„ŽOLĖ ŽOLEI NELYGU“ BULVĖS - Sveikatos ABC

sveikatosabc.lt

„ŽOLĖ ŽOLEI NELYGU“ BULVĖS - Sveikatos ABC

Nr.10

www.sveikatosabc.lt 4.89 Lt

SVEIKATINIMO, PROFILAKTIKOS IR GYVENIMO BŪDO ŽURNALAS

Dar vienas pomėgis –

ŠOKIAI

Pažintis su antrojo „Lietuvos

šokių dešimtuko“ dalyviu

dr. Dariumi Rauba

„ŽOLĖ ŽOLEI

NELYGU“

Fitoterapeutas

Juozas Ruolia

Aromato GALIA

BULVĖS

Susigrąžinkite judėjimo

DŽIAUGSMĄ

Kai nebeskaičiuoji metų...

Apie Gerontologijos ir reabilitacijos centro gynentojus

2007 m. spalis

ISSN 1648-1658

Ar saldus jūsų

MIEGAS?

AUTIZMAS:

kai pasaulis kitoks

Magnis ir

SVEIKATA

Vaikystės ŠLEIFAS


Viršelyje – Juozas Ruolia. Rimvydo Varnausko nuotrauka

Mėnesio interviu

6 „Žolė žolei nelygu“

Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT

Iš LNK TV laidos

14 Tas kojų lengvumas

18 Kalcio svarba organizmui

22 Ilga ir sunki kova su ateroskleroze

25 Ląstelių gyvybės vanduo

30 Susigrąžinkite judėjimo

džiaugsmą

34 Magnis ir sveikata

35 O gal trūksta ir kalio?

38 Ar saldus jūsų miegas?

42 Plikimas – vyrų privilegija?

Sielos labirintai

16 Vaikystės šleifas

Verta žinoti

18 Kai metų nebeskaičiuoji...

Jūsų vaikas

26 Autizmas: kai pasaulis kitoks

Laisvalaikio minutės

28 Dar vienas pomėgis – šokiai

Jauskitės puikiai

32 Mankšta, pakeičianti kūną

Grožis ir sveikata

36 Aromato galia

Gamtos vaistinė

40 Vaistai iš daržo

Netradicinė medicina

44 Ajurvedinė mityba ir gyvenimo

būdas

Sveika mityba

46 Bulvės

48 Ar sveika valgyti cepelinus?

Jūsų bendraminčiai

50 „Aconitum“ klubo susitikimų

Kaune bei Vilniuje akimirkos

Testas

53 Kas jūs esate: romantikas ar

menininkas?

TURINYS

SVEIKATOS ABC 2007 m. spalis 3


REDAKTORĖS ŽODIS

Man patinka smėlio laikrodžiai.

Galiu ištisas valandas žiūrėti, kaip

iš vieno indo į kitą siauručiu takeliu

teka smėlis... Jaučiuos taip, tarsi pro

pirštus tekėtų pats gyvenimas. Jeigu

viskas gerai, jis teka lėtai, kaip ir laikas

smėlio laikrodyje, jei „kresteli“, suspindi

visomis vaivorykštės spalvomis

ir lekia lekia... Čia – pavasaris, čia –

ruduo... Bet gyvenimas eina (ar teka)

tol, kol judi. Taip teigia ponas Petras,

trisdešimt metų besigalynėjantis su

ateroskleroze ir nežadantis pasiduoti.

Jis žino viena – judės, kol leis sveikata

ir jo negaluojančios kojos.

Kur kas sparčiau nei po antrosios

kraujagyslių šuntavimo operacijos

sveikstantis ponas Petras, juda kitas

mūsų pašnekovas. Tik ne parko takeliu,

o šokių aikštelėje. Jis – antrojo

„Lietuvos šokių dešimtuko“ dalyvis. Į

šį projektą jį atvedė aistra šokiui.

Nepaklausėme (o gaila!), ar mėgsta

šokti mėnesio interviu kalbintas fitoterapeutas

Juozas Ruolia. Tiesą sakant,

nebuvo ir kada. Kai lankėmės

darbo kabinete, mūsų pašnekovas vis

vardijo žoleles, kiekvieną jų ryšelį

švelniai it mažą vaiką paglostydamas

ir priglausdamas prie širdies. Galbūt

pacientai rikiuojasi prie fitoterapeuto

kabineto ne tik ieškodami pagalbos

nuo grėsmingos amžiaus ligos – vėžio,

bet ir pakerėti šio žmogaus gerumo

ir išminties? Tik nemanykite, kad

jis – žiniuonis. Fitoterapeutas sako,

kad renkant ir vartojant vaistinius

augalus, reikia ir moksliškai pagrįstų

įrodymų apie jų veikliųjų medžiagų

poveikį organizmui. Žiupsnelį jo patarimų

žurnalo puslapiuose ras ir mūsų

skaitytojai.

Vienas iš fitoterapeuto patarimų yra

raginimas tausoti savo sveikatą. Taigi

rūpinkimės savo fizine ir dvasine

sveikata. Tada ilgiau būsime sveiki ir

žvalūs, kaip ir ponia Aldona, jau devynerius

metus gyvenanti Vilniaus

universiteto Eksperimentinės ir klinikinės

medicinos instituto Gerontologijos

ir reabilitacijos centre. Taip skambiai

pavadintas Centras tėra paprasčiausi

senelių namai. Bet pabendravę su ponia

Aldona supratome, kad gyvenimas

teka ir čia. Žinoma, jei judi...

Apie judėjimo malonumą ir kitus gyvenimo

džiaugsmus diskutavo į pirmuosius

šį rudenį susitikimus susirinkę

klubo nariai. Susitikimų akimirkas

užfiksavo ir mūsų fotoobjektyvas. Beje,

jei dar nesate klubo narys, paskubėkite

juo tapti. Jūsų laukia ne tik įdomūs susitikimai,

bet ir malonios staigmenos.

Apie tai skaitykite p. 50–51.

O mes lauksime jūsų laiškų. Iki pasimatymo!

Nuoširdžiai, Rima Balanaškienė

Leidžia UAB „Sveikatos ABC

ISSN 1648-1658

Redakcijos adresas:

p.d. 852, 44034 Kaunas

Telefonas: 32 80 08

Faksas: 33 84 87

El. paštas: redaktore@sveikatosabc.lt

Sveikatinimo, profilaktikos ir

gyvenimo būdo žurnalas

2007 m. SPALIS NR. 10

Vyriausioji redaktorė

Rima Balanaškienė

Redaktorė

Laima Junevičienė

Bendradarbiai

Vaida Leškevičiūtė

Ieva Paulauskienė

Gražina Vasiliauskienė

Mantas Jakimavičius

Eligijus Bielinskas

Kęstutis Merkys

Silvija Šileikaitė

Ingrida Žirlienė

Daiva Bertulienė

Dizaineris

Andrius Vereikis

Iliustracijos

Jupiterimages, SXC

Telefonas reklamai:

8 612 85418

Kaina 4,89 Lt

Rankraščiai negrąžinami ir

nerecenzuojami

www.sveikatosabc.lt

Spausdino UAB „Regrafas“

Piliakalnio g. 3,

LT-46224

Kaunas

Kokybės telefonas

8 37 441111

4 SVEIKATOS ABC 2007 m. spalis Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT


Gerb. Redakcija!

Perskaičiau apie konkursą „Už sveiką senatvę“ ir siunčiu rašinėlį.

Šiąnakt blogai miegojau: kiaurą naktį

pliaupė lietus, paklydę klevo lapai beldės

į langą delnukais šaltais. Ak, tie sąnariai!

Vėl truputį maudžia. Žinojau – tai būna

dažniausiai, kai keičiasi oras... Įjungiu relaksacinę

kasetę, galvoju apie kvėpavimą,

atpalaiduoju raumenis. Kūno ir psichikos

poilsis sumažina įtampą – iš lovos keliuosi

žvalesnė, linksmesnė.

Gyvenu viena, nėra artimo žmogaus, todėl

norom nenorom reikia tvarkyti savo

gyvenimą taip, kad „blogų dienų“ būtų

kuo mažiau, kurios priklauso nuo emocinio

pakilimo ar nuosmukio. Kad nesijausčiau

vieniša su savo liga, prieš aštuonerius

metus įstojau į Panevėžio „Artrito“

bendriją. Dvi kadencijas vadovavau Lietuvos

artrito asociacijai. Šiuo metu esu

asociacijos tarybos narė. Visuomeninė

veikla yra mano gyvenimas, iš kurios pasisėmiau

daug jėgų ir ištvermės, kuri suteikė

gyvenimo prasmę ir išmokė pro lūpų

šnabždesį išgirsti prasmingus žodžius,

nepraeiti pro gėlę, medį, akmenį, žmogų,

nepamačius jo grožio, nesupratus jo

skausmo.

Nuovargis man nesvetimas. Tada prakalbu

sielos balsu – rašau eilėraščius, apsakymus:

verkiu ir juokiuos su savo herojais

iki užsimiršimo, jaučiuosi pakylėta, jei pasiseka

ir kiti įvertina.

Silpnumui ir nuovargiui nugalėti svarbus

psichologinis aspektas, aktyvumo palaikymas,

džiugių įspūdžių paieškos. Nepatikėsit

– radau! Prieš dešimt metų įkūriau saty-

Gerbiamoji Redakcija!

Man jau 74 metai. Tebegyvenu, nors dirbau

sunkų pedagoginį darbą, bet jam turėjau

pašaukimą iš vaikystės.

Nepasakosiu apie išgyventas skaudžias

netektis, patirtus dvasinius stresus, neturiu

teisės pasigirti nuostabia sveikata,

bet be fizinės ištvermės yra ir dvasinė

sveikata, kuri padeda įveikti negandas,

atlaikyti užklupusias ligas ir ramiai sutikti

išėjimą...

Džiaugiuosi, kad paeinu, kad matau gamtos

žavesį, girdžiu paukščių čiulbėjimą,

jaučiu žydinčių gėlių aromatą, mintimis,

klūpėdama prie brangių į amžinybę išėjusių

žmonių kapų pasikalbu su jais.

Džiaugiuosi, kad gera, labai labai gera

bendrauti su artimais širdžiai jaunystės

bičiuliais. [...]

Mėgau ir tebemėgstu rašyti apie įdomius

žmones, rinkau likusių gyvų politinių

kalinių prisiminimus, todėl [...]

sudėliojau knygą „Testamentas ukmergiškiams“.

Ši knyga buvusio JAV, dabar

Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT

ros ir humoro grupę „Rozaliūtės“. Grupėje

dalyvauja 16 narių, sergančių sąnarių ligomis.

Kuriu scenarijų, režisuoju, vadovauju.

Mes šokame, dainuojame, vaidiname. Tai

geriausia relaksacija mūsų kūnui ir katarsis

sielai, ypač tada, kai tampame respublikinio

ar miesto konkurso nugalėtojomis.

Šiais metais tapome Lietuvos televizijos

laidos „Humoro vakarienė“ nugalėtojomis.

Kiek įspūdžių! Ne veltui sakoma, kad

atsiskyrėlius apninka liūdesys – nepajunti,

kai pradedi skaičiuoti gyvenimo žingsnius.

Tokiai nuotaikai pagrindo yra: viskas

brangsta. Ieškokime pakaitalo: mankšta

nieko nekainuoja. Taigi pirmyn! Pritaikiau

sau kinų mankštos Tai Chi Chuan metodą,

paremtą kovos meno principais, kur akcentuojama

kūno ir dvasios darna.

Nenustebinsiu sakydama, kad bet koks

fizinis darbas reikalauja daugiau pastangų.

Tačiau kaip rašė Seneka, „Didžiausia

valdžia yra valdyti save“. Svarbu įsitikinti,

kad dar gali būti naudinga visuomenei,

šeimai.

Kiekvienai progai pasitaikius bėgu pasisemti

natūralios energijos iš gamtos: tai

mano tėvų žemės sklypelis prie sraunaus

Juostos upelio, kur bebrai renčia užtvaras,

šimtamečiai ąžuolai mena Perkūną dievaitį.

Prisiglaudžiu prie ąžuolo, apkabinu

beržą ir jaučiu gyslomis tekantį ošimą,

didingą gamtos gausmą. Maudynės upelyje

– puikiausia hidroterapija, suteikianti

malonaus žvalumo. Vasarą paupyje prisirenku

lankos šieno – žiemą mėgaujuosi

Didžiosios Britanijos ambasadoriaus

Vygando Ušacko dėka pateko į didžiausią

pasaulyje kongreso biblioteką

Vašingtone. Kodėl? Ambasadoriaus

tėveliai gyvena Ukmergėje, iš jų ambasadorius

ir sužinojo, kad „Testamente

ukmergiškiams“ aprašytas jo senelis

Adomas Ušackas, 1941 metų Rešiotų

lagerio kalinys. Adomas buvo vienas

iš tų gyvų liudininkų, iki mirties nepamiršęs,

kaip bejėgius ir išsekusius jaunus

vyrus šaudė ir, kaukoles sutrupinę,

vežė užkasti karvėmis kinkytais vežimais.

Ne veltui ambasadorius šiemet su

sūnumi dalyvavo ekspedicijoje į Krasnojarsko

sritį... Tai begalinio nuoširdumo

ir gilios erudicijos jaunas žmogus.

Nepaprastai mėgau keliauti, kai turizmui

vadovavo nuostabus žmogus

– mokytojas Balys Petrulionis (amžina

ramybė jam).

Svajoju dar kartą pamatyti Krymą, pasiekti

Šveicariją, bet... jau nebe man,

tačiau turiu vienintelę gerąją, dvasingąją

jaunylę sesutę Nijolę, kuri dar

IŠ REDAKCIJOS PAŠTO

žolelių voniomis. Pirmenybę teikiu netradicinei,

palaikomajai medicinai. Kai jaučiuosi

pavargusi, nepuolu gerti medikamentų

– renkuosi homeopatinius vaistus,

arbatėles. Turiu sukaupusi daug leidinių

apie liaudies mediciną: nuo E. Šimkūnaitės

„Gyvenimo receptai“ iki K. Stojanovos

„Aiškiaregė Vanga“.

Upelio Juostos slėnyje – vaistažolių rojus.

Kiekvieną vasarą organizuojame išvyką

„O ramunėle, pasakyk“. Renkame vaistažoles,

vedame viktoriną „Ką aš žinau apie

vaistažoles“. Apdovanojame „raganas“ ir

„raganaites“. Nenuostabu, kad pasiskundus

kojų nuovargiu, aštuonmetė anūkėlė

Gerda greitai pataria: „Močiute, užsidėk

beržo lapų, išgerk pienių arbatėlės“. Belieka

tik paklausyti. Palengvėja ne tiek nuo

arbatėlės, kiek nuo gero patarimo.

Gerinant gyvenimo kokybę, lyg gurkšnis

tyro vandens yra medicininis švietimas.

Tai adekvati informacija žmonėms, kurie

nežino apie sąnarių ligų priežastis. Tuo

tikslu paruošiau ne vieną projektą, pagal

kuriuos buvo vedamos konferencijos bei

išleisti šviečiamieji leidiniai, kurie praverčia

tiems, kuriems trūksta gydytojo konsultacijos

ar sunkiai prieinamos reabilitacinės

priemonės.

Kovoti su nuovargiu yra daug būdų.

Kartais tenka jį net prisišaukti. Tada ilgai

vaikštau rudenėjančiais takais, parko alėjomis,

darbuojuosi darželyje ir judu, krutu...

Naktį miegu kaip užmušta, o rytą pakirdus

norisi sušukti: „Gyvenime, koks tu

gražus su savo rūpesčiais ir džiaugsmais!“

Marija Barauskienė, Panevėžys

tebedirba gydytoja ir su vyru keliauja

po Europą, netgi į Egiptą, Tunisą buvo

nuvykusi. Jos papasakotus įspūdžius aprašau

ir perteikiu kitiems, tad jaučiu tarsi

pati būčiau apsilankiusi svečioje šalyje.

Esu laiminga, kad dar galiu pasėdėti

prie rašomojo stalo, pasikalbėti su pasakiško

gerumo savo Justinu, nepraradusio

humoro jausmo visose gyvenimo

negandose ir kartojusio man : „Būk

stipri su savimi!“ Lapkričio 7 d. bus

ketveri metai, kaip jis ilsisi Svėdasų

kapinėse, kartu su mano tėveliais, seneliais,

mūsų šeimos šventuoju apaštalu

viengungiu dėde Juozu, bet jaučiu

savo Justiną širdyje ir sieloje gyvą,

palikusį Lietuvai savo drąsą kovoje už

laisvę, įamžintą albume „Naikintas, bet

nenugalėtas tautos kelias“ ir tokio pat

pavadinimo knygoje, padovanojusį

man mūsų sūnų, kiekvieną sekmadienį,

pavakary uždegantį jo atminimui

žiburėlį prie kapo.

Danutė Šilinienė, Ukmergė

SVEIKATOS ABC 2007 m. spalis 5


MĖNESIO INTERVIU

„Žolė žolei NELYGU“

6 SVEIKATOS ABC 2007 m. spalis Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT


Apie fitoterapeutą Juozą Ruolią daugelis žmonių

yra bent jau girdėję. Iš šalies kartais atrodo, kad

jis tarsi vienišas atsiskyrėlis pluša Vilniaus universiteto

Onkologijos instituto Fizinės medicinos ir

reabilitacijos skyriuje su savo žolelėmis, apsuptas

skalpeliais, cheminiais vaistais ir brangia aparatūra

apsiginklavusių medikų. Tačiau tai – apgaulinga

vizija. Pats Juozas Ruolia sako, kad be kolegų

pagalbos jis tiesiog negalėtų dirbti. „Vien liaudies

išmintimi remtis negalime, nes renkant ir vartojant

vaistinius augalus, reikia ir moksliškai pagrįstų

įrodymų apie jų veikliųjų medžiagų poveikį

organizmui“, – teigia fitoterapeutas.

Kas Jus „atvedė“ į fitoterapiją?

Ir mano senelė, ir mama domėjosi vaistažolėmis, žinojo, kaip

jomis gydytis. Baigęs vidurinę mokyklą (1969 m.), įstojau

į Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą, bet viską „sugadino“

charakteristikos įrašas (vidurinėje mokykloje): „Dėl

tikėjimo nestojo į komjaunimą“. Taigi 1971 m. iš studentų

sąrašų buvau išbrauktas, neva dėl sveikatos. Išsėtinės sklerozės

diagnozę tuometiniai saugumui lojalūs gydytojai tyčia

sugalvojo, kad tik būtų pretekstas pašalinti mane iš universiteto.

Iš Vilniuje gyvenančios vaistininkės Baranauskienės

gavau 20 žolelių mišinio miltelių. Juos gėriau ir sėkmingai

„sveikau“ nuo tariamos ligos. Tuo pat metu pradėjau skaityti

knygas, straipsnius apie tas 20 vaistažolių. Pasveikęs norėjau

tęsti studijas, bet tuometiniai Medicinos fakulteto dekanai

bei prodekanai vėl mane „gąsdino“, kad „liga atsinaujins“. Jie

parašė rekomendaciją į Kauno P. Mažylio medicinos mokyklą,

kurioje mokiausi dantų techniko specialybės. Atsimenu,

drožiu iš gipso gabalo kažką panašaus į dantį, ir širdis

nelinksta prie šio amato... Parašiau prašymą mokyklos direktoriui

dr. J. Kviliui, kad leistų mokytis medicinos felčeriu.

Ačiū dr. J. Kviliui, dr. Č. Grigui, kad leido. 1974 m. man buvo

suteikta medicinos felčerio kvalifikacija. Nepamiršau ir vaistažolių.

Vadovaujamas dabartinio profesoriaus V. Budniko,

atlikau pirmuosius eksperimentus su vaistažolių veikliosiomis

medžiagomis, apie tai skaičiau pranešimą studentų suvažiavime

Gruzijoje. Kelerius metus dirbau Vilniaus greitosios

medicinos pagalbos stotyje, bet manęs neapleido noras

studijuoti vaistažoles, medicinos mokslus. Susipažinau su

sąjunginio Maskvos vaistažolių instituto profesoriumi

V. Nikolajevu, kitais gerais žmonėmis, ir jie man patarė baigti

aukštuosius biologijos mokslus Krasnojarske. 1982 m. Krasnojarsko

pedagoginiame institute man buvo suteikta biologo

kvalifikacija. Taip pat Krasnojarsko medicinos institute

dalyvavau farmakognozijos mokslinės draugijos veikloje ir

įgijau pirmųjų klinikinės fitoterapijos įgūdžių.

1989 m. Vilniaus universiteto Gydytojų tobulinimosi fakultete

man buvo suteikta gydytojo laboranto kvalifikacija.

1991 m. Kijevo gydytojų tobulinimosi instituto Fitoterapijos

katedroje dalyvavau dviejų mėnesių specializacijos kursuose:

„Fitoterapija sergant vidaus ligomis“.

Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT

MĖNESIO INTERVIU

1992 m. Lietuvos onkologijos centre (dabartiniame VU

Lietuvos onkologijos institute) buvau paskirtas Fitoterapijos

laboratorijos vedėju.

1994 m. Kijevo gydytojų tobulinimosi instituto Fitoterapijos

katedroje pradėjau dalyvauti pavienių vaistažolių ir

jų mišinių poveikio gydant vėžį tyrimuose (vadovai prof.

E. Gricenko ir prof. M. Kurik). Beje, tarp abiejų institutų iki

šiol tęsiama bendradarbiavimo sutartis.

Lietuvos onkologijos institute organizuojant ir vykdant Fitoterapijos

laboratorijos veiklą – atliekant tyrimus ir vaistažolių

imuniteto stimuliuojamojo, antioksidacinio, detoksikuojamojo,

virškinimo, nervų sistemos veiklos skatinamojo

ir vėžio gydomojo poveikio stebėjimus – daug padėjo ir

padeda prof. K. P. Valuckas, doc. P. Breivis, prof. J. Didžiapetrienė,

dr. J. Narbutienė ir jų kolektyvai. Nuo 2002 m.

fitoterapinė, biologinė žmogaus gyvenimo kokybės gerinimo

tvarka ir priešvėžinė sauga yra priskirtos reabilitacinei

pagalbai. Daug vertingų pastabų ir patarimų gaunu iš

prof. L. Griciūtės, dr. J. Veseliūno, dr. S. Vaitiekūnaitės, dr.

E. Aleknavičiaus, dr. T. Pipirienės, dr. T. Vincelienės, dr. T.

Rutkauskienės, med. dr. S. Cicėno, med. dr. A. Burneckio ir

kitų gydytojų.

Kada pas Jus ateina pacientai – tik susirgę ir sužinoję savo

diagnozę ar vėliau?

Pacientai turėtų lankytis nuolat, kas pusmetį ar kas metus,

kai lankosi ir pas kitus instituto specialistus, tačiau 60 proc.

pacientų yra nuolatiniai, o 40 proc. jų fitoterapeuto kabinete

SVEIKATOS ABC 2007 m. spalis 7


MĖNESIO INTERVIU

Su tėveliu ir mama tėviškėje. 1968 m.

Studijos Kaune. 1972 m.

apsilanko tik vieną kartą gyvenime – po to jie nebesugrįžta.

Gaila, nes taip prarandamas grįžtamasis ryšys, negalima daryti

jokių išvadų dėl gydymo. Kartais prireikia tik konsultacijos

dėl mitybos. Norinčiajam pagerinti gyvenimo kokybę

reabilitacijos ir remisijos laikotarpiu rekomenduoju keletą

vaistažolių mišinių: nuo uždegimo, kraujodarą ir imunitetą

gerinančių, pasižyminčių antioksidaciniu, detoksikuojamuoju

poveikiu. Taip pat skiriu vaistažolių, kurių veikliosios

medžiagos veikia vėžinių ląstelių medžiagų apykaitą, gerina

virškinimą bei reguliuoja nervų sistemą. Pacientui individualiai

sudaryta programa kasmet koreguojama pagal vėžio

žymenis, imunologinius, bendruosius kraujo tyrimus.

Daugelis Jus pažįsta kaip fitoterapeutą, padedantį žmonėms

kovoti su vėžiu, tačiau juk tai – ne visa Jūsų veikla?

Jau apie 30 metų administruoju podiplominį medicinos darbuotojų

mokymosi centrą. Tai labiau vadybinis, pedagoginis

darbas. Skaitau paskaitų ciklą „Fitoterapija onkologijoje“

Lietuvos ir užsienio studentams, gydytojams, provizoriams,

slaugytojams, visuomenei, radijo, televizijos laidose kalbu

sveikatinimo klausimais. Įvairiuose leidiniuose esu išspausdinęs

per 100 straipsnių apie fitoterapiją onkologijoje.

Per 15 darbo Fitoterapijos laboratorijoje metų, padedant

kolektyvui, pavyko sukurti ir patvirtinti 7 metodikas įvairių

organų vėžio profilaktikai bei rekomendacijas gyvenimo kokybei

gerinti reabilitacijos ir remisijos laikotarpiu. Sudarėme

ir mitybos atmintinę. Kiekvieno nuolat pas mane besilankančio

paciento duomenys kaupiami ir analizuojami. 2001

m. buvo sudaryta (2006 m. patvirtinta) Gyvenimo kokybės

gerinimo reabilitacijos ir remisijos laikotarpiu rekomendacija.

Ji kiekvienam ligoniui yra individuali. Juk yra daugybė

Talkina ir sūnus Vytautas

vėžio atsiradimo priežasčių: tai ir stresai, baimės, sparčiai

organizme vykstantys oksidacijos procesai, šarmų ir rūgščių

balanso sutrikimai, rūkymo ir radiacijos poveikis, virusai,

bakterijos, grybeliai, netinkama mityba, prastas virškinimas,

sutrikęs tarpląstelinių medžiagų apykaitos produktų šalinimas,

taip pat paveldimumas. Pats organizmas nesugeba su

visa tai susidoroti. Žmogaus priešvėžinę saugą (terminas sukurtas

paties fitoterapeuto, – žurnalistės pastaba) reikia vykdyti

6–8 aspektais, kad vėl nesusidarytų tokios pat sąlygos

kaip ligos pradžioje ir nebūtų recidyvų.

Į mūsų Institute sudarytus vaistažolių mišinius įeina daug

žolių, tačiau jos visos turi būti jau apie 15 metų vartojamos

Europos Sąjungos šalyse ir 30 metų įrašytos kurios nors ES

šalių farmakopėjoje.

Kaip Lietuvos medikai vertina fitoterapiją?

Kauno medicinos universitete, kur rengiami būsimieji gydytojai,

slaugytojai, prof. J. Brėdikio ir Universiteto senato

iniciatyva jau pradedami dėstyti alternatyviosios medicinos

pradmenys: ajurveda, kinų medicina ir kitos alternatyviosios

medicinos sistemos (taip pat fitoterapija).

Alternatyvioji medicina ir Vakarų pasaulyje buvo oficialiai

pripažinta ne taip seniai. 1992 m. JAV Kongreso pavedimu

Nacionalinis sveikatos institutas įkūrė Alternatyviosios medicinos

tarnybą, kuri pradėjo tyrinėti alternatyviosios me-

8 SVEIKATOS ABC 2007 m. spalis Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT


dicinos formas. 1998 m. ši tarnyba išsiplėtė į Nacionalinį

papildomos ir alternatyviosios medicinos centrą. Europos

papildomos medicinos tarnyba yra išskyrusi 6 alternatyviosios

medicinos būdus. Pasaulinė sveikatos organizacija

(PSO) 2002–2005 m. strategijoje „Sveikata visiems XXI

amžiuje“ augalinės kilmės preparatus priskyrė klasikinei

medicinai.

O priešiškumas ir nesusikalbėjimas atsiranda tik dėl žinių

trūkumo. Kai būsimieji gydytojai, slaugytojai gaus reikiamos

informacijos ir žinių apie alternatyviąją mediciną, tuomet

požiūris į šią medicinos sritį turėtų būti kitoks. Dabar

tik apie 3 tūkst. Lietuvos gydytojų gerai išmano homeopa-

tiją, fitoterapiją, homotoksikologiją, nes dalyvauja įvairiuose

tobulinimosi, specializacijos kursuose, vykstančiuose Lietuvoje

ir užsienio šalyse.

Dabar apie 40 proc. rinkoje esančių vaistų gaminama iš

vaistinių augalų. Tad šią atėjusią „madą“ vartoti kuo daugiau

ne cheminių, o augalinių preparatų reikia susisteminti, sutvarkyti,

ypač augalinius preparatus derinant su cheminės

kilmės vaistais.

O kaip sekėsi bendradarbiauti su Onkologijos instituto

gydytojais?

Jau minėjau, kad bendradarbiauti sekasi gerai. Juk gydymo

ir reabilitacijos, remisijos laikotarpiu kiekvienas bet kurios

Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT

MĖNESIO INTERVIU

Po jubiliejų įamžinu dovanotas gėles

ligos gydymo būdas turi ir šalutinį poveikį, tad iš pradžių

mes siekėme jį sumažinti. Vėliau daugėjo pasaulyje atliktų

studijų ir tyrimų apie fitoterapinius vaistus, kurie veikia piktybinių

navikų ląstelių medžiagų apykaitą. Vienais atvejais

yra skiriama fenolinių junginių, kurie „suriša“ ir nusodina

baltymus, veikia sutraukiamai, skatina kraujo krešėjimą, slopina

uždegimą, naikina bakterijas, o kitu atveju – alkaloidų

(turinčių azoto, nuodingų, stipriai veikiančių junginių), kurie

stabdo vėžinių ląstelių dalijimąsi, skatina jų žūtį ar negebėjimą

„slėptis“ nuo imuniteto. Visa tai kūrėme su Onkologijos

instituto mokslininkais, jie labai daug padėjo.

Kaip ruošiamos vaistažolės?

Beveik visų vaistinių augalų galima rasti natūraliose augavietėse

– šiuo metu Lietuvoje pievų apstu. Specialiai auginamos

tik mėtos ir medetkos. Fitoterapijos laboratorija turi

įrengtų džiovyklų ir laikyklų. Vaistažolės turi džiūti natūraliai,

bet greitai, nes vytinant nelieka veikliųjų medžiagų.

(Fitoterapeutas savo kabinete įrengęs net mažą pavyzdinę

džiovyklą – augalai dedami ant ištemptų vielų). Jei žmonės

nori džiovinti palėpėje, po šiferiniu stogu, privalo šiferį iš

apačios ištepti „Lipalu“, kad ant augalų nepatektų asbesto

dalelių. Džiovinant žoles negalima naudoti ventiliatorių,

nes deguonis oksiduoja veikliąsias vaistažolių medžiagas.

Išdžiovintas vaistažoles reikia laikyti kelių sluoksnių popieriniuose

maišeliuose. Gaminant vaistažolių vandenines

ištraukas, vaistažoles iš vakaro reikia užpilti atvėsintu iki

25°C vandeniu, rytą nukošti (naktinė ištrauka), o ant šlapių

vaistažolių užpilti verdančio vandens ir apie 10 min. virinti,

po to atvėsinti ir nukošti. Naktinė ištrauka sumaišoma

su rytiniu nuoviru ir vartojama po 0,5 stiklinės 3–4 kartus

per dieną, 5–10 min. prieš valgį. Negalima užpilti ir laikyti

Svarbu teisingai padžiauti vaistažoles

SVEIKATOS ABC 2007 m. spalis 9


MĖNESIO INTERVIU

Su dukra Rūta, žmona Jūrate ir sūnumi Vytautu

mišinių termose, nes 80–90°C temperatūroje vyksta antrinės

ir tretinės reakcijos, kurių metu susidaro visiškai nauji

junginiai.

Tinkamai paruošto užpilo galima gerti iki 10–12 valandų,

laikant vėsioje ir tamsioje vietoje. Vėliau biologiškai aktyvūs

junginiai suyra arba užpilas pradeda rūgti.

Kokias klaidas dažniausiai daro ligoniai, kokiais mitais

vis dar tiki?

Šiuo metu labai populiaru ar madinga gerti žaliosios arbatos.

Tačiau jos atsargiai vartoti turėtų tie, kurie vartoja vaistus

nuo padidėjusio kraujo spaudimo. Žaliojoje arbatoje yra

nemažai kofeino, tad ji labiau tinka tiems, kas skundžiasi

žemu kraujospūdžiu. Dažnai žmonės puola į kraštutinumus,

nuo visų ligų vartoja vieną vaistažolę. Štai dabar daugelis

augina ir vartoja auksinį ūsą. Tačiau nė vienas rimtas mok-

Vaistažolės auga ir Danijoje

slinis institutas nėra šio augalo tyrinėjęs. Tikrai atsakingai

galiu pasakyti, kad auksinio ūso veikliosios medžiagos slopina

uždegimus. Tačiau išvardyti daugiau jo teigiamų savybių

negalėčiau, nes auksinis ūsas – naujas liaudies medicinos

„numylėtinis“.

Reikėtų žmonėms įsisąmoninti ir tai, kad nuo pirminio vėžio

jokių vaistažolių nėra. Tokiu atveju veiksmingiausias gali

būti tik radikalus auglio pašalinimas, ir jeigu yra būtinybė,

– chemoterapija arba spindulinis gydymas. Tuomet vaistažolių

skiriama šalutiniam šios terapijos poveikiui sumažinti

ar pašalinti. Labai svarbu, kad vaistinis augalas nemenkintų

cheminio preparato ar spindulių veikimo. Tuo metu, kai atliekama

spindulinė terapija, pacientui jokiu būdu negalima

vartoti antioksidantų, nes jie neutralizuoja spindulių sukeltus

griovimo procesus vėžio ląstelėse. Nepasitarus su gydančiu

gydytoju, neverta pirkti įvairių firmų siūlomų vaistinių

augalų rinkinių, kainuojančių net iki 1000 litų, nes tai jokiu

būdu nepakeis tradicinio, klasikinio gydymo. Aplink naviką

(vėžį) visuomet būna uždegimo židinys, o žoliniai preparatai

yra stambiamolekuliniai, todėl negali pasiekti paties vėžio arba

pasiekia tik jo paviršines ląsteles. O juk svarbiausia sustabdyti

vėžio vystymąsi iš vidaus, kiek galima radikaliau jį pašalinti.

10 SVEIKATOS ABC 2007 m. spalis Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT


Sergantiesiems onkologinėmis ligomis negalima vartoti daug

ženšenio, leuzėjos, šizandros preparatų, želmenų sulčių ir bičių

pienelio. Želmenų galima vartoti tik tada, kai mažėja

kraujodara, bet tik trumpą laiką: 1–2 savaites po 1 valgomąjį

šaukštą 3–4 kartus per dieną (ir tik kraujodarai gerinti). Aš

esu kategoriškai nusistatęs prieš visokias sultis, nes jas gaminant

išmetama visa ląsteliena, kurioje lieka beveik visos

svarbiausios vertingosios medžiagos – vitaminai, skaidulos,

pektinai. Valgykite visą obuolį, visą morką, visą apelsiną, nes

sultys tėra tik 99 proc. vandens!

Nei rupūžių užpilai, nei nuodingųjų musmirių ar dėmėtosios

maudos antpilai negali sustabdyti vėžinės ligos vystymosi

– tokių duomenų nėra. Būtinas kiek įmanoma radikalesnis

gydymas, o tik po to galima vartoti fitoterapinių priemonių,

iš esmės gerinančių viso organizmo medžiagų apykaitą.

O kokias vaistažoles Jūs pats labiausiai mėgstate?

Mano „draugai“ – šermukšnio žiedai. Šermukšnio žiedų arbata

su medumi padeda, kai esu pavargęs. Dar ramunėlės.

Kiekvienas žmogus pats turi „atrasti“ labiausiai jam patinkančias

žoles, o gėlės taip pat turi atitinkti jo elektromagnetinį

lauką.

Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT

MĖNESIO INTERVIU

Keletas fitoterapeuto J. Ruolios patarimų

• Jei sergate funkcine liga, pakanka gerti vienos, dviejų ar trijų

žolių arbatos.

• Jei sutrikimas organinis – uždegimas su audinių irimu (destrukcija),

rekomenduojama gerti vaistažolių mišinių bei kitų

natūralios kilmės papildų. Kuo mažiau vartokite cheminės kilmės

papildų, ypač jei mėgstate savigydą.

• Morkas vakare sutarkuokite ir apšlakstykite grietine, rytą ant

jų užpilkite alyvuogių aliejaus ir pakepinkite. Tuomet visi 6–7

karotinoidai pereis į riebalus.

• Kasdien pagal galimybes rekomenduojama suvalgyti po vieną

du iš šių 6 rekomenduojamų maisto produktų grupių:

1. 1–2 saujas susmulkintų žalių ar raugintų kopūstų, žiedinių

kopūstų, brokolių ar šaukštą krienų, česnako skiltelę, svogūną,

kelis ridikėlius ar kelis šaukštus sutarkuotos ropės. Maistą gardinkite

ciberžole (Curcuma), kario prieskoniais, gelsvės, saliero,

mairūno, petražolių lapais.

2. 2–4 valgomuosius šaukštus virtų burokėlių su kitomis daržovėmis,

juodųjų serbentų, mėlynių, aronijų, žemuogių, spanguolių,

bruknių uogienės su cukrumi, o geriausia su medumi.

3. Morkų, pakepintų riebaluose (kaip ruošti – skaitykite aukščiau).

4. Kelias skilteles avokado, citrinos, taip pat orkaitėje keptų obuolių,

morkų. Košių iš grikių, pupelių, žirnių, bulvių (virkite su lupenomis,

odelę nulupkite bulvei pravėsus).

5. Žuvies, vištienos, triušienos, neriebios jautienos, neriebių

pieno produktų.

6. Gerkite kmynų, pankolio, krapų sėklų nuovirų, mėgstamo

negazuoto mineralinio vandens. Sultis patartina gerti mažomis

porcijomis, po 20–30 ml, t. y. vieną gurkšnį per valandą.

Atsiminkite, kad didelės dozės daigintų grūdų, želmenų sulčių,

kitų sulčių, gali labai pakenkti. Maistas taip pat yra vaistas, bet

vartojamas turi būti po nedaug ir dažnai.

Fitoterapeuto J. Ruolios ir kitų autorių sudaryta strategija,

kaip šalinti ląstelių supiktybėjimo priežastis:

1. Adaptogenai, meditacija, autopsichoterapija;

2. Antioksidantai;

3. Mineralinis šarminis, šaltinio, gero šulinio vanduo – iki vieno

litro per dieną;

4. Judesio terapija, geras inkstų darbas;

5. Rūkymo atsisakymas;

6. Detoksikuojamoji terapija (fitoterapija, homeopatija ir homotoksikologinė

taktika);

7. Imuniteto stiprinimas;

8. Gera kepenų veikla;

9. Porėta mityba (1/2 daržovių, 1/2 mėsos produktų);

10. Pakankamas kiekis fermentų ir sulčių, reikalingų maistui

virškinti;

11. Natūralios erdvinės struktūros: vitaminai, fermentai.

Atmintinė

Atminkime, kad persirgus vėžiu, visą likusį gyvenimą reikia skatinti

imunitetą, vartoti antioksidantų, detoksikuojamųjų, vėžio

medžiagų apykaitą stabdančių veikliųjų medžiagų (fenolinių

junginių, alkaloidų). Nepamirškime, kad suvalgytas maistas turi

būti gerai suvirškinamas, o virškinimui sutrikus, po valgio reikia

išgerti pelyno, puplaiškio, ramunėlių, medetkų ar gysločio arbatos.

Gerinkime miegą – prieš atsiguldami į lovą išgerkime karšto

pieno stiklinę, kmynų, melisos ar pipirmėtės arbatos, kurioje ištirpinta

1–2 valgomieji šaukštai gero medaus. Rytą nepamirškime

adaptogenų – eleuterekoko ir auksinės šaknies ekstrakto.

Stenkimės patys saugoti savo sveikatą.

SVEIKATOS ABC 2007 m. spalis 11


SVEIKATOS KALEIDOSKOPAS

GERO APETITO!

• Pavalgę neužsisėdėkite prie stalo. Į klausimą: „Ar aš sotus?“ galėsite atsakyti tik

praėjus dvidešimčiai minučių po valgio. Sotumo jausmą pajusite ne iš karto, todėl

nuo stalo kilkite jausdamiesi dar šiek tiek alkani. Trumpas pasivaikščiojimas po valgio

(užteks ir penkių minučių), jums sukels sotumo jausmą.

• Niekada nevalgykite stovėdami – suvalgysite daugiau.

• Venkite dietų, ypač „žaibiškų“, nes tuomet jums neišvengiamai grįš visi „ištirpę“

kilogramai.

• Niekada neatsisakykite pusryčių. Būtent jie išjudina medžiagų apykaitos sistemą

ir padeda deginti riebalus.

• Pusryčiams valgykite grūdų – avižų, kviečių, rugių – želmenų. Juose esantis vitaminas

B organizme neleis kauptis vandeniui, o riebalams – ant vidaus organų.

• Avižiniai dribsniai sukelia sotumo jausmą ir padeda numesti svorio. Jie palengva

virškinami skrandyje, tad jūs ilgai nejausite alkio.

• Kviečių sėlenas geriausia paruošti taip: užpilti stikline karšto neriebaus pieno,

suvynioti indą į rankšluostį ir palaikyti 15 minučių, kad išbrinktų.

• Tie, kurie linkę persivalgyti, turėtų valgyti ne tris, o penkis kartus per dieną. Pajutę

alkį nepulkite į paniką, bet ko nors užkrimskite. Puikiai tiks obuolys, stiklinė

jogurto arba kefyro. Jie malšina apetitą ir gali būti kaip atskiras valgis. Valgydami

obuolius būtinai suvalgykite ir sėkleles. Vieno obuolio sėklelėse yra visa paros

jodo norma. Jodas malšina apetitą.

• Visada po ranka turėkite keletą obuolių, morką. Lėtai ir gerai juos sukramtykite

– paskui mažiau suvalgysite kitokio maisto.

• Pusė stiklinės šviežių petražolių nuoviro leis pamiršti maistą dviem valandoms.

Valgyti nenorėsite, jei skalausite burną mėtų arbata: žiupsnis mėtų lapelių stiklinei

vandens.

• Apetitą puikiai malšina figų ir slyvų nuoviras. Pusę kilogramo džiovintų vaisių

užpilkite 3 l vandens ir virinkite, kol liks tik 2,5 l skysčio. Gerkite prieš valgį po pusę

stiklinės skysčio užkąsdami vaisiais.

• Jei kankina alkio jausmas, suvalgykite šaukštelį sauso pieno. Kasdien valgykite

ankštinių daržovių – pupelių, žirnių. Jie gerina virškinimą ir užpildo skrandį. Labai

naudingos su lupenomis virtos ar keptos bulvės.

• Jei mėgstate makaronus, tai neverta jų atsisakyti. Bet juos valgykite be mėsos ir

grybų. Galite užsiberti šiek tiek sūrio ir daržovių.

• Nepiktnaudžiaukite patiekalais, kuriuose daug cukraus ir riebalų – pyragaičiais,

tortais.

• Ant jūsų stalo kasdien turėtų būti daržovių – žalių, troškintų, virtų. Per dieną jų

reikėtų suvalgyti ne mažiau kaip 300 g.

• Jei prieš valgį išgersite stiklinę pomidorų sulčių ar mineralinio vandens, suvalgysite

visu trečdaliu mažiau.

• Ant sumuštinių tepkite minkštą sviestą (ploniau užtepsite), o salotas gardinkite

augaliniu aliejumi arba šviežiu kefyru.

• Kava labai žadina apetitą, todėl per dieną išgerkite jos ne daugiau kaip du

puodelius.

PESIMISTAI

Pesimizmas – įgyta psichikos reakcija,

kenksmingas mąstymo įprotis. Kodėl

atsiranda pesimizmas, iki galo dar neištirta.

Mokslininkai laikosi nuomonės,

kad pesimizmo užuomazgų reikėtų

ieškoti dar vaikystėje. Mylimo žmogaus

mirtis, užgniaužti jausmai ir troškimai,

perdėtas mokytojų griežtumas ir reiklumas

– visa tai jau ankstyvoje jaunystėje

gali suformuoti pesimistinį požiūrį į gyvenimą.

Pesimizmas pavojingas, nes jis

griauna asmenybę, darydamas žmogų

silpnesnį ir netgi blogesnį, negu jis galėtų

tapti.

LĄSTELĖS

Žmogaus organizmas sudarytas iš ląstelių,

kurios be paliovos dalijasi. Kiekvieno

žmogaus ląstelėse užkoduota

skirtinga genetinė informacija, kuri

lemia ląstelių dalijimosi ypatumus ir

trukmę. Normaliomis sąlygomis rankų

epitelio sluoksnis atsinaujina kiekvieną

dieną, galvos – kas tris dienas,

viso kūno – kas savaitę. Kraujo ląstelės

atsinaujina kas 80 dienų, bet daug

sportuojant – kas 40 dienų. Tai reiškia,

kad profesionalūs sportininkai trumpina

savo gyvenimą. Širdis sportuojant

susitraukinėja tankiau, o per visą

gyvenimą ji gali susitraukti tik tam tikrą

skaičių kartų.

12 SVEIKATOS ABC 2007 m. spalis Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT


DAIKTŲ ENERGETIKA

Kiekvieną daiktą gaubia aura. Ji turi nemažai įtakos mūsų

biolaukui. Tik kokios – teigiamos ar neigiamos?

Viskas priklauso nuo to, kaip sutampa mūsų energijos lauko

parametrai su vieno ar kito daikto energiniais duomenimis.

Kai skirtumas didelis, kuris nors gyvybiškai svarbus organas

arba ir visas organizmas „išsiderina“. Kitaip tariant, mus supančios

aplinkos laukai turi atitikti mūsų biolauką.

Jautrus arba linkęs sirgti žmogus tarp jam nepalankių daiktų

būna mieguistas, junta skausmą širdies srityje, jam dažnai

svaigsta galva, jis nuolat būna susierzinęs. Jei esame priversti

būti tarp neigiamą energiją skleidžiančių daiktų, galime rimtai

susirgti.

Jei daiktų ir mūsų laukai sutampa, daiktas atrodo malonus ir

artimas. Tačiau mes ne visada klausome savo vidinio balso ir

sekdami mada dažnai pernelyg perkrauname savo erdvę. Reikėtų

ir mums sekti japonų pavyzdžiu – jų interjere yra mažai

baldų ir kitų daiktų, o būtini daiktai parenkami labai rūpestingai.

Beje, ir senose mūsų kaimo trobelėse kai kur tebestovi

kuklūs protėvių baldai, tačiau kaip malonu prie jų prisiliesti,

kaip jauku ir gera tuose namuose!

Kiekvienas žmogaus prisilietimas prie daikto palieka savo

energetinį pėdsaką. Mūsų aplinkoje susitelkusi ne tik materialių

daiktų energija, bet ir emocijos, jausmai, kurie taip pat sukuria

savo lauką. Protinė veikla taip pat neabejotinai palieka

savo žymę. Mūsų auros nematomos bangos sklando aplinkui

ir prasiskverbia į meno kūrinius, rankdarbius ir į kitus mūsų

aplinkos daiktus. Taip vyksta pasikeitimas energija, tačiau šis

procesas mums ne visada yra naudingas.

Daiktų energetika priklauso nuo medžiagos, iš kurios jie padaryti

(pavyzdžiui, labai stiprus krištolo energetinis laukas).

Labai svarbu ir daikto spalva, jo paviršius. Mes ne šiaip sau

vieną spalvą mėgstame, o kitos – ne. Tiesiog mes jaučiame

tos spalvos skleidžiamą teigiamą arba neigiamą energiją. Pastebėta,

kad apsivilkus vienos ar kitos spalvos drabužiais, netgi

pagerėja žmogaus sveikata.

Beje, daiktų forma ir visi jų puošybiniai elementai taip pat

sudaro savuosius energinius laukus, neabejotinai mus veikiančius.

Žmogaus aurą smarkiai gali sutrikdyti net išskirtinio

kirpimo ar neįprastos spalvos drabužiai. Taigi geriausi daiktai

– tie, be kurių tikrai negalime išsiversti.

Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT

SVEIKATOS KALEIDOSKOPAS

DANTŲ ŠEPETĖLIUS KEISKIME

KAS 3 MĖNESIUS

Tyrimų bendrovės „AC Nielsen“ ir „Procter & Gamble“

duomenimis, Lietuvos gyventojai dantų šepetėlį keičia

vidutiniškai kas 18 mėnesių, tačiau tai daryti reikėtų net

šešiskart dažniau – kas 3 mėnesius.

Specialistai primena, kad ilgai nekeičiamuose šepetėliuose

ima kauptis žalingi mikroorganizmai. Be to, seni šepetėliai

nebe taip gerai išvalo dantis. Lietuvos gyventojų apklausa parodė,

kad daugeliui gyventojų kol kas stinga dantų ir burnos higienos

žinių. Tuo tarpu medikai pabrėžia, kad tinkama dantų

priežiūra, ypač vaikystėje, leidžia išvengti sunkiai pagydomų

dantų ligų.

Su Lietuvos Odontologų rūmais jau ne vienerius metus bendradarbiaujančios

bendrovės „Procter & Gamble“ edukacinės

socialinės akcijos „Padovanokite šypseną… ir dantų šepetėlį“

metu „Maxima“ prekybos centruose žmonės galėjo įsigyti dvigubą

pakuotę dantų šepetėlių „Blend-a-med“, ir vieną šepetėlį iš

šios pakuotės paaukoti vaikams, kuriems jų trūksta labiausiai.

Per keletą artimiausių savaičių daugelyje Lietuvos vaikų globos

namų augančius ir socialiai remtinus vaikus pasieks po komplektą

iš trijų dantų šepetėlių, kurių jiems užteks visus mokslo

metus. Iš viso remtiniems vaikams bus išdalintas 51 tūkstantis

šepetėlių.

Tačiau svarbiausias šios akcijos tikslas buvo atkreipti dėmesį į taisytinus

Lietuvos gyventojų burnos higienos įpročius ir priminti,

jog taisyklingos dantų priežiūros vaikai mokosi savo šeimoje.

NAMINĖS ERKUTĖS

Kiekvienuose namuose dažniausiai pasitaikantis alergenas –

buitinės dulkės, kuriose knibždėte knibžda naminių erkučių. Šis

mikroskopinis gyvis veisiasi visose patalpose, kuriose gyvena

ir dirba žmogus. Naminės erkutės gamina itin stiprų alergeną.

Siurbiant dulkių siurbliu, buitinių dulkių koncentracija padidėja

net kelis kartus. Jos pasklinda po visą butą ir pagaliau nusėda

ant grindų bei įvairių daiktų. Alergiški žmonės bute neturėtų

laikyti dulkes kaupiančių minkštų baldų, kilimų, užuolaidų.

Grindis ir daiktus reikia valyti drėgnu skuduru, patalpas reguliariai

vėdinti, o knygas laikyti stiklu uždaromose lentynose.

Alergiškam žmogui geriau nemiegoti ant pūkinių pagalvių, nes

jos – mėgstamiausia naminių erkučių vieta. Puiki profilaktinė

priemonė nuo naminių erkučių – ultravioletiniai spinduliai.

Būtų idealu, jei alergiškas žmogus galėtų kasdien 30–40 minučių

įsijungti ultravioletinę lempą.

SVEIKATOS ABC 2007 m. spalis 13


IŠ LNK TV LAIDOS

Tas kojų

LENGVUMAS

Kai kalba pasisuka apie gražias kojas, visada prisimenu Živilę,

savo giminaitę. Dar jauna, graži, veikli ir energinga moteris

niekada nesegėjo sijono – mūvėjo tik kelnes. Priežastis paprasta

– išsiplėtusių mėlynų venų išvagotos Živilės kojos išties nekėlė

estetinio pasigėrėjimo. Bet baisiausia, kad ilgainiui ant vienos

kojos atsivėrė negyjanti opa. Gaila buvo žiūrėti į besikankinančią

Živilę. Nepadėjo jokie kompresai, žolelių nuovirai ir žiniuonės

užkalbėjimai. „Per ilgai delsėte, – sakė gydytojai. – Dabar tėra

viena išeitis – operacija“. Ilgai nesiryžo Živilė gultis ant operacinio

stalo, bet kai koja pradėjo tinti, darėsi sunki kaip kaladė,

kitos išeities neliko. Praėjus kiek laiko po operacijos, sutikau

Živilę. „Tas kojų lengvumas... Neįsivaizduoji, kaip gera, kai jų

nebeskauda“, – nuoširdžiai džiaugėsi moteris. Taigi šįkart apie

kojų venas ir kalbamės su gydytoja Žaneta Dulevičiūte.

Pasak gydytojos,

susirūpinti

kojų venomis

reikėtų jau tada,

kai dienos pabaigoje

jaučiame

kojų sunkumą,

nuovargį, tirpimą,

jausmą, kad

kojomis „bėgioja

skruzdėlės“, truputį

patinę padai, kulkšnys, nesmarkiai

išryškėja venų tinklas. Vėliau

ima plonėti kojų oda, išryškėja venų

tinklas, pradeda tinti blauzdos. Venos

tampa aiškiai matomos, jaučiamas

skausmas. Dar vėliau atsiranda odos

egzema, sutrinka audinių mityba,

atsiveria trofinių opų. Nekreipiant į

tai dėmesio ir nieko nedarant, galima

sulaukti skaudžių padarinių.

Venos – tarsi vamzdžiai

Kraujagyslės skirstomos į venas ir arterijas.

Pastarosiomis kraujas teka iš

širdies į visą kūną ir atiduoda organams

deguonį bei kitas reikalingas

medžiagas. Venomis kraujas grįžta

atgal į širdį. Žmogus per visą gyvenimą

stovėdamas praleidžia vidutiniškai

27 metus, dar 15 metų

– sėdėdamas. Kraujas iš kojų venų

visuomet teka aukštyn į širdį. Pasak

angiochirurgų, veną reikėtų įsivaizduoti

kaip vamzdį – joje yra vožtuvai,

kurie neleidžia kraujui grįžti atgal

į kojas, todėl sveikų venų tiesiog

nesimato. Tačiau kai venų vožtuvai

pradeda blogai atlikti savo darbą,

dalis veninio kraujo nenuteka atgal

į širdį, o lieka kojose. Tuomet ir

atsiranda pirmųjų nerimą keliančių

ženklų.

Venų varikozė

Dažniausiai venų ligomis serga moterys

nėštumo metu ar po gimdymo, taip

pat žmonės, kurių šeimos nariai sirgo

venų ligomis. Kai venų vožtuvai visiškai

nebeatlieka savo funkcijų, venų varikozė

būna nebe kosmetinis defektas,

o sunki liga. Kuo ilgiau nesikreipiama

į gydytoją, tuo sunkiau nuspėjami

gali būti jos padariniai. Kraujui

nenutekant iš kojų venų, jaučiama

sunkumas kojose, kojos tinsta. Žaizdų

atsiranda jau paskutinėje paviršinių

venų varikozės stadijoje – tada

žmogui padėti jau labai sunku. Jeigu

nekreipsime į tai dėmesio ir nieko

nedarysime, vėliau gali prasidėti

komplikacijos: infekcija, venų plyšimas,

gausus kraujavimas.

14 SVEIKATOS ABC 2007 m. spalis Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT


Visose „Eurovaistinėse“ nuo spalio 15 iki

lapkričio 4 dienos maisto papildo „Rutin

forte“ galite įsigyti su nuolaida!

Beje, retas žmogus, varginamas tokios „bėdos“,

žino, jog plečiantis venoms sulėtėjusi

kraujo tėkmė gali sukelti labai sunkią ir netgi

grėsmingą komplikaciją – giliųjų venų

trombozę.

Venose gali susidaryti trombų

Trombozė atsiranda dėl trijų veiksnių:

sulėtėjusios kraujo tėkmės; pažeistos

kraujagyslių sienelės; sustiprėjusio

kraujo krešėjimo.

Susidarę venose trombai dažniausiai

pažeidžia (tiksliau, užkemša) giliąsias

kojų venas, nes šių venų vidinės sienelės

padengtos labai trapiu endoteliu

(vidiniu sluoksniu).

Giliųjų venų trombozė prasideda ūmiai:

galūnė pamėlsta, ją veržia, atsiranda

skausmas, kuris ypač sustiprėja atliekant

fizinį veiksmą (lenkiantis, einant

ir pan.). Iš pradžių ligos simptomai

gali būti neryškūs ir nesukelti žmogui

didelių rūpesčių. Tačiau pirmieji ligos

ženklai turėtų perspėti – laikas eiti pas

gydytoją! Šią ligą reikia kuo greičiau

pradėti gydyti. Jeigu nesigydysime,

liga gali komplikuotis į vieną grėsmingiausių

organizmo būklių – plaučių

arterijos emboliją. Kalbant paprasčiau,

venoje susidaręs trombas gali atitrūkti,

su kraujo tėkme nukeliauti į plaučių arteriją

ir užkimšti jos kamieną bei šakas.

Taigi nenumokite ranka į besiplečiančias

kojų venas, į skausmus ar kitokius

nemalonius pojūčius kojose.

Nors polinkis venoms plėstis dažniausiai

yra paveldimas, tačiau tai nereiškia,

kad turite pasiduoti likimui.

Rūpinkitės savo sveikata

Jeigu jūsų venos yra linkusios plėstis,

jeigu šeimoje yra turinčių išsiplėtusias

venas, turėtumėte gerai žinoti profilaktikos

priemones. Jos yra labai paprastos.

Pirmiausia derėtų kuo daugiau

vaikščioti. Jei tik galite, eikite pėsčiomis

į darbą, na bent paeikite vieną tarpustotę,

būtinai bent pusvalandį pasivaikščiokite

vakare prieš miegą. Padeda

Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT

ir plaukymas, taip pat bet koks sportas,

susijęs su ritmiškais kojų judesiais.

Jei norite, kad neatsirastų tokių negalavimų,

laikykitės mitybos ir poilsio režimo,

atsikratykite antsvorio, nes turint

antsvorio dažniau tinsta kojos, joms

tenka didesnis apkrovimas. Be išvardytų

kraujagyslių stiprinimo būdų galima

vartoti ir kraujagysles stiprinančių preparatų.

Vienas jų – „Rutin forte“.

Gydomasis poveikis

Preparato „Rutin forte“ sudėtyje yra

rutozido, pailginto veikimo vitamino

C, cinko ir seleno. Rutozidas stiprina

kapiliarus, mažina kraujagyslių sienelių

pralaidumą, kraujavimo polinkį,

stabdo kraujagyslių pabrinkimą (edemą).

Preparato sudėtyje esantis vitaminas

C taip pat mažina kraujagyslių

pralaidumą, todėl viename preparate

esančios dvi panašiai veikiančios medžiagos

sustiprina jo poveikį. Cinkas

turi uždegimus mažinantį poveikį.

Taigi visos preparato sudedamosios

dalys vienaip ar kitaip stiprina kraujagysles.

„Rutin forte“ patartina vartoti

vyresnio amžiaus žmonėms, nes

jų kraujagysles dažnai jau būna pažeidusi

aterosklerozė, taip pat žmonėms,

persirgusiems infekcine liga,

sergantiems diabetu (ši liga pažeidžia

ir kojų kraujagysles), dirbantiems sėdimą

darbą, rūkantiems. Preparato rekomenduojama

vartoti, kol venų ligos

dar neįsismarkavo, kai atsiranda pirmųjų

požymių, rodančių kraujagyslių

pakitimus. Žinoma, šis preparatas jau

nepakeis paskirto gydymo, nes venų

ligas reikia gydyti kompleksiškai.

TV laidos eksperto,profesoriaus

Liutauro

L a b a n a u s k o

komentaras

K i e k v i e n a m

mūsų svarbu,

kad venos būtų

stiprios, nes jos

turi atlaikyti didelį

spaudimą.

O šis preparatas stiprina kraujagyslių

sieneles, mažina jų pralaidumą, todėl

mažėja kojų tinimas, skausmas.

Labai svarbu ir tai, kad preparato sudedamosios

dalys papildo viena kitos

veikimą. Maksimalų efektą duoda ir

tinkamai parinktos dozės. Šio preparato

patartina vartoti norint sumažinti

spaudimą venose, smulkiųjų venų

pralaidumą.

IŠ LNK TV LAIDOS

VENAS STIPRINA AUGALAI

Sunkios, sutinusios kojos – būdingi

prasidedančios venų trombozės požymiai.

Ilgainiui pradeda formuotis

venų mazgai. Siekiant to išvengti,

reikėtų vartoti ir natūralių gydomųjų

priemonių.

Geriausiai žinomi ir labai veiksmingi yra

kaštonai. Juose yra veikliosios medžiagos

aescino, stiprinančio venų sieneles

ir didinančio jų atsparumą.

Raudonųjų vynuogių lapai. Jų ekstraktai

taip sustiprina išsiplėtusias venas,

kad kraujas ir vėl gali laisvai jomis

tekėti.

Barkūnas. Tyrimais nustatyta, kad

dėl jame esančio kumarino sumažėja

blauzdų apimtis, pagerėja mikrocirkuliacija.

Citrusai. Veikliosios citrusinių augalų

medžiagos diosminas ir hesperidinas

skatina kraujotaką ir mažina blauzdų

bei kulkšnių apimtis.

Grikių lapai ir stiebai. Juose esantis

flavonoidas rutinas gerina skysčių pasišalinimą

iš smulkiųjų venų ir jas stiprina.

Pelžiedžiai. Atliekant bandymus nustatyta,

kad drauge su elastinėmis kojinėmis

jis tikrai puikiai veikia ir mažina kojų

tinimą.

Sodinė hamamelija. Vartojant šio augalo

ekstrakto, kojose sumažėja sunkumo

jausmas, tinimas, skausmai ir niežulys.

SVEIKATOS ABC 2007 m. spalis 15


SIELOS LABIRINTAI

Suaugęs žmogus gali pataisyti jo netenkinantį

šeimos scenarijų. Tačiau

pirmiausia jis turi žinoti, ką konkrečiai

reikia taisyti. Žinodami, kokių auklėjimo

klaidų darė tėvai, lengviau suvoksime,

kur glūdi mūsų gyvenimo sunkumų

priežastys. O kartu suprasime, ar

mes patys būsime geri tėvai.

Tėvai norėjo, kad vaikas būtų

kitoks

Tėvams nepatiko, kaip jūs vaikščiojate,

kaip mąstote ir apie ką svajojate. Tad

jie nepraleisdavo progos jums apie tai

pasakyti. Kai tik ką nors padarydavote

ne taip, jie, net neaiškindami priežasties,

su jumis nustodavo kalbėtis. Net

už nekaltas vaikiškas išdaigas jūs buvote

baudžiami pernelyg griežtai. Tai

labai jus skaudino. O jau barami prie

pašalinių, jūs norėdavote tiesiog skradžiai

žemę prasmegti. Kartais jums

netgi šmėstelėdavo mintis, kad tėvams

jūs nė kiek nerūpite ir kaip tik todėl jie

neranda jums laiko. Ko gero, tėvai nevengdavo

išvadinti jūsų „tikra nelaime“

ar „Dievo bausme“ ir išlieti ant jūsų

susikaupusį pyktį ir blogą nuotaiką?

Kalbėdami su pažįstamais, jie nesibodėdavo

tokių bjaurių epitetų kaip „tinginys“,

„neklaužada“? Nei iš šio, nei iš

to užvoždavo per sprandą ar skeldavo

antausį, jau nekalbant apie dar didesnes

bausmes? Jei vaikystėje jums teko

patirti bent pusę to, tai ir suaugęs jūs

jaučiatės kaip atstumtasis. Jums tiesiog

sunku patikėti, kad jūsų artimieji gali

jus nuoširdžiai mylėti. Jūs linkęs juos

nuolat tikrinti ir dėl menkiausios ar

visai be jokios priežasties kaltinti išdavyste.

Tėvai jus auklėjo atstūmimo

metodu ir įteigė jums mintį: „Visiems

aš tikra našta!“

Tėvai laukė kitos lyties vaiko

Būdamas mažas berniukas, jūs negalėjote

atsistebėti, kodėl jus pirmą sykį

pamatę žmonės džiaugsmingai sušukdavo:

„Kokia graži mergytė!“ Arba atvirkščiai,

jūs, maža mėlynakė garbanė,

nuolat girdėdavote: „Žiūrėk tu man,

koks išdykėlis – lekia strimgalviais,

tokio nė nenutversi!“ Tik gerokai vėliau,

jau ūgtelėję, jūs supratote, kur čia

šuo pakastas, – tėvai, negalėdami atsisveikinti

su savo neįgyvendinta svajone,

rengė ir auklėjo jus kaip priešingos

lyties vaiką. Visai nesąmoningai

jie skatino tokius jūsų poelgius, kurie

atitiko jų neišsipildžiusius lūkesčius.

Didžiausius tokios savo padėties sunkumus

jūs pradėjote jausti norėdami

įsitvirtinti tarp savo bendraamžių.

Jūsų nenorėjo priimti saviškių drau-

Vaikystės

ŠLEIFAS

Kiekvienas vaikas dievina savo tėvus ir lengvai pasiduoda jų

įtakai. Bet mamytės ir tėveliai dažnai pamiršta, kad jų mieli

mažyliai greitai užaugs. O nuo to, kokius stereotipus mažieji

perims iš savo tėvų, priklausys, kaip jie įsitvirtins gyvenime.

Mylintys tėvai stengiasi užauginti vaiką laisvą ir drąsų, sugebantį

daryti savarankiškus sprendimus. Tačiau tai ne visada

pavyksta. Kai kurie tėvai ir patys vaikystėje neturėjo gerų

auklėtojų. Kai kurių supratimas apie tėvų meilę gana nespecifinis

ir netgi keistas. Taip iš kartos į kartą perduodama

nepageidaujamų savybių estafetė, trukdanti jaunam žmogui

užmegzti gražius santykius su kitais žmonėmis. Žinodami

tėvų auklėjimo klaidas, galime išsiaiškinti savo dabartinio

gyvenimo sunkumų priežastis.

gija, o priešingos lyties atstovai į jus

žiūrėjo netgi šiek tiek įtariai. Na, o

pačius sunkiausius išbandymus jūs

patyrėte sulaukę pirmosios meilės.

Labiau suartėjus su kuo nors iš „priešingos

lyties“ atstovų, jus apimdavo

tiesiog paniška baimė. Jūs jau ir patys

pradėjote abejoti dėl savo vyriškumo

ar moteriškumo. Jūs ir dabar vis turite

įrodinėti, kad esate būtent TAS ar TA,

kuo save laikote.

Jūs negalėjote su tėvais pasikalbėti

apie savo problemas

Vaikystėje jūs neturėjote su kuo pasidalinti

savo paslaptimis. Kai tik ryždavotės

pasišnekėti su tėvais apie

slapčiausius dalykus, jie automatiš-

16 SVEIKATOS ABC 2007 m. spalis Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT


kai atkirsdavo: „Mesk iš galvos tas

nesąmones!“ Arba dar blogiau – jus

apšaukdavo melagiu ir prasimanėliu.

Todėl jūs greitai suvokėte, kad geriau

nesakyti to, ką galvoji, ir nedaryti

to, ką sakai. Susipažinę su nauju

žmogumi, jūs esate be galo apdairūs.

Bendraudami jūs laikotės geležinės

taisyklės – niekuo negalima pasitikėti!

Žiūrint į jus, sunku suprasti,

ką galvojate ir kokių jausmų kupina

jūsų širdis. Veikdami be atgalinio atsako,

jūs ir patys sunkiai galite nuspėti,

kokios aplinkinių nuotaikos ir

tikslai. Frazė „Jie manęs vis tiek nesupras“

– vienintelis jus gelbstintis

pasiteisinimas.

Tėvams nerūpėjo jūsų nuomonė

Tėvai niekada nesidomėjo, ką jūs manote

vienu ar kitu klausimu. Tėvų žodis

šeimoje buvo šventas, galutinis ir

nesvarstomas. Kas gi liko jums? Neprieštaraujant

vykdyti jų didenybių

įsakymus. Nėra reikalo nė aiškinti,

kad stebėti pasaulį tėvų akimis – tai

beveik tas pats, kas netekti regėjimo.

Be įprasto mokyklinio tėvų sufleravimo,

jūs dabar kaip aklasis be vedlio.

Jums reikalingas lyderis, režisuojantis

jūsų poelgius, arba idealas, kuriuo

galėtumėte sekti visai negalvodami.

Sukilę prieš tėvų diktatūrą, jūs grei-

Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT

čiausiai patekote į bendraamžių grupę

su griežta hierarchija ir jokių sentimentų

neturinčiu vadeiva.

Yra dar viena jūsų istorijos versija.

Tėvai tiesiog nepaleido jūsų. Sulaukęs

trisdešimties, keturiasdešimties ir

net penkiasdešimties, žmogus tebėra

mažas nesubrendėlis, kurį iki šiol reikia

vertinti pažymiais ir nurodyti, ką

reikia daryti.

Tėvai nerodė jums savo meilės

Visos jūsų pastangos įsiteikti tėvams

likdavo nepastebėtos. O jūs taip norėjote

nors retkarčiais išgirsti ir pajusti,

kaip jus myli! „Nejaugi taip

sunku pagirti vaiką už jo laimėjimus,

paskatinti jį ir palaikyti?“ – svarstydavote

jūs. Likę vieni su savimi,

jūs svajodavote sutikti tokį žmogų,

kuris didžiuotųsi jūsų laimėjimais.

Ypač sunku jums buvo situacijose,

kur reikėjo ryžtis rimtam žingsniui.

Kad ir kaip būtų keista, jums nė į

galvą neateidavo mintis pagalbos ar

palaikymo prašyti savo tėvų. O kaip

emocinės šilumos stygius vaikystėje

jus paveikė brandžiame amžiuje?

Aišku, jūs gėdinatės atvirai rodyti

savo jausmus ir vietoje meilės žodžių

jums kur kas lengviau reikšti

kritines pastabas. Išgirdę padėką, jūs

sumišę atsakote: „Nėra už ką dėkoti,

aš nieko ypatinga nepadariau“ arba

sumurmate po nosimi išvis ką nors

nesuprantama. Jums sunku rasti

kontaktą su savo vaikais ar mylimu

žmogumi. Jūs tiesiog nežinote, ką

tokiais atvejais daryti.

Tėvai bijojo, kad jums kas nors

gali atsitikti

Suaugusieji kišdavosi į visus jūsų reikalus.

Jie nurodinėdavo, kokiais drabužiais

rengtis, su kuo draugauti. Sekdavo

kiekvieną jūsų žingsnį, aiškindami

tuo, jog bijo, kad jums ko nors neatsitiktų.

O pikčiausia buvo, kad jums neleido

daryti to, kas buvo leidžiama jūsų

bendraamžiams. Net patys svariausi

argumentai negalėjo įtikinti tėvų nusileisti

jums. Užteko tik nusižengti

vienam iš daugybės draudimų, ir prie

namų slenksčio jie pasitikdavo jus su

tokia tragiška veido išraiška, lyg jūs

būtumėte išniekinę šventovę. Savaime

aišku, jums tada reikėdavo pulti

ant kelių ir atgailaujant rautis nuo

galvos plaukus. Be kita ko, tėvai į jus

dėjo nemažai vilčių. Kuo labiau jūs

stengėtės norėdami pateisinti savo

gimdytojų viltis, tuo labiau jus kaustė

baimė juos kuo nors nuvilti. O juk

neperšokti per mamos ir tėčio iškeltą

SIELOS LABIRINTAI

kartelę – mirtina gėda! Galų gale jūs

padarėte išvadą: „Jei visai nieko nedarysiu,

tai nebus kuo ir nusivilti“. O

vos tik jums į galvą ateidavo mintis

pasielgti savaip, prieš akis staiga iškildavo

jūsų įsivaizduojamas sergėtojas,

griausmingu balsu kartojantis

vieną ir tą pačią frazę: „Žinok, kad

tėvai tavęs už tai nepagirs!“ Užaugę

jūs jau ir patys nuvertindavote savo

laimėjimus: „Et, ką ten! Virš bambos

neiššoksi!“ Svaiginantis sėkmės

jausmas jums, ko gero, nė nežinomas.

Ir netgi mėgstamą darbą jūs dirbate

prisiversdamas.

Buvote geresnis už savo brolius

O gal jūs buvote laikomas šeimos pažiba

ir buvote visų dėmesio centre

– šypsenos, glamonės ir gražiausios

kalėdinės dovanos? Ko gero, jums

atleisdavo visas iškrėstas šunybes

ir nusižengimus, o už jūsų kaltes

dažniausiai kentėdavo kiti? Tad ar

galima stebėtis, kad jūs susikūrėte

sau taisyklę: „Elkis kaip tik tau šaus

į galvą ir būk ramus – niekas tavęs

už tai nesmerks“. Kitaip tariant, visiška

laisvė. Bet įdomu, kaip jaučiasi

tokie publikos numylėtiniai, netekę

nuolat juos liaupsinančios ir pataikaujančios

svitos? Ko gero, vietoj

liaupsių jiems vis dažniau tenka išgirsti

priekaištų ir pastabų dėl net

nemėginamo nuslėpti metų metais

vešėjusio egoizmo.

Ir ko gi čia stebėtis? Nepratę skaitytis

su kitų žmonių nuomone, jūs

paklūstate vien savajam „noriu“. Jūs

nejaučiate ribos tarp „galima“ ir „negalima“.

Jūs puikiai suprantate pirmąjį,

bet jums visiškai nežinomas

antrasis.

Jus lygindavo su broliais, seserimis

ar mokyklos draugais

Girdėti pagyrimus visiems, išskyrus

save, – ar gali būti didesnė skriauda

ir pažeminimas? Jūs net nežinote

kitokio skatinimo būdo, kaip tik palyginimą

su geriausiaisiais. Kalbėdamiesi

jūs nusukate žvilgsnį į šoną. O

jeigu kas ims ir perskaitys jūsų akyse:

„Aš blogesnis už kitus“? Už tai reikia

„padėkoti“ jūsų tėvams – jiems

vis dėlto pavyko iš jūsų padaryti tikrą

neurotiką. Jūs iš inercijos pavydite

kitiems sėkmės ir visiškai ignoruojate

savąją. Jūs atrodote sau blogiausias iš

blogiausių. Ak, kaip sunku tokiomis

sąlygomis jaustis unikalia, savo vertę

žinančia asmenybe! Bet juk žiūrėdamas

į pyragą kulinarijos parduotuvės

vitrinoje sotus nebūsi...

SVEIKATOS ABC 2007 m. spalis 17


VERTA ŽINOTI

Aldona Ignatavičienė jau devynerius metus

gyvena Vilniaus universiteto Eksperimentinės

ir klinikinės medicinos instituto Gerontologijos

ir reabilitacijos centre, t. y. senelių namuose.

Tačiau nelengva nuspėti, kad ji yra viena iš gyventojų.

O dar sunkiau ponią Aldoną pavadinti

„senele“. Iš pradžių pamanėme, jog bendraujame

su entuziastinga ir veiklia Centro darbuotoja.

Gerontologijos ir reabilitacijos centre ji atsakinga

už laikraščių išdalijimą gyventojams, yra

gyventojų tarybos narė, planuoja, organizuoja

ir dalyvauja visose Centro gyventojų šventėse,

dainuoja vietiniame ansamblyje. (O kiek dar

nespėjome sužinoti apie ponią Aldoną!)

Taigi papasakosime apie p. Aldoną, Gerontologijos

centrą, jo gyventojus bei... gana nemalonius

dalykus – ligas, kurios dažną kamuoja

senatvėje.

KAI METŲ

nebeskaičiuoji...

Veiklioji gyventoja

Aldona Ignatavičienė visą gyvenimą dirbo mokykloje, buvo

direktoriaus pavaduotoja popamokiniam darbui. „Dirbti

su vaikais ar su seneliais – beveik tas pats, – šypsosi buvusi

mokytoja. – Visą gyvenimą dalyvavau saviveiklos kolektyvuose,

dainavau, moku daug dainų. Čia turime savo

„Seklyčią“, kurioje susirenkame 5–6 norintys dainuoti seneliai

ir traukiame liaudies dainas. O kur dar gimtadieniai!

Kiekvieną mėnesį sveikiname garbaus jubiliejaus sulaukusius

Centro gyventojus: valgyklos darbuotojos mums

paruošia vaišių, socialiniai darbuotojai atveža negalinčius

vaikščioti senelius į vestibiulį ir sveikiname visus tą mėnesį

gimusiuosius“.

Paklausta, kaip kilo mintis apsigyventi Gerontologijos

centre, moteris atsako, kad jos amžiną atilsį 90 metų mama

nenorėjo viena važiuoti į senelių namus, o namuose gyveno

pernelyg daug žmonių: ponios Aldonos mama, ji pati,

dukra su vyru ir du anūkai. Taigi čia ji atvykusi kartu su

mama, nes ir pati jau buvusi pensininkė. Prieš penkerius

metus mama išėjo Anapilin, tad ji liko viena.

Moteris teigia, kad čia jai labai gera: „Nereikia rūpintis

maistu, esu pavalgydinta. Turiu širdies nepakankamumą,

kartais būna sunku vaikščioti. O čia tos būtinybės nelieka.

Viskas padaryta. Jei pasidaro bloga, atsigulu pailsėti ir tuoj

pat sulaukiu personalo pagalbos. Vartoju daug vaistų. Dabar

man atliekami širdies tyrimai. Gydytojai ir bendrosios

praktikos slaugytojos dėmesingai mane prižiūri, rūpinasi

mano sveikata. O namie, jei gyvenčiau viena, kas manimi

pasirūpintų?“ Visuomeninė veikla moteriai kaip malonumas,

pomėgis. „Aš už nieką nesu atsakinga, jei galiu – darau,

jei blogai jaučiuosi – guliu. Ir nesijaučiu kalta ko nors

neatlikusi, – sako ponia Aldona. – Šiandien jaučiuosi gerai

ir puošiu koncertui salę. Be to, aš taip įpratusi, nes užaugau

kaime: kai gerai jaučiuosi, turiu judėti ir ką nors veikti.

Mes negyvename čia tarp keturių sienų – važiuojame į

koncertus, spektaklius, gauname pakvietimų“.

Solidžiame amžiuje užklumpa ligos

Vienu metu Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės

medicinos instituto Gerontologijos ir reabilitacijos

centre gyvena apie 132 nuolatiniai gyventojai. Visi jie atvyksta

ne tik su savo praeitimi, charakteriais, pomėgiais, bet

ir su savo ligomis. Šio Centro gydytojas Gintautas Mereckas

pabrėžia, jog solidaus amžiaus žmonės paprastai skundžiasi

ne viena liga – jų turi kelias, net keturias ir daugiau.

Pačios būdingiausios yra demencija, aterosklerozė, II tipo

diabetas, reumatas, artrozė, Parkinsono liga, šlapimo nelaikymas,

piktybiniai navikai, klausos ir regėjimo sutrikimai,

lėtinis obstrukcinis bronchitas bei osteoporozė.

Demencija – tai dėl įvairių ligų prasidedantis intelekto sutrikimas

(kartu pažeidžiamos ir kitos psichinės funkcijos),

kuriam būdingi atminties ir orientacijos pokyčiai. Kuo

toliau, tuo labiau tokiems žmonėms būna reikalinga kitų

pagalba. Kas dvidešimtas 65–69 metų žmogus kenčia dėl

18 SVEIKATOS ABC 2007 m. spalis Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT


Aldona Ignatavičienė

atminties sutrikimų. Šis negalavimas pasireiškia sergant

įvairiomis galvos smegenų ligomis. Pirmiausia įtakos turi

padidėjęs kraujospūdis, aterosklerotiniai kraujagyslių pakitimai,

taip pat infekcinės ligos. Demencijai įtakos gali

turėti ir genetiniai veiksniai – nustatyta, kad jei pirmos eilės

giminaitis serga demencija, tai tikimybė ja susirgti padidėja

net 4 kartus.

Aterosklerozė – tai nepastebimai prasidedantis ir tyliai

progresuojantis arterijų standėjimas bei siaurėjimas.

Sergant ateroskleroze arterijose susidaro aterosklerozinės

plokštelės (ateromos). Priklausomai nuo to, kurios

kraujagyslės pakenkiamos, gali padidėti insulto ar

infarkto rizika. Jei užanka kojų kraujagyslės, prasideda

giliųjų venų trombozė ar kojų arterijų ligos. Sergančiųjų

ateroskleroze kasmet daugėja, rizika sirgti šia liga ypač

padidėja vyresnio amžiaus žmonėms.

II tipo cukrinis diabetas – medžiagų apykaitos liga. Šiam

diabeto tipui būdingas santykinis insulino trūkumas,

kitaip tariant, žmogaus kasa gamina insuliną, tačiau dėl

tam tikrų priežasčių jo nepakanka. Šia diabeto forma

serga nuo 35 metų amžiaus ir vyresni žmonės. Neretai

tai būna ansvorio turintys žmonės. Labai svarbu, kad

diabetas būtų gerai kontroliuojamas, tuomet sumažėja

Renginys aktų salėje

Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT

VERTA ŽINOTI

Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės

medicinos instituto Gerontologijos ir reabilitacijos centras

ir komplikacijų rizika. Žmonės, sergantys cukriniu diabetu,

tris kartus dažniau serga širdies ir kraujagyslių ligomis

nei kiti.

Reumatinė liga – sisteminė uždegiminė jungiamojo audinio

liga, pasireiškianti lėtiniu progresuojančiu eroziniu-destrukciniu

poliartritu. Uždegimas labiausiai

pažeidžia sąnario sinovinį dangalą, kremzlę, kitas struktūrines

sąnario dalis bei jį supančius audinius. Liga paliečia

ir širdį, plaučius, akis. Šia liga moterys serga kelis

kartus dažniau negu vyrai.

Artrozė – neuždegiminė degeneracinė sąnarių ir stuburo

liga, kurios metu labiausiai pažeidžiama sąnario kremzlė.

Tai labiausiai paplitusi sąnarių liga, ja serga 10 procentų

visų gyventojų, dažniau – vyresnio amžiaus moterys.

Parkinsono liga – neurologinė, lėtai progresuojanti liga,

kai pažeidžiama tam tikra smegenų sritis, kuri dalyvauja

kontroliuojant valingus ir nevalingus judesius.

Liga progresuoja dėl specialios biocheminės medžiagos

– dopamino – kiekio sumažėjimo nervų sistemoje dėl

šią medžiagą gaminančios tam tikros galvos smegenų

zonos, vadinamos juodąja medžiaga, ląstelių nykimo.

Pavyzdžiui, Vokietijoje net apie 250 tūkstančių žmonių

serga šia liga.

Šventės metu

SVEIKATOS ABC 2007 m. spalis 19


VERTA ŽINOTI

Piktybiniai navikai – tai nekontroliuojamai besidauginančių

ląstelių sankaupa, pakeičianti sveiką audinį. Senstant

vėžinių ligų rizika didėja, 65 metų amžiaus žmonės

vėžiu suserga 3 kartus dažniau nei 45-ečiai.

Šlapinimosi sutrikimai ir kitos ligos

Šlapimo nelaikymas – tai nevalingas šlapimo tekėjimas, kuris

yra vienas iš dažniausiai pasitaikančių vyresnio amžiaus

žmonių negalavimų. Dažniau serga moterys. Nevalingą

šlapimo tekėjimą patiria kas 3 moteris ir kas 6 vyras, sulaukęs

70 metų amžiaus. Pagrindinės negalavimo priežastys:

dirgli šlapimo pūslė ir įtampos šlapimo nelaikymas.

Labai dažnai pacientai slepia savo negalavimą nuo aplinkinių,

gėdisi prisipažinti apie tai gydytojui. Ši liga tampa

dažniausia priežastimi, kodėl vyresnio amžiaus žmonės

apgyvendinami senelių namuose. Dauguma pacientų šią

ligą traktuoja kaip senatvinį sutrikimą ir nemano, kad jį

galima gydyti. Moterys dažniau kenčia dėl įtampos šlapimo

nelaikymo, o vyrai – dėl dirglios šlapimo pūslės. Esant

dirgliai šlapimo pūslei, šlapimas nevalingai išteka dėl nesugebėjimo

sulaikyti šlapinimosi pajutus prisipildžiusią pūslę.

Atsiranda stiprus noras šlapintis, darosi sunku suvaldyti

šlapimo pūslės susitraukimus. Įtampos šlapimo nelaikymas

– tai šlapimo tekėjimas staigiai padidėjus spaudimui į

šlapimo pūslę: kosint, įtempus pilvą, juokiantis. Priežastis

– dubens dugno ar šlapimo pūslės uždaromojo raumens

nepakankamumas. Dirgli šlapimo pūslė ir įtampos šlapimo

nelaikymas sėkmingai gydomi medikamentais, fiziniais

pratimais. Taip pat ligoniai gali būti operuojami, tačiau

Lietuvoje šios operacijos nekompensuojamos iš Ligonių

kasų, todėl ne kiekvienas turi finansinių galimybių.

Lėtinio obstrukcinio bronchito pagrindiniai simptomai –

kosulys, skrepliavimas ir dusulys. Kosulys prasideda iš lėto

ir tolydžio stiprėja, dažniau pasireiškia rytais. Iš pradžių

kosulys kankina keičiantis sezonui – rudenį ir pavasarį.

Ligai progresuojant, jis tampa nuolatinis. Taip pat ligoniai

skundžiasi padidėjusiu prakaitavimu, bendru silpnumu,

pakilusia temperatūra, greitu nuovargiu, sumažėjusiu

darbingumu.

Osteoporozė – tai sisteminė kaulų liga, kuriai būdinga maža

kaulinė masė dėl kaulų tankio sumažėjimo, todėl padidėja

kaulų trapumas bei lūžių rizika. Ji vyresniame amžiuje

būdinga tiek moterims, tiek vyrams. Tačiau moterys dėl

kaulų tankio sumažėjimo menopauzės metu dažniau suserga

kaulų retėjimo liga.

Gydytojas Gintautas Mereckas primena, jog solidaus

amžiaus žmonėms pamažu pakinta klausa ir regėjimas.

Vyresni žmonės sunkiau girdi aukšto tono garsus, todėl

gydytojo patirtis byloja, kad su senelių namų pacientais

reikia bendrauti žemu, sodriu balsu. Žmogus turi matyti

kalbančiojo veido išraišką ir lūpų judesius. Kalbėti reikia

trumpais sakiniais. Regėjimas taip pat silpsta dėl lęšiuko

drumsties (katarakta), glaukomos ar geltonosios dėmės

(makulos) degeneracija.

Būtina rūpintis mityba

Solidaus amžiaus žmones vargina ir virškinimo sistemos

pakitimai. Netekus dantų ir vystantis dalinei burnos ertmės

raumenų atrofijai, formuojasi netaisyklingas sąkandis,

burnoje mažėja seilių liaukų. Žmogus pradeda nebejausti

saldaus, rūgštaus, kartaus skonio. Sumažėja stemplės raumeninio

audinio tonusas, kuris sukelia vangų rijimą. Senstant

lėtėja maisto pasisavinimas plonojoje žarnoje, sumažėja

raumenų tonusas, todėl gali varginti užkietėję viduriai. Vy-

Švenčiamos ir Joninės

Gerontologijos centro ansamblis

Kūčios Centre

resniems žmonėms mažėja kepenų apimtis. Kinta kepenų

ląstelės, sutrinka baltymų sintezė.

Išvardinome tik keletą virškinamojo trakto sutrikimų, kurie

gali prasidėti vyresniame amžiuje. Todėl labai svarbu, kaip

solidaus amžiaus žmogus maitinasi. Be to, neužmirškime

ir kitų, mūsų jau vardytų ligų. Jos irgi turi įtakos mitybai.

Ne paslaptis, jog tokiame amžiuje pakeisti valgymo įpročius

nėra lengva (tai gali paliudyti ir senelių namuose dirbantys

gydytojai), tačiau reikėtų.

20 SVEIKATOS ABC 2007 m. spalis Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT


Kalcio svarba

ORGANIZMUI

„Esu vyresnio amžiaus moteris. Mane pradėjo varginti stiprūs

kaulų ir raumenų skausmai. Gydytojai nustatė, kad organizmui

trūksta kalcio. Vartojau įvairių preparatų, bet tyrimai

vis tiek rodo kalcio trūkumą. Norėčiau paklausti, kokio dar

preparato galėčiau vartoti, ar ilgai vartojami kalcio preparatai

nepakenks mano sveikatai?“ – klausia žurnalo skaitytoja.

Į jos klausimą atsako mūsų gydytojas konsultantas.

Žmogaus organizmui kalcio reikia visais

gyvenimo etapais. Tačiau daugiau nei

įprastai kalcio reikia jaunam augančiam

organizmui, daug sportuojantiems vaikams,

nėščiosioms, sulaukusioms premenopauzės

ir menopauzės moterims.

Būtent vyresnio amžiaus moterys turėtų

vartoti daugiau šio mineralo, nes pradeda

retėti kaulai, vystosi osteoporozė.

Kalcio kiekį nėra lengva atkurti

Kalcio gali trūkti maitinantis nevisaverčiu

maistu, atsiradus virškinimo

sutrikimų arba sutrikus kalcio pasisavinimui.

Kalcio gauname iš maisto

produktų (pavyzdžiui, pieno), tačiau

juose ne visada yra pakankamai šio

mineralo. Tuomet reikėtų vartoti kalcio

preparatų. Vienas jų – „Ostimax“.

Jame yra kalcio karbonato – kalcio

druskos, ištirpintos menkių kepenų

aliejuje. Tokio pavidalo kalcis yra

geriau pasisavinamas, nedirgina virškinamojo

trakto. Taigi šio preparato

galima vartoti didesnėmis dozėmis.

Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT

Šiame preparate yra ir vitamino D. Atlikus

klinikinius tyrimus su įvairiais

preparatais, nustatyta, kad vienas kalcis

nėra veiksminga profilaktikos priemonė

nuo osteoporozės. Daug veiksmingesnis

yra kalcis su vitaminu D.

Kalcio atsargos kaupiamos

paauglystėje

Tyrimų metu nustatyta, kad visos organizmui

reikalingos kalcio atsargos

sukaupiamos daugiausiai paauglystėje,

kai formuojasi kaulų sistema – tuomet

kaulai iki senatvės išlieka stiprūs, rečiau

lūžta. Tačiau jeigu paauglystėje nesukaupėme

reikiamo kiekio kalcio, reikėtų

jo vartoti sulaukus vyresnio amžiaus.

Naujausi tyrimai parodė, kad kasdien

vartojant kalcio su vitaminu D, net 50

proc. sumažėja atsitiktinių kaulų lūžių.

Beje, mokslininkai nustatė, kad tie

žmonės, kuriems stinga kalcio, daug

anksčiau pražyla. Tik, gaila, dažnai pamirštame,

kad kalcis – vienas svarbiausių

organizmo mineralų.

IŠ LNK TV LAIDOS

Labiausiai tinka vyresnio

amžiaus žmonėms

Šio preparato reikėtų vartoti norint

turėti sveikus kaulus, dantis, taip pat dėl

kalcio trūkumo atsirandančių ligų, pavyzdžiui,

osteoporozės, profilaktikai.Ypač

daug kalcio turėtų vartoti vyresnio amžiaus

moterys, norinčios išvengti kaulų

trapumo ir retėjimo bei lūžių. Labai svarbu

kalcio preparatų vartoti menopauzės

laikotarpiu, kai pradeda trikti lytinių hormonų

veikla. Šio preparato reikėtų vartoti

3–4 mėn., po to pasitikrinti kalcio kiekį.

Jeigu jis didėja, galima padaryti pertrauką.

Jeigu tyrimai rodo, kad kalcio organizme

yra dar per mažai, šio preparato reikia

pavartoti ilgiau. Kalcio kiekis ne visiems

žmonėms atsikuria vienodai greitai.

Suaugusiesiems šio preparato reikėtų vartoti

po 1–2 kapsules vieną kartą per dieną

valgio metu.

Moksliniai tyrimai

• Mokslininkai nustatė, kad vyresniems

nei 65 metų žmonėms 3 metus vartojant

kalcio ir vitamino D lėčiau mažėja kaulinė

masė, ir lūžimų skaičius sumažėja 7 proc.

• Atlikus tyrimus nustatyta, kad kalcio

vartojimas nėščioms moterims gali padėti

išvengti nėštumo išprovokuoto arterinio

kraujospūdžio padidėjimo.

• Atlikus placebo kontroliuojamus tyrimus,

nustatyta, kad kalcio vartojimas vyresnio

amžiaus moterims padeda greičiau

sumažinti svorį.

• Kalcis gali padėti norint išvengti hipertenzijos,

taip pat gali būti vartojamas papildomai

gydant hipertenziją.

Ostimax

Minkštos kapsulės

Medicininės paskirties produktas.

Kalcio karbonato 750 mg, atitinkančio 300 mg kalcio;

menkių kepenų aliejaus 327 mg.

Produktas skirtas kaulams ir dantims stiprinti.

Vartoti po 1-2 kapsules vieną kartą per dieną valgio

metu.

Medicininės paskirties produktui „Ostimax”

visose „Litfarmos“ vaistinėse taikoma

nuolaida!

SVEIKATOS ABC 2007 m. spalis 21


IŠ LNK TV LAIDOS

Infarktas

Ponas Petras dėl savo ligos kaltina

nelengvą vairuotojo darbą bei genus.

Aterosklerozė p. Petro organizmą pradėjo

„klibinti“ labai anksti. „Vairuotojo

darbas sunkus, – guodėsi p. Petras,

– visą laiką jaučiausi pervargęs. Žinot,

tais laikais niekas nežiūrėjo, ar dirbi 8

valandas, ar ilgiau. Būdavo, kad važiuodavau

dieną ir naktį“.

Vyriškis pasakoja, kad nejautęs jokių

infarkto simptomų ar pavojaus ženklų.

Tik staiga, vairuojant pasidarę negera...

„Bet dar parvažiavau iki namų“,

– prisimena ponas Petras. – Buvo silpna,

tad išsikviečiau greitąją medicinos

pagalbą. Atvažiavę medikai iš karto

nustatė diagnozę – infarktas... Gulėjau

ligoninėje, kur atliko angioplastiką. Tačiau

pirmąjį kartą procedūra nepasisekė,

todėl darė antrą kartą. Ačiū Dievui,

dabar širdelė plaka kaip jaučio“.

Aterosklerozė nelaukia

Kai pono Petro širdies ritmo ir darbo

nebeapsunkino užsikimšusios pagrindinės

vainikinės arterijos ir širdis jau

lygiau plakė krūtinėje, prasidėjo kitos

bėdos... Dabar jau kojose.

Pirmasis nerimą keliantis požymis, pasak

pašnekovo, buvo skausmas. Trakų

rajono gydytojai pirmiausia paklausė:

„Dirbi sėdimą darbą?“ Taigi, sėdimą...

O kojas kuo toliau, tuo labiau skaudėjo.

„Man liepdavo daugiau judėti. Na,

aš nemažai vaikščiodavau namuose,

dirbau sode, darže. Ir darbe ne visada

Ilga ir sunki kova

už vairo sėdėjau. Bet galų gale galėjau

paeiti tik 50 metrų. Tada man davė

siuntimą į Vilnių, Antakalnio ligoninę.

Čia pasakė, kad reikia iškart operuoti“,

SU ATEROSKLEROZE

Apie aterosklerozę daug kalbama ir rašoma, tačiau ne kiekvienas

žmogus trumpai galėtų papasakoti, kokia tai liga.

Ponas Petras Šarauskas yra vienas iš daugelio, kurie daug

išmano apie šią pavojingą ligą, nes ja serga jau 30 metų.

Liga atsėlino, kai ponui Petrui buvo tik 35 metai – tuomet jį

ištiko infarktas. Tačiau tai, deja, buvo tik pradžia. Šiandien

ponas Petras yra „atlaikęs“ ne vieną kraujagyslių operaciją,

ir visų jų priežastis ta pati – aterosklerozė. Tad susipažinkime

su šia liga apžvelgdami pono Petro Šarausko istoriją. Petras Šarauskas

22 SVEIKATOS ABC 2007 m. spalis Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT


– pasakojo ponas

Petras.

Taip prieš septynerius

metus

ponas Petras

tapo nuolatiniu

Vilniaus universitetinėsligoninės

pacientu. Per

pirmąją operaciją,

kurią atliko

kraujagyslių chirurgas Gintaras Apanavičius,

vietoj užakusios kraujagyslės

ponui Petrui buvo įdėtas bifurkacinis

šuntas (dirbtinė kraujagyslė). Mat iš

aortos į abi kojas einanti kraujagyslė

buvo tiek užakusi ir susiaurėjusi, kad

jos jau nebuvo galima atkurti.

Kraujagyslių skyriaus vedėjas G. Apanavičius,

jau ne pirmą dešimtį metų

operuojantis aterosklerozės pažeistas

arterijas, tvirtino: „Labai skaudu ir gaila,

bet prasidėjusi aterosklerozė progresuoja.

Na, nebent žmonės pradeda

taisyklingai maitintis, vartoti vaistus ir

save prižiūrėti. Tačiau ir tuomet galima

tik sulėtinti ligą, nes ji pamažėle

apima visas kūno arterijas (galvos, širdies,

pilvo aortos, visų organų, kojų bei

rankų). Vaistų, kurie visiškai sustabdytų

aterosklerozę, dar nėra. Kai jie bus

sukurti, ligoninėse išnyks kraujagyslių

chirurgijos skyriai – tuomet nereikės

operuoti“.

Kelionės po ligonines

Po pirmosios operacijos praėjo septyneri

metai. Per tą laiką ponui Petrui

buvo atliktos dar kelios mažesnės

kraujagyslių operacijos. Visai neseniai

vyriškis atvyko į Vilniaus miesto universitetinę

ligoninę jau antrai šuntavimo

operacijai. Įsiūtas šuntas jau buvo

užakęs ir reikėjo jį keisti nauju.

„Pacientui įsiūtas bifurkacinis šuntas,

– pasakojo kraujagyslių chirurgas, – yra

užakęs, nes aterosklerozė progresuoja,

tad reikės vėl daryti laparatomiją, kitaip

sakant, prapjauti pilvą, vėl pasiekti

aortą ir iš aukštesnio segmento (o tai

nepatogu, nes ten labai daug arterijų,

kurios maitina kitus organus) reikės

įsiūti naują kraujagyslės protezą“.

Kasmet Vilniaus miesto universitetinėje

ligoninėje pacientams „įsiuvama“

apie 30–40 bifurkacinių šuntų. Tačiau

tokių pacientų, kaip ponas Petras, kuriems

užaktų ir dirbtinės kraujagyslės,

pasitaiko tikrai ne dažnai.

„Tokios operacijos daromos labai retai.

Jų trukmė priklauso nuo randų pilve

(tai paaiškėja operacijos metu). Jei randų

nedaug ir palyginti lengvai pasiseka

atskirti tiek aortą, tiek kirkšnies arteri-

Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT

jas, operacija turėtų užtrukti apie 2, 3,

gal 4 valandas“, – bandė nuspėti operacijos

eigą Gintaras Apanavičius.

Kraujagyslių chirurgui jau nebereikia

vartyti pono Petro ligos istorijos. Jis

atsimena bene kiekvieną jo ligos vingį,

kaip ir užkalkėjusias kraujagysles...

Kaip jautėsi Petras prieš antrąją šuntavimo

operaciją, kokie skausmai jį vėl

atvijo į ligoninę, paklausėme jo paties.

„Prieš šią operaciją buvau susirgęs gripu.

Kai persirgau, dar tris dienas buvau

namuose. Pamenu, nuėjau kūrenti pirties.

Iškūrenau pirtį ir jau ėjau per kiemą

į namus atsinešti drabužių. Staiga

surakino koją – ir nė iš vietos. Iš karto

pamėlo. Kviečiausi greitąją pagalbą,

kuri atvažiavo tik po 3 valandų... Per

tas 3 valandas, matyt, kraujas nutekėjo

į kitą vietą ir koja atslūgo. Na, pagulėjau

ligoninėje, paruošė operacijai ir...“,

– dalijosi prisiminimais ponas Petras.

Svarbu vaikščioti

Poną Petrą aplankėme praėjus aštuonioms

dienoms po operacijos. Sutikome

jį žingsniuojantį skyriaus koridoriuje,

tiesa, dar nelabai tvirtu žingsniu.

Laikėsi temperatūra, blogai gijo siūtos

žaizdos, šiek tiek „streikavo“ žarnynas.

Tačiau vyriškis jau dėkojo Dievui, daktarams

ir džiaugėsi, kad viskas praėjo

laimingai.

Gydytojas G. Apanavičius prisipažino,

kad operacija buvo gana sunki: „Buvo

sudėtinga atskirti audinius, įdėti protezą,

nes aplinkiniai audiniai randuoti.

Tačiau dabar abiejų kojų kraujotaka

yra gera. Apie išrašymą dar anksti

kalbėti, nors pacientas jaučiasi neblogai:

ir vaikšto, ir skausmų nebėra. Dar

gali būti komplikacijų, nes pacientas

vakarais turi temperatūros, jam skiriamas

tam tikras gydymas, antibiotikai

ir t. t.“

Ponas Petras ligoninėje praleido apie

tris savaites. Per tą laiką buvo kada

pamąstyti ir pasišnekėti su palatos

kaimynais, gydančiais gydytojais. Ir

džiaugėsi, kad gali vaikščioti savo kojomis:

„Žinoma, gydytojai liepia prisižiūrėti:

nedirbti sunkaus darbo, daug

judėti. O aš jau nuo mažens judrus

esu. Kaime augęs. Tad judu ir judu...

Skauda ar neskauda, vis tiek dantis

sukandęs judu. Jei nejudėčiau, seniai

kojos neturėčiau“.

Reabilitacija

Po trijų savaičių dar nelabai tvirtas

ponas Petras išvažiavo į Abromiškių

reabilitacijos ligoninę, kur Artrologijos

skyriuje praleido dar tris savaites.

Per tą laiką buvo visko: ir nevilties, ir

IŠ LNK TV LAIDOS

skausmo, bet sveikata jau pastebimai

pagerėjo. Tai jautė ir pats pacientas, ir jį

gydanti gydytoja Rūta Gustaitytė.

„Puiku, kad pacientas supranta reabilitacijos

reikšmę, pats labai nori dalyvauti

ir mums padeda. Tik atvažiavęs

jis negalėjo vaikščioti, jautė didelius

skausmus, beveik visą laiką gulėjo lovoje.

Nuotaika buvo tikrai prasta. Bet pamažu,

žingsnis po žingsnio, pradėjo atsigauti.

Labai pravertė kineziterapeutų

pagalba, ir ponas Petras pradėjo pamažu

vaikščioti. Dabar jau nueina 500 metrų,

o vakar beveik 1 km nuėjo nepailsėjęs ir

be skausmo. Šią savaitę paciento veide

atsirado šypsena“, – pasakojo gydytoja.

Į Abromiškes nuolat atvyksta sunkūs

ligoniai. Čia su jais dirba ne vienas, ne

du, o visa komanda medikų. Jie ne tik

stengiasi fiziškai sustiprinti pacientus,

bet padėti jiems psichologiškai bei grąžinti

į visavertį gyvenimą.

„Po tokių operacijų pacientas negali užsiimti

kasdiene veikla, nes jaučia skausmą,

kojų silpnumą, tirpimą, greitą nuovargį,

lėčiau gyja žaizdos, tad savaime

suprantama, kad jis kenčia, – pasakoja

Abromiškių reabilitacijosligoninės

gydytoja R.

Gustaitytė. – O

jeigu kenčia, tai

negali judėti, prastėja

nuotaika,

žmogus užsidaro

savyje, prasideda

psichologinės problemos.

Kuo jos

gilesnės, tuo žmogus tampa uždaresnis.

Taip atsiduriama užburtame rate“.

Kiekvieną dieną dirbanti su pacientu

komanda tikrai didelė. Kineziterapeutas

su ponu Petru susitinka kasdien po kelis

kartus. Individualiai parenkami fiziniai

pratimai gerina kraujotaką, mažina

kraujospūdį, reguliuoja gliukozės kiekį

kraujyje. Skiriama ir lazerio terapija,

kad geriau gytų žaizdos, o į fizioterapijos

kabinetą ponas Petras užsuka daryti

transkutaninės elektrostimuliacijos,

kuri gerina raumenų kraujotaką, didina

nervų pralaidumą.

„Aišku, būtinai įjungiame ir šeimos narius,

– patirtimi dalijasi gydytoja. – Labai

svarbūs ir likimo draugai, sergantys

tomis pačiomis ligomis ir jau pasiekę

rezultatų, kad pacientas galėtų tikėti

savo sėkme. Bet svarbiausia yra abipusis

gydytojo ir paciento pasitikėjimas.

Jeigu iš karto susitariama, ko norima,

kokie yra reabilitacijos tikslai, tai žinoma,

bus ir rezultatas“.

Ponas Petras jau ruošiasi grįžti namo.

Dabar juo rūpinasi gydytojai, slaugės,

SVEIKATOS ABC 2007 m. spalis 23


IŠ LNK TV LAIDOS

dietologas. Kai grįš namo, viskuo, taip pat

ir savo sveikata, jis turės rūpintis pats.

„Stengiuosi daugiau vaikščioti, nes grįžus

į namus taip pat reikės tai daryti. O ir

aplinka pasikeis, – pasakojo vyriškis. –

Reikia jau čia pratintis daugiau judėti,

judinti raumenis, kad greičiau pradėtų

dirbti. Ir gydytojas G. Apanavičius po

visų operacijų tvirtino: „Judėsi – turėsi

kojas, nejudėsi – būsi be kojų“.

Ir toliau kovos su liga

Ponas Petras po trijų savaičių Abromiškių

reabilitacijos ligoninėje grįžo

namo. Jis ir toliau sako kovosiąs su

savo liga. Kaip? Pirmiausia žada mesti

rūkyti. Teigia dabar jau kur kas mažiau

rūkantis, nors labai sunku atsisakyti

šio įpročio. Petras traukia dūmą jau 29

metus. Tačiau ar to pakanka, kad aterosklerozė

pasitrauktų? Be to, ar nebuvo

galima rūkymo atsisakyti kur kas

anksčiau? Tai, žinoma, dabar tik retoriniai

klausimai. O ką galima ir reikia

daryti žmonėms, sergantiems šia liga,

paklauskime specialistų.

„Žinoma, pirmiausia reikia atsikratyti

ydingo gyvenimo stereotipo. Reikia

koreguoti visus rizikos veiksnius: nerūkyti,

kontroliuoti hipertenziją, cukrinį

diabetą, svorį ir didinti fizinį aktyvumą.

Yra nustatyta, kad jei žmogus yra

aktyvus bent 30–60 minučių per parą,

tai rizika mirti nuo širdies ir kraujagyslių

ligų yra 20–25 proc. mažesnė.

Taigi svarbi ir širdies bei kraujagyslių

ligų profilaktika“, – tvirtino Abromiškių

reabilitacijos ligoninės gydytoja Rūta

Gustaitytė.

„Vaikus mes galime pamokyti, kaip

gyventi, ir išmokyti reikiamų dalykų, o

mūsų pacientai yra vyresnio amžiaus,

tad labai sunku ką nors keisti. Ir jei ligonis

prisiverčia daug ką gyvenime pakeisti:

kitaip maitintis, laikytis kitokio

gyvenimo režimo, nerūkyti, nevartoti

alkoholio, jis psichologiškai labai blogai

jaučiasi. Savęs prievartavimas yra pats

baisiausias dalykas gyvenime. Ir jeigu

žmogus save verčia kiekvieną minutę

elgtis kitaip, jis jaučiasi blogai. Todėl

mūsų darbas (operacijos) tam tikra prasme

yra šiek tiek beviltiškas. Taip, mes

pageriname žmogaus gyvenimą, gyvenimo

kokybę, bet mes negalime keisti...

daug ko. Tai turi daryti pats žmogus, ir

sąmoningai, neprievartaudamas savęs“,

– teigė Vilniaus miesto universitetinės

ligoninės kraujagyslių chirurgas Gintaras

Apanavičius.

Pats ponas Petras nelabai tiki, kad sveikesnis

maistas galėtų turėti kokios nors

įtakos ligai. Jis prisipažino, kad jau yra

bandęs maitintis kitaip, tačiau, pasak jo,

tai nelabai davė naudos: „Metus laikiausi

dietos, vykdžiau reikalavimus, tačiau jokių

pokyčių nepajutau. Kiaulienos visai

nevalgydavau, tik kalakutienos, triušienos,

truputį žuvies. Tačiau cholesterolio

kiekis, koks buvo, toks ir liko“.

Dabar sunku pasakyti, kodėl ponas Petras

nepajuto jokio pagerėjimo. Ar tikrai

maistas buvo tinkamas? Ar cholesterolio

kiekis nė kiek nesumažėjo? Į tuos

klausimus geriausiai atsakytų jo šeimos

gydytojas ir endokrinologas, stebintys

paciento diabeto eigą. Pats vyriškis

mums nepasakojo, bet jis serga cukriniu

diabetu – tai dar viena rimta priežastis

greičiau vystytis aterosklerozei. Visas

bėdas ponas Petras linkęs suversti genams.

Ir ne veltui. „Vienas mano brolis

mirė būdamas 45 metų, kitą palaidojau

praėjusiais metais. Mirė 42-ejų. Jokių

vaistų nebuvo vartojęs... Senelis buvo

be kojų. Gydytojai mano, kad didelės

įtakos turi paveldėjimas“, – sako ponas

Petras.

Jis žino viena – judės, kol leis sveikata

ir... kojos. Linkime jam ištvermės ir daugiau

užsispyrimo rūpinantis savo sveikata.

To paties linkime ir skaitytojams.

Ląstelių gy

Su amžiumi nori nenori atsiranda

nemalonių simptomų: dėl to kalta

trinkanti kraujotaka. Nemalonių

pojūčių atsiranda būtent toje

kūno dalyje, kurioje ir sutrinka

kraujotaka. Jei sutrinka galvos

smegenų kraujotaka, žmogus

tampa nervingas ir blogai miega

– jam sunku užmigti, miegas

būna nekietas. Rytą toks žmogus

jaučiasi nepailsėjęs, būna irzlus,

jautrus. Kai sutrinka periferinė

kraujotaka, tirpsta ir šąla galūnės,

jaučiamas „skruzdžių bėgiojimas“.

Šįkart apie periferinės kojų

kraujotakos sutrikimus pasakoja

Vilniaus Centro poliklinikos

Vytenio filialo šeimos gydytoja

Aldona Jankavičienė.

Periferinė kraujotaka – tai kraujagyslių

tinklas, išraizgęs žmogaus organizmą ir

aprūpinantis visus organus bei audinius

deguonimi ir biologiškai svarbiomis

medžiagomis. Kojų arterinė kraujotaka

dažniausiai sutrinka sergantiesiems

cukriniu diabetu, arterine hipertenzija,

esant padidėjusiam cholesterolio kiekiui

kraujyje. Vienas iš papildomų rizikos

veiksnių – rūkymas. Sutrikus arterinei

kojų kraujotakai, kraujas nepasiekia

audinių, tad atsiranda ūmus kraujotakos

24 SVEIKATOS ABC 2007 m. spalis Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT


vybės VANDUO

nepakankamumas. Jei sutrinka veninė

kraujotaka, išryškėja venos, vėliau atsiranda

mazgelių, kojas skauda, jos patinsta.

Nesigydant keičiasi odos spalva,

atsiveria opos.

Viena iš priežasčių –

aterosklerozė Gydytoja Aldona

Jankavičienė aiškina,

kad viena iš

periferinės kraujotakos

sutrikimo

priežasčių yra aterosklerozė,

todėl

svarbu imtis visų

įmanomų būdų

jai atitolinti. Labai

svarbu tinkamas gyvenimo

būdas, taisyklinga mityba, žalingų

įpročių atsisakymas. Pirmieji trinkančios

periferinės kraujotakos simptomai ir būtų

galūnių tirpimas, šalimas, jausmas lyg po

kūną „skruzdės bėgiotų“, vėliau atsirandantys

audinių pakitimai, kojų skausmas,

vis labiau varginantis mėšlungis.

Svarbiausia – profilaktika

Pajutus pirmuosius trinkančios periferinės

kraujotakos ženklus, būtina kuo

greičiau susirūpinti kojų kraujotaka,

kiek įmanoma ją gerinti, antraip ateityje

gali prireikti net operacijos. Gydytoja

A. Jankavičienė periferinei kraujotakai

pagerinti siūlo pavartoti preparato

su ginkmedžio ekstraktu ir huperzinu

A. Tai „Ginkgo complex“. Ginkmedžio

preparatai yra puiki priemonė kraujotakai

gerinti. Užsienio šalyse ginkmedžio

preparatai priskiriami vaistų grupei, lietuviškas

„Ginkgo complex“ yra medicininės

paskirties preparatas. Jo sudėtyje

yra subalansuotas kiekis tarpusavyje de-

Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT

rančių veikliųjų medžiagų, kurios gerina

periferinę kraujotaką.

Huperzinas A ir ginkmedis

Viena iš preparato sudedamųjų dalių –

huperzinas A. Tai alkaloidas, aptinkamas

pataisų šeimos augalo Huperzia serrata

sudėtyje. Jis stimuliuoja acetilcholino išsiskyrimą

iš presinapsinių membranų į

sinapsinį plyšį, blokuoja fermento acetilcholinesterazės

aktyvumą, todėl sinapsiniame

plyšyje išlieka didesnė acetilcholino

koncentracija. Taigi huperzinas A

mažina spazmus, turi atmintį gerinantį

poveikį. Yra duomenų, kad huperzinas

A stiprina raumenų tonusą, taigi padeda

esant periodiniam praeinančiam raumenų

silpnumui ir nuovargiui, kuris atsiranda

sutrikus nervinio impulso perdavimui

iš nervo į raumenį. Huperzinas A tinka

vyresnio amžiaus žmonėms susilpnėjus

protinei veiklai, atminčiai ir dėmesio

koncentracijai, esant galvos svaigimui.

Beje, ši preparato veiklioji medžiaga dera

su kita – ginkmedžio ekstraktu. Ginkmedis

medicinoje vartojamas keletą

tūkstantmečių. Šio reliktinio augalo ekstraktas

gerina smegenų ir viso organizmo

kraujotaką, saugo nervų ląsteles nuo

žalingo poveikio, reguliuoja kraujagyslių

tonusą ir elastingumą, gerina atmintį,

dėmesį, budrumą, mažina depresinę

nuotaiką.

Preparato sudėtyje esantis magnis dalyvauja

nervų ir raumenų veikloje, tinka,

kai vargina mėšlungis.

Gerina periferinę kojų

kraujotaką

Preparato kompleksinė sudėtis užtikrina

įvairiapusį jo poveikį. Pavyzdžiui,

ginkmedis mažina trombocitų agregaciją,

todėl pagerėja kraujo tekėjimas. Mag-

IŠ LNK TV LAIDOS

nis (preparate jo yra daugiau nei 200 mg)

mažina kraujagyslių spazmus, B grupės

vitaminai bei huperzinas A svarbūs protinei

veiklai. Paprastai kalbant, preparatas

skystina kraują, o tai ypač svarbu vyresnio

amžiaus žmonėms.

Vienoje šio preparato kapsulėje yra 80 mg

ginkmedžio, tad vartojant du kartus per

parą užtikrinamas reikalingas paros kiekis.

Poveikis po ilgesnio laiko

Ginkmedžio preparatai ypač tinka vyresnio

amžiaus žmonėms: pradėjus

silpnėti protinei veiklai, atminčiai ir

dėmesio koncentracijai, esant galvos

svaigimui, padidėjus kraujospūdžiui,

sutrikus periferinei (ir galvos smegenų)

kraujotakai. Beje, ginkmedžio preparatų

reikėtų vartoti ilgą laiką – tik tada pajusime

teigiamą jų poveikį kraujagyslėms,

sulėtinsime aterosklerozę. Juk ne laikas

gydytis, kai liga įsisenėjusi. Tada kartais

medikai jau nebegali padėti.

TV laidos ekspertoprofesoriaus

Liutauro

Labanausko komentaras

Preparato sudėtyje

esančios medžiagos

yra labai

gerai suderintos

viena su kita. Šį

preparatą galima

pavadinti visų ląstelių „gyvybės vandeniu“,

nes jis veikia ląstelės membranos

lygyje, taigi yra reikalingas visoms ląstelėms.

Beje, dažniausiai preparatai, kurių

sudėtyje yra keletas medžiagų, gali veikti

kepenis. Juk visos medžiagos turi „pereiti“

per kepenis – vadinamąją organizmo

laboratoriją. Tačiau vartojant šio preparato

organizmo laboratorija neturi ką veikti,

mat preparatas nesukelia vadinamojo hepatotoksinio

poveikio (nežaloja kepenų).

Ginkgo complex

Kietos kapsulės

Medicininės paskirties produktas

Skirtas esant galvos smegenų ir periferinės kraujotakos

sutrikimams. Vartojamas po 1 kapsulę 1–2 kartus per

dieną valgio metu.

Medicininės paskirties produkto „Ginkgo

complex“ visą spalio mėnesį visose „Camelia“

vaistinėse galėsite įsigyti su nuolaida!

SVEIKATOS ABC 2007 m. spalis 25


JŪSŲ VAIKAS

Autizmas – įvairiapusis vystymosi

raidos sutrikimas, kuris išryškėja iki

trejų metų amžiaus. Svarbiausi šio

sutrikimo požymiai pasireiškia bendraujant

su vaiku.

Nelieskite manęs

Jei bandysite užkalbinti tokį vaiką, jis

vengs jūsų žvilgsnio, jam bus sunku

ar visiškai negalės bendrauti, gali

imti linguoti visu kūnu ar net trenkti

galvą į sieną. Autizmu sergantys vaikai

dažnai nemoka vaizdžiai reikšti

savo minčių, stokoja fantazijos, jiems

tiesiog sunku išreikšti mintį ir natūraliai

emociškai reaguoti į aplinkinius.

Autistai mėgsta stereotipus. Jie

domisi daiktų kvapais ar pojūčiu juos

palietus. Dažnai gali imti priešintis

tvarkos, aplinkos, dienotvarkės pokyčiams.

Jie gali turėti savo ritualų,

taisyklių, domėtis skaičiavimu. Kiekvienam

sergančiajam autizmas pasireiškia

skirtingai: vienam ryškiau,

kitam – ligos požymių būna mažiau.

Pavyzdžiui, kai kurie vaikai gali kalbėti,

o kiti kalba nedaug ir sunkiai

arba visiškai nekalba.

Reikia gydyti

Jei šis raidos sutrikimas negydomas,

daugelis autistų vaikų neįgyja reikalingų

socialinių įgūdžių: jie gali neišmokti

kalbėti ir deramai elgtis. Tik

labai nedaug tokių vaikų pasveiksta

be jokio gydymo. Šiuo metu autizmu

sergantiems vaikams jau galima

padėti. Tačiau nėra tokio gydymo,

kuris padėtų kiekvienam sergančiajam.

Tas pats gydymo būdas vienam

vaikui gali labai padėti, o kitam neduoti

jokio pagerėjimo. Autizmu

sergantys vaikai dažnai turi ir kitų

sveikatos bėdų: gali pasitaikyti žarnyno

rezorbcijos sutrikimų, dažnai

pasireiškia alergija, autoimuninės

veiklos sutrikimas, dažnai būna suvokimo

sutrikimų. Tokiems vaikams

būdingi baimės, miego ir valgymo

sutrikimai, įniršio priepuoliai ar agresyvus

elgesys. Specialistai pabrėžia,

kad svarbu autistui suteikti pagalbą,

jį gydyti ir ugdyti. Kuo anksčiau šie

vaikai gauna tinkamą pagalbą, tuo

optimistiškesnės prognozės. Jų pažanga

gyvenime tikriausia bus kiek

lėtesnė, bet jie galės gyventi visavertį

gyvenimą.

Kodėl aš kitoks?

Šis vystymosi sutrikimas pavadintas

labai taikliai (gr. autos reiškia aš) – juk

ryškiausias autizmo požymis yra visuomeninio

gyvenimo šalinimasis.

AUTIZMAS:

kai pasaulis kitoks

Filmą „Lietaus žmogus“ matė daugelis. Turbūt nemažai

Lietuvos žiūrovų pirmą kartą akivaizdžiai išvydo, kaip elgiasi

žmogus, sergantis autizmu. Veikiausiai retas, apsižvalgęs

savo rate, ras pažįstamų, kurie augina autizmu sergantį

vaiką. Ir tai visai nenuostabu, nes šis vystymosi sutrikimas

nėra dažnas. Pirmą kartą (1943 m.) autizmą aprašė gydytojas

L. Kaneris (JAV) ir beveik tuo pat metu – austrų gydytojas

H. Aspergeris. Mokslininkai manė, jog vaikų autistų

anksčiau nebuvo, o medikai tokių pacientų nebuvo sutikę.

Tad ir iki šiol manoma, kad autizmas atsirado maždaug apie

1930 metus.

26 SVEIKATOS ABC 2007 m. spalis Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT


Iki šiol nėra nustatyta, kas sukelia

autizmą. Manoma, kad dėl to kalti

genai, aplinkos poveikis ir abiejų šių

veiksnių derinys. Mokslininkai pastaruoju

metu iškėlė hipotezę, jog

autistų smegenyse yra sutrikusios

neuronų sistemos funkcijos. Dar

nėra iki galo įrodytas aplinkos poveikis,

tačiau mokslininkai teigia

pastebėję, kad vietovėse, užterštose

sunkiaisiais metalais (ypač gyvsidabriu),

mamos dažniau gimdo autizmu

sergančius vaikus. Tik atradus

šį raidos sutrikimą buvo manyta, kad

tai nutinka dėl tėvų padėties visuomenėje,

pavyzdžiui, motina pernelyg

siekia karjeros ir vaikui skiria mažai

dėmesio. JAV ši hipotezė net gavo

„mamos šaldytuvo“ pavadinimą. Ši

versija jau seniai paneigta, tačiau

Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT

kaip prietaras, ji vis dar gaji ir šiandienos

visuomenėje.

Pastaruoju metu daug kalbama ir

apie šalutinį skiepų poveikį. Autizmas

kartais diagnozuojamas būtent

tuo metu, kai vaikas paskiepijamas.

Tačiau mokslininkai ir medikai neranda

tiesioginio ryšio tarp skiepų

ir šio vystymosi sutrikimo. Kaip

ten bebūtų, autizmas, kaip ir hiperaktyvumas,

– vis dažniau diagnozuojamas

raidos sutrikimas. Mokslininkai

vaikus, turinčius genetinį

polinkį į autizmą, vadina „mūsų civilizacijos

kasyklų kanarėlėmis“. Jie

pirmieji pajunta tai, kas kenkia visai

visuomenei.

Sugrąžinkime vaiką į mūsų

gyvenimą

Iki šiol nėra iki galo aišku, kaip reikėtų

gydyti autizmą. Šis raidos sutrikimas

net nelaikomas konkrečia

liga, kurios simptomai būtų tiksliai

apibrėžti bei žinomi veiksmingi gydymo

būdai. Autizmas dažniausiai

apibūdinamas kaip ligų grupė su

labai įvairiais simptomais. Gydymo

būdų yra daug, ir kiekvienas specialistas

turi savo požiūrį ir praktiką.

Aišku viena: gydant autizmą derinamos

medicinos ir pedagogikos

priemonės. Įvairių sričių specialistai

akcentuoja jiems geriausiai žinomus

pagalbos būdus. Tačiau vaiko gydymu

ir ugdymu turėtų domėtis ir

patys tėvai, nepalikti gydymo vien

specialisto kompetencijai. Taip pat

patartina pasikonsultuoti su kitais

specialistais: dar vienu psichologu,

neurologu, logopedu, pediatru.

JŪSŲ VAIKAS

• Biocheminiai metodai. Vaikui skiriama

vitaminų, maisto papildų,

kurie papildo trūkstamas organizmo

medžiagas. Taip pat taikomos

dietos, visai atsisakoma ar ribojami

maisto produktai, kurie yra blogai

virškinami, kad nesusidarytų nuodingų

nevisiškai suvirškinto maisto

medžiagų.

• Neurosensoriniai metodai (audio-

ir sensorinės integracijos terapijos).

Jais koreguojamas suvokimo sutrikimas.

Šie metodai padeda vaikui

geriau orientuotis erdvėje, sumažina

stresą, padeda mokytis.

• Psichodinaminiai metodai (psichoanalizė

ir pan.). Tai metodai,

kai standartinėmis psichoterapijos

priemonėmis koreguojamas vaiko ir

suaugusiojo elgesys. Tačiau daugelis

specialistų šį metodą laiko nelabai

perspektyviu.

• Elgesio korekcijos metodai. Pastebėta,

kad autistams bet kokia veikla

sekasi geriau, jei ji suskaidoma

mažais etapais. Todėl buvo sukurta

TEACH metodika. Šiuo metu ši terapija

laikoma pačia perspektyviausia

ir veiksmingiausia.

• Pagalbiniai metodai. Kai kurie

specialistai sako, kad būtent to ir

reikia autizmu sergančiam vaikui.

Tai gyvūnų terapija (bendravimas su

delfinais, arkliais, šunimis). Gyvūnai

teigiamai veikia autizmu sergantį

vaiką, tad jis geriau miega, būna ramesnis,

susikaupia. Vaiko raidą pagerina

ir žaidimų, muzikos terapijos

(jei taikomos gana intensyviai). Suaugusiems

autistams kartais gali padėti

ir meditacija.

SVEIKATOS ABC 2007 m. spalis 27


LAISVALAIKIO MINUTĖS

Dar vienas pomėgis –

ŠOKIAI

Ausų, nosies ir gerklės ligų gydytojas Darius Rauba pats šypsosi, kai

savaitgaliais, išėjęs į savo kiemo krepšinio aikštelę, pradeda repetuoti

šokio žingsnelius. „Turbūt kaimynams atrodau labai keistai,

bet aš bandau šlifuoti per šokių treniruotes išmoktus judesius“,

– juokiasi gydytojas. Šeštadienio vakarą įsijungę Lietuvos televiziją,

galime pamatyti Darių Raubą demonstruojantį tuos žingsnelius

komisijai ir žiūrovams. Medicinos mokslų daktaras, Vilniaus universiteto

Santariškių klinikų ausų, nosies ir gerklės ligų vyr. ordinatorius,

gydytojas dalyvauja antrajame „Lietuvos šokių dešimtuke“.

Šokiai nuo vaikystės

Vaikystėje Dariui teko porą metų šokti

tautinių šokių kolektyve „Ugnelė“

Respublikiniuose moksleivių rūmuose.

Būdamas paauglys dėl aukšto

ūgio šokdavo su keleriais metais vyresnėmis

panelėmis. Tai nebuvo labai

smagu, nes 15–16 metų merginos į

jaunesnį partnerį žvelgdavo ne itin

palankiai. Po kelerių metų Darius šokius

iškeitė į kur kas vyriškesnį užsiėmimą

– krepšinį. Tačiau būsimajam

medikui šokiai visuomet patiko. Mokydamasis

trečiame kurse Darius įsimylėjo

savo kursiokę, kurios širdžiai

užkariauti jis pasirinko savotišką

būdą – šokius. Savo širdies damai jis

pasiūlė lankyti šokių pamokas, ir taip

jie drauge šoko pusę metų. Gydytojas

prisipažino, kad visuose vakarėliuose

jis būna vienas iš tų, kurie trypia

šokių aikštelėje po 4–5 valandas.

Tuomet pranyksta nuovargis, o kiti

šokantieji, pamatę tikrą entuziastą,

dažnai pasitraukia į šokių aikštelės

pakraštį.

Šokantį viename vakarėlyje gydytoją

Darių Raubą ir pastebėjo „Lietuvos

šokių dešimtuko“ kūrybinės grupės

nariai. „Kai liepos mėnesį gavau oficialų

kvietimą, nutirpo rankos ir kojos,

– prisipažįsta medikas. – Tačiau

aš laikausi nuostatos niekada neatsisakyti

dėmesio verto pasiūlymo, nes

antrą kartą gali ir nepasiūlyti“. Darius

sutiko dalyvauti laidoje nepasitaręs

su šeima, nes nusprendė vėliau

viską išaiškinti artimiesiems.

Treniruotės kiekvieną dieną

„Žmona šiek tiek prieštaravo mano

„ėjimui į viešumą“, tačiau aš pažadėjau,

kad laimėjimą (jei ką nors laimėsiu

šiame projekte) skirsiu namų gerovei.

Žinoma, svarbiausias mano

motyvas tikrai buvo ne pinigai, o

greičiau galimybė išmokti šokti, išmėginti

save“. Gydytojas pasakoja,

kad treniruojasi kiekvieną darbo dieną

apie 2–3 valandas. Jis mielai šokių

aikštelėje praleistų ir savaitgalį,

bet šokių partnerės manymu, šeštadienį

ir sekmadienį reikia ilsėtis. „Jei

ką nors pradedi, reikia atlikti gerai,

– aiškina savo nuostatas gydytojas.

– Po pirmųjų bandymų mane buvo

apėmusi neviltis, nes nesisekė, negalėjau

valdyti savo kūno, o choreografui

ir partnerei viskas pasiseka iš

karto“. Kiekvieno judesio, kiekvieno

žingsnio mokymasis užima daug laiko.

„Aš retai kada pavydžiu aplinkiniams,

bet dabar labai pavydžiu choreografams

plastiškumo“, – atvirauja

28 SVEIKATOS ABC 2007 m. spalis Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT


Darius. Jis ne tik uoliai mokosi, bet

ir džiaugiasi kiekvienu gražiai atliktu

partnerės ir choreografo judesiu.

Tai galbūt kelia nuostabą net jo mokytojams,

kurie tvirtina, kad Darius

džiaugiasi kiekvienu šokiu lyg mažas

vaikas. Darius noriai bendrauja

ir su kitais projekto „Lietuvos šokių

dešimtukas“ dalyviais, tad žino, kad

mokytis šokti sunku ne jam vienam.

Ir, žinoma, kiekvienas mokytojo

ar partnerės paskatinimas suteikia

naujos energijos per treniruotes.

Visi šokiai sudėtingi

Šokių partnerė Elena Auksaitė yra kur

kas jaunesnė už Darių, bet jis tuo net

džiaugiasi. „Jei būtų bendraamžė, man

būtų sunku, aš dar labiau varžyčiausi, o

dabar mano nesėkmes dažnai paverčiame

juokais“, – atvirauja gydytojas.

Taigi kokie šokiai labiau patinka Dariui?

Kiekvienąkart mokantis naujo

šokio atrodo, kad jis sudėtingiausias.

Iš labiausiai pavykusių šokių Darius

pamini kvikstepą, kurį sušoko itin

greitai ir temperamentingai. „Kai

mokiausi pirmojo šokio čia-čia-čia,

mane ramino, kad tai sunkiausias

šokis, – prisimena medikas. – Kai jo

pramokau, atrodė jau nebe taip sunku.

O paskui, kai pradėjau mokytis

valso, šis šokis tapo pats sudėtingiausias“.

Medicinos mokslų daktaras džiaugiasi

jau numetęs keletą kilogramų ir

jaučia, jog stiprėja raumenys. (Praė-

Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT

Gydytojas Darius Rauba konsultuoja pacientę.

Nuotrauka iš VU Santariškių klinikų archyvo

jusio projekto dalyviai buvo numetę

net po 10 kilogramų.) Šokių treniruotės

privertė gydytoją pakoreguoti

ir darbotvarkę, tiksliau, planuoti visus

darbus ir mažiau laiko skirti nereikšmingiems

dalykams. „Anksčiau

darbe praleisdavau kur kas daugiau

laiko, užsibūdavau iki 17–18 val., o

dabar visus darbus spėju nudirbti iki

15 val. ir lekiu į treniruotę, – aiškina

Darius. – Viską padarau greičiau,

mažiau laiko skiriu poilsiui, trumpiau

sėdžiu prie kompiuterio. Jei

reikia, į pooperacines palatas aplankyti

pacientų užsuku ir po treniruotės“.

Darius niekada nemanęs, kad

šokiai gali atimti tiek daug jėgų. Kai

paauglystėje lankė krepšinio treniruotes,

niekada taip nesuplukdavo

kaip dabar, šokdamas. „Kai baigiu

treniruotę, visus drabužius galima

gręžti“, – teigia jis. Anksčiau LOR

gydytojas vis planuodavo užsirašyti

į sporto klubą ir po darbo šiek tiek

pasportuoti. Tačiau grįžęs iš Santariškių

klinikų namo jausdavosi

pavargęs ir iki sporto klubo taip ir

nenuvykdavo. Dabar, po šokių treniruočių,

Darius jaučiasi žvalus ir

pailsėjęs nuo darbo problemų, nes

šokant galvoje nebelieka jokių kitų

minčių.

Šoka net operacinėje

Kaip sukuriamas šokis? Pirmiausia šokėjai

pasirenka muziką. Jos paklausę,

choreografas ir profesionalūs šokėjai

LAISVALAIKIO MINUTĖS

išsako savo šokio viziją, kaip, jų manymu,

reikėtų atlikti šį šokį. Darius

patiki partnerei parinkti ir muziką.

Taigi choreografas kartu su partnere

sukuria šokį ir jį atlieka. Tuomet

partnerė pamokoma vyriškos partijos.

Tada ateina Dariaus eilė, ir partnerė

moko jį žingsnių ir sukinių.

Kartais medikas paprašo, kad kas

nors repeticijas nufilmuotų mobiliuoju

telefonu, tuomet jis gali mokytis

šokti namuose. Namų darbai

labai praverčia, nes nepasimokius

papildomai kitoje treniruotėje būna

sunku.

„Kartais šokio žingsnelius bandau

repetuoti ir tarp operacijų, laukdamas,

kol atveš pacientą, – atvirauja

gydytojas. – Kartais užsimiršęs

žingsnį ar judesį bandau atlikti prekybos

centre rinkdamasis maisto

produktus, ir tik po to prisimenu,

kad esu ne šokių aikštelėje“.

Didžiuma draugų, pažįstamų ir kolegų

pritaria Dariaus apsisprendimui

dalyvauti šiame projekte. Kai kurie

tai išgirdę net nenustebo, nes žino

gydytojo pomėgius ir norą išbandyti

visa, kas nauja.

Su šokių partnere Elena Auksaite.

Nuotrauka iš LRT archyvo

SVEIKATOS ABC 2007 m. spalis 29


IŠ LNK TV LAIDOS

Medicinos enciklopedijoje

rašoma,

kad žmogus turi

171 sąnarį, sudarytą

iš sąnarinės

ertmės, kremzlės

bei kapsulės. Pastarąją

sudaro išorinis

skaidulinis

ir vidinis tepalinis

audiniai. Tepalinis

sąnario audinys gamina sąnarinį

tepalą, kuris tepa sąnarinius paviršius.

Kol šio tepalo pakanka, sąnariai lankstosi

be jokio skausmo. Sąnarių skausmas

dažniausiai atsiranda sumažėjus

sąnarinio tepalo gamybai ir pradėjus

nykti sąnario kremzlei – tada vienas

kaulas tiesiog „trinasi“ į kitą. Tačiau

žmonės – skirtingi. Vienas gali iki žilos

senatvės nežinoti, kas yra sąnarių

skausmas, o kitas tokio skausmo skonį

patiria dar būdamas gana jaunas.

Reikia rūpintis sąnariais

Gydytoja B. Triaušienė sako, kad šiuolaikinis

žmogus, genamas spartaus

gyvenimo tempo, pamiršta, kad reikia

mankštintis ir visaverčiai pailsėti,

netinkamai maitinasi (žiūrėk, jau ir

turi antsvorio!), nepakankamai vartoja

vitaminų ir mineralų. Skausmus

išprovokuoja ir žmogui senstant neišvengiamai

atsirandantys sąnarių

pokyčiai, taip pat įvairios kaulų ir

sąnarių traumos, įgimtos ir vaikystėje

nekoreguotos kaulų bei raumenų sistemos,

reumatinės ligos, įvairios kilmės

medžiagų apykaitos sutrikimai.

Pirmuosius kremzlės nykimo požymius

galima įtarti, kai sąnariai pradeda

traškėti, vėliau atsiranda duriantis

skausmas, sąnariai darosi sustingę,

nejudrūs, patinsta, dar vėliau – deformuojasi.

Norintiesiems kuo ilgiau

išvengti sąnarių skausmo gydytoja

rekomenduoju laikytis mitybos režimo,

– taip išvengsite antsvorio, nes

sąnariams labai kenkia per didelis

apkrovimas. Reikia daug judėti, nes

fizinė mankšta sąnariams reikalinga

kaip ir poilsis, vengti traumų.

Jeigu sąnarius vis dėlto

skauda?

Pasak gydytojos B. Triaušienės į sąnarių

skausmą neįmanoma nekreipti

dėmesio. Įkyrus ir nenumaldomas

skausmas atveja pacientus pas gydytoją.

Tiesa, daugelis ilgai kenčia ir

laukia, kol skausmas praeis savaime.

Taip nebūna. Ypač dažnai sąnarių

skausmas vargina vyresnio amžiaus

žmones. Mat bėgant metams mažė-

Susigrąžinkite

JUDĖJIMO

DŽIAUGSMĄ

Posakis „Kol judi – tol gyveni“ nėra pramanas. Jį patvirtina

daugelis gamtos pavyzdžių. Kai mažai judame, „surūdijame“

tarsi senos spynos. Pabandykite atrakinti tokią spyną – cyps

ir girgždės. Taip ir mūsų sąnariai. Jeigu sąnarių netreniruojame,

mažai judame, jie tampa nelankstūs ir gali išaušti

rytas, kai visą kūną sukaustys skausmas. Tiesa, kol esame

jauni, apie tai nepagalvojame. Nors būtent jaunystėje reikėtų

neužmiršti paprasčiausios mankštos, atlikti sąnarių lankstumą

lavinančius pratimus. Galbūt tada vėliau, sulaukus

brandaus amžiaus, mažiau kankintų ir sąnarių skausmas.

Apie tai ir kalbamės su Vilniaus Centro poliklinikos bendrosios

praktikos gydytoja Birute Triaušiene.

ja medžiagų, užtikrinančių sąnarių

funkcijas, todėl gydytoja pataria papildyti

trūkstamų medžiagų kiekį,

vartojant preparatų su gliukozaminu,

chondroitinu ir metilsulfonilmetanu.

Vienas tokių preparatų yra „Artriplex

compositum“.

Gerina sąnarių funkcijas

Gliukozaminas skatina sveiko kremzlės

audinio, sąnarių skysčio bei vidinių

sąnario fermentų sintezę, slopina

sąnarių uždegimą, gerina sąnarių drėkinimą

ir padeda sąnariams lengviau

lankstytis. Chondroitinas sulaiko skys-

30 SVEIKATOS ABC 2007 m. spalis Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT


tį sąnarių kremzlėse, skatina sąnario

kremzlės regeneraciją, gerina sausgyslių

ir raiščių būklę. Metilsulfonilmetanas

(MSM) padeda atsigauti osteoartrito

pažeistam sąnariui, mažina skausmą ir

patinimą, stabdo kremzlinio audinio

irimą, gerina sąnarių judrumą, raumenų,

raiščių ir sausgyslių kraujotaką.

Ištirta ir įrodyta

Gydytoja aiškina, kad preparato „Artriplex

compositum“ sudėtyje yra visų išvardytų

medžiagų derinys, puikiai tinkantis

sutrikus sąnarių funkcijai. „Dėl

Artriplex compositum

Tabletės

Medicininės paskirties produktas

Skirtas sąnarių funkcijai gerinti.

Vartojamas po 1 tabletę 2 kartus per dieną.

Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT

Išklausykime ir

TV laidos eksperto,

docento

Rimanto Stuko

nuomonę

Dėl sąnarių

skausmo kenčia

milijonai žmonių

visame pasaulyje.

Sąnarių ligų

priežastys gali

būti labai įvairios. Vienas jų galima pašalinti,

pavyzdžiui, reikia stengtis sveikai

maitintis, „neprisiauginti“ antsvorio.

Tačiau neįmanoma sustabdyti dėl amžiaus

atsirandančių organizmo poky-

gliukozamino naudingumo nėra jokių

abejonių, chondroitinas bei MSM

pasaulyje taip jau pakankamai gerai

ištirti ir įrodytas teigiamas jų poveikis

sąnariams, – sako gydytoja. – Tik

reikėtų žinoti, kad vartojant tokių

preparatų nebus greito efekto, nes jie

veikia pamažu, bet jų poveikis būna

ilgalaikis“.

Be to, labai svarbu, kad „Artriplex

compositum“ sudėtyje yra metilsulfanilmetano.

Ši veiklioji medžiaga plačiai

vartojamas JAV ir kitose šalyse.

Metilsulfanilmetanas ne tik gerina

sąnarių funkciją, bet ir mažina skausmą,

uždegimą.

Įvairiais klinikiniais tyrimais įrodyta,

kad visos preparato sudedamosios medžiagos

gerina sąnario funkcinę būklę.

Beje, šiame medicininės paskirties

produkte esančių medžiagų dozės yra

puikiai suderintos. Vienoje preparato

tabletėje yra 500 mg gliukozamino,

400 mg chondroitino ir 375 mg metilsulfanilmetano.

Visai paprasta sąnarių mankšta

IŠ LNK TV LAIDOS

čių. Juos galima tik sulėtinti ir suvaldyti.

Šiame preparate esančios veikliosios medžiagos

– gliukozaminas, chondroitinas,

metilsulfanilmetanas – padeda palaikyti

sąnario kremzlės struktūrą, drėgmę sąnario

viduje, padeda atsikurti sąnario

kremzlės struktūrai. Preparatų su tokiomis

veikliosiomis medžiagomis reikėtų

vartoti norint papildyti sąnariams svarbių

medžiagų kiekį organizme, taip pat įprastos

skausmą bei uždegimą mažinančios

terapijos metu.

Ir svarbiausia – pajutus, kad sąnariai jau

ne tokie kaip jaunystėje, nereikėtų laukti,

kol sukaustys skausmas, o skubėti pas

gydytoją ir įsiklausyti į jo patarimus.

• Palenkite galvą žemyn ir smakru palieskite krūtinę, po to atsargiai atloškite kaklą

atgal. Pakartokite pratimą 3–5 kartus. Atlošdami galvą atgal, stenkitės, kad kaklas

būtų šiek tiek išlenktas, antraip galite pažeisti stuburo kaklinės dalies slankstelius.

• Dabar pasukite galvą ir pasižiūrėkite per dešinį, po to per kairį petį. Pakartokite

pratimą po 3–5 kartus į kiekvieną pusę. Atlikdami šį pratimą įsivaizduokite, kad jūsų

galva ir kaklas pritvirtinti prie ilgos ašies, o kaklas sukasi griežtai apie šią ašį. Stenkitės

per daug nepasukti galvos.

• Rankas uždėkite ant pečių, alkūnes atkiškite į šonus. Sukite alkūnes į priekį tarsi brėžtumėte

jomis didelį ratą. Pakartokite pratimą 3–5 kartus, po to sukite alkūnes į priešingą

pusę.

• 3–5 kartus sukite riešus pagal laikrodžio rodyklę, po to į priešingą pusę.

• Rankas uždėkite ant liemens, šiek tiek sulenkite kelius. 3–5 kartus sukite viršutinę liemens

dalį pagal laikrodžio rodyklę ir tiek pat kartų į priešingą pusę. Šis labai paprastas

pratimas lavina stuburo juosmeninės dalies lankstumą.

• Tvirtai atsistokite ant grindų (kojos pečių plotyje, keliai šiek tiek sulenkti, rankos ant

juosmens). Stengdamiesi nejudinti viršutinės liemens dalies, judinkite tik klubus (kaip

estrados dainininkai). 3–5 kartus lenkite klubus į vieną, paskui – į kitą pusę. Šis pratimas

didina ne tik klubų, bet ir visos stuburo juosmeninės ir kryžmeninės srities lankstumą.

SVEIKATOS ABC 2007 m. spalis 31


JAUSKITĖS PUIKIAI

MANKŠTA,

pakeičianti kūną

„Po dešimties treniruočių jūs pajusite skirtumą, po dvidešimties – pamatysite

skirtumą, po trisdešimties – turėsite naują kūną“, – sakė Džozefas

Hubertas Pilatesas. Unikalią kūną tobulinančių pratimų sistemą

Dž. Pilatesas sukūrė XX amžiaus pradžioje. Ji skirta raumenims stiprinti

bei tonizuoti, laikysenai ir lankstumui gerinti, pusiausvyrai lavinti.

Treniruočių pagal Pilateso metodą rezultatas – kūno ir proto vienybė,

liekna ir harmoningos figūra. Tiesa, iš pradžių prireiks ir specialisto

konsultacijos (sako, galima įsigyti net vaizdinės medžiagos!). Šiame

straipsnyje – tik pirmoji pažintis su unikalia kūno tobulinimo sistema.

Kūrėją prisiminus

Džozefas Pilatesas gimė 1880 metais

Diuseldorfe. Savo pratimų sistemą pradėjo

kurti Vokietijoje dar prieš Pirmąjį

pasaulinį karą. Vaikystėje Džozefas sirgo

astma ir rachitu, todėl labai norėjo

sustiprinti organizmą. Ir tikslą pasiekė!

Būdamas vos 14 metų, jis didžiavosi

atleto kūnu ir neretai pozuodavo kaip

anatominių piešinių modelis.

1912 metais Džozefas paliko gimtąją

Vokietiją ir apsigyveno Anglijoje. Šioje

šalyje Dž. Pilatesas buvo profesionalus

boksininkas, cirko artistas ir savigynos

treneris. Be to, rimtai studijavo jogą,

Rytų kovos menus, meditacijos pa-

grindus. Savo treniruočių metodą jis

pavadino „Kontrologijos menu“.

Per Pirmąjį pasaulinį karą Dž. Pilatesas

pateko į nelaisvę. Savo unikalaus

metodo jis išmokė ir kitus karo belaisvius,

kad padėtų jiems įveikti mirtiną

gripo epidemiją. Daugeliui žmonių tai

išgelbėjo gyvybę ir sugrąžino sveikatą.

Antrąją karo dalį Dž. Pilatesas praleido

Meno saloje – dirbo ligoninėje medicinos

broliu. Ir šį sykį pasitarnavo unikalioji

mankšta. Mat Dž. Pilatesas savo

sistemą pradėjo taikyti negalintiems

vaikščioti, sunkiai sužeistiems pacientams.

Mankštos kūrėjas prie ligoninės

lovų pririšdavo virves, kurias pacientai

naudojo kaip atramas. Ir pats Pilatesas,

ir pacientai, ir gydytojai pastebėjo,

kad sunkiai sužeisti kariai ėmė greičiau

sveikti bei atgauti gerą fizinę būklę.

Pilateso gydomojo metodo pagrindu

tapo pratimai su virvinėmis atramomis,

kurie derinami su pratimais gulomis.

Na, o pagrindinė pratimų sistema,

atliekama gulomis, pasižymi unikaliu

efektyvumu. Beje, pratimams pagal šią

sistemą atlikti nereikia jokios įrangos,

juos galima daryti visur, kur pakanka

vietos išsitiesti ant grindų.

Trečiame praėjusio amžiaus dešimtmetyje

Pilatesas paliko Europą ir išvyko

į JAV, kur Niujorke įkūrė pirmąją

oficialią savo metodo studiją. Po karo

jis parašė ir išleido knygą „Grįžimas

į gyvenimą“. Pasak jos autoriaus,

svarbiausias veiksnys blaiviam protui

ir kūno sveikatai išlaikyti – sielos

atnaujinimas.

Dž. Pilatesas pats demonstravo savo

metodikos efektyvumą: 77-erių, dar

žvalus ir treniruotas, jis pozavo fotografams,

o iki 87-erių treniravo kitus.

Nauda kūnui

Pilateso sistema visiškai nekenksminga,

ji taikoma traumas patyrusių pacientų

reabilitacijai. Jokie kiti pratimai,

išskyrus jogos, neduoda tokio švelnaus

poveikio kūnui (ir kartu jį treniruoja).

Galima pradėti treniruotis būnant bet

kokio amžiaus ir bet kokios fizinės

formos.

Pilateso sistema – tai fiziniai pratimai,

pagrįsti lėtai daromais jogos

elementais, kurie „paliečia“ giliuosius

kūno raumenis. Šiuos pratimus malonu

daryti, nes raumenys stiprinami be

didelės fizinės kūno įtampos. Pilateso

treniruotės labai ramina ir atpalaiduoja,

padeda atitrūkti nuo kasdienių rūpesčių

ir stresų. Taigi šią mankštą galima

vadinti specialia ištvermės, kūno

lankstumo, raumenų elastingumo treniruote,

saugančia stuburą ir sąnarius

32 SVEIKATOS ABC 2007 m. spalis Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT


nuo įtampos, gerinančia kraujotaką bei

raumenų tonusą.

Beje, Pilateso „liga“ „serga“ daugelis

Holivudo žvaigždžių, pavyzdžiui,

Madona (Madonna), Sigurni Vyver

(Sigourney Weaver), Nikolė Kidman

(Nicole Kidman), Šeron Stoun (Sharon

Stone) , Džulija Roberts ( Julia

Roberts) ir kitos garsenybės.

Unikalumas

Dž. Pilateso sistemos pagrindą sudaro:

• dėmesio koncentracija;

• sąmoninga veiksmų kontrolė;

• pratimų atlikimo tikslumas;

• taisyklingas kvėpavimas;

• veiksmų ir kūno padėties derinimas;

• judesių nenutrūkstamumas, sklandumas

ir kaita.

Mankštinantis siekiama:

• ištiesinti („pailginti“) nugarkaulį;

• stabilizuoti stuburą neutralioje padėtyje;

• ištiesinti pečių juostą ir ją stabilizuoti;

• tobulinti viso kūno įvaizdį.

Galimi rezultatai

Nuolatinės treniruotės stabilizuoja

juosmeninę stuburo sritį, padeda atsikratyti

stuburo skausmų, sumažina

krūvį kaklo, sprando ir pečių raumenims,

sustiprina pilvo, dubens dugno

raumenis. Ši mankšta puikiai tinka

osteoporozės profilaktikai, ji gerina sąnarių

judrumą, be to, didina raumenų

jėgą, lavina judesių koordinaciją. Žmogus

tampa judresnis, psichiškai stipresnis,

o laikysena – taisyklinga ir graži.

Mankštinantis visi kūno audiniai gerai

aprūpinami krauju, o ląstelės – deguonimi,

raumenys ir sausgyslės tampa

stangrūs, o kūnas – lankstus. Reguliariai

mankštinantis pasiekiama sielos,

proto ir kūno harmonija, išsiugdomas

pasitikėjimas savimi, teigiamas požiūris

į gyvenimą.

Ir pabaigai...

Džozefo Pilateso sistema sujungia

mintis ir judesius, stangrina kūną, didina

sąnarių lankstumą bei raumenų

jėgą. Ir per trumpą laiką leidžia pasiekti

apčiuopiamų rezultatų. Tai puikus

būdas išjudinti gilesnius raumenų

sluoksnius, kurie yra stuburo bei sąnarių

atrama ir kurių „nepasiekiame“ darydami

įprastus jėgos pratimus. Jau po

kelių treniruočių jūs geriau jausitės, po

keliolikos – geriau atrodysite, o po kelių

dešimčių – turėsite ir „naują“ kūną.

Ši mankšta padeda atsikratyti streso,

baimės, suteikia ramybės ir teigiamų

emocijų antplūdį. Tai ne tik sportas,

bet ir savęs tobulinimas.

Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT

7 KŪNĄ STIPRINANTYS PRATIMAI

JAUSKITĖS PUIKIAI

1 pratimas. Atsigulkite ant nugaros, kojas pakelkite ir sulenkite per kelius, rankas priglauskite

prie šonų. Pakelkite galvą ir žiūrėdami į pilvą mokite rankomis aukštyn žemyn

20–30 kartų.

Šis pratimas gerina kraujo apytaką ir parengia kūną kitiems judesiams.

2 pratimas. Atsigulkite ant nugaros, rankas ištieskite prie šonų, kojas sulenkite per

kelius. Ištiesę rankas palengva atsisėskite ir vėl atsigulkite. Pratimą kartokite 5 kartus.

Šis pratimas stiprina pilvo bei nugaros raumenis.

3 pratimas. Atsigulę ant nugaros, vieną koją sulenkite per kelį, kitą iškelkite ištiestą.

Pakelta koja mokite lyg švytuokle 5 kartus kairėn, dešinėn. Paskui tą patį pakartokite

kita koja.

Stangrina šlaunis, stiprina pilvo presą.

4 pratimas. Atsisėskite ant grindų ir suimkite kojas rankomis. Palengva verskitės ant

nugaros ir 5 kartus pasisupkite pirmyn atgal.

Šis pratimas itin stiprina pilvo raumenis, masažuoja stuburą, gerina koordinaciją.

5 pratimas. Atsigulę ant nugaros, dešinę koją suimkite rankomis ir lenkite prie jos

galvą. Kairė koja turi būti tiesi, iškelta į viršų. Paskui sulenkite kairę koją ir suėmę ją

rankomis stenkitės paliesti galva. Pratimą kartokite 6 kartus.

Tai puikus pratimas sąnariams, nugaros ir pilvo raumenims, kojoms.

6 pratimas. Atsigulę ant nugaros, sulenkite abi kojas ir suimkite jas rankomis. Smakrą

pakelkite prie krūtinės. Rankas ir kojas iškelkite į viršų. Grįžkite į pradinę padėtį. Pratimą

kartokite 5 kartus.

Šis pratimas stangrina rankų bei kojų raumenis, stiprina pilvo presą.

7 pratimas. Atsisėskite šiek tiek sulenktomis kojomis, pėdas užrieskite, rankas ištieskite

į priekį. Palengvėle lenkitės pirmyn. Grįžkite į pradinę padėtį. Pratimą darykite 5

kartus. Stiprina pilvo, nugaros raumenis, koreguoja laikyseną.

SVEIKATOS ABC 2007 m. spalis 33


IŠ LNK TV LAIDOS

Magnis ir

SVEIKATA

Mokytojai Daivai patinka jos darbas. Ji dėsto etiką aukštesniųjų

klasių moksleiviams. Tačiau šiemet moteris ėmė skųstis sveikata

– pastaruoju metu kojas kartais sutraukia mėšlungis, atsirado

širdies permušimų. Matyt, įtakos turėjo įtemptas darbas.

Tokia jau mokytojo darbo kasdienybė... „Stresai darbe nesibaigia.

Jaučiu, kad nuo įtampos atsirado didelis nuovargis, pradėjo

skaudėti galvą, sunkiai užmiegu, naktį dažnai kojas sutraukia

mėšlungis. Anksčiau taip nebūdavo“, – skundėsi Daiva kolegėms.

Šios patarė pasikonsultuoti su šeimos gydytoja. Išklausiusi

Daivos nusiskundimų, gydytoja pasiūlė sureguliuoti dienos

režimą, daugiau pailsėti, galbūt derinti sėdimą, įtemptą darbą

su aktyvia fizine veikla, reguliariai maitintis, valgyti subalansuotą,

visavertį maistą ir vartoti... magnio preparatų. Apie magnio

svarbą mūsų sveikatai pasakoja neurologė Violeta Bašinskienė.

Gydytoja sako, kad būtent dėl magnio

stokos žmonės skundžiasi mėšlungiu,

nuovargiu, bloga savijauta.

Tačiau būna, kad net neįtariama, jog

organizmui trūksta magnio, o žmogus

ilgai gydomas nuo streso, kitų

ligų. Bet užtenka paskirti reikiamą

magnio dozę, ir paciento būklė labai

pagerėja. Suaugusiam žmogui per

parą reikia apie 300 mg, nėščiosioms

ir žindančioms moterims – apie

330 mg magnio.

Gyvybiškai svarbus mineralas

Magnis – vienas iš makroelementų,

cirkuliuojančių kraujyje. Viename litre

kraujo yra nuo septynių dešimtųjų

iki vieno milimolio magnio.

Magnis dalyvauja centrinės nervų

sistemos veikloje, reguliuoja širdies

darbą, kraujospūdį, plečia kraujagysles,

gerina kraujotaką, saugo nuo

trombų susidarymo, atpalaiduoja

raumenis. Magnis reikalingas normaliai

ląstelių veiklai.

Kai intensyviau dirbama, kai nuolat

patiriamas stresas, organizmuireikia

daugiau magnio. Kai jo trūksta, gali

atsirasti raumenų silpnumas, prasidėti

širdies aritmijos ir kiti sutrikimai.

Žmonės skundžiasi greitesniu

nuovargiu, bloga nuotaika, nervingumu,

pakyla kraujospūdis, skauda galvą,

raumenis traukia mėšlungis, kuris

dažniausiai juntamas naktį.

Reikia magnio Gydytoja V. Bašinskienė

sako,

kad tokių negalavimų

galima išvengti

vartojant

preparato „Magnis+B

6 complex“.

Jo sudėtyje yra

magnio ir vitamino

B 6 . Gydytoja

pataria atkreipti

dėmesį į gryno magnio kiekį,

jo tirpumą, pasisavinimą ir preparato

kainą. Vienoje šio preparato kapsulėje

yra kur kas daugiau gryno magnio

(magnio oksido pavidalu) negu

kitose organinėse magnio druskose

(laktate, gliukonate, aspartate bei

sulfate). Kadangi magnio oksidas

tirpsta skrandžio sultyse, susidaro

magnio chloridas, kuris daug geriau

pasisavinamas, be to, žarnyne nesunaikina

gerosios mikrofloros, gerai

toleruojamas, nedirgina skrandžio ir

žarnyno.

Ir dar – šio preparato kaina yra viena

mažiausių, todėl daugelis žmonių

34 SVEIKATOS ABC 2007 m. spalis Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT


gali jo nusipirkti. Vaistinėje „Magnis+B

6 complex“ kainuoja tik apie

11 litų.

Skatina magnio pasisavinimą

Preparato sudėtyje esantis vitaminas B 6

skatina magnio pasisavinimą.

Pasak gydytojos, B grupės vitaminai yra

svarbūs gerai savijautai ir organizmo

būklei. Nuo B grupės vitaminų priklauso

nervų sistemos veikla, psichinė sveikata

ir ramybė, taip pat kraujo sudėtis.

Vitaminas B 6 saugo nervines ląsteles nuo

suirimo, reguliuoja ląstelių dauginimąsi

bei diferenciaciją, skatina baltymų, riebalų

ir angliavandenių apykaitą. Be to, vitaminas

B 6 saugo mus nuo stresinės nervų

sistemos situacijos, taigi ir nuo streso.

Kas turėtų vartoti magnio?

„Magnis+B 6 complex“ gali padėti žmonėms,

kuriems trūksta magnio. Magnio

preparatų patartina vartoti tada,

kai žmogus jaučia stresą, vidinį nerimą,

raumenų mėšlungį, galūnių tirpimą,

Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT

TV laidos ekspertoprofesoriaus

Liutauro

L a b a n a u s k o

komentaras:

Magnis yra būtinas

mūsų organizmui.

Šis mineralas

dalyvauja

perduodant nervinį

impulsą, to-

širdies ritmo sutrikimus, jeigu vargina

nuolatinis nuovargis, svaigsta galva, pykina.

Dažnai magnio pritrūksta vyresnio

amžiaus žmonės, nes organizmas

tiesiog prasčiau jį pasisavina. Kai organizmui

trūksta magnio, ima trūkti ir

kalcio, todėl prasideda osteoporozė, sutrinka

širdies ritmas. Vertėtų atsiminti,

kad mėgstantiems vartoti alkoholį žmonėms

taip pat sumažėja magnio kiekis

organizme, vargina sunkesnės pagirios.

Tokiais atvejais irgi gali padėti magnio

preparatai.

O gal trūksta IR KALIO?

Mokslininkai jau seniai įrodė, kad mineralinių medžiagų trūkumas

sutrikdo medžiagų apykaitą, sukelia įvairių negalavimų. Taigi jei pradėjote

jausti raumenų silpnumą, dirglumą, nuovargį, atsirado širdies

permušimų, virškinimo sutrikimų, galima įtarti, jog organizmui

trūksta kalio. Šis mineralas ypač svarbus nervų ir širdies veiklai, jis

reguliuoja šarmų ir rūgščių balansą. Apie kalį ir jo naudą organizmui

pasakoja Kauno Šilainių poliklinikos gydytoja Violeta Lenkauskienė.

Kokie yra kalio trūkumo

požymiai?

Gydytoja sako,

kad šios organizmui

labai svarbios

mineralinės medžiagos

dažnai

netenkama netinkamaimaitinantis,

gaunant

iš maisto mažai

kalio, sergant gastroenteritu,viduriuojant,

gausiai vemiant. Kalio trūksta

ir sergant širdies sistemos ligomis,

vartojant šlapimą varančių vaistų (kalis

pasišalina su šlapimu), netoleruojant

maisto produktų, kuriuose gausu kalio

(pavyzdžiui, bulvių, slyvų, bananų).

Kalio trūkumą galima įtarti pajutus

širdies maudimą, atsiradus virškinamojo

trakto sutrikimų.

Kaip pagausinti kalio

„atsargas“ organizme?

Pirmiausia gydytoja pataria daugiau

vartoti kalio turinčių produktų. Tačiau

vien jų nepakanka, be to, kai kurių

žmonių organizmas tokių produktų

tiesiog netoleruoja. Taigi gydytoja rekomenduoja

vartoti kalio preparatų. Nors

kalio preparatų pasirinkimas vaistinėse

pakankamai didelis, medikė siūlo vartoti

tokį kalio preparatą, kuris mažiau kenkia

virškinamajam traktui. Daugelis pacientų,

vartojančių kalio preparatų (dažniausiai

kalio chlorido tirpalo ar tablečių),

dažnai skundžiasi virškinamojo trakto

negalavimais. Gydytoja savo pacientams

rekomenduojanti „Kalicord forte 850“.

IŠ LNK TV LAIDOS

dėl ne veltui vadinamas „smegenų duona“.

Ypač organizmui vertingas magnis kartu su

vitaminu B 6 .

Taigi preparatas „Magnis+B 6 complex“

yra puikiai suderintas ir labai efektyvus.

Kartais diskutuojama, jog trūkstant

magnio, galima vartoti vieną magnį,

ir bus gerai. Deja, taip nėra. O magnio

oksidas, įeinantis į šio preparato sudėtį,

ištirpsta skrandžio sultyse ir virsta gerai

pasisavinamu magnio chloridu.

Lietuviško maisto papildo „Magnis + B 6

complex“ visą spalio mėnesį visose „Litfarmos“

vaistinėse galite įsigyti su ypatinga nuolaida!

Kuo ypatingas šis preparatas?

Šiame preparate yra kalio citrato – organinės

kalio druskos, kuri kitaip

negu neorganinė kalio forma (kalio

chloridas), kur kas mažiau dirgina

skrandžio gleivinę. Organinė kalio

druska savo koncentraciją kraujyje

pasiekia pamažėle, taigi išgėrus preparato

organizme staigiai nepadaugėja

kalio. Tai svarbu vartojant didesnes

kalio dozes, nes staigus kalio

koncentracijos pokytis kraujyje gali

sukelti įvairių negalavimų, pavyzdžiui,

sutrikdyti širdies ritmą.

Kadangi „Kalicord forte 850“ yra šarminis

preparatas, jo gali vartoti ir

turintys polinkį sirgti inkstų akmenlige

žmonės (vartojant šio preparato

inkstuose nesusidaro akmenų).

SVEIKATOS ABC 2007 m. spalis 35


GROŽIS IR SVEIKATA

Kokia kvepalų atsiradimo

istorija?

Kvapų įtaka žmogauspsichologijai

ir fiziologijai

žinoma jau nuo

senų laikų. Pirmieji

šaltiniai apie

augalų kvapiąsias

medžiagas yra

aptikti 5000 m.

pr. Kr. Senovės

Egipte, Indijoje,

Kinijoje ir Romoje buvo aptikta indų

su eterinių aliejų ir tepalų likučiais.

Eterinių aliejų gydomosios savybės aprašomos

jau Biblijoje, Korane, Egipto

papirusuose. Manoma, kad XVII a.

mažo Anglijos miestelio Buklesberio

gyventojai išgyveno maro epidemijos

metu vien todėl, kad šiame miestelyje

buvo auginamos levandos ir išgaunamas

jų eterinis aliejus. Oras, prisodrintas levandų

aromato, veikė dezinfekuojamai.

Iki XIV a. buvo kvėpinamasi įvairiai:

kūnas tepamas eteriniais aliejais, rožių

žiedlapių beriama į vandenį, kad prausiantis

suteiktų odai lengvo aromato,

taip pat buvo gaminama ir sausų kvepalų.

O nuo XIV a. buvo pradėti gaminti

skysti kvepalai. 1608 m. pradėjo veikti

pirmasis parfumerijos fabrikas Florencijoje

(beje, jis veikė vienuolyne, o kvepalus

gamino vienuoliai).

Senovėje kvepalus gamindavo tik iš natūralių

augalų. Dabar kvepalai gaminami

iš sintetinių medžiagų, kurios kvepia

lygiai taip pat kaip rožės ar levandos.

Kokie kvapai dabar madingi?

Sakoma, kad madingiausias aromatas

tas, kuris jums tinka labiausiai. Šiais

laikais mada yra pakankamai demokratiška

ir įvairi. Vieni parfumeriai siūlo

jausmingų, šiltų, su rytietišku prieskoniu

aromatų, kiti – gaivių „vandens“

ar citrusinių kvapų. Daugelis kūrėjų

kiekvieną sezoną pristato bent po vieną

naują aromatą. Suspėti su mada koja

kojon išties sunku.

Šiemet kvepalų kūrėjai labai daug dėmesio

skiria individualumui, jausmingumui

pabrėžti, siekia, kad jų sukurti

kvepalai išsiskirtų iš daugelio. Labai

svarbu ir tai, kaip pateikiami kvepalai.

Įdomaus dizaino buteliukas, dekoravimas,

sukurta nuostabi istorija

teikia kvepalams išskirtinumo, ir tai

sugundo bent jau išbandyti juos. Pavyzdžiui,

kompanija „Avon“ pristato

vieno garsiausių Prancūzijos dizainerių

Kristijano Lakrua (Christian Lacroix)

specialiai šiai kompanijai sukurtus kvepalus

moterims ir vyrams – „Rouge“

Aromato

Turbūt esate viena iš daugelio moterų, kurios neįsivaizduoja savo

gyvenimo be mėgstamų kvepalų ar tualetinio vandens. Kvepalai

– kvapiųjų aliejų, aromatinių junginių ir kitų tirpių medžiagų mišinys,

suteikiantis malonų kvapą. Pasak Kristiano Dioro (Christian

Diore), vyras po kurio laiko pamiršta, kuo vilkėjo jį sužavėjusi moteris,

tačiau jos kvapas atmintyje išlieka ilgai... Koko Šanel (Coco

Chanel) yra pasakiusi, kad pirmiausia pasikvėpinti reikėtų ten, kur

norėtumėte gauti bučinį. Kur kas „žemiškesnės“ rekomendacijos

skamba taip: pasikvėpinti reikėtų tas kūno vietas, kuriose kraujas

teka arčiausiai odos paviršiaus – vidines riešų puses, už ausų ir iškirptės

sritį. Bet pirmiausia reikia pasirinkti tokius kvepalus, kurie

jums labiausiai tiktų. Kokie kvapai dabar madingi ir kaip išsirinkti

tinkamus, pasakoja, UAB „Avon Cosmetics“ kosmetikos mokymų

koordinatorė Ingrida Stončienė.

ir „Noir“. Kristijanas Lakrua mados

pasaulyje žinomas kaip ekstravagantiškos,

spalvingai žėrinčios mados kūrėjas,

įkvėptas teatro, operos ir tiesiog

gyvenimo dvasios. Jo sukurtais drabužiais

puošėsi daugybė gerai žinomų

žmonių visame pasaulyje – nuo legen-

dinės princesės Dianos iki dainininkės

Madonos. Taigi ir jo sukurti kvepalai

yra įkvėpti spalvų aistros.

Kaip kinta kvepalų mada?

Madą apskritai lemia daugelis veiksnių:

klimatas, sezonas, gyvenimo bū-

36 SVEIKATOS ABC 2007 m. spalis Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT


GALIA

das, net politinė padėtis šalyje. Be to,

mada gali būti labai skirtinga. Tai, kas

šiuo metu madinga Paryžiuje, Amerikoje,

kitur gali būti visai nepatrauklu.

Kvepalų madą labai veikia bendroji

mados tendencija, nes aromatas, kaip

užbaigiamasis mūsų įvaizdžio akordas,

turi derėti su bendru įvaizdžiu.

Kiekvienas sezonas turi savo šūkį. Šiuo

metu kūrėjai siūlo tapti jausmingesniems,

jaunatviškiems ir šiek tiek paslaptingiems.

Į madą grįžta stipresni

aromatai su gėlių „natomis“, taip pat

„vandens“, gaivūs, skaidrūs kvapai.

Tačiau kai kurie specialistai teigia,

kad šiuo metu net ir patys naujausi

aromatai yra anksčiau sukurtųjų

interpretacija.

Taip pat reiktų paminėti, kad dabar labai

populiaru kūną kvėpinti ne tik įprastu

kvapiuoju vandeniu, bet ir kitais to

paties aromato gaminiais. Gamintojai

dažniausiai siūlo įsigyti pasirinkto aromato

dušo želė, kūno losjoną, dezodorantą.

Tokiu būdu kvėpindamiesi ilgiau

išlaikysite aromatą ir sukursite aplink

save švelnią aromato aureolę.

Kaip išsirinkti tinkamus

kvepalus?

Kiekvienam svarbu atrasti savo aromatą.

Netinkamai pasirinkti kvepalai gali

Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT

erzinti ne tik jus, bet ir aplinkinius. Kai

kuriems net gali paskausti galvą ar pradėti

pykinti. Sau tinkamiausią rasti ne

taip jau ir lengva.

Iš pradžių siūlome išsirinkti tą aromatų

grupę, kuri labiausiai jums prie širdies.

Yra 4 pagrindinės kvepalų (aromatų)

grupės:

citrusinių vaisių – gaivūs, lengvi,

skaidrūs;

gėlių – įvairių gėlių kvapai;

rytietiški – intensyvūs, jausmingi, saldūs,

gali būti net aštroki (muskusas, vanilė);

šipro – samanų ir medienos su citrusų ir

gėlių aromatų priemaiša.

Antrasis žingsnis – metų laikas bei proga.

Labai svarbu prisiminti, kad gaivesni

kvapai rekomenduojami šiltuoju

metų laiku, o šaltuoju metu, kai reikia

sušildyti sielą, tinka intensyvesni, gėlių

ar rytietiški aromatai.

Prieš pirkdami kvepalus pagalvokite,

kada jais kvėpinsitės. Pavyzdžiui, į darbą

ir kasdienai drąsiai galite rinktis stiprius

citrusų aromatus – jie pakels nuotaiką,

suteiks energijos.

Labai svarbu, kad aromatas jus jaudintų

nuo pirmosios pasikvėpinimo akimirkos.

Tačiau būkite atsargūs ir neskubėkite

tuoj pat pirkti. Tai, ką užuodžiate iš

karto, nėra tikrasis aromatas.

Tikriausiai žinote, kad kvepalai yra sudėtingas,

daugiasluoksnis mišinys. Jų

struktūra dažniausiai vaizduojama kaip

piramidė.

Viršutinę „natą“ sudaro trumpalaikio,

bet labai intensyvaus kvapo sudedamosios

dalys, suteikiančios stiprų akcentą.

Vidurinė „nata“ (kvepalų pagrindas)

dažniausiai šiltesnė, svaresnė ir ilgiau

išliekanti nei viršutinė „nata“. Praėjus

maždaug 5–10 minučių, aromatas ima

keistis.

GROŽIS IR SVEIKATA

Pamatinę, arba giluminę „natą“ sudaro

įtvirtinančios sudedamosios dalys, kurios

išlieka ant odos ilgą laiką ir kvepalams

suteikia „dvasią bei charakterį“. Ši „nata“

išryškėja praėjus maždaug 15–20 min.

Be to, aromatas susimaišys su jūsų kūno

kvapu. Beje, įdomu tai, kad šviesiaodės

moterys dažniausiai renkasi gaivius gėlių,

citrusinių vaisių aromatus, o tamsesnio

gymio moterys renkasi rytietiškus.

Kokius kvepalus rinktis dienai?

Dienai siūlomi lengvi aromatai. Toks

aromatas neblaškys, nevargins, neįkyrės

ne tik jums, bet ir aplinkiniams. Kai kurie

parfumeriai kvapus rekomenduoja

rinktis pagal darbo pobūdį, profesiją.

Manau, kad tai išties svarbu. Pavyzdžiui,

medikams, kosmetologams darbo

metu apskritai nerekomenduojama

kvėpintis. O kitiems žmonėms patarčiau

dienai rinktis tualetinius ar kvapiuosius

lengvus vaisinius aromatus.

Kokius – vakarui?

Vakarui rinkitės intensyvesnius aromatus.

Tačiau taip pat pagalvokite, kur ir

ką veiksite. Vakarui skirti kvepalai gali

būti labiau koncentruoti, todėl svarbu

nepadauginti. Šipro, rytietiški aromatai

kaip tik tiks vakarui.

Ar kartas nuo karto reikia keisti

kvepalus?

Be jokios abejonės. Nebūtina prisirišti

prie vieno aromato, kad išlaikytumėte

savo individualų, nepakartojamą stilių.

Metams bėgant žmogus keičiasi, taip pat

keičiasi ir jo poreikiai, skonis, nuotaika.

Manau, normalu, jeigu ant jūsų stalelio

stovi daugiau nei keli kvepalų buteliukai.

Taigi kokiais kvėpinsitės šiandien?

SVEIKATOS ABC 2007 m. spalis 37


IŠ LNK TV LAIDOS

Ar saldus jūsų

MIEGAS?

Turbūt esate girdėję posakį: „Miega kaip kūdikis“? Iš tiesų,

jei mažyliui nieko neskauda, jei jis jaučia motinos artumą ir

globą, galima tik pavydėti jam miego saldumo. Mokslininkai

teigia, kad pirmuosius savo gyvenimo metus mažasis žmogutis

„treniruojasi“ miegoti tuomet, kai to reikalauja situacija.

Jei tos „treniruotės“ nesėkmingos, vėliau gali atsirasti

miego sutrikimų. Miegą gali sutrikdyti įvairios gyvenimo

situacijos (skyrybos, artimo žmogaus netektis, darbo keitimas),

šalia knarkiantis sutuoktinis ir netgi niūrusis rudens

metas. Kaip prisišaukti saldų miegą, kalbamės su Vilniaus

Santariškių ligoninės neurologe dr. Rūta Mameniškiene ir

Kauno Centro poliklinikos neurologe Violeta Bašinskiene.

Miegas yra besikeičianti, bet nenutrūkstanti

smegenų veiklos gyvybinė

fazė. Mokslininkai sako, kad net trečdalį

savo gyvenimo mes pramiegame.

Bet miegame tam, kad gyventume.

Jeigu naktį gerai išsimiegame, rytą jaučiamės

pailsėję, geros nuotaikos, žvalūs

ir darbingi.

Kiek reikia miego?

Vieni žmonės mėgsta anksti keltis, o

kitiems darbingiausias laikas – vakaro

valandos. Norint išlaikyti gerą savijautą

ir būti darbingam, reikia miegoti

tiek, kad jaustumeisi visiškai išsimiegojęs.

Ilgai miegoti taip pat nepatartina.

Ilgai miegantys žmonės tampa

tingūs, neveiklūs, o kartais net sutrinka

sveikata. Todėl žmogus turi miegoti tik

tiek, kiek reikia jo organizmui, kitaip tariant,

gyvybinėms jėgoms atgauti.

Ko reikia saldžiam miegui?

Miegui įtakos turi daugybė dalykų,

pavyzdžiui, miegamojo temperatūra,

lovos kietumas, šviesa. Svarbu ir paties

žmogaus kūno temperatūra – užmiegama

tik tada, kai pradeda „kristi“

kūno temperatūra. Svarbi fiziologinė

būklė (vargu ar užmigsime, jei vargins

skausmas) ir psichologinė būsena (pavyzdžiui,

miego sutrikimus gali sukelti

depresija, nerimo sutrikimas).

Svarbi ir miego higiena. Miegoti reikia

švariame, išvėdintame kambaryje. Oras

miegamajame turi būti vėsus ir gaivus,

nelabai sausas. Nepakanka išvėdinti

kambarį prieš miegą – daug sveikiau

miegoti prie atviro lango arba atidarų

orlaidžių. Patalynė turi būti švari, lova

patogi, tvirtu pagrindu, o čiužinys tvirtas,

kad neįdubtų nuo kūno svorio. Jis

turėtų būti iš natūralaus pluošto, neturėtų

nei praleisti, nei per daug kaupti

šilumos. Pagalvę reikia pasirinkti nei

per aukštą, nei per žemą. Nereikia apsikloti

labai šiltai. Miegant neturi būti

šviesos. Prieš miegą reikia vengti stiprių

dirgiklių: intensyvios fizinės veiklos,

stresinių situacijų, įtemptos protinės

veiklos. Prieš užmiegant nepatartina

žaisti kompiuteriu, žiūrėti televizijos

laidų ar vaizdo įrašų. Vakare nereikia

daug valgyti. Jei daug valgoma, skrandis

ir žarnynas apkraunami darbu, o tai

trikdo normalų nakties poilsį.

Trukdo triukšmas?

Kiekvienas mūsų į triukšmą reaguojame

nevienodai: vieniems triukšmas

trukdo miegoti, kitiems – ne. Pasitaiko

tokių žmonių, kurie nuo pat gimimo

visai nereaguoja į garsą miego metu.

O kiti, priešingai, jau pirmaisiais gyvenimo

mėnesiais reaguoja į menkiausią

krebždesį ar žmogaus balsą. Ir šis jautrumas

išlieka. Turbūt tokius „jautruolius“

dažniau užklumpa ir nemiga.

Nemiga – vienas iš miego

sutrikimų?

Pasak dr. Rūtos Mameniškienės, dažniausiai

pasitaikantys miego sutrikimai

yra padidėjęs mieguistumas (atsiranda

mieguistumas dieną, miego priepuoliai,

ilgas perėjimas iš miego į budrumo

būseną), miego ritmo sutrikimai (dažniausiai

pasitaiko žmonėms, dirbantiems

pamainomis arba dažnai keliaujantiems

iš vienos laiko juostos į kitą) ir

nemiga (jos skonį turbūt žinome visi).

38 SVEIKATOS ABC 2007 m. spalis Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT


Rečiau pasitaikantys

miego sutrikimai

yra lunatizmas

(pakitusi

sąmonės būsena)

ir naktinis siaubas

(siaubo ar panikos

epizodai naktį).

Kai žmogus neišsimiega,

jis būna

nuolatos pavargęs,

taip pat jaučia nerimą, įtampą,

blogėja atmintis, dėmesys, sunku susikaupti.

Prasideda miego košmarai, sutrinka

gyvenimo kokybė. Pasak statistikos,

net 59 proc. eismo įvykių susiję

su miego sutrikimais.

Nemiga vargina tik vyresnius

žmones?

Kauno Centro

poliklinikos neurologė

Violeta

Bašinskienė sako,

kad dažniausiai

žmonės kreipiasi

į medikus išvarginti

nemigos.

Kai trūksta miego,

atsiranda mieguistumasdarbo

metu, nuovargis, galvos skausmai,

virškinamojo trakto disfunkcija, noras

nuolat užkandžiauti (o kaip lengva

tada priaugti svorio!), silpnėja atmintis,

sunkiau įsiminti naujus dalykus.

Gana dažnai miego sutrikimai vargina

vyresnio amžiaus žmones, ypač moteris

(nors toks miego sutrikimas, kaip

knarkimas, dažniau pasitaiko vyrams).

Kadangi gyvenimo tempas vis spartėja,

tenka daug dirbti, patirti stresų, todėl

nemiga pradeda varginti ir jaunesnio

amžiaus, ypač protinį darbą dirbančius,

žmones. Būna, kad nemiga skundžiasi

ir vaikai.

Nervų sistema ir miegas

Pasak neurologės R. Mameniškienės

tarp nervų sistemos ir miego yra glaudus

ryšys. Kai nervų sistema pervargsta,

kai ilgai neapleidžia nerimas, įtampa,

sutrinka ir miegas. Atsiduriame

užburtame rate – nemiga alina nervų

sistemą, o jos sutrikimai sukelia nemigą.

Pirmiausia reikia nustatyti ir pašalinti

nemigos priežastis. Jeigu nemiga

atsirado dėl nuovargio, nualintos nervų

sistemos, reikėtų peržiūrėti savo dienos

režimą, sumažinti darbo krūvį, dažniau

išeiti pasivaikščioti, pailsėti. Tačiau pajutus

pirmuosius nemigos simptomus,

nereikėtų griebtis cheminių preparatų.

Pirmiausia vertėtų pasikliauti žoliniais

IR APIE KNARKIMĄ...

Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT

IŠ LNK TV LAIDOS

Knarkimas – irgi miego sutrikimas. Statistika tvirtina, jog tarp vyresnių nei 30

metų žmonių knarkia net 70 proc. vyrų bei 50 proc. moterų.

Medikai aiškina, kad svarbiausia knarkimo priežastis yra silpni minkštojo gomurio

raumenys. Knarkiama tada, kai oro srovės, einančios per kvėpavimo takus, priverčia

minkštuosius gerklės darinius „daužytis“ vienas į kitą. Be to, knarkimą gali sukelti padidėjusios

tonzilės, kreiva nosies pertvara, gomurio anomalijos, nutukimas ir kt.

Ar knarkimas yra pavojingas?

Kai žmogus knarkia, įvairūs trukdžiai neleidžia orui laisvai judėti kvėpavimo takais.

Savaime suprantama, kad sutrinka normalus kvėpavimas ir organizmui pradeda

trūkti deguonies. Tuomet į kraują išskiriamos tam tikros medžiagos, kurios priverčia

smegenis „prabusti“ (miegant jos veikia lėčiau, tarsi ilsisi), taigi ir knarkiantį žmogų.

Kvėpavimas vėl tampa normalus. Bet ar ilgam? Knarkimas gali trukti vos keletą sekundžių

ar kelias minutes. Per naktį žmogus gali „prabusti“ apie 300 kartų. Taigi kenčia

miego kokybė, žmogus atsikelia nepailsėjęs. Retais atvejais knarkiant gali nutrūkti

kvėpavimas.

Sutrikus kvėpavimui, padidėja arterinis kraujospūdis. Kartu sutrinka širdies ritmas, o

tai – pavojinga gyvybei.

Kaip išvengti knarkimo?

• Įsitikinkite, jog nosiaryklė švari ir niekas netrukdys miegant kvėpuoti. Nosį valykite

jūros vandeniu. Jei vargina sloga, nusipirkite vaistų nuo slogos.

• Miegokite ant aukštesnės, kietos pagalvės – knarksite tyliau. Beje, miegant ant nugaros

knarkiama dažniau.

• Kasdien atlikite tokį pratimą: burną užčiaupkite, kvėpuokite pro nosį. Įtempkite

galinę liežuvio dalį ir stipriai trūktelėkite liežuvį gerklės link. Pratimą kartokite tris

kartus per dieną po 10–15 kartų.

• Tarkite garsą „i“, įtempdami gerklės, minkštuosius gomurio bei kaklo raumenis.

Kartokite pratimą ryte ir vakare po 20–25 kartus.

• Prieš miegą išsimaudykite šiltoje vonioje. Atsipalaiduosite, miegas bus kietesnis.

• Jei turite antsvorio, pasistenkite numesti keletą kilogramų

Ar reikia gydyti knarkimą?

Jei knarkimas turi neigiamos įtakos žmogaus sveikatai ar trukdo jam išsimiegoti,

būtina gydyti. Ypač jeigu žmogus ne tik knarkia, bet ir skundžiasi padidėjusiu kraujospūdžiu,

turi antsvorio.

Ar žinote…

Pats garsiausias „knarkalius“ pasaulyje, įtrauktas į Gineso rekordų knygą, – Allanas

Majattas iš Anglijos. Jis knarkdamas skleidžia net 112,8 decibelų garsą.

preparatais. Vienas tokių preparatų yra

„Triptan forte“. Jo sudėtyje yra 5-hidroksitriptofano

(5HTP), išgaunamo

iš Afrikos vakarinėje dalyje augančio

medžio Grifonia simplicifolia sėklų.

Ši veiklioji medžiaga ne tik slopina nerimą,

bet ir padeda įveikti miego sutrikimus,

mažina įtampos sukeltus ir

migreninius galvos skausmus. Atlikti

klinikiniai tyrimai rodo, kad vartojant

5-hidroksitriptofano (5HTP) greičiau

užmiegama, rečiau prabundama naktį.

5-hidroksitriptofanas natūraliai, neblokuodamas

jokių receptorių, skatina

serotonino gamybą smegenyse. Serotoninas

vadinamas laimės hormonu,

sugrąžinančiu ir sveiką miegą.

Triptan forte

Kietos kapsulės

Medicininės paskirties produktas

Skirtas nuotaikai gerinti. Nuotaikai gerinti vartoti po

1–2 kapsules per dieną valgio metu. Miegui gerinti

vartoti po 1 kapsulę vakare.

Medicininės paskirties produkto „Triptan

complex“ visą spalio mėnesį pigiau galėsite

įsigyti visose „Litfarmos“ vaistinėse!

SVEIKATOS ABC 2007 m. spalis 39


GAMTOS VAISTINĖ

Vaistai IŠ DARŽO

MOLIŪGAI MAITINA IR GYDO

Moliūgų gydomosios savybės žinomos

visame pasaulyje. Indijoje šiomis

daržovėmis gydoma tuberkuliozė, o

japonai jas laiko panacėja nuo daugelio

ligų.

Kuo vertingi?

Moliūguose yra vidutiniškai 5–6 proc.

cukraus (kai kuriose rūšyse – iki 20

proc.), krakmolo, karotino, vitaminų

C, E, B 1 , B 2 , PP, ląstelienos, pektinų,

organinių rūgščių, kalcio, magnio, geležies,

fosforo, druskų, taip pat vertingų

mikro- ir makroelementų.

Ką gydo?

Gydymo tikslais moliūgai vartojami

nuo seno. Jie padeda sutrikus skrandžio

veiklai. Moliūgų minkštime yra daug

pektinų, stimuliuojančių žarnyno veiklą.

Tai išbandyta priemonė kovojant su

vidurių užkietėjimu. Be to, moliūgai

gerina tulžies pūslės veiklą, slopina uždegimus

storajame žarnyne. Tokiu atveju

geriau valgyti juos žalius.

Jeigu turite nesveikus inkstus, pabandykite

kasdien gerti moliūgų sulčių.

Termose užplikykite du šaukštus džiovintų

moliūgų stiebelių ir palaikykite 3

val., kad prisitrauktų. Nukoškite ir gerkite

po ketvirtį stiklinės rytą ir vakare.

Inkstams tinka ir toks gėrimas: kavamalėje

sumaltas, šiek tiek padžiovintas

moliūgų sėklas užplikykite vandeniu (1

arbatinis šaukštelis stiklinei vandens) ir

gerkite kaip arbatą.

Stipriai sunegalavę be medikamentų neišsiversime. Tačiau

kartais užtenka ir žolelių arbatos. Peršalę prisimename

liepžiedžių arbatą su medumi, o sutrikus virškinimui ieškome

pankolio ar kmynų... Beje, gydo ne tik vaistažolių arbatos.

Dauguma daržovių bei prieskonių taip pat turi gydomųjų savybių.

Pasirodo, moliūgas – ne tik Visų šventųjų išvakarėse

švenčiamo Helovino (tiesa, lietuviams neįprasto) atributas,

bet ir vaistas nuo kai kurių negalavimų.

Karotino kiekiu moliūgas penkis kartus

pranoksta morkas ir tris kartus kepenis.

Todėl sutrikus regėjimui, akių

ligų gydytojai rekomenduoja gerti moliūgų

sulčių.

Sutrikus miegui, neskubėkite griebtis

migdomųjų – saldų miegą sugrąžins

vakare išgertas puodelis moliūgų nuoviro

su medumi. Moliūgo žiedų nuoviru

galima plauti blogai gyjančias pūliuojančias

žaizdas, o minkštimu gydyti

nudegimus.

Žmonėms, kurie ilgesnę dienos dalį

praleidžia ant kojų, vakarais naudinga

užsidėti ant pėdų moliūgo tyrelės

kompresus – tai pašalins skausmą.

Moliūgo sėklų branduolius mėgsta

daugelis vaikų ir suaugusiųjų, bet

vaikams tai dar ir gera priemonė nuo

kirminų. Moliūgo sėklos padės ir būsimoms

mamoms, ypač toms, kurias vargina

toksikozė. Pagraužkite moliūgų

sėklų, ir pykinimo kaip nebūta.

AITRIOJI PAPRIKA IR SVEIKATA

Aitriosios paprikos ankštys – mažutės,

bet labai aštraus skonio. Net mažas

aitriosios paprikos gabaliukas pavers

skanėstu bet kurį, netgi visiškai bekvapį

ar beskonį patiekalą. Žinoma,

jei nepadauginsite... Beje, aitrioji paprika

turi ir gydomųjų savybių.

Aitrioji paprika kilusi iš Pietų Amerikos

atogrąžų ir buvo labai mėgstama

dar priešistoriniais inkų ir actekų klestėjimo

laikais. Yra labai daug aitriosios

paprikos rūšių. Visos jos skiriasi aromatu,

skoniu ir aštrumu. Nors aitriosios

paprikos ankštys gali būti raudonos,

baltos, žalios, geltonos, oranžinės

ir netgi juodos, tačiau nuo spalvos aštrumas

visai nepriklauso. Daug aitriosios

paprikos maistui gardinti suvartoja

meksikiečiai (kiekvienam gyventojui

vidutiniškai tenka apie 8 kg aitriosios

40 SVEIKATOS ABC 2007 m. spalis Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT


paprikos per metus). Tačiau dar labiau

aitrioji paprika mėgstama Kinijoje.

Šioje šalyje ruošiant maistą vartojama

įvairiausia aitrioji paprika (raudona,

geltona ar žalia), o jos milteliais glazūruojami

net kai kurie saldainiai.

Atsargiai – degina!

Aitriosios paprikos aštrumas skatina

endorfinų išsiskyrimą, kurie stiprina

imuninę sistemą, gerina kraujo apytaką,

mažina skausmą ir streso padarinius.

Endorfinas – „laimės hormonas“,

todėl liūdesiui apėmus verta pasigaminti

ką nors aštresnio!

Tačiau nepadauginkite, nes aitrioji paprika

yra aitraus, net deginančio skonio.

Ypač aštrios yra aitriosios paprikos

sėklos, tad prieš pjaustant aitriąją papriką

verta jas išvalyti. Tuomet aitrioji

paprika bus greičiau saldi, nei deginančiai

aštri. Kai valote ar pjaustote aitriąją

papriką, būkite atsargūs ir kruopščiai

nusiplaukite rankas, nes paprikos sulčių

lašeliai gali apdeginti rankas ar akis.

Jei neatsargiai atsikandote aitriosios

paprikos ir nusideginote burnos gleivinę,

negerkite vandens! Vanduo tik dar

labiau paskleis nemalonų deginimo

jausmą po visą burną. Geriau gurkštelėkite

pieno, jogurto ar kefyro, palaikykite

burnoje minutę kitą ir išspjaukite.

Deginimą sumažins ir gabalėlis duonos,

sūrio, virtų bulvių ar ryžių. Jie sugers į

save nemalonų aštrų kapsaicino eterinį

aliejų, kurio yra aitriojoje paprikoje.

Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT

Aitrioji paprika gydo

Aitriojoje paprikoje esantis kapsaicinas

gerina virškinimą, nes stimuliuoja

skrandžio sulčių išsiskyrimą. Ši prieskoninė

daržovė turi daug vitaminų

A ir C, taip pat vitaminų B, B 6 , folio

rūgšties, kalio, daug magnio ir geležies.

Aitrioji paprika pasižymi vidurių laisvinamuoju

poveikiu, palengvina kvėpavimą

sergant, gali sumažinti padidėjusį

kraujo spaudimą ir cholesterolio kiekį.

Aitriosios paprikos sultys (žinoma,

atskiestos) labai veiksmingos sergant

burnos ertmės ligomis: sunkia stomatito

forma, žandikaulio arba dantenų

uždegimu, parodontoze.

Mokslininkai tvirtina, kad aitrioji paprika

padeda įveikti nemigą. Tyrimų

metu 20 savanorių kasdien vartojo

apie 15 g aitriosios paprikos, kita grupė

tiriamųjų jos nevartojo. Pasirodė,

kad aitriosios paprikos vartoję žmonės

puikiai užmigdavo.

Nedidelėmis dozėmis vartojama aitrioji

paprika puikiai veikia širdies ir

kraujagyslių sistemą.

Aitriosios paprikos kompresai, pleistrai,

tepalai padeda esant įsisenėjusiam

raumenų ar sąnarių skausmui, skaudamas

vietas galima įtrinti ir aitriosios

paprikos trauktine.

Aitriosios paprikos pleistras sumažina

radikulito, neuralgijų, osteochondrozės

sukeltą skausmą. Tačiau šio pleistro

negalima naudoti sergant odos ligomis,

taip pat klijuoti ant apgamų.

PETRAŽOLĖS

GAMTOS VAISTINĖ

Jau senovės graikai petražoles vartojo

ne tik kaip prieskonį, bet ir kaip vaistą.

Vaistams vartojami švieži ir džiovinti

petražolių lapai, šaknys bei sėklos.

Gausu vitaminų

Petražolėse, ypač jų lapuose, gausu vitaminų

ir mineralinių medžiagų. Svarbiausia

petražolių veiklioji medžiaga

– apiolis. Šios prieskoninės daržovės

lapuose ir šaknyse taip pat yra daug kalio,

magnio, geležies, kalcio bei vitaminų

A, B grupės, C, E, D ir K. Vartojant

petražoles kaip prieskonius, lapų dedama

į baigiamus ruošti patiekalus.

Petražolės gydo

• Petražolių arbata. 1–2 arbatinius

šaukštelius petražolių lapelių užplikykite

1 puodeliu verdančio vandens

ir uždengę palaikykite 10–15 min.,

kad pritrauktų. Perkoškite per sietelį

ir gerkite po keletą puodelių arbatos

per dieną.

Petražolių arbata geriama sergant

inkstų akmenlige, šlapimo pūslės uždegimais,

ūmiais ir lėtiniais cistitais,

ypač kai vargina skausmas ir spazmai.

Arbata tinka sergant kepenų ligomis,

taip pat nuo vidurių pūtimo.

• Sėklų užpilas mažina vidurių pūtimą.

Pusę arbatinio šaukštelio susmulkintų

sėklų užpilkite 2 stiklinėmis kambario

temperatūros vandens ir palikite per

naktį. Kitą dieną išgerkite.

• Petražolių sultys. Šviežių petražolių

lapų sultys mažina karščiavimą. Sultyse

suvilgytą vatos tamponėlį galite

uždėti ant uodo ar bitės įgeltos vietos

– mažiau skaudės, praeis tinimas.

• Petražolių tyrelė. Ji pagelbės tada, jei

maitinant kūdikį krūtys tapo kietos,

jas skauda. Du ryšelius petražolių lapų

maišikliu suplakite su trupučiu pieno.

Petražolių tyrele įtrinkite krūtis ir, aprišusios

lininiu audiniu, palaikykite 20

min, kol įsigers.

Dėmesio!

Nėščioms moterims nepatariama vartoti

petražolių šaknų ir lapų, nes jie skatina

gimdos raumenų susitraukimus (gali

įvykti persileidimas). Ne tik nuoviro,

bet ir šviežių petražolių negalima vartoti

ir sergantiesiems inkstų uždegimu.

SVEIKATOS ABC 2007 m. spalis 41


IŠ LNK TV LAIDOS

PLIKIMAS –

vyrų privilegija?

Plaukų slinkimas – normalus reiškinys. Žvėrys šeriasi periodiškai,

o žmogus keičia plaukus visus metus. Vietoj iškritusiųjų

atauga nauji. Daugelis visai be reikalo jaudinasi šukuodamiesi

radę šukose keletą plaukų. Tačiau kai viršugalvyje

ima šviesti plikė, milijonai vyrų dėl to praranda miegą. Iš

pradžių jie dar ilgai bando paslėpti vis didėjantį „mėnuliuką“

likusia ševeliūra. Kai plaukų lieka visai mažai, nusispjauna

ir... nusiskuta plikai. Dabar tai netgi madinga. O ką vyrams

patartų gydytojas urologas Vytautas Kamarauskas?

Ponas Gintaras pasakoja, kad pastaruoju

metu jis vis dažniau pastebi, jog slenka

plaukai. Tai jam neduoda ramybės. Tad

ilgai nelaukęs vyriškis nuskubėjo pasikonsultuoti

su gydytoju. Pasiguodęs, kad dėl

sveikatos neturi didelių rūpesčių (na, gal

tik tai, kad kartais naktį dažniau tenka keltis

šlapintis), ponas Gintaras skundėsi, kad

nerimą kelia nepaliaujamas plaukų slinkimas.

Beje, tai visų giminės vyrų bėda: anksti

nupliko senelis, taip pat tėvas. Gydytojas

Gintarui paaiškino, kad plikimas išties paveldimas.

Plikti pradedama, kai sutrinka

vyriškojo hormono androgeno apykaita.

Apskritai visos su amžiumi atsirandančios

vyrų sveikatos problemos susijusios su

hormonais – androgenu ir testosteronu.

Kai sutrinka pastarojo hormono gamyba,

vyrus pradeda varginti šlapinimosi sutrikimai.

Gydytojas dar „paguodė“ Gintarą,

kad jo likimo draugų yra gana daug. Jeigu

sulaukęs 25 metų praplinka tik kas ketvirtas

vyras, tai tarp 50-mečių jau net apie 50

proc. yra praplikusių. Gydytojas Gintarui

pasiūlė pavartoti preparato „Prostosan“.

Ar girdėjote, kad žmogus praeityje

buvo plikas? Sunku patikėti, bet mokslininkai

teigia, kad anuomet blizgantis

pakaušis nieko nestebino ir neliūdino.

Trumpas plauko gyvenimas

Žmogus turi vidutiniškai apie 100

tūkst. plaukų. Blondinai jų turi šiek

tiek daugiau, tamsiaplaukiai – mažiau.

Plauko „gyvenimas“ susideda iš

trijų fazių. Pirmoji – augimo periodas,

besitęsiantis 4 metus. Tuo laiku

plaukas per dieną paauga 1/3 mm.

Kitas etapas, trunkantis 2–4 savaites,

– plaukų pūkelių kietėjimas. Trečioji

fazė – ilsėjimosi laikas. Plaukas jau

nebeauga, o po 2–4 mėnesių iškrenta.

Vietoj jo išauga naujas. Bet kartais

iškritę plaukai nebeatauga. Žmogus

plinka.

Plikimo priežastys

Pradėjus slinkti plaukams, žmogus labai

išgyvena dėl savo išvaizdos, o tai dar

labiau skatina plaukų slinkimą. Plaukų

slinkimo priežasčių yra labai daug.

Dažniausiai plaukai pradeda slinkti

sutrikus hormonų pusiausvyrai. Kai

organizme padaugėja vyriškojo hormono

– androgeno, sutrinka plaukų

augimo ciklas. Užuot augę normaliai,

plaukai daug greičiau sunyksta ir išslenka,

o nauji nespėja susiformuoti ir

užaugti. Kai plaukai slenka kuokštais,

jau galima kalbėti apie plikimą. Plikti

pradedama nuo viršugalvio ar pakaušio.

Androgeninis plikimas būdingas

95 proc. visų nuplikusių vyrų.

42 SVEIKATOS ABC 2007 m. spalis Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT


Stabdo ir plikimą

Šiame preparate yra amerikietiškos

palmės ekstrakto, afrikietiškų slyvų,

moliūgų ekstraktų. Visos šios veikliosios

medžiagos turi įtakos vyriškųjų

hormonų – testosterono ir androgeno

– gamybai, taigi teigiamai veikia ne tik

prostatos funkciją, bet ir stabdo plikimą.

Preparato reikėtų vartoti ilgai, mažiausiai

tris mėnesius, po to vėl ateiti

pas gydytoją.

Gerasis ir blogasis

testosteronas

„Testosteronas yra

gerasis ir blogasis,

– aiškina gydytojas

urologas V. Kamarauskas.

– Vyro

organizme turėtų

būti daugiau gerojotestosterono,

o vadinamojo

metiltestosterono

(blogojo) – mažiau.

Preparate „Prostosan“ esantis 5alfa

reduktazės inhibitorius „suriša“ šį

nereikalingą hormoną ir tada padaugėja

tikrojo vyriškojo hormono. Taigi

mažiau slenka plaukai, gerėja lytinė potencija.

O tai vyrui irgi labai svarbu.

Kas gi tas sabalpalmių

ekstraktas?

Pagrindinė preparato „Prostosan“ veiklioji

medžiaga yra sabalpalmių ekstraktas.

Apie šią medžiagą žinoma nuo

senų laikų. Sabalpalmės auga Jungtinė-

Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT

TV laidos eksperto

docento

Rimanto Stuko

komentaras

Iš tiesų, šios problemos

svarbios

ne tik vyrams,

bet ir moterims,

nes jos irgi nori

matyti vyrą gražų,

vešliais plaukais,

sveiką. Nūdien grožio industrija

suformavo tokį žmogaus įvaizdį, tad

se Amerikos Valstijose. Vietiniai Amerikos

gyventojai indėnai sabalpalmės

vaisius dėl jų pikantiško skonio vartojo

kaip prieskonį ir kaip vaistą. Sabalpalmių

vaisių arbata buvo rekomenduojama

vyrams sutrikus šlapinimuisi.

Dvidešimtojo amžiaus pradžioje buvo

tikima, kad augalo vaisiai didina spermos

gamybą ir vyrų seksualumą. Pastaraisiais

dešimtmečiais atlikti klinikiniai

tyrimai parodė, kad sabalpalmių

ekstraktas gali būti naudingas vyrams,

norintiems išlaikyti sveiką prostatos

audinio struktūrą ir funkciją. Buvo

nustatyta, kad sabalpalmių ekstraktas

teigiamai veikia prostatos struktūrą ir

funkciją, saugo nuo uždegimo, mažina

gerybinės prostatos hiperplazijos sukeltus

simptomus, gerina šlapinimosi

funkciją, šlapimo srovės stiprumą. Preparato

sudėtyje esantis afrikinių slyvų

ekstraktas gerina prostatos funkciją,

mažina šlapimo liekamąjį tūrį, didina

šlapimo srovės stiprumą. Moliūgų sėklų

milteliuose yra fitosterolių, vitamino

E, mangano ir seleno. Šios medžiagos

teigiamai veikia šlapimo pūslės raumeninio

audinio medžiagų apykaitą ir jų

funkciją, mažina šlapinimosi sutrikimus.

Preparate esantis vitaminas E yra

antioksidantas, saugantis prostatą nuo

laisvųjų radikalų poveikio. Cinkas mažina

uždegimo tikimybę.

Nereikia laukti, kol nupliksi

Savo sveikata vyrai turėtų pradėti rūpintis

gana anksti, kitaip tariant, bent

susimąstyti, kas gi bus toliau, nes gyvenimas

prabėga labai greitai. Taigi

nereikėtų laukti, kol visiškai nupliksi.

Pradėjus anksti tikrintis pas gydytoją

(nuo 40 metų), galima „užkirsti“ kelią

prostatos ligoms, pristabdyti androgeninį

plikimą. Beje, gydytojas V. Kamarauskas

teigia, kad pastaruoju metu vyrai

kur kas dažniau kreipiasi norėdami

pasitikrinti prostatą, o tada ir gydymo

rezultatai būna geresni (būna mažiau

užleisto vėžio atvejų).

IŠ LNK TV LAIDOS

vyrai nori nenori yra priversti rūpintis

savo sveikata. Gydytojo rekomenduotas

medicininės paskirties preparatas „Prostosan“

puikiai tinka turintiems tokių

problemų vyrams. Tiesa, ne kiekvienas prisipažįsta,

kad jam svarbi jo galvą puošianti

ševeliūra. Puiku, jeigu vyras dėl to nekompleksuoja.

Bet manyčiau vis tiek verta įsiklausyti

į gydytojo patarimus. Beje, šio

preparato sudėtyje esančių medžiagų poveikis

sveikatai yra nagrinėjamas daugelyje

mokslinių straipsnių, o atlikti tyrimai

įrodė šį poveikį.

Pirmieji požymiai, dėl kurių vyras turėtų

apsilankyti pas gydytoją urologą yra

šiek tiek susilpnėjusi lytinė funkcija, silpnesnė

šlapimo srovė, diskomfortas šlapinantis.

O pats svarbiausias požymis – ne

toks kokybiškas lytinis aktas. Tiesa, dažnai

vyrai pagalvoja, kad tai natūralu, juk nebe

jaunystė. „Bet taip neturėtų būti, – sako

gydytojas V. Kamarauskas. – Pavyzdžiui,

ateina konsultuotis 50 metų vyriškis. Kai

pasiteirauji, koks jo lytinis gyvenimas, numoja

ranka: kokia gali būti potencija, juk

esi nebejaunas. Tačiau gyvybinės mūsų

funkcijos nenutrūksta pirma laiko: kvėpuojame

iki mirties, širdis plaka iki mirties

ir lytinis vyro gyvenimas turi tęstis iki

mirties. 18 metų žmonės mylisi vienaip,

50-ies – kitaip, o sulaukę 80-ies – dar kitaip,

bet tai yra seksas“. Pasak gydytojo,

ir prostata turi dirbti visą laiką. Tada bus

geresnė gyvenimo kokybė. Jeigu vyrai

apie tai susimąstytų būdami jauni, vėliau

galėtų išvengti daugelio problemų. Juk

moteris dažosi ne todėl, kad ji negraži,

o dėl to, kad nori būti dar gražesnė. Tad

ir vyras turėtų preparato vartoti tada, kai

nori, kad būtų dar geresnis vyras. „Prostosan“

rekomenduojama vartoti įvairaus

amžiaus vyrams esant prostatos funkcijos,

šlapinimosi sutrikimams, kurių atsiranda

dėl prostatos uždegimo, taip pat pradėjus

didėti prostatai.

Prostosan

Kietos kapsulės

Medicininės paskirties produktas

Skirtas esant prostatos funkcijos sutrikimams.

Vartojamas po 1-3 kapsules per dieną valgio metu.

Medicininės paskirties produkto „Prostosan“

visą spalio mėnesį žymiai pigiau galėsite

įsigyti visose „Litfarmos“ vaistinėse!

SVEIKATOS ABC 2007 m. spalis 43


NETRADICINĖ MEDICINA

AJURVEDINĖ MITYBA

ir gyvenimo būdas

Ajurvedos mokymas kiekvienam suteikia galimybę susigrąžinti

sveikatą. Kol neišmoksime suvokti, kad svarbiausia yra

dvasingumas, kuriantis gėrį ir harmoniją, nebūsime sveiki.

Kūno sveikatai labai svarbi mityba. Dieta turi būti parinkta

kiekvienam individualiai, atsižvelgiant į žmogaus konstituciją.

Tik tuomet galime „subalansuoti“ save pagal penkis pirminius

elementus (eterį, orą, ugnį, vandenį ir žemę) ir sukurti

savo kūno harmoniją. Kai ši harmonija pažeidžiama, užklumpa

ligos. Subalansavę save, užkirsime kelią ligoms.

Apie ajurvedos

pagrindus, tris

svarbiausius gyvybiniusprincipus

– došas ir

žmonių skirstymą

pagal vyraujančią

došą jau esame

rašę žurnale (žr.

nr. 7). Taigi šįsyk

dr. Dalia Sekmokienė

pasakoja apie ajurvedinę mitybą

ir savo došos subalansavimą.

Jei esate kaphos tipo žmogus

Kaphoms reikia šilto, lengvo sauso

maisto, reikėtų vengti šaltų, sunkių ir

riebių produktų (daug cukraus, ledų,

šaltų vaisvandenių, daug keptos mėsos).

Nors kaphos tipas lėčiausias, pa-

Valgiaraščio kaphoms pavyzdys

stoviausias, visi pažeidimai kaupiasi

ilgai, tačiau vėliau dėl kaphos došos

pertekliaus žmogų gali užklupti bronchitas,

astma, audinių tinimas, diabetas,

nutukimas, padidėti cholesterolio

kiekis, atsirasti gerybinių auglių.

Išbalansuotiems kaphos tipo žmonėms

atsiranda psichikos nukrypimų: liūdesys,

tingėjimas, depresija, gobšumas

arba nesveikas polinkis viską išdalyti.

Kaphas subalansuoja:

• įspūdžiai;

• šiluma, sausas oras;

• sausas ir energingas masažas;

• spalvų (geltonos, oranžinės, raudonos)

meditacija;

• akmenys: rubinas, granatas;

• prieskoniai (pipirai, imbieras, garstyčios,

gvazdikėliai, kurkuma, cinamonas,

česnakas);

Šiltasis metų laikas Šaltasis metų laikas

Pusryčiai Biri sorų košė. Mėtų arbata.

Pietūs

Vakarienė

Ridikėlių salotos. Vištiena su

karštomis morkomis.

Žalių daržovių salotos, kalpokės

arbata.

Grikių košė. Žalioji arbata su imbieru.

Aštri vegetariška sriuba su salierais

ir morkomis, nedideliu tirpyto

sviesto kiekiu. Žiedinių kopūstų

košė, žuvis.

Šilta daržovių košė (morkos, kopūstai,

bulvės, prieskoniai). Čiobrelių

arbata.

Užkandžiai Įvairūs vaisiai, sultys. Džiovinti vaisiai, karšta arbata.

• kartus, aštrus, aitrus (sutraukiantis)

skoniai.

Mėgstantiems pyragaičius žmonėms

patarčiau vartoti alijošiaus, ciberžolės

– dings potraukis saldumynams, valysis

kraujas, normalizuosis metabolizmas.

Kaphoms tinka dauguma vaisių

ir daržovių, ypač morkos ir salierai.

Patartina valgyti šiltų kruopų košių,

bet nedideliais kiekiais. Kaphos turėtų

atsisakyti mėsos ir pieno produktų

kaip pagrindinių, vartoti kuo mažiau

riebalų, netgi augalinių.

Kaphoms svarbu daug judėti ir nepasiduoti

gyvenimo monotonijai. Sintetinių

vitaminų būdami sveiki ne-

44 SVEIKATOS ABC 2007 m. spalis Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT


vartokite. Kaphoms ypač pavojingas

riebaluose tirpių vitaminų (A, D ir

E) perteklius. Kaphos konstitucijos

žmonių poreikis vitaminams ir mineralinėms

medžiagoms mažesnis nei

kitų konstitucijų žmonių (šiai došai

būdingas kaupimas, struktūrų didinimas),

todėl gali būti patenkintas su

maistu.

O gal jūs esate pitos tipo žmogus?

Mūsų visuomenės gyvenimas, pagrįstas

konkurencijos principu, nuolatine

įtampa, pomėgis rūkyti ir vartoti alkoholį

išbalansuoja pitą. Pitos energijos

padaugėja žmogui patyrus stresą,

jaučiant pyktį ar įniršį, keliant pernelyg

didelius reikalavimus sau ir kitiems,

persikaitinus saulėje, suvalgius

sugedusio maisto, valgant daug karšto,

aštraus, riebaus maisto, vartojant

daug druskos. Tuomet gali pakilti

temperatūra, prasidėti infekcinės ar

odos ligos (furunkulai, spuogai, dėmės),

atsiranda nepakantumas karščiui, parausta

akys, padidėja rūgštingumas, gali

atsirasti opų, sutrikti kepenų veikla.

Valgiaraščio pitoms pavyzdys

Pusryčiai

Pietūs

Vakarienė

Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT

Šiltasis metų laikas Šaltasis metų laikas

„Sausi pusryčiai“ su pienu ar

sojos pienu, mėtų arbata

Gabalėlis žuvies, šaltos daržovių

salotos, sultys

Saldžių vaisių salotos, šalta

jazmino žiedų arbata.

NETRADICINĖ MEDICINA

Miežių košė. Arbata su saldymedžiu

ir šafranu, vaisių pyragėlis.

Šilta žirnių sriuba su daržovėmis. Ryžių

košė, virta kartu su brokoliais ir

vištiena, salotos..

Šilta daržovių sriuba.

Užkandžiai Įvairūs vaisiai, sultys. Vaisiai, riešutai ar sėklos.

Pitas subalansuoja:

• poilsis, saikingumas, ramybė;

• šaltas oras ir vanduo, šalti kompresai;

• spalvų (baltos, mėlynos, žalios, vengti

raudonos) meditacija;

• akmenys: mėnulio akmuo, smaragdas,

ametistas, mėlynas safyras;

• kartus, saldus ir aštrus skoniai;

• vengimas alkoholio ir kavos.

Pitos tipo žmonėms reikėtų visur (mityboje,

jausmuose, kūrybinėje veikloje)

ir visada laikytis saiko, nes milžiniška

pitos energija gali ir „sudeginti“. Bet

kurios rūšies fanatizmas rodo, kad pita

išvesta iš pusiausvyros. Todėl pitos tipo

žmonėms reikėtų vengti aštrių prieskonių,

kurie didina šios došos energiją. Jei

sutrikęs virškinimas, vartokite lengvų

prieskonių: kurkumos, pankolio, mėtų,

raugerškio. Kurkuma, o ypač pankolis

turi unikalią savybę uždegti vidinę

ugnį, bet nedidinti pitos energijos.

Pitoms labiausiai naudingas šaltas

maistas su nedideliu kiekiu druskos ir

riebalų. Šio tipo žmonėms ypač tinka

salotos, sultys, vaisiai (kokie konkrečiai,

žiūrėkite lentelėje). Pusryčiams

ypač tiks šilta avižų, miežių ar kviečių

košė. Pitoms tinka beveik visi ankštiniai.

Kaip ir kaphos tipo žmonėms, pi-

Valgiaraščio vatoms pavyzdys

Pusryčiai

Pietūs

Vakarienė

Šiltasis metų laikas Šaltasis metų laikas

Šaltas ryžių pudingas ir karšta

gudobelės žiedų arbata su medumi

Kvietinė košė su omletu ir šiltomis

daržovėmis (kepintomis

morkomis), šalta šalavijo arbata

Daržovių ir vaisių mišrainė, imbiero

arbata su citrina, sveikuolių

sausainiai (iš grūdų ir sėklų)

Užkandžiai Sezono vaisiai, sultys

toms patartina valgyti kuo mažiau mėsos,

ypač riebios, nes gyvuliniai riebalai

ypač didina šios došos energiją (išimtį

sudaro sviestas, nors visų rūšių riebalų

reikėtų vartoti labai mažai). Mėsa, ypač

raudona, didina pitos energiją, sukelia

pyktį ir agresiją. Pitos žmonėms naudingi

pieno produktai: varškė, varškės

sūris, pienas, grietinėlė.

Pitos tipo žmonės retkarčiais turėtų

gerti senos lapų arbatos, vartoti daug

maistinio pluošto, sėlenų – sumažės

došos perteklius, nes pita kaupiasi plonajame

žarnyne. Pitos tipo žmonėms

patartina daugiau gerti skysčių, ypač

šaltinio vandens. Pitoms daugiau reikia

B grupės vitaminų, kalcio ir geležies.

Vatos tipo žmonės – labiausiai pažeidžiami

Dabartiniame pasaulyje labiausiai pažeidžiami

vatos tipo žmonės. Vatos

došą išbalansuoja kelionės, dažnos komandiruotės,

važiavimas automobiliu,

ypač skridimas lėktuvu. Šią došą didina

greitumo reikalaujantis sportas, triukšmas,

metalo muzika, narkotiniai medikamentai

(ypač skausmą malšinantys),

kava, miego stygius, mikrobangų

krosnelėse gamintas maistas, didelis

seksualinis aktyvumas, šaltas vėjuotas

Karšta avižų košė su karštu

pienu arba sojų pienu, į kurį

įdėta cinamono, arba imbiero

arbata

Daržovių sriuba, negludinti

ryžiai, vištiena su prieskoniais,

karštos daržovės

Daržovių ragu su lydytu sviestu,

vaisinis pyragėlis, žalioji

arbata su saldymedžiu ir prieskoniais

Riešutai, vaisiniai ar grūdų pyragėliai,

karštos arbatos

SVEIKATOS ABC 2007 m. spalis 45


SVEIKA MITYBA

oras. Vatoms kenkia sausas, žalias, šaltas,

kartus maistas.

Sutrikus došai, atsiranda nerimas, padažnėjęs

širdies plakimas, skubėjimas,

koordinacijos sutrikimai, nekantrumas,

nesugebėjimas susikaupti, depresija ir

psichozė, impulsyvumas, nepakantumas

vėjui, šalčiui, triukšmui. Laiku nesubalansavus

došos, jos perteklius iš storojo

žarnyno „išsilieja“ į organus, atsiranda

nemiga, jėgų ir energijos trūkumas, prasideda

žarnyno sutrikimai, didėja kraujospūdis,

gali atsirasti artritai ir artrozės,

epilepsija ir kt.

Vatas subalansuoja:

• šiluma, šiltos vonios su eteriniais aliejais,

aliejų masažas;

• ramybė, daug poilsio ir miego;

• daug šviesos, balta, oranžinė, geltona

spalvos;

• akmenys: topazas, rubinas, granatas,

smaragdas, geltonasis safyras;

• imbieras ir žalioji arbata.

Vatos tipo žmonėms labiausiai tinka saldus,

rūgštus ir sūrus skoniai. Vata – šaltas

ir sausas tipas, todėl šio tipo žmonėms

būtina valgyti daug šilto maisto: daržovių

troškinių, sriubų, apkepų, pyragų su

vaisiais. Vatoms netinka daug aštrių valgių,

tačiau virškinimui pagerinti būtina

vartoti prieskonių: imbiero, cinamono,

kurkumos, kardamono, pankolio, česnakų

ir kt. Idealus vatų prieskonis yra imbieras,

kuris ne tik pagerina virškinimą,

bet ir sušildo, subalansuoja, gydo.

Dauguma vaisių didina vatos došą, nes

sudaryti iš energijų, kurios ajurvedoje

vadinamos eteriu ir oru. Tačiau vis tiek

būtina šiek tiek vartoti vaisių, ypač saldžių,

tik reikėtų vengti džiovintų (prieš

valgant reikėtų išmirkyti). Geriausi pietūs

– karšta kruopų ir daržovių košė.

Vatoms reikėtų mažiau vartoti kopūstų,

nes jie didina šios došos perteklių žarnyne.

Vatoms labai tinka dauguma riešutų

ir sėklų, dauguma aliejų. Šio tipo

žmonėms tinka beveik visi pieno produktai

(išskyrus ledus). Ypač vertingas

specialiai lydytas sviestas (ghi). Vakare,

prieš miegą (tuščiu skrandžiu), verta išgerti

stiklinę šilto pieno su žiupsneliu

cinamono ar kardamono. Mėsa, žuvis,

kiaušiniai mažina vatos došą. Tačiau

vegetarai gali rasti geresnių priemonių

(nei mėsa) vatos energijai sumažinti.

Vatoms ypač naudingas saldus skonis,

kuris juos jaunina, tonizuoja, tačiau reikėtų

vengti rafinuoto cukraus ir gaminių

su juo. Vatoms ypač naudingi vitaminai

A, C, D, E, taip pat cinkas ir kalcis.

Visų konstitucijų žmonės apdovanoti

gamtos ir turi puikias galimybes džiaugtis

gyvenimu, jei nepraras sveikatos. Tik

svarbu surasti darną savyje ir sukurti ją

su aplinkiniu pasauliu.

BULVĖS

Lietuviai neįsivaizduoja savo virtuvės be bulvių. Mes

taip esame įpratę valgyti bulves, kad laikome jas vos

ne pačiu seniausiu maisto produktu. Iš tiesų, bulvės

buvo sukultūrintos prieš keletą tūkstančių metų. Laukinių

bulvių seniausių pėdsakų aptikta Patagonijoje, o

jų amžius siekia net 13 000 metų. Nuo žilos senovės

augintos vietinių gyventojų indėnų, jos ir dabar auginamos

Čilėje, Ekvadore, Kolumbijoje, Bolivijoje, Peru,

Argentinoje. Inkų civilizacija augino iki 200 bulvių veislių.

Šiandien bulvės auginamos visur, išskyrus tropinę,

arktinę ir subarktinę klimato zonas.

46 SVEIKATOS ABC 2007 m. spalis Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT


Kai bulvės pateko į Europą ir tapo pagrindiniu

maisto produktu, europiečiai

jas išplatino visur. Pavyzdžiui, Tenerifės

ar Madeiros salose bulvės auga po

palmėmis ir šalia bananų plantacijų.

Čia nuimami net du jų derliai ir jos

dažnai eksportuojamos į Europos Sąjungos

šalis.

Kelias į Europą

Bulvės, atrodytų, gana paprastas produktas,

tačiau jų istorija kupina romantikos.

Kaip, kada ir kuriais keliais

bulvės atkeliavo į Europą, iki šiol nėra

tiksliai žinoma. Ilgą laiką bulvių atgabenimo

į Europą šlovė buvo priskiriama

legendiniam anglų jūrų keliautojui

Frensiui Dreikui (Francis Drake), tačiau

jo bendrakeleivių užrašuose apie

tai nėra jokios užuominos. Manoma,

kad iš Andų į Ispaniją bulvės „atkeliavo“

1565m. Pirmasis jas pamatė ka-

Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT

ralius Pilypas II. Netrukus bulvės jau

buvo auginamos Olandijos botanikos

sode ir platinamos kaip dekoratyviniai

augalai.

Bulvės karaliaus stalui

Greitai paaiškėjo, kad augalo gumbai

maistingi, gero skonio ir tinka maistui.

Iš pradžių bulves, kaip retą ir rafinuotą

patiekalą, patiekdavo tik į karaliaus

stalą. Nuo 1651 m. bulvės buvo pradėtos

auginti maistui. Tai pirmieji padarė

vokiečiai. Brandenburgo burmistras

Frydrichas Vilhelmas (1620–1688)

bulvių auginimą paskelbė nacionaline

pareiga. Apie 1770 m. Prūsijos karalius

Frydrichas Vilhelmas II (1744–1797)

net kariuomenės padedamas vertė kaimo

žmones auginti bulves.

Prancūzų indėlis

XVII a. antrojoje pusėje bulvėmis susidomėjo

ir prancūzai. Po daugelio

nederlingų metų Bezansono Mokslų

akademija įsteigė premiją už veikalą

SVEIKA MITYBA

„Apie augalus, kurie bado metais galėtų

pakeisti duoną“. Veikalą „Apie bulvių

naudingumą“ parengė Paryžiaus

vaistininkas Permantjė, susipažinęs su

jomis Vokietijoje. Gavęs audienciją pas

karalių Liudviką XVI ir jo žmoną Mariją

Antuanetę, jis sudomino karališkąją

porą šiuo augalu.

Bulvės Lietuvoje

Į Lietuvą bulvės pateko Lenkijos karaliaus

ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio

Augusto III (1696–1763) laikais.

Iš pradžių bulvės buvo auginamos tik

dvarų žemėse, tačiau netrukus jas ėmė

auginti visi žemdirbiai.

Bulvės maistingos

Bulvių gumbuose gausu įvairių maisto

medžiagų: iki 24 proc. angliavandenių

(krakmolo), 2 proc. augalinių baltymų,

fermentų, įvairių biogeninių elementų,

organinių ir mineralinių druskų

– kalcio, kalio, magnio, geležies, cinko,

fosforo, šiek tiek baltymų, riebalų, ląs-

BULVIŲ SALOTOS

Neluptas bulves išvirti; kol dar karštos, nulupti ir supjaustyti apvaliais plonais griežinėliais.

Smulkiai supjaustyti svogūną ir saujelę svogūnų laiškų. Į lėkštę sudėti eilę

bulvių, eilę svogūnų bei svogūnų laiškų. Taip sudėjus eilėmis, pasūdyti ir užpilti gero

aliejaus bei truputį atskiesto acto ar citrinų sulčių. Paruoštas salotas palikti pastovėti

2–3 valandas, kad aliejus ir actas gerai įsigertų į bulves. Papuošti krapais. Salotų skonis

priklauso nuo aliejaus kiekio ir rūšies.

ŽEMAIČIŲ BLYNAI

1 kg virtų bulvių, 1 kiaušinis, 8 šaukštai miltų, svogūnas, 200 g virtos mėsos, 2 šaukštai

riebalų, 2 šaukštai sviesto arba pusė stiklinės grietinės, druskos, pipirų.

Virtas šaltas bulves sumalti, pasūdyti, įmušti kiaušinį, suberti pusę miltų ir išminkyti.

Virta mėsą sumalti, įdėti pakepinto svogūno, pipirų, druskos, pakaitinti keptuvėje ir

ataušinti. Iš bulvių masės daryti paplotėlius, į vidurį dėti paruoštos mėsos, užlenkti

ir pavolioti likusiuose miltuose. Paplotėlius kepti riebaluose ant silpnos ugnies. Patiekti

su sviestu arba grietine.

BULVIŲ MALTINIAI

1–1,5 kg bulvių, 12 kvapniųjų ir tiek pat karčiųjų pipirų, 1–2 svogūnai, druskos, 3–5 kiaušiniai,

3 šaukštai krakmolo, 2 šaukštai miltų, stiklinė džiūvėsėlių, 100 g sviesto ar taukų.

Bulves nulupti, išvirti, ataušinti, sumalti, sudėti krakmolą, smulkiai supjaustytus pakepintus

svogūnus, maltus pipirus ir kiaušinius. Mišinį gerai išminkyti. Jei tešla per

minkšta, įdėti džiūvėsėlių. Iš tešlos formuoti pailgus maltinius, juos sulyginti peilio

briauna, aptepti išplaktu kiaušiniu ir apvolioti džiūvėsėliais. Kepti gerai įkaitintuose

riebaluose. Patiekti su grybų, pomidorų ar krienų padažu.

BULVIŲ PLOKŠTAINIS

2 kg bulvių, 2 stiklinės pieno, 4 kiaušiniai, druskos, 1 svogūnas, 15 karčiųjų pipirų,

150 g riebalų.

Bulves nuskusti, nuplauti, sutarkuoti ir nusunkti. Užplikyti verdančiu pienu, įdėti

maltų pipirų, smulkiai pjaustytą pakepintą svogūną, druską, kiaušinių trynius, spirgintus

lašinukus ir gerai išsukti. Prieš kepant įdėti išplaktus baltymus, atsargiai išmaišyti

ir supilti į riebalais išteptą keptuvą. Kepti orkaitėje. Iškeptą supjaustyti ir patiekti

su spirgintais lašinukais, grietine ar tirpintu sviestu.

SVEIKATOS ABC 2007 m. spalis 47


SVEIKA MITYBA

telienos, obuolių, citrinos ir rūgštynių

rūgšties, gausu vitaminų A, B, C, PP,

U, folio rūgšties, karotino.

Atsargiai – solaninas!

Maistui tinka tik labai geros kokybės

bulvės. Vartoti labai sudygusius ir pažaliavusius

gumbus pavojinga, nes visose

augalo dalyse yra iki 0,07 proc.

nuodingo glikozido solanino. Ypač

daug jo lapuose ir uogose. Suaugusiuose

gumbuose solanino yra nedaug

ir toks kiekis nepavojingas. Gerokai

daugiau šios nuodingos medžiagos yra

pažaliavusiuose, supuvusiuose ir sudygusiuose

gumbuose. Per žiemą laikytose

bulvėse pavasarį po žieve susikaupia

daug solanino, todėl bulves reikėtų

storai lupti. Suvalgius bulvių su dideliu

kiekiu solanino, gerklėje darosi kartu, ją

peršti, žmogų ima pykinti, jis pradeda

viduriuoti, smarkiau ima plakti širdis,

gali prasidėti traukuliai, o labai sunkiais

atvejais žmogus gali netekti sąmonės.

Dideli solanino kiekiai ardo eritrocitus

ir žaloja nervų sistemą. Tad reikia skubiai

kviesti medicinos pagalbą.

Ir dar – ilgai laikomos bulvės netenka

vitamino C. Pavasarį jo lieka ne daugiau

kaip trečdalis. Be to, šis vitaminas

ilgiau išlieka sveikuose gumbuose, o

sužalotuose ir sušalusiuose suyra daug

greičiau.

Kad vitamino C išliktų kuo daugiau,

reikia ilgai nelaikyti nuskustų bulvių,

jas dėti tik į verdantį vandenį. Kuo

greičiau bulvės išverda, tuo daugiau

jose lieka vitaminų.

Bulvės gydo

Gydymui, kaip ir maistui, tinka tik

sveiki, nepažaliavę gumbai. Juose esantis

kalis skatina šlapimo išsiskyrimą,

todėl bulvės tinka inkstų ir širdies ligomis

sergančiųjų dietai.

Šviežios bulvių sultys padeda gydyti

gastritą su padidėjusiu rūgštingumu,

vidurių užkietėjimą, skrandžio opaligę.

Rekomenduojama gerti po pusę stiklinės

sulčių 2–3 kartus per dieną, pusę

valandos prieš valgį.

Bulvių sultys padeda mažinti kraujospūdį,

tačiau prieš gydantis reikėtų pasitarti

su gydytoju. Trintomis žaliomis

bulvėmis gydomi nudegimai, egzemos.

Bulvių garais gydomas viršutinių kvėpavimo

takų uždegimas (reikia kvėpuoti

ką tik išvirtų bulvių garais).

Kosmetologai sako, kad sausai arba

saulės ar vėjo nugairintai veido odai

puikiai tinka maitinamosios bulvių

kaukės. Tereikia su lupenomis išvirtas

bulvės sutrinti su grietine, ir šilta košele

lygiu sluoksniu tepti veidą.

Ar sveika valgyti CEPEL

Didžkukuliai, arba daugelio ausiai įprastesni cepelinai, nėra

senas lietuviškas valgis. Panašius patiekalus gamina danai,

švedai, norvegai, ukrainiečiai, lenkai, čekai. Mitybos ekspertai

teigia, kad Šiaurės Lietuvoje cepelinai pradėti gaminti tik

prieš 50, o Rytų Lietuvoje – prieš 30 metų. Tačiau šiandien

bene kiekvienas Lietuvos gyventojas paklaustas pasakys,

kad cepelinai – lietuvių nacionalinis patiekalas.

Cepelinai – kulinarijos

paveldas?

Vilniaus universitetinėsligoninės

Santariškių

klinikos gydytoja

neurologė med.

dr. Rūta Mameniškienėprisipažįsta,

kad cepelinai

yra tradicinis

nacionalinis mūsų

patiekalas. „Juos

labai mėgo mūsų protėviai, seneliai, tėvai.

Mėgstu juos ir aš, ir dauguma mano

kolegų bei pažįstamų žmonių. Tačiau ce-

pelinai yra sunkus maistas, iš tikrųjų net

negalėčiau pasakyti, ar rekomenduoju, ar

nerekomenduoju jų valgyti. Galbūt reikėtų

mažiau valgyti riebaus padažo, be kurio

daugelis neįsivaizduoja šio patiekalo“,

– samprotauja gydytoja. Nepriklausomo

mitybos ir kulinarijos eksperto Vincento

Sako nuomone, daugelis Europos tautų

anksčiau valgė panašius patiekalus, tačiau

jau atsisakė, nes dabar laikosi sveikesnių

mitybos principų. Tik čekai vis dar gamina

knedlius, lenkai – fliakus,o prie žagrės

prisirišę lietuvaičiai – cepelinus. Vincentas

Sakas neigia susidariusią nuomonę,

jog cepelinai priklauso lietuviškam kulinarijos

paveldui. Tam pritaria ir gydytoja

48 SVEIKATOS ABC 2007 m. spalis Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT


INUS?

dietologė Edita

Gavelienė. Ji sako,

jog cepelinai „prigijo“

Lietuvoje dėl

savo pigumo ir sotumo.

Beje, anksčiau

didžkukulius

šeimininkės dažniau

gamindavo

ne su mėsos įdaru,

o su morkomis ar

varške. Tačiau ne tai svarbiausia. Vis tiek

daugelis mūsų mėgsta šį patiekalą ir noriai

juo mėgaujasi.

Ar tikrai nesveikas valgis?

O gal mes be reikalo gąsdiname save ir

artimuosius? Juk vienaip ar kitaip vertintume

cepelinus, didžioji dauguma

žmonių, gyvenančių Lietuvoje, juos vis

tiek mėgsta.

„Maistas mums suteikia maistinių biologiškai

vertingų medžiagų, energijos, be

kurio organizmas neišgyventų; taip pat

atlieka emocinę ir socialinę funkciją. Juk

valgyti malonu,“ – aiškina gydytoja dietologė

Edita Gavelienė. „Kalbėdami apie

maistą ir sveikatą, pirmiausia kreipiame

dėmesį į tai, ką gauname iš vieno ar kito

konkretaus patiekalo. Visi mitybos specialistai

rekomenduoja rinktis maistą,

Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT

kuris yra biologiškai vertingas, t. y. turi

ne tik kalorijų, bet ir daug maistinių medžiagų.

Pavyzdžiui, duona su grūdais ir

be jų. Dietologai visuomet siūlys rinktis

tokio pat kaloringumo produktą, bet su

grūdais, kurie praturtina duoną biologiškai

veikliomis medžiagomis“. Dietologė

sako, kad pagrindinė didžkukulių sudedamoji

dalis yra bulvės, tik į vidų dabar

dažniausiai dedama mėsos (bet nedaug).

Bulvėse gausu krakmolo, kuris yra angliavandenis,

be to dar yra baltymų, fermentų,

organinių ir mineralinių druskų

– kalcio, kalio, magnio, geležies, cinko,

fosforo, gausu vitaminų A, B, C, PP, U,

folio rūgšties, karotino. Dėl angliavandenių

gausos ir riebaus įdaro šis patiekalas

gavo riebaus ir sunkaus maisto vardą.

Cepelinai gana ilgai verdami, arba moksliškiau

pasakius – termiškai apdorojami,

tad juose dar labiau sumažėja maistinių

medžiagų, ypač B grupės vitaminų, mineralų.

Tad negalima cepelinų vadinti

biologiškai vertingu patiekalu.

Išklausykime ir kitokią nuomonę

Gydytoja Filomena

Taunytė,

žinoma kelių knygų

apie sveikatą

autorė, laikosi

šiek tiek kitokios

nuomonės. „Jeigu

mirštantį žmogų

pradėsi maitinti

cepelinais, bus negerai.

Tačiau sveikas

žmogus gali valgyti cepelinų, nes

jie – mūsų tautos maistas. Kas gi juose

blogo? Tos pačios bulvės, kurios labai

reikalingos mūsų organizmui. Man labai

gaila aktorių, kurios nevalgo nė vienos

bulvės, man labai gaila sportininkų,

kuriems neprotingas gydytojas nustatė

dietą, kad negalima valgyti nei kiaulienos,

nei bulvių. Ir „šeria“ juos viščiukais,

nors toks maistas mums, mūsų tautos

genetikai visiškai nebūdingas. Reikia

laikytis tokių nurodymų, kurie tinka

mūsų kraštui, o ne tokių, kurie atėjo iš

šiltų kraštų“, – sako gydytoja. Kauno

Šilainių poliklinikos šeimos gydytoja

Irena Reišienė, paklausta apie didžkukulius,

iš karto prisimena savo solidaus

amžiaus pacientus: „Cepelinuose yra

daug riebalų, todėl jie netinka metaboliniu

sindromu (medžiagų apykaitos sutrikimu)

sergantiems žmonėms. Metabolinis

sindromas dažnai dar vadinamas

gerovės sindromu. Jo simptomai: didelis

svoris, padidėjęs arterinis spaudimas,

dažnai gali būti padidėjęs cukraus kiekis

kraujyje“. Šeimos gydytoja sako, kad savo

pacientams, mėgstantiems šį patiekalą, ji

SVEIKA MITYBA

rekomenduojanti didžkukulius valgyti

bent be padažo. Jei valgome „kaip priklauso“

– su kepintais svogūnais, spirgučiais,

grietinės ir sviesto padažu, ilgai jaučiamės

sotūs ir apsunkę, tad ir skrandis

visą šį mišinį virškins ilgai bei sunkiai.

Tokios nuomonės laikosi ir dietologė

E.Gavelienė: „Iš tiesų didžkukuliai be

jokio padažo būtų kur kas lengviau virškinamas

valgis“.

Cepelinai – dietinis maistas?

O Filomena Taunytė teigia, jog cepelinai

gali būti net dietinis maistas. „Jeigu

žmogus dirba sunkų fizinį darbą ir turi

tokią nuostabią žmoną, kuri ji jam kasdien

verda cepelinų, bet duoda tik po

vieną, viskas tvarkoj“, – šmaikštauja gydytoja.

Pasak jos, cepelinai gali būti net

dietinis ir svorį mažinantis maistas: „Suvalgykit

per dieną du cepelinus ir vieną

greipfrutą – svoris kris. Bet daugiau nieko

nevalgykite, tik vandens galite gerti“.

Tačiau prakalbus apie šiuolaikinį miesto

žmogų, kuris važiuoja į darbą automobiliu,

visas 8 darbo valandas praleidžia

sėdėdamas, o vakare vėl klesteli prie televizoriaus,

F. Taunytės rekomendacijos

dėl cepelinų būtų kitokios. „Jeigu toks

žmogus nori ir sulaukęs senatvės gyventi

visavertį gyvenimą, tegu palieka mašiną

prie namų – pėstute žingsniuoja į darbą,

pėstute iš darbo ir dar 45 min. padirba,

padaro sportinius pratimus. Tada galės

du kartus per savaitę ir cepelinų valgyti“,

– sako gydytoja.

Reikia surasti aukso vidurį

Kavinės „Agotos gryčia“ virėja Ana

Germanovič, kasdien gaminanti didžkukulius

klientams, irgi gali patvirtinti,

kad lietuviai mėgsta cepelinus. Kasdien

kavinės lankytojai suvalgo po 70–80 cepelinų,

o savaitgaliais – net per 100. Porciją

cepelinų „Agotos gryčioje“ sudaro

vienas didelis didžkukulis.

Tačiau valgant cepelinus, matyt, reikėtų

atrasti aukso vidurį ir realiai įvertinti savo

sveikatos būklę, gyvenimo būdą. Juk niekas

nesiūlo ir nerekomenduoja kiekvieną

dieną valgyti lašinių, kiaušinių, saldumynų,

ta pati taisyklė galioja ir didžkukuliams.

„Jeigu kiekvieną dieną, kiekvieną

rytą, per pietus ir vakarienę valgysi cepeliną

su spirgučiais, be abejo, bus negerai,

greičiau atsiras sklerozė, kitos patologijos“,

– aiškina gydytoja F. Taunytė. Dietologė

E. Gavelienė taip pat sako nedraudžianti

sveikiems žmonėms skanauti mėgstamo

patiekalo. Juk negalima pamiršti, kad

maistas suteikia ne tik sveikatos, bet ir teigiamų

emocijų. Taigi retkarčiais suvalgyti

cepelinų (jeigu mėgstate ir jaučiate malonumą),

tikrai nebus nuodėmė.

SVEIKATOS ABC 2007 m. spalis 49


JŪSŲ BENDRAMINČIAI

„Aconitum“ klubo susitikimų Kaune bei Vilniuje

AKIMIRKOS

Rugsėjo 27 dieną Kauno statybininkų mokykloje, o spalio 4 dieną Vilniuje, Šeškinės poliklinikos salėje, įvyko

pirmieji šį rudenį „Aconitum“ klubo susitikimai. Susitikimų metu klubo nariai klausėsi įdomios medicinos mokslų

daktaro, urologo Vytauto Kamarausko paskaitos apie vyresnio amžiaus žmonių lytinę sveikatą. Gydytojas

pabrėžė, jog lytinis gyvenimas ir lytinė sveikata yra svarbi nepaisant amžiaus. Sutrikus lytiniam gyvenimui,

atsiranda ir kitų sveikatos bėdų. „Tačiau nereikia tikėtis, kad sulaukęs septyniasdešimties būsi toks kaip

aštuoniolikmetis, – sakė urologas V. Kamarauskas. – Taigi skiriasi ir vyresnio amžiaus žmonių lytinis gyvenimas“.

Apie tai bei kitas sveikatos problemas ir diskutavo gausiai susirinkę klubo nariai. Susitikime Kaune

dalyvavo apie 260 žmonių, besirūpinančių savo sveikata, Vilniuje į susitikimą atėjo daugiau nei šimtas klubo

narių. Siūlome jūsų dėmesiui keletą akimirkų iš „Aconitum“ klubo susitikimų Kaune ir Vilniuje.

50 SVEIKATOS ABC 2007 m. spalis Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT


Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT

Vasca Petrauskienė – jaunatviška ir aktyvi

Klubo narę ponią Vascą Petraitienę pakalbinome

klubo susitikimo Kaune metu.

Jaunatviška, linksma moteris nustebino

mus pasakiusi, kad jai 65 metai (atrodė

daug jaunesnė). Kai moters paklausėme,

kur slypi jos jaunystės paslaptis, ponia

Vasca papasakojo, kad prieš dvidešimt

metų, kai prasidėjo ligos – skaudėjo

kojas, strėnas, kankino nemiga, – ji kasdien

pradėjo daryti mankštą. „Domiuosi

meditacija, ajurveda, Tibeto išminčiais,

netradicine medicina, turiu labai daug

įvairių knygų šiomis temomis, – pasakojo

klubo narė. – Aplinkui yra daug energijos

vampyrų. Parapsichologas Vytautas Kazlauskas

rašo, kad jie gali kitam žmogui

sukelti visas ligas, net vėžį. Jogos treniruotėse

išmokau, kaip pakelti ir „užrišti“

savo energiją, kad apsaugočiau savo

energetinį lauką“. Ponia Vasca pamokė

klubo koordinatorę įvairių jogos pratimų.

Laisvalaikiu moteris mėgsta būti gamtoje,

lanko jogos treniruotes, chorą, basei-

Vida Kašiubienė mėgsta sveiką gyvenimo būdą

„Aconitum“ klubo narei vilnietei Vidai

Kašiubienei 68 metai, tačiau ji atrodo jaunesnė

nei 60-ies. Pasitempusi, pasipuošusi

karoliais, auskarais, elegantiškais

juodais lakiniais bateliais, ji atrodė kaip

nužengusi iš romantinio serialo. Ponia

Vida sakė gyvenanti sveikai: ji vartoja

tik ekologiškus maisto produktus, kasdien

sportuoja, negeria jokių vaistų.

„Sveikatą stiprinu tik maisto papildais,

– pasakojo ponia Vida. – Dažniausiai

JŪSŲ BENDRAMINČIAI

ną. Aktyviai gyventi privertė gyvenimo

aplinkybės, prasidėję negalavimai. „Kai

pradėjau gyventi aktyvų gyvenimo būdą,

ėmiau daug geriau jaustis“, – teigė moteris.

Šiuo metu Vasca Petrauskienė vakare

prieš miegą valgo putpelių kiaušinių –

kas vakarą po tris kiaušinius su medumi.

Pasak pašnekovės, tai puikus vaistas nuo

nemigos.

Ne tik pati ponia Vasca, bet ir jos dukra

bei anūkė domisi sveika gyvensena. Užuot

gėrusios saujomis vaistus, jos nevengia

pavartoti maisto papildų ir taip

stiprinti savo organizmą. Į „Aconitum“

klubą mūsų pašnekovė atėjo užpildžiusi

anketą. „Susitikimas man labai patiko, tik

gaila, kad brolis negalėjo dalyvauti. Jam

tikrai būtų patikę pasiklausyti paskaitos“,

– apgailestavo ponia Vasca. Moteris tvirtino

pasitikinti „Aconitum“ gaminamų

papildų kokybe ir džiaugėsi esanti klubo

narė. Ji perdavė linkėjimus visiems klubo

nariams kituose miestuose.

renkuosi ir kitiems rekomenduoju UAB

„Aconitum“ gaminamus maisto papildus

ir medicininės paskirties produktus,

nes jie lietuviški, patikimi, pagaminti iš

natūralių medžiagų“. Ponia Vida pasakojo

ir apie savo vaikus bei anūkus. Ji

džiaugėsi „Aconitum“ klubo susitikimu

Vilniuje ir linkėjo savo amžiaus žmonėms

kuo greičiau stoti į šį įdomų ir

naudingą klubą bei aktyviau prisidėti

prie jo veiklos.

Klubo nario anketos ieškokite 54 psl.

SVEIKATOS ABC 2007 m. spalis 51


LAISVALAIKIS

Kryžiažodžio atsakymą surašykite į lentelę, esančią po kryžiažodžiu, iškirpkite

ir atsiųskite adresu:

Kryžiažodis

Sveikatos ABC“ Nr. 10. p. d. 852, 44034 Kaunas

Nugalėtojas iš visų teisingai atsakiusiųjų išrenkamas burtų keliu.

Sveikiname Nijolę Juliją Pilipauskienę iš Jurbarko raj. Burtai lėmė, kad ji

iš visų teisingai išsprendusiųjų kryžiažodį „Sveikatos ABC“ 2007 m. Nr. 9 gaus

prizą – sveikatos profilaktikos priemonę.

Kryžiažodžio „Sveikatos ABC“ Nr. 9 atsakymai

Horizontaliai: Banga. Barta. Lira. Liekna. Amata. Kasa. Asai. Alas. Ak. Las. Korida.

Atika. Ano. Mira. Kam. Rakija. Taip. Rago. Aros. Taksa. Asama. Sporos.

Visata. Pasitik. Toli. Ataka. Juka. As. Kara. Asistentas.

Vertikaliai: Pakaba. AB. Almada. Orias. Tetas. Takai. Klaka. Trasa. Alpi. Asta.

Tona. Lak. Sima. Karo. Rokas. Dujom. Kaita. Trakas. Šiais. „Ardo“. IRA. Asansolis.

Pasta. Guo. Pasaka. Rūta. Sukast. Imola. Apija. Itas. Ikas.

Kryžiažodžio raktas: Romos imperija.

Kryžiažodį sudarė Mantas Jakimavičius

52 SVEIKATOS ABC 2007 m. spalis Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT


KAS JŪS ESATE:

romantikas ar menininkas?

Esame labai skirtingi ir vargu ar galima rasti rėmus,

į kuriuos visi sutilptume. Tačiau teigiama,

kad žmonės yra keturių seksualinių tipų: meninio,

romantinio, emocionaliojo ir jausmingojo.

Norite sužinoti, koks esate jūs? Tuomet nuoširdžiai

atsakykite į testo klausimus ir suskaičiuokite

surinktus atsakymus.

1. Pamilus žmogų jums svarbiausia:

a) sielų bendrumas, supratimas;

b) stipri aistra;

c) visiškas susiliejimas su kitu žmogumi;

d) pasitenkinimo (taip pat seksualinio) jausmas.

2. Meilė iš pirmo žvilgsnio – tai:

a) traukos ir neracionalumo mišinys, neturintis nieko bendra

su tikruoju jausmu;

b) kibirkštis, be kurios nebūna tikrosios meilės;

c) tik pirmas žingsnis į gilesnį jausmą;

d) seksualinis potraukis, kuris, sulaukus atsakomosios reakcijos,

gali peraugti į tikrą jausmą.

3. Mylėjimasis su nauju partneriu – tai:

a) itin erotiškas nuotykis, nesvarbu, kas atsidūrė šalia jūsų;

b) kažkas nuostabaus, jei esi įsimylėjęs (-usi);

c) tai, kam ne taip lengva pasiryžti;

d) nežinomybė ir rizika.

4. Seksas be meilės:

a) geras, o kartais netgi geresnis nei su nuolatiniu partneriu;

b) ne taip, kaip su mylimu žmogumi;

c) suvulgarina santykius;

d) vėliau gali išaugti į meilę.

5. Tam, kad meilė neužgestų:

a) ji turi būti grindžiama ne tik seksu, bet ir bendrais interesais,

mintimis, pomėgiais;

b) jos pagrindas turėtų būti nesilpstantis tikėjimas, kad esate

skirti vienas kitam;

c) turi būti tvirtas emocinis ryšys;

d) būtinas seksualinis pasitenkinimas.

6. Ieškoti seksualinio gyvenimo naujovių:

a) būtina, kad seksualiniai santykiai neprarastų erotiškumo;

b) galima, jei tai vyksta natūraliai, o ne užsibrėžus tokį tikslą;

c) nebūtina, juk meilės ryšys priklauso nuo jausmų, o ne nuo

mylėjimosi technikos;

d) reikėtų, kad suprastumėte, kas kuriam patinka.

7. Jei praėjo noras dalintis su partneriu sielos išgyvenimais:

a) jaučiate tuštumą ir kartėlį;

Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT

b) jaučiatės niekam nereikalingas (-a);

c) nekreipiate į tai dėmesio;

d) normalu, svarbu, kad santykiai netaptų priešiški.

TESTAS

8. Spręsti tarpusavio problemas „derybų keliu“:

a) reikia, nes tik taip įmanoma jų atsikratyti;

b) neverta, ne tokios problemos kaip tik ir rodo, kad meilė

išeina;

c) sunku, nes tai nepaliečia jausmų;

d) tai tik erzina. Verčiau apsikabinti ir pasimylėti.

9. Tikrasis artumas – tai:

a) minčių panašumas, nuolatinis keitimasis nuomone;

b) nuolatiniai meilės ir atsidavimo ženklai;

c) nuoširdus jausmas;

d) pasitenkinimas intymiuoju gyvenimu.

Rezultatai

Dažniausiai rinkotės A variantą.

Esate meninio tipo žmogus. Meilės fronte vertinate permainas,

įvairovę, tačiau apskritai šios gyvenimo srities nesureikšminate.

Jums svarbiau turėti šalia artimą žmogų, su kuriuo galėtumėte

pasidalyti mintimis, pasikalbėti iš širdies ir būti suprasti. Šio tipo

žmonės labiau pasikliauja protu nei jausmais.

Dažniausiai rinkotės B variantą.

Jūs – romantikas. Jūsų idealas – širdžių susijungimas, abipusė

pagarba. Jums svarbu jausti ypatingą partnerio dėmesį ir

susižavėjimą. Šio tipo žmonės vertina jausmų romantiškumą.

Jeigu to nėra, jiems neteikia džiaugsmo ir seksas.

Dažniausiai rinkotės C variantą.

Esate vienas iš emocionaliojo tipo žmonių. Jūsų manymu,

sekso partnerius turėtų jungti emocinė simpatija vienas kitam.

Beje, kartais tokios emocijos atneša džiaugsmą, kartais

– skausmą. Seksas jums labai svarbus, tačiau fizinio artumo

nepakanka, norisi visiško susiliejimo. Tokių žmonių meilės

jausmas netgi gali virsti manija. Juk jie vadovaujasi tik emocijomis.

Dažniausiai rinkotės D variantą.

Jūs – jausmingojo tipo žmogus. Jums svarbiausia – ramybė ir

patikimumas. Jausmingojo tipo žmonėms seksas – tik įžanga

į tvirtus ilgalaikius santykius. Jie tikrai nepames galvos, pasirinks

ramų meilės džiaugsmą, o ne beprotišką aistrą. Jų nuomone,

seksas – viso labo tik fizinis kontaktas.

SVEIKATOS ABC 2007 m. spalis 53


PRENUMERUOKITE

ŽURNALĄ

1 MĖN. – 4,59 Lt

3 MĖN. – 13,77 Lt

6 MĖN. – 27,54 Lt

12 MĖN. – 55,08

CARDIOGLUCAN (45 KIETOS KAPS.)

MEDICININĖS PASKIRTIES PRODUKTAS.

„Lietuvos metų gaminys 2005“

Produkto sudėtyje yra beta gliukanų, magnio bei antioksidacinėmis savybėmis pasižyminčių medžiagų.

Beta gliukanai efektyviai ir saugiai mažina cholesterolio kiekį kraujyje, mažina gliukozės

koncentraciją kraujyje, stiprina imunitetą, pasižymi stipriu antinavikiniu poveikiu, skatina greitesnį

žaizdų gijimą po operacijų ir traumų bei pragulų ir opų gijimą, skatina odos atsinaujinimą.

Tinka vartoti:

• mažinant blogojo cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje,

• stiprinant imuninę sistemą, organizmo atsparumą peršalimams ir navikiniams susirgimams,

• tinka vartoti esant padidėjusiam kraujospūdžiui, širdies nepakankamumui, stenokardijai.

Vartojamas po 1 kapsulę 2-3 kartus per dieną valgio metu ar tuojau po valgio

15 %

NUOLAIDA

Akcijos trukmė iki SPALIO 31 d.

INFORMACIJA KLUBO NARIAMS

Mielieji klubo nariai,

Informuojame, jog nuo šiol pradėjo veikti kelios naujos

vaistinės, kuriose galėsite įsigyti preparatų pigiau su

„Aconitum klubo“ kuponais:

Šeimos vaistinė, Darius ir Girėno g. 10, Panevėžys

Šeimos vaistinė, Sevastopolio g. 17, Šiauliai

Šeimos vaistinė, Vytauto g. 105, Ukmergė

Šeimos vaistinė, Antakalnio g. 60, Ukmergė

UAB „Bengenijos“ vaistinė, Gėlių I-asis takas 7, Ramučiai,

Kauno raj.

Ramunėlės vaistinė, Taikos g.4-1, Elektrėnai

Deja, informuojame, jog užsidarė ši vaistinė:

Šeimos vaistinė, Ramygalos g. 15, Panevėžys

10 %

NUOLAIDA

B COMPLEX (40 KIETŲ KAPS.)

MAISTO PAPILDAS

Įvairių gerai subalansuotų B grupės vitaminų derinys, svarbus smegenų ir nervų sistemos veiklai.

Tinka vartoti:

• norint pagerinti nervų ir kraujodaros sistemų funkciją.

Vartojama po 1 kapsulę 1-2 kartus per dieną valgio metu arba po valgio.

54 SVEIKATOS ABC 2007 m. spalis Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT

More magazines by this user
Similar magazines