis elementebs. piriqiT, rogorc Cven Semdgom vnaxavT, masmedia, da sajaro<br />

sivrcis xasiaTic, am qveynebSi arsebiTad gansxvavebulad Camoyalibda.<br />

inglisSi sityvis Tavisufleba bevrad ufro adre mkvidrdeba, vidre prusiaSi, da<br />

cenzurac maleve qreba. aq presa axorcielebs mudmiv komentarsa da kritikas xelisuflebisa<br />

da parlamentis mimarT da qmnis namdvil meoTxe xelisuflebas (meTvramete<br />

saukune). TandaTan, sazogadoebrivi azris gavleniT, saparlamento debatebi orientirebuli<br />

xdeba (mimarTuli) sazogadoebis darwmunebaze, xolo xmis uflebis mqone<br />

adamianTa raodenoba (mecxramete saukune) matulobs. mecxramete saukuneSi, am debatebis<br />

gavleniT, partiebi iwyeben sakuTari plat<strong>for</strong>mebis winasaarCevno gamoqveynebas.<br />

safrangeTSi cenzura grZeldeba gacilebiT didxans, vidre inglisSi, xolo<br />

socialuri mdgomareoba aris sxvagvari. amdenad, meTvramete saukunis dasawyisSi<br />

politikuri kriticizmi metwilad filosofosebis saqmea. germaniaSi sityvis<br />

Tavisufleba kidev ufro gvian viTardeba. habermasis interpretaciaSi es sxvaoba<br />

ubralod qronologiuria, magram SeiZleba vivaraudoT, rom am sxvaobas aqvs kavSiri<br />

mediis da <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis dominanturi modelis saxeobasTan dRes.<br />

sazogadoebrivi azris <strong>for</strong>mireba aris is funqcia, romelsac asrulebs,<br />

TviTinterpretaciiT, sajaro sivrce. sazogadoebrivi azri aq aris reputaciis,<br />

pativiscemis sinonimi.<br />

hobsma ganacalkeva mmarTvelobisgan Sexeduleba, kerZo sindisi da cnobiereba, rac<br />

im periodSi sekularizacias da saxelmwifosa da WeSmaritebaze pretenziis<br />

gancalkevebas niSnavda. amis mere (male) loki wers `Sexedulebis kanons~, romelic,<br />

faqtobrivad, amtkicebs, rom sazogadoebis cxovrebis wesi, romelic qmnis<br />

individualuri (religiuri da moraluri sawyisebis mqone) Sexedulebebi, ufro<br />

Zlieria, vidre saxelmwifosa Tu eklesiis SesaZlo sanqciebi.<br />

SemdgomSi, habermasis mixedviT, sazogadoebrivi azri sul ufro iZens<br />

legitimacias, rogorc hobsiseuli `auctoritac, non veritas, facit legem`-is sapirispiro<br />

movlena, rogorc ratio-s wyari voluntas-is sapirispirod. habermasi aRwers rogorc<br />

cnebis farTo gamoyenebis aRmocenebis istorias, aseve im datvirTvas, romelsac iZens<br />

es cneba jer kantis, Semdeg hegelisa da bolos marqsis naSromebSi. Ratio am avtorebis<br />

60


naSromebSi unda akavSirebdes politikas da morals, politikas zneobriobis<br />

ganzomilebas aniWebds.<br />

Tavis droze, ambobs habermasi, hobsma mmarTvelTa absoluturi Zalauflebis<br />

legitimaciiT <strong>for</strong>muliT `auctoritac, non veritas, facit legem~ ecada mSvidobis damkvidrebas,<br />

religiuri <strong>samoqalaqo</strong> omis SeCerebas, <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis, rogorc konfliqtis<br />

wyaros, neitralizebas. kanti, ori saukuniT gvian, axdens moraluri azrovnebis<br />

reabilitacias, praqtikuli gonis damkvidrebas kanonis <strong>for</strong>miT, is kanonebs<br />

uqvemdebarebs maTi warmoqmnis princips - sajaro sferos. amave sferoSi axdenen<br />

adamianebi inteleqtualur emansipacias.<br />

SemdgomSi, hegelis naSromebSi, sazogadoebrivi azris bunebis gageba trans<strong>for</strong>macias<br />

ganicdis. hegelTan mas ukve aRar aqvs WeSmaritebis bazisis <strong>for</strong>mirebis<br />

funqcia, is umravlesobis subieqtur Sexedulebaze daiyvaneba. hegelisTvis<br />

<strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong> aris dayofili, masSi erTmaneTs ebrZvian kerZo interesebi da<br />

korporaciebi. sazogadoebrivi azri aq saRi azris mniSvnelobas iZens. sazogadoebrivi<br />

sivrce aRar emsaxureba WeSmaritebis gamovlenas da aRar aris gonis samflobelo,<br />

aramed masSi xdeba subieqturi kerZo Sexedulebebis SeTavseba (integrireba) im<br />

obieqtebTan, romelsac saxelmwifo ganasaxierebs. hegeli uaryofs TviT ideas<br />

politikuri moralis sazomiT gazomvisa, amdenad, mmarTvelobis racionalizacia<br />

sajaro sivrcis meSveobiT mis koncefciaSi adgils ar ikavebs.<br />

marqsma sazogadoebrivi azri `yalb cnobierebad~ gamoacxda. is ubralod faravs<br />

burJuaziis klasobriv interess. misi daniSnulebaa kapitalisturi eqspluataciis<br />

warmoCena `bunebriv wesrigad~. yvela idea, romelic <strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong>s edo<br />

safuZvlad, aris, marqsis mixedviT, fiqcia: ar arsebobs SesaZleblobaTa Tanasworoba;<br />

misi fuZemdebluri `Riaobis~ principi (yvelasaTvis Ria sivrce) irRveva, mas ara aqvs<br />

ufleba gaaigivos sakuTari Tavi naciasTan da <strong>sazogadoeba</strong>sTan. adamianis uflebebisa<br />

da mesakuTreTa uflebebis gaigiveba badebs ideologias. gansxvavebiT hegelisgan,<br />

saxelmwifo marqsisTvis ganasaxierebs ara WeSmaritebas, aramed ideologias, da<br />

klasobriv dominacias.<br />

politikuri filosofiis es evolucia asaxavs im trans<strong>for</strong>macias, romelsac<br />

ganicdis sajaro sivrce warmoqnidan da Semdgom. Tuki meTvramete saukunis versia iyo<br />

mimarTuli imaze, rom politikuri mmarTvelobis racionalizacias sWirdeboda im<br />

`bunebrivi wesrigis~ warmoCena, romelic arsebobs <strong>sazogadoeba</strong>Si, es ki xdeba<br />

sazogadoebrivi azris <strong>for</strong>mirebis gziT, SemdgomSi es idea eWvis qveS dgeba.<br />

sazogadoebrivi azrisa da gonis konvergencias SeuZlebels xdis, Semdgomi kritikuli<br />

gaazrebis mixedviT, <strong>sazogadoeba</strong>Si arsebuli interesTa konfliqtebi (klasTa brZola)<br />

da saxelmwifo biurokratiis interferencia. amdenad, win wamoiwia sazogadoebrivi<br />

azris axali — liberaluri — versia, romlis Tanaxmadac is aRar gamoxatavs<br />

obieqturad bunebriv wesrigs, aramed iZens realisturi da racionaluri pragmatuli<br />

arenis funqcias, sadac mopaeqre interesebi ebrZvian erTmaneTs imis gareSe, rom es<br />

brZola gadaizardos Zalismier konfliqtSi.<br />

(komentri: habermasi warmoaCens am liberalur versias rogorc ufro adrindeli<br />

respublikuris trans<strong>for</strong>mcias axal fazaSi. sinamdvileSi isini paralelurad<br />

Tanaarseboben, da erTmaneTisgan ar warmoiSvebian, aramed rogorc idealuri tipebi<br />

`met-nakleboben~. kontinenturi evropisTvis da inglisisTvis dResac damaxasiaTebelia<br />

sruliad gansxvavebuli damokidebuleba `WeSmaritebis~ mimarT. is tendencia, rom<br />

sazogadoebrivi azri unda gamoxatavdes `ratios~ da adgendes WeSmaritebas (iseve,<br />

rogorc kanoni) misaRebia kontinentze da sruliad ucnobia inglisSi. aseve, habermasis<br />

debuleba, romlis Tanaxmadac xelisufleba ganasaxierebs voluntas, xolo sazogado-<br />

61


ebrivi azri ratios, ratom ar unda ganvixiloT Sebrunebulad demokratiis Tvalsawieridan?<br />

`arasajaro azri~, romelsac iwunebs Semdgom habermasi, xom SeiZleba xalxis<br />

`voluntad~ iyos ganxiluli, romelsac unda zRudavdes mmarTvelebis ratio? sxva saqmea,<br />

rom Tuki xalxi ara marto gamoxatavs nebas, aramed marTavs kidec, maSin mas unda<br />

hqondes meqanizmebi, raTa sazogadoebrivi azri iyos erTdroulad volunta-c da ratio-c.)<br />

swored liberaluri midgoma kritikulad udgeba sazogadoebrivi azris<br />

dominirebas, rogorc (gavixsenoT tokvili) individis SesaZlo SezRudvasa da<br />

`moraluri Zaladobis iaraRis <strong>for</strong>mas~ (mili), anu <strong>sazogadoeba</strong> ar aris gonierebis<br />

wyaro, aramed aris pirovnebis Tavisuflebis SemzRudavi. am peridSi midis brZola xmis<br />

uflebis gavrcobisaTvis (mecxramete saukune), vinaidan Tuki sazogadoebrivi azri<br />

yvelas azri ar aris, aramed viRaceebis nebis gamomxatveli, sxvebis neba araTanabar<br />

mdgomareobaSi aRmoCndeba. sazogadoebrivi azris mmarTveloba, milis Tanaxmad, aris<br />

umravlesobis tirania da mediokratia. `And what is a still greater novelty, the masses do not now<br />

take their opinions from dignitaries in Church or state, from ostensible leaders, or from books. Their thinking<br />

is done <strong>for</strong> them by men much like themselves, addressing them or speaking in their name, on the spur of the<br />

moment, through the newspapers~. 2 (mili, cit. hab. gv.133)<br />

amdenad, sazogadoebrivi azris liberaluri xedva sruliad gamoricxavs misTvis<br />

sruli mmarTvelobiTi legitimaciis miniWebas, aramed mxolod reprezentaciisa,<br />

romelsac Zalauflebis SemzRudavi funqcia eqneba, da ara mmarTvelobiTi funqcia.<br />

Semdgom periods, garkveulwilad, habermasi postliberaluri ganviTarebis<br />

periodad ixilavs, rodesac axali tendenciebi Cndeba, romlebic ukargaven sajaro<br />

sivrces mis politikur funqcias. sabazro ekonomikis masobriv zrdas, habermasis<br />

mixedviT, mohyva `socialuris~ sferos aRzeveba, kerZo da sazogadoebrivi sferoebis<br />

aRreva, da saxelmwifos garkveuli `refeodalizacia~ (im mdgomareobasTan dabruneba,<br />

rodesac kerZosa da sazogaddoebrivs Soris zRvari ar arsebobs). aman gavlena<br />

moaxdina sajaro sivrcis arszec: `sazogadoebis racionalur-kritikuli gansja aseve<br />

am `refeodalizaciasac~ Seewira. diskusiebma, rogorc socializaciis <strong>for</strong>mam, adgili<br />

dauTmo komunaluri erTobis, rogorc aseTis, fetiSizms~ (gv.158). imavdroulad<br />

trans<strong>for</strong>amcias ganicdis literaturuli sajaro sivrce, romelic gardaiqmneba<br />

kulturaze mosaubre sazogadoebidan kulturis momxmarebelTa <strong>sazogadoeba</strong>d.<br />

amasTan, sajaro sivrceSi monawileoba aRar efuZneba (kerZo sakuTrebis mqone) kerZo<br />

mesakuTreTa avtonomias, da amdenad damokidebulobis axali urTierTobebiT<br />

ganimsWvala. ormagi roli `moqalaqisa~ da `kerZo pirisa (mesakuTresi)~ romelic<br />

manamde sazRvravda burJuaziuli sajaro sivrcis racionalur xasiaTs, sustdeba.<br />

`mecxramete saukunis meore naxevarSi iwyebs dasustebas is institutebi, romlebic<br />

manamde uzrunvelyofdnen sazogadoebis, rogorc kritikulad moazrovne erTobis,<br />

Sekrulobas~. (gv. 162). socializacia sul ufro da ufro emyareba iseT `jgufur<br />

moqmedebebs~, rodesac yvela Tavs ikavebs politikuri da literaturuli kamaTisgan.<br />

politikuri kamaTebi, Tumca ki narCundeba, magram isev da isev `samomxmareblo~,<br />

<strong>for</strong>malizebul <strong>for</strong>mats iZens da iwarmoeba xelfasiani specialistebis mier<br />

`gasayidad~ da `mosaxmarad~.<br />

`mkiTxvelTa sazogadoebis kritikuli diskusiebis adgils ikavebs `gemovnebaTa da<br />

preferenciebis urTierTgaziareba~ momxmarebelTa Soris. . . `gemovnebaTa gamovlena~<br />

xdeba moxmarebis nawili~ (gv.171).<br />

2 “da, rac kidev ufro axleburia, masebi sakuTar Sexedulebebs ar sesxuloben eklesiisa Tu saxelmwifos<br />

warCinebuli pirebisgan, aRiarebuli liderebisgan an wignebidan. maT azrebs gamoTqvamen adamianebi,<br />

romlebic maTi msgavsia. es adamianebi mimarTaven masebs an laparakoben masebis saxeliT amwuTieri<br />

viTarebis gavleniT, gazeTebis meSveobiT.”<br />

62


sivrceSi monawileobiT, iZens refleqsurobas, unars, daayenos sakuTari Tavi sxva<br />

adamianis adgilas, da amiT misi gancdebi gaiziaros. am gziT yalibdeba is, rac<br />

liberalur eTikas Seefereba, izonomiuri Tamasworoba nawilebs Soris (bobios<br />

terminologia gavixsenoT). partikularistuli egocentrizmis adgils liberaluri<br />

universalisturoba ikavebs, romelic depersonificirebulia da sayovelTao.<br />

politikur sajaro sivrceSi monawileobiT is yalibdeba rogorc moqalaqe, aviTarebs<br />

`gonis sajaro gamoyenebis~ praqtikas da sakuTar politikur Sexedulebebs, romlebic<br />

mas moqalaqed aqceven.<br />

sayovelTao xmis ufleba da masobrivi demokratiis warmoqmna niSnavs adamianisTvis<br />

mesame socialuri rolis gaCenas: es aris amomrCevlis roli. rogorc amomrCeveli,<br />

habermasis mixedviT, is xdeba arasajaro sazogadoebrivi azris subieqti, romelic<br />

gamoxatavs sakuTar azrs xmis micemiT farul kenWisyraSi.<br />

pirovneba rogorc erTdroulad kerZo adamiani, moqalaqe da amomrCeveli unda<br />

axerxebdes am sami socialuri rolis SeTavsebas da maT Soris diferencirebas. Tuki<br />

amomrCevlis rolia wamyvani, is SeiZleba angrevdes pirvel ors, vinaidan maT aTqvefas<br />

niSnavs, da amomrCevlis rolisadmi daqvemdebarebas. es qmnis, habremasis mixedviT,<br />

masobriv, da ara <strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong>s. saSveli, habermasis mixedviT, aris<br />

moqalaqis rolis gaZlierebaSi sajaro diskursSi yvelas monawileobis gziT.<br />

aq Cven vawydebiT im problemas, romelic xSirad habermasis kritikis safuZvles<br />

iZleva. es aris dasavluri sazogadoebebis struqturuli diferenciaciis arasakmarisi<br />

xazgasma mis naSromebSi. struqturuli diferenciaciis qveS aq vgulisxmobT<br />

Semdegs. amgvar sazogadoebebSi (dasavluri tipis Tanamedrove <strong>sazogadoeba</strong>) socilauri<br />

rolebi erTmaneTisgan sakmaod damoukideblad xorcieldeba. anu ojaxSi,<br />

samsaxurSi, sazogadoebrivi interaqciis sxvadasxva viTarebebSi, politikaSi da sxva<br />

erTi da imave pirovneba SeiZleba moqmedebdes imisgan ganurCevlad, Tu ras<br />

moimoqmedebs is sxva tipis viTarebebSi CarTvisas. anu, ojaxis wevrebi SesaZlebelia<br />

sxvadasxva partiebs aZlevdnen xmas, Jurnalisti SeiZleba muSaobdes liberalur<br />

gazeTSi magram ganwyobiT iyos konservatori, monadireTa klubis wevrebi SeiZleba<br />

sruliad gansxvavebul socialur fenebs ekuTvnodnen da a.S. Tuki SevadarebT<br />

erTmaneTs kerZo piris, moqalaqisa da amomrCevlis rolebs, davinaxavT, rom,<br />

magaliTad, romelime konkretuli politikosis mxardaWera aranair kavSirSi ar unda<br />

iyos samsaxureobrivi warmatebis miRwevasTan (romelsac pirvel rigSi pirovnebis<br />

unar-Cvevebi da profesiuli da pirovnuli Tvisebebi unda ganapirobebdnen),<br />

moqalaqeobrivi grZnobebi mis politikuri preferenciebs samarTliani da eTikuri<br />

politikuri brZolis CarCoebSi unda aTavsebdnen, da a.S. naklebad diferencirebul<br />

sazogadoebebSi amgvari rolebi erTmaneTSi aTqvefilia da erTganzomilebian viTarebas<br />

qmnian. gavixsenoT samxreT italiis naklebad <strong>samoqalaqo</strong> konteqsti, rodesac<br />

partiebisaTvis xmis micema didadaa ganpirobebuli Tanamdebobis an sxva preferenciis<br />

miRebis surviliT, ekonomikuri da politikuri urTierTobebi gadaxlarTulia<br />

patron-klientur da koruqciul qselebSi, sazogadoebrivi saqme ki, daqvemdebarebulia<br />

kerZo interesebs.<br />

vinaidan kerZo, <strong>samoqalaqo</strong> da politikuri eTika sxvadasxva principebs emyareba,<br />

rac Cven araerTxel aRvniSneT, es aRreva niSnavs eTikuri sazomis ararsebobas, da,<br />

sabolood, adamianTa Soris ndobis dakninebas. saarCevno demokratiis damkvidreba<br />

<strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis sisustis fonze (maT Soris sabazro ekonomikis sisustis<br />

fonze) niSnavs, rom pirovneba aRiqvams sakuTar Tavs pirvel rigSi ara rogorc kerZo<br />

adamiani da moqalaqe, aramed rogorc amomrCeveli. farid zaqarias terminologiiT, es<br />

badebs ara liberalur sakonstitucio demokratiebs, aramed araliberalur<br />

64


`masmediis mies warmoCenili samyaro mxolod moCvenebiTad aris sajaro sivrce~ -<br />

da es debuleba habermasidan moyolebuli dRemde specialistebis msjelobis erTerTi<br />

centraluri problemaa, romelsac Cven kidev davubrundebiT.<br />

politikuri sajaro sivrce, masmediis gavleniT iqneba es Tu yvela faqtoris<br />

erTobilobiT, icvlis Tavis bunebas erT mniSvnelovan aspeqtTan mimarTebaSi.<br />

<strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebidan masobriv samomxmareblo kulturaze gadasvla<br />

ukavSirdeba ideebisa da ideologiebis rolis trans<strong>for</strong>macias. `yalbi cnobiereba~<br />

romelic Cndeba <strong>sazogadoeba</strong>Si, aRar aris, mecxramete saukunisgan gansxvavebiT,<br />

ideebis Sekruli kompleqsi, romelic qmnis samyaros logikur suraTs. axla is ufro<br />

waagavs qcevis normebis kompleqss, mibaZvis paterns. Sesabamisad, partiuli<br />

agitatorebisa da propagandistebis adgils ikaveben specialistebi, romlebic<br />

`yidian~ politikas da politikosebs Sinaarsisgan ganurCevlad. iwyeba sazogadoebiT<br />

manipulirebis teqnologiebis ganviTareba. manipulirebuli sajaro sivrce<br />

mimarTulia pirvel rigSi arasajaro Sexedulebebis <strong>for</strong>mirebaze; misTvis sajarooba<br />

ar aris prioriteti, aramed saarCevno qceva. Tuki sajarooba, sityvis Tavisufleba da<br />

sazogadoebrivi sajaro azris <strong>for</strong>mireba Tavis (Sinagan) miznad iazrebdnen simarTlis<br />

warmoCenas, da realobis swor asaxvas (amitomac iyo saWiro racionaluri msjeloba da<br />

yvelasaTvis sityvis micema), manipulirebuli azris mizania xmebi - amomrCevelTa xmebi,<br />

romlebic faruli kenWisyris Sedegad grovdeba.<br />

amdenad, masobrivi demokratiebis sayovelTao keTildReobis saxelmwifos<br />

<strong>sazogadoeba</strong>, romelic iRebs monawileobas kenWisyraSi, sul sxvanair urTierTobebSia<br />

xelisuflebasTan, vidre mecxramete saukunis sazogadoebrioba, romelic metwilad<br />

sazogadoebrivi azris CamoyalibebaSi monawileobda. am axali sazogadoebriobisgan<br />

xelisuflebas pirvel rigSi sWirdeba is qceva, romelic arCevnebze vlindeba, da<br />

swored am qcevis uzrunvelsayofad mimarTulia mTeli Zalisxmeva, anu imaze, rasac<br />

habermasi arasajaro sazogadoebriv azrs uwodebs.<br />

habermasi am naSromSi ukve safuZvels uyris Tavis Semdgom Teorias komunikaciuri<br />

qcevis Sesaxeb, rodesac is asxvavebs sajaroobis or funqcias - kritikul msjelobas da<br />

manipulaciur qcevas, da ukavSirebs maT sajaro da arasajaro sazogadoebrivi azris<br />

<strong>for</strong>mirebas. SemdgomSi habermasi asxvavebs sami idealuri tipis racionalur qcevas:<br />

dramaturgiuli, instrumentuli da komunikaciuri. manipulaciuri politika,<br />

romelic mimarTulia saarCevno xmebis mopovebaze, am sqemis mixedviT aSkarad<br />

dramatrugiuli xasiaTisa unda iyos, xolo yvelaze did yuradRebas habermasi<br />

komunikaciur racionalobas aqcevs, romelic rogorc Cven es adre davafiqsireT,<br />

Cveni klasifikaciiT respublikuri diskursuli eTikis vels iqneba mikuTvnebuli.<br />

rasac habermasi ar akeTebs, magram rasac Cven aq xazi unda gavusvaT, es aris imave<br />

dakvirvebis cota sxva kuTxiT danaxva-—im kuTxiT, romliTac o’doneli aRwers<br />

TiTqmis imave dilemas - demokratiis, respublikanizmisa da liberalizmis politikuri<br />

tradiciebis urTierTqmedebas. marTalia, o’doneli mxolod axal demokratiebze<br />

laparakobs, magram arsebiTad imave problemas aRwers, rasac habermasi (gavixsenoT,<br />

rom germaniac, sxva dasavluri qveynebisgan gansxvavebiT, SedarebiT axlad<br />

demokratizebul qveyanad unda CaiTvalos). orive es avtori negatiurad uyurebs<br />

demokratiuli legitimaciis gaZlierebas liberaluri da respublikuri<br />

komponentebis sisustis (an dasustebis) fonze.<br />

burJuaziul <strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong>Si, habermasis mixedviT, pirovnebas aqvs<br />

ormagi socialuri funqcia-—is aris CarTuli literaturul sajaro sivrceSi da<br />

politikur sajaro sivrceSi. es imas niSnavs, rom mas erTdroulad ori socialuri<br />

roli aqvs - kerZo pirisa da moqalaqisa. rogorc kerZo piri, is, literaturul sajaro<br />

63


demokratiebs, sadac xdeba mosaxleobiT faqtobrivi manipulireba.<br />

amgvari viTareba metad mZafrad dadga bolo wlebSi saqarTveloSi, rodesac<br />

masmediis diskursi pirvel rigSi mayurebels amomrCevlis rolSi ixilavs. mTavari<br />

dixotomiebi, dayofebi da brZolebi <strong>sazogadoeba</strong>Si iazreba ara kerZo adamianTa an<br />

moqalaqeTa dapirispirebis terminebiT, aramed amomrCevelTa dapirispirebis<br />

terminebiT. klasebi erTamneTs ar upirispirdebian - ar xdeba mdidarTa da RaribTa<br />

interesebs Soris dapirispirebis win wamoweva; msoflmxedvelobebi erTmaneTs ar<br />

upirispirdeba - ar xdeba erTmaneTSi magaliTad, tradicionalistebisa da<br />

modernizatorebis brZolis warmarTva. anu, es dixotomiebi <strong>sazogadoeba</strong>Si<br />

latenturad arsebobs, da igrZnoba, magram artikulireba xdeba mxolod politikuri<br />

brZolis, imisa, Tu vin unda iyos xelisuflebaSi. mTavari mesiji, romelic masmediis<br />

mier miewodeba mayurebels (mkiTxvels) aris is, rom politikosi petre aris kargi,<br />

xolo politikosi pavle aris cudi. Tuki petre (pavle) mova xelisuflebaSi, yvelafer<br />

kargad (an cudad) iqneba.<br />

<strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis aSeneba saqarTveloSi (da ekonomikis aSenebac) niSnavs<br />

pirvel rigSi am mojadoebuli wris garRvevas da sazogadoebis mier ufro<br />

siRrmiseuli sajaro diskursebis damkvidrebas, sadac kerZo adamianebi da moqalaqeebi<br />

gaomCndebian Tavisi namdvili saxiT, da ara amomrCevelTa rolis damaxinjebul<br />

fokusSi. am mxriv habermasis naSromi Cveni realobisTvis uaRresad aqtualuri<br />

meCveneba, Tumca ki yvela mis midgomebs problemis gadaWrisadmi SeiZleba ar<br />

viziarebdeT.<br />

literatura:<br />

Habermas J. 1994. The Structural Trans<strong>for</strong>mation of the Public Sphere. An Inquiry into a Category<br />

of Bourgeois Society. N.Y.<br />

(ed. C. Calhoun), Habermas and the Public Sphere, The MIT Press, 1994<br />

Simone Chambers. A critical theory of civil society, in: Alternative Conceptions of Civil Society,<br />

Princeton University Press, 2002, pp90-112<br />

65


leqciebi 9 -10<br />

<strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong> saqarTveloSi<br />

wina leqciebze Cven ganvasxvaveT sami diskursuli eTika da, agreTve, vilaparakeT<br />

imaze, rom arsebobs ori sapirispiro midgoma samoqalqo sazogadoebis cnebis<br />

gaazrebisadmi — tradiciuli da kritikuli. am ori Tvalsawieridan Cven ganvixilavT<br />

saqarTvelos <strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong>s da vecdebiT vupasuxoT kiTxvebze — Tu<br />

ramdenad arsebobs saqarTveloSi <strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong> da Tu arsebobs, rogori.<br />

1. arasamTavrobo organizaciebi: <strong>samoqalaqo</strong> Tu ara<br />

<strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis sakiTxis ganxilvisas pirvel rigSi daviwyebT<br />

arasamTavrobo organizaciebiT da vecdebiT vupasuxoT kiTxvas — ras warmoadgenen<br />

isini saqarTveloSi da miekuTvnebian Tu ara <strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong>s?<br />

pirvel rigSi unda xazi gavusvaT imas, rom saqarTveloSi (da mTlianad,<br />

postsabWoTa sivrceSi) Camoyalibebul arasamTavrobo organizaciebs aqvT erTi<br />

maxasiaTebeli — isini ar arian masiurebi. es maTi Tviseba Tvisebrivia, da ara ubralod<br />

raodenobrivi. masiuri da viwro jgufebis erTmaneTisgan gansasxvaveblad<br />

gamoviyenebT mankur olsonis mier SemoTavazebul cnebebs. SegaxsenebT, rom mankur<br />

olsonis midgoma wminda ekonomikuria (Tavisi meTodologiiT) da iyenebs racionaluri<br />

arCevanis Teorias.<br />

mankur olsonis klasikur naSromSi "koleqtiuri moqmedebis logika" (M. Olson.<br />

1971, The Logic of Collective Action. Public Goods and the Theory of Groups. Harvard Economic<br />

Studies, v. CXXIV, Harvard University Press) gamoyenebulia jgufebis Semdegi taqsonomia.<br />

erTi da imave ekonomikuri subieqtebisgan Semdgari organizebuli jgufi SesaZloa<br />

warmoadgendes inkluziur an eqskluziur jgufs imisda mixedviT, Tu ra tipis<br />

koleqtiuri sargeblis miRwevas isaxavs igi miznad. ase magaliTad, jgufi, romelic<br />

miznad isaxavs sakanonmdeblo cvlilebebis lobirebas (magaliTad, gadasaxadebis<br />

Semcirebas) aris inkluziuri - is dainteresebulia rac SeiZleba meti monawilis<br />

CarTviT, magram amave dros ar aris damokidebuli dainteresebul pirTa asprocentian<br />

monawileobaze da monawileTa Soris strategiuli interaqciis warmarTvaze. amisgan<br />

gansxvavebiT, ekonomikur aqtorTa jgufi, romelic iswrafvis bazarze maRali fasis<br />

dawesebas, miaRwevs mizans mxolod im SemTxvevaSi, Tuki masSi CarTuli iqneba bazarze<br />

momuSave yvela monawile; SeTanxmebaSi erTi monawilis aryofnac ki gamoricxavs<br />

SeTanxmebis SesaZleblobas; jgufis yvela wevri dainteresebulia bazridan rac<br />

SeiZleba meti moTamaSis gandevniT, jgufi cdilobs iyos rac SeiZleba viwro da mis<br />

wevrebs Soris mudmivad mimdinareobs rTuli strategiuli garigebebi, vaWroba da<br />

erTmaneTisadmi undoblobiT ganpirobebuli strategiuli TamaSebi. koleqtiuri<br />

sargebeli, romelsac aRwevs jgufi, eqskluziuri xasiaTisaa.<br />

amgvarad, <strong>for</strong>malurad erTnairad organizebuli jgufebi (SesaZloa, erTi da imave<br />

organizaciis wevrebi) sinamdvileSi gansxvavebulad funqcionireben, da es gansxvaveba<br />

aris konteqstualuri, gamomdinare im mniSvnelobidan, romelsac jgufis wevrebi<br />

aqsoven jgufis saqmianobaSi. erT SemTxvevaSi saqme gvaqvs Ria, masobriv, inkluziur<br />

monawileobasTan da ndobis maRal maCveneblebTan, meore SemTxvevaSi ki, eqskluziur,<br />

daxurul warmonaqmnebTan, romlebic did energias xarjaven da specialur zomebs<br />

66


mimarTaven Sida urTierTobebis dasaregulireblad.<br />

olsonis dakvirveba naTlad warmoaCens modernizaciis gidensiseuli xedvis<br />

zedapirulobas. gidensis Teoriis mixedviT, modernizacia warmoadgens<br />

sazogadoebrivi institutebis disembeding-isa da re-embeding-is process, sadac<br />

instituti, Tavdapirvelad warmoqnili dasavleTis socialur konteqstSi, iolad<br />

ikidebs fexs sxva socialur konteqstSi ndobis meqanizmebis meSveobiT (iddens,<br />

nthony. 1990. The Consequences of odernity. Cornwall). saqarTveloSi <strong>samoqalaqo</strong><br />

sazogadoebis mSeneblobis aracalsaxa praqtika am midgomis problemurobis erT-erTi<br />

ilustraciaa.<br />

(ganmarteba: TviT es termini — `ndoba” — romelic kiTxvas ar iwvevs maSin, rodesac<br />

Cveulebriv saubarSi gamoiyeneba, SeiZleba asaxavdes struqturulad metad<br />

gansxvavebul movlenebsa da filosofiebs, da Sesabamisad movlenebis ganviTarebis<br />

gansxvavebul perspeqtivebs. ase, politikuri partiis ndoba bunebrivad SezRudulia<br />

im adamianTa wriT, vinc mis ideologias an interesebs iziarebs, xolo meterologiuri<br />

biuros ndoba SezRudulia mxolod misi unariT sworad iwinaswarmetyvelos amindi.<br />

ndobis es ori "idealuri tipi" Seesabameba Cvens mier dafiqsirebul sxvadasxva<br />

diskursul eTikebs. biuro sakuTari Tavisadmi ndobas iZens `damtkicebiT”, xolo<br />

politikuri partia — `darwmunebiT”. socialur elitad aseve SeuZlia moipovos ndoba<br />

qcevis maRali standartebis demonstrirebiT (respublikuri elita) rac ndobis kidev<br />

erT, mesame tips warmoadgens. ndobis saxeobaTa specifikas aRniSnavs Tavis naSromSi<br />

seligmani).<br />

postsabWour sivrceze <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis mSeneblobis proeqti dasawyisSi<br />

yvelaze ukeT iyo warmodgenili sorosis fondis iniciativebiTa da grantebis<br />

struqturiT. <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis mSeneblobis sorosiseuli proeqti iyo wminda<br />

institucionaluri, anu mimarTuli garkveuli institutebis mxardaWeraze da<br />

waxalisebaze. es institutebi Tavidan iyo masobrivi nebayoflobiTi organizaciebi,<br />

romelTa meSeveobiT maTi wevrebi, garda ZiriTadi ekonomikuri saqmianobisa,<br />

(romelsac isini sadRac sxvagan gaswevdnen), miiRebdnen monawileobas sazogadoebriv<br />

cxovrebaSi. anu, <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis struqtura (institutebi), analogiurad<br />

politikuri sistemis struqturisa (institutebisa), unda yofiliyo Seqmnili<br />

dasavluri praqtikis "copy-pasting"-is gziT, an, sxva sityvebiT, disembedingreembeding-is<br />

meSveobiT. am struqturaSi didi mniSvneloba eniWeboda axladqmnadi<br />

arasamTavrobo organizaciebis masobriobas, Riaobas ("Ria sazogadoebis” mSenebloba),<br />

arapolitizebulobas da moqalaqeTa nebayoflobiT monawileobas. mSenebare<br />

organizaciebi, iseve rogorc Camoyalibebis procesSi myofi damoukidebeli media,<br />

unda gamxdariyo <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis ConCxi.<br />

dRes sakmarisi droa gasuli rom vimsjeloT am gegmis warmateba-warumateblobaze<br />

da mis Sedegad gaCenili institutebis Sesabamisobaze Tavdapirvel gegmasTan.<br />

dakvirveba cxadyofs, rom saxezea mTeli rigi <strong>for</strong>maluri maxasiaTebeli, romlebic<br />

axali institutebis Taviseburebaze metyveleben. esenia:<br />

a. arasamTavrobo organizaciebi arian metad viwro jgufebi; maTi wevrebis<br />

raodenoba xSir SemTxvevaSi ramdenime adamians ar aRemateba; arasamTavrobo<br />

organizaciebSi mosaxleobis 3-4 procenti Tu aris gawevrianebuli (es xdeba ara marTo<br />

saqarTveloSi, aramed mTel postsabWour sivrceze) TiToeuli organizacia, rogorc<br />

wesi, warmoadgens funqcionerTa mcirericxovan jgufs, romlis TiToeuli wevri<br />

mimarTulia sakuTari muSaobisTvis anazRaurebis miRebaze (xelfasi an honorari).<br />

isini praqtikulad ver izidaven sawevroebs, Semowirulobebs da nebayoflobiT<br />

daxmarebas mosaxleobisgan. Tu erT mSvenier dRes Sewyda dafinanseba saerTaSoriso<br />

67


fondebisgan da ucxouri mTavrobebisgan, arcTu bevri darCeba dRes arsebuli<br />

mravalferovnebisgan.<br />

b. arasamTavrobo organizaciebSi momuSave pirTa xelfasi (anazRaureba,<br />

honorarebi) bevrad aRemateba qveynis moqalaqeTa saSualo Semosavals.<br />

c. arasamTavrobo organizaciebis personali umetes SemTxvevebSi warmoadgens<br />

profesiul, energiul da prodasavlur axalgazrdobas, romelsac SeiZleba `qarTuli<br />

iapebis” socialuri fena vuwodoT. amdenad, am organizaciebSi gawevrianebulebi arian<br />

ara saSualo, reprezentatuli moqalaqeebi, aramed sazogadoebis garkveuli<br />

elitaruli fena, romelic xSirad Tavs "axal inteleqtualebad" da sazogadoebis<br />

avangardad iazrebs.<br />

d. zRvari arasamTavrobo organizaciasa da politikur organizacias Soris<br />

didwilad waSlilia. saxezea rogorc brZola ama Tu im politikuri iniciativebisaTvis,<br />

politikuri agitaciiT saarCevno periodebSi, aramed pirovnebaTa uSualo<br />

monawileoba politikaSi, brZola ZalauflebisaTvis.<br />

aSkaraa, rom saxezea institutebis arainkluziuri, eqskluziuri trans<strong>for</strong>macia,<br />

romelic winaaRmdegobaSi modis am organizaciebis Ria sazogadoebis institutad<br />

gadaqcevis gegmasTan. amdenad, Tu gamoviyenebT olsonis midgomas, SesaZloa<br />

vivaraudod, rom mizezi, romlis gamoc am <strong>for</strong>malurma organizaciebma amgvari<br />

trans<strong>for</strong>macia ganicades, mdgomareobs maTi wevrebis racionaluri motivaciebis<br />

bunebaSi da im miznebis xasiaTSi, romlebsac es wevrebi isaxaven.<br />

qarTuli arasamTavrobo organizaciebis viwro-jgufuri, eqskluziuri bunebis<br />

asaxsnelad SesaZloa wamovayenoT ori hipoTeza - erTi, ekonomikuri, ufro aSkaraa,<br />

xolo meore, politikuri, met gansja-analizs moiTxovs.<br />

ekonomikuri mizezis hipoTeza SesabamisobaSia sabazro meqanizmebis analizTan da<br />

gulisxmobs, rom arsebuli organizaciebi warmoadgenen ekonomikis axal segments,<br />

romelic funqcionirebs jamobrivad SezRuduli ekonomikuri bazris aTvisebaze<br />

(saerTaSoriso fondebis grantebi), da amdenad, racionalurad miiswrafvis strategiuli<br />

moqmedebisken eqskluziuri miznebis misaRwevad. anu is, rom dafinansebis<br />

wyaroebs Seadgenen saerTaSoriso fondebis jamobrivad SezRuduli resursebi da ara<br />

sazogadoebis Teoriulad SeuzRudavi nebayoflobiTi Semowirulobebi, ayalibebs<br />

seqtoris saxes da saqmianobis elfers.<br />

meore hipoTeza garkveulwilad pirvelTanaa kavSirSi. Tavisi arsiT igi efuZneba<br />

sxvaobas ideologiur (partikularistul) da samarTlebriv (universalistur)<br />

legitimaciebs Soris. (adre Cvens mier gamoyenebul sam diskursul eTikas Tu<br />

gavixsenebT, aq erTmaneTs upirispirdeba demokratiuli diskursis eTika da<br />

liberalur-respublikuri diskursebis eTikebi. pirveli qmnis brZolas<br />

ZalauflebisTvis, romelic aris eqskluziuri resursi, xolo danarCeni ori —<br />

horizontalur urTierTobebs, romlebic inkluziurobas ganapirobeben).<br />

magaliTisTvis ganvixiloT jgufi, romelic iswrafvis sityvis Tavisuflebis<br />

dacvas. sityvis Tavisufleba aSkarad inkluziuri faseulobaa, romelic wesiT Ria da<br />

masobriv koleqtiur qmedebas gulisxmobs. Tumca ki nebismier <strong>sazogadoeba</strong>Si<br />

arseboben adamianebi, romlebic emxrobian sityvis Tavisuflebis garkveul SezRudvas<br />

eTikuri da sxva mosazrebebidan gamomdinare. mokled, maT, mediis Tavisuflebis garda<br />

(da, SesaZloa, ufro metadac), aRelvebT im produqtis xarisxi, romelic iqmneba mediis<br />

sivrceSi. sityvis Tavisuflebis dacvis diskursiuli logika moiTxovs maT Tanabar<br />

monawileobas sakiTxis ganxilvasa da Sesabamisi normebis institucionalizebaSi;<br />

sityvis Tavisuflebis dacvis ideologiuri (politikuri, demokratiuli) logika<br />

gulisxmobs, rom politikurad ufro efeqturia amgvari adamianebis gariyva sajaro<br />

68


sivrcidan da sityvis prioritetuli Tavisuflebis damkvidreba mxolod maTTvis, vinc<br />

mas upirobod emxroba. anu strategiulad momgebiania misi damkvidreba dominanturi<br />

ideologiis saxiT, sajaro sivrcis Sesabamisi monopolizebiT. am dominanturi<br />

ideologiis rols am SemTxvevaSi TamaSobs neoliberaluri doqtrina, romlis<br />

mixedviTac sityvisa da presis Tavisufleba avtomaturad iwvevs kargi donis presis<br />

Seqmnasa da media - auditoriis moTxovnebis dakmayofilebas. xdeba sakiTxis mkveTri<br />

ideologizireba, rac iwvevs Sesabamisi jgufis gadasrolas <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebidan<br />

politikur <strong>sazogadoeba</strong>Si, xolo inkluziuri sazogadoebrivi diskursis<br />

nacvlad - eqskluziuri politikuri Zalauflebis miznad dasaxvas. imas, Tu ratom<br />

xdeba, rom es logika efeqturad moqmedebs postsabWoTa sivrceSi, Cven dabla<br />

davubrundebiT.<br />

Tuki neoliberaluri, ideologiuri (politikuri, demokratiuli) eTika<br />

<strong>sazogadoeba</strong>Si sWarbobs, xolo liberaluri da respublikuri komponentebi sustia,<br />

<strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis <strong>for</strong>maluri organizaciuli struqturebi (institutebi) am<br />

konteqstis Sesabamisad ganicdian racionalur ara<strong>for</strong>malur trans<strong>for</strong>macias. maTi<br />

Riaoba ver ganxorcieldeba im saxiT, rogoradac igi navaraudevia. inkluziuri,<br />

<strong>samoqalaqo</strong> xasiaTis nacvlad isini iZenen politikur, eqskluziur xasiaTs.<br />

erTaderTi, rac ucvleli rCeba, aris is terminologia da warmodgenebi, romelic<br />

Tavidanve edo safuZvlad maT Camoyalibebas, da romelic am trans<strong>for</strong>mirebul<br />

konteqstSi "yalb cnobierebad" iqceva. es aris warmodgena, romelic ar iTvaliswinebs<br />

realobas, da kvlavidneburad uwodebs am organizaciebs <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis<br />

institutebs, romlebmac xeli unda Seuwyon demokratiis damkvidrebas. isini marTlac<br />

uwyoben xels "demokratizacias", magram es sxva tipis, "avangardistuli", "ideologiuri"<br />

demokratiaa (liberaluri demokratiis sapirispirod), iseve rogorc TviT es<br />

institutebi ara <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis, aramed sazogadoebis "avangardis"<br />

institutebs warmoadgenen saboloo jamSi. aRsaniSnavia, rom aq naxsenebi socialuri<br />

konteqsti ar unda gavigoT rogorc qarTuli sazogadoebis kulturulad<br />

ganpirobebuli raime Tavisebureba, aramed rogorc qveynis istoriuli warsulisa da<br />

ekonomikuri da globalisturi viTarebebis erToblioba, romelic sxva postsabWoTa<br />

respublikebSic iCens Tavs.<br />

uaRresad dabali maCveneblebi arasamaTavrobo organizaciebSi gawevrianebis,<br />

romelbic damaxasiaTebelia posttotalitaruli qveynebisTvis, (Marc Morjй Howard The<br />

Weakness of Civil Society in Post-Communist Europe. Cambridge University Press; 2003) aris<br />

maTi saerTo maCvenebeli. aTas sul moqalaqeze posttotalitarul demokratiebSi<br />

(aRmosavleTi evropa, baltiispira qveynebi), modis gacilebiT naklebi raodenobis<br />

adamiani, romelic gawevrianebulia arasamTavrobo organizaciebSi Tu politikur<br />

partiebSi, vidre es xdeba ara marto Zvel demokratiebSi, aramed postavtoritarul<br />

qveynebSic ki.<br />

postsabWoTa ganviTarebis wlebma aCvenes, rom tokviliseuli gamowveva Cvennairi<br />

qveynebisTvis gadaulaxavi aRmoCnda. miuxedvad uaRresad bevri mcdelobebisa da<br />

axali da axali wamowyebebisa, romlebic miznad sazogadoebis gaaqtirurebas da mis<br />

mier mmarTvelobaze pasuxismgeblobis aRebas isaxavda miznad, araferi gamovida.<br />

qarTuli <strong>sazogadoeba</strong> awarmoebs opoziciur diskurss, akritikebs mTavrobas da,<br />

uaRresi gamwvavebis SemTxvevaSi, gamodis quCaSi mTavrobis Camosagdebad. magram<br />

revoluciebsa da arCevnebs Soris is ar aqtiurobs, da axdens mTeli mmarTvelobiTi<br />

pasuxismgeblobis delegirebas xelisuflebaze (gaixseneT delegirebuli demokratiis<br />

cneba). amave dros qarTuli <strong>sazogadoeba</strong> (da mTlianad postsabWoTa sazogadoebebi)<br />

uaRresad egalitarulia, da, tokvilis gagebiT, demokratiuli. Tanasworoba maTTvis<br />

69


umaRlesi Rirebulebaa, da demokratia, rogorc politikuri Tanasworobis gansaxiereba,<br />

imyofeba maT Rirebulebriv sistemaSi metad maRal doneze. postsabWoTa saqar-<br />

Tvelos ara hyavs politikuri elitebi, gamoyofili <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebisgan,<br />

aristokratiuli sazogadoebis msgavsad (tokviliseuli gagebiT). amdenad, Tuki<br />

egalitaruli <strong>sazogadoeba</strong> ar marTavs TviTon, tikviliseuli gagebiT, vin unda<br />

marTavdes mas? tokvilis pasuxi am kiTxvaze cnobilia — amgvar sazogadoebebs emuqreba<br />

demokratiis tiraniuli <strong>for</strong>ma, anu is, rasac Cven aq ufro araliberaluri<br />

demokratiis saxeliT movixseniebT.<br />

dabali wevroba arasamTavrobo organizaciebSi da politikur partiebSi,<br />

sazogadoebis uunaroba marTos TviTon, unda ganvixiloT rogorc politikuri<br />

sistemis sakmaod stabiluri da mniSvnelovani maxasiaTebeli, romelic<br />

ganapirobebs politikuri reJimis xasiaTs da sxva maCveneblebs (an, ufro<br />

swored, maTTan uSualo kavSirSi imyofeba).<br />

2. diskursuli eTikebi: gvaqvs Tu ara saqme sazogadoebriv moZraobasTan<br />

wina ganxilvam SeiZleba Segviqmnas damaxinjebuli warmodgena saqarTveloSi<br />

arsebul arasamTavrobo organizaciebze. kerZod, SeiZleba vifiqroT, rom isini, jer<br />

erTi, yvela erTnairia, da, meore, ganvlili drois ganmavlobaSi erTi da imave saxiT<br />

arsebobda. arc erTi da arc meore mtkicebuleba ar iqneboda swori.<br />

jer erTi, miuxedavad garkveuli msgavsebisa, arasamTavrobo organizaciebi<br />

saqarTveloSi metad mravalferovania rogorc saqmianobis stiliT, aseve politikuri<br />

msoflmxedvelobebiTac. garkveuli erTferovneba moCvenebiTia, da ganpirobebulia<br />

didwilad imiTi, rom sajaro sivrceSi (ZiriTadad rusTavi-2-is mier <strong>for</strong>mirebulSi)<br />

arasamTavrobo organizaciebi warmoCindeba rogorc erTgvarad erTiani<br />

konglomerati, romelsac hyavs radenime gamokveTili lideri organizacia (es<br />

organizaciebi, rogorc wesi, yvelaze kargad finansdeba amasTan). sxva tipis<br />

organizaciebi an ar Canan sajaro sivrceSi, an ar moiazreba `arasamTavrobo seqtoris”<br />

saTauris qveS.<br />

meorec, Tavisi saqmianobis tipiTa da mimarTulebiT arasamTavrobo organizaciebi<br />

bolo 10 wlis ganmavlobaSi ganicdidnen mniSvnelovan trans<strong>for</strong>macias, romelic<br />

ufro dawvrilebiT unda ganvixiloT. es trans<strong>for</strong>macia gvaZlevs safuZvles<br />

vivaraudoT, rom mocemuli seqtori ufro kargad aRiwereba sazogadoebrivi<br />

moZraobebis Teoriis meSveobiT, vidre regularuli, stabilurad arsebuli<br />

<strong>samoqalaqo</strong> gaerTianebebis terminebiT. am evolucias Cven aq aRvwerT siRrmiseulad,<br />

im cnebiTi aparatis gamoyenebiT, romelic adre aviTviseT.<br />

davubrindeT Cvens mier ganxilul sam diskursul eTikas. iyo naTqvami, rom<br />

TiToeuli eTika gansazRvravs `politikuri” moqmedebis raRac tips. es `politikuri”<br />

moqmedebebi xorcieldeba (prevalirebs) sazogadoebrivi struqturis sxvadasxva<br />

doneebze, rasac sazogadoebis struqturuli diferenciacia uzrunvelyofs. kidev<br />

erTxel davubrundeT maT daxasiaTebas.<br />

davuSvaT, rom ramdenime pirovneba saubrobs demokratiaze saqarTveloSi. es<br />

saubari sxvadasxvanairad SeiZleba warimarTos. kiTxva — aris Tu ara saqarTveloSi<br />

demokratia — sxvadasxva kuTxiT SeiZleba aRelvebdes da ainteresebdes mosaubreebs.<br />

pirveli, da yvelaze siRrmiseuli done, romelzedac SeiZleba warimarTos<br />

diskusia — es aris TviT demokratiis arsisa da Rirebulebebis Sesaxeb msjeloba filo-<br />

70


sofiuri, inteleqtualuri, msoflmxedvelobiTi, Rirebulebrivi Tvalsawieridan. es<br />

ufro akademiuri an moqalaqeobrivi msjelobaa, rodesac laparakia `maRal<br />

materiebze”, samarTlianobis bazisur cnebebze, rodesac gadawyvetileba arasdros<br />

aris sabolooo, aramed is aris mxolod etapi usasrulo jaWvSi msjelobisa, romelsac<br />

axali da axali Taobebi uerTdeba. am doneze iseTi gamonaTqvami, rogoricaa<br />

`saqarTveloSi aris demokratia”, an `saqarTveloSi ar aris demokratia” gamoxatavs<br />

moqalaqeobriv SeSfoTebas garkveuli idealebis ganuxorcieleblobis gamo, an<br />

piriqiT, sixaruls am idealebTan miaxloebis gamo. es msjeloba gulisxmobs imaze<br />

msjelobasac, Tu ras warmoadgenen es idealebi, da imis Sefasebasac, Tu ramdenad<br />

misaRebia arsebuli mdgomareoba.<br />

amgvari, Cveni terminologiiT `respublikuri” donis msjeloba, rogorc viciT,<br />

trans<strong>for</strong>maciulia (interaqciuli). mis dros adamianebi cdiloben erTmaneTze<br />

zegavlenis moxdenas da amave dros sakuTari Sexedulebebis daxvewas. am doneze iqmneba<br />

sazogadoebrivi kontraqti — bazisuri samarTlianobis principebiT aRWurvili<br />

erToba. misi mTavari principia monawileoba — anu, kontraqti dadebulia, Tuki yvela<br />

aRiarebs erTobis arsebobas, romelSiac yvela Tanabaruflebamosilia ilaparakos<br />

sxvebis winaSe da aRiarebs sxvebis monawileobis uflebas. am erTobis CamoyalibebaSi<br />

monawileobs yvela — sazogadoebrioba farTo gagebiT; misi institutebia eklesia,<br />

universiteti, Teatri, muzeumi da sxva. am doneze aravin rCeba mogebuli an wagebuli,<br />

monawileoba am msjelobaSi TviTmizania, da Seesabameba adamianis Sinagan<br />

moTxovnilebas.<br />

cxadia, rom aq Cven ar moveliT imas, rom am diskusiiT iqneba miRweuli erTiani<br />

Sexeduleba imaze Tu ras warmoadgens demokratia. Seiqmneba ubralod raRac<br />

Rirebulebebis rigi, romlebic masTan arian asocirebuli.<br />

gadavideT Semdeg doneze. davuSvaT, rom romelime mosaubreebi mtkiced<br />

Camoyalibdnen sakuTar SexedulebebSi demokratiis Sesaxeb da aRar undaT am saubris<br />

gagrZeleba (miuxedavad imisa, rom maT Soris aucileblad darCeba garkveuli, da,<br />

SesaZloa, mniSvnelovani sxvaobebi). Semdegi kiTxva, romelic maT SeiZleba gauCndeT, es<br />

aris `rogor?” — rogor SeiZleba dasaxuli idealebis realizeba?<br />

am etapze adamianebi ukve Camoyalibebuli SexedulebebiT (romlebic aucileblobiT<br />

mravalferovani iqneba) gadadian meore doneze da iwyeben konkretuli realizebis<br />

gzebis Ziebas maTi Sexedulebebis realizebisTvis. maT SeiZleba mxari dauWiron<br />

konkretul re<strong>for</strong>mebs, institucionalur gardaqmnebs da policy-s romelic maTTvis<br />

yvelaze mimzidvelia. aq ukve SeiZleba Cndebodes diskusia romelic codnaze iqneba<br />

damyarebuli — viTarebis Sefaseba, strategiebis Seswavla da propagandireba, winadadebebis<br />

da kanonproeqtiebis SemuSaveba. es kvalificiuri, saeqsperto msjelobis<br />

arealia, romelSiac eqspertebi iCenen Tavs, da codna wamyvan rols TamaSobs.<br />

mivaqcioT yuradReba, miuxedavad imisa, rom meore doneze codnaa wamyvani iaraRi,<br />

Rirebulebrivad neitraluri es msjeloba ukve ar aris, vinaidan monawileebs pirveli<br />

donidan ukve aqvT gamotanili sxvadasxvanairi orientaciebi. anu SeiZleba warmoiqmnas<br />

memarjvene an memarcxene, konservatori an liberali eqspertebi, romlebic arsebiTad<br />

gansxvavebul politikur strategiebs SeimuSaveben. ar arsebobs policy, romelic<br />

pirveli donisadmi neitraluri iqneba. jansaRi meore done unda warmoqmnides<br />

pluralistur strategiebs, pirveli donis dayofebis Sesabamisad. am doneze msjeloba<br />

imis Sesaxeb aris Tu ara saqarTveloSi demokratia — Cvens konkretul magaliTs rom<br />

davubrundeT — iqneba mowyobili Semdegnairad: jer iqneba SemuSavebuli operacionalizebuli<br />

ganmarteba imisa, Tu ra aris demokratia, xolo Semdgom am<br />

ganmartebisa da empiriuli faqtebis SedarebiT iqneba dadgenili (dasabuTebuli) aris<br />

71


Tu ara saqarTveloSi demokratia. imisda mixedviT, Tu rogor ganisazRvreba<br />

demokratia sxvadasxva Rirebulebrivi orientaciebis mqone eqspertebis mier, iqneba<br />

aseve SesaZloa gansxvavebuli pasuxebi demokratiis arseboba-ararsebobis Taobaze da<br />

misi SesaZlo ganviTarebis gzebis Sesaxeb. am donis midgomis erT-erTi tipuri<br />

magaliTia reedom ouse, romelic iyenebs demokratiis garkveul instrumentalizirebul<br />

ganmartebas da zomavs demokratiis dones msoflios praqtikulad yvela qveyanaSi.<br />

meore kargi magaliTia <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis cneba. <strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong><br />

zogierTi avtoris TvalSi saqarTveloSi arsebobs da viTardeba, xolo sxva avtorTa<br />

TvalsazrisiT, dakninebis procesSi imyofeba da praqtikulad ar arsebobs.<br />

da bolos, mesame done — es aris politikuri ZalauflebisaTvis brZolis veli. aq,<br />

am velSi, mTavar mniSvnelobas iZenen politikosebi, xolo diskursuli eTika<br />

ZalauflebisTvis brZoliT aris nakarnaxevi. kiTxva imis Taobaze, aris Tu ara<br />

saqarTveloSi demokratia aq SeiZens politizebul xasiaTs. es imas niSnavs, rom<br />

xelisufleba aucileblobiT ilaparakebs demokratiis miRwevebze saqarTveloSi,<br />

xolo opozicia — imaze, rom demokratia ar aris, da rom xelisufleba (an mmarTveli<br />

elita) arRvevs demokratiis fuZemdeblur normebs. am diskursis eTika sufTa<br />

manipulaciuri xdeba, xolo droiTi orientaciebi — metad mokle. anu, Tuki pirveli<br />

diskursi ar svamda raime droiT orientirebs, da usasrulod SeiZleba gagrZelebuliyo,<br />

meore ki, met-naklebad realisturobas cdilobda, mesame, politikuri<br />

diskursi Cqarobs da rac SeiZleba male cdilobs Zalauflebis mopovebas. am eTikaSi<br />

mTavaria gamarjveba, gamarjvebuls ar sjian, xolo Sedegi amarTlebs saSualebebs.<br />

Sesabamisad, Cveni sakvanZo fraza — `saqarTveloSi aris (an ar aris) demokratia” sam<br />

gansxvavebul diskursSi sam gansxvavebul mniSvnelobas iZens. erT SemTxvevaSi is<br />

gamoxatavs moqalaqeobriv pozicias, meoreSi - saeqsperto Sefasebas, xolo mesameSi —<br />

politikur propagandas.<br />

problema, rogorc adre avRniSneT, rodesac am diskursebs vswavlobdiT, Cndeba<br />

maSin, rodesac ar viciT, rasTana gvaqvs saqme. Tu diskursebi ar aris erTmaneTisgan<br />

struqturulad diferencirebuli, <strong>sazogadoeba</strong> ver icavs sakuTri diskursis vels<br />

politikuri manipulaciisgan. maSin mosalodnelia, rom keTili survili<br />

moqalaqeobrivi urTierTobisa an akademiuri ganwyoba simarTlis Ziebisa gaxdes<br />

msxverpli arakeTilsindisieri propagandisa, romelsac politikuri sarCuli eqneba.<br />

diskursis warmoebis meTodis daucveloba daukargvas am diskurss WeSmarit arss da<br />

mouspobs adamianebs ndobas mis mier warmoebuli Sedegebisadmi, da momavali<br />

urTierTobisadmi. politizireba amcirebs ndobas moqalaqeTa Soris — im ndobas,<br />

romelic qmnis socialur kapitals da safuZvelSi udevs <strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong>s.<br />

sabWoTa kavSiris arsebobis bolo wlebSi CvenSi arsebobda is, rasac Tamamad<br />

SeiZleba <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis saxeli ewodos, erTaderTi im sxvaobiT, rom is iyo<br />

Crdilovani, saxelmwifosgan dafaruli da arasajaro. magram es iyo <strong>sazogadoeba</strong> adam<br />

smitisa da sxva klasikosebis gagebiT, vinaidan masSi adamianebi umaRles Rirebulebebad<br />

ixilavdnen wesierebas, sakuTari sindisis normebsa da Rirsebas. vinaidan<br />

politikuri da ekonomikuri warmatebis miRwevis gzebi am sazogadoebis eTikis normebis<br />

CarCoebSi praqtikulad ar arsebobda, an iyo metad SezRuduli, am sazogadoebis<br />

wevrTa mTeli cxovrebiseuli Zalisxmeva profesiuli da adamianuri standartebis<br />

amaRlebaze iyo gadatanili. pirovnebis TviTrealizeba TviTsrulyofasac gulisxmobda.<br />

am Crdilovanma <strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong>m perestroikis gziT SeiZleba iTqvas, rom<br />

TviTlikvidireba moaxdina. is gamovida quCebSi da CaerTo politikaSi Tavisuflebisa<br />

da samarTlianobis moTxovniT, magram Zalian male isev pasiur arsebobas daubrunda,<br />

72


vinaidan aqtiur politikur da ekonomikur saqmianobas ar iyo miCveuli. am sferoebma<br />

ki, gansakuTrebiT politikurma sferom, miizides sxva adamianebi, romlebic naklebad<br />

ganicdidnen <strong>samoqalaqo</strong> Rirebulebebis (wesiereba, Rirseba) zewolas. politikurma<br />

eTikam dajabna <strong>samoqalaqo</strong> eTika, xolo Zalaufleba da simdidre gaxda bevrad ufro<br />

mniSvnelovani sazomi warmatebis, vidre wesiereba da Rirseba.<br />

Sesabamisad iklo, da ara gaizarda sazogadoebrivma kapitalma da ndobam. amas<br />

sxvadasxva sociologiuri gamokvlevebi adasturebs, magram es isedac Cans.<br />

arasamTavrobo organizaciebis dafinanseba saqarTveloSi ukve im periodSi iwyeba<br />

(daaxl. 1994 w.), rodesac adre arsebuli <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis socialuri<br />

amboxebis talRam iklo, da ar arsebobs sazogadoebrivi kapitali masobrivi<br />

organizaciebis Sesaqmnelad. is enTuziastebi, romlebic qmnian <strong>samoqalaqo</strong><br />

organizaciebs, maleve rwmundebian, rom maTi Zalisxmeva masobrivi nebayoflobiTi<br />

organizaciebis Seqmnisa Sedegis momtani ver iqneba. Sedegianad moqmedeben mxolod<br />

isini, vinc advilad iwereba axal, <strong>samoqalaqo</strong> gagebiT araeTikur, magram politikuri<br />

gagebiT efeqtur saqmianobaSi politikuri miznebis misaRwevad. axali seqtoris eTika<br />

konfliqtSi modis Zveli sazogadoebis eTikasTa, rac mianiSnebs, rom Cvens mier<br />

ganxiluli doneebidan arasamTavrobo organizaciebi da Zveli sazogadoebrioba<br />

sxvadasxva doneebze aRmoCndebian. gzadagza am dapirispirebas gamoeyofa Sualeduri —<br />

saeqsperto done, romelic met-naklebi stabilurobiT imkvidrebs adgils<br />

profesiuli, codnaze orientirebuli viwro organizaciebis saxiT.<br />

bolo 10 wlis ganmavlobaSi arasamTavrobo seqtorma ganvlo ganviTarebis sruli<br />

cikli — pirveli donidan meores gavliT mesame, politikur donemde, da daasrula es<br />

cikli vardebis revoluciis mowyobiT. rogor icvleboda am periodSi mimarTeba<br />

adgilobriv organizaciebsa da `globalur <strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong>s” Soris, romelic<br />

saqarTveloSi am wlebSi metwilad iyo warmodgenili sorosis fondis, evraziis<br />

fondis, sxva fondebis, amerikis ganviTarebis saagentos, euTos struqturebisa da sxva<br />

samTavrobo Tu arasamTavrobo organizaciebis saxiT?<br />

sorosis fondis mier gasacemi grantebi 10 wlis win aucileblobiT ukavSirdeboda<br />

Semdeg moTxovnebs grantis mimRebTa mimarT: maT ar unda aeRoT xelfasebi da<br />

honorarebi grantis fulidan; maT ar unda gamoeyenebinaT grantis saxsrebi<br />

politikuri saqminobisTvis; grantis mimRebi organizaciis masobrioba da saqmianobis<br />

Sida demokratiuloba unda yofiliyo erT-erTi mniSvnelovani maxasiaTebeli,<br />

romliTac fasdeboda grantis mimRebi.<br />

ramdenime wlis praqtikam aCvena, rom es moTxovnebi masobrivad irRveoda im<br />

gagebiT, rom vinc grantebs axorcielebda, imaT unda mieRoT anazRaureba, sxvanairad<br />

seriozuli da kargi proeqtebi ver xorcieldeboda. TandaTan Camoyalibda `profesionalTa”<br />

viwro wre, romlebic gaxdnen arasamTavrobo seqtoris `specialistebi”,<br />

maT, sxva <strong>sazogadoeba</strong>sTan SedarebiT kargad aiTvises bevri Teoriuli da praqtikuli<br />

unar-Cveva, rac sWirdeba warmatebul arasamTavrobo saqmianobas. maTi organizaciebi<br />

damkvidrda, magram masobrivi ar gaxda. am organizaciebis mier warmoebulma<br />

profesiulma produqtma (publikaciebi, konferenciebi, iuridiuli konsultaciebi,<br />

adamianTa uflebebis dacva, sociologiuri kvlevebis warmoeba) seriozuli adgili<br />

daimkvidres <strong>sazogadoeba</strong>Si.<br />

amdenad, am etapze Cven saqme gvaqvs codnaze dafuZnebul profesionalebTan,<br />

romlebic sazogadoebrivi momsaxurebis TvalsazrisiT mniSvnelovan produqts<br />

awarmoeben. es produqti aucilebelia nebismieri demokratiis funqcionirebisaTvis.<br />

am periodSi sorosis fondi ukve uSvebs grantebis biujetSi saxelfaso saxsrebis<br />

gaTvaliswinebas, da met grantebs iZleva saeqsperto, profesiuli momsaxurebis<br />

73


gasawevad — magaliTad, kanonproeqtis daswerad an policy analysis-Tvis. am saqmeSi am<br />

periodSi liderobs fondi evrazia, romelic mimarTulia think tank-ebis<br />

ganviTarebaze, gansakuTrebiT kavkasiis regionul doneze, da cdilobs saeqsperto<br />

sazogadoebis mxardaWeras. amave periodSi amerikis ganviTarebis saagentoc<br />

<strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis mxardaWeris Tavis politikaSi cvlis prioritetebs da<br />

iRebs gadawyvetilebas daexmaros pirvel rigSi arasamTavrobo seqtoris `lider”<br />

organizaciebs — im organizaciebs, romlebic ukve Camoyalibdnen rogorc yvelaze<br />

Zlieri da aqtiuri moTamaSeebi. es cvlileba gulisxmobs, rom saxsrebis amgvari<br />

gadanawileba yvelaze efeqturi iqneba maTi gamoyenebis TvalsazrisiT.<br />

es periodi didxans ar grZeldeba. SevardnaZis reJimi am periodSi ukve Rrmadaa<br />

CixSi Sesuli da axali iniciativebi da politikuri wamowyebebi ver pouloben<br />

ganxorcielebasa da gamoZaxils politikuri xelmZRvanelobis doneze. arasamTavrobo<br />

seqtoris liderebs uCndebaT SegrZneba, rom maT unda moipovon Zalaufleba, raTa<br />

sakuTari gegmebi ganaxorcielon. am droisTvis <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis lideroba<br />

asociirebulia ramdenime organizaciasTan, romlebsac aqvT erTiani politikuri<br />

xedva, seriozuli kontroli arasamTavrobo seqtoris saxsrebis xarjvaze da<br />

romlebic aRar arian ganwyobili grZelvadiani gegmebi dasaxon, aramed Cqaroben<br />

politikuri Sedegebi miiRon.<br />

am periodSi icvleba aseve sorosis fondis strategia. iqmneba moZraoba `kmara”, da<br />

iwyeba sorosis fondis proeqti saxelwodebiT `kmara”, romelic arsebiTad reJimis<br />

cvlilebazea mimarTuli. es proeqti arsebiTad politikur xasiaTs atarebs da<br />

sakuTari wvlili Seaqvs vardebis revoluciis ganxorcielebaSi. arasamaTavrobo<br />

seqtoris liderebi aRweven politikur Zalauflebas da amiT, arsebiTad, Tavdeba am<br />

seqtoris ganviTarebis is cikli, romelic win uZRoda vardebis revolucias.<br />

ra mimarTulebiT ganviTardeba arasamTavrobo seqtori vardebis revoluciis<br />

Semdeg, es kiTxva jerjerobiT gaurkvevelia, raime gamokveTili tendencia aq ar<br />

SeimCneva. ueWvelia, rom darCeba mTeli rigi organizaciebisa, visac SeuZlia maRali<br />

xarisxis sazogadoebrivi produqtis warmoeba — iqneba es monitoringi, treiningebi Tu<br />

saeqsperto codna. ueWvelia, agreTve, rom iwyeba sazogadoebis ufro siRrmiseuli<br />

gardaqmnebis etapi — ganaTlebis re<strong>for</strong>ma gacilebiT Rrma sazogadoebriv<br />

struqturebs umiznebs, vidre ubralod arasamTavrobo organizaciebis Seqmna. rogor<br />

warimarTeba es re<strong>for</strong>mebi — rogorc TurqeTSi, sadac modernizaciam faqtiurad<br />

daangria tradiciuli sazogadoebrivi struqtura (ix. Semdgom), Tu ufro<br />

demokratiuli gziT, bevrad iqneba damokidebuli TviT sazogadoebis unarze<br />

aqtiuroba gamoiCinos <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis doneze am procesSi.<br />

3. dominanturi Tu pluralisturi; saqarTvelos <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis<br />

kritikuli xedva<br />

lari daimondi (Larry Diamond, Promoting democracy in the 1990s: actors, instruments and<br />

issues. in: Democracy’s Victory and Crisis, ed. Axel Hadenius, Cambridge University Press, 1997)<br />

aRwers, Tu rogor exmareba msoflio, saxelmwifo Tu arasaxelmwifo organizaciebis<br />

meSveobiT, demokratiis gaviTarebas, da ra uzarmazari saxsrebi ixarjeba am<br />

saqmianobaze. faqtobrivad, msoflio arenaze, garda saxelmwifoebisa da saerTaSoriso<br />

korporaciebisa, gaCnda arasamTavrobo damoukidebeli aqtorebi, romlebic, pirveli<br />

oris msgavsad, xSirad bevrad aWarbeben Tavisi zomiTa da SesaZleblobebiT im patara,<br />

susti da ganuviTarebeli saxelmwifoebis potencials, romelsac isini exmarebian.<br />

74


maTi saqmianoba didwilad mimarTulia <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis gavniTarebaze da<br />

mxardaWeraze, rac didad ganapirobebis am sazogadoebis ganviTarebis potencialsa da<br />

mimarTulebas.<br />

am uzarmazari daxmarebis fonze, romelmac ueWvelad didi gavlena moaxdina<br />

saqarTvelos politikur klimatze da mis Tanamedrove istoriaze, ratom vlaparakobT<br />

<strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis ganviTarebis praqtikis warumateblobaze? xom isic unda<br />

iTqvas, rom arasamTavrobo seqtori saqarTveloSi, sxva postsabWoTa qveynebTan<br />

SedarebiT, metad Zlier da gavlenian warmonaqmnad iqca, romelmac didi roli<br />

Seasrula bevri demokratiuli inciativis wamowyebaSi da adamianis uflebebis dacvaSi.<br />

SeiZleba danamdvilebiT iTqvas, rom revoluciis wina periodSi saqarTveloSi<br />

arsebobda bevri seriozuli arasamTavrobo organizacia, da Tu ara revoluciaSi maTi<br />

monawileoba, dResac SesaZlebeli iqneboda laparaki imaze, rom arasamTavrobo<br />

seqtori saqarTveloSi mtkiced dgas fexze. miTumetes, rom garda `revolucioneri”<br />

organizaciebisa, aris sxva, ararevolucioneri monawileebi, romlebic dResac<br />

warmatebiT saqmianoben sxvadasxva dargSi. es organizaciebi <strong>sazogadoeba</strong>s dResac<br />

mniSvnelovani sazogadoebrivi produqtiT amarageben da, albaT, eseni Tu sxvebi<br />

iarsebeben, vinc imave saqmianobas gaagrZeleben.<br />

da mainc, keTilsindisieri damkvirvebeli bevrs ifiqrebs, vidre am seqtors<br />

`<strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis” saxeliT moixseniebs, vinaidan amgvari gaigiveba<br />

aracalsaxaa da bevr kiTxvas warmoqmnis.<br />

lari daimondis mier aRwerili organizaciebi yvela arian dakompleqtebuli<br />

Cveulebrivi administratorebiTa da menejerebiT, romlebic moqmedeben ise, rogorc<br />

Seefereba maT profesias. es imas niSnavs, rom maT unda dasaxon konkretuli miznebi,<br />

ganaxorcielon zomebi am miznebis misaRwevad da miiRon xelSesaxebi Sedegebi,<br />

romlebic SeiZleba gaizomos. yvelaferi es erTad niSnavs, rom maT saqmianobas<br />

warmarTavs empiriuli midgoma realobisadmi, pragamatuli saRi azri da maTi<br />

dasayrdenia is, rac SesaZlebelia advilad iyos gagebuli socialuri konteqstisda<br />

ganurCevlad, erTnairad ikiTxebodes rogorc amerikaSi, aseve saqarTveloSi.<br />

Sesabamisad, ganurCevlad imisa, Tu ra politikuri Sexedulebebisaa, yvela es<br />

organizacia meTodologiurad erTnairia da Cvens mier miRebuli klasifikaciiT<br />

`liberaluri” diskursis CarCoebSi moqmedebs.<br />

magram rodesac gavdiodiT <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebisa Tu demokratiis cnebebsa da<br />

Teoriebs, Cven araerTxel aRvniSneT, da araerT avtorTan es davafiqsireT, rom<br />

<strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong> (da demokratiac) aris ramdenime midgomis nazavi. kerZod,<br />

<strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong> unda moicavdes rogorc `liberalur”, aseve `respublikur”<br />

komponentebs.<br />

gamodis, rom msoflio daxmareba nebismier SemTxvevaSi mimarTulia <strong>samoqalaqo</strong><br />

sazogadoebis mxolod erTi mxaris ganviTarebaze, da verafers Svelis misi meore,<br />

respublikuri komponenetis warmoCenas. anu, saerTaSoriso organizaciebma SesaZloa<br />

uSvelon saqarTvelos imaSi, rom Seiqmnas raRac instituti, organizacia, moxdes<br />

re<strong>for</strong>ma Tu sxva, magram isini veranairad ver Caerevian (da arc Caervian) Cveni<br />

sazogadoebis siRrmiseul urTierTobebSi, romelTa fonzec unda ifunqcioniros am<br />

struqturam.<br />

Rirebulebrivi da politikuri TvalsazrisiT, amgvari viTareba sworia. vinaidan<br />

Cveni Sida saqmeebi aris Cveni Sida saqmeebi. sazogadoebis sirRmiseuli gardaqmna aris<br />

Cveni saqme, da sxvisi Careva am sferoSi kulturuli eqspansiis tolfasi iqneboda, da<br />

vesternizaciis <strong>for</strong>mas miiRebda, demokratizaciis sanacvlod. vesternizaciis <strong>for</strong>ma<br />

rom ar miiRos, saerTaSoriso daxmareba koncentrirebas akeTebs mxolod<br />

75


institutebze (universalisturi institutebia mxedvelobaSi), im varaudiT, rom es<br />

institutebi neitraluria konteqstis mimarT, da SesaZlebelia socialuri<br />

struqturisa da institutebis erTmaneTisgan iseTnairad daSoriSoreba, rom<br />

SesaZlebeli xdeba maTi cal-calke ganxilva da danergva.<br />

problema is aris, samwuxarod, rom amgvari Sexeduleba warmoadgens erT-erT, da<br />

ara erTaderT SesaZlo xedvas <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebisa, da misi mxolod erTi<br />

gagebidan gamodis, maSin roca arsebobs <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis alternatiuli<br />

Teoriebic, romelTa ugulebelyofa ar SeiZleba.<br />

alternatiuli midgomis Tanaxmad, saqarTvelos arasamTavrobo seqtori<br />

Camoyalibda rogorc zogadi tranzitologiuri paradigmis nawili, da atarebs am<br />

paradigmiT ganpirobebul ideologias. es ideologia ara marto moicavs ganviTarebis<br />

mimarTulebas da mis garkveul saboloo institucionalur ideals, aramed saxavs<br />

kidec am idealis miRwevis strategias. Sesabamisad, imis gaTvaliswinebiT, rom<br />

arasamTavrobo seqtorSi Tavmoyrilia mcirericxovani, gavleniani, specifikuri<br />

dafinansebisa da miznebis mqone socialuri jgufi, romelsac aseve garkveuli "yalbi<br />

cnobiereba" (ideologiis marqsiseuli saxeli) axasiaTebs, SeiZleba iTqvas, rom mis<br />

aRsawerad kargad gamodgeba wminda marqsistuli terminologia da rom mas sakmaod<br />

zustad politikuri klasis cneba Seesabameba. am nawilSi Cven saqarTvelos<br />

arasamTavrobo seqtors swored am Tvalsawieridan SevxedavT.<br />

aq mTavaria ori maxasiaTebeli - ekonomikuri arsebobis Tavisebureba da am<br />

arsebobis Sesabamisi cnobierebis <strong>for</strong>mireba. rac Seexeba ekonomikur sakiTxebs, is did<br />

ganmartebas ar saWiroeben - seqtori arsebobs mTlianad ucxouri fondebis<br />

dafinansebiT da masSi dasaqmebuli adamianebi xSirad cxovrebis saSualo donesTan<br />

SedarebiT bevrad ufro maRal Semosavlebs iReben. rac Seexeba mis "yalb cnobierebas",<br />

igi SeiZleba ramdenime fraziT gamoixatos: "Cven, arasamTavrobo seqtori, varT<br />

<strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong>; Cven vviTardebiT rogorc <strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong>; Cven,<br />

rogorc <strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong>s, gvevaleba xelisuflebasTan dapirispireba".<br />

ekonomikuri sawyisebi amgvari warmodgenis gavniTarebisa, rogorc vTqviT,<br />

gansxvavdeba im sawyisebisgan romlebic Zvel demokratiebSi arsebobda. Zveli<br />

demokratiebisgan gansxvavebiT, minimaluri demokratiebi xasiaTdeba kapitalizmis<br />

gviandeli ganviTarebiT (postsabWoTa qveynebi —saerTod ganicdian wyvetas am mxriv<br />

meoce saukuneSi). kerZo sfero, rogorc <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis sawyisi am qveynebSi<br />

sabazro TviTregulirebis sust sawyisebs moicavda.<br />

am tipis qveynebSi jer kidev mecxramete saukuneSi sazogadoebrivi diskursi da<br />

sazogadoebrivi institutebi didad gansxvavdeboda dasavluri <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis<br />

modelisgan. am diskursebSi monawileobdnen ZiriTadad inteleqtualebi da<br />

inteligencia — is, rasac yvelaze ukeT aRwers sityva `sazogadoebrioba” (“obsCestvennost”<br />

ix. magaliTad, Вадим Волков, Общественность: забытая практика гражданского<br />

общества, www.carnegie.ru), da rasac sul ar udgeba dasavluri termini `<strong>samoqalaqo</strong><br />

<strong>sazogadoeba</strong>”. ar udgeba pirvel rigSi diskursSi burJuaziuli, ekonomikuri interesebis<br />

arwarmomadgenlobiT da diskursis metad maRali ideologiuri da politikuri<br />

instrumentalizaciiTa da polarizebiT. zogierTi avtori amgvar viTarebebs<br />

`polarizebuli pluralizmis” terminiT moixseniebs. gansxvavdeboda, agreTve, mediis<br />

sistemebi, romlebSiac Warbobda politikurad mikerZoebuli presa da Jurnalistika,<br />

mibmuloba politikur brZolebze da dabali iyo mediis ekonomikuri damoukidebloba.<br />

es viTareba dResac igrZnoba samxreT evropisa da samxreT amerikis im qveynebSic ki,<br />

romlebsac (zogierTs) demokratiuli arsebobis Cvenze gacilebiT xangrZlivi istoria<br />

aqvT. sulac araa gasakviri, rom kidev ufro mZafria am faqtorebis gavlena im<br />

76


sivrceze, sadac meoce saukunis ganmavlobaSi moxda sazogadoebebis Zalismieri<br />

modernizeba erTi politikuri ideologiis mier mTlianad instrumentalizebuli<br />

totalitaruli saxelmwifos ZaliT.<br />

politikuri reJimis gamocvlas zogjer <strong>sazogadoeba</strong> metad swrafad, ramdenime<br />

weliwadSi axerxebs. `Tanamedroveobis~ (modernity) tipis gamocvla <strong>sazogadoeba</strong>s<br />

revoluciurad ar ZaluZs, is mxolod TandaTan modificirdeba. marqsizm-leninizmis<br />

rogorc mmarTveli ideologiis gardacvalebam gardaqmna politikuri lanSafti,<br />

magram ideologiuri, dogmaturi midgomebi <strong>samoqalaqo</strong> da sazogadoebriv<br />

warmodgenebsa da filosofiaSi dResac ganmsazRvrel rols asrulebs da ukidures<br />

politikur polarizebas uwyobs xels.<br />

am ideologizirebul konteqstSi arasamTavrobo seqtori Camoyalibda rogorc<br />

erT-erTi ideologiis matarebeli, da ara sxvadasxva ideologiebis Widilis adgili<br />

(rasac <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis idea gulisxmobs). sakuTari Tvalsawieridan is<br />

Camoyalibda, `vardebis revoluciis” wina periodSi, yovel SemTxvevaSi, rogorc<br />

garkveuli tipis `demokratizaciis” avangardi, romelic win uZRvis <strong>sazogadoeba</strong>s. misi<br />

funqcia aris winamZRoloba, re<strong>for</strong>mireba, dasavleTizacia da modernizacia. seqtoris<br />

politikuri pozicia gamoixateba xelisuflebis mimarT totalur dapirispirebaSi. mis<br />

TviTSegnebaSi metad mkafiod daupirispirda `Cven~ `imaTs~ da is xasiaTdeboda<br />

moraluri zeobis gancdiT. rogorc ideologizirebul azrovnebas Seefereba, xdeboda<br />

`imaTi~ stigmatizeba (`xelisuflebis agentebi~, `prorusuli Zalebi~). rogorc<br />

Seefereba avnagards, seqtori kritikulad uyurebs qarTul <strong>sazogadoeba</strong>s da cdilobs<br />

mis civilizebasa da ganaTlebas.<br />

sapirispiro warmodgenebi ar iqna <strong>for</strong>mirebuli artikulirebul ideologiad<br />

(ganviTarebis politikur strategiad), magram moaxdina TviT seqtoris stigmatizeba<br />

`grantiWamiebad”, `crus agentebad”, `bolSevikebad”, `isini Wkuas gvaswavlian da<br />

sulelebi vgonivarT” da ase Semdeg. amdenad, Tumca ki adamianis damokidebuleba am<br />

seqtoris mimarT principSi politikuri TvalTaxedvis amsaxvelia, sapirispiro<br />

warmodgenebma ver Seqmnes sakuTari ideologebi da artikulatorebi sazogadoebriv<br />

sivrceSi, rac mianiSnebs maT daqvemdebarebul mdgomareobaze. sabolood,<br />

sazogadoebis politikuri mimarTebebis mravalferovneba aisaxa ara seqtoris Sida<br />

struqturirebaSi, rogorc es Tavidan iyo dagegmili, aramed seqtorisadmi<br />

damokidebulebaSi zogadad — Camoyalibda xedva Signidan da xedva garedan.<br />

4. proceduruli Tu substanciuri: <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis ori versia<br />

zemoaRniSnuli kritikuli xedva gulisxmobs, rom, Tumc ki araartikulirebulad,<br />

<strong>sazogadoeba</strong>Si arsebobs <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis ori dapirispirebuli koncefcia:<br />

<strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong> aris arasamTavrobo seqtori, da <strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong><br />

aris mTeli <strong>sazogadoeba</strong>. pirvelis Tanaxmad arasamTavrobo seqtori gamoxatavs mTeli<br />

mosaxleobis Sexedulebebs, da, Sesabamisad, yvelaferi, rac mis Sexedulebebs ar<br />

Seefereba, aris antidemokratiuli. meore Sexedulebis Tanaxmad, <strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong><br />

aris mTeli <strong>sazogadoeba</strong>, mTeli Tavisi Sexedulebebis mravalferovnebiT,<br />

romelTagan arasamTavrobo seqtori warmoadgens erT-erTs, da ara erTaderTs, xolo<br />

am seqtoris pretenzia erTaderTobaze swored mas aniWebs arademokratiulobis<br />

xasiaTs.<br />

<strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis es ori versia zedmiwevniT Seesabameba demokratiis<br />

cnebis aseve CvenSi arsebul or versias. pirvelis Tanaxmad (tranzitologiuri<br />

77


paradigma) demokratia aris mizani, romelsac unda mivaRwioT garkveuli<br />

re<strong>for</strong>matoruli Zalisxmevis Sedegad; meores Tanaxmad demokratia aris procedura,<br />

romelic sazRvravs im wesebs da procedurebs, romlebic warmoadgenen saSualebas,<br />

raTa ganisazRvros, Tu ra da rogor unda gardaiqmnas.<br />

demokratia rogorc mizani da demokratia rogorc procedura —es aris<br />

demokratiis ori, politikuri da <strong>samoqalaqo</strong> versia, romlebic erTmaneTs<br />

upirispirdeba ara marto saqarTveloSi, aramed dasavlur politikur TeoriaSic da<br />

msoflios demokratizaciis da globalizaciis praqtikaSic. es dapirispireba axali ar<br />

aris, Tumca ki saxeSecvlilia. meoce saukunis meore naxevarSi, civi omis dros, ukve<br />

iyo ideologiuri brZola liberalur demokratiebsa da sabWoTa ideologebs Soris,<br />

rodesac sabWoTa kavSiri pretenzias acxadebda imaze, rom is `saxalxo demokratiis~<br />

<strong>for</strong>mas warmoadgenda. anu, am gagebiT, is, marTalia, ver uzrunvelyofda procedurul<br />

demokratiulobas (demokratia rogorc xalxis mmarTveloba), samagierod xazs usvamda<br />

Tavis zrunvas xalxisTvis (demokratia rogorc mmarTveloba xalxisTvis). miznebisa da<br />

saSualebebis es dapirispireba, amdenad, ukve arsebobda Tavisi ukiduresi <strong>for</strong>miT, da<br />

miznebze orientaciam ukve erTxel sabWoTa kavSiris mosaxleobas monawileobiTi<br />

unar-Cvevebi da Rirebulebebi TiTqmis mTlianad gauqro. dResac, rogorc iTqva,<br />

monawileobiTi Rirebulebebisa da Cvevebis naklebobis problema kiTxvis qveS ayenebs<br />

<strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis, rogorc proceduruli erTobis, ganviTarebis potencialis<br />

arsebobas. swored am Cvevebma SeiZleba gadon xidi <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis or<br />

dapirispirebul versias Soris, magram es, rasakvirvelia, ioli gza ar aris.<br />

<strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis ganviTarebisa da trans<strong>for</strong>maciis gzebi da<br />

perspeqtivebi saqarTveloSi amdenad am ori <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis urTierTobaSi<br />

da konkurenciaSi/ TanamSromlobaSi unda veZioT.<br />

5. saqarTvelos politikuri diskursebi<br />

habermasis naSromis ganxilvisas Cven avRniSneT, rom kerZo adamianis da moqalaqis<br />

socialuri rolebi xSirad ewireba axal demokratiebSi mesame — amomrCevlis rolis<br />

eTikas. es maniSnebelia imis, rom <strong>sazogadoeba</strong> ar aris sakmarisad moZlierebuli<br />

rogorc <strong>sazogadoeba</strong> da rogorc <strong>samoqalaqo</strong> sivrce, rom politikuri brZola<br />

`itvirTos~. niSnavs Tu ara es, rom <strong>sazogadoeba</strong> aris, aristoteleseuli gagebiT,<br />

`barbarosuli~, an, Tanamedrove gagebiT, CamorCenili, anu mas ara aqvs politikuri<br />

wesrigis Seqmnis unari, romelzedac laparakobs dominik kola da rasac xazs usvams<br />

hana arendti?<br />

saqarTveloSi arsebuli `<strong>samoqalaqo</strong> tipis~ politikuri Sexedulebebis kvleva,<br />

romelic 2004 wels iyo Catarebuli avtoris mier (l.arutinTan TanaavtorobaSi),<br />

gvafiqrebinebs, rom saqarTvelos aqvs sruli potenciali ganviTardes rogorc<br />

normaluri politeia da jansaRi politikuri <strong>sazogadoeba</strong>. saqarTvelos moqalaqeebs aqvT<br />

politikuri Sexedulebebi, romlebic savsebiT SesaZlebelia safuZvlad daedos<br />

<strong>samoqalaqo</strong> ganviTarebas, Tuki movaxerxebT im politizirebis da radikalizaciis<br />

Sesustebas, romelsac aCens amomrCvelis rolze koncentrireba da romelsac<br />

aZlierebs saqarTvelos masmedia (romelsac mogvianebiT davaxasiaTebT).<br />

mocemul naSromSi <strong>sazogadoeba</strong>s vikvlevdiT rogorc subieqturi Sexedulebebisa<br />

da warmodgenebis mqone adamianTa urTierTobis sivrces. urTierToben ra<br />

erTmaneTTan da politikuri sistemis institutebTan, moqalaqeebi sinamdvilis<br />

sakuTar suraTs xataven, romelic Seferilia mocemuli individis politikuri<br />

78


SexedulebebiTa da msoflmxedvelobiT. amitom, iseTi cnebebi, rogorebicaa, vTqvaT,<br />

demokratia, kanoni, konstitucia da a.S. sxvadasxva adamianisTvis SeiZleba<br />

gansxvavebuli mniSvnelobisa da Rirebulebis fenomenebs warmoadgendes. amdenad,<br />

politikuri <strong>sazogadoeba</strong> ara Tu erTgvarovania, aramed masSi arsebobs adamianTa didi<br />

erTobliobebi, romlebic met-naklebad msgavsad fiqroben da politikur movlenebs<br />

msgavsad afaseben. <strong>sazogadoeba</strong>Si arsebul politikuri Sexedulebebis am Sekrul<br />

sistemebs Cven aq politikuri diskursebis saxeliT movixseniebT. kvlevis mizans<br />

Seadgenda <strong>sazogadoeba</strong>Si farTod gavrcelebuli politikuri diskursebis gamokveTa<br />

da Seswavla konstituciis mniSvnelobisa da konstituciuri Rirebulebebis<br />

gavrcelebis kvlevis farglebSi. kvlevisas amovdiodiT mosazrebidan, romlis<br />

Tanaxmad, demokratiis erT-erT ZiriTad principad unda miviCnioT is, rom<br />

<strong>sazogadoeba</strong>Si arsebuli yvela Sexeduleba uflebamosilia sakuTari wvlili Seitanos<br />

qveynis politikuri sistemis <strong>for</strong>mirebasa da funqcionirebaSi (proceduruli<br />

midgoma).<br />

saqarTvelos mosaxleobSi Cven mier gamovlenil iqna oTxi gansxvavebuli diskursi,<br />

politikuri Sexedulebebis oTxi gansxvavebuli tipi. sanam maT daxasiaTebaze<br />

gadavidodeT, pirvel rigSi, unda ganvmartoT, ras niSnavs gansxvavebuloba politikur<br />

SexedulebebSi, razedac aq vsaubrobT.<br />

saqarTveloSi mcxovrebi realuri adamianebi ar arian erTmaneTis sruli<br />

antipodebi, romlebsac saerTo miswrafebebi ar gaaCniaT. ase magaliTad, nebismier<br />

qarTvel moqalaqes surs, rom saqarTvelo aRorZindes, rom qarTvelebi ukeTesad<br />

cxovrobdnen, rom gvqondes konstituciuri demokratiuli saxelmwifo da rom<br />

saqarTvelo Cadges Tanamderove civilizebuli qveynebis rigSi. Tu sakiTxs am kuTxiT<br />

mivudgebiT, did sxvaobas adamianebs Soris ver davinaxavT. sxvaoba mJRavndeba maSin,<br />

rodesac maT vaiZulebT zemomoyvanil debulebaTa Soris gamokveTon prioritetebi da<br />

moaxdinon Rirebulebebis ranJireba, anu daafiqsiron, ras undaT pirvel rigSi<br />

miaRwion. realur cxovrebaSi adamianebs amgvar moTxovnas uyenebs politikuri garemo<br />

— imis saWiroeba, rom arCeul iqnes esa Tu is xelisufleba da gamoikveTos<br />

damokidebuleba ama Tu im politikuri gadawyvetilebebisa da samoqmedo gegmebis<br />

prioritetebis mimarT.<br />

imaSi gasarkvevad, Tu ra Sinaaris sxvaobebi Cndeba moqalaqeTa SexedulebebSi<br />

realur viTarebaSi, Cven Semogvaqvs diskursebis abstraqtuli modeli, romelSic,<br />

realuri cxovrebisgan gansxvavebiT, yvela diskursi (da maTi matarebeli warmosaxviTi<br />

individebi) mkveTrad gansxvavdeba da erTmaneTs upirispirdeba, anu e.w. veberiseuli<br />

`idealuri tipis” modeli. realur cxovrebaSi amgvari idealuri tipis diskursebi<br />

wminda saxiT ar arsebobs. miuxedavad amisa, idealuri tipebi gvexmareba gaverkveT im<br />

mravalferovan samyaroSi, romelic Cven irgvliv arsebobs.<br />

kvlevis Sedegad gamovlenil iqna oTxi idealuri tipis diskursi, romelbic kargad<br />

axasiaTeben saqarTvelos mosaxleobis politikur Sexedulebebs. maT gasaazreblad<br />

Cven SemovitanT Semdeg Teoriul matricas. warmovidginoT iseTi politikuri<br />

Sexedulebebis sistemebi, romlebic SesaZlebelia ganvalagoT Semdegi<br />

organzomilebiani sibrtyis Sesabamis meoTxedebSi; am sibrtyis ganzomilebebi Semdegi<br />

dapirispirebebiTaa Seqmnili:<br />

79


antitradicia<br />

1 2<br />

procedura<br />

mizani<br />

4 3<br />

tradicia<br />

am sibrtyis vertikaluri ganzomileba pirobiTad SegviZlia gaviazroT, rogorc<br />

opozicia `tradicia” _ `antitradicia”. sibrtyis qveda nawilSi imyofebian<br />

tradicionalistebi, romelTaTvisac politikuri legitimaciis wyaros warmoadgens<br />

pirvel rigSi is, rac aris adgilobrivi, qarTuli, warsulidan momdinare, garkveuli<br />

CarCoebiT da identurobiT gamoyofili danarCeni samyarosgan. ganzomilebis meore<br />

boloSi myofni met mniSvnelobas aniWeben gare samyaros, dasavlur gamocdilebas,<br />

momavals, warsulis uaryofasac ki.<br />

sibrtyis meore _ horizontaluri _ ganzomileba SeiZleba gaviazroT rogorc<br />

damokidebuleba politikisadmi zogadad. sibrtyis marjvena mxares imyofebian isini,<br />

vinc politikaSi yvelaze metad afasebs miznebs, xolo meore mxare aqcents akeTebs<br />

wesebze, romlebsac misdeven politikosebi Tavisi miznebis misaRwevad. am opozicias<br />

pirobiTad davarqmevT `procedurisa” da `miznis” dapirispirebas. sailustraciod<br />

moviSvelioT demokratiis linkolniseuli cnobili ganmarteba _ `demokratia aris<br />

xalxis mmarTveloba, xalxis mier ganxorcielebuli xalxisTvis”, `proceduris”<br />

mimdevrebi am gamonaTqvamSi ufro did mniSvnelobas mianiWeben mmarTvelobis<br />

ganxorcielebas xalxis mier, xolo `miznis” mimdevrebi imas, rom mmarTveloba iyos<br />

xalxisTvis.<br />

aq gansamartavia, Tu ratom gamoviyeneT termini `antitradicia” sibrtyis zeda<br />

nawilis dasaxasiaTeblad da ar davupirispireT `tradicias” `medasavleTeoba”,<br />

romelsac xSirad eyrdnobian saqarTveloSi cvlilebebis mosurne re<strong>for</strong>matorebi.<br />

saqme isaa, rom es ukanaskneli cneba qarTul realobaSi garkveulwilad `miTvisebuli”<br />

aqvs erT konkretul diskurss, maSin rodesac sxva diskursebic acxadeben masze<br />

pretenzias. Cveni SexedulebiT, WeSmariti `medasavleTeoba” mdgomareobs zemoT<br />

mocemuli sqemis centraluri zonisken swrafvaSi da ara misi romelime ganapira<br />

ukiduresobis absolutizebaSi. sibrtyis oTxive meoTxedi saWiro da aucilebeli<br />

komponentia imisa, rasac avtorebi dasavlur liberalur demokratiad moiazreben,<br />

xolo WeSmaritad `medasavluri” ganviTareba SesaZlebelia mxolod maTi<br />

Tanaarsebobis SemTxvevaSi, radikalizaciisa da urTierTgandevnisgan Tavis aridebiT.<br />

am dayofis Sesabamisad, sibrtyis zeda marjvena kuTxeSi ganlagdebian isini,<br />

visTvisac yvelaze mniSvnelovania saqarTvelos realobis rac SeiZleba swrafi<br />

gardaqmna im nimuSebis misaRwevad, romlebic qveynis gareT, ufro ganviTarebul<br />

demokratiebSi arsebobs. sibrtyis marjvena qveda meoTxedSi imyofebian isinic,<br />

visTvisac qveynis swrafi ganviTareba prioritetia, oRond qarTul tradiciebze da<br />

mentalitetze dayrdnobiT. qarTul tradiciebs aseve pirvel rigSi afaseben sibrtyis<br />

qveda marcxena meoTxedSi, oRond maT matareblad isini pirvel rigSi qarTvelebs<br />

ganixilaven, amdenad, maTTvis qveynis ganviTarebaze ufro mniSvnelovania<br />

qarTvelebisTvis adamianuri cxovrebis awyoba. sibrtyis zeda marcxena meoTxedi,<br />

marjvena meoTxedis msgavsad, dasavluri nimuSebiTaa STagonebuli, magram, misgan<br />

80


gansxvavebiT, maTSi ufro politikuri cxovrebis wesebs eZebs, vidre politikuri<br />

gardaqmnebis miznebs.<br />

kvlevis Sedegad gamovlenili diskursebi erTmaneTisgan daaxloebiT imgvarad<br />

gansxvavdeba, rogorc am sibrtyis meoTxedebi, anu isini sakmaod karg (Tumc, arazust)<br />

SesabamisobaSi arian moyvanili sibrtyis meoTxedebTan. pirobiTad Serqmeuli<br />

saxelebis gamoyenebiT SeiZleba vamtkicoT, rom pirveli diskursi `modernizatori”<br />

imyofeba zeda marjvena kuTxeSi, `marTlmadidebeli tradicionalisti” _ qveda<br />

marjvenaSi, `humanisti tradicionalisti” — qveda marcxenaSi, xolo `opozicioneri<br />

konstitucionalisti” — zeda marcxenaSi.<br />

1. `opozicioneri 2. `modernizatori”<br />

konstitucionalisti”<br />

davicvaT<br />

wavideT<br />

liberaluri<br />

win, Sors warsulidan<br />

demokratiuli<br />

konstitucia<br />

4. `humanisti 3. `marTlmadidebeli<br />

tradicionalisti”<br />

tradicionalisti”<br />

qarTvelebma adamianurad<br />

saqarTvelo unda<br />

unda icxovron<br />

aRorZindes<br />

es oTxi ganwyoba unda miviCnioT im devizebad, romlebic kargad asaxaven<br />

saqarTvelos mosaxleobis prioritetebs.<br />

Cven aq ar davaxasiaTebT dawvrilebiT miRebul Sexedulebebs. avRniSnavT, rom<br />

TiToeul dafiqsirebul SexedulebaTa sistemas aqvs rogorc keTilganwyobili<br />

interpretacia — is, Tu rogor xedavs sakuTar Tavs, aseve kritikuli xedva garedan —<br />

Tanac gansxvavebuli, imisda mixedviT, Tu romeli diskursis kuTxidan SevxedavT.<br />

garda amisa, SexedulebaTa TiToeuli sistema SeiZleba zomierebisken ixrebodes da<br />

amiT uaxlovdebodes miRebul demokratiul diskursebs, Tumca aseve SesaZlebelia<br />

ganicdides radikalizacias da saSiSi xdebodes demokratiisaTvis.<br />

meore diskursi miiCnevs, rom politikuri brZolebis dro damTavrebulia, da<br />

dadga miRweuli politikuri Zalauflebis realizebis dro. politikuri dapirispirebebis<br />

gagrZeleba misTvis saSiSroebas warmoadgens da amdenad is gmobs pirveli<br />

diskursis mcdelobebs, Sexedos movlenebs politikuri Tvalsawieridan — saxelmwifo<br />

droSa ar unda iyos ganxiluli nacionaluri moZraobis droSad, arsebuli<br />

xelisufleba — diqtaturad, xolo ZalauflebaSi revoluciiT mosuli adamianebi —<br />

saxelmwifo Tanamdebobebis uzurpatorebad. ganviTarebis swori gezi gansazRvrulia;<br />

dadga dro, iuristebma is, ubralod, kanonebSi gadaitanon. meore diskursisTvis did<br />

saSiSroebas warmoadgens meoTxe diskursic, romelic SesaZloa am kanonebs ar<br />

daemorCilos. araviTar SemTxvevaSi ar SeiZleba, mosaxleobis didi nawili, e.w. ubralo<br />

adamianebi, darCnen samarTlebrivi regulirebis miRma da amiT daabrkolon<br />

ganviTareba. es isev korufciis wyaro iqneba. amitom warsuli ukan unda movitovoT.<br />

kanonebis amoqmedebaSi saqarTvelos teritoriuli mTlianobis aRdgenas ver<br />

davelodebiT. meore diskursi mesamesac upirispirdeba mis orientaciaSi qarTul<br />

81


mentalitetze da tradiciul Rirebulebebze. meore diskursi ar eTanxmeba<br />

konstituciaSi religiis dafiqsirebasac.<br />

pirveli diskursi, meoresgan gansxvavebiT, sulac ar aris ganwyobili Seafasos<br />

mdgomareoba, rogorc demokratiuli ganviTarebis sawindari. is aSkarad xedavs<br />

Seqmnil mdgomareobaSi diqtaturis niSnebs da sakuTari politikuri uflebebis<br />

daculobis sawindarad konstitucionalizmis safuZvlebis ganmtkicebas moiazrebs.<br />

meore diskursi mis TvalSi bolSevikuri tipis totalitarizmis nairsaxeobis<br />

advokatad gamoiyureba, vinaidan politikurad calmxrivad cvlis droSas,<br />

konstitucias da eufleba saxelmwifo Tanamdebobebs. am mxriv, meore diskurss,<br />

pirveli diskursis mixedviT, kvers ukravs mesame diskursic, romelic miiCnevs, rom<br />

dRes aris gansakuTrebuli momenti da prezidentma mTeli Zalaufleba unda itvirTos<br />

am mdgomareobidan qveynis gamosayvanad. mesame diskursi, misi azriT, saerTod saSiSia<br />

demokratiisaTvis, vinaidan naklebad afasebs kanonis uzenaesobis saWiroebas da<br />

ixreba erTpirovnuli da konstitucionalizmis principebis sawinaaRmdego, mkacrad<br />

maJoritaruli mmarTvelobisken, TiTqmis diqtaturisken. pirvelis TvalSi meoTxe<br />

diskurss ara aqvs samarTlebrivi cnobiereba, is gulgrilia konstituciis bolodroindeli<br />

xelyofis mimarT da ar iziarebs pirveli diskursis SemarTebas imoqmedos<br />

politikurad, anu xelisufleba xalxis kontrols dauqvemdebaros.<br />

mesame diskursi, meore diskuris msgavsad, imedianad uyurebs momavals, radgan<br />

miaCnia, rom revoluciiT mosuli prezidenti xalxis umravlesobis nebas ganasaxierebs<br />

da mis imedebs frTebs Seasxams: magaliTad, marTlmadideblur religias gansakuTrebul<br />

statuss mianiWebs. Tumca, prezidentis Zalauflebas SeiZleba winaRobebi<br />

Sexvdes, rac xalxis umravlesobis nebis aRsrulebas gaarTulebs. mis TvalSi rogorc<br />

pirveli, ise meore diskursi xalxis nebis aRsrulebas arasaTanado yuradRebas aqcevs<br />

da amiT qarTul TviTmyofadobas da identurobas safrTxes uqmnis. am diskursebs<br />

Soris is did sxvaobas ver xedavs, garda imisa, rom pirveli saSiSia, radgan xelisuflebis<br />

opoziciuria, xolo meore sxvanairad xedavs ganviTarebis mimarTulebas, anu<br />

zedmetad mimbaZvelia dasavleTis. rac Seexeba meoTxes, isic safrTxes uqmnis xalxis<br />

nebis aRsrulebas politikuri Zalauflebis koncentraciis meSveobiT, vinaidan eSinia<br />

diqtaturis da zedmetad zrunavs adamianis uflebebis dacvaze.<br />

meoTxe diskursi iwyeba metad saintereso mtkicebiT `konstitucionerebisa” da<br />

ubralo adamianebis Sesaxeb, romelic mravalmxrivad SeiZleba iqnes interpretirebuli.<br />

erTi mxriv, is gvagonebs habermasiseuli sistemisa da cxovrebis samyaros<br />

dapirispirebas da cxovrebis samyaros dacvis lozungs. meore mxriv, is ara marto<br />

mkafiod ansxvavebs kanonsa da morals (rasac marqsistuli midgoma, liberalurisgan<br />

gansxvavebiT, ar akeTebda), aramed orives mkafiod gamijnul samoqmedo arealebs<br />

uwesebs da adamianTa cxovrebas, pirvel rigSi, moralis samyofelad ixilavs. da bolos,<br />

is SeiZleba gaviazroT patnemiseul terminebiT, rogorc `amoraluri familizmi”,<br />

rac, respublikuri cnobierebis sapirispirod, badebs korufcias da xels uSlis<br />

demokratiis funqcionirebas.<br />

saqarTvelos istoriis Tvalsawieridan es diskursi gvevlineba im midgomad,<br />

romelic ara marto sabWoTa periodSi, aramed wina saukuneebSic, mravali gare<br />

dampyroblis qveS saqarTvelos arsebobis dros, wesad da Cveulebad Camoyalibda, im<br />

wesad da Cveulebad, romelmac TviTgadarCenisa da TviTmoyofadobis SenarCunebis<br />

masobrivi strategiebi gansazRvra. is mdgomareobs mtruli da ucxo garemosagan<br />

gamijvnaSi da ara masze zemoqmedebis moxdenis mcdelobaSi.<br />

am mxriv, mas mTavar oponirebas meore diskursi uwevs, romelic swored rom<br />

sistemis SeqmniTaa dainteresebuli. meores yvelaferi imis Secvla surs, rac<br />

82


meoTxesTvis TavSesafarsa da dasayrdens warmoadgens — warsuli, qarTuli<br />

mentaliteti. Tuki meore diskursi sistemis garkveuli Rirebulebrivi<br />

totalitarulobiT emuqreba, mesame _ diqtaturis niSnebs atarebs. amdenad, arc<br />

mesame diskursia misTvis xsna, miuxedavad imisa, rom garkveul Rirebulebriv<br />

ganwyobebs orive iziarebs. mis TvalSi, mesame diskursi, garkveulwilad, religiuri<br />

fanatizmiTaa daavadebuli da Tavisi diqtatoruli midrekilebebiT mas SeuZlia kerZo<br />

adamiani diqtatoris Zaladobis obieqtad gaxados. miuxedavad yvelaferi amisa, meoTxe<br />

diskurss aqvs xelisuflebis ndoba, romelsac pirveli diskursi uqarwylebs. meoTxe<br />

diskursis ganwyobas miimalos Tavis naWuWSi da imedovnos, rom xelisufleba Tavis<br />

saqmes TviTon mixedavs, pirveli diskursi ewinaaRmdegeba da sazogadoebriv sivrceSi<br />

poziciis dakavebisken ubiZgebs, rasac is miCveuli ar aris.<br />

literatura:<br />

John S. Dryzek, Leslie Holmes, 2002, Post-communist Democratization. Political Discourses<br />

Across Thirteen Countries, New York: Cambridge University Press. Chapter on Georgia<br />

m. musxeliSvili. `demokratizaciis” avangardi. broSuraSi `arasamTavrobo<br />

organizaciebis sazogadoebrivi imiji saqarTveloSi”, sadiskusio<br />

naSromebi, 2(8) CIPDD, CAP, Tbilisi, 2003, 12 gv.<br />

m. musxeliSvili. demokratia rogorc komunizmi: meTodologiuri SezRudvebi<br />

demokratizaciis Seswavlasa da demokratizaciis praqtikul<br />

ganxorcielebaSi. `epoqa”, N 3, sazogadoebis kvlevis centri, 2003<br />

Джордж Сорос, Мыльный пузырь американского превосходства. На что следует направить<br />

американскую мощь. Альпина Бизнес Букс, Москва 2004<br />

Marc Morjй Howard The Weakness of Civil Society in Post-Communist Europe Cambridge<br />

University Press; (2003)<br />

83


leqcia 11.<br />

masmediis sistemebi: mediis sami sistema da<br />

diskursuli eTikis sami tipi.<br />

am leqciaSi Cven vecdebiT erTmaneTs davukavSiroT politikuri komunikaciis<br />

institucionaluri da diskursuli analizi. safuZvlad Cven aviRebT, erTis mxriv,<br />

adre Camoyalibebul sam diskursul eTikas — sam idealuri tipis diskurss, xolo<br />

meores mxriv, media sistemebis tipologias, rogorc is aRwerilia erT-erT<br />

Tanamedrove monografiaSi: D.Hallin, P.Manchini, `Comparing Media Systems. Three Models of<br />

Media and Politics”.<br />

miuxedavad garkveuli msgavsebebisa, media - sistemebi, iseve rogorc sxva<br />

sazogadoebrivi institutebi, sxvadasxva dasavlur qveynebSi istoriulad gansxvavebuli<br />

<strong>for</strong>miTa da xasiaTiT Camoyalibda. halinisa da manCinis naSromi eZRvneba<br />

dasavluri demokratiebis media - sistemebis SedarebiT analizs. am mizniT media<br />

sistemebis dasaxasiaTeblad isini gamoyofen oTx ZiriTad komponents, maxasiaTebels,<br />

romlebsac SemdgomSi swavloben SedarebiT perspeqtivaSi; esenia:<br />

1) media - bazris ganviTarebis done, gansakuTrebiT, Tu ramdenad arsebobs<br />

maRaltiraJiani presa;<br />

2) politikuri paralelizmi; es moicavs rogorc mediisa da politikuri partiebis<br />

urTierTmimarTebis simWidroves da xasiaTs, aseve ufro zogadad, Tu ramdenad<br />

Seesabameba media sistema <strong>sazogadoeba</strong>Si arsebul siRrmiseul politikur<br />

dayofebs;<br />

3) Jurnalistikis, rogorc profesiis, gavniTarebis done;<br />

4) media sistemaSi saxelmwifos Carevis done da xasiaTi;<br />

am maxasiaTeblebis SedarebiTi analizis safuZvelze avtorebi gamoyofen sami<br />

tipis models, sami tipis idealur media - sistemas, romlebic arsebobs Tanamedrove<br />

evropul da Crdiloamerikul demokratiul qveynebSi. esenia, avtorTa terminologiiT,<br />

1. xmelTaSuazRvispira, anu polaruli pluralizmis modeli;<br />

2. Crdilo centraluri evropis modeli, anu demokratiul-korporativistuli<br />

modeli;<br />

3. Crdilo atlanturi, anu liberaluri modeli.<br />

pirveli modeli arsebobs iseT qveynebSi rogorebicaa safrangeTi, saberZneTi,<br />

italia, portugalia da espaneTi. meore arsebobs Semdeg qveynebSi: avstria, belgia,<br />

germania, fineTi da sxva skandinavuri qveynebi. mesame — britanetTSi, aSS-Si, kanadaSi,<br />

da irlandiaSi. (ix. tabula, gv.68)<br />

liberalur modelSi Warbobs sabazro meqanizmebi da komerciuli media;<br />

demokratiul-korporativistul modelSi — komerciuli media istoriulad<br />

Tanaarsebobs socialur da politikur jgufebTan mibmul mediasTan; am modelSi aseve<br />

SedarebiT aqtiuria saxelmwifos samarTlebrivi regulireba; polarizebuli<br />

pluralizmis modeli xasiaTdeba mediis CarTulobiT partiul politikaSi,<br />

komerciuli mauwyeblobis istoriulad susti sawyisebiT, da Zlieri roliT romelsac<br />

84


TamaSobs saxelmwifo.<br />

aq unda gavixsenoT, rom es <strong>for</strong>mulirebebi ar aris mTlad zusti, vinaidan xan Cven<br />

vlaparakobT realurad arsebul media sistemebze, xolo xandaxan gadavdivarT<br />

laparakze idealuri tipebis Sesaxeb, romlebsac es realurad arsebuli sistemebi metnaklebad<br />

waagaven. imedia, rom es gansxvaveba realur sistemebsa da idealur tipebs<br />

Soris ar iqneba miviwyebuli, miuxedavad <strong>for</strong>mulirebebis erTgvari uzustobisa.<br />

realuri media sistemebi arasdros ar emTxveva zustad romelime idealur tips,<br />

aramed rogorc wesi moicaven yvela tipisaTvis damaxasiaTebel niSnebs metnaklebobiT.<br />

aq laparakia mxolod imaze, Tu romeli niSnebi sWarbobs ama Tu im qveynis<br />

sistemebSi, da ara idealuri tipisa da realuri sistemis srul identurobaze.<br />

mediis es idealuri tipebi erTmaneTisgan gansxvavdeba im parametrebiT, romelbic<br />

avtorebma media - sistemebis mTavar maxasiaTeblebad Camoayalibes. sanam maT calcalke<br />

ganvixilavdeT, isic unda avRniSnoT, rom media - sistemebi, iseve rogorc maTi<br />

maxasiaTeblebi, warmoadgenen sakmaod mdgrad da nela cvalebad institutebis<br />

nakrebebs — maTi <strong>for</strong>mirebis sawyisebi sakmaod Soreul warsulSi midis, xolo<br />

trans<strong>for</strong>macia did dros moiTxovs. iseve, rogorc sxva socialur bazisur<br />

maxasiaTeblebs, maT mdgradoba axasiaTebs, romelic ar eqvemdebareba swraf, da<br />

Tundac saSualo siswrafis cvlilebebs. ase, is, rom masobrivi presa istoriulad adre<br />

gavrcelda zogierT qveynebSi (XIXs.-XX saukunis daswyisSi), sxvebSi ki — ara, dResac<br />

vlindeba presis tiraJebSi. skandinaviis qveynebSi dResac maRalia gazeTebis kiTxvis<br />

Cveva da kultura, xolo saberZneTSi, maTTan SedarebiT, gacilebiT ufro dabali.<br />

beWdviTi mediis dasabamidan politikuri agitacia mis centralur funqciad<br />

ganixileboda. gavrcelebuli iyo pirvel rigSi publicistika, romelsac gavlena unda<br />

moexdina sazogadoebrivi azris <strong>for</strong>mirebaze. mxolod mecxramete saukunis bolos<br />

daiwyo gavrceleba komerciulma presam, da, imave dros, sul ufro popularuli xdeba<br />

Jurnalistis, rogorc neitraluri arbitris, cneba — Jurnalistis, romelic ganze<br />

dgas nebismieri politikuri interesebisgan da partiebisgan. amdenad, Jurnalistikis<br />

Tanamedrove normatiuli liberaluri modeli — obieqturi, miukerZoebeli<br />

Jurnalistika — SedarebiT gviandeli warmonaqmnia. dResdReobiT balansi neitralur<br />

in<strong>for</strong>maciul da propagandistul Jurnalistikas Soris sxvadasxva sistemebSi<br />

sxvadasxvanairi arsebobs. ase, daniaSi, wina saukunis dasawyisSi yvela qalaqSi<br />

arsebobda oTx-oTxi gazeTi, romelic warmoadgens oTx ZiriTad politikur partias.<br />

dResdReobiT partiebTan presis uSualo mibma gacilebiT ufro iSviaTia, ufro xdeba<br />

zogadi politikuri poziciebis dakaveba — magaliTad, marjvena-centristulis, an<br />

marcxena-centristulis.<br />

gansxvavebiT am ori viTarebisgan — obieqturi, neitraluri presa da zogad<br />

politikur orientirebze (idealebze, ideologiebze) orientirebuli presa, arsebobs<br />

kidev mesame varianti. iq, sadac politikuri paralelizmi politikasa da medias Soris<br />

maRalia, media sistema SeiZleba xasiaTdebodes `gare pluralizmiT” — anu arsebobdes<br />

bevri sxvadasxva orientaciis mqone media. amisgan gansxvavebiT, pirvel, neitralur<br />

variantSi ufro mosalodnelia `Sida pluralizmis” arseboba — erTi pulbikaciis<br />

farglebSi sxvadasxva politikuri midgomebis warmoCineba.<br />

rac Seexeba telemauwyeblobas, da, gansakuTrebiT, sazogadoebriv mauwyeblobas,<br />

masSi SeiZleba davafiqsiroT Semdegi modelebi: profesiuli modeli (BBC) —<br />

xasiaTdeba yvelaze dabali politikuri paralelizmiT; samTavrobo modeli (axlosaa<br />

saxelmwifo mauwyeblobis modelTan) — yvelaze maRali paralelizmi; maT Soris<br />

SualedSi imyofeba pluralistuli modelebi, sadac mauwyebloba ar aris<br />

politikurad neitraluri, magram arc monopolizeburia. masSi uzrunveyofilia an<br />

85


politikuri partiebis Tanabari reprezentacia, an sxvadasxva socialuri jgufebis<br />

(<strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis) Tanabari reprezentacia.<br />

Semdegi maxasiaTebeli aris Jurnalistebis profesionalizacia. es niSnavs imas, Tu<br />

ramdenad avtonomiuria JurnalistTa erToba, ramdenad moqmedebs sakuTari normebisa,<br />

da ara garedan ganxorcielebuli zegavlenis mixedviT; ramdenad aqvT gamomuSavebuli<br />

profesiuli normebi, ramdenad emxrobian sazogadoebis winaSe sakuTari<br />

valdebulebebis koncefcias.<br />

pirveli SexedviT, politikuri paralelizmis sisuste da Jurnalistikis profesionalizacia<br />

praqtikulad erTi da igivea, da istoriuladac es ori movlena paralelurad<br />

viTardeboda. magram isini mainc gansxvavebul cvladebad unda miviCnioT,<br />

vinaidan rogorc amas konkretuli analizi cxadyofs, Jurnalisturi profesionalizmis<br />

sxvadasxvanairi koncefciebi arsebobs da yvela maTgani ar emTxveva obieqturi da<br />

neitraluri Jurnalistikis koncefcias. Jurnalistikis profesionalizacia Crdilo<br />

da centralur evropis qveynebSi Tanaarsebobs politikuri paralelizmis SedarebiT<br />

maRal donesTan.<br />

saxelmwifos Careva mediis funqcionirebaSi yvelaze dabalia aSS-Si, sadac<br />

praqtikulad ar arsebobs sazogadoebrivi mauwyebloba. aSS-sgan gansxvavebiT evropis<br />

yvela qveyanaSi sazogadoebrivi mauwyebloba metad mniSvnelovan rols asrulebs. unda<br />

viqonioT mxedvelobaSi, rom saxelmwifos Careva mediis funqcionirebaSi ar unda iyos<br />

gagebuli yovelTvis Cveneburi, negatiuri, gagebiT, vinaidan es Careva Tavisufal<br />

qveynebSi xorcieldeba ara sityvis Tavisuflebis SesazRudavad, aramed, piriqiT,<br />

mediis mxardasaWerad da sazogadoebis interesebis ufro sruli realizaciis<br />

uzrunvelsayofad.<br />

ganxiluli maxasiaTeblebis analizis safuZvelze avtorebi ganasxvaveben sam<br />

sistemas, romlebic xasiaTdeba Semdegi niSnebiT (gv.67): polarizebuli pluralizmis<br />

models axasiaTebs `gazeTebis dabali tiraJebi, elitisturi, politikurad orientirebuli<br />

presa; maRali politikuri paralelizmi; gare pluralizmi; komentirebaze<br />

orientirebuli Jurnalistika; politikis dominireba mauwyeblobaze da saxelmwifo<br />

kontroli masze; Jurnalistikis dabali profesionalizacia da misi instrumentalizacia;<br />

Zlieri roli saxelmwifosi zogadad”. demokratiuli korporativizmis models<br />

axasiaTebs `gazeTebis maRali tiraJebi; masobrivi presis adreuli ganviTareba;<br />

gare pluralizmi, Zlieri partiuli presa (istoriulad); mauwyeblobaSi politikuri<br />

pluralizmi da Zlieri avtonomia; Jurnalistikis Zlieri profesionalizacia da<br />

institucionalizebuli TviTregulireba; saxelmwifos maRali roli, Tumca sityvis<br />

Tavisuflebis SezRudvis gareSe; didi subsidiebi saxelmwifos mxridan, gansakuTrebiT<br />

Zlieri sazogadoebriv mauwyeblobaSi”. liberaluri modeli xasiaTdeba SemdegiT:<br />

`gazeTebis saSualo tiraJebi masobrivi komerciuli presis adreuli ganviTarebiT;<br />

neitraluri komerciuli presa; sain<strong>for</strong>macio Jurnalistika; Sida pluralizmi;<br />

sazogadoebrivi mauwyeblobis profesiuli modeli; Jurnalistikis Zlieri profesionalizacia<br />

araintitucionalizebuli TviTregulirebiT; saxelmwifos roli dabalia<br />

sabazro meqanizmebTan SedarebiT”.<br />

ra kavSirSia media sistemebi Sesabamisi qveynebis politikur da ekonomikur<br />

sistemebTan? avtorebi ramdenime dakvirvebas gvTavazoben.<br />

1. erTi faqtori, romelic SeiZleba ganapirobebdes aSS da evropuli modelebis<br />

gansxvavebulobas (faqtori, romelic arasdros seriozulad ar miiReba<br />

mxedvelobaSi maT mier, vinc saqarTveloSi mediis ganviTarebis perspeqtivebze<br />

msjelobs) aris sxvaoba bazris masStabebSi. amerikuli bazari komerciuli<br />

86


eklamisTvis aris metad farTo, maSin roca evropuli bazrebi SedarebiT viwroa,<br />

da isazRvreba TiToeuli qveynis sazRvrebiT (ara marto politikuriT, aramed<br />

lingivsturiTac). garda amisa, reklamis ganTavsebaze ekonomikuri seqtoris<br />

danaxarjebi naklebia evropaSi, rac didad ganapirobebs masmediis xasiaTs, maT<br />

Soris aucilebels xdis sazogadoebrivi mauwyeblobis arsebobas.<br />

2. aSS aris liberaluri demokratia, maSin roca kontinentur evropaSi ufro metad<br />

arsebobs sayovelTao keTildReobis saxlmwifoebi. amdenad saxelmwifos roli<br />

evropaSi bevrad ufro mniSvnelovania da aqtiuri, vinaidan media aq ganixileba<br />

rogorc socialuri momsaxurebis <strong>for</strong>ma, sfero, romelsac uzrunvelyofs<br />

saxelmwifoc (mag. kulturuli memkvidreobis SesanarCuneblad, an mcire, susti<br />

socialuri jgufebis mxardasaWerad).<br />

3. masmediis sistemebi garkveul paralelizmSia Sesabamisi qveynebis demokratiis<br />

modelebTanac. leipharti ganasxvavebs konsesualur da maJoritarul demokratiebs.<br />

konsesualur demokratiebSi, rogorc wesi, mravalpartiulobaa, es partiebi<br />

qmnian koaliciur mTavrobebs, monawileoben usasrulo kompromisebSi da molaparakebebSi<br />

erTmaneTTan, da irCevian, rogorc wesi, proporciuli saarCevno sistemiT.<br />

maTgan gansxvavebiT, maJoritarul sistemebSi arsebobs ori ZiriTadi partia,<br />

romelTagan erTi iRebs mTel pasuxismgeblobas da Zalauflebas da ayalibebs<br />

mmarTvel kabinets, xolo meore TamaSobs institucionalizebuli opoziciis rols.<br />

maJoritaruli sistemebi mWidrodaa asociirebuli neitraluri Jurnalistikis<br />

cnebasTan. xolo konsesualuri sistemebi qmnian politikur paralelizms<br />

JurnalistikaSi. politikuri partiebi am sistemaSi, maJoiritarulisgan gansxvavebiT,<br />

ar iswrafvian moipovon legitimacia `mTeli naciis” reprezentaciiT, aramed<br />

sazogadoebis segmentebs warmoaCenen.<br />

rac Seexeba mauwyeblobas, maJoritarul sistemebSi SeiZleba moxdes oridan<br />

erTi: an mauwyebloba gamoyvanilia politikuri kontrolis sferodan (klasikuri,<br />

vestminsteruli, britanuli modeli), an mTlianad mis kontrolsaa daqvemdebarebuli<br />

(espaneTi, portugalia, saberZneTi).<br />

4. maJoritaruli da konsesualuri demokratiebi, leiphartis mixedviT, erTmaneTisgan<br />

gansxvavdeba <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis ZiriTadi elementis — interesTa jgufebis<br />

struqturiT. maTi pluralizmisa da institucionalizaciis xasiaTi sxvadasxvaa.<br />

(ix. is leqciebi, romelbic <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis liberalur da republikur<br />

tradiciebs exeba).<br />

5. samarTlebrivi universalizmisa Tu klientelisturi urTierTobebis prevalireba.<br />

es sakiTxi Cven konkretul magaliTze ganvixileT, rodesac viswavleT Crdilo da<br />

samxreT italiis SedarebiTi analizi. daaxloebiT igivea sxvaoba CrdiloeT da<br />

samxreT evropasa, CrdiloeT da samxreT amerikas Soris zogadad. klientelisturi<br />

urTierTobebis siWarbe iwvevs xolme mediis politikur instrumentalizacias<br />

da araTavsebadia mediis liberaluri modelis maxasiaTeblebTan. gavixsenoT, rom<br />

gazeTebis tiraJebi ufro maRalia Crdilo italiaSi, vidre samxreTSi.<br />

6. zomieri da polarizebuli pluralizmi. polarizebuli pluralizmis cneba<br />

ukavSirdeba, sartoris mixedviT, iseTi politikuri Zalebis arsebobas, romlebic<br />

arsebuli sistemis legitimurobas kiTxvis qveS ayeneben. aseT sazogadoebebSi<br />

Zlieria ideologiuri dapirispireba da polarizacia, gansakuTrebiT konservatiul<br />

Zalebsa da liberalizmis tendenciebs Soris. politikuri azrovnebis<br />

87


mkveTri ideologizacia politikas ufro konfliqtur saqmianobad aqcevs, da<br />

mkveTrad aZlierebs mediis politizirebas da mis propagandistur xasiaTs,<br />

aZlierebs doqtrinul, naklebad pragmatul da empiriul sawyisebs politikaSi.<br />

aseT sistemebSi xSiria reJimebis cvla.<br />

zomieri pluralizmi ufro kargad Tavsdeba komerciul da profesiul mediasTan,<br />

iq naklebia politikuri paralelizmi da komercializacia.<br />

mediis sami sistemis es institucionaluri Tavisebulebebi SesaZloa kargad<br />

mivusadagoT im sami politikuri tradiciis siZlieres mocemul qveynebSi, romlebic<br />

Cven aseve diskursuli eTikebis saxeobebs davukavSireT: respublikuri, liberaluri<br />

da demokratiuli.<br />

demokratiuli diskursi (polarizebuli pluralizmis modeli) yvelaze politizirebulia;<br />

is ZalauflebisTvis brZolis logikas miyveba yvelaze metad, da politikuri<br />

elitebis mier iwaroeba amomrCevleTa darwmunebis mizniT. paradoqsulad, is yvelaze<br />

Zlieria swored im qveynebSi, romlebic ganicdian demokratiis naklebobas: halinis mier<br />

ganxiluli demokratiebisgan xmelTaSuazRvispira qveynebis umetesoba gviandeli<br />

demokratizaciiT xasiaTdeba da meoce saukunis didi nawili maTTvis avtoritaruli da<br />

faSisturi reJimebis arsebobas ukavSirdeba. (komentari: gTxovT isev miaqcioT yuradReba<br />

imas, rom saxelwodeba `demokratiuli~ mocemuli diskursisTvis pozitiuri normatiuli<br />

Sefasebis Semcveli ar aris; sityva demokratia aq ubralod deskriptulad aRwers im<br />

viTarebas, rodesac politikuri Zalaufleba miiRweva konkurentuli brZoliT<br />

amomrCevelTa xmebisTvis. gvian demokratizebul qveynebSi am brZolis wesebi naklebad<br />

regulirdeba liberaluri da respublikuri eTikiT, rac ZalauflebisTvis brZolas xdis<br />

ufro cinikur saqmianobad, vidre is aris Zveli demokratiis qveynebSi). politikuri<br />

brZola Zlier ideologizirebulia, xolo politikuri programebi fasdeba ara maTi<br />

efeqturobiT (magaliTad, ekonomikis ganviTarebis mxriv), aramed maTi absoluturi<br />

WeSmaritebis ganzomilebiT ideologiuri Tvalsawieridan (WeSmariteba ara empiriulad<br />

damtkicebadi, aramed rwmenaze dafuZnebluli).<br />

liberaluri Crdiloatlanturi sistema, rogorc iTqva, xasiaTdeba ara marto<br />

faqtebze damyarebuli, neitraluri mediis idealis arsebobiT, aramed, agreTve,<br />

orpartiuli sistemis funqcionirebiT. orpartiul sistemaSi TiToeuli partia sakuTari<br />

legitimaciis sawyisebs eZebs mTeli mosaxleobis interesebis da Sexedulebebis<br />

warmoCenaSi — vinaidan warmatebis SemTxvevaSi is Rebulobs mTel pasuxismgeblobas<br />

mmarTvelobaze, da valdebuli iqneba mTeli mosaxleobis reprezentacia ganaxorcielos. am<br />

viTarebaSi ori konkurenti partia pretenzias acxadebs TiToeul amomrCevelTan sakuTari<br />

poziciis dacvis SesaZleblobaze. TiToeuli xdeba uflebamosili imsjelos ganviTarebis<br />

im gegmaze, romelic partiis mieraa SemoTavazebuli, da mis momgebianobaze uSualod<br />

misTvis. vinadan aq liberaluri diskursia wamyvani, pirvel planze gamodis faqtobrioba —<br />

partiebis programebis saeqsperto Sefaseba, codna, rogorc partiebs da politikur<br />

programebs Soris arCevanis gakeTebis saSualeba. adam smitis msgavsad, damoukidebeli<br />

neitraluri damkvirvebeli aris saukeTeso arbitri, da am damoukdebeli neitraluri<br />

damkvirveblis rols or mopaeqres Soris asrulebs Jurnalisti. Jurnalisti ar dgeba arc<br />

erTis mxareze, aramed kritikul SuqSi aqcevs orives, analitikuri gonisa da saRi azris<br />

gamoyenebiT.<br />

kontinenturi evropis qveynebSi, respublikuri tradiciis mediis arseboba Tavsebadia<br />

mravalpartiul sistemebTan, sadac partiebi mWidro kavSirSia sazogadoebis garkveul<br />

jgufebTan. sazogadoebebi evropaSi bevri gagebiT danawevrianebulia, da saxelmwifos<br />

arseboba da politikuri mmarTvelobis ganxorcieleba saWiroebs mudmiv molaparakebebs,<br />

88


konsultaciebs, SeTnxmebebs da xSirad saWiroebs konsesusis miRwevas ama Tu im sakiTxze.<br />

Tanacxovrebis es pluralisturi tradicia aq Zlieradaa ganviTarebuli. Sesabamisad,<br />

sazogadoebis ama Tu im segmentebis represzentacias axorcieleben politikuri partiebi<br />

da media saSualebebi, romlebmac imTaviTve ician Tavisi auditoria da areali. maT, erTi<br />

mxriv, ara aqvT sayovelTaobis pretenzia, amdenad isini politikurad `mikerZoebulebi~<br />

arian, xolo meore mxriv, maT aqvT imis gancda, rom maTi mikerZoebuli pozicia ar aris<br />

erTaderTi swori da SesaZlebeli, rom arseboben sxvebi, romlebTanac maT mouwevT<br />

Tanaarseboba da SeTanxmeba. amdenad, am regionSi sazogadoebis bunebrivi danawevrebuloba<br />

jer aisaxeba partiebisa da mediis danawevrebulobaSi, rom mere, ukve qveynis parlamentSi<br />

partiebis mier miRweul iqnes konsesusi (Seiqmnas koaliciuri mTavroba) umravlesobis<br />

Sesaqmnelad da ama Tu im problemebis gadasaWrelad. mudmivi orientireba horizontalur<br />

molaparakebebze qmnis trans<strong>for</strong>maciul ganwyobebs, rodesac yvelam unda iqonios<br />

valdebuleba wavides nawilobriv daTmobebze sayovelTao nebis Camoyalibebis mizniT.<br />

Tuki media (da partiebi) araeTikuri iqneba (daamaxinjeben faqtebs, gasweven manipulaciur<br />

politikur propagandas) CaiSleba koaliciebis Seqmnisa da ndobaze (sityvis Sesrulebaze<br />

da wesierebis sxva normebze) dafuZnebuli konsesualuri mmarTveloba. amdenad, am arealSi,<br />

gamoricxulia TamaSi wesebis gareSe, rac polarizebuli pluralizmis pirobebSi igrZnoba,<br />

Tumca ki es Tanaarsebobs politikuri pluralizmis arsebobasTa.<br />

halinis sxva publikaciaSi (Hallin, D., S Papathanassopoulos 2002, Political clientelism<br />

and the media: southern Europe and Latin America in comparative perspective Media, Culture and<br />

Society,v.24, N 2, pp.175-195) xmelTaSuazRvispira qveynebis modeli Sedarebulia<br />

laTinuri amerikis media sistemebTan, da xazgasmulia winapiroba, romelic maT<br />

msgvsebas ganapirobebs — es aris klientelisturi urTierTobebi, politikuri da<br />

ekonomikuri sferoebis urTierTgamWoli xasiaTi. yvela am qveynebSi dabalia presis<br />

tiraJebi, sustia Jurnalistikis profesionalizacia, da uaRresad maRalia<br />

samauwyeblo arxebis politizireba — komerciuli arxebis mepatroneebi, rogorc wesi,<br />

xelisuflebis klientebi arian, xolo saxelmwifo (sazogadoebrivi) mauwyebloba<br />

xelisuflebis zewolas ganicdis.<br />

saaqme isaa, rom yvela es qveyana CrdiloeTis qveynebisgan gansxvavdeba ara marto<br />

demokratiis SedarebiT gviandeli ganviTarebiT, aramed aseve sabazro ekonomikis<br />

gvinadeli ganviTarebiT. ekonomikuri, sabazro sawyisebi mediis funqcionirebaSi<br />

metad gvian ganviTarda, da ekonomikis `sabazrooba~ (am SemTxvevaSi ufro igulisxmeba<br />

legaluroba, kanonis CarCoebSi moqceva) sakmaod susti. samagierod Zlieria `brZola<br />

wesebis gareSe~ rogorc politikaSi, aseve ekonomikaSi. es brZola Tavis instrumentad<br />

iyenebs medias, da xdeba mediiT manipulireba da misi instrumentalizeba.<br />

amasTan erTad, ar unda daviviwyoT, rom diskursebis xasiaTi metad mdgradi movlenaa.<br />

mecxramete saukuneebis diskursebis xasiaTi gavlenas axdens ama Tu im qveynis<br />

dRevandelobaze. mecxramete saukuneSi ki mocemul qveynebSi media ar TamaSobda bazris<br />

institutis rols, da SemdgomSic (dResac) naklebad TamaSobs. is aqtiurad gamoiyeneboda<br />

yovelTvis politikuri propagandisTvis. Tanac unda gaviTvaliswinoT, rom sajaro<br />

sivrcis <strong>for</strong>mirebaSi am qveynebSi naklebad iyo CarTuli adgilobrivi burJuazia<br />

(klientelistur sazogadoebebSi is saerTod erideba sajaroobas). wamyvani roli sajaro<br />

diskursebis <strong>for</strong>mirebaSi ekuTvnoda inteligencias, romelic Tavisi arsiTa da bunebiT<br />

cxovrobs ara realobiT, aramed ideebiTa da ideologiebiT.<br />

analogiurad evropis samxreTisa, misi aRmosavleTic imave tendenciebs ganicdida.<br />

ideologizirebuli inteligencia da aristokratia aq sajaro sivrcis <strong>for</strong>mirebaSi wamyvan<br />

rols TamaSobda. sakmarisia gavixsenoT mecxramete saukunis ruseTi, misi aristokratiiTa<br />

da raznoCinuri inteligenciiT, romelic cdilobda xalxis ganaTlebas, da mwveved<br />

89


ganicdida qveyanas da mis xalxs rogorc CamorCenils da periferiuls dasavleTis<br />

civilizaciis mimarT. `periferiulobis~ da CamorCenilobis es gancda aris<br />

umniSvnelovanesi faqtori, romelic sajaro diskurss daRs asvams da cvlis mis<br />

struqturas. is aRar aris reprezentatuli da Ria sivrce, romelic micemul <strong>sazogadoeba</strong>s<br />

sarkis saxiT emsaxureba, is ufro linzaa, romelmac unda daakavSiros civilizacia da<br />

CamorCenili <strong>sazogadoeba</strong>. is `sazogadoebrioba~ romelic am qveynebSi viTardeba (ix.<br />

volkovis terminologia) kritikul diskursebs ki aviTarebs, magram mas Zlieri<br />

ideologiuri elferi aqvs. progresis Semotana da eris ideologiuri lideroba - am mizniT<br />

weren maSindeli publicistebi saqarTveloSic: `me ca mniSnavs da eri mzrdis miwieri<br />

zeciersa, RmerTTan misTvis vlaparakob, rom warvuZRve wina ersa~ (ilia WavWavaZe).<br />

faqtobrivad, gamodis, rom mediis sistemaSi sarkesaviT aisaxeba ramdenime sferos<br />

xasiaTi: politikuri klientelizmi; korufcia, sazogadoebis gviandeli modernizacia;<br />

samarTlebrivi sistemis sisuste; gviandeli demokratiuli da sabazro<br />

ganviTareba — yvelaferi es SeiZleba erTaderTi parametriT gavzomoT: ramdeni<br />

gazeTi ibeWdeba qveyanaSi erT sul mosaxleze.<br />

es marTlac gabeduli mtkicebulebaa, da amgvari radikalizmiT is ar unda davicvaT,<br />

magram erTi ram SeiZleba iTqvas. inglehartis TeoriiT, politikuri, kulturuli<br />

da ekonomikuri sferoebi <strong>sazogadoeba</strong>Si urTierTmimarTebaSia erTmaneTTan, da maTi<br />

xasiaTi urTierTganpirobebulia. anu, sazogadoebis modernizaciis procesi es aris am<br />

sferoebis urTierTdamokidebuli modelebis erTdrouli trans<strong>for</strong>maciis procesi,<br />

sadac yvelaferi urTierTganpirobebulia. maT Soris mediac, da <strong>samoqalaqo</strong><br />

<strong>sazogadoeba</strong>c. es ar aris mizez-Sedegobrivi kavSiri, magram mTlad uazro ar yofila,<br />

rogorc amas halinis wigni aCvenebs.<br />

aRmosavleT evropis postkomunisturi qveynebis media metad waagavs halinis mier<br />

ganxilul polarizebuli pluralizmis models (Peter Gross, 2002 Entangled Evolution – Media<br />

and Democratization in Eastern Europe, Washington, D.C.: Woodrow Wilson Centre Press; Baltimore: Johns<br />

Hopkins University Press). magram kidev erTi faqtori, romelic unda miviRoT<br />

mxedvelobaSi postsabWouri mediis sitemebis analizisas es aris sabWouri periodis<br />

gavlena. es gavlena ideologiuri azrovnebis tradiciaSi gamoixateba. martivad rom<br />

vTqvaT, marto ekonomikuri interesebi araa is, rac ganapirobebis Jurnalistebis<br />

saqmianobis xasiaTs. Jurnalistebi SeiZleba politizirebulebi xdebodnen sakuTari<br />

msoflmxedvelobis gamo, politikuri propaganda maT SeiZleba maTi saqmianobis<br />

ganuyofeli nawili egonoT. Tavis mxriv, <strong>sazogadoeba</strong> SeiZleba ver aRiqvamdes iseT<br />

in<strong>for</strong>macias, romelsac SefasebiTi elferi ar dahkravs — amgvari in<strong>for</strong>macia<br />

<strong>sazogadoeba</strong>s SeiZleba saerTod ar ainteresebdes. ase magaliTad, germaniis<br />

gaerTianebis Semdeg dasavleT germaniis bevrma gazeTma da Jurnalma gaxsna axali<br />

gamocemebi aRmosavleT germanelTaTvis, da daakompleqta maTi Jurnalisturi<br />

korpusi profesionali dasavleT germaneli JurnalistebiT. magram male aRmoCnda,<br />

rom es axali gamocemebi ar sargeblobdnen popularobiT adgilobriv mosaxleobaSi.<br />

gamosavali moiZebna — samsaxurSi aiyvanes adgilobrivi Jurnalistebi, romelTa weris<br />

manera ufro Cveuli iyo adgilobrivi mosaxleobisTvis. maSin gazeTebi ufro<br />

popularuli gaxda da saqme gamosworda. amdenad, mizez-Sedegobrivi kavSirebis<br />

dadgenis gareSe SeiZleba vTqvaT erTi ram — sazogadoebis da misi institutebis<br />

xasiaTi erTmaneTze axdens zegavlenas, da amis gaTvaliswinebis gareSe <strong>samoqalaqo</strong><br />

sazogadoebis institutebis mSenebloba SeiZleba uSedego aRmoCndes.<br />

90


televiziis da demokratiis urTierTmimarTebis problema<br />

meTvramete-mecxramete saukuneebis sazogadoebebSi politikuri masobrivi<br />

komunikaciis media iyo werilobiTi — ZiriTadad Jurnali da gazeTi. politikuri<br />

komunikaciis mediis ganviTareba da trans<strong>for</strong>macia kargadaa aRwerili habermasTan, da<br />

gavrcobili sxva mkvlevrebis mier, gansakuTrebiT im nawilSi, rac exeba meoce<br />

saukuneSi televiziiT komunikaciaze gadasvlas wina saukuneeebis werilobiTi<br />

komunikaciisgan gansxvavebiT.<br />

politikur komunikaciaSi televiziis siWarbe gazeTebTan SedarebiT<br />

gansakuTrebiT mkafiod ikveTeba swored aradasavlur samyaroSi. ganviTarebad<br />

qveynebSi gacilebiT dabalia gazeTebis tiraJebi, da gazeTebis roli politikur<br />

komunikaciaSi. samagierod, televizors uyurebs yvela — da magas ar sWirdeba arc<br />

wera-kiTxvis codna, da arc kiTxvis kulturis damkvidreba.<br />

ramdenad axdens gavlenad sajaro sivrcis struqturaze mediis xasiaTis Secvla?<br />

da ramdenad ukavSirdeba es trans<strong>for</strong>macia politikuri institutebis xasiaTs da<br />

demokratiis SesaZlo <strong>for</strong>mebs ocdameerTe saukuneSi? amaze gansxvavebuli mosazrebebi<br />

arsebobs, da ara marto is, rac habermasma Camoayaliba. ase, robert patnemi<br />

aRniSnavs aSS-Si socialuri kapitalis empiriulad dafiqsirebul klebas, da amas<br />

garkveulwilad televiziis gavrcelebas ukavSirebs. mravali memarcxene mkvlevrisTvis,<br />

iseve rogorc habermasisTvis, televizia aris ufro manipulaciis da<br />

propagandis iaraRi, vidre mosaxleobis demokratiuli monawileobis da reprezentaciis<br />

organo. berluskonisdrindeli italiuri demokratia am mxriv imdenad<br />

aradamakmayofilebel suraTs qmnis, rom bevri mkvlevari saerTod kiTxvis niSnis qveS<br />

ayenebs italiaSi demokratiis arsebobis faqtsac ki.<br />

dabla Cven gavagrZelebT presis, televiziis, diskursuli eTikisa da demokratiis<br />

urTierTmimarTebis ganxilvas, da gavecnobiT sxvadasxva avtorTa kvlevebs am<br />

sakiTxebze.<br />

erT-erTi cnobili avtori mediis empiriuli kvlevebis sferoSi aris pipa norisi. is<br />

am problemas pirvel rigSi dasavluri demokratiebis Tvalsawieridan ixilavs. Tavis<br />

wigns `Virtuous Circle” is uZRvnis Semdeg problemas. dasavlur demokratiebSi bolo dros<br />

sul ufro xSirad laparakoben da SeSfoTebas gamoTqvamen imiT, rom demokratiis<br />

institutebi TiTqos kargaven Tavis popularobas, mosaxleoba xdeba sul ufro<br />

cinikuri maT mimarT, naklebad monawileobs arCevnebSi, ar endoba politikosebs da<br />

politikur partiebs. amas isini demokratiis avadmyofobas uwodeben. es movlenebi,<br />

Tumca ki ar aris calsaxad dadasturebuli empiriulad, msjelobis sagans Seadgenen,<br />

da am msjelobas, rogorc Cans, garkveuli safuZveli aqvs. is cvlilebebi, romlebic<br />

dasavlur demokratiebSi mimdinareobs, maT Soris legitimaciis sferos miekuTvneba,<br />

ris gamoc bevri hipoTeza maT ukavSirebs masmediis trans<strong>for</strong>macias Tanamedrove<br />

samyaroSi. pipa norisis mtkicebiT, masmedia ar aris Tanamedrove demokratiebis<br />

krizisis mizezi, da problemis sawyisebi sxvagan unda iyos moZiebuli.<br />

mediis krizisis kvlevebi, norisis mixedviT, or ZiriTad daSvebas eyrdnoba:<br />

1) politikuri komunikaciis procesi did gavlenas axdens <strong>samoqalaqo</strong> aqtivobaze;<br />

2) dRes es gavlena negatiur xasiaTs atarebs.<br />

mediisa da demokratiis urTierTmimarTebis kvlevisas saWiroa mediis im mxareebze<br />

koncentrireba, romlebic yvelaze metad exeba demokratias. warmomadgenlobiTi demokratiis<br />

koncefcia masmediis sam ZiriTad rolze amaxvilebs yuradRebas. media unda iyos:<br />

1) <strong>samoqalaqo</strong> <strong>for</strong>umi, sadac mimdinareobs pluralisturi debatebi sazogadoebrivad<br />

mniSvnelovani sakiTxebis Sesaxeb;<br />

91


2) Zalauflebis borotad gamoyenebis sadarajoze mdgomi instituti;<br />

3) mobilizebis iaraRi, romelic xels uwyobs mosaxleobis swavlebas da CarTvas<br />

politikur brZolaSi.<br />

es sami funqcia mocemul kvlevaSi mravalgvari empiriuli meTodikebis meSveobiT<br />

Seiswavleba. Seiswavleba, agreTve, am funqciebis trans<strong>for</strong>macia droTa ganmavlobaSi.<br />

Sesabamisad, meTodologiurad, norisi asxvavebs politikuri komunikaciis sam<br />

elements: warmoebas, Sinaarss da zegavlenas. ra Seicvala bolo dros, Tuki medias<br />

SevafasebT am parametrebis mixedviT?<br />

axali ambebis industriaSi moxda Semdegi cvlilebebi: beWdviTi presis<br />

mflobeloba xdeba sul ufro koncentrirebuli; mcirdeba damoukidebeli gazeTebis<br />

ricxvi, Tumca ki saerTo tiraJebi ar dacemula. 80-iani wlebidan sazogadoebriv<br />

mauwyeblobas evropaSi aviwroebs sakabelo, satelituri da sxva kerZo arxebi, xolo<br />

90-iani wlebidan mTlianad televizias uCndeba axali konkurenti — interneti.<br />

kritikosebis azriT, am periodSi iklo seriozuli axali ambebis wilma da moimata<br />

e.w. `infogarTobebma” — sain<strong>for</strong>macio stilma, romelic ufro usvams xazs skandalebs<br />

garTobebs da pirovnebebs. ra xdeboda sinamdvileSi? SeimCneoda ori tendencia:<br />

1) axali ambebis auditoria gafarTovda; imata im adamianebis ricxvma, vinc uyurebs<br />

da kiTxulobs axal ambebs, eZebs maT internetSi. axali ambebi gaxda ufro<br />

mravalferovani da xelmisawvdomi.<br />

2) axalma ambebma ganicades ara imdenad trans<strong>for</strong>macia seriozuli stilidan<br />

gasarTob stilze, aramed ufro diferenciacia. anu erT arxebze da gazeTebSi<br />

xelmisawvdomia seriozuli in<strong>for</strong>macia, xolo sxvebSi ki — sxva, da orive saxeoba<br />

gaizarda da gaxda ufro gavrcelebuli.<br />

sociologiuri kvlevebis monacemebis Rrma da mravalmxriv analizze dayrdnobiT,<br />

norisi askvnis, rom cvlilebebs politikuri komunikaciis struqturaSi ar mouxdenia<br />

uaryofiTi gavlena <strong>samoqalaqo</strong> aqtiobis klebaze. piriqiT, axali ambebis industria<br />

dadebiT gavlenas axdens politikur CarTulobaze, ndobaze da mobilurobaze. isini,<br />

vinc ufro interesdeba axali ambebiT, iqneba es televiziis, gazeTisa Tu internetis<br />

axali ambebi, gacilebiT ufro in<strong>for</strong>mirebulia, mTavrobis mimndobi da ganwyobili<br />

politikaSi monawileobis misaRebad rogorc evropaSi, aseve aSS-Si.<br />

anu, Tuki arsebobs iseTi movlena, rogoricaa <strong>samoqalaqo</strong> CarTulobisa da<br />

aqtivobis kleba, am simptomis brali ar aris masmedia. politikis avadmyofobis mizezi<br />

ufro sxvagan unda iyos moZiebuli, xolo masmediisadmi braldebebis wamoyeneba<br />

usafuZvloa, da saSiSic ki, gansakuTrebiT axali demokratiebisaTvis, sadac sityvis<br />

Tavisufleba jer kidev fexs ikidebs.<br />

Tumca ki, es monacemebi moiTxovs yuradRebiT interpretacias imis<br />

gaTvaliswinebiT, rom masmediis problema, anu is, rom masmedia problemaa, sakmaod<br />

vrcladaa gaziarebuli. ase, `amerikel JurnalistTa umravlesobas miaCnia, rom presa<br />

ar aqcevs saTanado yuradRebas rTul sakiTxebs, ver asxvavebs reprotaJsa da<br />

komentars, sazogadoebisgan ganze dgas da aris cinikuri”. aseve sazogadoebis didi<br />

nawili, gamokiTxvebis mixedviT, Zalian dabal ndobas amJRavnebs mediis mimarT.<br />

norisis kvleva aCvenebs, rom ambebis media aZlierebs <strong>samoqalaqo</strong> aqtiobas, da ara<br />

asustebs mas, xolo is ki, TavisTavad, zrdis interess axali ambebis mimarT. es aris cikli,<br />

romelic TandaTan aZlierebs axali ambebiT dainteresebisa da <strong>samoqalaqo</strong> aqtiobis urTierTgavlenas,<br />

da pozitiur Sedegs iZleva im moqalaqeeebze, vinc Tavidan iCens garkveul<br />

interess politikaSi. Sesabamisad, maT SeiZleba droTa ganmavlobaSi, socializaciis sxva<br />

meqanizmebis gamoyenebiT, gavlena moaxdinon aradainteresebul pirebze.<br />

norisis daskvnebi efuZneba farTo monacemebsa da faqtobrivi viTarebis vrcel<br />

92


analizs. amdenad, maTi sandooba eWvs ar iwvevs. sxva saqmea, maTi avtoriseuli interpretacia,<br />

romelSiac garkveuli momentebi yuradRebis miRma SeiZleba darCenoda.<br />

monacemebi aCvenebs, rom politikurad aqtiuri da dainteresebuli adamianebi<br />

masmediis axal ambebTan sul ufro mWidrod arian mibmulni. am urTierTmimarTebis<br />

gaZliereba, rac ar unda iyos amgvari ganviTarebis mizezi, niSnavs erT mniSvnelovan<br />

movlenas — masmediis politikuri rolis zrdas. anu masmedias rogorc Cans, aqvs am<br />

viTarebaSi ara politikuri sarkis, politikuri damkvirveblis roli, aramed izrdeba<br />

misi rogorc politikuri manipulatoris, politikuri Zalauflebis mqone aqtoris<br />

roli. aris media neitraluri damkvirvebeli Tu manipulatori, es sakiTxi mravali<br />

debatebis sagans Seadgens, da masmediis pluralisturi da marqsistuli Teoriebis<br />

dapirispirebis mTavari sagania. erTsac da meoresac aqvs argumentebi. magram Tuki ar<br />

mivudgebiT am sakiTxs ideologiurad, da orive midgomas ganvixilavT rogorc<br />

SesaZlo idealur tipebs, romlebic Tanaarseboben realobaSi met-naklebi balansiT,<br />

maSin SeiZleba vilaparakoT imaze, rom garkveuli zegavlenebis Sedegad ama Tu im tipma<br />

SeiZleba gadawonos; maT Soris SesaZlebelia, rom neitraluri obieqturi Jurnalistikis<br />

cnobil normatiul tips dRes TandaTan cvlides axali, postmodernuli,<br />

jer kidev Seuswavleli tipi, romelic ndobis sxva meqanizmebsa da eTikas eyrdnoba.<br />

masmediiT gaRizianeba, Tuki masmediis politikuri roli icvleba (ara marto<br />

Zlierdeba, aramed Tvisobrivad sxva xasiaTs Rebulobs) maSin bunebriv axsnas poulobs.<br />

masmedia damoukidebelia misi auditoriisgan imdenad, ramdenadac auditorias ar SeuZlia<br />

misi uaryofa, mxolod ignorireba. xelisufleba am mxriv gacilebiT ufro marTvadia<br />

amomrCevelTa mxridan, vinaidan maT yovelTvis SeuZliaT misi gadarCeva —<br />

angariSvaldebulebis metad qmediTi iaraRi. masmediis mimarT amis gakeTeba SeuZlebelia.<br />

mediis moqmedeba, rogorc `politikuri gamaRizianeblis” SesaZloa swored<br />

manipulaciuri moqmedebis Sedegi iyos, da ara piriqiT. aq laparakia ara imaze, rom<br />

media ver uzrunvelyofs horizontaluri komunikaciis ganxorcielebas, razedac<br />

habermasi laparakobs. aq ufro imaze SeiZleba iyos laparaki, rom vertikalur<br />

komunikaciaSic ki balansi xalxsa da politikas Soris SesaZloa darRveuli iyos.<br />

amgvari darRveva, SesaZloa, ver iqnes dafiqsirebuli kvlevaSi gamoyenebuli<br />

teqnologiebiT, da ufro Sinaarsobriv da detalur analizs moiTxovdes.<br />

es rasakvirvelia, mxolod mosazrebebia im monacemebis saanalizod, romlebic iyo<br />

warmodgenili mocemul kvlevaSi.<br />

literatura:<br />

Media Systems and Politics by Daniel C. Hallin (Author), Paolo Mancini (Author), W. Lance<br />

Bennett (Editor), Robert M. Entman (Editor) Cambridge University Press; (2004). Chapter 5: The<br />

Mediterranean or Polarized Pluralist Model, pp117-132<br />

Peter Gross, 2002 Entangled Evolution – Media and Democratization in Eastern Europe,<br />

Washington, D.C.: Woodrow Wilson Centre Press; Baltimore: Johns Hopkins University Press,<br />

chapter 5: The media, civil society, political democracy and the market; chapter 6 conclusions:<br />

The media, journalism and democratization, pp. 124-174<br />

Hallin, D., S Papathanassopoulos 2002, Political clientelism and the media: southern Europe and<br />

Latin America in comparative perspective Media, Culture and Society,v.24, N 2, pp.175-195<br />

93


leqcia 12<br />

saqarTvelos masmedia<br />

1. masmediis zogadi xasiaTi<br />

sityvis Tavisufleba erT-erTi is demokratiuli Rirebulebaa, romlis deficiti<br />

gansakuTrebiT mwvave iyo sabWoTa kavSirSi, da romelic yvelaze iolad da sakmaod<br />

srulad damkvidrda saqarTveloSi. gorbaCovis `glasnostis~ politikis kvalobaze,<br />

romelic nabij-nabij uSvebda sityvis Tavisuflebis elementebs, TandaTan<br />

Tavisufldeboda qarTuli mediac. Semdeg, mniSvnelovani nabijebi gadaidga<br />

damoukideblobis wlebSic. es ar yofila uproblemo procesi, piriqiT, TiToeuli<br />

momdevno xelisufleba cdilobda ar daeSva misi azriT mavne politikuri ideebisa da<br />

mowodebebis gavrceleba mediis saSualebiT. bevri politikuri movlena saqarTveloSi<br />

swored amgvari akrZalvebisa da SezRudvebis gadalaxvis moTxovnebs ukavSirdeba. es<br />

gansakuTrebiT exeba televizias, romlis politikuri kontrolis problema<br />

ramdenjerme iqca sakvanZo Temad politikuri daZabulobis kulminaciur momentebSi.<br />

vardebis revoluciis win me vwerdi: `miuxedavad didi dabrkolebebis arsebobisa,<br />

sityvis Tavisuflebis ganmtkicebis procesi Seuqcevadi aRmoCnda. amJamad, Tumc ki<br />

kvlavac aSkaraa daZabuloba sityvis Tavisuflebis Temis garSemo da arsebobs<br />

Jurnalistebis daSinebis araerTi mcdeloba, praqtikulad ar arsebobs politikuri<br />

xasiaTis in<strong>for</strong>macia, Sexeduleba Tu midgoma, romelTa gavrceleba mediis mier<br />

SezRuduli iyos centraluri xelisuflebis mxridan.~ (ix. The Mass Media, in: `Building<br />

Democracy in Georgia”, Discussion paper N 7, International IDEA, 2003) dResdReobiT es<br />

mtkicebuleba naklebad damajerblad gamoiyureba, vinaidan televiziebis damoukidebloba<br />

sakmaod sakamaTo sakiTxia, xolo Jurnalistebi gamudmebiT TviTcenzuras<br />

afareben Tavs, samsaxuris dakargvis SiSiT. magram es Tema ar warmoadgens mocemuli<br />

leqciis sagans. kargad unda ganvasxvaoT sityvis negatiuri da pozitiuri Tavisufleba.<br />

xelisuflebas SeuZlia SezRudos mxolod sityvis negatiuri ufleba —<br />

gamoiyenos saxelmwifo aparati cenzurisa Tu sxva SezRudvebis mizniT. amgvari<br />

SezRudvebis ararseboba sulac SeiZleba ar niSnavs, rom yvelas hqondes Tanabari<br />

pozitiuri ufleba salaparakod — gavixsenoT tokvilis dakvirveba amerikaSi sazogadoebrivi<br />

azris mier sityvis Tavisuflebis SezRudvis Taobaze. pozitiurad komunikacia,<br />

romelic xorcieldeba praqtikulad Tavisufali mediis mier SeiZelba ar iyos<br />

srulfasovani, an ubralod SeiZleba iyos Taviseburi, Cven aq gvainteresebs saqar-<br />

Tvelos mediis swored es mxare — misi diskursuli tipi, diskursuli xasiaTi da eTika.<br />

yvelafers, rac sabWoTa dros mediaSi politikis Sesaxeb iwereboda da sajarod<br />

iTqmoda, codnis gavrcelebis statusi hqonda. am codnis wyaro iyo marqsizmleninizmis<br />

TeoriiT aRWurvili komunisturi partia. Sexedulebebs, romlebic am<br />

codnas kiTxvis qveS daayenebda, sajaro sivrceSi adgili ar hqonda. Jurnalisti<br />

`kargad” werda imdenad, ramdenadac sworad asaxavda mmarTveli partiis kurss.<br />

demokratiuli gardaqmnebis kvalobaze gaqra monopolia politikur `codnaze”, gaCnda<br />

mravalferovani politikuri Sexedulebebi, Sefasebebi da midgomebi, da Jurnalistebs<br />

gauCndaT problema — rogor unda weron politikuri movlenebis Sesaxeb axal<br />

viTarebaSi, rodesac aRar arsebobs Zveli aTvlis sistema —“swori” codnis erTaderTi<br />

wyaros saxiT.<br />

am gamowvevaze pasuxebis Zieba Jurnalisturi korpusis TiTqmis sruli ganaxlebis<br />

94


fonze warimarTa. Jurnalistebis Zvelma Taobam, romelic jer kidev sabWoTa dros<br />

moRvaweobda, iseve rogorc Zvelma mediam, didwilad dros alRo ver auRo da asparezi<br />

axal mediasa da axal Jurnalistebs dauTmo. axali gazeTebi, radio- da satelevizio<br />

arxebi da gadacemebi jer kidev gamoucdeli, sxvadasxva ganaTlebis mqone<br />

axalgazrdobiT dakompleqtda. am Taobam weris da saubris sakuTari manera muSaobis<br />

procesSi Camoiyaliba. wina Taobisgan gansxvavebiT, am Jurnalistebma gabedulad<br />

Setopes politikuri brZolis WaobSi da aRiarebuli WeSmaritebis ZiebaSi Tavis<br />

dasayrdenad da orientirad politikuri Sefasebebis sistema gaixades. maTi<br />

profesiuli saqmianobis dasayrdenad iqca ara imdenad sakuTriv Jurnalisturi qcevis<br />

normebi da meTodebi, ramdenadac <strong>samoqalaqo</strong> Tu politikuri pozicia. es maT ara<br />

sazogadoebrivi azris <strong>for</strong>mirebis arbitrad [fasilitatorad], aramed mis aqtiur<br />

Semoqmedad aqcevs.<br />

media SedarebiT maRali ndobiT sargeblobs <strong>sazogadoeba</strong>Si. amave dros, mediis<br />

kritikac sakmaod Cveuli da gavrcelebuli movlenaa qarTul <strong>sazogadoeba</strong>Si. es,<br />

albaT, zemoxsenebul problemas, codnisa da Sexedulebis asaxvas, profesiul da<br />

eTikur standartebs ukavSirdeba. dRevandeli Jurnalistika, iseve rogorc masobrivi<br />

komunikacia zogadad saqarTveloSi metad Sors aris faqtebze damyarebuli<br />

Jurnalistikis standartebisgan. is ar erideba politikur propagandas, ar eswrafvis<br />

codnisa da politikuri Sexedulebis gamijvnas, piriqiT, is xSirad mzad aris<br />

dauqvemdebaros codna politikur Sefasebas, daarRvios Jurnalisturi eTikis<br />

normebi, ar sces pativi gansxvavebul azrs da mimarTos sazogadoebrivi azriT<br />

manipulirebis sxvadasxva xerxebs.<br />

Tavis funqcionirebaSi media damokidebulia or mxareze — erTi mxriv,<br />

xelisuflebaze, xolo meore mxriv, farTo auditoriaze. aTi wlis win pirveli<br />

mimarTeba: media — xelisufleba aSkarad yvelaze mwvave da problematuri iyo da<br />

yvelaze swraf gadaWras saWiroebda; am mimarTebam wina planze mediis Tavisuflebis<br />

damkvidrebis problema gamoitana. dResdReobiT mediisTvis ufro kritikul da<br />

aqtualur gamowvevad unda miviCnioT meore, bevrad naklebad gamokveTili mimarTeba:<br />

media — auditoria. es mimarTeba ukavSirdeba Jurnalistur pasuxismgeblobas<br />

mkiTxvelis, WeSmaritebisa da sakuTari profesiis winaSe.<br />

2. mediis ekonomikuri garemo<br />

ekonomikuri problemebi da rTuli biznes-garemo dResdReobiT ufro met dabrkolebebs<br />

uqmnis mediis instituciur ganviTarebas, vidre saxelmwifo regulireba. ase,<br />

maRali tiraJebi, romlebiTac iyideboda gazeTebi `perestroikis” dros, mkveTrad<br />

daeca damoukideblobis pirvel wlebSi, rodesac moiSala ekonomika, dairRva kavSirebi<br />

da safosto momsaxureba, gaRaribda mosaxleoba. telegadacemebis miReba gaaZnela<br />

eleqtroenergiiT momaragebis mkveTrma SezRudvam. dResac reklamisgan miRebuli<br />

Semosavali mxolod mcire wvlils Seadgens gazeTebis dafinansebaSi. aseTi<br />

Semosavlebi SedarebiT maRalia televiziaSi, magram isini mainc arasakmarisia<br />

mravalferovani mauwyeblobis dasafinanseblad. ekonomikuri garemo jerjerobiT<br />

metad susti bazaa mediis efeqturi saqmianobis warsamarTavad. ekonomikuri bazis<br />

sisuste ganpirobebulia ramdenime faqtoriT:<br />

• ekonomikuri bazris siviwrove. qarTulenovani mediis potenciur momxmarebelTa<br />

ricxvi sul ramdenime milionia, rac metad viwro sareklamo bazaria, es<br />

gansakuTrebiT sagrZnobi faqtoria telemauwyeblobisTvis, romelic moiTxovs<br />

95


ZviradRirebul investiciebs srulfasovani produqciis sawarmoeblad.<br />

• ekonomika sustia da masSi didia Crdilovani seqtoris wili, bevri ekonomikuri<br />

subieqti Tavs aridebs produqciis reklamirebas. saqonlis reklamirebas xels<br />

ar uwyobs sagadasaxado kanonmdeblobac.<br />

• ekonomika araTanabradaa ganviTarebuli saqarTvelos masStabiT. Sida<br />

produqtis didi wili iwarmoeba TbilisSi, rac Seexeba regionebs, adgilobrivi<br />

bazari Tavisi siRaribis gamo praqtikulad ver uqmnis adgilobriv medias<br />

damoukideblobis ekonomikur safuZvels.<br />

• media, iseve rogorc mTeli danarCeni ekonomika, didwilad Crdilovan seqtorSi<br />

funqcionirebs. gazeTebi, gadasaxadebisagan Tavis aridebis mizniT, gaurbian<br />

Tavisi namdvili tiraJebis gamocxadebas. amis gamo, media ganicdis imave tipis<br />

deprivacias, rasac sxva ekonomikuri subieqtebi — is damokidebulia politikur<br />

mfarvelobaze da/an pirad kontaqtebze, arsebuli reJimis keTil nebaze, Tvali<br />

daxuWos mediis mier Cadenil ekonomikur darRvevebze.<br />

Sesabamisad, metad sustia mediis damoukideblobisa da ganviTarebis ekonomikuri<br />

safuZvlebi. dResdReobiT misi didi wili sxvadasxva saxis subsidiebiT arsebobs, rac<br />

mediis damoukideblobis xarisxs amcirebs da misi politizirebis xarisxs zrdis.<br />

Jurnalistebis xelfasebi metad dabalia, Sesabamisad maRali kvalifikaciis mqone<br />

specialistebi xSirad profesias icvlian da uSualod Jurnalistikas ar misdeven.<br />

mediis finansebis gaumWvirvale xasiaTi erTi mxriv aCens undoblobas momxmarebelTa<br />

mxridan, xolo meore mxriv qmnis sazogadoebrivi azriT manipulirebis winapirobebs.<br />

rac Seexeba xelisuflebisa an msxvili kapitalis mxridan mediis Tavisuflebis<br />

SezRudvis ekonomikur meqanizebs, unda aRiniSnos, rom mediis materialuri baza ar<br />

aris monopolizirebuli saxelmwifosa an romelime ekonomikuri subieqtis mier.<br />

bevria sxvadasxva mflobelobaSi myofi stamba Tu poligrafiuli sawarmo. SedarebiT<br />

gvian (Tavisi siZviris gamo) gaCnda studiebi da samauwyeblo simZlavreebi,<br />

adgilobrivi teleproduqciis warmoebis potenciali. arsebobs konkurencia internet<br />

provaiderebsa da presis gamavrcelebel kompaniebs Soris.<br />

3. beWdviTi media<br />

saqarTveloSi dRes gamomavali mravalferovani presis udidesi nawili<br />

damoukidebeli gamocemaa, ar igrZnoba monopolizeba arc saxelmwifosa da arc<br />

romelime ekonomikuri dajgufebis mxridan. TiTqmis yvela arsebuli gazeTi bolo aTi<br />

wlis ganmavlobaSi dafuZnda. maTi saxeobebi, stili da tiraJebi metad dinamiurad<br />

icvleba. bevri gazeTi, romelic damoukideblobis pirvel wlebSi iyo popularuli,<br />

dRes an aRar gamodis, an popularoba dakarga. konkurencia miT ufro mZafria, rom<br />

dRes gazeTebs praqtikulad ara hyavT gamomwerebi — tiraJebis udidesi nawili<br />

kioskebSi da quCaSi iyideba. gazeTebis gamoweris tradicia moirRva destabilizaciisa<br />

da <strong>samoqalaqo</strong> omebis wlebSi da SemdgomSi veRar aRdga. vardebis revoluciis Semdeg<br />

gaqra bevri gazeTi, rac, savaraudod, unda aixsnas politikuri dakveTis SesustebiT —<br />

politikur aqtorebs am wuTas gazeTebis dafinanseba ar sWirdebaT<br />

gazeTebis saerTo tiraJi dRes saqarTveloSi metad dabalia. mosaxleobis didi<br />

nawili ar an ver yidulobs gazeTebs, xolo axal ambebs da politikuri xasiaTis<br />

in<strong>for</strong>macias metwilad televiziiT iRebs. yvelaze maRali tiraJebi aqvs<br />

96


yovelkvireul gazeTebsa da Jurnalebs, rac Seexeba ufro xSirad (kviraSi samjer da<br />

metad) gamomaval presas, 20 000-iani tiraJi misTvis saocnebo maqsimumia. es<br />

dabaltiraJianoba ar ukavSirdeba presis specializacias, piriqiT, mkiTxveli pirvel<br />

rigSi presaSi mravalferovnebas afasebs. mkiTxvelis mozidva gazeTebisTvis<br />

upirvelesi problemaa, ekonomikuri da politikuri damoukideblobis sawindari.<br />

TiTqmis yvela mkiTxveli met-naklebad Tanxmdeba imaze, rom presis xarisxi dabalia,<br />

rom mas `siyviTle” dahkravs. am mosazrebas Tavad Jurnalistebic iziareben. Tumca am<br />

movlenis Sefasebisas azrebi ZiriTadad orad iyofa. erTni (da maT Soris Jurnalistebis<br />

didi nawili) Tvlian, rom `rogori <strong>sazogadoeba</strong>caa, iseTi Jurnalistikaa~, anu arsebuli<br />

gazeTebi Seesabameba mosaxleobis moTxovnebis dabal standarts. presis ZiriTad<br />

problemad isini zogad ekonomikur siduxWires asaxeleben, xolo ekonomikuri<br />

problemebis daZlevas da tiraJebis zrdas swored am dabali standartis dakmayofilebas<br />

ukavSireben. sxvebi amtkiceben, rom mosaxleoba mSvenivrad arCevs karg da uxarisxo<br />

publikaciebs da rom arsebobs sabazro moTxovnileba ufro profesiul presaze, romelic<br />

jer ar aris dakmayofilebuli. am Sexedulebis mimdevrebi amtkiceben, rom presis dabali<br />

tiraJebi aixsneba ara imdenad mosaxleobis ekonomikuri siduxWiriTa Tu interesis<br />

naklebobiT, aramed auditoriis moTxovnebis ardakmayofilebiT presis mxridan. amasve,<br />

maTi azriT, sociologiuri gamokvlevebic adasturebs.<br />

gazeTebis Sinaarsis analizi aSkarad ayenebs Semdeg problemebze msjelobis<br />

aucileblobas.<br />

1. gazeTebi rogorc operatiuli in<strong>for</strong>maciis wyaro. vinaidan mosaxleobis politikur<br />

sakiTxebze operatiuli in<strong>for</strong>mirebis funqcias ZiriTadad televizia asrulebs,<br />

gazeTebma am funqciis Sesrulebaze arsebiTad xeli aiRes da Tavis rols ufro<br />

movlenebis komentirebaSi da SefasebaSi xedaven. es exeba ara marto yovelkvireul,<br />

aramed yoveldRiur gazeTebsac. wina dRis movlenebis Taobaze mkiTxvelis<br />

dawvrilebiTi in<strong>for</strong>mirebis funqciis ukana planze gadatana problematurs xdis<br />

yoveldRiuri gazeTebis momavals. amasTan, es midgoma mosaxleobas misTvis<br />

aucilebeli in<strong>for</strong>maciis gareSe tovebs. is gansakuTrebiT sazianoa samarTlebrivi<br />

xasiaTis in<strong>for</strong>maciisTvis, romelic zust, werilobiTi gadmocemas saWiroebs. es<br />

viTareba metad araxelsayrelia samarTlebrivi saxelmwifos mSeneblobisTvis.<br />

SesaZloa damoukidebelma presam meti izrunos im samomxmareblo bazris<br />

aTvisebaze, romelic swored amgvar operatiul in<strong>for</strong>macias saWiroebs, Tundac<br />

aseTi auditoria SedarebiT mcire iyos. televiziisTvis konkurenciis gasawevad<br />

gazeTebma SeiZleba ukeT gamoiyenon werilobiTi gadmocemis upiratesobebi, meti<br />

imuSaon werilobiT wyaroebze, cifrebze da konkretul detalebze.<br />

samarTlebrivi siaxleebis asaxva qarTul presaSi: ori magaliTi.<br />

1999 wlis 20 ivliss parlamentma miiRo saqarTvelos istoriaSi pirveli<br />

sakonstitucio cvlilebebi da Seitana rigi arsebiTi Sesworebebisa saarCevno<br />

kanonSi. rogor aisaxa es movlenebi qarTul presaSi?<br />

momdevno ori dRis ganmavlobaSi TbilisSi gamovida 10-mde gazeTi, maT Soris 2 -<br />

oficialuri. am gazeTebidan mxolod erTma moixsenia, rom Seicvala saarCevno<br />

biuletenSi partiebis numeraciis wesi (Zlieri partiebis sasargeblod).<br />

partiebisTvis saarCevno barieris gazrda 5-dan 7 procentamde aRniSnuli iyo 8<br />

gazeTSi, maT Soris 7-Si - rogorc sakuTari komentarebisa an politikosebis<br />

Sefasebebis sagani. axali sakonstitucio SezRudvebi prezidentobis SesaZlo<br />

97


kandidatis Taobaze aRniSna orma gazeTma, xolo saarCevno komisiis axladdaniSnuli<br />

xuTi wevridan am gazeTebSi aravin ar iyo naxsenebi, garda komisiis<br />

Tavmjdomarisa, romlis gvari erTma gazeTma daasaxela. aRsaniSnavia, rom am<br />

saparlamento gadawyvetilebaTagan arc erTi ar iyo naxsenebi am dReebSi gamosul<br />

oficialur presaSi.<br />

analogiuri mdgomareoba SenarCunda 2002 welsac. 10 aprils parlamentma<br />

ganixila ramdenime Sesworeba adgilobrivi mmarTvelobis kanonSi da saarCevno<br />

kodeqsSi. ra operatiuli in<strong>for</strong>macia miewoda amis Sesaxeb mosaxleobas presiT?<br />

11 aprils gamosuli yovledRiuri (an kviraSi ramdenjerme gamomavali) gazeTebi<br />

an ar aqveyneben in<strong>for</strong>macias parlamentis 10 aprilis gadawyvetilebis Sesaxeb, an<br />

mas SecdomiT da/an mikerZoebulad aqveyneben. ar ityobineba miRebuli<br />

gadawyvetilebebis Sesaxeb `saqarTvelos respublika~ da `axali Taoba~ (Tumca ki, am<br />

ukanasknelSi TviT saparlamento sxdomis mimdinareoba vrcladaa gadmocemuli).<br />

danarCenebidan yvelaze in<strong>for</strong>matiul `dilis gazeTs~ aviwydeba imis aRniSvna, rom<br />

gadawyvetilebebi miRebulia ara sabolood, aramed pirveli mosmeniT (rogorc<br />

Semdgomma movlenebma aCvena, meore da mesame kenWisyra aRarc Semdgara). sakiTxiT<br />

yvelaze did dainteresebas iCenen gazeTebi `alia~ da `rezonansi~, romlebic<br />

vrclad akritikeben parlamentis gadawyvetilebas, magram TviT gadawyvetilebis<br />

Sesaxeb in<strong>for</strong>macias ukeTes SemTxvevaSi moixsenieben frazebiT `deputatebma<br />

yvelaferi ucvlelad datoves~. Tumca saqmes nawilobriv asworebs gazeT<br />

`rezonansSi~ gamoqveynebuli interviu deputat xmalaZesTan, mTlianobaSi faqtebis<br />

gageba mkiTxvelebisTvis TiTqmis SeuZlebeli rCeba.<br />

2. profesiuli da eTikuri Jurnalistika. am mxriv yvelaze seriozul gamowvevas<br />

postsabWouri JurnalistebisTvis codnisa da Sefasebebis daSoriSoreba da in<strong>for</strong>maciis<br />

obieqturad gadmocema warmoadgens. gansxvavebiT dasavluri profesiuli<br />

mediisgan, sadac gazeTis an calkeuli avtorebis poziciis dasafiqsireblad<br />

specialuri sivrcea gamoyofili, saqarTvelos gazeTebSi praqtikulad<br />

ar xdeba politikuri in<strong>for</strong>maciis gadmocema misTvis garkveuli Sefasebis micemis<br />

gareSe, garda sain<strong>for</strong>macio saagentoebis mokle Setyobinebebisa. amgvari Sefaseba<br />

xSirad ekuTvnis ara Tavad Jurnalists, aramed redaqcias, romelic gamoxatavs mas<br />

saTaurSi an statiis win darTul anotaciaSi. is, rom rogorc wesi movlenis<br />

Sefaseba mocemulia saTaurSi an teqstis dasawyisSi, anu mkiTxveli mas ecnoba<br />

manam, sanam Tavad in<strong>for</strong>macias Seityobs, kidev ufro amZafrebs teqstis<br />

politizirebis elfers. xSiria Sinaarsis Seusabamo saTaurebi, sasamarTlo<br />

procesis erTi mxaris gamarTleba ganCinebis gamotanamde, aSkarad `SekveTili”<br />

publikaciebi, arasakmarisad argumentirebuli braldebebi da bevri sxva.<br />

aRsaniSnavia, rom amgvari problemebi met-naklebad yvela gazeTs axasiaTebs.<br />

politikuri in<strong>for</strong>maciis amgvari gadmocemis stili safrTxes uqmnis<br />

aramanipulirebuli sazogadoebrivi azris <strong>for</strong>mirebas, medias politikuri<br />

propagandis iaraRad aqcevs da politikuri cxovrebis ukidures polarizebas<br />

uwyobs xels. <strong>sazogadoeba</strong> iZulebuli xdeba ara Tavad Seafasos esa Tu is movlena<br />

Tu faqti, aramed gaiziaros an ar gaiziaros misTvis miwodebuli mza Sefasebebi<br />

arasakmarisi in<strong>for</strong>mirebulobis fonze.<br />

3. presa rogorc samomxmareblo produqcia. kidev erTi sakiTxi, romelic presis Sinaarss<br />

exeba, aris is, rom presa TiTqmis mTlianad aris orientirebuli maRali politikis<br />

98


problemebze da masSi praqtikulad ar aisaxeba sazogadoebis yoveldRiuri cxovrebis<br />

problematika, ar xdeba refleqsia im problemebze, romlebic uSualod mkiTxvelis<br />

cxovrebas exeba. ibadeba kiTxva — riTia es gamowveuli — imiT, rom gazeTebis<br />

gamomcemlebi da redaqtorebi ideologiaze, da ara bazarze orientirebis sabWour<br />

tradicias agrZeleben, Tu imiT, rom amgvaria sabazro SekveTa. dResdReobiT<br />

<strong>sazogadoeba</strong> TiTqmis ar figurirebs mediis mier Seqmnil virtualur sivrceSi. es<br />

sivrce mxolod politikuri elitis da politikuri brZolis problematikiT ivseba<br />

(gasarTob programebs da publikaciebs aq ar movixseniebT, vinaidan isini cdeba Cveni<br />

ganxilvis sagans). es midgoma, erTis mxriv, asaxavs arsebuli politikuri sivrcis<br />

mkveTrad elitistur xasiaTs, magram meores mxriv, kidev ufro amZafrebs<br />

mosaxleobisa da politikuri klasis gaucxoebas, zRudavs sazogadoebis unars<br />

gaiazros mis winaSe mdgari gamowvevebi.<br />

4. interneti<br />

internetis Tavisufali misawvdomoba da misi meSveobiT globalur sain<strong>for</strong>maciis<br />

sivrcesTan urTierTobis SesaZlebloba saqarTveloSi sityvis, mediisa da in<strong>for</strong>maciis<br />

Tavisuflebis erT-erTi sabaziso elementia. internetis meSveobiT vrceldeba<br />

sain<strong>for</strong>macio saagentoebis biuletenebi, misawvdomi xdeba msoflios sxva qveynebis<br />

ambebi, qveyndeba werilebi da publikaciebi. TviT faqti internetis arsebobisa da<br />

internetiT komunikaciis akrZalvis SeuZleblobisa didwilad azrs ukargavs sxva<br />

RonisZiebebs sityvis akrZalvis mizniT.<br />

internetiT sargebloba dRes aranair SezRudvebs ar eqvemdebareba. funqcionirebs<br />

ramdenime internet-provaideri, romelTa Soris konkurenciis wyalobiT<br />

sargeblobis fasebi SedarebiT misawvdom doneze narCundeba am sferoSi axali<br />

firmebis licenzireba avtomatur reJimSi warmoebs.<br />

miuxedavad amisa, interneti saqarTveloSi jerjerobiT elitaruli mediis rols<br />

asrulebs da masobrivi komunikaciis saSualebas ar warmoadgens. es gamowveulia<br />

sazogadoebis kompiuterizaciis arasakmarisi doniTa da satelekomunikacio kavSirebis<br />

arasrulfasovnebiT. gansakuTrebiT arasaxarbielo mdgomareobaSi, satelefono xazebis<br />

uvargisobisa da ufro dabali ekonomikuri donis gamo, am mxriv regionebi arian.<br />

miuxedavad amisa, internetis qarTulenovani da qarTuli resursebi nel-nela<br />

viTardeba, iseve rogorc qarTulenovani sanavigacio teqnologiebi. ivseba<br />

internetze qarTulenovani resursebis baza — gazeTebis sruli teqstebi, satelevizio<br />

programebi, sakanonmdeblo baza da sxva. amasTan, sruliad aradamakmayofilebelia<br />

saxelmwifo organoebis mier internetze ganTavsebuli in<strong>for</strong>maciis odenoba.<br />

5. telemauwyebloba<br />

dRes saqarTveloSi axali ambebis gasagebad moqalaqeebi ZiriTadad televizias<br />

mimarTaven. arsebobs mravalferovani radioarxebic, romlebic, marTalia, didwilad<br />

musikaluri da gasarTobi mauwyeblobiT arian dakavebuli, magram mosaxleobis<br />

garkveuli (arc Tu umniSvnelo) nawilisTvis politikuri xasiaTis in<strong>for</strong>maciis<br />

miwodebasac emsaxureba.<br />

bolo wlebis politikuri cvlilebebi gacilebiT gvian da Znelad aisaxa televiziaze,<br />

vidre presaze. amis mizezi iyo, erTis mxriv, is, rom telemauwyeblobis materialuri baza<br />

bevrad ufro Zviria, meores mxriv ki is, rom saxelmwifos meti berketi aqvs eleqtronuli<br />

mediis regulirebisaTvis samauwyeblo arxebis ganawilebis meSveobiT. mosaxleobis<br />

99


udidesi nawili dResdReobiT mxolod sixSiruli mauwyeblobiT sargeblobs, anu misTvis<br />

arxebis mxolod SezRuduli raodenobaa misawvdomi, rac did politikur mniSvnelobas<br />

aniWebs am arxebis samauwyeblo struqturas.<br />

televizia uaRresad did gavlenas axdens amomrCevelTa politikur qcevaze da<br />

mosaxleobis <strong>samoqalaqo</strong> aqtiobaze. politikuri mecnierebis mier es gavlena ar aris<br />

calsaxad Sefasebuli rogorc liberaluri demokratiis xelSemwyobi. zogierTi mkvlevari<br />

miiCnevs, rom satelevizio gadacemebis specifika ar iZleva politikuri problemebis<br />

siRrmiseulad gaSuqebis saSualebas. telereportaJs aqcenti gadaaqvs garTobaze,<br />

pirovnebebze da skandalur movlenebze, da sakmarisad mkafiod ver warmoaCens politikuri<br />

dRis wesrigis ZiriTad sakiTxebs. zepiri sityva, romelic qaRaldze ar fiqsirdeba,<br />

naklebad saimedo wyaroa samarTlebrivi xasiaTis in<strong>for</strong>maciis gasavceleblad. sareklamo<br />

drois maRali fasebi aZvirebs winasaarCevno kampaniebs da zrdis politikuri korufciis<br />

albaTobas. arxebis raodenobis SezRuduloba maTi politikuri mikerZoebulobis fonze<br />

araTanabar pirobebSi ayenebs arCevnebSi monawile subieqtebs. saqarTveloSi amas amZafrebs<br />

is viTareba, rom dResdReobiT mosaxleobisTvis televizia politikuri in<strong>for</strong>maciisa da<br />

Sexedulebebis miRebis ukonkurento (xolo zogierTi socialuri jgufisTvis<br />

praqtikulad erTaderTi) wyaroa.<br />

mauwyeblobis Teoria asxvavebs mauwyeblobis sam institucionalur <strong>for</strong>mas —<br />

saxelmwifo, sazogadoebriv da komerciul mauwyeblobas. dRes Tvali unda<br />

gavusworoT meoTxe <strong>for</strong>mis institucionalizaciasa da ganviTarebas. <strong>for</strong>malurad<br />

komerciuli arxi, miTumetes Tu igi finansurad momgebiani ar aris, an <strong>for</strong>malurad<br />

saxelmwifo arxi, SesaZloa Tavis realur miznad ara mogebis naxvas an saxelmwifo<br />

interesebis dacvas isaxavdes, aramed politikuri zegavlenis moxdenas erTi romelime<br />

politikuri Zalis sasargeblod an sazianod. es viTareba metad TvalnaTelia<br />

saqarTveloSi, sadac, erTi mxriv, saxelmwifo mauwyebloba ar aris trans<strong>for</strong>mirebuli<br />

sazogadoebriv mauwyeblobad, xolo, meore mxriv, sareklamo bazari viwroa da<br />

satelevizio kompaniebis Semosavlebi xSirad ar faraven maT xarjebs.<br />

masmediaSi dRes arsebuli viTarebidan gamomdinare, politikurad mikerZoebuli<br />

mauwyebloba ar unda ganvixiloT droebiT da gardamaval movlenad, romelic SeiZleba<br />

misi akrZalvis gziT gadailaxos. piriqiT, mosalodnelia, rom am tipis mauwyeblobis<br />

wvlili da misi gavlena amomrCevlebze da politikuri brZolis xasiaTze sul ufro<br />

gaizrdeba. amdenad, saWiroa miRebul iqnes zomebi am zegavlenis demokratiis<br />

sasargeblod, da ara mis sazianod Semosabruneblad. amerikis demokratiis gariJraJze<br />

politikuri partiebi aseve xSirad ganixileboda rogorc demokratiisTvis saSiSroebis<br />

Semqmneli boroteba, da mxolod xangrZlivi politikuri procesis Sedegad<br />

moxerxda politikuri partiebisa da demokratiis Tanaarsebobis institucionaluri<br />

Camoyalibeba. amis uzrunvelmyofeli meqanizmebi ki Riaoba da konkurenciaa.<br />

marTalia, saqarTvelos samauwyeblo mediaSi pluralizmis garkveuli done arsebobs,<br />

magram isic aSkaraa, rom calkeuli samauwyeblo kompaniis gaCenasa Tu eTeridan gaqrobas<br />

dResdReobiT SeiZleba arsebuli politikuri lanSaftis mniSvnelovani cvlileba mohyves.<br />

amdenad, samauwyeblo kanonmdeblobas, sazogadoebrivi televiziis <strong>for</strong>mirebas da licenziebis<br />

gamcemi maregulirebeli organos institucionalur xasiaTs demokratiisTvis<br />

aranaklebi mniSvneloba SeiZleba hqondes, vidre saarCevno kanonmdeblobas.<br />

literatura:<br />

M.Muskhelishvili, The Mass Media, in: `Building Democracy in Georgia”, Discussion paper N 7,<br />

International IDEA, 2003<br />

100


leqcia 13<br />

globalizacia: globaluri <strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong><br />

globalizacia<br />

meoce saukunis bolo xasiaTdeboda ori movleniT, romlebic Cveni ganxilvis<br />

konteqstSi gansakuTrebulad mniSvnelovania. esenia demokratizaciis mesame talRa da<br />

globaluri <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis swrafi zrda. orive erTi da imave movlenis<br />

fonze ganviTarda- esaa globalizacia.<br />

globalizaciis konteqstis mxedvelobaSi miRebis gareSe bevri Tavisebureba imisa,<br />

rac Cvens irgvliv xdeba, darCeba gaugebari. gaugebari, cxadia, Tuki gavyvebiT im<br />

midgomas, romelsac aqamde viyenebdiT —SedarebiT analizs. rodesac erTmaneTs<br />

vadarebT wina wlebSi ganxorcielebul demokratizaciebs da mesame talRis CarCoebSi<br />

mimdinare procesebs, rodesac vswavlobT mecxramete saukunis <strong>samoqalaqo</strong><br />

sazogadoebebs da Tanamedrove arasamTavrobo organizaciebs, advilad SesaZlebelia<br />

erTmaneTSi avrioT sxvadasxva bunebis movlenebi, Tuki globalizaciis process<br />

yuradRebis miRma davtovebT.<br />

sain<strong>for</strong>macio sivrcis, in<strong>for</strong>maciuli teqnologiebisa da ekonomikuri<br />

urTierTobebis mier saxelmwifos sazRvrebis gadalaxva da ugulebelyofa, rogorc<br />

mniSvnelovani da pirvelxarisxovani faqtorisa, ekonomikaSi codnaze dafuZnebuli<br />

dargebis zrdam, romelTaTvis mTavari kapitali ara miwa an nedleulia, aramed<br />

ganaTlebis sistema da Tavisuflad moazrovne adamani, msoflios rukaze axali<br />

realiebis Seqmna transnacionaluri biznesis mier, yvelaferi es ganapirobebs CvenSi<br />

mimdinare movlenebis xasiaTs, da garkveulwilad svams am movlenebs erT<br />

ganzomilebaSi, romelsac pirobiTad SeiZleba vuwodoT modernizacia<br />

internacionalizaciis gziT.<br />

modernizacia internacionalizaciis gziT<br />

demokratizaciis mesame talRam, romelic 1974 wels daiwyo, moicva samxreT<br />

evropis, samxreT amerikisa da postkomunisturi sivrcis qveynebi. demokratizaciisa<br />

da sabazro ekonomikuri re<strong>for</strong>mebis erTdrouli ganxorcieleba postkomunistur<br />

sivrceSi jerjerobiT ar gamxdara Cveni ganxilvis sagani; Cven mas aq SevexebiT rogoc<br />

is warmodgenilia naSromSi Przeworski, et. Sustainable Democracy. Cambridge University<br />

Press, 1995.<br />

politikuri da ekonomikuri sferoebis Zireuli gardaqmna postsabWoTa sivceSi ar<br />

iyo sul mTlad unikaluri im mxriv, rom ekonomikuri trans<strong>for</strong>maciisa da<br />

demokratizaciis procesebis erTdrouloba mesame talRis sxva qveynebisTvisac iyo<br />

damaxasiaTebeli. ekonomikuri krizisebi, romelic ganicada argentinam, braziliam da<br />

meqsikam 80-ian wlebSi uprecendento aRmoCnda am qveynebis istoriaSi.<br />

rigma qveynebma (gansakuTrebiT postkomunisturi sivrcidan, magram ara marto maT)<br />

gaswies riski da miiRes monawileoba eqsperimentSi, romelic udidesia stalinisturi<br />

<strong>for</strong>sirebuli industrializaciidan (1929w.) moyolebuli. ekonomikur<br />

trans<strong>for</strong>macias am qveynebSi bevri aqvs saerTo trans<strong>for</strong>maciis wina, socialistur<br />

101


proeqtTan. maT ganaxorcieles inteleqtualuri proeqti, romelic gamomuSavda<br />

CrdiloeT amerikis akademiur wreebSi da gaziarebul iqna saerTaSoriso safinanso<br />

institutebis mier. es aris radikaluri proeqti: is mimarTulia yvela arsebuli<br />

socialuri urTierTobebis ugulebelyofaze, gadatrialebaze. es proeqti gvTavazobs<br />

erTaderT panaceas, jadosnur joxs, romlis erTi aqnevac umkurnalebs yvela<br />

avadmyofobas. pirvelad istoriaSi kapitalizmi moxda aRiarebuli, rogorc<br />

doqtrinis aplikacia da ara rogorc ganviTareba gamocdisa da Secdomis istoriuli<br />

procesisa.<br />

gardaqmnebis es procesi daeyrdno ideologias, es aris neoliberaluri ideologia,<br />

romelic modis aSS-sa da multinacionaluri saagentoebis ganacxadebebidan<br />

imis Taobaze, rom kursi, romelsac unda mivsdioT aSkaraa, cxadia. es ideologia<br />

dafuZnebulia bazrisa da kerZo sakuTrebis Rirsebis, siqvelis, ukeTesobis rwmenaze,<br />

rac ar aris damtkicebadi, gamarTlebadi, argumentirebadi Tanamedrove ekonomikis<br />

Suqze, maT Soris neoklasikuri Teoriisa. is ayenebs efeqturobas ganawilebaze ufro<br />

maRla, imdenad, rom gamarTlebulad miiCnevs mosalodnel socialur safrTxeebs. is<br />

ganaTavsebs ekonomikur mosazrebebs politikurze zemoT, da mzadaa miitanos sxva<br />

ekonomikuri da politikuri Rirebulebebi efeqturobis samsxverploze. is<br />

dafuZnebulia Rrma rwmenaze, rom arsebobs mxolod erTi gza, romelsac aucileblad<br />

unda mivsdioT: ara mxolod oponireba, aramed msjeloba, diskusiac ki ganixileba<br />

rogorc reaqcioneroba, romelic gamomdinareobs sakuTari, `populisturi~ kerZo<br />

interesebidan. am ideologiis mimdevarni acxadeben, ise, TiTqos isini flobdnen<br />

saboloo WeSmaritebas: TiTqos es aris zogadi modeli politikuri da ekonomikuri<br />

dinamikisa, romelic iZleva SesaZleblobas Sefasebul iqnes saboloo Sedegebi yvela<br />

calkeuli nabijisa. es aris modernizaciis axali paradigma, romelmac<br />

postkomunistur qveynebSi gauwia magivroba moZvelebul, popularobadakargul<br />

paradigmas — modernizacias mbrZanebluri ekonomikis gziT.<br />

II msoflio omis Semdgom msoflioSi ganxorcielda modernizaciis ramdenime<br />

modeli, kerZod, komunistur aRmosavleTSi da kapitalistur samxreTSi.<br />

laTinur amerikuli modeli daefuZna kerZo sakuTrebas, saxelmwifos aqtiur<br />

rols da proteqcionistuli politikis warmarTvas, romelic orientirebuli iyo<br />

importis Semcvlel industrializaciaze. aRmosavleT evropis modeli daefuZna<br />

saxelmwifo sakuTrebas da centralizebul mbrZaneblur ekonomikas. orive regioni<br />

didi internacionaluri sistemis damokidebuli nawili iyo: mTavari gadawyvetilebebi<br />

investiciebis, warmoebis, fasebis Sesaxeb miiReboda calkeuli qveynebis sazRvrebs<br />

miRma. aRmosavleT evropis sistema dominirebuli iyo erTi centris mier da<br />

gadawyvetilebebi upiratesad politikuri gaxldaT, xolo samxreTSi SesaZlebeli iyo<br />

sxvadasxva centrebis metoqeoba da gadawyvetilebebi miiReboda naklebad xiluli<br />

kerZo institutebis mier.<br />

orive strategia warmatebuli iyo xangrZlivi periodis ganmavlobaSi da rigma<br />

qveynebisa Seqmna mniSvnelovani industriuli baza - ekonomikuri zrdis tempebi iyo<br />

umeteswilad ufro maRali, vidre ganviTarebul kapitalistur qveynebSi (1950 -80 ww-<br />

Si). magram es zrda 1980 wlidan ferxdeba, xdeba tempebis dacema da TiTqmis ekonomikis<br />

kolafsi.<br />

Znelia ilaparako am dacemis mizezebze da gardauvalobaze. faqtia, rom es<br />

movlenebi erTdroulad ganviTarda aRmosavleT evropisa da laTinuri amerikis<br />

qveynebSi, Tumca ki garegnulad gansxvavebuli reagireba gamoiwvia - aRmosavleT<br />

evropam uaryo ekonomikis Tavisi modeli (mbrZanebluri ekonomika), laTinurma<br />

amerikam ki - ara.<br />

102


miuxedavad am sxvaobisa, ekonomikuri krizisis gamowvevaze reagirebis arsi<br />

arsebiTad erTi da igive aRmoCnda. is SeiZleba aRiweros, rogorc modernizacia<br />

internacionalizaciis (globalizaciis) gziT. sxvadasxva politikuri Zalebi<br />

kapitalistur samxreTSi da postkomunistur aRmosavleTSi ver xedaven alternativas<br />

`CrdiloeT-dasavleTis gzisa`: gzisa, romelic miiyvans maT sazogadoebebs pirvel<br />

samyaroSi. es aris gza politikuri, ekonomikuri da kulturuli organizaciis<br />

gadmoRebisa, romelnic ukve arseboben: demokratia, bazari da individualisturi,<br />

moxmarebaze orientirebuli kulturisa, romelic gabatonebulia ganviTarebul<br />

kapitalistur samyaroSi. am strategiaSi modernizacia xdeba sinonimi internacionalizaciisa:<br />

integracia msoflio ekonomikaSi, kombinirebuli imitaciasTan ekonomikuri,<br />

politikuri da kulturuli modelebisa, romelic prevalirebs ganviTarebul<br />

kapitalistur qveynebSi. `aRmosavleT evropuli silogizmi~ acxadebs: `Tu ara<br />

komunizmi, Cven viqnebodiT rogorc dasavleTi~.<br />

es strategia gansxvavdeba omis Semdgomi modernizaciis strategiebisagan, romlebic<br />

ganixilavda ganviTarebas, rogorc proeqts nacionaluri ekonomikuri da<br />

politikuri damoukideblobisa. imdroindeli midgomebi icavda erovnuli kulturis<br />

mniSvnelobas, miiswrafoda politikuri institutebisaken, romelic Seicavda erovnul<br />

tradiciebs, erovnul industrias miiCnevdnen ekonomikuri zrdis warmmarTvelad<br />

da orientirebulni iyo lokalur bazrebze. amis sapirispirod strategia modernizaciisa<br />

internacionalizaciis meSveobiT nebayoflobiT aRiarebs, sul mcire,<br />

erovnuli suverenitetis nawilobriv daTmobas politikur, ekonomikur da kulturul<br />

sferoSi. es strategia aRebs lokalur bazrebs ucxouri SeRwevisaTvis, is arRvevs<br />

kulturul barierebs, da axdens politikuri institutebis modelirebas sayovel-<br />

Taod gavrcelebuli nimuSebis mixedviT. koka-kola aRar aris imperialisturi<br />

batonobis narkotiki, aramed universaluri ayvavebis neqtari.<br />

alternativebi aRar arsebobs: dRes modernizacia niSnavs liberalur<br />

demokratias, moxmarebaze orientirebul kulturas da kapitalizms.<br />

marTalia, adgilobrivi politikuri da ekonomikuri viTareba da miswrafebebi<br />

mniSvnelovan rols TamaSobs, magram erTdrouloba am cvlilebebisa msoflios<br />

sxvadasxva nawilebSi warmoSobs varauds, rom internacionaluri faqtorebi<br />

gadamwyvetia. amas ganapirobebs, erTi mxriv, Seqmnili saerTo garemo, romelSic<br />

naklebad ganviTarebul qveynebs uwevT operireba, xolo, meore mxriv,<br />

internacionalur aqtorTa specifikuri qmedebebi, romelnic (aqtorebi)<br />

axorcieleben zewolas cvlilebebze.<br />

globaluri <strong>samoqalaqo</strong> sazogdoeba (John Keane (Author), Global Civil Society?<br />

Cambridge University Press; (2003)<br />

globaluri <strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong> — es aris erTi mxriv, empiriuli movlena,<br />

xolo meore mxriv —normatiuli ideali da samoqmedo lozungi.<br />

rogorc nomratiuli ideali da samoqmedo lozungi is aris msoflios gaerTianebis<br />

programa, romelic unda gamoixatos erTiani msoflio sazogadoebis SeqmnaSi. am mxriv<br />

is agrZelebs azrovnebis im tradiciebs, romlebic jvarosanTa laSqrobebsa Tu<br />

komunisturi revoluciebis meSveobiT kacobriobis srulyofas da gaerTianebas<br />

cdilobda. pirveli Tavis uzenaes misiad qristianobas da adamianTa sulier gadarCenas<br />

isaxavda; meore klasobriv dayofas utevda da yvela qveynis proletarebis<br />

gaerTianebas cdilobda. globaluri <strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong> eyrdnoba adamianis<br />

103


uflebebis deklaracias da adamianTa bunebaSi universalurobis komponentis<br />

xazgasmas. is gamoiyeneba globaluri sazogadoebrivi moZraobebis mier rogorc<br />

mobilizaciuri lozungi, ZalisxmevaTa gasaerTianeblad, Tavisuflebisa da<br />

samarTlianobis misaRwevad.<br />

rogorc empiriuli faqti is warmoCindeba egreT wodebuli INGO-ebis<br />

(arasamTavrobo organizaciebs, romelTa moqmedebis areali ar aris SezRuduli<br />

saxelmwifo sazRvrebiT da saerTaSoriso xasiaTs atarebs) uprecedento zrdaSi,<br />

romelic SeimCneva bolo ori aTwleulis ganmavlobaSi. zogadad meoce saukinis<br />

ganmavlobaSi amgvari organizaciebis ricxvi (da komerciuli firmebis ricxvic)<br />

gaizarda arnaxulad. am axali INGO-ebis 90 procenti 1970 wlis mere dafuZnda. am<br />

organizaciebSi asiaTasobiT adamiania dasaqmebuli da bevrjer meti moxalise muSaobs.<br />

maTi meSveobiT meti saxsrebi ixarjeba, vidre gaeros meSveobiT.<br />

keani gansazRvravs globalur <strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong>s rogorc `urTierTdakavSirebuli<br />

socialur-ekonomikuri institutebis dinamiur arasamTavrobo<br />

sistemas, romelic mTel dedamiwas swvdeba, da romlis saqmianobis mravalmxrivi<br />

Sedegebi yvelgan igrZnoba. is ar aris arc statikuri obieqti, da arc fait accomli. is aris<br />

qselebi, piramidebi, klubebi im socialur-ekonomikuri institutebisa da moqmedi<br />

pirebis, romlebic erTiandebian raTa gaaerTianon samyaro axleburad. isini<br />

miiswrafvian pluralizmisken da Zaladobis acilebisken; Sesabamisad, maTi saqmianobis<br />

mSvidobiani anu <strong>samoqalaqo</strong> Sedegebi igrZnoba yvelgan, yvela doneze~ (gv.8)<br />

rogorc xedavT, es ganmarTeba Znelad Tu SeiZleba `ganmartebad~ aRviqvaT, imdenad<br />

yvelafris momcvelia da arafrismTqmelia. es bundovneba aZnelebs normatiuli<br />

idealisa da empiriuli realobis erTmaneTisgan garCevas. ase, ras niSnavs rom misi<br />

gavlena yvelgan igrZnoba —es rogor unda gaizomos, Tuki es empirikaa, xolo Tu es<br />

SefasebiTia — igulisxmeba, rom ase unda iyos?<br />

meore, rasac cdilobs avtori (romelic aSkarad Tavisi sakvlevi obieqtis mimarT<br />

aris ganwyobili rogorc aqtivisti, da ara rogorc neitraluri mkvlevari) aris is,<br />

rom globaluri <strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong> warmoadginos, rogorc sazogadoebis<br />

socialuri <strong>for</strong>ma: `globaluri <strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong> aris met-naklebad mWidrod<br />

gadabmuli socialuri procesebis dinamiuri erToba~ (gv.10). es mtkicebuleba<br />

bazisurad mcdari meCveneba; gacilebiT ufro adekvaturia, Cemi azriT, ulrix bekis<br />

SeniSvna, rom globalur doneze sazogadoebebi erTiandebian ara uSualo socialuri<br />

komunikaciis meSveobiT, aramed mxolod mediis meSveobiT. mas swored rom uSualo<br />

komunikaciis komponenti aklia. anu, komunikacia mediis gziT — es aris is mTavari, rac<br />

globalur doneze <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis proeqts asxvavebs lokaluri <strong>samoqalaqo</strong><br />

sazogadoebisgan, da mas `sazogadoebis~ struqturisgan clis. keani cdilobs rom<br />

warmoadginos globaluri <strong>samoqalaqo</strong>s <strong>sazogadoeba</strong> ufro farTo cnebad, vidre<br />

ubralod arasamTavrobo organizaciebis nakrebi; rom lokaluri sazogadoebebi mis<br />

harmoniul Semadgenel komponentad warmoidginos; magram es warmodgena<br />

garkveulwilad calmxrivi, an ufro normatiuli meCveneba, da TviTonac principSi<br />

aRiarebs, rom amgvar warmodgenaSi is ufro aRwers sasurvel ideals, da ara<br />

praqtikul relaobas.<br />

am kuTxiT danaxuli, globaluri <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis winaaRmdegobrivi<br />

buneba didad ar gansxvavdeba misi lokaluri winamorbedis winaaRmdegobrivi<br />

bunebisgan. `burJuaziuli <strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong>~, erTi mxriv (gavixsenoT habermasi)<br />

Tavisuflebis, Tanasworobis, kritikuli azrovnebisa da eTikuri, moraluri qcevis<br />

arealia, xolo meore mxriv, uTanasworobisa da `klasobrivi dominaciis~ yalbi<br />

cnobiereba. daaxloebiT esaa is problematika, romelic globalur donezec<br />

104


erTmaneTs upirispirebs mis momxreebsa da kritikosebs.<br />

kritikosebis gancdas warmoadgens is rom globaluri <strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong><br />

laparakobs `dasavluri aqcentiT~. globaluri vesternizaciisa da lokaluri<br />

sazogadoebebis dapirispirebis negatiur magaliTad avtors moyavs TurqeTis<br />

modernizaciis gamocdileba, rodesac modernizatorma saxelmwifom, aRWurvilma<br />

islamuri qveynebisTvis damaxasiaTebeli avtoritaruli atributebiT, moaxdina prodasavluri<br />

re<strong>for</strong>mebi. amgvar gardaqmnebs, rogorc wesi, mohyveba pre-socialuri<br />

urTierTobebis, socialuri institutebi da da ekonomikuri urTierTobebis<br />

kompleqsis ngreva an de<strong>for</strong>mireba, xolo warmoqmnili vakuumi ivseba etatisturi<br />

struqturebiT. `axali qemalisturi TurqeTi (1923-38) amis naTeli magaliTia:<br />

saxelmwifos nacionalisturma mSeneblobam, romelsac mustafa qemali awarmoebda<br />

(SemdgomSi aTa Turqad, anu Turqebis mamad wodebuli) mospo religiuri skolebis<br />

mTeli sistema, rasac ganaTlebis saministro uZRveboda. italiur, Sveicariul da<br />

germanul precedentebze dafuZnebuli sekularuli samarTlebrivi kodeqsebi<br />

mtkiced damyarda <strong>samoqalaqo</strong> sisxlis samarTlisa da komerciul samarTalSi. arabul<br />

da sparsul enebze dabeWdili masalebi aikrZala, da mxardaWeril iqna<br />

fundamentalist muslimTa mier dagmobili yuranis Turquli Targmani. aikrZala<br />

religiuri wignebi da maTi gamoyeneba. derviSebis organizaciebi daixura. propaganda<br />

gaewia dasavluri tansamclis tarebas; kvira dRe gamocxadda dasvenebis oficialur<br />

dRed muslimuri paraskevis sanacvlod. adgilmdebareobis gansazRvris Zveli sistema,<br />

romelic mibmuli iyo moednebTan, Seicvala saxlebisa da nagebobebis danomvriT da<br />

yvela quCisTvis saxelis darqmeviT, evropuli tradiciis Sesabamisad. Catarda<br />

pirveli Turquli silamazis konkursi, daSvebul iqna alkoholis moxmareba;<br />

<strong>samoqalaqo</strong> qorwineba gaxda yvelasaTvis aucilebeli. da yovelive amis fonze, rac<br />

samxedroTa muqaris fonze mimdinareobda, aTaTurqis qandakebebi da portretebi<br />

ganTavsda yvelgan — rac arRvevs muslimur tradicias, romlis Tanaxmadac cocxal<br />

arsebaTa gamosaxva dauSvebelia.`<br />

keani globaluri <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis warmoqmnas ukavSirebs e.w.<br />

turbokapitalizmis ganviTarebas. ekonomikuri aqtorebi dasavleTidan inacvleben<br />

mTel msoflioSi, rac qmnis kapitalis nakadebs centrisken da centridan. unda<br />

vaRiaroT, rom <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis globalizaciis mibma globaluri ekonomikis<br />

warmoqmnasTan marTebulia, da globaluris <strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong> (SeiZleba<br />

globaluri mmarTvelobis sistemac momavalSi) swored am sawyisidan gamoviyvanoT<br />

(Tuki determinizmis cdunebas Zalian Sors ar gavyvebiT). Tumca am SemTxvevaSi<br />

marTebulia yuradReba mivaqcioT, pirvel rigSi lokaluri <strong>samoqalaqo</strong><br />

sazogadoebebisa da globaluri sabazro ekonomikis mimarTebas. amas gavakeTebT<br />

hernando de sotos wignis `The Mystery of capital: Why Capitalism Triumphs in the West and Fails<br />

Everywhere Else” Basic Books, 2000-is mixedviT. am wignis fokusi swored im sxvaobis<br />

xazgasmaSi devs, romelsac rusosTan aRvniSneT — gansxvaveba sakuTrebasa da<br />

mflobelobas Soris, da rekomendaciac rusos stilSi moiazreba — sazogadoebrivi<br />

kontraqti rogorc sakuTrebiTi urTierTobebis dadgenis saSualeba. de sotos<br />

midgoma erT-erTi inovaciuri xedvaa, romelic bolo dros mkvlevarTa did<br />

yuradRebas iwvevs.<br />

de soto swavlobs im qveynebs, romlebic kapitalizmisken miiltvian Tavis<br />

ganviTarebaSi, maT Soris postsabWoTa qveynebi. riTia ganpirobebuli am qveynebis<br />

siRaribe da CamorCeniloba, Tuki misi mosaxleoba Sromobs da iRwvis imisTvis, rom<br />

gaWirvebas Tavi daaRwios? simdidris uzarmazari sxvaoba, romelic arsebobs<br />

dasavleTsa da danarCen msoflios Soris imdenad didia, rom am sxvaobis axsna<br />

105


ubralod kulturuli faqtorebiT da sazogadoebebis CamorCenilobiT ara marto<br />

arahumanuri, aramed aradamajerebelic iqneboda. yvela am qveynanaSi arsebobs didi<br />

raodenoba adamianebisa, romlebsac aqvT unari awarmoon biznesi, gaswion riski da<br />

CaerTon samewarmeo saqmianobaSi. ratom ver xerxdeba sabazro meqanizmebis mier am<br />

qveynebSi simdidris Seqmna, maSin roca dasavleTSi mas ayvaveba moaqvs?<br />

pasuxi, gacemuli de sotos mier, saocrad waagavs patnemis pasuxs imaze, Tu ratom<br />

ar muSaobs demokratiuli institutebi efeqturad iq, sadac <strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong><br />

ar arsebobs. `am wignSi me vapireb vaCveno, rom ZiriTadi barieri, romelic ar aZlevs<br />

danarCen samyaros SesaZleblobas sargebeli naxos kapitalizmisgan, aris am samyaros<br />

uunaroba warmoqmnas kapitali. kapitali aris is Zala, romelic zrdis Sromis<br />

nayofierebas da qmnis erebis simdidres. is aris kapitalisturi sistemis sasicocxlo<br />

sisxli, progresis safuZveli, da is aris is, rasac Raribi qveynebi TavisTvis rogorc<br />

Cans, ver qmnian, ganurCevlad imisa, Tu ramdenad surs mis mosaxleobas CaerTos yvela<br />

danarCen saqmianobaSi, rac kapitalistur ekonomikas Tan axlavs.” (gv.5).<br />

de soto amtkicebs, faqtebiT da cifrebiT, rom mraval mesame samyaros qveynebSi<br />

Raribebi xSirad floben im qonebas, romelic maT sWirdebaT raTa kapitalizmisgan<br />

sargebeli naxon. `yvelaze Rarib qveynebSic ki Raribebi akeTeben danazogebs. am<br />

danazogebis odenoba ormocjer aRemateba mTel im ucxour daxmarebas, romelic am<br />

qveynebs miuRiaT 1945 wlidan.”. magram mokled rom vTqvaT, es resursebi maT aqvT ara<br />

sabazro qonebis saxiT. maTi qoneba ar aris adekvaturad dokumentirebuli, xSirad<br />

Crdilovania, misi gadaqceva kapitalad, yidva-gayidva viwro nacnobobis wris gareT,<br />

sesxis aRebisTvis gamoyeneba da a.S. ar xerxdeba.<br />

amdenad, mesame samyaros qveynebis mosaxleobas aqvs maT mflobelobaSi myofi<br />

fizikuri simdidre, magram maT ara aqvT sakuTreba. Sedegad is, rac maT gaaCniaT, aris<br />

mkvdari kapitali, romelic ar muSaobs saTanadod ekonomikaSi. maTi Sinauri kapitali<br />

ar muSaobs.<br />

Tu gavixsenebT sxvaobas or gamonaTqvams Soris: `me maqvs fanqari” da `es fanqari<br />

Cemia”, romelTagan erTi gamoxatavs mflobelobas, xolo meore —sakuTrebas, de sotos<br />

azri xdeba gasagebi. fanqari, romelsac axlavs reprezentacia mis legendaSi,<br />

dokumentSi an zepir codnaSi misi mikuTvnebulobis Sesaxeb aris gacvlis obieqti.<br />

mepatrone mas advilad miscems sxvas, Tuki misi dabruneba ganpirobebulia misi<br />

mflobelis vinaobis gacxadebulobiT. fanqari, romlis mflobeli ar aris dadgenili,<br />

ver `itrialebs”. reprezentacia virtualur sivrceSi qmnis mflobelobidan<br />

sakuTrebas, da es ver xerxdeba Rarib qveynebSi. ratom?<br />

amis gasagebad unda gavixsenoT dasavleTis istoria, SeviswavloT, Tu rogor<br />

damkvidrda sakuTrebiTi urTierTobebi iq, da ar movelodoT, rom `do as we say, not as we<br />

do” moutans raime sikeTes samyaros sxva qveynebs. ganviTarebul qveynebs aqvT gavlili<br />

sakuTrebiTi urTierTobebis Camoyalibebis rTuli gza, da am gzis gameorebis gareSe<br />

warmatebis miRweva Zneli iqneba.<br />

“mecxramete saukuniT dawyebuli qveynebs gadmohqondaT TavisTan dasavluri<br />

kanonebi, raTa produqciis sawarmoeblad samarTlebrivi CarCoebi SeeqmnaT. isini<br />

dResac agrZeleben amgvari kanonebis kopirebas, da cxadia, isini ar muSaoben.<br />

moqalaqeTa umravlesobas kvlavac ar SeuZlia kanonis gamoyeneba da sakuTari<br />

danazogebis gadaqceva sakuTrebad.” (gv.12).<br />

dasavleTSi kapitalis, anu, faqtobrivad, abstraqciis, mier Tavisi potencialis<br />

gamovlena ukavSirdeba sakuTrebis uflebebis mravalnairi xerxebiT dacvas, ufro<br />

SesaZloa rTuliT da mravalricxovaniT, vidre materialuri mflobelobis dacva<br />

moiTxovs. esenia <strong>for</strong>malizebuli Canawerebi da sxva, romlebic aregulireben<br />

106


sakuTrebis mflobelis dadgenis SesaZleblobas. sakuTrebad gadaqcevis es procesi<br />

metad rTulia da mravali nawilisgan Sedgeba, romlebic mimofantulia<br />

kanonmdeblobis sxvadasxva nawilebSi da sistemis sxvadasxva elementebSi. (komentari:<br />

cxadia, ar unda gamogvrCes mxedvelobidan, rom garda am sistemisa, unda arsebobdes<br />

saxelmwifo, romelic avlens unars da keTil nebas raTa werilobiTi ufleba realobad<br />

aqcios. de soto kanonSemoqmedebiT procesze ufro amaxvilebs yuradRebas, vidre<br />

kanonaRsrulebaze. orive mniSvnelovania, raTa <strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong>mac da<br />

ekonomikamac samarTlebriv regulirebas daeyrdnos).<br />

mesame samyaros da postkomunisturi samyaros qveynebSi xdeba uprecedento<br />

siswrafis gardaqmnebi, socialuri, ekonomikuri da industriuli, romlebic sruliad<br />

cvlian iq arsebul urTierTobebs. samarTlebrivi cvlilebebi ubralod ver ewevian am<br />

swraf process. adamianebi moZraoben, gadaadgildebian, qmnian axal biznesebs da<br />

dovlaTs, da es xdeba nacnobobis, viwro wreebis da ara<strong>for</strong>maluri urTierTobebis<br />

meSveobiT, romlebic jamSi Seadgenen uzarmazar eqstralegalur sistemas, romelsac<br />

<strong>for</strong>maluri kanoni ar faravs. es eqstralegaluri (ara<strong>for</strong>maluri) seqtori aris<br />

uzarmazari, da sul ufro mzardi. mis CarCoebSi msoflioSi mimdinareobs axali<br />

industriuli revolucia, romelic ar aris saTanadod gaazrebuli da Seswavlili.<br />

iqmneba uTanasworoba, rodesac mosaxleobis udides nawils ara aqvs samarTlebriv<br />

sivrceSi SeRwevis SesaZlebloba, rodesac Cndeba barieri, romelsac saxelmwifo ver<br />

spobs (an, piriqiT, qmins) da romlis miRma arsebobs qveynis mosaxleobis udidesi<br />

nawili, pirvel rigSi did qalaqebs miRma, migrantebi, da sxva.<br />

Tuki xelisuflebam Seigno, rom qveynis mosaxleobis didi nawili afuZnebs Tavis<br />

cxovrebas saqmianobaSi, romelic ar jdeba daweril kanonebSi, es ukve kargia. maSin mas,<br />

Tuki ar unda rom yovelTvis arsebobdes konfrontacia oficialur samarTlebriv<br />

urTierTobebsa da araoficialur cxovrebas Soris, unda Seswevdes unari moaxdinos<br />

ara<strong>for</strong>maluri urTierTobebis legalizeba da samarTlebrivi kanonebi misadageba<br />

realurad arsebul viTarebasTan. es gza gaiares Tavis droze evropulma qveynebma,<br />

romlebmac, industriuli revoluciis kvalobaze, aRiares, rom problemas<br />

Seadgendnen ara adamianebi, romlebic ara<strong>for</strong>malurad moqmedebdnen, aramed kanonebi.<br />

saboloo jamSi is qveynebi, romlebmac moaxdines samarTlebrivi re<strong>for</strong>mebi<br />

ara<strong>for</strong>maluri seqtoris <strong>for</strong>malur ekonomikaSi integrirebis mizniT ganviTardnen<br />

ufro swrafad, vidre isini, vinc es ar gaakeTa.<br />

rogorc Cans, ganviTarebuli qveynebis istoria arasdros yofila gaazrebuli procesis<br />

(proceduris) kuTxiT imis Taobaze, Tu rogor Seiqmna sakuTreba, rogorc instituti, am<br />

qveynebSi. `aTasobiT furclis kiTxvam mimiyvana fundamentur daskvnamde, rom Sekrul<br />

samarTlebriv sakuTrebiT sistemaze gadasvla ar ukavSirdeboda raime teqnologiebs. . .<br />

sakvanZo cvlileba ukavSirdeboda kanonebis misadagebas mosaxleobis umravlesobis<br />

socialur da ekonomikur moTxovnebTan. TandaTanobiT, dasavlurma erebma SeZles imis<br />

gacnobiereba, rom sazogadoebrivi xelSekrulebebi, romlebic oficialuri samarTlis<br />

miRma warmoiqmna, kanonis legitimur wyaros warmoadgenda. maT ipoves gzebi am<br />

kontraqtebis samarTlebriv sferoSi integrirebisa. kanonebi gaxda saSualeba kapitalis<br />

warmoqnisa da ekonomikuri zrdis. es aris is, rac sicocxlis Zalas aZlevs dasavleTSi<br />

arsebul sakuTrebis instituts. metic, es sakuTrebiTi revolucia yovelTvis iyo<br />

politikuri gamarjveba. yvela qveyanaSi is momdinareobda ramdenime ganaTlebuli<br />

adamianisgan, romlebmac CaTvales, rom oficialur kanons azri ar hqonda, Tuki<br />

mosaxleobis didi nawili mis miRma cxovrobda~ (gv. 106).<br />

amerikis SeerTebuli Statebis istoria, romelsac aRwers de soto miwaze<br />

sakuTrebis uflebis damkvidrebis kuTxiT, SesaZloa, swored imiTaa saintereso, rom<br />

107


axali migrantebi da mosaxleebi, romlebic ikavebdnen miwas amerikaSi, Zlier<br />

TviTmmarTvelobiT jgufebs qmnidnen. amerikuli mmarTvelobis sistema marTlac, rom<br />

qvevidan zeviT viTardeboda. anu jer ara<strong>for</strong>malur doneze cnobili xdeboda<br />

garkveuli wesebi, romlebiTac adamianebi adgendnen erTimeoris uflebebs, rac maT<br />

mudmivi sisxlisRvrisgan da qiSpisgan icavda, xolo Semdgom koleqtiurad icavdnen am<br />

erToblivad dadgenil wesebs. anu ideboda patara sazogadoebrivi xelSekrulebebi,<br />

romlebic Semdgom kargad muSaobda wesrigisa da uflebebis uzrunvelsayofad.<br />

SesaZloa, sxva qveynebSi, sadac ara<strong>for</strong>maluri ekonomikuri urTierTobebi ukve<br />

damkvidrebuli saxelmwifoebis CarCoebSi viTardeba, amgvari SeTanxmebebis miRweva da<br />

institucionalizeba Zneli saqme iyos. samagierod amerikis ekonomika yvelaze swrafad<br />

da efeqturad ganviTarda swored misi amgvari principuli mowyobis Sedegad. kanonis<br />

legitimaciaSi sazogadoebrivi kontraqtis mZlavrad gamoyenebam kanonebi gaxada<br />

efeqturi, da ara ubralod, abstraqtulad `samarTliani~.<br />

kanonSemoqmedeba axal demokratiebSi da mesame samyaros sxva qveynebSi samwuxarod<br />

zedmetad xSirad atarebs ideologiur xasiaTs. es ideologiuroba mdgomareobs<br />

kanonebis abstraqtul `SemuSavbaSi~, im imediT, rom <strong>sazogadoeba</strong> moergeba kanons, da<br />

ara piriqiT. am dros xdeba realurad arsebuli da sazogadoebis mier daculi<br />

urTierTobebis, anu moqmedi sazogadoebrivi xelSekrulebis ignorireba, da Sedegad<br />

kanonebi ar muSaobs, xolo ekonomika cudad viTardeba. rusos `sazogadoebrivi<br />

xelSekrulebis~ idea ar aris sruli abstraqcia, aramed politikuri (da ara<br />

iuridiuli) samoqmedo gegma. kanoni, rogorc amas ruso amtkicebs, ar arsebos kargi an<br />

cudi. kanoni unda Seesabamebodes im <strong>sazogadoeba</strong>s, romlisTvisac is iwereba.<br />

vinaidan am qveynebSi politikosebi zedmetad did yuradRebas aqceven globaluri<br />

ekonomikis kanonmdeblobasTan morgebas, da naklebs — sakuTari qveynis realobis<br />

gaTvaliswinebas, globalizacia xSirad sargeblis momtani xdeba mxolod mcire<br />

nawilisTvis, xolo msoflios mosaxleobis didi nawili masTan dapirispirebaSi<br />

vardeba, vinaidan uflebrivad daqvemdebarebuli xdeba. iqmneba, brodelis gamoTqmiT,<br />

globalizaciiT Seqmnili daxuruli areebi (`bell jars`), romelTa SigniT raRaca<br />

viTardeba, magram romelTa miRma rCeba yvela danarCeni, romlebisTvisac<br />

globalizaciis am `privilegirebuli klubis~ SeuRwevloba mxolod uTanasworobas<br />

niSnavs. Sedegad globalizaciisa da sabazro ekonomikis advokatebi aRiqmebian<br />

rogorc mikerZoebuli, viwro klasis an saerTod `ucxo agentebis~ uflebebis<br />

damcvelebi. isini xSirad ar aqceven yuradRebas imas, rom maT mier SemoTavazebuli<br />

re<strong>for</strong>mebi realurad yvelas sasargeblod ar moqmedeben.<br />

es analizi saocrad waagavs im problemebs, romlebsac vawydebodiT saqarTveloSi<br />

globaluri <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis da, zogadad, mosaxleobis urTierTmimarTebis<br />

analizisas. <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis globalizaciam saqarTveloSi Seqmna<br />

arasamTavrobo organizaciebi, romlebic ufro kunZulebia <strong>sazogadoeba</strong>Si, vidre Ria<br />

inkluziuri xelSekrulebis damcveli organoebi. maT qmnis ufro moZroba `zevidan<br />

qvemoT~, da ara `qvemodan zeviT~. es ki qmnis gaTiSulobas da daZabulobas globalur<br />

<strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong>sa da lokalur, ara<strong>for</strong>malurad arsebuli sazogadoebriv<br />

xelSekrulebebs Soris, romlebic rCeba `arakodificirebuli~, arareprezentatiuli,<br />

araartikulirebuli, da, saboloo jamSi, politikurad represirebuli.<br />

globalizacia adgilobrivi sazogadoebrivi xelSekrulebebis safuZvelze Tu misi<br />

neoliberaluri konkurenti — globalizacia saeqsperto da universalisturi,<br />

moduliri institutebis safuZvelze — es aris Tanamedrove msoflios politikuri<br />

gamowveva, romelic ayalibebs momavali msoflio globaluri <strong>samoqalaqo</strong><br />

sazogadoebis saxes, Tuki am termins gamoviyenebT.<br />

108


ibliografia<br />

dominik kola, politikuri sociologia. Tbilisi, 1999, Tavi X: saxelmwifo da<br />

<strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong>, gv. 205-228<br />

Jean L. Cohen, Andrew Arato, 1999, Civil Society and Political Theory, the MIT Press, Cambridge,<br />

Massachusetts and London, England, pp.131-177 (rusuli gamocemis mixedviT)<br />

Robert Fine, Civil Society Theory, Enlightment and Critique, Democratization, Frank Cass, 1997, pp.7-28<br />

Алексис де Токвиль, Демократия в Америке, gv. (rusuli gamocemis mixedviT) 158-159, 177-178,<br />

190-203, 222-228, 322-324, 371-388<br />

Gellner Ernest, 1996 Conditions of liberty : civil society and its rivals. New York, N.Y. : Penguin Books<br />

chapters 10, 11,12,29<br />

A.B. Seligman. 1997 The Problem of Trust. Princeton University Press, chapter 4: Public and private in<br />

political thought: Rousseau, Smith and some contemporaries. pp.103-123<br />

Jan-Jak ruso, sazogadoebrivi kontraqti, Tbilisi, 1997, SerCeva wigni 1, wigni 2-dan, 10<br />

gv.<br />

Adam Smith. The Theory of Moral Sentiments<br />

Ханна Арендт Vita Activa или о деятельной жизни. «Алетейя», С-Пб, 2000<br />

Habermas J. 1994. The Structural Trans<strong>for</strong>mation of the Public Sphere. An Inquiry into a Category of<br />

Bourgeois Society. N.Y.<br />

(ed. C. Calhoun), Habermas and the Public Sphere, The MIT Press, 1994<br />

John S. Dryzek, Leslie Holmes, 2002, Post-communist Democratization. Political Discourses Across<br />

Thirteen Countries, New York: Cambridge University Press. Chapter on Georgia<br />

Elster John, 1997 The Market and the Forum: Three Varieties of Political Theory. in: Deliberative<br />

democracy: essays on reason and politics ed.Bohman Cambridge, Mass. : MIT Press<br />

Simone Chambers. A critical theory of civil society, in: Alternative Conceptions of Civil Society, Princeton<br />

University Press, 2002, pp90-112<br />

vaclav haveli, Zala uZaloTa, mSvidobis, demokratiisa da ganviTarebis kavkasiuri<br />

instituti, Tbilisi, 1995<br />

Robert D.Putnam, Making Democracy Work, Civic Traditions in Modern Italy, Princeton University Press,<br />

1994 pp. 86-162<br />

Diamond L. Towards Democratic Consolidation. Journal of Democracy, v.5, N.3, 1996, pp. 4-18<br />

Thomas Carothers, Civil Society, Foreign Policy, Winter 1999-2000, Issue 117<br />

Michael W.Foley, Bob Edwards, The Paradox of Civil Society, Journal of Democracy, V.7, N.3, 1996, 38-52<br />

m. musxeliSvili. <strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong>. broSura, sazogadoebis kvlevis centri,<br />

Tbilisi, 2000, gv.37-47<br />

m. musxeliSvili. `demokratizaciis” avangardi. broSuraSi `arasamTavrobo<br />

organizaciebis sazogadoebrivi imiji saqarTveloSi”, sadiskusio naSromebi, 2(8)<br />

CIPDD, CAP, Tbilisi, 2003, 12 gv.<br />

Волков В. 1998. Общественность: забытая практика гражданского общества. - Pro et Contra:<br />

109


www.carnegie.ru. 21pp.<br />

Media Systems and Politics by Daniel C. Hallin (Author), Paolo Mancini (Author), W. Lance Bennett<br />

(Editor), Robert M. Entman (Editor) Cambridge University Press; (2004). Chapter 5: The Mediterranean<br />

or Polarized Pluralist Model, pp117-132<br />

Peter Gross, 2002 Entangled Evolution – Media and Democratization in Eastern Europe, Washington, D.C.:<br />

Woodrow Wilson Centre Press; Baltimore: Johns Hopkins University Press, chapter 5: The media, civil<br />

society, political democracy and the market; chapter 6 conclusions: The media, journalism and<br />

democratization, pp. 124-174<br />

Hallin, D., S Papathanassopoulos 2002, Political clientelism and the media: southern Europe and Latin<br />

America in comparative perspective Media, Culture and Society,v.24, N 2, pp.175-195<br />

M.Muskhelishvili, Free but Not Liberal: Media and a Particularistic <strong>Social</strong> Context, conference papers,<br />

CMI, Yerevan, Armenia (in Russian)2004, 15 gv.<br />

Larry Diamond, Promoting democracy in the 1990s: actors, instruments and issues. in: Democracy’s Victory<br />

and Crisis, ed. Axel Hadenius, Cambridge University Press, 1997, pp.311-370<br />

John B. Thompson, The Media and Modernity. A social theory of the media, Stan<strong>for</strong>d University Press,<br />

1995, Chapter 5: The Globalization of Communication, pp. 149-178<br />

Marc Morjй Howard The Weakness of Civil Society in Post-Communist Europe Cambridge University<br />

Press; (2003)<br />

John Keane (Author), Global Civil Society? Cambridge University Press; (2003)<br />

m. musxeliSvili. demokratia rogorc komunizmi: meTodologiuri SezRudvebi<br />

demokratizaciis Seswavlasa da demokratizaciis praqtikul ganxorcielebaSi.<br />

`epoqa”, 3, sazogadoebis kvlevis centri, 2003<br />

J. J.Linz, A. Stepan. Problems of Democratic Transition and Concolidation. Southern Europe, South<br />

America and Post-Communist Europe. The John Hopkins University Press, 1996<br />

Charlese E.Lindblom The Policy-Making Process. Foundations of Modern Political Science Series,<br />

Englewood Cliffs, New Jersey, Prentice-Hall, Inc. 1968, chapter 8: Interest-Group Leaders.<br />

Robert D. Putnam, Bowling alone: America’s Declining <strong>Social</strong> Capital, Journal of Democracy 6:1, Jan 1995,<br />

65-78<br />

Richard Rose, Postcommunism and the Problem of Trust, Journal of Democracy, V.5, N.3, 1994<br />

Stephen P Turner Liberal Democracy 3.0 : Civil Society in an Age of Experts: Sage Publications; (2003)<br />

Стивен Холмс, Чему Россия учит нас теперь? Как слабость государства угрожает свободе,<br />

www.carnegie.ru<br />

Hernando de Soto. `The Mystery of capital: Why Capitalism Triumphs in the West and Fails Everywhere<br />

Else” Basic Books, 2000<br />

Джордж Сорос, Мыльный пузырь американского превосходства. На что следует направить<br />

американскую мощь. Альпина Бизнес Букс, Москва 2004<br />

Mancur Olson, The Logics of Collective action. (Tanamedrove politikuri mecnierebis<br />

qrestomatiaSi)<br />

g.JorJoliani, T.berekaSvili, m. musxeliSvili. demokratia gardamaval<br />

sazogadoebebSi, saxelmZRvanelo, Tbilisi, 2002<br />

110


Pippa Norris<br />

Giddens, Anthony. 1990. The Consequences of Modernity. Cornwall<br />

M.Muskhelishvili, The Mass Media, in: `Building Democracy in Georgia”, Discussion paper N 7,<br />

International IDEA, 2003<br />

Przeworski, et. Sustainable Democracy. Cambridge University Press, 1995<br />

G. O'Donnell. Illusions about Concolidation. Journal of Democracy, v. 7, N.2, 1996<br />

G.O'Donnell. Horisontal Accontability in New Democracies. Journal of Democracy, v.9, N.3, 1998<br />

111


Marina Muskhelishvili<br />

Centre <strong>for</strong> <strong>Social</strong> Studies<br />

CIVIL SOCIETY – COMPARATIVE PERSPECTIVE<br />

Course of lectures<br />

Duration: one semester, 2 hours twice a week<br />

Description of the course<br />

Concept of Civil Society is highlighted from various perspectives: civil society in its historical<br />

development – both theory of concept and trans<strong>for</strong>mation of socio-political reality; place and<br />

importance of the concept <strong>for</strong> Western societies and its return into theory and practice in a third<br />

wave (especially post-soviet) democracies. Classical theories of civil society are devoted relatively<br />

less time as compared to the contemporary debates on civil society. When describing<br />

contemporary debates on civil society main focus is done on comparison and critical analyses of<br />

competing approaches and standpoints. Special attention is devoted to specifics of civil society<br />

development in countries of late capitalist and democratic development (particularly in Georgia). In<br />

this respect mostly two aspects are analyzed in depth: discursive aspects of civil society in their<br />

relation with the structural <strong>for</strong>mation of mass media; and institutional development of civil society in<br />

a context of global civic institutions, market economy development and international support <strong>for</strong><br />

democracy development worldwide.<br />

Course objectives<br />

Course main objective is studying and analyzing those approaches, which exist in civil society<br />

theory and analyses. After studying this course students should get deep understanding of theories<br />

of civil society and should be able to analyze critically writings of various authors on civil society.<br />

Students should be able to use the acquired knowledge <strong>for</strong> critical analyses of situation in Georgia,<br />

should apply this knowledge to the empirical reality and work out their own vision of this reality.<br />

Students should get practice of written and oral analytical deliberation on the subject.<br />

Course structure (each topic – 2 hours)<br />

Each lecture starts with the about 15 minutes discussion and questions on a previous lectures<br />

topics and issues. After that follows about 1-hour lecture, which is, in its turn, followed with the 45<br />

minutes of questions and general discussion. Students are required to read literature be<strong>for</strong>e the<br />

lecture.<br />

1. Introduction. Institutional approach towards definition of Civil Society<br />

2. Civil Society and the State: evolution of notion in history<br />

3. Robert Putnam: <strong>Social</strong> capital<br />

4. Tocqueville. Democracy in America<br />

5. Modern theories of Civil Society and the State. (Republican vs. liberal civil society)<br />

6. Democracy: Three political traditions<br />

7. Three political traditions, discursive notions of the Political and Civil Society<br />

8. Habermas: Structural trans<strong>for</strong>mation of the Public Sphere<br />

9-10. Civil Society in Georgia<br />

11. Mass Media systems: comparative analyses, three ideal types of system and three ideal type<br />

discourses<br />

12. Mass Media in Georgia<br />

112


13. Globalization, Global Civil Society<br />

14-16 Are devoted to student’s presentations and joint discussions.<br />

Criteria <strong>for</strong> evaluation<br />

At the beginning of the semester students have to choose topic <strong>for</strong> term paper (case study). The<br />

paper and its presentation (that takes place at the end of semester) are evaluated. At the end of<br />

semester students are examined. Scores are distributed as following: participation – 40%, paper<br />

and presentation – 30%, independent reading of literature and demonstrated comprehension at<br />

exam – 30%.<br />

113


LECTURE 1. INTRODUCTION. INSTITUTIONAL APPROACH TOWARDS DEFINITION OF<br />

CIVIL SOCIETY<br />

Concept of civil society returned into political discourse after long period when it was somehow<br />

attributed mostly to classical thinkers, rather than actual politics. Transitions to democracy and<br />

reintegration of Soviet Union, led by the people, aware of neo Marxist theories of civil society (such<br />

as Gramshi theory), brought this concept back to actual social life and politics, and made it once<br />

again subject of theoretical debates.<br />

In this new reincarnation the concept, however, acquired new meanings and dimensions, which<br />

are far from being uncontroversial. Common speech usage of this term in Georgia associates it<br />

with the network of newly emerged non-governmental organizations and media. This<br />

understanding steams from the attempt to define civil society in terms of its institutions, and link<br />

civil society development with the democratization of political system. Suppose one relies mostly<br />

on this approach. Then, despite that this definition itself lives many questions unanswered (what<br />

type of institutions should be attributed to civil society, and which – not), even more important<br />

questions arise. Can we talk of “civil society in Iran”, having in mind number of non-governmental<br />

organizations, functioning there? Or is civil society concept linked to a specific social context,<br />

existing in predominantly western countries, having long history of market economy and<br />

democratic development?<br />

As an introduction to the institutional definition of civil society, paper by Lari Diamond is presented<br />

in this lecture. In this paper is given very detailed account of the civil society institutions, as seen<br />

from the mainstream political science perspective (tranzitology sub-field). This account of <strong>for</strong>mal<br />

civil society institutions is contrasted with the sociological vision by Gellner, who attributes “civil<br />

society” to a specific type of social fabric (“modular men”), existing only in western societies, and<br />

being very recent phenomenon. So, what is civil society - institutions, which can exist everywhere,<br />

or social structure, which is culturally bound to specific context?<br />

Parallel to the distinction between minimal and liberal democracies is made as an introduction to<br />

the further deeper considerations.<br />

Literature:<br />

Diamond L. Towards Democratic Consolidation. Journal of Democracy, v.5, N.3, 1996, pp. 4-<br />

18<br />

Michael W.Foley, Bob Edwards, The Paradox of Civil Society, Journal of Democracy, V.7, N.3,<br />

1996, 38-52<br />

Волков В. 1998. Общественность: забытая практика гражданского общества. - Pro et<br />

Contra: www.carnegie.ru. 21pp.<br />

Стивен Холмс, Чему Россия учит нас теперь? Как слабость государства угрожает<br />

свободе, www.carnegie.ru<br />

LECTURE 2. CIVIL SOCIETY AND THE STATE: EVOLUTION OF NOTION IN HISTORY<br />

Evolution of notion of civil society reflects evolution of development of modern state and modern<br />

political system as well. The first great dichotomy is distinction between political society and<br />

barbarians, unable of creating politeia (Aristotel). History of Civil society as synonymous of the<br />

state, leads through secularization of political authorities (st. Augustine), positivist account of the<br />

state order, preventing the war of all against all (Hobbes), social contract (Rousseau), till Scotch<br />

moralists, who first, start to describe civil society as autonomous from the state.<br />

Civil society as a sphere between state and developing market economy and private man is<br />

followed through writings of Hegel, Marx, and then traced in a practice of totalitarian Soviet reality.<br />

The post-Soviet radical vision of civil society, which is completely different from the classical ones,<br />

114


is presented with the work by Vatslaw Havel. According to this vision, civil society should oppose<br />

itself to political one, and dominate it.<br />

This brief overview of number of classical visions, theories and approaches is based mostly on a<br />

book by Dominique Colas, with the references to the paper by Robert Fine.<br />

Literature:<br />

Dominik Colas, Political Sociology (in Georgian), Tbilisi, 1999, chapter X: State and Civil Society,<br />

pp205-228<br />

Jean L. Cohen, Andrew Arato, 1999, Civil Society and Political Theory, the MIT Press, Cambridge,<br />

Massachusetts and London, England, chapter 2: Conceptual history and theoretical Synthesis,<br />

pp.83-116<br />

Robert Fine, Civil Society Theory, Enlightment and Critique, Democratization, Frank Cass, 1997,<br />

pp.7-28<br />

Vatslaw Havel, Power of powerless. (in Georgian) CIPDD, Tbilisi, 1995<br />

LECTURE 3. ROBERT PUTNAM: SOCIAL CAPITAL<br />

This work links concept of civil society to its social origins and is important <strong>for</strong> Georgian students<br />

because of parallels that can be traced in comparative perspective between Georgia and South<br />

Italy.<br />

Robert Putnam, on a basis of broad empirical data, demonstrated, that institutions of democracy<br />

work better, if the social capital, existing in society, is rich. Efficiency of democracy depends on civil<br />

society; weak civic component of society and strong vertical relations, clientelizm and “amoral<br />

familizm” have negative effect on a per<strong>for</strong>mance of both -political and economic institutions.<br />

This influence is pass dependant. History matters, and Putnam traces this history up to 12 th<br />

century, comparing North Italian civic republican traditions with the feudal, Sicilian Kingdom<br />

dominated tradition of South Italy.<br />

Concept of “trust” is introduced, with the broad comments and parallels, including critiques of<br />

Fukuiama by A.Seligman, reminding students of Tunnies concepts of Gezellshaft and<br />

Gemainshaft, etc.<br />

Literature:<br />

Robert D.Putnam, Making Democracy Work, Civic Traditions in Modern Italy, Princeton University<br />

Press, 1994 chapter 5: Tracing the Roots of the Civic Community; chapter 6: <strong>Social</strong> Capital<br />

and Institutional Success, pp. 121-186<br />

LECTURE 4. TOCQUEVILLE. DEMOCRACY IN AMERICA<br />

Alexis de Tocqueville’ s account of American democracy is important <strong>for</strong> the course in two aspects.<br />

First, Tocqueville compares two types of society –aristocratic and democratic, as a sociological<br />

phenomena, rather than political regimes. This is quite different from the mainstream<br />

democratization paradigm, and resembles very much Putnam’s work with his socio-cultural<br />

approach.<br />

Second, Toqueville makes clear distinction between despotic and liberal <strong>for</strong>ms of democracy,<br />

which is especially important <strong>for</strong> egalitarian, but not enough liberal post-Soviet space.<br />

115


Democratic societies, according to Toquevillle, place higher value on equality, while freedom is<br />

less important <strong>for</strong> them, that’s why equality can easily produce tyranny of majority. This can<br />

become especially dangerous, if everybody are equally deprived of political rights. American<br />

democracy does avoid tyranny of majority not only because everybody participate in elections, but<br />

also because Americans constantly participate in governance, create associations and <strong>for</strong>m public<br />

opinion, which governs. Participation in governance which is not confined to voting – this is a<br />

Toquevillian receipt <strong>for</strong> liberal democracy, which is important <strong>for</strong> post-totalitarian societies.<br />

Literature:<br />

Alexis de Tocqueville, Democracy in America pp.158-159, 177-178, 190-203, 222-228, 322-324,<br />

371-388<br />

Gellner Ernest, 1996 Conditions of liberty: civil society and its rivals. New York, N.Y.: Penguin<br />

Books (selections, about 30 pages)<br />

LECTURE 5. MODERN THEORIES OF CIVIL SOCIETY AND THE STATE. (REPUBLICAN VS.<br />

LIBERAL CIVIL SOCIETY)<br />

Civil society historically developed in frames of two political traditions – republican and liberal.<br />

These two traditions both distinguish between public and private realms, but attach different values<br />

on them. Norberto Bobbio describes public in terms of relations among parts and a whole, and<br />

private – as relations among parts. Adam Seligman links this distinction to republican and liberal<br />

approaches to the creation of public sphere, as distinguished from the private one. Civic virtue is<br />

more ancient tradition, reflected in writings of such authors as Rousseau, while civil society is more<br />

recent, Anglo-Saxon, and is more adequate to Adam Smith writings.<br />

This approach by Seligman in this lecture is deepen by the analyses of two authors: Rousseau,<br />

representing republican version of civil society, and Gellner, representing liberal version. Despite<br />

that Rousseau do not represent modern thought, but is classical writer, is presented in this lecture<br />

because of importance of his thought <strong>for</strong> the current debates on the issues. Hanna Arendt is<br />

mentioned in brief, but not considered in details in this lecture, and is offered <strong>for</strong> students as an<br />

additional reading.<br />

Three notions of “the political” by John Elster are introduced in this lecture, because they serve as<br />

an appropriate starting point <strong>for</strong> continuation of the theme, highlighted later through the whole<br />

following discussions: three concepts of political will then be linked to the three components of<br />

liberal constitutional democracy: democracy, liberalism and republicanism. Accordingly, three basic<br />

rules of legitimation are identified in following lectures, as a correspondent discursive ethics of<br />

political discourse.<br />

Literature:<br />

Gellner Ernest, 1996 Conditions of liberty : civil society and its rivals. New York, N.Y. : Penguin<br />

Books chapters 10, 11,12,29<br />

A.B. Seligman. 1997 The Problem of Trust. Princeton University Press, chapter 4: Public and<br />

private in political thought: Rousseau, Smith and some contemporaries. pp.103-123<br />

Jan-Jak ruso, sazogadoebrivi kontraqti, Tbilisi, 1997, SerCeva wigni 1, wigni 2-dan, 10 gv.<br />

Adam Smith. The Theory of Moral Sentiments<br />

Ханна Арендт Vita Activa или о деятельной жизни. «Алетейя», С-Пб, 2000<br />

Elster John, 1997 The Market and the Forum: Three Varieties of Political Theory. in: Deliberative<br />

democracy: essays on reason and politics ed.Bohman Cambridge, Mass. : MIT Press<br />

116


LECTURE 6. DEMOCRACY: THREE POLITICAL TRADITIONS<br />

Modern liberal democracy in this lecture is presented as a product of uneasy tension of three<br />

political traditions: republican, liberal and democratic. This is important <strong>for</strong> new democracies to<br />

realize, that electoral rights and periodic change of government are not the only necessary<br />

elements of democracy. Fareed Zakaria points out that, in differ from third wave democracies,<br />

liberal constitutional state was introduced in core democracies be<strong>for</strong>e universal suffrage, while<br />

Guillermo O’Donnell reminds, that elections are much easier to establish in new democracies, than<br />

liberal and republican components.<br />

These issues are especially well presented by Guillermo O’Donnell. So, democratic legitimation of<br />

political is not the only one that exists in old established democracies. This is particularly salient in<br />

a notion of representation. Democracy, which is devoted of liberal and republican components, will<br />

have problems with representative governance, because democracy itself is not enough <strong>for</strong> the<br />

creation of public representation, public sphere effective functioning. Lack of liberal component can<br />

lead to oligopolic governance, and encroachment of power, which destroys constitutions limits of<br />

governance, while lack of republican component will lead to plutocracy and corruption. In a new<br />

democracies both emerge, while presidents of these countries tend to struggle with corruption<br />

using extralegal and extra constitutional methods that in turn promote new waves of corruption,<br />

and create vicious circles of bad governance.<br />

Literature:<br />

M.Muskhelishvili, Democratization. Societies in Transitional periods - Democratization in a Modern<br />

World (co-author, with G.Jorjoliani and T.Berekashvili). Textbook, OSGF, Tbilisi, 2001 (in<br />

Georgian), Chapter 5: demokratizaciis Tanamedrove gamowvevebi<br />

LECTURE 7. THREE POLITICAL TRADITIONS, DISCURSIVE NOTIONS OF THE POLITICAL<br />

AND CIVIL SOCIETY<br />

This lecture provides students with easy and salient scheme, describing three ideal-type political<br />

discursive ethics. These three political realms are distinguished by the ethics of legitimation:<br />

legitimation by majority (political decisions), legitimation by one (knowledge, court procedure),<br />

legitimation by all (social contract, basic norms of justice). Correspondingly, these discourses have<br />

different actors (politicians, experts, elites), agencies (persuasion, prove, trans<strong>for</strong>mation), time<br />

horizons (short, middle, infinite), etc.<br />

All these types of legitimation can be found in day-to day political aspects of social interaction. Suppose,<br />

group of students is going to spend weekend in countryside together. First they will have to decide where<br />

to go (to the beach, to mountains, to the river, etc., decision made by majority), then they will have to<br />

avoid such routs, which can be dangerous <strong>for</strong> one of them (i.e. somebody cannot climb mountains<br />

because of health problems, decision by all), and, finally, they need somebody knowledgeable, who<br />

knows, which road they should choose, and which side to go (i.e. has a map, or experience, decision<br />

made by one).<br />

Students will learn that not all political decisions are made by majority vote, and will realize, on an<br />

example of real-life situation, how ethical conflicts can emerge, if one discursive ethics is<br />

substituted by the different one.<br />

Literature:<br />

M.Muskhelishvili, Free but Not Liberal: Media and a Particularistic <strong>Social</strong> Context, conference<br />

papers, CMI, Yerevan, Armenia (in Russian)2004, 15 gv.<br />

117


LECTURE 8. HABERMAS: STRUCTURAL TRANSFORMATION<br />

OF THE PUBLIC SPHERE<br />

This work by Habermas is both important <strong>for</strong> understanding present-day discursive approaches to<br />

civil society concept, and difficult to read <strong>for</strong> students. That’s why this lecture provides students<br />

with the story of content of this book, with the emphasize on the key problems. Habermas wrote<br />

this book in a context of recently democratized Germany, and this work is his way of addressing<br />

the same problem, which is familiar <strong>for</strong> third wave democracies – overload with the political<br />

discursive ethics, while two other ethics (liberal and republican) are weak and manipulated.<br />

Public sphere in a realm of letters and public political sphere of bourgeoisie civil society are those<br />

realms, in which two social roles of man – private person and a citizen – are linked to their liberal<br />

and republican versions. Emergence of the third social role of the man – voter – trans<strong>for</strong>ms the first<br />

two, creates one-dimensional mass society (instead of civil one) and brings to the <strong>for</strong>e non-public<br />

opinion, which is most important <strong>for</strong> ruling elites and is heavily manipulated by politicians.<br />

Democracy, according to the Habermas, can only be liberal constitutional democracy, if everybody<br />

has equal access to public deliberation. Participation in voting is not enough <strong>for</strong> this. But does<br />

modern mass media provide citizens with the adequate means of such participation? Habermass is<br />

pessimistic about it, and this pessimism is very much reflecting feelings of Georgian society,<br />

concerned with the strong politization of media.<br />

Literature:<br />

Habermas J. 1994. The Structural Trans<strong>for</strong>mation of the Public Sphere. An Inquiry into a Category<br />

of Bourgeois Society. N.Y.<br />

(ed. C. Calhoun), Habermas and the Public Sphere, The MIT Press, 1994<br />

Simone Chambers. A critical theory of civil society, in: Alternative Conceptions of Civil Society,<br />

Princeton University Press, 2002, pp90-112<br />

LECTURES 9-10. CIVIL SOCIETY IN GEORGIA<br />

a. Non-governmental organizations. First part of lecture concentrates on newly established NGOs<br />

and their institutional arrangement. The question is asked – are they civil society institutions?<br />

Answer is not unanimous, because during the period of 15 years of development, these institutions<br />

developed as a narrow, strategically acting exclusive establishments, rather than open, inclusive,<br />

mass membership oriented organizations. This is linked to the strong politization of society, which<br />

is oppositional to any government, rather than independent from it. So all institutions, produced by<br />

this society (NGOs and Mass Media), tend to play role of political opposition, rather than civic<br />

initiative.<br />

b. Discursive ethics: is this social movement? Other way to think of Georgian NGOs is to study<br />

dynamics of their development. This approach leads us to a conclusion, that they can better be<br />

described in terms of social movements. During 15 years the sector underwent three-stage<br />

development. Each stage was based on specific discursive ethics, and matched with the<br />

correspondent structure of funding from donor organizations. First was grassroots stage of mass<br />

mobilization. This was followed with the development of professional, expert narrow groups. And,<br />

finally, the movement ended up in politics, having crucial input in a “Rose revolution”. All these<br />

resemble dynamics of modern social movements, rather than institutionalized civil society.<br />

c. Dominant of pluralist: critical vision of Georgian civil society. Formed as a part of transitional<br />

paradigm, current NGOs are part of global civil society, and base on one ideology of transition,<br />

rather than reflect free flow of ideas, existing in Georgian society. Being product of international<br />

assistance, they can only be reflecting one – liberal discursive ethics, while republican ethics is<br />

118


expected to be produced by society itself. This creates asymmetry between liberal and republican<br />

components of democracy, and tension between global and local civil societies.<br />

d. Substantial or procedural: two concepts of civil society. Finally, one can say, that there are two<br />

main approaches towards thinking of civil society in Georgia: according to one, civil society is<br />

mostly NGO community; according to other, civil society is all society, producing political and civic<br />

discourses in a somehow non-institutionalized <strong>for</strong>m. These two approaches represent important<br />

political division, according to which major political perceptions and struggles in political realm can<br />

be traced.<br />

e. Political perceptions of Georgian population. In this chapter are presented results of research,<br />

carried out by the author in 2004. This research identified, that there exist 4 ideal-type political<br />

discourses in Georgia, which can serve as a good basis <strong>for</strong> pluralist civil society development.<br />

These discourses reflect “civil”, rather than “political” perceptions, in a sense that they are general<br />

and basic. They correspond to the two basic dichotomic divisions: one is traditionalisantitraditionalis<br />

division, and other is procedural –substantional division.<br />

Literature:<br />

John S. Dryzek, Leslie Holmes, 2002, Post-communist Democratization. Political Discourses<br />

Across Thirteen Countries, New York: Cambridge University Press. Chapter on Georgia<br />

m. musxeliSvili. “demokratizaciis” avangardi. broSuraSi “arasamTavrobo organizaciebis<br />

sazogadoebrivi imiji saqarTveloSi”, sadiskusio naSromebi, 2(8) CIPDD, CAP, Tbilisi, 2003, 12<br />

gv.<br />

m. musxeliSvili. demokratia rogorc komunizmi: meTodologiuri SezRudvebi demokratizaciis<br />

Seswavlasa da demokratizaciis praqtikul ganxorcielebaSi. “epoqa”, N 3, sazogadoebis kvlevis<br />

centri, 2003<br />

Джордж Сорос, Мыльный пузырь американского превосходства. На что следует направить<br />

американскую мощь. Альпина Бизнес Букс, Москва 2004<br />

Marc Morjй Howard The Weakness of Civil Society in Post-Communist Europe Cambridge<br />

University Press; (2003)<br />

M.Muskhelishvili, Civil Society (in Georgian), brochure, <strong>Center</strong> <strong>for</strong> <strong>Social</strong> Studies, Tbilisi, 2000,<br />

pp.37-47<br />

LECTURE 11. MASS MEDIA SYSTEMS: COMPARATIVE ANALYSES, THREE IDEAL TYPES<br />

OF SYSTEM AND THREE IDEAL TYPE DISCOURSES<br />

Mass Medias systems, as well as political institutions of developed democracies are not identical.<br />

Using comparative analyses, one can identify groups of countries, having similar systems.<br />

Developed democracies of Europe and North America, according to their media systems, can be<br />

classified into three groups, with the following models of media: liberal, democratic corporativist<br />

and polarized pluralist. Southern Europe has polarized pluralist model of media, in which<br />

politization of media is high, press circulation low, state influence strong and journalists<br />

professionally not protected from manipulation and instumentalization. New democracies in Latin<br />

America and Eastern Europe have similar models, and Georgia can be to some extend be<br />

attributed to the same model of media.<br />

Three institutional models of media correspond, as it is shown, to the three predominant discursive<br />

ethics, discussed above. Liberal media system has neutral, fact-based normative ideal of<br />

journalism, in which it is expected that media is producing empirical and analytical in<strong>for</strong>mation,<br />

something, that can be evaluated by single critical mind of consumer. Democratic corporativist<br />

model provides auditory not only with in<strong>for</strong>mation, but also with political vision. However this<br />

political standpoint is to some extend tolerant, because its legitimation is based on representation<br />

of the part of society, which means, that other parts of society are equally legitimate. In this model<br />

consensual aspects of governance are important, leading to the legitimation by all, i.e. republican<br />

119


ethics. Polarized pluralist model is highly politicized. In this model both political parties and mass<br />

media are ideological and radical, aiming to win majority and to get full access to power in order to<br />

change system, rather than to make piecemeal improvements. This is legitimation by majority,<br />

instrumentalizing media into tool of struggle <strong>for</strong> power.<br />

Literature:<br />

Media Systems and Politics by Daniel C. Hallin (Author), Paolo Mancini (Author), W. Lance<br />

Bennett (Editor), Robert M. Entman (Editor) Cambridge University Press; (2004). Chapter 5:<br />

The Mediterranean or Polarized Pluralist Model, pp117-132<br />

Peter Gross, 2002 Entangled Evolution – Media and Democratization in Eastern Europe,<br />

Washington, D.C.: Woodrow Wilson Centre Press; Baltimore: Johns Hopkins University Press,<br />

chapter 5: The media, civil society, political democracy and the market; chapter 6 conclusions:<br />

The media, journalism and democratization, pp. 124-174<br />

Hallin, D., S Papathanassopoulos 2002, Political clientelism and the media: southern Europe and<br />

Latin America in comparative perspective Media, Culture and Society,v.24, N 2, pp.175-195<br />

LECTURE 12. MASS MEDIA IN GEORGIA<br />

In this chapter Georgian media system is described in details. Several aspects are highlited, such<br />

as newspapers circulation, political biases, internet development, broadcasting development,<br />

economic enviroment, etc. Georgian media has achieved relatively high level of freedom, but did<br />

not develop high ethical standarts of writing. In its essence it remains Soviet-styled propagandistic<br />

tool, with the only difference that monopoly on this propaganda do not exist any more. Chage of<br />

generation of jopurnalists did not made difference in these respect, except rethorics and language<br />

of publications.<br />

Literature:<br />

M.Muskhelishvili, The Mass Media, in: “Building Democracy in Georgia”, Discussion paper N<br />

7, International IDEA, 2003<br />

LECTURE 13. GLOBALIZATION, GLOBAL CIVIL SOCIETY<br />

a. Modernization through internationalization. Democratization of the third wave democracies here<br />

is represented in light of common strategy of modernization, applied by these countries –<br />

modernization through internationalization of economic relations, opening borders and including<br />

countries into globalization process. Globalization, thus, is a major contextual factor of<br />

trans<strong>for</strong>mation <strong>for</strong> these countries, including civil society development.<br />

b. Development of global civil society is both empirical reality of late twenties century, and<br />

normative ideal of globalizing social movements, aiming at bringing world societies together. It is<br />

even more difficult to define, than local civil societies, and is different in terms that it depends<br />

primarily on communication through media, mostly excluding face-to face communication. INGOs<br />

and global media play extremely significant role in this development, and this makes many to<br />

complain on conflicts between local and global civil societies, saying that global civil society talks<br />

with the western accent.<br />

c. Global capitalism has to be inevitably discussed in a content of global civil society. Here we rely<br />

on Hernando de Soto, who talks of global industrial revolution, which happens in a third world<br />

countries through the development of shadow economies and extralegal transactions. According to<br />

De Soto poor countries have possessions, which they cannot trans<strong>for</strong>m into capital, because<br />

property law in these countries is not based on a social contract, but rather on copying western<br />

120


legislation. Local civil societies and local markets, thus, should develop on a basis of social<br />

contracts, emerging from real -life context of these countries. This is a bit controversial receipt, but<br />

it addresses the most crucial aspect of globalization: legitimation of local civil societies through<br />

neoliberal ideology, or legitimation through local social contract. This is political agenda of<br />

development <strong>for</strong> Georgian civil society in coming years.<br />

Literature:<br />

Larry Diamond, Promoting democracy in the 1990s: actors, instruments and issues. in:<br />

Democracy’s Victory and Crisis, ed. Axel Hadenius, Cambridge University Press, 1997,<br />

pp.311-370<br />

John B. Thompson, The Media and Modernity. A social theory of the media, Stan<strong>for</strong>d University<br />

Press, 1995, Chapter 5: The Globalization of Communication, pp. 149-178<br />

John Keane (Author), Global Civil Society? Cambridge University Press; (2003)<br />

Thomas Carothers, Civil Society, Foreign Policy, Winter 1999-2000, Issue 117<br />

Hernando de Soto. “The Mystery of capital: Why Capitalism Triumphs in the West and Fails<br />

Everywhere Else” Basic Books, 2000<br />

Przeworski, et. Sustainable Democracy. Cambridge University Press, 1995<br />

121


BIBLIOGRAPHY:<br />

M.Muskhelishvili, Democracy as Communism: Methodological Limitations in Democratization Studies and<br />

democratization Policies, “Epoch”, N 3, CSS, 2003 (in Georgian)<br />

M.Muskhelishvili, The Mass Media, in: “Building Democracy in Georgia”, Discussion paper N 7,<br />

International IDEA, 2003 (in Georgian), 10 pages<br />

dominik kola, politikuri sociologia. Tbilisi, 1999, Tavi X: saxelmwifo da<br />

<strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong>, gv. 205-228<br />

Jean L. Cohen, Andrew Arato, 1999, Civil Society and Political Theory, the MIT Press, Cambridge,<br />

Massachusetts and London, England, pp.131-177 (rusuli gamocemis mixedviT)<br />

Robert Fine, Civil Society Theory, Enlightment and Critique, Democratization, Frank Cass, 1997, pp.7-28<br />

Алексис де Токвиль, Демократия в Америке, gv. (rusuli gamocemis mixedviT) 158-159, 177-178, 190-<br />

203, 222-228, 322-324, 371-388<br />

Gellner Ernest, 1996 Conditions of liberty : civil society and its rivals. New York, N.Y. : Penguin Books<br />

chapters 10, 11,12,29<br />

A.B. Seligman. 1997 The Problem of Trust. Princeton University Press, chapter 4: Public and private in<br />

political thought: Rousseau, Smith and some contemporaries. pp.103-123<br />

Jan-Jak ruso, sazogadoebrivi kontraqti, Tbilisi, 1997, SerCeva wigni 1, wigni 2-dan<br />

Adam Smith. The Theory of Moral Sentiments<br />

Ханна Арендт Vita Activa или о деятельной жизни. «Алетейя», С-Пб, 2000<br />

Habermas J. 1994. The Structural Trans<strong>for</strong>mation of the Public Sphere. An Inquiry into a Category of<br />

Bourgeois Society. N.Y.<br />

(ed. C. Calhoun), Habermas and the Public Sphere, The MIT Press, 1994<br />

John S. Dryzek, Leslie Holmes, 2002, Post-communist Democratization. Political Discourses Across<br />

Thirteen Countries, New York: Cambridge University Press. Chapter on Georgia<br />

Elster John, 1997 The Market and the Forum: Three Varieties of Political Theory. in: Deliberative<br />

democracy: essays on reason and politics ed.Bohman Cambridge, Mass. : MIT Press<br />

Simone Chambers. A critical theory of civil society, in: Alternative Conceptions of Civil Society, Princeton<br />

University Press, 2002, pp90-112<br />

vaclav haveli, Zala uZaloTa, mSvidobis, demokratiisa da ganviTarebis kavkasiuri<br />

instituti, Tbilisi, 1995<br />

Robert D.Putnam, Making Democracy Work, Civic Traditions in Modern Italy, Princeton University Press,<br />

1994 pp. 86-162<br />

Diamond L. Towards Democratic Consolidation. Journal of Democracy, v.5, N.3, 1996, pp. 4-18<br />

Thomas Carothers, Civil Society, Foreign Policy, Winter 1999-2000, Issue 117<br />

Michael W.Foley, Bob Edwards, The Paradox of Civil Society, Journal of Democracy, V.7, N.3, 1996, 38-52<br />

m. musxeliSvili. <strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong>. broSura, sazogadoebis kvlevis centri,<br />

Tbilisi, 2000, gv.37-47<br />

m. musxeliSvili. `demokratizaciis~ avangardi. broSuraSi `arasamTavrobo<br />

organizaciebis sazogadoebrivi imiji saqarTveloSi~, sadiskusio naSromebi, 2(8) CI,<br />

C, Tbilisi, 2003, 12 gv.<br />

Волков В. 1998. Общественность: забытая практика гражданского общества. - Pro et Contra:<br />

www.carnegie.ru. 21pp.<br />

Media Systems and Politics by Daniel C. Hallin (Author), Paolo Mancini (Author), W. Lance Bennett<br />

(Editor), Robert M. Entman (Editor) Cambridge University Press; (2004). Chapter 5: The Mediterranean<br />

or Polarized Pluralist Model, pp117-132<br />

Peter Gross, 2002 Entangled Evolution – Media and Democratization in Eastern Europe, Washington, D.C.:<br />

Woodrow Wilson Centre Press; Baltimore: Johns Hopkins University Press, chapter 5: The media, civil<br />

society, political democracy and the market; chapter 6 conclusions: The media, journalism and<br />

democratization, pp. 124-174<br />

Hallin, D., S Papathanassopoulos 2002, Political clientelism and the media: southern Europe and Latin<br />

America in comparative perspective Media, Culture and Society,v.24, N 2, pp.175-195<br />

M.Muskhelishvili, Free but Not Liberal: Media and a Particularistic <strong>Social</strong> Context, conference papers,<br />

CMI, Yerevan, Armenia (in Russian)2004, 15 gv.<br />

Larry Diamond, Promoting democracy in the 1990s: actors, instruments and issues. in: Democracy’s Victory<br />

and Crisis, ed. Axel Hadenius, Cambridge University Press, 1997, pp.311-370<br />

John B. Thompson, The Media and Modernity. A social theory of the media, Stan<strong>for</strong>d University Press,<br />

122


1995, Chapter 5: The Globalization of Communication, pp. 149-178<br />

Marc Morjй Howard The Weakness of Civil Society in Post-Communist Europe Cambridge University<br />

Press; (2003)<br />

John Keane (Author), Global Civil Society? Cambridge University Press; (2003)<br />

m. musxeliSvili. demokratia rogorc komunizmi: meTodologiuri SezRudvebi demokratizaciis<br />

Seswavlasa da demokratizaciis praqtikul ganxorcielebaSi. `epoqa~,<br />

3, sazogadoebis kvlevis centri, 2003<br />

J. J.Linz, A. Stepan. Problems of Democratic Transition and Concolidation. Southern Europe, South<br />

America and Post-Communist Europe. The John Hopkins University Press, 1996<br />

Charlese E.Lindblom The Policy-Making Process. Foundations of Modern Political Science Series,<br />

Englewood Cliffs, New Jersey, Prentice-Hall, Inc. 1968, chapter 8: Interest-Group Leaders.<br />

Robert D. Putnam, Bowling alone: America’s Declining <strong>Social</strong> Capital, Journal of Democracy 6:1, Jan 1995,<br />

65-78<br />

Richard Rose, Postcommunism and the Problem of Trust, Journal of Democracy, V.5, N.3, 1994<br />

Stephen P Turner Liberal Democracy 3.0 : Civil Society in an Age of Experts: Sage Publications; (2003)<br />

Стивен Холмс, Чему Россия учит нас теперь? Как слабость государства угрожает свободе,<br />

www.carnegie.ru<br />

Hernando de Soto. “The Mystery of capital: Why Capitalism Triumphs in the West and Fails Everywhere<br />

Else” Basic Books, 2000<br />

Джордж Сорос, Мыльный пузырь американского превосходства. На что следует направить<br />

американскую мощь. Альпина Бизнес Букс, Москва 2004<br />

Mancur Olson, The Logics of Collective action. (Tanamedrove politikuri mecnierebis qrestomatiaSi)<br />

g.JorJoliani, T.berekaSvili, m. musxeliSvili. demokratia gardamaval sazogadoebebSi,<br />

saxelmZRvanelo, Tbilisi, 2002<br />

Giddens, Anthony. 1990. The Consequences of Modernity. Cornwall<br />

M.Muskhelishvili, The Mass Media, in: “Building Democracy in Georgia”, Discussion paper N 7,<br />

International IDEA, 2003<br />

Przeworski, et. Sustainable Democracy. Cambridge University Press, 1995<br />

123

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!