Žurnalas ,,Sveikatos mokslai", Nr. 5 [PDF formatas, 2

SVEIKATOS 

2004’5(36) 

Visuomenės 

sveikata 

Medicina 

Slauga 

MOKSLAI 

HEALTH SCI ENC ES 

Public 

Health 

Medicine 

Nursing 

Þurnalas spausdina mokslinius straipsnius lietuviø, 

anglø ir kitomis kalbomis. 

Visi straipsniai recenzuojami þymiø tos mokslo srities mokslininkø. 

Straipsniams keliami reikalavimai atitinka 

Lietuvos prestiþiniams mokslo leidiniams 

keliamus reikalavimus 

Þurnalas skirtas visø specialybiø gydytojams ir kitø srièiø specialistams 

Þurnalas internete: www.sam.lt 

2004 SPALIS

2 

Raktaþodþiai: radiologinë diagnostika, diagnostikos 

procesas, diagnostikos klaidos. 

Santrauka 

Radiologija ðiuo metu yra viena ið pamatiniø medicininës 

diagnostikos specialybiø, kuriai priskiriamos 

ávairios þmogaus organø vizualizacijos 

priemonës. Didelë dalis diagnoziø arba nustatoma, 

arba patvirtinama, arba atmetama pasinaudojant 

radiodiagnostika. Radiodiagnostikos áranga 

sparèiai tobulëja, kompiuterizuojama, labai iðsiplëtë 

diagnostikos galimybës. Ðiame straipsnyje 

nagrinëjami radiodiagnostikos teoriniai aspektai, 

subjektyvizmo ir objektyvizmo reikðmë nustatant 

diagnozes, aptariamas praktikos vaidmuo radiologinëje 

diagnostikoje, ávertinant tiek asmeninæ, 

tiek ir visuomeninæ praktikà. Straipsnyje aptartas 

ir technicizmo vaidmuo ðiuolaikinëje radiodiagnostikoje. 

Analizuojant diagnostikos klaidø prieþastis, 

akcentuojama, kad diagnozë bus teisinga, 

jei ji paremta tyrimo metu gautø duomenø teisingumu, 

objektyvumu, grieþtu màstymo logiðkumu 

ir jos praktiniu patvirtinimu. Viena ið svarbiausiø 

iðvadø, kad medicinos studentø mokymo, gydytojø 

specializacijos ir tobulinimo proceso metu ligø 

diagnostikos teoriniø problemø, dialektiniø, loginiø 

ir istoriniø momentø santykiø aptarimui, diagnoziø 

objektyvumo bei subjektyvumo ir kitoms 

filosofinëms problemoms, mokymui teisingai ir 

racionaliai màstyti skiriama per maþai dëmesio. 

Todël siûloma paruoðti gydytojams radiologams 

specialias tobulinimosi programas apie bendràjà, 

klinikinæ, radiologinæ ir gretimø medicinai mokslø 

teorijà, logikà bei diagnostikos metodologijà. 

ÁVADAS 

Radiologija ðiuo metu yra viena ið sparèiausiai besivystanèiø 

medicinos srièiø. Ji apjungia ávairius þmogaus 

organø vizualizacijos metodus, tokius kaip fluoroskopijà, 

fluorografijà, rentgeno kontrastinius tyrimus, 

kompiuterinæ rentgeno tomografijà, branduolio magnetinio 

rezonanso tomografijà, ultragarsinæ diagnostikà, radionuklidinæ 

diagnostikà, taip pat ir radioterapijà. Be ra- 

“Sveikatos mokslai” Nr.5 2004 m. 

RADIOLOGINËS DIAGNOZËS METODOLOGIJA 

K.R.DOBROVOLSKIS 

Vilniaus universiteto ligoninës Santariðkiø klinikø Radiologijos centras 

diologijos negalime ásivaizduoti daugumos ðiuolaikinës 

medicinos srièiø. Daugelis medicininiø diagnoziø nustatoma 

arba patvirtinama ávairiais vizualizacijos metodais, 

kuriuos turi bûti ávaldæs gydytojas radiologas. 

Diagnostinis darbas yra atskira gydytojo veiklos sfera, 

reikalaujanti specialaus pasiruoðimo. Taèiau ne viskas 

priklauso nuo gydytojo radiologo ávaldytø technologijø 

ir jø teikiamos informacijos. Diagnostika yra ypatinga 

ir labai sudëtinga paþinimo proceso rûðis. Nuo to, kaip 

teisingai bus sprendþiamos metodologonës diagnozës 

problemos, priklausys gydytojo radiologo nustatytos 

diagnozës teisingumas, teorinis pagrástumas ir prasmingumas, 

o þiûrint plaèiau taip pat kito gydytojo gydomosios 

veiklos tikslingumas ir efektyvumas. 

Gnoseologiniu aspektu þmogaus ligø nustatymo procesà 

daro ypaè sudëtingà ávairûs emociniai, psichologiniai, 

etiniai, religiniai ir kt. poveikiai tiek tyrinëjimo 

objektui – ligoniui, tiek ir paèiam tyrinëtojui – gydytojui 

radiologui. Radiologinë ligø diagnostika, arba þmogiðkasis 

paþinimas, apima visus praktinius gydytojo specialisto 

veiksmus, susijusius su diagnozei reikðmingos informacijos 

gavimu, perdirbimu, jos analize, palyginimu, panaudojimu, 

iðsaugojimu bei perdavimu. Kiekvienu atveju 

diagnostinis aktas yra naujo dalyko paþinimas, nepilnai 

þinomo dalyko atradimas. Ligø diagnostikà reikia suprasti 

kaip moksliná paþinimà, kuris turi didþiulæ praktinæ ir 

teorinæ reikðmæ. Praktinæ reikðmæ kiekvienam pacientui, 

kai sprendþiamas jo gyvenimo kokybës ir ilgumo klausimas, 

o teorinæ – kai apibendrintos atskiro ligonio diagnostikos 

problemos ir diagnostinio darbo patirtis padeda 

tyrëjui, taip pat ir kitiems gydytojams radiologams kuo 

greièiau ir kuo paprastesnëmis priemonëmis nustatyti 

tikslià diagnozæ. Todël gydytojo radiologo diagnostinë 

veikla reikalauja sudëtingo specialaus pasiruoðimo ir 

yra atskira þmogaus veiklos sfera. Pasiruoðimas turi bûti 

ávairiapusis. Reikia ásisavinti visas diagnostikai naudojamos 

technikos galimybes, pasiekti maksimalø gaunamø 

vaizdø informatyvumà, o po to tyrimo metu gautà informacijà 

visapusiðkai iðanalizuoti ir apibendrinti. 

Gydytojo radiologo tyrinëjimo ir analizës procese 

susipina visi mokslui þinomi procesai – fiziniai, cheminiai, 

biologiniai, làsteliniai, sisteminiai ir kiti. Gydytojas 

radiodiagnostas turi iðaiðkinti, kodël sutriko vienos

2004 m. “Sveikatos mokslai” Nr.5 

ar kitos organø sistemos arba kurio nors vieno ar keliø 

sistemos organø biologinës, fizinës-cheminës funkcijos, 

fiziologiniai mechanizmai ir dël to organø sistema ar atskiras 

organas nebesugeba atlikti gamtos jam pavestos 

paskirties. Gydytojo radiologo tyrimø iðvadomis vadovaujasi 

klinicistai, todël nuo pilno ir visapusiðko iðtyrimo 

bei tikslios diagnozës labai priklauso ligoniø gydymo 

sëkmë. 

Reikia pripaþinti, kad ðiuolaikiniame medicinos moksle 

ne tik radiologijos, bet ir kitø medicinos srièiø diagnostikos 

teorinëms problemoms, diagnoziø objektyvumui 

ir subjektyvumui, dialektiniø, loginiø ir istoriniø 

momentø santykiui ir kitoms filosofinëms problemoms 

ligø diagnostikoje, tiek studentø, tiek ir gydytojø mokymui 

teisingai ir racionaliai màstyti skiriama labai maþai 

dëmesio. Todël ðiame straipsnyje ir norime panagrinëti 

ligø radiodiagnostikos kai kuriuos teorinius bei filosofinius 

aspektus. 

Darbo tikslas – iðnagrinëti radiodiagnostikos teorinius 

aspektus ir pagrásti radiologinës diagnozës metodologijà. 

1. Radiodiagnostikos teoriniai aspektai. 

Ðiuolaikinë ligø diagnostika ámanoma tik pasitelkiant 

daugelá medicinos diagnostikos metodø. Ávairûs 

ligonio tyrimo bûdai, tiek laboratoriniai, morfologiniai, 

patologoanatominiai, tiek funkciniai duoda labai daug 

informacijos apie paciento bûklæ, taèiau radiodiagnostika 

ðiuo metu yra viena ið svarbiausiø srièiø, be kurios 

daugelio ligø diagnostika neámanoma. 

Ligø diagnostika plaèiàja prasme yra turbût viena ið 

sudëtingiausiø þmogaus paþintinës veiklos srièiø. Gydytojui 

radiologui siekiant panaudoti diagnozës nustatymui 

ávairias þmogaus organø vizualizacijos metodikas 

ir apibendrinti jø teikiamà informacijà bûtina bendrauti 

su pacientu surenkant ar patikslinant ligos anamnezæ, 

susipaþinti su visais iki tol atliktais ávairiø tyrimø rezultatais, 

apþiûrëti pacientà prieð tyrimà, parinkti labiausiai 

tinkamà radiologiná tyrimà, taip pat labiausiai tinkamà 

diagnozuoti átariamai ligai metodikà. Tik po to, turint 

radiologinio tyrimo metu gautà informacijà, galima daryti 

iðvadà apie ligos diagnozæ ar numatyti papildomus 

reikalingus tyrimus. 

Nustatant radiologinæ diagnozæ galime iðskirti tris pamatinius 

tarpusavyje susietus ligos paþinimo aspektus: 

1. Semiotinis – gydytojas radiologas turi gerai þinoti 

ligos simptomus ir bûti iðstudijavæs, kaip juos iðryðkinti 

ar patikrinti taikant ávairias vizualizacijos priemones. 

2. Techninis - gydytojas radiologas turi nuspræsti, 

kokie radiologiniai tyrimai ir su kokia áranga turi bûti atlikti, 

kad gautume reikiamà rezultatà, taip pat nustatyti, 

kokia ðiø tyrimø seka, kokias taikyti diagnostikos metodikas. 

3. Loginis – gydytojas radiologas turi bûti gerai iðstudijavæs 

klinikinio ir radiologinio màstymo specifikà, 

ji turi bûti racionali, paremta bendrais mokslinio màstymo 

dësniais, objektyvi. 

Gydytojui radiologui nustatant diagnozæ tenka nelengva 

uþduotis. Kiekvienas ligos paþinimo aspektas yra 

labai svarbus, taèiau në vieno ið jø negalime pervertinti, 

o juos taikyti reikia vengiant subjektyvumo ir siekiant 

kuo didesnio objektyvumo. Gydytojas radiologas turi 

bûti gerai susipaþinæs su ligø simptomatologija ir logiðkai 

màstydamas gali parinkti, kokia radiologinë technologija 

taikytina konkreèiam ligoniui norint kuo greièiau 

ir teisingai nustatyti, kokia liga pacientas serga. Taèiau 

ðis màstymas turi bûti objektyvus. Negalima susiþavëti 

kokia nors nauja radiologine technologija, pavyzdþiui, 

branduolio magnetinio rezonanso tomografija, arba daugiasluoksne 

kompiuterine tomografija ir galvoti, kad atliekant 

tyrimus bûtent vienu ar kitu ðiuo metodu gausime 

visà informacijà, reikalingà nustatyti konkreèiai ligai. Kai 

kuriais atvejais konvenciniai radiologiniai tyrimai gali 

duoti daugiau arba kitokios informacijos siekiant greito 

ir tikslaus efekto ir diagnostikos procesà nukreipti visai 

kita linkme. Taèiau diagnozës teisingumas daþnai yra 

priklausomas nuo subjektyviai suprasto vieno ar kito radiologinio 

tyrimo metodo ir atitinkamos tyrimo metodikos 

naudingumo. Tai plaèiàja diagnostikos prasme savo 

darbuose pabrëþia E.Mejeris. Todël kiekvienas gydytojas 

diagnostas bûtinai turi bûti iðstudijavæs objektyvià loginæ 

màstymo esmæ ir turëti mokslinæ racionalià diagnozës 

teorijà (1). Tai ypaè svarbu gydytojui radiologui. 

Medicinos teoretikai iðskiria ávairius gydytojo diagnosto 

klinikinio màstymo tipus. Tai morfologinis, funkcinis, 

patologoanatominis, eksperimentinis, nozologinis ir 

kt. tipai (8). Taèiau geras gydytojas radiodiagnostas bus 

tas, kuris mokës sugretinti ðiuos màstymo tipus ir atitinkamame 

diagnostikos etape pasirinkti geriausià, labiausiai 

tinkantá konkreèiam diagnostikos etapui. Diagnostikos 

procesas neturi bûti suskaidytas á daugybæ savarankiðkø 

izoliuotø diagnoziø, nors ir turime daug ávairiø diagnostikos 

árenginiø, daug metodø ir metodikø. 

Ankstesniuose medicinos diagnostikos vystymosi 

perioduose buvo galvojama, kad ligos esmës ir prieþasèiø 

paþinti negalima. Ðio poþiûrio laikësi kondicionalizmo 

pradininkai, tokie mokslininkai kaip Fervornas 

ir Hanzemanas, psichoanalizës pagrindëjai S.Froidas ir 

C.G.Jungas, stresø teorijos atstovas H.Seljë. Idealistinei 

medicininei koncepcijai didelæ átakà darë loginis pozityvumas, 

semantinis idealizmas, fenomenalizmas ir kiti 

3

4 

filosofiniai màstymo tipai, pagal kuriuos diagnozës nustatymo 

teisingumas suprantamas kaip bendrareikðmingumas. 

Tyrinëjant loginæ diagnostinio màstymo specifikà 

negalima apsiriboti grynai semantine (semiotine, arba 

pragmantine (instrumentine) problematika (6). 

Medicinos ir diagnostikos vystymosi ávairiuose perioduose 

vyravo gana skirtingos kryptys, kurias palaikydavo 

atskiri mokslininkai ar jø grupës. Diagnostinio 

màstymo proceso loginio interpretavimo srityje yra paplitusios 

trys kryptys: induktyvizmo, intuityvizmo ir hipotetizmo 

(6,8). 

Induktyvizmo krypties ðalininkai buvo F.Bekonas, 

D.Herðelis, D.Milis, L.Bogolepovas, V.Biganskis. Ði 

kryptis indukcijà laiko universaliu savaimingu paþinimo 

metodu, taikomu ir medicininëje diagnostikoje. Taèiau 

empirinis induktyvizmas gali atvesti prie kraðtutinio 

agnosticizmo ir fideizmo. Ði kryptis nesuderinama 

su moksline medicinine diagnostika. Nepilnoji indukcija 

yra nepatikima, o pilnoji indukcija mokslinëje ir praktinëje 

medicinoje yra faktiðkai nepasiekiama. Mokslinë 

indukcija kartu su dedukcija turi tam tikrà reikðmæ medicininiam 

eksperimentiniam teoriniam tyrimui, bet ji 

prieðtarauja klinikinës diagnostikos loginei prigimèiai ir 

uþdaviniams, nes ði diagnostika savo esme yra specifinis 

þinojimas, t.y. ligos atpaþinimas, paþinimas, nustatymas, 

einàs ne nuo atskiro prie bendro, o nuo bendro 

prie atskiro (3,6,8). 

Intuityvizmo krypties ðalininkai á medicinà, taip pat 

ir medicininæ diagnostikà þiûri ne kaip á mokslà, o kaip á 

savità meno sritá. Ðios krypties atstovai yra V.Èiþas, R.Bakas, 

U.Simenas, B.Robinsonas, K.Konradas, V.Vidornas 

ir kt. Jie pagrindine gydytojo diagnosto màstymo forma 

laiko aloginæ, virðjutimiðkà gydytojo intuicijà arba klinikinæ 

nuojautà. Intuityvizmo ðalininkø yra ir Lietuvoje. 

Taèiau ðis poþiûris yra plaèiai ir gana racionaliai kritikuojamas. 

Prie aktyviø kritikø galime priskirti K.Bernarà, 

S.Botkinà, G.Reinbergà, N.Amosovà, N.Fisanþë, P.Leriðà 

ir kt. Daugelis kritikø paþymi, kad intuicija yra labai nepatikimas 

màstymo bûdas, glaudþiai susijæs su empirizmu. 

Diagnostiniame procese intuicija, kaip nesuvokta 

gydytojo diagnosto màstymo forma, turi bûti iðplësta ir 

sàmoningai pagrásta remiantis patikimu iðvadiniu deduktyviniu 

loginiu procesu, labiausiai atitinkanèiu medicininës 

diagnostikos specifikà. Intuicijà radiologinei diagnostikai 

taikyti gali gydytojas diagnostas, turintis didelæ 

praktinæ patirtá ir ne empirinæ praktikà (4,6,8). 

Treèioji kryptis teigia hipotezinæ loginæ diagnozës 

prigimtá. Gindamas hipotetizmà, S.Botkinas kritikavo intuicionalizmo 

ir induktyvizmo paþiûras (3). Jis suprato, 

kad hipotezë yra specifinë gydytojo diagnosto màstymo 


forma, naujø dësniø atradimo ir naujø moksliniø teorijø 

formulavimo forma. S.Botkinas turi daug savo ðalininkø, 

taèiau ir daug kritikø, kurie teigia, kad diagnozës esmë 

yra iðimtinai hipotezinë, tikimybinë. Atsirado terminai 

„darbinë hipotezë“, „darbinë teorija“, „darbinë diagnozë“, 

kurie taip pat turi savo ðalininkø ir prieðininkø. 

Daug mokslininkø (G.Reinbergas, V.Parinas, N.Bernðteinas, 

K.Bernaras, R.Ledlis. K.Brodmenas ir kt.) neigia 

darbiniø diagnostiniø hipoteziø naudingumà ir siûlo gydytojams 

diagnostams naudotis deduktyviniu màstymu, 

kurio vertæ ir svarbà pastaruoju metu átikinamai patvirtino 

mokslininkai, nagrinëjantys kibernetinës medicininës 

diagnostikos problemas (3,7). Gydytojai diagnostai 

vis giliau ásisavina formaliàjà ir matematinæ logikà. 

Gydytojø radiologø moksliniø darbø apie kompiuteriø 

ir kompiuteriniø sistemø, teleradiologijos panaudojimà 

radiodiagnostikai paskutiniaisiais metais jau pasirodë ir 

Lietuvoje (10,11). 

2. Subjektyvizmas ir objektyvizmas radiodiagnostikoje. 

Diagnozës nustatymas, arba ligos atpaþinimas, priklauso 

nuo gydytojo, nuo jo pasiruoðimo diagnostikos 

procesui, praktinës patirties, màstymo bûdo ir kitø faktoriø. 

Todël reikia konstatuoti, kad objektyvûs patologiniai 

procesai atpaþástami subjektyviai (12). 

Pacientø radiologinio tyrimo metodai yra objektyvûs, 

taèiau juos parenka ir nustato gydytojas radiologas, loginio 

màstymo procese nuspræsdamas, koks tyrimo metodas 

gali duoti daugiausia objektyvios informacijos, 

kurià ávertindamas diagnostas remiasi þiniomis, ágytomis 

mokymo, tobulinimosi ir saviruoðos procesuose ir 

faktais, gautais objektyviø tyrimø metu (6,8). Ðiø faktø 

atspindys arba suvokimas ágyjamas betarpiðkai jutimo 

organais, renkant anamnezæ ar apþiûrint pacientà, arba 

tarpiðkai, naudojantis ávairia sudëtinga radiologiniø tyrimø 

áranga. Todël diagnostikos procesas visais atvejais 

yra subjektyvus savo forma ir objektyvus savo turiniu (6). 

Instrumentinio tyrimo procese, kurá reikia laikyti objektyviu, 

subjektyvumo yra ne maþiau negu betarpiðkoje 

ligonio apþiûroje. Atskirais atvejais, kurie ðiuo metu vis 

daþnëja, nes sudëtingø radiodiagnostiniø tyrimø atliekama 

vis daugiau ir diagnostas vis labiau nutolsta nuo 

paciento, kaip tyrinëjimo objekto, objektyviø tyrimø 

metu subjektyvumo galimybë padidëja, nes nemaþa 

dalis gydytojø specialistø interpretuoja tyrimø duomenis 

netyræ paciento betarpiðkai. Subjektyvioji paþinimo 

dalis gali padëti ir kliudyti objektyviai ávertinti tikruosius 

procesus (12). Áveikdami subjektyvø ribotumà mes 

turime plësti diagnostines galimybes ir maksimaliai pri-


artinti mûsø sàmonæ, mûsø suvokimà prie objektyvios 

tikrovës, kurià gydytojas radiodiagnostas turëtø atspindëti 

adekvaèiai. 

Subjektyvumo ir objektyvumo vaidmuo pradeda ryðkëti 

nuo pirmojo kontakto su pacientu, nuo anamnezës 

surinkimo. Todël kiekvienu atveju neuþtenka paskaityti 

kito gydytojo surinktà anamnezæ ir ið karto pradëti radiologinius 

tyrimus. Anamnezës surinkimas ið gydytojo 

radiodiagnosto reikalauja tiek bendros medicininës patirties, 

tiek ir specialios radiodiagnostinës patirties. Bet 

tai bûtinas procesas, nes gydytojas diagnostas susiduria 

su pacientu kaip þmogus su þmogumi, su jo sudëtinga 

individualybe, kurià gydytojas turi iðsiaiðkinti ir pritaikyti 

savo diagnostikos tikslams, likdamas maksimaliai 

objektyvus, nesusidarydamas iðankstinës ðaliðkos diagnozës, 

objektyviai vertindamas paciento emocijas ir 

anksèiau já tyrusiø gydytojø iðvadas. Ankstyvesniø tyrimø 

iðvadas taip pat reikia tikrinti ir derinti su savo tyrimø 

duomenimis (3). 

Diagnostikos procese prieðtaravimas tarp subjektyvizmo 

ir objektyvizmo ypaè sustiprëja. Medicininëje diagnostikoje 

pats tyrinëjimo objektas yra labai sudëtingas, 

priklausàs aukðèiausiai materijos judëjimo formai su jai 

suteiktomis ypatingomis funkcijomis. Kiekvienas pacientas 

yra ne tik tyrinëjimo, paþinimo objektas, bet kartu ir 

subjektas. Subjektyvizmo átakà didina ir tai, kad gydantis 

gydytojas ligos diagnostikai telkiasi visà eilæ kitø specialistø. 

O ir paties paciento objektyvi bûklë turi átakos 

jo subjektyviø parodymø pobûdþiui, be to, subjektyvios 

ligonio ypatybës atsiliepia jo objektyviai bûklei. Ligonio 

bûklë, ypaè sunkaus, veikia gydytojo diagnosto emocijas, 

jo màstymo eigà, taip pat ir iðvadas (3). 

Subjektyvaus ribotumo áveikimas ir turimos ðiuolaikinës, 

labai informatyvios diagnostikos priemonës padeda 

gydytojui radiologui didinti ir plësti diagnostines 

galimybes, maksimaliai priartinti jo sàmonæ prie objektyvaus 

diagnozës nustatymo. Gydytojo radiodiagnosto 

pagrindinis màstymo ir diagnostikos tikslas turi bûti kiek 

galima labiau sumaþinti subjektyvumo átakà ir kiek galima 

daugiau padidinti objektyvø diagnozës pagrindimà 

(6). Praktinë gydytojo radiodiagnosto veikla turi bûti pagrásta 

ðiø laikø moksliniais pasiekimais. 

3. Praktikos vaidmuo radiologinëje diagnostikoje. 

Gydytojo radiodiagnosto praktikos esmæ tiriant pacientà 

ir teisingai nustatant diagnozæ galima suprasti 

dviem aspektais: siaurai, tik kaip individualià atskiro gydytojo 

veiklà, kaip pasyvià jutiminæ stebëtojiðkà veiklà, 

susijusià su empiriniu ligos simptomø rinkimu bei ligos 

eigos stebëjimu savo asmeninëje praktikoje ir plaèiai, 

kaip visuomeninæ savo forma ir turiniu kolektyvinës 

praktinës patirties kaupimà ir apibendrinimà, kryptingà, 

aktyvià pertvarkanèiàjà veiklà, jungianèià visø diagnozës 

etapø ir bûdø grandá. Netgi paprasèiausia palpacija, 

perkusija ir auskultacija yra ne vien asmeninës praktikos 

patirtis, bet istoriðkai ir paþintiniai áprasmintas kitø 

gydytojø ilgametës praktikos rezultatas. O ðiuolaikinës 

naujausios radiodiagnostinës tyrimo metodikos yra betarpiðkas 

naujausios visuomeninës praktikos, naujausios 

technikos skverbimasis á diagnostikos procesà, kurá kolektyvinëmis 

pastangomis atlieka ne tik ávairiø specialybiø 

gydytojai, kaip, pavyzdþiui, rentgenodiagnostai, intervenciniai 

radiologai, radiodiagnostai, bet ir kitø srièiø 

specialistai – fizikai, chemikai, inþinieriai, technologai ir 

kt. Taèiau pernelyg didelis susiþavëjimas naujai sukurta 

spindulinës diagnostikos áranga ir jos teikiama informacija 

ið dalies izoliuoja gydytojà nuo ligonio, panaikina 

jø tarpusavio santykiø intymumà, o tuo sumaþina kai 

kurias diagnostikos galimybes. Tiek technikos pervertinimas, 

tiek ir jos atmetimas yra empirizmo tæsinys (8). 

Gydytojai linksta á empirizmà ne tik dël savo darbo sàlygø, 

bet ir dël to, kad ðiuolaikiniame medicinos moksle 

maþai dëmesio skiriama teoriniø problemø gvildenimui. 

Empirizmas reiðkiasi tuo, kad ligos paþinimo procese 

perdedamas jutiminio patyrimo, stebëjimø vaidmuo ir 

nepakankamai vertinamas abstraktus loginis, teorinis 

màstymas. Mûsø suvokimai visada yra áprasminti, juos 

apsprendþia turimos þinios ir sàmoningai sintezuoja bei 

analizuoja màstymas. Faktø medicininio suvokimo specifikà 

sudaro gydytojo diagnosto þinios ir praktinë patirtis. 

Kaip tik savo þiniø ir ágûdþiø, ágytø tiek teoriðkai, 

tiek ir praktiðkai dëka gydytojas diagnostas mato tai, ko 

nepastebi kiti þmonës (6). Galima matyti ir nesuprasti, 

justi ir nesuvokti. Pavyzdþiui, analizuojant kompiuterinës 

rentgeno tomografijos vaizdus galima pastebëti neþymius 

organø pokyèius, taèiau reikia mokëti juos teisingai 

interpretuoti, suprasti, kokià klinikà gali duoti ðie 

pokyèiai, ar tai siejasi su ligonio skundais ir klinikiniais 

pasireiðkimais, gal tai ne átariamos, o visai kitos ligos pasireiðkimas. 

Taip pat reikia þinoti, kas dar gali patvirtinti 

mûsø tyrimo metu gautà informacijà. Interpretacijos 

teisingumas priklauso nuo gydytojo teoriniø, klinikiniø 

þiniø ir mokëjimo kryptingai, logiðkai màstyti. Gana pavojinga, 

kai kuri nors gydytojui diagnostui imponuojanti 

metodika ágauna metodologijos (mokymo apie metodikà) 

reikðmæ. Tada ði metodika apsprendþia gydytojo diagnosto 

klinikinio màstymo bûdà ir kryptingumà, sukausto 

já ir uþgoþia kitas naudingas metodikas, kliudo metodologiðkai 

ásisàmoninti faktus ir juos apibendrinti. 

Visiðkai nesvarbu, kaip pasiekiami jutiminiai stebë- 

5

6 

jimai – betarpiðkai ar naudojant tobuliausià medicinos 

technikà. Esmë ta, kad stebëjimai, kad ir kaip jie bebûtø 

daromi, metodiniu poþiûriu neturi bûti keliami á pirmà 

vietà. Kitaip empirizmas viena ar kita forma yra neiðvengiamas. 

Tarp naujausio techninio empirizmo ir ankstesnio 

klasikinio stebëtojiðko sensualistinio empirizmo ið esmës 

nëra jokio skirtumo. 

Gydytojas radiologas turi virtuoziðkai ásisavinti visø 

tyrimo metodikø techninæ pusæ tiek, kad tyrimo metu ji 

jam netrukdytø, o tyrimas bûtø atliktas planingai, áprasmintai 

ir kryptingai. Gydytojo diagnosto medicininis stebëjimas 

turi bûti pajungtas disciplinuotam, logiðkam gerai 

iðsimokslinusio klinicisto màstymui. Reikia pastebëti, 

kad kuo daugiau tyrimo metodikø bus naudojama, kuo 

subtilesnë bus surinktos simptomatikos ir ávairiø prietaisø 

parodymø diferencijacija, kuo daugiau pradiniø duomenø 

surinks gydytojas, tuo sudëtingesnis pasidarys klinikinis 

màstymas, tuo geriau gydytojas diagnostas ásisàmonins, 

kad medicininiame màstyme, medicininëje diagnostikoje 

bûtinai reikalinga metodologija, gnoseologija ir logika 

(4,5,6). Taèiau reikia paþymëti, kad nei medicininëse 

studijose, nei specializacijose ir tobulinimosi kursuose 

visiðkai nemokoma elementariosios logikos taisykliø ir 

dësniø (9). 

Pastaraisiais metais ligø diagnostikoje vis plaèiau pradedami 

naudoti kompiuteriai. Kompiuteriø diagnostikos 

programos ruoðiamos remiantis teorine ir praktine gydytojø 

diagnostø patirtimi, taip pat pagal ðiuolaikinës matematinës 

formaliosios logikos taisykles. Jei kompiuteryje 

yra ávesta pakankamai informacijos tiek ið ligonio anamnezës, 

tiek ir ávairiø instrumentiniø tyrimø duomenø, jis 

gali patarti, ko dar trûksta diagnozei pagrásti. Kompiuterinë 

sistema, gavusi pakankamai informacijos, gali pateikti 

iðvadà, kokia turëtø bûti diagnozë remiantis ávesta informacija. 

Kompiuterinës sistemos tikrai bus patikimesnës 

uþ empiriðkai màstantá, logikoje nenusimanantá gydytojà, 

nes kompiuteriai nepamirðta gautos informacijos, ja operuoja 

greitai ir logiðkai tiksliai. Taèiau gydytojas diagnostas, 

þinantis ðiuolaikinæ formaliàjà ir dialektinæ logikà, ne 

tik sëkmingai valdo kompiuterines sistemas, bet ir taiso 

jø parodymus, taip pat, remdamasis naujomis þiniomis ir 

praktiniais ágûdþiais bei dialektika, taiso ir tobulina kompiuterines 

programas (10,11). 

Apibendrinant aukðèiau iðdëstytas mintis reikia konstatuoti, 

kad tiek individuali, tiek ir visuomeninë praktika turi 

ypatingà reikðmæ ligø diagnostikos proceso tobulëjimui. 

Gydytojai radiodiagnostai po pirminio ketveriø metø trukmës 

paruoðimo rezidentûroje turi padirbëti konkreèioje 

radiologinëje srityje, ágyti individualiø praktiniø ágûdþiø, 

o po to pastoviai tobulintis ávairiuose kvalifikacijos këlimo 

kursuose arba staþuotëse, ásisavindami kolektyvinës medi- 


cininës, o kartu ir techninës praktikos naujoves. Tikslinga 

paruoðti specialias tobulinimosi programas radiodiagnostams 

apie bendràjà klinikinæ, radiologinæ ir gretimø medicinai 

mokslø teorijà, logikà ir metodologijà. 

4. Diagnostikos klaidø prieþastys. 

Ligø diagnostika nëra paprastas mechaniðkas aktas. Ji 

susideda ið daugybës objektyvios tiesos paþinimo formø, 

pakopø, etapø ir pusiø. Radiodiagnostika, kaip mokslinio 

objektyvios realybës supratimo procesas, turi siekti gilaus, 

visapusiðko objektyvumo, kuris bûtinas visuose tiesos paþinimo 

etapuose. Taèiau visi paþinimo etapai yra glaudþiai 

dialektiðkai tarpusavyje susijæ. Analizuojant diagnostikos 

klaidø prieþastis neteisinga yra kiekvienà atvejá 

priskirti atskirai klaidø grupei. Reikia kalbëti apie objektyvaus 

ir subjektyvaus pobûdþio prieþastis (2). 

Gydantis gydytojas, norëdamas apsidrausti nuo diagnostikos 

klaidø, daþniausiai turi tendencijà po pirminio 

paciento apþiûrëjimo kuo greièiau já pasiøsti á laboratorijà 

radiologiniams ir kitiems tyrimams, neiðanalizavæs, 

kokià informacijà galutinei ligos diagnozei duos vienas 

ar kitas tyrimas. Gydantis gydytojas negali aklai pasitikëti 

laboratoriniais ir instrumentinio tyrimo duomenimis, nes 

specialiuose diagnostiniuose skyriuose ir kabinetuose dirba 

taip pat gydytojai, kurie vienas nuo kito skiriasi savo 

kvalifikacija, patirtimi ir iðvadø objektyvumu bei teisingumu. 

Todël gydytojai turi nuolatos tobulintis ne tik savo 

specialybëje, bet ir turëti pakankamai þiniø apie visus 

diagnostikos metodus ir metodikas. Taèiau koks þmogaus 

organø ir jø funkcijos vizualizacijos metodas bus labiausiai 

tinkamas nustatant ligos diagnozæ, turi spræsti gydytojas 

radiologas. Jis turi bûti ne tik gerai iðstudijavæs visas 

tyrimo metodikas ir jø metu gaunamà objektyvià informacijà, 

bet ir formaliosios logikos dësnius ir kategorijas, 

dialektikos dësnius ir kategorijas. Tai padës jam iðvengti 

daþniausiø ir sunkiausiø klaidø ligø diagnostikoje, kuriø 

pagrindinë prieþastis yra màstymo vienpusiðkumas ir subjektyvizmas 

(2,3). 

Kiekvienas gydytojas, o juo labiau gydytojas diagnostas, 

turi gerai þinoti ne tik tà medicinos sritá, kurioje dirba, 

bet ir kitas sritis. Gydytojo radiologo nesitobulinimas, 

neatidumas, nerûpestingumas, pavirðutiniðkumas, skubotumas 

tyrimo metu ir per didelis pasitikëjimas savimi, darant 

sprendimus, ágalina padaryti subjektyvias iðvadas, o 

tada ir daromos diagnostikos klaidos (3). 

Gydytojai radiologai turi konstruktyviai ir analitiðkai 

vertinti kitø gydytojø konsultantø nuomonæ. Per didelis 

pasitikëjimas konsultacijomis taip pat yra viena ið diagnostikos 

klaidø prieþasèiø (3). 

Labai blogai, kai gydytojas radiologas dël bûsimos 

diagnozës daro kokià nors iðankstinæ prielaidà, kuri jam


atrodo tuo metu labiausiai tikëtina. Vëliau prie ðios spëjamos 

diagnozës jis stengiasi pritaikyti tyrimo metu gautus 

faktinius duomenis, pavirðutiniðkus stebimø faktø ryðius 

su anksèiau savo praktikoje pasitaikiusiais atvejais ir, vadovaudamasis 

abstrakèios, formalios galimybës principu, 

patogeneziðkai tarpusavyje nesusijusius simptomus savavaliðkai 

susieja á sindromus. Tokiais atvejais daþniausiai 

ir turime diagnostikos klaidà (2,3). 

Gana daþnos diagnostikos klaidos yra dël subjektyvumo 

gydytojo radiologo màstyme. Mûsø þinojimo turinio 

iðkraipymas bûna tiek sàmoningas, tiek ir nesàmoningas. 

Subjektyvusis màstymo pobûdis, vedantis á klaidingà diagnozæ, 

yra taip pat susijæs ir su metafiziniu màstymo bûdu. 

Maþiausias vienpusiðkumas, tiesiaeigiðkumas màstyme, 

bûdami tikrieji metafizikos poþymiai, gali virsti subjektyvizmu. 

Metafizinis màstymo nepaslankumas paprastai 

bûna jo neiðsivystymo pasekmë. Dël gydytojo màstymo 

defektø neiðvengiamai iðkraipytai suprantami savo esme 

ir apraiðkomis patologiniai procesai. Ðiuolaikinës þinios 

apie etiologijà ir patogenezæ darosi vis sudëtingesnës 

ir dinamiðkesnës, reikalaujanèios jas giliai dialektiðkai 

áprasminti ir atkakliai ðalinti diagnostikoje metafiziná sustingimà. 

O tam reikia sàmoningai ásisavinti materialistinæ 

dialektikà. 

Dialektika nëra ágimtas mûsø sàmonës sugebëjimas, 

ji turi bûti iðugdoma, ágyjama. Dialektika yra ne ðiaip sau 

siekimas màstyti judriai ir visapusiðkai. Svarbiausias jos 

elementas yra objektyvumas, nes mûsø màstymo dialektika 

yra objektyvaus pasaulio dialektikos analogas (8). 

Neobjektyvus, stichiðkas ávairiø sàvokø lankstumas 

veda ne á dialektikà, o á sofistikà, kuri yra tuðèias subjektyvistinis 

minties þaismas. Sofistika diagnostikoje atsiranda 

tada, kai simptomai dirbtinai suvedami á gydytojui labiausiai 

imponuojanèià diagnozæ. Daþniausiai taip daro jauni 

gydytojai rezidentai, doktorantai ir ordinatoriai, besidomintys 

kuria nors siaura ligø grupe ir siekiantys iðplësti 

savo stebëtø tam tikrø ligø atvejø skaièiø. 

Gydytojo diagnosto empirinis visapusiðkumas, apsiribojàs 

tik objektyvumo regimybe ir ávairiø veiksniø konstatavimu, 

taip pat veda ne á dialektikà, o á eklektikà. Tokià 

jaunø neprityrusiø gydytojø radiodiagnostø objektyvistinæ 

eklektikà neretai sàlygoja bijojimas ar negalëjimas savarankiðkai 

ávertinti faktiniø tyrimo duomenø. Ðiuo atveju vietoje 

pagrástos diagnozës gydytojas radiologas mechaniðkai 

iðvardija pastebëtus pokyèius radiologiniuose vaizduose, 

bet nepateikia savo iðvados dël diagnozës, taip pat ir pasiûlymø, 

kokius tyrimus reikëtø atlikti papildomai siekiant 

nustatyti galutinæ diagnozæ. 

Geras radiodiagnostas turi màstyti disciplinuotai, taisyklingai, 

objektyviai, vengdamas subjektyvumo. Radiodiagnostikoje 

turi bûti trys pagrindinës stadijos arba etapai: 

- preliminarinë diagnozë, 

- labiausiai tikëtina diagnozë, 

- pagrásta diagnozë. 

Diagnozë turi bûti paremta tyrimo metu gautø duomenø 

teisingumu, grieþtu màstymo logiðkumu ir jos praktiniu 

patvirtinimu. Laikantis ðiø taisykliø tikrai retai pasitaikys 

diagnostikos klaidø (2). 

Gydytojo radiodiagnosto praktika pirmiausia turi bûti 

susijusi su paþinimo teorija ir dialektine màstymo metodologija. 

Tai yra svarbiausia sàlyga gerëti radiodiagnostikai 

ir didëti objektyviam jos reikðmingumui. Ðis ryðys padeda 

teisingai analizuoti ávairiø diagnostiniø klaidø esmæ, 

prieþastis ir sëkmingai praktiðkai jas iðtaisyti, taip pat ir 

iðvengti diagnostikos klaidø. G.Reinbergas teisingai reikalauja 

ið gydytojo ásidëmëti, „kad tyrimo metodiðkumas 

ir sistemingumas, pagrásti logiðku perëjimu nuo bendro 

prie atskiro dalyko visada yra lemiama sàlyga ligai teisingai 

paþinti“ (8). 

IÐVADOS 

1. Nuo to, kaip teisingai bus sprendþiamos diagnozës 

nustatymo metodinës problemos, priklausys gydytojo 

radiologo nustatytos diagnozës teisingumas, teorinis pagrástumas 

ir prasmingumas, taip pat ir kito gydytojo gydomosios 

veiklos tikslingumas ir efektyvumas. 

2. Medicinos studentø mokymo, gydytojø specializacijos 

ir tobulinimo proceso metu ligø diagnostikos 

teorinëms problemoms, dialektiniø, loginiø ir istoriniø 

momentø santykiø aptarimui, diagnoziø objektyvumo bei 

subjektyvumo ir kitoms filosofinëms problemoms, mokymui 

teisingai ir racionaliai màstyti skiriama per maþai 

dëmesio. 

3. Kuo daugiau tyrimo metodikø bus naudojama, 

kuo subtilesnë bus surinktos simptomatikos ir ávairiø 

prietaisø parodymø diferenciacija, kuo daugiau pradiniø 

duomenø surinks gydytojas, tuo sudëtingesnis pasidarys 

klinikinis màstymas, tuo geriau gydytojas diagnostas ásisàmonins, 

kad medicininiame màstyme, medicininëje 

diagnostikoje bûtinai reikalinga metodologija, gnoseologija 

ir logika. 

4. Tikslinga paruoðti gydytojams radiologams specialias 

tobulinimosi programas apie bendràjà klinikinæ, 

radiologinæ ir gretimø medicinai mokslø teorijà, logikà 

bei diagnostikos metodologijà. 

Literatûra 

1. Amosov N.M. Modelirovanije miðlenija i psichika. Kijev. 

1965. 

2. Benediktov I.I. Proischoþdenije diagnostièeskich oðibok. 

Sverdlovsk 1977. 

3. Botkin S.P. Klinièeskije lekciji. Moskva.Medgiz.1950. T.12. 

4. Bunge M. Intuicija i nauka. Moskva, 1967. 

7

8 

5. Pleèkaitis R.Logikos ávadas. Vilnius, 1968. 

6. Reinberg G.A. Metodika diagnoza. Moskva. 1951. 

7. Reggia J.A., Tuhrin S. Computer-assisted medical decision making. 

Springer Verlag. 1985. 

8. Tarasov K.E., Velikov V.K. Frolova A.I. Logika i semiotika diagnoza.Moskva.Medicina, 

1989. 

9. Urbelis A., Ðurkienë G. Radiacinës saugos specialistø rengimas 

Vilniaus universiteto Medicinos fakultete. Sveikatos mokslai. Vilnius, 

2004, 2, Tomas 14, psl. 71-73. 

10. Uðinskas A., Dobrovolskis R.A. Ischeminio insulto analizë ir 

vizualizacija kompiuteriu. Medicinos teorija ir praktika. Vilnius. 2002, 

4 priedas (32), 14-17 p. 

11. Uðinskas A., Wittenberg TH., Tomandi B., Dobrovolskis R.A., 

Hastreiter P. Automatinis iðeminio insulto tûrio skaièiavimas skaisèio 

matricos metodu.Medicinos teorija ir praktika. Vilnius. 2001, 4 priedas 

(28),17-21 p. 

12. Vinciûnas J.V. Raðtai.Gnoseologija. Vilnius, Mintis, 1988. 

METHODOLOGY OF RADIOLOGIC DIAGNOSIS 

K.R.Dobrovolskis 

Summary 

Key words: radiologic diagnostic, process of diagnostic, mistakes 

of diagnostic. 

Radiology actually is the main medical diagnostic speciality which 


has various means of human organs vizualization. Major part of actual 

diagnosis is established, confirmed or rejected by radiologic diagnostic. 

Radiology technology is advancing very fast, computerization of this 

process have improved and broadened its possibilities. In this article we 

are analyzing theoretical aspects of radiodiagnostic, the importance of 

subjective and objective factors for diagnostic process, evaluating the 

role of practice in radiologic diagnostic, including personal and social 

practice. Aspects of over technologization in actual radiodiagnostic 

are discussed. The analysis of diagnostic mistakes permits to stress 

that diagnosis always will be correct if it will be based on correct 

data, objective and logical judgment and practical confirmation. The 

most important conclusion is that teaching of medical students and 

training of specialists is lacking of attention to discuss properly the 

interaction of theoretical, dialectical, logical and historic moments 

as well as for the problems of subjective, objective and philosophical 

aspects, teaching right and rational reflection. The proposal is 

to prepare special training program for radiology doctors based on 

general clinical, radiological and adjacent medical science theory, 

logic diagnostic methodology. 

Gauta 2004-09-06 

LIETUVOS PAJÛRIO REGIONO RADIOLOGINËS 

TARNYBOS 2003 M. DARBO RODIKLIAI, PROBLEMOS, 

UÞDAVINIAI 

V.MAMONTOVAS, I.KNIAÞEVAS 

Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, Klaipëdos ligoninë 

Raktaþodþiai: radiologija, problemos, uþdaviniai. 

Santrauka 

Analizuojami Lietuvos Pajûrio regiono radiologinës 

tarnybos 2003 m. darbo duomenys, lyginami 

su visos Lietuvos radiologinës tarnybos 

darbo rodikliais. Analizuojami trûkumai, keliami 

uþdaviniai. 

ÁVADAS 

Pajûrio regionà sudaro trys apskritys: Klaipëdos, Telðiø 

ir Tauragës. Tai sudaro 21,4% Lietuvos teritorijos, joje 

gyvena penktadalis Lietuvos gyventojø (733,9 tûkstanèiai 

– 20,16%). Lietuvos metraðèio duomenys pateikti 

1 lentelëje. Paþymëtina, kad kaip ir visoje Lietuvoje 2/3 

sudaro miesto gyventojai ir 1/3 – kaimo (1). 

Pajûrio regionas – vakarinës Lietuvos kraðtas, labiausiai 

nutolæs nuo Vilniaus ir Kauno, todël sveikatos prieþiûros 

ástaigø darbo organizavimas turi savo ypatumø, 

taip pat ir radiologinës tarnybos veikla. 

Darbo tikslas: ávertinti Lietuvos Pajûrio regiono radiologinio 

darbo rodiklius, iðaiðkinti trûkumus bei pasiûlyti 

bûdus juos paðalinti. 

DARBO MEDÞIAGA IR METODIKA 

Darbo eigoje naudotasi 1998-2003 metø Lietuvos 

periodinës spaudos bibliografine straipsniø baze, specializuotais 

medicinos mokslo þurnalais “Medicina”, “Medicinos 

teorija ir praktika”, “Sveikatos apsauga”, Lietuvos 

sveikatos informacijos centro, Lietuvos radiacinës saugos 

centro leidiniais bei sveikatos prieþiûros ástaigø radiologinës 

tarnybos padaliniø metinëmis ataskaitomis. 

�


1 lentelë. Lietuvos Pajûrio regiono metraðèio duomenys 

(2001 m.). 

Radiologinio monitoringo duomenys buvo analizuojami 

naudojant statistinio audito metodikas, medþiaga 

apdorota naudojantis kompiuterine programa 

“Statistica”. 

DARBO REZULTATAI IR JØ APTARIMAS 

1. Þmogiðkieji resursai – Lietuvoje 10 000 gyventojø 

priklauso 1,3 etato radiologo. Tai visiðkai atitinka situacijà 

visoje Europos Sàjungoje, taèiau radiologijos specialistai 

Lietuvos teritorijoje pasiskirstæ netolygiai. Dauguma 

jø yra Vilniaus ir Kauno regionuose, o vakariniame 

regione 20 000 gyventojø tenka tik vienas radiologas. 

Netgi tokiame didmiestyje kaip Klaipëda nëra vieno radiologo 

10 000 gyventojø. (Ðilutës rajone – 1 radiologas 

18,2 tûkst. gyventojø, Tauragës raj. – 1 radiologas 

17,6 tûkst. gyventojø, Ðilalës rajone – 1 radiologas 31,5 

tûkst. gyventojø.) Neabejotinai tai atsiliepia radiologinio 

serviso kokybei. 

2. Pajûrio regione radiologinës aparatûros parkas 

sukomplektuotas nepakankamai, labai daug moraliai ir 

techniðkai pasenusios aparatûros. 

Rentgenodiagnostikos aparatø su elektroniniu optiniu 

stiprintuvu Klaipëdos kraðte yra maþiausiai – tik 23%. 

Tuo tarpu kitur jø yra 40-52%. Pastaraisiais metais perkant 

rentgeno aparatus centralizuotai tik 14% jø atiteko 

Klaipëdos regionui. 

Dar prastesnë padëtis su mamografiniais tyrimais. 

Klaipëdos miesto ligoninëje ðiam regionui yra 1 mamografas. 

Tuo tarpu Lietuvoje ðiandien veikianèiø yra 

16 mamografiniø aparatø. 

Pajûrio regione yra 5 kompiuteriniai tomografai (Lietuvoje 

– 30) ir 1 magnetinio rezonanso tomografas (Lietuvoje 

– 3). 

Ypaè pasenusi (10 ir daugiau metø senumo) radionuklidinës 

diagnostikos technika. Regione yra (Klaipëdos 

miesto ir Klaipëdos apskrities ligoninëse) 2 radionuklidinës 

diagnostikos laboratorijos, kurios aprûpintos labai 

sena aparatûra, reikalaujanèia 100% pakeitimo. 

Regione yra vienas spindulinës terapijos centras 

(Klaipëdos ligoninë), taèiau ten trûksta darbuotojø ir 

ðiuolaikinës technikos, tokios kaip linijinis greitintuvas, 

simuliatorius, spindulinës terapijos planavimo sistema 

su duomenø perdavimo sistema, ðiuolaikinis brachiterapijos 

aparatas. 

Analizuojant Pajûrio sveikatos prieþiûros ástaigø radiologinës 

tarnybos darbo rodiklius konstatuota, kad 

ðiame regione tarnyba turi iðvystytà infrastruktûrà bei 

gerus darbo rodiklius, kurie buvo nustatomi vertinant 

radiodiagnostiná aktyvumà, atitinkamo radiologinio tyrimo 

metodo pasirinkimo tendencijà, ambulatoriðkai ir 

stacionare atliktø radiologiniø tyrimø santyká, personalo 

darbo krûvá bei aparatø apkrovà ir kt. 

Stambiausiø Pajûrio regiono sveikatos prieþiûros 

ástaigø (Klaipëdos ligoninë, Klaipëdos apskrities ligoninë, 

Klaipëdos jûrininkø ligoninë, Tauragës, Maþeikiø, Telðiø 

ligoninës) radiologiniø tarnybø 2003 m. darbo analizë 

parodë, kad jose buvo atlikta 217 818 rentgeniniø 

tyrimø, ið jø nuo 27,3% (Maþeikiai) iki 83,4% (Telðiai) 

– ambulatorinëmis sàlygomis. Rentgenoskopijos (fluoroskopijos) 

sudarë nuo 0,6% (Telðiai) iki 26,2% (Klaipëdos 

apskrities ligoninë) visø tyrimø. Rentgenoskopijø ir 

rentgenografijø santykis – nuo 1/5,9 (Klaipëdos apskrities 

ligoninë) iki 1/172,6 (Telðiai). 

21 501 KT tyrimai atlikti 5-iais KT aparatais. Tai sudarë 

9,9% nuo visø rentgeniniø tyrimø. Specialiøjø tyrimø 

atlikta 44 398. Tai sudaro 20,4% nuo visø rentgeniniø 

tyrimø. 

USG tyrimø buvo atlikta 126 134. Tai sudarë nuo 

16,8% (Maþeikiai) iki 56,9% (Jûrininkø ligoninë). Ið viso 

jø buvo 36,7% nuo visø atliktø radiologiniø tyrimø ðiose 

gydymo ástaigose. 

Klaipëdos ligoninë yra viena didþiausiø Lietuvos sveikatos 

prieþiûros ástaigø ir pagrindinë Pajûrio regione tiek 

savo kvalifikuotø specialistø, tiek techniniø pajëgumø 

ir lovø skaièiumi. 

Klaipëdos ligoninës radiologinë tarnyba turi iðvystytà 

infrastruktûrà, taip pat diagnostinæ aparatûrà, todël 

radiologinës tarnybos darbo rodikliai gana geri. 

2003 m. èia buvo atlikta 56 201 rentgeniniø tyrimø, 

ið jø 31 130 (55,4%) – ambulatoriðkai. Metinëje 

ataskaitoje didelis rentgenografijø skaièius – 60 450 

(93,5%) ir labai nedidelis rentgenoskopijø skaièius 

– 1515 (2,5%). Tai teigiamai vertintinas rodiklis. 2003 

m. rentgenoskopijø ir rentgenografijø santykis buvo 1/ 

39,9. Ðis rodiklis per pastaruosius penkerius metus pastoviai 

auga (1998 m. jis buvo 1/5,2, 2001 m. – 1/27,3, 

o 2003 m. – 1/39,9). Tai rodo teisingà radiodiagnostinio 

darbo strategijà. Ligoninëje praktiðkai nustota naudoti 

pasenusi technologija – fluorografiniai tyrimai (2003 

metais buvo atlikta tik 14 fluorografijø), kai tuo tarpu 

Klaipëdos Jûrininkø ligoninëje vis dar veikia fluorografas 

(2003 m. buvo atliktos 7102 fluorogramos). 

9

10 

Kompiuterinës tomografijos 2003 m. buvo 10 173 

tyrimai (18% nuo visø rentgeniniø tyrimø). Tai labai geras 

rodiklis pagal 2003 m. Lietuvos radiologinës tarnybos 

ataskaità. 

Magnetinio rezonanso tomografiniai tyrimai (MRT) 

sudarë tik 1,37% nuo visø radiologiniø tyrimø. Jø buvo 

1223. 

Pakankamai efektyviai buvo panaudojamas vienintelis 

Klaipëdoje mamografas. 2003 m. buvo atliktos 

12 197 mamogramos. Reikia paþymëti, kad kaimyninëse 

apskrityse mamografø nëra ir ðis vienintelis aparatas 

skirtas visoms trims apskritims (Klaipëdos, Telðiø ir Tauragës). 

Neabejotina, kad ði padëtis yra nenormali ir ðiam 

regionui reikia dar didinti mamografiná pajëgumà. 

Neþiûrint didelio atliekamø rentgeniniø tyrimø skaièiaus, 

intervenciniø radiologiniø procedûrø (rentgeno 

kontrolëje) 2003 m. buvo tik 189 (0,34%). Tai labai 

maþai. 

Ultragarsiniai diagnostiniai tyrimai (2003 m. – 33 358) 

sudaro 37,2% nuo visø atliktø ligoninëje radiologiniø 

tyrimø. Tai irgi patenkinamas ðios technologijos panaudojimo 

rodiklis (European Radiology. ECR-2003 /March 

7-11, Viena, Austrija), taèiau intervenciniø tyrimø ultragarso 

kontrolëje visiðkai neatliekama. 

Radionuklidinës diagnostikos tyrimø 2003 m. buvo 

atlikta 5601, ið jø 329 skydliaukës skenavimai. “In vitro” 

tyrimø buvo atlikta 5272. Toks radionuklidinës diagnostikos 

panaudojimas yra nepakankamas Klaipëdos ligoninei 

ir visam Pajûrio regionui. Ðie duomenys tik patvirtina 

blogà izotopinës diagnostikos aprûpinimà reikiama 

áranga, jos nepakanka ðiuolaikiniam onkologiniø ligø 

diagnostikos ir gydymo lygiui uþtikrinti. Ðiam radiodiagnostikos 

darbo barui reikalingas ypatingas dëmesys ir 

investicijos. Reikëtø ádiegti naujas technologijas, iðplësti 

vëþio þymenø nustatymo asortimentà, taip pat plaèiau 

taikyti visus tyrimus “in vivo”. 

Radioterapijos procedûrø skaièius per metus 

pakankamai didelis, nors spindulinës terapijos 

aparatûra pasenusi. 2003 m. buvo gydyti 4222 ligoniai 

ir atlikta 138 206 procedûros. Eilæ metø pastoviai per 

metus pilnà spinduliná gydymà gauna 800-900 ligoniø. 

Neabejotina, kad naujø technologijø ádiegimas leis 

iðplësti ðá skaièiø iki 1000-1200 per metus. Tai gali bûti 

pasiekta aptarnaujant tà “nutekantá” á Vilniaus ir Kauno 

radioterapijos centrus ligoniø kontingentà. 

Vertinant Klaipëdos ligoninës radiodiagnostinio darbo 

rodiklius kitø Klaipëdos m. sveikatos prieþiûros ástaigø 

kontekste, verta paþymëti, kad visais pagrindiniais 

darbo barais ði ástaiga yra pirmaujanti savo regione, o 

ið dalies ir visos Lietuvos mastu. Klaipëdoje yra dar du 


kompiuteriniai tomografai, bet jø darbo apimtis maþesnë 

nei Klaipëdos ligoninëje. Klaipëdos apskrities ligoninëje 

2003 m. buvo atlikta 2 kartus maþiau kompiuterinës 

tomograijos tyrimø, taip pat beveik per pusæ maþiau ultragarsiniø 

tyrimø. Rentgeniniø tyrimø apimtis Jûrininkø 

ligoninëje buvo 2 kartus maþesnë negu Klaipëdos ligoninëje. 

Bet kaip Jûrininkø, taip ir Apskrities ligoninëse 

daugiau atliekamos intervencinës procedûros rentgeno 

ir ultragarso kontrolëje. 

Palyginant su Lietuvos radiologinës tarnybos darbo 

efektyvumo rodikliais, Klaipëdos ligoninëje radiodiagnostika 

yra pakankamai gerai organizuota. Pagal 2003 

m. Lietuvos radiologinës tarnybos darbo ataskaitos duomenis 

rentgenoskopijø ir rentgenografijø santykis þymiai 

virðija Lietuvos vidurká (1/16,3). Kompiuterinës tomografijos 

tyrimai Klaipëdos ligoninëje sudaro 18% nuo visø 

rentgeniniø tyrimø (Lietuvoje – 7,5%), taèiau KT tyrimai 

su kontrastavimu tesudaro 13,6%, kai tuo tarpu visoje 

Lietuvoje – 18%. 

Specialiø tyrimø panaudojimas Klaipëdos ligoninëje 

(42,2%) virðija Lietuvos vidurká (10,44%) ir prilygsta ES 

ðaliø senbuviø atitinkamam vidurkiui. 

Ligoniai, kuriems 2003 m. Klaipëdos ligoninëje buvo 

taikytas spindulinis gydymas, sudarë 9,26% nuo visø 

Lietuvos ligoniø, kuriems toks gydymas buvo taikytas. 

Ðis procentas galëtø bûti þenkliai didesnis (1,5-2 karto), 

jeigu bûtø atnaujinta spindulinës terapijos aparatûra ir 

pritaikytos naujos technologijos. 

Klaipëdos ligoninëje 2003 m. atlikti radionuklidinës 

diagnostikos tyrimai sudaro 10,6% visø Lietuvoje atliktø 

tyrimø. Klaipëdos ligoninë radionuklidinës diagnostikos 

srityje uþima III vietà po KMU klinikø ir po VU Onkologijos 

instituto. Neabejotina, kad ði tarnyba turi bûti ypatingai 

sustiprinta investicijomis, tarp jø ir þmogiðkaisiais 

resursais ir tapti pagrindine Vakarø Lietuvos regione. 

Paslaugø apimtys ir jø kokybë Klaipëdos ligoninëje 

priklauso nuo turimos specialios árangos komplektø bei 

jø kokybës, modernumo. Ðiuo atþvilgiu situacija Klaipëdos 

ligoninëje yra panaði kaip ir visoje Lietuvoje, iðskiriant 

Kauno MU klinikas bei VU Santariðkiø klinikas. 

Reikia paþymëti, kad per pastaràjá deðimtmetá Lietuvoje 

kiek pasikeitë ir radiologinë technika. Ðiuo metu Respublikos 

sveikatos prieþiûros ástaigose yra 30 kompiuteriniø 

tomografø, 3 magnetinio rezonanso tomografai, 246 

automatinio ryðkinimo procesoriai (ið jø 22 lazeriniai), 11 

angiografø, 302 ultragarso diagnostikos aparatai bei 365 

trifaziai rentgenodiagnostiniai aparatai. Taèiau yra tik 169 

rentgeno aparatai su elektroniniais optiniais sustiprintojais. 

Tai sudaro tik 41% visø aparatø. Ið viso USG aparatø 

skaièiaus apie 70% aparatø yra senesni nei 10 metø.


Dar blogesnë situacija branduolinës medicinos srityje. 

Tik viena gama kamera (SPEKT tipo) sumontuota 

KMUK, visos kitos yra labai senos (20 ir daugiau metø 

senumo). Todël sunku uþtikrinti diagnostikà ir gydymà 

ðiuolaikinëmis naujomis technologijomis. Nëra në vieno 

pozitroninio-emisinio tomografo (PET). Praëjusiø 5 

metø laikotarpiu “Lietuvos radiologinës pagalbos optimizavimo 

programa” yra ágyvendinta tiktai apie 30%, 

todël reikalinga jos korekcija bei tæsimas vykdant regionø 

vystymosi programas. 

Darbo rodikliø analizë parodë, kad Klaipëdos ligoninëje 

maþai atliekama intervenciniø radiologiniø tyrimø 

rentgeno ir ultragarso kontrolëje. Daugiausia jø atliekama 

Jûrininkø ligoninëje ir visiðkai neatliekama Klaipëdos 

apskrities ligoninëje (2-8). 

Maþeikiø ir Telðiø ligoninëse 2003 m. per maþai atlikta 

kompiuteriniø tyrimø (atitinkamai 2,24% ir 2,8% 

nuo visø rentgeniniø tyrimø), ið jø su kontrastu – tik ~ 

5% KT tyrimø. Tai rodo nepilnà ðio metodo galimybiø 

panaudojimà. 

Atkreipia dëmesá, kad Klaipëdos Jûrininkø ir Tauragës 

ligoninëse dar naudojamas fluorografijos metodas, 

o Maþeikiø ligoninëje 2003 m. buvo atlikta per maþai 

specialiøjø tyrimø (1,9%) ir USG tyrimø (16,8%). 

Klaipëdos apskrities ligoninëje daug atliekama rentgenoskopijø, 

bet tai susijæ su darbo specifika, nes virðkinimo 

trakto kontrastiniai tyrimai èia labai paplitæ, matyt, 

nepilnai iðnaudojamos endoskopijos galimybës. 

Vertinant aukðèiau iðdëstytus duomenis galima pateikti 

tokias iðvadas: 

IÐVADOS 

1. Pajûrio regione trûksta kvalifikuotø gydytojø radiologø. 

2. Lietuvos vakarø regione darbo kokybei uþtikrinti 

trûksta naujos radiologinës technikos (ypaè naujø 

rentgenodiagnostikos aparatø). 

3. Reikia skirti ypatingà dëmesá Klaipëdos ligoninei, 

didþiausiai ðio regiono sveikatos prieþiûros ástaigai 

aprûpinti. 

Gerbiamieji! 

11 

4. Ypatingà dëmesá reikia skirti Klaipëdos ligoninës 

branduolinës medicinos skyriui ir radioterapijos tarnybai, 

nuo kuriø veiklos optimizavimo daug priklauso 

radiologinio serviso kokybë. Todël labai reikalingas radiodiagnostikos 

ir radioterapijos technikos atnaujinimas, 

o radionuklidinës diagnostikos laboratorija reikalauja 

kapitalinio pertvarkymo bei naujø technologijø ádiegimo. 

5. Ðalia Lietuvos radiologinës tarnybos optimizavimo 

programos reikia sukurti ir vykdyti atskirà Vakarø 

regiono radiologinës pagalbos iðvystymo planà. 

Literatûra 

1. Lietuvos statistikos metraðtis 2001. 

2. Staðys R. “Lietuvos sveikatos prieþiûros paslaugø rinka”. 

Daktaro disertacija. 

3. Radiologinës pagalbos optimizavimas Lietuvoje (investicinë 

programa). Vilnius, 1999, psl. 8-14. 

4. Mamontovas V., Lapinskas V. Lietuvos radiologinës tarnybos 

2002 m. darbo rodikliai, problemos, radiologijos mokslo vystymosi 

perspektyvos. Sveikatos mokslai, 2003;5(28):9-11. 

5. V.Mamontovas, A.Ulys. Lietuvos radiologø tarnybos ir 

ultragarsinës diagnostikos uþdaviniai. Kn. Doplerinë ultragarsinë 

diagnostika. Vilnius, 2004, p. 7-8. 

6. 2003 m. Lietuvos radiologinës tarnybos darbo ataskaita. 

7. European Radiology. ECR-2003 (March 7-11, Viena, Austrija). 

8. Slotman B.J., M.Leer J.U. Infrastructure of radiotherapy in the 

Netherlands: Valuation of prognozes and intraduction of a new model 

of determinung the needs. Radiotherapy and Oncology, 2003;66:345- 

349. 

WEST LITHUANIA RADIOLOGICAL SERVICE WORK IN 2003 

YEAR, PROBLEMS, AIMS 

V.Mamontovas, I.Kniaþevas 

Summary 

Key words: radiology, problems, aims. 

2003 year radiological service work results of West Lithuania are 

analysed of staff, technical base, examinations rate. Difficulties and 

perspectives. 

Gauta 2004-09-20 

Nepamirðkite uþsiprenumeruoti þurnalà “Sveikatos mokslai” 2005-iesiems metams. 

Ðio þurnalo (kartu su “Sveikata”) prenumerata priimama visuose paðto skyriuose nuo 

ð.m. spalio 18 d. 

Prenumeratos kaina metams 66 Lt, pusei metø – 33 Lt. Indeksas 5348. 

�

12 

Raktaþodþiai: kompiuterinë tomografija, Hounsfieldo 

vienetai, daugiasluoksnis kompiuterinis tomografas. 

Santrauka 

Visais laikais buvo ieðkoma bûdø, kaip paþvelgti 

á þmogaus vidø ir ypaè, kokie pasikeitimai ávyksta 

susirgus. 1895 m. atradus rentgeno spindulius, 

medicinoje prasidëjo nauja era, taèiau konvencinë 

rentgenologija neiðvengë tam tikrø trûkumø 

ir apribojimø. Dël to buvo pradëta ieðkoti naujø 

tyrimo metodikø, kurios pagerintø diagnostikà. 

Buvo sukurtas naujas tyrimo metodas, kuris 

buvo pavadintas kompiuterine tomografija. Ðiame 

straipsnyje remiantis literatûra apþvelgiama kompiuterinës 

tomografijos (KT) istorija nuo jos sukûrimo 

iki dabartinës naujausios KT aparatûros. Pateikiami 

faktai ið G. Hounsfieldo ir A. Cormacko 

biografijø. Apraðomi KT metodai, vaizdo gavimo 

principai, KT naujovës. 

Rezultatai, iðvados: KT aparatai nuo pat jø sukûrimo 

pradþios sparèiai tobulëja. Didëja skenavimo 

greitis, gerëja skiriamoji geba, kuriamos vis naujesnës 

vaizdø rekonstravimo programos. Gerëjant 

technologijai didëja ir tiriamoji apimtis. Dabar jau 

nenuostabu, kad galima atlikti sudëtingus ðirdies, 

kraujagysliø tyrimus. KT aparatø technologija dar 

nëra pasiekusi savo maksimalios ribos. Pradëti 

tyrimai su naujausiais spinduliø pluoðto, didelio 

detektoriø ploto KT. Pirmieji bandymai parodë, 

kad tokie aparatai gali bûti pritaikyti smulkioms 

struktûroms: sànariams, vidinës ausies bei smulkioms 

kraujagyslëms tirti. Ateityje, áveikus techninius 

apribojimus, numatoma tokius aparatus 

pradëti taikyti klinikinëje praktikoje. 

ÁVADAS 

Visais laikais buvo ieðkoma bûdø, kaip paþvelgti á 

þmogaus vidø ir ypaè, kokie pasikeitimai ávyksta susirgus. 

Tam buvo pasitelkiama ávairiausiø metodø. 1895 m. 

atradus rentgeno spindulius, medicinoje prasidëjo nauja 

era. Rentgeno spinduliø pagalba galima buvo tiesiogiai 

paþvelgti á þmogaus vidø, þenkliai pagerëjo ávairiø 


KOMPIUTERINËS TOMOGRAFIJOS RAIDA: 

NUO SUKÛRIMO IKI DABAR 

N.VALEVIÈIENË, J.BRUÞAITË, R.A.DOBROVOLSKIS 

Vilniaus universiteto ligoninës Santariðkiø klinikø Pulmonologijos ir radiologijos klinika 

ligø diagnostika, sukurtas naujas mokslas – rentgenologija. 

Taèiau konvencinë rentgenologija neiðvengë tam 

tikrø trûkumø ir apribojimø. Pirmiausia, rentgeno vaizdas 

buvo suminis, objektai, esantys giliau, “uþstodavo”, 

“pridengdavo” arèiau esanèius objektus. Dël to nebuvo 

galima matyti trimaèio vaizdo. Antra, nebuvo matomi 

minkðtieji audiniai (pvz., pilvo organai, kepenys, kasa ir 

kt.). Norint juos pamatyti, reikëdavo specialiø rentgenokontrastiniø 

medþiagø. Ir treèia, konvencinës rengenografijos 

metu nebuvo galima kiekybiðkai ávertinti atskirø 

audiniø tankio, kadangi buvo registruojamas tik ávairiø 

audiniø rentgeno spinduliø sugërimo vidurkis (1, 2). 

Dël to buvo pradëta ieðkoti naujø tyrimo metodikø, 

kurios pagerintø diagnostikà. Du mokslininkai, A. M. 

Cormackas ir G. Hounsfieldas, nepriklausomai vienas 

nuo kito sukûrë naujà tyrimo metodà, kuris buvo pavadintas 

tomografija – tomos – reiðkia pasluoksniui, grafos 

– raðau. KT iðsprendë su konvencine rentgenologija susijusias 

problemas ir apribojimus. Tomografijos metu gaunamas 

tam tikras organas, tam tikrame pjûvyje, galime 

atmesti papildomus ðeðëlius ir iðryðkinti tam tikrà kûno 

sluoksná. KT metu matuojamas rentgeno spinduliø sugërimas 

praëjus tiriamàjá objektà ið ðimtø skirtingø kampø. 

Ið ðiø matavimø kompiuteris atkuria tiriamojo objekto 

vidaus vaizdà. Vaizdavimas KT yra susijæs su serija besitæsianèiø 

pjûviø, taigi turime galimybæ paþiûrëti á vidø 

pasluoksniui ir gauti trimatá vidaus vaizdà. Pagrindinis KT 

privalumas – jo jautrumas ir aukðta skiriamoji geba. Dël 

to ámanoma tiksliai atskirti minkðtuosius audinius (pvz., 

pilvo organø). Taip pat galime tiksliai iðmatuoti rentgeno 

spinduliø sugërimà ir ið to spræsti apie audinio sudëtá. 

Ðios KT galimybës leidþia diagnozuoti ligas, nustatyti 

tikslià darinio lokalizacijà bei taikyti gydymà. 

Allanas M. Cormackas ir Godfrey Hounsfieldas – 

KT atradëjai 

2004 m. rugpjûèio 12 d., sulaukæs 84 metø, mirë vienas 

ið kompiuterinës tomografijos kûrëjø seras Godfrey 

Hounsfieldas. Uþ kompiuterinës tomografijos sukûrimà 

G. Hounsfieldas 1979 metais kartu su branduolinës 

fizikos specialistu Allanu M. Cormacku gavo Nobelio 

medicinos premijà.


1 pav. Godfrey Hounsfieldas 

(1919-2004). 

2 pav. Allanas MacLeodas 

Cormackas (1924-1998). 

Pirmasis tyrinëjimus ir bandymus KT tema pradëjo 

branduoliø fizikas Allanas Cormackas, gimæs ir dirbæs 

Pietø Afrikoje (vëliau persikëlë á JAV). Jis laikomas teoriniu 

KT pradininku (3). A. Cormackas, baigæs studijas 

Cape Towne, iðvyko studijuoti á St. Jonho koledþà, 

Cambridge, kur dirbo su prof. O. Frisch nagrinëdamas 

He6. Mokslinio darbo ten nebaigë, 1950 m. gráþo á Cape 

Townà, vedë ir tæsë mokslinæ veiklà branduolinës fizikos 

srityje. 1955 m. kaip vienintelis fizikas Cape Towne jis 

buvo pakviestas dirbti ligoninëje Radiologijos skyriuje 

kartu su gydytoju Muiru Grieve. Tuo metu A. Cormackui 

ir kilo idëja: norint pagerinti radioterapijos planavimo 

metodikà, reikia þinoti audiniø silpninimo koeficientà, 

kurá galima iðmatuoti. Jau tuo metu buvo þinomas 

eksponentinis rentgeno ir gama spinduliø silpnëjimas 

pereinant per audinius. 1957 m. A. Cormackas atliko 

eksperimentà su aliuminio cilindru, apgaubtu mediniu 

þiedu, matuodamas absorbcijos koeficientus. Kaip jis ir 

raðo savo autobiografijoje, “KT skenavimo problema 

domëjausi nepastoviai, turëdamas tam laisvo laiko“ (3). 

Pagrindinis jo mokslinis susidomëjimas buvo branduolinë 

fizika. 1963 m. A. Cormackas atliko eksperimentà 

su paties sukonstruotu aparatu (3 pav.). Aparatà sudarë 

du cilindrai, t.y. du kolimatoriai, vienas gama spinduliø 

ðaltinis, kitas detektorius, o tarp jø – disko formos aliuminio 

ir Lucito fantomas ið keliø þiedø. Atlikæs matematinius 

apskaièiavimus ir palyginæs absorbcijos koeficientus, 

moksliniame þurnale “Applied Physics“ 1963 m. ir 

1964 m. A. Cormackas paskelbë pirmàsias publikacijas, 

teorinius pagrindus KT tema. Tai nesukëlë platesnio atsako 

ir praktikoje nepaplito (4). Kaip pats mokslininkas 

raðo, “ádomiausia uþklausa atëjo ið Ðveicarijos mokslinio 

centro, kurie domëjosi sniego sànaðø kalnuose nustatymo 

galimybëmis“. Dël to A. Cormackas toliau tæsë 

13 

savo mokslinæ veiklà ir dëstytojavo universitete. Savo 

publikacijose A. Cormackas buvo uþsiminæs apie protonø 

pritaikymà vietoj rentgeno spinduliø. Ir 1968 m. 

kartu su kolega Andreas Koehleru, panaudojæs protonus, 

atliko keletà radiogramø. Jis teigë, kad naudojant protonus 

apðvita maþesnë nei naudojant rentgeno spindulius, 

be to, galima gauti papildomos informacijos, taip pat ir 

pritaikyti gydymui (4). Nuo 1968 iki 1976 m. A. Cormackas 

vadovavo Fizikos katedrai Tufto universitete. A. 

Cormackas nagrinëjo radono problemà, pasiûlë rekonstrukcinæ 

technikà, vadinamàjà radono transformacijà. Be 

to, vienas pirmøjø uþsiminë apie branduoliø magnetinio 

rezonanso ir ultragarso panaudojimà diagnostikai. 

G. Hounsfieldui gimë idëja sukurti KT 1967 m., per 

savaitgalio iðkylà. Ið pradþiø jis net negalvojo apie medicinà, 

o paprasèiausiai apie idëjà, “kaip nustatyti, kas yra 

dëþëje, turint informacijà ið ávairiø kampø per jà“ (3). 

Pritaikæs rentgeno spindulius ir jø skvarbumà bei 

panaudojæs kompiuterá informacijos apdorojimui, darydamas 

bandymus su raguoèiø smegenimis, 1972 m. 

Hounsfieldas sukûrë árangà, galinèià per 4,5 min. pavaizduoti 

smegenis pasluoksniui. Pradþioje kompiuterinës 

tomografijos aparatai buvo pritaikyti pagerinti galvos 

smegenø ligø diagnostikà. G. Hounsfieldas modifikavo 

KT aparatûrà visam kûnui tirti. 

Raðoma, kad A. Cormackas ir G. Hounsfieldas dirbo 

atskirai ir nebendravo. 1979 m. abu gavo Nobelio medicinos 

ir fiziologijos premijà uþ kompiuterinës tomografijos 

sukûrimà ir tobulinimà. 

Godfrey Hounsfieldas, jauniausias ið 5 vaikø fermerio 

ðeimoje, gimë 1919 m. rugpjûèio 28 d. Newarke, Not- 

3 pav.

14 

4 pav. Pirmasis G. Hounsfieldo KT aparatas. Rentgeno vamzdis 

ir detektoriai juda palei tekinimo stalà, pereidami per 

tiriamas smegenis. Rentgeno spinduliams praëjus tiriamàjá 

objektà, jis bûdavo pasukamas 1 laipsniu ir vël kartojamas 

skenavimas. 

tinghamshire. Nuo maþumës domëjosi fermos elektrine 

ir mechanine áranga, o bûdamas 11 metø pradëjo eksperimentuoti 

kurdamas elektros registravimo prietaisus 

ir nusileidinëdamas nuo ðieno kûgiø su savo sukurtu 

sklandytuvu (4). 

Magnus Grammar mokykloje, Newarke, jis prisipaþino, 

kad já domino tik fizikos ir matematikos pamokos. 

Jis ásijungë á Karaliðkàjá oro laivynà (KOL) norëdamas patekti 

prie radijo prietaisø. Perskaitæs keletà karaliðkojo oro 

laivyno radiomechanikos knygø, jis iðlaikë testà ir buvo 

priimtas radiolokatoriø-mechanikø instruktoriumi bei persikëlë 

á KOL priklausantá karaliðkàjá mokslø koledþà pietø 

Kesingtone, o vëliau á Cranwell radiolokacijos mokyklà. 


5 pav. Galvos 

smegenø (muliaþo) 

vaizdas, gautas 

pirmuoju KT 

aparatu, èia galima 

áþiûrëti skirtumà 

tarp pilkosios 

ir baltosios 

galvos smegenø 

medþiagos. 

Èia laisvu laiku jis iðlaikë Miesto ir Gildijos radijo ryðiø 

egzaminus. Baigë Faradëjaus rûmø elektros inþinerijos koledþà 

(Faraday House Electrical Engineering College). 

1951 m. G. Hounsfieldas ásijungë á mokslinæ veiklà 

EMI laboratorijoje. Ið pradþiø jis dirbo ginklø valdymo 

radiolokacijos srityje, vëliau susiþavëjo kompiuteriais. 

1958 m. jis vadovavo komandai, sukûrusiai pirmà 

kompiuteriná tranzistoriø Didþiojoje Britanijoje EMIDEC 

1100. Uþbaigæs ðá darbà Hounsfieldas persikëlë á centrinæ 

EMI laboratorijà, kur pradëjo dirbti su medicinine 

áranga. Sukûræs kompiuteriná aparatà, kurio pagalba 

buvo galima pavaizduoti smegenis, o vëliau ir visà kûnà, 

jis ðioje srityje dirbo iki 1976 m. Po to buvo atsakingas 

uþ medicinines sistemas EMI laboratorijoje. Paskutiniais 

metais jis taip pat dirbo branduolio magnetinio rezonanso 

srityje. Po oficialaus iðëjimo á pensijà 1986 m. tæsë 

konsultanto darbà EMI, taip pat ávairiose ligoninëse, ðirdies 

ir krûtinës làstos klinikose. 

6, 7 pav. Pirmasis 

KT aparatas,sumontuotas 

Atkinson 

Morley ligoninëje, 

Londone 

(1972 m. pradþioje) 

ir pirmasis 

klinikinis 

KT vaizdas.


Ádomu, kad Hounsfieldas niekada nebaigë universiteto 

ir buvo savamokslis. Jo atradimas sukëlë mokslininkø abejoniø. 

Kai kurios mokslinës laboratorijos netgi atmetë tokios 

árangos sukûrimo galimybæ kaip neámanomà dalykà. 

Tà dienà, kai jam buvo suteikta Nobelio premija, 

Hounsfieldas kreipësi á bûsimus Nobelio premijos laureatus: 

“nesijaudinkite, jei neiðlaikëte egzaminø, tol, kol jauèiatës, 

kad supratote dalykà. Nuostabu, kà jûs galite iðsiaiðkinti 

áprastais bûdais...”. 1976 m. Godfrey Hounsfieldui 

buvo paskirtas Britanijos Imperijos 2-ojo laipsnio ordino kavalieriaus 

apdovanojimas, o 1981 m. suteiktas sero titulas. 

1980 m. Hounsfieldas buvo apdovanotas RSNA (Ðiaurës 

Amerikos Radiologø Asociacija) auksiniu medaliu. 1975 

m. jis buvo iðrinktas Karaliðkosios Akademijos nariu. Deja, 

ðeimos G. Hounsfieldas neturëjo. 

Pirmuosius bandymus Hounsfieldas pradëjo su gama 

spinduliais. Jis pasinaudojo judanèiu tekinimo stalu, gama 

spinduliø ðaltiniu ir detektoriais. Ið detektoriø buvo registruojama 

28 000 matavimø ant popierinës juostos. Skenavimas 

truko labai ilgai – apie 9 dienas dël þemo gama 

spinduliø intensyvumo. O vaizdams kompiuterio ekrane 

sukurti reikëjo dar 2,5 val., kadangi ið pradþiø duomenys 

buvo gaunami ant popierinës juostos, ið kurios paskui atlikdavo 

fotografijà. Dël maþo gama spinduliø intensyvumo 

mokslininkas juos pakeitë rentgeno spinduliais. 4 paveiksle 

pavaizduotas pirmasis G. Hounsfieldo KT aparatas su 

rentgeno spinduliø ðaltiniu. Su tokiu aparatu vaizdai buvo 

iðgaunami per 9 val. 

Ið pradþiø buvo atliekami bandymai su smegenø muliaþais 

ið netoliese esanèios ligoninës. 5 paveiksle pavaizduota, 

kaip atrodë pirmosios nuskenuotos galvos smegenys 

(muliaþas). 

15 

Taèiau buvo pastebëta, kad formalinas iðkraipo vaizdà. 

Tada buvo pradëtos naudoti ðvieþios jauèiø smegenys. 

Paraleliai buvo atliekami bandymai su kiaulëmis, 

skenuojant inkstø sritá. Rezultatai parodë, kad gauti 

vaizdai prilygsta anatominiams, taèiau dar nebuvo aiðku, 

ar taip pat bus matomi ir pakitæ audiniai, navikai. 

Buvo sukurtas greitesnis aparatas ir 1972 m. pradþioje 

sumontuotas pirmasis KT aparatas Atkinson Morley ligoninëje, 

Londone (6 pav.) bei atliktas skenavimas pirmai 

pacientei, kuriai átartas galvos smegenø navikas). 

Gautas galvos smegenø vaizdas ir diagnozuota galvos 

smegenø cista (7 pav.) 

Kiek patobulinta KT aparato versija buvo pristatyta 

1972 m. RSNA (Ðiaurës Amerikos Radiologø Asociacijos) 

kasmetiniame suvaþiavime. Vëliau buvo dirbama 

siekiant pagreitinti skenavimo laikà ir aparato skiriamàjà 

gebà (5,6,7). Buvo pradëti kurti naujos kartos KT aparatai. 

Jei ið pradþiø skenavimas uþtrukdavo iki keliø valandø, 

tai ðiandien viso kûno kompiuterinæ tomografijà galima 

atlikti per kelias sekundes, o tam tikros kûno dalies 

skenavimas uþtrunka vos 0,5 sekundës (6,7,8). 

KT techniniai principai 

Kompiuterinë rentgeno tomografija atliekama sluoksniais 

“supjaustant” tam tikrà kûno vietà. Rentgeno vamzdis 

nëra vienoje padëtyje, kaip áprastiniuose aparatuose. 

Jis talpinamas á specialià didþiausià aparato dalá – rëmà, 

kuriame sukasi aplinkui tiriamàjá organà, o spinduliai, 

praëjæ tiriamàjà sritá, patenka á detektorius. Toliau vaizdas 

konvertuojamas, apdorojamas kompiuteriu, tampa 

matomas monitoriuje ir siunèiamas á filmavimo kamerà 

arba archyvuojamas kompiuterio atmintyje. Vaizdas KT 

8 pav. Daugiasluoksnis KT aparatas. 9 pav. Vaizdø rekonstrukcijos trimatëje erdvëje.

16 

pagalba gaunamas trimis pagrindiniais metodais (1,2). 

Pirmuoju atveju sistema (rentgeno vamzdis ir detektoriai) 

sukasi ir juda apie tiriamàjá. Tam reikia apie 30 detektoriø. 

Antru atveju sistema tik sukasi apie tiriamàjá. Èia 

jau reikia 300-500 detektoriø, bet skenavimas þymiai 

greitesnis ir trunka tik 3 sekundes. Treèiu atveju detektoriai 

fiksuoti þiedo formos lanke ir sukasi tik rentgeno 

vamzdis. Tokiai sistemai reikia 700-1000 detektoriø, o 

sukimasis reikalingas tam, kad atlikti tikslius rentgeno 

spinduliø sugërimo iðmatavimus kiekviename tiriamame 

plote, kuris skenuojamas ávairiais kampais. Rentgeno 

spindulys, praëjæs per tiriamàjá objektà, pakliûna á 

kristalo detektorius ir apdorojamas kompiuteriu. Spinduliai, 

praëjæ per paciento kûnà, patenka á kompiuterá, 

kuris tuomet kalkuliuoja rentgeno spinduliø abscorbcijà 

kiekviename tiriamajame taðke. Priklausomai nuo ðio 

spinduliø sugërimo formuojamas galutinis KT vaizdas. 

Abscorbcijos vertës reiðkiamos Hounsfieldo vienetais 

(HU – Hounsfield units ar HV – Hounsfieldo vienetai) 

(5). Hounsfieldas sudarë skalæ nuo -1000 iki +1000, kur 

atskaitos taðkas yra vanduo – nulis, þemiausià tanká skalëje 

turi oras, o didþiausià – kaulas. Riebalai skalëje yra 

apie – 100 HV, vandens tankis 0 HV, o priklausomai nuo 

skysèio sudëties gali skirtis, pvz., cistos 9 HV, pûlingas 

skystis iki 20 HV. Minkðtieji audiniai nuo 40 iki 60 HV, 

kraujas +40- + 60 HV, kaulai + 300- + 1000 HV, metaliniai 

daiktai turi dar didesná tanká, net iki + 3000 HV 

(5). Ðie tankiai konvertuojami á taðkus televizijos ekrane, 

kuriø ðviesumas ir tamsumas priklauso nuo tiriamojo 

objekto tankio ir atspindi anatominæ struktûrà. Tankesni 

audiniai – kaulai bûna balti, oras – matomas juodos 

spalvos. Tankio skalë gana plati, þmogaus akis nesugeba 

tiek daug atskirti. Kad geriau áþvelgtume pokyèius, yra 

tam tikri langai, kuriais galime apriboti matomumà tik 

tam tikros skalës dalies, pvz., plauèiø langas, kai gerai 

matomas oras, minkðtøjø audiniø, kai iðryðkinama audiniø 

struktûra ar kaulinis, kai gerai matomos kaulinës 

struktûros, o blogiau matomi minkðtieji audiniai. Priimta, 

kad struktûros, matomos deðinëje, yra kairioji paciento 

pusë. Skirti dokumentavimui vaizdai siunèiami á 

ryðkinimo aparatà. Moderniose klinikose yra lazerinës 

kameros. Daþniausiai dokumentuojama 35×43 cm diametro 

rentgeno filmuose. Vaizdø skaièius viename filme 

gali bûti nuo 1 iki 35. 

KT raida ir naujovës 

Praslinkus tik 8 m. nuo KT atradimo, KT aparatai jau 

buvo naudojami klinikinëje praktikoje apie 1000 ligoniniø 

visame pasaulyje. XX a. pabaigoje vien Didþiojoje 

Britanijoje buvo per 7000 KT aparatø. Visame pa- 


saulyje yra apie 30 000 naudojamø KT aparatø. Ðiuo 

metu atliekama spiralinë kompiuterinë tomografija. Ðio 

tyrimo metu stalas pastoviu greièiu juda á prieká ir tuo 

paèiu metu rentgeno vamzdis pastoviu greièiu nepertraukiamai 

sukasi aplinkui pacientà. Yra sukurti nauji 

daugiasluoksniai KT ir elektronø srauto KT, kuriø metu 

galima naudoti ir specialias vaizdø rekonstrukcijas bei 

pagerinti diagnostikà. KT taikoma ne tik ávairiø audiniø 

diferenciacijai, ligø diagnostikai, bet ir intervencinëje 

radiologijoje. KT metu galime atlikti audiniø biopsijà ið 

tiksliai nustatytos srities. Be to, KT naudojama ir onkologijoje, 

prieð radioterapijos planavimà. Labai paplitæs 

KT panaudojimas neurologijoje, ortopedijoje, chirurgijoje. 

Dël greito skenavimo ir aukðtos skiriamosios gebos 

tai pirmas tyrimo metodas esant traumai. Sukûrus 

daugiasluoksnius, greito skenavimo aparatus, atsirado 

galimybë tirti ávairiø srièiø kraujagysles, atlikti dinaminius 

pilvo organø tyrimus, stebint kontrastinës medþiagos 

pratekëjimà arterinëje, veninëje ir vëlyvose fazëse 

(7,8,9). Anksèiau dël lëto skenavimo nebuvo galima atlikti 

pulsuojanèiø organø, pvz., ðirdies tyrimø. Pirmas 

KT aparatas, pritaikytas ðirdies tyrimams, buvo pastatytas 

Mayo klinkose, Rochester, JAV (7). Ðiuolaikiniai, 

naujausios kartos tomografai turi galimybæ sinchronizuoti 

vaizdo gavimà su ðirdies pulsacija. Tuo tikslu uþdedami 

elektrodai, raðoma elektrokardiograma ir skenavimas 

sinchronizuojamas su ðirdies diastole, kai ðirdies 

judesys yra maþiausias. Daugiasluoknis KT reiðkia, kad 

vieno skenavimo metu galime gauti daugiau nei vienà 

pjûvá. Tokiuose kompiuteriuose yra daugiau nei viena 

eilë detektoriø. Daugiasluoksniø KT era prasidëjo nuo 

1992 m., kai buvo sukurtas dvisluoksnis KT aparatas 

Elscint CT Twin (9,10,11). Daugiasluoksná KT apibûdina 

kelios charakteristikos: skiriamoji geba, greitis, tiriamoji 

apimtis, plotas ir galia. Lyginant su áprastais KT, geresnë 

yra erdvinë rezoliucija, didesnis skenavimo greitis, padidëjusi 

tiriamoji apimtis, geresnis rentgeno vamzdþio 

panaudojimas, dël to daugiasluoksniai KT aparatai galingesni. 

1998 m. buvo sukurtas 4 sluoksniø KT, o jau 

2001 m. sukurtas 16 sluoksniø KT (7, 8). Ðia kryptimi 

technologija sparèiai þengia á prieká. Jau 2003 m. RSNA 

kasmetiniame suvaþiavime buvo pristatytas 64 sluoksniø 

KT (7). Tobulinant aparatûrà, daugëja ne tik sluoksniø 

skaièius, bet ir apsisukimø greitis. Dabar vienas apsisukimas 

gali bûti atliekamas per 0,375 sekundës. Tokiu 

bûdu daugiasluoksniø KT pagalba galime atlikti ðirdies 

vainikiniø ir viso kûno kraujagysliø tyrimus, ávertinti 

sklerozines plokðteles, perfuzijos KT tyrimus, didesnës 

diagnostinës galimybës esant politraumai, kai bûtinas 

greitas skenavimas, prasiplëtë tyrimo indikacijos orto-


pedijoje (10,11,12). Taèiau daugëjant tiriamø sluoksniø 

skaièiui, daugëja ir analizuojamø vaizdø skaièius. Vaizdø 

analizë jau nebeatliekama tik aðinëje plokðtumoje. 

Daugiasluoksnio KT aparato pagalba, atlikus tomografijà 

vienoje plokðtumoje, vaizdus galime rekonstruoti ir stebëti 

juos dvimatëje ar trimatëje erdvëje realiame laike. 

Vaizdø ávertimui, 3D rekonstrukcijai, virtualinei endoskopijai 

yra specialios darbo vietos. 

Ið viso Lietuvoje yra 28 kompiuteriniai tomografai, 

ið jø trys naujausios kartos daugiasluoksniai tomografai. 

Vilniuje ið viso yra 8 KT aparatai. Vienas ið jø daugiasluoksnis 

(16 sluoksniø KT) jau pastatytas Vilniaus 

universiteto ligoninës Santariðkiø klinikose. Ið viso per 

metus VUL SK atliekama per 3000 KT tyrimø, pradëjus 

veikti daugiasluoksniam KT planuojama atlikti dvigubai 

daugiau tyrimø. 

IÐVADOS 

KT aparatai nuo pat jø sukûrimo pradþios sparèiai 

tobulëja. Didëja skenavimo greitis, gerëja skiriamoji 

geba, kuriamos vis naujesnës vaizdø rekonstravimo programos. 

Gerëjant technologijai, didëja ir tiriamoji apimtis. 

Dabar jau nenuostabu, kad galima atlikti sudëtingus 

ðirdies, kraujagysliø tyrimus. KT aparatø technologija 

dar nëra pasiekusi savo maksimalios ribos. Pradëti tyrimai 

su naujausiais spinduliø pluoðto, didelio detektoriø 

ploto KT. Pirmieji bandymai parodë, kad tokie aparatai 

gali bûti pritaikyti smulkioms struktûroms – sànariams, 

vidinës ausies, smulkioms kraujagyslëms tirti. Ateityje, 

áveikus techninius apribojimus, numatoma tokius aparatus 

pradëti taikyti klinikinëje praktikoje. 

Literatûra 

1. Hounsfield G.N. Computed medical imaging. In: Nobel 

lecture, 8 December, 1979. The Medical systems department of central 

research laboratories EMI, London, England. 

2. Hounsfield GN: Computerised transverse axial scanning 

(tomography). Description of system. In: Br J Radiol 1973, 46:1016- 

1022. 

3. Cormack A. The Columbia Encyclopedia, sixth Edition. 

2004, Columbia University Press. 

17 

4. Cormack A. Early two- dimensional reconstruction and recent 

topics stemming from it. In: Nobel Lecture, 8 December, 1979. 

5. Hounsfield G.N. The Columbia Encyclopedia, sixth Edition. 

2004, Columbia University Press. 

6. Gary T. Barnes, A.V.Lakshminarayanan. Computed Tomography: 

Physical Principles and image quality Considerations. In: 

Computed Body Tomography with MRI correlation. Joseph K.T.Lee, 

Stuart S.Sagel, Robert J. Stanley. Raven Press, 1989, 1-21. 

7. Otto H. Wegener. Techniques of Computed Tomography. In: 

Whole body Computed Tomography. Blackwell Scientific Publications, 

1992, 3-8. 

8. Kalendar WA . Computed tomography – fundamentals, 

system technology, image quality, applications. In: Viley –VCH Verlag, 

Weiheim, 2000. 

9. M. Rohrer. Multislice CT technology. In: www.multislicect.com. 

Version 03, 2003-03 05. 

10. Prokop M. Galanski. Spiral and Multislice Computed Tomography 

of the body. Thieme, Stuttgart NewYork, 2003, 1-82. 

11. Bruening R., Flohr Th. Technical Principles and applications 

of Multislice Spiral CT. In: Protocols for Multiclice CT 4-and 16-row 

Applications. Springer – Verlag Berlin Heidelberg 2003, 1-14. 

12. Flohr T, Ohnesorge B, Schaller S. Design, technique, and 

future perspective of multiclice CT scanners. In: Reiser MF, Taskabashi 

M, Modic M, Becker CR (eds) Multislice CT 2 nd revised edition. 

Springer, Berlin Heidelgerg New York, 2004, 3-16. 

COMPUTER TOMOGRAPHY DEVELOPMENT: FROM CREATION 

TO NOWADAYS 

N.Valevièienë, J.Bruþaitë, R.A.Dobrovolskis 

Summary 

Key words: computer tomography, Hounsfield units, multislice 

computer tomography. 

From ancient times there was a huge interest to look insight the 

human body. A lot of sciences had a task to solve this problem. After 

the X- ray was found, the new age has started in medicine. In spite of 

that conventional x-ray technology had a lot of limitations. To overcome 

these limitations scientist started to look for the new diagnostic 

methods. So, the computer tomography (CT) has been created. The 

aim of this article is referring the literature, to overview the history of 

the CT development, to give interesting facts from G. Hounsfield and 

A. Cormack biography and to describe the CT methods and principles 

of picture creation. 

Gauta 2004-09-28 

�

18 


IÐEMINIO SMEGENØ INSULTO INTRAARTERINËS 

TROMBOLIZINËS TERAPIJOS ÁDIEGIMO PROBLEMOS 

INTERVENCINËS NEURORADIOLOGIJOS POÞIÛRIU 

A.ÐIMKAITIS, E.VAICEKAVIÈIUS, A.KUPREVIÈIÛTË, D.ARTMONIENË, A.MELIEÐKIENË 

Kauno medicinos universiteto Kardiologijos institutas, 

Kauno medicinos universiteto klinikø Radiologijos klinika 

Raktaþodþiai: iðeminis insultas, intraarterinë trombolizë. 

Santrauka 

Darbo tikslas – ávertinti galimybæ gydyti susirgusius 

ûminiu iðeminiu smegenø insultu skubia 

trombolizine ir mechanine ûmiai uþkimðtø 

smegenø arterijø rekanalizacija. Tyrimo objektas 

– 2001-2003 metais KMUK neurochirurgijos ir 

neurologijos skyriuose gydyti ligoniai, sirgæ iðeminiu 

smegenø insultu. Aptarus rezultatus pateikiamos 

iðvados, kad ûminio iðeminio smegenø insulto 

gydymas panaudojant skubø smegenø arterijø 

rekanalizavimà bûtø efektyvus tik atliekant já 3- 

6 val. laikotarpiu nuo simptomø atsiradimo pradþios, 

dël to ðiuo metu ribotai naudojamas dël vëlyvo 

ligoniø atvykimo; smegenø arterijø rekanalizavimo 

atlikimo galimybæ apsprendþia okliuzijos 

lokalizacija ir anatominiai paþeisto kraujagyslës 

segmento ypatumai. Padëtá lengvina tai, kad daugiau 

patologija lokalizavosi lengviau prieinamose 

dalyse (precerebriniuose segmentuose ir didesnio 

spindþio karotidiniame baseine); angiografija be 

papildomø tyrimø (KT, UG) tik pusei ligoniø teisingai 

nurodo kaltojo paþeidimo, vietà; norint 

pritaikyti modernø ðiuolaikiðkà ûminio iðeminio 

smegenø insulto gydymà reikia preliminaraus pasiruoðimo, 

nurodant I grandies gydytojams bei ligoniams 

tokio gydymo galimybes. 

ÁVADAS 

Dar pagal 1996 metais iðleistas Amerikos Ðirdies Asociacijos 

(angl. AHA) rekomendacijas trombolizinë terapija 

nebuvo átraukta á rekomenduotinø gydymo metodø, 

skirtø skubiam iðeminio smegenø insulto gydymui, sàraðà 

[1]. Taèiau per pastaruosius 8 metus nuo tø rekomendacijø 

paskelbimo pasaulyje buvo atlikta daug ávairiø, tarp 

jø ir randomizuotø, studijø, kuriose buvo tirtas skubaus 

smegenø arterijø rekanalizavimo efektyvumas, panau- 

dojant: 1) intraveninæ trombolizinæ terapijà su t-PA [2] 

ar streptokinaze [3], 2) tik intraarterinæ trombolizinæ terapijà 

[4] ar kombinuojant jà su intravenine trombolizine 

terapija (5) bei antiagregacine terapija ar ávairiais 

neuroprotekciniais vaistais. Pakeliui buvo siekiama ne 

tik rekanalizuoti uþkimðtas arterijas, bet ir stimuliuoti 

neurologinës bûklës ir funkcijø atsistatymà („Phase II“ 

ir „Phase III“ studijos). Neabejotinai paaiðkëjo, kad labai 

ankstyvas (iki 3 val. nuo simptomø atsiradimo pradþios) 

smegenø arterijø rekanalizavimas gali bûti labai 

efektyvus gydant ûminá iðeminá insultà ávairiais smegenø 

arterijø rekanalizavimo metodais, taèiau naudojant 

tiesioginæ intraarterinæ infuzijà su daliniu mechaniniu 

smegenø arterijø rekanalizavimu gerø rezultatø galima 

pasiekti ir pradëjus trombolizinæ terapijà iki 6 val. nuo 

simptomø atsiradimo pradþios [6]. Toks ilgesnis laiko intervalas 

praktiðkai leidþia didesniam ligoniø kiekiui panaudoti 

ðá efektyvø gydymo bûdà. Nors ðá rezultatà pasiekti 

daug sunkiau nei trombolizuojant ûminá miokardo 

infarktà, bûtø racionalu ádiegti kombinuotà intraarterinæ 

trombolizinæ terapijà á klinikinæ praktikà. 

Darbo tikslas – ávertinti galimybæ gydyti susirgusius 

ûminiu iðeminiu smegenø insultu skubia trombolizine 

ir mechanine ûmiai uþkimðtø smegenø arterijø rekanalizacija. 

Tyrimo objektas – 2001-2003 metais KMUK neurochirurgijos 

ir neurologijos skyriuose gydyti 224 ligoniai, 

sirgæ iðeminiu smegenø insultu. 

METODIKA 

Retrospektyvi sirgusiø ûminiu iðeminiu smegenø insultu 

ligos istorijø duomenø, kompiuterinës tomografijos, 

ultragarsinio tyrimo ir angiografijos protokolø analizë, 

ávertinant tinkamumà smegenø arterijø skubiam rekanalizavimui. 

Analizuojant atkreiptas dëmesys á ligoniø 

atvykimo laikà, angiografiniø duomenø átakà vertinant 

tinkamumà rekanalizavimui, atliktø tyrimø skubumà, 

specialiø tyrimø duomenis. 

Perþiûrëti 2001-2003 metais KMUK Intervencinës


radiologijos skyriuje atliktø neurochirurgijos bei neurologijos 

skyriø 224 ligoniø, turinèiø pakankamà klinikiná 

iðtyrimà, duomenys. 

Visi ligoniai smegenø arterijø rekanalizavimo poþiûriu 

buvo suskirstyti á dvi grupes: 1) pavëlavusiø ankstyvam 

smegenø arterijø rekanalizavimui ligoniø, 2) tinkamø 

ankstyvam smegenø arterijø rekanalizavimui ligoniø. 

REZULTATAI 

Stacionarizavimo metu visø ligoniø hemodinamikos 

bûklë buvo labai ávairi: AKS vidutiniðkai buvo 160/ 

92 mmHg (nuo 220/140 mmHg iki 110/55 mmHg), ÐSD 

vidutiniðkai buvo 74 k./min (nuo 48 iki 95 k./min). 

Ið 224 ligoniø buvo 152 vyrai (67,9%) ir 72 moterys 

(32,1%). Vidutinis tirtøjø amþius 58,5 metai, nuo 

25 iki 80 metø. 

Nuo simptomø atsiradimo pradþios

20 

smegenø trombolizinës terapijos panaudojimà neurologijoje 

sunkina labai grieþtas laiko poþiûriu protokolas. 

Kai kurie mokslininkai nurodo, kad 3 val. laikotarpiu 

nuo simptomø atsiradimo pradþios trombolizinë terapija 

yra efektyvi, nors pavojus intrakranijiniam kraujavimui 

didelis, taèiau tai yra perspektyvus gydymo metodas [7]. 

Nusistovëjusi nuomonë, kad intraarterinë, kombinuota 

su mechanine, trombolizinë terapija pratæsia smegenø 

arterijø rekanalizavimo laikà iki 6 val. nuo simptomø atsiradimo 

pradþios ir duoda geresnius rezultatus [8]. Yra 

pakankamai duomenø, kad kombinuojant trombolizinæ 

terapijà su mechanine rekanalizacija galima atidaryti iki 

80% okliuzijø visuose miego arterijos segmentuose [9]. 

Tyrimø duomenys nurodo, kad streptokinazæ naudoti 

pavojinga, o taikant rt-PA i/v taip pat galima prailginti 

smegenø arterijø rekanalizavimo laikà iki 6 val. nuo 

simptomø atsiradimo pradþios [10]. AHA remdamasi 

PROACT-I ir PROACT-II studijø rezultatais, taip pat nurodë, 

kad trombo tirpinimas daug efektyvesnis áðvirkðtus 

trombolitikà tiesiai á trombà ir siûlo pratæsti smegenø arterijø 

rekanalizavimo laikà iki 6 val. nuo simptomø atsiradimo 

pradþios [4]. 

Kai kurie autoriai, pateikdami Vokietijos rezultatus su 

31 600 smegenø arterijø rekanalizavimo atvejais galëjo 

atlikti 3% ligoniø su stacionariniu mirðtamumu 11%. 

Stacionarinis mirðtamumas kartais bûna aukðtesnis po 

trombolizinës terapijos, taèiau atokieji rezultatai geresni 

[11, 13, 14]. Autoriai suteikia ypatingos reikðmës klinikos 

patirèiai. Yra autoriø, nurodanèiø, kad kai kurie centrai 

trombolizuoja iki 5% ûmiø intracerebriniø kraujagysliø 

okliuzijø [12, 15]. 

Kauno apskrityje bei KMUK ðiuo metu be specialios 

pasiruoðimo programos ûminio iðeminio smegenø insulto 

trombolizinæ terapijà galima bûtø taikyti daug reèiau. 

Tokiai gydymo taktikai bûtini profesionalûs algoritmai 

[1, 16]. Dabar KMUK jau yra paruoðta eilë protokolø ir 

rekomendacijø naudoti smegenø arterijø rekanalizavimà 

ûminio iðeminio smegenø insulto gydymui. 

IÐVADOS 

1. Ûminio iðeminio smegenø insulto gydymas panaudojant 

skubø smegenø arterijø rekanalizavimà bûtø 

efektyvus tik atliekant já 3-6 val. laikotarpiu nuo simptomø 

atsiradimo pradþios, dël to ðiuo metu ribotai naudojamas 

dël vëlyvo ligoniø atvykimo. 

2. Smegenø arterijø rekanalizavimo atlikimo galimybæ 

apsprendþia okliuzijos lokalizacija ir paþeisto 

kraujagyslës segmento anatominiai ypatumai. Padëtá 

lengvina tai, kad daugiau patologija lokalizavosi lengviau 

prieinamose dalyse (precerebriniuose segmen- 


tuose ir didesnio spindþio karotidiniame baseine). 

3. Angiografija be papildomø tyrimø (KT, UG) tik 

pusei ligoniø teisingai nurodo kaltojo paþeidimo, vietà. 

4. Norint pritaikyti modernø ðiuolaikiðkà ûminio 

iðeminio smegenø insulto gydymà reikia preliminaraus 

pasiruoðimo, nurodant I grandies gydytojams bei ligoniams 

tokio gydymo galimybes. 

Literatûra 

1. Adams HP, Jr. Guidelines for the management of patients 

with acute ischemic stroke: a synopsis. A Special Writing Group of 

the Stroke Council, American Heart Association. Heart Dis Stroke 

1994;3(6):407-11. 

2. Hacke W, Kaste M, Fieschi C, Toni D, Lesaffre E, von 

Kummer R, et al. Intravenous thrombolysis with recombinant tissue 

plasminogen activator for acute hemispheric stroke. The European 

Cooperative Acute Stroke Study (ECASS). Jama 1995;274(13):1017- 

25. 

3. Donnan GA, Davis SM, Chambers BR, Gates PC, Hankey 

GJ, McNeil JJ, et al. Streptokinase for acute ischemic stroke with 

relationship to time of administration: Australian Streptokinase (ASK) 

Trial Study Group. Jama 1996;276(12):961-6. 

4. Furlan A, Higashida R, Wechsler L, Gent M, Rowley H, 

Kase C, et al. Intra-arterial prourokinase for acute ischemic stroke. 

The PROACT II study: a randomized controlled trial. Prolyse in Acute 

Cerebral Thromboembolism. Jama 1999;282(21):2003-11. 

5. Lewandowski CA, Frankel M, Tomsick TA, Broderick J, Frey 

J, Clark W, et al. Combined intravenous and intra-arterial r-TPA versus 

intra-arterial therapy of acute ischemic stroke: Emergency Management 

of Stroke (EMS) Bridging Trial. Stroke 1999;30(12):2598-605. 

6. Clark WM, Albers GW, Madden KP, Hamilton S. The rtPA 

(alteplase) 0- to 6-hour acute stroke trial, part A (A0276g) : results 

of a double-blind, placebo-controlled, multicenter study. Thromblytic 

therapy in acute ischemic stroke study investigators. Stroke 

2000;31(4):811-6. 

7. Fisher M. Antithrombotic and thrombolytic therapy for 

ischemic stroke. J Thromb Thrombolysis 1999;7(2):165-9. 

8. Wechsler LR. Innovative strategies in the management of 

acute stroke. Curr Cardiol Rep 2002;4(2):135-40. 

9. Zaidat OO, Suarez JI, Santillan C, Sunshine JL, Tarr RW, 

Paras VH, et al. Response to intra-arterial and combined intravenous 

and intra-arterial thrombolytic therapy in patients with distal internal 

carotid artery occlusion. Stroke 2002;33(7):1821-6. 

10. Madden K. Optimal timing of thrombolytic therapy in acute 

ischaemic stroke. CNS Drugs 2002;16(4):213-8. 

11. Heuschmann PU, Berger K, Misselwitz B, Hermanek P, Leffmann 

C, Adelmann M, et al. Frequency of thrombolytic therapy in 

patients with acute ischemic stroke and the risk of in-hospital mortality: 

the German Stroke Registers Study Group. Stroke 2003;34(5):1106-13. 

12. Broderick JP, Hacke W. Treatment of acute ischemic stroke: 

Part I: recanalization strategies. Circulation 2002;106(12):1563-9. 

13. Fagan SC, Morgenstern LB, Petitta A, Ward RE, Tilley BC, 

Marler JR, et al. Cost-effectiveness of tissue plasminogen activator for 

acute ischemic stroke. NINDS rt-PA Stroke Study Group. Neurology 

1998;50(4):883-90. 

14. Chiu D, Krieger D, Villar-Cordova C, Kasner SE, Morgenstern 

LB, Bratina PL, et al. Intravenous tissue plasminogen activator 

for acute ischemic stroke: feasibility, safety, and efficacy in the first 

year of clinical practice. Stroke 1998;29(1):18-22.


15. Zweifler RM, Brody ML, Graves GC, U TT, Drinkard R, Cunningham 

S, et al. Intravenous t-PA for acute ischemic stroke: therapeutic 

yield of a stroke code system. Neurology 1998;50(2):501-3. 

16. Wechsler LR. Innovative Strategies in the Management of 

Acute Stroke. Curr Treat Options Cardiovasc Med 2002;4(5):421- 

428. 

PROBLEMS INTRODUCING INTRAARTERIAL THROMBOLYTIC 

THERAPY FOR STROKE PATIENTS IN INTERVENTIONAL NEURO- 

RADIOLGY 

A.Ðimkaitis, E.Vaicekavièius, A.Kuprevièiûtë, D.Artmonienë, 

A.Melieðkienë 

Summary 

Key words: stroke, intraarterial thrombolysis. 

Background and methods – authors retrospectively reviewed 224 

MAGNETINIO REZONANSO TOMOGRAFIJOS 

METODO EFEKTYVUMO ÁVERTINIMAS 

DIAGNOZUOJANT IÐSËTINÆ SKLEROZÆ 

B.DAÐKEVIÈIENË, V.MAMONTOVAS, S.MIKUÈIONIS 

Vilniaus universiteto ligoninës Santariðkiø klinikø Radiologijos centras, 

Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, 


Raktaþodþiai: magnetinio rezonanso tomografija (MRT), 

iðsëtinë sklerozë (IS), statistinio apdorojimo SPSS programa. 

Santrauka 

Aptariamas iðsëtinës sklerozës magnetinio rezonanso 

tomografijos tyrimo metodo duomenø 

ávertinimas, taikant statistinio apdorojimo kompiuterinæ 

programà – SPSS, lyginant su literatûros 

duomenimis. Paskaièiavimai atlikti Lietuvos statistikos 

departamente. Apskaièiuoti ir palyginti su 

literatûra moderniausio radiologinio tyrimo metodo 

MRT efektyvumo rodikliai: jautrumas – 95%, 

specifiðkumas – 49%. 

ÁVADAS 

2001-2003 m. Santariðkiø klinikø Radiologijos centro 

tomografiniø tyrimø skyriuje átariant IS iðtirta 214 pacientø. 

IS diagnozë verifikuota 102 pacientams. Magnetinio 

rezonanso tomografijos tyrimo metodo metu nustatyta 

IS þidiniø lokalizacija centrinëje ir periferinëje nervø sistemoje, 

vadovaujantis MRT tyrimo protokolu. 

21 

cases of acute stroke in Kaunas Medical University Hospital in 2001- 

2003 period in purpose to estimate possibility for thrombolytic therapy 

in 6 hours therapeutic window. Results of investigation showed that 

only 2,7% cases reach hospital in 6 hours after onset, almost all of 

them were examined with CT, but very few were accidentally examined 

angiographicaly in acute phase. 

Gauta 2004-09-29 

� 

MRT radiniai interpretuojami remiantis Tarptautinës 

IS diagnostikos specialistø konferencijos, kuri ávyko Londone 

2000 metø liepos mënesá, rekomenduotais MRT 

diagnostikos kriterijais. 

Darbo tikslas – ávertinti ir statistiðkai pagrásti magnetinio 

rezonanso tomografijos tyrimo metodo efektyvumà 

esant verifikuotai IS. 

TIRIAMOJI MEDÞIAGA IR ANALIZË 

2001-2003 m. ið viso iðtirta 214 pacientø, kuriems 

átartas demielinizuojantis procesas galvos smegenyse, 

kraniocervikalinëje, torakalinëje nugaros smegenø dalyje. 

Tyrimai atlikti Santariðkiø klinikø Radiologijos centre, 

tiriant 1,5T galingumo magnetinio rezonanso tomografu 

„Magnetom Symphony“. 

Analizuota: MRT tyrimo metodo metu nustatyta IS 

þidiniø lokalizacija ir gautø rezultatø statistinis pagrindimas, 

taikant SPSS statistinio apdorojimo kompiuterinæ 

programà. 

REZULTATAI IR JØ ANALIZË 

Iðtyrus 214 pacientø, atlikus 233 MRT tyrimus IS ve-

22 

rifikuota 102 pacientams, remiantis MRT vaizdais, klinika 

bei paraklinikiniais tyrimo metodais. Pirmà kartà 

IS diagnozë nustatyta 42 pacientams. 

Demielinizuojanèiø þidiniø lokalizacija CNS – galvos 

smegenø pusrutuliuose: deðiniajame, kairiajame, baltojoje 

smegenø medþiagoje bei paraventrikuliariai. Deðiniajame 

galvos smegenø pusrutulyje demielinizuojantys 

þidiniai stebëti 56 atvejais, vidurkis – 54,9 %; p – 0,004, 

x² – 15,653, PI 95 % – 4,06-7,96 ir yra statistiðkai patikimas. 

Pagal IS klinikinës eigos variantus PR – 90%, AP 

– 84,6%, RR – 51,9%, PP – 37,5%, PA – 22,2% atvejø. 

Kairiajame pusrutulyje þidiniai stebëti 60 atvejø (58,8%); 

p – 0,046, x² – 9,700, PI 95% – 3,71-7,27 ir yra statistiðkai 

patikimas. Pagal IS klinikinës eigos variantus þidiniai 

stebëti – AP – 92,3%, PR – 70%, RR – 55,6%, PP – 50%, 

PA – 33,3% atvejø. Baltojoje smegenø medþiagoje demielinizuojantys 

þidiniai stebëti 54 (52,9%) atvejø; 

p – 0,019, x² – 7,338, PI 95% – 4,24-8,31 ir yra statistiðkai 

patikimas. Paraventrikuliariai þidiniai stebëti – 72 

(70,6%) atvejais; p – 0,084, x² – 6,207, PI 95% – 2,65- 

5,19. Pagal IS klinikinës eigos variantus AP, PR – 90- 

1 diagrama. Statistinis patikimumas grafiðkai – demielinizuojanèiø 

þidiniø iðsidëstymas CNS (kamiene), pagal IS klinikinës 

eigos variantus. 

1 a, b pav. Pacientë 37 m., 10 m. serganti IS. Para bei supraventikuliariai 

matomi T2 dark fluid rëþimu daugybiniai hiperintensinio 

signalo þidiniai. 


92,3%, PP, RR, PA – 62,5-64,8 – 66,7% atvejø. Atlikus 

statistinius skaièiavimus, demielinizuojanèiø þidiniø iðsidëstymas 

CNS pateikiamas grafike, pagal IS klinikinës 

eigos variantus (1 diagrama, 1 a, b pav.). 

Gauti rezultatai sutampa su literatûros duomenimis, 

kad tipinëse lokalizacijos vietose – periventrikulinëje 

sistemoje demielinizuojantys þidiniai matomi iki 86%, 

corpus callosum 50-90% (Wallace CJ. et al., 1992). 

Smegenëliø pusrutuliuose þidiniai stebëti: deðiniajame 

– 16 (15,7%) atvejø; p – 0,024, x² – 11,22, PI 95% 

– 1,41-2,99 ir yra statistiðkai patikimas. Kairiajame smegenëliø 

pusrutulyje – þidiniai stebëti 20 atvejø (19,6%); 

p – 0,122, x² – 7,28, PI 95 % – 1,76-3,68, ir daþniausiai 

þidiniai stebëti esant PR – 40%, AP – 38,5% klinikinei 

IS eigai. Atlikus statistinius skaièiavimus, demielinizuojanèiø 

þidiniø iðsidëstymas CNS (smegenëlëse) 

pateikiamas grafike, pagal IS klinikinës eigos variantus 

(2 diagrama, 2 pav.). 

Smegenø kamieno paþeidimas yra retesnis ir daugiausia 

– 17 atvejø demielinizuojantys þidiniai stebëti 

tilte. Smegenø tiltas – 17 (16,7%); p – 0,011, x² – 13,062, 

PI 95% – 1,50-3,17 ir yra statistiðkai patikimas. Pagal 

IS klinikinæ eigà daþniausiai tilte stebëti þidiniai esant 

PR – 50%, AP – 30% atvejø. Vidurinëse bei pailgosiose 

smegenyse þidiniai stebimi retai ir, mûsø tyrimø duomenimis, 

tai nebuvo statistiðkai patikimas skirtumas 

– p – 0,954. Atlikus statistinius skaièiavimus, demie- 

2 diagrama. Statistinis patikimumas 

grafiðkai – demielinizuojanèiø 

þidiniø iðsidëstymas 

CNS (smegenëlëse), pagal IS 

klinikinës eigos variantus. 

2 pav. 37 m. pacientë, 5 m. serganti 

IS. T2 dark fluid reþimu 

deðiniajame ir kairiajame smegenëliø 

pusrutuliuose bei tilte 

matomi hiperintensinio signalo 

demielinizuojantys þidiniai.





CNS (kamiene), pagal IS 


3 pav. Pacientas 29 m. su parestezijomis 

virðutinëse ir apatinëse 

galûnëse T2 dark fluid 

reþimu tilto projekcijoje bei 

kairiajame smegenëliø pusrutulyje 

matomi hiperintensinio 

signalo þidiniai. 




nugaros smegenyse, pagal IS 


4 pav. Pacientë B.K., 20 m. 

Galûniø tirpimai. Th1-2 lygyje 

matomas hiperintensinio 

signalo þidinys. 

linizuojanèiø þidiniø iðsidëstymas CNS (kamiene) pateikiamas 

grafike, pagal IS klinikinës eigos variantus (3 

diagrama, 3 pav.). 

Demielinizuojanèiø þidiniø lokalizacija nugaros 

smegenyse yra reta. Kaklinëje ir krûtininëje nugaros 

smegenø dalyje þidiniai stebëti 11 pacientø: 8 – kaklinëje 

ir 3 – krûtininëje nugaros smegenø dalyse ir statistiðkai 

nëra patikimi skirtumai, nes p>0,05 (0,151-0,517). 

23 

Pagal IS klinikinæ eigà kaklinëje nugaros smegenø dalyje 

daþniausiai þidiniai stebëti esant – PR – 20%, PP 

– 18,8% atvejø. Atlikus statistinius skaièiavimus, demielinizuojanèiø 

þidiniø iðsidëstymas nugaros smegenyse 

pateikiamas grafike, pagal IS klinikinës eigos variantus 

(4 diagrama, 4 pav.). 

Asimptomë (beþidininë) MRT IS, esant pastoviems 

klinikiniams simptomams, literatûros duomenimis, stebima 

nuo 5-30% atvejø (Yoursy et al., 1997, Mc Donald 

at al., 2001). Kiti autoriai teigia, jog asimptomë MRT IS 

gali bûti stebima

24 

6 a, b pav. Pacientas 19 m. a) T1 reþimu sagitaliniame pjûvyje 

parietalinëje skiltyje matomas hipodensinis atrofinis þidinys, 

b) T1 reþimu su intraveniniu paramagnetiniu kontrastu stebimas 

þiedo formos kontrastinës medþiagos kaupimas (periferijoje 

vykstanti aktyvi demielinizacija). 

kontrastavimà preparatais, kuriø aktyvioji medþiaga yra 

Gadolinium. Aktyviuose þidiniuose dël paþeisto hematoencefalinio 

barjero stebimas kontrastinës medþiagos 

kaupimas. Naujuose þidiniuose kontrastinës paramagnetinës 

medþiagos kaupimas bûna tolygus, o seni þidiniai 

kontrastà kaupia periferijoje, dël aktyviai vykstanèios 

demielinizacijos (Bastianello S., et al., 1990). Nors 

po kontrastavimo gali iðryðkëti papildomi þidiniai, kuriø 

nesimatë T2 vaizduose, dauguma IS þidiniø KM nekaupia 

(Runge V.M. et al., 1992, Barkhoff F., 1992). Kadangi 

KM kaupimas þidiniuose yra tranzitorinio pobûþio, 

neaiðkiais atvejais tai galima panaudoti diferencijacijai, 

atliekant tyrimà dinamikoje. Taikant intraveniná kontrastavimà 

MRT tyrimo metu atlikta 20 tyrimø. KM kaupimas 

stebëtas 18 pacientø (90%), p – 0,000, χ² – 979,443, 

PI 95% – 0,19-0,40. Iðtyrus pacientus pagal IS klinikinæ 

eigà, pastebëta, kad kontrastinæ medþiagà kaupiantys þidiniai 

buvo esant recidyvuojanèiai IS eigai – PR, AP (su 

recidyvais), RR. Su recidyvais PR – 50%, AP – 38,5%, 

RR – 7,4% atvejø. Pirmà kartà atsiradus simptomatikai, 

KM kaupimas stebëtas – PA – 22,2%, PP – 12,5%. Ðis 

tyrimo metodas yra statistiðkai patikimas ir bûtinas IS 

diagnostikoje (6 pav.). 

Didþiausias dëmesys darbe skiriamas radiologiniam 

moderniausiam tyrimo metodui MRT. Apskaièiuoti ðio 

tyrimo metodo efektyvumo rodikliai: jautrumas – 95% 

ir specifiðkumas – 49%. MRT jautrumas diagnozuojant 

baltosios medþiagos ligas gerokai pranoksta kompiuterinæ 

tomografijà (KT). MRT didelis jautrumas. Trûkumas 

– ribotas specifiðkumas (Lee KH., Hashimoto SA., et 

al., 1991, Beer S. et al. 1995). Atskirø autoriø duomenimis, 

MRT efektyvumo rodikliai pateikiami lentelëje 

(1), lyginant su tyrimø rezultatais Santariðkiø klinikoje 

(1 lentelë). 


1 lentelë. MRT efektyvumo rodikliai. 

IÐVADOS 

1. Demielinizuojanèiø þidiniø iðsidëstymas tipinëse 

lokalizacijos vietose MRT tyrimo metu, lyginant su 

literatûros ir atliktø tyrimø duomenimis, yra statistiðkai 

patikimas skirtumas. 

2. Kaklinëje ir krûtininëje nugaros smegenø dalyje 

stebëti þidiniai 11 pacientø: 8 kaklinëje ir 3 krûtininëje 

dalyje yra reta demielinizuojanèiø þidiniø lokalizacijos 

vieta, kas atitinka ir literatûros duomenis ir nëra statistiðkai 

patikimas simptomas. 

3. MRT asimptomë (beþidininë) IS forma stebëta 5 

pacientams (4,9%), kas atitinka ir literatûros duomenis. 

4. Kontrastinës medþiagos panaudojimas IS proceso 

aktyvumui nustatyti yra bûtinas ir statistiðkai patikimas 

skirtumas. 

5. Moderniausias radiologinis tyrimo metodas 

MRT yra jautriausias (95%) diagnozuojant susirgimus 

baltosios smegenø substancijos ligas. 

6. MRT trûkumas – ribotas specifiðkumas (49%), 

kas atitinka ir literatûros duomenis. 

Literatûra 

1. Budrys V., Jatuþis D. Iðsëtinës sklerozës algoritmas. Neurologijos 

seminarai 2001 Nr.1-2, 15-17. 

2. Jatuþis D. Neurologijos seminarai 2001 Nr.1-2 (11-12), 

14-15. IS algoritmas. 

3. Bastianello S., Pozzilli C., Bernardi S. et al. Serial study of 

gadolinium – DTPA MRI enhancement in multiple sclerosis. Neurology, 

1990, 40, 591-5. 

4. Lee K.H., Hashimoto S.A., Hooge J.P., et al. MRI of the head 

in the diagnosis of MS. Neurology, 1991, 41, 657-707. 

5. Wallace C.J., Seland P., Chen Fong T. Multiple sclerosis: 

The impact of MR imaging. AJR, 1992,13,1547-51. 

6. Weinshenker B.G., Bass B., Rice G. et al. The natural history 

of multiple sclerosis: a geographically based study. I. Clinical course 

and disability. Brain, 1989, 112, 133-46. 

7. Barkhoff F., Thompson AJ., Kappos L., et al. Database for 

erial MRI in multiple sclerosis. Neuroradiology 1993;35:362-6. 

8. Runge V.M. Review of neuroradiology. 1992, Philadelphia, 

P. 3-14, 118-120. 

9. O’Connor PV, Tansay CM, et al. The effect of spectrum 

bias on the utility of MRI and evoked potentials in the diagnosis of 

suspected MS. Neurology 1996;47:140-4. 

10. Farlow M.R. MR, Markand ON, et al. Multiple sclerosis: 

MRI, evoked responses, and spinal fluid electrophoresis. Neurology 

1996;36:828-31. 

11. Beer S, Rosler KM, Hess CV. Diagnostic value of paraclinical 

tests in MS: relative sensivities and specifities for reclassification 

according to the Poser committee criteria. J Neurology Neurosurg 

Psychiatry 1995;59:152-9.


12. Yoursy TA., Filippi M. et al., 1997. Comparison of MR pulse 

sequences in the detection of multiple sclerosis lesions. AJNR, 18, 

959-963. 

13. Mc Donald et al.2001. Recommended diagnostic criteria 

for MS: Guidelines from the International Panel on the Diagnosis of 

MS. Ann. Neurol. 50, 121-127. 

EVALUATION OF MRI METHOD EFFICIENCY IN MULTIPLE 

SCLEROSIS 

B.Daðkevièienë, V.Mamontovas, S.Mikuèionis 

Summary 

Data of multiple sclerosis diagnosed with MRI were discussed in 

this article. SPSS – computed statistical evaluation program was used 

Raktaþodþiai: stemplës divertikulas, Cenkerio divertikulas, 

Killian-Jamieson divertikulas, ezofagocelë, divertikulitas, 

rentgenodiagnostika. 

Santrauka 

Autoriai diagnozavo 43 pacientams stemplës þioèiø 

– uþpakalinës sienos Cenkerio bei ðoniniø sieneliø 

Killian-Jamieson divertikulus. Ið jø buvo 28 

vyrai ir 15 moterø nuo 31 iki 69 metø amþiaus. 

Nagrinëja 3 ligos stadijas (kompensacijos, subkompensacijos 

ir dekompensacijos), apraðo klinikinæ 

ir rentgeninæ simptomatikà bei komplikacijas. 

24 ligoniai buvo operuoti. 

ÁVADAS 

Tarp visø stemplës divertikulø þioèiø divertikulai nustatomi 

retai – nuo 3-5% [1,2,3,4]. Pirmasis ðá divertikulà 

apraðë vokieèiø patologas Fridrichas Cenkeris (Friedrich 

Zenker) 1877 m. Nuo to laiko literatûroje jis vadinamas 

Cenkerio divertikulu, stemplës þioèiø divertikulu, 

hipofaringiniu divertikulu, kakliniu divertikulu, ribiniu 

divertikulu ir kt. Jis susidaro stemplës þioèiø silpniausioje 

vietoje – uþpakalinëje ryklës ir stemplës sienelëje Lanejaus-Hakermano 

arba Laimerio trikampiuose. Reèiau 

silpna þioèiø vieta bûna ne uþpakalinëje, bet lateralinë- 

25 

to compare acquired data with ones published in literature. Calculations 

were performed at Lithuanian Statistical. According to our data 

sensitivity and specificity of this modern radiological examination 

method is 95% and 49% respectively. 

Gauta 2004-09-28 

STEMPLËS ÞIOÈIØ DIVERTIKULO KLINIKINË IR 

RENTGENINË DIAGNOSTIKA 

A.VITËNAS, A.BARTUSEVIÈIENË 

Vilniaus universiteto ligoninës Santariðkiø klinikø Centro filialas, 

Vilniaus universiteto Pulmonologijos ir radiologijos klinika 

� 

je trikampio sienoje ir toks divertikulas vadinamas laterofaringiniu 

arba Killian-Jamieson divertikulu. Ið esmës 

Killian-Jamieson divertikulas yra Cenkerio divertikulo 

variantas. Literatûros duomenimis, Killian-Jamieson divertikulas 

formuojasi lëèiau, bûna maþesniø matmenø 

ir turi kiek lengvesnæ klinikinæ eigà [5,6]. Mes manome, 

kad tokia stemplës þioèiø divertikulø detalizacija nëra 

esminë ir turi daugiau teorinæ negu praktinæ reikðmæ. 

Ryklës ir stemplës raumenø diskoordinacija praeinant 

maistui sudaro ðvirkðèiantá efektà á silpnà þioèiø vietà 

ir ten palaipsniui formuojasi ribinis kaklo divertikulas 

[7,8]. Cenkerio divertikulas yra daþniausias ið visø pulsiniø 

stemplës divertikulø. Lyginant su kitais stemplës 

divertikulais, jo klinikinë eiga greitesnë, pavojingesnë, 

daþniau lydima komplikacijø ir daþniau reikalauja chirurginio 

gydymo. Þioèiø divertikulai ir jø komplikacijos 

diagnozuojami taikant instrumentinius tyrimo metodus 

– radiologijà, endoskopijà, sonoskopijà [4,9]. 

Darbo tikslas – ávertinti Cenkerio divertikulo klinikinæ 

ir rentgeninæ simptomatikà ir laiku nustatyti gresianèias 

komplikacijas. 

TYRIMO MEDÞIAGA IR METODIKA 

30-ties metø laikotarpiu 43 pacientams diagnozavome 

Cenkerio divertikulà (18 vyrø ir 15 moterø nuo

26 

31 iki 69 metø amþiaus). Ligoniams buvo atlikti klinikiniai, 

laboratoriniai ir kompleksiðkas rentgeninis bei endoskopinis 

tyrimai. 

TYRIMO REZULTATAI 

Mûsø dinaminiai rentgeniniai tyrimai parodo, kad 

stemplës þioèiø divertikulø formavimasis paprastai prasideda 

30-40-tais gyvenimo metais. Divertikulai palaipsniui 

didëja nuo 1-2 cm iki 10-15 cm skersmens. Stambiø 

Cenkerio divertikulø ertmë gali prilygti skrandþio dydþiui, 

jame susikaupia iki 1-2 l skysèio, vadinama ezofagocelë. 

Toká “grand divertikulo” variantà stebëjome 4 

ligoniams. Literatûroje apraðytø smulkiø intramuraliniø 

þioèiø divertikulø nestebëjome. Atskirø autoriø nustatyto 

patogenezinio ryðio Cenkerio divertikulo su GERL 

[10] taip pat neradome. 

Klinikinë divertikulø simptomatika priklauso nuo jø 

dydþio ir augimo tempo. Mûsø duomenimis, divertikulai 

iki 2 cm dydþio nesukelia klinikiniø simptomø ir ligoniai 

gerai jauèiasi – tai vadiname adaptacine ligos stadija 

arba premorbidine bûkle. Tokià besimptomæ ligos 

stadijà atsitiktinai konstatavome 2 ligoniams (35 ir 42 

metø amþiaus), tirtiems dël dvylikapirðtës þarnos opos 

ir pankreatito. Rentgeniðkai – rijimas nesutrikæs, divertikulo 

sienelës elastingos, evakuacija pagreitinta ir tada 

primena funkciná kaklo divertikulà. Vienas ið jø buvo 

uþpakalinëje, kitas – daugiau kairëje ðoninëje stemplës 

þioèiø sienelëje (Killian-Jamieson tipas). Toks Cenkerio 

divertikulo vaizdas iðlieka ir pakartotinai tiriant. 

Esant Cenkerio divertikulo klinikinei simptomatikai, 

skiriame 3 ligos stadijas: pirma stadija (kompensacijos), 

kada divertikulas suþadina proksimalinës stemplës dalies 

motorinæ disfunkcijà ir lokalø faringoezofagità. Kliniðkai 

– nepastovus ir nemalonus jausmas ryjant tirðtà arba 

kietà maistà, padidëjusi kramtomøjø raumenø átampa 

(hipertonusas) – Potendþerio simptomas. Rentgeniðkai 

– trumpalaikis kontrastinës medþiagos uþsilaikymas divertikule, 

jis didesnis negu 2 cm, kontûrai lygûs, sienelës 

elastingos, hipertoniðkos (divertikulo formos kintamumas, 

kada jo kûnas vieno tyrimo metu bûna maiðo, 

kolbos arba kriauðës formos), ryklës ir kaklinës stemplës 

dalies dismotorika. Tokià Cenkerio divertikulo stadijà nustatëme 

7 ligoniams. Antra stadija (subkompensacijos) 

– divertikulito poþymiai dël gleiviø ir skysèio sàstovio 

divertikulo kûne. Kliniðkai – asimetrinis kaklo sustorëjimas 

su daþnai èiuopiamu minkðtu iðkilimu, kuris gali 

fliuktuoti ir didëti pavalgius. Auskultuojant toká kaklo dariná 

buvo girdimas garsus ûþesys arba kriokimas, neretai 

vadinamas “kunkuliuojanèio geizerio” simptomu. Be to, 

buvo nemalonus kvapas ið burnos, kosulys pavalgius, 


1 pav. (a, b). Ligonis S.S., 42 m., serga lëtiniu pankreatitu. a 

– tiesinë ir b – ðoninë ezofagogramos. Atsitiktinai diagnozuotas 

besimptomis stemplës þioèiø kairës ðoninës sienelës 1,5 

cm skersmens Killian-Jamieson divertikulas (Zenkerio divertikulo 

variantas, adaptacinë ligos stadija). 

2 pav. (a, b). Ligonis V.R., 59 m., a – tiesinë ir b – ðoninë faringoezofagogramos. 

2,5 cm skersmens Cenkerio divertikulas. 

Kliniðkai – neþymi disfagija ryjant kietà maistà, Potendþerio 

simptomas. Rentgeniðkai – trumpalaikis sàstovis divertikule, 

jo sieneliø elastingumas ir formø kintamumas. Kompensacinë 

ligos stadija.


“naktinio kosulio” ir “ðlapios pagalvës” simptomai. Tokià 

divertikulo klinikinæ eigà stebëjome 18 ligoniø. Rent- 

3 pav. (a, b). Ligonis K.G., 61 m. a – tiesinë ir b – ðoninë ezofagogramos. 

3,5 cm skersmens Cenkerio divertikulas. Kliniðkai 

– ryðki disfagija, “ðlapios pagalvës” simptomai. Rentgeniðkai 

– ryklës ir stemplës diskinezija, sàstovis divertikule, sieneliø 

hipotonija, aspiracinio lëtinio bronchito poþymiai. Subkompensacinë 

ligos stadija. 

4 pav. (a, b). Ligonis M.K., 64 m. a – tiesinë ir b – ðoninë ezofagogramos. 

7 cm skersmens Cenkerio divertikulas – kaklinë 

ezofagocelë. Kliniðkai – pastovi disfagija, disfonija, naktinis 

kosulys, lëtinis kvëpavimo nepakankamumas ir mikrohemoptojë, 

liesëjimas, silpnumas. Rentgeniðkai – virðutinio tarpuplauèio 

praplatëjimas, skysèio pavirðius retrofaringiniame tarpe, 

ryklës atonija, sàstovis divertikule, aspiracija á kvëpavimo 

takus, LOPL poþymiai. Dekompensuota ligos stadija. 

27 

geniðkai – divertikulo kûnas buvo daugiau kaip 3-4 cm 

skersmens, kontûrai lygûs, maþas sieneliø elastingumas, 

hipotonija (lëtas formos ir dydþio kintamumas), ryðkus 

kontrastinës medþiagos sàstovis, trumpalaikës barijaus 

masës aspiracijos ir kosulio epizodai, antrinio ezofagito 

ir aspiracinio bronchito poþymiai. Treèia stadija (dekompensacijos) 

– blogëja bendra ligonio bûklë, atsiranda 

apetito stoka, liesëjimas, progresuojantis silpnumas, 

kintama nuotaika (disforija), balso (disfonija), kvëpavimo 

(dispnëja) ir ypaè rijimo (disfagija) sutrikimai. Neretai 

konstatavome lëtiná obstrukciná bronchità, skrepliavimà 

krauju (mikrohemoptojë), dusulá dël progresuojanèio 

plauèiø nepakankamumo, pneumonijos. Tokià klinikinæ 

Cenkerio divertikulo eigà stebëjome 16 ligoniø. Rentgeniðkai 

– ovali ir gana simetrinë divertikulo forma, simetrinë 

arba asimetrinë jo lokalizacija, pastovus gleiviø ir 

skysèio pavirðius, ilgalaikis kontrastinës medþiagos susikaupimas, 

gana dideli kûno matmenys (daugiau kaip 4-5 

cm), sieneliø atonija, kontûrø nekintamumas ir vietomis 

pastovi deformacija dël periproceso (peridivertikulito), 

ryklës ir stemplës diskinezija. 4 ligoniams divertikulo 

kaklelis buvo sutrumpëjæs, kûnas þenkliai padidëjæs ir 

divertikulo maiðas sudarë didelæ þioèiø cistà – kaklinë 

ezofagocelë su raiðkiu virðutinio tarpuplauèio praplatëjimu, 

trachëjos dislokacija ir veniniu sàstoviu plauèiuose 

(kompresinis sindromas). Ðioje ligos stadijoje daþnai 

formavosi ávairios ligos komplikacijos: lëtinis ezofagitas 

su daþnais antiperistaltiniais judesiais ir gastroezofaginiais 

bei ezofagooraliniais refliuksais – 13, aspiracinis 

bronchitas ir pneumonija – 11, lëtinis plauèiø nepakankamumas 

– 6, kraujavimas ið plauèiø –1, kraujavimas ið 

stemplës – 3, divertikulo perforacija – 2, malignizacija 

– 1 ligoniui. Be to, vienam pacientui buvo ryklës vëþio 

ir Cenkerio divertikulo derinys, kuris, mûsø galva, turëjo 

bendrà etiopatogeneziná mechanizmà. 

Rentgeniná tyrimà 2-3-je klinikinëse ligos stadijose 

siûlome pradëti nuo kaklo ðoninës bei krûtinës làstos 2jø 

krypèiø rentgenogramø turint tikslà anksti nustatyti jau 

minëtas komplikacijas bei jø dinaminius pokyèius. Po to 

reikia atlikti kontrastinæ polipozicinæ ryklës ir stemplës 

rentgenoskopijà, nusitaikomas rentgenogramas, kompiuterines 

fluorogramas bei kitus tyrimus. Svarbiu laikome 

endoskopiná ryklës ir stemplës tyrimà, kuris ágalina 

tiksliau nustatyti esamà ezofagito laipsná, divertikulità, 

kraujavimo ðaltiná ir kitas ligos komplikacijas. 24 ligoniai 

buvo operuoti, atokûs chirurginio gydymo rezultatai 

geri, þioèiø ir stemplës funkcija normalizavosi. 

Ávairiø þioèiø divertikulø rentgeninis vaizdas rodomas 

1-4 paveiksluose.

28 

IÐVADOS 

1. Stemplës þioèiø divertikulai formuojasi sulaukus 

30-40 metø amþiaus, vyrams 2 kartus daþniau negu 

moterims. Daþniau bûna uþpakalinës sienos arba Cenkerio 

divertikulai, reèiau – ðoninës sienelës arba Killian- 

Jamieson divertikulai. 

2. Cenkerio divertikulo eiga lëta, progresuojanti, 

sunkiai pasiduoda konservatyviam gydymui ir apie 60% 

reikalauja chirurginio gydymo – divertikulektomijos. 

3. Kaklinis divertikulas iki 2 cm skersmens daþniausiai 

nesukelia klinikiniø simptomø (premorbidinë 

bûklë) ir paprastai diagnozuojamas atsitiktinai rentgeninio 

tyrimo metu. 

4. Kliniðkai skiriame tris ligos stadijas: kompensacijos, 

subkompensacijos ir dekompensacijos, turinèias 

gana bûdingà klinikinæ ir rentgeninæ simptomatikà. 

5. Pamatiniu Cenkerio divertikulo diagnostikos 

metodu laikome rentgeniná, o papildomu – endoskopiná 

tyrimà. Jie ágalina nustatyti ne tiktai ligos stadijà, bet 

ir gresianèias komplikacijas. 

Literatûra 

1. Tamulevièiûtë D., Vitënas A. Stemplës ligos. Vilnius: Mokslas, 

1981, 220 p. 

2. Tamulevièiûtë D.J., Vitënas A.M. Bolezni piðèevoda i kardii 

(rus.), Moskva: Medicina, 1986, 224 p. 

3. Miroschnikov B.I., Smirnova N.A. Divertikul Tsenkera. 

Vestn. Khir. Im. I.I. Grek., 1999;158(3), 56-9. 

4. Stockli S.J., Schmid S. Zenker’s diverticulum. Schweiz. Med. 

Wochenschr., 2000, 130(16), 590-6. 


5. Rubesin S.E., Levine M.S. Killian-Jamieson diverticula: radiografic 

findings in 16 patients. AJR Am J. Roentgenol. (United States), 

Jul 2001, 177, 85-9. 

6. D.Sydow B.D., Levine M,S., E.Rubesin S.E. et al. Radiographic 

findings and complications after surgical or endoscopic repair of 

Zenker’s diverticulum in 16 patients. Am. J. Roentgenol., Nov 2001, 

177, 1067-71. 

7. Van Overbeek J.J. Pathogenesis and methods of treatment 

of Zenker diverticulum. Ann. Otol. Rhinol. Laringol., 2003, 112(7), 

583-93. 

8. Nutter K.M., Ball O.G. Esophageal diverticula: current 

classification and important complications. J. Miss State Med. Assoc. 

(United States), May 2004, 45(5),131-5. 

9. Burdan F., Rozylo-Kalinowska I., Juskiewicz W. et al. Visualisation 

of diverticula of the upper of the alimentary tract; comparison 

of roentgenologic and endoscopic techniques. Folia Morphol. (Warsz) 

2001 Nov, 60(4), 297-301. 

10. Sasaki C.T, Ross D.A., Hundal J. Association between Zenker 

diverticulum and gastroesophageal reflux disease: development of a 

working hypothesis. Am J. Med. 2003 Aug, 18, 115. 

ESOPHAGEAL DIVERTICULA, CLINICAL AND RADIOLOGICAL 

DIAGNOSIS 

A.Vitënas, A.Bartusevièienë 

Summary 

Key words: esophageal diverticula, Zenker’s diverticula, esophagocele, 

radiological signs. 

Authors had diagnosed Zenker’s diverticula to 28 male and 15 female 

patients, age 31 to 69. Described are three stages of the disease, 

clinical and radiological signs, and differential diagnosis. 

SKRANDÞIO VËÞIO ANKSTYVOSIOS 

RENTGENODIAGNOSTIKOS GALIMYBËS 

Raktaþodþiai: skrandis, vëþys, ankstyva rentgeninë 

diagnostika. 

P.BALTRUÐAITIS 

Vilniaus universiteto Onkologijos institutas 

Santrauka 

Analizuojama skrandþio vëþio ankstyvos stadijos 

rentgeninës (radiografinës) diagnostikos galimybës. 

Nuo 1969 metø Vilniaus universiteto Onkologijos 

institute ðio straipsnio autorius skrandþio 

vëþá diagnozavo 265 pacientams, ið jø 21 pacientui 

nustatytos skrandþio vëþio ankstyvos formos: 

17 vyrø ir 4 moterims nuo 41 m. iki 65 m. amþiaus. 

Pagal priimtà klasifikacijà iðaiðkintos ðios 

Gauta 2004-09-16 

� 

makroskopinës vëþio augimo formos: 3 ligoniams 

polipoidinë augimo forma (I tipas), 8 ligoniams 

– erozyvinë augimo forma (II tipas), 7 ligoniams 

– pirminë plokðèio iðopëjimo forma (IIb tipas) ir 

3 ligoniams – opinës formos malignizacija (III tipas). 

Visi ligoniai buvo operuoti. Operacinio preparato 

histologinis tyrimas nustatë, kad navikinë 

infiltracija buvo paþeidusi gleivinæ ir pogleiviná 

sluoksná. Visais atvejais metastaziø nerasta. Pagal 

nustatytus kriterijus tai atitinka skrandþio vëþio 

ankstyvos formos definicijà.


ÁVADAS 

Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos ðaliø, sergamumas 

skrandþio vëþiu uþima svarbià vietà tarp kitø vëþio 

lokalizacijø. Antai 2001 m., Lietuvos vëþio registro 

duomenimis, skrandþio vëþys sudaro vyrø 8,2% (IV 

vieta), moterø 6,0% (VI vieta). Maþdaug tokià pat vietà 

uþima ir 2003 metais. Lyginant 2001 ir 2003 metø sergamumà 

skrandþio vëþiu matome neþymø susirgimø 

skirtumà: 2001 m. skrandþio vëþys diagnozuotas 577 

vyrams, 2003 m. – 586, moterims atitinkamai – 424 ir 

453 susirgimai. 

Ðiuolaikinë onkologijos pagrindinë problema – savalaikë 

ligos diagnostika, kuri apsprendþia gydymo 

efektyvumà: pradëjus gydyti ankstyvose ligos stadijose 

penkeriø metø iðgyvenamumo procentas yra þymiai didesnis, 

tuo tarpu ligà diagnozavus vëlesnëse stadijose 

iðgyvenamumo rodiklis daug blogesnis. 

Kaip rodo Lietuvos vëþio registro duomenys, skrandþio 

vëþio diagnostikos bûklë toli graþu nëra patenkinama. 

Antai 2001 m. I stadijos vëþys skrandyje diagnozuotas 

45 (7,8%) vyrams ir 40 (9,4%) moterø, 2003 m. 82 

(7,8%) vyrams ir 55 (5,3%) moterims. Tokiu bûdu stebimas 

nedidelis pagerëjimas, taèiau liûdina, kad iðaiðkinimas 

uþleisto – IV stadijos – þymiai didesnis: 211 (36,6%) 

vyrø ir 176 (41,5%) moterims (2001 m.) ir 247 (23,77%) 

vyrams bei 184 (17,7%) moterims (2003 m.). 

Pagrindinës skrandþio vëþio diagnostikos pagerinimo 

priemonës yra platus kompleksiðkas diagnostikos metodø 

naudojimas: rentgeninis, endoskopinis skrandþio tyrimai, 

biopsija bei histologinis ir citologinis tyrimai. Apie ðiø metodø 

efektyvumà gerinant skrandþio vëþio ankstyvos diagnozës 

galimybes nemaþai raðoma literatûroje (1-8). 

1 pav. Ankstyvo skrandþio vëþio 

formø tipai (schema). 

2 pav. Skrandþio kûno polipoidinis 

vëþys prie maþosios 

kreivës. 

3 pav. Skrandþio kûno polipoidinis 

vëþys, pozityvinë 

elektrorentgenograma. 

5 pav. Skrandþio kûno ankstyvas 

vëþys, opinë malignizacija, 

tipas III, pozityvinë elektrorentgenograma. 

29 

4 pav. Skrandþio antralinës 

dalies ankstyvas vëþys, pirminë 

plokðèia forma. 

Darbo tikslas – iðanalizuoti rentgeninio skrandþio 

tyrimo galimybes diagnozuojant skrandþio vëþá ankstyvose 

stadijose. 

TYRIMO MEDÞIAGA IR METODAS 

Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Radiologinës 

diagnostikos klinikoje per 27 darbo metus rentgeninio 

tyrimo metu ávairios lokalizacijos bei augimo 

formos skrandþio vëþys diagnozuotas 265 ligoniams, ið 

jø 186 (70,2%) vyrams ir 79 (30,8%) moterims. Pagal 

makroskopinæ augimo formà buvo: endofitinë infiltracinë 

forma 47,33%, egzofitinë 22,9%, dubenëlio formos 

– 16,03%, miðrios formos – 13,74%. Ið ðio skaièiaus 

21 ligoniui nustatyta ankstyva skrandþio vëþio stadija 

– 8,2%. Ið jø 17 vyrø ir 4 moterims nuo 41 m. iki 65 

m. amþiaus. Visi ðios grupës ligoniai buvo operuoti ir 

diagnozë patvirtinta histologiðkai. Pagal makroskopinæ 

naviko augimo formà 3 ligoniams nustatyta polipoidinë 

augimo forma (I tipas), 8 ligoniams – erozyvinë augimo 

forma (II tipas), 7 ligoniams – pirminë plokðèio iðopëjimo 

forma (IIb tipas) ir 3 ligoniams – opinës formos malignizacija 

(III tipas).

30 

Visais ðiais atvejais histologiðkai infiltracinis augimas 

buvo paþeidæs iki pogleivio imtinai. Pagal priimtà proceso 

iðplitimo vertinimo klasifikacijà – tai atitinka ankstyvo 

skrandþio vëþio ávertinimui. 

Rentgeninis tyrimas visais atvejais buvo atliekamas 

dvigubo kontrastavimo metodu. Rentgenoskopijos metu 

pacientas iðgerdavo bario sulfato kontrastinæ medþiagà 

specialiu skrandþio kontrastavimo aparatëliu su keièiamu 

antgaliu. Procedûros metu oro balionëliu á paciento 

burnà bario sulfato masë buvo pumpuojama su oru. Tokiu 

bûdu buvo gaunamas dvigubas skrandþio kontrastavimas. 

Buvo atliekamos polipozicinës nusitaikomos 

rentgenogramos ir kai kuriais atvejais pozityvinës elektrorentgenogramos. 

REZULTATØ APTARIMAS 

Ankstyvo skrandþio vëþio formos definicija buvo priimta 

Japonijos skrandþio vëþio mokslinës draugijos posëdyje 

1963 metais. Tada buvo nustatyta laikyti ankstyva 

skrandþio vëþio forma, kai navikinë infiltracija apima 

skrandþio gleivinæ ir pogleiviná sluoksná, bet nepaþeidþia 

gilesniø skrandþio sienelës sluoksniø ir nerandama 

metastaziø. Pagal navikinio augimo formà nustatyti trys 

pagrindiniai tipai: I, II, III (1 pav.) 

I tipas – polipoidinis – naviko augimas á skrandþio 

spindá daugiau nei 0,5 cm. II a tipas – infiltracija ribotame 

plote iki 0,5 cm. II b tipas – gleivinës erozija be pastebimo 

gleivinës pavirðiaus iðveðëjimo. II c tipas – vëþinë 

gleivinës infiltracija su pavirðiaus paþeidimu (pavirðinis 

iðopëjimas). III tipas – gilesnis gleivinës iðopëjimas su 

pogleivio paþeidimu. 

Tokijo vëþio instituto ligoninës duomenimis (5), polipoidinës 

formos su intramukoziniu paþeidimu be metastaziø 

5 metø iðgyvenamumas po operacijos siekia 

95%. Sergant intramukozinës gleivinës iðopëjimo formos 

vëþiu 5 metø iðgyvenamumas yra 94%. Kai paþeistas ir 

pogleivis, 5 metø iðgyvenamumas yra 89%. 

Ávertindami rentgeniná, endoskopiná bei gastrobiopsiná 

metodø efektyvumà, autoriai (2, 3, 4) palygino: ið 

skrandþio vëþio ankstyvos formos 37 atvejø rentgeninio 

tyrimo metu ankstyvo vëþio diagnozë nustatyta 25 

pacientams ir fibrogastroskopijos metodu – 35 pacientams. 

Jø duomenys liudija fibrogastroskopinio metodo 

pranaðumà lyginant su rentgeninio tyrimo metodu. Japonø 

autoriai (3) palygino stebëjimo rezultatus 39 pacientams, 

kuriems buvo nustatytos 45 skrandþio adenomos. 

Stebëjimo laikas nuo 6 mën. iki 13 metø. Stebëjimo 

duomenis lygino su ankstyvo vëþio II tipo 9 atvejais. 

Autoriai daro iðvadà, kad atskirti adenomas nuo II tipo 

ankstyvo vëþio vizualiai gana sunku. Pagrindinis meto- 


das, leidþiantis diferencijuoti patologijà, yra biopsija ir 

histologinis tyrimas. 

Mûsø tirtø ankstyvo skrandþio vëþio formø vaizdas 

pateiktas rentgenogramose ir elektrorentgenogramose 

(2-5 pav.). 

IÐVADOS 

1. Konvencinës radiologijos metodas tiriant skrandá 

dvigubu kontrastavimu bei atliekant polipozicines 

rentgenogramas leidþia nustatyti skrandþio vëþio ankstyvas 

formas. Sëkmingiems rezultatams turi reikðmës 

rentgenologo kvalifikacija ir patirtis. 

2. Rentgeninis (radiografinis) skrandþio tyrimas 

plaèiai naudojamas diagnostinëje praktikoje. Pritaikius 

skaitmeninæ vaizdo technologijà ðá tyrimo metodà galima 

panaudoti padidintos rizikos gyventojø grupiø skryningui 

ankstyvam skrandþio vëþiui iðaiðkinti. 

3. Kompleksinis skrandþio tyrimas, panaudojant 

radiologiná ir endoskopiná metodus su biopsija, citologiniu 

ir histologiniu tyrimu, þenkliai padidina ankstyvo 

skrandþio vëþio diagnostines galimybes. 

4. Ðiuolaikinë skrandþio vëþio diagnostikos bûklë, 

kai nustatomas toks didelis iðplitusio skrandþio vëþio 

procentas, yra nepatenkinama. Problemos sprendimas 

turi bûti kompleksinis: 

- platus visuomenës onkologinis ðvietimas; 

- medicinos personalo pastovus kvalifikacijos këlimas; 

- padidintos rizikos gyventojø grupiø skrandþio 

(virðkinamojo trakto) skryningo metodas panaudojant 

ðiuolaikinæ diagnostinæ technologijà. 

Literatûra 

1. Blokhin NN, Efetov VM, Klimenkov AA, Patiutko IuI. Caner of 

the operated stomach as a problem of oncology today. Vopr Onkol. 

1987;33(12):27-33. 

2. Brailski C, Malinova B, Popov P. The diagnostic value of x-ray 

methods, endoscopy, oriented gastrobiopsy and brush cytodiagnostics 

in malignant and benign diseases of the stomach. Arch Geschwulstforsch. 

1978;48(1):50-6. 

3. Kouzu T, Suzuki Y, Yoshimura S, Yoshimura N, Hishikawa 

E, Arima M. Feature of screening-detected cancer and progress of 

treatment-esophageal cancer. Gan To Kagaku Ryoho. 1998 Aug; 

25(10):1499-504. 

4. Kriedemann E, Rotte KH, Mateev B, Gutz HJ. Problems in the 

diagnostic of primary gastric stump cancer and recurrences of gastric 

cancer. A comparison of X-ray diagnostic and endoscopy. Arch Geschwulstforsch. 

1975;45(6):552-65. 

5. Laufer I. Early gastric cancer. Double contrast gastrointestinal 

radiology. 1979, 241-288. 

6. Limido G, Colombo G, Sessa V, Riboldi L. Radiographic 

diagnostic problems in cancer of the gastric stump in subjects gastrectomized 

for ulcer over 10 years earlier. Minerva Med. 1984 Apr 

7; 75(14-15):795-9.


7. Reitzig P, Gutz HJ, Wildner GP. Diagnostic problems in early 

gastric cancer. Z Gesamte Inn Med. 1978 Dec 15;33(24):898-901. 

8. Schneider W, Hanke P, Moller T, Seige K. Early diagnosis of stomach 

neoplasms. Z Gesamte Inn Med. 1979 Sep 15; 34(18):249-52. 

POSSIBILITIES OF THE EARLY ROENTGENOLOGICAL DIAG- 

NOSTICS OF THE STOMACH CANCER 

P.Baltruðaitis 

Summary 

Key words: stomach, cancer, early roentgendiagnostics. 

In the article possibilities of the early roentgenological diagnostic 

of the stomach cancer are analysed. Since 1969 in Vilnius University 

Institute of Oncology 265 cases of stomach cancer were detected. In 

21 patients (among them 17 men, 4 women) the early forms of stomach 

cancer were diagnosed. 

Raktaþodþiai: radiologiniai tyrimai, gastrointestininës 

stromos navikai, GIST, plonoji þarna. 

Santrauka 

Pristatomas 55 metø ligonës, serganèios gastrointestininës 

stromos naviku, atvejis. Ligonë skundësi 

bendru silpnumu, kraujavimu ið virðkinamojo trakto, 

eilæ kartø gydësi stacionare. Retos ligos diagnozë 

nustatyta atlikus radiologinius tyrimus: virðkinamojo 

trakto rentgenokontrastiná tyrimà, a.mesenterica 

superior angiografijà. Diagnozë patvirtina 

patanatomiðkai ir imunohistochemiðkai. 

ÁVADAS 

Gastrointestininës stromos navikai ( GIST ) – tai virðkinamojo 

trakto (VT) neepiteliniai mezenchiminiai navikai, 

augantys ið intersticiniø Cajal'o làsteliø. Retai ðie pirminiai 

navikai bûna uþ VT ribø – taukinëje, pasaite ar retroperitoniðkai 

[2-4, 7]. 

Cajal'o làstelës perduoda nervinius impulsus ið þarnos 

autonominës nervø sistemos á lygiøjø raumenø làsteles, 

taip reguliuodamos jos judesius [4]. 

Tai reta liga, apie 1% (0,1%-3%) visø pirminiø VT navikø. 

Vienodai daþnai serga abiejø lyèiø asmenys, 50-60 

metø. GIST terminà pirmà kartà 1983 m. pavartojo Mazur 

31 

According to existing classification of the stomach cancer polypoid 

form of stomach cancer had been detected in 3 patients (type I), infiltrative-erosive 

form (type II) - in 8 patients, primary deeply ulcerated 

form (type IIb) – in 7 patients and erosive form – in 3 patients (type 

III). All the patients were treated surgically. Histological examination 

showed cancer infiltration features in mucosa and submucosa. There 

were no metastases. According to the existing criteria these cases can 

be evaluated as an early stage of cancer. 

Gauta 2004-09-14 

GASTROINTESTININËS STROMOS NAVIKO ATVEJIS 

PLONOJOJE ÞARNOJE 

D.RUTKAUSKAITË, J.DEMENTAVIÈIENË, D.KATKIENË 


� 

ir Clark, apraðydami heterogeninæ neepiteliniø navikø, turinèiø 

verpstës formos arba epitelioidines làsteles, grupæ. 

GIST'ai anksèiau buvo priskiriami kitiems VT navikams 

(lejomiomoms, lejomioblastomoms, lejomiosarkomoms). 

Nustaèius GIST’ø kilmæ, jie iðskirti á atskirà grupæ [1-3]. 

Pastebëta, kad ði liga gali bûti asocijuota su Reklinghauseno 

liga bei Carney triada (epitelioidinis skrandþio 

stromos navikas, ekstraadrenalinë paraganglioma, plauèiø 

chondroma). 

Darbo tikslas – pristatyti klinikiná plonosios þarnos 

GIST‘o atvejá bei aptarti jo klinikinius poþymius ir diagnostikos 

galimybes. 

KLINIKINIS ATVEJIS 

Ligonë D.S., gimusi 1950 m., atvykusi skundësi bendru 

silpnumu, tuðtinimusi juodomis iðmatomis. Kraujavimo ið 

VT epizodai kartojasi jau 10 metø, pradþioje reti , ðiais metais 

apie 20-30 kartø per metus. Daug kartø gydyta chirurgijos 

bei terapijos skyriuose, taèiau kraujavimo prieþastis 

nebuvo iðaiðkinta. Ðiais metais, pasikartojus intensyviam 

kraujavimui ið VT, hospitalizuota á VU L Santariðkiø klinikø 

hepatologijos ir gastroenterologijos skyriø. 

Bûklë atvykus patenkinama, nekarðèiuoja, pilvas 

minkðtas, kiek papûstas, neskausmingas, per rectum – rudos 

iðmatos. Kraujo tyrimuose anemija (hemoglobinas –

32 

1 pav. A. mesenterica superior angiografija – pradinëje tuðèiosios 

þarnos dalyje matyti intensyviai besikontrastuojantis darinys: 

a – arterinë fazë, b – veninë fazë. 

96 g/l, hematokritas – 0,28 l/l), eritrocitø nusëdimo greitis 

pagal Westergrenà – 20 mm/h. 

Atlikus videoezofagogastroduodenoskopijà rastas normalus 

stemplës, skrandþio, dvylikapirðtës þarnos endoskopinis 

vaizdas. 

Virðkinimo sistemos ir inkstø sonoskopijos metu stebëta 

neryðki hepatosteatozë, kasos audinio netolygumas 

be pankreatito ar piktybiðkumo poþymiø. 

Kadangi ligonæ vargino pasikartojantys kraujavimai ið 

VT, atlikta a.mesenterica superior arteriografija. Jos metu 

pradinëje tuðèiosios þarnos dalyje (apie II kilpà) matyti intensyviai 

besikontrastuojantis darinys, tankiu kraujagysliø 

tinklu be kontrastinës medþiagos uþtekëjimo saleliø. Ið 

jo iðeina plati drenuojanti vena á v. mesenterica superior. 

Darinio projekcijoje matyti papildomas intensyvus ðeðëlis, 

galimai apkalkëjimas. Tyrimo iðvada: plonosios þarnos 

(tuðèiosios þarnos pirmøjø kilpø) darinys, gausiai vaskuliarizuotas 

su apkalkëjimu. Patologinio darinio poþymiai 

bûdingi stromos navikui (1 pav.). 

Plonosios þarnos kontrastinës rentgenoskopijos metu 

tuðèiosios þarnos pradinëje dalyje apie 20cm nuo flexura 

duodenojejunalis rasta apie 5 cm ilgio, apie 1/3 asimetriðkai 

susiaurëjusio spindþio þarnos atkarpa. Jos gleivinës 

reljefas iðlygintas, raukðlës plaèios. Ið pasaitinës pusës 

matomas þarnos sienelës ásigaubimas á spindá su jo centre 

stebimu ðvelnaus intensyvumo apkalkëjimu (2 pav.). Þarnos 

peristaltika ðioje vietoje sulëtëjusi. Rentgenologiðkai 

destrukciniø þarnos sienelës pokyèiø nestebima. Ligonei 

paskirtas operacinis gydymas, todël ji perkelta á chirurgijos 

skyriø. Operacijos metu apþiûrëjus pilvo ertmës organus, 

tuðèiosios þarnos pasaitinëje dalyje rastas 3×4 cm dydþio 

darinys, 20 cm þemiau plica duodenojejunalis, kuris siaurina 

þarnos spindá. Kitos patologijos pilvaplëvës ertmëje 

nerasta. Atlikta 18 cm ilgio tuðèiosios þarnos su dariniu 

rezekcija. Þarnos sienelëje rastas 0,5 cm iðopëjimas. 


2 pav. Plonosios þarnos rentgenokontrastinis tyrimas – tuðèiosios 

þarnos pasaitinës dalies sienelës ir spindþio pakitimai su 

centre esanèiu ðvelnaus intensyvumo apkalkëjimu: a – topografinis 

vaizdas, b – pritaikomoji rentgenograma. 

3 pav. Plonosios þarnos rezekuoto fragmento patanatominis 

preparatas: a – þarnos gleivinëje egzofitinis, standus, stambiai 

gruoblëtas navikas, b – pjûvyje navikas su kalcifikacijos 

þidiniais, gleivinëje 0,5x0,5 cm iðopëjimas. 

Patohistologinio tyrimo atsakymas – plonosios þarnos 

gastrointestininës stromos navikas. Biologinio agresyvaus 

elgesio tikimybë maþa (navikas >2, bet


ir kraujuoti, tai leidþia juos anksti diagnozuoti; 2) egzofitinis 

– augantis nuo þarnos sienelës ribø. Tokiø navikø 

diagnostika vëlyva, jie nustatomi, kai palpuojamas tumoras 

pilve ar prasideda kraujavimas per iðopëjimà á þarnos 

spindá. Augimo pobûdis kiek skiriasi pagal lokalizacijà: 

skrandyje – 50% intramuralinis, 35% egzogastrinis, 15% 

endogastrinis augimas, plonojoje þarnoje – 65% egzofitinis, 

15% intramuralinis, 10% á þarnos spindá ir 5% ant 

kojytës (á spindá). Makroskopiðkai navikas pilkðvai baltos 

spalvos, galima cistinë degeneracija, infarktø, kraujosrûvø 

bei nekrozës zonos, sukalkëjimø þidiniai [6]. Mûsø atveju 

navike buvæs sukaulëjimo þidinys galëjo bûti aptiktas 

ir apþvalginës pilvo rentgenografijos metu. 

Histologiðkai GIST'o diagnozë tik átariama, kai randamos 

ðeivos formos làstelës (70%), epitelioidinës làstelës 

(20%), miðrus tipas [3]. 

Galutinë GIST′o diagnozë patvirtinama imunohistocheminiu 

tyrimu (KIT fermento CD117 markeris, vimentinas, 

CD 34, lygiøjø raumenø α aktinas, desminas, S – 100 

proteinas, sinaptofizinas, PGP9, PGP5, chromograminas) 

bei elektroniniu mikroskopu. Pagal jø radinius navikai suskirstyti 

á 4 pagrindines grupes [8]: 1) diferenciðkai panaðûs 

á lygiøjø raumenø làsteles; 2) turintys nerviniø làsteliø 

elementø; 3) miðrûs; 4) nediferencijuoti. 

Apie 30% randamø GIST‘ø yra piktybiniai – su metastazëmis 

ar/ir infiltruojantys aplinkines struktûras. Daþniausias 

metastazavimas á kepenis bei pilvaplëvæ, retai á 

l/m ir kitur [2-4]. 

Ðiuo metu vyrauja nuomonë, kad nëra nepiktybiniø 

GIST‘ø. “Nepiktybinis” ir “piktybinis” terminai pakeisti á 

labiau priimtinus – “þemo piktybiðkumo”, “didelio piktybiðkumo” 

ir “abejotino piktybiðkumo” [5]. Ðioms kategorijoms 

navikai skiriami pagal piktybiðkumo faktorius [3], 

kurie pateikiami 1 lentelëje. 

Mûsø apraðomos pacientës navikas nesiekë 5 cm, mitozinio 

aktyvumo nestebëta, nebuvo peraugimo per seroziná 

dangalà, todël jis traktuotas kaip þemo piktybiðkumo. 

GIST′ø klinikiniai simptomai priklauso nuo naviko lokalizacijos, 

augimo pobûdþio ir dydþio. Daþniausiai yra 

palpuojamas navikas ir jauèiamas nedidelis skausmas ar 

diskomfortas pilve (50-70%), gastrointestininis kraujavimas 

pasitaiko apie 1/3 pacientø. Retesni bei nespecifiniai 

poþymiai ir simptomai – anoreksija, anemija, svorio kritimas, 

pykinimas, VT obstrukcija, obstrukcinë gelta [2-4]. 

Mûsø pacientei klinikinë eiga buvo nespecifinë – buvæs 

sàlyginai nedidelis, skausmø ir obstrukcijos nesukeliantis, 

epizodiðkai, negausiai kraujuojantis navikas tolino ligos 

diagnozæ. Pacientei kelis kartus buvo tirtas skrandis 

ir storoji þarna, bet patologijos nerasta. Plonoji þarna tirta 

nebuvo. Tik atlikus angiografiná tyrimà rasti plonosios 

þarnos navikui bûdingi duomenys – ribotas, gausiai vas- 

33 

kuliarizuotas, turintis plaèias maitinanèias arterijas ir drenuojanèias 

mezenterines venas tumoras, kurie leido átarti 

GIST‘o diagnozæ. O tolesnis plonosios þarnos rentgenokontrastinis 

tyrimas patvirtino radinius, suteikë duomenø 

apie þarnos sienelës ir spindþio pokyèius. GIST‘o diagnozë 

patvirtinta imunohistochemiðkai. 

IÐVADOS 

1. GIST′as – labai retas virðkinamojo trakto navikas. 

2. GIST′o klinikinë simptomatika nespecifinë. 

3. Esant kraujavimo ið VT poþymiams, bûtina tirti ir 

plonàjà þarnà. 

4. Prieinamiausias ir pigiausias radiologinis tyrimas, 

leidþiantis átarti GIST plonojoje þarnoje – plonosios þarnos 

rentgenokontrastinis tyrimas. 

Literatûra 

1. Miettinen M., Sarlomo – Rikala M., Lasota J. Gastrointestinal 

stromal tumors: recent advances in understanding of their biology. 

Hum. Pathol., 1999; 30:1213-1220. 

2. Miettinen M., Lasota J. Gastrointestinal stromal tumors 

– definition, clinical, histological, immunohistochemical, and molecular 

genetic features and differential diagnosis. Virchows Arch., 

2001;438:1-12. 

3. Pidhorecky I., Cheney RT, Kraybill WG, et al. Gastrointestinal 

stromal tumors: current diagnosis, biologic behavior, and 

management. Ann. Surg. Oncol., 2000;7:705-712. 

4. Nishida T., Hirota S. Biological and clinical review of 

stromal tumors in the gastrointestinal tract. Histol. Histopathol.,2000 

;15:1293-1301. 

5. Berman J., O’Leary T. J. Gastrointestinal stromal tumor 

workshop. Hum. Pathol., 2001;32:578-582. 

6. Ghanem N., Altehoefer C., Furtwängler A., et al. Computed 

tomography in gastrointestinal stromal tumors. Eur. Radiol., 

2003;13(7):1669-1678. 

7. Gorospe L., Simon M., Lima F. et al. Primary mesenteric 

tumor with phenotypical features of gastrointestinal stromal tumors. 

Eur. Radiol., 2002, 12 (S3), S82-S85. 

8. Hama Y., Okizuka H., Odajima K., et al. Gastrointestinal 

stromal tumor of the rectum. Eur. Radiol., 2001;11(2):216-219. 

CASE OF SMALL BOWEL GASTROINTESTINAL STROMAL 

TUMOR 

D.Rutkauskaitë, J.Dementavièienë, D.Katkienë 

Summary 

The case of Gastrointestinal stromal tumor is presented. A 55 year 

old woman was complaining of general weakness, recurrent symptoms 

of bleeding from upper gastrointestinal tract for 10 years. She was 

hospitalized several times and no pathology found. The diagnosis of 

rare tumor was made after thorough radiological examination of small 

bowel. It was confirmed by pathologoanatomical and immunohistochemical 

examinations of specimen. 

Gauta 2004-09-29 

�

34 

Raktaþodþiai: maitinimo zondas, rentgenoskopija, 

zondo ástûmimas, maitinimas uþ piliorinës skrandþio 

dalies. 

Santrauka 

Norëdami ávertinti maitinimo zondo (MZ) “aklo” 

ástûmimo metodikà, atlikome prospektyvinæ nedidelës 

apimties studijà. Jos metu ûminiais galvos 

smegenø kraujotakos sutrikimais sergantiems ligoniams 

buvo ákiðtas MZ. Ástûmæs zondà gydytojas 

vertino jo galo padëtá, pasitelkdamas auskultacijos, 

oro ir turinio aspiracijos klinikinius duomenis. 

Apie zondo padëtá sprendëme rentgenoskopijos 

metu. Tokiu bûdu zondas buvo ástumtas 25 

ligoniams. 22 ligoniams zondo padëtá vertinusio 

gydytojo nuomonë sutapo su rentgenoskopijos 

duomenimis. Ðis atitikimas yra statistiðkai patikimas 

ir neatsitiktinis. 

ÁVADAS 

Terapijos, chirurgijos bei intensyvios terapijos ir reanimacijos 

skyriuose daþnai naudojamas enterinis maitinimas 

(EM). EM taikomas, kai ligonis dël sunkios ligos 

negali maitintis áprastu bûdu – per os, nors ligonio virðkinimo 

trakto (VT) funkcija yra nepakitusi. Ðiuo atveju 

taikyti parenteriná maitinimà (PM) nëra prasmës dël 

brangumo. Be to, PM gali sàlygoti daugiau komplikacijø 

(kateteriná sepsá, hiperglikemijà, veninæ trombozæ 

ir kt.). Daþnai taikomos abi dirbtinio maitinimo rûðys: 

enterinis ir parenterinis. 

Tam, kad bûtø sëkmingas EM, bûtina sudaryti maitinimo 

kelià: ástumti nazogastriná arba nazoduodeniná 

zondà, suformuoti perkutaninæ endoskopinæ gastrostomà 

arba jejunostomà. 

Viena ið EM komplikacijø maitinant á skrandá – skrandþio 

iðsituðtinimo sutrikimas. Dël skrandþio iðsituðtinimo 

sutrikimo – skrandyje gali susidaryti nemaþas liekamasis 

turinio kiekis. Ið skrandþio daugiau turinio gali patekti 


ENTERINIO MAITINIMO ZONDO “AKLOS” 

ÁSTÛMIMO METODIKOS 

RENTGENOSKOPINIS ÁVERTINIMAS 

J.STANAITIS, R.VALANÈIUS 

Vilniaus universiteto ligoninës Santariðkiø klinikø Hepatologijos, gastroenterologijos ir 

pilvo chirurgijos klinika, Radiologijos centras 

á stemplæ, vëliau á kvëpavimo takus – ávykti skrandþio 

turinio aspiracija, kuri pasikartodama gali sukelti aspiracinæ 

pneumonijà. Kad bûtø iðvengta ðios komplikacijos, 

galima ligoná maitinti pakëlus virðutinæ kûno dalá 

45° kampu arba ástûmus zondà toliau á plonàjà þarnà 

uþ piliorinës skrandþio dalies. Dël ðios prieþasties kartais 

perkutaninës endoskopinës gastrostomos (PEG) atliekamos 

su pratæsimu á plonàjà þarnà (PEG-J). 

Literatûroje apraðomos ávairios MZ ástûmimo á plonàjà 

þarnà metodikos, tiksliausia – rentgenoskopijos 

kontrolëje (1). Taip pat apraðoma, kaip ástumti zondà 

á plonàjà þarnà elektrokardiografijos (2), sonoskopijos 

kontrolëje (3), naudojant iðoriná ir zondo magnetus (4), 

endoskopijos metu (5), naudojant prokinezinius preparatus: 

metoklopramidà (6) ar eritromicinà (7). 

Visuose minëtuose straipsniuose minima “aklo” ástûmimo 

metodika, kurià pirmasis publikavo Zaloga (8). 

Pastaruoju metu ði metodika tobulinama siûlant per stumiamà 

zondà ápûsti nuo 350 iki 500 mililitrø oro. Ðios 

patobulintos metodikos sëkmë, ávairiø autoriø duomenimis, 

nurodoma nuo 65,5% iki 72% (9,10). “Aklos” 

metodikos pranaðumas tas, kad nereikia ligonio kiekvienà 

kartà transportuoti á rentgenodiagnostikos skyriø, 

be to, rentgeninis tyrimas yra brangesnis, nei “aklas” 

zondo ástûmimas. 

Ar maitinimo zondo galas yra uþ piliorinës skrandþio 

dalies, ar skrandyje, galima spræsti pagal auskultacijos 

duomenis, áðvirkðèiant orà per zondà, pagal aspiruojamo 

turinio spalvà, iðmatuojant turinyje bilirubino, 

pepsino, tripsino koncentracijas (11), pagal tai, kad per 

zondà áðvirkðtus oro, jo atitraukti ðvirkðtu atgal nebepavyksta 

(12). 

Vilniaus universiteto ligoninës Santariðkiø klinikose 

nutarus ligoná maitinti uþ piliorinës skrandþio dalies enteriniu 

bûdu, MZ zondas daþniausiai stumiamas kontroliuojant 

endoskopu arba rentgenoskopija. 

Darbo tikslas – nustatyti, ar gydytojo, ástumianèio 

maitinimo zondà á skrandá arba dvylikapirðtæ þarnà,


nuomonë, kurioje virðutinio VT dalyje yra zondo galas, 

yra teisinga. 

DARBO METODAI 

Vilniaus universiteto ligoninës Santariðkiø klinikø 

Neurologijos skyriuje atliekant prospektinæ studijà su 

ligoniais, serganèiais ûminiu insultu ir orofaringine disfagija, 

MZ pirmiausia “aklu” bûdu ástumiamas á skrandá 

arba dvylikapirðtæ þarnà, o vëliau atliekama rentgenoskopinë 

ákiðto maitinimo zondo padëties kontrolë, prieð 

tai uþfiksavus atlikusio procedûrà gydytojo nuomonæ, 

kokioje padëtyje yra zondo galas. Studijai pasirinkti ligoniai, 

tiktai sergantys ûminiu insultu su orofaringine 

disfagija. Ðiems ligoniams bûtinas dirbtinis EM. 

“Akla” zondo ástûmimo metodika. Ligonis guli ant 

nugaros. Zondas ástumiamas per nosies ðnervæ. Pajutus, 

kad zondas yra nosiaryklëje, kiek pakeliama ligonio 

galva (apie 45° nuo pagalvës). Ástûmus zondà á stemplæ, 

o vëliau á skrandá (40 cm zondo padala matoma prie 

ðnervës), tikrinama ápuèiant apie 40 ml oro ðvirkðtu ir 

auskultuojant epigastriumo srityje, ar zondas yra skrandyje. 

Vëliau ligonis guldomas ant deðiniojo ðono. Toliau 

zondas stumiamas sukamaisiais ir gráþtamaisiais 

judesiais á prieká. Ties piliorine skrandþio dalimi paprastai 

jauèiamas pasiprieðinimas. Ástûmus zondà, ligonis 

guldomas ant nugaros ir atliekamas zondo galo padëties 

verifikavimas. Per zondà ðvirkðtu áðvirkðèiama apie 

60 ml oro, auskultuojant epigastriumo srityje ir po deðiniuoju 

ðonkauliø lanku. Vëliau pabandoma atitraukti 

orà ðvirkðtu. Jei auskultuojant ápûtimo garsas girdimas 

po deðiniuoju ðonkauliø lanku, visiðkai nepavyksta oro 

ðvirkðtu atitraukti, arba gaunama skaidraus gelsvo turinio 

(tulþies) – teigiama, kad zondo galas yra uþ piliorinës 

skrandþio dalies. Jei auskultuojant ápûtimo garsas 

girdimas epigastriume ar po kairiuoju ðonkauliø lanku, 

lengvai pavyksta atitraukti áðvirkðtà orà arba gaunamas 

ðviesus, ne gelsvas, drumstas (kartais þalsvas) turinys – 

1 pav. EM zondas yra skrandyje. 

2 pav. EM zondas yra plonosios 

þarnos pradþioje. 

35 

teigiama, kad zondo galas yra skrandyje. Tais atvejais, 

kai auskultuojat labai sunku iðgirsti ápûtimo garsà, prieð 

ápuèiant oro rekomenduojama ðvirkðtu áðvirkðti apie 20 

ml fiziologinio tirpalo per zondà. 

Po MZ ástûmimo procedûros, zondà pritvirtinus pleistru, 

uþraðius nuomonæ, kur yra zondo galas, ligonis transportuojamas 

rentgenoskopijai, kurios metu konstatuojama 

tiksli zondo galo padëtis (1 ir 2 pav.). Kylant abejoniø 

rentgenoskopijos metu, per zondà áðvirkðèiama oro 

(3 pav.) arba kontrastinës medþiagos (4 pav.). 

Visais tyrimo atvejais naudojomës Flocare maitinimo 

zondais, su lengvai iðtraukiamu pravedikliu. Visi naudoti 

zondai buvo 110 cm ilgio ir 10 CH diametro. Statistinë 

gautø sulyginimo duomenø (gydytojo nuomonë 

ir rentgenoskopijos duomenys) analizë apdorota programa 

SPSS 9. 

DARBO REZULTATAI 

2004 03-07 Vilniaus universiteto ligoninëje Santariðkiø 

klinikos á studijà buvo átraukti 25 ligoniai, sergantys 

ûminiu gavos smegenø insultu su orofaringinës disfagijos 

reiðkiniais. Visais atvejais ûminio insulto diagnozë buvo 

patvirtinta kompiuterinës arba magnetinio rezonanso tomografijos 

tyrimais. Nei vienas ið minëtø ligoniø prieð 

tai nebuvo patyræs skrandþio rezekcijos operacijø. EM 

zondai buvo ástumti 12 (48 %) moterø ir 13 (52 %) vyrø. 

Vidutinis maitinamøjø amþius buvo 72,6 metai (nuo 26 

iki 92). Gydytojo, ástûmusio MZ, numatoma zondo galo 

padëties vieta pasitvirtino po rentgenoskopijos 22 (88 %) 

ligoniams, nepasitvirtino 3 (12 %) (1 diagrama). Klinikinio 

spëjimo atitikimo tikimybë yra 0,88. Jei atitikimas 

bûtø atsitiktinis, tai atitikimo tikimybë bûtø 0,5. Ðias dvi 

tikimybes palyginus SPSS binominiu testu, gautas atsakymas, 

kad atitikimo tikimybë statistiðkai reikðmingai didesnë 

uþ 0,5 (p

36 

Visais 3 atvejais, kai rentgenoskopijos duomenys 

neatitiko atliekanèiojo procedûrà nuomonës, gydytojas 

galvojo, kad zondas yra ástumtas á skrandá, o rentgenoskopijos 

duomenys parodë, kad á dvylikapirðtæ þarnà. Ið 

viso MZ studijoje buvo ástumti á dvylikapirðtæ þarnà 14 

ligoniø, o 11 ligoniø á skrandá. Ið visø atvejø, kai zondas 

buvo ástumtas á dvylikapirðtæ þarnà, tik 7 (50 %) ligoniams 

per zondà aspiruojant buvo gauta tulþis, o oras 

neatsitraukë 11-ai (78,6 %). Vienu atveju, kai zondas 

buvo ástumtas á skrandá, buvo gauta tulþis. Taèiau net 8 

(73 %) ið 11-os ligoniø, kai zondo galas buvo skrandyje 

– buvo sëkmingai aspiruojamas oras per zondà. 

DISKUSIJA IR IÐVADOS 

Skrandþio iðsituðtinimo sutrikimas, kai kuriuos ligonius 

maitinant á skrandá MZ pagalba, gali sàlygoti aspiracinæ 

pneumonijà. Tikslus skrandþio iðsituðtinimo sutrikimo 

mechanizmas nëra aiðkus. Ði komplikacija yra 

labiau bûdinga ligoniams, sergantiems neurochirurginëmis 

ir neurologinëmis ligomis (13). Ðios problemos galima 

iðvengti ástumiant maitinimo zondà á plonàjà þarnà. 

Vilniaus universiteto ligoninës Santariðkiø klinikø ligoniams, 

sergantiems ûminiais galvos smegenø kraujotakos 

sutrikimais, MZ ástûmimui uþ piliorinës skrandþio 

dalies rinkomës paprastà, standartinæ “aklà” zondo ástûmimo 

metodikà, apraðytà Zalogos (8). Ðis bûdas yra pigiausias 

ið skelbiamø literatûroje. Tam, kad ávertintume 

MZ padëtá virðutinëje VT dalyje, patikrinome klinikiniø 

duomenø tikslumà, kaip “aukso” standartà naudodami 

rentgenoskopijà. Po atliktos nedidelës imties studijos 

galime padaryti iðvadas: 

1. Zondo padëtá statistiðkai patikimai galima ávertinti 

pagal 3 klinikinius faktorius: auskultacijos duomenis, 

turinio ir áðvirkðto oro aspiracijà. Atskirai kiekvienas 

1 diagrama. Rentgenologiniø duomenø ir numatymo atitikimas. 


ið jø nëra vertingas, nes sàlygoja nemaþai klaidingai teigiamø 

ir klaidingai neigiamø rezultatø. 

2. Patikimumo rodiklis priklauso ir nuo ástumianèio 

MZ gydytojo patirties. 

3. Rentgenoskopija yra “auksinis” standartas verifikuojant 

MZ padëtá virðutiniame VT. 

Literatûra 

1. Kozak RI, Bennet J, Taves DH. Technique for placement 

of non-end-hole nasojejunal feeding tubes. Radiolog 1999, 211:584- 

585. 

2. Keidan I, Gallagher TJ. Electrocardiogram-guided placement 

of enteral feeding tubes. Crit Care Med 2000, 28(7):2631-2633. 

3. Hernandez-Socorro CR, Marin J, Ruiz-Santana S, Santana 

L, Manzano JL. Bedside sonogrphic-guided versus blind nasoenteric 

feeding tube placement in critically ill patients. Crit Care Med 1996, 

24(10):1690-1694. 

4. Ozdemir B, Frost M, Hayes J, Sullivan DH. Placement of 

nasoenteral feeding tubes using magnetic guidance:retesting of new 

technique. J Am Coll Nutr 2000, 19(4):446-451. 

5. Napolitano LM, Wagle M, Heard SO. Endoscopic placement 

of nasoenteric feeding tubes in critically ill patients: a reliable 

alternative. J Laparoendosc Adv Surg tech A 1998, 8(6):395-400. 

6. Whatley K, Turner WW, Dey M, Leonard J, Guthrie M. When 

does metoclopramide facilitate transpyloric intubation? J Parenter 

Enteral Nutr 1984, 8(6):679-681. 

7. Kalliafas S, Choban PS, Ziegler D, Drago S, Flancbaum L. 

Erythromycin facilitates postpyloric placement of nasoduodenal feeding 

tubes in intensive care unit patients: randomize, double-blinded, 

placebo-controlled trial. J Parenter Enteral Nutr 1996, 20(6):385- 

388. 

8. Zaloga GP. Bedside method for placing small bowel feeding 

tube in critically ill patients. Chest 1991, 100:1643-1646. 

9. Salasidis R, Fleiszer T, Johnston R. Air insufflation technique 

of enteral tube insertion: a randomised, controlled trial. Crit Care Med 

1998, 26(6):1036-1039. 

10. Lenart S, Polissar NL. Comparison of 2 methods for postpylorc 

placement of enteral feeding tubes. Am J Crit Care 2003, 

12(4):357-36. 

11. Gharpure V, Meert KL, Sarnaik AP, Metheny NA. Indicators 

of postpyloric feeding tube placement in children. Crit Care Med 2000, 

28(8):2962-2966. 

12. Welch SK, Hanlon MD, Waits M, Foulks CJ. Comparison of 

four bedside indicators used to predict duodenal feeding tube placement 

with radiography. J Parenter Enteral Nutr 1994, 18(6):525-530. 

13. J.Stanaitis. Ligoniø, serganèiø ûmiais galvos smegenø 

kraujotakos sutrikimais, enterinio maitinimo á skrandá ir uþ pyliorinës 

skrandþio dalies skirtumø tyrimas: retrospektyvinë studija. Neurolog 

Seminar 2003, 2(18):70-74. 

ASSESSMENT OF BLIND METHOD OF TUBE PLACEMENT FOR 

ENTERAL NUTRITION BY RENTGENOSCOPY 

J.Stanaitis, R.Valanèius 

Summary 

Key words: feeding tube, tube placement, rentgenoscopy, postpyloric 

feeding. 

To evaluate the accuracy of blind method of placing feeding 

tubes and suspect the position of tube in upper GI tract (using clinical 

predictors) we performed prospective pilot study in Vilnius University 

Hospital “Santariðkiø Klinikos”. Patients with acute cerebrovascular


accidents were included in this study. Physician performing feeding 

tube placement tried to evaluate position of feeding tube using methods 

of auscultation, aspiration of air and substance from upper GI tract. 

The opinion of physician about feeding tube position after insertion 

was monitored by rentgenoscopy. There was 25 patients included in 

this study. In 22 cases physician’s opinion was confirmed by rentgenoscopy. 

We conclude that rentgenoscopy is the “gold” standard for 

Raktaþodþiai: tiesioji þarna, tiesiosios þarnos iðvarþa, 

dinaminë proktografija. 

Santrauka 

Autoriai pateikia 89 pacientø nuo 26 iki 81 metø 

amþiaus, tirtø dël tiesiosios þarnos iðvarþos, klinikinio 

ir rentgenologinio tyrimo rezultatus. Tyrime 

buvo panaudota ortoskopinës ir trochoskopinës 

defekografijos metodas (“maþos kontrasto klizmos”). 

Straipsnyje pateikiama rektocelës simptomatika 

ir rentgenometrija. Tyrimo metu iðaiðkinti 

ávairûs gretutinës distalinës storosios þarnos dalies 

ir dubens organø ligos. 

ÁVADAS 

Rektocelë (lot. rectum – tiesioji þarna, gr. cele – iðvarþa) 

– tai tiesiosios þarnos sienelës iðsigaubimas (1 pav.), 

kuris susiformuoja dël pertvaros tarp tiesiosios þarnos ir 

makðties (rektovaginalinës) vientisumo paþeidimo, daþniausiai 

po gimdymo traumos ir ginekologiniø operacijø. 

Reèiau rektocelë susidaro dël viduriø uþkietëjimo, 

sunkaus darbo bei lëtiniø ginekologiniø ligø. 

Darbo tikslas – iðanalizuoti tiesiosios þarnos iðvarþos 

klinikinius ir rentgenologinius poþymius ir papildyti 

klasifikacijà. 

KLASIFIKACIJA 

Skiriami trys iðvarþos variantai: 1) priekinë rektocelë 

(2 pav.) – daþniausiai pasitaikantis priekinës sienelës iðsigaubimas 

makðties link; 2) uþpakalinë rektocelë – uþpakalinës 

sienelës iðsipûtimas link lig. anococcygea; 3) 

37 

evaluation of tube position in the upper GI tract. Clinical predictors 

of tube position: auscultation, aspiration of air and substance in our 

case were statistically fair. 

Gauta 2004-10-01 

KLINIKINIAI IR RADIOLOGINIAI 

TIESIOSIOS ÞARNOS IÐVARÞOS YPATUMAI 

N.NEPOMNIAÐÈAJA, A.VITËNAS 

Vilniaus universiteto ligoninës Santariðkiø klinikø Radiologijos centras, 

Vilniaus universiteto ligoninës Santariðkiø klinikø Centro filialas 

� 

ðoninë rektocelë – ðoninës sienelës iðsipûtimas (vienpusë 

ir abipusë) (3 pav.). Uþpakalinës ir ðoninës rektocelës pasitaiko 

gana retai. Pagal aukðtá priekinë rektocelë bûna 3 

tipø – þema, vidurinë ir aukðta. Þema priekinë rektocelë 

paprastai lydi tiesiosios þarnos sfinkterio ir tarpvietës patologijà. 

Aukðta rektocelë yra makðties virðutinio treèdalio, 

kardialinio ir kryþkaulio-gimdos raiðèiø ásitempimo 

pasekmë. Iðsipûtimas prasideda 7-8 cm aukðèiau iðorinio 

tiesiosios þarnos sfinkterio ir daþnai lydimas visiðko 

vidiniø lytiniø organø iðkritimo bei enterocelës atsiradimo. 

Vidurinë rektocelë pasitaiko daþniausiai. Ðiuo atvejø 

iðsipûtimas prasideda ið karto virð iðorinio tiesiosios 

þarnos sfinkterio ir plinta aukðtyn 3-7 cm. 

Pagal klinikiniø poþymiø iðraiðkà skiriami trys rektocelës 

laipsniai. Pirmas laipsnis – besimptomë rektocelë. 

Rektocelë nustatoma tik tiriant digitaliai kaip nedidelis 

rektovaginalinës pertvaros susilpnëjimas. Antras laipsnis 

– maþø klinikiniø poþymiø rektocelë. Vargina proktalinis 

diskomfortas, hipogastrinis meteorizmas, nevisiðko 

iðsituðtinimo jausmas (dischezija), pasunkëjusi defekacija. 

Apþiûrint matomas tiesiosios þarnos iðsipûtimas á 

makðties spindá, nuslinkæs iki makðties prieangio. Treèias 

laipsnis – ryðkiø klinikiniø poþymiø rektocelë. Pacientai 

skundþiasi daþnu noru tuðtintis (tenezmai), nevisiðko iðsituðtinimo 

jausmu, iðmatø nelaikymu, “dariniu” tiesiojoje 

þarnoje ar tarpvietëje, skausmais iðangës srityje, kraujavimu 

ið tiesiosios þarnos. Daþnai pacientai defekacijos 

metu mechaniðkai paðalina iðmatø gumulà. Digitaliai 

nustatomas priekinës tiesiosios þarnos sienelës iðgaubimas 

uþ makðties ribø, daþnai rektalinëje kiðenëje èiuopiamos 

iðmatø masës ar netgi stambûs koprolitai (vok.

38 

1 pav. Rektocelës schema. 

4 pav. Pacientë K.N., 66 m. Priekinë 

proktograma. Abipusës ðoninës rektocelës 

(A,B) 

kottumor). Gali bûti gimdos nusileidimas su iðkritimu ir 

cistocelë. Iðmatø susilaikymà daþnai lydi uþdegiminiai 

pokyèiai artimiausiose storosios þarnos dalyse. 

Lëtiniø viduriø uþkietëjimø diferencinëje diagnostikoje 

ilgà laikà rektocelë buvo retai minima. Ligoniai 

metø metais kentë dël ðios ligos, ji likdavo nediagnozuota 

ir negydyta. 

TYRIMO METODIKA 

Diagnozei nustatyti svarbu kruopðèiai surinkta anamnezë, 

atliekami rektalinis, vaginalinis bei specialus rentgenologinis 

tyrimai. Reikia atminti, kad daþnai bûna besimptomës 

rektocelës, o atsiradusiø klinikiniø poþymiø 

sunkumo laipsnis ne visada atitinka rektocelës dydá. 

Pastaruoju metu radiologinis iðtyrimas yra pagrindinis 

tiesiosios þarnos funkcinës ir organinës patologijos 

tyrimo metodas (defekografija, dinaminë arba funkcinë 

proktografija). 

Defekografijos procedûrai pacientas paruoðiamas 

taip pat kaip retrogradinei irigoskopijai. Prieð procedû- 


2 pav. Pacientë V.K., 67 m. Ðoninë proktograma 

ir herniometrija: A-B iðilginë 

analinio kanalo aðis; C-D – rektocelës 

dydis (labiausiai iðsipûtusi rektalinio 

„maiðelio‘‘ dalis). 

3 pav. Pacientë L.S., 72 m. Ðoninë ortoskopinë 

proktograma. Tipinë priekinë 

rektocelë (A). 

5 pav. Pacientë J.M., 71 m. Ðoninë proktograma. 

Kombinuota rectocelë: D - priekinë 

ir C - uþpakalinë rektocelës; F - sigmocelë. 

rà reikia iðvalyti þarnynà klizmos ar medikamentø pagalba. 

Rentgenologinis tyrimas ið esmës yra “maþa kontrastinë 

klizma”. Pacientui áðvirkðèiama 100-150 ml grietinës 

konsistencijos kontrastinës medþiagos. Atliekamos 

nusitaikomos rentgenogramos ramybëje ir stanginantis, 

tiesinëje ir ðoninëje projekcijose. Rentgenogramas galima 

atlikti pacientui gulint (trochoskopinë defekografija), 

bet informatyvesnës ir vaizdingesnës rentgenogramos 

gaunamos pacientui esant vertikalioje padëtyje (ortoskopinë 

defekografija). Rektocelës dydis nustatomas pagal 

rentgenogramas kaip atstumas tarp iðilginës analinio 

kanalo aðies ir labiausiai iðsipûtusios rektalinio “maiðelio” 

dalies, iðvedant statmená (2 pav.). 

REZULTATAI 

Mûsø klinikoje defekografijos metodas buvo pritaikytas 

89 pacientams: 83 moterims nuo 26 iki 81 metø 

amþiaus ir 6 vyrams nuo 42 iki 69 metø amþiaus. 11 pacienèiø 

priekinë rektocelë buvo maþesnë nei 2 cm, 46


pacienèiø 2-4 cm, 12 pacienèiø – virðijo 4 cm (3 pav.). 

5 pacientëms nustatyta uþpakalinë rektocelë, 4 – ðoninë 

(4 pav.), 5 – kombinuota rektocelë (2 – priekinë ir 

ðoninë, 3 – priekinë ir uþpakalinë) (5 pav.). Vyrams rektocelë 

nenustatyta. 

Ðios metodikos panaudojimas leido mums iðaiðkinti ir 

kitus pokyèius tiesiojoje ir gaubtinëje þarnose. 5 vyrams 

stebëtas tiesiosios þarnos iðkritimas, 1 – tiesiosios þarnos 

gleivinës prolapsas. 18 pacienèiø mes stebëjome tarpvietës 

nusileidimà. Taip pat nustatëme lydinèias ligas gaubtinëje 

þarnoje: 2 pacientëms nustatyta sigmocelë (þema 

riestinës þarnos padëtis), 8 pacientams – dolichosigma, 

4 pacientëms – riestinës þarnos divertikuliozë. 

Pradinëse ligos stadijose gydoma konservatyviai. Ávairiais 

metodais (elektrostimuliacija, pratimø kompleksai) 

stiprinami dubens dugno raumenys, reguliuojamas tuðtinimasis 

(dieta, lengvi vidurius laisvinantys preparatai), 

esant reikalui gydomos lydinèios uþdegiminës tiesiosios 

þarnos ir lytiniø organø ligos. Esant II-III laipsnio rektocelei 

indikuotinas chirurginis gydymas. Taèiau reikia atminti 

– operacinis gydymas skirtinas tik ásitikinus, kad 

klinikinius poþymius sàlygoja bûtent rektocelë. Esama 

per deðimt ávairiø chirurginiø rektocelës gydymo metodø, 

nors visi jie turi dvi pagrindines uþduotis – sustiprinti 

rektovaginalinæ pertvarà ir paðalinti tiesiosios þarnos 

priekinës sienelës iðsipûtimà. 

IÐVADOS 

1. Viduriø uþkietëjimas (obstipacija) – aktuali gastroenterologijos 

problema. 

2. Tiesiosios þarnos ir tarpvietës raumenø funkcijos 

sutrikimas yra daþniausia viduriø uþkietëjimo prieþastis. 

3. Viena ið daþniausiø tiesiosios þarnos ligø yra 

sienelës silpnumas ir lokalus iðsigaubimas – rektocelë. 

Skiriami trys rektocelës variantai ir trys klinikinës stadijos. 

Nustatoma remiantis anamneze, klinika, digitaliniu 

ir rentgenologiniu tyrimais. 

39 

4. Ortoskopinë ir trochoskopinë defekografija 

(“maþos kontrastinës klizmos”) yra optimalus rektocelei 

iðaiðkinti metodas ir leidþia nustatyti gretutinius distalinës 

storosios þarnos ir tarpvietës pokyèius: tiesiosios þarnos 

iðkritimas, tarpvietës nusileidimas, sigmocelë, navikai, 

opos, divertikulai ir kt. 

5. Defekografijos tyrimas tampa efektyvesnis ir informatyvesnis 

kai kartu dalyvauja proktologas. 

Literatûra 

1. Halligan S., Vaizey C-J., Bartman C-I. Coloproktological 

Dysfunction. In: Imaging Pelvic Floor Disorders 2003, 143-157. 

2. Kenton K., Shott S., Brubaker L. The Anatomic and Functional 

Variability of Rectoceles in Woman . In Int. Urogynecology 

Journal 1999;10:96-99. 

3. Mellgren A., Anzen B., Nilsson B-Y. et al. Results of rectocele 

repair: a prospective study.In: Dis Colon Rectum 1995;38:7-13. 

4. Agachan F., Pfeiffer J.,Wexner S-D. Defecografy and Proktografy 

: results of 744 patients . In: Dis Colon Rectum 1996;39:899- 

905. 

5. Siproudhis L., Dautreme S., Ropert A. et al. Dyshezia 

and Rectocele-a marriage of convenience? In: Dis Colom Rectum 

1992;36:1030-1036. 

6. Zarodniuk I.V., Tichonov A.A., Siniaeva L.M. Novaja metodika 

rentgenologiceskogo issledovanija priamoj i obodocnoj kisok u 

boljnich zaporami. In: Vestnik rentgenologiji i radiologiji 1998,3,41- 

44. 

RECTAL HERNIA CLINICAL AND RADIOLOGICAL SIGNS 

N.Nepomniaðèaja, A.Vitënas 

Summary 

Key words: rectum, rectocele, dynamic proktografy. 

Authors present clinical and radiological results of 89 patients 

(26-81 y.a.) investigated for rectal hernia. Ortoskopic and trochoscopic 

defaecography method (little contrast enema) was used in this investigation. 

Article includes rectocele clinical signs and X-ray–metry. With 

the help of this diagnostic method various adjacent diseases of distal 

part of the colon and pelvic floor have been diagnosed. 

Gauta 2004-10-04 

�

40 

Raktaþodþiai: tulþies pûslë, tulþies pûslës akmenligë, 

obstrukcinë gelta, Mirizzi sindromas. 

Santrauka 

Mirizzi sindromas (MS) – tai retai pasitaikanti tulþies 

pûslës akmenligës komplikacija, sukelianti 

obstrukcinæ geltà. Tulþies pûslëje (TP) esantis 

stambus akmuo ar keletas smulkesniø akmenø 

gali ástrigti TP kaklelio vienoje ið anomaliø Hartmano 

kiðeniø ar TP latake. Ástrigæs akmuo ima 

spausti bendrà kepenø latakà (BKL), o laikui bëgant 

gali já penetruoti, susidarant cholecistocholedocho 

fistulei. Dël to visada pasireiðkia obstrukcinë 

gelta. Kombinuotas minimalios invazijos 

endoskopinis ir rentgeninis tyrimas padeda nustatyti 

obstrukcinës geltos prieþastá. Labai svarbu iki 

operacijos nustatyti obstrukcinës geltos prieþastá, 

kad operacijos metu bûtø iðvengta tulþies latakø 

(TL) paþeidimo. Ðis sindromas daþnai primena 

tulþies pûslës, kasos galvutës vëþá, cholangiokarcinomà, 

kurie taip pat sukelia obstrukcinæ geltà. 

Pateikiame retà klinikiná atvejá ligonës, atvykusios 

dël geltos, diegliø pobûdþio skausmø. Ultragarsiniø 

ir endoskopiniø-rentgeniniø tyrimø metu 

nustatytas TP kaklelyje ástrigæs konkrementas; jis 

spaudë BKL ir sukëlë obstrukcinæ geltà. 

ÁVADAS 

1948 m. Pablo Mirizzi (Argentina) pirmà kartà apraðë 

labai retà TP akmenligës atvejá, kai TP kaklelyje esantis 

ástrigæs stambus akmuo spaudë BKL ir sukëlë obstrukcinæ 

geltà [1,3,6,9]. Ðis sindromas – reta TP akmenligës 

komplikacija, pasireiðkianti 0,1 % serganèiøjø TP akmenlige 

[10]. 

Skiriami du Mirizzi sindromo variantai. Pirmasis variantas 

– kompresinis: TP kaklelyje ástrigæs konkrementas 

spaudþia ið iðorës vienà ið bendrøjø latakø. Antrasis variantas 

– penetracinis: dël ilgalaikës TP akmens inkarceracijos, 

latako kompresijos ir penetracijos susiformuoja cholecistocholedocho 

fistulë. Abiem atvejais iðsivysto obstrukcinë 

gelta, o antruoju atveju dar ir ûminis cholecistitas, pericholecistinis 

infiltratas, kylantis cholangitas [1,3,5,6]. 


MIRIZZI SINDROMAS – RETAS 

OBSTRUKCINËS GELTOS VARIANTAS 

H.KONTRIMAVIÈIUS, V.BANKAUSKAITË, B.ROÞINSKAS 

VðÁ Vilniaus miesto universitetinë ligoninë 

Kombinuotas endoskopinis rentgeninis tyrimo metodas 

padeda gana tiksliai nustatyti obstrukcinës geltos 

prieþastá. Tai ypaè svarbu þinoti iki operacijos, nes jos 

metu iðkyla pavojus paþeisti tulþies latakus [3-5,7]. Ðis 

sindromas daþnai painiojamas su TP, kasos vëþiu, cholangiokarcinoma, 

padidëjusiø limfmazgiø konglomeratu, 

kurie spausdami BKL arba BTL, sukelia obstrukcinæ 

geltà [2,3,8,9]. 

TYRIMO OBJEKTAS IR METODAI 

VMUL Abdominalinës chirurgijos skyriuose 2000- 

2003 m. gydësi 231 ligonis, kuriam buvo obstrukcinë 

gelta. Nustatyti trys MS atvejai. Kompresinio tipo 1 atvejis 

diagnozuotas iki operacijos, penetracinio tipo 2 

atvejai – tik operacijos metu. 

Kai ligoniams nustatome obstrukcinæ geltà (remdamiesi 

klinika, laboratoriniais tyrimais), nuosekliai atliekame 

ultragarsinius, rentgeninius ir endoskopinius tyrimus 

– diagnostiná algoritmà – taikydami neinvazinius 

ir invazinius tyrimo metodus obstrukcinës geltos prieþasèiai 

nustatyti. 

Neinvaziniai tyrimo metodai: 

1. Apþvalginë pilvo organø rentgenografija. Tulþies 

pûslë, tulþies latakai matomi tik tada, kai juose yra 

sukalkëjusiø akmenø ar parazitø, o kai juose yra oro, 

nustatomas dujinis cholecistitas, dujinis cholangitas savaiminës 

arba suformuotos bilioenterinës fistulës. 

2. Ultragarsinis tyrimas. Tai vienas pagrindiniø 

tyrimo metodø nustatyti TP ir TL paþeidimo prieþastá ir 

vietà. Normalaus BKL skersmuo nevirðija 6 mm, o BTL 

– 8 mm. Obstrukcinës geltos atveju pagrindinis ultragarsinio 

tyrimo simptomas – iðsiplëtæ ekstra- ir intrahepatiniai 

latakai. Papildomas kriterijus – padidëjusi tulþies 

pûslë. 

Invaziniai tyrimai: 

3. Endoskopinë retrogradinë cholangiopankreatografija 

(ERCP) – kombinuotas endoskopinis ir rentgeninis 

tulþies ir kasos latakø tyrimo metodas. Tai pagrindinis 

ir informatyviausias tulþies sistemos ligø diagnozavimo 

bûdas. 

Ádiegus minimalios invazijos metodus – papilosfinkterotomijà, 

konkrementø ðalinimà ið tulþies ir kasos latakø,


latakø stentavimà, visiðkos alternatyvos ERCP diagnostiniam 

ir gydomajam potencialui kol kas dar nëra. 

4. Transkutaninë transhepatinë cholangiografija 

(TTC) – alternatyvus ERCP metodas. 

5. Kompiuterinë tomografija – daþnai padeda diferencijuoti 

gerybinæ ir piktybinæ obstrukcijos prieþastá, 

piktybinio paþeidimo iðplitimo laipsná. 

6. Jei ligonio bûklë sunki, intervencinë rizika didelë, 

vyresnio amþiaus þmonëms atliekama miniinvazinë 

echoskopinë cholecistostominë cholegrafija. 

Nustaèius obstrukcinës geltos prieþastá, reikia pasirinkti 

gydymo metodà. Daugelio autoriø nuomone 

[1,3,5,7,9,10], laparoskopinë cholecistektomija, esant 

MS, yra kontraindikuotina. Jei MS pirmo tipo, rekomenduojama 

atlikti parcialinæ cholecistektomijà ir paðalinti 

akmenis, o jei antro tipo – parcialinæ cholecistektomijà 

ir bilentetrinæ anastomozæ. 

Klinikinis atvejis. 

58 m. moteris atvyko á Pilvo chirurgijos skyriø skøsdamasi 

diegliø pobûdþio skausmais deðinëje virðutinëje pilvo 

dalyje, protarpiniais geltos epizodais. Skausmai vargina 

daugiau kaip metus. Prieð 3 metus nustatyta TP akmenligë. 

Siûlytas operacinis gydymas, bet ligonë atsisakë. 

Pav. Antegradinë cholangiografija. Tulþies pûslës kaklelyje 

ástrigæs stambus akmuo spaudþia bendràjá kepenø latakà ið 

medialinës pusës. 

41 

Objektyvûs simptomai – skleros ir oda pageltusios, 

teigiami Ortnerio ir Kero simptomai. 

Kraujo tyrimai: Hb.– 13,8 g/ml; leukocitø – 12 500; 

bilirubinas – 73 mmol/l, (tiesioginio – 51 mmol/l); padidëjæs 

transaminazës kiekis; ðlapime – urobilino pëdsakai. 

Atlikus krûtinës ir pilvo apþvalginæ rentgenografijà 

pokyèiø nerasta. 

Pilvo echoskopijos metu nustatyta padidëjusi tulþies 

pûslë, sustorëjusios jos sienelës. TP kaklelyje 2 × 1 cm 

konkrementas. 

ERCP parodë: 1) BKL distalinio segmento obstrukcijà 

dël spaudimo ið iðorës ir iðplëstà BKL proksimaliná 

segmentà ir iðsiplëtusius intrahepatinius takus. Átartas 

ástrigæs TP kaklelyje konkrementas, spaudþiantis BKL 

(þr. pav.). 

Operacijos radiniai: TP padidëjusi, jos sienelës sustorëjusios 

iki 1 cm. Vienoje ið Hartmano kiðeniø rastas 

2x1 cm dydþio akmuo, spaudþiantis BKL ið iðorës (ið medialinës 

pusës). TP buvo visa lengvai paðalinta. 

IÐVADOS 

1. MS – retai pasitaikanti TP akmenligës komplikacija, 

sukelianti obstrukcinæ geltà. 

2. Kombinuotas endoskopinis ir rentgeninis tulþies 

ir kasos latakø tyrimas (ERCP) – alternatyvus bûdas 

diagnozuojant ðá sindromà. 

3. Mirizzi sindromà tenka daþnai diferencijuoti 

nuo tulþies pûslës, kasos vëþio, cholangiokarcinomos, 

kasos pseudocistos, padidëjusiø limfmazgiø konglomerato, 

kurie spaudþia vienà ið bendrøjø latakø, sukeldami 

obstrukcinæ geltà. 

4. Labai svarbi tiksli sindromo diagnozë prieð operacijà, 

kad operacijos metu bûtø iðvengta tulþies latakø 

paþeidimø. 

5. Esant Mirizzi sindromui laparoskopinë cholecistektomija 

kontraindikuotina. 

Literatûra 

1. Toscano RL, Taylor PHJr, Peters J, Edgin R. Mirizzi syndrome. 

Am. Surg 1994 Nov; 60(11):889-891. 

2. Lin CL, Changchien CS, Chen YS. Mirizzi’s syndrome with 

high CA-19-9 level mimicking cholangiocarcinoma. Am J Gastroenterol 

1997 Dec; 92(12)):2309-2310. 

3. Freeman ME, Rose JL, Forsmark CE, Vauthey J. Mirizzi syndrome: 

A rare cause of obstructive jaundice. Dig Dis 1999;17(1):44-48. 

Review. 

4. Karademir S, Astarceoglu H, Sokmen S et al. Mirizzi’s 

syndrome: diagnostic and surgical considerations in 25 patients. J 

Hepatobiliary Pancreat Surg 2000; 7(1):72-77. 

5. Shah OJ, Dar MA, Wani MA, Wani NA. Menagement of 

Mirizzi syndrome: a new surgical approach. ANZ J Surg 2001 Jul; 

71(7):423-427.

42 

6. Gomez G. Mirizzi Syndrome. Curr Treat Options Gastroenterol 

2002 Apr;5(2):95-99. 

7. Abou-Saif A, Al-Kawas FH. Complications of gallstone 

disease: Mirizzi syndrome, cholecystocholedochal fistula. Am J Gastroenterol 

2002 Feb; 97(2):249-54. 

8. Sciume C, Geraci G, Li Volsi F. Atypical presentation of a 

case of Mirizzi syndrome simulating cholangiocarcinoma. Ann Ital 

Chir 2002 Sep; 73(5):533-537. 

9. Haritopoulos K.N, Labruzzo C, Karani J. Mirizzi Syndrome: 

A Case report and review of the literature. Int Surg 2002;87, 65-68. 

10. Hazzan D, Goljanin D, Reissman P. Combined endoscopic 

and surgical management of Mirizzi syndrome. Surg Endosc1999 Jun; 

13 (6): 618-620. 

Raktaþodþiai: portinë hipertenzija, transjugulinis intrahepatinis 

portosisteminis ðuntavimas (TIPSS), TIPSS atlikimo 

technika, artimieji ir atokieji portinës hipertenzijos 

endovaskulinio gydymo rezultatai. 

Santrauka 

Ðiame straipsnyje apibendrinama pradinë KMUK 

intervenciniø radiologø patirtis ádiegiant á klinikinæ 

praktikà TIPSS, skirtà portinei hipertenzijai 

(PH) gydyti. Pateikiami trijø ligoniø duomenys 

apie TIPSS formavimo indikacijas ir technines 

procedûros ypatybes. Vienam ligoniui, serganèiam 

alkoholinës kilmës kepenø ciroze, sàlygojusia 

daugybinius masyvius kraujavimus ið stemplës, 

du kartus implantuotas intrahepatinis stentas 

TIPSS, gautas geras klinikinis efektas, kuris truko 

vienerius metus. Pirmas ðuntas buvo hemodinamiðkai 

nepakankamas. Kitiems dviem sergantiems 

PH dël Budd-Chiari sindromo ligoniams 

buvo bandomas suformuoti TIPSS, taèiau dël kepenø 

venø trombavimosi ir neiðsiplëtusiø vartø 

venø ðià procedûrà atlikti techniðkai nepasisekë, 

ðiems ligoniams buvo panaudotas mechaninis 

kepenø venø rekanalizavimas bei stentavimas ir 


MIRIZZI SYNDROME – A RARE VARIANT OF OBSTRUCTIVE 

JAUNDICE 

H.Kontrimavièius, V.Bankauskaitë, B.Roþinskas 

Summary 

Key words: gallbladder, gallstone disease, obstructive jaundice, 

Mirizzi syndrome. 

Common hepatic duct obstruction, secondare to a stone impacted 

in the cystic duct or gallbladder neck and associated inflammation is 

an uncommon cause of billary obstruction known as the Mirizzi syndrome. 

We report a case in which stone lodged in enlarged Hartmann‘s 

pouch, caused obstruction in the common hepatic duct. 

Gauta 2004-10-11 

� 

TRANSJUGULINIS INTRAHEPATINIS PORTOSISTEMINIS 

ÐUNTAVIMAS: METODINIØ TECHNINIØ REZULTATØ 

POVEIKIS PRADINIAMS ARTIMIESIEMS IR ATOKIESIEMS 

PORTINËS HIPERTENZIJOS GYDYMO REZULTATAMS 

E.VAICEKAVIÈIUS, A.PRANCULIS, S.RUTKAUSKAS 

Kauno medicinos universiteto Kardiologijos institutas ir Radiologijos klinika 

gautas geras klinikinis efektas. Galima daryti iðvadà, 

kad TIPSS yra efektyvi, taèiau techniðkai 

sudëtinga procedûra ir pradinëje stadijoje techniniai 

jos atlikimo trûkumai labai veikia artimuosius 

ir atokiuosius gydymo rezultatus, o sergantiems 

Budd-Chiari sindromu TIPSS yra techniðkai daug 

sudëtingesnë procedûra. Tais atvejais pradþioje 

reikia atlikti kepenø venø rekanalizavimà bei 

stentavimà, o tik jam nepasisekus – suformuoti 

intrahepatiná ðuntà. 

ÁVADAS 

Transjugulinis intrahepatinis portosisteminis ðuntavimas 

(TIPSS) yra efektyvus metodas, ágalinantis sumaþinti 

padidëjusá vartø venos spaudimà. Árodyta, kad ðis 

metodas yra efektyvus stemplës, skrandþio, þarnø varikoziniø 

mazgø kraujavimo, sunkiø, nereaguojanèiø 

á konservatyvø ascitø gydymà atvejais, esant hepatinës 

kilmës hidrotoraksui, Budd-Chiari sindromui (4-6). Kai 

kuriø autoriø duomenimis, TIPSS gali bûti naudojamas 

kaip paliatyvus gydymo metodas esant vartø venos trombozei 

dël pirminio kepenø naviko (1). TIPSS yra perkutaninis 

gydymo metodas, kurio metu suformuojamas 

intrahepatinis ðuntas tarp kepenø venos ir vartø venos,


siekiant sumaþinti vartø venos spaudimà, sàlygojantá 

progresuojantá kepenø parenchimos paþeidimà ir kraujavimus 

ið portokavaliniø anastomoziø. Svarbiausi ðios 

procedûros gydymo efektyvumo kriterijai yra tinkamas 

pacientø atrinkimas, geras intervencinio radiologo pasiruoðimas, 

taip pat tinkamas paciento gydymas po procedûros. 

Nepaisant didelio TIPSS efektyvumo ir maþo 

ligonio traumavimo, ðios procedûros naudingumas ribojamas 

tokiø faktoriø kaip hepatinës encefalopatijos 

iðsivystymas po plataus ðunto suformavimo ir ðunto nefunkcionavimo 

dël reuþsikimðimo (2). Hepatinës encefalopatijos 

padeda iðvengti tinkama ligoniø atranka. Ðunto 

nefunkcionavimo padeda iðvengti tinkamas stento parinkimas, 

techniðkai geras procedûros atlikimas, taip pat 

ðiuo metu pradëti naudoti politetrafluoroethilenu dengti 

stentai. Kalbant apie atokiuosius rezultatus – po TIPSS 

pasikartojantis kraujavimas daþniausiai bûna susijæs su 

ðunto uþsikiðimu, 5 metø mirtingumas, ligoniø, kuriems 

atliekamas TIPSS, ávairiø autoriø duomenimis, yra apie 

60%, bet tai daþniausiai bûna dël komplikacijø, sàlygotø 

kepenø nepakankamumo. Taip pat mirtingumas yra 

didesnis ligoniams, kurie kraujuoja ið skrandþio varikoziniø 

mazgø, negu ið stemplës (3). Taigi portinei hipertenzijai 

(PH) gydyti naudojamo TIPSS rezultatai labai priklauso 

nuo procedûros atlikimo technikos, kuri metodo 

ádiegimo stadijoje daþniausiai tampa rezultatø kokybës 

lemiamu veiksniu. Esant tinkamai atlikimo technikai ir 

gerai ligoniø atrankai, procedûra dël jos endovaskulinio 

pobûdþio tampa lengvai pakeliama ir palyginti saugi 

sunkios bûklës ligoniams. 

Ðio darbo tikslas – supaþindinti su pradine patirtimi 

ádiegiant Lietuvoje ðá naujà atliktà PH gydymo bûdà, atkreipiant 

dëmesá á svarbiausius radiologinës technikos 

veiksnius, nulemianèius procedûros sëkmæ ádiegimo 

stadijoje ir aptarti metodiniø techniniø rezultatø poveiká 

pradiniams artimiesiems ir atokiesiems PH gydymo 

rezultatams. 

DARBO METODIKA IR KLINIKINË MEDÞIAGA 

Ði procedûra pradþioje atliekama vietinëje nejautroje. 

Pradþioje yra punktuodama deðinioji kaklo gilioji vena 

(vena jugularis interna), per kurià ákiðamas kateteris ir 

stumiamas per virðutinæ tuðèiàjà venà ir deðiná prieðirdá, 

á apatinæ tuðèiàjà venà ir ið jos á vienà ið kepenø venø. 

Kartais dël deðiniosios pusës kaklo venø anomalijø ar 

tromboziø yra panaudojamas ir pavojingesnis kairiosios 

pusës priëjimas, kurio metu lengviau galima paþeisti 

netoli esanèius magistralinius limftakius. Po to per kateterá, 

esantá kepenø venoje, yra ákiðamas ilgas metalinis 

lenktu galu plonasienis vamzdelis, per kurá ákiðama 

43 

adata, kuria per kepenø parenchimà yra punktuojama 

intrahepatinës lokalizacijos vartø venos pasirinktoji ðaka. 

Toliau, iðtraukus adatà, ákiðamas kateteris á vartø venà, 

iðmatuojamas spaudimas joje ir atliekama portograma. 

Vëliau ákiðamas balininis kateteris, iðpleèiamas kepenø 

parenchimos kanalas, jungiantis kepenø ir vartø venas. 

Dar vëliau tas kepenyse padarytas kanalas stentuojamas. 

Baigiant tyrimà atliekama ðunto angiograma ir iðmatuojamas 

spaudimas vartø ir kepenø venose. Siekiama, 

kad spaudimø skirtumas (gradientas) tarp ðiø venø bûtø 

kuo maþesnis. Po TIPSS suformavimo stebima ligonio 

neurologinë ir hemodinamikos bûklë, skiriami antikoaguliantai 

ir antiagregaciniai medikamentai, norint iðvengti 

ankstyvos stento trombozës ir uþsikimðimo. 

Tokia metodika buvo sëkmingai panaudota vienam 

ligoniui su PH dël intrahepatinio jos bloko, sukelto kepenø 

cirozës. Be to, ji dar buvo panaudota dar dviem 

ligoniams, sergantiems kepenø venø tromboze (Budd- 

Chiari sindromu). Taèiau abiem sergantiesiems ðiuo sindromu 

kepenø venos buvo pilnai trombuotos, o vartø 

venos ðakos buvo labai toli nuo kepenø venø þioèiø, 

todël vartø venos punkcija buvo nesëkminga. Tiems ligoniams 

buvo panaudota kito pobûdþio endovaskulinë 

operacija – vartø venos tiesioginis rekanalizavimas 

ir stentavimas. 

Budd-Chiari sindromu sergantiesiems taip pat buvo 

diagnozuotas toksinis kepenø paþeidimas, antrinë kepenø 

cirozë bei kraujavimas ið varikoziniø stemplës ir 

skrandþio mazgø. Sëkminga TIPSS procedûra du kartus 

buvo atlikta ligoniui S.M., kuriam buvo diagnozuota 

alkoholinës kilmës kepenø cirozë su toksiniu kepenø 

paþeidimu ir daugkartiniais kraujavimais ið stemplës ir 

skrandþio veniniø mazgø. 

REZULTATAI 

Lig. S.M. kepenø cirozë buvo diagnozuota prieð 6 

metus. Prieð 4 metus pasireiðkë pirmas kraujavimo epizodas. 

Pastaraisiais metais (nuo 2002 01 iki 2002 12) vidutiniðkai 

kas mënesá buvo stacionarizuojamas á KMUK 

intensyvios terapijos, chirurgijos ir gastroenterologijos 

skyrius dël masyvaus kraujavimo. Pagrindiniai simptomai 

stacionarizavimo metu bûdavo bendras silpnumas, 

tuðtinimasis „vyðninës“ spalvos iðmatomis, geleþies skonis 

burnoje, pykinimas, vëmimas „kavos tirðèiais“, skausmas 

epigastriumo srityje. Pradþioje ligonis á stacionarà 

patekdavo po didesnio alkoholio pavartojimo, o vëliau 

kraujavimo epizodai iðryðkëdavo spontaniðkai. Simptomai 

atsirasdavo naktá. 2002 04 ligonis buvo átrauktas á 

kepenø transplantacijos programà. 

Prieð transplantacijà ligonio gydymui buvo panau-

44 

dota TIPSS procedûra. Ðio ligonio deðinioji gilioji kaklo 

vena buvo trombuota dël ankstesniø punkcijø, todël 

procedûra buvo atliekama per kairës pusës kaklo venà. 

Panaudojus COOK firmos TIPS rinkiná sëkmingai atlikti 

visi pagrindiniai procedûros etapai: kepenø manometrija 

venografija, vartø venos punkcija ir manometrija, kepenø 

kanalo suformavimas ir jo stentavimas. Intrahepatinis 

kanalas suformuotas 8 mm balionu ir jis stentuotas iðsipleèianèiu 

„Selfexpanding Jomed“ stentu, 8 mm skersmens 

ir 45 mm ilgio. Pradinis spaudimas vartø venoje 

siekë 40 mm Hg stulpelio. Kontrolinëse angiogramose 

buvo stebima gera ðunto funkcija, taèiau dël nepakankamo 

turëto stento ilgio proksimalinis stento galas siekë tik 

kepenø venos sienelæ, bet á jos spindá neáëjo. Dël techniniø 

kliûèiø nepavyko atlikti kontrolinës manometrijos. 

Pooperacinë eiga buvo sklandi, encefalopatijos poþymiø 

neiðryðkëjo. Kontrolinëse doplerogramose buvo stebima 

vidutinë kraujotaka per stentà. 

Po 2 mënesiø pasikartojo kraujavimo epizodas ir 

buvo nutarta ádëti papildomà stentà ar padidinti to paties 

stento laidumà. Ligoniui buvo atlikta pakartotinë 

TIPS procedûra, kurios metu praplatintas buvæs kanalas 

ir ádëtas dar vienas ilgesnis ir storesnio diametro (10 mm) 

stentas. Kontrolinë angiograma pavaizduota 1 pav. 

Kontrolinës manometrijos duomenimis, spaudimas 

vartø venoje sumaþëjo 20 mm, taèiau dar liko padidëjæs 

(18 mm Hg stulpelio). Pooperacinis laikotarpis buvo 

sklandus. Kraujavimai nesikartojo ir ligonis buvo iðleistas 

ambulatoriniam gydymui. Jo metu buvo gauta ilgalaikë 

metø trukmës remisija, kurios metu ligonis þalingø áproèiø 

neatsisakë. Praëjus 1 metams staiga atsinaujinusio 

1 pav. Kontrolinë angiograma po TIPSS suformavimo lig. 

S.M. 


masyvaus kraujavimo epizodo konservatyvaus gydymo 

priemonëmis nepavyko sustabdyti ir ligonis mirë. Pomirtinio 

patomorfologinio tyrimo metu buvo rastas neuþsitrombavæs 

intrahepatinis ðuntas ir labai ryðkus cirozinis 

kepenø paþeidimas su iðsiplëtusiais stemplës ir skrandþio 

mazgais. Mûsø manymu, ligoniui S.M. pirmasis ðuntavimas 

buvo nepakankamai adekvatus, taèiau antros procedûros 

metu buvo gautas geras techninis, hemodinaminis, 

klinikinis efektas, kurá sàlygojo techniniai suformuoto 

ðunto veiksniai – pakankamas stento ilgis ir laidumas. 

Nepaisant pasiekto rezultato, ligai progresuojant ligonis 

mirë nespëjus atlikti kepenø transplantacijos. 

Kitø dviejø, sirgusiø Budd-Chiari sindromu, pacientø 

gydymas TIPSS nebuvo sëkmingas, taèiau ligoniø bûklë 

buvo radikaliai pagerinta atlikus trombuotø kepenø venø 

mechaniná rekanalizavimà ir stentavimà. 


Ávertinus pradinæ mûsø ir kitø autoriø patirtá atliekant 

TIPSS (4), manome, kad pradinëje darbo stadijoje 

didþiulæ átakà PH gydymo kokybei turi ðie techniniai 

procedûros atlikimo veiksniai: 1) adekvatus iðplëtimas 

kanalo, ypaè ties kepenø ir vartø venø sienelëmis; 2) 

teigiamø hemodinaminiø pokyèiø gavimas – kai portosisteminis 

gradientas þenkliai sumaþëja (reikëtø siekti, 

kad jis bûtø apie 12 mm Hg); 3) teisinga ligoniø klinikinë 

atranka TIPSS procedûrai. 

Mûsø atveju ligoniui S.M. buvo pasiekti visi ðie trys 

kriterijai. Ligonis buvo iðraðytas á namus paskiriant antiagregacinius 

vaistus. Reikëtø paþymëti, mûsø nedideliu 

patyrimu, TIPSS atlikimas ligoniams, sergantiems Budd- 

Chiari sindromu, yra diskutuotinas, nes esant ðiam sindromui 

daþniausiai bûna trombuotos kepenø venos, taip 

pat vartø venos kraujotaka nebûna gera. Ðiuo atveju pradþioje 

tikslingiausia bûtø pabandyti atlikti kepenø venø 

rekanalizacijà ir tik jai nepasisekus atlikti TIPSS. 

Mûsø atvejais komplikacijø nepasitaikë, bet galimos 

komplikacijos, kurias bûtø galima suskirstyti á rimtas ir 

nereikðmingas. Literatûros duomenimis, rimtø komplikacijø 

pasitaiko 5% ligoniø. Ið rimtø komplikacijø galimos 

ðios: hemoperitoneumas, tulþies pûslës pradûrimas, 

hemobilija, kepenø venos paþeidimas, inkstø nepakankamumas 

ir kitos (5-9). 

Absoliuèiø kontraindikacijø TIPS procedûrai nëra. 

Reliatyvios kontraindikacijos galëtø bûti ðios: ryðkus 

ðirdies nepakankamumas, ryðki encefalopatija, nesukoreguojama 

koaguliopatija, sepsis, policistinë kepenø 

liga ir kt. 

Daugelio autoriø duomenimis, daþniausi pacientai 

TIPSS yra vyrai (59%), sergantys alkoholinës kilmës ke-


penø ligomis (64%) ir kraujuojantys ið varikoziniø mazgø 

(87%) (3). Prie ðios kategorijos taip pat galima bûtø 

priskirti mûsø sëkmingai gydytà ligoná. 

Dviem ligonëms, kurios sirgo Budd-Chiari sindromu, 

TIPS procedûra nepavyko, nes joms buvo trombuotos 

kepenø venos, o vartø venos ðakos nebuvo iðsiplëtæ. Tai 

techniðkai labai apsunkina TIPSS procedûrà. Tokiais atvejais 

pasirinktini kiti perkutaninio endovaskulinio gydymo 

bûdai – kepenø venø trombolizinë terapija arba 

mechaninis rekanalizavimas ir stentavimas. 

IÐVADOS 

1. Transjugulinis intrahepatinis portosisteminis 

ðuntavimas yra efektyvi, taèiau techniðkai sudëtinga 

procedûra ir pradinëje darbo stadijoje techniniai jos atlikimo 

trûkumai labai veikia artimuosius ir atokiuosius 

gydymo rezultatus. 

2. Ligoniams, sergantiems Budd-Chiari sindromu, 

transjugulinis intrahepatinis portosisteminis ðuntavimas 

yra techniðkai daug sudëtingesnë procedûra. Tais atvejais 

pradþioje reikia atlikti kepenø venø rekanalizavimà bei 

stentavimà, o tik jam nepasisekus – suformuoti intrahepatiná 

ðuntà. 

3. Transjugulinis intrahepatinis portosisteminis 

ðuntavimas ágalina gydyti stemplës, skandþio, þarnyno 

varikoziniø mazgø kraujavimus, nereaguojanèius á konservatyvø 

gydymà, ascitus, hepatinës kilmës hidrotoraksus, 

taèiau ðios paliatyvios priemonës funkcionavimo 

ilgalaikiðkumas negarantuotas. Todël tai galëtø bûti laikina 

gydymo priemonë prieð kepenø transplantacijà. 

Literatûra 

1. Zai-Bo Jiang, Hong Shan, Xin-Ying Shen et al. Transjugular 

intrahepatic portosystemic shunt for palliative treatment of portal 

hypertension secondary to portal vein tumor thrombosis. World J 

Gastroenterol. 2004 Jul 1;10(13):1881-4. 

2. Hassoun Z, Pomier-Layrargues G. The transjugular intrahepatic 

portosystemic shunt in the treatment of portal hypertension. Eur 

J Gastroenterol Hepatol. 2004 Jan;16(1):1-4. 

3. Tripathi D, Helmy A, Macbeth K, Balata S et al. Ten years‘ 

follow-up of 472 patients following transjugular intrahepatic porto- 

45 

systemic stent-shunt insertion at a single centre. Eur J Gastroenterol 

Hepatol. 2004 Jan;16(1):9-18. 

4. Haskal ZJ, Rees CR, Ring EJ, et al. Reporting standards for 

transjugular intrahepatic portosystemic shunts. Technology Assessment 

Committee of the SCVIR. J Vasc Interv Radiol 1997; 8:289–297. 

5. Garcia-Villarreal L, Martinez-Lagares F, Sierra A, et al. 

Transjugular intrahepatic portosystemic shunt versus endoscopic 

sclerotherapy for the prevention of variceal rebleeding after recent 

variceal hemorrhage. Hepatology 1999; 29:27–32. 

6. Deschenes M, Dufresne MP, Bui B, et al. Predictors of 

clinical response to transjugular intrahepatic portosystemic shunt 

(TIPS) in cirrhotic patients with refractory ascites. Am J Gastroenterol 

1999;94:1361–1365. 

7. Wong W, Liu P, Blendis L, Wong F. Long-term renal sodium 

handling in patients with cirrhosis treatedwith transjugular intrahepatic 

portosystemic shunts for refractory ascites. Am J Med 1999; 

106:315–322. 

8. Epstein M. Renal sodium retention in liver disease. Hosp 

Pract (Off Ed) 1995; 30:33–37, 41–42. 

9. Andrade RJ, Martin-Palanca A, Fraile JM, et al.Transjugular 

intrahepatic portosystemic shunt for the management of hepatic 

hydrothorax in the absence of ascites. J Clin Gastroenterol 1996; 

22:305–307. 

TRANSJUGULAR INTRAHEPATIC PORTOSYSTEMIC SHUNTING: 

TECHNICAL ASPECTS AND IMPACT ON FOLLOW-UP RESULTS 

E.Vaicekavièius, A.Pranculis, S.Rutkauskas 

Summary 

Key words: portal hypertension, TIPSS, technical performance, 

follow-up results. 

First experience on performing of TIPSS for patients with portal hypertension 

in KMU Radiology Clinic is summarized in this article. Data 

of three patients with PH of different genesis (alcoholic portal cirrhosis 

– 1 patient, Budd-Chiari syndrome – 2 pts.) reviewed. The successful 

TIPSS was performed for patient with alcoholic liver cirrhosis, and other 

two patients with Budd-Chiari syndrome underwent unsuccessful TIPSS 

procedures. Technical and clinical success was determined for patients 

with dilated portal vein and unthrombosed hepatic vein and was 

achieved after creation of adequate intrahepatic shunt. Conclusions: 

TIPSS is technically sophisticated procedure and different technical 

problems may impact on follow-up results significantly, especially in 

initial stage of work. The mechanical recanalisation of hepatic veins 

is more suitable procedure for patients Budd-Chiari syndrome. 

Gauta 2004-09-28 

�

46 

Raktaþodþiai: endovaskulinë dubens kraujavimø diagnostika 

ir gydymas, indikacijos, stacionaro rezultatai. 

Santrauka 

Iðanalizuoti 12 ligoniø, tirtø ir gydytø 2002-2004 

metø laikotarpiu KMUK intervencinës radiologijos 

skyriuje, stacionarinio laikotarpio duomenys. Atlikta 

18 intervenciniø endovaskuliniø kraujavimo 

stabdymo ir paliatyvinio navikø gydymo procedûrø. 

Naudojamos nesirezorbuojanèios polivinilo 

alkoholio dalelës (PVA) 250-500 µm skersmens, 

besirezorbuojanèios Gelfoam dalelës ir nustumiamos 

metalinës spiralës. 

Rezultatai: visais atvejais endovaskuliniu bûdu 

kraujavimo stabdymas buvo efektyvus. 

Iðvados: dubens arterijø selektyvi angiografija ir 

embolizavimas ágalina saugiai ir efektyviai sustabdyti 

ávairaus intensyvumo dubens organø 

kraujavimus, nesukeliant gretimø organø iðeminio 

pobûdþio paþeidimø ir postembolizacinio 

sindromo. 

ÁVADAS 

Dubens, o ypaè genitaliniai organai turi gausià kraujotakà. 

Dël to klinikinëje praktikoje daþnai pasitaiko 

sunkiai stabdomø kraujavimø. Ádiegus selekcinæ ir superselekcinæ 

dubens kraujagysliø kateterizacijà, atsirado 

geros galimybës pasirinktinai embolizuoti ávairiø ligø paþeistas 

dubens organø kraujagysles, iðvengiant gretimø 

organø iðemijos ar infarkto. Dubens organø arteriografija 

iðlieka informatyviausiu diagnostikos metodu, ágalinanèiu 

tiksliai nustatyti kraujavimo vietà ir prieþastis, 

kuriomis daþniausiai bûna ávairios kraujagysliø anomalijos 

(aneurizmos, arterioveninës jungtys, hemangiomos), 

navikø destrukcijos ar iðopëjimai, traumos (1-4). Taèiau 

iki ðiol dar lieka kai kuriø neiðspræstø kraujavimø ið dubens 

organø endovaskulinës diagnostikos ir gydymo 

problemø. Nesutariama dël embolizaciniø medþiagø 

– besirezorbuojanèiø daleliø (gelfoam), nesirezorbuojanèiø 

polivinilalkoholio daleliø, metaliniø spiraliø ar 


KRAUJAVIMØ IÐ DUBENS ORGANØ ENDOVASKULINËS 

DIAGNOSTIKOS IR GYDYMO INDIKACIJOS, 

RADIOLOGINË TECHNIKA IR STACIONARO REZULTATAI 

E.VAICEKAVIÈIUS, A.PRANCULIS 

Kauno medicinos universiteto Kardiologijos institutas ir Radiologijos klinika 

ávairiø skystø medþiagø panaudojimo tikslingumo (5). 

Kiekviena ið embolizuojanèiø medþiagø turi tam tikrø 

privalumø ir trûkumø. Komplikacijø pobûdis ir daþnis 

taip pat gali priklausyti nuo embolizuojanèiø medþiagø 

pasirinkimo (5, 6). Nepilnai atsakyta á klausimà – ar 

perkateterinis embolizavimas (PE) gali pakeisti dabar 

áprastai naudojamas chirurgines kraujavimo stabdymo 

intervencijas urologijoje, akuðerijoje bei ginekologijoje 

(6). Labai svarbø vaidmená atlieka ir intervenciniø radiologø, 

atliekanèiø ðias operacijas, patyrimas (1). Ypaè 

jis svarbus stabdant masyvius kraujavimus (7). Dar viena 

ðio metodo panaudojimo galimybë yra piktybiniø ir 

kraujuojanèiø dubens navikø chemoembolizavimas (1), 

naudotinas kaip pakankamai efektyvus paliatyvinis uþleistø 

navikø gydymo metodas. Nepilnai iðtirtos PE galimybës 

stabdant akuðerinës kilmës kraujavimus prieð, 

gimdymo metu ir po jo. (8-10) 

Darbo tikslas – iðanalizuoti KMUK intervenciniø radiologø 

rezultatus diagnozuojant ir stabdant kraujavimus 

ið dubens organø endovskuliniu bûdu. 

KLINIKINË MEDÞIAGA IR DARBO METODIKA 

Iðanalizuoti 12 ligoniø, tirtø ir gydytø 2002-2004 

metø laikotarpiu KMUK intervencinës radiologijos skyriuje, 

stacionarinio laikotarpio duomenys. Ið viso buvo 

atlikta 18 intervenciniø endovaskuliniø kraujavimo stabdymo 

ir paliatyvinio navikø gydymo procedûrø. Vienam 

ligoniui per du kartus buvo sustabdytas pooperacinis 

kraujavimas po atliktos ðlapimo pûslës dël naviko rezekcijos. 

Dvi pacientës buvo gydomos dël labai piktybiniø 

ir greitai progresuojanèiø dubens navikø (sarkomos ir 

melanomos). Joms buvo atliekama dubens arterijø kateterizacija 

ir vienai ið jø infuzinë chemoterapija su chemoembolizacija. 

Ið viso buvo atliktos keturios pakartotinos 

chemoterapijos ir chemoembolizavimo procedûros. 

Kitos 7 ligonës buvo gydomos dël kraujavimø ið gimdos 

ir makðties. Pastaràsias ligones galima sàlyginai suskirstyti 

á 2 grupes. Pirmajai grupei priklausë pacientës (n = 

4), kurioms kraujavimas buvo ið gimdos kaklelio vëþio, 

o kitai grupei priklausë pacientës (n = 3), kurioms krau-


javimas pasireiðkë dël pooperaciniø gimdos ir makðties 

komplikacijø. 

Angiografinis tyrimas buvo atliekamas áprastine technika, 

punktuojant a.femoralis. Kateteris daþniausiai buvo 

ákiðamas per prieðingos pusës ðlaunies arterijà. Daþniausiai 

buvo naudojamas 6F dydþio nukreipiantysis kateteris, 

per kurá buvo ástumiama viela ir ji pasirenkamuoju 

(superselekciniu) bûdu buvo ákiðama á reikiamà arterijà. 

Patekus á kraujavimà sàlygojusià ar pasirinktà arterijà 

buvo atliekama angiografija, kurios pagalba nustatoma 

diagnozë ir aktyvaus kraujavimo lokalizacija. Ne visais 

atvejais kraujavimo vietà pavykdavo pamatyti. Tokiais 

atvejais, kai kraujavimas angiografijos metu buvo sustojæs 

ar labai neintensyvus, PE buvo atliekamas pasirenkant 

arterijà, kuri kitø tyrimø ir stebëjimø duomenimis 

buvo átarta kraujavimo prieþastimi. PE buvo naudojamos 

nesirezorbuojanèios polivinilo alkoholio dalelës (PVA) 

250-500 µm skersmens, besirezorbuojanèios Gelfoam 

dalelës ir nustumiamos metalinës spiralës. Jø kalibras, 

diametras ir ilgis buvo pasirenkamas pagal kraujuojanèios 

arterijos spindá, kraujavimo intensyvumà. 

REZULTATAI 

Daugiausia buvo ligoniø, kraujuojanèiø ið gimdos ar 

jos priedø. Smulkiau ðiø ligoniø klinikiniai duomenys 

pateikti 1 lentelëje. 

Kaip matyti ið lentelës duomenø, daþniausiai (4 lig.) 

kraujavo ið gimdos kaklelio vëþinës kilmës iðopëjimø. 

Dviem ið jø kraujavimas pasikartojo po vienpusës embolizacijos, 

taèiau po abipusës embolizacijos sustojo. 

Kitais atvejais kraujavimo prieþastis buvo pooperaciniai 

kraujavimai: viena ligonë kraujavo ið konizuoto kaklelio 

bigës, kita ligonë kraujavo giliai ið makðties po daugkartiniø 

pakartotiniø ir nesëkmingø operacijø siekiant 

perriðti kraujuojanèià arterijà. Pirminë prieþastis buvo 

supûliavusios Bartolini liaukos paðalinimas. Ðiuo atveju 

kateteris buvo ákiðtas á a. pudenda sin, kadangi buvo 

matyti arterija, ið kurios kraujavo. Kraujavimo pobûdis 

buvo ávairus – nuo gausaus kraujavimo, kuris reikalavo 

skubaus kraujavimo stabdymo, iki nuolatinio negausaus 

kraujavimo, kurio nesisekë stabdyti kitais gydymo 

metodais. Reikia paþymëti, kad beveik visais atvejais 

endovaskuliniø kraujavimø stabdymas buvo efektyvus. 

Nepavyko kraujavimo sustabdyti tik vienai pacientei, 

kuriai embolizuota tik vienos pusës a.uterina dex., kadangi 

a.uterina sin. nepavyko kateterizuoti. Ðiai pacientei 

kraujavimas pasikartojo, taèiau buvo maþiau intensyvus. 

Dviem ligonëms kraujavimas buvo stabdytas dviem 

etapais, nes atlikus a.iliaca sin. ir a.uterina sin. embolizacijà 

kraujavimo epizodai pasikartojo. Tokiais atvejais 

47 

1 lentelë. Kraujavimø ið gimdos ir makðties enbolizacinio gydymo 

duomenys. 

buvo atliekamos prieðingos pusës arterijø embolizacijos, 

po kuriø kraujavimas sustojo. Tik vienai ligonei uþteko 

vienos pusës a.iliaca sin. PE. 

Kitu atveju gausus kraujavimas ið genitalijø buvo sustabdytas 

embolizuojant abi gimdos arterijas vienu metu. 

Mums pasitaikë dar vienas labai intensyvaus kraujavimo 

atvejis, kurio á ðá tyrimà neátraukëme, kadangi dël masyvaus 

atsinaujinusio kraujavimo ið peraugusio naviku 

gimdos kaklelio PE nesuspëta pradëti. Kitai labai nukraujavusiai 

ligonei buvo nustatytas intensyvus kontrastinës 

medþiagos tekëjimas ið a.pudenda dx. ties gimdos kakleliu 

á makðtá. Atlikus PE su PVA dalelëmis kraujavimas 

visiðkai sustojo. 

Reikia paþymëti, kad angiografinio tyrimo duomenimis, 

trims ligonëms nepavyko pamatyti angiografiniø 

kraujavimo simptomø ir nustatyti kraujavimo vietos, taèiau 

PE buvo atliekamas remiantis ankstesniø stebëjimø 

ir kitø klinikiniø tyrimø duomenimis. 

PE naudojome ávairias medþiagas. Embolizuojant 

spiralëmis daþniau reikëdavo abipusio PE, nors spiraliø 

buvo sunaudojama tiek, kiek jø prireikdavo kraujotakai 

embolizuojamoje arterijoje sustabdyti. Sergantiems na-

48 

vikais daþniau buvo naudojamos nesirezorbuojanèios ir 

PVA dalelës (250-500µm). Naudojant daleles PE tampa 

techniðkai daug paprastesnis ir efektyvesnis. Pasitaikë 

viena techninio pobûdþio komplikacija, kai kateterizavimo 

metu nulûþo kateterio galiukas ir ástrigo vienoje 

deðinës vidinës klubinës arterijos ðakoje. Kadangi ástrigo 

planuoto embolizavimo zonoje, tolimesnio svetimkûnio 

ðalinimo buvo atsisakyta. Dar vienai pacientei nepavyko 

superseletyviai kateterizuoti gimdos arterijos. 

Abiem ligoniams, kuriems paliatyvinio gydymo tikslu 

panaudota dubens navikø infuzinë chemoterapija ir 

chemoembolizacija, buvo pasiektas laikinas klinikinis 

pagerëjimas. 

TYRIMO DUOMENØ APTARIMAS 

Intervenciniai radiologiniai diagnostikos ir gydymo 

bûdai pradeda atlikti labai svarbø vaidmená ne tik urologijos, 

bet ir akuðerijos bei ginekologijos klinikose (6). 

Remdamiesi savo ir kitø autoriø duomenimis, galime 

teigti, kad angiografija padeda tiksliai nustatyti kraujavimo 

prieþastá ir lokalizacijà, o tai ágalina tos paèios procedûros 

metu stabdyti kraujavimus, kurie sunkiai gydomi 

áprastiniais konservatyviais ar operaciniais gydymo 

metodais (11). Endovaskulinis kraujavimo stabdymas yra 

daug lengvesnë procedûra sunkios bûklës ligoniams, 

taip pat ji naudotina visada esant sunkiai ligonio bûklei 

ir operacinio gydymo kontraindikacijoms. Endovaskuliniai 

gydymo metodai padeda iðvengti daugelio operacinio 

gydymo komplikacijø. Ligonis maþiau traumuojamas, 

daug maþesnis infekcijos pavojus, ypaè tiksliai 

paðalinama kraujavimo prieþastis, sutrumpëja hospitalizacijos 

laikas. Svarbiausia, kà pabrëþia ir kiti autoriai, 

kad PE gelbsti tada, kada chirurginës intervencijos 

bûna neefektyvios ar techniðkai neámanomos (6). Taip 

pat pabrëþiama, kad águdusiø intervenciniø radiologø 

rankose PE tampa labai efektyvia priemone urogenitaliniø 

organø kraujavimams stabdyti. Labai svarbus PE privalumas 

pasireiðkia tuo, kad greitai ir efektyviai galima 

sustabdyti masyvius kraujavimus (7). Pavyzdþiui, Pisco 

JM su bendr. (4) duomenimis, ið 108 gydytø ligoniø visiðkai 

kraujavimà pavyko sustabdyti 74 % ir sukontroliuoti 

23 % ligoniø. Taèiau embolizuojant magistralines 

ðakas gaunamas poembolizacinis sindromas (pykinimas, 

vëmimas, karðèiavimas, sëdmenø skausmas) (4). Mûsø 

duomenimis, atlikus superselektyvias keteterizacijas ir 

po tp PE tie simptomai buvo minimalûs. 

Vienu ið pasitaikanèiø sunkumø atliekant PE yra tai, 

kad kartais nematyti kraujavimo þidinio. Kontrastinës 

medþiagos iðtekëjimo á perivaskulinæ ertmæ daþniausiai 

galima nematyti, kai angiografijos metu tik neþymiai 


kraujuoja ar visai nekraujuoja, gaunama nepakankamai 

ryðki angiograma, taèiau ðiais atvejais, kai kraujavimas 

yra patvirtintas kitais tyrimo metodais, yra tikslinga embolizuoti 

átariamà arterijà. 

Reikëtø paminëti ir kitas papildomas indikacijas E 

metodui panaudoti. Visu pirma, tai paèiø kraujagysliø 

anomalijø (arterioveniniø jungèiø, aneurizmø, ávairiø 

malformacijø) gydymas (12). Antra, tai intraarterinës 

chemoterapijos ir chemoembolizacijos panaudojimas 

ypaè kraujuojantiems navikams gydyti (1). Svarbu tai, 

kad ðià terapijà galima derinti su radioterapija ar brachiterapija. 

Pastaruoju metu vis plaèiau PE pradedama 

taikyti nëðtumo ir gimdymo kraujavimø, atsiradusiø dël 

abruptio placenta, placenta previa, dël diseminuotos 

intravaskulinës koaguliacijos, gimdos atonijos ar plyðimo, 

sukelianèiø didelá mirðtamumà, gydymo (9, 13). 

Pogimdyminiai kraujavimai ne visada gali bûti sustabdyti 

abipus perriðus vidinæ klubinæ ar gimdos arterijas. 

Áprastai tokiais atvejais griebiamasi gimdos su priedais 

paðalinimo, kas labai invalidizuoja jauno amþiaus moteris. 

Standfordo universiteto medicinos centras pateikia 

sëkmingo PE pavyzdþius gydant kraujavimus dël kaklelio 

nëðtumo, gimdos atonijos ir placentos pirmeigos. 

Tos operacijos gali bûti atliekamos profilaktikos tikslu, 

siekiant iðvengti masyviø kraujavimø gimdymo metu ar 

panaudoti jas jau prasidëjus kraujavimui (9, 10). 

IÐVADOS 

1. Indikacijos endovaskuliniam kraujavimo ið dubens 

organø stabdymui pastaruoju laikotarpiu labai iðsiplëtë 

ir jos apima vis didëjanèià dalá ginekologinës, 

urologinës bei trauminës kilmës kraujavimø. 

2. Dubens organø kraujavimams stabdyti naudotinas 

superselektyvus dubens arterijø kateterizavimas ir 

embolizavimas, kuris techniðkai pavyksta 84-90 proc. 

ligoniø. 

3. Dubens arterijø selektyvi angiografija ir embolizavimas 

ágalina saugiai ir efektyviai sustabdyti ávairaus 

intensyvumo dubens organø kraujavimus, nesukeliant 

gretimø organø iðeminio pobûdþio paþeidimø ir postembolizacinio 

sindromo. 

Literatûra 

1. Yamashita Y, Harada M, Yamamoto H, Miyazaki T, Takahashi 

M, Miyazaki K, et al. Transcatheter arterial embolization of 

obstetric and gynaecological bleeding: efficacy and clinical outcome. 

Br J Radiol 1994;67(798):530-4. 

2. Schneider GT. Pelvic arteriography in obstetrics and 

gynecology: arteriovenous fistulas and embolization. South Med J 

1984;77(12):1494-7. 

3. Schroder J, Terwey B, Buhr HJ, Gerhardt P. [Management 

of traumatic pelvic bleedings using embolization]. Chirurg 

1978;49(5):286-9.


4. Pisco JM, Martins JM, Correia MG. Internal iliac artery: 

embolization to control hemorrhage from pelvic neoplasms. Radiology 

1989;172(2):337-9. 

5. Greenfield AJ. Transcatheter vessel occlusion: selection of 

methods and materials. Cardiovasc Intervent Radiol 1980;3(4):222- 

8. 

6. Lingam K, Hood V, Carty MJ. Angiographic embolisation in 

the management of pelvic haemorrhage. Bjog 2000;107(9):1176-8. 

7. Lenz M, Thon W, Wierschin W. [Selective embolization 

of the internal iliac artery in life-threatening hemorrhaging prostatic 

cancer]. ROFO Fortschr Geb Rontgenstr Nuklearmed 1984;140(5):520- 

4. 

8. Crane S, Chun B, Acker D. Treatment of obstetrical hemorrhagic 

emergencies. Curr Opin Obstet Gynecol 1993;5(5):675-82. 

9. Hansch E, Chitkara U, McAlpine J, El-Sayed Y, Dake MD, 

Razavi MK. Pelvic arterial embolization for control of obstetric hemorrhage: 

a five-year experience. Am J Obstet Gynecol 1999;180(6 Pt 

1):1454-60. 

10. Hong TM, Tseng HS, Lee RC, Wang JH, Chang CY. Uterine 

artery embolization: an effective treatment for intractable obstetric 

haemorrhage. Clin Radiol 2004;59(1):96-101. 

11. Neri C, Magistretti G, Caresano A, Del Favero C, Puricelli 

GP, Martegani A, et al. Transcatheter embolization of hypogastric 

arteries as an aid or alternative to surgery in the management of lifethreatening 

pelvic haemorrhage. Eur J Radiol 1982;2(4):273-6. 

12. Chan CC, Chu F, Pun TC. Treating a recurrent uterine 

arteriovenous malformation with uterine artery embolization. A case 

report. J Reprod Med 2003;48(11):905-7. 

13. Ito M, Matsui K, Mabe K, Katabuchi H, Fujisaki S. Transcath- 

49 

eter embolization of pelvic arteries as the safest method for postpartum 

hemorrhage. Int J Gynaecol Obstet 1986;24(5):373-8. 

INDICATIONS FOR ENDOVASCULAR DIAGNOSTIC AND 

TREATMENT OF HAEMORRAGES FROM ORGANS OF PELVIS, RA- 

DOLOGICAL TECHNIQUE AND IN HOSPITAL RESULTS 

E.Vaicekavièius, A.Pranculis 

Summary 

Key words: endovascular diagnostic and treatment of bleeding 

from pelvis, indications, hospital results. 

Objective: to analyze results of KMUK interventional radiologists 

in endovascular stopping haemorrhages from pelvic organs. 

Material and methods: authors analyze 12 patients, which were 

examined and treated in Clinic of Kaunas medical university interventional 

radiology department in 2002-2004. In summary 18 procedures 

were done. Transcatheter arterial embolizations were done with non 

soluble particles (PVA) 250-500µm, or with soluble Gelfoam, or with 

metal spirals. 

Results: in all cases technical success of endovascular procedure 

was achieved. 

Conclusions: selective arteriography of pelvic organs and 

transcatether embolization can safely stop intensive or permanent 

bleeding without inducing post embolic syndrome and ischemic 

complications. 

DUBENS KAULØ STRESINIAI LÛÞIMAI 

Raktaþodþiai: stresiniai lûþimai, reumatoidinis artritas, 

osteoporozë, kaulø mineralinis tankis. 

Santrauka 

Straipsnyje apraðomas 61 metø moters klinikinis 

atvejis. Ðiai pacientei buvo diagnozuoti deðiniojo 

gaktikaulio apatinës ir virðutinës ðakø, X, XI krûtininiø 

slanksteliø lûþimai, sàlygoti reumatoidinio 

artrito ir osteoporozës. Taip pat vëliau dinamikoje 

nustatytas ir kairiojo blauzdikaulio metaepifizës 

lûþimas. Nagrinëjama dubens kaulø stresiniø lûþimø 

diferencinë diagnostika ir radiologiniai tyrimo 

metodai. 

ÁVADAS 

Skiriamos dvi pagrindinës stresiniø lûþimø rûðys: 

kaulo nuovargio ir nepakankamumo. Nuovargio arba 

Gauta 2004-09-29 

L.RUTKAUSKIENË, A.BARKAUSKIENË 


� 

pervargimo lûþis, kuris yra neáprasto krûvio poveikio 

normalios struktûros kaulams padarinys, paprastai susiformuoja 

jauniems sportuojantiems ar sunkø fiziná darbà 

dirbantiems asmenims, taip pat kariðkiams (ypaè naujokams), 

baleto ðokëjams [1,3,8]. Nepakankamumo tipo 

stresinis lûþimas susidaro normaliam krûviui veikiant 

patologiðkai pakitusá kaulà. Daþniausiai jis pasitaiko sergantiesiems 

osteoporoze, reumatoidiniu artritu, hiperparatireoze, 

renaline osteodistrofija, reèiau – Pedþeto 

liga, nebaigtine osteogeneze, fibrozine displazija, osteomaliacija, 

rachitu, po spindulinio gydymo. Daþniausia 

nepakankamumo lûþiø lokalizacija yra dubens kaulai ir 

apatinës galûnës. Predisponuojantys faktoriai gali bûti 

osteopenija (sàlygota kortikosteroidø terapijos), kampinë 

galûniø deformacija, ávairios operacijos, kai po tam 

tikro laiko tarpo þmogus vël tampa fiziðkai aktyvesnis 

[1, 3, 5]. Lûþiai dël kauliniø struktûrø perkrovos susi-

50 

daro ir po sànariø operacijø, pasikeitus krûvio pasiskirstymui 

á kaulus. 

Darbo tikslas – pristatyti kaulo nepakankamumo tipo 

stresinio lûþimo klinikiná atvejá, jo diferencinæ diagnostikà, 

stresiniø lûþimø diagnostikos galimybes. 

KLINIKINIS ATVEJIS 

61 metø moteris skundësi skausmais peèiø, alkûniø, 

plaðtakø, keliø, pëdø sànariuose bei stuburo juosmeninëje 

dalyje, dubens srityje. Ligonæ vargino ilgalaikis rytinis 

sustingimas, plaðtakø, pëdø aptirpimas, jutimø sutrikimas, 

bendras silpnumas, subfebrilus karðèiavimas. 

Reumatoidinis artritas diagnozuotas 1999 m., keletà 

kartø tirta ir gydyta reumatologijos skyriuje. Traumas 

anamnezëje ligonë neigë. 

Objektyviai tiriant kaulø ir raumenø sistemà: ligonë 

vaikðto lëtai, pasiramsèiuodama lazdele, dël skausmø 

peèiø sànariuose nepakelia rankø. Alkûnëse fleksinës 

kontraktûros. Reumatoidinë plaðtaka: deformuoti rieðai, 

metakarpofalanginiai, proksimaliniai interfalanginiai sànariai. 

Skausmingi, karðti abu rieðai, taip pat metakarpofalanginiai, 

proksimaliniai interfalanginiai sànariai. 

Ryðkiai susilpnëjusi plaðtakø jëga. Skausmingi paravertebriniai 

taðkai juosmens ir krûtininës srities apatiniame 

treèdalyje. Ryðkiai riboti rotaciniai deðiniojo klubo judesiai. 

Patinæ, skausmingi keliø sànariai. Èiurnos, metatarsofalanginiai 

sànariai deformuoti, skausmingi. 

Dubens tiesinëje rentgenogramoje, atliktoje 2002 

m., matyti deðiniojo gaktikaulio virðutinës ir apatinës 

ðakø osteosklerozës zona su kaulinio praretëjimo linija 

(1 pav.). Dinamikoje po 2-jø metø stebima bendros dubens 

kaulø porozës fone deðiniojo gaktikaulio apatinës 

ðakos kontûro deformacija su kaulinio rumbo poþymiais, 

virðutinës ðakos – osteosklerozë buvusiø lûþimø srityje 

(2 pav.). Retrospektyviai – 1998 metais atliktoje dubens 

tiesinëje rentgenogramoje kaulø lûþimø nepastebëta (3 

pav.). Ligonei 1999 metais buvo atlikta ir dubens kompiuterinës 

tomografijos tyrimas. Kompiuterinëse tomogramose: 

deðiniojo gaktikaulio apatinëje ðakoje stebimi 

lokalûs kaulinës struktûros pokyèiai. Kituose kauluose 

pokyèiø nepastebëta (4 pav.). Stuburo krûtininës dalies 

2-jø krypèiø rentgenogramose: X, XI krûtininiø slanksteliø 

deformacija po buvusiø I-II o kompresiniø lûþimø su 

aukðèio sumaþëjimu (5 a, b pav.). Abiejø keliø tiesinëse 

rentgenogramose, atliktose 2001, 2004 metais, dinamikoje 

stebimas ir kairiojo blauzdikaulio metaepifizës 

stresinis lûþimas (6 a, b pav.). 

Dël skausmø intensyvëjimo, kitø simptomø progresavimo, 

naujai atsiradusiø apatiniø galûniø aptirpimo, 

jutimo sutrikimo ligonë buvo tirta ambulatoriðkai ir sta- 


1 pav. Deðiniojo gaktikaulio 

abiejø ðakø stresiniai lûþimai 

(2002 m.). 

3 pav. 1998 metais atliktoje 

dubens tiesinëje rentgenogramoje 

lûþimø nebuvo pastebëta. 

5 a, b pav. Th X, XI slanksteliø 

deformacija po buvusiø I-II o 

kompresiniø lûþimø su aukðèio 

sumaþëjimu. 

2 pav. Dinamikoje, 2004 m., 

stebima deðiniojo gaktikaulio 

apatinës ðakos kontûro deformacija 

su kaulinio rumbo 

poþymiais, virðutinës ðakos 

– osteosklerozë buvusiø lûþimø 

srityje. 

4 pav. Deðiniojo gaktikaulio 

apatinës ðakos stresinis lûþimas 

stebëtas 1999 m. atlikus 

dubens KT tyrimà. 

cionare, kur pakartotinai dvejø metø laikotarpiu gulëjo 

keturis kartus. Buvo konstatuota osteoporozë (T lygmuo 

– 2,8), kuri ryðkiai progresavo (po metø T lygmuo – 3,68). 

Ligonæ tyrë dël prieskydiniø liaukø patologijos ir mielominës 

ligos, kas galëtø sàlygoti lûþimus deðiniajame 

gaktikaulyje ir krûtininiuose stuburo slanksteliuose. Ávertinus 

tai, kad jonizuotas kalcis (1,26 mmol/l), ðarminë 

fosfatazë (58 U/l) yra normos ribose, nëra inkstø ar tulþies 

pûslës akmenligës anamnezëje, parathormono lygis 

yra ties virðutine normos riba (64,9 pg/ml), manoma, kad 

hiperparatireozës nëra. Taip pat nebuvo nustatyta tipiniø 

pokyèiø proteinogramoje ir duomenø uþ mielominæ 

ligà. Reumatoidinis faktorius – 1060,0 (U/ml), ENG 

– 83 mm/h. Rentgenologiðkai buvo tirtos ir kitos skele-


6 a pav. Abiejø keliø tiesinëje 

rentgenogramoje, atliktoje 

2001 metais, lûþimø nepastebëta. 

7 pav. Abiejø gaktikauliø abiejø 

ðakø komplikuoti, su dislokacija 

stresiniai lûþimai. 

6 b pav. Abiejø keliø tiesinëje 

rentgenogramoje, atliktoje 

2004 metais, dinamikoje 

stebimas kairiojo blauzdikaulio 

metaepifizës stresinis 

lûþimas. 

8 pav. Deðinës pusës kryþkaulio 

stresinis lûþimas ðalia deðiniojo 

kryþkaulio klubakaulio 

sànario. 

to sritys, bet pokyèiø, bûdingø Pedþeto ligai, fibrozinei 

displazijai, nepastebëta. 

Pacientës klinikinë diagnozë: reumatoidinis artritas, 

aktyvumas III°, seropozityvus, rentgenologinë stadija III, 

funkcijos nepakankamumas II°. Osteoporozë. Bûklë po 

deðiniojo gaktikaulio apatinës ir virðutinës ðakø lûþiø ir 

stuburo krûtininës dalies Th X, XI slanksteliø 1-2° kompresiniø 

lûþimø. 

Ekskliudavus eilæ ligø, konstatuota, kad ligonës lûþiai 

yra sàlygoti ryðkios osteoporozës ir reumatoidinio 

artrito. 

APTARIMAS 

Normalus kaulas yra dinaminis audinys, kuriame pastoviai 

vyksta kaulo gamyba (dalyvaujant osteoblastams) 

ir kaulo rezorbcija (dalyvaujant osteoklastams). Kaulas 

reaguoja á krûvá, didindamas osteoblastø aktyvumà, dël 

to padidëja kaulo tankumas. Taèiau kaulo adaptacinë 

funkcija ribota. Esant pastoviam ar pakartotiniam krûviui 

á tà paèià vietà, osteoklastø aktyvumas gali virðyti 

osteoblastø aktyvumà ir toje vietoje gali susidaryti trabekuliø 

mikrolûþimai. Toliau iðliekant þalojanèiam veiksniui 

ðie mikrolûþimai progresuoja á nedidelius þievës 

lûþimus, vadinamus stresiniais. Jei þalojantis veiksnys 

dar iðlieka, gali ávykti pilnas lûþimas [1,7,9]. 

Nuovargio tipo lûþimø atvejais tai atsitinka, kai staigiai 

padidinamas fizinis krûvis [1,2,8]. Kaulø mineralinis 

51 

tankis gali bûti taip sumaþëjæs, kad minimali trauma ar 

iki to neáprastas fizinis krûvis gali bûti stresinio lûþimo 

prieþastis [6]. 

Sergantiesiems osteoporoze daþniau bûna kryþkaulio, 

gaktikauliø ðakø, apatiniø galûniø, taip pat ir kitø lokalizacijø 

lûþimai [5,6]. Gaktikaulio ðakø ir parasimfizinës 

dalies kaulø lûþimai taip pat pasitaiko pacientams, 

sergantiesiems klubo sànario artroze po klubo artroplastikos, 

sergantiesiems reumatoidiniu artritu, pasitaiko 

ir nëðèioms moterims, ilgø distancijø bëgikams. Ðiø 

stresiniø lûþimø komplikacijos yra piktybiná procesà imituojanti 

osteolizë, uþsitæsusi konsolidacija, pakartotinis 

lûþimas, papildomi kitø dubens kaulø lûþimai pacientams 

esant osteoporozei, kadangi paþeidþiamas dubens 

þiedo stabilumas. Tokios komplikacijos iliustruojamos 

71 metø moters dubens rentgenogramoje: matyti gaktikauliø 

komplikuotas stresinis lûþimas su dislokacija (7 

pav.). Ligonei buvo nustatyta raiðki osteoporozë (kaulø 

densitometrijos metu nustatytas T lygmuo – 3,4), traumø 

anamnezëje neturëjusi, kitos galimos lûþimø prieþastys 

buvo atmestos. 

Nors ir yra apraðyti kryþkaulio stresiniai lûþiai vaikams, 

atletams ir nëðèioms moterims, daug daþniau jie 

pasitaiko pacientams, kuriems diagnozuota postmenopauzinë 

ar senatvinë osteoporozë, sergantiesiems reumatoidiniu 

artritu bei besigydantiems kortikosteroidais 

ar po spindulinës terapijos [1,2]. Kryþkaulio nepakankamumo 

lûþis svarbus dël ðiø prieþasèiø: klinikinis pasireiðkimas 

gali imituoti metastazes á kaulus; pradinëse 

stadijose rentgenologiniai poþymiai yra subtilûs ir daþnai 

nepastebimi. Uþleistais atvejais lûþimo vietoje gali ávykti 

kaulø poslinkis [1,3]. Biopsija, kuri retai reikalinga, gali 

duoti klaidingà atsakymà, kadangi histologiniai gyjanèio 

kaulo poþymiai primena osteosarkomos ar chondrosarkomos 

poþymius. Kryþkaulio nepakankamumo lûþimai 

gali bûti vienpusiai arba abipusiai; paprastai bûna vertikali 

lûþimo linija, esanti ðalia kryþkaulio klubakauliø 

sànariø. Taip pat gali bûti matomos ir skersinës kaulinio 

audinio sustandëjimo linijos. Kryþkaulio stresinio lûþimo 

pavyzdys iliustruojamas 70 metø moters kompiuterinëje 

tomogramoje (8 pav.). Pacientë traumà anamnezëje neigë. 

Atlikus kaulø densitometrijà, T lygmuo – 4,1. Esant 

kryþkaulio stresiniam lûþimui pacientas daþniausiai 

skundþiasi sëdmens, apatinës nugaros dalies, kirkðnies 

bei klubø skausmais. Neurologinë simptomatika pasireiðkia 

apie 2% pacientø esant kryþkaulio stresiniams 

lûþiams. J.W. Jones apraðë klinikiná atvejá, kai 82 m. 

moteriai su abipusiais kryþkaulio lûþimais susiformavo 

ðlapimo ir iðmatø nelaikymas. P. J. Finiels ir kt., iðnagrinëjæ 

keturiolikos pacientø atvejus, nustatë, kad daþ-

52 

niausi kryþkaulio stresinio lûþimo neurologiniai simptomai 

buvo: ðlapimo nelaikymas – 11, distalinë parestezija 

– 7 ir kojø silpnumas – 4 pacientams. Neurologinë 

simptomatika paprastai susijusi su S 1 -S 2 nervø ðakneliø 

paþeidimu. Jo patofiziologija nëra galutinai iðaiðkinta, 

bet manoma, kad jà suþadina ðakneliø dirginimas ties 

kryþkaulio angomis. A.Aylwin apraðë atvejá, kai 70 m. 

vyrui buvo nustatytas kryþkaulio stresinis lûþimas ir L 5 

radikulopatija, kurios prieþastimi buvo L 5 nervinës ðaknelës 

dirginimas antrinio besiformuojanèio rumbo ties 

kryþkaulio sparno priekiniu pavirðiumi [3]. 

Kryþkaulio stresiniai lûþimai gali bûti izoliuoti, taèiau 

daþniausiai jie pasireiðkia kartu su kitø dubens lanko 

kaulø lûþimais, ypaè po spindulinës terapijos. Jie gali 

suþadinti dubens þiedo nestabilumà [1]. 

Radiografiniai stresiniø lûþimø pokyèiai priklauso 

nuo lûþimo lokalizacijos ir laiko tarpo nuo paþeidimo 

pradþios iki radiologinio tyrimo. Tam tikri poþymiai daugiau 

bûdingi vamzdiniø kaulø diafiziø stresiniams lûþimams, 

tuo tarpu kiti bûna esant vamzdiniø kaulø metafiziø 

ar spongioziniø kaulø lûþimams. Tipiniai diafiziø 

stresiniø kaulø lûþiø rentgenologiniai poþymiai yra ðie: 

antkaulio (periosto) reakcija, lokali osteosklerozë, lûþio 

linija. Ji siaura, daþnai dël intensyvaus kaulëjanèio periosto 

ir osteosklerozës blogai matoma. Kai kuriais atvejais 

matomos dauginës praðviesëjimo linijos, ið dalies ar 

pilnai kertanèios þievæ [4]. Tiesiogiai padidinta rentgenografija 

ir rutininë tomografija gali iðryðkinti linijinius 

ar juostinius praðviesëjimus ir kaulinio pavirðiaus átrûkimus. 

Epifizëse, metafizëse ar spongioziniame kaule stresiniai 

lûþimai paprastai sukelia trabekuliø sutankëjimà, 

þidininæ sklerozæ ir kartais periosto reakcijà. Kryþkaulio 

lûþimai daþnai nenustatomi, nes rentgeniðkai jie iðryðkëja 

tik po keliø savaièiø ar mënesiø nuo simptomø atsiradimo 

pradþios. Bûdingi poþymiai, jei jie yra, – periosto, 

endosto dariniai ir lûþimo linijos [3,6]. 

Kompiuterinës tomografijos (KT) tyrimas gali patvirtinti 

kryþkaulio stresiná lûþimà. KT tyrimo poþymiai 

panaðûs á rentgenologinius: þievës áplyðimas, kiti kauliniai 

pokyèiai, taèiau lûþimo linija gali bûti nematoma, 

nebent ji yra statmena skenavimo plokðtumai. Yra apraðytas 

ankstyvas KT radinys – intraosalinio vakuumo 

fenomenas. 

Magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimas 

kaip diagnostinis metodas yra specifiðkas ir jautrus. 

Ankstyvoje lûþimo stadijoje daugeliu atvejø galima matyti 

kaulø èiulpø edemà. Stresiniai lûþimai daþniausiai 

bûna kaip þemo intensyvumo signalo apribotos linijinës 

zonos, neryðkiø ribø ðiek tiek didesnio intensyvumo (vis 

dar þemo intensyvumo signalo) T1 reþimo vaizduose ir 


þemo intensyvumo linijinës sritys su aplinkinëmis aukðto 

intensyvumo zonomis T2 reþimo vaizduose. Lûþimo 

linija gali bûti nematoma. 

Kaulø scintigrafija, nors ir nespecifinis tyrimo metodas, 

sàlygoja ankstyvà stresiniø lûþimø diagnostikà [1]. 

Tuo metu, kai rentgenologiniø pokyèiø dar nematyti, 

radionuklidiniame vaizde stebimos neryðkios, menkai 

apibrëþtos padidëjusio radionuklido kaupimo sritys. 

Esant kryþkaulio stresiniam lûþimui bûdingas poþymis 

yra padidëjusio Tc 99m MDP kaupimo vertikalios linijos 

lygiagreèios kryþkaulio klubakauliø sànariams. Jeigu 

tarp ðiø linijø yra skersinis komponentas, susidaro „H“ 

raidës formos „Hondos þenklas“[3]. 

Kitos galimos paþeidimo sritys yra sëdynkaulis, paraacetabulinë 

sritis ir klubakaulis, kartu su anksèiau paminëta 

parasimfizine sritimi. Gûþduobës stogo nepakankamumo 

lûþimai daþniausiai bûna linijiniai, bet kai 

kuriais atvejais stebimi padidëjusio kaulinio audinio suintensyvëjimo 

þidiniai ðioje srityje [1]. 

IÐVADOS 

1. Nepakankamumo tipo stresiniai lûþimai daþniausiai 

pasitaiko sergantiesiems osteoporoze, reumatoidiniu 

artritu, hiperparatireoze, renaline osteodistrofija. 

2. Nepakankamumo tipo stresiniai lûþimai paprastai 

lokalizuojasi dubens, apatiniø galûniø kauluose. 

3. Pamatinis stresiniø kaulø lûþimø diagnostinis 

metodas yra rutininis rentgeninis tyrimas, o papildomi 

– kaulø scintigrafija, KT ir MRT. 

Literatûra 

1. Resnick D. Diagnosis of Bone and Joint Disorders, 

2002;3:2649-2680 

2. Major N.M., Helms C. A. Pelvic stress injuries: the relationship 

between osteitis pubis (symphysis pubis stress injury) and sacroiliac 

abnormalities in athletes. Skeletal Radiology 1997;26:711-717 

3. Aylwin A., Saifuddin A., Tucker S. L5 radiculopathy due to 

sacral stress fracture. Journal of Radiology 2003;32(10):590-593 

4. Brukner P., Fanton G., Bergman A.G., Beaulieu Ch., 

Matheson G.O. Bilateral Stress Fractures of the Anterior Part of the 

Tibial Cortex. The Journal of Bone and Joint Surgery, February 2000; 

2:213-218 

5. Pavlov H., Nelson T.L., Warren R.F., Torg J.S., Burstein 

A.H. Stress fractures of the pubic ramus. A report of twelve cases. The 

Journal of Bone and Joint Surgery 1982;64(7):1020-1025. 

6. Newhouse K.E., Khoury G.Y., Buckwalter J.A. Occult sacral 

fractures in osteopenic patients. The Journal of Bone and Joint Surgery 

1992;74(10):1472-1477. 

7. Sinha P. Stress Fracture. http://www.emedicine.com/radio/ 

topic783.htm. 

8. Barkevièius G., Ramanèionis D., Blavieðèiûnas R., Vaitkûnas 

V., Vaièaitienë R. Stresiniai lûþiai kariuomenëje. Sveikata 2002;2:25- 

26. 

9. M.M. Martinez: Stress fractures. http://www.emedicine. 

com/orthoped/topic446.htm.


STRESS FRACTURES OF THE PELVIC BONES 

L.Rutkauskienë, A.Barkauskienë 

Summary 

Key words: stress fractures, rheumatoid arthritis, osteoporosis, 

bone mineral density. 

The case of a 61-year-old woman with a history of rheumatoid 

arthritis is reported. Bone density measurement T Score was – 2,8, 

after one year – 3,68. Stress fractures of superior and inferior rami of 

right pubic, X and XI thoracic vertebrae, superior third of tibia were 

diagnosed. There was no history of trauma. These stress fractures were 

associated with osteoporosis and rheumatoid arthritis. 

Raktaþodþiai: egzostozë, dauginë kaulinë kremzlinë 

egzostozë, egzofitas, osteofitas, osteofitozë, osifikatas, 

rentgenodiagnostika. 

Santrauka 

Autoriai analizuoja ir apibûdina ávairios kilmës 

judamojo aparato iðaugas. Skiria: ágimtas (displazines) 

ir ágytas (distrofines), solitarines ir daugines, 

kaulines, kremzlines, burzines ir miðrias, besimptomines 

ir simptomines skeleto iðaugas. Apraðo 

kaulø egzofitø ir egzostoziø bûdingà rentgeniná 

vaizdà ir diferencinës diagnostikos þymenis. 

ÁVADAS 

Praktiniame darbe radiologai labai daþnai randa skelete 

ávairios lokalizacijos, formos ir struktûros iðaugø. Jø 

charakteristika, etiologija, terminologija ir klasifikacija 

lieka iki ðiol diskutuotina, kas sudaro daug diagnostiniø 

sunkumø. 

Darbo tikslas – konkretizuoti skeleto iðaugø terminologijà, 

pasiûlyti darbinæ jø klasifikacijà, apraðyti klinikinæ 

ir rentgeninæ simptomatikà bei diferencinæ rentgenodiagnostikà. 


Kasdieniniame praktiniame darbe klinicistai ir radiologai, 

tiriant skeletà, konstatuoja ávairios lokalizacijos, 

formos, dydþio ir struktûros, pavienes ir daugines, besimptomines 

ir simptominës kaulines iðaugas. Jos fiksuo- 

53 

Stress fractures are categorized as fatigue or insufficiency fractures. 

Fatigue fractures are a result of abnormal stress on normal bone with 

normal elastic resistance. Insufficiency fractures result from normal 

physiologic stress placed on abnormal bone with deficient elastic resistance. 

Insufficiency type stress fractures may appear in elderly patients 

with osteoporosis. The most common sites of involvement include 

the sacrum, pubis, and lower extremities. Other contributing factors 

include rheumatoid arthritis, steroid therapy, hyperparathyroidism. 

Gauta 2004-09-20 

� 

KAULØ EGZOFITØ IR EGZOSTOZIØ SÀVOKOS, 

YPATUMAI IR DIFERENCINË DIAGNOSTIKA 

A.VITËNAS, A.BARTUSEVIÈIENË 

Vilniaus universiteto ligoninës Santariðkiø klinikø Centro filialas, 

Vilniaus universiteto Pulmonologijos ir radiologijos klinika 

jamos ligos istorijose arba ambulatorinëse kortelëse, bet 

speciali statistinë tokiø radiniø apskaita, beje, neatliekama. 

Pamatiniu iðaugø diagnostikos metodu yra polipozicinë, 

nusitaikomoji ir tiesiogiai padidinta rentgenografija, 

standartinë tomografija ir skaitmeninë fluorografija. 

Reèiau, esant reikalui, atliekame kompiuterinæ tomografijà, 

radioizotopiná ir ultragarsiná tyrimus, kaulø biopsijà 

ir histologiná tyrimà. 

TYRIMØ REZULTATAI 

Norime apibûdinti ir adaptuoti praktiniam darbui 

judamojo aparato iðaugø pavadinimus. Egzofitas (exophyton, 

lot. exo – iðorë ir phyton – kaþkas augantis) – tai 

patologinis polimorfinës struktûros darinys, augantis ið 

bet kokio þmogaus organo. Tokie patologiniai á iðoræ 

augantys dariniai, kaip divertikulai, polipai, daugelis 

navikø ir opø, yra vidaus organø (virðkinamojo trakto, 

urogenitalinës sistemos, kvëpavimo takø) egzofitai. Ðiø 

solitariniø dariniø intramuraliai augantys analogai vadinami 

visceriniais endofitais. Kai kaþkas iðauga ið kaulo 

– tai vadinama kauliniu egzofitu arba osteofitu. Pavieniai 

bei dauginiai osteofitai gali augti ið bet kurio skeleto 

kaulo. Egzostozë (exostosis, lot. ex – iðorë ir ost,-osteon 

– kaulas) – tai irgi á iðoræ ið kaulo augantis darinys (kaulinë 

iðauga). Praktikoje ir medicininëje spaudoje egzofitai 

neretai sutapatinami su egzostozëmis ir tai sudaro 

termininæ painiavà. Nûdien, optimizuojant ir konkretizuojant 

terminijà, egzostozëmis priimta vadinti pavienes 

arba daugines prie kaulo esanèias iðaugas, kurios susi-

54 

formuoja ágimto, displazinio proceso pasekmëje [1,2]. 

Tuo tarpu osteofitais (kaulø egzofitais) dabar vadinamos 

ávairios kilmës ágytos kaulinës iðaugos. Kauliniø egzofitø 

nereikia sutapatinti su ryðkiomis arba hipertrofuotomis 

fiziologinëmis kaulø ðiurkðtumomis. Deja, mums teko 

ne kartà konstatuoti hipertrofuotà iðkilimà þastikaulyje, 

blauzdikaulyje ir sëdikaulyje pacientams, hospitalizuotiems 

kaulø biopsijai klaidingai átarus plokðèià, iðaugos 

pavidalu auganèià, paraosalinæ ar periostinæ sarkomà. 

Skirtingai nuo navikø, tokie galûniø kaulø hipertrofiniai 

procesai daþniausiai buvo simetriðki. 

Reèiau skeleto kauluose diagnozavome daugines iðaugas. 

Poliosalinës arba dauginës egzostozës yra senai 

þinoma ágimta, neretai paveldëta, sisteminë patologija 

– osteochondrodisplazija [2]. Tuo tarpu dauginiai osteofitai 

(kauliniai egzofitai) yra ágyta patologija - osteofitozë. 

Beje, literatûroje autoriai ne visada teisingai naudoja 

ðá terminà. Pavyzdþiui, sisteminæ osifikuojanèià diafiziø 

periostozæ (P.Mari - Bamberger sindromas) ir ðiandien 

neretai klaidingai vadina generalizuota osteofitoze. 

Klasifikuojant ágytas judamojo aparato iðaugas skiriame: 

kauliná egzofità ir kremzliná egzofità. Kartais prie jø 

arba virð jø gali susiformuoti tepalinë iðauga – burzitis 

egzofitas. Kaulinis egzofitas gali bûti kempininës arba 

kompaktinës struktûros. Reikia paþymëti, kad tokius osteofitus 

praktiðkai sunku atskirti nuo nepiktybinio naviko 

– medulinës arba kompaktinës osteomos (ypaè nuo tabulinës 

osteomos). Anamnezë ir klinika tokiais atvejais 

turi didesnæ diagnostinæ reikðmæ negu kaulø biopsija ir 

histologinis iðtyrimas. 

Savita iðaugø rûðimi laikome solitarinæ sudëtinæ kaulinæ 

ir kremzlinæ egzostozæ, nes Tarptautinëje nomenklatûroje 

ði iðauga priskiriama nepiktybiniø kaulø navikø 

grupei ir yra osteochondromos sinonimu. Galima 

tik palikti diskusijai klausimà: ar tai ágimtas (displazinis) 

navikas, ar ágytos iðaugos nepiktybinë metaplazija. 

Kaip atskira nozologinë liga nomenklatûroje ávardintos 

ir dauginës kremzlinës egzostozës (sin. chondrodisplazija, 

iðorinë kaulø chondromatozë, Erenfrido liga), kuri 

apraðoma specialioje literatûroje apie skeleto displazijas 

arba dizontogenezës ligas. 

Klinika. Solitarinës judamojo aparato iðaugos daþniausiai 

buvo besimptominës. Maþos falanginës, interfalanginës, 

jukstaartikulinës, subungvalinës iðaugos kai 

kuriems pacientams suþadino lokalias pirðtø deformacijas, 

deviacijas, nemalonø jausmà ir nepastovø skausmà 

pirðtø galuose – akrodinija, akroparestezija [3]. Didelës 

iðaugos kaip kosmetinis kûno defektas kartais buvo apèiuopiamos 

ir skausmingos. Skausminis sindromas pasireiðkë 

artralgijomis, ostalgijomis, kinezalgijomis (skaus- 


mai fizinio krûvio arba judëjimo metu). Kaulinës mentës 

iðaugos sukeldavo judesio metu bûdingà traðkëjimo 

simptomà (“snapping phenomen”) [1,4]. Spinalinës, 

dubens, reèiau galûniø iðaugos dël audiniø kompresijos 

kartais sukeldavo neurologinius arba kraujagyslinius 

konfliktus [1,5,6]. Itin retai susiformuoja skeleto iðaugø 

navikinë metaplazija, kuri pasiþymi bûdinga triada – 

èiuopiamu naviku, skausmu ir sutrikusia galûnës funkcija. 

Paþymëtina, kad kremzlinë iðauga gali daþniau negu 

kaulinë ir burzinë iðaugos transformuotis á piktybiná navikà 

– antrinæ chondrosarkomà, reèiau osteosarkomà ir 

fibrosarkomà [6,7,8]. 

Pamatiniu judamojo aparato iðaugø diagnostiniu tyrimu 

yra rentgeninis. Solitariná kauliná egzofità, kaip ir 

egzostozæ, stebëjome ávairiuose skeleto vietose, daþniau 

galûnëse, þenkliai daugiau suaugusiems negu vaikams 

ir paaugliams. Mes iðskyrëme: atsitiktinai rastas, 

daþniausiai besimptomes, idiopatines kaulines iðaugas 

bei uþdegiminës, trauminës, distrofinës, metabolinës, 

neurogeninës ir kitos kilmës iðaugas. Rentgeniðkai – egzostozës 

paprastai buvo ryðkiø, lygiø kontûrø, vientisos 

struktûros, auga nuo metafizës link diafizës ir jø pamate 

matoma nepakitusi kaulo struktûra. Skirtingai nuo egzostoziø, 

egzofitø kontûrai daþniausiai nelygûs ir neryðkûs, 

struktûra nevientisa, auga ávairia kryptimi ir jø pamate 

kaulo struktûra pakitusi dël buvusio uþdegiminio proceso 

arba traumos. Histologiðkai egzostozës nuo kauliniø 

egzofitø nesiskiria, todël jas diferencijuojame tiktai 

ávertinæ anamnezæ ir rentgeninio tyrimo duomenis. 

Paþymëtina, kad pacientø amþius iðaugø diferencinei 

diagnostikai turi tik sàlyginës vertës. Kaulinius egzofitus 

(osteofitus) neretai konstatavome jauniems asmenims iki 

20 metø, o solitarines egzostozes – pacientams per 40 

metø amþiaus. Neretai buvusios traumos vietoje konstatavome 

lokalià periosto iðaugà – periostiná osteofità. 

Já reikia skirti nuo iðilginio periostito, vietinio periosto 

sustorëjimo – periostozës, kaulo sustorëjimo – hiperostozës, 

paraosalinës heterotopinës minkðtøjø audiniø osifikacijos. 

Retai stebëjome dauginius potrauminius egzofitus 

ir periostinius osteofitus. Dar reèiau, prisimetus 

infekcijai, pastarieji supûliuodavo ir suþadindavo þenklià 

periosto ir minkðtøjø audiniø uþdegiminæ reakcijà. 

Kauliniø iðaugø malignizacijos nestebëjome. 

Reèiau negu kaulinës, pasitaiko kremzlinës ir burzinës 

iðaugos, kurios rentgeniðkai matomos tiktai apkalkëjusios. 

Þenkliai daþniau jos diagnozuojamos ultragarsinio 

tyrimo metu. Solitarinës ir ypaè dauginës kremzlinës 

iðaugos tarp kitø iðaugø turi maþà, bet santykinai 

didþiausià malignizacijos indeksà. 

Distrofinës stuburo kaulinës iðaugos atsiranda slanks-


1 pav. Ligonë N.R., 30 m. Deðinio 

ðlaunikaulio metafizës 

solitarinë kempininë egzostozë. 

Bûdinga iðaugos lokalizacija, 

ryðkûs ir lygûs kontûrai, 

vientisa struktûra. 

2 pav. Ligonis R.V., 21 m. 

Deðinio blauzdikaulio metafizës 

solitarinë kompaktinë 

egzostozë rentgeniðkai traktuota 

kaip kompaktinë osteoma. 

Bûdinga lokalizacija, 

kontûrai ir struktûra. Operuota, 

histologiðkai – kaulinis 

audinys. 

3 pav. (a, b). Ligonis V.J., 17 m. a – tiesinë, b – ðoninë osteogramos. 

Deðinio ðeivikaulio metafizës solitarinë displazinë 

kremzlinë – kaulinë egzostozë ant plataus pagrindo (tabulinë 

kempininë kaulinë iðauga su kremzline kepuraite). Operuota, 

histologiðkai – osteochondroma. 

4 pav. Ligonis M.P., 47 m. 

Deðinio blauzdikaulio metafizës 

tipinë solitarinë osteochondroma 

ant kojytës. Operuota, 

histologiðkai – osteochondroma. 

6 pav. Ligonis J.V., 20 m. Deðinio 

ðlaunikaulio diafizës 

potrauminis kempininis solitarinis 

osteofitas. Prieð 2 metus 

buvo suþeistas autoavarijos 

metu. Èiuopiamas kietas 

ir skausmingas darinys, átarta 

paraosalinë osteosarkoma. 

Atlikta trepanobiopsija, histologiðkai 

– kaulinis audinys 

be metaplazijos poþymiø. 

55 

5 pav. Ligonis J.S., 66 m. 

Deðinio þastikaulio diafizës 

potrauminis kompaktinis 

solitarinis osteofitas. Prieð 

12 metø buvo durtas peiliu, 

þaizda susiûta. Buvusios 

traumos vietoje iðaugos kontûrai 

nelygus, struktûra nevientisa, 

jos pamate pakitusi 

kaulo architektonika. 

7 pav. Ligonis A.R., 46 m., 

buvæs profesionalas – imtynininkas. 

Deðinio ðlaunikaulio 

diafizës gigantinis potrauminis 

periostinis osifikatas (heterotopinë 

distrofija).

56 

teliø kûnø ir sànariniø pavirðiø pakraðèiuose – vadinami 

egzofitais, osteofitais, spondilofitais. Sukaulëjæ stuburo 

raiðèiai (skliausteliø ar snapo pavidalo iðaugos) vadinami 

sindesmofitais. Dauginius krûtinës slanksteliø sindesmofitus 

nelengva atskirti nuo stuburo iðilginiø raiðèiø sukaulëjimo 

– lokalios osifikuojanèios ligamentozës (hiperostozinës 

spondilozës, Forestier sindromo). 

Osteofitus reikia skirti nuo periosaliniø, paraosaliniø, 

jukstakortikiniø osifikatø. Osifikatas – tai prie kaulo 

prigludæs heterotopinis minkðtøjø audiniø (raumenø, 

raiðèiø, sausgysliø, sànarinës kapsulës, burzø) sukaulëjimas. 

Neretà potrauminá miozità bei retà generalizuotà 

minkðtøjø audiniø paraosaliná sukaulëjimà, pavyzdþiui, 

dauginá osifikuojantá miozità (Munchmejerio sindromà) 

diferencijuoti nuo kauliniø iðaugø nesunku. Daþniau 

pasitaikanèius kulnakauliø “pentinus”, alkûnkaulio, girnelës 

ir kitus prie kaulo prigludusius osifikatus tikslinga 

vadinti ne kraðtiniais egzofitais ar osteofitais, bet osifikuojanèiu 

inserticitu arba osifikuojanèiu entezitu. 

Ávairiø skeleto egzofitø (osteofitø) bei egzostoziø rentgeninis 

vaizdas iliustruojamas 1-8 paveiksluose. 

IÐVADOS 

1. Kaulø egzofitai ir egzostozës yra daþni rentgeninio 

tyrimo radiniai. Egzostozës – tai ágimto, egzofitai 

– ágyto patologinio proceso dariniai. Taèiau jø traktavimas 

iki ðiol lieka diskutuotinas. 

2. Skeleto iðaugas klasifikuojame á ágimtas ir ágytas, 

solitarines ir daugines, kaulines, kremzlines, burzines, 

besimptomines ir simptomines, komplikuotas ir nekomplikuotas. 

3. Osteofitø malignizacijos nebûna, chondrofitø 

(osteochondrofitø) – navikinë metaplazija reta. 

4. Pamatinis judamojo aparato iðaugø diagnostikos 

metodas yra rentgeninis tyrimas, pagalbinis – ultragarsinis 

tyrimas. 

5. Rentgeniðkai skiriame: solitarines bei daugines 

kaulines iðaugas, kurios bûna: idiopatinës, uþdegiminës, 

trauminës, metabolinës, distrofinës, neurogeninës ir kitos 

kilmës. Kaulinës iðaugos bûna kempininës, kompaktinës, 

periostinës ir kombinuotos. Stubure bûna kraðtiniai 

kauliniai egzofitai (osteofitai, spondilofitai) bei sukaulëjæ 

raiðèiai – sindesmofitai. 

6. Skeleto iðaugas reikia diferencijuoti nuo osteomø, 

osteochondromø, heterotopiniø osifikatø, neurogeniniø 

osteoartopatijø, osteoblastiniø sarkomø ir kt. 

7. Kaulø iðaugø terminijà galima tobulinti ir kuo 

greièiau reikia unifikuoti. 


8 pav. Ligonis S.G., 15 m. 

Prieð 4 metus nukrito á ðuliná. 

Kairiojo ðlaunikaulio 

diafizës potrauminis paraosalinis 

mioosifikatas (osifikuojantis 

miozitas). 

Literatûra 

1. Bartusevièienë A., Vitënas A. Kaulø navikai (klinika, rentgenologija, 

histologija). Vilnius, Mokslø ir enciklopedijø l-kla, 1996. 

290 p. 

2. Vanhoenacker F.M., Van Hul W., Wuyts W. et al. Hereditary 

multiple exostoses: from genetics to clinical syndrome and complications. 

Eur. J. Radiol. (Ireland), Dec. 2001;40(3):208-17. 

3. Murase T., Yoshida T., Tada K. et al. Deviation of a the proximal 

interphalangeal joint caused by juxta-articular exostosis. Scand J. 

Plast. Reconstr. Surg. Hand Surg. (Sweden), 2003;37(4):248-51. 

4. Girard J., Laffargue P., Migaud H. et al. Pseudo-winging of 

the scapula and snapping scapula secondary to solitary exostosis: two 

cases. Rev. Chir. Orthop. Reparatrice Appar. Mot. (France), Sep. 2003; 

89(5):449-52. 

5. Javadpour M., Hughes D.G., West C.G. Solitary exostosis of 

the thoracic spine. Early diagnosis and tratment. Spine (United States), 

Oct.1999;24(20):2109-10. 

6. Murphey M.D., Choi J.J., Kransdorf M.J. et al. Imaging of osteochondroma: 

variants and complications with radiologic-pathologic 

correlation. Radiographics (United States), Sep.-Oct. 2000;20(5):1407- 

34. 

7. Ahmed A.R., Tan T.S., Unni K.K. et al. Secondary chondrosarcoma 

in osteochondroma: report of 107 patients. Clin. Orthop. 

(United States). Jun. 2003; 411:193-206. 

8. Vanel D., Picci P., De Paolis M. et al. Osteosarcoma Arising 

in an Exostosis: CT and MR Imaging. Am. J. Roentgenol. Jan. 

2001;176:259-260. 

OSTEOPHYTES (BONE SPURS), DIFFERENTIAL DIAGNOSIS 

A.Vitënas, A.Bartusevièienë 

Summary 

Key words: Osteophytes (bone spurs), multiple osseous and 

cartilaginous osteophytes, ostephytosis, ossification, egsostosis, radiological 

signs. 

Authors analyze different types of osteophytes. Described are the 

inborn dysplastic and acquired dystrophic osteophytes, solitary and 

multiple bone spurs, osseous and cartilaginous origin osteophytes. Presented 

are the typical x-ray presentations and differential diagnosis. 

Gauta 2004-10-11 

�


SERGANÈIØJØ SISTEMINE RAUDONÀJA VILKLIGE 

JUDAMOJO APARATO POKYÈIØ 

SPINDULINË DIAGNOSTIKA 

A.BARTUSEVIÈIENË, A.VITËNAS 

Vilniaus universiteto Pulmonologijos ir radiologijos klinika, 


Raktaþodþiai: sisteminë raudonoji vilkligë, medikamentinë 

vilkligë, vilkliginis sànarinis sindromas, asepsinë 

nekrozë, Þaku sindromas, spindulinë diagnostika. 

Santrauka 

Autoriai analizuoja 92 pacientø, serganèiøjø sistemine 

raudonàja vilklige, judamojo aparato spindulinës 

diagnostikos rezultatus. Ið 92 buvo 81 moteris 

ir 11 vyrø nuo 15 iki 74 metø amþiaus. 34 pacientams 

rasta rentgenonegatyvi, 58 – rentgenopozityvi 

ligos forma. Rentgeniðkai nustatyta: osteoporozë, 

falanginë akroosteosklerozë, sànariniø pavirðiø 

kraðtinës iðgrauþos, fragmentacija, antrinë artrozë, 

periartikuliniø audiniø sustandëjimas, smulkiøjø 

sànariø subliuksacijos, Jacooud sindromas, 

ilgøjø kaulø asepsinë subchondrinë nekrozë. Didelës 

diagnostinës vertës turi minkðtøjø audiniø 

ultragarsinis tyrimas. 

ÁVADAS 

Sisteminë raudonoji vilkligë (SRV) arba Libmano-Sakso 

liga yra viena ið sunkiausiø difuziniø jungiamojo audinio 

ligø. Tai lëtinë polisindrominë ir poliorganinë autoimuninë 

liga, kuria daþniausiai serga mergaitës ir moterys. Liga 

suþadina vidaus organø, judamojo aparato ir odos jungiamojo 

audinio dezorganizacijà [1,2,3,4]. Labai retai pasitaiko 

vadinamoji reakcinë vilkligë [1,5] kaip patologinë 

imuninë reakcija medikamentams ar diagnostikai taikytoms 

kontrastinëms medþiagoms (medikamentinë SRV, 

“drug-induced lupus”). SRV viscerinës patologijos klinika 

ir diagnostika pakankamai apraðyta, taèiau judamojo 

aparato pokyèiø spindulinë diagnostika nepakankamai 

nuðviesta literatûroje. 

Darbo tikslas – ávertinti serganèiøjø SRV judamojo 

aparato rentgeniniø ir ultragarsiniø tyrimø rezultatus bei 

nustatyti diferencinës diagnostikos þymenis. 


Mes iðanalizavome 92 pacientø, serganèiø SRV, judamojo 

aparato pokyèius. Ið jø buvo 81 moteris ir 11 vyrø 

57 

nuo 15 iki 74 metø amþiaus. Ligos diagnozë patvirtinta 

histologiðkai. Susirgimo trukmë svyravo nuo 4 mënesiø 

iki 32 metø. Visiems pacientams buvo atlikti klinikiniai, 

laboratoriniai, imuniniai ir rentgeniniai tyrimai bei, esant 

reikalui - skaitmeninë fluorografija, kompiuterinë tomografija, 

ultragarsinis tyrimas, retai – magnetinio rezonanso 

tomografija. 


Mûsø duomenimis, pamatinë ir ankstyva klinikinë 

SRV savybë yra imuninë judamojo aparato reakcija, pasireiðkianti 

visiems ligoniams vadinamuoju sànariniu sindromu. 

Daþniausiai liga prasideda simetriðka smulkiøjø 

sànariø artralgija, osalgija, neretai niktalgija. Artralgijos 

daþniau bûna trumpalaikës, reèiau migruojanèios arba labai 

stiprios su sànariø kontraktûromis. Palaipsniui didëja 

sànariø ir periartikuliniø audiniø paburkimas, sukaustymas, 

deformacijos, subliuksacijos, raumenø silpnumas ir 

skausmai (mialgija). Mûsø ir literatûros duomenys rodo, 

kad neretai ankstyvose ligos stadijose rentgeniniø pokyèiø 

nebûna (rentgenonegatyvi forma) arba jie bûna minimalûs 

– periartikuliniø audiniø sustandëjimas, neþymi 

epifizinë porozë. Tokiais atvejais rekomenduojame atlikti 

ultragarsiná tyrimà, kuris ágalina nustatyti bûdingà ðiai 

ligai sinovità, periartrità ir kitus imuninio uþdegiminio 

proceso poþymius (teigiamas sono-testas). Ásigalëjus ligai 

ir ágavus lëtinæ eigà, vis daþniau konstatavome rentgenopozityvias 

ligos formas. Daþniausiu rentgeniniu poþymiu 

buvo dëmëta arba difuzinë paþeistø kaulø porozë, kurià 

stebëjome 43 pacientams. Reèiau osteoporozë buvo labai 

raiðki ir jà mes vadiname “skaidraus kaulo” simptomu. 

Norime paþymëti, kad gydymo eigoje pasiekus ilgalaikæ 

klinikinæ remisijà, ðis simptomas iðlieka pastovus 

(greièiausiai tai susijæ su hormoninio gydymo poveikiu). 

“Skaidraus kaulo” simptomas be sànariø destrukcijos ir 

minkðtøjø audiniø kalcinozës poþymiø, mûsø patirtimi, 

daugiau bûdingas SRV negu kitoms difuzinëms jungiamojo 

audinio ligoms. Kitas bûdingas, bet reèiau pasitaikantis 

SRV kaulø paþeidimo simptomas buvo 2-5 pirðtø 

naginiø falangø “marmuriðkumas”, kuris literatûroje vadi-

58 

1 pav. Ligonë M.V., 56 m. 

Plaðtakø rentgenograma. SRV 

bûdingas kaulø pokyèiø derinys: 

osteoporozë (“skaidraus 

kaulo” simptomas) su 

naginiø falangø osteoskleroze, 

pavienës sànariø subliuksacijos 

be sànariniø pavirðiø 

destrukcijos. 

3 pav. Ligonë V.K., 67 m. 

Daug metø serga SRV, gydyta 

steroidais. Kelio sànario 

rentgenograma. Osteoporozë, 

ðlaunikaulio medialinio 

gumburo asepsinë (iðeminë) 

subchondrinë nekrozë. 

2 pav. Ligonë J.J., 47 m. Plaðtakø 

osteograma. Vilkliginis 

minkðtøjø audiniø imuninis 

uþdegiminis procesas. Dauginës 

subliuksacijos su normaliais 

sànariniais pavirðiais ir 

tipiðka sulenkiamàja kontraktûra 

– Þaku sindromas, þenkli 

akroosteosklerozë. 

4 pav. Ligonë J.L., 68 m. 30 

metø serga SRV, turi antrà invalidumo 

grupæ dël vilkliginio 

endomiokardito (verukozinë 

mitralinë Libmano-Sakso 

yda), poliserozito, nefrito ir 

abipusio koksoartrito. Taikoma 

hormonoterapija. Klubo 

sànariø rentgenograma. Asepsinë 

ðlaunikauliø galvuèiø nekrozë 

ir kairëje epifizeolizë. 

namas akroosteoskleroze arba naginiø falangø enostoze. 

Ðá “marmuriniø naginiø falangø” simptomà stebëjome 17 

ligoniø. Ádomu, kad dviem pacientams toks rentgeninis 

radinys buvo pirmuoju SRV átarimo poþymiu. Ðis gana 

specifinis SRV simptomas gali bûti svarbiu diferencinës 

diagnostikos þymeniu. 

Skirtingai nuo reumatoidinio artrito, esant SRV, sànariø 

destrukcija nëra bûdinga arba þenkliai maþiau iðreikðta 

(neerozinis arba suberozinis artritas). Mes falangø sànariniø 

pavirðiø iðgrauþas (uzûras) stebëjome 14 ligoniø, neþenklø 

sànariniø tarpø susiaurëjimà – 11 pacientø. Ðiems 

ligoniams, tiriant ultragarsu, buvo rasti sinovioartrito poþymiai. 

Esant SRV, daþniau buvo pavieniø smulkiøjø sànariø 

subliuksacijos – 15 pacientø. Daugines subliuksacijos 

su tipiðka sulenkiamàja kontraktûra konstatavome 

4 ligoniams – Þaku (Jaccoud) sindromas. Smulkiøjø sànariø 

subliuksacija ir Þaku sindromas iðsirutuliuoja dël 


5 pav. Ligonë L.J., 61 m. Sunkios 

klinikinës eigos lëtinë 

SRV (vilkliginis artritas, vaskulitas, 

poliserozitas, pneumonitas, 

meningoencefalitas 

su steroidinës psichozës epizodais). 

Po treèio steroidinës 

pulsterapijos kurso atsirado 

ûmi ir ákyri lumbalgija. Átartas 

tuberkuliozinis spondilitas. 

Juosmens ðoninë spondilograma. 

Þenkli steroidinë 

osteoporozë, lokali L4-L5 osteochondrozë, 

spondiliozë ir 

disko iðeminë asepsinë nekrozë 

(vakuum – diskas). TB bûdingos 

kontaktinës plokðteliø 

destrukcijos nëra. 

6 pav. Ligonë A.I., 73 m. Daug 

metø serga cukriniu diabetu 

ir lëtiniu kalkuliniu pielonefritu. 

Po eilinio stacionarinio 

gydymo staiga atsirado intensyvi 

poliosalgija ir artalgija. 

Diagnozuota þenkli osteoporozë, 

kurià mes traktavome 

kaip renalinæ algodistrofijà. 

Plaðtakø rentgenograma. Difuzinë 

osteoporozë, “skaidraus 

kaulo” simptomas. Kliniðkai 

nustatyta hipererginë 

reakcija diuretikams – medikamentinë 

vilkligë (drug-induced 

lupus). 

bûdingo SRV minkðtøjø audiniø paþeidimo (tendinitø, 

tendovaginitø, periartritø). Ðiems ligoniams ultragarsinis 

tyrimas parodë netolygø raiðèiø fibrozavimà, dalinius ar 

pilnus jø plyðimus, sinovinis skystis buvo skaidresnis negu 

esant reumatoidiniam artritui. Vienam ligoniui, esant tipinei 

viscerinei SRV formai, stebëjome kelio sànario neurogeninæ 

vilkliginæ osteoartropatijà. Rentgeniðkai – tai 

þenkli visø sànariniø elementø dezorganizacija, sànariniø 

pavirðiø osteochondrolizë, patologinë luksacija, periartikulinø 

minkðtøjø audiniø apkalkëjimas. 

Sergant SRV reèiau pasitaiko sànariø bei kaulø asepsinë 

arba iðeminë nekrozë. Avaskulinæ (iðeminæ) vikliginæ 

kaulø nekrozæ pirmieji apraðë 1960 m. Dubois E.L., Cozen 

L. [6,7,8]. Vëliau vilkliginë osteonekrozë buvo diagnozuota 

nuo 5% iki 52% [7,9,10]. Daþniausiai ji bûna


ðlaunikaulio ir þastikaulio galvutëse, kelio sànario epifizëse, 

reèiau – plaðtakos ir pëdø kauluose, tarpslanksteliniuose 

diskuose. Asepsinæ subchondrinæ nekrozæ mes 

konstatavome 6 ligoniams: trims kelio sànaryje (Kenigo 

ligos tipo), po vienà klubo, peties sànaryje, tarpslanksteliniame 

diske. Manome, kad jø genezëje didelá vaidmená 

turëjo gydymas hormonais, nes 3 ið jø buvo taikyta intensyvi 

steroidinë pulsterapija. Esant lëtinei ligos formai, 

matëme distrofinius sànariø pokyèius (artrozæ), taèiau 

sànariø ankiloziø nestebëjome (skirtingai nuo reumatoidinio 

artrito lëtinës eigos) 

Dviem jaunoms moterims, tirtoms dël artralgijos ir 

leukociturijos, rentgeniðkai diagnozavome ûmiai iðsivysèiusià 

difuzinæ ir skausmingà osteoporozæ (algodistrofijos 

tipo), kurià mes siejame su esanèiu lëtiniu pielonefritu ir 

reakciniu artritu. Taèiau mums netikëtai, kliniðkai joms 

buvo nustatyta bûdinga medikamentinë vilkligë. Ligos 

prieþastimi vienai buvo hipererginë reakcija diuretikams, 

kitai – kontraceptikø perdozavimas. Treèiai pacientei intraveninë 

cholegrafija suþadino þenklià alerginæ reakcijà, 

progresuojanèià difuzinæ osteoporozæ, ákyrià artralgijà, 

eriteminá iðbërimà veide “peteliðkës” pavidalo ir pokyèius 

ðlapime (leukociturija ir hematurija). Mes átarëme 

vikliginæ alerginæ osteoporozæ. Kompleksiðkas klinikinis 

iðtyrimas patvirtino medikamentinës vilkligës diagnozæ. 

Mûsø galva, tokias alergines organizmo reakcijas geriau 

vadinti “vilkliginiu sindromu” nei liga. 

SRV judamojo aparato pokyèiai parodyti 1-6 paveiksluose. 

ÁÐVADOS 

1. SRV yra lëtinë polisindrominë jungiamojo audinio 

liga, vidaus organø, odos ir judamojo aparato autoimuninis 

uþdegiminis procesas. 

2. Mûsø duomenimis, mergaitës ir moterys SRV serga 

8 kartus daþniau negu vyrai. 

3. Medikamentinë vilkligë (vilkliginis alerginis sindromas) 

pasitaiko, mûsø duomenimis, 30 kartø reèiau 

negu SRV. Jà gali suþadinti ir intraveninis kontrastinis 

rentgeninis tyrimas. 

4. Pamatinis SRV judamojo aparato pokyèiø diagnostikos 

metodas yra kompleksinis radiologinis ir ultragarsinis 

tyrimai, kurie ágalina patikimai diferencijuoti vilkligæ 

nuo kitø difuziniø jungiamojo audiniø ligø. 

5. SRV rentgeniniø pokyèiø nebuvo 1/3 ligoniø, 

daþniau esant ligos ûmiai ir poûmei eigai – rentgenonegatyvios 

formos ir buvo 2/3, esant lëtinei ligos eigai 

– rentgenopozityvios formos. 

6. Rentgeniðkai SRV bûdingi ðie kaulø pokyèiai: difuzinë 

osteoporozë, “skaidriø kaulø “ simptomas, nagi- 

59 

niø falangø marmuriðkumo simptomas. Periosto reakcija 

ir periostozë ligai nebûdingi. 

7. Rentgeniðkai SRV bûdingi ðie sànariø pokyèiai: 

kraðtinës sànariniø pavirðiø iðgrauþos (uzûros), sànariniø 

pavirðiø fragmentacija, sànarinio tarpo susiaurëjimas, sinovito 

ir asepsinio sinovioartrito poþymiai, asepsinë subchondrinë 

nekrozë, neurogeninë osteoartropatija. Sànariø 

ankilozës ligai nebûdingos. 

8. Esant SRV dël pakitusiø periartikuliniø audiniø 

neretai bûna sànariø kontraktûros, deformacijos, pavienës 

subliuksacijos ir liuksacijos, dauginës subliuksacijos 

– Þaku sindromas. Minkðtøjø audiniø kalcinozë ligai nebûdinga. 

Literatûra. 

1. Spaskaja P.A., Bartusevièienë A.S. Klinièeskaja rentgenodiagnostika 

kolagenozov (rus), Vilnius: 1988, 16-65. 

2. Lalani T.A., Kanne J.P., Hatfield G.A. et al., Imaging Findings 

in Systemic Lupus Erythematosus. RadioGrafics, 2004; 24:1069-86. 

3. Systemic Lupus Erythematosus – Clinical . Rheumatology, 

2003;42:76-77. 

4. Systemic Lupus Erythematosus − Clinical studies, Rheumatology, 

2003;42:74-76. 

5. Kliukvina N.G., Ðekðina S.W., Nasonov E.L. Sovremennyj 

vzgliad na lecenije sistemnoj krasnoj volcanki. RMÞ., 10, 6, 2002. 

6. Dubois E.L., Cozen L. Avascular (aseptic) bone necrosis 

associated with systemic lupus erythematosus. J.A.M.A., 1960;174: 

966-84. 

7. Reshetniak T.V., Lisicina T.A., Nasonov E.L. Osteonekrozy 

pri sistemnoj krasnoj volèanke i antifosfolipidnom sindrome. Klin. 

Med., 2004;6:46-51. 

8. Gladman D.D., Urowitz M.B. Dubois Lupus erythematosus. 

5 th Ed. Eds D.J.Waalace, B.H.Hahn, Baltimore, 1997, 1213-28. 

9. Oinuma K., Harada Y., Nawata J. et al. Osteonecrosis 

in patients with systemic lupus erythematosus develops very early 

after staring high dose cortocosteroid treatment. Ann. Rheum. Dis., 

2001;60:1145-48. 

10. Gladman D.D., Chaudhry-Ahluwalia V., Ibanez D. et al. 

Outcomes of symptomatic osteonecrosis in 95 patiens with systemic 

lupus erythematosus. J.Rheumatol., 2001;28:2226-29. 

RADIOLOGICAL SIGNS OF MUSCULOSKELETAL AND SOFT 

TISSUE DAMAGE IN SYSTEMIC LUPUS ERYTHEMATOSUS 

A.Bartusevièienë, A.Vitënas 

Summary 

Key words: Systemic lupus, drug induced lupus, lupus anthropathy, 

Jaccoud’s arthritis 

Authors analyze x-ray signs of musculoskeletal damage in 92 

patients with systemic lupus. 81 female and 11 male patients age 

15 to 74 are being included. 58 patients had noticeable radiological 

signs of lupus arthropathy. Those include the osteoporosis, phalanx 

osteosclerosis, articular surface damage, fragmentation, secondary 

arthrosis, periarticular tissue expansion, small joint subluxations, 

Jaccoud’s arthritis, long bones aseptic necrosis. Soft tissue ultrasound 

has shown to become a valuable tool. 

Gauta 2004-09-29 

�

60 

Raktaþodþiai: kaulø navikai, Jujingo sarkoma, Jujingo 

liga, rentgenodiagnostika. 

Santrauka 

Autoriai analizuoja 56 pacientø, serganèiø Jujingo 

naviku, klinikinæ ir rentgeninæ simptomatikà. 

Ið jø buvo 37 vyrai ir 19 moterø nuo 8 iki 54 metø 

amþiaus. Jujingo sarkoma paþeidë galvos kaulus 

4, liemens – 12 ir galûnes – 40 ligoniø. Rentgeniðkai 

autoriai iðskyrë 2-jø tipø pradinæ navikinæ 

kaulø destrukcijà: daþnà intramedulinæ ir retesnæ 

– intrakortikinæ. Apraðomi naviko ypatumai ir 

diferencinë diagnostika. 

ÁVADAS 

Jujingo sarkoma tarp kitø kaulø sarkomø bûna apie 

20% atvejø [1,2]. Pirmasis ðá navikà paminëjo J.Ewing 

(1921) Amerikos patologø draugijos posëdyje. Jo kolegos 

onkologai 1925 metais pasiûlë navikà pavadinti autoriaus 

vardu, kuris iðliko iki ðiol. Literatûroje ðis navikas 

turi sinonimø: Jujingo liga, Jujingo sarkoma, Jujingo difuzinë 

kaulo endotelioma, endotelinë mieloma, apvaliøjø 

làsteliø sarkoma. Ligos poþymiai daþnai (iki 50%) 

atsiranda po traumos [2,3]. Navikas gana greitai progresuoja, 

metastazuoja, prognozë bloga [4,5]. Greta ávairiø 

kauliniø formø apraðomos ir ekstraosalinës (viscerinës) 

Jujingo sarkomos formos [3,6,7]. Tarptautinëje ligø 

klasifikacijoje Jujingo sarkoma priskiriama kaulø èiulpø 

navikø grupei. Tiksli naviko diagnostika nelengva dël jo 

klinikiniø ir rentgeniniø simptomø polimorfizmo. 

Darbo tikslas – nustatyti Jujingo navikui bûdingus 

klinikinius ir rentgeninius diferencinës diagnostikos poþymius. 


Per pastaruosius 30 metø diagnozavome 56 pacientams 

(37 vyrams ir 19 moterø nuo 8 iki 54 metø amþiaus) 

Jujingo navikà, kuris buvo histologiðkai patvirtintas. Visiems 

ligoniams atlikti klinikiniai, laboratoriniai ir rentgeniniai 

tyrimai. Kompleksiðkà ir kryptingà rentgeniná 

tyrimà sudarë: paþeisto kaulo polipozicinë rentgeno- 


JUJINGO NAVIKO KLINIKINIAI IR 

RENTGENINIAI YPATUMAI 

A.BARTUSEVIÈIENË, A.VITËNAS 

Vilniaus universiteto Pulmonologijos ir radiologijos klinika, 


grafija (minkðtais ir kietais rentgeno spinduliais), nusitaikoma, 

tiesiogiai padidinta rentgenografija, tomografija, 

skaitmeninë fluorografija, esant reikalui, kompiuterinë 

tomografija, radioizotopiniai ir ultragarsiniai tyrimai. 

Bûtinu tyrimo principu laikome krûtinës làstos ir 

skeleto rentgenoskopijà. 29 ligoniai buvo operuoti, 21 

– taikytas spindulinis gydymas, 6 – neoperuoti dël naviko 

generalizacijos. 


Jujingo sarkoma gali paþeisti bet kurá kaulà, taèiau 

þenkliai daþniau ilguosius galûniø kaulus. Mûsø duomenimis, 

apatiniø galûniø kaulai buvo paþeisti 31 ligoniui 

(blauzdikaulis – 14, ðlaunikaulis – 12, ðeivikaulis – 4 ir 

pëdos kaulas – 1 pacientui). Virðutiniø galûniø kauluose 

navikas diagnozuotas 9 ligoniams (þastikaulyje – 5, 

alkûnkaulyje – 3 ir plaðtakos kaule – 1). Galvos kaulai 

buvo paþeisti 4 ligoniams (skliauto kaulai – 2 ir apatinis 

þandikaulis – 2). Liemens kauluose navikas lokalizavosi 

12 pacientø (klubakaulyje – 5, raktikaulio akromialiniame 

gale – 3, mentëje – 1, ðonkauliuose – 3 pacientams). 

Jujingo sarkomos stubure nestebëjome. Navikas daþniau 

susiformuoja jauniems ir darbingiems asmenims: iki 10 

metø buvo 8, nuo 11 iki 20 m. – 19, nuo 21 iki 30 m. 

– 22, nuo 31 iki 40 m. – 4, nuo 41 iki 50 m. – 2 ir per 

50 m. – 1 ligoniui. Paþymëtina, kad trims pacientams 

navikas buvo paveldëtas nuo vieno ið tëvø (ðeiminë Jujingo 

liga). Svarbiu naviko ypatumu laikome tiesioginá 

ryðá su buvusia trauma prieð 1–12 mënesiø (ligà provokuojantis 

veiksnys), kurià konstatavome 18 ligoniø. Dar 

keturiems ligoniams Jujingo sarkoma susiformavo deformuotame 

kaule po buvusio lûþio. 

Klinika. Kaip ir kitiems piktybiniams kaulø navikams 

bûdinga simptomø triada: paþeisto kaulo skausmai (osalgija), 

apèiuopiamas navikas ir sutrikusi galûnës funkcija. 

Skausmai mûsø pacientams buvo nuo silpnø, bukø iki 

ávairiai stipriø. Bûdingu ligai poþymiu laikome skausmus, 

didëjanèius judesio metu (kinezalgija) ir naktimis (niktalgija). 

Nepakenèiamø, vadinamøjø “morfiniø” skausmø, 

skirtingai nuo osteosarkomos, mes nestebëjome. Svarbiu 

klastingu klinikiniu naviko poþymiu laikome kûno tem-


1 pav. Ðeivikaulio diafizës 

Jujingo sarkoma (pacientas 

B.Ð., 11 metø): a – tiesinë, 

b – ðoninë rentgenogramos – 

matyti þenkli enostinë kaulo 

destrukcija, paþeistas þievinis 

sluoksnis, linijinë ir adatinë 

periostozës, Kodmeno 

snapeliai, minkðtuosius audinius 

infiltravæs navikas, 

bûdinga ðeivos formos kaulo 

deformacija. 

2 pav. Ðlaunikaulio Jujingo 

sarkoma (pacientas J.Ð., 26 

metø) – matyti stambiaþidininë 

kaulo destrukcija, periostozë, 

nepilnai konsoliduotas 

patologinis lûþis. 

3 pav. Þastikaulio Jujingo 

sarkoma (pacientas V.P., 18 

metø) – matyti stambus kaulo 

metafizës defektas ir linijinë 

periosto reakcija. 

peratûros pakilimà iki 38-39°C ir leukocitozæ iki 10-12 

tûkstanèiø / 1 mkl. Paþeisto kaulo srityje bûna pabrinkæ 

ir paraudæ minkðtieji audiniai, kartais fliuktuojantys, 

primenantys uþdegiminá procesà. Mes ðá simptomà vadiname 

“navikine roþe”. Be to, paþeistoje srityje neretai 

bûna iðsiplëtusios pavirðinës venos (lokali flebektazija). 

Nustatëme, kad Jujingo naviko branka yra minkðtesnë 

negu kitø sarkomø. Neretu ir apgaulingu klinikiniu ypatumu 

laikome gerus prieðuþdegiminio gydymo rezultatus 

(t° ir leukocitozës kritimas, brankos sumaþëjimas, 

skausmø iðnykimas ir funkcijos pagerëjimas). Toká labai 

klastingà navikinës pseudoremisijos sindromà stebëjome 

7 ligoniams, kuriems þenklus patologinio proceso 

pagerëjimas truko nuo 2 savaièiø iki 2 mënesiø. Tokia 

4 pav. Kairiojo virðutinio þandikaulio 

retos lokalizacijos 

Jujingo sarkoma (pacientas 

A.K., 51 metø) – matyti iðnykusi 

kaulo struktûra, nëra 

anèio, paþeistos apatinës akiduobës 

kraðtas ir nosies ertmës 

sienelë. 

61 

5 pav. Apatinio þandikaulio (a) ir ðonkaulio (b) Jujingo sarkoma 

(pacientas J.R., 21 metø) – matyti stambiaþidininë 

destrukcija deðiniajame þandikaulio kampe ir deðiniojo X 

ðonkaulio defektas su kaulo sustorëjimu, ðeivos formos deformacija 

dël raiðkios periostozës (retas vienkartinis dviejø 

kaulø paþeidimas). 

remisijø ir recidyvø kaita bûna daþnai (2-3 kartus), kas 

neabejotinai turi diferencinës diagnostikos reikðmës nuo 

kitø kaulø sarkomø. 6 ligoniams liga komplikavosi patologiniu 

lûþiu. Konstatavome, kad po kiekvieno recidyvo 

liga greièiau progresavo ir 6-12 mënesiø laikotarpiu patologinis 

procesas generalizavosi. 

Pamatiniu diagnostikos metodu laikome rentgeniná 

tyrimà. Tiksli Jujingo naviko diagnostika sudëtinga, kà 

patvirtina daþnai pasitaikanèios diagnostikos klaidos. 

Ið 56 pacientø preliminari siuntimo diagnozë Jujingo 

sarkoma buvo tiktai 11 ligoniø. Likusieji buvo hospitalizuoti 

dël osteomielito ar nepatikslinto kaulo naviko. 

Rentgeniniai Jujingo naviko poþymiai sàlygojami navikinës 

destrukcijos ir jà lydinèios kaulo reakcijos (endosto 

ir periosto). Daþniausiai liga prasideda metadiafizëje, 

reèiau diafizëje ir plinta iki epifizës. Epifizës ir sànariai 

lieka nepaþeisti. Jujingo navikas, skirtingai nuo osteosarkomos, 

gali paþeisti pusæ ir daugiau diafizës (nuo 

metafizës iki metafizës). Paþymëtina, kad Jujingo sarkomai 

bûdingas ávairiø rentgeniniø poþymiø derinys, 

kas þenkliai apsunkina diagnostikà. Ávertinæ toká naviko 

rentgenostruktûriná polimorfiðkumà, mes skiriame 2-jø

62 

tipø pradinæ kaulø destrukcijà: intramedulinæ (daþnesnæ) 

ir intrakortikinæ (retesnæ). Destrukcija bûna smulkiaþidininë 

ir stambiaþidininë. Defektø viduje gali bûti 

ávairiø kauliniø pertvarëliø, vietomis sudaranèiø korëtà 

kaulo struktûrà. Endosto reakcija daþniausiai maþai iðreikðta. 

Þenkliai daþniau stebëjome navikinæ periostozæ: 

linijinæ, sluoksniuotà, kutø, adatø ir snapelio pavidalo. 

Dël linijinës ir sluoksniuotos periostozës kaulas sustorëja, 

vietomis sklerozuotas ir gali simuliuoti diafiziná osteomielità. 

Esant adatø ir snapelio pavidalo periostozei 

(Kodmeno trikampio simptomas), bûna panaðu á osteosarkomà. 

Ligai progresuojant greitai paþeidþiami ir 

minkðtieji audiniai (bûdingas navikinis komponentas). 

Navike ir minkðtuose audiniuose, skirtingai nuo chondrosarkomos, 

apkalkëjimai Jujingo sarkomai yra nebûdingi. 

Ðonkaulio Jujingo navikas auga intratoraciðkai ir 

suþadina vietinæ krûtinplëvës reakcijà. Jujingo naviko 

patologiniai kaulø lûþimai buvo 7 ligoniams. Lûþgaliai 

pilnai nekonsoliduojasi. Be to, ði komplikacija þenkliai 

pagreitina ligos progresavimà ir iðeitá. Antriná pûliná uþdegiminá 

procesà, kaip ligos komplikacijà, (parakankroziná 

osteomielità) diagnozavome 2 pacientams. Jujingo 

navikà reikia skirti nuo pirminio osteomielito, eozinofilinës 

granulomos, osteoidinës osteomos, osteoklastomos, 

hemangioendoteliomos, osteosarkomos ir kt. 

6 ligoniams stebëjome vadinamà poliosalinæ Jujingo 

sarkomà, kuri paþeidë ligos pradþioje 2-3 kaulus. Ði 

reta polifokalinë piktybinio naviko forma mums atrodo 

diskutuotina, nes Jujingo sarkomos neretas ypatumas yra 

ankstyvos metastazës á kitus kaulus ir plauèius. Tai ðio 

naviko svarbus diferencinës diagnostikos poþymis. Be 

to, Jujingo navikas, skirtingai nuo kitø kaulø sarkomø ir 

metastaziø, yra þenkliai jautresnis rentgeno spinduliams. 

Rentgenoterapinis testas gali bûti svarbiu diferencinës 

diagnostikos þymeniu. Mes stebëjome 3 pacientams gerà 

spindulinës terapijos efektà ir esant naviko metastazëms 

á kitus kaulus ir plauèius. 

Jujingo sarkomos rentgeninis vaizdas matyti 1-5 paveiksluose. 

IÐVADOS 

1. Jujingo sarkoma yra neretas, bet daþnai nediagnozuojamas 

kaulø navikas. 

2. Jujingo navikas yra jaunø þmoniø liga ir dvigubai 

daþniau bûna vyrams negu moterims. 

3. Jujingo sarkoma daþniausiai paþeidþia ilguosius 

kaulus (apatiniø ir virðutiniø galûniø santykiu 3,5:1). 

4. Klinikiniai Jujingo naviko ypatumai: daþnas ry- 


ðys su trauma, osteomielitui bûdingi vietiniai simptomai, 

geras prieðuþdegiminio gydymo efektas, ligos remisijø ir 

recidyvø kaita, metastazavimas á kitus kaulus, jautrumas 

rentgeno spinduliams. 

5. Rentgeniðkai skiriame Jujingo sarkomos 2-jø tipø 

pradinæ kaulø destrukcijà: intramedulinæ (daþnesnæ) ir 

intrakortikinæ (retesnæ) bei periostozæ: linijinæ, sluoksniuotà, 

kutø, adatø ir snapelio pavidalo. 

6. Retai Jujingo sarkoma ligos pradþioje bûna poliosalinë. 

Toks naviko variantas greièiau generalizuojasi 

ir metastazuoja. 

7. Klinikiniai ir rentgeniniai Jujingo naviko poþymiai 

bei ypatumai ágalina já diferencijuoti nuo kitø kaulø 

navikø. 

Literatûra 

1. Bartusevièienë A., Vitënas A. Kaulø navikai. Vilnius: 1996, 

208-216. 

2. Woude H.J., Bloem J.L, Verstraete K.L and al. Osteosarcoma 

and Ewing’s sarcoma after neoadjuvant chemotherapy: value of dynamic 

MR imaging in detecting viable tumor before surgery. Am. J. 

Of Roentgenology, 1995, 165, 593-8. 

3. Carlotti C.G., Drake J.M., Hladky J.P. and al. Primary Ewing’s 

sarcoma of the Skull in Children. Pediatric Neurosurgery, 1999, 3, 

307-15. 

4. Aparicio J., Munarriz B., Pastor M. and all. Long-Term Follow-Up 

and Prognostic factors in Ewing’s sarcoma. Onkology, 1998; 

55, 20-26. 

5. Cotterill S.J, Ahrens S., Paulussen M. et al. Prognostic factors 

in Ewing’s tumor of bone: analysis of 975 patients from the European 

Integroup Cooperative Ewing’s sarcoma Study group. J.Clin. Oncol., 

2000, 18, 3108-14. 

6. Apostolopoulos K., Ferekidis E. Extensive Primary Ewing’s 

sarcoma in the Greater Wing of the Sphenoid Bone. J.of Oto-Rhino- 

Laring. and Related Spec. 2003, 65, 235-37. 

7. Dogra P.N., Goel A., Kumar R. and al. Extraosseous Ewing’s 

Sarcoma of the Kidney. Urologia Internationalis, 2002, 69, 150-52. 

CLINICAL AND RADIOLOGICAL SIGNS OF EWING’S SAR- 

COMA 

A.Bartusevièienë, A.Vitënas 

Summary 

Key words: bone tumors, Ewing’s sarcoma, Ewing’s disease 

Authors analyze x-ray signs in 56 patients with Ewing’s sarcoma. 

37 male and 19 female patients age 8 to 54 are being included. Ewing’s 

sarcoma had affected head and neck bones in four, central skeleton in 

twelve, and extremities in forty cases amongst described. Plain x-ray 

imaging may separate frequent intramedular or rather rare intracortical 

destruction types. Authors describe tumor’s special signs and Ewing’s 

sarcoma differential diagnosis. 

Gauta 2004-09-27 

�


SAVALAIKIO METASTAZIØ Á KAULUS NUSTATYMO 

AKTUALUMAS PROSTATOS VËÞIU 

SERGANTIEMS LIGONIAMS 

Raktaþodþiai: prostatos vëþys, prostatos vëþio metastazës 

á kaulus, diagnostiniai tyrimo metodai. 

Santrauka 

Iðanalizuota 196 ligoniø, kuriems histologiðkai verifikuota 

prostatos karcinoma, ligos istorijos. Ið jø 

118 ligoniø prostatos specifinio antigeno kraujyje 

koncentracija buvo maþesnë kaip 20 ng/ml, kai 

tikimybë diagnozuoti metastazes á kaulus ir regioninius 

limfmazgius, literatûros duomenimis, esti 

2-3 proc. Ið 78 ligoniø, kuriø PSA koncentracija 

kraujyje buvo didesnë kaip 20 ng/ml, 59 atlikta 

kaulinë scintigrafija, 26 ligoniams – rentgenologinis 

dubens kaulø arba kompiuterinës tomografijos 

tyrimas, 25 ligoniams – ir kaulinë scintigrafija, ir 

rentgenologinis (arba KT) tyrimas. Ið 41 paciento, 

kurio PSA koncentracija buvo 10-20 ng/ml, kaulinë 

scintigrafija atlikta 13-kai, dar 12-kai ligoniø 

– rentgenologinis tyrimas arba kompiuterinë tomografija. 

Tam, kad bûtø galima atlikti tinkamà 

atrankà radikaliam gydymui (prostatektomijai, 

radikaliam radioterapiniam gydymui) ir laiku nustatyti 

metastazes kauluose, ligoniams, kuriø PSA 

didesnis kaip 10 ng/ml, bûtina atlikti kaulinæ scintigrafijà 

bei kitus radiologinius tyrimus. 

ÁVADAS 

Lietuvos gyventojø sergamumas prostatos vëþiu didëja 

sparèiau nei vidutinis sergamumas onkologinëmis 

ligomis. 2001 m., palyginti su 1992 m., jø padaugëjo 

(1,2) nuo 24,2 iki 61,2 2001 m. ir iki 92/ 100 tûkst. gyventojø 

2003 metais. Labai svarbu anksti nustatyti prostatos 

metastazes á kaulus, kadangi tai ið esmës keièia 

gydymo taktikà, o klaidingo pasirinkimo atveju (laiku 

nenustaèius metastaziø á kaulus) gali bûti pasirinktas 

netinkamas radikalus gydymo bûdas. 

P. Caroll (3) duomenimis, ið 852 JAV tirtø ligoniø, serganèiø 

prostatos vëþiu, 66 proc. jø PSA koncentracija 

(naviko verifikavimo metu) serume buvo ne didesnë kaip 

10 ng/ml. Esant PSA koncentracijai 10,1-15,0, tikimybë 

K.JANULIS, J.PLENTIENË, R.AMBROZAITIS 

Vilniaus universiteto Onkologijos institutas 

63 

nustatyti metastazes kauluose scintigrafiniu metodu yra 

0,6 proc., o esant jo koncentracijai 15,1-20,0, tikimybë 

yra 2,6 proc. M. Gleave ir kt. (4) nuomone, esant PSA 

koncentracijai maþesnei kaip 15 ng/ml, pirminiams negydytiems 

pacientams kaulø skenavimas nëra bûtinas. 

Prostatos vëþio metastazavimo tikimybë priklauso nuo 

naviko diferenciacijos laipsnio (pagal Gleasonà). Tyrimai 

rodo, kad, esant 2-4 balø (gerai diferencijuotas navikas) 

naviko diferenciacijos laipsniui, metastaziø tikimybë á 

regioninius limfmazgius yra 12 proc., esant 5-7 (vidutiniðkai 

diferencijuotas navikas) – 35 proc., o esant 8-10 

(blogai diferencijuotas navikas) – 61 proc. (4). 

Prostatos vëþio afiliðkumas kaulams. Saitoh H. ir 

bendr. (5) autopsijos duomenimis, esant prostatos vëþio 

metastazëms á vienà organà, daþniausiai jos esti kauluose 

(33 proc.) arba ðlapimo pûslëje (34,5 proc.) – daþniau 

nei regioniniuose limfmazgiuose (14,9 proc.). Tik esant 

metastazëms á du organus, jos daþniausiai (51,8 proc.) 

aptinkamos limfmazgiuose ir tik nedaug maþiau (47,0 

proc.) – kauluose. Prostatos vëþio afiliðkumà kaulams 

patvirtina ir Eisenbergerio M.A. (6) atspariø hormoniniam 

gydymui ligoniø tyrimø duomenys, kurie rodo, 

kad net 96 proc. ligoniø buvo nustatytos metastazës 

kauluose, tuo tarpu regioniniuose limfmazgiuose – 21 

proc. (6). Shevrin D.H. ir bendr. (7) duomenimis, prostatos 

metastazës prigyja bei angiogenezë vystosi lengviau 

kaulø èiulpuose nei limfmazgiuose. Tai rodo padidëjusá 

prostatos vëþio metastaziø afiliðkumà kaulams. 

Sartoh ir bendr. duomenimis, tarp metastaziø á kaulus 

daþniausios yra metastazës á stuburà (74,0 proc.), ðonkaulius 

(23,3 proc.), klubakaulius (12,3 proc.), ðlaunikaulius 

(12,3 proc.), kryþkaulá (4,1 proc.), gaktikaulius 

(2,7 proc.) ir sëdynkaulius (1,4 proc.). A.M.Davies (8) 

nurodo, jog nepaisant to, kad KT, MRI daugeliu atvejø 

yra tikslesni tyrimai uþ konvencinæ radiologijà, vis dëlto 

bûtent pastarasis metodas iðlieka svarbus kaulø navikø ir 

metastaziø á juos diagnostikai (8).Taèiau dalis kitø autoriø 

ankstyvai prostatos metastaziø diagnostikai kauluose 

ðiuo metu svarbiausiu tyrimu laiko prostatos specifinio 

antigeno (PSA) koncentracijos serume nustatymà.

64 

J.Oesterling ir kt. (9) nuomone, pirminiams pacientams, 

sergantiems prostatos vëþiu, PSA tyrimas naudotinas ir 

kaip geriausias rodiklis, nurodantis bûtinybæ atlikti kaulø 

radionuklidiná tyrimà. 

Darbo tikslas – ávertinti tiriamosios ligoniø, kuriems 

histologiðkai nustatyta prostatos karcinoma, populiacijos 

pasiskirstymà pagal PSA koncentracijà kraujyje 

prostatos vëþio diagnozavimo laikotarpiu, naviko diferenciacijà 

pagal Gleasonà bei atliekamø radiologiniø 

tyrimø pakankamumà nustatant prostatos vëþio metastazes 

kauluose. 

MEDÞIAGA IR METODAI 

Darbo analizei panaudotos 201 ligonio, 2003-2004 

m. gydyto VU Onkologijos institute, ligos istorijos. 

Analizuotas prostatos vëþio paplitimas atskirose vyrø 

amþiaus grupëse, naviko diferenciacijos laipsnis, naviko 

paplitimas pagal TNM klasifikacijà. Ligoniai pagal 

prostatos specifinio antigeno koncentracijà kraujyje, 

atsiþvelgiant á SAM 2001 m. ligoniø, serganèiø prostatos 

vëþiu, diagnostikos ir gydymo metodikas (parengtas 

pagal Europos urologø asociacijos rekomendacijas), suskirstyti 

á grupes pagal PSA koncentracijos lygá: 0-4 ng/ 

ml (normali koncentracija), 4-10, 10-20, 20-50, 50-100 

bei daugiau kaip 100 ng/ml. 

Metastaziø kauluose diagnostikai taikyti radiologiniai 

metodai pagal SAM rekomendacijas: atliekamas 

konvencinis radiografinis tyrimas ir kaulinë scintigrafija 

(“Picker” firmos plokðtuminë gama kamera “Dyna4/15”), 

esant PSA daugiau kaip 10 ng/ml, arba pagal skausminio 

sindromo kauluose indikacijas. 

REZULTATAI IR JØ APTARIMAS 

Pirminiu prostatos vëþiu serganèiø ligoniø amþiaus 

vidurkis histologinës verifikacijos metu buvo palyginti didelis 

– 71,3 metø. Jauniausias analizuojamojoje ligoniø 

grupëje buvo 48 metø, vyriausias – 96 metø ligonis. 

Tik vienam ligoniui nustatytas geros diferenciacijos 

navikas. Daugumai grupës pacientø diagnozuotas vidutinës 

diferenciacijos navikas (pagal Gleasonà): 5 balai 

nustatyti 6 ligoniams, 6 – 119 ligoniø, 7 – 48 ligoniams. 

Blogos diferenciacijos navikas diagnozuotas 19 ligoniø 

(8 balai – 13 ligoniø, 9 – 4, 10 balø – 2 ligoniams). 

Devyniems tiriamosios grupës ligoniams, kuriems 

buvo verifikuotas prostatos vëþys, verifikavimo laikotarpiu 

PSA koncentracija buvo normos ribose (ne didesnis 

kaip 4 ng/ml). 

Tarp tiriamosios grupës ligoniø 32 (16 proc.) PSA 

buvo 20-50 ng/ml, 19 (19,6 proc.) – 50-100 ng/ml, 27 

(13,7 proc.) – daugiau kaip 100 ng/ml. Visiems ðiems 78 


ligoniams vëlyva prostatos vëþio diagnozë nustatyta dël 

subjektyviø prieþasèiø arba dël palyginti maþai iðreikðtø 

ðlapinimosi sutrikimø. Ið 78 ligoniø, kuriø PSA koncentracija 

kraujyje buvo didesnë kaip 20 ng/ml, 26 atlikti 

rentgenologiniai tyrimai ir 56 – kaulinës scintigrafijos 

tyrimai, 25 ligoniams – abu ðie tyrimai. Ið 41 paciento, 

kurio PSA koncentracija buvo 10-20 ng/ml, kaulinë scintigrafija 

atlikta 13-kai, dar 12-kai ligoniø – rentgenologinis 

tyrimas arba kompiuterinë tomografija. 

IÐVADOS IR PASIÛLYMAI 

1. Prostatos vëþio metastazës pasiþymi didesniu 

afiliðkumu kaulams nei regioniniams limfmazgiams, o 

kaulø radiologiniai tyrimo metodai, ypaè kaulinë scintigrafija, 

leidþia anksèiau nustatyti naviko metastazavimà 

nei limfmazgiø tyrimai. 

2. Ligoniams, kuriø PSA koncentracija esti didesnë 

kaip 10 ng/ml, bûtina atlikti kaulø scintigrafijà. Metastaziø 

kauluose nustatymas leidþia iðvengti klaidingo pasirinkimo 

taikyti radikalø prostatos vëþio gydymo bûdà 

(radikalià gamaterapijà, radikalià prostatektomijà). 

3. Normali (iki 4 ng/ml) PSA, kaip vertingiausio 

netiesioginio prostatos vëþio iðplitimo þymens, koncentracija 

kraujyje ne visada ekskliuduoja galimà malignizacijà 

ir metastazavimà á kaulus. 

Literatûra 

1. Pagrindiniai onkologinës pagalbos rezultatai Lietuvoje. 1999 

metai. Vilnius, 2000, p. 3-10. 

2. Pagrindiniai onkologinës pagalbos rezultatai Lietuvoje. 1992- 

1994 m. Vilnius, 1995, p. 4-12. 

3. Caroll P.R. Clinically localised prostate cancer: a more rational 

approach to selecting therapy based on risk. 

4. Gleave M.E. et al.: Ability of serum prostate specific antigen 

level to predict normal bone scans in patients with newly diagnosed 

prostate cancer. Urology: p. 708-712, 1996. 

5. Saitoh H., Hida M., Shimbo T. et al. Metastatic patterns of 

prostatic cancer. Correlation between sites and number of organs 

involved. Cancer 1984;54:3078-84. 

6. Eisenberger M.A. Chemotherapy for hormone resistant prostate 

cancer. In: Walsh PC, Retik AC, Vaughan ED, Wein AJ, editors. Campbell‘s 

urology. Vol 3. Philadelphia: WB Saunders; 1998. 2645-58. 

7. Shevrin D.H et.al. Skeletal metastases by human prostate...” 

Clin exp Metastases, 1988. 

8. Davies A.M. Radiographic interpretation. European congress 

of radiology. Vienna, 1999, p. 125. 

9. Oeterling J.E. et al. The use of prostate specific antigen in 

staging patients with newly diagnosed prostate cancer. Jama, 269: 

p. 57-60, 1993. 

THE IMPORTANCE OF THE EARLY DETECTION OF BONE ME- 

TASTASES IN PATIENTS WITH PROSTATE CANCER 

K.Janulis, J.Plentienë, R.Ambrozaitis 

Summary 

Key words: prostate cancer, prostate cancer metastases to bones, 

diagnostical methods of investigation.


Histories of 196 patients with verified prostate cancer treated in 

Institute of Oncology, Vilnius University in 2003-2004 yr were studied. 

Among them in 118 patients the concentration of prostate specific 

antigen (PSA) in blood didn’t exceed 20 ng/ml, so according to many 

authors, the likelihood to find out metastases in bones was 2-3 percent. 

Among 78 patients with the concentration of PSA more than 20 

ng/ml , 50 underwent bone scintigraphy, 26 – the plain radiography 

or computed tomography, 26 patients – both, bone scintigraphy and 

plain radiography (or computed tomography). Among 41 patients with 

Raktaþodþiai: krûties vëþys, limfoscintigrafija, sargybinio 

limfmazgio biopsija. 

Santrauka 

Remiantis spaudoje pasirodanèiais klinikiniø 

studijø rezultatais ðiuo metu krûties vëþio chirurginio 

gydymo standartuose esanèià paþasties 

limfadenektomijà ateityje galëtø pakeisti sargybinio 

limfmazgio biopsija. Vilniaus universiteto 

Onkologijos institute buvo atliktos 74 sargybinio 

limfmazgio biopsijos moterims, serganèioms 

ankstyvu krûties vëþiu be iðplitimo á regioninius 

limfmazgius poþymiø. Sargybiniam limfmazgiui 

nustatyti buvo naudojamas techneciu þymëtas 

radioindikatorius. Visoms moterims po sargybinio 

limfmazgio biopsijos buvo atliekama paþasties 

limfmazgiø ðalinimo operacija. Sargybiniai 

limfmazgiai buvo tiriami taikant standartinæ limfmazgiø 

tyrimo metodikà ir papildomai atliekant 

serijinius pjûvius. Atliekant limfoscintigrafijà sargybiniai 

limfmazgiai buvo nustatyti 96% atvejø 

(71 ið 74). Operacijos metu sargybinis limfmazgis 

surastas 99% atvejø (70 ið 71). Metastazës sargybiniame 

limfmazgyje buvo rastos 37% (26 ið 70), 

ið jø 65% (17 ið 26) sargybinis limfmazgis buvo 

vienintelë metastaziø vieta. 3 atvejais sargybinio 

limfmazgio biopsija buvo klaidingai neigiama (3 

ið 29). Remiantis pradiniais studijos rezultatais, 

sargybinio limfmazgio biopsija gali tiksliai ávertinti 

krûties vëþio iðplitimà á regionius paþasties 

limfmazgius. 

65 

PSA concentration 10-20 ng/ml, 13 underwent bone scintigraphy and 

12 plain radiography or computed tomography. In order to pick out 

patients properly for radical treatment (radical gamatherapy or prostatectomy) 

and early detection of metastases in bones, it is important 

to perform bone scintigraphy and other radiological examinations for 

all patients with PSA concentration more than 10 ng/ml. 

Gauta 2004-09-30 

� 

SARGYBINIO LIMFMAZGIO BIOPSIJOS REIKÐMË 

GYDANT ANKSTYVÀ KRÛTIES VËÞÁ 

S.TIÐKEVIÈIUS, V.OSTAPENKO, S.BRUÞAS, A.MUDËNAS, R.MEÐKAUSKAS 

Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, Valstybinis patologijos centras 

ÁVADAS 

Pagrindiniai veiksniai, lemiantys serganèiøjø krûties 

vëþiu prognozæ ir gydymo taktikos pasirinkimà, yra ligos 

stadija, paþasties limfmazgiø bûklë, naviko dydis, 

diferenciacijos laipsnis, invazija á limfagysles ir kraujagysles, 

hormonø receptoriø buvimas, HER-2/neu lygis 

ir kt. (1). Svarbiausias ið ðiø prognoziniø rodikliø – paþasties 

limfmazgiø bûklë. Kuo didesnis limfmazgiø, kuriuose 

aptikta naviko metastaziø, skaièius, tuo didëja 

lokaliø recidyvø tikimybë bei trumpëja vidutinë iðgyvenimo 

trukmë (2). Paþasties limfadenektomija ðiuo metu 

yra standartinë operacinio krûties vëþio gydymo dalis. 

Paþasties limfmazgiø (maþiausiai I/II lygio) paðalinimas 

padeda tiksliai nustatyti naviko iðplitimà á regioninius 

limfmazgius, taèiau ðià procedûrà neretai lydi uþsitæsusi 

limforëja, seromos formavimasis, limfedema, rankos 

funkcijos sutrikimas (3-5). Atsiþvelgiant á vis daugëjanèiø 

klinikiniø studijø rezultatus, pasiûlyta alternatyva 

paþasties limfadenektomijai – sargybinio limfmazgio 

(SLM) biopsija. 

Pirmuosius duomenis apie limfografijà panaudojant 

audiniø daþà ir SLM biopsijà krûties vëþio atveju 1994 

m. paskelbë Guiliano ir bendr. (6). Vëliau SLM nustatyti 

buvo pasiûlyta ikioperacinë limfoscintigrafija radionuklidu 

þymëtu koloidu, o paèià SLM biopsijà atlikti 

naudojant neðiojamà gama detektoriø (7). SLM biopsija 

ðiuo metu sëkmingai taikoma gydant odos melanomà 

(8, 9). Taip pat bandoma ðá metodà pritaikyti gydant 

serganèiuosius urogenitalinës sistemos, kolorektaliniu, 

nosiaryklës, skydliaukës, plauèiø, odos plokðèialàsteliniu 

vëþiu (10-12).

66 

SLM biopsija remiasi laipsniðku naviko plitimu á regioninius 

limfmazgius. Visada egzistuoja pirmasis – sargybinis 

– limfmazgis, funkcionuojantis kaip navikiniø 

làsteliø filtras. Manoma, kad SLM turi atspindëti viso 

limfinio baseino bûklæ, t.y. neradus SLM metastaziø, jø 

neturëtø bûti ir kituose ðios srities limfmazgiuose. SLM 

nustatyti naudojamas audiniø daþas ir radiokoloidas, kurio 

dalelës, suðvirkðtus jas apie navikà, migruoja limfos 

takais ir yra sulaikomos tame paèiame limfmazgyje kaip 

ir limfogeniniu bûdu plintanèios naviko làstelës. 

Remiantis klinikiniø studijø duomenimis, SLM biopsija 

tiksliai ávertina krûties naviko iðplitimà á regioninius 

limfmazgius daugiau nei 90% atvejø, o klaidingai 

neigiamø rezultatø skaièius svyruoja nuo 0 iki 10% (13- 

15). Neradus SLM metastaziø, siûloma neðalinti likusiø 

regiono limfmazgiø, todël, lyginant su paþasties limfadenektomija, 

maþëja operacijos apimtis, ankstyvø ir vëlyvø 

komplikacijø skaièius (16). Taip pat patologas gali 

þymiai detaliau iðtirti 1-2 SLM (papildomi pjûviai, imunohistocheminis 

tyrimas) nei visà su histologine medþiaga 

gautà paþasties limfmazgiø grupæ (17, 18). 

Vilniaus universiteto Onkologijos institute nuo 2000 

m. SLM biopsija sëkmingai taikoma gydant pacientus, 

serganèius odos melanoma. Ðiuo metu pradedama klinikinë 

studija, kurios tikslas – ádiegti SLM biopsijà ir nustatyti 

jos prognozinæ vertæ sergant krûties vëþiu. 

Ðio darbo tikslas – ávertinti sargybinio limfmazgio 

biopsijos prognozinæ vertæ nustatant krûties vëþio iðplitimà 

á paþasties limfmazgius. 

MEDÞIAGA IR METODAI 

Limfoscintigrafija ir SLM biopsija buvo atlikta 74 pacientëms, 

serganèioms ankstyvos stadijos krûties vëþiu 

(40 ligoniø T1NxMo ir 34 T2NxMo). Visoms ligonëms 

ikioperacinë krûties vëþio diagnozë buvo patvirtinta 

citologiðkai ar histologiðkai. 43 ligonëms krûties navikas 

buvo virðutiniame iðoriniame, 10 – apatiniame iðoriniame, 

14 – virðutiniame vidiniame, 3 – apatiniame 

vidiniame, 4 – centriniame kvadrantuose. SLM biopsija 

nebuvo atliekama ðiais atvejais: metastaziø átarimas 

paþasties limfmazgiuose, ikioperacinis chemoterapinis 

gydymas, anksèiau buvusios ir krûties architektonikà galëjusios 

pakeisti operacijos. 

SLM buvo nustatomas panaudojant radiokoloidà, o 

pati SLM atliekama kontroliuojant neðiojamu detektoriumi. 

Limfoscintigrafija buvo atliekama prieð dienà iki 

planuojamos operacijos (vidutiniðkai 22 val.). Tyrimui 

buvo naudojamas 99m-techneciu (99mTc) þymëtas albumino 

nanokoloidas (Nanocoll, Amersham Health, 

Sorin), kurio koloidiniø daleliø skersmuo yra lygus ar 


maþesnis nei 80 nm. 0,3-0,5 ml 99mTc-albumino nanokoloido 

buvo ðvirkðèiama keturiuose taðkuose apie krûties 

navikà. Nepalpuojamo krûties vëþio atveju preparatas 

buvo ðvirkðèiamas kontroliuojant ultragarsu. Iki 30-40% 

injekuotø daleliø yra rezorbuojamos limfos kapiliarø ir 

nuneðamos á regioninius limfmazgius. Likæs injekcijos 

vietoje preparatas yra fagocituojamas histiocitø arba rezorbuojamas 

á kraujo kapiliarus ir kaupiamas kepenø, 

bluþnies, kaulø èiulpø retikuloendotelinëje sistemoje. 

Remiantis preparato gamintojo pateiktais dozimetrijos 

duomenimis, skiriant 110 MBq aktyvumo bendrà dozæ, 

apðvitos dozë injekcijos vietoje siekia 183 mGy, limfmazgiuose 

– 8,1 mGy (19). Limfoscintigrafijai naudota 

vidutinë suminë dozë sudarë 100 MBq (80-130 MBq). 

Scintigrafija buvo atliekama plokðtumine (Dyna Camera 

4/15, Picker) gama kamera su þemos energijos didelës 

skiriamosios gebos kolimatoriumi. Suðvirkðtus preparatà, 

po 30 min., 3 ir 20 val. buvo registruojami statiniai 

vaizdai, kuriuose buvo vertinama SLM vieta ir jø skaièius 

(þr. pav.). 

SLM biopsija buvo atliekama operacinëje, krûties 

naviko ðalinimo operacijos (kvadrantektomija arba 

mastektomija) metu. Tiksliam SLM vietos nustatymui ir 

iðskyrimui ið aplinkiniø limfmazgiø naudojome neðiojamà 

radiometrà (Europrobe, Eurorad). Kiekvieno SLM 

aktyvumo lygis buvo matuojamas radiometru prieð (in 

vivo) ir po (ex vivo) ekscizijos. Paðalinus SLM, paþasties 

duobë buvo dar kartà patikrinama radiometru ieðkant 

„karðtø“ taðkø. Po SLM ekscizijos, paþasties duobës 

aktyvumo lygis neturi virðyti 10% iðmatuoto SLM aktyvumo. 

Kiekvienà operacijà uþbaigdavo paþasties limfadenektomija. 

Limfoscintigrafijos metu nustatyti SLM, 

priklausantys a.mamaria interna limfmazgiø grupei, ðalinami 

nebuvo. 

SLM buvo tiriami taikant standartinæ limfmazgiø ty- 

a b 

1 pav. a) tiesinë projekcija, b) ðoninë projekcija. Scintigramose 

matyti nanokoloido áðvirkðtimo vieta apie deðinës krûties 

navikà ir vienas SLM, esantis deðinës paþasties srityje.


rimo metodikà (daþymas hematoksilinu ir eozinu), taip 

pat papildomai buvo atliekami serijiniai pjûviai. 

DARBO REZULTATAI 

Ikioperacinës scintigrafijos metu SLM nustatytas 96% 

ligoniø (71 ið 74). SLM skaièius vienam pacientui siekë 

nuo 1 iki 4 (vidutiniðkai 1,5). 57 atvejais SLM buvo viename 

limfiniame baseine (paþasties), 13 atvejø – dviejuose 

(paþasties ir a.mamaria interna), 1 atvejais – trijuose 

(paþasties, a.mamaria interna ir poraktikauliniai). 

Operacijos metu SLM surastas ir paðalintas 99% atvejø 

(70 ið 71). SLM ir kitø paþasties limfmazgiø patologinio 

tyrimo rezultatai pateikiami 1 lentelëje. 

Diagnostinis SLM biopsijos tikslumas vertinant krûties 

naviko iðplitimà á paþasties limfmazgius sudarë 96% (67 

ið 70), jautrumas – 90% (26 ið 29), neigiama prognozinë 

vertë – 93% (41 ið 44). SLM buvo vienintelë metastaziø 

paþasties limfmazgiuose vieta 65% ligoniø (17 ið 26). 

Pasitaikë 3 klaidingai neigiami SLM biopsijos atvejai. 


Skelbdami literatûroje SLM biopsijø studijø rezultatus, 

autoriai nurodo ðio metodo diagnostiná tikslumà 

apie 98% (95-100%), klaidingai neigiamos SLM biopsijos 

sudaro nuo 5 iki 11% (2 lentelë). 

Vilniaus universiteto Onkologijos institute atlikus 

74 SLM biopsijas, gauti duomenys – SLM nustatymas 

(99%), diagnostinis tikslumas (96%), klaidingai neigiamos 

SLM biopsijos (10%) – yra panaðûs á literatûroje 

skelbiamus rezultatus. 

Geriausi rezultatai, nustatant SLM operacijos metu, 

pasiekiami naudojant kombinuotà – radioizotopiná ir 

audiniø daþo – metodà (13, 14, 15). Kadangi Lietuvos 

Respublikoje audiniø daþas, skirtas limfografijai atlikti, 

1 lentelë. SLM biopsijø, kuriø metu SLM surastas sëkmingai, 

rezultatai. 

2 lentelë. Klinikiniø studijø, kuriø metu SLM biopsijos buvo 

atliekamos naudojant tik radioizotopiná metodà, rezultatai. 

67 

nëra registruotas, SLM biopsijai atlikti naudojome tik 

radioizotopiná metodà. Operacijos metu SLM sëkmingai 

buvo nustatytas 70 ið 71 pacientø (SLM nustatymas 

99%). Tai atitinka daugelio autoriø, studijose naudojusiø 

kombinuotà metodà, duomenis (14, 15). 

Ádiegiant SLM biopsijà á praktikà, didþiausià klinikinæ 

reikðmæ turi klaidingai neigiamø biopsijø (iðtyrus SLM 

jame naviko metastaziø nerandama, bet jos aptinkamos 

kituose paþasties limfmazgiuose) skaièius. Mûsø darbe 

ið 29 pacienèiø, kurioms patologinio tyrimo metu rastos 

metastazës paþasties limfmazgiuose, 3 SLM biopsijos 

buvo klaidingai neigiamos. Ið jø vienu atveju navikas 

buvo krûties virðutiniame vidiniame kvadrante, kitu 

– multicentrinio augimo. Literatûroje nurodoma, kad 

naviko lokalizacija virðutiniame vidiniame kvadrante, 

multicentrinis augimas, prieðoperacinis spindulinis gydymas 

ar chemoterapija yra susijæ su didesniu klaidingai 

neigiamø SLM biopsijø skaièiumi (14, 16). 

Pagrindiniai kokybiniai SLM biopsijà apibûdinantys 

kriterijai yra klaidingai neigiamø SLM biopsijø ir biopsijø, 

kuriø metu SLM nustatytas sëkmingai, skaièius. Ðie 

rodikliai yra tiesiogiai susijæ su chirurgo, atliekanèio SLM 

biopsijas, patirtimi, t.y. atliktø SLM biopsijø skaièiumi 

(22). Todël Vilniaus universiteto Onkologijos institute 

atliktø 74 SLM biopsijø rezultatai vertintini kaip pradiniai 

lyginant su literatûroje skelbiamø didesniø klinikiniø 

studijø rezultatais. 

IÐVADOS 

Remiantis pradiniais Vilniaus universiteto Onkologijos 

institute atliktø sargybinio limfmazgio biopsijø duomenimis, 

ðis metodas tiksliai ávertina ankstyvo krûties 

vëþio iðplitimà á regioninius limfmazgius. Sukaupus didesnæ 

patirtá, sargybinio limfmazgio biopsija gali bûti 

siûloma vietoje dabar taikomos paþasties limfmazgiø 

ðalinimo operacijos moterims, serganèioms ankstyvu 

krûties vëþiu. 

Literatûra 

1. Krûties piktybiniø navikø (C50) diagnostikos ir ambulatorinio 

gydymo metodika. Patvirtinta LR SAM ministro ásakymu Nr.422 

2002 m. rugpjûèio 14 d. 

2. DeVita VT, Hellman S, Rosenberg SA. Principles and practice 

of oncology, 6 th edition on CD-ROM. New York: Lippincott-Raven; 

2001. 

3. Ververs JM, Roumen RM, Vingerhoets AJ, et al. Risk, severity 

and predictors of physical and psychological morbidity after axillary 

lymph node dissection for breast cancer. Eur J Cancer 2001; 37: 991-9. 

4. Kuehn T, Klauss W, Darsow M, et al. Long-term morbidity 

following axillary dissection in breast cancer patients – clinical assessment, 

significance for life quality and the impact of demographic, 

oncologic and therapeutic factors. Breast Cancer Res Treat 2000; 64: 

275-86.

68 

5. Schrenk P, Rieger R, Shaniyeeh A, Wayand W. Morbidity 

following lymph node biopsy versus axillary lymph node dissection 

for patients with breast cancer. Cancer 2000; 88: 608-14. 

6. Giuliano AE, Kirgan DM, Guenther JM, Morton DL. Lymphatic 

mapping and sentinel lymphadenectomy for breast cancer. Ann 

Surg 1994; 220: 391-8. 

7. Krag DN, Weaver DL, Alex JC, Fairbank JT. Surgical resection 

and radiolocalisation of the sentinel lymph node in breast cancer 

using gamma probe. Surg Oncol 1993; 2: 335-9. 

8. Gershenwald JE, Thompson W, Mansfield PF, Lee JE, Colome 

MI, Tseng CH, Lee JJ, Balch CM, Reintgen DS, Ross MI. Multi-institutional 

melanoma lymphatic mapping experience: the prognostic value 

of sentinel lymph node status in 612 stage I or II melanoma patients. 

J Clin Oncol 1999; 17: 976-83. 

9. Essner R, Conforti A, Kelley MC, Wanek L, Stern S, Glass E, 

Morton DL. Efficacy of lymphatic mapping, sentinel lymphadenectomy, 

and selective complete lymph node dissection as a therapeutic procedure 

for early-stage melanoma. Ann Surg Oncol 1999; 6:442-9. 

10. KitagawaY, Fujii H, Mukai M, et al. The role of the sentinel 

lymph node in gastrointestinal cancer. Surg Clin North Am 2000; 80: 

1799-809. 

11. Liptay MJ, Masters GA, Winchester DJ, et al. Intraoperative 

radioizotope sentinel lymph node mapping in non-small cell lung 

cancer. Ann Thorac Surg 2000; 70: 384-90. 

12. Sherif A, De La TM, Malmstrom PU, Thorn M. Lymphatic 

mapping and detection of sentinel nodes in patients with bladder 

cancer. J Urol 2001; 166: 812-5. 

13. Giuliano AE, Jones RC, Brennan M, et al. Sentinel lymphadenectomy 

in breast cancer. J Clin Oncol 1997: 15: 2345-50. 

14. Krag D, Weawer D, Ashikaga T, et al. The sentinel node in 

breast cancer. A multicentral validitation study. N Engl J Med 1998; 

339: 941-6. 

15. Veronesi U, Paganelli G, Viale G, et al. Sentinel lymph node 

biopsy and axillary dissection in breast cancer: results in a large series. 

J Natl Cancer Inst 1999; 189: 368-73. 

16. Consensus Statement on Guidelines for Performance of Sentinel 

Lymphadenectomy for Breast Cancer. Second Revision approved 

and released on November 1, 2002. The American Society of Breast 

Surgeons. URL: http://www.breastsurgeons.org/officialstmts/sentinel. 

shtml. 

17. Kelley SW, Komorowski RA, Dayer AM. Axillary sentinel 

lymph node examination in breast carcinoma. Arch Pathol Lab Med 

1999; 123: 533-5. 

18. Van Diest PJ, Paterse HL, Borgstein PJ, Hoekstra OS, Meijer 

CJ. Pathological investigation of sentinel lymph nodes. Eur J Nucl Med 

1999; 26: 43-49. 


19. Rinkinio Solko Nanokol, skirto gaminti 99mTc-albumino 

nanokoloidui, vartojimo instrukcija. Amersham Health. 

20. Borgstein PJ, Pijpers R, Comans EF, Van Diest, Bloom RP, 

Meijer S. Sentinel node biopsy in breast cancer: guidelines and pitfalls 

of lymphoscintigraphy and gamma probe detection. J Am Coll Surg 

1998; 186: 275-283. 

21. Eglitis J, Krumins V, Stengrevics A, Berzins A, Vevere I, 

Storozenko G. Technological evolution of axillary lymph nodes: radiological 

visualisation in breast cancer patients. World J Nucl Med 

2004; 3: 104. 

22. Tanis PJ, Nieweg OE, Hart AA, Kroon BB. The illusion of 

the learning phase for lymphatic mapping. Ann Surg Oncol 2002; 

9:142-7. 

ROLE OF SENTINEL NODE BIOPSY IN EARLY BREAST 

CANCER 

S.Tiðkevièius, V.Ostapenko, S.Bruþas, A.Mudënas, 

R.Meðkauskas 

Summary 

Key words: breast cancer, lymphoscintigraphy, sentinel node 

biopsy. 

Current literature has suggested that sentinel node biopsy may 

eventually replace axillary dissection as the nodal staging procedure. 

The aim of the study started in Vilnius University Institute of Oncology 

were to determine the accuracy of the sentinel node in predicting 

axillary nodal status. 74 women with a diagnosis of breast cancer and 

clinically negative axilla were enrolled in the study. Radiotracer was 

used to guide sentinel node biopsy. Sentinel node biopsy was always 

followed by a complete axillary dissection. The histopathology of 

sentinel node include routine hematoxylin and eosin stain and serial 

sectioning. The overall sentinel node visualisation rate during preoperative 

lymphoscintigraphy was 96% (71 of 74). The intraoperative 

identification of sentinel node was 99% (70 of 71 patients). The rate 

of metastases to sentinel node was 37% (18 of 49), to the sentinel 

node only 67% (12 of 18). There were 3 false negative results (3 of 

21). The preliminary results of the study support the hypothesis that 

sentinel node may accurate predict the axillary status in women with 

early breast cancer. 

Gauta 2004-09-30 

�


ULTRAGARSO PRITAIKYMAS 

ONKOLOGINIØ LIGØ DIAGNOSTIKAI IR GYDYMUI 

A.ULYS, F.JANKEVIÈIUS, R.AMBROZAITIS, E.KAUBRIENË 

Vilniaus universiteto Onkologijos Institutas 

Raktaþodþiai: ultragarsiniai tyrimai, termoabliacija 

ultragarso kontrolëje, perkutaninë alkoholio injekcija, 

didelio intensyvumo fokusuotas ultragarsas. 

Santrauka 

Ultragarsiniai tyrimai medicinoje yra sparèiausiai 

besivystanti diagnostikos sritis ið visø radiologiniø 

vaizduojamøjø metodø. Plëtojama intervencinë 

ultragarsinë diagnostika ir minimaliai invazyvinë 

technika navikams sunaikinti. Apþvelgiami naujausi 

onkologiniø ligø ultragarsinës diagnostikos 

pasiekimai. Pateikiami nauji navikø sunaikinimo 

metodai ultragarso kontrolëje (perkutaninë alkoholio 

injekcija, radiodaþnuminë termoabliacija, 

aukðto daþnio fokusuotas ultragarsas). 

ÁVADAS 

Ultragarsiniai (UG) tyrimai medicinoje naudojami 

jau per 50 metø ir paskutiná deðimtmetá yra greièiausiai 

ið visø radiologiniø vaizduojamøjø metodø besivystanti 

diagnostikos sritis. 1951 m. daktaras John J. Wild Masaèiusetse 

ir daktaras Douglass Howry Denveryje (JAV) 

kiekvienas atskirai sukûrë UG skenerius, dirbanèius dvimaèiu 

ðviesumo, arba B, reþimu (1). 1956 m. Japonijos 

mokslininkai Shigeo Satomura ir Yasuharu Nimura ið 

Osakos universiteto paskelbë pirmà straipsná apie doplerinio 

UG taikymà ðirdies ir kraujagysliø tyrimams (1). 

1977-1978 metais buvo pagaminta pirmoji dvigubo skenavimo 

sistema. Nuo 1986 m. kraujagyslëms tirti pradëta 

taikyti spalvinë doplerografija (2). Pirmieji skeneriai 

su galios doplerio (GD) reþimu pasirodë apie 1992 

metus. Nuo 1996 m. pasirodë naujas kryptinis GD vaizdavimas. 

1980-øjø pabaigoje tobulëjant ultragarsiniams 

tyrimams pradëtos naudoti ultragarso kontrastinës medþiagos 

(UKM). Nurodoma, kad kontrastinis ultragarsinis 

tyrimas þenkliai pagerina maþø navikø inkstuose, sëklidëse, 

prieðinëje liaukoje ir kituose parenchiminiuose 

organuose diagnostikà. Ultragarsiniai tyrimai naudojant 

kontrastinæ medþiagà padeda nustatyti navikø pseudokapsulæ 

bei patikslinti parenchimos makro- ir mikrocirkuliacijà. 

Nustaèius pseudokapsulæ, kuri bûdinga didelës 

diferenciacijos navikams, galima taikyti iðsaugojan- 

69 

èias operacijas. Vaizdo kokybæ ypaè pagerino kontrastinis 

harmoninis vaizdavimas. Tobulëjant kompiuterinei 

technologijai praëjusio deðimtmeèio pradþioje atsirado 

pakankamai galimybiø skenuojant greitai rekonstruoti 

gautà dvimatá ultragarsiná vaizdà á erdviná trimatá. Árodyta 

neabejotina 3D kraujagysliø rekonstrukcijos reikðmë 

nustatant ankstyvas prieðinës liaukos vëþio stadijas bei 

patikslinti ekstraprostatiná naviko iðplitimà. 

Visos ðios technologijos þenkliai pagerino ultragarsinës 

diagnostikos galimybes. 

Lietuvoje kasmet daugëja serganèiøjø onkologinëmis 

ligomis. 2003 metais Lietuvoje uþregistruota 15 103 

piktybiniø navikø. Tobulëjant diagnostinei aparatûrai 

navikai nustatomi vis maþesni ir ankstyvesniø stadijø. 

Taèiau dar nemaþà dalá sudaro navikai su tolimosiomis 

metastazëmis kepenyse ar kituose organuose. Pamatinis 

radikalus vëþio gydymas yra chirurginis, taèiau bûna 

atvejø, kai dël iðplitimo operuoti negalima. Pastaruoju 

metu plëtojami intervenciniai ultragarsiniai metodai. 

Ðiuo metu pasaulyje taikoma minimaliai invazinë technika 

sunaikinti navikus ultragarso kontrolëje. Diegiami 

ávairûs metodai – transkutaninë etanolio injekcija, krioterapija, 

intersticinë terminë destrukcija naudojant aukðto 

daþnio elektrodus ir lazerio spindulius (3). Nuo 1977 

metø Vilniaus universiteto Onkologijos institute (VUOI) 

atliekama ultragarso kontrolëje perkutaninë etanolio injekcija 

(PEI) kepenø navikø destrukcijai. PEI panaudota 

gydant 19 ligoniø, kuriems buvo metastaziø kepenyse. 

Storosios þarnos metastaziø buvo 9, krûtø – 2 pacientams, 

kepenø endometriumo, plauèiø vëþio, skandþio, 

kiauðidþiø vëþio, plonosios þarnos karcinoido, leimiosarkomos, 

seminomos metastaziø – po 1 pacientà. 

Buvo naudojama daugkartiniø PEI metodika atlikus 

vietinæ nejautrà ir premedikacijà. Áðvirkðèiamas 96° etanolio 

tûris paskaièiuojamas pagal naviko dydá (10-50 % 

naviko tûrio) ir vidutiniðkai yra 3-5 ml. Etanolis áðvirkèiamas 

plona adata kas 2-3 dienas ambulatoriðkai, iki 5-7 

kartø, kol pasiekiama visiðka naviko nekrozë. Sunkesniø 

komplikacijø atliekant PEI nebuvo, iðskyrus nedidelá 

skausmà 4 atvejais. Penkiems ligoniams buvo pasiekta 

metastaziø nekrozë ir regresas. Keturiems pacientams PEI 

nesustabdë metastaziø augimo, atsirado naujø þidiniø,

70 

todël gydymas buvo nutrauktas. Gydymo sëkmæ nulemia 

metastaziø kiekis (iki 5), dydis (iki 5 cm) ir morfologinë 

struktûra. Tik pirminis kepenø vëþys ir kolorektalinio vëþio 

metastazës turi savo kapsulæ, dël kurios ðvirkðèiant á 

metastazæ etanolio susidaro tokia spirito koncentracija, 

kad þûva vëþinës làstelës. Kitø metastaziø atvejais poveikis 

tik dalinis, nes ávyksta nevisiðka naviko nekrozë, 

taèiau sukelia maitinamøjø kraujagysliø sklerozæ. Daug 

paþangesnis metodas, ðiuo metu pradëtas naudoti neoperabiliems 

navikams gydyti, – aukðto daþnio termodestrukcija 

(ADTD). 

Darbo tikslas – ávertinti naujausiø ultragarsinës diagnostikos 

metodø pritaikymà onkologijoje. 

REZULTATAI 

2001 m. geguþës 18 d. VUOI buvo pirmà kartà ELEC- 

TROTOM 106 HiTT aparatu daryta aukðto daþnio termoabliacijos 

operacija. Iki ðios dienos sëkmingai padarytos 

38 operacijos. Termoabliacija panaudota naikinant 

kolorektalinio vëþio metastazes kepenyse, pirminá kepenø 

vëþá, pirminius ar metastazinius vienintelio inksto navikus, 

karcinoido kepenyse destrukcijà. Be to, sëkmingai 

atlikta recidyvavusio skydliaukës vëþio mazgo destrukcija. 

Pastebëta, kad kontroliuojant ultragarsu elektrodinë 

termodestrukcinë adata á norimà vietà nesunkiai ástumiama 

tiksliai, gerai matoma hiperechogeninë destrukcijos 

zona, galima ávertinti destrukcijos zonos dydá. Indikacijos 

termoabliacijai: pirminis kepenø vëþys, kai negalima 

operuoti; storosios þarnos vëþio metastazës, kai negalima 

operuoti, arba negalima operuoti dël sunkios ligonio 

bûklës, ar jis atsisako operacinio gydymo; kitos lokalizacijos 

vëþio metastazës kepenyse, nepatvirtintas iðplitimas 

á kitus organus, inkstø, prostatos navikai. Paskutiniu metu 

ADTD taikoma nuskausminimui (neurolizei), kauliniø navikø 

destrukcijai ir degeneracinëms stuburo ligoms gydyti, 

kontroliuojant kompiuterine tomografija (KT) ar magnetinio 

rezonanso (MRT) tyrimu. 

Termoabliacija ultragarso kontrolëje sëkmingai taikoma 

Europos Sàjungos ðalyse inkstø navikø gydymui. Heriot 

universitetinëse klinikose, Urologijos ir transplantologijos 

centre Lione (Prancûzijoje) termoterapija taikyta 

esant maþiems inkstø navikams 8 pacientams. Pacientø 

amþiaus vidurkis – 59 metai, vidutinis naviko diametras 

– 23 mm. Keturi pacientai turëjo vienintelá inkstà, du 

pacientai – lëtiná inkstø nepakankamumà. Tai vienas ið 

veiksmingø bûdø, kai reikia iðsaugoti inkstø funkcijà. VU 

OI inkstø navikø termoabliacija taikoma nuo 2003 metø, 

sëkmingai atliktos trys operacijos. 

Paskutiniu metu pradëta taikyti didelio intensyvumo 

fokusuoto ultragarso metodas (angl. High Intensity Focu- 


1 lentelë. Radikalus prostatos gydymo ávairiais metodais 

efektyvumas. 

2 lentelë. Nepageidaujami radikalaus prostatos vëþio gydymo 

ávairiais metodais poveikiai. 

Pav. Gydymas 

didelio intensyvumofokusuot 

u u l t r a g a r s u 

(HIFU). 

sed Ultrasound – HIFU). HIFU gali pakelti audiniø temperatûrà 

pasirinktame þidinyje iki 70-90 laipsniø 1-4 sekundëms, 

taip atliekant vëþio abliacijà iðlieka nepaþeisti 

aplinkiniai audiniai (4, 5). HIFU pradëta taikyti beveik 

prieð 15 metø: 1989 m. atlikti eksperimentai su þiurkëmis 

taikant HIFU (5). 1990 m. HIFU panaudotas gydant vëþá, 

1991 m. pritaikytas endorektaliai, 1992 m. pradëtas naudoti 

nepiktybinei prostatos hiperplazijai, 1993 m. – prostatos 

vëþiui gydyti. 1995 m. patobulinta HIFU metodika. 

1996 m. atliktas platus Europinis multicentrinis tyrimas, 

2000 m. suteiktas Europos Sàjungos CE sertifikatas. Ðiuo 

metu gydymas didelio intensyvumo fokusuotu ultragarsu 

atliekamas 24 Europos klinikose (6). 

HIFU (pav.) gali bûti taikomas iðoriðkai, be kontakto 

su navikiniu audiniu. HIFU energija yra nejonizuojanti 

ir gali bûti atlikta pakartotinai. 

Indikacijos: nepiktybinë prostatos hiperplazija; lokalus 

prieðinës liaukos vëþys T1 – T2 – T3; recidyvai po spindulinio 

gydymo; lokalus pooperacinis prieðinës liaukos 

vëþio recidyvas.


Metodo nauda: 

1. Neinvazyvus. 

2. Efektyvus – tiksli ir apibrëþta (neabejotina) audinio 

nekrozë. 

3. Ankstyvas gráþtamasis ryðys – sumaþëja prostatos 

specifinis antigenas (PSA) po 3 mën. 

4. Gyvenimo kokybë gerëja – minimalûs nepageidaujami 

poveikiai. 

5. Galima kartoti. 

6. Lengvai pritaikomas. 

7. Nëra “terapinës aklavietës” – alternatyvûs bûdai 

vis dar galimi po HIFU. 

8. Ekonominë nauda – trumpas hospitalizacijos laikas 

ir minimalus gijimo laikas. 

Europos urologø suvaþiavime XVIII suvaþiavime (2003 

metais) pateikti klinikinio tyrimo rezultatai (7). Gydyti 559 

prostatos vëþiu sergantys pacientai ðeðiose Europos ligoninëse, 

stebëta iki 51 mënesio. Pasiekta gerø rezultatø: 

iki 92,1 % biopsijø buvo neigiamos ir 75 % pacientø PSA 

tapo maþesnis nei 0,4 ng/ml. Maþas sergamumas ir toksiðkumas: 

intra ar post operacinë mirtis – 0%, fistulë – 0%, 

rectum sienos nudegimas – 0%, hemoroidinis skausmas 

– 1 %, stresinë inkontinencija I laipsnio – 9 %, stresinë 

inkontinencija II laipsnio – 2 %, ûmi inkontinencija – 0 

%, kitos ûmios situacijos – 7 %, infekcija – 13 %, þenkli 

hematurija - 0 %. HIFU metodas iðsaugo seksualinæ 

funkcijà iki 89 %. 

Radikalios prostatektomijos distancinio spindulinio 

gydymo, brachiterapijos ir gydymo didelio intensyvumo 

fokusuotu ultragarsu efektyvumas pateikimas 1 lentelëje. 

Radikalios prostatektomijos, distancinio spindulinio 

gydymo, brachiterapijos ir gydymo didelio intensyvumo 

fokusuotu ultragarsu nepageidaujami poveikiai pateikiami 

2 lentelëje. 

Lietuvos vëþio registro duomenimis, ðià procedûrà 

bûtø galima taikyti bent 2000 Lietuvos pacientø, kurie 

ðiuo metu negydomi arba jiems skiriama hormonø terapija. 

Pateikiami duomenys apie HIFU metodo taikymà 

gydant ir kitø lokalizacijø vëþá. Neinvazinë inkstø naviko 

abliacija didelio intensyvumo fokusuotu ultragarsu 

(Mannheim klinika, Vokietija) pritaikyta ekstrakorporaliai 

termonekrozei sukelti. Mannheim klinika (Vokietija) pateikia 

tyrimo rezultatus apie metodo taikymà 24 inkstø 

navikams. HIFU sukëlë koaguliacinæ nekrozæ. Tikimasi, 

kad ðis bûdas gali bûti saugus ir efektyvus, bet vis dar 

eksperimentinis. 

IÐVADOS 

1. Ultragarsiniai tyrimai yra palyginti nauja tyrimo 

71 

metodika, sparèiausiai besivystanti tarp kitø radiologiniø 

metodø dël savo prieinamumo, saugumo bei kainos 

ir diagnozinës informacijos. 

2. Naujausi atradimai ultragarsà leidþia panaudoti 

ne tik diagnostikai, bet ir onkologiniø ligø gydymui. Jis 

pradedamas ir Lietuvoje. 

Literatûra 

1. Chaussy G., Thueroff S., Kiel H. High intensity focused ultrasound 

(HIFU) and neoadjuvant transurethral resection. European 

Urology, 2003, Vol. 2, No1. 

2. Conti G.N., Paulesu A., Nespoli R., Lancini V., Comeri G.C. 

High intensity focused ultrasound (HIFU) for the treatment of localized 

prostate cancer. European Urology, 2003, Vol. 2, No1. 

3. Gelet A., Chapelon J.Y., Bouvier R., Rouvière O., Colombel 

M., Dubernard J.M. Transrectal focused ultrasound and localized 

prostate cancer: may the nadir PSA predict the treatment success. 

Europen Urology, 2003, Vol. 2, No1.4. Thüroff S., Chaussy G., Kiel 

H. Transrectal focused ultrasound (HIFU) in prostate cancer. European 

Urology, 2003, Vol. 2, No1. 

5. SEKI T., Wakabayashi M., Nakagawa T. et al. Ultrasinically 

guided percutaneous microwawe tissue coagulation as a treatment 

for patients with nonresectable hepatocellular carcinoma. Cancer, 

1995, 75, 794-800. 

6. Giovannini M., Seitz J.F. Ultrasound guided percutaneous alcohol 

injection of small liver metastases. Cancer, 1994; 74, 294-7. 

7. Solbiati L., Ierace T., Goldberg S.N. Percutaneous US-guided 

radio-frequency tissue ablation of liver metastases: Treatment and follow-up 

in 16 patients. Radiology, 1997, 202, 195-203. 

TRENDS IN USING ULTRASOUND ONCOLOGICAL DISEASE’S 

DIAGNOSTICS AND TREATMENT 

A.Ulys, F.Jankevièius, R.Ambrozaitis, E.Kaubrienë 

Summary 

Key words: ultrasound, high intensity focused ultrasound, transcutaneous 

injection of ethanol. 

The new trends in using ultrasound – diagnostics and treatment. 

Ultrasound is being successfully used in medicine for more than 50 

years and in the last decade it is one of the most developing areas 

in visualizing diagnostics. In recent years the invasive ultrasound 

techniques make a big progress, especially in destruction of tumors. 

Various methods are developed, for example transcutaneous injection 

of ethanol, cryotherapy, thermodestruction that uses high frequency 

electrodes and laser beams. On 18th of May, 2001 the high frequency 

thermo therapy procedure was performed in VU OI for the first time. 

Later 38 these procedures were performed successfully. Recently a new 

method HIFU (High Intensity Focused Ultrasound) is being applied. 

HIFU allows performing ablation of the tumor with a help of high 

temperature without damaging the nearest tissues. HIFU seems to be 

a perspective method because of its advantages over other methods. 

According to Lithuanian Cancer Register, this procedure could be used 

for over 2000 Lithuanian patients, who are not undergoing any treatment 

or are under hormonotherapy for local prostate Ca. Ultrasound 

is rather new investigation method and the latest discoveries help to 

use ultrasound not only in diagnostics, but in treatment too, which is 

also being developed in Lithuania. 

Gauta 2004-10-12 

�

72 

Lietuvos radiologai ðvenèia didelæ ðventæ – paþymime 

prof. habil. dr. Aldonos Bartusevièienës, pagrindinës 

Lietuvos radiologø mokytojos ir mokslininkës, dvigubà 

Jubiliejø: amþiaus aðtuoniasdeðimtmetá ir darbo Vilniaus 

universitete ðeðiasdeðimtmetá. 

Aldona Valiuðkytë, bûsimoji prof. A.Bartusevièienë, 

gimë didþiausiø Lietuvos upiø – Nemuno ir Neries santakoje, 

Laikinojoje Lietuvos sostinëje Kaune 1924 metø 

spalio mënesio 16 dienà, karininko ðeimoje. Kaune prabëgo 

pirmieji nerûpestingos vaikystës metai. Po keleriø 

metø tëvas perkeliamas dirbti á pirmàjá pëstininkø Gedimino 

pulkà Ukmergëje, kartu iðvyksta ir ðeima. 

1939 metais, atgavus Vilniø, Valiuðkiø ðeima persikelia 

gyventi á sostinæ. Nuo tada Jubiliatës gyvenimas ir 

darbas susiejamas su Vilniumi. 1942 metais Aldona Valiuðkytë 

baigë Vilniaus S.Nëries mergaièiø gimnazijà. 

Vaikystës svajonës bûti mokytoja arba ðokëja neiðsipildë. 

Mokytojø ir mamos paskatinta ji pasirinko gydytojo 

profesijà. Todël tais paèiais metais ástojo á Vilniaus 

universiteto Medicinos fakultetà. Studijuoti teko sunkiais 

karo metais. Tëvà iðtrëmus á sovietø lagerá ir sunkiai susirgus 

motinai, jai teko ir studijuoti, ir dirbti. Pirmoji darbo 

vieta 1944 metais – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto 

anatomijos katedra. Pareigos – vyr. preparatorë. 

Tuo metu reikëjo iðlaikyti serganèià motinà ir jaunesnájá 

brolá, todël teko papildomai dirbti Lietuvos dainø ir ðokiø 

ansamblyje ðokëja (iki 1948 metø). 

Nuo 1945 metø dirba anatomijos katedroje laborante, 

o nuo 1947 metø – asistente. Tais paèiais metais 

iðtekëjo ir tapo Aldona Bartusevièiene. 1951 metais ji 

baigë pirminæ rentgenologijos specializacijà vadovaujant 

dr. Vladimirui Krotovui. Nuo 1951 iki 1963 metø, 

dirbdama Medicinos fakultete, buvo kartu ir rentgeno 

kabineto vedëja Vilniaus “Raudonojo kryþiaus” ligoninëje. 

Dirbdama praktiná darbà, 1961 metais apsigynë 

daktaro disertacijà tema „Klinikiniai rentgenologiniai ir 

patomorfologiniai inkstø tuberkuliozës stebëjimai“. Disertacijai 

vadovavo nusipelnæs mokslo veikëjas profesorius 

S.A.Reinbergas. 

1963 metais pradëjo dirbti Vilniaus Gydytojø tobulinimosi 

fakultete asistente. 1966 metais jai suteikiama 

aukðèiausia gydytojo rentgenologo kvalifikacija, o 1967 

metais – patvirtinamas docentës vardas. 1968 metais, 

Vilniaus universiteto rektoriaus Jono Kubiliaus ásakymu 

docentë Aldona Bartusevièienë paskiriama naujai ku- 


Prof. habil. dr. Aldonos Bartusevièienës Jubiliejus – 

60 DARBO METØ VILNIAUS UNIVERSITETE 

riamos Rentgenologijos 

ir ftiziatrijos 

katedros 

vedëja. 

Docentë AldonaBartusevièienë 

intensyviai 

dirbo praktiná ir 

pedagoginá bei 

moksliná darbà. 

Ji 1973 metais 

apgynë habilituoto 

medicinos 

mokslø daktaro 

disertacijà tema 

„Kompleksinio 

rentgenologinio 

tyrimo duomenys 

prieð ir po 

plauèiø rezek- A.Bartusevièienë. 

cijos“, o 1977 metais jai suteikiamas profesoriaus vardas. 

Prof. Aldona Bartusevièienë nuo pat darbo universitete 

pradþios aktyviai dalyvauja praktiniame, gamybiniame, 

moksliniame ir visuomeniniame darbe. Todël 1983 

metais Vilniaus universiteto rektorius akademikas Jonas 

Kubilius paskiria jà vadovauti naujai kuriamai Estetinio 

lavinimo katedrai. Jos darbo metu kultûrinis estetinis ir 

meninis universiteto studentø darbas labai suaktyvëjo ir 

buvo aukðtai ávertintas ir Lietuvoje, ir uþsienyje. Estetinio 

lavinimo katedrai profesorë Aldona Bartusevièienë 

vadovavo iki 1989 metø, kartu dirbdama ir rentgenologiná 

darbà. Prof. A.Bartusevièienei iðëjus ið Estetinio lavinimo 

katedros, ji redukavosi ir tapo Vilniaus universiteto 

kultûros klubu. 

Nuo 1993 metø profesorë Aldona Bartusevièienë dirba 

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Radiologijos 

centre Santariðkiø klinikose, talkininkauja ruoðiant radiologus 

rezidentûroje, skaito paskaitas gydytojams radiologams, 

atvykusiems tobulintis, konsultuoja pacientus ið 

visos Lietuvos sveikatos prieþiûros ástaigø. Ji yra puiki 

pedagogë. Profesorës Aldonos Bartusevièienës paskaitos 

labai ádomios, pateikia paèià naujausià medþiagà, todël 

paskaitø mielai klausosi ávairiø specialybiø gydytojai. Per 

visà profesorës pedagoginæ veiklà, ávairaus lygio paruo-


ðimo tobulinimosi kursuose mokësi daugiau kaip 1000 

radiologø ir kitø specialybiø gydytojø. 

Profesorë Aldona Bartusevièienë nepasikliauja vien 

savo didþiule patirtimi, bet ir nuolat tobulinasi, kelia 

savo profesinæ kvalifikacijà ávairiø ðaliø medicinos centruose. 

Tai ir Maskva, ir Peterburgas, ir Praha, Erfurtas, 

Èikaga ir kt. 

Profesorë Aldona Bartusevièienë vadovauja jauniems 

mokslininkams ruoðiant daktaro disertacijas, dalyvauja 

doktorantûros komitetuose, recenzuoja disertacijas, 

monografijas, mokslinius straipsnius, mokymo metodines 

priemones. 

Ji yra per 220 moksliniø straipsniø autorë arba bendraautorë, 

nuolat skatina jaunus specialistus dirbti moksliná 

darbà ir ruoðti jø apibendrinimus. 

Didelë profesinë parama Lietuvos radiologams yra 

profesorës Aldonos Bartusevièienës 7 monografijos, kuriø 

ji autorë ar bendraautorë, skirtos ávairiø ligø radiodiagnostikai. 

Radiologinës literatûros turime labai maþai, 

todël Lietuvos jauniems gydytojams radiologams tai yra 

neákainojama vertybë. Ji yra 9 racionalizaciniø pasiûlymø 

autorë arba bendraautorë. 

Profesorës Aldonos Bartusevièienës gyvenimo kelio 

apibûdinimas bûtø nepilnas, jeigu nepaminëtume jos 

73 

visuomeninës veiklos. Ji yra Lietuvos radiologø asociacijos 

narë, Vilniaus radiologø draugijos sekretorë apie 

50 metø, Lietuvos morfologø draugijos narë nuo 1947 

metø, atnaujintos Hipokrato priesaikos signatarë, Pasaulinës 

gydytojø federacijos “Uþ þmogaus gyvybæ“ 

Lietuvos asociacijos narë, Karininkø ðeimø, nukentëjusiø 

nuo sovietmeèio, draugijos narë ir Birutieèiø draugijos 

narë. 

Uþ nepriekaiðtingà darbà prof. A.Bartusevièienë 

Aukðtojo mokslo ministro bei Vilniaus universiteto rektoriaus 

ne kartà apdovanota ar kitaip paþymëta. 

Profesorë Aldona Bartusevièienë 60 savo aktyvaus 

gyvenimo metø atidavë medicinai, senajam Vilniaus universitetui. 

Ji savo energija nenusileidþia jaunimui, visada 

entuziastingai dalyvauja visuose Radiologø asociacijos 

renginiuose – kongresuose, seminaruose, suvaþiavimuose 

ir paþintinëse tobulinimosi kelionëse. 

Kuo geriausios kloties Jums, miela Profesore Aldona 

Bartusevièiene, linki visi Lietuvos radiologai. 

Lietuvos radiologø asociacijos Taryba

74 

TURINYS 

K.R.Dobrovolskis. Radiologinës diagnozës metodologija ....2 

V.Mamontovas, I.Kniaþevas. Lietuvos pajûrio regiono radiologinës 

tarnybos 2003 m. darbo rodikliai, problemos, uþdaviniai 

..................................................................................8 

N.Valevièienë, J.Bruþaitë, R.A.Dobrovolskis. Kompiuterinës 

tomografijos raida: nuo sukûrimo iki dabar .......................12 


A.Melieðkienë. Iðeminio smegenø insulto intraarterinës trombolizinës 

terapijos ádiegimo problemos intervencinës neuroradiologijos 

poþiûriu ................................................................18 

B.Daðkevièienë, V.Mamontovas, S.Mikuèionis. Magnetinio rezonanso 

tomografijos metodo efektyvumo ávertinimas diagnozuojant 

iðsëtinæ sklerozæ ...................................................21 

A.Vitënas, A.Bartusevièienë. Stemplës þioèiø divertikulo klinikinë 

ir rentgeninë diagnostika ...........................................25 

P.Baltruðaitis. Skrandþio vëþio ankstyvosios rentgenodiagnostikos 

galimybës ...................................................................28 

D.Rutkauskaitë, J.Dementavièienë, D.Katkienë. Gastrointestininës 

stromos naviko atvejis plonojoje þarnoje .................31 

J.Stanaitis, R.Valanèius. Enterinio maitinimo zondo “aklos” 

ástûmimo metodikos rentgenoskopinis ávertinimas ............34 

N.Nepomniaðèaja, A.Vitënas. Klinikiniai ir radiologiniai tiesiosios 

þarnos iðvarþos ypatumai ...........................................37 

H.Kontrimavièius, V.Bankauskaitë, B.Roþinskas. Mirizzi sindromas 

– retas obstrukcinës geltos variantas .....................40 

E.Vaicekavièius, A.Pranculis, S.Rutkauskas. Transjugulinis intrahepatinis 

portosisteminis ðuntavimas: metodiniø techniniø 

rezultatø poveikis pradiniams artimiesiems ir atokiesiems portinës 

hipertenzijos gydymo rezultatams ..............................42 

E.Vaicekavièius, A.Pranculis. Kraujavimø ið dubens organø endovaskulinës 

diagnostikos ir gydymo indikacijos, radiologinë 

technika ir stacionaro rezultatai ........................................46 

L.Rutkauskienë, A.Barkauskienë. Dubens kaulø stresiniai lûþimai 

...................................................................................49 

A.Vitënas, A.Bartusevièienë. Kaulø egzofitø ir egzostoziø sàvokos, 

ypatumai ir diferencinë diagnostika ...........................53 

A.Bartusevièienë, A.Vitënas. Serganèiøjø sistemine raudonàja 

vilklige judamojo aparato pokyèiø spindulinë diagnostika 57 

A.Bartusevièienë, A.Vitënas. Jujingo naviko klinikiniai ir rentgeniniai 

ypatumai .............................................................60 

K.Janulis, J.Plentienë, R.Ambrozaitis. Savalaikio metastaziø á 

kaulus nustatymo aktualumas prostatos vëþiu sergantiems ligoniams 

...............................................................................63 

S.Tiðkevièius, V.Ostapenko, S.Bruþas, A.Mudënas, R.Meðkauskas. 

Sargybinio limfmazgio biopsijos reikðmë gydant ankstyvà 

krûties vëþá .......................................................................65 

A.Ulys, F.Jankevièius, R.Ambrozaitis, E.Kaubrienë. Ultragarso 

pritaikymas onkologiniø ligø diagnostikai ir gydymui........69 

Prof. habil. dr. A.Bartusevièienës Jubiliejus – 60 darbo metø Vilniaus 

universitete ..............................................................72 

SVEIKATOS 


2004’5 MOKSLAI 

HEALTH SCIENCES 

CONTENTS 

K.R.Dobrovolskis. Methodology of radiologic diagnosis .....2 

V.Mamontovas, I.Kniaþevas. West Lithuania radiological service 

work in 2003 year, problems, aims ................................8 

N.Valevièienë, J.Bruþaitë, R.A.Dobrovolskis. Computer tomography 

development: from creation to nowadays ...............12 


A.Melieðkienë. Problems introducing intraarterial thrombolytic 

therapy for stroke patients in interventional neuroradiolgy 18 

B.Daðkevièienë, V.Mamontovas, S.Mikuèionis. Evaluation of 

MRI method efficiency in multiple sclerosis ......................21 

A.Vitënas, A.Bartusevièienë. Esophageal diverticula, clinical 

and radiological diagnosis ................................................25 

P.Baltruðaitis. Possibilities of the early roentgenological diagnostics 

of the stomach cancer ...........................................28 

D.Rutkauskaitë, J.Dementavièienë, D.Katkienë. Case of small 

bowel gastrointestinal stromal tumor ................................31 

J.Stanaitis, R.Valanèius. Assessment of blind method of tube 

placement for enteral nutrition by rentgenoscopy .............34 

N.Nepomniaðèaja, A.Vitënas. Rectal hernia clinical and radiological 

signs ......................................................................37 

H.Kontrimavièius, V.Bankauskaitë, B.Roþinskas. Mirizzi syndrome 

– a rare variant of obstructive jaundice ..................40 

E.Vaicekavièius, A.Pranculis, S.Rutkauskas. Transjugular intrahepatic 

portosystemic shunting: technical aspects and impact 

on follow-up results ..........................................................42 

E.Vaicekavièius, A.Pranculis. Indications for endovascular 

diagnostic and treatment of haemorrages from organs of pelvis, 

radological technique and in hospital results ....................46 

L.Rutkauskienë, A.Barkauskienë. Stress fractures of the pelvic 

bones ...............................................................................49 

A.Vitënas, A.Bartusevièienë. Osteophytes (bone spurs), differential 

diagnosis ...............................................................53 

A.Bartusevièienë, A.Vitënas. Radiological signs of musculoskeletal 

and soft tissue damage in systemic lupus erythematosus 57 

A.Bartusevièienë, A.Vitënas. Clinical and radiological signs of 

Ewing’s sarcoma ...............................................................60 

K.Janulis, J.Plentienë, R.Ambrozaitis. The importance of the 

early detection of bone metastases in patients with prostate cancer 

....................................................................................63 

S.Tiðkevièius, V.Ostapenko, S.Bruþas, A.Mudënas, R.Meðkauskas. 

Role of sentinel node biopsy in early breast cancer.....65 

A.Ulys, F.Jankevièius, R.Ambrozaitis, E.Kaubrienë. Trends in 

using ultrasound oncological disease’s diagnostics and 

treatment .................................................................69


Uþraðams 

75

76 

Uþraðams 

“Sveikatos mokslai” Nr.5 2004 m.

ISSN 1392-6373 

SVEIKATOS 

2004’5 MOKSLAI 

HEALTH SCIENCES 

Visuomenės 

sveikata 

Medicina 

Slauga 

Tomas 14 

Vilnius, 2004 

Public 

Health 

Medicine 

Nursing

Redakcijos kolegija: 

Redakcijos kolegijos pirmininkas 

prof. habil. dr. A.JUOZULYNAS (Sveikatos teisës ir ekonomikos centras) 

Nariai: 

dr. V.ALEKNA (Vilniaus universiteto Eksperimentinës ir klinikinës 

medicinos institutas) 

prof. habil. dr. A.AMBROZAITIS (Vilniaus universitetas) 

prof. habil. dr. I.BALÈIÛNIENË (Vilniaus universitetas) 

prof. habil. dr. A.BARTUSEVIÈIENË (Vilniaus universitetas) 

prof. habil. dr. A.BAUBINAS (Vilniaus universitetas) 

dr. J.BUNEVIÈIUS (Sveikatos teisës ir ekonomikos centras) 

doc. dr. K.R.DOBROVOLSKIS (Vilniaus universitetas) 

prof. M.EGLITË (Latvijos medicinos akademija) 

prof. habil. dr. D.GAIDAMONIENË (Respublikinë tuberkuliozës ir 

infekciniø ligø universitetinë ligoninë) 

prof. habil. dr. V.GRABAUSKAS (Kauno medicinos universitetas) 

prof. habil. dr. A.IRNIUS (Vilniaus universitetas) 

prof. J. JAÐÈANINAS (Ðèecino universitetas, Lenkija) 

prof. habil. dr. D.KALIBATIENË (Vilniaus universitetas) 

prof. habil. dr. Z.KUÈINSKIENË (Vilniaus universitetas) 

dr. J.KUMPIENË (Sveikatos teisës ir ekonomikos centras) 

gyd. E.MAÈIÛNAS (Valstybinis aplinkos sveikatos centras) 

prof. habil. dr. A.NORKUS (Kauno medicinos universitetas) 

prof. habil. dr. V.OBELENIS (Kauno medicinos universitetas) 

doc. dr. R.PETKEVIÈIUS (Pasaulio sveikatos organizacijos 

atstovybë Lietuvoje) 

prof. J.POKORSKI (Lenkijos Jogailos universitetas) 

doc. dr. J.PRAPIESTIS (Vilniaus universitetas) 

habil. dr. R.REKLAITIENË (Kauno medicinos universitetas) 

prof. O.SIVOÈIALOVA (Maskvos darbo medicinos institutas) 

doc. dr. R. ÐUKYS (Vilniaus Gedimino technikos universitetas) 

doc. dr. G.ÐURKIENË (Vilniaus universitetas) 

dr. V. VALEIKIENË (Vilniaus universiteto Eksperimentinës ir 

klinikinës medicinos institutas) 

prof. habil. dr. G.VARONECKAS (Kauno medicinos universitetas) 

prof. habil. dr. A.VENALIS (Vilniaus universiteto Eksperimentinës ir 

klinikinës medicinos institutas) 

prof. A. ZUPAN (Lublijanos reabilitacijos institutas, Slovënija) 

prof. habil. dr. D.ÞEMAITYTË (Kauno medicinos universitetas) 

Vyriausiasis redaktorius Z. TARTILAS 

Maketavo Z. GLAVECKAS 

Leidžia UAB žurnalas “SVEIKATA”, Ž. Liauksmino g. 5, 01101 Vilnius, 

tel. 261 25 29, 261 90 43, el. paštas: sveikata@hostex.lt SL. Nr.111. 

Spausdino UAB „Akritas”, Geležinio Vilko g. 2, Vilnius, tel. 231 16 56, 

faksas 231 16 57. 

© “Sveikatos mokslai”, 2004.

Žurnalas ,,Sveikatos mokslai", Nr. 5 [PDF formatas, 2

Transform your PDFs into Flipbooks and boost your revenue!

Delete template?

Save as template ?