Kova už laisvę nebaigta - llks.lt

llks.lt

Kova už laisvę nebaigta - llks.lt

Jū sų ran ko se – bro lių Vy tau to ir Ed var do

Lau ga LiŲ, bu vu sių par ti za nų, po li ti nių

ka li nių, tie sai ir Tė vy nės mei lei pa si šventu

sių Lie tu vos sūnų kny ga.

Jie abu jau iš ėjo ana pi lin. Bet, kaip ir

jau nys tė je, jie išėjo su gin klu. Tas gin klas –

ši Jų pir mo ji ir pas ku ti nė kny ga, te be ko vojan

ti mū sų at ei tį.

Kova Laisvę nebaigta

Vytautas ir Edvardas

Laugaliai


Kova Laisvę

nebaigta


Vytautas Laugalys

Edvardas Laugalys

Kova Laisvę

nebaigta

publicistika

Vilnius

2002


UDK 323[474.5]

Ko-534

Viršelyje panaudota Gintaro Mačiulio nuotrauka

ISBN 9955-534-00-1

© Birutė Želvytė, 2002

© P. Kalibato įmonė „Petro ofsetas“, 2002


Turinys

Brolių kelias (A. Žemaitytė) ..............................................................9

Kaziui Laugaliui mirus ....................................................................13

V. Laugalys. Nebaigti prisiminimai ...............................................................17

Publicistika 1989–1994 m. ..............................................................................25

Uk mer gės mo ky to jų su va žia vi me ..................................................26

Pro tes to pi ke tas ................................................................................30

Iš ku ni gaikš čio bu te gei džio pul ko is to ri jos...................................32

Bran gūs tau tie čiai! Lie tu vos pi lie čiai! ............................................34

Kur pa si ra šo te? .................................................................................37

Rug pjūčio ug nys ...............................................................................39

Kon vul si jos ........................................................................................40

Šven ti nant duks ty nos pa min klą ne grį žu siems .............................42

Pub li cis ti nės pa sta bos ......................................................................45

Tik rai me si jas ....................................................................................49

Ko va lais vę ne baig ta ...................................................................51

Bran gūs uk mer gie čiai, kai mo ir mies to žmo nės! .........................56

Anuo ir šiuo me tu ............................................................................59

Pa vo jin ga si tu a ci ja ............................................................................63

Prie lais vės pa min klo Uk mer gė je...................................................64

Meš ka riau mo ja ................................................................................68

„Gim to sios že mės“ re dak ci jai .........................................................70

Bus Lie tu va stip ri ir lais va! ..............................................................73

5


6

Ko dėl rei kia at šauk ti de pu ta tą ........................................................74

E. Laugalys. Nebaigti prisiminimai ..............................................................75

Straipsniai „Valstiečių laikraštyje“ .................................................................87

Apie gy vu li nin kys tės fer mą, ku rios var das LTSR,

ar ba ke lios pa sta bos apie A. M. Bra zaus ko kny ge lę

„Lie tu viš kos sky ry bos“ ....................................................................89

Kur taip sku ba me?............................................................................93

Ant le do ly ties ...................................................................................96

Ko dėl mus ap len kė Es ti ja ir Lat vi ja................................................99

Ar rei kia ra jo nui ta ry bos ...............................................................102

Kas mūsų lau kia .............................................................................105

Tie sos ne sa ky mas ...........................................................................110

Ben dro vių api plė ši mas ..................................................................113

At sa ko my bę lie tu vą jaus ki me vi si ...........................................116

Grįž ta pa si ti kė ji mas sa vo jė go mis ................................................120

Ar pa si mo ky sim iš sa vo klai dų? ...................................................124

Dar bo per akis ................................................................................127

Se niūni jos at skir tos nuo že mės ūkio ...........................................131

Ar at si gaus ra jo no biu dže tas? .......................................................133

Ar spren džia ma tai, kas ak tu a lu? .................................................135

Ar gi spau da me luo ja? ....................................................................138

Ar po li ci ja dirbs ge riau? ................................................................141

Su si ti ki mas po li ci jos ko mi sa ria te .................................................144

Ra jo no ta ry ba ir mo kes čiai ...........................................................145

Ar pa gar ba tau tos pra ei čiai – po li ti ka? ........................................149

Me tai nau ji, pro ble mos tos pa čios ...............................................152

Trum pas biu dže tas .........................................................................154

Ne be aiš ku, kas lie tu vą val do .........................................................156


Že mėj Lie tu vos ąžuo lai ža liuos ....................................................159

Tė vy nės gy nė jas, di dy sis ka rys .....................................................160

Ne gi rink si me į Sei mą „dak ta rus“? ..............................................165

Klys ta vi si, bet tik kvai liai ne pai so klai dų ...................................168

Ar no ri me at gau ti in dė lius? ..........................................................172

Mūsų vals ty bė kai mie čio aki mis ..................................................174

De mo kra tijos kai na ........................................................................178

Šmeižk, kam nors pri lips ...............................................................182

Pre zi den to rūmų vai duok liai ........................................................185

Val džia ir van den tie kis ..................................................................189

Nuo ko mes iš si lais vi nom? ............................................................192

Sun ku žvelg ti pro lan gą .................................................................196

E. Laugalys (Kazimieras Piškis)

(straipsniai „Dienovidyje“) ............................................................................201

Kas, ką ir ko dėl su grio vė ...............................................................203

Kro ko di lo aša ros ir tuš ti bu te liai ..................................................209

Ar vi si vie no di? ...............................................................................212

Obs ku ran tai ....................................................................................216

Dvy li ka „apaš ta lų“ ir tie sa .............................................................219

Po so vie ti nės gri ma sos ir sa vo kai lio plo vi mas ...........................222

„Gy ven kim drau giš kai“… ..............................................................226

Ra dio ak ty vu… ................................................................................230

Ta ko skyra ........................................................................................233

Ko a li ci ja ir „ko a li ci jos“ ..................................................................237

Idi li ja! ...............................................................................................240

Klai dos ga li bū ti lem tin gos ...........................................................244

Trum pa at min tis .............................................................................248

Pri svi lęs so viet me čio vi ra las .........................................................252

Pas ku ti nė kryž ke lė? ........................................................................256

7


Kon for miz mo link .........................................................................259

Ką pa mirš ta da bar ti nė val džia ......................................................262

Val džios re ve ran sai ........................................................................266

Dar že li nu kai ir pra di nu kai............................................................271

Pa nie kin tas auk so fon das ..............................................................275

Kam nau din ga ne ži nia? .................................................................279

Vis tie pa tys .....................................................................................283

Ant ro ji mė nu lio pu sė .....................................................................287

Tarp Sci lės ir Cha ri bdės ................................................................291

Ko dėl mes ne rei ka lin gi eu ro pai ...................................................295

Trumpos biografijos .......................................................................................299


Brolių kelias

Tuoj bus keleri me tai, kaip tarp mū sų ne bė ra Ed var do Lau ga lio,

o dar prieš ke lis me tus Ana pi lin iš ke lia vo ir jo bro lis Vy tau tas. Abu bro liai

Lau ga liai su de gė Ne pri klau so my bės de šimt me čio ne leng vų per mai nų ugny

je,nes pa te ko į tų per mai nų sū ku rin gą ją lieps ną. Jie ne smil ko kur nors

įvy kių pa kraš ty je, o de gė – skais čiai, tau riai, ti kė da mi gė rio ir tei sin gu mo

per ga le, iš gy ven da mi ki tų ne tei sy bės, pri si tai ky mo, kar je riz mo su kel tą

kar tė lį. Ato trū kis tarp ide a lo ir re a ly bės bu vo per ne lyg skau dus. Ed var das

su kniu bo prie ra šo mo jo sta lo, prie ran kraš čio „Vals tie čių laik raš čiui“ ar

„Die no vi džiui“, Vy tau tas – gat vė je, pa ke liui iš li go ni nės į na mus. Abu jie

su de gi no šir dis, nes gy ve no šir di mi, nors abie jų bro lių pro tas bu vo lo giš kas,

kie tas kaip gra ni tas. A. Mo ze lio pri si mi ni mų kny ga apie Vy tau tą Lau ga lį

taip ir pa va din ta – „Dva sios gra ni tas“.

Šio je kny go je, ku rią da bar ima te į ran kas, su dė ta abie jų bro lių pub lici

s ti nė kū r y ba, til pu si At g i mi mo me tų Lie tu vos pe r i odi ko je. Ji kal ba pa ti

sa ve, jos ne rei kia re cen zuo ti ar ki taip pri sta ti nė ti skai ty to jui. Tai yra Są jūdžio

lai kų ir po są jū di nės Lie tu vos gy ve ni mo met raš tis, įvy kių, reiš ki nių ir

nuo mo nių pa no ra ma, liu di jan ti eu fo r i ją, ku r i i š ti ko Lie tu vą, at ga v u s lai s vę

ir ne pri klau so my bę, ir dep re si ją, ku ri pa skan di no dau ge lį žmo nių, nai viai

ti kė ju sių, kad drau ge su lais ve pra si dės so tus, ma te ria li nė mis gė ry bė mis

ap rū pin tas gy ve ni mas. Bet vie toj to pra si dė jo ko va tarp so vie ti nės pra eities

šmėk lų, ka ria vu sių žmo nių są mo nę, ir nau jo gy ve ni mo dai gų, tarp

par ti jų ir in te re sų gru puo čių – ko va dėl val džios, dėl tur to, dėl įta kos sfe rų.

Blo gio ir gė rio grum ty nės, ku rios ne iš ven gia mos net se no se de mo kra tijose,

o ką jau kal bė ti apie Lie tu vą, vos iš bri du sią iš pus šim tį me tų tru ku sio okupa

ci nio liū no. Vi sos oku pa ci jos yra bai sios, o bol še vi ki nė – ypač klas tin ga,

9


nes ter šė žmo gaus pro tą pa vo jin gu, sun kiai iš gy do mu kos mo po li tiz mo

ir lai ciz mo vi ru su, pa ta lo gi ne nos tal gi ja so vie ti nei pra ei čiai.

Vy tau tas ir Ed var das Lau ga liai, pa ty rę Gu la go kan čias, bu vo at sparūs

tam vi ru sui, bet ne at spa rūs sa vo tau tos at sto vų dva si nei men kys tei. Jie

ir gi ti kė jo si ki to kios Lie tu vos – ne ma te ria li ne, o dva si ne pras me. Jie troš ko

po li ti kos šva r u mo, s ą ž i nės g r y nu mo, mo ra li nio im pe ra t y vo, ku r i s jie m s

bu vo įskie py tas tė vų ir ku rį jie skie pi jo sa vo vai kams. Ne ap ken tė me lo ir

veid mai nys tės, kar je riz mo ir kon junk tū ri nio pri si tai ky mo. Lie tu va jiems

bu vo šven tas da ly kas, kaip ir ko va dėl jos ne pri klau so my bės.

Bro liai Lau ga liai gi mė am žiaus pir mo je pu sė je gau sio je šei mo je (še ši

bro liai ir se se rys) Pu žų kai me, ne to li Skaud vi lės, kur jų tė vas Ka zi mie ras

dir bo ma ti nin ku ir tvar kė pa vyz di nį ūkį. Anks ti ne te kus tė vo, ūkio tvar ky mą

ir vai kų auk lė ji mą pe rė mė Mo ti na, ku r i bu vo š ei mos au to r i te tas, mo ra li nių

ir ma te ria li nių ver ty bių šal ti nis ir pa ma tas.

Vy tau tas mo kė si Lie tu vos ka ri nin kų mo kyk lo je, tar na vo ulo nų pul ke,

iš kur pa kliu vo į No rils ko la ge rius, or ga ni za vo tų la ge rių jau ni mą gar siąjam

1953 m. No rils ko so vie ti nių ver gų su ki li mui, pri klau sė No rils ko vy čių or gani

za ci jai. Ar ži no ką nors Ame ri kos lie tu vių vy čiai apie sa vo bro lius Si bi ro

po lia rė je, pa si prie ši nu sius so vie ti nio ge no ci do ma ši nai? Ed var das, Lietu

vos par ti z a nas, Si bi re kar tu su ki tai s po li ti niai s ka li niai s lei do po g r in di nį

laik raš tė lį „Var pas“, o gr į žęs į Lie tu vą iš lai kė ne su ai žė ju sį dva sios gra ni tą net

ta da, kai gy ve ni mas įsu ko į va do va vi mo že mės ūkiui pe ri pe ti jas. Pra si dė jus

At gi mi mui Ed var das Lau ga lys, Ka be lių že mės ūkio ben dro vės pir mi nin kas,

vie nas pir mų jų Lie tu vo je ra gi no vie ti nius žmo nes ne bi jo ti – at si sa ky ti kolcho

zi nės ver gi jos įpro čių. Jo va do vau ja ma ben dro vė, bu vęs kol cho zas, tai kiai

ir ra cio na liai pa si skirs tė ben drą jį tur tą ir iš si skirs tė kas sau. Ed var das Varė

nos ra jo ne kū rė Po li ti nių ka li nių ir trem ti nių są jun gą, stei gė Tau ti nin kų

są jun gą, ti kė da mas ne pri klau so mos Lie tu vos vals ty bės taps mo stip ry be.

Pa lū žo fi ziš kai, pa ma tęs, kaip jo ide a lai nyks ta par ti nių rie te nų, pir kliš ko

prag ma tiz mo ir sa va nau diš kos iš da vys tės klam py nė je. Jo lū kes čiai ir nu sivy

li mas at si spin dė jo straips niuo se, siun čia muo se į „Vals tie čių laik raš tį“ ir

10


„Die no vi dį“, kur jis, pa gerb da mas tė vą ir tė viš kę, pa si ra ši nė jo Ka zi mie ro

Pu žiš kio sla py var džiu. O bro lis Vy tau tas, gy ven da mas Uk mer gė je, nuo

pir mų jų Są jū džio die nų įsi trau kė į jo veik lą, da ly va vo vi suo se ren gi niuo se

ra jo ne ir Lie tu vo je, ra šė Uk mer gės laik raš ty je „Gim to ji že mė“.

Bro liai Lau ga liai po li ti niu po žiū riu bu vo be kom pro mi sų. To kia buvo

ir jų kū ry ba, ku rią ra si te šio je kny go je. Jie bu vo ne pa per ka mi lie tu viai

pat rio tai, ku rių mo ra li nė ver tė augs lai kui bė gant, kai jų ide a lai ir min tys

lyg dei man tai iš ryš kės pas ku ti nio jo šio am žiaus de šimt me čio žur na lis ti nės

raš lia vos rū dy nuo se. Ed var do Lau ga lio pa sė ta sėk la Va rė nos ra jo ne jau

da vė vai sių ir vi so je Lie tu vo je. Tai jis pra dė jo or ga ni zuo ti Va rė nos ra jono

moks lei vių ra ši nių apie Lie tu vos po ka rio ko vų da ly vius kon kur są. Šis

kon kur sas, ke le tą me tų kun ku lia vęs tik Va rė nos ra jo ne, apė mė vi sos Lietu

vos mo kyk las, ir jau ke li šim tai moks lei vių sa vo ra ši nius da bar siun čia

res pub li ki niam kon kur sui.

Bro lių Lau ga lių dva sios gra ni tas ne dū lė ja, jo ne įvei kia lai kas, erd vė

ir marš tis.

Aldona Žemaitytė

11


12

KazyS LaugaLyS

(1882–1930)


Kaziui LaugaLiui miruS

Š. m. rug piū čio 5 d. Pu žų kai me, Skaud vi lės valsč., Tau ra gės apskr.

sa vo ma žam ūkyj mi rė A. A. ma ti nin kas K. Lau ga lis. Jo mir tis nu skriau dė

ma ti nin kų kor po ra ci ją, vi suo me nei iš plė šė taip rei ka lin gą na rį ir pa li ko še šius

ma žus vai ku čius naš lai čiais. Dar prieš du me tu ve liuo nis dir bo že mė tvarkos

dar bus ir jau 1928 me tų pa bai go je, at si gu lęs į pa ta lą, sun kios li gos kan ki na-

mas, dau giau ne kė lė.

Ve liuo nis gi męs 1882 m. ta me pa čia me Pu žų kaime; bai gęs 4 gimn. kla ses

1907 m. įsto jo į ku ni gų se mi na ri ją, ku rio je mo kė si 4 me tus, jau bu vo ją be-

bai gi ąs, ta čiau ne ra dęs sa vyj pa šau ki mo ku ni go pa rei goms, iš ket vir to jo kur so

iš sto jo ir ėmė si mo ky to jau ti. Ta čiau ir mo ky to jo tar ny ba ne pa ti ko – jis 1912 m.

įsto jo į Pet ra pi lio ma ti nin kų kur sus, ku riuos bai gęs ėmė si dirb ti že mė tvarkos

sri tyj. Prieš ka rą dir bo dar Pol ta vos gub., iš kur ne tru kus grį žo Lie tu von ir čia

taip pat dir bo že mė tvarkos sri tyj. Ka ro me tu vėl te ko kraus ty tis Ru si jon, iš

kur pir mais mū sų ne pri klau so mo gy ve ni mo me tais grį žo tė vy nėn ir čia iki

šiol tar na vo Že mės tvar ky mo de par ta men te – ma ti nin ku.

Sun kiais pir mai siais ko vų ne pri klau so my bę me tais ve liuo nis va do-

va vo že mė tvarkos dar bams Tau ra gės apskr. ir tik vė liau, kuo met jau kraš tas

su si tvar kė, kuo met vi si grį žo prie ra maus kū ry bi nio dar bo, K. Lau ga lis pa-

si trau kia iš va do vau ja mų pa rei gų ir pa si lie ka vien ei li niu, dar bi nin ku-ma-

ti nin ku, vi są lai ką dirb da mas Tau ra gės apskr. – va sa rą vyk dy da mas by las,

gi ru dens ir žie mos me tu jas ruoš da mas. Dar šian dien yra vyk do mos jo

pa ruoš tos by los. Tai gi per iš ti sus me tus gy ve no be nuo la ti nės pa sto gės, ru-

dens ir žie mos me tu va žiuo da mas skun dė si ne kar tą per šla pęs ir su ša lęs, o

to dėl ne nu os ta bu, jei to kios ne pa lan kios tar ny bos są ly gos su ar dė svei ka tą ir

pa gul dė į mir ties pa ta lą. Sun ki li ga pri vertė am pu tuo ti ko ją, ope ra ci ja nu sil-

13


pni no or ga niz mą ir ga lų ga le vi sus gy ve ni mo pa tir tus skaus mus li ki mas

mo kė jo šal tu kars tu.

14

Veliuo nis bu vo rū pes tin gas šei mos tė vas, ne pa kei čia mas dar bi nin kas

ir nuo šir dus ben dra dar bis, tu rė jęs vie no dą nu si sta ty mą, tai vi suo me nės,

drau gų ger bia mas ir my li mas. Jis ki lęs iš šiau di nės pa sto gės, jai pa šven tė sa vo

jė gas, su pra to že mė tvarkos dar bų svar bą, jis su jais su ta po sa vo sie la, o to dėl

ir mū sų liau dies bu vo my li mas, ku ri jo nuo pel nus, gal jau vė lai, bet įver ti no.

Gra žų rug pjū čio 7 die nos va ka rą tūks tan ti nė apy lin kės mi nia su si rin ko pa-

ly dė ti ve liuo nį į am ži no po il sio vie tą, ati duo ti jam pas ku ti nę pa gar bą.

Lai do tu vės įvy ko Skaud vi lės baž ny čios ka puo se rug piū čio 8 d. 10 val.

ry to, į ku rias vėl su si rin ko di de lė mi nia jo kai my nų, at va žia vo ir iš to li mes nių

vie tų jo bu vu sie ji drau gai, ben dra dar biai ir pa žįs ta mi. Lie tu vos Ma ti nin kų ir

kul tūr tech ni kų są jun gos var du, jos pir mi nin kui pa ve dus, dė jo vai ni ką ir

prie ka po pa sa kė kal bą L. Strau kas. Kal bė jo dar jo ar ti mes nie ji ben dra dar biai

ma ti nin kai: Lip ki nas, Tal mon tas ir mo kyk lų ins pek to rius Jan kaus kas. Kal-

bė to jai įver ti no ve liuo nio nuo pel nus, ap gai lė jo pa lik tą šei mą, pa reikš da mi

jai uo jau tos. Da ly viai ne vie nas gai liai ver kė. Be Są jun gos dė to vai ni ko,

gra žų vai ni ką dė jo Tal mon tas, Dau gė la ir Ja su da vi čius. Be to, bu vo ma ty-

tis vai ni kai Gin kū nų dvarininkų – Fle džins kai čių ir Fle džins kių, Nor kiš kės

dvaro savininko Ra kaus ko, To liu šių iš Erž vil ko, Ši mai čių šei mos, Hess’ų ir

dar vi sa ei lė gy vų gė lių vai ni kų ir puokš čių.

Taip at si sky rė su šiuo pa sau liu daug pa si dar ba vęs mū sų kraš to ge ro vei

ma ti nin kas K. Lau ga lis, ku ris, dar sirg da mas vie no gai lė jo, – sa vo še šių ma-

žu čių. Esą, kuo met tik jis į juos pa žvel gi ąs, jam jė gos silp da vo ir pats jau tė,

kad tai pa grei tins jo mir tį. Mums, ma ti nin kams, de da ma mo ra lė pa rei ga

pa si rū pin ti ve lio nio šei ma.

O jam jo nuo pel nus, sun kų ir ilgą var gų ir skaus mo ke -lią te gul

at ly gi na Aukš čiau siasis. Il sė kis am ži no je ra my bė je.

„Žemėtvarka ir melioracija“

Nr. 3, 1930 m. rugsėjis


ONa DauLENSKyTė LaugaLiENė

ir JOS VaiKai

(1932 metai)

15


Nebaigti prisiminimai

VyTauTaS LaugaLyS

Jaunystė

17


18

… Mū sų Ma my tė Ona Dau lens ky tė gi mė 1891 m. spa lio 10 d. Ra-

sei nių ap skri ties Jur bar ko vals čiaus Gir džių kai me, vien kie my je ant sta taus

aukš to Mi tu vos kran to. Ana pus upės de ši ny sis Mi tu vos kran tas ne sta tus, o

lėkš tas. Čia yra baž ny čia. Tai gi Gir džiai – baž nyt kai mis. Ne ži nau, bet tu riu

pa grin do ma ny ti, kad čia, prie baž ny čios, anks čiau gy ve no vi si Gir džių kai-

mo žmo nės. Koks tas ma no nuo mo nės pa grin das? Ogi tas, kad dau gu ma

vien kie mių gy ven to jų prie baž ny čios tu rė jo ne di de lius že mės skly pe lius, kai

ku rie ir ant rus na mus. Vie na me to kių na mų bu vo par duo tu vė, ki ta me – pa-

što agen tū ra, dar ki ta me – mo kyk la. Kiek vie nas že mės lo pi nė lis tu rė jo sa vo

sa vi nin ką.

Dau lens kių vien kie mis, ku ria me gi mė Ma my tė, bu vo se nas. Aš jį at si-

me nu. Po 27 me tų ir pats gi miau to je ba kū žė je, šiau di nė je pa sto gė je su plūk ta

mo lio as la. Ma ne iš Gir džių tė ve liai iš si ve žė, kai ėjau aš tun tuo sius me tus, bet

aš ten bu vau nu ve ža mas kas met per šven tą Oną. Ta da Gir džių baž ny čio je

bū da vo pa tys svar biau sie ji me tų at lai dai, su plauk da vo daug žmo nių, bū da vo

gi mi nių su va žia vi mai. Mū sų se ne lė (mes ją va din da vo me Bo bu te) bu vo Ona.

Tai gi va žiuo da vo me svei kin ti Bo bu tės var di nių pro ga.

Bo bu tė Ona Vai čy tė bu vo iš Erž vil ko pa ra pi jos Po cai čių kai mo. Tai

maž daug 15 km nuo Gir džių, Džiu gi rio.

Bo bu tė ma no at min ty je iš li ko se na, la bai švel ni, rū pes tin ga ir nie ka da

ne si ba ran ti, ne pyks tan ti se ne lė. Ne mo kė jo nei skai ty ti, nei ra šy ti.

Mū sų se ne lį Juo zą Dau lens kį mes, vi si anū kai, va di no me stru ju ku, nes

Gir džių tar me se ne lis bu vo stru jus. Jį pri si me nu ma žai šne kan tį, la bai rūs tų,

griež tą, ne lin ku sį su mu mis (anū kais) ben drau ti, ne ken čian tį jo kių prieš ta-

ra vi mų. Vė liau, kai jo klau sa nu sil po, pa si da rė sun ku su juo ben drau ti.

Ma my tė bu vo vie na tarp pen kių bro lių. Šei mo je jų se ka bu vo to kia:

Ma tas, Ona, Pra nas, Jo nas, Vin cas, Ka zys. Dau lens kio ūkį su da rė apie 12 ha


že mės, ku ri duo da vo ge rą der lių. Lai ky da vo dvi ku me les, ku rios kas met

at ves da vo po ku me liu ką, ir čia tur būt bū da vo pa grin di nis pa ja mų šal ti nis.

Vi sa da ga ny da vo si du ku me liu kai, du mi tu liai, du dvei giai ir trei giai. Iš vi so

bū da vo įvai raus am žiaus apie 10–12 ar klių gal vų. Par duo da vo tuos ar klius ir

kvie čius. Bu vo 2–3 kar vės su prie aug liu, ke le tas avių ir kiau lių. So de ga nė si

pik tas žą si nas, ku rio mes bi jo da vom, su pul ku viš tų kaps tė si gai dys, bur bu-

lia vo ka la ku tai, o po svir nu (klė ti mi) nie kie no ne glo bo ja mi gy ve no triu šiai.

Bu vo ke li kel mai bi čių. Že mės dir bi mo ma ši nų ne tu rė ta, vis kas bu vo dir ba ma

ran ko mis – dal giais, grėb liais, plū gais, akė čio mis, spra gi lais, min tu vais.

Vy riau si ą jį bro lį Ma tą lei do į moks lus, no rė jo ku ni gu pa da ry ti, bet jis

ne pa klu so tė vų va liai ir ta po ma ti nin ku. Pra di nius moks lus ėjo ir ant ra-

sis sū nus Pra nas, o tarp jų gi mu si duk tė Onu tė, tų lai kų pa pro čiu, ne bu vo

mo ko ma raš to. Bet ji pra mo ko skai ty ti ir ra šy ti iš sa vo bro lių. Iš Ma my tės

pa sa ko ji mų at si me nu, kad ji bu vo ver čia ma dirb ti ne tik mo te riš kus dar bus,

bet ir vy riš kus – akė ti, ar ti, pjau ti, skal dy ti mal kas. Mo kė jo su ar kliais su si-

tvar ky ti – kin ky ti ir va žiuo ti.

1914 me tų va sa rą, ei da ma dvi de šimt tre čiuo sius me tus, Onu tė nu va žia vo

pas bro lį Ma tą, ku ris dir bo ma ti nin ku Aukš tai ti jo je, kaž kur prie An ta liep tės

ir Dau gai lių. Čia juos klu po ka ras. Jie pa si trau kė į Ru si ją. Ma my tė pa si me-

tė vie na Psko ve. Iš mo ko vers tis, tu rė jo sa vo krau tu vė lę ( si ė mė pre ky ba),

pra mo ko ru siš kai ne tik kal bė ti, bet ir ra šy ti.

Ka da, kur ir kaip Ma my tė su si ti ko su ma ti nin ku Ka zi mie ru Lau ga liu,

ne tu riu jo kių ži nių. Ži nau, kad jie su si tuo kė Vo ro ne že, o 1918 me tų lap kri čio

pra džio je grį žo į Lie tu vą ir ap si sto jo Gir džiuo se. Čia 1918 m. lap kri čio 6 d.

gi miau aš. Sa ko, bu vau sil pnas, vi si bai mi no si, kad ne nu mir čiau, to dėl tą pa-

čią die ną ir pa krikš ti jo. Kas bu vo kū ma, ne ži nau. Krikš ta tė vis bu vo Ma my tės

bro lis – ma no dė dė Pra nas.

Lie tu va bu vo ka ro nu a lin ta, api plėš ta, su griau ta. At si me nu iš dė dės Vin-

co pa sa ko ji mų, kad man ko šei vir ti ma nų kruo pas da ry da vo na mie. Kvie čius

lau ke su šal dy da vo, o pas kui su ge le ži niu plak tu ku ant ki tos me ta li nės plokš tės

su muš da vo grū dus ir gau da vo si ma nų kruo pos.

19


20

Tė ty tė bu vo vie ti nių gy ven to jų pa kvies tas dirb ti mo ky to ju. Ki tą žie mą

mes iš va žia vo me iš Gir džių. Gy ve no me Žy gai čiuo se, Ši la lė je ar dar ir ki tur, bet

1921 me tų pra džio je, o gal būt net ir 1920 me tų pa bai go je, mes jau gy ve no me

Tau ra gės dva re. Tė vas bu vo Lie tu vos Res pub li kos že mės ūkio ir vals ty bės

tur tų mi nis te ri jos įga lio ti nis Tau ra gės ap skri ty je. Ši įstai ga vė liau per si tvar kė

į že mės tvar ky to jo įstai gą. Tė ty tė, va žiuo da mas dvi ra čiu į Eže rū nos pa kal nį,

vir to, su si tren kė gal vą, ke le tą die nų gu lė jo be są mo nės, pas kui kaž kiek lai ko

gy dė si. Pa gi jęs sa vo pa rei gas per da vė ki tam ma ti nin kui Ig nui Stun ge vi čiui.

1921 me tų va sa rą gy ve no me Tau ra gė je, Bi ru tės gat vė je. Tą na mą Ma my-

tė man pa ro dė po 10 me tų. Gy ve nant Tau ra gė je gi mė mū sų šei mo je tre čias

vai kas. Jis ga vo Zig man to var dą. Ka da ir kur Ma my tė pa gim dė ant rą jį vai-

ką – Ju ly tę, aš ne ži nau. Tarp ma nęs ir Zig mo gi mi mo – 32 mė ne siai. Te oriš kai

ga li ma nu sta ty ti, kad Ju ly tė gi mė maž daug 1920 me tų va sa rį.

Pri si me nu mū sų kraus ty mą si iš Tau ra gės į Pu žus. Ma tau du bė rus ar-

klius, kaž ko kį ve žė ją ir kas kur sė di ta me ba jo riš ka me fa je to ne. Po trum po

ke lio nės įspū džio pri si me nu mū sų su ti ki mo sce ną pas dė dę Jo ną Lau ga lį

Pu žuo se. Ma my tė ver kė, nes, kaip vė liau pa ty riau, dė die nė pri ėmė mus ne-

sve tin gai.

Tą pa čią va sa rą įstri go dar vie nas įspū dis. Už mig džiu si ma žą jį Zig mu-

ką, Ma my tė neš da vo pie tus sam dy tiems meist rams, ku rie sta tė mū sų na mą.

Sku bė da vo, kad spė tų su grįž ti, kol Zig mu kas ne at si bu do. Ma ne ir Ju ly tę

ves da vo si kar tu. Ju ly tė verk da vo, kad jai ko jy tes ba do, o mes su Ma my te jai

nie ko pa dė ti ne ga li me. To kios sce nos iš li ko at min ty je. Pas kui at si me nu vaiz dą,

kai jau gy ve no me sa vo na muo se, kai Ju ly tė, bėg da ma iš vir tu vės į val go mą jį,

kliu vo slenks čio ir su si tren kė gal vą. Gy dy to ja Šeš min ce vai tė iš Tra pų

dva ro rai ta at jo jo Ju ly tės gy dy ti. Ju ly tė mi rė.

Jau bu vo su tvir tė ję pi ni gai – li tai, o mums jų daug rei kė jo, nes dar vy-

ko mū sų vien kie mio sta ty bos. Dau giau sia tuo rū pi no si Tė ty tė, bet tais 1925

me tais Ma my tė au gi no daug anks ty vų jų ko pūs tų. Ma my tė vež da vo juos

ant ra die niais į Skaud vi lę par duo ti, tai ir ma ne kar tu pa im da vo. Il gai sto vė ti

ne rei kė da vo, nes tuo jau ap spis da vo ve ži mą žy dai – tik spėk pa da vi nė ti po


gal vą ko pūs tų. Bu vo ge ras biz nis, tik ne ži nau, ko dėl ki tais me tais to ne kar-

to jom.

Ma my tė kep da vo ska nią duo ną, pa ti pa si rai čiu si ran ko ves ją min ky da-

vo ir į kros nį ant li žės su kiš da vo. Vi sa da pas mus bū da vo ne tik duo nos, bet

ir ska nių bul ku čių. Aš mėg da vau žiū rė ti, kai Ma my tė min ky da vo duo ną ar

bul ku tes, – man Ma my tės ran kos at ro dė to kios gra žios, ge ros.

Daug ką at si me nu, bet, keis tas da ly kas, vi sai nie ko ne at si me nu apie se-

su tės Liu dos gi mi mą, nors man jau ėjo aš tun ti me tai. Tuo me tu mū sų ūky je

gy ve ni mas kles tė jo. Tė ty tė dar bu vo svei kas, ge rai dirb da vo, ūkis bu vo

to bu li na mas, pas mus tar na vo dvi mer gos ir ber nas. Taip ta da va din da vo

to kius šei my nos na rius, ir čia nie ko gau laus ne bu vo, ly giai kaip žy dą pa-

va din ti žy du. Tik 1940 me tais, kai at ėjo so vie tai, iš pra džių ne bu vo ga li ma

sa ky ti žy das. Rei kė jo – jev re jus ar iz ra e li tas, bet ne tru kus bu vo iš aiš kin ta,

kad žy das ne skam ba gau liai. Ta da dar stip rus bu vo Tė ty tės pa tė vis, ku rį

mes va di no me Tė ve liu. Jis va do va vo kai ku riems ūkio dar bams, pa vyz džiui,

rū pi no si ga nyk lų ap tvė ri mu, o čia aš jam pa dė da vau, pa lai ky da vau įtemp tą

spyg liuo tą vie lą.

Tą pa tį ru de nį Ma my tė nu ve dė ma ne į mo kyk lą. Kiek nau jų rū pes čių pra-

si dė jo! Pa ti siu vo man nau jus dra bu žius, reng da vo, o žie mą pus ty tais ke liais

liep da vo ro gė mis ma ne nu vež ti į Skaud vi lę, tik su grįž ti tu rė da vau pats.

Ma my tė mė go au gin ti gė les. Pas mus ne vie ną kar tą na muo se bu vo

au gin ti ne tik fi ku sai, bet ir di de li apel sin me džiai, ku riuos mes va di no me

tie siog apel si nais ir cit ri no mis. Ma my tė džiaug da vo si, kai to kia jos pa sė ta

sėk la duo da vo dai gą.

Vi suo met pri si me nu, kad Ma my tė mė go dai nuo ti. Tu rė jo gra žų bal są,

ge rą klau są. Gal to dėl or ga ni zuo da vo me ge gu ži nes pa mal das, kur daug gie-

do da vo. Pas kui ir pa dai nuo da vo.

Var gai mū sų šei mą griu vo 1927 me tų pra džio je. Su sir go mū sų Tė ty tė.

Skau dė jo kai rę ko ją. Maž daug apie Ve ly kas, o gal vė liau, Tė ty tę iš ve žė į Lat vi jos

ku ror tą Ke me rį gy dy ti. Kaip da bar mes ži no me, tas ku ror tas tu rė jo to kias pat

bal ne o lo gi nes sa vy bes kaip mū sų Drus ki nin kai ar Li kė nai prie Bir žų. Gy dė

21


pur vo ir mi ne ra li nio van dens vo nio mis. Va sa rą Tė ty tė grį žo svei kas, grei tas

ir links mas, tik anie gy dy to jai lie pė ki tais me tais vėl at va žiuo ti, kad ga lu ti nai

iš gy dy tų. Bet tai ne įvy ko.

22

Lat vi ja bu vo sie nis – ki ta vals ty bė, ku ror tas kai na vo daug pi ni gų, to dėl

mū sų šei ma pa si da rė daug sko lų. Tė vas nu ta rė 1928 me tais dirb ti, iš mo kė ti

sko las, dar pi ni gų su si tau py ti ir tik 1929 me tais pa kar to ti gy dy mą si Ke mer-

yje. De ja, pla nai ne iš si pil dė.

Tie sa, grį žęs iš Ke mer io tė vas dir bo vi sus 1927 me tų li ku sius mė ne sius ir

per vi sus 1928 me tus. Dir bo daug, nes rei kė jo pi ni gų. Ir nie kas iš mū sų ne įta rė,

ne nu jau tė, kad tai pas ku ti nie ji žmo gaus dar bai. Ma my tė bu vo links ma, kep-

da vo duo ną ir ban de les, na muo se daž nai bū da vo sve čių, lan ky da vo si ta da dar

jau ni dė dės – Pra nas, Vin cas, Ka zys. At va žiuo da vo ir dė dė Jo nas su dė die ne

ir tri mis mū sų pus bro liais – Al gi man tu, Zig man tu ir Rai mun du. Mū sų dar žai

bu vo ne pa na šūs į ki tų pu žiš kių kai my nų dar žus: au go ka la fio rai, anks ty vo sios

dar žo vės. Bu vo gal 2 arų braš kių dar žas, bu vo ir po mi do rų, ku rių kai my nai

ne bu vo ma tę ir ra ga vę. Vis tai Ma my tės rū pes tis ir va do va vi mas.

1928 me tų žie mą, sau sio 8 die ną, gi mė Da nu tė ir An ta nu kas.

Tų me tų va sa rą Tė ty tė dir bo prie Ada ka vo baž nyt kai mio – skirs tė vien-

kie miais Ot ša kius, Čil vy čius ir ki tus kai mus. Šeš ta die niais man pa kin ky da vo

dvi mū sų ker šą sias ir iš leis da vo ma ne vie ną, to kį ve žė ją, dar de šim ties me tų

ne tu rin tį, į ke lio nę apie 15 km Tė ty tės par vež ti. Kai da bar pa žiū riu į ma mas,

ku rios dre ba dėl to kių sa vo ber niu kų ir var žo jų sa va ran kiš ku mą, no rė da mos

ap sau go ti nuo pa vo jų, aš su ne ap sa ko ma pa gar ba, su mei le ir pa si di džia vi-

mu pri si me nu Ma my tę ir esu jai be ga lo dė kin gas to kį auk lė ji mą. Vi sur ji

mus pa ska tin da vo, ne draus da vo ri zi kos, pro tin gai su mu mis kal bė da vo, kaip

ly gus su ly giu. Tik meš ke rio ti mū sų ne no rė da vo leis ti. Ir ne to dėl, kad bi jo tų

An čios. Ne. Ji leis da vo mums An čio je mau dy tis, mirk ti per die nas, kai dar

ne bu vom rei ka lin gi kaip dar bi nin kai, ir ne bi jo da vo, kad mes pa skę sim. O

mū sų mau dyk lo se ar kliai plauk da vo. An čia bu vo van de nin ga. Nuo meš ke rio-

ji mo ji mus gra žiai at kal bė da vo sa ky da ma: „Kaip jums ne gai la slie ko, ku rį jūs

mau na te ant kab liu ko? Kaip skau da žu vy tei, kai jai į lū pą kab liu kas įsi ker ta!


Žu vy tės ma žos, jos no ri di de lės aug ti, ta da mes jas tin klais su gau si me ir

per Kū čias val gy si me. O iš ma žų žu vy čių jo kios nau dos, tai kam be rei ka lo

kan kin ti slie kus ir žu vy tes? Kam juos žu dy ti?“ Taip mes gau da vo me pir mą-

sias mo ra lės pa mo kas. Daug dar gra žių ir bran gių pri si mi ni mų at min ty je

iš plau kia iš tų pas ku ti nių jų mū sų šei mos lai mės ir pil nat vės me tų.

1929 me tų anks ty vą pa va sa rį Tė ty tė vėl at gu lė į li gos pa ta lą. Vėl su si ruo-

šė į Lat vi ją. Iš ve žė jį Nau sė dos au to mo bi liu. Ta da aš pir mą kar tą pa ma čiau

iš ar ti au to mo bi lį, at si me nu jo kva pą. Ne tru kus iš Ry gos at ėjo ži nia, kad į

Ke mer į dak ta rai ne lei džia, nes rei kia gy dy ti Ry go je, li go ni nė je. Ne ži nia, po

kiek lai ko iš Ry gos at ėjo at vi ru kas, ku ria me bu vo ra šo ma, kad jau po ope ra-

ci jos. Bet tik ta da, kai Ma my tė per skai tė sker sai ant kraš to pa ra šy tus žodžius:

„Ope ra ci ją pa da rė aukš čiau ke lio“, ji pra dė jo la bai grau džiai verk ti. Ta da ir

aš pa ėmęs tą at vi ru ką pats per skai čiau – ope ra ci ją pa da rė aukš čiau ke lio.

Su pra tau, kad nu pjo vė kairę ko ją. Tie ke tu ri žodžiai iki šiol ne iš di lo iš ma no

at min ties. Aš juos ir šian dien ma tau pieš tu ku Tė ty tės ran ka pa ra šy tus. Vi sas

at vi ru ko vaiz das te bes to vi ma no aky se. Pa ver kė Ma my tė, su si tvar dė, ne pa-

lū žo ir ėmė lauk ti Tė ty tės. Da bar aš su pra tau, kaip gi liai žmo giš kai my lė jo

Ma my tė mū sų Tė tytę.

1929 me tų va sa ra bu vo nau jos vil ties, švie sios vil ties va sa ra…

23


Publicistika 1989–1994 m.

VyTauTaS LaugaLyS

Pokario metai

25


26

uK mEr gėS mO Ky TO JŲ Su Va Žia Vi mE

1989 m. kovo 15 d.

Ger bia mi mo ky to jai, auk lė to jai, dės ty to jai!

Į Jus krei pia si Lie tu vos trem ti nio klu bo Uk mer gės ap skri ties ta ry ba.

Krei pia si sa vo ir vi sos Lie tu vos bu vu sių trem ti nių ir po li ti nių ka li nių var-

du. Per Jus mes no ri me pra bil ti į Lie tu vos at ei tį, ku ri šian dien Jū sų ran ko se.

Nuo Jū sų pri klau so, ko kia bus mū sų tė vy nė, nuo Jū sų aukš to pa šau ki mo ir

pa si šven ti mo.

Po li ti nių ka li nių ir trem ti nių bu vo vi sais žmo ni jos is to ri jos lai kais, kai tik

at si ra do val džia. Net pre zi den to Sme to nos val džia bu vo iš trė mu si Au gus ti ną

Vol de ma rą į Za ra sus. Vi so kių bu vo trem ti nių. Vie ni grįž da vo į sa vo tė vy nę,

ki ti am žiams su klu po sve ti mo se ša ly se, bet jų dva sia vi sa da gy ve na ai nių

sie lo se. Lie ja si dai no se, rau do se, gies mė se. Mes grį žo me į Lie tu vą iš Si bi ro

tai gos ir tun dros, iš am ži no jo įša lo že mės. Ne daug mū sų su grį žo, bet mes

grį žo me ne šiaip pa si žmo nė ti. Par ve žė me tą kan čio se žu vu sių bro lių ir se sių

dva sią. Ir pri va lo me ją ati duo ti jau nąjai, at gims tan čiai Lie tu vai.

Mo ky to jo at mi ni mas ly di žmo gų nuo vai kys tės per vi są jo gy ve ni mą.

Ei na gre ta tė vo ir mo ti nos. Kur jūs, po nas mo ky to jau, pa ne le mo ky to ja? Mes

at si me na me, kaip mi nė jo me at kur tos Lie tu vos de šimt me tį, tą pir mą jį, kuk lų

vals ty bės ju bi lie jų, ku ris be veik su ta po su mū sų pra di nu kų am žiu mi. Ver kė me

klau sy da mi Jū sų apie ži lą se no vę, apie tuos di džius lai kus, kai lie tu vis ne ti-

kė jo, kad be lais vis bus… Iš Jū sų lū pų gir dė jo me apie Pi lė nus ir ku ni gaikš tį

Mar gi rį, apie Kęs tu tį ir Vy tau tą Di dį jį, apie Žal girį. Ver kė me klau sy da mi

Jū sų pa sa ko ji mų apie pa verg tą Vil nių, apie Auš ros Var tų ste buk lin gą ją Ma-

ri ją, ku riai ka zo kas kar du įkir to ran dą į vei dą. Mes, vai kai, kar tu su An ta nu

Vie na žin džiu rau do jo me, kai iš Gi pė nų nuo Du se tų bu vo į Sa ma rą iš trem ta


Ro žy tė su tė ve liais. Ku ri gal ku kuo ja ten, Sa ma ro je, kaip ge gu žė lė. Kaip gy vai

mes ma tė me kar tu su Ju mis, po nas mo ky to jau, ir su An ta nu Vie na žin džiu

tą klai kų vaiz dą, kai ru sų ko lo nis tai kraus tė si į mū sų že mę, į trem ti nių so-

dy bas. Daž nai mes su Ju mis, po nas mo ky to jau, dai na vo me ir de kla ma vo me,

nu klys da vo me to li į mil žin ka pius, pi lia kal nius, į šven tas ąžuo lų gi rias. Į al kas,

kur vai di lu tės šven tą ug nį kū re no, gir dė da vo me kan klių gar sus, nors pa čių

kan klių ne bu vo me ma tę. Kur Jūs šian die ną, my li mas mū sų mo ky tojau? Mes

no ri me Jums pa dė ko ti arit me ti ką ir ma te ma ti ką, ge og ra fi ją ir is to ri ją,

įkvėp tą mums dva sią, ku ri au go mu my se. Šian dien vėl at ėjo die na, kai

mes trokš ta me anos, tau ti nės mo kyk los. Ne sau, o mū sų vai kai čiams. At bu do

Lie tu va. At si liepk iš ka pų, my li mas žmo gau, da ryk lai min gus mū sų ai nius.

Įkvėp ki te, bran gūs mo ky to jai, tą di džią ga lią jau no žmo gaus dva siai,

kad ir be lan gėj vie nu moj jis at si dū ręs ne bū tų vie nas, kad ir tam soj jis ga lė tų

skai ty ti Mai ro nį ir Pu ti ną, Sta ne vi čių ir Ku dir ką, Gė tę ir Ši le rį, Bai ro no „Kai-

ną“ ir Ler mon to vo „De mo ną“, Ber nar do Braz džio nio pos mus. Dai nuo ki te

su jau ni mu vi sa da ir vi sur. Nie kas ne ga li at sto ti įkvėp tos mei lės gim ti nei ir

Tė vy nei.

1863 m. va sa rą gu ber na to rius Mu rav jo vas gau dė mū sų vy rus, me džio jo

su ki lė lius. Ir ten pat ko rė. Skli do ai ma nos ir pra keiks mai. Bu vo da ro mos

lie tu vių mo kyk los, po Lie tu vą aša rų ir krau jo upe liais brai dė juo da šmėk la

ir gil ti nė. Ca ro val džia drau dė lie tu viš ką žo dį ir raš tą. Ke tu rias de šimt il gų

me tų Lie tu vą gel bė jo var go mo kyk la, prie ra te lio ir li nų kuo de lio. Ar ne bū tų

gra žu, jei gu da bar vi sų mū sų tau ti nių mo kyk lų pa sta tus puoš tų Pet ro Rim šos

„Var go mo kyk los“ ba rel je fai? Te gu bū tų to kia mo kyk los em ble ma. Ar ba J.

Zi ka ro knyg ne šys – anų sun kių prie spau dos me tų liu di nin kas. At ėjo anuo met

ki ti lai kai, at si kū rė Lie tu va ir 20 me tų gy ve no ne pri klau so ma.

Mes, trem ti niai ir ka li niai, ne iš kny gų pa ži no me Lie tu vos Res pub li ką,

ne iš Bal tu šio „Par duo tų va sa rų“ ar iš Vie nuo lio „Puo džiūn kie mio“. Mes ją

ma tė me sa vo mis jau su bren du sio žmo gaus aki mis. Skau džios 1940 me tų

bir že lio die nos. Bet dar ne ži no jo me, kad ly giai po me tų at eis bai si bir že lio

14-oji, pra dės nau ją ne įsi vaiz duo ja mo siau bo epo chą, ku ri iš da lies tę sia si ir

27


da bar, bet ho ri zon tai jau švie sė ja, ko mu niz mo ide o lo gi ja su si kom pro mi ta vu si,

so cia liz mo ago ni ja jau pra si dė jo. Prieš sa vai tę skai tė me nuo mū sų slėp tus ir

tik da bar pir mą kar tą pub li kuo ja mus pas ku ti nius Le ni no žo džius 1923 me tų

pa bai go je. Ci tuo ju: „Mes tu ri me aiš kiai ma ty ti, kad ne ga li ma taip stai ga im ti

ir pa keis ti žmo nių psi cho lo gi ją, per am žius įgy tus įgū džius. Ga li ma pa mė gin ti

jė ga su va ry ti gy ven to jus į nau ją san tvar ką, bet tai at ves į vi sos Ru si jos mės-

ma lę“. (Lit. ga ze ta, Nr. 12, Gim ta sis kraš tas, Nr. 14). Ne pa klau sė sa vo va do

nu si kal tė lių gau ja ir to liau da rė siau bin gus eks pe ri men tus, nu si ne šu sius 40

mi li jo nų gy vy bių, su luo ši nu sius dau gy bę gy ve ni mų. Šio nu si kal ti mo au ko-

mis li gi šiol mes vi si esa me, gy ve na me prie skur do ri bos ar že miau jos. Mū sų

mo ky to jas per mė ne sį gau na at ly gi ni mo tiek, kiek šve dų dar bi nin kas po ros

va lan dų dar bą. Nuo spau dos drau di mo pra džios lie tu vių tau ta per gy ve no

skir tin gas tris epo chas po 40 me tų. Ket vir to ji to kia epo cha pra si dė jo da bar.

Iner ci ja ir bai mė kaus to dau ge lio mū sų ini cia ty vą. Pri si min ki me pa mo kan čią

Bib li jos le gen dą, pra si de dan čią šiais žo džiais: „Aš es mi Vieš pats ta vo Die-

vas, ku ris iš ve džiau ta ve iš Egip to že mės, iš nelais vės na mų.“ Iš rink to ji tau ta

ant Si na jaus kal no ga vo 10 Die vo Įsa ky mų ir va dą Mo zę, ku ris tu rė jo ver gus

iš ves ti į pa ža dė tą ją že mę, bet Mo zė ne sku bė jo. Jis 40 me tų ve džio jo žy dus

po dy ku mą. Čia glū di gi li min tis: pa ža dė to joj že mėj nau ją gy ve ni mą kur ti

tu rė jo lais vi nuo ver giš kos dva sios žmo nės. Daug am žių ver ga vu siai ju dė jų

tau tai at gim ti Bib li ja sky rė 40 me tų, o mums, lie tu viams, tik pu sę am žiaus

ver go vę ken tu siems, tu rė tų tek ti žy miai trum pes nio lai ko. Bet tam rei kia

vi sų mū sų ben drų pa stan gų, rei kia re ko lek ci jų. Prieš ne pil nus me tus pa bu du si

tau ta ėmė kel tis, bet dar ne vi sai at si kė lė. Są jū dis pa skel bė mo ra li nę Lie tu vos

ne pri klau so my bę. De kla ra ci jo je ra šo ma taip: „Mes tvir ti na me, kad jo kia po-

li ti nė si tu a ci ja ne ga li su var žy ti Lie tu vos lais vos va lios, kaip aukš čiau sios jos

tei sės. Tik Lie tu va ga li pri im ti ir vyk dy ti sa vo Įsta ty mus. Kol šis prin ci pas

ne taps tei sė ta nor ma, tu ri bū ti kiek vie no as me ni nė nuo sta ta. Nuo šiol Lie-

tu vo je bus ger bia mi tie įsta ty mai, ku rie ne var žo Lie tu vos ne pri klau so my bės.

Mū sų ne pri klau so my bę pa žei džian čių įsta ty mų ne vyk dy mas ga li trauk ti

ju ri di nę at sa ko my bę, bet ne pa žei džiant do ros. Šiems prin ci pams gin ti Są-


jū dis įstei gė sa vo gar bės teis mą. Rem da mie si kon sti tu ci ja, de kla ruo ja me

Lie tu vos vals ty bi nį su ve re ni te tą. Gar bės teis mas skel bia an ti kons ti tu ci niais

vi sus įsta ty mų veiks mus, šį su ve re ni te tą pa žei džian čius. Pri im tas Są jū džio

Ta ry bos iš plės ti nia me po sė dy je 1988 m. lap kri čio 20 d. At kreip ki te dė me sį

į da tą. Po sė džio pir mi nin ko K. An ta na vi čiaus žo džiai: „Są jū dis yra mū sų

tau rių jų žmo nių va lia ir kar tu su bur ta lie tu vių tau tos są ži nė ir ta jė ga, ku ri

pri kė lė tau tą, Są jū dis iš reiš kia tau tos va lią, rem ki me Są jū dį.“

Ger bia mi mo ky to jai, at ei ki te į Są jū dį, ne pa li ki te mū sų jau ni mo vie no

kaps ty tis su dė tin ga me gy ve ni me. Pa dė ki te ras ti tei sin gą ke lią. Te gul bus pra-

dė ta nuo kon kre čių įsimin ti nų dar bų, pa vyz džiui, mo kyk los pa sta to ap šva ri-

ni mo pa ša li nant tą ki ri li cą nuo fa sa do. Rei kė tų da ry ti ne pa slap čio mis nak tį,

pa lie pus sar gui, o pa ves ti stip riai kla sei. Pir mas kon kre tus, nors ir ne di de lis,

dar bas ga li tap ti im pul su ge rų dar bų vir ti nė je tar nau jant Die vui, Tė vy nei ir

ar ti mui. Pa dė ki me tiems, ku rie su klai din ti va kar Mark są ka ria vo. Pa dė ki me

jiems šian die ną at ras ti tė vy nę Lie tu vą. Šiur pas ima pagal vo jus, kad mo kyk la,

ku rios pa sta te mes šian dien esa me, bu vo Lie tu vos pre zi den to An ta no Sme-

to nos gim na zi ja. Kiek me tų ji pra var džiuo ta bu de lio, en ka ve dis tų ge ne ro lo

Gu ze vi čiaus var du! Snieč kaus mo ti na pa sa kė, kad jos pa gim dy tas An ta nas yra

iš si gi mė lis. O jo var du dar te be va di na ma Kau no aukš to ji in ži nie rių mo kyk la.

Te bė ra Šiau liuo se Preik šo ins ti tu tas. Kai kas ban do Snieč kų ir Pa lec kį va din ti

lie tu vių tau tos ąžuo lais. Ne gir dė ta švent va gys tė! Nes šie du ir ki ti bol še vi kų

pa ka li kai bu vo lie tu vių tau tos duob ka siai. Žy mus mū sų in te li gen ti jos lop šys

Ma ri jam po lė, ačiū Die vui, ne se niai iš si va da vo. 0 kiek dar Lie tu vo je pa na šiai

su terš tų vie tų! Ar il gai dar kę si me „kol cho zus“ – „Per ga lės“, „Pir myn į ko-

mu niz mą“, „Le ni no ke liu“?

Bai giant leis ki te pri min ti: tau tai ir at ski ram žmo gui di džiau sia nuo dė-

mė yra ne pa nau do ti li ki mo duo tos pro gos. Ki tos pro gos ga li pri reik ti lauk ti

la bai il gai, ga li ir iš vi so jos ne bū ti.

Lin ki me vi siems pe da go gams ne blės tan čios ener gi jos, daug lai mės,

ge ros svei ka tos, di de lio džiaugs mo iš sa vo dar bo vai sių.

Ačiū dė me sį.


30

PrO TES TO Pi KE TaS

„Gim to ji že mė“, 1990 rugsėjo 27 d.

Ant ra die nį prie mies to me ri jos pa sta to Vy tau to gat vė je įvy ko Lie tu-

vos Trem ti nių są jun gos Uk mer gės sky riaus ir Lie tu vos krikš čio nių de mok ra tų

par ti jos Uk mer gės sky riaus or ga ni zuo tas pro tes to pi ke tas.

Sa vo pa si sa ky muo se pi ke to da ly viai rei ka la vo: nu trauk ti ka ri niam ko-

mi sa ria tui tei kia mą pa ra mą, at jun giant elek trą, te le fo nus, vyk dant Lie tu vos

Res pub li kos Aukš čiau sio sios Ta ry bos 1990 m. ko vo 14 die nos nu ta ri mą, at-

si im ti na mą Kau no g. Nr. 16 ir per duo ti jį dai lės mo kyk lai, ne del siant at si im ti

ki tus pa sta tus ir pa tal pas, ku riuos ne tei sė tai ima ka ri nis ko mi sa ria tas; nu-

kel ti pa min klus, nuim ti gar bės len tas ir ki tus atri bu tus, šlo vi nan čius sve ti mą

ka riuo me nę ar ba gar bi nan čius tuos vei kė jus, ku rie pri si dė jo prie Lie tu vos

anek si jos ir nu si kals ta mos ta ry bi nės val džios pa lai ky mo per vi są oku pa ci jos

lai ko tar pį; tuo jau pa keis ti gat vių, tu rin čių Mark so, En gel so, Žvir blio, Kom jau-

ni mo ir pa na šius pa va di ni mus, ku rių bu vi mas ir nuo la ti nis kar to ji mas da ro

ža lą lie tu vių tau ti nei sa vi mo nei, žei džia žmo giš ką jį oru mą, nie ki na is to ri jos

tie są ir ty čio ja si iš lie tu vių tau tai bran gių ver ty bių; pa ša lin ti prie var ti nės dvi-

kal bys tės re lik tus iš vi sų vals ty bi nių įstai gų iš ka bų, pa nai kin ti ki ri li cą vi sur,

kur dar įžū liai pui kuo ja si LTSR, SSSR (prie gy dy mo, ko mu na li nio ir bui ti nio

ap tar na vi mo įmo nių, prie ga myk lų ir au to bu sų sto ty je), – ne nu kryps ta mai

lai ky tis pi lie čių ir įmo nių tar pu sa vio bu tų kei ti mo si nu sta ty tų rei ka la vi mų,

ne su tei kiant jo kių pri vi le gi jų bu vu siems no men kla tū ri nin kams (pavyz džiui,

mė gin ta pa skir ti bu tą Uk mer gė je pen si nin kui Ri du liui); kas mė ne sį reng ti

mies to me ri jos su si ti ki mus su gy ven to jais, ap ta riant svar bius mies to rei ka lus

ir pla čiai in for muo jant apie nu veik tus dar bus, pa nau do tas lė šas.

Uk mer gės gy ven to jai lau kia iš me ri jos ir sa vi val dy bės ak ty vu mo, re a lių

dar bų, vie šu mo ir ini cia ty vos, re miant Lie tu vos Res pub li ką, jos Ne pri klau-

s o my b ę.

Ne ki vir čų ar prie šiš ku mo, o tik ben dro dar bo ir san tai kos siek da mi,

uk mer giš kiai at ėjo į trum pą ir kon kre tų pro tes to pi ke tą.


Pi ke tuo jan čių jų kal bas iš klau sė, ra šus per skai tė į posė dį su si rin kę

mies to Ta ry bos de pu ta tai. Mies to me ras V. Ku kars kis nuo šir džiai pa ža dė jo

pa gal ga li my bes ir kom pe ten ci ją at si žvelg ti į uk mer giš kių rei ka la vi mus.

31


32

iŠ Ku Ni gaiKŠ ČiO Bu TE gEi DŽiO

PuL KO iS TO ri JOS

„Lie tu vos ai das“, 1990 m. lap kri tis

1940 me tų pra džio je Tau ra gės ka ri nę įgu lą su da rė trys Lie tu vos

ka riuo me nės pul kai: 7-asis pės ti nin kų Že mai čių ku ni gaikš čio Bu te gei džio

pul kas, ket vir ta sis ar ti le ri jos pul kas ir 2-asis ulo nų Di džio sios Lie tu vos

ku ni gaikš tie nės Bi ru tės pul kas. Tau ra gės įgu la bu vo vie na iš stip riau sių

Lie tu vo je.

Pa skel bus Lie tu vą so vie tų res pub li ka, ulo nų pul kas bu vo iš for muo tas.

Di džio ji pul ko da lis pa te ko į rau do no sios ar mi jos 29-ojo te ri to ri nio kor pu so

26-ąjį ka va le ri jos pul ką, dis lo kuo ja mą Kau ne, hu sa rų ka rei vi nė se.

Šių ei lu čių au to riui iš 26-ojo ka va le ri jos pul ko 1941 me tų ba lan džio mė-

ne sį te ko at si dur ti 297-ojo šau lių pul ko gre to se Vil niu je, Tri ni to rių gat vė je.

Tai bu vo tas pats tau ra giš kis Bu te gei džio pul kas, tik ge ro kai su ma žin tas ir

„at skies tas“ rau do no sios ar mi jos po lit ru kais, lie tu viš kai ne mo kan čiais da li-

nių va dų pa va duo to jais. Pul ko va das gen. šta bo pul ki nin kas Adol fas Urb šas

bu vo iš siųs tas į Mask vą „na pe re pod go tov ku“.

Iš vyk da mas iš pul ko, Adol fas Urb šas įspū din gai at si svei ki no, iš ri kiuo tam

pul kui pa sa ky da mas karš tą pa trio ti nę kal bą. Dau ge lis ka rei vių ir ka ri nin kų

brau kė aša rą, pa ly dė da mi sa vo my li mą va dą, o gal ir nu jaus da mi tuos aud-

rin gus įvy kius, ku rių iš va ka rė se bu vo vi sa Lie tu va ir jos ka rei vė liai.

Po ke lių die nų – bir že lio 14 d. – bu vo areš tuo ta di de lė gru pė pul ko

ka ri nin kų ir iš vež ta į No rils ko kon cen tra ci jos la ge rius, kur dau gu ma žu vo

pa čią pir mą ją žie mą. Dar po sa vai tės pra si dė jo ka ras. 1941 me tų bir že lio 22

die ną pul kas bu vo sku biai iš ves tas į ko vos po zi ci jas. Nak tį at ski ruo se pul ko

da li niuo se pra si dė jo su ki li mas. Va do vau ja mi ka pi to no Šu kio, po trum pų

kau ty nių pul ko ka riai pa ė mė į ne lais vę ap link bu vu sius rau do nar mie čius

ir po lit ru kus, nu si me tė nuo sa vo uni for mų rau do no sios ar mi jos žen klus ir

pa trau kė į Dzū ki jos miš kus. Pri si min ti na, kad pir mą jį su ki li mo šū vį pa lei do

jur bar kie tis pus ka ri nin kis Gal bo gis (gal kas ži no šio nar saus vai ki no li ki mą?).


Tą va ka rą vie no je so dy bo je prie Mer kio pul ko ka riai klau sė si iš Kau no tran-

sliuo ja mų ži nių ir Lie tu vos him no.

Bir že lio pas ku ti nė mis die no mis al ka ni ir iš var gę ka riai pa sie kė sa vo

ka rei vi nes Vil niu je, Tri ni to rių gat vė je. Bet tai jau bu vo ne 297 šau lių pul kas,

o vėl ta pęs 7-uo ju Že mai čių ku ni gaikš čio Bu te gei džio pul ku.

Pa trio tiš kai nu si tei kę ka riai ta da ne sku bė jo iš si skirs ty ti, bet lau kė pa skel-

biant mo bi li za ci jos ir žy gio į Ry tus. Ta čiau įvy kiai su si klos tė ki taip: Lai ki no ji

Lie tu vos vy riau sy bė bu vo pa leis ta, vo kie čių oku pa ci nė val džia pa skel bė, kad

Eu ro po je gin klą ne šio ti leis ta tik vo kie čiams. Virš mū sų pa ki bo grės mė bū ti

da ry tiems į be lais vių sto vyk las, to dėl sku biai skirs tė mės į na mus.

Taip bu vo vers tas pas ku ti nis 7-ojo pės ti nin kų Že mai čių ku ni gaikš čio

Bu te gei džio pul ko is to ri jos la pas, pa ra šy tas pas ku ti nis pul ko įsa ky mas. No-

rė tų si ti kė ti, kad pul kas dar at gims ir vėl tar naus Tė vy nei Lie tu vai!

33


34

BraN gŪS Tau TiE Čiai!

LiE Tu VOS Pi LiE Čiai!

Ne kiek vie na tau ta ga li ne dve jo da ma at sa ky ti į klau si mą, ku ri die-

na, ku ri da ta jai bran giau sia. Lie tu viai be jo kių svars ty mų pa sa kys to kią sa vo

die ną. Tai va sa rio še šio lik to ji. Tai 1918 me tų va sa rio še šio lik to ji, kai Vil niu je

Lie tu vos Ta ry ba pa skel bė Ne pri klau so mos Lie tu vos vals ty bės at sta ty mą.

Šian die ną mes iš kil min gai šven čia me to įvy kio sep ty nias de šimt tre či-

ą sias me ti nes.

Se na, kaip ir pa sau lis, lie tu vių tau ta pa ly gin ti ne se niai – tik prieš aš tuo nis

šimt me čius – su bū rė sa vo vals ty bę ir ka ra liaus vai ni ką dė jo ku ni gaikš čiui

Min dau gui. Ka ra lys tė iš si lai kė ne il gai, bet Lie tu vos vals ty bė ne žlu go. Ge di-

mi nai čių di nas ti jos val do ma stip rė jo ir gar sė jo. Ypač Lie tu va su kles tė jo ir

sa vo apo gė jų pa sie kė Vy tau to Di džio jo lai ko tar piu.

Bet še šio lik ta ja me am žiu je, 1569 me tais, len kų pri mes ta Liub li no uni ja

ėmė griau ti Lie tu vos vals ty bę, o dar po dvi ejų šimt me čių – 1795 me tais – pa-

te ko į žiau rią ru sų im pe ri jos ver go vę.

Ne vie ną kar tą lie tu viai rūs čiai ki lo į ko vą lais vę, bet pa ver gė jai be

gai les čio slo pi no ir en gė mū sų tau tą. Ca ras į Lie tu vą siun tė žiau rius bau dė jus,

ge ne ral gu ber na to rius. Vie nam iš to kių te ko Ko ri ko var das.

Žiau riai bu vo per se kio ja mi, į Si bi rą iš va ro mi, mir ti mi bau džia mi su ki-

lė liai ir knyg ne šiai. Ne vien Lu kiš kių aikš tė je vy ko eg ze ku ci jos, bet ir vi so je

Lie tu vo je. Ma žuo se Že mai ti jos mies te liuo se vy ko grum ty nės su ca ro ka zo-

kais ir žan da rais. Iki šiol te bė ra gar sios Kra žių sker dy nės, kai 1893 me tais

žmo nės pa si prie ši no baž ny čios da ry mui. Ka zo kai mu šė žmo nes, kar dais

ka po jo, mė tė į pa tvi nu sią Kra žan tę. Daug žmo nių bu vo su im ta ir da ry ta į

ka lė ji mą. Kra žių pa si prie ši ni mas ir jo da ly vių teis mai tu rė jo ne ma žą reikš mę

to les niam ko vos prieš ca rą stip rė ji mui.

At ėjo Ba sa na vi čiaus „Auš ros“ ry tas, su skam bo Ku dir kos „Var pas“, at-

gi mė Lie tu va. Sun kus bu vo ke lias į Ne pri klau so my bę, ku rią rei kė jo gin klu

ap gin ti mū sų sa va no riams kū rė jams. Dau giau kaip du tūks tan čiai mū sų bro lių


ar to jų kri to ko vų lau kuo se. Am ži na jiems gar bė! Per vi są Ne pri klau so mos

Lie tu vos gy va vi mą kas dien skam bė jo ko man da: „Už žu vu sius dėl Lie tu vos

lais vės mal dai ke pu res nu si imk!“. Ka ro mu zie jaus bokš te skam bė jo var pas:

„O skam bink per am žius vai kams Lie tu vos, tas lais vės ne ver tas, kas ne gi na

jos“. Kas bū tų Lie tu vai at si ti kę, jei ne Va sa rio 16-oji, jei gu ne tos di džiu lės

mū sų sa va no rių kū rė jų au kos, kai į mū sų ža lią kraš tą Kap su kas ve dė pur vi ną,

krau juo jan čią rau do ną ją ar mi ją ir al ka nų be na mių mi nias?! Ne bū tu me tu-

rė ję tų 22 ne pri klau so mo gy ve ni mo me tų, ku rių pras mė vi siems aiš ki, ku rie

su da rė ga li my bę lie tu viams at ei ti į 1990 me tų ko vo 11-ąją.

Va sa rio 16-oji, pa ti bran giau sio ji tau tos die na, bu vo mi ni ma po grin džio

są ly go mis oku puo to je Lie tu vo je. Ji bu vo šven čia ma iš kil min gai Va ka ruo se

mū sų iš ei vi jos ko lo ni jo se. Ši die na bu vo ty liai pri si me na ma Si bi ro trem ti nių

tro be lė se ir Gu la go ba ra kuo se, rū dy nų gel mė se ir šach to se – vi sur, kur bu vo

nors vie nas lie tu vis.

To kių mi nė ji mų pai liust ra vi mui no rė čiau pa pa sa ko ti apie Va sa rio 16-ąją

1954 me tais vie no je Gu la go sto vyk lo je to li į šiau rę nuo Ma ga da no. Ko ly mos

kal nų pra mo nės šach to se „Ju bi lei na ja“ ir „Cho lod na ja“ dir bo 1953 me tais

at vež ti iš No rils ko ka li nių su ki li mo ak ty vis tai lie tu viai ir uk rai nie čiai, ku rie

bu vo lai ko mi at ski ro se zo no se spe cia laus re ži mo są ly go mis. Šach tų žio tys

bu vo nu to lu sios vie na nuo ki tos per 2–3 km, pa vir šiu je ati tver tos spyg liuo tų

vie lų tva ro mis su va di na mą ja „ug nies zo na“, ku rio je bu dė jo kul kos vai džiai

ir ga lin gi pro žek to riai. Bet po že me iš raus tais ta kais (štre kais) tos dvi šach tos

jun gė si. Lie tu viai iš anks to bu vo nu ma tę sa vo su ei gos vie tą, bu vo su si ta rę su

uk rai nie čiais, ku rie pa dės or ga ni zuo ti šven tę, pri dengs mū sų at si trau ki mą

iš dar bo vie tų, kad ne pa ste bė tų pri žiū rė to jai.

Ir štai vyks ta Va sa rio 16-osios mi nė ji mas gi liai po že me, blyš kio je

aku mu lia to ri nių lem pu čių ap švies to je erd vė je. Ne to li šim to No rils ko vy čių

su gie da tau tos ir vals ty bės him ną. Kal ba Vy tau to Di džio jo uni ver si te to do-

cen tas Vac lo vas Zub ke vi čius, ku ni gas Čes lo vas Ka va liaus kas, Mi kas Mi siu-

re vi čius, An ta nas Mo ze ris, Al gi man tas Ruz gys, An ta nas Šal kaus kas ir ki ti,

bu vę Lie tu vos ka riai, in ži nie riai, mo ky to jai. Ne pa ste bi mai pra bė go ta dar bo

35


die na, kol bu dė ję mū sų bi čiu liai uk rai nie čiai pra ne šė, kad rei kia skirs ty tis.

Vi sų tos šven tės da ly vių pa var dės yra ži no mos. Kas met vis ki tur Lie tu vo je

ren ka si į sa vo su ei gą No rils ko vy čiai, pri si me na sa vo ben dra žy gius, ku riems

li ki mas ne su tei kė ma lo nės su lauk ti 1990 me tų ko vo 11-osios, tos die nos, į

ku rią taip ver žė si vi sa Lie tu va.

36

Baig da mas pa sa ko ji mą, no rė čiau per skai ty ti te leg ra mą, ku rią 1940 m.

rug pjū čio 1-ąją, tai yra prieš 50 me tų at siun tė į Kau ną Lie tu vos pa siun ti nys

Va ti ka ne Gird vai nis: „Te gy vuo ja Lie tu va, lais va ir ne pri klau so ma, ku rią vel tui

da bar lai do jat! Pro tė vių dva sia, Dau kan to, Ba sa na vi čiaus dar bai, Mai ro nio

gies mės, vi sų tau tie čių pa stan gos vėl pri kels ją sa va ran kiš ką, di džią! Ji spin-

dės dar skais tes nė, ne ter šia ma iš da vi kų; bus dar gry nes nė, nu plau ta nau jų

kan ki nių ir did vy rių krau ju.

Pro tes tuo da mas prieš niek šin gą men kys tę par duo ti Lie tu vą, ži nau, kad

ma no bal sui pri tars vi sas kraš tas nuo Auš ros Var tų li gi Bi ru tės gim ti nės, nuo

Vaiž gan to tė viš kės li gi Ku dir kos ka po; pri tars vi si žmo nės, ku riems jūs da bar

sve ti mais dur tu vais gniau žėt žo dį.“

Ko kie tai tei sin go pra na šo žo džiai, tar ti prieš 50 me tų! Ir kaip tai pa na šu

į šių die nų vaiz dus Lie tu vo je.

Te ly di sėk mė vi sus, sie kian čius lais vės ir ne pri klau so my bės!


Kur Pa Si ra ŠO TE?

Uk mer gės są jū džio laik raš tis „Ais tu va“,

1991 gegės 7 d.

Su ža lo ta, krau ju pa sru vu si Lie tu va sun kiai ke lia si iš bol še vi ki nio

liū no, o jai vi sais bū dais truk do gau ja pri spau dė jų. Žlu gus vien par ti nei sis-

te mai, tie pa tys „ne pa kei čia mie ji“ bu ria si į frak ci jas ir gru puo tes, ku rių pa-

va di ni mai skir tin gi, bet es mė ta pa ti. Ir tiks lai jų vie nin gi. Pul da mi ben dru

„ci ci li kų“ fron tu, jie no ri mū sų Tė vy nę vėl nu blokš ti į Ry tų sli bi no nas rus,

kur vi sa me pa sau ly je iš gar sin ta „pe rest roi ka“ per 6 me tus at ve dė dau gy bę

žmo nių į tam sią ją ba do vals ty bę.

Šauk da mi Ne pri klau so my bę ir de mo kra tiją, vi so kio plau ko ti tu luo ti

smul kūs pa da rė liai ban do iš si lai ky ti val džio je. Įvai rūs ge ne ro lai, pro fe so riai,

dak ta rai ir aka de mi kai ver žia si de ma go giš kai gin ti de mo kra tiją, o iš tik rų jų

sten gia si pa sė ti anar chi ją ir pa ruoš ti dir vą nau jiems oku pan tų puo li mams.

Ba lan džio 6 die nos „Gim to jo je že mė je“ yra kvie ti mas pa rem ti pa ra-

šais. Ką pa rem ti? Mie li žmo nės, ati džiai per skai ty ki te, ant ko pa si ra šo te,

pa si do mė ki te, kas siū lo pa si ra šy ti. Juk da bar, kai vi so je Lie tu vo je Są jū dis ir

de mo kra tinės par ti jos ren ka pa ra šus po laiš ku į Su vie ny tų jų Na ci jų Or ga ni-

za ci jos žmo gaus tei sių ko mi te tą su pra šy mu iš tir ti ir tei siš kai įver tin ti so vie tų

ka riau nos įvyk dy tą gin kluo tą ag re si ją prieš Lie tu vos ma si nės in for ma ci jos

prie mo nes ir tai kius gy ven to jus 1991 m. sau sio 11–13 die no mis, ka da bu vo

nu žu dy ta 16 ir su žeis ta apie 600 žmo nių, ka da dau giau kaip 2000 ra di jo ir

te le vi zi jos dar buo to jų bu vo iš va ry ti iš sa vo dar bo vie tų, De mo kra tinės dar bo

par ti jos, ne se niai va di nu sios ko mu nis tų par ti ja, Uk mer gės ra jo no sky riaus

pir mi nin kas be gė diš kai rei ka lau ja tei sės į žo dį. Lie tu vos te le vi zi ja ir ra di jas

dir ba ne žmo niš kai sun kio mis są ly go mis tik mū sų pa si šven tu sių žmo nių

pa stan gų dė ka. Bū tų vi sai na tū ra lu ir su pran ta ma, jei gu „ci ci li kų“ fron to

vei kė jai iš vi so ne bū tų pri lei džia mi prie mik ro fo nų. Ta čiau taip juk nė ra,

vi sų kai rių jų ir su per kai rių jų agi ta ci jai duo ta net per daug bran gaus lai ko.

Štai ir tą pa čią ba lan džio 6-ąją po „Pa no ra mos“, t. y., pa čiu pa to giau siu lai ku,

37


vi są pus va lan dį prieš TV žiū ro vus ne pa do riai ske ry čio jo si ir ne man da giai

kal bė jo dak ta ras-pro fe so rius, ku riuo, kaip ir eks prem je re, Lie tu va, de ja, bu-

vo pa ti kė ju si…

38

Mes kvie čia me vi sus ge ros va lios žmo nes pa rem ti sa vo pa ra šais krei-

pi mą si į SNO Žmo gaus tei sių ko mi te tą. Mes pra šo me pa dė ti mums at gau ti

TV, ra di jo, spau dos ir ki tus pa sta tus Vil niu je su įren gi niais ir ten su kaup tu

na cio na li niu tur tu, ku ris kas dien vis la biau nyks ta dėl oku pan tų sa vi va lės.

Pa si ra šy ki te tik blan kuo se, ku riuo se teks tas iš spaus din tas an glų ir lie-

tu vių kal bo mis, prieš tai ge rai pa si žiū rė ję, ant ko pa si ra šo te.

Uk mer gės po lit ka li nių

ir trem ti nių ta ry bos pa ve di mu.

P. S. Laiš ke į SNO Žmo gaus tei sių ko mi te tą Uk mer gės ra jo ne su rink ta

jau 8400 pa ra šų.


ug PJŪ ČiO ug NyS

„Gim to ji že mė“, 1991 m. rugpjūčio 31 d.

Iš kran tų iš si lie ju si upė va ro van de nį di de liu grei čiu ir to kiu bū du

va lo sa vo va gą, nuo dug no at plė šia ir į pa vir šių iš ke lia daug ne šva rių nu osė dų,

o kai po po tvy nio van duo nu sen ka, ant kran tų lie ka daug dum blo, dribs mė lio

ir įvai rių upei ne pa gei dau ja mų sken duo lių.

Vi suo me nės gy ve ni mas lyg upės van duo te ka be kraš tė se lai ko ban go se.

Po li ti nių aud rų ver pe tuo se olim po ra my bė su siū buo ja, ky la į pa vir šių pu tos

ir vi si ma žes nio ly gi na mojo svo rio sub jek tai.

Per ver smas So vie tų im pe ri jo je į Uk mer gę taip pat at ne šė iš ban dy mų

lai ką, ku ris, ačiū Die vui, ne bu vo il gas, ta čiau lyg tam sią nak tį žai bų lieps no se

pa ro dė mums, kas yra kas.

Ne vi sus vie no dai pa vei kė tas pus šim tis so vie ti ni mo me tų. Ne kal bė sim

apie tuos šiau da dū šius, prie oku pan tų pri skre tu sius ko la bo ran tus, nes jie –

žu vę Tė vy nei ne lai min gie ji. Yra ki ta daug di des nė žmo nių gru pė, ku rie vie šai

lyg ir džiau gė si be si ke lian čia Lie tu va, lyg ir pa de da kur ti jos vals ty bin gu mą,

bet, pir mam pa vo jaus ra gui nu ai dė jus, mau na į krū mus, pa lik da mi jiems

gin ti pa ti kė tą ba rą. Vaiz džiai ta riant, tai sil pnų vi du rių at sto vai, ku riuos rei-

kia tu rė ti ome ny, ieš kant kan di da tų nau juo se rin ki muo se.

Bet mes tu ri me daug tvir tų as me ny bių, ka lė ji mus ir trem tį iš gy ve nu sių

žmo nių, pa si ry žu sių kan triai iš kęs ti nau jos oku pa ci jos tva ną. Tu ri me daug

jau nų žmo nių, ku rie ne pa bū go mir ti nų pa vo jų ir ne su lin ko nuo po li ti nių

is to ri jos gū sių. Daug vil ties ir džiaugs mo ke lia mū sų laik raš tis „Gim to ji že-

mė“ ir jo re dak to riaus Kęs tu čio Griš ke vi čiaus im ta aiš ki po zi ci ja mir ti no

pa vo jaus aki vaiz do je. Per ver smas bu vo dar tik pra si dė jęs, ir nie kas ne ži no jo,

ka da ir kaip jis pa si baigs, chun ta grū mo jo, svai dė si drau di mais bei su si do-

ro ji mais, o re dak to rius ra šo straips nį „Per ver smas So vie tų Są jun go je“. Tai

ap si spren du sio žmo gaus žings nis, ku rį svei ki na me.

39


40

KON VuL Si JOS

„Gim to ji že mė“, 1991 m. rugsėjo 28 d.

Kas iš mū sų nė ra ma tęs nu kirs to gai džio? Pa si pū tęs gra žuo lis jau

ne be ga li gie do ti ar sna pu ka po ti, nes jo gal va gu li ša lia ka la dės. Ta čiau jis dar

ga li trum pą lai ką strak sė ti, ir, po kie mą be si blaš ky da mas, krau ju ap taš ky ti. Ir

kuo di des nis žvė ris, tuo ga lin ges nės jo bai gi mo si kon vul si jos.

So vie tų val džios pri žiū ri ma prof są jun ga, ku ri va di no si ko mu niz mo

mo kyk la, bu vo pla čiai iš si ke ro ju si ir gi liai įlei du si šak nis į mū sų gy ve ni mą.

Ji, kaip ir vi si pa ra zi tuo jan tys, leng vai ne pa si duo da. Siau bo ap im ti jos ly de-

riai da ro vis ką, no rė da mi kuo il giau iš si lai ky ti pa vir šiu je, ne at si sa ko iliu zi jų

grįž ti į se nas po zi ci jas.

Dar ge rai pri si me na me, kaip bir že lio ga le į Uk mer gę at va žia vu si po nia

Kon čiu vie nė su da rė strei kų ko mi te tą. O jei gu vei kia toks ko mi te tas, tai rei kia

ir strei ko. Ir štai rug sė jo 5 die ną į mū sų mies tą su va žia vo daug sve čių. Iš gra-

žiai žvil gan čių li mu zi nų iš li po daug po nų ir su ėjo pa si tar ti. Ką ten kal bė jo ir

ką tiks liai ra šė pro to ko luo se, mes ne ži no me. Ta čiau re zul ta tai ži no mi.

Rug sė jo 20 die ną su strei ka vo mies to ke lei vi nio trans por to vai ruo to jai.

Nie ko ne pa sa ky si, su ma nus pa si rin ki mas. Juk, su trik dęs su si sie ki mą, pa da ry si

daug ža los vi soms liau dies ūkio ša koms, su kel si di de lį žmo nių ne pa si ten ki-

ni mą ir tuo pa kenk si Lie tu vos Res pub li kos val džiai. Smū gis bu vo ne ti kė tas

ir smog tas, kaip sa ko ma, že miau juos tos, to dėl ne gar bin gas ir smerk ti nas.

Tai ne bu vo no ras iš spręs ti vien sa vo pro ble mas, o sie ki mas pa blo gin ti esa-

mą ben drą da bar ti nę si tu a ci ją. Vi siems ži no ma, kad vyks ta de mo kra tinės

vals ty bės at kū ri mo dar bas, bren da me iš ko mu nis ti nio liū no. Tad pa dė ki me

vie ni ki tiems vi si, kas tik ga li, o ne pa ga lius į ra tus kai šio ki me. Pa ken tė ki-

me, – lauk ti ge res nių są ly gų li ko jau ne il gai.

Gal būt ver ta pri si min ti, kad vie no je iš de mo kra tiškiausių ša lių – JAV, –

at ėjus į val džią pre zi den tui Rei ga nui, su strei ka vo daug avia dis pe če rių. Be tų

kva li fi kuo tų žmo nių dar bo di des niuo se ae ro dro muo se ne ga li nu si leis ti nė

vie nas lėk tu vas. O ten jie lei džia si kas ke le tą se kun džių. Pri si min ki me, kaip


ta da šį klau si mą iš spren dė ryž tin gas pre zi den tas. De mo kra tija tu ri sa vo rė-

mus, nes be jų pra si dė tų anar chi ja ir cha o sas. Dau ge ly je vals ty bių, ku rio se

strei kai yra re gu liuo ja mi įsta ty mais, drau džia ma strei kuo ti ke lei vi nia me

trans por te ir su si sie ki mo sfe ro je. Ka žin ar ne tu rė tų mū sų mies to vai ruo to jų

strei ku ir gra si ni mu vėl strei kuo ti spa lio 21 die ną su si do mė ti pro ku ra tū ra

ir iš kel ti bau džia mą ją by lą? Juk bu vo pa da ry ta di de lė ža la vi soms įmo nėms

ir ūkiams. O mo ra li nis smū gis ap skri tai ne nu sa ko mas. Vi si ža dė jo me, jei gu

rei kės, su si verž ti dir žus, iš kęs ti vi sus sun ku mus, o štai ėmė me ir pa si da vė me

so vie ti nio „prof so jū zo“ de ma go gams. Kai Mo ti nai Tė vy nei sun ku, mes, jos

vai kai, dar la biau vis ką ap sun ki na me.

Pa svars ty ki me, ar taip jau la bai nu skriaus ti mū sų vai ruo to jai. Štai, Vir-

gi ni jus Dut kus 315 dar bo va lan dų ga vo aš tuo nis šim tus rub lių, o Vi ta li jus

Ma čiu lis per mė ne sį sa ko dir bęs tūks tan tį rub lių. Ar ga li, nors ir la bai

no rė da mas, tiek dirb ti gy dy to jas, mo ky to jas, žur na lis tas ar ki tas aukš tą jį

iš si la vi ni mą tu rin tis spe cia lis tas? Ma žiau dir ba net ra jo no val dy to jas…

Nie kas ne sa ko, kad vai ruo to jo dar bas leng vas, bet nor ma lio je vi suo me nė je,

kur nė ra so vie ti nės ly gia vos, kiek vie nas dar iš jau nų die nų ga li pa si rink ti

sau spe cia ly bę ir tin ka mai jai pa si ruoš ti. O apie mies to au to bu sų vai ruo to jų

dar bo kul tū rą, ke lei vių ap tar na vi mą ga li ma kal bė ti kaip apie at ski rą te mą, ir

dau ge lis su tiks, kad ji la bai dis ku tuo ti na.

Prieš tre je tą me tų, kai mes iš drį so me vėl iš kel ti mū sų tri spal vę ir pa si-

da bin ti bal tuo ju Vy čiu, džiu gu bu vo ma ty ti, kad dau ge lis įvai rios pa skir ties

au to mo bi lių vai ruo to jų ger bia ir my li mū sų tau tos sim bo lius. No ri si ti kė ti,

kad ir šian dien mei lė Tė vy nei de ga mū sų šir dy se.

41


42

ŠVEN Ti NaNT DuKS Ty NOS Pa miN KLĄ

NE grĮ Žu SiEmS

1991 m. spalio 10 d.

Mie li ir bran gūs ge ros va lios žmo nės,

at ėję į Duks ty nos Ra mo vę!

Pas ku ti nė žmo gaus ke lio nė šio je že mė je bai gia si ka pi nė se. Re tas

tes ta mente ra šo sa vo va lią ir prieš mir tį pa pra šo su pil ti jam ka pą ant nu-

my lė tos upės aukš to kran to ar kur nors po šimt me čius ža liuo jan čiu ga lin gu

ąžuo lu, kad gir dė tų jo la pų šla mė ji mą, o dva sia bū tų tarp ar ti mų jų. Žmo gus

tu ri tei sę pa si rink ti vie tą, kur jam gy ven ti ir mir ti. De ja, dvi de šim to jo am žiaus

ant ra ja me de šimt me ty je vie ną šeš ta da lį Že mės tvin dė rau do no sios pra ga ro

jė gos, ku rios be ga lo daug skaus mo ir kan čių at ne šė žmo ni jai. Am žiaus vi du-

ry je rau do no jo tva no drum zli nas van duo lie jo ir mū sų gra žią ša lį.

Bai su yra prie var ta ap leis ti sa vo gim tą jį na me lį, dar bai siau ne tek ti ne

tik sa vos pa sto gės, bet ir tė vy nės dan gaus virš gal vos. Kas ap sa kys tas kan čias,

ku rios at ima vil tį su grįž ti na mo ir dar nors kar tą pa ma ty ti tė viš kės mie lus

lau kus, dir vo nus ir miš kus, įkvėp ti gim ti nės oro.

Iš mū sų ma žo kraš to bu vo iš trem ta ne šim tai ir ne tūks tan čiai, o de-

šim tys tūks tan čių kan ki nių. Jie bu vo va ro mi į mir tį to li nuo tė vy nės, o da bar

to kie at si pra šant „pro fe so riai“ kaip Jar ma la vi čius ir ki ti is to ri jos klas to ji mo

moks lus iš ėję bol še vi kų mo kyk lo se šal ta kraujiškai tei gia, kad da lis Lie tu vos

gy ven to jų bu vo per kel ta į ki tus so vie tų vals ty bės ra jo nus.

Tik tas ga li su pras ti ir skaus min gai pa jaus ti, kas ma tė to kio per kė li mo

kan čias. Tik tie, ku rie per gy ve no tą siau bą, su grį žę ga li pa pa sa ko ti, kaip kas

dė jo si.

At gims tan čios Lie tu vos apy auš ry je ėmė ras tis ra šy ti at si mi ni mai, trem ti-

nių ir ka li nių me mu a rų kny gos. Pra džio je ši li te ra tū ra bu vo go džiai skai to ma,

tie siog grobs to ma ir ėjo iš ran kų į ran kas. Da bar, kaip sa ko kny gi nin kai, ažio-

ta žas at lė go. Pil nas kan čių ir skaus mo kny gas ima iš stum ti at si ra du si gel to no ji

spau da, ku ri ne do riems ko mer san tams at ne ša di de lius pel nus. To kie sig na lai


ver čia su si mas ty ti. Vi sa, kas pa ra šy ta apie ne to li mos pra ei ties tra ge di ją, tu ri

pa sklis ti po Lie tu vą ir vi są pa sau lį. Tos kny gos tu rė tų bū ti iš vers tos į ki tas

kal bas, o mū sų tė vy nė je jos ne tu rė tų trū ny ti kny gy nų len ty no se.

Kas pa var go nuo liūd nos pra ei ties pri si mi ni mų, tam rei kė tų nu ei ti Uk-

mer gė je prie ama tų mo kyk los ne to li „Vie ny bės“ ga myk los ir pa žiū rė ti į šiur-

pią ato dan gą, pa si ro džiu sią mums prieš tris die nas. Sa vo vai kus mes vi sa da

sten gia mės ap sau go ti nuo žiau rių ap si reiš ki mų, ta čiau šį kar tą auk lė to jai ir

is to ri jos mo ky to jai tu rė tų rim tai pa svars ty ti, ar ne de rė tų nu ei ti su jau ni mu

prie tos duo bės, kur gu li iš nie kin ti kan ki nių kū nai. Ži no me, kad vie ną kar tą

pa ma ty ti yra ver tin giau, ne gu daug kar tų iš girs ti. Uk mer gės ato dan ga yra

leng vai pri ei na mo je vie to je, jo je dar bai vyks ne vie ną die ną, to dėl ap lan ky ti

ją, kaip gy vą is to ri jos liu dy to ją, ga lė tų daug kas. Lie tu vos po li ti nių ka li nių

ir trem ti nių są jun gos Uk mer gės ta ry ba siū lo apy lin kių žmo nėms tą vaiz dą

pa ma ty ti ir įsi są mo nin ti, kad tos jė gos, ku rios įvyk dė tuos nu si kal ti mus,

ne pa li ko mū sų kraš to ir vi saip truk do įtvir tin ti Lie tu vos ne pri klau so my bę.

Vyks ta gin kluo ti puo li mai, te ro ras, di ver si jos. Nu si kal ti mų se ri ja prieš -

sie nio di plo ma tus aki vaiz džiai ro do, kad ir to kiu bū du sten gia ma si izo liuo ti

Lie tu vą nuo pa sau lio. Kas iš drįs at va žiuo ti į ša lį, ku rio je vyks ta žu dy nės ir

plė ši ka vi mas?! Mes tu ri me su si telk ti ir nu ga lė ti vi sas eko no mi nes, po li ti nes

ir ka ri nes kliū tis. Tam įpa rei go ja mus Ne pri klau so my bės ko vų sa va no riai,

ku rių pus tre čio tūks tan čio jau nų pa dė jo gal vas ko vo se. Pa ži nu si krem liaus

klas tą, 1941 me tų bir že lį mū sų tau ta vėl su ki lo prieš oku pan tus. Su ki li me

da ly va vo apie 100 tūks tan čių Lie tu vių ak ty vis tų fron to ka rių, o 2000 jų kri to

ne pri klau so my bę, ku ri, de ja, ru dų jų oku pan tų bu vo gnia ta. Tra giš-

ka me ir he roiš ka me po ka rio pa si prie ši ni mo ka re žu vo apie 30 000 žmo nių.

Da bar, ei nant vals ty bės at kū ri mo ke liu, de da mos vis nau jos au kos, ku rios

įpa rei go ja mus.

Šių me tų įvy kiai pa ro dė, jog daug agi tuo ti mū sų žmo nių ne rei kia. Pa-

šauk tas ren ka si į bū rius jau ni mas ir gi na nuo prie šų tė vy nę.

To li nuo tė vy nės mirš tan tys pa smerk tie ji ne maiš ta vo prieš dan gų ir

Vieš pa ties va lią. Jie bu vo pil ni vil ties su grįž ti į tė vy nę. Jų mal do se nu skam-

43


ė da vo ir to kios gai dos: „Ko dėl gi, Die ve ma lo nin gas, ne duo di mums žmo-

gaus tei sių? Ar gi esi toks ne ga lin gas, kad ne ži nai žmo nių vi sų?!“ Ir vėl tas

am ži nas klau si mas: „Už ką?“ Bet tai ne bu vo bur no ji mas ar kerš to šauks mas.

„Vieš pa tie, jei gu to kia Ta vo va lia, kad Lie tu vai rei kia mū sų kan čių ir au kų,

mes len kia mės Ta vo va liai.“

44

Ka pi nė se pa lai do sim če kis tų te ro ro au kas. Ka pi nė se lan ko si daug žmo-

nių. Ka pus pri žiū ri ir puo šia ar ti mie ji, at ėję kal ba si su mi ru siai siais, ieš ko jų

pa ra mos ir pa guo dos. To li nuo tė vy nės li ku sių ka pų, jei gu ir bū tų ži no mos

jų vie tos, mes ne ga li me daž nai ap lan ky ti. Mes šian dien at ėjo me į Duks ty nos

ši lą, kur prie ka pi nių ren gia me ne grį žu sių jų kan ki nių ra mo vę. Te gu šio je

ra mo vė je, šio je ka pi nių pri ei go je bū na per am žius gy va kan ki nių dva sia. Šią

vie tą mes puo ši me ir to bu lin si me, daž nai lan ky si me ir čia ieš ko si me stip ry-

bės. Čia ošia mū sų pu šys ir kve pia ši lo gė lės, čia pa so din si me iš Si bi ro at vež-

tų ked rų ir Lie tu vos ąžuo lų. Pa sta ty si me suo lų, kad pa to gu bū tų ben drau ti

gy vie siems ir mi ru siems. Te gu čia per am žius gy va Tau tos dva sia pa sa ko ja

mū sų ai niams apie jų bo čių var gą, skaus mą ir kan čias. Te gu čia gy ve nan ti

dva sia vi sa da pa dės lie tu viui grum ty nė se bū vį ir lai mę.

Vi sų Uk mer gė je vei kian čių de ši nių jų par ti jų ir po li ti nių ju dė ji mų ta ry-

bos var du esu įga lio tas pa dė ko ti žmo nėms, at si lie pu siems į kvie ti mą su si tik ti

su ne grį žu siais mū sų žmo nė mis.


ki ta – pa ti il giau sia.

PuB Li CiS Ti NėS Pa STa BOS

„Gim to ji že mė“, 1992 m. vasario 1 d.

Metuose yra dvi be mie gės nak tys. Vie na iš jų pa ti trum piau sia,

Žy din čią va sa ros nak tį, tą šven to Jo no nak tį, lau kuo se de ga ug nys, o

žmo nės ieš ko pa par čio žie do ir ja me bur tos lai mės, ieš ko gra žių pa sa kų

tarp aro ma tu svai gi nan čių pie vų gė lių.

Sau sis pra si de da pa čią il giau sią žie mos nak tį. Kiekvie ną ki tą il gą vi dur-

žie mio nak tį ty lo je ir vie nu mo je krau pu klau sy ti abe jin go laik ro džio švy tuok-

lės iš kal bin gu mo, kai mo no to niš kai ir ma te ma tiš kai tiks lūs gar sai vie no dai

ma tuo ja vis tą pa tį lai ko ju dė ji mą. Ne nuils ta mai be at van gos vie na se kun dė

sku ba pas kui ki tą. Taip ei na lai kas – ta me džia ga, iš ku rios nu aus tas mū sų

gy ve ni mas. Ne daug gy ven ti žmo gui duo ta: tik ke lias de šimt va sa rų, žie mų.

Krau jo tvinks niais tiks liai at ma tuo ta – vie nam dau giau, ki tam ma žiau.

Sau sio pir mą ją nak tį pra si de da nau jie ji me tai. Žvaigž dė tą ar pū gos

ža vin gai su šiauš tą nak tį su si mąs tę žmo nės klau sia, ką nu si ne šė pra ei nan tys

me tai. Kar tu su pas ku ti niais laik ro džio dū žiais vi si be iš im ties pri si me na,

kad ši ą nakt kei čia si jų gy ve ni mo me tų skai čius pa gal for mu lę „n+1“. Ei na

se kun dės. Iš kur jos at si ran da ir kur dings ta? Kas į tai at sa kys… Yra dar daug

svar bių klau si mų, nuo ku rių spren di mo pri klau so mū sų lai mė. Kaip rei kia

gy ven ti, kad jaus tu meis esąs rei ka lin gas Že mei ir Žmo gui? Kaip rei kia gy-

ven ti, kad ne pra ras tum vil ties ir troš ki mų, kad nė vie na se kun dė ne ding tų,

ne su jau di nu si sie los ir pro to? Šal tai ir abe jin gai laik ro dis ma tuo ja pas ku ti nes,

į am ži ny bę grimz tan čių me tų se kun des. Jei gu mes no ri me gy ven ti, rei kia

su kur ti sau ki tas va lan das, pil nas po jū čių, jaus mų ir min čių, pil nas veiks mo.

Gy ve ni mas bū na pil niau sias ta da, kai žmo gus ko vo ja su tuo, kas jam kliu do

gy ven ti. Ko va bū vį ir per ga lė at ne ša lai mę.

Nau ja me ti nę nak tį pro spin din čios tau rės kraš tus žvel gia me į ar ti muo-

sius ir kai my nus, klau so me, kaip kal ba į že mę dan gus ir lin ki me vie ni ki tiems

lai mės, daug svei ka tos ir il giau sių gy ve ni mo me tų, ta čiau ne pa sa ko me, kad

45


il gai gy ven ti skir ta ak me niui, o žmo gus tu ri gy ven ti ne bū ti nai il gai, bet daug

gy ven ti.

46

Sausis, tas me tų pir ma gi mis, į Lie tu vos is to ri ją įra šy tas auk so rai dė mis.

1923 me tų sau sį gin kluo ti su ki lė liai iš va da vo Klai pė dą, pri jun gė mies tą ir

pa ma rio kraš tą prie Lie tu vos. Ža lia žo lė ir šal tas gra ni tas pa den gė kri tu sių

did vy rių am ži no jo po il sio vie tą, bet pa gar bos ir mei lės ta kas vi sa da iš liks į

bro lių ka pus.

Pats di din giau sias sau sis bu vo per nai, sa vo dva sios ga ly be įė jęs ne tik į

Lie tu vos, bet ir į vi so pa sau lio, žmo ni jos is to ri ją. Ka žin ar ga li ma ly gin ti Žal-

gi rio mū šį ir perga lę su sau sio ko va, ku rio je mil ži nų dva sia sto jo prieš tan kų

vikš rus ir šar vus. Kaip is to ri ja ap sa ko, į Pi lė nus įsi ver žę žiau rūs vi du ram žių

ri te riai, pa ma tę bai gian čius deg ti lau žus, krūp te lė jo ir, nu si ė mę šal mus, nu len kė

gal vas prieš dva sios di dy bę. Jie ty liai pa su ko at gal, ne pa ė mę jo kio gro bio, li ku-

sio ša lia ug nies lie žu vių… Ne taip el gė si plė ši kai iš Ry tų. Ra di jo ir te le vi zi jos

pa sta tas bu vo iš nie kin tas, bran gi apa ra tū ra iš grobs ty ta ar su dau žy ta.

Daug žyg dar bių įra šy ta į Lie tu vos is to ri ją, bet pra ėju sių me tų sau sis yra

pats iš ki liau sias. Šie met, mi nė da mi su dė tų krau jo au kų me ti nes, mes lyg ir

pra re gė jo me, pa ma tė me, kad Lie tu vos gin ti sto jo ir jau ni mas, ku rį mes taip

daž nai lin kę peik ti. Gy nė jų mi nio je bu vo se nų ir pa gy ve nu sių žmo nių, bu vo

tė vų su ma ža me čiais vai kais, bet dau giau sia bu vo jau ni mo. Žu vo juk jau ni

žmo nės. Ge ras mū sų jau ni mas, tik rei kia jo ne pa mirš ti, ne pa lik ti vie no li ki-

mo va liai. Rei kia pa ro dy ti veik los kryp tį ir pa si ti kė ji mą.

Liu di nin kai pa sa ko ja, kad tą bai si ą ją sau sio 13-osios sek ma die nio nak tį

Gied rai čiuo se jau ni mas šo ko ir links mi no si. Bu vo ir iš gė ru sių, kie me sto vė jo

daug mo to cik lų. Žmo gus, at ėjęs pra neš ti jau ni mui apie pa vo jų Vil niu je, ra do

tuš čią ap švies tą šo kių sa lę ir nė vie no be si links mi nan čio, o kie me ne bu vo

mo to cik lų. Vi si vai ki nai ir mer gi nos, su sė dę po du ar net po tris ant tų grei tų-

jų ro ke rių mo to cik lų, bu vo jau iš va žia vę į Vil nių. Sa ko, juos ma tę Ko nars kio

gat vė je, kur šo ko ir dai na vo daug jau nų karš tų šir džių.

Sausio mė nuo šiais me tais pa si žy mė jo nuo la ti niu kai nų au gi mu, ku ris

to li pra lenk da vo va di na mą jį at ly gi ni mų, pen si jų, stu den tiš kų sti pen di jų in-


dek sa vi mą. Daug žmo nių at si dū rė že miau skur do ri bos, ku ri pa žy mė ta 500

rub. per mė ne sį, o tuo tar pu Ša kių ra jo no Kriū kų ūkio bu hal te rė gau na

li nus 500 000, tai yra 1000 kar tų dau giau. Ar daug Lie tu vo je yra ver sli nin kų,

ku rie per mė ne sį dirb tų pu sę mi li jo no rub lių?

Nu ė ję sun kų iš ban dy mų ke lią, at ku riant Lie tu vos vals ty bin gu mą, Lie-

tu vos gy ven to jai šiuo me tu yra le mia mų eko no mi nių ir po li ti nių re for mų

aki vaiz do je. Ba do pas mus ne bus, bet „dir žus su si verž ti“ juk ža dė jo me, pa su kę

ei ti vi siš kos ir aiš kios Ne pri klau so my bės kryp ti mi. Sau sio 17 d. V. Land sber gis

ir B. Jel ci nas pa si ra šė svar bius ko mu ni ka tus, o Ru si jos AT tą die ną ra ti fi ka vo

su tar tį su Lie tu va. Ta čiau po sa vai tės pra dė jo aiš kė ti, kad Ru si jos pa rei gū nai,

ku riems pa ves ta kon kre čiai vyk dy ti šiuos, at ro dė, la bai ge ra no riš kus su si-

ta ri mus, pa su ko de ry bas ki ta lin kme. Ga li mas da ly kas, kad sau sis per duos

va sa riui ne leng vas de ry bas su Ry tų kai my nu. Lie tu va lei džia si į eko no mi nius

ir po li ti nius kom pro mi sus, bet vis kam yra ri bos. Kai rių jų frak ci ja Par la men-

te trium fuo ja, nes tie žmo nės no rė tų ves ti Lie tu vą ki tu ke liu. Su si ti ki muo se

su žmo nė mis ir prie ap skri to sta lo per te le vi zi ją de ma go giš ko mis kal bo mis

sten gia si su kir šin ti žmo nes, pa sė ti dau giau ne ri mo. Jie sten gia si iš nau do ti

mū sų lai ki nus sun ku mus sa vo ma čioms pa siek ti.

Mes, jau tiek to li nu ė ję, ne ga li me pa si duo ti sil pnu mo va lan dė lei, ne tu-

ri me mo ra li nės tei sės pa mirš ti prieš me tus su dė tų sau sio au kų. Mes pri va-

lo me iš tver ti.

Sausis bu vo ne šal tas, ne dre bė jo nuo spei go su stin gę nu ogi žiem ken čiai.

Gal to dėl ne ra mu bu vo Lie tu vos vi suo me ni nia me gy ve ni me. Ski lo pu siau ar ba

skal dė si į daug da lių par ti jos ir po li ti niai ju dė ji mai, pri pa žin ti ly de riai kly do,

tar pu sa vy je ne man da giai ir vie šai ki vir či jo si. Par la men te frak ci jos ne bu vo

pa sto vios, o kai ku rie de pu ta tai, lyg men kys tos re ne ga tai, ieš ko da mi tik ro jo

ke lio, klai džio jo ere zi jų klyst ke liais ir ban dė sa vo rin kė jus pa klai din ti. Vie toj

pliu ra liz me žy din čios vie ny bės daž nai tu rė jo me po li ti nę pliur zę.

Ką pa da ry si, ne daug dar tu ri me Lie tu vą my lin čių po li ti kų. Esa ma to kių

jau nų žmo nių, ku rie, sa ve Lie tu vo je my lė da mi, tam pa po li ti niais la vo nais. Į

Par la men tą rin kė jų pa siųs tam de pu ta tui ima vai den tis, kad jis yra ved lys, o

47


ne pa siun ti nys, kaip tai ro do šio lo ty niš ko žo džio ver ti mas į lie tu vių kal bą.

Pa siun ti nys pri va lo ei ti ten, kur siun čia jį šei mi nin kas. Gal to dėl ge ri de pu-

ta tai daž nai su si tin ka su sa vo rin kė jais ir pa si klau sia jų nuo mo nės.

48

Įves ki me tvar ką, ir Lie tu va grei tai in teg ruo sis į lais vo sios eko no mi kos

ar se na lą, tik ne rei kia jai truk dy ti. Nuo Či čins ko lai kų Par la men te iš li ku si ve to

tei sė, ku ria da bar nau do ja si ma žu ma, su da ro ga li my bes vil kin ti rei ka lin gų

įsta ty mų pri ėmi mą. Pa si rū pin ki me, kad pri im ti įsta ty mai bū tų vyk do mi, ir

ne tru kus gy ven si me kaip vi sas pro tin gas pa sau lis, kaip ki tos ma žos vals ty bės,

ku rių že mės gel mė se taip pat nė ra bran gių iš ka se nų. Tarp tau ti nia me ver sli-

nin kų fo ru me „Ry tų eks pre sas į pa sau li nę eko no mi ką“ Mar ga ri ta That cher

sa kė: „Iš šluo ki te pa ga liau so cia liz mą“. Di -džio sios Bri ta ni jos eks prem je rė

kal bė jo, kad „veiks min giau sias pa -gal bos vi suo me nei ak tas – įkur ti sa vo

įmo nę. Juk tuo ga li te duo ti vi suo me nei dar bo vie tų, o žmo nėms su teik ti ga-

li my bę gau ti dar bo ir dirb ti lė šų, įga li nan čių pri ar tė ti prie kul tū ros. Tik

pri va ti nu osa vy bė tei kia žmo nėms ne pri klau so my bę vals ty bės at žvil giu.

Žmo nėms ky la no ras dirb ti ge rai. Esant ko man di nei eko no mi kai, vals ty bė

da ro spau di mą bet ko kiai ini cia ty vai, o ka pi ta liz mo są ly -go mis ini cia ty va

pri klau so in di vi dui.“

De ja, pri va ti za vi mo pro ce sai Uk mer gės ra jo ne, kaip ir iki šiol, vy ko

la bai lė tai.

Sau sio mė ne sį at ne šė mums džiaugs mo ke tu ri spor ti nin kai, ga vę į

ran kas pir muo sius ža lius Lie tu vos Res pub li kos pa sus ir iš vy kę į olim pia dą

Al ber vi ly je. Tarp tų ke tu rių – ir uk mer gie tė Vi da Ven cie nė. Pas ku ti nį kar tą

pa sau li nė je žie mos olim pia do je Švei ca ri jos mies te Sankt Mo ri ce Lie tu vos

Res pub li kos vė lia va ple vė sa vo 1928 me tais.

Sau sis, per duo da mas lai ko es ta fe tę va sa riui, pri me na mums, kad, žvel-

giant į at ei tį, ne ga li ma pa mirš ti tri jų pa grin di nių at ra mų: Ti kė ji mo, Mei lės

ir Vil ties.


TiK rai mE Si JaS

„Gim to ji že mė“

Mes, bu vę po li ti niai ka li niai, ne ga li me ne si džiaug ti, kad mū sų

mies te yra po li tiš kai ak ty vių žmo nių, ku rie nepra ei na abe jin gai nė pro vie ną

svar bes nį vi suo me nės gy ve ni mo įvy kį. Iš ki les ni as me nys ima si plunks nos,

lie ja sa vo jaus mus ir per laik raš čius sten gia si švies ti ko mu niz mo iš kan kin tus

žmo nes, di džiu lė mis pa stan go mis be si ver žian čius iš to klam paus liū no, ku ris

lai kė juos įsi urb tus vi są pus šim tį me tų. Gel bė ti žmo nes – tai kil ni mi si ja.

Po no Alek san dro Ga lau nės ra ši nys „Po li ti nis me si jas Lie tu vo je“ vi sų

pir ma nu si pel no aukš čiau sio įver ti ni mo vien sa vo pa va di ni mą. Taip, kan-

di da tas į Lie tu vos pre zi den to pa rei gas po nas Sta sys Lo zo rai tis iš tik rų jų yra

ME SI JAS – iš gel bė to jas. Pro tu su pras ki me ir šir di mi pa jus ki me, kad nie kas

ki tas da bar ne ga li su vie ny ti pu siau su ski lu sios Lie tu vos. Nė vie nas ly de ris iš

kai rės ar de ši nės ne bus mū sų tau tos pa na cė ja. Iš tik rų jų mus gel bė ti da bar

ga li tik Moi ros mums duo tas po li ti nis me si jas.

Ei da mi bal suo ti va sa rio 14-ąją pri va lo me ži no ti, kad bal suo ja me

žmo gų, ku riam ne pa ly gi na mai leng viau bū tų gy ven ti sie ny je. Lie tu vo je

jis ne tu ri tiks lo at gau ti na mų Kau no Ža lia kal ny je ar dva rų prie Šven to sios

ar Še šu pės, nes jis jų ne pa vel dė jo. Ta čiau šis žmo gus pa si ry žo iš ves ti gim tą jį

kraš tą iš skur do. Po nas Sta sys Lo zo rai tis su pran ta, kad darbš tūs mū sų vy rai ir

mo te rys tu ri tei sę va ka rie tiš kai dirb ti, iš bris ti iš to sun kiai ap sa ko mo var-

go, tu ri teisę į lai min gą gy ve ni mą sa vo že mė je kaip ir vi si pa sau lio žmo nės.

Su pran ta ir, pa nau do da mas di de lę sa vo di plo ma to pa tir tį, sa vo va ka rie tiš ką

iš si la vi ni mą, sve ti mų kal bų mo kė ji mą ir in te lek tu a li nį pa vel dą, ga lės at lik ti

sa vo mi si ją Lie tu vo je.

Be ša liš kai svars ty da mi ma to me, kad vi sos mū sų par ti jos, ju dė ji mai ir

są jun gos ei na su p. S. Lo zo rai čiu. Ki tą kan di da tą pa lai ko tik vie na gru pė,

iš si ru tu lio ju si iš Ko mu nis tų par ti jos. Kon sti tu ci ja nu sa ko, kad pre zi den tas

ne ga li pri klau sy ti jo kiai par ti jai, o po nas A. Bra zaus kas, ko mu nis tų auk lė-

ti nis, ar ga lės ne jaus ti sim pa ti jos toms gre toms, ku rioms jis pri klau sė nuo

49


jau nys tės iki pen si jinio am žiaus, ku rias jis tik for ma liai pa liks, jei bus iš rink tas

pre zi den tu. Su pras ki me, kad ne iš ga ny mą, o tra ge di ją at neš tų mums va sa rio

14-oji, jei gu mes prie bal sa dė žių su klys tu me. Po nas A. Bra zaus kas – di de lė

as me ny bė, bet ne ta, ku ri da bar mums tik tų į aukš tą pre zi den to pos tą, ne

tas žmo gus, ku rį vi sa tau ta – gy vo ji, mi ru sio ji tun dro se ir žu vu si Lie tuvos

lais vę, – ga lė tų va din ti eks ce len ci ja.

50

Šia te ma daug bū tų ga li ma kal bė ti, bet grįž ki me prie po no A. Ga lau nės

ra ši nio. Au to riaus šil tos aliu zi jos į mū sų pra ei ties klo dus ro do, kad žmo gus

my li sa vo tau tą ir su pa si di džia vi mu kal ba apie is to ri nes as me ny bes, pa sau-

ly je for ma vu sias kil min gų va do vų di nas ti jas, tu rin čias lie tu viš ko krau jo. Fon

Ura cho kvie ti mas bū ti Min dau gu II bu vo prie mo nė tiks lui pa siek ti, ir nie kam

ne va lia šai py tis iš to fak to. Da bar mes kvie čia me ne sve ti mą prin cą, o sa vo

krau jo bro lį, ku riam siū lo me ne ka ra liaus sos tą, o mū sų gel bė to jo – ME SI-

JO – pos tą. Ir pra šom jam pa lai mos iš Aukš to Dan gaus.


KO Va uŽ LaiS VĘ NE Baig Ta

„Gim to ji že mė“, 1992 m. liepos 28 d.

Mes, tau tos bran duo lio da lis, vėl pri va lo me sto ti į ko vą, ku ri šį

pa va sa rį ypač pa ašt rė jo. Aiš kiai ma to si dvi pa grin di nės jė gos, tem pian čios

Lie tu vos Ne pri klau so my bę į skir tin gas pu ses. Daug pi ni gų tu rin tys Krem-

liaus iš puo se lė ti bo sai, ku riuos taip trau kia iš ga ny mo ieš ko ti Ry tuo se, da bar

Par la men te pa tys re tai li pa į tri bū ną. Jie su ra do pin kles, ku rių pa gal ba pa vy ko

į mū sų Par la men tą įves ti di de lį Tro jos ar klį. Da lis de pu ta tų, ku rių ne ga li ma

pa va din ti ki taip, kaip ber niu kais ar vai kė zais, prieš dve jus me tus Są jū džio

ban gos iš pluk dy tų į „di džio sios po li ti kos“ van de nis, pra mo kę ma ni pu liuo ti

mik ro fo nais, šian dien ke lia su maiš tį Aukš čiau sio je Ta ry bo je. Jie at su ko nu-

ga ras sa vo rin kė jams ir uo liai tar nau ja tiems, kas juos nu pir ko. Su si da rė

di de lius pi ni gus nu pirk tų ma rio ne čių frak ci ja, ku ri, gau siai pa bars ty ta auk su

iš KPSS aruo dų, pa kei tė jė gų ba lan są Par la men te.

Gė da tiems Aukš čiau sio sios Ta ry bos de pu ta tams, ku rie ėmė at sto vau ti

ne sa vo rin kė jams, o sve ti moms jė goms, tem pian čioms Lie tu vą į Ry tus. Ar

ne apie to kius ra šė Vin cas Ku dir ka ir Mai ro nis:

„Dėl tru pi nio auk so,

gar daus val gio šaukš to…“

„Jie deg ti nę,

ru dą alu tį,

ar Ju do šiaus ža dė tą

me da lį

ka la į pan čius ir sa ve,

ir ša lį“.

51


52

Dau gu ma mūsų, No rils ko Vy čių, į trem tį at ėjo me iš ka rių – par ti za nų

gre tų, su gin klu ko vo ję prieš oku pan tus. Bet da bar mes vi si, tiek daug me tų

gy ve nę, su kau pę daug pa tir ties, pri va lo me tap ti ne tik ka riais, bet ir po li ti-

kais. Mes tu ri me bū ti žy niais ir kan kli nin kais, kri vių kri vai čiais, vai di lu tė mis.

0 jei gu pra ga ro jė goms ke lią pa sto ti rei kės mū sų krau jo, mes ati duo si me jį.

Mes tu ri me at si min ti, kad nė vie na tau ta ne ga li bū ti lais va, jei gu nė ra kam

lais vę nu mirt. Už lais vę lie tu viai daug am žių ko vo jo, to dėl šian dien dar

skam ba pa sau ly je lie tu vių kal ba, ku ria ža vi si žy mūs pa sau lio žmo nės.

Šie met pa mi nė ti 39-jų No rils ko po li ti nių ka li nių su ki li mo me ti nių į

Kė dai nius bu vo su si rin kęs ne ma žas bū rys to su ki li mo da ly vių. Rei kia tik

pa si džiaug ti, kad šį kar tą ži la gal vius sep ty nias de šimt me čius pa triar chus

ly dė jo daug jų sū nų ir duk te rų, taip pat ir vai kai čių. Au ga stip rus Lie tu vos

at ža ly nas, ku ris jau pe ri ma ko vų Tė vy nės lais vę es ta fe tę.

Api ben dri nant vi sų su va žia vi me kal bė ju sių jų min tis, ga li ma pa sa ky ti

tik tiek, kad pa grin di nis rū pes tis bu vo dar ne baig ta ko va Lie tu vos lais vę.

Pas ta rų jų mė ne sių ir sa vai čių įvy kiai vi siems kė lė klau si mus: „Kur ei ni, Lie-

tu va? Ką mes dar ga li me duo ti Tau?“ Vi si vie nin gai pa si sa kė, kad mū sų jė gos

yra la bai rei ka lin gos iš bai saus ko mu nis ti nio liū no bren dan čiai tė vy nei.

Prieš ket ver tą me tų pa bu du si Lie tu va at gi mė ir sa vo skam bia dai nuo-

jan čia re vo liu ci ja daug pa sie kė. Pa gar sė jo pa sau ly je, pa da riu si pra džią So-

vie tų im pe ri jos grio vi mui. Bet, ne tru kus po Ko vo 11-osios, dar glež na, dar

ne su tvir tė ju si Ne pri klau so my bė sa vo ke ly je su ti ko daug kliū čių, daug pa vo jų,

at lai kė įvai riau sių puo li mų. Sa vo dva sia mes bu vo me ir esa me aukš čiau

pa ver gė jus. Ta čiau ko va pa rei ka la vo krau jo au kų. Ir tos au kos bu vo su dė tos

Vil niu je prie te le vi zi jos bokš to, Me di nin kuo se ir ki tur. Žu vo jau ni žmo nės.

Mes ne ga li me sa ky ti, kad vi sas mū sų jau ni mas yra be vil tiš kai su ga din tas.

Ne, jau ni mas yra ge ras. Jau ni mo gys lo se te ka am žių ko vo se grū din tų

bo čių krau jas. Tik rei kia pa ro dy ti jau ni mui ke lią. Štai čia mū sų pir ma ei lis

da vi nys. Jei gu jau ne pa vyk tų vi sų jau nų jų mo ky to jų, in ži nie rių ir dak ta rų

su grą žin ti į do ros ke lią, tu ri me pa si rū pin ti, kad vai kai ir pa aug liai ne tap tų

pra ras tą ja kar ta.


Iš vai kys tės pri si me nu Ber nar do Braz džio nio to kį po sme lį:

„Ir kai dan gūs ari muo se

niauk sis,

Im sim šau tu vus se niai, ma ži,

Dir vos kvie tį pa ver tę į

auk są,

Gin sim ša lį kaip gy nė

Luk šys.“

Taip, Po vi las Luk šys bu vo pir ma sis Lie tu vos sa va no ris, žu vęs lais vę.

Tai įvy ko ne to li Kė dai nių, kur ir bu vo su si rin kę No rils ko Vy čiai. Žu vo Luk-

šys, Ei mu tis, Juo za pa vi čius ir dar ke li tūks tan čiai jau nų žmo nių. Tą pri va lo

ži no ti mū sų jau ni mo ky to jai, o per juos – ir mo ki niai. O kas da ro si da bar

de po li ti zuo to se mo kyk lo se? Bai su! Mes, No rils ko Vy čiai, bū ki me pra di nin kai

šia me dar be. Ne bi jo ki me po du ar tris kar tus nu ei ti pas di rek to rių, pa si do-

mė ti, ar ne ga lė tu me kuo nors pa dė ti. Ras ki me bū dų, kad jau niems žmo nėms

ne bū tų nuo bo du klau san tis, kaip ko vo jo ir žu vo po ka rio me tais 30 tūks tan čių

par ti za nų. Aiš kin ki me, kad ne vel tui bu vo su dė tos au kos. No rė čiau pa mi nė-

ti to kį pa vyz dį. Kai len kai su sa vo Že li gov skiu at plė šė nuo Lie tu vos Vil nių,

su si kū rė są jun ga Vil niui va duo ti, ku rios him nas bu vo gies mė „Ei, pa sau li,

mes be Vil niaus ne nu rim sim! Ne nu rim sim, ne!“. Gai la, kad ši ta tau ri gies mė

re tai skam ba mū sų kon cer tuo se. Bet aš no riu pa sa kyt štai ką. Po Lie tu vą, po

mo kyk las va ži nė jo są jun gos Vil niui va duo ti en tu zias tas, pui kus ora to rius,

jau nas ir gra žus Vin cas Už da vi nys. Su rink da vo mo ky to jai į di dži ą ją kla sę

mus, vi sų ke tu rių sky rių pra di nu kus. Ir klau sy da vo mės is to ri jų, pa da vi mų

apie Vil nių. Pa si kūk čio da mi verk da vo me, per gy ven da mi pa verg tų jų bro lių

lie tu vių var gus, dai nuo da vo me dai nas apie Vil nių. Tie su si ti ki mai su Vin cu

Už da vi niu pa li ko bry dę mū sų sie lo se. Var gu ar mes, ži la gal viai se ne liai, su-

ge bė si me deg ti bent lieps ne lę vai kų šir de lė se, bet kaip no rė tų si, kad to kių

Vin cų Už da vi nių at si ras tų ir da bar.

53


54

Vi sa tai tu ri me pri si min ti kas die ni nia me gy ve ni me, nuo lat. Tu ri me

ži no ti, kad Lie tu vos Ne pri klau so my bei gre sia di de lis pa vo jus. Di des nis, ne-

gu bu vo per nai sau sio pra džio je ar ki to mis die no mis. Yra tiks lių ži nių, kad

Ry tuo se su bran din tas nau jas pla nas, kaip vėl su sig rą žin ti vi sų pir ma Lie tu vą,

o pas kui ir ki tas bu vu sios im pe ri jos že mes. Drau gas „Bu ro kas“ ir ki ti sėb rai

ne tik per žiū ro nus žval go si į Lie tu vą iš Mins ko, bet skrai do virš Lie tu vos

ma lūns par niais, lan ko si da ro se vie to se.

Klas tin gas ir ap gal vo tas pla nas jau pra dė tas vyk dy ti. Ko mu nis tai, pa si-

va di nę ki tais var dais, įtrau kė į sa vo pin kles da lį ir Aukš čiau sio sios Ta ry bos

de pu ta tų. Kai ku riuos iš jų as me niš kai pa žįs tu, vie ną esu pa lai kęs rin ki muo se

ir pats bal sa vęs jį. Ir ne bi jau vie šai pa sa ky ti, kad į tą tau tos vė žio frak ci ją

yra su si bū rę smul kūs niek še liai. Tai nė ra ne kal ti žai di mai, – per juos mes ga-

li me pra ras ti vi sa, ką iki šio lei pa sie kė me. Kiek vie nas, at ėjęs į šią iš da vi kiš ką

frak ci ją, pui kiai su pran ta, kad da ro niek šy bę ir dėl „tru pi nio auk so, gar daus

val gio šaukš to“ ar pa ža dė tą jį Ju do šiaus me da lį ka la pan čius Lie tu vai. Vėl

ta po aiš ku, kad vi sa Lie tu va te bė ra ap raiz gy ta ko mu nis ti niu tin klu. Vi si tą

mes ma to me, ir nė ra rei ka lo įro di nė ti. Bet mes pri va lo me su stab dy ti šliau-

žian tį per ver smą. Mes tu ri me daug tau rių žmo nių ir iš min tin gų po li ti kų, vi sų

pro fe si jų ži no vų. Į bū si mą jį Lie tu vos Sei mą mes pri va lo me iš rink ti žmo nes,

ku riais pa si ti kė tų vi sa Lie tu va. Kon sti tu ci ją tvir tin ti pri va lo Lie tu vos Sei mas,

o ne da bar ti nė Ta ry ba. Ne rei kia mums ta ry bų val džios! Tik Le ni nas ant kiek-

vie no kam po rė kė: „Vsia vlastj – so vie tam“. Rei kia ne del siant pa leis ti vi sas

ra jo nų, mies tų ir apy lin kių ta ry bas, nes jos tik su maiš tį ke lia, – ten dau gu mą

su da ro bu vu sie ji!

Su si rin kę į Kė dai nius, No rils ko „GOR LAO“ po li ti niai ka li niai pri ėmė

pa reiš ki mą, ku riuo pa lai ko pa trio tiš kai nu si tei ku sius Res pub li kos Aukš-

čiau sios Ta ry bos de pu ta tus ir pir mi nin ką Vy tau tą Land sber gį, at si ri bo ja

nuo tų bu vu sių po li ti nių ka li nių, ku rie sa vo veik la re mia Lie tu vo je vyks tan-

tį pro ko mu nis ti nį per ver smą ir pri si de da prie Lie tu vos Ne pri klau so my bės

žlug dy mo, ne da ro me iš im ties nei Vik to rui Pet kui, nei Ge di mi nui Il gū nui.

Su si ti ki mo da ly viai sa vo pa reiš ki mu įsak miai įspė jo ko mu nis tuo jan čius


Aukš čiau sios Ta ry bos de pu ta tus ne si kė sin ti į AT ko mi si ją KGB veik lai tir ti

ir jos pir mi nin ką Ba lį Ga jaus ką, nes bet koks mė gi ni mas pa keis ti šią ko mi si ją

ko mu nis tais, ku rie vi si kar tu su KGB vyk dė ge no ci dą, su si lauks griež čiau sio

bu vu sių po li ti nių ka li nių at kir čio.

55


56

BraN gŪS uK mEr giE Čiai,

Kai mO ir miES TO ŽmO NėS!

1992 m. spalio 10 d.

Šią sun kią Tė vy nės va lan dą mes no ri me pra bil ti į jus di džio jo po eto,

kil naus pat rio to, pir mo jo at gi mi mo dai niaus Mai ro nio žo džiais:

Ša lin nu si mi ni mai,

Dū sa vi mai skau dūs!

Jie sil pni na dva sią tik tai!

Ar mums, kaip mer gai tei,

Rau do ti nu rau dus,

Kai spau džia ne lai mės, var gai?

Ne taip mū sų bo čiai – did vy riai ka ria vo,

Kai gy nė Tė vy nę bran giau si ą ją sa vo–

Jie ėjo į ko vą links mai.

Taip, mes da bar at ėjo me prie lem tin gos kryž ke lės. Kur pa suk si me, kur

iš ga nin gas ry to jus, o kur tam si ver gi ja ir tau tos pra žū tis? Ar at si lai ky si me

pra ga ro var tų gun dy mams grįž ti į rau do ną jį ma rą ir to liau neš ti ver go da-

lią? Ga lin ga pa gun da, – ir stip ruo liai su klum pa! Bet mes ne su klup si me.

Ne tam tiek am žių lie tu viai ka ria vo, kad šian dien leis tu me tau tai iš nyk ti.

Vi sų mū sų, da bar gy ve nan čių, pa rei ga at si lai ky ti prieš vi sas pa gun das, prieš

klas tin gas šė to no jė gas. Pra ėjom di des ni ą ją pu sę ke lio į tik rą ją lais vę ir at gal

ne grį ši me.

Pri si min ki me Bib li jos le gen dą, kai Mo zė iš ve dė tau tą iš Egip to že mės,

iš ne lais vės na mų ir ve dė į Pa ža dė tą ją že mę. Ke lio nė per al ka nas dy ku mas

tru ko 40 me tų. To kia bu vo Die vo va lia, kad į nau ją gy ve ni mą ne bū tų at-

neš ta se no ji ver go dva sia. Sun kio je ke lio nė je vis ko bu vo: ver gai kė lė maiš tus

ir šau kė, rei ka la vo, kad Mo zė juos ves tų at gal į Egip tą, kur jie, nors ir bu vo

pa že min ti be tei siai, bet tu rė jo duo nos ir mė sos, jie tu rė jo van dens. Ta čiau


Vi sa ga lio va lia bu vo to kia, kad Jo iš rink to ji tau ta pro Si na jaus kal ną, per Rau-

do ną ją jū rą at ei tų į Pa ža dė tą ją že mę, kur ne bū tų ži no ma ver go dva sia.

Lie tu vos žmo nės po 50 me tų žiau rios prie spau dos su dai nuo jan čia re vo-

liu ci ja iš ėjo į Ne pri klau so my bės ke lią. Ap stul bo ir be ža do sto vė jo pa sau lis, kai

vi sų mirš ta Lie tu va pir mo ji iš ver tė ak me nį iš siau bin gos im pe ri jos pa ma tų.

Iš am žių glū du mos, iš ka ra liaus Min dau go lai kų ki lo ta pa ti Lie tu vos vals ty-

bė, kaip fe nik sas iš pe le nų. 1990 me tų ko vo 11 ak tas iš Vil niaus nu skam bė jo

pa sau ly je kaip ga lin gas lais vės var pas, su kė lęs blo gio im pe ri jos griū tį.

Bet nuo pir mo jo smū gio at si ga vu sios prie šo jė gos pa sto jo ke lią į Ne-

pri klau so my bės įtvir ti ni mą. Už griu vo eko no mi nė blo ka da, pra si dė jo ne-

san tai kos kurs ty mai, virš mies tų riau mo jo ma lūns par niai, žer da mi pluoš tus

me la gin gų po pie rių, par la men te vis la biau ėmė reikš tis prie šiš kos jė gos, ki lo

penk to ji ko lo na, truk dė nor ma lų dar bą. Bu vo pri ei ta iki to, kad ko mu nis ti nė

Pruns kie nės-Bra zaus ko vy riau sy bė pri myg ti nai siū lė mo ra to riu mą ko vo 11

ak tui, ro dė ke lią at gal į Mask vą. Im pe ri ja su pla na vo ir 1991 me tų sau sio 13

at vi rai su tan kais ir de san ti nin kais puo lė mū sų vals ty bę. Per kru vi nas au kas

at si lai kė Lie tu va. Tau tos iš da vi kai Bu ro ke vi čius, Nau džiū nas ir ki ti pa si slė pė

Krem liaus sie nų.

Ta čiau de struk ci ja vy ko to liau. Da bar mes ma to me, kur su kly do me prieš

pus tre čių me tų rink da mi de pu ta tus į Aukš čiau si ą ją Ta ry bą. Kiek tų de pu-

ta tų iš da vė mū sų idė jas, kas jie to kie? Ži no me, kas su kė lė cha o są ir su iru tę,

kas nuo lat kliu dė pri im ti ge rus įsta ty mus, kas tų įsta ty mų nevyk dė. Vi sa tai

mums yra ži no ma, tad čia ne kar to si me.

Kreip ki me žvilgs nius į prie kį. Esa me pri vers ti ei ti į prieš lai ki nius Sei mo

rin ki mus. Penk to ji ko lo na ir čia mums ant ke lio pa spen dė ža ban gas. Tau ran to

su gal vo tas rin ki mų įsta ty mas pil nas klas tos, to dėl mes tu ri me bū ti bud rūs ir

elg tis at sar giai. Mes pri va lo me lai mė ti rin ki mus į Sei mą.

Prieš mus siun čia mos gau sios jė gos – pen ki prieš du as me nis. Net 14

są ra šų pa teik ta prieš 3 mū sų są ra šus. Be di de lių įro di nė ji mų, ku rie są mo nin-

giems mū sų rin kė jams ne rei ka lin gi, pri min si me, kad Uk mer gės apy gar dos

vi sų apy lin kių žmo nės tu ri bal suo ti tik Ri man tą Sme to ną ar ba Klau di jų

57


Sta nio nį. Pa si rink da mi vie ną iš šių dvi ejų kan di da tų, jūs ne pa da ry si te klai dos.

Ki tu biu le te niu bal suo da mi są ra šus, pri si min ki te vie ną iš šių tri jų: Nr. 1,

Nr. 13, Nr. 14. Čia dar kar tą pri min si me, kad tai są ra šai jė gų, ei nan čių

Ne pri klau so mą De mo kra tinę Lie tu vos Res pub li ką.

58

Są ra šas Nr. 1 – tai ko a li ci ja, kur įei na Są jū dis, Po li ti nių ka li nių są jun ga,

Ža lio ji par ti ja, Žem dir bių są jū dis, Pi lie čių char ti ja.

par ti ją.

Są ra šas Nr. 13 jun gia Lie tu vių tau ti nin kų są jun gą ir Ne pri klau so my bės

Są ra šas Nr. 14 yra Lie tu vos krikš čio nių de mok ra tų par ti jos, Lie tu vos

po li ti nių ka li nių ir trem ti nių są jun gos ir Lie tu vos de mok ra tų par ti jos jung-

ti nis są ra šas.

Vi suo se tri juo se są ra šuo se yra tau rios ir iš ki lios as me ny bės, to dėl bal-

suo da mi vie ną iš šių tri jų są ra šų mes klai dos ne pa da ry si me.

bal suo ti.

Ne bū ki me abe jin gi šią sun kią Tė vy nės va lan dą. Spa lio 25-ąją at ei ki me

San ta ros de mo kra tinę Lie tu vą

Uk mer gės sky rius


aNuO ir ŠiuO mE Tu

(Is to ri ko klai da Va sa rio 16-ąją)

Po pre zi den to rin ki mų prieš ta rin gų jaus mų siū buo ja mi mes, aš tuo-

nias de šimt me čiai se ne liai, bu vę Gu la go ka li niai ir Si bi ro trem ti niai, ste bė jo me

bran giau sios lie tu vių šven tės – Va sa rio 16-to sios – sep ty nias de šimt pen ke rių

me tų mi nė ji mą. Gra ži ir tei sin ga bu vo ger bia mo is to ri ko, po no A. Ei din to kal-

ba. Ta čiau api bū din da mas 1926 me tų įvy kius pre le gen tas pa da rė ap mau džių

klai dų, ku rių ne ga li ma nu leis ti ne gir do mis. Anų me tų pseu do de mok ra ti nė

val džia su da rė są ly gas Ko min ter nui pul ti Lie tu vą. Da bar Ko min ter no ne bė-

ra, bet ki ti pa na šūs pa vo jai ty ko Lie tu vos, to dėl pra var tu pla čiau pa pa sa ko ti

apie įvy kius, ku rie pa na šūs į šių die nų gy ve ni mą.

Pa sau li nio ka ro nu nio ko ta, oku pan tų api plėš ta, kru vi nų Ne pri klau-

so my bės ko vų nu a lin ta Lie tu va sun kiai kė lė si iš var ga nos bū ties nau jam

gy ve ni mui. Ne bu vo ži ba lo nei ge le žies, ne bu vo kait rios an glies, ku ri pa dė tų

kal vio žaiz drą įpūs ti ir iš se no su di lu sio no ra go ar kliui pa sa gą nu kal ti. Dar

ir ar klių ne bu vo pa kan ka mai pri siau gin ta. Ne bu vo va di na mų jų ko lo nia li nių

pre kių. Daug ko ne bu vo. Ne pri tek lių bu vo kur kas dau giau ne gu da bar, bet

nie kas taip ne ai ma na vo kaip šian dien.

1926 me tais ka ta li kiš kos Lie tu vos val džio je bu vo Krikš čio nių de mok-

ra tų par ti ja, su trum pin tai va din ta krik de mais. Jos ka den ci ja ėjo į pa bai gą.

Sun kio mis gy ve ni mo są ly go mis pra si dė jo rin ki mi nė kam pa ni ja į Tre či ą jį

Sei mą. Ga li ma su pras ti, kaip to kia at mo sfe ra pa leng vi no so cia lis tų ir ki tų

opo zi ci jos agi ta to rių rin ki mi nį dar bą. Įvai rių par ti jų pa ža dais vi lio ja mi

žmo nės ne be ži no jo, ką da ry ti. Krik de mų val dy mu ne pa ten kin tie ji ry žo si

bal suo ti ki tas par ti jas, vil da mie si, jog tie, ki ti, ge riau ir iš min tin giau val dys

kraš tą. Ta čiau ne tru kus tau ta pa ma tė, kad toks mė gi ni mas at ve dė Lie tu vą

prie pra žū ties kraš to.

Bir že lio 2 die ną į Tre či ą jį Sei mą su si rin ko 85 at sto vai. Ja me krik de mai

tu rė jo 30 bal sų, vals tie čiai-liau di nin kai – 22, so cial de mok ra tai – 15, tau ti-

nių ma žu mų blo kas – 13, ki tos par ti jos – 5 bal sus. Bu vo aiš ku, kad nė vie na

59


par ti ja ne tu ri tei sės reikš ti vi sos tau tos va lią. Ta čiau at si ti ko taip, kad vie ni

liau di nin kai ir so cial de mok ra tai su da rė vy riau sy bę. Tu rė da mi 37 bal sus, jie

pri si vi lio jo tau ti nių ma žu mų blo ką su 13 bal sų. Taip bu vo su lip dy ta Sei mo

dau gu ma, ku ri ge rai ži no jo, kad tau ta įga lio ji mų val dy ti jiems nė ra da vu si.

Su krik de mais, ku rie Sei me tu rė jo dau giau siai at sto vų, so cia lis tai nė ne mė-

gi no tar tis.

60

Jei gu Lie tu va tuo me tu bū tų tu rė ju si vi sos tau tos rink tą ir nuo Sei mo

ne pri klau san tį pre zi den tą, ši to kios par ti jų kom bi na ci jos bū tų ne įma no mos.

Pre zi den tas bū tų su da ręs nuo ma žu mų ne pri klau so mą vy riau sy bę, o kon-

fron tuo jan tį Sei mą bū tų ga lė jęs pa leis ti ir pa skelb ti nau jus rin ki mus. Jų me tu

tau ta bū tų ati da vu si sa vo bal sus tuos kan di da tus, ku rie el gė si iš min tin giau

ir pa ro dė dau giau su si rū pi ni mo tau tos rei ka lais. De ja, Lie tu vai šis ke lias 1926

me tais bu vo kirs tas. Čia bu vo kal ta tuo met ga lio ju si Kon sti tu ci ja.

Pa čią pir mą ją dar bo die ną Sei mas iš si rin ko pre zi diu mą, į ku rį pa te ko

tau ti nių ma žu mų at sto vas – vo kie tis Kin de ris. Jam ati te ko Sei mo pir mo jo sek-

re to riaus vie ta. Po pen kių die nų, bir že lio 17-tą ją, Res pub li kos pre zi den tu Sei-

mas iš rin ko pa do rų žmo gų, dak ta rą Ka zį Gri nių, kuris įpa rei go jo liau di nin kų

ly de rį Šle že vi čių su da ry ti vy riau sy bę. Taip vy riau sy bė ir pre zi den tas pa te ko

so cia lis tų ir tau ti nių ma žu mų ne lais vėn, o Sei mui bu vo pri mes ta sek re to riaus

Kin de rio kon tro lė. Tau ti nių ma žu mų blo kui va do va vo Oše ris Fin kelš tei nas,

tu rė jęs di de lės įta kos liau di nin kų ir so cial de mok ra tų va dams.

Ma to me, kaip su si da rė Tre čio jo Sei mo dau gu ma ir ko kiu bū du su bū rė

Lie tu va so cia lis tų vy riau sy bę. Kai Sei mo sa vi va lė nė ra jo kios ki tos val džios

pa ža bo ta, kai Sei mas yra vie nin te lis ša lies šei mi nin kas ir kai jis nu sto ja bū ti

tik ruo ju tau tos va lios reiš kė ju, tai, ne tu rint vi sų rink to pre zi den to, nė ra kam

to kį Sei mą su draus ti. Sei mo vi sa ga ly bei tu ri bū ti nu sta ty ta ri ba, to liau ku-

rios jis ne ga lė tų ženg ti ir vieš pa tau ti prieš tau tos va lią. To kia jė ga te ga li bū ti

pre zi den tas, ne pri klau san tis nuo Sei mo ir par ti jų gai dų.

Tvar kos ar dy mas ir vals ty bės grio vi mas 1926 me tais pa si reiš kė nuo pat

nau jo jo Sei mo dar bo pra džios. Jau de šim tą ją dar bo die ną, bū tent bir že lio

12-ąją, Kau ne įvy ko pir mo ji bol še vi kų de monst ra ci ja. Tą die ną iš ka lė ji mo


u vo pa leis ti tvar kos ar dy to jai, va di na mie ji kuo pi nin kai. Prie ka lė ji mo var tų

juos pa si ti ko bū rys maiš ti nin kų, ir vi si pa trau kė Lais vės alė ja, dai nuo da mi

ru siš kas re vo liu ci nes dai nas. Liau dies na muo se šie de monst ran tai su ren gė

mi tin gą, ku ria me bu vo šmei žia ma val džia ir ke lia mi rei ka la vi mai. Ki tą die ną

Ro tu šės aikš tė je su si rin ku si tam sių gai va lų mi nia agi ta vo prieš po li ci ją ir ka-

riuo me nę. Mies te pra si dė jo chu li ga nų ei se nos su iš kel tais ant laz dų rau do nais

skar ma lais, bu vo mu ša mi po li ci nin kai ir net ka riai. Mi tin guo se kuo pi nin kų

ora to riai kvie tė vi sus lai ky tis tvir tai ir ža dė jo grei tą pa gal bą „tik rų jų“ drau gų,

ku rie pa šauk sią di des niems dar bams.

Rei kia at si min ti, kad tuo met, 1917 me tais žlu gus Ru si jos im pe ri jai,

su si kū rė bai si rau do no jo šė to no im pe ri ja, ku ri sie kė val dy ti vi są pa sau lį.

Tuo tiks lu Mask vo je bu vo su lip dy tas Ko min ter nas, ku rio ap mo ka mi agen tai

va rė ar do mą jį dar bą vi so se vals ty bė se, kur tik su sil pnė da vo vie ti nė val džia.

Per 1926 me tų va sa rą Ko min ter nas, slap tai pa lai ko mas kai ku rių Lie tu vos

vy riau sy bės ir Sei mo at sto vų, pri ve dė kraš tą prie vi siš kos su iru tės. Gin kluo ti

bol še vi kai fab ri kuo se or ga ni za vo strei kus ir ne lei do nie kam dirb ti. Į Kau ną

bu vo su trauk ti va di na mų jų be dar bių bū riai, ku riuos vy riau sy bė šel pė ir ap rū-

pi no dar bu prie tam ty čia or ga ni zuo tų vie šų jų dar bų. Ten tie „be dar biai“ ne

tiek dir bo, kiek mi tin ga vo, gau da mi 6 li tus per die ną, gir tuok lia vo ir gin kla-

vo si. Ko min ter nas dė jo vi sas pa stan gas žmo nių bū viui ap sun kin ti, kad kil tų

ne pa si ten ki ni mas, ku riuo pa si nau do jant bū tų ga li ma su ar dy ti vi są vals ty bės

gy ve ni mą. Ko min ter no pa stan go mis gre ta bol še vi kų at si ra do ir ki tos rū šies

riau ši nin kų. Len kų frak ci jos Sei me na rys Gi žins kis ruo šė ei se nas „po chod

na ro do wy“, ku rios po baž ny ti nių pro ce si jų prie dan ga kurs tė len kuo jan čius

gy ven to jus prieš lie tu vius. Taip lap kri čio 26 d. iš vi sų kam pų bu vo su trauk ti

į Kau ną len kuo jan tys riau ši nin kai, ku rie puo lė Šv. Tre jy bės baž ny čią. To liau

jie su triukš mu ėjo per mies tą į Kar me li tus ir į ki tas baž ny čias, mė gin da mi

jo se įves ti len kiš ką tvar ką.

Klas tin gie ji kai my nai jau ruo šė si žy giui į Lie tu vą, nes vi daus peš ty nės

ta po pa to gia pro ga pul ti sve ti mą kraš tą. Gin kluo ti bol še vi kų bū riai ėmė

ro dy tis įvai rio se Lie tu vos vie to se. Su bol še vi kin tos prof są jun gos rei ka la vo

61


pa nai kin ti po li ci ją ir ka riuo me nę. Kau ne bu vo nu ma ty tas prof są jun gų su-

va žia vi mas, ku rio me tu tu rė jo bū ti nu vers ta val džia. Ko min ter no agen tai vis

la biau smar ka vo, o vy riau sy bė sė dė jo ran kas su dė ju si ir pirš to ne pa ju di no

tiems riau ši nin kams su draus ti. Prie šin gai, ta so cia lis tų val džia, tar tum ro-

dy da ma sa vo ar ti mą gi mi nys tę bol še vi kams, vyk dė vi sus jų rei ka la vi mus.

Mi nist ro Po žė los va do vau ja ma Vi daus rei ka lų mi nis te ri ja ėmė spaus ti vi-

sus, ku rie sten gė si gel bė ti tė vy nę. Gruo džio mė ne sį į Kau ną su va žia vo daug

laik raš ti nin kų iš vi so pa sau lio, no rė da mi sa vo aki mis pa ma ty ti ir ap ra šy ti

pas ku ti nes Ne pri klau so mos Lie tu vos die nas. To kių anon sų bu vo pil ni pa-

sau lio laik raš čiai.

62

Su pran ta ma, kad, ma ty da ma to kią si tu a ci ją, Lie tu vos ka riuo me nė ne-

ga lė jo ra miai lauk ti, kol bus bol še vi kų iš skers ta. Ne tam kru vi no se ko vo se

Ne pri klau so my bę bu vo su dė ta tiek au kų, kad sve ti mi val ka tos ir pa sau lio

pik ta da riai su griau tų mū sų vals ty bę. Ka riai bu vo pri sie kę gin ti Tė vy nę nuo

vi so kio pa vo jaus, ne si gai lė da mi nei sa vo krau jo, nei gy vy bės. Ši tai bu vo

mir šę tie, ku rie taip leng vai žai dė Tė vy nės li ki mu, ku rie kurs tė Lie tu vo je

kru vi no jo bol še viz mo ug nį, ruoš da mi mū sų kraš tui nau ją ver go vę, o mū sų

tau tai pra pul tį.

At ėjo gruo džio 17-to ji. Vos pir mie siems gai džiams pra gy dus, ka riuo-

me nė pri ver tė so cia lis ti nę val džią at si sta ty din ti.

Pra ėjo 66 me tai. Nu sto jo ofi cia liai veik ti Ko min ter nas. Griu vo blo gio

im pe ri ja. Ta čiau mes tu ri me at si min ti, kad im pe ri jos grei tai ne nu mirš ta.

Pas ku ti nių jų die nų įvy kiai Lie tu vo je ver čia vėl su si mąs ty ti, į kie no ran kas

pa ten ka Lie tu va.

Ko kiu bū du per nai mū sų par la men te su si da rė pra gaiš tin ga dau gu ma?

Kai rio ji par la men to pu sė, pa si tel ku si ci ni kų ir be gė džių gru pę, ei nan čią prieš

rin kė jų va lią ir sar do niš kai be si ty čio jan čią iš vi so to, kas šven ta, pra dė jo

puo li mą. Pa gal keis tai su fab ri kuo tą įsta ty mą bu vo iš rink tas Sei mas, ku ris

iš lei do ydin gą kon sti tu ci ją. Į val džią at ėjo ne oko mu nis tai su vi sa se ną ja no-

men kla tū ra. Ne pri klau so my bė at si dū rė pa vo ju je.


Pa VO JiN ga Si Tu a Ci Ja

„Gim to ji Že me“, 1993 m. kovo 4 d.

Pir mą jį ry tą po Pre zi den to rin ki mų ta riau sau taip: nie ko ne ra šy-

siu, nie ko ne kal bė siu, nes ko kia ga li bū ti kal ba su li go niais! Net 47 pro cen tai

Lie tu vos rin kė jų bal sa vo kru vi ną ją pra ei tį. Bet su vo kiau, kad aš pyks tu.

0 pyk ti ne rei kia. Se no vės ro mė nai sa vo ga lin giau siam dan gaus ir že mės val-

do vui sa ky da vo: „Ju pi te ri, tu pyks ti? Va di na si, tu ne tei sus“. Pri si mi niau ka-

nau nin ką Juo zą Tu mą Vaiž gan tą lie tu vių bar niais pa si pik ti nu sį: „Pa tai kū nai,

par si da vė liai, skun di kai, niek šai ir lat rai tie lie tu viai, bet jie ma no bro liai“.

Bro lius rei kia slau gy ti ir pa dė ti jiems at si sto ti ant ko jų. Rei kia ieš ko ti bū dų,

kaip da bar pa dė ti Lie tu vai, nes ji at si dū rė di de lia me pa vo ju je ir to ne ga li ma

slėp ti nuo žmo nių. Sei mo dau gu ma ga li bet ką nu bal suo ti pa gal esa mą ydin-

gą Kon sti tu ci ją, o pi ra mi dės vir šū nė pa lai mins ko le gų spren di mą. Ir pa suks

Lie tu vą „re a liu prag ma tiš ku“ ke liu į tą pu sę, iš ku rios te ka sau lė. Ma žais

žings ne liais smul kio mis su tar tė lė mis ir nuo lai do mis ga li ma taip ap raiz gy ti

mū sų Nepri klau so my bę, kaip tai li li pu tai pa da rė su Gu li ve riu. Pir mie ji trys

Sei mo dar bo mė ne siai ke lia di de lį su si rū pi ni mą. In te lek tu a li nių jė gų ly gis ir

ma te ria li nių re sur sų sty gius ne tik rins re for mų sėk mės.

Mū sų iš ei vi ja Va ka ruo se vie nin gai bal sa vo at ei ties Pre zi den tą. Da bar

ji nu si suks nuo mū sų, nes ben drau ti su ne svei kais, nors jie yra mū sų bro liai,

nie kam ne tei kia ma lo nu mo.

Gai la Lie tu vos, bet ką pa da ry si. Sun ku tė vui baus ti nu si kal tu sį sū nų,

bet jis vis dėl to ima si dir žo. Bai sus kraš to at si li ki mas ver čia ryž tis net pa-

čioms skau džiau sioms ir net ri zi kin goms ope ra ci joms.

63


64

PriE LaiS VėS Pa miN KLO uK mEr gė JE

No rė čiau pa svei kin ti vi sus, taip gau siai su si rin ku sius mū sų se no jo je

Uk mer gė je, kar tu pa mąs ty ti ir vi su bal su pa si sa ky ti. At ėjau tar ti ke le tą žo džių

nuo Uk mer gės trem ti nių klu bo. Ma nau, vi si su pran ta, kad bu vęs trem ti nys,

Gu la go ka li nys ar ka tor gi nin kas ne ga li bū ti lo ja lus sta li niz mui. Gal ne vi si

ži no, kad tuo jau po ka ro iki 1949 m. tri bu no lai skelb da vo ir to kius nu osp ren-

džius – 20 ar 15 me tų ka tor gos. Tas re ži mas žy miai sky rė si nuo ki tų va di na-

mų jų pa tai sos dar bų sto vyk lų, nors ir ten siek ta žmo nių su nai ki ni mo. Tie sa,

nuo 1948 m. ru dens vi si po li ti niai ka li niai bu vo per ves ti į ka tor gi nį re ži mą,

į spec. la ge rius. Vi siems bu vo ra šy ti nu me riai ant vi sų dra bu žių, ba ra kai

po dar bo bu vo ra ki na mi, lan gai ap kaus ty ti, draus tas su si ra ši nė ji mas su

gi mi nė mis. Su ma žin ta mais to nor ma. Pa di din ta prie spau da dar be. Tai ko mas

pa si ty čio ji mo re ži mas. Bet apie tai tu rė tų bū ti at ski ra kal ba.

Šian dien pa sa ky siu ke le tą pa bi rų min čių. Ne pa žer siu gi lios fi lo so fi jos

ar po li ti kos iš min ties. Mes vi si skru pu lin gai se ka me po li ti nį gy ve ni mą Lie-

tu vo j e, E s t i j o j e, L at v i j o j e, Ar mė ni j o j e ir v i s o j e s o v ie tų im p e r i j o j e, t aip p at in -

ter pre tuo ja me įvy kius vi sa me pa sau ly je. Skai to me Są jū džio spau dą, „Gim tą jį

kraš tą“, „Li te ra tū rą ir me ną“ ir ki tus lei di nius. Esa me su ža vė ti mū sų švie su lių

iš min ti mi, drą sa, pa si au ko ji mu, ener gi ja, be ga lo dė ko ja me jiems ir no rė tu-

me pa gel bė ti. Klau so mės ra di jo iš vi so pa sau lio vi sais įma no mais bū dais,

kon tak tuo ja me su Va ka ruo se at si dū ru siais lie tu viais, o ten da bar gy ve na kas

ket vir tas mū sų tau tie tis. Tai di de lė jė ga ir pa ra ma at gims tan čiai Lie tu vai. Mes

no ri me ti kė ti, kad ne buk suos per si tvar ky mas, vie šu mas, nau jas po li ti nis

mąs ty mas. Ta čiau pas mus, Uk mer gė je, gy ve ni mas te ka se na stag na ci jos lai-

kų va ga. O tai sta li niz mo vai sius. Gal tik su ma žė jo kom jau nuo lių, pio nie rių,

spa liu kų skai čius ir jų en tu ziaz mas, bet ne su si kū rė ki ta jau ni mo or ga ni za ci ja,

pa vyz džiui, at ei ti nin kai, skau tai. O ne or ga ni zuo tas jau ni mo gy ve ni mas ve da

į ka tast ro fą. Ki ta ver tus, to kia pau zė gal būt dės nin ga. Be to, gal ir ne rei kia

di de lės or ga ni za ci jų įvai ro vės, kad ne bū tų taip: kur trys lie tu viai, ten pen kios

par ti jos. Mes jau tu ri me pa kan ka mai nuo mo nių skir tu mų.


Per si tvar ky mas dvel kia iš par duo tu vių len ty nų ir nuo skur džių pre-

kys ta lių. Ta čiau mes bu vom per spė ja mi, kad kaž ku riam lai kui teks dir žus

su si verž ti. Var dan aukš tų tiks lų ga li ma ir pa ken tė ti ar pa si kaps ty ti de fi ci tų

liū ne. Tik tai no rė tų si re a lios iš ei ties iš vi suo ti nio skur do. Mes pa skai čia vo me,

kad di de lė dau gu ma uk mer gie čių gy ve na že miau skur do ri bos, tai yra, iš lei-

džia dau giau kaip 50 proc. sa vo pa ja mų mais tui pirk ti. Akis ba do dvi kal biai

gat vių pa va di ni mai, ra šai. Prieš du mė ne sius lie tu vių kal ba at ga vo sa vo

tei ses, o mes ne pa jė gia me ap si šva rin ti, pa ša lin ti ne lie tu viš kus ra šus. Nuo

par duo tu vių, au to bu sų šo nų, įstai gų, ke lių ir vie to vių ro dyk lių. Vis lau kia-

me nu ro dy mų iš vir šaus. O juk ga lė tų pri va čių na mų sa vi nin kai nuim ti nuo

sa vo sie nų tuos ne lie tu viš kus ra šus. Už tei ses rei kia ko vo ti. Kau ne, Ka ro

mu zie jaus so de ly je, jau at sta ty ti mū sų žy mių jų žmo nių bron zi niai bius tai.

Iki va sa rio 16-osios bus at sta ty tas Lais vės pa min klas, ir kau nie čiai su rengs

di de les iš kil mes, o Uk mer gė je Lais vės pa min klas te be gu li kas tas, ir vi si

spė lio ja: su lau žy tas jis ar ne? Tik at kas ti ne sku ba. Kai ku rie funk cio nie riai

be gė diš kai siū lo pa min klą sta ty ti ki to je vie to je, o ne Kęs tu čio aikš tė je, mat

ten sto vi ki ta skulp tū ri nė gru pė. Kiek ga li Są jū dis ju din ti šį opų klau si mą? Ar

ne rei kė tų mums vi siems su rem ti pe čius ir at kur ti is to ri nę tie są?

Ar tė ja bran giau sia lie tu vių tau tos šven tė – Va sa rio 16-oji. Kaip ją švę-

si me? Ar vėl kaip per nai? Rei kia ma ny ti, kad per nykš tis ju bi lie jaus pa mi nė-

ji mas liks mū sų tau tos at min ty je kaip skau di žaiz da. Dau giau to kių įvy kių

mes ne tu ri me leis ti. Šį met Va sa rio 16-oji tu ri bū ti tik ra šven tė. Jei gu Lie tu-

vos, at si pra šau, LTSR vy riau sy bė ne pa skelbs ne dar bo die nos, tai mes pa tys

tu ri me spręs ti šį klau si mą. Vi si tu ri dirb tų po il sio die nų ir ga li jas at si im ti

da bar. Pa ga liau vie na pra vaikš tos die na nė ra di de lis nu si kal ti mas. Va sa rio

16-ąją bus iš kil min gos pa mal dos Ar ki ka ted ro je Vil niu je. Vi si ne tilp si me, bet

ka ted ros aikš tė su tal pins vi sus.

Lie tu vą, Lat vi ją ir Es ti ją 1940 m. oku pa vo ty liai, grei tai. Ir ne pa ste bi mai

anek sa vo. Pa sau lis bu vo su si rū pi nęs ki tais svar biais įvy kiais ir mū sų tra ge di-

jos tar si ne pa ste bė jo. Da bar mes tu ri me da ry ti vis ką, kad Eu ro pa ir pa sau lis

iš girs tų mus. Mes, kaip tau ta, ne gin či ja mai tu ri me tei sę bū ti sa va ran kiš ka,

65


ne pri klau so ma vals ty bė. Tik bū da ma nie kam ne pa val di tau ta ga li iš lik ti, bū ti

sa vi ta, iš lai ky ti pa vel dė tas dva si nes ver ty bes ir jas gau sin ti. Ži no ma, tau ta ga li

iš si lai ky ti ir ne tu rė da ma su ve re nu mo, bū da ma tau ti ne ma žu ma, bet tai bū tų

tik ap gai lė ti nas bio lo gi nio bū vio tę si mas.

66

Mes, lie tu viai, daug me tų ken tė me sve ti mų jun gą, vi sa da ki lo me į ko vą

lais vę. Pra ėjo nuo sta bi tau tos At gi mi mo va sa ra, su tei ku si tiek daug emo ci-

jų, džiaugs mo aša rų se niems ir jau niems, iš gir do me lais vės var pą. Iš vy do me

auš rą, pa bu do me, kė lė mės, ėjo me, gie do jo me, kū rė me, ti kė jo me, daug ir

lai mė jo me, bet štai at ėjo ru duo, at neš da mas rug sė jo 28-ąją ir juo dą ją lap-

kri čio 18-ąją. Mums bu vo pri min ta, kad bai sus sta li niz mo žvė ris gy vas, dar

pik tai urz gia ir il tis ro do. Ru si jo je at gi mi mas dar ne pra si dė jo. Ten dar tam si

šo vi niz mo, va di na mo jo in ter na cio na liz mo nak tis. Tie nak ties spar nai ban do

ir mums deng ti sau lę Lie tu vo je, ke lia gal vą Iva no vo „Je dinst vo“. Ry go je

šią sa vai tę su si kū rė in ter na cio na li nis fron tas, ku rio pro gra ma liaup si na ma

per Mask vos te le vi zi ją lai do je „Vre mia“. Pra ėju siais me tais per te le vi zi ją mes

ma tė me du įsi min ti nus Aukš čiau sio sios Ta ry bos Pre zi diu mo po sė džius,

kai bu vo svars to mas Kal nų Ka ra ba cho klau si mas ir kai gė di no, ba rė Es ti ją.

Ten ka pri si min ti po sa kį, kad kiek vie na tau ta yra ver ta sa vo val džios. Ru sai

nuo am žių bu vo mū sų kai my nai ir to kie bus per am žius. To dėl mes tu ri me

pa dė ti pa bus ti jiems, pra re gė ti mū sų pa čių la bui, nes nuo kai my nų aukš to-

mis tvo ro mis neat si tver si me. Tik rei kia tuos kai my nus iš mo ky ti ly gia tei sio

ben dra vi mo. 0 da bar – vien klas ta ir ap gau lė ei na iš Mask vos. Pas ku ti nis

siur pri zas — su klas to ta pe da go gų su va žia vi mo re zo liu ci ja, pa da ry ti es mi-

niai pa kei ti mai. Kaip sa ko ma: „Tu ri jė gos, pro to ne rei kia“. Bū tent to kio je

si tu a ci jo je jie mums pa ta ria pa lauk ti, pa klau sy ti, ne sku bė ti. Ko lauk ti? Ko

mums bai min tis? Juk an trą kar tą mū sų ne oku puos. Rei kia mo kė ti įveik ti, nes

ge ruo ju im pe ri ja ne pa leis iš sa vo le te nų. Par la men ti nis iš si va da vi mo ke lias

il gas, abe jo ti nas. Tad ką da ry ti?

Mes no rė tu me iš sa vo rink tų at sto vų iš girs ti nuo mo nę apie Pa les ti nos

iš si va da vi mo or ga ni za ci ją, apie ana lo gą su Lie tu va. Jų ly de ris Ara fa tas in ten sy-

viai va ži nė ja po vi są pa sau lį ir par la men tuo se sa ko kal bas, gar si na Pa les ti nos


ei ka lą. Da bar pa skelb ta ne pri klau so ma Pa les ti nos vals ty bė su emig ra ci jo je

esan čia vy riau sy be. Mes tu ri me mi li jo ną lie tu vių, gy ve nan čių sie ny je, įvai-

rio se vals ty bė se. Jie yra mū sų pi lie čiai. Už sie ny je te bė ra da lis Lie tu vos auk so.

Lie tu viai ten tu ri įste igę ne ma žus fon dus. Ar ne ga lė tų emig ra ci jo je su si da ry ti

Lie tu vos vy riau sy bė ir ko vo ti Lie tu vos iš lais vi ni mą? Va ka ruo se daug iš si-

la vi nu sių lie tu vių, at si da vu sių sa vo tau tai, jų skai čius nuo lat pa si pil do. Rei kia

ei ti į ne pri klau so my bę per tarp tau ti nes or ga ni za ci jas, ne lau kiant iš Mask vos

ma lo nių. So vie tų im pe ri ja te be vyk do ca ri nės Ru si jos po li ti ką ki tų tau tų at žvil-

giu. Ir eko lo gi nes pro ble mas ga lim iš spręs ti tik pa tys sa vo ne pri klau so mo je

že mė je. Kal bą no rė čiau baig ti mū sų di džio jo po eto ei lė mis:

My lėk, lie tu vi,tą bran gią že mę,

Ka me nuo am žių tė vai gy ve no.

Čia ta vo kū nas sau mais tą se mia,

Čia gry nai dva siai tiek svei ko pe no.

My lėk jos kalbą, se no vės bū dą,

Jos gi rių kva pą, ža li ą sias pie vas.

Į jos dir vo nus pa sė jęs grū dą,

Ži nai, jog vai sių pa lai mins Die vas.

Ačiū dė me sį.

67


68

mEŠ Ka riau mO Ja

„Ais tu va“, 1994 m. kovas

Pri si min ki me 1991 me tų Ka lė das. Tą die ną So vie tų pre zi den tas

Mi chai las Gor ba čio vas at si sta ty di no, SSSR vė lia va bu vo nu leis ta, pa li ko se-

no sios ru sų im pe ri jos dvi gal vis ere lis. Le ning ra dą daug žmo nių su džiaugs mu

ėmė va din ti Sankt Pe ter bur gu.

Su by rė jo So vie tų im pe ri ja, griu vo tau tų ka lė ji mo sie nos, bet Ru si jos

pla ty bė se pa si li ko vaikš čio ti meš ka. Ne ga li me pa mirš ti nei bal tų jų meš kų,

ku rias dau ge lis lie tu vių ma tė Šiau rės le dy nuo se, nei ru dų jų – tai go se riau-

mo jan čių. Kū rė si de mo kra tinė Ru si ja, mū sų po li ti kų tar pe ra do si aiš kin to jų,

kad jau da bar pa vo jaus iš Ry tų nė ra. De ja… Is to ri ja by lo ja ką ki tą. Rei kia

ži no ti, kad Ru si jos im pe ri ja bu vo ca rų su kur ta, pra de dant Iva nu Žiau riuo ju.

Ne Le ni nas, o ca rai kir to lan gus į Eu ro pą, ver žė si prie Bal ti jos jū ros kran tų.

Le ni no im pe ri ja ėjo ca rų pė do mis.

Ru sų men ta li te te im pe ri ja yra da lis jų tau ti nio pa li ki mo. Ru sas ne ga li

įsi vaiz duo ti Ru si jos be Led jū rio, be Cha ba rov sko, be Kau ka zo ar Bal ti jos

kraš tų. Na cio na liz mas ten tu ri la bai gi lias šak nis. Kuo met vo kie čių di vi zi jos

bu vo prie Mask vos, Sta li nas grie bė si to ru siš ko na cio na liz mo, pa skel bęs

„Tė vy nės ka rą“, grą ži nęs se nuo sius ant pe čius, lei dęs gai vin ti se ną sias tra di ci-

jas, spe ku lia vo na cio na liz mu. So vie tų him nas pra si dė jo žo džiais, kad Di džio ji

Ru si ja am žiams su bū rė „So jū zą“.

„Per si tvar kę“ ru sai la bai ne no riai pa lei džia sa vo gro bį. Rei kia bū ti la bai

nai viems ir gy ve ni mo fak tų ne ma ty ti, kad mirš tu me tą di džia ru siš ką im-

pe ria liz mą. Ry tuo se dau giau ži ri nov skių ne gu sa cha ro vų. Kol Ka ra liau čiaus

kraš te yra Ru si jos im pe ria liz mo „plac dar mas“, tol im pe ri nių ten den ci jų ne-

ga li ma mirš ti. Rei kia gir dė ti, kas Mask vo je kal ba ma ir kas da bar da ro ma.

Įvai rūs po li ti kų svai čio ji mai pa sa ko tai, kas Krem liaus ko ri do riuo se slap tai

kal ba ma.

LDDP val džia ne tik ri no Lie tu vai tu rė ti su Ru si ja pa lan kes nius san ty-

kius ar šil tes nį van de nį. O vis kas vir to prie šin gai! Mask va, ma ty da ma sa vus


auk lė ti nius prie val džios vai ro, dar la biau pa spau džia, ne be pil do sa vo pa si ža-

dė ji mų, ku rie bu vo su tar ti de ry bo se. Pa rei ka la vo, kad Lie tu va su da ry tų nau ją

de le ga ci ją de ry boms, pa brėž ti nai pa rei ka la vo pa ša lin ti de le ga ci jos pir mi nin ką

Čes lo vą Stan ke vi čių. Ar tai nė ra ki ši ma sis į Lie tu vos vals ty bės vi daus rei ka-

lus? Ta čiau Už sie nio rei ka lų mi nist ras P. Gy lys sa ko: „Ne drįs čiau tvir tin ti,

kad Ru si ja da ro spau di mą Lie tu vai“. To je pa čio je spau dos kon fe ren ci jo je jis

pri pa ži no, kad Ru si ja da ro spau di mą Lie tu vai. De ry bos nė ra leng vos, nes

Ru si ja tu ri sa vo in te re sų Lie tu vo je. To tik be trū ko, kad Lie tu vos mi nist rai

pra dė tų rū pin tis Ru si jos in te re sais!

Ar kuo met nors te ko gir dė ti, kad Iz ra e lio mi nist rai rū pin tų si ara bų

in te re sais? Lie tu vos mi nist rams taip kal bant, ži no ma, Ru si jos in te re sai ga li

ge ro kai pa di dė ti. 0 ko kie tie in te re sai? Mi nist ras P. Gy lys pa aiš ki na: „Vie nas

la biau siai gin čy ti nų da ly kų – so cia li nės ga ran ti jos mū sų ša ly je lie kan tiems

Ru si jos ka riš kiams“. Šis klau si mas iš vi so ne tu rė tų bū ti svars to mas. Ru si jos

ar mi jai pa si trau kus į „pla či ą ją tė vy nę“, tu ri grįž ti ir vi si bu vę ka riš kiai bei

KGB-is tai. Ten mū sų žmo nės ver giš kai dirb da mi pa sta tė daug mies tų, daug

gy ve na mų jų būs tų ža lio je tai go je.

Jei mū sų val džia su tiks, kad Ru si jos ka ri niai eše lo nai trauk tų per Lie-

tu vą, tai juk tas pat, kaip ir ka rių įgu los mū sų ša ly je. Tai nuo lat šuo liuo jan tis

„Tro jos ar klys“, ku ris bet ka da ga li su sto ti ir da ry ti „tvar ką“.

Ru si jos ge ne ro las Ra dio no vas taip sa ko: „Ru si ja, daug me tų ko vo ju si

Pa bal ti jo vals ty bes, jo kiu bū du jų ne pa liks“.

Ar ga li su pras ti tuos pa vo jus da bar ti niai mū sų val džios vy rai, ko mu nis tų

par ti jos ei lė se iš pe rė ti?

69


70

„gim TO SiOS ŽE mėS“ rE DaK Ci Jai

Kar tas nuo kar to prof są jun gi nės aist ros, pa kurs ty tos Vil niu je, su-

si lau kia at gar sių ir Uk mer gė je, šiaip jau ga na ra mia me mies te prie di de lių

ke lių san kry žos.

Se no sios prof są jun gų struk tū ros blės ta, o nau jo sios, vis dar ne pa ga-

vu sios bū ti no jo im pul so, ku ria si van giai. Žmo nės dar ne pa ju to jų bal so ir

jė gos. Se nie ji ly de riai, įsi ka lę sau į gal vas min tį, kad esą ne pa kei čia mi, vis

dar mė gi na su sig rą žin ti va ka rykš čią die ną. Tie sa, kri tiš kes ni sa vo veik lai

pir mi nin kai pa si ieš ko jo ir su si ra do dar bą pa gal su ge bė ji mus ir spe cia ly bę,

ta čiau ki ti dar blaš ko si se nuo se po stuo se. To dėl vi sai su pran ta ma, ko dėl

pa daž nė jo bu vu sių jų (da bar pa si va di nu sių lais vų jų prof są jun gų fe de ra ci ja)

va dų ap si lan ky mai Uk mer gė je. Ži no mo uk mer gie čio Ma rijo no Vi sa ka vi čiaus

ir jo ko le gų vi zi tai pas kraš tie čius tu ri tiks lą pa dė ti vie ti niams vei kė jams ir

kar tu gau ti sau pa ra mos.

Vi są sa vo dar bo gy ve ni mą bu vau prof są jun gų na rys. Ži no ma, ne tiek

iš di de lio no ro, kiek iš rei ka lo. Da bar, kai jau esu, taip sa kant, si tar na vęs

po il sį, ge rai su vo kiu, kad ne lai mės ar li gos at ve ju ne dar bin gu mo la pe liai

ap mo ka mi vi sa me pa sau ly je, o drau di mas yra kiek vie no pi lie čio as me ni nis

rei ka las. De ja, kai sto jau į šią vi suo me ni nę or ga ni za ci ją, ne dar bin gu mo pa-

šal pa bu vo jos ne da lo ma pri vi le gi ja. Tai bu vo svar biau sias sto ji mo ar gu men-

tas. Į po il sio vie tas ar į gy dy mo įstai gas ke lia la pių ne ga vau, nes, ačiū Die vui,

bu vau pa ly gin ti svei kas.

Kai prof są jun gos bu vo ap si ė mu sios da lin ti pa di din tos pa klau sos pre kes,

va di na mą jį de fi ci tą, aš ne pri ta pau, nes nie kaip ne tek da vo „rau do nų jų“.

Apie to kių pre kių pir ki mą ir jų per par da vi mą, de ja, ne su si mąs čiau, o rin kos

abė cė lė tų „ko mu niz mo mo kyk lų“ pro gra mo se ne bu vo nu ma ty ta. Į so cia-

lis ti nes lenk ty nes žiū rė jau kaip į mui lo bur bu lą. Juk jei gu pla no ne įvyk dy si,

tai ne bus nė to mi ni ma laus at ly gi ni mo, tai kam čia pri imi nė ti tą idio tiš ką

„pro gre syv ką“, su da ran čią net vi są treč da lį al gos „ant po pie riaus“. Kam rei-

ka lin gas tas lenk ty nia vi mas, jei dėl am ži no me džia gų sty giaus ar ba dėl or ga-


ni za ci nių trū ku mų rei kė da vo daug lai ko tuš čiai leis ti, o ga le mė ne sio bu vo me

ver čia mi „ar ti“ be po il sio die nų ir „pra il gin tą“ dar bo die ną. Pri si min da mas

tas lenk ty nes, ži nau, kad ga my bi nio ba ro val džia prie ro dik lių „gla zū ra vi-

mo“ (pri ra ši nė ji mo) dar tu rė da vo su gal vo ti, kas iš mū sų kur mo ko si, kas kur

kon cer tuo ja ar spor tuo ja, o gal ir to ne da ry da mas yra šiaip svar bus vei kė jas

nors ir vie ti nio mas to. Sėk min gai įvei kus šias kliū tis, kar tais lyg iš dan gaus

ma na mums nu kris da vo ke lios de šim tys. Taip vi si „soc lenk ty nia vo“, o kas

iš to iš ėjo – ma to me.

Dėl iš dir bio nor mų per žiū rė ji mo prof ko mi te tas ne pra kai ta vo. Dar-

bo na šu mas bu vo ke lia mas tik pūs lė to mis ran ko mis, o kom pen suo jant šią

skriau dą pro pirš tus bu vo žiū ri ma į brok da rius. Pa ga liau juk vi si bu vo me

ant to pa ties „len ciū gė lio“ su ver ti. Tam tik ras prin ci pin gu mas bu vo ro do mas

dar bo draus mės pa žei dė jams, ta čiau esan tiems ar čiau val džios bu vo tai ko mi

vie ni ma tai, o ki tiems – ki ti. Tik riau siai tai ir bu vo dau ge lio pa stū mė ji mas į

al ko ho lio be dug nę.

Su pras da mi pir mi nin ko ir jo ko mi te to var gus, kai rei kė da vo pri im ti

val džios vy rus ir mo te ris, so li da riai pri si dė da vo me. Vis ko pa si tai ky da vo, bet

pats ne lie žu va vau ir ki tiems ne pri tar da vau. At ėjus ei li nei rin ki mų die nai,

bal suo da vo me tik pa siū ly tą kan di da tą, ku rį pa rink da vo va do vy bė, su-

de ri nu si su ne klys tan čia par ti ja. At vi rai pa sa kius, ma žai kas su si mąs ty da vo

dėl to kių prof są jun gų rei ka lin gu mo. Gal dėl pro pa gan dos sie niui, kur dar

te be vieš pa ta vo tas su pu vęs ka pi ta liz mas?

Žvel giant at gal į niū rią pra ei tį, ma ty ti ir švie ses nių blyks nių. Bu vo šven ti-

niai su si ė ji mai, ži bu rė liai, va ka rė liai, o kar tais ir ko lek ty vi nės iš vy kos, ne re tai

ir vel tui, nes iš lai das den gė prof są jun ga ir ad mi nist ra ci ja, o fak tiš kai tai bu vo

vi sų mū sų pi ni gai. Pa tys lai min giau sie ji net sie nius pa ma tė! O kas tie lai-

min gie ji? Tai ad mi nist ra ci jos at sto vai, jų ar ti mie ji ir bū ti nai „ne su tep tie ji“.

Dir bo prof są jun gos pa gal lai ko tar pio rei ka la vi mus ir su griu vo jos kar tu su

liūd nai pa gar sė ju siu so cia liz mu.

Ką šian dien apie ta ry bi nes prof są jun gas ir apie by ran čius jų li ku čius

gal vo ju? Kas bū tų, jei gu lai ki nai ant so vie ti nių dur tu vų su grįž tų se no ji tvar-

71


ka? Kaip įsi vaiz duo ti nau jas prof są jun gas, ku rios tur ėtų gin ti žmo gų? Ką tie

li kę „lais vie ji“ pa ty liu kais su galv otų liau dies gy ni mo la bui? Gal būt pa mė-

gin tų pri si pa žin ti ir tin ka mai įver tin ti sa vo pra ei tį? Tik rai ne. Vie toj rim to ir

kon struk ty vaus dar bo at ku riant ir stip ri nant mū sų vals ty bę ku ria mi strei kų

ko mi te tai, ta ry bos, fe de ra ci jos ir kon fe de ra ci jos, sa ko mos ug nin gos kal bos

prieš par la men ta rus ir Vy riau sy bės na rius. Jei gu tik tiek, tai ne tik mes, bu vę

prof są jun gie čiai, tam ne pri ta ria me, bet ne pri tars ir jau ni mas, ku ris į pra ei tį

grįž ti, at ro do, ne sku ba.

72


BuS LiE Tu Va STiP ri ir LaiS Va!

Ko vo vie nuo lik tą ją, mi nė da mi Lie tu vos Ne pri klau so my bės at kū-

ri mo die ną, pri si me na me, kaip bu vo da ro mas tas is to ri nis žings nis, pa kei tęs

Lie tu vos ir ano me to So vie tų vals ty bės, gal ir vi so pa sau lio įvy kių rai dą. Nuo

ta da Lie tu vos gy ve ni mo cen tras yra Vil nius, o ne Mask va. Tą die ną LTSR

Aukš čiau sio ji Ta ry ba il gai svars tė, kol pri ėmė įsta ty mą, kad nuo 1990 m. ko vo

11 die nos 18 va lan dos ši ta ry ba bus va di na ma Lie tu vos Aukš čiau si ą ja Ta ry ba.

Taip iš ny ko LTSR, o tuo jau pat pri im tu „Įsta ty mu dėl Vals ty bės pa va di ni-

mo ir her bo“ to ji vos ke lio li ka mi nu čių eg zis ta vu si Lie tu vos Aukš čiau sio ji

Ta ry ba nu ta rė to liau var to ti Vals ty bės pa va di ni mą – „Lie tu vos Res pub li ka“

ar ba „Lie tu va“, o sa ve va din ti „Lie tu vos Res pub li kos Aukš čiau si ą ja Ta ry ba“.

Pri ėmus šį Įsta ty mą, pa ki lo Tri spal vė, pa lai do da ma mus slė gu sį, sve ti mą

mums LTSR her bą. Tai ne mirš ta mos mi nu tės, ku rios per am žius jau dins

lie tu vių šir dis.

73


74

KO DėL rEi Kia aT ŠauK Ti DE Pu Ta TĄ

Yra toks moks las, va di na mas klai dų te ori ja, kur sa ko ma, kad klai dos

bū na stam bios, sis te mi nės ir at si tik ti nės. Ša lia šio in ži ne ri nio klai dų kla si-

fi ka vi mo rei kė tų pri si min ti, kad gy ve ni me bū na skau džių ir ne pa tai so mų

klai dų, tra giš kų klai dų. Bū na ap mau džių klai dų, ku rios, lai ku pa ste bė tos,

ga li bū ti su švel nin tos.

Klai das da ro ne tik at ski ri fi zi niai as me nys, bet ir vie nin gai vei kian ti

vi suo me nės da lis. Pa vyz džiui, da lis rin kė jų ap si ri ko, bu vo su klai din ta ir ne-

di de le bal sų per sva ra iš rin ko ne ti ku sį de pu ta tą. Įvy ko ap mau di klai da, ku rią

rei kia ne del siant ati tai sy ti. Jei gu vie nas kan di da tas pa si ro dė esąs blo gas de-

pu ta tas, jį rei kia ne del siant at šauk ti.

Da lis rin kė jų nu mo ja ran ka ir ta ria, kad ne ver ta varg ti, nes ka den ci ja tu ri

sa vo pa bai gą, to dėl mus ap vy lęs pa siun ti nys ne su spės pri da ry ti daug ža los. Bet

taip ne ga li bū ti. Pri si min ki me vai kys tė je gir dė tą ka te kiz mo pa mo ky mą, kad

ge rus dar bus dan gu mi mo ka, o blo gus pra ga ru bau džia. Ar ba, ki taip

ta riant, nė vie nas blo gas dar bas ne ga li pa si lik ti be baus mės ir pa smer ki mo.

Jei gu yra nu si kal ti mas, tu ri bū ti ir baus mė. To rei ka lau ja vi suo me nės mo ra lė.

De pu ta tas, pa nie ki nęs rin kė jų prie sa kus, pa si bai gus ka den ci jai iš eis į gy ve-

ni mą, sa ky kim, su sig na ta ro au re o le. Lai kui bė gant jo blo gi dar bai si mirš,

o ne pel ny ta au re o lė pa si liks is to ri jo je. Mes, rin kė jai, pri va lo me sa vo klai dą

iš tai sy ti ryš kiu mos tu.


Nebaigti prisiminimai

EDVarDaS LaugaLyS

Jaunystė

75


1944 m. spa lio 11 d. vi są die ną pra tū no jau krū muo se, ne to li Nor vi lo

skar džio. Ten tu rė jom su si tik ti su bro liu Zig mu. Po rą kar tų bu vau nu slin kęs

ne to li mū sų na mų. Pil nas kie mas ru sų ka rei vių, ma ši nų. Va di nas, man nė ra

ką ten veik ti. Pa va ka re, ne su lau kęs Zig mo, pa krū miais nu ė jau pas Ka zi mie rą

Vi soc kį. Vi si nu si gan do ma ne pa ma tę. Sa kė, kad ma nęs jau klau si nė jo bu vęs

mė si nin kas Venc kus, tuo met pa skir tas vals čiaus Vyk do mo jo ko mi te to pir mi-

nin ku (vir šai čiu). Jis bu vo pa ten kin tas, kai Vi soc kiai iš reiš kė nuo mo nę, kad

aš tur būt iš va žia vęs kar tu su šei ma. Pas Vi soc kius gy ve no dė dės Jo no Lau-

ga lio šei ma, nes jų na mai su de gė, pra ei nant fron tui. Li kau lai ki nai ir aš ten.

Po po ros die nų nu ė jau į Skaud vi lę, ten su ti kau Venc kų, ku ris ir gi nu si mi nė

ma ne pa ma tęs. Jis, nors ir bu vo po grin di nis ko mu nis tas, bet ne bu vo blo gas

žmo gus. Skaud vi lė je su ti kau Jo ną Gai žaus ką, su ku riuo su ta rėm kur ti ko o-

pe ra ty vą. Rei kė jo bet ko im tis, kas bū tų pa na šu į le ga lią veik lą. Ma no ra di jo

sto tis bu vo Už še šu vių kai me (Ba ta kių vals čiu je). Ant ro ji sto tis, dar vo kie čiams

esant, bu vo nu vež ta į Ši la lės vals čių, pas mo ky to ją Ča rą. Tarp tų dvi ejų sto čių

bu vo nu sta ty tas ry šys, pra ne ši nė jom vie ni ki tiems nau jie nas. Už še šu viuo se ir

ap lin ki niuo se kai muo se bu vo daug pa bė gu sių iš Ple cha vi čiaus ar mi jos vy rų.

Jie vi si bu vo gin kluo ti. Ap link juos spie tė si vie ti niai, ku rie ry žo si ge riau ei ti į

miš ką, ne gu į so vie tų ka riuo me nę. Gruo džio mė ne sį din go Venc kus (su ėmė

KGB). Jo vie tą ėmė mer gos vai kas Bo lius Jur gi las. Ant mū sų (ko o pe ra ty vo)

kon to ros du rų ka bo jo ma no nu pai šy ta iš ka ba, mes jau tu rė jom ry šį su Tau ra gės

ap skri ties ko o pe ra ty vu, o aš as me niš kai tu rė jau ry šius su Už še šu vių kai mu.

Gruo džio pa bai go je Už še šu viuo se pa nos su ren gė šo kius. At ėjo daug

„ple cha vi čiu kų“ ir vie ti nio jau ni mo. At va žia vo ir ka rei viai iš ne to li įsi kū ru-

sio ka ri nio da li nio. Įvy ko dėl mer gi nų gin čas. Lie tu viai mu šė du ru sus.

Se kan tį ry tą tą kai mą griu vo gau sy bė ka rei vių. Vi si jau ni vy rai bu vo spė ję

iš bėg ti į bun ke rius miš ke. Na mie su ga vo tik šlu bą mu zi kan tą Ka ziu ką Lie-

77


kį. Jis bu vo vi sų pa ti kė ti nis, ži no jo, kur pa slėp ta ma no apa ra tū ra. Per ke le tą

die nų tas Ka zys iš da vė daug vy rų. Pa ro dė, kur slėp tu vės, bun ke riai. Įvy ko

kau ty nės, ir vi si gy vie ji bu vo areš tuo ti. Aš apie tai su ži no jau po po ros die nų.

Ko kią sa vai tę slaps čiau si. Kon to ro je sa ky da vo, kad aš ko man di ruo tė je. Vė liau

pra dė jau lan ky tis Skaud vi lė je. Vis kas ra mu. Gy ve nau nuo gruo džio pra džios

jau sa vo so dy bo je. Per gruo džio mė ne sį ga vau at lei di mus nuo ka riuo me nės

pus bro liams Ig nui ir Juo zui.

78

Sau sio 20 d. at ėjo į mū sų ko o pe ra ty vo kon to rą vals čiaus sar gas ir pa sa-

kė man, kad kvie čia Jur gi las. Vals čiaus pa tal po se ma ne ir su ėmė. Su ra kin tą

at ve žė į Pu žus, pa da rė kra tą, nie ko ne ra do ir nu ve žė į Stieg vi lų kai mą. Ten

su ra kin tą ir su riš to mis ko jo mis įme tė į va sa ri nę vir tu vė lę (o lau ke bu vo šal-

to ka, apie -20oC) ir pa lai kė ten ke le tą va lan dų. Nak tį nu si ve dė į tar dy mą.

Ga vau pir mą „krikš tą“, bet pro to ko le ra šė, kad ra di jo apa ra tū rą pir kau iš

be si trau kian čių vo kie čių la ši nių pal tį, kad tik vai di nau dir ban tį, kad šiaip

nie ko ne su pran tu apie ra di ją. Gin tis, kad apa ra tas ne ma no, bu vo be vil tiš ka.

Pa ro dy mai bu vo ne tik Ka zio Lie kio, bet ir jo na miš kių. Tuoj po tar dy mo

(jau bu vo ry tas) iš si ve žė į Tau ra gę, į gar si ą ją „Šū ber ti nę“. Tai vo kie čio Šū ber to

na mai. Po vi su na mu bu vo rū sys – ka me ros. Vie no je iš tų ka me rų pa tal pi no ir

ma ne. Kam ba rė lis 12 m2, o mū sų – virš dvi de šim ties. Mie go jom pa mai no mis.

Jei tar pais su ma žė da vo ka li nių, su gul da vom vi si, bet nuo šo no ant ki to šo no

var tė mės pa gal ko man dą – vi si kar tu. Ki taip bu vo ne įma no ma.

Į tar dy mus ves da vo tik nak ti mis. Tur būt dėl to, kad bai siau bū tų. Ten ir

be to ne bu vo ma lo nu, nes be veik vi suo met su gal vo da vo fi zi nių kan ki ni mų.

Ma nęs klaus da vo, ko dėl no rė jau prie šin tis so vie tų val džiai. Aš sa kiau, kad

ma ne ma ma dar ma žą bol še vi ku gąs din da vo. To kius žo džius su ma lo nu mu

ra šy da vo į tar dy mo pro to ko lą.

Ko vo 7-tą die ną ma ne ir dar ke tu ris su ma ni mi nie ko ben dro ne tu rin-

čius ka li nius iš ve žė sunk ve ži miu iš Tau ra gės. Va ka re at va žia vom į Kau ną.

Čia kaž ko kia me rū sy je su gul dė nak vo ti. Ten mes trys iš pen kių su ta rėm

bėg ti. Ry te vėl pa so di no į tą pa tį sunk ve ži mį ir iš bil dė jom Vil niaus link.

Pra va žia vus Rum šiš kes, pra dė jo ges ti ma ši na. Įva žia vo į kaž ko kį kie mą pa-


ke lė je. Mus su va rė į tro bą. Pa so di no ne at sar giai: po suo lu bu vo kir vis, ant

sta lo gu lė jo ma sy vios pe le ni nės iš deg to mo lio. Trys sar gy bi niai (vy res nie ji)

nu ė jo į an trą tro bos ga lą tur būt pa si stip rin ti, vie nas val kio jo si po kie mą, o

trys sė dė jo prieš mus ke le to žings nių. Tie trys ir su gu lė po mū sų smū gių.

Iš bė gom tri se (du li ko). Vie ną iš mū sų nu šo vė bė gan tį per lau ką, o mu du

pa bė gom. Ki tą die ną nu šo vė ma no drau gą. Li kau vie nas. Ap link ne drau giš ki

žmo nės, – su ru sė ję ar su len kė ję. Dar po po ros die nų nu ša lu sio mis ko jo mis

ir, ko ge ro, aukš ta tem pe ra tū ra bu vau vėl su im tas Kar mė la vo je. Pa puo liau

į fron to kon tržval gy bą. Tad ir ve žė ma ne kar tu su sa vi mi per Vo kie ti ją iki

Ode rio. Ta kon tržval gy ba nuo lat tu rė jo po du tris šim tus to kių tar do mų jų.

Vi sus mus taip ir ga ben da vo iš vie no rū sio į ki tą. Val gy ti duo da vo fan tas-

tiš kai ma žai. Ant ma no kau lų li ko tik oda. Tie sa, be to at si vė rė žaiz dos ant

ko jų. Nu ša li mas, pa si ro do, sun kiai gy ja. De ši nės ko jos di džio jo pirš to kau las

ky šo jo iš po odos. Kiek vie nas pri si lie ti mas bu vo kan čia.

Bir že lio mė ne sio vi du ry je at ve žė ma ne į Ins ter bur go (Įstru čio) ka lė ji mą,

o šv. Jo no nak tį at va žia vo Tau ra gės KGB ma nęs pa im ti. Par si ve žė į tą pa čią

„šū ber ti nę“. Už da rė vie ną vi siš kai tam sio je ka me ro je. Po po ros die nų pra dė jo

ves ti į tar dy mus. Tuo lai ku jie tu rė jo vi sas ži nias apie Vo kie ti jos žval gy bos

mo kyk las. Juo kė si iš ma no pir mo jo aiš ki ni mo, kad la ši nius pir kau ra di-

jo apa ra tū rą. 1945 me tų va sa rą į „šū ber ti nę“ at ve žė Vy tau tą Svi lą. Ten aš jo

ne ma čiau, bet van dens ne šio to jai (taip pat ka li niai) pa dė jo mums su si siek ti.

Vy tau tas Svi las siū lė or ga ni zuo ti pa bė gi mą, bet ma no ko jos tam ne be ti ko.

Ru de nį iš ve žė į Ši lu tės ka lė ji mą. Ten tei sė ka ri nis tri bu no las. Tuš čio je sa lė je

sto vė jau prieš ta ria mą teis mą. Pas kui iš ve dė į ko ri do rių. Už de šim ties mi-

nu čių įve dė at gal ir per skai tė spren di mą: pen kio li ka me tų ka tor gos dar bų.

Už po ros die nų tei sė ir Vy tau tą Svi lą. Jį įme tė į ma no ka me rą, ku rio je iki tol

bu vau vie nas. Taip mu du su si pa ži nom. Vie nas iš ka lė ji mo pri žiū rė to jų bu vo

Lau ga lys iš Ba ta kių. Jis per da vė ži nių Ele nai Lau ga ly tei, tai ji vis at vež da vo

la ši nių, duo nos.

Su Vy tau tu Svi lu, ir gi nu teis tu „na ka torž ny je ra bo ty“ (toks bu vo SSSR

Aukš čiau sio sios Ta ry bos 1943 me tų ko vo mė ne sio įsa kas) pra sė dė jom vie no je

79


Ši lu tės ka lė ji mo ka me ro je iki 1946 m. va sa rio mė ne sio vi du rio. Ko kį mė ne sį

ka me ro je bu vom tik mu du du. Ele nos Lau ga ly tės at ne ša mi la ši niai ir duo na

lei do mums gy ven ti pa ken čia mai. Nei į pa si vaikš čio ji mus ka lė ji mo kie me,

nei į pir tį mud vie jų ne leis da vo, – ka tor gi nin kai. Pri žiū rė to jas ba ta kiš kis Lau-

ga lys, kai nie ko ne bū da vo ko ri do riu je, ati da ry da vo du ry se mais to pa da vi mo

an gą ir su mu mis kal bė da vo si. Vie ną kar tą at ve dė prie du rų Jo a ną ir Bro nę

Ged vi lai tes (An ta no Ged vi lo duk te ris). Jos skalb da vo ka li nių bal ti nius. Su

mie lu no ru pa ė mė ir mū sų, nors tai bu vo drau džia ma. Po to jos daž nai mus

lan ky da vo, taip to pri žiū rė to jo dė ka mes bu vo me ap skalb ti, gau da vo me šio-

kių to kių ži nių. Gal gruo džio mė ne sį mums į ka me rą įme tė ru są iš Ka li ni no

(Viat kos) sri ties. Mū sų ge ra sis pri žiū rė to jas ėmė bi jo ti ati da ry ti „kor muš ką“.

Apie Ka lė das ga vom ket vir tą drau gą – Če re ką iš Ba ta kių. Jis ka dai se bu vo

Viz bu tų ka lė ji mo vir ši nin ku, vė liau Ba ta kių po li ci jos nuo va dos vir ši nin ku,

1940 me tais – mi li ci jos vir ši nin ku, o nuo 1941 me tų bir že lio – vėl po li ci-

jos vir ši nin ku. 1943 me tų ru de nį vo kie čiai jį areš ta vo ir da rė į Štud ho fo

kon cen tra ci jos sto vyk lą, įtar da mi, kad jis vėl ruo šia si pa si tik ti ru sus ir jiems

tar nau ti. Če re kas taip pat bu vo nu teis tas 15-kai me tų ka tor gos dar bų.

80

1946 me tų va sa rio 15 die ną mus ke tu ris iš ka lė ji mo nu ve žė į Ši lu tės

ge le žin ke lio sto tį ir pa tal pi no į ten sto vė ju sį ka li nių per ve ži mo va go ną (Sto-

ly pins kij va gon), su skirs ty tą at ski ro mis ka me ro mis, ku rių ja me gal ko kios

sep ty nios. Ka me ro je, į ku rią mus įbru ko, sė dė jo ke tu ri kri mi na li niai nu si kal-

tė liai – ban di tai. Greit su va rė ir į ki tas ka me ras ka li nius, ku rie taip pat bu vo

pa tal pin ti kar tu su kri mi na li niais (sar gy ba ty čia taip da rė). Vos trau ki niui

pa ju dė jus, ban di tai si puo lė po li ti nius. Mū sų ka me ro je jiems ne pa vy ko, nes

mes bu vo me pa si ry žę vis kam. Be to, ir fi zi nė jė ga bu vo mū sų pu sė je. Ki to-

se va go no ka me ro se žmo nes nuo gai nu siau bė. Sto ty se sar gy bi niai kei tė jų

daik tus ir rū bus į deg ti nę, mais tą. Vil niu je, kai vi sus iš va rė iš va go no, sun ku

ir ny ku bu vo žiū rė ti į tuos žmo nes: vi si ge res ni rū bai bu vo at im ti, o vie toj jų

duo ti jiems kaž ko kie skar ma lai.

Lu kiš kių ka lė ji me mu du su Vy tau tu Svi lu vėl bu vom pa tal pin ti tik dvi ese

į ma žą ka me rą. Če re kas bu vo ben dro je ka me ro je. Kaip mo kan tis ru siš kai, jis


pa dė jo žmo nėms skųs tis ka lė ji mo pro ku ro rui dėl api plė ši mo. Ko vo 1 die ną

mus iš kra tė, iš va rė į kie mą, kur jau bu vo ke li šim tai žmo nių, su skirs tė va-

go nais, pa sky rė va go nų vy res niuo sius ir to kia ri kiuo te nu va rė į ge le žin ke lio

sto tį, kur lau kė il gas gy vu li nių va go nų trau ki nys. Ma no va go ne, ku rio vy-

res niuo ju bu vau pa skir tas aš, ne bu vo nei Vy tau to Svi lo, nei Če re ko. Ke lio nė

iki Vor ku tos tru ko 15 die nų. Jei tar si me, kad nuo Vil niaus iki Vor ku tos yra

apie 3000 km, tai per pa rą nu va žiuo da vo me po 200 ki lo met rų. Sar gy bi nių

ty čio ji ma sis sto ty se, mu ši mas, kan ki ni mas, ma ri ni mas ba du įgri so per tas

dvi sa vai tes. Vor ku to je, skirs ty mo punk to pir ty je pa ma čiau Če re ką ir Vy tau tą

Svi lą. Če re kas bu vo siau bin gai su muš tas. Ker ši jo sar gy ba Vil niu je įskųs tus

drau gus. Jis mi rė po po ros die nų. Mu du su Svi lu nu ve žė į sep tin tą šach tą. Bu-

vo žie ma, – Vor ku to je, po lia ri nio ra to. Vy tau tas tik su plo nu švar ke liu, be

ke pu rės. Aš jam da viau ant klo dę, ku ri at sto jo Vy tau tui ir ke pu rę, ir pal tą.

La ge ry je, į ku rį mu du pa te ko me, pu sė ka li nių bu vo kri mi na li niai – va-

gys, plė ši kai. Vy tau tui da vė iš san dė lio se ną va ti nu ką, o man – nie ko. Ba ra ke

jo kios pa ta ly nės. Pra dė jo skirs ty ti į dar bą. Mu du su Vy tau tu pa te ko me į kro-

vi kų bri ga dą („pe re val ką“). Kro vėm ply tas, ak me nis, rąs tus iš pla taus ge le žin-

ke lio va go nų į siau rą. Dar bo die na tru ko 12 va lan dų, po il sio die nų – jo kių.

Laiš kų ra šy ti ne ga li ma. Mais tas siau bin gai blo gas. Iš ma no ko jos (de ši nės)

di džio jo pirš to kyšo kau las…

Vor ku tos an glies ba sei nas iš si dės tęs tarp 67o ir 69o šiau rės pla tu mos,

šiau ri nio Ura lo va ka ri nė je pu sė je. Nuo pa čių kal nų gal 50–70 km at stu mu.

Sau lė tą die ną kal nai pui kiai ma to si. At ro do, vi sai čia pat. Tun dra. Kiek akys

ma to že mės pa vir šius ap au gęs kar li ki niais ber žais – krū me liais, 0,5–1,0

met ro aukš čio. Va sa rą tun dro je šla pia, nes ati tirps ta maž daug 20–25 cm

pa vir šiaus sluoks nio. Gi liau – am ži nas įša las iki 40–50 met rų gy lio. Va sa rą

tun dro je tie plo tai, ku rie ne ap au gę krū me liais, pa si den gia šiurkš čia tan kia

žo le. Ja min ta el niai ir šach to se dir ban tys ar kliai. Jiems žo lę, o vė liau šie ną,

ve ža į po že mius, nes vie ną kar tą ten nu leis tas ar klys yra pa smerk tas gy ven ti

tam so je vi są sa vo am žių. Jie bū da vo vi siš kai ak li. Ma nau, kad da bar šach to se

ne bė ra ar klių, ten ka tech ni kos.

81


82

Ba lan džio pra džio je pra dė jo auš ti po lia ri nė die na, – vi są pa rą švie su.

Aš vi siš kai pra dė jau silp ti nuo blo go mais to. Taip pat jau tė si ir ki ti, kar tu su

ma nim at vež ti. Vie ną die ną ne iš ėjau į dar bą, pa si slė piau po na rais. Vė liau

ma ne ra dę „na riad či kai“ (jie bū da vo ski ria mi iš kri mi na li nių tar po) su mu šė

ir nu ve dė pas la ge rio va dą. Pa ro džiau jam prieš me tus ap ša lu sias ko jas. Jis

nu si kei kė, bet vis dėl to lie pė nu ves ti ma ne į li go ni nę. Tai toks pat ba ra kas,

tik vi du je pri da ry ta len ti nių per tva rų, iš ku rių su si da ro pa tal pos gy dy to jui,

ope ra ci nė. Įve dė ma ne į tą „ope ra ci nę“, pa gul dė ant pa pras tų len tų sta lo,

plo na vir vu te ver žė pirš tą (to kia bu vo anes te zi ja) ir nu di li no ga lą pirš to.

Tai at li ko len kas gy dy to jas gi ne ko lo gas, tarp kit ko – vil nie tis.

To je li go ni nė je dau giau siai gu lė jo šach ti nin kai su lū žiais. Kai ku rie jų – vy-

res nie ji kal nų in ži nie riai. Per ke le tą die nų iš si kal bė jus, jie pra dė jo man aiš kin ti,

kad su ge o de zi nin ko spe cia ly be ga li ma įsi tai sy ti šach to je į „mark šei de rių“ biu rą.

Pa ža dė jo man pa dė ti. Po po ros die nų su ko į mū sų ba ra ką jau nas pa vol gio

vo kie tu kas, dir ban tis šach to je mark šei de riu. Ap klau si nė jo ma ne ir pa sa kė, kad

jam tik čiau dar bi nin ku: ne šio ti te odo li tą, lai ky ti juos tos ga lą, švies ti į ma tuok lę

ni ve liuo jant. Ir tik rai, po ke le tos die nų, dar ne su gi jus žaiz dai, ma ne iš ra šė iš li-

go ni nės ir jau se kan čią die ną pa te kau į šach tos zo ną, į mark šei de rių biu rą. Tas

pats jau nas vai ki nas ma ne pa si ti ko, pa ro dė ma no dar bo vie tą (kai ne rei kės leis tis

į po že mius), tam sų kam ba riu ką, ku ria me bu vo su dė ti įvai rūs ge o de zi niai ir ge-

o lo gi niai in stru men tai. At seit, lais vu nuo dar bo šach to je lai ku pri va lė siu va ly ti

ma ta vi mo juos tas, tai sy ti op ti nių in stru men tų šta ty vus, ni ve lia ci jos ma tuok les.

Dar tą pa čią die ną su ki tu mark šei de riu (taip pat ka li niu, bet ne ka tor-

gi nin ku) pa te kau į pa čią šach tą. Tam su, drėg na, ma no pro žek to rius men kai

te švie čian tis. Net tru pu tį bai so ka bu vo. Ypa tin gai la vo se, kur ka sa ma an glis.

Tai di džiu liai plo tai, o kur iš kirs tas an glies sluoks nis, – pa ga lių rams čiai.

Uo los braš ka, kai kur ne ti kė tai kren ta ke li lui tai. Nau jo kui vis kas at ro do

itin keis ta. Po ke le to va lan dų iš lin dęs (tai yra, iš kel tas lif tu) iš šach tos bu vau

kiau rai šla pias. O lau ke – mi nu si nė tem pe ra tū ra. Rei kė jo dar po rą va lan dų

lauk ti prie var tų, kol su si rinks dau giau dar bi nin kų ir sar gy ba nu ves mus į

la ge rį, iki ku rio – pus an tro ki lo met ro.


Šach to se, po že me ka li niai dir bo dvi pa mai nas po 12 va lan dų. Po il sio

die nų ne bu vo. Aš vi suo met ei da vau iš ry to. Nors ma no dar bas ne bu vo la bai

sun kus, bet šach to je kiau rai per šlap da vau. Pa ki lus į pa vir šių ne bu vo kur per-

si reng ti ar džio vin tis (tą pri vi le gi ją tu rė jo tik ke lias de šimt vir ši nin kų), tad

prie var tų šla pi lauk da vo me kar tais net po ke le tą va lan dų, kol su si rink da vo

di des nis bū rys ka li nių, ir sar gy ba su šu ni mis mus va ry da vo į la ge rį, ku ris bu vo

gal pus an tro ar po ros ki lo met rų. Pa te kę į la ge rio zo ną vi si, ku rie dar pa jėg-

da vo, bėg da vo prie vir tu vės lan ge lio, kur kiek vie nam į jo in dą įpil da vo sriu bos,

pa ska nin tos ke le tu kruo pų, žu vies kau lais ar ar klio plau čių ga ba liu kais. Ten

vyk da vo kau ty nės dėl vie tos ei lė je. Aš daž nai tą srė ba lą im da vau į ke pu rę,

ku ri bu vo taip pri pra kai tuo ta, rie ba luo ta, kad ge rai lai kė skys čius. Daug kas

ne tu rė da vo in dų, daug kas pa mes da vo juos, be si neš da mas į šach tą.

Du kar tus per mė ne sį va ry da vo į pir tį. Iš kar to vi są ba ra ką (gal 80

žmo nių). Duo da vo po vie ną lit rą van dens, pil da vo ant vir šu gal vio šaukš tą

skys to mui lo, ten pat iš vir to iš žu vų kau lų. Tą van de nį dau gu ma iš ger da vo

ir lauk da vo, kol iš neš mū sų sku du rus iš ga ri ni mo ka me ros ir leis ap si reng-

ti. Mui las ant gal vos įtrin tas su džiū da vo, ir bū da vo ge rai. Tuo met Vor ku tos

la ge riuo se dar trū ko van dens. Ko mi kal ba Vor ku ta reiš kia „pik tas van duo“.

Ir tik rai, kas daug to Vor ku tos van dens gė rė, kaž kaip keis tai iš tin da vo ir

mir da vo. Pir ty je bu vo bai su žiū rė ti į nuo gus žmo nes, pa na šius į vai duok lius.

At ro dė, kad jie barš ka. Vien oda ir kau lai. Pa na šus į vi sus (tei sin giau sa kant,

į dau gu mą) ta pau ir aš. Sun kiai per lip da vau per gu lin tį rąs tą, ne ga lė da vau

per šok ti ma žiau sio grio ve lio.

1947 me tų pa va sa rį, gal ba lan džio mė ne sį (jau bu vo vi są pa rą švie su,

nors šal čio dar bū da vo iki -20 o –25 o C) ma ne nu si ve dė į an glių san dė lį (že mės

pa vir šiu je) ne šio ti ma tuok lę, o prie in stru men to (te odo li to) bu vo pa skir tas

vy riau sia sis mark šei de ris, nes ki ti to dar bo ne mo kė jo. Rei kė jo da ry ti ta che-

o met ri nę nuo trau ką. Ab ri sui ( ra šus tvar ky ti) bu vo at ves tas dar vie nas

mark šei de ris ka li nys. Man pa aiš ki no, kur neš ti ir kaip sta ty ti ma tuok lę, nes

iki tol vy riau sias mark šei de ris ma ne ma ty da vo tik at si tik ti nai ir apie ma ne

nie ko ne ži no jo. Aš duo tį at li kau tiks liai, dar tru pu tį net pa pil dy da mas.

83


Tai pa ste bė jo ma no „di dy sis“ vir ši nin kas ir pa klau sė, iš kur aš taip ge rai su-

si gau dau ge o de zi niuo se dar buo se. Aš jam pa sa kiau, kad esu ge o de zi nin kas.

Ta da jis įda vė ma tuok lę mark šei de riui, o man lie pė dirb ti su te odo li tu. Po

ke lio li kos mi nu čių ma ne pa li ko vie ną su tuo ma tuok lės ne šio to ju. Pa sa kė,

kad į la ge rį ne ičiau, o lik čiau jo ka bi ne te pa skai čiuo ti ir su da ry ti an glių san-

dė lio pla ną. Sa kė, kad per spės sar gy bą, kad ta ma nęs nei eš ko tų. Po po ros

va lan dų, bai gęs lau ko dar bus ir at ėjęs į sa vo va do ka bi ne tą, ku ria me anks-

čiau ne si lan ky da vau, ra dau di de lį ga ba lą duo nos, mė sos ir sal din to van dens

stik lai nį. Kar tu bu vo raš te lis. Per nak tį pa da riau vi sus dar bus ir dar nu mi gau

prie šil to pe čiaus su si rai tęs. Nuo to kar to ma no gy ve ni mas pra dė jo keis tis.

Vy riau sia sis mark šei de ris, nors gy ve no zo nos su žmo na, bu vo pa vol gio

vo kie tis, ati trem tas į Vor ku tą.

84

Su Vy tau tu Svi lu su si tik da vo me re tai. Ne lik da vo tam ener gi jos. Jis dir-

bo „per val kos“ bri ga do je. Su ly so, nu sil po. 1947 me tų va sa rą ga vau siun ti nį

iš Ele nos Lau ga ly tės. Po me tų bu vi mo la ge ry je lei do pa ra šy ti vie ną laiš ką.

Siun ti ny je bu vo džio vin tos duo nos, la ši nių, švar kas ir kel nės. Tuos rū bus

ati da vė me Vy tau to Svi lo bri ga di nin kui, ku ris pa si rū pi no per ves ti Vy tau tą

vir tu vės dar bi nin ku. Ten Vy tau tas dirb da mas įsi try nė į feld še rių kur sus,

ku riuos bai gęs pra dė jo dirb ti šach tos med punk te.

1948 me tais mū sų la ge ry je jau bu vo pa sta ty ta val gyk la, ku rio je, ži no ma,

trū ko ir tvar kos, ir val gių, bet jau ne be rei kė jo pil ti sriu bos į ke pu rę. Muš ty nės

dėl ei lės, dėl sta lų bu vo nuo la ti nis reiš ki nys. Vi są lai ką po li ti nius ka li nius kan-

ki no bu vi mas kar tu su kri mi na li niais nu si kal tė liais – va gi mis, žmog žu džiais, –

ku riems pa tai ka vo la ge rio val džia. La ge rio zo na ėmė apie 15–20 ha plo tą.

Ja me bu vo pa sta ty ta 20–25 ba ra kai, 10 „pa la tų“ (pu siau že mi nių), ki ti ūki niai

pa sta tai. Po tą zo ną bu vo ga li ma ju dė ti ne var žo mai. Per po rą me tų iš kar tu

at va žia vu sių jų li ko ne daug. Kas dien la vo nus, per ko rę per laz das (iš reng tus

nuo gus, mat bu vo gai la rū bų), neš da vo į tun drą. Ten tik sa ma nas pra krapš ty-

da vo, nes gi liau bu vo že mes su kaus tęs am ži nas įša las. Lai do tu ves baig da vo

tun dros vil kai – „pscy“. Ba ra kuo se sa vo „na rus“ sun kiai ras da vo me, nes, iš ėjus

į dar bą, jo kių mū sų daik tų ne lik da vo. Pa gal stul pus, lai kan čius lu bų bal kius,


at ra dęs sa vo „na rus“, klo da vau ant jų šla pią „va tin ką“, pa si dė da vau po gal va

ba tus (kad ne pa vog tų) ir, ne nu si ė męs kel nių, gul da vau mie go ti.

Ma no vir ši nin ko rū pes čiu bu vau per kel tas į pa do res nį ba ra ką („dlia

ATP – ad mi nist ra tiv no tech ni čes ko go per so na la“), iš ra šė man ge res nį mais tą,

at neš da vo man į dar bą vi so kios tech niš kos li te ra tū ros. Už vir ši nin ką dir bau

vi so kius dar bus, ku rie bu vo jam pa čiam ne ma lo nūs: ver ti ka lių an gų sta ty bos

tik ri ni mas (kur rei kia leis tis 200 m že myn sta ti nė je at si sto jus), an glies san dė lių

nuo trau ka (šal tis), kė li mo ma ši nų kom plek so de ri ni mai ir pan.

Man jau ir mui lo at neš da vo. Iki tol vaikš čio jau juo des nis neg rą, nes

an glies dul kes, iš lin dęs iš po že mio, mė gin da vo me nu va ly ti snie gu, tuo tik

dar la biau jo mis įsi trin da mi. Mui lo jau tu rė jo ir Vy tau tas Svi las, dir ban tis

med punk te. Gy ve ni mas lyg ir da rė si nor ma les nis.

1948 me tų spa lio mė ne sį (man ta da bu vo 25 me tai) val džia pra dė jo

re or ga ni zuo ti la ge rius, – po li ti nius ka li nius pra dė jo at skir ti nuo kri mi na li-

nių. Ma ne per ve žė į I-ąją šach tą prie pat Vor ku tos mies to. Kei čiant be veik

vi są ka li nių kon tin gen tą, jiems rei kė jo ir vi so kių spe cia ly bių žmo nių. Kai

ko mi si jos na riai ma nęs pa klau sė, ko kia ma no spe cia ly bė, aš pa sa kiau, jo

esu kal nų in ži nie rius, moks lus bai gęs Vie no je. Už da vė ke le tą klau si mų, aš

į juos sėk min gai at sa kiau ir bu vau pa skir tas ka pi ta li nės sta ty bos pa da li nio

vir ši nin ku. Trys pa mai nos (jau dir bo me po 8 va lan das per die ną, tu rė jo me

tris po il sio die nas per mė ne sį), 300 žmo nių, vi si ka li niai, vi si dir ba po že me,

vi si dar be tu ri kir vius, kas tu vus, me ta li nius la tu vus. Nuo ma nęs pri klau sė

jų ger bū vis, to dėl san ty kiuo se su tais žmo nė mis tu rė jau bū ti itin at sar gus.

Po tre je to sa vai čių at ve žė ir ma no anks tes nės šach tos ka pi ta li nės sta ty bos

pa da li nio vir ši nin ką. Su si skam bi no tarp sa vęs abie jų šach tų mark šei de riai

ir ma ne per kė lė į mark šei de rių biu rą.

La ge ry je, ku ria me at si dū riau, bu vo dau giau tvar kos, ge res nis mais tas.

Gy ve no me vien tik po li ti niai ka li niai. Ba ra kuo se jau at si ra do šio kia to kia

p a t a ly nė.

Ši šach ta bu vo ge res nė ir to dėl, kad jos ga my bi nė zo na bu vo su jung ta

ap tver tu ko ri do riu mi (apie 1 km il gio) su la ge rio zo na. Ap tver tą ko ri do rių

85


ne de rė tų įsi vaiz duo ti kaip ko kį kar vių ap tva rą, ku ria me jos ga no mos. Tik trys

ei lės ke lių met rų aukš čio spyg liuo tų vie lų tvo ros, sar gy bos bokš te liai kas po ra

šim tų met rų. O juo se – ka rei viai su kul kos vai džiais. Bri ga da (pa mai no je apie

20–30 žmo nių), bai gu si dar bą, ne lau kia ki tų, bet trau kia tuo ko ri do riu mi iki

sar gy bos bū de lės, ku rią pra ei nan čius vi sus iš kra to ir tuo pa čiu iš lei džia ši lu mą,

sau go mą po šla pia „va tin ka“. Bet tai jau bu vo ko ne juo kai, nes ne be rei kė jo

sto vė ti prie var tų šal ty je ir lauk ti, kol su si rinks di des nis bū rys ka li nių.

86

Kaip jau mi nė jau, vėl ta pau mark šei de riu. Nie kas ne abe jo jo, kad aš kal-

nų in ži nie rius. Vaikš čio da vau dar ban ir at gal į ba ra ką vie nas, ne pri klau siau

jo kiai bri ga dai. Daž nai rei kė da vo nak ti mis leis tis į šach tą. Ma no pa pil do ma

pa rei ga bu vo pa da ry ti es ki zus ir ap ra šy ti ne lai min gų at si ti ki mų vie tas bei

ap lin ky bes. Pa gal ma no ap ra šy mus ir nu pai šy mus spręs da vo, ką baus tis dėl

ne lai min go at si ti ki mo. Daž niau siai (ar ba be veik vi suo met) „kal ti“ bū da vo

pa tys žu vu sie ji. Tai bu vo pa to giau sia… Už griu vi mai ar me ta no du jų spro-

gi mai bu vo daž ni, tad to kių pa pil do mų iš kvie ti mų bu vo daug. Į tai nie kas

neat si žvelg da vo, sa vo tie sio gi nį dar bą die nos me tu pri va lė jau at lik ti. Mark-

šei de rio dar bas įdo mus, nors kar tais ir la biau pa vo jin gas, ne gu ki tų žmo nių,

dir ban čių šach to je. Apie mark šei de rio dar bą daug ra šo en cik lo pe di jo se, tad

pla čiau apie tai ne kal bė siu.

Ta da jau ne ba da vau, bet ir so tus ne bu vau. Kai li ko me la ge ry je vien

po li ti niai, be veik iš ny ko va gys tės, muš ty nės, žu dy mai. Iš lin dęs iš po že mių,

ga lė jai per si reng ti (jei tu rė jau kuo), nu si praus ti su mui lu.

Ry šys su Lie tu va nu trū ko. Tuo pa čiu me tu, kai ma ne per kė lė į šach tą,

Pu žuo se Ele nos Lau ga ly tės tė vų ne pri ėmė į kol cho zą, nes jie – buo žės. Iš

mū sų na mų jie iš si kė lė į Šil ga lius ( Pa gė gių). Ten dė dė Jo nas Dau lens kis

bu vo žir gy no di rek to rius. Ig ną Lau ga lį su šei ma (žmo na ir dviem ma žais

vai kais) iš ve žė į Si bi rą. Ele na Lau ga ly tė žir gy ne iš te kė jo bu hal te rio Ka zio

Mo tie kai čio.

Mū sų die nos bu vo vie no dos, be žmo giš kų rū pes čių. Žmo gus la ge ry je

sens ta tik kū nu, sie la vi są lai ką lie ka jau nat viš ka…


Straipsniai „Valstiečių laikraštyje“

EDVarDaS LaugaLyS

Pokario metai

87


aPiE gy Vu Li NiN KyS TėS FEr mĄ,

Ku riOS Var DaS LTSr, ar ba

ke lios pa sta bos apie a. m. Bra zaus ko

kny ge lę „Lie tu viš kos sky ry bos“

(1992 12 19)

Ra šant ga li ma iš sa miau iš si reikš ti, iš pai nio ti ar ba dar la biau su pai-

nio ti su dė tin gas si tu a ci jas, pa ro dy ti sa ve pa lan kio je švie so je. Ma tyt, dėl to

dau ge lis di de lių vy rų ra šo kny gas, di des nes ar ma žes nes.

Po no A. M. Bra zaus ko kny ge lė „Lie tu viš kos sky ry bos“ kaip tik ir yra

to kia. Ži no ma, rei kia su tik ti, kad A. M. Bra zaus kas yra lie tu vis ir nie ka da

ne lin kė jo sa vo tau tai blo go. Tik ne vi sai tie są sa ko, kad nuo pat sa vo dar bi-

nės veik los pra džios vis ką da rė tik gal vo da mas, kaip čia la biau pa dė jus tai

sa vo tau tai. O to kių di de lių vy rų lū po mis ne vi siš kas tie sos sa ky mas klai di na

dau gu mą vi suo me nės. Daž nai ne aiš ku, ar kny gos au to rius iš tie sų nuo šir dus,

ar tai pa pras čiau sias pri si tai kė lis, sie kian tis tap ti did vy riu.

Vi so je kny ge lė je nė ra net uo mi nos apie lie tu vių tau tos ge no ci dą so-

vie ti niais me tais (iš sky rus po rą ben drų fra zių epi lo ge), že mės ūkio ko lek ty-

vi za ci ją, vien kie mių ar dy mą, nu osa vy bės at ėmi mą, apie nuo la ti nį ide o lo gi nių

prie šų (kar tais gal tik ta ria mų) pju dy mą. Nė vie nu sa ki niu ne pra si ta ria ma,

kad tais me tais bu vo vyk do ma ant žmo giš ka vi daus po li ti ka ir eko no mi ka. Iš

teks to su si da ro įspū dis, kad Są jū dis kaž ką su ga di no, su drums tė, kad Są jū dis –

tai tik tau ti nės am bi ci jos, o kom par ti ja – pro tin gų, kil nių, net pa si au ko jan čių

vi suo me nės la bui žmo nių sam bū ris.

O jau tai ir ne kil nu! Rei kia at vi rai pa sa ky ti tau tai, koks bū tų jos li ki mas,

jei iki šiol bū tu me So vie tų Są jun gos (ar Ru si jos) su dė ty je, kiek de šimt me čių

mes kaps ty tu mės iš eko no mi nės duo bės kar tu su Ru si ja ir Kau ka zo bei Vi-

89


du ri nės Azi jos tau te lė mis. Rei kia aiš kiai sa ky ti, kad So vie tų Są jun ga kas met

vis be vil tiš kiau at si lik da vo nuo pa sau lio ci vi li za ci jos, o ne ly gin ti Ru si jos

vals tie čius su mū sų vals tie čiais ir džiaug tis, kad „per ke le rius me tus jie So-

vie tų Lie tu vo je su ge bė jo pa si sta ty ti na mą, ap si rū pin ti bal dais, įsi gy ti tra di ci nį

„Mosk vi čių“ ar „Ži gu lius“ (12O psl.). Ne gi kny ge lės au to rius ne ži no, kad

vi sa tai įsi gy da vo to li gra žu ne vi si kai mie čiai, o tik tie, ku rie pri ei da vo prie

val diš ko ar ko lū ki nio tur to, ypač pa ša rų. Juos vog da vo ir šer da vo jais sa vo

ir sa vo gi mi nių tvar tuo se daug gy vu lių. Ir tai – dar ne vi sa tie sa. Dau ge lis tų

va gian čių jų ne į si gi jo nie ko, – čia pat pa vog tą ko lū ki nį tur tą pra ger da vo.

90

Vie na di džiau sių kai mo tra ge di jų yra vien kie mių iš ar dy mas. Tai ne

kie no nors ki to, o kom par ti jos ir ypa tin gai „drau go“ A. Snieč kaus iš mo nė.

Ko lū kių gy ven vie tės vi siš kai ne tin ka pri va čiam ūkiui: skly pai ma ži, ant jų

ne pa sta ty si rei ka lin gų ūki nių pa sta tų, ir že mė ūki nin ka vi mui ga li bū ti duo-

ta ke lių ki lo met rų. Kny ge lės „Lie tu viš kos sky ry bos“ au to rius sa ko (12O

psl.), kad „stam bią že mės ūkio ga my bos ba zę ge rai ver tin da vo (o min ty se

šai py da vo si – E. L.) net gi sie nio spe cia lis tai“. Bet ar mo kė si me ją pa nau do ti

Ne pri klau so mos Lie tu vos la bui?

Ne, ne mo kė si me, nes ne įma no ma. Juk Lie tu vo je bol še vi kų su kur ta ne

že mės ūkio ga my bos ba zė, bet di de lė, tech niš kai at si li ku si gy vu li nin kys tės

fer ma, ku riai pa ša rus (grū dus) au gin da vo Ame ri ko je, o skur džią pie no ir

mė sos pro duk ci ją iš vež da vo į Mask vą. Tie gy vu li nin kys tės ir paukš ti nin kys tės

pa sta tai bu vo sta to mi pa gal ti pi nius, la bai pa se nu sius pro jek tus, įren gi mai taip

pat bu vo mon tuo ja mi „ote čest ve ny je“. Bet ko kia au to ma ti ka nu sto da vo vei-

ku si jau se kan čią die ną, pra dė jus ją eks plo a tuo ti. Vie no je 200 vie tų kar vi dė je

dirb da vo 10–12 žmo nių (Va ka rų vals ty bė se – 2–3), mū sų ko lū kių kar vės per

me tus duo da vo 2,5–3,5 tūkst. lit rų pie no. Da ni jo je šiais me tais fer me riams

duo ta kvo ta ne ga li ma dau giau pri melž ti kaip 6800 lit rų pie no, ar ba 300 kg

pie no rie ba lų iš vie nos kar vės per me tus. Pe ni mo gal vi jo pa ros prie svo ris – 2,5

kg (pas mus – vos iki 1 kg). Ten – kar vės svei kos, o mums so vie tų val džia (tuo

pa čiu ir LKP) pa li ko di des nę pu sę ban dos, ser gan čios leu ko ze, bru ce lio ze,

mas ti tais. Paukš ty nuo se daž nai siau čia sal mo ne lio zė, he pa ti tai, ki tos li gos.


Pas ta rai siais me tais įvy ko di džiau sia tra ge di ja, ku rios rei kė jo ti kė tis

nuo pat pra džių, kai tik bu vo pra dė ta kur ti ta „stam bi že mės ūkio ga my bos

ba zė“. Ru si ja pri trū ko pi ni gų grū dams iš Ame ri kos pirk ti. To dėl ir ta men-

ka ga my ba su sto jo. Kaž kas da vė sig na lą, ir vi si bu vu sie ji va dai (ži no ma, ir

da bar te be san tys) cho ru pra dė jo rėk ti, kad Są jū dis su ar dė že mės ūkį. Tai –

pa pras čiau sias me las: ne rei kė jo ar dy ti, nes jau ne bu vo ko ar dy ti. Že mės ūkį

Lie tu vo je su nai ki no so vie tų val džia dar po ka rio me tais ir ne lei do jam pa kil ti.

Jei ne ko lek ty vi za ci ja ir so vie ti nės „pia ti let kos“, Lie tu vos že mės ūkis da bar

bū tų toks, kaip Eu ro po je.

To dėl keis ta, kad sep tin ta me kny ge les pus la py je ra šo ma:,,Da bar ti nės Ne-

pri klau so mos Lie tu vos eko no mi niai pa ma tai bu vo pa dė ti dar tuo met, po ka rio

me tais, per tuos oku pa ci jos ar anek si jos (at seit, va din kit kaip jums iš ei na – E.

L.) me tus“. Kas tai – au to riaus nai vu mas ar pa pras čiau sia niek šy bė?

Tei sin gai au to rius ra šo, kad tuos „pa ma tus“ mums pra dė jo klo ti po

1950 me tų, kai bu vo ga lu ti nai nu slo pin ta re zis ten ci nė ko va. Iki tol tie,,mie li“

so cia liz mo pa ma tų sta ty to jai (ru sa kal biai) plū do į Lat vi ją ir Es ti ją, nes ten ne-

šau dė. Po 1950-jų,,ty li ą jai“ re zis ten ci jai (LKP) ste bint, jie grei tai pa sta tė daug

ga myk lų: ku ro apa ra tū ros, šli fa vi mo stak lių, su vi ri ni mo apa ra tų, grąž tų, ra-

dio elek tro ni kos, dau gy bę,,pa što dė žu čių“, ener ge ti kos ob jek tų. Vi siems tiems

monst rams ža lia vos bei kom plek ta vi mui rei ka lin gos de ta lės bu vo ve ža mos iš

Ru si jo s ar Vi du ri nės Azi jos. Ga myk los ne bū din gos Lie tu vai bu vo sta to mos

tik tam, kad ko lo nis tai tu rė tų dar bo ir duo nos. Ka dan gi pas mus jie ke le rius

me tus pa vė la vo, dau gu ma „kla jok lių“ jau bu vo,,nu sė dę“ ki tur, tad Lie tu vo je

jų šian dien yra ma žiau, ne gu, pa vyz džiui, Lat vi jo je ir Es ti jo je.

Da bar grį žę į val džią LDDP vei kė jai sa ko, kad rei kia fik suo ti pa dė tį,

ko ki ą jie ra do at si sto ję vai ro. O kas fik sa vo 1990 m. ko vo mė ne sį? Nie kas

net ne pri kai šio jo. Už tat ko mu nis tai, leng vai pa te kę į Aukš čiau si ą ją Ta ry bą

ir ra jo nų ta ry bas, grei tai at si pei kė jo ir pra dė jo kri ti kuo ti re for mas, er zin ti

žmo nes. Įro di nė ti, kad Są jū dis su drums tė ra my bę. Iš kur pa pras tam žmo gui

ži no ti, kad mū sų jau mi nė ta ka tast ro fa ar tė jo, kad būtent to dėl grei tos re for-

mos bu vo gy vy biš kai bū ti nos.

91


92

Jam apie tai nie kas ne aiš ki no ar ba aiš ki no at virkš čiai. Ir da bar vi so kių

kny ge lių ra šy to jai įro di nė ja, kad So vie ti nės Lie tu vos va do vai sten gė si su kur ti

tau tai ge ro vę ir be veik vis ką bu vo pa da rę, o Są jū dis vis ką ar do. Ge riau tie

ra šy to jai pa sa ky tų, ką da bar da ry ti su mi nė tais gy vu li nin kys tės kom plek sais,

ne te ku siais Ame ri kos pa ša rų. Ga myk los be ža lia vų, ku rių tra di ci niai tie kė jai

ne be ga mi na, taip pat ne be rei ka lin gos.

Tad nė ra ko mui ly ti akių ir slėp ti: ir pra mo nė, ir že mės ūkis Lie tu vo-

je bu vo ku ria mi ne mū sų tau tai. Jei to ne ma tė LKP vei kė jai, tai jie vi siš ki

trum pa re giai.

Kaž koks šve dų fer me ris pra ėju sią saus rin gą va sa rą Pa ne vė žio ra jo ne

au gi no pui kų cuk ri nių run ke lių der lių. Ko dėl mes pa tys to ne iš mo kom per

ke lis so vie ti nius de šimt me čius? Ko dėl, uot eks por ta vę cuk rų, pa tys sė di me

be jo? Ko dėl su nai ki no mū sų gra žius vien kie mius, ku riuo se be veik vel tui

au gin da vo dau gy bę na mi nių paukš čių, o pa sta tėm mil ži niš kus paukš ty nus,

ku rie mer di da bar be pa ša rų? Ko dėl bu vo lei džia ma vi so kiems at ėjū nams -

terš ti mū sų gam tą mums ne rei ka lin gos pra mo nės at lie ko mis? Ir dar į dau ge lį

„ko dėl“ tu rė tų at sa ky ti po nas A. M. Bra zaus kas, o ne po strin gau ti, kaip jam

bu vo ge ra dirb ti su Drob niu, Šu maus ku ir ki tais „iš min čiais“.

Vi sa kny ge lė dvel kia anų lai kų il ge siu, no ru įro dy ti, kad ta par ti ja (ir jos

va do vai) ir anuo met ge rai el gė si, ir da bar, po per si krikš ti ji mo, yra ge res nė

ki tas par ti jas.

Po 1990 m ko vo 11 d. rei kė jo tą par ti ją (LKP) pa leis ti, jos tur tą ati duo ti

vals ty bei, ir vi siems kar tu dirb ti. Po nas A. M. Bra zaus kas bū tų bu vęs tau tos

did vy riu, o da bar, ma nau, tau ta ne truks nu si vil ti ir juo, ir jo par ti ja.


Kur TaiP SKu Ba mE?

(1993 m. sausio 2 d.)

Dar pra ėju sią ge gu žę „lais vo ji spau da“ įro di nė jo, kad mums ne rei-

kia pre zi den to, kad tuo si trauk sim dik ta tū rą, o da bar stai ga Sei mo kai rio ji

dau gu ma nu sta tė pre zi den to rin ki mų da tą, su kū rė Rin ki mų įsta ty mą. Kai mo

žmo nės ne spė ja sek ti tų įvy kių ir ne vi sai su vo kia, ko dėl rei kia taip sku bė ti.

Laik raš čiuo se jau skel bia mi kan di da tų į pre zi den to pos tą rei tin gai, įvai rių

vei kė jų pa si sa ky mai šiais klau si mais.

Kur sku ba me? Ko dėl tau tai vėl no ri ma įpirš ti po li ti kie rių nuo mo nę? Kai

kas gal sa kys, kad vi sos nu ma to mos kan di da tų as me ny bės aiš kios, lie ka tik nu-

bal suo ti. Bet taip juk nė ra. Pa vyz džiui, A. M. Bra zaus kas nie ka da ne val dė ša lies,

bu vo tik Mask vos va lios vyk dy to ju. Kaip jis t var ky tų si, jei tap tų pre zi den tu? Tai

tu ri pats rin kė jams pa sa ky ti. Su si ti ki muo se tu ri da ly vau ti ir jo ž mo na, ku rios kol

kas nie kas nė ra nei ma tęs, nei gir dė jęs. O juk pre zi den to žmo na tam pa pir mą ja

vals ty bės da ma. Jai ten ka at sto vau ti mo te rims sve čio se ša ly se, pri imi nė ti sie nio

sve čius (jei K. An ta na vi čius ne si rūs tins, kad juo da ik ra šaukš tu ka bi na ma).

Ki tas svar bus kan di da tas – Ame ri kos lie tu vis S. Lo zo rai tis. Ne abe jo ja me,

kad jis la bai ge ras žmo gus, kad iš si la vi nęs, pri ty ręs di plo ma tas, bet mes kol

kas nei jo, nei jo šei mos ne pa žįs ta me. To dėl mė ne sio su si pa ži ni mui, pri sta-

ty mui aiš kiai per ma žai.

Jei kan di da tū ros „su si tu pės“ iki sau sio vi du rio, tai ka da gi vyks rin ki mų

kam pa ni ja? Gal ne juo kin kim pa sau lio. JAV rin ki mi nė kam pa ni ja vy ko pu sę

me tų. Da bar jau iš rink to pre zi den to B. Klin to no as me ny bę rin kė jai iš ty ri nė jo

ypa tin gai de ta liai, lie pė aiš kin tis, ko dėl ne no rė jo ka riau ti Viet na me, ko dėl,

bū da mas Pra ho je (dar jau nys tė je) po rą sa vai čių gy ve no ko mu nis tuo jan čio je

šei mo je. Do mė jo si ir jo žy giais tarp gra žio sios ly ties at sto vių. Vi suo se su si ti-

ki muo se da ly va vo kan di da to žmo na, at sa ki nė jo į rin kė jų klau si mus.

Tad kuo gi mes blo ges ni? Te gul kan di da tai lan ko si pas rin kė jus, te gul

su pa žin di na mus su sa vo šei mo mis, te gul su ruo šia tar pu sa vio de ba tus. Ta da

mes įver tin si me, ku ris iš jų ge res nis.

93


94

Da bar tik rai nė ra kur sku bė ti. Pre zi den tą, nors ir lai ki ną, tu ri me. Ir

ši ta me pos te yra žmo gus, ku rio laik raš ti nis rei tin gas ge riau sias. Tad te gul

dir ba, ne drums kim jam ra my bės rin ki mais. O ir mums po ke lių mė ne sių

bus aiš kiau, kas ko ver tas. Daug ma žes nė ti ki my bė su klys ti.

Da bar gi nau ja sis Sei mas tik stab do vis ką ir, ma tyt, ką nors nau jo pra-

dė ti iki va sa rio 14 d. ne spės. Juk jie vi si sa vi – ir lai ki na sis pre zi den tas, ir

lai ki na sis Sei mo pir mi nin kas – iš LDDP. Ir Vy riau sy bė jų pa čių pa sta ty ta,

ir ra jo nų sa vi val dy bė se be veik vi sur sa vi. Ne taip, kaip Są jū dis ken tė jo AT

rū muo se, ap si sta tęs ba ri ka do mis, o jų be veik vis kas pri klau sė po li ti niams

prie ši nin kams. Kai rie ji ap mul kin tų de ši nių jų (da bar ne pa te ku sių į Sei mą)

ran ko mis nu ė mė jiems kliu džiu sį G. Vag no rių (ku ris kė lė ir at ly gi ni mus, ir

pen si jas), o to liau vis kas ėjo sk lan džiai: ir šal dė žmo nes, ir duo nos kai ną kė lė,

ir at ly gi ni mų bei pen si jų ne di di no.

Sei mo rin ki mų re zul ta tai ir gi keis ti, ste bi nan tys vi są pa sau lį. Pa vyz džiui,

Jur bar ko apy gar dos rin kė jai, ga na ap si švie tę žmo nės, tur būt da bar jau čia si

nei šiaip, nei taip, nu bal sa vę prieš to kią ryš kią as me ny bę, kaip Lai ma An-

dri kie nė. Vi si juk ma tė jos ti ta niš kas pa stan gas gi nant rin kė jų in te re sus. Jos

eru di ci ja, kom pe ten ci ja ne pa ly gi na mai aukš tes nė, ne gu to, ku rį pa si rin ko

dau gu ma jur bar kie čių. Be si gai lin čių ir ne drįs tan čių net pa čiam sau sa vo

kal tę pri si pa žin ti yra dau ge ly je apy gar dų.

Lie tu vos Sei me ne tu rė tų bū ti žmo nių, vyk džiu sių tau tai prie šiš kus

veiks mus ar ba ke lis kar tus kei tu sių sa vo,,pa žiū ras“. Vie ną kar tą žmo gus

ga lė jo su klys ti ar pa si duo ti ko kioms nors pa gun doms ir įsto ti į kru vi ną ją

kom par ti ją. Daug tos par ti jos na rių nu me tė sa vo par ti nius do ku men tus ir

da bar nuo šir džiai dir ba kar tu su sa vo tau ta. Bet par ti jos (LKP) va do vy bė ir

ne ma žai na rių li ko. Tik su sku bo ki taip pa si va din ti. Per si krikš ti ji mą į LDDP

ga li ma pa ly gin ti su vil ko per si ren gi mu mo čiu tės dra bu žiais „Rau don ke pu-

rai tės“ pa sa ko je. Vi sa ša lis ap raiz gy ta įvai riau sio mis UAB, su kur to mis kom-

par ti jos pi ni gais. Ji tur tin giau sia tarp ki tų po li ti nių par ti jų. To dėl, ma tyt, vi sų

ko mu niz mo re lik tų at si kra ty si me ne grei tai. Tuo la biau, kad Sei mas bi jo net

uo mi nos apie de so vie ti za ci jo s įs ta ty mą.


Vi so to aki vaiz do je mes, kai mo žmo nės, pre zi den tą tu ri me rink ti su si-

kau pę, ge rai vis ką ap gal vo ję. Kai mui ypa tin gai svar bu, kad iš rink ta val džia

są ži nin gai siek tų su da ry ti są ly gas žmo nių ge ro vei kur ti, nes pa tys kai mo

žmo nės ne tu ri lai ko da ly vau ti po li ti nia me gy ve ni me. Anks čiau bent ku ni gai

kai ką pa tar da vo, pa aiš kin da vo, o prieš pra ėju sius Sei mo rin ki mus pa reiš kė,

kad po li ti nia me gy ve ni me ne da ly vaus. Ma nau, to kia jų po zi ci ja bu vo le mia-

ma, nes ate is tinė pu sė to tik ir lau kė.

95


96

aNT LE DO Ly TiES

(1993 m. sausio 30 d.)

Jau du mė ne sius Lie tu vą val do LDDP ar ba, trum piau sa kant, ko-

mu nis tai. Jie pyks ta, kai juos va di na ko mu nis tais (ne se niai tuo di džia vo si).

Bet juk Tei sin gu mo mi nis te ri jo je aiš kiai fik suo ta LKP pa kei tus pa va di ni-

mą, – ji per re gist ruo ta kaip LDDP. Tai gi pa keis tas tik pa va di ni mas, ir nė ra

ko įro di nė ti, kad tai vi sai ki ta par ti ja. O juk bū tų ga lė ję pa mirš ti pra ei tį, jei

bū tų ryž tin gai pa lei dę vi sus na rius ir kū rę nau ją par ti ją, pas kui ku rią da bar

ne si vilk tų il gas šlei fas stri bų, KGB agen tų, ki to kių tau tos at plai šų. Net iš Sei-

mo na rių kal bų pi la si anų lai kų gra si ni mai: „iš aiš kin ti, nu teis ti…“ Tad kaip

pa ti kė ti, kad par ti ja ne ta pa ti?

1988 me tų gruo džio 16 d. ko mu nis tai mi nė jo „LKP įkū ri mo ir Ta ry bų

val džios paskel bi mo Lie tu vo je“ sep ty nias de šimt me tį. Sa vo il go je kal bo je LKP

CK pir ma sis sek re to rius A. M. Bra zaus kas vis dėl to pri pa ži no, kad,,ne pai sant

dau ge lio la bai nepa lan kių ap lin ky bių, pra mo nės ben dro sios pro duk ci jos

vi du ti nis me ti nis prie au gis 1920–1940 me tais sie kė 6–7 pro cen tus. Au gi mo

ne su stab dė ir 1929–1933 me tų eko no mi nė kri zė. Įvyk džius že mės re for mą,

bu vo pa ša lin tos fe o da liz mo lie ka nos ir iš va ly tas ke lias smul kaus ka pi ta lis ti nio

že mės ūkio rai dai. Lie tu vo je pa ga min ti že mės ūkio pro duk tai ir pus fab ri ka-

čiai, taip pat miš ko eks por tas lei do iš ly gin ti sie nio pre ky bos ba lan są ir pirk-

tis, nors daž nai ir ne pa lan kio mis są ly go mis, rei ka lin gų ža lia vų bei įren gi mų

sie ny je. Daug pa da ry ta plė to jant švie ti mą, moks lą, kul tū rą. Su si for ma vo

na cio na li nė in te li gen ti ja. Gra žių lai mė ji mų pa sie kė lie tu vių li te ra tū ra, te at ras,

dai lė, mu zi ka, ar chi tek tū ra“. Tai kas kal tas, kad vi sa tai su griau ta, su pro fo-

nuo ta? Ką rei ka lau ja da bar teis ti Sei mo na rys A. Al ber ty nas?

Dar te bes lan kio ja ap se nę po ka rio stri bai, ve žę ge riau sius mū sų ūki-

nin kus prie Lap te vų jū ros, dar vi sai ge rai at ro do rai ko mų sek re to riai, vos ne

bo ta gu ra gi nę kuo sku biau siai griau ti vien kie mius. Tai gal šiuos ar dar aukš-

tes nius so vie tų pa rei gū nus rei kia teis ti? Taip, teis ti rei kia vi sus al ber ty nus,

ku rie, ne tu rė da mi al ter na ty vos vei kian tiems įsta ty mams, vos tik pa si kei tus


val džiai, puo la vis ką, kas anks čiau su kur ta. Tai jie da bar įne ša są my šį, ne ra mu-

mą, su prie ši na žmo nes. Ir ne rei kia da bar kal bė ti, kad po ka rio de šimt me čiais

bu vo su kur ta ga lin ga že mės ūkio ga my bi nė ba ze. Jei jau kal bė ti, tai kal bė ti

vi są tie są, kad ja vų der liai bu vo men ki, kad pa sta ty ti gy vu li nin kys tės, paukš-

ti nin kys tės pa sta tai, žu vi nin kys tės tven ki niai ga lė jo dirb ti tik tol, kol kas met

bu vo įve ža ma 1–2 mi li jo nai to nų pa ša ri nių grū dų iš Ka na dos ir Ame ri kos.

Jau 1990 me tais pra dė jo ma žė ti že mės ūkio pro duk ci ja. 1991 m. pir ma me

pus me ty je (iki že mės ūkio re for mos pir mų jų įsta ty mų pa si ro dy mo) pie no ir

mė sos pro duk ci ja su ma žė jo vi su treč da liu, ly gi nant su 1990 m.

1992 m. ba lan džio pra džio je mū sų be si ku rian ti Ka be lių že mės ūkio

ben dro vė pe rė mė iš vals ty bi nės že mės ūkio įmo nės 200 vie tų ver ši dę su

tri mis pe ni mais ver šiais, pen kias vi siš kai tuš čias an ti des ir vie ną mi li jo ną

rub lių pa sko los (vė liau nu ra šy tos). Va sa ro jaus sėk lų ne bu vo vi siš kai. Pus an-

tro šim to hek ta rų var pu čiais ap leis tų, smė lė tų dir vų ir pen ki šim tai hek ta rų

„kul tū ri nių“ (20 me tų ne at sė tų) pie vų taip pat ati te ko ben dro vei. Kaip mums

elg tis? Ar pa duo ti ką nors į teis mą, ar pa tiems prieš Te mi dę sto ti? Per im ti

pa sta tai dar prieš pri va ti za ci ją bu vo nu siaub ti, elek tros va rik liai pa vog ti ar ba

su dau žy ti, lai dai, ka be liai – din gę be ži nios. Lai ki no ji ad mi nist ra ci ja ne vie ną

kar tą pra ne ši nė jo apie tai po li ci jai, kvie tė į vie tą, bet nė vie no va gies nie kas

ne su ra do. Pra ėju sių jų me tų spa lio mė ne sį su ga vom du va gis, at vy ku sius

sie nie tiš kos mar kės au to mo bi liu ir ar dan čius žo lės mil tų ag re ga to įren gi-

mus. Per da vėm po li ci jai. Pra ėjo trys mė ne siai, bet vis ty lu. Ma tyt, „įkal čių

trūks ta“ ar dar kaip ki taip tei sė sau gos or ga nai for mu luo ja sa vo be jė giš ku mą.

Ne mums su pras ti.

Ne mums tur būt su pras ti ir ka rin gą Žem dir bių są jun gos ta ry bos po sė dį

Kė dai niuo se, Ag ra ri nio ko mi te to dar bą Sei me. Vie na tik aiš ku, kad, verž-

da mie si į val džią, Sei mo na riai-ag ra ri nin kai ne tu rė jo veik los pro gra mos.

Jau du mė ne sius po sė džiau ja ir nie ko nau jo ne skel bia. Tur būt jau pra de da

su pras ti, kad nė ra taip leng va vyk dy ti re for mą, ne tu rint lė šų. Ne tru kus

su pras, – il gai vyk do ma, pa ga liau stab do ma re for ma yra ne re for ma, bet

pa sa ka be ga lo. To kia re for ma nie kuo met ne si bai gia, nes kiek lai ko jau

97


ei kės re for muo ti anks čiau įvyk dy tą re for mą. Tai sun ki ope ra ci ja, da ran ti

di de lę žaiz dą. Jei kiek vie nas, lai kan tis sa ve iš ma nan čiu, tą žaiz dą krapš tys,

Lie tu va ga li su lauk ti tra giš kos pa bai gos. Vi si kar tą per skai ty ki me sau sio

12 d. „Vals tie čių laik raš ty je“ iš spaus din tą ata skai tą apie Kė dai niuo se vy ku sį

Žem dir bių są jun gos ta ry bos iš plės ti nį po sė dį. Ten bu vo su si rin kę vi si, ku rie

jau du mė ne sius,,da ro“ že mės ūkio po li ti ką. Jie nie ko reikš min go ne nu ta rė,

net į žem dir bių klau si mus ne at sa kė.

98

Kas bus dar me tų, jei mū sų že mės ūkio re for ma ne tik ne spar tės,

bet bus su stab dy ta?

Da bar ki tos iš ei ties nė ra – rei kia kuo grei čiau baig ti kai mą pri va ti zuo-

ti, grą žin ti že mę sa vi nin kams ir leis ti lais vai ta že me dis po nuo ti. Ne rei kia

sie lo tis dėl ūkių smul ku mo. Gy ve ni mas vis ką su tvar kys, jei vėl bus vi siš ka

pa si rin ki mo, dis po na vi mo že me lais vė.

Mū sų lais vės ga ran tu ga lė tų bū ti tik do ras, pra ei ties ne kaus to mas pre-

zi den tas. Jei pre zi den tu bū tų iš rink tas žmo gus, tal ki nin ka vęs oku pan tams,

iš ky la pa vo jus, kad jis pa puls į be si ku rian čių Ru si jo je na cio nal ko mu nis ti nių

ma fi ji nių struk tū rų na gus.


KO DėL muS aP LEN Kė ES Ti Ja ir LaT Vi Ja

Su si rū pi nu sio kai mo žmo gaus žo dis

Lie tu vos po li ti kie riams

(1993 m. balandžio 20 d.)

Apie Lie tu vos že mės ūkį, jo pro ble mas da bar ra šo ma ir kal ba ma

la bai daug. Bū din ga tai, kad dau gu ma kal ban čių jų ir ra šan čių jų rė kia, jog

V. Land sber gis su grio vė že mės ūkį, kaž ko dėl pa mirš da mi, kas bu vo prieš

ke le rius me tus, kai „kles tin tis“ Lie tu vos TSR že mės ūkis sa vo mies tų gy-

ven to jus mai ti no sker die nos at lie ko mis, ant ros ka te go ri jos sub pro duk tais,

ne stan dar ti ne paukš tie na.

Tai gi to kios to ke lės. Ir keis ta, kad da bar pa mirš tos il gos ei lės prie par da-

vi nė ja mų kau lų, ku rias gra žiai pa į vai rin da vo ka ro ve te ra nai, be si ver žian tys tų

at lie kų nu si pirk ti be ei lės. Pa mirš ta ma, kad taip bu vo ta da, kai Lie tu va kas met

gau da vo iš So vie tų Są jun gos apie 2 mln. to nų grū dų, daug naf tos pro duk tų

ir ki to kių gė ry bių, kai tie da bar liaup si na mi vai duok liš kai at ro dan tys gy vu-

li nin kys tės kom plek sai bu vo vis kuo ap rū pin ti.

Šių me tų ko vo 11 d. „Tie so je“ še ši di džiai mo ky ti vy rai ra šo, kad esą šie-

met Lie tu va ga lė jo pa ga min ti eks por tui 2 mln. to nų pie no ir jo pro duk tų, 300

tūkst. to nų mė sos. Mus, kai mo žmo nes, ste bi na to kios ne tei sin gos kal bos. Juk

iš kar to ky la klau si mas: kur pa ša rai to kiai pro duk ci jai au gin ti? Be to, nė ra

ir to kios sie nio vals ty bės, ku ri nu pirk tų tuos pro duk tus. Ru si ja ne įsten gia

ap mo kė ti, o Va ka rai ne žiū ri į to kią pre kę. Jie iš vys tė eko lo giš kai šva rią žem-

dir bys tę, jų kar vės ne ser ga leu ko ze, jiems ten ka šva rių pro duk tų. To dėl net

gai la, kad še ši ti tu luo ti vy rai vis apie pie ną ir mė są ple pa ir, kaip ir kai ku rie

ki ti, verkš le na: „… jei ne bū tu me su grio vę že mės ūkio ga my bos ba zės…“

Ne gi da bar ne ma ty ti, kad V. Land sber gis ir G. Vag no rius sten gė si Lie-

tu vos že mės ūkį kuo grei čiau re for muo ti, pri va ti zuo ti, bet ne griau ti. Kaip

da bar at ro dy tų, jei iki šiol bū tų li kę kol cho zai, kaip Ru si jo je, Bal ta ru si jo je,

Uk rai no je? Ne pai sant to, že mės ūkio ga my bos ly gis ten ka tast ro fiš kai ma žė-

ja. Pas mus at si ran da vis dau giau ūki nin kų, yra įtei sin ta že mės nu osa vy bė,

99


pri va ti zuo tas (nors daug kur ir ne la bai vy ku siai) že mės ūkio įmo nių tur tas.

Mū sų ry tų kai my nams tuos eta pus dar rei kės pra ei ti.

100

Ki tas da ly kas, kad vie ny bės sto ka, ver ži ma sis į val džią, re van šis ti nės

nuo tai kos vi są lai ką jau kė mū sų ag ra ri nės re for mos dar bus. Po li ti kie rių

am bi ci jos bu vo ir te bė ra ten ki na mos tau tos ir vals ty bės są skai ta. Tur būt

mums nie kas nie ka da at vi rai ne pa aiš kins, ko dėl G. Vag no riui ne bu vo leis ta

nu ša lin ti ne tin ka mą mi nist rą L. Aš mon tą, ko dėl tuo met ne bu vo pa keis tas

Lie tu vos ban ko val dy bos pir mi nin kas V. Bal di šis. Jau net Bal ta ru si ja tu ri sa vo

pi ni gus. Į Lat vi ją, taip pat tu rin čią la tus, be vi zos ne įva žiuo si, o mū sų ge le žin-

ke lių sto ty se, ae ro uos tuo se sun ku pra si brau ti per vi so kių tau ty bių ir vi so kių

vei do spal vų žmo nių mi nias. Vi si jie ve ža si di džiu lius ba ga žus. Daž nas, gal

per die ną vo gęs, va ka re iš va žiuo ja ke lių tūks tan čių ki lo met rų. Mes, kai mo

gy ven to jai, elek trą ati duo da me ket vir tą da lį sa vo skur daus at ly gi ni mo, o

sve ti miems iš Lie tu vos tie kia ma elek tros ener gi ja ke lis kar tus pi giau.

Kaip ge ra bū tų, jei kas nors iš aukš tos val džios da bar at vi rai ir nuo šir džiai

paaiš kin tų tau tai, ko dėl mus pra len kė Es ti ja ir Lat vi ja, nors ten de mo gra finė

si tu a ci ja daug su dė tin ges nė. Kaip mes jau si mės, jei ne to li mo je at ei ty je tą pa tį

pa da rys ir Bal ta ru si ja?

Ne ra mu da ro si, ste bint Sei mo dar bą. Ag ra ri nė re for ma prak tiš kai su-

sto jo. La bai blo gai dir ba Že mės tvar ky mo de par ta men tas. Jo va do vy bės

ne kei tė anks tes ni mi nist rai – tur būt iš man da gu mo, mat, ne pa to gu iš vy ti.

Da bar ti niai Lie tu vos va dai ne to kie skru pu lin gi: kei čia vi sur, kei čia vi sus.

Tik ra „čist ka“.

Vi sa tai, sa vai me aiš ku, ne tai so kai mo žmo nių nuo tai kų. Žem dir biams

nu si bo do tai, kas Sei mo dau gu mai, at ro do, la biau siai pa tin ka – po li ti nis

žon gli ra vi mas, bal sa vi mai (iš anks to ži nant, kas lai mės). Ma to žmo nės, kad

Sei mo na riai – ne to kie, ko kiais ža dė jo bū ti. Kom pe ten ci jos, ku ria taip la bai

gy rė si prieš rin ki mus, aki vaiz džiai trūks ta. Kur gi tie, ku rie taip gar siai rė kė,

kad ne taip da ro ma ag ra ri nė re for ma? Ko dėl da bar ne da ro „,taip“?

Žy dų tau ta, Mo zės iš ves ta iš Egip to že mės, iš „ne lais vės na mų“, ke tu-

rias de šimt me tų klai džio jo dy ku mo je. Pa grin di nė tau tos da lis iš ken tė jo ir


pa ga liau at ke lia vo į pa ža dė tą ją že mę. O mes tuo jau pat pra dė jom il gė tis ant ros

ka te go ri jos sub pro duk tų, ne fon di nės deš ros ir ki tų ne lais vė je tu rė tų „gė ry bių“.

Iš si rin kom ki tą Mo zę. Ar ge riau da bar? Ar ne grį šim at gal į „Egip tą“?

Ka be lių že mės ūkio ben dro vės žmo nės iš pra džių ver kė, kad pra žū sim,

nes ne burz gia per die nas trak to riai, ne at va žiuo ja au to mo bi liais vir ši nin kai,

ne li ko fer mo se gy vu lių, an čių (fer mos iš tuš tė jo dar eg zis tuo jant vals ty bi nei

įmo nei, nes ne be bu vo pa ša rų). Mes ne pra žu vom, bet ir lai ko mės sun kiai.

Mū sų dir vų na šu mas – 8–11 ba lų. Gel bė da vo mus pie vos, į ku rias da bar

ran kas tie sia vi si ap lin ki niai kai mai, pri klau san tys miš kų urė di joms, Dzū-

ki jos na cio na li niam par kui. Mū sų bu vę iki 1940 m. lau kai da bar dau giau sia

so din ti miš kais. Li kę tų pras tų dir vų po 1–1,5 ha vie nai šei mai. Re kor-

di niai grū dų der liai – 10–12 ct/ha ar ba bul vių – 100 ct/ha. Daž ną va sa rą

bir že lio – lie pos mė ne siais bū na šal nos, bul vės bei dar žai ap šą la. Tuo met

der liai bū na vi sai men ki.

Mes, kaip ir dau gu ma kai mo žmo nių, per pra ėju siuo sius rin ki mus

bal sa vom tą ki tą „Mo zę“. Da bar pra šom, kad ag ra ri nė re for ma bū tų kuo

sku biau siai vyk do ma, kad mums grą žin tų ne tik dir ba mas že mes, bet ir vi-

sus mū sų miš kus bei miš ku ap so din tus plo tus (ne po 25 ha, kaip nu ma ty ta

da bar ti niuo se įsta ty muo se), nes to kia pa dė tis, kaip da bar, per po rą me tų

mus vi siš kai nu a lins.

101


102

ar rEi Kia ra JO Nui Ta ry BOS

Jei gu taip, tai ko kios?

(1993 m. liepos 20 d.)

„Ra jo no ta ry bos de pu ta tai į po sė dį su si rin ko po per ne lyg il gos

per trau kos. Kai ku rie vė la vo, to dėl po sė dis pra si dė jo ne sant kvo ru mo. O ap-

svars čius pir mu ti nius du dar bo tvarkės klau si mus, po trum pos pie tų per trau-

kos kvo ru mas vėl iš iro. Ryš kus ir de pu ta tų pa sy vu mas. Re gis, tik tem pia mas

de pu ta tys tės lai kas. Tą by lo ja ir svar biau sio die no tvarkės klau si mo – ,,Dėl

že mės re for mos ra jo ne“ – svars ty mas. Ai ma nų, kri ti kos, gąs di ni mų – nors

ve ži man krauk, o kar di na lių pa siū ly mų – tar si su šia die na gy ve ni mas pa-

si baig tų.“

Taip ra šė Va rė nos ra jo no laik raš tis 1992 m. spa lio 6 d. (76 nr.). Po pu sės

me tų, t. y., 1993 m. ko vo 20 d., tas pats „Mer kio kraš tas“ ra šė:

„At ro dė LDDP per ga lė Sei mo rin ki muo se kaip mie lės pa kels ra jo no

ta ry bos ak ty vu mą ir dar bin gu mą. Bet šio tre čia die nio se si jos po sė dy je, svars-

čiu sia me ker ti nį klau si mą – biu dže tą – vos ne vos su durs ty tas kvo ru mas“.

Vi si šios ta ry bos po sė džiai pa na šūs. De pu ta tai ar ba ne si gi li na į die no-

tvarkės klau si mus, ar ba jų pro tas ne pa jė gia su vok ti svars to mų pro ble mų.

Me džia gą ta ry bos po sė džiams ruo šia ir tarp sa vęs po sė džių me tu dis ku tuo ja

ra jo no val dy bos dar buo to jai. De pu ta tai daž niau siai el gia si lyg sta tis tai.

Ky la klau si mas, kam to kia ta ry ba rei ka lin ga? Ji tik truk do dirb ti ra jo no

val dy bai. Per tre jus me tus ak ty vu mą de pu ta tai ro dy da vo tik tais at ve jais, kai

Vy riau sy bė rei ka lau da vo įvai rias pra žan gas ar net kri mi na li nius nu si kal-

ti mus ku rį nors iš jų at leis ti iš dar bo. Čia jie lai kė si vie nin gai, ir bet ko kie

at lei di mo mo ty vai bū da vo at me ta mi. Pi lie čių bei or ga ni za ci jų pa reiš ki mus

svars to pa vir šu ti niš kai, spren di mus pri ima net ne pa si kal bė ję su pa reiš kė jais

(„za oč no“). Ra jo no ta ry bo je yra to kia „ag rop ra mo ni nio kom plek so, miš kų

bei eko lo gi jos nuo la ti nė ko mi si ja“, va do vau ja ma tū lo Bra žio nio, ku ris šiuo

me tu duo ną pel no si, be rods, gry bų su pir ki mu. Ko mi si jo je – dau giau sia bu vę

ko lū kių pir mi nin kai, da bar si i man tys ver slu, pre ky ba ar ba dir ban tys glo-


os ir rū py bos sky riu je. Ne sun ku tuos žmo nes su pras ti. Jiems ge ra bu vo iki

ag ra ri nės re for mos, tad da bar no ri, kad po jų bū tų ba das, ma ras ar dar ko kia

bai sy bė. Kad tik žmo nės pri si min tų, „kaip ge ra bu vo anuo met“.

Pas ta rai siais me tais da ry ti „kad bū tų ne ge ra“ bu vo la bai pa pras ta.

Rei kė jo tik juo des nė mis spal vo mis pieš ti per spek ty vą, gąs din ti žmo nes,

ne si steng ti ša lin ti sun ku mų, iš ky lan čių re for mos me tu, pri va ti zuo jant ūkių

tur tą, ne ati džiai su da ry ti tech no lo gi nius kom plek tus, ku rie da bar ne ga li

sa va ran kiš kai dirb ti, ir tiks las pasiek tas. Dis kre di tuo ti re for mų idė ją ga li ma

be veik be pa stan gų.

Va rė nos ra jo ne yra žem dir bių, ku rie dir ba 8–12 ba lų na šu mo dir vo se.

Jie pra šė ra jo no ta ry bą at leis ti nuo že mės nuo mos mo kes čio. Ta ry bos po sė-

džio, įvy ku sio 1993 m. ge gu žės 19 d., spren di mas bu vo la ko niš kas: ne ten kin ti

pra šy mo. Vė liau ta ry bos pir mi nin kas B. Kle po nis pa aiš ki no, kad „fi nan si nė

si tu a ci ja be veik vi sų ra jo ne esan čių že mės ben dro vių yra pa na ši, to dėl su teik ti

leng va tas at ski roms iš jų de pu ta tai ma nė ne tei sin ga“ (kal ba ne tai sy ta).

Pro to mil ži nų ver ta sen ten ci jai – žmo nės pra šė ne im ti nuo mos mo kes čio

itin blo gą že mę, o va dai sie kia, kad vi sų eko no mi nė pa dė tis bū tų be veik

ly gi. Kuo gi ne „so viet na rod nych de pu ta tov“? Nors kai iš ar čiau pa si žiū ri, tai

dau gu ma de pu ta tų ir yra iš anų „so vie tų“. Jie ne mo ka ki taip mąs ty ti, o mes

lau kiam, kol jie su kurs tei si nę vals ty bę. Juk dar vi sai ne se niai jie pro pa ga vo

vi siš kai prie šin gą ide o lo gi ją.

Ra jo no ta ry bos pir mi nin kas B. Kle po nis yra Sa vi val dy bių są jun gos

pir mi nin kas, Lie tu vos ko or di na ci nės gru pės vals ty bės val dy mo, sa vi val-

dos ir ad mi nist ra ci nei-te ri to ri nei re for mai reng ti ko mi si jos na rys. Tur būt

ne lie ka lai ko si im ti ra jo no rei ka lais. Tuo la biau, kad ta ry bos pir mi nin ko

pa va duo to jas ir gi ne ga li pa dė ti: dar prieš me tus va do va vęs ko lū kiui, da bar

va do vau ja pre ky bos cen trui, o nau jam ir įdo miam dar bui taip pat rei kia

skir ti daug lai ko.

Jei po ros mė ne sių ra jo nų ta ry bų ka den ci ja baig tų si, ne ver tė tų vi so

to ra šy ti. Ta čiau, ko ge ro, dar dve jus me tus mums teks žiū rė ti į tuos ne vy-

ku sius, nie kam ne įdo mius su au gu sių jų žai di mus. Ta ry bų rin ki mai, jų iš lai-

103


ky mas ne ša di de lius nu os to lius vals ty bei. Jei kiek vie nas ra jo nas tvar ky tų si

pa gal sa vo įsta ty mus, ta ry bų rei ka lin gu mas bū tų su pran ta mas. Da bar gi

juo kin gai at ro do ra jo no biu dže to svars ty mas šios ta ry bos po sė dy je. Juk ką

tie žmo nės, ma žai nu tuo kian tys apie biu dže to san da rą, ga li pri dė ti ar at im ti?

Ra jo no fi nan sus ri kiuo ja val dy ba. De ri na su mi nis te ri jo mis. Jei pri trūks ta

lė šų, pri de da ne de pu ta tai, o Vy riau sy bė. Že mės re for mos svars ty mas, jei

jis at ve da į ai ma na vi mą ir pa gie žos lie ji mą, taip pat yra ža lin gas, prie šiš kai

nu tei kia vi suo me nę.

104

Be abe jo, ge rai dir ban ti ra jo no ta ry ba ga lė jo pa dė ti Sei mui iš veng ti

ne gra žių klai dų, ruo šiant „Že mės re for mos pa grin di nes kryp tis“. Vie na jų –

įsi sko li ni mai Že mės ban kui. Že mės sa vi nin kų daž niau siai jau ne bė ra tarp

gy vų jų, o įpė di niai pa pras tai ne ži no apie to kias sko las. Pa im tos pa sko los

bū da vo ne pra val go mos ar pra ge ria mos, bet in ves tuo ja mos į ūkį. O gra žiai

su tvar ky tas so dy bas iš dras kė so vie tų val džia, pa sko lą nu pirk tus veis li nius

gy vu lius, in ven to rių at ėmė kol cho zai. Tad rei kė jo sei mui pa tar ti, jog ne tin ka

juok tis iš žmo nių kan čios.

Rei kia ma ny ti, ir sei mo na riai ži no, kad žmo nės nak ti mis ei da vo į kol-

cho zo tvar tus pa glos ty ti sa vo ar klių, juos pa vai šin ti sau ja avi žų. Sten gė si į sa vo

lau ką (gal būt pa sko los pi ni gus nu dre nuo tą) nu vež ti dau giau mėš lo. Vi sų

šir dy se ru se no vil tis, kad ta bai si ne tei sy bė il gai ne truks. Ir štai po ke lias de šim-

ties me tų „sa vas“, pa čių kai mie čių iš rink tas Sei mas tai ko si iš jų at im ti, kas dar

li kę. Ko dėl ra jo no ta ry bos ty lė jo? Jos „sa vos“, jų bū tų klau sę Sei mo na riai.

Tik į ge rą iš ei tų, jei to kia ta ry ba ra jo ne ne bū tų ren ka ma. Tu rė tų dirb ti

ta ry ba, spren džian ti vie ti nių ke lių tie si mą, tai sy mą, lab da ros rei ka lus, kul-

tū ri nės veik los ak ty vi ni mą, šių rei ka lų ry šius su ki tais ra jo nais, sie nio

vals ty bių ati tin ka mais da ri niais. Į to kią ta ry bą ne si verž tų „kom pe ten tin gi“

vei kė jai, rei ka lau jan tys sau iš skir ti nio de pu ta tų sta tu so, ku rio ga li ma

slaps ty tis kri tiš kais mo men tais.


KaS mŪ SŲ Lau Kia

Ap mas ty mai po Val ki nin kuo se vy ku sio

Ag ro no mų sek ly čios po sė džio

(1994 m. balandžio 23 d.)

Aukš ti val džios pa rei gū nai jau ki mo be rėk da mi, kad vis ką su-

ga di no ne tei sin ga že mės re for mos pra džia. Nė vie nas iš jų ne no ri pa sa ky ti

tei sy bės, nes dau giau sia kal tės ir so vie ti nę pra ei tį, ir da bar tį rei kė tų

pri si im ti sau.

Jau re tai kas be pri si me na, kaip bu vo ku ria mi kol cho zai, at ima mas žmo-

nių tur tas, koks klai kus bu vo gy ve ni mas, kai dar ba die nį gau da vo šim tą

gra mų grū dų. Mie liau pri si me na mi pas ta rie ji ke lio li ka me tų. Tais lai kais

ra jo nų cen truo se sta tė kom bi nuo tų jų pa ša rų ga myk las, kai muo se – gy vu li-

nin kys tės kom plek sus. Ve žė grū dus iš JAV, Ka na dos, Ar gen ti nos, iš jų ga mi no

„kom bi kor mą“, ku rio te ko ir kol cho zų gy vu liams, ir į na mus ne sun kiai

bu vo ga li ma par si neš ti ar net par si vež ti. Nie kam gal va ne skau dė jo, kiek tai

kai nuo ja pi ni gų ir ar ver ta šer ti gy vu lius, ku riems pa ša rai au gi na mi ke le-

to tūks tan čių ki lo met rų. Naf tos pro duk tus pils tėm ir lais tėm kaip iš ma nėm.

Elek tros lem pu tės fer mo se bū da vo ne ge si na mos iš ti są pa rą. Trą šas daž nai

su pil da vo į krū mus – grei čiau, ma žiau dar bo, ne gu ja s iš be riant dir vo se.

Ži no ma, taip švais ty da ma ver ty bes vie na Lie tu va ne ga lė jo s lug dy ti

Ru si jos, bet taip pat el gė si ir vi sa So vie tų są jun ga. Nuo fer mų sar go iki KPSS

sek re to riaus – vi si bu vo sam do mi, tik ro šei mi nin ko ne bu vo, nu osa vy bė va-

di no si ko lek ty vi nė, o lie tu viš kai – nie kie no.

Rink da mi į da bar ti nę val džią tuos, ku rie dar ne se niai gy rė (ir da bar kai

ka da pra si ta ria) kol cho zi nę san tvar ką, kai mo žmo nės ti kė jo si, kad grįš ta

ne tik ra, daž nai są ži nę grau žian ti kol cho zi nė ge ro vė. Tuo la biau, kad nuo lat

sa ko ma, jog že mės ūkį su grio vė Land sber gis su Vag no riu mi. Ru si jo je, Uk-

rai no je, Bal ta ru si jo je ne bu vo nei Land sber gio, nei Vag no riaus, o gy ve ni mo

ly gis ne įti kė ti nais ir dar smar kes niais tem pais smun ka že myn, nors kol cho zų

ten nie kas negrio vė, – jie te bė ra, tik nu skur do.

105


106

Lie tu vo je yra vie nin te lis Ši la lės ra jo nas, ku ria me dau giau ar ma žiau tei-

sin gai bu vo vyk do mi že mės re for mos įsta ty mai. Ten pa si da ly tas vi suo me ni nis

tur tas, ku ria si in di vi du a lūs ūkiai, o mes vis spren džiam, kaip įdirb ti 2–3 ha

skly pe lius, kaip juos iš ma tuo ti, kaip juos pi ni gus iš žmo nių at im ti. Šiais

klau si mais ne se niai Val ki nin kuo se įvy ko Ag ro no mų sek ly čios iš va žiuo ja-

ma sis po sė dis.

Liūd na bu vo žiū rė ti į tuos se nus, pa si me tu sius žmo nes – da bar ti nius

Lie tu vos že mės ūkio stra te gi jos kū rė jus. Jie tik rai ne ži no, ką to liau da ry ti.

Tos „sek ly čios“ na riai (dau gu ma jų tur būt yra ir Sei mo na riai) įro di nė jo, kad

žmo nėms bū ti na nu si pirk ti as me ni nio ūkio že mę, kad rei kia įsta ty mu įtvir-

tin ti ko lek ty vi nės nu osa vy bės for mą. Ta me po sė dy je kal bė ję Va rė nos ra jo no

že mės ūkio ben dro vių pir mi nin kai sa kė, kad žmo nės ne tu ri pi ni gų as me-

ni nio ūkio že mei pirk ti, kad blo go se dzū kų že mė se tuos skly pe lius kas met

rei kia kel ti į ki tą vie tą. Ne pai sant to, po sė džio pa bai go je sve čiai iš Vil niaus

pa sa kė, kad ma lo nu, jog nuo mo nės dėl as me ni nio ūkio že mių ma ta vi mo ir

išpir ki mo su tam pa (?!).

Šiais me tais vėl ski ria mi leng va ti niai kre di tai že mės ūkio ben dro vėms,

ku rios neat si skai tė pra ėju sių jų me tų kre di tus. Taip nai ki na mas pa ji nin kų

tur tas. Juk da bar nė ra ban ko, ku ris ga lė tų nu ra šy ti sko las, nes be pras miš ka

il gin ti ben dro vių ago ni ją. Vi sas že mės ūkis vėl pa te ko į gnia tus. Re for ma

su stin go. Sei mo dau gu mos su kurp tas „kryp tis“ su kri ti ka vo net Kon sti tu ci-

nis Teis mas.

Os tan ki no te le kom pa ni ja ro dė lai das „Ame ri ka su Ta ra tu ta“. Šir dį skau-

da ly gi nant JAV fer me rių ūki nin ka vi mą su mū siš kiu skur du. Pro duk ci jos

vie ne tui pa ga min ti ben dro vė se su nau do ja me ke le tą kar tų dau giau ener ge ti-

nių ir ma te ria li nių re sur sų. Pas mus gy vu li nin kys tės pa sta tuo se daž niau siai

ne vei kia dau giau kaip pu sė įren gi mų, nė ra mi ni ma lių sa ni ta ri nių są ly gų,

dar bas sun kus, ran ki nis. Trak to riai pa na šūs į kre tan čius kars tus, ali nan čius

žmo gų tiek fi ziš kai, tiek ir mo ra liai. Ta ra tu ta ro do ame ri kie čių trak to rius,

ku riuo se yra pui ki amor ti za ci ja, oro kon di cio nie riai. Jų me cha ni za to riams

ne bai sios va gos, duo bės, dul kės. Va ka rų vals ty bė se lau kų der lin gu mas, gy-


vu lių pro duk ty vu mas du tris kar tus di des nis, ne gu pas mus. Lie tu vos te le-

vi zi ja to kių lai dų ne ren gia. Ko dėl? O ga lė tų ro dy ti vie toj tų ne su pran ta mų

„Po sa vo sto gu“.

Pri si min ki me sa vo pa čių pra ei tį. Dar kar tą pri si min ki me LKP CK pir-

mo jo sek re to riaus A Bra zaus ko kal bą, pa sa ky tą 1988 m gruo džio 16 d., mi-

nint Lie tu vos kom par ti jos sep ty nias de šimt me tį. Tarp liaup sių ko mu niz mui

(tur būt tai bu vo bū ti na) si min ta apie 1918–1940 m. Lie tu vos že mės ūkį.

„Įvyk džius že mės re for mą, bu vo pa ša lin tos fe o da liz mo lie ka nos ir iš va ly tas

ke lias smul kaus ka pi ta lis ti nio že mės ūkio rai dai. Lie tu vo je pa ga min tų že mės

ūkio pro duk tų ir pus fab ri ka čių, taip pat miš ko eks por tas lei do iš ly gin ti -

sie nio pre ky bos ba lan są ir pirk tis, nors daž nai ir ne pa lan kio mis są ly go mis,

rei ka lin gų ža lia vų bei įren gi mų sie ny je“.

Su dė tin ga Lie tu vos pir mo sios ne pri klau so my bės lai ko tar pio re for ma

bu vo įvyk dy ta ty liai, be di des nių kon flik tų. Ne rei kė jo tuo met jo kių ag ra-

ri nių ko mi te tų, ag ro no mų sek ly čių. Per trum pą lai ką iš at si li ku sio, ap leis to

Ru si jos im pe ri jos kam pio Lie tu va ta po vi sų pri pa žin ta, ge rą že mės ūkio

pro duk ci ją ga mi nan čia vals ty be. Sun ku bu vo, daug var go rei kė jo iš ken tė ti,

ta čiau kaip A. Bra zaus kas mi nė to je kal bo je sa kė, „ben dro sios pro duk ci jos

vi du ti nis prie au gis 1920–1940 me tais sie kė 6–7 pro cen tus. Au gi mo ne-

su stab dė ir 1929–1933 me tų eko no mi nė kri zė“. Ir jei ne tie lem tin gi 1940

me tai, at ne šę mums trem tį, ka lė ji mus, žu dy nes ir kol cho zų ma te ria li nį bei

dva si nį skur dą, mū sų že mės ūkis nie kuo ne si skir tų nuo Ta ra tu tos ro do mo

ame ri kie tiš ko jo.

Pir mo sios ne pri klau so my bės lai ko tar pio Lie tu vos že mės ūkio mi nis te-

ri ja spren dė tik stra te gi nius klau si mus, taip pat ir pro duk ci jos par da vi mo į

sie nį. Vie nais me tais ne pa vy kus par duo ti ūki nin kų au gin tų žą sų, pri ver tė

val di nin kus tas žą sis iš pirk ti, mo kant nu sta ty tą kai ną. O ką da ro da bar ti nė

val džia? Per ka Olan di jo je pi ges nę mė są, ne kreip da ma dė me sio, kad žmo nės

ne tu ri kur dė ti au gin tų gy vu lių. Ame ri ko je la bai bran giai nu pir ko di de lį

kie kį grū dų, nors sa vi dar daug kur pe li ja ne re a li zuo ti.

Rei kia nu sto ti sva jo jus apie pie no ir mė sos ga my bą (tą dar bą lie tu viai

107


mo ka), o vys ty ti įvai rių tech ni nių kul tū rų au gi ni mą, kur ti spe cia li zuo tus

ūkius, ku rių pro duk ci ja bū tų leng vai re a li zuo ja ma sie ny je. Lai kas rem ti

prie Že mės ūkio rū mų su si spie tu sius pel nin gų kul tū rų au gi ni mo en tu zias-

tus, pa dė ti jiems biu dže ti nė mis lė šo mis, o ne lai ky ti dar nuo Brež ne vo lai-

kų mi nis te ri jo se si sė dė ju sius ka vos gė ro vus, ku rie ser ga so vie ti nių lai kų

nos tal gi ja.

108

Sei mo ag ra ri nis ko mi te tas ir da bar ti nė Že mės ūkio mi nis te ri ja kar tu

su Ag ro no mų sek ly čia at ves mus į ak la vie tę, iš ku rios ne greit iš trūk sim. Net

as me ni nio ūkio že mės klau si mai iki šiol vis la biau su pai nio ja mi. Bu vo pa-

kan ka mai lai ko su pras ti, kad tie 2–3 ha ga lė jo bū ti tik lai ki na prie mo nė, o ne

pa smer ki mas am ži nam skur dui, ypač smė lin guo se ir miš kin guo se Dzū ki jos

ra jo nuo se. Pa gal bol še vi ki nį ly gy bės prin ci pą mums rei kia duo ti ne po tris,

o po dvy li ka ar pen kio li ka hek ta rų, kad gau tu me tiek grū dų, kiek iš au gi na

ki tuo se ra jo nuo se iš as me ni nio ūkio že mės.

Tau tos iš rink tų jų tar pe tvy ro sta li ni nė dva sia: val džia sten gia si, kad pi-

lie čiai ne su si gau dy tų da bar ti nė je si tu a ci jo je, smerk tų tuos, ku riuos pri va lė tų

gerb ti. Vis ko vir šū nė – LDDP no ras at im ti „Vals tie čių laik raš tį“. Da bar jį jau

tek tų at im ti ne iš žur na lis tų, o iš 120-ties tūks tan čių skai ty to jų. At im ti šio

laik raš čio ne įma no ma. Ga li ma jį tik su nai kin ti, nes LDDP-is ti nio laik raš čio

nie kas ne pre nu me ruo tų.

Nuo 1992 me tų ru dens apie že mės re for mą daug kal ba ma, ta čiau be veik

nie ko ne da ro ma. Įsta ty mai šiais klau si mais bu vo ge ri, tik rei kė jo in ten sy-

viai tęs ti že mės re for mą. Ne tru kus pra si dės ma si nis že mės ūkio ben dro vių

grio vi mas, o tuo pa čiu dar di des nis cha o sas kai me, ku ris žmo nes vi siš kai

nu skur dins. Nuo pat ben dro vių su kū ri mo rei kė jo rū pin tis jų s mul ki ni mu, o

ne stam bi ni mu, su jun gi mu.

Sun ku bu vo ta da, kai že mės re for mos įsta ty mams pri ta rė tik ne dau ge lis

Aukš čiau sio sios Ta ry bos de pu ta tų ir gal vos pu sė Vy riau sy bės na rių. Vi si ki ti

gal vo jo, kad tu ri tei sę ne vyk dy ti ir net nie kin ti tuos įsta ty mus. Aukš čiau sio ji

Ta ry ba ir G. Vag no riaus vy riau sy bė dir bo ap gul ties są ly go mis: bu vo gro-

bia mi pa sta tai, tan kais traiš ko mi žmo nės, vi sur sa vi va lia vo sve ti mos vals ty bės


ka riuo me nė. Lie tu va ne bu vo tei siš kai pri pa žin ta pa sau lio vals ty bių, ta čiau

tuo me ti nė val džia, nors ir jaus da ma opo zi ci ją iš raus vų jų sa vi val dy bių pu sės,

su ge bė jo tvar ky ti ūkio rei ka lus, pra dė ti re for mas. Da bar ti ne val džia tu rė jo

daug ge res nes pra di nes są ly gas: Lie tu va jau tu rė jo di plo ma ti nius san ty kius su

dau ge liu pa sau lio vals ty bių, su de rin tas bu vo sve ti mos ka riuo me nes iš ve di mas.

Rei kė jo tik bent kiek tu rė ti su pra ti mą apie vals ty bės val dy mą. De ja, to trū ko

ir te bet rūks ta. Lie tu va sken di sko lo se, eko no mi nės re for mos su stin go.

Kas mū sų lau kia?

109


110

TiE SOS NE Sa Ky maS

(1994 m. gegės 28 d.)

Keis ta klau sy tis, ką te le vi zi jos lai do se že mės ūkio dar buo to jams

sa ko prem je ras A. Šle že vi čius. Ne si no rė tų ti kė ti, kad jis ne su pran ta vals ty bės

rei ka lų. Tai gi be lie ka vie na iš va da, – jis mus mul ki na.

Lie tu vos te le vi zi jos tran sliuo ta me su si ti ki me su Jo na vos ra jo no Bu ko nių

apy lin kės gy ven to jais A. Šle že vi čius sa kė, kad pra ėju sių me tų ru de nį Vy riau-

sy bė įmo nėms bu vo pa siū liu si par duo da mų grū dų ki log ra mą mo kė ti apie

0,30 Lt (ta čiau re a li, daug ma žes nė kai na bu vu si su for muo ta rin ko je). Rei kė jo

sa ky ti tei sy bę – bū tent, kad pra ėju sių me tų pa va sa rį val džios pa rei gū nai vi-

sais var pais skam bi no, ra gin da mi žem dir bius ap sė ti vi sas dir vas, o iki ru dens

grū dų pri si pir ko sie ny je, to dėl sa vų ne pir ko. Tad ko kia čia rin ka? Tur guo se

sto vė jo ei lės ne lai min gų žmo nių su mai šais grū dų, ku rių be veik nie kas ne-

pir ko. Ką da rys žem dir biai, – sa vo pre kę jie par da vi nė jo pus vel čiui.

Nie ko kon kre taus apie Ame ri kos grū dų pir ki mo tar pi nin ką – kaž ko kią

„La ve ros“ fir mą – to je pa čio je te le vi zi jos lai do je ne no rė jo kal bė ti že mės ūkio

mi nist ras R. Ka ra zi ja. Ko dėl sle pia nuo mū sų to kius san dė rius? Ko dėl tų grū-

dų ne ga lė jo pirk ti ku ris nors grū dų pro duk tų kom bi na tas ir pa da ly ti ki tiems?

Ne to kia jau čia su dė tin ga ope ra ci ja. De ja, tar pi nin kų vaid muo au ga, be jų

val džia nie kur ne iš si ver čia: fi nan sų mi nist ras Vil ke lis per kaž ko kią tar pi nin kę

si sa ko mil ži niš kus kre di tus iš Ame ri kos, naf tos pro duk tus iš Ma žei kių į

ra jo nus ve ža tar pi nin kai, miš kų ūkio mi nist ras miš ko me džia gą eks por tuo ja

taip pat per tar pi nin ką – sa vo sū nų. Tad kaip mums at si kra ty ti min ties, kad

tar pi nin kas „La ve ra“ ir gi nau do jo si gi mi nys tės ar drau gys tės ry šiais su že mės

ūkio mi nist ru? Tar pi nin kai pra ry ja di de lę da lį žmo nių pra kai tu dirb tų gė-

ry bių. Vi sa tai mes ži no me iš ofi cia lių in for ma ci jos šal ti nių.

Ne taip bu vo aiš ki na mas ir kiau lie nos pir ki mas Va ka rų Eu ro po je. Prem-

je ras sa kė, kad rin ka iš kė lė kai ną iki 5,5 li to gy vo jo svo rio ki log ra mą ir

mė sos fab ri kams bu vę per bran gu kiau les pirk ti vie ti nė je rin ko je. Ne pa mirš-

ki me, kad 1992 m. pa bai go je – 1993 m. pra džio je kiau lie ną bu vo mo ka-


mos juo kin gai ma žos kai nos. Žmo nės pra dė jo ne be au gin ti kiau lių, o kai jų

skai čius kri tiš kai su ma žė jo, į tur gų jų nie kas ne be ve žė, po kai mus leng vai siais

au to mo bi liais ėmė va ži nė ti smul kūs ver sli nin kai. Jie ir mo kė jo iki 5,5 li to

ki log ra mą. Pa ju tę, kad at si ra do bent vie na pel ną ža dan ti ga my bos ša ka, kai-

mo žmo nės vėl su ska to kerg ti kiau lai tes. Ir da bar dau ge lio tvar tuo se kriuk si

par še lius at si ve du sios kiau lės.

Su si ti ki me Bu ko ny se vie nas stam bus kiau lių au gin to jas (gal kom plek-

so di rek to rius) sa kė, kad per sa vai tę mė sos kom bi na tas iš jų pri ima tik 100

be ko nų. 0 kur dė ti sa vo pro duk ci ją ūki nin kams, skly pi nin kams? „Ži gu lių“

ba ga ži nė se ir ma žy tė se jų prie ka bė lė se jau ne be iš ve ši. Tai gi kai na vėl kris, vėl

bus ga li ma sa ky ti, kad ją su for ma vo rin ka. Ir nie kas iš val džios ne pa sa kys,

kad ta kai na at si ra do dėl rin kos ne bu vi mo. Tik ros rin kos nė ra, dau gu mos

pro duk tų su pir ki mas vyks ta per se no vi nę – so vie ti nę – per dir bi mo pra mo-

nę, ku ri vis ką ir dik tuo ja. Ne ge rai, kai prem je ras dės to, jog Vy riau sy bė nie ko

ben dro ne tu ri su pro duk ci jos kai no mis, re a li za vi mo kvo to mis. Kam ta da

to kios di de lės ir gau sios Eko no mi kos, Že mės ūkio mi nis te ri jos?

Mi nė ta me su si ti ki me prem je ras A. Šle že vi čius sa kė, kad že mės re for-

ma pra dė ta be aiš kios kon cep ci jos, kad kaž kas ne taip pra dė ta, kad iš ar dy ti

bu vę me cha ni za ci jos kie mai. O kas per pas ta ruo sius pus an trų me tų su kur ta

įsta ty mų lei dy bo je? Nie ko ge ro! Tūp čio ja me vie to je, bai gia me nu gy ven ti

ben dro ves, ku rių tur tas jau se niai ga lė jo bū ti pa skirs ty tas be si ku rian tiems

ūki nin kams. Te rei kė jo in ten sy viai vyk dy ti refor mos įsta ty mus.

Gar siai sa ko ma, kad at ei tis pri klau so ūki nin kams. Tuo tar pu ben dro-

vės stam bi na mos, joms ski ria mi daž niau siai be vil tiš ki leng va ti niai kre di tai.

Keis tai, net nu si kals ta mai siū lo ma iš vals ty bės pirk ti pri va čių sa vi nin kų

že mę.

Žmo nės daug ką pa tys su si kur tų ir no riai da ly vau tų vyk dant re for mos

įsta ty mus, jei vi siems tap tų aiš ku, kad kol cho zai bu vo ne są mo nė, kad jie

dir bo eks ten sy viai, kad jie pa na šūs į spy ruok le ve da mas bai dyk les. Dirb ti

jie ga lė jo tol, kol kas met spy ruok lę pri verž da vo: duo da vo daug vals ty bi nių

ka pi ta li nių įdė ji mų, pi gios naf tos, trą šų, be veik vel tui tiek da vo elek tros ener-

111


gi ją. Pa ma žu tas ve di mo me cha niz mas sil po, nes sil pnė jo ant sta li niz mo

pa grin dų su kur ta pseu do vals ty bė, va di na ma SSRS.

112

Ne tik kai me, bet ir mies te dar daug kam ne aiš ku, ko dėl anks čiau (iki

1990 m.) bu vo ge rai, o da bar blo gai. Dau gu ma bu vu sių aukš tų pa rei gū nų,

da bar ir gi esan čių val džio je, ge rai pri si me na ir pri va lė tų tau tai pa pa sa ko ti,

kaip jie va ži nė da vo į Mask vą „gau ti fon dų“. Pa si ge rin da mi dar gi ne aukš to

ran go val di nin kams rū ky tu ski lan džiu ir tau ti ne deg ti ne, jie gau da vo vi so-

kių gė ry bių (pi ni gų, me džia gų, įren gi mų) ne pa ly gin ti dau giau (skai čiuo jant

pro por cin gai res pub li kos dy džiui), ne gu Ru si ja, Uk rai na, Bal ta ru si ja. Nuo

di džių jų so vie ti nių res pub li kų nu ė mus bent vie ną pro cen tą, ma žoms tek-

da vo su kau pu. To dėl da bar ti niai (bu vę so vie ti niai) eko no mis tai mo ka tik

gau ti ir pa da ly ti, o ne su kur ti.

Užuot at si kra tę to kių so vie ti nių me to dų, da bar ti niai va do vai sten gia si

ap juo din ti gar bin gus, be bai mius vy rus, at kū ru sius Lie tu vos ne pri klau so my bę.

Da bar jau aiš kė ja, kad Sei mo eko no mi nių nu si kal ti mų ty ri mo ko mi si ja bu vo

su da ry ta tam, kad fab ri kuo tų bu vu sių vals ty bės va do vų ta ria mus nu si kal ti-

mus. Be vil tiš kai kra tant ki tų ki še nes, Sei mo na rio K. Jas ke le vi čiaus per te le-

vi zi ją pa reikš ta nuo mo ne, stam bi pi ni gų su ma esą nu sė du si į šios ko mi si jos

pir mi nin ko po no Juš kaus ki še nę.

Sa ko, kad so vie ti nės sis te mos lo ko mo ty vas vi są ga rą su nau do da vo pro-

pa gan dai, o da bar ti niai mū sų va dai tą ga rą nau do ja šmeiž tui, ne apy kan tai

iš lie ti.

Be vil tiš ka bal tin ti tai, kas juo da, nes is to ri ja at skirs me lą nuo tie sos.

Tie sos sa ky mas, at vi ru mas da bar mums pa dė tų leng viau per gy ven ti šian-

die ni nius sun ku mus, su telk tų žmo nes vie nin gam dar bui.


BEN DrO ViŲ aPi PLė Ši maS

(1994 m. spalio 8 d.)

Net ge ro se že mė se žem dir biai dir ba nu os to lin gai, tad ką jau kal bė ti

apie to kius, kaip mes, ku rių dir vų na šu mas – 8–10 ba lų? Tiek pat cent ne rių

grū dų iš hek ta ro ir pri ku lia me. Ge rais me tais pri ka sa me iki 100 ct bul vių iš

hek ta ro. Šiais saus rin gais me tais daž nas nė sėk lai ne pri ka sa. Be veik vi so je

Dzū ki jo je iš de gė gri kių pa sė liai. 20 ha šių ja vų pra žu vo ir mū sų ben dro vė je.

Be su kant gal vas, kaip pra gy ven ti, į mū sų ben dro vę at vy ko Va rė nos ra jo no

vals ty bi nės mo kes čių ins pek ci jos dar buo to ja tik rin ti, kaip mo ka me mo kes-

čius. Gal po rą die nų var tė ben dro vės po pie rius, pas kui ko kią sa vai tę jau sa vo

įstai go je ra šė ak tą, pa gal ku rį iš ei tų, kad mes 1992–1993 me tais ne su mo kė-

jo me 1058 Lt pel no mo kes čio. Ka dan gi tai bu vo prieš me tus ar pus an trų, dar

pri skai čia vo 2116 Lt dy džio bau dą. Ne ga na to! Su ra do, kad Ka be lių mo-

kyk los sto go kon struk ci jų pa kei ti mą ir per den gi mą ne pri skai čia vom ak ci zo

mo kes čio. Ne pri skai čia vom to mo kes čio dar po rą kar tų. Nors šim tais at ve jų

tą ak ci zą tvar kin gai įmo kė da vom į mo kes čių ins pek ci jos są skai tą, mus pa lai kė

pik ty bi niais mo kes čių ne mo kė to jais ir pri skai čia vo bau das. Da bar rei ka lau ja

su mo kė ti į biu dže tą iš vi so 4837 Lt. Iš ko? Vi sos mū sų pa ja mos šie met te sieks

apie 10 000 Lt, o dar bo ir me džia gų są nau dos – dvi gu bai di des nės.

Pa na ši pa dė tis bu vo ir 1992 me tais, bet me ti nės apy skai tos ei lu tė je „Pel-

nas“ ra šy ta – 4030 Lt. Ta čiau ten pat yra pa žy ma apie tais me tais re a li zuo tos

pro duk ci jos ir pa slau gų sa vi kai nos įver ti ni mą, at si žvel giant į ga my bos li ku čių

in dek sus. Mus tik ri nu si fi nan sų spe cia lis tė į šią pa žy mą ne krei pė dė me sio, nes

bū tų pa ma čiu si, kad pel no mes ne tu rė jo me. Ir 1992 me tais bu vo saus ra, vi si

mū sų ben dro vės na riai aki vaiz džiai ma tė eko no mi nį nu os mu kį, o mo kes čių

ins pek ci ja tvir ti na, kad mes dir bo me pel nin gai. Už pa slau gas iš ben dro vės

na rių mes ne drįs ta me rei ka lau ti nė pu sės to, ką ima tur tin ges nė se ben dro vė se.

As me ni nio ūkio že mė se ja vų der lin gu mas taip pat 10–12 ct/ha.

Pas ta ruo sius dve jus su pu se me tų įtemp tai dir bo me, be veik ne gau da-

mi at ly gi ni mų. Tau pė me kiek vie ną naf tos pro duk tų la šą, re mon ta vo me jau

113


se niai nu ra šy ti nus trak to rius, ja vų kom bai nus. Mū sų dar bas ne da vė di de lės

nau dos vals ty bei, ta čiau ir mes iš jos nie ko ne rei ka la vo me. Ne pa ė mėm nė

cen to leng va ti nių kre di tų, jo kių pa šal pų dėl saus ros pa da ri nių, pa lik da mi vi sa

tai tiems, ku rie ga mi na dau giau pro duk ci jos. Ne kė lėm di des nių rū pes čių ir

ra jo no va do vy bei. Tad ko kią dar pa pil do mą duok lę iš mū sų ga li im ti vals ty bė,

ku rios var du ak tus ra šo vals ty bi nė mo kes čių ins pek ci ja?

114

Ne tei sin gai puo la mi esa me jau ne pir mą kar tą. Mes su si kū rė me da ly je

vals ty bi nio žu vi nin kys tės ūkio, ku ris 1992 me tų pra džio je ne at li ko įmo kų

į biu dže tą, o vi są gau tą 1991 me tais pel ną pa si da li jo pre mi jų pa vi da lu. Mo-

kes čių ins pek ci ja tai ži no jo, bet kaž ko dėl ne pro tes ta vo. Su si kū rus že mės ūkio

ben dro vei, tuos mo kes čius su riks mu iš lu po iš mū sų, nie ko ne nu tuo kian čių

apie sa vo pirm ta kų iš dai gas. Di džio ji mū sų pa ji nin kų dau gu ma – pen si nin-

kai, ku rie jo kių pre mi jų ne ga vo.

Mo kes čių ins pek to riai – vis dėl to ne to to rių cha no dži gi tai, ku rie ka dai se

siau bė ru sų kai mus, ne pai sy da mi, ar liks kas žmo nėms. O mes to kių „to to-

rių“ gai nio ja mi sa vo ben dro vės dar buo to jams 1992–1993 me tais įsten gė me

mo kė ti tik po 15–80 li tų per mė ne sį.

Ra jo no mo kes čių ins pek ci ja sa vo veik lo je ak lai va do vau ja si įsta ty mais,

nu ro dy mais, tai syk lė mis. Dau giau iš jų gal ir ne ga li ma ti kė tis. Ta čiau yra

Fi nan sų, Že mės ūkio mi nis te ri jos, Vy riau sy bė, o ten – „kiek daug po nų,

ko kie jie gra žūs…“! Jie vaiz duo ja, kad su pra kai ta vę ieš ko ga li my bių pa dė-

ti žem dir biams, o ne pa aiš ki na mo kes čių ins pek to riams, kad že mės ūkio

ben dro vės 1992 me tais pe rė mė iš vals ty bi nių ūkių pi gias ga my bos at sar gas,

ver tė jas ra šy ti iš kreip tas, ne re a lias ata skai tas. 1992 me tais naf tos pro duk tai

pa bran go gal šim tą kar tų. Už tuos „pel nus“ bu vo įma no ma at kur ti tik ma žą

da lį apy var ti nių lė šų. Pra ėju sių me tų vi du ry je trak to riaus MTZ pa va rų dė žė

jau kai na vo apie 1700 Lt ar ba 12–13 to nų grū dų. Už vie ną trak to riaus pa-

dan gą rei kia ati duo ti 5–6 to nas grū dų.

Mū sų ra jo no laik raš tis „Mer kio kraš tas“ rug sė jo 24 d. ra šė, kad ra jo nas

ga vo 116,3 tūkst. Lt kre di tų (ne pa šal pų) že mės ūkio pro duk ci jos ga min to-

jams, pa ty ru siems saus ros nu os to lius. Tiek pat (o gal ir dau giau) mo kes čių


ins pek ci ja iš skai čiuo ja bau dų ir dels pi ni gių dau ge ly je ben dro vių su trū-

ku mais pa skai čiuo tą ak ci zo mo kes tį. Vi sai so vie tiš ka: duo ti kre di tus, da lin ti

ki to kias leng va tas. Ta čiau tam, kad bū tų ką duo ti, pir miau sia rei kia at im ti. Tai

ir da ro ma Va rė nos ra jo ne. O gal ir ki tuo se ra jo nuo se? Kur ieš ko ti klai dų – iš

anks to aiš ku. Ak ci zo mo kes tis bu vo ne įpras tas, kai ka da ne aiš ku ar rei kia, ar

ne rei kia jį skai čiuo ti. Mo kes čių ins pek to riai „pa aiš ki no“: pa dvi gu bi no mū sų

klai das ir ne gin čo tvar ka iš skai čiuo ja iš tų „ap gra tų“ ben dro vių.

Ne se niai, rug sė jo 12 d., ra jo no ta ry bos se si jos po sė dy je bu vo si min-

ta, kad teis mo ant sto liai ne be ran da vie nos įstai gos, iš ku rios pa gal mo kes čių

ins pek ci jos ieš ki nį rei kia iš rei ka lau ti 180 tūkst. Lt. Var gin gas že mės ūkio ben-

dro ves net miš kuo se iš si bars čiu sias ran da, o ne di de lia me, kom pak tiš ka me

Va rė nos mies te ne iš aiš ki na pik ty bi nio mo kes čių ne mo kė to jo!

Mes su liū de siu skai to me spau do je, kaip di de lės, tur tin gos įmo nės at-

lei džia mos nuo mi li jo ni nių mo kes čių. Cen tri nės pri va ti za ci jos ko mi si jos

pir mi nin kas vie no je te le vi zi jos lai do je aiš ki no, kaip to įmo nėms pa lik to pel no

mo kes čio są skai ta „pri va ti zuo ja mas“ vals ty bi nis tur tas. Tur tin gie ji žai džia, o

kai mo žmo nės, tuos tur tin guo sius pa sta tę į val džią, mul ki na mi.

115


116

aT Sa KO my BĘ uŽ LiE Tu VĄ JauS Ki mE Vi Si

(1995 m. kovo 7 d.)

Ra jo nų ta ry bo se su sė dę dar so vie ti nių lai kų va do vai, part sek re to riai

iki 1992 me tų ru dens Lie tu vos įsta ty mus vyk dė ne no ro mis, o kur ga lė jo, juos

sa bo ta vo. Pri si min kim Žem dir bių są jun gą, su si kū ru sią 1990 me tų pa bai go je.

Tuo met dar ne bu vo že mės re for mos, že mės ūkio įmo nių tur to pri va ti za vi mo

įsta ty mų, o šios „są jun gos“ ak ty vis tai, bu vę kom par ti jos vei kė jai (da bar ti niai

ra jo nų ta ry bų na riai), įnir tin gai „aiš ki no“ žmo nėms, kad Land sber gis nai ki na

kol cho zus ir dėl to kil si ąs ba das.

1991 me tų pa bai go je ir 1992 me tais man te ko bū ti cen tri nės pri va ti za vi-

mo ko mi si jos kon sul tan tu Va rė nos ra jo ne, aiš kin ti žmo nėms že mės re for mos

bū ti nu mą, va ži nė ti į vals ty bi nius ūkius, da ly vau ti dir ban čių jų su si rin ki muo-

se. De ja, tik pir mo je iš vy ko je da ly va vo Są jū džio at sto vas. Vi so se ki to se (o

jų bu vo ne ma žai) „ak ty viai veik da vo“ kas nors iš ra jo no sa vi val dy bės va dų.

Su si rin kę žmo nės bū da vo vis kam abe jin gi. Jie bu vo įpra tę, kad val džia jų ne-

klaus ir pa da rys taip, kaip jai rei kia. Tuo ne su si vo ki mu ir nau do jo si mi nė tie ji

„ak ty vis tai“. Su si rin ki mo me tu prie šiš ko mis re pli ko mis su si rin ku siuo sius

„įkai tin da vo“ pir mi nin ko (tuo met jau va di na mo lai ki no sios ad mi nist ra ci jos

va do vu) pa ruoš ta bu vu sių ko lū kio „spe cia lis tų“ ar kon to ros dar buo to jų gru-

pė. Ir kai sa lė je dau ge lis pra dė da vo rėks min gai dės ty ti sa vo sam pro ta vi mus,

ma no kal ba bū da vo nu trau kia ma. At si sto da vo ra jo no sa vi val dy bės at sto vas

ir sa ky da vo: „Mie li žmo nės, ne mes tas re for mas su gal vo jo me, Lie tu vos

val džia (at seit, Land sber gis ir Vag no rius) iš lei do to kius įsta ty mus, ir mes

pri va lo me juos vyk dy ti“. Dau ge liui su si da ry da vo įspū dis, kad griau na ma

kaž kas ge ro, gra žaus, įsta ty mai, ku rie tą grio vi mą įtei si na, – nie kam ti kę,

o juos su gal vo ję mi nė ti vals ty bės va do vai Lie tu vai ir jos žmo nėms no ri tik

blo go.

Nie kur nė vie nas iš mū sų ra jo no va do vų ne pa sa kė, kad ko lū kiai yra ne-

efek ty vi ūkio for ma, kad jie šiaip taip gy vuo ti ga lė jo tik to dėl, kad lai kan tis

so vie ti nės ide o lo gi jos dog mų bu vo iš lai ko mi gam ti niais iš tek liais tur tin gos,


et ne pro tin gai val do mos so vie ti nės vals ty bės. Nie kas iš ra jo no val di nin kų

nė vie na me su si rin ki me ne pa sa kė, kad ta smur tu su kur ta bol še vi ki nė vals-

ty bė nu si gy ve no, jog jos griu vi mas yra ne pro tin go ūki nin ka vi mo pa sek mė

ir kad bū ti na kuo grei čiau re for muo ti že mės val dy mą, pri va ti zuo ti že mę ir

ga my bos prie mo nes.

Dar 1992 me tų pra džio je Aukš čiau sio jo je Ta ry bo je bu vę ko mu nis tai,

da bar ti niai LDDP na riai, iš nau do da mi Tau tos pa žan gos frak ci jos bal sus,

vi sais bū dais stab dė pra dė tas ūkio re for mas. Tad ar bu vo Lie tu vo je nuo

1990 me tų ko vo vie nuo lik to sios nors vie ną die ną re a li de ši nių jų val džia,

ku rią taip nuo šir džiai da bar kei kia vi so kie al ber ty nai, pet ke vi čiai, pronc kai

ir ki ti į juos pa na šūs? Juk net pir mąjai vy riau sy bei va do va vo eks ko mu nis tai

Pruns kie nė ir Bra zaus kas.

1991 m. sau sy je ta pęs prem je ru, G. Vag no rius ne pa kei tė anks tes nių jų

mi nist rų – pa li ko po nios Pruns kie nės iš rink tuo sius. O jau po ke le to mė ne sių

jam ne bu vo leis ta pa ša lin ti ne są ži nin gų mi nist rų, ne kom pe ten tin gų ban ki-

nin kų, su si kom pro mi ta vu sių sa vi val dy bių va do vų. Kiek vie na me žings ny je

el dė dė pis tai sten gė si kom pro mi tuo ti pa trio tiš kus, iš ti ki mus Są jū džio idė joms

dar buo to jus. Tai da ry ti bu vo ne sun ku, nes be veik vi sų ra jo nų sa vi val dy bė se

dau gu mą su da rė bu vę ko mu nis tai.

Ir štai nuo 1992 me tų ru dens, po Sei mo rin ki mų, vi sa val džia ofi cia liai

ati te ko jiems. Ką ge ro nu vei kė per pus tre čių me tų tie „dar bie čiai“? Vi siš kai

ne kom pe ten tin gas val dy mas bai gia nu skur din ti vals ty bę. Me tus, dve jus pa bu-

vę mi nist rai sprun ka iš sa vo vie tų, pa lik da mi vi siš kai s lug dy tą dar bą. Štai ir

bu vęs že mės ūkio mi nist ras R. Ka ra zi ja at si sta ty din da mas reiš kė prie kaiš tus

„dai nuo jan tiems pat rio tams, pri ėmu siems Že mės re for mos ir Ne kil no ja mo jo

tur to grą ži ni mo įsta ty mus“. Jie jam esą truk dę iš ves ti že mės ūkį iš ak la vie tės.

O tai, kad į tą ak la vie tę že mės ūkį mi nist ras pats įstū mė – jis nu ty li. Ir ne-

jau čia tas po nas gė dos dėl ma žų že mės ūkio pro duk ci jos su pir ki mo kai nų,

dėl ry šių su kaž ko kia „La ve ra“, grū dų pir ki mo Ame ri ko je, kai sa vų ne bu vo

kur dė ti. Štai ir da bar jau trūks ta mais ti nių kvie čių, o pra ėju sį ru de nį daug

ga bes ni mū sų mi nist rus ver sli nin kai kvie čius iš ūki nin kų su pir ko ir iš ve-

117


žė į sie nį. Da bar, ma tyt, mū sų Vy riau sy bė vėl ims pa sko las, bran giai pirks

grū dus sie ny je ir keiks Są jū dį, „su grio vu sį“ že mės ūkį.

118

Mū sų vals ty bė jau sko lin ga sie niui dau giau kaip pu sę mi li jar do do le-

rių. Di de lė tau tos da lis – al ka na, o p. A. Šle že vi čius ka lė di nia me svei ki ni me

mums aiš ki na, kad pil nė ja mū sų ku ror tai.

O kas juo se il si si?! Dvi vei diš kiau si šia me svei ki ni me yra žo džiai: „Ar

ne pa vy ko mū sų vals ty bei duo ti rei kia mą at kir tį or ga ni zuo tam nu si kals ta-

mu mui?“ Pa vy ko gal tik V. Lin gio nu žu dy mo by lo je. Ta čiau tuo jau pat bu vo

at leis tas ge ne ra li nis pro ku ro ras, pa lai kęs kal ti ni mą šio je by lo je. Mū sų vals-

ty bė dar ne su šau dė nė vie no gin kluo tų ma fi jo zų gau jų da ly vio. Tą da ro tik

pa čios gau jos, ko vo da mos tarp sa vęs dėl įta kos zo nų. Tik ra sis or ga ni zuo tas

nu si kals ta mu mas kles ti, nes nu si kal tė lių gru puo tės glau džiai su si ju sios su

val džios struk tū ro mis. Jos ne įti kė ti nai men ką kai ną, o kar tais ir vi sai vel tui,

pri va ti zuo ja vals ty bi nį tur tą, gau na li cen ci jas pa lan kiau siems ko mer ci niams

san dė riams. Jei taip ir to liau tę sis, tai ne to li tas lai kas, kai vals ty bė bus vi siš kai

pa val di nu si kals ta moms gru puo tėms. Juo lab kad teis mai gi na val džios vy rų

„gar bę ir oru mą“, baus da mi ne lai kan čiuo sius lie žu vio dan tų, t. y. tuos

do rus pa rei gū nus, ku rie ban do val džiai į akis sa ky ti tie są.

Mil ži niš kas da bar ti nės val džios no ras yra nu til dy ti ir Baž ny čią. LDDP

pir mi nin kas A. Šle že vi čius ka ta li kų dva si nin kus ap kal ti no ki ši mu si į po li ti ką

(jie ra gi no da ly vau ti re fe ren du me), iš va di no juos kul to tar nais, švent va giais,

o tos pa čios par ti jos pir mi nin ko pa va duo to jas G. Kir ki las sa ko, kad net be si-

mo kan tys vai kai yra ne pa ten kin ti Baž ny čios veik la. Re gis, vėl no ri ma auk lė ti

mū sų jau ni mą Pa vli ko Mo ro zo vo pa vyz džiu.

Ne se niai pri im tas LDDP pa reiš ki mas „Dėl vals ty bės san ty kio su Baž ny-

čia“ yra do ku men tas, ro dan tis ne pa gar bą Baž ny čiai, o tuo pa čiu ir do rai bei

dar nai, ku rio mis taip gy rė si ko mu nis tai, ei da mi į Sei mo ir Pre zi den to rin ki-

mus. O ko mu nis ti nio auk lė ji mo pa da ri niai dar la bai ryš kūs mū sų gy ve ni me.

Ke le tą de šimt me čių so vie tų val džia pro pa ga vo ate iz mą, kom jau ni mo va dai

lie pė ne klau sy ti re li gin gų tė vų. Ir štai da bar tu rim tūks tan čius amo ra lių ir

pa kri ku sių šei mų, dau gy bę ne pil na ver čių vai kų bei ne pil na me čių nu si kal tė lių.


Da bar nei Pre zi den tas, nei ki ti val dan čio sios par ti jos va dai ne no ri pri pa žin ti,

kad jau nos ma mos, mė tan čios sa vo nau ja gi mius į šiukš ly nus ar ba pa lie kan čios

juos gim dy mo na muo se, yra ko mu nis ti nio auk lė ji mo pa sek mė.

Tad bū kim ap dai rūs da bar, rink da mi sa vi val dy bių ta ry bas. Ne bal suo kim

tuos są ra šus, ku riuo se su ra šy ti so viet me čio no men kla tū ri nin kai. Siek da mi

vėl ap gau ti žmo nes, di de lė jų da lis sle pia si po nau jom spal vom per da žy to mis

Li be ra lų ir Cen tro są jun gų bei Vals tie čių par ti jos vė lia vo mis. Mes tu rė tu me

ma ty ti ir su pras ti tai. Ap si ga vo me ne bal suo da mi re fe ren du me dėl ne tei sė to

vals ty bi nio tur to pri va ti za vi mo su stab dy mo, dėl tei sė sau gos or ga nų dar bo

su tvar ky mo, in dė lių in dek sa vi mo. Lei do me nu si kal tė lių gru puo tėms to liau

vog ti mums vi siems pri klau san tį tur tą, va di nant vi sa tai pri va ti za ci ja, ku rio je

nau do ja mi be veik vel tui iš mū sų su per ka mi in ves ti ci niai če kiai. Ne si leis ki me

ir vėl ap mul ki na mi!

Vals ty bės kon tro lės de par ta men tas nu sta tė, kad Sei mas ir vyk do mo sios

val džios vir šū nės iš lei do per 20 mi li jo nų li tų pra ban giems tar ny bi niams

au to mo bi liams pirk ti. Rei kia ma ny ti, kad tai da ro ma iš sie nio kre di tų,

ku riuos rei kės grą žin ti.

Mes, var to to jai, pa tys mo kam pa sau li nė mis kai no mis ben zi ną, elek-

tros ener gi ją, o val džia mums aiš ki na, kad rei kia nau jų sie nio kre di tų,

nes rei kia pirk ti naf tą, ato mi nį ku rą. Tai kur pa de da mi tie pi ni gai, ku riuos

su ren ka iš mū sų? Gal ir jie nu ei na ko kiems nors „tar pi nin kams“, kaip nu ė jo

„La ve rai“ grū dus?

Jei į sa vi val dy bių ta ry bas iš rink sim są ži nin gus, tau tiš kai su si pra tu sius

žmo nes, ga li me ti kė tis laips niš ko vals ty bės val dy mo rei ka lų ir sa vo gy ve ni mo

ge rė ji mo. Jei vėl pa si rink si me pro ko mu nis ti nę LDDP, bū si me gramz di na mi

į dar di des nį skur dą, iš ku rio ne iš si kaps tys nė mū sų anū kai. At min ki me, jog

jų ir Lie tu vos at ei tį esam at sa kin gi vi si.

119


120

grĮŽ Ta Pa Si Ti Kė Ji maS Sa VO

Jė gO miS

(1995 m. liepos 15 d.)

Iš že mės ūkio ben dro vių iš ėję žem dir biai gau na du svar biau sius

da ly kus: lais vę ir ga my bos prie mo nes.

Apie 1930 me tus vie nas an glų lor das iš si rū pi no do ku men tus ap lan ky ti

tuo met vi sus la bai do mi nu sią So vie tų Są jun gą. Grį žu sį an glą pa si ti ko drau gai

ir pra dė jo klau si nė ti, ką ten ma tė. Šis pa aiš ki no trum pai: „Jie nie ko ne tu ri ir

ban do tai tarp sa vęs pa si da ly ti“.

Pa na šūs da ly kai vyks ta ir da bar, da li jan tis že mės ūkio ben dro vių tur tą.

O tas tur tas nyks ta, trau kia si kaip Šag re nės oda. Mes kaip žvir bliai ant ke lio

pe ša mės dėl ar klia šū džio, o mū sų iš rink tie ji Sei mo na riai ir jų pa sta ty ti mi-

nist rai, gau nan tys pa sa kiš kus (ly gi nant su žem dir biais) at ly gi ni mus, kai mo

žmo nėms ne at ei na į pa gal bą.

Spau do je (net „Die no je“) ne re tai ra šo ma apie kai mo varg šų mė gi ni mus

pa si da ly ti tur tą, apie fak tiš kai iš iru sias, bet ju ri diš kai te be eg zis tuo jan čias

ben dro ves, apie iš grobs ty tą jų nau dą, apie to kią tvar ką kei kian čius žmo nes,

nie ko ne ga vu sius iš tų ben dro vių.

Ku riant ben dro vių įsta ty mą ak ty viai da ly va vo G. Vag no riaus ko man da,

ku ri jau ne su ge bė jo kon tro liuo ti, kaip jis vyk do mas: pra si dė jo bol še vi ki nis

„per ver smas“. Są jū džio per bė gė lių dė ka, tuo me ti nė je Aukš čiau sio je Ta ry-

bo je at si ra do nau ja dau gu ma, o rink da mi Sei mą sa vo bal sus ati da vė me

tą par ti ją, ku ri ir su grio vė Lie tu vos že mės ūkį, jį „su ko lek ty vi za vo“. Pa gal

že mės ūkio ben dro vių įsta ty mo kū rė jų idė ją tu rė jo bū ti ku ria mos smul kios

ben dro vės – tech no lo gi niai kom plek sai, kad žmo gus ga lė tų da ly vau ti sa vo

tur to val dy me, reikš tų ini cia ty vą. Tai įgy ven din ti bū tų pri rei kę vi sų ra jo nų

cen truo se ir ūkiuo se dir ban čių spe cia lis tų pa stan gų, di de lio ge ra no riš ku mo.

De ja, bu vo ro do mas prie šiš ku mas.

Gal būt di de liuo se vals ty bi niuo se ūkiuo se rei kė jo su kur ti po ke lio li ka

ma žų ben dro vių. Įfor mi nus tei siš kai, gal rei kė jo jas su jung ti į aso cia ci ją,


kad bū tų ga li ma ge riau ko or di nuo ti jų veik lą. Ben dro vių smul ki ni mą rei kė-

jo nuo lat tęs ti. Juk že mės ūkio ben dro vių kū ri mo idė ja ki lo kar tu su tur to

pri va ti za vi mo, že mės grą ži ni mo pro ble mo mis, ku rių bu vo ne įma no ma

iš spręs ti vie nu mos tu. Tai tu rė jo bū ti tar pi nė val dy mo for ma, o ne tai, ką

pa da rė tuo me ti nės (dar be veik so vie ti nės) ra jo nų ta ry bos. Dau gu ma ko lū kių

bu vo pa va din ti ben dro vė mis, jų tur tas ne re a lio mis kai no mis do ku men tuo se

iš skirs ty tas tų ben dro vių na riams. Kai mo žmo nės su tuo su ti ko, nes ki to kios

tvar kos (iš sky rus ko lū ki nę) ne įsi vaiz da vo. Ra jo nų aukš tie ji val di nin kai pa tys

ne kar tą lan kė si Va ka rų vals ty bė se, ma tė ten kles tin tį že mės ūkį, ty liai pa-

tar da vo žmo nėms ne ar dy ti so vie ti nių kū ri nių. Tą pa tį iš aukš tų tri bū nų rė kė

ki ti so vie ti nių lai kų že mės ūkio „au to ri te tai“.

Taip ir mes su kū rėm ne tur tin gą, su ply šu sią Ka be lių že mės ūkio ben-

dro vę. Iš kar to mums bu vo pri skir ta apie 650 ha že mės ūkio naud me nų (su

as me ni nio ūkio že me – ge ro kai virš 1000 ha). Bu vo 1992 me tų ba lan džio

vi du rys. San dė liuo se ne bu vo nė sau jos va sa ro jaus sėk lų. Žiem ken čių pa sė liai

te sie kė apie 50 ha. Paukš ti nin kys tės pa sta tai (an ti dės) vi siš kai tuš ti. Ver ši dė-

je te bu vo trys ver šiai, o ban ke – virš mi li jo no rub lių sko los. Pe rė mė me apie

pen kio li ka ra ti nių trak to rių (nuo T-16 iki MTZ-82), sep ty nio li ka įvai rių

sunk ve ži mių ir leng vų jų au to mo bi lių, dvi vo kiš kas sa va ei ges pjau na mą sias,

du kom bai nus „Ni va“. Vi sas tas tur tas jau bu vo ge ro kai eks plo a tuo tas, va gi lių

ap lu pi nė tas. Ben dro vė je bu vo 152 na riai – pa ji nin kai. Jų vie nin gu rei ka la vi mu

per im ti vi si pa sta tai. Tik dvi an ti des po di de lių dis ku si jų ati da vėm iš mū sų

ūkio at ski lu siai ma žai ben dro vei.

Iš dvy li kos as me nų iš rink tai ben dro vės val dy bai siū liau tuoj pat par-

duo ti au to mo bi lius, nes pa si ro dė, kad be veik vi si jie ne rei ka lin gi. Tuo met

rin ka dar bu vo tuš čia. Už sunk ve ži mius bu vo ga li ma gau ti daug pi ni gų ir

juos nu pirk ti smul kaus že mės ūkio in ven to riaus, ma ši nų da ly boms. Ta čiau

ben dro vės val dy bo je bu vo to kių, ku rie pa sa kė: „Po Sei mo rin ki mų“!

Po Sei mo bei Pre zi den to rin ki mų ir nau jos Vy riau sy bės su da ry mo nau-

ja sis prem je ras A. Šle že vi čius ne tru kus pa reiš kė, kad Lie tu vos že mės ūkis

jam ne rei ka lin gas. Mū sų mies tų par duo tu ves ir pre ky vie tes ver tė gal ir

121


men ka ver čiais, bet gra žiai įpa kuo tais sie ni niais pro duk tais. Pie no ir mė sos

su pir ki mo kai nos ta po juo kin gai ma žos.

122

Pa si da rė aiš ku, kad ne del siant rei kia lik vi duo tis. Tą su pra to ir lau ku-

sie ji Sei mo bei pre zi den to rin ki mų, ko lū kio at kū ri mo. Šie žmo nės da bar jau

ma to, kad LDDP va dai sa vo vai kus siun čia mo ky tis ne į Ru si ją, bet į Va ka rų

vals ty bes. Pa tys tie va dai ir val džios vy rai vi so kio mis dings ti mis ne nu trūks-

ta mu ka ra va nu ke liau ja per Va ka rų pa sau lio vals ty bes. Ir tai da ro mū sų

pi ni gus.

Pra ėju sių me tų lie pos mė ne sį įvy ku sia me Ka be lių že mės ūkio ben dro-

vės pa ji nin kų su si rin ki me bu vo nu spręs ta, kad ben dro vę rei kia lik vi duo ti.

Tam lai kui ben dro vės tur tas bu vo per kai no tas, pa jai in dek suo ti. Ben dro vės

lik vi da vi mas vy ko lė tai, kiek vie ną žings nį ap ta riant, ap gal vo jant. Lei do me

pa ji nin kams pirk ti au to mo bi lius, ne nau do ja mą in ven to rių, pa sta tus. Trak-

to rius par da vėm tiems, ku rie jais dir bo. Tiems pa tiems me cha ni za to riams

par da vėm ir nau do ja mus že mės ūkio pa dar gus. Jau pra ėju sį ru de nį žmo nėms

bul ves ka sė ne ben dro vė, bet pri va tūs trak to rių sa vi nin kai. Bul via ka sis pra ėjo

be su tri ki mų, ku rių ne trūk da vo ben dro vė je. Apy lin kės ag ra ri nė tar ny ba pa-

da li jo že mę nuo mos pa grin dais (trūks ta ma ti nin kų že mė tvarkos pro jek tams

su da ry ti). Vi siems no rin tiems trak to ri nin kai pa dė jo pa sė ti žiem ken čius.

Šie met taip pat sklan džiai vy ko bul via so dis, va sa ro jaus sė ja. Da bar bai gia ma

šie nap jū tė. Ma tyt, ir to liau vis kas sek sis ge riau ne gu ben dro vė je. Mat žmo nės

tu ri du svar biau sius da ly kus: veik los lais vę ir ga my bos prie mo nes. Tik bė da,

kad tos ga my bos prie mo nės pras tos ko ky bės, se nos, kiek vie na me žings ny je

lūž ta, gen da. Bet gal ir tai bus įveik ta.

Tu rė jo me var go, kol par da vė me ben dro vės na rių ne nu pirk tus sunk ve ži-

mius ir pa sta tus. Pra ėju sių me tų pa bai go je ver sli nin kai jau pir ko va ka rie tiš kas

kro vi ni nes ma ši nas: mū sų ben zi ną „ge rian tys“ ZIL’ai bu vo ne po pu lia rūs. Tad

su džiaugs mu juos par da vėm pir mam pa si tai kiu siam pir kė jui.

Ka be liai įsi kū rę miš kuo se, 40 ki lo met rų nuo Va rė nos. Pu sę to at stu mo –

žvyr ke lis. Iš Ka be lių ke lias ei na tik at gal. No rė da mi par duo ti ad mi nist ra ci nį

pa sta tą pa si skel bė me spau do je. At si ra do trys pir kė jai. Ap žiū rė ję ob jek tą, jie


vi si sa kė: „Pa sta tas ge ras, bet pa nau do ti jį nė ra ga li my bių. Bū tų bent prie di-

de lio ke lio, o ne šun ke lio ga le“. Par da vėm vi sus pa sta tus kar tu su kan try bės

ir ner vų li ku čiais. Gau tus pi ni gus pa sta tus, au to ma ši nas bei me ta lo lau žą

iš da li jom pa ji nin kams, ku rie ne pa gei da vo sa vo da lies at si im ti na tū ra.

Mū sų ben dro vė bu vo ma ža, bet tre jų me tų dar bo pa tir tis per ša iš va dą,

kad ir di de les ben dro ves sle gia tie pa tys, tik gal di des nio mas to rū pes čiai. Mū-

sų pa vyz dys įro do, kad tos di de lės kal bos apie be vil tiš ką se nų kai mo žmo nių

pa dė tį, su ny kus ko lū kiams, o po to ir ben dro vėms – tai tik zui kio pa sa kos.

Svar bu ne iš par duo ti trak to rių mies tie čiams, o są ži nin gai juos pa da ly ti vie tos

gy ven to jams – pa ji nin kams. Ag ro ser vi sus ga li steig ti tik su si bū rę pa vie niai

žmo nės. Tai pa ro dys gy ve ni mas.

Di de lę pa gal bą žem dir biams ga lė tų teik ti stip rūs, val džios pa kan ka-

mai re mia mi Že mės ūkio rū mai. Ten jau da bar į dau ge lį ben dri jų su si bū rę

en tu zias tai ga lė tų vys ty ti sa vo veik lą, jei tu rė tų bent mi ni ma lių fi nan si nių

iš tek lių.

Da bar ap skri ty se ku ria mi Že mės ūkio de par ta men tai – tai LDDP par-

ti nės ko vos vai sius. Val džia karšt li giš kai sten gia si at im ti kuo dau giau įga lio-

ji mų iš sa vi val dy bių rin ki mus lai mė ju sių par ti jų. Tai vėl nie ko ge ro ne ža da

nei Lie tu vai, nei jos kai mui.

123


124

ar Pa Si mO Ky Sim iŠ Sa VO KLai DŲ?

(1995 m. rugpjūčio 1 d.)

Ma tant nuo lat blo gė jan čią gy ven to jų ma te ria li nę pa dė tį ir tuo

pa čiu gir dint A. Šle že vi čiaus įti ki nė ji mus, kad re a lios žmo nių pa ja mos di-

dė ja, ky la klau si mas: ar prem je ras ne nu tuo kia nie ko, ar mus kvai liais lai ko?

Prem je ro nuo mo ne, nu si kals ta mu mas jau pa ža bo tas, žmo nės kau pia pi ni gus,

il si si ku ror tuo se.

O Pre zi den tas A. Bra zaus kas per te le vi zi ją sa kė, kad Vy riau sy bė ne-

su ge ba su rink ti mo kes čių, kon tro liuo ti vals ty bi nių sie nų, mui ti nių dar bo,

ne įvei kia au gan čio nu si kals ta mu mo. Tad kuo ti kė ti?

Da bar prem je ras gi ria si, kad mo kes čiai su ren ka mi ge rai. Jei taip yra,

tai bū ti na tuo jau pat lik vi duo ti Vy riau sy bės įsi sko li ni mus ra jo nų ir mies tų

sa vi val dy bėms, li go ni nėms, ki toms įstai goms. Pre zi den tas sa kė, kad, ne da vus

biu dže ti nėms or ga ni za ci joms skir tų pi ni gų, ne ga li ma rei ka lau ti iš jų mo kė ti

ener ge ti ką, skai čiuo ti įsi sko li ni mus, bau das, dels pi ni gius. La bai keis ta,

kad į šiuos vals ty bės va do vo žo džius ne krei pė dė me sio nei prem je ras ir jo

vy riau sy bė, nei ener ge ti kos mi nis te ri ja.

Kai mo žmo nėms ke lia ne ri mą nuo la ti nis ener ge ti kos kai nų au gi mas.

Dėl to brangs ta vi sos žem dir biams rei ka lin gos pre kės. Kom bi nuo tie ji pa ša rai

nuo pra ėju sių me tų pa bai gos pa bran go dau giau kaip 50 proc., o kiau lie nos

gy vo jo svo rio ki log ra mą su per kant mo ka ma vis ma žiau.

Ener ge ti kos kai nų kė li mas tai ka tast ro fa vi sai Lie tu vai. So vie ti nis pa li ki-

mas – ne tin ka mai su kur ta ener ge ti kos sis te ma – jau tu rė jo bū ti per tvar ky ta.

Ka dan gi tai yra LKP–LDDP veik los re zul ta tas, gal ir ne pa to gu pa tiems pri-

si pa žin ti kly dus. Kiek vie nais me tais di dės iš lai dos be pro tiš kai il gų ši lu mi-

nių tra sų re mon tui, pra dės griū ti, ges ti dau gia bu čiuo se na muo se ši lu mi niai

maz gai, rei kės keis ti su si dė vė ju sius įren gi mus ka ti li nė se. Jei di de lė mies tų

gy ven to jų da lis jau da bar ne įsten gia si mo kė ti elek tros ener gi ją, šil dy mą,

karš tą van de nį, tai kas bus, kai į tų pa slau gų kai ną bus įkal ku liuo tos mi nė tos

mil ži niš kos re mon to iš lai dos?


Nie kur Va ka rų pa sau ly je nė ra ki lo met ri nių ši lu mi nių tra sų, virš ku rių dėl

pras tos ter moi zo lia ci jos šal čių me tu ne su šą la grun tas. Tai di džiu liai ši lu mos

nu os to liai. Tą pa tį ga li ma pa sa ky ti apie il gas elek tros tie ki mo li ni jas.

Šių pro ble mų spren di mas tu rė tų bū ti pa grin di nis Vy riau sy bės da vi nys.

Bū ti na ne del siant tram dy ti va gis, ku rie, pa sak spau dos, kas met iš Ener ge ti kos

mi nis te ri jai pa val džių įmo nių „su si kom bi nuo ja“ po ke lis šim tus mi li jo nų li tų,

ku riuos ga li ma bu vo daug ką ener ge ti kos ūky je per tvar ky ti. Ener ge ti kos

mi nist rais tu rė tų bū ti ski ria mi ne ap snū dę, ne ga būs bu vę ši lu mi nių tin klų di-

rek to riai, o žmo nės, tu rin tys pro gra mą, kaip iš ves ti ener ge ti nį ūkį iš ak la vie tės,

su ge ban tys apie sa ve su bur ti ge rų, kom pe ten tin gų spe cia lis tų gru pes.

Ba lan džio mė ne sį kar tu su prem je ru A. Šle že vi čiu mi į Ve ne su e lą ke lia vo

ir du ener ge ti kos va do vai – A. Sta siu ky nas ir B. Vai no ra. Grį žę iš eg zo tiš kos

eks kur si jos abu tuo jau pat pa da vė at si sta ty di ni mo pa reiš ki mus ir, trink te lė-

ję du ri mis, iš ėjo. Ką tai reiš kia? Ar tai, kad prem je ras ne ži no Vy riau sy bės

na rių ke ti ni mų, ar jie ir prem je ras yra tar pu sa vy je dėl ko nors ne skelb ti no

su si ta rę? Net ir šla vė jas, iš ei da mas iš dar bo, šluo tas per duo da įpė di niui, o

čia mi nist ras nie ką neat si skai to?

At ro do, yra ne ma žai Vy riau sy bės na rių, ne ran dan čių kuo si im ti sa vo

tie sio gi nia me dar be. Štai že mės ūkio mi nist ras ta po Sei mo na riu. Daug die nų

bū rys šios mi nis te ri jos dar buo to jų va ži nė jo po Kai šia do rių ra jo no kai mus,

agi tuo da mi sa vo mi nist rą V. Ei no rį. Rin kė jams daug ką ža dė jo. O da bar ar

duo da tai, ką ža dė jo? So vie ti nės val džios me tais A. Snieč kus bu vo kom par-

ti jos sek re to rius, Lie tu vos ir SSRS Aukš čiau sių jų Ta ry bų de pu ta tas. Tą pa čią

pa dė tį val di nin kams LDDP su kū rė ir ne pri klau so mo je Lie tu vo je. Jos va dai

nuo lat kar to ja, kad ei nam į Eu ro pą. Ka žin?.. Eu ro po je taip nė ra, kad tie pa tys

žmo nės at sto vau tų ir įsta ty mų lei džia ma jai, ir vyk do ma jai val džiai.

Mes jau ir iki šiol esa me į Sei mą iš rin kę keis čiau sių žmo nių. Pa vyz džiui,

Sei mo Ag ra ri nis ko mi te tas, va do vau ja mas bu vu sio kom par ti jos Plun gės

ra jo no sek re to riaus M. Pronc kaus, klai džio ja kaip ak las pa tam sy je. Be veik

prieš pus tre čių me tų Kė dai niuo se, Žem dir bių są jun gos su va žia vi me, V. Ve-

li ko nis (ir gi Sei mo na rys) sa kė, kad iki 1993 m. pa va sa rio bus pri im ti nau ji

125


ag ra ri nės re for mos įsta ty mai, nes tuo met ga lio ję esą bu vo blo gi. Pra ėjo jau

trys pa va sa riai, o nau jų įsta ty mų nė ra. Tik bu vu sius įsta ty mus su pai nio jo,

daug kar tų keis da mi.

126

Sa vi nin kams, ku rių že mė yra va di na mo jo je „ža lio jo je zo no je“, ža da

iš mo kė ti kom pen sa ci jas. Ta čiau, ma tyt, jos bus tik ana me pa sau ly je, nes

dau gu mai sa vi nin kų jau ge ro kai virš sep ty nias de šim ties, o val džia pi ni gų

vis ne tu ri.

Dar vi sai ne se niai Sei mo na rys A. Būd vy tis po strin ga vo apie blo gai pra-

dė tą ag ra ri nę re for mą. Vie ną kar tą rei kė tų įro dy ti tai, o ne tuš čia žo džiau ti.

Dau gy bė ko lū kių pri va ti zuo jant bu vo pa va din ti ben dro vė mis. Vi sas jų tur tas

bei va do vai li ko ne lies ti. Tai kas da bar LDDP vei kė jams truk do pa da ry ti, kad

tos ben dro vės ne griū tų, bet kles tė tų? O truk do ne pro duk ty vūs gy vu liai,

be vil tiš kai pa se nę gy vu li nin kys tės fer mų įren gi mai, blo ga ir ne na ši že mės

įdir bi mo tech ni ka. Truk do prie šiš ka dir ban čių jų pa žiū ra į ko lek ty vi nį dar bą,

nuo lat įtemp ti ben dro vės na rių tar pu sa vio san ty kiai. La bai žlug do že mės ūkį

ir ne ti ku si da bar ti nės Vy riau sy bės eko no mi nė po li ti ka.

Pa dė tį že mės ūky je ge riau siai ga li pa ge rin ti tik ūki nin kai. Šei mos ūkių

su kū ri mas bu vo spar čios ag ra ri nės re for mos tiks las. Ir jis da bar jau bū tų

ne sun kiai pa sie kia mas, jei ne 1992 me tų „per ver smas“ – Sei mo rin ki mų

me tu, kai žmo nės, gąs di na mi no men kla tū ri nin kų, kad re for mos juos pra-

žu dys, bal sa vo LDDP. Tuo bal sa vi mu Lie tu vos su kles tė ji mą ati dė jo me

dau ge liui me tų.

Už sa vo klai das, ren kant Sei mą, dar il gai ken tė si me. Jas tu ri me ge rai

su vok ti ir bent iš da lies iš tai sy ti per bū si mus par la men to rin ki mus.


Dar BO PEr aKiS

(1995 m. rugpjūrčio 1 d.)

Nuo sa vi val dy bių rin ki mų mus ski ria ke tu ri mė ne siai. Jau ma to ma

nau jų dar bų pra džia. O, kaip žmo nės sa ko, ge ra pra džia – pu sė dar bo. Pra-

džia pri klau sė nuo star to są ly gų: vien min čių gau sos, sa vi val dy bės tar nau to jų

nuo tai kų, tu ri mų iš tek lių ir dar nuo kai ku rių ki tų prie žas čių.

Štai Va rė nos ra jo no ta ry bos, pra dė ju sios veik lą ba lan džio mė ne sį, star tas:

Tė vy nės są jun gos (Lie tu vos kon ser va to rių), Krikš čio nių de mok ra tų par ti jos,

Lie tu vių tau ti nin kų bei Po li ti nių ka li nių ir trem ti nių są jun gų at sto vai, ta ry-

bo je tu rin tys 14 na rių (iš 25), iš kė lė me ro kan di da tū rą.

Už TS (Lie tu vos kon ser va to rių) at sto vą Ka zi mie rą Vel žį, iš rink tą ra jo no

me ru, bal sa vo 18 ta ry bos na rių. Pa gal me ro siū ly mą vi ce me ru iš rink tas TS

(Lie tu vos kon ser va to rių) Va rė nos sky riaus pir mi nin kas An ta nas Kon tau tas. Ad-

mi nist ra to riu mi – Lie tu vių tau ti nin kų są jun gos na rys Al fon sas Šku dzins kas.

Va do vau ti vie nam ta ry bos ko mi te tui LDDP, Cen tro są jun gos ir Vals-

tie čių par ti jos at sto vai at si sa kė. Ta da ta ry bos po sė dy je me ras K. Vel žys siū lė

su da ry ti val dy bą iš 10 na rių: me ro, vi ce me ro, ko mi te tų pir mi nin kų ir par ti jų,

ku rių at sto vai ne va do vau ja ko mi te tams, na rių. Ir šio pa siū ly mo mi nė tos trys

par ti jos ne pri ėmė.

Su si da rė keis ta pa dė tis. Ra jo no laik raš tis „Mer kio kraš tas“ pa skel bė

straips nį „Val diš ki port fe liai – tik de ši nie siems“. Žmo nės daž nai skai to tik

ant raš tes. Ku rie per skai tė vi są teks tą, gal ir su pra to, kad ne taip jau ma žai

bu vo siū lo ma ir aniems – ne de ši nie siems.

Kai ku rie sa vi val dy bės tar nau to jai, su pran ta ma, nau ją va do vy bę pri ėmė

ne itin šil tai. Anks tes nie ji, kai rie ji, bu vo la biau sa vi, įpras ti. Nau jie ji (ne tu-

rin tys biu ro kratinio dar bo pa tir ties) jiems ne at ro dė gerb ti ni. Tai gi rei kė jo

lai ko, kol pa dė tis „sta bi li za vo si“.

Ir cen tri niai, ir ra jo ni nis laik raš tis ra šė, te be ra šo apie nau jos ra jo no ta-

ry bos dar bą. Ra šo var to da mi žo džius „ ėmė pos tą“, „bu vo pa skir tas“, „pa si-

da li no val diš kais port fe liais“. Šie žo džiai, su ti kit, „su at spal viu“. Ypač „Mer kio

127


kraš tas“ švel nių žo džių nei eš ko. Štai apie dar bo bir žą pa skel bė daug kar čios

tie sos. Į va rė niš kių nuo sta bą dėl siau bin go vals ty bi nių pi ni gų švais ty mo di-

die ji Vil niaus vir ši nin kai nu si spjo vė. Sos ti nės val di nin kų mas te liais tik riau siai

tai tik smul kme na. Ir laik raš čio pub li ka ci jos jie tar si ne pa ste bė jo.

128

Nau jiems ra jo no va dams tur būt, kai ap link švais to mos gė ry bės, ne si-

skai to ma su skurs tan čios tau tos ai ma no mis, ne sma gu bū ti to kiems kuk liems.

Žmo nės šne ka, kad jų pirm ta kai bu vo (ži no ma, ir te bė ra) di de lių fir mų

stei gė jai, ak ci nin kai.

Ra jo no ta ry bo je su da ry ti ke tu ri ko mi te tai. Jų pir mi nin kai yra ir ra jo no

val dy bos na riai. Eko no mi kos ir fi nan sų ko mi te to pir mi nin ku iš rink tas Tė-

vy nės są jun gos (Lie tu vos kon ser va to rių) na rys Tau po mo jo ban ko Va rė nos

sky riaus val dy to jas Juo zas Ši lans kas. So cia li nio vys ty mo ko mi te to pir mi nin ke

iš rink ta tos pa čios są jun gos na rė, pe da go gė Bi ru tė Ma ta čiū nie nė. Te ri to ri nio

vys ty mo ko mi te to pir mi nin ku – LKDP at sto vas, Va rė nos že mės ūkio mo kyk-

los di rek to rius Ro ber tas Zin ke vi čius. Tei sė tu mo, as mens ir tur to ap sau gos

ko mi te to va do vu – AB „Tro be siai“ di rek to rius Vy tau tas Kuk lys.

Anks tes nių ka den ci jų ta ry bo se ko mi si jos eg zis ta vo for ma liai, žmo nės

ak ty viau dir bo tik ta da, kai rei kė da vo gin ti sa vus in te re sus, o da bar ti nių ko-

mi te tų pir mi nin kai ir kai ku rie na riai ak ty viai nag ri nė ja ir spren džia ra jo no

pro ble mas. Tai nau ji vė jai Va rė no je. Ra jo no val dy ba – tik rai veiks min gas

vyk do mo sios val džios or ga nas.

Per trum pą gy va vi mo lai ką ra jo no val dy ba iš ana li za vo tech ni nio sky-

riaus van dens tie ki mo ir in ži ne ri nių tin klų tar ny bos do ku men ta ci ją, eta tus,

dar bo ap mo kė ji mo nuo sta tas. Mi nė tai tar ny bai įro dė, kad nė ra jo kios bū ti-

ny bės di din ti kai ną šal tą van de nį. Apie tai pla čiai ra šė ra jo ni nis „Mer kio

kraš tas“, o štai lie pos 22 d. (Nr. 56) šis laik raš tis tei gia, kad per ke tu ris mė ne-

sius nau jo ji sa vi val dy bė tik „pa si skirs tė eta tus, iš rin ko (ir pa sky rė!) se niū nus

(kai kur – nie kam ti ku sius), su kei tė ka bi ne tus“. Tik rai „Mer kiui“ ne de rė jo

skelb ti, švel niai ta riant, to kios dez in for ma ci jos.

Šiuo me tu sa vi val dy bės kon tro lie riai tik ri na vals ty bi nio au to bu sų par ko

veik lą. Ra jo no ad mi nist ra to rius A. Šku dzins kas ti ki si kar tu su au to bu sų par ko


va do vy be su da ry ti to kį au to bu sų kur sa vi mo gra fi ką, kad ir žmo nės bū tų pa-

ten kin ti (kiek tai įma no ma), ir au to bu sų par kui ne rei kė tų di de lių do ta ci jų.

Pra de da veik ti mies to pir tis (kad ji ka da nors pra dės veik ti gal jau nie kas

ir ne si ti kė jo). Dar daug sku bių dar bų rei kia at lik ti. Ir at sa ky mo į „Lie tu vos

ry to“ ko res pon den to lie pos 10 d. me rui K. Vel žiui pa teik tą klau si mą (ko kios

pa grin di nės mies to plė to ji mo kryp tys, ku rioms bus ski ria mos in ves ti ci jos)

il gai lauk ti ne teks. Ta ry ba nu ma to pra dė ti tai svars ty ti jau ar ti miau sia me

po sė dy je.

Pra ėju sios ka den ci jos ra jo no ta ry ba pa li ko apie 2 mln. li tų sko lų ir

ne re a liai su da ry tą šių me tų biu dže tą. Šiems me tams nu ma ty ta sep ty nių

mi li jo nų li tų do ta ci ja iš vals ty bės. Per pir mą pus me tį gau tas tik penk ta da lis

šios su mos. Mo ky to jų at ly gi ni mams iš mo kė ti sa vi val dy bė pa si sko li no 400

tūkst. li tų. Ko kia nau da iš tų kur sų, ku riuo se fi nan sų mi nist ras Rei nol di jus

Šar ki nas ža dė jo iš mo ky ti ra jo nų me rus eko no mi kos ir biu dže to for ma vi mo

gud ry bių, jei nė ra pi ni gų?

Fi nan si nių gud ry bių ger bia ma sis Šar ki nas pri va lė jo mo ky ti anks tes-

niuo sius sa vi val dy bių va do vus, ku rie be bū ti ny bės di din da vo do ta ci jas jiems

pri klau san čioms vals ty bi nėms įmo nėms, be rim tes nio kon kur so su da ry da vo

su tar tis sta ty bų ir sta ty bos re mon to dar bams. Va rė nos me ras K. Vel žys, dar

dirb da mas sta ty bi nės or ga ni za ci jos vy riau siuo ju in ži nie riu mi, sie kė da ly vau ti

kon kur se dėl vie no sta ty bos ob jek to. Pa tei kė vi sus rei kia mus do ku men tus ir…

po po ros mė ne sių at si tik ti nai pa ma tė, kad to je sta ty bos aikš te lė je jau plu ša

sta ty bi nin kai. Gal sa ko vas ra do ge res nį ran go vą, bet ko dėl ta da kon kur so

ne bu vo? Pats K. Vel žys dėl to „kon kur so“ nie kam ne pri ekaiš ta vo.

Gat vių ap švie ti mu bu vo pa ves ta rū pin tis AB „Var ko ma“, ku ri pa gal ga-

lio jan tį su si ta ri mą ima 10 pro cen tų pel no nuo at lik tų dar bų ver tės. Ta čiau

tuos pro cen tus ši AB skai čiuo da vo, pri skai čiuo da ma kaž ko dėl ir elek tros

ener gi jos kai ną. Pi ni gai bu vo ima mi, be abe jo, iš var gin go ra jo no biu dže to.

To kių „at ra di mų“, ma tyt, dar bus ir at ei ty je.

Va rė nos ra jo no gy ven to jai tu rė tų lin kė ti ra jo no ta ry bai, va do vams ir

ta ry bos ko mi te tų pir mi nin kams kan try bės ir iš tver mės. Ypa tin gai – ko mi-

129


te tų pir mi nin kams, nes jie, įdė da mi daug jė gų sa vi val dy bei, duo ną val go ne

iš sa vi val dy bės ki še nės.

130

O ka bi ne tus su kei tė ne sa vi val dy bė, kaip tvir ti na „Mer kio kraš tas“, o

Vy riau sy bės nau jai su kur ta Aly taus ap skri ties ad mi nist ra ci ja, ku ri že mės

ūkio sky rių iš kraus tė į bu vu sios Va rė nos mies to me ri jos pa sta tą.


SE NiŪ Ni JOS aT SKir TOS NuO ŽE mėS ŪKiO

(1995 m. rugpjūčio 8 d.)

Aly taus ra jo no me ro Ig no Aleš ke vi čiaus po kal bis Mi ros la ve su

ke le tu se niū nų ir ūki nin kų ne bu vo links mas. Se niū nai vie nu bal su tvir ti no,

kad la bai daug žmo nių į juos krei pia si to kiais klau si mais, ku riuos spręs ti jie

ne įga lio ti. At ei nan tys į se niū ni ją pi lie čiai bū na la bai nu si vy lę, kai su ži no,

jog se niū nas ne tu ri tei sės spręs ti gin čų dėl as me ni nio ūkio že mės, dėl že mės

re for mos, kad dėl vi sų ne su ta ri mų su ag ra ri nės re for mos tar ny bo mis ten ka

pa siek ti nau jai su kur tą ra jo no že mės ūkio val dy bą ir ap skri ties Že mės ūkio

de par ta men tą. Se ny viems žmo nėms su si da ro sun kiai įvei kia mi at stu mai,

klau si mai be at sa ko su ke lia pa gie žą, šir dy je kau pia si kar tė lis.

Po kal by je da ly va vę ūki nin kai Al bi nas Su ja ta, Ba ni fa cas Va lū nas sa kė,

kad se niū nai yra ar čiau siai jų ir dau ge liu at ve jų ga lė tų pa dė ti, jei tu rė tų rei ka-

lin gą in for ma ci ją ir įga lio ji mus. Jų nuo mo ne, juo kin ga kai mie tiš ką se niū ni ją

at skir ti nuo že mės ūkio. Ra jo nų ar ap skri čių val di nin kų, ne tu rin čių glau džių

tar ny bi nių ry šių su se niū nais, spren di mai ne ga li bū ti ope ra ty vūs ir tei sin gi.

Ky la daug pro ble mų ir dėl mal kų so cia liai re mia miems kai mo žmo nėms.

Sim no se niū nas J. Jar ma la vi čius sa kė, kad pi ni gai mal kas se niai per ves ti

urė di jai, ta čiau jų ne ve ža. Yra dar ne at vež tų mal kų net ir iš pra ėju sio pus-

me čio. Tuo pa čiu guo dė si ir Dau gų bei Mi ros la vo se niū nai V. Rau do nis ir

G. Kra saus kas, pri dū rę, kad daug mal kų dar ne iš pirk ta, nes tuš čias ra jo no

biu dže tas, o ru duo ar tė ja.

Ne mu nai čio se niū nas A. Kra jaus kas sa kė, kad dau gu ma gy ven to jų

tei gia mai žiū ri į nau jo se niū no pa sky ri mą. Gal būt jam pa si seks pa ge rin ti

kul tū ri nę veik lą, ati trauk ti žmo nes nuo deg ti nės. Dėl tau ti nės dva sios kė li mo

Sim no se niū nas J. Jar ma la vi čius tu rė jo prie kaiš tų mo kyk loms. Net ku ni gai

pri si vers da mi ei na dės ty ti ti ky bos pa mo kas, nes mo kyk lo se su da ry ta prie-

šiš ka ap lin ka.

Ne pa ten kin ti se niū nai ir po li ci jos pa sy vu mu. Mi ros la vo se niū ni ja po-

li ci jai lei džia nau do tis sa vo au to mo bi liu, pa gal ga li my bes duo da ben zi no,

131


ta čiau ne le ga lūs deg ti nės par da vi nė to jai te bek les ti. Daug ne iš aiš kin tų gy-

vu lių va gys čių.

132

Iš klau sęs kai mo žmo nių nuo mo nes, me ras I. Aleš ke vi čius pa reiš kė, kad

pa gal ba iš ra jo no ga li bū ti tik la bai ri bo ta. Nau jo ji ta ry ba pe rė mė iš se no sios

apie 5 mln. li tų sko lų. Tre čio jo ket vir čio pa bai go je pa si baigs vi si šiems me tams

skir ti pi ni gai, tad to les nė ta ry bos veik la ne abe jo ti nai bus kom pli kuo ta. Ir

lie pos 10 die nos aud ros pa da ri nius Dau gų se niū ni jos gy ven to jams tu rė tų

kom pen suo ti Vy riau sy bė.

Be abe jo, tos pa čios bė dos ir ki tuo se ra jo nuo se. Spręs ti dau gu mą pro-

ble mų per duo ta ap skri tims. Mat, pra lai mė jus sa vi val dy bių rin ki mus, LDDP

val džią ir lė šas, lyg šuo kau lą, vel ka su sa vi mi, sten gia si, kad opo nen tai ne-

su ge bė tų vyk dy ti rin ki mi nių pa ža dų. Ne si bo di ir prie šiš kos pro pa gan dos.

Pre zi den tas A. Bra zaus kas, net Lie tu vos vals ty bės šven tės pro ga sa ky da mas

pra kal bas, gar bi no so viet me tį ir kol cho zus, nors pats daug kar tų ma tė Va ka rų

vals ty bė se kles tin čius fer me rių ūkius. Ko dėl jis ne lin ki sa vo tau tai ge ro?


ar aT Si gauS ra JO NO Biu DŽE TaS?

(1995 m. rugsėjo 2 d.)

Va rė nos ra jo no ta ry ba iš anks tes nės pe rė mė apie du mi li jo nus li tų

sko lų, ne re a liai su for muo tą šių me tų biu dže tą ir sa vi val dy bės ad mi nist ra ci jos

dar buo to jų ne no rą skai ty tis su re a lia padė ti mi.

Dau gy bė or ga ni za ci nių dar bų, ne ati dė lio ti nų rei ka lų iki šiol ne lei do

ra jo no me rui K. Vel žiui ir sa vi val dy bės ad mi nist ra to riui A. Šku dzins kui pa-

tik rin ti, kaip vyk do mas šių me tų biu dže tas.

Ruoš da mie si ra jo no ta ry bos po sė džiui ir no rė da mi kuo tiks liau įver tin ti

pa dė tį, ko mi te tų pir mi nin kai pra ėju sį mė ne sį pa tys ap žiū rė jo vi sus sta ty bos,

re mon to, ko mu na li nio ūkio ob jek tus, iš aiš ki no daug ne pir mo bū ti nu mo, o

kai kur ir ne rei ka lin gų bu vu sios ta ry bos nu ma ty tų biu dže to iš lai dų.

Ra jo no ta ry bos po sė dy je eko no mi kos ir fi nan sų ko mi te to pir mi nin kas

J. Ši lans kas (Tė vy nės są jun ga) pra ne ši me apie šių me tų biu dže to vyk dy mą ir

jo pa tiks li ni mo bū ti ny bę nau do jo si tik rais ir ne nu gin čy ti nais skai čiais. Nu-

ma ty ta vyk dy ti biu dže tą be de fi ci to, ku ris anks tes nia me va rian te sie kė per 3

mln. li tų. Nė ra jo kios vil ties, kad to kį de fi ci tą bū tų įma no ma pa deng ti, nes

jau pir ma ja me pus me ty je sa vi val dy bė ga vo tik 74,9 proc. biu dže te nu ma ty tų

pa ja mų, o iš lai dų pa da ry ta 75,6 proc.

Anks tes nia ja me biu dže te (su de fi ci tu) bu vo nu ma ty tos daug di des nės

iš lai dos. Jas da ry ti sku bė jo vi si, kam tik bu vo duo ta tei sė. Tai ro do di de li

de bi to ri niai įsi sko li ni mai. Vien švie ti mo sky rius jų tu ri apie mi li jo ną li tų.

Spar čiai se mia mos ko mu na li nio ūkio lė šos. Nė vie nam, se mian čiam tas lė-

šas, ne rū pė jo, koks bus ga las.

Kai jau at ro dė, kad vi si po sė džio da ly viai su pra to bū ti ny bę griež tai

tau py ti biu dže ti nes lė šas, stai ga ne ti kė tai nu skam bė jo du pra šy mai. Va rė nos

ra jo no že mės ūkio val dy ba pra šė at leis ti vi sas ra jo no že mės ūkio ben dro ves

nuo že mės nuo mos mo kes čio, o spor to sek to riaus ve dė jas, ta ry bos na rys

V. Mi ka laus kas (Cen tro są jun ga) pra šė skir ti biu dže to lė šų „Ūlos“ vy rų ran-

ki nio ko man dai iš lai ky ti.

133


134

Dėl ben dro vių at lei di mo nuo že mės nuo mos mo kes čio kal bė jo ta ry-

bos na rė R. Čes nu le vi čie nė (LDDP) ir ta ry bos na rys J. Ur bai tis (Vals tie čių

par ti ja). Tuo klau si mu pa si sa kė ir Va rė nos že mės ūkio val dy bos at sto vas

A. Bub ne lis. Vi si jie de ja vo, kad že mės ūkio ben dro vės skurs ta, ta čiau to

skur do prie žas čių ne ana li za vo ir ki to kių ar gu men tų ne tu rė jo. Že mės ūkio

val dy bos raš te sa ko ma, kad „vi sos jos yra ne mo kios“. Nie kas iš pa si sa kan-

čių jų ne ži no jo, ko kią pi ni gų su mą su da ro tie mo kes čiai. Taip pat nė vie nas

ne siū lė, ko kių biu dže te nu ma ty tų iš lai dų rei kė tų at si sa ky ti, at lei džiant že mės

ūkio ben dro ves nuo že mės nuo mos mo kes čio. Klau si mo svars ty mas bu vo

ati dė tas ki tam po sė džiui.

Ta ry bos na rys V. Mi ka laus kas pre ten zin gai pra dė jo sa vo pa si sa ky mą,

siū ly da mas ta ry bai ap si spręs ti, ar ra jo nui rei ka lin ga jo tre ni ruo ja ma vy rų ran-

ki nio ko man da. Jei taip, tai esą bū ti na skir ti biu dže to lė šų jai iš lai ky ti. Ra jo no

me ras K. Vel žys sa kė, kad gal rei kė tų pa klaus ti vi suo me nės, nes biu dže tas

su si de da iš mo kes čių mo kė to jų pi ni gų. Vi ce me ras A. Kon tau tas siū lė kreip tis

į ap skri tį. Esą te gul vi si ap skri ties ra jo nai pa de da iš lai ky ti ne tik Lie tu vo je, bet

ir dau ge ly je sie nio vals ty bių ži no mą „Ūlos“ ran ki nio ko man dą. Ta ry bos

na rys V. Ka ziu lio nis (LPKTS) sa kė, kad to kio aukš to ly gio ko man da tu rė tų

bū ti iš lai ko ma ver sli nin kų, nes jiems re kla ma la biau rei ka lin ga, ne gu ra jo no

ta ry bai. V. Ka ziu lio nis siū lė si pa dė ti šiuo klau si mu. Pa min klai re zis ten ci jos

ko vų au koms, ku rių sta ty bą jis or ga ni zuo ja, daž niau siai sta to mi ver sli nin kų

lė šo mis. Nu tar ta pra šy ti pa ra mos iš Aly taus ap skri ties biu dže to.

Per for muo tas šių me tų ra jo no biu dže tas (be de fi ci to), ku rį su da ro 2,66

mln. li tų, bu vo pa tvir tin tas še šio li ka bal sų. Ke tu ri ta ry bos na riai (LDDP ir

Vals tie čių par ti ja) su si lai kė.


ar SPrEN DŽia ma Tai, KaS aK Tu a Lu?

(1995 m. spalio 21 d.)

Kai kas šian dien mė gi na tvir tin ti, kad di de lė da lis že mės ūkio

ben dro vių dir ba pel nin gai. Tai ne tie sa! Di de lės ben dro vės ne ga li pel nin gai

dirb ti dėl ko lū ki nio pa li ki mo – men ko grū di nių kul tū rų der lin gu mo ir la bai

ma žo pie ni nių bei mė si nių gal vi jų pro duk ty vu mo. Per ke tu rias de šimt me tų

ko lū kiai ne su ge bė jo pa siek ti pri mil žių iš kar vės bent iki 4000 lit rų per me-

tus. Pri melž da vo po 3–3,5 tūkst. lit rų, o sta tis ti kos ži nio se šiuos skai čius kiek

pa di din da vo. Da bar to kie pri ra ši nė ji mai ne rei ka lin gi, to dėl ryš kiai ma ty ti

pa dė ties tra giš ku mas. Pa ša rai vie nai kar vei per me tus kai nuo ja apie 1800

li tų, o pri melž tas pie nas – 1750 li tų. Ap skai čia vus dir ban čių jų at ly gi ni mus,

ener ge ti ką, pa sta tų ir įren gi mų amor ti za ci ją, ma ty si me, kad pie no ga my ba

la bai nu os to lin ga.

Ūki nin kai, su nau do da mi daug ma žiau ener ge ti kos re sur sų, tau so da mi

įren gi mus, ge rai or ga ni zuo da mi dar bą ir ne pri skai čiuo da mi sau at ly gi ni-

mų, pie ną ga mi na gal ir su ne di de liu pel nu. Be to, ūki nin kų gy vu liai daug

pro duk ty ves ni.

Vi siš kai ne nu os ta bu, kad Va rė nos ra jo no že mės ūkio ben dro vė se nuo

1992 me tų iki šiol mel žia mų kar vių su ma žė jo tris kar tus: bu vo apie 6000,

da bar be li ko tik 2000. Šer ti ne pro duk ty vias kar ves yra nu os to lin ga. Už si im ti

se lek ci ja, veis li niu dar bu ben dro vė se be pras miš ka. Jei to ne pa da rė per 40 ko-

lū ki nių me tų, kai dir bo di de lė ar mi ja zo o tech ni kų ir ve te ri na ri jos gy dy to jų,

tai da bar jau ne be ver ta si im ti.

Tą pa tį ga li ma pa sa ky ti ir apie mė si nius gal vi jus. Juk per tuos ke lias de-

šimt me tų da bar daug ple pan tys že mės ūkio „au to ri te tai“ ne iš ve dė mė si nių

gal vi jų veis lių. Pa pras čiau siai, jei te ly čai tės ne bū da vo pa ima mos kar vių

ban dai at nau jin ti, jas ati duo da vo į pe ni mų gal vi jų tvar tą. Bu liu kų ir gi lau kė

toks li ki mas. To kių „mė si nių“ gal vi jų pa ros prie svo ris bu vo ir da bar yra iki 1

kg. O pa ša rų pe ni mam gal vi jui rei kia dau giau, ne gu mel žia mai kar vei. Tai gi

pa ša rai kai nuo ja du kar tus dau giau, ne gu gau na me mė są. Grū dų der lin-

135


gu mas Va rė nos ra jo ne yra 20–25 ct/ha. Žmo gui, ką nors su pran tan čiam apie

že mės ūkį, aiš ku, kad toks ja vų au gi ni mas yra nu os to lin gas.

136

Va rė nos ra jo no že mės ūkio val dy bos pra šy mu ra jo no ta ry ba rug pjū čio

vi du ry je svars tė ga li my bę at leis ti vi sas že mės ūkio ben dro ves nuo že mės

nuo mos mo kes čio, nes jos esan čios ne mo kios. Ati dė jo šį klau si mą ki tam

ta ry bos po sė džiui, nors vi siš kai ne aiš ku, ko dėl ra jo no ta ry ba tu ri tuos klau-

si mus spręs ti. Sa vi val dy bė ne be tu ri že mės ūkio spe cia lis tų, ku rie ga lė tų

kva li fi kuo tai pa tar ti. Nė ra sa vi val dy bės biu dže te ir lė šų.

Ne kei čiant pa dė ties, ne tik Va rė nos ra jo no, bet be veik vi sos Dzū ki jos

že mės ūkio ben dro vės kas met vis la biau silps. At lei dus nuo mo kes čių šie-

met, rei kės at leis ti ir at ei nan čiais me tais. Ir taip – pa sa ka be ga lo. So vie tų

są jun gą di de le da li mi eko no miš kai pa klup dė ne tvar kin gas, ne na šus že mės

ūkis. Lie tu va ne tu ri auk so ka syk lų, naf tos ver slo vių ir kol cho zi nės tvar kos

il gai ne iš tvers.

Spa lio 13 d. Per lo jo je (Va rė nos r.) įvy ko Sei mo Ag ra ri nio ko mi te to ir

Ag ro no mų sek ly čios iš va žiuo ja ma sis po sė dis, ku ris, anot ren gė jų, tu rė jo iš-

spręs ti klau si mą, ar rei ka lin gas Lie tu vos že mės ūkiui moks las. Įžan gi nia me

žo dy je, ku pi na me skaus min gos pra ėju sių „ge rų“ lai kų nos tal gi jos, Sei mo

na rys A. Būd vy tis sa kė, kad so vie ti niais lai kais V. Va za lins ko dė ka bu vo su-

kur ta ga lin ga moks li nių įstai gų sis te ma, kad Žem dir bys tės ins ti tu tas Eu ro po je

bu vo pri pa žin tas pa vyz di niu. Sa kė, kad tie, ku rie tą sis te mą lau žė, mo kė jo tik

lau žy ti, o ne kur ti. Ne sa kė tik, kad Lie tu va, tu rė da ma pa vyz di nį Žem dir bys tės

ins ti tu tą, vi sais že mės ūkio ro dik liais bu vo be vil tiš kai at si li ku si nuo Eu ro pos.

Ne sa kė A. Būd vy tis, kad Va ka rų Eu ro po je grū di nių kul tū rų der lin gu mas

dvi gu bai di des nis ne gu Lie tu vo je, kad kar vės vi du ti nis pie nin gu mas Eu ro-

po je yra 6000–7000 lit rų per me tus, kad pe ni mo gal vi jo prie svo ris yra apie

2,5 kg per pa rą. Be abe jo, kai ku riais mū sų moks li nin kų dar bais pa si nau do jo

sie nio vals ty bės, o Lie tu vos že mės ūky je, t. y. ko lū kiuo se, ma žai kas bu vo

įdieg ta, nes sis te ma bu vo ne tin ka ma pa žan giai ūki nin kau ti.

Ag ra ri nio ko mi te to po sė džiui virs ti re for mų pra di nin kų pa smer ki-

mo mi tin gu su truk dė da ly kiš ki Gy vu li nin kys tės ir Me lio ra ci jos ins ti tu tų


va do vų pa si sa ky mai. Jie pa žy mė jo, kad moks li nio ty ri mo dar bai vyks ta.

Sa kė, kad trūks ta fi nan sa vi mo. Pa žy mė jo ry šius su sie nio moks li nin kais.

Ap gai les ta vo, kad gau na ma iš sie nio moks lo įstai gų pi ni gi nė pa ra ma yra

ap mo kes ti na ma.

Vi si pa si sa kiu sie ji ak cen ta vo moks lo reikš mę že mės ūkiui. Po sė dy je

da ly va vo Sei mo na riai V. Ve li ko nis, M. Pronc kus, A. Ba le žen tis, J. Drin ge lis,

V. An driu kai tis ir A. Al ber ty nas.

Ag ra ri nio ko mi te to po sė dis iš si aiš ki no tai, kas ir iki tol bu vo aiš ku:

moks las rei ka lin gas že mės ūkiui. Ne aiš ku tik, ką da ry ti su že mės ūkio ben dro-

vė mis, ku rios, jas ku ruo jan čių žo džiais, yra ne mo kios. Sun kiai spren džia mų

klau si mų svars ty mo Ag ra ri nis ko mi te tas ven gia.

137


138

ar gi SPau Da mE LuO Ja?

(1995 m. spalio 24 d.)

Pre zi den tas A. M. Bra zaus kas rug sė jo 8 d. spau dos kon fe ren ci jo je

sa kė, kad ne ga li ma žmo gaus, tuo la biau pa rei gū no, smerk ti, kol jo kal tė ne-

įro dy ta, kol nė ra teis mo spren di mo. O kaip tą kal tę įro dy ti, jei įta ria mie ji yra

ga lin gi, mo ka pre mi jas Ge ne ra li nei pro ku ra tū rai, ski ria bu tus tei sė jams?

Ir vi sai men ki vir ši nin kai su pai nio ja jiems iš kel tas by las ir nie kais pa-

ver čia kon tro lie rių, tar dy to jų dar bą, iš si juo kia iš jų su rink tos kal ti na mo sios

me džia gos. Dau ge liu at ve jų Sei mo iš leis ti įsta ty mai pa sle pia po sa vo spar ne liu

nu si kal tė lius. Štai „Lie tu vos ku ro“ va do vas J. Ili ke vi čius iš švais tė (tur būt taip

švais tė, kad ne sun ku bū tų su si rink ti) ke le tą mi li jo nų li tų, o įsta ty mas ne lei-

džia jo baus ti. Kas to kį įsta ty mą iš lei do?

Po nas Pre zi den tas sa kė, kad spau da daž nai pri ra šo ne bū tų da ly kų. Už

šmeiž tą rei kia tuo jau pat baus ti, bet, de ja, mes ma to me, kad daž niau siai ra-

šo ma tie sa. Iš aiš kin ti nu si kal tė liai pa pras čiau siai ty li, jų nie kas ne bau džia.

Štai da bar sa ko, kad R. Ozo las ne pa grįs tai šmei žia A. Šle že vi čių. Ka žin? Kai

prof. V. Land sber gis iš reiš kė abe jo nę dėl kon kre taus ob jek to, A. Šle že vi-

čius puo lė gin ti sa vo gar bę ir oru mą. Da bar R. Ozo las sa ko kon kre čiai, kad

prem je ras ir jo Vy riau sy bė yra ko rum puo ti. Jei gu ne taip, tai rei kė jo tuo jau

pat iš kel ti by lą to kio pa reiš ki mo au to riui. Vi sa ša lis su di džiau siu ati du mu

sek tų by los ei gą.

Spau da daug ra šė apie Tur niš kė se grob tą že mės skly pą, sa va va liš kai

pa sta ty tus du na mus. Ra šė aiš kiai: vi sa tai vyk dė Kir ki lo žen tas. O jei tai bū tų

pa da ręs ei li nio žmo gaus žen tas? Ko dėl apie tai ne kal ba Pre zi den tas? „Res pub-

li kos“ se ria luo se „Kla nas“, „In va zi ja“ mi ni mos pa var dės gar sių mū sų vals ty bės

vy rų, ra šo ma apie jų veiks mus, ku riuos ga li ma va din ti tik nu si kal ti mu. Ko dėl

tie žmo nės ne pa ša li na mi iš ima mų pa rei gų, ne nu teis ti?

Mums, kai mo žmo nėms, at ro do, kad ape liuo ti į tei sin gu mą yra be pras-

miš ka. Štai kai mo va gis žiau riai su mu ša vie ni šą mo te rį, ne lei du sią iš neš ti iš

kie mo sa vo tur to. Kai my nai bi jo jo są mo nės ne te ku sią mo te rį neš ti į na mus,


i jo jo kvies ti me di ci nos pa gal bą, po li ci ją, kad ne si trauk tų smur ti nin ko

ne apy kan tos. Ir teis me liu di nin kų tur būt ne bus. Laik raš ty je skai to me, kad

Lie tu vos po li ci ja par si ve žė Len ki jo je su lai ky tą au to mo bi lių va gį, ta čiau Vi daus

rei ka lų mi nis te ri jos tar dy mo de par ta men tas jį pa lei do pi ni gi nį sta tą, o

vė liau bau džia mą ją by lą jo at žvil giu su stab dė. O kiek to kių at ve jų, kai teis mas

tik rus nu si kal tė lius pa lei džia iš teis mo sa lės, nes liu di nin kai pa kei čia pa ro-

dy mus. Liu di nin kų pa ro dy mų pa kei ti mo mo ty vai teis mui aiš kūs: bai mė, kad

nu si kal tė liai ker šys tei sin gus pa ro dy mus.

Tai gi ši taip „re for muo ta“ tei sė sau ga (prie jos re for mos tur būt bus

pri si dė jęs ir Pre zi den to pa ta rė jas tei sės klau si mais R. An dri kis, ku rį vė liau

laik raš čiai iš aiš ki no tu rint ry šius su nu si kal tė liais) ne su ge ba ar ba ne no ri ga-

ran tuo ti liu di nin kų sau gu mo. Ki tą Pre zi den to pa ta rė ją V. Be rio zo vą (bu vu sį

KGB dar buo to ją) laik raš čiai va di na „pil kuo ju kar di no lu“. Ra šo, kad jis

di de lius ky šius iš rū pi na pri va tiems as me nims vals ty bės kre di tus.

Ne se niai ra di jas tran slia vo Sei mo po sė dį, ku ria me bu vo ap ta ria mas

Vals ty bės sau gu mo de par ta men to ir Sei mo Eko no mi nių nu si kal ti mų ty-

ri mo ko mi si jos dar bas. Sau gu mo de par ta men to di rek to rius Jur gis Jur ge lis

sa kė, kad kaž ką jo de par ta men tas dir ba, kaž ką iš aiš ki na, bet ko rup ci jos by-

los, per duo tos tei sė sau gos or ga nams, kaž kur strin ga. Pa nei gė V. Juš kaus

sklei džia mus gan dus apie kon ser va to rių ruo šia mą per ver smą. Iš vi sų po no

Jur ge lio pa sa ky tų min čių su si da ro įspū dis, kad jo va do vau ja ma įstai ga yra

tik mė gė jiš ko po bū džio.

O štai Sei mo Eko no mi nių nu si kal ti mų ty ri mo ko mi si jos pir mi nin kas

V. Juš kus, ku riam, kaip da bar ryš kė ja, pa čio je pra džio je bu vo duo ta duo-

tis kuo nors ap kal tin ti G. Vag no rių ir jo Vy riau sy bę, ne su ge bė jo ras ti nie ko.

Keis ti V. Juš kaus po strin ga vi mai apie ban kų pri va ti za vi mą ro do so vie ti nio

ne aki vaiz di nio mo ky mo spra gas, lei du sias gau ti di plo mą nie ko ne mo kant.

Da bar tai gar siąjai ko mi si jai rei kė tų tir ti, ko dėl tiek daug ke liau ja po

pa sau lį Vy riau sy bės ir Sei mo na riai, ki to kie val di nin kai. Juk tai kai nuo ja

pa sa kiš kus pi ni gus, o nau dos ne ma ty ti. N. Go go lio li te ra tū ri nis he ro jus

Či či ko vas ke lia vo pa si kin kęs ar kliu kus, o čia – spec. lėk tu vai, gau sūs bū riai

139


pa ly do vų. Ori mul si jos pir ki mo su tar čiai su da ry ti Ve ne su e la bū tų at siun tu si

sa vo at sto vus į Vil nių. Jie tik džiaug tų si, kad kas nors tą bjau ry bę per ka. Ly giai

taip pat ir dėl krep ši nio tre ne rio: fi li pi nie čiai ga lė jo į Lie tu vą at va žiuo ti ir su-

si tar ti. Ne bū ti na bu vo mū sų prem je rui taip to li skris ti. Juo kin ga ir Klai pė dos

uos to pa slau gas siū ly ti Pie tų Ko rė jai, In di jai. Net čia pat esan tys bal ta ru siai

nau do ja si Lat vi jos uos tais.

140

Pre ky bos ke lius į Ki ni ją, Grai ki ją, Tur ki ją, ki tas vals ty bes jau se niai

su ra do smul kūs ir vi du ti niai Lie tu vos ver sli nin kai. Jiems ne rei kia jo kių vals-

ty bi nių su si ta ri mų. Kad tik truk dy mų bū tų ma žiau.

Tur būt jau to li bū tu me pa žen gę eko no mi kos re for mų sri ty je, jei val-

di nin kai ne bū tų ko rum puo ti, ne švais ty tų vals ty bės lė šų. Ži no ma, ir Sei mą

rei kia tu rė ti to kį, ku ris ne tik bal suo ti, bet ir svars ty ti su ge bė tų. Ir tei sė jai, ir

pro ku ro rai tu rė tų bū ti sa va ran kiš ki, ne lei džian tys nu si kal tė liams iš si suk ti. Ką

apie Lie tu vą gal vo ja sie nie čiai, skai ty da mi laik raš čiuo se, kad mū sų mi nist rai

va ži nė ja vog tais au to mo bi liais? O juk taip ra šo mū sų laik raš čiai.


ar PO Li Ci Ja DirBS gE riau?

(1995 m. spalio 28 d.)

Dzū ki jos ra jo nų sa vi val dy bių va do vai at kak liai sten gia si įti kin ti Vi-

daus rei ka lų mi nis te ri ją, kad bū ti na pra dė ti su nu si kal tė liais griež tą ko vą.

Ra jo nų po li ci jos ko mi sa rai sa ko, kad jie, pri si lai ky da mi įsta ty mų, pa gal

sa vo ga li my bes ko vo ja su nu si kals ta mu mu. Jie sa ko si tai da rę ir dirb da mi

so vie ti nė je mi li ci jo je, taip pat el gia si ir tar nau da mi Lie tu vos Res pub li kos

po li ci jo je. Tur būt taip ir yra, bet Aly taus mies to ir Dzū ki jos ra jo nų me rams,

sa vi val dy bių ad mi nist ra to riams, se niū nams, ma tyt, at ro do, kad dirb ti rei-

kė tų nuo šir džiau, į sa vo dar bą įtrauk ti vi suo me nę, su ka rin tas or ga ni za ci jas

(Šau lių są jun gą, SKA T , ą).

Aly taus, Va rė nos ir Laz di jų ra jo nų va do vy bė ir se niū nai, prieš mė ne sį

su si rin kę Mi ros la ve, nu ta rė kreip tis į vi daus rei ka lų mi nist rą dėl nu si kals ta-

mu mo stab dy mo. Dėl to krei pi mo si spa lio 18 d. Vi daus rei ka lų mi nis te ri jos

ini cia ty va Aly tu je įvy ko mi nis te ri jos at sto vo, tri jų ra jo nų ir Aly taus mies to

po li ci jos ko mi sa ria tų va do vų su si ti ki mas su Aly taus mies to, Aly taus, Laz di jų

ir Va rė nos ra jo nų me rais, sa vi val dy bių ad mi nist ra to riais ir se niū nais. Vi daus

rei ka lų mi nis te ri jai at sto va vo Po li ci jos de par ta men to Sa vi val dy bių po li ci jos

val dy bos vy res nio ji ko mi sa rė Ele o no ra Jū rie nė. Toks at sto va vi mo ly gis ro dė,

kad įvyks tik pa pras tas po kal bis. Tur būt į su si ti ki mą su tri jų ra jo nų ir vie no

iš di džių jų mies tų me rais, tų sa vi val dy bių ad mi nist ra to riais de rė jo at vyk ti

mi nist rui ar ba bent jau ar ti miau siam pa va duo to jui, kad bū tų ne vien kal-

ba ma (tai jau daug kar tų da ry ta su ra jo nų po li ci jos ko mi sa rais), bet ir bent

kas nors nu ta ria ma.

Aly taus ra jo no me ras Ig nas Ališ ke vi čius sa vo įžan gi nia me žo dy je pa-

sa kė, kad nu si kals ta mu mas di dė ja, be veik ne bau džia mi ne le ga lūs al ko ho lio

par da vė jai. Jis iš reiš kė vil tį, kad šis su si rin ki mas gal nors kiek pa dės su ak ty-

vin ti ko vą su ne ge ro vė mis. To pa ties ra jo no ta ry bos na rys Vy tuo lis Va lū nas

la bai įtai giai iš dės tė Tė vy nės są jun gos pro gra mą „Stab dyk nu si kals ta mu mą“,

aiš ki no, ką šios par ti jos na riai jau da ro šia me ba re. Klau san tis at ro dė, – taip

141


ne sun ku bū tų pra dė ti tram dy ti nu si kal tė lius, jei VRM ro dy tų bent tru pu tį

ini cia ty vos. Pa sak kal bė to jo, Vi daus rei ka lų mi nis te ri ja tu rė tų im tis ini cia-

ty vos ruoš ti rei ka lin gą įsta ty mi nę ba zę, kad į ko vą su nu si kals ta mu mu bū tų

įtrauk ta vi suo me nė ir SKAT’as.

142

Aly taus mies to me ro Do bi lo Kur ti nai čio nuo mo ne, yra di džiu lė klai da,

kad sa vi val dy bių po li ci ja ne pa val di sa vi val dy bėms. Nė ra są vei kos tarp po li ci-

jos ir sa vi val dy bės auk lė jant jau ni mą, ben drau jant su aso cia lio mis šei mo mis,

ren giant ki tas prie mo nes.

Vi si kal bė ju sie ji vie nin gai iš reiš kė min tį, kad mil ži niš ką reikš mę tu rė tų

vi suo me nės įtrau ki mas į ko vą su nu si kals ta mu mu. Aly taus ra jo no sa vi val dy-

bės ad mi nist ra to rius Kęs tu tis Kvie cins kas pa pa sa ko jo, kaip Šve di jo je, kai mo

gy ven vie tė je, kai jie ieš ko jo van dens at si ger ti, pri sis ta tė vi suo me ni niai po-

li ci jos pa dė jė jai. Jie pa si ša li no tik įsi ti ki nę, kad ne pa žįs ta mi žmo nės ne tu ri

blo gų kės lų. Pas mus žmo nės, pa ma tę net da ro mą nu si kal ti mą, sle pia si, kad

ne rei kė tų bū ti liu dy to jais. Jie ne or ga ni zuo ti, bi jo pik ta da rių, nes pa vie niui

ne įsten gia pa si prie šin ti. Dau gu ma gy ven to jų po li ci ja ne pa si ti ki.

Ūki nin kų są jun gos Aly taus sky riaus pir mi nin ko Al fon so Pil kio nio

žo džiais, po li ci jos au to ri te tas – la bai že mas („ly gus nu liui“), o į pa na šius

po sė džius pa kvies ti po li ci jos pa rei gū nai pa sė di, pa link si gal vo mis ir nie ko

kon kre čiai sa vo dar be ne kei čia. Pa pa sa ko jo, kaip jų ra jo no ūki nin kas Čer-

kaus kas bu vo areš tuo tas tai, kad, nie ko blo go ne įtar da mas, nu si pir ko

vog tą ar klį. Ūki nin kas nu ro dė, iš ko pir ko tą ar klį. Va gys iki šiol ne areš tuo ti.

Ei na gan dai, kad jie su si ta rė su po li ci ja ir ar klio sa vi nin ku, ta čiau ūki nin kui

pi ni gų nie kas ne grą ži na.

Vy res nio ji ko mi sa rė Ele o no ra Jū rie nė sten gė si at sa ky ti kiek vie nam

opo nen tui. Kal bė jo apie blo gą po li ci jos fi nan sa vi mą, trans por to prie mo nių

sty gių. Taip pat sa kė, kad jau da bar daug kur vi suo me nė ben dra dar biau ja su

po li ci ja. Net SKAT’o pa da li niai 1992–1993 me tais pa dė da vę sau gant vie šą ją

tvar ką.

Va rė nos ra jo no sa vi val dy bės ad mi nist ra to riui Al fon sui Šku dzins kui

pa klau sus, ar ži no at sto vė vi daus rei ka lų mi nist ro ne igia mą po žiū rį į vi-


suo me nės ir SKAT’o pa gal bą po li ci jai, bu vo at sa ky ta, kad ži no. Po sė džio

pa bai go je ko mi sa rė E. Jū rie nė pa ža dė jo iš sa ky tas min tis per duo ti mi nist rui.

Kad per duos, ne abe jo ja me, ta čiau rei ka lai, ko ge ro, eis se na va ga iki nau jo

krei pi mo si, kai vėl į po sė dį bus at siųs tas ei li nis Vi daus rei ka lų mi nis te ri jos

tar nau to jas, ku ris ga lės tik per duo ti mi nist rui gir dė tas min tis.

143


144

Su Si Ti Ki maS PO Li Ci JOS KO mi Sa ria TE

(1995 m. spalio 31 d.)

Ruo šian tis sa vi val dy bių po li ci jos dar buo to jų ates ta ci jai, Va rė nos

ra jo no po li ci jos ko mi sa ria te įvy ko se niū nų su si ti ki mas su apy lin kių ins pek-

to riais. Su si ti ki me da ly va vo ra jo no me ras K. Vel žys, ra jo no sa vi val dy bės

ad mi nist ra to rius A. Šku dzins kas, ra jo no ta ry bos tei sė tu mo, as mens ir tur to

ap sau gos ko mi te to pir mi nin kas V. Kuk lys, šio ko mi te to na riai D. Drau ge-

lie nė ir V. Ka ziu lio nis.

Ra jo no po li ci jos ko mi sa ras V. Mai gys kvie tė apy lin kių jau nes niuo sius

ins pek to rius bū ti ak ty ves niems, da ly vau ti vi so se gy ve ni mo sri ty se. Jis sa kė,

kad sun ku įsi vaiz duo ti bet ko kį at ve jį, kur ne bū tų nau din gas do ro, su ma naus

po li ci nin ko da ly va vi mas. Ko mi sa ras sa kė, kad nuo at ei nan čių me tų pra džios

sa vi val dy bių po li ci nin kais dirb ti bus pri ima mi žmo nės tik kon kur so bū du.

Ra jo no me ras K. Vel žys ir ra jo no sa vi val dy bės ad mi nist ra to rius A. Šku-

dzins kas kal bė jo apie po li ci nin kų eti ke tą. Me ras sa kė, kad no rė tų ma ty ti

po li ci nin kus draus min gus, pa rei gin gus, – kaip tar pu ka rio Lie tu vo je. Ta ry bos

na rė D. Drau ge lie nė kvie tė jaut riai spręs ti šei mos pro ble mas, tarp su tuok ti nių

ky lan čius kon flik tus. Pra šė stab dy ti gir tuok lia vi mą.

Tei sė tu mo, as mens ir tur to ap sau gos ko mi te to pir mi nin kas V. Kuk lys kal-

bė jo, kad bū ti na ra jo ne tu rė ti teis mo me di ci nos eks per ti zės ko mi si ją.

Kiek vie no apy lin kės ins pek to riaus dar bą cha rak te ri za vo ra jo no sa vi val-

dy bių po li ci jos ko mi sa ras A. Ta raš ke vi čius.

Se niū nams bu vo pa siū ly ta iki ates ta ci jos pa teik ti sa vo pa sta bas apie

apy lin kių ins pek to rių dar bą.


a JO NO Ta ry Ba ir mO KES Čiai

(1995 m. lapkričio 21 d.)

Lap kri čio 10 d. įvy ko Va rė nos ra jo no ta ry bos po sė dis, ku rio die-

no tvarkėje bu vo bent de vy nio li ka klau si mų. Pra ne šė jai – ta ry bos ko mi te tų

pir mi nin kai.

Pir mąja me, Eko no mi kos, biu dže to ir fi nan sų ko mi te to pir mi nin ko J.

Ši lans ko (Tė vy nės są jun ga) pra ne ši me, tur būt svar biau si klau si mai bu vo

dėl že mės ir že mės nuo mos mo kes čio su ma ži ni mo bei dėl ra jo no biu dže to

lė šų re zer vų pa skirs ty mo. Že mės ir že mės nuo mos mo kes tį ir ūki nin kams,

ir že mės ūkio ben dro vėms pra ne šė jas siū lė su ma žin ti 50 proc. Tai vis kas, ką

ga li skur dus ra jo no biu dže tas. Šiuo klau si mu pa si sa kiu si R. Čes nu le vi čie nė

(LDDP) sa kė, kad žem dir bys pri klau so nuo gam ti nių są ly gų. At lei di mas

nuo mo kes čių esan ti vie nin te lė vie ta, kur ga li ma kai mui pa dė ti. At mo sfe-

ros įkai ti ni mui me tė re pli ką, kad „ana val džia pri vi rė ko šės“. Ta ry bos na rys

R. Na vic kas (Vals tie čių par ti ja) pa reiš kė, kad že mės ūkio ben dro vių sko la jau

sie kia 2 mln. li tų. Kal bė jo apie men ką grū di nių kul tū rų ben dro vė se der lių,

sie kian tį vos 11,6 ct/ha. Jo nuo mo ne, ir ben dro ves, ir ūki nin kus nuo mo kes-

čio rei kė tų at leis ti vi siš kai. Val ki nin kų že mės ūkio ben dro vės va do vas, ta ry-

bos na rys J. Ur bai tis (Vals tie čių par ti ja) kal bė jo, kad že mės ūkio ben dro vės

ken čia dėl tiks lios ap skai tos. Kiek vie ną mė ne sį tiks liai su skai čiuo ja mi soc.

drau di mo, pa ja mų, pri dė ti nės ver tės, ki ti mo kes čiai. Vi ce me ras A. Kon tau-

tas (Tė vy nės są jun ga) sa kė, kad Pa sau lio ban kas ski ria leng va ti nius kre di tus

Pa bal ti jo žem dir biams. Lat vi jo je jie jau skirs to mi, o mū sų Vy riau sy bė sie kia

tuos kre di tus skirs ty ti per tar pi nin kus, su kuo ne su tin ka Pa sau lio ban kas.

Vi ce me ras pri mi nė, kiek bus duo da ma iš ra jo no biu dže to žem dir biams, tiek

rei kės at im ti iš mies to gy ven to jų, nes ki to kių iš tek lių nė ra. Ta ry bos na rys

V. Ka ziu lio nis (LPKTS) klau sė, kas at si ti ko Kvi vi lių, Ži li nų, Val ki nin kų, ki-

toms ben dro vėms, kad jos ne iš ga li su si mo kė ti mo kes čių? Juk jos pe rė mė iš

ko lū kių vi są tur tą, li ko ten va do vai ir spe cia lis tai. Kai rių jų smer kia mi ko lū kių

ar dy to jai ten nie ko ne pa ga di no.

145


146

Bal sų dau gu ma nu tar ta su ma žin ti ra jo no ūki nin kams ir že mės ūkio

ben dro vėms že mės mo kes tį ir že mės nuo mos mo kes tį 50 proc.

Ki tas su kė lęs dis ku si jas klau si mas – dėl ra jo no biu dže to lė šų re zer vo

pa skirs ty mo. Iš vi so tų lė šų – tik 39 tūkst. Lt. Pa gal spren di mo pro jek tą bu vo

nu ma ty ta skir ti: Glo bos ir rū py bos sky riui – 18 tūkst. Lt (so cia liai rem ti nų

moks lei vių, ku rių ra jo ne apie 400, mai ti ni mui, dra bu žiams ir ava ly nei pirk ti),

Švie ti mo, kul tū ros ir spor to sky riui – 2 tūkst. Lt., Tech ni niam sky riui – 13

tūkst. Lt (ra jo no pir čių iš lai ky mo nu os to liams deng ti). Po vie ną tūks tan tį

li tų spren di mo pro jek te nu ma ty ta skir ti Va rė nos dia be ti kų klu bui, skau tų

or ga ni za ci jai ir Va rė nos SKAT’ui.

Po il gų gin čų ra jo no biu dže to lė šų re zer vo pa skirs ty mas bal sų dau gu ma

pri im tas toks, kaip bu vo nu ma ty ta spren di mo pro jek te.

Te ri to ri nio vys ty mo ko mi te to pir mi nin kas R. Zin ke vi čius (LKDP) sa vo

pra ne ši me nu švie tė sun kią Dzū ki jos na cio na li nio par ko te ri to ri jo je esan čių

kai mų būk lę. Nė ra tuo se kai muo se par duo tu vių, ne kur suo ja au to bu sai, nė ra

te le fo no ry šio. Ta ry bos spren di mu su da ry ta R. Zin ke vi čiaus va do vau ja ma

ko mi si ja, ku ri, kol bus su for muo tas 1996 m. ra jo no biu dže tas, tu ri pa reng ti

eko no mi nius – tech ni nius ap skai čia vi mus Dzū ki jos na cio na li nio par ko te-

ri to ri jo je esan čių kai mų ry šių, trans por to, so cia li niams, švie ti mo ir kul tū ros

klau si mams spręs ti.

Dėl da rų jų ak ci nių ben dro vių, val dan čių vals ty bi nį ka pi ta lą, kon tro lės

bei ki tais klau si mais kal bė jo Tei sė tu mo, tur to ir as mens ap sau gos ko mi te to

pir mi nin kas V. Kuk lys. Jis nu ro dė, jog bū ti na griež čiau kon tro liuo ti to kių

UAB, ku rios dis po nuo ja tik vals ty bi niu tur tu, veik lą, siū lė ne leis ti sa va ran-

kiš kai su si da ry ti įsta tų, ku riuo se daž nai yra nu si kals ta mo sa va nau diš ku mo

ap raiš kų. Be to, pra ne šė jas sa kė, kad bū ti na rei ka lau ti Svei ka tos ap sau gos ir

Vi daus rei ka lų mi nis te ri jų įsteig ti Va rė no je teis mo me di ci nos eks per ti zės

ko mi si ją. Šiais klau si mais pri im ti spren di mai.

Ra jo no sa vi val dy bė ir dau gu ma gy ven to jų vos ne vos su du ria ga lą su

ga lu. Ra jo no biu dže tas su si for muo ja iš tam tik ros da lies mo kes čių, su ren-

ka mų iš ra jo no gy ven to jų, ver slo įmo nių. Ta čiau mo kes čius ren ka ne ra jo no


sa vi val dy bė, o Vals ty bi nė mo kes čių ins pek ci ja, pa val di Fi nan sų mi nis te ri jai.

Ir kas ga li tvir tin ti, kad šiuo se rei ka luo se vis kas tvar ko je?

Laik raš ty je „Pir ma die nis“ (Nr. 44) yra straips nis „Blyš kio sios mus mi rės

dės nis, ar ba Grū te gry bų grėb liais ne grėbs to“, ku ria me ra šo ma, kad da-

ro sio se ak ci nė se ben dro vė se „Mad ma“ ir „He so na“ se zo no me tu dir ba apie

300 žmo nių. Jų vi du ti nis mė ne sio dar bis – 600 Lt, fi zi nių as me nų pa ja mų

mo kes čio, skai tant se zo niš ku mą, tu rė jo bū ti pri skai čiuo ta apie 150000

Lt. Mi nė ta me straips ny je ra šo ma, kad šios dvi gry bų bei uo gų su rin ki mo ir

kon ser va vi mo fir mos mo kes čių į biu dže tą mo ka dau giau, ne gu vi sos Va rė nos

įmo nės kar tu pa ė mus. Gal būt mo ka pri dė ti nės ver tės ar dar ko kį mo kes tį, bet

fi zi nių as me nų pa ja mų mo kes čio pri skai čia vo tik vie ną tūks tan tį li tų, ar ba

150 kar tų ma žiau, ne gu rei kia. Dėl ne su rink tų mo kes čių nu ken čia ra jo no

sa vi val dy bė. Ne gau da ma iš Fi nan sų mi nis te ri jos biu dže to nu ma ty tų lė šų,

ne ga li žen kliau pa dė ti ap skri ties val di nin kų val do mam že mės ūkiui vyk dy ti

ki tas so cia li nes pro gra mas. Ir šiuo mo men tu, ad mi nist ra to riaus A. Šku dzins-

ko tei gi mu, Vy riau sy bė sko lin ga ra jo no biu dže tui apie pus an tro mi li jo no

li tų.

Už da rų jų ak ci nių ben dro vių val dy mo klau si mą V. Kuk lys ta ry bos po sė-

dy je kė lė ne at si tik ti nai. Štai da ro sios ak ci nės ben dro vės „Au to bu sų par kas“,

tu rin čios tik vals ty bi nį tur tą, gy ve nan čios iš ra jo no sa vi val dy bės ski ria mų

do ta ci jų va do vas J. Dai lyd ka, su da ręs ir „pra ki šęs“ pro ne są ži nin gus ar žiop lus

sa vi val dy bės val di nin kus sau nau din gus įsta tus, tuo jau pat iš nuo mo jo da lį

au to bu sų sto ties aikš tės pri va čiai fir mai „Ga zo li nas“. Ši ne dels da ma pra dė jo

de ga li nės (vi du ry je mies to) sta ty bą. Ra jo no ta ry bos Tei sė tu mo, tur to ir as-

mens ap sau gos ko mi te tui pa rei ka la vus pa ro dy ti do ku men ta ci ją, pa aiš kė jo,

kad tuos po pie rius sa vo pa ra šais lai mi no ir da bar te be dir ban tys sa vi val dy-

bė je val di nin kai, bu vęs val dy to jo pa va duo to jas Jo nas Sem sė. Tik per vie ną

ba lan džio 14–ąją net še šios Va rė nos įstai gos su de ri no šios de ga li nės pro jek tą.

Ko dėl taip sku bė jo, ko dėl tų rei ka lų ne pa li ko spręs ti nau jai iš rink tai ra jo no

ta ry bai? Ir kas ga li pa neig ti, kad taip el gia si tik ne są ži nin gi, sie kian tys as-

me ni nės nau dos dar buo to jai. Jei gu jie bū tų at leis ti, tur būt J. E. Pre zi den tas

147


prie kaiš tau tų, kad vyks ta po li ti nis su si do ro ji mas, kaip tai da rė dėl kai ku rių

vir šai čių ir jų pa va duo to jų at lei di mo.

148

Ra jo no ta ry bos spren di mas su ma žin ti že mės ir že mės nuo mos mo-

kes čius nė ra ben dro vių pro ble mų spren di mas. Ge riau siu at ve ju tai trum pas

grimz di mo į liū ną pri stab dy mas. Že mės ūkio ben dro vės kas dien silps ta, jų

žū tis ne iš ven gia ma. Ir juo il giau tę sis ago ni ja, tuo sun kes nės bus da ly bos:

ne liks tur to. Ūki nin kams at virkš čiai, – kiek vie nas li tas pa de da kil ti į vir šų.


ar Pa gar Ba Tau TOS Pra Ei Čiai –

PO Li Ti Ka?

(1996 m. sausio 6 d.)

Krikš čio nių de mok ra tų par ti jos Va rė nos sky rius gruo džio 9 d.

or ga ni za vo kon fe ren ci ją „Ko mu niz mo nu si kal ti mai ir de so vie ti za ci ja“. Gau-

siai su si rin kę va rė niš kiai su di de liu dė me siu iš klau sė is to ri kų Al gio Ka šė tos,

Da lios Kuo dy tės, Da liaus Stan ci ko ir Ni jo lės Gaš kai tės pra ne ši mus te mo mis:

„An ti so vie ti nis pa si prie ši ni mas 1944–1953 m.“, „Par ti za nų ti kė ji mas – iš tver-

mės šal ti nis“, „Vys ku po Vin cen to Bo ri se vi čiaus tar dy mas ir žū tis“, „KGB agen-

tū ra“. Trum pą įžan gi nį žo dį ta rė Va rė nos ra jo no me ras Ka zi mie ras Vel žys.

Į ren gi nį bu vo pa kvies ti Va rė nos vi du ri nių mo kyk lų mo ky to jai. De ja,

jie ne da ly va vo. Ma tyt, lai ko sa ve „de po li ti zuo tai siais“, ku riems ne bū ti na ži-

no ti Lie tu vos is to ri ją, jos mo ky ti vai kus, skie py ti juo se pi lie tiš ku mo jaus mą.

Ar Lie tu vai rei ka lin gi to kie in di fe ren tai? Juk raš to ir arit me ti kos ga li mo ky ti

bet ku ris raš tin gas žmo gus. Pe da go gai tu rė tų pa gal vo ti, kad Tė vy nės mei lė,

pa gar ba tau tos pra ei čiai, iš ku rios pri va lu sem tis stip ry bės, nė ra po li ti ka.

Po li ti ka (ir la bai ne gar bin ga) yra tai, apie ką ra šo G. Kir ki las „Lie tu-

vos ai de“ (Nr. 246). Tai yra pa pras čiau sias is to ri jos klas to ji mas. Anot po no

Kir ki lo, vi sa Lie tu vos kom par ti ja kar tu su tau ta so viet me čiu dir bo tik Lie-

tu vos la bui, daž nai au ko da ma si (V. Be rio zo vas net gi su ti ko bū ti ant ruo ju

CK sek re to riumi!). Kiek daug kon ra dų va len ro dų! Vi siems jiems pa skir tos

di džiau sios pen si jos, jie ei na aukš tas vals ty bi nes pa rei gas. Čia yra po li ti ka,

nes dau ge lis tik rų re zis ten tų gy ve na var gin gai. Jiems ne siū lo mos jo kios pa rei-

gos. Tūks tan čiams grįž tan čių po li ti nių ka li nių ir trem ti nių so vie ti nė mi li ci ja

ne leis da vo ap si gy ven ti Lie tu vo je – ne re gist ruo da vo. To kiu bū du dau ge lis

bu vo pri vers ti grįž ti į trem ties vie tas, at si dū rė Ka ra liau čiaus kraš te, Lat vi jo je,

Bal ta ru si jo je. Ten ko mu nis tai ir mi li ci nin kai ne bu vo to kie „pa trio tiš ki“ kaip

Lie tu vo je, pri im da vo.

Po li ti kas G. Kir ki las ra šo, kad jie (LDDP) sten gia si vie ny ti, o ne skal-

dy ti tau tą. Tie, ku rie ne no rė jo skal dy ti, jau nuo 1990 me tų ne pri klau so nei

149


LKP, nei LDDP. Jie ne sie kė pa si nau do ti kom par ti jos tur tu, kad stai ga tap tų

tur tin gi. Jie ne sa ko, kad kom par ti ja so viet me čiu nu tie sė ke lius, iš sau go jo pa-

lan kią na cio na li nę struk tū rą, kal bą, kul tū rą. Ne klie di, kad kom par ti ja su kū rė

pra mo nę, iš puo se lė jo že mės ūkį.

150

Ke liai Lie tu vo je bu vo ge ri ir iki 1940 me tų. Jau 1930 me tais dau ge liu

marš ru tų kur sa vo au to bu sai. Ne pri klau so my bės są ly go mis iki šiol ke lių tin-

klas bū tų bu vęs daug ge res nis, ne gu da bar. „Pa lan kia na cio na li ne struk tū ra“

po nas Kir ki las tur būt va di na tai, kad Lie tu vo je ne daug plū du sių ru sa kal bių.

Čia ir gi ne par ti jos nuo pel nas. Lie tu vo je po ka rio me tais šau dė, o tai ne pa ti-

ko kla jok liams ko lo nis tams, ir jie mie liau rin ko si Lat vi ją, Es ti ją, Ryt prū sius.

Lie tu vių kal bą taip pat ne kom par ti ja iš sau go jo. Tau ta iš sau go jo sa vo kal bą

ir per 125 me tus tru ku sią ca ro prie spau dą, ir per 50 me tų slė gu sią so vie ti nę

oku pa ci ją. Jo kių ki tų „sau go to jų“ ne rei kė jo. Tuo la biau, kad so viet me čiu bu-

vo vyk do ma „na cio na li nė Le ni no po li ti ka“. Vi siems bu vo lei džia ma kal bė ti

ir ra šy ti sa va kal ba. Pa gal tą pa čią „po li ti ką“ vys tė si ir „kul tū ra“. Be veik per

prie var tą kai muo se ir mies te liuo se bu vo su da ry ti me no sa vi veik los ko lek ty vai.

Ta čiau tie ko lek ty vai tu rė jo šok ti ir dai nuo ti tik tai, ką kom par ti ja leis da vo.

Kiek vie no pa si ro dy mo pra džio je rei kė jo su dai nuo ti „ši ra ka stra na ma ja

rad na ja“ ar ką nors pa na šaus – so vie tiš kai pa trio tiš ko, o „Lie tu va bran gi“

tur būt bū tų tei sę. Už draus ta bu vo ir tau ti nė sim bo li ka.

Vi so to ne rei kia mirš ti įro di nė jant, kaip kom par ti ja ug dė kul tū rą. Ne-

rei kia pa mirš ti ir re li gi jos per se kio ji mo, baž ny čių ver ti mo san dė liais, šo kių

sa lė mis. Tai ir gi so viet me čio „kul tū ros“ da lis. Žiop li vir šai čiai, iki 1990 m.

ko vo 11 d. bu vę apy lin kių pir mi nin kais, pa li ko seg tu vus, kur bu vo se ga mi

ku ni gų se ki mo pra ne ši mai. Ka dan gi tuos pra ne ši mus apie pa moks lų tu ri nį,

vai kų skai čių baž ny ti nė se pa mal do se apy lin kių pir mi nin kams teik da vo kai-

mo bib lio te ki nin kai, me no va do vai, tai ir gi, ma tyt, bu vo „kul tū ros“, ku rios

iš sau go ji mu gi ria si p. Kir ki las, da lis.

Po no Kir ki lo tvir ti ni mą, kad so viet me čiu bu vo Lie tu vo je su kur ta stip ri

pra mo nė, iš puo se lė tas že mės ūkis, ga li ma pa va din ti tik klie de siu. Dau gu ma

ta da pa sta ty tų pra mo nės įmo nių bu vo rei ka lin gos tik Ru si jai, o ne Lie tu vai,


tuo tar pu cuk raus pra mo nė ne iš vys ty ta, ne įsten gėm pa si ga min ti au ga li nio

alie jaus, ap dirb ti iš au gi na mų li nų. Iki šių me tų ir gri kių kruo pas įsi vež da-

vom iš ra dia ci ja terš tos Go me lio sri ties. Lie tu vos ko lū kiai šiaip taip bu vo

„rams to mi“ įvai rio mis do ta ci jo mis, ame ri kie tiš kais grū dais, ku riais šer da vo

be vil tiš kai ne pro duk ty vius gy vu lius.

Apie vi sa tai, ką ra šo p. Kir ki las mi nė ta me „Lie tu vos ai do“ nu me ry je,

tu rė tų gi liai pa mąs ty ti Lie tu vos in te li gen tai, pir miau sia – mo ky to jai. Ko sie-

kia ma sten gian tis pri si ra šy ti sau ne bū tus nuo pel nus? Kaž ko dėl ne ra šo ma

apie mo ki nių – nu si kal tė lių gau jas, re ke tą, chu li ga niz mą mo kyk lo se. O juk

vi sa tai – „apo li tiš ko“ ar ba bu vu sio ate is tinio-ko mu nis ti nio auk lė ji mo vai siai.

Jei mo ky to jai ir mo ki niai ne tik lan ky tų kon fe ren ci jas, ku rio se kal ba ma apie

tau tos pra ei tį, bet ir pa tys or ga ni zuo tų pa na šius ren gi nius, grei čiau pra dė tų

at gim ti tau ta.

Po pra džio je mi nė tos kon fe ren ci jos va rė niš kiai pra šė ir to liau or ga ni-

zuo ti pa na šius ren gi nius. Krikš čio nių de mok ra tų par ti jos Va rė nos sky riaus

pir mi nin kas A. Ka šė ta paža dė jo.

151


152

mE Tai Nau Ji, PrO BLE mOS TOS Pa ČiOS

(1996 m. sausio 23 d.)

Kiek vie nas tvar kin gas šei mi nin kas me tų pa bai go je ap žvel gia sa vo

nu veik tus darbus, pa si džiau gia lai mė ji mais, nu ma to prie mo nes to les niam

sa vo veik los vys ty mui. Vi sa tai ap tar ti ir bu vo su si rin ku si Va rė nos ra jo no

ta ry ba į pas ku ti nį pra ėju sių me tų po sė dį.

Šei mi nin kiš kas po žiū ris į vis ką, kas su si ję su pi ni gi niais iš tek liais, ta ry-

bos dar be jau tė si nuo pir mų jų jos veik los die nų. Dar rug pjū čio mė ne sį bu vo

per for muo tas ir pa tvir tin tas ra jo no biu dže tas. Bu vo at si sa ky ta vi sų iš lai dų,

vir ši jan čių nu ma to mas pa ja mas. Griež ta kon tro lė, ku rią nuo pat sa vo veik los

pra džios vyk dė ta ry bos ko mi te tų pir mi nin kai, lei do me tus baig ti be sko lų.

Dar gi anks tes nės ka den ci jos ta ry bos pa lik tos sko los (per pus an tro mi li jo no

li tų) bu vo ap mo kė tos. Ži no ma, jei Vy riau sy bė bū tų ati da vu si sa vi val dy bei

sko lą 1994 me tus, bū tų bu vę ga li ma iš spręs ti daug so cia li nių pro ble mų,

pra dė ta sta ty ti gam to sau gos ob jek tus, tvar ky ti gy ven vie tes.

De ja, vis ką pra ry ja „ver sli nin kai“, ku rie ne bau džia mi gro bia iš ban kų

mi li jo ni nius kre di tus. Net šiur pu skai ty ti laik raš čiuo se apie ko mer ci nių ban-

kų iš duo tus dau gia mi li jo ni nius kre di tus be veik ne gir dė tiems ju ri di niams ir

fi nan si niams as me nims. Tai dau giau sia did mies čiuo se įsi kū rę nau jie ji mi li jo-

nie riai. Smul kių sko li nin kų, ku rie „pa si sko li no“ iš ban kų po ke lias de šimt ar

ke lis šim tus tūks tan čių, tur būt nie kas ir nei eš ko. Štai Va rė nos apy lin kės teis mo

ant sto lių kon to ra mi li jo no li tų sko lą 1995 m. lie pos mėn. mė gi no iš ieš ko ti

iš UAB „Gin ta ras“, tu rin čios tur to tik 55 tūkst. li tų. Tai juo ką ke lian čios

pa stan gos. Yra Va rė no je ir dau giau smul kių suk čių, ku rie, sta ty da mi pi giai

nu pirk tus (bet bran giai in ven to ri za ci jos biu ro įkai no tus) že mės ūkio ben dro vės

pa sta tus, ėmė iš ban kų „kre di tus“. O tie vi so kių pronc kų, būd vy čių ap rau da mi

ben dro vių pa sta tai vi siš kai nie kam ne tin ka, prak tiš kai yra be ver čiai.

O da bar Sei mas jau sky rė 300 mi li jo nų li tų, kad Vy riau sy bė ga lė tų su-

teik ti tarp ban ki nių kre di tų ga ran ti jas. Trum pai sa kant, šie pi ni gai iš mū sų

vi sų ki še nių eis į ko mer ci nių ban kų sei fus, o iš ten gal būt vėl bus ati duo ti


„ver sli nin kams“. Ka žin kaip da bar bus va di na mas A. Šle že vi čiaus iš gir tas

1996 m. „so cia liai orien tuo tas“ biu dže tas? Tur būt da bar per krikš tys į va gių

šel pi mo biu dže tą.

Va rė nos ra jo no ta ry bos po sė dy je bu vo pa tvir tin tas pa tiks lin tas dar bo

mo kes čio fon das, biu dže to lė šų pa skirs ty mas. Bal suo ja ma bu vo vie nin-

gai. Dvi sta ty bi nės or ga ni za ci jos ėmė si rem ti gar si ą ją „Ūlos“ vy rų ran ki nio

ko man dą. So cia li nio vys ty mo ko mi te to pir mi nin kės Bi ru tės Ma ta čiū nie nės

(Tė vy nės są jun ga) siū ly mu at leis ti nuo že mės ir že mės nuo mos mo kes čio

ne tur tin gi gy ven to jai, in va li dai, su ma žin tas mo kes tis vai kų iš lai ky mą

iki mo kyk li nė se įstai go se. Ra jo no ta ry ba taip pat vien bal siai pa tvir ti no me ro

su da ry tas su įvai rio mis or ga ni za ci jo mis su tar tis.

Va rė nos mies te ir kai ku rio se kai mo gy ven vie tė se jau vei kia ben dro

nau do ji mo pir tys, ku rios anks tes nės ra jo no va do vy bės bu vo pri va ti zuo tos

ir da ry tos. Ra jo no va do vų (ypa tin gai ta ry bos ko mi te tų pir mi nin kų) dė ka

nė vie nas li tas ne iš lei džia mas be rei ka lo. Nie kam ne lei džia ma pel ny tis ra jo no

biu dže to są skai ta. Dau gu mą ra jo no ta ry bo je su da ro Tė vy nės są jun gos, LKDP,

Tau ti nin kų ir Po li ti nių ka li nių ir trem ti nių są jun gos at sto vai. Jei taip ar ba

bent pa na šiai elg tų si ir LDDP val džia Vil niu je, tai mū sų vals ty bė gy vuo tų

ne pa ly gin ti ge riau, ne gu da bar.

Pas ta ruo ju me tu vi siš kai iš ryš kė jo žūt bū ti nis val dan čio sios par ti jos no ras

iš si lai ky ti val džio je. At vi rai pa ro dęs sa vo go du mą ir ap si juo kęs A. Šle že vi čius

lie ka sa vo pa rei go se. Nu siau bu si Lie tu vą kom par ti ja per LDDP trans for ma-

vo si į pa pras tą gau ją, ku riai ne be rei kia ir fi gos la pe lio sa vo gė dai pri deng ti.

O pa sta tėm tą gru puo tę į val džią mes, kai mie čiai, kar tu su al ko ho li kais ir

ru sa kal biais bal sa vę juos Sei mo ir Pre zi den to rin ki muo se. Ir sa vi val dy bių

rin ki muo se gau siai bal sa vo me kom par ti jos nau ja gi mį – Vals tie čių par ti ją.

Ir ką ji mums da bar pa de da? Vals tie čių par ti jos gim dy to jai sė di Sei me, Vy-

riau sy bė je ir tik skur di na kai mą.

Tad pa lin kė kim vie nas ki tam iš tver mės, ryž to dar buo se ir pro to bū si-

muo siuo se rin ki muo se.

153


154

Trum PaS Biu DŽE TaS

(1996 m. vasario 27 d.)

Įvy ko pir ma sis šių me tų Va rė nos ra jo no ta ry bos po sė dis, ku ria me

bu vo pa tvir tin tas 1996 me tų biu dže tas. Pra ėju sių me tų biu dže to vyk dy mo

apy skai to se iš lai dų skil ty je pa ra šy ta 23,36 mln. li tų, tad pa gal ap skai čiuo tą

36 proc. in flia ci ją šių me tų biu dže to pa ja mos tu rė jo bū ti bent 32,8 mln. li tų,

o Fi nan sų mi nis te ri ja tei kė si skir ti tik 27,38 mln. li tų. Su pran ta ma, to kių

men kų lė šų da li ji mas bu vo sun kus.

Ruo šian tis ta ry bos po sė džiui, biu dže to iš lai dos bu vo svars to mos ta-

ry bos ko mi te tuo se, val dy bos po sė džiuo se. Bu vo sten gia ma si įver tin ti vi sų

sa vi val dy bės ad mi nist ra ci jos sky rių ap skai čia vi mus. Ži no ma, vi sų pa ten kin ti

ne įma no ma, nes net pra ėju sių me tų ly gio iš lai ky mui trūks ta 8,5mln. li tų.

Ta ry bos po sė dy je Vals tie čių par ti jos, LDDP ir Cen tro są jun gos at sto vai

reiš kė pre ten zi jas, kad su jais 1996 me tų biu dže to pro jek tas iš anks to ne bu vo

de ri na mas. Jie ne be no ri pri si min ti, kad 1995 m. ba lan džio mėn., for muo jant

ta ry bos ko mi te tus, jiems bu vo siū lo ma pro por cin gai na rių skai čiui im ti

ko mi te tų pir mi nin kų vie tas, bu vo siū lo ma vi sų ta ry bo je at sto vau ja mų par ti jų

at sto vams da ly vau ti val dy bos dar be. Tuo met nuo vi so to bu vo ka te go riš kai

at si sa ky ta.

Ži no ma, lė šų trūks ta tur būt ne vie nai Va rė nos sa vi val dy bei. Be abe jo, ir

ban kų griū tis nie ko ge ro ne ža da. O jei taip įvai rių ap suk rių vy ru kų iš ban kų

iš grobs ty tus mi li jo nus pa skirs ty tų sa vi val dy bėms,Va rė nai tek tų apie pen kis

mi li jo nus. Tai be veik ir pa ten kin tų vi sus po rei kius.

Svars tant biu dže to iš lai dų pro jek tą, „kai ria jai“ pu sei la biau siai kliu vo

12 tūkst. li tų, nu ma ty tų sa vi val dy bės biu le te niui leis ti. Ir vel tui bu vo įro di-

nė ja ma, kad sa vi val dy bė ne tu ri kur skelb ti ir kaip pla tin ti sa vo nu ta ri mus,

po tvar kius, skel bi mus, kad iki šiol dir ba vos ne po grin džio są ly go mis. Ne pri-

klau so mo ra jo ni nio laik raš čio ap im tis ma ža. Kiek vie nu at ve ju, net svei ki nant

gy ven to jus su šven tė mis, jam taip pat rei kia mo kė ti ne ma žus pi ni gus. Daž nai

tas „Mer kio kraš tas“ bū na la bai ne pa lan kiai nu si tei kęs ra jo no sa vi val dy bės


at žvil giu. Štai sau sio 30 d. nu me ry je la bai prie šiš ką straips nį apie nu ma to mą

sa vi val dy bės biu le te nio lei di mą pa va di no „Gė lė se sly pi gy va tė“.

Ir vi so to aki vaiz do je la bai jau to le ran tiš kas me ras Ka zi mie ras Vel žys

su ti ko su pa siū ly mais su da ry ti biu le te nio lei di mo įsta tus ar tai syk les ir po to

vėl svars ty ti. Svar bu lai ką „temp ti“! Č. Jur šė nas bū tų iš klau sęs vi sų opo zi ci nių

pa si sa ky mų ir pa sa kęs: „Da bar bal suo sim“. O Va rė no je me ro sa vi val dy bės

po tvar kiai, skel bi mai lie ka tik ap triu šu sio je skel bi mų len to je.

Vis dėl to dau gu ma gy ven to jų bal sa vo tuos, ku rie da bar va do vau ja

ra jo no sa vi val dy bei. Ir jų nu veik ti dar bai, ir mo jai at ei čiai, ir dar bų truk-

dy to jai tu ri bū ti ži no mi žmo nėms.

155


156

NE BE aiŠ Ku, KaS LiE Tu VĄ VaL DO

(1996 m. kovo 19 d.)

Kol Lie tu vos val džios vy rai im ti ne si bai gian čiais sa vo par ti jos

rei ka lais, ke lio nė mis po sie nius, įvai rūs len kų „pat rio tai“ to liau dir ba sa vo

juo dus dar bus. Ne se niai laik raš čiai ra šė apie pas ku ti nių lie tu vių tar nau to jų

iš vai ky mą iš Vil niaus ra jo no sa vi val dy bės, o štai vėl tie pa tys „pat rio tai“ spau-

dos kon fe ren ci jo je, da ly vau jant Len ki jos žur na lis tams, sklei džia gan dus apie

len kų ma žu mos tei sių pa žei di mus. Ko dėl taip su ak ty vė jo len kų rei ka lų gy nė jai

po Lie tu vos ne pri klau so my bės at kū ri mo? Kur tie vei kė jai bu vo so viet me čiu,

kai Vil niaus kraš tas tik rai ne su lauk da vo pa gal bos iš nie kur?

Man ke le rius me tus te ko dirb ti bu vu sia me Ei šiš kių (da bar Šal či nin kų)

ra jo ne. Ėjo 1965 me tai. Kai mas, ku ria me gy ve nau, va di no si Tri bo nys (Tri-

ban cy). Su si spau dę pa gal vie ną gat ve lę sto vė jo ne di du kės me di nės tro be lės,

men ki ūki niai pa sta tai. Ga le kai mo – pra di nė mo kyk la. Mo ky to jai, vy ras su

žmo na, – abu du ru sai, o mo kyk la – len kiš ka. Kal bė da mas su mo ky to ju Fio do-

ru Pet ro vi čiu mi tei ra vau si, kaip jis mo ko vai kus. Jis sa kė, kad vi sas pa mo kas

ve da ru sų kal ba, o per len kų kal bos pa mo kas skai to len kiš ką va do vė lį – pa žįs ta

vi sas lo ty niš ko al fa be to rai des. Štai to kia bu vo len kiš ka mo kyk la.

Kai muo se vi si kal bė jo „po pro stu“, vi sų pa suo se bu vo ra šy ta „tau ty-

bė – len kas“. Ki to je Šal čios upe lio pu sė je – Bal ta ru si ja, Be nia kai nių mies te lis.

Gy ve no ten to kie pa tys žmo nės, kal ban tys „po pro stu“. Tik mo kyk la pas juos

bu vo ru siš ka. Tuo me ti nio Ei šiš kių ra jo no kai muo se daug kur ne bu vo mo-

ky to jų, ga lin čių kva li fi kuo tai mo ky ti len kų kal bos. Trū ko len kų in te li gen tų.

Vie ni, iš bė gę į Len ki ją, ki ti, iš var gę so vie ti niuo se ka lė ji muo se ir la ge riuo se,

ne tu rė jo tei sės dirb ti mo kyk lo se – KGB ne lei do. Jau nes nie ji, tuo met bai gę

pe da go gi nę mo kyk lą (pvz., Ry šard Ma cei kia nec, ga vęs pe da go go pa žy mė ji mą

1965 me tais) ar ins ti tu tą, lin dė jo pre ky bos or ga ni za ci jo se, vyk do muo siuo se

ko mi te tuo se, kom par ti jos or ga nuo se. Jie ne sku bė jo pa keis ti fio do rų pet ro-

vi čių. Jiems tuo met ne rū pė jo ten gy ve nan čių žmo nių są mo nė, ma te ria li nė

pa dė tis. Tad Ry tų Lie tu vos len ki ni mą vyk dė tik Lie tu vos kom par ti ja.


Į sta ty bos ob jek tą, ku ria me dir bau dar bų vyk dy to ju, at ei da vo įsi dar-

bin ti žmo nės ir iš Bal ta ru si jos. Jų bu vo vi so kių. An tai Dar gis mo kė jo kal bė ti

tik „po pro stu“, bet sa kė, kad jo pa var dė esan ti šve diš ka, o jo se ne liai bu vę

šve dai. Ste fa no vič at kak liai sa ve va di no Ste po na vi čiu mi ir sa kė esąs lie tu vis,

ge rai kal bė jo lie tu viš kai. Jis sa kė, kad pas juos ke le tas lie tu viš kų kai mų, bet

vi sų žmo nių pa var des dar prieš ka rą val džia su len ki no.

Vie ti niai žmo nės – Ko dis, Ja siu kait, Ba siu kait, Že moi tel – va di no sa ve

len kais. Be veik vi si se ni žmo nės, gi mę pra ėju sio šimt me čio pa bai go je ir šio

pra džio je, mo kė jo lie tu viš kai. Vie nas to kių, pa var de Ri di kov skij, sa kė, kad jo

tik ra pa var dė yra Ri di kas, bet len kų val džia, iš duo da ma pa są, tru pu tį iš krai pė.

Jo sū nus Lio nia bu vo jau tik ras len kas, nė žo džio ne kal bė jo lie tu viš kai. Ir jų

kai mo pa va di ni mas iš Pa šal čių dar prieš ka rą bu vo pa keis tas į Po selč.

Ne bu vo kam ug dy ti to kraš to kul tū ros, eko no mi kos. Ra jo nų va do vai

bu vo to kio ly gio, kad ne ži no jo, ką reiš kia vals ty bi niai ka pi ta li niai įdė ji mai.

O ga li my bės tais lai kais ką nors pa ge rin ti bu vo. Ūkio, ku riam pri klau sė Tri-

bo nių kai mas, di rek to rius šiek tiek kal bė jo lie tu viš kai, bet ap skri tai bu vo

ru sa kal bis. Ra šy ti tru pu tį mo kė jo tik ru siš kai, o pa si ra šy ti su ge bė da vo ir lie-

tu viš kai. Bu vo jis prieš ka ri nis po grin di nin kas. Ge riau sia kul tū ri nė prie mo nė

tam di rek to riui bu vo sta las, ap krau tas deg ti ne ir kan džiais. Va do pė do mis

se kė ūkio spe cia lis tai, dar bo liau dis.

Toks di rek to rius tuo met bu vo ne vie nin te lis. Vi suo se ko lū kiuo se bu-

vo va gia ma, gir tuok liau ja ma. Ne si bo dė jo vai šė mis ir at va žiuo jan tys ra jo nų

va do vai. So cia li nių bei kul tū ri nių ob jek tų sta ty ba ta me kraš te pra si dė jo, kai

po grin di nin kus, iš ėju sius į tar nau tą po il sį, pa kei tė ki ti. Aki vaiz du bu vo,

kad ir ga my ba at si lie ka nuo Lie tu vos ben dro vi dur kio.

Prieš tre jus me tus, bū da mas mi nė ta me Tri bo nių kai me, gir dė jau keis tas

kal bas: žmo nės įti kin ti, kad Lie tu vos Aukš čiau sio ji Ta ry ba iš lei do įsta ty mą,

drau džian tį kal bė ti len kiš kai (po pro stu). Iki šio lai ko tur būt dar dau giau

vi so kių gan dų sklei džia įvai rūs bu ka pročiai, puo se lė jan tys kvai lą vil tį tap ti

len kų au to no mi nio kraš to va dais. Te gul pa si klau sia, ar no ri žmo nės to kios

dirb ti nės izo lia ci jos. Dar tuo met, 1965–69 me tais, Ry tų Lie tu vos žmo nės no-

157


ė jo, kad jų vai kai mo kyk lo se iš mok tų lie tu vių kal bos, kad jiems bū tų at vi ri

ke liai į vi sas spe cia li ą sias ir aukš tą sias mo kyk las, kad dirb ti ga lė tų bet ku rio je

Lie tu vos vie to je. Nuo to jie ne bū tų bu vę blo ges ni len kai.

158

Te gul kiek vie nas bū na tuo, kuo no ri bū ti. Nei tau ty bė, nei ti kė ji mas

tar pu sa vio san ty kiams ne tu ri to kios reikš mės kaip kal bos bar je ras. Lie tu-

vo je vi sų tau ty bių gy ven to jai tu ri sa vo tau ti nes, kul tū ri nes or ga ni za ci jas,

mal dos na mus. Ne pro por cin gai daug to kių or ga ni za ci jų, kul tū ros įstai gų,

spau dos lei di nių, mo kyk lų tu ri Lie tu vos len kai. Tai, be abe jo, su pran ta len kų

in te li gen tai. Rei kia ma ny ti, jie ne da ly vau ja vi so kių ma cei kia ne cų, si nic kių,

ja nu šaus kie nių veik lo je.

Gy ven da mas Šal či nin kų ra jo ne, daug kar tų ma čiau kai my nus, be si-

da li jan čius švie žia sker die na. Tai jie va di na „skers tu vi“. Yra Ry tų Lie tu vo je

daug žo džių, pa pro čių, liu di jan čių ten gy ve nan čių žmo nių pra ei tį, bu vu sią

tau ty bę, kal bą. Ma to si, kaip bu vo lau žo mi žmo nių pa pro čiai, kei čia mos pa-

var dės, prie var ta bru ka ma ki ta kal ba. Da bar tai nu si sto vė jo, si mir šo. Ir

te gul bu vęs lie tu vis Že mai tė lis bū na Že moi tel, Ri di kas – Ri di kov skij, ži no ma,

jei gu jie to pa tys no ri. Te gul vi si jie lai ko sa ve len kais. Jiems su da ry tos vi sos

są ly gos to kiems bū ti.

Ta čiau no rė ti dau giau tei sių, ne gu jų tu ri Lie tu vo je lie tu viai, yra ne są ži-

nin ga. Tai jau pa na šu į no rą su kel ti vai dus. To tik rai ne rei kia nei len kams, nei

lie tu viams. O bū tent to sie kia Ma cei kia nec, ku rio se ne lis gal būt ir gi (ne duok,

Die ve) bu vo Ma tei kė nas.

Ma tyt, val dan čio ji LDDP, ne no rė da ma su py kin ti vei kė jų, va di nan čių sa-

ve len kų va dais, to le ruo ja tuos pa vo jin gus žai di mus, ku rių ki taip ne pa va din si,

kaip tau ti nės ne san tai kos kurs ty mu. Ir „Lie tu vos ai do“ Nr. 237 ne rei ka lin ga

tri jų vei kė jų nuo trau ka net pir ma me pus la py je. Ir „Lie tu vos ry tas“ spaus di no

Iva no vo, Ku če ro vo nuo trau kas, ku rio se tie nu si kal tė liai at ro do kaip di din gi

kan ki niai. Per sa vo kvai lą ge ra šir diš ku mą mes, lie tu viai, Lie tu vo je tam pa me

ant ros rū šies žmo nė mis. Vi so je Ry tų Lie tu vo je yra tik ke lios lie tu viš kos mo-

kyk los, o len kiš kų ir ru siš kų – šim tai. Lie tu viams spe cia lis tams su da ro mos

ne pa ken čia mos bui ties są ly gos. Taip ir ne aiš ku, kas Lie tu vą val do.


ŽE mėJ LiE Tu VOS ĄŽuO Lai Ža LiuOS

(1996 m. balandžio 30 d.)

Po li ti nių ka li nių ir trem ti nių są jun gos (LPKTS) Va rė nos sky riaus,

žur na lo „Lais vės ko vų ar chy vas“ re dak ci jos ir Va rė nos ra jo no švie ti mo sky-

riaus ini cia ty va nuo š. m. va sa rio 1 d. Va rė nos ra jo no vi du ri nė se mo kyk lo se

vy ko kon kur sas „Ko vų ir kan čių is to ri ja“. Vy res nių jų kla sių mo ki niams bu vo

pa siū ly ta iki ba lan džio 1 d. pa teik ti kū ry bi nius dar bus te mo mis: „Par ti za ni nė

ko va Lie tu vo je (1944–1953)“, „Lie tu vos gy ven to jų ge no ci das (trė mi mai areš-

tai, prie var ti nė mo bi li za ci ja, žu dy nės, kai mo ko lek ty vi za ci ja)“.

Kon kur so ini cia to riai sie kė ska tin ti moks lei vius do mė tis vie nu tra-

giš kiau sių mū sų tau tos is to ri jos lai ko tar piu, ug dy ti jau ni mo pi lie tiš ku mą,

pa trio ti nius jaus mus. Į kvie ti mą da ly vau ti kon kur se su en tu ziaz mu at si lie pė

aš tuo nios iš de šim ties vi du ri nių mo kyk lų. Ne da ly va vo tik Mar cin ko nių ir

Ži li nų vi du ri nės mo kyk los.

Mo ki nių dar bai bu vo pa teik ti mo kyk lų ko mi si joms, su da ry toms iš

is to ri jos ir lie tu vių kal bos mo ky to jų. Ge riau sius dar bus mo kyk lų ko mi si ja

iš siun tė į ra jo no Švie ti mo sky rių. Ba lan džio 12 d. ra jo ni nė ko mi si ja įver ti no

kū ry bi nius dar bus ir moks lei vių at sa ky mus į vik to ri nos klau si mus.

Ba lan džio 19 d. Va rė nos ra jo no sa vi val dy bės sa lė je įvy ko kon fe ren ci ja,

ku rios me tu bu vo api ben drin ti kon kur so re zul ta tai, įteik tos pre mi jos. Kal-

bė jo ra jo no švie ti mo sky riaus ve dė jas A. Miš ki nis, LPKTS Va rė nos sky riaus

pir mi nin kas V. Ka ziu lio nis, LKDP Va rė nos sky riaus pir mi nin kas A. Ka šė ta,

žur na lo „Lais vės ko vų ar chy vas“ vyr. re dak to rė D. Kuo dy tė, is to ri kė N. Gaš-

kai tė. Įteik tos pre mi jos, vi si kon kur so da ly viai ir juos kon sul ta vę mo ky to jai

ap do va no ti kny go mis apie po ka rio re zis ten ci jos ko vas, lie tu vių tau tos ge no-

ci dą. Dai na vo Va rė nos trem ti nių cho ras. Aša rą iš spau dė pas ku ti nis kon fe ren-

ci jos ak cen tas, kai per pil dy to je sa lė je iš jau nų krū ti nių nu skam bė jo „Že mėj

Lie tu vos ąžuo lai ža liuos“.

na do je.

Kon kur so ren gi mą fi nan siš kai rė mė po nia E. Kro nie nė, gy ve nan ti Ka-

159


160

Tė Vy NėS gy Nė JaS, Di Dy SiS Ka ryS

(1996 m. liepos 5 d.)

Die na se ka die ną, nak tis se ka nak tį,

Pra dings ta me tai ko vų sū ku ry.

Tik tai be žy mės ne iš nyk si Tu vie nas –

Tė vy nės gy nė jas, di dy sis ka rys.

(Ad ri ja Vit ku tė – sa vo se ne liui

Juo zui Vit kui-Ka zi mie rai čiui).

Pul ki nin ko lei te nan to Juo zo Vit kaus-Ka zi mie rai čio var das auk so

rai dė mis įra šy tas į mū sų did vy riš ką ir kar tu tra giš ką 1944–1953 me tų lais-

vės ko vų is to ri ją.

Juo zas Vit kus, ant ra sis iš še šių Vit kų šei mos vai kų, gi mė 1901 m. gruo džio

10 d. Ma žei kių ap skri ties Skuo do vals čiaus Ke tū nų kai me. Jo vai kys tė pra bė go

Tirkš liuo se, kur ir bai gė pra džios mo kyk lą. Mo ky da ma sis Tel šių gim na zi jo je

da ly va vo at ei ti nin kų kuo pos veik lo je. 1920 m. lap kri čio mėn., ko vų su len kais

me tu, J. Vit kus su bū riu bend ra klasių at vy ko į Ka ro mo kyk lą Kau ne. Kar tu

su juo mo kė si ir Ste po nas Da rius – bū si ma sis At lan to nu ga lė to jas.

Bai gus Ka ro mo kyk lą, vi sas Juo zo Vit kaus gy ve ni mas sie jo si su ka riuo-

me ne. Jis bu vo pa skir tas į Ak me nė je vei kian čius ka riuo me nės da li nius ko vo ti

su ber mon ti nin kais, o po to da ly va vo ko vo se su len kais Šir vin tų-Gied rai čių

fron te.

1923–1924 me tais tar na vo 4-aja me Ku ni gaikš čio Min dau go pės ti nin kų

pul ke Pa ne vė žy je. Nuo 1924 m. lap kri čio 3 d. iki 1926 m. spa lio 3 d. mo kė si

Aukš tuo siuo se ka ro tech ni kos kur suo se. Jau tu rė da mas lei te nan to laips nį,

bu vo pa skir tas į 1-ąjį in ži ne ri nį ba ta lio ną Kau ne. 1927 me tais ve dė mo ky to ją

Ge no vai tę Gry baus kai tę.

1929 me tais su Ka ro val dy bos švie ti mo sky riaus sti pen di ja įsto jo į Briu se lio

ka ro aka de mi ją, ku rią bai gė 1934 me tais. Pa gal eg za mi nų re zul ta tus jis bu vo ant-


as po Bel gi jos ka ra lys tės prin co Al ber to. Ga vęs ka ro in ži nie riaus di plo mą, grį žo

į Kau no in ži ne ri jos ba ta lio ną jau ka pi to nu, o 1936 m. pa bai go je bu vo pa skir tas

ba ta lio no va do pa va duo to ju, su tei kiant ma jo ro laips nį. 1938 m. pa bai go je, ga-

vęs pul ki nin ko lei te nan to laips nį, pa kvies tas dirb ti Ka ro mo kyk los rek to riu mi.

Ak ty viai ben dra dar bia vo „Kar de“, „Ka ry je“, „Mū sų ži ny ne“. Da ly va vo ruo šiant

ir re da guo jant lei di nį „Ka ro tech ni kos da lių dvi de šimt me tis“.

J. Vit kus ap do va no tas Ne pri klau so my bės ko vų me da liu, Ge di mi no or-

di nu, Šau lių žvaigž de. Ka ro mo kyk los rek to riu mi dir bo iki 1940 m. ru dens,

kai mo kyk la bu vo iš for muo ta ir įjung ta į Rau do no sios ar mi jos 29-ąjį šau lių

te ri to ri nį kor pu są. Po to per kel tas į Vil nių, o ka ro pra džią su ti ko Pa bra dės

po li go ne. Tuoj pat iš Rau do no sios ar mi jos pa si trau kė, kar tu su ki tais lie tu vių

ak ty vis tais ban dė at kur ti Lie tu vos ka riuo me nę. Ne pa vy kus dir bo Vil niu je,

Ne kil no ja mo jo tur to ben dro vė je.

1942 m. pa va sa rį Juo zas Vit kus ak ty viai da ly va vo ku riant po grin di nę

Lie tu vių fron to ka ri nę or ga ni za ci ją „Kęs tu tis“. Ben dra dar bia vo po grin di nė je

spau do je. Dės tė ka ro in ži ne ri jos dis cip li nas po grin di nė je Ka ro mo kyk lo je.

Jo pa ruoš ti ka ri nin kai sto jo gre ta kad ri nių ka ri nin kų ir va do va vo Tė vy nės

lais vės ko voms. Dau gu ma jų, kaip ir pats J. Vit kus, su dė jo gy vy bes ant Tė-

vy nės lais vės au ku ro.

1943 m. ba lan džio mė ne sį bu vo įkur tas Vy riau sia sis Lie tu vos iš lais-

vi ni mo ko mi te tas (VLIK’as), ku rio na riu bu vo ir J. Vit kus. Hit le ri nin kams

trau kian tis iš Lie tuvos, VLIK’o va do vai taip pat pa si trau kė į Va ka rus, J. Vit kus

li ko Tė vy nė je. 1944 me tų pa bai gą ir 1945 m. pra džią pra lei do Aukš to jo je

Pa ne mu nė je. 1945 m. ba lan džio pra džio je, jau NKVD per se kio ja mas, pa si-

trau kė į Dzū ki jos miš kus pas par ti za nus. No rė da mas si mas kuo ti trum pam

įsi dar bi no Ka be lių gi ri nin ki jos bu hal te riu. Par ti za nų gre to se pri ėmė Ka zi-

mie rai čio sla py var dį. Ta po Dzū kų gru pės par ti za nų va du ir vei kė Va rė nos,

Rud nios, Drus ki nin kų, Mar cin ko nių, Ei šiš kių, Val ki nin kų apy lin kė se. Vė-

liau, su si jun gus su Ša rū no rin kti ne ir Tau ro apy gar dos ko vo to jais, jun gi nys

pa si va di no Pie tų Lie tu vos par ti za nais. Jų va du bu vo iš rink tas Ka zi mie rai tis.

Bu vo lei džia mas laik raš tis „Lais vės var pas“, daug dir ba ma vie ni jant jė gas.

161


Apie par ti za nų ko vas ir Ka zi mie rai čio veik lą pla čiai kal ba ma A. Ra ma naus-

ko-Va na go pri si mi ni muo se „Par ti za nų gre to se“.

162

1946 m. lie pos 2 d. ne to li Liš kia vos, Ža lia miš ky je vy ku sia me su si rė mi me

su žy miai gau ses ne NKVD ka riuo me ne, Ka zi mie rai tis bu vo mir ti nai su žeis tas

ir, ve ža mas į Lei pa lin gį, mi rė. Lei pa lin gy je jo kū nas bu vo nu mes tas tur gaus

aikš tė je at pa žin ti. Kur pa lai do tas – iki šiol ne ži no ma.

Juo zo Vit kaus-Ka zi mie rai čio žmo na su pen kiais ma ža me čiais vai kais

1948 me tais bu vo iš trem ta į Si bi rą, Ir kut sko sri tį. Grį žo 1958 me tais. Ge no-

vai tė Vit ku vie nė mi rė 1980 me tais.

Šie met bir že lio 29 die ną Pie tų Dzū ki jo je įvy ko Juo zo Vit kaus-Ka zi mie-

rai čio žū ties 50 me tų mi nė ji mas, ku ris pra si dė jo šv. Mi šio mis Ka be lių baž ny-

čio je. Jų me tu bu vo pa šven tin ta Dai na vos apy gar dos par ti za nų vė lia va. Po šv.

Mi šių prie baž ny čios esan čio je aikš tė je iš si ri kia vo Aly taus ir Va rė nos SKAT’o

da li niai, Drus ki nin kų, Va rė nos, Aly taus šau liai, Pie tų Lie tu vos par ti za nai.

Gau siai su si rin ko Ka be lių ir ap lin ki nių kai mų gy ven to jai, sve čiai iš Vil niaus,

Kau no, Aly taus, Drus ki nin kų ir ki tų Lie tu vos vie tų. Tarp da ly vių – pen ki

Ka zi mie rai čio sū nūs, gau sus jų vai kų ir vai kai čių bū rys. Mi nė ji me taip pat

da ly va vo Sei mo na rys Juo zas Drin ge lis, Vil niaus mies to me ras Alis Vi dū nas.

Gro jant ka ri niam or kest rui, bu vo su gie do tas Lie tu vos him nas.

Iš sa mų pra ne ši mą apie Juo zo Vit kaus-Ka zi mie rai čio veik lą pa da rė is-

to ri kas Al gis Ka šė ta (tuo pra ne ši mu ir lais vės ko vų ar chy vo 9 to mu bu vo

pa si nau do ta ren giant šį straips nį). Kal bė jo Ka zi mie rai čio vai kai tis ku ni gas

Gin ta ras Vit kus, Lie tu vos SKAT’o va das plk. Itn. Bro nis lo vas Juo zai tis, bu vę

Ka zi mie rai čio ry ši nin kai Jo nas Gri gas, Kęs tu tis Va len tu ke vi čius, Sta sė Šeš-

to kie nė. Dai na vo Drus ki nin kų trem ti nių cho ras. Ka be lių pa ra pi jos kle bo nas

An ta nas Do mei kis ir ku ni gas Gin ta ras Vit kus pa šven ti no ša lia pa ra pi jos

na mų, ku riuo se anuo met bu vo Ka be lių gi ri nin ki ja, ąžuo li nę at mi ni mo len tą

su žo džiais: „Čia 1944–1945 m. dir bo par ti za ni nės ko vos Dzū ki jo je or ga ni za-

to rius pul ki nin kas lei te nan tas Juo zas Vit kus-Ka zi mie rai tis. 1901–1946“.

Skam bant Ašaš ni kų kai mo mo te rų an sam blio dai nai, ke lias de šim ties

au to mo bi lių ir au to bu sų vilks ti nė iš Ka be lių pa ju dė jo Ka zi mie rai čio va da-


vie tės link – Grū to eže ro, Dums ka ba lės miš ke. Ten mo ky to jas is to ri kas

Va len tu ke vi čius daug kal bė jo apie Ka zi mie rai čio ir jo ben dra žy gių pa stan gas

lei džiant po grin di nį laik raš tį „Lais vės var pas“, dau gy bę at si šau ki mų, pe ri-

odi nius lei di nius „Par ti za nų ži nios“, „Ra di jo nau jie nos“. Vi sa tai bu vo da ro-

ma pri mi ty vio mis prie mo nė mis, nuo lat ri zi kuo jant gy vy be. Ka zi mie rai tis,

mo kė da mas sie nio kal bų, in for ma ci ją gau da vo iš ra di jo lai dų. Par ti za nas

Ju lius Grau žys-Gar nys la bai vaiz džiai pa pa sa ko jo, kaip vie nas iš ka sė ir įren gė

va da vie tės bun ke rį, kaip pri ėmė iš jam ne ži no mo par ti za no at neš tą ra di jo

im tu vą, kaip įren gė ir mas ka vo an te ną. Pa si sa kė par ti za nai Pra nas Pla tiš kis,

Liu das Mu lers kas-Na ras. Na ras da ly va vo 1946 m. lie pos 2 d. kau ty nė se ir

sa kė, kad Ka zi mie rai tis, net sun kiai su žeis tas, nu ko vė du en ka ve dis tus.

LPKTS Va rė nos sky riaus pir mi nin kas Vy tau tas Ka ziu lio nis sa kė: „Mi-

nint po ka rio re zis ten tų ko vas, ide a lus rei kia pri si min ti, kaip po Ne pri klau-

so my bės pa skel bi mo mes ma nė me, jog vi si lie tu viai pri klau so vie nai tau tai ir

vi si nuo šir džiai dirbs Tė vy nės la bui. Rin ko me į Sei mą, lei do me im ti įvai rius

pos tus aukš tiems kom par ti jos va dams, net KGB dar buo to jams. Tų „va dų“

ne mok šiš ku mas, o gal ir blo ga va lia nu stū mė Lie tu vą prie be dug nės kraš to.

Pri si min da mi Ka zi mie rai čio ir jo ben dra žy gių žūt bū ti nę ko vą, ne ga li me sau

leis ti to kios klai dos da ry ti at ei ty je“.

Ku ni gai Gin ta ras Vit kus ir An ta nas Do mei kis pa šven ti no pa min klą prie

va da vie tės. Jį su da ro Ka ta li kų ir Vy čio kry žių kom po zi ci ja. Ku ni gas Vit kus

sa kė, kad tie du kry žiai sim bo li zuo ja par ti za nų ko vą Die vą ir Tė vy nę. Vi-

sam pui kiam miš ke tvy ro jo rim tis, su si kau pi mas, ai dė jo liūd nos par ti za nų

dai nos ir at ro dė, kad čia sklan do par ti za nų va do Ka zi mie rai čio dva sia.

Pa si stip ri nę ka rei viš ka ko še ir ar ba ta, vi si nu vy ko į Ka zi mie rai čio žū ties

vie tą, ku rią žy mi pa min kli nis kop lyt stul pis, pa sta ty tas tarp šim ta me čių ąžuo-

lų. Vi sam mi nė ji mui va do va vęs par ti za nas Vin cas Juš ke vi čius pa kvie tė prie

kop lyt stul pio Ka zi mie rai čio sū nus Vy tau tą, Rim gau dą, Al gi man tą, Kas ty tį

ir Liu dą. Duk ra Jū ra tė, gy ve nan ti Gruz džiuo se, ne ga lė jo at vyk ti. Rim gau-

das Vit kus pa pa sa ko jo vai kys tės pri si mi ni mus apie sa vo tė vą. Ka zi mie rai čio

pro vai kai čiai pa dė jo gė lių prie kop lyt stul pio, pa sta ty to jų di din go pro se ne lio

163


gar bei. Bu vo deg tos žva ku tės. Ben drai mal dai žu vu sius ir gy vus re zis-

ten tus, jų šei mas pa kvie tė ku ni gas Gin ta ras Vit kus.

164

Ka zi mie rai čio ben dra žy gis plk. Itn. Juo zas Pet raš ka lin kė jo, kad da bar-

ti niai Lie tu vos ka riai sa vo dva sia ly giuo tų si į po ka rio par ti za nus, kad nuo lat

bu dė tų Tė vy nės sar gy bo je.

Alis Vi dū nas sa kė, kad jį ste bi no di de li gra žūs kry žiai Ka be lių kai me,

ku ria me re zis ten ci nę veik lą or ga ni za vo Ka zi mie rai tis. Tai ro do, kad dzū kų

dva sia ne pa lū žo oku pa ci jos me tais. Ir par ti za nų ko va – ne be pras mė. Kuo

la biau ji tols ta į pra ei tį, tuo di din ges nė at ro do.

Iš vi sų mi nė ji mo da ly vių krū ti nių skam ban ti „Lie tu va bran gi“ tei kė

vil tį, kad lie tu vių tau ta ne pra ras at min ties, kad Ka zi mie rai čio ir ki tų tau tos

did vy rių žyg dar bių pri si mi ni mas pa dės mums iš lik ti.


NE gi riNK Si mE Į SEi mĄ „DaK Ta ruS“?

(1996 m. rugpjūčio 6 d.)

Po siau bin go vals ty bės pra sko li ni mo ir iš vo gi mo LDDP, ma tyt, ne-

be si ti ki lai mė ti rin ki mų, tad ku ria gau sy bę duk te ri nių par ti jų. Vie na to kių,

ku rios dė ka ti ki si ap gau ti kai mie čius, yra Vals tie čių par ti ja. Į ją su ra šy ti že mės

ūkio ben dro vių va do vai, spe cia lis tai, ra jo nų že mės ūkio val dy bų dar buo to jai,

ku riuos tik la bai są ly gi nai ga li ma bū tų va din ti vals tie čiais. Gal dau gu ma jų ir

ne ma to nie ko blo go, įsi ra šy da mi į šią par ti ją, bet štai val džios ne mėgs ta ma

spau da iš aiš ki na to kių par ti jų pri gim tį, jų na rių ne gra žius dar bus. „Lie tu vos

ry tas“ š. m. lie pos 11 d. iš spaus di no straips nį „Dak ta rams“ tal ki na že mės

ūkio mi nis te ri jos va do vas.“ Ja me sa ko ma, kad nu si kal tė liš ka „dak ta rų“ gau ja

sten gia si per im ti ša lies al ko ho lio ga myk las, ku rių kon tro li nius ak ci jų pa ke tus

val do Že mės ūkio mi nis te ri ja. Gau jos žmo nės pa si ta ri mus su jiems rei ka-

lin gais val di nin kais ren gia Kau ne, „Lie tu vos“ vieš bu ty je. Ten bu vo at vy kęs

ir Že mės ūkio mi nis te ri jos sek re to rius (anks čiau to kį pa rei gū ną va din da vo

mi nist ro pa va duo to ju) Vy tau tas Kam ble vi čius. Tą jis pats pri si pa žįs ta, tik

sa ko si, kad dvi ejų pa si ta ri mo da ly vių ne pa ži nęs. Toks aukš tas val di nin kas

ne sa vo ka bi ne te pri ima in te re san tus, bet vyks ta šim tą ki lo met rų į kaž ko kį

Kau no vieš bu tį ir ta ria si su ne pa žįs ta mais žmo nė mis dėl pre ky bos al ko ho lio

ga myk lų pro duk ci ja per da vi mo ne va tai ran ki nio žai dė jams ar jų va do vams.

Ma tyt, taip yra to dėl, kad „in te re san tai“ ven gia pa si ro dy ti mi nis te ri jo je. Ta me

pa čia me straips ny je ra šo ma apie V. Kam ble vi čiaus ke lio nę į Aly tų ir jo po kal-

bį su šam pa no ga myk los „Ali ta“ ge ne ra li niu di rek to riu mi, ku rį mi nis te ri jos

sek re to rius įti ki nė jo, kad „dak ta rams“ rei kia pa klus ti ir pre ky bą ga myk los

pro duk ci ja per duo ti jiems.

Ky la tei sė tas klau si mas: kas mi nist rui V. Ei no riui įpir šo to kį pa va duo-

to ją? „Vals tie čių laik raš ty je“ š. m. lie pos 27 d. nu me ry je iš spaus din ta me

straips ny je „Vy te li, ne pa lik mū sų“ sa ko ma, kad tą pa da rė pats mi nist ras, nes

Kam ble vi čius yra jo se nas bi čiu lis.

O štai „Lie tu vos ai das“ lie pos 18 d. ra šo, kad V. Kam ble vi čius per me tus

165


pa si sta tė Kau ne iš tai gin gą na mą vie na me kvar ta le su „dak ta rais“. Ten taip pat

pa ra šy ta, kad V. Kam ble vi čius yra Vals tie čių par ti jos pir mi nin ko pa va duo to-

jas. Dar anks čiau „Res pub li ka“ in for ma vo, kad tei sė sau gos ins ti tu ci jos ži no

apie V. Kam ble vi čiaus ry šius su nu si kal tė liais. Ži no, bet nie ko ne si i ma!

166

O gal ir ne nu os ta bu, kad taip yra, nes tei sė sau gos or ga nus per tvar kė

A. Bra zaus ko pa ta rė jas R. An dri kis, ku rio ben dra dar bia vi mą su nu si kal tė lių

gau jo mis įro dė taip pat laik raš čiai. Vi sa tai ži nant, rei kia ti kė tis, jog Vals-

tie čių par ti jos kan di da tų į Sei mą są ra še yra ir dau giau nu si kal tė lių gau jų

val do mų val di nin kų. Ir čia jau vi siš kai nie ko ne be reiš kia, jei ta me są ra še ar

vien man da tė se apy gar do se tarp tos par ti jos kan di da tų pa si tai kys ir gar bin-

gų žmo nių. Juos pri vers bal suo ti taip, kaip rei kia ma fi jai, nes jų va do vai jau

ver buo ti. Mes jau ket ve rius me tus ste bi me bul do ze ri nį bal sa vi mą Sei me.

Ir da bar tik nuo mū sų pri klau so, ar rink si me į Sei mą vi so kius „dak ta rus“

ir ki to kius kri mi na li nius nu si kal tė lius, iš ra din gai pri si den gu sius Vals tie čių

par ti jos vė lia va.

Ir ly ti niu pa grin du su kurp tų par ti jų tur būt ne rei kia. Ne su pran ta ma,

kam su ku ria ma Mo te rų par ti ja, jei į ją pri ima mi vy rai? Nė ra abe jo nės, tai

da ro ma rin kė jams ap gau ti. Po niai Pruns kie nei, ko ge ro, kur kas dau giau rū pi

pre ky ba ben zi nu, ry šiai su ru sų kon cer nu „LU KOIL“, ne gu mo te rų rei ka lai.

Tuo la biau, kad Lie tu vo je nė ra mo te ris dis kri mi nuo jan čių įsta ty mų. Tad tas

Mo te rų par ti jos tiks las vie nas: rin ki muo se per šok ti 4–5 pro cen tų kar te lę ir

pa tek ti į Sei mą. O ten bus ga li ma drums ti van de nį, kel ti vai dus, mė gin ti įta-

ko ti sau pa lan kių įsta ty mų lei di mą.

Į Sei mą vėl brau na si daug ir ne gra žiai kal ban tis ame ri ko nas Bo be lis.

Iš kel ti sa vo kan di da tū rą jis pats ga li tik su rin kęs tūks tan tį pa ra šų. O kas

jį rinks pa ra šus? Tad rei kia vėl kur ti Krikš čio nių de mok ra tų są jun gą, ku ri

jį iš kel tų kan di da tu į Sei mą. Są jun gos pa va di ni mas su gal vo tas rin kė jams

klai din ti. Juk daug kas pa lai ko Krikš čio nių de mok ra tų par ti ją, tad žmo nės,

pa ma tę pa na šų pa va di ni mą, ga li ap si rik ti ir bal suo ti.

Lie tu vių tau ta pa si bai sė ti nai daug pra ra do prieš ket ve rius me tus ati da-

vu si val džią ne tiems, ku rie sa vi mi ri zi kuo da mi kū rė Ne pri klau so mą Lie tu vą,


o tiems, ku rie jos ne ap ken tė. To dėl mes da bar pra sko lin ti, ap vog ti, vals ty bės

tur tas ati duo tas nu si kal tė lių gru puo tėms. Ir tai pa da ry ti pa dė jo me mes, rin-

kė jai, įkur din da mi Sei me va ka rykš čius ko mu nis tus.

Mes, kai mo žmo nės, esa me dė kin gi žur na lis tams, pa de dan tiems mums

su si gau dy ti šian die ni nia me gy ve ni me.

167


168

KLyS Ta Vi Si, BET TiK KVai Liai

NE Pai SO KLai DŲ

(1997 m. lapkričio 18 d.)

Į pra ei tį nu ei na so viet me tis. Bai gia me mirš ti lai kus, kai ko lū kie-

čio pen si ja bu vo 5–25 rb., kai sa ky da vo me „ačiū par ti jai, tė vy nei ta lo ną

pa ta ly nei“, kai lo vai ar kė dei nu si pirk ti taip pat rei kė jo gau ti iš dar bo vie tės

ad mi nist ra ci jos ta lo ną. Bai gia me mirš ti ir se ną, rūgš čią duo ną, ve ža mą į

kai mo par duo tu ves, ir kar vių te šme nis mė sos par duo tu vė se, ir ka ro ve te ra-

nus-stri bus, be si bru kan čius nu si pirk ti ko nors be ei lės. Ne be pri si me na me ir

dau gy bės pa že mi ni mų san ty kiuo se su kom par ti jos pa skir tais vir ši nin kais.

Tuo met ir rin ki mai bu vo so vie tiš ki: at siųs da vo iš Ura lo ar Si bi ro ko kio nors

ge ne ro lo fo to gra fi ją, ir jį iš rink da vom į im pe ri jos Aukš čiau si ą ją Ta ry bą. Toks

„de pu ta tas“ ne va at sto vau da vo mums.

Bū da vo ir vie ti nių žmo nių, at ren ka mų į šį aukš čiau si ą jį val džios or-

ga ną. Kompar ti ja iš anks to pla nuo da vo, kiek tu ri bū ti iš rink ta ko lū kie čių,

dar bi nin kų, tar nau to jų, ka riš kių, kom jau nuo lių. Į tą są ra šą ga lė da vo pa tek ti

tik žmo nės, įro dę sa vo iš ti ki my bę so vie tų val džiai, jų biog ra fi jas ati džiai tik-

rin da vo KGB. Bal suo ti rei kė jo vi siems, nes ne bal suo jan čių jų ty ko jo įvai rios

rep re si jos. Iš rink tas de pu ta tas – ko lū kie tis, ne la bai mo kan tis ru siš kai, grį žęs

iš Mask vos, Aukš čiau sio sios Ta ry bos se si jos, ku rios me tu daž nai bū da vo kar-

to ja mi žo džiai „ve li ka ja ro di na“, įti ki nė da vo kai my nus, kad Ve ly kas nu kė lė į

ru de nį. Tai, ži no ma, se nas ir taik lus anek do tas, bet jis ryš kiai cha rak te ri zuo ja

so viet me čio tik ro vę.

Į vi sų ly gių (są jun gos, res pub li kos, ra jo no) ta ry bų de pu ta tus rei ka lin gus

žmo nes pa rink da vo kom par ti ja ir KGB. To kios ne tik ros ta ry bos da vė ir vals-

ty bei ne tik rą pa va di ni mą – Ta ry bų Są jun ga, nors nie kas su nie kuo ne si ta rė,

duo da vo tik nu ro dy mus, įsa ky mus.

Da bar Ne pri klau so mo je Lie tu vo je iš rink tie ji į bet ko kias ta ry bas ar

pos tus gau na ir re a lią val džią. Nuo iš rink tų jų ga bu mų ir są ži nės pri klau so

rin kė jų ge ro vė. Ir nė ra to kių rin ki mų, kad trūk tų kan di da tų. Štai ir da bar į


Pre zi den to pos tą no ri pa tek ti net aš tuo ni kan di da tai. Tarp jų yra ir no rin čių

kur ti Lie tu vą, siek ti ge ro vės jos gy ven to jams, ir at sto vau jan čių gru pi niams

in te re sams, ir tie siog no rin čių pa ten kin ti sa vo as me ni nes am bi ci jas. To dėl

rin kė jams bū ti na pa si rink ti, ku rį kan di da tą bal suo ti, nes nuo iš rink to jo

dau giau sia pri klau sys mū sų vi sų gy ve ni mas.

Ką reiš kia blo gas bal suo jan čių jų pa si rin ki mas, mes jau ži no me. 1992

me tų ru de nį mes, iš si gan dę pra dė tų vyk dy ti eko no mi nių re for mų, iš rin ko me

į Sei mą dau gu mą kom par ti jos, tuo met jau pa si va di nu sios LDDP, na rių. 1993

me tų pra džio je, įti ki nė ja mi, kad ir Pre zi den tas tu ri bū ti ki lęs iš tos pa čios

par ti jos, iš rin ko me bu vu sį LKP CK pir mą jį sek re to rių A. Bra zaus ką.

Per ket ve rius LDDP val dy mo me tus bu vo iš grobs ty ti žmo nių in dė-

liai ban kuo se, pa si sa vin ta (prich va ti zuo ta) dau gu ma vals ty bi nio tur to.

Pro ku ra tū rai, ku riai tuo met va do va vo da bar ti nis kan di da tas į Pre zi den tus

A. Pau laus kas, nuo lai džiau jant, sukles tė jo val di nin kų ko rup ci ja ir ky ši nin-

ka vi mas. Mui ti nės de par ta men to va do vu bu vo pa skir tas bu vęs kom par ti jos

CK dar buo to jas V. Ger žo nas, ku rio dė ka įsi ga lė jo spi ri to ir ki tų pre kių kon-

tra ban da. Vals ty bės sko la sie nio ban kams iš au go per mi li jar dą do le rių.

Dar iki šiol ne įma no ma iš si aiš kin ti, kiek sie nio pa sko lų su vals ty bės, t. y.

A. Šle že vi čiaus, ga ran ti ja iš duo ta jau ban kru ta vu sioms, pri va čioms fir moms.

Že mės ūkio rė mi mo fon dai taip pat bu vo da li ja mi ne ūki nin kams ar že mės

ūkio ben dro vėms.

Tau tos iš rink tas Pre zi den tas A. Bra zaus kas sa vo ben dra par tie čių siau-

tė ji mo ne stab dė, ret kar čiais ne bent pa de juo da vo, kad di dė ja nu si kals ta mu-

mas, kad rei kia kaž ką da ry ti, bet va gys tės ir kon tra ban da nuo to, ži no ma,

ne su ma žė jo.

La biau siai įsi min ti nas Pre zi den to žy gis – 1994 me tų kon ser va to rių

ini ci juo to re fe ren du mo stab dy mas. Ny ku bu vo žiū rė ti į te le vi zi jos ek ra ne

kal ban tį ša lies va do vą, ra gi nan tį ne bal suo ti ne tei sė tos pri va ti za ci jos, nu-

si kals ta mu mo stab dy mą, žmo nių in dė lių ban kuo se in dek sa vi mą. Pre zi den tas

bi jo jo jį iš rin ku sios tau tos va lios. Da lis gy ven to jų jo pa klau sė, ne bal sa vo.

Re fe ren du mas ne įvy ko. Vals ty bės tur tas bu vo gro bia mas to liau. Iš ban kų be

169


jo kio sta to bu vo iš ne ša mos mi li jo ni nės su mos.

170

Vals ty bė bu vo api plė ši nė ja ma su Sei mo ir Vy riau sy bės ži nia ar ba są-

mo nin gai ne no rint apie tai ži no ti. Č. Jur šė nas vis sa ky da vo, kad tau ta juos

iš rin ko ir jie ga li da ry ti taip, kaip ma no esant rei ka lin ga. Šių me tų spa lio 6 d.

sa vo kal bo je per te le vi zi ją A. Bra zaus kas ne pa sa kė nė vie no blo go žo džio apie

LDDP dau gu mos Sei mą, A. Šle -že vi čiaus Vy riau sy bę. Pre zi den tą, ma tyt, vis

dar te be kaus to pa si ža dė ji mai kom par ti jos drau gams. To je pa čio je kal bo je jis

vis dėl to pri si pa ži no, kad jo ko mu nis ti nė pra ei tis men ki na Lie tu vos įvaiz dį

sie ny je.

Pa niš ka bai mė šian dien yra apė mu si vi sus, ku rie tem pė iš ban kų pi ni-

gus, sa vi no si vals ty bi nį tur tą. Da bar ti nė Ge ne ra li nė pro ku ra tū ra ruo šia si

kel ti bau džia mą sias by las fi nan si niams žu li kams, ku rių Pau laus ko-Ni ki ti no

pro ku ra tū ra ne drį so lies ti. Ne at si tik ti nai da bar Jur šė nas taip rė kia, kad rei-

kia gel bė ti ne pri klau so my bę ir de mo kra tiją ir ne rink ti į Pre zi den to pos tą

V. Land sber gio. Bu vęs kom par ti jos pro pa gan dis tas, nie ka da net ne sva jo jęs

apie Lie tu vos ne pri klau so my bę, ruo šia si gel bė ti Lie tu vos Res pub li ką nuo

pa grin di nio jos kū rė jo!

Tau ta tu rė tų su pras ti, kad ne V. Land sber giui rei kia tap ti Lie tu vos Pre zi-

den tu, o Lie tu vai rei kia, kad V. Land sber gis bū tų jos Pre zi den tas. To kiu jį lai ko

vi sas pa sau lis nuo 1991 me tų ko vo 11 d. V. Land sber giui ta pus Pre zi den tu,

Lie tu vai at si ver tų dau ge lis da bar trenk tų du rų Va ka rų pa sau ly je. 1992 me tų

pa bai go je, kai lie tu viai iš si rin ko ko mu nis ti nį Sei mą, pa sau lis aik te lė jo. Mes

pir mie ji ati trū kom nuo to ta li ta ri nės im pe ri jos ir pir mie ji iš da vėm sa vo lais vės

ide a lus. Lie tu vos var das iš pir mų jų pa sau lio laik raš čių pus la pių iš ny ko.

Ma nau, jog da bar daug žmo nių, tuo met bal sa vu sių LDDP kan di da tus,

su pran ta sa vo klai dą. Ste bint da bar ti nio Sei mo ir kon ser va to rių bei krikš čio-

nių de mok ra tų Vy riau sy bės dar bą, aiš kiai ma ty ti, kiek to li mes bū tu me nu-

žen gę vals ty bės kū ri mo ke liu, jei ne bu vu sių ko mu nis tų val dy mo lai ko tar pis.

Ir mū sų gy ve ni mo ly gis jau bū tų bu vęs ne pa ly gin ti aukš tes nis.

G. Vag no riaus va do vau ja ma Vy riau sy bė per ne pil nus me tus su ge bė jo

sustab dy ti fi nan si nes afe ras, ge ro kai su ma žin ti kon tra ban dos srau tus. Nuo


1998 m. pra džios bus iš mo ka mi in dek suo ti rub li niai in dė liai. Ži no ma, jei

nau jai iš rink tas Pre zi den tas to ne draus. Jau da bar pra dė ti iš mo kė ti gy ven-

to jų in dė liai, bu vę ban kru ta vu siuo se LAIB ir „Tau ro“ ban kuo se.

Gy ve ni mo ge rė ji mas Lie tu vo je žlug do LDDP – pra ei ties par ti ją. Lie tu-

vos gy ven to jai jau su pra to, kad ga li ma kur ti sa vo gy ve ni mą be įsi sko li ni mų

sie nio ban kams. Rei kia tik, kad ne si mai šy tų tie, ku rie iš ti ki mai tar na vo

oku pan tams ir da bar ne no ri su si tai ky ti su min ti mi, jog jie ne be rei ka lin gi.

Ma nau, jog ar ti miau si rin ki mai vi sai iš stums juos iš Lie tu vos po li ti nio gy-

ve ni mo. O tai pa da ry ti de rė jo dar pir mai siais Ne pri klau so my bės me tais.

Bū tu me iš ven gę dau gy bės bė dų.

171


172

ar NO ri mE aT gau Ti iN Dė LiuS?

(1997 m. gruodžio 6 d.)

Pa gal vo ki me apie tai da bar, ei da mi į Pre zi den to rin ki mus. Pa gal-

vo ki me šal tai, be emo ci jų. Įsi dė mė ki me: in dė lius at gau si me tik ta da, jei gu

Vy riau sy bei ir to liau liks va do vau ti Ge di mi nas Vag no rius. Nes tai jis pa ža dė jo

in dė lius grą žin ti, tai jo idė ja.

G. Vag no rius ir to liau va do vaus Vy riau sy bei tik tuo at ve ju, jei gu pre-

zi den taus V. Land sber gis. Vi si ki ti pre ten den tai, iš sky rus V. Adam kų, kal ba

apie Vy riau sy bės kei ti mą. A. Pau laus kas apie tai pa reiš kė la bai aiš kiai: jis

keis Vy riau sy bę, o to ji, nau jo ji, tu rės šok ti pa gal jo dū de lę. Jei gu bus nau jas

Prem je ras, ta da su die mū sų in dė liams.

Ži no ma, ir A. Pau laus kas, ir ki ti kan di da tai da bar ga li bars ty ti net la bai

gra žius rin ki mų pa ža dus, esą ir jie rei ka laus, jog bū tų grą žin ti in dė liai. Ne-

su si ža vė ki me tais pa ža dais, o pa žvel ki me per pe tį šiek tiek at gal.

1992 m. pa va sa rį Prem je ras G. Vag no rius ra gi no mus, kai mie čius, pi ni-

gus par duo da mus gy vu lius pa lik ti ban kuo se, spe cia lio se są skai to se. Ža dė jo

po pi ni gų kei ti mo rub lį duo ti li tą. Tų pa čių me tų ru de nį rink da mi Sei mą

nu bal sa vo me bu vu sius ko mu nis tus (LDDP), ku rie, at ėję į val džią, at vi rai

ty čio jo si iš G. Vag no riaus duo tų pa ža dų. Daž nas val di nin kas į bet ko kį pi lie čio

pra šy mą at šau da vo: „Eik pas Land sber gį, te gul jis tau pa de da, nes ža dė jo“.

Žmo nės, 1992 me tais rink da mi Sei mą ir tuo jau po to Pre zi den tą, gal vo jo,

kad ką be iš rink tų, kas vals ty bės var du pa ža dė ta, bus ati duo ta. De ja, el dė dė-

pis tai ap ga vo. Ap ga vo ne tik nu ra šy da mi rub li nes san tau pas par duo tus

gy vu lius, bet ir keis da mi ta lo nus į li tus. Mū sų kai my nai lat viai ir es tai ne di-

de les su mas į na cio na li nę va liu tą kei tė daug pa lan kes niu kur su ne gu di de les,

o pas mus įvai rūs suk čiai mai šus ta lo nų pa si kei tė į li tus, gau da mi vie no dai su

varg šais, kei tu siais po ke le tą šim tų ta lo nų: 100 ta lo nų – vie ną li tą.

Mes ma to me, kad G. Vag no riaus pa ža dai – ne tuš ti. Da bar ti nė Vy riau-

sy bė, su tvar kiu si li ku sio vals ty bi nio tur to pri va ti za vi mą, mui ti nių dar bą,

mo kes čių rin ki mą, pra dė jo iš mo kė ti žmo nių in dė lius, bu vu sius ban kru ta vu-


siuo se ban kuo se, nuo 1998 me tų pra džios mo kės in dek suo tus rub li nius in dė lius.

Ža da in dek suo ti ir se nas gy vu lių par da vi mo są skai tas. Ta čiau, kar to ju: vi sa tai

ga li lik ti ne įvyk dy ta, jei po Pre zi den to rin ki mų G. Vag no rius ne bus Mi nist ras

Pir mi nin kas.

Tai gi to kios to ke lės. Su pras ki me, kad rink si me ne su ža dė ti nį, ne mei lu žį,

o vals ty bės va do vą. Tad ne bū ti na, kad Pre zi den tas bū tų jau nas ir gra žus. Jis

tu ri bū ti pro tin gas, pa ty ręs po li ti kas, są ži nin gas žmo gus, be si rū pi nan tis ne

sa vo kla no, o vi sų mū sų rei ka lais.

Tad su rin ki mais – bent jau kai mo žmo gui – tu rė tų bū ti aiš ku: jei no-

rim, kad vis kas ei tų be su krė ti mų, kad laips niš kai kil tų tau tos ge ro vė, kad

at gau tu me LDDP iš mū sų at im tus pi ni gus, bal suo ki me V. Land sber gį.

Jei ti kim, kad koks nors jau nas ir gra žus tuo jau pat su kurs la bai ge rą gy ve-

ni mą, rin kim jį. Tik at min kim, kad ap si ri ki mas šiuo at ve ju mums ga li la bai

bran giai kai nuo ti.

173


174

mŪ SŲ VaLS Ty Bė Kai miE ČiO aKi miS

(1998 m. kovo 31 d.)

Tur būt vi sa me pa sau ly je, vi so se vals ty bė se yra ir blo go, ir ge ro.

To se ša ly se, kur val džia sil pna, ne su ge ba lai ku re a guo ti į be si kei čian čias

gy ve ni mo ap lin ky bes, ne pa jė gia su tram dy ti nu si kal tė lių gau jų ar net pa vie-

nių su įžū lė ju sių chu li ga nų, va di nan čių sa ve po li ti niais vei kė jais, ne su ge ba

de mas kuo ti, nu teis ti sie nio ša lių sam do mų agen tų, ne auk lė ja sa vo pi lie čių

tau ti ne dva sia, ten vyks ta pi lie ti nės riau šės, per ver smai. Ga lop to kias vals-

ty bes pa ver gia kai my nai.

Ar Lie tu va nė ra pa na ši į to kias? Ar da bar ti nis Sei mas, Vy riau sy bė su ge ba

lai ku iš aiš kin ti žmo nėms su dė tin gas si tu a ci jas, įti kin ti, kad el gia si tei sin gai,

kad tau so ja vals ty bės tur tą, kad sten gia si nuo lat kel ti pi lie čių ge ro vę?

Prieš pus an trų me tų, 1996-jų Sei mo rin ki muo se, mes, Lie tu vos pi lie čiai,

iš reiš kė me di de lį pa si ti kė ji mą Tė vy nės są jun ga (Lie tu vos kon ser va to riais)

ir Krikš čio nių de mok ra tų par ti ja. Tuo žmo nės lyg sa kė, kad no ri tvar kos,

draus mės, kad yra pa si bai sė ję ko mu nis ti nės no men kla tū ros (gė da pri si pa-

žin ti, bet ir gi mū sų iš rink tos į val džią 1992 me tais) siau tė ji mu, vals ty bės

tur to gro bi mu.

O kaip da bar vals ty bė at ro do, ste bint ją ma žai in for ma ci jos gau nan čio

kai mie čio aki mis? In for ma ci ja, ku rią tei kia da bar va di na ma ži niask lai da

(keis tas pa va di ni mas!), yra vien pu sė. Be veik vi si te le vi zi jos ka na lai ir Lie-

tu vos ra di jas (iš sky rus 15 val. lai das ru sų kal ba) iš ryš ki na tik ne po pu lia rius

val džios spren di mus, pei kia bet ko kią Vy riau sy bės ini cia ty vą. Įvai rius įvy kius

daž niau siai ko men tuo ja prie šiš kai nu si tei kę žur na lis tai.

Ži niask lai da kaip iš gau sy bės ra go pi la šiur pi nan čius įvy kius. Ra šo laik-

raš čiuo se ir pa sa ko ja per ra di ją bei te le vi zi ją, kaip teis mai iš tei si na stam bius

kon tra ban di nin kus, kaip grą ži na į dar bą su si kom pro mi ta vu sius mui ti nin kus.

Ne se niai ra šė, kad Kel mės ra jo no apy lin kės teis mas iš tei si no žmo gų, mir ti nai

ba džiu sį pei liu sa vo ma ža me tę duk te rį. Ra šo laik raš čiai, kaip bu vęs so vie-

ti nės mi li ci jos pul ki nin kas ir jo sū nus, dir bęs jau Ne pri klau so mos Lie tu vos


po li ci jos aka de mi jos dės ty to ju, 1993 me tais gro bė ki to žmo gaus na mus,

o pro ku ro rai, tar dy to jai, po li ci jos ko mi sa rai iki šiol be jė giš kai skės čio ja ran-

ko mis. Du al ko ho lio kon tra ban di nin kus Vil niaus apy gar dos teis mo tei sė jas

A. Mo tie jū nas iš tei si na ir iš teis mo sa lės pa lei džia į lais vę.

Mū sų kai mo jau ną, darbš tų vy rą, ne ty čia iš gė ru sį deg ti nės ir iš dau žu sį

vais ti nės lan gą (ki tą ry tą jis vis ką mo kė jo ir at si pra šė), nu tei sė ka lė ti

pus an trų me tų. Į ka lė ji mą tą vy rą iš ly dė jo nėš čia žmo na su ma žu sū ne liu

ant ran kų.

Kau ne „svie to ly gin to jas“ V. Šus taus kas kvie čia mi nią kel ti re vo liu ci ją,

vers ti val džią, ir nie kas jo ne kal ti na įsta ty mų pa žei di mu. Ko vo 5 d. „Kau no

die na“ at vi rai agi tuo ja „nu vers ti val džią bet ko kio mis prie mo nė mis“, bet tai

ir gi, ma tyt, ne pa ly gi na mai ma žes nis nu si kal ti mas tą, ku rį pa da rė kai mo

ber ne lis, iš muš da mas lan gą. Tas pats V. Šus taus kas su „jau na lie tu viu“, uo liai

tar na vu siu A. Šle že vi čiaus Vy riau sy bė je, S. Buš ke vi čiu mi or ga ni zuo ja prie šiš-

ką ak ci ją, pa si reiš ku sią pik ty bi niu chu li ga niz mu, prieš Sei mo ir Vy riau sy bės

na rę L. An dri kie nę. Abu šie or ga ni za to riai eko no mi kos, vals ty bės fi nan sų sri-

ty je yra ne iš ma nė liai, ta čiau kaž kas juos nu krei pė, kad ne leis tų L. An dri kie nei

su si tik ti su rin kė jais ir jiems po pu lia riai iš aiš kin ti apie mo kes čių vie ti nius

te le fo no po kal bius, Te le ko mo pri va ti za vi mo bū ti nu mą. Chu li ga niš kai pro tes-

tuo jant kaž ko kiu bū du žu vo žmo gus. Vi sa mū sų vals ty bės tei sė sau ga kaž ko dėl

bi jo pa sa ky ti, kad di džiau si kal ti nin kai yra šios ak ci jos or ga ni za to riai ir tie,

ku rie dau žė L. An dri kie nės vai ruo ja mą au to mo bi lį, mė gi no jį ap vers ti, kei kė si,

gra si no muš ti Sei mo na rę. Tu ri po li ci ja vaiz da juos tę, ži no vi sų pa var des ir

mums, kai mo žmo nėms, vi siš kai ne su pran ta ma, ko dar lau kia.

Prieš po rą mė ne sių laik raš čiai ra šė, kad Sei mo na rys A. Sa ka las bu vo

Sei mo na rio V. Če po vai ruo to jas, va ži nė jo po Lie tu vą (tur būt Sei mo au to-

mo bi liu), lan kė bu vu sius so vie ti nio KGB dar buo to jus ir sten gė si su kurp ti

V. Land sber gį šmei žian čią me džia gą. O juk di de lius at ly gi ni mus Sei mo

na riams mo ka ne pa si va ži nė ji mus ar šmei ži kiš kos raš lia vos kom plek ta-

vi mus.

Ki tas Sei mo na rys E. Bič kaus kas vis ver žė si į pa si ma ty mus su Lu kiš kių

175


ka lė ji me sė din čiu A. But ke vi čiu mi, kal ti na mu suk čia vi mu stam biu mas tu.

Juk ne gė jai jie, ne ga li jų kan kin ti karš tas il ge sys. Ma tyt, bu vo ki ti rei ka lai,

ku rių ne ga li ma bu vo pa ti kė ti nei ad vo ka tui, nei ka lė ji mo pri žiū rė to jui. Tų

pa si ma ty mų me tu tur būt bu vo su kur ta nau ja gy ny bos ver si ja. Da bar ši nau-

jo viš ka ver si ja kai nuos vals ty bei ke lio li ka tūks tan čių li tų. Tai iš kvie ti mas

kaž ko kio Bel gi jos pi lie čio, ku ris gal būt pa sa kys, kad ry šį su Niu jor ku tu rė jo

nu sta ty ti koks nors dar vie nas tar pi nin kas, prieš mė ne sį mi ręs Bel gi jo je ar

JAV. Mi ru sio jau ne be ap klau si. Ir ne kal tai kan kin tą „varg šą“ A. But ke vi čių

teis mas iš leis na mo. Al gą jam vals ty bė mo ka, ži niask lai da vis te be va di na par-

la men ta ru. O kiek vals ty bei kai nuo ja iš lai ky ti to kį vei kė ją ka lė ji me, ve žio ti

dau gy bę kar tų į teis mą ir at gal, kvies ti ir ap klaus ti liu di nin kus, kiek va lan dų

su gaiš ta sar gy bi niai, tei sė jai, pro ku ro rai, gy dy to jai? Ar skai čiuo ja vi sa tai kas

nors? Kas pa den gia to kias iš lai das?

176

Dar ge ro kai prieš Vy riau sy bės de ry bas su Ame ri kos ener ge ti ne kom-

pa ni ja „Wil liams“ dėl naf tos ob jek tų pri va ti za vi mo laik raš čiuo se pui ka vo si

nuo trau ka su ra šu: „So cial de mok ra tas Al gir das Sy sas ža dė jo mi tin gus prieš

„Wil liams’ą“. Va di na si, Sy sas ir daug ki tų dar so viet me čiu bu vu sių prof są jun gų

vei kė jų (tuo met jie bu vo iš ti ki mi ko mu nis tų tal ki nin kai) yra opo zi cio nie riai

iš prin ci po: ką kon ser va to rių ir krik de mų val džia be da ry tų, vis kas tu ri bū ti

smer kia ma.

1991–1992 me tais daž nai ma ty da vo me te le vi zi jos ek ra nuo se G. Vag-

no riaus ir jo ar ti miau sių ben dra žy gių dis ku si jas su opo nen tais. Vi si opūs

klau si mai bu vo ap ta ria mi. 1992–1996 me tais, val dant LDDP, li ko tik juo ką

su kel da vu sios te le vi zi jos lai dos „Kas ge res nio, prem je re?“

Da bar nie kas nie ko iš anks to ne aiš ki na vi suo me nei, nie kas su nie kuo

ne dis ku tuo ja. Žmo nėms kaip per kū nas iš gied ro dan gaus bu vo ir pri dė ti nės

ver tės mo kes čio leng va tų pa nai ki ni mas, ir že mos 1997 me tų der liaus grū dų

su pir ki mo kai nos, ir smul kių ver sli nin kų pri spau di mas, rei ka lau jant važ ta-

raš čių kiek vie nam men knie kiui, ir vie ti nių te le fo no po kal bių ap mo kes ti ni mas,

Te le ko mo pri va ti za vi mas.

La biau in for muo tiems gal būt vis kas yra daug aiš kiau, bet kai mo žmo-


nėms, per skai tan tiems tik ra jo ni nį laik raš tė lį ir va ka rais ma tan tiems daž nai

ten den cin gai perduo da mas te le vi zi jos ži nias, daug kas yra ne su pran ta ma.

Ne su pran ta ma, ko dėl teis mai bū na ne gai les tin gi tik sil pniems ir ne tur tin-

giems? Ko dėl Sei mo na riai ga li ne dirb ti sa vo tie sio gi nio dar bo, si im ti

vi siš kai pa ša li ne veik la ar ba sė dė ti ka lė ji me ir gau ti at ly gi ni mą?

Dau ge lis de da vil tis į nau ją jį Pre zi den tą. Gal būt jis da rys taip, kaip kal-

bė jo inau gu ra ci jos die ną Ka ted ros aikš tė je.

177


178

DE mO Kra TiJOS Kai Na

(1998 m. gegės 5 d.)

Kiek jau kai na vo Lie tu vai de mo kra tija? Tur būt pa si bai sė ti nai daug.

Iki 1991 me tų ru dens mes ne bu vom pa sau lio vals ty bių pri pa žin ti, nuo go-

mis ran ko mis gy nė mės nuo gin kluo tų so vie ti nės ka riau nos pul di nė ji mų

ir vi siems aiš ki nom, kad no rim su kur ti de mo kra tinę vals ty bę. Tuo pat me tu

bu vu sie ji ko mu nis tai per tem pė į sa vo pu sę daug šiau da dū šių Aukš čiau sio sios

Ta ry bos de pu ta tų, ir nau jai at si ra du si dau gu ma 1992 me tais pri ver tė pa skelb ti

prieš lai ki nius Sei mo rin ki mus. Kad tie rin ki mai bū tų de mo kra tiški, ste bė jo

ne tik mū sų, bet ir sie nio vals ty bių at sto vai.

Mes, bal suo to jai, iš si gan dę kol cho zų nai ki ni mo, pri rin kom į Sei mą

dau gy bę kom par ti jos (tuo met jau LDDP) na rių, iš si rin kom Pre zi den tą iš jų

tar po. Nau ja sis Sei mas de mo kra tiškai (bal sų dau gu ma) lei do jų gru puo tėms

pa lan kius įsta ty mus. Prem je ru bu vo pa sta ty tas Šle že vi čius, ku rio va do va vi mo

me tais bu vo iš grobs ty tas vals ty bės tur tas, ko mer ci niai ban kai, sa viems iš da ly-

tos sie nio pa sko los. Vi sa tai bu vo de mo kra tiška, nes taip elg tis Vy riau sy bei

lei do mū sų de mo kra tiškai iš rink tas Sei mas. Vi sas pa sau lis plo ja mums, kad

mes nie kur ne pra si len kiam su de mo kra tijos prin ci pais, ta čiau mums tai jau

kai na vo daug mi li jar dų li tų.

Štai ką kal bė jo 1988 me tais apie tar pu ka rio Lie tu vą LKP CK pir ma sis

sek re to rius A. Bra zaus kas: „Ne pai sant dau ge lio la bai ne pa lan kių ap lin ky bių,

pra mo nės ben dro sios pro duk ci jos vi du ti nis me ti nis prie au gis 1920–1940 sie-

kė 6–7 pro cen tus. Au gi mo ne su stab dė ir 1929–1933 me tų eko no mi nė kri zė.

Įvyk džius že mės re for mą, bu vo pa ša lin tos fe o da liz mo lie ka nos ir iš va ly tas

ke lias smul kaus ka pi ta lis ti nio že mės ūkio rai dai. Lie tu vo je pa ga min tų že mės

ūkio pro duk tų ir pus fab ri ka čių, taip pat miš ko eks por tas lei do iš ly gin ti -

sie nio pre ky bos ba lan są ir pirk tis, nors daž nai ir ne pa lan kio mis są ly go mis,

rei kia mų ža lia vų bei įren gi mų sie ny je. Daug pa da ry ta plė to jant švie ti mą,

moks lą, kul tū rą. Tar pu ka rio me tais Lie tu vo je bu vo įsteig tas Kau no Vy tau to

Di džio jo uni ver si te tas, Kon ser va to ri ja, Že mės ūkio ir Ve te ri na ri jos aka de mi-


jos, ki tos moks lo ir mo ky mo įstai gos. Su si for ma vo na cio na li nė in te li gen ti ja,

pa ki lo ben dras liau dies iš si la vi ni mo ly gis. Vai sin gai pa si dar buo ta puo se lė jant

lie tu vių kal bą. Gra žių lai mė ji mų pa sie kė lie tu vių li te ra tū ra, te at ras, dai lė,

mu zi ka, ar chi tek tū ra“.

Tuos ste buk lus da rė vals ty bė, ku rią, kaip to liau sa kė A. Bra zaus kas, val dė

ne de mo kra tiškai su da ry ta Vy riau sy bė. Iš tik rų jų tai bu vo lai kai, kai Lie tu va

tik rai bu vo sta to ma, o ne grobs to ma, kai ne bu vo lei džia ma tau tos iš da vi kams

da ly vau ti vals ty bės val dy me. Nuo 1927 iki 1936 me tų iš vi so ne bu vo ren ka mas

Sei mas, ir dėl to vals ty bė ne nu skur do, o žen gė spar čiai pir myn. Pa gal 1936

me tų įsta ty mą, nu sta čiu sį pa kan ka mai aukš tus am žiaus, sės lu mo, po li ti nių

kva li fi ka ci jų ir iš si la vi ni mo cen zus, bu vo iš rink tas 49 at sto vų Sei mas, ku ris

pri ėmė 1938 me tų Kon sti tu ci ją. Jos veik lą 1940 me tais su stab dė so vie ti niai

oku pan tai. 1990 me tų ko vo 11 die ną mi nė ta Kon sti tu ci ja vėl bu vo pri im ta.

Ko kia Lie tu vai nau da iš ne ma žos da bar ti nio Sei mo da lies, su si de dan-

čios iš va ka rykš čių aukš tų kom par ti jos vei kė jų, suk čiau to jų stam biu mas tu,

chu li ga niš kų riau šių or ga ni za to rių, šmei ži kiš kų gan dų ran kio to jų, sklei dė jų?

Ple na ri niuo se Sei mo po sė džiuo se daž nai da ly vau ja tik pu sė iš rink tų na rių.

Daž nai be rei ka lo ir ne vie to je veid mai niš kai var to ja mas žo dis „de mo-

kra tija“ pa ma žu tam pa keiks ma žo džiu. La bai daug žmo nių, dar vi sai ne se niai

bol še viz mą va di nu sių de mo kra tiškiausia san tvar ka pa sau ly je, da bar mo ko

mus ki to kios de mo kra tijos. Po 1992 me tų Sei mo rin ki mų va di na mo ji opo-

zi ci ja su V. Land sber giu prie ša ky je be vil tiš kai mė gin da vo pro tes tuo ti prieš

pri ima mus ko rup ci nius įsta ty mus. Sei mo dau gu ma, va do vau ja ma Č. Jur šė no,

da ry da vo ką no rė da vo ir sa ky da vo, kad vis kam tu ri tau tos man da tą.

Vals ty bės žlug dy mą jau ma tė net liau dis, iš rin ku si 1992 me tais bu vu-

sius ko mu nis tus. 1996 me tų Sei mo rin ki mus lai mė jo de ši nio sios par ti jos.

Su si kau pu si tau ta 1998 ne lei do į Pre zi den to kė dę at si sės ti KGB au gin ti niui,

ku rį at kak liai pir šo A. Bra zaus kas. Jau be veik pus an trų me tų G. Vag no riaus

Vy riau sy bė sten gia si lo py ti LDDP pa lik tas sky les vals ty bės eko no mi ko je, o

da bar ti nės el dė dė pis ti nės opo zi ci jos va das Č. Jur šė nas su sa vo pa ran ki niais P.

Gy liu, J. Ka ro su ir ki tais, kas dien ro do mais te le vi zi jos ek ra nuo se, vėl klai di na

179


žmo nes, sa vaip aiš kin da mi pri ima mus įsta ty mus, Vy riau sy bės spren di mus.

Jų bal sų Sei me per ma žai, kad ga lė tų ką nors pa keis ti, tad į pa gal bą kvie čia si

vis dar jiems pa val džius so viet me čio prof są jun gų ly de rius, ku rie ir da bar

va di na sa ve dar bo žmo nių va dais. Jie or ga ni zuo ja veik los pa si il gu sius pen si-

nin kus, ku rie, ne su pras da mi pra ve da mų ak ci jų es mės, pi ke tuo ja ar da ly vau ja

de monst ra ci jo se prieš sa ve, nes Vy riau sy bė, da ry da ma nuo lai das (o tai da ro

vi sai be rei ka lo) de monst ran tams, ne ga lės įvyk dy ti vi sų iki tol nu ma ty tų

prie mo nių. Pa vyz džiui, Vy riau sy bė po prie šiš kų vi so kių sy sų ir kve da ra vi čių

ak ci jų, ge ro kai su ma žė jus „Te le ko mo“ ver tei, ne ga lė da ma žmo nėms iš mo-

kė ti in dek suo tų rub li nių in dė lių, at si ly gins ko kio mis nors (gal ir to pa ties

„Te le ko mo“) ak ci jo mis. O juk rub li nius in dė lius ban kuo se dau gu mo je tu ri

gat vė se de monst ruo jan tys pen si nin kai. Tad la bai ga li bū ti, kad ne to li mo je

at ei ty je te le fo nų tin klus eks plo a tuos pen si nin kai ir so viet me čio prof są jun gų

vei kė jai. Tai ir gi mū siš kės de mo kra tijos vai sius.

180

Šių me tų ba lan džio pir mą ją ra di jo lai do je „Ry to gar sai“ dis ku ta vo Sei mo

na rė B. Vi so ka vi čie nė su prof są jun gų su si vie ni ji mo pir mi nin ko pa va duo to ju

Kve de ra vi čiu mi. Bu vo keis ta gir dė ti, kad prof są jun gų vei kė jas, kal ti nan tis

Vy riau sy bę ne ra cio na lia dar bo mo kes čio sis te ma, ne su pran ta, kad tai

jo pa rei ga tar tis su darb da viais. So vie ti niai prof są jun gų vei kė jai, anuo met

va do va vę so cia lis ti niam lenk ty nia vi mui, ju dė ji mui ko mu nis ti nį dar bą,

da li ję ku ror ti nius ke lia la pius, vi siš kai ne tu ri nuo vo kos apie tik rą prof są jun-

gų dar bą.

Vel tui B. Vi so ka vi čie nė sten gė si Kve da ra vi čiui aiš kin ti, kad Vy riau sy bė

sten gia si pa dė ti dir ban tiems pri va čio se fir mo se kel da ma mi ni ma lų at ly gi ni-

mą. Ka žin ar su pra to so vie ti nis prof są jun gie tis, kad da bar jo dar bas yra kiek-

vie no darb da vio fi nan si nių ga li my bių (iš ti riant, ar nė ra dvi gu bos bu hal te ri jos)

iš stu di ja vi mas, de ry bos su fir mų va do vais. De monst ra ci jos prieš Vy riau sy bę

yra po li ti nė ak ci ja ir da ly vau jan tys jo se tu rė tų ge rai pa gal vo ti, ko kios bus pa-

sek mės. Vy riau sy bė nie ko nau jo grei tai su kur ti ne ga li ir, jei pa ža da ten kin ti

ko kius nors de monst ran tų rei ka la vi mus, tai pri va lo ką nors ma žin ti, siau rin ti

sa vo pro gra mos da lis. Iš de monst ra ci jų ban do iš loš ti jų or ga ni za to riai. Jie


sten gia si pra si brau ti į val džios vir šū nes, nuo ku rių jau ne be pa ste bė tų da bar

pas kui juos žy giuo jan čių jų. Ko, pa vyz džiui, rei kia Sei mo na riams A. Sa ka lui,

Č. Jur šė nui, J. Ole kai, A. Sy sui ir ki tiems, pa na šiems į juos? Juos vi sus de gi na

tik troš ki mas val džios, ku rios jie ne ga li pa siek ti do ru ke liu.

Da bar ti nė Vy riau sy bė, no rė da ma iš veng ti da bar vyk do mų ei ty nių gat-

vė mis, tu rė tų ras ti bū dų ben drau ti su pla čiais vi suo me nės sluoks niais. Tu rė tų

bū ti daug veik les ni val dan čių jų par ti jų ra jo nų sky riai. Per juos tu rė tų pa siek ti

gy ven to jus vi so ke rio pa in for ma ci ja.

Iš ties ne ge rai, kad de mo kra tijos kai na mū sų vals ty bė je ke lia ma, iš nau-

do jant ne in for muo tų žmo nių pa tik lu mą.

181


182

ŠmEiŽK, Kam NOrS Pri LiPS

(1998 m. liepos 25 d.)

Ne se niai ra šė laik raš čiai, ro dė te le vi zi ja, in for ma vo ra di jas, kad

A. Bra zaus kas įta ria, jog pre zi den ta vi mo lai ko tar piu bu vęs se ka mas, kad

V. Land sber gis tuo jau pat su ži no da vęs jo ne vie šų po kal bių tu ri nį. A. Bra zaus-

kas sa kė, kad jo kių įro dy mų ne tu rįs, jis tik įta ria jį se kus. Ar tin ka to kiam

aukš tam as me niui, iki šiol va di na mam Pre zi den tu, vie šai skelb ti „įta ri mus“,

mi nė ti pa var dę žmo gaus, ku rį taip sten gia si su nai kin ti bu vę ko mu nis tai (da-

bar – el dė dė pis tai) ir jų tar nai, ban kų ir vals ty bi nio tur to grobs ty to jai?

A. Bra zaus ko po el gis man pri me na ži no mos pa sa kė čios žo džius:

„… spy riau ir aš na ba gą,

te gul ir asi lo pa žįs ta na gą“.

Kaž ko dėl p. A. Bra zaus kas ne sa ko, kad tas da bar pa gar sė jęs VAD tre-

čia sis sky rius bu vo jau tuo met, kai el dė dė pis tai 1992 me tais pe rė mė val džią

Lie tu vo je. Ne sa ko, ko dėl tuo met, kai vi daus rei ka lų mi nist ru bu vo LDDP

sta ty ti nis, val džia ne pa nai ki no šio sky riaus ar ba ne pa kei tė jo nuo sta tų.

Kiek anks čiau, tuo jau pat po tū los B. Vai naus kie nės straips nio „Lie tu vos

ry te“ apie vi suo ti nį Lie tu vos žmo nių se ki mą, Č. Jur šė nas pa rei ka la vo, kad Sei-

mo Pir mi nin kas V. Land sber gis at si sta ty din tų, nors sa kė, kad rei kia su da ry ti

ko mi si ją nu si kal ti mui iš tir ti. Šiam ko mu nis ti niam vei kė jui ir gi te ko vien tik

įta ri mų. Svar bu keik ti ir mi nė ti blo guo ju V. Land sber gį. Vi sa ki ta – ne svar-

bu. Ne svar bu, kad vis ne nu tai ko ma mui lo kon sis ten ci ja ir pu čia mi bur bu lai

grei tai sprogs ta. Juk vėl ga li ma šiau de lį pa da žy ti į mui li nę ir vėl pūs ti nau ją

šmeiž to bur bu lą – mat įta ri nė ji mus dar nie kas nie ko ne nubau dė.

1996 me tų ru de nį, prieš Sei mo rin ki mus, dė dė pis tas Jus ti nas Ka ro-

sas iš reiš kė įta ri mą, kad V. Land sber gis ga lė jo kaž ką pa si sa vin ti iš nor ve gų

tau tos pre mi jos. Jis sa kė: „Vis ko ga li bū ti, rei kia pa tik rin ti“. Bu vo su da ry ta

ko mi si ja, ku ri vis ką pa tik ri no, bet ne ra do jo kių pa žei di mų. O triukš mau ta


u vo at sa kan čiai. Prieš pas ta ruo sius Pre zi den to rin ki mus so cial de mok ra tas,

keis tai so viet me čiu iki pro fe so riaus iš ki lęs bu vęs po li ti nis ka li nys A. Sa ka las,

cen tris tas V. Če pas, pa si tel kę bu vu sius ka gė bis tus, iš kai lio nė rė si, no rė da mi

vi suo me nei įteig ti, kad tas Lie tu vos prie šų taip ne ken čia mas V. Land sber gis

bu vo net gi KGB agen tas.

Rin ki mų re z u l t a t ai ro do, kad nuo la ti niai šmeiž tai da ro įta ką ma žai

in for muo tiems žmo nėms. Sei mo na riai K. Bo be lis, S. Buš ke vi čius ir gi be

jo kios gė dos šmei žė L. An dri kie nę ben dra dar bia vus su so vie ti niu sau gu mu.

Vis kas su bliūš ko. Bet tiems „en tu zias tams“ tai ne svar bu. Vėl ga li ma pra dė ti

iš nau jo, nes anks tes nius šmeiž tus jų nie kas ne nu bau dė. Va do vau ja ma si

se nu pran cū zų ra šy to jo Vol te ro prin ci pu: šmeižk, vis vien kam nors pri lips.

Da bar vis gau sė jan tis dau gia bal sis gy nė jų „cho ras“ sten gia si iš trauk ti iš ka-

lė ji mo V. Land sber gio šmei ži ką A. But ke vi čių.

Tad te gul ne su pyks ta kai ku rie vis ką šmei žian tys mū sų vals ty bės vei kė jai,

jei ma žai in for muo tas kai mo žmo gus pri si mins dar ne se ną is to ri ją ir mė gins

iš si aiš kin ti kai ku riuos įta ri mus. 1991 me tų sau sio mė ne sio pra džio je Vy riau-

sy bė, va do vau ja ma K. Pruns kie nės, A. Bra zaus ko ir R. Ozo lo, ne su de ri nu si su

Aukš čiau si ą ja Ta ry ba, be pro tiš kai pa kė lė mais to pro duk tų kai nas. Pa si pik ti-

nu sių žmo nių mi nios, ap si gin kla vu sios kuo lais ir me ta li niais stry pais, ap su po

ne Vy riau sy bės, ku ri vi sa tai pa da rė, bet Aukš čiau sio sios Ta ry bos pa sta tą.

Kaž kas jiems įtei gė min tį, kad dėl to kal tas V. Land sber gis. Ar čia ne bu vo

kaž ko kio siau bin go nu si kal ti mo Lie tu vai? Ži no ma, jo kių įro dy mų nė ra. Bet

juk nie kas ir ne si sten gė jų su rink ti. Įta ri mo kir mi nas ne nu sto ja grau žęs.

Štai da bar tei sia mi SSKP–LKP va do vai Bu ro ke vi čius su Jar ma la vi čiu mi,

kal ti na mi ne va ren gę 1991 me tų sau sio mė ne sio 13-osios per ver smą. La bai

jau ne įti kė ti na, kad SSKP ge ne ra li nis sek re to rius Gor ba čio vas, KGB še fas

Kriuč ko vas, gy ny bos mi nist ras Ja zo vas siun tė į Lie tu vą spe cia lius da li nius,

mo kan čius meist riš kai žu dy ti, vyk dy ti per ver smus, ti kė da mi, jog nie kuo met

nie kam ne va do va vę se ne liai po sėk min go per ver smo paims val džią į sa vo

ran kas. Ne ten ka abe jo ti, jog Mask vo je bu vo ta ria ma si su tais bu vu siais ko-

mu nis tų vei kė jais, ku rie tuo met Lie tu vo je tu rė jo sa vo ran ko se vyk do mą ją

183


val džią ne tik cen tre, bet ir ra jo nuo se. Ži no ma, įro dy mų nė ra, vis kas – ir gi

tik įta ri mai, bet juk taip ga lė jo bū ti. Jei tuo met, Sau sio 13-osios nak tį nuo

Aukš čiau sio sios Ta ry bos rū mų bū tų pa si trau kę jų gy nė jai, mes šian dien gal

te be bū tu me mer din čios so vie tų są jun gos res pub li ka. Taip ne įvy ko, ta čiau

įta ri mai lie ka įta ri mais.

184

Ir dar yra įta ri mų. Ne se niai bu vo skel bia ma, ir pats A. Bra zaus kas pa sa-

ko jo, kaip jis vy ko į Af ri ką me džio ti. Bet juk tai kai nuo ja pa sa kiš kus pi ni gus!

Net ge rai be si ver čian čiam Lie tu vos ūki nin kui tai yra ne įvyk do ma sva jo nė.

Ar gi Pre zi den to al ga bu vo to kia di de lė? O gal tai pi ni gai, gau ti iš ga li mo san-

dė rio su Pa ne vė žio sta ty bos tres tu, ku riam be jo kio kon kur so bu vo pa ves ta

dau gia mi li jo ni nių ob jek tų sta ty ba Vil niu je? Jei pi ni gai bu vu siam Pre zi den tui

plė šė ki še nę, jis ga lė jo juos pa au ko ti, pa vyz džiui, se ne lių prie glau doms ar

kū di kių na mams iš lai ky ti. Žiau ru, kai pa gy ve nęs žmo gus, iš va ži nė jęs pa-

sau lį vals ty bės pi ni gus, dar vyks ta į Af ri ką me džio ti liū tų ar bež džio nių,

nors čia pat dau gy bė al ka nų, api ply šu sių vai kų, ku riems tik rai rei ka lin ga

pa gal ba. Be je, jei me džio ti į Af ri ką iš vyk tų V. Land sber gis, ma ty tu me, ko kį

triukš mą su kel tų dė dė pis tai ir kai rio ji spau da, kiek ki bi rų pa pla vų iš pil tų

ant šio žmo gaus gal vos!

O juk dau gu ma ne gan dų ap ni ko Lie tu vą bū tent A. Bra zaus ko pre zi den-

ta vi mo me tais. Pri si min kim dau gu mos vals ty bi nių įmo nių prich va ti za vi mą –

pa si sa vi ni mą, ko mer ci nių ban kų žlu gi mą, be pras miš ką sie nio pa sko lų

iš švais ty mą. Vi sa tai vy ko nuo 1992 me tų iki 1996 me tų pa bai gos. Tais me tais

pe tys į pe tį su Bra zaus ku vals ty bei va do va vo Č. Jur šė nas, A. Šle že vi čius ir ki ti

LDDP vei kė jai. Ne su pran ta ma, kas „ kal bė jo dan tį“ G. Vag no riui, ku ris ne-

iš ryš ki no vi sų tų ne do ry bių, ne įvar di jo kal ti nin kų. Ne gi iki šiol ne aiš ku, kas

kal tas dėl dau gy bės Vy riau sy bės ga ran ti jų be veik ban kru tuo jan čioms įmo nėms

gau ti sie nio pa sko las? Juk pi ni gus grą ži na tau ta. Iš tau tos lu pa mi pi ni gai

žlu gu siems ban kams at si skai ty ti su in dė li nin kais. Prieš pat G. Ko nop lio vo

nu si žu dy mą jau žlun gan čiam „Tau ro“ ban kui R. Šar ki nas, sėk min gai te be-

va do vau jan tis Lie tu vos ban kui, dar da vė ke lio li ka mi li jo nų li tų. Ma tyt, mū sų

val džios vy rams tai to kia smul ki su ma, apie ku rią ir kal bė ti ne ver ta.


PrE zi DEN TO rŪ mŲ Vai DuOK Liai

(1998 rugpjūčio 1 d.)

Prieš pus me tį iš rin kom Pre zi den tą. Rin kom iš dau ge lio kan di da tų. Į

ant rą jį rin ki mų ra tą pa te ko ir A. Bra zaus ko re ko men duo tas Ar tū ras Pau laus-

kas, iš au gin tas tik rai so vie ti nė je (KGB dar buo to jo) šei mo je. Jis sa kė žur na lis-

tams, kad ne daug nu tuo kia apie po li ti ką ir pa sau li nę eko no mi ką, bet ža dė jo da-

ry ti, kaip A. Bra zaus kas da rė, rem tis pro tin gų re fe ren tų pa ta ri mais. Bal sa vo

A. Pau laus ką tau ti nių ma žu mų at sto vai, vi si so viet me čio vei kė jai ir vis dar

te be gy vuo jan čių Lie tu vo je KGB struk tū rų su klai din ti žmo nės.

Tau ta (są mo nin go ji jos da lis), siek da ma iš veng ti po li ti nio cha o so, bal-

sa vo ant rą jį fi na li nio ra to kan di da tą – Val dą Adam kų. Jis ir ta po Lie tu vos

Pre zi den tu. V. Adam kus sa kė tu rįs di de lį ad mi nist ra ci nio dar bo pa ty ri mą,

ži nąs vi sas Lie tu vos kai mo bė das, at jau či ąs be dar bių skur dą. Ža dė jo, kad,

jam ta pus Pre zi den tu, vis kas kei sis į ge rą ją pu sę.

Mes, bal sa vu sie ji V. Adam kų, vy lė mės, kad žmo gus, bė gęs nuo

ko mu niz mo siau bo į va ka rus, ten gy ve nęs ir dir bęs pu sę am žiaus, su telks

ap link sa ve pa trio tiš kai mąs tan čius žmo nes, ku rie pa dės jam spręs ti vi sus

da vi nius. Gal vo jo me, kad Pre zi den tas su pran ta, jog nė vie nas el dė dė pis-

tas ne no ri, kad lais vo je Lie tu vo je tap tų ge riau gy ven ti ne gu so viet me čiu. Juk

to kiu at ve ju bū tų pa smerk ta ko mu nis ti nė (o kar tu ir jų) pra ei tis. Da bar gi

Bra zaus kas, Jur šė nas ir ki ti pa na šūs į juos iki šiol nos tal giš kai šūk čio ja apie

so vie ti nių me tų ge ro vę.

Pre zi den tas V. Adam kus tik riau siai skai tė Lie tu vos spau dą nuo pat

Ne pri klau so my bės pa skel bi mo. Ar ra do nors vie ną žo dį, pa sa ky tą ar pa-

ra šy tą A. Bra zaus ko, Č. Jur šė no, ki tų ko la bo ran tų, smer kian tį so vie ti nę

oku pa ci ją? Ar smer kė šie vei kė jai lie tu vių tau tos fi zi nį ir dva si nį ge no ci dą,

vyk dy tą iki pat oku pa ci jos pa bai gos? Ne pa smer kė jie ir LDDP val dy mo lai-

ko tar piu įvyk dy to vals ty bi nio tur to, ban kų iš grobs ty mo, dau ge lio sie nio

pa sko lų pa si da li ji mo. Jei gerb. V. Adam kus vi sa tai ži no jo prieš tap da mas

vals ty bės va do vu, ar pa gal vo jo, kad oku pan tų rė mė jams ne de rė tų da ly-

185


vau ti ne pri klau so mos Lie tu vos val dy me, kad jie yra pa grin di nis pa žan gos

stab dys?

186

Ir štai: pra ėjus pu sei me tų po rin ki mų, mes, Lie tu vos žmo nės, Pre zi den-

tū ro je tarp pa ta rė jų ir re fe ren tų ne ma to me nė vie no pa trio tiš kai mąs tan čio,

kuo nors Lie tu vai nu si pel niu sio žmo gaus. Li ko ten be veik vi si, ku rie sėk-

min gai tar na vo A. Bra zaus kui. O dar buo to jų at ran ka tuo met į „bra zaus ki nę“

Pre zi den tū rą bu vo griež ta, so vie tiš ka. Ten ga lė jo pa tek ti tik LDDP na riai ar ba

jiems pri jau čian tie ji, bu vę ko la bo ran tai, jų at ža los. Be ga lo keis ta, kad tik to-

kius pri ėmė ir V. Adam kus. Pa žvel ki me, ko kie kon kre čiai žmo nės šian dien

for muo ja Pre zi den to po li ti ką?

Pre zi den to kan ce lia ri jai va do vau ja (o tai la bai svar bios pa rei gos) A. Meš-

kaus kas, žy mių ko la bo ran tų, pa čių ar šiau sių Ne pri klau so mos Lie tu vos duob-

ka sių šei mos at ža la. Ne ti ki te? Štai duo me nys apie jo tė vus iš „Lie tu viš ko sios

Ta ry bi nės En cik lo pe di jos“ (Vil nius, 1981):

„Meš kaus kie nė, Na vi kai tė, Mi cha li na, rev., ju dė ji mo Lie tu vo je ir LTSR valst.

vei kė ja (…) TSKP na rė (1935; iki 1940. X. pri klau sė LKP). 1925–29 pri klau sė

ese riš kai Lie tu vos so cia lis tų re vo liu cio nie rių mak si ma lis tų s-gai. 1928–35 po lit.

ka li nė. 1930 vie šai pa reiš kė nu trau kian ti ry šius su ese rais. LKP CK įpa rei go ta

1935–40 dir bo rev. dar bą tarp in te li gen tų (…) 1937–1940 Lie tu vos Raud. pa-

gal bos CK na rė. 1939. IX. or ga ni za vo Lie tu vos an ti fa šis ti nio liau dies fron to k-tą

(…), 1940 iš rink ta į Liau dies sei mą. 1940–41 „Vals tie čių laik raš čio“ re dak to rė,

Me no rei ka lų val dy bos prie LTSR LKT vir ši nin kė…“ ir t. t. ir pan.

„Meš kaus kas Eu ge ni jus (…) ta ryb. fi lo so fas. LTSR nu si pel nęs kul tū ros

vei kė jas (1965), TSKP na rys (1951). 1927–1931 Kau no un-te stu di ja vo tei sę

(…) 1930–31 vie nas Kau no un-to stu den tų marks. d-jos „Au ro ra“ or ga ni za to-

rių ir vei kė jų. 1940–41 Kau no un-te dės tė mark siz mą-le ni niz mą. 1942–1944

laikr. „Ta ry bų Lie tu va“ re dak to riaus pa va duo to jas. Nuo 1944 dės to Vil niaus

un-te (…), nuo 1956 fi los. ka ted ros ve dė jas…“

Kai kas gal pa sa kys, kad vai kai tė vų nuo dė mes ne at sa ko. Aiš ku,

ju ri diš kai ne at sa ko, ir mes kal ba me ne apie at sa ko my bę. Šiuo at ve ju la biau

de rė tų pri si min ti liau dies iš min tį, jog obuo lys nuo obels ne to li rie da. Iš kur,


sa ky ki te, kan ce lia ri jos va do vas A. Meš -kaus kas ga li bū ti Lie tu vos pat rio tas,

jei gu jis au go ar šių ko la bo ran tų šei mo je? Ne gi jį ten kas auk lė jo pa trio tiz mo

Lie tu vai dva sia? Nė ra ko ste bė tis, kad Or di nų kanc le ris A. Meš kaus kas taip

keis tai tvar ko ir vals ty bės ap do va no ji mų rei ka lus.

O štai ki tas svar bus Pre zi den tū ros dar buo to jas – pa ta rė jas že mės ūkio

klau si mams R. Du žins kas. Mums jis at ro do lyg KGB žen kle lis ant Pre zi den to

švar ko. Juk tai tas pats R. Du žins kas, ku ris so viet me čiu taip sėk min gai dar ba-

vo si Že mės ūkio eko no mi kos ins ti tu to pir mo jo sky riaus vir ši nin ku. Ži no ma,

so vie ti nia me „ro ju je“ ne gy ve nęs mū sų Pre zi den tas ga li ir ne ži no ti, ką tuo

me tu veik da vo ins ti tu tų pir mų jų sky rių vir ši nin kai, to dėl pri min si me. Šie

sky riai bu vo sa vo tiš kos KGB re zi den tū ros akys ir au sys, per ku rias so vie tų

slap to ji po li ti nė po li ci ja kon tro lia vo ins ti tu tų veik lą, dar buo to jų pa ti ki mu mo,

„pa slap čių“ sau go ji mo klau si mus ir t. t.

Te gul Jo Eks ce len ci ja Pre zi den tas ne įsi žei džia, ta čiau mes, pa pras ti

kai mo žmo nės, ati da vę sa vo bal sus de mo kra tišką Pre zi den tą ir ti kin tys

jo nuo šir du mu, to kių pa ta rė jų pa si rin ki mą pri ima me kaip spjū vį mums į

vei dus, į mū sų vil tis ir lū kes čius.

La bai keis ta, kad tarp nau jų jų Pre zi den tū ros dar buo to jų su tin ka me ir

to kių žmo nių, kaip su ru siš ku ak cen tu kal ban ti gra ži mo te ris Je le na Le ont-

je va. Ši keis tos re pu ta ci jos ru sų ver sli nin ko žmo na pa ta ri nė ja Pre zi den tui

ve tuo ti Sei mo pri im tus įsta ty mus, nes ve ta vi mo triukš mas taip rei ka lin gas

el dė dė pis tų va dui Č. Jur šė nui, stro piai ve dan čiam da bar ti nio Sei mo pri im tų

ir Pre zi den to ne pa si ra šy tų do ku men tų sta tis ti ką.

Tą pa čią sta tis ti ką tai so ir ki to nau jo jo pa ta rė jo, Da riaus Kuo lio, veik la.

O juk šis vy ras iki šiol pa si žy mė jo tik tuo, kad 1990–1992 me tais, bū da mas

švie ti mo mi nist ras, su ge bė jo Lie tu vos mo kyk lo se iš sau go ti so vie ti nes nuo-

tai kas, o bū da mas švie ti mo ta ry bos pir mi nin kas, vi saip truk dė dirb ti mi-

nist rui Zig mui Zin ke vi čiui. Abie jų šių „nau jo kų“ at si ra di mui Pre zi den tū ro je

gal būt tu rė jo įta kos A. Snieč kaus au gin ti nio Alek san dro Štro mo „pro tin gi“

pa ta ri mai ir prog no zės, ku rias pa slau giai skel bia „ne pri klau so mo ji“ spau da,

vals ty bi nė te le vi zi ja.

187


188

Ka dan gi ne pa vy ko pra kiš ti sa vo kan di da to A. Pau laus ko, el dė dė pis tai

da bar sten gia si kuo in ten sy viau da ly vau ti Pre zi den to V. Adam kaus veik lo je.

Pri si min kim, kaip bu vęs Pre zi den tas A. Bra zaus kas gy rė V. Adam kų prin-

ci pin gu mą ir kie tu mą per for muo jant Vy riau sy bę. Gy rė, be abe jo, tau tiš kai

mąs tan čių mi nist rų nu ša li ni mą. Ne tik gy rė, bet ir pats pa si sten gė ko rek-

tiš kam žmo gui V. Adam kui ant spran do at si sės ti: net or di nų jam ne lei džia

vie nam da ly ti. Įvy kį, kai du Pre zi den tai įtei kia vie ną or di ną, žmo nės juo kais

ly gi no su anek do tu apie dvi ejų siau ros spe cia li za ci jos gy dy to jų vi zi tą pas li go nį

sta ty ti kliz mos. Vie nas iš tų gy dy to jų ži no jo kur, o ki tas ži no jo – kaip.

Ar ba vėl. Su tin kant Ni do je Vo kie ti jos vi ce kanc le rį K. Kin ke lį įvy kių

cen tre nei iš šio, nei iš to at si ra do ir A. Bra zaus kas. Va sa rio 16-osios lie tu-

vių gim na zi jos di rek to riaus A. Šmi to pri ėmi mą pas Pre zi den tą V. Adam kų

vals ty bi nė te le vi zi ja ro dė apie pen kias se kun des. Tuo jau pat bu vo pa ro dy tas

A. Bra zaus kas, Hiu ten fel de žy giuo jan tis šios gim na zi jos mo ky to jų ap sup ty-

je. At seit, ir dė dė pis tai daug anks čiau rū pi no si tais rei ka lais. Mums su si da ro

įspū dis, jog vi sus pen ke rius da bar ti nio Pre zi den to ka den ci jos me tus nuo jo

nie kur ne at si ka bins, vi sur da ly vaus ir A. Bra zaus kas, kaip dau giau pa ty ręs,

ge ban tis pa mo ky ti, kaip še šė li nis pre zi den tas. Nor ma liam žmo gui taip elg tis

ne de rė tų, bet ar gi ko mu nis tai ka da ži no jo to kius žo džius, kaip ele men ta rus

pa do ru mas?

Mums, rin kė jams, at ro do, jog Pre zi den tui V. Adam kui ne de rė tų pa-

mirš ti sa vo žo džių, iš tar tų Ka ted ros aikš tė je inau gu ra ci jos die ną: „Mums

rei kia veik laus, ini cia ty vaus pa trio tiz mo, rei kia pi lie čio, jau čian čio Tė vy nę

sa vy je“. Sa ky ki te, gerb. Pre zi den te, ko kią Tė vy nę sa vy je jau čia bol še vi ki nių

po grin di nin kų, žu džiu sių Lie tu vos vals ty bę, pa li kuo nys, ar ba tie, ku rie pa-

tys uo liai tar na vo oku pan tams? Gal būt to kią keis tą ke lia klupsčiavimo prieš

ko la bo ran tus po li ti ką Pre zi den tas pa si rin ko san tar vės var dan? Jei gu taip, tai

no rė čiau gerb. Pre zi den tui pri min ti, kad san tar vė ir ke lia klupsčiavimas prieš

ko la bo ran tus – du skir tin gi da ly kai. Bu vę ko mu nis tai san tar vę su pran ta la bai

sa vo tiš kai: san tar vė tik ta da, kai šo ki pa gal jų dū de lę.


VaL DŽia ir VaN DEN TiE KiS

(1998 m. lapkričio 21 d.)

1998 me tų bir že lio 10 d. Va rė nos ra jo no val dy bos spren di mu

Nr. 218 kai mo vie to vė se bu vo pa dvi gu bin tos ge ria mo jo van dens tie ki mo

ir ka na li zuo ja mo van dens ša li ni mo kai nos. Spren di me ra šy ta, kad kai nų

pa di dė ji mo prie žas tis yra van dens re a li za ci jos su ma žė ji mas. Iš ei tų, kad,

tau pant gam ti nius re sur sus (šiuo at ve ju ge ria mą jį van de nį), jie brangs ta. Bet

ir čia spren di mo Nr. 218 au to riai pa tys sau prieš ta rau ja. Van dens su nau do-

ji mas, pa ly gin ti su pra ėju sių me tų tuo pa čiu lai ko tar piu, pa di dė jo de šim čia

tūks tan čių ku bi nių met rų. Tai ro do SP UAB „Va rė nos van de nys“ ata skai tos.

Val dy bos po sė džio, ku ria me bu vo svars to mas kai nų pa di di ni mo klau si mas,

pro to ko le nė vie nu žo džiu ne si me na ma apie van dens re a li za ci jos ma-

žė ji mą. Taip ir lie ka ne aiš ku, iš kur at si ra do van dens kai nų pa kė li mo mo-

ty vas.

Pa kė lus ge ria mo jo van dens ir nuo tė kų ša li ni mo kai nas, Va rė nos ra jo no

kai mo gy ven to jai pra dė jo skųs tis Sei mo na riui Al giui Ka šė tai. Vie ni pir mų-

jų tai pa da rė Puo džių kai mo gy ven to jai. Jie skun dė si ne tik van dens kai na,

bet ir jo ko ky be (iš van dens čiau pų bė ga ne per ma to mas skys tis, mau dan tis

vo nio je ne ma ty ti ko jų).

Ra jo no val dy bos po sė dy je, įvy ku sia me lie pos 1 die ną, da ly va vo Sei mo

na rys Al gis Ka šė ta ir jo pa dė jė jas Vy tau tas Ka ziu lio nis. Jie kal bė jo apie ne-

vei kian čius van dens fil trus Puo džių gy ven vie tė je, sa kė, kad bū ti na im tis kuo

sku biau sių prie mo nių pa dė čiai iš tai sy ti. Ra jo no val dy bos na rys Vy tau tas Kuk-

lys kal bė jo apie ne įti kė ti nai di de lius pa grin di nių prie mo nių amor ti za ci nius

at skai ty mus, di di nan čius ge ria mo jo van dens tie ki mo ir nuo tė kų ša li ni mo

sa vi kai ną. Sa kė, kad bū ti na įver tin ti ka na li za ci jos va ly mo įren gi nių dar bą,

pa tiks lin ti jų kai nas. Apie vi sa tai po sė džio pro to ko le ne ra šo ma.

Ne ma ty ti po sė džio pro to ko le ir aiš kios ra jo no val dy bos na rių bei ki tų,

da ly va vu sių jų po sė dy je, nuo mo nės, ką da ry ti su keis tai nu sta ty ta van dens

kai na, kaip pri vers ti SP UAB „Va rė nos van de nys“ pa keis ti fil trus Puo džių

189


gy ven vie tė je. Mig lo tai bu vo pa ža dė ta ana li zuo ti van dens tie ki mo ir nuo tė kų

ša li ni mo kai nas.

190

Iki rug sė jo mė ne sio pa bai gos, ne su lau kus kai nų per žiū rė ji mo, van dens

fil trų pa kei ti mo Puo džiuo se, Sei mo na rio pa dė jė jui Vy tau tui Ka ziu lio niui

pra šant, ra jo no me ras Vi das Mi ka laus kas po tvar kiu Nr. 178 su da rė ko mi si ją

„van dens kai nų pa grįs tu mui nu sta ty ti“. Ko mi si ja ap žiū rė jo ke le tą van den-

tie kos ir van den va los ob jek tų ir nu sta tė, kad SP UAB „Va rė nos van de nys“

pa grin di nių prie mo nių są ra šuo se yra daug ne vei kian čių ir ne rei ka lin gų van-

den tie kio ir ka na li za ci jos li ni jų, ki to kio ne rei ka lin go tur to. Va ly mo įren gi niai

su pro jek tuo ti ir pa sta ty ti ke le tą kar tų di des niam fe ka li jų kie kiui, ne gu da bar

per pum puo ja ma. Mer ki nės mies te ly je į 400 kub. m pa ros pa jė gu mo va ly mo

įren gi nius per pum puo ja ma vos ne 40–50 kub. met rų. Per lo jos gy ven vie tės

va ly mo įren gi nių bio fil tras dum blė jęs, ne vei kia, ta čiau amor ti za ci ja, di-

di nan ti nuo tė kų ša li ni mo sa vi kai ną, skai čiuo ja ma. Ko mi si ja tu rė jo pa sta bų

dėl di de lių van dens nu os to lių. At ski ro se van den vie tė se jie sie kia 50–80 proc.

Šiuos nu os to lius taip pat ap mo ka var to to jai.

Sa vo iš va do je ko mi si ja nu ta rė siū ly ti SP UAB „Va rė nos van de nys“ per

mė ne sį įver tin ti sa vo il ga lai kį tur tą ir ne rei ka lin gas, ne nau do ja mas pa grin-

di nes prie mo nes nu ra šy ti ar ba kon ser vuo ti. Dar kar tą pa mė gin ti pa ge rin ti

dar bų or ga ni za vi mą, nu ma ty ti prie mo nes van dens nu os to liams su ma žin ti.

Ap skai čiuo ti ge ria mo jo van dens tie ki mo ir nuo tė kų ša li ni mo sa vi kai nas

kiek vie nai gy ven vie tei.

Ta čiau, per skai čius šios ko mi si jos iš va das, iš kar to ky la klau si mas. Ka žin

ar van dens tie ki mo ir nuo tė kų ša li ni mo pro ble mas tu ri spręs ti ra jo ne at si tik-

ti nai su da ry ta ko mi si ja? Ar ne pri va lo me to diš kai pa dė ti gau siai val di nin kų

pri kimš tos mi nis te ri jos? Juk jau ke le rius me tus kai mo van dent var kos ūkio

ob jek tai mer di. Dar 1992 me tų va sa rą apy lin kių vir šai čiai pe rė mė į sa vo

ba lan są lik vi duo tų ko lū kių ir ta ry bi nių ūkių ko mu na li nio ūkio ob jek tus.

Ne tu rė da mi nei pa tir ties, nei ypa tin go no ro eks plo a tuo ti van dent var kos ūkį,

vis ką pa li ko li ki mo va liai. Vie toj apy lin kių ku riant se niū ni jas, vi sas apy lin kių

tur tas bu vo per duo tas ra jo nų sa vi val dy bėms. Va rė nos ra jo ne van dent var kos


ūkio tur tą (jau ge ro kai ap leis tą ir su dė vė tą) pe rė mė SP UAB „Va rė nos van de-

nys“. Ir ši or ga ni za ci ja ne puo lė tvar ky ti kai mo van den tie kio ir ka na li za ci jos

tin klų, va ly mo įren gi nių.

1997 me tų spa lio 23 d. bu vo iš leis tas Vy riau sy bės nu ta ri mas Nr. 1167

„Dėl Lie tu vos Res pub li kos mies tų ir mies te lių van dent var kos ūkio plė to ji mo

pa grin di nių kryp čių“. Nu ta ri mo teks te mi ni mi ir kai mo vie to vių van dent var-

kos ūkio ob jek tai. Dau gu mos nu ta ri me nu ma to mų prie mo nių ren gė jas yra

Sta ty bos ir ur ba nis ti kos mi nis te ri ja. Nu ma to mos spręs ti ir tos pro ble mos,

ku rio mis da bar Va rė no je si ė mė at si tik ti nai su da ry ta ko mi si ja, tik, de ja,

be veik vi sų mi nė to nu ta ri mo prie mo nių įvyk dy mas nu ma ty tas 1999–2000

me tais ir vė liau. Val di nin kai lei do sau mąs ty ti ir ra šy ti pa ma žu, ne pra kai tuo-

da mi, o ru dą van de nį kai mo žmo nės jau da bar mo ka di de lę kai ną.

Sta ty bos ir ur ba nis ti kos mi nis te ri jos va do vy bė pri klau sė Cen tro są jun-

gai. Da bar ji su jung ta su ki ta tos pa čios są jun gos kon tro liuo ja ma mi nis te ri ja

ir pa va din ta Ap lin kos mi nis te ri ja. Tai ka žin ar iš vi so kas nors vyk dys mi nė tą

nu ta ri mą? O gal tie, ku riems tai pa ves ta vyk dy ti, ap sirgs iš sė ti ne skle ro ze?

Cen tro są jun gos na riai bū riais at vyks ta į Va rė nos ra jo ną, jų va dai lan ko

gry bų ir ki to kias šven tes. Vi si tie vi zi tai pra si de da ir bai gia si po li ti ka vi mu,

sa vęs pa ro dy mu.

Kai mo žmo nėms yra vi siš kai vis tiek, ar juos val do cen tro ar pa kraš čio

par ti ja. Jiems rei kia, kad val džia pa dė tų su si kur ti žmo niš kas gy ve ni mo są ly-

gas. Svar bu, kad na muo se, at su kus van den tie kio čiau pą, bėg tų šva rus van duo,

kad jį ne rei kė tų ne pa grįs tai bran giai mo kė ti.

191


192

NuO KO mES iŠ Si LaiS Vi NOm?

(1999 m. sausio 9 d.)

Sei mas pa tvir ti no de kla ra ci ją dėl ko mu niz mo ir bu vu sio ko mu nis-

ti nio oku pa ci nio re ži mo ver ti ni mo. Sei me įre gist ruo tas įsta ty mo pro jek tas

„Dėl ko mu niz mo ver ti ni mo ir bu vu sių ko mu nis ti nio oku pa ci nio re ži mo

aukš tų jų pa rei gū nų da bar ti nių vals ty bi nių pa rei gų sfe ros api brė ži mo“.

Aiš ku, toks įsta ty mas tu rė jo bū ti pri im tas prieš aš tuo ne rius me tus,

ta čiau taip pat aiš ku, kad to liau gy ven ti be to kio įsta ty mo yra ne įma no ma.

Są jū džio me tais dau gia tūks tan ti niuo se mi tin guo se ne šėm tau ti nes vė lia vas,

šau kėm, kad no rim lais vės, ne pri klau so my bės, vie nas ki tam pa sa ko jom apie

sa vo ne tek tis oku pa ci jos lai ko tar piu.

Ir štai nuo anų die nų pra ėjo de šimt me tų, o vis dar ne aiš ku, nuo ko mes

iš si lais vi nom. Anuo met bu vo aiš ku, kad oku pa ci jos me tais vi sas ne do ry bes

or ga ni za vo ir vyk dė kom par ti ja, bet jos mes ne pa smer kėm. Ne pa smer kė jos

ir bu vę kom par ti jos na riai. Mū sų vals ty bė da bar pa na ši į ve ži mą, va žiuo jan tį

dul kė tu ke liu ir be si sten gian tį pa siek ti as fal to plen tą. De ja, daž nai kei čiant

kryp tį (ren kant nau ją Sei mą ar Pre zi den tą), ve ži mas vėl pa su ka kaž kur į šo ną,

o su kel tos dul kės truk do tau tai ma ty ti tei sin gą kryp tį.

Per vi sus Ne pri klau so my bės me tus ko mu nis tai (da bar el dė-

dė pis tai) sku bė jo dau gy be su gal vo tų nuo dė mių kal tin ti tuos, ku-

rių la biau siai ne ap ken tė. Pir miau sia žmo nes, ne su te pu sius sa vo

biog ra fi jų tar na vi mu oku pan tams. Pa ga liau vi są tau tą ko la bo ran tas

A. Bra zaus kas pa va di no žyd šau džiais ir, bū da mas Pre zi den tas, tau tos var du

at si pra šė Iz ra e lio kne se to žy dų su šau dy mą Lie tu vo je. Ta čiau nie kuo met

A. Bra zaus kas ne smer kė stri bų, va riu sių Lie tu vos žmo nes į trem tį, žu džiu sių

juos tie siog jų na muo se, tam piu sių mies te lių aikš tė se nu žu dy tų ir iš nie kin tų

pat rio tų kū nus, or ga ni za vu sių ki tas gė din gas ak ci jas, nors šių iš ga mų bu vo

de šim te rio pai dau giau ne gu žyd šau džių.

„Lie tu vos ai de“ (1998 12 17, Nr. 248) G. Kir ki las ra šo, kad Lie tu vos

kom par ti ja pri ėmė re zo liu ci ją, smer kian čią sta li niz mo lai kų nu si kal ti mus.


Bet gi ta pa ti kom par ti ja siau tė jo iki 1990 me tų. Iki 1953 me tų bu vo vyk do mas

tar si ply nas miš ko kir ti mas, po ku rio tu rė jo lik ti tik že mas po miš kis, krū mai.

Mil ži niš kas So vie tų Są jun gos rep re si nis apa ra tas ir po Sta li no mir ties vei kė

to liau, ro vė vi sus, iš drį su sius pa kel ti gal vas virš „po miš kio“. Tau tos ža din to jai

ku ni gai – da bar ti nis Kau no ar ki vys ku pas Si gi tas Tam ke vi čius, mon sin jo ras

Al fon sas Sva rins kas ir dau ge lis ki tų pa trio tiš kai mąs tan čių dva si nin kų – bu vo

tar do mi ir tei sia mi jau po 1953 me tų. Jų areš tai gąs di no žmo nes ir aki vaiz džiai

ro dė, kad par ti ja ne pa ken čia mė gi nan čių žvelg ti virš „po miš kio“. To kie lais vės

šauk liai, kaip Ni jo lė Sa dū nai tė, An ta nas Ter lec kas, An ta nas Sta siš kis, Ni jo lė

Gaš kai tė, Al gir das Stat ke vi čius, ki ti jų ben dra min čiai, taip pat bu vo nu teis ti

po 1953 me tų. Dau ge lis iš jų pa leis ti iš ka lė ji mų tik Są jū džiui rei ka lau jant.

Jau ge ro kai po Sta li no mir ties bu vo su gal vo tas žiau riau sias ki ta min čių

kan ki ni mo bū das – juos da ry da vo psi chiat ri jos li go ni nė se, svei kus žmo nes

pri vers ti niu bū du „gy dy da vo“ psi chot ro pi niais vais tais.

A. Bra zaus kas daž nai mėgs ta sa ky ti, kad jis yra eko no mis tas ir tik to kia

veik la si i mi nė jęs kom par ti jos cen tro ko mi te te. Tai to li gra žu ne vi sai tei sin gi

žo džiai. Kom par ti ja pri im da vo spren di mus įvai riau siais klau si mais. Daug kas

iš tos veik los bu vo griež tai sle pia ma nuo tau tos. Vi si cen tro ko mi te to na riai

da ly vau da vo po sė džiuo se, vi si vi suo met bal suo da vo „“. Tai gi jie da ly vau-

da vo vi suo se, daž nai gė din guo se rei ka luo se. Tai pa sa ky ti na ir apie po etus,

ra šy to jus, sė dė ju sius kom par ti jos cen tro ko mi te to po sė džiuo se.

Kas, jei ne kom par ti ja su ar dė Lie tu vos že mės ūkį, su nai ki no šim tus tūks-

tan čių vien kie mių? Jų gy ven to jai bė go į mies tus ar ba bu vo pri vers ti sta ty ti

na mus kol cho zų gy ven vie tė se, ku rios da bar vi siš kai ne tin ka in di vi du a liam

ūki nin ka vi mui.

Kas, jei ne kom par ti ja ne lei do tūks tan čiams trem ti nių ir po li ti nių ka li-

nių grįž ti į Lie tu vą? Jie bu vo pri vers ti lik ti trem ties vie to se ar ba ap si gy ven ti

Bal ta ru si jo je ar Lat vi jo je, kur ko mu nis tai ne bu vo to kie žiau rūs. Kom par ti jos

nu si kal ti mų są ra šas ga li bū ti tę sia mas ir tę sia mas.

Ir štai ta par ti ja, įvyk džiu si tiek daug nu si kal ti mų, li ko iki šiol, tik pa-

si va di no ki tu var du. Jei ji 1990 me tais bū tų su si lik vi da vu si, da bar tik riau siai

193


ne be rei kė tų ra šy ti nei di de lių smer kian čių de kla ra ci jų, nei įsta ty mų pro jek tų.

Bū tų ga li ma vie nu sa ki niu pa smerk ti kom par ti ją, ne mi nint jo kių aukš tų pa-

rei gū nų. Kaip yra ne kar tą pa brė žęs A. Bra zaus kas, tarp kom par ti jos na rių

tik vie nas ki tas pro cen tas bu vo tik rų ko mu nis tų. Ki ti, at seit, bu vo ar ba per

prie var tą įra šy ti (pvz., nu si kal tę ko lū kių me cha ni za to riai ar spe cia lis tai),

ar ba „gud ruo liai“, sie kian tys kur ti sa vo ge ro vę ki tų są skai ta. Tie gud ruo liai

„lo vis tai“ (nuo žo džio „lo vys“), be je, su da ro da bar ti nės LDDP dau gu mą.

Sa vo gud ru mą jie įro dė 1992–1996 me tais bū da mi val džio je, kai sten gė si

su sig rieb ti kuo dau giau tur to ir su vel ti pra dė tas re for mas. Ir jei so viet me-

čiu jie ne pa da rė aki vaiz džių, vi sai tau tai ma to mų ma si nių niek šy bių, tai tik

to dėl, kad jiems ne bu vo lie pia ma to da ry ti. Bū kim tei sin gi: ku ni gus ir ki tus

di si den tus vis dėl to tar dė, kra tas jų na muo se at li ko ne kas ki tas, o tie pa tys

pri si tai kė liai kom par ti jos na riai, ėję tar dy to jų ir ki tų rep re si nio apa ra to tar-

nau to jų pa rei gas. Daž nas bu vęs to me to ka li nys sa ko, kad daug ge riau bū tų

bu vę, jei bū tų tar dę ru sai, nes lie tu viai, steng da mie si įsi teik ti „vy res niąjam

bro liui“, sa vo pa rei gas vyk dė per ne lyg uo liai.

194

Mi nė to je G. Kir ki lo pub li ka ci jo je pa skelb tas tei gi nys, kad „dau ge liui Lie-

tu vos po ka rio in te li gen tų sto ji mas į par ti ją bu vo ne iš ven gia mas, nes prie šin gu

at ve ju pa grin di nes kraš to val dy mo, eko no mi kos, ypač švie ti mo ir moks lo

po zi ci jas, im tų at va žia vu sie ji iš „sve tur“, yra juo kin gas. Šim ta me tės Ru si-

jos ca rų prie spau dos me tu lie tu viai in te li gen tai bu vo vai ko mi po vi są pla čią

im pe ri ją, ta čiau 1918 me tais jie su si rin ko į Lie tu vą ir su kū rė ne pri klau so mą

vals ty bę. O tai, kad Lie tu vos po ka rio me tais ne plū do ru sai, ne kom par ti-

jos nuo pel nas. Bė gan tys iš al ka nos Ru si jos ap lenk da vo Lie tu vą to dėl, kad čia

vy ko ar šus par ti za ni nis ka ras. Vi so kie kla jok liai ir per ėjū nai mie liau kū rė si

Lat vi jos, Es ti jos mies tuo se, Ryt prū siuo se, kur jiems bu vo sau giau.

Jei bu vę kom par ti jos vei kė jai bū tų vis dėl to do ri žmo nės, apie so viet me-

tį jie tu rė tų kal bė ti vi siš kai at vi rai. Prie šin gu at ve ju jie tu ri bū ti pa smerk ti.

Lie tu vos kai muo se ir mies tuo se gy ve na daug tūks tan čių žmo nių, ser gan čių

so vie ti ne nos tal gi ja, gi rian čių „ge rus“ so vie ti nius lai kus. Jie ne ži no ar ba vaiz-

duo ja, kad ne ži no, jog į Lie tu vą bu vo ve ža mi ame ri kie tiš ki grū dai, sta to mos


pa ša rų ga myk los, gy vu li nin kys tės fer mos tik to dėl, kad Ru si jos kai muo se

tuo met jau ne be bu vo pa kan ka mai dar bin gų žmo nių, ga lin čių melž ti kar ves

ar šer ti kiau les. Lie tu va bu vo pa vers ta tvar tu, ku ria me su var gę mū sų kol-

choz nin kai au gi no Mask vai ir Le ning ra dui mais tą.

Įvai rūs straips niai laik raš čiuo se, in ter viu su aukš tais kom par ti jos pa-

rei gū nais, kur mė gi na ma įti kin ti žmo nes, jog kom par ti ja da rė vis ką ge rai ir

bū tų da riu si tai at ei ty je, ne skaid ri na, bet dar la biau drums čia mū sų pro tus,

truk do vi suo me nei at si kra ty ti bol še viz mo nuo dais. Ne bū din gas Lie tu vai

pra mo nės kū ri mas so viet me čio Lie tu vo je – ne kas ki ta, o tik pa to gus ko lo-

ni za vi mo bū das.

Kad yra ne są mo nė plė to ti gy vu li nin kys tę, kai ten ka pa ša rus vež ti ke lis

tūks tan čius ki lo met rų, kad yra ab sur das kur ti pra mo nę, ku riai ža lia vas rei kia

ga ben ti iš Vi du ri nės Azi jos ar ba Si bi ro, – vi sa tai sa ky ti vi sai at vi rai pri va-

lo kom par ti jos va dai. Iš tų pa čių bu vu sių kom par ti jos va dų žmo nės tu rė tų

su ži no ti tie są apie mil ži niš ką be pras my bę – BAM’o sta ty bą, apie mė gi ni mą

van de nin gas, į šiau rę te kan čias Si bi ro upes pa suk ti į pie tus, apie dau gy bę

ki tų ne są mo nių, vyk dy tų mi li jo nų žmo nių są skai ta.

Vi si ra šy to jai, ide a li za vę so vie ti nę san tvar ką, kol cho zų kū ri mą, tu rė tų

at vi rai ir gar siai pa skelb ti, kad toks jų ra šy mas bu vo pri vers ti nis. Jų da bar-

ti nis iš di dus ty lė ji mas yra nu si kals ta mas, nes ne pa de da žmo nėms su pras ti

so vie ti nės san tvar kos pra žū tin gu mo, stab do pi lie ti nės ir tau ti nės vi suo me nės

kū ri mą si. Daug ir at vi rai kal bė ti bei ra šy ti apie ko mu niz mo ab sur diš ku mą

pri va lo ir bu vę kom par ti jos na riai, da bar įsto ję į Kon ser va to rių par ti ją. Tė-

vy nės są jun gos va do vy bė, su tei ku si kai ku riems iš jų di de lius įga lio ji mus,

tu rė tų griež čiau kon tro liuo ti jų veik lą, kai ka da pri me nan čią niū rius so viet-

me čio lai kus.

Vis dėl to tu ri me rim tą pa grin dą ma ny ti, jog vi si, ku rie ty čia klai di na

tau tą ar ba ne pa de da jai at si pei kė ti, ku rie sten gia si slėp ti tei sy bę, nė ra tik ri

lie tu viai. Ir įsta ty mas, ri bo jan tis to kių ne drau gų veik lą, yra rei ka lin gas, nors

kiek ir pa vė luo tas. Kaip sa ko ma, ge riau vė liau ne gu nie kada.

195


196

SuN Ku ŽVELg Ti PrO LaN gĄ

(1999 m. balandžio 6 d.)

Ir Vil niaus, ir Kau no, ir Aly taus gy ven to jams Mar cin ko nių se niū-

ni jos pa va di ni mas aso ci juo ja si su di de liais miš kais, gau sy be gry bų, uo gų.

Va sa rą ir ru de nį šis kraš tas at gy ja. Gry bau to jų ir uo gau to jų bū na tiek daug,

kad miš ko gė ry bių ma žai lie ka vie ti niams gy ven to jams, ku riems gry bai ir

uo gos daž nai yra vos ne vie nin te lis pra gy ve ni mo šal ti nis.

Žie mop vis kas nu ty la. Ke lios de šim tys miš ko kai me lių nu grimz ta į

so pu lin gą ty lą. Ka dai se pil nos gry čios žmo nių da bar iš tuš tė ju sios. Ge rai, jei

tro bo je dar gy ve na du se ne liai. Gū džiais, il gais žie mos va ka rais jie pri si me na

jau nys tę, pa kal ba apie sa vo vai kus ir vai kai čius, dar so viet me čiu iš bė gu sius į

mies tus ieš ko ti ge res nio gy ve ni mo. Daž no je gry čio je yra te le vi zo rius, bet jį

žiū rė ti bai su: iš ti sai ro do žu dy nes, plė ši mus, pa leis tu vys tę. Ir jei ne me lod ra-

ma tiš ki se ria lai (vi so kios ma ria nos, iza be lės), ku riuos iš di džiai nie ki na mū sų

in te li gen tai, va din da mi mui lo ope ro mis, kai mo žmo gui te le vi zo rius bū tų

be veik ne rei ka lin gas. Sle gia mam me tų naš tos kai mie čiui pus ty tais žie mos

ke liais sun ku pa siek ti par duo tu vę, baž ny čią, pa štą, am bu la to ri ją. Au to bu sas

ar ti miau siu ke liu pra va žiuo ja gal tik vie ną kar tą per sa vai tę. Daž nai li ga bū na

lem tin ga: grei to ji me di ci nos pa gal ba, stri gu si snie go pus ny se, pa vė luo ja.

Ne re tai ten gy ve nan čiam žmo gui ir pro lan gą pa žvelg ti sun ku: kai my nų

lan gai kal ti len to mis, ten jau nie kas ne be gy ve na, iš ke lia vo Ana pi lin. Ir to

žvel gian čio jo min tis sun ki: „Ar grei tai jau ir ma no ei lė?“ Pa ga ren dos ir Kliu-

čių kai muo se jau nie kas ne gy ve na. Rud ne lė je li ko dvi mo čiu tės.

Dau giau kaip pu sės tūks tan čio kvad ra ti nių ki lo met rų plo tą iman čio je

se niū ni jo je yra 30 kai mų ir Mar cin ko nių mies te lis. Iš vi so se niū ni jo je gy ve-

na apie 2000 žmo nių. 1998 me tais gi mė 17, o mi rė 48 žmo nės. Šis san ty kis

kas met blo gės, jei nie kas ne mė gins pa keis ti pa dė ties.

Apie 70 proc. Mar cin ko nių se niū ni jos te ri to ri jos pri klau so Dzū ki jos

na cio na li niam par kui. Ka na do je, On ta rio pro vin ci jo je, yra Al gon ki nų par kas.

Al gon ki nai, ku rių var du pa va din tas par kas, yra in dė nų gen tis, ta čiau ten tų


in dė nų jau nė vie no nė ra. Ar ge rai bus, jei ir Dzū ki jos na cio na li nia me par ke

ne liks nė vie no dzū ko?

Da bar vyk do ma že mės re for ma ar ba, tei sin giau sa kant, že mės grą ži ni-

mas sa vi nin kams ir jų į pė di niams, pa dė ties ne pa keis. So viet me čiu di de li la bai

ne der lin gos že mės plo tai bu vo ap so din ti miš kais. Li ku siuo se der lin ges niuo se

ne di de liuo se plo te liuo se, ku riuos pa jė gia pa tręš ti or ga ni nė mis trą šo mis, kai-

muo se gy ve nan tys žmo nės au gi na dar žo ves ar bul ves. Kai kur di de li tuš ti že mės

plo tai yra vi siš kai ne nau do ja mi. An tai Ka be lių kai mo žmo nės jau at si sa ko da lies

tu rė tos iki so viet me čio že mės. Mar gio nių kai me nie kas ne nau do ja va di na mų jų

„tit na gi nių“ (apie 50 ha), „va la kų“ (apie 70 ha). Pu vo čių kai me, dar 1995 me-

tais su da rius že mės re for mos že mė tvarkos pro jek tą, li ko va di na mie ji ben dro

nau do ji mo plo tai – nie kam ne rei ka lin gi smė ly nai. Ka dan gi ne bu vo aiš ku, kam

ir kaip tuos plo tus pri skir ti, nu osa vy bės do ku men tų žmo nės iki šiol ne ga vo.

Še ši se niū ni jos kai mai ri bo ja si su Bal ta ru si ja. Koks bus plo tis pa sie nio zo nos,

ku rio je grą žin ti že mės sa vi nin kams ne bus ga li ma, iki šiol ne aiš ku.

Se niū ni jos že mė tvarkos tar ny ba iš Vals ty bi nio ar chy vo ga vo tik de šim-

ties kai mų že mės sa vi nin kų są ra šus su nu ro dy tais jiems pri klau siu sios že mės

plo tais. 21 kai me (apie 600 sa vi nin kų) že mės nu osa vy bės ju ri di nį fak tą rei kė jo

nu sta ty ti teis muo se. Dau ge ly je kai mų vy ko iš va žiuo ja mie ji teis mo po sė džiai.

Net 27 kai mai iki pat 1940 me tų že mę val dė rė žiais. Čia bū ti na su da ry ti že-

mės re for mos že mė tvarkos pro jek tus.

Kai vi sa tai ma tai, net skai ty ti pub li ka ci jas laik raš čiuo se, kur ra šo ma, kad že-

mė vi siems sa vi nin kams bus grą žin ta iki 2000 me tų pa bai gos, yra ne ma lo nu. Kad

to kie pa ža dai bū tų įvyk dy ti, Mar cin ko nių se niū ni jo je tu rė tų jau šian dien dirb ti

apie 20 ma ti nin kų, o da bar dir ba vos trys ar ke tu ri. Pa na ši pa dė tis yra vi suo se

ra jo nuo se, ku rie iki 1939 me tų bu vo len kų oku puo ti. Štai Vil niaus ap skri ties

že mės tvar ky mo de par ta men to di rek to rius šių me tų va sa rio mė ne sį spau do je

in for ma vo, kad že mės re for mos dar bams per nai vi sai ap skri čiai bu vo skir ta 5

mln. li tų, šiais me tais 4,1 mln. li tų, o re for mai baig ti rei kia 55 mln. li tų.

Vi siš kai su pran ta ma, ko dėl Kau no, Pa ne vė žio, Ma ri jam po lės, Šiau lių,

Tel šių ap skri ty se že mės grą ži ni mas vyks ta daug spar čiau. Ten yra vi sa do-

197


ku men ta ci ja, įro dan ti že mės nu osa vy bės tei ses, yra gra fi nė me džia ga. Mar-

cin ko nių se niū ni jo je ne tik vi so to nė ra, bet pre ten den to pa var dės ry šį su

sa vi nin ko pa var de daž nai rei kia įro di nė ti teis muo se. Pa vyz džiui, į bu vu sio

sa vi nin ko Ta mu le vi čiaus že mę pre ten duo ja jo sū nūs, ku rių pa var dės Ta mu-

lis, Ta mu lai tis, Ta mu lio nis. Vie na me do ku men te var das ra šy tas Iza be lė, o

ki ta me – Za biel kai tė, ki tos var das Ana iš vers tas kai ku riuo se do ku men tuo se į

Oną, Onu tę. Iš Mi liaus kų žmo nės ta po Mi liais, Mi liū nais, iš Svir ne lių – Svirs-

kais, iš Vil ki nių – Ve le žins kais, Vil čins kais ir pan.

198

Pre ten den tai tuos „kry žiaus ke lius“ pra ėjo, o kas to liau? Gal būt ap skri ties

ad mi nist ra ci ja pa sam dys daug ma ti nin kų, ku rie iš skirs tys smė ly nų ir miš ko

ga ba lė lius pre ten den tams? Ką su vi su tuo da rys nau jie ji že mių ir miš kų sa-

vi nin kai, ku rių di džio ji dau gu ma gy ve na mies tuo se? Ki tuo se ra jo nuo se der-

lin gas že mes mies tie čiai sa vi nin kai sėk min gai nuo mo ja ūki nin kams, že mės

ūkio ben dro vėms. O ką da ry ti smė ly nų, miš ko jau nuo ly nų sa vi nin kams? Ir

ne der lin gas že mes rei kės mo kė ti mo kes čius, jau ną miš ką rei kės re tin ti,

va ly ti, sau go ti nuo li gų. Net bran dus miš kas ne duos pa sa kiš kų pa ja mų, nes

ply nas kir ti mas bus lei džia mas tik miš kui si krė tus me džių li go mis. Ta čiau

vė liau sa vi nin kas pri va lės iš kirs tus plo tus at so din ti.

Gau tus iš ap skri ties ad mi nist ra ci jos nu osa vy bės do ku men tus sa vi nin kas

pri va lo re gist ruo ti Že mės ir ki to ne kil no ja mo jo tur to ka dast ro ir re gist ro vals ty-

bi nė je įmo nė je. Už tai rei kia mo kė ti. No rint že mę par duo ti, rei kia tu rė ti tiks lius

že mės plo tų pla nus. Tie pie ši nė liai, ku riuos ma ti nin kas įde da į nu osa vy bės

by lą, ne tin ka. Rei kia sam dy ti ge o de zi nin kus, ku rie su da rys pla nus su po li go nų

vir šū nių ko or di na tė mis, tiks liais kraš ti nių il giais, tiks liai pla ne pa ro dy to mis

naud me no mis. Tai že mės sa vi nin kui ga li kai nuo ti ne vie ną tūks tan tį li tų.

Prieš tre je tą me tų Va rė nos ra jo no že mės ūkio kon sul ta vi mo tar ny ba,

siek da ma pa dė ti žmo nėms gau ti mak si ma lią nau dą iš ne der lin gų že mių, su-

kvie tė į Ka be lių kai mą moks li nin kus – bo ta ni kus, ku rie siū lė au gin ti gė les,

jų sėk las, vais ta žo les, mo kė, kaip tai da ry ti.

De ja, pus va lan džiu moks li nin kus ap len kęs vais ta žo lių su pir kė jas jau

bu vo įti ki nęs su si rin ku sius žmo nes, kad vais ta žo lių au gi ni mas ne pel nin gas,


nes daž nai iš au gin tas der lius pa pras čiau siai ne su per ka mas, pa grin di niai šios

pro duk ci jos nau do to jai – to li Šven čio ny se.

Tur būt šio se že mė se ga li ma au gin ti ne tik gė les ir vais ta žo les, bet ir

įvai rias uo gas, si im ti triu ši nin kys te, bi ti nin kys te ir ki to kiais ver slais, ta čiau

vi sam tam rei ka lin gos pra di nės lė šos, rei kia tu rė ti rin ką pro duk ci jai re a li zuo ti.

Žmo nės čia gy ve na pa pras ti, ne tur tin gi. Jie ne ga li sta ty ti „sa vo ge ro var do“,

kaip tai pa da rė ūkio mi nist ras V. Ba bi lius, ir gau ti ban ko kre di tus.

Pa mė gin kim su skai čiuo ti vals ty bi nes įstai gas, be si rū pi nan čias kai mo rei-

ka lais. Pir miau sia – ra jo no sa vi val dy bė, ku ri lyg ir įpa rei go ta rū pin tis kai mo

žmo nių bui ti mi, ta čiau į že mės ūkį ra jo no me ras ne tu ri tei sės kiš tis. Ap skri ties

vir ši nin kas tu ri sa vo ži nio je Kai mo rei ka lų de par ta men tą ir Že mės tvar ky mo

de par ta men tą. Sei me yra Kai mo rei ka lų ko mi te tas, Že mės ūkio mi nis te ri ja

tu ri daug de par ta men tų ir vi si jie pa šauk ti tar nau ti kai mui. Yra dar Ap lin kos

mi nis te ri ja, ku riai pri klau so Dzū ki jos na cio na li nis par kas.

O ką nu vei kė ši gau sy bė ins ti tu ci jų per pas ta ruo sius ke le tą me tų kad

ir Mar cin ko nių se niū ni jos gy ven to jų la bui? Ak ty viai da ly vau jant ir re miant

Aly taus ap skri ties vir ši nin kui I. Aleš ke vi čiui Mar da sa vo kai me ly je, ku ria me

gy ve na 30 žmo nių, pa sta ty tas (o gal dar te bes ta to mas) klo ji mo te at ro pa sta tas.

Tai be ne jau tre čias to kios pa skir ties pa sta tas šio je se niū ni jo je. Ar ne ge riau

bū tų bu vę, jei tie ga lin gi ap skri ties de par ta men tai bū tų mez gę tvir tus ry-

šius su vais ta žo lių, gė lių sėk lų ar na mi nių uo gų su pir kė jais ir per dir bė jais ir

vie toj te at ro bū tų pa sta tę, pa vyz džiui, vais ta žo lių džio vyk lą, pa da rę pra džią

ki to kiems ver slams. Vie no kai mo pa vyz dys „ krės tų“ ki tus. Grįž tų iš mies tų

kai ku rie ne itin ge rai be si ver čian tys jau ni šių kraš tų žmo nės.

Rei kia Mar cin ko nių se niū ni jai iš si la vi nu sio, ener gin go se niū no, su ge-

ban čio telk ti žmo nių pa stan gas sie kiant mak si ma liai iš nau do ti su sig rą žin tą

že mę, ras ti ry šius su moks li nin kais. Se niū nas tu rė tų teik ti sa vi val dy bės,

ap skri ties ir vals ty bės val džios ins ti tu ci joms kon kre čius veik los pro jek tus,

pa dė ti žmo nėms gau ti ban kų kre di tus ver slų pra džiai ir plė ti mui. Se niū ni jų,

pa na šių į Mar cin ko nių, Lie tu vo je yra ne daug. Ne rei kė tų leis ti to kiems uni-

ka liems gam tos kam pe liams nu mir ti.

199


E. Laugalys (Kazimieras Piškis)

Straipsniai „Dienovidyje“

201


KaS, KĄ ir KO DėL Su griO Vė

(1996 m. balandžio 26 d.)

So vie ti nė val džia nuo pat sa vo eg zis ten ci jos pra džios iki pa bai gos

vis kal ti no ca riz mą dėl at si li ku sio Ru si jos že mės ūkio. Tą pa tį ko mu nis tai

da rė ir Lie tu vo je. Jie nuo lat šmei žė vis ką, kas bu vo pa da ry ta Lie tu vos kai me

tar pu ka rio lai ko tar piu. Da bar tie pa tys, tik jau be si va di nan tys LDDP, iki kok-

tu mo kar to ja fra zę, kad Są jū dis, (at seit, V. Land sber gis, G. Vag no rius ir kt.)

su grio vė Lie tu vos že mės ūkį. Ko dėl apie tai ty li opo zi ci ja, uot iš aiš ki nu si

kai mo žmo nėms tik rą ją da ly kų es mę taip, kad kai mie čiams pa ga liau at si ver tų

akys ir at si kimš tų au sys, kad jie su pras tų, kas yra tik rie ji grio vė jai? Aiš kin ti

rei kia kon kre čiai ir nuo lat, nes prieš Sei mo rin ki mus ne oko mu nis tai-dė dė-

pis tai ir vėl mul kins, kvai lins, įvai riais bū dais ap gau di nės žmo nes.

Tad pa mė gin kim iš si aiš kin ti, kas ką sta tė ir kas ką grio vė. Ir ko dėl

mū sų kai mas šian dien at si dū rė to kio je ap verk ti no je būk lė je. Pra dė kim nuo

lai ko tar pio, kai Lie tu va iš Ru si jos im pe ri jos kam pio ta po ne pri klau so ma

vals ty be – nuo 1918 me tų. Kai muo se dar gy ve na žmo nių, pri si me nan čių

pir mą jį ne pri klau so my bės de šimt me tį. Kiek vie nas ūki nin kas tu rė jo kluo ną

su plūk ta as la. Vi si mo kė jo kul ti spra gi lais: ir dvi ese, ir ke tu rie se, ir net aš-

tuo nie se. Bu vo se no viš kos jau jos li nams min ti, o ran ka su ka mo mis gir no mis

bu vo ma la mi grū dai duo nai kas die ni nei.

Per du Ne pri klau so my bės de šimt me čius Lie tu vo je bu vo pa sta ty ti pen ki

mė sos per dir bi mo fab ri kai, trys cuk raus fab ri kai, iš vys ty ta li nų ap dir bi mo

pra mo nė. Ūki nin kai pa si sta tė daug ma lū nų. Apie 1940-uo sius spra gi lais

kū lė tiek, kiek šiau dų rei kė jo sto gų re mon tui. Vi sus ja vus iš kul da vo ga ri nės,

mo to ri nės ar trak to ri nės ku lia mo sios ma ši nos. Bu vo jau iš vys ty ta pie no

per dir bi mo pra mo nė. Kiek vie na me di des nia me mies te ly je bu vo ak ci niais

203


pa grin dais su kur tos pie ni nės, ku rio se ne tik se pa ra vo pie ną, bet ir ga mi no

svies tą, sū rius, įvai rius ne al ko ho li nius gė ri mus.

204

Nuo 1926 me tų že mės ūkio pa žan gą ska ti no Že mės ūkio rū mai (ŽŪR) –

pri va ti, vals ty bės re mia ma įstai ga. ŽŪR vals čiuo se tu rė jo per 500 ag ro no-

mų ir kon tro la sis ten tų, ku rie kon sul ta vo ūki nin kus ir tei kė jiems me to di nę

pa ra mą. ŽŪR iš lai kė ke lio li ka že mės ūkio mo kyk lų, lei do ke le tą laik raš čių

(tarp jų ir „Ūki nin ko pa ta rė ją“), šel pė įvai rias že mės ūkio or ga ni za ci jas, o

ūki nin kus ap rū pin da vo veis li niais gy vu liais, trą šo mis, ki to mis pre kė mis. Čia

tik tų pa mi nė ti, ką vei kia šian die ni niai Lie tu vos že mės ūkio rū mai, ku rie iš

Že mės ūkio mi nis te ri jos gau na ne di de lę pa ra mą ir įsten gia iš lai ky ti tik ke-

le tą dar buo to jų. Jie mer di, vals ty bės ne pa lai ko mi, nors jun gia ke lias de šimt

įvai rių drau gi jų. O kon sul tan tų vaid me nį iš jų pe rė mė Lie tu vos žem dir bys tės

Dot nu vo je ins ti tu tas.

Tai gi prieš ka rą vis kas aki vaiz džiai ge rė jo, to bu lė jo, nors ta ge ro vė bu vo

pa siek ta sun kiu ir at kak liu dar bu. La bai sun kiai kai mas per gy ve no 1930–1933

me tų pa sau li nę eko no mi nę kri zę. Bet ir jos me tu Lie tu vo je au go že mės ūkio

ga my ba. Veik los lais vė da vė vai sių: Lie tu vos vals ty bės pa grin di nės pa ja mos

bu vo gau na mos iš že mės ūkio pro duk tų eks por to.

1940 me tų so vie ti nė in va zi ja jau nuo pir mos die nos ap nuo di jo kai mą

ne tik ru mu ir bai me. Tuo jau pat bu vo pra dė ta cha o tiš ka že mės re for ma: da-

lis že mės at ima ma iš stam bes nių ūki nin kų, jie iš va di na mi buo žė mis. Že mė

ta po vals ty bės nu osa vy be, ūki nin kams bu vo lei džia ma val dy ti vos tik 30 ha.

Že mės ga vo ama ti nin kai ar ba sam do mi že mės ūkio dar bi nin kai, ku rie ne-

mo kė jo sa va ran kiš kai ūki nin kau ti, nes jų gy ve ni mo bū das iki tol bu vo ki toks

ne gu ūki nin kų. So vie ti nė že mės re for ma tik su jau kė jų kas die ny bę, nes jie

ne ga lė jo že mės par duo ti ir ją gau ti pi ni gų.

1941 m. va sa rą jau na ciai grą ži no ūki nin kams at im tą že mę. Ka ro me tais

Lie tu vos že mės ūkis ve ge ta vo. Pra si dė jus ant rąjam bol še vik me čiui ko mu-

nis tai, vos tik grį žę dar ka rui ne si bai gus, vėl ėmė si „iš buo ži ni mo“. Duo da mi

skly pus ma ža že miams, jie įti ki nė jo, kad duo da že mę am ži nam nau do ji mui.

Bet jau 1948–1949 me tais kom par ti ja įvyk dė pri vers ti nę ko lek ty vi za ci ją. Ir


vė liau, per vi sus 40 ko lū ki nės tvar kos me tų, vis kas bu vo da ro ma pa gal par ti nės

va do vy bės įsa ky mus. Že mės ūkio spe cia lis tai, daž nai jaus da mi pa že mi ni mą,

gė dą, pri va lė jo vyk dy ti ne pro tin gus ko mu nis tų nu ro dy mus.

Tai gi po 40 me tų (1989 m.) bu vo pa siek ti to kie „re zul ta tai“: 23 ct iš ha

ja vų (drėg nų, ne va ly tų grū dų, va di na mo jo bun ke ri nio svo rio) der lin gu mas,

2000 lit rų pie no (per me tus) pri mil žis iš kar vės. Tai bu vo 2–3 kar tus ma-

žiau, ne gu Va ka rų Eu ro po je. Tai reiš kė, kad pro duk ci jos vie ne tui pa ga min ti

ko lū kiai su nau do da vo ma te ria li nių re sur sų 2–3 kar tus dau giau, ne gu ten,

kur ko lek ty vi za ci jos nie ka da ne bu vo. O jei dar pri si min sim, kad so vie ti nė je

san tvar ko je sta tis ti niai duo me nys vi sa da bu vo iš krai po mi, t. y. bu vo me luo-

ja ma, kad di des nė pu sė pa ša rų bu vo at pluk do ma iš ana pus At lan to, ga li ma

pa skai čiuo ti, jog pro duk ci jos vie ne tui pa ga min ti Lie tu vo je bū da vo pa da ro ma

4–5 kar tus dau giau iš lai dų, ne gu Šve di jo je ar Da ni jo je.

Ko lū ki nė san tvar ka so vie ti nei vals ty bei da rė mil ži niš kus nu os to lius, o

ko lū kie čiai pa ma žu prie jos pri si tai kė. Dir ban tys va di na muo siuo se gy vu li-

nin kys tės kom plek suo se leng vai iš si neš da vo (pa vog da vo) pa ša rų ar ki to kio

tur to, – ir sau, ir kai my nams. Re a li zuo da vo daž niau siai deg ti nės bu te lį. Už

deg ti nę, apei nant ūkio bu hal te ri ją, me cha ni za to riai teik da vo vi so kias pa slau gas

žmo nėms: su ar da vo arus, at vež da vo mal kų, par vež da vo ir pa vog tą ko lū kio

tur tą. Vi si bu vo pa ten kin ti, jie nė ne ma nė, kad ga li bū ti ki taip. Dau ge lis žmo-

nių gy ve no prie var ta su kur to se gy ven vie tė se, į ku rias iš sa vo so dy bų jie bu vo

va ru su va ry ti. Kom par ti ja nai ki no ir tas so dy bas, ku rios li ko tuš čios, iš trė mus

ūki nin kus į Si bi rą. Kai mas pa ma žu sken do į al ko ho liz mo liū ną, o so vie ti nė

vals ty bė ri to si pra ra jos link. Ke lią į ją tvė rė Gor ba čio vo „pe rest roi ka“, su-

jau ku si vis ką, kas bu vo So vie ti jo je nu si sto vė ję lyg pel kė jęs van duo.

O šian dien ne oko mu nis tai vėl kal ti na tuos, ku rie mė gi no at kur ti Lie-

tu vos že mės ūkio pa grin dus. Pir miau sia jie kal ti na V. Land sber gį, kad jis,

bū da mas Aukš čiau sio sios Ta ry bos pir mi nin ku, pa si ra šė 1990 m. lie pos 26 d.

nu ta ri mą, lei du sį be da liams ko lū kie čiams prie sa vo 60 arų pri si dur ti dar 3 ha

že mės. Taip bu vo no rė ta pa leng vin ti ko lū kie čių da lią, ap sau go ti žmo nes nuo

ko lū kių pir mi nin kų sa vi va lės. Apie ko lū kių iri mą tais me tais dar ne bu vo kal-

205


os. Pir mie ji že mės ūkio re for mos įsta ty mai, ku rie pa si ro dė 1991 m. spa ly je,

sa vai me anu lia vo tą nu ta ri mą. Ta čiau da bar ti niams „ag ra ri nin kams“ pa to gu

juo ba dy ti akis ne iš ma nė liams žmo nėms.

206

Že mės re for mos įsta ty mai – iš li ku sio ne kil no ja mo jo tur to (že mės, pa-

sta tų) grą ži ni mo ir že mės ūkio įmo nių pri va ti za vi mo – bu vo įgy ven di na mi

pa ma žu, tai kant daug po įsta ty mi nių ak tų. Šiuos įsta ty mus be veik 100 proc.

vyk dė Ši la lės ra jo no val džia, žmo nės ten greit iš si da li jo ko lū kių tur tą ir ėmė

ūki nin kau ti. Ki tur Lie tu vo je, 1991 m. pa va sa rį sku bo tai per var di jus ko lū kius

že mės ūkio ben dro vė mis, že mės re for ma įstri go. Ben dro vės smul kė jo, jų eg-

zis ten ci ja ėmė ro dy tis tik do ku men tuo se, o tik ro vė je par ti nė no men kla tū ra

sku bė jo su pri va ti zuo ti bu vu sį ko lū kių tur tą sa vo nau dai.

Pa kri ki mas, t. y. šian die ni nė kai mo tra ge di ja, pra si dė jo ne to dėl, kad iš iro

ko lū kiai ir ju ri diš kai at si ra do va di na mo sios ben dro vės, o to dėl kad per 40

me tų ko lū kiai ne pa jė gė įsi gy ti veis li nių pro duk ty vių gy vu lių, kad že mė bu vo

nu a lin ta, tech ni ka pras ta, o dar bų or ga ni za vi mas bu vo be ga lo že mo ly gio.

Tik pa gal vo kit: dve sian čią kar vę pa va din da vo mė si niu gy vu liu ir vež da vo į

mė sos kom bi na tą. Už sie nio ūkiuo se „mė si nis gy vu lys“ per pa rą pri aug da vo

2,5 kg svo rio, o Lie tu vo je – vie ną ki log ra mą. Vie nas lit ras pie no pri ly go 6–7

kg ku ro, o elek tros ki lo vat va lan dė kai na vo vie ną ka pei ką (nor ma liam pa-

sau ly je 5–6 kar tus dau giau). Toks „ūki nin ka vi mas“ ve dė į žlu gi mą, jis ro dė,

kad vals ty bė iš pas ku ti nių jų sten gė si kuo il giau iš lai ky ti ne žmo niš ką, nie kur

pa sau ly je ne re gė tą sa vo po li ti nį tva ri nį – ko lū kį. Jį ga li ma pa ly gin ti su ver-

še liu, nuo ku rio bu vo ati trauk tas Mask vos spe nys. Ir jis žu vo.

Tai gi, kuo il giau lai ky si mės ko lū ki nių re lik tų (o mū sų Sei me ir Vy riau-

sy bė je kai kas to la bai no ri), tuo bus blo giau mums, kaip vals ty bei. Ben dro vės

tur tas aky se nyks ta, nes žmo nėms jis ne rū pi, jie ne su in te re suo ti ne sa vo tur tu.

Trak to ri nin kas dau žo ir ar do ben dro vės trak to rių, bet tik leisk jam tą trak to rių

pri va ti zuo ti, ir me cha niz mas ims dirb ti kaip bi tė. Pa vyz dys ga li bū ti mū sų

ben dro vė, ku riai man te ko ke le tą pas ta rų jų me tų va do vau ti ir ją sėk min gai

lik vi duo ti. Nai kin da mi ben dro vę, iš da li jom žmo nėms se nus trak to rius. Me-

cha ni za to riai tuoj pat juos su si re mon ta vo, ir da bar pen si nin kams ne rei kia


že min tis nei prieš pir mi nin ką, nei prieš ga my bos ve dė ją pra šant tech ni kos,

kad ga lė tų apar ti dar žą, ne rei kia sta ty ti bu te lio deg ti nės trak to ri nin kui,

kad ma lo nė tų apar ti. Už su tar tą kai ną arai lai ku ir są ži nin gai ap dir ba mi.

Trak to riaus sa vi nin kas ne gir tuok liau ja, ne tu ri tam lai ko. Tai gi ko mu nis tų

gąs di ni mai, kad se ni kai mo žmo nės pra žus, jei bus pa nai kin tos ben dro vės,

nepa si tvir ti na. Pen si nin kai ne pra žus, jei ben dro vė bus są ži nin gai pa da lin ta,

jei tech ni ka liks vie to je ir bus ati duo ta tiems, ku rie su ja dirbs.

So viet me čiu į Lie tu vą kas met bū da vo įve ža ma po 2 mln. to nų grū dų

(pa čio je Lie tu vo je ir gi maž daug tiek bū da vo pri ku lia ma) iš Va ka rų. Bet

pas ku ti niais ta ry bų val džios me tais ko lū kiai sil po tie siog aky se. Mask va

nei grū dų, nei kom bi nuo tų pa ša rų jau ne pa jė gė skir ti tiek, kiek skir da vo

anks čiau. Ko lū kiai pa tys pa ma žu bū tų su ny kę, bet da bar ti nė val džia ti ki si

bet ko kiais bū dais iš pas ku ti nių jų kuo il giau iš lai ky ti ben dro ves. Jei Lie tu va

gau na kre di tą iš sie nio, skir tą že mės ūkiui, ar pi ni gų iš ku rios nors Va ka rų

ša lies rė mi mo fon do, val džia sten gia si tuos pi ni gus ati duo ti pra si sko li nu sioms

ben dro vėms, pra si sko li nu sioms že mės ūkio pro duk tų ap dir bi mo įmo nėms

(ku rios vis tiek ban kru tuos) ar sa vo drau gams. Kad tik kuo ma žiau kliū tų

ūki nin kams. Kas met vis gi liau klimps ta ma į sko las, nes ben dro vės yra pa-

smerk tos bū ti nu os to lin gos.

O Sei me sė di „ag ra ri nin kai“, ku rie tie siog ne pa jė gia nie ko nau din go

pa da ry ti Lie tu vos že mės ūkiui. Jų sme ge nys kal kė ju sios so vie ti niais štam-

pais. Jie ir anks čiau ne bu vo že mės ūkio ko ri fė jai, bet vi sai ap si juo kė, kai

pa mė gi no keis ti įsta ty mus, pri im tus 1991–1992 me tais. 1992 m. pa bai go je,

at ro do, Dot nu vo je vy ko Žem dir bių są jun gos (žmo nės ją va di na Žem val džių

są jun ga) pa si ta ri mas, ku ria me bu vo pa si ža dė ta iki 1993 me tų pa va sa rio pa-

reng ti nau jus že mės re for mos įsta ty mus. Nie ko jiems iš to ne iš ėjo: brau kė

ir tai si nė jo jau pri im tus įsta ty mus, ta čiau pri da rė ai bę klai dų, iš krai py da vo

sa vo pa tai so mis juos taip, kad Kon sti tu ci nis Teis mas tu rė da vo tas pa tai sas

pa nai kin ti. Nuo pat 1990 m. Žem dir bių są jun ga bu vo prie šiš kai nu si sta čiu si

prieš že mės re for mą, įro di nė jo žmo nėms, kad Są jū dis su nai kins ko lū kius, o

tai Lie tu vo je su kels ba dą ir ki to kias ne lai mes.

207


208

Jau mi nė jau, kad de ši nie ji iki šiol ty li ir ne aiš ki na kai mo žmo nėms ko-

lū ki nės eko no mi kos es mės, kon kre čiais fak tais ne pa ro do, kur bū tų nu ve dę

ko mu nis tai mus vi sus po to, kai Ru si ja nu sto jo iš Va ka rų ša lių im por tuo ti

grū dus. Jei iki šiol Lie tu vo je ne bū tų re for muo tas že mės ūkis, pa dė tis pas

mus šian dien bū tų to kia pa ti, kaip Balt gu di jo je ar Ru si jo je. Bet dėl ne mok-

šiš ko val dy mo, dėl ne su ge bė ji mo vyk dy ti re for mos mū sų že mės ūkis nuo lat

silps ta. Ben dro vės nu os to lin gos, jos ne per ka nau jos tech ni kos ir ne tai so

se nos, ne sta to nau jų pa sta tų. Vi sa ar mi ja zo o tech ni kų, ve te ri na rų, ki to kių

spe cia lis tų per 40 me tų ne su ge bė jo įveis ti pro duk ty vių gy vu lių (Va ka ruo se

iš kar vės pri mel žia ma po 8000 lit rų pie no per me tus, Lie tu vo je – po 2000

lit rų), leu ko ze ser gan čių gal vi jų ban dą rei kė jo tie siog su nai kin ti. Nors Že-

mės ūkio mi nis te ri jo je ir ap skri ty se pil na va di na mų jų spe cia lis tų, jie ne tu ri

aiš kios Lie tu vos že mės ūkio at ei ties vi zi jos. Van giai grą ži na ma že mė bu vu-

siems sa vi nin kams ar jų įpė di niams. Žmo nės, il gai var gi na mi dėl nu osa vy bės

do ku men tų įfor mi ni mo, ne ten ka no ro ūki nin kau ti.

Ko mu nis tai taip že ria ža ri jas ant sa vo gal vų. Jiems at ei ty je bus pa teik ta

są skai ta ne tik ne kal tų žmo nių trė mi mą, pri vers ti nę ko lek ty vi za ci ją, nu va-

ry mą nuo že mės ir su va ry mą į kon cen tra ci jos gy ven vie tes, bet ir pas ta rų jų

tre jų su pu se me tų nu si kals ta mą veik lą kai me.


KrO KO Di LO aŠa rOS ir TuŠ Ti Bu TE Liai

(1996 m. birželio 28 d.)

Prieš tre je tą me tų kai mo „ža lio sios zo nos“ kė lė že mės sa vi nin kų

pa si pik ti ni mą, ūki nin kai pro tes ta vo, kad prie pat jų so dy bų jų tė vų že mė

bu vo iš da ly ta „tri hek ta ri nin kams“. Da bar jie lyg ir su si tai kė su ta pa dė ti mi.

As me ni nio ūkio, t. y., iš da ly ta, že mė ta po ne lie čia ma. Sei mo Ag ra ri nis ko-

mi te tas pa si sten gė net įsta ty miš kai įtei sin ti šį ne tei sė tą rei ka lą: oku pan tų

na cio na li zuo tą že mę, pri klau san čią tei sė tiems sa vi nin kams ar jų pa li kuo nims,

par da vi nė ja vals ty bė. Sa vi nin kams, at seit, ža da ma mo kė ti kom pen sa ci jas, bet

dėl ener ge ti kos pro ble mų, dėl ko mer ci nių ban kų griū ties vis nė ra pi ni gų. Net-

gi ir į dar ne nu pirk tą, va di na mą ją as me ni nio ūkio ar tar ny bi nės da los že mę

tik rie ji sa vi nin kai ne ga li reikš ti jo kių pre ten zi jų.

Ir štai ge gu žės 16 d. „Die nos“ pub li ka ci ja, pa va din ta „Mū šis dėl že mės

lo pi nė lio“, ver čia vis ką aukš tyn ko jom. Ko res pon den tas ci tuo ja že mės ūkio

mi nist ro V. Ei no rio žo džius: „Kad ir koks įsta ty mas bū tų, bu vu sio sa vi nin ko

tei ses rei kia gerb ti“. To liau mi nist ras nu ro do sa vo dar buo to jams, kad jie iš-

spręs tų pro ble mą, at si žvelg da mi į tei si nius ak tus, bet ir… įver tin da mi že mės

sa vi nin ko in te re sus. Tai gi – kad ir vil kas bū tų so tus, ir avis ne nu ken tė tų. O

pro ble ma tuo kon kre čiu at ve ju bu vo pa pras ta: va di na mą ją as me ni nio ūkio

že mę, vals ty bės skir tą miš ko dar bi nin kui, su arė ir ap sė jo tik ra sis tos že mės

sa vi nin kas. Už tai ag ra ri nės re for mos tar ny ba jam iš kė lė ad mi nist ra ci nę by lą.

Teis mas to rei ka lo ne spren dė tik to dėl, kad miš kų urė di ja ne įvyk dė sa vo mi-

nis te ri jos nu ro dy mų su da ry ti gi ri nin ki jų su ves ti nius pla nus, ku riuo se ma ty-

tų si vi si gy ven to jams skir ti že mės skly pai. Šių do ku men tų ir trū ko teis mui.

Po to kių jaus min gų mi nist ro V. Ei no rio nu ro dy mų ir to kio ne kon kre-

taus by los nag ri nė ji mo teis me ge gu žės 26 d. „Die no je“ vėl pa si ro dė straips nis

„Te le fo ni nė by la pra lai mė ta“. Ja me vėl per pa sa ko ja mos štai to kios min tys:

mi nist ras „la bai pra šė, ne pa mirš tant įsta ty mų, itin ati džiai iš klau sy ti ir bu-

vu sių že mės sa vi nin kų pa gei da vi mus“. Ma ty da mi to kį mi nist ro pa lan ku mą,

ru de nį į ko vą su „ža lių jų zo nų“ skly pi nin kais ga li pa kil ti tūks tan čiai že mės

209


sa vi nin kų. Kad jau pats mi nist ras yra jų pu sė je, tai be lie ka tik ar ti ir sė ti

sa vo tė vų že mę. Ką tuo met sa kys po nas V. Ei no ris?

210

O pri va lė jo šią by lą spręs ti ne Že mės ūkio mi nis te ri ja, o ap skri ties val-

dy to jo ad mi nist ra ci jai pri klau san tis Že mės ūkio de par ta men tas. Jau an tri

me tai mo kes čių mo kė to jai iš lai ko gau sias ap skri čių val dy to jų ad mi nist ra-

ci jas. O įsta ty mais joms pa ves tus rei ka lus spren džia mi nis te ri ja. Ko dėl? Ir

dar vie nas klau si mas: ko dėl mi nist ras mo ko sa vo pa val di nius bū ti jaut rius

že mės sa vi nin kų at žvil giu, o ne drau džia jiems kiš tis į že mės re for mos

rei ka lus? At sa ky mas tu ri bū ti mums aiš kus: tur būt gal vo ja apie ar tė jan čius

Sei mo rin ki mus. Juk bal suos ir že mės sa vi nin kai. Ir jų bal sai bus rei ka lin gi.

O kad da bar kir ši na mi žmo nės, jam gal vos tik rai ne skau da. Tri bū no je bus

ga li ma pa sta ty ti Al ber ty ną, ir šis kal tus su ras…

Bet blo giau sia yra tai, kad že mės ūkio mi nist ras V. Ei no ris, bū da mas ir

Sei mo na rys, pats ku ria že mės sa vi nin kų at žvil giu dra ko niš kus įsta ty mus, o

pas kiau lie ja kro ko di lo aša ras, kvie čia sa vo dar buo to jus ir vil ką pa so tin ti, ir

taip pa da ry ti, kad ave lė lik tų svei ka. Gy ve ni me taip ne bū na. Rei kia iš leis ti

to kius įsta ty mus, ku rie ne pa žeis tų dau gy bės žmo nių in te re sų.

Opo zi ci nės frak ci jos Sei me tvir ti no, kad „ža lio sios zo nos“ ne iš gel bės kai-

mo. Ta čiau LDDP lai kė si to kios nuo mo nės, kad tri jų hek ta rų ūkis ten kins šei mos

po rei kius. O gal ki to kio pa si rin ki mo jie ir ne tu rė jo? Iš da ly ti „gry tel nin kams“

(kaip sa ko A. Būd vy tis) sve ti mą že mę ne kai nuo ja be veik nie ko, o ki to kie spren-

di mai rei ka lau tų daug pi ni gų, ku riuos, nie ko ne klaus da mi ir nie ko ne pai sy da mi,

su si ren ka naf tos ir spi ri to kon tra ban di nin kai, ko mer ci nių ban kų sko li nin kai,

sie nio pa sko lų skirs ty to jai ir ki ti val dan či ą jai LDDP ar ti mi žmo nės.

So vie tų s lug dy ta me Lie tu vos kai me gy ve na dau giau ne gu ket vir tis

(25 proc.) ša lies gy ven to jų. Iš si vys čiu sio se ša ly se že mės ūky je dir ba 3–4

proc. gy ven to jų. Po ke le to me tų ir pas mus bū tų taip pat, jei že mės ūkiui

bū tų ski ria mas rei kia mas dė me sys ir lė šos, jei prie ko lū ki nių kon cen tra ci jos

gy ven vie čių bū tų ku ria mos dar bo vie tos. Po siau bin go vals ty bės iš vo gi mo

kai mas, ma tyt, ne greit at si gaus. Ir „mū šis dėl že mės lo pi nė lio“ dar il gai vyks

tarp nu skur du sių kai mie čių.


Apie anek do tiš ką (švel niai ta riant) Že mės ūkio mi nis te ri jos veik lą te-

le vi zi jos lai do je „Kran tas“ pa sa ko jo mi nist ro pa dė jė jas (tur būt da bar jau

bu vęs pa dė jė jas) P. Šliu žas. Jis sa kė la bai ger bi ąs mi nist rą, ta čiau pa sa ko jo

apie jo, kaip Sei mo na rio, rin ki mi nę kam pa ni ją. Ke lias de šimt mi nis te ri jos

dar buo to jų vi sai sa vai tei bu vo ko man di ruo ti į Kai šia do rių ra jo ną agi tuo ti

V. Ei no rį (vi sus tuos dar buo to jus, ži no ma, iš lai ko mo kes čių mo kė to jai). Po-

nas P. Šliu žas ro dė la bai daug tuš čių bu te lių, su rink tų po to, kai mi nis te ri jos

dar buo to jai „pa dir bė jo“ šio se „dar bo vie to se“.

Tad ką ge ro nu vei kė per ket ver tą me tų tie, ku rie bu vo pa šauk ti per tvar-

ky ti kai mą? Ogi nie ko! Da lis jų il gi si pra ei ties, ki ta da lis abe jin gai spjau na į

vis ką ir links mi na si. O že mės ūkio mi nist ras kvie čia kri tiš kai ver tin ti įsta ty-

mus, nors pats da ly vau ja juos ku riant. Ir „gry tel nin kų“ (val dan čių po 3 ha),

ir lau kian čių kom pen sa ci jos at im tą (sa vo ar ba tė vų) že mę, ir ūki nin kų,

ku rių že mės da lis at si dū rė „ža lio jo je zo no je“, ne iš spręs tos pro ble mos liks

bū si mam Sei mui. Kaip ir pra sko lin ta vals ty bė…

211


212

ar Vi Si ViE NO Di?

(1996 m. rugsėjo 13 d.)

Vi suo me ni nės Ru si jos te le vi zi jos lai do je „Vre mia“ Ru si jos Fe de ra-

ci jos že mės ūkio mi nist ras Za ve riu cha pa sa kė: „Mes kal ti, kad 1929 me tais

gra si nant šau tu vais ir dur tu vais Ru si jos vals tie čiai bu vo su va ry ti į kol cho zus,

o da bar mes ne ži nom, kaip juos iš skirs ty ti.“ Sa ky da mas „mes“, mi nist ras,

ma tyt, tu rė jo min ty se kom par ti ją, ku rios na riu yra bu vęs. Jis dar ne se nas,

gal būt gi męs po 1929 me tų, bet su pran ta, kad bū ti na riu par ti jos, ku ri pra-

ei ty je yra pa da riu si siau bin gai daug niek šy bių, ma žiau siai yra ne pa do ru.

Da lį sa vo pirm ta kų kal tės pri si i ma sau. Ten, so vie ti jos lop šy je, žmo nės tu ri

dau giau sa vi gar bos, ne gu pas mus.

Mū sų bu vu sie ji (jei gu jie jau tik rai bu vu sie ji) ko mu nis tai to ne da ro.

Vi si, pra de dant A. Bra zaus ku ir bai giant ei li niais LDDP vei kė jais, tvir ti na,

kad ko lū kiuo se bu vo su kur ta ga lin ga že mės ūkio ga my bos ba zė ir kad jų

pa nai ki ni mas at ne šė daug nu os to lių.

To kių kal bų ab sur diš ku mui įro dy ti ne rei kia Ag ra ri nės eko no mi kos

ins ti tu to pa slau gų. Rei kia tik pa žiū rė ti, kiek pro duk ci jos ko lū kiai gau da vo

iš ga my bos vie ne to, ir pa ly gin ti su ati tin ka mais Va ka rų Eu ro pos ro dik liais.

Pa ly gi nę bent tris pa grin di nius ro dik lius (dir vos hek ta ro der lin gu mą, pie no

pri mil žį iš kar vės, pe ni mo gal vi jo pa ros prie svo rį) pa ma ty si me, kad ten pro-

duk ci jos iš ga my bi nio vie ne to gau na ma 2–3 kar tus dau giau, o dar bo jė gos ir

ener ge ti nių re sur sų są nau dos 2–3 kar tus ma žes nės, ne gu bu vu siuo se mū sų

ko lū kiuo se. Dau giau jo kių įro dy mų ne rei kia. Iš to vie no pa ly gi ni mo aiš ku,

kad mū sų že mės ūkis yra ap verk ti no je pa dė ty je ne dėl ko lū kių pa nai ki ni mo,

o dėl mil ži niš ko at si li ki mo nuo Eu ro pos, į ku rią taip sku ba me. At si li ki mo

įveik ti ne įma no ma per ke le tą me tų, ir tra giš ka yra tai, kad pas ta ruo sius ket ve-

rius me tus že mės ūkis mer dė jo, jam ski ria mi fon dai ne pa siek da vo ūki nin kų,

leng va ti niai kre di tai bu vo ski ria mi silps tan čioms ben dro vėms. Sei mo „ag ra-

ri nin kai“ne pa ro dė, kaip ga li ma ko lū kį lė tai per for muo ti į šei mos ūkius, nors

kal ti na G. Vag no rių grei tu ko lū kių nai ki ni mu. Da bar vyks ta lė tas že mės ūkio


en dro vių žlu gi mas, ir jau be jo kių Eko no mi kos ins ti tu to įro dy mų aiš ku, kad

ge riau bu vo iš si skirs ty ti prieš ket ve rius me tus ir pa si da ly ti tur tą, o ne da bar,

kai tur to jau be veik ne li ko.

Tad kas tie žmo nės, ku rie jau ke le tą me tų žlug do Lie tu vos že mės ūkį bei

ini ci juo ja ap kal tos pro ce są G. Vag no riui? Per žiū rė jus jų biog ra fi jas kny go je

„Lie tu vos Res pub li kos Sei mas“, aiš kė ja, kad dau gu ma Ag ra ri nio ko mi te to

na rių ir pats jo pir mi nin kas tu ri tik vi du ri nį, o kar tais ir ma žes nį iš si la vi ni-

mą. Aukš to sios mo kyk los bai gi mo di plo mus jie ga vo jau dirb da mi val dy bų

vir ši nin kais, ko lū kių pir mi nin kais ar vy riau siais spe cia lis tais. A. Gied rai tis

ga vo tik tech ni ku mo bai gi mo pa žy mė ji mą, jau bū da mas Ėriš kių ko lū kio

pir mi nin ku. Vi sa tai va di no si ne aki vaiz di niu mo ky mu. Tai bu vo bū das, lei-

džian tis ir ma ža raš čiui tu rė ti aukš to sios mo kyk los bai gi mo di plo mą.

Gal būt toks bū das bu vo pa tei si na mas, kai ne aki vaiz džiai mo kė si dir-

ban tys in te lek tu a lio je ap lin ko je: moks li nio ty ri mo ar pro jek ta vi mo įstai go se.

Ko lū kio pir mi nin kui te ko vai ruo to jo pa žy mė ji mo ir įžū lu mo, o aukš to jo

moks lo di plo mas bu vo rei ka lin gas tik pa si gir ti bei są jun gi nei sta tis ti kai: kiek

daug pas mus yra bai gu sių aukš tą ją mo kyk lą! Ir štai to kie vy rai da bar ku ria

Lie tu vos že mės ūkio stra te gi ją.

O kas gi yra tik ras aukš ta sis moks las? Tai ne vien pa skai tų klau sy mas.

Jau ną žmo gų la vi na pa ti Al ma ma ter, jos sie nos, ko ri do riai, nuo la ti nis bu vi-

mas su ben dra am žiais, dis ku si jos, vien min čių sam bū riai. Vi sa tai pa ža di na

žmo gaus pro tą ana li ti niam mąs ty mui, tei sin gam su dė tin gų si tu a ci jų ver ti-

ni mui. Ne aki vaiz di nin kai, gau da mi di plo mus, daž nai ne ži no da vo, kas yra

Pi ta go ro te ore ma, ko kia Mai ro nio pa var dė, ką pa ra šė V. My ko lai tis-Pu ti nas,

o ką jau kal bė ti apie ką nors su dė tin ges nio. Štai ne aki vaiz di nis dak ta ras M.

Pronc kus ne su vo kia, kad ko lū ki nė ga my ba yra la bai nu os to lin ga ir bū ti na

jos kuo grei čiau at si kra ty ti.

‘’Ūki nin ko pa ta rė jo“ ko res pon den tui (1996 08 14) M. Pronc kus, kal bė-

da mas apie Vy riau sy bės 1991 me tų nu ta ri mus Nr. 421 ir 422, sa kė: „Mi nė ti

nu ta ri mai (iš es mės) įtei si no žem dir bių tur to na cio na li za vi mą. Štai jū sų

laik raš tis daž nai ra šo apie že mės ūkio ko o pe ra ty vus, ra gi na juos kur ti iš

213


nau jo. O juk ta da ir bu vo na cio na li zuo tas ko o pe ra ti nis žem dir bių tur tas.“

Štai to kią ne są mo nę žmo nėms (per laik raš tį) sa ko aukš tas Sei mo pa rei gū-

nas. Ar ži no M. Pronc kus nors vie ną ko lū kie tį, ku ris iš ei da mas ga vo sa vo

da lį – pa jų? Ar jis ne ži no, kad iki 1990 me tų so vie tų val džia vi siš kai ne pai sė

to „ko o pe ra ti nio žem dir bių tur to“. Štai iš ra šas iš Ma žo sios lie tu viš kos ta ry-

bi nės en cik lo pe di jos: „Nuo 1956 m. pra dė jus eko no miš kai sil pnus ko lū kius

pe ror ga ni zuo ti į ta ry bi nius ūkius, pas ta rų jų ėmė spar čiai gau sė ti, di dė jo jų

val do mos že mės plo tai“. Ta ry bi niai ūkiai bu vo vals ty bi niai. Tai ko dėl tuo met

nie kas ne pro tes ta vo dėl ko lū kie čių tur to na cio na li za vi mo? Ogi to dėl, kad

so vie ti nė že mės ūkio ko o pe ra ci ja vi sa da bu vo fik ty vi. Tą ži no jo ir val džia,

ir be tei siai ko lū kie čiai, ir, be abe jo, M. Pronc kus. Tik mi nė ti G. Vag no riaus

nu ta ri mai lei do tei sin gai pa skirs ty ti že mės ūkio dar buo to jams tur tą, tuo met

bu vu sį že mės ūkio įmo nė se. Lai min gi tie, ku rie jau pa si ė mė sa vo da lį. Sei-

mo Ag ra ri nis ko mi te tas pa tai sė Ben dro vių įsta ty mą, ir da bar iš ei nan čiam

ben dro vės na riui pa jų ga li ma grą žin ti tik pi ni gais. Ir jei ben dro vės tur tas

ne in dek suo tas, pa jus bus juo kin gai ma žas.

214

Sei mas pa tai sė Re fe ren du mo įsta ty mą: da bar re fe ren du mą skelb ti ga li

treč da lis Sei mo na rių. Ma tyt, da bar ti niai val dan tie ji re fe ren du mu sieks to,

ko ne pa sie kė Sei mo po sė džiuo se: par duo ti že mės ūkio pa skir ties že mę ju ri-

di niams as me nims. Jei pa vyks tau tą ap gau ti, bus ku ria mi di de li dva rai, o tų

kai mų žmo nės ne teks nu osa vy bės tei sių į že mę.

Kai mui rei ka lin ga ne tik ma te ria li nė, bet ir mo ra li nė, tei si nė pa gal ba.

Spau do je iki šiol la bai ma ža ra šy ta tei sy bės apie so viet me čio že mės ūkį, da-

bar ti nę „ag ra ri nin kų“ veik lą. Tik šie met „Lie tu vos ai de“ iš spaus din ta ke le tas

ver tin gų straips nių. Tai Vy to Ki birkš čio ir Vin co Dun du lio pub li ka ci jos. To-

kius teks tus tu rė tų per si spaus din ti vi si kai mui skir ti pe ri odi niai lei di niai. Mat

LDDP pa stan gų dė ka dar dau ge lis kai mo žmo nių yra įti kin ti, kad ko lū kių ir

ta ry bi nių ūkių nai ki ni mas bu vo klai da.

No rė čiau kar čių tei sy bės žo džių pa sa ky ti kai me gy ve nan tiems ar va-

sa ro jan tiems Kon ser va to rių ir Krikš čio nių de mok ra tų par ti jų na riams.

Ne jau čia me po zi ty vios jų veik los. Daž nai jie net pa link si, lyg ir pri tar da mi


kai mie čių sam pro ta vi mams apie tai, kad vi si vie no di va gys, kad vis tiek, kas

bus iš rink tas į Sei mą. Nie kas iki šiol gy vu žo džiu ne mė gi no dis kre di tuo ti

Vals tie čių par ti jos, ku rios kan di da tų į Sei mą są ra šo pir ma ja me de šim tu ke yra

nu si kal tė lių gau jų sta ty ti nių. Di džių jų de ši nių jų par ti jų na riai pro vin ci jo je

mė gau ja si vil ti mi ar ti mo je at ei ty je tap ti įta kin gais as me ni mis, bet da bar ti nė

jų veik la, ar ba, ge riau sa kant, nie ko ne vei ki mas, liu di ja, kad jie to ne ver ti. Jie

ven gia su si ti ki mų su žmo nė mis. Ir ap kal tos dėl že mės re for mos pro ce se G.

Vag no rius lie ka vie nas su ke le tu Sei mo na rių. Ži no ma, jo au to ri te tas ir to liau

ne iš ven gia mai di dės. Ta čiau vien min tis, kad bu vę ko mu nis tai ne at si pra šo

tau tos pa da ry tus ne do rus dar bus, bet dar kal ti na tą, ku ris nai ki na so vie-

ti nius re lik tus, nu tei kia niū riai. Ir tai vyks ta Ne pri klau so mo je Lie tu vo je.

215


216

OBS Ku raN Tai

(1996 m. spalio 11 d.)

Sei mo po sė džiai, ku riuo se bu vo smer kia mas ko lū kių nai ki ni mas,

tu rė jo pra blai vin ti dar tu rė ju sius kaž ko kių iliu zi jų dėl mū sų „ag ra ri nin kų“. M.

Pronc kaus, A. Ra žaus ko, A. Al ber ty no ir ki tų, pa na šių į juos, kal bos vi siš kai

ati ti ko jų in te lek tą. Z. P. Ado mai tis ir gi tur būt bu vo nuo šir dus, pa kel tu to nu

šauk da mas, kad Ta ry bų Lie tu va pir ma vo pa sau ly je pa gal mė sos ir pie no ga-

my bą vie nam gy ven to jui (na du šu na se le ni ja). Iš kur jam ži no ti, kad tai bu vo

dirb ti na, kad pa ša rus (grū dus) ko lū kių gy vu li nin kys tės fer moms au gi no

ke le to tūks tan čių ki lo met rų ir kad toks „ūki nin ka vi mas“ bu vo pra žū tin gai

nu os to lin gas vals ty bei. Prieš ke lio li ka me tų „Iz ves ti jų“ ko res pon den tas V. Ka-

pe liuš nyj ty čio jo si iš Lie tu vos že mės ūkio. Jis sa kė, kad be at ve ža mų pa ša rų

lie tu viai ir sau mais to ne pa si ga min tų.

Bet kaip su pras ti Sei mo na rio, sie nio rei ka lų mi nist ro P. Gy lio pa-

si sa ky mą? Ar gi žmo gus, va do vau jan tis di de lei ži ny bai, yra toks pat nai vus,

kaip ir anie „ag ra ri nin kai“? Tur būt ne! Mi nist ras no ri G. Vag no rių pa ša lin ti

iš po li ti nio gy ve ni mo. Juk jei gu bus iš rink tas tik rai lie tu viš kas Sei mas, o Vy-

riau sy bei va do vaus pro tin gi žmo nės, tai in ter pe lia ci jos prem je rui ne su kurp si.

Val džia vi siems lai kams iš slys iš ne oko mu nis tų na gų. Tad ir sten gia si ša lin ti

iš ke lio tau tiš kai nu si tei ku sias ryš kias as me ny bes. Tik gal ne ap skai čia vo sa vo

jė gų, pro ti nių su ge bė ji mų, nes be kas da mi duo bę ki tiems, pa tys ga li įkris ti.

LDDP vi so mis iš ga lė mis sten gia si įti kin ti kai mo gy ven to jus, kad ko-

lū ki nė sis te ma bu vo ge ra. Dar te be si lai kan čias že mės ūkio ben dro ves ji

mė gi na per tvar ky ti. Štai rug sė jo 19 d. „Die no je“ ra šo ma, kad Ži bar to nių

že mės ūkio ben dro vė je (anks čiau – ko lū ky je) „gal vi jų ban da – veis li nė. Jau

tris de šimt me tų čia vyk do mas nuosek lus veis li nis dar bas“. To liau ra šo ma,

kad iš kar vės pri mel žia ma be veik po 3550 kg pie no per me tus. Vi sas pie nas

tik aukš čiau sios ir pir mos rū šies. Ir čia pat pa aiš ki na ma, kad jau bai gia mos

lik vi duo ti leu ko zi nės kar vės. Kaip to kių kar vių pie nas ga lė jo bū ti aukš čiau-

sios rū šies? Juk jis vi siš kai ne tin ka mas var to ti. Ir pri mil žiai iš kar vės (3550


kg per me tus) yra juo kin gai ma ži. Va ka rų fer me riai iš kar vės pri mel žia ne

ma žiau kaip 6000–7000 kg, o mū sų pa žan gus ko lū kis (da bar ben dro vė), ku-

ria me daug me tų „vyk do mas nu osek lus veis li nis dar bas“, pro duk ci jos gau na

per pus ma žiau. Ta pa ti „Die na“ ra šo, kad Ži bar to nių že mės ūkio ben dro vė je

nu ma ty ta pa gal Va ka rų fer me rių pa vyz dį keis ti pa ša rų ga my bos, kar vių šė ri-

mo bei mel ži mo tech no lo gi jas. Ži bar to ny se nu ma ty ta re konst ruo ti ir kiau lių

fer mą, ku rio je pa ša rus skirs tys ir do zuos kom piu te riai. Tad so vie tiš kas bus

tik ūkio gi gan tiš ku mas.

O kas bus, jei pa aiš kės, jog di de lė gy vu lių kon cen tra ci ja eko lo giš kai yra

ne pa tei si na ma? Ar ba su mon tuo tais su dė tin gais įren gi niais ne su ge bės nau-

do tis ten dir ban tys žmo nės? O gal di de li at stu mai tarp ga my bos ob jek tų pa tį

ūkio val dy mą da rys gre mėz diš ką, ne efek ty vų? Ga li bū ti ir ki to kių ne ti kė tu mų,

ku rie vi sas pa stan gas ir įdė tas lė šas pa vers nie kais. Vi sa da rei kia pri si min ti,

kad ko lū kius kū rė kom par ti jos sam dy ti pir mi nin kai, ku riuos sam dė sam dy ti

ra jo nų par ti jos sek re to riai, o šiuos sa vo ruož tu ir gi kaž kas sam dy tas sam-

dė. Pro to ieš ko ti ko lū kių san da ro je ne ver ta. So viet me čiu iš vi so kių sun kių

pa dė čių leng vai iš si kaps ty da vo: ko lū kius smul kin da vo ar ba stam bin da vo.

Nu ra šy da vo sko las ar ba vėl pa skan din da vo sko lo se. Vis kas bu vo „mū sų“, ko

taip la bai il gi si kai ku rie mū sų sei mū nai.

Že mės ūky je vi sur tu ri reikš tis in di vi du a li kū ry ba. Tik sa vi nin kas,

įde dan tis į že mę sa vo lė šas, ga li ras ti ra cio na liau sius ūki nin ka vi mo bū dus.

Des pe ra tiš kos pa stan gos per tvar ky ti ko lū kius-ben dro ves yra pa smerk tos

vė les niam ir skau des niam teis mui, nes į re konst ruk ci jas įde da mi jau ne vals-

ty bės, bet žmo nių pi ni gai.

Tie siog bū ti na iš sau go ti gar so ir vaiz do įra šus, ku riuo se fik suo ti mū sų

žy mių jų ko mu niz mo lie ka nų gy nė jų dar bai ir kal bos. Jiems tik riau siai bus

gė da po ke le to me tų. Ir ne rei kia leis ti, kad šie „vei kė jai“ ne nu baus ti iš lip tų iš

kol cho zi nio liū no. Ne nu baus ti žmo nių klai di ni mą, re for mų stab dy mą.

So vie tų są jun gos my lė to jai vi so kiais bū dais sten gia si iš ba lin ti sa vo

daž nai ne la bai šva rią pra ei tį. Vie nas gi ria ko lū kius, ki tas ro do per te le vi zi ją

so vie ti nes ki no kro ni kas, ku rio se ko lū kio pir mi nin kas šo ka vi du ry ra te lio.

217


Dar koks nors ko la bo ran tų pa li kuo nis, be si steng da mas iš bal tin ti sa vo tė vo

ar se ne lio juo dus dar bus, į te le vi zi jos stu di ją at si ve da po ka rio stri bą, ap si-

ka bi nė ju sį so vie ti niais me da liais, ir lei džia jam aiš kin ti, kad jis esąs ge res nis

re zis ten tą. Prie vi so to „an sam blio“ pri dė jus obs ku ran tiš kas Sei mo na-

rių kal bas, dau ge liui žmo nių tam pa ne aiš ku, ar rei kė jo pra dė ti bet ko kias

re for mas kai me. Juk taip ne sun ku bu vo ko lū ky je bet ką pa vog ti, pra ger ti,

sun kes nio dar bo iš veng ti. Per mi nė tus „is to ri nius“ Sei mo po sė džius tik Č.

Jur šė nas pa sa kė, kad že mės re for ma bu vo bū ti na. Vi si ki ti LDDP kal bė to jai

rau do jo dėl ko lū kių pa nai ki ni mo.

218

Dau ge ly je ra jo nų ta ry bų na riai, me rai ir jų pa va duo to jai, iš rink ti ne nuo

ko mu nis ti nių par ti jų, ne pa de da kai mo žmo nėms su si vok ti šio je si tu a ci jo je.

Nuo so vie ti nių, no men kla tū ri nių ta ry bų šios ski ria si tik tuo, kad nuo lat ro do

šva rias ran kas. O žmo nės to ne pa ste bi ir dau gu ma net ne ži no, kad jų ra jo no

va do vai pri klau so de ši nio sioms par ti joms.

Prieš še še tą me tų at ro dė, kad mes vi si esa me iš var gin ti oku pa ci jos, vi si

su pran ta me ko lū kių be pras my bę. At ro dė, kad iš buo ži ni mų, trė mi mų, ko lek-

ty vi za ci jos, be vil tiš ko dar bo ko lū kiuo se juo di pri si mi ni mai ly dės mus vi są

gy ve ni mą. Da bar aiš kė ja, kad no men kla tū ri nin kai, pri min da mi bu vu siems

ko lū kie čiams ta ria mą pas ku ti nių dvi ejų pen kme čių ge ro vę, su kė lė žmo nių

pro tuo se abe jo nes.

Nuo ko mu niz mo idė jų lie ka nų rei kia gin tis vi so mis įma no mo mis prie-

mo nė mis, kaip nuo pa siu tu sio šuns, ku ris net ap im tas ago ni jos ga li įkąs ti ir

at neš ti daug ne lai mių.


DVy Li Ka „aPaŠ Ta LŲ“ ir TiE Sa

(1996 m. gruodžio 6 d.)

At gi mi mo lai ko tar piu dau gia tūks tan ti niuo se mi tin guo se skan-

da vom „Lie tu va, Lie tu va…“ At ro dė, kad vi si no rim sa vos vals ty bės, at ro dė,

kad su pran tam, į ko kį at si li ki mą mus įstū mė ko mu nis ti nė san tvar ka. Ta čiau

lei do mės mul ki na mi. Nuo pat Ne pri klau so my bės pa skel bi mo bu vę kom-

par ti jos na riai ne bau džia mi sklei džia so vie ti nę pro pa gan dą: sa vo bro šiū ro-

se, straips niuo se ir kal bo se tau tos iš si gi mė lius, sank cio na vu sius gy ven to jų

ge no ci dą, va di na tau tos gel bė to jais, ne nuils ta mai gi ria ir gi na kol cho zi nę

tvar ką, so vie tų su kur tą pra mo nę. Di de lė šmeiž to kam pa ni ja ly dė jo pir muo-

sius re for mų įsta ty mų pro jek tus.

Ne ma ža da lis žmo nių, su si dū rę su re for mo mis, su glu mo, iš si gan do. Tų

nai vių žmo nių dė ka prieš ket ve rius me tus vėl iš rink ti į val džią bu vę ko mu-

nis tai iš kar to sie kė si tik rin ti sau iš anks ti nį ali bi: esą iki jų bu vu sios vy-

riau sy bės pra dė tos re for mos taip vis ką su ga di no, kad pa tai sy ti ne įma no ma.

Po to tuos ket ve rius me tus jie siau tė jo, da ly da mi sa viems vis ką, kas bu vo

ge res nio. Ga lop su ren gė G. Vag no riui teis mą dėl že mės ūkio su nai ki ni mo.

Kal ti ni mas – aki vaiz džiai ab sur diš kas, ir tau ta jau at sa kė į jį, iš rink da ma tą

„grio vė ją“ į Sei mą dar pir ma me bal sa vi mų ra te. O ne vy kė lis kal tin to jas M.

Pronc kus iš kri to jau iš pir mo bal sa vi mų ra to ir į Sei mą įsi ropš tė tik LDDP

są ra šo dė ka. Per tą pa tį są ra šą pa te ko į par la men tą ir la bai ne gar bin gai G.

Vag no riaus „teis me“ kal bė jęs P. Gy lys.

Iš vi so į nau ją jį Sei mą pa te ko 12 LDDP na rių. Juos Č. Jur šė nas no ri va-

din ti apaš ta lais, bet jie la biau pa na šūs į vals ty bės prie šus: LDDP dau gu ma

Sei me pri ėmė dau gy bę ko rup ci nių įsta ty mų, ku rie lei do lob ti val di nin kams,

o nu si kal tė liams – grob ti vals ty bi nį tur tą. Šios par ti jos su da ry ta Vy riau-

sy bė da li jo įvai rios pa skir ties fon dus sa vo drau gams, da vė daug ga ran ti jų

pri va čioms or ga ni za ci joms sie nio kre di tams gau ti, trau kė ke lio li kos

mi li jar dų li tų vi daus ir sie nio pa sko lų, ku rių di de lė da lis bu vo ski ria ma

ne ūkiš ku mui pa deng ti.

219


220

Prieš sep ty nias de šimt me tų, 1926 me tų gruo džio mė ne sį, Lie tu vos

ka ri nin ki ja įvyk dė vals ty bės per ver smą. Nuo ta da Lie tu vai an trą kar tą ėmė

va do vau ti pre zi den tas An ta nas Sme to na. Su šau džius ke le tą ko mu nis tų bu vo

pri stab dy tas bol še viz mo šliau ži mas į Lie tu vą. Daug A. Sme to nai „pa dė jo“ J.

Sta li nas, tais me tais pa lie pęs su šau dy ti dau gy bę ko mu nis tuo jan čių lie tu vių,

pa bė gu sių į Ru si ją. Apie tai da bar ti niai mū sų „kai rie ji“ ty li, tik A. Sme to ną

smer kia dėl tų ke tu rių „ko mu na rų“.

Da bar joks bol še viz mas ne šliau žia. Jei Ru si ja im tų Lie tu vą, var gu ar

jai bū tų ma lo nūs to kie per krikš tai, kaip mū sų šių die nų „did vy riai“ dė dė-

pis tai. Tad kam taip šlo vin ti žlu gu sį ko mu niz mą, il gė tis jo kles tė ji mo lai kų?

Ne bent tik sten gia ma si tu šuo ti sa vo pra ei tį. Bet lie tu viai ne kerš tin gi, jie

net ne si sten gė pri im ti de so vie ti za ci jos įsta ty mo. Tai ko dėl kai rie ji ne no ri ei ti

kar tu su tau ta, ko dėl ne no ri pa dė ti jai iš bris ti iš so vie ti nio liū no?

LDDP na riai, so vie ti niais lai kais ėmę aukš tus pos tus, ži no vis ką apie

bol še vi ki nės val džios ne sėk mes, apie ne su lai ko mą eko no mi kos rie dė ji mą

že myn, apie tai, kad iki pra ra jos ne daug bu vo li kę ir kad vis kas ga lė jo baig tis

ne „pe rest roi ka“, o kru vi no mis sker dy nė mis. Apie tai kal bė da vo iš Mask vos

at vyks tan tys in struk to riai, apie tai ko mu nis ti nės Lie tu vos va dai gir dė da vo

nu vy kę į Mask vą. Ži no ma, apie vi sa tai bu vo kal ba ma ne gar siai, tam tik ro se

au di to ri jo se. Pro le ta ria to au sys ne tu rė jo gir dė ti to kių da ly kų.

Bū tų tei sin ga, kad to kie žmo nės tau tai da bar aiš kin tų, jog So vie tų są-

jun go je ir že mės ūkio, ir pra mo nės pro duk ci jos sa vi kai na dėl pa se nu sių

tech no lo gi jų, per ne lyg di de lių ža lia vų są nau dų, men ko dar bo na šu mo vi sur

vir ši jo re a li za ci jos kai nas. Pa dė tį lai ki nai gel bė jo į Va ka rus eks por tuo ja ma

naf ta, gam ti nės du jos. Vė liau pra dė jo ma žė ti ir šie re sur sai. M. Gor ba čio vas

1985 me tais mė gi no pa dė tį gel bė ti di di nant dar bo na šu mą ga my bo je, bet

tam truk dė to ta li nis gir tuok lia vi mas. Bu vę mū sų „va dai“ ga lė tų iš sa miau

pa pa sa ko ti tau tai apie Gor ba čio vo an ti al ko ho li nę kam pa ni ją, apie tai, kaip

Pie tų Uk rai no je, Mol do vo je bu vo iš kirs ti vy nuo gy nai, su stab dy tos vy no ir

deg ti nės ga myk los. O tuo pat me tu ne tik ma žes niuo se mies tuo se, bet ir

Mask vos cen tre, dau gia bu čiuo se na muo se, bu vo ver da ma ir par da vi nė ja ma


na mi nė deg ti nė. Tai gi vals ty bės eko no mi ka žlu go dar la biau. Chruš čiov me tis

bai gė si anek do tais apie pir ma me čių do bi lie nų iš ari mą, ku ku rū zų so di ni mą

kvad ra ti niu-liz di niu bū du, ankš ti nių au gi ni mą ir dau gy bę ki tų kvai lų bol še-

vi kų va do vų gai dų. Ko dėl šian dien LDDP va dai ne pa sa ko ja apie tai mū sų

jau niems žmo nėms, ku rie ne pri si me na tų lai kų? Tie sos apie bu vu sią So vie tų

są jun gą ne ži no ji mas da ro ne su pran ta mą ir re for mų rei ka lin gu mą.

Ap skri tai da bar ti nių Sei mo rin ki mų re zul ta tai nė ra džiu gi nan tys. Be

LDDP „įžy mių jų“ vei kė jų, į par la men tą iš rink ta ir dau giau keis to ką pra ei tį

tu rin čių as me ny bių. Tar kim, spau da daug ra šo apie Cen tro są jun gos ly de rį E.

Bič kaus ką. Bet ko dėl jis pats ty li? Ko dėl ne pri si pa žįs ta, kad di de lė gė da bu vo

kurp ti bau džia mą sias by las ku ni gams, ku rių vie nin te lis nu si kal ti mas – tau tos

dva si nio gy ve ni mo ža di ni mas. So cial de mok ra tų va das A. Sa ka las prieš ke le tą

me tų by li nė jo si su sa vo ka me ros drau gais, o kny go je „Lie tu vos Res pub li kos

Sei mas 1992–1996“ apie jo bu vi mą ka lė ji me nė ra nė žo džio. Ko dėl? Gal tą

epi zo dą rei kia lai ky ti juo da biog ra fi jos dė me? Bet to kiu at ve ju ge riau ją pri-

pa žin ti. Val džios vy rai pri va lo bū ti „per ma to mi“, o mes vėl į Sei mą rin ko me

net slap tus KGB agen tus, to kius kaip K. Pruns kie nė.

Mes, pa pras ti žmo ge liai, ar ba, pa gal „Že mai čių sau lu tę“, ak me nė liai

po la kuo tais ba tais, ga li me bū ti ir šva res ni, ir pur vi nes ni. Mes ne si sten giam

nie kam va do vau ti ar ko kiu ki to kiu bū du lem ti žmo nių li ki mus. Ta čiau va-

do vau ti tau tai ga li tik tau rūs žmo nės.

Prieš ant rą jį Sei mo rin ki mų ra tą te le vi zi jos lai do je ne ei li nis LDDP na rys

V. Juš kus sa kė, jog lin kė tų, kad Lie tu vo je kaž ku riam lai kui at si ras tų švel ni,

tei sin ga dik ta tū ra. Jis jau ma tė, kad jo par ti ja be vil tiš kai pra ra do tau tos pa-

si ti kė ji mą, ir gei dė dik ta tū ros, bet ne sa vų jų…

Č. Jur šė nas pas ku ti nia me jo va do vau ja mo Sei mo po sė dy je vėl ne sa kė

tie sos. Jis gy rė si, kad LDDP per ket ve rius me tus vi sais at žvil giais su stip ri no

vals ty bę, kad ge rai jai va do va vo. Tik to kiu to nu kal bė jo ir nu ei nan tys mi-

nist rai. Liūd na! To kią lie tu vių kal bą sun ku su pras ti.

221


222

PO SO ViE Ti NėS gri ma SOS ir Sa VO

Kai LiO PLO Vi maS

(1997 m. sausio 24 d.)

Po 1990 m. ko vo 11 d. daug Lie tu vos žmo nių, bu vu sių so vie ti nės val-

džios struk tū ro se, va do va vu sių kom par ti jai, at si dū rė dvi pras miš ko je pa dė ty je:

jiems be ga lo no rė jo si iš si lai ky ti po li ti nia me Olim pe, bet kar tu rei kė jo kaž kaip

at si ri bo ti nuo to ne lem to jo so vie ti nės oku pa ci jos lai ko tar pio. Jų lai mei, per

tuos ke lias de šimt me tų, kol jie bu vo val džio je, Mask va ne pa rei ka la vo vyk dy ti

aki vaiz džiai ne žmo niš kų ak ci jų, ko kios te ko jų vy res niems par ti jos drau gams

1940–1941 ar ba 1944–1953 me tais. Ta čiau, sten gian tis pa ro dy ti par ti nį ak ty-

vu mą, ne vie no bu vo su si tep ta, to dėl da bar rei kė jo re a bi li tuo tis, sa vo veik lą

kom par ti jos gre to se nu švies ti kaip po zi ty vią, tei gia mą. Vie nas pir mų jų, kaip ir

de ra par ti jos ly de riui, At gi mi mo pra džio je pa si reiš kė A. Bra zaus kas, iš leis da mas

kny ge lę „Lie tu viš kos sky ry bos“. Pe ri odi nė je spau do je vis pa si ro dy da vo straips-

nių, liaup si nan čių so vie ti nę pra mo nę, gi nan čių so vie ti nį že mės ūkį – kol cho zus.

Kom par ti jos vaid muo to je „kū ry bo je“ nu pie šia mas ypač tei gia mai.

Vi sur di plo ma tiš kai nu ty li mas so viet me čio tra giz mas: tau tos ge no ci das,

dva si nis žmo nių skur di ni mas, skan di ni mas al ko ho liz mo liū ne, vi sų ūkio

ša kų at si li ki mas nuo pa sau lio. Nė vie nas iš tų ko mu nis ti nių ar ko mu nis tuo-

jan čių au to rių ne ra šė apie lie tu vių ber ne lių siun ti mą į be pras miš ką, nie kam

ne rei ka lin gą ir daug au kų pa rei ka la vu sį Af ga nis ta no ka rą, taip pat sa vo tiš ką

prie var tą Čer no by lio ato mi nės elek tri nės ava ri jos pa da ri niams lik vi duo ti,

ki tas pra žū tin gas ak ci jas. Pas ta ruo ju me tu spau do je kart kar tė mis pa si ro do

so vie ti nių is to ri kų ir ki to kių „ži no vų“ straips nių apie tar pu ka rio Lie tu vą.

Apie pre zi den to A. Sme to nos val dy mo me tus ra šo ma kaip apie dik ta tū ros

lai ko tar pį, o pre zi den tai K. Gri nius ir A. Stul gins kis gi ria mi dėl jų de mo-

kra tiškų pa žiū rų. Be jo kios abe jo nės, ir K. Gri nius, ir A. Stul gins kis bu vo

tau rūs,ver ti di de lės pa gar bos lie tu vių tau tos sū nūs, ta čiau jei ne „sme to ni nė

dik ta tū ra“, aną Ne pri klau so my bės lai ko tar pį šian dien ma žai kas be mi nė tų.

Tie siog ne bū tų apie ką kal bė ti.


Da bar „Pa ne vė žio ry tas“ ra šo, o „Lie tu vos ry tas“ per spaus di na štai to-

kius žo džius:

„Lie tu vo je A. Sme to na, rem da ma sis Tau ti nin kų par ti ja, iš lai kė val džią

14 me tų. Vi suo me nė, nu stum ta nuo po li ti nio gy ve ni mo, nu krei pė sa vo

kū ry bin gu mą į kul tū ros ir ūkio sri tis. Čia ji pa ro dė di de lį są mo nin gu mą ir

or ga ni zuo tu mą“. O, kad Die vas bū tų mums pa siun tęs to kią „dik ta tū rą“ 1992

me tų pa bai go je! Bū tu me iš ven gę ban kų kri zės, vals ty bi nio tur to iš grobs ty mo,

tau tos gir dy mo „kau ko li niu“, ki tų blo gy bių.

Anuo met ne pa ti vi suo me nė „nu krei pė sa vo kū ry bin gu mą“, bet va di-

na mo ji „Sme to nos val džia“ ska ti no vi suo me nę bur tis į įvai rias tau ti nes ir

eko no mi nes or ga ni za ci jas, rė mė to kius ju dė ji mus. Mo kyk lo se nuo pra di nių

kla sių bu vo mo ko ma Lie tu vos is to ri jos. Tau ta ži no jo sa vo did vy rius.

O da bar, po sep ty ne rių ne pri klau so mo gy ve ni mo me tų, di de lei tau tos

da liai ne aiš ku, kas bu vo Di dy sis Lie tu vos ku ni gaikš tis Vy tau tas, ką jis nu vei kė

tau tos la bui. Kom par ti nė no men kla tū ra, iki šiol sė dė ju si (iš da lies ir da bar

te be sė din ti) val džio je, ne si rū pi no tau tiš ku mu, dva sin gu mu, lei do įsi ga lė ti

nu si kals ta mu mui. Gal toks tau tos „ im tu mas“ jiems pa ran kus? Ne rei kia

net stum ti nuo po li ti nio gy ve ni mo, nes nie kas jo ne no ri.

Per te le vi zi ją ma to me mi nias jau nų žmo nių Ser bi jo je ir Bul ga ri jo je, su ki-

lu sių prieš ko mu nis ti nį val dy mą. Pro tes to de monst ra ci jos ne si liau ja jau ke lias

sa vai tes, ir, at ro do, tie jau ni žmo nės lai mės.

Pir mai siais At gi mi mo me tais ir Lie tu vos jau ni mas gau siai da ly vau da-

vo vi suo se ren gi niuo se, ne si bo dė da vo ža lių tvark da rių raiš čių. Par la men to

rū mus, Te le vi zi jos bokš tą, Spau dos rū mus gy nė taip pat ne vien se ne liai.

Vė liau, kai vi si pa ma tė me bjau rų vals ty bi nio tur to sa vi ni mą si, žmo nių ap-

gau di nė ji mą, pa čios Vy riau sy bės da ly va vi mą afe ro se, jau ni mo en tu ziaz mas

slū go. At gi mi mo lai ko tar pis, anks tes nė lie tu vių tau tos is to ri ja bu vo nuo lat –

tie sio giai ir ne tie sio giai – nie ki na mi. Lie tu vos Pre zi den tas net gi vals ty bės

šven čių pro ga nos tal giš kai pri si min da vo so viet me čio kol cho zus, gai lė jo si

dėl jų iš ar dy mo. Nu vy kęs į Iz ra e lį, Pre zi den tas at si pra ši nė jo žy dų tau tos

ge no ci dą, ku rį ne va vyk džiu si lie tu vių tau ta. Sa ve rim tu is to ri ku lai kan tis

223


Liu das Trus ka „Lie tu vos ai de“ įro di nė ja, kad 1941 m. lie tu viai iš šau dė žy dus.

Jis ne ži no (o gal ty čia nu ty li), kad žy dus šau dy ti vo kie čiams pa dė jo lie tu vių

tau tos at plai šos, ku rie su da rė apie 0,05 proc. vi sų gy ven to jų. Šis Trus ka,

pra ei ty je, ko ge ro, bu vęs kom par ti jos na rys, nu tuo kia kiek at si ras tų to kių

šau dy to jų da bar, po 50 ko mu nis ti nio auk lė ji mo me tų, jei bū tų pa sa ky ta, kad

eg ze ku to riai ga lės pa si im ti au kų tur tą. Ta čiau juo din ti tau tos pra ei tį jam pa-

tin ka, o gal kas nors lie pė…

224

Nai vūs lie tu vių iš ei vi jos at sto vai pa ve dė so vie ti niams is to ri kams V. Ka-

šaus kie nei ir H. Ša džiui pa ra šy ti apie žiau rų mū sų tau tie čių trė mi mą į Si bi rą.

Ir štai šie „moks li nin kai“ su rin ko gau sy bę so vie tų rep re si nių or ga nų pra-

ne ši mų, ata skai tų, nu ta ri mų. Skai tan tiems jų iš leis tą kny gą, ne ži nan tiems

šio skau daus tau tos is to ri jos tarps nio, su si da ro įspū dis, kad bu vo tre mia mi

vien al ko ho li kai, va gys, pros ti tutės. Per ve ži mo są ly gos esą bu vu sios ge ros,

trė mi mo vie to je vi si bu vę ap rū pin ti bu tais ir dar bu. Ši to kio šlykš taus me lo

srau tais pil ta tau tos pra ei tis pa to gi bu vu siems ko la bo ran tams, ku riems

svar biau sia – sa vo kai lio iš ba li ni mas.

Vos tik švie ti mo ir moks lo mi nist ras prof. Z. Zin ke vi čius pa sa kė, kad

Ry tų Lie tu vos vai kams ne rei kės bū ti nai mo ky tis tik len kiš ko se mo kyk lo se,

kad jie ga lės rink tis, tuo jau pat „Lie tu vos ai das“ iš spaus di no kaž ko kio M.

Vaš ko vi čiaus aki vaiz daus me lo pil ną pa reiš ki mą. Aiš kiai tik tuo pa reiš ki mu

rem da mie si kai ku rie Sei mo ir Vy riau sy bės na riai pas ku bė jo su nie kin ti mi-

nist ro min tis, iš sa ky tas „Vals tie čių laik raš ty je“, ku rio jie gal net ne ma tė, teks to

ne skai tė. Čia jau sa vie ji tal ki na dė dė pis tams. Dar nuo 1990 me tų pra dė ję

kal bė ti apie mo kyk lų re for mą, iki šiol neįsten giam su da ry ti są ly gų mo ky tis

lie tu viš kai vi siems to no rin tiems.

Tar pu ka rio Lie tu va po 125 me tų ca ri nės Ru si jos prie spau dos per ke-

lio li ka me tų su ge bė jo iš au gin ti tau tiš kai su si pra tu sią gy ven to jų kar tą, ku ri

daug me tų ak ty viai prie ši no si oku pan tams. (Per vi są oku pa ci jos lai ko tar pį

ne nu trū ko ak ty vus ir pa sy vus pa si prie ši ni mas.) Iki 1940 me tų Lie tu vo je bu vo

gau sios skau tų, at ei ti nin kų, jau nalie tu vių, pa va sa ri nin kų, šau lių or ga ni za ci-

jos, tvir tos, po li tiš kai bran di nan čios sa vo na rius stu den tų kor po ra ci jos. Sa vo


or ga ni za ci jas, mo kyk las, mal dos na mus tu rė jo tau ti nės ma žu mos. Ūki nę

veik lą vys tė dau gy bė ko o pe ra ty vų, ak ci nių ben dro vių, sa vi šal pos ka sų, ūki-

nin kų ir ver sli nin kų są jun gos. Mo kyk lo se mo ky to jai auk lė jo sa vo mo ki nius

tau ti ne dva sia. Vi sur, kiek vie na me žings ny je, bu vo pri me na ma, kad Tė vy nė

yra vie na, kad ją bū ti na bran gin ti, gau sin ti jos tur tus.

O da bar? Da bar žo dis „pat rio tas“ ko ne ly gus keiks ma žo džiui. Apie Tė-

vy nės mei lę, kil nius ide a lus iš val džio je esan čių jų re tai ku ris pra si ta ria. Jei

ir to liau mū sų tau tos pra ei tis bus mai šo ma su pur vais, jei mo kyk lo se ne bus

mo ko ma tei sin gos Lie tu vos is to ri jos, jei ne bus ska ti na mas pa trio ti nių jau-

ni mo or ga ni za ci jų kū ri mas ir veik la, mū sų vals ty bė ne il gai iš tvers. Tau ta be

tei sin gos sa vo is to ri jos yra lyg me dis be šak nų. So viet me čiu mū sų vai kai ne-

bu vo mo ko mi Lie tu vos is to ri jos: vi sa tau tos is to ri ja pra si dė jo vos ne nuo to,

kai tam si lie tu vių liau dis lau kė per Ne mu ną at ve ža mos Sta li no sau lės. Ki tas

so vie ti nis „še dev ras“, ku rio ju bi lie jų ne se niai kai kas mi nė jo (fil mas „Nie kas

ne no rė jo mir ti“), sten gia si mus įti kin ti, kad po ka rio par ti za nus nu ga lė jo…

kai mo vy rai, be ru sų ka riuo me nės pa gal bos. Tai bai si is to ri nė klas to tė, ir

to kios klas to tės tik ar ti na mū sų pra žū tį.

Rei kia džiaug tis, kad Vy riau sy bė ro do pa stan gų su kur ti ma te ria li nę

ge ro vę. Ta čiau ne ma žiau bū ti nas yra ir dva sios ug dy mas.

225


226

„gy VEN Kim Drau giŠ Kai“…

(1997 m. vasario 28 d.)

Vel tui Pre zi den tas kvie čia „su sės ti prie de ry bų sta lo ir kar tu spręs-

ti tas su dė tin gas pro ble mas, da bar iš ky lan čias vals ty bei ir mū sų žmo nėms“.

Skleis da mi įvai rius gan dus prieš sa vo po li ti nius prie ši nin kus, dė dė pis tai ir

jiems ar ti mi sa vo pra ei ti mi bei mąs ty se na žmo nės ne ro do no ro gy ven ti drau-

giš kai. Ko kia ga li bū ti san tar vė, jei San tar vės pre mi jos ko mi si jos pir mi nin ku

pa skir tas A. Juo zai tis? Šis vy ras se niai pa ro dė, kad sa vo „pro tą“ ver ti na aukš-

čiau ne gu dau gu mos va lią. Jis pir mas kly kė, kad V. Land sber gio iš rin ki mas

Aukš čiau sio sios Ta ry bos pir mi nin ku yra is to ri nė klai da. To kie iš si šo kė liai

pa pras tai ne ku ria san tar vės.

LDDP va dai vis mė gi na, kaip jie pa tys sa ko, lo giš kai pro tau ti. Ne tu rė da-

mi jo kių įro dy mų, da ro įvai rias prie lai das, ku rios la bai pa na šios į kal ti ni mus.

Vė liau kart kar tė mis tie pa tys gan dai kai ka da vėl at nau ji na mi.

Tė vy nės są jun ga (Lie tu vos kon ser va to riai) 1993 m. rei ka la vo, kad val-

dan čio ji LDDP su da ry tų kuo pa lan kes nę su tar tį su Ru si ja dėl tran zi to per

Lie tu vos te ri to ri ją. At kak lūs gan dai for ma vo vi suo me nės nuo mo nę, kad

de ši nie ji prieš ta rau ja tran zi tui. Kaž kas su sprog di no ge le žin ke lio til tą per

Bra žuo lės upe lį. Tuo jau pat bu vo „nu sta ty ta“, kad tą til tą ga lė jo su sprog din ti

opo zi ci ja, nes ji esan ti prieš tran zi tą. Kai bu vo ap tik ti omo ni nin kų pėd sa kai,

gan dai ir by los ty ri mas pa si bai gė.

Da bar fi lo so fi jos dak ta ras Jus ti nas Ka ro sas vėl fi lo so fuo ja, kad jis ne ga-

lįs tvir tin ti, jog de ši nie ji su sprog di no bu vu sio Kau no sau gu mo dar buo to jo J.

Ab ro ma vi čiaus au to mo bi lį, ta čiau taip esą ga li bū ti, nes toks veiks mas gal būt

bū tų jiems nau din gas. Esą tai kaž ko kiu bū du ga li bū ti su si ję su Bra žuo lės til to

sprog di ni mu. Ta pa čia te ma „sam pro tau ja“ ir cen tris tas (ne se niai kaip uo lus

tar dy to jas vyk dęs KGB duo tis) E. Bič kaus kas.

Pra ėju sių me tų ru de nį tas pats fi lo so fi jos dak ta ras J. Ka ro sas Sei me

po strin ga vo, jog jis ne ti kįs, kad V. Land sber gis bū tų kaž ką pa si sa vi nęs iš

nor ve gų tau tos pre mi jos, bet „vis ko ga li bū ti, rei kia pa tik rin ti“. So vie ti nis


fi lo so fas so vie tiš kai ir sam pro tau ja: žmo gus, ku ris sė di ša lia sve ti mos duo-

nos ga ba lo, jau yra nu si kal tė lis, nes ga li su val gy ti… Bu vo su da ry ta ko mi si ja,

bu vo tik rin ta, ne ras ta jo kių pa žei di mų. Bet, nors mes tas pur vas ne pri li po,

li ko slo gus, ne ma lo nus jaus mas. Ar tai yra san tar vės sie ki mas?

Cen tris tas E. Bič kaus kas ne pa ten kin tas, ko dėl fon das pa va din tas ne jo,

o Land sber gio var du. Čia bū tų ga li ma at lai džiai nu si šyp so ti dėl kai kie no

no rų ly giuo tis su V. Land sber giu. O kas bū tų, jei nor ve gų tau tos pre mi jos

pa grin du bū tų bu vęs su kur tas be var dis fon das? Be jo kios abe jo nės jį bū tų

nu sa vi nę ko kie nors ur kos, preik šos ir pa na šūs į juos – į tuos, ku riuos Pre-

zi den tas ve žė si net pas Po pie žių.

Tad te gul ne su pyks ta šau nie ji fi lo so fai ir tei si nin kai, ku rie vie šai dės to

sa vo įta ri mus be įro dy mų, te gul ne su pyks ta to kį pat el ge sį jų ben dra par-

tie čių at žvil giu. Gal ma nie ji sam pro ta vi mai bus ar ti mes ni tie sai ne gu jų, nors

jie ir gi be jo kių įro dy mų.

Pri si min ki me 1991 me tų sau sio mė ne sio pra džią, be pro tiš ką, su nie kuo

Lie tu vo je ne su de rin tą kai nų pa kė li mą, įtar ti nai grei tą me ta li niais stry pais gin-

kluo tų je dinst vi nin kų mi nios at si ra di mą prie Aukš čiau sio sios Ta ry bos rū mų,

keis tą po li ci jos pa sy vu mą. Ar čia ne bu vo kaž ko kio siau bin go nu si kal ti mo

Lie tu vai? Ži no ma, nu si kal ti mo įro dy mų nė ra. Jų nie kas ne si sten gė su rink ti.

Štai da bar tei sia mi TSKP–LKP va do vai Bu ro ke vi čius su Jer ma la vi čiu-

mi ir ke le tas „kuo le lių“, ku rie ne va ren gę Sau sio 13-osios per ver smą. La bai

jau ne įti kė ti na, kad Gor ba čio vas, Kriuč ko vas, Ja zo vas, ki ti to me to So vie tų

są jun gos va do vai siun tė į Lie tu vą spec. da li nius, mo kan čius žu dy ti, vyk dy-

ti per ver smus, ti kė da mi, jog du nie kam nie kuo met ne va do va vę se ne liai ir

dar ke le tas „kuo le lių“ po sėk min go per ver smo paims val džią į sa vo ran kas.

Tur būt tie „bai sūs“ se ne liai bu vo tik šir ma. Tur būt Mask vo je bu vo ta ria ma si

ir su tais, ku rie Lie tu vo je bu vo ar ti vyk do mo sios val džios, ku rie tu rė jo di-

de lę įta ką be veik vi sų ra jo nų va do vams. Ži no ma, įro dy mų nė ra, bet juk taip

ga lė jo bū ti…

Jei po te le vi zi jos bokš to ėmi mo nu si gan dę žmo nės bū tų iš bė gio ję

nuo Par la men to rū mų, tik rie ji per ver smo va dai tuo jau pat bū tų ėmę sa-

227


vo vie tas. Ir ne tik Vil niu je, bet ir vi so je Lie tu vo je. Ačiū Die vui, kvis lin gų,

ma tyt, bu vo per ne lyg ma žai. Tik rie ji pat rio tai at si lai kė, ir mes vėl ne tu rim

ga li my bės pa tik rin ti sa vo prie lai dų. Bet šie sam pro ta vi mai juk nė kiek ne

blo ges ni, ne gu po no J. Ka ro so?

228

Va di na mo sios nak ti nės kom par ti jos ly de rių tar dy mas, teis mas pa na šus

į ne vy ku sį, bran giai kai nuo jan tį spek tak lį. Gau sy bė „Aro“ vy rų, po li ci nin kų,

tei sė jų, pro ku ro rų, im tų šiuo „pro ce su“, ga lė tų dirb ti rei ka lin ges nius dar-

bus. O tuos „su ki lė lius“ ir jų pa dė jė jus rei kė tų grą žin ti at gal į Bal ta ru si ją ar

dar kur nors. Lie tu vai jie ne rei ka lin gi nei kaip ka li niai, nei kaip lais vi pi lie čiai.

Jie nie kuo met ne su rinks to kio skai čiaus sa vo ša li nin kų, ku ris vals ty bei kel tų

bent ko kį pa vo jų. Juk ir be jų Lie tu vo je yra ma žų po li ti nių par ti jų va do vų,

ku rie grieb tų si bet ko kios veik los, jei tik pa ma ty tų ga li my bę iš kil ti. Ta čiau

tam nė ra są ly gų.

Kur kas di des nį pa vo jų vals ty bei ke lia itin pras tas tei sė sau gos ins ti tu ci jų

dar bas, men ka sie nų ap sau ga, kai lei džia ma į Lie tu vą plūs ti ne ap mo kes tin-

toms pre kėms. Di de lę ža lą da ro iki šiol te be vei kian tys ko rup ci ją ska ti nan tys

įsta ty mai. Sei mo rin ki mus lai mė ję kon ser va to riai tur būt tu rė jo vil čių keis ti

pa dė tį daug grei čiau, ne gu tai da bar vyks ta. Kiek vie na me žings ny je su tin ka-

mas Pre zi den to prie ši ni ma sis ir gi ne kal ba vals ty bės nau dai.

Ir tur būt jau vi sai juo kin gas at ro do tvir ti ni mas, kad Pre zi den tas yra

ne par ti nis, kad tik jis vie nas ga li bū ti be ša liš kas, pri imant ko kį nors įsta ty mą

ar ski riant ge ne ra li nį pro ku ro rą. Pre zi den tū ro je dir ba tik LDDP na riai ir jų

ap lin kos žmo nės. Ten nė ra bu vu sių po li ti nių ka li nių ar ba jų vai kų, nors tarp

jų su tik si daug iš si moks li nu sių, iš min tin gų žmo nių. Lie tu viš ki or di nai pa ka-

bi na mi net ant to kios krū ti nės, ant ku rios se niau ka bė jo, pa vyz džiui, Le ni no

or di nas. Da li jant or di nus, tik šio mis die no mis pri si min ti po ka rio par ti za nai.

Bet tų or di nų skai čius yra juo kin gai ma žas.

Iš ei vi jos lie tu vė, BALF’o Cen tro val dy bos pir mi nin kė Ma ri ja Ru die nė

to kio ap do va no ji mo at si sa kė, nes kom par ti ja per „Tie są“ ir ki tais bū dais įnir-

tin gai pul da vo jos va do vau ją mą or ga ni za ci ją. M. Ru die nė ma no, kad tuo se

ne pa grįs tuo se si puo li muo se ne tie sio giai da ly va vo ir da bar ti nis mū sų Pre-


zi den tas, anuo met va do va vęs Lie tu vos kom par ti jai. Tuo nuo sta biau at ro do

šios mo ters at si sa ky mas net ir gar bin go Lie tu vos ap do va no ji mo (tik ne iš

tų ran kų, iš ku rių ji no rė tų), kai pri si me ni, kiek daug vy rų jį su džiaugs mu

pri ėmė iš tų pa čių ran kų. Po nia M. Ru die nė pa de monst ra vo ne tik po li ti nę

nuo vo ką, bet ir pi lie ti nę drą są, mo ra li nę tvir ty bę. Štai su to kiais žmo nė mis

bū tų ga li ma gy ven ti san tar vė je ir spręs ti svar bius vals ty bi nius rei ka lus.

229


230

ra DiO aK Ty Vu…

(1997 m. kovo 21 d. )

Le ni nas straips ny je „Par ti nė or ga ni za ci ja ir par ti nė li te ra tū ra“ dar

1905 me tais ra šė: „Kas gi su da ro tą par ti nės li te ra tū ros prin ci pą? Ne tik kad

so cia lis ti niam pro le ta ria tui li te ra tū ri nis dar bas ne ga li bū ti as me nų ar gru pių

pa si pel ny mo įran kis, jis iš vi so ne ga li bū ti in di vi du a lus rei ka las, ne pri klau-

so mas nuo ben dro jo pro le ta ria to rei ka lo. Ša lin ne par ti nius li te ra tus!“.

Šie žo džiai ta po dog ma, ku rios so vie ti nė val džia lai kė si iki pat pa bai gos.

Tik kom par ti jai iš ti ki mi ar ba jai pa tai kau jan tys ga lė jo spaus din ti sa vo kū ri nius.

Kad ra šy to jai ne nu klys tų nuo par ti nės li ni jos, So vie tų Są jun go je bu vo įkur ta

Ra šy to jų są jun ga. Ir Lie tu vo je dar 1940 me tais bu vo įkur ta to kia pa ti Lie tu vos

TSR ra šy to jų są jun ga, jun gu si li te ra tus, „ku rie va do vau ja si so cia lis ti nio re a liz-

mo prin ci pais, pri si de da prie ko mu niz mo kū ri mo“ (iš „En cik lo pe di jos“. – K.

P). Šie ra šy to jai ra šė pa ne gi ri kas so vie ti nei san tvar kai, šmei žė tar pu ka rio

Lie tu vos vals ty bin gu mą, nie ki no Lie tu vos pat rio tus, re zis ten tus.

Kad ir kaip bū tų keis ta, ši Ra šy to jų (tik jau ne LTSR) są jun ga gy vuo ja

ir da bar. Ir jos na riai dau giau sia yra tie pa tys, ku rių ko mu niz mu dvel kian čia

raš lia va pil dy tos mies tų ir kai mų bib lio te kos. Kom par ti jos veik la Lie tu vo je

draus ta, o Kul tū ros mi nis te ri ja Lie tu vos te ri to ri jo je iki šiol iš lai ko dau gy bę

ko mu nis ti nę ide o lo gi ją sklei džian čių įstai gų, va di na mų bib lio te ko mis.

Bib lio te ko se tik V. Le ni no raš tai iš im ti iš len ty nų ir pa slėp ti, nors to

ma žiau siai rei kė jo. „Di džio jo pro le ta ria to va do“ kū ry bos nie kas ne skai tė.

Įvai rių raš te lių, ra šų fak si mi lės ir keis ti, ne su vo kia mi sam pro ta vi mai, ku rie

su da ro Le ni no raš tus, nie kam ne bu vo įdo mūs.

O štai so viet me čio gro ži nė li te ra tū ra yra tar si ra dio ak ty vu mas, li kęs

po ato mi nio ka ro. Po emos ir ro ma nai, pa ra šy ti su ryš kia in tri ga, pa trauk liai

vaiz duo ja mais he ro jais, ir da bar trau kia jau nus skai ty to jus, ku rie tuo se vei ka-

luo se ap ra šo mais lai kais bu vo dar ma ži ar ne gi mę ir ne ga li kri tiš kai įver tin ti

to, kas pa ra šy ta. Pavyz-džiui, Al fon sas Bie liaus kas kny go je „Ža lias pa ži ni mo

me dis“ ra šo: „Tūks tan čiai Lie tu vos dar bi nin kų, pri slėg ti skur do ir ne dar bo,


tūks tan čiai vals tie čių, ku rių so dy bas iš dras kė ban kai ir buo žės, vis dar tu rė jo

ieš ko tis duo nos sie ny je“. Tai yra me las. Tei sy bė daug pa pras tes nė. Lie tu va

1918 me tais, po 125 me tų ru sų ca rų prie spau dos, bu vo nu a lin ta, at si li ku si

ša lis. No rin tys grei tai pra si gy ven ti, stip rūs, ver žlūs žmo nės vy ko dar biau ti

į Ame ri ką. Grį žę po ke le to ar ke lio li kos me tų pir ko že mes, na mus, si ė mė

ver slais. 1940 me tais So vie tų Są jun ga, oku pa vu si Lie tu vą, „ame ri ko nus“ iš-

buo ži no ir kar tu su tūks tan čiais ki tų ne lai min gų jų iš trė mė į Si bi rą. Ma si niai

areš tai ir trė mi mai tru ko daug me tų. Tuo met tik rai bu vo iš dras ky tos iš trem-

tų jų so dy bos, iš grobs ty tas jų sun kiai dirb tas tur tas. Apie tai A. Bie liaus kas

ne si me na, o toks nu ty lė ji mas klai di na jau nus skai ty to jus, nes ne pa ro do

so vie ti nės val džios žiau ru mo, ne tei sin gu mo.

Steng da mie si įtik ti kom par ti jai, so vie ti niai ra šy to jai kar tais be veik su die-

vin da vo bol še vi ki nius ti ro nus. Vie nas po etas ra šo: „Kom so mols ko ir Dnep ro-

he so ak me nys – lai min giau si pa sau lio ak me nys, ku rie dar at si me na Le ni ną,

ku rių ak me ni niuos vei duos su stin go sau lė tas Ki ro vo juo kas“. Juo kin gai at ro do

tie „lai min giau si pa sau lio ak me nys“ žmo gui, per gy ve nu siam so viet me tį, bet

jau ni mo są mo nę ža lo ja ro ži nė mis spal vo mis pie šia mas so vie ti nis so cia liz mas,

jo va dai. Gal raus ta iš gė dos šian dien ir tas ra šy to jas, pri si min da mas šiuos sa vo

vi siš kai kvai lus žo džius. Gal jis pri si me na ir dar daug sa vo kū ry bos vie tų, kur

ne pa grįs tai juo di no tai, kas tau tiš ka, o liaup si no tai, kas so vie tiš ka.

Vos ne kiek vie no je so vie ti nių au to rių kny go je pil na me la gys tės. Ra šo

apie kol cho zus, ku riuos la bai „tei sin gai“ val dė žmo nių iš rink tos val dy bos, o

ne kom par ti jos pa skir ti pir mi nin kai, ra šo apie la bai iš si la vi nu sius, la bai tei sin-

gus, tau rius kom par ti jos ra jo nų sek re to rius, apie žmo nes, be ga lo my lin čius

so vie ti nę val džią. Štai mo te rė lė (ir gi Ra šy to jų są jun gos na rė), pa ra šiu si gal

po ros šim tų pus la pių kny ge lę apie vo kie čių oku pa ci jos lai kus, nuo pra džios

iki pa bai gos įro di nė ja, ko kie ru sai bu vo kil nūs, o vo kie čiai – niek šai. Bai siau si

niek šai – tie lie tu viai, ku rie ne pa lai ko ko mu nis tų. Lie tu viš ko je mo kyk lo je

mo ki nu kai slap tai ke lia rau do nas vė lia vas, kla sė je ant len tos pie šia so vie ti nius

her bus, na muo se slau go su žeis tus so vie tų par ti za nus, sle pia juos nuo lie tu vių

po li ci nin kų. Ar gi taip bu vo nors vie no je Lie tu vos mo kyk lo je?

231


232

Vie nas so vie ti nis au to rius ap ra šo net trė mi mo į Si bi rą sce ną. Stri bai

jaut rūs, ge ri, pa de da su krau ti man tą į ve ži mą. O ve ža tą šei mą tai, kad

slau gė su žeis tą par ti za ną – sa vo gi mi nai tį. Šis au to rius taip pat ne var gi na sa vęs

klau si mais, ką trė mė Lie tu vos žmo nes 1941 me tais, kai ne bu vo par ti za nų,

nie kas ne šau dė į so vie ti nius pa rei gū nus.

Po 1990 m. ko vo 11 d. mies te lių ir kai mų bib lio te kos pa pil do mos tik

men ka ver te sie nio ra šy to jų nuo ty ki ne ir sek so li te ra tū ra. Po li ti nių ka li-

nių ir trem ti nių są jun gos iš lei džia mos kny gos apie par ti za nų lais vės ko vas,

kan čių pil ną kai mo gy ve ni mą, apie ka lė ji mus, trem tį ne pa sie kia bib lio te kų.

Šios kny gos iš lei džia mos la bai ma žais ti ra žais ir pla ti na mos daž niau siai prie

pa min klų re zis ten tams jų šven ti ni mo ar mi nė ji mo me tu. Ir su per ka to kias

kny gas dar li kę gy vi par ti za nai, jų ry ši nin kai, gi mi nės. Vals ty bi nių įstai gų

iki šiol to kia li te ra tū ra ne do mi na.

Vals ty bės iš lai ko mos bib lio te kos, vers tos vi so kiu šlamš tu, tam pa ne be

kul tū ros įstai go mis. Bū ti na ieš ko ti iš ei ties. Pir miau sia rei kė tų nu spręs ti, ką

da ry ti su gau sia Lie tu vos TSR ra šy to jų są jun gos na rių kū ry ba. Tur būt yra

tos są jun gos na rių, iš ven gu sių gė din go san dė rio su sa vo są ži ne, ne ra šiu sių iš

anks to ži no mo me lo. Tai, be abe jo, ta len tin gi, tvir tos va lios žmo nės, mo kė ję

pa si prie šin ti ne svei koms nuo tai koms. Gal jie ga lė tų pa dė ti sa vo ko le goms,

pa tar ti. Tai tu rė tų bū ti ir Kul tū ros mi nis te ri jos rū pes tis. Gal būt da lį tų kny-

gų ga li ma per duo ti Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jai fi lo lo gų stu di joms. Bet

di džio ji to „tur to“ da lis liks bib lio te ko se – vals ty bi nė se ir pri va čio se. Tur būt

grei čiau sia ir veiks min giau sia „de zak ty va ci ja“ bū tų sa vi kri tiški au to rių pa-

reiš ki mai, iš pla tin ti bib lio te koms ir moks lo įstai goms.

Tau t a ne rin ko į Sei mą bu vu sių ko mu nis tų, ta čiau jų ide o lo gi ja iki šiol

drums čia žmo nių pro tus. Mo kyk la sten gia si ne ma ty ti tos gal būt sa vai me vyks-

tan čios dva si nės di ver si jos, sa ko si esan ti de po li ti zuo ta. Ku ni gams leis ta skie-

py ti žmo nėms tik ti kė ji mo tie sas. Tai bud riai ste bi kai ku rių par ti jų vei kė jai.

Jie jau mė gi na ko re guo ti net dva si nin kų sky ri mus į kon kre čias pa ra pi jas.

Vals ty bė tu ri ne del siant nu spręs ti, ar rei kia tiek daug au kų dėl so vie ti nių

ra šy to jų pres ti žo gel bė ji mo.


Ta KO SKyra

(1997 m. balandžio 18 d.)

Vos pa si bai gus rin ki mams į ra jo nų ir mies tų sa vi val dy bių ta ry bas,

pra si dė jo įvai rių po li to lo gų sam pro ta vi mai: ar Lie tu va pa kry po į kai rę, ar į

de ši nę. Tur būt to kie ver ti ni mai dar per anks ty vi. Pus šim tį me tų so vie ti nė

val džia at kak liai nai ki no bet ko kį su pra ti mą apie po li ti nes sro ves, par ti jas.

Žmo nė se rei kia ug dy ti pi lie tiš ku mo jaus mą, kur ti vals ty bę – gal būt et no kra-

ti nę, bet pa rem tą tei sin gu mu, tė vy nės mei le. Kai bus tvir tos sie nos ir sto gas,

ga li ma ir vi dų da žy ti: kur ti rim tas, są mo nin gų pi lie čių po li ti nes par ti jas.

Da bar ti nes par ti jas tur būt rei kė tų skirs ty ti į no rin čias kur ti Lie tu vos

vals ty bę, no rin čias pa si nau do ti val džia ir pri sig rob ti kuo dau giau tur to, sie-

kian čias pa ten kin ti sa vo am bi ci jas ar su da ry ti sa vo va dams po li ti nį sky dą ir

į ne ži nan čias, ko iš tik rų jų sie kia.

Tė vy nės są jun gos (Lie tu vos kon ser va to rių) ly de riai nuo 1988 me tų pa-

va sa rio (Są jū džio uo maz gos) nė vie no kar to ne kryp te lė jo nuo si brėž to

tiks lo: su kur ti Lie tu vos vals ty bę, siek ti jo je gy ve nan čių žmo nių ge ro vės. Ir

mir ti nų pa vo jų aki vaiz do je šie žmo nės ne si trau kė iš sa vo pos tų, ne ka pi tu lia vo

prieš iš orės prie šų spau di mą. Nei V. Land sber gis, nei G. Vag no rius, nei ki ti

da bar ti niai Tė vy nės są jun gos (Lie tu vos kon ser va to rių) va do vai nie kuo met

ne bu vo ap kal tin ti vals ty bės tur to gro bi mu ar švais ty mu. Ši par ti ja va di na

sa ve de ši ni ą ja, nors ne re mia stam bio jo ka pi ta lo ir jos pro gra mo je nu ma ty ta

daug so cia li nės gy ven to jų ap sau gos prie mo nių. Sa vi val dy bių rin ki muo se šią

par ti ją ly dė jo di džiau sia sėk mė.

O štai LKP–LDDP el ge sys bu vo ir iki šiol yra dia met ra liai prie šin gas.

LKP CK pir ma sis sek re to rius A. Bra zaus kas 1988 me tų gruo džio 16 die ną dar

ne gal vo jo, kad ga li bū ti su kur ta ne pri klau so ma Lie tu vos vals ty bė. Tą die ną

Lie tu vos kom par ti ja šven tė So vie tų Lie tu vos sep ty nias de šimt me tį (V. Kap su-

ko su da ry tos vy riau sy bės). Iš kil min ga me tos šven tės mi nė ji me A. Bra zaus kas

ru siš kai pa sa kė il gą kal bą, ku rio je gy rė so cia liz mo iš ko vo ji mus, kom par ti jos

nuo pel nus. 1990 me tų ge gu žės mė ne sį Lie tu vos Res pub li kos vi ce prem je ras

233


A. Bra zaus kas, bū da mas Švei ca ri jo je, tei gė, kad so vie ti nė ar mi ja lie tu viams

vi siš kai ne truk do ir ga li lik ti Lie tu vo je. Ta pęs pre zi den tu A. Bra zaus kas su bū rė

ap link sa ve bu vu sios LKP no men kla tū rą, pa sky rė prem je ru dar 1991 me tais

iš vy tą iš Že mės ūkio mi nis te ri jos su si kom pro mi ta vu sį A. Šle že vi čių, o šis,

tre jus me tus va do vau da mas LDDP ir Vy riau sy bei, lei do iš grobs ty ti gy ven to jų

san tau pas ir di dži ą ją Lie tu vos vals ty bi nio tur to da lį. Pre zi den tū ros apa ra te

iš ryš kė jo kri mi na li nių nu si kal tė lių glo bė jai. Ir štai ši par ti ja – LDDP – iki šiol

va di na sa ve kai ri ą ja, nors bū da ma val džio je pra sko li no, iš grobs tė vals ty bę,

nu skur di no dar bi nin kus, su kū rė stam bių ka pi ta lis tų kla ną. Sa vi val dy bių rin-

ki muo se LDDP, pa ly gi nus su 1995 me tais, pra ra do ket vir ta da lį vie tų.

234

Štai dvi iki šiol pa grin di nės Lie tu vos po li ti nės par ti jos, ku rių vie na

tvir tė ja, įgy ja vis di des nį tau tos pa si ti kė ji mą, o ant ro ji nu ei na į pra ei tį, į is-

to ri jos šiukš ly ną.

Dar trys par ti jos iš ko vo jo sa vi val dy bių ta ry bo se po 8–12 proc. Tai Cen tro

są jun ga, So cial de mok ra tų ir Krikš čio nių de mok ra tų par ti jos. Pu sę Tė vy nės

są jun gos sėk mės lė mė ly de rių au to ri te tas, o aukš čiau mi nė tų tri jų par ti jų

va dai daž nai da rė at virkš ti nį po vei kį rin kė jams. Nors „Bal ti jos ty ri mų“ agen-

tū ra vis skel bia di de lį E. Bič kaus ko ir R. Ozo lo po pu lia ru mą, rin kė jai daž nai

ne at pa žin da vo ant stul pų ar na mų sie nų pri kli juo tų dvi ejų ūsuo tų vy rų fo to-

gra fi jų. Daž nai abu va din da vo R. Ozo lu, nes pas ta ra sis nors ret kar čiais kaž ką

ža dė da mas su šuk da vo, o po to ir vėl nu til da vo. Nie ko iš es mės ne nu vei kė

nei kal tin da mas A. Šle že vi čių, nei mė gin da mas ko vo ti prieš nu si kals ta mu-

mą. Ta čiau bent jau re kla mi nia me pla ka te dau gu ma rin kė jų jį at pa žin da vo.

Ant ra sis šios par ti jos ly de ris E. Bič kaus kas yra sa vo pra ei ty je pa li kęs ir tik rai

ne gra žių pėd sa kų. Ži no ma, da bar tai ne va di na ma nu si kal ti mu tau tai. Net

tik rai di de lių so viet me čio nu si kal tė lių da bar ne ga li ma to kiais va din ti. Štai

An ta za vės stri bų – žmog žu džių mū sų teis mai ne įsten gia nu teis ti. Spau do je

ne kar tą ra šy ta apie Ku piš kio stri bų pik ta da ry bes, o tas pub li ka ci jas vos

ne bu vo ap kal tin ti žur na lis tai. Ge no ci das, ne vien fi zi nis, bet ir dva si nis, ku rį

kom par ti ja ir ka gė bis tai vyk dė ir po Sta li no kul to lai ko tar pio, bu vo taip pat

pra žū tin gas tau tai. Ku ni go ar ki to iš ki laus in te li gen ti jos at sto vo su ėmi mo iš-


gąs din ti pa ra pi jie čiai ir ap lin ki nių pa ra pi jų gy ven to jai net na muo se veng da vo

kal bė ti tau ti nė mis te mo mis. Jų vai kus auk lė jo tik kom jau ni mas, kom par ti ja.

Ir štai tas tau tai įskie py tas ti kė ji mas ko mu nis tų va dais, jų ne nu ga li mu mu

iki šiol da rė po vei kį rin kė jams. Tra giš kos 1992 me tų ru dens Sei mo rin ki mų

pa sek mės yra tik dva si nio ge no ci do pa da ri nys.

Cen tro są jun gos ra jo nų rin ki mų są ra šuo se yra la bai daug ger bia mų

žmo nių. Tarp jų dau gu ma to kių, ku rie „iš rei ka lo“ bu vo įsi ra šę į kom par ti ją.

Po Ne pri klau so my bės at kū ri mo jie il gai lū ku ria vo. Ir štai at si ra do Cen tro

są jun ga, ku ri pa gal sa vo pa va di ni mą yra lyg ir neut ra li. Į ją įsi ra šė ne tik gy-

dy to jų, sta ty bi nin kų, bet ir mo ky to jų, mo kyk lų di rek to rių. Jų dė ka ra jo nuo se

cen tris tai su rin ko daug bal sų. O kas to liau? Kur juos ves tie du ūsuo ti vy rai?

Ar gi kas nors ti ki, kad jie taps tau tos ly de riais?

Gal būt ir so cial de mok ra tai at ro dy tų ge riau, jei jiems va do vau tų R. Da-

gys, da ly va vęs prof są jun gų veik lo je, kū ręs prof są jun gų švie ti mo sis te mą, o

ne nie ko ben dro su so cial de mok ra ti ja ne tu rė jęs, kaž ką iš sa vo biog ra fi jos

sle pian tis A. Sa ka las. Ir Lie tu vos so cial de mok ra tų is to ri ja ne itin gar bin ga.

Tar pu ka rio Lie tu vo je į so cial de mok ra tų par ti ją įsi smel kė gau sy bė „Ko min-

ter no“ agen tų, ir 1936 me tais ją te ko draus ti.

Krikš čio nių de mok ra tų par ti jos veik la ga lė tų bū ti itin stip ri, ap iman ti

pla čius gy ven to jų sluoks nius. Jos na rius jun gia krikš čio niš kos mo ra lės prin-

ci pai. Iki 1940 me tų vei kė la bai daug ka ta li kiš kų or ga ni za ci jų ir drau gi jų,

ku rioms va do va vo Krikš čio nių de mok ra tų par ti ja. Dau gu mos tų drau gi jų

dva si niai va do vai bu vo ku ni gai. Taip dva si nin kai ug dė žmo nių krikš čio niš ką

mo ra lę, ska ti no blai vy bę. Vi są so viet me tį ku ni gai pa lai kė žmo nė se ge res nio

gy ve ni mo vil tį, au ko da mie si lei do „Ka ta li kų Baž ny čios kro ni ką“. Ar tai bu-

vo po li ti ka? Kaip ku ni gui da bar ben drau ti su pa ra pi jie čiais, kai pa ra pi jo je

nė ra jo kių ka ta li kiš kų drau gi jų? LKDP ly de riai dėl ši to tur būt tu rė tų tar tis

su Baž ny čios hie rar chais, nes ry šys tarp dva si nin kų ir ti kin čių jų yra sil pnas.

Žmo nių dva si nis auk lė ji mas tur būt tu rė tų vyk ti ne vien mal dos na muo se.

Rei kė tų plė to ti ir stip rin ti ka ta li kiš kų drau gi jų veik lą. Dau giau ge ro ryž to

tur būt tu rė tų ro dy ti LKDP ly de riai.

235


236

Ne tru kus Lie tu vos gy ven to jai rinks Res pub li kos pre zi den tą. Ma tant

sa vi val dy bių rin ki mų re zul ta tus, ga li ma ti kė tis, kad šiuo kar tu vals ty bės va-

do vas ne bus ren ka mas pa gal iš ori nius as mens duo me nis. Tau ta iš si rinks to kį

pre zi den tą, ku rio biog ra fi jo je nė ra iš da vys tės pėd sa kų, ku ris ži no žmo nių

lū kes čius ir yra ku pi nas ryž to kel ti jų ge ro vę.


KO a Li Ci Ja ir „KO a Li Ci JOS“

(1997 m. gegės 16 d.)

Ko ver tas mū sų po li ti nių par ti jų skirs ty ma sis į kai ri ą sias ir de ši-

ni ą sias, pa ro dė ra jo nų ir mies tų me rų, jų pa va duo to jų pa si rin ki mas. Ra jo-

nuo se, ku riuo se sa vi val dy bių rin ki mus ryš kia per sva ra lai mė jo krikš čio nys

de mok ra tai ir kon ser va to riai, šios dvi tar si de ši nio sios par ti jos daž nai ne su-

ge bė da vo su si vie ny ti. Pa si tai kė at ve jų, kai ra jo no me ru bu vo iš rink tas krikš-

čio nių de mok ra tų at sto vas, su da rius ko a li ci ją su LDDP, o Tė vy nės są jun ga

(Lie tu vos kon ser va to riai) pa li ko opo zi ci jo je. Rin kė jai, bal sa vę de ši ni ą ją

krikš čio nių de mok ra tų par ti ją, to kio mis „ko a li ci jo mis“ yra ne pa ten kin ti.

Rin kė jams ne ma lo nu, kai iš rink tų jų no ras pa tek ti į aukš tą pos tą yra stip res-

nis pi lie ti nę są ži nę.

Ne tik ra jo nuo se, bet ir Sei me jau čia mas no ras ne de rin ti ky lan čių klau-

si mų su di des nę per sva rą tu rin čiu part ne riu. No ras kel ti vi sas vi di nes pro ble-

mas vie šu mon, steng tis at ro dy ti pro tin ges niems. Vi si, bal sa vę de ši ni ą sias

par ti jas, ne to le ruo tų val dan čio sios ko a li ci jos su by rė ji mo. Tau ta at si rink tų

kal tuo sius ir juos il gam pasmerk tų. Ir vi siš kai ne su pran ta ma, kai mi nist rė p.

L. An dri kie nė kal ti na ūkio mi nist rą p. V. Ba bi lių vos ne iš da vys te, o prem je-

ras G. Vag no rius ki tą die ną pa nei gia šiuos kal ti ni mus. Juk bu vo ga li ma vis ką

iš si aiš kin ti dar bo tvar ka ir ne dir gin ti žmo nių. Taip ir ne aiš ku, ko dėl rei kė jo

kur ti to kią di de lę Ūkio mi nis te ri ją (vos ne „sov nar cho zą“) ir ati duo ti ją į

pra mo ni nin kų ran kas, ku rie nie kuo met ne si au ko jo dėl Lie tu vos ir, ma tyt, to

nie ka da ne da rys at ei ty je. Di de lė rin kė jų da lis ne pri ta rė to kiam nie kuo ne pa-

grįs tam spren di mui. Štai spau do je ra šy ta, kad Lie tu vos am ba sa do rius Ki je ve

R. Ra moš ka at leis tas do ku men tų klas to ji mą. Vi si do ri žmo nės ti kė jo, kad

jis jau Lu kiš kė se, o pa si ro do, jog Ra moš ka ben drau ja su pra mo ni nin kais B.

Lu biu ir V. Ba bi liu mi, yra Lie tu vos pra mo nės fi nan si nės gru pės ge ne ra li nis

di rek to rius. Lie tu va vis dar te bė ra „ste buk lų“ ša lis.

Vi sur be di de lių pa stan gų į ge res nes po zi ci jas smel kia si ne vien biz nie-

riai, bet ir va di nan tys sa ve po li ti kais. Štai G. Kir ki las pa si skel bė pa si trau ki ąs

237


iš LDDP va do vy bės, nes jam ne pa tin ka kom par ti jos, t. y. LDDP kai rė ji mas.

Vi są gy ve ni mą bu vęs kom par ti jos na riu, dar ne se niai į pa dan ges kė lęs vi sa,

kas so vie tiš ka, šis žmo gus bi jo kai rė ji mo?! Grei čiau siai dė dė pis tų vir šū nė

nu ta rė, kad šiam vy rui rei kia per ei ti į ki tą – de ši nes nę par ti ją. Ge riau sia – į

Tė vy nės są jun gą. Juk ir „Lie tu vos ai de“ G. Kir ki lo straips niai spaus di na mi

nau jo je rub ri ko je „Opo zi ci jos skil tis“. Kas ži no, gal ir ši tam bus pa ves ta va-

do vau ti ko kiai nors mi nis te ri jai?..

238

Juk nie kas nė vie no ko mu nis to ne pa klau sė, ar ne pa da rė jis pra ei ty je

ko kių nors ne do rų dar bų. Vi si jie va do vau ja pri va čioms (prich va ti zuo toms)

įmo nėms, ima aukš tus pos tus ša lia Pre zi den to. Jei ir pa aiš kė ja, kad ku ris

nors kan ki no tar do mus po li ti nius ka li nius, vis tiek te be dir ba pre zi den tū ro je.

Yra ne ma žai bu vu sių kom par ti jos na rių ir Tė vy nės są jun go je. Ir šie, da bar vėl

val dan čio sios par ti jos na riai, daž nai le mia re zis ten tų ar jų įpė di nių li ki mą.

Tai yra lyg pa si ty čio ji mas iš žmo nių, su dė ju sių mil ži niš kas au kas ant Lie tu vos

ne pri klau so my bės au ku ro.

Ir per tvar ky tas Gy ven to jų ge no ci do ir re zis ten ci jos ty ri mo cen tras, ku rio

da bar ti nę va do vy bę ger bia vi si re zis ten tai, svar biau sia sa vo duo ti mi lai ko

„ma ty ti ne ko kias nors smul kias pro ble mė les, bet žvelg ti kur kas pla čiau, nu-

ma ty ti dar bus ir veik los stra te gi ją“… („Vo ru ta“, 1997 04 12–18). Toks yra tų

ne drą sių, nie kuo met ne bu vu sių kom par ti jos gre to se pat rio tų nu si tei ki mas:

kad tik ko nors ne ga vus, ne įžei dus…

Vi sai ki taip el gia si bu vę ko mu nis tai. Štai Uk mer gės ra jo no laik raš ty je

„Gim to ji že mė“ ko vo 27 d. Žur na lis tų są jun gos na rys Ju li jo nas Pet ro nis po-

ka rio re zis ten tus va di na ban di tais. Ra šo apie „Au ro ros“ šū vį, su dre bi nu sį

Žie mos rū mus, apie 1940 me tų lie tu vius, „puo se lė ju sius švie siau sio gy ve ni mo

vil tį“, verkš le na, kad par ti za nai nu šo vė po etą, si i mi nė ju sį ko mu nis ti ne pro-

pa gan da. Au to rius at vi rai nie ki na lie tu vių tau tos re zis ten ci nę ko vą. Lie tu vos

žur na lis tų są jun ga nie kaip ne re a ga vo į sa vo na rio J. Pet ro nio pro ko mu nis ti-

nius šū ka lio ji mus. Ar rei kia su pras ti, kad ji pri ta ria „Gim to jo je že mė je“ iš sa-

ky toms min tims? Jo kia vals ty bi nė įstai ga ne si ė mė žy gių su draus ti ko mu niz mo

pro pa gan dos sklei dė jo. Ne rū pi tai nė vie nai po li ti nei par ti jai.


Po li ti nės par ti jos be veik vi są sa vo ener gi ją su nau do ja rin ki mams. Tau-

tos pa trio tiš ku mo, pi lie ti nio są mo nin gu mo ug dy mas pa lik tas li ki mo va liai.

Di de lei gy ven to jų da liai iki šiol at ro do, kad ne pri klau so my bė rei ka lin ga tik

par ti joms, žai džian čioms po li ti nius žai di mus. Par ti jų at sto vai te le vi zi jos lai-

do se at vi rai dis ku tuo ja apie sa vo ne la bai tei sin gus prieš rin ki mi nius pa ža dus,

apie bū ti ny bę ap gau di nė ti rin kė jus. Į to kias lai das at si ve da net stu den tus ir

mo ko juos da ry ti, „kaip tė ve lis da ro“.

Įvai rių par ti jų ra jo ni nių sky rių va do vai po rin ki mų į sa vi val dy bių ta ry bas

la bai įsi jau tė į sa vo vaid me nį. La biau po li ti kuo ja, ne gu Sei me. Jie iš au go sa vo

pa čių aky se. Me luo ja sa ky da mi, kad ra jo nų ūki niai rei ka lai ver tė juos jung tis

į ko a li ci ją su prie šin go pa va di ni mo (ne ga li ma sa ky ti – orien ta ci jos, nes to kios

daž niau siai nė ra) par ti jo mis. Vi sa tai nu le mia no ras sė dė ti aukš ta me pos te.

O jų de struk ty vią veik lą nuo lat pro vo kuo ja LDDP, nes ma to, kad vie nin te lė

po li ti nė par ti ja, ver ta to kia bū ti, yra Tė vy nės są jun ga (Lie tu vos kon ser va to-

riai) ir ją su kom pro mi ta vus ne sun ku bū tų pa sė ti ne tik ru mą, ne sta bi lu mą ir

vėl mė gin ti siek ti val džios.

Nors ir keis ta, bet dė dė pis tams tai se ka si. A. Šle že vi čius ne dis ku ta vo

ra di jo ar te le vi zi jos lai do se su kon ser va to riais. Di džiau sias jo opo nen tas

bu vo Ro lan das Pau laus kas lai do je „Kas ge res nio, prem je re?“. Da bar kiek-

vie ną sa vai tę ar ba la biau siai klau so mo je ra di jo, ar ba pa to giu lai ku ro do mo je

te le vi zi jos lai do je ren gia mos kon ser va to rių dis ku si jos su dė dė pis tais, ku rio se

val dan tie ji vi sa da daug blo giau at ro do. Ko dėl? LDDP val dy mo me tais bu vo

vy ku siai iš nau do tas ir Gy ven to jų ge no ci do ir re zis ten ci jos ty ri mo cen tras, ne-

leis ta jam veik ti pa gal sa vo pa skir tį. Kon ser va to riai taip pat kol kas ne ska ti na

to cen tro prak tiš kos veik los. O rei kė tų bent jau aš tun tai siais ne pri klau so my-

bės me tais pa skelb ti, kad So vie tų Są jun gos ko mu nis tų par ti ja bu vo Lie tu vos

gy ven to jų ge no ci do vyk dy to ja ir nuo ku rio ran go jos na riai yra to ge no ci do

da ly viai. Tuo bū tų daug kas ap spręs ta. Gal būt tuo met bū tų ga li ma draus ti

bet ko kias kom par ti jos at mai nas. Kol tau tą kaus to niū rios pra ei ties lie ka nos,

spar tus žen gi mas pir myn ne įma no mas.

239


240

iDi Li Ja!

(1997 m. birželio 27 d.)

Kol tau tą kaus to niū rios pra ei ties lie ka nos, kol aukš tuo se val džios

po stuo se sė di žmo nės, ne drįs tan tys ben drau ti su so viet me čiu skriaus ta vi suo-

me nės da li mi, kol or di nais ap do va no ja mi ne re zis ten tai, o ne pri klau so my bės

prie šai, kol aukš čiau sio laips nio vals ty bi nės pen si jos ski ria mos nu si pel niu-

siems So vie tų Są jun gai ir kom par ti jai, kol mū sų vai kus mo ko so vie ti nių kom-

plek sų neat si kra tę mo ky to jai, ne ga li bū ti su kur ta tvir ta Lie tu vos vals ty bė.

Per sep ty ne rius ne pri klau so mo gy ve ni mo me tus vals ty bė bu vo pra sko-

lin ta, di džio ji jos pi lie čių da lis nu skur din ta. Ir da bar at vi rai ne sa ko ma, kas

dėl to kal tas. Nė vie nas iš val džiu sių, švais čiu sių ir vo gu sių vals ty bės tur tą

ne įvar dy tas, ne nu baus tas. Tri jų prem je rų žmo nų fo to gra fi jos ne se niai mir-

gė jo laik raš čiuo se. Prem je rie nės pa sa ko jo žur na lis tams, kuo ku ri ren gia sa vo

vy rus, ko kius kak la raiš čius mėgs ta šei mos gal vos. Idi li ja!

Vi siš kai aiš ki A. Šle že vi čiaus bau džia mo ji by la vis ati de da ma pa pil dy-

ti, pa tai sy ti, kam nors ne at vy kus. Ma tyt, il gai niui ji ga lu ti nai bus pa dė ta į

to kią vie tą, kur nie kas ne ras. Dar vi sai ne se niai Cen tro są jun gos pir mi nin-

kas R. Ozo las die va go jo si, kad tu ri ga ly bę kal ti na mo sios me džia gos prieš

A. Šle že vi čių. Kur da bar din go ta me džia ga? Ko dėl Šle že vi čius ne nu teis tas?

Ar ne to dėl, kad Sei mo rin ki mai pra ėjo ir cen tris tų va do „ku da ka vi mai“ jam

ne be rei ka lin gi? Ir be Ozo lo pa stan gų kas dien ryš kė ja Šle že vi čiaus an ti vals-

ty bi nė veik la. Da bar ti nę vy riau sy bę į ožio ra gą rie čia jo iš duo tos vals ty bi nės

ga ran ti jos, pa gal ku rias daug mirš tan čių or ga ni za ci jų ga vo sie nio kre di tus.

A. Šle že vi čiaus ir R. Šar ki no dė ka 17 mln. ekiu sie nio kre di tą skirs ty ti bu vo

pa ves ta „Tau ro“ ban kui.

Iš so vie ti nio no men kla tū ri nin ko stai ga ir moks li nin ku, ir ban ki nin ku

ta pęs G. Ko nop lio vas iki šiol ne įsi lei do Sei mo ko mi si jų, vals ty bės kon tro-

lie rių, siun čia mų tik rin ti jo afe rų. Jau la bai se niai įro dy tas jo nu si kals ta mas

ge le žin ke li nin kų lė šų „pa si sko li ni mas“ mirš tas. O jei šis aki plė ša bū tų

tuo met pa so din tas į ka lė ji mą, vals ty bė bū tų iš gel bė ju si daug mi li jo nų li tų.


Ma ža to, ne se niai LB pir mi nin kas R. Šar ki nas pa do va no jo G. Ko nop lio vui

ke lio li ka mi li jo nų li tų. Sa kė, grą žins, kai „Tau ro“ ban kas par duos da bar iš-

lei džia mas ak ci jas. (Kol straips nis bu vo ren gia mas spau dai, G. Ko nop lio vas

nu si žu dė. – Red).

Ir vėl Lie tu vos ban kas ne kon tro liuo ja ko mer ci nių ban kų veik lą, o šel pia

juos vals ty bės pi ni gais.

Gau sy bė suk čių, grobs ty to jų, kon tra ban di nin kų prieš pu sę me tų dre-

bė jo, lau kė sa vo „biz nio“ ga lo. Da bar jie vėl pa ten kin ti. Apie te be vyks tan čią

kon tra ban dą ga li ma spręs ti iš to, kad iki šiol nė vie na bo bu tė, par da vi nė jan ti

skies tą spi ri tą, ne ban kru ta vo. Tad ir Vi daus rei ka lų mi nis te ri jo je nie ko nau-

jo. Iš šios mi nis te ri jos, o kar tu iš mi nist ro V. Žie me lio pa no sės, iš ve ža mi ir

su nai ki na mi svar būs ar chy vi niai do ku men tai.

Ka ri nin kas Jur ke vi čius, al gą gau da mas iš Lie tu vos biu dže to, ke le tą me tų

tar na vo Ru si jai. Kraš to ap sau gos vi ce mi nist ras E. Si ma nai tis sa ko, kad tai

ne rei kia baus ti, nes tas vy ras pats pri si pa ži no ne ge rai da ręs, o gu lin čio ne ga-

li ma muš ti. Po nas Si ma nai tis tu rė tų pri si min ti, kad Jur ke vi čiaus auk lė to jai

muš da vo ir gu lin čius, tai ky da mi į ne gi ju sias žaiz das, kad la biau skau dė tų.

Tad iš kur tas mie la šir din gu mas nu si kals tan tiems Lie tu vai? Ko dėl mes ne tik

ne tei sia me vi so kių „ver tė jų“ be rio zo vų, bet ir da bar iš duo dan čius Lie tu vą

glos to me? Bu vę Jur ke vi čiaus vir ši nin kai L. Lin ke vi čius ir V. Bu la vas taip pat

sa ko ži no ję apie to pa rei gū no iš da vi kiš ką veik lą. Jie te be ima aukš tas pa rei-

gas Už sie nio rei ka lų mi nis te ri jo je. Kal ba ma, kad šie du ne są ži nin gi vei kė jai

bus siun čia mi Lie tu vos at sto vais sie ny je! Vis kas at ro do kaž kaip ne tik ra,

mė gė jiš ka. Ir val džia, ir vi sa vals ty bė.

Daug dar Le ni no prie sa kams iš ti ki mų mo ky to jų auk lė ja mū sų jau ną ją

kar tą, ne įsi leis da mi į mo kyk las Die vo žo džio, tau ti nės min ties. Ba lan džio

24 d. „Res pub li ka“ ra šo, kaip Kė dai nių ra jo no švie ti mo sky riaus ve dė jas

Hen ri kas Vai ce kaus kas ne lei do mo ki niams ben drau ti su Krikš čio nių de-

mok ra tų par ti jos na riais, ku rie, kaip pats švie ti mo sky riaus ve dė jas sa ko,

„no rė jo pa tik rin ti tau ti nio auk lė ji mo ly gį“. Kai so vie ti nė val džia rei ka la vo

kar tu su mo ki niais gie do ti di ti ram bus uto pi niam ko mu niz mui, dieg ti ate is-

241


tinę pa sau lė žiū rą, po nas Hen ri kas tur būt ne pri eš ta ra vo. Štai ko kių jau ni mo

auk lė to jų dar tu ri me.

242

Kul tū ros mi nist ras S. Šal te nis ruo šia si iš kil min gai pa mi nė ti Min dau go

ka rū na vi mo die ną, bet ne pa si do mi, koks pro cen tas tau tie čių ži no, kas bu vo

Min dau gas, ka da jis gy ve no. Net da bar įvai rūs vai ce kaus kai taip dės to Lie tu-

vos is to ri ją, kad jų mo ki niai nie ko ne ži no apie mū sų tau tos pra ei tį.

Mū sų val džios iš ti ži mo po žy mių yra la bai daug vi so se sri ty se. Tą pa ste-

bi jau ni mas ir ne no ri da ly vau ti po li ti nia me gy ve ni me, ku ria me kiek vie na me

žings ny je vis dar pai nio ja si so viet me čio vei kė jai. Ši tie žmo nės iki šiol ne no ri

pri pa žin ti, kad so vie ti nė san tvar ka bu vo la bai ydin ga, kad jų pa čių tuo me ti nė

veik la da rė tau tai ža lą, kad kom par ti ja bu vo ge no ci do vyk dy to ja Lie tu vo je.

Ne no ri jie ir pa si trauk ti iš vals ty bi nės veik los, nes pas ta ro ji jiems pa de da

tik rin ti sau ir sa vo pa li kuo nims so tų gy ve ni mą. Daž nai to sie kia ma ki tų

žmo nių są skai ta. Vo kie ti jos Fe de ra ci nė Res pub li ka bu vo įkur ta 1949 me tų

rug sė jo mė ne sį ant Ant ro jo pa sau li nio ka ro griu vė sių, o jau 1955 me tų va sa-

rą eko no miš kai stip rios vals ty bės kanc le ris Kon ra das Ade nau e ris iš Mask vos

tri bū nų sa kė ug nin gas kal bas, rei ka lau da mas pa leis ti vo kie čių ka ri nin kus,

ku rie iki tol bu vo lai ko mi so vie ti niuo se konc la ge riuo se. Šie grū din ti vy rai ir

ta po ku ria mo Bun des ve ro ka ri nin ki jos bran duo liu. Draus min ga, su si klau san ti

vo kie čių tau ta ro dė ste buk lus. Jiems bu vo lais vos ran kos, nes dar 1945–1946

me tais bu vo nuteis ti na cis tai, pa smerk tas na ciz mas, ap ri bo ta buvusios NSDAP

na rių veik la. Lie tu vos ko mu nis tai ne bu vo pa smerk ti. Jie vir to el dė dė pis tais,

cen tris tais ir ki to kiais. Sep tin tai siais ne pri klau so my bės me tais jie mė gi no nu-

teis ti ko mu niz mo lie ka nų nai kin to ją G. Vag no rių. Bu vu sių ko mu nis tų veik los

ne var žo jo kie įsta ty mai. Po 1990 me tų ko vo 11 die nos jie ėmė dau gy bę

va do vau jan čių jų pos tų, o po 1992 m. Sei mo rin ki mų ga vo ab so liu čią val džią,

ku rią pa nau do jo ydin gam vals ty bės tur to pri va ti za vi mui – pa si sa vi ni mui. Lei-

do įsi ga lė ti or ga ni zuo tam nu si kals ta mu mui. Net pre zi den to pa ta rė jai tal ki no

gau jų va dei voms. Vi siš kai žlu go tei sė sau gos ži ny bų au to ri te tas.

Per ne lyg kil nus prem je ro G. Vag no riaus pa reiš ki mas, kad jis ne pri mins

bu vu siems ir dar daug kur da bar te be sė din tiems val džio je jų ne do ry bių, o jo


Vy riau sy bė steng sis, kiek įma no ma, iš tai sy ti anų pa da ry tą vals ty bei ža lą, yra

ne rei ka lin gas don ki cho tiš ku mas. Tur būt per ket ver tą me tų pa vyks daug maž

su tvar ky ti vals ty bės eko no mi ką, tei sė sau gą, bet nai vūs rin kė jai, pri si min-

da mi kon ser va to rių val dy mo lai ko tar pio sun ku mus, vėl rinks ki tus. Rei kia,

kad tau ta ži no tų nu si kal tu sių vals ty bei pa var des, kad bent di džiau sie ji iš jų

bū tų griež tai nu baus ti. Ki taip žmo nių są mo nė je liks tik pri si mi ni mai apie

„žiau rias ak ci jas“ iš lu pant mo kes čius, ener ge ti kos kai nų di dė ji mą ir kt. Ir

vi sa tai kal tė bus ver čia ma Tė vy nės są jun gai. Nie kas ne pri si mins el dė dė pis tų

nuo dė mių, jei gu tai ne bus fik suo ta teis mo nu osp ren džiais.

Vie nas iš svar biau sių (jei ne pats svar biau sias) da bar ties da vi nių

tur būt yra tau ti nis-pi lie ti nis jau ni mo auk lė ji mas. Tai yra ne vien mo kyk lų,

bet ir po li ti nių-pa trio ti nių par ti jų rei ka las. Gal būt Va ka rų Eu ro po je ne taip

svar bus pa trio ti nis auk lė ji mas. Jau nas žmo gus ten my li sa vo gra žią, tur tin gą

tė vy nę. Ko dėl sa vo iš grobs ty tą, nu a lin tą tė vy nę tu ri my lė ti Lie tu vos jau nuo lis?

At sa ky mą ži no jo Ne pri klau so my bės lai kų Lie tu vos mo ky to jai, ku rių di džio ji

da lis pas kui bu vo pū dy ta so vie tų ka lė ji muo se, kan kin ta am ži no įša lo zo no je.

Daug pui kių mo ky to jų dir ba ir da bar ti nė se mo kyk lo se. Jiems, ma tyt, tu rė tų

dau giau pa dė ti val džia, o va do vau ti mo kyk loms tu rė tų ne tie, ku rie tau ti nį

auk lė ji mą lai ko vos ne nu si kal ti mu.

243


244

KLai DOS ga Li BŪ Ti LEm TiN gOS

(1997 m. rugsėjo 12 d.)

Skir tu mus tarp Lie tu vos po li ti nių par ti jų su da ro ne jų skel bia mos

idė jos, o par ti jų ly de riai. Vi sų par ti jų pro gra mo se ra šo ma apie stip rios Lie tu-

vos vals ty bės kū ri mą, pi lie čių ge ro vę, apie tei sin gu mą, so cia li nes ga ran ti jas.

Vi sa tai tau ta ži no ir be veik ne si do mi, ką ku ri par ti ja ža da. Tė vy nės są jun gą

(Lie tu vos kon ser va to rius) virš ki tų par ti jų iš ke lia tik pa grin di niai jos ly de riai,

kai ku rių ra jo nų sky rių va do vai.

Lie tu vai, iš si va da vu siai iš il ga me tės oku pa ci jos jun go, ypač svar bu, kad

va do vau jan tys vei kė jai ne bū tų su tep ti tar na vi mu oku pan tams, t. y., pri klau-

sy mu kom par ti jai. Bu vu sius ko mu nis tus kaus to bai mė, kad sa kant, da rant ar

ra šant ką nors pa trio tiš ka, žmo nės ne pri kiš tų jų el ge sio pra ei ty je.

Mū sų Pre zi den tas A. Bra zaus kas, bar da mas ki tus pa anks tin tą pre zi-

den to rin ki mų kam pa ni jos pra džią, do va no jo abi tu rien tams po M. Maž vy do

„Ka te kiz mą“ (iš leis tą vals ty bės pi ni gais) su sa vo au to gra fu. To jis ne pa va di no

rin ki mi nės kam pa ni jos pra džia. Gra žu, bet dau gu ma abi tu rien tų šią kny gą tik

pa var tę pa dė jo „at min čiai“. Jiems bū tų bu vę daug įdo miau, jei su Pre zi den to

au to gra fu bū tų ga vę, pa vyz džiui, kny gą „Jau nys tė prie Lap te vų jū ros“. Be veik

vi si bū tų per skai tę, kaip oku pan tai, tal ki nant ko mu nis tams lie tu viams ir žy-

dams, be jo kios kal tės trė mė žmo nes vos ne į tik rą mir tį. Ta čiau kom par ti jos

ly de rio pra ei tis, anks tes ni tei gia mi jo at si lie pi mai apie trė mi mų or ga ni za to rius

Snieč kų, Šu maus ką ir ki tus, ne lei do taip pa si elg ti.

Šių me tų pa bai go je įvyks pre zi den to rin ki mai. Pa trio ti nės jė gos tu rė tų

su si telk ti ir ne leis ti, kad vals ty bės va do vu tap tų žmo gus, ne drįs tan tis vis ko

sa ky ti, lin kęs vis kuo kal tin ti sa vo tau tą, idant ši taip jis pats ir ar ti miau si jo

drau gai at ro dy tų ge res ni.

Jau da bar kiek vie nas kon ser va to rių va do vų su si ti ki mas su žmo nė-

mis tu rė tų bū ti op ti ma liai pa ruoš tas. Kiek vie na klai da ga li bū ti lem tin ga.

Ne ga li ma leis ti ra jo nuo se gy ve nan tiems Tė vy nės są jun gos na riams or ga-

ni zuo ti gy ven to jų su si ti ki mus su šios par ti jos ly de riais tik sa vo as me ni nių


am bi ci jų ten ki ni mui, reng ti vos ne as me ni nius or ga ni za to riaus pa si ro -

dy mus.

Vi siems aiš ku, kad re zis ten tai vi siš kai pa lai ko kon ser va to rius. Jų va do-

vai vi suo met su ati tin ka ma pa gar ba su tin ka mi nuo oku pa ci jų nu ken tė ju sių

žmo nių su si bū ri muo se. Ir bu vo keis ta, kai į vie ną par ti za nų, jų ry ši nin kų ir

glo bė jų su si ti ki mą, at vy kus prof. V. Land s-ber giui, va do va vi mą ren gi niui

pa si sten gė per im ti vie tos kon ser va to riai. Pa sta tė prie mik ro fo no ak to rių

(nu si pel niu sį LTSR ar tis tą) ir lei do jam va lan dą kal bė ti. Per tą va lan dą ga lė jo

bent de šimt ži la gal vių, bu vu sių lais vės ko vo to jų, pri si min ti ten pat pa lai do tus

ko vos drau gus (ren gi nys vy ko par ti za nų kū nų iš nie ki ni mo vie to je), iš reikš ti

pa gar bą pa grin di niam Lie tu vos ne pri klau so my bės ar chi tek tui. Vi si su si-

rin ki mo da ly viai pri tar da mi bū tų kė lę ova ci jas. Juk to kie tu ri būti ma si nių

ren gi nių tiks lai. Su si ti ki mų ug nis tu ri deg ti krū ti nė se il gai, ska tin ti nau joms

idė joms, nau jiems žy giams.

Dar blo giau, kai Tė vy nės są jun gos (Lie tu vos kon ser va to rių) pir mi nin-

ko su ti ki mui į ato kų miš ko kai me lį su ve ža mi kon ser va to riai iš ap lin ki nių

ra jo nų, o di džio ji dau gu ma vie ti nių gy ven to jų ta me su si ti ki me ne da ly vau ja.

Vis dėl to kas nors kon ser va to rių par ti jos va do vy bė je tu rė tų iš anks to iš tir ti,

kas ren gi nio, į ku rį kvie čia mas prof. V. Land sber gis, or ga ni za to rius, ko kia

kai mo žmo nių nuo mo nė apie šią iš skir ti nę as me ny bę. Ne ma lo nu, kai po to-

kių iš kil mių žmo nės sa ko: „Jei su to kiais drau gau ja, tai…“ Ge riau,kad to kių

su si ti ki mų iš vis ne bū tų.

O juk sto vė jo ten kai mo vy rai, 1991 m. sau sio nak ti mis bu dė-

ję prie Aukš čiau sio sios Ta ry bos rū mų. Ne vie tos val di nin kus, pri-

klau san čius ki toms po li ti nėms par ti joms, rei kė jo pri sta ti nė ti prof.

V. Land sber giui, o šiuos vy rus. Sve čias, be abe jo, bū tų nu džiu gin tas to kiu

su si ti ki mu. Jie tik rai bū tų tu rė ję apie ką pa si kal bė ti. Vi si su si rin ki mo da ly viai

bū tų įti kin ti, kad anų rūs čių die nų be var džiai did vy riai ne mirš ti.

Daž nai žmo nių kar to ja mas po sa kis „vi si jie vie no di“ bus, ko ge ro, dar

il gai ga jus. Įvai riems su si rin ki mams va do vau ti daž nai skver bia si tie pa tys,

ku rie vi sai ne se niai ki taip da rė, ra šė, kal bė jo. Tai tie, ku rie įro di nė jo ko mu nis-

245


ti nės san tvar kos pra na šu mus, sa kė ir ra šė, kad mū sų tė vy nės sos ti nė am žiais

bu vo ir bus Mask va. To kių „vei kė jų“ yra ir kon ser va to rių par ti jo je. Ir rei kė tų,

kad jie da bar ty liai da ry tų kil nius ir ge rus dar bus, steng tų si pa dė ti Tė vy nei

ne la bai afi šuo da mie si. Tai bū tų lyg ir jų at gai la. Ir žmo nės tuo met grei čiau

su pras tų skir tu mą tarp oku puo tos ir lais vos Lie tu vos.

246

Da bar štai į pre zi den to pos tą drįs ta verž tis ir ne ei li nio ka gė bis to sū nus,

pats bu vęs kom par ti jos na rys. Ver žia si ir nu se nę Ame ri kos lie tu viai. Dėl vie no

iš jų, ir gi jau aš tun tą de šim tį me tų skai čiuo jan čio, net Kon sti tu ci ją rei ka lau-

ja ma keis ti. Tiek daug pro tin gų sei mū nų ga lė jo pa gal vo ti, kad Kon sti tu ci jo je

gal rei kė tų pa da ry ti pa tai są, lei džian čią pre zi den tą rink ti ne tau tai, o Sei mui.

Štai Sei mo iš rink tas kai my ni nės Lat vi jos pre zi den tas, Mai šia ga lo je su si ti kęs su

mū siš kiu tau tos iš rink tuo ju, pa si ro dė daug pra na šes nis. Es ti jos pre zi den tas,

taip pat ne tau tos rink tas, pa ruo šė sa vo vals ty bę sto ti į Eu ro pos Są jun gą.

O mū sų kai my nų de mo gra finė pa dė tis kur kas su dė tin ges nė. Vy riau sy-

bės kri zės ir Lat vi jo je, ir Es ti jo je vy ko vos ne pa gal va ka rų pa vyz dį. Ne bu vo

lei džia ma nė vie nam prem je rui da ry ti klai dų ir tęs ti va do va vi mą vy riau sy bei.

Mū sų tau tos iš rink tas pre zi den tas net tre jus su pu se me tų lei do sa vo pa ties

iš kel tam kaž ko kiam bu vu siam kom par ti jos CK raš ti nin kui A. Šle že vi čiui

siaub ti vals ty bę. Ir be vil tiš ki bu vo opo zi ci jos rei ka la vi mai keis ti Vy riau sy bę,

nes jos va do vas bu vo val dan čio sios LDDP pir mi nin kas. Jį glo bo jo ir pats Pre-

zi den tas. Da bar jau bai gia mi pa mirš ti sie nio pasko lų švais ty mai, vals ty bės

tur to da li ji mai, ban kų griū tys, tu ris ti nės ke lio nės vals ty bės lė šo mis į Ve ne-

su e lą, Ko lum bi ją, Fi li pi nus, Grai ki ją, ki tas ša lis. Da bar G. Vag no rius plu ša

tai sy da mas A. Šle že vi čiaus pa lik tas eko no mi nes ne są mo nes, o Č. Jur šė nas

kur pia in ter pe lia ci jas mi nist rams, ku rie per pu sę me tų ne su ge bė jo ryš kiai

pa ge rin ti sa vo mi nis te ri jų dar bo.

Prieš po rą ar tre je tą me tų dė dė pis tai pa nai ki no la bai po pu lia rią, sub ti liai

ren gia mą LTV lai dą „Nau jie nos. Nuo mo nės“. Žur na lis tė V. Prei dy tė bu vo at-

leis ta iš dar bo, nes bu vu siems ko mu nis tams pa si ro dė, kad ji yra de ši nio ji. O

pa si bjau rė ti nos, per dėm po li ti zuo tos „Kran to“ lai dos au to rių V. Ma tu le vi čių

LTV va do vy bė pra šy da vo ne pyk ti. Šis to liau py lė iš vi sur su grai by tą pur vą


prieš kon ser va to rius. Apie bu vu sio Lie tu vos te le vi zi jos va do vo V. Kviet kaus ko

suk ty bes pa ro lim pi nia me ko mi te te ke le tą kar tų ra šė laik raš čiai. Jis to ne pa-

nei gė, ne kė lė teis me by los dėl šmeiž to, o dėl grą ži ni mo į dar bą na cio na li nė je

te le vi zi jo je – tei sia si.

Bib li ji niam Mo zei bu vo kur kas ge riau: jis ke lias de šim tis me tų ve džio-

jo žy dų tau tą po dy ku mą, Die vas pa ber da vo jiems ma nos. Ir kai iš mi rė vi si

žy diš ki bib li ji niai jur šė nai, kir ki lai, sa ka lai, an driu kai čiai, tau tiš kai iš auk lė tą

jau ną ją kar tą Mo zė nu ve dė į Pa ža dė tą ją že mę. Pas mus to kių są ly gų nė ra.

Rei kia vi siems kar tu gy ven ti čia pat, Lie tu vo je. Kon ser va to riai ir krikš čio nys

de mok ra tai yra tie, ku rie tu ri jė gų su kur ti tvir tą tau ti nę vals ty bę. Tik jų ran kos

tu ri bū ti ne vien šva rios, bet ir tvir tos. Fi nan si nin kas, ati da vęs G. Ko nop-

lio vui 80 mln. li tų vals ty bės pi ni gų, tu ri bū ti nu baustas lė šų iš švais ty mą

itin stam biu mas tu. Taip pat ir vi si grobs ty to jai bei švais ty to jai tu ri su lauk ti

tei sin go at pil do, kad ki ti nuo to kios „li gos“ iš anks to gy dy tų si. So cia liz mo

„sta ty to jai“ ir gi tu ri bū ti pa sta ty ti į tam tik rą vie tą. Pa vyz džiui, Če ki jo je se-

niai vei kia įsta ty mai, ri bo jan tys bu vu sių kom par ti jos va dų veik lą. Ši vals ty bė

gy vuo ja daug ge riau ki tas, ne tu rin čias to kių įsta ty mų.

Vi si do ri Lie tu vos žmo nės lin ki Tė vy nės są jun gos (Lie tu vos kon ser-

va to rių) ir Krikš čio nių de mok ra tų par ti jos va do vy bėms nuo šir daus, ge ro

tar pu sa vio su ta ri mo, griež tes nės tak ti kos sa vo ne drau gų at žvil giu. Ne rei-

kė tų leis ti sa ve šmeiž ti, kai LDDP „tri mi tuo ja“, jog te le vi zi ją ir ra di ją val do

de ši nie ji. Ar iš tik rų jų taip ir yra? Ky la abe jo nių, pa si žiū rė jus ir pa si klau sius

„Pa no ra mos“ žur na lis tų ko men ta rų.

247


248

Trum Pa aT miN TiS

(1997 m. spalio 3 d.)

1988–1989-ie ji va di na mi At gi mi mo me tais, ta čiau bū tų sun ku

pa sa ky ti, kas tuo met at gi mė. Vil niu je, Kau ne, ki tuo se mies tuo se, pro vin ci-

jos mies te liuo se ir net kai muo se stei gė si ini cia ty vi nės Są jū džio gru pės. Jos

reng da vo mi tin gus, ku rie mies tuo se bū da vo dau gia tūks tan ti niai. Ple vė suo-

da vo dau gy bė tuo met dar ne įtei sin tų tri spal vių. Jas tur būt neš da vo tie, ku rie

nie kuo met Lie tu vai ne bu vo mi rę, tad ir at gi mi mo jiems ne rei kė jo. Gal būt

at gi mu siais va din ti ni bu vę ko mu nis tai, anks čiau da vę įža dus oku pan tų val-

dan čia jai po li ti nei par ti jai? Ne ma žai jų iš tik rų jų at gi mė, pra dė jo dirb ti tau tos

la bui. O jei ne Są jū dis, šie žmo nės iki sa vo am žiaus ga lo bū tų rė mę oku pa ci nį

re ži mą, pa dė ję jam vyk dy ti rep re si nes prie mo nes.

Ta čiau dau gy bė so vie ti nių vei kė jų, KGB dar buo to jų, agen tų, pro ku ro rų,

at li ki nė ju sių so vie ti nių sau gu mo or ga nų sa ky mus, ne at gi mė. Da lis jų lan kė

Są jū džio su si rin ki mus, po sė džius, da ly vau da vo mi tin guo se su spe cia lio mis

sa vo šei mi nin kų (KGB) duo ti mis. Jie ne tik fik sa vo, kas vyks ta, bet dir bo ir

ar do mą jį dar bą. Daž nas do ras lie tu vis, ma ty da mas tarp Są jū džio va dų daug

to kių ne tik rų pra na šų, ša li no si jo veik los.

Nuo Są jū džio uo maz gos iki KGB pa da li nio Lie tu vo je lik vi da vi mo

pra ėjo dau giau kaip tre ji me tai. Nai vu bū tų gal vo ti, kad vi sus tuos me tus

KGB tik ste bė jo lie tu vių tau ti nę veik lą. Dau gy bė so vie ti nių agen tų sten-

gė si kai šio ti pa ga lius į Są jū džio ra tus, de for muo ti jo struk tū ras, men kin ti

tik rų va dų au to ri te tą. Ir į Aukš čiau si ą ją Ta ry bą (At ku ria mą jį Sei mą) bu vo

iš rink ta ne ma žai KGB agen tų, bu vu sių so vie ti nio sau gu mo dar buo to jų.

Grei tas jė gų san ty kio pa si kei ti mas, kai rių jų dau gu mos su si da ry mas par la-

men te bu vo vi siš kai ne at si tik ti nis reiš ki nys. Po 1992 me tų Sei mo rin ki mų

LDDP vi sus „sa vus“, iš ti ki mai pa dė ju sius jiems, pri glau dė po sa vo spar nu,

iš skirs tė į aukš tus vals ty bi nius pos tus. La bai keis ta, kad kai ku rie iš jų ir

da bar te be sė di ten, kur juos įkė lė LDDP, nors aki vaiz džiai ne ati tin ka sa vo

pa dė ties.


1990 me tų ko vo mėn. dau ge lis ste bė jo si, kad kom par ti jos na rei, kū ru siai

„su ve re ni te tą SSRS su dė ty je“, pa ves ta va do vau ti Vy riau sy bei. Dar keis tes ni

at ro dė jos pa si rink ti vi ce prem je rai, mi nist rai. Iš ei vi jos lie tu vis A. Aus ti nas

„Lie tu vos ry te“ da bar mė gi na įro dy ti, kad mi nist rė pir mi nin kė K. Pruns kie nė

vie nin te lė iš vi sų Vy riau sy bių va do vų tei sin gai su pra tu si tuo me ti nę pa dė tį ir

tei gu si, kad kai nas rei kia kel ti. Tas sie nie tis tik riau siai ne ži no, kad apie K.

Pruns kie nės kai nų pa kė li mą (1991 m. sau sio 7 d.) iš anks to bu vo in for muo ti

„je dinst vi nin kai“ ir tą pa tį ry tą, kai bu vo pa skelb tos nau jos kai nos, gin kluo ti

me ta li niais stry pais jau štur ma vo Aukš čiau sio sios Ta ry bos rū mus. Ma tyt, p.

A. Aus ti nas ne ži no ir apie keis tą Vi daus rei ka lų mi nis te ri jos pa sy vu mą tuo

me tu. Ne rei kė tų drums ti žmo nių są mo nės spaus di nant di de lius straips nius

di de lia me dien raš ty je, ne ži nant ar ne no rint ži no ti tuo me ti nės si tu a ci jos.

Tuo met Lie tu vo je bu vo daug eko no mis tų, ku rie ge riau K. Pruns kie nę su-

pra to vals ty bės fi nan si nę pa dė tį, taip pat su pra to, kad kai nų pa kė li mas ano je

po li ti nė je si tu a ci jo je (ypač toks, ko kį ta da nu sta tė mi nist rė pir mi nin kė) ga li

su kel ti ka tast ro fą.

Lai ko dul kė mis ap si ne šė ne tik mi nė tas kai nų pa kė li mas, bet ir 1990 m.

pik t as, vos ne iš da vi kiš kas in te lek tu a lų (ne at g i mu sių) p a reiš ki mas, įvai rūs ne-

pri klau so my bės mo ra to riu mų va rian tai, ra gi ni mai nu si leis ti ru sų eko no mi nei

blo ka dai, vi so kių fo ru mų veik la.

Gal būt vi sa tai bū tų pa mirš ta, jei po to ne bū tų ėję ket ve ri vals ty bės nio-

ko ji mo me tai. Tai tų, ne at gi mu sių,val dy mo lai ko tar pis. Jie ir da bar aiš ki na,

kad vals ty bę nu a li no ne jie, bet Tė vy nės są jun ga, o tai, kas pa da ry ta ge ro, yra

jų nuo pel nas. Štai Sei mo na rys P. Gy lys spau dos kon fe ren ci jo je tei gė, kad ru-

sų ka riuo me nės iš ve di mas iš Lie tu vos yra jų – LDDP – nuo pel nas. Pa mir šo

sei mū nas, kad V. Land sber gis su B. Jel ci nu ka riuo me nės iš ve di mo klau si mą

su de ri no dar prieš 1992 m. Sei mo rin ki mus. Bu vo nu sta ty ta da ta, iki ku rios

ru sų ka riuo me nė pri va lo pa lik ti Lie tu vos te ri to ri ją. Spau dos kon fe ren ci jo je

P. Gy lys ne si mi nė apie sa vo ke lio nes su įvai riais juod raš čiais pas „vy res nį jį

bro lį“ dėl ka ri nio tran zi to per Lie tu vą po ka riuo me nės iš ve di mo. Ne pri si-

me na, ma tyt, ir to, kad A. Bra zaus kas sten gė si su da ry ti su Ru si ja su tar tį dėl

249


drau giš kos ka riuo me nės iš ve di mo. Ir nuo ke lio nės į Mask vą jį su lai kė tik

griež ti opo zi ci jos pro tes tai.

250

1996 m. rug sė jo 18 d. Sei mo LDDP dau gu ma su ren gė po sė dį, smer kian tį

G. Vag no rių ir jo pra dė tą įgy ven din ti ag ra ri nę re for mą. Kal bė jo ir Sei mo na-

riai, ir pa kvies ti iš ra jo nų sve čiai. Tarp kal bė to jų bu vo ir tuo me ti nis sie nio

rei ka lų mi nist ras P. Gy lys. Jis sa kė: „Iš krei pia ter mi nus mū sų opo nen tai, sa-

ky da mi, kad jų veiks mai bu vo nu kreip ti prieš ko lū kius. Ne, tai bu vo po li ti nis

žings nis, sie kiant įsitvir tin ti po li tiš kai, ne bu vo kal ba ma apie re for mą, bu vo

kal ba ma apie re vo liu ci ją ir kla sių ko vą. No rė jo su nai kin ti žmo nių sluoks nį“.

Gal būt to kius žo džius iš so vie ti nės tri bū nos bu vo ga li ma sa ky ti dar 1986

me tais, bet 1996 me tų ru de nį Lie tu vos Sei me apie kla sių ko vą kal bė ti ga lė jo

tik vi siš kai nė ne pra dė jęs at gim ti, dar ko mu niz mo idė jų su kaus ty tas žmo gus.