Nr.28 (202) - Lietuvos Respublikos Seimas

www6.lrs.lt

Nr.28 (202) - Lietuvos Respublikos Seimas

Savaitinis þurnalas

Leidþiama nuo 1995 m. rugsëjo 10 d.

ISSN 1392-1568

Seimo

Kronika

PARLAMENTUI PATEIKTAS

KINO ÁSTATYMO PROJEKTAS

Nr.28 (202)

2001 m. gruodþio 10 d.

nustato kino reguliavimo pagrindus, nacionalinio filmo sàvokà,

filmø gamybos, platinimo ir rodymo tvarkà bei finansavimo principus

(þr. p. 1892)

Reþisieriaus Algimanto Puipos kûrinio „Elzë ið Gilijos” filmavimo aikðtelëje. Nuotr. ið LKS archyvo


1886

TURINYS

Nr. 28 (202)

POLITINË PUBLICISTIKA ....................................................................................................................... 1887

Birutë Kulnytë. Nacionalinis muziejus mûsø kultûroje

PLENARINIAI POSËDÞIAI ...................................................................................................................... 1889

Vyriausybës pusvalandis – Generaliniam prokurorui ............................................................................... 1894

KOMITETAI ................................................................................................................................................ 1900

Þinios apie ástatymø projektø svarstymà komitetuose.............................................................................. 1907

KOMISIJOS ................................................................................................................................................. 1909

IAE regiono problemø komisijos pirmininkës K.D.Prunskienës nuomonë

Ignalinos atominës elektrinës regiono problemø komisija

Ðeimos ir vaiko reikalø komisija

VALDYBA ..................................................................................................................................................... 1912

OPOZICIJOS SKILTIS .............................................................................................................................. 1913

Ar Seimo nario veikla nepaþeidþia teisës aktø reikalavimø?

SEIMO PIRMININKAS .............................................................................................................................. 1913

Laimëjimø parodoje – apie problemø „parodà”

„Williams” bendrovë ir Vyriausybë pakviesta konstruktyviam dialogui

Vizitas Briuselyje

TARPTAUTINIAI RYÐIAI .......................................................................................................................... 1914

Turkija remia Lietuvos narystæ NATO

Naujas Lenkijos parlamentarø delegacijos vadovas

POLITINIS ELITAS SVETUR ................................................................................................................... 1915

Aðtuntoji Santarvës premija bus áteikta Lenkijos Prezidentui

Rinkimai Taivane

KLAUSIMAI IR PAKLAUSIMAI ............................................................................................................... 1916

PRIIMAMAJAME ....................................................................................................................................... 1922

SPAUDOS KONFERENCIJOS .................................................................................................................. 1924

SUKAKTYS .................................................................................................................................................. 1927

Kazio Griniaus 135-øjø gimimo ir jo iðrinkimo Respublikos Prezidentu 75-osios metinës

NAUJOS KNYGOS PARLAMENTO SKAITYKLOJE ............................................................................ 1927

PARODOS .................................................................................................................................................... 1932

Rumunijos paroda paskatins dviðalius menininkø ryðius

Seimo Kronika Nr. 28 (202) 2001 m. gruodþio 10 d.

Paskirtis – atspindëti Seimo darbà per savaitæ. Þurnalas platinamas Lietuvos savivaldybëms, Vyriausybës institucijoms, bankams,

atstovybëms, mokslo ástaigoms, visuomeninëms organizacijoms

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO SPAUDOS TARNYBA

Gedimino pr. 53, 2002 Vilnius. www.lrs.lt.

Vadovas Andrius Vaiðnys, tel.: 396201

vyriausioji konsultantë Laima Ðandarienë, tel.: 396202; dizainerë Stanislava Autukienë, tel.: 396204;

fotografas-redaktorius Gintaras Maèiulis, tel.: 396209;

vyresnieji konsultantai: Jolanta Anskaitienë, tel.: 396205; Valdas Sinkevièius, tel.: 396211 („Seimo kronikos” redagavimas)

konsultantai: Marius Gedutis, tel.: 396666 (ekskursijos á parlamentà);

Vida Nacickaitë, tel.: 396206; Jurgita Naujikienë, tel.: 396203

Spausdino „Biznio maðinø kompanijos” spaustuvë. 6 leid. apsk. l. Tiraþas 360 egz.


Nr. 28 (202)

Politinë publicistika

NACIONALINIS MUZIEJUS

MÛSØ KULTÛROJE

Birutë KULNYTË

Lietuvos nacionalinio muziejaus

direktorë

Kultûros politikos raidoje iðlieka

vertybës, kurios sudaro materialøjá

ir dvasiná mûsø gyvenimo pagrindà,

tampa paskata naujai kûrybai. Iðsaugodami

tai, kas teikia galimybiø tirti

savo tautos istorinæ praeitá, atskleidþiame

visuomenës patyrimà ne tik

jos tradicijø, bet ir ðiandienos politinës

kultûros aspektu. Kai deklaruojamas

Lietuvos valstybës vidaus ir

ypaè uþsienio politikos prioritetø

nuoseklumas, turime nepamirðti,

kad kultûros politika per naujausios

istorijos deðimtmetá vis dar iðlieka

diskusijø tema. Kyla daþni ginèai dël

paminklosaugos, ypaè, kai atrodo

„labai brangu”. Pagrindinë Lietuvos

kilnojamo paveldo dalis saugoma

muziejuose.

Muziejus – ne tik gyvas kultûros

reiðkinys, bet ir objektas, turintis nacionalinio

turto iðraiðkà. Daugelyje

demokratinio pasaulio valstybiø ðis

turtas yra ne tik eksponuojamas, bet

svarbiausia – nuolat kaupiamas,

saugomas, restauruojamas ir tiriamas

atitinkamas tradicijas turinèiuose

centruose. Bûtent nacionalinio

muziejaus sàvoka Vakarø

pasaulyje sutapatinama su valstybei

ir tautai svarbiø vertybiø saugojimu

ir populiarinimu. Tokia muziejaus

samprata mûsø kultûros politikos

raidoje pripaþástama pernelyg lëtai,

nors turime ne pirmà deðimtmetá

dirbanèiø muziejø.

Lietuvos nacionalinis muziejus

formuojamas kaip plataus profilio

Lietuvos valstybës ir kultûros istorijos

muziejus, turintis aiðkià, muziejiniais

rinkiniais pagrástà struktûrà.

PRADÞIA – PRIEÐ 145 METUS

Muziejaus susiformavimo istorija

– kartu ir didelë Lietuvos kultûros

istorijos dalis. Muziejaus pradþia

– 1855 m. geguþës 11 d. ákurtas Senienø

muziejus Vilniuje. Pagrindas

– kultûros istoriko Eustachijaus Tiðkevièiaus

kolekcija: monetø, medaliø,

senø atlasø, graviûrø, portretø,

istoriniø retenybiø rinkinys ir speciali

3 tûkst. tomø biblioteka. Muziejus

ásikûrë po 1831 m. sukilimo uþdaryto

universiteto patalpose. Lietuvos

istorijà atspindinti ekspozicija netruko

pelnyti gerà vardà, tapo populiari.

Privatûs asmenys kasmet dovanodavo

po 1,5–4 tûkstanèius

eksponatø. Po 1863 m. sukilimo sekusios

represijos skaudþiai palietë

Senienø muziejø. Dalis su Lietuvos

istorija susijusiø eksponatø buvo iðveþti

á N.Rumiancevo muziejø Maskvoje.

Muziejaus bibliotekos pagrindu

buvo ákurta Vilniaus vieðoji

biblioteka (vëliau tapusi Vilniaus

universiteto bibliotekos dalimi), muziejus

tapo bibliotekos dalimi.

1919 m. kovo mën. V.Mickevièiaus–Kapsuko

vyriausybë ásteigë Istorijos–etnografijos

muziejø, kurio

pagrindà sudarë Senienø muziejaus

ir Lietuviø mokslo draugijos rinkiniai.

Visa, kas „dëlei tam tikros politikos

ar karo buvo iðgabenta ið Lietuvos”,

turëjo bûti gràþinta. Muziejaus

direktoriumi paskirtas Jonas Basanavièius

sparèiai organizavo muziejaus

tvarkymo darbus, kuriuos

1920 m. nutraukë Lenkijos okupacija.

Lenkø muziejininkams dël lëðø

trûkumo nepavyko atkurti muziejaus,

rinkiniai buvo saugomi universitete.

1941 m. senieji Vilniaus rinkiniai

perduoti ákurtai Mokslø

akademijai, kur Senienø muziejaus

ir Lietuviø mokslo draugijos rinkiniø

pagrindu buvo suformuoti Istorijos

ir Etnografijos muziejai.

ISTORIJA, ETNOGRAFIJA IR

LITUANISTIKA

Kultûros istorikui, muziejininkui

Vincui Þilënui 1952 m. pavyko

muziejus apjungti ir atkurti Senienø

muziejaus struktûrà. Politinio atðilimo

laikotarpyje 1954–1960 m.

buvo pabaigtas 1919 m. Jono Basanavièiaus

pradëtas darbas: sukurtas

Lietuvos istorijos ir etnografijos

muziejus. 1956, 1966, 1967 metais

buvo atgauta dalis á Rusijà iðveþtø

Senienø muziejaus eksponatø. 1967

m. muziejus ásikûrë Vilniaus piliø

teritorijoje, buvusio Naujojo arsenalo

pastate. 1968 m. lapkrièio 5 d.

atidaryta istoriniu principu parengta

ekspozicija buvo ne tik ryðkus

Lietuvos kultûros faktas, bet ir iðskirtinis

reiðkinys to meto Sovietø

Sàjungoje: tautos istorija buvo pristatoma

pradedant archeologiniais

jos etniniø þemiø radiniais. Eilës

kartø nuoseklus darbas ekspedici-

1887


jose, nuolatinës iðblaðkytø rinkiniø

paieðkos leido sukaupti didþiausià

Lietuvoje muziejiná lituanistikos

rinkiná. 1992–1993 m. reorganizavus

ideologizuotus Ateizmo ir revoliucijos

muziejus, jø rinkiniai organiðkai

ásiliejo á muziejaus rinkinius.

Atsiþvelgiant á tai, kad muziejuje

saugomos pagrindinës Lietuvos istorijà

ir tautos kultûrà atspindinèios

kolekcijos, muziejus 1992 m. buvo

ávardintas kaip Lietuvos nacionalinis

muziejus.

Muziejuje saugoma 915 tûkst.

eksponatø. Rinkiniø turinio apspræstos

ekspozicijos ir saugyklos

apgalvotai ir kompaktiðkai kuriamos

Vilniaus piliø komplekso pastatuose.

Pirmà kartà Lietuvos istorijoje

savo valstybingumo centre –

Vilniuje, kuriame valstybës ir kultûros

istorijos muziejø–kompleksà

su ekspozicinëmis patalpomis Gedimino

piliakalnio papëdëje ir atviromis

lankymui saugyklomis su

restauravimo dirbtuvëmis greta, uþ

1888

Vilnelës. Muziejø pamëgo vaikai.

Ketvirti metai vykdoma edukacinë

programa mokykloms „Paþinimas”

susilaukia kasmet gausesnës auditorijos.

Muziejus lankomas, atsiliepimø

knygoje gausu gerø atsiliepimø

ávairiomis kalbomis. O

muziejaus lankytojai „uþsuka” ir internetu:

jau prieð porà metø daugelis

pamëgo siøsti kalëdinius sveikinimus,

pasinaudodami senàja

atvirukø kolekcija elektroninëje

muziejaus svetainëje.

Muziejaus leidiniai jau tapo kultûros

istorijos tyrinëjimø dalimi. Leidþiama

Lietuvos nacionalinio muziejaus

biblioteka”, „Etnografijos”

ir „Numizmatikos” metraðèiai. Kultûros

ministerijai parëmus finansiðkai,

pradedamos leisti trys naujø leidiniø

serijos: Lietuvos istorijos

paminklai, Lietuviø etninë kultûra,

Lietuvos fotografijos istorija.

Visø serijø pirmieji tomai jau

bus pristatyti kitø metø tarptautinëje

Frankfurto knygø mugëje. Tæ-

Nr. 28 (202)

siamos lituanistikos paieðkos uþsienyje.

Dalis ðios dienos Lietuvos problemø

– ir muziejaus problemos.

Kai Lietuvos Seimas prieð kelis metus

pradëjo formuoti parlamentinei

institucijai bûdingà aplinkà su

istoriniais akcentais, pasirodë, kad

LNM galëjo tapti tinkamiausias

pagalbininkas. Svarbiausi valstybës

renginiai, minëjimai ir parodos be

LNM talkos jau apskritai neásivaizduojami.

Kitas dalykas, kad prabildama

apie skaudþiausius rûpesèius, turëèiau

ið jø iðskirti darbø, neturinèiø

iðliekamosios vertës, painiojimà su

tautos istorijai aktualiø darbø atlikimo

bûtinybe. Tolesnis Lietuvos

nacionalinio muziejaus átakos ir

vaidmens ugdymas turëtø tapti

vienu ið tø kultûros politikos tikslø

bei darbø, kurie padeda paþinti

Lietuvos istorijà ávairiems socialiniams

sluoksniams ir suvokti Lietuvà

istorijoje.


Nr. 28 (202)

Plenariniai

posëdþiai

PATIKSLINTOS MUITINËS KODEKSO

NUOSTATOS

Padaryta priëmimo

pertrauka

Saugomø teritorijø ástatymo pakeitimo

ástatymo projekto Nr.IXP–

762(4)ES (iki vakarinio plenarinio

posëdþio);

Advokatûros ástatymo 7 ir 18

straipsniø papildymo ir ástatymo papildymo

nauju deðimtuoju skirsniu

ástatymo projekto Nr.IXP–

939(2)ES.

Priimti ástatymai,

nutarimai

Muitinës kodekso 2, 3, 4, 5, 7, 9,

25, 26, 27, 30, 31, 36, 37, 39, 40, 41,

43, 44, 45, 47, 50, 52, 56, 57, 63, 66,

68, 72, 76, 77, 79, 81, 90, 92, 93, 94,

97 ,106, 110, 112, 118, 119, 125, 128,

132, 137, 139, 141, 157, 160, 162,

163, 165, 170, 172, 178, 185, 186,

187, 188, 189, 193, 197, 198, 202,

203, 205, 206, 208, 213, 214, 215,

216, 217, 219, 223, 225, 226, 227,

228, 229 straipsniø pakeitimo ir papildymo

5(1), 54(1), 54(2), 56(1),

85(1), 150(1), 165(1), 195(1),

198(1), 216(1), 216(2), 216(3),

216(4), 216(5), 216(6), 223(1)

straipsniais ástatymas (projektas

Nr.IXP–1079(3)ES). Balsavo: uþ–

72, prieð–0, susilaikë 8.

Ðis teisës aktas parengtas vykdant

Lietuvos derybinæ pozicijà derybose

su Europos Sàjunga „Muitø

sàjunga„. Derinant Muitinës kodeksà

su ES reikalavimais buvo atsiþvelgta

á pakeistà ES Muitinës kodeksà,

pasikeitusià bendràjà

tranzito tvarkà, be to, iðtaisyti Muitinës

kodekse pastebëti netikslumai,

ávertinti Valstybës kontrolës pateikti

siûlymai, susijæ su mokesèiø administravimu.

Atsiþvelgiant á Valstybës kontrolës

siûlymus, ástatyme patikslintos

Muitinës kodekso nuostatos, reglamentuojanèios

mokesèiø iðieðkojimà,

tam tikslui naudojamos priemonës

ir jø taikymo tvarka.

Seimo nutarimas „Dël Seimo

nutarimo „Dël Seimo III (rudens)

sesijos darbø programos” priedëlio

papildymo” (projektas Nr.IXP–

1231). Balsavo: uþ–45, prieð–19, susilaikë

14.

Priëmus ðá nutarimà, Seimo rudens

sesijos darbø programa papildyta:

Mokesèiø uþ pramoninës nuosavybës

objektø registravimà

ástatymo 1 priedëlio papildymo,

Darbo sutarties ástatymo 9 straipsnio

pakeitimo, Atostogø ástatymo 25

straipsnio pakeitimo bei Buhalterinës

apskaitos ástatymo 13 straipsnio

pakeitimo ástatymais.

Protekciniø (apsaugos) priemoniø

ástatymo pakeitimo ástatymas

(projektas Nr.IXP–246). Balsavo:

uþ–52, prieð–0, susilaikë 2.

Priimtame ástatyme numatyta,

kad Vyriausybës ágaliota institucija

(Ûkio ministerija) atliks tyrimus ir

pagal jø rezultatus rengs ir teiks siûlymus

Vyriausybei dël protekciniø

(apsaugos) priemoniø (muitø ar

kvotø) taikymo, o nutarimus dël to

priims Vyriausybë.

Seimo nutarimas „Dël Vyriausiosios

rinkimø komisijos sudëties

pakeitimo” (projektas Nr.IXP–

1221(2). Balsavo: uþ–49, prieð–0,

susilaikë 0.

Priëmus ðá nutarimà, Vyriausiosios

rinkimø komisijos nariu vietoj

Sauliaus Spëèiaus tapo Liberalø sàjungos

narys Sigitas Groblys.

GRUODÞIO 4 RYTINIAME POSËDYJE

Pateikti projektai

Seimo narys Julius Sabatauskas

pateikë Mokesèiø uþ pramoninës

nuosavybës objektø registravimà

ástatymo 1 priedëlio papildymo ástatymo

projektà Nr. IXP–1083, kurio

tikslas – suderinti Mokesèiø uþ pramoninës

nuosavybës objektø registravimà

ástatymà su svarstomo dabar

Seime Patentø ástatymo 27 1 straipsnio

nuostatomis dël papildomos apsaugos

liudijimo iðdavimo. Ástatymo

projekto I priedëlyje nustatyti tokie

papildomi mokesèiai: uþ paraiðkos

papildomos apsaugos liudijimui gauti

padavimà – 400 Lt; metø mokesèiai

uþ papildomos apsaugos liudijimo

galiojimà: pirmaisiais – 1200 Lt,

antraisiais – 1200 Lt, treèiaisiais –

1200 Lt, ketvirtaisiais– 1200 Lt,

penktaisiais metais – 1200 Lt.

Nutarta ástatymo projektui po

pateikimo pritarti ir pradëti jo

svarstymo procedûrà. Pagrindiniu

komitetu projektui svarstyti paskirtas

Biudþeto ir finansø komitetas.

Preliminari svarstymo plenariniame

posëdyje data – gruodþio 18 d.

Sveikatos reikalø komiteto narys

Juozas Matulevièius pateikë Bedarbiø

rëmimo ástatymo 15, 16 ir 16(1)

straipsnio papildymo ástatymo projektà

Nr. IXP–1230, kurio esmë – uþtikrinti

teisæ gauti bedarbio paðalpà

ir numatyti kitas socialines garantijas

asmenims, tapusiems ilgalaikiais

uþkreèiamøjø ligø sukëlëjø neðiotojais

ir dël to nuðalintiems nuo darbo,

kadangi jø darbas sukeltø uþkreèiamosios

ligos iðplitimo pavojø.

Nutarta ástatymo projektui po

pateikimo pritarti ir pradëti jo

svarstymo procedûrà. Pagrindiniu

komitetu projektui svarstyti paskirtas

Socialiniø reikalø ir darbo komitetas.

Preliminari svarstymo plenariniame

posëdyje data – gruodþio

20 d.

Gràþintas Vyriausybei

tobulinti

2001 metø valstybës biudþeto ir

savivaldybiø biudþetø finansiniø rodikliø

patvirtinimo ástatymo pakei-

1889


GRUODÞIO 4 VAKARINIAME POSËDYJE

timo ástatymo projektas Nr.IXP–

1194.

Biudþeto ir finansø komitetas ið

esmës projektui pritarë ir pasiûlë Vyriausybei

já patobulinti atsiþvelgiant á

Komiteto siûlymus (dël to, jog pagal

Seimo statutà, po pirmojo svarstymo

biudþeto projektà reikia gràþinti

svarstyti (taisyti) Vyriausybei).

Pritarta po svarstymo

Þmoniø uþkreèiamø ligø profilaktikos

ir kontrolës ástatymo pakeitimo

ástatymo projektui Nr.IXP–

1080(2)ES.

Pavojingø kroviniø veþimo automobiliø,

geleþinkeliø ir vidaus vandenø

transportu ástatymo projektas

Nr.IXP–1106(2)ES.

Saugomø gyvûnø, augalø, grybø

rûðiø ir bendrijø ástatymo pakeitimo

ástatymo projektui Nr.IXP–

1136(2)ES.

Laukinës gyvûnijos ástatymo pakeitimo

ástatymo projektui Nr.IXP–

1137(2)ES.

1890

Padaryta svarstymo

pertrauka

Pilieèiø nuosavybës teisiø á iðlikusá

nekilnojamàjá turtà atkûrimo

ástatymo 12, 13 ir 16 straipsniø pakeitimo

ir papildymo ástatymo projekto

Nr.IXP–1140(3).

Þemës reformos ástatymo 8 ir 10

straipsniø pakeitimo ir papildymo

ástatymo projekto Nr.IXP–1141.

Þemës ástatymo 18 straipsnio

papildymo ástatymo pripaþinimo

netekusiu galios ástatymo projekto

Nr.IXP–1121.

Vakarinis posëdis

Priimtas ástatymas

Saugomø teritorijø ástatymo pakeitimo

ástatymas (projektas

Nr.IXP–762(4)ES). Balsavo: uþ–68,

prieð–0, susilaikë 0.

Priimtame ástatyme atsiþvelgiant

á Europos Sàjungos direktyvø reikalavimus,

kitus Lietuvos ástatymus

naujai nustatyta saugomø teritorijø

Nr. 28 (202)

Seimo nariai Viktoras Rinkevièius, Antanas Baura, Vytautas Einoris, Justinas Karosas

sistema, saugomø teritorijø steigimo,

tvarkymo ir apsaugos teisiniai

pagrindai.

Pritarta po svarstymo

Fiziniø asmenø pajamø mokesèio

laikinojo ástatymo 7, 8(1), 33, 35

straipsniø pakeitimo ástatymo projektui

Nr.IXP–1134(2).

Valstybës kontrolës ástatymo pakeitimo

ástatymo projektui Nr.IXP–

906(3)ES.

Administraciniø teisës paþeidimø

kodekso 224, 259(1) straipsniø

pakeitimo ir 225(1) straipsnio pripaþinimo

netekusiu galios ástatymo

projektui Nr.IXP–960(2).

Baudþiamojo proceso kodekso

134 straipsnio pakeitimo ástatymo

projektui Nr.IXP–961(2).

Civilinio proceso kodekso 372

straipsnio 18 punkto ir 373 straipsnio

15 punkto pakeitimo ástatymo

projektui Nr.IXP–962(2).

Valstybës tarnybos ástatymo 2

priedëlio pakeitimo ir papildymo

ástatymo projektui Nr.IXP–

965(2).


Nr. 28 (202)

SIÛLOMA KEISTI TERMINUOTØ DARBO

SUTARÈIØ SUDARYMO SÀLYGAS

Pateikti projektai

Seimo narys Algirdas Sysas pateikë Darbo

sutarties ástatymo 9 straipsnio pakeitimo ástatymo

projektà Nr.IXP–1145 bei já lydintá Atostogø

ástatymo 25 straipsnio pakeitimo ástatymo

projektà Nr.IXP–1146. Projekto autorius siûlo

uþdrausti sudaryti terminuotas darbo sutartis

darbuotojo praðymu, kai darbas yra nuolatinio

pobûdþio.

Ðiuo metu galiojantis Darbo sutarties ástatymas

leidþia sudaryti terminuotà darbo sutartá

nuolatinio pobûdþio darbams tada, kai yra

darbuotojo praðymas. Pasak Seimo nario, pasinaudodami tokia ástatymine

nuostata, darbdaviai, priimdami darbuotojus á darbà, reikalauja ið jø

raðtiðkø praðymø dël terminuotø darbo sutarèiø sudarymo nuolatinio pobûdþio

darbams atlikti. Darbuotojai, dirbantys pagal terminuotas darbo sutartis,

neturi teisës á iðeitinæ paðalpà atleidimo ið darbo atveju, negali nutraukti

darbo sutarties savo noru (iðskyrus ligos ar invalidumo atveju) bei

yra nuolatinëje streso bûsenoje, nes neþino ar darbo sutartis su juo bus pratæsta,

ar ne.

Atostogø ástatyme siûloma nustatyti maksimalià nemokamø atostogø

dël ðeimyniniø aplinkybiø ar kitø svarbiø prieþasèiø trukmæ iki 30 kalendoriniø

dienø per metus.

GRUODÞIO 4 VAKARINIAME POSËDYJE

„Hyper Rimi” prekybos centras sostinës Ðiaurës miestelyje

G.Þilinsko (ELTA) nuotr.

Ðiuo metu galiojantis Atostogø

ástatymas nemokamø atostogø dël

ðeimyniniø aplinkybiø ar kitø svarbiø

prieþasèiø trukmës neriboja, todël,

Seimo nario nuomone, pastaruoju

metu Lietuvos ámonëse pagausëjo atvejø,

kai darbdaviai reikalauja ið darbuotojø

raðtiðkø praðymø dël nemokamø

atostogø.

Nutarta ástatymø projektams po

pateikimo pritarti ir pradëti jø

svarstymo procedûrà. Pagrindiniu

komitetu projektams svarstyti paskirtas

Socialiniø reikalø ir darbo

komitetas. Preliminari svarstymo

plenariniame posëdyje data – gruodþio

18 d.

Socialinës apsaugos ir darbo ministrë

Vilija Blinkevièiûtë pateikë

Garantinio fondo ástatymo 12

straipsnio pakeitimo ástatymo projektà

Nr.IXP–1225.

Ástatymo pakeitimu siekiama

suvienodinti iðmokø skyrimo sàlygas

bankrutuojanèiø ir bankrutavusiø

ámoniø darbuotojams, nepri-

1891


GRUODÞIO 4 VAKARINIAME POSËDYJE

klausomai nuo bankroto proceso

pradþios, nustatant vienodà iðmokø

finansavimà ið ðaltiniø, numatytø

Garantinio fondo ástatyme.

Nutarta ástatymo projektui po

pateikimo pritarti ir pradëti jo svarstymo

procedûrà (ypatingos skubos

tvarka). Pagrindiniu komitetu projektui

svarstyti paskirtas Socialiniø

reikalø ir darbo komitetas. Preliminari

svarstymo ir priëmimo plenariniame

posëdyje data – gruodþio 6 d.

Ministrë pateikë ir Bedarbiø rëmimo

ástatymo 5, 7, 8, 11, 13, 14,

16, 16(1), 19, 20(1), 22 straipsniø

pakeitimo, 7 ir 8 straipsniø eiliðkumo

pakeitimo ástatymo projektà

Nr.IXP–1226, kurio tikslas – suderinti

Lietuvos teisës aktus uþimtumo

rëmimo klausimais su ES normomis,

ágyvendinti ES Tarybos

rekomendacijas dël kasmetiniø uþimtumo

krypèiø bei Lietuvos Respublikos

uþimtumo didinimo 2001–

2004 metø programos priemones,

skatinanèias ir remianèias netekusiø

darbo gyventojø uþimtumà.

Bedarbiø rëmimo ástatymà siûloma

papildyti nuostata, kad tiek moteris,

tiek vyras, auginantis vaikà iki

8 metø, turi vienodas teises á ástatymo

nustatytas papildomà uþimtumo

rëmimà bei bedarbio paðalpà. Siûloma

profesiniø, aukðtesniøjø ir

aukðtøjø mokyklø absolventams be-

1892

Nr. 28 (202)

darbio paðalpos mokëjimo pradþià nukelti tris mënesius, kad absolventams

bûtø iðplësta galimybë ieðkotis darbo ir sumaþinti iðmokas bedarbio paðalpoms.

Be kita ko, iðpleèiamos darbo rinkoje papildomai remiamø bedarbiø

grupës.

Nutarta ástatymo projektui po pateikimo pritarti ir pradëti jo svarstymo

procedûrà. Pagrindiniu komitetu projektui svarstyti paskirtas Socialiniø

reikalø ir darbo komitetas. Preliminari svarstymo plenariniame posëdyje

data – gruodþio 20 d.

Susisiekimo ministras Zigmantas Balèytis pateikë Keliø prieþiûros ir

plëtros programos finansavimo ástatymo pakeitimo ástatymo projektà

Nr.IXP–1214 ES, kurio tikslas – nustatyti Keliø prieþiûros ir plëtros programos

finansavimo ðaltinius ir tvarkà. Susisiekimo ministerija, siekdama

uþtikrinti specialiosios Keliø prieþiûros ir plëtros programos finansavimà,

siûlo:

palaipsniui didinant mineralinio kuro akcizà, kartu didinti atskaitymø

nuo akcizo pajamø dalá keliams tiesti ir priþiûrëti;

nuo 2002 m. sausio 1 d. nustatyti mokestá uþ Lietuvoje áregistruotas

krovinines transporto priemones, palaipsniui nustatant, kad ðio mokesèio

dydþiai bûtø ne maþesni uþ Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje

reikalaujamus minimalius dydþius.

Projekte transporto priemoniø savininkø keliø mokestis traktuojamas

kaip mokestis uþ naudojimàsi keliais ir jø infrastruktûra. Jis ávardijamas

kaip naudotojo mokestis ir kartu nustato ðio mokesèio tarifus lengviesiems

automobiliams bei autobusams. Taip pat siûloma ðá mokestá uþsienio ðalyse

áregistruotø autobusø ir krovininiø transporto priemoniø savininkams

diferencijuoti pagal naudojimosi keliais ir jø infrastruktûra laiko trukmæ –

dienà, savaitæ, mënesá, metus.

Nutarta ástatymo projektui po pateikimo pritarti ir pradëti jo svarstymo

procedûrà (skubos tvarka). Pagrindiniu komitetu projektui svarstyti

paskirtas Biudþeto ir finansø komitetas. Preliminari svarstymo plenariniame

posëdyje data – gruodþio 18 d.

KULTÛROS MINISTRË PATEIKË

KINO ÁSTATYMO PROJEKTÀ

Kultûros ministrë Roma Dovydënienë pateikë Kino ástatymo projektà

Nr. IXP–1217ES, kurio tikslas – nustatyti kino (integralios lietuviø kultûros

dalies) reguliavimo pagrindus, nacionalinio filmo sàvokà, filmø gamybos,

platinimo ir rodymo tvarkà bei finansavimo principus.

Projekte nustatyti pagrindiniai filmø gamybos principai, numatytas visø

platinamø ir rodomø filmø registravimas Valstybës filmø registre, jø

indeksavimas pagal þiûrovø amþiaus cenzà bei nacionaliniø filmø saugojimo

tvarka. Projekto rengëjø nuomone, valstybës parama bûtina kinui iðsaugoti,

todël projekte ávardijami svarbiausi kino finansavimo principai

bei numatoma Iðplëstinë kino rëmimo programa.

Nutarta ástatymo projektui po pateikimo pritarti ir pradëti jo svarstymo

procedûrà. Pagrindiniu komitetu projektui svarstyti paskirtas Ðvietimo,

mokslo ir kultûros komitetas. Preliminari svarstymo plenariniame posëdyje

data – kitoje sesijoje.

Teisingumo viceministras Paulius Koverovas pateikë Teritorijoje galiojanèiø

ástatymø, priimtø iki 1990 m. kovo 11 d., galiojimo laikino pratæsimo

ástatymo 1 straipsnio pakeitimo ástatymo projektà Nr.IXP–1216,


Nr. 28 (202)

kurio tikslas – pratæsti Darbo ástatymø

kodekso ir Referendumo ástatymo

galiojimo laikà iki 2003 m.

sausio 1 d. Pasak Aiðkinamojo raðto,

naujas Darbo ástatymø kodekso

projektas jau yra parengtas, taèiau

uþtruko jo derinimas su Europos

Sàjungos direktyvomis, suinteresuotomis

institucijomis bei Triðale

taryba. Naujas Referendumo ástatymo

projektas dar neparengtas.

Nutarta ástatymo projektui po

pateikimo pritarti ir pradëti jo

svarstymo procedûrà. Pagrindiniu

komitetu projektui svarstyti paskirtas

Teisës ir teisëtvarkos komitetas.

Preliminari svarstymo plenariniame

posëdyje data – gruodþio 11 d.

Ðvietimo, mokslo ir kultûros komiteto

pirmininkas Rolandas Pavilionis

pateikë Ástatymo „Dël Vilniaus

universiteto statuto

patvirtinimo” pakeitimo” ástatymo

projektà Nr.IXP–1130 (nauja galiojanèio

statuto redakcija).

Aiðkinamajame raðte teigiama,

kad 2000 m. kovo 12 d. LR Seimo

priimto Aukðtojo mokslo ástatymo

68 str. antrojoje dalyje numatyta,

kad ásigaliojus ðiam ástatymui, ástatymas

„Dël Vilniaus universiteto

statuto patvirtinimo” galioja tiek,

kiek jis neprieðtarauja Aukðtojo

mokslo ástatymui.

Pateikto projekto tikslas – patobulinti

Vilniaus Universiteto val-

GRUODÞIO 4 VAKARINIAME POSËDYJE

Seimo nariai Rolandas Pavilionis, Gintautas Kniukðta

dymo sistemà, aiðkiau apibrëþti atskirø valdymo grandþiø kompetencijà,

jø tarpusavio santyká, studentø teisinæ padëtá, pagrindinius jø savivaldos

bruoþus.

Nutarta ástatymo projektui po pateikimo pritarti ir pradëti jo svarstymo

procedûrà. Pagrindiniu komitetu projektui svarstyti paskirtas Ðvietimo,

mokslo ir kultûros komitetas. Preliminari svarstymo plenariniame posëdyje

data – pratæstoje rudens sesijoje.

Seimo nariø pareiðkimai

Parlamentaras Artûras Vazbys perskaitë pareiðkimà „Dël mëginimø stabdyti

pensijø reformà”, kuriame kritikuojamas Seimo nario Gedimino Vagnoriaus

siûlymas Lietuvoje kurti savanoriðku kaupimu paremtus privaèius

pensijø fondus. Pareiðkime pabrëþiama, kad kuo skubiau bûtø pradëta

ágyvendinti Vyriausybës parengta pensijø reforma.

Seimo narys Jonas Budrevièius perskaitë pareiðkimà dël Lietuvos taupomojo

banko privatizavimo pasekmiø, kuriame teigiama, jog kaimo gyventojus

ypaè skaudþiai palietë naujøjø banko savininkø pradëtas tinklo

pertvarkymas, kai uþdarinëjami banko skyriai.

1893


VYRIAUSYBËS PUSVALANDIS GRUODÞIO 4 VAKARINIAME POSËDYJE

Priimtas protokolinis nutarimas, kuriame Seimas, atsiþvelgdamas á

Peticijø komisijos iðvadà nutaria tenkinti Liucijos Gineitienës peticijoje

„Dël privalomojo sveikatos draudimo ámokø„ pateiktà siûlymà panaikinti

individualioms (personalinëms) ámonëms prievolæ mokëti privalomojo

sveikatos draudimo ámokas uþ laikotarpá nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2000

m. spalio 31 d., kai jos turëjo likviduojamos ámonës statusà, neþiûrint á tai,

ar po to likviduojamos ámonës statusas joms buvo panaikintas.

1894

VYRIAUSYBËS PUSVALANDIS –

GENERALINIAM PROKURORUI

INFORMACIJA APIE VILNIAUS LEDO RÛMØ

PRIVATIZAVIMO PATIKRINIMÀ

• PAPILDOMØ DOKUMENTØ REIKËJO REVIZOREI

• AR PROKURATÛROS SISTEMA TAPS SKAIDRI

KADRØ POLITIKAI?

Antanas Klimavièius. Ðiandien að jûsø

nevarginsiu kriminogeninës padëties

analize ir kitomis prokuratûros problemomis,

nes prieð mënesá ðioje tribûnoje jau

buvau ir apie tai ðnekëjome. Kriminogeninë

situacija Lietuvoje ypatingai nepasikeitë

ir að netgi matau teigiamus poslinkius.

O pradësiu tikriausiai nuo to, dël ko að

esu èia ir pakviestas, t.y. nuo to, kaip buvo

atliekamas ir kaip dabar atliekamas Vilniaus

ledo rûmø privatizavimo patikrinimas.

Pradësiu nuo 1993 metø, kad bûtø

aiðku, apie kà kalbame. Taigi 1993 metø

geguþës mënesá Seimas priëmë ástatymà

dël buvusiø Lietuvos TSR valstybiniø profesiniø sàjungø turto. Jame buvo

Nr. 28 (202)

numatyta, kad dalis turto perduodama

Specialiajam fondui veikianèioms

ir besisteigianèioms profesinëms

sàjungoms remti. Ðio ástatymo

6 straipsnis numatë, kad fondui perduodamas

turtas negali bûti privatizuojamas

ar akcionuojamas, taip

pat parduodamas ar kitaip perleidþiamas,

iðskyrus, kai turtas perduodamas

veikianèioms ir besisteigianèioms

profesinëms sàjungoms.

Seimo nutarimu buvo patvirtinta

fondo taryba ir nurodyta, koks turtas

perduodamas ðiam fondui. Su

kitu turtu fondui perduoti Vilniaus

koncertø ir sporto rûmai ir Vilniaus

ledo rûmai.

Fondas nebuvo ðio turto savininkas,

jis privalëjo já perduoti besikurianèioms

ir esamoms profesinëms

sàjungoms. Fondas, paþeisdamas

ðio minëto ástatymo 6 straipsnio reikalavimus,

1996 metø lapkrièio 20

dienà nutarë reorganizuoti Vilniaus

sporto ir koncertø rûmus á uþdaràjà

akcinæ bendrovæ „Vilniaus koncertø

ir sporto rûmai”. Kaip turtinis

ánaðas ástatiniam kapitalui

suformuoti buvo perduoti minëti

rûmai, kuriø likutinë vertë buvo

daugiau kaip 7 mln. 285 litai. Taigi

profsàjungoms priklausantis turtas

tuo metu buvo neteisëtai akcionuotas.

1997 m. kovo 28 d. fondo taryba

nutarë padidinti uþdarosios akcinës

bendrovës „Vilniaus koncertø

ir sporto rûmai” ástatiná kapitalà 5

milijonais litø, iðleidþiant papildomai

paprastø ir vardiniø akcijø.

Naujais akcininkais greta kitø tapo

ir uþdaroji akcinë bendrovë „Lietuvos

rytas”. Dar akcininkais tapo kelios

statybinës organizacijos, kurios

akcijas ásigijo uþ atliekamà remontà,

statybines medþiagas ir darbus.

Kaip Ledo rûmai buvo atskirti

ir kaip pamaþu, bet uþtikrintai tapo

maþiau kaip uþ 2 mln. uþdarosios

akcinës bendrovës „Lietuvos

rytas” nuosavybe? Kad bûtø suprantama,

apie kà kalbama, að gal

chronologine tvarka suminësiu sutartis.

1997 m. liepos 25 d. sudaroma

nuomos sutartis tarp uþdarosios

akcinës bendrovës „Sporto rûmai”

ir krepðinio klubo „Rytas”, pagal


Nr. 28 (202)

kurià „Rytas” gavo nuomos teisæ

naudotis Ledo rûmais. Papildomai

buvo pasiraðyta dar kita sutartis, pagal

kurià pratæstas nuomos terminas

iki 2004 metø birþelio mënesio.

2000 m. balandþio 25 d. sudaroma

finansinë ilgalaikës nuomos sutartis

tarp „VB lizingas” ir uþdarosios

akcinës bendrovës „Sporto rûmai”,

pagal kurià UAB „Sporto ir kultûros

rûmai” iki 2005 metø mokëdami

iðperkamosios nuomos mokestá

– 52 tûkst. Lt per mënesá – galës iðsipirkti

parduotus Ledo rûmus pagal

2000 m. balandþio 28 d. pirkimo–pardavimo

sutartá tarp „VB

lizingas” ir uþdarosios akcinës bendrovës

„Vilniaus kultûros ir sporto

rûmai”, kuriuos pardavë uþ 3 mln.

Lt. Toliau sudaroma kita sutartis.

Po trijø dienø sudaroma sutartis –

turto atpirkimo sutartis tarp „VB lizingas”

ir UAB „Lietuvos rytas”, kurioje

numatyta: jei 2000 m. balandþio

25 d. iðperkamosios nuomos

sutartis tarp „VB lizingas” ir UAB

„Sporto rûmai” nutrûks anksèiau,

UAB „Lietuvos rytas” turës atpirkti

likusià turto Ledo rûmø kainà.

Toliau. 2000 m. geguþës 2 d. sudaroma

triðalë sutartis – subnuomos

susitarimas tarp „VB lizingas”,

UAB „Sporto rûmai” ir krepðinio

klubo „Rytas”, kuriuo susitariama,

kad dalá iðperkamojo mokesèio – 52

tûkst. Lt per mënesá – mokës UAB

„Sporto rûmai”, kità dalá – 41 tûkst.

300 Lt – krepðinio klubas „Rytas”

tiesiogiai á „VB lizingas” sàskaità.

Sutartis visiðkai normali. Kad subnuomininkas

aplenktø nuomininkà,

tiesiai moka „VB lizingas” nuomos

mokestá. Tas mokestis – 41 tûkst.,

kaip man specialistai sako, yra nedidelis,

visiðkai normalus.

Toliau kas daroma? 2000 m. rugpjûèio

18 d. „VB lizingas” raðtu

kreipësi á Vilniaus sporto rûmus,

áspëdamas dël susidariusios skolos

ir dël galimo 2000 m. balandþio mënesá

iðperkamosios nuomos sutarties

nutraukimo prieð terminà. Prieþastis

ta, kad krepðinio klubas,

padaræs vienà ánaðà – 41 tûkst. 300

Lt, nustojo mokëti subnuomos mokestá.

To paties mokesèio savo dalá

VYRIAUSYBËS PUSVALANDIS GRUODÞIO 4 VAKARINIAME POSËDYJE

nustojo mokëti ir UAB „Vilniaus

sporto rûmai”. 2000 m. spalio 13 d.

„VB lizingas” praneða Sporto rûmams,

kad iðperkamosios nuomos

sutartis dël nepadengtø skolø bus

nutraukta 2000 m. spalio 19 d. 2000

m. spalio 26 d. „VB lizingas” raðo

raðtà UAB „Lietuvos rytas” dël

2000 m. balandþio 20 d. turto atpirkimo

sutarties ávykdymo.

2000 m. lapkrièio 7 d. – finansinë

ilgalaikës nuomos sutartis tarp

„VB lizingas” ir UAB „Lietuvos rytas”,

kuria UAB „Lietuvos rytas”, iðperkamosios

nuomos gavëjas, ásipareigoja

iðpirkti Ledo rûmus uþ 1,89

mln. Lt iki 2003 metø pabaigos.

2000 m. lapkrièio 23 d.– Ledo rûmø

nuomos sutartis tarp UAB „Lietuvos

rytas” ir krepðinio klubo „Rytas”.

Sutarties terminas – 3 metai.

Nuomos suma – 8 tûkst. Lt plius

PVM. Taigi „Lietuvos rytas” labdaringai,

visiðkai pigiai nuomoja patalpas

krepðinio klubui. Geras darbas.

Taèiau „Lietuvos rytas” tokiu

bûdu ásigyja… að turiu netgi paþymà

ið Þemës ir kito nekilnojamojo

turto kadastro registro valstybës

ámonës Vilniaus filialo, jie ákainoja

ðità turtà daugiau kaip 10 mln. 520

tûkst. Vadinasi, „Lietuvos rytas” ðità

turtà, kuris kainuoja 10 mln. 520

tûkst., ásigyja maþiau nei uþ 2 mln.

Lt. Man visiðkai ðita aritmetika nesuprantama.

Tuo labiau, kad ásigijæs

ðá turtà „Lietuvos rytas” 99 metams

ágyja teisæ á nuomà þemës

sklypo, kurio kaina rinkoje yra 3

mln. 334 tûkst.

Dabar dël patikrinimo. Dar geguþës

mënesá „Lietuvos ryte” buvo

straipsnis (neatsimenu pavadinimo)

apie ðá privatizavimà. Tada generalinio

prokuroro pavaduotojas K.Betingis

davë nurodymà (prieð tai mes

aptarëme), kad reikia tikrinti, nes

taip negali bûti. Apygardos vyriausiajam

prokurorui buvo duotas nurodymas

pradëti tikrinti ðá privatizavimà.

Apygardos vyriausiasis

prokuroras pavedë ðá darbà miesto

prokurorui.

Kodël buvo tikrinama kartu su

Specialiøjø tyrimø tarnyba? Paaiðkinimas

labai paprastas. Tuo metu,

kai Vilniaus miesto prokuratûra

pradëjo patikrinimà dël privatizavimo,

suþinota, kad STT tikrina fondo

tarybos veiklà. Ðie dalykai labai

susijæ ir visai natûralu, kad miesto

prokuroras priëmë nutarimà sudaryti

bendrà grupæ ið dviejø agentø

ir vieno prokuroro.

Dël ko buvo daromas poëmis?

Patikrinus ðias sutartis ir kitus dokumentus

kilo daug klausimø. Kodël

Lietuvos rytas”, o ne Sporto rûmai

nemokëjo nuomos mokesèio

pagal sutartá, kodël nemokëjo krepðinio

klubas? Ið didþiosios buhalterinës

knygos revizorë nustatë, kad

klubas buvo mokus ir galëjo mokëti.

Kyla versija, kad tyèia buvo nemokama

dël to, kad pagal ðià anksèiau

sudarytà sutartá „Lietuvos

rytas” pusvelèiui ásigytø brangø turtà.

Jeigu kas nors árodys, kad ðito

nëra, – tai aèiû Dievui, bet man ir

visiems ðis klausimas kyla. Kai revizorë

ið didþiosios buhalterinës knygos

nustatë, kad klubas buvo mokus,

ji negalëjo raðyti revizijos akto

pagal ðá dokumentà, nes ðito neuþtenka.

Ji pasakë, kad jai reikia papildomø

dokumentø tam, kad galëtø

suraðyti revizijos aktà.

Prokuroras V.Kukaitis priëmë

nutarimà padaryti poëmá krepðinio

klube „Lietuvos rytas”. Tai atlikti

buvo pavesta STT agentams. Tai yra

visiðkai natûralu, ástatymas tai leidþia

ir taip turëtø bûti, taèiau á pagalbà

buvo pasitelkta ir revizorë. Tai

irgi visiðkai natûralu ir netgi skatintina,

nes mes seniai kalbame, kad

jeigu imami buhalteriniai dokumentai,

nereikëtø pasitikëti savo didelëmis

þiniomis finansø, ûkio srityje

ir vertëtø pasitelkti á pagalbà

revizoræ, kuri pasakytø, kokiø dokumentø

reikia.

Kodël poëmis buvo daromas

Lietuvos ryto” redakcijoje? Krepðinio

klubo direktorius Liþaitis paaiðkino,

kad ta pati buhalterë dirba

ir klube, ir „Lietuvos ryto” redakcijoje.

Dauguma dokumentø yra

Lietuvos ryto” redakcijos buhalterijoje.

Buvo visiðkai natûralu ir teisëta,

jog ði trijø þmoniø grupë nuëjo

á „Lietuvos ryto” redakcijos

1895


VYRIAUSYBËS PUSVALANDIS GRUODÞIO 4 VAKARINIAME POSËDYJE

buhalterijà ir papraðë dokumentø.

Poëmis buvo atliekamas laikantis visø

proceso taisykliø ir jokiø paþeidimø

nebuvo, jokia krata nebuvo

daroma. Að galiu netgi perskaityti

tà straipsná (neþinau, ar jus varginti),

kaip daromas poëmis, kokia jo

tvarka. Nereikia?

Pavyzdþiui, að neásivaizduoju,

kodël mes nuolatos puolami, kad

darëme tai, kà privalome daryti. Jeigu

mes to nedarytume, tai mums

reikëtø eiti namo. Jokio procesinio

sprendimo nepadaryta, dokumentai

paimti, analizuojami, revizorë pateiks

iðvadà ir bus sprendþiamas

klausimas, ar kelti baudþiamàjà bylà,

ar ne. Að bent áþiûriu Sporto rûmø

vadovybës piktnaudþiavimà komercinës

ûkinës veiklos srityje, dël

to, kad jie savo turtà taip lengvai

iððvaistë.

Dabar dël profsàjungø turto,

kaip jos prarado savo turtà. Profsàjungos

kreipësi á teismà, kad bûtø

panaikintas akcinio kapitalo didinimas,

ir bylà, aiðku, pralaimëjo, nes

reikëjo kreiptis ne dël to, o dël akcionavimo

paþeidþiant ástatymà.

Laiku nesikreipë, praëjo senatis ir

viskas – profsàjungø turtas nuplaukæs

ir dabar reikia spræsti ðá klausimà.

Reikia þiûrëti, ar yra nusikaltimas,

ar nëra, ar nusikalstant tai

padaryta. Tam senaties nëra, todël

daromas tikrinimas. Gavus revizijos

medþiagà, iðanalizavus kitus

dokumentus bus sprendþiamas

klausimas, ar kelti baudþiamàjà

bylà, ar ne.

Að suprantu, kad kils klausimø

dël spaudimo þiniasklaidai, laisvo

þodþio uþdraudimo ir t.t. Að ðià situacijà

(bûdamas ligoninëje ir namuose

ir skaitydamas ið ðalies) supratau

taip, kad vyksta visai

prieðingas dalykas – yra didþiulis

spaudimas tyrimui kasdien raðant

niekus apie kratas, akcijas, lyginant

su kaþkokiu ginkluotu televizijos uþgrobimu

Maskvoje. Að tik galiu

nuoðirdþiai apgailestauti, kad á ðità

jovalà, ant ðitos pigios meðkerës uþkibo

ir kai kurie politikai. Tai irgi

yra spaudimas. Todël K.Betingis,

kalbëdamas apie tikrinimà, ar pa-

1896

reigûnai nevirðijo savo ágaliojimø

darydami poëmá, ir sako, kad tikrinami

ir „Lietuvos ryto” vadovø, kurie

daro spaudimà prokurorams ir

STT agentams ir trukdo atlikti kvotà,

veiksmai. Grasinimas ástatymu,

man atrodo, nëra tas grasinimas,

kuris bûtø smerktinas. Daugiau að

neturiu kà pasakyti.

G.STEPONAVIÈIUS. Apgailestauju,

kad visà savo laikà skyrëte

vienai istorijai. Praëjusi savaitë, deja,

buvo paþenklinta kur kas liûdnesniø

ávykiø ir pasakojimø. Yra

daug lavonø, kuriuos net Seimo Pirmininkas

apibûdindamas pavadino

savaitës ávykiu, ir net ávardijo tai

kaip gerà þinià. Taip pat yra istorijø,

susijusiø su susikompromitavusiø

jûsø sistemos darbuotojø dangstymu.

Gerbiamasis prokurore, kad nesusidarytø

áspûdis ir kad jûs neásiþeistumëte,

vis dëlto pastarosios savaitës

ávykiai rodo, kad Prokuratûros

specializacija – vos ne ekshumacijos

srityje ir nevykusiø pareigûnø dangstymas…

Kada bus gerø þiniø, pone

prokurore, susijusiø su aiðkiais signalais,

kad bylos pasiekia realià atomazgà,

ir kada Prokuratûros sistema

taps skaidri sprendþiant kadrø politikos

klausimus?

A.KLIMAVIÈIUS. Apie lavonus.

Ðiuo metu yra rasta deðimt lavonø,

susijusiø su tulpiniø nusikalstama

veikla. Tikimës, kad jø bus

daugiau. Neþinau, ar tai gera, ar

bloga þinia, ko gero, bloga, nors pats

tyrimas sëkmingai stumiasi á prieká.

O korumpuotus pareigûnus, kuriuos

að, kaip generalinis prokuroras,

priëmiau á darbà, minëkime pavardëmis.

Pavyzdþiui, L.Sabutis.

Seime jis buvo geras. Að nesuprantu,

kodël að L.Sabuèio negalëjau

priimti á darbà Prokuratûroje? Jis

juk yra buvæs ir Lietuvos generaliniu

prokuroru. Mano manymu, jis

yra padorus þmogus, jis gerai dirba.

Kitas reikalas, kad mûsø kitokios

politinës paþiûros (prokurorai irgi

turi savo politines paþiûras), bet tai

man netrukdo su juo dirbti.

V.Sabutis. Klausimas iðspræstas.

Teismas priëmë sprendimà, kad jis

Nr. 28 (202)

atleistas neteisëtai. Tai negi að turiu

nepriimti jauno, perspektyvaus

specialisto todël, kad apie já kas

nors blogai raðo? Að þinau visà tà

istorijà apie Grigo nuþudymà. Bûdamas

V.Sabuèio vietoje að irgi bûèiau

skambinæs Karosui ir bandæs

suþinoti kuo daugiau informacijos,

nes Karosas buvo mirusio Grigo

verslo partneris. Be abejo, jis turëjo

daug informacijos. Gavus eksperto

iðvadà, kad nuo etilenglikolio mirë

þmogus, verslininkas, kuris

geram benzinui visada turëjo pinigø

(versija buvo tokia, kad jis buvo

nunuodytas), buvo iðkelta baudþiamoji

byla. Gerai, kad apygardos

prokuratûroje atsirado labiau patyrusiø

þmoniø, kuriems këlë nuostabà

kitos aplinkybës: kaipgi þmogus,

nunuodytas etilenglikoliu, gráþo namo;

kodël jo nepykino, kodël nepaleido

viduriø, kodël jis keistai elgësi

ir staiga kaip lapas krito ir mirë.

Kitiems þmonëms kilo abejoniø.

Èia gal buvo ir V.Sabuèio, ir tyrëjo

klaida. Bet ðià situacijà vertinti kaip

piktnaudþiavimà, pareigûno nepadorumà

að visai neturiu teisës. Ir

teismas tà pripaþino. Pripaþino, kad

uþ kai kuriuos darbus jis vertas

drausminës nuobaudos, taèiau atleidimas

nepagrástas, neteisëtas.

Dar buvo minima, kad E.Bièkauskà

priëmiau á darbà. Kodël að

jo turëjau nepriimti, að iki ðiol nesuvokiu.

Kad piktnaudþiavo alkoholiu?

Jis Prokuratûroje alkoholiu

nepiktnaudþiauja. Jis gerai atlieka

savo pareigas. Að já paþástu dar iki

jo politinës karjeros kaip labai puikø

tardytojà. Mes kartu dirbome.

Tai buvo malonumas dirbti.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis prokurore,

að supratau, kad ir mûsø politinës

paþiûros, ko gero, skiriasi, bet

að pateiksiu paprastà klausimà. Praeità

savaitæ á jus kreipësi mûsø kolegë

R.Juknevièienë, praðydama iðtirti,

mûsø manymu, padarytà gana

þymø nusikaltimà Seime, èia, ðiame

Seime, nes buvo nusiþengta svarbioms

Þvalgybos ir gynybos ástatymo

nuostatoms. Sakykite, koks jûsø

poþiûris á ðá praðymà ir kaip jûs

vertinate susiklosèiusià situacijà?


Nr. 28 (202)

A.KLIMAVIÈIUS. Mano poþiûris

á praðymà visiðkai normalus, natûralus,

kad kreipësi. Bet patikrinimas

neatliktas, að jo komentuoti

nenoriu. Juo labiau, kad að prie ðio

patikrinimo dar ir nagø neprikiðau.

Paminësiu, kad tà darbà organizavo

daug kartø minëtas pavaduotojas

K.Betingis.

J.JURKUS. Gerbiamasis prokurore,

gal jûs galëtumëte patikslinti.

Að suprantu, kodël jus puola, bet

jûs gal patikslinkite, kam ið tø trijø

yra iðkeltos baudþiamosios bylos?

Ar Profesiniø sàjungø turto fondo

tarybos direktorei, ar UAB ,,Lietuvos

rytas” vadovui, ar Sporto rûmø

vadovui, ar visiems kartu?

A.KLIMAVIÈIUS. Baudþiamoji

byla visai neiðkelta. Vyksta patikrinimas.

Spræsime, ar kelti baudþiamàjà

bylà, tada, kai bus baigta

dokumentinë revizija. Kodël atliekami

tardymo veiksmai, neiðkëlus

baudþiamosios bylos? Nuo spalio 15

VYRIAUSYBËS PUSVALANDIS GRUODÞIO 4 VAKARINIAME POSËDYJE

Socialdemokratinës koalicijos frakcijos nariai Vytautas Saulis, Rimantas Sinkevièius,

Alfonsas Pulokas, Giedrë Purvaneckienë

d. ásigaliojo Baudþiamojo proceso

kodekso papildymas, kuris leidþia

daugelá tardymo veiksmø atlikti iki

baudþiamosios bylos iðkëlimo. Todël

buvo daromas poëmis. Poëmis

yra sàraðe tø veiksmø, kuriuos galima

atlikti neiðkëlus baudþiamosios

bylos.

V.KVIETKAUSKAS. Gerbiamasis

prokurore, norëjau jûsø pasiteirauti,

gráþti prie ,,Lietuvos ryto” problematikos.

Jûs iðvardijote labai

daug sutarèiø. Ar nors viena ið jø

prieðtarauja ástatymui? Ar yra nusiþengta

ástatymui, ar tiesiog susidaro

toks áspûdis?

A.KLIMAVIÈIUS. Að kalbëjau

su civilistikos specialistais. Jie sako,

kad ðios sutartys yra normalios. Tokios

sutartys yra sudaromos. Taèiau

kai yra sudaroma daug sutarèiø ir

galimai uþprogramuojamas nemokumas,

sudaromos sàlygos formaliai

teisëtomis sutartimis brangø turtà

ágyti veltui. Todël turi bûti daromas

tikrinimas, ar nemokumas nebuvo

dirbtinis. Taigi tikrinamas nemokumas

dviejø juridiniø asmenø: Sporto

ir kultûros rûmø, pagrindinio

nuomininko, ir subnuomininko –

krepðinio klubo.

V.KVIETKAUSKAS. Tai gal èia

yra problema ne tø, kurie sudaro sutartis,

bet ástatymø leidimo problema,

jeigu ástatymas nepaþeistas?

A.KLIMAVIÈIUS. Að manau,

kad didelius pinigus galima daryti

ir manipuliuojant ástatymais jø nepaþeidþiant.

A.VAZBYS. Gerbiamasis prokurore,

að norëjau pradëti savo klausimà

nuo nuostabos, kodël jûs dabar

atsakinëjate á klausimus,

susijusius su Sporto rûmø ir Ledo

rûmø privatizavimu, bet nekalbate

apie tai, dël ko á jus kreipësi 11 Seimo

nariø dar lapkrièio 22 dienà,

kviesdami èia, á tribûnà. Bûtent dël

galimo politinio spaudimo ekspremjero

A.Ðleþevièiaus byloje. Bet

1897


VYRIAUSYBËS PUSVALANDIS GRUODÞIO 4 VAKARINIAME POSËDYJE

Seimo nariai Gediminas Jakavonis,

Algimantas Valentinas Indriûnas

dabar, kaip pavyko iðsiaiðkinti su

Posëdþiø sekretoriatu, tiesiog dël

techniniø kliûèiø jums nebuvo paaiðkinta,

kad turëjote pradëti nuo

to. Todël að tikiuosi, kad jûs, kità savaitæ

atëjæs á tà paèià tribûnà, paaiðkinsite

ðiuos dalykus.

A.KLIMAVIÈIUS. Jeigu mane

Seimas kviestø, að galëèiau kasdien

vaikðèioti á Seimà. Að to Seimo nariø

kreipimosi nesu matæs. Að tik vakar

po ligos gráþau á darbà, nesuspëjau

visko aprëpti. Jeigu yra toks

kreipimasis, bus patikrinta.

J.NARVILIENË. Gerbiamasis

prokurore, turbût daugeliui ðiandien

èia esanèiø, daugeliui, bent jau

man taip atrodo, reikëtø padëkoti

jums uþ toká ryþtà, kurá pastaruoju

metu jauèiame prokuratûroje. Galbût

negalima bûtø taip teismukai jûsø

klausti, bet man vis dëlto labai

ádomu bûtø þinoti, per kiek laiko

bus iðaiðkinta Kiesø byla? Manau,

tai domina labai daug þmoniø.

A.KLIMAVIÈIUS. Að neiðdrásiu

nurodyti termino, kada mes baigsime

Kiesø ir kitø nuþudymø bylà. Didelë

byla, prognozuoti á prieká sunku.

Ne viskas nuo mûsø ir priklauso.

Dar vyksta paieðka asmenø, reikia

nustatyti kitas aplinkybes. Patikëkite,

að negaliu atsakyti.

K.BOBELIS. Gerbiamasis prokurore,

að þinau, kad jûsø darbas yra

1898

labai sunkus ir turite daug problemø.

Man rûpi vienas dalykas. Kodël

kai kurie prokurorai, kurie padarë

labai didelius tarnybinius

paþeidimus, nusikaltimus ir kai kurie

net, galbût galima sakyti, kriminalinius

nusikaltimus yra padaræ ir

buvo atleisti ið darbo, jûsø nurodymu,

yra gràþinti? Jûs þinote, apie kà

að kalbu. Að kalbu apie du aukðtus

pareigûnus, kurie ðiuo metu dirba

jûsø ástaigoje.

A.KLIMAVIÈIUS. Apie kuriuos?

K.BOBELIS. Apie Sabutá ir

D.Blaþienæ.

A.KLIMAVIÈIUS. Nei Sabutis,

nei D.Blaþienë, mano duomenimis,

bent mano þiniomis, nepadarë jokio

nusikaltimo. D.Blaþienë ið verslininko

T.Karoso buvo pasiskolinusi

pinigø. Skolà gràþino. Tai yra jos

privatus reikalas. Kodël ið verslininko

T.Karoso skolino, að irgi suprantu

– T.Karosas anksèiau buvo prokuroras,

jie seni paþástami. O

Sabutis? Tikriausiai Virginijus Sabutis?

Að neþinau, koká jis nusikaltimà

padarë.

K.BOBELIS. Jaunesnysis Sabutis.

A.KLIMAVIÈIUS. Að gi aiðkinu.

Daktare, að aiðkinu, kad jaunesnysis

Sabutis… Jo nurodymu,

buvo iðkelta baudþiamoji byla dël

A.Grigo nuþudymo. Dël þmogaus,

dël kurio buvo padaryta iðvada, kad

jis mirë apsinuodijæs etilenglikoliu.

Visiðkai natûralu, kad iðkëlë baudþiamàjà

bylà, atliko tyrimà. Koká

nusikaltimà darë? Paskui iðaiðkëjo,

atlikus papildomà ekspertizæ

Kijeve, kad ekspertai padarë klaidà.

Yra iðkelta baudþiamoji byla

ekspertei, kuri sumaiðë organus ir

pateikë klaidingà iðvadà. Teismas

savo sprendimu V.Sabuèio atleidimà

ið pareigø pripaþino neteisëtu.

Að vadovaujuosi tiktai ástatymu ir

niekuo daugiau.

Z.MAÈERNIUS. Ið tikrøjø að

prisidedu prie minties, iðreikðtos

J.Narvilienës, kad yra teigiamø poslinkiø

tiriant nuþudymo bylas, taèiau

gauta informacija dël baudþiamøjø

bylø dël bankams padarytos

Nr. 28 (202)

þalos ir bankø darbuotojø padarytø

nusikaltimø kelia didelá susirûpinimà.

Ið viso tirtos 569 bylos. Að nekomentuosiu

kitø skaièiø. Nuteista

tiktai keturiolikoje atvejø ið 569.

Daugelis bylø yra uþsitæsusios ir jau

tæsiasi daugiau kaip 2 metus. Ar jûs

nematote kokiø nors prieþasèiø, ar

keliø, kad ðie reikalai pajudëtø á

prieká?

A.KLIMAVIÈIUS. Dauguma tø

bylø yra teismuose. Að visiðkai nenoriu

blogai ðnekëti apie teismus,

taèiau tos bylos yra nagrinëjamos

metus dvejus ir netgi daugiau. Pasinaudojant

kai kuriomis ir ástatymo

spragomis yra dirbtinai, mano nuomone,

simuliuojamas procesas. Suserga

advokatai. Vieno proceso metu

vienas suserga, atidedamas

nagrinëjimas keliems mënesiams,

paskui suserga kitas. Tæsiasi tø bylø

nagrinëjimas iki begalybës, iki senaties.

Tai yra didelë problema, að

neþinau, kaip jà iðspræsti. Gal visuomenë

turi bûti padoresnë. Að neþinau.

Að negirdëjau tokio dirbtinio

simuliavimo, kad bûtø kur nors Belgijoje,

Prancûzijoje ar kur nors kitur.

Að kolegoms prokurorams uþduodavau

toká klausimà, jie tokiø

dalykø neþino. Pas mus tai nuolat

praktikuojama.

Be to, – apie tas finansines bylas,

apie bankø iðgrobstymà. Paþiûrëkime,

daugelis Baudþiamojo kodekso

normø priimta kuriais

metais? 1996–1997 metais. O iki tol

nebuvo? Todël nesàþiningo paskolos

panaudojimo ne pagal paskirtá,

apgavimo, apgaulës – tokiø veikø

visai nebuvo. Dabar jos ávestos, bet

atgal [atgaliniu terminu] neveikia.

O mes kalbame apie bankø iðparceliavimà,

kuris buvo 1994–1995

metais. Tada ðiø normø nebuvo. O

tam, kad bûtø svetimo turto pasisavinimas,

reikia árodyti, kad tyèia

imta paskola, tyèia apgaule gauta

ir negràþinta. Kas árodys? Verslininkas,

imdamas paskolà tikriausiai

tikisi, kad verslas gerai eisis, jis

viskà gràþins. Bent jis dabar taip sako

ir tai paneigti kaþin ar ámanoma.

Èia yra daug prieþasèiø. Visos

prieþastys yra iðnagrinëtos, man at-


Nr. 28 (202)

rodo, ir Seimo ekonominiø nusikaltimø

tyrimo komisija yra padariusi

savo iðvadas, punktais iðdësèiusi

prieþastis, dabar kaþin ar

apsimoka.

R.ÐUKYS. Gerbiamasis generalini

prokurore, ið tikrøjø ta istorija,

kurià jûs papasakojote su daugeliu

sutarèiø ir komercinius

santykius, að manau, visiðkai ne vieta

buvo pasakoti ið tribûnos, juo labiau

prognozuojant arba negalint

ðiandien dar ið viso prognozuoti,

kaip baigsis tikrinimas. Að tik noriu

pasakyti, kad man gaila, kad

rugsëjo 11 dienà mes priëmëme

Baudþiamojo kodekso atitinkamas

VYRIAUSYBËS PUSVALANDIS GRUODÞIO 4 VAKARINIAME POSËDYJE

Seimo nariai Domininkas Velièka, Valerijus Simulikas, Kæstutis Skamarakas, Rimas Valèiukas, Zenonas Maèernius

pataisas, kurios buvo ðiaip jau skirtos

gerinti kovà su nusikalstamumu

ir tirti nusikaltimus efektyviai, o matau,

kaip jos naudojamos dabar, kai

poëmiai daromi neiðkëlus bylos.

Èia yra klausimas: kokia vada ið numatytø

Baudþiamojo proceso kodekse

buvo pradëti tyrimà, t.y. kieno

pareiðkimas, kada jis buvo gautas

prokuratûroje ir ðiuo atveju, kiek

laiko tas tyrimas vyksta, kokie ten

yra ið viso padaryti procesiniai

veiksmai? Paskutinis klausimas, jeigu

ta byla net nebus iðkelta arba subliûkð

jà iðkëlus, ar jûs imsitës kokios

nors atsakomybës, pavyzdþiui,

ar atsistatydinsite, ar ne?

A.KLIMAVIÈIUS. Pasakysiu

jums kaip teisininkas teisininkui.

Vada ir pagrindas yra baudþiamàjà

bylà iðkelti, o patikrinimà daryti

prokuroro pareiga tada, kad jis mato

reikalà. Jeigu bûtø keliama byla,

vada jau bûtø, nes buvo publikacijos

laikraðèiuose, tai gali bûti vada

baudþiamajai bylai iðkelti. Baudþiamoji

byla neiðkelta. Mes vykdome

tik ástatymus ir nieko daugiau. Dabar

– kodël að turiu atsistatydinti,

jeigu byla subliûkð? Atleiskite, èia

panaðu á „Lietuvos ryto” stiliø.

Vida NACICKAITË

Jurgita NAUJIKIENË

Iðvada ið Vyriausybës valandos: Generalinis prokuroras paþadëjo atsakyti á R.Juknevièienës kreipimàsi dël Þvalgybos

ir gynybos ástatymo nuostatø paþeidimo, patikrinti kreipimàsi dël galimo politinio spaudimo A.Ðleþevièiaus

byloje.

1899


KOMITETUOSE

1900

Komitetai

APLINKOS APSAUGA

Nuosavybës perleidimo tvarka valstybiniø

parkø ir draustiniø teritorijose turëtø bûti

tik grieþtinama

Lapkrièio 28 d. komitetas pritarë:

patobulintam Laukinës gyvûnijos ástatymo pakeitimo

ástatymo projektui (Nr.IXP–1137(2);

Saugomø gyvûnø, augalø, grybø rûðiø ir bendrijø

ástatymo pakeitimo ástatymo projektui Nr.IXP–1136

(ES);

Saugomø gyvûnø, augalø, grybø rûðiø ir bendrijø

ástatymo pakeitimo ástatymo projektui Nr.IXP–

1136(2)(ES).

Pasirengë svarstyti Aplinkos apsaugos ástatymo 1,

4, 7, 8, 9, 23 straipsniø ir ástatymo II skyriaus pavadinimo

pakeitimo ir papildymo 22 1 straipsniu ástatymo projektà

Nr.IXP–1202 Komiteto iðvados projekto rengëjais

paskirti Juozas Raistenskis ir Alfonsas Macaitis.

Nuspræsta paskelbti spaudoje, kad komitetas pasiûlymø

ir pastabø dël ástatymo projekto naujos redakcijos

laukia iki gruodþio 4 d.; klausymus surengti gruodþio

5 d. bei svarstyti komitete gruodþio 10 d.

Gruodþio 3 d. komitetas nepritarë:

Seimo nario Henriko Þukausko pastaboms dël

Saugomø teritorijø ástatymo (nauja redakcija) projekto

Nr.IXP–762(4)ES. Seimo narys siûlo keisti Saugomos

teritorijos statuso bei Ekologinio tinklo sàvokas, saugomos

teritorijos statuso atðaukimo tvarkà ir kt.

Teisës ir teisëtvarkos komiteto pasiûlymams dël Pilieèiø

nuosavybës teisiø á iðlikusá nekilnojamàjá turtà

atkûrimo ástatymo 12, 13 ir 16 straipsniø pakeitimo ir

papildymo ástatymo projekto Nr.IXP–1140(3).

Teisës ir teisëtvarkos komiteto pasiûlymui atmesti

Þemës reformos ástatymo 10 ir 13 straipsniø pakeitimo

ir papildymo ástatymo projektà Nr.IXP–1141(3),

t.y. Aplinkos apsaugos komitetas nepritarë nuostatoms,

numatanèioms lengvatine tvarka parduoti, perduoti þemæ

valstybiniø parkø ir draustiniø teritorijose. Komiteto

nuomone, nuosavybës perleidimo tvarka minëtose teritorijose

turëtø bûti tik grieþtinama.

Nr. 28 (202)

BIUDÞETAS IR FINANSAI

Siûloma apsvarstyti galimybæ finansuoti

Sveikatos apsaugos ministerijos

investicinius projektus

ið kitø ðaltiniø

Gyventojø pajamø mokesèio tarifo

svarstymas atidëtas

Siûloma padidinti asignavimus Valstybinei

ligoniø kasai uþ valstybës lëðomis

draudþiamus asmenis

Lapkrièio 28 d. komitetas ið esmës pritarë 2001

metø valstybës biudþeto ir savivaldybiø biudþetø finansiniø

rodikliø patvirtinimo ástatymo pakeitimo ástatymo

projektui Nr.IXP–1194. Taèiau Vyriausybei pasiûlyta

atsiþvelgti á Seimo kanceliarijos Teisës departamento

iðvadas; Teisingumo ministerijos ir Vidaus reikalø

ministerijos pasiûlymus, nekeièiant bendros asignavimø

sumos, perskirstyti Teisingumo ministerijos, Vidaus

reikalø ministerijos ir Valstybës sienos apsaugos

tarnybos prie VRM asignavimus tarp paprastøjø ir nepaprastøjø

iðlaidø ir valstybës funkcijø bei papildyti

nuostata, kad „2001 metais prognozuojamoms savivaldybiø

biudþetø negautoms pajamoms kompensuoti

numatytus asignavimus – 25643 tûkst. litø paskirstyti

savivaldybëms”; atsiþvelgiant á Savivaldybiø

asociacijos pasiûlymus ir Valstybës valdymo ir savivaldybiø

komiteto iðvadà, pasiûlyti Vyriausybei svarstyti

dël gràþintino PVM uþ prekes ir paslaugas, ágyvendinant

investicijø projektus uþ valstybës vardu gautas

Tarptautinio rekonstrukcijos ir plëtros banko ir Ðiaurës

investicijø banko paskolas, panaudojimo 2001 metais

prognozuojamoms savivaldybiø biudþetø negautoms

pajamoms ir kreditoriniam ásiskolinimui dengti;

atsiþvelgiant á Sveikatos reikalø komiteto iðvadà, apsvarstyti

galimybæ finansuoti Sveikatos apsaugos ministerijos

investicinius projektus ið kitø ðaltiniø.

Padaryta Fiziniø asmenø pajamø mokesèio laikinojo

ástatymo 4 straipsnio pakeitimo ástatymo projekto

Nr.IXP–1022 svarstymo pertrauka, kadangi ðio projekto

nuostatø átaka nebuvo ávertinta rengiant 2002

metø valstybës biudþeto ir savivaldybiø biudþetø finansiniø

rodikliø patvirtinimo ástatymo projektà. Projekto

svarstymà nuspræsta tæsti, kai Vyriausybë parengs Fiziniø

asmenø pajamø mokesèio laikinàjá ástatymà pakeisiantá

Gyventojø pajamø mokesèio ir turto deklaravimo ástatymo

projektà, kuriame ir bus numatytas sumaþintas gyventojø

pajamø mokesèio tarifas.


Nr. 28 (202)

Komitetas pasirengë svarstyti:

Pridëtinës vertës mokesèio ástatymo (Nr.IXP–1203

ES); Pelno mokesèio ástatymo (Nr.IXP–1205) projektus.

Iðvadø rengëjais paskirti Gintautas Ðivickas ir Jonas

Lionginas;

Valstybës politikø, teisëjø ir valstybës pareigûnø

darbo apmokëjimo ástatymo 2, 7 straipsniø pakeitimo

ir papildymo bei ástatymo priedëlio pakeitimo ástatymo

(Nr.IXP–1204) ir Valstybës tarnybos ástatymo pakeitimo

ástatymo (Nr.IXP–1163) projektus. Komiteto

iðvadø rengëjais paskirti Vytautas Saulis ir Andrius Kubilius

Gruodþio 3 d. komitetas pritarë:

komiteto patobulintam Komerciniø bankø ir finansø

maklerio ámoniø ásipareigojimø investuotojams

draudimo ástatymo projektui (Nr.IXP–801(2);

Vertybiniø popieriø vieðosios apyvartos ástatymo pakeitimo

ástatymo projektui Nr.IXP–803;

Akciniø bendroviø „Bûtingës nafta“, „Maþeikiø

nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo ástatymo 3 ir 4

straipsniø pakeitimo ástatymo projektui Nr.IXP–804;

Valstybës ir savivaldybiø turto valdymo, naudojimo

ir disponavimo juo ástatymo 17 straipsnio pakeitimo

ástatymo projektui Nr.IXP–806;

Valstybës ir savivaldybiø turto privatizavimo ástatymo

2, 4, 5, 7, 16 ir 17 straipsniø pakeitimo ástatymo

projektui Nr.IXP–807;

Valstybës turto fondo ástatymo 5 straipsnio pakeitimo

ástatymo projektui Nr.IXP–808;

Pinigø plovimo prevencijos ástatymo 2 straipsnio pakeitimo

ástatymo projektui Nr.IXP–809;

Investiciniø bendroviø ástatymo 1, 14 ir 21 straipsniø

pakeitimo ástatymo projektui Nr.IXP–810;

Akciniø bendroviø ástatymo 41 straipsnio pakeitimo

ástatymo projektui Nr.IXP–811;

pasiûlymams dël Muitinës kodekso 2, 3, 4, 5, 7, 8,

9, 25, 26, 27, 30, 31, 36, 37, 39, 40, 41, 43, 44, 45, 47, 50,

52, 56, 57, 63, 66, 72, 76, 77, 79, 81, 90, 92, 93, 94, 97,

106, 110, 112, 118, 119, 125, 128, 132, 137, 139, 141,

157, 160, 162, 163, 165, 170, 172, 178, 185, 186, 187,

188, 189, 193, 197, 198, 202, 203, 205, 206, 208, 213,

214, 215, 216, 217, 219, 223, 225, 226, 227, 228, 229

straipsniø pakeitimo ir papildymo 5 1 , 54 1 , 54 2 , 56 1 , 85 1 ,

150 1 , 165 1 , 195 1 , 198 1 , 216 1 , 216 2 , 216 3 , 216 4 , 216 5 , 216 6 ,

223 1 straipsniais ástatymo projekto (Nr.IXP–1079(3);

ið esmës pritarë patobulintam Seimo rezoliucijos

„Dël 2002, 2003 ir 2004 metø nacionalinio biudþeto

rodikliø“ projektui Nr.IXP–1071 (ávertinus antrajam

svarstymui Vyriausybës teikiamà 2002 metø valstybës

biudþeto ir savivaldybiø biudþetø finansiniø rodikliø

patvirtinimo ástatymo projektà).

Seimo rezoliucijai „Dël 2002, 2003 ir 2004 metø nacionalinio

biudþeto prognozuojamø rodikliø“ nuspræsta

pritarti tik po to, kai bus patvirtintas 2002 metø biu-

dþetas, kadangi rezoliucijoje siûloma nustatyti ir 2002

metø prognozuojamas nacionalinio biudþeto pajamas,

valstybës biudþeto ir savivaldybiø biudþetø iðlaidas, o

ðie rodikliai tvirtinami 2002 metø valstybës biudþeto ir

savivaldybiø biudþetø finansiniø rodikliø patvirtinimo

ástatyme.

Gràþintas iniciatoriams patobulinti Indëliø draudimo

ástatymo 2, 3, 5, 6, 10, 11, 12, 13, 15 ir 16 straipsniø

pakeitimo ir papildymo ástatymo projektas

Nr.IXP–802(2), kadangi projekte ásipareigojimø investuotojams

draudimas nëra aiðkiai apibrëþtas, nëra numatyta

ásteigti atskiro draudimo fondo;

Atmetë Kilnojamojo turto ákeitimo ástatymo 52

straipsnio pakeitimo ástatymo projektà Nr.IXP–805.

Dël 2002 metø privalomojo sveikatos draudimo

fondo biudþeto rodikliø patvirtinimo ástatymo projekto

Nr.IXP–1074 konstatuota, kad:

Vyriausybës antrajam svarstymui teikiamame 2002

metø valstybës biudþeto ir savivaldybiø biudþetø finansiniø

rodikliø patvirtinimo ástatymo projekte, asignavimus

Valstybinei ligoniø kasai siûloma padidinti 26060

tûkst. Lt (valstybës biudþeto ámoka –180,7 Lt uþ kiekvienà

valstybës lëðomis draudþiamà asmená). Biudþeto

ir finansø komitetas siûlë 2002 m. valstybës biudþeto

ámoka uþ kiekvienà valstybës lëðomis draudþiamà asmená

nustatyti 187,2 Lt ir asignavimai Valstybinei ligoniø

kasai bûtø padidinti 40500 tûkst. Lt. Komitetas, pritardamas

ankstesniam sprendimui, siûlo pagrindiniam

– Sveikatos reikalø – komitetui kartu su Biudþeto ir finansø

komitetu parengti ir teikti pasiûlymà padidinti

asignavimus Valstybinei ligoniø kasai uþ valstybës lëðomis

draudþiamus asmenis 14000 tûkst. Lt, nurodant

papildomø iðlaidø finansavimo ðaltiná (valstybës biudþeto

prognozuojamø pajamø ið akcizø padidinimas).

EUROPOS REIKALAI

KOMITETUOSE

Pritarta Konstitucijos 47 straipsnio

pakeitimo ástatymo projektui

Komitetas teigiamai ávertino derybø

delegacijos laimëjimus Belgijos

pirmininkavimo metu

Gruodþio 3 d. komitetas iðklausë vyriausiojo derybininko

su Europos Sàjunga Petro Auðtrevièiaus

informacijà apie 2001 m. lapkrièio 27–29 dienomis

ávykusio vyriausiøjø derybininkø susitikimo rezultatus.

Komitetas teigiamai ávertino derybø delegacijos

pasiekimus Belgijos pirmininkavimo metu bei nusprendë

kitame posëdyje apsvarstyti galimybæ per

1901


KOMITETUOSE

gruodþio 12 d. vyksiantá uþsienio reikalø ministrø susitikimà

preliminariai uþdaryti Finansø kontrolës derybiná

skyriø. Be to, komitetas nusprendë praðyti Vyriausybës

iki gruodþio 12 d. pateikti savo nuomonæ

dël Europos Sàjungos praðomo pereinamojo laikotarpio

kabotaþo perveþimams.

Bendru sutarimu pritarë Konstitucijos 47 straipsnio

pakeitimo ástatymo projektui Nr.IXP–1118ES. Komiteto

posëdyje savo pozicijà ir vertinimus pateikë Vyriausiasis

derybininkas, Europos teisës, konstitucinës

teisës ekspertai, Þemës ûkio rûmø, kitø visuomeniniø

organizacijø atstovai.

Komitetas iðklausë informacijà apie Europos komiteto

prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës ataskaità

apie Lietuvos stojimo á Europos Sàjungà socialiniø

ir ekonominiø pasekmiø tyrimus. Buvo pristatyti ðiemet

atliktø tyrimø rezultatai bei tyrimai, kuriuos planuojama

atlikti 2002 metais. Komitetas nusprendë, kad

Europos komitetas prie Vyriausybës 2002 m. kovo mënesá

turëtø komitetui pristatyti atliekamø ar atliktø

makroekonominiø tyrimø rezultatus. Taip pat komitetas

rekomendavo Europos komitetui prie Vyriausybës

daugiau dëmesio skirti jø parengtø tyrimø pristatymui

visuomenei bei tikslinëms auditorijoms, o sudarant

makroekonominiø tyrimø metodologijà, iðryðkinti makroekonomines

pasekmes Lietuvai. Komitetas atkrei-

1902

Nr. 28 (202)

pë dëmesá á tai, kad atskiruose sektoriuose atliekama

narystës poveikio analizë turi bûti siejama su makroekonominiais

narystës poveikio vertinimais. Diskusijoje

dalyvavo Lietuvos banko, Statistikos departamento

atstovai, ekonomikos ekspertai.

INFORMACINËS VISUOMENËS

PLËTRA

Pristatyta Nacionalinë informacinës

visuomenës plëtros strategija

Elektroninë valdþia – geresnës valdþios

prielaida

Lapkrièio 28 d. ávyko bendras Informacinës visuomenës

plëtros bei Valstybës valdymo ir savivaldybiø komitetø

posëdis–diskusija tema „Vieðojo administravimo

efektyvumas ir demokratijos plëtra. Elektroninë

valdþia – demokratija ir paslaugos gyventojams“.

Lietuvos þurnalistø ir leidëjø etikos komisijos pirmininkas,

Nacionalinës informacinës visuomenës plët-

Bendrame Informacinës visuomenës plëtros ir Valstybës valdymo ir savivaldybiø komitetø posëdyje


Nr. 28 (202)

ros strategijos darbo grupës koordinatorius Gintaras

Songaila pristatë Nacionalinæ informacinës visuomenës

plëtros strategijà. Jo praneðime akcentuojamos

prieþastys, dël kuriø informacinës visuomenës plëtros

(IVP) sritis yra ypaè svarbi integracijos á Europos Sàjungà

(ES) kontekste, nes tai yra ES prioritetas, IVP

tiesiogiai siejama su ES konkurencinëmis galimybëmis.

Tuo paèiu ði sritis siejasi ir su Lietuvos konkurencinëmis

galimybëmis ES viduje. Vieðajam sektoriui skiriamas

IVP katalizatoriaus vaidmuo, siekiant áveikti

informacinæ atskirtá.

Nors atitinkami derybø su ES skyriai jau yra uþdaryti,

Vyriausybës pasiraðyto „eEuropa+“ veiksmø plano

vykdymas leis vertinti Lietuvos administracinius gebëjimus.

Be to, elektroninë valdþia – neatskiriama IVP

dalis, vienas svarbiausiø jos elementø ir paþanga ðioje

srityje, ypaè diegiant elektronines vieðàsias paslaugas,

ES vertinama pagal labai konkreèius rodiklius –

elektroninë valdþia siejama su pilietinës visuomenës

ir demokratiniø institucijø paþanga bei gyvenimo kokybës

augimu.

Elektroninës valdþios dalis Nacionalinëje informacinës

visuomenës plëtros strategijoje sudaro: informaciniø

technologijø panaudojimas, didinant valstybës

institucijø priimamø sprendimø efektyvumà; visuomenës

ir valstybës institucijø sàveikos suaktyvinimas, siekiant

didesnës visuomenës átakos politiniams sprendimams,

ðiø institucijø veiklos skaidrumo bei vieðojo

administravimo vadybinës kompetencijos; vieðojo administravimo

sektoriaus teikiamø paslaugø (vieðøjø paslaugø)

perkëlimas á skaitmeninæ informacinæ aplinkà

ir laisvà, ekonomiðkai bei biurokratiðkai nesuvarþytà

prieigà prie jø; vieðojo administravimo sektoriaus kaðtø

maþinimas ir veiklos gerinimas; informacinës kompetencijos

bei technologiniø galimybiø harmoningos

plëtros visuose vieðojo administravimo lygmenyse pagal

ES ir globalius standartus.

Be to, ypaè svarbu plësti nuolatiná visuomeniná

dialogà, didinant visuomenës átakà vieðøjø institucijø

sprendimams (techniðkai ir teisiðkai uþtikrinant

kompiuteriná ryðá tarp gyventojø ir valstybës institucijø

ir kt.); didinti pilieèiø aktyvumà, iðpleèiant naujas

jø komunikavimo bei valstybës informaciniø resursø

panaudojimo galimybes; sudaryti realias

sàlygas visiems ðalies gyventojams plësti visuomenës

informacinæ infrastruktûrà ir ja naudotis; nuolat

atnaujinti vieðojo administravimo vadybinæ kompetencijà

(tarp jø ir sugebëjimà organizuoti vieðàsias

paslaugas elektroninëje aplinkoje, kitus elektroninio

raðtingumo ir moderniø valdymo technologijø valdymo

reikalavimus).

Vieðojo administravimo sektoriaus teikiamø paslaugø

(vieðøjø paslaugø) perkëlimo á skaitmeninæ informacinæ

aplinkà tikslai yra ðie: uþtikrinti laisvà ir

operatyvø priëjimà prie visø valstybës priþiûrimø informacijos

ðaltiniø, duomenø baziø bei elektroniniø

KOMITETUOSE

procedûrø; steigti ir instaliuoti elektroninius informacijos

gavimo–teikimo punktus, stendus, svetaines, skatinti

daugiafunkcijiniø elektroniniø asmens tapatybës

korteliø naudojimà, elektroninio paraðo infrastruktûros

plëtrà, visas vieðàsias paslaugas palaipsniui perkeliant

á elektroninæ erdvæ; sudaryti sàlygas juridiniams

ir fiziniams asmenims per vieðuosius duomenø perdavimo

tinklus tiesioginiame reþime atlikti muitinës, mokesèiø

mokëjimo bei pajamø deklaravimo procedûras;

ágyvendinti ir palaikyti “vieno langelio” principu veikianèià

pilieèiø ir ámoniø elektroniniø pareiðkimø aptarnavimo

sistemà; koordinuoti ministerijø ir kitø valdþios

institucijø veiklos elektroniniø paslaugø teikimo

srityje planø sudarymà ir vykdymà, kur bûtø suskaièiuotos

tiek iðlaidos (kiek tø elektroniniø paslaugø ádiegimas

kainuos), tiek ir pajamos (kiek valstybë sutaupys,

ádiegusi ðias paslaugas).

Valstybës valdymo ir savivaldybiø komiteto pirmininkas

Petras Papovas, skaitydamas praneðimà „Iððûkiai

vieðajam administravimui“ paþymëjo, jog kuriant

demokratinæ teisinæ valstybæ yra padaryta labai

daug, taèiau nuo Konstitucijos priëmimo nesukurta jokia

vieðojo administravimo koncepcija.

Informacinës visuomenës plëtros komiteto pirmininko

pavaduotojas Gintautas Babravièius skaitë praneðimus

„Elektroninë valdþia – geresnës valdþios prielaida“

bei „Nacionalinë tapatybës kortelë. Integruotos

valstybiniø registrø sistemos sukûrimas“.

Kalbëdamas apie integruotos valstybiniø registrø

sistemos sukûrimà, G. Babravièius paþymëjo registrø

funkcionavimo pagrindinius principus. Be kita ko, vienas

ið pagrindiniø principø yra registre vykdomas objektø

pirminis identifikavimas ir pagrindiniø rodikliø

formavimas. Praneðëjas paþymëjo, kad kiekvienam

registrui privalomai kuriama viena centrinë duomenø

bazë kaip vienintelis registro duomenø teikimo ðaltinis.

Registravimo procedûra uþbaigiama áraðu centrinëje

duomenø bazëje. Registravimo dokumentai

(jeigu reikalingi) spausdinami tik ið centrinës duomenø

bazës. Registre sukuriamos gráþtamojo ryðio procedûros

operatyviai reakcijai á naudotojø pastabas dël

duomenø kokybës. Registro tvarkytojas pilnai atsako

uþ teikiamø ið registro duomenø kokybæ ir iðsamumà.

Nustatoma kad objektø registravimo sprendimus

priima valstybës institucija, o kompiuterinis duomenø

tvarkymas gali bûti deleguojamas informatikos

ámonëms. Pasak G. Babravièiaus, artimiausio meto

uþdaviniai yra ákurti Registrø tarnybà prie Informacinës

visuomenës plëtros komiteto prie Vyriausybës

bei paruoðti ir patvirtinti valstybës registrø ilgalaikës

plëtros koncepcijà.

Diskusijoje dalyvavo Valstybës valdymo ir savivaldybiø

komiteto pirmininko pavaduotojas Klemensas

Rimðelis, Informacinës visuomenës plëtros komiteto pirmininko

pavaduotojas Gintautas Babravièius, Informacinës

visuomenës plëtros komiteto prie LR Vyriausybës

1903


KOMITETUOSE

direktorius Juozas Zalatorius, Lietuvos þurnalistø ir leidëjø

etikos komisijos pirmininkas, Nacionalinës informacinës

visuomenës plëtros strategijos darbo grupës koordinatorius

Gintaras Songaila, Asociacijos „InfoBalt”

prezidentas Vytautas Vitkauskas.

1904

KAIMO REIKALAI

Uþsienio subjektams teisë ásigyti þemës

ûkio paskirties þemæ – tik po septyneriø

metø nuo narystës ES?

Siûloma pradëti administravimo reformà

Sveikatos reikalø komiteto siûlomi

pakeitimai prieðtarauja jau ávykdytos

maisto kontrolës sistemos reorganizavimo

principams

Gruodþio 3 d. komitetas pritarë Konstitucijos 47

straipsnio pakeitimo ástatymo projektui Nr.IXP–1118.

Komitetas, ið esmës pritaræs Þemës sklypø ásigijimo

nuosavybën subjektø, tvarkos, sàlygø ir apribojimø

konstitucinio ástatymo pakeitimo ástatymo projektui

Nr.IXP–1119, pasiûlë já papildyti nuostata, kad

uþsienio subjektams teisë ásigyti nuosavybës teise þemës

ûkio paskirties þemæ, vidaus vandenis ir miðkus

bûtø suteikiama tik po septyniø metø nuo Lietuvos ástojimo

á Europos Sàjungà dienos.

Taip pat pritarë komiteto pirmininko Gintauto

Kniukðtos parengtam Maisto ástatymo 2, 3, 4, 7, 9, 11

straipsniø pakeitimo ir papildymo ástatymo projektui

Nr.IXP–1075(2).

Komitetas, apsvarstæs Seimo nariø Antano Bauros,

Ramûno Karbauskio, Edvardo Kareèkos, Viktoro

Rinkevièiaus parengtus Vietos savivaldos ástatymo

8, 17 ir 19 straipsniø papildymo ástatymo projektà

Nr.IXP–353 bei su juo susijusius ástatymø (Nr.IXP–

354 – Nr.IXP–362) projektus, nusprendë siûlyti pagrindiniam

– Valstybës valdymo ir savivaldybiø – komitetui

juos gràþinti iniciatoriams tobulinti. Projektø autoriai

ðiais ástatymø projektais siûlo pradëti administravimo sistemos

reformà, perduodant dalá apskrièiø administravimo

funkcijø savivaldybëms. Autoriø nuomone, iðplëtus savivaldybiø

teises, sumaþëtø valdymo grandþiø skaièius bei

administravimo iðlaidos, pagerëtø pilieèiø aptarnavimas

vietose sprendþiant jø problemas, ypaè pagreitëtø þemës

reformos darbai, kadangi vaþinëjimas á apskrities centrus,

dokumentø siuntinëjimas per kelias valdymo grandis vargina

þmones ir apsunkina darbà.

Nr. 28 (202)

Nepritarë Sveikatos reikalø komiteto vienaðaliðkai

padarytiems esminiams pakeitimams dël Maisto ástatymo

2, 3, 4, 7, 9, 11 straipsniø pakeitimo ir papildymo

ástatymo projekto Nr.IXP–1075, nes Sveikatos reikalø

komiteto siûlomi 9 ir 11 projekto straipsniø pakeitimai

prieðtarauja jau ávykdytos maisto kontrolës sistemos

reorganizavimo principams, kai, atsiþvelgiant á

Europos Sàjungos direktyvas 2000 metais ið buvusiø

trijø maisto kontrolës institucijø buvo ákurta viena –

Valstybinë maisto ir veterinarijos tarnyba. Komiteto

nuomone, netikslinga maisto saugos ir kokybës kontrolës

funkcijas ið naujo perskirstyti pagal þinybiðkumo

principus, dël kuriø, ið esmës, ir buvo ávykdyta maisto

kontrolës sistemos reorganizacija.

NACIONALINIS SAUGUMAS IR

GYNYBA

Ástatymas „Dël pabëgëlio statuso“ –

tobulintinas

Gruodþio 3 d. komitetas tæsë Pavojingø kroviniø

veþimo ástatymo projekto Nr.IXP–1106 ir ástatymo

„Dël pabëgëlio statuso“ pakeitimo ir papildymo ástatymo

projekto Nr.IXP–700 (2*)A svarstymà.

Komitetas ið esmës pritarë Pavojingø kroviniø veþimo

ástatymo projektui Nr.IXP–1106 (su redakcinio

pobûdþio pastabomis). Komiteto pirmininkas Alvydas

Sadeckas ketina uþregistruoti antràjá ðio ástatymo projekto

variantà, kuriame atsispindës ðie pakeitimai.

Dël Ástatymo „Dël pabëgëlio statuso“ pakeitimo ir

papildymo ástatymo projekto Nr. IXP–700 (2*)A nuspræsta

siûlyti pagrindiniam – Þmogaus teisiø – komitetui

já tobulinti.

SOCIALINIAI REIKALAI IR

DARBAS

Valstybinio socialinio draudimo fondo

biudþeto ásiskolinimà siûloma teisiðkai

reglamentuoti

Gruodþio 3 d. komitetas pritarë:

komiteto patobulintam Vidaus reikalø, specialiøjø

tyrimø tarnybos, valstybës saugumo, kraðto apsaugos,

prokuratûros, kalëjimø departamento, jam pavaldþiø

ástaigø bei valstybës ámoniø pareigûnø ir kariø valstybiniø

pensijø ástatymo 16 straipsnio pakeitimo ástatymo

projektui Nr.IXP–548;


Nr. 28 (202)

Valstybinio socialinio draudimo fondo 1999 metø

biudþeto ásipareigojimø privalomojo sveikatos draudimo

fondo (toliau – PSDF) biudþetui pripaþinimo valstybës

vidaus skola ir jos padengimo ástatymo projektui

Nr.IXP–829, kurio esmë – teisiðkai reglamentuoti Valstybinio

socialinio draudimo fondo biudþeto ásiskolinimà

Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudþetui,

susidariusá 1999 metais, kai á PSDF biudþetà paþeidþiant

Sveikatos draudimo ástatymà, Valstybinio socialinio

draudimo fondo biudþetas 1999 metais surinko

ir nepervedë 57 mln. Lt privalomojo sveikatos draudimo

ámokø uþ asmenis, gaunanèius atlyginimà uþ

darbà;

Ámoniø bankroto ástatymo 11 ir 31 straipsniø pakeitimo

ástatymo projektui Nr.IXP–1193. Ðio pakeitimo

tikslas – perduoti þalos atlyginimo mokëjimo prievolæ

ið vietos savivaldos institucijø Valstybinio

socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams.

Komitetas pasirengë svarstyti Valstybës tarnybos

ástatymo pakeitimo ástatymo projektà Nr.IXP–1163 bei

Valstybës politikø, teisëjø ir valstybës pareigûnø darbo

apmokëjimo ástatymo 2, 7 straipsniø pakeitimo ir

papildymo bei ástatymo priedëlio pakeitimo ástatymo

projektà Nr.IXP–1204. Nuspræsta iðvadø projektø rengëjais

paskirti Irenà Degutienæ ir Algirdà Sysà bei svarstyti

komitete gruodþio19 d.

ÐVIETIMAS, MOKSLAS IR

KULTÛRA

Aptartos ðvietimo reformos problemos ir

Ðvietimo ástatymo koncepcijos nauja

redakcija

Gruodþio 3 d. komiteto iðvaþiuojamasis posëdis

ávyko Ðvietimo ir mokslo ministerijoje. Posëdyje dalyvavæ

komiteto nariai, Lietuvos Respublikos Prezidento

patarëjas socialinës politikos klausimais Darius Kuolys,

Premjero patarëjas Arvydas Juozaitis, Ðvietimo ir

mokslo ministerijos skyriø vadovai bei Ministerijos

ástaigø vadovai aptarë ðvietimo reformos problemas

ir Ðvietimo ástatymo koncepcijos naujà redakcijà.

Ástatymo koncepcijà pristatë ðvietimo ir mokslo ministras

Algirdas Monkevièius. Dël kai kuriø ministerijos

projektø buvo pasakyta ir kritiðkø pastabø. Komiteto

pirmininkas Rolandas Pavilionis atkreipë vadovø

dëmesá á tai, kad, be ko kita, ir ministras, ir ministerijos

darbuotojai turëtø iðnaudoti þiniasklaidos galimybes,

kad visuomenei paaiðkintø ðvietimo reformos tikslus

ir darbus. Komiteto pirmininkas pasiûlë gruodþio

19 dienà Seime surengti plaèià diskusijà dël ðvietimo

KOMITETUOSE

reformos tolesnës eigos ir naujos redakcijos Ðvietimo

ástatymo koncepcijos.

TEISË IR TEISËTVARKA

Teismo posëdþio metu ne proceso

dalyviams turëtø bûti draudþiama filmuoti,

fotografuoti, daryti garso ar vaizdo áraðus

bei naudoti kitas technines priemones

Aukðtojo mokslo ástatymo projektà ir

Mokslo ir studijø ástatymo projektà

siûloma apjungti á vienà ástatymo projektà

Lapkrièio 28 d. komitetas pritarë Administraciniø

teisës paþeidimø kodekso 206, 206 1 , 206 2 , 206 3 straipsniø

pakeitimo ir papildymo ástatymo (Nr.IXP–1005(3)

ir Administraciniø teisës paþeidimø kodekso 214 12

straipsnio papildymo ástatymo (Nr.IXP–1014(2) projektams;

Valstybës kontrolës ástatymo projektui Nr.IXP–906

(2) ES, Administraciniø teisës paþeidimø kodekso 224,

259 1 straipsniø pakeitimo ir 225 1 straipsnio pripaþinimo

netekusiu galios ástatymo (Nr.IXP–960), Baudþiamojo

proceso kodekso 134 straipsnio pakeitimo ástatymo

(Nr.IXP–961), Civilinio proceso kodekso 372

straipsnio 18 punkto ir 373 straipsnio 15 punkto pakeitimo

ástatymo (Nr.IXP–962) projektams.

Valstybës kontrolës ástatymo 2, 9, 25, 29 straipsniø

pakeitimo bei 10 ir 50 straipsniø pripaþinimo netekusiais

galios ástatymo (Nr.IXP–470) ir Baudþiamojo

proceso kodekso 134 straipsnio pakeitimo ástatymo

(Nr.IXP–471) projektø komitetas nesvarstë, nes projekto

Nr.IXP–470 nuostatos numatytos Valstybës kontrolës

ástatymo projekte Nr.IXP– 906(2) ES, o projektas

Nr.IXP–471 yra identiðkas projektui

Nr.IXP–961.

Gruodþio 3 d. komitetas pritarë:

patobulintam Baudþiamojo kodekso papildymo

208 2 straipsniu ástatymo projektui (Nr.IXP–1056(2),

kuris numato baudþiamàjà atsakomybæ uþ transporto

priemoniø identifikavimo numeriø suklastojimà, sunaikinimà

ar pakeitimà;

patobulintam Mokslo ir studijø ástatymo projektui

(Nr.IXP–103(3), taèiau pasiûlë projektà papildyti nuostata,

kuri uþtikrintø galimybæ asmenims, pradëjusiems

doktorantûros studijas, iki ðio ástatymo ásigaliojimo, minëtas

studijas baigti pagal galiojusià tvarkà; pasiûlyti

Ðvietimo, mokslo ir kultûros komitetui apsvarstyti galimybæ

teikti Seimui ne kelis atskirus projektus – Aukðtojo

mokslo ástatymo projektà ir Mokslo ir studijø ásta-

1905


KOMITETUOSE

tymo projektà, – reglamentuojanèius ið esmës tuos paèius

dalykus, bet parengti vienà ástatymo projektà, apjungiantá

minëtø ástatymø projektø nuostatas;

Baudþiamojo proceso kodekso 26, 416, 427 1 427 2

427 3 straipsniø pakeitimo ástatymo projektui Nr.IXP–

1159(2), kuris numato, kad teismo posëdþio metu ne

proceso dalyviams draudþiama filmuoti, fotografuoti,

daryti garso ar vaizdo áraðus bei naudoti kitas technines

priemones.

Pasiûlë pagrindiniam – Þmogaus teisiø – komitetui

tobulinti Ástatymo „Dël pabëgëlio statuso“ pakeitimo

ir papildymo ástatymo projektà Nr.IXP–700 (2)A,

atsiþvelgiant á Seimo Teisës departamento pastabas.

1906

VALSTYBËS VALDYMAS IR

SAVIVALDA

Siûloma parengti Savivaldybiø

administracinës prieþiûros ástatymo

projekto naujà redakcijà bei iðplësti

savivaldybiø teises

Lapkrièio 28 d. komitetas su Vyriausybiø atstovais

apskrityse surengë pasitarimà – diskusijà „Vyriausybës

atstovø apskrityse ágaliojimø ágyvendinimo praktika

ir problemos“. Komitetas, iðklausæs Vidaus reikalø

viceministro Algirdo Astrausko praneðimà,

Vyriausybës kanceliarijos patarëjos savivaldybiø klausimais

Irenos Butrimienës informacijà, Vyriausybës atstovø

apskrityse bei Lietuvos savivaldybiø asociacijos

pasisakymus, nutarë siûlyti Vyriausybei iki 2002 m. kovo

1d. parengti Savivaldybiø administracinës prieþiûros

ástatymo projekto naujà redakcijà ir parengti Vyriausybës

atstovø veiklos nuostatus.

Gruodþio 3 d. komitetas pritarë:

patobulintam Vietos savivaldos ástatymo 8, 17 ir 19

straipsniø papildymo ástatymo projektui Nr.IXP–353;

Apskrities valdymo ástatymo 5 straipsnio pakeitimo,

9 straipsnio 5 ir 6 punktø, 10 straipsnio, 11 straipsnio

4 punkto bei 12 straipsnio 5 punkto pripaþinimo

netekusiais galios ástatymo projektui Nr.IXP–354;

Melioracijos ástatymo 5 straipsnio pakeitimo ástatymo

projektui Nr.IXP–357;

Augalø apsaugos ástatymo 3 straipsnio pakeitimo

ástatymo projektui Nr.IXP–362 Komiteto patobulintuose

ástatymø projektuose numatoma savivaldybëms

perduoti ðias apskrièiø funkcijas: kaimo plëtros, þemës

ûkio reguliavimo ir melioracijos árenginiø eksploatavimo;

Valstybës tarnybos ástatymo 2 priedëlio pakeitimo

ir papildymo ástatymo projektui Nr.IXP–965;

Nr. 28 (202)

Valstybës kontrolës ástatymo pakeitimo ástatymo

projektui Nr.IXP–906.

Atmetë: Apskrities valdymo ástatymo 9 straipsnio

pakeitimo ástatymo pripaþinimo netekusiu galios ástatymo

projektà Nr.IXP–355;

Þemës ástatymo 2, 6, 10, 11, 18, 23, 24, 27, 30, 31,

32, 35, 45, 7 ir 55 straipsniø pakeitimo ástatymo projektà

Nr.IXP–356.

Þemës nuomos ástatymo 3 straipsnio 2 dalies 2

punkto pripaþinimo netekusiu galios ir 24 straipsnio

pakeitimo ástatymo projektà Nr.IXP–358;

Þemës reformos ástatymo 9, 10, 15, 16, 17,18, 19 ir

20 straipsniø pakeitimo ástatymo projektà Nr.IXP–359;

Pilieèiø nuosavybës teisiø á iðlikusá nekilnojamàjá

turtà atkûrimo ástatymo 4 ir 16 straipsniø pakeitimo

ástatymo projektà Nr.IXP–360

Vandens ástatymo 16 straipsnio pakeitimo ástatymo

projektà Nr.IXP–361;

Nuspræsta tæsti svarstymà:

Savivaldybiø tarybø rinkimø ástatymo 1, 2, 3, 9, 12,

17, 23, 24, 25, 26, 28, 29, 31, 32, 35 41, 58, 62, 64, 86, 88

straipsniø pakeitimo ástatymo projekto Nr.IXP–1151;

Vietos savivaldos ástatymo 3, 18, 20, 25 ir 41 straipsniø

pakeitimo ir papildymo ástatymo projekto Nr.IXP–

1152.

Pasirengë svarstyti:

Valstybës tarnybos ástatymo pakeitimo ástatymo

projektà Nr.IXP–1163. Nuspræsta: komiteto iðvadø

projekto rengëjais paskirti Algimantà Valentinà Indriûnà,

Alvydà Ramanauskà, Gintarà Didþiokà, Eligijø

Masiulá, Klemensà Rimðelá; rengti ðio ástatymo

projekto klausymus bei praðyti iðvadø: Teisës Universiteto

Vieðojo administravimo fakulteto; Kauno Technologijos

universiteto Socialiniø mokslø fakulteto,

Vieðojo administravimo katedros; Vieðojo administravimo

instituto; Valstybës tarnautojø profesiniø sàjungø;

Valstybës tarnybos ástatymo pakeitimo ástatymo ágyvendinimo

ástatymo projektà Nr. IXP–1164. Nuspræsta:

komiteto iðvadø projektø rengëjais paskirti Algimantà

Valentinà Indriûnà, Alvydà Ramanauskà,

Gintarà Didþiokà, Eligijø Masiulá, Klemensà Rimðelá;

Valstybës politikø, teisëjø ir valstybës pareigûnø

darbo apmokëjimo ástatymo 2, 7, straipsniø pakeitimo

ir papildymo bei ástatymo priedëlio pakeitimo ástatymo

projektà Nr.IXP– 1204. Nuspræsta: komiteto iðvadø

projekto rengëjais paskirti Algimantà Valentinà Indriûnà,

Eligijø Masiulá.

Komitetas iðklausë Ûkio ministerijos Energetikos

departamento direktoriaus Aniceto Ignoto informacijà

dël tolesnio energetinio ûkio valdymo decentralizavimo

ir tobulinimo bei susitarë su Vidaus reikalø ministerija

ir Lietuvos savivaldybiø asociacija dël

pasikeitimo naujausia informacija ið Europos Sàjungos

ir Europos Komisijos vieðojo administravimo, savivaldos

ir regioninës plëtros klausimais.


Nr. 28 (202)

ÞMOGAUS TEISËS

Ar ðalies teisinë sistema pakankamai

apsaugo þiniasklaidà nuo pareigûnø galimø

piktnaudþiavimø savo ágaliojimais?

Pareigûnø veiksmai neturi duoti preteksto

nusiskundimams dël seksualiniø maþumø

diskriminavimo

Lapkrièio 28 d. komitetas pritarë Karo prievolës

ástatymo 9 straipsnio pakeitimo ástatymo projektui Nr.

IXP–821 ir Saugomø gyvûnø, augalø, grybø rûðiø ir

bendrijø ástatymo pakeitimo ástatymo projektui

Nr.IXP–1136ES.

Pasiûlë pagrindiniam – Teisës ir teisëtvarkos – komitetui

tobulinti:

Operatyvinës veiklos ástatymo projektà Nr.IXP–

813, atsiþvelgiant á Teisës departamento, Þmogaus teisiø

komiteto vyresniojo patarëjo Kæstuèio Èilinsko, Lietuvos

Aukðèiausiojo Teismo, Vidaus reikalø

ministerijos, Valstybinës duomenø apsaugos inspekcijos,

Lietuvos bankø asociacijos siûlymus bei surengti

projekto klausimus. Teikiamame projekte reglamentuotos

pagrindinës ástatyme vartojamos sàvokos, numatomos

kai kurios naujos teisinio reguliavimo nuostatos – ávardinti

operatyvinës veiklos uþdaviniai, nustatyti operatyvinës

veiklos principai, suformuluoti reikalavimai, leidþiantys

uþtikrinti pagrindiniø þmogaus teisiø ir pilieèiø laisviø

apsaugà, nustatyta operatyviniø veiksmø sankcionavimo

tvarka, patobulinti asmenø dalyvavimo operatyvinëje

veikloje pagrindai, suformuluotos operatyvinës informacijos

apsaugos bei operatyvinës veiklos slaptøjø dalyviø

bendradarbiavimo konfidencialumà uþtikrinanèios nuostatos,

kurios yra bûtina operatyvinës veiklos sàlyga. Projekte

patikslinti operatyvinës veiklos kontrolës ir prieþiûros

mechanizmai;

Baudþiamojo kodekso 54 2 straipsnio pakeitimo ir

papildymo ástatymo projektà Nr. IXP–1096. Projekto

tikslas – sugrieþtinti lygtinio paleidimo ið laisvës atëmimo

vietø sàlygas asmenims, atliekantiems laisvës atëmi-

KOMITETUOSE

mo bausmæ uþ itin sunkius nusikaltimus, taip pat nuteistiesiems,

kurie pripaþinti itin pavojingais recidyvistais.

Ástatymo projektu siekiama nustatyti aiðkesnius kriterijus,

kuriais remiantis sprendþiamas lygtinio paleidimo

klausimas;

Ginklø ir ðaudmenø kontrolës ástatymo projektà

Nr.IXP–1155 ES. Komitetas siûlo suderinti jo nuostatas

su Europos teisës nuostatomis. Ástatymo projekto esmë

– uþtikrinti veiksmingà ginklø ir ðaudmenø apyvartos

reguliavimà bei ginklø ir ðaudmenø kontrolæ dël jø, kaip

pavojingø objektø, ypatingos reikðmës visuomenës ir valstybës

saugumui, turint pareigà uþtikrinti visuomenës saugumà

ir vieðàjà tvarkà, ginti þmogaus teises ir laisves.

Nuspræsta daryti Valstybiniø pensijø ástatymo 11,

15 straipsniø pakeitimo ir papildymo ástatymo projekto

Nr. IXP–789(2) svarstymo komitete pertraukà.

Dalyvaujant teisësaugos pareigûnams, komitetas

apsvarstë Lietuvos sàjûdþio uþ seksualinæ lygybæ kreipimàsi

dël seksualiniø maþumø teisiø paþeidimø Lietuvoje.

Iðklausius Organizuotø nusikaltimø tyrimo tarnybos

Narkotikø kontrolës valdybos vyresniojo

komisaro A.Kvainicko informacijà, konstatuota, kad

komitetas nesikiða á procesinius pareigûnø veiksmus,

taèiau jø veiksmai neturi duoti preteksto nusiskundimams

dël seksualiniø maþumø diskriminavimo. Lietuvos

valstybë nediskriminuoja seksualiniø maþumø ir

nepaþeidþia jø teisiø.

Komitetas, dalyvaujant Teisës ir teisëtvarkos komiteto

pirmininkui Aloyzui Sakalui, Ekonomikos komiteto

nariui Jurgiui Razmai, Generalinës prokuratûros

prokurorams ir Specialiøjø tyrimø tarnybos

vadovui V.Junokui, aptarë klausimà „Ar ðalies teisinë

sistema pakankamai apsaugo þiniasklaidà nuo pareigûnø

galimø piktnaudþiavimø savo ágaliojimais“.

Posëdþio metu buvo pabrëþta, kad komitetas neturi

motyvø vertinti pareigûnø procesiniø veiksmø pagrástumà

dienraðèio „Lietuvos rytas“ redakcijos patalpose,

taèiau pareigûnai savo vieðais komentarais

neturëtø kelti visuomenei nepasitikëjimo jø veiksmø

teisëtumu (þr. p. 1894).

Ið komitetø iðvadø parengë

Vida NACICKAITË

ÞINIOS APIE ÁSTATYMØ PROJEKTØ SVARSTYMÀ

KOMITETUOSE

BIUDÞETO IR FINANSØ KOMITETAS SVARSTYS:

Mokesèiø uþ pramoninës nuosavybës objektø registravimà ástatymo 1 priedëlio papildymo ástatymo projektà

Nr. IXP–1083;

(Teikiamo projekto tikslas – nustatyti konkreèius mokesèius uþ paraiðkos papildomos apsaugos liudijimui gauti padavimà bei uþ ðio

liudijimo galiojimo pratæsimà.)

1907


KOMITETUOSE

1908

Nr. 28 (202)

Keliø prieþiûros ir plëtros programos finansavimo ástatymo pakeitimo ástatymo projektà Nr. IXP–1214;

(Projekte siûloma atsiþvelgiant á Lietuvos Respublikos derybiniø pozicijø dël narystës Europos Sàjungoje nuostatas uþtikrinti Lietuvos

automobiliø keliø tinklo plëtojimà, jo funkcionavimà ir bent minimalø finansavimà.)

Pasiûlymø ir pastabø laukiame iki 2001 12 11

EKONOMIKOS KOMITETAS SVARSTYS:

Naftos produktø atsargø ir ekstremalios energetikos padëties pakeitimo ástatymo projektà Nr. IXP–1233;

(Ástatymo projekto tikslas – teisiðkai reglamentuoti valstybës naftos produktø atsargø sudarymà, kaupimà, tvarkymà, naudojimà, pasirengimà

ekstremaliai energetikos padëèiai.)

Pasiûlymø ir pastabø laukiame iki 2001 12 10

SOCIALINIØ REIKALØ IR DARBO KOMITETAS SVARSTYS:

Darbo sutarties ástatymo 9 straipsnio pakeitimo ástatymo projektà Nr. IXP–1145;

(Projekte siûloma uþdrausti sudaryti terminuotas darbo sutartis darbuotojo praðymu, kai darbas yra nuolatinio pobûdþio.)

Atostogø ástatymo 25 straipsnio pakeitimo ástatymo projektà Nr. IXP–1146;

(Projekto tikslas – nustatyti didþiausià nemokamø atostogø dël ðeimyniniø aplinkybiø ar kitø svarbiø prieþasèiø trukmæ iki 30 kalendoriniø

dienø per metus.)

Bedarbiø rëmimo ástatymo 5, 7, 8, 11, 13, 14, 16, 16(1), 19, 20(1), 22 straipsniø pakeitimo, 7 ir 8 straipsniø

eiliðkumo pakeitimo ástatymo projektà Nr. IXP–1226;

(Teikiamu ástatymo projektu siekiama ágyvendinti ES Tarybos rekomendacijas dël uþimtumo bei Lietuvos Respublikos uþimtumo didinimo

2001–2004 metø programos priemones, skatinanèias ir remianèias netekusiø darbo gyventojø uþimtumà.)

Bedarbiø rëmimo ástatymo 15, 16 ir 16(1) straipsnio papildymo ástatymo projektà Nr. IXP–1230;

(Projektas teikiamas siekiant uþtikrinti asmenø, tapusiø bedarbiais, teisæ gauti bedarbio paðalpà ir kitas socialines garantijas, jei ðie

asmenys yra ilgalaikiai uþkreèiamøjø ligø sukëlëjø neðiotojai ir dël to nuðalinti nuo darbo.)

Pasiûlymø ir pastabø laukiame iki 2001 12 11

ÐVIETIMO, MOKSLO IR KULTÛROS KOMITETAS SVARSTYS:

Ástatymo „Dël Vilniaus universiteto statuto patvirtinimo” pakeitimo” ástatymo projektà Nr. IXP–1130;

Kino ástatymo projektà Nr. IXP–1217;

(Projekte nustatyti kino valstybinio reguliavimo pagrindai, nacionalinio filmo sàvoka, nacionaliniø filmø gamybos, platinimo ir vieðo

rodymo tvarka bei finansavimas, uþsienio filmø platinimo ir vieðo rodymo tvarka Lietuvos Respublikoje ir kt.)

Pasiûlymø ir pastabø laukiame iki 2001 12 16

PASIÛLYMUS IR PASTABAS SIØSKITE ADRESU:

Seimo posëdþiø sekretoriatas

Lietuvos Respublikos Seimas

Gedimino pr.53, 2002 Vilnius

El.paðtas: possek@rc.lrs.lt

Faksas: 39 62 79

TEISËS AKTØ PROJEKTUS IR SU JAIS SUSIJUSIÀ MEDÞIAGÀ RASITE:

Lietuvos Respublikos Seimo informacinës sistemos teisës aktø duomenø banke interneto tinklalapyje adresu

www.lrs.lt, pasirinkus eilutæ „LR teisës aktai”

„Valstybës þiniø” leidyklos knygyne (Gedimino pr.60)

Nacionalinës M.Maþvydo bibliotekos kompiuteriuose

Seimo kanceliarijos Priimamajame (Gedimino pr.53, 2002 Vilnius, tel.: 39 60 60, 111 kab. Jûsø praðymu

Priimamojo darbuotojai projektà galës atsiøsti paðtu.)


Nr. 28 (202)

Komisijos

DËL IGNALINOS

ATOMINËS ELEKTRINËS

PERSPEKTYVOS

Ignalinos atominës elektrinës regiono

problemø komisijos pirmininkës,

Seimo narës,

prof. Kazimiros Danutës Prunskienës

nuomonë

Politinëse diskusijose, tarp jø ir vienoje Baltijos televizijos

laidoje („Korida” 2001 m. lapkrièio 23 d.) iðryðkëjo

su realiomis galimybëmis prasilenkianti Ignalinos

atominës elektrinës ir Visagino miesto atstovø pozicija,

vienareikðmiðkai remianti Seimo nario J.Veselkos

ir kai kuriø kitø asmenø deklaruojamà iððûká atsisakyti

pirmalaikio Ignalinos atominës elektrinës reaktoriø,

áskaitant ir I blokà, uþdarymo. Tai reikðtø 1999 metais

priimtø ásipareigojimø dël Europos Sàjungos atðaukimà

ir atitinkamø Lietuvos ástatymø nevykdymà.Toks

posûkis Lietuvos politikoje prilygtø derybø su Europos

Sàjunga nutraukimui ir Lietuvos perspektyva liktø

neapibrëþta.

Pritardama Lietuvos integracijai á Europos Sàjungà

ir kartu pabrëþdama, kad reikia uþtikrinti kuo palankesnes

sàlygas derybose su Europos Sàjungos institucijomis,

pareiðkiu:

Lietuvos Respublikos Vyriausybë turëtø nedelsdama

nustatyti skaièiavimais pagrástà, realistiðkà ir Lietuvos

ekonomines, socialines, gamtosaugos galimybes

bei ilgalaikius interesus atitinkanèià pozicijà deryboms

su Europos Sàjunga dël Ignalinos atominës elektrinës

nutraukimo terminø ir sàlygø. Ði pozicija turi bûti vieðai

pristatyta Lietuvos visuomenei.

KOMISIJOSE

• Realios derybos su Europos Sàjunga ðiame etape

yra galimos ir bûtinos:

– dël neiðspræsto jëgainës I bloko uþdarymo projektø

ir jø finansavimo ið Europos Sàjungos uþtikrinimo,

– dël II bloko uþdarymo terminø ir sàlygø.

Lietuvos Respublikos Vyriausybë neturëtø nuolankiai

ir besàlygiðkai priimti Europos Sàjungos vienpusiðkai

siûlomà II bloko uþdarymo terminà – 2009

metus. Ávykiai kol kas klostosi bûtent tokia linkme :

Lietuva, nepristatydama savosios pozicijos, uþleidþia

iniciatyvà spræsti Europos Sàjungai ir tuo susilpnina

galimybæ derybose pasiekti palankesnes Europos Sàjungos

finansinës paramos sàlygas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybë neturëtø prisiimti

ásipareigojimø dël pirmalaikio Ignalinos atominës

elektrinës II reaktoriaus uþdarymo, jeigu jo terminai

nebus susieti su konkreèiais finansinës paramos ið

Europos Sàjungos ásipareigojimais ir nebus iðvengta

finansinës bei socialinës rizikos, jog jëgainës uþdarymo

kaðtø esminæ dalá tektø dengti energijos vartotojams

ir ið valstybës biudþeto.

• Ne vëliau kaip iki priimant sprendimà dël Ignalinos

atominës elektrinës II reaktoriaus uþdarymo termino,

turëtø bûti numatytos ir áteisintos socialinës garantijos

kiekvienam Ignalinos atominës elektrinës

darbuotojui, pirmiausia – uþimtumas. Be ðiø garantijø

jau dabar objektyviai atsiranda ámonës nesaugios eksploatacijos

grësmë. Tai reiðkia, kad Europos Sàjungos

reikalavimø pagrindu siekiant saugios energetikos ateityje,

didinama nesaugios eksploatacijos rizika dabar.

• Neiðsprendus ðiø klausimø, vargu ar bus surastas

bendras valstybës institucijø sutarimas ne tik su

Ignalinos atominës elektrinës darbuotojais bei Visagino

gyventojais, bet ir su Lietuvos visuomene. Dël to

gali iðkilti sunkumø sëkmingai uþbaigti derybas su Europos

Sàjunga ir, tai nemaþiau svarbu, – patirti Lietuvai

ilgalaikiø ekonominiø, socialiniø ir gamtosaugos

nuostoliø.

2001 lapkrièio 29 d.

VATESI VEIKLÀ ÐVEDAI VERTINA GERAI

IGNALINOS ATOMINËS ELEKTRINËS REGIONO PROBLEMØ KOMISIJOS pirmininkë Kazimira Danutë

Prunskienë, komisijos nariai Eugenijus Maldeikis, Petras Papovas, Vytautas Saulis, Valerijus Simulikas,

konsultantë Ada Maceþinskienë lapkrièio 20–21 d. lankësi Ðvedijoje, Ðvedijos tarptautinio projekto (SiP) kvietimu.

Barsebako atominëje elektrinëje delegacija susitiko su ðios jëgainës generaliniu direktoriumi ir atominës

energetikos specialistais. Parlamentarai buvo susipaþindinti su Ðvedijos pietuose esanèia jëgaine, kurioje – sumontuoti

du 600 megavatø reaktoriai. Tai pati maþiausia atominë elektrinë, kurios I blokas pradëtas eksploatuoti

1975 metais(didþiausia – Ringhalso AE). Iki I elektrinës bloko uþdarymo joje dirbo 430 þmoniø, o já sustabdþius

darbuotojø sumaþëjo iki 370. Ðios elektrinës II blokà ketinama uþdaryti 2003 metais, tada elektrinëje liks

dirbti tik apie 100 þmoniø. Susitikimø metu aiðkintasi apie elektrinës uþdarymo bûdus, socialines garantijas

darbuotojams, elektros energijos kainodarà.

1909


KOMISIJOSE

1910

Nr. 28 (202)

Parlamentinës komisijos delegacija Barsebako atominëje jëgainëje

Delegacijos nariai susitiko su tarptautinio projekto (SiP) vadovais ir darbuotojais, radioaktyviø atliekø tvarkymo

specialistais bei energetikos firmos „Vatenffal” vadovais. Ðios SiP organizacijos tikslas – sustiprinti branduolinæ

saugà Ignalinos AE ir plësti atominës energetikos infrastruktûrà Lietuvoje. Nuo 1992 metø Lietuvai

kasmet skiriama apie 60 mln. Ðvedijos kronø, ðalyje buvo sukurta Valstybinë atominës energetikos saugos

inspekcija (VATESI).

Ðvedijos Riksdage delegacija susitiko su Pramonës ir prekybos komiteto nariais, ávairiø frakcijø atstovais,

kuriø nuomonës dël atominës energetikos perspektyvø buvo skirtingos. Parlamentarai aptarë teisinæ reglamentacijà,

ástatyminæ bazæ bei Ðvedijos atominiø elektriniø strategijos ástatymà.

Ágytà informacijà bus galima pritaikyti aptariant Ignalinos atominës elektrinës regiono problemas tuose projektuose,

kurie susijæ su atominës energetikos perspektyvomis Lietuvoje bei Ignalinos AE uþdarymu.

Ada MACEÞINSKIENË,

komisijos konsultantë

VAIKAI – APIE LDK VALDOVØ RÛMØ ATSTATYMÀ

ÐEIMOS IR VAIKO REIKALØ KOMISIJA, atsiþvelgdama á tai, kad LDK Valdovø rûmø atkûrimas yra reikðmingas

ne vien paminklotvarkos, bet ir jaunimo auklëjimo, tautos identiteto susigràþinimo aktas, kartu su Valdovø

rûmø paramos fondo valdyba, Lietuvos istorijos mokytojø asociacija, Vilniaus miesto Ðvietimo skyriumi,

draugija „Pilis” bei piliø tyrimo centru „Lietuvos pilys” surengë konferencijà „Valdovø rûmø istorija”.

Lapkrièio 21 dienà vykusioje konferencijoje kalbëjæs Seimo Pirmininkas Artûras Paulauskas pastebëjo, kad,

kol suaugusieji tariasi, ginèijasi, vaikai savo ðirdyse ir protuose jau spëjæ pakloti tvirtus pamatus Valdovø rûmø

atstatymui (þr. SK Nr. 26, p. 1807).

Ðvietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevièius pabrëþë, kad vaikø darbø paroda „Atstatykime valdovø

rûmus” turi ne tik meninës vertës, bet ir atspindi vaikø domëjimàsi valstybës istorija.

Draugijos „Pilis” narys raðytojas Kazys Almenas pasidþiaugë gerai organizuotu renginiu, organizatoriø bei

vaikø aktyvumu.


Nr. 28 (202)

Piliø tyrimo centro „Lietuvos pilys” direktorius hab.dr. Vytautas Urbanavièius kalbëjo apie valdovø rûmø

atstatymo reikðmæ.

Lietuvos istorijos mokytojø asociacijos pirmininkë Liucija Pobedinska aptarë parodoje eksponuojamus moksleiviø

istorijos darbus.

Vilniaus miesto savivaldybës Ðvietimo skyriaus dailës mokytojø metodinës tarybos pirmininkë Dalia Samuilienë,

aptardama Seime eksponuojamus moksleiviø dailës darbus, pabrëþë jaunimo meninio ugdymo ir Lietuvos

istorijos suvokimo svarbà.

Konferencijos dalyviams Vilniaus miesto Mykolo Birþiðkos gimnazijos moksleiviai pagal L.Andriekaus poezijà

suvaidino istorinius etiudus „Juodasis ir baltasis metraðtininkai” (vadovës – V.Vaikasienë ir V.Cironkienë).

Seimo Ðeimos ir vaiko reikalø komisijos pirmininkë dr. Giedrë Purvaneckienë áteikë mokykloms Seimo Pirmininko

Artûro Paulausko pasiraðytus padëkos raðtus.

Valdovø rûmø paramos fondo valdybos pirmininkas Edmundas Kulikauskas renginio organizatorius apdovanojo

Valdovø rûmø þenkleliu, jaunuosius konferencijos dalyvius – atminimo dovanëlëmis.

BÛTINA PERTVARKYTI VAIKØ UGDYMO SISTEMÀ

GLOBOS NAMUOSE

KOMISIJOSE

Vykdydama parlamentinës prieþiûros funkcijas, Ðeimos ir vaiko reikalø komisija kartu su Þmogaus teisiø

komitetu lapkrièio 21 d. surengë iðvaþiuojamàjá iðplëstiná posëdá Vaiko teisiø apsaugos kontrolieriaus ástaigoje.

Iðnagrinëtos ir aptartos ðvietimo ir vaiko teisiø apsaugos problemos. Vaiko teisiø apsaugos kontrolierë Graþina

Imbrasienë posëdþio dalyvius supaþindino su kompleksinio tyrimo, atlikto ðalies specialiøjø vaikø auklëjimo ir

globos namuose, rezultatais.

Ðvietimo ir mokslo viceministras Alvydas Puodþiukas informavo posëdþio dalyvius apie Èiobiðkio specialiøjø

vaikø auklëjimo ir globos namuose atliktà patikrinimà, iðaiðkintus trûkumus bei numatomus veiksmus.

Patikrinimà atlikusios komisijos nuomone, bûtina ið esmës pertvarkyti vaikø ugdymo sistemà globos namuose.

Mokymo procesà siûloma organizuoti atsiþvelgiant á vaikø þiniø lygá, mokymosi galimybes. Taip pat siûloma

rengti modifikuotas, adaptuotas ir individualias programas moksleiviø atsilikimui áveikti. Ástaigos vadovams pasiûlyta

sustiprinti pedagoginës veiklos prieþiûrà, sukurti pedagoginio darbo prieþiûros ir jo analizës sistemà.

Komisija taip pat siûlo kurti partneriðkus moksleiviø ir pedagogø santykius, moksleiviø skatinimo uþ gerà elgesá

sistemà, daugiau bendradarbiauti su vaikø interesus ginanèiomis institucijomis.

Ðeimos ir vaiko reikalø komisijos narë Dalia Kutraitë–Giedraitienë, analizuojant bei vertinant darbà specialiuosiuose

vaikø auklëjimo ir globos namuose, siûlë atkreipti dëmesá á tai, jog ðioje institucijoje vaikai turi daug

agresijos, daugelis jø dël to kenèia, be to, bûtina vaikus diferencijuoti.

Ðvietimo ir mokslo ministerijos Socialinës politikos departamento direktorius Rolandas Zuoza abejojo, ar

verta iðlaikyti didelius specialiuosius vaikø auklëjimo ir globos namus. Jo nuomone, nereikëtø didinti kontingento

tokioje ástaigoje, organizuojant darbà siûlë daþniau pasitelkti nevyriausybines organizacijas.

Ðeimos ir vaiko reikalø komisijos pirmininkë Giedrë Purvaneckienë pastebëjo, kad nagrinëjant bet kokius

klausimus, susijusius su vaikais, pirmiausia reikëtø paisyti vaiko interesø, o ne pareigûnams norimø ar palankiø

sprendimø.

Teisës instituto direktorius Antanas Dapðys paþymëjo, kad yra reikalingi pedagoginiai bûdai, taèiau ne visiems

vaikams vienodai juos reikia taikyti. Su tokiais vaikais daugiau turi dirbti psichologai.

Posëdþio dalyvius direktorius informavo apie Nepilnameèiø kriminalinës justicijos reformos raidà, ástatyminës

bazës kûrimà, institucijø reformà, kvalifikacijos këlimà, visuomenës informavimà. Jis pastebëjo, kad globos

ir baudþiamøjø bei alternatyviø laisvës atëmimui poveikio priemoniø taikymo institucijø sistemoje yra numatyta

sukurti trijø lygiø institucijas: minimalios (bendros) prieþiûros – savivaldybiø lygmens, vidutinës (sustiprintos)

prieþiûros – apskrièiø lygmens ir maksimalios (grieþtos) prieþiûros – ðalies lygmens nepilnameèiø ástaigas.

Apie vaikø prieþiûros, ugdymo problemas kalbëjo Èiobiðkio Vilniaus, Vëliuèioniø, Gruzdþiø specialiøjø vaikø

auklëjimo ir globos namø vadovai, pedagogai, Ðvietimo ir mokslo ministerijos specialistai, Vaikø teisiø apsaugos

tarnybø vadovai, Þmogaus teisiø komiteto, Ðeimos ir vaiko reikalø komisijos nariai.

Posëdyje akcentuota, jog bûtina sukurti teisës normø sistemà, kuri uþtikrintø galimybæ vaikams, siunèiamiems

á specialiàsias mokyklas, ágyti iðsilavinimà ir integruotis á visuomenæ.

Ðvietimo ir mokslo ministerijai pasiûlyta pateikti Seimui projektà, reglamentuojantá sunkiai auklëjamø vaikø

mokymosi ir integravimosi á visuomenës gyvenimà procesà.

Justina Kirnienë,

komisijos konsultantë

1911


1912

Nr. 28 (202)

PRASIDEDA 19-OJI BALTIJOS ASAMBLËJOS SESIJA

Lapkrièio 28 d. Seimo valdyba komandiravo:

Seimo Pirmininko pavaduotojà Artûrà SKARDÞIØ gruodþio 14 d., Seimo Pirmininko

pavaduotojus Vytená Povilà ANDRIUKAITÁ, Èeslovà JURÐËNÀ, Seimo narius

Valdyba Giedræ PURVANECKIENÆ (delegacijos vadovë), Gintautà BABRAVIÈIØ, Antanà

BAURÀ, Jonà BUDREVIÈIØ, Jonà JUÈÀ, Jûratæ JUOZAITIENÆ, Audriø KLIÐONÁ,

Kæstutá KUZMICKÀ, Vytautà LANDSBERGÁ, Vità MATUZÀ, Nikolajø

MEDVEDEVÀ, Vasilijø POPOVÀ, Alvydà RAMANAUSKÀ, Valerijø SIMULIKÀ, Kæstutá SKAMARAKÀ, Irenà

ÐIAULIENÆ, Gintarà ÐILEIKÁ ir Domininkà VELIÈKÀ gruodþio 13–15 dienomis á Talinà (Estijos Respublika)

dalyvauti 19–ojoje Baltijos Asamblëjos sesijoje (kartu vyksta Seimo delegacijos Baltijos Asamblëjoje sekretorë

Renata Jankauskaitë, Dokumentø skyriaus vedëja Irena Perkauskienë, vyresnioji redaktorë Danutë Jokûbaitienë,

redaktoriai konsultantai Birutë Simanavièienë, Jonas Varnas, operatorë Diana Ragelienë, Spaudos tarnybos

vadovas Andrius Vaiðnys, Informacijos technologijø departamento kompiuteriø sistemø programuotojas Andrius

Ðidlauskas, Vertëjø grupës vertëjai Romas Dailidënas, Jûratë Dvarionaitë, Rasa Adomaitienë ir Vadovybës

apsaugos departamento darbuotojas Kæstutis Daukða); Seimo narius Algirdà GRICIØ ir Gediminà KIRKILÀ

á Vaðingtonà (Jungtinës Amerikos Valstijos) gruodþio 2–5 dienomis dalyvauti NATO Parlamentinës Asamblëjos

rengiamame transatlantiniame parlamentarø forume NATO plëtros bei saugumo ir stabilumo uþtikrinimo pasaulyje

klausimais; Vytautà LANDSBERGÁ á Paryþiø (Prancûzijos Respublika) gruodþio 10–12 dienomis dalyvauti

Europos Tarybos Parlamentinës Asamblëjos Monitoringo komiteto posëdyje.

Pakeitë Vytenio Povilo ANDRIUKAIÈIO komandiruotës á Belgijos karalystæ datà: uþuot vykæs lapkrièio 29 –

gruodþio 2 dienomis, jis iðvyko diena vëliau – lapkrièio 30 d.

Pritarë Seimo nario Valerijaus TRETJAKOVO kelionei á Tel Avivà (Izraelio Valstybë) gruodþio 9–14 dienomis

dalyvauti tarptautinëje konferencijoje „Rusø þiniasklaida: kultûrø integracija“.

Atsiþvelgdama á Biudþeto ir finansø komiteto siûlymà, Valdyba nusprendë praðyti Vyriausybës pateikti Seimui

iðvadas dël Mokslo ir studijø ástatymo pakeitimo ástatymo projekto Nr. IXP–103(2A).

VYRIAUSYBË TURËS PATEIKTI IÐVADAS DËL ÞEMËS ÛKIO EKONOMINIØ

SANTYKIØ VALSTYBINIO REGULIAVIMO ÁSTATYMO

Gruodþio 3 d. Valdyba komandiravo ðiuos Seimo narius á Paryþiø (Prancûzijos Respublika):

Alvydà MEDALINSKÀ gruodþio 4–6 dienomis dalyvauti Vakarø Europos Sàjungos Asamblëjos sesijoje; Jonà

ÈEKUOLÁ gruodþio 10–14 dienomis dalyvauti Europos Tarybos Parlamentinës Asamblëjos Monitoringo ir

Politiniø reikalø komitetø posëdþiuose.

Iðklausë ir patvirtino Seimo Pirmininko pavaduotojo Vytenio Povilo ANDRIUKAIÈIO, vadovavusio Seimo

nariø delegacijai, komandiruotai á Kaliningradà (Rusijos Federacija), ataskaità.

Pritarë Seimo narës Dalios KUTRAITËS–GIEDRAITIENËS kelionei á Briuselá (Belgijos Karalystë) gruodþio

4–5 dienomis dalyvauti tarptautinëje konferencijoje osteoporozës klausimais.

Atsiþvelgdama á Kaimo reikalø komiteto siûlymà, Valdyba nusprendë praðyti Vyriausybës pateikti Seimui

iðvadas dël Þemës ûkio ekonominiø santykiø valstybinio reguliavimo ástatymo 15 straipsnio pakeitimo ástatymo

projekto Nr. IXP–492(2).

PATVIRTINTA K. GRINIAUS SUKAKÈIØ MINËJIMO PROGRAMA

Gruodþio 5 d. Seimo Valdyba patvirtino Kazio Griniaus 135-øjø gimimo ir jo iðrinkimo Respublikos Prezidentu

75–øjø metiniø minëjimo programà. Gruodþio 17 d. bus surengtas neeilinis Seimo posëdis ir atidaryta

paroda.

Pritarë Seimo Pirmininko pavaduotojo Èeslovo JURÐËNO kelionei á Minskà (Baltarusijos Respublika) gruodþio

8–9 dienomis dalyvauti Baltarusijos socialdemokratø partijos suvaþiavime.

Patvirtino Seimo Pirmininko pavaduotojo Vytenio Povilo ANDRIUKAIÈIO komandiruoèiø á Vokietijos Federacinæ

Respublikà ir Latvijos Respublikà ataskaitas.

Seimo valdyba, remdamasi 2001 m. gruodþio 4 d. Seimo posëdþio protokolu Nr. 40(164), nusprendë praðyti

Vyriausybës pateikti Seimui iðvadas dël ðiø ástatymø projektø:

1) Fiziniø asmenø pajamø mokesèio laikinojo ástatymo 7, 8 1 , 33, 35 straipsniø pakeitimo ástatymo projekto

Nr. IXP–1134(2);

2) Darbo sutarties ástatymo 9 straipsnio pakeitimo ástatymo projekto Nr. IXP–1145;

3) Atostogø ástatymo 25 straipsnio pakeitimo ástatymo projekto Nr. IXP–1146.

Aigustë Vykantë BARTKUTË


Nr. 28 (202)

AR SEIMO NARIO VEIKLA

NEPAÞEIDÞIA TEISËS AKTØ

REIKALAVIMØ?

SEIMO LIBERALØ FRAKCIJOS NARIO ALGIMANTO

MATULEVIÈIAUS KREIPIMASIS Á

ETIKOS IR PROCEDÛRØ KOMISIJÀ

2001 12 03

Lapkrièio 28 d. dienraðèio „Lietuvos rytas” publikacijoje „Seimo nario svajonë

– ne tik skanûs agurkai” nurodyta, kad Seimo narys Viktoras Uspaskichas organizavo

ir finansavo konservuotø agurkø „Geras vaizdelis” pristatymo ceremonijà ir

pats aktyviai joje dalyvavo. Seimo nario Viktoro Uspaskicho atvaizdas naudojamas

minëtø konservuotø agurkø etiketëje bei reklamoje.

Lietuvos Respublikos vieðøjø ir privaèiø interesø derinimo valstybinëje tarnyboje

ástatymo 12 straipsnio 2 dalis asmeniui, dirbanèiam valstybinëje tarnyboje,

draudþia atstovauti privaèioms grupëms.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 60 straipsná Seimo nario pareigos

nesuderinamos su darbu verslo, komercijos bei kitose privaèiose ástaigose ar ámonëse.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 78 straipsniu, praðau Jûsø vadovaujamos komisijos

atlikti tyrimà, ar minëta Seimo nario Viktoro Uspaskicho veikla nepaþeidþia teisës aktø reikalavimø,

bei priimti atitinkamà sprendimà.

Seimo

irmininkas

PLAIMËJIMØ

PARODOJE –

APIE PROBLEMØ

„PARODÀ”

Lapkrièio 29 d. Ðiauliuose Seimo

Pirmininkas Artûras Paulauskas

atidarë parodà „Ðiauliai – 2001”,

kurià surengë Ðiauliø miesto savivaldybë,

Ðiauliø prekybos, pramonës

ir amatø rûmai bei vieðoji ástaiga

„III tûkstantmetis”.

Parlamento vadovas pasidþiaugë,

kad paroda iðsamiai supaþindino

su tuo, kas sukurta, pagaminta,

kokios paslaugos teikiamos Ðiauliø

regione, gerø þodþiø pasakë apie

bendroves „Baltic Vairas”, „Ðiauliø

tauro televizoriai”, „Ðiauliø Stumbras”,

kuriø apyvarta gerokai iðaugo.

Taèiau nors, pasak Seimo Pirmininko,

paroda, kurioje demonstruojami

regiono laimëjimai, nëra pati

tinkamiausia vieta kalbëti apie problemas,

bet nutylëti jas bûtø visiðkai

neteisinga, nes „laimëjimai pirmiausia

priklauso nuo problemø

sprendimo tempø”. A.Paulauskas

pastebëjo, kad „jeigu kas nors sugalvotø

problemø parodà, tai rûmø,

kuriuose tilptø tokios parodos eksponatai,

ko gero, Ðiauliuose ir nesurastume”.

Ið ryðkesniø tokios parodos

„eksponatø” buvo paminëti

ámoniø bankrotai, nedarbas, Ðiauliuose

pasiekæs 14,4 proc., ir menkas

Ðiauliuose sukuriamas BVP, kuris

yra 10-èia procentø maþesnis, nei

Lietuvos vidurkis.

A.Paulauskas palinkëjo, kad

Ðiauliø regiono laimëjimø paroda

ne tik teiktø naujø vilèiø ateièiai, bet

ir mobilizuotø Ðiaulius uþimti deramà

vietà Lietuvos ekonomikoje.

Ferdinandas KAUZONAS,

Seimo Pirmininko patarëjas

„WILLIAMS”

BENDROVË IR

VYRIAUSYBË

PAKVIESTA

KONSTRUKTYVIAM

DIALOGUI

Apsilankæs AB „Maþeikiø nafta”

A.Paulauskas spaudos konferencijoje

(XI.29) iðsakë nuomonæ,

kad Vyriausybës ir „Maþeikiø naftà”

valdanèios kompanijos „Williams”

santykiuose turëtø atsirasti

daugiau pasitikëjimo. Jis pakvietë jø

atstovus susitikti ir ramiai aptarti susiklosèiusià

situacijà, nenaudojant

drastiðkø santykiø aiðkinimosi formø,

kurios pirmiausia atneða þalà

valstybës biudþetui.

„Biudþetas, deja, surenkamas ne

taip gerai, kaip norëtøsi, todël kiekvienas

milijonas valstybei yra labai

svarbus. Dabar mes turime nubrëþti

brûkðná ir nustoti aiðkintis, kas

1913


kaltas. Mûsø bendras tikslas, kad

gamykla pagaliau pradëtø dirbti

pelningai” – sakë A.Paulauskas.

Lankydamasis ámonëje Seimo

Pirmininkas domëjosi avarijos Bûtingëje

likvidavimu, ámonës renovavimo

perspektyvomis, darbuotojø

darbo sàlygomis.

1914

VIZITAS

BRIUSELYJE

Seimo Pirmininkas Artûras

Paulauskas gruodþio 5 d. Briuselyje

kartu su kitø Europos Sàjun-

arptautiniai

T yðiai

R

gos plëtros procese dalyvaujanèiø

ðaliø parlamentø vadovais dalyvavo

diskusijoje apie Europos Sàjungos

ateitá, artëjant Europos Virðûniø

tarybos susitikimui Laekene.

Diskusijai pirmininkavo Europos

Parlamento Pirmininkë Nicole

Fontaine.

Parlamento vadovas susitiko su

Jungtinio Europos Sàjungos ir Lietuvos

Seimo parlamentinio komiteto

ES delegacijos pirmininku, Europos

socialistø grupës Europos

Parlamente nariu Gariu Titlëjumi

(Gary Titley), Europos liberalø, de-

Nr. 28 (202)

mokratø ir reformatoriø grupës Europos

Parlamente pirmininku Patu

Koksu (Pat Cox).

Gruodþio 6 d. A.Paulauskas dalyvavo

diskusijos, skirtos ES plëtros

raidai, tæsinyje. Joje taip pat dalyvavo

Europos Komisijos narys, Europos

Sàjungos plëtros komisaras

Giunteris Verheugenas, Europos

Parlamento Uþsienio reikalø komiteto

Pirmininkas Elmaras Brokas.

Arvydas ÞILINSKAS,

Seimo Pirmininko

atstovas spaudai

TURKIJA REMIA LIETUVOS NARYSTÆ NATO

Lapkrièio 26 – 28 d. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto

(NSGK) pirmininko Alvydo Sadecko kvietimu lankësi Turkijos Nacionalinës

Asamblëjos Nacionalinës gynybos komisijos delegacija.

Turkijos parlamentarø delegacija, vadovaujama komisijos pirmininko

Hasano Gulajaus (Hasan Gulay), susitiko su Seimo Pirmininku Artûru Paulausku, Nacionalinio saugumo ir

gynybos, Uþsienio reikalø komitetø ir NATO reikalø komisijos nariais, kraðto apsaugos ministru Linu Linkevièiumi,

uþsienio reikalø viceministru Giedriumi Èekuoliu.

Sveèiai lankësi Motorizuotame pëstininkø batalione ir Mokomajame pulke Rukloje, Karmëlavos regioninio

erdvës stebëjimo ir kontrolës centre bei Kauno savivaldybëje.

Susitikimuose Turkijos parlamentarai pasidþiaugë gerais Lietuvos ir Turkijos santykiais, dar kartà pareiðkë

tvirtà Turkijos paramà Lietuvai siekiant narystës NATO.

Buvo aptartos bendros pastangos kovoje su terorizmu ir narkotikø kontrabanda.

Turkijos parlamento atstovai pastebëjo, kad Turkija yra suinteresuota pasinaudoti Lietuvos sukaupta patirtimi

derantis dël narystës Europos Sàjungoje.

Mantas ÞEMAITIS,

NSGK padëjëjas

NAUJAS LENKIJOS PARLAMENTARØ

DELEGACIJOS VADOVAS

Lenkijos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Seimo nariø asamblëjos

pirmininku Lenkijos Seimas paskyrë vicemarðalà (Pirmininko pavaduotojà)

Tomaðà Nalenèà (Tomasz Naùæcz). Jis priklauso Darbo unijos

frakcijai, kuri su Kairiøjø demokratø sàjunga sudaro parlamentinæ daugumà.

Delegacijos vadovo pavaduotoja paskirta Irena Marija Novacka (ið Kairiøjø

demokratø sàjungos frakcijos) (þr nuotr.); ji ir anksèiau dirbo Lenkijos

ir Lietuvos parlamentinëje institucijoje.

Asamblëja ákurta 1997 m., o Lietuvos delegacijai vadovauja Seimo Pirmininko

pavaduotojas Artûras Skardþius.


Nr. 28 (202)

Politinis elitas svetur

AÐTUNTOJI SANTARVËS

PREMIJA BUS ÁTEIKTA

LENKIJOS PREZIDENTUI

Baltojo angelo skulptûrëlë ir Santarvës fondo

ásteigtas ordinas bus áteiktas Lenkijos Respublikos

Prezidentui Aleksanderiui Kvasnievskiui (Aleksander

Kwasniewski) uþ Lenkijos ir Lietuvos bendradarbiavimo

ryðiø puoselëjimà bei Lietuvos ávaizdþio gerinimà

Vakarø Europoje.

Kasmet ordinais uþ Santarvës puoselëjimà bus apdovanojami

trys þmonës. Vienas ordinas metø pabaigoje

bus teikiamas laureatui, antrasis – per Velykas,

o treèiasis – pirmàjá liepos ðeðtadiená.

Á sueigas bus kvieèiami santarvës puoselëtojai ne tik ið Lietuvos, bet ir kitø Europos valstybiø.

Iki ðiol Santarvës premijos laureatais yra tapæ prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas, poetas Justinas

Marcinkevièius, monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas, kardinolas Vincentas Sladkevièius, profesorë Viktorija

Daujotytë, Tëvas Stanislovas Mykolas Dobrovolskis, aktorius Donatas Banionis.

RINKIMAI TAIVANE

Pirmi oficialûs Taivano visuotiniø rinkimø, ávykusiø

gruodþio 1 d., rezultatai parodë, kad rinkimuose

ryðkia persvara pirmauja prezidento Èen Ðuibiano vadovaujama

Demokratinë progreso partija (DPP), surinkusi

daugiau kaip treèdalá rinkëjø balsø.

Gruodþio 1 d. Taivano centrinës rinkimø komisijos

(CRK) iðplatinti duomenys parodë, kad DPP surinko

1,2 milijono rinkëjø balsø, t.y. 37,3 proc. jau

suskaièiuotø balsø.

Antroje vietoje liko pagrindinë opozicinë Nacionalistø

partija, kuri, kaip manoma, greièiausiai praras

daugumà parlamente, surinkusi 917 tûkst. arba

28,59 proc. balsø.

Ðalies CRK duomenimis, jau suskaièiuota 3,2 milijono

rinkëjø balsø, tuo tarpu kai teisæ balsuoti turëjo

net 15,82 mln. ðalies pilieèiø.

Paprastai ðalies rinkëjø aktyvumas visuotiniuose

parlamento rinkimuose bûna nuo 70 iki 80 proc. Rinkimuose

dalyvavusiø pilieèiø skaièius dar nëra þinomas.

Pagal Taivane galiojanèià rinkimø sistemà 176 ástatymø

leidëjai á 225 vietø parlamentà yra renkami tiesiogiai,

o likusios 49 vietos yra padalinamos atsiþvelgiant

á proporciná atstovavimà.

Nacionalistø partija, per 1949 metø pilietiná karà

netekusi valdþios Kinijoje, pasitraukë á Taivanà, kurá

valdë 55 metus, kol pernai metais pralaimëjo prezidento

rinkimus.

Amerikos Prezidentas Dþordþas Buðas birþelio 15 d.

Varðuvoje susitiko su Lenkijos Respublikos Prezidentu

Aleksanderiu Kvasnievskiu. Ir tuo metu, kai JAV vadovas

lankësi Vidurio Europoje, ir anksèiau Lenkijos Prezidentas

nuosekliai pabrëþdavo bûtinybæ atverti NATO duris Lietuvai

(EPA-ELTA nuotr.)

1915


Klausimai

ir paklausimai

1916

Nr. 28 (202)

Paklausimas Nr. 410–13

Gruodþio 6 d.

Seimo narys Jurgis Razma – ûkio ministrui Petrui Èësnai

DËL DUJØ PIRKIMO

Dëkoju uþ viceministro atsakymà dël numatomø pirkti gamtiniø dujø kiekiø. Deja, atsakymas á mano 2001 11

19 pateiktà klausimà yra nepilnas. Að neradau atsakymo á klausimà, kiek 2002 m. bus perkama gamtiniø dujø ne

tiesiogiai ið „GAZPROM”, o per tarpininkus? Kas tie tarpininkai? Kokios bus tiesiogiai ið „Gazprom” ir ið

tarpininkø perkamø gamtiniø dujø kainos? Suprantama, að klausiu dël tø dujø, kurios tiekiamos reguliuojamiesiems

vartotojams

Atsakymas á klausimà Nr. 410–177 (SK Nr. 23(197)

Lapkrièio 27 d.

Susisiekimo ministras Zigmantas Balèytis – Seimo nariui Jonui Korenkai

DËL MOBILIOJO RYÐIØ TELEFONØ VAGYSÈIØ MAÞINIMO

Dëkojame uþ atkreiptà dëmesá á problemà dël mobiliojo ryðio telefonø vagysèiø, o taip pat uþ pateiktus pasiûlymus.

Pradiniai ðios problemos tyrimai patvirtina, kad mobiliojo ryðio operatoriai, ádiegæ atitinkamas technines

priemones, jei yra þinomas telefono aparato IMEI numeris, gali uþblokuoti prarastus (pavogtus) mobiliojo ryðio

telefonus. Mobiliojo ryðio operatoriai „Omnitel” ir „Bitë GSM” turi árengæ tokià árangà, tarpusavio sutarimu

bendradarbiauja ðioje srityje ir kontroliuoja galiniø árenginiø aptarnavimà savo tinkluose. Treèiojo mobiliojo

ryðio operatoriaus „Tele–2” ir teisësaugos institucijø aktyvi pozicija ðiuo klausimu bûtø ne tik ypaè efektyvi prevencinë

priemonë prieð mobiliøjø telefonø vagystes, bet ir leistø iðaiðkinti nusikaltimus.

Kadangi sprendþiant ðià problemà reikia suderinti techninius, komercinius ir administravimo sprendimus, Susisiekimo

ministerija organizuos susitikimà–seminarà su mobiliojo ryðio operatoriais, Vidaus reikalø ministerija,

Ryðiø reguliavimo tarnyba prie Vyriausybës ir kitomis institucijomis. Apie seminaro vietà ir laikà informuosime.

Atsakymas á klausimà Nr. 410–189 (SK Nr. 24(198)

Gruodþio 3 d.

Aplinkos ministras Arûnas Kundrotas – Posëdþiø sekretoriatui

Aplinkos ministerija iðnagrinëjo Lietuvos Respublikos Seimo nario Aleksanderio Poplavskio 2001 11 06 raðte

Nr.01/089 „Dël UAB „Projektø ekspertizë privatizavimo” keliamus klausimus ir pateikia savo nuomonæ:

1. UAB „Projektø ekspertizë” gali dirbti ir jà privatizavus, taèiau ástatymais privatizuojamø ámoniø veiklos

tæstinumas nereglamentuojamas;

2. Ðiuo metu yra atestuota 20 ámoniø, kurioms suteikta teisë atlikti statinio projekto ekspertizæ bei statinio

ekspertizæ. Ið jø: atlikti bendràjà statinio projekto ekspertizæ visoms statiniø grupëms suteikta teisë 7 ámonëms,

dalinæ – 13 ámoniø. Patikrinimais nustatyta, kad atskiros bendràjà projektø ekspertizæ atliekanèios ámonës ne

visada laikosi ekspertizæ reglamentuojanèiø normatyviniø dokumentø. Ásigaliojus naujam Statybos ástatymui,

kuriuo labai padidinama statinio projekto vadovo bei statinio projekto ekspertizës vadovo atsakomybë, ekspertizës

ámonës bus peratestuojamos.

3. Rinkos ekonomikos sàlygomis vienas ið valstybës valdymo institucijø uþdaviniø yra sudaryti palankias sàlygas

verslo vystymuisi visose ûkio ðakose, taèiau nemaþiau svarbu paremti iðsikovojusias pripaþinimà ir gerai

dirbanèias ámones.

Atsiþvelgiant á tai, kad ðiuo metu UAB „Projektø ekspertizë„ kapitalas 100 procentø priklauso valstybei,

siekiama, kad ði ámonë nemokamai atliktø investiciniø projektø ekspertizes, kurios vykdomos, ágyvendinant dviðales

ir daugiaðales sutartis, ávertinant finansiná, techniná ir socialiná valstybës investicijø pagrástumà.

Todël manome, kad UAB „Projektø ekspertizë” galëtø tæsti savo veiklà, jos neprivatizuojant.


Nr. 28 (202)

Atsakymas á klausimà Nr. 410–193 (SK Nr. 25(199)

Gruodþio 4 d.

Aplinkos viceministras Vitalijus Auglys – Seimo nariui Henrikui Þukauskui

DËL APLINKOS TERÐIMO VILKIÐKIØ GYVENVIETËJE

Kaip informavo Klaipëdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, informacija, kurià Jums pateikë Pagëgiø

savivaldybës darbuotojai apie aplinkos terðimà ið UAB „Vilkiðkiø pieninë”, yra teisinga. Bendrovëje susidaranèios

nuotekos ( apie 300 m 3 /d) yra apvalomos esamuose biologinio valymo árenginiuose, kuriuos ámonë

eksploatuoja pagal panaudos sutartá, 1999 05 21 sudaryta su Ðilutës rajono savivaldybe. Kadangi eksploatuojamø

valymo árenginiø naðumas yra 135 m 3 /d, o UAB „Vilkiðkiø pieninë” á juos kanalizuoja didesnius nuotekø kiekius,

todël nuotekø valymo árenginiai neatlieka savo paskirties, valant nuotekas.

Uþ nuotekø iðleidimà á pavirðinius vandens telkinius, virðijant nustatytus terðianèiø medþiagø normatyvus,

UAB „Vilkiðkiø pieninë” 2000–2001 metais buvo bausta 14 kartø, 2000 metais uþ tarðà ámonë sumokëjo 48962

Lt. mokesèiø ir 34487 Lt. baudø uþ atskirø laikotarpiø normatyvø virðijimà. 2001 07 01 ásigaliojus naujam Civiliniam

Kodeksui, remiantis 6.255 str., rengiama medþiaga teisminiam procesui dël ámonës veiklos sustabdymo

pradëti. Taèiau, atsiþvelgiant á tai, kad ámonë ëmësi priemoniø padëèiai taisyti ir tarðai nutraukti (pradëta biologiniø

valymo árenginiø statyba, pieno iðrûgos atiduodamos gyvuliø ðërimui), departamentas á teismà dël veiklos

nutraukimo nesikreipë. Reikia paþymëti, kad ámonës veiklos nutraukimas yra lengviausias problemos iðsprendimo

bûdas, taèiau bus prarastos darbo vietos, ðiuo metu vien „Vilkiðkiø pieninëje” dirba per 100 þmoniø, pieno

tiekëjams atsiras papildomø nepatogumø, savivaldybë ir valstybë praras pajamas ið ámonës ðiuo metu mokamø

mokesèiø.

Klaipëdos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2001 metais ámonei netæsë gamtos iðtekliø naudojimo

leidimo, kol nebuvo imtasi realiø veiksmø dël valymo árenginiø statybos ir pieno iðrûgø tvarkymo, tas atsispindi

ir pratæstame GIN leidime. UAB „Vilkiðkiø pieninë” 2000 07 18 sudarë sutartá su projektavimo organizacija

UAB „Shema” dël biologinio valymo árenginiø projektavimo. Buvo atlikti teritorijos planavimo darbai, parengti

projektai. 2000 08 30 sudaryta sutartis su Olandijos kompanija „Nijhuis Water Technology” dël nuotekø valymo

árenginiams technologinës árangos pagaminimo ir tiekimo. 2001 02 20 ir 2001 05 30 atlikti avansiniai apmokëjimai.

Lietuvos aplinkos apsaugos investiciniam fondui pritarus valymo árenginiø statybos kreditavimui, 2001 01

22 buvo sudaryta sutartis su AB „Vilniaus bankas”. Sudaryta sutartis su rangovine organizacija AB „Tauragës

statyba” ir 2001 02 20 – 2001 02 22 atlikti avansiniai apmokëjimai. 2001 06 04 pradëti nuotekø valymo árenginiø

statybos darbai. Statybos montavimo darbø atlikta uþ 450 tûkst. Lt., I statybos darbø etapà planuojama baigti iki

2002 vasario mënesio, o biologinio valymo árenginius priduoti eksploatacijai planuojama 2002 metø rugpjûèio 1

dienà. Reikia paminëti, kad, tarpininkaujant Aplinkos ministerijai, SIDA fondas sutiko finansuoti pieno gamybos

atliekø perdirbimo ámonëje technologijos ádiegimà.

Manome, kad ðiuo metu nutraukti ámonës veiklà yra netikslinga, taèiau ámonës veikla bus sustabdyta jeigu

ámonë laiku neávykdys nustatytø reikalavimø.

Atsakymas á klausimà Nr. 410–194 (SK Nr. 25(199)

Lapkrièio 30 d.

Vilniaus miesto meras Artûras Zuokas – Seimo nariui Egidijui Klumbiui

Atsakydami á Jûsø 2001 m. lapkrièio 13 d. raðtà Nr. 410– 194kl.– 851, informuojame, kad negalime pateikti

galutinio Vilniaus ðilumos tinklø nuomos sutarties projekto, kadangi ðiuo metu vyksta derybos ir projekto nuostatos

keièiasi. Pagal patvirtintas konkurso taisykles, nesusitarus dël sutarties nuostatø su investuotoju – pirmos

vietos laimëtoju, derybos su ðiuo investuotoju bus nutrauktos ir pradëtos su kitu investuotoju – antros vietos

laimëtoju. Dël ðios prieþasties sutartis svarstoma konfidencialiai. Galutinai suderintas sutarties projektas bus

paskelbtas visuomenei interneto tinklalapyje www.vilnius.lt. Prieð tai jis bus pateiktas Vilniaus miesto tarybai bei

komitetams. Nuomonæ ðiuo klausimu galës pareikðti, bei supaþindinti savo rinkëjus visi Vilniaus miesto tarybos

nariai, tarp jø – ir Jûs.

Informuojame, kad su konkurso medþiaga (konsultanto parinkimo konkurso taisyklës, Vilniaus ðilumos tinklø

turto nuomos konkurso nuostatai, komisijos protokolai ir kt.) Jûs galite susipaþinti Vilniaus miesto savivaldybës

interneto tinklalapyje adresu : www.vilnius.lt.

1917


1918

Nr. 28 (202)

Atsakymas á klausimà Nr. 410–196 (SK Nr. 26(200)

Gruodþio 4 d.

Ministras Pirmininkas Algirdas Mykolas Brazauskas – Seimo nariui Henrikui Þukauskui

Atsakydamas á Jûsø lapkrièio 16 d. klausimà informuoju, kad UAB „Projektø ekspertizë” átraukta á privatizavimo

objektø sàraðà Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2001 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 325 „Dël Lietuvos

Respublikos Vyriausybës 1998 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. 228 „Dël privatizavimo objektø sàraðo patvirtinimo”

dalinio pakeitimo”. Po átraukimo á privatizavimo objektø sàraðà bendrovë buvo rengiama privatizuoti.

Rugsëjo 20 d. á valstybës ámonæ Valstybës turto fondà kreipësi Lietuvos Respublikos Seimo narys A. Kunèinas,

kuris susitikimo metu informavo Turto fondà, kad 2001 m. rugsëjo 19 d. UAB „Projektø ekspertizë” ávykusiame

posëdyje, kuriame dalyvavo Aplinkos ministerijos viceministras J. Laiconas, Aplinkos ministerijos Bûsto

ir techninio normavimo departamento direktorius Z. Mackevièius, Seimo narys A. Kunèinas, VGTU rektorius,

Projektø ir statiniø ekspertø sàjungos prezidentas profesorius E. K. Zavadskas, Technikos komiteto Nr. 38 „Statybinës

konstrukcijos” pirmininkas profesorius G. Marèiukaitis ir kiti asmenys, buvo aptariamos UAB „Projektø

ekspertizë” privatizavimo klausimas. Posëdyje buvo nuspræsta, kad ðiuo metu UAB „Projektø ekspertizë” privatizuoti

yra netikslinga.

Turto fondas 2001 m. rugsëjo 21 d. raðtu Nr. 11–4140 kreipësi á Aplinkos ministerijà, praðydamas jos raðtu

informuoti, kokia yra oficiali Aplinkos ministerijos pozicija UAB „Projektø ekspertizë” privatizavimo klausimu.

2001 m. spalio 2 d. Turto fondas gavo Aplinkos ministerijos raðtà Nr. 03–04–4737, kuriuo praðoma UAB „Projektø

ekspertizë” privatizavimà atidëti. Toks praðymas motyvuojamas tuo, jog ðiuo metu Seime svarstomame Statybos

ástatymo naujos redakcijos projekte akcentuojama valstybës lëðomis statomø statiniø projektø ekspertizës

svarba, grieþtinant projektø ekspertizës reikalavimus, todël reikia iðsaugoti didþiausià patirtá turinèiø ir labiausiai

patyrusiø UAB „Projektø ekspertizë” specialistø kolektyvà, kol kitos privaèios projektø ekspertizës ámonës

nëra sukaupusios pakankamos patirties.

Turto fondas, atsiþvelgæs á Aplinkos ministerijos iðdëstytus motyvus ir pareikðtus praðymus, laikinai sustabdë

UAB „Projektø ekspertizë” privatizavimo programos rengimà.

Atsakymas á klausimà Nr. 410–197 (SK Nr. 26(200)

Gruodþio 4 d.

Aplinkos ministras Arûnas Kundrotas – Posëdþiø sekretoriatui

Vyriausybës programos 2001–2004 metams priemoniø plane numatyta parengti Lietuvos Baltijos jûros krantotvarkos

strategijà, siekiant sumaþinti þmogaus veiklos, jûros ir vëjo neigiamà poveiká Lietuvos Baltijos jûros

krantui bei koordinuoti valstybës, savivaldybiø ir ûkio subjektø veiklà tvarkant krantà.

Parengus Lietuvos Baltijos jûros krantovarkos strategijà, buvo apsispræsta dokumentà vadinti strategijos nuostatomis

ir tvirtinti aplinkos ministro ásakymu. Darbo grupëje, rengusioje strategijos nuostatas, dalyvavo ir atstovai

ið savivaldybiø bei Klaipëdos apskrities virðininko administracijos. Strategijos nuostatos buvo iðsiøstos susipaþinti

Klaipëdos ir Palangos miestø savivaldybëms, ið kuriø gautas pritarimas. Patvirtinus Lietuvos Baltijos

jûros krantotvarkos strategijos nuostatas, planuojama iki 2002–12–31 parengti Lietuvos Baltijos jûros krantotvarkos

veiksmø programà.

Yra pateikta paraiðka tarptautinei „Dancee” programai dël paramos Lietuvos Baltijos jûros krantø erozijai

pristabdyti bei subalansuotam valdymui uþtikrinti.

Ðiø metø rugpjûèio 31 – rugsëjo 7 dienomis Lietuvoje lankësi integruoto pakrantës zonos valdymo projekto

misija ið Danijos. Buvo ávertinta Lietuvos Baltijos jûros kranto bûklë bei su Lietuvos mokslininkais ir ðios srities

specialistais aptartos Lietuvos Baltijos jûros krantotvarkos veiksmø programos bei pasirinktos pilotinës teritorijos

sutvarkymo projekto parengimo ir vykdymo galimybës. Ðiuo metu yra pateikta paraiðka tarptautinei programai

„Dancee” dël paramos Lietuvos Baltijos jûros krantø erozijai pristabdyti bei subalansuotam valdymui uþtikrinti.

Ðiuo metu tariamasi dël uþduoties projektui vykdyti.

Atsakymas á klausimà Nr. 410–199 (SK Nr. 26(200)

Gruodþio 4 d.

Ûkio viceministras Nerijus Eidukevièius – Seimo nariui Jurgiui Razmai

Iðnagrinëjæ klausimà dël gamtiniø dujø pirkimo, paaiðkiname, kad nuo 2001 liepos 1 d. ásigaliojæs Gamtiniø

dujø ástatymas, gamtiniø dujø vartotojus suskirsto á laisvuosius ir reguliuojamuosius.


Nr. 28 (202)

Laisvieji vartotojai turi teisæ sudaryti tiekimo sutartis su bet kuriomis dujø tiekimo ámonëmis. Laisvieji

vartotojai turi teisæ sudaryti naudojimosi sistema sutartis dël tokio dujø kiekio, kurá sunaudoja jie patys. AB

Lietuvos dujos” privalo pagal sutartis uþtikrinti dujø perdavimà ir paskirstymà (transportavimà) laisviesiems

vartotojams. Ið ko, kokiomis kainomis ir kiek gamtiniø dujø numato pirkti laisvieji vartotojai 2002 metais,

duomenø neturime.

Reguliuojamiesiems vartotojams dujas tiekia skirstymo ámonë (dabar AB „Lietuvos dujos”). Reguliuojami

vartotojai per metus suvartoja apie 470 mln. kub. m. gamtiniø dujø. AB „Lietuvos dujos” valdyba savo 2001 09

27 posëdyje (nutarimas Nr.50) nutarë pavesti AB „Lietuvos dujos” administracijai, vesti derybas su Rusijos AB

„Gazprom AB” dël gamtiniø dujø pirkimo ið ðios bendrovës 2002 metams tokio kiekio, kad bûtø uþtikrinti

Lietuvos Respublikos reguliuojamø vartotojø poreikiai 2002 metams.

AB „Lietuvos dujos” 1999 m. gruodþio 16 d. sudarë su AB „Gazprom” sutartá Nr.1Gli–2000 dël gamtiniø

dujø tiekimo iki 2005 m. Sutartyje numatyta, kad AB „Gazprom” patieks gamtiniø dujø AB „Lietuvos dujos” –

2001m.–375, 2002 m.–420, 2003 m.–450, 2004 m.–510, ir 2005 m.–560 mln. kub. m.

Atsakymas á klausimà Nr. 410–200 (SK Nr. 27(201)

Lapkrièio 27 d.

Finansø ministrë Dalia Grybauskaitë – Ðvietimo, mokslo ir kultûros komiteto pirmininkui

Rolandui Pavilioniui

Atsakydami á Jûsø 2001 m. lapkrièio 20 d. klausimà, teikiame ðiuos paaiðkinimus:

Dël pirmojo klausimo:

Finansø ministerija ir Vyriausybë ketina vykdyti visus ástatymus, kuriuos priima Seimas ir kurie neprieðtarauja

LR Konstitucijai. Kilus abejonëms dël vieno ar kito ástatymo atitikimo LR Konstitucijai, iðaiðkinimo bus

kreipiamasi á Konstituciná Teismà – bûtent taip Vyriausybë ir pasielgë, kilus átarimui, kad ástatymai, kai kurioms

sritims numatantys fiksuotà BVP dalá, paþeidþia LR Konstitucijà ir diskriminuoja kitas sritis.

Tobulindama 2002 metø valstybës biudþeto ir savivaldybiø biudþetø finansiniø rodikliø patvirtinimo ástatymo

projektà, Finansø ministerija ir Vyriausybë atsiþvelgs á Seimo komitetø pateiktus pasiûlymus bei realias ðalies

finansines galimybes ir vykdys toká ástatymà, koká priims Seimas.

Dël antrojo klausimo:

2002 metø valstybës biudþeto ir savivaldybiø biudþetø finansiniø rodikliø patvirtinimo ástatymo projektà

Lietuvos Respublikos Seimui teikëme remdamiesi realiomis ðalies finansinëmis galimybëmis, ûkio raidos tendencijomis,

makroekonominëmis prognozëmis, faktine pajamø dinamika, susikaupusiø valstybës skoliniø ásipareigojimø

vertinimu, numatomais mokesèiø sistemos pasikeitimais, ðalies strateginiais siekiais bei atskirø ðakø

poreikiais.

Dël treèiojo klausimo:

Interviu metu tebuvo pateikta nuomonë dël ekonomiðkai nepagrástø sprendimø. Ðià savo nuomonæ galëèiau

pagrásti tokiu argumentu: BVP augimas ir biudþeto pajamø augimas nëra tiesiogiai susijæ dydþiai, todël tiesioginis

iðlaidø siejimas su BVP nëra ekonomiðkai teisingas. Kita vertus, procentinis BVP skirstymo principas riboja

Vyriausybës galimybes formuojant biudþetà lanksèiai reaguoti á kasmet besikeièianèias aplinkybes ir poreikius.

Dël ketvirtojo klausimo:

Nekyla abejoniø, kad mokslas ir ðvietimas yra vieni ið svarbiausiø valstybës strateginiø tikslø. Taèiau toks

finansavimo principas, koká numato Mokslo ir ðvietimo ilgalaikio finansavimo ástatymas, nëra vienintelis bûdas

derinant ðalies galimybes ir ðiø srièiø poreikius uþtikrinti jø finansavimà.

Dël penktojo klausimo:

Politiniø partijø susitarimo nelaikau virðesniu uþ ástatymà. Taèiau manau, kad politiniø partijø susitarimas

iðreiðkia visø jame dalyvaujanèiø politiniø jëgø bei uþ jas balsuojanèiø rinkëjø valià. Aptariamuoju 2 proc. BVP

skyrimo kraðto apsaugai atveju toji valia reiðkia partijø ir jø atstovaujamø rinkëjø apsisprendimà uþtikrinti euroatlantiniø

integraciniø procesø tæstinumà.

Dël ðeðtojo klausimo:

Interviu savaitraðèiui „Atgimimas” buvo pareikðta nuomonë, kad daugelyje valstybës finansuojamø srièiø,

taip pat ir sveikatos apsaugos sistemoje, bûtinos reformos, kurios sumaþintø valstybës lëðø poreiká. Ði nuostata

niekaip neprieðtarauja LR Konstitucijai.

1919


1920

Nr. 28 (202)

Klausimas Nr. 410–202

Lapkrièio 27 d.

Seimo narys Jurgis Razma – Ministrui Pirmininkui Algirdui Mykolui Brazauskui

DËL DVIGUBO APMOKESTINIMO IÐVENGIMO SUTARTIES SU ESTIJA

Lapkrièio 26 d. „Verslo þiniø” vedamajame kritiðkai vertinamas Vyriausybës neveikimas, reaguojant á Estijos

priimtà sprendimà panaikinti pelno mokestá. Teigiama, kad dël to biudþetas praranda nemaþai pajamø.

Norëèiau Jûsø pasiteirauti, kodël neinicijuojamas Vyriausybës nutarimas nebetaikyti juridiniams asmenims

dvigubo apmokestinimo iðvengimo sutarties su Estija uþuot laukus, kada bus ávykdyti jos paþadai vël sugràþinti

pelno mokestá. Gal galite pateikti apytikrius ávertinimus, kiek prarasta biudþeto áplaukø dël dvigubo apmokestinimo

iðvengimo sutarties su Estija taikymo jai panaikinus pelno mokestá.

Klausimas Nr. 410–203

Lapkrièio 27 d.

Seimo narys Jurgis Razma – teisingumo ministrui Vytautui Markevièiui

Norëèiau pasiteirauti, dël kokiø prieþasèiø buvo þenkliai padidintas ásigyjamo uþ lengvatiná kredità bûsto

pirkimo ir pardavimo sutarèiø notarinio patvirtinimo mokestis, kuris kritiðkai buvo ávertintas „Lietuvos þiniø”

publikacijoje? Kaip galëtumëte pagrásti jo naujàjá dydá? Kokie kiti atlyginimo uþ notarinius veiksmus dydþiai

buvo pakelti? Ar nemanote, kad apie numatomus atlyginimo uþ notarinius veiksmus padidinimus ið anksto

reikëjo informuoti visuomenæ?

Jûsø ásakyme nustatyto atlyginimo dydþiai ne vienu atveju turi labai platø intervalà, pavyzdþiui: 2. – 30 – 100

Lt, 6. – 15 – 100 Lt., 15. – 50–200 Lt ir pan. Konkretø atlyginimo dydá, atsiþvelgiant á pakankamai abstraktø

parametrà – notarinio veiksmo sudëtingumà – paliekama nustatyti paèiam notarui. Ar tie intervalai negalëtø

bûti siauresni ir pagrásti objektyviais kriterijais, kuriuos galëtø nustatyti ir notaro klientas?

Atlyginimo uþ notarinius veiksmus dydþiai sietini su notarø pajamomis. Be to ir ástatymas Jus ápareigoja

analizuoti notarø pajamø uþ atliktus notarinius veiksmus statistikà, todël norëèiau papraðyti pateikti paskutinæ

Jûsø atliktà notarø pajamø statistinæ analizæ. Tikiuosi, kad Jums nebûtø sudëtinga pateikti ir vieno konkretaus

notarø biuro (pvz., Vilniaus m. 2–ojo notarø biuro) kiekvieno notaro pajamas bei jiems iðmokëtø atlyginimø

dydþius uþ rugsëjo mën.(kad uþtikrinti duomenø konfidencialumà, konkreèiø notarø pavardþiø man atsiøstoje

informacijoje galite nenurodyti, juos galite þymëti tiesiog notaras A., ir t.t. ). Kadangi ið rinkëjø tenka iðgirsti

priekaiðtø dël itin aukðtø notarø atlyginimø (kuriuos lemia Jûsø tvirtinami tarifai), neturint duomenø kokie tie

atlyginimai yra sunku argumentuotai diskutuoti, todël tikiuosi geranoriðkos Jûsø pagalbos ir informacijos.

Klausimas Nr. 410–204

Lapkrièio 28 d.

Seimo narys Jonas Korenka – kultûros ministrei Romai Dovydënienei

Dël KVAD REORGANIZAVIMO

Po Jûsø susitikimo su Lietuvos Respublikos Prezidentu spaudoje pasirodë straipsniai apie KVAD reorganizavimà.

Norëèiau plaèiau suþinoti kokios naudos ir efekto tikimasi ávykdþius planuojamà reorganizavimà ir dviejø

institucijø sujungimà.

Klausimas Nr. 410–205

Lapkrièio 28 d.

Seimo narys Jonas Korenka – kultûros viceministrui Juozui Ðirvinskui

Dël RUSØ DRAMOS TEATRO

Spalio 22 dienà Ðvietimo, mokslo ir kultûros komiteto posëdyje buvo svarstytos Rusø dramos teatro problemos

(nesutarimai tarp kolektyvo ir jo vadovo, pono Tarasovo). Komitetas kreipësi á Jus, praðydamas iðspræsti ðià

problemà. Praðau informuoti apie ðiandieninæ situacijà teatre.


Nr. 28 (202)

Klausimas Nr. 410–206

Lapkrièio 28 d.

Seimo narys Jurgis Razma – uþsienio reikalø ministrui Antanui Valioniui

DËL SVEÈIØ NAMØ ÞVËRYNE BEI AMBASADØ PASTATØ

Neseniai buvo paskelbta, kad A.M.Brazausko vyriausybës nutarimu Sveèiø namai Þvëryne iðbraukti ið privatizuojamø

objektø sàraðo ir ketinama skirti apie 12 mln. Lt jø rekonstrukcijai. Spaudoje, remiantis Jûsø þodþiais,

teigiama, kad tik tokiu bûdu ámanoma sudaryti reikiamas sàlygas priimti aukðtus uþsienio sveèius, kad dël tokiø

sàlygø nebuvimo keletas aukðtø pareigûnø atsisakë nakvoti Vilniuje. Pastaruoju teiginiu að bûèiau linkæs abejoti,

bet gal Jûs galite ávardinti tuos dël nesamø tinkamø sàlygø atsisakiusius Vilniuje pernakvoti uþsienio ðaliø atstovus?

Kai pirmà kartà buvo bandoma sveèiø namus privatizuoti, niekas nesutiko mokëti pradinæ 100 mln.Lt sumà,

taèiau, kiek teko domëtis Turto fonde, siûlanèiø 50 mln.Lt. buvo. Gal Jûs galëtumëte pasakyti, kiek metø Uþsienio

reikalø ministerija galëtø priiminëti uþsienio ðaliø delegacijas, jeigu tam panaudotø uþ sveèiø namø privatizavimà

galimus gauti 50 mln.Lt bei sutaupytus nedarant tø namø rekonstrukcijos 12 mln. Lt bei nepatirtø dabar

esamø iðlaidø sveèiø namø iðlaikymui (jeigu sveèiø priëmimui iðliktø toks pat lëðø poreikis kaip ðiais metais)?

Iðgirdus apie naujus uþsienio reikalø ministerijos statybos uþmojus prisimena ankstesnës ambasadø Kijeve ir

Minske statybos. Gal Jûs galëtumëte pasakyti, kokia yra ðiø pastatø vieno m 2 kaina, jeigu jà skaièiuotume visas

statyboms skirtas lëðas padalinæ ið tø pastatø ploto? Gal galite palyginti ðià kainà su vidutine Kijevo bei Minsko

statybø 1 m 2 kaina?

Ir dar vienas klausimas dël sveèiø namø. Spaudoje plaèiai apraðyta ðiuose namuose surengta Këdainiø konservø

fabriko gaminamø konservuotø agurkø „Geras vaizdelis” prezentacija. Gal galite informuoti, kiek sumokëta

uþ sveèiø namø nuomà ðiam renginiui? Ar yra kokiu nors aktu patvirtinti sveèiø namø nuomos ákainiai?

Kokios dar firmos per 2001 m. buvo iðsinuomavusios sveèiø namus savo prekiø prezentacijai? Kiek Jûsø ministerijai

kainuoja Sveèiø namø iðlaikymas per vienerius metus?

Klausimas Nr. 410–207

Lapkrièio 29 d.

Seimo narys Jonas Korenka – kultûros viceministrei Inai Marèiulionytei

DËL ÐILUTËS RAJONO KULTÛROS ÁSTAIGØ „REORGANIZACIJØ”

Spalio mënesá su MMKC direktoriumi J.Mikutavièiumi lankëmës Ðilutës rajone. Susitikome su savivaldybës

darbuotojais ir domëjomës kultûros ástaigø reorganizavimo pasekmëmis. Naikinamas miesto kultûros centras,

panaikinta daugelis kultûros centrø rajone.

Norëtume þinoti, ar tai padaryta teisiðkai ir ar buvo duotas raðtiðkas Kultûros ministerijos sutikimas.

Klausimas Nr. 410–208

Gruodþio 3 d.

Seimo narys Egidijus Klumbys – Vilniaus miesto merui Artûrui Zuokui

Praðau pateikti ðiø oficialiø dokumentø kopijas, patvirtintas pagal Civilinio proceso reikalavimus:

1. Konkurso dël SPAB „Vilniaus Ðilumos tinklai” turto nuomos ir valdymo skelbimo (jis paskelbtas internete);

2. SP AB „Vilniaus Ðilumos tinklai” turto nuomos ir valdymo konkurso taisykles (jos paskelbtos internete).

Klausimas Nr. 410–209

Gruodþio 4 d.

Seimo narys Jonas Korenka – Ðilutës rajono merui

DËL ÐILUTËS RAJONO KULTÛROS ÁSTAIGØ „REORGANIZACIJØ”

Spalio mënesá su MMKC direktoriumi J. Mikutavièiumi lankëmës Ðilutës rajone. Susitikome su savivaldybës

darbuotojais ir domëjomës kultûros ástaigø reorganizavimo pasekmëmis. Panaikintas miesto kultûros centras bei

eilë kultûros centrø rajone.

Norëtume þinoti, ar tai padaryta teisiðkai ir ar buvo duotas raðtiðkas Kultûros ministerijos sutikimas. Praðome

pateikti likvidavimo dokumentus.

1921


PGruodþio

riimamajame

5 d. gyventojus priëmë Nacionalinio saugumo

ir gynybos komiteto pirmininkas A.Sadeckas,

gruodþio 7 d. – Seimo Pirmininko pavaduotojas G.Steponavièius.

Lapkrièio 27-gruodþio 3 dienomis Seimo Priimamajame

uþregistruoti 273 laiðkai. Ið Vilniaus – 141,

Kauno – 31, kitø miestø – 31, rajonø – 44, uþsienio

valstybiø – 26.

Daugiausiai laiðkø atsiøsta ekonomikos (53 – ið jø

19 dël finansavimo) ir teisës (53 – ið jø 21 dël ástatymø,

11 dël ávairiø pareigûnø veiksmø, 9 dël teismø veiklos)

klausimais. Dël ryðiø su uþsienio valstybëmis gauti 33,

dël socialiniø reikalø – 20, dël þemës ûkio– 20 (ið jø 8

dël þemës gràþinimo, 6 dël ûkininkø veiklos) laiðkø.

LAIÐKUOSE PRAÐOMA

NEAPRIBOTI MOKSLEIVIØ TEISËS

RINKTIS PIRMÀJÀ UÞSIENIO

KALBÀ

Praëjusià savaitæ (2001 metø lapkrièio 27-gruodþio

3 d.) gyventojai daugiausiai skundësi dël ávairiø pareigûnø

piktnaudþiavimø tarnybine padëtimi ir teismø

veiklos. Gauti skundai dël konkreèiø teisëjø, savivaldybës,

tardymo izoliatoriaus, policijos pareigûnø veiksmø.

Raðyta ir dël vartotojø kooperatyvo veiklos; akcinës

bendrovës akcininkai kreipësi dël, jø teigimu,

grobstomo bendrovës ir valstybës turto.

Nuomonæ dël naujosios Ðvietimo ástatymo redakcijos

pateikë daugelio mokyklø bendruomeniø atstovai.

Visuose laiðkuose praðoma neapriboti moksleiviø

teisës rinktis pirmàjà uþsienio kalbà ið keliø uþsienio

kalbø. „Mûsø nuomone, toks anglø kalbos prioritetas nepateisinamas

Lietuvai siekiant narystës Europos Sàjungoje,

kur puoselëjama daugiakalbystë“, „ávardijus anglø

kalbà kaip pirmàjà, vokieèiø ir prancûzø kalbos, turinèios

daug kultûriniø ir ðvietëjiðkø funkcijø, bus nepelnytai

nustumtos“, „leiskite patiems vaikams pasirinkti“.

Ðiauliø konservatorijos atstovø nuomone, naujasis Ðvietimo

ástatymo projektas „þlugdo konservatorijø bei muzikos

mokyklø profesionaliø muzikø ugdymo sistemà“.

Þemës ûkio rûmø direktorius mano, kad „naujas Ðvietimo

ástatymas yra labai reikalingas…, atspindi ðvietimo

tikslus, pasikeitusià ðvietimo sistemos struktûrà“. Pateikiamos

ir konkreèios pastabos, á kurias praðoma atsiþvelgti

svarstant projektà.

Joniðkio ir Marijampolës þemdirbiai siûlo atidëti

Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimo ástatymo projekto

1922

Nr. 28 (202)

svarstymà. Anot þemdirbiø, „þemë yra bûtina þemës ûkio

veiklai. Jei þemdirbys, deðimtmetá kûræs savo verslà, susipirkæs

technikà ir padargus, pasistatæs pastatus, staiga neteks

to, ant ko visa tai stovi, jis praras viso savo darbo

pagrindà“.

Gyventojams tebeaktuali þemës gràþinimo ir kompensacijø

uþ þemæ tema, kreipiamasi ir dël nesumokëtø

atlyginimø bei praðoma materialinës paramos. Vis

daugiau laiðkø gaunama ið gràþintø arba gràþintinø namø

savininkø ir nuomininkø.

Gyventojai atsiuntë ávairiø siûlymø dël ekonomikos

plëtros, pateikë savo nuomonæ apie Lietuvos teisinës

sistemos padëtá.

Siûlymai ir pastabos dël ástatymø

Savivaldybiø asociacijos direktoriaus S.Ðiupðinsko

– dël Þmoniø uþkreèiamø ligø profilaktikos ir kontrolës

ástatymo pakeitimo ástatymo, Savivaldybiø tarybø

rinkimø ástatymo 1, 2, 3, 9, 12, 17, 23, 24, 25, 26, 28, 29,

31, 32, 35, 41, 58, 62, 64, 86, 88 straipsniø pakeitimo

ástatymo, Vietos savivaldos ástatymo 3, 18, 20, 25 ir 41

straipsniø pakeitimo ir papildymo ástatymo projektø

(Nr.IXP-1080, Nr.IXP-1151, Nr.IXP-1152).

Antrojo pasaulinio karo dalyviø, kovojusiø antihitlerinës

koalicijos pusëje, Kauno miesto ir rajono, Marijampolës

miesto ir rajono tarybø pirmininkø (3 paraðai)

– dël Valstybiniø pensijø ástatymo 11, 15 straipsniø

pakeitimo ir papildymo ástatymo projekto (Nr.IXP-789).

Staèiatikiø labdaros ir paramos fondo direktoriaus

prof.habil.dr.R.Januðkevièiaus, UAB „Bitë GSM“ generalinio

direktoriaus D.Masionio – dël Pelno mokesèio

ástatymo projekto (Nr.IXP-1205).

VÁ „Oro navigacija“ generalinio direktoriaus

A.Raðèiaus – dël Pelno mokesèio ástatymo ir Pridëtinës

vertës mokesèio ástatymo projektø (Nr.IXP-

1205,1203).

Autoverslininkø asociacijos prezidento A.Krikðèiûno

– dël Pridëtinës vertës mokesèio ástatymo projekto

(Nr.IXP-1203).

Aukðtøjø Paneriø ámoniø asociacijos prezidento

E.Bulavo – dël Prekyvieèiø mokesèio ástatymo pripaþinimo

netekusiu galios ástatymo projekto (Nr.IXP-

1092).

VðÁ Vilniaus universiteto ligoninës Santariðkiø klinikos

generalinio direktoriaus A.Vinkaus – dël 2002

metø privalomojo sveikatos draudimo fondo biudþeto

rodikliø patvirtinimo ástatymo projekto (Nr.IXP-1074).

V.Kuèinsko ið Kauno – dël Civilinio proceso kodekso

projekto (IV-VII daliø ) (Nr.IXP-1127).

Teisininkø draugijos valdybos pirmininko prof.

E.Kurapkos – dël Civilinio proceso kodekso projekto

(I-III daliø) (Nr.IXP-926).

Regioniniø parkø asociacijos prezidento R.Tamulaièio

– dël Saugomø gyvûnø, augalø, grybø rûðiø ir

bendrijø ástatymo pakeitimo ástatymo projekto (IXP-

1136).


Nr. 28 (202)

Nacionalinës gërimø gamintojø asociacijos vykdomosios

direktorës dr. Z.Pagirskienës – dël Mokesèio

uþ aplinkos terðimà ástatymo projekto (Nr.IXP-721).

Lentvario gyventojø (7 paraðai) – dël Savivaldybiø

tarybø rinkimø ástatymo 1, 2, 3, 9, 12, 17, 23, 24, 25, 26,

28, 29, 31, 32, 35, 41, 58, 62, 64, 86, 88 straipsniø pakeitimo

ástatymo projekto (Nr.IXP-1151).

Marijampolës rajono þemdirbiø susirinkimo

(2001 m. lapkrièio 30 d.) dalyviø, Joniðkio rajono

Þemdirbiø asociacijos, Bendroviø asociacijos, Ûkininkø

sàjungos atstovø (3 paraðai) – dël Konstitucijos

47 straipsnio pakeitimo ástatymo projekto

(Nr.IXP-1118).

Valstybës darbuotojø profesinës sàjungos pirmininkës

I.Petraitienës – dël Valstybës tarnybos ástatymo pakeitimo

ástatymo projekto (Nr.IXP-1163).

Rezoliucijos, pareiðkimai

Farmacijos sàjungos XVI suvaþiavimo (2001 m. lapkrièio

24 d.) rezoliucija dël lëðø Valstybinës ligoniø kasos

ásiskolinimui padengti, dël vaistiniø privatizacijos,

Farmacinës veiklos ástatymo, vaistø kainodaros, Sveikatos

draudimo ástatymo ir kt.

Jonavos rajono ûkininkø, þemës ûkio bendroviø ir

þemës ûkio kooperatyvø susirinkimo (2001 m. lapkrièio

28 d.) kreipimasis dël naujos naftos produktø laikymo

ir apskaitos tvarkos.

Mokslinës konferencijos (2001 lapkrièio 12-13 d.)

„Menas rodyti menà“ dalyviø kreipimasis dël Nacionalinës

galerijos problemø sprendimo.

Teisë ir teisëtvarka

Sàjûdþio uþ seksualinæ lygybæ pirmininko A.Liubausko

kreipimasis dël seksualiniø maþumø teisiø paþeidimø

Lietuvoje.

Vilniaus miesto pensininkø bendrijos „Boèiai“ nariø

(28 paraðai) kreipimasis dël tautybës áraðymo asmens

tapatybës kortelëje.

Ekonomika, pramonë

AB „Þemaitijos pienas“ generalinio direktoriaus

pavaduotojo komercijai G.Kuzminsko raðtai dël pieno

vidaus rinkos apsaugos ir atsiskaitymø uþ pienà problemø.

UAB „Lydinys“ direktoriaus A.Kontrimo raðtas dël

verslo problemø Lietuvoje.

Finansavimas

Eiðiðkiø Stanislovo Rapolionio vidurinës mokyklos

bendruomenës atstovø (3 paraðai) kreipimasis dël lëðø

mokyklos antrajam ir treèiajam korpusams statyti.

Lietuvos þydø bendruomenës pirmininko dr.S.Alperavièiaus

kreipimasis dël lëðø tarptautiniam Holokausto

atminties ir ðvietimo projekto filmui „Getas“.

Savivaldybiø administracijø Ðvietimo padaliniø vadovø

asociacijos valdybos pirmininko K.Rimkaus raðtas

dël lëðø programoms „Geltonasis autobusiukas“ ir

„Ðvietimas informacinei visuomenei“.

Mokslø akademijos viceprezidento akad.A.Gaiþuèio,

Mokslo tarybos pirmininko prof. K.Makariûno,

Rektoriø konferencijos prezidento prof.J.Antanavièiaus

raðtai dël lëðø mokslui ir studijoms 2002 metais.

Jurbarko rajono Vieðvilës vaikø globos namø direktoriaus

B.Skverecko raðtas dël lëðø pastatams renovuoti.

Sveikatos apsauga

Tëvø (25 paraðai), auginanèiø vaikus, serganèius cerebriniu

paralyþiumi, kreipimasis dël vaikø siuntimo á

reabilitacijos ástaigas tvarkos.

Socialinë apsauga ir darbas

Telðiø rajono Policijos komisariato darbuotojø profesinës

sàjungos pirmininko A.Vaièiulio raðtas dël atsiskaitymo

su darbuotojais problemø.

Vidaus reikalø sistemos respublikinës profesinës sàjungos

pirmininko A.Èerniausko raðtas dël policijos

pareigûnø socialiniø problemø.

Ðvietimas, mokslas, kultûra

Prancûzø kalbos mokytojø ir dëstytojø asociacijos

nariø (47 paraðai), Vytauto Didþiojo universiteto Uþsienio

kalbø katedros vokieèiø ir prancûzø filologijos

dëstytojø bei studentø (80 paraðø), Kauno miesto mokytojø

ir tëvø (51 paraðas), Kauno „Nemuno“ vidurinës

mokyklos bendruomenës (62 paraðai), Kauno Sargënø

vidurinës mokyklos bendruomenës (32 paraðai),

Kauno miesto vokieèiø kalbos mokytojø tarybos (8 paraðai),

Ðiauliø konservatorijos direktoriaus J.Lamausko

ir tarybos pirmininko J.Kelbiko, Þemës ûkio rûmø

direktoriaus L.Kryþiaus kreipimaisi dël naujosios Ðvietimo

ástatymo redakcijos .

Vilniaus „Vingio“ vidurinës mokyklos direktoriaus

J.Popovo ir bendruomenës atstovø (4 paraðai) nuomonë

dël Vilniaus miesto ugdymo ástaigø tinklo pertvarkos

projekto.

Vilniaus miesto Ðeðkinës vidurinës mokyklos bendruomenës

(290 paraðø) kreipimasis dël gimnazijos statuso

suteikimo ðiai mokyklai bûtinumo.

Vilniaus „Ryto“ vidurinës mokyklos bendruomenës

(4 paraðai) kreipimasis dël mokyklos statuso.

„Vilnijos“ draugijos valdybos nariø (7 paraðai) raðtas

dël Valdovø rûmø atstatymo.

IV etikos forumo pirmininkø doc.dr.K.Stoðkaus ir

doc.dr. J.Glemþos pritarimas tarptautinës asociacijos

„Taika per kultûrà“ kreipimuisi („skubus kvietimas imtis

veiksmø, atsiþvelgiant á dabartinæ pavojingà, nervingà

padëtá pasaulio politikoje“).

Asta JANKAUSKIENË, Priimamojo konsultantë

1923


K Spaudos

onferencijos

„Politinës aktualijos”. Gintaras STEPONAVIÈIUS

(opozicijos lyderis) informavo apie Liberalø frakcijos

lapkrièio 29 d. surengtà iðvaþiuojamàjá posëdá Utenoje,

kalbëjo apie socialdemokratø idëjà vienu metu surengti

prezidento ir savivaldos rinkimus, pensijø reformà,

mokesèiø sistemos koncepcijà.

„Politinës aktualijos”. Artëjant lemiamiems sprendimams

dël NATO plëtros, Rasa JUKNEVIÈIENË

(Tëvynës sàjungos – konservatoriø frakcijos narë) ragino

nedaryti galinèiø brangiai kainuoti vidaus politikos

klaidø, nustoti kariauti su „Williams” bendrove ir

kuo skubiau priimti „Maþeikiø naftai” reikalingus

sprendimus. Spaudos konferencijoje R.Juknevièienë

praneðë, jog kreipësi á generaliná prokurorà, praðydama

iðtirti, kokiu mastu lapkrièio 21 d. Nacionalinio saugumo

ir gynybos komiteto posëdyje, svarstant Antrojo

operatyviniø tarnybø departamento prie Kraðto apsaugos

ministerijos (KAM) veiklà, buvo paþeisti Þvalgybos

bei Valstybës ir tarnybos paslapèiø ástatymai, bei

spræsti klausimà dël baudþiamosios atsakomybës (þr.

SK Nr.27, p. 1843).

„Kaliningradas, Baltarusija. Kas toliau?… Galimi

Lietuvos þingsniai, skatinant ðiø kraðtø ásijungimà

á europinius procesus”. Alvydas MEDA-

LINSKAS (Europos reikalø komiteto pirmininko pavaduotojas)

komentavo Briuselyje vykusá Europos

Parlamento nariø ir Rusijos Dûmos deputatø susitikimà.

Ðiame rimtame daugiaðaliame susitikime, pasak

jo, pirmà kartà buvo iðskirtas Kaliningrado srities

klausimas. Europos Parlamente vykusiame

pokalbyje dalyvavæs Lietuvos atstovas, Seimo narys

A. Medalinskas iðdëstë Lietuvos pozicijà dël Kaliningrado

srities perspektyvø. „Lietuva buvo pakviesta dalyvauti

kaip neutrali ðalis, turinti bendradarbiavimo

su Kaliningrado sritimi patirties, galinti pateikti pasiûlymus

tiek ES, tiek Rusijai”, – sakë A.Medalinskas.

Vytenis Povilas ANDRIUKAITIS (Seimo Pirmininko

pavaduotojas) lapkrièio 16–18 d. Kaliningrade dalyvavo

pirmajame Lietuvos Seimo nariø ir Kaliningrado

srities Dûmos deputatø forume; lapkrièio 18–22

d. Niurnberge – Vokietijos socialdemokratø partijos

konferencijoje; lapkrièio 23–24 d. Rygoje – konferencijoje

Europos ateities klausimais; Londone lapkrièio

1924

Nr. 28 (202)

25–27 d. –apskritojo stalo diskusijoje Rytø ir Vakarø

santykiø evoliucijos tema. Apie ðiuos renginius V.Andriukaitis

informavo spaudos konferencijoje.

Lapkrièio 30 d.

„Radijas ir televizija Lietuvoje 1996 – 2001 m.” Vytautas

KVIETKAUSKAS. Dalyvavo Lietuvos radijo ir

televizijos komisijos pirmininkas Jonas Liniauskas.

Prelegentai informavo apie konferencijà Lietuvos radijo

ir televizijos (RTV) komisijos veiklos penkeriø metø

sukakèiai paþymëti. V.Kvietkauskas paþymëjo, kad

gruodþio pradþioje Seimo Pirmininkas Artûras Paulauskas

inicijuos visø parlamentiniø frakcijø, komerciniø

radijo ir televizijos stoèiø, visuomeninio transliuotojo

atstovø pasitarimà dël Lietuvos radijo ir televizijos

abonentinio mokesèio ástatymo projekto. Ðis teisës aktas

jau yra parengtas, taèiau abejoniø dël jo kyla ir visuomenëje,

ir tarp politikø. Pasak parlamentaro, Seimo

Pirmininko rengiamas pasitarimas ir turëtø

paminëti iðsklaidyti abejones, kylanèias dël LRT abonentinio

mokesèio ástatymo.

Gruodþio 3 d.

„Dël Lietuvos krikðèioniø demokratø, politiniø kaliniø,

tremtiniø ir partizanø sekcijos ásteigimo”. Petras

GRAÞULIS, Kazys BOBELIS (Seimo nariai). Dalyvavo

Lietuvos krikðèioniø demokratø, politiniø kaliniø,

tremtiniø ir partizanø sekcijos pirmininkë Angelë Ragaiðienë,

Lietuvos krikðèioniø demokratø, politiniø kaliniø,

tremtiniø ir partizanø sekcijos valdybos narys Gediminas

Daubaras. Ðios sekcijos pirmininkë

A.Ragaiðienë sakë, kad kai kurie buvæ politkaliniai dar

rugsëjo mënesá buvo nutaræ prisijungti prie Lietuvos

krikðèioniø demokratø. Ðis sprendimas buvo realizuotas

gruodþio 1 d. Kaune vykusioje Lietuvos krikðèioniø

demokratø Politiniø kaliniø, partizanø ir tremtiniø sekcijos

steigiamojoje konferencijoje. Ásteigta naujoji sekcija

vienoje ið priimtø rezoliucijø pasiûlë Lietuvos krikðèioniø

demokratø tarybai gruodþio 8 dienà vyksianèiame

posëdyje iðkelti partijos pirmininko, Seimo nario K. Bobelio

kandidatûrà á Lietuvos Prezidentus.

„Politinës aktualijos”. Vytautas LANDSBERGIS

(Seimo narys, TS(LK) pirmininkas) ragino kitais metais

pagrindiniu uþsienio politikos prioritetu paskelbti


Nr. 28 (202)

narystæ NATO ir vardan ðio tikslo pamirðti tarpusavio

nesutarimus. „Ið tø, kà mes, visos partijos, minëdavome

kaip tris Lietuvos prioritetus, dabar reikia pasakyti

– yra vienas prioritetas, vieneriems metams – pakvietimas

á NATO. Ir jokio blaðkymosi. Tada mes laimësime”,

– pareiðkë V.Landsbergis. „Visas problemas, kurios

yra Lietuvoje ir aplink Lietuvà reikia matyti bûtent

ðioje ðviesoje”, – pabrëþë parlamentaras.

„Politinës aktualijos”. Vytenis Povilas ANDRIU-

KAITIS (Seimo Pirmininko pavaduotojas) ir Juozas

OLEKAS (Socialdemokratinës koalicijos frakcijos seniûnas).

Komentuodamas V.Landsbergio siûlymà kitais

metais pagrindiniu uþsienio politikos prioritetu paskelbti

narystæ NATO, J.Olekas sakë, jog

socialdemokratai ir toliau nuosekliai laikosi savo pozicijos

ir valstybës strateginiø tikslø – integracijos á Europos

Sàjungà ir NATO. Anot jo, negalima aukoti vieno

prioriteto kito vardan. „Nesutinku, kad integracijà

á Europos Sàjungà mes turëtume paaukoti papildomoms

priemonëms siekiant narystës NATO. Tai, kas

reikalinga integracijai á NATO 2002 metams, mes esame

padaræ, netgi skausmingai priimdami kitø metø biudþetà”,

sakë J.Olekas. V.P.Andriukaitis informavo apie

gruodþio 1 d. Briuselyje vykusá neeiliná ES ðaliø nariø

ir kandidaèiø nacionaliniø parlamentø Europos reikalø

komiteto pirmininkø bei Europos parlamentø atstovø

susitikimà.

Lietuvos ir Lenkijos deðiniøjø partijø bendradarbiavimas”.

Jonas ÈEKUOLIS ir Rasa JUKNE-

VIÈIENË (Seimo nariai) vertino lapkrièio 30 d. Varðuvoje

vykusá Lietuvos ir Lenkijos deðiniøjø partijø susitikimà

ir jame priimtà deklaracijà**. Susitikime dalyvavo

opozicijose esanèiø Lietuvos Liberalø,

Konservatoriø, Moderniøjø krikdemø sàjungø, Lenkijos

„Prawo i sprawiedlywosc” (Teisë ir teisingumas)

ir „Obywatelska platforma” (Pilietinë platforma) partijø

atstovai.

Gruodþio 4 d.

„Dël 2002 m. þemës ûkiui skiriamo biudþeto”.

Jonas ÈIULEVIÈIUS ir Petras GRAÞULIS (Seimo

nariai). J.Èiulevièius praneðë, jog ketina pasitraukti

ið Naujosios sàjungos (socialliberalø) frakcijos. Toká

savo apsisprendimà parlamentaras motyvavo nepritarimu

kitø metø biudþeto ástatymo projektui. Jis

teigë negalás balsuoti uþ ðá dokumentà dël jame numatytø

skurdþiø asignavimø þemës ûkiui. J.Èiulevièius

kol kas neapsisprendë, prie kurios parlamentinës

frakcijos prisijungs. Jis sakë galás nepriklausyti

jokiai frakcijai.

Iðplatintas Seimo nariø K.Bobelio, P.Graþulio,

J.Èiulevièiaus pareiðkimas kuriame sakoma: „2002 me-

tø biudþetas pirminei þemës ûkio gamybai ir investicijoms

geriausiu atveju – nulinis, tai yra jokiø asignavimø,

arba net deficitinis, pereinantis á 2003 metø biudþetà

kaip skola. Jeigu Vyriausybë realiai nepadidins

biudþeto asignavimø bent iki ðiø metø lygio sveikatos

apsaugai, ðvietimui ir mokslui, taip pat þemës ûkiui,

mes uþ biudþetà balsuoti negalësime”.

„Kam ið tiesø naudinga pensijø reforma?”. Gedimino

VAGNORIAUS (Seimo nario, Nuosaikiøjø konservatoriø

sàjungos pirmininko) nuomone, planuojama

pensijø reforma ne tik nepagerins padëties

bûsimiesiems pensininkams, bet akivaizdþiai pablogintø

jau sulaukusiø pensinio amþiaus þmoniø gyvenimà.

Pasak jo, mechaniðkas penktadalio einamøjø áplaukø

priskyrimas kaupiamiesiems fondams negali bûti vertinamas

kaip pensijø reforma. G.Vagnorius atkreipë

dëmesá á tai, kad, ávertinus paèios Vyriausybës pateiktus

duomenis, dalyvaujanèiø privalomøjø kaupiamøjø

fondø programose pensijos per 50 metø iðaugtø tik 10

proc., t.y. po 50 centø kasmet.

Gruodþio 5 d.

„Kodël Lietuvos ûkiui nenaudingas 2002 m. biudþetas?”.

Kæstutis GLAVECKAS, Andrius KUBILIUS

ir Artûras VAZBYS (Seimo nariai). Dalyvavo LLS pirmininkas

Eugenijus Gentvilas. Centro deðinës opozicinës

partijos Seime nepritars Vyriausybës patikslintam

kitø metø valstybës ir savivaldybiø biudþeto

projektui. Lietuvos liberalø sàjungos, Centro sàjungos,

Konservatoriø ir Moderniøjø krikðèioniø demokratø

partijø lyderiai savo pareiðkime „Dël 2002 m. valstybës

ir savivaldybiø biudþeto pataisyto ástatymo projekto”**

siûlo ðá projektà dar kartà gràþinti Vyriausybei

pataisyti.

„Pasakyta pusë tiesos, pasakykime ir kità pusæ:

moksleiviø „krepðelio” ávedimo pliusai ir minusai”.

Ona BABONIENË (Socialdemokratinës koalicijos

frakcijos narë). Dalyvavo Ðvietimo ir mokslo ministerijos

Bendrojo ugdymo departamento direktorius Arûnas

Plikðnys. Prelegentai informavo, jog Ðvietimo ir

mokslo ministerija pateikë Vyriausybei tvirtinti Bendrojo

lavinimo mokyklø finansavimo reformos nuostatas,

komentavo naujà mokyklø finansavimo tvarkà,

kuri ásigalios nuo 2002 m. sausio 1 d.

Laima ÐANDARIENË

*Spaudos konferencijø áraðus galima rasti Seimo interneto

svetainëje: www.lrs.lt

**Su spaudos konferencijose platintais dokumentais

galima susipaþinti Seimo spaudos tarnyboje

1925


1926

Nr. 28 (202)

Spaudos konferencijoje Seimo narys Vytautas Kvietkauskas,

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininkas Jonas Liniauskas

Seimo nariai Petras Graþulis, Jonas Èiulevièius


Nr. 28 (202)

VALSTYBININKØ SUKAKTYS

AÐ NEPALENKIAMAI ÁSITIKINÆS LIETUVIØ TAUTOS GYVATA

(Ið dr. K. Griniaus testamento)

„Kazys Grinius – visa mûsø valstybës istorija”,

pasak tyrinëtojo Gedimino Ilgûno. Buvusio

Prezidento ir Seimo nario, gydytojo gyvenimas

ir veikla atspindi permainingà lietuviø tautos istorijos

periodà nuo XIX a. antrosios pusës iki

XX a. vidurio: spaudos draudimà ir carinæ priespaudà,

bandymus diegti Lietuve demokratijà ir

jos kûrimo nesëkmes, karus bei okupacijas, tremtá

ir emigracijà.

Kazys Grinius gimë 1866 m. gruodþio 17

d. Marijampolës apskrityje, Selemos Bûdos

kaime. 1887 m. baigæs Marijampolës gimnazijà,

ástojo á Maskvos universiteto medicinos fakultetà,

1893 m. gavo medicinos gydytojo laipsná

(1926 m. Lietuvos universitetas jam suteikë

honoris causa daktaro laipsná).

Baigæs mokslus K. Grinius gavo laivo gydytojo vietà ir apie 9 mënesius plaukiojo Kaspijos jûra. 1894 m., gráþo

á Lietuvà, vertësi laisvo gydytojo praktika, ásitraukë á lietuviø kultûrinæ veiklà, uþ tai kelis kartus buvo suimtas ir

kalintas (1903 m., 1905 m., 1906 m., 1910 m.).

K. Grinius besimokydamas Marijampolës gimnazijoje platino „Auðrà”, leido ranka raðytà laikraðtukà „Prieauðrá”,

vëliau – „Iððiepdantá”. Vasaromis rinkdavo folklorà. Rusijoje jis tapo slaptos Maskvos lietuviø studentø draugijos

nariu. Ten savo raðtus skaitydavo P. Leonas, M. Lozoraitis, J. Jablonskis ir kiti. 1888 m. K. Grinius atspausdino

pirmuosius straipsnius „Lietuviðkajame balse”, „Ðviesoje”. 1888 m. dalyvavo pirmajame lietuviø demokratø suvaþiavime,

kuriame buvo aptariami planuojamo leisti laikraðèio „Varpo” reikalai. 1889 m. pradëjus leisti „Varpà”,

jame ir jo priede „Ûkininke” publikavo straipsnius, aktyviai dalyvavo varpininkø suvaþiavimuose. 1893 m. jis buvo

iðrinktas á Varpininkø komitetà, kuriam priklausë iki 1905 m. pabaigos, kai ðie laikraðèiai nustojo ëjæ.

1905 m. K. Grinius, kaip Suvalkø gubernijos delegatas, dalyvavo visuomenës veikëjø suvaþiavime Maskvoje.

Tai buvo paþintis su valstybës valdymo principais. Tie, pasak K. Griniaus, „politinio meno” pagrindai vëliau labai

pravertë vadovaujant ðvietimo draugijai „Ðviesa” bei visam Uþnemunës lietuviø sàjûdþiui.

Karas K. Griniø su ðeima vël nubloðkë á Rusijà. 1917 m. jis Voroneþe buvo iðrinktas á Rusijos lietuviø tarybà.

O 1919 m. K. Grinius buvo iðvykæs á Prancûzijà, ir ten buvo priimtas á Lietuvos laikinosios vyriausybës delegacijà

Taikos konferencijoje, tapo Lietuvos repatriacinës komisijos pirmininku, padëjo tautieèiams gráþti tëvynën. Rudená

K. Grinius gráþo á Lietuvà, kuri tuo metu jau pradëjo ruoðtis pirmiesiems demokratiniams rinkimams – á

Steigiamàjá Seimà. K. Grinius tapo nariu ir 1920 m. birþelá Steigiamojo Seimo buvo paskirtas vadovauti Ministrø

kabinetui. K. Griniaus vadovaujamos Vyriausybës laikotarpiu pavyko apginti Lietuvà nuo komunistø, Lenkijos

agresijos, pasiekti tarptautinio ðalies pripaþinimo, tapti Tautø Sàjungos nare. Buvo sutvarkyti valstybës finansai,

sutvirtëjo kariuomenë, pasiruoðta atidaryti aukðtàjà mokyklà, parengti pirmosios nuolatinës Konstitucijos ir Þemës

reformos ástatymo projektai.

Pagal liaudininkø sàraðus vëliau Kazys Grinius tapo I, II, III Seimo nariu; rûpinosi sveikatos apsaugos klausimais,

gynë tautiniø maþumø apsisprendimo laisvæ, pilietines teises. 1926 m. birþelio 7 d. III Seimas iðrinko K.

Griniø Prezidentu. Jis trumpiausiai – 6 mënesius 10 dienø vadovavo Lietuvos Respublikai – iki 1926 m. gruodþio

17 d., kai buvo ávykdytas perversmas ir perversmininkai privertë atsisakyti Prezidento pareigø.

Nuo 1927 m. K. Grinius politiniame gyvenime aktyviau pasireiðkë tik pasiraðydamas po memorandumais

Prezidentui A. Smetonai (iki 1936 m. buvo Valstieèiø liaudininkø vadovas, kol sàjungos, kaip ir kitø partijø,

veikla buvo sustabdyta). Eksprezidentas vadovavo „Kovos su tuberkulioze”, „Pieno laðo” draugijoms, bendradarbiavo

su „Lietuvos þiniø” dienraðèiu, redagavo „Medicinà”, paraðë botanikos, medicinos, istorijos veikalø,

vertë ið lenkø ir kitø kalbø groþinæ bei mokslo populiarinimo literatûrà.

Lietuvà okupavus Sovietø Sàjungai, K. Grinius dirbo ðvietëjiðkà darbà medicinos srityje, redagavo mënraðtá

„Liaudies sveikata”, vadovavo Kauno Higienos muziejui.

1927


1928

Nr. 28 (202)

Vokieèiø okupacijos metu (1942 m.) uþ protesto raðtà dël þydø naikinimo buvo iðtremtas á kaimà – savo

tëviðkën.

1944 m. besiartinant rusø frontui su ðeima pasitraukë á Vakarus. Gyvendamas JAV K. Grinius, pasinaudodamas

buvusio Lietuvos Respublikos Prezidento titulu, siuntë kreipimusis demokratiniø valstybiø vadovams, bandydamas

atkreipti dëmesá á tragiðkà padëtá.

Mirë 1950 m. birþelio 4 d. Èikagoje, iki pat savo mirties tikëjæs, kad Lietuva iðsivaduos ið sovietø okupacinës

priespaudos.

1990 m. atkûrus Lietuvos nepriklausomybæ atsivërë kelias paskutiniam K. Griniaus troðkimui – bûti palaidotam

Tëvynëje. 1994 m. spalio 8 d. urna su Prezidento palaikais buvo parveþta á gimtàjá kraðtà ir palaidota prie

Selemos Bûdos auganèioje maumedþiø giraitëje.

Gruodþio 17 d. minimos 115-osios Kazio Griniaus gimimo metinës.

Ðaltiniai:

Atsiminimai ir mintys. I tomas/Dr. K. Grinius. – Tübingen: Patria, 1947 m. – 304 p.

Lietuvos Respublikos Prezidentai/sudarë A. Liekis. – Vilnius: Valstybinis leidybos centras, 1995 m. – 510 p.

Kazys Grinius/G. Ilgûnas. – Vilnius: Pradai, 2000 m. – 627 p.

Parengë Aigustë Vykantë BARTKUTË

KAZIO GRINIAUS 135-ØJØ GIMIMO

IR JO IÐRINKIMO RESPUBLIKOS PREZIDENTU

75-ØJØ METINIØ MINËJIMO PROGRAMA

2001 m. gruodþio 17 d.

14.30 val. Paroda Seimo I rûmø fojë.

Parodà atidarys J.E. Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus.

Dalyvaus Marijampolës apskrities meno kolektyvai.

15.00 val. Kazio Griniaus 135-øjø gimimo ir jo iðrinkimo Respublikos Prezidentu 75-øjø metiniø

minëjimas Seimo posëdyje.

PRANEÐIMØ TEMOS:

Kazys Grinius ir lietuviø tautinis atgimimas

Kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomybës Akto signataras, monografijos

„Kazys Grinius” autorius Gediminas Ilgûnas

Kazys Grinius – Ministras Pirmininkas

Ministras Pirmininkas Prez. Algirdas Mykolas Brazauskas

Kazys Grinius – Seimø narys

Kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomybës Akto signataras,

Seimo Pirmininko pavaduotojas Vytenis Povilas Andriukaitis

Kazys Grinius – Prezidentas

Lietuvos Prezidento K.Griniaus memorialinio muziejaus direktorius Vytautas Grinius

Kazys Grinius – gydytojas

Seimo narys Juozas Olekas

16.00 val. Moksleiviø raðiniø konkurso K.Griniaus atminimui nugalëtojø apdovanojimas

Prezidentûroje (áëjimas su kvietimais).

16.30 val. Vaizdo filmas „Prezidentas sugráþta” (Seimo III r. Konferencijø salëje)


Nr. 28 (202)

NAUJOS KNYGOS PARLAMENTO SKAITYKLOJE

TEISË. POLITIKA

1. Civilinës jungtuvës: Jø esmë, rûðys, istoriðkas iðsirutuliojimas, kritiðkas ávertinimas ir katalikø pozicija jø

atþvilgiu / J. Vislickis. – Kaunas, 1939. – 50 p.

2. Lietuvos Respublikos darbo sutarties ástatymas su komentarais / komentarø autorius – Henrikas Davidaviè3.

ius. – (2–asis papild. leid.). – Kaunas : Smaltija, 2001. – 111, [1] p.

4. Lyginamoji konstitucinë inþinerija: struktûrø, paskatø ir rezultatø tyrimas / Giovanni Sartori. – Kaunas :

UAB „Poligrafija ir informatika”, 2001. – 207, [1] p.

5. Orhuso konvencija: Teisë þinoti. Teisë dalyvauti. Teisë kreiptis á teismà. – Vilnius : REC biuras Lietuvoje,

2001. –

6. Taisyklës miesto þemiø tvarkymo ástatymui vykdyti 1939. – Kaunas, 1939. – 23 p.

7. Þemës reformos ástatymas: á ðá leidiná átraukti visi þemës reformos ástatymo pakeitimai ir papildymai ligi

1936 m. sausio 1 d. – Kaunas, 1936. – 62 p.

8. Between Sanctions and Elections: Aid Donors and their Human Rights Performance / Katarina Tomaševski.

– London; Washington : Pinter, 1997. – 251 p.

9. Citizens: Toward a Citizenship Culture / Ed. by Crick Bernard. – Oxford : Joschua Associates, 2001. – 159 p.

10. Democratization and Europeanization in Hungary: The First Parliament 1990–1994. – Budapest : Hungarian

Centre for Democracy Studies, 1995. – 335 p.

11. Konstytucja Republiki Litewskiej: przyjæta przez obywateli Republiki Litewskiej w referendum przeprowadzonym

25 paêdz. 1992 r. / tù. z jæz. lit. H. Wisner. – Warszawa : Wydaw. Sejmowe, 1994. – 83, [1] p.

12. Konstytucja Rzeczypospolitej Polskiej: Dziennik ustaw z dnia 16 lipca 1997 r., nr 78, poz.483. – Warszawa

: Wydawnictwo Sejmowe, 2000. – 98 l.

13. Leagal lobbying: how to make your voice heard: Apractical Guide to Changing the Law / Mark Kober–

Smith. – London : Cavendish Publishing Limited, 2000. – 107 p.

14. Standing Orders of the Chamber of Deputies. – Bucuresti : The Parliament of Romania, The Chamber of

Deputies, 2001. – 111, 111 p.

EKONOMIKA

1. Ekonomikos nuostatø modeliavimas: monografija / Algirdas Jakutis. – Kaunas : „Smaltijos” l–kla, 2001. –

224 p.

2. Lietuvos Respublikos fiziniø asmenø pajamø mokesèio laikinojo ástatymo redakcijos galiojusios 2001 m.

liepos 1 d., komentaras: „Apskaitos, audito ir mokesèiø aktualijos” Specialus leidinys. – Vilnius : UAB „Apskaitos

ir audito þinios”, 2001. – 247 p.

3. Organizacijø vadyba: sisteminiai tyrimai / Vytauto Didþiojo universitetas; Lietuvos ekonomikos institutas.

– 1 (1995)–. – Kaunas : Vytauto Didþiojo universitetas, 1995–.

[Nr.] 19 / [mokslinis redaktorius Povilas Zakarevièius]. – 2001. – 255, [1] p.: iliustr.

4. Rinkos ekonomikos tapsmas: teoriniai svarstymai: monografija / Zigmas Lydeka. – Kaunas : VDU l–kla,

2001. – 286, [1] p.

ISTORIJA

1. Betygalos þemë [Raseiniø rajonas]: istorinë–dokumentinë apybraiþa / Marijona Birutë Navakauskienë. –

Vilnius : Alka, 2001. – 204, [4] p., [32] iliustr. lap.: iliustr., þml.

2. Bolðevikø nuþudyti ðauliai / Juozas Prunskis. – Èikaga : Lietuviø Ðauliø sàjungos tremtyje centro valdyba,

1982. – 150 p.: iliustr.

3. Klaipëdos prisijungimo sukaktá minint. – Kaunas, 1939. – 15, [1] p.

4. Kovos keliais: Klaipëdos kraðto prisijungimui prie Lietuvos 15-kos metø sukakèiai paminëti almanachas.

– Klaipëda, 1938. – 315 p.

5. Lietuva laisva = Lithuania is free: nepriklausomybës atkûrimas, 1990–1992: paroda, 20000311–20000521

/ [parengë Birutë Kulnytë, Margarita Matulytë. – Vilnius : Lietuvos nac. muz. , [2000]. – 171, [1] p.: iliustr., faks.

1929


1930

Nr. 28 (202)

6. Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtijos kultûra: tyrinëjimai ir vaizdai / sudarë Vytautas Aliðauskas, Liudas

Jovaiða, Mindaugas Paknys, Rimvydas Petrauskas, Eligijus Raila. – Vilnius : Aidai, 2001. – 859, [1] p.: iliustr.,

faks.

7. Mirties kolona: prie Èervenës nuþudytiems atminti / Antanas Tolis. – Chicago, 1947. – 252 p.

8. Niekada per amþius: holokausto istorija / Martin Gilbert. – Vilnius : R. Paknio l–kla, 2001. – 191, [1] p.:

iliustr., faks., þml.

9. Litwa: studyum o odrodzeniu narodu litewskiego / Michaù Römer. – Lwów : Pol. T–wo Nakù., 1908. – [4],

438 p., [1] sulankst. þml.

KOMPIUTERIJA

1. Apie Microsoft Office 2000 vaizdþiai: [iðsami vaizdinë informacija / Ruth Maran ir Paul Whitehead. –

Kaunas : „Smaltijos” l–kla, 2001. – [20], 674 p.: iliustr.

2. Informatika / Danguolë Janickienë. – Kaunas : VDU l–kla, 2001. – 285, [1] p.: iliustr.

3. Kompiuterinio dokumentø tvarkymo ir interneto panaudojimo pavyzdþiai / Antanas Vidþiûnas, Artûras

Mickus, Daiva Vitkutë . – Kaunas : VDU [i.e. Naujasis lankas], 2001. – 274, [2] p.: iliustr.

4. Turbo Pascal 7.0 trumpai: þinynas / Saulius Sinkevièius. – Kaunas : Smaltija, 2001. – 91, [1] p.

Parodos RUMUNIJOS PARODA PASKATINS DVIÐALIUS

MENININKØ RYÐIUS

Gruodþio 1-oji – Rumunijos nacionalinë

diena. 1918 m. visos Rumunijos Karalystës

istorinës provincijos susivienijo po

viena vëliava, taip iðreikðdamos visuotinæ

valià ir atspindëdamos Pirmojo pasaulinio

karo nulemtà tarptautiná kontekstà. Tuomet

laisvës sieká ákvëpë JAV Prezidento Vudrovo

Vilsono (Woodrow Wilson) vizijos, o

Austrijos-Vengrijos monarchijos þlugimas

paskatino tautø apsisprendimà kurti savarankiðkas

valstybes.

1989 m. gruodþio mënesá, þlugus komunizmui

Rumunijoje, vienas pirmøjø politiniø

sprendimø, kurá parëmë visa rumunø

tauta, buvo Gruodþio 1-osios – Rumunijos

nacionalinës dienos – atkûrimas. Nuo to laiko

nacionalinës ðventës rengiamos Bukareðte,

kituose Rumunijos miestuose, taip pat

Alba Iulia – vietovëje, kur 1918 m. Gruodþio

1-osios Nacionalinë Asamblëja pareiðkë

apie ðalies istoriná apsisprendimà.

Lietuvos ir Rumunijos diplomatiniai santykiai

atkurti 1991 m. rugsëjo 13 d. Abi ðalys

yra pasiraðiusios daugiau nei 10 sutarèiø,

reglamentuojanèiø Lietuvos ir Rumunijos

politiná, ekonominá, kultûriná bendradarbia-


Nr. 28 (202)

vimà. Tarp jø – 2001 m. lapkrièio 26

d. Lietuvoje lankantis Rumunijos

Prezidentui Ionui Ilijesku (Ion Iliescu)

pasiraðytos Laisvosios prekybos

ir Dvigubo apmokestinimo iðvengimo

sutartys.

Bûtent tà Prezidento Iono Ilijesku

(Ion Iliescu) vizità bei jo pasakytà

Seimo posëdyje kalbà ir priminë,

gruodþio 4 d. atidarydamas parodà,

Seimo Pirmininko pavaduotojas Èeslovas

Jurðënas. Prezidentas buvo pabrëþæs

Rumunijos ir Lietuvos kultûrinio

bendradarbiavimo svarbà.

Ekspozicija, parlamento vicepirmininko

þodþiais, taip pat galëtø bûti

laikoma „dviðaliø kultûriniø santykiø

plëtojimo iðraiðka”, t.y. nedideliu, bet

realiu þingsniu dviejø ðaliø kultûriniø

ryðiø stiprinimo link.

Rumunø grafikas Rares Pantea,

Seimo Pirmininko pavaduotojas Èeslovas Jurðënas ir

Rumunijos ambasadorius Lietuvoje Luèianas Fatu

Rumunijos ambasadorius Luèianas Fatu (Lucian Fatu), taip pat akcentavæs kultûriniø mainø abipusæ naudà

teigë, kad rumunø dailininkø darbø pristatymas Seime nebus vienkartinë iniciatyva. Pasak L.Fatu, ambasada,

skatindama aktyvesná dialogà tarp dviejø valstybiø menininkø, siûlo Lietuvos dailininkams pristatyti savo darbus

Rumunijos parlamente, taip pat daugelyje Bukareðto bei kitø miestø ekspozicijø salëse.

Susirinkusiems apþiûrint Rumunijos menininkø pateiktus darbus (ið viso 29), parodos rengëjas, þymus rumunø

grafikas R.Pantea turëjo galimybæ susipaþinti su Vilniaus grafikos centro direktore Virginija Kalinauskaite, centro

nare, grafike Elvyra Katalina Kriauèiûnaite (jos darbai eksponuoti Seime 2001 m. spalio mënesá) ir kitais menininkais,

iðreiðkusiais susidomëjimà kolegø darbu bei galimybëmis bendradarbiauti, uþmegzti naudingus ryðius.

Jolanta ANSKAITIENË

Ion Atanasiu-Delamare. Jojimo pamoka

1931


1932

Rares Pantea. Jûros gërybës

Emilia Kiss. Riteris

Nr. 28 (202)

Rumunø menininko Rareso

Pantea parengtoje ekspozicijoje –

ðeðiø ðiuolaikiniø Rumunijos

dailininkø darbai.

RARES PANTEA baigë Nicolae

Grigorescu dailës institutà. Surengë

personalines parodas Rumunijoje, Italijoje,

Vokietijoje, Prancûzijoje; dalyvavo

tarptautinëse parodose Belgijoje, Japonijoje,

Kanadoje, Lenkijoje,

Ispanijoje, Prancûzijoje ir Vengrijoje.

1997 m. laimëjo Profesionaliø menininkø

sàjungos apdovanojimà.

CASIA CSEHI baigë Nicolae Grigorescu

dailës institutà. Nuo 1976 m.

rengia personalines, dalyvauja kolektyvinëse

parodose. Darbus eksponavo

Vokietijoje, Ðveicarijoje, Danijoje,

JAV, Lenkijoje, Vengrijoje, Belgijoje,

Italijoje.

IOAN ATANASIU – DELAMARE

baigë Nicolae Grigorescu dailës institutà.

Nuo 1983 m. dalyvavo gausybëje

kolektyviniø parodø Rumunijoje; surengë

personalines parodas Rumunijoje,

Vokietijoje ir Austrijoje; dalyvavo

tarptautinëse parodose Prancûzijoje,

Bulgarijoje, Italijoje, Kanadoje, Danijoje,

Vokietijoje, Belgijoje, Jugoslavijoje,

JAV, Rusijos Federacijoje, Jungtinëje

Karalystëje. Rumunijos jaunimo

prizo (1989 m.) ir Profesionaliø menininkø

sàjungos apdovanojimo savininkas

(1995 m.).

ION DRAGHICI baigë Nicolae Grigorescu

dailës institutà, nuo 1982 m. dalyvauja

kolektyvinëse parodose Rumunijoje.

IURI CONSTANTIN ISAR baigë

Nicolae Grigorescu dailës institutà.

Nuo 1987 m. dalyvavo keliose kolektyvinëse

ir rengë personalines parodas

Rumunijoje, Kanadoje, Italijoje, Japonijoje,

Jugoslavijoje, Ðveicarijoje, Makedonijoje,

Vokietijoje, Vengrijoje,

Prancûzijoje.

EMILIA KISS baigë Nicolae Grigorescu

dailës institutà. Dalyvavo kolektyvinëse

parodose Rumunijoje,

tarptautinëse parodose Vengrijoje, Kanadoje,

Brazilijoje, Kuboje, Japonijoje,

Lenkijoje, Ispanijoje, Belgijoje, Rusijos

Federacijoje, Italijoje. 1996 m.

laimëjo Rumunijos jaunimo ir 2001 m.

– Tûkstantmeèio grafikos apdovanojimus.

More magazines by this user
Similar magazines