„ŽOLĖ ŽOLEI NELYGU“ BULVĖS

Nr.10 

www.sveikatosabc.lt 4.89 Lt 

SVEIKATINIMO, PROFILAKTIKOS IR GYVENIMO BŪDO ŽURNALAS 

Dar vienas pomėgis – 

ŠOKIAI 

Pažintis su antrojo „Lietuvos 

šokių dešimtuko“ dalyviu 

dr. Dariumi Rauba 

„ŽOLĖ ŽOLEI 

NELYGU“ 

Fitoterapeutas 

Juozas Ruolia 

Aromato GALIA 

BULVĖS 

Susigrąžinkite judėjimo 

DŽIAUGSMĄ 

Kai nebeskaičiuoji metų... 

Apie Gerontologijos ir reabilitacijos centro gynentojus 

2007 m. spalis 

ISSN 1648-1658 

Ar saldus jūsų 

MIEGAS? 

AUTIZMAS: 

kai pasaulis kitoks 

Magnis ir 

SVEIKATA 

Vaikystės ŠLEIFAS

Viršelyje – Juozas Ruolia. Rimvydo Varnausko nuotrauka 

Mėnesio interviu 

6 „Žolė žolei nelygu“ 

Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT 

Iš LNK TV laidos 

14 Tas kojų lengvumas 

18 Kalcio svarba organizmui 

22 Ilga ir sunki kova su ateroskleroze 

25 Ląstelių gyvybės vanduo 

30 Susigrąžinkite judėjimo 

džiaugsmą 

34 Magnis ir sveikata 

35 O gal trūksta ir kalio? 

38 Ar saldus jūsų miegas? 

42 Plikimas – vyrų privilegija? 

Sielos labirintai 

16 Vaikystės šleifas 

Verta žinoti 

18 Kai metų nebeskaičiuoji... 

Jūsų vaikas 

26 Autizmas: kai pasaulis kitoks 

Laisvalaikio minutės 

28 Dar vienas pomėgis – šokiai 

Jauskitės puikiai 

32 Mankšta, pakeičianti kūną 

Grožis ir sveikata 

36 Aromato galia 

Gamtos vaistinė 

40 Vaistai iš daržo 

Netradicinė medicina 

44 Ajurvedinė mityba ir gyvenimo 

būdas 

Sveika mityba 

46 Bulvės 

48 Ar sveika valgyti cepelinus? 

Jūsų bendraminčiai 

50 „Aconitum“ klubo susitikimų 

Kaune bei Vilniuje akimirkos 

Testas 

53 Kas jūs esate: romantikas ar 

menininkas? 

TURINYS 

SVEIKATOS ABC 2007 m. spalis 3

REDAKTORĖS ŽODIS 

Man patinka smėlio laikrodžiai. 

Galiu ištisas valandas žiūrėti, kaip 

iš vieno indo į kitą siauručiu takeliu 

teka smėlis... Jaučiuos taip, tarsi pro 

pirštus tekėtų pats gyvenimas. Jeigu 

viskas gerai, jis teka lėtai, kaip ir laikas 

smėlio laikrodyje, jei „kresteli“, suspindi 

visomis vaivorykštės spalvomis 

ir lekia lekia... Čia – pavasaris, čia – 

ruduo... Bet gyvenimas eina (ar teka) 

tol, kol judi. Taip teigia ponas Petras, 

trisdešimt metų besigalynėjantis su 

ateroskleroze ir nežadantis pasiduoti. 

Jis žino viena – judės, kol leis sveikata 

ir jo negaluojančios kojos. 

Kur kas sparčiau nei po antrosios 

kraujagyslių šuntavimo operacijos 

sveikstantis ponas Petras, juda kitas 

mūsų pašnekovas. Tik ne parko takeliu, 

o šokių aikštelėje. Jis – antrojo 

„Lietuvos šokių dešimtuko“ dalyvis. Į 

šį projektą jį atvedė aistra šokiui. 

Nepaklausėme (o gaila!), ar mėgsta 

šokti mėnesio interviu kalbintas fitoterapeutas 

Juozas Ruolia. Tiesą sakant, 

nebuvo ir kada. Kai lankėmės 

darbo kabinete, mūsų pašnekovas vis 

vardijo žoleles, kiekvieną jų ryšelį 

švelniai it mažą vaiką paglostydamas 

ir priglausdamas prie širdies. Galbūt 

pacientai rikiuojasi prie fitoterapeuto 

kabineto ne tik ieškodami pagalbos 

nuo grėsmingos amžiaus ligos – vėžio, 

bet ir pakerėti šio žmogaus gerumo 

ir išminties? Tik nemanykite, kad 

jis – žiniuonis. Fitoterapeutas sako, 

kad renkant ir vartojant vaistinius 

augalus, reikia ir moksliškai pagrįstų 

įrodymų apie jų veikliųjų medžiagų 

poveikį organizmui. Žiupsnelį jo patarimų 

žurnalo puslapiuose ras ir mūsų 

skaitytojai. 

Vienas iš fitoterapeuto patarimų yra 

raginimas tausoti savo sveikatą. Taigi 

rūpinkimės savo fizine ir dvasine 

sveikata. Tada ilgiau būsime sveiki ir 

žvalūs, kaip ir ponia Aldona, jau devynerius 

metus gyvenanti Vilniaus 

universiteto Eksperimentinės ir klinikinės 

medicinos instituto Gerontologijos 

ir reabilitacijos centre. Taip skambiai 

pavadintas Centras tėra paprasčiausi 

senelių namai. Bet pabendravę su ponia 

Aldona supratome, kad gyvenimas 

teka ir čia. Žinoma, jei judi... 

Apie judėjimo malonumą ir kitus gyvenimo 

džiaugsmus diskutavo į pirmuosius 

šį rudenį susitikimus susirinkę 

klubo nariai. Susitikimų akimirkas 

užfiksavo ir mūsų fotoobjektyvas. Beje, 

jei dar nesate klubo narys, paskubėkite 

juo tapti. Jūsų laukia ne tik įdomūs susitikimai, 

bet ir malonios staigmenos. 

Apie tai skaitykite p. 50–51. 

O mes lauksime jūsų laiškų. Iki pasimatymo! 

Nuoširdžiai, Rima Balanaškienė 

Leidžia UAB „Sveikatos ABC” 

ISSN 1648-1658 

Redakcijos adresas: 

p.d. 852, 44034 Kaunas 

Telefonas: 32 80 08 

Faksas: 33 84 87 

El. paštas: redaktore@sveikatosabc.lt 

Sveikatinimo, profilaktikos ir 

gyvenimo būdo žurnalas 

2007 m. SPALIS NR. 10 

Vyriausioji redaktorė 

Rima Balanaškienė 

Redaktorė 

Laima Junevičienė 

Bendradarbiai 

Vaida Leškevičiūtė 

Ieva Paulauskienė 

Gražina Vasiliauskienė 

Mantas Jakimavičius 

Eligijus Bielinskas 

Kęstutis Merkys 

Silvija Šileikaitė 

Ingrida Žirlienė 

Daiva Bertulienė 

Dizaineris 

Andrius Vereikis 

Iliustracijos 

Jupiterimages, SXC 

Telefonas reklamai: 

8 612 85418 

Kaina 4,89 Lt 

Rankraščiai negrąžinami ir 

nerecenzuojami 

www.sveikatosabc.lt 

Spausdino UAB „Regrafas“ 

Piliakalnio g. 3, 

LT-46224 

Kaunas 

Kokybės telefonas 

8 37 441111 

4 SVEIKATOS ABC 2007 m. spalis Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT

Gerb. Redakcija! 

Perskaičiau apie konkursą „Už sveiką senatvę“ ir siunčiu rašinėlį. 

Šiąnakt blogai miegojau: kiaurą naktį 

pliaupė lietus, paklydę klevo lapai beldės 

į langą delnukais šaltais. Ak, tie sąnariai! 

Vėl truputį maudžia. Žinojau – tai būna 

dažniausiai, kai keičiasi oras... Įjungiu relaksacinę 

kasetę, galvoju apie kvėpavimą, 

atpalaiduoju raumenis. Kūno ir psichikos 

poilsis sumažina įtampą – iš lovos keliuosi 

žvalesnė, linksmesnė. 

Gyvenu viena, nėra artimo žmogaus, todėl 

norom nenorom reikia tvarkyti savo 

gyvenimą taip, kad „blogų dienų“ būtų 

kuo mažiau, kurios priklauso nuo emocinio 

pakilimo ar nuosmukio. Kad nesijausčiau 

vieniša su savo liga, prieš aštuonerius 

metus įstojau į Panevėžio „Artrito“ 

bendriją. Dvi kadencijas vadovavau Lietuvos 

artrito asociacijai. Šiuo metu esu 

asociacijos tarybos narė. Visuomeninė 

veikla yra mano gyvenimas, iš kurios pasisėmiau 

daug jėgų ir ištvermės, kuri suteikė 

gyvenimo prasmę ir išmokė pro lūpų 

šnabždesį išgirsti prasmingus žodžius, 

nepraeiti pro gėlę, medį, akmenį, žmogų, 

nepamačius jo grožio, nesupratus jo 

skausmo. 

Nuovargis man nesvetimas. Tada prakalbu 

sielos balsu – rašau eilėraščius, apsakymus: 

verkiu ir juokiuos su savo herojais 

iki užsimiršimo, jaučiuosi pakylėta, jei pasiseka 

ir kiti įvertina. 

Silpnumui ir nuovargiui nugalėti svarbus 

psichologinis aspektas, aktyvumo palaikymas, 

džiugių įspūdžių paieškos. Nepatikėsit 

– radau! Prieš dešimt metų įkūriau saty- 

Gerbiamoji Redakcija! 

Man jau 74 metai. Tebegyvenu, nors dirbau 

sunkų pedagoginį darbą, bet jam turėjau 

pašaukimą iš vaikystės. 

Nepasakosiu apie išgyventas skaudžias 

netektis, patirtus dvasinius stresus, neturiu 

teisės pasigirti nuostabia sveikata, 

bet be fizinės ištvermės yra ir dvasinė 

sveikata, kuri padeda įveikti negandas, 

atlaikyti užklupusias ligas ir ramiai sutikti 

išėjimą... 

Džiaugiuosi, kad paeinu, kad matau gamtos 

žavesį, girdžiu paukščių čiulbėjimą, 

jaučiu žydinčių gėlių aromatą, mintimis, 

klūpėdama prie brangių į amžinybę išėjusių 

žmonių kapų pasikalbu su jais. 

Džiaugiuosi, kad gera, labai labai gera 

bendrauti su artimais širdžiai jaunystės 

bičiuliais. [...] 

Mėgau ir tebemėgstu rašyti apie įdomius 

žmones, rinkau likusių gyvų politinių 

kalinių prisiminimus, todėl [...] 

sudėliojau knygą „Testamentas ukmergiškiams“. 

Ši knyga buvusio JAV, dabar 


ros ir humoro grupę „Rozaliūtės“. Grupėje 

dalyvauja 16 narių, sergančių sąnarių ligomis. 

Kuriu scenarijų, režisuoju, vadovauju. 

Mes šokame, dainuojame, vaidiname. Tai 

geriausia relaksacija mūsų kūnui ir katarsis 

sielai, ypač tada, kai tampame respublikinio 

ar miesto konkurso nugalėtojomis. 

Šiais metais tapome Lietuvos televizijos 

laidos „Humoro vakarienė“ nugalėtojomis. 

Kiek įspūdžių! Ne veltui sakoma, kad 

atsiskyrėlius apninka liūdesys – nepajunti, 

kai pradedi skaičiuoti gyvenimo žingsnius. 

Tokiai nuotaikai pagrindo yra: viskas 

brangsta. Ieškokime pakaitalo: mankšta 

nieko nekainuoja. Taigi pirmyn! Pritaikiau 

sau kinų mankštos Tai Chi Chuan metodą, 

paremtą kovos meno principais, kur akcentuojama 

kūno ir dvasios darna. 

Nenustebinsiu sakydama, kad bet koks 

fizinis darbas reikalauja daugiau pastangų. 

Tačiau kaip rašė Seneka, „Didžiausia 

valdžia yra valdyti save“. Svarbu įsitikinti, 

kad dar gali būti naudinga visuomenei, 

šeimai. 

Kiekvienai progai pasitaikius bėgu pasisemti 

natūralios energijos iš gamtos: tai 

mano tėvų žemės sklypelis prie sraunaus 

Juostos upelio, kur bebrai renčia užtvaras, 

šimtamečiai ąžuolai mena Perkūną dievaitį. 

Prisiglaudžiu prie ąžuolo, apkabinu 

beržą ir jaučiu gyslomis tekantį ošimą, 

didingą gamtos gausmą. Maudynės upelyje 

– puikiausia hidroterapija, suteikianti 

malonaus žvalumo. Vasarą paupyje prisirenku 

lankos šieno – žiemą mėgaujuosi 

Didžiosios Britanijos ambasadoriaus 

Vygando Ušacko dėka pateko į didžiausią 

pasaulyje kongreso biblioteką 

Vašingtone. Kodėl? Ambasadoriaus 

tėveliai gyvena Ukmergėje, iš jų ambasadorius 

ir sužinojo, kad „Testamente 

ukmergiškiams“ aprašytas jo senelis 

Adomas Ušackas, 1941 metų Rešiotų 

lagerio kalinys. Adomas buvo vienas 

iš tų gyvų liudininkų, iki mirties nepamiršęs, 

kaip bejėgius ir išsekusius jaunus 

vyrus šaudė ir, kaukoles sutrupinę, 

vežė užkasti karvėmis kinkytais vežimais. 

Ne veltui ambasadorius šiemet su 

sūnumi dalyvavo ekspedicijoje į Krasnojarsko 

sritį... Tai begalinio nuoširdumo 

ir gilios erudicijos jaunas žmogus. 

Nepaprastai mėgau keliauti, kai turizmui 

vadovavo nuostabus žmogus 

– mokytojas Balys Petrulionis (amžina 

ramybė jam). 

Svajoju dar kartą pamatyti Krymą, pasiekti 

Šveicariją, bet... jau nebe man, 

tačiau turiu vienintelę gerąją, dvasingąją 

jaunylę sesutę Nijolę, kuri dar 

IŠ REDAKCIJOS PAŠTO 

žolelių voniomis. Pirmenybę teikiu netradicinei, 

palaikomajai medicinai. Kai jaučiuosi 

pavargusi, nepuolu gerti medikamentų 

– renkuosi homeopatinius vaistus, 

arbatėles. Turiu sukaupusi daug leidinių 

apie liaudies mediciną: nuo E. Šimkūnaitės 

„Gyvenimo receptai“ iki K. Stojanovos 

„Aiškiaregė Vanga“. 

Upelio Juostos slėnyje – vaistažolių rojus. 

Kiekvieną vasarą organizuojame išvyką 

„O ramunėle, pasakyk“. Renkame vaistažoles, 

vedame viktoriną „Ką aš žinau apie 

vaistažoles“. Apdovanojame „raganas“ ir 

„raganaites“. Nenuostabu, kad pasiskundus 

kojų nuovargiu, aštuonmetė anūkėlė 

Gerda greitai pataria: „Močiute, užsidėk 

beržo lapų, išgerk pienių arbatėlės“. Belieka 

tik paklausyti. Palengvėja ne tiek nuo 

arbatėlės, kiek nuo gero patarimo. 

Gerinant gyvenimo kokybę, lyg gurkšnis 

tyro vandens yra medicininis švietimas. 

Tai adekvati informacija žmonėms, kurie 

nežino apie sąnarių ligų priežastis. Tuo 

tikslu paruošiau ne vieną projektą, pagal 

kuriuos buvo vedamos konferencijos bei 

išleisti šviečiamieji leidiniai, kurie praverčia 

tiems, kuriems trūksta gydytojo konsultacijos 

ar sunkiai prieinamos reabilitacinės 

priemonės. 

Kovoti su nuovargiu yra daug būdų. 

Kartais tenka jį net prisišaukti. Tada ilgai 

vaikštau rudenėjančiais takais, parko alėjomis, 

darbuojuosi darželyje ir judu, krutu... 

Naktį miegu kaip užmušta, o rytą pakirdus 

norisi sušukti: „Gyvenime, koks tu 

gražus su savo rūpesčiais ir džiaugsmais!“ 

Marija Barauskienė, Panevėžys 

tebedirba gydytoja ir su vyru keliauja 

po Europą, netgi į Egiptą, Tunisą buvo 

nuvykusi. Jos papasakotus įspūdžius aprašau 

ir perteikiu kitiems, tad jaučiu tarsi 

pati būčiau apsilankiusi svečioje šalyje. 

Esu laiminga, kad dar galiu pasėdėti 

prie rašomojo stalo, pasikalbėti su pasakiško 

gerumo savo Justinu, nepraradusio 

humoro jausmo visose gyvenimo 

negandose ir kartojusio man : „Būk 

stipri su savimi!“ Lapkričio 7 d. bus 

ketveri metai, kaip jis ilsisi Svėdasų 

kapinėse, kartu su mano tėveliais, seneliais, 

mūsų šeimos šventuoju apaštalu 

viengungiu dėde Juozu, bet jaučiu 

savo Justiną širdyje ir sieloje gyvą, 

palikusį Lietuvai savo drąsą kovoje už 

laisvę, įamžintą albume „Naikintas, bet 

nenugalėtas tautos kelias“ ir tokio pat 

pavadinimo knygoje, padovanojusį 

man mūsų sūnų, kiekvieną sekmadienį, 

pavakary uždegantį jo atminimui 

žiburėlį prie kapo. 

Danutė Šilinienė, Ukmergė 


MĖNESIO INTERVIU 

„Žolė žolei NELYGU“ 


Apie fitoterapeutą Juozą Ruolią daugelis žmonių 

yra bent jau girdėję. Iš šalies kartais atrodo, kad 

jis tarsi vienišas atsiskyrėlis pluša Vilniaus universiteto 

Onkologijos instituto Fizinės medicinos ir 

reabilitacijos skyriuje su savo žolelėmis, apsuptas 

skalpeliais, cheminiais vaistais ir brangia aparatūra 

apsiginklavusių medikų. Tačiau tai – apgaulinga 

vizija. Pats Juozas Ruolia sako, kad be kolegų 

pagalbos jis tiesiog negalėtų dirbti. „Vien liaudies 

išmintimi remtis negalime, nes renkant ir vartojant 

vaistinius augalus, reikia ir moksliškai pagrįstų 

įrodymų apie jų veikliųjų medžiagų poveikį 

organizmui“, – teigia fitoterapeutas. 

Kas Jus „atvedė“ į fitoterapiją? 

Ir mano senelė, ir mama domėjosi vaistažolėmis, žinojo, kaip 

jomis gydytis. Baigęs vidurinę mokyklą (1969 m.), įstojau 

į Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą, bet viską „sugadino“ 

charakteristikos įrašas (vidurinėje mokykloje): „Dėl 

tikėjimo nestojo į komjaunimą“. Taigi 1971 m. iš studentų 

sąrašų buvau išbrauktas, neva dėl sveikatos. Išsėtinės sklerozės 

diagnozę tuometiniai saugumui lojalūs gydytojai tyčia 

sugalvojo, kad tik būtų pretekstas pašalinti mane iš universiteto. 

Iš Vilniuje gyvenančios vaistininkės Baranauskienės 

gavau 20 žolelių mišinio miltelių. Juos gėriau ir sėkmingai 

„sveikau“ nuo tariamos ligos. Tuo pat metu pradėjau skaityti 

knygas, straipsnius apie tas 20 vaistažolių. Pasveikęs norėjau 

tęsti studijas, bet tuometiniai Medicinos fakulteto dekanai 

bei prodekanai vėl mane „gąsdino“, kad „liga atsinaujins“. Jie 

parašė rekomendaciją į Kauno P. Mažylio medicinos mokyklą, 

kurioje mokiausi dantų techniko specialybės. Atsimenu, 

drožiu iš gipso gabalo kažką panašaus į dantį, ir širdis 

nelinksta prie šio amato... Parašiau prašymą mokyklos direktoriui 

dr. J. Kviliui, kad leistų mokytis medicinos felčeriu. 

Ačiū dr. J. Kviliui, dr. Č. Grigui, kad leido. 1974 m. man buvo 

suteikta medicinos felčerio kvalifikacija. Nepamiršau ir vaistažolių. 

Vadovaujamas dabartinio profesoriaus V. Budniko, 

atlikau pirmuosius eksperimentus su vaistažolių veikliosiomis 

medžiagomis, apie tai skaičiau pranešimą studentų suvažiavime 

Gruzijoje. Kelerius metus dirbau Vilniaus greitosios 

medicinos pagalbos stotyje, bet manęs neapleido noras 

studijuoti vaistažoles, medicinos mokslus. Susipažinau su 

sąjunginio Maskvos vaistažolių instituto profesoriumi 

V. Nikolajevu, kitais gerais žmonėmis, ir jie man patarė baigti 

aukštuosius biologijos mokslus Krasnojarske. 1982 m. Krasnojarsko 

pedagoginiame institute man buvo suteikta biologo 

kvalifikacija. Taip pat Krasnojarsko medicinos institute 

dalyvavau farmakognozijos mokslinės draugijos veikloje ir 

įgijau pirmųjų klinikinės fitoterapijos įgūdžių. 

1989 m. Vilniaus universiteto Gydytojų tobulinimosi fakultete 

man buvo suteikta gydytojo laboranto kvalifikacija. 

1991 m. Kijevo gydytojų tobulinimosi instituto Fitoterapijos 

katedroje dalyvavau dviejų mėnesių specializacijos kursuose: 

„Fitoterapija sergant vidaus ligomis“. 



1992 m. Lietuvos onkologijos centre (dabartiniame VU 

Lietuvos onkologijos institute) buvau paskirtas Fitoterapijos 

laboratorijos vedėju. 

1994 m. Kijevo gydytojų tobulinimosi instituto Fitoterapijos 

katedroje pradėjau dalyvauti pavienių vaistažolių ir 

jų mišinių poveikio gydant vėžį tyrimuose (vadovai prof. 

E. Gricenko ir prof. M. Kurik). Beje, tarp abiejų institutų iki 

šiol tęsiama bendradarbiavimo sutartis. 

Lietuvos onkologijos institute organizuojant ir vykdant Fitoterapijos 

laboratorijos veiklą – atliekant tyrimus ir vaistažolių 

imuniteto stimuliuojamojo, antioksidacinio, detoksikuojamojo, 

virškinimo, nervų sistemos veiklos skatinamojo 

ir vėžio gydomojo poveikio stebėjimus – daug padėjo ir 

padeda prof. K. P. Valuckas, doc. P. Breivis, prof. J. Didžiapetrienė, 

dr. J. Narbutienė ir jų kolektyvai. Nuo 2002 m. 

fitoterapinė, biologinė žmogaus gyvenimo kokybės gerinimo 

tvarka ir priešvėžinė sauga yra priskirtos reabilitacinei 

pagalbai. Daug vertingų pastabų ir patarimų gaunu iš 

prof. L. Griciūtės, dr. J. Veseliūno, dr. S. Vaitiekūnaitės, dr. 

E. Aleknavičiaus, dr. T. Pipirienės, dr. T. Vincelienės, dr. T. 

Rutkauskienės, med. dr. S. Cicėno, med. dr. A. Burneckio ir 

kitų gydytojų. 

Kada pas Jus ateina pacientai – tik susirgę ir sužinoję savo 

diagnozę ar vėliau? 

Pacientai turėtų lankytis nuolat, kas pusmetį ar kas metus, 

kai lankosi ir pas kitus instituto specialistus, tačiau 60 proc. 

pacientų yra nuolatiniai, o 40 proc. jų fitoterapeuto kabinete 



Su tėveliu ir mama tėviškėje. 1968 m. 

Studijos Kaune. 1972 m. 

apsilanko tik vieną kartą gyvenime – po to jie nebesugrįžta. 

Gaila, nes taip prarandamas grįžtamasis ryšys, negalima daryti 

jokių išvadų dėl gydymo. Kartais prireikia tik konsultacijos 

dėl mitybos. Norinčiajam pagerinti gyvenimo kokybę 

reabilitacijos ir remisijos laikotarpiu rekomenduoju keletą 

vaistažolių mišinių: nuo uždegimo, kraujodarą ir imunitetą 

gerinančių, pasižyminčių antioksidaciniu, detoksikuojamuoju 

poveikiu. Taip pat skiriu vaistažolių, kurių veikliosios 

medžiagos veikia vėžinių ląstelių medžiagų apykaitą, gerina 

virškinimą bei reguliuoja nervų sistemą. Pacientui individualiai 

sudaryta programa kasmet koreguojama pagal vėžio 

žymenis, imunologinius, bendruosius kraujo tyrimus. 

Daugelis Jus pažįsta kaip fitoterapeutą, padedantį žmonėms 

kovoti su vėžiu, tačiau juk tai – ne visa Jūsų veikla? 

Jau apie 30 metų administruoju podiplominį medicinos darbuotojų 

mokymosi centrą. Tai labiau vadybinis, pedagoginis 

darbas. Skaitau paskaitų ciklą „Fitoterapija onkologijoje“ 

Lietuvos ir užsienio studentams, gydytojams, provizoriams, 

slaugytojams, visuomenei, radijo, televizijos laidose kalbu 

sveikatinimo klausimais. Įvairiuose leidiniuose esu išspausdinęs 

per 100 straipsnių apie fitoterapiją onkologijoje. 

Per 15 darbo Fitoterapijos laboratorijoje metų, padedant 

kolektyvui, pavyko sukurti ir patvirtinti 7 metodikas įvairių 

organų vėžio profilaktikai bei rekomendacijas gyvenimo kokybei 

gerinti reabilitacijos ir remisijos laikotarpiu. Sudarėme 

ir mitybos atmintinę. Kiekvieno nuolat pas mane besilankančio 

paciento duomenys kaupiami ir analizuojami. 2001 

m. buvo sudaryta (2006 m. patvirtinta) Gyvenimo kokybės 

gerinimo reabilitacijos ir remisijos laikotarpiu rekomendacija. 

Ji kiekvienam ligoniui yra individuali. Juk yra daugybė 

Talkina ir sūnus Vytautas 

vėžio atsiradimo priežasčių: tai ir stresai, baimės, sparčiai 

organizme vykstantys oksidacijos procesai, šarmų ir rūgščių 

balanso sutrikimai, rūkymo ir radiacijos poveikis, virusai, 

bakterijos, grybeliai, netinkama mityba, prastas virškinimas, 

sutrikęs tarpląstelinių medžiagų apykaitos produktų šalinimas, 

taip pat paveldimumas. Pats organizmas nesugeba su 

visa tai susidoroti. Žmogaus priešvėžinę saugą (terminas sukurtas 

paties fitoterapeuto, – žurnalistės pastaba) reikia vykdyti 

6–8 aspektais, kad vėl nesusidarytų tokios pat sąlygos 

kaip ligos pradžioje ir nebūtų recidyvų. 

Į mūsų Institute sudarytus vaistažolių mišinius įeina daug 

žolių, tačiau jos visos turi būti jau apie 15 metų vartojamos 

Europos Sąjungos šalyse ir 30 metų įrašytos kurios nors ES 

šalių farmakopėjoje. 

Kaip Lietuvos medikai vertina fitoterapiją? 

Kauno medicinos universitete, kur rengiami būsimieji gydytojai, 

slaugytojai, prof. J. Brėdikio ir Universiteto senato 

iniciatyva jau pradedami dėstyti alternatyviosios medicinos 

pradmenys: ajurveda, kinų medicina ir kitos alternatyviosios 

medicinos sistemos (taip pat fitoterapija). 

Alternatyvioji medicina ir Vakarų pasaulyje buvo oficialiai 

pripažinta ne taip seniai. 1992 m. JAV Kongreso pavedimu 

Nacionalinis sveikatos institutas įkūrė Alternatyviosios medicinos 

tarnybą, kuri pradėjo tyrinėti alternatyviosios me- 


dicinos formas. 1998 m. ši tarnyba išsiplėtė į Nacionalinį 

papildomos ir alternatyviosios medicinos centrą. Europos 

papildomos medicinos tarnyba yra išskyrusi 6 alternatyviosios 

medicinos būdus. Pasaulinė sveikatos organizacija 

(PSO) 2002–2005 m. strategijoje „Sveikata visiems XXI 

amžiuje“ augalinės kilmės preparatus priskyrė klasikinei 

medicinai. 

O priešiškumas ir nesusikalbėjimas atsiranda tik dėl žinių 

trūkumo. Kai būsimieji gydytojai, slaugytojai gaus reikiamos 

informacijos ir žinių apie alternatyviąją mediciną, tuomet 

požiūris į šią medicinos sritį turėtų būti kitoks. Dabar 

tik apie 3 tūkst. Lietuvos gydytojų gerai išmano homeopa- 

tiją, fitoterapiją, homotoksikologiją, nes dalyvauja įvairiuose 

tobulinimosi, specializacijos kursuose, vykstančiuose Lietuvoje 

ir užsienio šalyse. 

Dabar apie 40 proc. rinkoje esančių vaistų gaminama iš 

vaistinių augalų. Tad šią atėjusią „madą“ vartoti kuo daugiau 

ne cheminių, o augalinių preparatų reikia susisteminti, sutvarkyti, 

ypač augalinius preparatus derinant su cheminės 

kilmės vaistais. 

O kaip sekėsi bendradarbiauti su Onkologijos instituto 

gydytojais? 

Jau minėjau, kad bendradarbiauti sekasi gerai. Juk gydymo 

ir reabilitacijos, remisijos laikotarpiu kiekvienas bet kurios 



Po jubiliejų įamžinu dovanotas gėles 

ligos gydymo būdas turi ir šalutinį poveikį, tad iš pradžių 

mes siekėme jį sumažinti. Vėliau daugėjo pasaulyje atliktų 

studijų ir tyrimų apie fitoterapinius vaistus, kurie veikia piktybinių 

navikų ląstelių medžiagų apykaitą. Vienais atvejais 

yra skiriama fenolinių junginių, kurie „suriša“ ir nusodina 

baltymus, veikia sutraukiamai, skatina kraujo krešėjimą, slopina 

uždegimą, naikina bakterijas, o kitu atveju – alkaloidų 

(turinčių azoto, nuodingų, stipriai veikiančių junginių), kurie 

stabdo vėžinių ląstelių dalijimąsi, skatina jų žūtį ar negebėjimą 

„slėptis“ nuo imuniteto. Visa tai kūrėme su Onkologijos 

instituto mokslininkais, jie labai daug padėjo. 

Kaip ruošiamos vaistažolės? 

Beveik visų vaistinių augalų galima rasti natūraliose augavietėse 

– šiuo metu Lietuvoje pievų apstu. Specialiai auginamos 

tik mėtos ir medetkos. Fitoterapijos laboratorija turi 

įrengtų džiovyklų ir laikyklų. Vaistažolės turi džiūti natūraliai, 

bet greitai, nes vytinant nelieka veikliųjų medžiagų. 

(Fitoterapeutas savo kabinete įrengęs net mažą pavyzdinę 

džiovyklą – augalai dedami ant ištemptų vielų). Jei žmonės 

nori džiovinti palėpėje, po šiferiniu stogu, privalo šiferį iš 

apačios ištepti „Lipalu“, kad ant augalų nepatektų asbesto 

dalelių. Džiovinant žoles negalima naudoti ventiliatorių, 

nes deguonis oksiduoja veikliąsias vaistažolių medžiagas. 

Išdžiovintas vaistažoles reikia laikyti kelių sluoksnių popieriniuose 

maišeliuose. Gaminant vaistažolių vandenines 

ištraukas, vaistažoles iš vakaro reikia užpilti atvėsintu iki 

25°C vandeniu, rytą nukošti (naktinė ištrauka), o ant šlapių 

vaistažolių užpilti verdančio vandens ir apie 10 min. virinti, 

po to atvėsinti ir nukošti. Naktinė ištrauka sumaišoma 

su rytiniu nuoviru ir vartojama po 0,5 stiklinės 3–4 kartus 

per dieną, 5–10 min. prieš valgį. Negalima užpilti ir laikyti 

Svarbu teisingai padžiauti vaistažoles 



Su dukra Rūta, žmona Jūrate ir sūnumi Vytautu 

mišinių termose, nes 80–90°C temperatūroje vyksta antrinės 

ir tretinės reakcijos, kurių metu susidaro visiškai nauji 

junginiai. 

Tinkamai paruošto užpilo galima gerti iki 10–12 valandų, 

laikant vėsioje ir tamsioje vietoje. Vėliau biologiškai aktyvūs 

junginiai suyra arba užpilas pradeda rūgti. 

Kokias klaidas dažniausiai daro ligoniai, kokiais mitais 

vis dar tiki? 

Šiuo metu labai populiaru ar madinga gerti žaliosios arbatos. 

Tačiau jos atsargiai vartoti turėtų tie, kurie vartoja vaistus 

nuo padidėjusio kraujo spaudimo. Žaliojoje arbatoje yra 

nemažai kofeino, tad ji labiau tinka tiems, kas skundžiasi 

žemu kraujospūdžiu. Dažnai žmonės puola į kraštutinumus, 

nuo visų ligų vartoja vieną vaistažolę. Štai dabar daugelis 

augina ir vartoja auksinį ūsą. Tačiau nė vienas rimtas mok- 

Vaistažolės auga ir Danijoje 

slinis institutas nėra šio augalo tyrinėjęs. Tikrai atsakingai 

galiu pasakyti, kad auksinio ūso veikliosios medžiagos slopina 

uždegimus. Tačiau išvardyti daugiau jo teigiamų savybių 

negalėčiau, nes auksinis ūsas – naujas liaudies medicinos 

„numylėtinis“. 

Reikėtų žmonėms įsisąmoninti ir tai, kad nuo pirminio vėžio 

jokių vaistažolių nėra. Tokiu atveju veiksmingiausias gali 

būti tik radikalus auglio pašalinimas, ir jeigu yra būtinybė, 

– chemoterapija arba spindulinis gydymas. Tuomet vaistažolių 

skiriama šalutiniam šios terapijos poveikiui sumažinti 

ar pašalinti. Labai svarbu, kad vaistinis augalas nemenkintų 

cheminio preparato ar spindulių veikimo. Tuo metu, kai atliekama 

spindulinė terapija, pacientui jokiu būdu negalima 

vartoti antioksidantų, nes jie neutralizuoja spindulių sukeltus 

griovimo procesus vėžio ląstelėse. Nepasitarus su gydančiu 

gydytoju, neverta pirkti įvairių firmų siūlomų vaistinių 

augalų rinkinių, kainuojančių net iki 1000 litų, nes tai jokiu 

būdu nepakeis tradicinio, klasikinio gydymo. Aplink naviką 

(vėžį) visuomet būna uždegimo židinys, o žoliniai preparatai 

yra stambiamolekuliniai, todėl negali pasiekti paties vėžio arba 

pasiekia tik jo paviršines ląsteles. O juk svarbiausia sustabdyti 

vėžio vystymąsi iš vidaus, kiek galima radikaliau jį pašalinti. 


Sergantiesiems onkologinėmis ligomis negalima vartoti daug 

ženšenio, leuzėjos, šizandros preparatų, želmenų sulčių ir bičių 

pienelio. Želmenų galima vartoti tik tada, kai mažėja 

kraujodara, bet tik trumpą laiką: 1–2 savaites po 1 valgomąjį 

šaukštą 3–4 kartus per dieną (ir tik kraujodarai gerinti). Aš 

esu kategoriškai nusistatęs prieš visokias sultis, nes jas gaminant 

išmetama visa ląsteliena, kurioje lieka beveik visos 

svarbiausios vertingosios medžiagos – vitaminai, skaidulos, 

pektinai. Valgykite visą obuolį, visą morką, visą apelsiną, nes 

sultys tėra tik 99 proc. vandens! 

Nei rupūžių užpilai, nei nuodingųjų musmirių ar dėmėtosios 

maudos antpilai negali sustabdyti vėžinės ligos vystymosi 

– tokių duomenų nėra. Būtinas kiek įmanoma radikalesnis 

gydymas, o tik po to galima vartoti fitoterapinių priemonių, 

iš esmės gerinančių viso organizmo medžiagų apykaitą. 

O kokias vaistažoles Jūs pats labiausiai mėgstate? 

Mano „draugai“ – šermukšnio žiedai. Šermukšnio žiedų arbata 

su medumi padeda, kai esu pavargęs. Dar ramunėlės. 

Kiekvienas žmogus pats turi „atrasti“ labiausiai jam patinkančias 

žoles, o gėlės taip pat turi atitinkti jo elektromagnetinį 

lauką. 



Keletas fitoterapeuto J. Ruolios patarimų 

• Jei sergate funkcine liga, pakanka gerti vienos, dviejų ar trijų 

žolių arbatos. 

• Jei sutrikimas organinis – uždegimas su audinių irimu (destrukcija), 

rekomenduojama gerti vaistažolių mišinių bei kitų 

natūralios kilmės papildų. Kuo mažiau vartokite cheminės kilmės 

papildų, ypač jei mėgstate savigydą. 

• Morkas vakare sutarkuokite ir apšlakstykite grietine, rytą ant 

jų užpilkite alyvuogių aliejaus ir pakepinkite. Tuomet visi 6–7 

karotinoidai pereis į riebalus. 

• Kasdien pagal galimybes rekomenduojama suvalgyti po vieną 

du iš šių 6 rekomenduojamų maisto produktų grupių: 

1. 1–2 saujas susmulkintų žalių ar raugintų kopūstų, žiedinių 

kopūstų, brokolių ar šaukštą krienų, česnako skiltelę, svogūną, 

kelis ridikėlius ar kelis šaukštus sutarkuotos ropės. Maistą gardinkite 

ciberžole (Curcuma), kario prieskoniais, gelsvės, saliero, 

mairūno, petražolių lapais. 

2. 2–4 valgomuosius šaukštus virtų burokėlių su kitomis daržovėmis, 

juodųjų serbentų, mėlynių, aronijų, žemuogių, spanguolių, 

bruknių uogienės su cukrumi, o geriausia su medumi. 

3. Morkų, pakepintų riebaluose (kaip ruošti – skaitykite aukščiau). 

4. Kelias skilteles avokado, citrinos, taip pat orkaitėje keptų obuolių, 

morkų. Košių iš grikių, pupelių, žirnių, bulvių (virkite su lupenomis, 

odelę nulupkite bulvei pravėsus). 

5. Žuvies, vištienos, triušienos, neriebios jautienos, neriebių 

pieno produktų. 

6. Gerkite kmynų, pankolio, krapų sėklų nuovirų, mėgstamo 

negazuoto mineralinio vandens. Sultis patartina gerti mažomis 

porcijomis, po 20–30 ml, t. y. vieną gurkšnį per valandą. 

Atsiminkite, kad didelės dozės daigintų grūdų, želmenų sulčių, 

kitų sulčių, gali labai pakenkti. Maistas taip pat yra vaistas, bet 

vartojamas turi būti po nedaug ir dažnai. 

Fitoterapeuto J. Ruolios ir kitų autorių sudaryta strategija, 

kaip šalinti ląstelių supiktybėjimo priežastis: 

1. Adaptogenai, meditacija, autopsichoterapija; 

2. Antioksidantai; 

3. Mineralinis šarminis, šaltinio, gero šulinio vanduo – iki vieno 

litro per dieną; 

4. Judesio terapija, geras inkstų darbas; 

5. Rūkymo atsisakymas; 

6. Detoksikuojamoji terapija (fitoterapija, homeopatija ir homotoksikologinė 

taktika); 

7. Imuniteto stiprinimas; 

8. Gera kepenų veikla; 

9. Porėta mityba (1/2 daržovių, 1/2 mėsos produktų); 

10. Pakankamas kiekis fermentų ir sulčių, reikalingų maistui 

virškinti; 

11. Natūralios erdvinės struktūros: vitaminai, fermentai. 

Atmintinė 

Atminkime, kad persirgus vėžiu, visą likusį gyvenimą reikia skatinti 

imunitetą, vartoti antioksidantų, detoksikuojamųjų, vėžio 

medžiagų apykaitą stabdančių veikliųjų medžiagų (fenolinių 

junginių, alkaloidų). Nepamirškime, kad suvalgytas maistas turi 

būti gerai suvirškinamas, o virškinimui sutrikus, po valgio reikia 

išgerti pelyno, puplaiškio, ramunėlių, medetkų ar gysločio arbatos. 

Gerinkime miegą – prieš atsiguldami į lovą išgerkime karšto 

pieno stiklinę, kmynų, melisos ar pipirmėtės arbatos, kurioje ištirpinta 

1–2 valgomieji šaukštai gero medaus. Rytą nepamirškime 

adaptogenų – eleuterekoko ir auksinės šaknies ekstrakto. 

Stenkimės patys saugoti savo sveikatą. 


SVEIKATOS KALEIDOSKOPAS 

GERO APETITO! 

• Pavalgę neužsisėdėkite prie stalo. Į klausimą: „Ar aš sotus?“ galėsite atsakyti tik 

praėjus dvidešimčiai minučių po valgio. Sotumo jausmą pajusite ne iš karto, todėl 

nuo stalo kilkite jausdamiesi dar šiek tiek alkani. Trumpas pasivaikščiojimas po valgio 

(užteks ir penkių minučių), jums sukels sotumo jausmą. 

• Niekada nevalgykite stovėdami – suvalgysite daugiau. 

• Venkite dietų, ypač „žaibiškų“, nes tuomet jums neišvengiamai grįš visi „ištirpę“ 

kilogramai. 

• Niekada neatsisakykite pusryčių. Būtent jie išjudina medžiagų apykaitos sistemą 

ir padeda deginti riebalus. 

• Pusryčiams valgykite grūdų – avižų, kviečių, rugių – želmenų. Juose esantis vitaminas 

B organizme neleis kauptis vandeniui, o riebalams – ant vidaus organų. 

• Avižiniai dribsniai sukelia sotumo jausmą ir padeda numesti svorio. Jie palengva 

virškinami skrandyje, tad jūs ilgai nejausite alkio. 

• Kviečių sėlenas geriausia paruošti taip: užpilti stikline karšto neriebaus pieno, 

suvynioti indą į rankšluostį ir palaikyti 15 minučių, kad išbrinktų. 

• Tie, kurie linkę persivalgyti, turėtų valgyti ne tris, o penkis kartus per dieną. Pajutę 

alkį nepulkite į paniką, bet ko nors užkrimskite. Puikiai tiks obuolys, stiklinė 

jogurto arba kefyro. Jie malšina apetitą ir gali būti kaip atskiras valgis. Valgydami 

obuolius būtinai suvalgykite ir sėkleles. Vieno obuolio sėklelėse yra visa paros 

jodo norma. Jodas malšina apetitą. 

• Visada po ranka turėkite keletą obuolių, morką. Lėtai ir gerai juos sukramtykite 

– paskui mažiau suvalgysite kitokio maisto. 

• Pusė stiklinės šviežių petražolių nuoviro leis pamiršti maistą dviem valandoms. 

Valgyti nenorėsite, jei skalausite burną mėtų arbata: žiupsnis mėtų lapelių stiklinei 

vandens. 

• Apetitą puikiai malšina figų ir slyvų nuoviras. Pusę kilogramo džiovintų vaisių 

užpilkite 3 l vandens ir virinkite, kol liks tik 2,5 l skysčio. Gerkite prieš valgį po pusę 

stiklinės skysčio užkąsdami vaisiais. 

• Jei kankina alkio jausmas, suvalgykite šaukštelį sauso pieno. Kasdien valgykite 

ankštinių daržovių – pupelių, žirnių. Jie gerina virškinimą ir užpildo skrandį. Labai 

naudingos su lupenomis virtos ar keptos bulvės. 

• Jei mėgstate makaronus, tai neverta jų atsisakyti. Bet juos valgykite be mėsos ir 

grybų. Galite užsiberti šiek tiek sūrio ir daržovių. 

• Nepiktnaudžiaukite patiekalais, kuriuose daug cukraus ir riebalų – pyragaičiais, 

tortais. 

• Ant jūsų stalo kasdien turėtų būti daržovių – žalių, troškintų, virtų. Per dieną jų 

reikėtų suvalgyti ne mažiau kaip 300 g. 

• Jei prieš valgį išgersite stiklinę pomidorų sulčių ar mineralinio vandens, suvalgysite 

visu trečdaliu mažiau. 

• Ant sumuštinių tepkite minkštą sviestą (ploniau užtepsite), o salotas gardinkite 

augaliniu aliejumi arba šviežiu kefyru. 

• Kava labai žadina apetitą, todėl per dieną išgerkite jos ne daugiau kaip du 

puodelius. 

PESIMISTAI 

Pesimizmas – įgyta psichikos reakcija, 

kenksmingas mąstymo įprotis. Kodėl 

atsiranda pesimizmas, iki galo dar neištirta. 

Mokslininkai laikosi nuomonės, 

kad pesimizmo užuomazgų reikėtų 

ieškoti dar vaikystėje. Mylimo žmogaus 

mirtis, užgniaužti jausmai ir troškimai, 

perdėtas mokytojų griežtumas ir reiklumas 

– visa tai jau ankstyvoje jaunystėje 

gali suformuoti pesimistinį požiūrį į gyvenimą. 

Pesimizmas pavojingas, nes jis 

griauna asmenybę, darydamas žmogų 

silpnesnį ir netgi blogesnį, negu jis galėtų 

tapti. 

LĄSTELĖS 

Žmogaus organizmas sudarytas iš ląstelių, 

kurios be paliovos dalijasi. Kiekvieno 

žmogaus ląstelėse užkoduota 

skirtinga genetinė informacija, kuri 

lemia ląstelių dalijimosi ypatumus ir 

trukmę. Normaliomis sąlygomis rankų 

epitelio sluoksnis atsinaujina kiekvieną 

dieną, galvos – kas tris dienas, 

viso kūno – kas savaitę. Kraujo ląstelės 

atsinaujina kas 80 dienų, bet daug 

sportuojant – kas 40 dienų. Tai reiškia, 

kad profesionalūs sportininkai trumpina 

savo gyvenimą. Širdis sportuojant 

susitraukinėja tankiau, o per visą 

gyvenimą ji gali susitraukti tik tam tikrą 

skaičių kartų. 


DAIKTŲ ENERGETIKA 

Kiekvieną daiktą gaubia aura. Ji turi nemažai įtakos mūsų 

biolaukui. Tik kokios – teigiamos ar neigiamos? 

Viskas priklauso nuo to, kaip sutampa mūsų energijos lauko 

parametrai su vieno ar kito daikto energiniais duomenimis. 

Kai skirtumas didelis, kuris nors gyvybiškai svarbus organas 

arba ir visas organizmas „išsiderina“. Kitaip tariant, mus supančios 

aplinkos laukai turi atitikti mūsų biolauką. 

Jautrus arba linkęs sirgti žmogus tarp jam nepalankių daiktų 

būna mieguistas, junta skausmą širdies srityje, jam dažnai 

svaigsta galva, jis nuolat būna susierzinęs. Jei esame priversti 

būti tarp neigiamą energiją skleidžiančių daiktų, galime rimtai 

susirgti. 

Jei daiktų ir mūsų laukai sutampa, daiktas atrodo malonus ir 

artimas. Tačiau mes ne visada klausome savo vidinio balso ir 

sekdami mada dažnai pernelyg perkrauname savo erdvę. Reikėtų 

ir mums sekti japonų pavyzdžiu – jų interjere yra mažai 

baldų ir kitų daiktų, o būtini daiktai parenkami labai rūpestingai. 

Beje, ir senose mūsų kaimo trobelėse kai kur tebestovi 

kuklūs protėvių baldai, tačiau kaip malonu prie jų prisiliesti, 

kaip jauku ir gera tuose namuose! 

Kiekvienas žmogaus prisilietimas prie daikto palieka savo 

energetinį pėdsaką. Mūsų aplinkoje susitelkusi ne tik materialių 

daiktų energija, bet ir emocijos, jausmai, kurie taip pat sukuria 

savo lauką. Protinė veikla taip pat neabejotinai palieka 

savo žymę. Mūsų auros nematomos bangos sklando aplinkui 

ir prasiskverbia į meno kūrinius, rankdarbius ir į kitus mūsų 

aplinkos daiktus. Taip vyksta pasikeitimas energija, tačiau šis 

procesas mums ne visada yra naudingas. 

Daiktų energetika priklauso nuo medžiagos, iš kurios jie padaryti 

(pavyzdžiui, labai stiprus krištolo energetinis laukas). 

Labai svarbu ir daikto spalva, jo paviršius. Mes ne šiaip sau 

vieną spalvą mėgstame, o kitos – ne. Tiesiog mes jaučiame 

tos spalvos skleidžiamą teigiamą arba neigiamą energiją. Pastebėta, 

kad apsivilkus vienos ar kitos spalvos drabužiais, netgi 

pagerėja žmogaus sveikata. 

Beje, daiktų forma ir visi jų puošybiniai elementai taip pat 

sudaro savuosius energinius laukus, neabejotinai mus veikiančius. 

Žmogaus aurą smarkiai gali sutrikdyti net išskirtinio 

kirpimo ar neįprastos spalvos drabužiai. Taigi geriausi daiktai 

– tie, be kurių tikrai negalime išsiversti. 


SVEIKATOS KALEIDOSKOPAS 

DANTŲ ŠEPETĖLIUS KEISKIME 

KAS 3 MĖNESIUS 

Tyrimų bendrovės „AC Nielsen“ ir „Procter & Gamble“ 

duomenimis, Lietuvos gyventojai dantų šepetėlį keičia 

vidutiniškai kas 18 mėnesių, tačiau tai daryti reikėtų net 

šešiskart dažniau – kas 3 mėnesius. 

Specialistai primena, kad ilgai nekeičiamuose šepetėliuose 

ima kauptis žalingi mikroorganizmai. Be to, seni šepetėliai 

nebe taip gerai išvalo dantis. Lietuvos gyventojų apklausa parodė, 

kad daugeliui gyventojų kol kas stinga dantų ir burnos higienos 

žinių. Tuo tarpu medikai pabrėžia, kad tinkama dantų 

priežiūra, ypač vaikystėje, leidžia išvengti sunkiai pagydomų 

dantų ligų. 

Su Lietuvos Odontologų rūmais jau ne vienerius metus bendradarbiaujančios 

bendrovės „Procter & Gamble“ edukacinės 

socialinės akcijos „Padovanokite šypseną… ir dantų šepetėlį“ 

metu „Maxima“ prekybos centruose žmonės galėjo įsigyti dvigubą 

pakuotę dantų šepetėlių „Blend-a-med“, ir vieną šepetėlį iš 

šios pakuotės paaukoti vaikams, kuriems jų trūksta labiausiai. 

Per keletą artimiausių savaičių daugelyje Lietuvos vaikų globos 

namų augančius ir socialiai remtinus vaikus pasieks po komplektą 

iš trijų dantų šepetėlių, kurių jiems užteks visus mokslo 

metus. Iš viso remtiniems vaikams bus išdalintas 51 tūkstantis 

šepetėlių. 

Tačiau svarbiausias šios akcijos tikslas buvo atkreipti dėmesį į taisytinus 

Lietuvos gyventojų burnos higienos įpročius ir priminti, 

jog taisyklingos dantų priežiūros vaikai mokosi savo šeimoje. 

NAMINĖS ERKUTĖS 

Kiekvienuose namuose dažniausiai pasitaikantis alergenas – 

buitinės dulkės, kuriose knibždėte knibžda naminių erkučių. Šis 

mikroskopinis gyvis veisiasi visose patalpose, kuriose gyvena 

ir dirba žmogus. Naminės erkutės gamina itin stiprų alergeną. 

Siurbiant dulkių siurbliu, buitinių dulkių koncentracija padidėja 

net kelis kartus. Jos pasklinda po visą butą ir pagaliau nusėda 

ant grindų bei įvairių daiktų. Alergiški žmonės bute neturėtų 

laikyti dulkes kaupiančių minkštų baldų, kilimų, užuolaidų. 

Grindis ir daiktus reikia valyti drėgnu skuduru, patalpas reguliariai 

vėdinti, o knygas laikyti stiklu uždaromose lentynose. 

Alergiškam žmogui geriau nemiegoti ant pūkinių pagalvių, nes 

jos – mėgstamiausia naminių erkučių vieta. Puiki profilaktinė 

priemonė nuo naminių erkučių – ultravioletiniai spinduliai. 

Būtų idealu, jei alergiškas žmogus galėtų kasdien 30–40 minučių 

įsijungti ultravioletinę lempą. 


IŠ LNK TV LAIDOS 

Tas kojų 

LENGVUMAS 

Kai kalba pasisuka apie gražias kojas, visada prisimenu Živilę, 

savo giminaitę. Dar jauna, graži, veikli ir energinga moteris 

niekada nesegėjo sijono – mūvėjo tik kelnes. Priežastis paprasta 

– išsiplėtusių mėlynų venų išvagotos Živilės kojos išties nekėlė 

estetinio pasigėrėjimo. Bet baisiausia, kad ilgainiui ant vienos 

kojos atsivėrė negyjanti opa. Gaila buvo žiūrėti į besikankinančią 

Živilę. Nepadėjo jokie kompresai, žolelių nuovirai ir žiniuonės 

užkalbėjimai. „Per ilgai delsėte, – sakė gydytojai. – Dabar tėra 

viena išeitis – operacija“. Ilgai nesiryžo Živilė gultis ant operacinio 

stalo, bet kai koja pradėjo tinti, darėsi sunki kaip kaladė, 

kitos išeities neliko. Praėjus kiek laiko po operacijos, sutikau 

Živilę. „Tas kojų lengvumas... Neįsivaizduoji, kaip gera, kai jų 

nebeskauda“, – nuoširdžiai džiaugėsi moteris. Taigi šįkart apie 

kojų venas ir kalbamės su gydytoja Žaneta Dulevičiūte. 

Pasak gydytojos, 

susirūpinti 

kojų venomis 

reikėtų jau tada, 

kai dienos pabaigoje 

jaučiame 

kojų sunkumą, 

nuovargį, tirpimą, 

jausmą, kad 

kojomis „bėgioja 

skruzdėlės“, truputį 

patinę padai, kulkšnys, nesmarkiai 

išryškėja venų tinklas. Vėliau 

ima plonėti kojų oda, išryškėja venų 

tinklas, pradeda tinti blauzdos. Venos 

tampa aiškiai matomos, jaučiamas 

skausmas. Dar vėliau atsiranda odos 

egzema, sutrinka audinių mityba, 

atsiveria trofinių opų. Nekreipiant į 

tai dėmesio ir nieko nedarant, galima 

sulaukti skaudžių padarinių. 

Venos – tarsi vamzdžiai 

Kraujagyslės skirstomos į venas ir arterijas. 

Pastarosiomis kraujas teka iš 

širdies į visą kūną ir atiduoda organams 

deguonį bei kitas reikalingas 

medžiagas. Venomis kraujas grįžta 

atgal į širdį. Žmogus per visą gyvenimą 

stovėdamas praleidžia vidutiniškai 

27 metus, dar 15 metų 

– sėdėdamas. Kraujas iš kojų venų 

visuomet teka aukštyn į širdį. Pasak 

angiochirurgų, veną reikėtų įsivaizduoti 

kaip vamzdį – joje yra vožtuvai, 

kurie neleidžia kraujui grįžti atgal 

į kojas, todėl sveikų venų tiesiog 

nesimato. Tačiau kai venų vožtuvai 

pradeda blogai atlikti savo darbą, 

dalis veninio kraujo nenuteka atgal 

į širdį, o lieka kojose. Tuomet ir 

atsiranda pirmųjų nerimą keliančių 

ženklų. 

Venų varikozė 

Dažniausiai venų ligomis serga moterys 

nėštumo metu ar po gimdymo, taip 

pat žmonės, kurių šeimos nariai sirgo 

venų ligomis. Kai venų vožtuvai visiškai 

nebeatlieka savo funkcijų, venų varikozė 

būna nebe kosmetinis defektas, 

o sunki liga. Kuo ilgiau nesikreipiama 

į gydytoją, tuo sunkiau nuspėjami 

gali būti jos padariniai. Kraujui 

nenutekant iš kojų venų, jaučiama 

sunkumas kojose, kojos tinsta. Žaizdų 

atsiranda jau paskutinėje paviršinių 

venų varikozės stadijoje – tada 

žmogui padėti jau labai sunku. Jeigu 

nekreipsime į tai dėmesio ir nieko 

nedarysime, vėliau gali prasidėti 

komplikacijos: infekcija, venų plyšimas, 

gausus kraujavimas. 


Visose „Eurovaistinėse“ nuo spalio 15 iki 

lapkričio 4 dienos maisto papildo „Rutin 

forte“ galite įsigyti su nuolaida! 

Beje, retas žmogus, varginamas tokios „bėdos“, 

žino, jog plečiantis venoms sulėtėjusi 

kraujo tėkmė gali sukelti labai sunkią ir netgi 

grėsmingą komplikaciją – giliųjų venų 

trombozę. 

Venose gali susidaryti trombų 

Trombozė atsiranda dėl trijų veiksnių: 

sulėtėjusios kraujo tėkmės; pažeistos 

kraujagyslių sienelės; sustiprėjusio 

kraujo krešėjimo. 

Susidarę venose trombai dažniausiai 

pažeidžia (tiksliau, užkemša) giliąsias 

kojų venas, nes šių venų vidinės sienelės 

padengtos labai trapiu endoteliu 

(vidiniu sluoksniu). 

Giliųjų venų trombozė prasideda ūmiai: 

galūnė pamėlsta, ją veržia, atsiranda 

skausmas, kuris ypač sustiprėja atliekant 

fizinį veiksmą (lenkiantis, einant 

ir pan.). Iš pradžių ligos simptomai 

gali būti neryškūs ir nesukelti žmogui 

didelių rūpesčių. Tačiau pirmieji ligos 

ženklai turėtų perspėti – laikas eiti pas 

gydytoją! Šią ligą reikia kuo greičiau 

pradėti gydyti. Jeigu nesigydysime, 

liga gali komplikuotis į vieną grėsmingiausių 

organizmo būklių – plaučių 

arterijos emboliją. Kalbant paprasčiau, 

venoje susidaręs trombas gali atitrūkti, 

su kraujo tėkme nukeliauti į plaučių arteriją 

ir užkimšti jos kamieną bei šakas. 

Taigi nenumokite ranka į besiplečiančias 

kojų venas, į skausmus ar kitokius 

nemalonius pojūčius kojose. 

Nors polinkis venoms plėstis dažniausiai 

yra paveldimas, tačiau tai nereiškia, 

kad turite pasiduoti likimui. 

Rūpinkitės savo sveikata 

Jeigu jūsų venos yra linkusios plėstis, 

jeigu šeimoje yra turinčių išsiplėtusias 

venas, turėtumėte gerai žinoti profilaktikos 

priemones. Jos yra labai paprastos. 

Pirmiausia derėtų kuo daugiau 

vaikščioti. Jei tik galite, eikite pėsčiomis 

į darbą, na bent paeikite vieną tarpustotę, 

būtinai bent pusvalandį pasivaikščiokite 

vakare prieš miegą. Padeda 


ir plaukymas, taip pat bet koks sportas, 

susijęs su ritmiškais kojų judesiais. 

Jei norite, kad neatsirastų tokių negalavimų, 

laikykitės mitybos ir poilsio režimo, 

atsikratykite antsvorio, nes turint 

antsvorio dažniau tinsta kojos, joms 

tenka didesnis apkrovimas. Be išvardytų 

kraujagyslių stiprinimo būdų galima 

vartoti ir kraujagysles stiprinančių preparatų. 

Vienas jų – „Rutin forte“. 

Gydomasis poveikis 

Preparato „Rutin forte“ sudėtyje yra 

rutozido, pailginto veikimo vitamino 

C, cinko ir seleno. Rutozidas stiprina 

kapiliarus, mažina kraujagyslių sienelių 

pralaidumą, kraujavimo polinkį, 

stabdo kraujagyslių pabrinkimą (edemą). 

Preparato sudėtyje esantis vitaminas 

C taip pat mažina kraujagyslių 

pralaidumą, todėl viename preparate 

esančios dvi panašiai veikiančios medžiagos 

sustiprina jo poveikį. Cinkas 

turi uždegimus mažinantį poveikį. 

Taigi visos preparato sudedamosios 

dalys vienaip ar kitaip stiprina kraujagysles. 

„Rutin forte“ patartina vartoti 

vyresnio amžiaus žmonėms, nes 

jų kraujagysles dažnai jau būna pažeidusi 

aterosklerozė, taip pat žmonėms, 

persirgusiems infekcine liga, 

sergantiems diabetu (ši liga pažeidžia 

ir kojų kraujagysles), dirbantiems sėdimą 

darbą, rūkantiems. Preparato rekomenduojama 

vartoti, kol venų ligos 

dar neįsismarkavo, kai atsiranda pirmųjų 

požymių, rodančių kraujagyslių 

pakitimus. Žinoma, šis preparatas jau 

nepakeis paskirto gydymo, nes venų 

ligas reikia gydyti kompleksiškai. 

TV laidos eksperto,profesoriaus 

Liutauro 

L a b a n a u s k o 

komentaras 

K i e k v i e n a m 

mūsų svarbu, 

kad venos būtų 

stiprios, nes jos 

turi atlaikyti didelį 

spaudimą. 

O šis preparatas stiprina kraujagyslių 

sieneles, mažina jų pralaidumą, todėl 

mažėja kojų tinimas, skausmas. 

Labai svarbu ir tai, kad preparato sudedamosios 

dalys papildo viena kitos 

veikimą. Maksimalų efektą duoda ir 

tinkamai parinktos dozės. Šio preparato 

patartina vartoti norint sumažinti 

spaudimą venose, smulkiųjų venų 

pralaidumą. 


VENAS STIPRINA AUGALAI 

Sunkios, sutinusios kojos – būdingi 

prasidedančios venų trombozės požymiai. 

Ilgainiui pradeda formuotis 

venų mazgai. Siekiant to išvengti, 

reikėtų vartoti ir natūralių gydomųjų 

priemonių. 

Geriausiai žinomi ir labai veiksmingi yra 

kaštonai. Juose yra veikliosios medžiagos 

aescino, stiprinančio venų sieneles 

ir didinančio jų atsparumą. 

Raudonųjų vynuogių lapai. Jų ekstraktai 

taip sustiprina išsiplėtusias venas, 

kad kraujas ir vėl gali laisvai jomis 

tekėti. 

Barkūnas. Tyrimais nustatyta, kad 

dėl jame esančio kumarino sumažėja 

blauzdų apimtis, pagerėja mikrocirkuliacija. 

Citrusai. Veikliosios citrusinių augalų 

medžiagos diosminas ir hesperidinas 

skatina kraujotaką ir mažina blauzdų 

bei kulkšnių apimtis. 

Grikių lapai ir stiebai. Juose esantis 

flavonoidas rutinas gerina skysčių pasišalinimą 

iš smulkiųjų venų ir jas stiprina. 

Pelžiedžiai. Atliekant bandymus nustatyta, 

kad drauge su elastinėmis kojinėmis 

jis tikrai puikiai veikia ir mažina kojų 

tinimą. 

Sodinė hamamelija. Vartojant šio augalo 

ekstrakto, kojose sumažėja sunkumo 

jausmas, tinimas, skausmai ir niežulys. 


SIELOS LABIRINTAI 

Suaugęs žmogus gali pataisyti jo netenkinantį 

šeimos scenarijų. Tačiau 

pirmiausia jis turi žinoti, ką konkrečiai 

reikia taisyti. Žinodami, kokių auklėjimo 

klaidų darė tėvai, lengviau suvoksime, 

kur glūdi mūsų gyvenimo sunkumų 

priežastys. O kartu suprasime, ar 

mes patys būsime geri tėvai. 

Tėvai norėjo, kad vaikas būtų 

kitoks 

Tėvams nepatiko, kaip jūs vaikščiojate, 

kaip mąstote ir apie ką svajojate. Tad 

jie nepraleisdavo progos jums apie tai 

pasakyti. Kai tik ką nors padarydavote 

ne taip, jie, net neaiškindami priežasties, 

su jumis nustodavo kalbėtis. Net 

už nekaltas vaikiškas išdaigas jūs buvote 

baudžiami pernelyg griežtai. Tai 

labai jus skaudino. O jau barami prie 

pašalinių, jūs norėdavote tiesiog skradžiai 

žemę prasmegti. Kartais jums 

netgi šmėstelėdavo mintis, kad tėvams 

jūs nė kiek nerūpite ir kaip tik todėl jie 

neranda jums laiko. Ko gero, tėvai nevengdavo 

išvadinti jūsų „tikra nelaime“ 

ar „Dievo bausme“ ir išlieti ant jūsų 

susikaupusį pyktį ir blogą nuotaiką? 

Kalbėdami su pažįstamais, jie nesibodėdavo 

tokių bjaurių epitetų kaip „tinginys“, 

„neklaužada“? Nei iš šio, nei iš 

to užvoždavo per sprandą ar skeldavo 

antausį, jau nekalbant apie dar didesnes 

bausmes? Jei vaikystėje jums teko 

patirti bent pusę to, tai ir suaugęs jūs 

jaučiatės kaip atstumtasis. Jums tiesiog 

sunku patikėti, kad jūsų artimieji gali 

jus nuoširdžiai mylėti. Jūs linkęs juos 

nuolat tikrinti ir dėl menkiausios ar 

visai be jokios priežasties kaltinti išdavyste. 

Tėvai jus auklėjo atstūmimo 

metodu ir įteigė jums mintį: „Visiems 

aš tikra našta!“ 

Tėvai laukė kitos lyties vaiko 

Būdamas mažas berniukas, jūs negalėjote 

atsistebėti, kodėl jus pirmą sykį 

pamatę žmonės džiaugsmingai sušukdavo: 

„Kokia graži mergytė!“ Arba atvirkščiai, 

jūs, maža mėlynakė garbanė, 

nuolat girdėdavote: „Žiūrėk tu man, 

koks išdykėlis – lekia strimgalviais, 

tokio nė nenutversi!“ Tik gerokai vėliau, 

jau ūgtelėję, jūs supratote, kur čia 

šuo pakastas, – tėvai, negalėdami atsisveikinti 

su savo neįgyvendinta svajone, 

rengė ir auklėjo jus kaip priešingos 

lyties vaiką. Visai nesąmoningai 

jie skatino tokius jūsų poelgius, kurie 

atitiko jų neišsipildžiusius lūkesčius. 

Didžiausius tokios savo padėties sunkumus 

jūs pradėjote jausti norėdami 

įsitvirtinti tarp savo bendraamžių. 

Jūsų nenorėjo priimti saviškių drau- 

Vaikystės 

ŠLEIFAS 

Kiekvienas vaikas dievina savo tėvus ir lengvai pasiduoda jų 

įtakai. Bet mamytės ir tėveliai dažnai pamiršta, kad jų mieli 

mažyliai greitai užaugs. O nuo to, kokius stereotipus mažieji 

perims iš savo tėvų, priklausys, kaip jie įsitvirtins gyvenime. 

Mylintys tėvai stengiasi užauginti vaiką laisvą ir drąsų, sugebantį 

daryti savarankiškus sprendimus. Tačiau tai ne visada 

pavyksta. Kai kurie tėvai ir patys vaikystėje neturėjo gerų 

auklėtojų. Kai kurių supratimas apie tėvų meilę gana nespecifinis 

ir netgi keistas. Taip iš kartos į kartą perduodama 

nepageidaujamų savybių estafetė, trukdanti jaunam žmogui 

užmegzti gražius santykius su kitais žmonėmis. Žinodami 

tėvų auklėjimo klaidas, galime išsiaiškinti savo dabartinio 

gyvenimo sunkumų priežastis. 

gija, o priešingos lyties atstovai į jus 

žiūrėjo netgi šiek tiek įtariai. Na, o 

pačius sunkiausius išbandymus jūs 

patyrėte sulaukę pirmosios meilės. 

Labiau suartėjus su kuo nors iš „priešingos 

lyties“ atstovų, jus apimdavo 

tiesiog paniška baimė. Jūs jau ir patys 

pradėjote abejoti dėl savo vyriškumo 

ar moteriškumo. Jūs ir dabar vis turite 

įrodinėti, kad esate būtent TAS ar TA, 

kuo save laikote. 

Jūs negalėjote su tėvais pasikalbėti 

apie savo problemas 

Vaikystėje jūs neturėjote su kuo pasidalinti 

savo paslaptimis. Kai tik ryždavotės 

pasišnekėti su tėvais apie 

slapčiausius dalykus, jie automatiš- 


kai atkirsdavo: „Mesk iš galvos tas 

nesąmones!“ Arba dar blogiau – jus 

apšaukdavo melagiu ir prasimanėliu. 

Todėl jūs greitai suvokėte, kad geriau 

nesakyti to, ką galvoji, ir nedaryti 

to, ką sakai. Susipažinę su nauju 

žmogumi, jūs esate be galo apdairūs. 

Bendraudami jūs laikotės geležinės 

taisyklės – niekuo negalima pasitikėti! 

Žiūrint į jus, sunku suprasti, 

ką galvojate ir kokių jausmų kupina 

jūsų širdis. Veikdami be atgalinio atsako, 

jūs ir patys sunkiai galite nuspėti, 

kokios aplinkinių nuotaikos ir 

tikslai. Frazė „Jie manęs vis tiek nesupras“ 

– vienintelis jus gelbstintis 

pasiteisinimas. 

Tėvams nerūpėjo jūsų nuomonė 

Tėvai niekada nesidomėjo, ką jūs manote 

vienu ar kitu klausimu. Tėvų žodis 

šeimoje buvo šventas, galutinis ir 

nesvarstomas. Kas gi liko jums? Neprieštaraujant 

vykdyti jų didenybių 

įsakymus. Nėra reikalo nė aiškinti, 

kad stebėti pasaulį tėvų akimis – tai 

beveik tas pats, kas netekti regėjimo. 

Be įprasto mokyklinio tėvų sufleravimo, 

jūs dabar kaip aklasis be vedlio. 

Jums reikalingas lyderis, režisuojantis 

jūsų poelgius, arba idealas, kuriuo 

galėtumėte sekti visai negalvodami. 

Sukilę prieš tėvų diktatūrą, jūs grei- 


čiausiai patekote į bendraamžių grupę 

su griežta hierarchija ir jokių sentimentų 

neturinčiu vadeiva. 

Yra dar viena jūsų istorijos versija. 

Tėvai tiesiog nepaleido jūsų. Sulaukęs 

trisdešimties, keturiasdešimties ir 

net penkiasdešimties, žmogus tebėra 

mažas nesubrendėlis, kurį iki šiol reikia 

vertinti pažymiais ir nurodyti, ką 

reikia daryti. 

Tėvai nerodė jums savo meilės 

Visos jūsų pastangos įsiteikti tėvams 

likdavo nepastebėtos. O jūs taip norėjote 

nors retkarčiais išgirsti ir pajusti, 

kaip jus myli! „Nejaugi taip 

sunku pagirti vaiką už jo laimėjimus, 

paskatinti jį ir palaikyti?“ – svarstydavote 

jūs. Likę vieni su savimi, 

jūs svajodavote sutikti tokį žmogų, 

kuris didžiuotųsi jūsų laimėjimais. 

Ypač sunku jums buvo situacijose, 

kur reikėjo ryžtis rimtam žingsniui. 

Kad ir kaip būtų keista, jums nė į 

galvą neateidavo mintis pagalbos ar 

palaikymo prašyti savo tėvų. O kaip 

emocinės šilumos stygius vaikystėje 

jus paveikė brandžiame amžiuje? 

Aišku, jūs gėdinatės atvirai rodyti 

savo jausmus ir vietoje meilės žodžių 

jums kur kas lengviau reikšti 

kritines pastabas. Išgirdę padėką, jūs 

sumišę atsakote: „Nėra už ką dėkoti, 

aš nieko ypatinga nepadariau“ arba 

sumurmate po nosimi išvis ką nors 

nesuprantama. Jums sunku rasti 

kontaktą su savo vaikais ar mylimu 

žmogumi. Jūs tiesiog nežinote, ką 

tokiais atvejais daryti. 

Tėvai bijojo, kad jums kas nors 

gali atsitikti 

Suaugusieji kišdavosi į visus jūsų reikalus. 

Jie nurodinėdavo, kokiais drabužiais 

rengtis, su kuo draugauti. Sekdavo 

kiekvieną jūsų žingsnį, aiškindami 

tuo, jog bijo, kad jums ko nors neatsitiktų. 

O pikčiausia buvo, kad jums neleido 

daryti to, kas buvo leidžiama jūsų 

bendraamžiams. Net patys svariausi 

argumentai negalėjo įtikinti tėvų nusileisti 

jums. Užteko tik nusižengti 

vienam iš daugybės draudimų, ir prie 

namų slenksčio jie pasitikdavo jus su 

tokia tragiška veido išraiška, lyg jūs 

būtumėte išniekinę šventovę. Savaime 

aišku, jums tada reikėdavo pulti 

ant kelių ir atgailaujant rautis nuo 

galvos plaukus. Be kita ko, tėvai į jus 

dėjo nemažai vilčių. Kuo labiau jūs 

stengėtės norėdami pateisinti savo 

gimdytojų viltis, tuo labiau jus kaustė 

baimė juos kuo nors nuvilti. O juk 

neperšokti per mamos ir tėčio iškeltą 

SIELOS LABIRINTAI 

kartelę – mirtina gėda! Galų gale jūs 

padarėte išvadą: „Jei visai nieko nedarysiu, 

tai nebus kuo ir nusivilti“. O 

vos tik jums į galvą ateidavo mintis 

pasielgti savaip, prieš akis staiga iškildavo 

jūsų įsivaizduojamas sergėtojas, 

griausmingu balsu kartojantis 

vieną ir tą pačią frazę: „Žinok, kad 

tėvai tavęs už tai nepagirs!“ Užaugę 

jūs jau ir patys nuvertindavote savo 

laimėjimus: „Et, ką ten! Virš bambos 

neiššoksi!“ Svaiginantis sėkmės 

jausmas jums, ko gero, nė nežinomas. 

Ir netgi mėgstamą darbą jūs dirbate 

prisiversdamas. 

Buvote geresnis už savo brolius 

O gal jūs buvote laikomas šeimos pažiba 

ir buvote visų dėmesio centre 

– šypsenos, glamonės ir gražiausios 

kalėdinės dovanos? Ko gero, jums 

atleisdavo visas iškrėstas šunybes 

ir nusižengimus, o už jūsų kaltes 

dažniausiai kentėdavo kiti? Tad ar 

galima stebėtis, kad jūs susikūrėte 

sau taisyklę: „Elkis kaip tik tau šaus 

į galvą ir būk ramus – niekas tavęs 

už tai nesmerks“. Kitaip tariant, visiška 

laisvė. Bet įdomu, kaip jaučiasi 

tokie publikos numylėtiniai, netekę 

nuolat juos liaupsinančios ir pataikaujančios 

svitos? Ko gero, vietoj 

liaupsių jiems vis dažniau tenka išgirsti 

priekaištų ir pastabų dėl net 

nemėginamo nuslėpti metų metais 

vešėjusio egoizmo. 

Ir ko gi čia stebėtis? Nepratę skaitytis 

su kitų žmonių nuomone, jūs 

paklūstate vien savajam „noriu“. Jūs 

nejaučiate ribos tarp „galima“ ir „negalima“. 

Jūs puikiai suprantate pirmąjį, 

bet jums visiškai nežinomas 

antrasis. 

Jus lygindavo su broliais, seserimis 

ar mokyklos draugais 

Girdėti pagyrimus visiems, išskyrus 

save, – ar gali būti didesnė skriauda 

ir pažeminimas? Jūs net nežinote 

kitokio skatinimo būdo, kaip tik palyginimą 

su geriausiaisiais. Kalbėdamiesi 

jūs nusukate žvilgsnį į šoną. O 

jeigu kas ims ir perskaitys jūsų akyse: 

„Aš blogesnis už kitus“? Už tai reikia 

„padėkoti“ jūsų tėvams – jiems 

vis dėlto pavyko iš jūsų padaryti tikrą 

neurotiką. Jūs iš inercijos pavydite 

kitiems sėkmės ir visiškai ignoruojate 

savąją. Jūs atrodote sau blogiausias iš 

blogiausių. Ak, kaip sunku tokiomis 

sąlygomis jaustis unikalia, savo vertę 

žinančia asmenybe! Bet juk žiūrėdamas 

į pyragą kulinarijos parduotuvės 

vitrinoje sotus nebūsi... 


VERTA ŽINOTI 

Aldona Ignatavičienė jau devynerius metus 

gyvena Vilniaus universiteto Eksperimentinės 

ir klinikinės medicinos instituto Gerontologijos 

ir reabilitacijos centre, t. y. senelių namuose. 

Tačiau nelengva nuspėti, kad ji yra viena iš gyventojų. 

O dar sunkiau ponią Aldoną pavadinti 

„senele“. Iš pradžių pamanėme, jog bendraujame 

su entuziastinga ir veiklia Centro darbuotoja. 

Gerontologijos ir reabilitacijos centre ji atsakinga 

už laikraščių išdalijimą gyventojams, yra 

gyventojų tarybos narė, planuoja, organizuoja 

ir dalyvauja visose Centro gyventojų šventėse, 

dainuoja vietiniame ansamblyje. (O kiek dar 

nespėjome sužinoti apie ponią Aldoną!) 

Taigi papasakosime apie p. Aldoną, Gerontologijos 

centrą, jo gyventojus bei... gana nemalonius 

dalykus – ligas, kurios dažną kamuoja 

senatvėje. 

KAI METŲ 

nebeskaičiuoji... 

Veiklioji gyventoja 

Aldona Ignatavičienė visą gyvenimą dirbo mokykloje, buvo 

direktoriaus pavaduotoja popamokiniam darbui. „Dirbti 

su vaikais ar su seneliais – beveik tas pats, – šypsosi buvusi 

mokytoja. – Visą gyvenimą dalyvavau saviveiklos kolektyvuose, 

dainavau, moku daug dainų. Čia turime savo 

„Seklyčią“, kurioje susirenkame 5–6 norintys dainuoti seneliai 

ir traukiame liaudies dainas. O kur dar gimtadieniai! 

Kiekvieną mėnesį sveikiname garbaus jubiliejaus sulaukusius 

Centro gyventojus: valgyklos darbuotojos mums 

paruošia vaišių, socialiniai darbuotojai atveža negalinčius 

vaikščioti senelius į vestibiulį ir sveikiname visus tą mėnesį 

gimusiuosius“. 

Paklausta, kaip kilo mintis apsigyventi Gerontologijos 

centre, moteris atsako, kad jos amžiną atilsį 90 metų mama 

nenorėjo viena važiuoti į senelių namus, o namuose gyveno 

pernelyg daug žmonių: ponios Aldonos mama, ji pati, 

dukra su vyru ir du anūkai. Taigi čia ji atvykusi kartu su 

mama, nes ir pati jau buvusi pensininkė. Prieš penkerius 

metus mama išėjo Anapilin, tad ji liko viena. 

Moteris teigia, kad čia jai labai gera: „Nereikia rūpintis 

maistu, esu pavalgydinta. Turiu širdies nepakankamumą, 

kartais būna sunku vaikščioti. O čia tos būtinybės nelieka. 

Viskas padaryta. Jei pasidaro bloga, atsigulu pailsėti ir tuoj 

pat sulaukiu personalo pagalbos. Vartoju daug vaistų. Dabar 

man atliekami širdies tyrimai. Gydytojai ir bendrosios 

praktikos slaugytojos dėmesingai mane prižiūri, rūpinasi 

mano sveikata. O namie, jei gyvenčiau viena, kas manimi 

pasirūpintų?“ Visuomeninė veikla moteriai kaip malonumas, 

pomėgis. „Aš už nieką nesu atsakinga, jei galiu – darau, 

jei blogai jaučiuosi – guliu. Ir nesijaučiu kalta ko nors 

neatlikusi, – sako ponia Aldona. – Šiandien jaučiuosi gerai 

ir puošiu koncertui salę. Be to, aš taip įpratusi, nes užaugau 

kaime: kai gerai jaučiuosi, turiu judėti ir ką nors veikti. 

Mes negyvename čia tarp keturių sienų – važiuojame į 

koncertus, spektaklius, gauname pakvietimų“. 

Solidžiame amžiuje užklumpa ligos 

Vienu metu Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės 

medicinos instituto Gerontologijos ir reabilitacijos 

centre gyvena apie 132 nuolatiniai gyventojai. Visi jie atvyksta 

ne tik su savo praeitimi, charakteriais, pomėgiais, bet 

ir su savo ligomis. Šio Centro gydytojas Gintautas Mereckas 

pabrėžia, jog solidaus amžiaus žmonės paprastai skundžiasi 

ne viena liga – jų turi kelias, net keturias ir daugiau. 

Pačios būdingiausios yra demencija, aterosklerozė, II tipo 

diabetas, reumatas, artrozė, Parkinsono liga, šlapimo nelaikymas, 

piktybiniai navikai, klausos ir regėjimo sutrikimai, 

lėtinis obstrukcinis bronchitas bei osteoporozė. 

Demencija – tai dėl įvairių ligų prasidedantis intelekto sutrikimas 

(kartu pažeidžiamos ir kitos psichinės funkcijos), 

kuriam būdingi atminties ir orientacijos pokyčiai. Kuo 

toliau, tuo labiau tokiems žmonėms būna reikalinga kitų 

pagalba. Kas dvidešimtas 65–69 metų žmogus kenčia dėl 


Aldona Ignatavičienė 

atminties sutrikimų. Šis negalavimas pasireiškia sergant 

įvairiomis galvos smegenų ligomis. Pirmiausia įtakos turi 

padidėjęs kraujospūdis, aterosklerotiniai kraujagyslių pakitimai, 

taip pat infekcinės ligos. Demencijai įtakos gali 

turėti ir genetiniai veiksniai – nustatyta, kad jei pirmos eilės 

giminaitis serga demencija, tai tikimybė ja susirgti padidėja 

net 4 kartus. 

Aterosklerozė – tai nepastebimai prasidedantis ir tyliai 

progresuojantis arterijų standėjimas bei siaurėjimas. 

Sergant ateroskleroze arterijose susidaro aterosklerozinės 

plokštelės (ateromos). Priklausomai nuo to, kurios 

kraujagyslės pakenkiamos, gali padidėti insulto ar 

infarkto rizika. Jei užanka kojų kraujagyslės, prasideda 

giliųjų venų trombozė ar kojų arterijų ligos. Sergančiųjų 

ateroskleroze kasmet daugėja, rizika sirgti šia liga ypač 

padidėja vyresnio amžiaus žmonėms. 

II tipo cukrinis diabetas – medžiagų apykaitos liga. Šiam 

diabeto tipui būdingas santykinis insulino trūkumas, 

kitaip tariant, žmogaus kasa gamina insuliną, tačiau dėl 

tam tikrų priežasčių jo nepakanka. Šia diabeto forma 

serga nuo 35 metų amžiaus ir vyresni žmonės. Neretai 

tai būna ansvorio turintys žmonės. Labai svarbu, kad 

diabetas būtų gerai kontroliuojamas, tuomet sumažėja 

Renginys aktų salėje 


VERTA ŽINOTI 

Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės 

medicinos instituto Gerontologijos ir reabilitacijos centras 

ir komplikacijų rizika. Žmonės, sergantys cukriniu diabetu, 

tris kartus dažniau serga širdies ir kraujagyslių ligomis 

nei kiti. 

Reumatinė liga – sisteminė uždegiminė jungiamojo audinio 

liga, pasireiškianti lėtiniu progresuojančiu eroziniu-destrukciniu 

poliartritu. Uždegimas labiausiai 

pažeidžia sąnario sinovinį dangalą, kremzlę, kitas struktūrines 

sąnario dalis bei jį supančius audinius. Liga paliečia 

ir širdį, plaučius, akis. Šia liga moterys serga kelis 

kartus dažniau negu vyrai. 

Artrozė – neuždegiminė degeneracinė sąnarių ir stuburo 

liga, kurios metu labiausiai pažeidžiama sąnario kremzlė. 

Tai labiausiai paplitusi sąnarių liga, ja serga 10 procentų 

visų gyventojų, dažniau – vyresnio amžiaus moterys. 

Parkinsono liga – neurologinė, lėtai progresuojanti liga, 

kai pažeidžiama tam tikra smegenų sritis, kuri dalyvauja 

kontroliuojant valingus ir nevalingus judesius. 

Liga progresuoja dėl specialios biocheminės medžiagos 

– dopamino – kiekio sumažėjimo nervų sistemoje dėl 

šią medžiagą gaminančios tam tikros galvos smegenų 

zonos, vadinamos juodąja medžiaga, ląstelių nykimo. 

Pavyzdžiui, Vokietijoje net apie 250 tūkstančių žmonių 

serga šia liga. 

Šventės metu 


VERTA ŽINOTI 

Piktybiniai navikai – tai nekontroliuojamai besidauginančių 

ląstelių sankaupa, pakeičianti sveiką audinį. Senstant 

vėžinių ligų rizika didėja, 65 metų amžiaus žmonės 

vėžiu suserga 3 kartus dažniau nei 45-ečiai. 

Šlapinimosi sutrikimai ir kitos ligos 

Šlapimo nelaikymas – tai nevalingas šlapimo tekėjimas, kuris 

yra vienas iš dažniausiai pasitaikančių vyresnio amžiaus 

žmonių negalavimų. Dažniau serga moterys. Nevalingą 

šlapimo tekėjimą patiria kas 3 moteris ir kas 6 vyras, sulaukęs 

70 metų amžiaus. Pagrindinės negalavimo priežastys: 

dirgli šlapimo pūslė ir įtampos šlapimo nelaikymas. 

Labai dažnai pacientai slepia savo negalavimą nuo aplinkinių, 

gėdisi prisipažinti apie tai gydytojui. Ši liga tampa 

dažniausia priežastimi, kodėl vyresnio amžiaus žmonės 

apgyvendinami senelių namuose. Dauguma pacientų šią 

ligą traktuoja kaip senatvinį sutrikimą ir nemano, kad jį 

galima gydyti. Moterys dažniau kenčia dėl įtampos šlapimo 

nelaikymo, o vyrai – dėl dirglios šlapimo pūslės. Esant 

dirgliai šlapimo pūslei, šlapimas nevalingai išteka dėl nesugebėjimo 

sulaikyti šlapinimosi pajutus prisipildžiusią pūslę. 

Atsiranda stiprus noras šlapintis, darosi sunku suvaldyti 

šlapimo pūslės susitraukimus. Įtampos šlapimo nelaikymas 

– tai šlapimo tekėjimas staigiai padidėjus spaudimui į 

šlapimo pūslę: kosint, įtempus pilvą, juokiantis. Priežastis 

– dubens dugno ar šlapimo pūslės uždaromojo raumens 

nepakankamumas. Dirgli šlapimo pūslė ir įtampos šlapimo 

nelaikymas sėkmingai gydomi medikamentais, fiziniais 

pratimais. Taip pat ligoniai gali būti operuojami, tačiau 

Lietuvoje šios operacijos nekompensuojamos iš Ligonių 

kasų, todėl ne kiekvienas turi finansinių galimybių. 

Lėtinio obstrukcinio bronchito pagrindiniai simptomai – 

kosulys, skrepliavimas ir dusulys. Kosulys prasideda iš lėto 

ir tolydžio stiprėja, dažniau pasireiškia rytais. Iš pradžių 

kosulys kankina keičiantis sezonui – rudenį ir pavasarį. 

Ligai progresuojant, jis tampa nuolatinis. Taip pat ligoniai 

skundžiasi padidėjusiu prakaitavimu, bendru silpnumu, 

pakilusia temperatūra, greitu nuovargiu, sumažėjusiu 

darbingumu. 

Osteoporozė – tai sisteminė kaulų liga, kuriai būdinga maža 

kaulinė masė dėl kaulų tankio sumažėjimo, todėl padidėja 

kaulų trapumas bei lūžių rizika. Ji vyresniame amžiuje 

būdinga tiek moterims, tiek vyrams. Tačiau moterys dėl 

kaulų tankio sumažėjimo menopauzės metu dažniau suserga 

kaulų retėjimo liga. 

Gydytojas Gintautas Mereckas primena, jog solidaus 

amžiaus žmonėms pamažu pakinta klausa ir regėjimas. 

Vyresni žmonės sunkiau girdi aukšto tono garsus, todėl 

gydytojo patirtis byloja, kad su senelių namų pacientais 

reikia bendrauti žemu, sodriu balsu. Žmogus turi matyti 

kalbančiojo veido išraišką ir lūpų judesius. Kalbėti reikia 

trumpais sakiniais. Regėjimas taip pat silpsta dėl lęšiuko 

drumsties (katarakta), glaukomos ar geltonosios dėmės 

(makulos) degeneracija. 

Būtina rūpintis mityba 

Solidaus amžiaus žmones vargina ir virškinimo sistemos 

pakitimai. Netekus dantų ir vystantis dalinei burnos ertmės 

raumenų atrofijai, formuojasi netaisyklingas sąkandis, 

burnoje mažėja seilių liaukų. Žmogus pradeda nebejausti 

saldaus, rūgštaus, kartaus skonio. Sumažėja stemplės raumeninio 

audinio tonusas, kuris sukelia vangų rijimą. Senstant 

lėtėja maisto pasisavinimas plonojoje žarnoje, sumažėja 

raumenų tonusas, todėl gali varginti užkietėję viduriai. Vy- 

Švenčiamos ir Joninės 

Gerontologijos centro ansamblis 

Kūčios Centre 

resniems žmonėms mažėja kepenų apimtis. Kinta kepenų 

ląstelės, sutrinka baltymų sintezė. 

Išvardinome tik keletą virškinamojo trakto sutrikimų, kurie 

gali prasidėti vyresniame amžiuje. Todėl labai svarbu, kaip 

solidaus amžiaus žmogus maitinasi. Be to, neužmirškime 

ir kitų, mūsų jau vardytų ligų. Jos irgi turi įtakos mitybai. 

Ne paslaptis, jog tokiame amžiuje pakeisti valgymo įpročius 

nėra lengva (tai gali paliudyti ir senelių namuose dirbantys 

gydytojai), tačiau reikėtų. 


Kalcio svarba 

ORGANIZMUI 

„Esu vyresnio amžiaus moteris. Mane pradėjo varginti stiprūs 

kaulų ir raumenų skausmai. Gydytojai nustatė, kad organizmui 

trūksta kalcio. Vartojau įvairių preparatų, bet tyrimai 

vis tiek rodo kalcio trūkumą. Norėčiau paklausti, kokio dar 

preparato galėčiau vartoti, ar ilgai vartojami kalcio preparatai 

nepakenks mano sveikatai?“ – klausia žurnalo skaitytoja. 

Į jos klausimą atsako mūsų gydytojas konsultantas. 

Žmogaus organizmui kalcio reikia visais 

gyvenimo etapais. Tačiau daugiau nei 

įprastai kalcio reikia jaunam augančiam 

organizmui, daug sportuojantiems vaikams, 

nėščiosioms, sulaukusioms premenopauzės 

ir menopauzės moterims. 

Būtent vyresnio amžiaus moterys turėtų 

vartoti daugiau šio mineralo, nes pradeda 

retėti kaulai, vystosi osteoporozė. 

Kalcio kiekį nėra lengva atkurti 

Kalcio gali trūkti maitinantis nevisaverčiu 

maistu, atsiradus virškinimo 

sutrikimų arba sutrikus kalcio pasisavinimui. 

Kalcio gauname iš maisto 

produktų (pavyzdžiui, pieno), tačiau 

juose ne visada yra pakankamai šio 

mineralo. Tuomet reikėtų vartoti kalcio 

preparatų. Vienas jų – „Ostimax“. 

Jame yra kalcio karbonato – kalcio 

druskos, ištirpintos menkių kepenų 

aliejuje. Tokio pavidalo kalcis yra 

geriau pasisavinamas, nedirgina virškinamojo 

trakto. Taigi šio preparato 

galima vartoti didesnėmis dozėmis. 


Šiame preparate yra ir vitamino D. Atlikus 

klinikinius tyrimus su įvairiais 

preparatais, nustatyta, kad vienas kalcis 

nėra veiksminga profilaktikos priemonė 

nuo osteoporozės. Daug veiksmingesnis 

yra kalcis su vitaminu D. 

Kalcio atsargos kaupiamos 

paauglystėje 

Tyrimų metu nustatyta, kad visos organizmui 

reikalingos kalcio atsargos 

sukaupiamos daugiausiai paauglystėje, 

kai formuojasi kaulų sistema – tuomet 

kaulai iki senatvės išlieka stiprūs, rečiau 

lūžta. Tačiau jeigu paauglystėje nesukaupėme 

reikiamo kiekio kalcio, reikėtų 

jo vartoti sulaukus vyresnio amžiaus. 

Naujausi tyrimai parodė, kad kasdien 

vartojant kalcio su vitaminu D, net 50 

proc. sumažėja atsitiktinių kaulų lūžių. 

Beje, mokslininkai nustatė, kad tie 

žmonės, kuriems stinga kalcio, daug 

anksčiau pražyla. Tik, gaila, dažnai pamirštame, 

kad kalcis – vienas svarbiausių 

organizmo mineralų. 


Labiausiai tinka vyresnio 

amžiaus žmonėms 

Šio preparato reikėtų vartoti norint 

turėti sveikus kaulus, dantis, taip pat dėl 

kalcio trūkumo atsirandančių ligų, pavyzdžiui, 

osteoporozės, profilaktikai.Ypač 

daug kalcio turėtų vartoti vyresnio amžiaus 

moterys, norinčios išvengti kaulų 

trapumo ir retėjimo bei lūžių. Labai svarbu 

kalcio preparatų vartoti menopauzės 

laikotarpiu, kai pradeda trikti lytinių hormonų 

veikla. Šio preparato reikėtų vartoti 

3–4 mėn., po to pasitikrinti kalcio kiekį. 

Jeigu jis didėja, galima padaryti pertrauką. 

Jeigu tyrimai rodo, kad kalcio organizme 

yra dar per mažai, šio preparato reikia 

pavartoti ilgiau. Kalcio kiekis ne visiems 

žmonėms atsikuria vienodai greitai. 

Suaugusiesiems šio preparato reikėtų vartoti 

po 1–2 kapsules vieną kartą per dieną 

valgio metu. 

Moksliniai tyrimai 

• Mokslininkai nustatė, kad vyresniems 

nei 65 metų žmonėms 3 metus vartojant 

kalcio ir vitamino D lėčiau mažėja kaulinė 

masė, ir lūžimų skaičius sumažėja 7 proc. 

• Atlikus tyrimus nustatyta, kad kalcio 

vartojimas nėščioms moterims gali padėti 

išvengti nėštumo išprovokuoto arterinio 

kraujospūdžio padidėjimo. 

• Atlikus placebo kontroliuojamus tyrimus, 

nustatyta, kad kalcio vartojimas vyresnio 

amžiaus moterims padeda greičiau 

sumažinti svorį. 

• Kalcis gali padėti norint išvengti hipertenzijos, 

taip pat gali būti vartojamas papildomai 

gydant hipertenziją. 

Ostimax 

Minkštos kapsulės 

Medicininės paskirties produktas. 

Kalcio karbonato 750 mg, atitinkančio 300 mg kalcio; 

menkių kepenų aliejaus 327 mg. 

Produktas skirtas kaulams ir dantims stiprinti. 

Vartoti po 1-2 kapsules vieną kartą per dieną valgio 

metu. 

Medicininės paskirties produktui „Ostimax” 

visose „Litfarmos“ vaistinėse taikoma 

nuolaida! 



Infarktas 

Ponas Petras dėl savo ligos kaltina 

nelengvą vairuotojo darbą bei genus. 

Aterosklerozė p. Petro organizmą pradėjo 

„klibinti“ labai anksti. „Vairuotojo 

darbas sunkus, – guodėsi p. Petras, 

– visą laiką jaučiausi pervargęs. Žinot, 

tais laikais niekas nežiūrėjo, ar dirbi 8 

valandas, ar ilgiau. Būdavo, kad važiuodavau 

dieną ir naktį“. 

Vyriškis pasakoja, kad nejautęs jokių 

infarkto simptomų ar pavojaus ženklų. 

Tik staiga, vairuojant pasidarę negera... 

„Bet dar parvažiavau iki namų“, 

– prisimena ponas Petras. – Buvo silpna, 

tad išsikviečiau greitąją medicinos 

pagalbą. Atvažiavę medikai iš karto 

nustatė diagnozę – infarktas... Gulėjau 

ligoninėje, kur atliko angioplastiką. Tačiau 

pirmąjį kartą procedūra nepasisekė, 

todėl darė antrą kartą. Ačiū Dievui, 

dabar širdelė plaka kaip jaučio“. 

Aterosklerozė nelaukia 

Kai pono Petro širdies ritmo ir darbo 

nebeapsunkino užsikimšusios pagrindinės 

vainikinės arterijos ir širdis jau 

lygiau plakė krūtinėje, prasidėjo kitos 

bėdos... Dabar jau kojose. 

Pirmasis nerimą keliantis požymis, pasak 

pašnekovo, buvo skausmas. Trakų 

rajono gydytojai pirmiausia paklausė: 

„Dirbi sėdimą darbą?“ Taigi, sėdimą... 

O kojas kuo toliau, tuo labiau skaudėjo. 

„Man liepdavo daugiau judėti. Na, 

aš nemažai vaikščiodavau namuose, 

dirbau sode, darže. Ir darbe ne visada 

Ilga ir sunki kova 

už vairo sėdėjau. Bet galų gale galėjau 

paeiti tik 50 metrų. Tada man davė 

siuntimą į Vilnių, Antakalnio ligoninę. 

Čia pasakė, kad reikia iškart operuoti“, 

SU ATEROSKLEROZE 

Apie aterosklerozę daug kalbama ir rašoma, tačiau ne kiekvienas 

žmogus trumpai galėtų papasakoti, kokia tai liga. 

Ponas Petras Šarauskas yra vienas iš daugelio, kurie daug 

išmano apie šią pavojingą ligą, nes ja serga jau 30 metų. 

Liga atsėlino, kai ponui Petrui buvo tik 35 metai – tuomet jį 

ištiko infarktas. Tačiau tai, deja, buvo tik pradžia. Šiandien 

ponas Petras yra „atlaikęs“ ne vieną kraujagyslių operaciją, 

ir visų jų priežastis ta pati – aterosklerozė. Tad susipažinkime 

su šia liga apžvelgdami pono Petro Šarausko istoriją. Petras Šarauskas 


– pasakojo ponas 

Petras. 

Taip prieš septynerius 

metus 

ponas Petras 

tapo nuolatiniu 

Vilniaus universitetinėsligoninės 

pacientu. Per 

pirmąją operaciją, 

kurią atliko 

kraujagyslių chirurgas Gintaras Apanavičius, 

vietoj užakusios kraujagyslės 

ponui Petrui buvo įdėtas bifurkacinis 

šuntas (dirbtinė kraujagyslė). Mat iš 

aortos į abi kojas einanti kraujagyslė 

buvo tiek užakusi ir susiaurėjusi, kad 

jos jau nebuvo galima atkurti. 

Kraujagyslių skyriaus vedėjas G. Apanavičius, 

jau ne pirmą dešimtį metų 

operuojantis aterosklerozės pažeistas 

arterijas, tvirtino: „Labai skaudu ir gaila, 

bet prasidėjusi aterosklerozė progresuoja. 

Na, nebent žmonės pradeda 

taisyklingai maitintis, vartoti vaistus ir 

save prižiūrėti. Tačiau ir tuomet galima 

tik sulėtinti ligą, nes ji pamažėle 

apima visas kūno arterijas (galvos, širdies, 

pilvo aortos, visų organų, kojų bei 

rankų). Vaistų, kurie visiškai sustabdytų 

aterosklerozę, dar nėra. Kai jie bus 

sukurti, ligoninėse išnyks kraujagyslių 

chirurgijos skyriai – tuomet nereikės 

operuoti“. 

Kelionės po ligonines 

Po pirmosios operacijos praėjo septyneri 

metai. Per tą laiką ponui Petrui 

buvo atliktos dar kelios mažesnės 

kraujagyslių operacijos. Visai neseniai 

vyriškis atvyko į Vilniaus miesto universitetinę 

ligoninę jau antrai šuntavimo 

operacijai. Įsiūtas šuntas jau buvo 

užakęs ir reikėjo jį keisti nauju. 

„Pacientui įsiūtas bifurkacinis šuntas, 

– pasakojo kraujagyslių chirurgas, – yra 

užakęs, nes aterosklerozė progresuoja, 

tad reikės vėl daryti laparatomiją, kitaip 

sakant, prapjauti pilvą, vėl pasiekti 

aortą ir iš aukštesnio segmento (o tai 

nepatogu, nes ten labai daug arterijų, 

kurios maitina kitus organus) reikės 

įsiūti naują kraujagyslės protezą“. 

Kasmet Vilniaus miesto universitetinėje 

ligoninėje pacientams „įsiuvama“ 

apie 30–40 bifurkacinių šuntų. Tačiau 

tokių pacientų, kaip ponas Petras, kuriems 

užaktų ir dirbtinės kraujagyslės, 

pasitaiko tikrai ne dažnai. 

„Tokios operacijos daromos labai retai. 

Jų trukmė priklauso nuo randų pilve 

(tai paaiškėja operacijos metu). Jei randų 

nedaug ir palyginti lengvai pasiseka 

atskirti tiek aortą, tiek kirkšnies arteri- 


jas, operacija turėtų užtrukti apie 2, 3, 

gal 4 valandas“, – bandė nuspėti operacijos 

eigą Gintaras Apanavičius. 

Kraujagyslių chirurgui jau nebereikia 

vartyti pono Petro ligos istorijos. Jis 

atsimena bene kiekvieną jo ligos vingį, 

kaip ir užkalkėjusias kraujagysles... 

Kaip jautėsi Petras prieš antrąją šuntavimo 

operaciją, kokie skausmai jį vėl 

atvijo į ligoninę, paklausėme jo paties. 

„Prieš šią operaciją buvau susirgęs gripu. 

Kai persirgau, dar tris dienas buvau 

namuose. Pamenu, nuėjau kūrenti pirties. 

Iškūrenau pirtį ir jau ėjau per kiemą 

į namus atsinešti drabužių. Staiga 

surakino koją – ir nė iš vietos. Iš karto 

pamėlo. Kviečiausi greitąją pagalbą, 

kuri atvažiavo tik po 3 valandų... Per 

tas 3 valandas, matyt, kraujas nutekėjo 

į kitą vietą ir koja atslūgo. Na, pagulėjau 

ligoninėje, paruošė operacijai ir...“, 

– dalijosi prisiminimais ponas Petras. 

Svarbu vaikščioti 

Poną Petrą aplankėme praėjus aštuonioms 

dienoms po operacijos. Sutikome 

jį žingsniuojantį skyriaus koridoriuje, 

tiesa, dar nelabai tvirtu žingsniu. 

Laikėsi temperatūra, blogai gijo siūtos 

žaizdos, šiek tiek „streikavo“ žarnynas. 

Tačiau vyriškis jau dėkojo Dievui, daktarams 

ir džiaugėsi, kad viskas praėjo 

laimingai. 

Gydytojas G. Apanavičius prisipažino, 

kad operacija buvo gana sunki: „Buvo 

sudėtinga atskirti audinius, įdėti protezą, 

nes aplinkiniai audiniai randuoti. 

Tačiau dabar abiejų kojų kraujotaka 

yra gera. Apie išrašymą dar anksti 

kalbėti, nors pacientas jaučiasi neblogai: 

ir vaikšto, ir skausmų nebėra. Dar 

gali būti komplikacijų, nes pacientas 

vakarais turi temperatūros, jam skiriamas 

tam tikras gydymas, antibiotikai 

ir t. t.“ 

Ponas Petras ligoninėje praleido apie 

tris savaites. Per tą laiką buvo kada 

pamąstyti ir pasišnekėti su palatos 

kaimynais, gydančiais gydytojais. Ir 

džiaugėsi, kad gali vaikščioti savo kojomis: 

„Žinoma, gydytojai liepia prisižiūrėti: 

nedirbti sunkaus darbo, daug 

judėti. O aš jau nuo mažens judrus 

esu. Kaime augęs. Tad judu ir judu... 

Skauda ar neskauda, vis tiek dantis 

sukandęs judu. Jei nejudėčiau, seniai 

kojos neturėčiau“. 

Reabilitacija 

Po trijų savaičių dar nelabai tvirtas 

ponas Petras išvažiavo į Abromiškių 

reabilitacijos ligoninę, kur Artrologijos 

skyriuje praleido dar tris savaites. 

Per tą laiką buvo visko: ir nevilties, ir 


skausmo, bet sveikata jau pastebimai 

pagerėjo. Tai jautė ir pats pacientas, ir jį 

gydanti gydytoja Rūta Gustaitytė. 

„Puiku, kad pacientas supranta reabilitacijos 

reikšmę, pats labai nori dalyvauti 

ir mums padeda. Tik atvažiavęs 

jis negalėjo vaikščioti, jautė didelius 

skausmus, beveik visą laiką gulėjo lovoje. 

Nuotaika buvo tikrai prasta. Bet pamažu, 

žingsnis po žingsnio, pradėjo atsigauti. 

Labai pravertė kineziterapeutų 

pagalba, ir ponas Petras pradėjo pamažu 

vaikščioti. Dabar jau nueina 500 metrų, 

o vakar beveik 1 km nuėjo nepailsėjęs ir 

be skausmo. Šią savaitę paciento veide 

atsirado šypsena“, – pasakojo gydytoja. 

Į Abromiškes nuolat atvyksta sunkūs 

ligoniai. Čia su jais dirba ne vienas, ne 

du, o visa komanda medikų. Jie ne tik 

stengiasi fiziškai sustiprinti pacientus, 

bet padėti jiems psichologiškai bei grąžinti 

į visavertį gyvenimą. 

„Po tokių operacijų pacientas negali užsiimti 

kasdiene veikla, nes jaučia skausmą, 

kojų silpnumą, tirpimą, greitą nuovargį, 

lėčiau gyja žaizdos, tad savaime 

suprantama, kad jis kenčia, – pasakoja 

Abromiškių reabilitacijosligoninės 

gydytoja R. 

Gustaitytė. – O 

jeigu kenčia, tai 

negali judėti, prastėja 

nuotaika, 

žmogus užsidaro 

savyje, prasideda 

psichologinės problemos. 

Kuo jos 

gilesnės, tuo žmogus tampa uždaresnis. 

Taip atsiduriama užburtame rate“. 

Kiekvieną dieną dirbanti su pacientu 

komanda tikrai didelė. Kineziterapeutas 

su ponu Petru susitinka kasdien po kelis 

kartus. Individualiai parenkami fiziniai 

pratimai gerina kraujotaką, mažina 

kraujospūdį, reguliuoja gliukozės kiekį 

kraujyje. Skiriama ir lazerio terapija, 

kad geriau gytų žaizdos, o į fizioterapijos 

kabinetą ponas Petras užsuka daryti 

transkutaninės elektrostimuliacijos, 

kuri gerina raumenų kraujotaką, didina 

nervų pralaidumą. 

„Aišku, būtinai įjungiame ir šeimos narius, 

– patirtimi dalijasi gydytoja. – Labai 

svarbūs ir likimo draugai, sergantys 

tomis pačiomis ligomis ir jau pasiekę 

rezultatų, kad pacientas galėtų tikėti 

savo sėkme. Bet svarbiausia yra abipusis 

gydytojo ir paciento pasitikėjimas. 

Jeigu iš karto susitariama, ko norima, 

kokie yra reabilitacijos tikslai, tai žinoma, 

bus ir rezultatas“. 

Ponas Petras jau ruošiasi grįžti namo. 

Dabar juo rūpinasi gydytojai, slaugės, 



dietologas. Kai grįš namo, viskuo, taip pat 

ir savo sveikata, jis turės rūpintis pats. 

„Stengiuosi daugiau vaikščioti, nes grįžus 

į namus taip pat reikės tai daryti. O ir 

aplinka pasikeis, – pasakojo vyriškis. – 

Reikia jau čia pratintis daugiau judėti, 

judinti raumenis, kad greičiau pradėtų 

dirbti. Ir gydytojas G. Apanavičius po 

visų operacijų tvirtino: „Judėsi – turėsi 

kojas, nejudėsi – būsi be kojų“. 

Ir toliau kovos su liga 

Ponas Petras po trijų savaičių Abromiškių 

reabilitacijos ligoninėje grįžo 

namo. Jis ir toliau sako kovosiąs su 

savo liga. Kaip? Pirmiausia žada mesti 

rūkyti. Teigia dabar jau kur kas mažiau 

rūkantis, nors labai sunku atsisakyti 

šio įpročio. Petras traukia dūmą jau 29 

metus. Tačiau ar to pakanka, kad aterosklerozė 

pasitrauktų? Be to, ar nebuvo 

galima rūkymo atsisakyti kur kas 

anksčiau? Tai, žinoma, dabar tik retoriniai 

klausimai. O ką galima ir reikia 

daryti žmonėms, sergantiems šia liga, 

paklauskime specialistų. 

„Žinoma, pirmiausia reikia atsikratyti 

ydingo gyvenimo stereotipo. Reikia 

koreguoti visus rizikos veiksnius: nerūkyti, 

kontroliuoti hipertenziją, cukrinį 

diabetą, svorį ir didinti fizinį aktyvumą. 

Yra nustatyta, kad jei žmogus yra 

aktyvus bent 30–60 minučių per parą, 

tai rizika mirti nuo širdies ir kraujagyslių 

ligų yra 20–25 proc. mažesnė. 

Taigi svarbi ir širdies bei kraujagyslių 

ligų profilaktika“, – tvirtino Abromiškių 

reabilitacijos ligoninės gydytoja Rūta 

Gustaitytė. 

„Vaikus mes galime pamokyti, kaip 

gyventi, ir išmokyti reikiamų dalykų, o 

mūsų pacientai yra vyresnio amžiaus, 

tad labai sunku ką nors keisti. Ir jei ligonis 

prisiverčia daug ką gyvenime pakeisti: 

kitaip maitintis, laikytis kitokio 

gyvenimo režimo, nerūkyti, nevartoti 

alkoholio, jis psichologiškai labai blogai 

jaučiasi. Savęs prievartavimas yra pats 

baisiausias dalykas gyvenime. Ir jeigu 

žmogus save verčia kiekvieną minutę 

elgtis kitaip, jis jaučiasi blogai. Todėl 

mūsų darbas (operacijos) tam tikra prasme 

yra šiek tiek beviltiškas. Taip, mes 

pageriname žmogaus gyvenimą, gyvenimo 

kokybę, bet mes negalime keisti... 

daug ko. Tai turi daryti pats žmogus, ir 

sąmoningai, neprievartaudamas savęs“, 

– teigė Vilniaus miesto universitetinės 

ligoninės kraujagyslių chirurgas Gintaras 

Apanavičius. 

Pats ponas Petras nelabai tiki, kad sveikesnis 

maistas galėtų turėti kokios nors 

įtakos ligai. Jis prisipažino, kad jau yra 

bandęs maitintis kitaip, tačiau, pasak jo, 

tai nelabai davė naudos: „Metus laikiausi 

dietos, vykdžiau reikalavimus, tačiau jokių 

pokyčių nepajutau. Kiaulienos visai 

nevalgydavau, tik kalakutienos, triušienos, 

truputį žuvies. Tačiau cholesterolio 

kiekis, koks buvo, toks ir liko“. 

Dabar sunku pasakyti, kodėl ponas Petras 

nepajuto jokio pagerėjimo. Ar tikrai 

maistas buvo tinkamas? Ar cholesterolio 

kiekis nė kiek nesumažėjo? Į tuos 

klausimus geriausiai atsakytų jo šeimos 

gydytojas ir endokrinologas, stebintys 

paciento diabeto eigą. Pats vyriškis 

mums nepasakojo, bet jis serga cukriniu 

diabetu – tai dar viena rimta priežastis 

greičiau vystytis aterosklerozei. Visas 

bėdas ponas Petras linkęs suversti genams. 

Ir ne veltui. „Vienas mano brolis 

mirė būdamas 45 metų, kitą palaidojau 

praėjusiais metais. Mirė 42-ejų. Jokių 

vaistų nebuvo vartojęs... Senelis buvo 

be kojų. Gydytojai mano, kad didelės 

įtakos turi paveldėjimas“, – sako ponas 

Petras. 

Jis žino viena – judės, kol leis sveikata 

ir... kojos. Linkime jam ištvermės ir daugiau 

užsispyrimo rūpinantis savo sveikata. 

To paties linkime ir skaitytojams. 

Ląstelių gy 

Su amžiumi nori nenori atsiranda 

nemalonių simptomų: dėl to kalta 

trinkanti kraujotaka. Nemalonių 

pojūčių atsiranda būtent toje 

kūno dalyje, kurioje ir sutrinka 

kraujotaka. Jei sutrinka galvos 

smegenų kraujotaka, žmogus 

tampa nervingas ir blogai miega 

– jam sunku užmigti, miegas 

būna nekietas. Rytą toks žmogus 

jaučiasi nepailsėjęs, būna irzlus, 

jautrus. Kai sutrinka periferinė 

kraujotaka, tirpsta ir šąla galūnės, 

jaučiamas „skruzdžių bėgiojimas“. 

Šįkart apie periferinės kojų 

kraujotakos sutrikimus pasakoja 

Vilniaus Centro poliklinikos 

Vytenio filialo šeimos gydytoja 

Aldona Jankavičienė. 

Periferinė kraujotaka – tai kraujagyslių 

tinklas, išraizgęs žmogaus organizmą ir 

aprūpinantis visus organus bei audinius 

deguonimi ir biologiškai svarbiomis 

medžiagomis. Kojų arterinė kraujotaka 

dažniausiai sutrinka sergantiesiems 

cukriniu diabetu, arterine hipertenzija, 

esant padidėjusiam cholesterolio kiekiui 

kraujyje. Vienas iš papildomų rizikos 

veiksnių – rūkymas. Sutrikus arterinei 

kojų kraujotakai, kraujas nepasiekia 

audinių, tad atsiranda ūmus kraujotakos 


vybės VANDUO 

nepakankamumas. Jei sutrinka veninė 

kraujotaka, išryškėja venos, vėliau atsiranda 

mazgelių, kojas skauda, jos patinsta. 

Nesigydant keičiasi odos spalva, 

atsiveria opos. 

Viena iš priežasčių – 

aterosklerozė Gydytoja Aldona 

Jankavičienė aiškina, 

kad viena iš 

periferinės kraujotakos 

sutrikimo 

priežasčių yra aterosklerozė, 

todėl 

svarbu imtis visų 

įmanomų būdų 

jai atitolinti. Labai 

svarbu tinkamas gyvenimo 

būdas, taisyklinga mityba, žalingų 

įpročių atsisakymas. Pirmieji trinkančios 

periferinės kraujotakos simptomai ir būtų 

galūnių tirpimas, šalimas, jausmas lyg po 

kūną „skruzdės bėgiotų“, vėliau atsirandantys 

audinių pakitimai, kojų skausmas, 

vis labiau varginantis mėšlungis. 

Svarbiausia – profilaktika 

Pajutus pirmuosius trinkančios periferinės 

kraujotakos ženklus, būtina kuo 

greičiau susirūpinti kojų kraujotaka, 

kiek įmanoma ją gerinti, antraip ateityje 

gali prireikti net operacijos. Gydytoja 

A. Jankavičienė periferinei kraujotakai 

pagerinti siūlo pavartoti preparato 

su ginkmedžio ekstraktu ir huperzinu 

A. Tai „Ginkgo complex“. Ginkmedžio 

preparatai yra puiki priemonė kraujotakai 

gerinti. Užsienio šalyse ginkmedžio 

preparatai priskiriami vaistų grupei, lietuviškas 

„Ginkgo complex“ yra medicininės 

paskirties preparatas. Jo sudėtyje 

yra subalansuotas kiekis tarpusavyje de- 


rančių veikliųjų medžiagų, kurios gerina 

periferinę kraujotaką. 

Huperzinas A ir ginkmedis 

Viena iš preparato sudedamųjų dalių – 

huperzinas A. Tai alkaloidas, aptinkamas 

pataisų šeimos augalo Huperzia serrata 

sudėtyje. Jis stimuliuoja acetilcholino išsiskyrimą 

iš presinapsinių membranų į 

sinapsinį plyšį, blokuoja fermento acetilcholinesterazės 

aktyvumą, todėl sinapsiniame 

plyšyje išlieka didesnė acetilcholino 

koncentracija. Taigi huperzinas A 

mažina spazmus, turi atmintį gerinantį 

poveikį. Yra duomenų, kad huperzinas 

A stiprina raumenų tonusą, taigi padeda 

esant periodiniam praeinančiam raumenų 

silpnumui ir nuovargiui, kuris atsiranda 

sutrikus nervinio impulso perdavimui 

iš nervo į raumenį. Huperzinas A tinka 

vyresnio amžiaus žmonėms susilpnėjus 

protinei veiklai, atminčiai ir dėmesio 

koncentracijai, esant galvos svaigimui. 

Beje, ši preparato veiklioji medžiaga dera 

su kita – ginkmedžio ekstraktu. Ginkmedis 

medicinoje vartojamas keletą 

tūkstantmečių. Šio reliktinio augalo ekstraktas 

gerina smegenų ir viso organizmo 

kraujotaką, saugo nervų ląsteles nuo 

žalingo poveikio, reguliuoja kraujagyslių 

tonusą ir elastingumą, gerina atmintį, 

dėmesį, budrumą, mažina depresinę 

nuotaiką. 

Preparato sudėtyje esantis magnis dalyvauja 

nervų ir raumenų veikloje, tinka, 

kai vargina mėšlungis. 

Gerina periferinę kojų 

kraujotaką 

Preparato kompleksinė sudėtis užtikrina 

įvairiapusį jo poveikį. Pavyzdžiui, 

ginkmedis mažina trombocitų agregaciją, 

todėl pagerėja kraujo tekėjimas. Mag- 


nis (preparate jo yra daugiau nei 200 mg) 

mažina kraujagyslių spazmus, B grupės 

vitaminai bei huperzinas A svarbūs protinei 

veiklai. Paprastai kalbant, preparatas 

skystina kraują, o tai ypač svarbu vyresnio 

amžiaus žmonėms. 

Vienoje šio preparato kapsulėje yra 80 mg 

ginkmedžio, tad vartojant du kartus per 

parą užtikrinamas reikalingas paros kiekis. 

Poveikis po ilgesnio laiko 

Ginkmedžio preparatai ypač tinka vyresnio 

amžiaus žmonėms: pradėjus 

silpnėti protinei veiklai, atminčiai ir 

dėmesio koncentracijai, esant galvos 

svaigimui, padidėjus kraujospūdžiui, 

sutrikus periferinei (ir galvos smegenų) 

kraujotakai. Beje, ginkmedžio preparatų 

reikėtų vartoti ilgą laiką – tik tada pajusime 

teigiamą jų poveikį kraujagyslėms, 

sulėtinsime aterosklerozę. Juk ne laikas 

gydytis, kai liga įsisenėjusi. Tada kartais 

medikai jau nebegali padėti. 

TV laidos ekspertoprofesoriaus 

Liutauro 

Labanausko komentaras 

Preparato sudėtyje 

esančios medžiagos 

yra labai 

gerai suderintos 

viena su kita. Šį 

preparatą galima 

pavadinti visų ląstelių „gyvybės vandeniu“, 

nes jis veikia ląstelės membranos 

lygyje, taigi yra reikalingas visoms ląstelėms. 

Beje, dažniausiai preparatai, kurių 

sudėtyje yra keletas medžiagų, gali veikti 

kepenis. Juk visos medžiagos turi „pereiti“ 

per kepenis – vadinamąją organizmo 

laboratoriją. Tačiau vartojant šio preparato 

organizmo laboratorija neturi ką veikti, 

mat preparatas nesukelia vadinamojo hepatotoksinio 

poveikio (nežaloja kepenų). 

Ginkgo complex 

Kietos kapsulės 

Medicininės paskirties produktas 

Skirtas esant galvos smegenų ir periferinės kraujotakos 

sutrikimams. Vartojamas po 1 kapsulę 1–2 kartus per 

dieną valgio metu. 

Medicininės paskirties produkto „Ginkgo 

complex“ visą spalio mėnesį visose „Camelia“ 

vaistinėse galėsite įsigyti su nuolaida! 


JŪSŲ VAIKAS 

Autizmas – įvairiapusis vystymosi 

raidos sutrikimas, kuris išryškėja iki 

trejų metų amžiaus. Svarbiausi šio 

sutrikimo požymiai pasireiškia bendraujant 

su vaiku. 

Nelieskite manęs 

Jei bandysite užkalbinti tokį vaiką, jis 

vengs jūsų žvilgsnio, jam bus sunku 

ar visiškai negalės bendrauti, gali 

imti linguoti visu kūnu ar net trenkti 

galvą į sieną. Autizmu sergantys vaikai 

dažnai nemoka vaizdžiai reikšti 

savo minčių, stokoja fantazijos, jiems 

tiesiog sunku išreikšti mintį ir natūraliai 

emociškai reaguoti į aplinkinius. 

Autistai mėgsta stereotipus. Jie 

domisi daiktų kvapais ar pojūčiu juos 

palietus. Dažnai gali imti priešintis 

tvarkos, aplinkos, dienotvarkės pokyčiams. 

Jie gali turėti savo ritualų, 

taisyklių, domėtis skaičiavimu. Kiekvienam 

sergančiajam autizmas pasireiškia 

skirtingai: vienam ryškiau, 

kitam – ligos požymių būna mažiau. 

Pavyzdžiui, kai kurie vaikai gali kalbėti, 

o kiti kalba nedaug ir sunkiai 

arba visiškai nekalba. 

Reikia gydyti 

Jei šis raidos sutrikimas negydomas, 

daugelis autistų vaikų neįgyja reikalingų 

socialinių įgūdžių: jie gali neišmokti 

kalbėti ir deramai elgtis. Tik 

labai nedaug tokių vaikų pasveiksta 

be jokio gydymo. Šiuo metu autizmu 

sergantiems vaikams jau galima 

padėti. Tačiau nėra tokio gydymo, 

kuris padėtų kiekvienam sergančiajam. 

Tas pats gydymo būdas vienam 

vaikui gali labai padėti, o kitam neduoti 

jokio pagerėjimo. Autizmu 

sergantys vaikai dažnai turi ir kitų 

sveikatos bėdų: gali pasitaikyti žarnyno 

rezorbcijos sutrikimų, dažnai 

pasireiškia alergija, autoimuninės 

veiklos sutrikimas, dažnai būna suvokimo 

sutrikimų. Tokiems vaikams 

būdingi baimės, miego ir valgymo 

sutrikimai, įniršio priepuoliai ar agresyvus 

elgesys. Specialistai pabrėžia, 

kad svarbu autistui suteikti pagalbą, 

jį gydyti ir ugdyti. Kuo anksčiau šie 

vaikai gauna tinkamą pagalbą, tuo 

optimistiškesnės prognozės. Jų pažanga 

gyvenime tikriausia bus kiek 

lėtesnė, bet jie galės gyventi visavertį 

gyvenimą. 

Kodėl aš kitoks? 

Šis vystymosi sutrikimas pavadintas 

labai taikliai (gr. autos reiškia aš) – juk 

ryškiausias autizmo požymis yra visuomeninio 

gyvenimo šalinimasis. 

AUTIZMAS: 

kai pasaulis kitoks 

Filmą „Lietaus žmogus“ matė daugelis. Turbūt nemažai 

Lietuvos žiūrovų pirmą kartą akivaizdžiai išvydo, kaip elgiasi 

žmogus, sergantis autizmu. Veikiausiai retas, apsižvalgęs 

savo rate, ras pažįstamų, kurie augina autizmu sergantį 

vaiką. Ir tai visai nenuostabu, nes šis vystymosi sutrikimas 

nėra dažnas. Pirmą kartą (1943 m.) autizmą aprašė gydytojas 

L. Kaneris (JAV) ir beveik tuo pat metu – austrų gydytojas 

H. Aspergeris. Mokslininkai manė, jog vaikų autistų 

anksčiau nebuvo, o medikai tokių pacientų nebuvo sutikę. 

Tad ir iki šiol manoma, kad autizmas atsirado maždaug apie 

1930 metus. 


Iki šiol nėra nustatyta, kas sukelia 

autizmą. Manoma, kad dėl to kalti 

genai, aplinkos poveikis ir abiejų šių 

veiksnių derinys. Mokslininkai pastaruoju 

metu iškėlė hipotezę, jog 

autistų smegenyse yra sutrikusios 

neuronų sistemos funkcijos. Dar 

nėra iki galo įrodytas aplinkos poveikis, 

tačiau mokslininkai teigia 

pastebėję, kad vietovėse, užterštose 

sunkiaisiais metalais (ypač gyvsidabriu), 

mamos dažniau gimdo autizmu 

sergančius vaikus. Tik atradus 

šį raidos sutrikimą buvo manyta, kad 

tai nutinka dėl tėvų padėties visuomenėje, 

pavyzdžiui, motina pernelyg 

siekia karjeros ir vaikui skiria mažai 

dėmesio. JAV ši hipotezė net gavo 

„mamos šaldytuvo“ pavadinimą. Ši 

versija jau seniai paneigta, tačiau 


kaip prietaras, ji vis dar gaji ir šiandienos 

visuomenėje. 

Pastaruoju metu daug kalbama ir 

apie šalutinį skiepų poveikį. Autizmas 

kartais diagnozuojamas būtent 

tuo metu, kai vaikas paskiepijamas. 

Tačiau mokslininkai ir medikai neranda 

tiesioginio ryšio tarp skiepų 

ir šio vystymosi sutrikimo. Kaip 

ten bebūtų, autizmas, kaip ir hiperaktyvumas, 

– vis dažniau diagnozuojamas 

raidos sutrikimas. Mokslininkai 

vaikus, turinčius genetinį 

polinkį į autizmą, vadina „mūsų civilizacijos 

kasyklų kanarėlėmis“. Jie 

pirmieji pajunta tai, kas kenkia visai 

visuomenei. 

Sugrąžinkime vaiką į mūsų 

gyvenimą 

Iki šiol nėra iki galo aišku, kaip reikėtų 

gydyti autizmą. Šis raidos sutrikimas 

net nelaikomas konkrečia 

liga, kurios simptomai būtų tiksliai 

apibrėžti bei žinomi veiksmingi gydymo 

būdai. Autizmas dažniausiai 

apibūdinamas kaip ligų grupė su 

labai įvairiais simptomais. Gydymo 

būdų yra daug, ir kiekvienas specialistas 

turi savo požiūrį ir praktiką. 

Aišku viena: gydant autizmą derinamos 

medicinos ir pedagogikos 

priemonės. Įvairių sričių specialistai 

akcentuoja jiems geriausiai žinomus 

pagalbos būdus. Tačiau vaiko gydymu 

ir ugdymu turėtų domėtis ir 

patys tėvai, nepalikti gydymo vien 

specialisto kompetencijai. Taip pat 

patartina pasikonsultuoti su kitais 

specialistais: dar vienu psichologu, 

neurologu, logopedu, pediatru. 

JŪSŲ VAIKAS 

• Biocheminiai metodai. Vaikui skiriama 

vitaminų, maisto papildų, 

kurie papildo trūkstamas organizmo 

medžiagas. Taip pat taikomos 

dietos, visai atsisakoma ar ribojami 

maisto produktai, kurie yra blogai 

virškinami, kad nesusidarytų nuodingų 

nevisiškai suvirškinto maisto 

medžiagų. 

• Neurosensoriniai metodai (audio- 

ir sensorinės integracijos terapijos). 

Jais koreguojamas suvokimo sutrikimas. 

Šie metodai padeda vaikui 

geriau orientuotis erdvėje, sumažina 

stresą, padeda mokytis. 

• Psichodinaminiai metodai (psichoanalizė 

ir pan.). Tai metodai, 

kai standartinėmis psichoterapijos 

priemonėmis koreguojamas vaiko ir 

suaugusiojo elgesys. Tačiau daugelis 

specialistų šį metodą laiko nelabai 

perspektyviu. 

• Elgesio korekcijos metodai. Pastebėta, 

kad autistams bet kokia veikla 

sekasi geriau, jei ji suskaidoma 

mažais etapais. Todėl buvo sukurta 

TEACH metodika. Šiuo metu ši terapija 

laikoma pačia perspektyviausia 

ir veiksmingiausia. 

• Pagalbiniai metodai. Kai kurie 

specialistai sako, kad būtent to ir 

reikia autizmu sergančiam vaikui. 

Tai gyvūnų terapija (bendravimas su 

delfinais, arkliais, šunimis). Gyvūnai 

teigiamai veikia autizmu sergantį 

vaiką, tad jis geriau miega, būna ramesnis, 

susikaupia. Vaiko raidą pagerina 

ir žaidimų, muzikos terapijos 

(jei taikomos gana intensyviai). Suaugusiems 

autistams kartais gali padėti 

ir meditacija. 


LAISVALAIKIO MINUTĖS 

Dar vienas pomėgis – 

ŠOKIAI 

Ausų, nosies ir gerklės ligų gydytojas Darius Rauba pats šypsosi, kai 

savaitgaliais, išėjęs į savo kiemo krepšinio aikštelę, pradeda repetuoti 

šokio žingsnelius. „Turbūt kaimynams atrodau labai keistai, 

bet aš bandau šlifuoti per šokių treniruotes išmoktus judesius“, 

– juokiasi gydytojas. Šeštadienio vakarą įsijungę Lietuvos televiziją, 

galime pamatyti Darių Raubą demonstruojantį tuos žingsnelius 

komisijai ir žiūrovams. Medicinos mokslų daktaras, Vilniaus universiteto 

Santariškių klinikų ausų, nosies ir gerklės ligų vyr. ordinatorius, 

gydytojas dalyvauja antrajame „Lietuvos šokių dešimtuke“. 

Šokiai nuo vaikystės 

Vaikystėje Dariui teko porą metų šokti 

tautinių šokių kolektyve „Ugnelė“ 

Respublikiniuose moksleivių rūmuose. 

Būdamas paauglys dėl aukšto 

ūgio šokdavo su keleriais metais vyresnėmis 

panelėmis. Tai nebuvo labai 

smagu, nes 15–16 metų merginos į 

jaunesnį partnerį žvelgdavo ne itin 

palankiai. Po kelerių metų Darius šokius 

iškeitė į kur kas vyriškesnį užsiėmimą 

– krepšinį. Tačiau būsimajam 

medikui šokiai visuomet patiko. Mokydamasis 

trečiame kurse Darius įsimylėjo 

savo kursiokę, kurios širdžiai 

užkariauti jis pasirinko savotišką 

būdą – šokius. Savo širdies damai jis 

pasiūlė lankyti šokių pamokas, ir taip 

jie drauge šoko pusę metų. Gydytojas 

prisipažino, kad visuose vakarėliuose 

jis būna vienas iš tų, kurie trypia 

šokių aikštelėje po 4–5 valandas. 

Tuomet pranyksta nuovargis, o kiti 

šokantieji, pamatę tikrą entuziastą, 

dažnai pasitraukia į šokių aikštelės 

pakraštį. 

Šokantį viename vakarėlyje gydytoją 

Darių Raubą ir pastebėjo „Lietuvos 

šokių dešimtuko“ kūrybinės grupės 

nariai. „Kai liepos mėnesį gavau oficialų 

kvietimą, nutirpo rankos ir kojos, 

– prisipažįsta medikas. – Tačiau 

aš laikausi nuostatos niekada neatsisakyti 

dėmesio verto pasiūlymo, nes 

antrą kartą gali ir nepasiūlyti“. Darius 

sutiko dalyvauti laidoje nepasitaręs 

su šeima, nes nusprendė vėliau 

viską išaiškinti artimiesiems. 

Treniruotės kiekvieną dieną 

„Žmona šiek tiek prieštaravo mano 

„ėjimui į viešumą“, tačiau aš pažadėjau, 

kad laimėjimą (jei ką nors laimėsiu 

šiame projekte) skirsiu namų gerovei. 

Žinoma, svarbiausias mano 

motyvas tikrai buvo ne pinigai, o 

greičiau galimybė išmokti šokti, išmėginti 

save“. Gydytojas pasakoja, 

kad treniruojasi kiekvieną darbo dieną 

apie 2–3 valandas. Jis mielai šokių 

aikštelėje praleistų ir savaitgalį, 

bet šokių partnerės manymu, šeštadienį 

ir sekmadienį reikia ilsėtis. „Jei 

ką nors pradedi, reikia atlikti gerai, 

– aiškina savo nuostatas gydytojas. 

– Po pirmųjų bandymų mane buvo 

apėmusi neviltis, nes nesisekė, negalėjau 

valdyti savo kūno, o choreografui 

ir partnerei viskas pasiseka iš 

karto“. Kiekvieno judesio, kiekvieno 

žingsnio mokymasis užima daug laiko. 

„Aš retai kada pavydžiu aplinkiniams, 

bet dabar labai pavydžiu choreografams 

plastiškumo“, – atvirauja 


Darius. Jis ne tik uoliai mokosi, bet 

ir džiaugiasi kiekvienu gražiai atliktu 

partnerės ir choreografo judesiu. 

Tai galbūt kelia nuostabą net jo mokytojams, 

kurie tvirtina, kad Darius 

džiaugiasi kiekvienu šokiu lyg mažas 

vaikas. Darius noriai bendrauja 

ir su kitais projekto „Lietuvos šokių 

dešimtukas“ dalyviais, tad žino, kad 

mokytis šokti sunku ne jam vienam. 

Ir, žinoma, kiekvienas mokytojo 

ar partnerės paskatinimas suteikia 

naujos energijos per treniruotes. 

Visi šokiai sudėtingi 

Šokių partnerė Elena Auksaitė yra kur 

kas jaunesnė už Darių, bet jis tuo net 

džiaugiasi. „Jei būtų bendraamžė, man 

būtų sunku, aš dar labiau varžyčiausi, o 

dabar mano nesėkmes dažnai paverčiame 

juokais“, – atvirauja gydytojas. 

Taigi kokie šokiai labiau patinka Dariui? 

Kiekvienąkart mokantis naujo 

šokio atrodo, kad jis sudėtingiausias. 

Iš labiausiai pavykusių šokių Darius 

pamini kvikstepą, kurį sušoko itin 

greitai ir temperamentingai. „Kai 

mokiausi pirmojo šokio čia-čia-čia, 

mane ramino, kad tai sunkiausias 

šokis, – prisimena medikas. – Kai jo 

pramokau, atrodė jau nebe taip sunku. 

O paskui, kai pradėjau mokytis 

valso, šis šokis tapo pats sudėtingiausias“. 

Medicinos mokslų daktaras džiaugiasi 

jau numetęs keletą kilogramų ir 

jaučia, jog stiprėja raumenys. (Praė- 


Gydytojas Darius Rauba konsultuoja pacientę. 

Nuotrauka iš VU Santariškių klinikų archyvo 

jusio projekto dalyviai buvo numetę 

net po 10 kilogramų.) Šokių treniruotės 

privertė gydytoją pakoreguoti 

ir darbotvarkę, tiksliau, planuoti visus 

darbus ir mažiau laiko skirti nereikšmingiems 

dalykams. „Anksčiau 

darbe praleisdavau kur kas daugiau 

laiko, užsibūdavau iki 17–18 val., o 

dabar visus darbus spėju nudirbti iki 

15 val. ir lekiu į treniruotę, – aiškina 

Darius. – Viską padarau greičiau, 

mažiau laiko skiriu poilsiui, trumpiau 

sėdžiu prie kompiuterio. Jei 

reikia, į pooperacines palatas aplankyti 

pacientų užsuku ir po treniruotės“. 

Darius niekada nemanęs, kad 

šokiai gali atimti tiek daug jėgų. Kai 

paauglystėje lankė krepšinio treniruotes, 

niekada taip nesuplukdavo 

kaip dabar, šokdamas. „Kai baigiu 

treniruotę, visus drabužius galima 

gręžti“, – teigia jis. Anksčiau LOR 

gydytojas vis planuodavo užsirašyti 

į sporto klubą ir po darbo šiek tiek 

pasportuoti. Tačiau grįžęs iš Santariškių 

klinikų namo jausdavosi 

pavargęs ir iki sporto klubo taip ir 

nenuvykdavo. Dabar, po šokių treniruočių, 

Darius jaučiasi žvalus ir 

pailsėjęs nuo darbo problemų, nes 

šokant galvoje nebelieka jokių kitų 

minčių. 

Šoka net operacinėje 

Kaip sukuriamas šokis? Pirmiausia šokėjai 

pasirenka muziką. Jos paklausę, 

choreografas ir profesionalūs šokėjai 

LAISVALAIKIO MINUTĖS 

išsako savo šokio viziją, kaip, jų manymu, 

reikėtų atlikti šį šokį. Darius 

patiki partnerei parinkti ir muziką. 

Taigi choreografas kartu su partnere 

sukuria šokį ir jį atlieka. Tuomet 

partnerė pamokoma vyriškos partijos. 

Tada ateina Dariaus eilė, ir partnerė 

moko jį žingsnių ir sukinių. 

Kartais medikas paprašo, kad kas 

nors repeticijas nufilmuotų mobiliuoju 

telefonu, tuomet jis gali mokytis 

šokti namuose. Namų darbai 

labai praverčia, nes nepasimokius 

papildomai kitoje treniruotėje būna 

sunku. 

„Kartais šokio žingsnelius bandau 

repetuoti ir tarp operacijų, laukdamas, 

kol atveš pacientą, – atvirauja 

gydytojas. – Kartais užsimiršęs 

žingsnį ar judesį bandau atlikti prekybos 

centre rinkdamasis maisto 

produktus, ir tik po to prisimenu, 

kad esu ne šokių aikštelėje“. 

Didžiuma draugų, pažįstamų ir kolegų 

pritaria Dariaus apsisprendimui 

dalyvauti šiame projekte. Kai kurie 

tai išgirdę net nenustebo, nes žino 

gydytojo pomėgius ir norą išbandyti 

visa, kas nauja. 

Su šokių partnere Elena Auksaite. 

Nuotrauka iš LRT archyvo 



Medicinos enciklopedijoje 

rašoma, 

kad žmogus turi 

171 sąnarį, sudarytą 

iš sąnarinės 

ertmės, kremzlės 

bei kapsulės. Pastarąją 

sudaro išorinis 

skaidulinis 

ir vidinis tepalinis 

audiniai. Tepalinis 

sąnario audinys gamina sąnarinį 

tepalą, kuris tepa sąnarinius paviršius. 

Kol šio tepalo pakanka, sąnariai lankstosi 

be jokio skausmo. Sąnarių skausmas 

dažniausiai atsiranda sumažėjus 

sąnarinio tepalo gamybai ir pradėjus 

nykti sąnario kremzlei – tada vienas 

kaulas tiesiog „trinasi“ į kitą. Tačiau 

žmonės – skirtingi. Vienas gali iki žilos 

senatvės nežinoti, kas yra sąnarių 

skausmas, o kitas tokio skausmo skonį 

patiria dar būdamas gana jaunas. 

Reikia rūpintis sąnariais 

Gydytoja B. Triaušienė sako, kad šiuolaikinis 

žmogus, genamas spartaus 

gyvenimo tempo, pamiršta, kad reikia 

mankštintis ir visaverčiai pailsėti, 

netinkamai maitinasi (žiūrėk, jau ir 

turi antsvorio!), nepakankamai vartoja 

vitaminų ir mineralų. Skausmus 

išprovokuoja ir žmogui senstant neišvengiamai 

atsirandantys sąnarių 

pokyčiai, taip pat įvairios kaulų ir 

sąnarių traumos, įgimtos ir vaikystėje 

nekoreguotos kaulų bei raumenų sistemos, 

reumatinės ligos, įvairios kilmės 

medžiagų apykaitos sutrikimai. 

Pirmuosius kremzlės nykimo požymius 

galima įtarti, kai sąnariai pradeda 

traškėti, vėliau atsiranda duriantis 

skausmas, sąnariai darosi sustingę, 

nejudrūs, patinsta, dar vėliau – deformuojasi. 

Norintiesiems kuo ilgiau 

išvengti sąnarių skausmo gydytoja 

rekomenduoju laikytis mitybos režimo, 

– taip išvengsite antsvorio, nes 

sąnariams labai kenkia per didelis 

apkrovimas. Reikia daug judėti, nes 

fizinė mankšta sąnariams reikalinga 

kaip ir poilsis, vengti traumų. 

Jeigu sąnarius vis dėlto 

skauda? 

Pasak gydytojos B. Triaušienės į sąnarių 

skausmą neįmanoma nekreipti 

dėmesio. Įkyrus ir nenumaldomas 

skausmas atveja pacientus pas gydytoją. 

Tiesa, daugelis ilgai kenčia ir 

laukia, kol skausmas praeis savaime. 

Taip nebūna. Ypač dažnai sąnarių 

skausmas vargina vyresnio amžiaus 

žmones. Mat bėgant metams mažė- 

Susigrąžinkite 

JUDĖJIMO 

DŽIAUGSMĄ 

Posakis „Kol judi – tol gyveni“ nėra pramanas. Jį patvirtina 

daugelis gamtos pavyzdžių. Kai mažai judame, „surūdijame“ 

tarsi senos spynos. Pabandykite atrakinti tokią spyną – cyps 

ir girgždės. Taip ir mūsų sąnariai. Jeigu sąnarių netreniruojame, 

mažai judame, jie tampa nelankstūs ir gali išaušti 

rytas, kai visą kūną sukaustys skausmas. Tiesa, kol esame 

jauni, apie tai nepagalvojame. Nors būtent jaunystėje reikėtų 

neužmiršti paprasčiausios mankštos, atlikti sąnarių lankstumą 

lavinančius pratimus. Galbūt tada vėliau, sulaukus 

brandaus amžiaus, mažiau kankintų ir sąnarių skausmas. 

Apie tai ir kalbamės su Vilniaus Centro poliklinikos bendrosios 

praktikos gydytoja Birute Triaušiene. 

ja medžiagų, užtikrinančių sąnarių 

funkcijas, todėl gydytoja pataria papildyti 

trūkstamų medžiagų kiekį, 

vartojant preparatų su gliukozaminu, 

chondroitinu ir metilsulfonilmetanu. 

Vienas tokių preparatų yra „Artriplex 

compositum“. 

Gerina sąnarių funkcijas 

Gliukozaminas skatina sveiko kremzlės 

audinio, sąnarių skysčio bei vidinių 

sąnario fermentų sintezę, slopina 

sąnarių uždegimą, gerina sąnarių drėkinimą 

ir padeda sąnariams lengviau 

lankstytis. Chondroitinas sulaiko skys- 


tį sąnarių kremzlėse, skatina sąnario 

kremzlės regeneraciją, gerina sausgyslių 

ir raiščių būklę. Metilsulfonilmetanas 

(MSM) padeda atsigauti osteoartrito 

pažeistam sąnariui, mažina skausmą ir 

patinimą, stabdo kremzlinio audinio 

irimą, gerina sąnarių judrumą, raumenų, 

raiščių ir sausgyslių kraujotaką. 

Ištirta ir įrodyta 

Gydytoja aiškina, kad preparato „Artriplex 

compositum“ sudėtyje yra visų išvardytų 

medžiagų derinys, puikiai tinkantis 

sutrikus sąnarių funkcijai. „Dėl 

Artriplex compositum 

Tabletės 


Skirtas sąnarių funkcijai gerinti. 

Vartojamas po 1 tabletę 2 kartus per dieną. 


Išklausykime ir 

TV laidos eksperto, 

docento 

Rimanto Stuko 

nuomonę 

Dėl sąnarių 

skausmo kenčia 

milijonai žmonių 

visame pasaulyje. 

Sąnarių ligų 

priežastys gali 

būti labai įvairios. Vienas jų galima pašalinti, 

pavyzdžiui, reikia stengtis sveikai 

maitintis, „neprisiauginti“ antsvorio. 

Tačiau neįmanoma sustabdyti dėl amžiaus 

atsirandančių organizmo poky- 

gliukozamino naudingumo nėra jokių 

abejonių, chondroitinas bei MSM 

pasaulyje taip jau pakankamai gerai 

ištirti ir įrodytas teigiamas jų poveikis 

sąnariams, – sako gydytoja. – Tik 

reikėtų žinoti, kad vartojant tokių 

preparatų nebus greito efekto, nes jie 

veikia pamažu, bet jų poveikis būna 

ilgalaikis“. 

Be to, labai svarbu, kad „Artriplex 

compositum“ sudėtyje yra metilsulfanilmetano. 

Ši veiklioji medžiaga plačiai 

vartojamas JAV ir kitose šalyse. 

Metilsulfanilmetanas ne tik gerina 

sąnarių funkciją, bet ir mažina skausmą, 

uždegimą. 

Įvairiais klinikiniais tyrimais įrodyta, 

kad visos preparato sudedamosios medžiagos 

gerina sąnario funkcinę būklę. 

Beje, šiame medicininės paskirties 

produkte esančių medžiagų dozės yra 

puikiai suderintos. Vienoje preparato 

tabletėje yra 500 mg gliukozamino, 

400 mg chondroitino ir 375 mg metilsulfanilmetano. 

Visai paprasta sąnarių mankšta 


čių. Juos galima tik sulėtinti ir suvaldyti. 

Šiame preparate esančios veikliosios medžiagos 

– gliukozaminas, chondroitinas, 

metilsulfanilmetanas – padeda palaikyti 

sąnario kremzlės struktūrą, drėgmę sąnario 

viduje, padeda atsikurti sąnario 

kremzlės struktūrai. Preparatų su tokiomis 

veikliosiomis medžiagomis reikėtų 

vartoti norint papildyti sąnariams svarbių 

medžiagų kiekį organizme, taip pat įprastos 

skausmą bei uždegimą mažinančios 

terapijos metu. 

Ir svarbiausia – pajutus, kad sąnariai jau 

ne tokie kaip jaunystėje, nereikėtų laukti, 

kol sukaustys skausmas, o skubėti pas 

gydytoją ir įsiklausyti į jo patarimus. 

• Palenkite galvą žemyn ir smakru palieskite krūtinę, po to atsargiai atloškite kaklą 

atgal. Pakartokite pratimą 3–5 kartus. Atlošdami galvą atgal, stenkitės, kad kaklas 

būtų šiek tiek išlenktas, antraip galite pažeisti stuburo kaklinės dalies slankstelius. 

• Dabar pasukite galvą ir pasižiūrėkite per dešinį, po to per kairį petį. Pakartokite 

pratimą po 3–5 kartus į kiekvieną pusę. Atlikdami šį pratimą įsivaizduokite, kad jūsų 

galva ir kaklas pritvirtinti prie ilgos ašies, o kaklas sukasi griežtai apie šią ašį. Stenkitės 

per daug nepasukti galvos. 

• Rankas uždėkite ant pečių, alkūnes atkiškite į šonus. Sukite alkūnes į priekį tarsi brėžtumėte 

jomis didelį ratą. Pakartokite pratimą 3–5 kartus, po to sukite alkūnes į priešingą 

pusę. 

• 3–5 kartus sukite riešus pagal laikrodžio rodyklę, po to į priešingą pusę. 

• Rankas uždėkite ant liemens, šiek tiek sulenkite kelius. 3–5 kartus sukite viršutinę liemens 

dalį pagal laikrodžio rodyklę ir tiek pat kartų į priešingą pusę. Šis labai paprastas 

pratimas lavina stuburo juosmeninės dalies lankstumą. 

• Tvirtai atsistokite ant grindų (kojos pečių plotyje, keliai šiek tiek sulenkti, rankos ant 

juosmens). Stengdamiesi nejudinti viršutinės liemens dalies, judinkite tik klubus (kaip 

estrados dainininkai). 3–5 kartus lenkite klubus į vieną, paskui – į kitą pusę. Šis pratimas 

didina ne tik klubų, bet ir visos stuburo juosmeninės ir kryžmeninės srities lankstumą. 


JAUSKITĖS PUIKIAI 

MANKŠTA, 

pakeičianti kūną 

„Po dešimties treniruočių jūs pajusite skirtumą, po dvidešimties – pamatysite 

skirtumą, po trisdešimties – turėsite naują kūną“, – sakė Džozefas 

Hubertas Pilatesas. Unikalią kūną tobulinančių pratimų sistemą 

Dž. Pilatesas sukūrė XX amžiaus pradžioje. Ji skirta raumenims stiprinti 

bei tonizuoti, laikysenai ir lankstumui gerinti, pusiausvyrai lavinti. 

Treniruočių pagal Pilateso metodą rezultatas – kūno ir proto vienybė, 

liekna ir harmoningos figūra. Tiesa, iš pradžių prireiks ir specialisto 

konsultacijos (sako, galima įsigyti net vaizdinės medžiagos!). Šiame 

straipsnyje – tik pirmoji pažintis su unikalia kūno tobulinimo sistema. 

Kūrėją prisiminus 

Džozefas Pilatesas gimė 1880 metais 

Diuseldorfe. Savo pratimų sistemą pradėjo 

kurti Vokietijoje dar prieš Pirmąjį 

pasaulinį karą. Vaikystėje Džozefas sirgo 

astma ir rachitu, todėl labai norėjo 

sustiprinti organizmą. Ir tikslą pasiekė! 

Būdamas vos 14 metų, jis didžiavosi 

atleto kūnu ir neretai pozuodavo kaip 

anatominių piešinių modelis. 

1912 metais Džozefas paliko gimtąją 

Vokietiją ir apsigyveno Anglijoje. Šioje 

šalyje Dž. Pilatesas buvo profesionalus 

boksininkas, cirko artistas ir savigynos 

treneris. Be to, rimtai studijavo jogą, 

Rytų kovos menus, meditacijos pa- 

grindus. Savo treniruočių metodą jis 

pavadino „Kontrologijos menu“. 

Per Pirmąjį pasaulinį karą Dž. Pilatesas 

pateko į nelaisvę. Savo unikalaus 

metodo jis išmokė ir kitus karo belaisvius, 

kad padėtų jiems įveikti mirtiną 

gripo epidemiją. Daugeliui žmonių tai 

išgelbėjo gyvybę ir sugrąžino sveikatą. 

Antrąją karo dalį Dž. Pilatesas praleido 

Meno saloje – dirbo ligoninėje medicinos 

broliu. Ir šį sykį pasitarnavo unikalioji 

mankšta. Mat Dž. Pilatesas savo 

sistemą pradėjo taikyti negalintiems 

vaikščioti, sunkiai sužeistiems pacientams. 

Mankštos kūrėjas prie ligoninės 

lovų pririšdavo virves, kurias pacientai 

naudojo kaip atramas. Ir pats Pilatesas, 

ir pacientai, ir gydytojai pastebėjo, 

kad sunkiai sužeisti kariai ėmė greičiau 

sveikti bei atgauti gerą fizinę būklę. 

Pilateso gydomojo metodo pagrindu 

tapo pratimai su virvinėmis atramomis, 

kurie derinami su pratimais gulomis. 

Na, o pagrindinė pratimų sistema, 

atliekama gulomis, pasižymi unikaliu 

efektyvumu. Beje, pratimams pagal šią 

sistemą atlikti nereikia jokios įrangos, 

juos galima daryti visur, kur pakanka 

vietos išsitiesti ant grindų. 

Trečiame praėjusio amžiaus dešimtmetyje 

Pilatesas paliko Europą ir išvyko 

į JAV, kur Niujorke įkūrė pirmąją 

oficialią savo metodo studiją. Po karo 

jis parašė ir išleido knygą „Grįžimas 

į gyvenimą“. Pasak jos autoriaus, 

svarbiausias veiksnys blaiviam protui 

ir kūno sveikatai išlaikyti – sielos 

atnaujinimas. 

Dž. Pilatesas pats demonstravo savo 

metodikos efektyvumą: 77-erių, dar 

žvalus ir treniruotas, jis pozavo fotografams, 

o iki 87-erių treniravo kitus. 

Nauda kūnui 

Pilateso sistema visiškai nekenksminga, 

ji taikoma traumas patyrusių pacientų 

reabilitacijai. Jokie kiti pratimai, 

išskyrus jogos, neduoda tokio švelnaus 

poveikio kūnui (ir kartu jį treniruoja). 

Galima pradėti treniruotis būnant bet 

kokio amžiaus ir bet kokios fizinės 

formos. 

Pilateso sistema – tai fiziniai pratimai, 

pagrįsti lėtai daromais jogos 

elementais, kurie „paliečia“ giliuosius 

kūno raumenis. Šiuos pratimus malonu 

daryti, nes raumenys stiprinami be 

didelės fizinės kūno įtampos. Pilateso 

treniruotės labai ramina ir atpalaiduoja, 

padeda atitrūkti nuo kasdienių rūpesčių 

ir stresų. Taigi šią mankštą galima 

vadinti specialia ištvermės, kūno 

lankstumo, raumenų elastingumo treniruote, 

saugančia stuburą ir sąnarius 


nuo įtampos, gerinančia kraujotaką bei 

raumenų tonusą. 

Beje, Pilateso „liga“ „serga“ daugelis 

Holivudo žvaigždžių, pavyzdžiui, 

Madona (Madonna), Sigurni Vyver 

(Sigourney Weaver), Nikolė Kidman 

(Nicole Kidman), Šeron Stoun (Sharon 

Stone) , Džulija Roberts ( Julia 

Roberts) ir kitos garsenybės. 

Unikalumas 

Dž. Pilateso sistemos pagrindą sudaro: 

• dėmesio koncentracija; 

• sąmoninga veiksmų kontrolė; 

• pratimų atlikimo tikslumas; 

• taisyklingas kvėpavimas; 

• veiksmų ir kūno padėties derinimas; 

• judesių nenutrūkstamumas, sklandumas 

ir kaita. 

Mankštinantis siekiama: 

• ištiesinti („pailginti“) nugarkaulį; 

• stabilizuoti stuburą neutralioje padėtyje; 

• ištiesinti pečių juostą ir ją stabilizuoti; 

• tobulinti viso kūno įvaizdį. 

Galimi rezultatai 

Nuolatinės treniruotės stabilizuoja 

juosmeninę stuburo sritį, padeda atsikratyti 

stuburo skausmų, sumažina 

krūvį kaklo, sprando ir pečių raumenims, 

sustiprina pilvo, dubens dugno 

raumenis. Ši mankšta puikiai tinka 

osteoporozės profilaktikai, ji gerina sąnarių 

judrumą, be to, didina raumenų 

jėgą, lavina judesių koordinaciją. Žmogus 

tampa judresnis, psichiškai stipresnis, 

o laikysena – taisyklinga ir graži. 

Mankštinantis visi kūno audiniai gerai 

aprūpinami krauju, o ląstelės – deguonimi, 

raumenys ir sausgyslės tampa 

stangrūs, o kūnas – lankstus. Reguliariai 

mankštinantis pasiekiama sielos, 

proto ir kūno harmonija, išsiugdomas 

pasitikėjimas savimi, teigiamas požiūris 

į gyvenimą. 

Ir pabaigai... 

Džozefo Pilateso sistema sujungia 

mintis ir judesius, stangrina kūną, didina 

sąnarių lankstumą bei raumenų 

jėgą. Ir per trumpą laiką leidžia pasiekti 

apčiuopiamų rezultatų. Tai puikus 

būdas išjudinti gilesnius raumenų 

sluoksnius, kurie yra stuburo bei sąnarių 

atrama ir kurių „nepasiekiame“ darydami 

įprastus jėgos pratimus. Jau po 

kelių treniruočių jūs geriau jausitės, po 

keliolikos – geriau atrodysite, o po kelių 

dešimčių – turėsite ir „naują“ kūną. 

Ši mankšta padeda atsikratyti streso, 

baimės, suteikia ramybės ir teigiamų 

emocijų antplūdį. Tai ne tik sportas, 

bet ir savęs tobulinimas. 


7 KŪNĄ STIPRINANTYS PRATIMAI 

JAUSKITĖS PUIKIAI 

1 pratimas. Atsigulkite ant nugaros, kojas pakelkite ir sulenkite per kelius, rankas priglauskite 

prie šonų. Pakelkite galvą ir žiūrėdami į pilvą mokite rankomis aukštyn žemyn 

20–30 kartų. 

Šis pratimas gerina kraujo apytaką ir parengia kūną kitiems judesiams. 

2 pratimas. Atsigulkite ant nugaros, rankas ištieskite prie šonų, kojas sulenkite per 

kelius. Ištiesę rankas palengva atsisėskite ir vėl atsigulkite. Pratimą kartokite 5 kartus. 

Šis pratimas stiprina pilvo bei nugaros raumenis. 

3 pratimas. Atsigulę ant nugaros, vieną koją sulenkite per kelį, kitą iškelkite ištiestą. 

Pakelta koja mokite lyg švytuokle 5 kartus kairėn, dešinėn. Paskui tą patį pakartokite 

kita koja. 

Stangrina šlaunis, stiprina pilvo presą. 

4 pratimas. Atsisėskite ant grindų ir suimkite kojas rankomis. Palengva verskitės ant 

nugaros ir 5 kartus pasisupkite pirmyn atgal. 

Šis pratimas itin stiprina pilvo raumenis, masažuoja stuburą, gerina koordinaciją. 

5 pratimas. Atsigulę ant nugaros, dešinę koją suimkite rankomis ir lenkite prie jos 

galvą. Kairė koja turi būti tiesi, iškelta į viršų. Paskui sulenkite kairę koją ir suėmę ją 

rankomis stenkitės paliesti galva. Pratimą kartokite 6 kartus. 

Tai puikus pratimas sąnariams, nugaros ir pilvo raumenims, kojoms. 

6 pratimas. Atsigulę ant nugaros, sulenkite abi kojas ir suimkite jas rankomis. Smakrą 

pakelkite prie krūtinės. Rankas ir kojas iškelkite į viršų. Grįžkite į pradinę padėtį. Pratimą 

kartokite 5 kartus. 

Šis pratimas stangrina rankų bei kojų raumenis, stiprina pilvo presą. 

7 pratimas. Atsisėskite šiek tiek sulenktomis kojomis, pėdas užrieskite, rankas ištieskite 

į priekį. Palengvėle lenkitės pirmyn. Grįžkite į pradinę padėtį. Pratimą darykite 5 

kartus. Stiprina pilvo, nugaros raumenis, koreguoja laikyseną. 



Magnis ir 

SVEIKATA 

Mokytojai Daivai patinka jos darbas. Ji dėsto etiką aukštesniųjų 

klasių moksleiviams. Tačiau šiemet moteris ėmė skųstis sveikata 

– pastaruoju metu kojas kartais sutraukia mėšlungis, atsirado 

širdies permušimų. Matyt, įtakos turėjo įtemptas darbas. 

Tokia jau mokytojo darbo kasdienybė... „Stresai darbe nesibaigia. 

Jaučiu, kad nuo įtampos atsirado didelis nuovargis, pradėjo 

skaudėti galvą, sunkiai užmiegu, naktį dažnai kojas sutraukia 

mėšlungis. Anksčiau taip nebūdavo“, – skundėsi Daiva kolegėms. 

Šios patarė pasikonsultuoti su šeimos gydytoja. Išklausiusi 

Daivos nusiskundimų, gydytoja pasiūlė sureguliuoti dienos 

režimą, daugiau pailsėti, galbūt derinti sėdimą, įtemptą darbą 

su aktyvia fizine veikla, reguliariai maitintis, valgyti subalansuotą, 

visavertį maistą ir vartoti... magnio preparatų. Apie magnio 

svarbą mūsų sveikatai pasakoja neurologė Violeta Bašinskienė. 

Gydytoja sako, kad būtent dėl magnio 

stokos žmonės skundžiasi mėšlungiu, 

nuovargiu, bloga savijauta. 

Tačiau būna, kad net neįtariama, jog 

organizmui trūksta magnio, o žmogus 

ilgai gydomas nuo streso, kitų 

ligų. Bet užtenka paskirti reikiamą 

magnio dozę, ir paciento būklė labai 

pagerėja. Suaugusiam žmogui per 

parą reikia apie 300 mg, nėščiosioms 

ir žindančioms moterims – apie 

330 mg magnio. 

Gyvybiškai svarbus mineralas 

Magnis – vienas iš makroelementų, 

cirkuliuojančių kraujyje. Viename litre 

kraujo yra nuo septynių dešimtųjų 

iki vieno milimolio magnio. 

Magnis dalyvauja centrinės nervų 

sistemos veikloje, reguliuoja širdies 

darbą, kraujospūdį, plečia kraujagysles, 

gerina kraujotaką, saugo nuo 

trombų susidarymo, atpalaiduoja 

raumenis. Magnis reikalingas normaliai 

ląstelių veiklai. 

Kai intensyviau dirbama, kai nuolat 

patiriamas stresas, organizmuireikia 

daugiau magnio. Kai jo trūksta, gali 

atsirasti raumenų silpnumas, prasidėti 

širdies aritmijos ir kiti sutrikimai. 

Žmonės skundžiasi greitesniu 

nuovargiu, bloga nuotaika, nervingumu, 

pakyla kraujospūdis, skauda galvą, 

raumenis traukia mėšlungis, kuris 

dažniausiai juntamas naktį. 

Reikia magnio Gydytoja V. Bašinskienė 

sako, 

kad tokių negalavimų 

galima išvengti 

vartojant 

preparato „Magnis+B 

6 complex“. 

Jo sudėtyje yra 

magnio ir vitamino 

B 6 . Gydytoja 

pataria atkreipti 

dėmesį į gryno magnio kiekį, 

jo tirpumą, pasisavinimą ir preparato 

kainą. Vienoje šio preparato kapsulėje 

yra kur kas daugiau gryno magnio 

(magnio oksido pavidalu) negu 

kitose organinėse magnio druskose 

(laktate, gliukonate, aspartate bei 

sulfate). Kadangi magnio oksidas 

tirpsta skrandžio sultyse, susidaro 

magnio chloridas, kuris daug geriau 

pasisavinamas, be to, žarnyne nesunaikina 

gerosios mikrofloros, gerai 

toleruojamas, nedirgina skrandžio ir 

žarnyno. 

Ir dar – šio preparato kaina yra viena 

mažiausių, todėl daugelis žmonių 


gali jo nusipirkti. Vaistinėje „Magnis+B 

6 complex“ kainuoja tik apie 

11 litų. 

Skatina magnio pasisavinimą 

Preparato sudėtyje esantis vitaminas B 6 

skatina magnio pasisavinimą. 

Pasak gydytojos, B grupės vitaminai yra 

svarbūs gerai savijautai ir organizmo 

būklei. Nuo B grupės vitaminų priklauso 

nervų sistemos veikla, psichinė sveikata 

ir ramybė, taip pat kraujo sudėtis. 

Vitaminas B 6 saugo nervines ląsteles nuo 

suirimo, reguliuoja ląstelių dauginimąsi 

bei diferenciaciją, skatina baltymų, riebalų 

ir angliavandenių apykaitą. Be to, vitaminas 

B 6 saugo mus nuo stresinės nervų 

sistemos situacijos, taigi ir nuo streso. 

Kas turėtų vartoti magnio? 

„Magnis+B 6 complex“ gali padėti žmonėms, 

kuriems trūksta magnio. Magnio 

preparatų patartina vartoti tada, 

kai žmogus jaučia stresą, vidinį nerimą, 

raumenų mėšlungį, galūnių tirpimą, 


TV laidos ekspertoprofesoriaus 

Liutauro 

L a b a n a u s k o 

komentaras: 

Magnis yra būtinas 

mūsų organizmui. 

Šis mineralas 

dalyvauja 

perduodant nervinį 

impulsą, to- 

širdies ritmo sutrikimus, jeigu vargina 

nuolatinis nuovargis, svaigsta galva, pykina. 

Dažnai magnio pritrūksta vyresnio 

amžiaus žmonės, nes organizmas 

tiesiog prasčiau jį pasisavina. Kai organizmui 

trūksta magnio, ima trūkti ir 

kalcio, todėl prasideda osteoporozė, sutrinka 

širdies ritmas. Vertėtų atsiminti, 

kad mėgstantiems vartoti alkoholį žmonėms 

taip pat sumažėja magnio kiekis 

organizme, vargina sunkesnės pagirios. 

Tokiais atvejais irgi gali padėti magnio 

preparatai. 

O gal trūksta IR KALIO? 

Mokslininkai jau seniai įrodė, kad mineralinių medžiagų trūkumas 

sutrikdo medžiagų apykaitą, sukelia įvairių negalavimų. Taigi jei pradėjote 

jausti raumenų silpnumą, dirglumą, nuovargį, atsirado širdies 

permušimų, virškinimo sutrikimų, galima įtarti, jog organizmui 

trūksta kalio. Šis mineralas ypač svarbus nervų ir širdies veiklai, jis 

reguliuoja šarmų ir rūgščių balansą. Apie kalį ir jo naudą organizmui 

pasakoja Kauno Šilainių poliklinikos gydytoja Violeta Lenkauskienė. 

Kokie yra kalio trūkumo 

požymiai? 

Gydytoja sako, 

kad šios organizmui 

labai svarbios 

mineralinės medžiagos 

dažnai 

netenkama netinkamaimaitinantis, 

gaunant 

iš maisto mažai 

kalio, sergant gastroenteritu,viduriuojant, 

gausiai vemiant. Kalio trūksta 

ir sergant širdies sistemos ligomis, 

vartojant šlapimą varančių vaistų (kalis 

pasišalina su šlapimu), netoleruojant 

maisto produktų, kuriuose gausu kalio 

(pavyzdžiui, bulvių, slyvų, bananų). 

Kalio trūkumą galima įtarti pajutus 

širdies maudimą, atsiradus virškinamojo 

trakto sutrikimų. 

Kaip pagausinti kalio 

„atsargas“ organizme? 

Pirmiausia gydytoja pataria daugiau 

vartoti kalio turinčių produktų. Tačiau 

vien jų nepakanka, be to, kai kurių 

žmonių organizmas tokių produktų 

tiesiog netoleruoja. Taigi gydytoja rekomenduoja 

vartoti kalio preparatų. Nors 

kalio preparatų pasirinkimas vaistinėse 

pakankamai didelis, medikė siūlo vartoti 

tokį kalio preparatą, kuris mažiau kenkia 

virškinamajam traktui. Daugelis pacientų, 

vartojančių kalio preparatų (dažniausiai 

kalio chlorido tirpalo ar tablečių), 

dažnai skundžiasi virškinamojo trakto 

negalavimais. Gydytoja savo pacientams 

rekomenduojanti „Kalicord forte 850“. 


dėl ne veltui vadinamas „smegenų duona“. 

Ypač organizmui vertingas magnis kartu su 

vitaminu B 6 . 

Taigi preparatas „Magnis+B 6 complex“ 

yra puikiai suderintas ir labai efektyvus. 

Kartais diskutuojama, jog trūkstant 

magnio, galima vartoti vieną magnį, 

ir bus gerai. Deja, taip nėra. O magnio 

oksidas, įeinantis į šio preparato sudėtį, 

ištirpsta skrandžio sultyse ir virsta gerai 

pasisavinamu magnio chloridu. 

Lietuviško maisto papildo „Magnis + B 6 

complex“ visą spalio mėnesį visose „Litfarmos“ 

vaistinėse galite įsigyti su ypatinga nuolaida! 

Kuo ypatingas šis preparatas? 

Šiame preparate yra kalio citrato – organinės 

kalio druskos, kuri kitaip 

negu neorganinė kalio forma (kalio 

chloridas), kur kas mažiau dirgina 

skrandžio gleivinę. Organinė kalio 

druska savo koncentraciją kraujyje 

pasiekia pamažėle, taigi išgėrus preparato 

organizme staigiai nepadaugėja 

kalio. Tai svarbu vartojant didesnes 

kalio dozes, nes staigus kalio 

koncentracijos pokytis kraujyje gali 

sukelti įvairių negalavimų, pavyzdžiui, 

sutrikdyti širdies ritmą. 

Kadangi „Kalicord forte 850“ yra šarminis 

preparatas, jo gali vartoti ir 

turintys polinkį sirgti inkstų akmenlige 

žmonės (vartojant šio preparato 

inkstuose nesusidaro akmenų). 


GROŽIS IR SVEIKATA 

Kokia kvepalų atsiradimo 

istorija? 

Kvapų įtaka žmogauspsichologijai 

ir fiziologijai 

žinoma jau nuo 

senų laikų. Pirmieji 

šaltiniai apie 

augalų kvapiąsias 

medžiagas yra 

aptikti 5000 m. 

pr. Kr. Senovės 

Egipte, Indijoje, 

Kinijoje ir Romoje buvo aptikta indų 

su eterinių aliejų ir tepalų likučiais. 

Eterinių aliejų gydomosios savybės aprašomos 

jau Biblijoje, Korane, Egipto 

papirusuose. Manoma, kad XVII a. 

mažo Anglijos miestelio Buklesberio 

gyventojai išgyveno maro epidemijos 

metu vien todėl, kad šiame miestelyje 

buvo auginamos levandos ir išgaunamas 

jų eterinis aliejus. Oras, prisodrintas levandų 

aromato, veikė dezinfekuojamai. 

Iki XIV a. buvo kvėpinamasi įvairiai: 

kūnas tepamas eteriniais aliejais, rožių 

žiedlapių beriama į vandenį, kad prausiantis 

suteiktų odai lengvo aromato, 

taip pat buvo gaminama ir sausų kvepalų. 

O nuo XIV a. buvo pradėti gaminti 

skysti kvepalai. 1608 m. pradėjo veikti 

pirmasis parfumerijos fabrikas Florencijoje 

(beje, jis veikė vienuolyne, o kvepalus 

gamino vienuoliai). 

Senovėje kvepalus gamindavo tik iš natūralių 

augalų. Dabar kvepalai gaminami 

iš sintetinių medžiagų, kurios kvepia 

lygiai taip pat kaip rožės ar levandos. 

Kokie kvapai dabar madingi? 

Sakoma, kad madingiausias aromatas 

tas, kuris jums tinka labiausiai. Šiais 

laikais mada yra pakankamai demokratiška 

ir įvairi. Vieni parfumeriai siūlo 

jausmingų, šiltų, su rytietišku prieskoniu 

aromatų, kiti – gaivių „vandens“ 

ar citrusinių kvapų. Daugelis kūrėjų 

kiekvieną sezoną pristato bent po vieną 

naują aromatą. Suspėti su mada koja 

kojon išties sunku. 

Šiemet kvepalų kūrėjai labai daug dėmesio 

skiria individualumui, jausmingumui 

pabrėžti, siekia, kad jų sukurti 

kvepalai išsiskirtų iš daugelio. Labai 

svarbu ir tai, kaip pateikiami kvepalai. 

Įdomaus dizaino buteliukas, dekoravimas, 

sukurta nuostabi istorija 

teikia kvepalams išskirtinumo, ir tai 

sugundo bent jau išbandyti juos. Pavyzdžiui, 

kompanija „Avon“ pristato 

vieno garsiausių Prancūzijos dizainerių 

Kristijano Lakrua (Christian Lacroix) 

specialiai šiai kompanijai sukurtus kvepalus 

moterims ir vyrams – „Rouge“ 

Aromato 

Turbūt esate viena iš daugelio moterų, kurios neįsivaizduoja savo 

gyvenimo be mėgstamų kvepalų ar tualetinio vandens. Kvepalai 

– kvapiųjų aliejų, aromatinių junginių ir kitų tirpių medžiagų mišinys, 

suteikiantis malonų kvapą. Pasak Kristiano Dioro (Christian 

Diore), vyras po kurio laiko pamiršta, kuo vilkėjo jį sužavėjusi moteris, 

tačiau jos kvapas atmintyje išlieka ilgai... Koko Šanel (Coco 

Chanel) yra pasakiusi, kad pirmiausia pasikvėpinti reikėtų ten, kur 

norėtumėte gauti bučinį. Kur kas „žemiškesnės“ rekomendacijos 

skamba taip: pasikvėpinti reikėtų tas kūno vietas, kuriose kraujas 

teka arčiausiai odos paviršiaus – vidines riešų puses, už ausų ir iškirptės 

sritį. Bet pirmiausia reikia pasirinkti tokius kvepalus, kurie 

jums labiausiai tiktų. Kokie kvapai dabar madingi ir kaip išsirinkti 

tinkamus, pasakoja, UAB „Avon Cosmetics“ kosmetikos mokymų 

koordinatorė Ingrida Stončienė. 

ir „Noir“. Kristijanas Lakrua mados 

pasaulyje žinomas kaip ekstravagantiškos, 

spalvingai žėrinčios mados kūrėjas, 

įkvėptas teatro, operos ir tiesiog 

gyvenimo dvasios. Jo sukurtais drabužiais 

puošėsi daugybė gerai žinomų 

žmonių visame pasaulyje – nuo legen- 

dinės princesės Dianos iki dainininkės 

Madonos. Taigi ir jo sukurti kvepalai 

yra įkvėpti spalvų aistros. 

Kaip kinta kvepalų mada? 

Madą apskritai lemia daugelis veiksnių: 

klimatas, sezonas, gyvenimo bū- 


GALIA 

das, net politinė padėtis šalyje. Be to, 

mada gali būti labai skirtinga. Tai, kas 

šiuo metu madinga Paryžiuje, Amerikoje, 

kitur gali būti visai nepatrauklu. 

Kvepalų madą labai veikia bendroji 

mados tendencija, nes aromatas, kaip 

užbaigiamasis mūsų įvaizdžio akordas, 

turi derėti su bendru įvaizdžiu. 

Kiekvienas sezonas turi savo šūkį. Šiuo 

metu kūrėjai siūlo tapti jausmingesniems, 

jaunatviškiems ir šiek tiek paslaptingiems. 

Į madą grįžta stipresni 

aromatai su gėlių „natomis“, taip pat 

„vandens“, gaivūs, skaidrūs kvapai. 

Tačiau kai kurie specialistai teigia, 

kad šiuo metu net ir patys naujausi 

aromatai yra anksčiau sukurtųjų 

interpretacija. 

Taip pat reiktų paminėti, kad dabar labai 

populiaru kūną kvėpinti ne tik įprastu 

kvapiuoju vandeniu, bet ir kitais to 

paties aromato gaminiais. Gamintojai 

dažniausiai siūlo įsigyti pasirinkto aromato 

dušo želė, kūno losjoną, dezodorantą. 

Tokiu būdu kvėpindamiesi ilgiau 

išlaikysite aromatą ir sukursite aplink 

save švelnią aromato aureolę. 

Kaip išsirinkti tinkamus 

kvepalus? 

Kiekvienam svarbu atrasti savo aromatą. 

Netinkamai pasirinkti kvepalai gali 


erzinti ne tik jus, bet ir aplinkinius. Kai 

kuriems net gali paskausti galvą ar pradėti 

pykinti. Sau tinkamiausią rasti ne 

taip jau ir lengva. 

Iš pradžių siūlome išsirinkti tą aromatų 

grupę, kuri labiausiai jums prie širdies. 

Yra 4 pagrindinės kvepalų (aromatų) 

grupės: 

citrusinių vaisių – gaivūs, lengvi, 

skaidrūs; 

gėlių – įvairių gėlių kvapai; 

rytietiški – intensyvūs, jausmingi, saldūs, 

gali būti net aštroki (muskusas, vanilė); 

šipro – samanų ir medienos su citrusų ir 

gėlių aromatų priemaiša. 

Antrasis žingsnis – metų laikas bei proga. 

Labai svarbu prisiminti, kad gaivesni 

kvapai rekomenduojami šiltuoju 

metų laiku, o šaltuoju metu, kai reikia 

sušildyti sielą, tinka intensyvesni, gėlių 

ar rytietiški aromatai. 

Prieš pirkdami kvepalus pagalvokite, 

kada jais kvėpinsitės. Pavyzdžiui, į darbą 

ir kasdienai drąsiai galite rinktis stiprius 

citrusų aromatus – jie pakels nuotaiką, 

suteiks energijos. 

Labai svarbu, kad aromatas jus jaudintų 

nuo pirmosios pasikvėpinimo akimirkos. 

Tačiau būkite atsargūs ir neskubėkite 

tuoj pat pirkti. Tai, ką užuodžiate iš 

karto, nėra tikrasis aromatas. 

Tikriausiai žinote, kad kvepalai yra sudėtingas, 

daugiasluoksnis mišinys. Jų 

struktūra dažniausiai vaizduojama kaip 

piramidė. 

Viršutinę „natą“ sudaro trumpalaikio, 

bet labai intensyvaus kvapo sudedamosios 

dalys, suteikiančios stiprų akcentą. 

Vidurinė „nata“ (kvepalų pagrindas) 

dažniausiai šiltesnė, svaresnė ir ilgiau 

išliekanti nei viršutinė „nata“. Praėjus 

maždaug 5–10 minučių, aromatas ima 

keistis. 

GROŽIS IR SVEIKATA 

Pamatinę, arba giluminę „natą“ sudaro 

įtvirtinančios sudedamosios dalys, kurios 

išlieka ant odos ilgą laiką ir kvepalams 

suteikia „dvasią bei charakterį“. Ši „nata“ 

išryškėja praėjus maždaug 15–20 min. 

Be to, aromatas susimaišys su jūsų kūno 

kvapu. Beje, įdomu tai, kad šviesiaodės 

moterys dažniausiai renkasi gaivius gėlių, 

citrusinių vaisių aromatus, o tamsesnio 

gymio moterys renkasi rytietiškus. 

Kokius kvepalus rinktis dienai? 

Dienai siūlomi lengvi aromatai. Toks 

aromatas neblaškys, nevargins, neįkyrės 

ne tik jums, bet ir aplinkiniams. Kai kurie 

parfumeriai kvapus rekomenduoja 

rinktis pagal darbo pobūdį, profesiją. 

Manau, kad tai išties svarbu. Pavyzdžiui, 

medikams, kosmetologams darbo 

metu apskritai nerekomenduojama 

kvėpintis. O kitiems žmonėms patarčiau 

dienai rinktis tualetinius ar kvapiuosius 

lengvus vaisinius aromatus. 

Kokius – vakarui? 

Vakarui rinkitės intensyvesnius aromatus. 

Tačiau taip pat pagalvokite, kur ir 

ką veiksite. Vakarui skirti kvepalai gali 

būti labiau koncentruoti, todėl svarbu 

nepadauginti. Šipro, rytietiški aromatai 

kaip tik tiks vakarui. 

Ar kartas nuo karto reikia keisti 

kvepalus? 

Be jokios abejonės. Nebūtina prisirišti 

prie vieno aromato, kad išlaikytumėte 

savo individualų, nepakartojamą stilių. 

Metams bėgant žmogus keičiasi, taip pat 

keičiasi ir jo poreikiai, skonis, nuotaika. 

Manau, normalu, jeigu ant jūsų stalelio 

stovi daugiau nei keli kvepalų buteliukai. 

Taigi kokiais kvėpinsitės šiandien? 



Ar saldus jūsų 

MIEGAS? 

Turbūt esate girdėję posakį: „Miega kaip kūdikis“? Iš tiesų, 

jei mažyliui nieko neskauda, jei jis jaučia motinos artumą ir 

globą, galima tik pavydėti jam miego saldumo. Mokslininkai 

teigia, kad pirmuosius savo gyvenimo metus mažasis žmogutis 

„treniruojasi“ miegoti tuomet, kai to reikalauja situacija. 

Jei tos „treniruotės“ nesėkmingos, vėliau gali atsirasti 

miego sutrikimų. Miegą gali sutrikdyti įvairios gyvenimo 

situacijos (skyrybos, artimo žmogaus netektis, darbo keitimas), 

šalia knarkiantis sutuoktinis ir netgi niūrusis rudens 

metas. Kaip prisišaukti saldų miegą, kalbamės su Vilniaus 

Santariškių ligoninės neurologe dr. Rūta Mameniškiene ir 

Kauno Centro poliklinikos neurologe Violeta Bašinskiene. 

Miegas yra besikeičianti, bet nenutrūkstanti 

smegenų veiklos gyvybinė 

fazė. Mokslininkai sako, kad net trečdalį 

savo gyvenimo mes pramiegame. 

Bet miegame tam, kad gyventume. 

Jeigu naktį gerai išsimiegame, rytą jaučiamės 

pailsėję, geros nuotaikos, žvalūs 

ir darbingi. 

Kiek reikia miego? 

Vieni žmonės mėgsta anksti keltis, o 

kitiems darbingiausias laikas – vakaro 

valandos. Norint išlaikyti gerą savijautą 

ir būti darbingam, reikia miegoti 

tiek, kad jaustumeisi visiškai išsimiegojęs. 

Ilgai miegoti taip pat nepatartina. 

Ilgai miegantys žmonės tampa 

tingūs, neveiklūs, o kartais net sutrinka 

sveikata. Todėl žmogus turi miegoti tik 

tiek, kiek reikia jo organizmui, kitaip tariant, 

gyvybinėms jėgoms atgauti. 

Ko reikia saldžiam miegui? 

Miegui įtakos turi daugybė dalykų, 

pavyzdžiui, miegamojo temperatūra, 

lovos kietumas, šviesa. Svarbu ir paties 

žmogaus kūno temperatūra – užmiegama 

tik tada, kai pradeda „kristi“ 

kūno temperatūra. Svarbi fiziologinė 

būklė (vargu ar užmigsime, jei vargins 

skausmas) ir psichologinė būsena (pavyzdžiui, 

miego sutrikimus gali sukelti 

depresija, nerimo sutrikimas). 

Svarbi ir miego higiena. Miegoti reikia 

švariame, išvėdintame kambaryje. Oras 

miegamajame turi būti vėsus ir gaivus, 

nelabai sausas. Nepakanka išvėdinti 

kambarį prieš miegą – daug sveikiau 

miegoti prie atviro lango arba atidarų 

orlaidžių. Patalynė turi būti švari, lova 

patogi, tvirtu pagrindu, o čiužinys tvirtas, 

kad neįdubtų nuo kūno svorio. Jis 

turėtų būti iš natūralaus pluošto, neturėtų 

nei praleisti, nei per daug kaupti 

šilumos. Pagalvę reikia pasirinkti nei 

per aukštą, nei per žemą. Nereikia apsikloti 

labai šiltai. Miegant neturi būti 

šviesos. Prieš miegą reikia vengti stiprių 

dirgiklių: intensyvios fizinės veiklos, 

stresinių situacijų, įtemptos protinės 

veiklos. Prieš užmiegant nepatartina 

žaisti kompiuteriu, žiūrėti televizijos 

laidų ar vaizdo įrašų. Vakare nereikia 

daug valgyti. Jei daug valgoma, skrandis 

ir žarnynas apkraunami darbu, o tai 

trikdo normalų nakties poilsį. 

Trukdo triukšmas? 

Kiekvienas mūsų į triukšmą reaguojame 

nevienodai: vieniems triukšmas 

trukdo miegoti, kitiems – ne. Pasitaiko 

tokių žmonių, kurie nuo pat gimimo 

visai nereaguoja į garsą miego metu. 

O kiti, priešingai, jau pirmaisiais gyvenimo 

mėnesiais reaguoja į menkiausią 

krebždesį ar žmogaus balsą. Ir šis jautrumas 

išlieka. Turbūt tokius „jautruolius“ 

dažniau užklumpa ir nemiga. 

Nemiga – vienas iš miego 

sutrikimų? 

Pasak dr. Rūtos Mameniškienės, dažniausiai 

pasitaikantys miego sutrikimai 

yra padidėjęs mieguistumas (atsiranda 

mieguistumas dieną, miego priepuoliai, 

ilgas perėjimas iš miego į budrumo 

būseną), miego ritmo sutrikimai (dažniausiai 

pasitaiko žmonėms, dirbantiems 

pamainomis arba dažnai keliaujantiems 

iš vienos laiko juostos į kitą) ir 

nemiga (jos skonį turbūt žinome visi). 


Rečiau pasitaikantys 

miego sutrikimai 

yra lunatizmas 

(pakitusi 

sąmonės būsena) 

ir naktinis siaubas 

(siaubo ar panikos 

epizodai naktį). 

Kai žmogus neišsimiega, 

jis būna 

nuolatos pavargęs, 

taip pat jaučia nerimą, įtampą, 

blogėja atmintis, dėmesys, sunku susikaupti. 

Prasideda miego košmarai, sutrinka 

gyvenimo kokybė. Pasak statistikos, 

net 59 proc. eismo įvykių susiję 

su miego sutrikimais. 

Nemiga vargina tik vyresnius 

žmones? 

Kauno Centro 

poliklinikos neurologė 

Violeta 

Bašinskienė sako, 

kad dažniausiai 

žmonės kreipiasi 

į medikus išvarginti 

nemigos. 

Kai trūksta miego, 

atsiranda mieguistumasdarbo 

metu, nuovargis, galvos skausmai, 

virškinamojo trakto disfunkcija, noras 

nuolat užkandžiauti (o kaip lengva 

tada priaugti svorio!), silpnėja atmintis, 

sunkiau įsiminti naujus dalykus. 

Gana dažnai miego sutrikimai vargina 

vyresnio amžiaus žmones, ypač moteris 

(nors toks miego sutrikimas, kaip 

knarkimas, dažniau pasitaiko vyrams). 

Kadangi gyvenimo tempas vis spartėja, 

tenka daug dirbti, patirti stresų, todėl 

nemiga pradeda varginti ir jaunesnio 

amžiaus, ypač protinį darbą dirbančius, 

žmones. Būna, kad nemiga skundžiasi 

ir vaikai. 

Nervų sistema ir miegas 

Pasak neurologės R. Mameniškienės 

tarp nervų sistemos ir miego yra glaudus 

ryšys. Kai nervų sistema pervargsta, 

kai ilgai neapleidžia nerimas, įtampa, 

sutrinka ir miegas. Atsiduriame 

užburtame rate – nemiga alina nervų 

sistemą, o jos sutrikimai sukelia nemigą. 

Pirmiausia reikia nustatyti ir pašalinti 

nemigos priežastis. Jeigu nemiga 

atsirado dėl nuovargio, nualintos nervų 

sistemos, reikėtų peržiūrėti savo dienos 

režimą, sumažinti darbo krūvį, dažniau 

išeiti pasivaikščioti, pailsėti. Tačiau pajutus 

pirmuosius nemigos simptomus, 

nereikėtų griebtis cheminių preparatų. 

Pirmiausia vertėtų pasikliauti žoliniais 

IR APIE KNARKIMĄ... 



Knarkimas – irgi miego sutrikimas. Statistika tvirtina, jog tarp vyresnių nei 30 

metų žmonių knarkia net 70 proc. vyrų bei 50 proc. moterų. 

Medikai aiškina, kad svarbiausia knarkimo priežastis yra silpni minkštojo gomurio 

raumenys. Knarkiama tada, kai oro srovės, einančios per kvėpavimo takus, priverčia 

minkštuosius gerklės darinius „daužytis“ vienas į kitą. Be to, knarkimą gali sukelti padidėjusios 

tonzilės, kreiva nosies pertvara, gomurio anomalijos, nutukimas ir kt. 

Ar knarkimas yra pavojingas? 

Kai žmogus knarkia, įvairūs trukdžiai neleidžia orui laisvai judėti kvėpavimo takais. 

Savaime suprantama, kad sutrinka normalus kvėpavimas ir organizmui pradeda 

trūkti deguonies. Tuomet į kraują išskiriamos tam tikros medžiagos, kurios priverčia 

smegenis „prabusti“ (miegant jos veikia lėčiau, tarsi ilsisi), taigi ir knarkiantį žmogų. 

Kvėpavimas vėl tampa normalus. Bet ar ilgam? Knarkimas gali trukti vos keletą sekundžių 

ar kelias minutes. Per naktį žmogus gali „prabusti“ apie 300 kartų. Taigi kenčia 

miego kokybė, žmogus atsikelia nepailsėjęs. Retais atvejais knarkiant gali nutrūkti 

kvėpavimas. 

Sutrikus kvėpavimui, padidėja arterinis kraujospūdis. Kartu sutrinka širdies ritmas, o 

tai – pavojinga gyvybei. 

Kaip išvengti knarkimo? 

• Įsitikinkite, jog nosiaryklė švari ir niekas netrukdys miegant kvėpuoti. Nosį valykite 

jūros vandeniu. Jei vargina sloga, nusipirkite vaistų nuo slogos. 

• Miegokite ant aukštesnės, kietos pagalvės – knarksite tyliau. Beje, miegant ant nugaros 

knarkiama dažniau. 

• Kasdien atlikite tokį pratimą: burną užčiaupkite, kvėpuokite pro nosį. Įtempkite 

galinę liežuvio dalį ir stipriai trūktelėkite liežuvį gerklės link. Pratimą kartokite tris 

kartus per dieną po 10–15 kartų. 

• Tarkite garsą „i“, įtempdami gerklės, minkštuosius gomurio bei kaklo raumenis. 

Kartokite pratimą ryte ir vakare po 20–25 kartus. 

• Prieš miegą išsimaudykite šiltoje vonioje. Atsipalaiduosite, miegas bus kietesnis. 

• Jei turite antsvorio, pasistenkite numesti keletą kilogramų 

Ar reikia gydyti knarkimą? 

Jei knarkimas turi neigiamos įtakos žmogaus sveikatai ar trukdo jam išsimiegoti, 

būtina gydyti. Ypač jeigu žmogus ne tik knarkia, bet ir skundžiasi padidėjusiu kraujospūdžiu, 

turi antsvorio. 

Ar žinote… 

Pats garsiausias „knarkalius“ pasaulyje, įtrauktas į Gineso rekordų knygą, – Allanas 

Majattas iš Anglijos. Jis knarkdamas skleidžia net 112,8 decibelų garsą. 

preparatais. Vienas tokių preparatų yra 

„Triptan forte“. Jo sudėtyje yra 5-hidroksitriptofano 

(5HTP), išgaunamo 

iš Afrikos vakarinėje dalyje augančio 

medžio Grifonia simplicifolia sėklų. 

Ši veiklioji medžiaga ne tik slopina nerimą, 

bet ir padeda įveikti miego sutrikimus, 

mažina įtampos sukeltus ir 

migreninius galvos skausmus. Atlikti 

klinikiniai tyrimai rodo, kad vartojant 

5-hidroksitriptofano (5HTP) greičiau 

užmiegama, rečiau prabundama naktį. 

5-hidroksitriptofanas natūraliai, neblokuodamas 

jokių receptorių, skatina 

serotonino gamybą smegenyse. Serotoninas 

vadinamas laimės hormonu, 

sugrąžinančiu ir sveiką miegą. 

Triptan forte 



Skirtas nuotaikai gerinti. Nuotaikai gerinti vartoti po 

1–2 kapsules per dieną valgio metu. Miegui gerinti 

vartoti po 1 kapsulę vakare. 

Medicininės paskirties produkto „Triptan 

complex“ visą spalio mėnesį pigiau galėsite 

įsigyti visose „Litfarmos“ vaistinėse! 


GAMTOS VAISTINĖ 

Vaistai IŠ DARŽO 

MOLIŪGAI MAITINA IR GYDO 

Moliūgų gydomosios savybės žinomos 

visame pasaulyje. Indijoje šiomis 

daržovėmis gydoma tuberkuliozė, o 

japonai jas laiko panacėja nuo daugelio 

ligų. 

Kuo vertingi? 

Moliūguose yra vidutiniškai 5–6 proc. 

cukraus (kai kuriose rūšyse – iki 20 

proc.), krakmolo, karotino, vitaminų 

C, E, B 1 , B 2 , PP, ląstelienos, pektinų, 

organinių rūgščių, kalcio, magnio, geležies, 

fosforo, druskų, taip pat vertingų 

mikro- ir makroelementų. 

Ką gydo? 

Gydymo tikslais moliūgai vartojami 

nuo seno. Jie padeda sutrikus skrandžio 

veiklai. Moliūgų minkštime yra daug 

pektinų, stimuliuojančių žarnyno veiklą. 

Tai išbandyta priemonė kovojant su 

vidurių užkietėjimu. Be to, moliūgai 

gerina tulžies pūslės veiklą, slopina uždegimus 

storajame žarnyne. Tokiu atveju 

geriau valgyti juos žalius. 

Jeigu turite nesveikus inkstus, pabandykite 

kasdien gerti moliūgų sulčių. 

Termose užplikykite du šaukštus džiovintų 

moliūgų stiebelių ir palaikykite 3 

val., kad prisitrauktų. Nukoškite ir gerkite 

po ketvirtį stiklinės rytą ir vakare. 

Inkstams tinka ir toks gėrimas: kavamalėje 

sumaltas, šiek tiek padžiovintas 

moliūgų sėklas užplikykite vandeniu (1 

arbatinis šaukštelis stiklinei vandens) ir 

gerkite kaip arbatą. 

Stipriai sunegalavę be medikamentų neišsiversime. Tačiau 

kartais užtenka ir žolelių arbatos. Peršalę prisimename 

liepžiedžių arbatą su medumi, o sutrikus virškinimui ieškome 

pankolio ar kmynų... Beje, gydo ne tik vaistažolių arbatos. 

Dauguma daržovių bei prieskonių taip pat turi gydomųjų savybių. 

Pasirodo, moliūgas – ne tik Visų šventųjų išvakarėse 

švenčiamo Helovino (tiesa, lietuviams neįprasto) atributas, 

bet ir vaistas nuo kai kurių negalavimų. 

Karotino kiekiu moliūgas penkis kartus 

pranoksta morkas ir tris kartus kepenis. 

Todėl sutrikus regėjimui, akių 

ligų gydytojai rekomenduoja gerti moliūgų 

sulčių. 

Sutrikus miegui, neskubėkite griebtis 

migdomųjų – saldų miegą sugrąžins 

vakare išgertas puodelis moliūgų nuoviro 

su medumi. Moliūgo žiedų nuoviru 

galima plauti blogai gyjančias pūliuojančias 

žaizdas, o minkštimu gydyti 

nudegimus. 

Žmonėms, kurie ilgesnę dienos dalį 

praleidžia ant kojų, vakarais naudinga 

užsidėti ant pėdų moliūgo tyrelės 

kompresus – tai pašalins skausmą. 

Moliūgo sėklų branduolius mėgsta 

daugelis vaikų ir suaugusiųjų, bet 

vaikams tai dar ir gera priemonė nuo 

kirminų. Moliūgo sėklos padės ir būsimoms 

mamoms, ypač toms, kurias vargina 

toksikozė. Pagraužkite moliūgų 

sėklų, ir pykinimo kaip nebūta. 

AITRIOJI PAPRIKA IR SVEIKATA 

Aitriosios paprikos ankštys – mažutės, 

bet labai aštraus skonio. Net mažas 

aitriosios paprikos gabaliukas pavers 

skanėstu bet kurį, netgi visiškai bekvapį 

ar beskonį patiekalą. Žinoma, 

jei nepadauginsite... Beje, aitrioji paprika 

turi ir gydomųjų savybių. 

Aitrioji paprika kilusi iš Pietų Amerikos 

atogrąžų ir buvo labai mėgstama 

dar priešistoriniais inkų ir actekų klestėjimo 

laikais. Yra labai daug aitriosios 

paprikos rūšių. Visos jos skiriasi aromatu, 

skoniu ir aštrumu. Nors aitriosios 

paprikos ankštys gali būti raudonos, 

baltos, žalios, geltonos, oranžinės 

ir netgi juodos, tačiau nuo spalvos aštrumas 

visai nepriklauso. Daug aitriosios 

paprikos maistui gardinti suvartoja 

meksikiečiai (kiekvienam gyventojui 

vidutiniškai tenka apie 8 kg aitriosios 


paprikos per metus). Tačiau dar labiau 

aitrioji paprika mėgstama Kinijoje. 

Šioje šalyje ruošiant maistą vartojama 

įvairiausia aitrioji paprika (raudona, 

geltona ar žalia), o jos milteliais glazūruojami 

net kai kurie saldainiai. 

Atsargiai – degina! 

Aitriosios paprikos aštrumas skatina 

endorfinų išsiskyrimą, kurie stiprina 

imuninę sistemą, gerina kraujo apytaką, 

mažina skausmą ir streso padarinius. 

Endorfinas – „laimės hormonas“, 

todėl liūdesiui apėmus verta pasigaminti 

ką nors aštresnio! 

Tačiau nepadauginkite, nes aitrioji paprika 

yra aitraus, net deginančio skonio. 

Ypač aštrios yra aitriosios paprikos 

sėklos, tad prieš pjaustant aitriąją papriką 

verta jas išvalyti. Tuomet aitrioji 

paprika bus greičiau saldi, nei deginančiai 

aštri. Kai valote ar pjaustote aitriąją 

papriką, būkite atsargūs ir kruopščiai 

nusiplaukite rankas, nes paprikos sulčių 

lašeliai gali apdeginti rankas ar akis. 

Jei neatsargiai atsikandote aitriosios 

paprikos ir nusideginote burnos gleivinę, 

negerkite vandens! Vanduo tik dar 

labiau paskleis nemalonų deginimo 

jausmą po visą burną. Geriau gurkštelėkite 

pieno, jogurto ar kefyro, palaikykite 

burnoje minutę kitą ir išspjaukite. 

Deginimą sumažins ir gabalėlis duonos, 

sūrio, virtų bulvių ar ryžių. Jie sugers į 

save nemalonų aštrų kapsaicino eterinį 

aliejų, kurio yra aitriojoje paprikoje. 


Aitrioji paprika gydo 

Aitriojoje paprikoje esantis kapsaicinas 

gerina virškinimą, nes stimuliuoja 

skrandžio sulčių išsiskyrimą. Ši prieskoninė 

daržovė turi daug vitaminų 

A ir C, taip pat vitaminų B, B 6 , folio 

rūgšties, kalio, daug magnio ir geležies. 

Aitrioji paprika pasižymi vidurių laisvinamuoju 

poveikiu, palengvina kvėpavimą 

sergant, gali sumažinti padidėjusį 

kraujo spaudimą ir cholesterolio kiekį. 

Aitriosios paprikos sultys (žinoma, 

atskiestos) labai veiksmingos sergant 

burnos ertmės ligomis: sunkia stomatito 

forma, žandikaulio arba dantenų 

uždegimu, parodontoze. 

Mokslininkai tvirtina, kad aitrioji paprika 

padeda įveikti nemigą. Tyrimų 

metu 20 savanorių kasdien vartojo 

apie 15 g aitriosios paprikos, kita grupė 

tiriamųjų jos nevartojo. Pasirodė, 

kad aitriosios paprikos vartoję žmonės 

puikiai užmigdavo. 

Nedidelėmis dozėmis vartojama aitrioji 

paprika puikiai veikia širdies ir 

kraujagyslių sistemą. 

Aitriosios paprikos kompresai, pleistrai, 

tepalai padeda esant įsisenėjusiam 

raumenų ar sąnarių skausmui, skaudamas 

vietas galima įtrinti ir aitriosios 

paprikos trauktine. 

Aitriosios paprikos pleistras sumažina 

radikulito, neuralgijų, osteochondrozės 

sukeltą skausmą. Tačiau šio pleistro 

negalima naudoti sergant odos ligomis, 

taip pat klijuoti ant apgamų. 

PETRAŽOLĖS 

GAMTOS VAISTINĖ 

Jau senovės graikai petražoles vartojo 

ne tik kaip prieskonį, bet ir kaip vaistą. 

Vaistams vartojami švieži ir džiovinti 

petražolių lapai, šaknys bei sėklos. 

Gausu vitaminų 

Petražolėse, ypač jų lapuose, gausu vitaminų 

ir mineralinių medžiagų. Svarbiausia 

petražolių veiklioji medžiaga 

– apiolis. Šios prieskoninės daržovės 

lapuose ir šaknyse taip pat yra daug kalio, 

magnio, geležies, kalcio bei vitaminų 

A, B grupės, C, E, D ir K. Vartojant 

petražoles kaip prieskonius, lapų dedama 

į baigiamus ruošti patiekalus. 

Petražolės gydo 

• Petražolių arbata. 1–2 arbatinius 

šaukštelius petražolių lapelių užplikykite 

1 puodeliu verdančio vandens 

ir uždengę palaikykite 10–15 min., 

kad pritrauktų. Perkoškite per sietelį 

ir gerkite po keletą puodelių arbatos 

per dieną. 

Petražolių arbata geriama sergant 

inkstų akmenlige, šlapimo pūslės uždegimais, 

ūmiais ir lėtiniais cistitais, 

ypač kai vargina skausmas ir spazmai. 

Arbata tinka sergant kepenų ligomis, 

taip pat nuo vidurių pūtimo. 

• Sėklų užpilas mažina vidurių pūtimą. 

Pusę arbatinio šaukštelio susmulkintų 

sėklų užpilkite 2 stiklinėmis kambario 

temperatūros vandens ir palikite per 

naktį. Kitą dieną išgerkite. 

• Petražolių sultys. Šviežių petražolių 

lapų sultys mažina karščiavimą. Sultyse 

suvilgytą vatos tamponėlį galite 

uždėti ant uodo ar bitės įgeltos vietos 

– mažiau skaudės, praeis tinimas. 

• Petražolių tyrelė. Ji pagelbės tada, jei 

maitinant kūdikį krūtys tapo kietos, 

jas skauda. Du ryšelius petražolių lapų 

maišikliu suplakite su trupučiu pieno. 

Petražolių tyrele įtrinkite krūtis ir, aprišusios 

lininiu audiniu, palaikykite 20 

min, kol įsigers. 

Dėmesio! 

Nėščioms moterims nepatariama vartoti 

petražolių šaknų ir lapų, nes jie skatina 

gimdos raumenų susitraukimus (gali 

įvykti persileidimas). Ne tik nuoviro, 

bet ir šviežių petražolių negalima vartoti 

ir sergantiesiems inkstų uždegimu. 



PLIKIMAS – 

vyrų privilegija? 

Plaukų slinkimas – normalus reiškinys. Žvėrys šeriasi periodiškai, 

o žmogus keičia plaukus visus metus. Vietoj iškritusiųjų 

atauga nauji. Daugelis visai be reikalo jaudinasi šukuodamiesi 

radę šukose keletą plaukų. Tačiau kai viršugalvyje 

ima šviesti plikė, milijonai vyrų dėl to praranda miegą. Iš 

pradžių jie dar ilgai bando paslėpti vis didėjantį „mėnuliuką“ 

likusia ševeliūra. Kai plaukų lieka visai mažai, nusispjauna 

ir... nusiskuta plikai. Dabar tai netgi madinga. O ką vyrams 

patartų gydytojas urologas Vytautas Kamarauskas? 

Ponas Gintaras pasakoja, kad pastaruoju 

metu jis vis dažniau pastebi, jog slenka 

plaukai. Tai jam neduoda ramybės. Tad 

ilgai nelaukęs vyriškis nuskubėjo pasikonsultuoti 

su gydytoju. Pasiguodęs, kad dėl 

sveikatos neturi didelių rūpesčių (na, gal 

tik tai, kad kartais naktį dažniau tenka keltis 

šlapintis), ponas Gintaras skundėsi, kad 

nerimą kelia nepaliaujamas plaukų slinkimas. 

Beje, tai visų giminės vyrų bėda: anksti 

nupliko senelis, taip pat tėvas. Gydytojas 

Gintarui paaiškino, kad plikimas išties paveldimas. 

Plikti pradedama, kai sutrinka 

vyriškojo hormono androgeno apykaita. 

Apskritai visos su amžiumi atsirandančios 

vyrų sveikatos problemos susijusios su 

hormonais – androgenu ir testosteronu. 

Kai sutrinka pastarojo hormono gamyba, 

vyrus pradeda varginti šlapinimosi sutrikimai. 

Gydytojas dar „paguodė“ Gintarą, 

kad jo likimo draugų yra gana daug. Jeigu 

sulaukęs 25 metų praplinka tik kas ketvirtas 

vyras, tai tarp 50-mečių jau net apie 50 

proc. yra praplikusių. Gydytojas Gintarui 

pasiūlė pavartoti preparato „Prostosan“. 

Ar girdėjote, kad žmogus praeityje 

buvo plikas? Sunku patikėti, bet mokslininkai 

teigia, kad anuomet blizgantis 

pakaušis nieko nestebino ir neliūdino. 

Trumpas plauko gyvenimas 

Žmogus turi vidutiniškai apie 100 

tūkst. plaukų. Blondinai jų turi šiek 

tiek daugiau, tamsiaplaukiai – mažiau. 

Plauko „gyvenimas“ susideda iš 

trijų fazių. Pirmoji – augimo periodas, 

besitęsiantis 4 metus. Tuo laiku 

plaukas per dieną paauga 1/3 mm. 

Kitas etapas, trunkantis 2–4 savaites, 

– plaukų pūkelių kietėjimas. Trečioji 

fazė – ilsėjimosi laikas. Plaukas jau 

nebeauga, o po 2–4 mėnesių iškrenta. 

Vietoj jo išauga naujas. Bet kartais 

iškritę plaukai nebeatauga. Žmogus 

plinka. 

Plikimo priežastys 

Pradėjus slinkti plaukams, žmogus labai 

išgyvena dėl savo išvaizdos, o tai dar 

labiau skatina plaukų slinkimą. Plaukų 

slinkimo priežasčių yra labai daug. 

Dažniausiai plaukai pradeda slinkti 

sutrikus hormonų pusiausvyrai. Kai 

organizme padaugėja vyriškojo hormono 

– androgeno, sutrinka plaukų 

augimo ciklas. Užuot augę normaliai, 

plaukai daug greičiau sunyksta ir išslenka, 

o nauji nespėja susiformuoti ir 

užaugti. Kai plaukai slenka kuokštais, 

jau galima kalbėti apie plikimą. Plikti 

pradedama nuo viršugalvio ar pakaušio. 

Androgeninis plikimas būdingas 

95 proc. visų nuplikusių vyrų. 


Stabdo ir plikimą 

Šiame preparate yra amerikietiškos 

palmės ekstrakto, afrikietiškų slyvų, 

moliūgų ekstraktų. Visos šios veikliosios 

medžiagos turi įtakos vyriškųjų 

hormonų – testosterono ir androgeno 

– gamybai, taigi teigiamai veikia ne tik 

prostatos funkciją, bet ir stabdo plikimą. 

Preparato reikėtų vartoti ilgai, mažiausiai 

tris mėnesius, po to vėl ateiti 

pas gydytoją. 

Gerasis ir blogasis 

testosteronas 

„Testosteronas yra 

gerasis ir blogasis, 

– aiškina gydytojas 

urologas V. Kamarauskas. 

– Vyro 

organizme turėtų 

būti daugiau gerojotestosterono, 

o vadinamojo 

metiltestosterono 

(blogojo) – mažiau. 

Preparate „Prostosan“ esantis 5alfa 

reduktazės inhibitorius „suriša“ šį 

nereikalingą hormoną ir tada padaugėja 

tikrojo vyriškojo hormono. Taigi 

mažiau slenka plaukai, gerėja lytinė potencija. 

O tai vyrui irgi labai svarbu. 

Kas gi tas sabalpalmių 

ekstraktas? 

Pagrindinė preparato „Prostosan“ veiklioji 

medžiaga yra sabalpalmių ekstraktas. 

Apie šią medžiagą žinoma nuo 

senų laikų. Sabalpalmės auga Jungtinė- 


TV laidos eksperto 

docento 

Rimanto Stuko 

komentaras 

Iš tiesų, šios problemos 

svarbios 

ne tik vyrams, 

bet ir moterims, 

nes jos irgi nori 

matyti vyrą gražų, 

vešliais plaukais, 

sveiką. Nūdien grožio industrija 

suformavo tokį žmogaus įvaizdį, tad 

se Amerikos Valstijose. Vietiniai Amerikos 

gyventojai indėnai sabalpalmės 

vaisius dėl jų pikantiško skonio vartojo 

kaip prieskonį ir kaip vaistą. Sabalpalmių 

vaisių arbata buvo rekomenduojama 

vyrams sutrikus šlapinimuisi. 

Dvidešimtojo amžiaus pradžioje buvo 

tikima, kad augalo vaisiai didina spermos 

gamybą ir vyrų seksualumą. Pastaraisiais 

dešimtmečiais atlikti klinikiniai 

tyrimai parodė, kad sabalpalmių 

ekstraktas gali būti naudingas vyrams, 

norintiems išlaikyti sveiką prostatos 

audinio struktūrą ir funkciją. Buvo 

nustatyta, kad sabalpalmių ekstraktas 

teigiamai veikia prostatos struktūrą ir 

funkciją, saugo nuo uždegimo, mažina 

gerybinės prostatos hiperplazijos sukeltus 

simptomus, gerina šlapinimosi 

funkciją, šlapimo srovės stiprumą. Preparato 

sudėtyje esantis afrikinių slyvų 

ekstraktas gerina prostatos funkciją, 

mažina šlapimo liekamąjį tūrį, didina 

šlapimo srovės stiprumą. Moliūgų sėklų 

milteliuose yra fitosterolių, vitamino 

E, mangano ir seleno. Šios medžiagos 

teigiamai veikia šlapimo pūslės raumeninio 

audinio medžiagų apykaitą ir jų 

funkciją, mažina šlapinimosi sutrikimus. 

Preparate esantis vitaminas E yra 

antioksidantas, saugantis prostatą nuo 

laisvųjų radikalų poveikio. Cinkas mažina 

uždegimo tikimybę. 

Nereikia laukti, kol nupliksi 

Savo sveikata vyrai turėtų pradėti rūpintis 

gana anksti, kitaip tariant, bent 

susimąstyti, kas gi bus toliau, nes gyvenimas 

prabėga labai greitai. Taigi 

nereikėtų laukti, kol visiškai nupliksi. 

Pradėjus anksti tikrintis pas gydytoją 

(nuo 40 metų), galima „užkirsti“ kelią 

prostatos ligoms, pristabdyti androgeninį 

plikimą. Beje, gydytojas V. Kamarauskas 

teigia, kad pastaruoju metu vyrai 

kur kas dažniau kreipiasi norėdami 

pasitikrinti prostatą, o tada ir gydymo 

rezultatai būna geresni (būna mažiau 

užleisto vėžio atvejų). 


vyrai nori nenori yra priversti rūpintis 

savo sveikata. Gydytojo rekomenduotas 

medicininės paskirties preparatas „Prostosan“ 

puikiai tinka turintiems tokių 

problemų vyrams. Tiesa, ne kiekvienas prisipažįsta, 

kad jam svarbi jo galvą puošianti 

ševeliūra. Puiku, jeigu vyras dėl to nekompleksuoja. 

Bet manyčiau vis tiek verta įsiklausyti 

į gydytojo patarimus. Beje, šio 

preparato sudėtyje esančių medžiagų poveikis 

sveikatai yra nagrinėjamas daugelyje 

mokslinių straipsnių, o atlikti tyrimai 

įrodė šį poveikį. 

Pirmieji požymiai, dėl kurių vyras turėtų 

apsilankyti pas gydytoją urologą yra 

šiek tiek susilpnėjusi lytinė funkcija, silpnesnė 

šlapimo srovė, diskomfortas šlapinantis. 

O pats svarbiausias požymis – ne 

toks kokybiškas lytinis aktas. Tiesa, dažnai 

vyrai pagalvoja, kad tai natūralu, juk nebe 

jaunystė. „Bet taip neturėtų būti, – sako 

gydytojas V. Kamarauskas. – Pavyzdžiui, 

ateina konsultuotis 50 metų vyriškis. Kai 

pasiteirauji, koks jo lytinis gyvenimas, numoja 

ranka: kokia gali būti potencija, juk 

esi nebejaunas. Tačiau gyvybinės mūsų 

funkcijos nenutrūksta pirma laiko: kvėpuojame 

iki mirties, širdis plaka iki mirties 

ir lytinis vyro gyvenimas turi tęstis iki 

mirties. 18 metų žmonės mylisi vienaip, 

50-ies – kitaip, o sulaukę 80-ies – dar kitaip, 

bet tai yra seksas“. Pasak gydytojo, 

ir prostata turi dirbti visą laiką. Tada bus 

geresnė gyvenimo kokybė. Jeigu vyrai 

apie tai susimąstytų būdami jauni, vėliau 

galėtų išvengti daugelio problemų. Juk 

moteris dažosi ne todėl, kad ji negraži, 

o dėl to, kad nori būti dar gražesnė. Tad 

ir vyras turėtų preparato vartoti tada, kai 

nori, kad būtų dar geresnis vyras. „Prostosan“ 

rekomenduojama vartoti įvairaus 

amžiaus vyrams esant prostatos funkcijos, 

šlapinimosi sutrikimams, kurių atsiranda 

dėl prostatos uždegimo, taip pat pradėjus 

didėti prostatai. 

Prostosan 



Skirtas esant prostatos funkcijos sutrikimams. 

Vartojamas po 1-3 kapsules per dieną valgio metu. 

Medicininės paskirties produkto „Prostosan“ 

visą spalio mėnesį žymiai pigiau galėsite 

įsigyti visose „Litfarmos“ vaistinėse! 


NETRADICINĖ MEDICINA 

AJURVEDINĖ MITYBA 

ir gyvenimo būdas 

Ajurvedos mokymas kiekvienam suteikia galimybę susigrąžinti 

sveikatą. Kol neišmoksime suvokti, kad svarbiausia yra 

dvasingumas, kuriantis gėrį ir harmoniją, nebūsime sveiki. 

Kūno sveikatai labai svarbi mityba. Dieta turi būti parinkta 

kiekvienam individualiai, atsižvelgiant į žmogaus konstituciją. 

Tik tuomet galime „subalansuoti“ save pagal penkis pirminius 

elementus (eterį, orą, ugnį, vandenį ir žemę) ir sukurti 

savo kūno harmoniją. Kai ši harmonija pažeidžiama, užklumpa 

ligos. Subalansavę save, užkirsime kelią ligoms. 

Apie ajurvedos 

pagrindus, tris 

svarbiausius gyvybiniusprincipus 

– došas ir 

žmonių skirstymą 

pagal vyraujančią 

došą jau esame 

rašę žurnale (žr. 

nr. 7). Taigi šįsyk 

dr. Dalia Sekmokienė 

pasakoja apie ajurvedinę mitybą 

ir savo došos subalansavimą. 

Jei esate kaphos tipo žmogus 

Kaphoms reikia šilto, lengvo sauso 

maisto, reikėtų vengti šaltų, sunkių ir 

riebių produktų (daug cukraus, ledų, 

šaltų vaisvandenių, daug keptos mėsos). 

Nors kaphos tipas lėčiausias, pa- 

Valgiaraščio kaphoms pavyzdys 

stoviausias, visi pažeidimai kaupiasi 

ilgai, tačiau vėliau dėl kaphos došos 

pertekliaus žmogų gali užklupti bronchitas, 

astma, audinių tinimas, diabetas, 

nutukimas, padidėti cholesterolio 

kiekis, atsirasti gerybinių auglių. 

Išbalansuotiems kaphos tipo žmonėms 

atsiranda psichikos nukrypimų: liūdesys, 

tingėjimas, depresija, gobšumas 

arba nesveikas polinkis viską išdalyti. 

Kaphas subalansuoja: 

• įspūdžiai; 

• šiluma, sausas oras; 

• sausas ir energingas masažas; 

• spalvų (geltonos, oranžinės, raudonos) 

meditacija; 

• akmenys: rubinas, granatas; 

• prieskoniai (pipirai, imbieras, garstyčios, 

gvazdikėliai, kurkuma, cinamonas, 

česnakas); 

Šiltasis metų laikas Šaltasis metų laikas 

Pusryčiai Biri sorų košė. Mėtų arbata. 

Pietūs 

Vakarienė 

Ridikėlių salotos. Vištiena su 

karštomis morkomis. 

Žalių daržovių salotos, kalpokės 

arbata. 

Grikių košė. Žalioji arbata su imbieru. 

Aštri vegetariška sriuba su salierais 

ir morkomis, nedideliu tirpyto 

sviesto kiekiu. Žiedinių kopūstų 

košė, žuvis. 

Šilta daržovių košė (morkos, kopūstai, 

bulvės, prieskoniai). Čiobrelių 

arbata. 

Užkandžiai Įvairūs vaisiai, sultys. Džiovinti vaisiai, karšta arbata. 

• kartus, aštrus, aitrus (sutraukiantis) 

skoniai. 

Mėgstantiems pyragaičius žmonėms 

patarčiau vartoti alijošiaus, ciberžolės 

– dings potraukis saldumynams, valysis 

kraujas, normalizuosis metabolizmas. 

Kaphoms tinka dauguma vaisių 

ir daržovių, ypač morkos ir salierai. 

Patartina valgyti šiltų kruopų košių, 

bet nedideliais kiekiais. Kaphos turėtų 

atsisakyti mėsos ir pieno produktų 

kaip pagrindinių, vartoti kuo mažiau 

riebalų, netgi augalinių. 

Kaphoms svarbu daug judėti ir nepasiduoti 

gyvenimo monotonijai. Sintetinių 

vitaminų būdami sveiki ne- 


vartokite. Kaphoms ypač pavojingas 

riebaluose tirpių vitaminų (A, D ir 

E) perteklius. Kaphos konstitucijos 

žmonių poreikis vitaminams ir mineralinėms 

medžiagoms mažesnis nei 

kitų konstitucijų žmonių (šiai došai 

būdingas kaupimas, struktūrų didinimas), 

todėl gali būti patenkintas su 

maistu. 

O gal jūs esate pitos tipo žmogus? 

Mūsų visuomenės gyvenimas, pagrįstas 

konkurencijos principu, nuolatine 

įtampa, pomėgis rūkyti ir vartoti alkoholį 

išbalansuoja pitą. Pitos energijos 

padaugėja žmogui patyrus stresą, 

jaučiant pyktį ar įniršį, keliant pernelyg 

didelius reikalavimus sau ir kitiems, 

persikaitinus saulėje, suvalgius 

sugedusio maisto, valgant daug karšto, 

aštraus, riebaus maisto, vartojant 

daug druskos. Tuomet gali pakilti 

temperatūra, prasidėti infekcinės ar 

odos ligos (furunkulai, spuogai, dėmės), 

atsiranda nepakantumas karščiui, parausta 

akys, padidėja rūgštingumas, gali 

atsirasti opų, sutrikti kepenų veikla. 

Valgiaraščio pitoms pavyzdys 

Pusryčiai 

Pietūs 

Vakarienė 



„Sausi pusryčiai“ su pienu ar 

sojos pienu, mėtų arbata 

Gabalėlis žuvies, šaltos daržovių 

salotos, sultys 

Saldžių vaisių salotos, šalta 

jazmino žiedų arbata. 

NETRADICINĖ MEDICINA 

Miežių košė. Arbata su saldymedžiu 

ir šafranu, vaisių pyragėlis. 

Šilta žirnių sriuba su daržovėmis. Ryžių 

košė, virta kartu su brokoliais ir 

vištiena, salotos.. 

Šilta daržovių sriuba. 

Užkandžiai Įvairūs vaisiai, sultys. Vaisiai, riešutai ar sėklos. 

Pitas subalansuoja: 

• poilsis, saikingumas, ramybė; 

• šaltas oras ir vanduo, šalti kompresai; 

• spalvų (baltos, mėlynos, žalios, vengti 

raudonos) meditacija; 

• akmenys: mėnulio akmuo, smaragdas, 

ametistas, mėlynas safyras; 

• kartus, saldus ir aštrus skoniai; 

• vengimas alkoholio ir kavos. 

Pitos tipo žmonėms reikėtų visur (mityboje, 

jausmuose, kūrybinėje veikloje) 

ir visada laikytis saiko, nes milžiniška 

pitos energija gali ir „sudeginti“. Bet 

kurios rūšies fanatizmas rodo, kad pita 

išvesta iš pusiausvyros. Todėl pitos tipo 

žmonėms reikėtų vengti aštrių prieskonių, 

kurie didina šios došos energiją. Jei 

sutrikęs virškinimas, vartokite lengvų 

prieskonių: kurkumos, pankolio, mėtų, 

raugerškio. Kurkuma, o ypač pankolis 

turi unikalią savybę uždegti vidinę 

ugnį, bet nedidinti pitos energijos. 

Pitoms labiausiai naudingas šaltas 

maistas su nedideliu kiekiu druskos ir 

riebalų. Šio tipo žmonėms ypač tinka 

salotos, sultys, vaisiai (kokie konkrečiai, 

žiūrėkite lentelėje). Pusryčiams 

ypač tiks šilta avižų, miežių ar kviečių 

košė. Pitoms tinka beveik visi ankštiniai. 

Kaip ir kaphos tipo žmonėms, pi- 

Valgiaraščio vatoms pavyzdys 

Pusryčiai 

Pietūs 

Vakarienė 


Šaltas ryžių pudingas ir karšta 

gudobelės žiedų arbata su medumi 

Kvietinė košė su omletu ir šiltomis 

daržovėmis (kepintomis 

morkomis), šalta šalavijo arbata 

Daržovių ir vaisių mišrainė, imbiero 

arbata su citrina, sveikuolių 

sausainiai (iš grūdų ir sėklų) 

Užkandžiai Sezono vaisiai, sultys 

toms patartina valgyti kuo mažiau mėsos, 

ypač riebios, nes gyvuliniai riebalai 

ypač didina šios došos energiją (išimtį 

sudaro sviestas, nors visų rūšių riebalų 

reikėtų vartoti labai mažai). Mėsa, ypač 

raudona, didina pitos energiją, sukelia 

pyktį ir agresiją. Pitos žmonėms naudingi 

pieno produktai: varškė, varškės 

sūris, pienas, grietinėlė. 

Pitos tipo žmonės retkarčiais turėtų 

gerti senos lapų arbatos, vartoti daug 

maistinio pluošto, sėlenų – sumažės 

došos perteklius, nes pita kaupiasi plonajame 

žarnyne. Pitos tipo žmonėms 

patartina daugiau gerti skysčių, ypač 

šaltinio vandens. Pitoms daugiau reikia 

B grupės vitaminų, kalcio ir geležies. 

Vatos tipo žmonės – labiausiai pažeidžiami 

Dabartiniame pasaulyje labiausiai pažeidžiami 

vatos tipo žmonės. Vatos 

došą išbalansuoja kelionės, dažnos komandiruotės, 

važiavimas automobiliu, 

ypač skridimas lėktuvu. Šią došą didina 

greitumo reikalaujantis sportas, triukšmas, 

metalo muzika, narkotiniai medikamentai 

(ypač skausmą malšinantys), 

kava, miego stygius, mikrobangų 

krosnelėse gamintas maistas, didelis 

seksualinis aktyvumas, šaltas vėjuotas 

Karšta avižų košė su karštu 

pienu arba sojų pienu, į kurį 

įdėta cinamono, arba imbiero 

arbata 

Daržovių sriuba, negludinti 

ryžiai, vištiena su prieskoniais, 

karštos daržovės 

Daržovių ragu su lydytu sviestu, 

vaisinis pyragėlis, žalioji 

arbata su saldymedžiu ir prieskoniais 

Riešutai, vaisiniai ar grūdų pyragėliai, 

karštos arbatos 


SVEIKA MITYBA 

oras. Vatoms kenkia sausas, žalias, šaltas, 

kartus maistas. 

Sutrikus došai, atsiranda nerimas, padažnėjęs 

širdies plakimas, skubėjimas, 

koordinacijos sutrikimai, nekantrumas, 

nesugebėjimas susikaupti, depresija ir 

psichozė, impulsyvumas, nepakantumas 

vėjui, šalčiui, triukšmui. Laiku nesubalansavus 

došos, jos perteklius iš storojo 

žarnyno „išsilieja“ į organus, atsiranda 

nemiga, jėgų ir energijos trūkumas, prasideda 

žarnyno sutrikimai, didėja kraujospūdis, 

gali atsirasti artritai ir artrozės, 

epilepsija ir kt. 

Vatas subalansuoja: 

• šiluma, šiltos vonios su eteriniais aliejais, 

aliejų masažas; 

• ramybė, daug poilsio ir miego; 

• daug šviesos, balta, oranžinė, geltona 

spalvos; 

• akmenys: topazas, rubinas, granatas, 

smaragdas, geltonasis safyras; 

• imbieras ir žalioji arbata. 

Vatos tipo žmonėms labiausiai tinka saldus, 

rūgštus ir sūrus skoniai. Vata – šaltas 

ir sausas tipas, todėl šio tipo žmonėms 

būtina valgyti daug šilto maisto: daržovių 

troškinių, sriubų, apkepų, pyragų su 

vaisiais. Vatoms netinka daug aštrių valgių, 

tačiau virškinimui pagerinti būtina 

vartoti prieskonių: imbiero, cinamono, 

kurkumos, kardamono, pankolio, česnakų 

ir kt. Idealus vatų prieskonis yra imbieras, 

kuris ne tik pagerina virškinimą, 

bet ir sušildo, subalansuoja, gydo. 

Dauguma vaisių didina vatos došą, nes 

sudaryti iš energijų, kurios ajurvedoje 

vadinamos eteriu ir oru. Tačiau vis tiek 

būtina šiek tiek vartoti vaisių, ypač saldžių, 

tik reikėtų vengti džiovintų (prieš 

valgant reikėtų išmirkyti). Geriausi pietūs 

– karšta kruopų ir daržovių košė. 

Vatoms reikėtų mažiau vartoti kopūstų, 

nes jie didina šios došos perteklių žarnyne. 

Vatoms labai tinka dauguma riešutų 

ir sėklų, dauguma aliejų. Šio tipo 

žmonėms tinka beveik visi pieno produktai 

(išskyrus ledus). Ypač vertingas 

specialiai lydytas sviestas (ghi). Vakare, 

prieš miegą (tuščiu skrandžiu), verta išgerti 

stiklinę šilto pieno su žiupsneliu 

cinamono ar kardamono. Mėsa, žuvis, 

kiaušiniai mažina vatos došą. Tačiau 

vegetarai gali rasti geresnių priemonių 

(nei mėsa) vatos energijai sumažinti. 

Vatoms ypač naudingas saldus skonis, 

kuris juos jaunina, tonizuoja, tačiau reikėtų 

vengti rafinuoto cukraus ir gaminių 

su juo. Vatoms ypač naudingi vitaminai 

A, C, D, E, taip pat cinkas ir kalcis. 

Visų konstitucijų žmonės apdovanoti 

gamtos ir turi puikias galimybes džiaugtis 

gyvenimu, jei nepraras sveikatos. Tik 

svarbu surasti darną savyje ir sukurti ją 

su aplinkiniu pasauliu. 

BULVĖS 

Lietuviai neįsivaizduoja savo virtuvės be bulvių. Mes 

taip esame įpratę valgyti bulves, kad laikome jas vos 

ne pačiu seniausiu maisto produktu. Iš tiesų, bulvės 

buvo sukultūrintos prieš keletą tūkstančių metų. Laukinių 

bulvių seniausių pėdsakų aptikta Patagonijoje, o 

jų amžius siekia net 13 000 metų. Nuo žilos senovės 

augintos vietinių gyventojų indėnų, jos ir dabar auginamos 

Čilėje, Ekvadore, Kolumbijoje, Bolivijoje, Peru, 

Argentinoje. Inkų civilizacija augino iki 200 bulvių veislių. 

Šiandien bulvės auginamos visur, išskyrus tropinę, 

arktinę ir subarktinę klimato zonas. 


Kai bulvės pateko į Europą ir tapo pagrindiniu 

maisto produktu, europiečiai 

jas išplatino visur. Pavyzdžiui, Tenerifės 

ar Madeiros salose bulvės auga po 

palmėmis ir šalia bananų plantacijų. 

Čia nuimami net du jų derliai ir jos 

dažnai eksportuojamos į Europos Sąjungos 

šalis. 

Kelias į Europą 

Bulvės, atrodytų, gana paprastas produktas, 

tačiau jų istorija kupina romantikos. 

Kaip, kada ir kuriais keliais 

bulvės atkeliavo į Europą, iki šiol nėra 

tiksliai žinoma. Ilgą laiką bulvių atgabenimo 

į Europą šlovė buvo priskiriama 

legendiniam anglų jūrų keliautojui 

Frensiui Dreikui (Francis Drake), tačiau 

jo bendrakeleivių užrašuose apie 

tai nėra jokios užuominos. Manoma, 

kad iš Andų į Ispaniją bulvės „atkeliavo“ 

1565m. Pirmasis jas pamatė ka- 


ralius Pilypas II. Netrukus bulvės jau 

buvo auginamos Olandijos botanikos 

sode ir platinamos kaip dekoratyviniai 

augalai. 

Bulvės karaliaus stalui 

Greitai paaiškėjo, kad augalo gumbai 

maistingi, gero skonio ir tinka maistui. 

Iš pradžių bulves, kaip retą ir rafinuotą 

patiekalą, patiekdavo tik į karaliaus 

stalą. Nuo 1651 m. bulvės buvo pradėtos 

auginti maistui. Tai pirmieji padarė 

vokiečiai. Brandenburgo burmistras 

Frydrichas Vilhelmas (1620–1688) 

bulvių auginimą paskelbė nacionaline 

pareiga. Apie 1770 m. Prūsijos karalius 

Frydrichas Vilhelmas II (1744–1797) 

net kariuomenės padedamas vertė kaimo 

žmones auginti bulves. 

Prancūzų indėlis 

XVII a. antrojoje pusėje bulvėmis susidomėjo 

ir prancūzai. Po daugelio 

nederlingų metų Bezansono Mokslų 

akademija įsteigė premiją už veikalą 

SVEIKA MITYBA 

„Apie augalus, kurie bado metais galėtų 

pakeisti duoną“. Veikalą „Apie bulvių 

naudingumą“ parengė Paryžiaus 

vaistininkas Permantjė, susipažinęs su 

jomis Vokietijoje. Gavęs audienciją pas 

karalių Liudviką XVI ir jo žmoną Mariją 

Antuanetę, jis sudomino karališkąją 

porą šiuo augalu. 

Bulvės Lietuvoje 

Į Lietuvą bulvės pateko Lenkijos karaliaus 

ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio 

Augusto III (1696–1763) laikais. 

Iš pradžių bulvės buvo auginamos tik 

dvarų žemėse, tačiau netrukus jas ėmė 

auginti visi žemdirbiai. 

Bulvės maistingos 

Bulvių gumbuose gausu įvairių maisto 

medžiagų: iki 24 proc. angliavandenių 

(krakmolo), 2 proc. augalinių baltymų, 

fermentų, įvairių biogeninių elementų, 

organinių ir mineralinių druskų 

– kalcio, kalio, magnio, geležies, cinko, 

fosforo, šiek tiek baltymų, riebalų, ląs- 

BULVIŲ SALOTOS 

Neluptas bulves išvirti; kol dar karštos, nulupti ir supjaustyti apvaliais plonais griežinėliais. 

Smulkiai supjaustyti svogūną ir saujelę svogūnų laiškų. Į lėkštę sudėti eilę 

bulvių, eilę svogūnų bei svogūnų laiškų. Taip sudėjus eilėmis, pasūdyti ir užpilti gero 

aliejaus bei truputį atskiesto acto ar citrinų sulčių. Paruoštas salotas palikti pastovėti 

2–3 valandas, kad aliejus ir actas gerai įsigertų į bulves. Papuošti krapais. Salotų skonis 

priklauso nuo aliejaus kiekio ir rūšies. 

ŽEMAIČIŲ BLYNAI 

1 kg virtų bulvių, 1 kiaušinis, 8 šaukštai miltų, svogūnas, 200 g virtos mėsos, 2 šaukštai 

riebalų, 2 šaukštai sviesto arba pusė stiklinės grietinės, druskos, pipirų. 

Virtas šaltas bulves sumalti, pasūdyti, įmušti kiaušinį, suberti pusę miltų ir išminkyti. 

Virta mėsą sumalti, įdėti pakepinto svogūno, pipirų, druskos, pakaitinti keptuvėje ir 

ataušinti. Iš bulvių masės daryti paplotėlius, į vidurį dėti paruoštos mėsos, užlenkti 

ir pavolioti likusiuose miltuose. Paplotėlius kepti riebaluose ant silpnos ugnies. Patiekti 

su sviestu arba grietine. 

BULVIŲ MALTINIAI 

1–1,5 kg bulvių, 12 kvapniųjų ir tiek pat karčiųjų pipirų, 1–2 svogūnai, druskos, 3–5 kiaušiniai, 

3 šaukštai krakmolo, 2 šaukštai miltų, stiklinė džiūvėsėlių, 100 g sviesto ar taukų. 

Bulves nulupti, išvirti, ataušinti, sumalti, sudėti krakmolą, smulkiai supjaustytus pakepintus 

svogūnus, maltus pipirus ir kiaušinius. Mišinį gerai išminkyti. Jei tešla per 

minkšta, įdėti džiūvėsėlių. Iš tešlos formuoti pailgus maltinius, juos sulyginti peilio 

briauna, aptepti išplaktu kiaušiniu ir apvolioti džiūvėsėliais. Kepti gerai įkaitintuose 

riebaluose. Patiekti su grybų, pomidorų ar krienų padažu. 

BULVIŲ PLOKŠTAINIS 

2 kg bulvių, 2 stiklinės pieno, 4 kiaušiniai, druskos, 1 svogūnas, 15 karčiųjų pipirų, 

150 g riebalų. 

Bulves nuskusti, nuplauti, sutarkuoti ir nusunkti. Užplikyti verdančiu pienu, įdėti 

maltų pipirų, smulkiai pjaustytą pakepintą svogūną, druską, kiaušinių trynius, spirgintus 

lašinukus ir gerai išsukti. Prieš kepant įdėti išplaktus baltymus, atsargiai išmaišyti 

ir supilti į riebalais išteptą keptuvą. Kepti orkaitėje. Iškeptą supjaustyti ir patiekti 

su spirgintais lašinukais, grietine ar tirpintu sviestu. 


SVEIKA MITYBA 

telienos, obuolių, citrinos ir rūgštynių 

rūgšties, gausu vitaminų A, B, C, PP, 

U, folio rūgšties, karotino. 

Atsargiai – solaninas! 

Maistui tinka tik labai geros kokybės 

bulvės. Vartoti labai sudygusius ir pažaliavusius 

gumbus pavojinga, nes visose 

augalo dalyse yra iki 0,07 proc. 

nuodingo glikozido solanino. Ypač 

daug jo lapuose ir uogose. Suaugusiuose 

gumbuose solanino yra nedaug 

ir toks kiekis nepavojingas. Gerokai 

daugiau šios nuodingos medžiagos yra 

pažaliavusiuose, supuvusiuose ir sudygusiuose 

gumbuose. Per žiemą laikytose 

bulvėse pavasarį po žieve susikaupia 

daug solanino, todėl bulves reikėtų 

storai lupti. Suvalgius bulvių su dideliu 

kiekiu solanino, gerklėje darosi kartu, ją 

peršti, žmogų ima pykinti, jis pradeda 

viduriuoti, smarkiau ima plakti širdis, 

gali prasidėti traukuliai, o labai sunkiais 

atvejais žmogus gali netekti sąmonės. 

Dideli solanino kiekiai ardo eritrocitus 

ir žaloja nervų sistemą. Tad reikia skubiai 

kviesti medicinos pagalbą. 

Ir dar – ilgai laikomos bulvės netenka 

vitamino C. Pavasarį jo lieka ne daugiau 

kaip trečdalis. Be to, šis vitaminas 

ilgiau išlieka sveikuose gumbuose, o 

sužalotuose ir sušalusiuose suyra daug 

greičiau. 

Kad vitamino C išliktų kuo daugiau, 

reikia ilgai nelaikyti nuskustų bulvių, 

jas dėti tik į verdantį vandenį. Kuo 

greičiau bulvės išverda, tuo daugiau 

jose lieka vitaminų. 

Bulvės gydo 

Gydymui, kaip ir maistui, tinka tik 

sveiki, nepažaliavę gumbai. Juose esantis 

kalis skatina šlapimo išsiskyrimą, 

todėl bulvės tinka inkstų ir širdies ligomis 

sergančiųjų dietai. 

Šviežios bulvių sultys padeda gydyti 

gastritą su padidėjusiu rūgštingumu, 

vidurių užkietėjimą, skrandžio opaligę. 

Rekomenduojama gerti po pusę stiklinės 

sulčių 2–3 kartus per dieną, pusę 

valandos prieš valgį. 

Bulvių sultys padeda mažinti kraujospūdį, 

tačiau prieš gydantis reikėtų pasitarti 

su gydytoju. Trintomis žaliomis 

bulvėmis gydomi nudegimai, egzemos. 

Bulvių garais gydomas viršutinių kvėpavimo 

takų uždegimas (reikia kvėpuoti 

ką tik išvirtų bulvių garais). 

Kosmetologai sako, kad sausai arba 

saulės ar vėjo nugairintai veido odai 

puikiai tinka maitinamosios bulvių 

kaukės. Tereikia su lupenomis išvirtas 

bulvės sutrinti su grietine, ir šilta košele 

lygiu sluoksniu tepti veidą. 

Ar sveika valgyti CEPEL 

Didžkukuliai, arba daugelio ausiai įprastesni cepelinai, nėra 

senas lietuviškas valgis. Panašius patiekalus gamina danai, 

švedai, norvegai, ukrainiečiai, lenkai, čekai. Mitybos ekspertai 

teigia, kad Šiaurės Lietuvoje cepelinai pradėti gaminti tik 

prieš 50, o Rytų Lietuvoje – prieš 30 metų. Tačiau šiandien 

bene kiekvienas Lietuvos gyventojas paklaustas pasakys, 

kad cepelinai – lietuvių nacionalinis patiekalas. 

Cepelinai – kulinarijos 

paveldas? 

Vilniaus universitetinėsligoninės 

Santariškių 

klinikos gydytoja 

neurologė med. 

dr. Rūta Mameniškienėprisipažįsta, 

kad cepelinai 

yra tradicinis 

nacionalinis mūsų 

patiekalas. „Juos 

labai mėgo mūsų protėviai, seneliai, tėvai. 

Mėgstu juos ir aš, ir dauguma mano 

kolegų bei pažįstamų žmonių. Tačiau ce- 

pelinai yra sunkus maistas, iš tikrųjų net 

negalėčiau pasakyti, ar rekomenduoju, ar 

nerekomenduoju jų valgyti. Galbūt reikėtų 

mažiau valgyti riebaus padažo, be kurio 

daugelis neįsivaizduoja šio patiekalo“, 

– samprotauja gydytoja. Nepriklausomo 

mitybos ir kulinarijos eksperto Vincento 

Sako nuomone, daugelis Europos tautų 

anksčiau valgė panašius patiekalus, tačiau 

jau atsisakė, nes dabar laikosi sveikesnių 

mitybos principų. Tik čekai vis dar gamina 

knedlius, lenkai – fliakus,o prie žagrės 

prisirišę lietuvaičiai – cepelinus. Vincentas 

Sakas neigia susidariusią nuomonę, 

jog cepelinai priklauso lietuviškam kulinarijos 

paveldui. Tam pritaria ir gydytoja 


INUS? 

dietologė Edita 

Gavelienė. Ji sako, 

jog cepelinai „prigijo“ 

Lietuvoje dėl 

savo pigumo ir sotumo. 

Beje, anksčiau 

didžkukulius 

šeimininkės dažniau 

gamindavo 

ne su mėsos įdaru, 

o su morkomis ar 

varške. Tačiau ne tai svarbiausia. Vis tiek 

daugelis mūsų mėgsta šį patiekalą ir noriai 

juo mėgaujasi. 

Ar tikrai nesveikas valgis? 

O gal mes be reikalo gąsdiname save ir 

artimuosius? Juk vienaip ar kitaip vertintume 

cepelinus, didžioji dauguma 

žmonių, gyvenančių Lietuvoje, juos vis 

tiek mėgsta. 

„Maistas mums suteikia maistinių biologiškai 

vertingų medžiagų, energijos, be 

kurio organizmas neišgyventų; taip pat 

atlieka emocinę ir socialinę funkciją. Juk 

valgyti malonu,“ – aiškina gydytoja dietologė 

Edita Gavelienė. „Kalbėdami apie 

maistą ir sveikatą, pirmiausia kreipiame 

dėmesį į tai, ką gauname iš vieno ar kito 

konkretaus patiekalo. Visi mitybos specialistai 

rekomenduoja rinktis maistą, 


kuris yra biologiškai vertingas, t. y. turi 

ne tik kalorijų, bet ir daug maistinių medžiagų. 

Pavyzdžiui, duona su grūdais ir 

be jų. Dietologai visuomet siūlys rinktis 

tokio pat kaloringumo produktą, bet su 

grūdais, kurie praturtina duoną biologiškai 

veikliomis medžiagomis“. Dietologė 

sako, kad pagrindinė didžkukulių sudedamoji 

dalis yra bulvės, tik į vidų dabar 

dažniausiai dedama mėsos (bet nedaug). 

Bulvėse gausu krakmolo, kuris yra angliavandenis, 

be to dar yra baltymų, fermentų, 

organinių ir mineralinių druskų 

– kalcio, kalio, magnio, geležies, cinko, 

fosforo, gausu vitaminų A, B, C, PP, U, 

folio rūgšties, karotino. Dėl angliavandenių 

gausos ir riebaus įdaro šis patiekalas 

gavo riebaus ir sunkaus maisto vardą. 

Cepelinai gana ilgai verdami, arba moksliškiau 

pasakius – termiškai apdorojami, 

tad juose dar labiau sumažėja maistinių 

medžiagų, ypač B grupės vitaminų, mineralų. 

Tad negalima cepelinų vadinti 

biologiškai vertingu patiekalu. 

Išklausykime ir kitokią nuomonę 

Gydytoja Filomena 

Taunytė, 

žinoma kelių knygų 

apie sveikatą 

autorė, laikosi 

šiek tiek kitokios 

nuomonės. „Jeigu 

mirštantį žmogų 

pradėsi maitinti 

cepelinais, bus negerai. 

Tačiau sveikas 

žmogus gali valgyti cepelinų, nes 

jie – mūsų tautos maistas. Kas gi juose 

blogo? Tos pačios bulvės, kurios labai 

reikalingos mūsų organizmui. Man labai 

gaila aktorių, kurios nevalgo nė vienos 

bulvės, man labai gaila sportininkų, 

kuriems neprotingas gydytojas nustatė 

dietą, kad negalima valgyti nei kiaulienos, 

nei bulvių. Ir „šeria“ juos viščiukais, 

nors toks maistas mums, mūsų tautos 

genetikai visiškai nebūdingas. Reikia 

laikytis tokių nurodymų, kurie tinka 

mūsų kraštui, o ne tokių, kurie atėjo iš 

šiltų kraštų“, – sako gydytoja. Kauno 

Šilainių poliklinikos šeimos gydytoja 

Irena Reišienė, paklausta apie didžkukulius, 

iš karto prisimena savo solidaus 

amžiaus pacientus: „Cepelinuose yra 

daug riebalų, todėl jie netinka metaboliniu 

sindromu (medžiagų apykaitos sutrikimu) 

sergantiems žmonėms. Metabolinis 

sindromas dažnai dar vadinamas 

gerovės sindromu. Jo simptomai: didelis 

svoris, padidėjęs arterinis spaudimas, 

dažnai gali būti padidėjęs cukraus kiekis 

kraujyje“. Šeimos gydytoja sako, kad savo 

pacientams, mėgstantiems šį patiekalą, ji 

SVEIKA MITYBA 

rekomenduojanti didžkukulius valgyti 

bent be padažo. Jei valgome „kaip priklauso“ 

– su kepintais svogūnais, spirgučiais, 

grietinės ir sviesto padažu, ilgai jaučiamės 

sotūs ir apsunkę, tad ir skrandis 

visą šį mišinį virškins ilgai bei sunkiai. 

Tokios nuomonės laikosi ir dietologė 

E.Gavelienė: „Iš tiesų didžkukuliai be 

jokio padažo būtų kur kas lengviau virškinamas 

valgis“. 

Cepelinai – dietinis maistas? 

O Filomena Taunytė teigia, jog cepelinai 

gali būti net dietinis maistas. „Jeigu 

žmogus dirba sunkų fizinį darbą ir turi 

tokią nuostabią žmoną, kuri ji jam kasdien 

verda cepelinų, bet duoda tik po 

vieną, viskas tvarkoj“, – šmaikštauja gydytoja. 

Pasak jos, cepelinai gali būti net 

dietinis ir svorį mažinantis maistas: „Suvalgykit 

per dieną du cepelinus ir vieną 

greipfrutą – svoris kris. Bet daugiau nieko 

nevalgykite, tik vandens galite gerti“. 

Tačiau prakalbus apie šiuolaikinį miesto 

žmogų, kuris važiuoja į darbą automobiliu, 

visas 8 darbo valandas praleidžia 

sėdėdamas, o vakare vėl klesteli prie televizoriaus, 

F. Taunytės rekomendacijos 

dėl cepelinų būtų kitokios. „Jeigu toks 

žmogus nori ir sulaukęs senatvės gyventi 

visavertį gyvenimą, tegu palieka mašiną 

prie namų – pėstute žingsniuoja į darbą, 

pėstute iš darbo ir dar 45 min. padirba, 

padaro sportinius pratimus. Tada galės 

du kartus per savaitę ir cepelinų valgyti“, 

– sako gydytoja. 

Reikia surasti aukso vidurį 

Kavinės „Agotos gryčia“ virėja Ana 

Germanovič, kasdien gaminanti didžkukulius 

klientams, irgi gali patvirtinti, 

kad lietuviai mėgsta cepelinus. Kasdien 

kavinės lankytojai suvalgo po 70–80 cepelinų, 

o savaitgaliais – net per 100. Porciją 

cepelinų „Agotos gryčioje“ sudaro 

vienas didelis didžkukulis. 

Tačiau valgant cepelinus, matyt, reikėtų 

atrasti aukso vidurį ir realiai įvertinti savo 

sveikatos būklę, gyvenimo būdą. Juk niekas 

nesiūlo ir nerekomenduoja kiekvieną 

dieną valgyti lašinių, kiaušinių, saldumynų, 

ta pati taisyklė galioja ir didžkukuliams. 

„Jeigu kiekvieną dieną, kiekvieną 

rytą, per pietus ir vakarienę valgysi cepeliną 

su spirgučiais, be abejo, bus negerai, 

greičiau atsiras sklerozė, kitos patologijos“, 

– aiškina gydytoja F. Taunytė. Dietologė 

E. Gavelienė taip pat sako nedraudžianti 

sveikiems žmonėms skanauti mėgstamo 

patiekalo. Juk negalima pamiršti, kad 

maistas suteikia ne tik sveikatos, bet ir teigiamų 

emocijų. Taigi retkarčiais suvalgyti 

cepelinų (jeigu mėgstate ir jaučiate malonumą), 

tikrai nebus nuodėmė. 


JŪSŲ BENDRAMINČIAI 

„Aconitum“ klubo susitikimų Kaune bei Vilniuje 

AKIMIRKOS 

Rugsėjo 27 dieną Kauno statybininkų mokykloje, o spalio 4 dieną Vilniuje, Šeškinės poliklinikos salėje, įvyko 

pirmieji šį rudenį „Aconitum“ klubo susitikimai. Susitikimų metu klubo nariai klausėsi įdomios medicinos mokslų 

daktaro, urologo Vytauto Kamarausko paskaitos apie vyresnio amžiaus žmonių lytinę sveikatą. Gydytojas 

pabrėžė, jog lytinis gyvenimas ir lytinė sveikata yra svarbi nepaisant amžiaus. Sutrikus lytiniam gyvenimui, 

atsiranda ir kitų sveikatos bėdų. „Tačiau nereikia tikėtis, kad sulaukęs septyniasdešimties būsi toks kaip 

aštuoniolikmetis, – sakė urologas V. Kamarauskas. – Taigi skiriasi ir vyresnio amžiaus žmonių lytinis gyvenimas“. 

Apie tai bei kitas sveikatos problemas ir diskutavo gausiai susirinkę klubo nariai. Susitikime Kaune 

dalyvavo apie 260 žmonių, besirūpinančių savo sveikata, Vilniuje į susitikimą atėjo daugiau nei šimtas klubo 

narių. Siūlome jūsų dėmesiui keletą akimirkų iš „Aconitum“ klubo susitikimų Kaune ir Vilniuje. 



Vasca Petrauskienė – jaunatviška ir aktyvi 

Klubo narę ponią Vascą Petraitienę pakalbinome 

klubo susitikimo Kaune metu. 

Jaunatviška, linksma moteris nustebino 

mus pasakiusi, kad jai 65 metai (atrodė 

daug jaunesnė). Kai moters paklausėme, 

kur slypi jos jaunystės paslaptis, ponia 

Vasca papasakojo, kad prieš dvidešimt 

metų, kai prasidėjo ligos – skaudėjo 

kojas, strėnas, kankino nemiga, – ji kasdien 

pradėjo daryti mankštą. „Domiuosi 

meditacija, ajurveda, Tibeto išminčiais, 

netradicine medicina, turiu labai daug 

įvairių knygų šiomis temomis, – pasakojo 

klubo narė. – Aplinkui yra daug energijos 

vampyrų. Parapsichologas Vytautas Kazlauskas 

rašo, kad jie gali kitam žmogui 

sukelti visas ligas, net vėžį. Jogos treniruotėse 

išmokau, kaip pakelti ir „užrišti“ 

savo energiją, kad apsaugočiau savo 

energetinį lauką“. Ponia Vasca pamokė 

klubo koordinatorę įvairių jogos pratimų. 

Laisvalaikiu moteris mėgsta būti gamtoje, 

lanko jogos treniruotes, chorą, basei- 

Vida Kašiubienė mėgsta sveiką gyvenimo būdą 

„Aconitum“ klubo narei vilnietei Vidai 

Kašiubienei 68 metai, tačiau ji atrodo jaunesnė 

nei 60-ies. Pasitempusi, pasipuošusi 

karoliais, auskarais, elegantiškais 

juodais lakiniais bateliais, ji atrodė kaip 

nužengusi iš romantinio serialo. Ponia 

Vida sakė gyvenanti sveikai: ji vartoja 

tik ekologiškus maisto produktus, kasdien 

sportuoja, negeria jokių vaistų. 

„Sveikatą stiprinu tik maisto papildais, 

– pasakojo ponia Vida. – Dažniausiai 

JŪSŲ BENDRAMINČIAI 

ną. Aktyviai gyventi privertė gyvenimo 

aplinkybės, prasidėję negalavimai. „Kai 

pradėjau gyventi aktyvų gyvenimo būdą, 

ėmiau daug geriau jaustis“, – teigė moteris. 

Šiuo metu Vasca Petrauskienė vakare 

prieš miegą valgo putpelių kiaušinių – 

kas vakarą po tris kiaušinius su medumi. 

Pasak pašnekovės, tai puikus vaistas nuo 

nemigos. 

Ne tik pati ponia Vasca, bet ir jos dukra 

bei anūkė domisi sveika gyvensena. Užuot 

gėrusios saujomis vaistus, jos nevengia 

pavartoti maisto papildų ir taip 

stiprinti savo organizmą. Į „Aconitum“ 

klubą mūsų pašnekovė atėjo užpildžiusi 

anketą. „Susitikimas man labai patiko, tik 

gaila, kad brolis negalėjo dalyvauti. Jam 

tikrai būtų patikę pasiklausyti paskaitos“, 

– apgailestavo ponia Vasca. Moteris tvirtino 

pasitikinti „Aconitum“ gaminamų 

papildų kokybe ir džiaugėsi esanti klubo 

narė. Ji perdavė linkėjimus visiems klubo 

nariams kituose miestuose. 

renkuosi ir kitiems rekomenduoju UAB 

„Aconitum“ gaminamus maisto papildus 

ir medicininės paskirties produktus, 

nes jie lietuviški, patikimi, pagaminti iš 

natūralių medžiagų“. Ponia Vida pasakojo 

ir apie savo vaikus bei anūkus. Ji 

džiaugėsi „Aconitum“ klubo susitikimu 

Vilniuje ir linkėjo savo amžiaus žmonėms 

kuo greičiau stoti į šį įdomų ir 

naudingą klubą bei aktyviau prisidėti 

prie jo veiklos. 

Klubo nario anketos ieškokite 54 psl. 


LAISVALAIKIS 

Kryžiažodžio atsakymą surašykite į lentelę, esančią po kryžiažodžiu, iškirpkite 

ir atsiųskite adresu: 

Kryžiažodis 

„Sveikatos ABC“ Nr. 10. p. d. 852, 44034 Kaunas 

Nugalėtojas iš visų teisingai atsakiusiųjų išrenkamas burtų keliu. 

Sveikiname Nijolę Juliją Pilipauskienę iš Jurbarko raj. Burtai lėmė, kad ji 

iš visų teisingai išsprendusiųjų kryžiažodį „Sveikatos ABC“ 2007 m. Nr. 9 gaus 

prizą – sveikatos profilaktikos priemonę. 

Kryžiažodžio „Sveikatos ABC“ Nr. 9 atsakymai 

Horizontaliai: Banga. Barta. Lira. Liekna. Amata. Kasa. Asai. Alas. Ak. Las. Korida. 

Atika. Ano. Mira. Kam. Rakija. Taip. Rago. Aros. Taksa. Asama. Sporos. 

Visata. Pasitik. Toli. Ataka. Juka. As. Kara. Asistentas. 

Vertikaliai: Pakaba. AB. Almada. Orias. Tetas. Takai. Klaka. Trasa. Alpi. Asta. 

Tona. Lak. Sima. Karo. Rokas. Dujom. Kaita. Trakas. Šiais. „Ardo“. IRA. Asansolis. 

Pasta. Guo. Pasaka. Rūta. Sukast. Imola. Apija. Itas. Ikas. 

Kryžiažodžio raktas: Romos imperija. 

Kryžiažodį sudarė Mantas Jakimavičius 


KAS JŪS ESATE: 

romantikas ar menininkas? 

Esame labai skirtingi ir vargu ar galima rasti rėmus, 

į kuriuos visi sutilptume. Tačiau teigiama, 

kad žmonės yra keturių seksualinių tipų: meninio, 

romantinio, emocionaliojo ir jausmingojo. 

Norite sužinoti, koks esate jūs? Tuomet nuoširdžiai 

atsakykite į testo klausimus ir suskaičiuokite 

surinktus atsakymus. 

1. Pamilus žmogų jums svarbiausia: 

a) sielų bendrumas, supratimas; 

b) stipri aistra; 

c) visiškas susiliejimas su kitu žmogumi; 

d) pasitenkinimo (taip pat seksualinio) jausmas. 

2. Meilė iš pirmo žvilgsnio – tai: 

a) traukos ir neracionalumo mišinys, neturintis nieko bendra 

su tikruoju jausmu; 

b) kibirkštis, be kurios nebūna tikrosios meilės; 

c) tik pirmas žingsnis į gilesnį jausmą; 

d) seksualinis potraukis, kuris, sulaukus atsakomosios reakcijos, 

gali peraugti į tikrą jausmą. 

3. Mylėjimasis su nauju partneriu – tai: 

a) itin erotiškas nuotykis, nesvarbu, kas atsidūrė šalia jūsų; 

b) kažkas nuostabaus, jei esi įsimylėjęs (-usi); 

c) tai, kam ne taip lengva pasiryžti; 

d) nežinomybė ir rizika. 

4. Seksas be meilės: 

a) geras, o kartais netgi geresnis nei su nuolatiniu partneriu; 

b) ne taip, kaip su mylimu žmogumi; 

c) suvulgarina santykius; 

d) vėliau gali išaugti į meilę. 

5. Tam, kad meilė neužgestų: 

a) ji turi būti grindžiama ne tik seksu, bet ir bendrais interesais, 

mintimis, pomėgiais; 

b) jos pagrindas turėtų būti nesilpstantis tikėjimas, kad esate 

skirti vienas kitam; 

c) turi būti tvirtas emocinis ryšys; 

d) būtinas seksualinis pasitenkinimas. 

6. Ieškoti seksualinio gyvenimo naujovių: 

a) būtina, kad seksualiniai santykiai neprarastų erotiškumo; 

b) galima, jei tai vyksta natūraliai, o ne užsibrėžus tokį tikslą; 

c) nebūtina, juk meilės ryšys priklauso nuo jausmų, o ne nuo 

mylėjimosi technikos; 

d) reikėtų, kad suprastumėte, kas kuriam patinka. 

7. Jei praėjo noras dalintis su partneriu sielos išgyvenimais: 

a) jaučiate tuštumą ir kartėlį; 


b) jaučiatės niekam nereikalingas (-a); 

c) nekreipiate į tai dėmesio; 

d) normalu, svarbu, kad santykiai netaptų priešiški. 

TESTAS 

8. Spręsti tarpusavio problemas „derybų keliu“: 

a) reikia, nes tik taip įmanoma jų atsikratyti; 

b) neverta, ne tokios problemos kaip tik ir rodo, kad meilė 

išeina; 

c) sunku, nes tai nepaliečia jausmų; 

d) tai tik erzina. Verčiau apsikabinti ir pasimylėti. 

9. Tikrasis artumas – tai: 

a) minčių panašumas, nuolatinis keitimasis nuomone; 

b) nuolatiniai meilės ir atsidavimo ženklai; 

c) nuoširdus jausmas; 

d) pasitenkinimas intymiuoju gyvenimu. 

Rezultatai 

Dažniausiai rinkotės A variantą. 

Esate meninio tipo žmogus. Meilės fronte vertinate permainas, 

įvairovę, tačiau apskritai šios gyvenimo srities nesureikšminate. 

Jums svarbiau turėti šalia artimą žmogų, su kuriuo galėtumėte 

pasidalyti mintimis, pasikalbėti iš širdies ir būti suprasti. Šio tipo 

žmonės labiau pasikliauja protu nei jausmais. 

Dažniausiai rinkotės B variantą. 

Jūs – romantikas. Jūsų idealas – širdžių susijungimas, abipusė 

pagarba. Jums svarbu jausti ypatingą partnerio dėmesį ir 

susižavėjimą. Šio tipo žmonės vertina jausmų romantiškumą. 

Jeigu to nėra, jiems neteikia džiaugsmo ir seksas. 

Dažniausiai rinkotės C variantą. 

Esate vienas iš emocionaliojo tipo žmonių. Jūsų manymu, 

sekso partnerius turėtų jungti emocinė simpatija vienas kitam. 

Beje, kartais tokios emocijos atneša džiaugsmą, kartais 

– skausmą. Seksas jums labai svarbus, tačiau fizinio artumo 

nepakanka, norisi visiško susiliejimo. Tokių žmonių meilės 

jausmas netgi gali virsti manija. Juk jie vadovaujasi tik emocijomis. 

Dažniausiai rinkotės D variantą. 

Jūs – jausmingojo tipo žmogus. Jums svarbiausia – ramybė ir 

patikimumas. Jausmingojo tipo žmonėms seksas – tik įžanga 

į tvirtus ilgalaikius santykius. Jie tikrai nepames galvos, pasirinks 

ramų meilės džiaugsmą, o ne beprotišką aistrą. Jų nuomone, 

seksas – viso labo tik fizinis kontaktas. 


PRENUMERUOKITE 

ŽURNALĄ 

1 MĖN. – 4,59 Lt 

3 MĖN. – 13,77 Lt 

6 MĖN. – 27,54 Lt 

12 MĖN. – 55,08 

CARDIOGLUCAN (45 KIETOS KAPS.) 

MEDICININĖS PASKIRTIES PRODUKTAS. 

„Lietuvos metų gaminys 2005“ 

Produkto sudėtyje yra beta gliukanų, magnio bei antioksidacinėmis savybėmis pasižyminčių medžiagų. 

Beta gliukanai efektyviai ir saugiai mažina cholesterolio kiekį kraujyje, mažina gliukozės 

koncentraciją kraujyje, stiprina imunitetą, pasižymi stipriu antinavikiniu poveikiu, skatina greitesnį 

žaizdų gijimą po operacijų ir traumų bei pragulų ir opų gijimą, skatina odos atsinaujinimą. 

Tinka vartoti: 

• mažinant blogojo cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje, 

• stiprinant imuninę sistemą, organizmo atsparumą peršalimams ir navikiniams susirgimams, 

• tinka vartoti esant padidėjusiam kraujospūdžiui, širdies nepakankamumui, stenokardijai. 

Vartojamas po 1 kapsulę 2-3 kartus per dieną valgio metu ar tuojau po valgio 

15 % 

NUOLAIDA 

Akcijos trukmė iki SPALIO 31 d. 

INFORMACIJA KLUBO NARIAMS 

Mielieji klubo nariai, 

Informuojame, jog nuo šiol pradėjo veikti kelios naujos 

vaistinės, kuriose galėsite įsigyti preparatų pigiau su 

„Aconitum klubo“ kuponais: 

Šeimos vaistinė, Darius ir Girėno g. 10, Panevėžys 

Šeimos vaistinė, Sevastopolio g. 17, Šiauliai 

Šeimos vaistinė, Vytauto g. 105, Ukmergė 

Šeimos vaistinė, Antakalnio g. 60, Ukmergė 

UAB „Bengenijos“ vaistinė, Gėlių I-asis takas 7, Ramučiai, 

Kauno raj. 

Ramunėlės vaistinė, Taikos g.4-1, Elektrėnai 

Deja, informuojame, jog užsidarė ši vaistinė: 

Šeimos vaistinė, Ramygalos g. 15, Panevėžys 

10 % 

NUOLAIDA 

B COMPLEX (40 KIETŲ KAPS.) 

MAISTO PAPILDAS 

Įvairių gerai subalansuotų B grupės vitaminų derinys, svarbus smegenų ir nervų sistemos veiklai. 

Tinka vartoti: 

• norint pagerinti nervų ir kraujodaros sistemų funkciją. 

Vartojama po 1 kapsulę 1-2 kartus per dieną valgio metu arba po valgio.

„ŽOLĖ ŽOLEI NELYGU“ BULVĖS - Sveikatos ABC

Transform your PDFs into Flipbooks and boost your revenue!

„ŽOLĖ ŽOLEI NELYGU“ BULVĖS - Sveikatos ABC

Transform your PDFs into Flipbooks and boost your revenue!

Delete template?

Save as template ?