Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos ir

LIETUVOS BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOS 

BENDROSIOS 

PROGRAMOS 

IR 

IŠSILAVINIMO 

STANDARTAI 

XI–XII KLASËMS 

Vilnius, 2002 

orinis ugdymas 17 

albos 59 

atematika 143 

amtamokslinis 

ugdymas 165 

ocialinis ugdymas 239 

eninis ugdymas 321 

nformacinës 

technologijos 365 

echnologijos 383 

ûno kultûra 439


BENDROSIOS PROGRAMOS IR IÐSILAVINIMO STANDARTAI 

XI–XII klasëms 

2002–09–04. Tiraþas 1900 egz. Uþs. 302 

Iðleido Lietuvos Respublikos ðvietimo ir mokslo ministerijos Ðvietimo aprûpinimo centras, 

Geleþinio Vilko g. 12, 2600 Vilnius 

Spausdino P. Kalibato IÁ „Petro ofsetas“, Þalgirio g. 90, 2005 Vilnius


BENDROSIOS PROGRAMOS 

IR 

IŠSILAVINIMO STANDARTAI 

XI–XII KLASËMS 

Vilnius, 2002

UDK 371.2(474.5) 

Li-228 

Patvirtinta Lietuvos Respublikos ðvietimo ir mokslo ministro 2002 m. rugpjûèio 21 d. ásakymu Nr. 1465 

Programas ir išsilavinimo standartus rengë: 

A. Bakonienë, E. Bakonis, M. Balsys, B. Banevièiûtë, J. Baranova, M. Bareikienë, D. Bigelienë, V. Blauzdys, 

A. Buraèienë, N. Burneikaitë, I. Èepienë, V. Dagienë, A. Daulenskienë, A. Dikèius, D. Dobravolskaitë, 

L. Duoblienë, B. Dvileviè, S. Dzenuðkaitë, J. Dzikavièiûtë, K. J. Galkauskas, Š. Gerulaitis, P. Gudynas, 

V. Gudþinskienë, O. Januðkevièienë, R. Jarienë, L. Jašinauskas, I. Jonaitienë, R. Juodiðiûtë, J. Kalvanas, 

D. Kauèikienë, A. Kavaliauskas, V. Kazragytë, L. Kunskaitë, E. Kuokštis, A. Kvedaravièius, L. Lauþikas, 

N. Linkevièienë, D. Lukoðevièius, R. Mickuvienë, E. Motiejûnienë, E. Narbutas, I. Neseckienë, A. Pacevièiûtë, 

D. Paulauskienë, M. Ramonienë, I. Sinickienë, A. Smetona, T. Sodeika, L. Statauskienë, R. Ðalkauskienë, 

R. Šapiro, R. Ðerpytytë, R. Tuinylaitë, H. Turkeviè, V. Vaicekauskienë, R. Vaitkevièienë, R. Varatinskienë, 

E. Velièka, S. Vingelienë, M. Vosylienë, I. Zaleskienë, L. Þilënienë. 

Siûlymus teikë: 

A. Ambraðkienë, K. Antanaitis, Þ. Bandorienë, M. Barkauskaitë, N. Bazarienë, A. Beinorius, G. Beresnevièius, 

R. Bieliauskaitë, G. Blaþys, J. Brazauskienë, A. Briedelienë, K. Briedelis, E. Butkus, V. Bûda, O. Èepulënienë, 

D. Èesnavièius, R. Darafëjus, G. Davidavièienë, G. Dienys, G. Dikèius, R. Dilienë, V. Dumbliauskas, 

S. Einikytë, V. Gerulaitis, A. Girdzijauskas, D. Giþienë, J. Gudmonas, V. Gudonienë, O. Jablonskienë, 

Þ. Jackûnas, R. Jasiûnienë, R. Jokimaitis, J. Jotautas, N. Jucienë, V. Juknaitë, I. Kaniðauskaitë, V. Kašina, 

A. Kepelinskas, N. Kirklienë, J. Kanèiauskienë, B. Kornilova, V. Kulikova, G. Kundrotas, D. Kuolys, 

I. Lauruvënaitë, E. Lekevièius, V. Leonavièienë, R. Marcinkevièiûtë, R. Matonienë, S. Molis, O. Monkevièienë, 

I. Musteikienë, K. Nastopka, N. Naujokienë, A. Navickas, V. Pakerienë, L. Paulauskas, J. Paulionytë, 

L. Paurienë, L. Poškaitë, R. Prokurotienë, M. Purlienë, V. Raèkauskas, A. Razmantienë, R. Riaukaitë, 

A. Rimeika, G. Rugevièiûtë, V. Salienë, D. Satkauskytë, E. Sederevièiûtë, S. Skapienë, R. Skripkienë, 

D. Skurauskienë, N. Sliþauskienë, D. Smaliukas, H. Sokolovska, A. Stasiulevièiûtë, S. Stašaitis, M. Strièkienë, 

V. Stundys, P. Survila, B. Šalkus, B. Šetkus, K. Ðleþevièius, A. Ðuminienë, D. Ðvelnienë, R. Tamoðaitis, 

R. Tûtlytë, K. Urba, D. Usorytë, I. Ûsienë, E. Valanèienë, V. Valentinavièienë, M. Vildþiûnienë, G. Viliûnas, 

A. Vilkas, V. Vydûnas, V. Zaborskaitë, V. Zdanevièienë, S. Zybartas, Z. Þebrauskienë, S. Þukas. 

ISBN 9986–03–492–2 © Ðvietimo ir mokslo ministerijos Ðvietimo plëtotës centras, 2002 

© Dailininkas Romas Dubonis, 2002

Pratarmë 

Demokratiniais pagrindais pertvarkoma Lietuvos bendrojo lavinimo mokykla savo veiklà 

grindþia nauju ugdymo turiniu, siekianèiu atliepti modernø raidos kelià pasirinkusios ðalies, jos 

visuomenës ir valstybës, kiekvieno pilieèio, þmogaus poreikius bei interesus. Ugdymo turinio 

pertvarka – sudëtingas, aktyviø kûrybiniø pastangø reikalaujantis darbas, á kurá kraðto mokytojai, 

mokslininkai ásitraukë nuo pirmøjø Nepriklausomybës atkûrimo metø, lemdami daugelá pozityviø 

ðiandieninës mokyklos pokyèiø. 

Lietuvos pedagogø bendruomenei teikiamos bendrojo lavinimo mokyklos XI–XII klasiø 

bendrosios programos bei iðsilavinimo standartai yra natûrali jau daugiau kaip deðimtmetá 

trunkanèio mokyklos ugdymo turinio kaitos proceso tàsa. 1994 metais buvo paskelbti bendrojo 

lavinimo mokyklos bendrøjø programø projektai. Juos aptarus ir patobulinus, parengtos ir 1997 

metais paskelbtos I–X klasiø bendrosios programos bei iðsilavinimo standartø projektai. Tæsiant 

ugdymo turinio modernizavimo darbà, sukurti ir 1999 metais paskelbti bendrojo lavinimo 

mokyklos XI–XII klasiø bendrøjø programø ir standartø projektai. Jø pagrindu parengtos ðios 

bendrosios programos bei iðsilavinimo standartai. 

XI–XII klasiø bendrøjø programø ir iðsilavinimo standartø projektai buvo svarstomi mokyklø 

bendruomenëse, dalykø mokytojø konferencijose, dalykinëse mokytojø asociacijose. Ne kartà 

projektai aptarti dalykinëse ekspertø komisijose. Programø kûrëjai siekë atsiþvelgti á iðsakytas 

pastabas, gautus siûlymus, suderinti ne visada sutampanèias programø vertintojø nuostatas. 

Rengiant spaudai programø bei standartø tekstus stengtasi pagal galimybes iðlaikyti bendrus 

dokumentø struktûrinimo bei redagavimo principus. Taèiau ne visur pavyko tai padaryti – 

daþniausiai dël vieno ar kito mokomojo dalyko turinio specifikos. Programø rengëjai viliasi, kad 

iðlikæ struktûriniai bei redakciniai tekstø skirtumai nëra esminiai ir nesudarys sunkumø suvokti 

spausdinamas programas ir standartus. 

Tarp pateikiamø programø skaitytojas gali pasigesti technologijø dalyko, kuris áeina á 

technologinio profilio ugdymo branduolá, bendrosios programos. Tokia programa kol kas 

neparengta, nes technologinio profilio, technologinio ugdymo apskritai bendrojo lavinimo 

sistemoje samprata dar nëra iðsikristalizavusi ir tebelieka intensyviø teoriniø svarstymø lauke. 

Skaitytojui pateikiamos vienuolika bendrøjø technologijø srities programø skirtos dalykams, 

kurie ðiandienos mokykloje turi pasirenkamøjø dalykø statusà. Neabejotina, kad ateityje XI–XII 

klasiø programø komplektas pasipildys ir kitomis programomis, pavyzdþiui, teisës, ekonomikos, 

kuriø atsiradimas padës dar labiau iðplësti moksleiviø pasirinkimo galimybes baigiamojoje 

bendrojo lavinimo mokyklos pakopoje. 

Orientacinë XI–XII klasiø bendrøjø programø ir iðsilavinimo standartø galiojimo trukmë – 

ketveri metai (iki 2006 metø). Per ðá laikotarpá bus renkami duomenys apie programø ir standartø 

taikymà mokyklos darbe ir jais remiantis pradëti rengti tobulesni, naujus ðalies socialinio 

kultûrinio gyvenimo ir mokyklos uþdavinius atliepiantys bendrøjø programø ir iðsilavinimo 

standartø variantai. 

Bendrøjø programø ir iðsilavinimo standartø rengëjai nuoðirdþiai dëkingi visiems, kurie savo 

siûlymais, pastabomis prisidëjo kurdami ir tobulindami programas bei standartus. Viliamës, 

5

6 

kad ðie dokumentai bus dar vienas akstinas Lietuvos mokytojui sparèiau þengti kraðto paþangà 

lemianèios, modernios mokyklos link. 

Pastabø ir pasiûlymø laukiame adresu: 

Ðvietimo plëtotës centras 

Ugdymo turinio skyrius 

M. Katkaus g. 44 

2600 Vilnius 

Elektroninis paðtas centras@spc.smm.lt

Ugdymo XI–XII klasëse 

tikslai ir uþdaviniai 

Á baigiamàjà bendrojo lavinimo mokyklos pakopà moksleiviai ateina kaip ankstesniø mokymosi 

metø subrandintos asmenybës su labai ar ne taip labai iðryðkëjusiais mokymosi gebëjimais, 

gabumais, puikiais ágyto iðsilavinimo rezultatais ir jo spragomis, ávairiais polinkiais ir interesais, 

besikristalizuojanèiais ateities planais. Mokantis XI–XII klasëse moksleiviø siekiai, gyvenimo 

orientacijos ágyja dar ryðkesnius apmatus, galiausiai lemdami jø apsisprendimà rinktis atitinkamos 

krypties studijas aukðtojoje mokykloje, tæsti mokslà profesinio mokymo sistemoje ar ásilieti á darbo, 

profesinës veiklos, verslo pasaulá. 

Vidurinë bendrojo lavinimo mokykla jaunuoliø gebëjimø, interesø, gyvenimo orientacijø ávairovæ 

priima kaip pozityvø dalykà, suvokdama já kaip iððûká sau, á kurá deramà atsakà mokykla gali duoti 

tik savo veikla, atliepianèia visà moksleiviø mokymosi galimybiø, interesø, lûkesèiø bei siekiø ávairovës 

spektrà. Diferencijuodama ugdymà, plësdama moksleiviø galimybes rinktis savo interesus atitinkanèià 

ugdymo programà, mokykla sudaro sàlygas asmeniui toliau plëtoti ágytas þinias, gebëjimus ir ágûdþius, 

likviduoti iðsilavinimo spragas, iðvengti nesëkmës mokantis tø dalykø, kuriems moksleivis stokoja 

ryðkesniø gebëjimø ar intereso. Dedamos visos pastangos, kad kiekvienas moksleivis sëkmingai 

áveiktø paskutinæ bendrojo lavinimo mokyklos atkarpà, kad jo neiðtiktø mokymosi nesëkmë, galinti 

uþkirsti kelià á siekiamà ateitá, pastûmëti já socialinës atskirties, nedarbo glëbin. 

Numatydama strateginius asmens ugdymo XI–XII klasëse tikslus ir uþdavinius, formuodama 

ugdymo turiná, mokykla atsiþvelgia ne tik á moksleiviø skirtingumo veiksná, jø individualius 

poreikius, bet ir á kraðto raidà veikianèias globalias tendencijas, iððûkius, kurie daro átakà jaunø 

þmoniø gyvenimo orientacijoms, apsisprendimui dël bûsimos profesinës veiklos ir kurie galø 

gale lems jaunimo gyvenimo ir veiklos sàlygas apskritai. 

Siekdama parengti jaunàjà kartà, kiekvienà ðalies þmogø gyvenimui sparèiai besikeièianèios 

socialinës tikrovës aplinkybëmis, Lietuvos mokykla ásipareigoja padëti kiekvienam ágyti 

ðiandieniniam gyvenimui ir ateièiai reikalingà asmeninæ, socialinæ kultûrinæ kompetencijà: 

• ugdyti dorinæ ir pilietinæ kultûrà, ákûnijanèià asmens apsisprendimà savo gyvenimà 

idëjinio bei vertybinio reliatyvizmo lemiamoje aplinkoje grásti humanizmo bei 

demokratijos vertybëmis ir principais; 

• plëtoti þinias, gebëjimus ir nuostatas, bûtinas gyvenant þiniø visuomenëje, kurios 

ekonomikos pagrindà sudaro intelektinë kûryba; 

• puoselëti asmens ir visuomenës informacinæ kultûrà, bûtinà gyvenant „informacijos 

sprogimo“ sàlygomis; 

• plëtoti mokslinæ, technologinæ ir vadybinæ kultûrà, laiduojanèià asmens bei visos ðalies 

konkurencines galimybes integruotos pasaulinës rinkos sàlygomis; 

• stiprinti kûrybines nacionalinës kultûros galias siekiant atsispirti niveliuojanèiai 

globaliø kultûros procesø átakai; 

• puoselëti individualià bei socialinæ kultûrinæ asmens kompetencijà, laiduojanèià 

galimybæ sëkmingai spræsti asmeninio, socialinio bei profesinio gyvenimo problemas 

itin sparèios kaitos aplinkoje; 

7

8 

• ugdyti asmens bendravimo ir bendradarbiavimo kultûrà, bûtinà gyvenant daugiatautëje, 

daugiakalbëje, skirtingø kultûriniø tradicijø visuomenëje. 

Mokykla ypaè daug dëmesio skiria ðiuolaikiniame gyvenime itin svarbioms asmens savybëms – 

iniciatyvumui, atsakingumui, savarankiðkumui, gebëjimui bendrauti, dirbti su kitais, spræsti 

problemas – ugdyti. 

Atsiþvelgdama á moksleiviø poreikiø bei interesø ávairovæ ir savo misijà dabarties iððûkiø 

saistomame socialiniame kultûriniame gyvenime, mokykla XI–XII klasëse savo pastangas telkia 

savarankiðkam, atsakingam asmeniui, norinèiam ir pajëgianèiam visà gyvenimà mokytis, 

tobulinti savo gebëjimus, ugdyti, padeda jam ágyti asmeninæ, pilietinæ bei socialinæ kultûrinæ 

kompetencijà, bûtinà sëkmingam tolesniam mokymuisi, ásitvirtinimui darbo, profesinës veiklos 

pasaulyje, kûrybingam dalyvavimui kraðto pilietiniame, kultûriniame ir socialiniame gyvenime. 

Siekdama ágyvendinti uþsibrëþtà tikslà, mokykla sudaro sàlygas, padedanèias moksleiviui: 

• iðsiugdyti atsakomybës, humanizmo ir demokratijos principais bei vertybëmis pagrástà 

dorovinæ ir pilietinæ savimonæ bei nuostatà vadovautis ðiomis vertybëmis savo 

gyvenime ir veikloje; 

• plëtoti prigimtines asmens galias ir ypaè þiniø visuomenës nariui svarbius aukðto 

lygmens metakognityvinius (kritinio màstymo, problemø sprendimo ir kt.) gebëjimus; 

• iðplëtoti dabarties gyvenime svarbius komunikacinius gebëjimus ir informacinæ kultûrà 

(gimtosios ir uþsienio kalbø mokëjimà, kompiuteriná raðtingumà); 

• iðsiugdyti gyvenimo poreikius atliepianèià socialinæ kultûrà – bendravimo ir 

bendradarbiavimo gebëjimus, kompetencijà, bûtinà darniam sugyvenimui ávairiø 

socialiniø kultûriniø tradicijø visuomenëje; 

• puoselëti pasitikëjimà savo jëgomis, iniciatyvumà, savarankiðkumà, nusiteikimà imtis 

atsakomybës, nuostatà ir gebëjimà mokytis visà gyvenimà, tobulëti. 

Bendrojo lavinimo mokyklos XI–XII klasiø ugdymo turinys ir procesas, bendra mokyklos 

darbo ir gyvenimo dvasia, ryðiai su vietos bendruomene daro jà institucija, kurioje rûpestingai 

puoselëjamos ðios vertybinës nuostatos: 

• nuoširdus, atviras bendravimas su artimaisiais, šeima, parama ir pagalba jiems; 

• pagarba asmens orumui, nuostata asmeninius santykius, bendravimà ir bendradarbiavimà 

ávairiose gyvenimo srityse grásti savitarpio supratimu, tarimosi ir susitarimo dvasia, taikiai, 

demokratinëmis priemonëmis spræsti iðkylanèius nesutarimus ir konfliktus; 

• tolerantiðkas poþiûris á skirtybes – fizinius, religinius, socialinius ir kultûrinius þmoniø 

skirtumus; 

• nusiteikimas vengti ðaliðkumo, iðankstiniø nuomoniø, prietarø ir stereotipø bendraujant 

su kitais þmonëmis, vertinant socialinio kultûrinio gyvenimo reiðkinius; 

• meilë Tëvynei, pasiryþimas ginti jos laisvæ ir nepriklausomybæ, savo darbu prisidëti 

prie gimtojo kraðto paþangos; 

• pagarba savo tautos tradicijoms, religijai, kultûros paveldui, etnokultûriniam savitumui, 

nusiteikimas tai saugoti ir plëtoti; 

• pagarba ir atvirumas Europos ir pasaulio etnokultûriniø tradicijø ávairovei, pozityvus 

poþiûris á kultûrø dialogà, tarptautiná bendradarbiavimà; 

• pagarba demokratinës visuomenës ir valstybës tradicijoms, principams ir institutams 

(þmogaus teisëms ir laisvëms, teisëtumui, socialiniam teisingumui ir kt.), nusiteikimas 

juos puoselëti, tobulinti, skleisti ir ginti;

• nusiteikimas imtis aktyviø pilietiðkø iniciatyvø bei atsakomybës, gyvenime ir veikloje 

vadovautis humanizmo ir demokratijos vertybëmis; 

• nuostata vertinimus ir sprendimus daryti remiantis išsamia ir visapusiška informacija; 

• sàþiningumas, pareigingumas, atsakingas poþiûris á prisiimtus ásipareigojimus, kokybës 

siekimas; 

• þmogiðkas ir socialinis solidarumas, pagarbus, atsakingas santykis su buvusiomis ir 

bûsimomis kartomis; 

• pagarbus, tausojantis santykis su gamtine ir kultûrine aplinka, gyvybe, jos ávairove, 

nusiteikimas koreguoti gyvenimo bûdà, vartojimo áproèius, ûkinæ veiklà ávertinus jø 

poveiká aplinkai; 

• pozityvus poþiûris á subalansuotà kraðto plëtrà, á laisvos rinkos principais grindþiamà 

ûká, sàþiningà, etikos normø, ekologinës kultûros nepaþeidþiantá verslà, iniciatyvà; 

• atsakingas poþiûris á globalias problemas, asmeniðka iniciatyva prisidedant prie jø 

sprendimo; 

• pasiryþimas realiai vertinti bei nuolat tobulinti asmeninæ, socialinæ kultûrinæ ir profesinæ 

kompetencijà siekiant sëkmës tolydþio kintanèiame gyvenime. 

XI–XII klasëse toliau plëtojami bendrieji asmens gebëjimai – asmeniniai, socialiniai, 

komunikaciniai, darbo ir veiklos: 

• gebëjimas veikti prasmingai ir savarankiðkai, imtis iniciatyvos ir atsakomybës uþ savo 

veiksmus; 

• gebëjimas mokytis, nuolatos tobulinti ágytus gebëjimus, asmeninæ, socialinæ kultûrinæ 

ir profesinæ kompetencijà; 

• pagrindiniai asmens raðtingumo gebëjimai – skaitymo, raðymo, kalbëjimo ir skaièiavimo 

ágûdþiai; 

• komunikaciniai bei informaciniai gebëjimai, ypaè uþsienio kalbø bei kompiuterinio, 

informacinio raðtingumo ágûdþiai; 

• kritinio màstymo ir problemø sprendimo ágûdþiai, ypaè gebëjimas taikyti ávairias 

problemø sprendimo strategijas, remtis iðsamia ir ávairiapusiðka informacija, mokëjimas 

jà apdoroti, analizuoti, sintetinti, interpretuoti, vertinti, formuluoti hipotezes bei 

alternatyvas ir t.t.; 

• gebëjimas kelti prasmingus asmeninio, visuomeninio bei profesinio gyvenimo ir veiklos 

tikslus bei juos koreguoti remiantis racionaliu uþsibrëþtø tikslø ágyvendinimo sàlygø 

bei savo galimybiø suvokimu; 

• gebëjimas asmeninius santykius, bendravimà ir bendradarbiavimà grásti savitarpio 

supratimo, tarimosi ir susitarimo dvasia, taikiai, demokratinëmis priemonëmis spræsti 

iðkylanèius nesutarimus ir konfliktus; 

• gebëjimas dalyvauti vieðajame mokyklos, vietos bendruomenës, demokratinës 

visuomenës ir valstybës gyvenime, individualiai ar kartu su kitais ágyvendinti, remiantis 

demokratiniais poveikio bûdais ir principais, visuomeniðkai svarbius tikslus; 

• gebëjimas savo gyvenime ir veikloje laikytis elgesio normø, padedanèiø puoselëti 

gamtinæ ir kultûrinæ aplinkà, atsiþvelgti á subalansuotos kraðto plëtros interesus; 

• gebëjimas racionaliai, atsiþvelgiant á uþsibrëþtà tikslà, tvarkyti laikà, finansus, 

medþiagas ir þmogiškuosius išteklius; 

• gebëjimas sveikai gyventi. 

9

10 

Mokymo profiliavimas 

Moksleiviø mokymosi gebëjimø, poreikiø ir interesø ávairovë, palyginti sudëtingi ugdymo 

uþdaviniai, keliami baigiamajai bendrojo lavinimo mokyklos pakopai, yra svarbiausias veiksnys, 

lemiantis ugdymo XI–XII klasëse diferencijavimo bûtinybæ. Diferencijavimas ðiose klasëse 

ágyvendinamas profiliuojant mokymà. Mokymo profiliavimas grindþiamas ðvietimo ir mokslo 

ministro 2002 m. kovo 29 d. ásakymu Nr. 489 patvirtintu profilinio ugdymo modeliu. 

Profiliniu mokymu siekiama: 

• sudaryti sàlygas, kurios padëtø kuo daugiau jaunuoliø ásigyti kokybiðkà viduriná 

iðsilavinimà; 

• diferencijuoti ir individualizuoti ugdymo procesà, padaryti já patrauklesná, geriau 

atliepiantá kintanèius kraðto socialinës kultûrinës plëtros interesus; 

• sudaryti galimybæ moksleiviams rinktis savo gabumus bei interesus atitinkanèià 

mokymosi programà; 

• stiprinti mokymosi motyvacijà, maþinti galimø mokymosi nesëkmiø tikimybæ; 

• padëti moksleiviui apsispræsti dël savo tinkamumo tam tikrai profesinës veiklos srièiai, 

apgalvotai rinktis bûsimà profesijà; 

• ágyti papildomø þiniø ir gebëjimø, iðpleèianèiø atitinkamai veiklos srièiai reikalingà 

teoriná akiratá ir praktinæ patirtá; 

• tinkamai pasirengti tolesnëms studijoms bei mokymuisi visà gyvenimà; 

• optimizuoti mokymosi krûvá, maþiau laiko skiriant tiems bendrojo lavinimo dalykams, 

kuriems moksleivis neturi ryðkesniø gabumø bei polinkiø. 

Siekiant moksleivius parengti profiliniam mokymuisi IX–X pagrindinës mokyklos klasëse 

ágyvendinami profiliavimo pradmenys, sudarantys moksleiviams galimybæ apsispræsti dël tolesnio 

mokymosi, apgalvotai rinktis mokymosi kryptá (profilá). XI–XII klasëse mokomasi pagal vienà ið 

keturiø pasirinktà profilá: humanitariná, realiná, technologiná ar meniná. 

Profilinis mokymas organizuojamas telkiant moksleivius á palyginti pastovias grupes pagal 

pasirinktà profilá, pakraipà, dalykus ar dalyko skirtingo lygmens kursus – bendràjá arba iðplëstiná. 

Ðie kursai skiriasi ugdymo tikslais, turiniu, mokymo metodais bei numatomais moksleiviø 

pasiekimais. 

Bendrasis kursas perteikia dalyko pagrindus, uþtikrinanèius bendrà kultûriná moksleiviø iðprusimà, 

taip pat patirtá ir gebëjimus, bûtinus tenkinant praktines gyvenimo reikmes. Jis apima plaèiai 

vartojamas dalyko sàvokas, pagrindinius dësningumus, svarbiausias idëjas, jø kontekstà ir taikymà 

praktikoje, sudaro sàlygas puoselëti veiklai bûtinà asmens kompetencijà bei vertybines nuostatas. 

Iðplëstinis kursas savo turiniu yra platesnis uþ bendràjá dalyko kursà, apima þiniø, gebëjimø 

ir ágûdþiø visumà, orientuotà á nuodugnesnes tam tikros srities studijas. Jis skirtas mokyti(s) operuoti 

dalyko þiniomis ir metodais sprendþiant praktinio ir teorinio pobûdþio uþduotis, lavinti kritinio 

màstymo, problemø sprendimo ágûdþius remiantis mokslinio màstymo ir veiklos principais, sistemingai 

taikomais renkant iðsamià, ávairiapusiðkà informacijà, jà apdorojant, analizuojant, sintetinant, 

interpretuojant, vertinant, formuluojant problemos sprendimus bei galimas jø alternatyvas.

Iðplëstiniame kurse daugiau dëmesio skiriama ávairiems reiðkiniø nagrinëjimo kontekstams, skirtingø 

dalykø þiniø ir metodø integravimui, þiniø taikymui bûsimoje profesinëje veikloje. 

Iðplëstinis kursas formuojamas papildant bendràjá dalyko kursà iðplëstinio kurso tikslus 

atliepianèiomis temomis bei uþduotimis arba pasirenkamais dalyko moduliais. Ðiø moduliø 

programas, atsiþvelgdami á moksleiviø poreikius, rengia mokytojai, o tvirtina mokyklos direktorius. 

Mokomojo dalyko kurso apimtá reglamentuoja pamokø skaièius, nurodytas pateikiamoje 

lentelëje – savaitinis atitinkamam kursui skirtø valandø skaièius (per dvejus metus) ir bendras 

pamokø skaièius. 

Bendrojo ir iðplëstinio kurso apimtis 

Bendrojo kurso apimtis Iðplëstinio kurso apimtis 

Mokomasis dalykas savaitiniø bendras savaitiniø bendras 

pamokø pamokø pamokø pamokø 

skaièius skaièius skaièius skaièius 

Lietuviø kalba (gimtoji) 7 240 10 345 

Lietuviø kalba (valstybinë) 7 240 10 345 

Gimtoji kalba 7 240 10 345 

1-oji uþsienio kalba 6 200 8 276 

2-oji uþsienio kalba 4 140 6 200 

Matematika 5 175 9 310 

Informacinës technologijos 2 70 4 140 

Socialiniø mokslø integruotas kursas 4 140 – – 

Istorija ir politologija 4 140 6 200 

Geografija ir politologija 4 140 6 200 

Gamtos mokslø integruotas kursas 4 140 – – 

Biologija 4 140 6 200 

Chemija 4 140 6 200 

izika ir astronomija 4 140 7 240 

Menø integruotas kursas 2 70 – – 

Dailë (tapyba, dizainas ir kt.) 2 70 4 140 

Muzika 2 70 4 140 

Teatras 2 70 4 140 

Choreografija (šokis) 2 70 4 140 

Meninë raiðka (dailë, muzika, teatras, 1 – R, T 35 – – 

choreografija, meninë fotografija ir kt.) 3 – H, M 105 – – 

Tikyba 2 70 4* 140* 

Etika 2 70 4* 140* 

Bendroji kûno kultûra 4–6 140–200 8 340 

Pasirinkta sporto šaka 4–6 140–200 – – 

Pasirenkamieji dalykai ne maþiau kaip 1 35 – – 

Technologijos (kaip H ir R profilio dalykas) 4 140 6 200 

Projektai Mokyklos Mokyklos 

nuoþiûra nuoþiûra 

Pastabos: 

1. Þvaigþdute * paþymëtus iðplëstinius kursus bus galima rinktis, kai bus parengtos ir patvirtintos bendrosios ðiø kursø programos. 

2. H – humanitarinis, M – meninis, R – realinis, T – technologinis profilis. 

Bendrojo lavinimo mokyklos XI–XII (gimnazijos III–IV) klasiø profilinio mokymo turiná sudaro: 

• bendrojo lavinimo branduolys; 

• profilio turinys; 

• pakraipos turinys. 

11

12 

Bendrojo lavinimo branduolys (39 savaitinës pamokos per dvejus metus) yra privaloma ir 

bendra visiems profiliams ugdymo turinio dalis. Branduolio paskirtis – suteikti bendrojo vidurinio 

iðsilavinimo pagrindus. Á branduolá áeina ðie dalykai: 

• lietuviø kalba (gimtoji arba valstybinë), 

• gimtoji kalba (nelietuviø mokyklø moksleiviams), 

• uþsienio kalba, 

• matematika 

ir šios bendrojo ugdymo sritys: 

• dorinis ugdymas (tikyba arba etika); 

• socialinis ugdymas (istorija ir politologija, geografija ir politologija arba integruotas 

socialiniø mokslø kursas); 

• gamtamokslinis ugdymas (biologija, fizika, chemija arba integruotas gamtos mokslø 

kursas); 

• meninis ugdymas (dailë, muzika, teatras, ðokis arba integruotas menø kursas); 

• informacinis technologinis ugdymas (informacinës technologijos arba glaudþiai su jø 

taikymu darbe susijæ technologijos kursai); 

• kûno kultûra (bendroji kûno kultûra arba pasirinkta sporto ðaka). 

Moksleivis privalo mokytis bent pagal bendrojo kurso programà visus branduolio dalykus ir 

bent vienà dalykà ið kiekvienos ugdymo srities. 

Profilio turiná (10–12 savaitiniø pamokø per dvejus metus) sudaro iðsamiau ir plaèiau 

studijuojami profilá atitinkantys branduolio bei á atskiras ugdymo sritis áeinantys dalykai. 

Humanitarinio profilio dalykai yra: lietuviø kalba (gimtoji arba valstybinë), gimtoji kalba 

(nelietuviø mokyklø moksleiviams), istorija ir politologija bei uþsienio kalbos. 

Realinio profilio dalykai: matematika, informacinës technologijos, biologija, fizika, chemija. 

Technologinio profilio dalykai: ekonomika ir verslo pagrindai, informacinës technologijos ir/ 

arba pasirinktos pakraipos technologijos (uþtikrinanèios teorijos ir praktikos ryðá, pirminiø 

profesiniø ágûdþiø ugdymà). 

Meninio profilio dalykai: meninio ugdymo dalykai (dailë, muzika, ðokis, teatras), lietuviø kalba, istorija. 

Bent du pasirinkto profilio dalykus moksleivis privalo mokytis pagal iðplëstinio kurso 

programà. Vienà ið jø galima pakeisti iðplëstiniu technologijø kursu. 

Pakraipos turinys (14–16 savaitiniø pamokø per dvejus metus) formuojamas ið profilio dalykø, 

kuriems rekomenduojama skirti ne maþiau kaip 6 savaitines pamokas per dvejus metus, ir ne 

profilio dalykø. 

Mokykla, tardamasi su moksleiviais, jø tëvais, vietos bendruomenës atstovais, sprendþia, 

kokias pakraipas siûlyti moksleiviams, kaip formuoti pakraipos turiná. Atsiþvelgdama á moksleiviø 

pageidavimus ir realias galimybes, mokykla grupuoja moksleivius pagal jø pasirinktas pakraipas 

arba, jei gali, sudaro sàlygas moksleiviui formuotis individualø pakraipos turiná, t.y. paèiam 

susidaryti mokomøjø dalykø, kursø komplektà. 

Moksleiviai, pasirinkæ technologiná ar meniná profilá, neprivalo mokytis bendrojo lavinimo 

dalykø pagal iðplëstinio kurso programà. Bet kurá profilá pasirinkæs moksleivis pagal iðplëstinio 

kurso programà gali mokytis iš viso ne daugiau kaip 5 dalykus. 

Ne maþiau kaip 5 savaitinës pamokos per dvejus metus skiriamos moksleiviø laisvai 

pasirenkamiems dalykams, tenkinantiems jø interesus bei polinkius.

Ugdymo turinio konkretinimas 

Bendrosios programos nustato bendruosius XI–XII klasiø moksleiviø ugdymo turinio 

metmenis, pagal kuriuos mokykla kuria konkreèias, moksleiviø poreikius, interesus, vietos 

bendruomenës reikmes ir savo galimybes atliepianèias ugdymo programas. 

Bendroji programa – ne direktyvinis, o projektinis dokumentas, reikalaujantis kûrybiðko, 

interpretacinio mokyklos bendruomenës, ypaè mokytojo, santykio su joje pateikiamais ugdymo 

turinio metmenimis. Ji apeliuoja á mokytojà ir mokyklà kaip á institucijà, savo darbà grindþianèià 

kûrybiðkumo, savarankiškumo ir atsakingumo principais. 

Bendrøjø programø ugdymo turinio metmenys konkretesná pavidalà ágyja kituose XI–XII klasiø 

ugdymo turiná apibrëþianèiuose dokumentuose: valstybiniuose iðsilavinimo standartuose, 

brandos egzaminø programose, vadovëliuose, papildomoje mokomojoje medþiagoje (mokytojo 

knygose, uþduoèiø moksleiviams sàsiuviniuose ir kt.), valstybiniame ugdymo plane ir jo pagrindu 

mokyklø pasirengtuose savo ugdymo planuose, ugdymo rezultatams tikrinti skirtuose testuose 

ir t.t. Remdamasis jais ir kitais ugdymui reikalingais formaliais bei neformaliais informacijos 

ðaltiniais mokytojas pasirengia konkretø, detalizuotà ugdymo turiná, kurá perteikia savo mokykloje, 

konkreèioje klasëje, konkreèiø tikslø, interesø ir poreikiø turintiems moksleiviams. Mokytojo 

parengtus metinius mokomøjø dalykø planus, pasirenkamøjø dalykø bei papildomojo ugdymo 

programas tvirtina mokyklos vadovas. 

Konkretinant ugdymo turiná atsiþvelgiama á: 

• klasës moksleiviø asmenybës raidos uþdavinius, jø þiniø, gebëjimø, nuostatø brandà 

ir pobûdá, iðsilavinimo spragas, taip pat moksleiviø polinkius ir interesus, susijusius 

su asmeniniais tolesnio mokymosi, profesinës veiklos planais; 

• XI–XII klasiø bendrosiose programose keliamus bendruosius ugdymo tikslus, 

atitinkamos ugdymo srities bei dalyko tikslus ir uþdavinius, taip pat dalyko bendrojoje 

programoje nurodytà tematikà, didaktines nuostatas; 

• valstybinius iðsilavinimo standartus, kurie apibrëþia laukiamus vidurinæ mokyklà 

baigianèiø moksleiviø ugdymo pasiekimus (rezultatus); 

• vietos ir mokyklos bendruomenës interesus ir poreikius bei jø saistomà mokyklos misijos 

sampratà; 

• valstybiná bendrojo lavinimo mokyklø ugdymo planà bei jo pagrindu parengtà mokyklos 

ugdymo planà; 

• turimus dalyko vadovëlius, pagalbinæ mokomàjà medþiagà, brandos egzaminø 

programas, technines mokyklos galimybes; 

• kitø mokomøjø dalykø mokytojø rengiamus planus bei programas, integruoto mokymo 

reikalavimus. 

Kurdamas konkreèià mokyklos sàlygas ir reikmes atliepianèià programà, mokytojas naudojasi 

ávairiais mokomosios medþiagos pertvarkymo ir plëtotës bûdais: 

• atranka, 

• adaptavimu, 

• integravimu, 

• diferencijavimu, 

• papildomos mokomosios medþiagos rengimu, 

13

14 

• naujø turinio elementø (pavyzdþiui, pasirenkamøjø dalyko moduliø, pasirenkamøjø 

dalykø ir t.t.) kûrimu ir kt. 

Konkretinant bendràsias programas bûtinos sutelktos pedagogø kolektyvo pastangos ir 

kooperuotas darbas, kuris padeda laiduoti perteikiamo turinio dermæ, iðvengti neprasmingo 

dëstomos medþiagos kartojimosi. 

Ugdymo turinys konkretinamas ir planuojamas vadovaujantis mokyklos tarybos sprendimais 

dël mokyklos pakraipos(ø) formavimo, dalyko moduliø ir pasirenkamøjø dalykø pasiûlos. Konkreèius 

individualiøjø programø, teminiø planø rengimo principus ir tvarkà nustato mokyklos pedagogø 

taryba. Ji taip pat priima nutarimus dël projektiniø darbø trukmës, rezultatø vertinimo bûdø. 

Vertinimas ir iðsilavinimo standartai 

Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai nustato pagrindinius kriterijus, kuriais 

vadovaujantis vertinami baigiamosios bendrojo lavinimo mokyklos pakopos moksleiviø paþanga 

ir pasiekimai, taip pat ið dalies ugdymo procesas bei mokyklos darbas apskritai. Vertinant 

remiamasi bendrosiose programose formuluojamais ugdymo tikslais, laukiamais moksleiviø 

ugdymo pasiekimais, kurie standartuose nurodomi atskirai ávardinant rezultatus, siejamus su 

bendruoju bei iðplëstiniu dalyko kursais. Iðplëstinio kurso reikalavimai paprastai aprëpia ir 

papildo su bendruoju kursu siejamus ugdymo pasiekimus. 

Mokytojas ugdymo procese konkretina ir detalizuoja bendrosiose programose bei išsilavinimo 

standartuose nurodytus ugdymo tikslus ir pasiekimus. Tai padeda atsiþvelgti á vietos bei 

mokyklos bendruomenës plëtojamà mokyklos misijos sampratà, bendruomenës reikmes ir, kas 

svarbiausia, konkreèios klasës moksleiviø psichofizinës brandos ypatybes, akademinius 

gebëjimus, iðryðkëjusias iðsilavinimo spragas, moksleiviø polinkius ir interesus. 

Pagrindinis vertinimo objektas – moksleivio mokymosi pasiekimai bei jo daroma paþanga. 

Pasiekimai vertinami taikant kriteriná vertinimà. Vertinimo kriterijai šiuo atveju yra valstybiniuose 

iðsilavinimo standartuose nurodyti reikalavimai arba jø pagrindu parengti individualizuoti, 

konkretaus moksleivio ar moksleiviø grupës (klasës, mokyklos) poreikius, konkreèias ugdymosi 

sàlygas bei aplinkybes atliepiantys pasiekimai. Vertinant akademinæ paþangà kriterinio vertinimo 

bûdu gaunami dabartiniai moksleivio mokymosi pasiekimai lyginami su ankstesniais jo mokymosi 

rezultatais. 

Siekiant nustatyti konkretaus moksleivio vietà tarp kitø moksleiviø pagal pasiektus ugdymo 

rezultatus, moksleiviø pasiekimai, atskleisti taikant kriteriná vertinimà, lyginami tarpusavyje. Toks 

moksleivio pasiekimus kitø moksleiviø (klasës, mokyklos) pasiekimø atþvilgiu atspindintis vertinimas 

yra norminis. Vertinimo kontekstas gali bûti pleèiamas ir perþengti klasës ar mokyklos ribas. Moksleivio 

ar moksleiviø grupës (klasës, mokyklos) pasiekimai gali bûti vertinami lyginant su nacionaliniais bei 

tarptautiniais moksleiviø pasiekimais. Tarptautinio masto lyginamieji duomenys apie Lietuvos 

moksleiviø ugdymo rezultatus gaunami Lietuvai dalyvaujant tarptautiniuose lyginamuosiuose 

moksleiviø pasiekimø tyrimuose, pavyzdþiui, TIMSS, PIRLS, COMPED, CIVIC ir kt. 

Norminio vertinimo rezultatai yra svarbûs siekiant susidaryti pagrástà vaizdà apie: 

• moksleivio pasiekimø lygá tam tikros moksleiviø grupës (klasës) pasiekimø atþvilgiu; 

• tam tikros klasës moksleiviø pasiekimus visos mokyklos moksleiviø pasiekimø atþvilgiu; 

• atskiros mokyklos ugdymo rezultatus nacionaliniø moksleiviø pasiekimø atþvilgiu; 

• ðalies moksleiviø pasiekimø lygá tarptautiniø, kitø ðaliø moksleiviø pasiekimø atþvilgiu.

Norminio vertinimo duomenimis remiamasi tobulinant atskiro moksleivio, moksleiviø grupës 

ugdymà, mokyklos, visos ðalies ðvietimo sistemos darbà, taip pat priimant politinius, tolesnæ 

ðvietimo plëtrà lemianèius sprendimus. Á norminio vertinimo rezultatus neretai atsiþvelgiama 

priimant asmenis á aukðtàsias, profesines mokyklas, kitas ðvietimo ástaigas. 

Vertinant moksleivio, mokytojo, atskiros klasës ar mokyklos darbà, bûtina atsiþvelgti á socialiná 

kultûriná mokyklos kontekstà ir ypaè á padarytà moksleivio, klasës ar visos mokyklos moksleiviø 

paþangà – vadinamàjà „pridëtinæ vertæ“, kuri ne vienu atveju gali bûti esmingiausias moksleivio 

ar mokyklos vertinimo kriterijus. 

Bendrøjø programø keliamais ugdymo tikslais, iðsilavinimo standartuose fiksuotais 

pasiekimais vadovaujamasi kuriant mokykliniø ir valstybiniø brandos egzaminø programas ir 

uþduotis, taip pat Nacionaliniam egzaminø centrui ar kitoms kompetentingoms institucijoms 

rengiant moksleiviø pasiekimams tikrinti skirtas uþduotis (testus). Mokyklinio egzamino 

programa rengiama pagal bendrojo kurso bendràjà programà ir iðsilavinimo standartus; 

valstybinio egzamino programa – pagal bendràjà iðplëstinio kurso programà ir iðsilavinimo 

standartus. Egzaminø uþduotys turi atitikti egzaminø programø reikalavimus. 

Moksleiviø paþangos ir pasiekimø vertinimas yra integrali ugdymo proceso dalis. Pagrindinë 

vertinimo paskirtis – skatinti moksleivio asmenybës brandà, ugdyti jo gebëjimà racionaliai vertinti 

savo poreikius, polinkius, galimybes ir remiantis tuo kelti sau prasmingus ateities tikslus. 

Vertinimas turi turëti ugdomàjá pobûdá – sudaryti galimybæ moksleiviui, jo tëvams gauti 

informacijà apie moksleivio ugdymàsi, jo daromà paþangà, tolesniø ar ryþtingesniø moksleivio 

pastangø reikalaujantá mokymàsi, padëti moksleiviui rinktis efektyvesnius mokymosi bûdus, 

skatinti jo savistabà, adekvatø savo veiklos ir pasiekimø vertinimà. Atsiþvelgiant á ugdomàjà 

vertinimo paskirtá, ypaè daug dëmesio reikëtø skirti tokiam vertinimui, kuris padeda tikslingai, 

remiantis moksleivio pasiektais mokymosi rezultatais, patirtimi, planuoti tolesná jo mokymàsi. 

Vertinant moksleiviø pasiekimus, mokymosi paþangà formalûs vertinimo metodai derintini 

su neformaliais. Mokyklos taryba nustato moksleiviø paþangos ir pasiekimø formalaus vertinimo 

tvarkà apibrëþdama pasiekimø vertinimo bûdus, vertinimo rezultatø fiksavimo, analizës ir 

informavimo apie juos procedûras, vertinimø daþnumà ir jø koordinavimo bûdus. 

Moksleiviø pasiekimø ir paþangos vertinimo rezultatai gali bûti fiksuojami ávairiais bûdais: 

recenzija, iðsamesne charakteristika, áskaita, paþymiu ir kt. 

Ugdymo procese naudojami moksleiviø pasiekimø vertinimo bûdai turi bûti tikslingi, pagrásti 

(validûs), patikimi, efektyvûs, ekonomiðki. 

Didaktinës nuostatos 

Ugdymas bendrojo lavinimo mokyklos XI–XII (gimnazijos III–IV) klasëse kreipiamas tokia 

linkme, kuri atveria galimybæ kryptingai brandinti jaunuolio ar jaunuolës asmenybæ, intensyviai 

plëtoti intelektines asmens galias, ypaè kritinio màstymo, problemø sprendimo gebëjimus, lavinti 

komunikacinius ágûdþius, puoselëti iniciatyvumà, savarankiðkumà, gebëjimà dirbti grupëje, 

atsakomybës uþ prisiimtus ásipareigojimus jausmà. Mokomoji medþiaga turi sudaryti sàlygas 

moksleiviui suvokti dabarties socialinio kultûrinio gyvenimo kontekstà saistanèiø veiksniø 

ávairovæ, problemø sprendimo alternatyvø paieðkos prasmingumà ir galimybes. Ugdymo turinys 

ir procesas mokykloje kuria terpæ, palankià moksleivio asmenybiniam tapatumui kristalizuotis, 

jo gyvenimo orientacijoms, brandþioms dorovinëms nuostatoms formuotis, puoselëjanèià jaunam 

þmogui aktualias gyvenimo prasmës paieðkas, jo apsisprendimà savo gyvenimà grásti 

15

16 

bendrosiomis þmogaus vertybëmis bei demokratijos principais. Stengiamasi, kad moksleivis turëtø 

sàlygas ugdytis mokslinæ màstysenà, spræsdamas su mokymusi ir kita veikla susijusias problemas, 

áprastø vadovautis racionalaus màstymo ir veiklos principais. 

Ypaè siektina, kad XI–XII klasiø ugdymo turinys ir procesas tvirtai remtøsi á moksleivio turimà 

akademinæ ir gyvenimo patirtá, kad kryptingai orientuotøsi á tos patirties plëtotæ ir tobulinimà. 

Tik tie ugdymo turinio elementai, kurie asmens dvasiniame gyvenime ágyja patirties pavidalà, 

yra ið tiesø nuolatos taikomi praktikoje, lemia þmogaus asmeniná gyvenimà, jo socialinæ kultûrinæ 

bei profesinæ veiklà. Þinios, kurios netampa integraliu asmens bendrosios patirties dëmeniu, 

yra greitai pamirðtamos ir nesuvaidina jokio svarbesnio vaidmens þmogaus dvasinës raidos 

istorijoje, jo praktinëje veikloje ir gyvenime. 

Patirtis ákûnija þmogaus asmenybinæ, socialinæ kultûrinæ, pilietinæ bei profesinæ kompetencijà, 

kuri veiksmingiausiai klostosi praktinio gyvenimo ir veiklos interesø veikiamame kontekste. 

Patirties kristalizacijos procese reiðkiasi visos psichofizinës asmens galios. Patirtis aprëpia 

praktiniam gyvenimui ir veiklai svarbias vertybines nuostatas, þinias, gebëjimus ir ágûdþius. 

Pagrindinis patirties formavimosi kontekstas yra praktinis, praktikos poreikiø sàlygojamas 

þmogaus raiškos kontekstas. 

XI–XII klasiø ugdymo procesu siekiama kurti ugdymo aplinkà, orientuotà á praktiná þmogaus 

patirties formavimosi kontekstà. Ði nuostata skatina mokyklos bendruomenæ, pedagogà ugdymo 

procesà grásti interpretaciniais, o ne reprodukciniais metodais. Kûrybinis, interpretacinis 

moksleivio santykis su mokomàja medþiaga reiðkiasi aktyviu interpretacijos aktu, kurio turiná 

lemia mokomosios medþiagos áprasminimas moksleivio turimos patirties, aktualiø poreikiø ir 

interesø saistomame kontekste. Toks áprasminimas þenklina tikrà mokomosios medþiagos 

supratimà, o ne paþodiná jos ásiminimà, ugdo asmens kritiná màstymà, puoselëja kritiðkà, dialogiðkà 

santyká su socialine kultûrine tradicija. Kritiðkas interpretacinis santykis su ugdymo turiniu 

padeda moksleiviui ugdytis ásisàmonintas vertybines nuostatas ir principus, atsiremianèius á 

ávairiø argumentø, alternatyvø kritinio svarstymo ir vertinimo iðdavas. 

Interpretacinë nuostata siûlo aktyviojo ugdymo bûdus, padedanèius moksleiviams 

savarankiðkai aiðkintis aplinkos pasaulá, vertinti, suprasti ir spræsti gyvenimo problemas, 

atsakingai veikti. Todël tarp pedagogo didaktikos priemoniø pagrindinæ vietà turi uþimti ugdymo 

metodai, akcentuojantys moksleiviø veiklà, bendradarbiavimà, kûrybinæ moksleivio ir pedagogo 

sàveikà, skatinantys savarankiðkos, atsakingos asmenybës, jos kûrybiniø galiø sklaidà. Ðiuo 

poþiûriu ypaè patrauklûs yra aktyviojo mokymosi metodai: mokymasis bendradarbiaujant maþose 

grupëse, bendrø projektø kûrimas ir ágyvendinimas, eksperimentiniai, mokslinio tyrimo gebëjimus 

ugdantys metodai, taip pat ugdymo metodai, kuriuos naudojant plaèiai pasitelkiamos ðiuolaikinës 

informacinës technologijos, kooperuotai atliekami, daugelá moksleiviø átraukiantys informacijos 

kaupimo, taikymo, apdorojimo, interpretacijos ir vertinimo darbai. 

Suprantama, ugdymo metodø pasirinkimà lemia ne vien interpretacinis poþiûris á ugdymo 

procesà, bet ir nemaþa kitø veiksniø: kurso pobûdis (iðplëstinis ar bendrasis) ir jam keliami 

uþdaviniai, mokomojo dalyko specifika, ugdymo profilis ir pakraipa, mokyklos turima techninë 

bazë ir, be abejo, moksleivio psichofizinës brandos ypatybës, interesai, gebëjimai, polinkiai. Ðioje 

ugdymo aplinkoje mokytojo patirtis visada iðlieka kompasu, padedanèiu pasirinkti prasmingiausias 

ugdymo metodø paieðkos linkmes.

BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOS 


IR IÐSILAVINIMO 

STANDARTAI 

orinis ugdymas 

KATALIKØ TIKYBA 

STAÈIATIKIØ TIKYBA 

EVANGELIKØ LIUTERONØ TIKYBA 

EVANGELIKØ REORMATØ TIKYBA 

ETIKA 

XI–XII 

KLASËMS

ugdymas 

18 

orinis 

TURINYS 

Dorinio ugdymo tikslas ir uþdaviniai 19 

Didaktinës nuostatos 21 

Dorinio ugdymo struktûra ir ryðiai su kitais dalykais 21 

Katalikø tikyba 23 

Staèiatikiø tikyba 33 

Evangelikø liuteronø tikyba 39 

Evangelikø reformatø tikyba 43 

Etika 49 

Iðsilavinimo standartai 54

Dorinio ugdymo tikslas ir uþdaviniai 

Dorinis ugdymas profilinëje mokykloje vyksta per visø dalykø pamokas ir papildomojo ugdymo 

renginius. Kryptingam doriniam ugdymui skiriami etikos ir tikybos dalykai, vienà kuriø 

moksleiviai laisvai pasirenka kiekvienais mokslo metais. 

Dorinio ugdymo tikslas – padëti moksleiviui atskleisti bendràsias þmogaus vertybes ir jomis 

grásti asmeniná bei visuomeniná gyvenimà. Mokykloje lavinami asmens gebëjimai savarankiðkai 

svarstyti asmeninius þmogaus egzistencijos klausimus, atsakingai apsispræsti ir veikti 

sudëtingame ðiandienos pasaulyje. Sykiu ugdoma asmens pagarba tradicinëms gimtojo kraðto 

ir Vakarø kultûros pagrindus sudaranèioms vertybëms. 

Etikos ir tikybos pamokas á darnià dorinio ugdymo visumà susieja bendrosios þmogaus 

vertybës, dalis bendrø tikslø ir uþdaviniø, didaktiniø pagrindø, ugdymo turinio tematika ir 

problematika. Dorinio ugdymo profilinëje mokykloje ypatumas yra tas, kad temos nagrinëjamos 

vis labiau jas siejant su filosofine ar teologine tradicija. Taip pat daugiau dëmesio skiriama 

psichologinëms ávairiø elgesio tipø áþvalgoms bei interpretacijoms ir svarstomø problemø 

kultûriniam kontekstui suvokti. 

Etikos ir tikybos pamokas skiria tai, kad etikos pamokos yra nekonfesinës, jos grindþiamos 

humanistine þmogaus ir gyvenimo samprata. Etikos pamokose moksleiviø dorinë sàmonë 

brandinama remiantis kraðto tradicinëmis ir bendrosiomis þmogaus vertybëmis. Atskleidþiant 

ávairias pasaulietines ir religines pasaulëþiûrines bei etines sistemas, parodomos asmens 

pasaulëþiûrinio apsisprendimo galimybës. 

Tikybos pamokose doriðkai ugdoma pabrëþiant konkreèios konfesijos religinæ patirtá, ugdymà 

grindþiant asmens santykiu su Dievu ir ðiuo poþiûriu aiðkinant dorines kategorijas. 

Specifinius etikos ir tikybos dalykø tikslus, ugdymo turiná bei didaktinius pagrindus nusako 

atskiros ðiø dalykø programos. Tikybos programas kiekvienai klasei konkretina atitinkamos 

konfesijos Baþnyèia. 

Pagrindiniai dorinio ugdymo uþdaviniai: 

n brandinti moksleiviø dorinæ sàmonæ, kad jie gebëtø sàmoningai, sàþiningai bei 

atsakingai rinktis elgesio ir gyvenimo bûdà; 

n padëti ásisàmoninti ir iðreikðti egzistencinius þmogaus patyrimus, klausimus, poreikius 

ir siekius; 

n padëti ieðkoti atsakymø á gyvenimo prasmës klausimus remiantis asmenine patirtimi, 

tautos ir þmonijos iðminties lobiais; 

n padëti kurtis pasaulëþiûrà, grindþiamà bendrosiomis þmogaus vertybëmis; 

orinis 

ugdymas 

19

ugdymas 

20 

orinis 

n atskleisti pagrindines krikðèionybës vertybes ir krikðèioniðkosios pasaulëþiûros 

principus; 

n padëti orientuotis visuomenës pasaulëþiûrø ávairovëje. 

Siekiama, kad moksleiviai gebëtø: 

n paþinti ir gerbti save, suvokti savo asmens nelygstamà vertingumà; tikëti savo galiomis 

ir galimybe bei bûtinybe nuolat tobulëti; 

n savo gyvenimà grásti sàþine, suvokti atsakomybæ uþ pasirinktas dorines nuostatas; 

n puoselëti pagarbà kiekvienam þmogui, solidarumu, teisingumu ir gerumu grásti savo 

santykius su kitais þmonëmis bei jais rûpintis; 

n paþinti, suprasti ir doriniu poþiûriu vertinti visuomeninius bei istorinius reiðkinius, 

laikytis doriniø pilietinës ir demokratinës gyvensenos principø; 

n branginti tautos garbæ ir saugoti kultûros palikimà; 

n branginti gamtà ir ja rûpintis; 

n bûti atviri tikrovës kaitai, naujas galimybes ir problemas atverianèiame gyvenime 

sàmoningai ir atsakingai rinktis poþiûrá, pozicijà ar elgsenà, taisyti padarytas klaidas. 

Profilinëje mokykloje šalia minëtø bendrøjø uþdaviniø ir gebëjimø ágyvendinami ir specifiniai 

uþdaviniai. 

Nuodugniau paþinti: 

n etikos ir tikybos problemø filosofinius aspektus ir jø svarstymo tradicijà; 

n aktualiausias ðiuolaikinës visuomenës etines bei religines dilemas ir jø sprendimo bûdus; 

n kultûros sàsajas su etinëmis bei religinëmis normomis ir nuostatomis; 

n save ir kità asmená, þmoniø veiklà ir santykius. 

Ugdyti gebëjimus: 

n pajusti autentiðkà santyká su pasauliu; 

n suprasti bei interpretuoti filosofinës etikos bei religinius tekstus, samprotauti þodþiu 

ir raðtu; 

n reflektuoti ir kritiškai màstyti; 

n màstyti dalyvaujant dialoge ir poliloge; 

n spræsti etines bei religines problemas, vadovaujantis ne vien asmenine patirtimi, bet ir 

taikant ávairias teorijas bei þmoniø sukauptà patirtá. 

Ugdyti asmenybæ: 

n skatinant vertybiná ir egzistenciná jos apsisprendimà; 

n siekianèià darnos su savimi ir kitais; 

n gebanèià gyventi kintanèioje, ávairialypëje, polilogiðkoje visuomenëje, suderinanèià 

atvirumà kitiems þmonëms ir iðsauganèià savo tapatybæ.


Dorinis ugdymas grástinas moksleiviø gyvenimo patirtimi ir glaudþiai sietinas su jø 

asmeninëmis bei artimiausios aplinkos ir visuomenës problemomis. Mokytojø pareiga – parinkti 

tokius ugdymo bûdus, kurie stiprintø doro elgesio motyvacijà, tinkamus sprendimus. Todël 

bûtina atkreipti dëmesá á asmenybës integralumà (nuostatø, ásitikinimø, tikëjimo ir elgesio bei 

gyvensenos atitikimà) ir padëti moksleiviams jo siekti. 

Doriðkai ugdant ypaè reikðmingas tolerancijos principas, atvirumas ávairioms nuomonëms 

bei ásitikinimams. Privalu sergëti kiekvieno moksleivio gyvenimo privatumà ir intymumà, gerbti 

ir puoselëti jo dvasinæ autonomijà. Neleistina pasaulëþiûrinë prievarta: moksleiviai patys, 

mokytojo tik padedami, turi ieðkoti atsakymø á jiems rûpimus etikos bei religijos klausimus. Privalu 

atsiþvelgti á tai, jog tikybos pamokas lanko ir tikintys, ir abejojantys, o neretai ir netikintys 

moksleiviai, todël bûtina ugdymà individualizuoti. 

Siekiant, kad moksleiviai sàmoningai pasirinktø principus ir gyvenimo orientacijà, daugiau 

dëmesio skiriama refleksijai. Nebesitenkinama asmenine patirtimi ir poþiûriu kaip pagrindiniu 

minèiø ðaltiniu – nagrinëjami tekstai (filosofø, psichologø originaliø tekstø iðtraukos, literatûros 

kûriniai, vadovëliø mintys), Šventasis Raštas, jo interpretatoriø darbai, dailës reprodukcijos, 

kino (dokumentinio, meninio) kûriniai, organizuojami pokalbiai, diskusijos, aptarimai. 

Aukðtesnëse klasëse daugiau dëmesio skiriama kalbiniams gebëjimams: gebëjimui suprantamai 

reikðti mintá, tinkamai vartoti sàvokas, kurti nuoseklø ir aiðkø tekstà. Ðie gebëjimai plëtojami 

skiriant ávairias uþduotis: nagrinëti, interpretuoti, referuoti tekstus, rašyti esë, atlikti savianalizæ 

ir pan. 

Dorinio ugdymo pamokose moksleiviai turi bûti skatinami ne tik racionaliai, argumentuotai 

màstyti, bet ir ugdytis gebëjimà intuityviai áþvelgti esmes, bûti emocionalûs ir empatiški kitiems. 

Tai, ko mokomasi dorinio ugdymo pamokose, turëtø bûti siejama su ávairia moksleiviø veikla 

mokykloje ir uþ jos ribø (karitatyvine veikla, pilietinëmis iniciatyvomis, dalyvavimu ávairiuose 

projektuose, kitais darbais). 

Dorinio ugdymo struktûra ir ryðiai su kitais dalykais 

Dorinio ugdymo pamokose mokomasi etikos arba tikybos. 

Bendroji etikos programa skiriama etikos problemoms svarstyti trimis aspektais: filosofiniu, 

taikomuoju ir psichologiniu, pagrindinëmis laikant filosofinës etikos temas. Tikybai mokyti dabar 

yra parengtos keturiø krikðèioniðkøjø konfesijø bendrosios programos: katalikø, staèiatikiø, 

reformatø ir liuteronø. Kiekviena ið ðiø programø siûlo nagrinëti tikëjimo problemas jà 

atitinkanèios Baþnyèios mokymo poþiûriu. Tikybos programø pasirinkimas priklauso nuo 

orinis 

ugdymas 

21

ugdymas 

22 

orinis 

mokyklos religinës orientacijos arba moksleivio ðeimos ir asmeninio tikëjimo. Pastaruoju atveju 

mokymo organizavimas turi bûti atskirai derinamas su mokyklos administracija. 

Dorinio ugdymo pamokos glaudþiai sietinos su visu kitu profilinës mokyklos ugdymo turiniu. 

Jose moksleiviai turëtø gebëti doriniu atþvilgiu analizuoti ir vertinti per kitas pamokas ágyjamà 

humanitariná, socialiná ir gamtamoksliná patyrimà. Itin plëtotinos dorinio ir literatûros, dorinio 

ir istorijos, religijotyros, filosofijos, psichologijos, dorinio ir menø mokymo sàsajos, ir ypaè dorinio 

ir gimtosios kalbos ugdymo sàsajos. 

Dorinio ugdymo sritis neskaidoma á skirtingo lygmens kursus (bendràjá ir iðplëstiná). Ir etikos, 

ir tikybos programos yra bendrosios. Todël etikos standartuose pasiekimø lygmuo taip pat 

nurodytas tik bendrajam kursui.

Katalikø tikyba 

Dalyko tikslai ir uþdaviniai 

Tikybos pamokos skiriamos tam, kad moksleivis paþintø ir pamiltø savàjá tikëjimà, o pamilæs 

– pagal já gyventø ir liudytø kitiems. Mokytojo organizuojamoje moksleiviø veikloje skiriamos 

trys sritys – tikëjimo paþinimas, vidinës tikëjimo bûsenos ugdymas ir krikðèioniðkojo gyvenimo 

praktika. Todël pabrëþiamas ne tik ir ne tiek þiniø teikimas, kiek vertybinis ugdymas: gyvenimo 

aktualijø nagrinëjimas tikëjimo ðviesoje, mokymasis krikðèioniðkai spræsti doros problemas ir 

integruoti tikëjimo dalykus á ðiø dienø kultûrà. 

Dalyko struktûra ir ryðiai su kitais dalykais 

Tikyba dëstoma kaip viena ið dviejø dorinio ugdymo alternatyvø nuo pat I klasës, todël XI– 

XII klasëse esminiai tikybos dalykai jau iðeiti, reikia tik apibendrinti, áprasminti krikðèioniðkàjà 

tiesos apie pasaulá ir þmogø sampratà, iðsiaiðkinti bei nuodugniau iðnagrinëti religijos ir filosofijos, 

religijos ir kultûros santyká, pasitikrinti krikðèionybës esmës sampratà, aptarti Baþnyèios vaidmená 

ðiuolaikiniame pasaulyje, padedant moksleiviams sàmoningiau apsispræsti uþ krikðèioniðkàsias 

vertybes ir gyvenimà su Dievu arba be Jo, o teigiamai apsisprendus – sàmoningiau liudyti savo 

tikëjimà. 

Todël XI klasës kursas skiriamas religijos ir filosofijos, o XII klasës – religijos ir kultûros 

santykiui nagrinëti. Be to, XII klasëje apibendrinamas visas pagrindinis katalikø tikybos mokymo 

turinys. 

Tikybos pamokose ir popamokinëje veikloje randama nemaþa vietos bendrajam humanitariniam, 

socialiniam, pilietiniam, estetiniam, seksualiniam, ekumeniniam ugdymui. Tikybos 

dalykas glaudþiausiai siejasi su etikos, filosofijos, literatûros, istorijos, pilietinio ugdymo dalykais, 

taip pat meno paþinimu ir meniniu moksleiviø ugdymu. Itin skatintinas tikybos ir etikos mokytojø, 

tikybà ir etikà (ypaè filosofijà) lankanèiø moksleiviø grupiø bendradarbiavimas, rengiant 

diskusijas, debatus, praneðimus, projektus ir pan. 

Katalikø 

tikyba 

23

tikyba 

24 

Katalikø 

Metodinës nuorodos 

Tikybos mokymas visada suprantamas ne tik ir ne tiek kaip þiniø teikimas, kiek kaip religinis 

ugdymas, mokantis gyventi tikëjimu ir juo dalytis. Todël ir baigiamosiose klasëse filosofiniai bei 

kultûriniai dalykai turi bûti siejami su moksleiviø patirtimi, krikðèioniðkumo ugdymu. Privalu 

taikyti aktyviausius metodus, remtis bendruomeniðkumu, tikëjimo liudijimu, Ðventuoju Raðtu, 

liturgija, nepamirðti kristocentrinio principo. Privalu atsiþvelgti á tai, jog tikybos pamokas lanko 

ir tikintys, ir abejojantys, o neretai ir netikintys moksleiviai, todël bûtina ugdymà individualizuoti; 

tikintieji moksleiviai mokosi tikëjimo dalykus sieti su ðiandiena, ginti savo vertybines nuostatas; 

abejojantiems reikia padëti rasti krikðèioniðkus atsakymus á savo ieðkojimus bei klausimus; 

netikintiems galima padëti atrasti Kristø ir Jo skelbiamas vertybes. 

Turinys 

XI KLASË 

RELIGIJA IR ILOSOIJA 

I. Kaip filosofijoje iškyla Dievo problema? 

Dievas ir graikø filosofija (filosofinë ir religinë sàmonë antikoje, jø skirtingumas, arche paieška 

antikos filosofijoje kaip filosofinis (vieno) Dievo – Vienio ieškojimas, antikos religinës sàmonës 

politeizmas; filosofijos orientacija á transcendentinæ (anapusiðkà) realybæ, religinës sàmonës 

imanentiðkumas (ðiapusiðkumas) pasauliui; moralinës dimensijos nebuvimas antikos religinëje 

sàmonëje, teodicëjos nebuvimas antikos filosofijoje). 

Dievo ir religijos problema krikðèioniðkoje filosofijos perspektyvoje (krikðèioniðkosios filosofijos 

kilmë ir ypatumai; naujøjø laikø (moderno) filosofijos problemos ir krikðèionybë; krikðèionybë ir 

ðiuolaikinës filosofijos problematika). 

Pagrindinës religijos klausimø nagrinëjimo filosofijoje perspektyvos (religija kaip tikrovës 

aiðkinimas; religija kaip gyvenimo ir veiklos orientacijos prasminë sistema; religijos reikðmë kuriant 

ir átvirtinant asmeniná ir socialiná identitetà). 

II. ilosofija apie Dievà. Kaip filosofija árodinëja Dievo buvimà 

Egzistencinis kelias á Dievà Augustino filosofijoje (egzistencija; egzistencinis kelias; trumpa 

Ðv. Augustino biografija).

Ontologinis argumentas: mes màstome apie Dievà kaip apie kaþkà, „uþ kà nieko didesnio 

negalima sugalvoti“ (Augustino mokymas apie Dievo paþinimà – ontologinio argumento 

pirmtakas: màstymas atranda nekintamas ir amþinas tiesas; Anzelmo Kenterberieèio 

suformuluotas ontologinis argumentas; ontologinis argumentas R. Dekarto (Descartes) ir G. 

Leibnico (Leibniz) filosofijoje; ontologinio argumento kritika I. Kanto filosofijoje). 

Kosmologinis argumentas: jeigu kas nors yra, yra ir Dievas (penki Dievo buvimo árodymo 

bûdai Tomo Akvinieèio filosofijoje – kosmologinio argumento konkretizacija). 

Teleologinis argumentas: natûralios bûtybës teleologinis pobûdis nepaaiðkinamas remiantis 

tik paèia bûtybe (teleologinio argumento plëtotë nuo antikos iki G. V. . Hegelio filosofijos). 

Semantinis argumentas: idëjos reprezentacinës galios iðkëlimas (ex nihilo nihil fit) Dekarto 

filosofijoje. 

Dievas kaip reguliuojamoji idëja ir praktinis postulatas Kanto filosofijoje. 

III. Religijos filosofija – tikëjimo prasmës perspektyva 

ilosofijos ir religijos hermeneutinis santykis viduramþiø patristikoje (kaip patristinë egzegezë 

ieðko kriterijø teisingai suprasti Ðventàjá Raðtà; kokias Ðventojo Raðto prasmes nurodo Origenas, 

á kokià hermeneutinæ perspektyvà tai orientuoja; kokius Ðventojo Raðto prasmës paieðkos kriterijus 

formuluoja Augustinas; kokia tikëjimo reikðmë atskleidþiant Ðventojo Raðto prasmæ). 

Proto ir tikëjimo átampos hermeneutika – filosofijos ir religijos santykio iðraiðka scholastikoje 

(ar priklauso Ðventojo Raðto prasmë nuo konkreèios kalbos þodþiø reikðmës lauko; koks paþodinës 

ir dvasinës Ðventojo Raðto prasmiø ryðys Tomo Akvinieèio hermeneutikoje). 

ilosofijos ir religijos santykis Renesanso filosofijoje (E. Roterdamietis ir hermeneutikos kritinë 

funkcija; tikëjimo kaip Ðventojo Raðto hermeneutinio kriterijaus iðkëlimas M. Liuterio (Luther) 

doktrinoje). 

ilosofijos ir religijos santykis naujøjø laikø (moderno) filosofijoje: nuo redukcijos iki 

iðsiskyrimo. 

1. Kantas: religija tik proto ribose (ar galima teoriniu protu árodyti Dievo buvimà; koks religijos 

turinio aspektas gali bûti suvokiamas protu; kas yra moralë religijos atþvilgiu). 

2. . E. D. Ðlejermacheris (Schleiermacher): religija kaip begalybës pajauta (kas yra religija – 

proto aktas ar jausmas; kuo remiantis grindþiamas religijos besàlygiðkumas; koks religinës 

patirties turinys grindþia jos autonomiðkumà). 

3. Hegelis: filosofijos ir religijos susitaikymo siekimas (religinës sàmonës laikymas atskiru 

Absoliuèios Dvasios (Proto) tapsmo momentu; religijos redukavimas iki filosofijos). 

S. Kjerkegoro (Kierkegaard) tikëjimo paradoksas: egzistencinës tikëjimo akto hermeneutikos 

iðtakos (ar protas pajëgus suprasti tikëjimà; koks religijos ir filosofijos santykis; koks religijos ir 

tikëjimo santykis; etikos suspendavimas tikëjime; tikëjimas kaip paradoksas). 

Katalikø 

tikyba 

25

tikyba 

26 

Katalikø 

ilosofija ir religija: fenomenologinis posûkis (kokios yra fenomenologinio religijos tyrimo 

prielaidos; kaip R. Otas (Otto) nusako religijos objektà; kaip suprasti Oto Sacrum; paaiškinti 

sacrum-profanum perskyrà). 

Patirtis ir religija (filosofinë patirties samprata; patirties sudëtingumo aspektai; religinë patirtis 

ir jos santykis su Ðventenybe; religinë patirtis ir jos santykis su dieviðkumu; prasmës praradimas 

ir religinë patirtis; mistiðkumas kaip religinës patirties fonas. Religijos sugráþimas á ðiuolaikiná 

pasaulá kaip ðiuolaikinio þmogaus religinës patirties dalis). 

Kalba ir religija (sekuliarizuota kalba – ðiuolaikinio màstymo iðraiðka; religijos kalbos 

savitumas; simbolis ir mitas; mitas ir pasakojimas; simbolis ir prasmës problema; tyla kaip màstymo 

dispozicija pakeliui á paèiam màstymui nepasiekiamà Prasmæ). 

IV. Religijos kritika – kraštutinis filosofinis redukcionizmas religijos atþvilgiu 

L. ojerbachas (euerbach) ir teologijos redukcija á antropologijà (Dievas – paties þmogaus 

esmë; K. Marksas (Marx) ir religijos, kaip iðkreiptos (ideologinës) sàmonës, samprata; S. roidas 

(reud) ir psichoanalitinë religijos redukcija; religija – tik nuslopintø (pasàmoniniø) kompleksø 

iðraiðka; . Nyèë (Nietzsche): „Dievo mirties“ skelbimas ir antþmogio iðkëlimas). 

V. ilosofija ir didþiosios pasaulio religijos 

Induizmo, budizmo, judaizmo, islamo tikrovës ir þmogaus samprata. 

Privaloma literatûra 

1. Jacopozzi A. Religijos filosofija. – Vilnius: Aidai, 1997. 

2. ilosofijos istorijos chrestomatija. – Vilnius: Mintis, 1987. 

Papildoma literatûra 

1. Anzenbacher A. ilosofijos ávadas. – Vilnius: Katalikø pasaulis, 1992. 

2. Kierkiegardas S. ilosofijos trumpiniai. – Vilnius: Aidai, 2000. 

3. Origenas. Giesmiø giesmës homilijos. – Vilnius: Aidai, 1977. 

4. Augustinas A. Dialogai. Apie mokytojà. – Vilnius: Katalikø pasaulis, 1999. 

5. Anzenbacher A. ilosofijos ávadas. – Vilnius: Katalikø pasaulis, 1992.

XII KLASË 

KULTÛRA IR RELIGIJA 

I. Kultûros esmë 

Kultûros samprata (medþiaginë ir dvasinë kultûra; dvasinës kultûros reikðmë þmogaus bei 

þmonijos gyvenime; asmuo tautos kultûroje; dvasinës kultûros puoselëjimo bûdai; jaunimas ir 

ðiø dienø kultûra; kultûringo þmogaus bruoþai ir moksleivio galimybës juos ryðkinti savyje). 

Pagrindiniai šaltiniai: 

KBK: 361, 1097, 1957. 

Kultûra ir civilizacija (sàvokø „kultûra“ ir „civilizacija“ panaðumas, skirtumai, santykis; 

þmonijos kultûros ir civilizacijos paþangos ryðys su dvasiniu-doroviniu tobulëjimu; dvasinio 

tobulëjimo apraiðkos; „meilës civilizacija“ (Jonas Paulius II): utopija ar realybë? Mokyklos 

dalyvavimas kuriant meilës civilizacijà; asmens „meilës civilizacija“). 


KBK: 794, 798, 1019, 1392, 1700, 2003, 2041 2186, 2343–2344, 2820. 

Kultûros krizë ir atgimimas (kultûros iðsigimimas; „mirties kultûra“ ir jos apraiðkos, kelianèios 

grësmæ planetai ir atskiram þmogui; kultûros krizës prieþastys ir jø ðalinimo bûdai; konkreèios 

visuotinës kultûros atgimimo kelio gairës; pasaulëþiûros átaka epochos, tautos ir kiekvieno 

þmogaus atgimimui). 


KBK: 2267–2298, 2307-2317, 2415. 

Pasaulëþiûrø sankryþoje (sàvokos „pasaulëþiûra“ esmë ir turinys; idealistinës ir 

materialistinës pasaulëþiûrø apibûdinimas; pasaulëþiûros vaidmuo þmogaus, tautos, þmonijos 

gyvenime; pasaulëþiûrinis mokslo, meno, ðvietimo, politikos pobûdis, pasaulëþiûra ir religija; 

pasaulëþiûra ir asmeninis gyvenimas). 


ŠR: Mt 6, 24; Lk 16, 13. 

KBK: 2424, 2523. 

Katalikø 

tikyba 

Þmogus be Dievo (ateizmo ðaknys, rûðys, tikslai; Dievo neigimo prieþastys; modernusis 

ateizmas ir jo formos; ryðys tarp materializmo, ateizmo, materialistinio egzistencializmo ir 

sekuliarinio humanizmo; þmogaus be Dievo apibûdinimas; ateizmo padaryta þala pasaulio 

27

tikyba 

28 

Katalikø 

dvasinei paþangai, tautoms, Lietuvai; ðiuolaikinio jaunimo „dievai“; Katalikø Baþnyèios poþiûris 

á ateizmà). 


KBK: 29, 2087–2089, 2123–2128, 2425. 

Dievo pëdsakai þmogaus gyvenime (Kristaus tiesa apie pasaulá ir þmogø, sakralinë tikrovë, 

Dievo artumo laimës suvokimas, dvasinio gyvenimo dialektika; malonës veikimas; tikëjimo prasmë; 

ðirdies parengimas tikëjimui; Dievas ten, kur þmogus nesavanaudiðkai tarnauja artimui). 


ŠR: Mt 25, 31–46; Jn 15, 9–12; Rom 1, 17; 2, 14–16; 5, 5; 8, 19–23; Rom 14; 1 Kor 13; 1 Tes 5, 8. 

KBK: 33–35, 239, 222–227, 142–165, 218–221, 450, 845, 953, 1046–1047, 1186, 1718–1719, 

1776, 1814–1829, 1954–1960, 2087–2094, 1996–2005, 2143–2449, 2548, 2748, 2844, 2853. 

Religija ir kultûra (religijos ir kultûros santykis; kultûra ir etika; tikëjimas ir kultûra; Katalikø 

Baþnyèia ir kultûros paþanga; þmogaus pilnutinës kultûros ugdymas; kultûra ir dvasinis jaunimo 

atgimimas). 


KBK: 814, 854, 9009, 1097, 1149, 1202, 1267, 1668, 1957, 2663. 

II. Krikðèionybës esmë 

Jëzus Kristus – Iðganytojas ir Gelbëtojas (ásikûnijimo paslaptis; Kristaus pasiuntinybë; Jëzaus 

uþdarojo ir vieðojo gyvenimo paslaptys; Dievo karalystës skelbimas; Kristaus atpirkimo esmë; 

Kristaus vaidmuo liturgijoje; Kristus kiekvieno asmens gyvenime; „Visa atnaujinti Kristuje“ – 

jaunimo veiklos programa). 


ŠR: Mt 1, 21; Jn 15, 16; 1, 14; Rom 10, 6–13; 2 Kor 5, 19; Apd 4, 12. 

KBK: 456–478, 512–570, 599–623, 827, 1084–1090, 1428. 

Sûnaus Padëjëja Motina (Marijos misija; Nekaltasis Prasidëjimas; „Ðtai að, Vieðpaties tarnaitë, 

tebûna man, kaip tu pasakei“ (Lk 1, 38); Dieviðkoji Marijos motinystë; Marijos mergystë; Marijos 

vaidmuo Iðganymo istorijoje, pamaldumo Marijai esmë ir prasmë). 


ŠR: Mt 1, 18–25; 2, 11; 13, 55; Lk 1–2; Jn 2, 1–12; 19, 25; Apd 1, 14. 

KBK: 487–511, 963–975, 2827. 

Tëvo ir Sûnaus Dvasia (Ðventoji Dvasia – treèiasis Trejybës Asmuo; Ðventosios Dvasios 

pavadinimai; Ðventosios Dvasios simboliai; Ðventosios Dvasios veikimas; Ðventosios Dvasios

dovanos; Ðventoji Dvasia ir Baþnyèia; Ðventoji Dvasia jaunimo gyvenime; charizminis Baþnyèios 

atsinaujinimas). 


ŠR: Lk 1, 34; 3, 22; 3, 16; 4, 1–18; Jn 14, 16–17; 16, 7–15; Apd 2; Rom 8; 1 Kor 12; Gal 5, 22–23; 

Pr 1, 2; Ps 139, 7–12; Ts 3, 10; 14, 6; Iz 11, 1–3; Sam 23, 2–5; Ez 36, 26–27; Jl 2, 28–29; Mch 3, 8. 

KBK: 683–747, 799–801, 1830–1832. 

Esame krikðèionys katalikai: mûsø krikðèioniðkasis tikëjimas (tikëjimo samprata; tikëjimo ir 

religijos vienybë katalikiðkoje teologijoje; tikëjimas ir pasitikëjimas Dievu; tikëjimas ir protas; 

tikëjimo laisvë; tikëjimo simboliai; tikëjimo reikðmë þmogaus dvasinei brandai; tikëjimas mûsø 

gyvenime; atsivertimo esmë ir prasmë). 


ŠR: Mt 11, 20–24; Mk 1, 15; Lk 10, 13–15; 13, 1–5; 15, 7; Jn 1, 12; 3, 16; Jn 5, 24; 8, 24; Apd 9, 

3–18; Rom 1, 17; 5, 1; 10, 9–10; Gal 3; Ef 2, 8–9; 1 Tim 3, 9; 5, 8; Þyd 1; 1 Jn 5, 1–5. 

KBK: 26, 84–95, 108, 142–184, 185–231, 545, 591, 683, 784, 821, 1036, 102, 1098, 1102, 1122, 

1253, 1327, 1422–1429, 1792, 1814–1816, 1848, 1886–1889, 1989, 2038, 2087–2089, 2092, 2558, 

2608–2609, 2690, 2731. 

Krikðèioniðkosios vertybës (vertybës samprata; vertybiø klasifikacija; krikðèioniðkøjø vertybiø 

kilmë, turinys, reikðmë; krikðèioniðkosios vertybës – Europos kultûros, ðvietimo, etikos pamatas; 

krikðèioniðkøjø vertybiø vaidmuo þmogaus gyvenime, jaunosios kartos ugdyme). 


ŠR: Mt 6, 19–21; 16, 26; Lk 12, 33–34; Jok 5, 2–3. 

KBK: 1814–1829, 3087–2094. 

Krikðèioniðkojo dorovinio idealo reikðmë asmenybei (idealo sàvoka; krikðèioniðkojo dorovinio 

idealo struktûra, turinys, paskirtis, ðaltiniai; krikðèioniðkojo idealo ir tikrovës santykis; idealas 

ir tikëjimas; aukðtieji idealai – dvasinës jaunystës þymë, gyvosios dvasios ðaltiniai; idealo 

veiksmingumas). 

Krikðèioniðkoji meilë (Meilë – dieviðkoji dorybë, ákvepianti ir gaivinanti visas dorybes; 

krikðèioniðkosios meilës ðaltinis, turinys, tikslas, vaisiai; meilë tikinèiojo gyvenime; kà vadina 

meile ir kaip jos siekia ðiuolaikinis modernus jaunimas; meilës reabilitacija). 


ŠR: Jn 3, 16–35; 13, 34–35; 14, 15; 21–24; 15, 9–14; Rom 5, 5; 8 Kor 13; Gal 5, 22; 1 Jn 4, 7–53. 

KBK: 826, 953, 1394–1395, 1604, 1709, 1789, 1794, 1814, 1822–1829, 1856, 1889, 1931–1993, 

1965–1966, 1997, 2010–2011, 2067, 2093–2094, 2196, 2346, 2443–2449, 2331–2336, 2360–2363. 

Katalikø 

tikyba 

29

tikyba 

30 

Katalikø 

Krikðèioniðka ðeima ir jos ugdymas (ðeima ir visuomenë; santuoka ir ðeima ðiuolaikiniame 

pasaulyje; krikðèioniðkos ðeimos samprata; meilës kultûra ðeimoje; pagarba þmogaus gyvybei ir 

ðeimos planavimas; ðeima – Baþnyèios kelias; moksleiviø ugdymas ðeimai; psichologinis 

pasirengimas šeimos gyvenimui). 


ŠR: Mt 5, 32; 19, 3–9; Mk 10, 9–12; Lk 16, 18; 1 Kor 7; Ef 6, 4; Pr 2, 18; 1, 28. 

KBK: 1643–1666, 2201–2233, 2270–2275, 2366–2391. 

Krikðèioniðkasis socialinis mokymas (krikðèioniðkojo socialinio mokymo samprata; socialinë 

þmogaus esmë; visuomenës gyvenimo principai; krikðèioniðka darbo ir profesijos prasmë; valstybë 

ir Baþnyèia). 


ŠR: Mt 13, 33; 5, 13–14; 13, 24; 22, 21; Rom 3, 6; 8, 38–39; Kol 1, 16; Ef 1, 22; 1 Jn 5, 19; 1 Tim 

4, 15; 2 Tim 2, 16–17; 3, 13; il 1, 12–25; Pt 2, 15; Apr 21, 1. 

Krikðèionio kelias á ðventumà (krikðèioniðkas ðventumo supratimas; tiesiausias kelias á ðventumà 

– meilë, kuria mylime Dievà labiau uþ viskà, o artimà – dël Jo; sakramentø galia; ðventumas ir 

þmogiðkumas; kvietimo á ðventumà paskirtis; Dievo valios atpaþinimas; augimas Kristuje). 


ŠR: Rom 3, 23; 6, 11; 1 Kor 13; Ef 1, 4; 5, 25–27; Þyd 12, 10; Pr 2, 3; Iš 20, 8; 30, 22–33; Kon 19, 

1; Iz 6, 1–5; 8, 13; 10, 20; Ps 33, 21. 

KBK: 378, 398–400, 459, 773, 821, 823–829, 908–909, 941, 953, 1024–1025, 1426–1429, 1439, 

1691–1698, 1709, 1822–1829, 2011–2016, 2028–2029, 2045, 2074, 2227. 

Krikðèionio malda – dialogas su Dievu (Vieðpatá galime sutikti kasdienybëje, jis aplanko mus 

dþiaugsmu, nuostaba, ilgesiu, skausmu; Dievo ir þmogaus dialogo pradþia – þmogaus 

pasirengimas Já iðgirsti; malda – bendravimas su Dievu ir Dievo paþinimas per bendravimà; 

Dievà iðgirstame vidine klausa, atsiliepiame visa esybe iðtardami Jam „taip“). 


ŠR: Mt 7, 7–11; 6, 10, 33; Lk 11, 2, 13; Jn 15, 5; Apd 17, 27; Rom 8, 26; Gal 5, 16–25; Ef 5, 20; 6, 

18; 1 Tes 5, 17; Þyd 5, 7; 7, 25; 9, 24; Jok 4, 2–3; Ps 27, 8; 40, 2; 95, 7–8. 

KBK: 1228–2568, 2609, 2650–2662, 2697–2699, 2738–2745. 

III. Baþnyèia ðiuolaikiniame pasaulyje 

Baþnyèia – regimoji ir neregimoji realybë (Katalikø Baþnyèios esmë ir jos misija, atsiskleidþianti 

ÐR palyginimuose; Baþnyèios ryðys su þmonija; Baþnyèia ir kultûrinë paþanga; politinë

endruomenë ir Baþnyèia; II Vatikano susirinkimas ir jo vaidmuo; Katalikø Baþnyèios santykiai 

su kitomis krikðèioniðkomis Baþnyèiomis; Katalikø Baþnyèia ir nekrikðèioniø religijos; Katalikø 

Baþnyèios vaidmuo Lietuvos istorijoje; Katalikø Baþnyèia ir Lietuvos mokykla). 


ŠR: Mt 16, 18; Mk 2, 19; Jn 6, 56; 15, 4–5; Apd 2; 4, 23–25; 13, 1; Rom 12, 5; Kor 11, 13–34; 12, 

12–28; 2 Kor 6, 16; Ef 4, 11–16; 1 Tim 2–3; Tit 1, 5–9; Kol 1, 18; 1 Pt 2, 9; Apr 19, 5–9. 

KBK: 857–865, 871–945, 1554–1571. 

Baþnyèios ir pasaulio santykiai (religija moderniajame pasaulyje; naujieji religiniai judëjimai; 

moralinio reliatyvizmo grësmë kultûrai ir civilizacijai; Baþnyèios pasauliui siûlomos vertybës; 

Baþnyèios socialinës doktrinos principai ir uþdaviniai; Baþnyèios ir pasaulio santykiø pamatas 

– abipusis bendradarbiavimas). 


ŠR: Mt 5, 43–44; 6, 24, 33; 20, 26; 22, 21; 25, 40; Lk 16, 13; 17, 33; Jn 15, 9–12; Apd 5, 29; Rom 

1, 17; 5, 5; 12, 12; 13; 1 Kor 13; il 4, 8; Kol 3, 14; 1 Tes 5, 8; 2 Tes 3, 10; 1 Tim 2, 2; Tit 2, 12; 1 Pt 

2, 13, 16. 

KBK: 1803–1829, 1878–1948, 2234, 2419–2449. 

Baþnyèia ir religinë laisvë (laisvës esmë ir teologinis pagrindas; laisvës dvasia Kristaus ir 

apaðtalø veikloje; religiniø bendruomeniø teisës; religinë laisvë ðeimoje; religinë laisvë ir moralinë 

atsakomybë). 


ŠR: Mt 12, 20; 22, 21; Mk 10, 45; Išm 11, 24–26; Sir 15, 14. 

KBK: 33, 160, 387, 1705, 1731–1735. 

Krikðèioniø bendradarbiavimas (krikðèionybës kilmë, krikðèioniø pasidalijimai: ávairiø konfesijø 

ir bendrijø krikðèioniø vienybës pamatas ir skirtumai; pagrindas dialogui; ekumenizmo esmë; 

krikðèioniø vienybës sàlyga – abipusë pagarba ir meilë, kuri prasideda kiekvieno þmogaus ðirdyje 

nuolat atsiverèiant). 


ŠR: Rom 6, 1–5; 1 Kor 12, 13; Gal 3, 27–28; In 17, 21. 

KBK: 790–791, 820–822, 839–845, 855–856. 

Jono Pauliaus II pasaulis (biografijos faktai, asmenybës bruoþai; darbø bei veiklos apþvalga 

ir ávertinimas; pastoraciniø kelioniø ir susitikimø su jaunimu mastas ir reikðmë; Ðventojo Tëvo 

rûpinimasis planetos likimu, opiausiomis ðiuolaikinio gyvenimo problemomis ir kiekvienu 

þmogumi; Jono Pauliaus apaðtaliniai laiðkai apie treèiàjá tûkstantmetá). 

Katalikø 

tikyba 

31

tikyba 

32 

Katalikø 

Privaloma literatûra 

1. Katalikø Baþnyèios katekizmas (KBK) – þr. nuorodas prie temø. 

2. Šventasis Raðtas (ÐR) – þr. nuorodas prie temø. 

3. Dzenuðkaitë S., Ðalkauskienë R. Krikðèionybës ðviesa. Katalikø tikybos vadovëlis 12 klasei. – 

Kaunas: Lietuvos katechetikos centro leidykla, 2001. 


1. Kultûra ir religija. – Vilnius: Valstybinis leidybos centras, 1999. 

2. Marko Ivan Rupnik. Perëjimo kultûra. – Vilnius: Katalikø pasaulis, 2001.

Staèiatikiø tikyba 


Šio kurso paskirtis – padëti kiekvienam moksleiviui atrasti didþiausias gyvenimo vertybes, 

kurios leistø ateityje visiðkai ágyvendinti savo kaip þmogaus paðaukimà. Labai svarbu, kad 

kiekvienoje konkreèioje situacijoje moksleivis stengtøsi padaryti ne konjunktûrinius, dabar 

naudingus sprendimus, o paremtus savo sàþinës liepimu, aukðèiausiomis dvasinëmis vertybëmis. 

Bûtina padëti moksleiviui susidaryti tokià dvasiniø vertybiø hierarchijà, kad aukðèiausiø tikslø 

jis niekada neiðkeistø á þemesnius, teikianèius tik trumpà naudà. 

Staèiatikiø tikëjimo pagrindø pamokose XI–XII klasiø moksleiviai kvieèiami pamàstyti apie 

savo vietà pasaulyje. Jie iðsamiau supaþindinami su krikðèioniðkøjø filosofø ir màstytojø poþiûriu 

á ðiuos klausimus. 


Staèiatikiø 

tikyba 

XI klasës kurse pirmiausia formuluojamos problemos, bûdingos ðio amþiaus moksleiviams, 

remiantis krikðèioniðkøjø ir nekrikðèioniðkøjø filosofø ir màstytojø veikalais, pateikiama istorinë 

ðiø problemø sprendimo apþvalga. Po to atskleidþiamas galimas kylanèiø klausimø ir problemø 

sprendimas, slypintis mistiniame Baþnyèios gyvenime, Jos Kûne ir Sakramentuose. Pasitelkiant 

baþnytiná menà atskleidþiamas naujas, dvasiðkai áprasmintas poþiûris á esminius gyvenimo 

klausimus ir vertybes. 

XII klasëje remiantis Dekalogu ir Palaimos ásakymais apþvelgiamos dorovinës krikðèionybës 

nuostatos. Kurso pabaigoje moksleiviams atskleidþiamas rusø ir lietuviø filosofø poþiûris á 

dorovines problemas ir vertybes. 

Staèiatikiø tikybos kursas glaudþiai siejasi su katalikø religijos bei etikos kursais, nes pastarieji 

taip pat gvildena problemas, jaudinanèias 17–18 metø jaunuolius. 

Ypaè daug bendrybiø sieja su etikos kursu, nes ðiame kurse pateikiama gana plati ávairiø 

filosofiniø paþiûrø apþvalga. Tiesa, staèiatikiø tikyboje labiau akcentuojamos krikðèioniðkøjø 

filosofø ir rusø màstytojø mintys. 

Staèiatikiø tikybos kursas susijæs su literatûros kursu, nes egzistencialistø pasaulëþiûra nagrinëjama 

bûtent jø literatûriniø kûriniø kontekste, taip pat ir su biologija, nes pasaulio kûrimosi, 

formavimosi ir bûties paveikslo suvokimas sietinas su evoliucijos teorijos pripaþinimu arba atmetimu. 

33

Staèiatikiø 

tikyba 

34 


Tikybos mokymas visada suprantamas ne tik ir ne tiek kaip þiniø teikimas, kiek kaip religinis 

ugdymas, mokantis gyventi tikëjimu ir juo dalytis. Todël ir baigiamosiose klasëse filosofiniai bei 

kultûriniai dalykai turi bûti siejami su moksleiviø patirtimi, krikðèioniðkumo ugdymu. Privalu 

remtis aktyviausiais metodais, bendruomeniðkumu, tikëjimo liudijimu, Ðventuoju Raðtu, liturgija, 

nepamirðti kristocentrinio principo. Privalu atsiþvelgti á tai, jog tikybos pamokas lanko ir tikintys, 

ir abejojantys, o neretai ir netikintys moksleiviai, todël bûtina ugdymà individualizuoti; tikintieji 

moksleiviai mokosi tikëjimo dalykus sieti su ðiandiena, ginti savo vertybines nuostatas; 

abejojantiems reikia padëti rasti krikðèioniðkus atsakymus á savo ieðkojimus bei klausimus; 

netikintiems galima padëti atrasti Kristø ir Jo skelbiamas vertybes. 

Turinys 

XI klasë 

Amþinosios problemos 

Kas aš esu? 

Kam aš gyvenu? 

Kam kaþkà daryti? 

Apie tikëjimà ir netikëjimà. 

Sàmoningas ir nesàmoningas gyvenimas. 

Psichologinë krizë. 

Masinë kultûra. 

Ekstremalios situacijos ir jø áveikimo bûdai. 

Krikðèioniðkas poþiûris á saviþudybæ. 

Mano vieta Visatoje. 

Apie kà kalba moralinio dësnio buvimas. 

Sàþinë – Dievo balsas sieloje. 

Dievo ieškojimas. 

Istorinë minties raidos apþvalga 

Dievas ir graikø filosofija (filosofinë ir religinë sàmonë antikoje, jø skirtumas, arche paieška 

antikos filosofijoje kaip filosofinis (vieno) Dievo – Vienio ieškojimas, antikos religinës sàmonës

politeizmas; filosofijos orientacija á transcendentinæ (anapusiðkà) realybæ, religinës sàmonës 

imanentiðkumas (ðiapusiðkumas) pasauliui; moralinës dimensijos nebuvimas antikos religinëje 

sàmonëje, teodicëjos nebuvimas antikos filosofijoje). 

Krikðèioniðkøjø filosofø ir teologø atsakymai á esminius gyvenimo klausimus, lieèianèius 

asmenybæ (Tertulianas Origenas, ðv. Kirilas Jeruzalietis, ðv. Vasilijus Didysis, šv. Grigorijus 

teologas, šv. Grigorijus Palama). 

Humanizmas. Dëmesys þmogui ir jo problemoms. 

Pasaulio ir þmogaus problemos I. Kanto, G. Hegelio, K. Markso filosofijoje. 

Egzistencializmas – tragiško egzistavimo pasaulyje be Dievo atspindys. 

Staèiatikiø Baþnyèios atsakymai (pozicija) 

Poþiûris á Visatos istorijà. 

Sakralinës vertybës. Baþnyèios Sakramentai. 

Kunigystës, Santuokos, Paskutinio patepimo Sakramentai. 

Krikšto ir Sutvirtinimo Sakramentai – gimimas naujam gyvenimui. 

Ðv. Komunija. Eucharistija – amþinybës pasireiðkimas laike. Priimantieji ðv. Komunijà 

iðsilaisvina ið laiko realybës ir dalyvauja bendroje, amþinoje Paskutinëje Vakarienëje. 

Atgailos Sakramentas, arba iðpaþintis. Epitimija, arba Baþnytinës atgailos bausmë. 

Baþnyèia – kosmoso ikona. Þemiðkasis ir neþemiðkasis cerkviø simbolikos aspektas iðorinëje 

ir vidinëje architektûroje. 

Rusø ikonografija. Aukðèiausiosios palaimos ir kanèios santara. Neatsivertæs þmogus negali 

tapti Dangaus Karalystës dalimi. 

Dievo Motinos ikonografija. Meilë gimusiam Jëzui – Visatos ðirdis. Visos kûrinijos dþiaugsmas. 

Stebuklingosios Dievo Motinos ikonos. 

XII klasë 

Krikðèioniðkasis dorovës mokymas 

Religija ir jos reikðmë dvasiniam þmogaus gyvenimui. 

Gëris ir blogis. 

Dekalogas – þmonijos dorinis pagrindas. 

Palaimos ásakymai. 

Pirmasis ir antrasis palaimos ásakymai. 

Treèiasis ir ketvirtasis palaimos ásakymai. 

Penktasis ir ðeðtasis palaimos ásakymai. 

Septintasis ir aðtuntasis palaimos ásakymai. 

Staèiatikiø 

tikyba 

35

Staèiatikiø 

tikyba 

36 

Devintasis ir deðimtasis palaimos ásakymai. Blogio prasmë. 

Krikðèioniðkasis gyvenimo prasmës supratimas. 

Šiuolaikinis gyvenimas – istorijos rezultatas. 

Kunigaikðèio Vladimiro religinis pasirinkimas. 

Katalikiðkojo ir Staèiatikiø tikëjimo simboliai. 

Dvasiniai ieškojimai – išskirtinis þmogaus bruoþas. 

Kas yra mûsø idealas? Kaip surasti tikràjá gyvenimo kelià? 

Kas vykdo savo þmogiðkàjá paðaukimà? 

Kelias pas Kristø. 

Krikðèioniðkosios vertybës (vertybës samprata; vertybiø klasifikacija; krikðèioniðkøjø vertybiø 

kilmë, turinys, reikðmë; krikðèioniðkosios vertybës – Europos kultûros, ðvietimo, etikos pamatas; 

krikðèioniðkøjø vertybiø vaidmuo þmogaus gyvenime). 

Krikðèioniðkojo dorovinio idealo reikðmë asmenybei (idealo sàvoka; krikðèioniðkojo dorovinio 

idealo struktûra, turinys, paskirtis, ðaltiniai; krikðèioniðkojo idealo ir tikrovës santykis; idealas 

ir tikëjimas; aukðtieji idealai – dvasinës jaunystës þymë, gyvosios dvasios ðaltiniai; idealo 

veiksmingumas). 

Krikðèioniðkoji meilë (Meilë – dieviðkoji dorybë, ákvepianti ir gaivinanti visas dorybes; 

krikðèioniðkosios meilës ðaltinis, turinys, tikslas, vaisiai; meilë tikinèiojo gyvenime; kà vadina 

meile ir kaip jos siekia ðiuolaikinis modernus jaunimas; meilës reabilitacija). 

Kaip pradëti saviauklà? Atgaila. 

Kûryba – kaip gyvenimo apmàstymas. 

Rusø filosofinës minties plëtra 

Slavofilai ir zapadnikai. 

N. Berdiajevas apie þmogaus prigimtá. 

S. rankas apie gyvenimo prasmæ. 

D. Lichaèiovas apie Tëvynæ. 

Valios laisvë (pagal N. Loská). 

Palaiminimas (pagal B. Vyšeslavcevà). 

XX a. þmogaus problemos lietuviø ir rusø religinëje filosofijoje ir literatûroje remiantis S. Daukanto, 

S. Ðalkauskio, A. Maceinos, N. Berdiajevo, V. Solovjovo ir kt. kûryba.

Literatûra 

1. Áåðäÿåâ Í. Î íàçíà÷åíèè ÷åëîâåêà. – Ìîñêâà: Pecïóáëèêà, 1993. 

2. Çàêîí Áîæèé. – Paris: ÓÌÑÀ-Press. T. I–V. 

3. Àðõèì. Êèïðèÿí (Êåðí). Àíòðîïîëîãèÿ ñâ. Ãðèãîðèÿ Ïàëàìû. – Ìîñêâà, 1965. 

4. Òàëüáåðã Í. Èñòîðèÿ õðèñòèàíñêîé öåðêâè. – N. Y., 1964. 

5. Ïðîò. Ãåîðãèé Ôëîðîâñêèé. Ïóòè ðóññêîãî áîãîñëîâèÿ. – Paris: YMCA-Press, 

1988. 

6. ßíóøêÿâè÷åíå Î., ßíóøêÿâè÷þñ Ð. Îñíîâû íðàâñòâåííîñòè. – Vilnius: AB OVO, 

1996 (1-îå èçä.). 

7. ßíóøêÿâè÷åíå Î., ßíóøêÿâè÷þñ Ð. Îñíîâû íðàâñòâåííîñòè. – Ìîñêâà: Ïðî- 

Ïðåññ, 2000 (3-å èçä.). 

8. ilosofinës etikos chrestomatija XI–XII kl. Parengë J. Baranova. – Vilnius: Alma littera, 

2001. 


1. Áåðäÿåâ Í. Èñòîêè è ñìûñë ðóññêîãî êîììóíèçìà. – Ìîñêâà, 1996. 

2. Ïðîò. Ñåðãèé Áóëãàêîâ. Ïðàâîñëàâèå. – Paris: ÓÌÑÀ-Press, 1989. 

3. Çåðíîâ Í. Ðóññêîå ðåëèãèîçíîå âîçðîæäåíèå XX â. – Paris: ÓÌÑÀ-Press, 1991. 

4. Ëîñåâ À. Äåðçàíèå äóõà. – Ìîñêâà, 1989. 

5. Ñîëîâü¸â Â. Ðîññèÿ è âñåëåíñêàÿ Öåðêîâü. – Ìîñêâà, 1911. 

Staèiatikiø 

tikyba 

37

Staèiatikiø 

tikyba 

38 

Pastaboms

Evangelikø liuteronø tikyba 


Evangelikø liuteronø tikybos mokoma vadovaujantis ugdymo programa, kuri sudaryta 

laikantis pagrindiniø evangelikø liuteronø tikëjimo nuostatø. Programa parengta remiantis 

Ðventuoju Raðtu (Biblija), evangelikø liuteronø Baþnyèios tradicija, paveldu ir istorija; Maþuoju 

ir Didþiuoju Katekizmu bei pagrindiniais evangelikø liuteronø tikëjimo iðpaþinimo raðtais. 

Ugdymo programa suderinta su Baþnytiniø metø kalendoriumi (Senasis Testamentas iki Ðv. 

Kalëdø, Naujasis Testamentas po Ðv. Kalëdø). Mokymo turiniu siekiama iðryðkinti, kas yra 

Visuotinë Krikðèioniø Baþnyèia. Standartas ir pagrindiniai principai sudaryti atsiþvelgiant á 

bendruosius religinës pedagogikos reikalavimus – krikðèioniðkos etikos pagrindus, amþiaus 

tarpsniø skirtumus, dorovæ, kûrybiðkumo principà, tautiðkumà, pilietiðkumà, moksliðkumà, 

sistemiðkumà. 

n Ugdyti moksleiviø supratimà apie Biblijà, Dievo Þodá ir evangelikø liuteronø kultûriná 

istoriná paveldà. 

n Supaþindinti su Baþnyèios tradicijomis ir istorija. 

n Ugdyti atsakomybæ uþ savo poelgius bei veiksmus, elgesá grásti krikðèioniðku 

atsakingumu. 

n Leisti jaunam þmogui apsispræsti ir suteikti pagalbà kuriant krikðèioniðkà gyvenimo 

formà ðeimoje, profesijoje ir visuomenëje. 

n Padëti atrasti tikràsias gyvenimo vertybes formuojant asmenybæ, ugdyti pasitikëjimà 

savo jëgomis. 

n Pagal galimybes ágyvendinti tikëjimo reikalavimus. 

n Suteikti reikiamø þiniø gyvenimui paþinti. 


n Rëmimasis Ðventuoju Raðtu kaip Dievo Þodþiu. 

n Religinis ugdymas – tai ne tik þiniø teikimas, bet ir mokymasis gyventi tikëjimu. 

n Tikëjimo tiesø bei jø pateikimo bûdø ryðys turi bûti grindþiamas praktiniu gyvenimu. 

n Krikðèioniðkosios dorovës principø aiðkinimas neturi virsti sausu moralizavimu. 

Evangelikø 

liuteronø tikyba 

39

Evangelikø 


40 

n Išvadas apie supantá pasaulá moksleiviai turi daryti patys, o mokytojas – tik padëti 

nukreipti teisingo supratimo link. 

n Net jeigu moksleivis dësto nedorovingà, nekrikðèioniðkà poþiûrá, negali bûti 

prievartaujama moksleivio asmenybë – reikia kantriai ir su meile aiðkinti situacijà ir 

padëti surasti tiesà. 

n Iðgyventus ásitikinimus kritiðkai iðnagrinëti krikðèioniðko tikëjimo ðviesoje, stimuliuojant 

dorovines jëgas. 

Turinys 

XI klasë 

n Mûsø Dievas ir kaip mes galime Já paþinti. 

n Kaip Dievas Save apreiðkë Ðventajame Rašte. 

n Dievas apsireiðkia kaip Trejybë. 

n Sukûrimas – Ðvenèiausiosios Trejybës darbas. 

n Pasaulio sukûrimas ir blogio problema. 

n Dievas sukuria þmogø. 

n Þmogus – Dievo paveikslas. 

n Nuodëmë: ágimtoji ir ágytoji. 

n Ástatymas – nuodëmës suvokimo ðaltinis. 

n Dievo iðgelbëjimo planas. 

n Kristaus asmuo: Dievas ir þmogus. 

n Kristaus Išganytojo veikla. 

n Atpirkimas – Išganymas visiems. 

n Þmogaus Iðganymas: atgimimas, iðteisinimas, tikëjimas, atsivertimas, atgaila, 

paðventimas. 

n Tikëjimas ir geri darbai. 

n Predestinacija (lemtis). 

n Þmogaus iðganymo priemonës: malonë, Dievo Þodis, Sakramentai. 

n Ðventas Krikðtas ir Ðventoji Vakarienë. 

n Baþnyèia – tikinèiøjø bendrija. 

n Visuotinë Krikðèioniø Baþnyèia. 

n Mano poþiûris á kitas krikðèioniðkas konfesijas. 

n Mano parapija ir Baþnyèia. 

n Tikinèiøjø kunigystë ir dvasininkø tarnystë. 

n Ðventoji kunigystë.

n Paskutiniai dalykai. 

n Mirtis. Paskutinis teismas. 

n Paskutiniai laikai. 

n Pragaras. 

n Krikðèioniðkos laidotuvës. 

n Malda – sielos, dvasios, ðirdies pakëlimas á Dievà. 

n Moderni visuomenë ir Baþnyèios vieta joje. 

n Iðpaþinimo raðtas: Konkordijos formulës (1577 m.). 

n Religijos kritika: K. Marksas (Marx), . Nyèë (Nietzsche). 

XII klasë 

n Þmogus ieško Dievo. 

n M. Liuterio (Luther) Didysis Katekizmas (1529 m.). 

n Šventasis Raštas, išaustas ið Ástatymo ir Evangelijos. 

n Ið Ástatymo tamsos á Evangelijos ðviesà. 

n Per Ástatymà paþinau nuodëmæ (Rom 7, 7). 

n Kristus – Dievo Sûnus, þmonijos Iðgelbëtojas. 

n Senovës religijos: Egipto dievai, senovës Graikijos, Romos dievai. 

n Pirmykðtës baltø ir slavø religijos. 

n Gyvosios Rytø religijos: induizmas, budizmas, konfucionizmas, daocizmas ir kt. 

n Ðventraðtá turëjusios religijos: judaizmas, islamas. 

n Apaðtalø darbai: krikðèionybës plitimas. 

n Apaštalas Paulius ir jo mokiniai. 

n Pirmosios parapijos ir baþnyèios. 

n Lietuviø tautinës savimonës kûrëjai – kunigai M. Maþvydas, K. Donelaitis, J. Bretkûnas, 

L. Rëza, . Kurðaitis ir kt. 

n Lietuviø raðtijos pradininkai: S. Rapolionis, A. Kulvietis, J. Zablockas ir kt. 

n Tarnaukime vieni kitiems meile ir pasiaukojimu. 

n Nedëkingø sveèiø palyginimas (LK 14, 15–24). Socialiniai skirtumai. 

n Krikðèioniø poþiûris á darbà (Kol 3, 23). 

n Mano laisvalaikis, poilsis (Pat 6, 6–11). 

n Biblija apie vargšus (IZ 58, 6–10). Diakonija. 

n Dievo ásakymas „Neþudyk“. Saviþudybë. Eutanazija. 

n Krikðèionio poþiûris á karus. 

n Malda – sielos kalba su Dievu. 

n Muzika ir tikëjimas. 

Evangelikø 


41

Evangelikø 


42 

n Bûtis ir laikas. Kaip að praleidþiu laikà. 

n Laisvë ir atsakomybë. 

n Kitos krikðèioniðkos baþnyèios. 

Literatûra 

1. Augsburgo Konfesija. – Tauragë: Kelias, 1994. 

2. Biblijos enciklopedija. – Vilnius: Alma littera, 1992. 

3. Byèinskis Z. Jonas Husas. – Chicago: Evangelikø spaudos centras, 1995. 

4. Dabarties problemos ir krikðèionybë. – Vilnius: Alma littera, 1997. 

5. Dr. M. Liuterio Maþasis Katekizmas ir Krikðèioniðkas mokymas. – Tauragë: Kelias, 

1998. 

6. Giesmiø maldø knygelë. – Tauragë: Lietuvos evangelikø liuteronø konsistorija, 1997. 

7. Jenkins J. Ðiø laikø dorovinës problemos. – Vilnius: Alma littera, 1997. 

8. Komenskis J.A. Rinktiniai raštai. – Kaunas: Šviesa, 1975. 

9. Krikðèioniðka etika ir dora – visuomenës pagrindas. – Šiauliai: Jona, 1995. 

10. Krikðèioniðko tikëjimo pagrindai. – Tauragë: Kelias, 1998. 

11. Naujøjø amþiø Baþnyèios istorija. – Kaunas: VDU, 1936. 

12. Pasaulio religijos. – Vilnius: Alma littera, 1994, 1997, 1998. 

13. Rubšys A. Raktas á Senàjá Testamentà. – Vilnius: Katalikø pasaulis, 1995. 

14. Šventasis Raštas. – Vilnius: Lietuvos Biblijos draugija, 2000. 

15. Teskamba giesmës. – Kaunas: Naujasis lankas, 1998. 

16. Tikëti gyvenimu – gyventi tikëjimu. – Kaunas: LKB Katechetinio centro leidykla, 1995. 

17. Vysk. Jonas Kalvanas. Dievas ir gamta. – Tauragë: Kelias, 1994.

Evangelikø reformatø tikyba 


Tikybos pamokø paskirtis – apibendrinti ir gilinti I–X klasëse ágytà moksleiviø supratimà 

apie Dievo Þodá, apie Visuotinæ Krikðèioniø Baþnyèià, plësti evangelikø reformatø tikëjimo þinias, 

supaþindinti su pasaulio ir Lietuvos Baþnyèios istorija ir evangelikø reformatø istoriniu kultûriniu 

paveldu, Baþnyèios tvarka bei tradicijomis. 

Mokymo turinys skirtas ne tik geriau suprasti Ðventàjá Raðtà, gauti þiniø savajam tikëjimui 

geriau paþinti, bet ir padëti moksleiviui iðmokti krikðèioniðkai gyventi bei krikðèioniðkai vertinti 

ðiø dienø kultûros ir dorovës problemas, formuoti krikðèioniðkàjà pilietiðkumo ir tautiðkumo, 

krikðèioniðkosios moralës ir etikos sampratà, ugdyti tolerancijà kitø tikëjimø þmonëms. 

Dalyko programos struktûra 

Evangelikø reformatø tikybos programa sudaryta remiantis Ðventuoju Raðtu (Biblija), 

pagrindiniais evangelikø reformatø iðpaþinimo raðtais, Heidelbergo Katekizmu, evangelikø 

reformatø Baþnyèios paveldu ir jos istorija. 

Turinys 

XI klasë 

Šventasis Raštas (Biblija). 

Biblijos tekstø istorija ir aplinka. 

Biblijos originalo kalbos. 

Biblijos vertimø istorija: Septuaginta, M. Liuterio vertimas á vokieèiø kalbà, karaliaus Jokûbo 

Biblija Anglijoje, Brastos Biblija. Biblijos vertimai á lietuviø kalbà: S. Chilinskio Biblija, J. Bretkûno 

vertimas, Biblijos draugijos parengti vertimai. Kiti Biblijos vertimai: A. Vëliaus, K. Burbulio, 

A. Jurëno. 

Senasis Testamentas. Kanoninës knygos: istorinës knygos, poetinës knygos, pranaðai. 

Naujasis Testamentas: Evangelijos, Apaðtalø Darbai, laiðkai, Apreiðkimas. 

Ðventasis Raðtas kaip Dievo ákvëpta knyga ir tikrasis Dievo Þodis. 

Evangelikø 

reformatø tikyba 

43

Evangelikø 


44 

Ákvëpimo esmë ir pobûdis. 

Klaidingi ákvëpimo aiðkinimai. 

Biblijos svarba. 

Þmoniø tradicijø ir Biblijos svarbos palyginimas. 

Dievas 

Kaip galime paþinti Dievà. 

Kaip Dievas Save apreiðkë Ðventajame Raðte. 

Trejybë. 

Pasaulio sukûrimas ir blogio problema. 

Predestinacija. 

Dievo apvaizda. 

Þmogaus santykis su Dievu 

Þmogus – Dievo paveikslas. 

Ágimtoji ir ágytoji nuodëmë. 

Nuodëmës suvokimo ðaltinis – Ástatymas. 

Kaltë dël nuodëmës. 

Apie bausmæ uþ nuodëmæ. 

Dievo planas þmogui iðgelbëti. 

Þmogaus išteisinimas 

Kristus. Dvejopa Kristaus prigimtis – Dievas ir þmogus. 

Kristus – pranaðas, aukðèiausiasis kunigas, karalius ir Viešpats. 

Kristaus Iðganytojo veikla, kanèia, mirtis ir prisikëlimas. 

Iðganymas per Kristø. 

Šventoji Dvasia Senajame ir Naujajame Testamente. 

Šventosios Dvasios poveikis. 

Þmogaus atgimimas, iðteisinimas, tikëjimas, atsivertimas, atgaila, paðventinimas. 

Iðteisinimas per tikëjimà. 

Iðteisinimas per malonæ. 

Tikëjimas ir geri darbai. 

Baþnyèia ir Iðganymo priemonës 

Baþnyèios esmë ir poþymiai. 

Viena šventa Visuotinë Krikðèioniø Baþnyèia. 

Kristus – Baþnyèios galva ir Vyriausiasis kunigas. 

Tikinèiøjø kunigystë ir kunigø tarnystë. Pareiga skelbti Evangelijà.

Dievo Þodis, malonë, Sakramentai. 

Šventas Krikštas. 

Ðventoji Vieðpaties Vakarienë. 

Maldos galia. 

Paskutiniai dalykai 

Kûniðka þmogaus mirtis. 

Supratimas apie sielà ir amþinàjá gyvenimà. 

Antrasis Kristaus atëjimas. 

Paskutinis teismas. 

Krikðèioniðkos laidotuvës. 

XII klasë 

Þmogus ieško Dievo 

Babilono, Egipto, senovës Graikijos, Romos religijos. 

Senosios baltø, slavø, germanø ir keltø religijos. 

Gyvosios Rytø religijos: induizmas, budizmas, konfucionizmas, daocizmas ir kt. 

Ðventraðtá turinèios religijos: judaizmas, islamas, karaizmas. 

Krikšèionybë 

Ástatymas ir Evangelija. 

Kristus – Dievo Sûnus, Iðganytojas. 

Krikðèioniðkos Baþnyèios pradþia. Sekminës. 

Apaðtalø veikla ir krikðèionybës plitimas. 

Apaštalas Paulius ir jo mokiniai. 

Baþnyèios istorijos bruoþai 

Krikðèionybë Romos imperijoje. 

Senovës laikø ir viduriniø amþiø baþnyèios. 

Naujøjø amþiø krikðèioniðkos baþnyèios. 

Reformacija 

Reformacija – Baþnyèios atsinaujinimo sàjûdis. 

Pirmieji reformatoriai: Dþonas Viklifas (Wycliffe) ir Janas Husas (Hus). 

Didysis reformatorius Martynas Liuteris (Luther). 

Evangelikø 


45

Evangelikø 


46 

Ulrichas Cvinglis (Zwingli). 

Jonas Kalvinas (Calvin) ir reformatø Baþnyèia. J. Kalvino „Krikðèioniðko tikëjimo pagrindai“, 

J. Kalvino ryšiai su Lietuva. 

Teodoras Beza (Beza). 

Henrikas Bulingeris ir „Antrasis Šveicariškas išpaþinimas“. 

Heidelbergo Katekizmas. 

Reformacija Lietuvoje 

Liuteroniškoji reformacija. 

Šveicariškoji reformacija. 

Unitas Lithuaniae ákûrimas. 

„Didþioji Agenda“. 

Arijonizmas. 

Kunigaikðèiø Radvilø giminës vaidmuo. 

J. Pragiškis, J. Laskis, M. Maþvydas, S. Rapalionis, A. Kulvietis, J. Zablockas ir kiti. 

Kontrreformacija. 

Lietuvos evangelikø reformatø Baþnyèia XIX–XX a. 

Reformatø baþnyèios pasaulyje 

Reformatø iðpaþinimai ir katekizmai. 

Reformatø baþnyèiø pamaldø tvarka. 

Pagrindinës reformatø teologijos kryptys XVI–XX a. 

Baþnytinë muzika ir giesmës. 

Lietuvos evangelikø reformatø baþnyèia 

Kanonø teisë, Sinodai, Kolegija, distriktai, parapijos. Pasaulieèiø vaidmuo Baþnyèioje. 

Lietuviški giesmynai ir Katekizmai. 

Tradicinës Lietuvos religinës bendrijos, jø iðpaþinimø pagrindai, tolerancija bendraujant. 

Evangelikø reformatø pasaulëþiûra 

Kalno pamokslas – etinë programa (Mt 5–7). 

Svetimavimas, skyrybos. Priesaika. Neteiskite kitø. Aukso taisyklë. Du keliai. Dievas yra meilë. 

Nusikaltimas, bausmë, atleidimas. Mylëti savo prieðus ir melstis uþ persekiotojus. 

Poþiûris á darbà (Kol 3, 23). 

Mano poilsis ir laisvalaikis (Pat 6, 6–11) 

Diakonija. Pagalba vargšams. Gailestingumas.

Baþnyèia ir pasaulietinë valdþia. 

Šeima ir draugai. Santuoka pagal Ðventàjá Raštà. 

Sàþinë ir jos ugdymas. 

Dievo Ásakymas „Neþudyk“. Saviþudybë, eutanazija, abortai. 

Laisvë ir krikðèionio atsakomybë. 

Literatûra 

1. Antrasis Šveicariškasis išpaþinimas. – Vilnius: Sinodo kolegija, 2002. 

2. Arndt W. Naujojo Testamento istorija. – Tauragë: Kelias, 2001. 

3. Biblijos enciklopedija. – Vilnius: Alma littera, 1992. 

4. Byèinskis Z. Jonas Husas. – Chicago: Evangelikø spaudos centras, 1970. 

5. Dabarties problemos ir krikðèionybë. – Vilnius: Alma littera, 1997. 

6. Evangelikø giesmynas. – Kaunas, 1942. 

7. Halerbis O. Apie maldà.– Vilnius: Apyaušris, 1993. 

8. Heidelbergo Katekizmas. – Evangelikø reformatø kolegija, 1936. 

9. Houghton S. M. Baþnyèios istorijos eskizai. – Vilnius: Reformatø knygos, 2001. 

10. Jakubënas P. Naujøjø amþiø Baþnyèios istorija. – Kaunas, 1936. 

11. Jakubënas P. Ulrichas Cvinglis. – Birþai, 1932. 

12. Jakubënas P. Senovës Baþnyèios istorija. Kaunas: VDU, 1934. 

13. Jakubënas P. Viduriniø amþiø Baþnyèios istorija. – Kaunas: VDU, 1935. 

14. Kalvinas J. Auksinës krikðèioniðko gyvenimo tiesos. – Kaunas: Sidabrinis trimitas, 2000. 

15. Kregþdë J. Lietuvos reformatø raðtija. – Chicago: Deveniø kultûrinis fondas, 1978. 

16. Kregþdë J. Reformacija Lietuvoje. – Chicago: Deveniø kultûrinis fondas, 1980. 

17. Krikðèioniðka etika ir dora – visuomenës pagrindas. – Ðiauliai: Jona, 1995. 

18. Kurnatauskas V. Evangelikø tikybos knyga. – Chicago, 1950. 

19. Kvedaravièius A. Vieðpatá liaupsink. – Vilnius: Sinodo kolegija, 2002. 

20. Lukðaitë I. Reformacija Lietuvos Didþiojoje Kunigaikðtystëje ir Maþojoje Lietuvoje. – 

Vilnius: Baltos lankos, 1999. 

21. Neuser W. Kalvinas. – Vilnius: Apyaušris, 1998. 

22. Pasaulio religijos. – Vilnius: Alma littera, 1998. 

23. Reformatoriai Husas ir Viklifas. Protestantø Aljansas, 2001. 

24. Ðiø laikø dorovinës problemos. – Vilnius, 1997. 

25. Šventasis Raštas. – Vilnius: Lietuvos Biblijos draugija, 2000. 

26. Witt J. R. Kas yra reformatø tikëjimas. – Vilnius: Sinodo kolegija, 2002. 

26. Þurnalas „Mûsø sparnai“. – Chicago. 1952–2001. 

Evangelikø 


47

Evangelikø 


48 

Pastaboms


Etika 

Etika pagrindinëje mokykloje dëstoma kaip integruota dorinio, asmens ir socialinio ugdymo 

disciplina. Kursas iðdëstytas koncentrais atsiþvelgiant á asmens augimo poreikius ir intelektiná 

pajëgumà. 

Profilinëje mokykloje – XI–XII klasëse – etika dëstoma kaip vieno lygio (bendrasis) kursas, 

áeinantis á bendrojo lavinimo branduolá. Ðio kurso pagrindas – filosofinë etika. Ji integruojama 

su taikomàja etika ir psichologija. Nesant iðplëstiniø ar tiksliniø etikos kursø, vis dëlto palikta 

galimybë ðiek tiek keisti bendrojo kurso sudëtingumo lygá arba, atsiþvelgiant á profilius, daugiau 

dëmesio skirti aktualesnëms taikomosios etikos temoms. 

Etika yra moralës filosofija. Toks tikslus etikos apibrëþimas nebuvo taikomas I–X klasiø etikos 

dalykui, skirtam plaèiai suvokiamam, integraliam doriniam ugdymui. XI–XII klasëse, uþbaigiant 

bendràjá mokykliná ugdymà, turëtø bûti atskleista filosofinë etikos prigimtis. 

Etikos objektas yra visas þmogaus gyvenimas – nuo kasdieniø pasirinkimø bei veiksmø iki 

gyvenimo áprasminimo. Bûdama praktinio gyvenimo filosofija, etika yra kontekstuali, t.y. kuriama, 

suvokiama, interpretuojama remiantis ne tik sava tradicija, bet ir kitø þmogaus bei visuomenës 

mokslø diskursais, taip pat asmenine patirtimi. 

XI–XII klasiø etikos kurso tikslai apibrëþiami derinant aukðèiau aptartà etikos kaip disciplinos 

specifikà ir asmens ugdymosi poreikius. Svarbiausias ugdymo etikos pamokose tikslas yra dvasinë 

asmenybës branda, kurios poþymiai – adekvatus savæs ir savo santykiø su kitais þmonëmis suvokimas; 

vertybinis apsisprendimas; gyvenimo áprasminimo ir saviraiðkos bûdø pasirinkimas; asmenybës 

integralumas. 

Jo siekiant, ágyvendinami ðie uþdaviniai: 

Nuodugniau paþinti: 

n pagrindines filosofinës etikos problemas ir jø svarstymo tradicijà; 

n aktualiausias ðiuolaikinës visuomenës etines dilemas bei jø sprendimo bûdus; 

n kuo ir kaip gali bûti grindþiami etiniai principai bei normos; 

n save ir kità, þmoniø veiklà ir santykius. 

Ugdyti gebëjimus: 

n reflektuoti, kritiðkai ir pagrástai màstyti; 

n suprasti bei interpretuoti filosofijos tekstus, samprotauti etinëmis temomis þodþiu ir 

raðtu; 

n màstyti dalyvaujant dialoge ir poliloge; 

Etika 

49

Etika 

50 

n skirti etiná diskursà nuo kitø (praktinio utilitarinio, politinio, mokslinio) bei já iðlaikyti 

samprotaujant. 

Ugdyti asmenybæ: 

n skatinant vertybiná ir egzistenciná jos apsisprendimà; 

n siekianèià darnos su savimi, kitais þmonëmis, aplinka ir gebanèià tinkamai pasirinkti 

sudëtingose gyvenimo situacijose; 

n gebanèià gyventi kintanèioje, ávarialypëje, polilogiðkoje visuomenëje, suderinanèià 

atvirumà kitiems þmonëms ir iðsauganèià savo tapatybæ. 


Kaip senas ir turtingas tradicijas turinti filosofijos ðaka, etika gali bûti pristatoma trimis bûdais: 

istoriniu, sisteminiu ir teminiu. Pasirenkant tinkamiausià, reikia atsiþvelgti á tai, kad ne visi 

moksleiviai pajëgûs studijuoti etikà kaip grynai filosofinæ disciplinà. Istorinis ir sisteminis 

programos sudarymo principai orientuotø á moksliná disciplinos grynumà. 

Etikos programa XI–XII klasëms sudaryta laikantis ðiø principø: 

n etika pateikiama kaip filosofinë disciplina, taèiau atsiþvelgus á mokytojø ir moksleiviø 

galimybes bei poreikius filosofinis aspektas derinamas su praktiniu ir psichologiniu; 

n kurso turinio dëstymas pagrástas teminiu probleminiu principu siekiant aktualumo; 

istoriná ir sisteminá principus siûloma taikyti tik ið dalies, atskleidþiant tam tikros temos 

ar problemos svarstymo istorijà; 

n kiekvienà temà galima dëstyti keliais lygiais ir ávairiais bûdais; 

n mokykliniame etikos kurse nesiekiama pateikti etikos mokslo visumos, visø màstymo 

mokyklø ir atðakø; vyrauja normatyvinë etika kaip labiausiai atitinkanti ugdymo tikslus. 

Etikos kurso turinys pateikiamas trimis aspektais: 

1. ilosofinis aspektas atskleidþia þmogaus bûties, gërio, tinkamo gyvenimo apmàstymø 

tradicijà filosofijoje. Supaþindinant su tradicija, siekiama plësti ir gilinti turimas 

sampratas, skatinti dialogà, ugdyti refleksijà ir kritiðkumà, gebëjimà atpaþinti, paaiškinti, 

pagrásti màstymo principus, teiginius, ásitikinimus. 

2. Taikomasis (praktinis) aspektas atkreipia dëmesá á tas ðiuolaikinio þmogaus ir þmonijos 

veiklos bei gyvenimo sritis, kuriose kyla etiniø konfliktø arba bûtina taikyti etinius 

vertinimo kriterijus. Dëstant ðià kurso dalá, atskleidþiamos þmoniø bendruomenæ 

organizuojanèios ir jos veiklà grindþianèios vertybës, aptariami etiniai apribojimai, 

ugdoma etinë áþvalga. 

3. Psichologinis aspektas pleèia svarstomø problemø suvokimà pasitelkiant psichologams 

þinomus þmogaus prigimties, elgesio, sàveikos su kitais asmenimis dësningumus.

Dëstomø temø seka yra laisvai pasirenkama. 

Aspektø lyginamasis svoris dëstant konkreèià temà priklauso nuo mokytojo pasirinkimo. 

Etikos dalykas glaudþiai siejasi su kitais profilinëje mokykloje dëstomais dalykais. Etikos 

dalykas apima dalá pasirenkamøjø filosofijos ir psichologijos dalykø temø. Itin glaudus etikos 

ryðys su tikyba, kadangi abu dalykai skirti doriniam ugdymui ir turi bendrus tikslus. Daug saitø 

etikà sieja su socialiniais mokslais: istorija, geografija, politologija ir menais, nes daugelio etikos 

problemø svarstymas apima platø socialiná kultûriná kontekstà. Gimtoji kalba, kuri svarbi visuose 

dalykuose, parodo þodinës raiðkos etikos pamokose galimybes, o literatûriniai tekstai gali bûti 

naudojami ávairioms problemoms suvokti ir jø sprendimui paaiškinti. 


XI–XII klasëse siekiama, kad moksleiviai sàmoningai pasirinktø gyvenimo orientacijà ir 

principus, todël gerokai daugiau dëmesio skiriama refleksijai: monologinei (samprotavimai raštu 

ir þodþiu) ir dialoginei (pokalbiai, diskusijos). Nebesitenkinama asmenine patirtimi ir poþiûriu 

kaip pagrindiniu minèiø ðaltiniu – nagrinëjami tekstai (filosofø ir psichologø originaliø tekstø 

iðtraukos, literatûros kûriniai), dailës reprodukcijos, kino (dokumentinio, meninio) kûriniai. Lygia 

greta remiamasi vadovëliniais tekstais (teorijomis, tyrimø apraðymais). 

Augant màstymo lygio reikalavimams, daugiau dëmesio skiriama kalbiniams gebëjimams: 

gebëjimui kitiems suprantamai reikðti mintá, vartoti sàvokas, kurti prasmingà tekstà. Ðie gebëjimai 

plëtojami skiriant ávairias uþduotis: interpretuoti, referuoti tekstus, rašyti esë, atlikti savianalizæ 

raštu ir pan. 

Pagrindinis pamokø tinkamumo kriterijus yra prasmë, tai yra mokiniø suvokimas, kodël kas 

nors dëstoma, ir gebëjimas áþvelgti sau asmeniðkai svarbius aspektus. Siekdami prasmingumo, 

mokytojai turëtø nuolat derinti savo ir mokiniø poþiûrius á tai, kas vyksta pamokose. 

Etikos pamokos pagrástos pagarba moksleivio orumui: pasitikëjimu jo galimybëmis 

savarankiðkai kurti gyvenimà, màstymo brandumu ir sprendimø pagrástumu, gebëjimu prisiimti 

atsakomybæ. Aptariant paèias opiausias – patirties ir asmeniniø nuostatø – temas, gerbiamas 

asmens privatumas. 

Etika 

51

Etika 

52 

Turinys 

ilosofinis aspektas Taikomasis aspektas 

Išmintis 

Antikos, Rytø ir modernieji filosofai apie 

iðmintá ir þmogaus tobulëjimà (pvz., 

Platonas, Konfucijus, Lao Dzë, H. Hesë 

(Hesse) ir kt.). 

Bièiulystë ir meilë 

Draugystë antikinëje ir moderniojoje 

filosofijoje. Artimo meilë krikðèioniðkojoje 

filosofijoje. Vyro ir moters meilë 

(I. Kantas (Kant), . Nyèë (Nietzsche), 

P. J. de Šardenas (Chardin), Ë. romas 

(romm), M. Buberis (Buber) ir kt.). 

Kanèia 

ilosofai apie kanèios kilmæ, prasmæ, 

þmogaus laikysenà su ja susidûrus 

(stoikai, A. Ðopenhaueris (Schopenhauer), 

. Nyèë, A. Maceina ir kt.). 

Pareiga 

Pareigos etika. Pareigos kitiems ir pareigos 

sau (pvz., Markas Aurelijus, Konfucijus, 

I. Kantas, Ë. romas, A. Maceina). 

Gyvenimo prasmë 

Prasmës ir beprasmybës dilema (pvz., 

B. Paskalis (Pascal), A. Kamiu (Camus), 

J. Girnius). 

Laisvë 

Laisvë ir pasirinkimas. Lemtis. 

Determinizmas. Laisvë ir þmogaus 

orumas. Asmens autonomija (pvz., 

Epiktetas, krikðèioniðkieji filosofai, 

I. Kantas, egzistencialistai, J. Girnius). 

Atsakomybë 

Atsakomybë uþ save, kità, kitus. 

Moralinë kaltë (pvz., Þ. P. Sartras 

(Sartre), K. Jaspersas (Jaspers), A. Kamiu, 

E. Levinas). 

Moteris ir vyras 

ilosofai apie vyrø ir moterø prigimtá, 

paskirtá, santykius (pvz., Platonas, 

I. Kantas, . Nyèë). 

Tëvai ir vaikai 

Tëvø ir vaikø santykiai. Tinkamo 

ugdymo problema (pvz., antikos 

filosofai, Konfucijus, M. Montenis, 

Þ. Þ. Ruso, I. Kantas ir kt.). 

Kasdieniai sprendimai. 

Kritinis ir pagrástas màstymas. 

Tiesa ir nuomonë. Klaida. 

Bendravimo etika. 

Pasitikëjimas ir pagarba. 

Pirmoji meilë. 

Seksas. Seksualumo istorija. 

Artimo meilë. 

Artumos poreikis. 

Skausmas. Liga. Mirtis. Socialinës 

problemos. Izoliacija. Saviþudybë. 

Savigriova (kvaišalai ir kt.) 

ormalûs ir neformalûs á(si)pareigojimai. 

Þmogus ir ástatymas. 

Profesinë etika. Politikos etika. 

Þmogus ir laikas. 

Sëkmë ir nesëkmë. 

Ávairûs gyvenimo áprasminimo bûdai. 

Vertybës. 

Þmogaus teisës kaip ðiuolaikinio 

pasaulio etoso pagrindas. 

Kasdieniai pasirinkimai (reklama, 

þiniasklaida, vartojimas ir kt.). 

Egzistenciniai apsisprendimai. 

Pagarba gyvybei. 

Pilietinë atsakomybë. 

Ekologinë etika. 

Mokslo ir technikos pasaulio etika. 

Lyèiø lygybës problema. 

eminizmas. 

Šeimos etika. 

Kultûra ir kartø santykiai. 

Vaikø teisës. 

Pagyvenusiø þmoniø teisës. 

Psichologinis aspektas 

Intelektas. 

Sàmonë ir kalba. 

Jausmas ir màstymas. 

Artimo meilë. Artumos poreikis. 

Patrauklumas. Meilës rûðys. 

S. roido (reud) libido. 

R. Majus (May) apie meilæ ir valià. 

Ë. romo menas mylëti. 

Prieraiðumas ir ryðiø nutrûkimas. 

Psichologai apie kanèios kilmæ ir áveikà. 

Depresija, neurozë. 

Psichoterapija. 

Socialinis vaidmuo kaip lûkesèiø 

patenkinimas ir ásipareigojimas. 

Vaidmuo ir elgesys. 

Asmenybës psichologija apie þmogaus 

gyvenimo uþdavinius, krizes ir jø 

áveikà (A. Adleris (Adler), E. Eriksonas 

(Erixon), K. Rodþersas (Rogers), 

V. ranklis) (rankl). 

Þmogaus poreikiai. 

„Aš“ koncepcijos formavimasis. 

Socialinis charakteris ir vaidmuo. 

Autentiðko gyvenimo kûrimasis. 

Socialinë psichologija apie altruistinio 

elgesio paskirtá ir kilmæ. 

Vyro ir moters psichologija (pvz., 

O. Vainingeris ir kt.). Lyèiø santykiø 

psichologija. 

Skirtingo amþiaus þmoniø psichologija. 

Kartø konfliktø prieþastys.

ilosofinis aspektas Taikomasis aspektas 

Agresija 

ilosofai apie pavydà ir neapykantà 

(pvz., Aristotelis, Plutarchas, B. Spinoza). 

Krikðèionybë apie prievartà. 

Socialumas ir asocialumas 

Sociali ir asociali þmogaus prigimtis. 

Vienatvë (pvz., stoikai, A. Ðopenhaueris, 

H. Hesë, E. Levinas, M. Buberis). 

Dora 

Platonas apie dorybes ir þinojimà. 

Aristotelio dorybiø teorija. 

Tomo Akvinieèio etika. 

I. Kanto moralës ástatymas. 

Utilitarizmas (J. Bentamas, D. S. Milis 

(Mill)). 

Poutilitaristinës teorijos (pasirinktinai). 

Laimë 

Eudemonizmas (Aristotelis), hedonizmas 

(Epikûras), krikðèioniðkoji filosofija 

(Tomas Akvinietis), utilitarizmas 

(J. Bentamas, D. S. Milis ir kt.) apie 

laimës prigimtá. 

Smurtas. 

Destrukcija. 

Vadovëliai moksleiviams 

Individas, asmuo ir visuomenë. 

Socialinës dilemos ir skirtingos 

laikysenos: bendradarbiavimas, 

konkurencija, eskapizmas. 

Sàþinës problema. 

Situacinë etika. 

Kasdienë laimës samprata. Sëkmë. 

Kûrybinis asmens iðsiskleidimas. 

Socialinës utopijos. 

Psichologinis aspektas 

Iðankstinës nuostatos kaip nepalankumo 

iðraiðka, jø kilmë. 

Agresijos kilmë ir áveika (pvz., Z. roidas, 

Ë. romas). 

Grupëje vykstantys procesai. 

Konformizmas. 

Pasipriešinimas socialiniam spaudimui. 

Konfliktas ir susitaikymas. 

Intelekto raidos ir moralës raidos 

paralelës (L. Kolbergas (Kohlberg), 

J. Pjaþë (Piaget). 

Nuostatø ir elgesio sàveika. 

Humanistinë psichologija apie 

saviraiškà. 

1. ilosofinës etikos chrestomatija XI–XII kl. (sud. J. Baranova). – Vilnius: Alma littera, 1998. 

2. Sodeika T., Baranova J. ilosofija XI–XII klasëms. – Vilnius: Tyto Alba, 2002. 

3. ürst M., Trinks J. ilosofija. – Lumen, 1995. 

4. ürst M. Psichologija. – Lumen, 1998. 

5. Lietuvos filosofinë mintis (sud. G. Mikelaitis). – Vilnius: Aidai, 1996. 

6. Jenkins J. Ðiø laikø dorovinës problemos. – Vilnius: Alma littera, 1997. 

7. Reaper W., Smith L. Po idëjø pasaulá. – Vilnius: Alma littera, 1995. 


1. Baranova J. Etika: filosofija kaip praktika. – Alma littera, 2002. 

2. Anzenbacheris A. Etikos ávadas. – Aidai, 1995. 

3. Anilionytë L. Blogio problema. – Ethos, 1996. 

4. Anilionytë L. Kanèios prasmë. – Ethos, 1993. 

5. Šventasis raštas / Senasis ir Naujasis testamentas. – Vilnius: Katalikø pasaulis, 1998. 

Etika 

53

Etika 

54 

Išsilavinimo standartai 

Etikos standartai XI–XII klasëms parengti pagal bendràjà programà, kurioje yra derinami 

trys etikos aspektai: filosofinis, taikomasis (praktinis) ir psichologinis. Turinio temos, skirtos 

nagrinëti visais aspektais, yra tos paèios, atitinkanèios filosofinës (normatyvinës) etikos 

pagrindines temas. 

Etikos pasiekimams fiksuoti išskirtos penkios sritys: 

1. Kasdienis patyrimas – rodanti moksleivio gebëjimà autentiðkai bûti ir kurti 

besikeièianèiame pasaulyje (iðryðkëja asmeniniai gebëjimai). 

2. Deskriptyvinë sritis – rodanti moksleivio gebëjimà apraðyti arba nupasakoti ávairius 

asmeninius bei socialinius reiðkinius, kultûrines, istorines, religines vertybes (iðryðkëja 

komunikaciniai ir ið dalies socialiniai gebëjimai). 

3. Normatyvinë sritis – rodanti moksleiviø suvokiamas ir disponuojamas asmenines ir 

visuomenines vertybes, normas, principus (iðryðkëja asmeniniai ir kritinio màstymo 

gebëjimai). 

4. Analitinë sritis – rodanti moksleiviø gebëjimà paþinti, apmàstyti ávairius reiðkinius ir 

vertybes, t.y. analizuoti, sintetinti, argumentuoti, pagrásti (iðryðkëja kritinio ir kûrybinio 

màstymo gebëjimai). 

5. Problemø sprendimo sritis – rodanti moksleiviø gebëjimà analizuoti problemas ir daryti 

sprendimus (iðryðkëja kritinio màstymo, problemø sprendimo, asmeniniai, socialiniai 

bei darbiniai gebëjimai). 

Kiekvienoje pasiekimø grupëje iðkeliamas socialinis ir komunikacinis gebëjimas – dialogiðkas 

bendravimas. Jis gali bûti iðreiðkiamas kaip atvirumas, dëmesingumas kitam ir kaip dialogiðkas 

problemø tyrinëjimas, nuomoniø derinimas, savo argumentø pateikimas kitiems svarstyti, 

gebëjimas iðgirsti ir suprasti kitaip manantá þmogø. Šio gebëjimo reikalavimai pateikti ávairiø 

srièiø pasiekimuose. 

Pasiekimø ávertinimas. Siûloma 1 ir 3 srièiø pasiekimø formaliai nevertinti, nes jose labiausiai 

iðryðkëja asmeniniai gebëjimai, vertybinës nuostatos, kuriuos vertinti nekorektiška. Vertinami 2, 

4 ir 5 srièiø, kuriose iðryðkëja moksleivio komunikaciniai, kritinio màstymo ir socialiniai gebëjimai, 

pasiekimai. Kitø srièiø pasiekimai gali bûti papildomai vertinami kaip laisvanoriðkai esë bûdu ar 

pokalbiuose iðdëstytos mintys. Uþuot tradiciðkai vertinus moksleivius paþymiais, siûloma vertinti 

kaupiamuoju paþymiu. Tai reiðkia, kad moksleiviai bûtø vertinami uþ apibrëþtà atsiskaityti skirtø 

darbø skaièiø (pvz., referatà, esë, praneðimà, diskusijà, teksto analizæ ir interpretacijà ir t.t.). Uþ 

nustatytà darbø skaièiø atsiskaitæs moksleivis gautø aukðèiausià paþymá tik tuo atveju, jeigu 

darbø kokybë atitiktø standartuose nurodytus pasiekimus.

Dorinis ugdymas(is) apima ne tik iðvardytus gebëjimus, bet ir tokius, kuriø ir ávardyti, ir 

apibrëþti, juo labiau ávertinti – neámanoma. Siûlant ðá etikos standartø variantà, laikytasi 

nuostatos, kad mokant etikos, kuri, lyginant su doriniu ugdymu, yra suprantama siauriau, t. y. 

kaip moralæ tyrinëjantis dalykas, ávertinti galima tik kritinio màstymo, komunikacinius ir 

socialinius gebëjimus. Manoma, kad paþinimo, kuris skleidþiasi per supratingà, kritiná ir kûrybiná 

màstymà, gebëjimai koreliuoja su doriniais sprendimais ir poelgiais. Komunikaciniai gebëjimai 

(pasakojimas, raðymas) ir ið dalies socialiniai gebëjimai (problemø sprendimas) – reikalavimas 

bendrai þmogaus kultûrai siekiant integruotis á socialines struktûras, siekiant kasdieninio 

bendravimo su artimiausia aplinka – taip pat gali bûti pamatuoti. Ðiuos gebëjimus atitinkanèiø 

tik trijø srièiø (deskriptyvinës, analitinës ir problemø sprendimo) pasiekimø vertinimas – tai 

kompromisas tarp visapusiðko vertinimo, atitinkanèio dalyko paskirtá, ir korektiðkumo, kai 

paisoma asmenybës egzistencinio paþeidþiamumo. 

Etika 

55

Etika 

56 

Sritis 

ilosofinis 

aspektas 

Taikomasis 

(praktinis) 

aspektas 

Esminiai 

gebëjimai 

Kasdienis 

patyrimas. 

Deskriptyviniai 

(pasakojimas, 

apraðymas). 

Normatyviniai 

(normos, taisyklës, 

nuostatos). 

Analitiniai (kritinis 

màstymas). 

Problemø 

sprendimas. 

Kasdienis 

patyrimas. 


(pasakojimas, 

apraðymas). 

PASIEKIMAI 

Bendrojo kurso 

1. iksuoti savo kasdiená etiná santyká su visuomene, patirties teikiamà 

þinojimà. 

2. Suvokti situacijø ávairovæ ir kaità, atsakomybæ jas moraliai vertinti. 

3. Bûti atviram kasdieniam susitikimui su kitu þmogumi. 

1. Aptarti asmeninæ moralinio apsisprendimo, jo pasekmiø patirtá. 

2. Sugebëti nusakyti asmenines vertybes bendrajame vertybiø kontekste. 

3. Diskutuojant apie ávairiø filosofø (pvz., Platono, Aristotelio, Senekos, Rytø 

iðminèiø, I. Kanto, . Nyèës, H. Hesës ir kt.) moralës teorijas, riðliai susieti jas 

su pagrindinëmis normatyvinës etikos kryptimis. 

1. Sugebëti suvokti, kokiomis nuostatomis grindþiamos skirtingos teorijos, 

kokiø principø ir normø siûlo laikytis ávairûs filosofai. 

2. Susieti asmenines moralines nuostatas su jau þinomomis – moralës – teorijomis. 

3. Asmeninius principus bei moralines nuostatas derinti su kitø nuostatomis 

áþvelgiant skirtingumus ir galimybes susitarti. 

1. Lyginti skirtingø kultûrø ir epochø iðminèiaus ir filosofo etinës laikysenos 

ypatybes. 

2. Analizuoti praktinës filosofijos tekstus: juos kritiðkai vertinti, kelti 

probleminius moralës klausimus ir ieðkoti atsakymø á juos filosofø tekstuose. 

3. Argumentuoti savo nuomonæ diskusijose, reflektuojant asmeninës 

pozicijos filosofines prielaidas. 

1. Sugebëti spræsti konkreèias situacijas, áþvelgiant ávairiø etiniø teorijø 

siûlomas alternatyvas. 

2. Remiantis asmenine patirtimi, pavyzdþiais ir filosofiniais argumentais, 

pasirinkti perspektyviausià problemø sprendimo strategijà. 

3. Svarstant ir sprendþiant problemas, atsiþvelgti á kitø nuomones ir siûlymus, 

pateikti savo argumentus joms paveikti. 

1. iksuoti savo kasdiená etiná santyká su visuomene ir aplinka, patirties 

teikiamà þinojimà. 

2. Suvokti situacijø ávairovæ ir kaità, atsakomybæ jas moraliai vertinant. 

3. Bûti atviram kasdieniam susitikimui su kitu þmogumi. 

1. Aptarti asmeninæ moralaus poelgio patirtá ir formuluoti asmeninæ jo 

sampratà. 

2. Aptarti kitø þmoniø moralës sampratas ir poelgius, daromus sprendimus. 

3. Apibûdinti þinomas moralaus elgesio teorijas (remiantis savo þinoma ir 

kitø papildoma informacija, aplinkiniø pasakojimais, mokslininkø pateikiamais 

argumentais).

Sritis 

Psichologinis 

aspektas 

Esminiai 

gebëjimai 

Normatyviniai 


nuostatos). 


màstymas). 

Problemø 

sprendimas. 

Kasdienë patirtis. 


(pasakojimas, 

apraðymas). 

Normatyviniai 


nuostatos). 


màstymas). 

Problemø 

sprendimas. 

PASIEKIMAI 

Bendrojo kurso 

1. Rasti ávairiais pavyzdþiais atskleidþiamas moraliai teisingo elgesio ypatybes. 

2. ormuluoti savo nuostatas iðmintingo elgesio atþvilgiu, svarstant kasdienes 

ir globalines problemas. 

3. Atskleisti skirtingø elgesio normø egzistavimo prieþastis. 

1. Svarstyti klausimà: ar principingas vertybiniø nuostatø laikymasis ir jø 

refleksija padeda pasirenkant teisingà gyvenimo kelià? 

2. Diskutuoti apie protingo ir moralaus elgesio sampratas. 

3. Svarstyti gyvenimo keliø pasirinkimo alternatyvas ir suvokti atsakomybæ 

uþ savo sprendimus. 

1. Sugebëti aptikti problemà esamose ar pateikiamose situacijose ir svarstyti 

ávairias sprendimo galimybes. 

2. ormuluoti moralinæ problemà ir taikyti problemø sprendimo metodikà. 

3. Reflektuojant ávairias nuomones, siekti bendro susitarimo. 

1. Rasti adekvaèios saviraiðkos bûdus bendraujant su kitais. 

2. Remtis savistaba vertinant asmenines problemas. 

3. Savo santykius su kitais þmonëmis grásti pastangomis suprasti bei priimti jø 

màstymo ir elgesio bûdà. 

1. Gebëti kitiems suprantama forma papasakoti apie savo vidinæ patirtá 

(refleksija, naratyviniai, interpretaciniai gebëjimai). 

2. Gebëti papasakoti apie stebëtà kitø þmoniø elgesá skiriant neinterpretacinæ 

ir interpretacinæ patirties rekonstrukcijà. 

1. Suvokti, kokiomis iðankstinëmis nuostatomis, normomis, vertybëmis yra 

grindþiami santykiai su kitais þmonëmis bei gyvenimo bûdas. 

2. Áþvelgti vertybiø nesutapimus, slypinèius uþ kai kuriø socialiniø konfliktø. 

3. Siekti darnos, santykiø harmonizavimo. 

1. Gebëti lyginti skirtingus psichologø poþiûrius á problemà. 

2. Remiantis ágytomis teorinëmis þiniomis, gebëti analizuoti savo ir kitø elgesá, 

santykius, motyvus. 

3. Gebëti interpretuoti mokyklinius psichologiniø tyrimø, eksperimentø 

rezultatus. 

1. Taikyti etikos pamokose studijuotas problemø sprendimo, sprendimø 

priëmimo strategijas. 

2. Remtis savianalize ir kitø þmoniø pozicijos psichologine analize 

sprendþiant iðkilusias problemas. 

Etika 

57

Etika 

58 

Pastaboms




STANDARTAI 

GIMTOSIOS KALBOS 

LIETUVIØ KALBA 

RUSØ KALBA 

LENKØ KALBA 

VALSTYBINË LIETUVIØ KALBA 

UÞSIENIO KALBOS 

albos 

XI–XII 

KLASËMS

60 

albos 

TURINYS 

Gimtosios kalbos 61 

Paskirtis 61 

Dalyko tikslai 61 

Vertybinës nuostatos 62 


Ryðiai su kitais dalykais 65 

Lietuviø kalba 67 

Iðsilavinimo standartai 76 

Rusø kalba 81 


Lenkø kalba 95 


Valstybinë lietuviø kalba 109 


Uþsienio kalbos 123 


Paskirtis 

GIMTOSIOS KALBOS 

Viso bendrojo ugdymo prasmæ siejant su moksleivio asmenybës brendimu, jo poreikiais ir 

gebëjimais, jo ir visuomenës lûkesèiais, iðkyla ypatinga kalbinio bei literatûrinio ugdymo svarba. 

Itin svarbu suvokti kalbà kaip màstymo iðraiðkà, elgesio ir veiklos sàlygà, lemianèià kiekvieno 

kalbanèiojo, klausanèiojo, skaitanèiojo, raðanèiojo saviraiðkà ir gyvensenà apskritai. Kalbos 

raiðkos galimybës patvirtina asmeniui jo sàmonës galimybes ir padeda suprasti bûties problemas, 

kai asmuo kelia kalbos filosofijos klausimà „Kà að galiu suprasti?“ 

Bendriausia gimtosios kalbos kaip dalyko paskirtis – iðugdyti asmens komunikacinæ 

(lingvistinæ, literatûrinæ, kultûrinæ) kompetencijà, sudaranèià prielaidas kiekvieno moksleivio 

visaverèiam asmeniniam gyvenimui, sëkmingai paþintinei, profesinei bei visuomeninei veiklai. 

Siekiama iðugdyti asmená, gebantá gimtàja kalba perimti praeities (tautos ir pasaulio) kultûros 

paveldà, susivokiantá dabarties gyvenime, gebantá aktyviai, kûrybiðkai, atsakingai dalyvauti 

kuriant kultûros vertybes. 

Kalbos ugdymas yra glaudþiai susijæs ne tik su asmenybës formavimusi, bet ir su tautinio 

identiteto raida. Per gimtosios kalbos pamokas mokytojas ugdo pagarbà gimtajam þodþiui ir 

tautos kultûrai, padeda moksleiviui suvokti save kaip tautos kultûros tæsëjà ir puoselëtojà. 

Dalyko tikslai 

Siektina, kad moksleiviai: 

v ágytø brandþià tautinæ ir pilietinæ savimonæ; 

v paþintø ir suprastø gimtàjà kalbà ir literatûrà kaip tautos kultûros dalá, suvoktø jos 

tradicijas ir gebëtø jas kûrybingai plëtoti; 

v ugdytøsi komunikacinius gebëjimus vartoti ávairias raðytinës ir sakytinës kalbos formas 

pagal kalbëjimo ir raðymo situacijà, tikslus ir adresatà; 

v ugdytøsi kalbiná màstymà; 

v suvoktø kalbà kaip nuolat kintantá reiðkiná, suprastø svarbiausias kalbos funkcijas, 

áþvelgtø kalbos ryðá su tautos kultûros tradicijomis; 

v suvoktø kalbos sistemos pagrindus, ugdytøsi poreiká nuolat tobulinti savo kalbà, rûpintis 

ja; 

v susidarytø gimtosios ir visuotinës literatûros visumos vaizdà, suvoktø raidos 

linkmes; 

Gimtosios 

kalbos 

61

Gimtosios 

kalbos 

62 

v skaitydami groþinius tekstus iðgyventø esmines vertybes, stengtøsi suvokti jø prasmæ 

ir siektø jomis grásti savo gyvenimà; 

v paþintø kûrybines kalbos galimybes, suvoktø estetinæ kalbos funkcijà, puoselëtøsi 

kalbos individualumà; 

v ágytø estetinæ literatûrinæ nuovokà, plëstø savo estetinæ patirtá, ugdytøsi poreiká skaityti, 

susidarytø skaitytojo estetinës kultûros pagrindus; 

v aktyviai domëtøsi ðiuolaikiniu literatûriniu ir kultûriniu gyvenimu (ávairûs renginiai, 

teatras, kinas, spauda, televizija ir pan.); 

v gebëtø remtis savo lingvistine ir literatûrine kompetencija mokydamiesi kitø dalykø. 

Vertybinës nuostatos 

Ugdant gimtàjà kalbà siekiama: 

asmens dvasinës ir moralinës brandos. Kurdamas, skaitydamas, interpretuodamas bei 

vertindamas ávairaus pobûdþio tekstus, diskutuodamas bei dalydamasis iðgyvenimais moksleivis 

paþásta bei apmàsto savo ir kitø dvasinæ patirtá, kvestionuoja, keièia, kuria savàsias vertybes, 

skaitydamas groþinius kûrinius ágyja estetinës patirties, o nuolat gilinamas kalbos paþinimas, 

plëtojami kalbiniai gebëjimai tampa saviþinos, savikûros, saviraiðkos priemone; 

asmens socialinës brandos. Kurdamas ávairios paskirties sakytinës ir raðytinës kalbos tekstus, 

mokydamasis pasirinkti kalbëjimo tikslà, adresatà ir paskirtá atitinkanèias kalbinës raiðkos 

priemones, skaitydamas ir aptardamas ávairiø istoriniø periodø ir skirtingø kultûrø tekstus, 

moksleivis paþásta individo ir visuomenës ryðiø ávairovæ. Jis mokosi iðklausyti kità þmogø, gerbti 

jo nuomonæ, apginti savo poþiûrá, neþeisdamas kitø ir savo paties orumo. Bendraudamas su 

kitais, vertina juos ir mokosi ið jø: ugdosi kalbà, turtina savo literatûrinæ patirtá ir suvokia, kad 

ir kiti mokosi ið jo, todël jauèia atsakomybæ uþ savo minèiø ir pasakymø tikrumà, tikslumà; 

asmens kultûrinës brandos. Skaitydamas, interpretuodamas bei vertindamas savo tautos ir 

kitø kultûrø literatûriná palikimà, paþindamas kalbà kaip socialiná kultûriná reiðkiná, moksleivis 

suvokia istorinës atminties, tradicijø, gimtosios kalbos vertæ, asmeninio dalyvavimo kuriant 

kultûrà prasmæ, supranta, kad kiekviena kultûra yra savita ir unikali. Visa tai sudaro prielaidas 

ugdytis dialogu, atsakomybe, kûrybiðkumu grástà santyká su savosios kultûros tradicija, 

tolerancijà kitoms kalboms ir kultûroms, kritiðkà poþiûrá á ávairias kultûros apraiðkas, atsparumà 

destruktyviems kultûros reiðkiniams.


Gimtosios kalbos ugdymo kryptá keièia nauji didaktiniø nuostatø akcentai: ankstesná 

orientavimàsi á þinias dabarties pedagogika kreipia gebëjimø, praktinio þiniø taikymo, mokymo 

(mokymosi) motyvø ir ryðiø su tikrove stiprinimo link. Kalbos ugdymo ir literatûrinio lavinimo 

metodai priklauso nuo tikslo, temos ir turinio, moksleiviø amþiaus ir sugebëjimø, mokytojo 

asmenybës. Mokytojas supranta mokymo metodo reikðmæ, màsto kritiðkai ir renkasi tokius 

metodus, kurie skatina moksleivio savarankiðkumà, kritiná màstymà ir gebëjimà ágytà informacijà, 

susidarytas vertybines nuostatas lanksèiai ir kûrybiðkai taikyti kalbinëje veikloje. Mokytojas 

visada yra atviras naujoms idëjoms ir ugdymo kaitai. 

1. Interpretacijos nuostata. 

Ði nuostata keièia ankstesná reprodukciná ugdymo proceso supratimà. Ir mokytojas, ir 

moksleivis ðiandieninëje mokykloje yra savarankiðkos, kûrybiðkos asmenybës, gebanèios 

prasmingai remtis ávairiais ugdymo turinio ðaltiniais. Siûloma rinktis aktyvius ugdymo bûdus, 

padedanèius moksleiviams savarankiðkai aiðkintis, atrasti, vertinti ir kurti, diskutuoti ginant 

savàjá poþiûrá. 

2. Komunikacijos nuostata. 

Komunikacija priklauso nuo kalbëjimo ar raðymo tikslo, intencijø, adresato ir adresanto, 

bendravimo bûdo ir praneðimo turinio. Ypaè svarbi yra kalbinës veiklos rûðiø (kalbëjimo, raðymo, 

skaitymo, klausymo) dermë, kad moksleiviø gebëjimai tobulëtø, padëdami lavinti ir harmonizuoti 

asmenybæ. Dël nepakankamo dëmesio kuriai nors vienai kalbinës veiklos rûðiai (ar jos ignoravimo) 

nukenèia visos kalbinës veiklos efektyvumas. 

3. Sistemiškumo nuostata. 

Gilinant moksleiviø kalbos paþinimà, nuolat pabrëþiama, kad kalba egzistuoja kaip þenklø 

sistema. Siekiama atskleisti sisteminá kalbos vienetø vientisumà, mokomasi remtis sisteminëmis 

kalbos sandaros þiniomis, savarankiðkai suvokiant ir kuriant ávairius tekstus. Kalbos sistemos 

paþinimas turëtø padëti moksleiviui aprëpti raiðkos priemoniø ávairovæ ir kûrybiðkai rinktis 

tinkamas. Sistemiðkumo nuostata labai svarbi ir interpretuojant literatûros tekstus, kai siekiama 

aprëpti kûrinio visumos prasmæ. 

4. Integracijos nuostata. 

Svarbûs yra keli ðios nuostatos aspektai. 

4. 1. Kalbos ugdymosi ir asmenybës brendimo integralumas. Humanistinëmis vertybëmis pagrástas 

kalbos ugdymo turinys, tinkamai organizuotas ugdymo procesas brandina moksleivio asmenybæ, 

Gimtosios 

kalbos 

63

Gimtosios 

kalbos 

64 

kita vertus, ir moksleivis, kaip visateisis ugdymo proceso dalyvis, daro átakà ir kalbos ugdymo 

turiniui, ir paèiam ugdymo ir ugdymosi procesui. 

4. 2. Gimtosios kalbos ir literatûros vientisumo suvokimas. Literatûra yra atitinkamai organizuota 

kalba, kurià reikia mokytis suprasti. Atidus literatûros tekstø skaitymas atskleidþia kalbinës 

raiðkos galimybes, kalbinës þaismës efektyvumà ir prasmæ. Kita vertus, kalbos paþinimas iðpleèia 

kûrinio prasmës suvokimo galimybes. 

4. 3. Gimtosios kalbos ir kitø kalbø ryðys. Gimtosios kalbos mokëjimu ir paþinimu remiamasi 

mokantis svetimøjø kalbø. Gretinant gimtosios ir kitø kalbø (latviø, rusø, lenkø, anglø, vokieèiø 

ir kt.) vartosenà, atkreipiamas dëmesys á fonetines, leksines, morfologines, sintaksines, stilistines 

gimtosios kalbos ypatybes, atskleidþiamas gimtosios kalbos savitumas. 

4. 4. Ryšiai su kitais dalykais. Kalbos ugdymo sàsajas su kitais mokomaisiais dalykais lemia 

bendroji kultûrinë kalbos kompetencija: kalba kuriamas ir perteikiamas visø dalykø turinys. 

Gimtosios kalbos mokymas ypaè sietinas su integruojamosiomis (etninës kultûros, menø, dorinio 

ugdymo ir kt.) programomis. 

5. Bendradarbiavimo nuostata. 

Mokymasis suvoktinas kaip socialinë veikla, kurios esmë – dalijimasis. Moksleiviai mokosi 

vieni ið kitø keisdamiesi patirtimi, nuomonëmis, diskutuodami. Jie aptaria kartu, kaip suprato 

nagrinëjamø ðaltiniø informacijà, idëjas, raiðkos bûdus. Persakydami visa tai savais þodþiais ir 

klausydamiesi kitø, jie ágyja galimybæ pasitikrinti savàjá suvokimà. Moksleiviai supranta, kad 

ásipareigojimas mokytis kartu su kitais yra asmeniðkai vertingas. 

6. Individualizavimo nuostata. 

Mokymo turinys pateikiamas atsiþvelgiant á moksleiviø amþiaus ypatybes, á jø kalbos vartojimo 

motyvus. Geras mokytojas padeda moksleiviams paþinti ávairius mokymosi bûdus, pasirinkti 

tinkamiausius, stengiasi optimizuoti bendravimà ir mokymàsi, individualizuodamas ir 

konkretindamas mokomàjà medþiagà, átraukdamas á mokymosi veiklà ir individualø gyvenimiðkàjá 

moksleiviø patyrimà. 

7. Intuicijos ir sàmoningumo nuostata. 

Ugdant kalbà bei literatûrinæ nuovokà siekiama iðlaikyti tinkamà kalbos jausmo, intuityvumo, 

asmeninio patyrimo ir sàmoningo, logiðko kalbos ir literatûros paþinimo santyká. Kuo maþesnis 

vaikas, tuo daþniau jis kalbos mokosi ið pavyzdþio (mokytojo kalbos, literatûros), spontaniðkai, 

intuityviai jausdamas, kas tinka ir kas netinka. Ir tik palaipsniui moksleiviai pajëgia suprasti 

kalbos logikà, kalbos sistemà. Taèiau ir vëliau siektina dermës, nepervertinant ar nevertinant 

nepakankamai kurio nors ið ðiø komponentø.

8. Mokymosi mokytis nuostata. 

Moksleiviui, kuriam teks gyventi ir dirbti sparèiai kintanèiame pasaulyje, bûtina iðmokti 

mokytis savarankiðkai. Todël jis skatinamas apmàstyti savo mokymàsi, paþinti save kaip 

besimokantájá, suvokti individualius poreikius, susiformuluoti mokymosi tikslus ir planuoti veiklà 

taip, kad ðiø tikslø pasiektø. Moksleiviai susipaþásta su ávairiomis mokymosi strategijomis, 

padedanèiomis siekti kalbinës komunikacijos tikslø (pavyzdþiui, þino ávairiø bûdø, kaip planuoti 

raðiná, kaip iðlaikyti dëmesá klausantis teksto, kaip kontroliuoti savo suvokimà skaitant, kaip 

rasti reikiamà informacijà þodynuose, enciklopedijose, vadovëliuose, elektroniniuose informacijos 

ðaltiniuose). Moksleiviai suvokia, kad jie mokosi nuolat siedami jau turimas þinias su naujomis, 

supranta þiniø ir gebëjimø vertæ, numato praktines jø taikymo galimybes. 

9. Praktinës veiklos nuostata. 

Kalbëti mokomasi kalbant, skaityti – skaitant, raðyti – raðant, todël daugiausia dëmesio skirtina 

ne izoliuotoms, bet integruotoms, prasmingoms uþduotims. Raðymo mokymas sietinas su 

praktinëmis teksto kûrimo bei redagavimo uþduotimis, literatûrinës, estetinës patirties, kritinës 

nuovokos plëtimas grindþiamas atidþiu groþiniø kûriniø bei kitokio pobûdþio tekstø skaitymu 

ir interpretavimu. Visa mokomoji medþiaga turëtø bûti pakankamai kontekstuali ir aktuali. 

Ryšiai su kitais dalykais 

Gimtosios kalbos išskirtinumas (ji ir atskiras dalykas, ir priemonë mokytis kitø dalykø) lemia, 

kad visi bendrieji gebëjimai uþmezgami, skleidþiami ir tvirtinami ávairiopai ugdant ir apskritai 

vartojant kalbà. 

Kalbos ugdymui ir literatûriniam lavinimui skiriamø tekstø tematika ir problematika sietina 

su etikos, etnokultûros, istorijos, dailës ir muzikos raidos, tikybos, filosofijos, psichologijos 

pagrindø ir kitø dalykø problematika. 

Ávairiø siejimo galimybiø teikia istorinës kultûros epochø apþvalgos, atskleidþianèios 

literatûros, filosofinës minties, dailës, muzikos ir kitø kultûros srièiø raidos ypatumø (ypaè 

stilistiniø apraiðkø) epochiná „giminiðkumà“. Literatûros, dailës, muzikos kûriniø interpretavimà 

ir analizæ sieja bendri kultûros paþinimo tikslai, panaðûs bûdai. 

Kalbos vartosenos ugdymo uþduotys (kalbiniø situacijø ir tekstø kûrimas) derintinos ir su 

kitais dalykais: rengiami bendri projektai, numatomos bendros vertinimo procedûros. 

Gimtosios kalbos ir kitø kalbø mokymàsi sieja panaðûs metodiniai principai, tematikos ir 

problematikos paralelës. Gimtosios ir uþsienio kalbø reiðkiniø, gramatiniø formø, leksikos, 

fonetikos gretinimas, panaðumø ir skirtumø analizë padeda átvirtinti sàmoningà gimtosios kalbos 

vartojimà bei atsparumà negatyviai kitø kalbø átakai. Gimtosios kalbos paþinimu remiamasi 

Gimtosios 

kalbos 

65

Gimtosios 

kalbos 

66 

mokantis kitø kalbø, o per jø pamokas plëtojami gimtosios kalbos pamokose iðsiugdyti 

komunikaciniai gebëjimai. 

Siektina, kad ir per kitø dalykø pamokas (ir gyvenime) bûtø laikomasi pagrindiniø raðtingumo 

reikalavimø.

Lietuviø kalba 

(Kalbinis ir literatûrinis ugdymas) 

Dalyko struktûra 

Programà sudaro dvi struktûrinës dalys: 

1. Kalbos ugdymas (paþinimas ir vartojimas). 

2. Literatûrinis (kultûrinis) ugdymas. 

Kalbos ugdymas 

XI–XII klasiø moksleiviai jau pajëgia stebëti, analizuoti ir suvokti, kaip kalba funkcionuoja 

visuomenëje. Ðiame koncentre apibendrinama kalbos vartojimo patirtis bei þinios apie kalbà 

teksto lygmeniu (teksto lingvistika). Moksleiviai suvokia kalbiniø susitarimø, kuriø laikomasi 

kuriant sakytinius ir raðytinius tekstus, kultûrinæ prigimtá. Jie suvokia, kaip kalbos vartojimo 

bûdai priklauso nuo tikslø ir komunikacijos bûdo, teksto tipo, adresato ir adresanto santykiø, jø 

socialinës, kultûrinës patirties. Moksleiviai diskutuoja apie visuomenës raidos ir technologijø 

átakà kalbai bei kalbinei komunikacijai. 

Moksleiviai suvokia, kad kalba, jos vartojimo bûdai veikia þmoniø ásitikinimus, poþiûrius, 

nuomones, pasaulëþiûrà. Kitaip tariant, kalba veikia jø paèiø màstymo bûdus ir pasaulá, kuriame 

jie gyvena. Jie suvokia, kad kalba gali bûti manipuliuojama. Todël mokomasi kritiðkai vertinti 

idëjø ar informacijos patikimumà, populiarumà, ðaliðkumà. Tokia patirtis labai svarbi ugdant 

kritiðkà, sàmoningà visuomenës pilietá. 

Stebëdamas ir analizuodamas, kaip kalba vartojama kitø, moksleivis ir pats mokosi jà tinkamai 

vartoti. 

XI–XII klasëse daugiau dëmesio skiriama vieðajam (dialoginiam ir monologiniam) kalbëjimui, 

dalykiniam (referatai, raðiniai pagal tekstus) raðymui. Tekstø planavimo, kûrimo ir redagavimo 

praktika turëtø tapti áprastine motyvuota veikla, glaudþiai siejanèia literatûrinio ir kalbinio 

lavinimo uþdavinius. 

Nors kalbos sandaros, raðybos, skyrybos ir kitø kalbos praktikos dalykø XI–XII klasëse 

sistemingai nebesimokoma (jie apibendrinti þemesniame koncentre), taèiau jie nuolat kartojami 

atsiþvelgiant á individualius moksleiviø ir klasës poreikius. 

Analizuodami bei kurdami ávairius tekstus, moksleiviai prisimena bei kûrybiðkai taiko kalbos 

Lietuviø 

kalba 

67

Lietuviø 

kalba 

68 

teorijos pagrindus, sàmoningai ir tikslingai vartoja kalbotyros sàvokas: teksto struktûra bei 

kompozicija, formalusis (gramatinis) bei semantinis lygmuo, funkcinis stilius ir stiliaus figûros, 

tema, kontekstas, adresantas, adresatas ir kt. 

Literatûrinis ugdymas 

Pagrindinë literatûrinio ir kultûrinio lavinimo medþiaga – groþiniai kûriniai (ar jø iðtraukos) 

ir negroþiniai tekstai. Moksleiviams turëtø atsiskleisti ávairi (þmogaus egzistencijos, meno, 

psichologinë, filosofinë, istorinë, ðiuolaikinës visuomenës ir kt.) problematika bei literatûrinio 

kalbëjimo ávairovë (stiliai, tipai, þanrai, rûðys). Jos pateikimas tuo prasmingesnis, kuo daugiau 

jame glûdi akstinø dvasinei asmens saviugdai (paþinimui, refleksijai) ir kuo maþiau prielaidø 

pavirðutiniðkoms apþvalgoms. Kitaip tariant, siekiama, kad moksleiviai per literatûrà patirtø 

savo estetiniø jausmø ir màstymo galias, galëtø dþiaugtis ir suprastø, kad pastangos áþvelgti, 

suvokti ir iðgyventi literatûros kûrinio prasmes, pajausti ir atskleisti kalbos raiðkos iðgales yra 

asmeniðkai vertingos, intriguojanèios. 

Sëkmingai, kûrybiðkai savo kultûroje gali skleistis asmenybë, paþástanti kultûros tradicijas. 

Lietuviø literatûros tradicijos vaizdà moksleiviai turëtø susidaryti skaitydami ir nagrinëdami 

iðkiliausius kûrinius, aptardami kûrëjo, kûrybos ir kultûros sàsajas. Per konkreèiø kûriniø analizæ 

ir kontekstø komentarus susipaþástama su svarbiausiomis Lietuvos ir Europos literatûros 

epochomis, srovëmis, stiliais, esmingiausiomis literatûros teorijos sàvokomis. Siekiama atskleisti 

kûrinio ryðá su literatûrine epocha (srove), jos vertybëmis ir stilistika, kultûrinëmis ir 

literatûrinëmis tradicijomis. Tekstas interpretuojamas, atskleidþiant iðreikðtàsias ir numanomas 

prasmes. 

Nagrinëdami kûrinius, moksleiviai gilina literatûros rûðiø ir þanrø specifikos paþinimà, 

susipaþásta su literatûros teorijos pagrindais, sàmoningai ir tikslingai vartoja literatûrologijos 

sàvokas: pasakotojas, lyrinis subjektas, teksto struktûra, lygmenys (gramatinis, kompozicinis, 

semantinis), sàlygiðkumas, figûros, vaizduojamasis pasaulis (laikas, erdvë, atlikëjai), tema, 

motyvai, topai (pastovûs, pasikartojantys kultûros motyvai), veiksmas, vyksmas, kompozicija, 

autorius, skaitytojas ir ryðys su kûriniu bei kultûriniu kontekstu. Siektina, kad moksleiviai 

suprastø, kaip interpretacija priklauso nuo skaitytojo asmeninës, kultûrinës patirties, lûkesèiø, 

interesø. 

Greta groþinës literatûros kûriniø skaitomi ir negroþiniai tekstai, kuriuose aptariama tematika, 

problematika, mokslinio, eseistinio kalbëjimo ir kalbos ypatumai, tekstø sandara (raiðkos bûdai), 

kultûrinis jø kontekstas, numanomas adresatas bei raðymo tikslai. Gretinami tos paèios 

problematikos groþiniai ir negroþiniai tekstai, jø pavyzdþiais grindþiami kalbos raiðkos skirtumai. 

Skaitomi ir aptariami paèiø mokiniø „tekstai apie tekstus“ (anotacijos, recenzijos, esë ir kt.). 

Dalydamiesi literatûrinëmis (kultûrinëmis) áþvalgomis moksleiviai suvokia literatûrinës

(kultûrinës) komunikacijos esmæ (autoriaus, jo konteksto ir skaitytojo bei jo konteksto sàveikà, 

kûrinio prasmæ apskritai), analizës ir interpretacijos bûdus, jø skirtybes bei ryðá. 

Literatûrinis ugdymas apima ir svarbiausius ðiuolaikinio literatûrinio ir kultûrinio gyvenimo 

reiðkinius. Aptariama ir vertinama knygø pasiûla, periodinë spauda, televizija, radijas, teatras, 

kinas. Nuolat atkreipiamas moksleiviø dëmesys á vertingas visuomenës kultûrinio gyvenimo 

apraiðkas, ávairias groþinës literatûros funkcijas, pratinamasi atpaþinti ir kritiðkai vertinti masinës 

kultûros poþymius. Drauge su moksleiviais (ir jø artimaisiais) numatytinos galimybës dalyvauti 

literatûriniame ir kultûriniame gyvenime (ar já stebëti), kad jie patys sàmoningai siektø asmeniðkai 

prasmingo rezultato – iðsiugdyto poreikio skaityti patiems ir domëtis, stebëti, kaip literatûra 

„gyvena“, kaip jà perskaito ir interpretuoja ðiandieninë visuomenë. 

Programos kursai 

XI–XII klasiø moksleiviai pagal savo poreikius gali rinktis bendràjá arba iðplëstiná gimtosios 

kalbos kursà. 

Bendrasis kursas sudaro moksleiviui galimybæ ágyti bendràjá kalbiná, literatûriná bei kultûriná 

iðprusimà, iðsiugdyti pagrindinius kalbos vartojimo gebëjimus, bûtinus asmenybës brandai, 

sëkmingai profesinei, visuomeninei, kultûrinei veiklai, tolesniam mokymuisi. 

Iðplëstinis kursas suteikia iðsamesnius dalyko pagrindus. Já renkasi moksleiviai, siekiantys 

platesnio kultûrinio iðsilavinimo. Ðio kurso turinys yra platesnis ir gilesnis: skaitoma ir 

interpretuojama daugiau ir sudëtingesniø groþiniø bei negroþiniø tekstø, tekstai nagrinëjami 

ávairesniais aspektais. Atliekama daugiau ir ávairesniø sakytinës ir raðytinës kalbos ugdymo 

uþduoèiø, projektiniø kalbos ar literatûros tyrimo darbø, reikalaujanèiø savarankiðkumo, 

kûrybiðkumo, platesnio kultûrinio konteksto iðmanymo, gebëjimo analizuoti, vertinti, apibendrinti. 

Tiek bendruoju, tiek iðplëstiniu kursu besimokantys moksleiviai, siekdami savarankiðkai 

uþsibrëþtø gimtosios kalbos mokymosi tikslø, gali rinktis papildomus modulius. Jø tematikà 

parenka mokytojas, atsiþvelgdamas á moksleiviø poreikius, pomëgius, mokyklos veiklos kryptis, 

konkreèiø kalbos ir literatûros problemø aktualumà savojoje kultûroje, regione, valstybëje ar 

pasaulyje. Moduliai gali bûti orientuoti á bendrøjø kalbiniø gebëjimø ugdymà (pavyzdþiui, tam 

tikrø tekstø interpretacija, teksto kûrimas, pasirinkti kalbos kultûros aspektai) bei skirti 

konkretesniems kalbos ar literatûros dalykams nagrinëti (pavyzdþiui, „austiðkasis þmogus nuo 

J. V. Getës iki V. Mykolaièio-Putino“, „Tragedija: antika – Ðekspyras – Krëvë“) . 

Lietuviø 

kalba 

69

Lietuviø 

kalba 

70 

Bendrasis kursas 

Uþdaviniai 

XI–XII klasëse moksleiviai: 

v tobulina sakytinës ir raðytinës kalbos vartojimo gebëjimus, ugdosi stiliaus nuovokà 

bei individualøjá stiliø, laikosi kalbos normø, remiasi kalbos sistemos þiniomis; 

v supranta asmens, kalbos ir visuomenës ryðius; 

v skaito iðkiliausius lietuviø ir visuotinës literatûros tekstus ir susidaro lietuviø literatûros 

tradicijos vaizdà, suvokia jos vaidmená kultûroje; 

v mokosi savarankiðkai reflektuoti literatûros kûriniø problematikà ir poetikà, remdamiesi 

literatûros teorijos iðmanymu; 

v supranta estetinæ literatûros kûriniø vertæ, iðgyvena estetiná jø poveiká; 

v mokosi analizuoti ir kritiðkai vertinti ávairias visuomeninio, kultûrinio gyvenimo formas. 

Turinys 


Kalba ir visuomenë 

Komunikacijos samprata. Kalbinës komunikacijos dalyviai, aplinkybës, jø santykiai. 

Kalbos funkcijos: komunikacinë, ekspresinë, paþintinë, estetinë, reprezentacinë. 

Tautos pasaulëjautos, materialinës ir dvasinës kultûros iðraiðka kalboje. 

Kalbos ir jø kontaktai. Dvikalbystë ir daugiakalbystë. 

Kalba ir informacinës technologijos. 

Retorika ir stilistika 

Stiliaus samprata. unkciniai stiliai: mokslinis, administracinis, publicistinis, beletristinis, 

buitinis. unkciniø stiliø vartojimo sritys, kalbinë raiðka, bûdingiausi þanrai. 

Elektroninis diskursas (kalbos ypatybës ir stilius, raðyba ir skyryba). 

Stiliaus figûros (metafora, metonimija ir jø atmainos). 

Retorinës figûros (sintaksinës ir minties figûros). 

Pagrindiniai stilingos kalbos reikalavimai. 

Stiliaus individualumas. 

Stiliaus norma ir jos „paþeidimai“ meniniame tekste. 

Teksto suvokimas ir kûrimas 

Tekstas kaip kalbos vienetas. Kontekstas.

Tekstø tipai (pasakojimas, apraðymas, samprotavimas) ir raiðkos ypatumai. 

Teksto struktûra. 

Pastraipa. Pastraipos struktûra. Pastraipø rûðys: áþanginës, apibendrinanèios, siejimo ir 

dëstymo pastraipos. 

Teksto pavadinimo funkcijos ir raiška. 

Teksto riðlumas. Teksto siejimo priemonës: fonologinës (intonacija, pauzës, loginis kirtis), 

gramatinës ir leksinës (elipsë, sintaksiniø konstrukcijø paralelizmas, þodþiø tvarka, jungtukai, 

dalelytës, ávardþiai). 

Sakytinio ir raðytinio teksto kalbos ypatybës. 

Sakytinë kalba. 

Privatusis ir vieðasis kalbëjimas. 

Monologinë kalba. Kalbø rûðys: informacinës, átikinimo, proginës. 

Rengimasis kalbai: temos radimas, tikslinimas, konkretinimas; kalbos intencijos, tikslo 

numatymas; adresato poreikiø, paþiûrø, þiniø lygio analizë; pagrindinës minties ir teiginiø 

formulavimas, kalbos komponavimas. Pagrindiniai komponavimo principai: laiko sekos, erdvinio 

nuoseklumo, prieþasties ir pasekmës ryðio, uþdavinio sprendimo tvarkos, teminis. 

Kalbos teksto kûrimas: raiðkos specifika, pagrindiniø stilingos kalbos reikalavimø laikymasis. 

Kalbos sakymas: klausytojø dëmesio valdymas, jø reakcijos interpretavimas; kalbëtojo balso, 

intonacijos, neverbaliniø veiksniø (laikysenos, gestø, mimikos) poveikis. 

Savo ir kitø pasakytø kalbø aptarimas ir vertinimas. 

Dialoginës kalbos specifika. Raiðkos (sintaksës, leksikos, gramatikos) ypatumai. Ávairûs 

pokalbiai, diskusijos, interviu. 

Rengimasis diskusijai (apsibrëþiama tema, problemos, numatomi dalyviø ir vadovo 

vaidmenys). 

Diskusijos eiga (poþiûriø iðdëstymas, argumentavimas, iðvados, apibendrinimas). Kalbos 

etiketas. 

Diskusijos vertinimas. 

Klausymasis. Tikslingumas, aktyvumas, pagrindiniø dalykø, skirtingø poþiûriø iðskyrimas, 

tikslinimasis, uþraðai. 

Raðytinë kalba. 

Privatusis ir dalykinis rašymas. 

Privaèiojo raðymo þanrai: dienoraðtis, laiðkas, miniatiûra. 

Kûrybiniai bandymai (eilëraðtis, vaizdelis, apsakymas ar kt.). 

Dalykinis raðymas. Þanrai: raðinys, esë, straipsnis, referatas, recenzija, anotacija, 

autobiografija, charakteristika. Dalykiniai raštai: prašymas, protokolas, gyvenimo aprašas. 

Privaèiojo ir dalykinio teksto raiðkos panaðumai ir skirtumai. 

Rašymo procesas. 

Lietuviø 

kalba 

71

Lietuviø 

kalba 

72 

Rengimasis raðyti: tikslo ir adresato numatymas, planavimas (informacijos, idëjø radimas, 

temos, pagrindinës minties, teiginiø numatymas). 

Pirmojo varianto rašymas (komponavimas). 

Konsultacijos. Aptarimai. Redagavimas tikslo, adresato, turinio, teksto, pastraipos, sakinio 

struktûros, stiliaus ir kalbos normø aspektais. 

Savo ir kitø paraðytø tekstø vertinimas. 

Kalbos kultûros, kaip atskiros temos, bus mokoma iki 2004–2005 m. m. Nuo 2002–2003 m . m. 

ji palaipsniui integruojama á atskiras kalbos sritis (fonetikà, leksikà, morfologijà, sintaksæ) V–X 

klasëse. Kol mokoma kalbos kultûros ir nëra parengtø naujø mokymo priemoniø, su programos 

skyriaus „Kalba ir visuomenë“ temomis moksleiviai supaþindinami tik minimaliai. 

Literatûrinis ugdymas 

Literatûrinio ugdymo medþiaga programoje pateikiama ið esmës chronologine tvarka, nurodomi 

tik svarbesni kûriniø nagrinëjimo ir kontekstø aptarimo aspektai. Kitus aspektus pasirenka 

mokymo priemoniø autoriai, mokytojai, moksleiviai. Galimi ir kitokie medþiagos pateikimo bûdai. 

Skaityti ir nagrinëti privalu tik ryðkesniu ðriftu iðspausdintus kûrinius. Konteksto medþiaga 

remiamasi tikslingai ir kryptingai: aptariami (ar prisimenami ið V–X klasiø kurso) tie kultûrinio 

gyvenimo reiðkiniai, autoriai, tekstai, kurie yra bûtini nagrinëjamiems kûriniams suvokti. Konteksto 

medþiaga mokytojas gali remtis ieðkodamas ryðiø su kitais dalykais, individualizuodamas 

mokymo procesà, numatydamas projektø, referatø ir kitø literatûrinio ugdymo darbø tematikà. 

Bendrajam kursui pasirenkami skaityti 2–3 literatûros kritikos darbai.

Kontekstas 

Literatûros iðtakos: mitai, folkloras, epas, 

Homeras, Biblija. 

Senoji lietuviø raðtija (kartojamoji apþvalga). 

Renesansas. M. de Servantesas. „Don Kichotas“. 

. Rablë. „Gargantiua ir Pantagriuelis“. 

Barokas. 

Ðvieèiamasis amþius. ilosofiniai pagrindai. 

Estetika (sentimentalizmas, proromantizmas). 

Ðvieèiamasis amþius Lietuvoje. 

Groþinës literatûros pradþia. 

M. Valanèius. 

Romantizmas. Istorijos „atradimas“. Individo 

vertë. Naujos estetinës vertybës. 

Lietuviø romantizmo savitumas. S. Daukantas, 

A. Baranauskas. „Pasikalbëjimas Giesminyko su 

Lietuva“. 

Realizmas. O. Balzakas, G. loberas, . Dostojevskis 

(pasirinktø kûriniø iðtraukos). 

Realizmas Lietuvoje. V. Kudirka. 

Lietuviø literatûros modernëjimas XX a. pradþioje. 

Neoromantizmas. Ðatrijos Ragana. „Sename 

dvare“.Vaiþgantas. „Gondingos kraðtas“, „Að, 

tarnaitë ir kanarëlë“. V. Krëvë: orientalizmas 

(„Rytø pasakos“), tautos tapatybës paieðkos. 

B. Sruoga. „Milþino paunksmë“. Poetinë drama. 

Simbolizmas. 

Ekspresionizmo estetika. „Keturi vëjai“. K. Binkis. 

Kairysis avangardas. „Treèiasis frontas“. 

Antroji neoromantikø karta. „Granitas“, „Naujoji 

Romuva“. 

Neorealizmas. A. Vaièiulaitis. Novelës ið „Pelkiø 

tako“, „Valentina“. 

M. Remarkas, E. Hemingvëjus. 

Egzistencializmas. 

Absurdo literatûra. . Kafka. 

Lietuviø literatûra Antrojo pasaulinio karo metais 

ir po jo. 

V. Maèernis. „ Vizijos“, sonetai. Egzistencijos 

tragizmas ir herojiðka iðtvermë. 

B. Sruoga. „ Dievø miðkas“ (fragmentai). Ironiðkasis 

poþiûris. 

Þydø autoriø kûryba. 

Tremties, rezistencijos, egzodo literatûra. „Þemininkai“, 

„egzodo augintiniai“, M. Katiliðkis, K. Bradûnas, 

Nyka-Niliûnas. 

Autoriai, kûriniai, svarbesni nagrinëjimo aspektai 

V. Šekspyras. „Hamletas“.* Naujo tipo herojus. Šekspyriškoji 

tragedija. 

V. J. Getë. „austas“.* austiškoji problematika. 

K. Donelaitis. „Metai“. Sàsaja su socialiniu kultûriniu kontekstu: 

lietuvininkø padëtis XVIII a. Maþojoje Lietuvoje. Skirtingø epochø, 

literatûriniø kontekstø bei stiliø sankirta poemoje – meninës átaigos 

prigimtis. 

A. Mickevièius. „Vëlinës“, III dalis, „Ponas Tadas“ (fragmentai, 

pavyzdþiui, pirmosios knygos áþanga – ponaièio gráþimas, ketvirtosios 

knygos pradþia – giriø apraðymas), pasirinkti eilëraðèiai ið „Meilës 

sonetø“, „Krymo sonetø“. Romantinë meilës samprata. Orientalizmas. 

Maironis. „Pavasario balsai“, „Jaunosios Lietuvos“ fragmentai. Ryðiai 

su tautiniu sàjûdþiu ir „tautø pavasariu“. Lyrinio iðgyvenimo ir lyrikos 

raiðkos universalumas. 

J. Biliûnas. Apsakymai. „Liûdna pasaka“. Subjektyvusis pasakojimas. 

V. Krëvë. „Skirgaila“. Romantinis individualizmas. Istorinë drama. 

V. Mykolaitis Putinas. „Altoriø ðeðëly“. Psichologinis realistinis 

romanas. Asmens tapatybës suradimo ir savirealizacijos kelias. 

Menininko ir meno kûrybos problemos (atsakomybë sau ir kitiems). 

Modernioji þmogaus samprata. 

„Tarp dviejø auðrø“. Dualistinë pasaulëjauta. Lyrikos dramatizmas. 

J. Savickis. Novelës. Þmogaus samprata. Ironija. 

S. Nëris. „Diemedþiu þydësiu“. Þmogaus bûties problematika. 

Romantiðkojo lyrizmo esmë. „Prie didelio kelio“. Tragizmas lyrikoje. 

H. Radauskas. „ ontanas“, „Strëlë danguje“. Estetinë distancija. 

Ironija. 

A. Kamiu. „Maras“ arba „Svetimas“ (pasirinktinai). Þmogiškojo 

solidarumo etika. 

A. Ðkëma. „Baltoji drobulë“. Þmogaus destrukcija ir istorija. 

Modernaus pasakojimo ypatybës, sàmonës srautas. 

* Nagrinëjimui pasirenkamas V. Ðekspyro „Hamletas“ arba J. V. Getës „austas“. Nepasirinktas autorius ir kûrinys aptariamas 

kontekste. 

Lietuviø 

kalba 

73

Lietuviø 

kalba 

74 

Kontekstas 

Ðiandieninë lietuviø literatûra. 

Dramaturgija . (J. Gruðo „Barbora Radvilaitë“). 

Proza (romanas, apysaka, novelë). 

B. Radzevièius. 

Poezijos horizontai: nuo dainiškosios lyrikos iki 

grotesko (J. Degutytë, Vl. Ðimkus). Just. Marcinkevièius. 

Eilëraðèiai ið rinkinio „Gyvenimo ðvelnus 

prisiglaudimas“. A. Marèënas, D. Kajokas. 

Dokumentinë literatûra (biografija, memuarai, 

autobiografija, dienoraðèiai). 

Iðplëstinis kursas 

Uþdaviniai 

Autoriai, kûriniai, svarbesni nagrinëjimo aspektai 

J. Marcinkevièius. Draminë trilogija apie tautos tapatybës pagrindus 

(valstybæ, knygà, menà). „Maþvydas“. Poetinë drama. 

Proza. J. Aputis, R. Granauskas, V. Juknaitë, S. Ðaltenis, B. Vilimaitë 

(du pasirinktø autoriø kûriniai). Naujos pasakojimo technikos 

(sàmonës srautas, menamoji tiesioginë kalba). Pakitusi þmogaus 

koncepcija (pabrëþiamos ne aplinkos determinantës, o prigimtis, 

pasàmonë, iracionalumas). Charakterio kaita: nuo vientiso prie 

fragmentiško, nevienareikšmiško personaþo. Vaizduotës pasaulis – 

groteskas, fantastika, sapnas. Prozos kalba: polifoniškumas, „þemojo 

stiliaus “, slengo vaidmens išaugimas. 

Poezija. S. Geda, M. Martinaitis, N. Miliauskaitë, J. Vaièiûnaitë, T. 

Venclova (dviejø pasirinktø autoriø eilëraðèiai). Poetinio pasaulio 

sàlygiðkumas. Kultûrø kontekstas. Lyrinio „að“ susiskaidymas, jo balsø 

polifoniðkumas. Lingvistinë poezija: eksperimentavimas su kalba 

(fonika, morfologija, leksika, etimologija). 

Eseistika. S. Geda, V. Juknaitë, D. Kajokas M. Martinaitis, S. Parulskis 

(du pasirinktø autoriø tekstai). 

Subjektyvusis samprotavimas. 

XI–XII klasëse moksleiviai: 

v tobulindami sakytinës ir raðytinës kalbos vartojimo gebëjimus, ugdosi stiliaus nuovokà 

bei individualøjá stiliø, kûrybiðkai siekia turinio ir raiðkos dermës, átaigumo bei 

originalumo; 

v skaitydami iðkiliausius lietuviø ir visuotinës literatûros kûrinius pleèia literatûriná ir 

kultûriná akiratá, gilina literatûros, kultûros reiðkiniø supratimà; 

v mokosi savarankiškai rinktis, analizuoti, interpretuoti ir vertinti ávairiø literatûros rûðiø 

ir þanrø kûrinius; 

v supranta estetinæ literatûros kûriniø vertæ, iðgyvena estetiná jø poveiká; 

v ágyja savarankiðko kalbos ir literatûros tyrinëjimo patirties; 

v mokosi analizuoti ir kritiškai vertinti ávairias visuomeninio, kultûrinio gyvenimo formas.

Turinys 

Iðplëstinio kurso turinys yra platesnis negu bendrojo kurso. 

Kalbos paþinimas gilinamas: 

v skaitant ir aptariant adaptuotus kalbos filosofijos skaitinius; 

v atliekant ávairius projektinius kalbos tyrimo darbus. Jø tematika priklauso nuo 

pasirinktos ugdymo krypties, moksleiviø ir mokytojø pomëgiø bei interesø, regiono ir 

mokyklos kultûrinës veiklos, tradicijø ir kt. Kalbos tyrimo veikla turëtø ne tik plësti 

þinias apie kalbà ir kultûrà, bet ir padëti moksleiviui ugdytis ir gilinti kalbos vartojimo 

gebëjimus, pavyzdþiui: dalyvauti konferencijoje, diskusijoje, paraðyti referatà, straipsná 

apie gimtàjà tarmæ, pateikti gimtøjø apylinkiø vietovardþiø tyrinëjimo rezultatus. 

Literatûrinio ugdymo turinys pleèiamas: 

v skaitant ir nagrinëjant daugiau bendrojo kurso autoriø kûriniø; 

v skaitant ir nagrinëjant kitø autoriø kûrinius; 

v susipaþástant su platesniais kultûriniais kontekstais. 

Sudarydamas iðplëstinio kurso programà mokytojas dalá medþiagos pasirenka pats – greta 

bendrojo kurso kûriniø (lentelëje paryðkintø) ið „Konteksto“ skilties átraukiami dar 8 kûriniai, ið 

kuriø privalomi: . Dostojevskio „Nusikaltimas ir bausmë“, Šatrijos Raganos „Sename dvare“, 

Vaiþganto „Pragiedruliai“ („Gondingos kraðtas“), B. Sruogos „Dievø miðko“ fragmentai, 

pasirinktos A. Vaièiulaièio novelës. Kiti autoriai ir kûriniai pasirenkami visiðkai laisvai. 

Iðplëstiniam kursui pasirenkami skaityti 4–5 literatûros kritikos darbai. 

Lietuviø 

kalba 

75

Sritis 

Teksto (sakytinio ir 

raðytinio) suvokimas 

Esminiai gebëjimai 

Suprasti teksto paskirtá, adresanto tikslus 

bei teksto prasmæ. Gebëti kritiðkai 

vertinti. 

Klausant ir skaitant taikyti ávairias teksto 

suvokimo strategijas. 

Atidþiai skaityti (analizuoti ir interpretuoti) 

bei vertinti groþinius tekstus. 

Klausytis ar skaityti, suvokti ir vertinti 

ávairius negroþinius (informacinio, 

apeliatyvinio, diskusinio pobûdþio) 

tekstus. 

IÐSILAVINIMO STANDARTAI 

PASIEKIMAI 

Bendrojo kurso Iðplëstinio kurso 

Atidþiai skaito ar klausosi bei supranta teksto paskirtá (informuoti, átikinti ir pan.), sàmoningai 

suvokia raðytojo ar kalbëtojo tikslus, paaiðkina, kaip tø tikslø siekiama kalbos priemonëmis, ir 

kritiðkai vertina teksto daromà poveiká. 

Iðryðkina atvirus ir slaptus teksto adresanto 

tikslus. 

Savarankiðkai pasirenka tekstus ávairiems tikslams (mokymuisi, papildomai informacijai, savo 

malonumui ir pan.). 

Atsiþvelgdami á tikslà pasirenka tinkamiausià teksto skaitymo bûdà: apþvalginá, paþintiná, ieðkomàjá, 

studijuojamàjá. 

Ávairiais bûdais tikrinasi savo suvokimà: savais þodþiais paaiðkina sàvokas ar persako idëjas 

kitiems, formuluoja „ásivaizduojamo testo“ klausimus, skaito numatydami. 

Geba iðsiaiðkinti nesuprastus þodþius, pasakymus, uþuominas, mintis, idëjas, sàvokas klausdami, 

dar kartà skaitydami, savarankiðkai rasdami informacijà ávairiuose ðaltiniuose, pavyzdþiui, 

þodynuose, þinynuose, enciklopedijose. 

Tikslingai ir aktyviai klausosi, siedami jau þinomà ir naujà, atsirinkdami ir pasiþymëdami 

reikðmingà informacijà. 

Skaito ir interpretuoja nesudëtingos sandaros tekstus. Interpretacijà grindþia kûrinio struktûros 

analize ir kultûrinio konteksto argumentais. Sudëtingesná tekstà skaito ir aptaria, vadovaudamiesi 

pateiktais klausimais ir paaiðkinimais. 

Savarankiðkai interpretuoja sudëtingesnës 

sandaros bei problematikos tekstus. 

Kritiðkai vertina kitø skaitytojø interpretacijø pagrástumà. 

Suvokia ir paaiðkina, kaip teksto interpretacija 

priklauso nuo skaitytojo asmeninës, socialinës, 

kultûrinës patirties. 

Pagrástai interpretuoja negroþinius apeliatyvinio, diskusinio pobûdþio tekstus, aptaria juose 

pateiktus ávairius poþiûrius bei poveiká adresatui, iðsako savo nuomonæ. 

Vertina argumentø pagrástumà, iðraiðkos 

átaigumà. 

76 

Lietuviø 

kalba

Teksto kûrimas 

(þodþiu ir raðtu) 

Sritis Esminiai gebëjimai 

Suvokti tekstus, kuriuose prasmë 

reiðkiama ne vien verbaliniais þenklais. 

Kuriant tekstà, remtis teksto kûrimo proceso 

pakopø (pasirengimas, komponavimas, 

redagavimas, pateikimas) iðmanymu. 

Þinoti ir taikyti tinkamiausias strategijas. 

Kalbant ir raðant laikytis bendriausiø 

teksto kûrimo, stilingos, taisyklingos 

kalbos reikalavimø. 

PASIEKIMAI 


Skaito informacinio pobûdþio tekstus, atrenka informacijà ávairiems tikslams, vertina jos svarbà ir 

patikimumà. 

Savarankiðkai randa informacijos ðaltinius, nustato 

jos naudingumà, jà rûðiuoja, apibendrina 

ir vertina. 

Aptaria ir vertina tekstus, kuriuose prasmë reiðkiama ne vien verbaliniais þenklais (pavyzdþiui, 

filmas, spektaklis, reklama, interneto svetainë ir pan.). 

Aptaria ir vertina kalbos vaidmená ir raiðkos 

ypatybes tekstuose, kuriuose prasmë reiðkiama 

ne vien verbaliniais þenklais (pavyzdþiui, 

knygos virðelio ir iliustracijø ryðys su knygos 

turiniu). 

Tikslingai pasirengia kurti tekstà, apsvarsto tikslus, situacijà bei iðanalizuoja adresato poreikius ir 

patirtá. 

Naudoja ávairius idëjø, argumentø radimo bûdus (pavyzdþiui, „minèiø lietus“, laisvasis raðymas, 

„tinklo nërimas“ ir pan.). 

Randa informacijos pasirinkta tema. Taiko ávairius informacijos radimo bûdus: interviu, skaitymà, 

narðymà po internetà ir kt. Kaupia duomenis (faktus, pavyzdþius, citatas, detales ir kt.), tvarko juos 

ir efektyviai jais naudojasi. 

Planuoja, numato teiginiø iðdëstymo tvarkà, apmàsto áþangà ir pabaigà. 

Kuria tekstà, tinkamai organizuodami minties raiðkà: renkasi tinkamà medþiagos iðdëstymo 

principà atsiþvelgdami á teksto tipà, parodo màstymo eigà orientuodamiesi á adresatà, tinkamai 

sieja sakinius. 

Redaguoja tekstà tikslo, adresato, turinio, teksto, pastraipos, sakinio struktûros, stiliaus ir kalbos 

normø aspektais. 

Tinkamai ir patraukliai pateikia uþbaigtà darbà. 

Laikosi pagrindiniø tekstø kûrimo principø: trinarës struktûros (pradþia, dëstymas, pabaiga), 

teksto nuoseklumo, pastraipos vientisumo bei bendrøjø stiliaus reikalavimø. 

Kûrybiðkai siekia kalbinës raiðkos ir turinio 

vienovës, puoselëja stiliaus individualumà. 

77 

kalba 

Lietuviø

Kalbos ir literatûros 

paþinimas 


Kurti tinkamos apimties ávairiø þanrø 

sakytinius ir raðytinius tekstus. 

Suvokti kalbà ir literatûrà kaip socialinius 

ir kultûrinius reiðkinius. 

PASIEKIMAI 


Kalbëdami ir raðydami laikosi kalbos normø, þino savo kalbos trûkumus, suklydæ ar nurodþius 

klaidà pasitaiso, naudojasi ávairiais kalbos praktikos ðaltiniais. 

Parengia referatà: surenka medþiagà ið keliø ðaltiniø, jà sistemina, apibendrina, aiðkiai ir nuosekliai 

pateikia informacijà adresatui. 

Parengia ir paskaito paskaità: paaiðkina 

sàvokas ir apibrëþimus, iðryðkina problemas, 

parengia ir naudoja tinkamas vaizdines 

priemones. Siekia informatyvumo ir átaigumo 

dermës. 

Paraðo esë literatûros ar kita tema: iðsako savo poþiûrá, argumentuodami remiasi ávairiais ðaltiniais, 

laikosi samprotaujamojo teksto struktûros. 

Raðydami esë diskutuoja, svarsto kontrargumentø 

pagrástumà, átaigiai komponuoja tekstà 

(kuria vientisus ar fragmentiðkos kompozicijos 

tekstus). 

Parengia ir pasako vieðàjà kalbà, aiðkiai formuluodami teiginius ir argumentus, pabrëþdami 

svarbiausius dalykus. 

Kalbëdami tinkamai valdo klausytojø dëmesá, 

lanksèiai reaguoja á jø nuotaikà. Kalba 

originaliai ir átaigiai. 

Dalyvauja ávairaus pobûdþio pokalbiuose (paðnekesyje, diskusijoje, interviu ir pan.): efektyviai 

klausosi, klausia, atsako, svarsto, kelia problemas, argumentuoja, prieðtarauja, plëtoja mintis ar 

idëjas, vertina. 

Vadovauja diskusijai, apibendrina ávairius 

poþiûrius, padaro iðvadas. 

Paaiðkina, kaip kalbos vartojimas priklauso nuo tikslø, turinio, komunikacijos bûdo, adresanto ir 

adresato vaidmenø ir tarpusavio santykiø. 

Iðvardija ir paaiðkina kalbos funkcijas. 

Komentuoja, kaip nagrinëjamø tekstø kalboje atsispindi skirtingø kultûrø, epochø, socialiniø, 

kultûriniø grupiø vertybës, poþiûriai. 

78 

Lietuviø 

kalba


Suvokti þiniø apie kalbos sandarà 

reikðmæ prasmingam ir taisyklingam 

minèiø reiðkimui þodþiu ir raðtu bei 

jomis efektyviai naudotis. 

Suvokti literatûros procesà. 

PASIEKIMAI 


Supranta, kad kalba galima paveikti kito þmogaus ir visuomenës vertybines nuostatas, poþiûrius, 

formuoti gyvensenos ir màstymo stereotipus, pateikia pavyzdþiø. 

Nagrinëdami tekstus paaiðkina, kaip kalba 

mëginama paveikti kito þmogaus ir visuomenës 

vertybines nuostatas, poþiûrius, formuoti 

gyvensenos ir màstymo stereotipus (pavyzdþiui, 

reklamos teksto analizë). 

Paaiðkina, kaip kalboje atsispindi tautos pasaulëjautos, materialinës ir dvasinës kultûros savitumas. 

Pateikia konkreèiø pavyzdþiø. 

Savarankiðkai interpretuoja pateiktus pavyzdþius 

ir atskleidþia, kaip kalboje atsispindi tautos 

pasaulëjautos, materialinës ir dvasinës kultûros 

savitumas. 

Supranta, kaip ir kodël kalba ir literatûra keièiasi: aptaria svarbesnius pokyèius ir jø prieþastis. 

Supranta kalbos ir literatûros istoriðkumà, ryðá su praeities kartø patyrimu. 

Nuolat rûpinasi savo kalbos taisyklingumu, kultûra. 

Puoselëja savo kalbos individualumà. 

Suvokia ir supranta kalbos sandarà: þino kalbos vienetus (tekstas, sakinys, þodis, garsas) ir 

paaiðkina sisteminæ jø vienovæ (vienas yra kito dalis ir atskirai negalimas). 

Aptaria tekstà kaip kalbos vienetà, paaiðkina jo struktûros ir semantikos ypatybes. 

Skiria funkcinius stilius (buitiná, moksliná, administraciná, publicistiná, meniná), apibûdina jø 

vartojimo sritis, þanrus, kalbinæ raiðkà. 

Aptaria konkretaus teksto stiliø. 

Palygina skirtingø stiliø tekstus nurodytu 

aspektu. 

Supranta pagrindines kalbotyros sàvokas ir tikslingai vartoja jas reiðkianèius terminus. 

Þino lietuviø bei visuotinës literatûros raidà, komentuoja jos sàsajas su kultûriniu kontekstu. 

Geba pagrástai priskirti kûriná epochai, srovei. Susieja tekstà su literatûriniu, istoriniu, kultûriniu 

kontekstu. 

79 

kalba 

Lietuviø


Suprasti, kaip literatûros teorijos 

paþinimas padeda skaitytojui suvokti 

tekstà. 

PASIEKIMAI 


Atpaþásta kûrinyje literatûros srovës, sàjûdþio 

bruoþus. 

Atpaþásta literatûroje savosios ir visuotinës kultûros þenklus ir paaiðkina jø reikðmæ. 

Aptaria þymesnius iðkiliausiø lietuviø ir pasaulio raðytojø kûrinius, nusako kûrinio vietà literatûros 

raidos procese. 

Apibûdina naujausias lietuviø literatûros 

tendencijas. 

Aptaria literatûros teorijos þinojimo svarbà kûrinio suvokimo galimybëms. 

Nagrinëdami ðiuolaikinës literatûros kûrinius 

aptaria literatûriniø susitarimø (pavyzdþiui, 

þanro) sàlygiðkumà. 

Supranta pagrindines literatûrologijos sàvokas ir tikslingai bei tinkamai jas vartoja. 

Suvokia, kas yra kûrinio interpretacija. Paaiðkina, kaip ji remiasi kûrinio konteksto iðmanymu, 

priklauso nuo pasirinkto analizës metodo ir literatûrinës bei gyvenimiðkosios skaitytojo patirties. 

80 

Lietuviø 

kalba

Programa 

Dalyko paskirtis 

Rusø kalba 

(gimtoji) 

Svarbiausia gimtosios kalbos ugdymo siekiamybë – asmens komunikacinë kompetencija, kuri 

sudaro prielaidas kiekvieno moksleivio visaverèiam asmeniniam gyvenimui, sëkmingai paþintinei, 

profesinei bei visuomeninei veiklai. 

Kompetencija suprantama kaip ugdymo procese ágytas bendrasis gebëjimas, grindþiamas 

þiniomis, patirtimi, vertybëmis, polinkiais bei lemiantis gebëjimà ágytà iðsilavinimà ir patirtá 

pritaikyti konkreèiai gyvenimo problemai spræsti. 

Komunikacinë kompetencija suprantama kaip gebëjimas suvokti ir kurti sakytinius ir raðytinius 

tekstus, atsiþvelgiant á tikslà, adresatà, adresantà ir situacijà. Komunikacinë kompetencija 

susideda ið keliø subkompetencijø: lingvistinës, diskursinës, sociokultûrinës, strateginës. 

Lingvistinë subkompetencija suvokiama kaip gebëjimas taisyklingai skaityti, kalbëti ir raðyti, 

kalbos sistemos ir kalbos funkcionavimo paþinimas, gausus þodynas. Taèiau lingvistinës 

subkompetencijos ugdymas nëra savitikslis: ji skirta komunikacinei kompetencijai ir bendram 

kultûriniam iðsilavinimui plësti. 

Diskursinë subkompetencija suprantama kaip gebëjimas suprasti ir kurti riðlius tekstus. 

Sociokultûrinë subkompetencija suvokiama kaip þinojimas to sociokultûrinio konteksto, kuriame 

kalba vartojama, ir gebëjimas tas þinias taikyti bendraujant. Sociokultûrinë subkompetencija 

apima visuomenës bendravimo normø, kalbos etiketo, tradicijø, paproèiø, kultûros, groþinës 

literatûros ir kitø menø, istorijos, filosofijos, religijos, geografijos, politikos ir kitø gyvenimo faktø 

þinojimà. 

Strateginë subkompetencija suvokiama kaip gebëjimas tikslingai naudotis atitinkamais 

nelingvistiniais bûdais komunikaciniam tikslui pasiekti. 


Rusø gimtosios kalbos mokymo Lietuvoje tikslus, uþdavinius ir turiná lemia konkreti situacija: 

rusø mokyklos funkcionuoja kitoje, ne savo tautos, kalbinëje ir visuomeninëje kultûrinëje terpëje. 

Todël ugdymo turinys ágauna keletà ypaè svarbiø aspektø: 

v moksleivis turi suprasti kultûriná ir istoriná rusø kalbos ir literatûros kontekstà, nes 

tiesioginiø kontaktø su Rusijos kultûra jis daþniausiai stokoja. Taigi mokytojas turëtø 

Rusø 

kalba 

81

Rusø 

kalba 

82 

sieti rusø literatûrà su Rusijos istorijos, dailës, muzikos, teatro, kino kontekstu, þadinti 

ir palaikyti domëjimàsi ðiø dienø Rusijos kultûra; 

v ugdymo turinys turi padëti formuoti ir iðlaikyti nacionaliná identitetà. Todël mokytojas 

turëtø sieti rusø literatûrà su rusø tautos tradicijomis, apeigomis, staèiatikiø ðventëmis 

bei krikðèioniðkosiomis vertybëmis; 

v rusø kalbos ir literatûros mokymas glaudþiai sietinas ir su Lietuvos sociokultûriniu 

kontekstu, su pilietinio ugdymo nuostatomis; moksleivis turëtø gebëti áþvelgti rusø ir 

lietuviø, slavø ir baltø kalbø, mitologijø ir kultûrø istorines sàsajas; 

v svarbi ugdymo turinio dalis – rusø kalbos ir literatûros Lietuvoje ypatumai. Mokytojas 

turëtø skirti nemaþa laiko ir dëmesio kalbos kultûrai, rusø ir lietuviø, rusø ir lenkø 

kalbø interferencijai ir sàveikai, Lietuvos rusø literatûrai, tautosakai, etnokultûrai. 


Gimtosios kalbos ugdymo turiná sudaro kalbos ugdymas, literatûrinis ir kultûrinis ugdymas, 

strategijø mokymasis. 

Kalbos ugdymas: 

komunikacijos proceso suvokimas, sakytinës ir raðytinës kalbos praktika ir tematika, normos, 

funkcijos ir stiliai. 

Mokant(is) sakytinës kalbos, sudarytinos tinkamos tikslingo pokalbio situacijos (diskusijos, 

interviu ir kt.). Ávairi motyvuota kalbinë veikla skatina natûraliai, tarsi savaime lavinti 

komunikacinius gebëjimus, suprasti komunikaciná procesà (tikslingas paèios informacijos ir jos 

vertinimo pateikimas ir perteikimas, adresato ir situacijos apibrëþimas), ugdytis kalbos funkcijø 

ir stiliø nuovokà (ir ja remtis), mokytis tikslingai vartoti sakytinæ ir raðytinæ kalbà. 

Teksto rašymo ir redagavimo praktika turëtø tapti áprastine motyvuota veikla, glaudþiai 

siejanèia literatûrinio ir kalbinio ugdymo uþdavinius. Raðydami (sudarydami) tekstus numatyta 

eiga (raðymo pakopomis) moksleiviai pasirengia ir teksto nagrinëjimo eigai. Ir priešingai: 

nagrinëdami tekstus analizës tarpsniais ið dalies jie mokosi nuosekliai raðyti (sudaryti, kurti) 

tekstus. Paskutinës pakopos moksleiviams pravartu patiems ávertinti ágûdþius (kaip moka sieti 

sakinius, pastraipas, planuoti, komponuoti, redaguoti tekstà ir kt.). 

Sakytinës ir raðytinës kalbos tematika siejama su asmenine moksleiviø patirtimi, programiniais 

kûriniais, kultûrinio gyvenimo reiðkiniais. 

Remiantis pagrindinëje mokykloje susidarytu kalbos sandaros vaizdu, tarties, raðybos, 

skyrybos ágûdþiais, funkciniø stiliø supratimu, svarbiausiais kalbos vartojimo gebëjimais, XI– 

XII klasëse toliau ugdoma taisyklingos ir stilingos kalbos nuovoka ir vartosena. Raðybai ir skyrybai 

pamokos skiriamos pagal moksleiviø poreikius.

Literatûrinis ir kultûrinis ugdymas: 

groþinë literatûra ir kiti kultûros tekstai (jø pateikimas); 

kûriniø (tekstø) skaitymas (aptarimas, apraðymas, nagrinëjimas, interpretavimas ir 

vertinimas); 

literatûrologinës sàvokos; 

ðiuolaikinës literatûrinio (kultûrinio) gyvenimo formos. 

Pagrindinë kultûrinio ir literatûrinio lavinimo medþiaga – ávairiø stiliø ir pobûdþio tekstai. 

Nors tradiciðkai didþiausià dalá skaitomø tekstø sudaro groþiniai kûriniai (ar jø iðtraukos), moksleiviai 

turi gebëti suprasti ir vertinti negroþiná tekstà, jo specifikà. Tuo tikslu pateikiami negroþiniai 

tekstai: publicistiniai, ávairûs kiti tekstai (meniniai filmai, televizijos ir radijo programos, interneto 

ir elektroniniai tekstai). Mokiniams turëtø atsiskleisti ávairi (meno, psichologinë, filosofinë ir kt.) 

problematika bei literatûrinio kalbëjimo ávairovë (stilius, tipai, þanrai, rûðys). 

Pateikiant groþinius tekstus, siekiama, kad moksleiviai ne kuo daugiau kûriniø perskaitytø, 

bet per literatûrà patirtø savo estetiniø jausmø ir màstymo galias, galëtø dþiaugtis ir suprastø, 

kad pastangos áþvelgti, suvokti ir iðgyventi literatûros kûrinio prasmes, pajausti ir atskleisti 

kalbos raiðkos iðgales yra asmeniškai vertingos. 

Skaitomi ir aptariami ne tik literatûrologiniai (kultûrologiniai), bet ir paèiø moksleiviø „tekstai 

apie tekstus“ (interpretacijos, raðiniai, esë ir kt.). Dalydamiesi literatûrinëmis (kultûrinëmis) 

áþvalgomis moksleiviai suvokia literatûrinës (kultûrinës) komunikacijos esmæ (autoriaus, jo 

konteksto ir skaitytojo bei jo konteksto sàveikà, kûrinio prasmæ apskritai), analizës ir 

interpretacijos bûdus, jø skirtybes bei ryðá. 

Plëtojami literatûros teorijos pagrindai, iðmokstamos literatûrinës sàvokos, suvokiamos jø 

funkcijos. 

Literatûrinis (kultûrinis) ugdymas apima ir svarbiausius ðiuolaikinio kultûrinio gyvenimo 

reiðkinius, literatûros aktualizavimo formas (teatro, kino ir kt.). Aptariama ir vertinama knygø 

leidyba, reklama, periodinë spauda, televizija, radijas ir kitos þiniasklaidos priemonës. Svarbiausi 

visuomenës kultûrinës komunikacijos vertinimo kriterijai yra etiniai ir estetiniai: nuolat 

atkreipiamas moksleiviø dëmesys á vertingas visuomenës kultûrinio gyvenimo apraiðkas, 

pratinamasi atpaþinti menkavertës masinës kultûros poþymius. 

Teksto kûrimo ir suvokimo strategijos 

Komunikacinio proceso ir mokymosi sëkmë priklauso nuo teksto kûrimo ir suvokimo strategijø 

þinojimo ir taikymo, nes strategijos padeda suvokti ir kurti sakytiná ir raðytiná tekstà, spræsti 

mokymosi problemas. Strategijø mokymasis padeda moksleiviams pajusti asmeninæ atsakomybæ 

uþ mokymosi rezultatus (jie þino, kaip iðmokti tai, ko norime juos iðmokyti). Strategijø þinojimas 

padeda pritaikyti anksèiau iðmoktas reakcijas naujose situacijose. 

Rusø 

kalba 

83

Rusø 

kalba 

84 

Strategija yra organizuota, nuosekli ir tikslinga elgsena, kurià individas pasirenka vienam 

ar kitam uþdaviniui spræsti. Mokymosi procese mokytojas supaþindina moksleivius su ávairiomis 

strategijomis. Moksleiviai ágyja gebëjimà naudotis asmeniðkai jiems tinkanèiomis strategijomis 

ir moka pasirinkti tinkamiausià tam tikram komunikaciniam tikslui pasiekti. 

Rekomenduojama mokyti ðiø teksto suvokimo strategijø: 

v skaitymo rûðies pasirinkimas (apþvalginis, paþintinis, atrenkamasis, studijuojamasis); 

v reikðminiø þodþiø radimas; 

v naujø ar neaiðkiø þodþiø reikðmës patikslinimas (naudojimasis þodynais, þinynais); 

v svarbios informacijos nustatymas ir paþymëjimas (pabraukimas, paryškinimas, 

konspektavimas ir pan.); 

v ne tokios reikšmingos informacijos atmetimas; 

v klausimø këlimas (Kà autorius norëjo pasakyti? Kà man tai reiðkia?); 

v skaitymas su numatymu (Kas vyks toliau?); 

v pasiþiûrëjimo atgal strategija (Jeigu pamirðai ar nesupratai – skaityk dar kartà); 

v pasakojimo struktûros suvokimo strategija (Kas pagrindinis veikëjas? Kur ir kada viskas 

vyksta? Kà veikia pagrindinis veikëjas? Kà tas veikëjas jauèia? Kuo viskas baigiasi?). 

Rekomenduojama mokyti ðiø teksto kûrimo strategijø: 

v pasirengimo strategija (uþduoties suvokimas, temos formulavimas ar pasirinkimas, 

tikslø nustatymas, adresato ir situacijos ávertinimas, planavimas, dëstymas); 

v medþiagos radimas ir atranka (Kur galëèiau gauti tinkamos medþiagos (ið kitø þmoniø, 

knygø, interneto), kuri átikintø adresatà ir parodytø mano kompetencijà ðioje srityje?); 

v minèiø, argumentø, átikinimo bûdø radimas („minèiø lietus“, „tinklo nërimas“, laisvasis 

rašymas, 7 klausimai, retoriniai topai); 

v planavimo ir dëstymo strategijos (Ar yra visos trys struktûrinës dalys: áþanga, 

dëstymas, pabaiga; Ar argumentai (mintys) susijæ su tezëmis (tema) ir tarpusavyje?); 

v redagavimo strategijos (Raðyk ir perraðyk atsiþvelgdamas á tai, ar aiðki pagrindinë 

mintis, ar ji yra pagrásta, ar logiðkai ir nuosekliai dëstoma, ar tai informatyvu, ar 

informacija patikima ir pakankamai gausi, ar skaitytojui (klausytojui) bus ádomu, ar 

tinkamai parinkti raiškos bûdai); 

v darbo formos ávertinimas (Ar aiðkiai, tvarkingai paraðyta? Ar átaigiai, átikinamai, 

pakankamai garsiai papasakota? Ar tiktø pasitelkti vizualias ar kitas pagalbines 

priemones?)








platesnio kultûrinio iðsilavinimo. Ðio kurso turinys yra platesnis ir iðsamesnis: skaitoma ir 





Galimi du iðplëstinio kurso variantai: 

Iðplëstinis kursas = bendrasis kursas + kryptingas programos papildymas, pagilinimas. 

Iðplëstinis kursas = bendrojo kurso programa + moduliai (vienas ar du). 

Pagal antràjá variantà iðplëstinio kurso mokoma pagal modulio programà, kuri pagilina þinias 

ir gebëjimus ið vienos kurios nors dalyko srities (kalbos ugdymo ar literatûros). Ðiuo atveju 

iðsilavinimo standartø siekiama ið tos dalyko srities, kuri atitinka modulá. 

Tiek bendruoju, tiek iðplëstiniu kursu besimokantys moksleiviai, siekdami savarankiškai iðkeltø 

gimtosios kalbos mokymosi tikslø, gali rinktis modulius ir kaip papildomus dalykus. 

Siûlomos tokios moduliø temos: 

1. Retorika. 

2. Debatai. 

3. Lietuvos rusø kultûra. 

4. Lietuvos tautø kultûra. 

5. Rusijos kultûra 

6. Biblijos siuþetai ir motyvai rusø ir visuotinëje literatûroje. 

7. Rusø ir Europos literatûrø ryðiai. 

8. Teksto interpretacija. 

9. Moters likimas. Laimës, meilës, ðeimos problema XIX ir XX a. rusø literatûroje. 

10. Postmodernizmas. 

11. Dabartinë rusø literatûra. 

12. Kalba ir visuomenë. 

Rusø 

kalba 

85

Rusø 

kalba 

86 


Uþdaviniai 

Siekiama, kad XI–XII klasëse moksleiviai, remdamiesi pagrindinëje mokykloje ágyta patirtimi 

ir þiniomis: 

v tobulintø sakytinës ir raðytinës kalbos vartojimo gebëjimus, ugdytøsi stiliaus nuovokà, 

laikytøsi kalbos normø; 

v suvoktø kalbos reikðmæ ir prasmæ asmeniui, tautai ir visuomenës kultûrai; 

v plëstø literatûriná ir kultûriná akiratá, skaitytø iðkiliausius ávairiø epochø savosios ir 

visuotinës literatûros tekstus, suvoktø literatûros vaidmená kultûrai; 

v gebëtø þvelgti á visuotinës ir rusø literatûros raidà kultûros epochø ir literatûriniø 

krypèiø poþiûriu, susidarytø savosios literatûros tradicijos vaizdà; 

v mokytøsi savarankiðkai analizuoti, vertinti ir interpretuoti ávairiø literatûros rûðiø ir 

þanrø kûrinius, remdamiesi literatûros teorijos iðmanymu, pasitikrindami 

atitinkamuose šaltiniuose; 

v suprastø etinæ, estetinæ ir paþintinæ literatûros kûriniø vertæ; 

v tobulintø informacinius gebëjimus, ugdytøsi strateginæ kompetencijà; 

v mokytøsi analizuoti ir kritiðkai vertinti ávairias visuomeninio kultûrinio gyvenimo 

formas. 

Turinys 

Programos turiná sudaro kalbos ugdymas, literatûrinis ir kultûrinis lavinimas. 


Kalbos paþinimas 

Kalba – svarbiausia þmoniø bendravimo priemonë. 

Kalba kaip dinamiškas reiškinys, susijæs su tautos istorija. 

Rusø kalbos santykis su kitomis kalbomis: lenkø, baltarusiø, lietuviø, anglø. 

Dvikalbystë ir daugiakalbystë. 

Kalbinës komunikacijos kultûra 

Verbalinë ir neverbalinë (kûno iðraiðka, sutartiniai þenklai) komunikacija. 

Komunikacijos modelis: adresantas (kalbëtojas, autorius), tekstas, adresatas (klausytojas,

skaitytojas), kontekstas (komunikacijos situacija, teksto kultûrinis kontekstas (teksto kilmë, 

paskirtis, þanras), gráþtamasis ryðys). 

Socialinis vaidmuo ir kalbëtojo vaidmuo. Kalbos etiketas. Kalbinës elgsenos kultûra. 

Rusø kalbos vartojimo Lietuvoje ypatumai. Interferencija. Svarbiausios kalbos kultûros 

problemos: kalbos normos, kalbos klaidos. 

Kalbos praktikos ðaltiniai: rusø kalbos raðybos, skyrybos, aiðkinamieji, sinonimø, 

frazeologizmø, tarptautiniø þodþiø þodynai bei þinynai. 

Iškalbos menas (retorika) 

Kalbø rûðys: informavimo, átikinimo, proginës. Informavimo kalbos: aiškinimas, praneðimas, 

paskaita. Átikinimo kalbos: prakalba, kreipimasis, reklama, kaltinimas, gynimas. 

Tezë. Argumentas, argumentavimo bûdai (pavyzdys, faktas, asmeninë ir þmonijos patirtis). 

Kaip sudominti adresatà ir palaikyti jo interesà: retorikos priemonës. 

Tekstas ir jo struktûra 

Tekstas. Teksto tipai: pasakojimas, aprašymas, samprotavimas. Teksto raiška. 


Teksto kompozicija (linijinë, diskretinë, paralelinë, rëminë (þiedinë)). 

Teksto struktûra: áþanga, dëstymas, pabaiga. 

Teksto vientisumas: teksto pastraipø, sakiniø siejimo bûdai, pastraipos uþbaigtumas, teksto 

riðlumas. 

Teksto analizë ir vertinimas tikslø, prasmës, vertybiø, kompozicijos, raiðkos, stiliaus, konteksto 

ir kitais aspektais. 

Sakytinio ir rašytinio teksto ypatumai. 

Kalbos formos: monologas, dialogas, polilogas, jø ypatumai. 

unkciniai stiliai. Šnekamojo, publicistinio, groþinio, mokslinio, dalykinio stiliaus ypatumai. 

Sakytinio teksto þanrai: prakalba, pranešimas, interviu, diskusija ir kt. 

Raðytinio teksto þanrai: esë, recenzija, straipsnis, referatas, anotacija, charakteristika ir kt. 


Ávairiø þanrø sakytiniø ir raðytiniø tekstø kûrimas. 

Rengimosi etapai: pasirenkama (formuluojama), tikslinama, plëtojama tema; apibrëþiamas 

tikslas; numatomas adresatas, situacija; nusakomas þanras, pagrindinë mintis, raðomos tezës; 

renkama medþiaga; numatoma struktûra, kalbos stilius, raiðkos bûdai. 

Teksto redagavimas: parengto teksto skaitymas, vertinimas, tobulinimas. 

Rusø 

kalba 

87

Rusø 

kalba 

88 

Literatûrinis ir kultûrinis ugdymas 

Literatûra tarp kitø menø, jos specifika. 

Literatûra kaip svarbi tautinës sàmonës forma. 

Rusø literatûros istorija. Rusø literatûros raidos tendencijos Europos kultûriniø epochø, stiliø 

ir krypèiø kaitoje XIX ir XX a. 

Vertybës, bûdingos ávairioms epochoms. 

Groþiniam stiliui bûdingi bruoþai ávairiø literatûrinio proceso epochø kûriniuose. 

Groþinio kûrinio kalba, individualus autoriaus stilius. 

Literatûrinës sàvokos: literatûros rûðys (epas, lyrika, drama) ir þanrai; literatûrinio kûrinio 

pavadinimas, epigrafas, autorius ir pasakotojas, kompozicija, siuþetas, leitmotyvas, reikðminiai 

þodþiai, meninë detalë, kûrinio nuotaika, portretas, interjeras, þodinë charakteristika, 

psichologizmas, peizaþas; ritmas, metras, rimas, meninës priemonës (tropai ir figûros). 

Visuotiniai kultûros þenklai: bibliniai, antikiniai, mitologiniai, tautosakiniai motyvai ir simboliai 

literatûros (ir kitø menø) kûriniuose. 

Bendroji programa 

Ði programa yra pagrindas individualioms bendrojo ir iðplëstinio kursø programoms, kurias 

sudarinës mokytojai, atsiþvelgdami á savo moksleiviø poreikius, pasirinktà profilá ir kitas 

aplinkybes. Reikëtø pabrëþti, kad brandos egzaminø programa bus orientuota á autoriø ir kûriniø 

sàraðà, pateiktà ðioje programoje. Bet tai nereiðkia, kad visi ðioje programoje paminëti autoriai ir 

kûriniai turi bûti detaliai ir iðsamiai studijuojami. Skaitomi ir iðsamiai analizuojami kûriniai, 

iðskirti paryškintu šriftu. Kûriniams, prie kuriø paraðyta „apþvalga“, skiriama kur kas maþiau 

valandø, skaitomos tik jø iðtraukos. Ið visuotinës literatûros kûriniø, nurodytø lentelëje, mokytojas 

pasirenka 3–4 kûrinius bendrajam kursui ir 7–8 iðplëstiniam kursui per dvejus metus. 

Sudarydamas individualiàjà bendrojo kurso programà, mokytojas savo nuoþiûra gali iðbraukti 

arba pakeisti 3–4 pozicijas ið rusø literatûros per dvejus metus, iðskyrus tas, kurios iðskirtos 

paryðkintu šriftu.

Nagrinëjimo aspektai 

Istorinis ir kultûrinis 

Literatûros teorija 

literatûros kontekstas 

Antikinë literatûra 

Viduramþiai 

Renesansas 

Klasicizmas 

Romantizmas 

Realizmas. „Hàòóðàëüíàÿ 

øêîëà“ 

Liberalai ir demokratai 

Zapadnikai ir slavianofilai 

Þurnalas „Sovremennik“ 

„Grynojo meno“ teorija. 

Panteizmas 

Impresionizmas 

Ekspresionizmas 

„Sidabrinio amþiaus“ 

literatûra 

Modernizmas 

Simbolizmas 

Akmeizmas 

uturizmas 

Imaþinizmas 

Socrealizmas 

Pilietinis karas 

Mitas. Hegzametras 

Humanizmas 

Sonetas. Tragedija 

Laiko, vietos ir veiksmo 

vienovë 

Lyrinis nukrypimas 

(îòñòóïëåíèå) 

Tarptekstiniai ryšiai 

Švieèiamasis romanas 

(ðîìàí âîñïèòàíèÿ) 

Literatûra ir folkloras 

Epopëja 

Detektyvinis romanas 

Apsakymas. Novelë. 

Drama. Komedija 

Potekstë 

Simbolis. Baltosios eilës 

Grafinë ritmika („ëåñåíêà“ 

Ìàÿêîâñêîãî) 

Memuarai 

Naujo tipo romanas 

Ãîìåð (apþvalga). Sparnuoti posakiai. 

Apþvalga. 

Â. Øåêñïèð. Ñîíåòû. „Ãàìëåò“. 

È. Â. Ãåòå. „Ôàóñò“ (apþvalga). 

Autoriai ir 1–2 kûriniai pasirinktinai. 

Í. Ãîãîëü. „Ìåðòâûå äóøè“ I ò. ( kûrinio iðtraukos). 

Î. äå Áàëüçàê. „Ãîáñåê“. 

È. Òóðãåíåâ. „Îòöû è äåòè“. Ñòèõîòâîðåíèÿ â 

ïðîçå. 

È. Ãîí÷àðîâ. „Îáëîìîâ“ (kûrinio iðtraukos). 

Í. Íåêðàñîâ. „Êîìó íà Ðóñè æèòü õîðîøî“ 

(kûrinio iðtraukos). Lyrika pasirinktinai. 

Ô. Òþò÷åâ. Lyrika pasirinktinai. 

À. Ôåò (apþvalga). 

Autoriai ir kûriniai 

Ë. Òîëñòîé. „Âîéíà è ìèð“ (kûrinio ištraukos). 

Ô. Äîñòîåâñêèé. „Ïðåñòóïëåíèå è íàêàçàíèå“. 

À. ×åõîâ. „Èîíû÷“. 

„Bèøíåâûé ñàä“ arba „×àéêà“. 

Ã. äå Ìîïàññàí. „Ïûøêà“. 

È. Áóíèí. Lyrika. 1–2 apsakymai pasirinktinai. 

Ë. Àíäðååâ. „Êðàñíûé ñìåõ“ (apþvalga). 


À. Áëîê. Lyrika pasirinktinai. „Äâåíàäöàòü“. 


Â. Ìàÿêîâñêèé. Lyrika pasirinktinai. 

„Îáëàêî â øòàíàõ“, „Âî âåñü ãîëîñ“. 

Ñ. Åñåíèí. Lyrika pasirinktinai. 

Autoriai ir 1–2 kûriniø iðtraukos pasirinktinai (apþvalga). 

À. Ôàäååâ. „Ðàçãðîì“ (apþvalga). 

Ì. Øîëîõîâ. „Òèõèé Äîí“ (kûrinio iðtraukos). 

„Ðîäèíêà“. 

Á. Ïàñòåðíàê. Lyrika pasirinktinai. 

„Äîêòîð Æèâàãî“ (kûrinio iðtraukos). 

Rusø 

kalba 

89

Rusø 

kalba 

90 

Istorinis ir kultûrinis 

literatûros kontekstas 

Rusø emigracijos 

literatûra 

Bibliniai motyvai 

Antrojo pasaulinio karo 

tematika 

Egzistencializmas 

Totalitarinës sistemos 

konteksto literatûra 

„Lageriø proza“ 

„Atðilimo“ laikø literatûra, 

ðeðiasdeðimtøjø metø 

karta. Bardai 

Disidentinë literatûra 

Ekologija ir moralë 

Postmodernizmas 

Naujosios technologijos 

ir literatûra 

Lietuvos rusø literatûra 


Literatûros teorija 

Dokumentinë literatûra 

Utopija. Antiutopija 

Parodija 


Ì. Öâåòàåâà. Lyrika pasirinktinai. 

Ì. Áóëãàêîâ. „Ìàñòåð è Ìàðãàðèòà“. 

Ì. Èñàêîâñêèé, Î. Áåðããîëüö, À. Òâàðäîâñêèé 

(apþvalga). 

À. Àäàìîâè÷, Ä. Ãðàíèí. „Áëîêàäíàÿ êíèãà“ 

(apþvalga). 

Â. Ðàñïóòèí. „Æèâè è ïîìíè“ 

À. Êàìþ. „×óìà“ (apþvalga). 

À. Àõìàòîâà. „Ðåêâèåì“. Lyrika pasirinktinai. 

À. Òâàðäîâñêèé. „Ïî ïðàâó ïàìÿòè“ (kûrinio iðtraukos). 

Å. Çàìÿòèí. „Ìû“ (kûrinio iðtraukos). 

Äæ. Îðóýëë. „1984“ (kûrinio iðtraukos). 

À. Ñîëæåíèöûí. „Îäèí äåíü Èâàíà Äåíèñîâè÷à“, 

„Ìàòðåíèí äâîð“. 

Å. Åâòóøåíêî, À. Âîçíåñåíñêèé, Á. Îêóäæàâà, 

Â. Âûñîöêèé (apþvalga). 

Ñ. Äîâëàòîâ. 1–2 apsakymai pasirinktinai. 

È. Áðîäñêèé. Lyrika pasirinktinai. 

Â. Àñòàôüåâ. „Öàðü-ðûáà“ (apsakymas). 

Ý. Õåìèíãóýé. „Ñòàðèê è ìîðå“. 

×. Àéòìàòîâ. „Ïëàõà“. 

Apþvelgiama: 

Ë. Ïåòðóøåâñêàÿ, Ò. Òîëñòàÿ, Â. Ïåëåâèí (1–2 

autoriai ir jø kûriniai pasirinktinai). 

Ä. Ïðèãîâ, È. Èðòåíüåâ ir kiti (autoriai ir jø kûriniai 

pasirinktiniai). 

Ðóññêàÿ ëèòåðàòóðà â èíòåðíåòå. 

Ã. Êàíîâè÷, Ã. Ìåòåëüñêèé, Â. Áàðàíîâñêèé, 

Þ. Êîáðèí (1–2 autoriai ir jø kûriniai pasirinktinai). 

Savo nuoþiûra mokytojas átraukia á savo individualiàjà programà 3–4 literatûros kritikos darbus 

(ar jø iðtraukas) bendrajam kursui ir 5–6 iðplëstiniam kursui per dvejus metus. Siûloma rinktis 

N. Èernyševskio, N. Dobroliubovo, D. Pisarevo, N. Druþinino, K. Balmonto, A. Bloko, V. Briusovo, 

V. Nabokovo, N. Berdiajevo, P. Vailio, A. Genio, V. Jerofejevo kritikos darbø.




Suprasti teksto paskirtá, adresato tikslus 


vertinti. 



Skaityti, suvokti ir vertinti ávairius tekstus 

(groþinius ir negroþinius). 

Rasti ir tvarkyti informacijà, atsiþvelgiant 

á tikslus ir adresatà. 


PASIEKIMAI 






malonumui ir pan.). Aiðkiai skiria skaitymà savo malonumui ir atidø skaitymà paþintiniais tikslais. 

Atsiþvelgdami á tikslà, pasirenka tinkamiausià teksto skaitymo bûdà: apþvalginá, paþintiná, 

atrenkamàjá, studijuojamàjá. 

Ávairiais bûdais tikrinasi savo suvokimà: persako idëjas savais þodþiais, kelia „ásivaizduojamo 

testo“ klausimus, mëgina paaiðkinti sàvokas ar idëjas kitam, skaito numatydami. 

Geba iðsiaiðkinti nesuprastas mintis, idëjas, sàvokas klausdami, dar kartà skaitydami, savarankiðkai 

rasdami informacijà ávairiuose ðaltiniuose, pavyzdþiui, þodynuose, þinynuose, enciklopedijose. 

Tikslingai ir aktyviai klausosi siedami jau þinomà ir naujà dalykà, atsirinkdami ir pasiþymëdami 


Skaito ir pagrástai interpretuoja aiðkios struktûros groþinius tekstus. Interpretacijà grindþia kûrinio 

struktûros analize ir kultûrinio konteksto argumentais. 

Sudëtingesná tekstà skaito ir analizuoja, vado- Savarankiðkai interpretuoja gana sudëtingos 

vaudamiesi pateiktais klausimais ir paaiðkinimais. struktûros bei problematikos tekstus. 


Suvokia ir paaiðkina, kaip teksto interpretacija priklauso nuo skaitytojo asmeninës, socialinës, 

kultûrinës patirties. 

Suvokia ir pagrástai interpretuoja negroþinius átikinamojo, diskusinio pobûdþio tekstus, aptaria 

juose pateiktus ávairius poþiûrius, vertina argumentø pagrástumà, iðraiðkos átaigumà. 

Suvokia informacinio pobûdþio tekstus, atrenka informacijà ávairiems tikslams, vertina jos svarbà 

ir patikimumà. 

Interpretuoja ir vertina tekstus, kuriuose prasmë reiðkiama ne vien verbaliniais þenklais (pavyzdþiui, 

kompiuterinius tekstus, filmus, vaizdo siuþetus ir pan.). 

Geba gauti informacijos ið þmoniø, raðytiniø ir kompiuteriniø ðaltiniø, interneto. 

Atrenka informacijos ðaltinius, nustato jos naudingumà, jà rûðiuoja, apibendrina ir vertina, 

konspektuoja. 

91 

kalba 

Rusø


Teksto kûrimas (þodþiu ir 

raðtu) 

Kalbos ir kultûros 

paþinimas 

Þinoti teksto kûrimo strategijas ir 

tinkamai jomis naudotis. 

Kurti ávairios apimties ávairiø þanrø 


Taisyklingai kalbëti ir raðyti. 

Suvokti kalbà kaip sociokultûriná reiðkiná. 

PASIEKIMAI 


Prieð kurdami tekstà numato tikslus, adresatà, situacijà ir sàmoningai renkasi atitinkamà kalbinæ 

raiðkà. 

Tinkamai naudoja ávairius minèiø radimo bûdus (pavyzdþiui, „minèiø lietø“). 

Kaupia duomenis (faktus, pavyzdþius, citatas, detales ir kt.), tvarko juos ir efektyviai jais naudojasi. 

Raðydami remiasi raðymo proceso pakopø (pasirengimas, komponavimas, redagavimas) iðmanymu. 

Laikosi pagrindiniø teksto kûrimo principø: trinarës struktûros (pradþia, dëstymas, pabaiga), 


Puoselëja stiliaus individualumà. 

Parengia referatà: surenka medþiagà ið keleto ðaltiniø, jà sistemina, paaiðkina sàvokas ir apibrëþimus, 

apibendrina, naudoja tinkamas vaizdines priemones. 

Kuria informacinio pobûdþio tekstus, iðradingai 

siekdami informatyvumo ir átaigumo dermës. 

Paraðo esë literatûros ar kita tema: iðsako savo poþiûrá, argumentuodami remiasi ávairiais 

ðaltiniais, laikosi samprotaujamojo teksto struktûros. 


pagrástumà, átaigiai komponuoja tekstà. 

Parengia ir pasako vieðàjà kalbà, aiðkiai formuluodami mintis ir argumentus, pabrëþdami 

svarbiausius dalykus, lanksèiai reaguoja á klausytojø nuotaikà, siekia átaigumo. 

Dalyvauja ávairaus pobûdþio pokalbiuose (paðnekesyje, diskusijoje, interviu ir kt.): efektyviai 


idëjas, vertina, apibendrina, vadovauja diskusijai. 



Paaiðkina kalbinës komunikacijos modelá. 

Paaiðkina, kaip kalbos vartojimas priklauso nuo tikslø, turinio, komunikacijos bûdo, kalbëtojo ar 

raðytojo ir adresato vaidmenø ir tarpusavio santykiø. 

Supranta, kad kalba galima paveikti kito þmogaus ir visuomenës vertybes, poþiûrius, formuoti 

gyvensenos ir màstymo stereotipus. 

Supranta, kad kalboje atsispindi ávairiø socialiniø, kultûriniø grupiø vertybës, poþiûriai. 



92 

Rusø 

kalba









tekstà. 

PASIEKIMAI 


Supranta, kaip ir kodël kalba keièiasi: aptaria svarbesnius pokyèius ir jø prieþastis. Supranta 

kalbos vartojimo normø ir paproèiø istoriðkumà, tradicijas, kaità ir jos prieþastis. 

Supranta kalbos perimamumà ir tæstinumà, ryðá su praeities kartø patyrimu. 

Nagrinëja kalbos variantiðkumà ávairiose 

situacijose, skirtingoje aplinkoje ir pan. 

Nurodo kalbos variantiðkumo prieþastis. 

Nuolat rûpinasi savo kalbos taisyklingumu, kultûra, estetika. 

Skiria funkcinius stilius (ðnekamasis, kanceliarinis, mokslinis, publicistinis), apibûdina jø 


Nagrinëja tekstà stiliaus aspektu. 

Supranta pagrindines lingvistikos sàvokas ir tikslingai jas vartoja (sinonimai, antonimai ir kt.). 

Þino rusø bei visuotinës literatûros raidà, jos sàsajas su kultûriniu kontekstu. 

Geba priskirti kûriná epochai (krypèiai, srovei). Geba pagrástai priskirti kûriná epochai (krypèiai, 

Susieja tekstà su literatûriniu, istoriniu, srovei). Susieja tekstà su literatûriniu, istoriniu, 

kultûriniu kontekstu. kultûriniu kontekstu. 

Atpaþásta literatûroje savosios ir visuotinës kultûros þenklus ir paaiðkina jø prasmæ. 

Þino iðkiliausius rusø ir pasaulio raðytojus, þymesnius jø kûrinius, nusako kûrinio vietà literatûros 


Apibûdina naujausias rusø literatûros tendencijas. 

Paaiðkina, kuo literatûra skiriasi nuo kitø menø. 

Skiria literatûros rûðis ir þanrus, apibûdina jø savitumà. 

Supranta pagrindines literatûrologijos sàvokas ir tikslingai bei tinkamai jas vartoja. 

Þino, kas yra kûrinio interpretacija. Raðydami interpretacijà remiasi tomis þiniomis. Suvokia, kad 

tas pats tekstas gali bûti skirtingai interpretuojamas priklausomai nuo pasirinkto metodo bei 

skaitytojo patirties. 

Skiria ávairius teksto interpretavimo metodus: 

biografiná, kultûriná, istoriná, sociologiná ir kt. 

93 

kalba 

Rusø

Rusø 

kalba 

94 

Pastaboms

Programa 


Lenkø kalba 

(gimtoji) 

Svarbiausia gimtosios kalbos ugdymo siekiamybë – asmens komunikacinë kompetencija, kuri 

sudaro prielaidas kiekvieno moksleivio visaverèiam asmeniniam gyvenimui, sëkmingai paþintinei, 

profesinei bei visuomeninei veiklai. 

Kompetencija suprantama kaip ugdymo procese ágytas bendrasis gebëjimas, grindþiamas 

þiniomis, patirtimi, vertybëmis, polinkiais bei lemiantis gebëjimà ágytà iðsilavinimà ir patirtá 

pritaikyti konkreèiai gyvenimo problemai spræsti. 

Komunikacinë kompetencija suprantama kaip gebëjimas suvokti ir kurti sakytinius ir raðytinius 

tekstus, atsiþvelgiant á tikslà, adresatà, adresantà ir situacijà. Komunikacinë kompetencija 

susideda ið keliø subkompetencijø: lingvistinës, diskursinës, sociokultûrinës, strateginës. 

Lingvistinë subkompetencija suvokiama kaip gebëjimas taisyklingai skaityti, kalbëti ir raðyti, 

kalbos sistemos ir kalbos funkcionavimo paþinimas, gausus þodynas. Taèiau lingvistinës 

subkompetencijos ugdymas nëra savitikslis: ji skirta komunikacinei kompetencijai ir bendram 

kultûriniam iðsilavinimui plësti. 

Diskursinë subkompetencija suprantama kaip gebëjimas suprasti ir kurti riðlius tekstus. 

Sociokultûrinë subkompetencija suvokiama kaip þinojimas to sociokultûrinio konteksto, kuriame 

kalba vartojama, ir gebëjimas tas þinias taikyti bendraujant. Sociokultûrinë subkompetencija 

apima visuomenës bendravimo normø, kalbos etiketo, tradicijø, paproèiø, kultûros, groþinës 

literatûros ir kitø menø, istorijos, filosofijos, religijos, geografijos, politikos ir kitø gyvenimo faktø 

þinojimà. 

Strateginë subkompetencija suvokiama kaip gebëjimas tikslingai naudotis atitinkamais 

nelingvistiniais bûdais komunikaciniam tikslui pasiekti. 


Lenkø gimtosios kalbos mokymo Lietuvoje tikslus, uþdavinius ir turiná lemia konkreti situacija: 

lenkø mokyklos funkcionuoja kitoje, ne savo tautos, kalbinëje ir visuomeninëje kultûrinëje terpëje. 

Todël ugdymo turinys ágauna keletà ypaè svarbiø aspektø: 

v moksleivis turi suprasti kultûriná ir istoriná lenkø kalbos ir literatûros kontekstà, nes 

Lenkø 

kalba 

95

Lenkø 

kalba 

96 

tiesioginiø kontaktø su Lenkijos kultûra jis kartais stokoja. Taigi mokytojas turëtø 

sieti lenkø literatûrà su Lenkijos istorijos, dailës, muzikos, teatro, kino kontekstu, þadinti 

ir palaikyti domëjimàsi ðiuolaikine Lenkijos kultûra; 

v ugdymo turinys turi padëti formuoti ir iðlaikyti nacionaliná identitetà. Todël mokytojas 

turëtø sieti lenkø literatûrà su lenkø tautos tradicijomis, apeigomis, katalikø ðventëmis 

bei krikðèioniðkosiomis vertybëmis; 

v lenkø kalbos ir literatûros mokymas glaudþiai sietinas ir su Lietuvos socialiniu 

kultûriniu kontekstu, su pilietinio ugdymo nuostatomis; moksleivis turëtø gebëti áþvelgti 

lenkø ir lietuviø, slavø ir baltø kalbø, mitologijø ir kultûrø istorines sàsajas. 

v svarbi ugdymo turinio dalis – lenkø kalbos ir literatûros Lietuvoje ypatumai. Mokytojas 

turëtø skirti nemaþa laiko ir dëmesio kalbos kultûrai, lenkø ir lietuviø, lenkø ir rusø 

kalbø interferencijai ir sàveikai, Lietuvos lenkø literatûrai, tautosakai, etnokultûrai. 


Gimtosios kalbos ugdymo turiná sudaro kalbos ugdymas, literatûrinis ir kultûrinis ugdymas, 

strategijø mokymasis. 

Kalbos ugdymas: 

komunikacijos proceso suvokimas, sakytinës ir raðytinës kalbos praktika ir tematika, 

normos, funkcijos ir stiliai. 

Mokant(is) sakytinës kalbos, sudarytinos tinkamos tikslingo pokalbio situacijos (diskusijos, 

interviu ir kt.). Ávairi motyvuota kalbinë veikla skatina natûraliai, tarsi savaime lavinti komunikacinius 

gebëjimus, suprasti komunikaciná procesà (tikslingas paèios informacijos ir jos vertinimo 

pateikimas ir perteikimas, adresato ir situacijos apibrëþimas), ugdytis kalbos funkcijø ir stiliø 

nuovokà (ir ja remtis), mokytis tikslingai vartoti sakytinæ ir raðytinæ kalbà. 

Teksto rašymo ir redagavimo praktika turëtø tapti áprastine motyvuota veikla, glaudþiai 

siejanèia literatûrinio ir kalbinio ugdymo uþdavinius. Raðydami (sudarydami) tekstus numatyta 

eiga (raðymo pakopomis) moksleiviai pasirengia ir teksto nagrinëjimo eigai. Ir priešingai: 

nagrinëdami tekstus analizës tarpsniais ið dalies jie mokosi nuosekliai raðyti (sudaryti, kurti) 

tekstus. Paskutinës pakopos moksleiviams pravartu patiems ávertinti ágûdþius (kaip moka sieti 

sakinius, pastraipas, planuoti, komponuoti, redaguoti tekstà ir kt.). 

Sakytinës ir raðytinës kalbos tematika siejama su asmenine moksleiviø patirtimi, programiniais 

kûriniais, kultûrinio gyvenimo reiðkiniais. 

Remiantis pagrindinëje mokykloje susidarytu kalbos sandaros vaizdu, tarties, raðybos, 

skyrybos ágûdþiais, funkciniø stiliø supratimu, svarbiausiais kalbos vartojimo gebëjimais, XI–

XII klasëse toliau ugdoma taisyklingos ir stilingos kalbos nuovoka ir vartosena. Raðybai ir skyrybai 

pamokos skiriamos pagal moksleiviø poreikius. 

Literatûrinis ir kultûrinis ugdymas: 

groþinë literatûra ir kiti kultûros tekstai (jø pateikimas); 

kûriniø (tekstø) skaitymas (aptarimas, apraðymas, nagrinëjimas, interpretavimas ir 

vertinimas); 

literatûrologinës sàvokos; 

ðiuolaikinës literatûrinio (kultûrinio) gyvenimo formos. 

Pagrindinë kultûrinio ir literatûrinio lavinimo medþiaga – ávairiø stiliø ir pobûdþio tekstai. 

Nors tradiciðkai didþiausià dalá skaitomø tekstø sudaro groþiniai kûriniai (ar jø iðtraukos), 

moksleiviai turi gebëti suprasti ir vertinti negroþiná tekstà, jo specifikà. Tuo tikslu pateikiami 

negroþiniai tekstai: publicistiniai, ávairûs kiti tekstai (meniniai filmai, televizijos ir radijo 

programos, interneto ir elektroniniai tekstai) ir kiti. Mokiniams turëtø atsiskleisti ávairi (meno, 

psichologinë, filosofinë ir kt.) problematika bei literatûrinio kalbëjimo ávairovë (stilius, tipai, þanrai, 

rûðys). 

Pateikiant groþinius tekstus, siekiama, kad moksleiviai ne kuo daugiau kûriniø perskaitytø, 

bet per literatûrà patirtø savo estetiniø jausmø ir màstymo galias, galëtø dþiaugtis ir suprastø, 

kad pastangos áþvelgti, suvokti ir iðgyventi literatûros kûrinio prasmes, pajausti ir atskleisti 

kalbos raiðkos iðgales yra asmeniškai vertingos. 

Skaitomi ir aptariami ne tik literatûrologiniai (kultûrologiniai), bet ir paèiø moksleiviø „tekstai 

apie tekstus“ (interpretacijos, raðiniai, esë ir kt.). Dalydamiesi literatûrinëmis (kultûrinëmis) 

áþvalgomis moksleiviai suvokia literatûrinës (kultûrinës) komunikacijos esmæ (autoriaus, jo 

konteksto ir skaitytojo bei jo konteksto sàveikà, kûrinio prasmæ apskritai), analizës ir 

interpretacijos bûdus, jø skirtybes bei ryðá. 

Plëtojami literatûros teorijos pagrindai, iðmokstamos literatûrinës sàvokos, suvokiamos jø 

funkcijos. 

Literatûrinis (kultûrinis) ugdymas apima ir svarbiausius ðiuolaikinio kultûrinio gyvenimo 

reiðkinius, literatûros aktualizavimo formas (teatro, kino ir kt.). Aptariama ir vertinama knygø 

leidyba, reklama, periodinë spauda, televizija, radijas ir kitos þiniasklaidos priemonës. Svarbiausi 

visuomenës kultûrinës komunikacijos vertinimo kriterijai yra etiniai ir estetiniai: nuolat 

atkreipiamas moksleiviø dëmesys á vertingas visuomenës kultûrinio gyvenimo apraiðkas, 

pratinamasi atpaþinti menkavertës masinës kultûros poþymius. 

Lenkø 

kalba 

97

Lenkø 

kalba 

98 

Teksto kûrimo ir suvokimo strategijos 

Komunikacinio proceso ir mokymosi sëkmë priklauso nuo teksto kûrimo ir suvokimo strategijø 

þinojimo ir taikymo, nes strategijos padeda suvokti ir kurti sakytiná ir raðytiná tekstà, spræsti 

mokymosi problemas. Strategijø mokymasis padeda moksleiviams pajusti asmeninæ atsakomybæ 

uþ mokymosi rezultatus (jie þino, kaip iðmokti tai, ko norime juos iðmokyti). Strategijø þinojimas 

padeda pritaikyti anksèiau iðmoktas reakcijas naujose situacijose. 

Strategija yra organizuota, nuosekli ir tikslinga elgsena, kurià individas pasirenka vienam 

ar kitam uþdaviniui spræsti. Mokymosi procese mokytojas supaþindina moksleivius su ávairiomis 

strategijomis. Moksleiviai ágyja gebëjimà naudotis asmeniðkai jiems tinkanèiomis strategijomis 

ir moka pasirinkti tinkamiausià tam tikram komunikaciniam tikslui pasiekti. 

Rekomenduojama mokyti ðiø teksto suvokimo strategijø: 

v skaitymo rûðies pasirinkimas (apþvalginis, paþintinis, atrenkamasis, studijuojamasis); 

v reikðminiø þodþiø radimas; 

v naujø ar neaiðkiø þodþiø reikðmës patikslinimas (naudojimasis þodynais, þinynais); 

v svarbios informacijos nustatymas ir paþymëjimas (pabraukimas, paryðkinimas, 

konspektavimas ir pan.); 

v ne tokios reikšmingos informacijos atmetimas; 

v klausimø këlimas (Kà autorius norëjo pasakyti? Kà man tai reiškia?); 

v skaitymas su numatymu (Kas vyks toliau?); 

v pasiþiûrëjimo atgal strategija (Jeigu pamirðai ar nesupratai – skaityk dar kartà); 

v pasakojimo struktûros suvokimo strategija (Kas pagrindinis veikëjas? Kur ir kada viskas 

vyksta? Kà veikia pagrindinis veikëjas? Kà tas veikëjas jauèia? Kuo viskas baigiasi?) 

Rekomenduojama mokyti ðiø teksto kûrimo strategijø: 

v pasirengimo strategija (uþduoties suvokimas, temos formulavimas ar pasirinkimas, 

tikslø nustatymas, adresato ir situacijos ávertinimas, planavimas, dëstymas); 

v medþiagos radimas ir atranka (Kur galëèiau gauti tinkamos medþiagos (ið kitø þmoniø, 

knygø, interneto), kuri átikintø adresatà ir parodytø mano kompetencijà ðioje srityje?); 

v minèiø, argumentø, átikinimo bûdø radimas („minèiø lietus“, „tinklo nërimas“, laisvasis 

rašymas, klausimai, retoriniai topai); 

v planavimo ir dëstymo strategijos (Ar yra visos trys struktûrinës dalys: áþanga, 

dëstymas, pabaiga; Ar argumentai (mintys) susijæ su tezëmis (tema) ir tarpusavyje?) 

v redagavimo strategijos (Raðyk ir perraðyk atsiþvelgdamas á tai, ar aiðki pagrindinë 

mintis, ar ji yra pagrásta, ar logiðkai ir nuosekliai dëstoma, ar tai informatyvu, ar 

informacija patikima ir pakankamai gausi, ar skaitytojui (klausytojui) bus ádomu, ar 

tinkamai parinkti raiškos bûdai);

v darbo formos ávertinimas (Ar aiðkiai, tvarkingai paraðyta? Ar átaigiai, átikinamai, 

pakankamai garsiai papasakota? Ar tiktø pasitelkti vizualines ar kitas pagalbines 

priemones?) 








platesnio kultûrinio iðsilavinimo. Ðio kurso turinys yra platesnis ir iðsamesnis: skaitoma ir 





Galimi du iðplëstinio kurso variantai: 

Išplëstinis kursas = bendrasis kursas + kryptingas programos papildymas, pagilinimas. 

Iðplëstinis kursas = bendrojo kurso programa + moduliai. 

Pagal antràjá variantà iðplëstinio kurso mokoma pagal modulio programà, kuri pagilina þinias 

ir gebëjimus ið vienos kurios nors dalyko srities (kalbos ugdymo ar literatûros). Ðiuo atveju 

iðsilavinimo standartø siekiama ið tos dalyko srities, kuri atitinka modulá. 

Tiek bendruoju, tiek iðplëstiniu kursu besimokantys moksleiviai, siekdami savarankiðkai iðkeltø 

gimtosios kalbos mokymosi tikslø, gali rinktis modulius ir kaip papildomus dalykus. 

Siûlomos tokios moduliø temos: 

1. Literatûra ir menas. 

2. Ðiuolaikinë lenkø literatûra Lietuvoje. 

3. Lietuviðkieji motyvai lenkø literatûroje. 

4. Lietuvos tautø kultûra. 

5. Biblijos motyvai lenkø ir visuotinëje literatûroje. 

6. Lenkø ir Europos literatûrø ryðiai. 

7. Teksto interpretacija. 

8. Literatûra kaip vertybiø ðaltinis. 

9. Meilës ir ðeimos problematika literatûroje. 

Lenkø 

kalba 

99

Lenkø 

kalba 

100 

10. Maþosios tëvynës vaizdai lenkø literatûroje. 

11. Kai kurie pasaulinës literatûros ðedevrai. 

12. Naujausioji lenkø literatûra. 

13. Lenkø kalba Lietuvoje. 

14. Materialinës ir dvasinës kultûros, paproèiø pëdsakai dabartinës kalbos þodþiø 

etimologijoje, frazeologijoje, onomastikoje. 


Uþdaviniai 

Siekiama, kad XI–XII klasëje moksleiviai, remdamiesi pagrindinëje mokykloje ágyta patirtimi 

ir þiniomis: 

v tobulintø sakytinës ir raðytinës kalbos vartojimo gebëjimus, ugdytøsi stiliaus nuovokà, 

laikytøsi kalbos normø; 

v suvoktø kalbos reikðmæ ir prasmæ asmeniui, tautai ir visuomenës kultûrai; 

v plëstø literatûriná ir kultûriná akiratá, skaitytø ávairiø epochø iðkiliausius savosios ir 

visuotinës literatûros tekstus, suvoktø literatûros vaidmená kultûrai; 

v gebëtø þvelgti á visuotinës ir lenkø literatûros raidà kultûros epochø ir literatûriniø 

krypèiø poþiûriu, susidarytø savosios literatûros tradicijos vaizdà; 

v mokytøsi savarankiðkai analizuoti, vertinti ir interpretuoti ávairiø literatûros rûðiø ir 

þanrø kûrinius, remdamiesi literatûros teorijos iðmanymu, pasitikrindami 

atitinkamuose ðaltiniuose; 

v suprastø etinæ, estetinæ ir paþintinæ literatûros kûriniø vertæ; 

v tobulintø informacinius gebëjimus, strateginæ kompetencijà; 

v mokytøsi analizuoti ir kritiðkai vertinti ávairias visuomeninio kultûrinio gyvenimo 

formas. 

Turinys 

Programos turiná sudaro kalbos ugdymas, literatûrinis ir kultûrinis lavinimas. 


Kalbos paþinimas 

Kalba – svarbiausia þmoniø bendravimo priemonë. 

Kalba kaip dinamiškas reiškinys, susijæs su tautos istorija.

Lenkø kalbos santykis su kitomis kalbomis: rusø, baltarusiø, lietuviø, anglø. Dvikalbystë ir 

daugiakalbystë. 

Kalbinës komunikacijos kultûra 

Verbalinë ir neverbalinë (kûno iðraiðka, sutartiniai þenklai) komunikacija. 

Komunikacijos modelis: adresantas (kalbëtojas, autorius), tekstas, adresatas (klausytojas, 

skaitytojas), kontekstas (komunikacijos situacija, teksto kultûrinis kontekstas (teksto kilmë, 

paskirtis, þanras), gráþtamasis ryðys). 

Socialinis vaidmuo ir kalbëtojo vaidmuo. Kalbos etiketas. Kalbinës elgsenos kultûra. 

Lenkø kalbos vartojimo Lietuvoje ypatumai. Interferencija. Svarbiausios kalbos kultûros 

problemos: kalbos normos, kalbos klaidos. 

Kalbos praktikos ðaltiniai: lenkø kalbos raðybos, skyrybos, aiðkinamieji, sinonimø, 

frazeologizmø, tarptautiniø þodþiø þodynai bei þinynai. 

Iškalbos menas (retorika) 

Kalbø rûðys: informavimo, átikinimo, proginës. Informavimo kalbos: aiðkinimas, praneðimas, 

paskaita. Átikinimo kalbos: prakalba, kreipimasis, reklama, kaltinimas, gynimas. 

Tezë. Argumentas, argumentavimo bûdai (pavyzdys, faktas, asmeninë ir þmonijos patirtis). 

Kaip sudominti adresatà ir palaikyti jo interesà: retorikos priemonës. 

Tekstas ir jo struktûra 

Tekstas. Teksto tipai: pasakojimas, aprašymas, samprotavimas. Teksto raiška. 


Teksto kompozicija (linijinë, diskretinë, paralelinë, rëminë (þiedinë)). 

Teksto struktûra: áþanga, dëstymas, pabaiga. 

Teksto vientisumas: teksto pastraipø, sakiniø siejimo bûdai, pastraipos uþbaigtumas, teksto 

riðlumas. 

Teksto analizë ir vertinimas tikslø, prasmës, vertybiø, kompozicijos, raiðkos, stiliaus, konteksto 

ir kitais aspektais. 

Sakytinio ir rašytinio teksto ypatumai. 

Kalbos formos: monologas, dialogas, polilogas, jø ypatumai. 

unkciniai stiliai. Šnekamojo, publicistinio, groþinio, mokslinio, dalykinio stiliaus ypatumai. 

Sakytinio teksto þanrai: prakalba, pranešimas, interviu, diskusija ir kt. 

Raðytinio teksto þanrai: esë, recenzija, straipsnis, referatas, anotacija, charakteristika ir kt. 


Ávairiø þanrø tekstø kûrimas. 

Rengimosi etapai: pasirenkama (formuluojama), tikslinama, plëtojama tema; apibrëþiamas 

Lenkø 

kalba 

101

Lenkø 

kalba 

102 

tikslas; numatomas adresatas, situacija; nusakomas þanras, pagrindinë mintis, raðomos tezës; 

renkama medþiaga; numatoma struktûra, kalbos stilius, raiðkos bûdai. 

Teksto redagavimas: parengto teksto skaitymas, vertinimas, tobulinimas. 

Literatûrinis ir kultûrinis ugdymas 

Literatûra tarp kitø menø, jos specifika. 

Literatûra kaip svarbi tautinës sàmonës forma. 

Lenkø literatûros istorija. Lenkø literatûros raidos tendencijos Europos kultûriniø epochø, 

stiliø ir krypèiø kaitoje. 

Vertybës, bûdingos ávairioms epochoms. 

Groþiniam stiliui bûdingi bruoþai ávairiø literatûrinio proceso epochø kûriniuose. 

Groþinio kûrinio kalba, individualus autoriaus stilius. 

Literatûrinës sàvokos: literatûros rûðys (epas, lyrika, drama) ir þanrai; literatûrinio kûrinio 

pavadinimas, epigrafas, autorius ir pasakotojas, kompozicija, siuþetas, leitmotyvas, reikðminiai 

þodþiai, meninë detalë, kûrinio nuotaika, portretas, interjeras, þodinë charakteristika, 

psichologizmas, peizaþas; meninës priemonës (tropai ir figûros). 

Visuotiniai kultûros þenklai: bibliniai, antikiniai, mitologiniai, tautosakiniai motyvai ir simboliai 

literatûros (ir kitø menø) kûriniuose. 

Bendroji programa 

Ði programa yra pagrindas individualioms bendrojo ir iðplëstinio kursø programoms, kurias 

sudarinës mokytojai, atsiþvelgdami á savo moksleiviø poreikius, pasirinktà profilá ir kitas 

aplinkybes. Reikëtø pabrëþti, kad brandos egzaminø programa bus orientuota á autoriø ir kûriniø 

sàraðà, pateiktà ðioje programoje. Bet tai nereiðkia, kad visi ðioje programoje paminëti autoriai ir 

kûriniai turi bûti detaliai ir iðsamiai studijuojami. Skaitomi ir iðsamiai analizuojami kûriniai, 

iðskirti paryškintu šriftu. Kitiems skiriama kur kas maþiau valandø, skaitomos tik jø iðtraukos. 

Ið visuotinës literatûros kûriniø, nurodytø lentelëje, mokytojas pasirenka 3–4 kûrinius bendrajam 

kursui ir 7–8 iðplëstiniam kursui per dvejus metus. Sudarydamas individualiàjà bendrojo kurso 

programà, mokytojas savo nuoþiûra gali iðbraukti arba pakeisti 3–4 pozicijas ið lenkø literatûros 

per dvejus metus, iðskyrus tas, kurios paþymëtos paryðkintu ðriftu.


Pagrindiniai Europos kultûros vystymosi etapai. 

Antikinë literatûra. Mitas. Epas.Tragedija. 

Biblija: Senasis ir Naujasis Testamentai. 

Viduramþiai. Metraðèiai. Religinë lyrika. Ðventøjø 

biografijos. 

Renesansas. Humanizmas. Sonetas. Drama. Satyrinis 

dialogas. Didaktinë proza. Giesmës. 

Barokas. Dvaro poezija. 

Ðvieèiamasis amþius. Klasicizmas. Rokoko. Sentimentalizmas. 

Pasakëèios. Satyra. 

Romantizmas. Orientalizmas. Romantinë drama. 

Romantinë tautos epopëja. Ðiuolaikinës poezijos 

pradmenys. Gavendos þanras. Istorinis romanas. 

Komedija. 

Pozityvizmas. Realizmas. Romanas. Ðiuolaikiniai ir 

istoriniai romanai. Novelë. Apsakymas. ilosofinë 

lyrika. 

Jaunosios Lenkijos literatûra. 

Dekadentizmas. Natûralizmas. 

Modernizmas: simbolizmas, impresionizmas, ekspresionizmas. 

Secesija. Neoklasicizmas. Pranciškonizmas. 

Panteizmas. 

Tarpukario literatûra. Tradicija ir naujoviðkumas. 

„Skamandro“ poetika. 

Simbolizmo tàsa. Neologizmø funkcija poezijoje. 

Realizmo tàsa. Polifoninis romanas. 

Romanas epopëja. 

Psichologinë proza. 

Avangardinë poezija. Katastrofizmas. Vilniaus avangardas. 

Þagary. 


Homer. „Iliada“ (fragm.). 

Ajschylos. „Prometeusz skowany“. 

Horacy, Wergiliusz (wybór) (1-2 utw.). 

„Ksiæga rodzaju“, „Ksiæga Hioba“, „Pieúñ nad pieúniami“, 

Psalmy, przypowieúci (o Siewcy, o synu marnotrawnym, o 

miùosiernym Samarytaninie), Apokalipsa úw. Jana (fragm., 

1–2 utw.). 

Gall Anonim. „Kronika polska“ (fragm.) 

Bogurodzica. „Legenda o úw. Aleksym“ (1–2 utw.). 

Dante. „Boska komedia“ (fragm.). 

W. Szekspir. Sonety. „Romeo i Julia“. 

„Hamlet“ (wybór). 

M. Rej. „Krótka rozprawa …“. „Ýywot czùowieka poczciwego“ 

(fragm.). 

J. Kochanowski. raszki. Pieúni. Treny (1–2 utw.). 

J. A. Morsztyn. Wybór wierszy (1–2 utw.). 

I. Krasicki. Bajki. Satyry (wybór). 

J. W. Goethe. „aust“. „Cierpienia mùodego Wertera“ 

(wybór). 

G. Byron (wybór). 

A. Mickiewicz. „Sonety Krymskie“ (1–2 utw.). „Dziady“, cz. 

II, III (fragm.). „Pan Tadeusz“. 

J. Sùowacki. „Kordian“ (fragm.). 

C. K. Norwid. Wybór wierszy (1–2 utw.). 

J. I. Kraszewski. „Kunigas“. 

E. Orzeszkowa. „Nad Niemnem“. 

H. Sienkiewicz. Wybor nowel (1–2 utw.), „Trylogia“ (fragm.). 

B. Prus. „Lalka“. 

A. Asnyk. Wybór poezji (1–2 utw.). 

Ch. Baudelaire. Wybór wierszy. 

K. Tetmajer. Wybór wierszy. 

J. Kasprowicz. „Krzak dzikiej róýy“, „Dies irae“, „Ksiæga 

ubogich“. 

L. Staff. Wybór wierszy. 

S. Ýeromski. „Ludzie bezdomni“. 

W. S. Reymont. „Chùopi“. 

S. Wyspiañski. „Wesele“. 

J. Tuwim. Wybór wierszy. 

K.Wierzyñski. Wybór wierszy. 

K. Iùùakowiczówna. Wybór wierszy (1–2 utw.). 

B. Leúmian. Wybór wierszy. 

S. Ýeromski. „Przedwioúnie“. 

M. Dàbrowska. „Noce i dnie“. 

Z. Naùkowska. „Granica“. 

J. Iwaszkiewicz. „Panny z Wilka“ albo „Brzezina“. 

J. Czechowicz. Wybór wierszy (1–2 utw.). 

Cz. Miùosz. „Trzy zimy“ (wybór). 

T. Bujnicki. Wybór wierszy (1–2 utw.). 

Lenkø 

kalba 

103

Lenkø 

kalba 

104 


Lyrika, humoras, fantastika, groteskas, hiperbolë. 

Avangardinë drama. 

Literatûra po 1939 metø. Karo tematika. Katastrofizmo 

tàsa. „Lageriø proza“. 

„Maþøjø tëvyniø“ tematika. Lietuviðkieji motyvai. 

Literatûra po 1956 metø. Turpistinë, lingvistinë, 

neoklasicistinë poetikos. 

Eseistika. Prozos intelektualizacija. 

Vaikystës erdvës mitologizacija. Peizaþo funkcija 

literatûroje. 

Kaimo proza. 

„Naujoji banga“. Lingvistinës poetikos tàsa. 

Ðiuolaikinë drama. 

Naujieji reiðkiniai lenkø literatûroje. 


K. I. Gaùczyñski. Wybór wierszy. 

S. I. Witkiewicz. „Szewcy“. 

K. K. Baczyñski. Wybór wierszy (1–2 utw.). 

T. Róýewicz. Wybór wierszy (1–2 utw.). 

T. Borowski. „Poýegnanie z Marià“ (1–2 opow.) 

G. Herling-Grudziñski. „Inny úwiat“. 

Cz. Miùosz. Wybór wierszy. „Dolina Issy“. 

S. Grochowiak. Wybór wierszy. 

M. Biaùoszewski. Wybór wierszy. 

Z. Herbert. Wybór wierszy. 

W. Szymborska. Wybór wierszy. 

J. Twardowski. Wybór wierszy (1–2 utw.). 

Cz. Miùosz. „Rodzinna Europa“. 

T. Konwicki. „Kronika wypadków miùosnych“ albo 

„Bohiñ“. 

J. Kawalec albo W. Myúliwski. 

S. Barañczak. Wybór wierszy (1–2 utw.). 

E. Lipska. Wybór wierszy (1–2 utw.). 

T. Róýewicz. „Kartoteka“ albo S. Mroýek. „Tango“. 

B. Maj, J. Polkowski (1–2 utw.). 

O. Tokarczuk (1–2 utw.). 

Savo nuoþiûra mokytojas átraukia á savo individualiàjà programà 3–4 literatûros kritikos darbus 

(ar jø iðtraukas) bendrajam kursui ir 5–6 iðplëstiniam kursui per dvejus metus.




Suprasti teksto paskirtá, adresato tikslus 


vertinti. 



Skaityti, suvokti ir vertinti ávairius tekstus 

(groþinius ir negroþinius). 

Rasti ir tvarkyti informacijà, atsiþvelgiant 

á tikslus ir adresatà. 


PASIEKIMAI 






malonumui ir pan.). Aiðkiai skiria skaitymà savo malonumui ir atidø skaitymà paþintiniais tikslais. 

Atsiþvelgdami á tikslà pasirenka tinkamiausià teksto skaitymo bûdà: apþvalginá, paþintiná, atrenkamàjá, 

studijuojamàjá. 

Ávairiais bûdais tikrinasi savo suvokimà: persako idëjas savais þodþiais, kelia „ásivaizduojamo 

testo“ klausimus, mëgina paaiðkinti sàvokas ar idëjas kitam, skaito numatydami. 

Geba iðsiaiðkinti nesuprastas mintis, idëjas, sàvokas klausdami, dar kartà skaitydami, savarankiðkai 

rasdami informacijà ávairiuose ðaltiniuose, pavyzdþiui, þodynuose, þinynuose, enciklopedijose. 

Tikslingai ir aktyviai klausosi siedami jau þinomà ir naujà dalykà, atsirinkdami ir pasiþymëdami 


Skaito ir pagrástai interpretuoja aiðkios struktûros groþinius tekstus. Interpretacijà grindþia kûrinio 

struktûros analize ir kultûrinio konteksto argumentais. 

Sudëtingesná tekstà skaito ir analizuoja, Savarankiðkai interpretuoja gana sudëtingos 

vadovaudamiesi pateiktais klausimais ir struktûros bei problematikos tekstus. 

paaiðkinimais. 


Suvokia ir paaiðkina, kaip teksto interpretacija priklauso nuo asmeninës, socialinës, kultûrinës 

skaitytojo patirties. 

Pagrástai interpretuoja negroþinius átikinamojo, diskusinio pobûdþio tekstus, aptaria juose 

pateiktus ávairius poþiûrius, vertina argumentø pagrástumà, iðraiðkos átaigumà. 

Suvokia informacinio pobûdþio tekstus, atrenka informacijà ávairiems tikslams, vertina jos svarbà 

ir patikimumà. 

Interpretuoja ir vertina tekstus, kuriuose prasmë reiðkiama ne vien verbaliniais þenklais (pavyzdþiui, 

kompiuterinius tekstus, filmus, vaizdo siuþetus ir pan.). 

Geba gauti informacijos ið þmoniø, raðytiniø ir kompiuteriniø ðaltiniø, interneto. 

Atrenka informacijos ðaltinius, nustato jos naudingumà, jà rûðiuoja, apibendrina ir vertina, 

konspektuoja. 

105 

kalba 

Lenkø


Teksto kûrimas (þodþiu ir 

raðtu) 

Kalbos ir kultûros 

paþinimas 

Þinoti teksto kûrimo strategijas ir 

tinkamai jomis naudotis. 

Kurti ávairios apimties ávairiø þanrø 


Taisyklingai kalbëti ir raðyti. 

Suvokti kalbà kaip sociokultûriná reiðkiná. 

PASIEKIMAI 


Prieð kurdami tekstà numato tikslus, adresatà, situacijà ir sàmoningai renkasi atitinkamà kalbinæ raiðkà. 

Tinkamai naudoja ávairius minèiø radimo bûdus (pavyzdþiui, „minèiø lietø“). 

Kaupia duomenis (faktus, pavyzdþius, citatas, detales ir kt.), tvarko juos ir veiksmingai jais naudojasi. 

Raðydami remiasi raðymo proceso pakopø (pasirengimas, komponavimas, redagavimas) 

iðmanymu. 

Laikosi pagrindiniø teksto kûrimo principø: trinarës struktûros (pradþia, dëstymas, pabaiga), 


Puoselëja stiliaus individualumà. 

Parengia referatà: surenka medþiagà ið keleto ðaltiniø, jà sistemina, paaiðkina sàvokas ir apibrëþimus, 

apibendrina, naudoja tinkamas vaizdines priemones. 

Kuria informacinio pobûdþio tekstus, iðradingai 

siekdami informatyvumo ir átaigumo dermës. 

Paraðo esë literatûros ar kita tema: iðsako savo poþiûrá, argumentuodami remiasi ávairiais ðaltiniais, 

laikosi samprotaujamojo teksto struktûros. 


pagrástumà, átaigiai komponuoja tekstà. 

Parengia ir pasako vieðàjà kalbà, aiðkiai formuluodami mintis ir argumentus, pabrëþdami 

svarbiausius dalykus, lanksèiai reaguoja á klausytojø nuotaikà, siekia átaigumo. 

Dalyvauja ávairaus pobûdþio pokalbiuose (paðnekesyje, diskusijoje, interviu ir kt.): efektyviai 


idëjas, vertina, apibendrina, vadovauja diskusijai. 



Paaiðkina kalbinës komunikacijos modelá. 

Paaiðkina, kaip kalbos vartojimas priklauso nuo tikslø, turinio, komunikacijos bûdo, kalbëtojo ar 

raðytojo ir adresato vaidmenø ir tarpusavio santykiø. 

Supranta, kad kalba galima paveikti kito þmogaus ir visuomenës vertybes, poþiûrius, formuoti 

gyvensenos ir màstymo stereotipus. 

Supranta, kad kalboje atsispindi ávairiø socialiniø, kultûriniø grupiø vertybës, poþiûriai. 



106 

Lenkø 

kalba









tekstà. 

PASIEKIMAI 


Supranta, kaip ir kodël kalba keièiasi: aptaria svarbesnius pokyèius ir jø prieþastis. Supranta 

kalbos vartojimo normø ir paproèiø istoriðkumà, tradicijas, kaità ir jos prieþastis. 

Supranta kalbos perimamumà ir tæstinumà, ryðá su praeities kartø patyrimu. 

Nagrinëja kalbos variantiðkumà ávairiose 

situacijose, skirtingoje aplinkoje ir pan. 

Nurodo kalbos variantiðkumo prieþastis. 

Nuolat rûpinasi savo kalbos taisyklingumu, kultûra, estetika. 

Skiria funkcinius stilius (ðnekamasis, kanceliarinis, mokslinis, publicistinis), apibûdina jø 


Nagrinëja tekstà stiliaus aspektu. 

Supranta pagrindines lingvistikos sàvokas ir tikslingai jas vartoja (sinonimai, antonimai ir kt.). 

Þino lenkø bei visuotinës literatûros raidà, jos sàsajas su kultûriniu kontekstu. 

Geba priskirti kûriná epochai (krypèiai, srovei). Geba pagrástai priskirti kûriná epochai (krypèiai, 

Susieja tekstà su literatûriniu, istoriniu, kultûriniu srovei). Susieja tekstà su literatûriniu, istoriniu, 

kontekstu. kultûriniu kontekstu. 

Atpaþásta literatûroje savosios ir visuotinës kultûros þenklus ir paaiðkina jø prasmæ. 

Þino iðkiliausius lenkø ir pasaulio raðytojus, þymesnius jø kûrinius, nusako kûrinio vietà literatûros 


Apibûdina naujausias lenkø literatûros tendencijas. 

Paaiðkina, kuo literatûra skiriasi nuo kitø menø. 

Skiria literatûros rûðis ir þanrus, apibûdina jø savitumà. Supranta pagrindines literatûrologijos 

sàvokas ir tikslingai bei tinkamai jas vartoja. 

Suvokia, kas yra kûrinio interpretacija. Þino, kad tas pats tekstas gali bûti skirtingai interpretuojamas 

priklausomai nuo pasirinkto metodo bei skaitytojo patirties. 

Skiria ávairius teksto interpretavimo metodus: 

biografiná, kultûriná, istoriná, sociologiná ir kt. 

107 

kalba 

Lenkø

Lenkø 

kalba 

108 

Pastaboms

Valstybinë lietuviø kalba 


Lietuviø kalbos, kaip tautiniø maþumø mokyklose dëstomo dalyko, samprata apima: 

1) valstybinës kalbos statuso specifikà, 

2) lietuviø kalbos santyká su moksleiviø gimtàja kalba ir uþsienio kalbomis, 

3) lietuviø kalbos bei kultûros, ypaè literatûros, integravimo klausimus. 

Valstybinës kalbos mokymosi paskirtis – iðsiugdyti pakankamà komunikacinæ kompetencijà, 

kad bûtø galima tinkamai bendrauti lietuviø kalba visose gyvenimo srityse, oficialioje ir neoficialioje 

sferose. Siekiama, kad tautiniø maþumø mokyklø moksleiviai: 

v suvoktø valstybinæ kalbà kaip vienà svarbiausiø Lietuvos Respublikos pilieèio tapsmo 

prielaidø; 

v iðmoktø bendrauti (keistis informacija, idëjomis, nuomonëmis, poþiûriais, jausmais, 

iðgyvenimais, patirtimi, planais) valstybine kalba visose vieðojo ir asmeninio gyvenimo 

situacijose, toliau mokydamiesi, uþsiimdami ávairia visuomenine, kûrybine veikla, 

aktyviai ásiliedami á Lietuvos kultûriná kontekstà; 

v iðmoktø gauti, apdoroti ir suteikti ávairaus pobûdþio informacijà ið ávairiø ðaltiniø 

(literatûra, spauda, TVR ir t. t.) dalyvaudami ekonominëje, politinëje, kultûrinëje ir 

kitokioje veikloje; 

v galëtø paþinti lietuviø kultûrà, istorijà, literatûrà, mokslo ir meno vertybes, paèià kalbà 

(leksikà, ávairiø þodþiø kilmæ, ryðá su kitomis kalbomis ir kt.) kaip tautos kultûros 

iðraiðkà, gebëtø gretinti lietuviø kultûrà su savàja ir savo etninës tëvynës kultûra; 

v suvoktø estetinæ kalbos funkcijà ir tuo pamatu ugdytøsi: klausytø, skaitytø, suvoktø 

meno kûrinius, iðsakytø savo nuomonæ estetiniais klausimais, plëtotø estetinæ saviraiðkà, 

kultûrinæ savimonæ; 

v mokëdami valstybinæ kalbà suvoktø esmines Lietuvos tautos visuomeninio ir politinio 

gyvenimo problemas, iðsiugdytø brandþià pilietinæ savimonæ; 

v ugdytøsi vertybines orientacijas, tolerancijà, atvirumà pasauliui, kûrybiðkumà, 

socialumà ir saviraiðkà bendraudami lietuviø kalba. 

Valstybinë 

lietuviø kalba 

Ðie mokymo uþdaviniai orientuoja á komunikacinës kompetencijos, apimanèios lingvistinæ, 

sociokultûrinæ, sociolingvistinæ, diskurso, socialinæ ir strateginæ kompetencijas, formavimà. 

Lingvistinë kompetencija suprantama kaip praktinës fonetikos, gramatikos (morfologijos ir 

sintaksës), leksikos, þodþiø darybos, raðybos bei riðlios kalbos (dialoginës ir monologinës) 

109

Valstybinë 


110 

produkavimo „inventoriaus“ ir taisykliø turëjimas atmintyje ir gebëjimas visa tai taikyti vartojant 

kalbà. Ugdantis lingvistinæ kompetencijà skatinama remtis funkcinës, aktyviosios, t. y. 

kalbanèiojo, ir sisteminës, t. y. skaitanèiojo, gramatikos derme, kalbos elementus mokymui ir 

mokymuisi atsirenkant pagal recepcinës ir produktyviosios kalbinës veiklos poreikius. XI–XII 

klasëse orientuojamasi á tobulesnæ, platesnæ funkciniø semantiniø laukø ir komunikaciniø 

intencijø raiðkà, pleèiant kalbos priemoniø inventoriø ypaè dalyvavimui diskusijose ir subtilesnei 

emocijø raiðkai. Ðiame mokymosi etape labiau pabrëþiamas kalbos variantiðkumas, atsiþvelgiant 

á atitinkamà stilistiná registrà. Þodynas pleèiamas einant nuo „universaliosios“ prie 

individualiosios patirties. Siekiama, kad moksleivis bûtø savarankiškesnis, atsakingesnis uþ savo 

mokymàsi, kad pats galëtø naudotis mokymo ir informacijos priemonëmis ir plësti savo þodynà 

pagal konkreèius poreikius ir interesus. 

Sociokultûrinë kompetencija suvokiama kaip visuomenës kultûros plaèiàja prasme, bendrojo 

sociokultûrinio konteksto paþinimas, kad bûtø galima sëkmingai bendrauti. Sociokultûra – tai 

visuomenës bendravimo normos, kalbos etiketas, kultûra, paproèiai, tradicijos, svarbiausios 

visuomeninës vertybës, kasdienis gyvenimas, þmoniø tarpusavio santykiai, gyvenimo bûdas, 

neverbalinës raiðkos savitumai ir pan. XI–XII klasëse siekiama geresnio tarpkultûriniø santykiø 

suvokimo, Lietuvos kultûros paþinimo, kad bûtø galima lengvai ir laisvai bendrauti, natûraliau, 

jautriau, tolerantiðkiau reaguoti á tarpkultûrinius skirtumus, geriau juos áþvelgti ir atviriau priimti 

kaip naudingà patirtá. Sociokultûrinës kompetencijos plëtimas ypaè svarbus tekstams, ypaè 

literatûriniams, suprasti. 

Sociolingvistinë kompetencija suvokiama kaip gebëjimas vartoti ir interpretuoti kalbos 

priemones pagal bendravimo situacijà – pagal tai, kas, su kuo, apie kà, kokiu tikslu, kur 

bendrauja. 

Diskurso kompetencija suvokiama kaip gebëjimas kurti ir suprasti riðlius tekstus, tinkamus 

kontekstui. XI–XII klasëse siekiama, kad formuotøsi moksleivio gebëjimai produkuoti ilgesnius 

ir sudëtingesnius pasakymus ir tekstus (apraðomojo, pasakojamojo, samprotaujamojo ir kitø 

tipø), kad moksleivis gebëtø kurti ir suprasti ilgesná ir sudëtingesná diskursà, kur teksto riðlumà 

lemia leksinës ir gramatinës priemonës: teksto sinonimai ir antonimai, veiksmaþodþiø formos, 

giminiðki þodþiai, prieveiksmiø ir ávardþiø jungtys, katafora, anafora, intonacija, priduriamieji 

sakiniai ir kt. 

Socialinë kompetencija suprantama kaip gebëjimas ir noras bendrauti su kitais, pasitikëjimas 

savimi ir mokëjimas tinkamai elgtis ávairiose bendravimo situacijose, gebëjimas suprasti kitus 

þmones. 

Strateginë kompetencija suvokiama kaip gebëjimas naudotis verbalinëmis ir neverbalinëmis 

strategijomis klausant ar skaitant tekstus, kalbant ar raðant, bendraujant su kitais, gebëjimas 

paremti kalbà papildomomis bendravimo priemonëmis ir kitomis kompensavimo strategijomis. 

XI–XII klasëse siekiama, kad bendravimo partneriai bendrautø laisvai, natûraliai ir nesuvarþytai, 

orientuodamiesi á svarbiausià pokalbio tikslà.

Komunikacijos pobûdá lemia bendravimo situacija, jo tikslas, komunikacijos akto dalyviai – 

adresatas ir adresantas, bendravimo bûdas, praneðimo turinys. Itin svarbi yra kalbinës veiklos 

rûðiø – klausymo, kalbëjimo, skaitymo ir raðymo – dermë. Kalbinës veiklos rûðiø mokoma susietai, 

taèiau XI–XII klasëse itin svarbu mokytis raðytinës kalbos (skaitymo ir rašymo). Mokomasi skaityti 

ávairesnius ir sudëtingesnius tekstus, sëkmingiau pasirenkant tinkamà skaitymo bei raðymo bûdà 

ir reikiamas strategijas, kurti ávairiausio pobûdþio bei tipo tekstus. 

Valstybinës kalbos ryšys su kitais mokomaisiais dalykais 

Mokantis valstybinës kalbos siekiama ávairiapusës tarpdalykinës ugdymo turinio integracijos. 

Lietuviø kalbos dalykas glaudþiai susijæs su kitais humanitariniais ir visuomeniniais mokomaisiais 

dalykais: gimtàja kalba, svetimosiomis kalbomis, istorija, geografija, pilietinës visuomenës 

pagrindais. 

Lietuviø kalbos ir kitø kalbø mokymàsi jungia bendri metodologiniai principai, tematikos ir 

problematikos paralelës. Itin svarbu maksimaliai iðnaudoti valstybinës lietuviø ir gimtosios kalbos 

integracines galimybes padedant mokiniams perimti gimtosios kultûros ir Lietuvos kultûros patirtá 

kaip darnià visumà. 

Lietuviø kalbos dalyko aprëpiama sociokultûrinë problematika atliepia nemaþà dalá dorinio 

ugdymo, visuomeniniø ir humanitariniø dalykø problematikos, sieja valstybinës kalbos mokymàsi 

su gamtos mokslais bei matematika. 

Ypatinga vieta tarpdalykinëje ugdymo turinio integracijoje tenka kalbos ir literatûros kaip 

þodþio meno dalykams. Tai kalbos ir estetinio ciklo dalykø – literatûros, dailës, muzikos – 

integracijos dalis. 


Valstybinë 


Mokymo tikslai ir turinys glaudþiai susijæ su lingvodidaktikos klausimais: kaip ir kokius 

mokymo metodus pasirinkti, kad jie skatintø mokytis kalbos ir padëtø jos iðmokti. Mokymo procese 

taikytini ávairûs mokymo metodai, kad kiekvienas moksleivis galëtø pasitelkti visas savo iðgales 

ir pasiektø mokymosi tikslus. Daugelyje pasaulio ðaliø svetimøjø kalbø ðiuo metu efektyviausiai 

mokomasi taikant komunikacinio mokymo principus ir bûdus. Komunikacinis svetimøjø kalbø 

mokymas integruoja pozityviausias kitø metodø ypatybes, padedanèias išvengti interferencijos, 

suvokti ir ásiminti medþiagà, formuoti produktyviosios kalbos gebëjimus, skatinanèias 

transpozicijà. 

Mokymo procese ir pateikiant didaktinæ medþiagà turëtø vyrauti indukciniai metodai, kurie 

111

Valstybinë 


112 

skatina mokinio aktyvumà, ugdo jo màstymà, o tradiciná monologiðkàjá mokymo procesà priartina 

prie dialogiðkojo, bûdingo moderniajai didaktikai. Mokymo procesas – aktyvi mokytojo 

organizuojama mokinio veikla. Moksleivis – pagrindinis mokymo proceso subjektas, lygiavertis 

mokytojo partneris, paðnekovas, todël pateikiant medþiagà ir vadovaujant mokinio kalbinei veiklai 

itin daug dëmesio kreipiama á jo individualias psichologines, amþiaus bei tautines savybes. 

Mokymosi laikas naudojamas individualiai kiekvieno moksleivio ir grupinei kalbinei veiklai, kuri 

skatina moksleivius aktyviai reikštis ir bendradarbiauti vartojant kalbà. Intensyviai dirbama 

poromis, maþomis grupelëmis vienu metu, vengiama monotonijos, mechaniðko bendravimo. 

Mokymas ir mokymasis turëtø priartëti prie natûralaus bendravimo situacijø, kad bûtø sukurta 

mokymosi tikslo (kalbos kaip bendravimo priemonës) ir to tikslo siekimo priemonës (kalbinës 

veiklos) vienovë, kad mokiniai bûtø skatinami bendrauti lietuviø kalba tiek mokykloje, tiek uþ 

mokyklos ribø. Komunikaciniam mokymui ypaè svarbus pedagoginës psichologijos reikalavimas 

stengtis, kad tarp mokymo ir mokymosi proceso subjektø (mokiniø ir mokytojo) bûtø visiðkas 

pasitikëjimas, kad mokinys jaustøsi saugus, galëtø bûti savimi, nebijotø sakyti savo nuomonës. 

Psichologinis komfortas pamokoje turëtø stiprinti valstybinës kalbos mokymosi motyvacijà. 

Taikant komunikaciná metodà, ðalinama klaidø baimë, pirmiausia þiûrima bendravimo turinio. 

Klaidos suvokiamos ne kaip blogybë, o kaip neiðvengiamas mokymosi proceso elementas, kaip 

þenklas, padedantis planuoti tolesná mokymo procesà, grupines ir individualias pratybas. 

Komunikacinis svetimosios kalbos mokymas ir mokymasis skatina produkuoti riðlø tekstà. 

Riðlios kalbos turiná lemia bendravimo situacija, tekstas, komunikacinës intencijos. orma 

iðmokstama kartu su jos funkcija. Keièiasi anksèiau vyravusi situacija, kai buvo reikalaujama 

išmokti formas, paradigmas ir tik paskui siûloma sintagmatika, formø vartojimas, ir tai daþniausiai 

ne tekste, o atskiruose sakiniuose. 

Keièiasi ir kalbos daliø bei þodþiø funkcijø suvokimas, á þodþius bei jø formas þiûrima ne tik 

kaip á sakinio semantikos raiðkos elementus, bet ir kaip á riðlø tekstà sudaranèias jungtis. Ði 

funkcija ypaè bûdinga ávardþiams, pasikartojantiems ir bendraðakniams þodþiams, 

vadinamiesiems teksto sinonimams, antonimams ir pan. 

Teksto lingvistikos teiginiai (netgi implicitiniai, þinomi tik didaktinës medþiagos autoriui ir 

mokytojui) naudotini ugdant sakytinæ ir raðytinæ kalbà. Pratybos organizuojamos vadovaujantis 

tekstø sudarymo taisyklëmis, kai ið anksto numatomas rišlios kalbos (šnekos) produkto – teksto 

tipas, jo dominantë (arba dominantës), sakiniø jungimo priemonës ir pan., t. y. numatoma ne tik 

apie kà, bet ir kaip bus kalbama arba raðoma. Praktiðkas visø funkcinës gramatikos ir teksto 

lingvistikos taisykliø panaudojimas ið esmës keièia tradiciná medþiagos pateikimà ir dëstymo bei 

mokymosi tikslà: mokomasi ne kalbos sistemos su ðnekos elementais, bet kalbinës veiklos. 

Komunikacinës orientacijos mokymo ir mokymosi procese rekomenduojama atsiþvelgti á kalbø 

sàveikà, á mokinio gimtàjà kalbà. Sàmoningas mokiniø gimtosios ir lietuviø kalbos gretinimas 

padeda sudaryti klaidø prevencijos sistemà, iðvengti kalbø interferencijos, sudaro sàlygas geriau

áþvelgti lietuviø ir gimtosios kalbos sistemø panaðumus ir skirtumus, geriau jas paþinti. Lietuviø 

kalba patiria slavø (rusø, lenkø) kalbø átakà. Ji pati savo ruoþtu daro átakà Lietuvos tautiniø 

bendrijø kalboms. Todël mokymo procese privalu numatyti bûdus siekti visø kalbø taisyklingumo 

ir grynumo. 

Kalbos dalykø mokomasi nuolat kartojant ir papildant jau turimas þinias tæstinëmis leksikos, 

fonetikos, tarties ir kitomis temomis, semantikos ir jos raiðkos bûdø branduolys nuolat pleèiamas, 

turtinamas, átvirtinamas, kol tampa mokinio kalbos savastimi. Gramatikos dalykø, þodþiø 

derinimo, valdymo, darybos modeliø, raðybos bei skyrybos mokomasi kompleksiðkai. 

Svarbi metodikos problema – teksto pateikimas vadovëlyje ir pamokoje, skaitymo rûðys. 

Pagrindinës teksto funkcijos – perteikti informacijà ir pateikti kalbinæ medþiagà kaip bendravimo 

ágûdþiø ir mokëjimø formavimo pamatà. Teksto pateikimo forma priklausytø nuo jo panaudojimo 

tikslo ir skaitymo rûðies. 

Skiriamos 4 skaitymo rûðys: apþvalginis, kai skaitytojas tik susipaþásta su teksto turiniu, ávertina 

jo aktualumà; paþintinis, kai stengiamasi suprasti pagrindiná turiná, nesigilinant á já ir nesistengiant 

ásiminti; detalusis, kai stengiamasi ásigilinti á turinio detales, ásiminti reikiamà informacijà, ir 

atrankinis, kai tekste išskiriama tik ta informacija, kuri domina skaitytojà. Ávairiø skaitymo rûðiø 

dermë padëtø siekti vieno svarbiausiø kalbos dëstymo tikslø – ugdyti skaitytojà. 


Mokydamiesi valstybinës kalbos tautiniø maþumø XI–XII klasiø moksleiviai gali pasirinkti 

bendràjá arba iðplëstiná kursà. Tiek bendrasis, tiek iðplëstinis kursas teikia moksleiviams galimybes 

iðsiugdyti svarbiausius savarankiðko lietuviø kalbos vartojimo gebëjimus, bûtinus toliau mokantis, 

reikalingus visuomeninei, profesinei ir kultûrinei veiklai bei asmenybës brandai. Abu kursai 

sudaro sàlygas iðsiugdyti pakankamà komunikacinæ kompetencijà, apimanèià lingvistinæ, 

sociokultûrinæ, sociolingvistinæ, socialinæ, diskurso ir strateginæ kompetencijas, leidþia ugdytis 

savarankiðko kalbos mokymosi ir savikontrolës gebëjimus, skatina poreiká toliau mokytis ir 

tobulinti savo kalbà. Tiek bendrasis, tiek iðplëstinis kursai teikia galimybes ugdytis vieðàjà ir 

privaèiosios sferos sakytinæ ir raðytinæ kalbà. 

Iðplëstinis kursas yra išsamesnio ir platesnio turinio: skaitoma ir klausoma sudëtingesniø 

groþiniø ir negroþiniø tekstø, atliekama daugiau ir sudëtingesniø kalbëjimo ir raðymo uþduoèiø, 

rengiama ávairiø projektø, diskusijø, konferencijø, seminarø, kuriems reikia didesnio kûrybiðkumo, 

platesnio kultûrinio konteksto iðmanymo. Iðplëstiniam kursui sociokultûrinë tematika gali bûti 

pleèiama pagal moksleiviø interesus ir poreikius. 

Valstybinë 


113

Valstybinë 


114 

Turinys 

Sociokultûrinë tematika 

Valstybinës kalbos kursas teikia galimybiø iðsiugdyti komunikacinæ kompetencijà vartoti 

lietuviø kalbà visose vieðojo ir privataus gyvenimo srityse, visose ið anksto numatomose ir 

netikëtose situacijose, apimanèiose kasdienæ buitá, kultûrà, mokslà ir ðvietimà, visuomenës 

komunikacijos priemones, teisæ, ekonomikà, politikà, menà, literatûrà, iðkiliø asmenybiø gyvenimà, 

kûrybà, sveikatos apsaugà, ekologijà ir pan. Bendravimo tematika: 

Jaunimo gyvenimas (kasdienybë, darbas ir mokymasis, santykiai su bendraamþiais ir 

vyresniaisiais, asmeniniai iðgyvenimai, svajonës, pomëgiai, siekiai, gyvenimo principai ir vertybës; 

meilë, draugystë, ðeima; laisvë ir atsakomybë, profesijos pasirinkimo kriterijai). 

Visuomenë ir valstybë (politinë ir teisinë sistema, valstybës institucijos, rinkimai, partijos ir 

kitos visuomeninës organizacijos, ðalies vidaus ir uþsienio politika, þmogaus teisës ir laisvës). 

Þmogus ir aplinka, ekologija (gyvenimo bûdai, gyvenimas mieste ir kaime, sveika gyvensena, 

aplinkos apsauga, augmenija, gyvûnija, dabarties ekologijos problemos, jø sprendimo bûdai, 

oras, klimatas). 

Kultûrinë Lietuvos ávairovë (etninës lietuviø grupës, Lietuvos religijos, baþnyèios; tautiniø 

maþumø kultûros, jø istorinës raidos bruoþai, savitumas, sàveika su lietuviø kultûra). 

Lietuviø literatûros raida Europos kultûros kontekste (pagrindinës epochos, stiliai, kryptys, 

srovës, iðkiliausi autoriai ir jø kûriniai). 

Lietuvos meno raida Europos kultûros kontekste (pagrindinës epochos, stiliai, kryptys, srovës, 

iðkiliausi autoriai ir jø kûriniai). 

Ðiandieninis kultûrinis Lietuvos gyvenimas (modernioji Lietuvos poezija, proza, dramaturgija, 

filosofija, dailë, architektûra, muzika, kinas ir teatras, Lietuvos mokslas). 

Lietuviø kalba ir jos mokslas, kitos kalbos (lietuviø kalbos ypatybës ir indoeuropeistika, 

lietuviø ir gimtosios kalbos santykiai, paþintis su lietuviø kalbos mokslu; iðkiliausi lietuviø kalbos 

tyrinëtojai ir puoselëtojai). 

Ðiuolaikinës informacijos priemonës (televizija, radijas, spauda, internetas ir kt.). 

Kalbinë raiðka 

Norint sëkmingai vartoti kalbà svarbu gebëti kalbos priemonëmis iðreikðti ir suvokti 

komunikacines intencijas bei abstrakèiàsias sàvokas (funkcinius semantinius laukus). 

Komunikacinë kompetencija plëtojama ugdantis gebëjimus reikðti komunikacines intencijas: 

v gauti ir teikti informacijà, pavyzdþiui, tapatinti, paklausti, konstatuoti, tvirtinti ir 

pan.;

v reikðti nuostatà, poþiûrá, nuomonæ, pozicijà, pavyzdþiui, pritarti, paneigti, reikðti 

galimybæ, tikrumà, privalëjimà, norà, dþiaugsmà, susidomëjimà, nustebimà, baimæ ir 

pan.; 

v raginti, ákalbinëti, pavyzdþiui, pasiûlyti, papraðyti kà nors daryti ir pan.; 

v reikšti bendravimo konvencijas, pavyzdþiui, atkreipti dëmesá, formaliai ir neformaliai 

prisistatyti, palinkëti ir pan.; 

v dalyvauti formaliame ir neformaliame pokalbyje, sakyti kalbà, pavyzdþiui, pradëti 

pokalbá ar kalbà, pabrëþti, pateikti pavyzdþius, ásiterpti ir pan.; 

v naudotis papildomomis bendravimo strategijomis. 

Komunikaciniø intencijø raiðkos mokomasi nuo pat lietuviø kalbos mokymosi pradþios, pleèiant 

ir tobulinant raiðkos galimybes, XI–XII klasëse daugiau dëmesio skiriant sudëtingesnëms kalbos 

struktûroms, þodþiø ir gramatiniø struktûrø sinonimikai, subtilesniø niuansø raiðkai, kuriant ir 

suvokiant ávairiø funkciniø stiliø tekstus. Nauja medþiaga siejama su jau iðmoktais kalbinës 

raiðkos elementais. 

Ugdoma abstrakèiøjø sàvokø (funkciniø semantiniø laukø) raiðka: 

Valstybinë 


Veiksmo eiga ir rezultatas, reiðkiamas þodþiø darybos priemonëmis, veiksmaþodþiø laikais; 

veiksmo pradþia, tàsa, pasikartojimas dabartyje, praeityje ir ateityje, reiðkiami asmenuojamomis 

veiksmaþodþiø formomis, sudurtiniais pradëtiniais ir atliktiniais laikais, frazeologiniais junginiais; 

veiksmaþodþiø laikø vartosenos sinonimika, perkeltinës reikðmës. 

Bûsenos raiðka vardaþodþiø vardininku ir ánagininku, bevarde bûdvardþiø gimine, bûsenos 

kaita, vardininko ir ánagininko opozicija, gramatikos normos ir nukrypimai nuo normø. 

Skatinimas, reiškiamas liepiamàja, tiesiogine, tariamàja nuosaka, geidþiamosios nuosakos 

formomis; stilistiniai niuansai. 

Subjekto raiðka vardaþodþiø vardininku, kilmininku, prielinksninëmis konstrukcijomis, 

veiksmaþodþiø bendratimi, þodþiø junginiais, ðalutiniais sakiniais, negimininëmis vardaþodþiø 

formomis. 

Objekto raiðka vardaþodþiø galininku, kilmininku, ánagininku, naudininku, negimininëmis 

vardaþodþiø formomis, padalyviais, prielinksninëmis konstrukcijomis, bendratimi, ðalutiniu 

sakiniu; tiesioginis, netiesioginis ir paðalio objektai. 

Poþymiø raiðka bûdvardþiais, ávardþiais, skaitvardþiais, vardaþodþiø kilmininku, ánagininku, 

prielinksninëmis konstrukcijomis, þodþiø junginiais, veikiamosios ir neveikiamosios rûðies 

dalyviais, dalyvinëmis konstrukcijomis, bendratimi, padalyviu, ðalutiniu sakiniu. Ypatybës 

intensyvumas, reiðkiamas bûdvardþiø laipsniais, prieveiksmiais; norma ir nukrypimai nuo 

normos. Priklausomybës raiðka kilmininku, ávardþiais, þodþiø darybos priemonëmis. 

Kiekybës raiðka pagrindiniais, dauginiais skaitvardþiais, kiekio prieveiksmiais, 

daiktavardþiais, prielinksninëmis konstrukcijomis, þodþiø junginiais, ðalutiniais sakiniais, 

lyginamosiomis konstrukcijomis; tikslus ir apytikslis kiekis. Norminë ir nenorminë kiekybës raiðka. 

115

Valstybinë 


116 

Vietos raiðka vardaþodþiø vietininku, prieveiksmiais, prielinksninëmis konstrukcijomis, 

ðalutiniais sakiniais, iliatyvu; vietos tikslinimas. Atstumo vardininkas ir galininkas. Krypties 

raiðka prieveiksmiais ir prielinksninëmis konstrukcijomis. Kelio raiðka prielinksninëmis 

konstrukcijomis ir ánagininku. 

Laiko raiðka prieveiksmiais, vardaþodþiø galininku ir ánagininku, naudininku, vietininku, 

prielinksninëmis konstrukcijomis, dalyviais, pusdalyviais, padalyviais, dalyvinëmis, 

pusdalyvinëmis ir padalyvinëmis konstrukcijomis (norminiai ir nenorminiai variantai), ðalutiniais 

sakiniais. Laiko trukmë ir daþnumas, reiðkiamas prieveiksmiais, þodþiø junginiais, 

prielinksninëmis konstrukcijomis, ðalutiniais sakiniais. 

Bûdo raiðka prieveiksmiais, ánagininku, vietininku, prielinksninëmis ir lyginamosiomis 

konstrukcijomis ir kitais þodþiø junginiais, dalyviais, pusdalyviais, dalyvinëmis, pusdalyvinëmis 

ir padalyvinëmis konstrukcijomis, bûdiniais, frazeologizmais, ðalutiniais sakiniais. 

Tikslo raiðka bendratimi, vardaþodþiø kilmininku, naudininku, prielinksninëmis 

konstrukcijomis, prieveiksmiais, iliatyvu, frazeologizmais ir kitais þodþiø junginiais, šalutiniais 

sakiniais. 

Prieþasties raiðka prieveiksmiais, prielinksninëmis konstrukcijomis, ánagininku, pusdalyviais, 

frazeologizmais ir kitais þodþiø junginiais, ðalutiniais sakiniais. 

Sàlygos raiðka ðalutiniais sakiniais, dalyvinëmis, pusdalyvinëmis ir padalyvinëmis 

konstrukcijomis. 

Nuolaida, reiðkiama elementariais ðalutiniais sakiniais, dalyvinëmis, pusdalyvinëmis ir 

padalyvinëmis konstrukcijomis. 

Neigimas, reiškiamas neigiamosiomis dalelytëmis, þodþiø darybos bûdais, ávardþiais ir 

ðalutiniais sakiniais. 

Klausimo raiðka klausiamosiomis dalelytëmis, intonacija, klausiamaisiais ávardþiais. 

Kreipinys, reiðkiamas ðauksmininku ir þodþiø junginiais. 

Apibrëþtumas ir neapibrëþtumas, reiðkiamas vardaþodþiø vardininku, galininku, jø opozicija 

su kilmininku, vienaskaitos ir daugiskaitos opozicija, ávardþiuotinëmis vardaþodþiø formomis. 

Gretinimas ir priešprieša. Bûdvardþiø laipsniai, dalelytës, þodþiø junginiai ir prieðinamieji 

sakiniai, prielinksninës konstrukcijos. 

Modalumas, reiðkiamas dalelytëmis, veiksmaþodþiø nuosakomis, dalyviais. 

Deiksë, reiðkiama ávardþiais, prieveiksmiais, ávardþiuotinëmis vardaþodþiø formomis, 

veiksmaþodþiø treèiuoju asmeniu.

Teksto suvokimas: 

• klausymas; 


Suprasti sakytinio teksto paskirtá ir 

prasmæ, taikant ávairias teksto suvokimo 

strategijas. 

Suprasti ávairius (informacinius, 

átikinamuosius, meninius) sakytinius 

tekstus, perteikiamus betarpiðkai bei 

ávairiomis garso ir vaizdo priemonëmis. 

Atpaþinti ir suprasti ðnekamàjà kalbà, 

suvokti jos priklausomumà nuo 

kalbëtojo, klausytojø, situacijos, 

tematikos ir kt. 


PASIEKIMAI 


Suvokia sëkmingo bendravimo prielaidas (kalbines, kultûrines, psichologines, istorines ar kt.). 

Atidþiai klausosi bei supranta kalbos paskirtá (informuoti, átikinti ir pan.), sàmoningai suvokia 

kalbëtojo tikslus, kritiðkai vertina klausytojui daromà poveiká. 

Paaiðkina, kaip uþsibrëþtø tikslø siekiama 

kalbos priemonëmis. 

Ávairiais bûdais tikrinasi savo suvokimà: iðsiaiðkina nesuprastus þodþius, sàvokas, pasakymus, 

uþuominas, klausdami ar savarankiðkai rasdami informacijà ávairiuose ðaltiniuose, pavyzdþiui, 

þodynuose, þinynuose, enciklopedijose. 

Naudojasi kompensavimo strategijomis – seka pagrindinæ mintá, iðskiria ir grupuoja detales, 

identifikuoja poþiûrius. 

Tikslingai ir aktyviai klausosi, siedami jau þinoma ir nauja, atrinkdami ir pasiþymëdami reikðmingà 

informacijà. 

Supranta dalykiniø (informaciniø) tekstø esmæ ir detales (ir tada, kai yra nereikðmingø nukrypimø 

nuo bendrinës kalbos normø). 

Supranta paskaitas, aiðkinimus, susijusius su 

dominanèiais mokymo(si) dalykais, net jei 

kalba sudëtinga prasmës ir struktûros poþiûriu. 

Aptaria ir vertina apeliatyvinio diskusinio pobûdþio kalbose pateiktus poþiûrius bei poveiká 

adresatui. 

Vertina argumentø pagrástumà, iðraiðkos átaigumà. 

Supranta ir apibendrina ávairaus pobûdþio interviu, kuriuose reiðkiamos skirtingos nuomonës, 

diskusijø, debatø argumentus. 

Supranta ir aptaria klausomø nesudëtingos struktûros ir þodyno prozos, poezijos tekstø, spektakliø, 

meniniø kino filmø turiná, idëjas, kultûriná kontekstà. 

Supranta ir vertina tekstus, kuriuose prasmë reiðkiama ne vien verbaliniais þenklais (pavyzdþiui, 

daina, spektaklis, reklaminis filmukas ir pan.). 

Supranta pokalbio esmæ ir detales, aptaria pasakytas nuomones, argumentus, emocijas, kai 

kalbama visuomenës, mokyklos, ðeimos gyvenimo ar kitomis paþástamomis temomis. 

Supranta kalbanèiøjø intencijas ir netiesiogiai reiðkiamus poþiûrius. 

Iðryðkina ir kritiðkai vertina atvirus ir slaptus 

adresanto tikslus. 

117 

Valstybinë 

lietuviø kalba

• skaitymas. 


Suprasti autentiðkus tekstus, taikant 

ávairiø rûðiø skaitymà (apþvalginá, 

paþintiná, detaløjá, atrankiná), tinkamas 

skaitymo strategijas. 

Skaityti ir suprasti ávairius (dalykinius, 

publicistinius, meninius) tekstus. 

PASIEKIMAI 


Supranta ðnekamosios kalbos teksto, kuriame yra nereikðmingø nukrypimø nuo bendrinës 

kalbos normø (tarmybiø, þargonizmø ar kt.), turiná. 

Supranta lietuviðkai kalbanèius asmenis, kuriems lietuviø kalba nëra gimtoji. 


malonumui ir pan.). 

Atsiþvelgdami á tikslà ir teksto pobûdá, tikslingai pasirenka tinkamiausià skaitymo bûdà: apþvalginá, 

paþintiná, detaløjá, atrankiná. 

Tinkamai suformuluoja pagrindinæ viso teksto ar pastraipos mintá, aptaria idëjas, potekstæ, vertina 

autoriaus poþiûrá. 

Palygina keletà tekstø nurodytu aspektu. 

Iðsiaiðkina nesuprastas mintis, idëjas, uþuominas, gaudami reikiamos informacijos ið þmoniø, 

spausdintø bei elektroniniø ðaltiniø. 

Ávairiais bûdais tikrinasi savo suvokimà: skaito dar kartà, savais þodþiais paaiðkina ar persako 

idëjas kitiems, formuluoja „ásivaizduojamo testo“ klausimus, skaito numatydami. 

Atpaþásta skaitomuose tekstuose gramatinæ raiðkà (veiksmo, bûsenos, subjekto, objekto, vietos, 

laiko ir kt.). 

Skaito tekstà balsu, paisydami skaitymo tikslo, adresato lûkesèiø, siekdami átaigumo, laikydamiesi 

tarties normø. 

Tinkamai intonuoja vienodos gramatinës sandaros konstatuojamuosius, klausiamuosius, 

skatinamuosius sakinius. 

Skaito informacinio pobûdþio tekstus, atrenka informacijà ávairiems tikslams ið ávairiø teksto vietø 

ar skirtingø tekstø, vertina jos svarbà ir patikimumà. 

Rinkdami informacijà taiko tinkamiausius teksto (knygos) perþvalgos, uþraðø ir iðraðø bûdus. 

Detaliai supranta nurodymus, taisykles, instrukcijas, skelbimus. 

Skaito ir supranta diskusinio pobûdþio Skaito ir supranta diskusinio pobûdþio ávairios 

paþástamos tematikos tekstus, aptaria skirtingus tematikos tekstus, aptaria, palygina ir vertina 

poþiûrius ir nuomones. skirtingus poþiûrius ir nuomones. 

Pasirenka skaityti lietuviø literatûros kûrinius ar jø iðtraukas, atsiþvelgdami á savo interesus ir 

poreikius. 

Sieja groþinæ literatûrà su savo patirtimi, visuomenës problemomis, supranta kultûrinës patirties 

svarbà ir átakà teksto suvokimui ir ja remiasi. 

118 

Valstybinë 

lietuviø kalba

Teksto kûrimas: 

• kalbëjimas; 


Laisvai kalbëti ávairiomis temomis, 

atsiþvelgiant á tikslà, adresatà, situacijà, 

laikytis kalbos normø. 

Dalyvauti formaliuose ir neformaliuose 

pokalbiuose, diskusijose, interviu. 

PASIEKIMAI 


Þino gimtosios kultûros ir literatûros sàsajø su Lietuva. 

Aptaria pasirinktà lietuviø ir gimtosios literatûros 

ryðiø aspektà (sritá). 

Skaito prozos, poezijos, dramos kûrinius ar jø iðtraukas, suvokia tekstø turiná, pagrindinæ mintá, 

detales, teksto struktûrà, atpaþásta kultûriná kontekstà. 

Aptaria autoriaus pozicijà, potekstæ, estetinæ 

kûrinio vertæ. 

Laisvai ir spontaniðkai kalba, aiðkiai taria, tinkamai intonuoja. 

Paaiðkina, kuo vieðas kalbëjimas skiriasi nuo pokalbio. Laisvai kalba formaliose ir neformaliose 

situacijose paþástamiems ir nepaþástamiems adresatams. 

Nuosekliai dalykiðkai paaiðkina sàvokas (Kas tai yra?), apibûdina ávairius objektus (Koks yra?), 

analizuoja procesus (Kodël taip nutinka?). 

Atsiþvelgdami á tikslà, adresato lûkesèius ir situacijà, sàmoningai renkasi atitinkamà kalbinæ 

raiðkà, remiasi savo lingvistine kompetencija. 

Keièia vienas kalbinës raiðkos priemones kitomis (pavyzdþiui, aiðkindami ir perfrazuodami 

kompensuoja þodyno spragas). 

Siekia kalbos raiðkumo, tikslumo, vaizdingumo, 

pasirinkdami sinoniminiø kalbinës raiðkos 

priemoniø. 

Iðvengia neigiamos gimtosios kalbos átakos (pastebëjæ ar nurodþius klaidà pasitaiso), naudojasi 

gimtosios kalbos þiniomis ir gebëjimais mokydamiesi lietuviø kalbos. 

Vartoja kuo ávairesná þodynà, idiomas, sudëtingas gramatines struktûras, atsiþvelgdami á kalbëjimo 

tikslus ir kontekstà. 

Klausia ir atsako, reaguoja á paðnekovo pasakymus, perduoda informacijà, aiðkina, pateikia detales. 

Sëkmingai áveikia bendravimo sunkumus, atsiradusius dël þodþiø trûkumo, normø paþeidimø ar 

pan., lanksèiai ir tinkamai uþpildo pauzes (pavyzdþiui, kai paðnekovams pritrûksta þodþiø). 

Argumentuotai diskutuoja ávairiomis temomis, iðsako savo poþiûrá, nuomonæ apie ávairius 

ávykius, problemas, moka aiðkiai iðdëstyti savo motyvus, apginti nuomonæ, paaiðkinti teiginius. 

Dalyvauja interviu: atsako á klausimus, pasitikslina, klausia. 

Organizuoja interviu: suformuluoja tikslà, 

planuoja, parengia klausimus, tinkamai klausia 

ir reaguoja, tvarko gautà informacijà. 

119 

Valstybinë 

lietuviø kalba


• raðymas. Raðyti ávairiø tipø ir stiliø tekstus, 

atsiþvelgiant á tikslà ir adresatà, laikytis 

kalbos normø. 

Kurti tinkamos apimties ávairiø þanrø 

tekstus. 

PASIEKIMAI 


Dalyvauja bendroje veikloje: planuoja, aptaria sëkmingos veiklos prielaidas, veiksmus ir sprendimus, 

numato alternatyvià veiksmo eigà ir galimus padarinius. 

Vertëjauja, perteikdami esminæ paþástamos tematikos teksto informacijà ir svarbiausias detales. 

Paiso lietuviø kalbos etiketo: tinkamai sveikinasi, uþkalbina, kreipiasi, linki, dëkoja, atsipraðo, 

sako komplimentus, uþjauèia. 

Sàmoningai renkasi tinkamà minèiø raiðkos modelá, atsiþvelgdami á raðymo tikslà, adresatà, teksto 

tipà. 

Raðydami motyvuotai sieja pasakojimo, apraðymo, samprotavimo elementus, pagal iðgales siekia 

átaigumo, savitumo. 

Laikosi pagrindiniø teksto kûrimo principø: trinarës struktûros, pastraipos vientisumo bei 

bendrøjø stiliaus reikalavimø. 

Remiasi teksto kûrimo pakopø (pasirengimas, komponavimas, redagavimas, pateikimas) iðmanymu. 

Raðtu iðsako nuomonæ argumentuodami, remiasi kitais ðaltiniais (pavyzdþiui, perskaitytomis 

knygomis), visuotinai sutartais kriterijais (pavyzdþiui, þanro reikalavimais). Laikosi samprotaujamojo 

teksto struktûros (tezë, argumentai, kontrargumentai, iðvada). 

Redaguoja tekstà tikslo, adresato, turinio, pastraipos, sakiniø struktûros, stiliaus ir kalbos poþiûriu. 

Tikslingai naudojasi savo lingvistine kompetencija (remiasi þiniomis apie kalbos dalis, jø formas, 

junglumà, pagrindiniø sintaksiniø santykiø iðraiðkos priemones, sakinio dalis, sakiniø modelius) bei 

kalbos praktikos leidiniais. 

Tinkamai ir tikslingai naudojasi kalbinës 

raiðkos priemoniø sinonimika. 

Raðydami taiko pagrindines raðybos ir skyrybos taisykles. 

Vengia kalbos klaidø, nurodytø didþiøjø kalbos klaidø sàraðe, suklydæ ar nurodþius klaidà moka 

pasitaisyti. 

Tinkamai sieja sakinius, tikslingai naudojasi sakiniø siejimo priemonëmis. 

Versdami tekstus palygina ryðkesnius lietuviø ir gimtosios kalbos raiðkos skirtumus ir panaðumus. 

Analizuoja pasirinktos srities (funkcinio lauko, 

teksto, dialekto ar kt.) lietuviø ir gimtosios 

kalbos raiðkà. 

Raðo tinkamos struktûros bendrojo pobûdþio tekstus ávairiomis temomis (asmeninius ir oficialius 

laiðkus, daþniau vartojamus reikalø raðtus, þinutes, straipsnelius). 

120 

Valstybinë 

lietuviø kalba


PASIEKIMAI 


Kuria tekstus (pavyzdþiui, kvietimà, skelbimà, reklamà) siekdami informatyvumo ir átaigumo 

dermës. 

Kuria tinkamos kompozicijos raðinius ir esë ávairiomis temomis (literatûros, kultûros, visuomenës 

ir kt.). 

Raðo trumpas recenzijas, anotacijas, atsiliepimus apie knygà, spektaklá, filmà ar pan., iðsako savo 

áspûdþius ir iðgyvenimus, remdamiesi savo patirtimi ir kultûriniu kontekstu. 

Aptaria estetinio poveikio priemones. 

Rengia praneðimus, naudodamiesi medþiaga ið keliø ðaltiniø, aiðkina, detalizuoja, apibendrina. 

Interpretuoja skirtingus poþiûrius ir argumentus. 

Glaudina tekstà, raðo santraukas, reziumë. 

121 

Valstybinë 

lietuviø kalba

Valstybinë 


122 

Pastaboms

Programa* 


Uþsienio kalbos 

Uþsienio kalbø mokymasis ir mokëjimas sudaro sàlygas asmenybei skleistis ir bræsti, padeda 

bendrauti su pasauliu, paþinti kitas kultûras, dalytis informacija bei sociokultûrinëmis vertybëmis 

su kitø tautø þmonëmis, plësti lingvistiná akiratá bei formuotis bendràjà kalbos kultûrà. Taigi 

ugdomi þmogui bûtini kultûrinës ir kalbinës komunikacijos gebëjimai, kurie vienas nuo kito 

neatskiriami mokantis kalbø, t. y. ágyjant bei ugdant komunikacinæ kompetencijà, susidedanèià 

ið keliø subkompetencijø: lingvistinës, sociolingvistinës, diskursinës, strateginës, sociokultûrinës, 

socialinës. 

Ugdantis lingvistinæ subkompetencijà bûtina paþinti ir ávaldyti kalbos struktûros dësningumus, 

sukaupti þodynà, mokëti raides, garsus bei suprasti jø santykius, gebëti pakankamai taisyklingai 

tarti, kirèiuoti, intonuoti bei skirstyti sakinius prasminëmis grupëmis. Aukðtesniosiose klasëse mokomasi 

naudotis gramatikos þinynais ir didesniais þodynais. Moksleiviai taip pat gauna bendriausiø þiniø 

apie tos kalbos iðplitimà bei kalbos sistemos savitumus, ágyja bendriausià supratimà apie kalbos 

funkcionavimà. Taèiau lingvistinës subkompetencijos ugdymas nëra savitikslis: ji skirta komunikacinei 

kompetencijai ir bendram kultûriniam bei lingvistiniam išsilavinimui plësti. 

Ugdantis sociolingvistinæ subkompetencijà mokomasi vartoti ir interpretuoti kalbos formas 

pagal situacijà: situacija (kas su kuo, apie kà, kur ir kokiu tikslu bendrauja) lemia kalbos formø 

pasirinkimà. 

Ugdantis diskursinæ subkompetencijà mokomasi suprasti ir formuluoti rišlius ir aiškius sakytinius 

ir raðytinius tekstus, o ugdantis strateginæ subkompetencijà mokomasi naudotis ávairiomis 

strategijomis, siekiant suprasti klausomà arba skaitomà tekstà, kuriant savo tekstà raðtu ir þodþiu, 

bendraujant su paðnekovu (paðnekovais), taip pat siekiant águsti kalbà paremti papildomomis 

bendravimo priemonëmis (gestais, mimika ir pan.) ir kitomis kompensavimo strategijomis. 

Ugdantis sociokultûrinæ subkompetencijà siekiama suvokti sociokultûriná kontekstà, kuriame 

kalba vartojama. Sociokultûrinë subkompetencija ugdoma visais kalbos mokymo(si) bûdais ir 

* Ði programa skirta visoms uþsienio kalboms. Atskiroms kalboms rengiami programà papildantys bei konkretinantys dokumentai. 

Uþsienio 

kalbos 

123

Uþsienio 

kalbos 

124 

ðaltiniais (pavyzdþiui, garsinëmis regimosiomis priemonëmis, skaitant specialius informacinius 

tekstus, jø klausantis, perkeliant þinias, jas integruojant ir pan.). Aukštesniosiose klasëse 

susipaþástama su kalbos ðalies (ðaliø) kultûros sritimis: kasdienio gyvenimo formomis, áproèiais, 

paproèiais, etninës kultûros elementais, meno (dailës, muzikos, architektûros ir kt.), groþinës 

literatûros, technikos, istorijos, religijos, geografijos, ûkio, politikos ir kitais gyvenimo faktais. 

Stengiamasi susipaþinti su tai kultûrai bûdingiausiais bruoþais bei faktais, ryðkinamos kalbos ir 

kultûros sàsajos su gimtàja kalba ir kultûra. 

Puoselëjant socialinæ subkompetencijà ugdomas pasitikëjimas savimi ir noras bendrauti su 

kitais, mokëjimas tinkamai elgtis ávairiose socialinëse situacijose. 

Komunikacinë kompetencija – tai gebëjimas: 

v suprasti kitø mintis ir perduoti savàsias kitiems sakytine ir rašytine kalba (recepcija ir 

produkavimas), 

v þodþiu ir raštu bendrauti su kitais (interakcija), 

v tarpininkauti („vertëjauti“), kai komunikuoja asmenys, kurie vartoja skirtingas kalbas 

(tarpininkavimas). 

Asmenybës ugdymo poþiûriu uþsienio kalbos mokymasis savaime sudaro prielaidas atsiverti 

jos atstovaujamai kultûrai ar kultûrø arealui. Besipleèiantis kitokios gyvensenos, màstysenos ir 

jausenos paþinimas turi padëti bræstanèiam þmogui áveikti savàjá ego- ir etnocentrizmà. Kitos 

kultûros paþinimas ir gretinimas su gimtàja sudaro sàlygas kultûrinei savimonei plëtotis. 

Aukðtesniosiose klasëse moksleiviai mokosi dviejø arba trijø uþsienio kalbø: pirmosios pradeda 

mokytis pradinëje mokykloje, antrosios – pagrindinëje, o humanitarinio profilio klasëse moksleiviai 

gali rinktis ir treèiàjà uþsienio kalbà. Treèiosios pasirenkamosios uþsienio kalbos mokymasis 

gali bûti siejamas su pasirinktu mokymosi profiliu (ugdomos dalinës kompetencijos). Siûloma 

treèioji kalba labiau diferencijuojama pagal moksleiviø poreikius, skatinamas savarankiðkas kalbos 

mokymasis. Turëtø bûti skatinama ir nepamokinë veikla bendraujant uþsienio kalba: 

organizuojama meno saviveikla, leidyba, dirbama kompiuteriu, fakultatyviai mokomasi meninio 

vertimo bei verslo kalbos ir t. t. 

Atsiþvelgdama á moksleiviø pageidavimus ir poreikius mokytis uþsienio kalbø, mokykla privalo 

sudaryti reikiamas mokymosi sàlygas: taikyti paþangius mokymo(si) metodus, teikti tinkamà 

turiná, medþiagà, skirti pakankamai laiko kalbos mokymuisi. 

Lietuvoje rekomenduojama mokytis: 

v labiausiai Europoje paplitusiø ir ðalyje mokymo tradicijas turinèiø kalbø (anglø, 

prancûzø, rusø, vokieèiø), 

v kaimyniniø ðaliø kalbø (lenkø, latviø),

v kalbø tø ðaliø, su kuriomis glaudþiau bendraujama ávairiose gyvenimo srityse 

(pavyzdþiui, estø, Skandinavijos ðaliø kalbø). 

Dalyko struktûra ir ryðys su kitais dalykais 

Komunikacinës intencijos ir jø raiðka. Komunikacinë kompetencija ugdoma sistemingai 

plëtojant gebëjimus: 

v gauti ir teikti informacijà, pavyzdþiui, identifikuoti, konstatuoti, klausti, atsakyti á 

klausimà; 

v reikðti nuostatà, poþiûrá, nuomonæ, pozicijà (pavyzdþiui, pritarti, paneigti), reikšti galimybæ, 

tikrumà, privalëjimà, norà, dþiaugsmà, susidomëjimà, nustebimà, baimæ, atsipraðymà; 

v raginti, ákalbinëti, pavyzdþiui, pasiûlyti, papraðyti kà nors daryti, atsisakyti pagalbos; 

v reikšti bendravimo konvencijas, pavyzdþiui, pasisveikinti, kreiptis, supaþindinti, 

pasveikinti, palinkëti; 

v dalyvauti pokalbyje, pavyzdþiui, pradëti pokalbá, suabejoti, pabrëþti, ásiterpti; 

v naudotis kompensavimo strategijomis, pavyzdþiui, papraðyti pakartoti, paaiðkinti, kalbëti 

lëèiau. 

Komunikaciniø intencijø raiðkos mokomasi visà laikà, ji nuolat turtinama, niuansuojama 

pleèiantis situacijø ratui. 

Lingvistinis minimumas apima kalbos priemones (tartá, grafikà, þodynà, struktûras ir kt.), 

bûtinas sëkmingai komunikuoti. Mokantis reikðti mintá (produkuoti kalbà, kurti tekstà) einama 

nuo reikðmës prie kalbos formø vartojimo bei darybos, o mokantis suprasti (recepcija) stengiamasi 

atpaþinti kalbos formas pagal jø poþymius ir jas susieti su reikðme. Aukðtesniojoje pakopoje 

pleèiamos, átvirtinamos ir kartojamos þemesniosiose klasëse ágytos kalbos þinios, taip pat 

pateikiama nauja kalbos medþiaga, sudëtingesnëmis struktûromis prapleèiama kalbos raiðka, 

daugiau dëmesio skiriama þodþiø bei struktûrø sinonimikai, jø vartojimo ávairiuose funkciniuose 

stiliuose ypatumams. 

Uþsienio kalbos mokymas sàlygiðkai skirstomas á keturias pakopas: ávadinæ, pradinæ, vidurinæ 

ir aukðtesniàjà. Aukštesnioji pakopa moksleivá rengia dalyvauti kalbinëje veikloje, ypaè daug 

dëmesio skiriant savarankiðko darbo ágûdþiams ugdyti, geriau paþinti kraðto kultûrà. Tai 

pasakytina ne tik apie pirmosios kalbos, bet ir apie kitø kalbø mokymà(si). 

Savaitiniø uþsienio kalbos pamokø skaièius neturëtø bûti maþesnis kaip trys, nes jei yra 

menkesnis intensyvumas, kalbos mokymasis neduoda laukiamo rezultato. 

Uþsienio kalbos mokymasis integruojamas su kitais dalykais ávairiomis kryptimis, nes juos 

visus sieja bendri mokymosi tikslai, kryptys, pasirinktas profilis. 

Uþsienio kalbø mokymo ryðys su gimtàja kalba iðlieka ir aukðtesniojoje pakopoje. Uþsienio 

kalbø mokytojams rûpi, kad tobulëtø moksleiviø ne tik uþsienio, bet ir gimtosios kalbos kalbinë 

klausa bei nuovoka. Vengiant interferencijos, gretinami kalbø reiðkiniai, frazeologizmai, bûdingi 

Uþsienio 

kalbos 

125

Uþsienio 

kalbos 

126 

prieþodþiai, patarlës. Uþsienio kalbos pamokos turi didinti meilæ gimtajai kalbai bei atsparumà 

jos tarðai, o ne tik skatinti teigiamos patirties perkëlimà bei ávairiapusæ visø dalykø, kuriø mokomasi, 

integracijà. Tuo tikslu skatintinas uþsienio ir gimtosios kalbø bei kitø dalykø mokytojø 

bendravimas ir geras einamøjø kursø paþinimas. 

Uþsienio kalbø mokymo ryðys su gimtàja labai glaudus. Gimtàja kalba iðugdyti komunikaciniai 

gebëjimai stiprinami mokantis uþsienio kalbø ir turi teigiamà poveiká ne tik gimtosios kalbos, bet 

ir kitø dalykø mokymosi reikmëms tenkinti bei bûsimajai moksleivio profesinei ir gyvenimiðkai 

veiklai. Per autentiðkus groþinës literatûros tekstus aukštesniojoje pakopoje integruojamasi su 

visuotinës literatûros kursu: 

v originalo kalba skaitant iðkiliausius to kurso kûrinius ar jø iðtraukas, 

v prapleèiant visuotinës literatûros kursà jame nenumatytais dalykais. 

Panašiai siejamasi ir su istorija, geografija, etika, religijotyra, pilietinës visuomenës 

pagrindais, menais bei kitais dalykais. Pavyzdþiui, skaitant koká nors istoriná tekstà, remiamasi 

istorijos kurso sukurtu bendru kontekstu, o kartu istorijos mokëjimas papildomas, prapleèiamas 

naujomis þiniomis. Daug informacijos gaunama mokantis vartoti autentiškai parašytus uþsienio 

raðytojø, mokslininkø, atradëjø, iðradëjø vardus ir pavardes bei kitø uþsienio realijø pavadinimus. 

Muzika ir vaizduojamasis menas ne tik pagyvina ir emociškai nuteikia per pamokà, bet ir pleèia 

kitos kultûros paþinimà. 

Bûtina, kad vadovëlis ir pats mokytojas, pateikdamas kurá nors kultûros reiðkiná, atvertø ir 

platesná jo kontekstà. Taip bûtø kuriamos sàlygos susidaryti visuminiam kalbos ðalies (ðaliø) 

kultûros vaizdui. 


Kalbinës veiklos rûðiø mokoma susietai, taèiau kiekvienos jø lyginamasis svoris gali kisti 

priklausomai nuo mokymosi sàlygø, t. y. nuo to, ar kalba pirmoji, ar ne, kokie kalbos mokymosi 

tikslai keliami. Pirmenybë gali bûti teikiama recepcijai, produkavimui ar interakcijai, þodinei ar 

raðytinei raiðkai. Taip pat svarbu nepamirðti, kad supratimo galimybës paprastai didesnës negu 

raiðkos: kiekvienas daugiau supranta negu geba iðreikðti. Mokant uþsienio kalbos reikia ðià 

aplinkybæ metodiškai panaudoti. 

Mokant uþsienio kalbos ir siekiant ugdomøjø tikslø, taikomi ávairûs darbo metodai. Svarbu, 

kad kiekvienas moksleivis dirbtø panaudodamas visas savo iðgales ir ne tik reikiamu lygmeniu 

iðmoktø kalbos, bet ir bræstø kaip asmenybë – kûrybiðka, aktyvi, gebanti bendradarbiauti, padëti 

kitam ir imtis atsakomybës. 

Ðiuo metu efektyviausia pasaulyje yra komunikacinë mokymo kryptis, kuri remiasi daugiau 

psichologiniais, o ne lingvistiniais pagrindais. Ji kildinama iš komunikacijos, informacijos, veiklos

teorijø bei psicholingvistikos. Komunikacinis kryptingumas integruoja geriausius kitø mokymosi 

metodø aspektus. Komunikacinio metodo pagrindas yra toks moksleiviø kalbinës veiklos 

organizavimas, kai beveik visas mokymosi laikas naudojamas kiekvieno moksleivio individualiems 

ir grupiniams veiksmams. Veikla paremtas kalbos mokymasis skatina moksleivius ne tik 

vartoti kalbà, bet ir màstyti, plëtoti kûrybines galias, o grupiniai veiksmai moko bendradarbiauti. 

Pratybø pobûdis priklauso nuo mokymosi fazës, pasiekimø lygmens, nuo tarpinio ir galutinio 

mokymo(si) tikslo. 

Kiekvienos pratybos iðplaukia ið situacijos, kuri moksleiviams paþástama, artima natûraliam 

bendravimui, juos domina ir kartu pleèia ne tik kalbiná, bet ir kultûriná horizontà. Nauja kalbinë 

medþiaga pateikiama situacijose, kuriose savaime turi glûdëti poreikis bendrauti. Tokios situacijos – 

tai grupiniø projektø rengimas, inscenizavimas, vaidinimai, pokalbiai, diskusijos ir t. t. Ðitokiose 

kalbos pratybose moksleiviø dëmesys pirmiausia kreipiamas á kalbos turiná. 

Uþsienio kalbos pamokoms klasës turëtø bûti skirstomos á grupes, o grupëse moksleiviai 

skatinami pratybas atlikti intensyviai, poromis ar grupelëmis vienu metu. Vengiama monotonijos, 

„papûginio“ mechaniðko bendravimo. Ðalinama klaidø baimë, t. y. mokytojas pirmiausia þiûri 

komunikacijos turinio, o iðsiaiðkinæs klaidø prieþastis, ðalina jas specialiomis pratybomis, 

rûpinasi, kad moksleivis nesijaustø suvarþytas. Pamokoms bûtinas psichologinis komfortas, 

skatinantis neformalø bendravimà; kiekviena pamoka turi stiprinti mokymosi motyvacijà. 

Mokant kalbos reikia atsiþvelgti á kalbø sàveikà, remtis sàmoningumu; tikslinga teikti 

aiðkinimus, lenteles, sieti su gimtosios kalbos mokëjimu ir þiniomis. Moksleiviø gimtoji kalba 

vartojama labai saikingai, taèiau prireikus ji gali bûti vartojama ir aukðtesniojoje mokymosi 

pakopoje aiðkinantis uþsienio kalbos reiðkinius, uþduotis, situacijas, pasitikrinant uþsienio kalba 

gautos informacijos supratimà ir pan. Svarbu, kad moksleiviai áprastø formuluoti savo pasakymus 

pagal uþsienio kalbos dësnius. 

Kitas uþdavinys – mokytis versti taisyklinga gimtàja kalba, siekiant dviejø lygiareikðmiø 

tikslø: a) lingvistinio – sudaryti sàlygas sàmoningai áþvelgti uþsienio ir gimtosios kalbos struktûrø 

sistemas, jas geriau iðmokti ir iðvengti kalbø interferencijos; b) praktinio – gebëti taisyklinga, 

graþia gimtàja kalba perteikti ið uþsienio kalbos informacijà, reikalø raðtø turiná ir t. t. 

Ugdydamas gebëjimà klausyti ir suprasti sakytinæ kalbà (sakytiná tekstà), mokytojas ieðko 

bûdø bei progø moksleiviams kuo daþniau klausytis autentiðkos kalbos (televizija, radijas, kino 

filmai, kalbos áraðai, susitikimai su atvykusiais ið svetur asmenimis ir t. t.). Lavinamos klausymo 

strategijos, klausymo uþduotis pateikiant pagal teksto pobûdá, situacijà ir klausymo tikslà. 

Lavinant gebëjimà skaityti ir suprasti raðytiná tekstà, svarbu atsiþvelgti á tai, kad moksleiviai 

turi mokëti ávairiø skaitymo bûdø, atitinkanèiø skaitymo tikslus. Ðie bûdai priklauso nuo to, 

kokios informacijos reikia skaitanèiajam – iðsamios, detalios ar tik bendros turinio prasmës. 

Tam reikia ávairiø gebëjimø deriniø. Toliau lavinamos skaitymo strategijos, atsiþvelgiant á teksto 

pobûdá ir pateikiant skaitymo uþduotis bei supratimo pasitikrinimo bûdus, atitinkanèius 

Uþsienio 

kalbos 

127

Uþsienio 

kalbos 

128 

skaitymui keltà tikslà. Stengiamasi, kad moksleiviai klausytøsi bei skaitytø ávairiø tipø 

minimaliai adaptuotus ir autentiðkus dabartinës kalbos tekstus. 

Kartu toliau vyksta ir sociokultûrinis asmenybës ugdymas. Aukštesniosiose klasëse pokalbiø, 

skaitymo ar klausymo temos renkamos ið ávairiø kalbos ðalies (ðaliø) gyvenimo srièiø pateikiant 

situacijas, padedanèias nuodugniau suvokti etines, estetines ir kitas tautos kultûros vertybes. 

Tam naudojamos meno, architektûros, technikos kûriniø reprodukcijos bei nuotraukos, skaitomos 

kûriniø iðtraukos, pasakojami ádomûs ir patrauklûs dalykai ið tos tautos þymiø þmoniø gyvenimo. 

Kiekviena pamoka turi bûti vertybiðkai áprasminta: tekstai, komunikacinës situacijos – prasmingos, 

realios, atitinkanèios moksleiviø gyvenimo patirtá, interesus ir ugdymo tikslus. 

Ypaè kruopðèiai mokytojas turi stebëti kiekvieno moksleivio paþangà, mokymosi bûdà ir 

vertinti jo efektyvumà. Tuo tikslu moksleivis gali bûti konsultuojamas, su juo tariamasi, jis 

mokomas mokytis, þadinamas jo pasitikëjimas savimi ir noras mokytis kalbø savarankiðkai. 

Konkreèiø komunikaciniø tikslø siekimas orientuoja á tokias mokymo priemones, kurios mokytø 

visokeriopos kalbinës veiklos bei atitiktø kursø programose numatytà tematikà. Naudojami 

mokymo priemoniø komplektai, kuriuos sudaro moksleivio vadovëlis, pratybø sàsiuviniai, garso 

kasetës, mokytojo knyga. Kartu gali bûti naudojamos papildomos priemonës: skaitiniø knygos, 

vaizdo medþiaga, kompiuterinës mokomosios programos, lentelës, paveikslai ir kt. Tikslinga 

turëti gramatikos þinynus ir dviejø kalbø bei vienkalbius aiðkinamuosius þodynus. 

Mokytojas renkasi mokymo priemoniø komplektà, atitinkantá programos reikalavimus bei 

mokymo tikslus, ir naudoja mokymo metodus, kuriais jo mokiniai pasiekia geriausiø rezultatø. 

Svarbu, kad mokytojas tinkamai parinktø papildomà mokomàjà medþiagà, ypaè kad jos turinys 

bûtø aktualus. 

Moksleiviai, kaip minëta, gali uþsibrëþti tikslà pasiekti ávairius kalbos mokëjimo lygmenis 

mokydamiesi pirmosios ir antrosios uþsienio kalbos. 

Siekdamas uþsibrëþtø tikslø, moksleivis pasirenka vienà ið siûlomø uþsienio kalbos kursø: 

bendràjá arba iðplëstiná. 


Bendrasis kursas teikia galimybes ugdytis uþsienio kalbos komunikacinæ kompetencijà 

vieðajame ir asmeniniame gyvenime, ágyti tam bûtinø lingvistiniø bei sociokultûriniø þiniø ir 

gebëjimø, formuotis savarankiško kalbos mokymosi gebëjimus, poreiká mokytis kalbos ar kalbø. 

Šis kursas teikia galimybes siaurai, bet gana savarankiškai komunikacijai uþsienio kalba: 

visose komunikacinës veiklos srityse moksleiviø pasiekimai orientuojami á Europos Tarybos kalbos 

mokëjimo „Slenksèio“ lygmená (B1).

Uþdaviniai 

v Išmokti bendrauti uþsienio kalba: keistis informacija, idëjomis, nuomonëmis, poþiûriais, 

patirtimi áprastose vieðojo bei asmeninio gyvenimo situacijose socialinëje buitinëje bei 

sociokultûrinëje bendravimo sferose. 

v Plësti ir gilinti lingvistinæ subkompetencijà kaip komunikacinës kompetencijos prielaidà. 

v Ágyti sociokultûriniø þiniø bei gebëjimø, reikalingø bendraujant su uþsienio kalba 

kalbanèios tautos (tautø) atstovais. 

v Plëtoti savarankiško kalbos mokymosi ir savikontrolës gebëjimus. 

v Išmokti keistis informacija naudojantis moderniomis informacijos technologijomis. 

v Ugdytis recepcijos (darbo su klausomu ir skaitomu tekstu), teksto kûrimo ir bendravimo 

strategijas. 

Recepcija 

Sakytinio teksto supratimo ugdymas. Tvirtinama pagrindinëje mokykloje ágyta patirtis suprasti 

tiesiogiai ar ið áraðo publicistinius, buitinius, informacinius tekstus: autentiðkà paðnekovø kalbà 

(pokalbius, pasakojimus), interviu, radijo ir televizijos þinias, skelbimus, nurodymus ir 

instrukcijas. 

Klausymui pateikiami ávairiø tipø tekstai: pasakojimas, apraðymas (apibûdinimas), informacinis 

tekstas, taip pat mišraus tipo tekstas su samprotavimo elementais. Tekstai autentiški arba minimaliai 

adaptuoti. Kalba bendrinë, kalbos tempas normalus. Klausomø tekstø trukmë, priklausomai 

nuo þanro, nuo 0,5 min. iki 25–30 min. 

Ugdomos darbo su sakytiniu tekstu strategijos: ieškoti informacijos tekste, atpaþinti ir identifikuoti, 

suskirstyti (kategorizuoti) informacijà, jà taikyti, atmesti neteisingà ar nesvarbià informacijà, 

panaudoti reikiamà informacijà, naudotis teksto supratimo bei kompensavimo strategijomis. 

Ugdomi sakytinio teksto supratimo gebëjimai: suprasti esminæ informacijà, suprasti kalbos 

adresatà ir tikslà, sieti kalbà su kalbanèiojo mintimis, komunikacinëmis jo intencijomis, kalbanèiojo 

bûkle, kalbos adresatu ir kalbos tikslu, sieti gaunamà informacijà su kalbos ðalies (ðaliø) 

sociokultûriniu kontekstu bei konkreèia visuomeninio gyvenimo situacija, suprasti reikðmingesnes 

detales, naudotis teksto informacija komunikaciniais tikslais bei norint gauti informacijos. 

Rašytinio teksto supratimo ugdymas. Tvirtinama pagrindinëje mokykloje ágyta patirtis suprasti 

ávairiø funkciniø stiliø tekstus. Skaitomi informaciniai, instruktuojamieji (laiškas, raštelis, 

skelbimas, anketa, instrukcija, dokumento blankas), publicistiniai (kronika, interviu, straipsnis, 

reportaþas, praneðimas), mokslo populiarieji tekstai nagrinëjamomis temomis bei groþiniø kûriniø 

iðtraukos. 

Pateikiami ávairiø tipø tekstai: pasakojimas, apraðymas, samprotavimas, informaciniai tekstai, 

taip pat miðraus tipo tekstai. 

Uþsienio 

kalbos 

129

Uþsienio 

kalbos 

130 

Ugdomos darbo su rašytiniu tekstu strategijos: atpaþinti ir identifikuoti informacijà, rasti reikiamà 

informacijà, suskirstyti (kategorizuoti) informacijà, atmesti neteisingà ar nesvarbià informacijà, 

ieðkoti tekste informacijos, jà apdoroti ir panaudoti. 

Ugdomi raðytinio teksto supratimo gebëjimai: suprasti esminæ informacijà, pagrindinæ mintá, 

reikðmingesnes detales, suprasti teksto loginæ struktûrà, loginius bei prasminius ryðius (laiko, 

erdvës, kiekio, krypties), minties plëtojimo eigà (áþanga, minties kaita, iðvados), taikyti tinkamas 

teksto supratimo bei kompensavimo strategijas. 

Interakcija (sàveika) ir produkavimas 

Interakcija ir produkavimas þodþiu. Plëtojami pagrindinëje mokykloje ágyti gebëjimai 

taisyklingai tarti ir intonuoti; pasakoti apie patirtus, matytus, skaitytus bei girdëtus dalykus 

(filmus, radijo ir televizijos laidas, groþinæ, publicistinæ ir mokslo populiariàjà literatûrà); 

dalyvaujant neoficialiuose pokalbiuose, diskusijose, imant interviu, keièiantis informacija 

nagrinëtomis temomis, paprasta kalba reikðti komunikacines intencijas (gauti ir pateikti 

informacijà, reikðti nuostatas, poþiûrius, nuomones, pozicijà, raginimà, ákalbinëjimà), þinoti ir 

vartoti bendravimo konvencijas, vartoti kompensavimo strategijas; bendrauti atsiþvelgiant á 

svarbiausias kalbos ðalies (ðaliø) sociokultûrines realijas ir taikant kalbà adresatui. 

Interakcija ir produkavimas raštu. Plëtojami pagrindinëje mokykloje ágyti gebëjimai raðyti 

nagrinëtomis temomis raðtelius, þinutes, skelbimus, kvietimus, sveikinimus, gyvenimo apraðà 

(CV – curriculum vitae); pildyti ávairius blankus, anketas pagal (jei reikia) pavyzdþius; raðyti 

neoficialius ir oficialius laiðkus ávairiais tikslais: a) asmeninio bendravimo (raðyti apie faktus, 

ávykius, reikðti jausmus, nuomonæ), b) praðant iðsamesnës informacijos apie kà nors pagal 

perskaitytà reklamà, skelbimà, c) norint uþsiraðyti á kokius nors mokymo kursus; apraðyti savo 

veiklà ar patirtá, papasakoti istorijà, pateikiant faktus ir ávykius chronologine tvarka. 

Ugdomos bendravimo bei sakytinio ir raðytinio teksto kûrimo strategijos: pradëti, palaikyti, 

uþbaigti pokalbá, planuoti, struktûrinti tekstà, pritaikyti kalbà, raðymo formas ir stiliø adresatui 

ir situacijai, koreguoti kuriamà raðytiná tekstà, naudotis ávairiais þodynais ir þinynais. 

Tarpininkavimas þodþiu (vertimas)* 

Ugdomi gebëjimai gimtàja kalba perteikti esminæ uþsienio kalba klausytø ir skaitytø buitinio 

stiliaus tekstø informacijà. 

* Tik pirmajai uþsienio kalbai.

Tematika 

Naujomis situacijomis ir nauja tematika turtinamas kalbos supratimas ir raiðka, daugiausia 

dëmesio skiriant jos funkcionavimui kalbos ðalies (ðaliø) realijose, plëtojant asmeniná poþiûrá ir 

interesà bei gretinant kalbos ðalies (ðaliø) ir savosios kultûros vertybes. 

Dienos ávykiai (dienos tëkmë, kasdieniai kultûros, ûkio, politikos ávykiai, spaudos praneðimai, 

radijo ir televizijos laidos, reklama, dabarties aktualijos). 

Jaunimo gyvenimas (asmeniniai iðgyvenimai, kasdienybë, santykiai su bendraamþiais, 

laisvalaikis, ateities planai, darbas ir mokymasis, kalbø mokymasis, jaunimo gyvenimo stilius, 

jaunimo problemos). 

Kelionës (transportas, miestai ir ðalys, vieðbuèiai, aptarnavimas, ávairiapusë informacija apie 

kraðtà ir þmones). 

Paslaugos ir aptarnavimas (kavinë, restoranas, paðtas, bankas, policija, medicininis 

aptarnavimas, parduotuvës, buities paslaugos). 

Þmogus ir aplinka. Ekologija (gyvenimo bûdai, gyvenimas mieste ir kaime, sveika gyvensena, 

aplinkos apsauga, flora, fauna, dabarties ekologijos problemos, jø sprendimo bûdai, oras, 

klimatas). 

Kultûra, menas (kinas, teatras, muzika, vaizduojamasis menas, architektûra). 

Visuomenë ir valstybë (teisinë ir politinë sistema, valstybës politikos bruoþai, religija, kalbos 

ðalies (ðaliø) politinio ir visuomeninio gyvenimo bruoþai, ðventës ir tradicijos). 

Ðiuolaikinës informacijos priemonës (televizija, radijas, spauda, internetas, kompiuteris ir 

kitos informacinës technologijos, jø naudojimas mokantis uþsienio kalbø). 


Iðplëstinis kursas teikia galimybes ugdytis uþsienio kalbos komunikacinæ kompetencijà 

platesniame vieðojo bei asmeninio gyvenimo situacijø ir kalbos vartojimo sferø kontekste, remiantis 

nuodugnesnëmis lingvistinëmis bei sociokultûrinëmis þiniomis ir gebëjimais, taikant sudëtingesnes 

supratimo bei teksto kûrimo strategijas, plëtojant savarankiðko kalbos mokymosi ir savikontrolës 

gebëjimus. 

Šis kursas teikia gana savarankiško kalbos vartojimo galimybes: interakcijos ir produkavimo 

srityse moksleiviø pasiekimai orientuojami á Europos Tarybos „Slenksèio“ lygmená (B1), o 

recepcijos srityje á Europos Tarybos „Aukðtumos“ lygmená (B2). Uþsienio 

kalbos 

131

Uþsienio 

kalbos 

132 

Uþdaviniai: 

v Išmokti bendrauti uþsienio kalba: keistis informacija, idëjomis, nuomonëmis, poþiûriais 

platesniame vieðojo bei asmeninio gyvenimo situacijø bei kalbos vartojimo sferø 

kontekste. 

v Plësti ir gilinti lingvistinæ subkompetencijà kaip komunikacinës kompetencijos prielaidà. 

v Ágyti sociokultûriniø þiniø bei gebëjimø, reikalingø bendraujant su uþsienio kalba 

kalbanèios tautos (tautø) atstovais. 

v Plëtoti savarankiško kalbos mokymosi ir savikontrolës gebëjimus. 

v Išmokti keistis informacija bei mokytis kalbø naudojantis moderniomis informacijos 

technologijomis. 

v Ugdytis sudëtingesnes recepcijos (darbo su klausomu ir skaitomu tekstu), teksto kûrimo 

ir bendravimo strategijas. 

v Plaèiau susipaþinti su kalbos ðalies (ðaliø) kultûros vertybëmis, menu, architektûra, 

iðkiliausiais groþinës literatûros, mokslo, technikos pavyzdþiais. 

v Mokytis versti þodþiu taisyklinga gimtàja kalba, gretinti uþsienio ir gimtosios kalbos 

struktûrø sistemas. 

v Ágyti þiniø apie studijuojamàjà kalbà kaip tos kalbos ðakos atstovæ, jos iðplitimà 

geografiniu, socialiniu, mokslo ir kultûros poþiûriais. 

Recepcija 

Sakytinio teksto supratimo ugdymas. Tvirtinama pagrindinëje mokykloje ágyta patirtis suprasti 

tiesiogiai ar ið áraðo publicistinius, buitinius, informacinius tekstus: autentiðkà paðnekovø kalbà 

(pokalbius, pasakojimus), interviu, radijo ir televizijos þinias, skelbimus, nurodymus ir 

instrukcijas, groþinio kûrinio iðtraukas. 

Klausymui pateikiami ávairiø tipø tekstai: pasakojimas, apraðymas (apibûdinimas), informacinis 

tekstas, taip pat mišraus tipo tekstas su samprotavimo elementais. Tekstai autentiški arba minimaliai 

adaptuoti. Kalba bendrinë, kalbos tempas normalus. Klausomø tekstø trukmë, priklausomai 

nuo þanro, nuo 0,5 min. iki 25–30 min. 

Ugdomos darbo su sakytiniu tekstu strategijos: ieškoti informacijos tekste, atpaþinti ir identifikuoti, 

suskirstyti (kategorizuoti) informacijà, jà taikyti, atmesti neteisingà ar nesvarbià informacijà, 

panaudoti reikiamà informacijà, naudotis kompensavimo strategijomis. 

Ugdomi sakytinio teksto supratimo gebëjimai: suprasti esminæ informacijà, detales, kalbos 

adresatà ir tikslà, suprasti pagrindinæ mintá, analizuoti ir ávertinti informacijà, suprasti komunikacinæ 

posakiø funkcijà, daryti iðvadas, nustatyti ávykiø eigà, naudoti tinkamas strategijas 

siekiant suprasti klausomà tekstà. 

Rašytinio teksto supratimo ugdymas. Tvirtinama pagrindinëje mokykloje ágyta patirtis suprasti

ávairiø funkciniø stiliø tekstus. Skaitomi informaciniai, instruktuojamieji (laiškas, raštelis, 

skelbimas, anketa, instrukcija, dokumento blankas, anotacija, schema), publicistiniai (kronika, 

interviu, straipsnis, reportaþas, praneðimas), mokslo populiarieji tekstai nagrinëjamomis temomis 

bei groþiniø kûriniø iðtraukos. 

Pateikiami ávairiø tipø tekstai: pasakojimas, apraðymas, samprotavimas, informacinis tekstas, 

taip pat miðraus tipo tekstas. 

Ugdomos darbo su rašytiniu tekstu strategijos: atpaþinti ir identifikuoti informacijà, rasti reikiamà 

informacijà, suskirstyti (kategorizuoti) informacijà, atmesti neteisingà ar nesvarbià informacijà, 

ieðkoti tekste informacijos, jà apdoroti ir panaudoti. 

Ugdomi rašytinio teksto supratimo gebëjimai: suprasti esminæ informacijà, pagrindinæ mintá bei 

informacijà, papildanèià pagrindinæ mintá, suprasti loginæ struktûrà, detales, potekstæ, autoriaus 

poþiûrá ir nuostatà, suprasti ir nustatyti loginius bei prasminius ryðius (laiko, erdvës, prieþasties, 

kontrasto, analogijos, kiekio, krypties), suprasti minties plëtojimo eigà (áþanga, minties kaita, 

iðvados), rasti tekste informacijà ir jà klasifikuoti, skirti pagrindinæ informacijà nuo antraeilës, 

faktus nuo nuomonës, tvirtinimus nuo pavyzdþiø ir pan., taikyti tinkamas strategijas siekiant 

suprasti raðytiná tekstà, taikyti kompensavimo strategijas. 

Interakcija (sàveika) ir produkavimas 

Interakcija ir produkavimas þodþiu. Plëtojami pagrindinëje mokykloje ágyti gebëjimai 

taisyklingai tarti ir intonuoti; pasakoti apie patirtus, matytus, skaitytus bei girdëtus dalykus 

(filmus, radijo ir televizijos laidas, groþinæ, publicistinæ ir mokslo populiariàjà literatûrà); 

dalyvaujant neoficialiuose ir oficialiuose pokalbiuose, diskusijose, imant interviu, keièiantis 

informacija nagrinëtomis temomis, paprasta kalba reikðti komunikacines intencijas (gauti ir 

pateikti informacijà, reikðti nuostatas, poþiûrius, nuomones, pozicijà, raginimà, ákalbinëjimà, 

prieðtaravimà), þinoti ir vartoti bendravimo konvencijas, vartoti kompensavimo strategijas; 

bendrauti atsiþvelgiant á svarbiausias kalbos ðalies (ðaliø) sociokultûrines realijas ir taikant kalbà 

adresatui. 

Interakcija ir produkavimas raštu. Plëtojami pagrindinëje mokykloje ágyti gebëjimai raðyti 

nagrinëtomis temomis raðtelius, þinutes, skelbimus, kvietimus, sveikinimus, gyvenimo apraðà 

(CV – curriculum vitae), autobiografijà, kurti reklaminius plakatus; pildyti ávairius blankus, 

anketas; raðyti praðymus, taip pat neoficialius ir oficialius laiðkus ávairiais tikslais: a) asmeninio 

bendravimo (raðyti apie faktus, ávykius, aiðkinti ir komentuoti juos, reikðti savo jausmus, nuomonæ 

apie ávairias gyvenimo sritis), b) praðant iðsamesnës informacijos apie kà nors (pavyzdþiui, 

siûlomas prekes, paslaugas) arba pateikiant informacijà apie save (pavyzdþiui, ásidarbinant), c) 

norint uþsiraðyti á kokius nors mokymo kursus; apraðyti savo veiklà ar patirtá; raðyti uþsienio bei 

gimtàja kalba skaitytø ar klausomø (klausytø) tekstø anotacijas, santraukas; parengti trumpà 

atliktos uþduoties ataskaità; raðtu parengti interviu. 

Uþsienio 

kalbos 

133

Uþsienio 

kalbos 

134 

Ugdomos bendravimo bei sakytinio ir raðytinio teksto kûrimo strategijos: pradëti, palaikyti, 

uþbaigti pokalbá, planuoti, struktûrinti tekstà, parinkti tinkamà raðytinës kalbos formà pagal 

situacijà, adresatà ir kontekstà, koreguoti kuriamà raðytiná tekstà, naudotis ávairiais þodynais ir 

þinynais. 

Tarpininkavimas þodþiu (vertimas)* 

Ugdomi gebëjimai gimtàja kalba perteikti uþsienio kalba klausytø ir skaitytø buitinio stiliaus 

tekstø informacijà. 

Tematika 

Naujomis situacijomis ir nauja tematika turtinamas kalbos supratimas ir raiðka, daugiausia 

dëmesio skiriant jos funkcionavimui kalbos ðalies (ðaliø) realijose, plëtojant asmeniná poþiûrá ir 

interesà bei gretinant kalbos ðalies (ðaliø) ir savosios kultûros vertybes. 

Dienos ávykiai (dienos tëkmë, kasdieniai kultûros, ûkio, politikos ávykiai, spaudos praneðimai, 

radijo ir televizijos laidos, reklama, dabarties aktualijos). 

Jaunimo gyvenimas (asmeniniai iðgyvenimai, kasdienybë, santykiai su bendraamþiais, 

laisvalaikis, ateities planai, darbas ir mokymasis, kalbø mokymasis, jaunimo gyvenimo stilius, 

problemos). 

Kelionës (transportas, miestai ir ðalys, vieðbuèiai, aptarnavimas, ávairiapusë informacija apie 

kraðtà ir þmones). 

Paslaugos ir aptarnavimas (kavinë, restoranas, paðtas, bankas, policija, medicininis 

aptarnavimas, parduotuvës, buities paslaugos). 

Þmogus ir aplinka. Ekologija (gyvenimo bûdai, gyvenimas mieste ir kaime, sveika gyvensena, 

aplinkos apsauga, flora, fauna, dabarties ekologijos problemos, jø sprendimo bûdai, oras, klimatas). 

Kultûra, menas, architektûra (kinas, teatras, muzika, vaizduojamasis menas, klasikinë ir 

modernioji architektûra). 

Visuomenë ir valstybë (teisinë ir politinë sistema, valstybës politikos bruoþai, religijos, kalbos 

ðalies (ðaliø) politinio ir visuomeninio gyvenimo bruoþai, ðventës ir tradicijos, socialinës problemos, 

nusikalstamumas). 

* Tik pirmajai uþsienio kalbai.

Ðiuolaikinës informacijos priemonës (televizija, radijas, spauda, internetas, kompiuteris ir 

kitos informacinës technologijos, jø naudojimas mokantis uþsienio kalbø). 

Mokslas ir technika (þymiausi laimëjimai istorijos eigoje, informacija ið mokslo ir technikos 

þmoniø gyvenimo, naujausi mokslo tyrimai). 

Studijuojamoji kalba (iðplitimas geografiniu, socialiniu, mokslo ir kultûros poþiûriais, kalba 

kaip tos kalbos ðakos atstovë, þymiausi kalbininkai). 

Iškiliausi kalbos šalies (ðaliø) groþinës literatûros, meno, mokslo ir technikos pavyzdþiai, 

raðytojø, menininkø, kompozitoriø, mokslo ir technikos, valstybës, politikos ir visuomenës veikëjø 

gyvenimo ir veiklos epizodai. 


Ðie standartai apibrëþia pirmosios uþsienio kalbos mokymosi vidurinëje bendrojo lavinimo 

profilinëje mokykloje tikslus ir uþdavinius, ugdomas vertybines nuostatas ir komunikacinæ 

kompetencijà, kurià turëtø turëti moksleiviai, baigæ mokyklà. 

Esminiai komunikacinës veiklos gebëjimai (recepcija, interakcija, produkavimas ir tarpininkavimas) 

pateikiami pagal tokià struktûrà: 


Recepcija 

Sakytinio teksto (klausymas) 

Rašytinio teksto (skaitymas) 

Interakcija 

Þodþiu (kalbëjimas) 

Raštu (rašymas) 

Produkavimas 

Þodþiu (kalbëjimas) 

Raštu (rašymas) 

Tarpininkavimas 

Þodþiu (vertimas) 

Pasiekimai 


Paskiri komunikacinës kompetencijos komponentai (sociolingvistinë, diskursinë, strateginë, 

socialinë subkompetencijos) atskirai pagal kursus nepateikiami. Daugiau dëmesio skirta 

lingvistinei ir sociokultûrinei subkompetencijoms, kurios pateikiamos abiem kursams. Taèiau 

nei lingvistinë, nei sociokultûrinë subkompetencija nëra atskiro vertinimo objektas, o tik integralus 

komunikacinës kompetencijos komponentas. 

Uþsienio 

kalbos 

135

Uþsienio 

kalbos 

136 

Apibrëþiant komunikacinës kompetencijos reikalavimus orientuojamasi á Europos Tarybos 

rekomenduojamus kalbø mokëjimo standartus. 

Mokydamiesi uþsienio kalbos bendrojo lavinimo vidurinëje mokykloje moksleiviai siekia: 

ugdytis kaip asmenybë, brandintis vertybines orientacijas, kûrybiðkumà, tolerancijà, atvirumà 

pasauliui, saviraiðkà uþsienio kalba, 

išmokti bendrauti uþsienio kalba (keistis informacija, idëjomis, nuomonëmis, poþiûriais, 

patirtimi) áprastose vieðojo ir asmeninio gyvenimo situacijose: 

v gilinti paþintá su uþsienio kalba kaip jà vartojanèios tautos (tautø) kultûros iðraiðka; 

v plësti paþintá su ta kalba kalbanèios tautos (tautø) bendravimo normomis ir gebëti jas 

taikyti bendraujant su tos tautos (tautø) atstovais; 

v plësti lingvistinæ subkompetencijà kaip komunikacinës kompetencijos prielaidà; 

v išmokti keistis informacija, naudojantis tradicinëmis ir moderniomis informacijos 

technologijomis; 

v plëtoti savarankiðko mokymosi ir savikontrolës gebëjimus. 

Mokantis uþsienio kalbos ugdomos ðios pagrindinës vertybinës nuostatos: 

1. Atvirumas kalbai ir jos atstovaujamos kultûros (kultûrø) arealui. 

2. Nusiteikimas plëtoti kultûrinæ savimonæ suprantant kitoká màstymà, kultûrà, 

gyvensenà, jausenà, gretinant uþsienio kalbà ir kitø tautø kultûrà su gimtàja. 

3. Noras nuolatos mokytis uþsienio kalbø ir ruoðtis gyventi daugiatauèiame, 

daugiakultûriame ir daugiakalbiame pasaulyje. 

4. Ryþtas saugoti gimtàjà kalbà nuo neigiamo uþsienio kalbos poveikio. 

5. Nusiteikimas siekti savarankiðkumo ir kûrybiðkumo savo veikloje. 

6. Pagarba intelektiniam darbui. 

7. Nusiteikimas ugdytis sëkmingai komunikacijai bûtinas normas ir vertybes: 

• gebëjimà klausytis paðnekovo ir suprasti já, 

• tolerancijà, diskusijø kultûrà, 

• gebëjimà dirbti kartu, bendradarbiauti ir bendrauti, 

• pagarbà kalbai kaip þmonijos kultûros apraiðkai.

Recepcija: 

sakytinio teksto 

(klausymas) 

raðytinio teksto 

(skaitymas) 


Suprasti sakytinæ betarpiðkà ir ávairiomis 

informacijos priemonëmis perduodamà 

autentiðkà bendrinæ normalaus tempo ir 

aiðkios dikcijos kalbà, atitinkanèià 

moksleivio patirtá. 

Suprasti sakytinæ informacijà: 

suprasti esminæ informacijà ar pagrindinæ 

mintá; 

detaliai suprasti sakytinæ informacijà; 

analizuoti sakytinæ informacijà. 

Suprasti kalbos priemones, kuriomis 

kalbantysis reiðkia savo mintis ar 

ketinimus. 

Taikyti kompensavimo strategijas. 

Suprasti ávairaus pobûdþio autentiðkus 

tekstus, atitinkanèius moksleivio patirtá. 

PASIEKIMAI 


Klausosi, kad gautø informacijos, ir savo malonumui þinoma tematika ir supranta: 

betarpiðkà kalbà (pokalbius, diskusijas, vieðus praneðimus, instrukcijas, skelbimus); 

ávairiomis (vaizdo, garso, garso ir vaizdo) informacijos priemonëmis pateikiamà kalbà (pokalbius, 

diskusijas, interviu, naujienas, komentarus, reklamà, vieðus praneðimus); 

groþinës literatûros tekstus. 

Supranta esminæ pasakojimø, apibûdinimø, diskusijø, interviu, reklamos informacijà. 

Supranta esminæ kultûrinio pobûdþio 

informacijà. 

Detaliai supranta nesudëtingus informacinio pobûdþio betarpiðkus ir telefono pokalbius, vieðus 

praneðimus, naujienas, instrukcijas ir skelbimus, interviu. 

Detaliai supranta diskusijas, interviu, reklamà. 

Supranta pagrindines prasmines turinio sàvokas (palyginimo, laipsniavimo, prieþasties, nuomonës 

ir kt. reiðkimo), daro iðvadas. 

Analizuoja ir interpretuoja tekstus, kuriø 

tematika artima nagrinëtoms temoms, nustato 

ryðius tarp teksto daliø, supranta potekstæ. 

Atsirenka reikiamà informacijà. 

Sieja kalbanèiojo vartojamas kalbos priemones su jo mintimis ar ketinimais. 

Atpaþásta ir supranta pagrindinius anglø 

kalbos tarties skirtumus, bûdingus Didþiosios 

Britanijos ir JAV kalbos vartotojams*. 

*Tik besimokantiesiems anglø k. 

Supranta svarbiausiø neþinomø þodþiø ir Savarankiðkai supranta neþinomø þodþiø ir 

sakiniø reikðmæ, kai kalbos tema þinoma ir sakiniø reikðmæ, kai klausosi kalbos, kurios 

kai padedama. tematika artima nagrinëtoms temoms. 

Skaito, kad gautø informacijos, ir savo malonumui ir supranta: 

instrukcijas, reklamas, skelbimus, nurodymus; 

asmeninio pobûdþio laiðkus; asmeninio pobûdþio ir oficialius laiðkus; 

groþinæ literatûrà (dabartinës ir klasikinës literatûros kûrinius, jø iðtraukas); 

publicistikà (laikraðèiø ir þurnalø straipsnius dominanèiomis temomis); 

mokslo populiariàjà literatûrà. 

137 

kalbos 

Uþsienio

Interakcija (sàveika) 

þodþiu ir raðtu 


Suprasti raðytinæ informacijà atsiþvelgiant 

á skaitymo tikslà: 

suprasti esminæ informacijà ir pagrindinæ 

mintá; 

detaliai suprasti tekstà; 

analizuoti raðytinæ informacijà. 

Rasti reikiamà raðytinæ informacijà 

ávairiuose ðaltiniuose ir jà panaudoti. 

Suprasti kalbos priemones, kuriomis 

autorius reiðkia savo mintis ar ketinimus. 

Taikyti kompensavimo strategijas. 

Bendrauti pasiekiant uþsibrëþtà komunikacijos 

tikslà. 

Reikðti mintis, jausmus, nuomones 

ávairiais tikslais. 

PASIEKIMAI 


Pasirenka skaitymo bûdà pagal skaitymo tikslà ir teksto pobûdá. 

Skaitydami mokslo populiariosios literatûros bei publicistikos tekstus supranta esminæ informacijà 

ir pagrindinæ mintá: 

nagrinëta tematika. artimà nagrinëtai tematikai. 

Skaitydami groþinës ir mokslo populiariosios 

literatûros bei publicistikos tekstus supranta ne 

tik esminæ informacijà ar pagrindinæ mintá, bet 

ir kai kurias detales, pagrindinius argumentus. 

Detaliai supranta instrukcijas, reklamà, skelbimus, nurodymus, laiðkus. 

Supranta pagrindines prasmines turinio sàvokas (palyginimo, laipsniavimo, prieþasties, nuomonës 

ir kt. reiðkimo), daro iðvadas. 

Suvokia loginæ teksto struktûrà, teksto daliø ryðius. 

Supranta potekstæ, autoriaus poþiûrá ir 

nuostatà. 

Randa teksto fragmentus, reiðkianèius: 

pagrindinæ mintá ar esminæ informacijà; 

svarbiausius argumentus, reikalingas detales. 

Sieja autoriaus pavartotas kalbos priemones su jo mintimis ar ketinimais. 

Supranta svarbiausiø neþinomø þodþiø ir Savarankiðkai supranta neþinomø þodþiø ir 

sakiniø reikðmæ, kai kalbos tema þinoma. sakiniø reikðmæ, kai skaito tematika, artima 

nagrinëtoms temoms. 

Tikslingai naudojasi dviejø kalbø bendraisiais, aiðkinamaisiais bei enciklopediniais þodynais ir 

þinynais bei kita pagalbine medþiaga. 

Tiesiogiai ir naudodamiesi ávairiomis informacijos technologijomis bendrauja dominanèiomis 

temomis, kai partneris atsiþvelgia á paðnekovo kalbinæ kompetencijà ir kai vartojama bendrinë 

kalba: 

neoficialiai. 

neoficialiai ir oficialiai. 

Supranta paðnekovo (paðnekovø) reiðkiamas 

mintis, jausmus, nuomones, pateikiamas 

þodþiu ar raðtu, kai kalbama ar raðoma 

paprasta kalba, kurios struktûros ir þodynas 

Supranta paðnekovo (paðnekovø) reiðkiamas 

mintis, jausmus, nuomones net tuomet, kai 

paðnekovas (paðnekovai) nemodifikuoja savo 

kalbos, kai kalbama ar raðoma kalba, kurioje 

138 

Uþsienio 

kalbos


tiesiogiai ir netiesiogiai bendraujant: 

suprasti uþsienietá, kalbantá gimtàja 

kalba; 

suprasti uþsienieèiø, kalbanèiø gimtàja 

kalba, pokalbá ir diskusijà; 

dalyvauti pokalbyje; 

dalyvauti diskusijoje; 

bendrauti telefonu; 

keistis informacija; 

duoti ir imti interviu; 

susiraðinëti informaciniais ir kitais 

tikslais. 

PASIEKIMAI 


paprasti; sàveikauja raðtu ir þodþiu, vartodami 

paprastas konstrukcijas kalbos veiksmams 

atlikti: gauna ir teikia informacijà, reiðkia 

mandagumo konvencijas, intelektinæ, emocinæ 

nuostatas, nusako atliekamà veiksmà. 

Supranta tai, kas sakoma tiesiogiai, jeigu 

kalbëtojas aiðkiai taria ir vengia idiomø; 

reaguoja á paðnekovo kalbà. 

Supranta, kai kalbama, taèiau negali efektyviai 

ásitraukti á pokalbá ar diskusijà, jeigu kalbantieji 

nemodifikuoja savo kalbos. 

Dalyvauja pokalbyje neoficialiomis progomis, 

gali palaikyti pokalbá bûtiniausiomis arba 

dominanèiomis temomis. 

Dalyvauja neoficialioje diskusijoje: ásitraukia 

(ásiterpia) á diskusijà, trumpai komentuoja savo 

ir kitø poþiûrius, paaiðkina problemas. 

Bendrauja telefonu tinkamai reikðdami mandagumo 

konvencijas ir atlikdami kitus kalbos 

veiksmus; supranta paðnekovà, atsako ir uþduoda 

klausimus, jeigu kalbama paprasta kalba. 

Dalyvauja pokalbyje, keisdamiesi informacija: 

atsako á klausimus ir juos uþduoda, pateikia 

informacijà apie trumpus straipsnius, filmus, 

diskusijas. 

Ima ir duoda interviu, kai pateikiamas interviu 

planas. 

Raðo nesudëtingus tekstus þinomomis 

formomis, neoficialius laiðkus, raðtelius, 

praneðdami naujienas, pateikdami klausimus. 

vyrauja sudëtingesnës konstrukcijos; sàveikauja 

raðtu ir þodþiu, vartodami sudëtingesnes 

konstrukcijas kalbos veiksmams atlikti: gauna 

ir teikia informacijà, reiðkia mandagumo 

konvencijas, intelektinæ, emocinæ nuostatas, 

nusako atliekamà veiksmà. 

Supranta tai, kas sakoma tiesiogiai, jeigu kalbëtojas 

aiðkiai taria ir vartoja nedaug idiomø; 

visuomet tinkamai reaguoja á paðnekovo kalbà. 

Supranta, kai kalbama, ir gali ásitraukti á 

pokalbá ar diskusijà. 

Kompetentingai bendrauja neoficialiomis 

progomis: pradeda, palaiko pokalbá, uþduoda 

klausimus ir á juos atsako, uþbaigia pokalbá. 

Aktyviai dalyvauja diskusijoje: planuoja diskusijà, 

siûlo tolesnæ diskusijos eigà, komentuoja 

savo ir kitø poþiûrius, paaiðkina problemas. 

Kompetentingai bendrauja telefonu neoficialiomis 

temomis atlikdami ávairius kalbos veiksmus; 

supranta paðnekovà ir tinkamai reaguoja, jeigu 

kalbama sudëtingesne kalba. 

Dalyvauja pokalbyje atlikdami kalbos veiksmus 

informacijai gauti ir teikti: atsako á klausimus ir 

juos uþduoda, pateikia informacijà, nuomonæ 

apie trumpus apsakymus, straipsnius, pokalbius, 

diskusijas, filmus ir kt. 

Ima ir duoda interviu, pasirengia imti ir gauti 

interviu, patikrina ir patvirtina gautà informacijà. 

Raðo ilgesnius, sudëtingesnius tekstus 

(neoficialius ir oficialius laiðkus, raðtelius, 

anketas), pateikdami klausimus, aiðkindami 

problemas, praneðdami naujienas, iðreikðdami 

mintis abstrakèiomis ar kultûros temomis. 

139 

kalbos 

Uþsienio

Produkavimas 

þodþiu ir raðtu 


Pritaikyti kalbà adresatui ir pagal 

situacijà. 

Naudotis kompensacinëmis strategijomis. 

Pasirinkti tinkamus kalbos vienetus 

komunikacijai. 

Taisyklingai tarti ir intonuoti, vartoti 

þinomà leksikà, gramatines formas ir 

konstrukcijas. 

Kurti ávairaus pobûdþio tekstus þodþiu ir 

raðtu reiðkiant mintis ar intencijas ir 

pasiekiant uþsibrëþtà komunikacijos 

tikslà. 

Þodþiu ir raðtu reikðti mintis ar intencijas 

tinkama kalba. 

Planuoti, iðdëstyti ir koreguoti tekstà. 

Naudotis papildomais informacijos ðaltiniais 

kaip pagalbine medþiaga tekstui kurti. 

Taikyti kalbos stiliø adresatui ir pagal situacijà. 

PASIEKIMAI 


Derina ávairiø formø ir stiliø elementus, 

pritaikydami kalbà norimam klausytojui ar 

skaitytojui ir situacijai. 

Naudojasi kai kuriomis verbalinëmis strategijomis, 

neverbalinëmis kalbos priemonëmis, ásiterpia 

á pokalbá (diskusijà), perklausdami, praðydami 

pakartoti, patikslinti. 

Þino kalbos raiðkos bûdus ir normas, pasirenka 

tinkamus komunikacijai kalbos vienetus. 

Taisyklingai taria ir intonuoja, vartoja þinomà 

leksikà, gramatines formas ir konstrukcijas 

intencijoms reikðti. 

Derina ávairiø formø ir stiliø elementus, 

tikslingai pritaikydami stilistiðkai diferencijuotà 

kalbà, sukurdami tokias formas (raðtu), kurios 

labiau atitinka tikslà ir adresatà. 

Naudojasi þinomomis verbalinëmis strategijomis 

ir neverbalinëmis kalbos priemonëmis, ásiterpia 

á diskusijà, klausia paaiðkinimø, patikslinimø, 

praðo pakartoti, randa ir taiso savo klaidas. 

Þino kalbos raiðkos bûdus ir normas, pasirenka 

tinkamus komunikacijai kalbos vienetus, þino 

kalbos dësningumus, jø raiðkà organizuojant 

kalbëjimo procesà. 

Taisyklingai taria ir intonuoja, vartoja ávairø 

þodynà, sudëtingesnes gramatines formas ir 

konstrukcijas. 

Reikðdami mintis, jausmus, nuostatas dominanèiomis temomis ir þinoma forma, kad pasiektø 

uþsibrëþtà komunikacijos tikslà, þodþiu ir raðtu kuria ávairaus pobûdþio tekstus: 

patirtø dalykø bei savo veiklos apraðus, 

savo gyvenimo apraðà (curriculum vitae), 

pasakojimus pagal skaitytus, matytus ar girdëtus dalykus, 

samprotavimus apie turimà informacijà, 

trumpai uþsiraðo girdëtà ar skaitytà informacijà, 

raðo trumpas anotacijas, santraukas. 

Vartoja paprastà kalbà. Vartoja sudëtingesnæ kalbà. 

Planuoja, iðdësto ir koreguoja kuriamà tekstà, Savarankiðkai planuoja, iðdësto ir koreguoja 

kai ðiek tiek padedama. teksto kûrimo procesà ir produktà. 

Naudojasi þodynais, þinynais, þiniasklaida ir kompiuteriniais tinklais planuodami, iðdëstydami ir 

koreguodami tekstus. 

Pritaiko kalbos stiliø adresatui ir pagal situacijà. 

140 

Uþsienio 

kalbos


Tarpininkavimas þodþiu 

(vertimas)* 

*tik pirmajai uþsienio kalbai 

Lingvistinë 

subkompetencija 

Tinkamai parinkti ir taisyklingai vartoti 

kalbos medþiagà. 

Þodþiu perteikti informacijà verèiant ið 

vienos kalbos á kità. 

Suvokti uþsienio kalbà kaip bendravimo 

ir minèiø raiðkos priemonæ. 

Disponuoti tarties ir intonacijos priemonëmis, 

pakankamomis tarpusavio supratimui. 

Turëti þodynà, pakankamà sakytinei ir 

raðytinei komunikacijai. 

Disponuoti gramatinëmis formomis ir 

struktûromis, pakankamomis sakytinei ir 

raðytinei komunikacijai 

Naudotis pagrindiniais teksto, atitinkanèio 

komunikacinæ situacijà, kûrimo bûdais. 

Naudotis lingvistiniais þodynais ir þinynais. 

PASIEKIMAI 


Kalba ir raðo trumpais sakiniais, tikslingai Vartoja ávairiø tipø sakinius, turi pakankamà 

vartoja paprastas gramatikos formas ir þodynà ir tikslingai já vartoja, taisyklingai kalba 

konstrukcijas, nesudëtingà þodynà, taiko ir raðo. 

raðybos bei skyrybos taisykles. 

Gimtàja kalba perteikia esminæ uþsienio kalba klausyto ar skaityto teksto informacijà. 

Verèia á gimtàjà kalbà uþsienio kalba skaitomà 

ar skaitytà ir klausomà ar klausytà buitinës 

nagrinëtos tematikos tekstà. 

Suvokia kalbos sistemà, kalbos ypatumus ir raiðkos galimybes. 

Pakankamai aiðkiai ir taisyklingai taria ir intonuoja, kad pasiektø tarpusavio supratimà. 

Turi pakankamà komunikacijai þodynà: 

2300 semantiniø leksikos vienetø interakcijai, 4000–4500 semantiniø leksikos vienetø 

produkavimui ir recepcijai. interakcijai, produkavimui ir recepcijai. 

Turi supratimà apie leksinius kalbos iðteklius 

(daugiareikðmiðkumas, leksiniai sinonimai ir 

pan.). 

Þino, kokiomis raiðkos priemonëmis reiðkiamos semantinës kategorijos (laikas, vieta, subjektas, 

objektas, veiksmas, prieþastis ir kt.), ir moka jomis naudotis. 

Þino ir vartoja pagrindines morfologines formas ir kategorijas, supranta gramatinæ þodþiø bei 

þodþiø grupiø reikðmæ, gramatiniø kategorijø semantikà ir þino jø raiðkos priemones. 

Þino ir vartoja pagrindinius sintaksinius vienetus (þodþiø junginius, sakiniø tipus, teksto tipus). 

Turi þiniø apie uþsienio kalbos funkcinius stilius, raðytinës kalbos stiliø (groþinës literatûros, 

dalykinis, mokslinis) bei sakytinës (ðnekamosios) kalbos stilius. 

Kuria tekstà, atitinkantá komunikacinæ situacijà, perduodami ir priimdami informacijà. 

Þino pagrindinius lingvistinius þodynus (aiðkinamieji, mokomieji ir kt.) ir geba jais naudotis. 

Geba naudotis lingvistiniais þinynais. 

141 

kalbos 

Uþsienio

Sociokultûrinë 

subkompetencija 


Bendrauti suvokiant ðalies, kurios kalbà 

mokosi, elgesio normas ir gerbiant tos 

tautos (tautø) kultûros tradicijas ir 

paproèius. 

Suvokti ðalies (ðaliø), kurios kalbà mokosi, 

dabarties realijas (visuomeninæ ðalies raidà, 

kultûrines, politines, socialines problemas, 

politinio gyvenimo tendencijas, 

valstybingumo tradicijas ir raidos perspektyvas, 

darbo pasaulá). 

Suvokti uþsienio kalbos reikðmæ, 

suprasti kalbà kaip tautos savasties 

iðraiðkà. 

Identifikuoti iðkiliausius ðalies, kurios kalbà 

mokosi, meno, mokslo ir visuomenës 

veikëjus, suprasti jø veiklos reikðmæ pasauliniame 

kontekste. 

PASIEKIMAI 


Bendrauja su ávairiø socialiniø sluoksniø atstovais pagal áprastus bendravimo standartus, 

vertybines nuostatas bei ritualus. 

Atpaþásta ir suvokia ðalies (ðaliø), kurios kalbà Suvokia, analizuoja ir atskleidþia ðalies (ðaliø), 

mokosi, dabarties realijas (visuomeninæ ðalies kurios kalbà mokosi, dabarties realijas 

(ðaliø) raidà, kultûrines, politines, socialines (visuomeninæ ðalies raidà, kultûrines, politiproblemas). 

nes, socialines problemas, politinio gyvenimo 

tendencijas, valstybingumo tradicijas ir raidos 

perspektyvas), gretindami iðskiria savitus ir 

bendrus ðalies (ðaliø) politinio, kultûrinio ir 

socialinio gyvenimo bruoþus. 

Suvokia ir paaiðkina uþsienio kalbos reikðmæ, supranta kalbà kaip tautos savasties iðraiðkà. 

Identifikuoja iðkiliausius ðalies, kurios kalbà Identifikuoja iðkiliausius ðalies, kurios kalbà 

mokosi, meno, mokslo veikëjus. mokosi, meno, mokslo veikëjus, supranta ir 

paaiðkina jø veiklos reikðmæ pasauliniame 

kontekste. 

142 

Uþsienio 

kalbos




STANDARTAI 

atematika 

XI–XII 

KLASËMS

144 

atematika 

TURINYS 

Tikslai ir uþdaviniai 145 

Ugdytinos vertybinës nuostatos ir gebëjimai 146 


Dalyko struktûra 149 

Turinys 150 


Socialiniai kultûriniai matematikos aspektai 164

Tikslai ir uþdaviniai 

Matematika – reikðminga þmonijos kultûros dalis. Ji yra nuolat besikeièianèios, 

bendradarbiavimu grindþiamos, tikslingos þmoniø veiklos rezultatas. Matematika buvo sukurta 

ir plëtojosi siekiant atrasti ir suprasti bendrus pasaulio dësningumus bei pasinaudoti tais 

dësningumais tenkinant praktines gyvenimo reikmes. 

Matematika – svarbus gamtos mokslø ir technologijø árankis. Tobulëjant informacinëms 

technologijoms, matematiniai metodai vis daþniau taikomi humanitariniuose ir visuomenës 

moksluose. Matematiniø þiniø, matematiniø metodø ir matematikos mokymo reikðmë ypaè iðaugo 

kuriantis informacinei visuomenei. Daugeliu atvejø matematika atlieka universalios mokslo kalbos 

funkcijà. 

Matematika – viena ið esminiø vidurinës bendrojo lavinimo mokyklos ugdymo turinio daliø. 

Ji bûtina ne tik kasdieniame gyvenime, bet ir daugumoje profesinës veiklos srièiø. Matematinë 

veikla skatina màstymà, kûrybingumà, atvirumà naujoms idëjoms ir estetinio suvokimo plëtrà. 

Matematikos, kaip mokomojo dalyko, paskirtis yra dvejopa. Pirmiausia siekiama, kad visi 

moksleiviai bûtø matematiðkai raðtingi. Antra, siekiama plëtoti kiekvieno moksleivio gabumus 

matematikai. Moksleiviams, kuriems matematika nesvarbi tolesniam mokymuisi ir kurie 

neplanuoja rinktis su matematikos taikymu susijusios profesijos, pakanka ágyti bendrajam 

iðsilavinimui bûtinà matematiná raðtingumà. Tie moksleiviai, kurie numato pasirinkti profesijà, 

susijusià su matematikos taikymu, ar ágyti glaudþiai su matematika susijusias profesijas, turëtø 

siekti tapti iðsilavinusiais matematiniø metodø vartotojais ir ágyti matematikai bûdingo màstymo 

ir kûrybos pradmenis. 

Mokant matematikos turi bûti siekiama ne tik matematikos mokomojo dalyko, bet ir bendrøjø 

ugdymo bendrojo lavinimo mokykloje tikslø – vertybiniø nuostatø, gebëjimø, ágûdþiø ir þiniø 

brandos. 

Pagrindiniai matematikos mokymo mokykloje tikslai: 

• perteikti moksleiviams tuos màstymo ir veikimo elementus, kurie bûdingi matematinei 

þmonijos kultûros ðakai ir kurie bûtini harmoningos asmenybës raidai bei visaverèiam 

gyvenimui šiuolaikiniame pasaulyje; 

• sudaryti galimybes suvokti matematikà kaip þmonijos kultûros ðakà ir veiksmingà 

mokslinio pasaulio paþinimo metodà; 

• sudominti moksleivius matematika ir padëti kiekvienam ið jø tobulinti savo matematinius 

gabumus. 

atematika 

145

146 

atematika 

Siekdami uþsibrëþtø tikslø moksleiviai turëtø: 

• ágyti matematikos þiniø ir plëtoti ágûdþius, susijusius su atskiromis matematikos sritimis; 

• ugdytis bendruosius matematikos gebëjimus; 

• ugdytis vertybines nuostatas. 

Ugdytinos vertybinës nuostatos ir gebëjimai 

Geras matematikos mokymas ne tik ugdo moksleivio gebëjimus, bendruosius darbinius 

ágûdþius, lavina intelektà, bet ir átvirtina jo vertybines nuostatas bei stiprina nusiteikimà mokytis. 

Kûrybiðkumas, atvirumas naujoms idëjoms, sàþiningumas, tiesos, þiniø siekimas, iðradingumas 

ir darbðtumas – tai vertybës, kurias ugdo tinkamai parinktas matematikos mokymo turinys ir 

mokymo bei mokymosi bûdai. 

Mokant moksleivius matematikos, reikëtø: 

• ugdyti moksleiviø teigiamà poþiûrá á matematikà, mokslà ir technologijà, sudominti 

juos ðiø srièiø pasiekimais; 

• ugdyti pasitikëjimà savo matematikos þiniomis ir gebëjimu jas taikyti; 

• supaþindinti su profesijomis, susijusiomis su matematika, tiksliaisiais mokslais ir 

technologijomis, pabrëþti matematikos, tiksliøjø ir gamtos mokslø bei technologijø 

svarbà profesinei veiklai; 

• skatinti mokytis matematikà bei tiksliuosius mokslus tradiciðkai blogiau besimokanèiø 

ðiuos dalykus (ir maþiau besidominèiø jais) visuomenës grupiø atstovus; 

• ugdyti mokslinæ pasaulëþiûrà, atvirumà, objektyvumà, pakantumà neþinomybei, 

iðradingumà, þiniø troðkimà. 

Sukauptos þinios ir mokëjimas gerai atlikti standartines procedûras ne visada lemia moksleiviø 

sëkmæ toliau studijuojant ar dirbant. Ði tendencija ypaè ryðki ðiandien besikurianèioje 

informacinëje visuomenëje. Vis svarbesni tampa bendrieji moksleiviø gebëjimai. Ðiuolaikinëje 

matematikos didaktikoje áprasta iðskirti tris svarbiausius bendruosius matematinius gebëjimus 

– problemø sprendimo, matematinio màstymo ir matematinio komunikavimo. Glaudþiai su tuo 

susijæs ir moksleiviø ágytø þiniø integravimas (dalykinis, tarpdalykinis bei sociokultûrinis). Jis svarbus 

ágyvendinant holistinio ugdymo principus. 

Todël, mokant moksleivius matematikos, reikëtø: 

• ugdyti gebëjimà matematiðkai màstyti (mokyti kurti naujas sàvokas ir þodynà, konstruoti 

algoritmus, apibendrinti sàvokas ir rezultatus, argumentuoti bei árodinëti);

• mokyti naudotis matematiniu þodynu ir simboliais taip, kad moksleivis gebëtø skaityti 

ir suprasti matematinius tekstus, apraðyti matematinius objektus ir procedûras, reikðti 

mintis ir diskutuoti matematiniais klausimais; 

• ugdyti gebëjimà matematiðkai tirti problemas ir rasti racionalius jø sprendimus (mokyti 

nagrinëti probleminæ situacijà, formuluoti problemà, aiðkintis jos esmæ, rasti sprendimo 

bûdà ir já pritaikyti, numatyti galimus vienokio ar kitokio taikomo sprendimo bûdo 

rezultatus, patikrinti gautà matematinio uþdavinio atsakymà, interpretuoti já pradinës 

problemos terminais, iðsiaiðkinti matematiniø rezultatø praktinæ vertæ konkreèios 

probleminës situacijos kontekste); 

• mokyti naudotis vidiniais ir išoriniais matematikos ryšiais taip, kad moksleivis gebëtø 

atpaþinti ekvivalenèias sàvokas ir procedûras, skirtingø matematikos temø bei 

matematikos ir kitø mokomøjø dalykø sàsajas; 

• mokyti atlikti standartines operacijas, kaip antai: ilgio, ploto, tûrio ir kitø dydþiø 

matavimas, skaitmeniniø reiðkiniø reikðmiø skaièiavimas, algebriniø reiðkiniø 

pertvarkymas, funkcijø reikðmiø skaièiavimas, funkcijø tyrimas, grafikø brëþimas, 

ávairiø mokykloje nagrinëjamø matematiniø objektø palyginimas, klasifikavimas ir 

transformavimas, apytikslis atsakymo prognozavimas, statistiniø duomenø 

apdorojimas ir pan. 


Didaktiniu poþiûriu ypaè svarbûs ðie matematikos aspektai: 

• matematikos þinios; 

• matematiniø modeliø kûrimas ir taikymas; 

• matematikos teikiamø galimybiø informacijai perteikti panaudojimas; 

• matematikos plëtros procesas (t. y. procesas, kuriam vykstant atrandami ir 

pagrindþiami matematiniai dësningumai, kaupiamos ir apibendrinamos matematikos 

þinios). 

Matematikos mokymas tampa visavertis tik tuomet, kai visiems šiems aspektams deramai 

skiriama dëmesio. 

Ðiuolaikinëje mokykloje matematikos þinios suvokiamos ne tik kaip faktai, sàvokos, teoremos 

ar standartiniai algoritmai, bet ir kaip geras matematikos supratimas. Þinios tampa tikrai vertingos 

ir veiksmingos tik tuomet, kai moksleivis jas supranta, kai suvokia, kodël mokosi matematikos. 

Didëjant informacijos kiekiui ir tobulëjant informacinëms technologijoms, svarbiau yra ne tiek 

ásiminti gausybæ faktø, kiek atpaþinti klausimus, á kuriuos gali atsakyti ar jau atsakë matematika, 

ir susirasti reikiamà informacijà. 

atematika 

147

148 

atematika 

Ugdydamiesi gebëjimà spræsti problemas, moksleiviai daþniau turëtø susidurti su tokiomis 

situacijomis, kurias modeliuojant reikia rinkti papildomus duomenis, mokytis spëti, nebijoti klysti, 

rasti savo klaidas, pagrásti spëjimus. Todël kartu su kitø dalykø mokytojais reikëtø kelti tas 

problemas, kurioms iðspræsti prireiktø keliø dienø ar savaièiø, bendro ar grupinio moksleiviø 

darbo, gebëjimo naudotis technika (ypaè kompiuteriu), atlikti tyrimus, o ne vien mechaniškai 

taikyti þinias. 

Vidurinëje mokykloje toliau ugdomas matematinis màstymas plëtojant ir tobulinant þemesnëse 

klasëse ágytus gebëjimus. Palaipsniui didëja árodymø formalizavimo lygis, moksleiviai susipaþásta 

su aksiomø sistema ir ja paremtais árodymais. Svarbu, kad moksleiviai suprastø, kuo skiriasi 

tikslus matematinis árodymas nuo teiginiø, paremtø paþintiniu patyrimu. 

Nuodugniam matematikos suvokimui ir gebëjimui sëkmingai jà taikyti átakos turi paèios 

matematikos vidiniø ir tarpdalykiniø ryðiø atskleidimas. Mokykloje atskiros matematikos temos 

turëtø bûti iðdëstytos taip, kad moksleiviai atpaþintø ávairiai pateiktas sàvokas ir operacijas 

(pvz., funkcijos grafiko susikirtimo su Ox aðimi taðkø abscisiø ir lygties f(x) = 0 sprendiniø 

ieðkojimas). Iðmokæ pereiti nuo vieno problemos sprendimo ar matematinës sàvokos pateikimo 

bûdo prie kito, moksleiviai ágis lankstø ir reikðmingà problemø sprendimo áranká, geriau supras 

matematikos esmæ, ryðá tarp formaliø veiksmø, matematiniø idëjø ir realaus pasaulio. Daþnai 

geriau vienà uþdaviná iðspræsti keliais bûdais, nei kelis – tuo paèiu bûdu. Ne maþiau svarbu 

mokytis áþvelgti matematikos metodø universalumà, suvokti, kad jie gali bûti taikomi ávairiø tipø 

uþdaviniams spræsti. 

Tikslinga moksleiviams parodyti, kaip kituose dalykuose ar realiame pasaulyje iðkilusios 

probleminës situacijos atsispindi matematikoje. Pvz., radioaktyvusis skilimas, populiacijø 

augimas, archeologiniø radiniø amþiaus nustatymas modeliuojami rodiklinëmis funkcijomis, 

kuriø savybës nagrinëjamos matematikoje; problemos, iðkilusios Niutonui ir Leibnicui, nustatant 

momentiná greitá ir kreivës liestinës krypties koeficientà, paskatino funkcijos iðvestinës sàvokos 

suformulavimà ir funkcijø savybiø tyrimus. Matematikos metodø universalumas geriausiai 

iðryðkëja, kai jie taikomi kitø dalykø uþdaviniams (problemoms) spræsti. izikoje, informatikoje, 

ekonomikoje, biologijoje, chemijoje, geografijoje ir kituose mokomuosiuose dalykuose vartojamos 

tos paèios matematinës sàvokos ir operacijos, jø savybës, tik taikymo kontekstas yra skirtingas. 

Reikia moksleiviams padëti tai suvokti, nes kita uþraðymo forma ar terminas gali atrodyti kaip 

kitas metodas ar kita sàvoka. Matematikos ir kitø dalykø mokytojai turëtø kartu aptarti, kaip jie 

pateiks medþiagà savo dalyko pamokose, kaip atskleis moksleiviams ryðius tarp metodø ir sàvokø, 

apibrëþimo, taikymo, interpretavimo ávairiuose moksluose. Kartais mokytojai gali kartu iðaiðkinti 

naujà sàvokà ar išmokyti naujo sprendimo bûdo.


Profilinis mokymas XI–XII klasëse ágyvendinamas skirtingø profiliø moksleivius mokant pagal 

skirtingus mokymo planus ir perteikiant mokomuosius dalykus skirtingo sudëtingumo bei 

paskirties kursø pavidalu. Todël moksleiviai gali rinktis ávairaus sudëtingumo matematikos 

kursus. Pateikiami du matematikos kursai: bendrasis ir iðplëstinis. 

Bendrasis kursas garantuoja dalyko pagrindus, matematiná raðtingumà, reikalingà viduriná 

iðsilavinimà ágijusiam asmeniui. Jo paskirtis – sudaryti galimybæ moksleiviams pasirengti tenkinti 

gyvenimo visuomenëje praktines reikmes, ágyti bendràjá kultûriná iðprusimà ir bent minimaliai 

pasirengti tolesniam mokymuisi. Bendrasis kursas apima plaèiai vartojamas matematikos sàvokas, 

svarbiausias idëjas (áskaitant ir jø kontekstà), pagrindinius dësningumus (ar schemas) bei 

elementariausià veiklos kompetencijà. Juo siekiama, kad moksleiviai iðmoktø taikyti matematikà 

paprastose praktinëse situacijose. 

Iðplëstinis kursas skirtas nuosekliai ugdyti nuostatas ir gebëjimus matematiðkai màstyti, spræsti 

problemas, komunikuoti (pasitelkiant matematikà) bei savarankiðkai mokytis matematikos. Jis 

orientuotas á tolesnes ekonomikos, gamtos, tiksliøjø mokslø bei technologijø studijas. Savo turiniu 

iðplëstinis kursas platesnis ir labiau integruotas uþ bendràjá kursà. Svarbus iðplëstinio kurso 

uþdavinys – mokyti operuoti matematikos þiniomis ir metodais ne tik sprendþiant sudëtingesnius 

praktinius uþdavinius, bet ir atliekant nesudëtingas teorines uþduotis. 

Mokykloje gali bûti parengta speciali humanitariniø pakraipø moksleiviams pritaikyta 

matematikos programa, kurios turinys privalo apimti bendràjá matematikos kursà. Joje daugiau 

dëmesio galëtø bûti skiriama atskirame standartø skyrelyje iðvardytiems socialiniams kultûriniams 

matematikos aspektams. 

Bendràjá kursà sudaro 4 skyriai: 

• Realieji skaièiai ir algebra. 

• unkcijos, lygtys ir nelygybës. 

• Diferencialinis skaièiavimas. 

• Tikimybës ir statistika. 

Iðplëstinis kursas papildytas dar 4 skyriais: 

• Planimetrija. 

• Stereometrija. 

• Vektoriais. 

• Integraliniu skaièiavimu. 

atematika 

149

150 

atematika 

Bendrajame kurse pagrindinës mokyklos planimetrijos ir stereometrijos skyriai yra pakartojami 

mokantis lygèiø, nelygybiø, lygèiø sistemø sudarymo ir sprendimo bûdø bei nagrinëjant 

trigonometrijà. 

Turinys 

Lentelëje pateikiamas bendrojo (kairëje skiltyje) ir iðplëstinio (deðinëje skiltyje) kurso 

turinys. Iðplëstinio kurso turiná sudaro privalomas bendrojo kurso turinys (deðinëje skiltyje 

nebekartojama) ir papildomos temos. 

Bendrasis kursas Papildomos iðplëstinio kurso temos 

Realieji skaièiai ir algebra 

Skaièiø aibës (bendrøjø þiniø apie natûraliuosius, Bendrøjø þiniø apie realiøjø skaièiø ir tiesës taðkø atitiktá 

racionaliuosius, iracionaliuosius, realiuosius skaièius, sisteminimas. 

skaièiø intervalø sisteminimas), aibiø sàjunga ir sankirta. 

Racionaliøjø reiðkiniø pertvarkiai. 

Këlimo laipsniu sàvokos iðplëtimas. Veiksmø su laipsniais 

taisyklës. Teigiamo realiojo skaièiaus laipsnis. Veiksmai 

laipsniø su realiaisiais laipsnio rodikliais. Laipsniniø ir 

rodikliniø reiðkiniø pertvarkiai. 

Logaritmo sàvoka. 

unkcijos samprata; funkcijos apibrëþimo bûdai, 

funkcijos apibrëþimo ir reikðmiø sritys. unkcijos 

grafikas. Lyginës, nelyginës, didëjanèios ir maþëjanèios 

funkcijos; funkcijos maksimumo ir minimumo taškai. 

Lygèiø f(x) = 0 ir f(x) = g(x) sprendimo grafinë interpretacija. 

Lygtys ir nelygybës su vienu kintamuoju, lygtys pavidalo 

f(x)g(x) = 0, bikvadratinës lygtys, paprastos racionaliosios 

ir iracionaliosios lygtys. 

Paprastos racionaliosios nelygybës. 

Nesudëtingø pirmojo ir antrojo laipsnio lygèiø ir lygèiø 

sistemø grafinis sprendimas. Lygèiø sistemø, kuriose 

viena lygtis tiesinë, sprendimas. Lygèiø ir jø sistemø 

sprendimo taikymai pagrindinës mokyklos geometrijos 

ir stereometrijos uþdaviniams spræsti. 

Lygèiø ekvivalentumo samprata. 

Laipsninës funkcijos, jø savybës ir grafikai. 

Rodiklinë ir logaritminë funkcija: rodiklinë funkcija, jos savybës 

ir grafikas; logaritminë funkcija, jos savybës ir grafikas. 

Realiø procesø, modeliuojamø rodiklinëmis arba 

logaritminëmis funkcijomis, lygtys bei nelygybës. 

unkcijos, lygtys ir nelygybës 

Skaièiaus modulio sàvoka. Reiðkiniø su moduliais pertvarkiai. 

Sekos sàvoka, sekos n-tojo nario formulë, rekurentinës 

formulës. Aritmetinë progresija. Geometrinë progresija. 

Pirmøjø n progresijos nariø suma. 

Nykstanèios begalinës geometrinës progresijos nariø 

suma. Sekos ribos sàvoka. Progresijø taikymai. 

Skaièius e, natûrinis logaritmas. 

Logaritminiø reiðkiniø pertvarkiai. 

unkcijos sàvoka; veiksmai su funkcijomis; funkcijø 

lyginumo, monotoniðkumo nustatymo uþdaviniai. 

Sudëtinë funkcija; funkcijai atvirkðtinë funkcija. 

unkcijø grafikø transformacijos. 

unkcijos g(x) = f(|x|) ir h(x) = |f(x)| bei jø grafikai. 

Algebriniø lygèiø sprendimo bûdai: kintamojo pakeitimas, 

skaidymas dauginamaisiais. 

Lygèiø sistemø sprendimo bûdai. 

Lygèiø su moduliu sprendimas. 

Nelygybiø su moduliu sprendimas. 

Nelygybiø ekvivalento samprata. 

Nesudëtingos rodiklinës ir logaritminës lygtys bei nelygybës. 

Populiacijos augimo, radioaktyvaus ir kitø procesø skilimo, 

sudëtiniø palûkanø uþdaviniai.


Trigonometrinës funkcijos: radianinis kampo matas; 

sin θ, cos θ, tg θ apibrëþimai, remiantis vienetiniu 

apskritimu; trigonometriniø funkcijø reikðmiø skaièiavimas 

skaièiuokliu; skaitinio argumento trigonometrinës 

funkcijos ir jø periodiðkumas, grafikai ir svarbiausios 

savybës; paprastø trigonometriniø lygèiø sprendimas, 

sprendiniø duotame intervale radimas; trigonometrijos 

taikymai geometrijos uþdaviniams spræsti. 

Redukcijos formulës; dviejø argumentø sumos (skirtumo) 

trigonometriniø funkcijø bei trigonometriniø funkcijø 

sumos, skirtumo reikðmiø skaièiavimas ir su tuo susijusios 

pagrindinës trigonometrinës formulës. 

Nesudëtingi trigonometriniø reiðkiniø pertvarkiai ir jø 

taikymo uþdaviniai. 

Atvirkðtiniø trigonometriniø funkcijø grafikai ir savybës. 

Nesudëtingø trigonometriniø lygèiø ir nelygybiø sprendimas. 

Planimetrija 

Pagrindinës mokyklos planimetrijos kurso sisteminimas ir 

iðplëtimas; planimetrijos aksiomø pavyzdþiai, apibrëþimai, 

teoremos ir teoremai atvirkðtinës teoremos, jø árodymai: 

tiesioginis, netiesioginis. 

Stereometrija 

Supaþindinimas su stereometrijos aksiomomis. Pagrindiniø 

stereometrijos teiginiø (tiesiø ir plokðtumø lygiagretumo, 

statmenumo, kampø tarp tiesiø ir plokðtumø, tarp 

plokðtumø) árodymai ir taikymai geometriniø kûnø 

savybëms nagrinëti bei plotø ir tûriø uþdaviniams spræsti. 

Geometriniø kûnø pavirðiø plotø ir tûriø skaièiavimo 

uþdaviniai. Paprasèiausi geometriniø kûnø junginiai ir 

pjûviai, jø pavirðiø plotø ir tûriø radimas. 

Vektoriai 

Vektoriø plokðtumoje ir erdvëje apibrëþimas ir veiksmai su 

jais. 

Vektoriø plokðtumoje ir erdvëje koordinatës. 

Vektoriø skaliarinë daugyba. Vektoriaus ilgis. 

Vektoriø statmenumo ir lygiagretumo sàlygos, kampo tarp 

vektoriø ir tiesiø apskaièiavimas, kai vektoriai duoti 

koordinatëmis. 

Vektoriø taikymo uþdaviniams spræsti ir geometrijos 

teoremoms árodyti pavyzdþiai. 

Diferencialinis skaièiavimas 

unkcijos ribos taðke ir funkcijos tolydumo sàvokø unkcijø sandaugos ir santykio iðvestiniø skaièiavimo 

paaiðkinimas konkreèiais pavyzdþiais. 

taisyklës. Sudëtinës funkcijos iðvestinë. Laipsninës, 

unkcijos argumento pokytis. unkcijos pokytis. unkcijos 

rodiklinës, logaritminës ir trigonometriniø funkcijø 

iðvestinës sàvoka. unkcijø sumos, skirtumo, sandaugos ið 

iðvestiniø skaièiavimo formulës. Jø taikymas sudëtingesniø 

realiojo skaièiaus, laipsninës funkcijos iðvestiniø skaièia- 

funkcijø iðvestinëms rasti. 

vimo taisyklës. Jø taikymas daugianariø išvestinëms rasti. 

unkcijos grafiko liestinës taðke lygtis. 

Iðvestiniø taikymai funkcijø grafikams brëþti ir funkcijoms 

Judëjimo ir greièio funkcijø iðvestiniø fizikinë prasmë. 

tirti: intervalø, kuriuose funkcija yra didëjanti arba maþëjanti, 

Kiti iðvestiniø taikymo uþdaviniai. 

radimas, funkcijos ekstremumø radimas, funkcijos 

didþiausios ir maþiausios reikðmës intervale radimas. 

unkcijø iðvestiniø taikymai paprasèiausiems realaus 

turinio uþdaviniams spræsti. 

Integralinis skaièiavimas 

unkcijø pirmykðèiø funkcijø radimo taisyklës. 

unkcijø neapibrëþtinio ir apibrëþtinio integralo samprata 

ir sàvoka. Apibrëþtinio integralo radimas. Niutono–Leibnico 

formulë. 

Apibrëþtinio integralo taikymai: kreivinës trapecijos ploto 

radimas; ritinio, kûgio ir rutulio tûriø formuliø iðvedimas, 

remiantis sukinio tûrio iðraiðka apibrëþtiniu integralu. 

atematika 

151

152 

atematika 


Bandymo baigèiø skaièiaus radimas. 

Nesutaikomi atsitiktiniai ávykiai, jø sàjungos tikimybë. 

Nepriklausomi atsitiktiniai ávykiai, jø sankirtos tikimybë. 

Generalinë aibë ir imtis. Imties paëmimo bûdai. Imties 

pateikimas daþniø lentele. Grafinis imties vaizdavimas: 

diagrama, histograma. Imties skaitinës charakteristikos: 

vidurkis, dispersija, mediana, moda, kvartiliai. 

Koreliacijos samprata. 

Tikimybës ir statistika 

Deriniø ið n po k skaièiaus radimas pagal formulæ. 

Sàlyginë tikimybë, ávykiø sankirtos tikimybë. 

Atsitiktiniai dydþiai ir jø skirstiniai. Atsitiktinio dydþio 

matematinë viltis, dispersija, mediana, moda, kvartiliai. 

Binominiai bandymai ir binominis tikimybiø skirstinys. 

Nepriklausomi atsitiktiniai dydþiai. 

Dviejø poþymiø imties koreliacijos koeficientas.


Standartuose pateikiami reikalavimai moksleiviø bendriesiems ir specialiesiems gebëjimams. Iðplëstinio kurso iðsilavinimo standartø reikalavimai apima 

ir bendrojo kurso iðsilavinimo standartø reikalavimus, todël lenteliø iðplëstinio kurso skiltyse áraðyta tik tai, kà moksleiviai privalo þinoti ir suprasti geriau ir 

daugiau, negu reikalaujama bendrajame kurse. 

Veiklos sritys ir rûðys 

Þiniø ágijimas 

Áprastiniø procedûrø 

naudojimas 

Matematinis 

komunikavimas 

BENDRIEJI MOKSLEIVIØ GEBËJIMAI 

PASIEKIMAI 


Þino matematines sàvokas ir procedûras, paaiðkina jas savais þodþiais 

arba pavaizduoja grafiðkai. 

Paprasèiausiais atvejais atpaþásta ir sukonstruoja matematinius objektus 

(geometrines figûras, reiðkinius, lygtis ir pan.). 

Ásimena ir taisyklingai vartoja svarbiausius matematinius simbolius. 

Ásimena svarbiausias sàvokas, apibrëþimus ir jø savybes. 

Naudojasi formuliø rinkiniais, lentelëmis, braiþymo árankiais ir 

skaièiuotuvais paprastiems uþdaviniams spræsti. 

Atlieka paprastas standartines skaièiavimo, reiðkiniø pertvarkymo, 

grafikø brëþimo, lygèiø sprendimo ir kitas (ðiame dokumente numatytas) 

matematines procedûras. Atlieka kai kurias sudëtingesnes áprastines 

matematines procedûras (paprastais atvejais patikrina gautà atsakymà, 

iðtiria funkcijà, sutvarko ir pateikia duomenis ir pan.). 

Skaito ir supranta uþdaviniø sàlygas bei kitokius paprastus matematinius 

tekstus. 

Suprantamai apraðo uþdavinio sprendimà. 

Dësto savo mintis matematinëmis temomis. 

Þino matematines sàvokas ir procedûras, susieja jas su kitomis 

sàvokomis, pavaizduoja grafiðkai, iðreiðkia algebriðkai ir pan. 

Ásimena, parenka, suformuluoja arba sukonstruoja matematinius 

objektus (apibrëþimus, geometrines figûras, reiðkinius, lygtis, teoremas 

ir pan.). 

Ásimena ir taisyklingai vartoja matematinius simbolius. 

Ásimena bei geba suformuluoti svarbesniø matematiniø sàvokø 

apibrëþimus ir savybes. 

Ásimena matematinius objektus ir savybes, tenkinanèius konkreèius 

reikalavimus. 

Naudojasi formuliø rinkiniais, lentelëmis, braiþymo árankiais ir 

skaièiuotuvais. 

Atlieka standartines skaièiavimo, reiðkiniø pertvarkymo, grafikø 

brëþimo, lygèiø sprendimo ir kitas (ðiame dokumente numatytas) 

matematines procedûras. 

Atlieka kai kurias sudëtingesnes áprastines matematines procedûras 

(ávertina galimà uþdavinio atsakymà, patikrina gautà atsakymà, iðtiria 

funkcijà, sutvarko ir pateikia duomenis ir pan.). 

Skaito ir supranta uþdaviniø sàlygas bei kitokius nesudëtingus 

matematinius tekstus. 

Nuosekliai apraðo uþdavinio sprendimà ir paaiðkina jo svarbiausius 

etapus. 

ormuluoja teiginius, apibendrinimus ir iðvadas. 

Matematiðkai apraðo sàryðius, dësningumus ir algoritmus. 

Tinkamai vartoja matematinius terminus ir simbolius. 

153 

atematika

Veiklos sritys ir rûðys 

Matematinis màstymas 

Matematikos ryðiai 

PASIEKIMAI 


Pritaiko algoritmus ir procedûras konkretiems uþdaviniams spræsti. 

Pastebi paprastus dësningumus ir jais pasinaudoja. 

Pagrindþia paprastus teiginius ir veiksmus. 

Taiko matematinius modelius (lygtis, nelygybes, funkcijas ir pan.) 

nesudëtingiems praktinio pobûdþio uþdaviniams spræsti. 

Spræsdami nesudëtingus uþdavinius taiko algebros, geometrijos, 

funkcijø ir analizës metodus. 

Pritaiko ar sukuria algoritmus ir procedûras konkretiems uþdaviniams 

spræsti. 

Randa dësningumus ir daro apibendrinimus. 

Atlieka nesudëtingus matematinius tyrimus. 

Pagrindþia atliekamus veiksmus ir árodo nesudëtingø teiginiø 

teisingumà. Supranta, kas yra tiesioginis ir netiesioginis árodymas. 

Taiko matematinius modelius (lygtis, nelygybes, funkcijas ir pan.) 

praktinio ir teorinio pobûdþio uþdaviniams spræsti. 

Sprendþia uþdavinius, kuriø formuluotëse duota per daug arba 

nepakankamai informacijos, kurie turi daugiau kaip vienà sprendiná, 

kuriuose apraðytos situacijos reikalauja nestandartiniø matematiniø 

modeliø, kuriuos reikia spræsti ne visai standartiniu bûdu. 

Uþdaviniams spræsti naudojasi vidiniais matematikos ryðiais (tarp temø) 

ir svarbiausiais matematikos ryðiais su kitais mokomaisiais dalykais. 

154 

atematika

Sritis/tematika 

1. Realieji skaièiai ir 

algebra 

1.1. Skaièiø aibës ir 

veiksmai su jomis 

1.2. Modulis 

1.3. Skaièiø sekos 

1.4. Aritmetinë ir 

geometrinë progresijos 

1.1.1. Teisingai vartoja sàvokas natûralieji, sveikieji, racionalieji, 

iracionalieji, realieji skaièiai. 

1.1.2. Supranta skaièiø aibës sàvokà. 

1.1.3. Atlieka veiksmus su skaièiø intervalais. 

SPECIALIEJI MOKSLEIVIØ GEBËJIMAI 

PASIEKIMAI 


1.1.1. Paaiðkina realiøjø skaièiø aibës sandarà, suvokia, kad tarp tiesës 

taðkø ir realiøjø skaièiø aibës egzistuoja abipusë vienareikðmë atitiktis. 

Paverèia deðimtaines periodines trupmenas paprastosiomis. 

1.1.2. Paaiðkina skaièiø aibës sàvokà. 

1.1.3. Randa skaièiø aibiø sàjungà, sankirtà, skirtumà. 

1.2.1. Moka skaièiaus modulio apibrëþimà. 

1.2.2. Apskaièiuoja nesudëtingø reiðkiniø su moduliu reikðmes. 

1.2.3. Pertvarko paprastus reiðkinius su moduliu. 

1.3.1. Paaiðkina baigtinës ir begalinës sekø sàvokas ir pateikia ávairiø 

sekø pavyzdþiø. 

1.3.2. Paprastais atvejais uþraðo sekos n-tojo nario formulæ ar 

rekurentinæ formulæ. 

1.3.3. Apskaièiuoja kelis sekos narius, kai duota n-tojo nario formulë 

ar rekurentinë formulë. 

1.4.1. Moka apibrëþti aritmetinæ ir geometrinæ progresijas. Þino jø 

savybes, geba iðvesti ir taiko ávairiems uþdaviniams spræsti n-tojo nario, 

n pirmøjø nariø sumos formules. 

1.4.2. Geba paaiðkinti sekos ribos sàvokà. Þino nykstanèiosios 

begalinës geometrinës progresijos nariø sumos formulæ ir geba jà taikyti 


1.4.3. Sieja progresijas su paprastøjø ir sudëtiniø palûkanø skaièiavimu 

ir sprendþia nesudëtingus uþdavinius. 

155 

atematika


1.5. Laipsniniai, rodikliniai, 

racionalieji, iracionalieji 

reiðkiniai 

1.6. Logaritmas 

2. unkcijos, lygtys ir 

nelygybës 

2.1. Pagrindinës sàvokos 

2.2. unkcijos grafikas 

PASIEKIMAI 


1.5.1. Pertvarko paprastus racionaliuosius reiðkinius. 

1.5.2. Þino laipsniø su vienodais pagrindais ir laipsniø su skirtingais 

pagrindais, bet vienodais laipsnio rodikliais veiksmø taisykles ir taiko 

jas paprastiems reiðkiniams pertvarkyti. 

1.6.1. Supranta, kas yra skaièiaus logaritmas. 

1.6.3. Apskaièiuoja paprasèiausiais atvejais (log a a n ) skaièiaus logaritmo 

reikðmæ. Apskaièiuoja skaièiaus deðimtainio logaritmo reikðmæ 

skaièiuokliu. 

2.1.1. Supranta ir teisingai vartoja sàvokas: argumentas, funkcija, jos 

apibrëþimo sritis, reikðmiø sritis, funkcijos didëjimo ir maþëjimo 

intervalai, lyginë ir nelyginë funkcija, funkcijos minimumo, maksimumo 

taðkai. 

2.2.1. Ið funkcijos grafiko geba nustatyti funkcijos apibrëþimo ir reikðmiø 

sritá, monotoniðkumo intervalus, maksimumo ir minimumo taðkus, ar 

funkcija lyginë, ar nelyginë. 

2.2.2. Moka nustatyti lygties f(x) = 0 ir lygties f(x) = g(x) apytikslá sprendiná, 

rasti sprendiniø skaièiø naudodamiesi funkcijø f(x) ir g(x) grafikais. 

1.5.1. Pertvarko paprastus racionaliuosius reiðkinius. 

1.6.1. Moka skaièiaus logaritmo apibrëþimà ir uþraðo já matematiniais 

simboliais (a log a b = b). 

1.6.2. Suformuluoja ir moka árodyti skaièiaus logaritmø savybes, taiko 

jas nesudëtingiems pertvarkiams atlikti. 

1.6.3. Þino, kas yra skaièius e ir natûrinis logaritmas. Apskaièiuoja 

skaièiaus logaritmo bet kokiu pagrindu reikðmæ. 

2.1.1. Apibrëþia sàvokas: funkcija, didëjanti (ar maþëjanti) intervale 

funkcija, lyginë, nelyginë funkcija, funkcijos minimumas, maksimumas, 

funkcijai atvirkðtinë funkcija. 

2.1.2. Nustato, kai funkcija apibrëþta nesudëtingu reiðkiniu, funkcijos 

apibrëþimo sritá, reikðmiø sritá, monotoniðkumo intervalus, ar funkcija 

lyginë, ar nelyginë, funkcijos minimumo ir maksimumo taðkus, patikrina, 

ar dvi funkcijos yra viena kitai atvirkðtinës. 

2.2.1. Ið funkcijos grafiko geba nustatyti funkcijos apibrëþimo ir 

reikðmiø sritá, monotoniðkumo intervalus, maksimumo ir minimumo 

taðkus, ar funkcija lyginë, ar nelyginë. 

2.2.2. Moka nustatyti lygties f(x) = 0 ir lygties f(x) = g(x) apytikslá sprendiná, 

rasti sprendiniø skaièiø naudodamiesi funkcijø f(x) ir g(x) grafikais. 

2.2.3. Moka nubrëþti funkcijø f(x) + a, f(x+a), af(x), f(ax), 

|f(x)| ir f(|x|) grafikus, kai turi funkcijos f(x) grafikà. 

156 

atematika


2.3. Lygtys ir sprendimo 

bûdai 

2.4. Nelygybës 

2.5. Lygèiø sistemos 

2.6. Lygèiø, nelygybiø ir 

lygèiø sistemø sudarymo 

uþdaviniai 

2.7. Laipsninës funkcijos 

PASIEKIMAI 


2.3.1. Supranta sàvokas lygtis, kintamasis, lygties sprendinys, 

ekvivalenèios lygtys. 

2.3.2. Geba sudaryti ir spræsti paprastas racionaliàsias lygtis. 

2.3.3. Sprendþia lygtis, kurias galima pertvarkyti á f(x)g(x) = 0 pavidalo 

lygtis, taiko kintamojo pakeitimà bikvadratinëms lygtims spræsti. 

2.3.4. Sprendþia paprastas iracionaliàsias lygtis, patikrinimo bûdu 

atmeta paðalinius sprendinius. 

2.4.1. Supranta sàvokas nelygybë, nelygybës sprendinys, nelygybës 

sprendiniø aibë, sprendþia paprastas racionaliàsias nelygybes. 

2.5.1. Grafiðkai ir algebriniu bûdu sprendþia paprastas lygèiø sistemas, 

kuriø viena lygtis yra tiesinë. 

2.6.1. Taiko algebrinius metodus nesudëtingiems praktinio pobûdþio, 

pagrindinës mokyklos planimetrijos ir stereometrijos uþdaviniams 

spræsti. 

2.7.1. Brëþia laipsniniø funkcijø su natûraliuoju rodikliu ir n-tojo 

laipsnio ðaknies (kai n yra maþas natûralusis skaièius) grafikø eskizus, 

þino jø savybes. 

2.7.2. Naudodamiesi skaièiuokliu arba lentele apskaièiuoja laipsniniø 

funkcijø reikðmes. 

2.2.4. Þino ir geba iliustruoti ryðá tarp funkcijos ir jai atvirkðtinës 

funkcijos grafikø. 

2.3.1. Þino ir pasinaudoja lygèiø ekvivalentumu, nustato lygties 

kintamojo reikðmiø sritá. 

2.3.2. Sprendþia nesudëtingas racionaliàsias lygtis. 

2.3.3. Taiko kintamojo pakeitimà ir skaidymà dauginamaisiais 

nesudëtingoms lygtims spræsti. 

2.3.4. Sprendþia nesudëtingas iracionaliàsias lygtis. 

2.3.5. Moka geometriðkai interpretuoti ir spræsti paprastas lygtis su 

moduliu. 

2.4.1. Geba pasinaudoti nelygybiø ekvivalentu, sprendþia 

nesudëtingas racionaliàsias ir iracionaliàsias nelygybes. 

2.4.2. Moka geometriðkai interpretuoti ir spræsti paprastas nelygybes 

su moduliu (pvz.: |x – a| > b; |x – a| ≤ b ir pan.). 

2.5.1. Sprendþia paprastas racionaliàsias ir iracionaliàsias lygèiø 

sistemas. 

2.6.1. Taiko algebrinius metodus praktinio ir teorinio pobûdþio 


2.7.1. Brëþia laipsniniø funkcijø su racionaliuoju rodikliu grafikø 

eskizus bei nagrinëja ðiø funkcijø savybes. 

2.7.2. Apskaièiuoja laipsniniø funkcijø reikðmes. 

157 

atematika


2.8. Rodiklinës ir 

logaritminës funkcijos, 

lygtys ir nelygybës 

2.9. Bendrosios þinios apie 

trigonometrines funkcijas 

PASIEKIMAI 


2.8.1. Brëþia rodiklinës ir logaritminës funkcijø grafikø eskizus. 

2.8.2. Þino rodikliniø ir logaritminiø funkcijø savybes ir taiko jas 

paprasèiausioms lygtims ir nelygybëms spræsti. 

2.8.3. Apskaièiuoja rodikliniø ir logaritminiø (pagrindu deðimt) funkcijø 

reikðmes skaièiuokliu. 

2.8.4. Atpaþásta realius procesus, modeliuojamus rodiklinëmis ir 

logaritminëmis funkcijomis. 

2.9.1. Moka iðreikðti kampo didumà radianais, radianus paversti 

laipsniais ir atvirkðèiai. 

2.9.2. Apibrëþia bet kokio dydþio kampo sinusà, kosinusà, tangentà ir 

taiko vienetinio apskritimo modelá jø kitimui, apytikslëms reikðmëms ir 

þenklui nustatyti. 

2.9.3. Randa trigonometriniø funkcijø reikðmes keturþenklëse lentelëse 

ar skaièiuokliu. 

2.9.4. Þino ir taiko pagrindinius to paties argumento trigonometriniø 

funkcijø sàryðius trigonometriniø reiðkiniø pertvarkiams ir kitiems 


2.8.1. Brëþia rodiklinës ir logaritminës funkcijø grafikø eskizus. 

2.8.2. Suformuluoja ir moka pagrásti rodiklinës ir logaritminës funkcijø 

(taip pat pagrindu e) savybes. Taiko rodiklinës ir logaritminës funkcijø 

savybes nesudëtingiems uþdaviniams spræsti ir sprendimams pagrásti. 

2.8.3. Apskaièiuoja rodikliniø ir logaritminiø funkcijø reikðmes 

skaièiuokliu. 

2.8.4. Sudaro ir sprendþia nesudëtingas rodiklines ir logaritmines lygtis 

bei nelygybes. Taiko jas populiacijos augimo, radioaktyvaus ir kitø 

procesø skilimo, sudëtiniø palûkanø nesudëtingiems uþdaviniams 

spræsti. 

2.8.5. Supranta ir moka pagrásti, kad funkcija f(x) = log a x, 

x > 0 yra atvirkðtinë funkcijai g(x) = a x , x∈R. 

2.8.6. Supranta rodiklinës funkcijos ir geometrinës progresijos ryðius. 

2.9.1. Moka iðreikðti kampo didumà radianais, radianus paversti 

laipsniais ir atvirkðèiai. 

2.9.2. Apibrëþia bet kurio dydþio kampo kotangentà. 

2.9.3. Atsimena kampø 0°, 30°, 45°, 60°, 90° trigonometriniø funkcijø 

reikðmes. Moka redukuoti trigonometrines funkcijas, taiko redukcijos 

formules ávairiø kampø trigonometriniø funkcijø reikðmëms apskaièiuoti. 

2.9.4. Moka árodyti to paties argumento trigonometriniø funkcijø 

sàryðius ir geba juos taikyti trigonometriniø reiðkiniø pertvarkiams, 

geometrijos ir kitiems uþdaviniams spræsti. 

2.9.5. Þino ir taiko trigonometriniø funkcijø reikðmëms apskaièiuoti, 

nesudëtingiems reiðkiniams pertvarkyti ir kitokiems uþdaviniams spræsti 

dviejø kampø sumos ir skirtumo sinuso, kosinuso, tangento bei 

trigonometriniø funkcijø sumos ir skirtumo keitimo sandauga formules 

bei jø iðvadas. 

158 

atematika


2.10. Trigonometrinës 

lygtys ir nelygybës 

3. Planimetrija 

3.1. Aksiomos ir teoremos 

3.2. Taikymai 

4. Stereometrija 

4.1. Pagrindiniai 

stereometrijos teiginiai: 

árodymai ir taikymai 

PASIEKIMAI 


2.9.6. Apibrëþia bet kokio argumento trigonometrines funkcijas 

f(x) = sinx, f(x) = cosx, f(x) = tgx, x ∈ R ir nubrëþia jø grafikø eskizus. 

2.9.7. Supranta, kad trigonometrinës funkcijos yra periodinës. 

2.10.1. Naudodami simbolius arcsin, arccos, arctg uþraðo paprasèiausiø 

trigonometriniø lygèiø sprendinius ir skaièiuokliu apskaièiuoja 

arksinuso, arkkosinuso ir arktangento reikðmes. 

2.10.2. Sprendþia duotame intervale paprastas trigonometrines lygtis 

pertvarkydami jas á paprasèiausias. 

2.10.3. Sprendþia trikampiø ir trikampiø plotø radimo uþdavinius 

(nagrinëja atvejá, kai uþdavinio sprendiniai gali bûti skirtingi) taikydami 

kosinusø, sinusø teoremas ir trikampio ploto formulæ S = 0,5 absinα. 

2.9.6. Moka trigonometriniø funkcijø f(x) = sinx, f(x) = cosx, f(x) = tgx, 

f(x) = ctgx, x ∈ R apibrëþimus, savybes bei brëþia grafikus, taiko juos 


2.9.7. Nustato paprastø trigonometriniø funkcijø periodà. 

2.10.1. Moka arksinuso, arkkosinuso ir arktangento apibrëþimus, 

savybes, geba juos taikyti uþdaviniams spræsti. Apskaièiuoja atvirkðtiniø 

trigonometriniø funkcijø reikðmes ir nubrëþia jø grafikus. 

2.10.2. Sprendþia nesudëtingas trigonometrines lygtis ir nelygybes 

atlikdami tapaèius trigonometrinius pertvarkius arba naudodami 

kintamojo pakeitimà. Sprendþia nesudëtingas lygèiø sistemas, kuriose 

viena lygtis trigonometrinë. 

2.10.3. Apraðo trigonometrinëmis funkcijomis, lygtimis ir nelygybëmis 

nesudëtingas praktines ir matematines situacijas. 

3.1.1. Supranta geometrijos aksiomø paskirtá. 

3.1.2. Geba suformuoti teoremai atvirkðtinæ teoremà. Moka tiesiogiai 

arba netiesiogiai árodyti nesudëtingus teiginius. 

3.2.1. Þino ir taiko teiginiams árodyti trikampiø lygumo poþymius, 

kampø, gautø perkirtus dvi lygiagreèias tieses kirstine, teoremas, 

trikampio kraðtiniø ir kampø prieklausas ir trikampiø panaðumo 

poþymius. 

4.1.1. Moka apibrëþti tiesiø ir plokðtumø lygiagretumo ir statmenumo, 

kampø tarp tiesiø ir plokðtumø sàvokas, atstumø tarp taðkø, tiesiø ir 

plokðtumø sàvokas, þino jø savybes ir geba jas taikyti árodydami 

teiginius ir spræsdami uþdavinius. 

4.1.2. Þino ir moka taikyti trijø statmenø ir jai atvirkðtinæ teoremas 

teiginiams ir árodymams pagrásti. 

159 

atematika


4.2. Geometriniai kûnai 

5. Vektoriai 

5.1. Vektoriaus sàvoka ir 

veiksmai su vektoriais 

5.2. Vektoriaus 

koordinatës 

5.3. Vektoriø skaliarinë 

daugyba ir kampas tarp 

vektoriø 

6. Diferencialinis 

skaièiavimas 

PASIEKIMAI 


6.1.1. Supranta funkcijos tolydumo sàvokà ir paaiðkina, kaip atrodo 

tolydþiø funkcijø grafikai. 

4.2.1. Geba pavaizduoti geometrinius kûnus ir nesudëtingus jø pjûvius. 

4.2.2. Þino geometriniø kûnø (prizmës, piramidës, kûgio, ritinio, 

rutulio) savybes ir jas taiko teiginiams pagrásti. 

4.2.3. Spræsdami paprastus praktinio ir matematinio pobûdþio 

uþdavinius, geba apskaièiuoti geometriniø kûnø ir paprasèiausiø jø 

junginiø tûrius ir pavirðiaus plotus. 

5.1.1. Apibrëþia vektoriø. 

5.1.2. Moka dauginti vektoriø ið skaièiaus, sudëti vektorius, ið vektoriaus 

atimti vektoriø. Geba vektorius ir veiksmus su jais pavaizduoti grafiðkai. 

5.1.3. ormuluoja ir taiko veiksmø su vektoriais savybes. 

5.2.1. Moka vektorius iðreikðti koordinatëmis. 

5.2.2. Atlieka veiksmus su vektoriais, kai jie duoti koordinatëmis. Moka 

uþraðyti vektoriø lygiagretumo sàlygà. 

5.2.3. Taiko vektorius ir koordinaèiø metodà nesudëtingiems 


5.3.1. Þino vektoriø skaliarinës daugybos savybes, taiko jas praktinio 

ar matematinio pobûdþio uþdaviniams spræsti. 

5.3.2. Apskaièiuoja kampà tarp vektoriø, patikrina vektoriø statmenumà 

ar lygiagretumà. 

5.3.3. Naudodamiesi vektoriais, moka apskaièiuoti kampà tarp dviejø 

tiesiø. 

6.1.1. Supranta funkcijos ribos taðke sàvokà ir geba iliustruoti jà 

pavyzdþiais. Apibrëþia funkcijos tolydumà taðke ir intervale. 

160 

atematika


6.1. unkcijos iðvestinës 

samprata 

6.2. unkcijø iðvestiniø 

skaièiavimai ir taikymai 

7. Integralinis 

skaièiavimas 

7.1. unkcijos pirmykðtë 

funkcija 

7.2. Apibrëþtinis integralas 

ir jo taikymai 

PASIEKIMAI 


6.1.2. Supranta sàvokas: argumento pokytis, funkcijos pokytis. 

6.1.3. Þino funkcijos iðvestinës sàvokà ir sieja jà su funkcijos reikðmiø 

kitimo greièiu. Geba pavyzdþiais paaiðkinti funkcijos iðvestinës 

mechaninæ ir geometrinæ prasmes. 

6.2.1. Apskaièiuoja daugianariø iðvestines. 

6.2.3. Nesudëtingais atvejais taiko iðvestines funkcijos reikðmiø 

didëjimo ir maþëjimo intervalams nustatyti, ekstremumo taðkams rasti, 

funkcijos didþiausiai bei maþiausiai reikðmëms intervale apskaièiuoti 

ir funkcijø grafikø eskizams brëþti. Taiko iðvestines paprastiems realaus 

turinio uþdaviniams spræsti. 

6.1.2. Supranta sàvokas: argumento pokytis, funkcijos pokytis. 

6.1.3. Supranta funkcijos iðvestinës sàvokà ir geba paaiðkinti iðvestinës 

mechaninæ ir geometrinæ prasmes. 

6.2.1. Moka ir nesudëtingais atvejais taiko funkcijø sumos, skirtumo, 

sandaugos, santykio ir sudëtinës funkcijos iðvestiniø skaièiavimo 

taisykles bei laipsninës, racionaliøjø, trigonometriniø (f(x) = sinx, 

f(x) = cosx, f(x) = tgx ir f(x) = ctgx), rodikliniø (taip pat pagrindu e), 

logaritminiø funkcijø iðvestiniø formules. 

6.2.2. Uþraðo funkcijos grafiko liestinës taðke lygtá. 

6.2.3. Suformuluoja ir paaiðkina funkcijos reikðmiø didëjimo 

(maþëjimo) poþymius, bûtinuosius ekstremumo, minimumo ir maksimumo 

poþymius bei taiko juos tirdami funkcijas ir braiþydami funkcijø grafikø 

eskizus, spræsdami realaus turinio uþdavinius ir nesudëtingas 

matematines problemas. 

7.1.1. Apibrëþia funkcijos pirmykðtæ funkcijà. 

7.1.2. Supranta ir taiko paprasèiausias funkcijø pirmykðèiø funkcijø 

radimo taisykles (áskaitant tiesiná kintamojo pakeitimà). 

7.2.1. Supranta ir geba paaiðkinti funkcijø neapibrëþtinio ir apibrëþtinio 

integralo intervale [a, b] sàvokas. 

7.2.2. Moka Niutono–Leibnico formulæ ir taiko jà apibrëþtiniams 

integralams apskaièiuoti. 

7.2.3. Taiko apibrëþtinius integralus nesudëtingø kreiviniø figûrø 

plotams apskaièiuoti ir kitiems paprasèiausiems (praktiniams bei 

matematiniams) uþdaviniams spræsti. 

161 

atematika


8. Tikimybës ir statistika 

8.1. Ávykiø tikimybiø 

skaièiavimai 

8.2. Atsitiktiniai dydþiai ir 

jø skirstiniai 

PASIEKIMAI 


8.1.1. Randa bandymo baigèiø ir ávykiui palankiø bandymo baigèiø 

skaièiø, kai bandymo baigèiø skaièiai nedideli. Skaièiuoja ávykiø 

tikimybes. 

8.1.2. Atpaþásta nesutaikomus ávykius ir pateikia tokiø ávykiø pavyzdþiø. 

Apskaièiuoja nesutaikomø ávykiø sàjungos tikimybæ. 

8.1.3. Atpaþásta nepriklausomus ávykius ir pateikia tokiø ávykiø 

pavyzdþiø. Apskaièiuoja nesutaikomø ávykiø sankirtos tikimybæ. 

8.1.4. Naudojasi atsitiktiniø ávykiø nesutaikomumu ir 

nepriklausomumu spræsdami paprastus uþdavinius. 

8.1.1. Randa bandymo baigèiø ir ávykiui palankiø bandymo baigèiø 

skaièiø taikydami deriniø ið n po k skaièiaus formulæ. Skaièiuoja ávykiø, 

susietø su bandymais, kuriø baigèiø skaièiai dideli, tikimybes. 

8.1.2. Atpaþásta nesutaikomus ávykius ir pateikia tokiø ávykiø 

pavyzdþiø. Apskaièiuoja nesutaikomø ávykiø sàjungos tikimybæ. 

8.1.3. Atpaþásta nepriklausomus ávykius ir pateikia tokiø ávykiø 

pavyzdþiø. Apskaièiuoja nesutaikomø ávykiø sankirtos tikimybæ. 

8.1.4. Apibrëþia, paaiðkina ir nesudëtingais atvejais pritaiko ávykiø 

sàjungos, sankirtos, ávykiø nesutaikomumo, ávykiui prieðingo ávykio ir 

ávykiø nepriklausomumo sàvokas. 

8.1.5. Þino ávykiø sankirtos tikimybës formulæ P(A∩B) = P(A)P(B/A) = 

P(B)P(A/B). Apibrëþia ir paaiðkina sàlyginës tikimybës sàvokà. 

8.1.6. Remdamiesi sàlyginës tikimybës apibrëþimu, apskaièiuoja 

sàlygines tikimybes. 

8.2.1. Randa nesudëtingø atsitiktiniø dydþiø skirstinius remdamiesi 

klasikiniu tikimybës apibrëþimu ir ávykiø nepriklausomumu. 

8.2.2. Apskaièiuoja atsitiktinio dydþio matematinæ viltá, dispersijà, 

medianà, modà, kvartilius, kai duotas atsitiktinio dydþio (galinèio ágyti 

tik keletà skirtingø reikðmiø) skirstinys. 

8.2.3. Nesudëtingais atvejais patikrina dviejø atsitiktiniø dydþiø 

nepriklausomumà. Atpaþásta praktines situacijas, kuriose nagrinëjami 

atsitiktiniai dydþiai gali bûti laikomi nepriklausomais, ir, spræsdami 

uþdavinius, naudojasi atsitiktiniø dydþiø nepriklausomumu. 

8.2.4. Paaiðkina binominiø bandymø schemà ir binominio skirstinio 

formulës iðvedimà. Taiko binominio skirstinio formulæ uþdaviniams 

spræsti. Moka naudotis binominio tikimybiø skirstinio lentele. 

162 

atematika


8.3. Imtis. Imties 

vaizdavimas ir skaitinës 

charakteristikos 

8.4. Koreliacija 

PASIEKIMAI 


8.3.1. Supranta bei gali paaiðkinti generalinës aibës ir imties sàvokas. 

Supranta, kaip paimama reprezentatyvioji imtis. 

8.3.2. Moka grupuoti duomenis, sudaryti imties daþniø lentelæ, 

nubraiþyti imties diagramà ar histogramà. 

8.3.3. Apskaièiuoja imties vidurká, dispersijà, modà, medianà, kvartilius. 

8.4.1. Paprastais atvejais supranta ir gali paaiðkinti objekto dviejø 

poþymiø priklausomumà ar nepriklausomumà. Suvokia koreliacijà kaip 

tam tikrà poþymiø priklausomumo matà. 

8.3.1. Supranta bei gali paaiðkinti generalinës aibës ir imties sàvokas. 

Supranta, kaip paimama reprezentatyvioji imtis. 

8.3.2. Moka grupuoti duomenis, sudaryti imties daþniø lentelæ, 

nubraiþyti imties diagramà ar histogramà. 

8.3.3. Apskaièiuoja imties vidurká, dispersijà, modà, medianà, kvartilius. 

8.4.1. Paprastais atvejais supranta ir gali paaiðkinti objekto dviejø 

poþymiø priklausomumà ar nepriklausomumà. Suvokia koreliacijà kaip 

tam tikrà poþymiø priklausomumo matà. 

8.4.2. Paprastais atvejais apskaièiuoja dviejø poþymiø imties 

koreliacijos koeficientà. 

163 

atematika

164 

atematika 

SOCIALINIAI KULTÛRINIAI MATEMATIKOS ASPEKTAI 

Mokant matematikos pageidautina, kad moksleivis: 

• þinotø esminius faktus, susijusius su þinomiausiø matematiniø idëjø istorine raida; 

• gebëtø sieti matematiniø idëjø raidà su jas tobulinusiø visuomeniø poreikiais ir 

galimybëmis; 

• gebëtø paaiðkinti kultûrinius bei vidinius matematikos raidos stimulus; 

• gebëtø paaiðkinti matematikos reikðmæ ðiuolaikiniame pasaulyje; 

• gebëtø paaiðkinti ryðius tarp matematikos ir kompiuteriniø technologijø; 

• gebëtø paaiðkinti matematinës kultûros átakà Lietuvos kultûrai.




STANDARTAI 

amtamokslinis ugdymas 

BIOLOGIJA 

CHEMIJA 

IZIKA 

INTEGRUOTAS GAMTOS 

MOKSLØ KURSAS 

XI–XII 

KLASËMS

amtamokslinis 

ugdymas 

166 

TURINYS 


Ugdytinos vertybinës nuostatos ir gebëjimai 168 


Ugdymo srities struktûra 171 

Biologija 173 


Chemija 191 


izika 209 


Integruotas gamtos mokslø kursas 227 



Gamtos mokslai yra dinamiðkos, bendradarbiavimu grindþiamos þmoniø veiklos, siekiant 

suprasti gamtos pasaulá, rezultatas. Gamtos mokslø iðvados, teorijos ir dësniai grindþiami 

eksperimentø duomenimis, kurie daþniausiai bûna negalutiniai ir kuriuos reikia nuolat tikslinti 

ir tobulinti. Pastangos sukurti nuoseklias, pagrástas, visiems suvokiamas ir naudingas gamtos 

mokslø þinias skatina þmogø bûti kûrybingà ir atvirà naujoms idëjoms, intelektualiai sàþiningà, 

gebëti kritiðkai vertinti tyrimø iðvadas, etiðkai atlikti savo darbà. 

Gamtos mokslai yra þmonijos patirties dalis ir todël svarbûs kiekvienam ðiuolaikiniam þmogui, 

kad jis suprastø pasaulá, kuriame gyvena, gebëtø suvokti mûsø planetoje gyvybæ palaikanèias 

sistemas ir procesus, atsakingai taikytø þinias kasdieniame gyvenime bei profesinëje veikloje. 

Gamtos mokslai padeda þmogui suvokti savo vaidmená pasaulyje ir suprasti, kad mokslo þinios 

daro didelæ átakà visuomeniniam, politiniam ir ekonominiam þmonijos gyvenimui. Savo ruoþtu 

naujos technologijos, visuomenë, politika, ekonomika daro didþiulá poveiká gamtos mokslams. 

Šiuolaikinio gamtamokslinio ugdymo pagrindinis tikslas – visø þmoniø gamtamokslinis 

raðtingumas. Siekiama, kad moksleiviai iðmanytø pagrindines gamtos mokslø sàvokas ir 

sampratas, metodø specifikà, iðsiugdytø gebëjimà argumentuotai vertinti gamtos mokslø taikymo 

galimybes ir ribotumà. Gamtamokslinis ugdymas turi ne tik padëti moksleiviui paþinti gyvosios 

ir negyvosios gamtos pasaulá, bet ir skatinti klausti, siûlyti idëjas, kritiðkai màstyti; árodyti, kad 

mokslo iðvados grindþiamos neginèijamais árodymais. Moksleiviai turëtø suvokti, kad gamtos 

mokslai, jø plëtojimas padeda kurti produktyvø ir ekologiðkai subalansuotà pasaulá. Mokydamasis 

gamtos mokslø moksleivis ágyja pasitikëjimà nuolatinës kaitos akivaizdoje, gebëjimà atsakingai 

priimti sprendimus; be to, tai padeda jam tapti aktyviu pilieèiu. 

Gamtamokslinis ugdymas jokiu bûdu nereiðkia, kad kiekvienas moksleivis turi iðmokti kuo 

daugiau sàvokø ir apibrëþimø ar gebëti atlikti sudëtingus tyrimus. Bendrojo moksleiviø 

gamtamokslinio raðtingumo ugdymas reiðkia, kad moksleiviai turëtø iðmokti remtis gamtos mokslø 

þiniomis bei gebëjimais savo kasdieniame gyvenime, toliau mokydamiesi ir vëlesnëje profesinëje 

veikloje. Moksleiviai turëtø suprasti gamtos pasaulá ir þmogaus veiklos jam daromà poveiká, 

remtis ðiuo supratimu, kai tenka apsispræsti dël vienokio ar kitokio poþiûrio bei veiksmø. 

Moksleiviams, ketinantiems pasirinkti susietas su gamtos mokslais studijas, gamtamokslinis 

ugdymas turëtø suteikti nuodugnesná gamtos mokslø iðmanymà: pakankamà bendrauti su mokslo 

þmonëmis þodynà, geresná sàvokø ir dësningumø supratimà, gebëjimà nuosekliai atlikti sudëtingesnius 

mokslinius tyrimus. 

Siekdami uþsibrëþtø tikslø moksleiviai turëtø: 

© mokytis apie gyvosios ir negyvosios gamtos faktus, reiðkinius, dësningumus, suprasti 

gamtos mokslø sàvokas, dësnius ir teorijas; 

amtamokslinis 

ugdymas 

167

amtamokslinis 

ugdymas 

168 

© mokytis kryptingai ir tikslingai ieðkoti informacijos ávairiuose ðaltiniuose, naudotis 

informaciniø technologijø teikiamomis galimybëmis, surinktà informacijà apibendrinti, 

analizuoti, ja pasinaudoti, perteikti kitiems; 

© mokytis formuluoti hipotezes, planuoti stebëjimus ir bandymus joms patikrinti, 

modeliuoti nesudëtingus gamtos reiðkinius bei procesus, pritaikant kitø mokomøjø 

dalykø þinias bei gebëjimus, apibendrinti gautus duomenis, daryti iðvadas, patraukliai 

pateikti rezultatus, vertinti jø tikslumà ir patikimumà, pastebëti ir iðtaisyti klaidas bei 

spræsti praktinius gamtos mokslø uþdavinius; 

© aiškintis gamtos mokslø tarpusavio ryðá, jø atrastø dësningumø ir teorijø taikymà 

ávairiose technologijose, domëtis gamtos mokslø ir technologijø raida Lietuvoje ir 

pasaulyje, garsiø mokslininkø darbais, mûsø ðalies prioritetinëmis gamtos mokslø, 

technikos ir technologijø plëtotës kryptimis; 

© aiðkintis teigiamas ir neigiamas gamtos mokslø bei technologijø raidos pasekmes gamtai 

ir visuomenës gyvenimui, taikyti ágytas gamtos mokslø þinias ir gebëjimus sprendþiant 

ávairias kasdienio gyvenimo, aplinkotyros, aplinkosaugos ir subalansuotosios plëtros 

problemas. 

Ugdytinos vertybinës nuostatos ir gebëjimai 

Gamtamokslinis ugdymas ne tik formuoja moksleiviø pasaulëvaizdá, bet ir, tinkamai parinkus 

gamtos mokslø turiná ir ugdymo bei ugdymosi bûdus, plëtoja vertybines jø nuostatas. 

Iniciatyvumas, veiklumas, kûrybiðkumas, atvirumas kaitai, ieðkojimams, naujoms idëjoms, 

poreikis tobulëti. Gamtamokslinis ugdymas glaudþiai susijæs su moksleiviø veikla gamtoje arba 

þmogaus sukurtoje aplinkoje, jos tyrinëjimu, realiø gyvenimiðkø problemø sprendimu. Darbas 

su ávairiais informacijos ðaltiniais, mokymosi priemoniø bei árangos naudojimas, hipoteziø këlimas 

ir jø tikrinimas, savo darbo planavimas ugdo moksleiviø smalsumà, skatina klausti, siûlyti idëjas, 

kritiðkai màstyti, norà kûrybiðkai taikyti ágytas þinias ir gebëjimus, siekimà nuolat mokytis ir 

tobulëti. 

Pagarba gyvajai ir negyvajai gamtai, atsakomybë uþ jos iðsaugojimà bei racionalø resursø 

naudojimà. Gamtamokslinio ugdymo pamokose moksleiviai supaþindinami su gyvàja ir negyvàja 

gamta, jiems padedama suvokti, kad gamta yra ne tik ávairi, bet ir vientisa, pilna didingumo ir 

harmonijos, formuojamas supratimas, kad visi esame priklausomi nuo gamtos, kad saugodami 

dirvoþemá, miðkà, upæ ar jûrà, saugojame save, savo verslà, vaikø ateitá, skatinama imtis konkreèios 

globëjiðkos ir gamtosauginës veiklos. Tai sudaro puikias galimybes ugdyti moksleiviø meilæ ir

pagarbà gamtai bei þmogaus sukurtai aplinkai, suvokti gamtos groþá ir trapumà, norà jà saugoti 

ir puoselëti. 

Rûpinimasis kitais, neabejingumas viskam, kas vyksta ðalia, atsakomybë uþ save, savo 

veiksmus. Skatinami aktyviai dirbti gamtos mokslø pamokose moksleiviai kartu planuoja, veikia, 

diskutuoja ir vertina savo darbà. Tai ugdo norà dalintis savo sëkme ir nesëkme su draugais, 

bendradarbiauti grupëje ar komandoje, skatina imtis atsakomybës uþ savo atliekamà darbà ir jo 

rezultatus, padëti kitiems. 

Savigarba bei pagarba kitiems. Labai ávairioje gamtamokslinio ugdymo veikloje kiekvienas 

moksleivis gali surasti já dominanèià sritá, iðsiaiðkinti savo poreikius ir galimybes, ugdytis teigiamà 

poþiûrá á tvarkingà ir saugø darbà, siekti objektyviai ásivertinti mokymosi rezultatus, ugdytis 

savigarbà ir pagarbà kitiems. 

Gamtos mokslø gebëjimai apima màstymo ir tyrinëjimo veiklà, kai, siekiant iðsamesniø þiniø 

ir supratimo, formuluojami klausimai ar hipotezës, renkami, interpretuojami ir panaudojami 

mokslo duomenys, daromos iðvados. 

Stebëdami gamtà, atlikdami ávairius bandymus, rinkdami ir apdorodami gamtamokslinio 

pobûdþio informacijà moksleiviai ugdosi ávairius gebëjimus. 

Gebëjimai analizuoti, apibendrinti ir spræsti problemas: 

© remiantis mokslo dësniais aiðkinti procesus, reiðkinius, faktus; 

© konstruoti, interpretuoti, taikyti modelius; 

© remiantis mokslo dësniais spræsti problemas; 

© remiantis mokslo duomenimis nustatyti reiðkiniø dësningumus; 

© taikyti þinias ir gebëjimus priimant argumentuotus sprendimus ir juos ágyvendinant. 

Gebëjimai naudotis prietaisais, atlikti áprastas operacijas: 

© naudotis laboratorine áranga, prietaisais ir kompiuteriais; 

© atlikti paprastus eksperimentus; 

© apdoroti ir pateikti duomenis. 

Gebëjimai atlikti gamtamoksliná tyrimà: 

© formuluoti hipotezæ; 

© planuoti tyrimà; 

© atlikti tyrimà; 

© interpretuoti duomenis; 

© remiantis tyrimø duomenimis daryti iðvadas, prognozuoti. 

amtamokslinis 

ugdymas 

169

amtamokslinis 

ugdymas 

170 

Gebëjimai komunikuoti: 

© vertinti ir apdoroti informacijà; 

© perteikti informacijà. 


Biologijos, chemijos ir fizikos pamokose turëtø bûti vadovaujamasi panaðiomis didaktinëmis 

nuostatomis. Gamtos mokslø pamokose moksleiviai turëtø patirti paþinimo procesà, ágyti 

gamtamoksliniø þiniø ir supratimo, ugdytis gebëjimus analizuoti ir spræsti problemas, atlikti 

gamtamokslinius tyrimus, rinkti, apdoroti ir perteikti informacijà. Þinioms ágyti ir supratimui 

ugdyti turëtø bûti skiriama apie 50–70 procentø, o problemoms spræsti ir praktiniams gebëjimams 

ugdyti – apie 30–50 procentø kursui skirto laiko. 

Þinios ir supratimas. Gamtos mokslø turinio didesnæ dalá apima þinios apie gyvosios ir 

negyvosios gamtos objektus, reiðkinius bei dësningumus. Mokantis gamtos mokslø tenka vartoti 

daug ávairiø sàvokø, kurios ágauna prasmæ tik tuomet, kai moksleivis supranta, kà jos reiðkia. 

Todël gamtos mokslø pamokose neturëtø bûti reikalaujama mokëti sàvokas ar apibrëþimus 

mintinai, nesusiejant jø su atitinkamais objektais ar struktûromis bei jø vaidmeniu. Moksleiviai 

turi iðmokti taikyti ágytas þinias nagrinëdami naujus faktus ar reiðkinius, ieðkodami atsakymø á 

klausimus bei problemø sprendimo bûdø. Labai svarbu pasiekti, kad moksleivis susiformuotø 

vertybiø sistemà, gebëtø pagrásti savo poþiûrá á aplinkosaugos ir gamtonaudos problemas, 

sveikatos iðsaugojimà ir stiprinimà, biotechnologijø panaudojimà ir kt. 

Parodydami savo þinias ir supratimà moksleiviai turëtø gebëti: atpaþinti, nurodyti, klasifikuoti, 

apibûdinti, paaiðkinti gamtamokslinius faktus, reiðkinius, sàvokas, dësningumus, pateikti 

pavyzdþiø, pagrásti savo nuomonæ, teikti argumentus, atlikti skaièiavimus ir t. t. 

Problemø sprendimas. Moksleiviai turi mokytis taikyti ágytas þinias spræsdami gamtamokslinio 

pobûdþio problemas: analizuoti situacijà, formuluoti problemà, ieðkoti reikiamos informacijos 

ávairiuose ðaltiniuose, taip pat atlikdami stebëjimus, bandymus, eksperimentus, kritiðkai vertinti 

gamtamokslinæ informacijà, apibendrinti, daryti iðvadas ir siûlyti pagrástus sprendimus, imtis 

veiklos, jeigu tai ámanoma. Moksleiviai turëtø gebëti skaityti gamtamokslinio pobûdþio informacijà, 

pateiktà grafikuose, lentelëse, diagramose, schemose, mokslo ar mokslo populiariuosiuose 

tekstuose, reklamoje, ávairiø prekiø apraðymuose. Taip pat jie turëtø gebëti naudotis internetu, 

apibendrinti ir kritiðkai vertinti þiniasklaidos pateikiamà informacijà apie gyvosios ir negyvosios 

gamtos ávairovæ, gamtos mokslø atradimus, aplinkosaugos, sveikatos ir kitomis temomis.

Praktiniai darbai: stebëjimai, bandymai, eksperimentai. Praktiniai darbai turëtø bûti siejami 

su atitinkamo kurso – bendrojo ar iðplëstinio – medþiaga. Gamtos mokslø pamokas 

rekomenduojama vesti ne tik klasëje ar laboratorijoje, bet ir gamtoje dirbant su realiais objektais. 

Moksleiviai turëtø savarankiðkai formuluoti hipotezæ ir numatyti stebëjimà, bandymà ar 

eksperimentà, pasirinkti reikiamas priemones, pasigaminti tirpalus, atlikti reikiamus tyrimus, 

apibendrinti gautus rezultatus ir padaryti iðvadas. Apdorodami gautus duomenis jie turëtø 

skaièiuoti procentus, vidurkius, santykius, braiþyti grafikus, diagramas, pateikti aiðkias lenteles. 

Praktiniø darbø apraðymai apipavidalinami trumpai, bet tvarkingai ir patraukliai, rezultatø 

apibendrinimas, iðvados ir pasiûlymai turi bûti paraðyti aiðkia, taisyklinga kalba. 

Moksleiviams gali bûti siûloma raðyti referatus, taèiau ðis darbo metodas turi bûti taikomas 

prasmingai ir plëtoti moksleivio gebëjimus kryptingai dirbti su gamtamokslinio pobûdþio 

informacija. Referatø temas turëtø siûlyti ir pagrásti patys moksleiviai, jos turëtø bûti 

problemiðkos, skatinanèios ieðkoti atsakymø á aktualius klausimus. Referate turëtø bûti 

suformuluota hipotezë, iðkelti darbo tikslai, trumpai apraðyti darbo bûdai, apibendrinta surinkta 

informacija, padarytos iðvados, pasiûlyti galimi iðkeltos problemos sprendimo bûdai. Referate 

turi atsispindëti moksleivio poþiûris, jo nuomonæ grindþiantys argumentai. Tokie referatai, kuomet 

tekstai tik nuraðomi ið ávairiø ðaltiniø, yra beprasmiðki ir nerekomenduojami. 

Moksleiviai turi gebëti vaizdþiai pristatyti savo tyrimø rezultatus ir apie juos diskutuoti per 

pamokas, konferencijose, konkursuose. 

Ugdymo turinio sukonkretinimas. Gamtos mokslø bendrosios programos iðkelia tikslus ir 

nubrëþia gaires mokytojui, ko ir kaip turëtø bûti mokoma kiekvieno dalyko – fizikos, chemijos, 

biologijos ar integruoto gamtos mokslø kurso, kokie gebëjimai ir vertybiø nuostatos ugdytinos. 

Iðsilavinimo standartai nusako laukiamus mokymosi rezultatus – þinias, supratimà, gebëjimus 

ir nuostatas. Remdamasis ðiais dokumentais ir turimais vadovëliais bei kita mokomàja medþiaga 

mokytojas kuria savo dëstomo dalyko ugdymo turiná bendrajam ar iðplëstiniam kursui, 

pritaikydamas já moksleiviø poreikiams, atsiþvelgdamas á mokymosi sàlygas mokykloje. 

Ugdymo srities struktûra 

Ugdymo srities struktûrà sudaro 4 dalykai: 

1. Biologija; 

2. Chemija; 

3. izika; 

4. Integruotas gamtos mokslø kursas. 

amtamokslinis 

ugdymas 

171

amtamokslinis 

ugdymas 

172 

Moksleiviai, pasirinkdami mokymosi profilá ir jo pakraipà, renkasi ir atitinkamà gamtos mokslø 

dalykø – fizikos, chemijos, biologijos ar integruotà gamtos mokslø kursà. Tie moksleiviai, kurie 

ateityje nenumato studijuoti gamtos mokslø ar imtis kitos veiklos, susijusios su ðiais mokslais, 

taèiau siekia daugiau ðios srities þiniø, pasirenka bendruosius atskirø gamtos mokslø dalykø 

kursus arba integruotà gamtos mokslø kursà. Moksleiviai, norintys tæsti gamtos mokslø studijas 

arba savo profesinæ veiklà susieti su ðiais mokslais, pasirenka iðplëstinius atitinkamus gamtos 

mokslø dalyko kursus. 

Pagal moksleiviø poreikius ir pageidavimus iðplëstinis kursas gali bûti papildomas 

pasirenkamaisiais moduliais. Atsiþvelgiama á mokytojo patirtá, materialinæ mokyklos bazæ, 

gyvenamosios vietovës ypatumus ir kt. Iðplëstinis kursas papildomas tam, kad bûtø nuodugniau 

ugdomi moksleiviø gamtamoksliniai gebëjimai. Siekiama ne tiek plësti gamtos mokslø turiná, 

kiek lavinti moksleiviø gebëjimà kritiðkai ir kûrybiðkai remtis gamtos mokslø idëjomis, dësniais ir 

metodais, spræsti teorines ir praktines problemas. Patartina daugiau dëmesio skirti gamtamokslinei 

moksleiviø veiklai, projektams, ugdyti gebëjimus numatyti ir atlikti eksperimentà, analizuoti, 

pateikti ir apibendrinti rezultatus. Svarbu, kad bûtø ugdomas moksleiviø kûrybiðkumas ir kritinis 

màstymas, gebëjimas áþvelgti ir spræsti problemas, mokëjimas dëstyti mintis ir diskutuoti, 

interpretuoti mokslinius faktus. 

Nors vidurinëje mokykloje fizika, chemija ir biologija daþniausiai dëstomi kaip atskiri dalykai, 

negalima pamirðti, kad ðiuos gamtos mokslus sieja bendros sàvokos ir sampratos, metodologiniai 

principai, gamtamoksliniø ir praktiniø problemø sprendimas ir t.t. Todël bûtina siekti gilesnës 

gamtos mokslø ugdymo turinio integracijos. Taip pat gamtos mokslø turinys turëtø bûti glaudþiai 

siejamas su technologijø taikymu, ekologijos, sveikos gyvensenos, demografijos, gamtonaudos, 

etikos problemomis. Daug esama bendrø gamtos mokslø ir matematikos sàlyèio taðkø. Ne tik 

fizikos ir chemijos, bet ir biologijos mokytojai turëtø daugiau dëmesio skirti matematikos taikymui 

savo pamokose.

Programa 


Biologija 

Vidurinës mokyklos biologijos kursas skirtas nuodugniau paþinti ir suprasti biologiniø sistemø 

funkcionavimo bei kaitos dësningumus, gamtos vieningumà ir dinamiðkà pusiausvyrà. 

Mokydamiesi biologijos moksleiviai lengviau suvoks sveikos gyvensenos biologinæ prasmæ bei 

subalansuotosios plëtros idëjø reikðmæ iðsaugant biosferà ir uþtikrinant visuomenës gyvenimo 

kokybæ. Atlikdami ávairius gamtotyros darbus moksleiviai perpras paþinimo proceso esmæ ir jo 

patrauklumà, mokysis taikyti biologijos þinias spræsdami realias gyvenimo problemas. 

Vidurinëje mokykloje moksleiviai turi trejopà pasirinkimà: jie gali mokytis biologijos pagal 

bendrojo arba iðplëstinio kurso programà, gali visai jos nebesimokyti. 

Bendrojoje biologijos programoje numatomi bendrojo ir iðplëstinio kurso mokymo(si) 

uþdaviniai ir turinys. Po bendrosios programos pateikiami iðsilavinimo standartai, nusakantys 

moksleiviø þiniø ir gebëjimø reikalavimus baigiant XII klasæ. Mokytojai, atsiþvelgdami á moksleiviø 

poreikius bei gebëjimus, mokymo(si) sàlygas mokykloje, bendrøjø programø ir iðsilavinimo 

standartø reikalavimus, pritaiko biologijos ugdymo turiná klasei (mobiliai grupei) ir pavieniams 

moksleiviams. Individualizuotas ugdymo turinys mokytojo planuojamas visiems mokslo metams 

ir trumpesniems laikotarpiams (temai, pamokai). Individualizuojant ugdymo turiná iðsilavinimo 

standartai konkretinami formuluojant mokymosi uþdavinius, kurie nusako moksleiviø pasiekimus 

bei vertinimo kriterijus konkreèiai pamokai. 


Moksleiviai, kurie ateityje nenumato studijuoti biologijos ar imtis kitos veiklos, susijusios su 

ðiuo mokslu, taèiau siekia geresnio iðsilavinimo ðioje srityje, pasirenka bendrojo biologijos kurso 

programà. Bendrajame kurse visos temos nagrinëjamos pabrëþiant pasaulëvaizdá plëtojanèius 

ir gyvenimiðkus klausimus, mokslo raidà kaip tiesos ieðkojimo ir gamtos paþinimo bûdà. Kursas 

padës moksleiviui geriau suprasti svarbiausius biologijos dësningumus, jø paþinimo reikðmæ 

asmens ir visuomenës gyvenime, plëtoti gebëjimus kritiðkai vertinti biologinio pobûdþio 

informacijà, pritaikyti biologijos þinias ir supratimà darant pagrástas iðvadas ir sprendimus 

ávairiose gyvenimo situacijose. Bendrajam kursui skiriamos 2 savaitinës pamokos per metus (4 

savaitinës pamokos per dvejus metus). Baigdamas mokyklà moksleivis gali laikyti mokykliná 

egzaminà, kurio programa rengiama remiantis bendrojo kurso iðsilavinimo standartais. 

Biologija 

173

Biologija 

174 

Moksleiviai, norintys tæsti biologijos studijas arba savo profesinæ veiklà susieti su ðiuo mokslu, 

pasirenka iðplëstinio biologijos kurso programà. Iðplëstinis biologijos kursas turëtø suteikti 

moksleiviams pakankamus þiniø ir supratimo bei gebëjimø pagrindus tolesnëms biologijos, 

medicinos ar þemës ûkio studijoms. Jame temos nagrinëjamos nuodugniau, teikiama daugiau 

potemiø, keliami didesni reikalavimai gebëjimams. Ðis kursas plëtoja moksleiviø biologijos þinias, 

jø gebëjimus kryptingai rinkti, apibendrinti ir kritiðkai vertinti biologinio pobûdþio informacijà; 

remiantis turimomis þiniomis formuluoti hipotezes, planuoti ir atlikti tyrimus, daryti pagrástas 

iðvadas ir sprendimus. Moksleivis mokosi tinkamai apdoroti ir pateikti þodþiu ar raðtu savo 

tyrimø duomenis bei iðvadas. Iðplëstiniam kursui skiriamos 3 savaitinës pamokos per metus (6 

savaitinës pamokos per dvejus metus). Mokydamasis biologijos pagal iðplëstinio kurso programà, 

moksleivis pasirengia laikyti valstybiná egzaminà, kuris rengiamas remiantis iðplëstinio kurso 

iðsilavinimo standartais. 

Biologijos turiná nepriklausomai nuo to, kuris kursas pasirenkamas, sudaro 5 temos: 

1. Biologijos metodologija; 

2. Làstelë – struktûrinis ir funkcinis organizmo elementas. Audiniai; 

3. Pagrindinës organizmo funkcijos; 

4. Organizmø genetika, evoliucija ir ávairovë; 

5. Organizmas ir aplinka. 

Biologijos kursà vienija tam tikros idëjos, kurias bûtina suvokti mokantis biologijos. Tai: 

© universalumas ir ávairovë. Moksleiviams turëtø bûti aiðku, kad gamtoje, kuri ið pirmo 

þvilgsnio yra be galo ávairi, esti daug bendrybiø ir dësningumø, kad tarpusavyje ávairûs 

organizmai glaudþiai susijæ ir vienas nuo kito priklauso. 

© organizmø sandaros ir funkcijø vienovë. Moksleiviai turëtø suprasti, kad bet kurios 

organizmo struktûros: organoido, làstelës, audinio, organo ar organø sistemos sandara 

yra pritaikyta atlikti tik tam tikras funkcijas ir kad ðiø funkcijø visuma lemia organizmo 

veiklà. 

© pusiausvyra biologiniø sistemø viduje. Kontrolë ir reguliavimas uþtikrinant vidinæ 

pusiausvyrà bûdingas visoms biologinëms sistemoms – pradedant làstele ir baigiant 

ekosistemomis. Gyvybës egzistavimà uþtikrina ðios pusiausvyros dinamiðkumas, t. y. 

gebëjimas prisitaikyti prie kintanèiø aplinkos sàlygø. 

© evoliucija, sàlygojanti organizmø ávairovæ, jø sandaros ir funkcijø prisitaikymà prie 

kintanèiø aplinkos sàlygø. Moksleiviai turëtø suprasti, kad nuolat ið lëto kinta, t. y. 

evoliucionuoja ne tik gyvosios bûtybës, bet ir visa Visata, mûsø planeta Þemë, þmoniø 

visuomenë.

Biologijos metodologijos temoje nagrinëjamas gyvosios gamtos paþinimo procesas, t. y. veiklos 

bûdai, kuriais yra atrastos, kaupiamos, tikslinamos ir plëtojamos biologijos þinios. Kad biologijos 

þinios, jø prigimtis bei vertë bûtø moksleiviø gerai suprasta ir mokymasis taptø visaverèiu, bûtina 

visø likusiø temø medþiagà sieti su biologijos metodologija, gamtos stebëjimais ir eksperimentais. 

Kokie tai turëtø bûti darbai, eksperimentai ar stebëjimai, mokytojas sprendþia pats, atsiþvelgdamas 

á turimas priemones ir iðgales. Konkretûs praktiniai darbai nurodomi egzaminø programoje, 

taèiau nevertëtø tik jais apsiriboti. 


Uþdaviniai: 

© nuodugniau suprasti svarbiausius biologijos dësningumus, ðio mokslo raidà ir vaidmená 

visuomenës gyvenime; 

© mokytis argumentuotai vertinti biologinio pobûdþio informacijà, mokslo bei technologijø 

plëtotës poveiká gamtai, visuomenei ir paskiram þmogui, ugdytis atsakomybæ uþ gamtos 

iðsaugojimà; 

© mokytis taikyti biologijos þinias ir gebëjimus praktinëje veikloje, sprendþiant su biologija 

susijusias problemas; 

© geriau susipaþinti su visuomenës subalansuotosios plëtros principais bei nuostatomis, 

stengtis pasirinkti ðias nuostatas atitinkanèià gyvensenà. 

Tematika 

1. Biologijos metodologija 

Biologinio pobûdþio informacijos rinkimas, mokslinio teksto nagrinëjimas, informacijos 

apibendrinimas ir pateikimas. 

Biologijos mokslo raida ir reikðmë visuomenës gyvenimui. Moksliniø tiesø sàlygiðkumas ir 

nuolatinë kaita. 

Nesudëtingø stebëjimø ir eksperimentø atlikimas (pagal bendrojo kurso medþiagà), duomenø 


2. Làstelë – struktûrinis ir funkcinis organizmo elementas. Audiniai 

Gyvøjø organizmø cheminë sudëtis 

Organiniø junginiø sudëtis ir funkcijos. 

ermentø vaidmuo làstelës ir organizmo gyvybiniuose procesuose. 

Biologija 

175

Biologija 

176 

Làstelës sandara ir funkcijos 

Prokariotinës ir eukariotinës làstelës. 

Augalinë ir gyvûninë làstelës. 

Làstelës organoidai. 

Medþiagø pernaða ir energijos bûtinumas làstelës gyvybiniams procesams. 

otosintezë ir kvëpavimas. 

Làstelës ciklas ir jo etapai. 

3. Pagrindinës organizmo funkcijos 

Medþiagø ir energijos apykaita 

Augalo lapo vaidmuo fotosintezëje. 

Virškinimas ir fermentø veikla. 

Organizmo apsirûpinimas bûtina energija. 

Virðkinamojo trakto ligos. Vitaminø reikðmë ir sveikos mitybos pasirinkimas. 

Medþiagø perneðimas ir ðalinimas 

Kvëpavimo, kraujotakos ir ðalinimo sistemø tarpusavio sàveika. 

Imuninë þmogaus sistema. 

Þmogaus organizmo vidinës terpës palaikymas. 

Judëjimas 

Judëjimo reikðmë organizmø gyvybinei veiklai. 

Dauginimasis ir individualus vystymasis 

Nelytinis ir lytinis dauginimasis. 

Mergaièiø ir berniukø brendimas. 

Mejozë ir vaisiaus vystymasis. 

Šeimos planavimas ir neigiami veiksniai gemalo vystymuisi. 

Organizmo veiklos reguliavimas ir orientavimasis aplinkoje 

Reflekso lankas, refleksai. Centrinë ir periferinë nervø sistemos. 

Nervø sistemos ligos. 

4. Organizmø genetika, evoliucija ir ávairovë 

Genetinë informacija làstelëje ir jos realizavimas 

Genø ir chromosomø vaidmuo paveldint organizmo poþymius. 

Genø inþinerijos taikymas. 

Paveldimumas ir kintamumas 

Organizmo poþymiø paveldëjimas. Kombinacinis kintamumas. 

Mutacinis kintamumas, genetinës ligos. 

Organizmø prisitaikymas prie aplinkos.

Organizmø sisteminis giminingumas ir ávairovë 

È. Darvino evoliucijos teorija ir gamtinë atranka. 

Pagrindiniai organizmø sistematikos principai. 

Gyvøjø organizmø reikðmë gamtai ir þmogaus gyvenimui. 

5. Organizmas ir aplinka 

Ekosistemos ir biosfera 

Ekosistemos ir biosfera — vientisos savireguliacinës sistemos. 

Bûdingiausiø Lietuvos ekosistemø gamintojai, gyvaëdþiai ir skaidytojai. 

Þmogaus ûkinës veiklos poveikis aplinkai. 

Populiacijos 

Populiacija ir populiacijos dydþio savireguliacija. 

Daugiametë bendrijø kaita. 

Ekologija ir aplinkosauga 

Þmogaus santykiø su gamta istorijos dësningumai. 

Aplinkosauga ir jos problemos Lietuvoje ir pasaulyje. 

Þmogaus gyvenimo kokybës priklausomybë nuo fiziniø ir socialiniø sàlygø, gyvensenos ir 

nuostatø. 


Uþdaviniai: 

© mokytis ágyti iðsamiø ir nuosekliø þiniø bei gebëjimø ið pagrindiniø biologijos srièiø; 

© ugdytis gebëjimà rinkti ir apibendrinti biologinio pobûdþio informacijà, planuoti ir atlikti 

stebëjimus bei eksperimentus; 

© ugdytis gebëjimà taikyti turimas teorines þinias bei tyrimø duomenis darant pagrástas 

iðvadas ir priimant sprendimus, suprasti, kad mokslo faktai ágauna vertæ tik susieti 

tarpusavyje ir apibendrinti; 

© ugdytis gebëjimà analizuoti ir argumentuotai vertinti mokslo bei technologijø plëtotës 

átakà gamtai, visuomenei ir paskiram asmeniui; 

© ugdytis gebëjimà savarankiðkai kelti ir spræsti biologinio bei ekologinio pobûdþio 

problemas, pritaikyti biologijos þinias ir gebëjimus praktinëje veikloje ir pagrindþiant 

savo poþiûrá á sveikà gyvensenà, gamtonaudà bei gamtosaugà; 

© ugdytis gebëjimà bendradarbiauti ir bendrauti atliekant gamtos tyrimus ir 

apibendrinant jø rezultatus, numatant ir ágyvendinant aplinkosauginius darbus. 

Biologija 

177

Biologija 

178 

Tematika 

1. Biologijos metodologija 

Biologinio pobûdþio informacijos rinkimas ið ávairiø ðaltiniø, apibendrinimas ir pateikimas, 

mokslinio teksto ir informacijos nagrinëjimas. 

Biologijos ir kitø gamtos mokslø raida, jø tarpusavio ryðiai. Biologijos reikðmë þmonijos 

istorijoje. 

Stebëjimo ir eksperimento (pagal iðplëstinio kurso turiná) planavimas, atlikimas, statistinis 

duomenø apdorojimas. 

Mokslinio pranešimo rengimas. 

Moksliniø þiniø sàlygiðkumas ir paþinimo ribos. 

2. Làstelë – struktûrinis ir funkcinis organizmo elementas. Audiniai 

Gyvøjø organizmø cheminë sudëtis 

Cheminiai elementai aplinkoje ir gyvuose organizmuose. 

Organiniai junginiai. 

ermentø specifiðkumas. 

Làstelës sandara ir funkcijos 

Prokariotinës ir eukariotinës làstelës. Eukariotinës làstelës kilmë. 

Augalinë ir gyvûninë làstelës. 

Làstelës organoidai ir jø funkcijos. 

Làstelës membranø sandara ir medþiagø pernaða. ATP vaidmuo. 

otosintezës ir kvëpavimo etapai. Rûgimo procesas. 

Làstelës ciklo etapai. Làsteliø specializacijos ir atliekamø funkcijø priklausomybë. 

3. Pagrindinës organizmo funkcijos 

Medþiagø ir energijos apykaita 

Augalo lapo vaidmuo fotosintezëje. 

Liaukinis epitelis. ermentai ir jø veikimo priklausomybë nuo iðoriniø veiksniø. 

Organizmo apsirûpinimas bûtina energija. 

Virðkinamojo trakto ligos. Vitaminø reikðmë ir sveikos mitybos pasirinkimas. 

Medþiagø perneðimas ir ðalinimas 

Kvëpavimo, kraujotakos ir ðalinimo sistemø tarpusavio sàveika. 

Medþiagø ir dujø apykaita augaluose ir gyvûnuose. 

Imuninë þmogaus sistema. 

Þmogaus organizmo vidinë terpë – vieninga sistema. 

Judëjimas 

Judëjimo bûdø ávairovë.

Dauginimasis ir individualus vystymasis 

Nelytinis ir lytinis dauginimasis. Sëklø platinimas ir dygimas. 

Mergaièiø ir berniukø brendimas. 

Mejozë, zigotos susidarymas ir þmogaus gemalo vystymasis. Gyvûnø apvaisinimas ir 

vystymasis. 

Šeimos planavimas ir neigiami veiksniai gemalo vystymuisi. 

Organizmo veiklos reguliavimas ir orientavimasis aplinkoje 

Nervø sistemos ir hormonø vaidmuo reguliuojant organizmo veiklà. 

Nervø sistemos ligos. 

4. Organizmø genetika, evoliucija ir ávairovë 

Genetinë informacija làstelëje ir jos realizavimas 

Genetinës informacijos perdavimas. 

Polipeptidinës grandinës susidarymas. 

Genetinës informacijos realizavimas làstelëje. 

Genø inþinerijos taikymas. 

Paveldimumas ir kintamumas 

Organizmo poþymiø paveldëjimo ir kintamumo dësningumai. 

Þmogaus genomas. 

Mutacijos ir jø atsiradimas. 

Genø ir aplinkos sàveika. 

Organizmø sisteminis giminingumas ir ávairovë 

Gyvybës ir þmogaus kilmës teorijos. 

Organizmø klasifikacija remiantis làstelës sandara. 

Sistematikos principai ir pagrindinës organizmø taksonominës grupës bei jø ekologinis 

vaidmuo. 


Ekosistemos ir biosfera 

Ekosistemos ir biosfera — vientisos savireguliacinës sistemos. 

Bûdingiausiø Lietuvos ekosistemø gamintojai, gyvaëdþiai ir skaidytojai. 

Medþiagø ir energijos srautai ekosistemose. 

Populiacijos 

Abiotinë ir biotinë aplinka. 

Populiacija ir populiacijos dydþio savireguliacija. 

Ekologija ir aplinkosauga 

Þmogaus ir gamtos santykiø dësningumai. 

Þmogaus ûkinës veiklos poveikis aplinkai. 

Þmogaus gyvenimo kokybës priklausomybë nuo fiziniø ir socialiniø sàlygø, gyvensenos ir nuostatø. 

Biologija 

179


Iðplëstinio kurso iðsilavinimo standartø reikalavimai apima ir bendrojo kurso iðsilavinimo standartø reikalavimus, todël lentelës iðplëstinio kurso skiltyje 

áraðyta tik tai, kà moksleivis privalo þinoti ir suprasti daugiau, negu reikalaujama pagal bendrojo kurso programà. 

Sritis/Tematika Esminiai gebëjimai 

1. Biologijos metodologija Surasti ir tinkamai apdoroti biologinio 

pobûdþio informacijà. 

Prasmingai taikyti ágytas biologijos þinias 

praktiðkai ir kasdienëje veikloje. 

Kritiðkai vertinti biologinius atradimus ir 

diskutuoti apie ðio mokslo perspektyvas. 

PASIEKIMAI 


1.1. Randa reikiamà biologinio pobûdþio 

informacijà ávairiuose ðaltiniuose, jà analizuoja 

ir apibendrina. 

1.2. Taiko ágytas biologijos þinias aiðkindamas 

gamtos reiðkinius ir spræsdamas gyvenimiðkas 

problemas, kritiðkai vertina hipotezes, iðvadas, 

pasiûlytus problemø sprendimus. 

1.3. Atlieka stebëjimus ir bandymus pagal 

bendrojo kurso programà. 

1.4. Apibûdina pagrindinius biologijos mokslo 

raidos dësningumus, diskutuoja apie galimà 

gamtos mokslø laimëjimø taikymà visuomenës 

gyvenime bei pasekmes. 

1.5. Kritiðkai vertina gyvûnø naudojimà 

medicininiams ir kitiems tyrimams. 

1.6. Savarankiðkai pasirenka tyrimams reikiamà 

laboratorinæ árangà bei prietaisus, medþiagas, 

pasigamina tirpalus, tiksliai atlieka matavimus, 

moka apskaièiuoti procentus, vidurkius, 

santykius. Gautus rezultatus pavaizduoja aiðkiais 

grafikais, diagramomis ir pan. 

1.1. Tikslingai renka biologinio pobûdþio 

informacijà ið ávairiø ðaltiniø, jà analizuoja, 

apibendrina; remdamasis surinkta informacija 

formuluoja iðvadas ir pasiûlymus, parengia 

trumpà mokslinës literatûros apþvalgà apibrëþtu 

klausimu. 

1.2. Prasmingai vartoja biologijos terminus, 

sàvokas, remiasi dësniais ir teorijomis 

aiðkindamas gamtos reiðkinius ir spræsdamas 

gyvenimiðkas problemas, kalba ir diskutuoja 

mokslinëmis temomis. 

1.3. Remdamasis iðplëstinio kurso medþiaga, 

formuluoja hipotezes ir jas tikrina susiplanuotu 

bandymu ar sistemingu stebëjimu; analizuoja ir 

apibendrina atliktø tyrimø duomenis, daro 

iðvadas, parengia moksliná praneðimà (já pristato 

klasei ar mokyklai). 

1.4. Apibûdina pagrindinius biologijos mokslo 

raidos dësningumus ir susieja su kitø gamtos 

mokslø raida. Kritiðkai vertina naujausius 

biologijos atradimus, diskutuoja apie ðio mokslo 

perspektyvas. 

1.6. Planuodamas bandymus ar stebëjimus 

numato reikiamà laboratorinæ árangà, prietaisus, 

medþiagas, pasigamina tirpalus, tiksliai atlieka 

matavimus, moka apskaièiuoti procentus, 

santykius, vidurkius, paklaidas. Gautus rezultatus 

pavaizduoja aiðkiais grafikais, diagramomis ir pan. 

180 

Biologija


2. Làstelë – struktûrinis ir 

funkcinis organizmo 

elementas 

2.1. Gyvøjø organizmø 

cheminë sudëtis 

2.2. Làstelës sandara ir 

funkcijos 

Apibûdinti gyvøjø organizmø cheminæ 

sudëtá ir susieti jà su organizmø gyvybine 

veikla. 

Apibûdinti gyvøjø organizmø làstelinæ 

sandarà, paaiðkinti làstelëse vykstanèiø 

procesø reikðmæ gyvybinei organizmo 

veiklai. 

PASIEKIMAI 


2.1.1. Nurodo cheminius elementus, áeinanèius 

á organiniø junginiø sudëtá. 

2.1.2. Apibûdina organinius junginius, 

áeinanèius á organizmø làsteliø sudëtá ir nurodo 

svarbiausias jø atliekamas gyvybines funkcijas. 

2.1.3. Apibûdina fermentus, jø vaidmená làstelës 

ir organizmo gyvybiniuose procesuose. 

2.1.4. Nurodo nukleorûgðtis (DNR, RNR) ir jø 

biologinæ reikðmæ. 

2.2.1. Schemose atpaþásta prokariotines ir 

eukariotines làsteles, nurodo pagrindiná ðiø 

làsteliø skirtumà. 

2.2.2. Mikropreparatuose atpaþásta augalø ir gyvûnø 

làsteles, nurodo ðiø làsteliø pagrindinius skirtumus. 

2.2.3. Apibûdina làstelës citoplazmà, branduolá, 

plazminæ membranà, mitochondrijas, 

chloroplastus, ribosomas ir nurodo po vienà ðiø 

struktûrø funkcijà. 

2.2.4. Apibûdina pasyviàjà medþiagø pernaðà. 

2.2.5. Paaiðkina energijos bûtinumà làstelës 

gyvybiniams procesams ir nurodo ATP kaip 

visiems gyviems organizmams bûdingà 

energetiná junginá. 

2.1.1. Apibûdina gamtos vienovæ lygindamas 

þemës plutoje ir organizmuose aptinkamus 

elementus. Nurodo geleþies, kalcio, kalio ir natrio 

reikðmæ gyvybiniams procesams. 

2.1.2. Apibûdina angliavandeniø, lipidø ir 

baltymø sandarà ir susieja su jø funkcijomis. 

2.1.3. Apibûdina fermentø specifiðkumà. 

Paaiðkina fermento aktyvumo priklausomybæ 

nuo temperatûros, pH, substrato koncentracijos. 

Pateikia fermentø naudojimo biotechnologijoje 

pavyzdþiø. 

2.1.4. Apibûdina nukleotido sandarà, atpaþásta 

DNR ir RNR struktûrines formules. Nurodo RNR 

tipus ir jø vaidmená baltymø sintezëje. 

2.2.1. Palygina prokariotines ir eukariotines 

làsteles ir nurodo pagrindinius jø skirtumus 

(branduolys ir membraniniai organoidai). 

Paaiðkina eukariotinës làstelës kilmæ. 

2.2.2. Augalø, grybø ir gyvûnø làsteliø skirtumus 

susieja su jø atliekamomis funkcijomis. 

2.2.3. Apibûdina làstelës citoplazmà, branduolá, 

plazminæ membranà, mitochondrijas, 

chloroplastus, ribosomas, endoplazminá tinklà, 

Goldþio aparatà, vakuoles ir paaiðkina po vienà 

ðiø struktûrø funkcijà. 

2.2.4. Apibûdina làstelës membranø sandarà, 

pasyviàjà ir aktyviàjà medþiagø pernaðà. 

2.2.5. Apibûdina ATP kaip junginá, sukaupiantá 

ir atpalaiduojantá energijà làstelës gyvybiniø 

procesø metu. 

181 

Biologija


3. Pagrindinës organizmø 

funkcijos 

3.1. Medþiagø ir energijos 

apykaita 

Apibûdinti medþiagø ir energijos apykaità 

gyvuose organizmuose. 

PASIEKIMAI 


2.2.6. Apibûdina fotosintezæ kaip 

chloroplastuose vykstantá procesà, kurio metu 

ðviesos energija verèiama gliukozës cheminiø 

ryðiø energija. 

2.2.7. Paraðo ir paaiðkina fotosintezës reakcijos 

lygtá. 

2.2.8. Apibûdina kvëpavimà kaip 

mitochondrijose vykstantá procesà, kurio metu 

deguonis naudojama organinëms medþiagoms 

skaidyti ir energijai gauti. 

2.2.10. Paraðo ir paaiðkina kvëpavimo reakcijos 

lygtá. 

2.2.11. Apibûdina làstelës ciklo etapus: interfazæ 

ir mitozæ. Nurodo làstelës ciklà kaip 

kontroliuojamà procesà ir susirgimà vëþiu kaip 

nekontroliuojamo làsteliø dalijimosi rezultatà. 

3.1.1. Apibûdina augalo lapà kaip organà, 

sudarytà ið tarpusavyje susijusiø audiniø: 

asimiliacinio, dengiamojo ir apytakinio bei ðiø 

audiniø vaidmená fotosintezëje. 

3.1.2. Nurodo virðkinamojo trakto vietas, kuriose 

skaidomi baltymai, riebalai ir angliavandeniai, 

susieja virðkinimà su fermentø veikla. 

3.1.3. Apibûdina daþniausias virðkinamojo trakto 

ir virðkinimo liaukø ligas bei jø prieþastis. 

2.2.6. Apibûdina medþiagas, kurios dalyvauja 

ir kurios susidaro ðviesos ir tamsos fazëse. 

2.2.8. Apibûdina glikolizæ làsteliø citoplazmoje. 

Nurodo mitochondrijose vykstanèio kvëpavimo 

etapus: Krebso ciklà bei elektronø pernaðos 

grandinæ ir apibûdina jø reikðmæ gaunant 

energijà. 

2.2.9. Apibûdina rûgimà bei rûgimo ir 

kvëpavimo skirtumus. 

2.2.11. Apibûdina procesus, vykstanèius 

làstelëje mitozës metu. Susieja làsteliø 

specializacijà su jø prisitaikymu atlikti funkcijas. 

Pateikia làsteliø specializacijos pavyzdþiø. 

3.1.1. Paaiðkina augalø lapø prisitaikymà 

fotosintezei efektyvinti. 

3.1.2. Apibûdina liaukinio epitelio atliekamas 

funkcijas, susietas su virðkinimo liaukø (kepenø 

ir kasos) veikla. Nurodo po vienà fermentà, 

skaidantá riebalus, baltymus ir angliavandenius. 

Paaiðkina remdamasis grafikais, kaip fermento 

veikimas priklauso nuo temperatûros ir pH. 

182 

Biologija


3.2. Medþiagø perneðimas 

ir ðalinimas 

Susieti organizmø sandarà su jø gyvybine 

veikla. 

Apibûdinti medþiagø perneðimà 

organizme ir tarp organizmo ir aplinkos. 

PASIEKIMAI 


3.1.4. Apibûdina vitaminø reikðmæ þmogaus 

organizmui. 

3.1.5. Susieja làstelës kvëpavimà su organizmo 

apsirûpinimu gyvybiniams procesams bûtina 

energija. 

3.1.6. Analizuoja ir vertina informacijà, pateiktà 

reklamoje ir maisto etiketëse. Susieja mitybà su 

þmogaus sveikata. Aptaria vegetarizmo teigiamus 

ir neigiamus ypatumus. 

3.2.1. Paaiðkina, kaip oras patenka á þmogaus 

plauèius ir kaip ið jø pasiðalina. Apibûdina dujø 

apykaità tarp alveoliø ir kapiliarø. Nurodo 

labiausiai paplitusias plauèiø ir kvëpavimo takø 

ligas bei jø prieþastis. 

3.2.2. Paaiðkina, kaip ir kodël keièiasi kvëpavimo 

daþnis atliekant fiziná darbà. 

3.2.5. Apibûdina kraujo sudëtá ir susieja su 

atliekamomis funkcijomis: medþiagø perneðimu, 

imunitetu, kreðëjimu. 

3.1.4. Susieja vitaminø ir fermentø veikimà. 

3.2.1. Susieja plauèiø alveoliø sandarà su jø 

atliekama funkcija. 

3.2.2. Paaiðkina deguonies patekimà á gyvûnø 

organizmà per drëgnà odà, trachëjà ir þiaunas. 

Paaiðkina, kaip kvëpavimo takai apsaugo 

plauèius nuo paþeidimø ir infekcijø, apibûdina, 

kaip plauèiai prisitaikæ vykdyti dujø apykaità. 

3.2.3. Apibûdina augalo þioteliø iðsidëstymà 

lapo dengiamajame audinyje, paaiðkina, kaip 

vyksta dujø apykaita lape. 

3.2.4. Nurodo þiediniø augalø apytakinius 

audinius ir jø reikðmæ perneðant iðtirpusias 

organines ir neorganines medþiagas. 

3.2.5. Apibûdina kraujo làsteliø sandarà ir 

susieja jà su atliekamomis funkcijomis. 

3.2.6. Apibûdina imunitetà bei antikûniø 

veikimo specifiðkumà. 

183 

Biologija


3.3. Judëjimas 

3.4. Dauginimasis ir 

individualus vystymasis 

Susieti organizmø dauginimàsi su 

gyvybës tæstinumu. 

PASIEKIMAI 


3.2.7. Apibûdina ÞIV virusà kaip imuninës 

sistemos ardytojà. 

3.2.8. Apibûdina ðirdies, didþiojo ir maþojo 

kraujo apytakos rato funkcijas. 

3.2.9. Apibûdina þmogaus organizmo 

homeostazæ kaip gliukozës, vandens ir druskø 

koncentracijos bei pastovios kûno temperatûros 

palaikymà. 

3.2.10. Nurodo þmogaus ðalinimo organus. 

3.3.1. Paaiðkina judëjimo reikðmæ organizmø 

gyvybinei veiklai. 

3.4.1. Apibûdina augalø nelytiná ir lytiná 

dauginimàsi. 

3.4.2. Nurodo bûtinas sàlygas sëkloms dygti. 

3.4.3. Apibûdina, koká vaidmená atlieka hormonai 

bræstant mergaitëms ir berniukams. Apibûdina 

menstruacijø ciklà. 

3.4.4. Nurodo, kur susidaro þmogaus gametos. 

Apibûdina mejozæ kaip lytiniø làsteliø 

susidarymo bûdà. 

3.4.5. Paaiðkina, kaip susidaro þmogaus zigota 

ir nurodo placentos vaidmená vaisiaus 

vystymuisi. 

3.2.7. Paaiðkina, kaip ÞIV virusas naikina 

imuninæ sistemà. 

3.2.8. Paaiðkina, kaip dirba ðirdis ir teka kraujas 

kraujagyslëmis. 

3.2.9. Apibûdina þmogaus organizmo vidinæ 

terpæ (kraujà, limfà, audiniø skystá) kaip vieningà 

sistemà. Paaiðkina kepenø, odos ir inkstø 

vaidmená palaikant homeostazæ. 

3.2.10. Susieja inkstø sandarà su ðalinimu. 

3.3.1. Apibûdina judëjimo bûdø ávairovæ gyvûnø 

karalystëje. Susieja judëjimo bûdø kitimà 

evoliucijoje su skeleto formavimusi. 

3.4.1. Apibûdina apdulkinimo, apvaisinimo ir 

sëklø platinimo reikðmæ augalø ávairovei ir 

iðplitimui. 

3.4.2. Apibûdina dygstanèioje sëkloje 

vykstanèius procesus ir susieja juos su sëklø 

dygimui reikiamomis sàlygomis. 

3.4.4. Paaiðkina lytiniø làsteliø susidarymà ir jø 

prisitaikymà atlikti savo funkcijà. Susieja mejozæ 

su organizmø poþymiø ávairove. 

3.4.5. Apibûdina þmogaus gemalo vystymàsi iki 

gimimo. 

3.4.6. Palygina vidiná ir iðoriná gyvûnø 

apvaisinimà, tiesioginá ir netiesioginá 

poembrioniná vystymàsi. 

184 

Biologija


3.5. Organizmo veiklos 

reguliavimas ir 

orientavimasis aplinkoje 

4. Organizmø genetika, 

evoliucija ir ávairovë 

4.1. Genetinë informacija 

làstelëje ir jos realizavimas 

Apibûdinti nerviná ir humoraliná 

organizmo veiklos reguliavimà. 

Apibûdinti genetinæ informacijà, esanèià 

làstelëje bei jos realizavimà. 

PASIEKIMAI 


3.4.7. Pateikia po keletà ðeimos planavimo ir 

kontracepcijos bûdø. Diskutuoja apie etines 

ðeimos planavimo ir kontracepcijos problemas. 

3.4.8. Paaiðkina tabako, alkoholio ir narkotiniø 

medþiagø, medikamentø bei stresø poveiká 

þmogaus gemalo vystymuisi. 

3.5.1. Nurodo neurono vaidmená perduodant 

nerviná signalà. 

3.5.2. Nurodo centrinæ ir periferinæ nervø 

sistemas bei jø funkcijas. 

3.5.3. Naudodamasis schema apibûdina reflekso 

lankà ir susieja su organø veiklos reguliavimu. 

Skiria sàlyginius ir nesàlyginius refleksus. 

3.5.4. Nurodo keletà þmogaus vidaus sekrecijos 

liaukø ir jø funkcijas. 

3.5.5. Nurodo daþniausias nervø sistemos ligas 

ir jø prieþastis. Nurodo narkotiniø medþiagø 

poveiká þmogaus nervø sistemai. 

4.1.1. Apibûdina DNR kaip chromosomø 

sudedamàjà dalá ir genetinës informacijos neðëjà. 

4.1.2. Susieja DNR dvigubëjimà su chromatidþiø 

susidarymu. 

4.1.3. Apibûdina genà kaip genetinës 

informacijos vienetà. 

3.5.1. Paaiðkina, kaip nervinis signalas sklinda 

neuronu ir perduodamas sinapsëje. Apibûdina 

juntamuosius, judinamuosius ir miðriuosius 

nervus. 

3.5.2. Nurodo pagrindines galvos smegenø 

dalis, smegenø þievës jutimo zonas ir apibûdina 

ðiø zonø vaidmená susidarant pojûèiams. 

3.5.3. Apibûdina nervø sistemos vaidmená 

uþtikrinant organø ir jø sistemø darnià veiklà 

bei palaikant pastovià organizmo vidinæ terpæ. 

3.5.4. Palygina nerviná ir humoraliná organizmo 

veiklos reguliavimà. 

4.1.1. Apibûdina replikacijos procesà ir 

komplementarumo reikðmæ susidarant DNR 

molekulei ir perduodant informacijà. 

4.1.2. Paaiðkina tolygø genetinës informacijos 

pasiskirstymà vykstant mitozei. 

4.1.3. Apibûdina genetiná kodà ir paaiðkina jo 

universalumà. 

185 

Biologija


4.2. Paveldimumas ir 

kintamumas 

Apibûdinti organizmo poþymiø 

paveldëjimà ir kintamumà. 

PASIEKIMAI 


4.1.4. Apibûdina, kaip perduodama informacija 

vykstant baltymø sintezei. 

4.1.5. Apibûdina genø inþinerijà, argumentuotai 

vertina jos taikymo praktikoje reikðmæ ir 

problemas. 

4.2.1. Apibûdina atsitiktiná lytiniø làsteliø 

susiliejimà kaip kombinacinio kintamumo 

prieþastá. 

4.2.2. Apibrëþia genotipà ir fenotipà. Apibûdina 

genø ir chromosomø vaidmená susidarant 

homozigotiniams ir heterozigotiniams 

organizmams ir susieja su poþymiø paveldëjimu. 

4.2.3. Nagrinëja genetiniais simboliais 

pavaizduotas kryþminimo schemas, sprendþia 

genetikos uþdavinius: monohibridinio ir 

analizuojamojo kryþminimo, su lytimi sukibusiø 

poþymiø ir kraujo grupiø paveldëjimo. 

4.2.4. Nagrinëja ir sudaro genealoginio medþio 

schemas. 

4.2.5. Apibûdina paveldimas ligas ir þmogaus 

gemalo genetiniø tyrimø reikðmæ jas 

diagnozuojant. Pateikia paveldimø ligø 

pavyzdþiø. Diskutuoja dël etiniø problemø, 

susijusiø su genetiniais þmogaus tyrimais. 

4.2.6. Apibûdina mutaciná kintamumà, jo reikðmæ 

evoliucijai. Nurodo mutacijø atsiradimo 

prieþastis. 

4.2.7. Susieja modifikaciná kintamumà su 

organizmø prisitaikymu prie aplinkos sàlygø. 

4.1.4. Nurodo geno ir polipeptidinës grandinës 

sandaros ryðá. Paaiðkina, kaip susidaro 

polipeptidinë grandinë. 

4.2.1. Susieja kombinaciná kintamumà su 

mejoze. Apibûdina kombinacinio kintamumo 

reikðmæ evoliucijai bei selekcijai. 

4.2.2. Paaiðkina aleliø sàveikà per nepilnà 

dominavimà. 

4.2.3. Nagrinëja dihibridinio kryþminimo, 

sukibusiø genø paveldëjimo schemas ir 

sprendþia uþdavinius. 

4.2.5. Nurodo þmogaus genomo projektà kaip 

svarbø ðiuolaikinës genetikos atradimà ir jo 

reikðmæ diagnozuojant bei gydant genetines 

ligas. 

4.2.6. Paaiðkina mutacijø paveldëjimà. Susieja 

aplinkos uþterðtumà su mutacijø atsiradimu ir 

þmogaus sveikata. 

4.2.7. Nagrinëja variacines kreives. Ávertina genø 

ir aplinkos sàveikos vaidmená atsirandant 

naujiems poþymiams. 

186 

Biologija


4.3. Organizmø sisteminis 

giminingumas ir ávairovë 

Apibûdinti gamtinæ atrankà ir jos reikðmæ 

evoliucijoje. 

Apibûdinti organizmø sistematikos 

principus ir jø reikðmæ tyrinëjant gyvàjà 

gamtà. 

PASIEKIMAI 


4.3.1. Apibûdina È. Darvino evoliucijos teorijà. 

4.3.2. Apibûdina gamtinæ atrankà ir jos reikðmæ 

evoliucijai. 

4.3.3. Apibûdina rûðá kaip visumà individø, kurie 

gali kryþmintis tarpusavyje ir palikti vaisingø 

palikuoniø. 

4.3.4. Diskutuoja apie genetinës ir kultûrinës 

evoliucijos reikðmæ þmogaus rûðies atsiradimui. 

4.3.5. Paaiðkina organizmø sistematikos 

principus, nurodo organizmø karalystes ir pateikia 

jø atstovø pavyzdþiø. 

4.3.7. Apibûdina virusus, bakterijas, grybus ir jø 

reikðmæ gamtai bei þmogaus gyvenimui. 

4.3.8. Pateikia keletà protistø pavyzdþiø. 

4.3.9. Nurodo keletà parazitiniø ir saprotrofiniø 

grybø pavyzdþiø. 

4.3.10. Apibûdina augalø vaidmená biosferoje ir 

ekosistemose bei jø reikðmæ þmogaus gyvenimui. 

4.3.1. Aptaria skirtingas rûðiø kilmës teorijas. 

4.3.2. Nurodo gamtinës atrankos prielaidas: 

populiacijos poþymiø ávairovæ, palikuoniø 

skaièiø, konkurencijà. Palygina gamtinæ ir 

dirbtinæ atrankà. 

4.3.4. Apibûdina þmogaus evoliucijà. Pateikia 

paleontologijos, lyginamosios anatomijos bei 

embriologijos duomenø, árodanèiø þmogaus 

kilmæ. 

4.3.5. Apibûdina organizmø taksonominiø 

grupiø hierarchijà, nurodo pasirinkto organizmo 

sistematinæ padëtá nuo karalystës iki rûðies. Moka 

naudotis mokykliniais vadovais augalams ir 

gyvûnams paþinti. 

4.3.6. Apibûdina làstelinæ sandarà kaip poþymá, 

pagal kurá organizmai skirstomi á penkias 

karalystes. 

4.3.7. Nurodo medþiagø apykaitos ávairovæ kaip 

bûdingà monerø karalystës bruoþà, pateikia 

pavyzdþiø. 

4.3.8. Apibûdina protistø reikðmæ gamtai. 

4.3.9. Apibûdina parazitiniø ir saprotrofiniø 

grybø mitybos ekologinæ reikðmæ. 

4.3.10. Apibûdina samanø, sporiniø induoèiø, 

plikasëkliø ir gaubtasëkliø pagrindinius 

skirtumus. 

187 

Biologija



5.1. Ekosistemos ir biosfera 

5.2. Populiacijos 

Apibûdinti ekosistemas ir jose vykstanèius 

medþiagø bei energijos srautus. 

Apibûdinti populiacijà ir aplinkos 

veiksniø átakà organizmams. 

PASIEKIMAI 


4.3.11. Pateikia bestuburiø gyvûnø pavyzdþiø ir 

apibûdina jø reikðmæ gamtoje bei þmogaus 

gyvenimui. 

4.3.12. Pateikia stuburiniø gyvûnø pavyzdþiø ir 

apibûdina jø reikðmæ gamtoje bei þmogaus 

gyvenimui. 

5.1.1. Apibûdina ekosistemas ir biosferà kaip 

vientisas savireguliacines sistemas. Paaiðkina 

gamintojø, gyvaëdþiø ir skaidytojø tarpusavio 

ryðius per fotosintezës ir kvëpavimo procesus. 

5.1.2. Apibûdina medþiagø ir energijos srautus 

ekosistemose. 

5.1.3. Atpaþásta po keletà Lietuvos miðkuose, 

eþeruose ir agroekosistemose gyvenanèiø 

gamintojø, gyvaëdþiø ir skaidytojø, paaiðkina ðiø 

funkciniø grupiø tarpusavio priklausomybæ. 

5.1.4. Apibûdina medþiagø apytakà biosferoje 

ir þmogaus ûkinës veiklos átakà jai. 

5.2.1. Apibûdina populiacijà ir veiksnius, 

lemianèius jos dydþio kitimà. 

5.2.3. Apibûdina daugiametæ bendrijø kaità. 

4.3.12. Apibûdina stuburiniø gyvûnø iðorinës ir 

vidinës sandaros prisitaikymà gyventi vandenyje 

ir sausumoje. 

5.1.2. Susieja medþiagø apykaitos procesus 

organizme su medþiagø ir energijos srautais bei 

virsmais ekosistemose ir biosferoje, palygina 

ðiuos srautus gamtinëse ir þmogaus sukurtose 

bendrijose. 

5.1.4. Apibûdina medþiagø apytakos biosferoje 

reikðmæ ekosistemø organizmams. 

5.2.1. Analizuoja abiotiniø ir biotiniø aplinkos 

sàlygø átakà organizmø veiklai. 

5.2.2. Paaiðkina organizmø vidurûðinius ir 

tarprûðinius santykius, susieja juos su 

populiacijø dydþio savireguliacija ekosistemose. 

Apibrëþia ekologinæ niðà. 

188 

Biologija


5.3. Ekologija ir 

aplinkosauga 

Apibûdinti aplinkosaugines problemas, 

nagrinëti ðiø problemø prieþastis ir 

sprendimo bûdus. 

PASIEKIMAI 


5.2.4. Nurodo veiksnius, lemianèius þmogaus 

populiacijos gausumà ir ðiuolaikinio þmoniø 

populiacijos augimo prieþastis. 

5.3.1. Apibûdina pagrindinius þmogaus santykiø 

su gamta istorijos bruoþus, diskutuoja apie 

þmonijos ir gamtos ateitá priklausomai nuo 

þmonijos santykiø su gamta. 

5.3.2. Apibûdina globalines aplinkos problemas: 

klimato kaità, rûgðèiø krituliø problemà, ozono 

sluoksnio plonëjimà, dirvos erozijà, pavirðiniø 

vandenø uþterðtumà, susieja jas su Lietuvos 

ekologine situacija, nagrinëja ðiø problemø 

prieþastis ir sprendimo bûdus. 

5.3.3. Nagrinëja socialiniø, ekonominiø ir 

ekologiniø problemø sàsajas, remdamasis 

biologijos þiniomis pateikia argumentø uþ sveikà 

ir ekologiðkà gyvenimo bûdà. 

5.3.1. Argumentuotai prognozuoja þmonijos ir 

gamtos santykiø ateitá. 

5.3.2. Analizuoja þmogaus ûkinës veiklos átakà 

biologinei ávairovei ir jos iðsaugojimo galimybes. 

189 

Biologija

Biologija 

190 

Pastaboms

Programa 


Chemija 

Vidurinës mokyklos chemijos kursas skirtas nuodugniau paþinti ir suprasti ávairiø medþiagø 

savybes ir jø kitimo dësningumus, gamtos vieningumà ir dinamiðkà pusiausvyrà. Mokydamiesi 

chemijos moksleiviai lengviau suvoks subalansuotosios plëtros idëjø reikðmæ išsaugant biosferà 

ir uþtikrinant visuomenës gyvenimo kokybæ. Programa, apimdama paskutiná vidurinës mokyklos 

chemijos mokymosi koncentrà, prapleèia ir kai kurias chemijos kurso dalis, nagrinëtas 

ankstesnëse klasëse. Siekiant nuosekliai iðdëstyti koncentro temas, programoje nevengta pakartoti 

esminiø tos chemijos dalies terminø, sàvokø ar net dësniø. Pagrindinio laiko tam nereikëtø skirti, 

pakanka moksleiviams juos priminti. Programa tëra orientyras, gairës mokytojams ir 

moksleiviams, pasirenkantiems XI–XII klasëse konkretø chemijos mokymosi kursà. Chemija yra 

eksperimentinis mokslas, todël kokybiniai ir kiekybiniai eksperimentai, cheminiø reakcijø tyrimo 

metodai turëtø tapti integralia tiek bendrojo, tiek iðplëstinio chemijos kurso dalimi. Moksleiviai 

turi plëtoti ir tobulinti saugaus darbo laboratorijoje ágûdþius, iðmokti naudotis cheminiais indais 

ir áranga, ágyti paprasèiausiø cheminiø eksperimentø planavimo ir atlikimo ágûdþiø. 

Sparèiai intensyvëjant technologijø plëtrai ypaè svarbu, kad moksleiviai ágytø mokslinio darbo 

ágûdþiø ir suvoktø svarbiausius mokslinës màstysenos principus, gebëtø juos taikyti tiek 

asmeninëje, tiek profesinëje veikloje. Chemijos mokslo þinios, dësniai ir tyrimo metodai, 

nagrinëjami chemijos pamokose, turëtø bûti glaudþiai susieti su pagrindiniais gamtos mokslø ir 

chemijos mokslo metodologijos klausimais bei problemomis. Moksleiviai turi suvokti paþinimo 

procesà, kas yra mokslas ir kokie esminiai mokslo tyrimø principai, kokià átakà mokslas daro 

ekonominei, socialinei ir kultûrinei visuomenës plëtrai, be to, atlikdami ávairius gamtotyros darbus, 

jie turi progà suprasti paþinimo esmæ ir jo patrauklumà, mokytis taikyti chemijos þinias spræsdami 

realias gyvenimo problemas. 

Vidurinëje mokykloje moksleiviai turi trejopà pasirinkimà: gali mokytis chemijos pagal bendrojo 

arba iðplëstinio kurso programà, gali visai jos nebesimokyti. 

Bendrojoje chemijos programoje numatomi bendrojo ir iðplëstinio kurso mokymo(si) uþdaviniai 

ir turinys. Po bendrosios programos pateikiami išsilavinimo standartai, nusakantys moksleiviø 

þiniø ir gebëjimø reikalavimus baigiant XII klasæ, o ne kà tik iðnagrinëjus temà. Chemijos 

standartai suskirstyti á dvi dalis, kurios nusako atitinkamai bendràjá ar iðplëstiná kursà 

pasirinkusiø moksleiviø þiniø ir gebëjimø reikalavimus. Mokytojai, atsiþvelgdami á moksleiviø 

poreikius bei gebëjimus, mokymo(si) sàlygas mokykloje, bendrøjø programø ir iðsilavinimo 

Chemija 

191

Chemija 

192 

standartø reikalavimus, pritaiko chemijos ugdymo turiná klasei (mobiliai grupei) ir pavieniams 

moksleiviams. Individualizuotas ugdymo turinys mokytojo planuojamas visiems mokslo metams 

ir trumpesniems laikotarpiams (temai, pamokai). Individualizuojant ugdymo turiná iðsilavinimo 

standartai konkretinami formuluojant mokymosi uþdavinius, kurie nusako moksleiviø pasiekimus 

bei vertinimo kriterijus konkreèiai pamokai. 


Moksleiviai, kurie ateityje nenumato studijuoti chemijos ar imtis kitos veiklos, susijusios su 

ðiuo mokslu, taèiau siekia geresnio iðsilavinimo ðioje srityje, pasirenka bendrojo chemijos kurso 

programà. Ðis kursas suteikia cheminio iðprusimo pradmenis, kurie yra svarbûs kiekvienam 

iðsilavinusiam, gamtamoksliðkai raðtingam visuomenës nariui. Bendrojo chemijos kurso turiná 

sudaro svarbiausios, plaèiai vartojamos chemijos sàvokos, idëjos ir jø kontekstai, pagrindiniai 

dësningumai ir jø tarpusavio ryðiai, elementariausia veiklos kompetencija. Bendrajam kursui 

skiriamos 2 savaitinës pamokos per metus (4 savaitinës pamokos per dvejus metus). Baigdamas 

mokyklà moksleivis gali laikyti mokykliná egzaminà, kurio programa rengiama remiantis bendrojo 

kurso išsilavinimo standartais. 

Iðplëstinis chemijos kursas skirtas moksleiviams, pasirinkusiems bendrojo lavinimo vidurinës 

mokyklos realiná mokymosi profilá. Ðis kursas suteikia pakankamà cheminá iðprusimà, reikalingà 

gamtos mokslø ar inþinerinës pakraipos studijoms aukðtojoje mokykloje. Išplëstinio chemijos 

kurso paskirtis – iðplëtoti moksleivio cheminæ kompetencijà, suteikti pakankamus teorinius 

chemijos pagrindus, kad jis suvoktø pagrindinæ klasikinës ir ðiuolaikinës chemijos problematikà, 

gebëtø taikyti svarbiausias chemijos sàvokas, dësnius ir metodus spræsdamas ávairias problemas, 

kurios iðkyla gyvenime ir profesinëje veikloje. Ðis kursas daugiausia orientuotas ugdyti moksleiviø 

gebëjimus kûrybiðkai ir kritiðkai operuoti chemijos mokslo idëjomis ir metodais, kryptingai rinkti, 

apibendrinti ir kritiðkai vertinti cheminio pobûdþio informacijà, remiantis turimomis þiniomis 

formuluoti hipotezes, planuoti ir atlikti tyrimus, daryti pagrástas iðvadas, spræsti teorinius ir 

praktinius uþdavinius. Iðplëstiniam kursui skiriamos 3 savaitinës pamokos per metus (6 

savaitinës pamokos per dvejus metus). Moksleivis, mokydamasis ðá chemijos kursà, pasirengia 

laikyti valstybiná egzaminà, kurio programa rengiama remiantis iðplëstinio kurso iðsilavinimo 

standartais. 

Bendràjá chemijos kurso turiná sudaro 5 skyriai: 

1. Chemijos metodologija; 

2. Medþiagø sudëtis ir sandara; 

3. Medþiagø savybës ir kitimai; 

4. Svarbiausiø cheminiø elementø ir jø junginiø savybës, gavimas ir panaudojimas; 

5. Organiniø junginiø sandara ir savybës.

Iðplëstinio chemijos kurso turiná sudaro 6 skyriai: 

1. Chemijos metodologija; 

2. Medþiagø sudëtis ir sandara; 

3. Medþiagø savybës ir kitimai; 

4. Cheminiai virsmai; 

5. Svarbiausiø cheminiø elementø ir jø junginiø savybës, gavimas ir naudojimas; 

6. Organiniø junginiø sandara ir savybës. 

Á iðplëstiná chemijos kursà, lyginant su bendruoju kursu, átrauktas papildomas skyrius 

„Cheminiai virsmai“, o kitø chemijos skyriø turinys praplëstas naujomis temomis. Taèiau 

svarbiausias iðplëstinio kurso tikslas yra ne plësti chemijos turiná, o lavinti moksleiviø gebëjimus 

kritiðkai ir kûrybiðkai operuoti chemijos idëjomis ir metodais sprendþiant teorinius ir praktinius 

uþdavinius. 

Chemijos metodologijos temoje nagrinëjamas gyvosios gamtos paþinimo procesas, t.y. veiklos 

bûdai, kuriais buvo atrastos, kaupiamos, tikslinamos ir plëtojamos chemijos þinios. Kad chemijos 

þinios, jø prigimtis bei vertë bûtø moksleiviø gerai suprasta ir mokymasis taptø visaverèiu, bûtina 

visø likusiø temø medþiagà sieti su chemijos metodologija, laboratoriniais darbais. Kokie tai 

turëtø bûti darbai, mokytojas sprendþia pats, atsiþvelgdamas á turimas priemones ir galimybes. 

Konkretûs praktiniai darbai nurodomi egzaminø programoje, taèiau nevertëtø tik jais apsiriboti. 


Uþdaviniai: 

© suvokti ðiuolaikinëmis chemijos ir kitø gamtos mokslø þiniomis pagrástà pasaulëvokà; 

gamtos reiðkinius ir jø tarpusavio ryðius, mus supanèio pasaulio vienovæ, sudëtingumà 

ir harmonijà; chemijos ir kitø gamtos mokslø bei technologijø reikðmæ paskiro þmogaus 

ir visuomenës gyvenimui; 

© aiðkintis gamtos iðtekliø ir technologijø produktø naudojimo padarinius sau, gamtai, 

visuomenei; cheminiø technologijø ekologizavimo ir aplinkosauginës veiklos svarbà, 

aplinkosauginio visuomenës ðvietimo, doroviniø ir teisiniø normø bûtinybæ sprendþiant 

ðias problemas; 

© suprasti mokslo populiariuosius tekstus, prasmingai vartoti savo kalboje svarbiausias, 

daþniausias chemijos sàvokas ir terminus, taikyti ágytas chemijos þinias ir gebëjimus 

kasdieniame gyvenime ir profesinëje veikloje; 

© motyvuotai taikyti mokslinio màstymo principus ir tyrimo metodus buityje, profesinëje 

veikloje bei vieðajame gyvenime, kritiðkai màstyti, kritiðkai vertinti chemijos ir kitø 

gamtos mokslø bei technologijø laimëjimus ir jø pritaikymà visuomenës reikmëms. 

Chemija 

193

Chemija 

194 

Tematika 

1. Chemijos metodologija 

Gamtos pasaulio vienovë ir ávairovë. Chemijos ir kitø gamtos mokslø tarpusavio ryðiai. 

Svarbiausiø chemijos mokslo atradimø istorija. 

Chemijos mokslo objektas, svarbiausiø tyrimo metodø pagrindai. Chemijos mokslo ir 

technologijø sàryðis, galimas jø naudojimas, nauda ir trûkumai. Technologijø ekologizavimo ir 

aplinkosauginës veiklos svarba. 

Mokslinio darbo metodai: hipotezë, bandymas, rezultatai, iðvados, modelis, teorija. Svarbiausi 

mokslinës màstysenos principai. Moksliniø þiniø sàlygiðkumas ir nuolatinë kaita. 

2. Medþiagø sudëtis ir sandara 

Energija ir medþiaga 

Agregatinës medþiagø bûsenos: kristalinë, skystoji ir dujinë. aziniai virsmai: lydymasis, 

garavimas. Egzoterminës ir endoterminës reakcijos. 

Cheminës reakcijos ir lygtys, jø stechiometrija. 

Atomo sandara 

Svarbiausios elementariosios dalelës. Atomo sandara. Cheminis elementas. Pirmø trijø periodø 

cheminiø elementø atomø sandara. 

Cheminiai ryšiai 

Cheminio ryšio susidarymas. Joninis ryšys ir joniniai junginiai. 

Kovalentinis nepolinis ir kovalentinis polinis ryšiai. Molekuliniai junginiai. 

Periodinis dësnis ir periodinë elementø lentelë 

Periodinis dësnis ir atomo sandara. Periodinë elementø lentelë. Periodai, pagrindinës grupës. 

3. Medþiagø savybës ir kitimai 

Vanduo ir tirpalai 

Vandens molekulës sandara. izikinës vandens savybës. Vandeniniai tirpalai. Tirpalø 

koncentracija, jos raiðka masës dalimis (procentais) ir moline koncentracija. Rûgðtiniai ir baziniai 

tirpalai. Tirpalø pH. Indikatoriai. 

Svarbiausios sudëtiniø medþiagø klasës 

Vieninës ir sudëtinës medþiagos. Svarbiausios sudëtiniø medþiagø klasës: oksidai, metalø 

hidroksidai, rûgðtys, druskos.

Cheminës reakcijos 

Cheminës reakcijos. Mainø reakcijos tirpaluose. Oksidacijos-redukcijos reakcijos tirpaluose. 

4. Svarbiausiø cheminiø elementø ir jø junginiø savybës, gavimas ir naudojimas 

Metalai 

Bendrosios metalø savybës. izikinës ir cheminës ðarminiø metalø ir ðarminiø þemës metalø 

savybës, svarbiausi jø junginiai. 

Daþniausiai naudojami metalai ir lydiniai, jø reikðmë kasdieniam gyvenimui ir technologijoms. 

Technologijø ekologizavimo problemos. Aplinkos tarða sunkiaisiais metalais ir jos maþinimo bûdai. 

Nemetalai 

Svarbiausieji nemetalø poþymiai. 

Vandens kietumas, vandens minkðtinimo bûdai. 

Halogenai, fizikinës ir cheminës jø savybës, svarbiausi jø junginiai. 

Deguonis ir vandenilis, fizikinës ir cheminës savybës. 

Druskos, sieros rûgðtys. Tràðos. Oro tarðos problemos ir jos maþinimo bûdai. 

5. Organiniø junginiø sandara ir savybës 

Organiniø junginiø sandara 

Organiniø junginiø erdvinë sandara. 

Struktûrinë izomerija. 

IUPAC nomenklatûra, svarbiausios jos taisyklës. 

Pagrindinës organiniø junginiø klasës, svarbiausios funkcinës grupës. 

Organiniø junginiø savybës ir jø naudojimas 

Bûdingiausios metano, eteno, etino, benzeno, etanolio, metanalio, etano rûgðties, metilamino 

fizikinës ir cheminës savybës, jø taikymas. Aplinkos tarða naftos produktais ir kitomis organinëmis 

medþiagomis, jos maþinimo bûdai. 

Esteriai. Esterifikacijos reakcija. Esteriø gavimas ir naudojimas. 

Maisto medþiagos: riebalai, angliavandeniai, baltymai, jø ðaltiniai, biologinis vaidmuo ir 

reikðmë organizmui. Maistiniai priedai. 

Polimerinës medþiagos. Svarbiausi polimerai, bûdingiausios jø savybës bei taikymo sritys. 

Gyvenamosios aplinkos ekologizavimo problemos. 

Chemija 

195

Chemija 

196 

Išplëstinis kursas 

Uþdaviniai: 

© suvokti ðiuolaikinëmis chemijos ir kitø gamtos mokslø þiniomis pagrástà pasaulëvokà, 

gamtos reiðkinius ir jø tarpusavio ryðius, mus supanèio pasaulio vienovæ, sudëtingumà 

ir harmonijà, chemijos ir kitø gamtos mokslø bei technologijø reikðmæ individo ir 

visuomenës gyvenimui, gamtos iðtekliø ir technologijø produktø naudojimo padarinius 

sau, gamtai, visuomenei; 

© aiðkintis cheminiø technologijø ekologizavimo ir aplinkosauginës veiklos svarbà, 

aplinkosauginio visuomenës ðvietimo, doroviniø ir teisiniø normø bûtinybæ sprendþiant 

ðias problemas; 

© plësti ir gilinti þemesnëse klasëse ágytas þinias ir gebëjimus, susiformuoti chemijos 

þiniø sistemà, apimanèià svarbiausius chemijos faktus, sàvokas, dësningumus ir 

teorijas; 

© pasiruoðti tolesnëms tø specialybiø, kurioms bûtinos chemijos þinios, studijoms; 

© prasmingai vartoti savo kalboje svarbiausias, daþniausias chemijos sàvokas ir terminus, 

apibûdinti dësningumus ir teorijas; tinkamai vartoti chemijos terminijà, taikyti ágytas 

chemijos þinias ir gebëjimus kasdieniame gyvenime ir profesinëje veikloje; 

© motyvuotai taikyti mokslinio màstymo principus ir tyrimo metodus buityje, profesinëje 

veikloje bei vieðajame gyvenime, kritiðkai màstyti, kritiðkai vertinti chemijos ir kitø 

gamtos mokslø bei technologijø laimëjimus ir pritaikymà visuomenës reikmëms; 

© rasti, analizuoti, kaupti ir apibendrinti reikiamà chemijos informacijà, savarankiškai 

ieðkoti atsakymø á iðkilusius klausimus. 

Tematika 

1. Chemijos metodologija 

Gamtos pasaulio vienovë, ávairovë, sudëtingumas ir harmonija. Istorinë chemijos mokslo raida, 

chemijos ir kitø gamtos mokslø tarpusavio ryðiai. 

Chemijos mokslo objektas, svarbiausiø tyrimo metodø pagrindai. Chemijos mokslo vieta tarp 

kitø gamtos mokslø. 

Chemijos mokslo raida Lietuvoje. Þymiausiø Lietuvos mokslininkø laimëjimai, veiklos sritys. 

Ðiuolaikinës chemijos mokslo kryptys ir ðakos Lietuvoje. 

Chemijos mokslo laimëjimø átaka technikos, technologijø, ekonominei ir socialinei visuomenës 

gyvenimo raidai, gamtai, socialinei ir kultûrinei aplinkai. Cheminiø technologijø ekologizavimo 

ir aplinkosauginës veiklos svarba. Kritiðkas chemijos ir kitø gamtos mokslø bei technologijø 

laimëjimø ir naudojimo visuomenës reikmëms vertinimas.

Mokslinio darbo metodai: hipotezë, bandymas, rezultatai, iðvados, modelis, teorija. 

Eksperimentø planavimas, atlikimas, statistinis duomenø apdorojimas ir grafinis pateikimas. 

Mokslinio pranešimo ar referato rengimas. 

Gamtos mokslø metodologijos vienovë. Svarbiausi mokslinës màstysenos principai ir ypatumai. 

Moksliniø þiniø sàlygiðkumas ir nuolatinë kaita. 


Energija ir medþiaga 

Agregatinës medþiagø bûsenos: kristalinë, skystoji ir dujinë. Kristalinës medþiagos. 

aziniai virsmai: lydymasis, garavimas. Medþiagø ir junginiø lydymosi ir virimo temperatûra. 

Atomo sandara 

Svarbiausios elementariosios dalelës. Atomo sandara. Cheminis elementas. Izotopai. 

Atomo elektronø apvalkalo sandara. Boro atomo modelis. Kvantinis atomo modelis. Pirmø 

keturiø periodø atomø elektroninës formulës. 

Cheminiai ryšiai 

Atomo elektronø apvalkalo sandara ir cheminës elementø savybës. Valentiniai elektronai. 

Valentiniai elektronai ir periodinë lentelë. Metaliðkosios ir nemetaliðkosios cheminiø elementø 

savybës. 

Joninis ryšys ir joniniai junginiai. ormulinis vienetas. 

Kovalentinis ryšys ir molekuliniai junginiai. Kovalentinis nepolinis ir kovalentinis polinis ryðiai. 

Molekulinë formulë. 

Periodinis dësnis ir periodinë elementø lentelë 

Istorinë periodinio dësnio raida. Atomo elektronø apvalkalo sandara ir elementø savybiø 

periodiðkumas. 

Periodinë elementø lentelë. Periodai, grupës, valentiniai elektronai. s ir p elementai. 

Svarbiausi periodinës elementø lentelës dësningumai. 


Vanduo ir tirpalai 

Vandens molekulës sandara. izikinës vandens savybës. Vandenilinis ryðys. Vandeniniai 

tirpalai. Tirpalø koncentracija, jos raiðka masës dalimis (procentais) ir moline koncentracija. 

Kristaliniø medþiagø tirpumo priklausomybë nuo tirpinamos medþiagos prigimties, 

temperatûros, maiðymo, medþiagos pavirðiaus ploto. 

Tirpalø pH. pH ryðys su H + ir OH- jonø moline koncentracija. pH skalë. Indikatoriai. pH 

svarba biologiniams ir gamybiniams procesams. 

Chemija 

197

Chemija 

198 

Svarbiausios sudëtiniø medþiagø klasës 

Vieninës medþiagos. Sudëtinës medþiagos. Oksidai, metalø hidroksidai, rûgðtys, druskos. 

Mainø reakcijos tirpaluose 

Druskø tirpumas ir druskø tirpumo lentelë. Mainø reakcijos tirpaluose. Bendrosios, joninës 

ir sutrumpintos joninës mainø reakcijø lygtys. 

Oksidacijos-redukcijos reakcijos tirpaluose 

Oksidacijos laipsnis. Oksidacijos laipsnis ir periodinë lentelë. Oksidacijos-redukcijos reakcijos. 

Oksidacijos-redukcijos reakcijø lyginimas. 

4. Cheminiai virsmai 

Cheminiø reakcijø ðiluminiai efektai 

Masës ir tvermës dësniai chemijoje. Cheminës reakcijos ir lygtys, jø stechiometrija. 

Cheminës reakcijos ir ðiluma. Egzoterminës ir endoterminës reakcijos. Reakcijos ðiluminiai 

efektai. Termocheminës lygtys. Skaièiavimai naudojant termochemines lygtis. 

Cheminë kinetika 

Cheminës reakcijos greitis. Cheminës reakcijos greièio priklausomybë nuo reagentø prigimties, 

koncentracijos ir temperatûros. Katalizatoriai. 

Cheminë pusiausvyra vandeniniuose tirpaluose 

Cheminiø reakcijø gráþtamumas. Pusiausvyros konstanta. 

Elektrolitø jonizacija ir disociacija vandens tirpaluose. Stipriosios ir silpnosios rûgštys. 

Rûgðties jonizacijos konstanta. Stipriosios ir silpnosios bazës. Bazës jonizacijos konstanta. 

5. Svarbiausiø cheminiø elementø ir jø junginiø savybës, gavimas ir naudojimas 

Metalai 

Bendrosios metalø savybës. Metalø iðsidëstymas periodinëje elementø lentelëje. Metaliðkøjø 

savybiø kitimo perioduose ir grupëse dësningumai. 

Ðarminiø metalø ir þemës ðarminiø metalø fizikinës ir cheminës savybës. Daþniausiai naudojami 

metalai, fizikinës ir cheminës jø savybës. Svarbiausios metalø katijonø atpaþinimo reakcijos. 

Metalø oksidai ir hidroksidai, jø savybës ir gavimo bûdai. 

Metalø korozija. Metalø apsauga nuo korozijos. Galvaniniai elementai. Akumuliatoriai. 

Pagrindiniai metalø gavybos principai. Lydiniai, jø naudojimas. Technologijø ekologizavimo 

problemos. Aplinkos tarða sunkiaisiais metalais ir jos maþinimo bûdai.

Nemetalai 

Svarbiausieji nemetalø poþymiai. Nemetalø iðsidëstymas periodinëje elementø lentelëje. 

Halogenai, fizikinës ir cheminës jø savybës, svarbiausi junginiai, gavimo bûdai ir naudojimas. 

Vandenilis ir svarbiausi jo junginiai. 

Deguonis, jo gavimas. Svarbiausi oksidai. 

Vandens kietumas, vandens minkðtinimo bûdai. 

Druskos, azoto ir sieros rûgðtys. Tràðos. 

Oro tarðos problemos ir jos maþinimo bûdai. 

Svarbiausiø anijonø atpaþinimo reakcijos. 

6. Organiniø junginiø sandara ir savybës 

Organiniø junginiø sandara 

Elektroninë anglies atomo sandara. 

Dvigubieji ir trigubieji ryšiai. 

Aromatiðkumas. Benzenas, jo sandara elektroninës teorijos poþiûriu. 

Organiniø junginiø erdvinë sandara. Struktûriniai ir geometriniai izomerai, enantiomerai, 

diastereomerai. 

IUPAC organiniø junginiø nomenklatûra. Trivialieji svarbiausiø organiniø junginiø 

pavadinimai. 

Organiniø junginiø klasifikacija. Svarbiausios funkcinës grupës. 

Organiniø junginiø savybës ir naudojimas 

Bûdingiausios fizikinës ir cheminës alkanø, alkenø, alkinø, arenø, alkoholiø, fenoliø, aldehidø, 

karboksirûgðèiø ir aminø savybës, svarbiausi jø gavimo ir taikymo bûdai. 

unkciniø grupiø sàveika. Esterifikacijos reakcija. Esteriai, jø gavimas ir panaudojimas. 

Riebalai. Augaliniai ir gyvuliniai riebalai. Riebalø hidrolizë. Biologinë riebalø reikðmë. 

Gliukozë. otosintezë. Gliukozës oksidacija. Biologinis gliukozës vaidmuo ir reikðmë 

organizmui. Krakmolas. Celiuliozë. Jø gavimas ir taikymas. Biologinis krakmolo ir celiuliozës 

vaidmuo. 

Aminorûgðtys. Peptidinis ryðys. Baltymai. Pirminë ir antrinë baltymø struktûros. Baltymø 

hidrolizë ir apykaita organizme. 

Polimerai. Svarbiausi polimerai, jø savybës ir taikymas kasdieniame gyvenime ir technologijose. 

Technologijø ekologizavimo problemos. Aplinkos tarða naftos ir degimo produktais, 

organinëmis medþiagomis bei jos maþinimo bûdai. Gyvenamosios aplinkos ekologizavimo 

problemos. Patalpø mikroklimatas ir jo gerinimo bûdai. 

Chemija 

199




áraðyta tik tai, kà moksleivis privalo þinoti ir suprasti geriau, negu reikalaujama pagal bendrojo kurso programà. 

1. Chemijos metodologija Surasti ir tinkamai apdoroti cheminio 

pobûdþio informacijà. 

Prasmingai taikyti ágytas chemijos þinias 

praktikoje ir kasdienëje veikloje. 

Kritiðkai vertinti chemijos mokslo ir 

technologijø laimëjimus bei jø 

naudojimà, diskutuoti apie chemijos 

mokslo perspektyvas. 

PASIEKIMAI 


1.1. Suranda reikiamà cheminio pobûdþio 

informacijà ir naudojasi ja. 

1.2. Supranta mokslo populiariuosius tekstus, 

prasmingai vartoja chemijos terminus ir sàvokas. 

1.3. Apibûdina gamtà ir jos reiðkinius sisteminiu 

poþiûriu: kaip vieningà, tarpusavyje daugybe 

saitø susietà sistemà. 

1.4. Suvokia chemijos mokslo ir technologijø 

laimëjimus ir panaudojimà visuomenës 

reikmëms. 

1.5. Suvokia chemijos mokslo ir technologijø 

laimëjimus ir panaudojimà visuomenës 

reikmëms. 

1.6. Kritiðkai vertina þmogaus veiklos átakà 

gamtinei aplinkai, argumentuotai pagrindþia 

aplinkosauginës veiklos svarbà. 

1.7. Naudodamasis apraðymu, atlieka 

paprasèiausius bandymus, remdamasis gautais 

duomenimis daro iðvadas, saugiai naudojasi 

laboratorine áranga ir cheminëmis medþiagomis. 

1.1. Suranda reikiamà cheminio pobûdþio 

informacijà, jà analizuoja, kaupia ir apibendrina. 

1.2. Naudojasi chemijos teorijomis, dësniais ir 

taisyklëmis spræsdamas gyvenimiðkas 

problemas, aiðkindamas gamtos reiðkinius ir 

diskutuodamas mokslinëmis temomis. 

1.3. Apibûdina gamtà ir jos reiðkinius kaip 

bendrà gamtos mokslø tyrimø objektà. 

1.4. Kritiðkai vertina chemijos ir kitø gamtos 

mokslø bei technologijø pranaðumus ir 

trûkumus. 

1.5. Kritiðkai vertina chemijos ir kitø gamtos 

mokslø bei technologijø pranaðumus ir trûkumus. 

1.6. Kritiðkai ir argumentuotai vertina þmogaus 

veiklos átakà gamtinei aplinkai, pagrindþia 

cheminiø technologijø ekologizavimo ir 

aplinkosauginës veiklos bûtinumà. 

1.7. Atlieka cheminius eksperimentus, saugiai 

naudojasi laboratorine áranga ir cheminëmis 

medþiagomis. 

1.8. Analizuoja ir matematiðkai apdoroja tyrimø 

duomenis, gautus duomenis gali pateikti 

lentelëmis bei grafikais, daro argumentuotas 

iðvadas, parengia moksliná praneðimà. 

200 

Chemija


2. Medþiagø sudëtis ir 

sandara 

2.1. Energija ir medþiaga 

2.2. Atomo sandara 

2.3. Cheminiai ryðiai 

2.4. Periodinis dësnis ir 

periodinë elementø 

sistema 

3. Medþiagø savybës ir 

kitimai 

Apibûdinti kristalinæ, skystàjà ir dujinæ 

medþiagos bûsenas. 

Apibûdinti atomo sandarà. 

Paaiðkinti joniná, kovalentiná nepoliná ir 

kovalentiná poliná ryðius. 

Naudotis periodinëje elementø lentelëje 

pateikta informacija. 

Apibûdinti tirpalus. 

PASIEKIMAI 


2.1.1. Analizuoja fazinius virsmus energetiniu 

poþiûriu. Literatûros ðaltiniuose suranda þinomø 

medþiagø lydymosi ir virimo temperatûras. 

2.2.1. Naudodamasis periodine elementø lentele 

apibûdina pirmø trijø periodø elementø atomø 

sandarà, nurodydamas protonø, neutronø ir 

elektronø sluoksniø skaièiø bei elektronø skaièiø 

iðoriniame sluoksnyje. 

2.3.1. Apibûdina ir tinkamai vartoja sàvokas: 

atomas, jonas, molekulë. 

2.3.2. Paaiðkina joninio, kovalentinio nepolinio 

ir kovalentinio polinio ryðiø susidarymà, pateikia 

pavyzdþiø. 

2.3.3. Pateikia medþiagø, sudarytø ið atomø, 

molekuliø ir jonø, pavyzdþiø. 

2.4.1. Paaiðkina periodiná dësná remdamasis 

atomo sandara. Apibûdina periodinæ elementø 

lentelæ vartodamas periodø ir grupiø sàvokas. 

Naudojasi periodinëje elementø lentelëje pateikta 

informacija. 

3.1.1. Apibûdina fizikines vandens savybes, 

tirpalus kaip skystuosius miðinius, pateikia 

gamtiniø tirpalø pavyzdþiø. Remdamasis tirpumo 

kreivëmis apibûdina soèiuosius, nesoèiuosius ir 

persotintus tirpalus. 

2.1.1. Paaiðkina ir schemomis pavaizduoja 

kristalinæ, skystàjà ir dujinæ medþiagos bûsenas 

bei perëjimus tarp jø kaip atstumø kitimo tarp 

medþiagos struktûriniø daleliø funkcijà. 

2.2.1. Naudodamasis periodine elementø 

lentele uþraðo pirmø keturiø periodø elementø 

atomø elektronines formules. 

2.2.2. Apibûdina izotopus, pateikia jø 

pavyzdþiø. 

2.3.1. Apibûdina atomo ir jono struktûrà, 

nurodo jø panaðumus ir skirtumus. Uþraðo 

elektronø iðsidëstymà lygmenimis atomuose bei 

jonuose. 

2.3.2. Paaiðkina cheminio ryðio tipo 

priklausomybæ nuo besijungianèiø cheminiø 

elementø atomø elektrinio neigiamumo 

skirtumo. Naudojasi cheminiø elementø 

elektrinio neigiamumo skale. 

2.3.3. Palygina ir paaiðkina joniniø ir 

molekuliniø junginiø savybiø skirtumus, 

susiedamas ðiuos skirtumus su junginiø sandara. 

2.4.1. Paaiðkina periodinës elementø lentelës 

struktûrà remdamasis periodiniu dësniu ir atomo 

sandara. Susieja cheminio elemento periodo ir 

grupës numerius su elektronø sluoksniø 

skaièiumi ir valentiniø elektronø kiekiu. 

Paaiðkina metaliðkøjø ir nemetaliðkøjø savybiø 

kitimà periodo ir grupës ribose. 

3.1.1. Apibûdina vandeniliná ryðá tarp vandens 

molekuliø ir jo átakà fizikinëms vandens 

savybëms. 

201 

Chemija


3.1. Vanduo ir tirpalai 

3.2. Svarbiausios sudëtiniø 

medþiagø klasës 

3.3. Mainø reakcijos 

tirpaluose 

3.4. Oksidacijos-redukcijos 

reakcijos tirpaluose 

4. Cheminiai virsmai 

4.1. Cheminiø reakcijø 

ðiluminiai efektai 

Spræsti uþdavinius, susijusius su 

koncentracijos skaièiavimu tirpaluose. 

Naudotis pH skale, ávertinti tirpalo 

rûgðtingumà ar ðarmingumà. 

Klasifikuoti medþiagas pagal medþiagø 

klases. 

Apibûdinti mainø reakcijas. 

Apibûdinti oksidacijos-redukcijos 

reakcijas. 

Apibûdinti egzotermines ir endotermines 

reakcijas. 

PASIEKIMAI 


3.1.2. Sprendþia uþdavinius, susijusius su 

medþiagø masës dalies skaièiavimais tirpaluose. 

3.1.3. Indikatoriais iðmatuoja tirpalo pH. 

Naudodamasis pH skale nustato, ar tirpalas 

rûgðtinis, ar ðarminis. 

3.2.1. Klasifikuoja medþiagas á oksidus, metalø 

hidroksidus, rûgðtis, druskas priklausomai nuo 

jø cheminës sudëties, pateikia pavyzdþiø. 

3.3.1. Apibûdina mainø reakcijas, pateikia 

pavyzdþiø. Nurodo bûtinas sàlygas, kad vyktø 

mainø reakcija. 

3.4.1. Nurodo oksidatoriø ir reduktoriø pateiktoje 

paprasèiausioje oksidacijos-redukcijos reakcijos 

lygtyje, apskaièiuoja elementø oksidacijos 

laipsnius. 

3.1.2. Apibûdina kristaliniø medþiagø tirpumo 

priklausomybæ nuo tirpinamos medþiagos 

prigimties, temperatûros, maiðymo, medþiagos 

pavirðiaus ploto. 

3.1.3. Sprendþia uþdavinius, susijusius su 

medþiagø masës dalies ir molinës koncentracijos 

skaièiavimais tirpaluose. 

3.1.4. Naudojasi vandenilio jonø rodikliu pH 

bei pH skale, eksperimentiðkai ávertindamas 

terpës rûgðtingumà ar ðarmingumà. 

Apskaièiuoja H + ir OH - jonø molinæ 

koncentracijà tirpale, kai þinomi rûgðties ar bazës 

kiekis, masë, tûris, koncentracija ar tirpalo pH. 

3.2.1. Apibûdina rûgðtinius, bazinius, 

amfoterinius ir indiferentinius oksidus, pateikia 

pavyzdþiø. 

3.3.1. Uþraðo jonines ir sutrumpintas jonines 

mainø reakcijø lygtis. Nurodo mainø reakcijos 

galimybæ, kai pateikta bendroji reakcijos 

schema. 

3.4.1. Uþraðo ir lygina daþniausiø oksidacijosredukcijos 

reakcijø tirpaluose lygtis. 

4.1.1. Savais þodþiais nusako energijos tvermës 

dësnius, jø taikymà cheminëms reakcijoms. 

4.1.2. Apibûdina egzotermines ir endotermines 

reakcijas, pateikia jø pavyzdþiø. Uþraðo, skaito 

ir sprendþia uþdavinius, naudodamasis 

termocheminëmis lygtimis. 

202 

Chemija


4.2. Cheminë kinetika 

4.3. Cheminë pusiausvyra 

vandeniniuose tirpaluose 

5. Svarbiausiø cheminiø 

elementø ir jø junginiø 

savybës, gavimas ir 

panaudojimas 

5.1. Metalai 

Suprasti ir paaiðkinti reakcijos greièio 

sàvokà. 

Apibûdinti cheminæ pusiausvyrà. 

Apibûdinti procesus, vykstanèius 

tirpinant medþiagas vandenyje. 

Apibûdinti svarbiausius metalus, jø 

savybes ir naudojimà. 

PASIEKIMAI 


5.1.1. Nusako I A ir II A grupiø metalø 

svarbiausias fizines ir chemines savybes. 

Apibûdina geleþá, aliuminá, vará ir jø lydinius, 

ávertina jø reikðmæ kasdieniam gyvenimui ir 

technologijoms. 

5.1.2. Eksperimentiðkai nustato ir uþraðo H + , Ba 2+ , 

Ag + katijonø atpaþinimo reakcijas. 

4.2.1. Supranta ir paaiðkina reakcijos greièio 

sàvokà. Analizuoja svarbiausiø reakcijos greitá 

lemianèiø veiksniø átakà. 

4.3.1. Paaiðkina gráþtamosios cheminës 

reakcijos sàvokà, apibûdina cheminës 

pusiausvyros bûsenà, pateikia pavyzdþiø. 

4.3.2. Apibûdina reakcijos pusiausvyros 

poslinká (Le Ðateljë principà) keièiantis slëgiui, 

koncentracijai, temperatûrai. 

4.3.3. Apibûdina procesus, vykstanèius 

tirpinant medþiagas vandenyje. Skiria stipriàsias 

ir silpnàsias rûgðtis bei bazes, pateikia jø 

pavyzdþiø. 

5.1.1. Apibûdina metalø iðsidëstymà periodinëje 

elementø lentelëje ir paaiðkina jø fizikines bei 

chemines savybes remdamasis jø atomø 

elektronø iðsidëstymu lygmenimis ir jo kitimu 

perioduose ir grupëse. 

5.1.2. Paaiðkina svarbiausius procesus, 

vykstanèius elektrolizës metu. Naudojasi metalø 

átampos eile. Apibûdina metalø korozijà ir jos 

daromà þalà. Nurodo svarbiausius metalø 

apsaugos nuo korozijos bûdus. Pateikia 

daþniausiai naudojamø galvaniniø elementø ir 

akumuliatoriø pavyzdþiø. 

5.1.3. Bendrais bruoþais apibûdina cinko, 

sidabro, ðvino, aukso ir gyvsidabrio 

bûdingiausias savybes ir panaudojimà. 

5.1.4. Eksperimentiðkai nustato ir uþraðo NH 4 

+ , 

Ca 2+ katijonø atpaþinimo reakcijas. 

203 

Chemija


5.2. Nemetalai 

6. Organiniø junginiø 

sandara ir savybës. 

6.1. Organiniø junginiø 

sandara 

Apibûdinti svarbiausiø nemetalø bei jø 

junginiø savybes ir naudojimà. 

Diskutuoti apie aplinkosaugines 

problemas. 

Skaityti ir uþraðyti organiniø junginiø 

struktûrines formules. 

5.2.1. Apibûdina svarbiausias halogenø fizikines 

ir chemines savybes. 

5.2.2. Apibûdina nemetalø iðsidëstymà periodinëje 

elementø lentelëje, bendràsias nemetalø 

fizikines ir chemines savybes. 

5.2.3. Apibûdina deguonies, vandenilio, halogenø 

svarbiausiø junginiø fizikines ir cheminës 

savybes bei naudojimà, nurodo svarbiausius deguonies 

gavimo bûdus. Nurodo svarbiausias deguonies, 

vandenilio bei halogenø taikymo sritis. 

5.2.4. Reakcijø pavyzdþiais iliustruoja 

svarbiausias chemines druskos ir sieros rûgðties 

savybes. Bendrais bruoþais apibûdina daþniausiai 

naudojamas tràðas. Nurodo netinkamo tràðø 

naudojimo pavojus þmogui ir gamtai. 

5.2.5. Eksperimentiðkai nustato ir uþraðo OH- , Cl- , 

2- 2- , CO3 anijonø atpaþinimo reakcijas. 

SO 4 

PASIEKIMAI 


5.2.6. Nurodo, kad kurui degant susidaro anglies, 

sieros ir azoto oksidai, terðiantys aplinkos orà, 

apibûdina svarbiausius oro tarðos ðaltinius. Siûlo 

bûdus, kaip sumaþinti oro tarðà. 

5.2.7. Apibûdina ozono sluoksnio svarbà 

aplinkai ir þmogui. 

6.1.1. Nurodo, kad anglis yra pagrindinis 

kiekvieno organinio junginio elementas. 

6.1.2. Skaito ir uþraðo paprasèiausiø organiniø 

junginiø struktûrines formules. 

5.2.1. Paaiðkina bûdingiausias nemetalø ir jø 

junginiø fizikines ir chemines savybes. 

5.2.2. Apibûdina svarbiausias fizikines ir 

chemines anglies, azoto ir sieros junginiø 

savybes. 

5.2.3. Eksperimentiðkai nustato ir uþraðo I - 

anijonø atpaþinimo reakcijas. 

5.2.4. Apibûdina „rûgðèiø” krituliø susidarymà, 

jø þalà aplinkai: statiniams, dirvoþemiui, 

augalams ir gyvûnams. Supranta neigiamà tràðø 

pertekliaus, pesticidø ir herbicidø poveiká 

þmogui ir aplinkai. 

6.1.1. Lygina dvigubø ir trigubø ryðiø ypatumus 

cheminio aktyvumo poþiûriu. Apibûdina σ ir π 

jungèiø iðsidëstymà benzeno molekulëje, 

pateikia aromatiniø angliavandeniliø pavyzdþiø. 

6.1.2. Skaito, raðo ir naudojasi ávairiais organiniø 

junginiø molekuliø struktûriniø formuliø 

uþraðymo bûdais, supranta ir naudojasi 

strypiniais ir erdviniais modeliais. 

204 

Chemija


6.2. Organiniø junginiø 

savybës ir panaudojimas 

Paaiðkinti izomerijos reiðkiná. 

Skaityti, uþraðyti ir suteikti pavadinimus 

organiniams junginiams pagal IUPAC 

nomenklatûros taisykles. 

Klasifikuoti organinius junginius pagal 

funkcines grupes. 

Apibûdinti svarbiausius organinius 

junginius, jø savybes bei panaudojimà. 

Diskutuoti apie aplinkosaugines 

problemas. 

PASIEKIMAI 


6.1.3. Paaiðkina izomerijos reiðkiná, pateikia 

pavyzdþiø. 

6.1.4. Skaito, uþraðo ir suteikia pavadinimus 

organiniams junginiams pagal IUPAC 

nomenklatûros taisykles svarbiausiø organiniø 

junginiø klasiø atstovams, turintiems ne daugiau 

kaip C 6 . 

6.2.1. Naudodamasis struktûrinëmis formulëmis 

klasifikuoja angliavandenilius á soèiuosius, 

nesoèiuosius arba aromatinius. 

6.2.2. Þino metanà, etenà, etinà, benzenà, jø 

fizikines savybes, taikymà buityje, aplinkoje, 

pramonëje. 

6.2.3. Paaiðkina, kad naftos distiliacijos produktus 

galima sudeginti kaip kurà arba naftà ir jos 

perdirbimo produktus naudoti kaip þaliavà 

ávairioms organinëms medþiagoms ir polimerams 

gauti. 

6.2.4. Nurodo tarðos, pasklidus naftos 

produktams, ir kuro deginimo tarðos keliamus 

pavojus. Siûlo, kaip bûtø galima iðvengti ðiø 

pavojø. 

6.2.5. Organiniø junginiø struktûrinëse 

formulëse atpaþásta hidroksilo, karbonilo 

(aldehido), karboksi- ir amino funkcines grupes. 

6.1.3. Apibûdina struktûrinæ ir geometrinæ 

izomerijà. Skaito, uþraðo ir suteikia pavadinimus 

ávairiø tipø izomerams. 

6.1.4. Skaito, uþraðo ir naudojasi IUPAC 

nomenklatûros sistema. Þino daþniausiai 

vartojamus organiniø junginiø trivialiuosius 

pavadinimus. 

6.2.1. Apibûdina alkanø, alkenø, alkinø, 

aromatiniø angliavandeniliø bûdingàsias 

fizikines ir chemines savybes. Paaiðkina 

homologinës eilës sàvokà, pateikia pavyzdþiø. 

6.2.2. Þino metanà, etenà, etinà, benzenà, jø 

fizikines ir chemines savybes, gavimà ir 

panaudojimà. Apibûdina etenà kaip svarbiausià 

organiniø junginiø sintezës ir polimerø 

pramonës þaliavà, pateikia eteno panaudojimo 

pavyzdþiø. 

6.2.3. Eksperimentiðkai gauna eteno dujas, 

reakcijomis su vandeniniu bromo tirpalu ir kalio 

permanganato tirpalu pademonstruoja 

bûdingiausias eteno chemines savybes. 

6.2.4. Nurodo, kuriuos bûdingiausius 

organinius junginius galima iðskirti ið gamtiniø 

dujø ir naftos. Paaiðkina, kaip kinta 

angliavandeniliai krekingo metu, apibûdina 

naftos produktø krekingo teikiamà naudà. 

6.2.5. Apibûdina „ðiltnamio” efektà, kritiðkai 

vertina þmogaus veiklos átakà gamtinei aplinkai, 

pagrindþia tausojanèiø technologijø kûrimo ir 

aplinkosauginës veiklos svarbà. 

205 

Chemija


PASIEKIMAI 


6.2.6. Þino etanolá, metanalá, etano rûgðtá, 

metilaminà, bûdingiausias fizines ir chemines jø 

savybes ir panaudojimà buityje, aplinkoje bei 

pramonëje. 

6.2.7. Struktûrinëse organiniø junginiø formulëse 

atpaþásta esterinæ grupæ, apibûdina, kokiai 

karboksirûgðèiai ir kokiam alkoholiui sureagavus, 

susidarë esteris. Pateikia esteriø taikymo 

pavyzdþiø. 

6.2.8. Apibûdina riebalus kaip glicerolio ir 

karboksirûgðèiø esterius. Nurodo riebalø 

gamtinius ðaltinius. Paaiðkina riebalø biologiná 

vaidmená organizme. 

6.2.9. Nurodo, kad þaliuosiuose augaluose 

fotosintezës metu ið anglies dioksido ir vandens 

susidaro gliukozë, uþraðo bendràjà ðios reakcijos 

lygtá. Apibûdina gliukozës biologiná vaidmená 

organizme. 

6.2.10. Naudodamasis schemomis paaiðkina, kad 

gliukozë augaluose virsta gamtiniais polimerais: 

krakmolu ir celiulioze. Apibûdina krakmolo ir 

celiuliozës reikðmæ organizmui, gamtinius jø 

ðaltinius. 

6.2.11. Þino aminorûgðèiø sandarà, pateikia bent 

vienà aminorûgðties pavyzdá. 

6.2.12. Nurodo, kad baltymai yra ávairiø 

aminorûgðèiø gamtiniai polimerai. Apibûdina 

baltymø reikðmæ organizmui. 

6.2.13. Naudodamasis schemomis paaiðkina 

polimerizacijos reakcijà, tinkamai vartoja 

monomero, polimero, polimerizacijos laipsnio 

sàvokas. 

6.2.6. Nurodo bûdingiausias hidroksilo, 

karbonilo (aldehido), karboksi- ir amino 

funkciniø grupiø chemines savybes. 

6.2.7. Apibûdina fizikines ir chemines 

alkoholiø, fenoliø, aldehidø, karboksirûgðèiø ir 

aminø savybes, gavimà bei taikymà. 

6.2.8. Pagal bûdingas reakcijas nustato 

organiniø junginiø priklausomybæ tam tikrai 

klasei: nesotiesiems angliavandeniliams, 

alkoholiams, fenoliams, aldehidams, 

karboksirûgðtims. 

6.2.9. Uþraðo paprasèiausiø esteriø susidarymo 

ir jø hidrolizës reakcijø lygtis, pavadina 

reaguojanèias ir susidaranèias medþiagas. 

Pateikia pavyzdþiø, kaip esteriai naudojami 

maisto pramonëje, parfumerijoje, kaip tirpikliai. 

6.2.10. Eksperimentiðkai ið paprasèiausiø 

alkoholiø ir karboksirûgðèiø pagamina esterá. 

6.2.11. Paaiðkina gyvuliniø ir augaliniø riebalø 

sandaros skirtumus. Uþraðo riebalø hidrolizës 

lygtis, apibûdina gaunamus produktus. 

6.2.12. Uþraðo bendràsias gliukozës susidarymo 

fotosintezës metu ir gliukozës oksidacijos lygtis. 

6.2.13. Apibûdina krakmolo hidrolizës reakcijà 

ir jos reikðmæ organizmui. 

206 

Chemija


PASIEKIMAI 


6.2.14. Apibûdina stambiamolekulinius junginius 

(plastmases, pluoðtus, kauèiukus) mûsø aplinkoje. 

6.2.15. Nurodo, kad degant polimerinëms 

medþiagoms susidaro þmonëms pavojingi 

nuodingø medþiagø garai. 

6.2.14. Apibûdina bûdingiausias aminorûgðèiø 

fizikines ir chemines savybes. Uþraðo dipeptido 

susidarymo reakcijà. 

6.2.15. Struktûrinëse baltymø formulëse 

atpaþásta peptidiná ryðá. Apibûdina pirminæ ir 

antrinæ struktûras. Bendrais bruoþais aptaria 

baltymø hidrolizæ ir apykaità organizme. 

6.2.16. Uþraðo polimerizacijos ir 

polikondensacijos reakcijø pavyzdþiø. 

6.2.17. Þino politetrafluoretenà, 

polivinilchloridà, polistirenà, natûraløjá ir 

sintetinius kauèiukus. Apibûdina bûdingiausias 

ðiø polimerø savybes ir taikymo sritis. 

6.2.18. Eksperimentiðkai atskiria polieteno 

(polietileno), polistireno ir polivinilchlorido 

polimerus. 

6.2.19. Apibûdina natûraløjá ir sintetiná pluoðtus 

kaip gamtinius arba sintetinius polimerus, 

ávertina natûraliojo ir sintetinio pluoðtø 

pranaðumus ir trûkumus. 

6.2.20. Eksperimentiðkai atskiria medvilnës, 

vilnos ir sintetiná pluoðtus. 

207 

Chemija

Chemija 

208 

Pastaboms

Programa 


izika 

Vidurinëje mokykloje mokydamiesi fizikos teorijos ir atlikdami eksperimentus, moksleiviai 

galës nuodugniau suvokti pagrindines klasikinës ir moderniosios fizikos sritis. izikos programa 

apima svarbiausias fizikos mokslo þinias. Kursas turëtø suteikti sistemingø þiniø, ágûdþiø ir 

suformuoti vertybines nuostatas, kurios leistø kiekvienam moksleiviui suvokti esminius fizikos 

dësnius, vyksmus bei reiðkinius, jø tarpusavio ryðius, gebëti taikyti ðias idëjas aiðkinant supanèià 

aplinkà. Jis skirtas padëti moksleiviui siekti gamtamokslinio raðtingumo, gebëjimo skirti, kas 

moksliðka, o kas ne, suvokti, kad tik visapusiðkai iðprusæs pilietis gali deramai dalyvauti 

ðiuolaikinës visuomenës gyvenime. Esminës þinios pleèiamos nuodugniau analizuojant fizikinius 

reiškinius, mokslines idëjas, atliekant stebëjimus ir bandymus. 

Paskutinio vidurinës mokyklos fizikos mokymosi koncentro programa apima ir kai kurias 

fizikos kurso dalis, nagrinëtas ankstesnëse klasëse. Pavyzdþiui, pagrindinëje mokykloje 

moksleiviai jau mokësi mechanikos, ðiluminiø reiðkiniø, susipaþino su elektros bei optikos 

pradmenimis. Siekiant nuosekliai iðdëstyti koncentro temas, programoje nevengta pakartoti 

esminiø tos fizikos dalies terminø, sàvokø ar net dësniø. Pagrindinio laiko tam nereikëtø skirti, 

pakanka moksleiviams juos priminti. Programa tëra orientyras, gairës mokytojams ir 

moksleiviams, pasirenkantiems XI–XII klasëse konkretø fizikos mokymosi kursà. Dël to prie 

programos nebepridedamas rekomenduotinø uþdaviniø sàrašas. 

Vidurinëje mokykloje moksleiviai turi trejopà pasirinkimà: jie gali mokytis fizikos pagal 

bendrojo arba iðplëstinio kurso programà, gali visai jos nebesimokyti. 

Bendrojoje fizikos programoje numatomi bendrojo ir išplëstinio kurso mokymo(si) uþdaviniai 

ir turinys. Po bendrosios programos pateikiami išsilavinimo standartai, nusakantys moksleiviø 

þiniø ir gebëjimø reikalavimus baigiant XII klasæ, o ne kà tik išnagrinëjus temà. Mokytojai, 

atsiþvelgdami á moksleiviø poreikius bei gebëjimus, mokymo(si) sàlygas mokykloje, bendrøjø 

programø ir išsilavinimo standartø reikalavimus, pritaiko fizikos ugdymo turiná klasei (mobiliai 

grupei) ir pavieniams moksleiviams. Individualizuotas ugdymo turinys mokytojo planuojamas 

visiems mokslo metams ir trumpesniems laikotarpiams (temai, pamokai). Individualizuojant 

ugdymo turiná išsilavinimo standartai konkretinami formuluojant mokymosi uþdavinius, kurie 

nusako moksleiviø pasiekimus bei vertinimo kriterijus konkreèiai pamokai. 

izika 

209

izika 

210 


Moksleiviai, kurie ateityje nenumato studijuoti fizikos ar imtis kitos veiklos, susijusios su 

šiuo mokslu, taèiau siekia geresnio išsilavinimo šioje srityje, pasirenka bendrojo fizikos kurso 

programà. Bendrasis kursas, apimantis fizikos pagrindus, suteikia tik minimalø fizikiná išprusimà, 

bûtinà baigianèiajam vidurinæ mokyklà, padeda moksleiviui suvokti pagrindinæ klasikinës ir 

moderniosios fizikos problematikà, istorinæ šio mokslo raidà ir þmogaus vaidmená šiame procese. 

Šiame kurse nenumatyta nuodugniau analizuoti fizikos klausimus, nereikalaujama ir išsamesniø 

matematikos þiniø bei ágûdþiø. Šis kursas galëtø sudominti moksleivius, pasirinkusius 

humanitarinæ pakraipà. Bendrajam kursui skiriamos 2 savaitinës pamokos per metus (4 savaitinës 

pamokos per dvejus metus). Baigdamas mokyklà moksleivis gali laikyti mokykliná egzaminà, 

kurio programa rengiama remiantis bendrojo kurso išsilavinimo standartais. 

Išplëstinio fizikos kurso programa suteikia fizikiná išprusimà, pakankamà moksleiviams, 

studijuosiantiems gamtamokslinës ar inþinerinës pakraipos specialybes aukštojoje mokykloje. 

Mokydamasis pagal išplëstinio kurso programà moksleivis suvoks klasikinæ ir moderniàjà fizikà. 

Mokyklinës fizikos išplëstiniame kurse, lyginant su bendruoju kursu, reikalaujama geriau išmanyti 

fizikà ir aiškiau suvokti jos ryšá su kitais gamtos mokslais. Susipaþindami su fizikos raida moksleiviai 

privalo suvokti mokslinio tyrimo paskirtá, mokslo svarbà visuomenei bei individui. Šis kursas 

galëtø sudominti realiná ar technologiná profilá pasirinkusius moksleivius. Išplëstiniam kursui 

skiriamos 3,5 savaitinës pamokos per metus (7 savaitinës pamokos per dvejus metus). Baigdamas 

mokyklà moksleivis gali laikyti valstybiná egzaminà, kurio programa rengiama remiantis išplëstinio 

kurso išsilavinimo standartais. 

Tiek bendrojo, tiek iðplëstinio kurso programà sudaro 9 skyriai: 

1. Metodologiniai fizikos klausimai; 

2. Medþiagø sandara; 

3. Judëjimas ir jëgos; 

4. Molekulinë fizika ir termodinamika; 

5. Elektra ir magnetizmas; 

6. Svyravimai ir bangos; 

7. Daleliø fizika, kvantai; 

8. Ðiuolaikinës astronomijos pagrindai; 

9. Rekomenduojami laboratoriniai darbai. 

Programoje pateikiamos rekomenduojamø frontaliø ir individualiø laboratoriniø darbø temos. 

Pasirinkusiems bendràjá fizikos kursà siûloma atlikti 4–6 laboratorinius darbus, o išplëstiná – 6– 

10 laboratoriniø darbø, ið kuriø vienà – kompiuteriu (pavyzdþiui, naudojantis kompiuteriø 

programomis „Interactive physics“, „Crocodile Clips“ ar „Crocodile Technology“).


Uþdaviniai: 

© tiriant ir analizuojant fizikos reiškinius ugdytis mokslinæ pasaulëvokà ir atsakingà 

poþiûrá á aplinkà, gamtà, gyvybæ; 

© mokytis modeliuoti paprasèiausius gamtos reiðkinius bei procesus, spræsti praktinius 

fizikos mokslo uþdavinius, pritaikant kitø mokomøjø dalykø þinias bei gebëjimus; 


apibendrinti gautus duomenis, daryti iðvadas, patraukliai pateikti rezultatus, vertinti 

jø tikslumà ir patikimumà, matavimo paklaidas, pastebëti ir iðtaisyti klaidas; 

© aiðkintis fizikos mokslo ir jo laimëjimais kuriamø technologijø vaidmená þmonijos 

gyvenime, jø ryðá su gamtine, socialine ir kultûrine aplinka ir taikyti ágytas fizikos 

mokslo þinias ir gebëjimus sprendþiant ávairias kasdienio gyvenimo, aplinkotyros, 

aplinkosaugos ir subalansuotosios plëtros problemas; 

© susipaþinti su fizikos ir astronomijos istorine raida, ðiuolaikinës fizikos tyrimø 

kryptimis. 

Tematika 

1. Metodologiniai fizikos klausimai 

izikos ir kitø gamtos mokslø vieta modernios visuomenës gyvenime. izika ir naujos 

technologijos. 

izikiniø tyrimo metodø pagrindai, ðiø metodø galimybës, jø nauda, galimi pavojai ir þala 

gamtai, átaka socialinei, kultûrinei aplinkai. 

Mikroskopinis ir makroskopinis pasaulis. Supanèio pasaulio ávairovë. 

izikinis pasaulio paþinimas: fizikinës sàvokos, stebëjimas, bandymas, hipotezë, teorija, 

modeliai. Moksliniø þiniø absoliutumas ir sàlygiðkumas. 

Svarbiausiø pasaulio fizikos atradimø istorija. Moksliniai atradimai ir asmenybë. Lietuvos 

mokslininkø vaidmuo ir vieta fizikos mokslo raidoje. 

2. Medþiagø sandara 

Medþiagos makroskopiniø savybiø ir jos mikroskopinës struktûros ryðys. Dujinë, skystoji ir 

kietoji medþiagos bûsenos. 

Atomai ir jø sandara. Molekulës. 

Subatominës dalelës. Branduolinës jëgos. Stabilios medþiagos formos mikroskopinio vaizdo 

poþiûriu. Planetinis atomo modelis ir jo ribotumas. 

izika 

211

izika 

212 

3. Judëjimas ir jëgos 

Kûnø judëjimas: kelias, greitis, pagreitis, trajektorija. Judëjimas tiese ir apskritimu. 

Jëgos mechanikoje. Jëgø klasifikacija pagal jø prigimtá ir pasireiðkimà: trinties, keliamoji, sunkio, 

svorio, varos, tamprumo. Jëga kaip judëjimo kitimo prieþastis. Kûno masë. Niutono dësniai, jø 

taikymas sprendþiant paprasèiausius uþdavinius. Jëgos impulsas. Judesio kiekio tvermës dësnis. 

Ácentrinë jëga. Dinamikos dësniai kasdienës patirties pavyzdþiuose. 

Mechaninis darbas ir galia. Potencinë ir kinetinë energija. Energijos tvermë mechanikoje. 

Jëga kaip deformacijos prieþastis ir pasekmë. Mechaninës kûnø savybës ir molekulinë 

struktûra. 

Visuotinë (gravitacijos) trauka. Dangaus kûnø judëjimas. Kosminiø skrydþiø mechanikos 

pradmenys. Nesvarumas. 

Reliatyvumo teorijos atsiradimo prielaidos ir pasireiškimo pavyzdþiai. Šviesos greitis – ribinis 

greitis. 

4. Molekulinë fizika ir termodinamika 

Ðiluminë kûnø energija. Vidinë kûnø energija, jos rûðys. Temperatûra. Mechaninio darbo ir 

ðilumos ryðys. 

Molekulinës kinetinës teorijos pradmenys. Idealiøjø dujø lygtis. Termodinamikos pradmenys. 

Pirmasis ir antrasis termodinamikos dësniai. Ðiluminës maðinos ir jø naudingumo koeficientas. 

Ðilumos perdavimo dësningumai, jø svarba technikoje ir kasdieniame gyvenime. 

5. Elektra ir magnetizmas 

Dvi elektros krûviø rûðys. Elektros krûvio dalumas. Elektronas ir elementarusis krûvis. 

Áelektrintø kûnø sàveika. Elektrinis laukas. Krûvio tvermës ir Kulono dësniai. 

Elektrinë talpa. Kondensatoriai. 

Nuolatinë srovë. Átampa. Srovës stipris ir elektrinë varþa. Omo dësnis. Laidininkø jungimo 

bûdai. Paprasèiausiø grandiniø matavimai. Elektros ðaltiniai, jø rûðys. Srovës darbas ir galia. 

Ðilumos kiekis, iðsiskiriantis laidininke, kuriuo teka srovë. Trumpasis jungimas. Saugikliai. 

Elektros srovë ávairiose terpëse. 

Elektros srovës magnetinis laukas. Magnetiniø reiðkiniø kilmë. Elektromagnetinës indukcijos 

reiðkinys. Elektriniø ir magnetiniø reiðkiniø vienovë. Nuolatiniai magnetai. Planetø magnetiniai 

laukai. 

6. Svyravimai ir bangos 

Mechaniniai svyravimai ir juos apibûdinantys dydþiai. Bangos skysèiuose, dujose ir 

kietuosiuose kûnuose. Garsas. Ultragarsas ir jo taikymas. 

Kintamoji elektros srovë, jos taikymas buityje ir technikoje, elektrosauga.

Elektromagnetinis laukas, jo sklidimas terpëse. Elektromagnetinës bangos ir jø skalë, jø 

taikymas telekomunikacijoje, moksle, pramonëje. 

Šviesos bangos. Šviesos šaltiniai. Šviesos spindulys, tiesiaeigis šviesos sklidimas. Šviesos 

atspindys. Ðviesos atspindþio dësniai. Plokðèiasis veidrodis. Ðviesos lûþimas. Læðiai. Læðio formulë. 

Optiniai prietaisai buityje, moksle ir technologijoje. 

Šviesos greitis, bangos ilgis. Šviesos dispersija. Šviesos interferencija. Šviesos difrakcija. 

Banginiø ðviesos savybiø taikymai. Vaivorykðtë. 

7. Daleliø fizika, kvantai 

Klasikinës fizikos raida. Reiðkiniai, kuriø nepaaiðkina klasikinë fizika. Mikropasaulio 

dësningumai, jø ryðys su makroskopiniais reiðkiniais. 

Ðviesos kvantinës savybës. otonai. otoefekto dësningumai. Ðviesos dualizmas. Dalelës kaip 

bangos, jø pasireiðkimas mikroir makropasaulyje. 

Atomo branduolys ir jo ryðio energija. Branduolinës reakcijos. Elementariosios dalelës. 

Branduolinës energijos iðtekliai. Radioaktyvumas. Biologinis jonizuojanèiosios spinduliuotës 

poveikis. Apsauga nuo radiacijos. 

Grandininë reakcija. Branduolinis reaktorius. Branduolinë energetika. Termobranduolinës 

reakcijos. Branduolinë tarða. 

8. Ðiuolaikinës astronomijos pagrindai 

izikos ir kitø mokslø, tirianèiø Þemæ ir Visatà (geologijos, geografijos, astronomijos, 

kosmologijos ir kt.), ryðys. 

Þemës vieta Saulës sistemoje ir Visatoje. Pagrindinës fizikinës Þemës charakteristikos, jos 

gelmiø ir atmosferos sandara, magnetinis laukas. Þemës palydovo Mënulio átaka Þemei. 

Saulës sistema. Planetos, jø palydovai, kometos ir kiti kosminiai kûnai. Planetø sandara. 

Þvaigþdynai, þvaigþdës, þvaigþdþiø sandara. Þvaigþdþiø energijos ðaltiniai. 

Paukðèiø Tako ir kitos galaktikos, jø sistemos. 

Visatos evoliucija. Gyvybë Visatoje. Kosmoso tyrimas. Kosminës kelionës. 

9. Rekomenduojami laboratoriniai darbai 

1. Tolygiai greitëjanèio kûno pagreièio matavimas. 

2. Spyruoklës standumo matavimas. 

3. Slydimo trinties koeficiento matavimas. 

4. Mechaninës energijos tvermës dësnio tyrimas. 

5. Laidininko savitosios varþos nustatymas. 

6. Laisvojo kritimo pagreièio nustatymas svyruokle. 

7. Ðviesos lûþio rodiklio nustatymas. 

8. Atvaizdø gavimas læðiu. Læðio þidinio nuotolio ir lauþiamosios gebos nustatymas. 

izika 

213

izika 

214 


Uþdaviniai: 

© tiriant ir analizuojant fizikos reiðkinius ugdytis mokslinæ pasaulëvokà ir atsakingà 

poþiûrá á aplinkà, gamtà, gyvybæ, plësti ir gilinti þemesnëse klasëse ágytus gebëjimus ir 

þinias, átvirtinti kritiná màstymà, realiø mokslo galimybiø suvokimà, savarankiðkumà, 

plëtoti kûrybingumà ir vaizduotæ, mokytis suvokti fizinio pasaulio vientisumà; 

© mokytis spræsti praktinius uþdavinius ir ávairias kasdienio gyvenimo, aplinkotyros, 

aplinkosaugos ir subalansuotosios plëtros problemas, pritaikant fizikos ir kitø 

mokomøjø dalykø þinias bei gebëjimus; 


modeliuoti gamtos reiðkinius bei procesus, apibendrinti gautus duomenis, daryti 

iðvadas, patraukliai pateikti rezultatus, vertinti jø tikslumà ir patikimumà, matavimo 

paklaidas, pastebëti ir iðtaisyti klaidas; 

© aiðkintis fizikos mokslo ir jo laimëjimais kuriamø technologijø vaidmená þmonijos 

gyvenime, jø ryðá su gamtine, socialine ir kultûrine aplinka; 

© susipaþinti su fizikos ir astronomijos mokslo istorija, šiuolaikine technika ir 

technologijomis, jø plëtra bei dël to kylanèiomis problemomis; 

© pasirengti studijoms aukštojoje mokykloje. 

Tematika 

1. Metodologiniai fizikos klausimai 

izikos ir kitø gamtos mokslø vieta ðiuolaikinës visuomenës gyvenime. izika ir naujos 


izikiniai tyrimo metodai, ðiø metodø galimybës, átaka socialinei, kultûrinei aplinkai, galima 

þala gamtai. 

Mikroskopinis ir makroskopinis pasaulis. Supanèio pasaulio ávairovë. 

izikinis pasaulio paþinimas: fizikinës sàvokos, stebëjimas, bandymas, hipotezë, teorija, 

modeliai. Moksliniø þiniø absoliutumas ir sàlygiðkumas. 

Svarbiausiø fizikos atradimø istorija. Moksliniai atradimai ir asmenybë. Lietuvos mokslininkø 

vaidmuo ir vieta fizikos mokslo raidoje. 


Medþiagø klasifikavimas pagal jø fizikines savybes. 

Medþiagos makroskopiniø savybiø ir jos mikroskopinës struktûros ryðys. Dujinë, skystoji ir 

kietoji medþiagos bûsenos. Medþiagos tûris, tankis, slëgis, temperatûra.

Atomai, jø sandara. Rezerfordo ir Boro atomo modelis. Atomø elektronø apvalkalas ir 

tarpatominis ryðys bei cheminës medþiagos savybës. Molekulës. Medþiagø ávairovë. 

Atomo branduolys ir jo sandara. Elementariosios dalelës. Branduolinës jëgos. Izotopai. 


Judëjimo ávairovë gamtoje. Mechaninis kûnø judëjimas. Atskaitos sistema. Materialusis taškas, 

trajektorija, kelias, vidutinis greitis. Poslinkis, greitis, momentinis greitis ir pagreitis. 

Tolygiai kintantis slenkamasis judëjimas. Judëjimas apskritimu pastoviu greièiu. Ácentrinis 

pagreitis, apsisukimø periodas, daþnis. 

Jëga kaip kûno deformacijos arba judëjimo kitimo prieþastis. Keturios fundamentinës jëgos: 

gravitacinë, elektromagnetinë, silpnoji ir stiprioji. Jëgø klasifikacija pagal jø prigimtá ir 

pasireiðkimà: elektrostatinë, magnetinë, elektromagnetinë, tamprumo, trinties, branduolinë ir 

kt. 

Dinamikos pagrindai. Masë kaip kûno inertiðkumo matas. Veiksmas ir atoveikis. Keliø jëgø 

atstojamoji. Trys Niutono dësniai, jø taikymas. Jëgos impulsas. Judesio kiekio tvermës dësnis. 

Jëgos momentas. Masës (svorio) centras. Jëgø ir momentø pusiausvyra. 

Mechaninis darbas ir galia. Potencinë ir kinetinë energija. Energijos tvermë mechanikoje. 



Reliatyvumo teorijos objektas ir principai. Ðviesos greitis vakuume – ribinis signalø sklidimo 

greitis. Laiko tarpø, atstumo, greièiø reliatyvumas. Masës ir energijos sàryðio dësnis. 

4. Molekulinë fizika ir termodinamika 

Molekuliø sàveikos jëgø ir energijø sàlygoti fizikiniai vyksmai. Brauno judëjimas. Huko dësnis, 

jo pasireiðkimas gamtoje ir taikymas. Drëkinimas, skysèiø pavirðiaus átempimas, kapiliariniai 

reiðkiniai, kûnø plëtimasis. 

Molekulinës kinetinës teorijos pradmenys. Didelio daleliø skaièiaus sistemos. Temperatûros, 

slëgio, dujø tankio ryðys su daleliø greièiu, kinetine energija, jø tankiu. 

Idealiøjø dujø modelis. Idealiøjø dujø (Mendelejevo ir Klapeirono) lygtis. Izoprocesai. 

aziniai virsmai: lydymasis-kristalizacija, garavimas-kondensacija, virimas. Virsmø 

temperatûros, savitosios ðilumos. Sotieji ir nesotieji garai. Oro drëgmë. Krizinë temperatûra. 

Vidinë kûnø energija, jos rûðys. 

Termodinamikos pradmenys. Pirmasis ir antrasis termodinamikos dësniai. Ðilumos perdavimo 

dësningumai, jø svarba technikoje ir buityje. 

5. Elektra ir magnetizmas 

Elementarusis krûvis. Elektronas. Áelektrintø kûnø sàveika. Elektrinis laukas. Krûvio tvermës 

ir Kulono dësniai. Elektrinio lauko stipris ir potencialas. Darbas elektriniame lauke. Laidininkai 

izika 

215

izika 

216 

ir dielektrikai elektriniame lauke. Dielektrinë skvarba. Elektrinë talpa. Kondensatoriai, jø jungimo 

bûdai. Kondensatoriaus energija. 

Nuolatinës srovës dësningumai. Átampa, srovës stipris, elektrinë varþa ir jø aiðkinimas 

elektroniniu poþiûriu. Átampos dalikliai. Elektros ðaltiniai, jø rûðys. Elektrovara. Omo dësnis 

paprasèiausioms uþdarosioms grandinëms. Srovës darbas ir galia. Ðilumos kiekis, iðsiskiriantis 

laidininke, kuriuo teka srovë. 

Srovë ávairiose terpëse: metaluose, vakuume, puslaidininkiuose, elektrolitø tirpaluose ir dujose. 

Elektronø pluoðto ir puslaidininkiniai prietaisai. Jø taikymas buityje, technikoje ir moksliniuose 

tyrimuose. 

Elektros grandiniø matavimo prietaisai. Srovës ir átampos matavimai. 

Srovës magnetinis laukas. Magnetiniø reiðkiniø kilmë. Sroviø sàveika. Ampero jëga. Magnetinë 

indukcija. Magnetinës medþiagø savybës. Magnetinë skvarba. eromagnetinës medþiagos. 

Magnetinio áraðymo principai, jo taikymas informacijai saugoti. Dangaus kûnø magnetiniai laukai. 

Elektringø daleliø judëjimas pastoviuose magnetiniuose laukuose. 

Elektromagnetinës indukcijos reiðkinys. Lenco taisyklë. Induktyvumas. Ritës energija. 

6. Svyravimai ir bangos 

Periodiniai vyksmai – svyravimai ir bangos. Amplitudë, daþnis, periodas, fazë, bangos ilgis, 

frontas, sklidimo greitis. 

Harmoniniai svyravimai. Mechaniniø svyravimø ir elektromagnetiniø virpesiø panaðumai ir 

skirtumai. Matematinë ðvytuoklë ir virpesiø kontûras, energijos virsmai svyravimø metu. Laisvieji 

ir priverstiniai svyravimai. Rezonansas, jo pasireiðkimas ir taikymas buityje bei technikoje. 

Kintamoji elektros srovë. Jos stiprio bei átampos efektinës vertës. Kintamojo ðaltinio signalø 

formos. Aktyvioji ir reaktyvioji (induktyvioji ir talpinë) varþos. Kintamosios srovës generatoriaus, 

variklio, transformatoriaus veikimas. Elektros energijos gamybos principai. Jos perdavimas. 

Kintamosios srovës panaudojimas buityje ir technikoje. 

Mechaninës bangos tampriose terpëse ir vakuume. Skersinës ir iðilginës bangos. Mechaniniø 

bangø interferencija ir difrakcija. Garso bangos ir jø taikymas. 

Radijo bangos, ðiluminiai (infraraudonieji) spinduliai, ðviesa, ultravioletiniai spinduliai, rentgeno 

ir gama spinduliuotë kaip elektromagnetinës bangos. Radijo ryðio principas. Radioastronomija. 

Ðviesos bangos. Ðviesos spindulio sàvoka. Ðviesos greitis. Lûþio rodiklis. Atspindþio ir lûþimo 

dësnis. Visiðkasis atspindys, optinis ryðys. Spinduliø eiga prizmëje. Atvaizdo susidarymas 

veidrodyje. Spinduliø eiga plonuose læðiuose. Læðio formulë. Akis. Optiniai prietaisai. 

Banginës ðviesos savybës: interferencija, difrakcija, poliarizacija. Ðviesos dispersija. Ðviesos 

banginiai reiðkiniai gamtoje, jø taikymas. Difrakcinë gardelë. Holografija.

7. Daleliø fizika, kvantai 

Šviesos dualizmas. Šviesos kvantai. otoefektas. Šviesos emisija ir sugertis. Iðtisinis ir linijinis 

spektras. Spektrinës analizës pagrindai ir jos taikymai. Ðiuolaikiniø ðviesà spinduliuojanèiø 

árenginiø fizikiniai principai ir savybës (lazeris, ðviesos diodai ir kt.). 

Kvantinës fizikos pagrindiniai teiginiai. 

Branduolio ryðio energija. Branduolinës reakcijos. Branduoliniø reakcijø energijos ištekliai. 

Radioaktyvumas. Pusëjimo trukmë. Alfa, beta ir gama spinduliavimas. Biologinis 

jonizuojanèiosios spinduliuotës poveikis. Apsauga nuo radiacijos. Kosminiai spinduliai. 

Jonizuojanèiøjø spinduliø registravimo metodai. Radioaktyviøjø izotopø gavimas ir taikymas. 

Branduoliø dalijimasis. Grandininë reakcija. Branduolinis reaktorius. Termobranduolinës 

reakcijos. Branduolinë energetika. Branduolinë tarða. 

Elementariosios dalelës ir jø virsmai. 

8. Ðiuolaikinës astronomijos pagrindai 

izikos ir kitø mokslø, tirianèiø Þemæ ir Visatà (geologijos, geografijos, astronomijos, 

kosmologijos ir kt.), ryðys. 

Þemës vieta Saulës sistemoje ir Visatoje. Pagrindinës fizikinës Þemës charakteristikos, jos 

gelmiø ir atmosferos sandara, magnetinis laukas. Þemës palydovo Mënulio átaka Þemei. 


Þvaigþdynai, þvaigþdës, þvaigþdþiø sandara. Þvaigþdþiø energijos ðaltiniai, evoliucija, 

þvaigþdþiø tipai. Þvaigþdþiø spektrai. 



9. Rekomenduojami laboratoriniai darbai 

1. Tolygiai greitëjanèio kûno pagreièio matavimas. 

2. Spyruoklës standumo matavimas. 

3. Slydimo trinties koeficiento matavimas. 

4. Horizontaliai mesto kûno judëjimo tyrimas. 

5. Keliø jëgø veikiamo kûno pusiausvyros tyrimas. 

6. Mechaninës energijos tvermës dësnio tyrimas. 

7. Gei-Liusako dësnio patikrinimas bandymu. 

8. Gumos tamprumo modulio nustatymas. 

9. Ðaltinio elektrovaros ir vidinës varþos nustatymas. 

10. Laidininko savitosios varþos nustatymas. 

11. Laisvojo kritimo pagreièio nustatymas svyruokle. 

12. Ðviesos lûþio rodiklio nustatymas. 

13. Atvaizdø gavimas læðiu. Læðio þidinio nuotolio ir lauþiamosios gebos nustatymas. 

izika 

217

izika 

218 

14. Pavirðiaus átempimo koeficiento radimas. 

15. Oro santykinës drëgmës nustatymas. 

16. Transformatoriaus konstrukcijos ir veikimo tyrimas. 

17. Puslaidininkinio diodo tyrimas. 

18. Rezonanso elektrinëje grandinëje tyrimas. 

19. Kintamosios srovës lyginimas.



áraðyta tik tai, kà moksleivis privalo þinoti ir suprasti geriau, negu reikalaujama pagal bendrojo kurso programà. 

Sritis/Tematika 

1. Metodologiniai fizikos 

klausimai 



Apibûdinti fizikinës analizës eigà ir atlikti 

fizikinius tyrimus. 

Apibûdinti þmogaus reikðmæ moksliniams 

atradimams ir fizikos bei kitø mokslø þiniø 

sàlygiðkumo aspektus. 

Apibûdinti atomo struktûrà, atominæ 

(molekulinæ) medþiagos sandarà ir 

medþiagos bûsenas molekulinës 

kinetinës teorijos poþiûriu. 

PASIEKIMAI 


1.1. Aiðkina supanèio pasaulio ávairovæ 

vartodamas fizikines sàvokas. Apibûdina mikroir 

makropasaulá, jø mastelius. Aiðkina fizikos ir 

kitø mokslo þiniø absoliutumo ir sàlygiðkumo 

aspektus. 

1.2. Apibûdina fizikinius tyrimo metodus, ðiø 

metodø galimybes, jø naudà, galimus pavojus ir 

þalà gamtinei, socialinei, kultûrinei aplinkai. 

1.3. Yra susipaþinæs su svarbiausiø pasaulio 

fizikos atradimø istorija. Apibûdina þmogaus 

reikðmæ moksliniams atradimams. Nusako 

Lietuvos mokslininkø vaidmená fizikos mokslo 

raidoje. 

2.1. Savais þodþiais nusako ryðá tarp medþiagos 

makroskopiniø savybiø ir jos mikroskopinës 

struktûros. Apibûdina dujinæ, skystàjà ir kietàjà 

medþiagos bûsenà vartodamas tûrio, formos, 

tankio, temperatûros sàvokas. 

2.2. Apibûdina atomà kaip maþiausià elemento 

dalelæ, o molekulæ – kaip maþiausià junginio 

(medþiagos) dalelæ. 

2.3. Apibûdina atomo struktûrà, subatomines 

daleles (elektronus, protonus, neutronus), jø 

tarpusavio sàveikà (branduolines jëgas). Paaiðkina 

stabilias medþiagos formas analizuodamas 

mikroskopiná vaizdà. Nusako þiniø apie mikropasaulá 

sàlygiðkumà, atomo modelio ribotumà. 

1.1. Apibûdina fizikos ir kitø gamtos mokslø vietà 

ðiuolaikinës visuomenës gyvenime, skiria 

fundamentinæ ir techniðkàjà fizikos sritis. 

1.2. Apibûdina pagrindines fizikos sàvokas, 

mokslinio tyrimo metodus. Nurodo fizikinës 

analizës eigà: stebëjimà, eksperimentà, 

hipotezæ, dësná, teorijà. Nusako þmogaus 

gamtos paþinimo tikslumà, galià ir ribotumà. 

1.3. Savais þodþiais apibûdina klasikinës ir 

moderniosios fizikos skirtumus ir ryðá. Nusako 

svarbiausius ðiuolaikinës fizikos mokslo 

pasiekimus. 

2.1. Apibûdina ir klasifikuoja medþiagas pagal 

jø fizikines savybes. Apibûdina dujinæ, skystàjà 

ir kietàjà medþiagos bûsenas papildomai 

vartodamas slëgio, daleliø energijos sàvokas. 

2.2. Nusako tarpatominio ryðio susidarymà, jo 

sàsajà su cheminëmis medþiagos savybëmis. 

Paaiðkina medþiagø savybiø ávairovæ. 

2.3. Apibûdina Rezerfordo ir Boro atomo 

modelá. Aiðkina izotopø savybes. 

219 

izika



3. Judëjimas ir jëgos Apibûdinti ir vartoti pagrindines 

kinematikos ir dinamikos sàvokas: 

mechaninis judëjimas, atskaitos sistema, 

materialusis taðkas, trajektorija, kelias, 

poslinkis, greitis, pagreitis, jëga. 

Taikyti pagrindines kinematikos lygtis ir 

dinamikos dësnius sprendþiant 

uþdavinius. 

Apibûdinti mechaninæ energijà bei jos 

virsmus, galià. 

PASIEKIMAI 


3.1. Aiðkina materialiojo taðko kinematikos 

pagrindus. Apibûdina ir vartoja ðias fizikines 

sàvokas ir dydþius: mechaninis judëjimas, 

atskaitos sistema, materialusis taðkas (taðkinis 

kûnas), trajektorija, kelias, poslinkis, vidutinis 

greitis, greitis, momentinis greitis ir pagreitis kaip 

vektoriai. Apibûdina tolyginá, tolygiai kintantá 

slenkamàjá judëjimà, judëjimà apskritimu pastoviu 

greièiu, ácentriná pagreitá, apsisukimø periodà ir 

daþná. Sprendþia modelinius kinematikos 

uþdavinius. 

3.2. Nurodo jëgà kaip judëjimo kitimo arba kûnø 

deformacijos prieþastá. Skiria keturias pagrindines 

fundamentiniø jëgø (sàveikø) rûðis: gravitacijos, 

elektromagnetinæ, silpnàjà ir stipriàjà. Klasifikuoja 

jëgas pagal jø pasireiðkimà ar kitus kriterijus (pvz., 

trinties, keliamoji, sunkio, svorio, ácentrinë, 

tamprumo, molekulinë, elektrinë, magnetinë, 

varos ir kt.). 

3.3. Nusako dinamikos pradmenis. ormuluoja I, 

II ir III Niutono dësnius ir juos taiko spræsdamas 

paprasèiausius modelinius uþdavinius. Dinamikos 

dësnius iliustruoja kasdienës patirties pavyzdþiais. 

3.4. Aiðkina visuotinæ (gravitacijos) traukà. 

ormuluoja impulso tvermës dësná ir taiko já 

spræsdamas paprasèiausius uþdavinius. 

Apibûdina dangaus kûnø judëjimà, kosminiø 

skrydþiø mechanikos pradmenis bei nesvarumà. 

3.1. Apibûdina judëjimo reliatyvumà. Taiko 

pagrindines kinematikos lygtis spræsdamas 

uþdavinius. 

3.2. Nurodo jëgà kaip vektoriø ir vienintelæ 

prieþastá, suteikianèià kûnui pagreitá. Klasifikuoja 

jëgas pagal jø pasireiðkimà, t.y. skiria 

elektrostatinæ, elektromagnetinæ, 

tarpmolekulinæ, mechaninio átempimo ir 

gniuþdymo, branduolinæ ir kt. 

3.3. Nusako dinamikos pagrindus. Apibûdina 

masæ kaip kûno inertiðkumo matà. Apibûdina 

veiksmà ir atoveiká, jëgos momentà, masiø 

(svorio) centrà, keliø jëgø atstojamàjà. I, II ir III 

Niutono dësnius taiko analizuodamas 

mechanikos problemas. Paaiðkina jëgø ir 

momentø pusiausvyrà. Nurodo paprastuosius 

mechanizmus, jø taikymà kasdieniame 

gyvenime. 

3.4. Nusako visuotinës traukos dësná. Taiko 

impulso tvermës dësná. 

220 

izika


4. Molekulinë fizika ir 

termodinamika 


Nusakyti pagrindinius molekulinës 

kinetinës teorijos teiginius. 

Apibûdinti fazinius virsmus, vidinæ 

energijà ir jos kitimo bûdus. 

Apibûdinti ðiluminiø varikliø naudà, jø 

sukeliamas ekologines problemas, 

veikimo principus. 

Taikyti energijos tvermës dësná ávairiø 

energijos virsmø atveju. 

Apibûdinti negráþtamuosius procesus. 

Pagrásti bûtinybæ taupyti, efektyviai naudoti 

energijà. 

PASIEKIMAI 


3.5. Apibûdina potencinæ ir kinetinæ energijà, 

mechaniná darbà. Analizuoja energijos virsmus 

paprasèiausiø mechaniniø procesø atvejais 

(kûno kritimas gravitacijos lauke, suspausta 

spyruoklë, matematinës ðvytuoklës energijos 

virsmai ir kt.). 

3.6. Nusako reliatyvumo teorijos objektà, 

atsiradimo prielaidas ir raidà. Nurodo, kad 

ðviesos greitis vakuume – tai ribinis signalø 

sklidimo greitis. Pateikia reliatyvumo teorijos 

pasireiðkimo pavyzdþiø. Nusako, kodël 

reliatyvumo teorijos iðvados neprieðtarauja 

klasikinës fizikos dësniams. 

4.1. Mechanines kûnø savybes sieja su jø 

molekuline struktûra. 

4.2. Nusako molekulinës kinetinës teorijos 

pradmenis. 

4.3. Apibûdina idealiøjø dujø modelá, bûsenos 

parametrus, idealiøjø dujø bûsenos lygtá 

(Mendelejevo ir Klapeirono lygtá). 

3.5. Apibûdina fizikines energijos ir darbo 

sàvokas, nurodo, kaip energija gali bûti skirstoma 

á rûðis (potencinæ, kinetinæ ir lauko) bei formas 

(mechaninæ, ðiluminæ, elektrinæ, magnetinæ, 

bangø, branduolinæ ir kt.). Paaiðkina energijos 

tvermës dësná, já pritaiko analizuodamas ávairius 

fizikinius vyksmus ir virsmus. 

3.6. Iðmano reliatyvumo teorijos esminius 

principus. Nusako, kaip kûno masë priklauso 

nuo greièio, masës ir energijos sàryðio dësná ir 

kaip jis pasireiðkia branduoliniø reakcijø metu. 

3.7. Analizuoja hidromechanikos uþdavinius, 

apibûdina skysèiø ir dujø stulpà. Paaiðkina kûnø 

plûduriavimà skysèiuose ir dujose remdamasis 

Paskalio ir Archimedo dësniais. Nurodo 

hidromechanikos pasireiðkimo bei taikymo 

gamtoje ir þmogaus praktinëje veikloje 

pavyzdþiø. 

4.1. Paaiðkina fizikinius vyksmus, nulemtus 

molekuliø sàveikos savybiø. ormuluoja Huko 

dësná, nusako jo pasireiðkimà gamtoje ir taikymà. 

Aiðkina drëkinimà, kapiliarumà, kûnø plëtimàsi. 

Pateikia ðiø vyksmø taikymo kasdieniame 

gyvenime, technikoje, paplitimo gamtoje 

pavyzdþiø. 

4.2. Sieja didelio daleliø skaièiaus sistemos 

temperatûrà, slëgá, tanká su daleliø greièiu, 

kinetine energija, jø tankiu. 

4.3. Apibûdina izoprocesus. 

221 

izika



5. Elektra ir magnetizmas Apibûdinti dvi krûviø rûðis ir jø sàveikà. 

Nusakyti ir taikyti nuolatinës srovës 

dësningumus bei apibûdinti laidininkø 

jungimo bûdus. 

PASIEKIMAI 


4.4. Aiðkina fazinius virsmus: lydymàsikristalizacijà, 

garavimà-kondensacijà, virimà, 

apibûdina parametrus, nusakanèius ðiuos 

virsmus (virsmø temperatûras, savitàsias ðilumas). 

4.5. Apibûdina vidinæ energijà ir jos kitimo bûdus, 

temperatûrà, mechaninio darbo ir ðilumos ryðá. 

Nusako termodinamikos pradmenis, formuluoja 

I ir II termodinamikos dësnius. Paaiðkina 

ðiluminiø varikliø veikimo principus, nurodo, kur 

jie naudojami. Nurodo ðilumos perdavimo 

dësningumus, jø svarbà technikoje ir kasdieniame 

gyvenime. 

4.6. ormuluoja energijos tvermës dësná, nusako 

jo fundamentalumà ir universalumà. Nusako 

energijos tvermæ vyksmuose (molekulinës fizikos 

ir termodinamikos, elektros, atomo, branduolio 

fizikos ir kituose reiðkiniuose, chemijoje bei 

biologijoje). Nusako energijos gamybos ir 

naudojimo reikðmæ visuomenës gyvenime. 

Apibûdina energetiniø resursø Þemëje 

problemas, energijos gamybos bei naudojimo 

technologinius ir ekologinius aspektus. 

5.1. Statinës elektros dësningumus apibûdina 

remdamasis elektrinio lauko ir krûvio sàvokomis, 

krûvio tvermës bei Kulono dësniais. Paaiðkina 

elektrinæ talpà, kondensatorius, nurodo, kur jie 

taikomi. 

4.4. Aiðkina sublimacijà. Apibûdina virsmø 

temperatûrø priklausomybæ nuo aplinkos 

sàlygø. 

4.5. Analizuoja ðiluminius procesus remdamasis 

termodinamikos dësniais ir vartodamas 

susijusias su energija bei jos virsmais sàvokas: 

vidinë energija, temperatûra, ðilumos kiekis. 

Remiasi I termodinamikos dësniu kaip ðiluminiø 

procesø energijos tvermës dësniu. Aiðkina, kaip 

veikia ðiluminiai varikliai, koks jø naudingumo 

koeficientas. Supranta II termodinamikos dësná 

kaip energijos savaiminio judëjimo vyksmà ið 

ðiltesnio kûno á ðaltesná. Apibûdina entropijos 

sàvokà. 

4.6. Nusako prioritetinæ energijos gamybos 

reikðmæ ðiuolaikinës visuomenës gyvenimui bei 

su tuo susijusias problemas. Apibûdina ávairiø 

energijos ðaltiniø (hidroenergetiniø, cheminiø, 

branduoliniø bei alternatyviøjø – vëjo, Saulës, 

geoterminiø ir kt.) taikymo ypatumus, 

pranaðumus ir trûkumus. Nurodo bûtinybæ 

efektyviai naudoti bei taupyti energijà, siûlo, kaip 

to siekti. 

5.1. Nurodo dviejø rûðiø krûvius, jø sàveikà per 

elektriná laukà. Apibûdina elektrinio lauko stiprá 

bei potencialà, ðiø dydþiø ryðá. Nusako darbà 

elektriniame lauke. Analizuoja laidininkus ir 

dielektrikus elektriniame lauke, medþiagos 

dielektrinæ skvarbà. Paaiðkina kondensatoriø 

jungimo bûdus, kondensatoriaus energijà. 

222 

izika



Nusakyti magnetiniø reiðkiniø kilmæ ir 

apibûdinti nuolatinius magnetus. 

Apibûdinti elektros varikliø veikimo 

principus ir naudojimà. 

Apibûdinti elektromagnetinës indukcijos 

reiðkiná ir jo taikymà. 

PASIEKIMAI 


5.2. Nusako nuolatinës srovës dësningumus, 

aiðkina Omo dësná, vartodamas átampos, srovës 

stiprio ir varþos sàvokas. Skiria laidininkø 

jungimo bûdus, iðmatuoja srovæ ir átampà 

paprasèiausiose grandinëse. Nurodo, kokie yra 

elektros ðaltiniai, jø rûðis. 

5.3. Apibûdina srovës kuriamà magnetiná laukà, 

nurodo magnetiniø reiðkiniø kilmæ. Paaiðkina 

elektros varikliø veikimo principus, nurodo, kur 

jie taikomi. Apibûdina nuolatinius magnetus, 

planetø ir þvaigþdþiø magnetinius laukus. Nusako 

elektromagnetinës indukcijos reiðkiná. 

5.2. Nuolatinæ srovæ apibûdina kaip kryptingà 

elektringø daleliø judëjimà. Nusako srovës stiprá, 

átampà, laidininkø varþà. Paaiðkina lygiagretøjá 

ir nuosekløjá laidininkø jungimà, ðaltinio 

elektrovarà, jo vidaus varþà, srovës darbà ir galià. 

Paaiðkina ir taiko Omo dësná grandinës daliai ir 

paprasèiausioms uþdarosioms grandinëms. 

Nusako elektros grandiniø matavimo prietaisø 

veikimo principus. Matuoja grandiniø srovæ bei 

átampà. 

5.3. Paaiðkina pastoviøjø magnetiniø laukø 

savybes. Apibûdina sroviø sàveikà, magnetinæ 

Ampero jëgà, magnetinæ indukcijà. Paaiðkina 

elektringø daleliø judëjimà pastoviuose 

elektriniuose ir magnetiniuose laukuose. 

Nurodo, kur taikomi ðie vyksmai. Nusako 

magnetines medþiagø savybes, magnetinæ 

skvarbà, feromagnetines medþiagas, magnetinio 

áraðymo principus ir kaip jis taikomas 

informacijai saugoti. Apibûdina dangaus kûnø 

magnetinius laukus. 

5.4. Analizuoja srovæ ávairiose terpëse: 

metaluose, vakuume, puslaidininkiuose, 

elektrolitø tirpaluose ir dujose. Nurodo, kaip ji 

taikoma ávairiose terpëse (elektronø pluoðto 

prietaisus – elektronø vamzdá, vakuuminá diodà, 

puslaidininkinius prietaisus p-n sandûros 

pagrindu – diodà, tranzistoriø, optoelektronikos 

prietaisus ir kt.), kaip jie naudojami buityje, 

technikoje ir moksle. 

5.5. Nusako elektromagnetinës indukcijos dësná, 

Lenco taisyklæ, induktyvumà, ritës magnetinio 

lauko energijà. Pateikia elektromagnetinës 

indukcijos reiðkinio taikymo pavyzdþiø. 

223 

izika



6. Svyravimai ir bangos Aiðkinti ir taikyti periodinius vyksmus 

charakterizuojanèius parametrus. 

Apibûdinti laisvuosius ir priverstinius 

svyravimus, nusakyti rezonanso reiðkiná. 

Apibûdinti garso bangas. 

Apibûdinti kintamàjà elektros srovæ ir jos 

taikymà. 

Apibûdinti elektromagnetiniø bangø 

skalæ. 

Nusakyti ir taikyti geometrinës optikos 

dësnius. Apibûdinti læðius ir jø taikymà. 

PASIEKIMAI 


6.1. Periodinius vyksmus apibûdina kaip 

svyravimus ir bangas. Paaiðkina periodinius 

vyksmus apibûdinanèius pagrindinius 

parametrus: amplitudæ, daþná, periodà, bangos 

ilgá, sklidimo greitá. 

6.2. Apibûdina laisvuosius ir priverstinius 

svyravimus, nusako rezonanso reiðkiná, pateikia 

jø pasireiðkimo ir taikymo buityje bei technikoje 

pavyzdþiø. 

6.3. Skiria bangas, sklindanèias tampriose terpëse 

ir vakuume. Apibûdina skersines ir iðilgines 

bangas. Apibûdina garso greitá ávairiose terpëse, 

garso stiprá ir aukðtá. Nurodo, kur taikomas 

ultragarsas. 

6.4. Paaiðkina, kas yra kintamoji srovë, jos stiprio 

bei átampos efektinës vertës, nurodo, kaip ji 

taikoma buityje ir technikoje. Saugiai naudojasi 

buitiniais ir paprasèiausiais elektros matavimo 

prietaisais. 

6.5. Apibûdina elektromagnetiná laukà, jo 

sklidimà vakuume ir terpëse. Paaiðkina 

elektromagnetiniø bangø skalæ, pateikia ðiø 

bangø taikymo telekomunikacijos priemonëse, 

moksle ir pramonëje pavyzdþiø. 

6.1. Paaiðkina periodinius vyksmus 

apibûdinanèius parametrus: fazæ, bangos 

pavirðiø. 

6.2. Apibûdina harmoninius svyravimus. 

Nusako mechaniniø svyravimø ir 

elektromagnetiniø virpesiø panaðumus bei 

skirtumus. Analizuoja matematinæ ðvytuoklæ ir 

virpesiø kontûrà, paaiðkina energijos virsmus 

juose. 

6.3. Nusako bangø interferencijà ir difrakcijà. 

Nusako akustikos pagrindus. 

6.4. Apibûdina aktyviàjà ir reaktyviàjà 

(induktyviàjà ir talpinæ) varþas. Aiðkina 

kintamosios srovës generatoriaus, variklio, 

transformatoriaus veikimà, elektros gamybos 

principus, jos perdavimo bei efektyvaus 

naudojimo problemas. 

6.5. Radijo bangas, ðiluminius 

(infraraudonuosius) spindulius, ðviesà, 

ultravioletinius, rentgeno ir gama spindulius 

apibûdina kaip elektromagnetines bangas. 

Apibûdina elektromagnetiná laukà, 

elektromagnetinio ryðio principà, jo taikymà 

ðiuolaikinës telekomunikacijos sistemose. 

Apibûdina kosminius spindulius. 

224 

izika



7. Daleliø fizika, kvantai Nusakyti ðviesos dualizmà. 

Apibûdinti ir taikyti fotoefekto 

dësningumus. 

Apibûdinti radioaktyvumà ir þinoti 

apsaugos nuo radioaktyviosios 

spinduliuotës bûdus. 

Apibûdinti branduolio ryðio energijà, 

branduolinës energijos kilmæ, jos 

taikymo pranaðumus ir ekologinius 

aspektus. 

PASIEKIMAI 


6.6. Nusako ðviesos spindulio sàvokà, tiesiaeigá 

ðviesos sklidimà, jos atspindþio ir lûþimo dësná, 

apibûdina lûþio rodiklá. Paaiðkina atvaizdo 

susidarymà plokðèiajame veidrodyje, spinduliø 

eigà per glaudþiamàjá ir sklaidomàjá læðius, læðio 

formulæ. Nubraiþo læðiais gaunamus atvaizdus. 

Iðmano svarbiausiø optiniø prietaisø (lupos, akies, 

akiniø) veikimà. 

7.1. Nusako klasikinës fizikos istoriná ir fizikiná 

aspektà. Pateikia reiðkiniø, prieðtaraujanèiø 

klasikinës fizikos teiginiams, pavyzdþiø. Skiria 

mikropasaulio savitus dësningumus, nusako jø 

ryðá su makroskopiniais reiðkiniais. Apibûdina 

kvantinës fizikos kaip vienos pagrindiniø XX a. 

teorijø svarbà. 

7.2. Pateikia ðviesos kvantiniø savybiø pavyzdþiø. 

Apibûdina fotoefekto dësningumus. Nusako 

ðviesos dualizmà, daleles kaip bangas, jø 

pasireiðkimà mikroir makropasaulyje. 

7.3. Apibûdina radioaktyvumà kaip nestabiliø 

branduoliø savybæ, skiria alfa, beta ir gama 

radioaktyviàjà spinduliuotæ. Apibûdina atomo 

branduoliø ryðio energijà, masës defektà, nusako 

Einðteino masës ir energijos ryðio formulæ 

(E=mc 2 ). Aiðkina branduolinës energijos kilmæ, 

jos taikymo pranaðumus ir ekologinius aspektus. 

6.6. Apibûdina visiðkàjá vidaus atspindá. 

Paaiðkina spinduliø eigà prizmëje. Nusako, kaip 

læðio lauþiamoji geba priklauso nuo læðio 

pavirðiø kreivumo spinduliø ir medþiagos, ið 

kurios jis pagamintas. Iðmano optiniø prietaisø 

(fotoaparato, projekcinio aparato, þiûronø) 

veikimà. 

6.7. Nusako ðviesos dualizmà. Paaiðkina 

bangines ðviesos savybes, analizuoja ðviesos 

interferencijà, difrakcijà ir dispersijà. Pateikia 

ðviesos banginiø savybiø pasireiðkimo gamtoje, 

taikymo technikoje pavyzdþiø, paaiðkina 

difrakcinës gardelës veikimà. Apibûdina ðviesos 

poliarizacijà. 

7.1. Nusako kvantinës fizikos objektà. 

7.2. Aiðkina atomø ir ðviesos kvantines savybes. 

Aiðkina ir taiko Einðteino lygtá fotoefektui. 

7.3. Aiðkina radioaktyviuosius izotopus, 

branduolines reakcijas, branduoliø dalijimàsi 

(skilimà) ir sintezæ, ðiø vyksmø paplitimà gamtoje 

(Þemëje ir Visatoje). Apibûdina branduolines 

jëgas. 

225 

izika


8. Ðiuolaikinës 

astronomijos pagrindai 


Apibûdinti fizikos ir kitø mokslø, tirianèiø 

Þemæ ir Visatà, ryðá. 

Apibûdinti Saulës sistemà. 

Apibûdinti þvaigþdes, galaktikas. 

Apibûdinti Visatos evoliucijà, kosmoso 

tyrimo problemas, kosminiø kelioniø 

reikðmæ. 

PASIEKIMAI 


7.4. Nurodo, kokie yra pagrindiniai 

radioaktyvumo matavimo metodai ir prietaisai, 

naudojami technikoje, aplinkosaugoje, kaip 

radioaktyvumas taikomas medicinoje, 

technikoje, geologijoje, archeologijoje. Nusako 

radioaktyviosios tarðos problemas, 

radioaktyviosios spinduliuotës biologiná veikimà. 

8.1. Apibûdina fizikos ir kitø mokslø, tirianèiø 

Þemæ ir Visatà, ryðá. 

8.2. Apibûdina Saulës sistemà, Þemës sandaros 

ypatumus, jos atmosferà, Mënulio átakà, Saulës 

ir Mënulio uþtemimus. 

8.3. Apibûdina planetas, jø palydovus, þvaigþdes, 

galaktikas. Paþásta pagrindinius þvaigþdynus. 

8.4. Apibûdina Visatos evoliucijà, kosmoso 

tyrimo problemas, kosminiø kelioniø reikðmæ. 

7.4. Skiria branduoliniø (atominiø) reaktoriø 

tipus, nurodo, kaip jie naudojami pramonëje ir 

technikoje. 

7.5. Nusako ðviesos emisijà ir sugertá, paaiðkina 

iðtisiná ir linijiná spektrus, iðmano spektrinës 

analizës pagrindus, nurodo, kur ji taikoma. 

Paaiðkina ðiuolaikiniø ðviesà spinduliuojanèiø 

árenginiø fizikinius principus, nurodo jø savybes. 

8.1. Apibûdina fizikos mokslo átakà kitiems 

mokslams (geologijai, geografijai, geofizikai, 

astronomijai, kosmologijai ir kt.), tiriantiems 

Þemæ ir Visatà. Apibûdina naujø fizikos 

eksperimentø ir teorijos laimëjimø taikymà 

astronomijoje ir moksluose, tirianèiuose Þemæ. 

8.2. Apibûdina svarbiausias fizikines Þemës 

savybes, jos gelmiø ir atmosferos sandarà, 

magnetiná laukà. Paaiðkina Mënulio judëjimà. 

8.3. Apibûdina kometas, planetø ir þvaigþdþiø 

vidaus sandarà, þvaigþdþiø energijos ðaltinius, 

evoliucijà. Skiria þvaigþdþiø tipus, nusako 

þvaigþdþiø spektrø ávairovës prieþastis. Nurodo 

Saulës kaip þvaigþdës svarbiausias savybes. 

Apibûdina Paukðèiø Tako galaktikà ir kitas 

galaktikas, nusako kosminiø kûnø ávairovæ. 

8.4. Aiðkina Visatos medþiagos ir galaktikø 

susidarymà. Nusako Visatos kilmës, gyvybës 

Visatoje problemà. Apibûdina ðiuolaikiniø 

fizikiniø eksperimentø svarbà tiriant kosmosà, 

kosminiø skrydþiø reikðmæ tiriant Þemæ ir 

kosmosà. 

226 

izika

Integruotas gamtos mokslø kursas 

Programa 


Integruotas gamtos mokslø kursas vidurinës mokyklos XI–XII klasëje skirtas tiems 

humanitariná profilá pasirinkusiems moksleiviams, kurie neketina tolesniø studijø ar profesinës 

veiklos sieti su gamtos mokslais. Ðis kursas orientuotas á ðiuolaikinius gamtos mokslø laimëjimus, 

gyvenimo praktikà ir aplinkos problemas. Jame visos temos nagrinëjamos gana bendrais bruoþais, 

aptariama gamtos mokslø raida kaip gamtos paþinimo bûdas, aktualios asmens ir visuomenës 

gyvenimo problemos, nuodugniau analizuojami gamtos reiðkiniai, mokslinës idëjos, atliekami 

stebëjimai ir bandymai. Integruotas gamtos mokslø kursas skirtas padëti moksleiviui siekti 

bendrojo gamtamokslinio iðsilavinimo, gebëjimo skirti, kas moksliška, o kas ne, suvokti, kad tik 

visapusiðkai iðprusæs pilietis gali deramai dalyvauti modernios ðalies gyvenime. Jis padës 

moksleiviams suvokti subalansuotosios plëtros idëjø reikðmæ išsaugant biosferà ir uþtikrinant 

visuomenës gyvenimo kokybæ. 

Integruotam gamtos mokslø kursui skiriamos 2 savaitinës pamokos per metus (4 savaitinës 

pamokos per dvejus metus). Ðá kursà tiktø pasirinkti visø pirma tiems, kurie nesirengia laikyti 

mokyklinio biologijos, chemijos ar fizikos egzamino. Jeigu moksleivis pasirinks ðá kursà ir norës 

laikyti mokykliná egzaminà, jam teks papildyti ið kai kuriø temø savo þinias remiantis egzamino 

programa. 

Bendrojoje integruoto gamtos mokslø kurso programoje numatomi mokymo(si) uþdaviniai ir 

turinys. Po bendrosios programos pateikiami išsilavinimo standartai, nusakantys moksleiviø 

þiniø ir gebëjimø reikalavimus baigiant XII klasæ, o ne kà tik iðnagrinëjus temà. Integruoto gamtos 

mokslø kurso pagal bendrà programà moko biologijos, chemijos ir fizikos mokytojai. Mokytojai, 

atsiþvelgdami á moksleiviø poreikius bei gebëjimus, mokymo(si) sàlygas mokykloje, bendrøjø 

programø ir iðsilavinimo standartø reikalavimus, pritaiko integruoto gamtos mokslø kurso ugdymo 

turiná visai klasei (mobiliai grupei) ir pavieniams moksleiviams. Individualizuotas ugdymo turinys 

dëstanèiø mokytojø kartu planuojamas visiems mokslo metams ir trumpesniems laikotarpiams 

(temai, pamokai). Individualizuojant ugdymo turiná iðsilavinimo standartai konkretinami 

formuluojant mokymosi uþdavinius, kurie nusako moksleiviø pasiekimus bei vertinimo kriterijus 

konkreèiai pamokai. 

Integruotas 

kursas 

227

Integruotas 

kursas 

228 


1. Metodologija. 

2. Medþiagø sudëtis ir sandara. 

3. Neorganiniai ir organiniai junginiai. 

4. Medþiagø savybës ir kitimai. 

5. Organizmas. 

6. Genetinë informacija làstelëje ir gyvybës tæstinumas. 

7. Judëjimas ir jëgos. 

8. Energija ir fizikiniai procesai. 

9. Medþiagø ir energijos tvermë, grandinës. 

10. Elektra. 

11. Bangos ir spinduliavimas. 

12. Aplinka ir þmogus. 

13. Astronomijos pagrindai. 

Uþdaviniai: 

© suprasti gamtos dësningumus, plëtoti gamtamoksliná pasaulëvaizdá, moksliná màstymà; 

© tiriant ir analizuojant gamtos reiðkinius ugdytis atsakingà poþiûrá á aplinkà, gamtà, 

gyvybæ; 

© suprasti gamtos mokslø ir jo laimëjimais kuriamø technologijø vaidmená þmonijos 

gyvenime, jø ryðá su gamtine, socialine ir kultûrine aplinka; 

© plaèiau susipaþinti su gamtos mokslø istorine raida, ðiuolaikiniø gamtos tyrimø 

kryptimis. 

Tematika 

1. Metodologija 

Gamtos pasaulio vienovë ir ávairovë. Gamtos mokslø tarpusavio ryðiai, raida ir reikðmë 

visuomenës gyvenime. Moksliniø þiniø sàlygiðkumas ir nuolatinë kaita. 

Gamtamokslinës informacijos rinkimas, mokslo populiariojo teksto nagrinëjimas, informacijos 


Nesudëtingø stebëjimø ir eksperimentø atlikimas, duomenø apibendrinimas ir pateikimas. Svarbiausi 

mokslinës màstysenos principai. 

Gamtos mokslø ir technologijø ryðiai, taikymo galimybës, jø nauda. Technologijø 

suderinamumas ir aplinkosauginës veiklos svarba.


Atomai ir jø sandara. Atomø elektronø apvalkalas ir tarpatominis ryðys. Subatominës dalelës. 

Cheminis elementas. Molekulës. 

Vieninës medþiagos ir miðiniai. 

Cheminio ryšio susidarymas. Jonai. Joninis ryšys ir joniniai junginiai. 

Kovalentinis ryšys. Molekuliniai junginiai. 

Periodinë elementø lentelë. Pirmø trijø periodø cheminiø elementø atomø sandara. Periodai, 

pagrindinës grupës. 

3. Neorganiniai ir organiniai junginiai 

Bendrosios fizikinës metalø savybës. Daþniausiai naudojami metalai (varis, aliuminis, geleþis) 

ir lydiniai, jø reikðmë kasdieniame gyvenime ir technologijoms. 

Deguonies, vandenilio, anglies, azoto savybës, apytakos ratai ir naudojimas. 

Pagrindinës organiniø junginiø klasës. 

Cheminë gyvø organizmø sudëtis. 

Maisto medþiagos: riebalai, angliavandeniai, baltymai, jø ðaltiniai, biologinis vaidmuo ir 

reikðmë organizmui. 

Organiniai junginiai gamtoje, buityje, pramonëje. 


Vandens molekulës sandara. izikinës vandens savybës. Vandeniniai tirpalai. Rûgðtiniai ir 

baziniai tirpalai. Tirpalø pH. Indikatoriai. 

Rûgðtys ir bazës, gavimas, savybës. Neutralizacijos reakcija. Rûgðèiø reikðmë ir vaidmuo 

þmogaus organizme, buityje, gamtoje ir pramonëje. 

Cheminës reakcijos. Rûgðèiø, hidroksidø ir druskø tirpumo lentelë. Mainø reakcijos tirpaluose. 

Oksidacijos-redukcijos reakcijos. 

Cheminës lygtys, jø stechiometrija. 

5. Organizmas 

Làstelinë organizmo sandara. 

otosintezë ir kvëpavimas. 

Energijos bûtinumas gyvybiniams làstelës procesams. 

Þmogaus organø sistemos ir jø funkcijos. 

Imuninë þmogaus sistema, AIDS. 

Lytinio brendimo ypatumai, lytinis gyvenimas. 

Integruotas 

kursas 

229

Integruotas 

kursas 

230 

6. Genetinë informacija làstelëje ir gyvybës tæstinumas 

DNR molekuliø reikðmë informacijos perdavimui. 

Mitozë ir mejozë, organizmø augimas ir dauginimasis. 

Paveldimumas ir aplinka. Mutacijos, mutagenai. 

Selekcijos ir biotechnologijø tikslai ir laimëjimai, jø átaka þmogaus gyvenimui ir visuomenei. 


Mechaninis kûnø judëjimas: kelias, greitis, pagreitis, trajektorija. Judëjimas tiese ir apskritimu. 

Jëgos mechanikoje. Jëgø klasifikacija pagal jø prigimtá ir pasireiðkimà: varos, trinties, keliamoji, 

sunkio, svorio, tamprumo. Jëga kaip judëjimo kitimo prieþastis. Kûno masë. Niutono dësniai ir 

jø taikymas kasdienës patirties pavyzdþiuose. 



8. Energija ir fizikiniai procesai 

Mechaninis darbas ir galia. Potencinë ir kinetinë energija. 

Vidinë kûnø energija. Temperatûra. Agregatinës medþiagø bûsenos (kietoji, skystoji ir dujinë) 

ir faziniai medþiagø virsmai (lydymasis, garavimas). 

Energijos tvermës dësnis. Antrasis termodinamikos dësnis. Ðilumos perdavimo dësningumai, 

jø svarba technikai ir kasdieniam gyvenimui. 

Atsinaujinantys ir neatsinaujinantys energijos šaltiniai. Energijos gamyba, suvartojimas ir 

taupymas. 

Branduolinë energija. Grandininë reakcija. Branduolinë energetika. Termobranduolinës reakcijos. 

Racionalaus iðtekliø naudojimo galimybës. Vartotojø visuomenës gamtamokslinis raštingumas. 

9. Medþiagø ir energijos tvermë, grandinës. 

Energijos tvermës dësniai gamtos moksluose. 

Energijos perdavimo bûdai, energijos virsmø grandinës. 

Ekosistemos ir biosfera – vientisos savireguliacinës sistemos. 

Bûdingiausi Lietuvos ekosistemose gyvenantys gamintojai, gyvaëdþiai ir skaidytojai. 

10. Elektra 

Dvi elektros krûviø rûðys. Elektros krûvio dalumas. Elektronas ir elementarusis krûvis. 

Áelektrintø kûnø sàveika. Elektrinis laukas. 

Nuolatinë srovë. Átampa. Srovës stipris ir elektrinë varþa. Omo dësnis. Laidininkø jungimo 

bûdai. Paprasèiausiø grandiniø matavimai. Elektros ðaltiniai, jø rûðys. Srovës darbas ir galia. 

Trumpasis jungimas. Saugikliai. 

Kintamoji srovë, jos taikymas buityje ir technikoje. Elektrosauga buityje.

11. Bangos ir spinduliavimas 

Mechaniniai svyravimai ir juos apibûdinantys dydþiai. Mechaninës bangos skysèiuose, dujose 

ir kietuosiuose kûnuose. Garsas. Ultragarsas. 

Elektromagnetiniø bangø skalë, jø taikymas telekomunikacijoje, moksle, pramonëje ir buityje. 

Šviesos bangos. Šviesos šaltiniai. Šviesos greitis, bangos ilgis. Šviesos dispersija. Vaivorykðtë. 

Ðviesos kvantinës savybës. otonai. otoefektas. Ðviesos slëgis. 

Atomo branduolys ir jo ryðio energija. Branduolinës jëgos. Branduolinës reakcijos. 

Elementariosios dalelës. Radioaktyvumas. 

12. Aplinka ir þmogus 

Aplinkosauga ir jos problemos Lietuvoje ir pasaulyje. Aplinkosauga ir moralë. 

iziniai, cheminiai ir biologiniai mutagenai. 

Radioaktyvumas. Biologinis radioaktyviø spinduliø veikimas. Apsisaugojimas nuo radiacijos. 

Branduolinë tarða. 

Aplinkos tarða naftos produktais ir organinëmis medþiagomis, jos maþinimo bûdai. 

Aplinkos tarša sunkiaisiais metalais ir jos maþinimo bûdai. 

Oro, vandens bei dirvoþemio tarðos problemos ir jos maþinimo bûdai. 

Þmogaus gyvenimo kokybës priklausomybë nuo fiziniø ir socialiniø sàlygø, gyvenimo bûdo 

ir nuostatø. 

Aplinkos tarða, þmoniø ligos bei apsigimimai, profesinës ligos. 

Medicinos laimëjimai ir þmogaus sveikata. 

Gyvenamosios aplinkos ekologizavimo problemos. 

13. Astronomijos pagrindai 

Þemës vieta Saulës sistemoje ir Visatoje. 

Þemës gelmiø ir atmosferos sandara, magnetinis laukas. Þemës palydovo Mënulio átaka Þemei. 


Þvaigþdynai, þvaigþdës, þvaigþdþiø sandara. Þvaigþdþiø energijos ðaltiniai. 



Integruotas 

kursas 

231


1. Metodologija 

2. Medþiagø sudëtis ir 

sandara 

3. Neorganiniai ir 

organiniai junginiai 


Surasti ir tinkamai apdoroti 

gamtamokslinio pobûdþio informacijà. 

Prasmingai taikyti ágytas gamtos mokslø 

þinias praktiðkai ir kasdienëje veikloje. 

Kritiðkai vertinti gamtos mokslø ir 

technologijø laimëjimus bei jø taikymà, 

diskutuoti apie gamtos mokslø 

perspektyvas. 

Naudotis periodinëje elementø lentelëje 

pateikta informacija. 

Apibûdinti atomo sandarà. 

Klasifikuoti medþiagas pagal medþiagø 

klases. 

Apibûdinti svarbiausius neorganinius ir 

organinius junginius, jø savybes bei 

naudojimà. 


PASIEKIMAI 

1.1. Suranda reikiamà gamtamokslinio pobûdþio informacijà, jà analizuoja, kritiðkai vertina ir 

apibendrina. 

1.2. Taiko gamtamokslinio pobûdþio þinias aiðkindamas gamtos reiðkinius ir spræsdamas 

gyvenimiðkas problemas, kritiðkai vertina nepakankamai pagrástas iðvadas. 

1.3. Atlieka stebëjimus ir nesudëtingus bandymus. 

1.4. Saugiai naudojasi paprasèiausia laboratorine áranga ir prietaisais, cheminëmis medþiagomis. 

1.5. Apibûdina gamtà ir jos reiðkinius sisteminiu poþiûriu: kaip vieningà, tarpusavyje daugybe saitø 

susijusià sistemà. 

1.6. Apibûdina pagrindinius gamtos mokslø raidos dësningumus, suvokia gamtos mokslø galimybes. 

1.7. Kritiðkai vertina þmogaus veiklos poveiká gamtai, argumentuotai pagrindþia aplinkosauginio 

darbo svarbà. 

2.1. Apibûdina atomus, molekules ir jonus. Paaiðkina, kad atomo elektronø apvalkalas lemia chemines 

medþiagos savybes. 

2.2. Apibûdina periodinæ elementø lentelæ vartodamas periodø ir grupiø sàvokas. Praktiðkai taiko 

informacijà, esanèià periodinëje elementø lentelëje. 

2.3. Naudodamasis periodine elementø lentele apibûdina pirmø trijø periodø elementø atomø 

sandarà, nurodo jø protonø, neutronø ir elektronø skaièiø. 

2.4. Paaiðkina ir pavaizduoja joninio, kovalentinio nepolinio ir kovalentinio polinio ryðiø susidarymà, 

pateikia medþiagø, sudarytø ið atomø, molekuliø ir jonø, pavyzdþiø. 

3.1. Klasifikuoja medþiagas á oksidus, metalø hidroksidus, rûgðtis, druskas pagal jø cheminæ sudëtá, 

pateikia pavyzdþiø. 

3.2. Apibûdina daþniausiai naudojamus metalus ir jø lydinius, ávertina jø reikðmæ kasdieniam 

gyvenimui ir technologijoms, aptaria bendràsias nemetalø ir jø junginiø fizikines ir chemines savybes. 

232 

Integruotas 

kursas


4. Medþiagø savybës ir 

kitimai 

5. Organizmas 

Apibûdinti tirpalus. 


Nurodyti, jog organizmai sudaryti ið 

làsteliø. 

Apibûdinti þmogaus organø sistemas ir 

jø funkcijas. 

PASIEKIMAI 

3.3. Eksperimentiðkai nustato Ba2+ , Ca2+ , Ag + katijonus, Cl- 2- 2- , SO , CO3 anijonus. 

4 

3.4. Nurodo pagrindines organiniø junginiø funkcines grupes ir klases, pateikia ðiø klasiø atstovø 

pavyzdþiø. 

3.5. Nurodo riebalø gamtinius ðaltinius, paaiðkina, kad þaliuosiuose augaluose fotosintezës metu ið 

anglies dioksido ir vandens susidaro gliukozë. Naudodamasis schemomis nurodo, kad gliukozë 

augaluose virsta gamtiniais polimerais: krakmolu ir celiulioze. Nurodo, kad baltymai yra ávairiø 

aminorûgðèiø gamtiniai polimerai. 

3.6. Apibûdina organinius junginius, áeinanèius á organizmø làsteliø sudëtá ir nurodo svarbiausias 

jø atliekamas gyvybines funkcijas. 

3.7. Apibûdina fermentus, nurodo nukleorûgðtis (DNR, RNR) ir biologinæ jø reikðmæ. 

3.8. Pateikia organiniø junginiø naudojimo pramonëje ir buityje pavyzdþiø. 

4.1. Paaiðkina vandens molekulës sandarà ir fizikines vandens savybes. Apibûdina tirpalus kaip 

skystuosius miðinius, pateikia gamtiniø tirpalø pavyzdþiø. Remdamasis tirpumo kreivëmis apibûdina 

soèiuosius, nesoèiuosius ir persotintus tirpalus. 

4.2. Sprendþia uþdavinius, susijusius su medþiagø masës dalies tirpaluose skaièiavimais ir tirpalo 

sudëties, iðreikðtos procentais, nagrinëjimu. 

4.3. Indikatoriais iðmatuoja tirpalo pH. 

4.4. Apibûdina mainø reakcijas, pateikia pavyzdþiø. Naudojasi rûgðèiø, hidroksidø bei druskø 

tirpumo lentele. Þino bûtinas sàlygas, kad vyktø mainø reakcija. 

4.5. Nurodo oksidatoriø ir reduktoriø pateiktoje oksidacijos-redukcijos reakcijos lygtyje. 

5.1. Nurodo, jog organizmai sudaryti ið làsteliø, susieja làsteliø sandarà su atliekamomis funkcijomis. 

5.2. Susieja pigmentà chlorofilà su fotosinteze. Nurodo fotosintezës ir kvëpavimo skirtumus. 

5.3. Paaiðkina fotosintezës ir kvëpavimo procesø reikðmæ. 

5.4. Nurodo, kad gyvybinius làstelës procesus energija aprûpina ATP. 

233 

kursas 

Integruotas


6. Genetinë informacija 

làstelëje ir gyvybës 

tæstinumas 


Apibûdinti DNR. 


Apibûdinti apvaisinimà ir vaisiaus 

vystymàsi. 

Apibûdinti mutaciná kintamumà. 

Nurodyti, kad jëga yra judëjimo kitimo 

prieþastis. 

Klasifikuoti jëgas pagal jø reiðkimàsi ar 

kitus kriterijus. 

PASIEKIMAI 

5.5. Apibûdina þmogaus organø sistemas ir jø funkcijas, paaiðkina jø ryðá. 

5.6. Apibûdina vitaminø reikðmæ þmogaus organizmui. 

5.7. Naudodamasis lentelëmis apskaièiuoja maisto produktø kaloringumà. 

5.8. Nurodo narkotiniø medþiagø poveiká þmogaus nervø sistemai. 

5.9. Paaiðkina imuninës sistemos reikðmæ þmogaus sveikatai iðsaugoti. 

5.10. Paaiðkina AIDS susirgimo prieþastis ir pasekmes. 

5.11. Nurodo mergaièiø ir berniukø organizmo pokyèius, kurie vyksta paauglystëje, þino, kaip 

uþsikreèiama lytiðkai plintanèiomis ligomis ir apsisaugojimo nuo jø bûdus. 

6.1. Apibûdina DNR kaip sudedamàjà chromosomø dalá, susieja DNR dvigubëjimà su tolygiu 

genetinës informacijos paskirstymu vykstant mitozei ir mejozei. 

6.2. Paaiðkina mitozës ir mejozës procesus, susiedamas juos su organizmo dauginimusi, augimu, 

paveldimumu ir kintamumu. 

6.3. Apibûdina apvaisinimà ir vaisiaus vystymàsi, þino prieþastis, kurios sutrikdo normalø vaisiaus 

vystymàsi. 

6.4. Apibûdina mutaciná kintamumà, susieja su aplinkos uþterðtumu ir þmogaus sveikata. Susieja 

modifikaciná kintamumà su organizmø prisitaikymu prie aplinkos sàlygø. 

6.5. Nurodo, kaip gerinamos kultûriniø augalø ir gyvûnø veislës, diskutuoja, kaip taikant naujus 

ûkininkavimo metodus pagausinti derliø ir gyvuliø prieaugá, produkcijos kokybæ. 

6.6. Nagrinëja genealoginio medþio schemas. 

7.1. Analizuoja judëjimo formas, vartodamas mechanikos skyriaus fizikines sàvokas: kelias, greitis, 

pagreitis, trajektorija ir kt. 

7.2. Nurodo, kad jëga yra judëjimo kitimo prieþastis, aiðkina dinamikos pradmenis. Niutono dësnius 

geba iliustruoti kasdienës patirties pavyzdþiais. 

234 

Integruotas 

kursas


8. Energija ir fizikiniai 

procesai 

9. Medþiagø ir energijos 

tvermë, grandinës 


Apibûdinti visuotinæ (gravitacijos) traukà. 

Apibûdinti dujinæ, skystàjà ir kietàjà 

medþiagos bûsenà. 

Analizuoti energijos virsmus 

paprasèiausiø procesø atvejais. 

Apibûdinti energijos gamybos ir 

naudojimo vaidmená visuomenës 

gyvenime. 

Suvokti energijos tvermæ ávairiuose gamtos 

vyksmuose. 

Apibûdinti ekosistemas ir biosferà. 

PASIEKIMAI 

7.3. Klasifikuoja jëgas pagal jø reiðkimàsi ar kitus kriterijus (pvz., varos, trinties, keliamoji, sunkio, 

svorio, tamprumo ir kt.). 

7.4. Apibûdina visuotinæ (gravitacijos) traukà. Aiðkina dangaus kûnø judëjimà, kosminiø skrydþiø 

mechanikos pradmenis bei nesvarumà. 

8.1. Apibûdina potencinæ ir kinetinæ energijà, mechaniná darbà, ðilumà, ðilumos kieká. 

8.2. Apibûdina dujinæ, skystàjà ir kietàjà medþiagos bûsenà. Analizuoja fazinius virsmus energetiniu 

poþiûriu. 

8.3. ormuluoja energijos tvermës dësná, aiðkina jo fundamentalumà ir universalumà. Analizuoja 

energijos virsmus paprasèiausiø mechaniniø procesø atvejais (kûno kritimas gravitacijos lauke, 

suspausta spyruoklë, matematinës ðvytuoklës energijos virsmai ir kt.). 

8.4. Apibûdina ðiluminæ kûnø energijà, vidinæ energijà, temperatûrà, mechaninio darbo ir ðilumos 

ryðá. Aiðkina termodinamikos pradmenis, formuluoja II termodinamikos dësná. Nurodo ðilumos 

perdavimo dësningumus, jø svarbà technikoje ir kasdieniame gyvenime. 

8.5. Apibûdina energijos gamybos ir naudojimo vaidmená visuomenës gyvenime. Aiðkina energetiniø 

resursø Þemëje problemas, energijos gamybos bei naudojimo technologinius ir ekologinius aspektus. 

Nurodo branduolinës energijos kilmæ, jos pritaikymo pranaðumus ir ekologinius aspektus. 

9.1. Suvokia energijos tvermæ ávairiuose gamtos vyksmuose (molekulinës fizikos ir termodinamikos, 

elektros, atomo, branduolio fizikos ir kituose reiðkiniuose, chemijoje bei biologijoje). 

9.2. Paaiðkina, kad cheminiø reakcijø metu medþiaga ið niekur neatsiranda ir niekur nedingsta. 

9.3. Apibûdina gamintojus, vartotojus ir skaidytojus, jø tarpusavio ryðius per fotosintezës ir kvëpavimo 

procesus. 

9.4. Apibûdina ekosistemas ir biosferà kaip vientisas savireguliacines sistemas. 

9.5. Apibûdina medþiagø ir energijos srautus ekosistemose. 

9.6. Atpaþásta po keletà Lietuvos miðkuose, eþeruose ir agroekosistemose gyvenanèiø gamintojø, 

gyvaëdþiø ir skaidytojø, paaiðkina ðiø funkciniø grupiø tarpusavio priklausomybæ. 

9.7. Apibûdina medþiagø apytakà biosferoje ir þmogaus ûkinës veiklos átakà jai. 

235 

kursas 

Integruotas


10. Elektra 

11. Bangos ir 

spinduliavimas 

12. Aplinka ir þmogus 


Nurodyti nuolatinës srovës dësningumus. 

Nurodyti, kokie yra elektros ðaltiniai, jø 

rûðis. 

Periodinius vyksmus apibûdinti kaip 

svyravimus ir bangas. 

Aiðkinti ðviesà kaip elektromagnetines 

bangas. 

Apibûdinti radioaktyvumà kaip nestabiliø 

branduoliø savybæ. 

Apibûdinti globalines aplinkos 

problemas. 

Nagrinëti racionalaus iðtekliø naudojimo 

galimybes. 

PASIEKIMAI 

10.1. Apibûdina elektros krûviø sàveikà remdamasis elektrinio lauko ir krûvio sàvokomis, krûvio 

tvermës dësniu. 

10.2. Nurodo nuolatinës srovës dësningumus, aiðkina Omo dësná vartodamas átampos, srovës 

stiprio ir varþos sàvokas. Skiria laidininkø jungimo bûdus, iðmatuoja srovës stiprá ir átampà 

paprasèiausiose grandinëse. Nurodo, kokie yra elektros ðaltiniai, jø rûðis. 

10.3. Paaiðkina, kas yra kintamoji srovë, nurodo, kaip ji taikoma buityje ir technikoje. Saugiai 

naudojasi buitiniais ir paprasèiausiais elektros matavimo prietaisais. 

11.1. Periodinius vyksmus apibûdina kaip svyravimus ir bangas. Paaiðkina periodinius vyksmus 

apibûdinanèius pagrindinius parametrus: amplitudæ, daþná, periodà, bangos ilgá, sklidimo greitá. 

11.2. Skiria bangas, sklindanèias tampriose terpëse ir vakuume. Apibûdina skersines ir iðilgines 

bangas. Apibûdina garso greitá ávairiose terpëse, garso stiprá ir aukðtá. Nurodo, kur taikomas ultragarsas. 

11.3. Paaiðkina elektromagnetiniø bangø skalæ, ðiø bangø taikymà telekomunikacijoje, moksle ir 

pramonëje. 

11.4. Aiðkina ðviesà kaip elektromagnetines bangas. 

11.5. Nurodo ðviesos kvantines savybes. 

11.6. Nurodo, kad ðviesos greitis – tai ribinis sklidimo greitis. 

11.7. Apibûdina subatomines daleles, jø tarpusavio sàveikà (branduolines jëgas). 

11.8. Apibûdina radioaktyvumà kaip nestabiliø branduoliø savybæ, skiria alfa, beta ir gama 

radioaktyviàjà spinduliuotæ. 

12.1. Apibûdina globalines aplinkos problemas: klimato kaità, krituliø problemà, „rûgðèius” kritulius, 

ozono sluoksnio plonëjimà, dirvos erozijà, pavirðiniø vandenø uþterðtumà, susieja jas su ekologine 

Lietuvos situacija, nagrinëja ðiø problemø prieþastis ir sprendimo bûdus. 

12.2. Nagrinëja racionalaus iðtekliø naudojimo galimybes, ekonominiø ir ekologiniø problemø 

sàsajas, pateikia argumentø uþ sveikà ir ekologiðkà gyvenimo bûdà. 

236 

Integruotas 

kursas


13. Astronomijos 

pagrindai 


Apibûdinti kosminius kûnus. 

Apibûdinti Þemës vietà Saulës sistemoje 

ir Visatoje. 

PASIEKIMAI 

12.3. Nurodo naftos produktø ir kuro deginimo produktø tarðos keliamus pavojus. Siûlo, kaip bûtø 

galima iðvengti ðiø pavojø. 

12.4. Supranta, kad kurui degant susidaro anglies, sieros ir azoto oksidai, terðiantys aplinkos orà, 

apibûdina svarbiausius oro tarðos ðaltinius. Siûlo bûdus, kaip sumaþinti oro tarðà. 

12.5. Paaiðkina, kad naftos distiliacijos produktus galima sudeginti kaip kurà arba naftà ir jos 

perdirbimo produktus sunaudoti kaip þaliavà ávairioms organinëms medþiagoms ir polimerams 

gauti. 

12.6. Nurodo, kad degant polimerinëms medþiagoms susidaro þmonëms pavojingi nuodingø 

medþiagø garai, kad ðios medþiagos sunkiai suyra gamtoje. 

12.7. Nagrinëja þmogaus gyvenimo kokybës ir sveikatos priklausomybæ nuo fizinës ir socialinës 

aplinkos sàlygø, poþiûrio ir pasirinkto gyvenimo bûdo. 

12.8. Nurodo veiksnius, lemianèius þmogaus populiacijos gausumà ir ðiuolaikinio þmoniø 

populiacijos augimo prieþastis. 

12.9. Bendrais bruoþais paaiðkina aplinkos sàlygø átakà paveldimumui, pateikia paveldimø bei 

nepaveldimø ligø pavyzdþiø. 

12.10. Apibûdina genø inþinerijos metodà ir jo taikymo praktiðkai teigiamus bei neigiamus ypatumus. 

13.1. Apibûdina planetas, jø palydovus ir kitus kosminius kûnus, þvaigþdes. Paþásta pagrindinius 

þvaigþdynus. 

13.2. Apibûdina Þemës vietà Saulës sistemoje ir Visatoje. Aiðkina Saulës sistemà, Þemës sandarà, 

jos atmosferà, Mënulio átakà Þemei, Saulës ir Mënulio uþtemimus. 

13.3. Apibûdina kosmoso tyrimo problemas, kosminiø kelioniø reikðmæ. 

237 

kursas 

Integruotas

Integruotas 

kursas 

238 

Pastaboms




STANDARTAI 

ocialinis ugdymas 

ISTORIJA 

GEOGRAIJA 

INTEGRUOTAS ISTORIJOS IR 

GEOGRAIJOS KURSAS 

VISUOMENËS PAÞINIMAS 

ILOSOIJA 

PSICHOLOGIJA 

RELIGIJOTYRA 

XI–XII 

KLASËMS

ocialinis 

ugdymas 

240 

TURINYS 


Ugdytinos vertybinës nuostatos 243 

Ugdytini bendrieji gebëjimai 244 


Istorija 247 


Geografija 265 


Integruotas istorijos ir geografijos kursas 279 


Visuomenës paþinimas 289 


ilosofija 299 

Psichologija 307 

Religijotyra 313


Socialinis ugdymas pagrindinëje mokykloje yra integrali moksleiviø bendrojo ugdymo dalis. 

Jis apima ne tik socialiniam asmens ugdymui skirtus mokomuosius dalykus, bet ir daugelá kitø 

mokomøjø dalykø, kuriø ugdomasis poveikis puoselëjant jauno þmogaus socialinæ kultûrà yra 

labai reikðmingas. Be to, socialinæ moksleivio brandà skatina visos mokyklos bendruomenës 

gyvenimas: ugdymo proceso organizavimas, papildomas ugdymas, partneriðkas mokyklinës 

bendruomenës nariø bendravimas ir bendradarbiavimas, jos ryšiai su vietos bendruomene. 

Socialinis moksleiviø ugdymas, sudarantis esminæ moksleiviø bendrojo ugdymo pagrindinëje 

mokykloje sritá, yra grindþiamas ðiais mokomaisiais dalykais: istorija, geografija, filosofija, 

psichologija ir religijotyra. Kartu moksleiviams suteikiama galimybë rinktis integruotus socialiniø 

mokslø dalykus. Socialiniam ugdymui ið dalies priskiriamas ir moksleiviø ekologinës kultûros, 

sveikos gyvensenos ágûdþiø ugdymas, ekonominio iðprusimo pradmenø formavimas bei 

rengimasis profesinei veiklai, darbui. 

Asmens doriniam ir socialiniam ugdymui skirti mokomieji dalykai remiasi humanitariniø ir 

socialiniø mokslø pagrindais, taèiau mokomojo dalyko ir atitinkamos mokslo ðakos paskirtis 

nesutampa. Mokslo paskirtis – ieðkoti naujø paþinimo technologijø, sistemingai grásti ir tikrinti 

paþinimo rezultatø moksliná patikimumà, siekti vis naujø atradimø. Tuo tarpu mokomojo dalyko 

paskirtis – remiantis atitinkamos mokslo srities laimëjimais, ugdyti ir brandinti moksleivá 

gyvenimui. 

Pagrindinis socialinio ugdymo tikslas – suteikti moksleiviui pilietinës ir socialinës kultûros 

pagrindus, ákûnijanèius humanizmo ir demokratijos vertybes bei principus ir atliepianèius 

kintanèias asmens ir visuomenës gyvenimo reikmes. 

Moksleivis turëtø: 

² Ugdytis atsakingumà, humanizmo ir demokratijos vertybëmis pagrástà dorovinæ ir 

pilietinæ sàmonæ. 

² Ugdytis nuostatà ir gebëjimà kelti prasmingus asmeninio, visuomeninio bei profesinio 

gyvenimo ir veiklos tikslus bei juos konstruktyviai koreguoti atsiþvelgdamas á nuolatinæ 

gyvenimo reikmiø bei sàlygø ir savo galimybiø kaità. 

² Ágyti asmeninæ, pilietinæ bei socialinæ kultûrinæ kompetencijà, grindþiamà kûrybiðkai 

perimama tautos ir pasaulio kultûrine patirtimi bei socialiniø mokslø ðiuolaikiniais 

pagrindais. 

² Jausti savo vertæ, pasitikëjimà savo jëgomis, turëti tvirtà charakterá ir nuolatinës 

saviugdos poreiká. 

² Ugdytis tolerancijos bei socialinio solidarumo nuostatas, pasitikëjimà demokratinëmis 

visuomenës ir valstybës institucijomis bei ryþtà pagal išgales jas tobulinti. 

ocialinis 

ugdymas 

241

ocialinis 

ugdymas 

242 

² Susikurti tvirtus dorinius savo gyvenimo bei veiklos pagrindus, grindþiamus pagarba 

humanistinës kultûros, demokratinës visuomenës vertybëms bei principams. 

² Paþindamas, suprasdamas ir perimdamas lietuviø tautos istoriná bei kultûriná palikimà, 

iðgyvendamas tautiná tapatumà, ugdytis tautinæ, kultûrinæ bei pilietinæ savimonæ. 

² Apmàstydamas Europos ir pasaulio kultûros tradicijas, raidos tendencijas ir 

ðiuolaikines globalines problemas, ugdytis pilietinës sàmonës bruoþus, bûtinus asmeniui 

kaip Europos ir pasaulio bendrijos nariui. 

² Suvokdamas civilizacijos ir kultûros raidos principus, ágyti istoriðkumu grástà dabarties 

sampratà, suprasti demokratinës visuomenës ir valstybës prigimtá, jos gyvenimo 

principus, normas, sunkumus ir prieðtaravimus, atsiþvelgdamas á juos svarstyti Lietuvos 

kultûrinës, politinës, socialinës, ekonominës ir technologinës raidos problemas. 

² Ugdytis þmogiðkàjá solidarumà, lemiantá skirtingø nacijø, rasiø, religiniø bendruomeniø 

sugyvenimà, vaisingà kultûrø dialogà ir tarptautiná bendradarbiavimà, konstruktyvø 

kultûrø sandûros problemø sprendimà. 

² Suprasdamas, kaip ávairiai tos paèios vertybës interpretuojamos skirtingomis 

istorinëmis, kultûrinëmis aplinkybëmis, ugdytis kritiðkà, dialogiðkà, kûrybiðkà santyká 

su socialinio bei kultûrinio gyvenimo tradicijomis ir naujovëmis. 

² Ugdytis gebëjimà áþvelgti aktualius ðalies plëtotës procesus bei uþdavinius ir kelti 

prasmingus asmeninio, visuomeninio ar profesinio gyvenimo tikslus, remiantis 

racionaliu jø ágyvendinimo galimybiø ir sàlygø suvokimu. 

² Suvokdamas ðiuolaikinæ laisvosios rinkos ûkio struktûrà, Lietuvos darbo rinkos padëtá, 

ávertindamas reikalavimus darbinei bei profesinei asmens kompetencijai, ugdytis 

nuostatà ir gebëjimà nuolat tobulinti asmeninæ, socialinæ kultûrinæ ir profesinæ 

kompetencijà, padedanèià ágyvendinti uþsibrëþtus tikslus. 

² Ugdytis gebëjimà aktyviai dalyvauti visuomenës gyvenime, bendrauti ir 

bendradarbiauti, individualiai ar kartu su kitais ágyvendinti visuomeniðkai svarbius 

tikslus. 

² Susikurti paþiûrø, principø ir elgesio normø sistemà, skatinanèià subalansuotà gamtos, 

asmens ir visuomenës raidà.

Ugdytinos vertybinës nuostatos 

² Nuoširdus, atviras bendravimas, parama bei pagalba šeimoje ir santykiuose su 

artimaisiais. 

² Pagarba asmens orumui, nuostata asmeninius santykius, bendravimà ir 

bendradarbiavimà ávairiose gyvenimo srityse grásti savitarpio supratimu, tarimosi ir 

susitarimo dvasia, taikiai, demokratinëmis priemonëmis spræsti kylanèius nesutarimus 

ir konfliktus. 

² Tolerantiðkas poþiûris á skirtybes: á fizinius, religinius, socialinius ir kultûrinius þmoniø 


² Nusiteikimas vengti ðaliðkumo, iðankstiniø nuomoniø, prietarø ir stereotipø 

bendraujant su kitais þmonëmis, vertinant socialinio kultûrinio gyvenimo reiðkinius. 

² Meilë Tëvynei, pasiryþimas ginti jos laisvæ ir nepriklausomybæ, savo darbu prisidëti 

prie gimtojo kraðto paþangos. 

² Pagarba savo tautos tradicijoms, kultûros paveldui, etnokultûriniam savitumui, 

nusiteikimas tai saugoti ir plëtoti. 

² Pagarba ir atvirumas Europos ir pasaulio etnokultûriniø tradicijø ávairovei, pozityvus 

poþiûris á kultûrø dialogà, tarptautiná bendradarbiavimà. 

² Pagarba demokratinës visuomenës ir valstybës tradicijoms, principams ir institutams 

(þmogaus teisëms ir laisvëms, teisëtumui, socialiniam teisingumui ir kt.), nusiteikimas 

juos puoselëti, tobulinti, skleisti ir ginti. 

² Nusiteikimas imtis aktyviø pilietiðkø iniciatyvø bei atsakomybës, gyvenime ir veikloje 

vadovautis humanizmo ir demokratijos vertybëmis. 

² Nusiteikimas vertinti ir spræsti remiantis išsamia ir visapusiðka informacija, kritiðkas 

poþiûris á manipuliacinæ visuomenës informavimo priemoniø veiklà. 

² Sàþiningumas, pareigingumas, atsakingas poþiûris á prisiimtus ásipareigojimus. 

² Þmogiškasis solidarumas, pagarbus, atsakingas santykis su buvusiomis ir bûsimomis 

kartomis. 

² Pagarbus, tausojantis santykis su gamtine ir kultûrine aplinka, gyvybe, jos ávairove, 

nusiteikimas koreguoti gyvenimo bûdà, vartojimo áproèius, ûkinæ veiklà, ávertinus jø 

poveiká aplinkai. 

² Pozityvus poþiûris á subalansuotà kraðto plëtrà, á laisvosios rinkos principais grindþiamà 

ûká, sàþiningà, etikos normø, ekologinës kultûros nepaþeidþiantá verslà, iniciatyvà. 

² Atsakingas poþiûris á globalias problemas, asmeniðka iniciatyva prisidedant prie jø 

sprendimo. 

² Pasiryþimas realiai vertinti bei nuolatos tobulinti asmeninæ, socialinæ kultûrinæ ir 

profesinæ kompetencijà, siekiant sëkmës tolydþio kintanèiame gyvenime. 

ocialinis 

ugdymas 

243

ocialinis 

ugdymas 

244 

Ugdytini bendrieji gebëjimai 

Socialinis ir dorinis ugdymas orientuotas á visø asmens bendrøjø gebëjimø ugdymà, taèiau 

ypaè didelá poveiká gali daryti: 

I. Asmens brandà liudijantiems gebëjimams, kuriø iðsiugdymà rodo: 

² tolerancija kitiems ir „kitokiems“; 

² atsakomybë uþ savo sprendimus ir veiksmus; 

² savikritiškumas, reiklumas sau; 

² nuolatinio mokymosi, tobulëjimo siekis. 

II. Komunikaciniams gebëjimams, kuriuos liudija: 

² gebëjimas dirbti su kitais, bendradarbiavimas; 

² gebëjimas girdëti ir suprasti kito nuomonæ; 

² argumentuotas diskutavimas, polemika; 

² gebëjimas ieðkoti susitarimo, konstruktyviai spræsti konfliktus; 

² gebëjimas dalyvauti klasës, mokyklos, bendruomenës gyvenime. 

III. Paþintiniams gebëjimams, kuriuos liudija: 

² domëjimasis aplinkiniu pasauliu, gebëjimas áþvelgti ryðius tarp reiðkiniø ir procesø; 

² gebëjimas þvelgti á reiðkiná ávairiais poþiûriais, lanksèiai, neðabloniðkai; 

² gebëjimas taikyti racionalaus problemos sprendimo modelá: problemos ávardijimas – 

informacijos ieðkojimas – informacijos analizë – sintezë – ávertinimas ir t. t. 

IV. Darbo ir veiklos gebëjimams, kuriø iðsiugdymà rodo: 

² gebëjimas planuoti darbà, veiklà, atsiþvelgiant á turimus iðteklius ir kompetencijà; 

² gebëjimas pasirinkti tikslingiausià veiklos bûdà, metodà; 

² gebëjimas ávertinti darbo, veiklos eigà, koreguoti veiksmus ir ágyvendinimo bûdus.


Svarbiausia didaktinë socialinio ugdymo mokomøjø dalykø kryptis – siekti visuminio ugdytinio 

asmenybës brandinimo. 

² Taikomi aktyvinantys, projektiniai, diskusiniai ugdymo metodai, skatinantys 

tyrinëjimus, interpretacijas, problemø sprendimà. 

² Ugdomi ágûdþiai orientuotis ðiuolaikinëje informacijos ir technologijojø gausoje, siekiant 

socialinio raštingumo. 

² Ugdant daug dëmesio skiriama socialinio, politinio, ekonominio, kultûrinio gyvenimo 

analizei ir padarytø iðvadø pritaikymui. 

² Moksleiviai skatinami rinkti ir grupuoti þinias, apdoroti ir aiškinti, vertinti ir apibendrinti 

duomenis, turimos informacijos pagrindu daryti iðvadas ir spræsti problemas. 

² Moksleiviai mokomi argumentuotai reikðti savo nuomonæ, kritiðkai vertinti faktus, 

pateikiamas ávykiø ir reiðkiniø versijas, poþiûrius, atsiþvelgiant á ávairius veiksnius, 

istorines, geografines ir socialines aplinkybes. 

² Socialinis ugdymas glaudþiai siejamas su gyvenimo praktika, ðiø dienø visuomenës 

gyvenimo aktualijomis ir problemomis, todël organizuojama uþklasinë socialinë 

praktika. 

² Istorijos ir geografijos reiškiniai ir dësningumai apraðomi, analizuojami ir 

interpretuojami erdvës ir laiko poþiûriu. 

² Ugdant pilietiná sàmoningumà laikomasi vertybiø ir veiklos vienovës principo. 

² Ugdant sukuriamos palankios sàlygos moksleiviø socialinei, pilietinei, kultûrinei 

saviraiðkai ir aktyviam dalyvavimui mokyklos gyvenime. 

² Socialinio ugdymo srities mokomaisiais dalykais siekiama, kad moksleiviai suvoktø 

socializacijos svarbà paþástant pasaulá ir kuriant jo perspektyvà. 

ocialinis 

ugdymas 

245

ocialinis 

ugdymas 

246 

Pastaboms


Istorija 

Svarbiausias istorijos mokymo vidurinëje mokykloje tikslas – ugdyti istoriná màstymà ir 

supratimà, kad ðiandienos pasaulis yra istoriðkai nulemtas. Istorijos mokymo pamatas – istorinë 

lietuviø tautos ir þmonijos patirtis, apimanti praeities faktus, reiðkinius, ávairiø gyvenimo srièiø – 

kultûros, politikos, ekonomikos, religijos, socialinio gyvenimo procesus. 

Pasaulio ir Lietuvos istorijos paþinimas sudaro sàlygas suprasti þmonijos istorinës raidos 

tendencijas, moko prognozuoti istoriniø ávykiø pasekmes, socialiniø bei politiniø procesø raidà 

bei padeda susidaryti demokratinës kultûros pagrindus, bûtinus dabarties socialiniams 

procesams racionaliai vertinti ir kompetentingai dalyvauti ðalies socialiniame ir politiniame 

gyvenime. Per istorijos pamokas formuojamos nuostatos prasmingai ir atsakingai veikti istoriškai 

nulemtame šiandienos pasaulyje. 

Istorijos dalykas moko paþinti, suprasti ir vertinti praeitá, remiantis pagrindiniais istorijos 

tyrimo bûdais: duomenø rinkimu, analize, lyginimu, sinteze, árodymu, iðvadø darymu. Kartu 

istorija moko interpretuoti praeitá, kurti istoriná pasakojimà. Istorinës analizës ágûdþiai, ágyti 

per istorijos pamokas, padeda suvokti, dalykiðkai analizuoti ir vertinti ðiuolaikinës visuomenës 

gyvenimo problemas. 

Ugdydama istoriná màstymà, istorija padeda moksleiviams orientuotis dabartiniame gyvenime. 

Ji atskleidþia dabarties problemø istoriná nulemtumà ir moko šias problemas spræsti remiantis 

istorine patirtimi. 


XI–XII klasëse, moksleiviams jau turint reikiamø þiniø ir gebëjimø pagrindus, istorijos 

mokymui(si) keliami kokybiðkai nauji teoriniai bei didaktiniai tikslai. Istorijos studijos ðioje 

pakopoje labiau kreipiamos á praeities ávykiø, reiðkiniø, procesø sàryðius, á jø aktualumà dabarèiai. 

Ðiame koncentre yra aktualesni istorijos interpretavimo gebëjimai, t. y. tinkamai organizavus 

mokymosi procesà, moksleiviai, naudodamiesi istorijos ðaltiniais, kuria savus praeities ávykiø, 

reiðkiniø, procesø bei jø vertinimø paaiðkinimus. 

Istorijos mokymas(is) XI–XII klasëse diferencijuojamas pagal kursus. Paskutinëje vidurinës 

mokyklos (gimnazijos) pakopoje moksleiviai gali rinktis bendràjá arba iðplëstiná istorijos kursà. 

Pasirinkus skirtingus kursus, ágyjamø istorijos þiniø bei iðugdytø gebëjimø vertë taip pat skiriasi. 

Bendrasis istorijos kursas perteikia dalyko pagrindus, laiduojanèius bendràjá istoriná 

Istorija 

247

Istorija 

248 

moksleiviø iðprusimà, taip pat patirtá ir gebëjimus, bûtinus vertinant dabartinius Lietuvos ir 

pasaulio socialinio gyvenimo reiðkinius. Kursas padeda moksleiviui geriau suprasti istoriná 

ðiuolaikinës visuomenës bei dabartinës þmogaus sàmonës formavimosi kelià. Jis suteikia 

demokratinës kultûros pagrindus, laiduojanèius asmens galimybæ kompetentingai dalyvauti 

demokratinës visuomenës ir valstybës gyvenime. Ðiame kurse visos temos nagrinëjamos bendrais 

bruoþais, daugiausia dëmesio skiriama bendriesiems gebëjimams ugdyti. 

Iðplëstinis istorijos kursas turiniu yra platesnis uþ bendràjá istorijos kursà. Jis apima þiniø, 

mokëjimø, ágûdþiø ir praktiniø gebëjimø visumà, atspindinèià platesnæ teorinæ ir praktinæ istorijos 

patirtá. Kursas sudaro sàlygas gerinti savarankiðko mokymosi gebëjimus, plëtoti kritiná màstymà, 

svarstyti ir spræsti aktualias ðiuolaikinës visuomenës gyvenimo problemas. Jis orientuoja moksleivá 

istorinius faktus interpretuoti atsiþvelgiant á daugialypá istoriniø reiðkiniø nulemtumà. Kai kurios 

iðplëstinio kurso temos, nors formuluojamos taip pat kaip bendrajame kurse, nagrinëjamos 

plaèiau, nuodugniau, ávairiais poþiûriais, daugiau dëmesio kreipiant á istorijos ðaltinius. Ðios ir 

naujos temos, kuriø nëra bendrajame kurse, iðskirtos kursyvu. 

Istorijos dalykas glaudþiai siejasi su dorinio ugdymo, geografijos, lietuviø kalbos, pilietinio 

ugdymo dalykais, taip pat su meniniu paþinimu ir meniniu moksleiviø ugdymu. Ðiuos socialinius 

bei humanitarinius dalykus ir istorijà sieja bendri siekiai – ugdyti pilietá, gebantá savo veiksmus 

grásti demokratijos, humanizmo, tolerancijos ir solidarumo principais. Per istorijos pamokas 

nagrinëjama tematika bei ugdomi moksleiviø gebëjimai papildo ir pagilina kitø mokomøjø dalykø 

studijas. Taip pat visapusiðkas istorijos reiðkiniø supratimas neámanomas be moksleiviø þiniø ir 

gebëjimø, ágytø per geografijos, lietuviø kalbos, pilietinio ugdymo bei kitø dalykø pamokas. 


Mokykla siekia ugdyti asmená kaip savarankiðkà ir atsakingà tautos ir þmonijos nará, 

suvokiantá, kad ðiandienos pasaulis, jo tvarka ir vertybës yra istoriðkai nulemtos ir kintanèios. 

Plëtojant istorinæ sàmonæ, pirmiausia ugdytinas gebëjimas istoriðkai màstyti. Istorinis 

màstymas kaip bendrasis dalykinis gebëjimas – tai kritiðkas faktø, nuomoniø ir pateiktø ávykiø, 

reiðkiniø, procesø, versijø vertinimas atsiþvelgiant á laiko, erdvës, informacijos ðaltinio ypatybes, 

skiriant faktus, poþiûrius, nuomones bei jø argumentus. Plëtojant istorinæ sàmonæ siûloma 

atkreipti dëmesá á keletà dalykø: 

² mokant istorijos siekti, kad mokiniai suvoktø jos vietà dabarties pasaulio paþinime bei 

jos teikiamà naudà; 

² skatinti mokinius savarankiðkai aiðkintis istorinius ávykius, reiðkinius ir procesus, kelti 

ir tirti problemas, formuluoti argumentus, árodymus, iðvadas, kurti istoriná pasakojimà; 

² skirti jiems uþduotis rinkti informacijà ið ávairiø istorijos ðaltiniø bei juos vertinti 

autentiðkumo ir tikroviðkumo poþiûriu;

² iðplëstiniame kurse daugiau dëmesio skirti savarankiškam mokiniø darbui, ðaltiniø 

analizei ir interpretavimui, darbui su þemëlapiu, kûrybiniø darbø raðymui; 

² mokinius, pasirinkusius iðplëstiná kursà, mokyti nagrinëti praeities ir ðiandienos 

problemas, atsiþvelgiant á lokalinius bei globalinius aspektus; 

² iðplëstiniame kurse mokyti mokinius istorinius faktus interpretuoti ir vertinti skirtingais 

kontekstais, atsiþvelgiant á daugialypá istoriniø reiðkiniø nulemtumà. 


Uþdaviniai 

Istorijos pamokos turëtø padëti moksleiviui: 

² paþinti ir suvokti istorijos ávykius, reiðkinius, procesus, lëmusius dabartinio pasaulio 

susiformavimà; 

² suvokti lietuviø tautos ir Lietuvos valstybës istorinæ raidà, ðios raidos sàsajas su 

pasaulio istorijos reiðkiniais bei procesais; 

² suprasti asmens, visuomenës socialiniø grupiø ir tautos vaidmená istorijoje; 

² suvokti ðiuolaikinës demokratijos ir dabartinës þmogaus sàmonës formavimosi kelià; 

² ugdyti gebëjimus savarankiðkai nagrinëti, kritiðkai vertinti ir interpretuoti istorinæ 

medþiagà ir ðaltinius; 

² išmokti rinkti ir analizuoti ávairiuose ðaltiniuose esanèià informacijà, kritiðkai vertinti 

jà atsiþvelgiant á istorinio laikotarpio sàlygas, daryti pagrástas iðvadas; 

² ugdyti gebëjimus jungti istorinius faktus á prasminæ visumà, nustatyti reiðkiniø 

prieþastis, padarinius, kitus tarpusavio ryšius; 

² mokytis argumentuotai þodþiu ir raðtu dëstyti savo nuomonæ, teisingai vartoti sàvokas. 

Turinys 

Istorijos mokslas. Istorijos mokslo paskirtis ir praeities tyrimo ypatybës. 

Þmonijos prieðistorë. Þmogaus kilmës aiðkinimai. Prieðistorës þmoniø gyvenimo ypatybës. 

Senosios (Egipto, Mesopotamijos ir antikos) civilizacijos. Pagrindiniai civilizacijos poþymiai. 

Senøjø civilizacijø kultûros laimëjimai. Senovës Graikijos ir Romos civilizacijø istorinë reikðmë 

Europai ir pasauliui. 

Krikðèionybës atsiradimas ir plitimas I tûkstantmetyje. Krikðèionybës atsiradimas. Esminës 

vertybës. Krikðèionybës plitimas ir tapimas valstybine religija. 

Baltai ir Lietuva ikivalstybiniu laikotarpiu. Indoeuropieèiai ir baltai. Baltø gentys, jø 

Istorija 

249

Istorija 

250 

gyvenamoji teritorija, visuomeninës santvarkos bei kultûros ypatybës. Baltø genèiø istorinio 

likimo skirtumai. Lietuviø tautos susidarymas. 

Viduramþiø civilizacijos bruoþai. Krikðèionybës plitimas Europoje. Baþnyèios politinis ir 

kultûrinis vaidmuo viduramþiais. eodalizmas. Krikðèioniðkoji visuomenë. Valdþia ir valstybë 

viduramþiais.Viduramþiø kultûros bruoþai: menas, filosofija, ðvietimas ir mokslas. Vakarø 

Europos santykiai su Bizantija, islamo ir Rytø civilizacijomis. 

Lietuvos valstybë nuo susidarymo iki Liublino unijos. Lietuvos valstybës susidarymas. 

Krikðèioniðkosios Europos ir ikikrikðèioniðkosios Lietuvos susidûrimas. LDK valdþia Rytuose. 

Ikikrikðèioniðkosios Lietuvos visuomenës ir kultûros bruoþai. 1385 m. dinastinës unijos su Lenkija 

ir Lietuvos krikðto reikðmë. Valstybës ir visuomenës europëjimas. Kultûrinë ir tautinë LDK 

ávairovë. Politinis ir kultûrinis LDK suartëjimas su Lenkija. 

Pasaulis þengia á naujuosius laikus. Kapitalizmo gimimas Vakarø Europoje. Centralizuotø 

valstybiø formavimasis. Didieji geografiniai atradimai ir Europos kolonijinës ekspansijos poveikis 

Europai ir pasauliui. Kultûros, mokslo ir technikos laimëjimai, jø reikðmë þmogaus pasaulëþiûros 

ir gyvensenos kaitai. Renesanso ir reformacijos átaka socialinei, politinei ir kultûrinei Europos 

raidai. Absoliutizmo ir parlamentarizmo raida. 

Lietuvos Didþioji Kunigaikðtystë Abiejø Tautø Respublikoje. Liublino unija ir jos reikðmë. 

LDK valstybingumo raida unijoje su Lenkija. Bajoriðkoji demokratija. Visuomenës ir ûkio raidos 

ypatybës. Renesanso, baroko ir klasicizmo kultûros bruoþai LDK. Abiejø Tautø Respublikos 

nuosmukio prieþastys. Mëginimai reformuoti Abiejø Tautø Respublikà XVIII a. antroje pusëje. 

Lenkijos-Lietuvos valstybës padalijimai ir jø padariniai. 

Švieèiamoji epocha ir jos idëjø nulemti politiniai pokyèiai. Ðvietimo idëjos ir jø poveikis 

Europos ir Ðiaurës Amerikos valstybiø raidai. JAV susikûrimas. Didþioji Prancûzijos revoliucija. 

Ðvietimo idëjos ir jø ágyvendinimas Lietuvoje. 1791 m. geguþës 3 d. konstitucija. 

Napoleono Bonaparto epocha ir jos poveikis Europos raidai. 

Pasaulis XIX a. Pramonës perversmas, jo prielaidos bei socialiniai pokyèiai Europoje ir 

pasaulyje. Kolonializmas, jo prielaidos ir padariniai. 

Svarbiausios XIX a. idëjinës politinës srovës: liberalizmas, konservatizmas, socializmas. 

Nacionalizmas ir tautiniai sàjûdþiai. Parlamentarizmo raida ir politinës partijos. Kultûros ir 

mokslo raida. Paþangos ideologija. 

Lietuva Rusijos imperijos valdþioje. Rusijos valdþios politika Lietuvoje. Sukilimai Lenkijoje 

ir Lietuvoje. Baudþiavos panaikinimas Lietuvoje. 

Lietuviø tautinis sàjûdis ir moderniosios tautos formavimasis. Katalikø baþnyèios vaidmuo 

tautinio atgimimo metu. Lietuvos visuomenës tautinës sudëties ir socialinës struktûros kaita. 

Pirmasis pasaulinis karas ir jo padariniai. Karinio konflikto prieþastys. Karo eigos ypatumai 

Rytø ir Vakarø frontuose. Revoliucijos Rusijoje. Karo poveikis Europos politinei, socialinei ir 

ekonominei raidai.

Pastangos atkurti nepriklausomybæ Pirmojo pasaulinio karo metais. Lietuvos Nepriklausomybës 

aktai ir jø ágyvendinimo sunkumai. 

Pasaulis ir Lietuva tarp dviejø pasauliniø karø. Pilietinës visuomenës formavimasis. 

Totalitariniø ir autoritariniø reþimø bruoþai. Didþioji krizë ir jos padariniai. Tarptautinës 

organizacijos. 

Lietuvos politinio ir ûkinio savarankiðkumo kûrimas. Parlamentarizmas ir autoritarizmas. 

Svarbiausios uþsienio politikos problemos ir jø sprendimas. Lietuvos visuomenës tautinës sudëties 

ir socialinës struktûros kaita. Tautinës savimonës raida. 

Lietuvos ûkio ir kultûros raida tarpukario metais: laimëjimai ir nepanaudotos galimybës. 

Pasaulis ir Lietuva Antrojo pasaulinio karo metais. Karo prieþastys. Molotovo ir Ribentropo 

paktas ir jo ágyvendinimas. Antihitlerinës koalicijos kûrimasis, jos veikla. 

Lietuvos nepriklausomybës praradimas. Pirmoji sovietinë okupacija: kraðto sovietizacija, 

teroras prieš gyventojus. 

Lietuva naciø okupacijos metais. Antinacinë rezistencija. 

Antrojo pasaulinio karo padariniai. Þydø genocidas. 

Šaltojo karo epocha. Geopolitinis þemëlapis po Antrojo pasaulinio karo. Politinis ir ideologinis 

Rytø ir Vakarø konfliktas bei jo átaka visuomenës ir kultûros raidai. Vidurio ir Rytø Europos 

tautos bei jø kova su komunistiniu reþimu. Kolonijinës sistemos suirimas. Azijos, Afrikos ir 

Lotynø Amerikos ðaliø raidos problemos. Arabø pasaulis ir jo santykiai su Vakarø civilizacija. 

Mokslo ir technikos revoliucija, jos poveikis visuomenës ir kultûros kaitai. Pagrindinës XX a. 

Europos kultûros vystymosi kryptys, svarbiausios idëjos ir filosofinës srovës. 

Lietuvos visuomenë sovietø okupacijos metais. Karo ir okupacijø padariniai. Sovietizacija ir 

permainos kraðto ûkyje ir visuomenëje. „Tarybinës liaudies“ formavimas ir tautinës savimonës 

raida. Rezistencija, prisitaikymas ir kolaboravimas. Sovietizacijos padariniai. 

Dabartinis pasaulis. SSRS ir pasaulinës komunizmo sistemos þlugimas. Europos integracija 

ir Europos Sàjunga. Civilizacijø konfliktai ir dialogai. 

Ðiuolaikinës visuomenës gyvenimo problemos ir jø sprendimas. Paþangos ideologijos krizë. 

Informacinës visuomenës formavimasis. Globalizacija. Pasaulio kultûrø sàveika. 

Lietuvos nepriklausomybës atkûrimas. Atviros pilietinës visuomenës ir rinkos ûkio formavimosi 

problemos. „Tarybinës liaudies“ virtimas pilieèiø tauta. Lietuvos politinës, ûkinës ir kultûrinës 

raidos bruoþai atkûrus nepriklausomybæ. 

Svarbiausios dabarties socialinës, kultûrinës ir ûkinës problemos. Lietuvos integracija á 

Vakarø ûkines ir politines struktûras. 

Politinis šiuolaikinës visuomenës gyvenimas. Politikos samprata. Ðiuolaikiniø valstybiø tipai 

ir formos. Valstybiø valdymo sistemos. Ðiandieninë Lietuvos politinë sistema. 

Pilietybë. Pagrindinës pilieèiø teisës ir laisvës. Pilietybë Lietuvoje. 

Demokratijos esmë ir formos. 

Istorija 

251

Istorija 

252 

Diktatûros, jø poþymiai ir tipai. 

Rinkimai. Rinkimø sistemos. Seimo ir prezidento rinkimø sistemos Lietuvoje. 

Svarbiausios šiuolaikinës politinës doktrinos. 

Politinës partijos ir partinë sistema. Politinës partijos Lietuvoje. 

Teisinë valstybë. Konstitucijos esmë ir vieta valstybës gyvenime. 1992 m. Lietuvos Respublikos 

Konstitucija. 

Svarbiausios tarptautinës organizacijos ir Lietuva. Europos integraciniai procesai. 


Uþdaviniai 

Istorijos pamokos turëtø padëti moksleiviui: 

² paþinti ir suvokti pasaulio bei Lietuvos raidà praeityje, pagrindines ðià raidà 

formuojanèias idëjas, jëgas ir veiksnius, jø tarpusavio sàveikà; 

² suvokti politiniø, teisiniø, socialiniø, ûkiniø ir kultûriniø struktûrø istorinæ kaità ir 

tarpusavio sàsajas; 

² suvokti istoriniø asmenybiø, jø veiklos ir istoriðkai susiklosèiusio socialinio bei kultûrinio 

konteksto ryðá; 

² suvokti dabartinio þmogaus màstysenos ir pasaulëjautos iðtakas; 

² ugdyti gebëjimà savarankiðkai vertinti istorijos ðaltiniø patikimumà; 

² suprasti galimybæ skirtingai interpretuoti tuos paèius istorinius faktus, skirtingø 

interpretacijø argumentus ir gebëti juos lyginti bei vertinti; 

² ugdyti gebëjimus diskutuoti istorinëmis temomis, argumentuoti savo teiginius ir 

korektiðkai vartoti sàvokas. 

Turinys 

Istorijos mokslas. Istorijos mokslo objektas ir praeities tyrimo ypatybës. Istorijos ryðiai su 

kitais mokslais. Istorijos mokslas ir moralë. Þymiausi pasaulio ir Lietuvos istorikai bei jø poþiûris á 

visuomenës raidà. 

Þmonijos priešistorë. Þmogaus kilmës aiðkinimai. Prieðistorës þmoniø gyvenimo ypatybës. 

Senosios (Egipto, Mesopotamijos, Indijos, Kinijos ir antikos) civilizacijos. Pagrindiniai 

civilizacijos poþymiai. Senøjø civilizacijø kultûros laimëjimai. Senovës Graikijos ir Romos civilizacijø 

istorinë reikðmë Europai ir pasauliui. 

Krikðèionybës atsiradimas ir plitimas I tûkstantmetyje. Krikðèionybës atsiradimas. Esminës 

vertybës. Krikðèionybës plitimas ir tapimas valstybine religija.

Baltai ir Lietuva ikivalstybiniu laikotarpiu. Lietuviø kilmës teorijos ir jø pagrástumas. 

Indoeuropieèiai ir baltai. Baltø gentys, jø gyvenamoji teritorija, visuomeninës santvarkos bei 

kultûros ypatybës. Baltø genèiø istorinio likimo skirtumai. Lietuviø tautos susidarymas. 

Viduramþiø civilizacijos bruoþai. rankø valstybës átaka viduramþiø civilizacijos formavimuisi. 

Bizantija – antikinës civilizacijos paveldëtoja ir tæsëja. Krikšèionybës plitimas Europoje. Baþnyèios 

politinis ir kultûrinis vaidmuo viduramþiais. eodalizmas. Krikðèioniðkoji visuomenë. Valdþia ir 

valstybë viduramþiais. Viduramþiø kultûros bruoþai: menas, filosofija, ðvietimas ir mokslas. 

Vakarø Europos santykiai su Bizantija, islamo ir Rytø civilizacijomis. Islamo civilizacija ir jos 

poveikis Azijai, Afrikai ir Europai. 

Lietuvos valstybë nuo susidarymo iki Liublino unijos. Lietuvos valstybës susidarymas. 

Krikðèioniðkosios Europos ir ikikrikðèioniðkosios Lietuvos susidûrimas. LDK valdþia Rytuose. 

Ikikrikšèioniškosios Lietuvos visuomenës ir kultûros bruoþai. 1385 m. dinastinës unijos su Lenkija 

ir Lietuvos krikðto reikðmë. Lietuva Jogailos ir Vytauto laikais. Valstybës ir visuomenës europëjimas. 

Kultûrinë ir tautinë LDK ávairovë. Politinis ir kultûrinis LDK suartëjimas su Lenkija. 

Pasaulis þengia á naujuosius laikus. Kapitalizmo gimimas Vakarø Europoje. Centralizuotø 

valstybiø formavimasis. Didieji geografiniai atradimai ir Europos kolonijinës ekspansijos poveikis 

pasauliui. Kultûros, mokslo ir technikos laimëjimai, jø reikðmë þmogaus pasaulëþiûros ir 

gyvensenos kaitai. Renesanso epochos idealai, jø raiðka mene, moksle ir kasdieniame gyvenime. 

Renesanso ir reformacijos átaka socialinei, politinei ir kultûrinei Europos raidai. Absoliutizmo ir 

parlamentarizmo raida. 

Lietuvos Didþioji Kunigaikðtystë Abiejø Tautø Respublikoje. Liublino unija ir jos reikðmë. 

LDK valstybingumo raida unijoje su Lenkija. Bajoriškoji demokratija. Visuomenës ir ûkio raidos 

ypatybës. Svarbiausios tarptautinës LDK problemos. Renesanso, baroko ir klasicizmo kultûros bruoþai 

LDK. Abiejø Tautø Respublika tarp Rusijos ir Vakarø Europos XVI–XVIII a.: politinës, visuomeninës 

ir kultûrinës raidos skirtumai. Abiejø Tautø Respublikos nuosmukio prieþastys. Mëginimai 

reformuoti Abiejø Tautø Respublikà XVIII a. antroje pusëje. Lenkijos-Lietuvos valstybës padalijimai 

ir jø padariniai. 

Ðvieèiamoji epocha ir jos idëjø nulemti politiniai pokyèiai. Ðvietimo idëjos ir jø poveikis 

Europos ir Ðiaurës Amerikos valstybiø raidai. JAV susikûrimas. Didþioji Prancûzijos revoliucija. 

Þmogaus teisiø dokumentai ir jø reikðmë pilietinës visuomenës formavimuisi. Ðvieèiamosios epochos 

kultûra Lietuvoje. Ðvietimo idëjos ir jø ágyvendinimas Lietuvoje. 1791 m. geguþës 3 d. konstitucija. 

Napoleono Bonaparto epocha ir jos poveikis Europos raidai. 

Pasaulis XIX a. Pramonës perversmas, jo prielaidos bei socialiniai pokyèiai Europoje ir pasaulyje. 

Kolonializmas, jo prielaidos ir padariniai. Kolonijiniø imperijø kûrimasis. Svarbiausios XIX a. 

idëjinës politinës srovës: liberalizmas, konservatizmas, socializmas. Nacionalizmas ir tautiniai 

sàjûdþiai. Parlamentarizmo raida ir politinës partijos. Kultûros ir mokslo raida. Romantizmas. 

Paþangos ideologija. 

Istorija 

253

Istorija 

254 

Lietuva Rusijos imperijos valdþioje. Rusijos valdþios politika Lietuvoje. Sukilimai Lenkijoje 

ir Lietuvoje. Baudþiavos panaikinimas Lietuvoje. 

Lietuviø tautinis sàjûdis ir moderniosios tautos formavimasis. Katalikø baþnyèios vaidmuo 

tautinio atgimimo metu. Lietuvos visuomenës tautinës sudëties ir socialinës struktûros kaita. Romantizmas 

Lietuvoje. Lietuviø tautinis sàjûdis, „Aušra“, „Varpas“. Lietuvos visuomenës tautinës sudëties ir 

socialinës struktûros kaita. 

Pirmasis pasaulinis karas ir jo padariniai. Karinio konflikto prieþastys. Karo eigos ypatumai 

Rytø ir Vakarø frontuose. Revoliucijos Rusijoje. Karo poveikis Europos politinei, socialinei bei 

ekonominei raidai. 

Pastangos atkurti nepriklausomybæ Pirmojo pasaulinio karo metais. Lietuvos Nepriklausomybës 

aktai ir jø ágyvendinimo sunkumai. 

Pasaulis ir Lietuva tarp dviejø pasauliniø karø. Pilietinës visuomenës formavimasis. 

Totalitariniø ir autoritariniø reþimø bruoþai. Didþioji krizë ir jos padariniai. Tarptautinës 

organizacijos. 

Demokratija, faðizmas, nacionalsocializmas ir komunizmas (lyginamasis aspektas). Demokratizacija 

ir masinë kultûra tarpukario laikotarpiu. Pasaulio socialinës ir ekonominës problemos ir jø sprendimas. 

Tarptautinës organizacijos ir jø veikla. 

Lietuvos politinio ir ûkinio savarankiðkumo kûrimas. Lietuvos politinës santvarkos kaita pagal 

1922, 1928 ir 1938 metø konstitucijas (lyginamasis aspektas). Parlamentarizmas ir autoritarizmas. 

Lietuvos visuomenës tautinës sudëties ir socialinës struktûros kaita. Tautinës savimonës raida. 

Svarbiausios uþsienio politikos problemos ir jø sprendimas. Lietuvos ûkio ir kultûros raida tarpukario 

metais: laimëjimai ir nepanaudotos galimybës. 

Pasaulis ir Lietuva Antrojo pasaulinio karo metais. Karo prieþastys. Molotovo ir Ribentropo 

paktas ir jo ágyvendinimas. Antihitlerinës koalicijos kûrimasis ir veikla. Lietuvos nepriklausomybës 

praradimas. Pirmoji sovietinë Lietuvos okupacija: kraðto sovietizacija, teroras prieð gyventojus. 

Lietuva naciø okupacijos metais. Antisovietinio Birþelio sukilimo viltys ir iliuzijos. Antinacinë 

rezistencija. 

Antrojo pasaulinio karo padariniai. Þydø genocidas. 

Šaltojo karo epocha. Geopolitinis þemëlapis po Antrojo pasaulinio karo. Politinis ir ideologinis 

Rytø ir Vakarø konfliktas bei jo átaka visuomenës ir kultûros raidai. Svarbiausi komunistiniø ir 

demokratiniø valstybiø raidos bruoþai (lyginamasis aspektas). Vidurio ir Rytø Europos tautos bei jø 

kova su komunistiniu reþimu. Kolonijinës sistemos suirimas. Azijos, Afrikos ir Lotynø Amerikos 

ðaliø raidos problemos. Arabø pasaulis ir jo santykiai su Vakarø civilizacija. Mokslo ir technikos 

revoliucija, jos poveikis visuomenës ir kultûros kaitai. 

Pagrindinës XX a. Europos kultûros vystymosi kryptys, svarbiausios idëjos ir filosofinës srovës. 

Lietuvos visuomenë sovietø okupacijos metais. Karo ir okupacijø padariniai. Sovietizacija ir 

permainos kraðto ûkyje ir visuomenëje. „Tarybinës liaudies“ formavimas ir tautinës savimonës

aida. Rezistencija, prisitaikymas ir kolaboravimas. Partizaninis pasiprieðinimas ir jo reikðmë. 

Neginkluota rezistencija sovietø okupacijos metais. Katalikø baþnyèios padëtis sovietø okupacijos metais. 

Sovietizacijos padariniai. 

Dabartinis pasaulis. SSRS ir pasaulinës komunizmo sistemos þlugimas. Europos integracija ir 

Europos Sàjunga. Civilizacijø konfliktai ir dialogai. 

Ðiuolaikinës visuomenës gyvenimo problemos ir jø sprendimas. Paþangos ideologijos krizë. 

Informacinës visuomenës formavimasis. Globalizacija. Pasaulio kultûrø sàveika. 

Lietuvos nepriklausomybës atkûrimas. Atviros pilietinës visuomenës formavimosi problemos. Lietuvos 

politinës, ûkinës ir kultûrinës raidos bruoþai atkûrus nepriklausomybæ. Perëjimas ið planinio á rinkos 

ûká. „Tarybinës liaudies“ virtimas pilieèiø tauta. 

Svarbiausios dabarties problemos. Lietuvos integracija á Vakarø ûkines ir politines struktûras. 

Politinis šiuolaikinës visuomenës gyvenimas. Politikos samprata. Ðiuolaikiniø valstybiø tipai 

ir formos. Valstybiø valdymo sistemos. Lietuvos politinës sistemos raida XX a. Ðiandieninë Lietuvos 

politinë sistema. 

Pilietybë. Pagrindinës pilieèiø teisës ir laisvës. Þmogaus ir pilieèiø teisës. Pilietybë Lietuvoje. 

Demokratijos esmë ir formos. Demokratijos raida Lietuvoje. 

Diktatûros, jø poþymiai ir tipai. Totalitarinës ir autoritarinës diktatûros. 

Rinkimai. Rinkimø sistemos. Seimo ir prezidento rinkimø sistemos Lietuvoje. 

Svarbiausios ðiuolaikinës politinës doktrinos. 

Politinës partijos ir partinë sistema. Politinës partijos Lietuvoje. 

Teisinë valstybë. Konstitucijos esmë ir vieta valstybës gyvenime. 1992 m. Lietuvos Respublikos 

Konstitucija. 

Svarbiausios tarptautinës organizacijos ir Lietuva. Europos integraciniai procesai. 

Istorija 

255


Istorinës raidos 

suvokimas 

Istorijos mokslas 

Þmonijos prieðistorë 

Senosios (Egipto, 

Mesopotamijos ir 

antikos) civilizacijos 

Krikðèionybës 

atsiradimas ir plitimas 

I tûkstantmetyje 

Lietuva ikivalstybiniu 

laikotarpiu 

Suvokia pasaulio ir 

Lietuvos politinæ, 

socialinæ, ekonominæ ir 

kultûrinæ kaità praeityje. 


PASIEKIMAI 


Apibûdina istorijos mokslo paskirtá. 

Nusako istorijos ðaltiniø vaidmená atkuriant praeitá. 

Nurodo pagrindinius istoriniø ðaltiniø tipus ir rûðis. 

Nurodo pasirinktinai keletà pagalbiniø istorijos mokslo 

disciplinø ir paaiðkina jø svarbà atkuriant praeitá. 

Nurodo keletà svarbiausiø þmogaus raidos teorijø. 

Pateikia pavyzdþiø apie þmonijos raidà nuo paleolito 

epochos iki geleþies amþiaus (nuo paprastø árankiø ir 

ugnies naudojimo iki sudëtingos metalurgijos ir raðto 

atsiradimo). 

Nusako svarbiausius civilizacijà apibûdinanèius 

rodiklius. 

Nusako svarbiausius senøjø civilizacijø laimëjimus. 

Paaiðkina krikðèionybës atsiradimo aplinkybes. 

Nusako esmines krikðèionybës vertybes. 

Apibûdina krikðèionybës plitimà ir tapimà valstybine 

religija. 

Paaiðkina lietuviø etnoso raidà (indoeuropieèiai – 

baltai – lietuviai). 

Apibûdina baltø genèiø, áëjusiø á lietuviø tautos sudëtá, 

gyventà teritorijà bei kultûros ypatybes. 

Nusako istorijos mokslo objektà. 

Apibûdina istorijos tyrimo eigà. 

Nurodo pagrindinius istorijos ðaltiniø tipus ir rûðis. 

Paaiðkina mokslinio teksto ir ðaltinio ryðá. 

Nurodo pasirinktinai keletà pagalbiniø istorijos mokslo 

disciplinø ir ávertina jø svarbà atkuriant praeitá. 

Pasirinktinai apibûdina þymiausiø pasaulio ir Lietuvos 

istorikø poþiûrá á visuomenës raidà. 

Apibûdina þmogaus kilmës problematikà. Nusako 

svarbiausius þmonijos raidos pokyèius nuo paleolito 

epochos iki geleþies amþiaus (nuo paprastø árankiø ir 

ugnies naudojimo iki sudëtingos metalurgijos ir raðto 

atsiradimo). 

Nusako svarbiausius civilizacijà apibûdinanèius 

rodiklius. 

Ávertina senøjø civilizacijø indëlá á þmonijos raidà. 

Paaiðkina ryðá tarp judaizmo ir krikðèionybës atsiradimo. 

Nusako Jëzaus Kristaus ir jo mokymo vaidmená 

krikðèionybës raidoje. Paaiðkina, kodël krikðèionybë 

tapo valstybine religija. 

Pagal pateiktus kriterijus ávertina lietuviø kilmës 

aiðkinimus. 

Apibûdina baltø genèiø, áëjusiø á lietuviø tautos sudëtá, 

gyventà teritorijà bei kultûros ypatybes. 

Nusako baltø ryðiø su kitomis tautomis pobûdá ir 

reikðmæ. 

Paaiðkina prieþastis ir aplinkybes, lëmusias skirtingà 

baltø genèiø likimà. 

256 

Istorija


Viduramþiø civilizacijos 

bruoþai 

Lietuvos valstybë nuo 

susidarymo iki Liublino 

unijos 

PASIEKIMAI 


Paaiðkina viduramþiø socialinës ir politinës sistemos 

ypatybes, nusako vertybes, kuriomis ji rëmësi. 

Apibûdina krikðèioniø baþnyèios politiná ir kultûriná 

vaidmená viduramþiais. 

Pateikia pavyzdþiø, iliustruojanèiø viduramþiø meno, 

filosofijos, ðvietimo ir mokslo ypatumus. 

Pateikia pavyzdþiø apie krikðèioniðkosios viduramþiø 

kultûros ryðius ir susidûrimus su kitomis kultûromis. 

Nusako iðorines ir vidines Lietuvos valstybës susidarymo 

prieþastis. 

Pateikia pavyzdþiø apie LDK politikà Rytuose. 

Nusako svarbiausius ikikrikðèioniðkosios Lietuvos 

visuomenës ir kultûros ypatumus. 

Nusako 1385 m. dinastinës unijos su Lenkija ir Lietuvos 

krikðto reikðmæ LDK raidai. 

Atskleidþia LDK raidos savitumus. 

Pateikia pavyzdþiø apie LDK bei Lenkijos politiná ir 

kultûriná suartëjimà. 

Nurodo renesanso, reformacijos ir kontrreformacijos 

poveiká LDK visuomenës ir kultûros raidai. 

Paaiðkina, kaip viduramþiø civilizacijos formavimàsi 

veikë antikinës ir krikðèioniðkosios kultûros tradicijos. 

Árodo, kad viduramþiais buvo padëti ðiuolaikinës 

visuomenës ir valstybës pagrindai, ëmë formuotis 

dabartinës nacijos. 

Iðryðkina pagrindinius feodalizmo bruoþus. 

Nusako frankø valstybës átakà viduramþiø civilizacijos 

formavimuisi. 

Ávertina viduramþiø miestø vaidmená to meto 

visuomenës gyvenime. 

Ávertina krikðèioniø baþnyèios politiná ir kultûriná 

vaidmená viduramþiais. 

Apibûdina viduramþiø meno, filosofijos, ðvietimo ir 

mokslo ypatumus. 

Apibûdina krikðèioniðkosios viduramþiø kultûros ryðius 

ir susidûrimus su kitomis kultûromis. 

Paaiðkina Lietuvos valstybës susidarymo prielaidas. 

Nusako krikðèioniðkosios Europos ir ikikrikðèioniðkosios 

Lietuvos susidûrimo padarinius. 

Apibûdina LDK politikà Rytuose. 

Apibûdina ikikrikðèioniðkosios Lietuvos visuomenæ ir 

kultûrà. 

Nurodo pakantumo ir tolerancijos vertybiø vietà LDK 

visuomenës gyvenime. 

Ávertina 1385 m. dinastinës unijos su Lenkija ir Lietuvos 

krikðto reikðmæ socialinei, politinei ir kultûrinei LDK 

raidai. 

Pagal pasirinktus kriterijus palygina LDK ir Vakarø 

Europos valstybiø visuomenæ ir kultûrà viduramþiais. 

Pateikia pavyzdþiø apie LDK ir Lenkijos politiná ir 

kultûriná suartëjimà. 

Ávertina renesanso, reformacijos ir kontrreformacijos 

poveiká LDK visuomenës ir kultûros raidai. Árodo, kad 

permainos Lietuvos kultûroje buvo susijusios su visos 

Europos kultûriniais procesais. 

257 

Istorija


Pasaulis þengia á 

naujuosius laikus 

Lietuvos Didþioji 

Kunigaikðtystë Abiejø 

Tautø Respublikoje 

Ðvieèiamoji epocha ir jos 

idëjø nulemti politiniai 

pokyèiai 

PASIEKIMAI 


Nurodo reiðkinius bei veiksnius, þymëjusius perëjimà á 

naujausius amþius (kapitalizmo gimimas Vakarø 

Europoje, centralizuotø valstybiø susidarymas, kultûros, 

mokslo ir technikos laimëjimai, didieji geografiniai 

atradimai). 

Palygina Renesanso ir viduramþiø kultûras bei tø laikø 

þmoniø màstysenos ypatybes. 

Nurodo Liublino unijos prieþastis ir sàlygas. Apibûdina 

politiná LDK statusà Abiejø Tautø Respublikoje. 

Apibûdina mëginimus reformuoti visuomenæ ir valstybæ 

XVIII a. antroje pusëje. 

Paaiðkina, kodël þlugo Abiejø Tautø Respublika. 

Pateikia pavyzdþiø apie klasicizmo ir baroko kultûros 

raiðkà LDK mene. 

Remdamiesi istorijos ðaltiniais, apibûdina kultûrines ir 

politines ðvietëjø idëjas. 

Nusako ðvietimo idëjø poveiká Europos ir Ðiaurës 

Amerikos valstybiø raidai. 

Nusako JAV Nepriklausomybës karo ir Didþiosios 

Prancûzijos revoliucijos istorinæ reikðmæ. 

Apibûdina 1791 m. geguþës 3-iosios konstitucijà. 

Nusako Napoleono Bonaparto epochos reikðmæ 

Europos raidai. 

Nurodo ir pagrindþia, kad kapitalizmo gimimas Vakarø 

Europoje, centralizuotø valstybiø susidarymas, kultûros, 

mokslo ir technikos laimëjimai bei kiti reiðkiniai þymëjo 

perëjimà á naujausius amþius. 

Nurodo didþiøjø geografiniø atradimø prielaidas bei 

ávertina jø padarinius Afrikai, Amerikai, Azijai ir Europai. 

Paaiðkina, kaip Renesanso epochos idealai ir vertybës 

reiðkësi mene, moksle bei kasdieniame gyvenime. 

Nusako Renesanso, reformacijos ir kontrreformacijos 

átakà socialinei, politinei ir kultûrinei Europos raidai. 

Atskleidþia reformacijos ir katalikø baþnyèios 

atsinaujinimo ryðá. 

Nusako klasicizmo amþiaus idealø ir vertybiø átakà 

visuomenës bei kultûros raidai. 

Nurodo Liublino unijos prieþastis ir sàlygas. Ávertina 

politiná LDK statusà Abiejø Tautø Respublikoje. 

Iðskiria Abiejø Tautø Respublikos, Rusijos ir Vakarø 

Europos valstybiø politinës, visuomeninës ir kultûrinës 

raidos skirtumus ir panaðumus XVI–XVIII a. 

Nusako Abiejø Tautø Respublikos ûkinio ir politinio 

nuosmukio prieþastis. 

Ávertina mëginimus reformuoti visuomenæ ir valstybæ 

XVIII a. antroje pusëje Abiejø Tautø Respublikoje. 

Nurodo klasicizmo ir baroko kultûros ypatumus LDK. 

Nusako kultûrines ir politines ðvietëjø idëjas. 

Árodo Ðvieèiamosios epochos idëjø átakà JAV 

susikûrimui ir Didþiajai Prancûzijos revoliucijai. Ávertina 

JAV Nepriklausomybës karo ir Didþiosios Prancûzijos 

revoliucijos átakà þmonijos raidai. 

Atskleidþia ðvietimo idëjø raiðkà visuomeniniame ir 

kultûriniame LDK gyvenime. 

Árodo, kad 1791 m. geguþës 3-iosios konstitucija buvo 

siekiama ágyvendinti Ðvieèiamosios epochos idëjas. 

Ávertina Napoleono Bonaparto epochos reikðmæ 


258 

Istorija


Pasaulis XIX a. 

Lietuva Rusijos imperijos 

valdþioje 

PASIEKIMAI 


Nurodo pramonës perversmo prielaidas. Nusako 

pramonës perversmo átakà visuomenës struktûrai ir 

þmogaus gyvenimo bûdui. 

Iðskiria parlamentarizmo raidos XIX a. ypatumus. 

Nusako kolonializmo átakà Europai bei pasauliui. 

Pagal pateiktus kriterijus palygina svarbiausias politines 

XIX a. sroves ir teorijas (liberalizmà, konservatizmà, 

socializmà). Atskleidþia nacionalizmo esmæ. 

Iðskiria XIX a.–XX a. pradþios kultûros ypatumus. 

Nusako svarbiausius Rusijos valdþios politikos Lietuvoje 

bruoþus. 

Nurodo politinius Lietuvos bajorijos siekius Prancûzijos– 

Rusijos karo iðvakarëse ir jo metu. 

Nusako 1830 –1831 ir 1863–1864 m. sukilimø 

padarinius. 

Nurodo socialinius ir ekonominius baudþiavos 

panaikinimo padarinius. 

Pateikia pavyzdþiø apie lietuviø tautinio ir valstybinio 

sàmoningumo augimà XIX amþiuje. 

Nurodo svarbiausius Lietuvos visuomenës tautinës 

sudëties ir socialinës struktûros pokyèius XIX a. 

Nurodo pramonës perversmo Anglijoje prieþastis bei 

ávertina jo átakà Europai ir pasauliui. 

Apibûdina naujø visuomenës grupiø – burþuazijos, 

darbininkø, miestieèiø – formavimàsi. 

Pasirinktinai ávertina keletà XIX a. socialiniø konfliktø 

Europos ðalyse ar Amerikoje. 

Paaiðkina, kaip vyko moderniosios demokratijos 

formavimasis Europoje ir Ðiaurës Amerikoje. 

Nusako kolonializmo átakà Europai bei pasauliui. 

Iðryðkina bûdingiausius kolonijiniø imperijø kûrimosi 

bruoþus. Pagal pateiktus kriterijus pasirinktinai palygina 

kolonijines imperijas. 

Pagal pasirinktus kriterijus palygina svarbiausias politines 

XIX a. sroves ir teorijas (liberalizmà, konservatizmà, 

socializmà). Paaiðkina nacionalizmo ir tautiniø sàjûdþiø 

ryðá. 

Apibûdina XIX a.–XX a. pradþios kultûros raidà. 

Apibûdina Rusijos valdþios politikà Lietuvoje. 

Nusako politinius Lietuvos bajorijos siekius ir jø 

realizavimo galimybes Prancûzijos–Rusijos karo 

iðvakarëse ir jo metu. 

Ávertina 1830–1831 ir 1863–1864 m. sukilimø 

padarinius. 

Paaiðkina, kodël buvo panaikinta baudþiava Rusijoje. 

Ávertina socialinius ir ekonominius baudþiavos 

panaikinimo padarinius. 

Iðskiria lietuviø tautinio sàjûdþio etapus ir pagrindþia jø 

ribas. 

Atskleidþia katalikø baþnyèios vaidmená tautinio 

atgimimo metu. 

Nusako „Auðros“ bei „Varpo“ reikðmæ lietuviø tautiniam 

sàjûdþiui. 

Paaiðkina Didþiojo Vilniaus Seimo nutarimø reikðmæ. 

Apibûdina Lietuvos visuomenës tautinës sudëties ir 

socialinës struktûros kaità XIX a. 

259 

Istorija


Pirmasis pasaulinis karas 

ir jo padariniai. 

Revoliucijos Rusijoje 

Pasaulis ir Lietuva tarp 

dviejø pasauliniø karø 

PASIEKIMAI 


Nurodo Pirmojo pasaulinio karo prieþastis. 

Nusako karo eigos ypatumus Rytø ir Vakarø frontuose. 

Apibûdina karo rezultatus: kariaujanèiø valstybiø 

nuostolius, Europos politinio þemëlapio pokyèius, 

Versalio sistemà, psichologinius karo padarinius 

Prancûzijoje ir Vokietijoje. 

Paaiðkina, kodël bolðevikai uþgrobë valdþià Rusijoje. 

Nusako Lietuvos nepriklausomybës paskelbimo 

aplinkybes ir sàlygas. 

Nurodo demokratijos krizës prieþastis. Pagal pateiktus 

kriterijus palygina demokratijà, faðizmà, 

nacionalsocializmà ir komunizmà. 

Nusako Didþiosios krizës prieþastis ir padarinius 

pasauliui. 

Paaiðkina, kaip buvo kuriamas politinis ir ûkinis Lietuvos 

savarankiðkumas. 

Pagal pateiktus kriterijus palygina parlamentiná ir 

autoritariná valdymà Lietuvoje. 

Nusako svarbiausias Pirmosios Lietuvos Respublikos 

uþsienio politikos problemas. 

Nurodo Lietuvos ûkio ir kultûros laimëjimus tarpukario 

metais. 

Nurodo Pirmojo pasaulinio karo prieþastis bei 

atskleidþia kariaujanèiø valstybiø interesus. 

Iðskiria ir pagrindþia atskirus karo etapus. 

Ávertina karo rezultatus: kariaujanèiø valstybiø 

nuostolius, Europos politinio þemëlapio pokyèius, 

Versalio sistemà, psichologinius karo padarinius 

Prancûzijoje ir Vokietijoje. 

Apibûdina permainas karo technikoje. 

Palygina revoliucijas Rusijoje. 

Paaiðkina Lietuvos nepriklausomybës paskelbimo 

reikðmæ lietuviø tautai. 

Apibûdina Lietuvos ûkio ir visuomenës padëtá Pirmojo 

pasaulinio karo metais. 

Paaiðkina ryðá tarp demokratijos krizës ir autoritariniø 

bei totalitariniø reþimø populiarumo Europoje. 

Pagal pasirinktus kriterijus savarankiðkai palygina 

demokratijà, faðizmà, nacionalsocializmà ir 

komunizmà. 

Apibûdina pasaulio ekonominës raidos ypatumus. 

Ávertina Tautø Sàjungos veiklà. 

Nusako bûdingiausius masinës kultûros bruoþus. 

Nurodo Lietuvos politinio ir ûkinio savarankiðkumo 

kûrimo sunkumus ir ávertina jø sprendimus. 

Nusako Lietuvos konstitucinës santvarkos bruoþus 

1919–1922 m. 

Pagal pasirinktus kriterijus savarankiðkai palygina 

parlamentiná ir autoritariná valdymà Lietuvoje. Nustato 

autoritariniø reþimø Lietuvoje ir Europoje skirtumus ir 

panaðumus. 

Paaiðkina Lietuvos vidaus gyvenimo ir svarbiausiø 

valstybës uþsienio politikos problemø ryðá. 

Nurodo Lietuvos ûkio ir kultûros laimëjimus tarpukario 

metais, aptaria nepanaudotas galimybes. 

260 

Istorija


Pasaulis ir Lietuva 

Antrojo pasaulinio karo 

metais 

Ðaltojo karo epocha 

PASIEKIMAI 


Nusako Antrojo pasaulinio karo prieþastis. 

Nurodo Molotovo ir Ribentropo pakto padarinius 

Baltijos valstybëms. 

Iðskiria persilauþimo momentus Antrajame 

pasauliniame kare. 

Apibûdina Antrojo pasaulinio karo padarinius. 

Nurodo Lietuvos nepriklausomybës praradimo 

aplinkybes ir sàlygas. 

Nusako pirmosios sovietø okupacijos padarinius 

Lietuvai. 

Pateikia pavyzdþiø apie naciø okupacijà ir antinacinæ 

rezistencijà. 

Nurodo teritorinius pokyèius po Antrojo pasaulinio karo. 

Apibûdina ðaltojo karo esmæ ir nusako jo átakà Europos 

ir pasaulio raidai. 

Pateikia pavyzdþiø apie Vidurio ir Rytø Europos tautø 

kovà su komunistiniu reþimu. 

Nusako kolonijinës sistemos suirimo prieþastis. 

Nusako svarbiausius demokratiniø ir totalitariniø ðaliø 

raidos bruoþus. 

Pasirinktinai apibûdina tarptautiniø organizacijø veiklà. 

Pateikia pavyzdþiø apie mokslo ir technikos revoliucijos 

poveiká visuomenës ir kultûros raidai. 

Nusako pagrindines XX a. Europos kultûros vystymosi 

kryptis. 

Apibûdina tarptautinius santykius XX a. 4-ojo 

deðimtmeèio pabaigoje. 

Ávertina Molotovo ir Ribentropo pakto padarinius Baltijos 

valstybëms. 

Nurodo ir pagrindþia svarbiausius karo etapus. 

Apibûdina antihitlerinës koalicijos kûrimàsi ir veiklà 

kovojant su Vokietija. 

Ávertina Antrojo pasaulinio karo padarinius Europai ir 

pasauliui. 

Nurodo Antrojo pasaulinio karo nusikaltimus þmonijai. 

Paaiðkina Lietuvos nepriklausomybës praradimo 

aplinkybes ir sàlygas. Ávertina nesiprieðinimo politikos 

padarinius. 

Iðskiria sovietø ir naciø okupacijø Lietuvoje skirtumus ir 

panaðumus. 

Pagal pasirinktus kriterijus savarankiðkai palygina þydø 

genocidà Lietuvoje ir kituose Vokietijos okupuotuose 

kraðtuose. 

Palygina teritorinius pokyèius po Pirmojo ir Antrojo 

pasauliniø karø. Apibûdina politinio ir ideologinio Rytø 

ir Vakarø konflikto eigà bei ávertina jo átakà pasaulio 

raidai. Ávertina JAV ir SSRS vaidmená pokario pasaulyje. 

Ávertina Vidurio ir Rytø Europos tautø kovà su 

komunistiniu reþimu. 

Nurodo svarbiausias Azijos, Afrikos ir Lotynø Amerikos 

ðaliø raidos problemas. 

Palygina svarbiausius demokratiniø ir totalitariniø ðaliø 

raidos bruoþus. Pasirinktinai ávertina tarptautiniø 

organizacijø veiklà. 

Árodo ryðá tarp mokslo ir technikos revoliucijos ir 

visuomenës bei kultûros kaitos. 

Paaiðkina paþangos ideologijos krizës prieþastis. Ávertina 

Europos kultûros raidà XX a. 

261 

Istorija


Lietuvos visuomenë 

sovietø okupacijos 

metais 

Dabartinis pasaulis 

PASIEKIMAI 


Paaiðkina, kaip vyko Lietuvos sovietizacija. 

Apibûdina partizaniná pasiprieðinimà Lietuvoje. 

Apibûdina neginkluotàjà rezistencijà. Apibûdina 

iðeivijos kovà dël Lietuvos nepriklausomybës. 

Pateikia pavyzdþiø apie tautinës savimonës raidà 

sovietinës okupacijos sàlygomis. 

Apibûdina „tarybiná þmogø“ ir „tarybinæ liaudá“. 

Nurodo SSRS ir pasaulinës komunizmo sistemos þlugimo 

prieþastis. Apibûdina esminius pokyèius pasaulyje 

pasibaigus ðaltajam karui. 

Apibûdina Europos integracijos procesà. 

Pateikia pavyzdþiø apie civilizacijø ir kultûrø sàveikà 

pasaulyje. 

Paaiðkina, kodël Lietuvai pavyko atkurti 

nepriklausomybæ. 

Iðryðkina svarbiausius Lietuvos socialinës, ûkinës, 

kultûrinës ir politinës raidos atkûrus nepriklausomybæ 

bruoþus. 

Paaiðkina, kaip vyksta Lietuvos integracija á Vakarø ûkines 

ir politines struktûras. 

Apibûdina „tarybinës liaudies“ virtimo pilietine tauta 

procesà. 

Paaiðkina, kaip vyko Lietuvos sovietizacija, apibûdina 

jos priemones ir padarinius. 

Nurodo karo bei okupacijø padarinius. Nusako, kokias 

bûdais buvo slopinama tautinë savimonë. 

Pavyzdþiais árodo ðvietimo, mokslo ir kultûros 

pajungimà komunistinei ideologijai skleisti. 

Paaiðkina partizaniniø kovø prasmæ ir reikðmæ. 

Nusako neginkluotosios rezistencijos reikðmæ tautinëms 

vertybëms iðlaikyti. Ávertina iðeivijos pastangas Lietuvos 

nepriklausomybei atkurti. 

Apibûdina katalikø baþnyèios padëtá sovietø okupacijos 

metais. 

Paaiðkina tautinës savimonës raidà okupacijos 

sàlygomis. 

Apibûdina „tarybiná þmogø“ ir „tarybinæ liaudá“, 

palygina tarybinæ ir demokratines Vakarø visuomenes. 

Iðryðkina svarbiausius veiksnius, lëmusius pasaulinës 

komunizmo sistemos þlugimà. Iðskiria esminius 

pokyèius pasaulyje, pasibaigus ðaltajam karui, ir nusako 

jø reikðmæ dabartinës visuomenës kaitai. 

Nusako Europos Sàjungos laimëjimus. 

Ávertina civilizacijø ir kultûrø sàveikà pasaulyje. 

Paaiðkina Lietuvos nepriklausomybës atkûrimo 

aplinkybes. 

Ávertina Lietuvos socialinæ, ûkinæ, kultûrinæ ir politinæ 

raidà atkûrus nepriklausomybæ. 

Nusako svarbiausias socialines, kultûrines ir ûkines 

dabarties Lietuvos problemas ir nurodo galimus jø 

sprendimo bûdus. 

Apibûdina Lietuvos integracijos á Vakarø ûkines ir 

politines struktûras procesà ir nurodo svarbiausias jo 

problemas. 

Apibûdina „tarybinës liaudies“ virtimo pilietine tauta 

procesà. 

262 

Istorija


Politinis ðiuolaikinës 

visuomenës gyvenimas 

Istorinës erdvës ir laiko 

supratimas 

Istorijos ðaltiniø tyrimas 

Istorijos analizë ir 

interpretacija 

Orientuojasi istorinëje 

erdvëje ir laike. 

Naudoja ir vertina istorijos 

ðaltinius. 

Suvokia skirtingas istoriniø 

ávykiø interpretacijas, 

moka lyginti ir aiðkinti 

prieþastis. 

PASIEKIMAI 


Nurodo ðiuolaikiniø valstybiø tipus ir formas. 

Apibûdina ðiandieninës Lietuvos politinæ sistemà. 

Nusako teisinës valstybës sampratà. Paaiðkina 

konstitucijos vietà valstybës gyvenime. 

Apibûdina svarbiausias tarptautines organizacijas. 

Nurodo ðiandienines Europos integracijos problemas. 

Nurodo svarbiausius pasaulio ir Lietuvos istorijos 

laikotarpius (etapus, periodus, kultûros epochas) ir geba 

pagrásti jø ribas pagal pasiûlytus kriterijus. 

Remdamiesi þemëlapiu atskleidþia ir paaiðkina 

svarbiausius teritorinius pasaulio ir Lietuvos pokyèius. 

Nusako mokslinio teksto ir ðaltinio ryðá. 

Naudoja istorijos ðaltinius informacijai gauti ir iðvadoms 

daryti. 

Vertina ðaltinius pagal pasiûlytus kriterijus. 

Aiðkina istoriniø ávykiø ir reiðkiniø prieþastis bei 

padarinius. 

Apibûdina prieþasties ir dingsties vaidmená istorijoje, 

moka jas skirti istoriniø reiðkiniø apraðymuose. 

Paaiðkina, kaip autoriø pozicija ir ðaltiniø atranka lemia 

istorinæ interpretacijà. 

Geba pasirinktinai ið pasaulio ar Lietuvos istorijos iðskirti 

problemà, jà paaiðkinti ir suformuluoti iðvadas. 

Pagal pasiûlytus kriterijus palygina Lietuvos ir kitø 

pasaulio valstybiø politines struktûras. 

Paaiðkina teisinës valstybës sampratà. 

Ávertina konstitucijos vaidmená valstybës gyvenime. 

Ávertina tarptautiniø organizacijø veiklà pasaulyje. 

Nurodo ðiandienines Europos integracijos problemas 

ir galimus jø sprendimo bûdus. 

Nurodo svarbiausius pasaulio ir Lietuvos istorijos 

laikotarpius (etapus, periodus, kultûros epochas) ir geba 

savarankiðkai pagrásti jø ribas. 

Moka naudotis pagrindinëmis istorinio laiko skaièiavimo 

sistemomis. 

Geba skirti ir palyginti istorijos ávykius, reiðkinius bei 

procesus nepaisydami laiko ir erdvës. 

Remdamiesi þemëlapiu atskleidþia ir aiðkina 

svarbiausius teritorinius pasaulio ir Lietuvos pokyèius, 

nusako juos lëmusias prieþastis. 

Árodo mokslinio teksto ir ðaltinio ryðá. 

Nustato mokslinio teksto ir ðaltinio ðaliðkumà ir 

stereotipiðkumà. 

Savarankiðkai daro iðvadas ið ðaltiniø, moka naudotis ið 

karto keliais ðaltiniais, gretina skirtingø ðaltiniø 

informacijà. 

Kompleksiðkai aiðkina istoriniø reiðkiniø prieþastis ir 

pasekmes. 

Nurodo stipriàsias ir silpnàsias skirtingø praeities 

interpretacijø ypatybes. 

Geba pasirinktinai ið pasaulio ar Lietuvos istorijos iðskirti 

problemà, jà paaiðkinti, suformuluoti iðvadas ir pateikti 

istoriðkai pagristà ávertinimà. 

263 

Istorija


Istorijos supratimo 

raiðka 

Sklandþiai iðreiðkia savo 

istorijos supratimà, 

atrenka informacijà ið 

istorijos ðaltiniø, rûðiuoja 

ir derina jà, tinkamai 

vartoja sàvokas. 

PASIEKIMAI 


Tinkamai parenka sàvokas ir datas istoriniam aiðkinimui 

kurti. 

Geba sklandþiai iðreikðti þodþiu ar raðtu savo istoriná 

supratimà, argumentuoti pateiktus teiginius. 

Geba þodþiu ar raðtu apibûdinti reikðmingiausius 

istorinius ávykius. 

Kurdami istoriná aiðkinimà parenka sàvokas ir datas, 

bûtinas pasirinktam istoriniam ávykiui ar laikotarpiui 

apibûdinti ir paaiðkinti. 

264 

Istorija


Geografija 

Svarbiausias geografijos mokymo vidurinëje mokykloje tikslas – ugdyti geografiná 

màstymà ir supratimà apie pasaulio teritorijø ávairovæ, gyventojø, ávykiø ir reiðkiniø Þemës 

gelmëse ir pavirðiuje procesus. 

Pasirinkæ mokytis geografijà XI–XII klasëse, mokiniai gilina ðio dalyko þinias ir supratimà, 

plëtoja gebëjimus ir vertybines nuostatas. 

Uþtikrinant nuoseklø ugdymo perimamumà, iðskiriami trys geografinio ugdymo koncentrai. 

Pradinëje mokykloje ugdoma elementari þmogaus, gamtos, gimtojo kraðto, savo tautos ir visuomenës 

samprata. Ugdymas grindþiamas integruotu mokymu. Pagrindinëje mokykloje gilëja 

dalyko iðmanymas, kurio pagrindas – analitinis pasaulio regionø paþinimas. Vidurinëje mokykloje 

(gimnazijose) apibendrinamos geografijos þinios ir gebëjimai, teikiant bendruosius dalyko 

pagrindus, siekiant ugdyti moksleiviø socialinæ kultûrinæ kompetencijà. 

Geografijos mokymas(is) XI–XII klasëse diferencijuojamas pagal kursus. Paskutinëje 

(gimnazijos) pakopoje moksleiviai gali rinktis bendràjá arba iðplëstiná kursà (projektas). 

Bendrasis geografijos kursas padeda gilintis á geografijos dalyko turiná ir praktiniø gebëjimø 

plëtojimà. Ðiame kurse visos temos nagrinëjamos bendrais bruoþais, daugiau dëmesio skiriama 

specifiniams geografiniams gebëjimams ugdyti. 

Iðplëstinis kursas (projektas) – tai iðplëtotas bendrasis kursas. Ðiame kurse pagilëja geografijos 

studijos ir keliami aukðtesni reikalavimai pasiekimø rezultatams. 

Bendrieji geografijos ugdymo tikslai: 

² pagilinti, susisteminti ir átvirtinti ágytas þemesnëse klasëse þinias ir gebëjimus; 

² ugdyti geografiná ir kartografiná raðtingumà, gebëti taikyti esmines dalyko sàvokas bei 

sampratas; 

² padëti suvokti pasaulio vientisumà ir parodyti jo sferø ávairovæ (gamtos, þmogaus, 

civilizacijø, kultûrø, ûkio, teritorijø poþiûriais); 

² supaþindinti su pasaulio plëtotës tendencijomis, globalinëmis þmonijos problemomis 

ir jø sprendimo bûdais, ugdyti atsakomybës uþ planetos likimà ir ateitá jausmà. 

Taigi geografijos mokytojas turi ákvëpti viltá ir pasitikëjimà dirbti dël geresnio gyvenimo 

savo aplinkoje, ðalyje ir pasaulyje. 

Geografija 

265

Geografija 

266 

Vertybinës nuostatos ir gebëjimai. 

Ágyvendinant uþsibrëþtus tikslus ir uþdavinius, geografinis moksleiviø ugdymas grindþiamas 

ðiomis vertybinëmis nuostatomis: 

² pagarbus, tausojantis santykis su gamta ir socialine aplinka, gyvybe, jos ávairove bei 

nusiteikimas koreguoti gyvenimo bûdà, áproèius, ûkinæ veiklà, ávertinus jø poveiká 

aplinkai; 

² nusiteikimas vertinti ir daryti sprendimus remiantis išsamia ir visapuse informacija, 

kritiðku poþiûriu á visuomenës informavimo priemoniø veiklà; 

² tolerantiðkas poþiûris á þmoniø fizines, etnines, religines, socialines ir kultûrines 

skirtybes; 

² pozityvus poþiûris á subalansuotà ðalies plëtrà, á laisvosios rinkos principais grindþiamà 

ûká, sàþiningà, etikos normø, ekologinës kultûros nepaþeidþiantá verslà; 

² atsakingas poþiûris á globalines problemas, asmeniðkai prisidedant prie jø sprendimo; 

² meilë ir pagarba savo kraðto gamtai bei þmonëms. 

Siekiama ugdyti moksleiviø gebëjimà: 

² atrinkti geografinæ informacijà, susijusià su nagrinëjama tema, tinkamai jà taikyti 

sprendþiant geografines uþduotis; 

² suprasti esmines geografijos sàvokas ir tiksliai jomis naudotis; 

² jungti á visumà gamtos ir socialinius kultûrinius reiðkinius; 

² sieti savo gyvenimo patirtá su geografinës aplinkos paþinimu. 

Dalyko struktûra ir ryðys su kitais mokslais 

Geografijos dalyko struktûra atspindi esminiø pasaulio geografinio paþinimo idëjø bei vertybiø 

kaità: nuo geografiniø pradmenø pateikimo prie konkretaus pasaulio regionø vaizdo. Tai reiðkia 

ir ugdymo turinio kaità: nuo geografiniø pradmenø pateikimo, bendro pasaulio regionø vaizdo 

einama prie Lietuvos ir pasaulio gamtinës bei socialinës kultûrinës sanklodos supratimo. 

Struktûrinant geografijos ugdymo turiná iðskiriamos specifinës paþinimo sritys. Taip pabrëþiama 

geografijos kaip vientisos disciplinos idëja. Akcentuojamas þmogaus santykis su aplinka, 

pasauliu, savo kultûra. 

Bendràjá ir iðplëstiná geografijos kursà sudaro ðio sritys: 

1. Geografinis paþinimas. 

2. Gamtinë geografija. 

3. Visuomeninë geografija. 

4. Šiuolaikinis pasaulis. 

Geografijos mokymas glaudþiai siejasi su daugeliu kitø mokomøjø dalykø: istorija, politologija, 

ekonomika, matematika, gamtos, humanitariniais ir technologijos mokslais. Be to, ji pati savo 

turiniu integruoja ávairiø mokslø þinias.


Plëtojant geografinæ savimonæ siûloma laikytis ðiø mokymo(si) principø: 

1. Parenkant ugdymo metodus ir tikslus sudaryti moksleiviams galimybæ suprasti pasaulio 

ávairovæ, pajusti jos þavesá, mokyti moksleivius savarankiðkai dirbti su geografijos 

informacijos ðaltiniais (tekstais, paveikslais, lentelëmis, diagramomis, þemëlapiais, 

vaizdajuostëmis, internetu), þiniasklaida, mokslinio turinio þurnalais. 

2. Remdamasis Lietuvos geografija mokytojas turëtø atskleisti taikomàjà geografijos 

reikðmæ ir kurso turiná glaudþiai sieti su Lietuvos ir viso pasaulio gamtos ir visuomenës 

reiðkiniais bei dësningumais. Pasaulio regionø politinius, demografinius, ekonominius 

savitumus sieti su Lietuvos rodikliais. 

3. Mokydamiesi geografijos moksleiviai turëtø remtis kartografine ir statistine medþiaga, 

mokëti jà apibendrinti. 

4. Analizuojant geografinius reiðkinius ir procesus sudaryti galimybæ moksleiviams 

diskutuoti, samprotauti, svarstyti ir lyginti ávairias geografines problemas. 

5. Siekti, kad moksleiviai gebëtø parodyti geografiná iðprusimà per pamokas, ávairius 

ugdymo renginius, konferencijas, viktorinas, konkursus bei mokëtø nagrinëti 

geografinio pobûdþio problemas, dirbti individualiai ir grupëmis, dalyvauti projektuose. 

Turinys 


Uþdaviniai 

Geografijos pamokos moksleiviui turëtø padëti: 

• ugdyti gebëjimà vertinti pasaulio ir Lietuvos visuomenës gyvenimo, gamtos reiðkinius, 

dësningumus, ekonominius ir politinius ávykius bei pokyèius; 

• ugdyti gebëjimà suvokti geografinio pobûdþio problemas, kylanèias skirtinguose 

pasaulio regionuose, ir motyvuotai reikðti savo nuomonæ aiðkinant jas; 

• suprasti ir nagrinëti globaliniø problemø atsiradimo prieþastis, raidà bei sprendimo 

bûdus. 

• plëtoti kompleksines savo ðalies geografijos þinias, ugdyti praktinio ir kûrybinio darbo 

gebëjimus. 

Geografija 

267

Geografija 

268 

Sritis 

Geografinis paþinimas 

Gamtinë geografija 

Þemës vidus 

Litosfera 

Atmosfera 

Hidrosfera 

Biosfera 

Visuomeninë geografija 

Gyventojai ir gyvenvietës 

Tematika 

Geografijos mokslo vieta mokslø sistemoje. Geografijos tyrimø objektas ir tyrimø metodai. 

Geografijos tyrimø klasifikacija. Taikomasis geografijos pobûdis. 

Svarbiausi geografijos mokslo raidos etapai. Naujausi geografiniai atradimai sausumoje ir 

vandenyne. Þymiausi pasaulio ir Lietuvos keliautojai bei geografai. 

Kartografijos samprata. Geografiniø þemëlapiø sudarymo principai ir klasifikacija. Lietuvos 

kartografinis vaizdas. 

Geografinë informacija internete, jos paieðka ir analizë. Geografinës informacijos kaupimo 

ir tvarkymo bûdai. 

Visatos sudëtis ir evoliucija. Saulës sistemos modelis. Kosminiø ryðiø átaka Þemei. 

Þemës kilmës hipotezës. Þemës forma ir dydis. Þemës sukimasis apie savo aðá ir judëjimas 

aplink Saulæ. Þemës apvalumo ir Þemës aðies pakrypimo átaka bendriesiems geografiniams 

dësningumams. 

Vidinë Þemës sandara. Branduolys. Magnetinis laukas, magnetiniai poliai. Mantija, mantijos 

riba. Mocho pavirðius. Þemës plutos uolienos ir mineralai. Þemës gelmiø tyrimø reikðmë. 

Litosfera. Litosferos plokðèiø teorija. Geologinë Þemës raida. Kalnodaros. Kalnai. Senøjø ir 

naujøjø platformø atspindys dabartiniame pavirðiuje. 

Þemës pavirðiø keièiantys procesai: vidiniai (tektoniniai judesiai, þemës drebëjimai ir 

vulkanizmas) ir iðoriniai (dûlëjimas, vëjo darbas, tekanèio vandens, ledynø darbas), stichinës 

nelaimës, svarbiausi jø regionai ir galimi numatymo bûdai. 

Þemës pavirðius (sausumos ir vandenyno dugno). Pavirðiaus formos. 

Lietuvos pavirðius. 

Atmosferos sandara. Atmosferos reiðkiniai. Ðiluminis atmosferos reþimas (Saulës radiacija ir 

atmosferos áðilimas). Ðilumos juostos. 

Oro slëgis ir vëjas. Vëjo susidarymo prieþastys. Pasatai, vakarø vëjai, musonai, vietiniai 

vëjai (brizai, fenai, bora). 

Oro drëgmë ir krituliai. Krituliø pasiskirstymas Þemës rutulyje. 

Orø ir klimato samprata. Orai ir jø savybës. Oro masës ir atmosferos frontai. Ciklonai ir 

anticiklonai. Orø permainos ir jø prognozës. 

Klimatà formuojantys veiksniai. Klimato juostos. Klimato tipai. 

Lietuvos klimatas. 

Ekstremalûs meteorologiniai reiðkiniai, jø pasireiðkimo regionai ir galimi apsisaugojimo 

nuo jø bûdai. 

Hidrosfera, jos sudëtis. Vandens apytaka. Pasaulio vandenynas ir jo dalys. Druskingumas. 

Vandens judëjimas pasaulio vandenyne (bangos, cunamiai, potvyniai ir atoslûgiai, ðiltosios 

ir ðaltosios srovës), gamtinë ir praktinë jo reikðmë. 

Sausumos vandenys (poþeminiai vandenys, upës, kanalai, eþerai, tvenkiniai, pelkës, ledynai). 

Paplitimas, panaudojimas ir apsauga. 

Lietuvos sausumos vandenys. Baltijos jûra. Kurðiø marios. 

Biosfera. Organizmø prisitaikymas prie geografinës aplinkos. Sausumos ir vandenynø 

geografinës zonos. Vertikalusis zoniðkumas. Azoniðkumas. 

Dirvoþemis. Dirvodaros procesai. Dirvodarinë uoliena. Dirvoþemiø tipai ir geografinis 

paplitimas. Lietuvos dirvoþemiai. 

Gamtonaudos samprata. Ûkinës veiklos poveikis gamtinei aplinkai (klimatui, sausumos 

vandenims, dirvoþemiui, augalijai, gyvûnijai). 

Þmogaus kilmës vieta. Rasës. Gyventojø skaièius, keitimosi tendencijos. Natûralusis 

gyventojø judëjimas. Demografinë politika. Migracija, jos rûðys. Gyventojø amþiaus struktûra, 

darbo iðtekliai, socialinë ir profesinë sudëtis. 

Gyvenvietës, jø tipai. Gyvenvieèiø formavimosi ir atsiradimo prieþastys. Gyvenvieèiø 

funkcijos. 

Urbanizacija. Urbanizacijos procesai, jø padariniai. Miestø didëjimo problemos, galimi jø 

sprendimo bûdai. Urbanizacijos eiga Lietuvoje.

Kultûros ir religijos 

Politinë geografija 

Pasaulio ûkis 

Ðiuolaikinis pasaulis 

Pasaulio regionø 

geografija 

Globalistika 

Sritis 

Tematika 

Kultûros samprata. Civilizacija ir kultûra. Aplinkos átaka kultûrø plëtrai. Religija ir tikëjimas. 

Pasaulinës ir etninës religijos, geografinis jø paplitimas. Religijø átaka tautø kultûrai, gyvenimo 

bûdui. Ðiuolaikinës kultûros degradavimo pavojus. Jo reiðkimosi formos. 

Lietuvos kultûra Europos kultûros erdvëje. 

Gyvenimo bûdas. Gamtiniø, socialiniø ir ekonominiø veiksniø átaka gyvenimo bûdui. 

Regioniniai gyvenimo bûdo skirtumai. 

Politinës geografijos ir geopolitikos samprata. Geopolitinë valstybiø padëtis. Geopolitinë 

Lietuvos padëtis. 

Valstybë. Svarbiausi valstybës elementai. Valstybës teritorijos samprata. Valstybiø sienos, 

jø rûðys. Sostinës ir jø ávairovë. Valstybiø klasifikacija ir tipologija. Pasaulio politinio 

þemëlapio sudëtis. 

Pasaulio politinio þemëlapio pokyèiai XX a. pabaigoje. Svarbiausi konfliktø þidiniai ir 

prieþastys. 

Pasaulio ûkio samprata. Pasaulio ûkio sudëtis, struktûra, sektoriai. Ûkio ðakos. Ûkio 

specializacija. Ðiuolaikinio pasaulio ûkio iðtekliai. Pasaulio vandenyno turtai. Gamybiniai, 

informaciniai, mokslo ir technikos ryðiai. Pasaulio rinka. Vidaus rinka. Laisvosios prekybos 

zonos. Tarptautinë prekyba. Tarptautinës ekonominës organizacijos. Valstybiø grupavimas 

pagal nurodytus ekonominius rodiklius. 

Infrastruktûros plëtotë ir funkcijos. Infrastruktûros sudëtis. Transportavimo erdvë. Transporto 

rûðys (sausumos, vandens, oro, kosmoso) ir lyginamasis apibûdinimas. Pasaulinë transporto 

sistema. Naujosios komunikacijos. Globalinis komunikacijø tinklas. 

Lietuvos ûkis ir jo plëtros kryptys. 

Geografinio regiono ir subregiono samprata. Skirstymo regionais esmë ir reikðmë. 

Vakarø civilizacijos reikðmë pasaulio raidai. Nacionaliniø santykiø problemos. Europos 

regionai, iðskirtinës jø ypatybës. Valstybiø integracija. Europos Sàjunga. NATO. NVS erdvë. 

Lietuvos integracija á tarptautines organizacijas. 

Azija ir jos subregionø individualumas. Pagrindiniø religijø átaka ðaliø gyvenimui. Pietvakariø 

Azija – strateginiø iðtekliø, tautiniø ir religiniø konfliktø sritis. 

Indijos, Kinijos, Japonijos gyventojai bei kultûrø savitumai. Iðskirtinës ûkio ypatybës. Spartûs 

ekonominiai Pietryèiø Azijos ðaliø pokyèiai. 

Ðiaurës Amerika. Amerikietiðka gyvensena. Urbanizacijos procesai ir padariniai. 

Transnacionalinës kompanijos. Transporto ir ryðio sistemos. 

Tobulëjantis Lotynø Amerikos ûkis. Regiono ekonominio iðsivystymo lygis. Bioprodukcinis 

ûkis. Plantacinis ûkis. Karibø regionas. 

Besikeièianti Afrika. Etnokultûrinë ávairovë. Gamtos iðtekliai. Afrikos ûkis. Monokultûrinio 

ûkio ypatumai. 

Geografinë Australijos ir Okeanijos specifika. Ávaldymo raida. Gyventojø pasiskirstymas. 

Ûkio struktûra ir savitumai. 

Arkties ir Antarkties paþinimo istorija. Gamtinës sàlygos. 

Globalistikos esmë, tikslai ir uþdaviniai. Svarbiausi globaliniø problemø poþymiai, ryðys 

su geografine aplinka. Globalinës problemos, aktualios Lietuvai ir jos gyventojams. 

Gamtos transformacijos. Ûkio transformacijos. Þemës ir þmonijos ateities raidos scenarijai, 

jø ávairovë. 

Geografija 

269

Geografija 

270 

Iðplëstinis kursas (projektas) 

Uþdaviniai 

Geografijos pamokos moksleiviui turëtø padëti: 

² lyginti pasaulio valstybes ir regionus, rasti gamtinius ir socialinius jø panaðumus bei skirtumus; 

² suprasti sparèiai besikeièianèius politinius, socialinius, ekonominius pasaulio procesus; 

² ugdyti gebëjimà suvokti ir savarankiðkai spræsti geografinio pobûdþio problemas, 

kylanèias ávairiuose pasaulio regionuose; 

² ugdyti gebëjimà vertinti ir lyginti pasaulio bei Lietuvos socialinio, kultûrinio, ekonominio 

ir politinio gyvenimo ávykius bei pokyèius; 

² suprasti ir nagrinëti globaliniø problemø atsiradimo prieþastis, raidà bei pateikti galimus 

sprendimo bûdus; 

² ugdyti gebëjimà diskutuoti geografinëmis temomis, teisingai vartoti geografijos sàvokas, 

plësti geografiná akiratá. 

Sritis 

Geografinis paþinimas 

Gamtinë geografija 

Þemës vidus 

Litosfera 

Atmosfera 

Tematika 

Geografijos mokslo vieta mokslø sistemoje. Geografijos tyrimø objektas ir tyrimø metodai. 

Geografijos tyrimø klasifikacija. Taikomasis geografijos pobûdis. 

Svarbiausi geografijos mokslo raidos etapai plëtojant geografiná akiratá. Naujausi geografiniai 

atradimai sausumoje ir vandenyne. Þymiausi pasaulio ir Lietuvos keliautojai bei geografai. 

Kartografijos samprata. Geografiniø þemëlapiø sudarymo principai ir klasifikacija. Kartografinës 

projekcijos, jø ávairovës reikðmë. Ðiuolaikiniai kartografiniai vaizdai. Lietuvos 

kartografinis vaizdas. 

Geografinë informacija internete, jos paieðka ir analizë. Geografinës informacijos sistemos 

(GIS). Ðiuolaikinë skaitmeninë kartografija. 

Geografinës informacijos kaupimo ir tvarkymo bûdai. 

Visatos sudëtis ir evoliucija. Saulës sistemos modelis. Kosminiø ryðiø átaka Þemei. 

Þemës kilmës hipotezës. Þemës forma ir dydis. Þemës sukimasis apie savo aðá ir judëjimas 

aplink Saulæ. Þemës apvalumo ir Þemës aðies pakrypimo átaka bendriesiems geografiniams 

dësningumams. 

Vidinë Þemës sandara. Branduolys. Magnetinis laukas, magnetiniai poliai. Mantija, mantijos 

riba. Mocho pavirðius. Þemës plutos uolienos ir mineralai. Þemës gelmiø tyrimø reikðmë. 

Litosfera. Litosferos plokðèiø teorija. Plokðèiø judëjimo kryptys. Geologinë Þemës raida. 

Geologinis laiko skaièiavimas. Kalnodaros. Kalnai. Senøjø ir naujøjø platformø atspindys 

dabartiniame pavirðiuje. 

Þemës pavirðiø keièiantys procesai: vidiniai (tektoniniai judesiai, þemës drebëjimai ir 

vulkanizmas) ir iðoriniai (dûlëjimas, vëjo darbas, tekanèio vandens, ledynø darbas), stichinës 

nelaimës, svarbiausi jø regionai ir galimi numatymo bûdai. Antropogeninis poveikis. 

Þemës pavirðius (sausumos ir vandenyno dugno). Paviršiaus formos. Lietuvos pavirðius. 

Atmosferos sandara. Atmosferos reiðkiniai. Ðiluminis atmosferos reþimas (Saulës radiacija 

ir atmosferos áðilimas). Ðilumos juostos. 

Oro slëgis ir vëjas. Vëjo susidarymo prieþastys. Pasatai, vakarø vëjai, musonai, vietiniai 

vëjai (brizai, fenai, bora). 

Oro drëgmë ir krituliai. Krituliø pasiskirstymas Þemës rutulyje. 

Orø ir klimato samprata. Orai ir jø savybës. Oro masës ir atmosferos frontai. Ciklonai ir 

anticiklonai. Orø permainos ir jø prognozës. 

Klimatà formuojantys veiksniai. Klimato juostos. Klimato tipai. Lietuvos klimatas, jo kaita 

per pastaràjá ðimtmetá. 

Ekstremalûs meteorologiniai reiðkiniai, jø pasireiðkimo regionai ir galimi apsisaugojimo 

nuo jø bûdai. Galimi klimato pokyèiai ir jø padariniai. Kalnø klimatas.

Hidrosfera 

Biosfera 

Sritis 

Visuomeninë geografija 

Gyventojai ir gyvenvietës 

Kultûros ir religijos 

Politinë geografija 

Pasaulio ûkis 

Ðiuolaikinis pasaulis 

Pasaulio regionø 

geografija 

Tematika 

Hidrosfera, jos sudëtis. Vandens apytaka. Pasaulio vandenynas ir jo dalys. Druskingumas. 

Vandens judëjimas pasaulio vandenyne (bangos, cunamiai, potvyniai ir atoslûgiai, ðiltosios 

ir ðaltosios srovës), gamtinë ir praktinë jo reikðmë. Lyginamasis vandenynø daliø 

apibûdinimas. 

Sausumos vandenys (poþeminiai vandenys, upës, kanalai, eþerai, tvenkiniai, pelkës, 

ledynai). Paplitimas, panaudojimas ir apsauga. Þmoniø aprûpinimo gëlu vandeniu 

problema. 

Lietuvos sausumos vandenys. Baltijos jûra. Kurðiø marios. 

Biosfera. Organizmø prisitaikymas prie geografinës aplinkos. Sausumos ir vandenynø 

geografinës zonos. Vertikalusis zoniðkumas. Azoniðkumas. 

Dirvoþemis. Dirvodaros procesai. Dirvodarinë uoliena. Dirvoþemiø tipai ir geografinis 

paplitimas. Dirvoþemio gerinimo bûdai. Lietuvos dirvoþemiai. 

Gamtonaudos samprata. Lietuvos kraðtovaizdþio tipø ávairovë. Gamtinis ir visuomeninis 

karkasas. Ûkinës veiklos poveikis gamtinei aplinkai (klimatui, sausumos vandenims, 

dirvoþemiui, augalijai, gyvûnijai). 

Þmogaus kilmës vieta. Rasës. Geografinës aplinkos átaka þmonijos raidai. Þmogaus ir 

aplinkos santykiø ávairovë (destrukcija ir harmonija). 

Gyventojø skaièius, keitimosi tendencijos. Natûralusis gyventojø judëjimas. Demografinë 

politika. Migracija, jos rûðys. Gyventojø amþiaus struktûra, darbo iðtekliai, socialinë ir 

profesinë sudëtis. 

Gyvenvietës, jø tipai. Gyvenvieèiø formavimosi ir atsiradimo prieþastys. Gyvenvieèiø 

funkcijos. 

Urbanizacija. Urbanizacijos procesai, jø padariniai. Miestø didëjimo problemos, galimi jø 

sprendimo bûdai. Urbanizacijos eiga Lietuvoje. 

Kultûros samprata. Civilizacija ir kultûra. Aplinkos átaka kultûrø plëtrai. Religija ir tikëjimas. 

Pasaulinës ir etninës religijos, geografinis jø paplitimas. Religijø átaka tautø kultûrai, 

gyvenimo bûdui. Ðiuolaikinës kultûros degradavimo pavojus. Jo reiðkimosi formos. Elgesio 

geografija. Gamtiniø ir socialiniø veiksniø átaka þmoniø elgsenai. Lietuvos tradicinës 

religijos. Lietuvos kultûra Europos kultûros erdvëje. Etnokultûra. 

Gyvenimo bûdas. Gamtiniø, socialiniø ir ekonominiø veiksniø átaka gyvenimo bûdui. 

Regioniniai gyvenimo bûdo skirtumai. 

Politinës geografijos ir geopolitikos samprata. Geopolitinë pasaulio struktûra. Geopolitinë 

valstybiø padëtis. Geopolitiniai valstybiø veiksniai. Geopolitinë Lietuvos padëtis. 

Valstybë. Svarbiausi valstybës elementai. Valstybës teritorijos samprata. Valstybiø sienos, 

jø rûðys. Sostinës ir jø ávairovë. Valstybiø klasifikacija ir tipologija. Pasaulio politinio 

þemëlapio sudëtis. 

Pasaulio politinio þemëlapio pokyèiai XX a. pabaigoje. Svarbiausi konfliktø þidiniai ir 

prieþastys. Terorizmas, jo atsiradimo prieþastys, išplitimas. 

Pasaulio ûkio samprata. Pasaulio ûkio sudëtis, struktûra, sektoriai. Ûkio ðakos. Ûkio 

specializacija. Ðiuolaikinio pasaulio ûkio iðtekliai. Pasaulio vandenyno turtai. Gamybiniai, 

informaciniai, mokslo ir technikos ryðiai. Pasaulio rinka. Vidaus rinka. Laisvosios prekybos 

zonos. Tarptautinë prekyba. Tarptautinës ekonominës organizacijos. Valstybiø grupavimas 

pagal nurodytus ekonominius rodiklius. Pasaulio ûkio kaitos tendencijos. 

Infrastruktûros plëtotë ir funkcijos. Infrastruktûros sudëtis. Transportavimo erdvë. Transporto 

rûðys (sausumos, vandens, oro, kosmoso) ir lyginamasis apibûdinimas. Pasaulinë transporto 

sistema. Regioninës ir tarpregioninës transporto sistemos. Naujosios komunikacijos. 

Globalinis komunikacijø tinklas. 

Lietuvos ûkis ir jo plëtros kryptys. 

Geografinio regiono ir subregiono samprata. Skirstymo regionais esmë ir reikðmë. Regionø 

ir teritorijø skirstymas pagal ávairius poþymius (gamtinius, kultûrinius, socialinius, 

ekonominius). 

Geografija 

271

Geografija 

272 

Globalistika 

Sritis 

Tematika 

Vakarø civilizacijos reikðmë pasaulio raidai. Nacionaliniø santykiø problemos. Europos 

regionai, iðskirtinës jø ypatybës. Valstybiø integracija. Lietuvos integracija á tarptautines 

organizacijas. Europos Sàjunga. NATO. JTO. NVS erdvë. Socialiniai kultûriniai Baltijos 

ðaliø aspektai. Baltijos ðaliø vaidmuo Europos ir pasaulio ekonominëje erdvëje. 

Azija ir jos subregionø individualumas. Pagrindiniø religijø átaka ðaliø gyvenimui. 

Pietvakariø Azija – strateginiø iðtekliø, tautiniø ir religijø konfliktø sritis. Ðiaurës Azija – 

gamtos ir iðtekliø ávairovë, jø ávaldymo problemos. 

Indijos, Kinijos, Japonijos gyventojai bei kultûrø savitumai. Iðskirtinës ûkio ypatybës. Kinijos 

laisvosios ekonominës zonos. Spartûs ekonominiai Pietryèiø Azijos ðaliø pokyèiai. 

Ðiaurës Amerika. Amerikietiðka gyvensena. Urbanizacijos procesai ir padariniai. JAV ir 

Kanados ûkio sistemos ypatumai. Transnacionalinës kompanijos. Karinë pramonë. 

Kosmoso ávaldymas ir NASA. Transporto ir ryšio sistemos. 

Tobulëjantis Lotynø Amerikos ûkis. Regiono ekonominio iðsivystymo lygis. Bioprodukcinis 

ûkis. Plantacinis ûkis. Karibø regionas. 

Besikeièianti Afrika. Dabartinis Afrikos þemëlapis. Etninë kultûrinë ávairovë. Gamtos iðtekliai. 

Afrikos ûkis. Sahelis. Monokultûrinio ûkio ypatumai. 

Geografinë Australijos ir Okeanijos specifika. Ávaldymo raida. Gyventojø pasiskirstymas. 

Ûkio struktûra ir savitumai. 

Arkties ir Antarkties paþinimo istorija. Gamtinës sàlygos. Arkties ir Antarkties tarptautinis 

statusas. 

Globalistikos esmë, tikslai ir uþdaviniai. Svarbiausi globaliniø problemø poþymiai, ryðys 

su geografine aplinka. Regionø ir valstybiø vaidmuo sprendþiant ávairias globalines 

problemas. Globalinës problemos, aktualios Lietuvai ir jos gyventojams. 

Gamtos transformacijos. Ûkio transformacijos. Þemës ir þmonijos ateities raidos scenarijai, 

jø ávairovë. Geografinë futurologija ir tikrovë.


1. Geografinis paþinimas 

2. Gamtinë geografija 

Iðmano geografijos mokslo raidà, 

analizuoja ávairià kartografinæ 

medþiagà, apibendrina jà ir perteikia 

kitiems. 

Apibûdina pagrindines Þemës sferas, 

sieja gamtos komponentus ir reiðkinius. 

Ávertina Þemës geografinës sferos kaip 

vientisos sistemos globalinius ir 

ekologinius aspektus. Sieja gamtos 

iðtekliø naudojimo ir aplinkosaugos 

klausimus. 


PASIEKIMAI 


1.1 Nusako geografijos mokslo vietà ir ryðius 

su kitais mokslais. 

1.2. Paaiðkina senosios ir ðiuolaikinës geografijos 

svarbà pasaulio paþinimui. 

1.4. Nusako keliautojø tikslus, kurie skatino 

paþinti pasaulá senovëje, viduramþiais, 

naujaisiais laikais. 

1.5. Iðvardija Lietuvos keliautojus ir geografus, 

nusako jø nuveiktus darbus. 

1.6. Naudojasi kartografine medþiaga lygindami 

valstybes ir regionus. 

1.8. Renka, sistemina, apibendrina geografinæ 

informacijà. 

1.9. Naudojasi ávairiais informacijos ðaltiniais 

siekdami toliau tobulinti þinias ir gebëjimus. 

2.1. Nusako Þemës padëtá Saulës sistemoje, 

nurodo, kokià átakà turi kosmosas ir Saulë 

geografinei aplinkai. 

2.2. Paaiðkina Þemës kilmæ ir raidà. 

2.4. Paaiðkina litosferos plokðèiø judëjimà, 

parodo þemëlapyje plokðèiø ribas ir vietas, kur 

litosferos plokðtës dreifuoja. 

2.6. Nusako vidiniø ir iðoriniø Þemës jëgø 

poveiká pavirðiui. 

1.3. Nusako dabartinius geografinius tyrimus, 

sieja juos su praktine veikla. 

1.7. Atlieka ávairius darbus su kartografine 

medþiaga (analizuoja, sistemina, apibendrina, 

interpretuoja). 

1.10. Prasmingai vartoja geografijos terminus, 

sàvokas. 

2.3. Aiðkina Þemës kilmæ ir raidà, iðskiria 

svarbiausius ávairiø geologiniø laikotarpiø (erø) 

ávykius. 

2.5. Prognozuoja litosferos plokðèiø dreifavimà, 

nurodo galimas judëjimo kryptis. 

273 

Geografija


PASIEKIMAI 


2.9. Iðvardija susidariusias pavirðiaus formas, 

pateikia pavyzdþiø ir parodo jas þemëlapyje. 

2.10. Paaiðkina atmosferos reikðmæ gyvajai 

gamtai ir þmogui. 

2.11. Nurodo atmosferos savybes, orø keitimàsi 

ir ðio keitimosi prieþastis. 

2.13. Apibûdina klimato juostà, paaiðkina 

temperatûros ir krituliø kaitos dësningumus, 

einant nuo pusiaujo aðigaliø link ir nuo jûros á 

þemyno gilumà. 

2.15. Grafiðkai pavaizduoja kai kuriuos 

meteorologinius klimato elementus 

(temperatûrà, vëjus, kritulius). 

2.16. Paaiðkina pasaulio vandenyno dinaminiø 

procesø (bangø, cunamiø, potvyniø ir 

atoslûgiø, ðiltøjø ir ðaltøjø sroviø) prieþastis ir 

reikðmæ. 

2.18. Nusako sausumos vandenø paplitimà, jø 

tarpusavio ryðius bei ûkinæ reikðmæ. 

2.19. Paaiðkina ðilumos ir drëgmës átakà 

augalijai bei gyvûnijai. 

2.7. Nusako vidiniø Þemës jëgø poveiká 

pavirðiui, kalnø susidarymo ir irimo prieþastis, 

esminius senø ir jaunø kalnø skirtumus bei 

pateikia pavyzdþiø. 

2.8. Nusako iðoriniø Þemës jëgø poveiká 

pavirðiui, nurodo erozinio, eolinio, karstinio 

pavirðiaus ir daugiameèio áðalo susidarymo 

prieþastis bei tokio pavirðiaus paplitimo 

rajonus. 

2.12. Analizuoja sinoptinius þemëlapius, 

pateikia trumpalaikes prognozes. 

2.14. Lygina ir analizuoja pasirinktos klimato 

juostos tipus. 

2.17. Svarsto racionalaus vandenyno naudojimo 

ir apsaugos klausimus. 

2.20. Apibûdina geografinës sferos struktûrà 

remdamiesi geografiniais jos dësningumais, 

paaiðkina geografinës sferos ávairovæ. 

274 

Geografija


3. Visuomeninë geografija Paaiðkina þmogaus veiklos 

priklausomybæ nuo aplinkos sàlygø. 

Modeliuoja gyventojø iðdëstymà 

erdvëje. 

Vertina valstybës, regiono, geopolitiniø 

regionø bruoþus ir vaidmená pasaulyje. 

Apibûdina ûkio struktûrà, nurodo 

regioninius skirtumus ir tarptautinius 

susivienijimus. 

PASIEKIMAI 


2.21. Nurodo bûdingiausius geografiniø zonø 

augalijos ir gyvûnijos atstovus. Apibûdina geografinæ 

zonà. Paaiðkina azoniniø srièiø susidarymà. 

2.22. Paaiðkina dirvodaros procesus. 

2.24. Sieja tarpusavyje geografinius aplinkos 

komponentus ir reiðkinius. 

3.1. Nusako þmogaus kilmës vietà. Paaiðkina 

geografinës aplinkos átakà antropologiniams 

þmoniø skirtumams. 

3.2. Analizuoja kartoschemas, gyventojø amþiaus 

piramides, diagramas, statistines lenteles. 

3.3. Vertina demografinio sprogimo ir kriziø rajonø 

problemas bei numato jø sprendimo bûdus. 

3.4. Apibûdina gyvenvieèiø formavimosi prieþastis, 

gyvenvieèiø ávairovæ ir funkcinæ paskirtá. 

3.6. Paaiðkina aplinkos átakà kultûroms ir 

civilizacijoms. 

3.7. Ávertina kultûrø ir civilizacijø ypatumus 

regionuose. 

3.9. Nurodo gamtiniø, socialiniø ir ekonominiø 

veiksniø átakà gyvenimo bûdui. 

3.11. Vertina pasaulio ðalis pagal nurodytus 

socialinius ekonominius rodiklius. 

3.12. Analizuoja pasaulio politiná þemëlapá, 

nusako jo keitimosi prieþastis. 

2.23. Nurodo dirvoþemio derlingumo 

prieþastis ir apibûdina derlingiausius bei ne 

tokius derlingus dirvoþemius. 

2.25. Nusako ávairiø geografiniø aplinkos 

komponentø tarpusavio sàveikà ir dinamikà. 

3.5. Paaiðkina urbanizacijos procesus ir 

nurodo jø átakà aplinkai. 

3.8. Nusako pasaulio kultûrø sritis, ávardija 

esminius kultûros bruoþus, civilizacijø ir 

kultûrø skirtumus ávairiose ðalyse. 

3.10. Lygina religijø paplitimà bei átakà 

gyvenimo bûdui. 

3.13. Ávertina gamtiniø veiksniø reikðmæ 

valstybiø geopolitinei padëèiai. 

275 

Geografija



PASIEKIMAI 


3.14. Ávertina geopolitinæ valstybës padëtá. 

3.15. Paaiðkina svarbiausius valstybës elementus 

(teritorija, gyventojai, valdþia), sienø ir sostiniø 

reikðmæ valstybës gyvenimui. 

3.16. Paaiðkina ir vertina urbanizacijos procesus. 

3.18. Vertina demografines problemas, numato 

jø sprendimo bûdus. 

3.19. Atskleidþia pasaulio gamtos iðtekliø 

paplitimà ir naudojimà. Sieja gamtos iðtekliø 

naudojimà su aplinkosaugos klausimais. 

3.21. Nurodo ðiuolaikinio ûkio tendencijas. 

3.23. Þino pasaulio ekonominiø ir politiniø 

susivienijimø geografiná iðsidëstymà ir siekius. 

3.25. Paaiðkina transporto vietà ûkyje, reikðmæ 

tarptautiniams ryðiams. 

3.26. Motyvuotai aiðkina Lietuvos integracijà á 

tarptautines organizacijas. 

3.27. Sudaro Lietuvos ekonominiø ryðiø su 

kitomis pasaulio valstybëmis schemà. 

3.28. Sieja tarpusavyje socialinius, kultûrinius, 

ekonominius reiðkinius. 

3.31. Paaiðkina þmoniø veiklos ir geografinës 

aplinkos tarpusavio ryðius. 

3.17. Analizuoja darbo iðtekliø struktûrà. 

Paaiðkina ðiuolaikiniø darbo iðtekliø migracijà. 

3.20. Nurodo pasaulio ûkio raidos etapus. 

3.22. Remdamiesi þemëlapiais aiðkina 

pagrindiniø pasaulio ûkio iðtekliø regionus. 

3.24. Lygina transporto rûðiø ypatybes, 

numato tinkamiausias ávairiems regionams 

transporto rûðis. 

3.29. Skirsto pasaulio valstybes pagal 

socialinius ekonominius rodiklius (BVP, 

gyvenimo lygio indeksà). 

3.30. Remdamiesi informacijos ðaltiniais 

apibûdina Lietuvos ûká, nusako jo specializacijà, 

sparèiai besivystanèias ûkio ðakas. 

276 

Geografija


4. Ðiuolaikinis pasaulis 


Ávertina politinæ, gamtinæ, socialinæ, 

ekonominæ regionø (Europos, Azijos, 

Amerikos, Afrikos, Australijos ir 

Okeanijos, Antarktidos ir pasaulio 

vandenyno) reikðmæ. 

Numato ðiuolaikinio pasaulio ateities 

perspektyvas. Paaiðkina ryðá tarp ávairiø 

globaliniø problemø. Vertina 

globalines, 

nacionalines, vietines problemas 

siedami su asmenine þmogaus 

atsakomybe. 

PASIEKIMAI 


4.1. Nusako pasaulio regionø iðskyrimo principus. 

4.2. Ávertina politinæ, gamtinæ, socialinæ, 

ekonominæ regionø (Europos, Azijos, Amerikos, 

Afrikos, Australijos ir Okeanijos, Antarktidos 

ir pasaulio vandenyno) reikðmæ. 

4.8. Paaiðkina dësningà Þemës sferø formavimàsi 

laike ir erdvëje bei globalinius jø pokyèius. 

4.9. Paaiðkina ávairiø globaliniø problemø ryðá. 

4.11. Nusako globaliniø reiðkiniø svarbà 

pasaulio kitimui. 

4.12. Vertina globalines, nacionalines, vietines 

problemas siedami su asmenine þmogaus 

atsakomybe. 

4.13. Numato pasaulio ateities perspektyvas. 

4.3. Palygina ir paaiðkina stambiø ðaliø ir 

ávairiø Azijos regionø ûkio raidà. 

4.4. Paaiðkina ðiuolaikinës migracijos Ðiaurës 

Amerikoje prieþastis ir nurodo svarbiausius 

urbanizaciniø ir demografiniø procesø 

bruoþus. 

4.5. Paaiðkina Ðiaurës Amerikos ðaliø ûkio 

svarbà pasaulio ûkio raidai. 

4.6. Apibûdina Afrikos, Australijos ir Okeanijos 

gamtinës aplinkos ir ûkio savitumus. 

4.7. Ávertina Arkties, Antarkties, pasaulio 

vandenynø ávaldymo galimybes. 

4.10. Atskleidþia pasaulio ekologiniø problemø 

ávairovæ ir jà lemianèias prieþastis. 

4.14. Supranta ðiuolaikinio pasaulio geografinio 

bûvio ypatumus. 

277 

Geografija

Geografija 

278 

Pastaboms

Integruotas istorijos ir 

geografijos kursas 


Lietuvos bendrojo lavinimo mokykla, atsiþvelgdama á dabarties þmogaus ir visuomenës raidos 

tendencijas, nuolat kinta. Ugdydama demokratiðkumo ágûdþius, mokykla prisideda prie atviros, 

demokratinës visuomenës ir valstybës kûrimosi. Mokyklø veikla grindþiama demokratijos 

principais – ugdymo turinys orientuojamas moksleivio paþintiniams poreikiams tenkinti ir 

gebëjimams ugdyti. Tai ypaè atsiskleidþia ágyvendinant profiliná mokymà XI–XII klasëse. Vienas 

ið svarbiausiø mokyklos veiklos uþdaviniø yra suteikti moksleiviams galimybæ pasirinkti jø 

gabumus atliepiantá ugdymosi kelià, ugdymosi turiná, susidaryti racionalø mokymosi krûvá ir 

tinkamai pasirengti pasirinktos profesijos studijoms. 

Tam daug reikðmës turi galimybë rinktis integruoto turinio disciplinas. Viena ið jø – integruotas 

istorijos ir geografijos kursas. 

Dabartinis pasaulis yra ilgalaikës gamtinës aplinkos ir visuomenës sàveikos padarinys. Jo 

ávairovës samprata, turinti pasaulëþiûriná pobûdá, reikalauja tarpdisciplininës analizës. 

Mokykloje tai ágyvendinama integruojant ávairius mokyklinius dalykus. Gamtos ir visuomenës 

tarpusavio sàveikos problematika glaudþiai sieja geografijos ir istorijos disciplinas, aiðkinanèias 

dabartinio pasaulio ávairovës prieþastis. Siekiant formuoti vientisà pasaulio vaizdà bei parodyti 

glaudø gamtos ir visuomenës ryðá, siûloma integruota geografijos ir istorijos programa. 

Integruoto kurso aktualumas grindþiamas glaudþiais ir neatsiejamais istorijos ir geografijos 

disciplinø ryðiais. Istorija daþnai remiasi geografijos þiniomis, o ðiuolaikinë visuomenë, jos 

struktûros ir problemos negali bûti suprastos be istorijos ir geografijos paþinimo. Visuomenei, 

jos raidai daug átakos daro geografiniai veiksniai. Istorijà ir geografijà sieja ekonomikos, kultûrinës 

antropologijos, teisës, politologijos, sociologijos, religijotyros problemos: gyventojø ir visuomenës 

struktûros, ûkio raida, industrializacijos procesai, demografinë ir visuomeninë valstybiø raida, 

ûkio ir socialinë politika, Europos integracijos klausimai, globalios þmonijos raidos problemos, 

tautø ir valstybiø santykiai. Ðios ir kai kurios kitos temos siauriau ar plaèiau yra nagrinëjamos 

per istorijos, geografijos ir politologijos (ar pilietinës visuomenës pagrindø) pamokas. Per istorijos 

pamokas kalbant apie valstybiø raidà, moksleiviai turi þinoti valstybiø geografines sàlygas, dydá 

ploto ir gyventojø skaièiaus poþiûriu. Moksleiviai nagrinëja gamtos iðtekliø átakà istoriniams 

procesams, ekonominës raidos ypatumus. Þinoma, kad visuomenës gyvenimui daug átakos turëjo 

ir turi gyvenamoji aplinka, o tai daþniausiai laikoma geografijos dalyku. Taigi istorijos, geografijos 

ir kitos artimos mokyklinës disciplinos gali bûti integruojamos. 

Integruotas 

kursas 

279

Integruotas 

kursas 

280 

Svarbus motyvas ðiø dalykø integracijai yra profilinis mokymas Lietuvos bendrojo lavinimo 

mokyklose. Moksleiviams daþnai iðkyla sunkumø renkantis vienà ið disciplinø – istorijà ar 

geografijà. Integruotas kursas tenkintø XI–XII klasiø moksleiviø, pageidaujanèiø mokytis abu 

dalykus bendruoju lygiu, poreikius. Taip pat integruotà kursà, kaip alternatyvà atskirai 

mokomiems istorijos ir geografijos dalykams, galëtø rinktis profesiniø mokyklø moksleiviai. 

Renkantis integruotà dalykà bûtø iðvengiama situacijos, kai pasirinkus tik geografijà ið viso 

nesimokoma istorijos ir vidurinë mokykla ar gimnazija baigiama turint tik pagrindinës mokyklos 

istorijos þiniø. Kursas leistø moksleiviams prisiminti, pakartoti, apibendrinti, susieti ir pagilinti 

pagrindinëje mokykloje ágytas istorijos, geografijos þinias, iðkilus poreikiui teiktø galimybæ laikyti 

istorijos ir geografijos egzaminus. 

Kita vertus, integruotà kursà pasirinkusiø moksleiviø ágytos þinios ir gebëjimai bus þemesnio 

lygio nei pasirinkusiø atskiras istorijos ar geografijos programas. Todël norintiesiems gerai 

iðlaikyti geografijos ar istorijos egzaminus, rekomenduotina tø dalykø mokytis papildomai. Ðá 

integruotà kursà galima rinktis ir kaip papildomà pasirenkamàjá kursà greta istorijos ar geografijos 

dalykø. 

Integruoto istorijos ir geografijos kurso tikslai yra padëti moksleiviams kompleksiniø þiniø 

apie savo ðalies ir pasaulio istorinæ raidà, gamtà, þmogaus ir gamtinës aplinkos ryðius pagrindu: 

² suvokti visuomenines regiono, Lietuvos, Europos ir pasaulio problemas, dalyvauti jas 

sprendþiant, pagal savo iðgales prisidëti prie demokratijos stiprinimo; 

² ugdytis gebëjimà sieti istorinius ir geografinius procesus bei áþvelgti jø átakà visuomenës 

raidai; 

² ugdytis istorinæ sàmonæ, supratimà, kad ðiandienos pasaulis yra istoriðkai nulemtas; 

² ugdytis atsakomybæ uþ priimamø sprendimø padarinius þmonëms ir aplinkai; 

² ágyti istoriðkai nulemtà dabarties suvokimà ir ugdytis savarankiðkà istoriná màstymà; 

² kûrybiðkai perimti tautos ir pasaulio þmoniø bendruomenës istorinæ patirtá; 

² ugdytis tautinæ ir pilietinæ savimonæ, pagrástà teisingumo, tolerancijos, atvirumo 

pasauliui bei laisvës troðkimo principais; 

² suvokti demokratinës visuomenës pilieèio teises ir pareigas; 

² plëtoti aktyvø santyká su gamta, ugdyti pagarbà ir atsakomybæ jai, supratimà apie 

racionalø gamtos turtø naudojimà. 

Dalyko paskirtis – formuoti vientisà supanèio pasaulio vaizdà, parodyti glaudø gamtos ir 

visuomenës ryðá. Kurso pagrindà sudaro geografinis ir istorinis turinys, leidþiantis mokymo 

procese naudotis anksèiau ágytomis gamtos ir visuomenës mokslø þiniomis bei gebëjimais. 

Mokantis ðio dalyko reikia ávairiø þiniø ir gebëjimø. Programoje medþiagos dëstymo tvarkà (ji 

nëra privaloma, mokytojas gali rinktis ir kità aiðkiais principais pagrástà turinio iðdëstymo bûdà)

lemia geografinë ir istorinë logika, pagal kurià þinios susistemintos aukðtesniu lygiu nei 

pagrindinëje mokykloje (vienos jø pakartotos ir praplëstos, kitos pateiktos naujai) atskleidþiant 

gamtos ir visuomenës ryðius. 

Turinys 

I skyrius. Þemë ir þmogus 

Þemë. Þemës kilmës hipotezës. Þemës vidinë sandara. Þemës pluta. Litosfera ir pagrindinës 

pavirðiaus formos. Atmosfera ir jos savybës. Klimatà formuojantys veiksniai. Hidrosfera ir jos 

struktûra. Pasaulio vandenynas. Sausumos vandenys. Biosfera. Augmenijos ir gyvûnijos ávairovë. 

Geografinës sferos struktûra ir pagrindiniai dësningumai. Gamtiniai kompleksai, jø dinamika. 

izinis geografinis rajonavimas. Kraðtovaizdþio struktûra. 

Þmonija. Þmogaus kilmës problematika. Barbariðkumas. Civilizuotumas. Svarbiausieji 

visuomenës raidos etapai. Agrarinës, pramoninës, popramoninës, informacinës visuomenës 

ypatumai. 

II skyrius. Pasaulio regionø istorija ir geografija 

Europa 

Gamtiniai Europos ypatumai. 

Antikos civilizacija. Seniausi Europos gyventojai. Senovës Graikijos civilizacija ir kultûra. 

Romos civilizacija. Vakarø Romos imperijos þlugimas. Romos kultûros laimëjimai. 

Europa viduriniais amþiais. Europinës visuomenës pagrindø formavimasis. eodalizmas. 

Krikðèioniðkoji visuomenë. Ðvietimas ir kultûra. Nacionaliniø valstybiø formavimosi pradþia. 

Luominë santvarka. 

Europa naujaisiais laikais. Renesansas. Reformacija. Švieèiamoji epocha ir Didþioji 

Prancûzijos revoliucija. Europa po Napoleono karø. Pramonës perversmas ir jo padariniai. 

Europa naujausiais laikais. Pirmasis pasaulinis karas. Europos politinë ir ûkio raida 

tarpukariu. Antrasis pasaulinis karas ir jo padariniai. Vakarø ir Rytø santykiai ðaltojo karo 

metu. Ðaltojo karo pabaiga ir permainos Europoje. Ðiuolaikinis Europos politinis þemëlapis. 

Europos Sàjunga. Pokomunistiniø ðaliø bruoþai. Dabartinës Europos tautos ir religijos. 

Nacionaliniø santykiø problemos. Demografiniai procesai. Gyvenvieèiø geografija. Migracija. 

Integruotas 

kursas 

281

Integruotas 

kursas 

282 

Europos ûkis. Bendras ekonomikos išvystymo lygis. Rytø ir Vakarø Europos ypatumai. 

Energetika. Pramonë. Þemës ûkis. Transportas ir komunikacijos. 

NVS. Rusijos átakos erdvë. Rusijos gyventojai, gamtiniai iðtekliai ir ûkis. NVS ðalys. Baltarusija. 

Baltoskandija. Baltoskandijos ðaliø socialiniai ekonominiai kontrastai. Skandinavijos ðalys, 

jø ryðiai su Lietuva. Vokietija. Lenkija. Rytø Baltijos ðalys: panaðumai ir skirtumai. 

Lietuva. Gamtiniai Lietuvos ypatumai. 

Lietuva nuo pirmøjø gyventojø iki valstybës susikûrimo. Pirmieji Lietuvos gyventojai. Baltai 

ir jø gentys. Materialinë ir dvasinë kultûra. 

Lietuvos valstybë nuo susikûrimo iki XVIII a. pabaigos. Lietuvos susikûrimas. Lietuvos 

susidûrimas su krikðèioniðkàja Europa. Krëvos unija. Lietuvos krikðtas. LDK Vytauto laikais. 

Lietuva po Vytauto. Liublino unija ir jos padariniai. Renesanso átaka LDK. Reformacija. Katalikø 

baþnyèios atsinaujinimas. LDK politinë padëtis XVII–XVIII a. Valstybës padalijimai ir þlugimas. 

LDK visuomenë, ûkis, kultûra. 

Lietuva Rusijos imperijos valdþioje. Lietuvos politinë padëtis. Pasiprieðinimas Rusijos 

valdþiai ir jo padariniai. Lietuviø tautinis atgimimas. Lietuvos visuomenë, ûkis, kultûra. 

Lietuvos valstybingumo raida XX a. Nepriklausomos Lietuvos valstybës sukûrimas. Lietuva 

tarpukario laikotarpiu. Sovietinë okupacija. Lietuva naciø okupacijos metais. Antroji sovietinë 

okupacija. Lietuvos padëtis Sovietø Sàjungoje. Lietuvos valstybës atkûrimas. Lietuvos 

Respublikos konstitucinë santvarka ir politinë sistema, jos politinë raida, integracija á Vakarø 

ûkines ir politines struktûras. Lietuva tarptautinëse organizacijose. Lietuvos visuomenës kultûros 

raida. 

Lietuvos gyventojai. Demografiniai procesai. Tautinë sudëtis. Migracija. Miestëjimo procesai. 

Lietuvos ûkis. Transformaciniai ûkio procesai 1990 – 2002 metais. Ûkio specializacija. 

Bioprodukcinis ûkis. Pramonë, jos atnaujinimas. Statyba. Paslaugø plëtra. Transporto sistema. 

Ryðiø svarba. Vidaus ir uþsienio prekyba. inansinë sistema.

Azija 

Gamtiniai Azijos ypatumai. Geografinë ir istorinë Azijos problematika. 

Pietvakariø Azija. Senovës civilizacijos ir jø vieta pasaulio istorijoje. Islamo atsiradimas ir 

plitimas. Osmanø imperija. Didþiausios tautos. Islamo átaka ðaliø gyvenimui, fundamentalizmas. 

Artimieji Rytai – tautiniø ir religiniø konfliktø sritis. Nafta – Persø álankos ðaliø ekonominis 

pagrindas. Turkijos ir Izraelio ypatumai. 

Pietø ir Rytø Azija. Senosios Indijos ir Kinijos civilizacijos. Indija praeityje. Indija dabar: 

tautø ávairovë, religijos, pagrindiniai ekonominiai bruoþai. Kinija ir jos kaimynai praeityje. Kinija 

dabar: demografinë politika, ekonomikos raida, kylanti pramonë, ekonominiai vidaus kontrastai. 

Japonija: geografinë padëtis, istorija, gyventojø ypatumai, ekonominë galia. Pietryèiø Azija: 

praeitis ir ðiandiena. Maþieji tigrai – galingo ekonominio ðuolio ðalys. 

Amerika 

Gamtiniai Amerikos ypatumai. Amerikos dalys. 

Lotynø Amerika. Senøjø civilizacijø (actekø, majø, inkø) laimëjimai. Europieèiø kolonizacija. 

Nepriklausomø valstybiø kûrimasis. Lotynø Amerikos kultûros. Urbanizaciniai ir demografiniai 

procesai. Ekonominio iðsivystymo lygis. Naudingosios iðkasenos. Ûkis. Spartesnio vystymosi 

šalys. 

Ðiaurës Amerika. Europieèiø kolonijos. JAV susikûrimas. JAV ekonominiø ir politiniø galiø 

iðaugimas po pilietinio karo. JAV politinës, ekonominës ir kultûrinës átakos plëtra pasaulyje XX 

a. JAV ir Kanados rasinë ir tautinë sudëtis. Ðiuolaikinë migracija. Urbanizaciniai ir demografiniai 

procesai. Gamtiniai JAV ir Kanados iðtekliai. Pasaulyje pirmaujanti JAV pramonë. 

Transnacionalinës kompanijos. Karinis pramoninis kompleksas. Þemës ûkio regionai. ermerinis 

ûkis. Moderniosios transporto ir ryðiø sistemos. inansai ir prekyba. Tarptautiniai ryšiai. 

Kitos pasaulio dalys 

Afrika. Gamtiniai ypatumai. Senovës Egipto civilizacija. Afrikos valstybës viduramþiais. 

Europieèiø skverbimasis á Afrikà ir jos padalijimas. Afrikos iðsilaisvinimas. Dabartinis Afrikos 

politinis þemëlapis. Gyventojø reprodukcijos problemos. Afrikos gyventojø etnolingvistinë sudëtis. 

Afrikos ûkis. 

Integruotas 

kursas 

283

Integruotas 

kursas 

284 

Australija ir Okeanija. Australijos ir Okeanijos ávaldymo raida. Australijos geografinë 

specifika ir apgyvenimas. Australijos naudingosios iðkasenos ir jø iðtekliai. Okeanijos geografiniai 

ypatumai ir ûkis. 

Antarktida. Geografinio paþinimo istorija. Gamtinës sàlygos. Antarktidos tarptautinis 

statusas ir naudojimas. 

III skyrius. Dabartinis pasaulis 

Geopolitika. Geopolitikai átakos turintys veiksniai. Geopolitinë padëtis, jos reikðmë valstybiø 

raidai ir santykiams. Politinio þemëlapio formavimasis. 

Demografiniai procesai ir urbanizacija. Demografiniai procesai. Gyventojø skaièius ir jo 

didëjimo problema. Darbo iðtekliai, socialinë ir profesinë gyventojø struktûra. Demografinë 

politika. Migracija. Ðiuolaikinës darbo jëgos savybës. Urbanizacija. 

Pasaulio ûkis. Pasaulio ûkio raida. Pasaulio ûkio sudëtis. Pagrindiniai pasaulio ûkio iðtekliai. 

Pasaulio ûkio struktûra. Ûkio ryðiø ávairovë. Pasaulinë rinka ir tarptautinë prekyba. Tarptautinës 

organizacijos. Ðaliø iðsivystymo ekonominiai rodikliai. Pasaulio ðaliø tipologija. 

Infrastruktûra ir globaliniai komunikacijø tinklai. Infrastruktûros samprata, sudëtis ir 

funkcijos. Lyginamasis transporto rûðiø apibûdinimas. Regioninës ir tarpregioninës transporto 

sistemos. Tradiciniø ir ðiuolaikiniø ryðiø tinklai. Globalinis komunikacijø tinklas. 

Kultûrø ir religijø geografija. Civilizacija ir kultûra. Religija ir tikëjimas. Svarbiausios pasaulio 

religijos ir jø paplitimas. Pasaulio kultûrø zonos. Ðiuolaikinës kultûros ir jø susiformavimo 

prielaidos. Etninë kultûra. Naujosios globalinës kultûros ir subkultûros. 

Geografinë futurologija. Pasaulio ateities scenarijai. Gamtos transformacijos. Ûkio 

transformacijos. Socialinë sfera. Ateities komunikacijos. uturologija ir tikrovë.

1. Þemë 

Sritis 

2. Prieðistorë 

3. Visuomenë ir jos raida 

4. Europos istorija iki 

naujøjø laikø 

5. Europa naujaisiais 

laikais 

6. Europa naujausiais 

laikais 

7. Dabartinë Europa 


Pasiekimai 

Paaiðkina Þemës kilmæ, vidinæ sandarà. Nusako vidiniø ir iðoriniø Þemës jëgø poveiká 

pavirðiui. 

Paaiðkina atmosferos savybes, orø keitimàsi ir jo prieþastis. Apibûdina klimato juostà 

remdamiesi klimato rodikliais, nusako klimato tipà. Paaiðkina þmoniø ûkinës veiklos átakà 

klimato pokyèiams. 

Paaiðkina pasaulio vandenyno struktûrà ir dësningumus. Nurodo jo naudà þmonijai. 

Paaiðkina sausumos vandenø paplitimà, jø tarpusavio ryðius bei ûkinæ reikðmæ. Vertina 

racionalaus vandenø naudojimo ir apsaugos problemas. 

Apibûdina geografinës sferos struktûrà remdamiesi geografiniais jos dësningumais, 

paaiðkina geografinës sferos ávairovæ. Nusako ávairiø geografiniø komponentø tarpusavio 

sàveikos padarinius ir jø dinamikà. 

Nusako þmogaus kilmës problematikà, þmonijos prieðistorës etapus bei svarbiausius 

laimëjimus. 

Paaiðkina esminius civilizacijos bruoþus. Lygina agrarinës, pramoninës, popramoninës ir 

informacinës visuomenës ypatumus. 

Suvokia geografinës aplinkos átakà visuomenës ekonominei, politinei ir kultûrinei raidai. 

Apibûdina gamtinius Europos ypatumus. Paaiðkina antikos – Graikijos ir Romos civilizacijø – 

visuomenës raidà bei nusako reikðmingiausius socialinius, politinius jos ypatumus. Ávertina 

antikos civilizacijos palikimà ir reikšmæ þmonijos istorijai. 

Nusako antikinës kultûros, Bizantijos ir arabø pasaulio átakà viduramþiø Europos 

visuomenei. Apibûdina pagrindinius feodalizmo bei feodalinës visuomenës bruoþus. 

Atskleidþia krikðèionybës vietà viduramþiø visuomenëje. Nurodo viduramþiø valstybiø 

raidos savitumus. Ávertina europietiðkosios civilizacijos kultûrinio palikimo reikðmæ vëlesnei 


Nurodo Renesanso, didþiøjø geografiniø atradimø ir reformacijos reikðmæ naujøjø laikø 

visuomenës atsiradimui. Paaiðkina naujøjø laikø valstybiø politinæ raidà, socialiniø bei 

ekonominiø pokyèiø tendencijas, svarbiausius kultûrinio gyvenimo laimëjimus. Apibûdina 

pramonës perversmo reikðmæ bei nacionalizmo átakà visuomenës gyvenimui. Ávertina 

ekonominiø procesø padarinius europietiðkosios visuomenës sanklodai. Nurodo politiniø 

ideologijø, parlamentarizmo reikðmæ modernios Europos formavimuisi. 

Ávertina politinius, ekonominius bei socialinius pasauliniø karø padarinius Europos ir 

pasaulio istorijai. Palygina demokratijos ir diktatûrø vaidmená tarpukario Europoje. 

Apibûdina Vakarø ir Rytø konfliktà ðaltojo karo metais bei nusako jo padarinius visuomenei. 

Paaiðkina komunistinës sistemos þlugimo prielaidas ir nurodo esmines permainas pasibaigus 

ðaltajam karui. 

Nusako pakeitimus Europos politiniame þemëlapyje þlugus komunistinei sistemai. Nurodo 

pagrindinius Europos Sàjungos principus, ávertina ES laimëjimus ir uþduotis. Apibûdina 

pokomunistiniø ðaliø problemas, ávertina ðiø ðaliø perspektyvas. Nusako nacionaliniø 

santykiø problemas, paaiškina jø prieþastis. Apibûdina demografinius procesus, nurodo 

pagrindinius migracijos srautus. Nurodo svarbiausius mokslo ir kultûros laimëjimus. 

Integruotas 

kursas 

285

Integruotas 

kursas 

286 

Sritis 

8. Baltoskandija 

9. NVS 

10. Lietuvos gamtiniai 

ypatumai 

11. Lietuva nuo pirmøjø 

gyventojø iki valstybës 

susikûrimo 

12. Lietuvos valstybë nuo 

susikûrimo iki XVIII a. pab. 

13. Lietuva Rusijos 

imperijos valdþioje 

14. Lietuvos 

valstybingumo ir 

visuomenës raida XX a. 

15. Dabartinës Lietuvos 

gyventojai ir ûkis 

16. Azija 

Pasiekimai 

Nusako Europos ekonomikos reikðmæ pasaulio ûkiui. Nurodo pagrindines energetikos, 

pramonës, þemës ûkio, transporto raidos tendencijas. Palygina ekonominá Europos regionø 

lygá. 

Apibûdina pagrindinius Skandinavijos, Vokietijos, Lenkijos ir Rytø Baltijos ðaliø ekonomikos 

bruoþus. Atskleidþia ðiø ðaliø tarpusavio ryðius ir ryðius su Lietuva. 

Paaiðkina NVS susidarymo prieþastis, nurodo ðios organizacijos ypatumus. Ávertina Rusijos 

ir kitø NVS ðaliø gamtinius iðteklius. Atskleidþia NVS ðaliø ryðius su Lietuva. 

Nurodo svarbiausius Lietuvos gamtinës aplinkos ypatumus ir paaiðkina jø prieþastis. 

Remdamiesi gamtiniø komponentø tarpusavio sàveikos analize, paaiðkina Lietuvos 

kraðtovaizdþio tipø ávairovæ. Nurodo Lietuvos srièiø ûkinio ávaldymo galimybes ir 

gamtosaugos problemas. 

Nusako esminius seniausiø Lietuvos gyventojø, indoeuropieèiø ir baltø, gyvensenos 

bruoþus. Apibûdina baltø materialinës ir dvasinës kultûros savitumus. Nurodo lietuviø 

tautos iðtakas bei raidà. 

Paaiðkina Lietuvos valstybës susidarymo prielaidas. Apibûdina LDK raidos savitumus. 

Nusako pagoniðkosios Lietuvos visuomenës ir krikðèioniškosios kultûros susidûrimo 

padarinius bei ávertina krikðèionybës vaidmená Lietuvos valstybës raidai. Atskleidþia politinio 

ir kultûrinio LDK suartëjimo su Lenkija padarinius. Nurodo Renesanso, reformacijos ir 

kontrreformacijos vaidmená visuomeniniam ir kultûriniam LDK gyvenimui. Paaiðkina 

Lenkijos-Lietuvos valstybës silpnëjimo ir þlugimo prielaidas. 

Apibûdina Lietuvos padëtá Rusijos imperijoje. Nurodo pasiprieðinimo Rusijos valdþiai bûdus 

bei ávertina jø padarinius Lietuvos visuomenei. Paaiškina tautinio lietuviø atgimimo prielaidas 

ir nurodo jo reikðmæ modernios lietuviø tautos formavimuisi. Nusako ekonominio, socialinio 

gyvenimo pokyèius bei kultûrinio gyvenimo savitumus. 

Paaiðkina nepriklausomos Lietuvos valstybës kûrimosi aplinkybes ir ávertina valstybingumo 

reikðmæ lietuviø tautai. Nurodo svarbiausius ekonominius, socialinius, kultûrinius Lietuvos 

Respublikos laimëjimus bei apibûdina politinës raidos bruoþus. Nusako okupaciniø reþimø 

padarinius Lietuvos visuomenei bei atskleidþia pasiprieðinimo okupantams bûdus. 

Apibûdina Lietuvos valstybës atkûrimà ir nurodo politinio, ekonominio, socialinio bei 

kultûrinio gyvenimo ypatumus. 

Paaiðkina demografiniø procesø bei migracijos átakà Lietuvos gyventojø skaièiaus ir tautinës 

sudëties kaitai. Nurodo svarbiausius miestëjimo proceso bruoþus. 

Paaiðkina Lietuvos ûkio pokyèius posovietiniu laikotarpiu. Remdamiesi informacijos 

ðaltiniais apibûdina Lietuvos ûká, nurodo jo specializacijà, sparèiausiai besiplëtojanèias 

ûkio ðakas. Paaiðkina Lietuvos ûkio raidos perspektyvas. 

Palygina gamtinius Azijos regionø ypatumus. Apibûdina svarbiausius senøjø Azijos 

civilizacijø laimëjimus bei jø átakà þmonijos istorijai. Atskleidþia geografinës aplinkos 

reikðmæ civilizacijø atsiradimui ir raidai. Nurodo religijø vaidmená Azijos tautø gyvenimui. 

Nurodo konfliktø sritis, paaiðkina jø prieþastis. Nusako reikðmingiausiø Azijos valstybiø 

raidos savitumus. Palygina ir paaiðkina dideliø ðaliø ir ávairiø Azijos regionø ûkio raidà.

17. Lotynø Amerika 

18. Ðiaurës Amerikos 

istorija ir gyventojai 

19. Afrika 

Sritis 

20. Australija, Okeanija, 

Antarktida 

21. Dabartinis pasaulis 

22. Istorinës erdvës ir 

laiko supratimas 

Pasiekimai 

Apibûdina svarbiausius Amerikos gamtinës aplinkos ypatumus, paaiðkina juos lemianèias 

prieþastis. Paaiðkina Amerikos skirstymo principus. Apibûdina svarbiausius actekø, inkø, 

majø civilizacijø laimëjimus. Nurodo kolonizavimo padarinius Lotynø Amerikos ðalims. 

Paaiðkina nepriklausomø valstybiø politinio, ekonominio, socialinio gyvenimo raidos 

ypatumus. Nurodo Lotynø Amerikos gyventojø rasinës ir tautinës sudëties ypatumus, 

paaiðkina urbanizacinius ir demografinius ðios pasaulio dalies procesus. Apibûdina 

ekonominius Lotynø Amerikos valstybiø bruoþus. 

Paaiðkina europieèiø kûrimosi Ðiaurës Amerikoje prielaidas. Apibûdina Ðiaurës Amerikos 

gyventojø rasinës ir tautinës sudëties ypatumus. Nurodo JAV kûrimosi bei politinës ir 

visuomeninës raidos ypatumus. Apibûdina JAV galios iðaugimà ir politinæ, ekonominæ, 

kultûrinæ átakà pasaulyje. Paaiðkina ðiuolaikinës migracijos prieþastis ir nurodo svarbiausius 

urbanizaciniø ir demografiniø procesø bruoþus. Nusako gamtiniø iðtekliø reikšmæ JAV ir 

Kanados ûkio raidai, apibûdina svarbiausius ðiø ðaliø ûkio bruoþus. Paaiðkina Ðiaurës 

Amerikos ðaliø ûkio svarbà pasaulio ûkio raidai. 

Apibûdina svarbiausius Afrikos gamtinës aplinkos ypatumus, paaiðkina juos lemianèias 

prieþastis. Apibûdina svarbiausius senovës Egipto civilizacijos laimëjimus. Paaiðkina 

geografiniø veiksniø átakà þemyno tautø raidai. Nusako europieèiø skverbimosi á Afrikà 

padarinius. Paaiðkina kolonijinës sistemos þlugimo prielaidas bei nurodo nepriklausomø 

valstybiø raidos savitumus. Apibûdina Afrikos ûkio ypatumus. 

Apibûdina svarbiausius Australijos ir Okeanijos gamtinës aplinkos ypatumus, paaiðkina 

juos lemianèias prieþastis. Nurodo pagrindinius Antarktidos gamtiniø sàlygø ypatumus ir 

paaiðkina juos lemianèias prieþastis. 

Paaiðkina aplinkos átakà civilizacijoms ir kultûroms. Iðmano civilizacijø ir kultûrø skirtumus, 

nurodo geografinius bruoþus. Lygina religijø paplitimà. 

Suvokia geopolitikai átakos turinèius veiksnius. Nusako ðiuolaikinæ geopolitinæ pasaulio 

situacijà. Paaiðkina svarbiausius valstybës elementus. 

Vertina demografines problemas, numato jø sprendimo bûdus. Analizuoja darbo jëgos 

iðtekliø struktûrà. Paaiðkina ðiuolaikinës darbo jëgos ypatybes. Paaiðkina demografinës 

politikos bûtinumà. Paaiðkina ðiuolaikiniø gyventojø migracijos prieþastis. Paaiðkina ir 

vertina urbanizacinius procesus. 

Nurodo pasaulio ûkio raidos etapus. Ávertina pagrindinius pasaulio ûkio iðteklius. Analizuoja 

pasaulio ûkio struktûrà ir bendrais bruoþais nurodo ðiuolaikinio ûkio tendencijas. Vertina 

pasaulio ðalis pagal nurodytus socialinius ekonominius rodiklius. 

Paaiðkina infrastruktûros svarbà þmogaus veiklai. Lygina transporto rûðiø ypatybes, numato 

tinkamiausias transporto rûðis regionuose. Vertina ðiuolaikinius ryðiø tinklus. 

Nurodo svarbiausius pasaulio ir Lietuvos istorijos laikotarpius (etapus, periodus, kultûros 

epochas) ir geba savarankiðkai pagrásti jø ribas, orientuojasi chronologinëje sekoje. 

Geba atskleisti Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos ávykiø, reiðkiniø, procesø sàsajas. 

Remdamiesi þemëlapiu atskleidþia ir aiðkina svarbiausius pasaulio ir Lietuvos teritorinius 

pokyèius, nurodo juos lëmusias prieþastis. 

Remdamiesi tekstu ir þemëlapiu lokalizuoja vietas, kur vyko apraðomi ávykiai. 

Integruotas 

kursas 

287

Integruotas 

kursas 

288 

Sritis 

23. Istorinë ir geografinë 

analizë ir interpretacija 

24. Istorijos supratimo 

raiðka ir þmonijos raidos 

perspektyvø numatymas 

Pasiekimai 

Suvokia ryðá tarp pirminiø ir antriniø raðytiniø ðaltiniø. 

Savarankiðkai daro iðvadas, paremtas istorijos ir geografijos ðaltiniø teikiama informacija. 

Lygina skirtingø informacijos ðaltiniø teikiamà medþiagà. 

Paaiðkina prieþasties ir pasekmës ryðius. 

Paaiðkina, kas lemia skirtingø istorijos interpretacijø atsiradimà. 

Sieja tarpusavyje socialinius ir ekonominius reiškinius, atskleidþia gamtinës aplinkos átakà 

jiems. Analizuoja kartoschemas, gyventojø amþiaus piramides, diagramas ir kità grafinæ 

medþiagà, statistikà. Analizuoja teminius ir kompleksinius þemëlapius. Skirsto pasaulio 

valstybes pagal nurodytus rodiklius ir vertinimus. 

Geba þodþiu ar raðtu apibûdinti reikðmingiausius istorinius ávykius. Kurdami istoriná 

aiðkinimà parenka sàvokas ir datas, bûtinas pasirinktam istoriniam ávykiui ar laikotarpiui 

apibûdinti ir paaiðkinti. 

Svarsto ðiuolaikinio pasaulio ateities perspektyvas. Nusako galimus gamtos pokyèius. 

Nusako galimus ûkinës veiklos ir socialinës sferos pokyèius.

Visuomenës paþinimas 


Visuomenës paþinimo kursas skiriamas profilinës mokyklos moksleiviams, kurie, baigæ 

pagrindinæ mokyklà, neketina toliau gilintis á socialinius mokslus (istorijà, politologijà, geografijà 

ar kt.) arba norëtø pasirinktà istorijos ar geografijos kursà papildyti tam tikrø integraciniø 

aspektø studijomis. 

Mokyklos socialiniø mokslø (istorijos, politologijos, geografijos, teisës, ekonomikos, sociologijos, 

pilietinës visuomenës pagrindø ir kt.) mokytojai, remdamiesi pateiktomis idëjomis*, turi tam 

tikrà laisvæ organizuoti dalyko turiná, taèiau visi turëtø siekti tø paèiø tikslø. Visuomenës 

paþinimo kursu siekiama apibendrinti pagrindinëje mokykloje ágytas socialiniø mokslø þinias, 

lavinti ágytus gebëjimus, toliau ugdytis socialiná raðtingumà. Socialinio raðtingumo ugdymasis – 

pagrindinis visuomenës paþinimo kurso studijø tikslas. Socialinio raðtingumo (plaèiàja prasme) 

ágijimas suprantamas kaip: 

² gebëjimas, remiantis turimomis þiniomis bei nuostatomis, daryti iðvadas apie individo 

ir visuomenës gyvenime kylanèias problemas; 

² gebëjimas kurti prielaidas, hipotezes apie ðiø problemø raidà bei numatyti bûdus joms 

spræsti; 

² gebëjimas derinti ávairius poþiûrius á visuomenæ ir savo vietos joje radimà; 

² gebëjimas imtis atsakomybës uþ save ir visuomenës likimà. 

Moksleiviams, pasirinkusiems visuomenës paþinimo dalykà, darbas pagal ðià programà turëtø 

padëti suvokti: 

² kaip þmonës, paþindami save ir savo aplinkà, gali ásitraukti á visuomenës gyvenimà ir 

keisti já; 

² kaip formavosi lietuviø tauta ir Lietuvos valstybë; 

² kaip funkcionuoja ðiandieninë Lietuvos ir pasaulio visuomenës; 

² kokià reikðmæ tautinio tapatumo iðsaugojimas turi asmeniui, tautai ir valstybei, 

integruojantis Lietuvai á Europos bendrijà. 

* Pateikiama programa kaip orientyras skiriama vadovëliø autoriams, iniciatyviems mokytojams, ketinantiems formuoti bûsimos 

disciplinos turiná bei dëstyti já savo mokiniams. 

Visuomenës 

paþinimas 

289

Visuomenës 

paþinimas 

290 

Be to, studijos pagal ðià programà turëtø sudaryti sàlygas ugdytis: 

² moksleiviø vertybines nuostatas; 

² praktinius socialinius (bendrø susitarimø, kompromiso paieðka, dialogo siekimas, 

pozityvus kasdieniø problemø sprendimas ir kt.) bei dalyvavimo (mokyklos, vietos 

bendruomenës, Lietuvos visuomenës gyvenime) gebëjimus. 

Visuomenës paþinimo kursui bûdingos bendrosios visø socialiniø mokslø disciplinø 

skatinamos vertybinës nuostatos (pilietiðkumas, demokratiðkumas, tolerancija, atvirumas ir t.t.). 

Visuomenës paþinimo kurse pabrëþtina viena savita ypatybë – vertybinio pliuralizmo nuostata. 

Studijuojant socialinius mokslus daþnai susiduriama su tam mokslui bûdingais vertinimais ir 

normomis. Tuo tarpu visuomenës paþinimo kursas, gilinimasis á þmoniø santykiø integralià 

visumà, padeda vertinimà daryti daugiaaspektá, t.y. atsiþvelgti á laiko, erdvës, tradicijø, normø, 

iðtekliø ir kitus aspektus ávykio, reiðkinio, proceso raidoje. 


Kurso struktûrà lemia já sudaranèiø disciplinø ypatybës. Socialiniai mokslai padeda suprasti, 

kaip þmonës gyveno praeityje ir gyvena dabar, sudaro sàlygas ugdytis gebëjimus dabarties 

problemoms spræsti bei ateities projektams kurti. Taigi jie tyrinëja visuomeninius bei konkreèius 

istorinius praeities ir dabarties procesus, jø átakà asmeniui ir visuomenei. Tradiciðkai socialiniams 

mokslams priskiriamos ðios mokykloje dëstomos disciplinos: geografija, istorija, sociologija, 

politologija, teisë, ekonomika, pilietinës visuomenës pagrindai. Nuo pagrindinës mokyklos 

socialiniø mokslø kursø visuomenës paþinimo disciplina skiriasi integracijos ir apibendrinimo 

laipsniu. Apibendrinimo siekiama nauju lygiu, neskaidant pasaulio socialinio paþinimo á atskiras 

disciplinas bei pagrindiniu studijø objektu pasirenkant vienà vienintelæ svarbià sritá – ðiuolaikinæ 

visuomenæ. Kita vertus, ávairiø socialiniø mokslø sàvokos, idëjos sudaro visuomenës paþinimo 

kurso struktûrà, integracijos branduolá: 

² Kultûra, tradicijos, vertybës (kultûrinë antropologija). 

² Normos, vaidmenys, tapatybë, grupës, bendruomenë (sociologija). 

² Kaita ir tæstinumas, konfliktai ir bendradarbiavimas (istorija). 

² Vieta, erdvë, padëtis, aplinka (geografija). 

² Ištekliai, pasirinkimas, mainai (ekonomika). 

² Interesai ir jø derinimas, valdþia, valstybë (politologija). 

² Teisëtumas ir teisingumas, ástatymai (teisë).


Dëstant ðá dalykà, bûtina padëti moksleiviams paþvelgti á save, á savo santyká su aplinkiniu 

pasauliu, sudaryti sàlygas ugdytis gebëjimus dabarties problemoms spræsti bei ateities planams 

kurti, nagrinëti reikðmingas Lietuvos politines, socialines, ekonomines problemas. 

Kadangi pagrindinis visuomenës paþinimo kurso tikslas yra skatinti norà ir gebëjimà 

atsakingai dalyvauti socialiniuose procesuose, daþnai kyla klausimas, kaip ði disciplina turi bûti 

dëstoma mokykloje. Didaktiniu poþiûriu svarbu, kad dëstymo metodai derëtø su formuluojamais 

tikslais, nes tik tada bus skatinamas aktyvus mokiniø dalyvavimas paèiame mokymosi procese. 

Ðiuolaikiniø mokymo ir mokymosi teorijø pateikiami metodai pabrëþia bûtinybæ skatinti mokinius 

vertinti, interpretuoti, sieti þinias su analitiniais, informaciniais gebëjimais. Visos mokymo ir 

mokymosi strategijos turëtø skatinti klausti ne „Kas vyko ar vyksta?“, o „Kodël vyko ar vyksta?“ 

bei „Kaip þmonës vertina tai, kas vyko, vyksta?“, „Nuo ko priklauso jø vertinimas?“ 

Mokytojui, apsisprendusiam dirbti su moksleiviais pagal pateiktà programà, diskutuojant 

probleminius klausimus, siûlytume atkreipti dëmesá á keletà dalykø: 

² klausimø ir problemø aiðkinimasis turëtø bûti paremtas moksleiviø savarankiðku bei 

grupiniu darbu taip, kad padëtø suvokti bei perimti pagrindines socialiniø mokslø 

idëjas, sàvokas ir procesus. Ypaè svarbus savarankiðkas moksleiviø darbas: ðaltiniø 

studijavimas, informacijos þiniasklaidoje analizavimas, ávairios mokomosios medþiagos 

naudojimas, aktyvus moksleiviø dalyvavimas mokymo(si) proceso planavime bei 

socialinis bendradarbiavimas. Tokiu atveju moksleiviai vëliau patys galës konstruoti 

savo tolesná visuomenës paþinimà; 

² diskusijø turinys turëtø padëti moksleiviams perimti kultûriná þmonijos palikimà, 

visuomenës normas bei tradicines vertybes; 

² nagrinëjant bet kurià temà, joje turëtø atsispindëti praeities, dabarties ir ateities 

problematika, iðlaikant tam tikras proporcijas tarp vietinës, nacionalinës ir globalinës 

tematikos; 

² kiekviena tema ar problema turëtø bûti nagrinëjama istoriniu kultûriniu, teisiniu 

politiniu ir socialiniu ekonominiu aspektais; 

² dalyko turinys bei jo perteikimo bûdai turëtø skatinti teigiamà moksleiviø nusistatymà 

demokratiniø vertybiø ir ásitikinimø atþvilgiu. 

Mokytojai, kurie mano, kad pagal siûlomà tematikà tikslinga dëstyti ne viskà, gali svarstyti 

probleminius klausimus. Èia pateikiami tokiø klausimø pavyzdþiai: 

² Kaip kultûros ar civilizacijø istorija padeda mums suprasti ðiandienos pasaulá? 

² Kaip galëtø bûti pagrásta Lietuvos priklausomybë ðiandieniniam pasauliui? 

Visuomenës 

paþinimas 

291

Visuomenës 

paþinimas 

292 

² Kaip nuo mûsø visø priklauso politinë, socialinë pilieèiø lygybë? Kodël? 

² Kaip þiniasklaida, valdþios institucijos naudoja statistinius duomenis, informuodamos 

visuomenæ? Kaip šie duomenys galëtø klaidinti visuomenæ? 

² Kodël tarp ávairiø grupiø pasaulyje kyla konfliktai ir átampa? 

² Kaip geografinë padëtis daro átakà visuomenës raidai? 

² Ar ámanoma iðvengti pilietiniø karø bei tarptautiniø konfliktø? Kaip galëtø bûti pasiekta 

taika pasaulyje? 

² Kaip buvo iðkovotos þmogaus teisës ir kokiuose dokumentuose jos átvirtintos? 

² Kokià átakà pokyèiai visuomenëje darë moterø padëèiai? Kokios yra moterø galimybës 

ðiandieniniame pasaulyje? Lietuvoje? 

² Kà reiðkia bûti geru pilieèiu Lietuvos Respublikoje? ir t.t. 

Svarbu tik, kad ðie klausimai padëtø ágyvendinti bendrus visuomenës paþinimo kursui keliamus 

uþdavinius, prisidëtø prie socialinio raðtingumo gebëjimø plëtotës. 

Turinys 

Uþdaviniai 

Pasirinkæ ðá dalykà moksleiviai, baigdami 12 klasæ, turëtø: 

suprasti šiuolaikinæ visuomenæ: 

² pagrindinius šiuolaikinio pasaulio funkcionavimo principus, juos lemianèius istorinius 

geografinius veiksnius; 

² veiksnius, kurie keitë ir tebekeièia kasdiená þmoniø gyvenimà ávairiose visuomenëse; 

² veiksnius, kurie keitë ir tebekeièia tarpusavio santykiø (tarp grupiø, tautø, valstybiø) 

principus bei normas; 

² veiksnius, kurie gali turëti átakos konkretaus þmogaus, socialinës grupës, valstybës 

egzistavimui ateityje; 

² pagrindinius bûdus, kuriais galima uþtikrinti visuomenës raidos stabilumà, optimalias 

visø jos nariø poreikiø tenkinimo sàlygas; 

gebëti: 

² priimti ir perduoti informacijà; 

² susirasti reikiamà informacijà, jà sisteminti ir pritaikyti problemoms spræsti; 

² naudotis þodiniais ir spausdintais šaltiniais; 

² naudotis þemëlapiais, grafikais, diagramomis, lentelëmis, nuotraukomis, pieðiniais, 

karikatûromis; 

² chronologiðkai sieti ávykius ir procesus, iðryðkinti prieþasties ir pasekmës ryðius.

Tematika 

Þmogus ir visuomenë 

Þmogaus istoriškumas, visuomeniškumas. Þmogaus raidai ir kaitai átakà darantys veiksniai. 

Poþiûriø á þmogaus kilmës ir raidos klausimus ávairovë. Þmogaus poreikiai ir jø tenkinimo bûdai. 

Þmogaus veikla: paþintinë, gamybinë, kûrybinë. Mokslinis paþinimas. Socialinis paþinimas. 

Savæs paþinimas. Þmogaus veiklos laisvæ ribojantys veiksniai. 

Visuomenë, jos struktûra. Asmeniniai, socialiniai, politiniai, ekonominiai ryðiai tarp 

visuomenës nariø. Visuomenës susisluoksniavimas ir jam átakà darantys veiksniai. Asmens ir 

grupës sàveika, jos rezultatai. Bendravimo ir bendradarbiavimo formos. Pilieèiø visuomenë. 

Konfliktø visuomenëje prieþastys, tipai ir jø sprendimo bûdai. Visuomenës paþinimo raida 

naujaisiais laikais. Visuomenës paþinimas XX amþiuje. 

Buvimas kartu: asmuo, bendruomenë, tauta, valstybë. Vertybës, normos. Socialiniai institutai 

(ðeima, ðvietimas, baþnyèia, valdþia). Socialiniai vaidmenys ir tapatybë, socialinis statusas ir jo 

kaita. Lyèiø, skirtingø amþiaus grupiø padëtis ir santykiai ávairiose epochose. 

Teisë ir teisingumas. Ástatymø paskirtis visuomenëje. Ástatymø ðaltiniai. Þmogaus teisës ir jø 

apsauga: þmogaus teisiø samprata ir bruoþai, þmogaus teisiø apsaugos sistema tarptautinëje 

teisëje, universali þmogaus teisiø apsauga JTO. 

Tauta. Ávairiø tautø kilmë, kalba, paproèiai ir tradicijos. Asmens prievoliø tautai suvokimas 

skirtingose epochose. Poþiûriø á tautø kilmæ bei raidà ávairovë. Nacionalizmas, kosmopolitizmas. 

Þmogus ir politika 

Idealai ir interesai visuomenëje. Politika kaip vieðøjø interesø derinimas. Valdþia: jos paskirtis, 

funkcijos, kaitos bûdai. Politinë kultûra. Pagrindinës politinës doktrinos: konservatizmas, 

liberalizmas, socializmas. Esminiai jø bruoþai. Partijø vaidmuo visuomenëje. Sprendimø priëmimas 

valstybëje. Teisë ir teisingumas. Konstitucija. Pilietis: jo teisës ir pareigos. Lietuvos Respublikos 

Konstitucija. Lietuvos pilieèiø teisës ir pareigos. 

Demokratinës vertybës ir principai ðiuolaikinëje visuomenëje. Jø uþtikrinimas Lietuvos 

valstybëje. Vieðoji nuomonë. Þiniasklaida: jos vaidmuo ir funkcijos demokratinëje visuomenëje. 

Partijos, politinës ir visuomeninës organizacijos. Rinkimai ir jø paskirtis. 

Valstybë kaip visuomeninio gyvenimo organizavimosi forma. Kelias á ðiuolaikiná valstybingumà. 

Valstybës valdymo formos ir bûdai. Valstybinës institucijos ir jø funkcijos. Politinio gyvenimo 

krizës ir revoliucijos. Demokratija, kaip vienas ið valstybës valdymo bûdø. Jos pranaðumai ir 

trûkumai. Pilieèiø dalyvavimo bûdai stiprinant ir ginant valstybæ. Sprendimø priëmimas Lietuvos 

valstybëje. 

Visuomenës 

paþinimas 

293

Visuomenës 

paþinimas 

294 

Geopolitinë pasaulio þemëlapiø kaita: geografiniai, ekologiniai, etniniai, socialiniai, politiniai 

veiksniai. Pagrindiniai veiksniai, lëmæ teritorinæ, demografinæ Lietuvos kaità. 

Þmogus ir darbas 

Darbas kaip pagrindinis þmogaus poreikiø tenkinimo bûdas. Darbo technologiniø sàlygø 

raida nuo seniausiøjø laikø iki ðiø dienø. Darbo rezultatai. Darbo reikðmë þmogui ir visuomenei. 

Mokamas ir nemokamas darbas. Darbo pasidalijimas, darbo rûðys ðiandieninëje visuomenëje 

(gamyba, prekyba, paslaugos, organizavimas, valdymas). Pasirengimas darbui, profesijos. 

Socialiniai darbo partneriai. Tarpusavio priklausomybë. Darbo etika, kompetencija. Gamyba ir 

technologijos paþanga, teigiami ir neigiami jos padariniai. 

Pagrindiniai ekonomikos klausimai: kà gaminti, kiek gaminti ir kam gaminti? Pagrindiniai 

ekonominiø sistemø tipai. Iðtekliai ir jø rûðys. Paklausa ir pasiûla. Gamyba ir mainai. Nacionalinis 

produktas. Infliacija. 

Pragyvenimo lygis. Socialinës problemos Lietuvoje (nedarbas, skurdas, alkoholizmas) ir jø 

áveikimo bûdai. Darbo rinka, nedarbas, darbo birþa. Socialinë atskirtis, jos kilmë, prieþastys, 

áveikimo bûdai. Socialinë visuomenës integracija. Vyriausybës vaidmuo, tvarkant Lietuvos ûká. 

Rinka ir jos palaikymas. Valstybës biudþeto sandara: pajamos ir iðlaidos. Pajamø 

perskirstymas. Vartotojø interesø apsauga. 

Þmogus ir kultûra 

Kultûros esmës apibûdinimas. Kultûrø ávairovë. Kultûrø sàveika. Skoliniai. Kultûros 

pastovumas ir kaita. Tradicijos ir naujovës santykis kultûros raidoje. Masinë kultûra. Mokslas 

ir ðvietimas. Pasaulëþiûra, ásitikinimai, tikëjimas. Asmens santykis su kultûra. Tolerancija ir 

pagarba kitai kultûrai. Bendradarbiavimas tarp kultûrø. Poþiûriø á kultûrà ir civilizacijà ávairovë. 

Kultûros tautiðkumas. Tautos kultûra atvirame pasaulyje. Kultûros tradicijø ir tautinës 

tapatybës saugojimas ir plëtojimas. 

Þmogus ir aplinkinis pasaulis 

Globalizacija. Teigiami ir neigiami jos padariniai. Globalinës problemos ir galimi jø sprendimo 

bûdai. 

Politinës problemos: lokaliniai, etniniai konfliktai, integracija ir dezintegracija tarptautiniuose 

santykiuose. Pavojai demokratijai. 

Socialinës problemos: badas ir skurdas, ásiskolinimas, ûkinës raidos disproporcijos, nedarbas. 

Aplinkosauginës problemos: natûralios gamtinës aplinkos irimas, tarða. Galima jø sprendimo 

perspektyva.

Þmogus – Lietuvos gyventojas 

Kà reiðkia bûti Lietuvos Respublikos pilieèiu? Kelias á ðiuolaikinæ pilietiðkumo sampratà 

Lietuvoje. Ávairios kilmës lietuviai. Lietuvos pilieèio teisës bei pareigos. Teisiø ágyvendinimo ir 

pareigø atlikimo mechanizmai ðiuolaikinëje Lietuvoje. 

Kà reiðkë ir reiðkia þodis „Lietuva“ amþiams bëgant? Svarbiausieji Lietuvos valstybingumo 

etapai, pakilimai ir lûþiai praeityje. 

Kokia Lietuvos vieta pasaulio, Europos raidoje? Lietuvos geopolitinës padëties kitimas, já 

lëmæ veiksniai. 

Kiek Lietuvai svarbios globalios problemos? Politinës, socialinës ekonominës, civilizacinës 

kultûrinës problemos Lietuvoje. Ðiø problemø sprendimo pavyzdþiai, modeliai. 

Visuomenës 

paþinimas 

295

Visuomenës 

paþinimas 

296 

Sritis 

Bendroji mokslinë kultûra 

Kultûra, tradicijos, 

vertybës 

Þmogaus kaita ir raida, 

poreikiai, valia 

Normos, vaidmenys, 

tapatybë, grupës, 

bendruomenë 

Kaita ir tæstinumas, 

konfliktai ir 

bendradarbiavimas 

Vieta, erdvë, padëtis, 

aplinka 


Pasiekimai 

Supranta istorinius, geografinius, ekonominius, kultûrinius, socialinius, politinius dabarties 

pasaulio aspektus. 

Supranta tarpdalykinius socialiniø mokslø ryðius. 

Remdamiesi konkreèiais pavyzdþiais geba paaiðkinti taikomàjà istorijos, geografijos, 

ekonomikos, kultûrologijos, politologijos ir kitø socialiniø mokslø naudà. 

Geba ávairiuose ðaltiniuose rasti informacijà apie svarbias dabarties pasaulio problemas. 

Supranta estetiniø ir etiniø vertybiø kaità laike ir erdvëje. 

Supranta praeities bei dabarties kultûrà skatinanèius ir gniauþianèius veiksnius. 

Geba pateikti konkreèiø pavyzdþiø apie lietuviø etninæ kultûrà veikusius bei tebeveikianèius 

iðorës veiksnius. 

Geba áþvelgti dabarties lietuviø kultûroje senesniø laikø tradicijas bei paproèius. 

Geba ásijausti á „kito“ (kitø þmoniø laike ir erdvëje) pozicijà ir jo vertybiø, tradicijø pagrindu 

paaiðkinti vykstanèius reiðkinius bei procesus. 

Supranta þmogaus ir jo poreikiø kaità atsiþvelgdami á istorinio laiko ir geografinës erdvës 

ypatumus. 

Numato þmogaus poreikiø raidà skatinanèius bei slopinanèius veiksnius. 

Geba pateikti pavyzdþiø apie þmogaus ir jo poreikiø kaitos átakà socialiniams santykiams. 

Apibûdina visuomenës socialinio susisluoksniavimo istorijos raidoje etapus. 

Geba áþvelgti skirtingø lyèiø bei amþiaus grupiø padëties ávairiose visuomenëse ypatumø 

prieþastis. 

Supranta svarbiausias ðiuolaikinio pasaulio ir Lietuvos socialines problemas bei jø 

sprendimo galimybes. 

Supranta istorijos raidà lemianèius veiksnius ir jø tarpusavio sàveikos principus. 

Geba dabarties pasaulio reiðkinius paaiðkinti atsiþvelgdami á jø istorinæ raidà. 

Naudojasi nesudëtingais istorijos ðaltiniais aiðkindami praeities ir dabarties reiðkinius. 

Naudojasi nesudëtingais geografijos šaltiniais aiškindami praeities ir dabarties reiðkinius. 

Suvokia teritorijà kaip geografinæ duotybæ bei regionà kaip geografiná dariná. 

Geba skirti esminius regiono bruoþus. 

Geba interpretuoti geografiná veiksná aiðkindami kultûriná, politiná ir socialiná visuomenës 

gyvenimà.

Sritis 

Iðtekliai, pasirinkimas, 

mainai 

Interesai ir jø derinimas, 

valdþia, valstybë 

Teisëtumas ir teisingumas, 

ástatymai 

Literatûra 1 

Pasiekimai 

Supranta gamtos iðtekliø ávairovës prieþastis ir jø vaidmená visuomenës raidai. 

Geba skirstyti pasaulá á sritis pagal ekonomines struktûras. 

Supranta Lietuvos ûkio raidos tendencijas. 

Supranta pagrindinius rinkos dësnius ir geba iliustruoti konkreèiais pavyzdþiais. 

Supranta politikos procesus lemianèius bendruosius veiksnius, jø tarpusavio sàveikos 

principus. 

Geba suprasti ir naudoti pagrindinius politinius dokumentus. 

Iðmano pamatinius Lietuvos Respublikos Konstitucijos principus, geba juos áþvelgti valstybës 

politiniuose procesuose. 

Supranta bendrøjø teisës ir teisingumo principø raidà atsiþvelgdami á istoriná laikà bei 

geografinæ erdvæ. 

Geba paaiðkinti pagrindines bendrabûvio ðiuolaikiniame pasaulyje ir Lietuvos valstybëje taisykles. 

Geba naudotis savo kaip pilieèio teisëmis. 

Anzenbacher A. ilosofijos ávadas. – Vilnius: Katalikø pasaulis, 1992. 

Broom L., Bonjean C. M., Broom D. H. Sociologija. – Kaunas: Littera Universitatis Vytauti 

Magni, 1992. 

Danes S. ir Ch. Dabarties problemos ir krikðèionybë. – Vilnius: Alma littera, 1997. 

Giddens A. Modernybë ir asmens tapatumas. – Vilnius: Pradai, 2000. 

Globalinës problemos. – Vilnius: Briedis, 1998. 

Hollis M. Socialiniø mokslø filosofija. Ávadas. – Vilnius: Lietuvos raðytojø sàjungos leidykla, 2000. 

Kavolis V. Kultûrinë psichologija. – Vilnius: Baltos lankos, 1995. 

Koch H. Kas yra demokratija? – Vilnius: Agora, 1997. 

Lauþikas R. Vakarø Europos kultûros raidos bruoþai. – Vilnius: Solertija, 1998. 

Lietuva. Praeitis, kultûra, dabartis. – Vilnius: Baltos lankos, 1999. 

Visuomenës mokslas. Mokymo priemonë XII klasei (sud. A. Lozuraitis). – Kaunas: Šviesa, 1989. 

Suslavièius A. Socialinë psichologija. – Kaunas: Ðviesa, 1995. 

Vitkus G. Politologija. – Vilnius: Danielius, 1998. 

Zeigler H. Politinë bendruomenë. – Kaunas: Littera Universitatis Vytauti Magni, 1996. 

Þukauskienë R. Raidos psichologija. – Vilnius: Valstybinis leidybos centras, 1996. 

1 Literatûra rekomenduojama tik mokytojui, pasirinkusiam dëstyti visuomenës paþinimo kursà. Moksleiviams derëtø pateikti tik 

atskiras iðtraukas ið nurodytø knygø ar straipsniø. 

Visuomenës 

paþinimas 

297

Visuomenës 

paþinimas 

298 

Pastaboms


ilosofija 

ilosofija – pasirenkamasis socialiniø mokslø dalykas. Jos paskirtis – ugdyti moksleiviø kritiná 

màstymà ir plësti humanitariná iðsilavinimà. Ðitai bûtina visiems moksleiviams, bet labiausiai – 

siekiantiems ágyti politologo, teisininko, literatûros kritiko, istoriko, þurnalisto profesijas. Paþinimo 

teorija galëtø pagilinti ir tiksliøjø mokslø profilá pasirinkusiø moksleiviø þinias, socialinë filosofija 

kaip istorijos filosofija – istorijos, o politinë filosofija – politologijos dalykus. Religijos filosofija 

bei filosofinë etika gali bûti dëstoma ir dorinio ugdymo (tikybos bei etikos) koncentre. Pasirinkus 

ðá filosofijos kursà dorinio dalyko studijos taptø platesnës ir iðsamesnës. 


ilosofijà siûloma dëstyti suskirstytà á dvi pagrindines klausimø grupes: filosofinæ antropologijà 

ir pamatinius filosofijos klausimus. Jas jungia keturi I. Kanto iðkelti filosofiniai klausimai: Kà að 

galiu þinoti? Kà privalau daryti? Ko galiu tikëtis? Kas yra þmogus? Pirmieji trys klausimai 

sustruktûrina pamatinius filosofijos klausimus. Paskutinis, ketvirtasis – filosofinæ antropologijà. 

Taèiau kadangi ketvirtasis klausimas jungia tris pirmuosius, kaip sako I. Kantas, jis yra pats 

svarbiausias. Nuo jo ir siûloma pradëti kursà. 

ilosofija (filosofinë antropologija) galëtø uþpildyti dabar vyresniøjø klasiø bendrajame 

iðsilavinime atsiradusià spragà. Ji sudarytø prielaidas þmogaus prigimties, esmës, savivokos, 

vietos pasaulyje, santykio su pasauliu supratimui. Þmogaus santykis su pasauliu smulkiau 

galëtø bûti nagrinëjamas ir tiksliuosiuose (þmogus ir maðina – fizika), ir gamtotyros (þmogus ir 

gyvûnas – biologija), ir humanitariniuose (egzistencinë antropologija – kalba, literatûra), ir 

socialiniuose (istorija, politika, teisë ir teisingumas – istorija, politologija, pilietinis ugdymas), ir 

dorinio ugdymo kursuose. Taip bûtø ugdomas moksleiviø tarpdisciplininis màstymas. 

Programa pateikia platø filosofiniø problemø spektrà. Kurdami individualias programas 

mokytojai gali já siaurinti, o savo nuoþiûra pasirinktà vienà ar kità koncentrà iðnagrinëti 

nuodugniau. 

ilosofija 

299

ilosofija 

300 


ilosofijos pamokø tikslas – skatinti moksleivius laisvai, savarankiðkai, kritiðkai màstyti, 

suprasti klasikinius filosofinius tekstus ir interpretuoti juos pagal savo paèiø egzistencinæ patirtá. 

Taip pat skatinama „nenuslysti“ në vienos temos pavirðiumi, o mokytis paþvelgti giliau, 

kasdienybëje kartais nepastebimu rakursu. Todël siûloma remiantis þmonijos sukaupta 

filosofinio màstymo patirtimi analizuoti ir vertinti pamatinius þmogaus egzistencijos, kartu ir 

savo gyvenimo klausimus. Kiekvienà temà siûloma pradëti nagrinëti laisva diskusija ir tik paskui 

pereiti prie teksto. Diskusijà mokytojas gali pradëti pateikdamas probleminius klausimus. Galima 

ir uþraðyti lentoje numatytos svarstyti temos pavadinimà bei pasiûlyti moksleiviams iðsakyti 

visus asociatyviai jiems á galvà ateinanèius su ðia sàvoka susijusius þodþius. Moksleiviams taip 

pat galima siûlyti sukurti klausimus, susiejanèius problemà su lentoje suraðytais asociatyviais 

þodþiais. Galima taip pat pradëti diskusijà pasiûlant moksleiviams iðsakyti savo áþvalgas, kurios 

kyla dëmesingai ásiþiûrëjus á kurá nors reprodukuotà paveikslà. Mokytojas gali skatinti ir save, 

ir moksleivius kiekvienà paveikslà matyti kaip atvirà frazæ, kuria dailininkas, nevartodamas 

þodþiø, siekia iðsakyti savo áþvelgtà egzistencinæ patirtá tam tikrais uþkoduotais kolektyviniais 

archetipais. Siûloma taip pat naudotis ir kitomis vizualiomis priemonëmis – interpretuoti kino 

filmus, spektaklius. Tekstams interpretuoti siûloma kelti probleminius klausimus. Siûloma skatinti 

moksleivius raðyti filosofines esë. Kita vertus, filosofijos dalykà siûloma sieti su dalykiniu mokymu. 

ilosofijos problemos susipina ir siejasi su etikos, tikybos, psichologijos, lietuviø kalbos, istorijos, 

pilietiðkumo pamokomis. ilosofijos pamokos gali sudaryti plataus tarpdisciplininio ugdymo 

prielaidas. 

Turinys 

ilosofinë antropologija 

Kas yra þmogus? 

Ketvirtasis I. Kanto klausimas. Kuo filosofinë antropologija skiriasi nuo kultûrinës, socialinës 

antropologijos? 

Þmogaus kûnas ir siela 

Kûno patyrimas. M. Merlo-Ponti (Merleau-Ponty). Kûnas ir asmenybës realumas. L. ojerbachas 

(euerbach). Kûnas ir kanèia. J. Girnius. Siela ir smegenys. R. Dekartas (Descartes). 

Siela – kûno forma. G. Leibnicas (Leibniz), M. Ðeleris (Scheler).

Þmogus, individas, asmenybë, asmuo 

Kas esu „aš“? M. Montenis (Montaigne), B. Paskalis (Pascal). Asmuo ir savimonë. M. Ðeleris 

(Scheler). „Að“ ir mano savybës. A. Kamiu (Camus). „Að“ ir manosios sàmonës vienovë. I. Kantas 

(Kant). Savikûra. . Nyèë (Nietzsche). „Aš“ kaip beribiškumas. E. Munjë (Mounier). 

Þmogus ir gyvûnas 

Gyvûnas ir jo aplinka. J. fon Iukskiûlis (von Uexküll). Þmogus ir laisvë. Þ. Þ. Ruso (Rousseau). 

Þmogus – bûtybë, galinti sakyti „ne“. M. Šeleris (Scheler). Þmogaus stygius ir retardacija. 

A. Gëlenas (Gehlen). Gyvûniðkieji archetipai. H. Hesë (Hesse), G. Bašlaras (Bachelard). 

Þmogus ir mašina 

Þmogus ir laikrodis. Þ. O. de Lametri (de Lametrie). Þmogus ir elektroninë maðina. K. Šteinbuchas 

(Steinbuch). Þmogus – intelektu aprûpintas variklis. . Redenbacheris (Redtenbacher). Ar 

mašina gali màstyti? V. Šulcas (Schulz). Kaip þmogus tampa mašina? Èþuan czë. Mašina – tik 

priemonë. A. de Sent Egziuperi (de Saint-Exupery). 

Racionalusis þmogus (racionalistinë antropologija) 

Išminèiaus idealas antikos filosofijoje. Sofistai, Sokrato dialogai. Sielos rûðys. Platonas, 

Aristotelis, hedonistai, skeptikai, stoikai. T. Akvinieèio teologinis intelektualizmas, M. Montenio 

(Montaigne) racionalistinis skepticizmas, R. Dekarto (Descartes) apriorizmas ir B. Spinozos 

panteizmas. I. Kanto proto galiø kritika. Pasaulinio proto samprata. G. Hegelis (Hegel). 

Tikintis þmogus (religinë antropologija) 

Judaizmas. Krikðèioniðkoji antropologija. Prigimtinës nuodëmës samprata. Proto ir tikëjimo 

santykis. Origenas, Tertulianas, Augustinas, T. Akvinietis. Tikëjimas, viltis, meilë. Nuolankumas, 

skaistybë, kantrybë, kanèia, teodicëja. M. Liuteris (Luther), J. Kalvinas (Calvin). Islamas, 

induizmas, budizmas, dzenbudizmas ir t. t. 

Kenèiantis þmogus (egzistencinë antropologija) 

Gamtos dviprasmybë. B. Paskalis (Pascal). Kanèia ir nuobodulys. A. Šopenhaueris 

(Schopenhauer). Neviltis kaip nenoras bûti savimi ir neviltis kaip demoniðkas noras bûti savimi. 

S. Kjirkegoras (Kierkegaard). Buvimas esiniø tirðtumoje. M. Heidegeris (Heidegger). Pasaulio 

tankuma. A. Kamiu (Camus). Benamiškumas. Þ. P. Sartras (Sartre), Sigitas Parulskis, E. Joneskas 

(Ionesco), . Kafka. Prasmës horizontas. È. Teiloras (Taylor), A. Kamiu, Dþ. aulzas (owles). 

V. ranklis (rankl) apie kanèios áprasminimà. 

ilosofija 

301

ilosofija 

302 

Dirbantis þmogus 

Darbas ir vargas. H. Veinštokas (Weinstock). Þmogaus sudaiktinimas ir išdaiktinimas. 

G. Hegelis (Hegel). Darbas ir susvetimëjimas. K. Marksas (Marx). Nedarbas kaip nuodëmë. 

M. Veberis (Weber). Dykinëjimo menas. H. Hesë (Hesse). 

Þaidþiantis þmogus 

Þaidimas kaip betikslis spontaniškumas. Dþ. Santajana (Santayana). Þaidimas kaip „magiškoji 

repeticija“. D. Elkoninas. Þaidimas ir kûrybos laisvë. . Šileris (Schiler), I. Kantas. Þaidimas ir 

kultûra. J. Heizinga (Huizinga). Þaidimas ir organizacija. . G. Jungeris (Junger). Gyvenimas 

kaip prieglobstis ir kaip þaidimas. H. Hesë (Hesse). 

Kovojantis þmogus 

Kova ir draugystë. Ciceronas, . Nyèë (Nietzsche). Kova ir ginèas. T. Hobsas (Hobbes). Kova 

ir artumo antipatija. Z. roidas (reud). Kova ir priešas. K. Šmitas (Schmitt). Karo dinamika. 

E. Kanetis (Canetti). Terorizmas. Pasipriešinimas be kovos. M. L. Kingas (King). 

Mirties problema 

Kito mirtis ir mano mirtis. . Ariesas (Aries), Þ. P. Sartras (Sartre), Sigitas Parulskis. Mirties 

baimë ir nerimas. . Bekonas (Bacon), E. Joneskas (Ionesco). Psichologinë, sociologinë, literatûrinë 

ir filosofinë saviþudybës interpretacija. Mirties baimës áveika. . Nyèë (Nietzsche). Þ. P. Sartras 

(Sartre), Epikûras. Iðmokti bûti. E. romas (romm). Gyvenimas svarbiau nei mirtis. R. Gvardinis 

(Guardini). B. Paskalis (Pascal) apie mirtá ir amþinybæ. 

Pamatiniai filosofijos klausimai 

ilosofijos kilmë ir ðaltiniai 

Nuostaba. Aristotelis. Abejonë. R. Dekartas (Descartes), K. Jaspersas (Jaspers). Kanèia. 

A. Maceina, A. Šliogeris. I. Kanto iškelti filosofiniai klausimai. ilosofija kaip iðminties meilë. 

ilosofija kaip tiesos kontempliacija. ilosofija kaip gyvenimo bûdas. 

Bûties klausimas (ontologija) 

Ikisokratikai. Arche paieškos. Vienis ir daugis. Sàvokos ieškojimas. Sokratas. Platono olos 

alegorija ir jos prasmë. Substancija ir akcidencija. Aristotelis. Dievas kaip tikroji bûtis. 

Augustinas, T. Akvinietis. Ontologinis klausimas naujøjø laikø filosofijoje. R. Dekartas 

(Descartes), G. Hegelis (Hegel), S. Kjirkegoras (Kierkegaard). enomenologinë fenomeno 

samprata. E. Huserlis (Husserl). Bûties uþmarðtis. M. Heidegeris (Heidegger).

Paþinimo klausimas (gnoseologija) 

I. Kanto klausimas: kà aš galiu paþinti? Paþinimas ir prisiminimas. Platonas. Juslinio patyrimo 

ir proto vaidmuo paþinime. Empirizmas, racionalizmas. aktai ir santykiai tarp idëjø. D. Hiumas 

(Hume). I. Kanto apriorizmas ir grynojo proto kritika. Tiesa kaip idëjos ir daikto atitikimas. 

Aristotelis, E. Kasireris (Cassirer). Abejonë kaip metodas. Tikrumas. Tiesa kaip aiðkus ir ryškus 

suvokimas. R. Dekartas (Descartes). Tiesa kaip verifikuotas tikëjimas. B. Raselas (Russel). Tiesa 

ir tikroji bûtis. M. Heidegeris (Heidegger). Tiesa kaip patogus màstymo bûdas. V. Dþeimsas 

(James). Tiesa – tik kalbinis þaidimas. R. Rortis (Rorty). 

Gërio klausimas (etika) 

I. Kanto klausimas: kà privalau daryti? Egoizmo ir altruizmo prieðprieða. Geriausio gyvenimo 

bûdo paieðka antikos etikoje. Stoicistinë meditacija. Dzenbudistinë meditacija. Kaltë. Nuodëmë. 

Krikðèioniðkoji etika. Pareiga. I. Kantas. Moralës sàvokø kilmë. . Nyèë (Nietzsche). Etikos 

transcendentiškumas. L. Vitgenšteinas (Wittgenstein). Dialogas. A. de Sent Egziuperi ( de Saint- 

Exupery), . Nyèë, M. Buberis (Buber). „Aš“ ir „tu“ santykio asimetrija. E. Levinas. 

Groþio klausimas (estetika) 

Groþis ir gëris. Kalokagatija. Platonas. Groþis – ne pamëgdþiojimas. G. Hegelis. Groþis ir 

ideali galimybë. D. Volš (Walsh). Groþis ir emocijos. T. Manrou (Munro). Kontempliacija. 

Originalumas. I. Kantas. Kûrybos ðaltiniai. . Nyèë (Nietzsche). Neurozë. Z. roidas (reud). 

Archetipai. K. Jungas (Jung). Svajonës. G. Bašlaras (Bachelard). ormalistinë estetika. K. Belas 

(Bell), Ch. Ortega i Gasetas (Ortega y Gassett). Moteris ir kûryba. V. Vulf (Woolf). 

Tikëjimo klausimas (religijos filosofija) 

I. Kanto klausimas: ko galiu tikëtis? Dievas ir graikø filosofija. Egzistencinis, ontologinis, 

kosmologinis, teleologinis Dievo buvimo árodymai. Egzegezë ir hermeneutika. Patristika. Origenas, 

Augustinas, Tomas Akvinietis. Šventojo Rašto prasmës paieška. E. Roterdamietis, M. Liuteris 

(Luther). Religijos ir filosofijos perspektyvø atsiskyrimas. B. Spinoza. Moralinis tikëjimas. 

I. Kantas. Religija kaip begalybës intuicija. . E. D. Šlejermacheris (Schleiermacher). Tikëjimas 

kaip paradoksas. S. Kjirkegoras (Kierkegaard). Religinë patirtis. R. Otas (Otto). Ðventybë. 

enomenologija. Religinë kalba. Tikëjimas ir tyla. 

Istorijos prasmës klausimas (istorijos filosofija) 

Istorija kaip ciklas. M. Eliadë (Eliade). Istorija kaip kûrinys. Bûtasis, dabartinis ir bûsimasis 

laikas. Siela ir laikas. Augustinas. Romantinë istorija. J. G. Herderis (Herder). Ðvietëjiðkoji istorijos 

samprata. I. Kantas (Kant). Istorija ir pasaulinë dvasia. G. Hegelis (Hegel). Ekonominiø formacijø 

kaita. . Engelsas (Engels). Kultûrø kaita. O. Špengleris (Spengler). Civilizacijø kaita. A. Toinbis 

ilosofija 

303

ilosofija 

304 

(Toynbee). Ašinis laikas. K. Jaspersas (Jaspers). Istorija – ne mano praeitis. A. Šliogeris. Moralë 

ir istorija. I. Berlinas (Berlin). Istorijos prasmë. K. R. Poperis (Popper). 

Teisingumo klausimas (politinë filosofija) 

ilosofija ir politika. Antikos teisingumo samprata. Sofistai, Sokratas, Platonas, Aristotelis, 

Seneka. Politika ir moralë. N. Makiavelis (Machiavelli). Moralusis politikas ir politikos moralistas. 

I. Kantas. Nusistatymo ir atsakomybës etika. M. Veberis (Weber). Racionalusis politikas. K. R. 

Poperis (Popper). Dorovë ir ástatymas. Aristotelis. Ástatymo kilmë. T. Hobsas (Hobbes). 

Teisingumas ir aukšèiausioji valdþia. I. Kantas. Teisës leidyba ir vykdymas. Š. L. Monteskjë 

(Montesquieu). Teisë ir nuosavybë. G. Hegelis. Laisvë be socialinio teisingumo. . Hajekas 

(Hayek). Nešališkasis teisingumas. Dþ. Rolsas (Rawls). Istorinis teisingumas. R. Nozikas (Nozick). 

Teisingumo sferos. M. Valceris (Walzer). 

Kalbos filosofija 

Kalbos pamatiškumas. L. Jelmslevas (Hjelmslev). Kalba ir gestas. Þ. Þ. Ruso (Rousseau). 

Kalbos kilmë. . Nyèë (Nietzsche). Kalba ir jos vartojimas. L. Vitgenšteinas (Wittgenstein). Kalba 

kaip universalus raštas. G. V. Leibnicas (Leibniz). Galutinio þodyno problema. R. Rortis (Rorty). 

Kalba ir tyla. L. Vitgenšteinas, M. Heidegeris (Heidegger), M. Buberis (Buber). 

Mokslo filosofija 

Mokslas ir bandymas. I. Niutonas (Newton). Mokslininkas kaip teisëjas. I. Kantas. Ar mokslas 

paþásta tikrovæ? A. Einšteinas (Einstein). Mokslas ir tikëjimas. K. . fon Veiczekeris (von 

Weizsacher). Mokslas ir pasaulio patyrimas. M. Merlo-Ponti (Merleau-Ponty). Mokslas ir 

mokytumas. M. Montenis (Montaigne).

PAGRINDINË LITERATÛRA 

Sodeika T., Baranova J. ilosofija XI–XII kl. – Vilnius: Tyto alba, 2002. 

ilosofijos skaitiniai XI–XII kl. Eksperimentinë metodinë priemonë. Parengë L. Duoblienë. – 

Vilnius: Leidybos centras, 1999. 

ürst M., Trinks J. ilosofija. – Vilnius: Logos, 1995. 

ilosofinës etikos chrestomatija XI–XII. kl. Sud. J. Baranova. – Vilnius: Alma littera, 2001. 

Lietuvos filosofinë mintis. Chrestomatija. Sud. G. Mikelaitis. – Vilnius: Aidai, 1996. 


Andrijauskas A. Meno filosofija. – Vilnius, 1990. 

Anzenbacher A. Etikos ávadas. – Vilnius: Aidai, 1995. 

Anzenbacher A. ilosofijos ávadas. – Vilnius: Aidai, 1994. 

Baranova J. Etika: filosofija kaip praktika. – Vilnius: Tyto alba, 2002. 

Baranova J. Istorijos filosofija. – Vilnius: Alma littera, 2000. 

Baranova J. Politikos filosofija. – Vilnius: Pradai, 1995. 

Jacopozzi A. Religijos filosofija. – Vilnius: Aidai, 1997. 

Nekrašas E. ilosofijos ávadas. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidykla, 1993. 

Šliogeris A. Transcendencijos tyla. – Vilnius: Pradai, 1995. 

Tatarkievicz W. ilosofijos istorija. – Vilnius: Alma littera, 2001. 

ilosofija 

305

ilosofija 

306 

Pastaboms


Psichologija 

Mokyklinio psichologijos kurso paskirtis: 

² plësti moksleiviø humanitariná iðsilavinimà; 

² skatinti analizuoti þmoniø elgesá bei psichologines jo prieþastis, mokant suprasti save 

ir kitus; 

² atskleisti psichologinës pagalbos sau ir kitiems galimybes; 

² ugdyti santykiø su savimi, kitais, pasauliu harmonizavimo gebëjimus. 

Dalykas paèiais bendriausiais bruoþais supaþindina su psichologijos mokslo specifika (objektu, 

sistema, paþinimo bûdais, populiariausiomis sàvokomis, pagrindinëmis kryptimis ir þymiausiais 

jø atstovais), santykiu su kitais socialiniais bei humanitariniais mokslais, psichologø darbo 

ypatybëmis. 

Daugiausia dëmesio skiriama ugdomiesiems psichologijos dalyko aspektams: saviraiðkai, 

saviþinai, bendravimui, gebëjimams atpaþinti ir spræsti paprastas psichologines problemas; 

ávairioms praktiðkai naudingoms strategijoms (paþinimo, mokymosi, problemø sprendimo, 

sprendimø priëmimo ir pan.) mokytis; analitiniams gebëjimams, pagrástiems ágytomis psichologijos 

þiniomis, ugdyti. Taigi psichologijos dalyku siekiama patenkinti paþinimo, supratimo, pozityvaus 

bendravimo, savo asmenybës ir gyvenimo kûrimo poreikius, bûdingus vyresniojo mokyklinio 

amþiaus jaunuoliams. 

Psichologijos kursas pagrástas sveikos gyvensenos ir psichinës sveikatos puoselëjimo 

principais, humanistinës psichologijos nuostatomis. 


Psichologija dëstoma kaip pasirenkamasis dalykas IX–X ir XI–XII klasëse dvejus mokslo metus 

pagreèiui nediferencijuojant lygmenimis. Minimali programos apimtis – 68 akademinës valandos. 

IX–X ir XI–XII klasiø kursai kokybiðkai skiriasi. IX–X klasiø kursas labiau orientuotas á 

asmenybës ugdymà ir skirtas saviþinai, identitetui, socialiniams ágûdþiams ir bendrai gyvenimo 

orientacijai ugdyti. XI–XII klasiø kurse daugiau dëmesio skiriama profilinio mokymo 

reikalavimams supaþindinti su studijuojamos disciplinos specifika, todël psichologijos þinios 

pateikiamos ne tik kaip árankis, priemonë pragmatiðkiems tikslams siekti, bet ir kaip studijø 

objektas. 

Psichologija 

307

Psichologija 

308 

Psichologijos dëstymo Lietuvos mokykloje tradicija dar nesusiformavusi: dël mokytojø 

specialistø trûkumo daugelyje mokyklø psichologija apskritai nedëstyta, nenusistovëjæ ryðiai su 

kitais dalykais, labai nevienodas moksleiviø pasirengimas suvokti ðià disciplinà. Todël sudarant 

programos turiná apsiribota trumpu supaþindinimu su psichologija ir tomis sritimis, kurias dëstant 

jau ágyta ðiek tiek patirties: paþinimo, asmenybës ir socialine psichologija. Visos trys sritys yra 

plaèios, todël jas dëstant galima pasirinkti ávairius turinio variantus. 

Dëstant psichologijà bûtina atsiþvelgti á tai, kokie jos aspektai integruojami dorinio ugdymo 

pamokose. Psichologiniai aspektai gali bûti integruoti IX–X klasiø dorinio ugdymo kursuose. 

XI–XII klasiø etikos programoje psichologinis aspektas yra vienas ið trijø rekomenduojamø turinio 

pateikimo aspektø (kiti du – filosofinis ir taikomosios etikos), todël kai kurios temos gali dubliuoti 

psichologijos programos temas. Per etikos ir psichologijos pamokas taikomi analogiðki dëstymo 

metodai, bet dël ryðiø su filosofija XI–XII klasiø etikos pamokose daugiau dëmesio skiriama 

psichologijos tekstø analizei. 

Su kitomis socialinëmis disciplinomis – istorija, pilietiniu ugdymu – psichologijà sieja dalis 

bendrø tikslø ir temø: þmogaus socialumo paþinimas, individualistiniø egoistiniø ir prosocialiø 

nuostatø konfliktø sprendimas, grupiø psichologijos ir jos vaidmens istorijoje paþinimas, þmogaus 

prigimties, raidos paþinimas. 

Su literatûra bei filosofija sieja universali gyvenimiðka bei egzistencinë problematika ir 

þmogaus prigimties áþvalgos. 

Menø disciplinos artimos mokykliniam psichologijos kursui kai kuriais metodais ir tikslais 

(kûrybiðkumo, spontaniðkumo, saviraiðkos, individualumo ugdymo). 

Su gamtos mokslais psichologijà sieja þmogaus raidos dësningumø, biologinio prado ir 

gamtinio determinizmo paþinimas. 


Vienas iš mokyklinio psichologijos kurso tikslø yra sudaryti sàlygas ágyti svarbaus asmeninio 

patyrimo. Tai ámanoma tik tuo atveju, jei moksleiviai per pamokà yra aktyvûs. Aktyvumas gali 

bûti dvejopas: vidinis (stebëjimas, klausymas, iðgyvenimas, prisiminimas, ásivaizdavimas, kûryba, 

apmàstymas, vertinimas, sprendimø priëmimas) ir išorinis (kalbëjimas, raðymas, pieðimas, 

vaidinimas, ávairiø rûðiø bendravimas, medþiagos tyrimams rinkimas). Mokytojai turëtø skatinti 

ir vidiná aktyvumà, kaip suteikiantá kryptá asmenybës raidai, ir iðoriná, kaip ugdantá saviraiðkà, 

socialinius gebëjimus bei tarpasmeninius ryðius. 

Dëstant psichologijà mokykloje teorinë informacija turi bûti nuolat derinama su praktine 

moksleiviø veikla: ávairiø ágûdþiø ir gebëjimø ugdymo pratimais, problemø sprendimu ávairaus 

dydþio grupëse, projektais, tyrimais. Sudarant kurso planà, teorinës dalys turi bûti ið karto 

siejamos su praktinëmis. Dël ðios mokyklinio psichologijos kurso ypatybës psichologijos mokytojai

turëtø bûti ne tik teoriðkai pasirengæ specialistai psichologai, bet ir sugebantys vadovauti ávairiai 

veiklai (individualiai, grupinei, vaidybinei, kûrybinei, tiriamajai) pedagogai. 

Teorinë informacija per psichologijos pamokas gali bûti pateikiama paskaitø ir savarankiðkø 

teksto studijø bûdu. Apie suþinotus faktus gali bûti referuojama, jie gali bûti aptariami, aiðkinami. 

Dël nepakankamos moksleiviø brandos ir paþinties su psichologija teoriniams aspektams aptarti 

maþiau tinka diskusijø metodas, taèiau jis gali bûti taikomas praktinëms problemoms aptarti bei 

interpretuoti remiantis teorinëmis þiniomis. Teorija turëtø bûti iliustruojama aktualiais 

pavyzdþiais – mokyklinio gyvenimo, bendravimo, ðeimos psichologijos – mokanèiais stebëti, 

analizuoti, vertinti kasdienëje aplinkoje vykstanèius psichologinius procesus. 

Teikiant teorinæ informacijà gali bûti atliekamos ir tyrimo uþduotys: savistabos ir kitø stebëjimo, 

apklausos þodþiu ir naudojant anketas, elementariø mokykliniø eksperimentø, kai kuriø testø 

(pavyzdþiui, intelekto, kûrybingumo) iðbandymo. Moksleiviai turëtø ágyti tyrimø duomenø 

analizës, interpretavimo, rezultatø pristatymo kitiems patirties. Visa tai gerina aptariamø temø 

suvokimà ir supaþindina su psichologø darbo specifika. 

Psichologijos pamokoms svarbi saugi, palanki atvirumui atmosfera bei nuolatinis gráþtamasis 

ryðys, padedantis suvokti savo pasiekimus, palaikantis, skatinantis. Mokytojas, bûdamas 

emociðkai pozityvaus bendravimo modelis, turëtø jo iðmokyti ir klasës bendruomenæ. 

Turinys 

Trumpas psichologijos ávadas 

Mokslinë psichologijos samprata ir mitai apie psichologijà. 

Bendriausi psichologijos istorijos bruoþai. 

Psichologijos santykis su kitais mokslais, jos galimybës ir ribos. 

Ðiuolaikinës psichologijos struktûra. Psichologijos rûðys (meno, darbo, þaidimø, kûrybos, 

organizacinë, vadybos ir kt.). 

Psichologo, psichoterapeuto, psichiatro, psichoanalitiko darbo specifika. 

Psichologinë pagalba mokykloje, specialios tarnybos. 

Psichologiniai tyrimai ir jø etika. 

Saviugdos problematika 

Savæs paþinimo bûdø bei metodikø iðbandymas ir nuostata keistis, tobulëti. 

Informacija apie paramos bûdus 

Pedagoginiø, psichologiniø ir socialiniø tarnybø ávairovë bei teikiamos paslaugos. 

Psichologija 

309

Psichologija 

310 

Paþinimo psichologija 

Pojûèiai (kûno funkcijos ir ryðiai su aplinka, pojûèiø rûðys, pojûèio slenkstis, dirgikliai, pojûèiø 

lavinimas). 

Suvokimas (vientiso pasaulio vaizdo kûrimas, formos, erdvës, laiko, spalvø suvokimas, 

suvokimo iliuzijos). 

Atmintis ir iðmokimas (atminties vaidmuo psichikos struktûroje, trumpalaikë ir ilgalaikë 

atmintis, atminties apimtis, ásiminimo ir uþmirðimo dësniai, individualûs atminties skirtumai, 

iðmokimo teorijos). 

Vaizduotë (paskirtis, rûðys, pasyvioji ir aktyvioji vaizduotë, sapnai, svajonës, kûryba). 

Kalba, sàmonë ir màstymas (màstymo rûðys, vaizdas, simbolis, schema, kalbos ir sàmonës 

ryðys, kalbos raidos teorijos, sàvoka, samprotavimas, logika ir kûrybiðkumas, intelekto sampratos). 


Kritinio, probleminio, kûrybinio màstymo strategijø tobulinimas. 

Vaizduotës þaidimø taikymas kûrybiðkumui ugdytis, emocinei átampai maþinti, alternatyvioms 

iðeitims ieðkoti. 

Dëmesio ir atminties lavinimo bûdai, dëmesingumo ugdymasis ir ásiminimo strategijø 

mokymasis. 

Alternatyviø mokymosi bûdø taikymas ugdymosi spragoms ir problemoms ðalinti. 


Pedagoginiø psichologiniø tarnybø ir specialistø teikiama parama specialiøjø poreikiø vaikams 

ir ugdymosi motyvacijà praradusiems moksleiviams: tarnybos, jø koordinatës, teikiamø paslaugø 

pobûdis. 

Mokyklos specialistø (psichologo, socialinio darbuotojo ir kitø) teikiamos paramos sritys ir bûdai. 

Asmenybës psichologija 

Charakteris ir temperamentas (tipai, charakterio akcentuacijos). 

Motyvai ir motyvacija (poreikiai ir jø hierarchija, potraukiai, tikslai, perspektyvos, aspiracijos, 

interesai, orientacijos ir prasmës poreikis). 

Emocijos (rûðys, paskirtis, iðraiðka, kûno kalba, spontaniðkumas ir savikontrolë, afektai, 

agresija, emocinës krizës ir jø áveika). 

Asmenybës samprata (populiariausios asmenybës teorijos, asmenybës tipai). 

Savæs suvokimas (savivaizdþio kilmë, savivaizdþio ypatybës, teigiamas ir neigiamas savæs 

vertinimas, savigarbos poreikis, saviprezentacija).

Asmenybës raida (asmenybës kitimo bræstant dësningumai, populiariausios raidos teorijos). 

Gebëjimai ir intelektas (tipai, teorijos, sampratos). 

Psichikos sutrikimø samprata. 


Susivokimas savo jausmuose, nemaloniø, sunkiø iðgyvenimø priëmimo ir raiðkos bûdai, 

susivaldymà palengvinantys bûdai. 

Savivertës didinimo strategija, bûdai ir jø taikymas. 

Sunkiø iðgyvenimø, stresø keliamos átampos maþinimo bûdai, emociniø ir asmenybiniø 

problemø áveikimo bûdai. 

Ávairiø priklausomybiø atsiradimo prevencija: psichologinio atsparumo ugdymasis. 

Metapaþinimas ir saviugdos bûdai. 


Emocinës ir asmenybës krizës, jø poþymiai, bûdai gauti ávairiø tarnybø teikiamà paramà (kur 

ir kaip kreiptis). 

Bendraamþiø paramos vienø kitiems emociniø ir kitø kriziø metu bûdai. 

Socialinë psichologija 

Bendravimo psichologija (bendravimo rûðys, komunikacijos samprata, aktyvus klausymas, 

gráþtamasis ryðys, empatija, atribucijos klaidos). 

Socialiniai vaidmenys (jø samprata, paskirtis, kultûrinës ypatybës). 

Socialinës átakos (socialinis spaudimas, konformizmas, átikinimo dësningumai, manipuliacija, 

grupiø psichologija, socialinis pastiprinimas, grupinis màstymas, deindividualizacija). 

Socialiniai santykiai (palankumas ir prieðiðkumas, iðankstinës nuostatos, stereotipai, agresijos 

kilmë ir valdymas, potraukis, intymumas, draugystë ir meilë, pagalbos motyvacija ir altruistinis 

elgesys, socialiniai konfliktai ir jø sprendimas). 


Ávairiø bendravimo, kooperavimosi bûdø iðbandymas, gerinant klasës mikroklimatà. 

Kasdieniø gyvenimo ir bendravimo sunkumø áveikimo, konfliktø sprendimo gebëjimø 

ugdymasis. 

Pokyèiø priëmimas, nesëkmës, bendraamþiø atstûmimo iðgyvenimas, parama sau ir kitiems, 

bûdai susiklosèiusiai situacijai keisti. 

Psichologija 

311

Psichologija 

312 

Vadovëliai 

Gailienë D., Bulotaitë L., Sturlienë N. Asmenybës ir bendravimo psichologija. Vadovëlis XI–XII 

klasëms. – Vilnius: Tyto alba, 2002. 

M. ürst. Psichologija. – Vilnius: Lumen, 1998. 

Þelvys R. Bendravimo psichologija. – Vilnius, 1995. 


Suslavièius A. Socialinë psichologija. – Vilniaus universiteto leidykla, 1998. 

Suslavièius A. Paremiamoji psichologija. – Kaunas: Technologija, 2001. 

Myers D. G. Psichologija. – Poligrafija ir informatika, 2000. 

Bendravimo psichologija. – Kaunas: Technologija, 2001. 

Psichologijos atlasas. I t. – Vilnius: Alma littera, 2001.


Religijotyra 

Religijotyra, kaip ir filosofija, psichologija, profilinëje mokykloje yra pasirenkamasis dalykas. 

Jis siûlomas moksleiviams, norintiems suprasti religijos fenomenà, suvokti religijos raiðkos kitimà 

istorijoje, susipaþinti su ávairiomis religijos raidà aiðkinanèiomis teorijomis. 

Šis kursas vadintinas religijotyra tik ið dalies. Tai sàlyginis pavadinimas, nes religijotyra yra 

mokslinë disciplina, turinti specifinæ metodikà savo objektui – religijoms – tyrinëti. Religijos 

tiriamos kaip þmogaus santykio su ðventybe fenomenas apraðant faktus ir juos lyginant. 

Mokyklinis religijotyros kursas labiau atitiktø tai, kas vadinama religijø istorija arba pasaulio 

religijomis. Siûlant apibendrinto pobûdþio kursà religijoms aptarti, jo turinys sudarytas ið labai 

plataus spektro religinës informacijos, pradedant pirmykðèiø visuomeniø religiniais vaizdiniais, 

baigiant ðiuo metu atsirandanèiais religiniais judëjimais. Tokiam religijø tyrinëjimui mokykloje, 

kaip ir moksliniams tyrinëjimams, bûdingas neutralumas (neðaliðkas þvilgsnis „ið ðalies“), 

prieðingai nei mokantis tikybos, kurioje tikëjimo tiesos aptariamos „ið vidaus“. 

Dalyko tikslas – sudaryti sàlygas ugdytis kultûrinës savimonës pagrindus: supratimà apie 

kiekvienos kultûros ir religijos savitumà, nelygstamà vertingumà bei savo kultûros puoselëjimà, 

atsakomybæ uþ jos likimà. Taip pat svarbu, kad moksleiviai ugdytøsi kultûriná raðtingumà, 

tolerancijà ir gebëjimà dalyvauti visuomenës poliloge. 


Religijotyra dëstoma kaip pasirenkamasis dalykas XI–XII klasëse. Kursas supaþindina 

moksleivius su religijotyros objektu, seniausiø civilizacijø religijomis, Centrinës Amerikos, Vakarø 

Afrikos, Rytø religijomis. Atskirame skyriuje aptariamos monoteistinës religijos ir kursà uþbaigia 

naujieji religiniai judëjimai. Didelë programos apimtis gali bûti mokytojø siaurinama savo 

nuoþiûra pasirenkant temas (pavyzdþiui, seniausios civilizacijos, Rytø religijos, naujojo 

religingumo bruoþai ir kt.). 

Religijotyros dalykas glaudþiai siejasi su kitais profilinëje mokykloje dëstomais dalykais. Per 

religijotyros pamokas aptariama: 

² senosios civilizacijos religiniu aspektu ir ðiuolaikiniø religijø atsiradimas (gilina istorijos 

kursà), 

² geografinis religijø paplitimas (pleèia geografijos kursà), 

Religijotyra 

313

Religijotyra 

314 

² ritualai, apeigos, paproèiai (pleèia etikos kursà), 

² kulto ir dogmø ypatumai bei naujieji tikëjimai (sàsajos su tikyba), 

² kulto pastatai bei reikmenys (ryšys su menais), 

² analizuoja faktus atskleidþianèius raðytinius, tarp jø ir literatûrinius, ðaltinius (pleèia 

literatûros ávairovës ir paskirties suvokimà), 

² atskleidþia filosofinëmis prielaidomis suformuotà religijotyriná metodà (ryðys su 

filosofija). 

Aptariant ðiuolaikines religines tradicijas, ugdoma tolerancija kitatikiui, drauge su moksleiviais 

svarstant naujuosius tikëjimus, skatinamas socialinis aktyvumas ir kritiðkas jø vertinimas 

(ugdoma pilietinë savimonë). 


Dëstant religijotyros dalykà, kurio pagrindinæ dalá sudaro teorinë informacija, labai svarbu 

parinkti tinkamus metodus ávairiems ágûdþiams ir asmeniniams, socialiniams, komunikaciniams 

bei kritinio màstymo gebëjimams lavinti. Todël mokymas turëtø bûti organizuojamas ir paskaitø, 

ir savarankiðkø studijø bûdu. Savarankiðkos studijos – tai savarankiðkas informacijos konkreèiai 

temai parinkimas, tekstø analizë, problemø iðkëlimas ir tyrimas, referatø rengimas. Derinant 

paskaitiná ir savarankiðkà mokymàsi per pamokà tinka naudoti aktyviuosius metodus 

(pavyzdþiui, diskusijà, grupiná darbà), kad moksleiviai aptartø asmeninius pastebëjimus ir 

áþvalgas, formuluotø hipotezes, svarstytø problemas. 

Mokytojas, pateikdamas informacijà, turëtø skatinti moksleivius aktyviau, plaèiau ir iðsamiau 

nagrinëti kurso medþiagà. Kursas sudarytas siekiant ne atsakyti, o tik parodyti atsakymø á 

ávairius religijos klausimus paieðkø bûdus bei paskatinti tolesnëms savarankiðkoms studijoms. 

Nevertinant konkreèiø religiniø teiginiø ir nepropaguojant konkreèios religinës nuostatos 

religijotyros pamokose atskleidþiama didþiulë religinës sferos ávairovë. 

Turinys 

Religijotyros objektas. Pagrindinës religijotyros sàvokos. 

Kas yra religija? Ávairios religijos sampratos ir apibrëþtys (M. Miuleris (Müller), E. B. Tailoras 

(Tylor), V. Dþeimsas (W. James), N. Sioderblomas (Söderblom), E. Diurkheimas (Durkheim), A. 

Maceina ir kt.). Religija ir ðventybë pagal R. Otà (Otto). Religijotyra ir religijø istorija (M. Eliade). 

Religijos struktûra: doktrina, kultas, organizacija.

Religijø klasifikacija. Senovës religijos. Labiausiai paplitusios šiuolaikinio pasaulio religijos. 

Religijos kilmës klausimas religijotyroje. Paleolito þmogaus religingumas. Deivës motinos 

atsiradimas mezolito matricentrinëje sistemoje (M. Gimbutienë). Totemizmas, animizmas, 

fetiðizmas, manizmas, magija – teorijos apie religijos kilmæ. 

Seniausiø civilizacijø religijos 

Senovës Egipto religija 

Doktrina, kultas, organizacija. Dëmesys pomirtiniam gyvenimui. „Ka“, „Ba“, „Ach“ pradai. 

Mesopotamijos religija 

Doktrina, kultas, organizacija. Ðumerø ir Babilono religijø ypatumai. Gilgameðo epas. Mitø 

apie tvanà paralelës Tarpupyje ir krikðèioniðkojoje tradicijoje. 

Hetitø religija 

Doktrina, kultas, organizacija. Sinkretiðkumas (indoeuropieèiø ir Mesopotamijos átaka). 

Aukojimø ir ðvenèiø analogijos su senàja lietuviø tradicija. 

Indoeuropieèiai 

Irano arijai 

Avestos religinë kultûra. Zaratustros mokymas. Dualizmas. Pomirtinio gyvenimo samprata. 

Visuotinë eschatologija. 

Keltø religija 

Doktrina. Moteriðkojo prado vyravimas dievø panteone ir kulte. Kulto apeigø paslaptingumas. 

Organizacija: druidai, filidai, bardai. Tikëjimas reinkarnacija. 

Graikø religija 

Doktrina. Graikø mitologijos specifika – asmeniðkumas (Homeras, Hesiodas). Olimpo dievai. 

Kultas. Misterijos. Orakulai. Pomirtinio gyvenimo vaizdinys. Religinë organizacija. 

Romënø religija 

Doktrinos sinkretiðkumas. Romënø ir graikø dievø panteono analogijos. Kultas. Imperatoriaus 

garbinimas. Pomirtinio gyvenimo vaizdinys. Organizacija. Þmogaus ir dievo santykio filosofinis 

pobûdis. 

Lietuviø ikikrikðèioniðkoji religija 

Doktrina. Lietuviø ir senosios iranieèiø religijos panaðumai. Kultas. Organizacija. Þyniai. 

Pomirtinis gyvenimas. Vëlës, kaukai, baubai. 

Prûsø religija. Patricentriniai elementai. Romuvos klausimas. 

Religijotyra 

315

Religijotyra 

316 

Senoji slavø religija 

Pamario slavai. Kultas ir socialinë struktûra. 

Rytø slavai. Doktrina. Vladimiro religinë reforma. Kultas. Organizacija. 

Centrinës Amerikos mirusios religijos 

Majø religija ir actekø religija 

Doktrina, kultas. Saulës dievo maitinimas kraujo auka – esminë apeigø dalis. Organizacija. 

Religijos fenomenas. 

Vakarø Afrikos religijos 

Doktrina. Kultas. Tarnystë protëviø vëlëms. Organizacija. Raganos ir burtininkai. 

Reinkarnacija. 

Kinija 

Rytø religijos 

Konfucianizmas 

Konfucijus ir jo mokymas. ilosofinis-etinis doktrinos pobûdis. Ðventybës ir Dangaus samprata. 

Kultas. Ritualas li ir jo reikðmë kinø gyvenime. Organizacija. Kilnaus vyro idealas. 

Daoizmas 

Lao Dzë. Doktrina. Tikslas – kelio (dao) ieðkojimas ir galios (de) puoselëjimas. Pagrindinis 

veikimo principas – neveikimas (uvei). Þmogaus ir gamtos vienovë. Dievybiø panteonas. Kultas. 

Organizacija. Alchemija. 

Kinø budizmas 

Pagrindinës mokyklos. Èianbudizmas. 

Indija 

Vedø laikotarpis 

Dievai ir didvyriai. Kultas. Þmogus dievø akivaizdoje. Pomirtinio gyvenimo vaizdinys. 

Hinduizmas 

Doktrina. Brahmano samprata. Upanišados. Kultas. Organizacija. Jogos mokykla. Dharmos 

samprata. Karma. Sansara. Mokša. Doktrinos sinkretiškumas. 

Budizmas 

Sidharta Gautama. Doktrina. Kultas. Meditacija. Mandalos. Organizacija. Theravada ir

mahajana. Buda ir bodhisatva. Budizmo išnykimas Indijoje. Theravados budizmo sklaida 

Pietryèiø Azijoje. 

Dþainizmas 

Dþyna Vardhamana. Doktrina. Kultas. Pagrindinës atðakos. 

Tibetas 

Bonas – senoji Tibeto religija. Tibeto vadþrajanos budizmas. 

Japonija 

Šintoizmas 

Doktrina. Kultas. Organizacija. Amaterasu kultas ir kami samprata. Estetikos tradicija. 

Budizmas 

Iðtakos, istorinë apþvalga. Doktrinos. Kultas. Samurajai. Organizacijos. Dzenbudizmas. 

Mokytojo samprata. Kelio á nuðvitimà vaizdinys. Koanai. Rebušintas – ðintoizmo, konfucianizmo 

ir budizmo sintezë. 

Monoteistinës religijos 

Judaizmas 

Ikibiblinis senovës þydø – amoritø tikëjimas. Tora (Penkiaknygë) ir Talmudas. Trumpa þydø 

istorija pagal Penkiaknygæ. Doktrina. Kultas. Organizacija. Pobiblinis judaizmas. Judëjø ir 

krikðèioniø santykiai. Chasidai ir ortodoksai. Judaizmas Lietuvoje. 

Karaizmas 

Doktrina, kultas, organizacija. Karaizmo specifika: racionalizmas. Trumpa religijos istorija. 

Karaimai Lietuvoje. 

Islamas 

Muhamadas ir jo veikla. Koranas. Penkios pamatinës tiesos. Radikalusis monoteizmas. 

Poþiûris á kitas religijas. Islamiðkoji Kristaus samprata. Piligriminës kelionës á Mekà. Kultas. 

Organizacija. Dvi pagrindinës kryptys: sunitai ir ðiitai. Politiniai ir reformaciniai judëjimai. 

Islamiðkoji mistika – sufizmas. Islamas Lietuvoje. 

Krikðèionybë 

Krikðèionybës atsiradimas. Jëzaus Kristaus samprata: ir þmogus, ir Dievas. Naujasis 

Testamentas: kanonas ir apokrifinës knygos. Senojo ir Naujojo Testamentø santykis. Doktrina. 

Religijotyra 

317

Religijotyra 

318 

Ðv. Paulius, Nikëjos iðpaþinimas. Kultas. Krikðèioniø baþnyèios istorija. Rytø ir Vakarø 

krikðèionybë. Reformacija. Ekumeninis krikðèioniø judëjimas. 

Tradicinës Lietuvos krikðèioniðkosios baþnyèios: Romos apeigø katalikø, staèiatikiø, sentikiø, 

Rytø apeigø katalikø, evangelikø reformatø, evangelikø liuteronø doktrinos, kultas, organizacija. 

Religiniø praktikø specifika. 

Naujojo religingumo bruoþai pasaulyje ir Lietuvoje 

Naujøjø religiniø judëjimø (NRJ) fenomenas 

NRJ klasifikacija ir sklaidos tendencijos. Lietuvoje veikianèiø NRJ grupiø doktrinø bei veiklos 

principø apþvalga. 

Krikðèioniðkosios bei krikðèioniðkos kilmës NRJ 

Sekmininkai, baptistai, metodistai, adventistai, Visos Evangelijos baþnyèia, Kristaus baþnyèios, 

Naujoji apaðtalø baþnyèia, Jehovos liudytojai, mormonai, Suvienijimo baþnyèia (munistai). 

Sàmonës transformacijos grupës 

Ošo meditacija, Scientologijos baþnyèia, New age ir kitos grupës. 

Rytietiðkosios orientacijos religiniai judëjimai. Tradicija ir naujoviðkumas 

Bahajø religija. 

Tarptautinës Kriðnos sàmonës draugija ir jos veikla Lietuvoje. 

Dzenbudizmas Lietuvoje. 

Tibetiškojo budizmo formos Lietuvoje. 

Sai Babos sàjûdis.

Pagrindinë literatûra 

Beresnevièius G. Religijotyros ávadas. – Vilnius, 1997. 

Beresnevièius G. Religijø istorijos metmenys. – Vilnius, 1997. 

Kuzmickas B. Religijø istorijos antologija. I d. Judaizmas. Krikðèionybë. – Vilnius, 2000. 

Kuzmickas B. Religijø istorijos antologija. II d. Islamas. Hinduizmas. Budizmas. 

Konfucianizmas. Daoizmas. Ðintoizmas. – Vilnius, 2002. 

Pasaulio religijos. – Vilnius, 1994. 

Peškaitis A., Glodenis D. Ðiuolaikinis religingumas. Naujieji judëjimai ir iðraiðkos formos amþiø 

sandûroje. – Vilnius, 2000. 


Beresnevièius G. Dausos. – Vilnius,1991. 

Beresnevièius G. Baltø religinës reformos. – Vilnius, 1995. 

Eliade M. Ðventybë ir pasaulietiðkumas. – Vilnius, 1997. 

Eliade M. Amþinojo sugráþimo mitas. – Vilnius, 1997. 

Jacopozzi A. Religijos filosofija. – Vilnius, 1997. 

Krikðèionybës kronika. – Vilnius, 1999. 

Lenzenweger J. ir kt. Katalikø baþnyèios istorija. I t. – Vilnius, 1996. 

Lukðaitë I. Reformacija Lietuvos Didþiojoje Kunigaikðtystëje ir Maþojoje Lietuvoje. – Vilnius, 

1999. 

Lange N. Judaizmas. – Vilnius, 1996. 

Paškus A. Dievai, dvasios ir þmonës „Naujajame amþiuje“. – Kaunas, 1993. 

Paškus A. Idëjø sankryþoje. – Vilnius, 1992. 

Szyszman S. Karaizmas. – Vilnius, 2000. 

Shimmel A. Islamo ávadas. – Vilnius, 2001. 

Religijotyra 

319

Religijotyra 

320 

Pastaboms




STANDARTAI 

eninis ugdymas 

DAILË 

MUZIKA 

ÐOKIS 

TEATRAS 

XI–XII 

KLASËMS

eninis 

ugdymas 

322 

TURINYS 

Meninio ugdymo tikslas ir uþdaviniai 323 


Meninio ugdymo struktûra ir ryðiai su kitomis ugdymo sritimis 328 

Dailë 331 


Muzika 339 


Ðokis 347 


Teatras 353 


Rekomenduojama ir mokomoji literatûra 361

Meninio ugdymo tikslas ir uþdaviniai 

Apibrëþiant meninio ugdymo tikslà ir uþdavinius, atsiþvelgiama á naujà Lietuvoje ir kitose 

ðalyse ásitvirtinanèià meninio ugdymo sampratà: 

v menas laikomas tam tikra kalba ir komunikacijos priemone, kuriai suprasti bei vartoti 

reikia meninës ir estetinës kompetencijos1 . Meno kûriniai atveria savità ir turtingà 

prasmiø bei vertybiø pasaulá, kurio paþinimas yra toks pat reikðmingas, kaip ir 

mokslinis, matematinis, religinis ir kt. paþinimas. Asmeniui gebant stebëti, iðgyventi ir 

suvokti meno kûrinius, tenkinamas jo meninio paþinimo interesas, didinamas 

sàmoningumas, iðpleèiamos objektyviojo ir ypaè subjektyviojo pasaulio paþinimo ribos; 

v meniniai gebëjimai traktuojami kaip ávairiapusiai, apimantys ne vien intuicijos ir jausmø, 

bet ir intelekto raiðkà. Ávairios meno ðakos ugdo ávairias intelekto rûðis, kaip antai: 

muzikiná, erdviná, kineziná, socialiná (bendravimo) ir kt., be to, meninëje veikloje ugdomi 

suvokimo (analizës, lyginimo, apibendrinimo, vertinimo), kritinio màstymo, problemø 

sprendimo bei kiti protiniai gebëjimai, turtinama emocinë patirtis, ugdoma jausmø 

raiðkos kultûra, skatinamas asmenybës individualumo ir savarankiðkumo 

atsiskleidimas; 

v meninis ugdymas turi ir instrumentinæ, ir savaiminæ vertæ. Jis plëtoja moksleiviø 

bendruosius gebëjimus (asmeninius, socialinius ir kt.), puoselëja humanistinëmis 

vertybëmis grindþiamà asmens dvasiná pasaulá bei bendràjà meninæ ir estetinæ 

kompetencijà, reikalingà ávairiose gyvenimo srityse. Antra vertus, ugdo meninius ir 

estetinius moksleiviø gebëjimus, padedanèius iðreikðti save, komunikuoti, áprasminti 

savo gyvenimà kûrybiniu indëliu á bendruomenës, ðalies ir pasaulio meno kultûrà; 

v svarbiausia yra ugdyti moksleiviø visuminio estetinio suvokimo gebëjimus, nes ne visi 

moksleiviai taps menininkais ar meno srities darbuotojais. Ugdant meninius moksleiviø 

gebëjimus, plëtojamos ir jø estetinio suvokimo galios. Kad estetinis suvokimas, 

interpretavimas bei vertinimas bûtø pagrástesni, ávairiapusiðkesni, bûtina moksleiviams 

suteikti meno teorijos, istorijos, kritikos ir estetikos þiniø. Meninë ir estetinë moksleiviø 

bei visos visuomenës kompetencija, sàmoningas poþiûris á dabarties meno, tikrovës 

estetinæ raiðkà turi padëti laiduoti kultûros tæstinumà, esminës þmogiðkosios patirties, 

þiniø ir vertybiø perdavimà ið kartos á kartà; 

1 Kompetencija – mokëjimas atlikti tam tikrà veiklà, remiantis ágytø þiniø, ágûdþiø, gebëjimø, vertybiniø nuostatø visuma. 

eninis 

ugdymas 

323

eninis 

ugdymas 

324 

v meninio ugdymo svarba itin padidëja kuriant intelektualià, kompetentingà ir kûrybingà 

þiniø visuomenæ, kurios egzistavimas susijæs su nenutrûkstama þenklø bei informaciniø 

sistemø suvokimo, interpretavimo ir kûrybiniø sprendimø priëmimo tëkme. Joje itin 

reikalingi tampa savæs ir kitø paþinimo bei savikontrolës ágûdþiai, gebëjimai prisitaikyti 

ir gerbti kitoká (daþnai skirtingà) màstymo, darbo ir gyvenimo bûdà, platus saviraiðkos 

bûdø (taip pat ir meninës bei estetinës) spektras; 

v meninis ugdymas reikalingas kiekvienam þmogui. Meninio ugdymo procese veiksmingai 

ir harmoningai ugdoma þmogaus asmenybë – jo intelektinës, kûrybinës, emocinës, 

fizinës galios, verbalinës ir neverbalinës raiðkos gebëjimai, vertybiniø nuostatø sistema, 

todël galima ið esmës padidinti asmens dalyvavimo ávairioje socialinëje bei kultûrinëje 

veikloje galimybes. Meninis ugdymas – neatskiriama bendrojo ugdymo dalis, tolesnio 

moksleiviø mokymosi, gyvenimo bei darbo modernioje visuomenëje kokybës ir sëkmës 

prielaida. Drauge tai – investicija á mûsø ðalies ateitá. 

Svarbiausiasis meninio ugdymo tikslas – bendroji meninë ir estetinë kompetencija, sudaranti 

sàlygas moksleiviui prasmingai reikðtis, realizuoti savo kûrybinius polinkius, suvokti turtingà 

praeities bei dabarties meninës ir estetinës raiðkos pasaulá, savarankiðkai, aktyviai ir veiksmingai 

dalyvauti visuomenës ir kultûros gyvenime, menu ir groþiu praturtinti savo gyvenimà. 

Plëtojant bendràjà meninæ ir estetinæ kompetencijà, ágyvendinami ðie uþdaviniai: 

v lavinami moksleiviø gebëjimai reikðti savo sumanymus, mintis ir jausmus meno 

priemonëmis (improvizuoti, atlikti, komponuoti, kurti meninës raiðkos formas, 

panaudojant ávairias medþiagas, technologijas, struktûras, principus, stiliø ypatumus); 

v kaupiama meno kûriniø ir aplinkos savybiø estetinio suvokimo patirtis, puoselëjami 

subtilesni jø estetinio iðgyvenimo, analizavimo, interpretavimo ir vertinimo gebëjimai, 

susijæ su stiliumi, þanru, kontekstu, perteikiamos esminës tautos, Europos ir pasaulio 

humanistinës kultûros vertybës – estetinës, dorovinës, pilietinës, religinës, filosofinës; 

v supaþindinama su svarbiausiais ðiuolaikiniais meno kûrybos bûdais, kryptimis, meno 

formø sàsajomis bei su ðiø dienø Lietuvos ir pasaulio socialinio, kultûrinio gyvenimo 

bruoþais (globalizacija, þiniø visuomenës kûrimu, kultûrø ávairove); 

v skatinama ir padedama meninius bei estetinius gebëjimus, þinias, nuostatas pritaikyti 

vietos bendruomenës socialiniame ir kultûriniame gyvenime (organizuoti renginius, 

rengti parodas, spektakliø ir koncertø iðtraukas, pristatyti ávairius kûrybinius projektus 

ir pan.).

Puoselëjamos meninio ugdymo specifikà atitinkanèios svarbiausios vertybinës nuostatos: 

v estetinë nuostata á meno kûrinius, gamtà, sukurtà aplinkà ir gyvenamosios bei darbo 

vietos tvarkymà, þmoniø tarpusavio santykius ir bendravimà; 

v pagarba savo ir kitø þmoniø meninei kûrybai ir jos rezultatams, iðraiðkos 

individualumui, savitumui, originalumui; 

v poreikis patirti meniniø ir estetiniø iðgyvenimø, iðgyventi ir suvokti meno kûriná kaip 

estetinæ vertybæ; 

v nusiteikimas perimti tautinës, tradicinës kultûros ir ðiø dienø Europos bei pasaulio 

kultûros etinius ir estetinius idealus, bûti atviriems vykstantiems pokyèiams ir 

kritiðkiems bei atspariems destruktyviems masinës kultûros reiðkiniams; 

v nusiteikimas þvelgti á menà kaip á bendrøjø þmogaus vertybiø liudijimà ir asmens 

ávairiapusës saviugdos ðaltiná; 

v nuostata rinktis prasmingus, dvasiná þmogaus gyvenimà turtinanèius meno kûrinius, 

iðsiugdyti autentiðkà, nekonformistiðkà estetiná skoná, susiformuoti pagrástus meninës 

ir estetinës kultûros vertinimo kriterijus; 

v kûrybingumas ir atsinaujinimas kaip svarbiausios informacinëje ir daugiakultûrëje 

visuomenëje gyvenanèio þmogaus nuostatos. 


Mokant meninio ugdymo dalykø (dailës, muzikos, ðokio, teatro), derëtø laikytis ðiø svarbiausiøjø 

nuostatø: 

v Sudaryti sàlygas patirti meninius, estetinius iðgyvenimus. Svarbu sudaryti sàlygas 

moksleiviams patirti ávairius iðgyvenimus: meninius, susijusius su formos elementø ir 

jø santykiø kokybe, estetinius, grindþiamus perteikiamos prasmës suvokimu, þaismës, 

susitelkimo, sunkumø áveikimo, atradimo, kûrybinio dþiaugsmo ir pasitenkinimo 

jausmus. Ðie padeda atsipalaiduoti, spræsti emocines ir bendravimo problemas, taigi 

atlieka terapinæ, moksleivio vidiná pasaulá harmonizuojanèià funkcijà. 

Nuo to, ar pakankamai dëmesio bus skiriama moksleiviø iðgyvenimams, priklausys jø 

poreikis stebëti meno kûrinius tiek mokykloje, tiek jà baigus. Per iðgyvenimus 

suvokiamos meno kûrinio prasmës, ágyjamas meninis paþinimas. Meniniai ir estetiniai 

iðgyvenimai yra pagrindas moksleivio sukurtam produktui ir meniniams gebëjimams 

ávertinti, taip pat meno kûrinio interpretacijai ir vertinimui. 

eninis 

ugdymas 

325

eninis 

ugdymas 

326 

v Ugdyti moksleivio asmenybæ, puoselëti jo humanistiniø vertybiø sistemà. Per menà 

pedagogai turëtø padëti jaunuoliams susikurti humanistiniø vertybiø orientyrus, pagal 

kuriuos jie galëtø kreipti bei áprasminti savo paèiø gyvenimà ir santykius su þmonëmis. 

Meninëje veikloje turëtø bûti puoselëjamas moksleiviø savarankiðkumas, darbðtumas, 

kantrybë, atkaklumas, minèiø, sumanymø ir sprendimø laisvumas, taip pat atsakomybë 

ir tvirtas charakteris, padedantis gyventi ir veikti remiantis savo ásitikinimais ir sàþine, 

apginti savo bei kitø teises, oriai áveikti gyvenimo sunkumus. 

v Puoselëti komunikacinæ ugdymo kryptá. Meno kûriniai – tam tikros komunikavimo 

formos, perteikianèios prasmes, todël á ðià savybæ turëtø bûti labiau atsiþvelgiama ir 

ugdymo procese. Pats meninio ugdymo procesas turëtø bûti labiau grindþiamas menine 

komunikacija, nuolat keliant klausimus, ar moksleivis meno priemonëmis perteikia 

kûrybinius sumanymus, ar iðreiðkia formos elementus, ar kuriama forma pakankamai 

raiðki, átaigi, ar ji padeda uþmegzti bendravimo ryðá. Komunikacinë meninio ugdymo 

kryptis leistø iðvengti tiesmukiðko moksleivio raiðkos koregavimo, padëtø jam aiðkiau 

pajausti ir suvokti komunikacinæ meninio produkto prigimtá. Þinojimas, jog kitas asmuo 

(þiûrovas, klausytojas) þvelgia á jo kûriná tikëdamasis komunikacinio ryðio, skatina 

paties moksleivio kuriamos raiðkos suvokimà, kaip antai, balso ar instrumento 

skambëjimo klausymàsi muzikuojant, kûno judëjimo pajautimà vaidinant ar ðokant. 

Tai skatina ir didesnæ kurianèio moksleivio intuicijos, jausmø ir protinës veiklos sàveikà. 

v Natûraliai sieti meninæ raiðkà su teorijos, istorijos, estetikos, kritikos þiniomis. 

Meninio ugdymo, kaip ir bet kurioje kitoje ugdymo srityje, orientacija tik á þinias ar tik 

á praktinæ raiðkà menkina galutinius iðsilavinimo rezultatus. Todël svarbu, kad kûrybinë 

raiðka, meniniø gebëjimø lavinimas ir þiniø perteikimas bûtø natûraliai suderinti. 

Þemesnëse klasëse labiau atskleidþiami meniniai gebëjimai, o aukðtesnëse, atsiþvelgiant 

á nemaþà moksleiviø patirtá, labiau puoselëjami estetinio suvokimo ir vertinimo 

gebëjimai. Vienaip ar kitaip, meninë raiðka yra pamatinë ugdymo veikla: visose 

pakopose, taip pat ir baigiamosiose XI–XII klasëse, moksleiviai turi dainuoti, ðokti, 

vaidinti, uþsiimti dailës raiðka ir pan. 

v Iðlaikyti glaudþius integracinius ryðius su kitomis ugdymo sritimis (dalykais). Meninio 

ugdymo dalykø mokymas praturtina ir pagilina kitø dalykø mokymà, antra vertus, 

kitø dalykø þinios ir gebëjimai pritaikomi meno pamokose. Tam bûtina iðlaikyti 

glaudþius integracinius ryðius su kitais dalykais tiek turinio (þiniø, vartojamø sàvokø, 

terminø, nagrinëjamø kultûros epochø), tiek jo perteikimo laiko poþiûriu. Integraciniai 

ryðiai gali bûti: vienalaikiai (pvz., panaudojamos vieno dalyko þinios per kito dalyko

pamokas, kultûros epochos nagrinëjamos tuo paèiu metu); giminingi (vedamos bendros 

keliø dalykø pamokos, nagrinëjami giminingi turinio fragmentai); susipinantys (pavieniai 

moksleiviai ar nedidelës jø grupelës atlieka trumpalaikius ir ilgalaikius kûrybinius 

projektus, integruojanèius keliø dalykø þinias ir gebëjimus). 

v Taikyti aktyviojo ugdymo metodus. Per meninio ugdymo pamokas reikëtø vengti ilgø ir 

pasyviø pasakojimø, paskaitø ir panaðaus darbo bûdø. Vietoj jø taikytini ðiuolaikiniai 

aktyviojo mokymo metodai ir priemonës: grupinis darbas, improvizacijos elementai, 

„minèiø lietus“, dalijimasis patirtimi ir atradimais, darbo rezultatø pateikimas ir 

pristatymas, darbas su kompiuteriu ir kitomis technologijomis. Rekomenduotinas 

projektinis darbas, apimantis problemos formulavimo, planavimo, kûrybos, rezultatø 

vertinimo ir pateikimo procesus, padedantis sieti ir derinti ávairius (akademinius, 

kûrybinius, socialinius) gebëjimus. Ávairios meniniø projektø formos, besiskirianèios savo 

trukme, tema, interesais, turëtø bûti nuolat organizuojamos meno dalykø pamokose. 

v Taikyti ávairius interpretavimo bûdus. Moksleiviai, interpretuodami savo bei kitø 

kûrybà, turëtø naudotis ávairiomis priemonëmis, kaip antai, pantomiminiu ir ðokio 

judesiu, dailës raiðka ar jos sàvokomis (pvz., garso spalva), vaidybiniu veiksmu ir kt. 

Iðskirtinas þodinio interpretavimo metodas. Màstymas meno priemonëmis (kuriant 

formà) ir màstymas þodine kalba papildo vienas kità. Vartojant þodinæ kalbà, ávardijami 

estetinio ir meninio patyrimo metu kilæ iðgyvenimai, pastebimos reikðmingos formos 

detalës ir estetinës savybës, naudojamasi konteksto þiniomis, faktais, sàvokomis, 

terminais ir kt. Þodine kalba galima pagrásti savo meninius sumanymus, diskutuoti, 

analizuoti kûrinio, kûrëjo ir jo socialinës, kultûrinës aplinkos sàsajas. Interpretuojant 

þodþiu, lavëja meniniai, estetiniai ir kalbiniai gebëjimai, gerëja meninës tradicijos 

supratimas, formuojasi asmens vertybiniø orientacijø sistema. 

v Padëti apmàstyti patyrimo ir paþangos procesà. Kai moksleiviai ugdosi kûrybos, 

suvokimo ir vertinimo gebëjimus, tuo pat metu vyksta ir jø asmenybës psichologinio, 

socialinio bei kultûrinio tobulëjimo procesas. Kad jis bûtø veiksmingesnis, bûtina 

meninæ ir estetinæ patirtá ásisàmoninti (per ávardijimà, iðsisakymus, diskusijas, 

dienoraðèius, atsiminimus, raðant individualius ir klasës uþraðus, þurnalus). Patirties 

bei paþangos apmàstymas padeda moksleiviams pagilinti savæs paties, meno formos 

ir supanèio pasaulio supratimà. Apraðydami tai, kà iðmoko, suprato, moksleiviai susieja 

mokyklinæ patirtá su asmenine ir tai ásisàmonina. Tai padeda geriau save kontroliuoti, 

lengviau ir geriau veikti, pasiekti aukðtesnës kultûros. Visi, ne vien meninio, bet ir 

psichologinio, moralinio, socialinio savæs paþinimo aspektai yra svarbûs. 

eninis 

ugdymas 

327

eninis 

ugdymas 

328 

v Stiprinti ryðius su bendruomenës gyvenimu. Moksleiviai, dar tebesimokydami mokyklos 

suole, ágyjamà meninæ ir estetinæ kompetencijà turëtø pritaikyti spræsdami aktualias 

menines ir estetines vietos bendruomenës problemas. Todël itin skatintinas renginiø, 

koncertø, parodø, spektakliø organizavimas ir lankymas, áraðø rinkimas, diskutavimas 

apie ðiuolaikinio meno ir kultûros gyvenimo faktus bei problemas. Aktyvus ásitraukimas 

á socialinæ ir kultûrinæ veiklà svarbus jaunuoliams, tikrinantis savo meninæ perspektyvà 

bei ásisàmoninant meninio ugdymo visuomeninæ reikðmæ. 

Taip pat svarbu moksleiviø meninio ugdymo tikslais panaudoti vietos bendruomenës 

edukacines galimybes – muziejus, mëgëjø meno kolektyvus, studijas, klubus, jø meno 

vadovø ir atskirø menininkø kompetencijà. 

Meninio ugdymo struktûra ir ryðiai su kitomis ugdymo sritimis 

Meninio ugdymo sritá XI–XII klasëse sudaro keturi pagrindinëms meno ðakoms atstovaujantys 

meninio ugdymo dalykai: 

dailë; 

muzika; 

ðokis; 

teatras. 

Moksleiviui ágyjant bendràjà meninæ ir estetinæ kompetencijà, bet kuris ið ðiø dalykø yra lygiai 

svarbus. 

Mokant kiekvieno ið ðiø dalykø, plëtojami bendrieji meninio ugdymo gebëjimai: 

v sumanymø, minèiø ir jausmø reiðkimas meno priemonëmis ir komunikavimas su 

suvokëjais; 

v gebëjimø ir ágûdþiø, reikalingø kûrybiniams sumanymams, mintims ir jausmams perteikti 

meninës raiðkos forma, lavinimas; 

v meniniø ir estetiniø savybiø savo ir kitø meno kûriniuose iðgyvenimas, suvokimas, 

interpretavimas, vertinimas; 

v ávairiø meno ryðiø su istorija, estetika, kitomis kultûros sritimis, meno ðakø ir formø 

tarpusavio sàsajø paþinimas. 

Visi ðie gebëjimai yra glaudþiai susijæ, vienas kità sàlygoja ir vienas nuo kito neatskiriami.

Meniná ugdymà reglamentuoja bendroji dalyko programa ir iðsilavinimo standartai. Bendroji 

programa – tai dalyko turinio, o iðsilavinimo standartai – moksleiviø pasiekimø gairës. Bendroji 

programa yra ugdymo turinio, kurá mokytojas sukonkretina atskiros mokyklos, klasës ar vaiko 

lygmeniu, pagrindas. Iðsilavinimo standartai nusako siekiamus ugdymo rezultatus, ágyjamà 

moksleiviø kompetencijà, t.y. tai, kà jie, baigdami XI–XII klasiø pakopà, nepriklausomai nuo 

sukonkretinto ugdymo turinio, naudojamø vadovëliø bei taikomø metodø turi gebëti ir þinoti, 

kokias vertybines nuostatas turi bûti iðsiugdæ. 

Sudarant XI–XII klasëse kiekvienam moksleiviui galimybæ mokytis pagal individualius 

polinkius, siekius ir gabumus, kryptingiau ir geriau pasirengti tolesnëms profesinëms studijoms 

bei darbui, meninio ugdymo dalykø (dailës, muzikos, ðokio ir teatro) mokoma skirtingo sudëtingumo 

kursais – bendruoju ir iðplëstiniu. 

Bendrasis kursas skirtas ágyti meninio ugdymo dalyko pagrindus, laiduojanèius bendrà 

kultûriná moksleiviø iðprusimà, patirtá ir meninæ bei estetinæ kompetencijà, bûtinà tenkinant 

praktines gyvenimo reikmes. Ðis kursas plëtoja moksleiviø gebëjimus, susijusius su menine raiðka, 

estetiniu suvokimu ir meno kultûros (istorijos, teorijos, estetikos bei kritikos) paþinimu. Dalyko 

gebëjimø ugdymas glaudþiai siejamas su bendrøjø gebëjimø – asmens, màstymo ir problemø 

sprendimo, socialiniø, komunikaciniø, veiklos ir darbo – ugdymu. 

Bendrojo kurso turiná, á kurá áeina ir privaloma meninë raiðka1 , apibrëþia bendroji dalyko 

(dailës, muzikos, ðokio, teatro) programa, o rezultatus – bendrojo kurso pasiekimai. 

Iðplëstinis kursas plaèiau, giliau ir kryptingiau plëtoja þinias ir gebëjimus ið kurios nors vienos 

dalyko srities, kaip antai: dailës raiðkos ar dainavimo, reþisavimo, ðokio atlikimo ar jo kûrimo. Mokantis 

ðio kurso, atliekamos praktinio ir teorinio pobûdþio uþduotys. Iðplëstinis kursas rekomenduojamas 

tiems moksleiviams, kurie pasiþymi ryðkesniais meniniais, humanitariniais polinkiais 

ir gebëjimais, turi stiprià mokymosi motyvacijà ir savo profesinæ ateitá þada sieti su meno, 

humanitariniø ar socialiniø mokslø studijomis. 

Iðplëstinio kurso mokomasi pagal modulio programà, kuri pagilina vienos kurios nors dalyko 

srities þinias ir ugdo gebëjimus (pavyzdþiui, dailës raiðkos ar dainavimo). Moduliai, susijæ su tam 

tikra dalyko sritimi, gali bûti ávairûs. Pavyzdþiui, ið dainavimo srities gali bûti siûlomi chorinio arba 

ansamblinio dainavimo moduliai, kurie gali skirtis pagal atliekamà repertuarà (akademinis, folklorinis, 

dþiazo, roko muzikos dainavimas ir kt.). Galimi moduliai ávardijami kiekvieno meninio ugdymo dalyko 

(dailës, muzikos, ðokio, teatro) iðplëstinio kurso turinyje. Modulio programà parengia mokytojas, 

remdamasis bendrojo kurso programa ir atsiþvelgdamas á savo kompetencijà, mokyklos sàlygas ir 

menines tradicijas, kultûrinius regiono savitumus. Moksleivis iðsirenka toká modulá, kuris labiausiai 

atitinka jo individualià meninæ patirtá, interesus, polinkius, profesines linkmes. Modulio galima 

mokytis ne tik vidurinëje mokykloje, bet ir meno mokyklos, ávairiø meno ir kultûros institucijø 

(centrø, teatrø, muziejø) ásteigtuose ir patvirtintuose fakultatyvuose, bûreliuose, studijose. 

1 Realinio profilio moksleiviams skiriama 1 val., humanitarinio – 3 val. 

eninis 

ugdymas 

329

eninis 

ugdymas 

330 

Mokantis pagal iðplëstinio kurso (modulio) programà, iðsilavinimo standartø siekiama ið tos 

dalyko srities, kuri atitinka modulá arba yra jam artima. 

Moksleiviai, kurie mokosi iðplëstiniu kursu ir ketina laikyti egzaminà, mokydamiesi modulio 

gali atlikti baigiamàjá projektiná darbà. 

Meninis ugdymas glaudþiai siejasi su kitomis ugdymo sritimis (dalykais): 

v su doriniu ugdymu per socialinio bendravimo ir bendradarbiavimo gebëjimø, elgesio 

kultûros, pagalbos, savigarbos, pagarbos, atsakomybës, tolerancijos ir kitø vertybiniø 

nuostatø ugdymà; 

v su daile, muzika, ðokiu, teatru. Juos sieja bendros kultûros, istorijos, teorijos, estetikos 

ir kritikos þinios, meninës kûrybos proceso sudedamosios dalys, panaðûs meno kûrinio 

suvokimo, interpretavimo bei vertinimo principai, taip pat modernios meninës raiðkos 

formos (veiksmo menas, instaliacijos, performansas ir kt.); 

v su gimtàja ir uþsienio kalbomis. Per meno dalykø pamokas mokomasi aptarti 

sumanymà, perteikti meninæ ir estetinæ patirtá, vartoti terminus, sàvokas, todël drauge 

puoselëjama ir þodinës kalbos kultûra. Kita vertus, papildant þodinæ raiðkà 

neverbalinëmis meno (balso intonacijos, muzikos garso, judesio, vizualinës raiðkos) 

priemonëmis, sudaromos sàlygos labiau pajausti kalbos groþá, suvokti naujus þodinës 

kalbos prasminius niuansus; 

v su kûno kultûra per moksleiviø fiziniø gebëjimø (koordinacijos, vikrumo ir kt.) bei 

savybiø (jëgos, greièio, iðtvermës, reaktyvumo, plastiðkumo ir kt.) ugdymà, sveikatos 

stiprinimà, judesiø ir elgsenos kultûros, kûno ir dvasios darnos puoselëjimà, per 

patiriamà malonumà judëti; 

v su socialiniu ugdymu meno dalykus sieja bendros þinios apie kitø tautø ir ðaliø gyvenimà 

ávairiais istoriniais laikotarpiais, meno ðakø istorinæ raidà ir pasiekimus, ypaè meno 

kûriniø politinio, socialinio, kultûrinio konteksto, meno visuomeninio vaidmens 

ávairiose istorinëse epochose paþinimas; 

v su gamtos ir tiksliaisiais mokslais per sveikos gyvensenos ágûdþiø ugdymà, gilinamas 

þinias apie þmogaus organizmo sandarà ir kûno daliø funkcijas (akies ir rankos 

koordinavimas pieðiant, kûno judesiø koordinavimas ðokant bei vaidinant, taisyklingas 

kvëpavimas kalbant, vaidinant, dainuojant) bei kt.

Dalyko tikslas ir uþdaviniai 

Dailë 

Dailës dalyko mokymas bendrojo lavinimo mokyklos baigiamosiose XI–XII klasëse remiasi 

pradinëje bei pagrindinëje mokyklose ágyta moksleiviø patirtimi ir iðugdytais gebëjimais. Ðiose 

klasëse pagrindinis dalyko tikslas – prasminga ir tikslinga jaunuoliø dailës raiðka, dailës reiðkiniø 

paþinimas bei gebëjimai meninæ ir estetinæ patirtá taikyti gyvenime. 

Siekiama: 

v padëti moksleiviams savarankiðkai ir tikslingai pasirinkti vizualinës kûrybos priemones, 

bûdus ir kompozicinius sprendimus, juos tirti bei eksperimentuoti ágyvendinant savo 

kûrybinius sumanymus; 

v sudaryti sàlygas ir skatinti analizuoti ávairius praeities ir dabarties dailës reiðkinius, 

ugdyti dailëtyrinius gebëjimus bei gebëjimà dirbti su ávairiais informacijos ðaltiniais; 

v skatinti kûrybiðkai interpretuoti ávairias praeities ir dabarties menines idëjas siekiant 

originalesnës vizualinës raiðkos; 

v individualumà derinti su gebëjimu dirbti kûrybinëse grupëse, puoselëti moksleivio 

atsakomybæ uþ savo veiklà ir bendro darbo rezultatus; 

v sudaryti sàlygas patirti kûrybinio darbo dþiaugsmà, ugdyti gebëjimà savikritiðkai ir 

teigiamai vertinti kûrybiná rezultatà, plësti paþinimo, patirties, meninës nuovokos ir 

estetinio jautrumo skalæ; 

v padëti paþinti pasaulio bei Lietuvos kultûros paveldà, suvokti jo reikðmæ, ugdyti paveldo 

iðsaugojimo ir puoselëjimo poreiká; 

v plëtoti estetinio aplinkos tvarkymo ir parodinæ veiklà, skatinti aktyviai dalyvauti 

kultûrinëje raiðkoje, ugdyti kûrybinës bei kultûrinës raiðkos rezultatø pristatymo 

gebëjimus, padëti estetinæ ir vizualinæ patirtá panaudoti kasdieniniame gyvenime, 

aplinkoje ir bendraujant su þmonëmis. 


Dailës dalykas apima vaizduojamàjà ir taikomàjà dailæ, architektûrà, liaudies menà, 

ðiuolaikinius vizualinius menus bei dailëtyrà. 

Dailë 

331

Dailë 

332 

Dailës dalyko turiná sudaro ðios sritys: 

v dailës raiðka (spalvinë, grafinë, erdvinë); 

v dailëtyra (dailës istorija ir paveldas, dailës teorija, dailës kritika ir estetika); 

v dailës raiðka socialinëje kultûrinëje aplinkoje. 

Dailës teorija – tai pradinëje bei pagrindinëje mokykloje ágytos þinios, kurios yra taikomojo 

pobûdþio ir intensyviai panaudojamos XI–XII klasiø moksleiviø dailës raiðkoje. Dailës kritikos 

ir estetikos problemos bei þinios taip pat nëra savitikslës, jos yra taikomojo ir integruojamojo 

pobûdþio. 

Turinys 


Dailës raiðka: 

v aplinkos (gamtos ir þmogaus sukurtos) stebëjimas, fiksavimas ir kûrybinis 

interpretavimas dailës raiðkoje; 

v vizualinës iðraiðkos elementø paþinimas ir tikslingas jø taikymas kûryboje; 

v kompoziciniø dësningumø bei struktûrø tikslingas pasirinkimas ir kûrybiðkas jø 

taikymas; 

v medþiagø, darbo priemoniø ir technikø paþinimas, tikslingas jø pasirinkimas ir praktinis 

taikymas; 

v vaizdavimo objektø ir idëjø sàmoningas pasirinkimas ir perteikimas; 

v kuriamojo objekto formos, turinio ir funkcionalumo derinimas; estetinis objekto 

áprasminimas aplinkoje; 

v kûrybiniai individualumo, originalumo ir meniðkumo ieðkojimai. 

Dailëtyra (dailës istorija ir paveldas, dailës teorija, dailës kritika ir estetika): 

Dailës istorijos problemos: 

v senosios pasaulio kultûros ir jø átaka Vakarø Europos klasikinei, modernistinei ir 

postmodernistinei dailei; 

v etnokultûra, tautodailë ir jos atspindþiai profesionaliojoje dailëje. Mëgëjø dailë ir jos 

apraiðkos Lietuvos ir pasaulio dailëje; 

v Vakarø Europos ir Lietuvos klasikinës dailës reiðkiniai; 

v modernizmas ir XX a. Lietuvos dailë: meno srovës, judëjimai, grupuotës; 

v ðiuolaikinis menas, postmodernizmo epocha. Meno pokyèiai;

v kièo apraiðkos masinëje kultûroje; 

v ávairiø epochø, kultûrø bei stiliø santykiai ir jø palyginimas ávairiais poþiûriais; 

v pasaulëþiûra, religija ir simboliai dailëje; 

v dailës kûrëjai ir jø gyvenamasis laikotarpis; 

v þmogaus santykiø su pasauliu iðraiðka dailëje. 

Dailës teorija: 

v dailës terminai ir jø vartojimas; 

v dailës rûðys, ðakos, þanrai, stiliai, meninës kûriniø ypatybës: vizualinës iðraiðkos 

elementø deriniai, vaizdo, erdvës kûrimo ir idëjos perteikimo bûdai, kompozicinës 

sandaros; 

v medþiagos, technikos ir technologijos. 

Dailës kritikos ir estetikos problemos: 

v dailës kûrinio ar reiðkinio analizës bei interpretacijos principai, funkcionalumo 

nustatymas. ormos ir turinio sàveika. Savo sukurto objekto ar dailës reiðkinio analizë; 

v gamtos ir þmogaus sukurtos aplinkos estetiniø savybiø tyrinëjimas, analizavimas, 

interpretavimas, vertinimas bei ryðio su asmenine patirtimi nustatymas; 

v dailës objektø ir reiðkiniø tarpusavio átakø, iðtakø ir meninës sàveikos nustatymas; 

v ávairiø meno srièiø tarpusavio santykiai ir estetinës problemos; 

v Lietuvos kultûrinës informacijos (periodikos, radijo, TV ir kitos) analizë; 

v parodos ir ekspozicijos, meninës akcijos. Jø socialinës kultûrinës reikðmës ávertinimas, 

parodø recenzijos. 

Dailës paveldo paþinimas, vertinimas ir sklaida: 

v þymiausi pasaulio ir Lietuvos muziejai, svarbiausios jø kolekcijos. Galerijos ir jø 

edukacinë veikla. Meno kûriniø kolekcionavimas; 

v paminklotyra ir paminklosauga. Restauracinë veikla; 

v paveldo tyrimo, dokumentavimo, vertinimo ir populiarinimo bûdai. 

Dailës raiðka socialinëje kultûrinëje aplinkoje: 

v moksleiviø dailës darbø, meninës, kûrybinës ar tiriamosios veiklos pristatymai ir 

parodos; 

v mokyklinë periodika: laikraðèiai, biuleteniai, lankstinukai, vizualinës raiðkos skiltys 

interneto puslapiuose ir kt.; 

Dailë 

333

Dailë 

334 

v moksleiviø kûrybinës raiðkos darbai artimiausioje aplinkoje: dailës darbai, netradicinio 

ðiuolaikinio meno projektai, pvz., meninës akcijos, instaliacijos ir kt.; 

v moksleiviø integraciniai kultûriniai projektai: 

teminiai bendrosios kultûros projektai, 

specializuoti kûrybinës raiðkos projektai, 

teminës parodos-projektai, 

tiriamieji kultûros reiðkiniø ir personalijø projektai (spaudos, parodø, meno 

renginiø, TV kultûros laidø apþvalgos, vietos dailininkø, tautodailininkø, kultûros 

veikëjø kûrybos apibendrinimai). 


Iðplëstiniu kursu siûlytina mokytis ðiø moduliø: 

Dailës raiðkos: 

v vaizduojamoji dailë ar jos sritys: pieðimas, tapyba, skulptûra, grafika, knygos menas; 

v taikomoji dailë ar jos sritys: keramika, tekstilë ir kt.; 

v scenografija; 

v dizainas ar jo sritys (buitinis, reklaminis, drabuþiø ir kt.); 

v architektûrinio konstravimo ir projektavimo pradmenys, interjeras; 

v ðiuolaikiniø technologijø menai ar jø sritys: kompiuterinë grafika, fotografija, 

videomenas ir kt.; 

v netradicinës meninës raiðkos formos: akcijos, instaliacijos ir kt. 

Dailës paþinimo ir raiðkos socialinëje kultûrinëje aplinkoje: 

v dailës istorija; 

v vietos dailës paveldo paþinimas; 

v tautodailë; 

v dailëtyros diskusijø klubas (vizualinës kûrybos ðiuolaikinëmis technologijomis, dailës, 

menø, mokslo integracijos; dailës ávykiø ir reiðkiniø tyrimas); 

v mokykliniø meno renginiø dizainas; 

v mokyklinë periodika: laikraðèiai, biuleteniai, lankstinukai, interneto puslapiø tvarkymas 

ir kt.; 

v aplinkos estetinis tvarkymas; 

v integruotos kultûrinës veiklos projektai (paskaitos, konferencijos, pristatymai, 

straipsniai ir kt.).

Dalyko sritys Esminiai gebëjimai 

DAILËS RAIÐKA: 

Vaizdø plokðtumoje ir erdviniø 

formø kûrimas 

Aplinkos objektø bei reiðkiniø 

stebëjimas, tyrimas, analizavimas, 

vertinimas ir kûrybinis 

interpretavimas 

DAILËTYRA: 

Dailëtyros þiniø panaudojimas 

raiðkoje 

Perteikti vaizdà spalvinëmis, 

grafinëmis, erdvinëmis 

priemonëmis (pieðiant, tapant, 

raiþant, lipdant, modeliuojant, 

konstruojant, projektuojant ir t.t.). 

Stebëti, analizuoti, atrinkti ir 

ávairiomis priemonëmis fiksuoti 

aplinkos objektø ir reiðkiniø 

vizualinius estetinius iðgyvenimus. 

Tirti, vertinti, kûrybiðkai 

interpretuoti aplinkos objektø bei 

reiðkiniø inspiruotas idëjas. 

Remiantis kompozicijos 

dësningumais ir principais 

(simetrija, asimetrija, statika, 

dinamika, kontrastu, niuansu, 

proporcija, ritmu, akcentu ir kt.) 

kurti kompozicines struktûras. 


PASIEKIMAI 


Þino ir kurdamas taiko mokytojo pasiûlytas ar 

paties pasirinktas tapybos (ávairiø daþø, spalvø 

ir atspalviø tapymo ar aplikavimo, mozaikos, 

vitraþo), grafikos (anglies, pieðtuko, tuðoplunksnelës, 

flomasterio, aplikuotos ar raiþytos 

kliðës ir jos atspaudø), erdviniø formø kûrimo 

(plastilino, molio, gipso, papjë maðë, vielos, 

vyteliø, kartono, popieriaus ir kitø) medþiagas ir 

iðraiðkos priemones. 

Mokytojo pasiûlytomis priemonëmis fiksuoja 

aplinkoje pastebëtas menines ir estetines 

objektø ar reiðkiniø ypatybes, patirtus áspûdþius. 

Renka kûrybai reikalingà medþiagà, grupuoja 

aplinkos reiðkiniø sukeltas idëjas ir pagrindþia 

kûrybiná sumanymà. 

Interpretuoja aplinkos inspiruotas idëjas ir 

iðreiðkia kûryboje ar pritaiko aplinkoje. 

Þino vizualinës iðraiðkos elementus (spalva, 

atspalvis, tonas, koloritas, taðkas, linija, dëmë, 

tekstûra, faktûra, ðviesa, ðeðëlis, tûris, forma, 

tektonika, aþûras ir kt.), juos panaudoja 

kompozicijose atsiþvelgdamas á savo estetinius 

iðgyvenimus. 

Jauèia medþiagos ir formos santyká, tikslingai 

pasirenka ir kûrybingai taiko ávairias tapybos, 

grafikos, erdviniø formø kûrimo iðraiðkos 

priemones. 

Tikslingai atrenka ir savo kûryboje ávairiomis 

priemonëmis fiksuoja aplinkoje pastebëtas 

menines ir estetines objektø ar reiðkiniø 

ypatybes, patirtus áspûdþius. 

Savarankiðkai renka kûrybinæ medþiagà, pastebi 

subtilius aplinkos pokyèius, grupuoja kilusias 

idëjas ir pagrindþia kûrybiná sumanymà. 

Interpretuoja, transformuoja aplinkos reiðkiniø 

sukeltas menines idëjas savo kûryboje ar 

estetiðkai áprasmindamas aplinkoje. 

Prasmingai pasirinktomis vizualinës iðraiðkos 

priemonëmis komponuoja meniná vaizdà 

perteikdamas idëjà ir savo estetinius 

iðgyvenimus. 

335 

Dailë


Dailëtyros þiniø panaudojimas 

tiriant, analizuojant ir kûrybiðkai 

interpretuojant dailës paveldà, 

dailës istorijos, ðiuolaikinës dailës 

bei meno reiðkinius. 

Idëjø raiðkai pasirinkti ir pritaikyti 

ávairias medþiagas bei technikas 

(ir ðiuolaikines technines 

priemones), árankius ir darbo 

bûdus. 

Þinoti realistiná, sàlyginá, 

abstraktøjá ir kt. vaizdavimo bûdus 

ir juos prasmingai pasirinkti. 

Paþinti ir taikyti meninius 

vizualinës informacijos perteikimo 

bûdus ir priemones (dydþiø, 

erdviø, ritminiø struktûrø 

santykius, spalvos, formos, 

medþiagos bei ðrifto ir vizualiniø 

objektø sàveikà, jos ávairovæ). 

Vertinti savo ir draugø kûrybà, 

remiantis dailës teorijos þiniomis 

ir dailës kritikos bei estetikos 

ágûdþiais. 

Paþinti, analizuoti ir vertinti 

praeities bei dabarties dailës 

kûrinius ir reiðkinius 

remiantis dailëtyros þiniomis. 

PASIEKIMAI 


Þino daþniausiai naudojamø ir moksleiviui 

prieinamø medþiagø savybes, iðmano darbo 

su ðiomis medþiagomis bûdus ir gali panaudoti 

keletà technikø siekdamas perteikti idëjà 

pasirinktoje dailës srityje. 

Kurdamas realistiniu vaizdavimo bûdu 

perteikia pagrindinius vaizduojamo objekto ar 

sumanymo bruoþus bei nuotaikà. 

Áþvelgia vaizduojamø objektø ar idëjø 

bûdingiausias savybes ir bruoþus, jas 

apibendrina, stilizuoja ar dekoratyvina. 

Abstrahuoja vaizdinius, geba perteikti norimas 

idëjas abstrakèiu ar kitokiu vaizdavimo bûdu. 

Þino meninius vizualinës informacijos 

perteikimo bûdus ir priemones, taiko juos 

kurdamas afiðà, plakatà, lankstinukà ar 

mokykliná videomenà. 

Vertindamas savo ir draugø dailës kûrinius 

aptaria pagrindinius komponavimo bûdus ir 

menines ypatybes. Tolerantiðkai iðsako savo 

nuomonæ. 

Nusako bent keletà skiriamøjø nagrinëjamo 

kûrinio bruoþø, meno simboliø, kitø meniniø 

ypatybiø, atspindinèiø epochø stilius ar meno 

kryptis. 

Pasirinktoje dailës srityje tikslingai derina ir 

naudoja medþiagas bei technikas, 

eksperimentuoja ir iðradingai naudoja 

technines jø galimybes siekdamas meniðkumo. 

Perteikia esmines vaizduojamo objekto ar 

sumanymo charakteristikas: formà, spalvà, faktûrà, 

proporcijas, perspektyvà bei patirtà emociná áspûdá. 

Apibendrina, stilizuoja, dekoratyvina ir tikslingai 

transformuoja vaizduojamø objektø ir idëjø 

bruoþus. 

Naudodamas ávairias iðraiðkos priemones kuria 

originalø abstraktø ar kitokio pobûdþio vaizdà, 

átaigiai realizuoja ir pagrindþia savo idëjà. 

Kurdamas informacinës paskirties vizualiná 

objektà prasmingai taiko iðraiðkos elementus, 

stiprinanèius komunikacines kûrinio savybes, 

siekia originalumo ir átaigumo. 

Vertindamas savo ir draugø dailës kûrinius 

nusako pagrindines kompozicines dalis, jø 

santykius, ávertina menines idëjos perteikimo 

ypatybes. Savo vertinimus iðsako tolerantiðkai. 

Aptaria esminius skiriamuosius kûriniø 

bruoþus, meno simbolius, kitas menines 

ypatybes, kurios apibûdina kûrinio sukûrimo 

laikà, vietà, kultûrà ar stiliø. Lygina stilius 

iðsakydamas asmeninius vertinimus. 

336 

Dailë


Paþinti, tirti, analizuoti, vertinti, 

dokumentuoti paveldà. 

Kûrybiðkai interpretuoti praeities 

ir dabarties dailæ. 

Orientuotis ávairiose meno 

formose (folklore, muzikoje, 

teatre, ðokyje, kine, TV, fotomene, 

videomene ir t.t.). 

Paþinti ir vertinti masinës kultûros 

reiðkinius. 

PASIEKIMAI 


Suvokia ir nusako pagrindines aptariamo 

laikotarpio idëjas, formavusias dailës stiliø, 

kûriniø problematikà ir meno kryptis. 

Apibûdina dailës paskirtá aptariamo istorinio 

laikotarpio visuomenëje. 

Þino keletà þymiausiø pasaulio ir Lietuvos 

meno muziejø bei meno ðedevrø, apibûdina 

jø meninæ reikðmæ. 

Þino vertingus artimiausios aplinkos meno 

objektus. Apibûdina jø kilmæ, padeda rûpintis 

jø iðlikimu. 

iksuoja vertingus meno objektus (eskizuoja, 

fotografuoja), þino jø metrikavimo bei 

apraðymo bûdus. 

Naudojasi pasiûlytomis informacijos 

priemonëmis ir ðaltiniais, jais remdamasis 

apibendrina tyrimus ir pristato. 

Pasirinktomis ar mokytojo pasiûlytomis 

priemonëmis ir bûdais perkuria dailës kûriniø 

ar reiðkiniø sukeltus iðgyvenimus. 

Atpaþásta menø sintezës formas, apibûdina jø 

sàveikà. 

Apibûdina populiariosios kultûros ir kièo 

apraiðkas, iðsako savo áspûdþius. 

Suvokia ir aptaria meno kûriniø problematikà, 

to laikotarpio idëjas ir átakas, formavusias dailës 

stiliø ir menines tendencijas. Apibûdina meno 

paskirtá ir estetines paþiûras aptariamo istorinio 

laikotarpio visuomenëje. 

Þino þymiausius pasaulio ir Lietuvos meno 

muziejus, galerijas, atpaþásta pagrindinius 

pasaulinio meno ðedevrus, orientuojasi 

Lietuvos dailës muziejø nuolatinëse 

ekspozicijose. 

Þino vertingus artimiausios aplinkos meno 

objektus, jø kilmæ ir reikðmæ, rûpinasi jø iðlikimu 

ir populiarinimu. Domisi savo aplinkos kûrëjais 

ir jø kûryba. 

iksuoja vertingus meno objektus, sudaro 

metrikos bei tyrimø apraðus; perkelia á vaizdinæ 

ar kultûrinæ raiðkà (straipsniai, meniniai projektai 

ir kt.). 

Savarankiðkai naudojasi ávairiomis informacijos 

priemonëmis ir ðaltiniais, apibendrina tyrimus, 

ávairia forma juos pristato, iðsako savo 

vertinimus. 

Ávairiais iðraiðkos bûdais ir priemonëmis 

kûrybiðkai interpretuoja dailës kûriniø ir 

reiðkiniø sukeltus iðgyvenimus. 

Panaudoja menø sàveikos elementus savo 

kûryboje, domisi naujomis meno idëjomis, 

eksperimentuoja. 

Tiria, analizuoja ir kritiðkai vertina ávairius 

masinës kultûros reiðkinius, jø apraiðkas dailëje. 

337 

Dailë


DAILËS RAIÐKA SOCIALINËJE 

KULTÛRINËJE APLINKOJE: 

Vizualinës raiðkos ir dailëtyros 

gebëjimø taikymas socialinëje 

kultûrinëje raiðkoje 

Stebëti ir analizuoti Lietuvos bei 

artimiausios aplinkos dailës ir 

kultûros gyvenimà. 

Dalyvauti bendruomenës dailës ir 

kultûros gyvenime. 

Dalyvauti kûrybiniuose 

projektuose. 

PASIEKIMAI 


Lanko ir aptaria parodas, seka kultûrinius 

renginius. Pristato pasirinktà ekspozicijà, 

parodà, ávyká, iðsako savo áspûdþius. 

Dalyvauja kolektyvinëje meninëje kûryboje, 

þino darbø eksponavimo bûdus, padeda rengti 

parodø ekspozicijas. 

Tikslingai dalyvauja projektiniø grupiø veikloje, 

pristato savo veiklos rezultatà. 

Stebi ir analizuoja meno reiðkinius 

(parodas, koncertus, spektaklius), iðsako savo 

poþiûrá ir estetinius vertinimus. 

Kultûrinio gyvenimo idëjas kûrybiðkai 

interpretuoja savo raiðkoje ir nurodo idëjos 

ðaltinius. 

Aktyviai dalyvauja kolektyvinës meninës 

kûrybos projektuose, savarankiðkai 

apipavidalina ir eksponuoja savo ar draugø 

kûrybà. 

Iniciatyviai ir kûrybiðkai dalyvauja projektinëje 

veikloje, siûlo ir kuria individualius projektus. 

338 

Dailë


Muzika 

Muzikinio ugdymo tikslas – iðugdyti kûrybiðkà, aktyvià, estetinei ir kultûrinei patirèiai atvirà, 

prasmingai savo kûrybinius polinkius realizuoti bei kultûrines reikmes tenkinti gebanèià 

asmenybæ. Muzikinis ugdymas vidurinëje mokykloje turi laiduoti, kad moksleiviai ágytø 

kiekvienam þmogui bûtinà muzikiná iðprusimà ir raðtingumà, gebëtø dalyvauti savo aplinkos 

muzikiniame gyvenime, muzika praturtinti asmeniná gyvenimà. 

XI–XII klasëse siekiama plëtoti muzikinius ir bendriuosius gebëjimus, reikalingus moksleivio 

muzikinei perspektyvai kurti: 

v puoselëjant muzikavimo ir kûrybos gebëjimus, lavinant stiliaus jausmà; 

v puoselëjant muzikiná dëmesingumà ir suvokimo subtilumà, siûlant atpaþinti ir nagrinëti 

ávairios muzikos komponavimo ir jos atlikimo ypatumus; 

v skatinant paþinti klasikiná Vakarø, Lietuvos bei pasaulio muzikos paveldà, padedant 

suvokti muzikos sàsajas su aptariamo laikotarpio bei vietos kultûra, filosofija, teatru, 

ðokiu, literatûra, architektûra, daile ir kitomis meno ðakomis, ugdant tolerancijos bei 

pozityvumo nuostatas; 

v skatinant paþinti dabarties muzikos pasaulio ávairovæ, jos santyká su praeities muzika, 

aptarti aktualiosios jaunimo muzikos populiarumo prieþastis, ávairius þmoniø 

muzikinius poreikius, naujøjø technologijø ir masinio informavimo priemoniø átakà 

muzikos vertybiø suvokimui; 

v puoselëjant moksleivio muzikiná skoná, kultûrinæ bei estetinæ nuovokà, skatinant 

interpretuoti ir vertinti muzikos kûrybos ir kultûros idëjø ávairovæ; 

v skatinant veikti savarankiðkai – paèiam ar kartu su draugais pasirinkti repertuarà, 

repetuoti, dalyvauti kaip ansamblio nariui ar vadovui, teikti muzikines iniciatyvas, 

organizuoti muzikinius vakarus, iðsakyti pasiûlymus, vertinimus ir pan. 


Muzikos dalykas apima ðias sritis: 

v muzikavimà ir kûrybà; 

v muzikos kalbos praktikà (muzikiniø struktûrø suvokimà, atpaþinimà ir mokëjimà jomis 

naudotis); 

Muzika 

339

Muzika 

340 

v muzikos kultûros nagrinëjimà (Lietuvos, Vakarø muzikos raidos ypatumus bei 

ðiuolaikinio muzikinio pasaulio tendencijas ir aktualijas); 

v muzikos vertinimà ir interpretavimà (estetiniø muzikos ypatybiø bei muzikos sàsajø 

su kitomis meno ðakomis suvokimà, savo poþiûrio interpretuojant ir vertinant muzikà 

formavimà); 

v muzikos þiniø ir raiðkos gebëjimø pritaikymà socialinëje kultûrinëje veikloje (gebëjimà 

savarankiðkai organizuoti ir ágyvendinti muzikinius projektus). 

Turinys 


Muzikavimas, kûryba ir muzikos kalbos praktika 

v Ansambliø atlikimas iðraiðkai, stiliaus pojûèiui ir vokaliniams bei grojimo ágûdþiams 

lavinti: 

originalios ir liaudies dainos; 

ávairiø stiliø muzikos kûriniai ar stambiø kûriniø fragmentai. 

v Kûriniø ar jø fragmentø, dainø ar jø pritarimø kûrimas iðraiðkai ir stiliui perprasti: 

panaudojant tradicinius ar elektroninius garsus, 

áprastus ar neáprastus grojimo ir notacijos bûdus, 

modernià ar tradiciðkà muzikos kalbà, 

ágyvendinant ávairias komponavimo idëjas pagal duotus pavyzdþius ar individualius 

moksleivio ketinimus. 

v Iðraiðkos ir stiliaus priemoniø atpaþinimas: 

ritmikos, dermës, harmonijos, faktûros, tembrø, dinamikos, tempø ir formø ypatumai; 

formos plëtojimo principai (pakartojimas, variavimas ir kontrastas, pakilimas ir 

atoslûgis); 

melodijø (temø) pokyèiai (ávairiose aranþuotëse ar stambios formos kûrinyje). 

Klausomos ir/ar atliekamos muzikos nagrinëjimas bei vertinimas 

v Istorinë muzikos tematika (naudojantis Lietuvos, Vakarø ir pasaulio kultûrø praeities 

ir dabarties muzikos pavyzdþiais): 

pasaulëþiûra, religija ir pasaulio muzikiniø kultûrø tradicijos; 

Vakarø Europos muzikos raidos ypatumai: ávairiø kultûrø, epochø ir stiliø ryðiai; 

kompozitoriai ir jø epocha;

dabarties muzikos pasaulis: vertybës, technologijos, visuomenës poreikiai; 

Vakarø ir Lietuvos muzikinës kultûros reiðkiniø gretinimas. 

v Pasirenkamosios temos: 

Vakarø muzikos kultûros raida: 

autentiðkø muzikos interpretacijø ieðkojimai (senosios muzikos atlikëjø menas); 

virtuozas koncertø salëje (praeityje ir dabar); 

kas yra nacionalinë muzika? (XIX amþius, etninë muzika ir kompozitoriø kûryba); 

nuo programiðkumo iki absoliuèiosios muzikos; 

visø laikø modernistai (operø reformatoriai, naujøjø stiliø kûrëjai). 

Dabarties muzika: 

komponavimo ir kûrybos idëjø ávairovë (nuo garsø kombinatorikos iki tylos 

klausymosi); 

kûrybos laisvë ir menininko maiðtas prieð kultûriná konformizmà; 

aktualioji jaunimo muzika ir jos kontekstai; 

dþiazo ir pramoginë muzika (ávairiø stiliø pavyzdþiai); 

kultûrø atgarsiai muzikoje (retrostiliai, neeuropiniø kultûrø átakos). 

Socialinë kultûrinë raiðka 

Pasirenkamieji projektai: 

ávairûs koncertai (folkloro, akademinës, popmuzikos ir t.t.); 

moksleiviø opera; 

eksperimentinës muzikos ar muzikiniø parodijø vakaras; 

muzika konceptualioje akcijoje (pvz., gamtosaugos tema); 

kritinis straipsnis apie koncertà ar muzikiná spektaklá; 

muzikos áraðø vakarai ir diskusijø klubai; 

teminiai diskotekø vedëjø projektai (pvz., Lotynø Amerikos muzikos diskoteka); 

kiti. 

Muzika 

341

Muzika 

342 



Muzikinës raiðkos 

Dainavimo (chorinio arba ansamblinio), atliekant: 

v akademiná repertuarà (Lietuvos ir Vakarø klasikos); 

v folkloriná repertuarà; 

v popmuzikos (arba dþiazo, roko) repertuarà. 

Grojimo (pasirinktu instrumentu, ansamblyje, orkestre), atliekant: 

v akademiná repertuarà (styginiais, puèiamaisiais, miðriaisiais); 

v folkloro repertuarà (liaudies instrumentais); 

v senovinës muzikos repertuarà (renesanso, baroko ir kt.); 

v popmuzikos (dþiazo, roko) repertuarà. 

Kûrybos (kompozicijos, improvizacijos, aranþuotës): 

v akademinës muzikos stiliais; 

v popmuzikos (dþiazo, roko) stiliais; 

v naudojantis kompiuteriu (ar kitomis naujøjø technologijø priemonëmis). 

Muzikos kultûros paþinimo ir raiðkos socialinëje kultûrinëje aplinkoje (galimi ávairûs 

projektai su paskaitomis, konferencijomis, referatais, straipsniais, muzikos klausymu ið áraðø ar 

gyvai ir pan.): 

v muzikos istorijos (Lietuvos ir Vakarø); 

v etnomuzikos (lietuviø ir pasaulio tautø tradicinës muzikinës kultûros); 

v dþiazo, roko ar popmuzikos; 

v ðiuolaikinës muzikos. 

Taip pat 

v ávairûs vokaliniai instrumentiniai ansambliai; 

v muzikinis teatras.

Dainavimas 

Grojimas 


Kûryba (improvizavimas, 

komponavimas ir aranþavimas) 

Dainuoti laisvai, iðraiðkingai ir 

stilingai. 

Groti laisvai, iðraiðkingai ir stilingai. 

Kurti pritaikant ávairias kûrybos 

idëjas, procesus bei principus. 


Ið natø ar mintinai dainuoja vienbalses, 

dvibalses ar daugiabalses dainas 

(homofonines ar polifonines). 

Naudojasi iðraiðkos priemonëmis (frazuoja, 

artikuliuoja, keièia balso spalvà) kûrinio 

nuotaikai perteikti. 

Mintinai ar ið natø groja instrumentinius 

kûrinius ir dainø pritarimus. 

Groja iðplëtotà partijà. 

PASIEKIMAI 


Perteikia kûrinio nuotaikà iðraiðkingai ir 

techniðkai (taisyklinga kûno laikysena, 

tinkamas kvëpavimas, artikuliavimas, 

frazavimas). 

Pagal pavyzdá: 

– apraðo savo komponavimo ar aranþavimo 

versijà (kaip projektà); 

– improvizuoja ar komponuoja tuo paèiu 

principu, kaip pateiktame pavyzdyje; 

– naudoja akustinius instrumentus ar 

kompiuterines technologijas. 

Ið natø ar mintinai dainuoja vienbalses, 

dvibalses ir daugiabalses dainas (homofonines 

ar polifonines). 

Ið partitûros (a cappella ar su pritarimu) savo 

partijà dainuoja vienas. Dainuodamas 

prisiderina prie ansamblio. 

Naudojasi iðraiðkos priemonëmis (frazuoja, 

artikuliuoja, keièia balso spalvà) kûrinio 


Mintinai ar ið natø groja instrumentinius 

kûrinius ir dainø pritarimus: 

– ið partitûros savo partijà groja vienas; 

– groja iðplëtotà partijà; 

– grodamas prisiderina prie ansamblio. 

Perteikia kûrinio nuotaikà ir stiliø iðraiðkingai 

ir techniðkai (taisyklinga kûno laikysena, 

tinkamas kvëpavimas, artikuliavimas, 

frazavimas). 

Pagal pasirinktà kûrybos bûdà: 

– komponuoja ir aranþuoja originalià dainà ar 

kûriná; 

– improvizuoja melodijas ar ritmus; 

– naudoja akustinius instrumentus ar 

kompiuterines technologijas. 

343 

Muzika


Muzikos kalbos suvokimas 

(klausant, atliekant ir kuriant 

muzikà, judant pagal jà, uþraðant 

bei skaitant muzikos raðtà) 

Klausomos bei atliekamos 

muzikos interpretavimas ir 

vertinimas 

Atpaþinti kûriniuose muzikos 

kalbos elementus. Skaityti, raðyti 

áprasta notacija (þinoti apie 

tonacijas ir raktus) bei kitomis 

þymëjimo sistemomis 

(paprastomis harmoninëmis 

funkcijomis, grafinëmis 

partitûromis). 

Klausantis ávairios muzikos, 

atpaþinti ir ávardyti jos istoriná 

tarpsná, kultûrà ar stiliø. 

Interpretuoti kûrëjø ar atlikëjø 

menà remiantis interpretavimo 

pavyzdþiais bei muzikos kalbos, 

estetikos ir kitø dalykø þiniomis. 

Palyginti muzikos ir kitø meno 

ðakø naudojamas iðraiðkos 

priemones, kalbos elementus, 

idëjas. 

PASIEKIMAI 


Pastebi ir palygina, kaip dviejuose skirtingø 

stiliø kûriniuose (pvz., baroko kûrinyje ir dþiazo 

improvizacijoje) panaudoti kai kurie muzikos 

kalbos elementai (pvz., ritmas, dermë, 

harmonija ir kt.). 

Klausydamas seka partitûrà (ar jos fragmentà). 

Klausydamas muzikos pavyzdþio nurodo 

skiriamàjá muzikos kalbos (ritmika, dermës, 

faktûros, instrumentai, iðraiðkos elementai) ar 

þanro (sudëtis, muzikos nuotaika, forma, 

funkcinë paskirtis) bruoþà, kuris padëjo 

atpaþinti ir ávardyti muzikos istoriná tarpsná, 

kultûrà ar stiliø (pvz., pagal sàsajà klavesinas ir 

baroko muzika). 

Lygindamas ávairiø þanrø, kultûrø ar istoriniø 

tarpsniø muzikos pavyzdþius, nurodo 

iðraiðkos priemoniø ir estetiniø savybiø 


Nagrinëja ir vertina kelias to paties kûrinio 

interpretacijas remdamasis estetiniais kriterijais 

(iðraiðkingumas, originalumas, iðbaigtumas, 

formos pojûtis, virtuoziðkumas ir t.t.). 

Lygina ir nagrinëja muzikos bei kitø meno ðakø 

kûrinius nurodydamas naudojamø iðraiðkos 

priemoniø, kalbos elementø ar idëjø paraleles 

ið to paties istorinio tarpsnio, kultûros ar stiliaus 

arba ið ávairiø istoriniø tarpsniø, kultûrø ar stiliø. 

Atpaþásta ir ávardija skiriamuosius muzikos 

kalbos elementus, ryðkiausiai atspindinèius 

kûrinio stiliaus ypatybes. 

Klausydamas seka partitûrà (ar jos fragmentà) ir 

gali jà panagrinëti. 

Muzikos pavyzdþius klasifikuoja pagal istoriná 

tarpsná, kultûrà ar stiliø nurodydamas galimas 

klausytos muzikos sàsajas su iðtakomis, 

átakomis, kûrëjais, atlikëjais, paproèiais, 

suvokimo ypatumais ar pan. (pvz., Lotynø 

Amerikos muzikos ypatumai ir ávairiø kultûrø 

átakø atpaþinimas). 

Lygindamas ávairiø þanrø, kultûrø ar istoriniø 

tarpsniø arba ávairius to paties þanro, kultûros 

ar istorinio tarpsnio muzikos pavyzdþius, 

apibûdina iðraiðkos priemones ir estetines 

savybes, tinkamai vartoja muzikinæ terminijà ir 

vaizdingà kalbà. 

Nagrinëja ir vertina kûrybà ir interpretacijas, 

aptaria perteiktas idëjas bei meninius 

sprendimus, formuluoja savo estetinius 

kriterijus ir jais remiasi. 

Lygina ir nagrinëja muzikos bei kitø meno ðakø 

kûrinius nurodydamas naudojamø iðraiðkos 

priemoniø, kalbos elementø ar idëjø paraleles: 

– ið to paties istorinio tarpsnio, kultûros ar 

stiliaus, 

– ið ávairiø istoriniø tarpsniø, kultûrø ar 

stiliø. 

344 

Muzika


Savo muzikinës veiklos 

pristatymas (mokyklos 

bendruomenei, bendraamþiams 

ar kitur) 

Plëtoti bendruosius gebëjimus 

(planuoti, organizuoti, 

bendradarbiauti, repetuoti, 

reklamuoti, pateikti, ávertinti ir t.t.), 

reikalingus kûrybiniams 

rezultatams savarankiðkai 

pristatyti. 

PASIEKIMAI 


Dalyvaudamas muzikiniame projekte 

savarankiðkai atlieka pasirinkà ar numatytà 

funkcijà (pvz., yra koncertmeisteris arba 

atsakingas uþ koncerto reklamà ir pan.). 

Vienas ar su grupe inicijuoja projektà, 

savarankiðkai suplanuoja ir ágyvendina visus 

jo etapus (nuo idëjos iki pristatymo, pvz., 

teminio koncerto projektas). 

345 

Muzika

Muzika 

346 

Pastaboms


Ðokis 

Pagrindinis ðokio dalyko tikslas – ugdyti kûrybiðkà, aktyvià, estetinei ir kultûrinei patirèiai 

atvirà, prasmingai savo kûrybines galias tenkinti gebanèià asmenybæ, sudaryti galimybes ágyti 

kiekvienam þmogui bûtinà bendràjà ðokio raiðkos patirtá ir iðprusimà. 

Siekiama, kad moksleiviai: 

v plëstø ir kauptø judesiø/ðokio patirtá, lavintø kûno kinestezines galias, leidþianèias 

ðokio raiðkos priemonëmis komunikuoti ir patirti meninius bei estetinius iðgyvenimus; 

v ágytø ðokio kûrybos patirties ir jà plëstø, ugdytøsi gebëjimus, reikalingus savarankiðkai 

kurti, pristatyti kûrybinës raiðkos rezultatus ir aktyviai dalyvauti kultûriniame 

bendruomenës gyvenime; 

v analizuotø ir vertintø ðokio kûrinius meniniu, estetiniu, istoriniu, kultûriniu poþiûriais, 

susipaþintø su ðokio meno raida, þymiausiø Lietuvos ir pasaulio choreografø kûrybos 

idëjomis; 

v paþintø dabarties ðokio stilistinæ ávairovæ, jos santyká su praeities ðokio menu, 

ðiuolaikiniø technologijø ir masinio informavimo priemoniø poveiká ðokio menui; 

v puoselëtø judesiø, scenos ir bendravimo kultûrà, ugdytøsi estetinæ nuovokà; 

v suvoktø meno, kultûros ir kitø gyvenimo srièiø tarpusavio sàsajas, meninës patirties 

reikðmæ visapusiðkai asmenybës saviugdai. 


Ðokio dalykas apima ðias sritis: 

v judesio/ðokio raiðkà (atlikimo ir kûrybos procesus); 

v ðokio raiðkos (etiudø, improvizacijø, ðokiø, koncertø, spektakliø) stebëjimà, suvokimà, 

interpretavimà ir vertinimà; 

v ðokio kûrybos bûdø, procesø, formø, iðkiliausiø kûrëjø, ðokio istorinës kultûrinës raidos, 

sàsajø su kitomis meno ðakomis paþinimà; 

v ðokio þiniø ir raiðkos gebëjimø pritaikymà socialiniame ir kultûriniame vietos 

bendruomenës gyvenime (dalyvavimà ávairiuose meno projektuose, akcijose, 

renginiuose). 

Ðokis 

347

Ðokis 

348 

Turinys 


Judesio/ðokio raiðka: 

v kûno kinesteziniø galiø paþinimas (koordinacija, lankstumas, stiprumas, pusiausvyros 

pojûtis, laisvas natûralus judëjimas), judesiø/ðokio kalbos turtinimas; 

v ðokio atlikimas: technikos ir stiliai (pvz., tautinis (folklorinis, sceninis), klasikinis 

(baletas), ðiuolaikinis (Graham, Limon, kontaktinio judëjimo technikos), istorinis, 

pramoginis, dþiazo ðokis, breikas, hiphopas ir t.t.); 

v individualus kûrybiniø choreografo idëjø perteikimas, remiantis savo patirtimi, 

iðgyvenimais; 

v improvizavimas ir komponavimas pavieniui, poroje ar grupëje su muzika (pvz., 

aplinkos, rankø ir/ar kojø sukeliamais garsais, balsu, ávairiø stiliø muzika – viduramþiø, 

baroko, romantine, ðiuolaikine, populiariàja, pasaulio tautø) ar be muzikos: 

tam tikra tema (kelionë, virsmas, prisiminimai ir pan.); 

pasirinktu ðokio stiliumi; 

akcentuojant erdvæ: ávairiai naudojant vertikalius ir horizontalius erdvës lygmenis, 

parenkant ávairias kûno padëtis, judesiø kryptis; 

akcentuojant laikà: ávairiai panaudojant trukmæ, dinamikà (pvz., skirtingos 

dinamikos judesiø jungimas á sekas), akcentà, frazæ (pradþia, plëtojimas, pabaiga), 

ritmà (pvz., ávairiø judesio ritmø kûrimas), tempà (pvz., to paties judesio atlikimas 

skirtingais tempais); 

akcentuojant energijà: kreipiant dëmesá á judesiø pobûdá, formà, charakterá, átampà, 

dinamikà; 

v ðiuolaikiniø technologijø (vaizdo aparatûros, kompiuterio) panaudojimas ðokio raiðkos 

kûrimo procesuose. 

Stebëjimas, interpretavimas, vertinimas: 

v estetinës ðokio kûrinio savybës ir sàsajos su istorine kultûrine ðokio raida (kilmës, 

þanro, tematikos, ðokio kalbos elementø, tradicijø, vertybiø poþiûriu); 

v XX–XXI a. ðokio stiliø (formø) ávairovë Lietuvoje (pvz., lietuviðko baleto iðtakos, iðraiðkos 

ðokis – D. Nasvytytë, ðiuolaikinis ðokis, lietuviø liaudies sceninis ðokis – J. Lingys, 

dainø ðventës) ir pasaulyje (pvz., JAV ðiuolaikinis (modernusis) ðokis – I. Duncan, 

M. Graham, J. Limon, S. Paxton, baletas – G. Balanchine), Rusijoje (rusø baleto

eformatoriai – M. okinas, V. Niþinskis), Prancûzijoje (rusø baleto sezonai, R. Petit, 

M. Bejart, ðiuolaikinio ðokio sprogimas), Vokietijoje (R. Labanas, ekspresionistinis ðokis, 

ðokio teatras – P. Bausch, J. Kresnik), Japonijoje (butoh – Kazuo Ohno), aktualûs 

jaunimo ðokio stiliai (breikas, hiphopas) ir kt.; 

v visuotiniai kultûros þenklai (pvz., religiniai, mitologiniai, etnokultûriniai motyvai ir 

simboliai) ðokio kûriniuose; 

v tradiciniai ir netradiciniai meno ðakø tarpusavio ryðiai bei sàsajos su ávairiomis kultûros 

ir socialinio gyvenimo sritimis. Ðiuolaikiniø technologijø, masinio informavimo 

priemoniø poveikis ðokio meno vertybëms. 

Temos svarstymams ir tyrimams: 

v lietuviø apeiginë etnochoreografija; 

v ðokio tradicijø átaka naujø ðokio formø raidai ir raiðkos ypatumams (pvz., airiø 

tradiciniai ðokiai ir amerikieèiø kantri ðokis, afroamerikieèiø dþiazo ðokis, èigonø kultûra 

ir flamenko, ðiuolaikinis japonø ðokis butoh ir kt.); 

v ávairiø pasaulio tautø ðokiai (pvz., Afrikos, Amerikos, Australijos, Azijos èiabuviø 

tradiciniai ðokiai); 

v ðokio teatras (P. Bausch, J. Nadj, J. Kresnik); 

v menø sintezës formos (performansas, fizinis teatras, ðokio spektaklis atvirose aikðtelëse, 

gamtoje (site specific), ðokis kine); 

v ðokio edukacinë ir terapinë reikðmë. 

Ðokio raiðka socialiniame kultûriniame gyvenime (projektai): 

v ðokio improvizacijø vakaras; 

v integruotos meno dalykø akcijos (muzikinis judesio spektaklis, miuziklas, opera, baletas, 

performansas); 

v pasaulio tautø kultûros (ðokis, muzika, instrumentai, kostiumai); 

v teminiai pasirodymai (koncertai); 

v kritinis straipsnis apie ðokio spektaklá ar koncertà; 

v ðokio diskusijø klubas. 

Ðokis 

349

Ðokis 

350 


Mokant iðplëstinio ðokio dalyko kurso siûlytini ðie moduliai: 

Ðokio: 

v tautinis ðokis; 

v klasikinis ðokis; 

v ðiuolaikinis ðokis; 

v istorinis ðokis; 

v pramoginis ðokis; 

v aktualûs jaunimo ðokiai (hiphopas, breikas ir kt.). 

Kûrybos: 

v ðokio improvizacija; 

v ðokio kompozicija; 

v ðokio kûrimas kompiuteriu, vaizdo ir kitø technologijø priemonëmis (videoðokis). 

Ðokio kultûros paþinimo ir raiðkos socialiniame kultûriniame gyvenime (straipsniai, 

referatai, paskaitos, konferencijos, ávairûs projektai): 

v ðokio istorija; 

v etnochoreografija; 

v ðiuolaikinës ðokio formos.

Ðokis 


Kûryba (improvizavimas ir 

komponavimas) 

Interpretavimas ir vertinimas 

Ðokti laisvai, iðraiðkingai pavieniui, 

poroje ar grupëje. 

Kurti naudojant improvizavimo ir 

komponavimo struktûras, 

principus, procesus. 

Paþinti pagrindiniø þanrø, stiliø, 

kultûrø, istoriniø tarpsniø ðoká. 

Interpretuoti ðokio raiðkà 

naudojantis estetikos, kultûros, 

istorijos, ðokio kalbos þiniomis. 

Nurodyti ðokio ir kitø meno ðakø 

naudojamø iðraiðkos priemoniø 

sàsajas. 


PASIEKIMAI 


Ðokdamas ávairius ðokio þingsniø derinius 

ir/ar ðokius stengiasi iðlaikyti taisyklingà 

laikysenà, koordinuotai judëti. 

Perteikia ritmà, tempà, dinamikà, jauèia erdvæ 

ir veiksmingai ja naudojasi. 

Naudojasi iðraiðkos priemonëmis kûrinio 


Improvizuoja pavieniui ir grupëje 

komponuodamas judesiø derinius, 

ieðkodamas naujø judëjimo idëjø bei formø. 

Sukuria soliná ðoká kûrybingai naudodamasis 

judesiø kalba, erdve, ritmu, tempu, dinamika. 

Sukuria duetà naudodamasis porinio ðokio 

principais (ávairûs pakëlimai, susikabinimai, 

kontaktinë improvizacija ir kt.). 

Nurodo skiriamuosius ðokio kûrinio bruoþus, 

nusakanèius stiliø, þanrà, kultûrà ar istoriná 

tarpsná. 

Nagrinëja ir vertina dvi to paties ðokio 

interpretacijas remdamasis patirtais iðgyvenimais 

ir estetiniais kriterijais (originalumas, 

iðraiðkingumas, atlikëjo meistriðkumas ir kt.). 

Lygina ðokio ir kitos meno ðakos kûrinius ið to 

paties istorinio tarpsnio, kultûros ar stiliaus 

nurodydamas naudojamø iðraiðkos priemoniø 

sàsajas. 

Ðokdamas ávairius ðokius pasiþymi taisyklinga 

laikysena, koordinuotai juda, naudojasi ðokio 

technikomis. 

Perteikia estetines ypatybes, interpretuoja 

choreografo idëjas. 

Naudojasi iðraiðkos priemonëmis kûrinio 

nuotaikai ir stiliui perteikti. 

Improvizuoja kûrybingai naudodamas 

pasirinkto þanro ðokio elementus, perteikdamas 

stiliaus bruoþus. 

Sukuria duetà perteikdamas þanro, stiliaus 

bruoþus, kûrybingai naudodamasis ðokio 

elementø (erdvës, laiko, energijos) raiðkos 

galimybëmis. 

Sukuria ðoká grupei naudodamasis ávairiais 

komponavimo principais (tema ir variacija, 

rondo, kanonas ar kt.). 

Nagrinëja ðokius nustatydamas þanrà, stiliø, 

kultûrà, istoriná tarpsná, nurodo vertinimo 

kriterijus. 

Nagrinëja ir vertina ðokio kûriná bei jo 

interpretacijas remdamasis estetiniais kriterijais, 

aptaria perteiktas idëjas bei meninius 

sprendimus. 

Lygina ðokio ir kitø meno ðakø kûrinius ið to paties 

ir skirtingo istorinio tarpsnio, kultûros ar stiliaus 

nurodydamas naudojamø iðraiðkos priemoniø 

sàsajas. 

351 

Ðokis


Ðokio veiklos pristatymas 

(mokyklos bendruomenei, 

bendraamþiams ir kt.) 

Savarankiðkai pristatyti kûrybinius 

rezultatus (planuoti, organizuoti, 

repetuoti, reklamuoti, ávertinti ir t.t.). 

PASIEKIMAI 


Dalyvaudamas ðokio projekte atlieka pasirinktà 

ar numatytà funkcijà (yra choreografas, 

repetitorius, atsako uþ muzikos, kostiumø 

parinkimà, reklamà ir t.t.). 

Vienas ar su grupe inicijuoja ir organizuoja 

ðokio projektà (savarankiðkai planuoja, 

ágyvendina ávairius veiklos etapus ir t.t.). 

352 

Ðokis


Teatras 

Teatro dalyko tikslas – atskleisti ir ugdyti jaunuoliø kûrybinius gebëjimus, puoselëti jø 

teatrinius interesus ir polinkius, dvasinæ, meninæ bei estetinæ kultûrà. Teatro dalyku siekiama, 

kad jaunuoliai ágytø bendràjà teatrinæ kompetencijà ir pajëgtø savarankiðkai dalyvauti teatriniame 

bei kultûriniame gyvenime, teatru praturtintø savo gyvenimà, aiðkiau suvoktø savo profesines 

galimybes ir linkmes. 

Siekiant dalyko tikslo, ágyvendinami ðie uþdaviniai: 

v sudaromos sàlygos ágyti ávairios teatro raiðkos (dramatizavimo, vaidybos, reþisavimo, 

scenos dekoravimo, ágarsinimo, apðvietimo) patyrimo, þiniø, atskleisti ir ugdytis 

teatrinius gebëjimus, leidþianèius komunikuoti su þiûrovais ir patirti meniniø bei 

estetiniø iðgyvenimø; 

v lavinama teatrinë jaunuoliø klausa ir rega; skatinama stebëti, analizuoti, lyginti, 

interpretuoti ir vertinti estetines judesio, kalbos (intonacijos), garso ir vaizdo savybes 

scenoje ir gyvenime; 

v supaþindinama su svarbiausiais teatro kûrybos bûdais, priemonëmis, procesais, teatro 

kalbos elementais, þanrais, stiliais, formomis, ugdomi gebëjimai praktiðkai taikyti ágytas 

þinias ágyvendinant savo kûrybinius sumanymus; 

v supaþindinama su Europos ir Lietuvos teatro raidos bruoþais, iðkiliausiø teatro kûrëjø 

meninëmis idëjomis, jø istoriniu kultûriniu kontekstu, ðiuolaikinëmis teatro formomis; 

v gilinamas teatro vaidmens suvokimas þmogaus gyvenime, visuomenëje, tautos ir 

pasaulio kultûroje, teatro sàsajø su kitomis meno ðakomis, kultûros ir socialinës veiklos 

sritimis, informacinëmis technologijomis paþinimas; 

v padedama jaunuoliams ugdytis sceninæ ir bendràjà kultûrà, estetiná jautrumà ir skoná, 

kritiná màstymà, gebëjimà savarankiðkai ir sàmoningai rinktis teatro meno vertybes; 

v skatinama ágytà teatriná patyrimà, þinias ir gebëjimus pritaikyti vietos bendruomenës 

socialiniame ir kultûriniame gyvenime (organizuoti teatro klubø veiklà, renginius, kurti 

dramas, jas reþisuoti, vaidinti, áscenuoti, ásitraukti á kûrybiniø projektø veiklà ir kt.). 

Teatras 

353

Teatras 

354 


Teatro dalykas apima ðias sritis: 

v teatro raiðkà (dramatizavimà, vaidybà, reþisavimà, áscenavimà – dekoracijø, kostiumø, 

apðvietimo ir ágarsinimo kûrimà); 

v teatro raiðkos (improvizacijø, iðtraukø, mokyklos, mëgëjø ir profesionaliojo teatro 

spektakliø) stebëjimà, interpretavimà ir vertinimà; 

v teatro kultûros (kûrybos bûdø, procesø, þanrø, stiliø ir formø, istorinës raidos bruoþø, 

iðkiliausiø menininkø, sàsajø su kitomis meno ðakomis) paþinimà; 

v teatro þiniø ir gebëjimø pritaikymà socialiniame ir kultûriniame gyvenime (dalyvavimà 

kûrybiniuose projektuose, akcijose, renginiuose). 

Turinys 


Teatro raiðka: 

v palanki aktoriaus kûrybinë savijauta (saikingas psichofizinis laisvumas, skambus 

balsas, veikëjo aplinkybiø ásivaizdavimas, vertinimas ir kûrybinis reagavimas judesiu 

ir kalba (intonacija). Aktoriaus sceniniø veiksmø natûralumas, motyvuotumas. 

Vaidybiniai þaidimai, improvizacijos; 

v dialogø, monologø dramatizacija (perteikimas draminiu veiksmu). Draminë vaidybos 

etiudo struktûra (veikëjo(ø) aplinkybës, siekinys(ai), veiksmai, konfliktas ir ávykis, 

siuþeto uþuomazga, kulminacija, atomazga). Literatûros kûrinio ar iðtraukos 

dramatizavimas; 

v scenos ið groþiniø kûriniø. Vaidmens kûrimas (perteikiant paskirus ar pagal galimybes 

visus jo elementus: simbolius, nuotaikà, dinamikà, tempà, ritmà, metaforas). Ansamblinë 

vaidyba. Vaidybos principai (Aristotelis, D. Didro (D. Diderot), K. Stanislavskij, 

M. Èechov, A. Oleka-Þilinskas, B. Brecht, J. Grotowski, A. Arto (A. Artaud); 

v reþisieriaus funkcijos (interpretatorius, pedagogas, statytojas, organizatorius ir kt.). 

Spektaklio kûrimo procesas (kûrinio ir aktoriø parinkimas, ávairiø rûðiø repeticijos – 

vaidmens analizë, improvizavimas, mizanscenavimas, generalinë, techninë ir kt., darbas 

su dailininku ir kompozitoriumi). Ðiuolaikiniø technologijø (vaizdo aparatûros, 

kompiuterio) panaudojimas teatro kûryboje; 

v sceninis literatûros kûrinio interpretavimas (kûrybiðkas poþiûrio perteikimas scenine 

raiðka). Intonacinës, plastinës iðraiðkos, mizanscenø, dekoracijø, apðvietimo, ágarsinimo

kûrimas, perteikiant spektaklio simbolius, dinamikà, tempà ir ritmà, metaforas, 

atmosferà. Teatro sàlygiðkumas; 

v stiliaus atspindys teatro raiðkoje. Dramatizavimas, vaidyba, reþisavimas ir áscenavimas, 

perteikiant þanrà bei stiliø (didaktiná, buitiná psichologiná, tragedijos, komedijos, 

metaforiná, absurdo ir t.t.). Estetiniø teatro raiðkos savybiø priklausomybë nuo stiliaus. 

Teatro stiliø analogijos kitø meno ðakø kûriniuose; 

v bendravimo kultûra scenoje ir socialinëse situacijose. Teatro kûrybos etika. Þiûrovo etiketas. 

Teatro spektakliø stebëjimas, interpretavimas, vertinimas: 

v estetinë nuostata teatro vaidinimo atþvilgiu. Teatro raiðkos stebëjimas, iðgyvenimas, 

prasmës kûrimas ir reagavimas. Publikos reakcijø analizë; 

v teatro kalbos elementø, iðraiðkos priemoniø ir þanro, stiliaus interpretavimas. Prasmiø 

kildinimas ið individualaus suvokimo ir iðgyvenimo, siejimas su asmeniniu patyrimu, 

vertybinëmis nuostatomis ir istoriniu kultûriniu kontekstu (stebint gyvus vaidinimus 

ir áraðus); 

v profesionaliojo, mëgëjiðko, vaikø ir mokyklinio teatro vaidinimø pavyzdþiø stebëjimas, 

analizavimas, lyginimas (tikslø, formos, iðraiðkos, perteikiamø prasmiø ir kitais aspektais); 

v estetinis vaidinimo vertinimas vartojant vaizdingà kalbà ir sàvokas, terminus 

(originalumas, vientisumas, funkcionalumas ir t.t.), ávardijant ir pagrindþiant vertinimo 

kriterijus. 

Temos svarstymui ir nagrinëjimui: 

v teatro ir literatûros santykis (pvz., senovës graikø teatre ir XX a., reþisieriaus 

interpretacija ir dramaturgo idëjø pasaulis, þodþio teatras ir neverbalinis teatras); 

v svarbiausiøjø Europos kultûros epochø (senovës graikø ir romënø, viduramþiø, 

Renesanso ir kt.) teatro estetinës ir stilistinës ypatybës. Svarbiausi Lietuvos teatro 

istorijos faktai (mokyklinis, Pilies ir didikø, klojimo teatras, profesionalaus teatro 

kûrimasis, dramos teatras XX a. 8-9-ajame deðimtmetyje ir kt.); 

v iðkiliausi pasaulio ir Lietuvos teatro kûrëjai (pvz., E. G. Kregas (E. G. Craig), 

K. Stanislavskij, J. Vaièkus, J. Grotowski, A. Arto (A. Artaud), P. Brook, J. Miltinis, 

J. Juraðas, J. Vaitkus, E. Nekroðius, R. Tuminas, O. Korðunovas ir kt.), jø idëjos, 

pasiekimai, átakos; 

v sinkretinë teatro kûrybos prigimtis (apeigos, ritualai), teatro ir kitø menø ðakø sintezës 

formos (muzikinis, ðokio, lëliø spektaklis, vaidyba kine, televizijoje, radijuje, 

hepeningas), teatras ir ðiuolaikinës kompiuterinës technologijos; 

v vaidyba ir atlikëjø menas (ðokis, dainavimas, estrada, cirkas, kai kurios sporto ðakos); 

v folkloro teatras. Vaidybinës scenelës etnografiniuose koncertuose. Liaudiðka vaidyba. 

Nacionalinis teatras; 

Teatras 

355

Teatras 

356 

v teatro reikðmë asmens, visuomenës, tautos kultûros savistabai. Teatro ir autoritarizmo, 

teatro ir demokratijos santykis (pvz., senovës Atënuose). Teatras ir masinë kultûra 

(ðou); 

v dramos terapija. Katarsis. Edukacinis teatras. Mëgëjø teatras; 

v teatro krypties profesijos. Vaidybinës patirties reikðmë socialiniame bendravime. 

Teatro raiðka socialiniame kultûriniame gyvenime (projektai): 

v spektaklio pastatymas (ðiuolaikinës ar klasikinës dramos, poezijos, miniatiûrø, satyros, 

muzikinio, folkloro, lëliø, eksperimentinio ir kt.); 

v teatro improvizacijø vakarai; 

v teatralizuotas renginys (paproèiø ar kt. tema); 

v teatro renginys (pvz., Teatro dienos); 

v radijo teatras; 

v integruotos meno dalykø akcijos (mokyklos kiemo teatras, gyvieji paveikslai, miuziklas, 

performansas, hepeningas); 

v teatro spektakliø áraðø ir diskusijø klubas; 

v kritinis straipsnis apie teatro vaidinimà. 



Teatro raiðkos: 

v dramatizacija; 

v vaidyba (draminë, etnografinë, estradinë); 

v scenos judesys (judesio raiðka, pantomima); 

v scenos kalba (kalbëjimo menas, skaitovo teatras); 

v reþisûra (renginiø, dramos, televizijos); 

v scenovaizdþio technologijos (dekoracijø, kostiumø, apðvietimo); 

v vaidinimo muzika (spektaklio ágarsinimas, muzikinë dramaturgija). 

Teatro kultûros paþinimo: 

v teatro istorija (Lietuvos ar Europos, ar kitø pasaulio ðaliø); 

v teatras ir etnokultûra; 

v modernusis teatras; 

v ðiuolaikinis teatras; 

v vietos teatro tradicijø ir paveldo paþinimas.

Teatro raiðka: 

Dramatizavimas 

Vaidyba 


Paþinti ir iðreikðti svarbiausius 

dramos elementus atsiþvelgiant á 

þanrà arba stiliø. 

Iðsaugoti kûrybinæ savijautà 

scenoje. 

Iðreikðti pagrindinius vaidmens 

elementus atsiþvelgiant á þanrà 

arba stiliø. 


PASIEKIMAI 


Vaidindamas ir uþraðydamas iðryðkina dramos 

veiksmo vietà, laikà, bûdingus veikëjø 

bruoþus, siekinius, veiksmus, siuþeto ávykius. 

Atpaþásta ðiuos elementus savo ir kitø 

vaidinimuose bei tekstuose. Perteikia þanro 

ar stiliaus ypatumà (komiðkumà, 

didaktiðkumà ir kt.). 

Þaisdamas, improvizuodamas, atlikdamas 

vaidmená klasës scenoje pasiþymi psichofiziniu 

laisvumu ir natûralumu; dvasiniu aktyvumu 

(ásivaizduoja veikëjo aplinkybes, jas vertina, 

kûrybiðkai reaguoja judesiu ir þodþiu – 

intonacija). 

Rodo sceninës kultûros pradmenis (randa 

matomà vietà, neuþstoja kito, kalba skambiu 

balsu ir aiðkiai, iðklauso partnerio ir t.t.). 

Judesiu ir/arba þodþiu – intonacija reiðkia 

savo mintis, jausmus, sumanymus. Sukuria 

vaidmens simbolius (veikëjo ir veikëjo 

aplinkybiø, pvz., aklasis pievoje), nuotaikà, 

dinamikà (plëtoja veikëjo veiksmus), tempà. 

Perteikia vaidinimo þanro ar stiliaus 

ypatumà. 

Kuria draminá tekstà ar scenarijø 

atskleisdamas siuþeto eigà (veiksmo 

uþuomazgà, konfliktà, kulminacijà, 

atomazgà), perteikia svarbiausias veikëjø 

savybes ir moralines nuostatas, temà, 

problemà, iðryðkina savo santyká su 

vaizduojama problema, atskleidþia daugumà 

pasirinkto þanro ar stiliaus ypatumø. 

Atlikdamas vaidmená mokyklos scenoje 

(pvz., spektaklyje, koncerte, per Uþgavënes ir kt.) 

pasiþymi psichofizinës savikontrolës 

gebëjimais (neásitempia, taisyklingai 

kvëpuoja, suranda dëmesio objektà, 

prasmingai elgiasi ir kalba – intonuoja). 

Laikosi bendravimo kultûros scenoje ir 

gyvenime, rodo kûrybinæ disciplinà bei etikà 

(kûrybiná nusiteikimà, norà vaidinti 

pagrindinius ir antraeilius vaidmenis ir t.t.). 

Þino ir taiko pagrindinius vaidmens kûrimo 

etapus bei bûdus: 

– groþinio teksto literatûrinæ ir veiksminæ 

analizæ (kûrinio þanro ar stiliaus, istorinio, 

kultûrinio konteksto, veikëjo nuostatø, 

siekiniø, veiksmø ir kt. poþiûriais); 

– gyvenimiðkø situacijø stebëjimà bei áspûdþiø 

fiksavimà (kurdamas pasakojimus, pieðdamas 

ir kt.); 

– etiudø kûrimà („að“ veikëjo aplinkybëmis) 

ir jø kartojimà (siûlydamas naujà aplinkybæ). 

357 

Teatras

Reþisavimas 


Rodyti ansambliðkumo 

gebëjimus. 

Sumanyti, kaip pagrindinæ 

literatûrinæ raiðkà perteikti 

sceninës raiðkos priemonëmis. 

Atlikti keletà reþisieriaus 

funkcijø. 

PASIEKIMAI 


Prisiderina prie svarbiausiøjø partnerio 

vaidybos ypatumø, reþisûriniø idëjø 

(pasiûlytø mizanscenø, tempo ir pan.). 

Nagrinëdamas pasirinktà literatûriná kûriná 

(pjesæ ar kt., jo iðtraukà, scenarijø) susikuria 

poþiûrá á kûrinio temà, problemà, veikëjus, 

sceninës raiðkos sumanymà (veikëjø 

grupavimà, mizanscenavimà, scenografinæ 

bei muzikinæ raiðkà). 

Ágyvendindamas reþisûriná sumanymà 

organizuoja pagrindinius vaidinimo kûrimo 

procesus (þaidimà, analizæ, etiudø kûrimà, 

repetavimà ir kt.). 

Parenka tinkamà vaidinimo parodymo laikà 

ir vietà, reklamuoja ir informuoja þiûrovus 

(sukuria reklaminá lankstinukà, afiðà, 

spektaklio programëlæ). 

Panaudodamas judesio ir kalbëjimo 

(intonavimo) raiðkos galimybes, perteikia 

daugumà vaidmens elementø (simbolius, 

nuotaikà, dinamikà, tempà, ritmà, metaforas), 

vaidinimo þanro ar stiliaus ypatumø. 

Iðsaugo darnà su kitø aktoriø vaidybos 

ypatumais, visumine vaidinimo raiðka 

(kostiumu, mizanscenomis, garsais ir muzika, 

scenos erdvës dekoravimu ir kt.). 

Nagrinëdamas pasirinktà literatûriná kûriná 

(dramà ar kt., scenarijø) pritaiko já scenai 

(kupiûruoja, komponuoja ir pan.), iðryðkina 

veikëjø interpretacijas (analizuoja ir vertina 

psichologiniu, moraliniu, kultûriniu, istoriniu 

poþiûriais), paraðo reþisûrinio sumanymo 

eksplikacijà. 

Ágyvendindamas reþisûriná (teatro, kino 

videovaidinimo) sumanymà parenka aktoriø 

sudëtá pagal kûrybinius ir pedagoginius 

kriterijus. 

Organizuoja ir vadovauja ávairiems vaidinimo 

kûrimo procesams (þaidimui, stebëjimui, 

analizei, etiudø improvizavimui, repetavimui, 

ansamblio derinimui, diskusijai ir kt.). 

Perteikia keletà þanro ar stiliaus ypatumø. 

Pateikia sceniná vyksmà þiûrovams, surenka 

gráþtamàjà informacijà, numato reþisûriniø 

sprendimø tobulinimà. 

358 

Teatras


Áscenavimas (sceninës – 

dekoracijø, kostiumø, apðvietimo 

ir ágarsinimo – raiðkos 

kûrimas) 

Interpretavimas ir vertinimas 

Teatro kultûros paþinimas 

Taikyti pagrindines sceninës 

raiðkos kûrimo priemones bei 

bûdus. 

Perteikti þodþiais vaidinimo 

prasmæ. 

Suvokti estetines vaidinimo 

savybes. 

Atpaþinti ir apibûdinti 

svarbiausiøjø epochø ir stiliø 

dramos vaidinimus. 

Apibûdinti teatro vaidmená 

svarbiausiose Europos kultûros 

epochose ir Lietuvos gyvenime. 

PASIEKIMAI 


Atsiþvelgdamas á sumanymà bei þanro ar 

stiliaus ypatumà panaudoja kostiumo 

kûrimo priemones (aprangos, apavo detales, 

ðukuosenà, grimà), scenos dekoravimo ir 

komponavimo priemones (ávairias 

medþiagas, laiptus, plokðtumas ir kt.), 

apðvietimo ir garsinës muzikinës raiðkos 

kûrimo priemones (þvakes, proþektorius ir 

kt., muzikinius ir nemuzikinius instrumentus, 

triukðmø áraðus ir kt.). 

Iðsako vaidinimo sukeltus áspûdþius, 

paþintines prasmes (kas vaizduojama, kà 

atpaþino) ir vertybines prasmes (iðryðkina 

savo ir kûrëjø santyká su tuo, kas 

vaizduojama). 

Iðsako savo nuomonæ ir pagrindþia jà 

pastebëtais teatro raiðkos ypatumais 

(originalumu, vientisumu ir kt.). Vartoja 

vaizdingà kalbà ir pagrindinius terminus. 

Apibûdina svarbiausiøjø praeities epochø 

(senovës graikø, baroko, realizmo ir kt.) ir 

dabarties teatro vaidinimø stiliø (metaforinio 

ir kt.) raiðkos ypatumus. 

Þino þymiausius ávairiais laikotarpiais 

kûrusius ir ðiandieninius pasaulio bei 

Lietuvos teatro reþisierius, aktorius, 

dramaturgus. 

Nusako vyraujanèias teatro funkcijas 

svarbiausiose Europos kultûros epochose, 

vietos bendruomenës gyvenime, ávertina 

teatro meno vaidmená savo paèiø gyvenime. 

Kurdamas sceninæ vaidinimo raiðkà taiko 

ávairias priemones, bûdus (pvz., drapiravimà), 

principus (stilizacijà), ágyvendina kûrybos 

etapus (eskizavimà, maketavimà scenos 

dëþëje). Perteikia daugumà teatro kalbos 

elementø (simbolius, dinamikà, átampà, 

atmosferà, metaforas), þanro ar stiliaus 

ypatumø. 

Interpretuoja teatrinius ávaizdþius 

atskleisdamas paþintines ir vertybines 

prasmes, susiedamas jas su asmeniniu 

emociniu, socialiniu, kultûriniu patyrimu, 

kultûrinio, socialinio konteksto aktualijomis. 

Lygina ir vertina keliø vaidinimø 

(profesionaliojo, mëgëjø, vaikø teatro) 

estetinius ypatumus atsiþvelgdamas á kûrëjø 

sumanymus, tikslus, meistriðkumà, teatro 

kalbos elementø raiðkumà, stilistinæ vienovæ. 

Lygina ir vertina pagrindinius praeities 

epochø ir dabarties teatro vaidinimø 

estetinius bruoþus, iðkiliausiø pasaulio ir 

Lietuvos teatro kûrëjø idëjas, pasiekimus, 

átakas. 

Analizuoja ir lygina ávairias teatro funkcijas, jo 

kultûriná ir socialiná vaidmená epochos, tautos, 

þmogaus gyvenime. 

359 

Teatras


Teatro þiniø ir gebëjimø 

pritaikymas socialiniame 

kultûriniame gyvenime 

Nurodyti teatro sàsajas su 

kitomis meno ðakomis. 

Remtis teatro þiniomis ir 

gebëjimais mokyklos ir vietos 

bendruomenës kultûriniame 

gyvenime. 

PASIEKIMAI 


Nurodo pagrindinius teatro ir kitø meno 

ðakø (dailës, muzikos, ðokio) naudojamø 

priemoniø, medþiagø, kûrimo procesø, 

raiðkos elementø panaðumus ir skirtumus. 

Dalyvaudamas meno projekte (renginyje, 

akcijoje) atlieka pasirinktà ar numatytà 

funkcijà (yra aktorius, reþisierius, atsakingas 

uþ dekoravimà, muzikos parinkimà, reklamà 

ir pan.). 

Analizuoja ir lygina teatro ir kitø meno 

ðakø (muzikos, dailës, ðokio), ávairiø teatro 

þanrø (dramos, operos, baleto, cirko ir kt.), 

ðiuolaikiniø sintetiniø meno formø 

(hepeningo, performanso ir kt.) kûrybos 

panaðumus bei skirtumus. 

Vienas ar su grupe inicijuoja teatro projekto 

temà ir problemà, planuoja trukmæ ir 

ágyvendina ávairius veiklos etapus (tikslø 

aptarimo, grupës sudarymo, veiklos 

numatymo, rezultatø dokumentavimo, 

pristatymo ir kt.). 

360 

Teatras

REKOMENDUOJAMA LITERATÛRA 

1. Andrijauskas A. Groþis ir menas. – Vilnius, 1995. 

2. Aramavièiûtë V. Ugdymo samprata. – Vilnius, 1998. 

3. Bitinas B. Ugdymo filosofija. – Vilnius, 2000. 

4. Gaiþutis A. Vaikystë ir groþis. – Kaunas, 1988. 

5. Gaiþutis A. Menø giminystë. 

6. Etiudai. Estetikos ir meninio auklëjimo þurnalas. – Vilnius, 1991–1993. 

7. Jackûnas Þ. Meno kûrinio interpretacijos ir supratimo problema hermeneutinës orientacijos 

estetikoje // ilosofija ir sociologija. – 1990, Nr. 1, p. 71–84. 

8. Jackûnas Þ. Meninio ugdymo vieta integruoto mokymo sistemoje // Ðiuolaikinës meninio 

ugdymo koncepcijos / Sud. V. Matonis. – Vilnius, 2000, p. 183-191. 

9. Lukðienë M. Pedagogika ir kultûra // Lietuvos ðvietimo reformos gairës. / Sud. P. Dereðkevièius. 

– Vilnius, 1993, p. 25-42. 

10. Matonis V. Muzika. Asmenybë. Kultûra. – Vilnius, 1991. 

11. Matonis V. Meninis ugdymas nûdienëje kultûroje // Ðiuolaikinës meninio ugdymo 

koncepcijos: meninio ugdymo teorija JAV / Sud. V. Matonis. – Vilnius, 2000, p. 7–23. 

12. Menas ir estetinis auklëjimas. / Sud. H. Kobeckaitë. – Vilnius, 1989. 

13. Menas ir laisvalaikio kultûra. / Sud. K. Stoðkus. – Vilnius, 1984. 

14. Meno kritika / Sud. Þ. Jackûnas – Vilnius, 1986, p. 208-218. 

15. Sezemanas V. Estetika. – Vilnius, 1970. 

16. Ðiaulytienë D. Projektø metodas meniniame ugdyme. – Vilnius, 2001. 

17. Ðiuolaikinës meninio ugdymo koncepcijos. Meninio ugdymo teorija JAV / Sud. V. Matonis. 

– Vilnius, 2000. 

18. Tamoðiûnas T. Projektø metodas ugdymo praktikoje. – Ðiauliai, 1999. 

19. Þukauskienë R. Raidos psichologija. – Vilnius, 1996. 

MOKOMOSIOS PRIEMONËS 

1. 

Dailë 

Adomonis J. Nuo taðko iki sintezës. – Vilnius, 1994. 

2. Adomonis T., Èerbulënas K. Lietuviø dailës ir architektûros istorija. – Vilnius, 1987. 

3. Andriuðkevièius A. Lietuviø dailë: 1975–1995. – Vilnius, 1997. 

4. Dailës þodynas. – Vilnius, 1999. 

5. Galaunë P. Lietuviø liaudies menas. –Vilnius, 1988. 

6. Gimbutienë M. Senovinë simbolika lietuviø liaudies mene. – Vilnius, 1994. 

eninis 

ugdymas 

361

eninis 

ugdymas 

362 

7. Gombrichas E. H. Meno istorija. – Vilnius, 1995, 1997. 

8. Èiurlionytë A. Meno istorija XI-XII kl. 

9. Èiurlionytë A. Meno istorijos uþduotys XI-XII kl. Istoriniai stiliai. 

10. Èiurlionytë A. Meno istorijos uþduotys XI-XII kl. XIX a. dailë ir architektûra. 

11. Èiurlionytë A. Meno istorijos uþduotys XI-XII kl. XX a. dailë ir architektûra. 

12. Lietuvos dailës kaita 1990–1996; institucinis aspektas. – Vilnius, 1997. 

13. Plechavièienë D. ir kt. „Ars“. Dailës rûðys ir þanrai. Kompaktinë plokðtelë. 

14. Smit E. L. Meno kryptys nuo 1945-øjø: temos ir koncepcijos. – Vilnius, 1996. 

15. Read H. Trumpa moderniosios tapybos istorija. – Vilnius, 1994. 

16. Vijrand T. Jaunimui apie menà. XI–XII kl. 

17. Wolfflin H. Pamatinës meno istorijos sàvokos. – Vilnius, 2000. 

18. Universalus meno þodynas. – Kaunas, 1998. 

19. XX a. Lietuviø dailës istorija.1900–1940. T. I. –Vilnius, 1982; T. II. – Vilnius, 1983. 

20. XX a. Lietuviø dailës istorija. 1940–1960. T. III. – Vilnius, 1990. 

1. 

Muzika 

Abramecs B., Muktupavels V. Pasaulio folkloras ir populiarioji muzika. – Vilnius, 2000. 

2. Apie muzikos kultûrà / Sud. Þ. Meðkuotis. – Vilnius, 1996. 

3. Haning B. R. Vakarø muzikos istorija IX-XII kl. 

4. Gerulaitis V. Muzikos stiliø raida. – Vilnius, 1996. 

5. Nakas Ð. Ðiuolaikinë muzika IX-XII kl. 

6. Narbutienë O. Muzikinis Kaunas 1920–1940. – Vilnius, 1992. 

7. Siitin T. Vakarø ðaliø muzikos istorija IX-XII kl. 

8. Pasaulio muzikos instrumentai IX-XII kl. 

9. Rimða L. Dþiazo improvizacijos pagrindai IX-XII kl. 

10. Rimða L., Kuèinskaitë J., Bluvðteinas D. Dþiazo istorija IX-XII kl. 

11. Velièka E. Muzika – mistinis visatos modelis. – Kaunas, 1997. 

12. Vilkelienë A. Operinë muzika IX-XII kl. 

1. 

Ðokis 

Au Susan. Baletas ir modernusis ðokis. – Vilnius, 2000. 

2. Adomaitytë A. Aktoriaus plastikos pagrindai. – Vilnius, 1995. 

3. Einikytë S. Lietuviø ðokiø, rateliø ir þaidimø bibliografijos rodyklë. – Vilnius, 1997. 

4. Grivickas V. Baleto menas. – Vilnius, 2001. 

5. Idzedelevièienë S. Pramoginiai ðokiai. – Vilnius, 1991. 

6. Jagutytë T. Klasikinio ðokio pamokos. – Kaunas, 1983. 

7. Kirvaitienë A. Lietuvos folkloro garso publikacijø bibliografija. – Vilnius, 2000.

8. Lingys J., Gudavièius J., Èapaitë J., Graþulienë A. Lietuviø sceninio ðokio pagrindai. – Klaipëda, 

1994. 

9. Pilièiauskas A. Muzikavimas, ritmika, improvizavimas. – Vilnius, 1972. 

10. Poðkaitis K. Liaudies choreografija. – Vilnius, 1992. 

11. Rudneva S., ið E. Ritmika. Muzikalus judesys. – Maskva, 1972. 

12. Ðabasevièius H. Lietuvos baletas ðiandien. – Vilnius, 2001. 

13. Urbanavièienë D. Lietuviø apeiginë etnochoreografija. – Vilnius, 2000. 

14. Vakarinienë A. Ðoks broliukai ðokiná.– Vilnius, 2001. 

15. Vasiljeva-Raþdestvenskaja M. Istorinis-buitinis ðokis. – Maskva, 1987. 

Teatras 

1. Adomaitytë A. Aktoriaus plastikos pagrindai. – Vilnius, 1995. 

2. Bielskis P. Lietuvos klojimo teatras: pirmojo vieðo lietuviðko spektaklio ðimtmeèiui. – Klaipëda, 1999. 

3. Brookas P. Tuðèia erdvë.– Vilnius, 1992. 

4. Drama mokykloje. Specialus „Mokyklos“ þurnalo numeris. – 1997, Nr. 1–2. 

5. Oginskaitë R. Teatras be pasakø. – Vilnius, 2000. 

6. Oleka-Þilinskas A. Vaidybos dþiaugsmas. – Vilnius, 1995. 

7. Ercmonienë R. Praktinës reþisûros abëcëlë. Knyga vaikø dramos bûrelio vadovui ir dramos 

mokytojui. – Vilnius, 2001. 

8. Èesnulevièiûtë P. Dramos pasaulis: knyga mokyklai. – Vilnius, 1996. 

9. Èesnulevièiûtë P. Daugiaveidis dramos gyvenimas teatre. Scenos meno pagrindai. – Vilnius, 1998. 

10. Hartholl Ph. Teatras. Trumpa istorija. – Vilnius, 1998. 

11. Kuprevièius G. Muzika teatre.– Kaunas, 1999. 

12. Lëlë ir kaukë. – Vilnius, 1999. 

13. Lietuviø teatro istorija. I knyga. 1929 – 1935 / Sud. A. Girdzijauskaitë. – Vilnius, 2000. 

14. Maknys V. Lietuviø teatro raidos bruoþai. T. 1, 2. – Vilnius, 1972, 1979. 

15. Modernus teatras. Straipsniø rinkinys. / Sud. R. Marcinkevièiûtë, G. Mareckaitë.– Vilnius, 1995. 

16. Mokykla ir teatras. Straipsniø rinkinys / Sud. L. Tupikienë. – Kaunas, 1988. 

17. Nosevièiûtë S. Scenos kalba. – Kaunas, 1987. 

18. Scenografija / Sud. R. Bitinaitë-Ðirvinskienë.– Vilnius, 2002. 

eninis 

ugdymas 

363

eninis 

ugdymas 

364 

Pastaboms




STANDARTAI 

nformacinës 

technologijos 

XI–XII 

KLASËMS

nformacinës 

technologijos 

366 

TURINYS 


Struktûra ir didaktinës nuostatos 369 

Bendrojo kurso turinys 370 

Iðplëstinio kurso moduliø turinys 373 



Informacinës technologijos – bendrojo lavinimo mokyklos kursas, skirtas moksleiviø 

informaciniam iðprusimui bei informacinei kultûrai ugdyti. Juo siekiama supaþindinti moksleivius 

su kiekvienam šiuolaikinës visuomenës pilieèiui svarbiomis informaciniø technologijø 

priemonëmis bei metodais, informacijos kaupimo, saugojimo, paieðkos, perdavimo, apdorojimo 

bûdais bei iðugdyti socialinius, komunikacinius, paþintinius ir praktinius moksleiviø gebëjimus 

apdoroti informacijà taikant kompiuterinæ technologijà. 

Informaciniø technologijø kursas – tai informatikos disciplinos tàsa, akcentuojanti 

kompiuteriniø technologijø taikymà. Daugiausia dëmesio skiriama informacinei kultûrai bei 

informaciniam iðprusimui ugdyti siekiant parengti moksleivá gyventi informacinëje visuomenëje. 

Svarbiausias informaciniø technologijø kurso mokymo tikslas – ugdyti moksleivio informacinæ 

kultûrà. Tai natûralus, aktualus ir svarbus tikslas. Ðio tikslo siekiama ir pagrindinëje mokykloje, 

tik XI–XII klasëse kurso turinys iðsamesnis. Laikui bëgant gali kisti informacinës kultûros turinys. 

Šiuo metu informacinë kultûra suprantama kaip: 

ª esminiø informatikos, informaciniø ir komunikaciniø technologijø þiniø sistemos 

iðmanymas bei gebëjimas ðias þinias taikyti paþinimo, kûrybos bei mokymosi procese; 

ª gebëjimas taisyklingai vartoti pagrindinius informatikos, kompiuteriø, informaciniø ir 

komunikaciniø technologijø terminus, suvokti jø prasmæ, aiðkiai ir argumentuotai dëstyti 

mintis þodþiu ir raštu; 

ª informatikos, informaciniø ir komunikaciniø technologijø priemoniø raidos ir átakos 

bendrajai þmonijos kultûros evoliucijai iðmanymas; 

ª ágûdis naudotis kompiuteriu bei ðiuolaikinëmis informaciniø ir komunikaciniø 

technologijø priemonëmis siekiant gerinti ávairiø dalykø mokymàsi; 

ª gebëjimas sumaniai, tvarkingai, teisëtai ir sistemingai apdoroti informacijà naudojantis 

kompiuterinës technologijos priemonëmis bei metodais, visuomeniniais keitimosi 

informacija bûdais; 

ª gebëjimas struktûriðkai, algoritmiðkai màstyti ir priimti sprendimus; 

ª nuostata nuolat tobulinti savo informacinës veiklos pobûdá ir stiliø. 

Ðis tikslas suprantamas kaip idealas, kurio link turëtø bûti nukreiptas visas informacinis 

ugdymas mokykloje, taip pat ir informatikos, ir informaciniø technologijø kaip atskirø dalykø 

tiek privalomasis, tiek pasirenkamasis ar papildomasis mokymas ir mokymasis. 

nformacinës 

technologijos 

367

nformacinës 

technologijos 

368 

Suformuluotas tikslas lemia pagrindinius informatikos bei informaciniø technologijø kurso 

mokymo(si) uþdavinius, susijusius su moksleiviø þiniomis, mokëjimais, ágûdþiais, gebëjimais ir 

vertybinëmis nuostatomis: 

ª perprasti pagrindiniø informatikos, informaciniø technologijø þiniø ir sàvokø sistemà, 

gebëti jà taikyti modeliuojant stebimus procesus visuomenëje, gebëti nagrinëjamuose 

procesuose áþvelgti informacijos ir komunikacijos ryšius ir jais pasinaudoti; 

ª suvokti informacinës þmoniø veiklos ir jos esminiø technologiniø naujoviø ryðius su 

bendràja þmonijos kultûra, gebëti paaiðkinti informavimo ir komunikavimo procesø 

visuomenëje poveiká technologiniei, ekonominiei ir demokratiniei pasaulio raidai; 

ª ágyti ágûdþiø naudotis kompiuteriu bei kitomis informaciniø technologijø priemonëmis, 

turëti reikiamø þiniø apie jas; 

ª gebëti naudotis informaciniø technologijø priemonëmis mokantis ávairiø dalykø ir tuo 

kokybiðkai gerinti savo mokymàsi; 

ª gebëti bendrauti þodþiu ir raðtu naudojantis ávairiomis informaciniø technologijø 

priemonëmis bei techniniais árenginiais, iðmanyti pagrindinius bendravimo elementus; 

ª lavinti struktûriná ir algoritminá màstymà, skatinti kûrybinio improvizavimo gebëjimus 

tiek dirbant individualiai, tiek kolektyviai, ugdyti pasitikëjimà savo jëgomis; 

ª ugdyti smalsumà naujovëms, polinká mokytis ðiuolaikiniø, efektyvesniø veiklos bûdø, 

domëtis moderniomis technologijomis. 

Daugëjant kompiuteriø mokyklose iðkilo bûtinybë labiau akcentuoti informatikos mokymo 

praktiná taikomumà, ypaè informaciniø technologijø integruotà naudojimà ávairiose moksleivio 

bei pedagogo veiklos srityse. Todël XI–XII klasëse informatikos kursas vadinamas informacinëmis 

technologijomis. Be to, informatikos turiná siekiama pakoreguoti pagal Europos ðaliø informaciniø 

technologijø naudojimo bei mokymo kryptis, atsiþvelgti á Europos kompiuterio vartotojo 

paþymëjimui (ECDL) gauti moduliø turiná. 

2001 metais buvo perþiûrëta ir pertvarkyta informatikos mokymo programa IX–X klasëms bei 

naujai parengta informaciniø technologijø programa XI–XII klasëms. 

XI–XII klasiø bendrojo informaciniø technologijø kurso programoje tæsiamos jau pagrindinëje 

mokykloje pradëtos nagrinëti tekstø tvarkymo kompiuteriu bei þiniatinklio ir elektroninio paðto 

taikymo temos. Visiðkai naujos pagal programà temos – naudojimasis skaièiuokle ir pateikèiø 

rengimas. Ðias temas geriausia gvildenti atliekant projektinius ar grupinius darbus. Programoje 

nemaþai dëmesio skiriama socialiniams, teisiniams ir etiniams informacijos naudojimo aspektams.

Struktûra ir didaktinës nuostatos 

Pagrindinës mokyklos (V–X klasës) informatikos dalyko gairës pateiktos bendrojo lavinimo 

pagrindinës mokyklos bendrojoje informatikos programoje. Privalomas kursas dëstomas IX–X 

klasëse, ið viso skiriamos 68 valandos. Moksleiviø þinios ir ágûdþiai vertinami pagal pagrindinës 

mokyklos informatikos iðsilavinimo standartø reikalavimus. 

Profilinës bendrojo lavinimo mokyklos XI–XII klasiø informaciniø technologijø mokymo 

programà sudaro du kursai – bendrasis ir iðplëstinis. Mokykla taip pat gali siûlyti moksleiviams 

rinktis papildomus dalykø modulius. 

Bendrajam informaciniø technologijø kursui ið viso skiriamos 68 valandos. Bendràsias šio 

kurso programas aprobuoja Švietimo ir mokslo ministerijos Matematikos ir informatikos mokymo 

ekspertø komisija. 

Bendrasis informaciniø technologijø kursas apima penkias temas: 1) sudëtingesnius teksto 

tvarkymo elementus, 2) pateikèiø rengimà, 3) þiniatinklá ir elektroniná paðtà, 4) socialinius ir 

etinius naudojimosi informacija aspektus, 5) naudojimàsi skaièiuokle. 

Bendrasis informaciniø technologijø kursas privalomas visiems XI–XII klasiø moksleiviams. 

Ðio kurso kryptis paþintinë: supratimas grindþiamas konkreèiu darbu, atliekamu naudojantis 

informaciniø ir komunikaciniø technologijø priemonëmis. 

Bendrasis informaciniø technologijø kursas gali bûti dëstomas mokykloje arba per specialiai 

ðiam dalykui skirtas pamokas, arba per darbinæ technologinæ veiklà, glaudþiai susijusià su 

informaciniø ir komunikacijø technologijø taikymu. 

Nors bendrojo informaciniø technologijø kurso programa suskirstyta á penkias temines dalis, 

taèiau dëstant temø eilës tvarkos nebûtina laikytis, kai kurios skirtingø daliø temos gali bûti 

iðdëstytos kartu, keièiant tvarkà ir pan. 

XI–XII klasiø iðplëstiná informaciniø technologijø kursà nusako trys kryptys, iðreiškiamos 

trimis moduliais: 1) duomenø baziø kûrimu, 2) programavimu, 3) hipertekstu ir multimedija 

(ávairialype áranga). Moksleivis mokytis iðplëstiniu kursu gali tik vienà ið trijø informaciniø 

technologijø moduliø. 

Iðplëstinis kursas labiau orientuotas á taikymø, mokëjimø bei ágûdþiø ugdymà. Nuo bendrojo 

kurso jis skiriasi tuo, kad yra labiau integruotas su kitais profilio dalykais. 

nformacinës 

technologijos 

369

nformacinës 

technologijos 

370 

Iðplëstiniam informaciniø technologijø dalyko kursui ið viso skiriama 136 valandos. Ðis kursas 

turi apimti bendràjá informaciniø technologijø kursà ir vienà ið pasirinktø trijø išplëstinio kurso 

moduliø. 

Moksleivis, siekdamas pagilinti bendrojo arba iðplëstinio kurso þinias, gali pasirinkti 

papildomus informatikos, informaciniø technologijø modulius arba visai naujus modulius. 

Bet kurio profilio moksleivis, mokydamasis iðplëstiná informaciniø technologijø kursà, gali 

rinktis vienà ið trijø ðiam kursui skirtø moduliø. Ið laisvai pasirenkamø valandø moksleivis gali 

rinktis ávairius papildomus modulius, þinoma, jei tik juos gali pasiûlyti mokykla. Ðiø moduliø 

programas sudaro informatikos mokytojas, tvirtina Mokyklos taryba. 

Skatintina naudotis informaciniø technologijø priemonëmis per visø dalykø pamokas. Siûloma 

taikyti modernius mokymo metodus: projektiná, grupiná ir kt. 

Vienas papildomas modulis turëtø apimti ne maþiau kaip 17 valandø kursà. 

Bendrosios ir bendrojo, ir iðplëstinio informaciniø technologijø kurso programos pateikiamos 

kartu su moksleiviø gebëjimø reikalavimais. Tai yra moksleiviø iðsilavinimo standartai. Ðie 

reikalavimai turëtø padëti mokytojams aiðkiau ir vienareikðmiðkiau suprasti, ko reikalaujama, 

kad moksleivis mokëtø ið vienos ar kitos temos. Jie formuluojami taip, kad bûtø nesunku ávertinti 

moksleiviø pasiekimø lygá. 

Bendrojo kurso turinys 

1. Sudëtingesni teksto tvarkymo elementai 

Tolesnë paþintis su teksto tvarkymo programine áranga. Pagrindiniø programos parinkèiø 

samprata ir keitimas. 

Dokumento formatø tvarkymas. Pastraipø numeravimas ir þenklinimas. 

Dokumentø stiliø sàvoka. Paþintis su ðriftø, formatø stiliais, jø sudarymas. 

Trafaretai (šablonai). 

Dokumento automatinio tvarkymo priemonës. Turinio sudarymas ir iliustracijø numeravimas. 

Dalykinë rodyklë. Iðnaðos.

Lentelës. Duomenø apiforminimas lentelëmis. Veiksmai su lentelës langeliais, eilutëmis ir 

stulpeliais. Rëmeliai. Teksto árëminimas. 

Papildomos galimybës: standartiniø figûrø braiþymas, paprastø matematiniø formuliø 

rinkimas. Objektø ákëlimas. 

Dokumento uþbaigimas. Sudëtingesnio dokumento maketavimas. Puslapiø antraðtës ir 

poraštës. Dokumento spausdinimas. 

2. Pateikèiø rengimas 

Pateikties samprata. Pateikèiø rengimo programa. Jos paskirtis. 

Pagrindiniai pateikties rengimo veiksmai. Skaidrës elementø kûrimas. Automatiniai skaidrës 

maketai. Teksto kopijavimas, perkëlimas, ðalinimas. Skaidriø kopijavimas, perkëlimas ir ðalinimas. 

Skaidriø tvarkymas. Teksto formatai. 

Paveiksliukø ir kitø objektø ákëlimas. 

Demonstravimas. Skaidriø keitimo bûdai. 

3. Þiniatinklis ir elektroninis paštas 

Naršymas þiniatinklyje. 

Paieðka þiniatinklyje. Reikðminiai þodþiai. Loginës operacijos. Paieðkos sistemos. 

Adresyno sàvoka. Asmeninio adresyno sudarymas ir tvarkymas. 

Narðyklës parinkèiø keitimas. 

Tinklalapiø kûrimo samprata. Paprasèiausi tinklalapiø pavyzdþiai. Informacijos pateikimas 

tinklalapiuose. Saitai (nuorodos, hipersaitai). Paveikslø, lenteliø ákëlimas. 

Elektroninio paðto programa. Pagrindinës funkcijos. Elektroninio paðto grupës, naujienø 

grupës. 

nformacinës 

technologijos 

371

nformacinës 

technologijos 

372 

Lietuviðkø raðmenø problemos elektroniniame paðte. 

Laiðkø skaitymas ir siuntimas. Teksto laiðke kopijavimas, perkëlimas, ðalinimas. Atsakymas 

á laiðkus. Laiðkø persiuntimas. 

Laiðko priedas. Vizitinë kortelë. 

Adresø knygelë. Laiðkø siuntimas keliems adresatams. 

Laiðkø tvarkymas. 

4. Socialiniai ir etiniai naudojimosi informacija aspektai 

Informacinë visuomenë ir informacinës technologijos. 

Interneto etiketas. Tvarkingas naudojimasis elektroniniu paštu. 

Sveikata ir darbo kompiuteriu sauga. 

Informacijos ir duomenø saugumas. Autoriø teisës. Programø ir duomenø apsaugos ástatymai. 

Kompiuteriai kasdieniame gyvenime. 

Naudojimosi kompiuteriu etika. 

5. Naudojimasis skaièiuokle 

Paþintis su skaièiuoklës programa. Paskirtis. Privalumai. 

Lenteliø sudarymas skaièiuokle. Pagrindiniai veiksmai: duomenø ávestis, duomenø þymëjimas, 

kopijavimas, perkëlimas, ðalinimas. Veiksmai su lentelës narveliais, eilutëmis ir stulpeliais. 

Duomenø rikiavimas. 

ormulës ir funkcijos sàvokos. Aritmetinës ir loginës formulës. Santykinës ir absoliuèiosios 

narveliø koordinatës. Pagrindinës funkcijos: loginës, sumos, vidurkio, minimumo ir maksimumo. 

ormatø tvarkymas. Narvelio parametrai: spalvos, teksto iðdëstymas, stilius, ðriftas. Skaièiø 

formatai. Tekstø formatai. Lygiavimas. Rëmeliai.

Diagramos ir grafikai. Paprasèiausiø diagramø kûrimas naudojantis vedliu. Diagramø 

taisymas. 

Dokumento uþbaigimas. Maketavimas. Lentelës ir puslapiø antraðtës. Spaudinio perþiûra. 

Spausdinimas. 

Iðplëstinio kurso moduliø turinys 

Numatomi trys iðplëstinio informaciniø technologijø kurso moduliai (kryptys). Mokyklos 

vadovybë drauge su moksleiviais turi nuspræsti, kurá modulá norëtø pasirinkti ir mokyti(s) dvejus 

metus po vienà pamokà per savaitæ (arba vienerius, jei skiriamos dvi valandos per savaitæ). 

Vienam moduliui ið viso skiriamos 68 valandos. 

Iðplëstinio kurso moduliai: 

ª duomenø baziø kûrimas; 

ª programavimas; 

ª hipertekstas ir multimedija (ávairialypë áranga). 

Iðplëstinio kurso duomenø baziø moduliu siûloma mokyti projektuoti ir kurti ávairias 

nesudëtingas duomenø bazes. Ðis modulis puikiai tinka ir realinio (tuomet galima labiau 

akcentuoti duomenø baziø projektavimo ir parengimo principus), ir humanitarinio profilio 

moksleiviams (ðiuo atveju geriau kreipti dëmesá á praktiná duomenø baziø rengimà, susiejant su 

moksleiviø interesais, pavyzdþiui, paveikslø, muzikos áraðø kaupimà ir apraðymà). 

Programavimas á bendràjá informaciniø technologijø kursà neáeina. Lietuva turi puikias 

programavimo mokymo tradicijas ir patirtá, yra parengta nemaþai mokymo priemoniø ir didaktinës 

medþiagos. Todël iðplëstinio kurso programavimo kryptis ypaè reikðminga. Programavimas labai 

svarbus moksleiviams, kurie rinksis informatiko profesijà arba profesijà, artimà informatikai. 

Aukðtøjø mokyklø studijø planuose programavimas yra pagrindinis bazinio informatikø rengimo 

kursas. Programavimo þinios yra bûtinos ir rengiant daugelá tiksliøjø mokslø specialistø. Mokant 

ðio modulio siûloma perteikti struktûrinio bei objektinio programavimo principus. 

Hiperteksto ir multimedijos (ávairialypës árangos) mokymas Lietuvoje dar gana nauja kryptis. 

Taèiau tai modernus ir perspektyvus modulis, jis ypaè turëtø dominti á humanitarinius mokslus 

linkusius moksleivius. Galimas ávairiø kompiuteriniø priemoniø panaudojimas ir derinimas 

atliekant projektinius darbus. 

nformacinës 

technologijos 

373

nformacinës 

technologijos 

374 

Moduliø turiniai parengti taip, kad në vienas ið jø nëra susietas su konkreèia kompiuteriø 

programine áranga. Pavyzdþiui, duomenø baziø galima pradëti mokyti naudojantis skaièiuoklës 

lentelëmis, paskui pereiti prie grynos duomenø baziø valdymo programos. Animacijà galima 

kurti naudojantis ávairiomis specialiomis programomis, taèiau tam galima panaudoti ir 

programavimo kalbas, ypaè tam tinka Komenskio Logo sistema. 

I modulis. Duomenø baziø kûrimas 

Duomenø bazës struktûra ir projektavimas. Loginë duomenø bazës struktûra. Paþintis su 

duomenø bazës programa. 

izinë duomenø bazës struktûra. Duomenø baziø lenteliø kûrimas. 

ormos. 

Duomenø bazës pildymas. 

Duomenø paieðka ir rikiavimas. iltravimas. 

Uþklausos. 

Ataskaitos. 

II modulis. Programavimas 

Programavimo kalbos ir transliatoriai. Algoritmavimo ir programavimo samprata. Grafinës 

sàsajos ir kompiuterinis dialogas. 

Pagrindiniai programos struktûros elementai. Paprasèiausios programos pavyzdys. Kintamieji 

ir jø paprasèiausi tipai. Duomenø skaitymas ir raðymas. 

Pagrindiniai duomenø tipai: sveikasis, realusis, loginis, simbolinis. 

Priskyrimo sakinys. Nuosekli veiksmø seka. Pagrindinës valdymo struktûros: veiksmø 

ðakojimas (sàlyginis sakinys), veiksmø kartojimas (ciklas). Programos rašymo stilius, 

programavimo kultûra. Programos struktûrinimas. 

Procedûros ir funkcijos. Parametrai. Kreipinys. Procedûros ir funkcijos programoje.

Masyvas. Veiksmai su masyvo elementais: reikðmiø priskyrimas ir iðvedimas, sumavimas, 

elementø paieðka, rikiavimas. Simboliø eilutës. Simboliø masyvai. 

Áraðas. Veiksmai su áraðo tipo duomenimis. Áraðo naudojimo pranaðumai. 

Tekstinës bylos. Jø paskirtis. Duomenø raðymas á tekstines bylas ir skaitymas ið jø. 

Programavimo technologija. Programos sudarymo etapai: rašymas, derinimas, kompiliavimas, 

testavimas, tobulinimas. Kontroliniai duomenys. Programos dokumentavimas. 

III modulis. Hipertekstas ir multimedija 

Hiperteksto ir multimedijos (ávairialypës árangos) samprata. Paskirtis, pranaðumai, trûkumai. 

Reikalinga programinë áranga. 

Tekstas. Teksto rûðys. Vaizdumas ir skaitomumas (vizualumas). Tekstas ir prasmë. Teksto 

maketavimas. Tekstas ir kompiuteris. Ávairûs teksto pateikimo kompiuteryje bûdai. 

Hipertekstas. Hiperteksto struktûra. Hiperteksto kûrimas. Saitai (nuorodos, hipersaitai). 

Hiperteksto kalbos. Direktyvos. 

Kompiuterinë grafika. Taðkas, linija, rëmelis, paprasèiausios geometrinës figûros. Diagramos. 

Pieðiniai. Schemos. Nuotraukos ir jø tvarkymas. 

Garsas ir kompiuteris. Kompiuterinë garso apdorojimo technologija: áraðymas, atkûrimas, 

kodavimas. Muzikinis fonas, muzikinis intarpas, garso kokybë. 

Kompiuterinë animacija. Raida: televizija ir kinas. Videofilmai. Kompiuteris. Multimedijos 

projektai (enciklopedijos; mokomosios, laisvalaikio, þaidimø programos ir kt.). 

Hiperteksto ir multimedijos naudojimas þiniatinklyje. Tinklalapiø kûrimo pagrindai. 


Struktûra ir didaktinës nuostatos 

Profilinëje bendrojo lavinimo mokykloje informaciniø technologijø, kaip ir kitø dalykø, yra 

numatyti du kursai: bendrasis ir iðplëstinis bei papildomi moduliai. Moksleivis nepriklausomai 

nuo profilio gali rinktis vienà ið ðiø kursø, taip pat papildomø moduliø. 

nformacinës 

technologijos 

375

nformacinës 

technologijos 

376 

Bendrasis kursas suteikia kompiuteriná ir informaciná raðtingumà (iðprusimà), pageidautinà 

viduriná iðsilavinimà ágyjanèiam asmeniui. Šis kursas apima bendriausias su informacija ir 

komunikacija susijusias sàvokas, padeda moksleiviui ágyti darbo kompiuteriu bei informaciniø 

technologijø pagrindus. Bendrasis kursas iðpleèia moksleivio þodynà daþnai vartojamomis 

informatikos ir informaciniø technologijø sàvokomis. Moksleivis ágyja ne tik informaciniø 

technologijø pamokoms bûtinø þiniø ir ágûdþiø, bet ir gebëjimà taikyti ðias þinias bei ágûdþius 

mokydamasis kitø dalykø ar spræsdamas ávairias problemas. 

Pageidautina bendràjá kursà dëstyti taikant aktyviuosius mokymo metodus: projektus, grupiná 

mokymàsi. 

Iðplëstinis kursas plëtoja moksleivio kompiuteriná bei informaciná iðprusimà, kompetencijà, 

ugdo gebëjimus taikyti juos pagal pasirinktà profilá. Kursas turëtø padëti moksleiviams pasirengti 

spræsti su laisvalaikiu ar mokymusi susijusius uþdavinius, taip pat renkantis bûsimà profesijà. 

Kursas teikia galimybæ susipaþinti su ávairiø tipø uþduotimis bei ágyti daugiau praktinës patirties 

dirbant kompiuteriu. 

Skirtingai nuo kitø dalykø, iðplëstinio informaciniø technologijø kurso mokoma pagal vienà 

ið trijø krypèiø (moduliø): 

ª duomenø baziø; 

ª programavimo; 

ª hiperteksto ir multimedijos (ávairialypës árangos). 

Informaciniø technologijø dalykui gali bûti skirta valandø papildomiems moduliams mokyti. 

Kadangi moduliø turinys ávairiose mokyklose gali gerokai skirtis, tai jø standartø reikalavimus 

apibrëþia pati mokykla ir tvirtina Mokyklos taryba. 

Bendrieji gebëjimai 

Moksleivis turi iðmokti vidurinës mokyklos informaciniø technologijø kursà taip, kad gebëtø: 

ª planuoti savo informacinæ veiklà; 

ª lavinti informacinius ágûdþius (informacijos atrinkimo, jos vertinimo, komplektavimo, 

sintetinimo, darbo pateikimo); 

ª suvokti informacijos prigimtá, jos apdorojimo praktinæ reikðmæ; 

ª suprasti kompiuterio ir pagrindiniø jo daliø paskirtá bei funkcijas; 

ª ávertinti kompiuterio kaip pagrindinës priemonës informacijai apdoroti vaidmená; 

ª naudotis daþniausiai vartojamomis informacijos ir komunikacijos priemonëmis 

(internetu, elektroniniu paðtu, kompaktinëmis plokðtelëmis) informacijai gauti; 

ª taikyti informaciniø ir komunikaciniø technologijø priemones (tekstø tvarkymo sistemà, 

skaièiuoklæ, duomenø bazæ) atlikdamas nedidelius praktinius darbus.

Skyrius, tema 

Sudëtingesni teksto 

tvarkymo elementai 

Pateikèiø rengimas 

BENDROJO KURSO IÐSILAVINIMO STANDARTAI 

Pasiekimai 

Geba nustatyti pagrindines naudojamos teksto programos parinktis. 

Keièia puslapio rodymo bûsenà, puslapio vaizdo mastelá, priemoniø juostos vaizdà. 

Þino dokumentø formatus: grynojo teksto (txt), raiðkaus teksto (rtf), trafareto, nurodyto 

programos tipo ar nurodytos versijos, tinkamo dëti á þiniatinklá. 

Áraðo dokumentà kitokiu formatu. 

Naudoja pastraipø numeravimà bei þenklinimà: skaièius, raides, þenklelius. 

Paaiðkina ðriftø, formatø stiliaus sàvokà. 

Panaudoja dokumente esamus stilius. 

Moka sukurti naujà stiliø. 

Apibûdina trafareto (ðablono) sàvokà ir jo taikymo reikðmæ. 

Parenka tinkamà dokumento trafaretà. 

Sukuria dokumentà naudodamasis pasirinktu trafaretu. 

Sukuria paprasèiausià trafaretà ir já áraðo. 

Moka automatiðkai sudaryti dokumento turiná bei sunumeruoti iliustracijas. 

Þino dalykinës rodyklës paskirtá ir geba jà parengti. 

Áterpia nuorodas á kitas teksto vietas. 

Moka ádëti iðnaðas. 

Apibûdina lenteliø rûðis ir jø paskirtá. 

Sukuria paprastà lentelæ. 

Moka sujungti ir perskelti lentelës langelius, keisti eiluèiø ir stulpeliø poþymius: formatà, 

dydá, spalvà. 

Áterpia ir paðalina eilutes ir stulpelius. 

Parenka lentelës rëmelius. 

Moka braiþyti paprasèiausias figûras, ið jø sudaryti schemas. 

Geba surinkti paprastas matematines formules. 

Ákelia á dokumentà kitomis programomis sukurtus objektus: skaièiuoklës lentelæ, 

diagramà, brëþiná, paveikslà. 

Moka keisti ákeltø objektø dydþius, teksto iðdëstymà aplink juos. 

Perþiûri paruoðtà spaudiná, moka pakeisti spausdinimo parinktis. 

Geba ádëti dokumentui antraðtes (anglø k. hearder) ir poraðtes (anglø k. footer), jose 

nurodyti pavadinimà, datà, puslapiø numerius ir pan. 

Iðlaiko teksto maketavimo vientisumà. 

Geba paaiðkinti pateikèiø rengimo kompiuteriu pranaðumus. 

Þino pateikties ir skaidrës sàvokas. 

Atveria esamà pateikties dokumentà, padaro keletà pakeitimø ir áraðo. 

Uþveria pateikties dokumentà. 

Moka sukurti naujà pateiktá. 

Kiekvienai skaidrei parenka tinkamà automatiná skaidrës maketà. 

Pakeièia skaidrës maketà. 

Surenka tekstà skaidrëje. 

Pakartoja, perkelia bei paðalina tekstà pateiktyje. 

Pakartoja, perkelia bei paðalina skaidræ ar skaidres pateiktyje. 

Pakeièia teksto ðriftà, simboliø dydá, stiliø. 

Iðlygina tekstà. 

Pakeièia pastraipø þenklinimà. 

nformacinës 

technologijos 

377

nformacinës 

technologijos 

378 

Skyrius, tema 

Þiniatinklis ir elektroninis 

paðtas 

Socialiniai ir etiniai 

naudojimosi informacija 

aspektai 

Pasiekimai 

Ákelia paveiksliukà. 

Pakeièia paveiksliuko dydá. 

Pakartoja, perkelia bei paðalina paveiksliukà pateiktyje. 

Ákelia á skaidræ lentelæ, diagramà ar grafikos bylà. 

Moka demonstruoti parengtas pateiktis. 

Þino skaidriø keitimo bûdus ir geba pasirinkti tinkamiausià. 

Apibûdina þiniatinklio, narðyklës, interneto adresø (URL), tinklalapio, svetainës, saito 

sàvokas. 

Atveria interneto puslapá pagal adresà. 

Narðo naudodamasis saitais. 

Þino keletà paieðkos sistemø. 

Moka pasinaudoti reikðminiais þodþiais. 

Paieðkoje naudojasi bendrosiomis loginëmis operacijomis. 

Atveria tinklalapá naudodamasis adresynu. 

Þino adresyno sàvokà. 

Átraukia tinklalapá á adresynà. 

Sutvarko asmeniná adresynà (adresus sugrupuoja ir iðdësto á aplankus). 

Pakeièia perþiûros parinktis, pertvarko priemoniø juostà, ákelia arba atsisako ákelti 

paveikslus bei multimedijà á rodomà tinklalapá. 

Paaiðkina, kaip galima kurti paprasèiausius tinklalapius. 

Geba sukurti paprasèiausià tinklalapá, vaizdþiai iðdëstyti jame informacijà. 

Moka ádëti saitus. 

Paaiðkina elektroninio paðto paskirtá, pagrindines funkcijas. 

Geba naudotis elektroninio paðto grupëmis, naujienø grupëmis. 

Ávardija elektroninio paðto lietuviðkø raðmenø problemas, geba jas spræsti. 

Moka pasirinkti tinkamà elektroninio paðto programà ir nustatyti tinkamà lietuviø kalbai 

koduotæ. 

Sukuria ir iðsiunèia laiðkà. 

Pakartoja, perkelia ar iðmeta dalá teksto ið laiðko ar keliø laiðkø. 

Á laiðkà ákelia tekstà ið kito ðaltinio naudodamasis kopijavimu ir ádëjimu. 

Iðsiunèia atsakà áterpdamas bei neáterpdamas gauto laiðko teksto. 

Persiunèia laiðkà kitam adresatui. 

Atveria gauto laiðko priedà ir áraðo já á reikiamà aplankà. 

Prie laiðko prideda priedà – bylà. 

Ið laiðko iðmeta pridëtà bylà. 

Prie laiðko prijungia vizitinæ kortelæ. 

Sukuria adresø knygelæ. 

Á adresø knygelæ átraukia naujà elektroninio paðto adresà. 

Ið adresø knygelës iðmeta paðto adresà. 

Atsako á laiðkà naudodamasis adresø knygele. 

Pasiunèia laiðkà arba jo kopijà keliems adresatams ið karto. 

Sudëlioja laiðkus á aplankus. 

Rikiuoja laiðkus pagal siuntëjà, laiðko temà, datà ir pan. 

Apibûdina informacinës visuomenës pagrindinius poþymius, ávardija problemas. 

Þino elektroninës demokratijos ir elektroninës valdþios sàvokas, geba naudotis jos 

teikiamomis galimybëmis.

Skyrius, tema 

Naudojimasis 

skaièiuokle 

Pasiekimai 

Suvokia informaciniø ir komunikaciniø technologijø átakà visuomenei, kultûrai, kalbai, 

áþvelgia socialinës nelygybës pavojus. 

Supranta daugiakalbiðkumo problemas kompiuteriuose, þino lokalizavimo sàvokà ir 

reikðmæ. 

Organizuoja savo darbà kompiuteriu atsiþvelgdamas á kompiuterizacijos pranaðumus ir pavojus. 

Apibûdina interneto etiketo sampratà. 

Þino pagrindinius interneto etiketo reikalavimus ir geba juos paaiðkinti. 

Þino pagrindinius tvarkingo naudojimosi elektroniniu paðtu principus. 

Þino dirbanèiøjø kompiuteriu sveikatos pagrindines saugos priemones. 

Supranta informacijos ir duomenø saugumo problemas, apibûdina jø þalos padarinius. 

Supranta programinës árangos autoriø teises, licencijavimà, apibûdina vieðojo ir 

nemokamo naudojimo programas. 

Þino, kur rasti svarbiausius savo ðalies duomenø apsaugos ir autoriø teisiø ástatymus, 

moka juos paaiðkinti. 

Supranta kompiuteriø taikymo ávairiose gyvenimo ir mokslo srityse naudà, þino 

naujausius technologinius pasiekimus. 

Iðvardija ir paaiðkina pagrindinius informaciniø ir komunikaciniø technologijø 

naudojimo etinius principus. 

Þino pagrindinius elektroniniø laiðkø raðymo ir siuntimo etinius principus, juos 

paaiðkina ir naudojasi. 

Apibûdina skaièiuoklës programos paskirtá ir privalumus. 

Þino pagrindines skaièiuoklës sàvokas: lentelæ, eilutæ, stulpelá, narvelá, darbo knygà, 

darbo lapà. 

Sukuria skaièiuoklës darbo knygà ir jà áraðo. 

Uþveria darbo knygà. 

Renka narvelyje skaitines ir tekstines reikðmes. 

Paþymi narvelá, jø grupæ, eilutæ, stulpelá. 

Kopijuoja, perkelia, ðalina narvelio turiná. 

Áterpia ir paðalina eilutes ir stulpelius. 

Pakeièia eiluèiø aukðtá ir stulpeliø plotá. 

Rikiuoja duomenis didëjimo arba maþëjimo tvarka bei pagal abëcëlæ. 

Supranta formuliø ir funkcijø paskirtá, þino, kur jas taikyti. 

Naudoja aritmetines sudëties, atimties, daugybos ir dalybos formules. 

Supranta narveliø santykines ir absoliuèiàsias koordinates. 

Geba naudoti pagrindines funkcijas: logines, sumos, vidurkio, minimumo ir maksimumo. 

Moka parinkti narvelio duomenø spalvà, ðriftà, stiliø, iðdëstymà. 

Keièia deðimtainës trupmenos rodomø skaitmenø po kablelio skaièiø. 

Nustato skaièiø rodymo narveliuose procentais formatà. 

Keièia teksto ðriftà, dydá, stiliø. 

Parenka lygiavimà. 

Uþdeda ir paðalina lentelës rëmelius. 

Ið nurodytos lentelës dalies sukuria paprasèiausias diagramas: stulpelinæ, skritulinæ. 

Moka taisyti bei pertvarkyti diagramà. 

Pakeièia sukurtos diagramos tipà. 

Pertvarko paraðèiø plotá. 

Pakeièia dokumento pasukimà bei puslapio dydá. 

Perþiûri norimà spausdinti dokumentà. 

Iðspausdina darbo lapà ar kelis lapus. 

nformacinës 

technologijos 

379

nformacinës 

technologijos 

380 

Duomenø bazës 

struktûra ir 

projektavimas 

Duomenø baziø lenteliø 

kûrimas 

ormos 

Duomenø bazës 

pildymas 

Duomenø paieðka, 

rikiavimas, 

filtravimas 

Uþklausa 

Ataskaitos 

Skyrius, tema 

Programavimo kalbos ir 

transliatoriai 

IÐPLËSTINIO KURSO IÐSILAVINIMO STANDARTAI 

Pasiekimai 

I modulis. Duomenø baziø kûrimas 

Þino pagrindinius informacinius modelius. 

Paaiðkina pagrindines duomenø bazës sàvokas: duomenys, áraðai, laukai, poþymiai, 

informacijos objektai, sàryðiai, raktai. 

Apibûdina pagrindinius darbo su duomenø bazës programa principus bei pagrindinius 

skirtumus tarp duomenø bazës lenteliø ir skaièiuoklës lenteliø. 

Suprojektuoja paprasèiausià duomenø bazæ. 

Apibûdina lentelës sandarà. 

Þino laukø parametrus ir poþymius. 

Þino galimus laukø duomenø bei lenteliø ryðio tipus. 

Geba pereiti ið vieno lauko á kità. 

Atlieka veiksmus su áraðais ir stulpeliais. 

Apibûdina formos sàvokà. 

Moka sukurti paprastà formà naudodamasis vedliu. 

Áraðo duomenis naudodamasis paprasta forma. 

Moka naudotis formomis duomenims ávesti, koreguoti, ðalinti. 

Áraðo duomenis á lentelæ. 

Pertvarko duomenis lentelëje. 

Paðalina duomenis ið lentelës. 

Redaguoja lenteles. 

Apibûdina formatø sàvokà. 

Supranta lenteliø sàryðiø paskirtá. 

Moka kurti ryðius tarp lenteliø. 

Moka atnaujinti duomenø bazæ. 

Prideda naujus áraðus á duomenø bazæ. 

Paðalina áraðus ið duomenø bazës. 

Atveria duomenø bazæ. 

Paþymi ir surikiuoja duomenis, kai duotas poþymis. 

Paþymi ir surikiuoja duomenis naudodamasis loginëmis operacijomis. 

Atlieka paieðkà duomenø bazëje. 

Paaiðkina filtro sàvokà. 

Moka naudotis paprastaisiais filtrais lentelei. 

Sukuria, áraðo bei paðalina filtrus. 

Þino uþklausø tipus ir parengimo bûdus. 

Sukuria uþklausà, kai duotas poþymis. 

Atlieka veiksmus su poþymiais. 

Supranta dialogines uþklausas. 

Áraðo uþklausà. 

Þino ataskaitø paskirtá ir parengimo bûdus. 

Pasinaudoja ataskaitø vedliu. 

Geba paþymëtus duomenis pateikti ataskaitoje. 

Grupuoja duomenis ataskaitoje. 

Pertvarko ataskaitas. 

II modulis. Programavimas 

Geba apibûdinti algoritmavimo ir programavimo sampratà. 

Þino programavimo kalbos paskirtá. 

Paaiðkina, kam reikalingi kompiliatoriai. 

Paaiðkina grafinës sàsajos (terpës) paskirtá.

Skyrius, tema 

Pagrindiniai programos 

struktûros elementai 

Pagrindiniai duomenø 

tipai 

Pagrindinës valdymo 

struktûros: sàlyginis 

sakinys ir veiksmø 

kartojimas 

Procedûros ir funkcijos 

Duomenø struktûros: 

masyvas 

Duomenø struktûros: 

áraðas 

Tekstinës bylos 

Programavimo 

technologija 

Pasiekimai 

Þino programos struktûrà. 

Þino pagrindinius programos elementus. 

Paaiðkina kintamojo sàvokà. 

Moka ávesti ir iðvesti paprasèiausius duomenis. 

Sudaro paprasèiausias programas (duomenø reikðmiø skaitymas; duomenø reikðmiø 

raðymas; praneðimø spausdinimas). 

Moka raðyti komentarus programoje. 

Paaiðkina sveikuosius ir realiuosius skaièius programavime. 

Moka sudaryti reiðkinius. 

Apibûdina loginius kintamuosius ir veiksmus su jais. 

Skiria simboliná tipà. 

Þino pagrindinius valdymo sakinius bei struktûras: priskyrimo sakiná, nuoseklià veiksmø 

sekà, veiksmø ðakojimà (sàlyginá sakiná), veiksmø kartojimà (ciklà). 

Skiria neþinomo ir þinomo kartojimø skaièiaus ciklus, geba juos taikyti programose. 

Apibûdina programavimo kultûros elementus. 

Raðydamas programas, laikosi programavimo kultûros reikalavimø bei bendrøjø raðybos 

taisykliø. 

Moka skaidyti uþdaviná á dalis, jas apiformina procedûromis bei funkcijomis. 

Supranta kreipinio á procedûrà (funkcijà) sàvokà. 

Supranta parametrø sàvokà. 

Skiria pradiniø duomenø perdavimà ir rezultatø gràþinimà. 

Supranta skirtumà tarp procedûros ir funkcijos. 

Supranta vardø galiojimo sritis. 

Supranta duomenø struktûrinimà, jo pranaðumus. 

Apibûdina masyvo sàvokà. 

Atlieka veiksmus su masyvo elementais (áveda ir iðveda duomenis, ieðko reikiamø 

elementø, atlieka paprasèiausius veiksmus su elementø reikðmëmis). 

Þino simboliø masyvus bei simboliø eilutes. 

Þino pagrindinius veiksmus su simboliø eilutëmis. 

Geba tinkamai parinkti sprendþiamam uþdaviniui duomenø struktûras. 

Þino rikiavimo bei paieðkos algoritmø paskirtá, geba jais pasinaudoti. 

Paaiðkina áraðo sàvokà. 

Atlieka veiksmus su áraðo tipo duomenimis. 

Apibûdina áraðø taikymo pranaðumus. 

Þino darbo su dideliais duomenø rinkiniais specifikà. 

Skiria pradinius ir galutinius duomenis. 

Supranta tekstiniø bylø paskirtá. 

Moka suraðyti duomenis byloje taip, kad programa teisingai juos suprastø. 

Moka skaityti duomenis ið bylø ir raðyti á bylas. 

Skaito duomenis ið bylos á masyvà. 

Raðo duomenis ið masyvo á bylà. 

Þino programos sudarymo etapus: raðymas, derinimas, kompiliavimas, testavimas, 

tobulinimas. 

Supranta programos teisingumo ávertinimo problematikà. 

Geba parinkti kontrolinius duomenis. 

Apibûdina programos ir vartotojo ryðius. 

Moka dokumentuoti programà. 

nformacinës 

technologijos 

381

nformacinës 

technologijos 

382 

Skyrius, tema 

Hiperteksto ir 

multimedijos samprata 

Teksto kompiuteryje 

samprata ir analizë 

Hiperteksto struktûra 

Kompiuterinë grafika 

Garsas ir kompiuteris 

Kompiuterinë animacija 

Hiperteksto ir 

multimedijos naudojimas 

þiniatinkliuose 

Pasiekimai 

III modulis. Hipertekstas ir multimedija 

Supranta hipertekstinio dokumento iðskirtinumà, paskirtá, pranaðumus ir trûkumus. 

Supranta multimedijos pagrindinius principus. 

Skiria hiperteksto ir multimedijos bylø tipus. 

Þino pagrindinius reikalavimus kompiuteriui bei programinei árangai, kad bûtø galima 

dirbti su hipertekstu ir multimedija. 

Supranta hipertekstiniø kalbø principus. 

Supranta tekstø ávairovæ ir jø skirtingà paskirtá. 

Paaiðkina teksto maketavimo paskirtá. 

Apibûdina vizualumo sàvokà. 

Þino teksto skaitomumo ir vaizdumo sampratà. 

Paaiðkina teksto kompiuterio ekrane ypatumus (lakoniðkumà, iðdëstymo lankstumà, 

patrauklumà, reklamiðkumà, dinamiðkumà, tinkamà stiliø ir pan.). 

Supranta pateikiamo teksto kokybës, patikimumo bei autentiðkumo sàvokas. 

Supranta pagrindinius hiperteksto elementus (simbolis, pastraipa, antraðtë, lentelë, 

saitas, hipersaitas ir t. t. ). 

Þino hipertekstinës informacijos pranaðumus ir trûkumus, naudojimo sritis. 

Geba kurti paprasèiausius hipertekstinius dokumentus. 

Paaiðkina grafinës informacijos ypatumus. 

Geba pasinaudoti kompiuterine grafikos programa paprasèiausiems veiksmams atlikti. 

Skiria taðkinæ ir vektorinæ grafikà. 

Redaguoja nuotraukas: didina, maþina, ðviesina, tamsina, pasuka. 

Braiþo paprasèiausias diagramas, schemas, kuria paprasèiausius pieðinius, juos 

grupuoja ir áterpia á tekstà. 

Paaiðkina garsinës informacijos kompiuteryje ypatumus. 

Þino, kad galima apdoroti garsus. 

Áraðo garsà. 

Atkuria áraðytà garsà. 

Koduoja garsus. 

Þino þmogaus balso atpaþinimo galimybes. 

Supranta sàvokas: muzikinis fonas, muzikinis intarpas, garso kokybë. 

Paaiðkina pagrindinius kompiuterinës animacijos (arba videofilmø) principus ir 

ypatumus. 

Papasakoja animacijos istorijà. 

Þino keletà animacijos bei videofilmø (pvz., Vstudio, Adobe Premier) kûrimo 

kompiuteriniø programø. 

Geba sukurti pateiktá su animacijos elementais, moka animacijos bylà átraukti á tinklalapá. 

Suprojektuoja ir ágyvendina paprastà animacijos pavyzdá naudodamasis kuria nors 

kompiuterine programa (pvz., Komenskio Logo, PowerPoint, Macromedia Director). 

Supranta scenarijaus, kadro (statinio, dinaminio ir miðraus) sàvokà ir jø kûrimo 

principus. 

Paaiðkina multimedijos ypatumus. 

Supranta hiperteksto ir multimedijos svarbà þiniatinklyje, þiniatinklio kaip globalios 

multimedijos sàvokà. 

Apibûdina þiniatinklio kaip visuotinës multimedijos pranaðumus ir trûkumus. 

Geba kurti bei perþiûrëti paprasèiausius tinklalapius. 

Supranta informacijos publikavimo internete ypatumus.




STANDARTAI 

TURIZMAS 

AUTOMOBILIØ TECHNINIS 

APTARNAVIMAS IR PRIEÞIÛRA 

VERSLAS 

STATYBOS TECHNOLOGIJOS 

MEDÞIO TECHNOLOGIJOS 

METALO TECHNOLOGIJOS 

ODOS TECHNOLOGIJOS 

MAISTO GAMINIMO TECHNOLOGIJOS 

TEKSTILËS TECHNOLOGIJOS 

DRABUÞIØ DIZAINAS IR SIUVIMO 

TECHNOLOGIJOS 

VIEÐBUÈIØ APTARNAVIMAS 

echnologijos 

XI–XII 

KLASËMS 

echnologijos 

383

echnologijos 

384 

TURINYS 

Technologinio ugdymo tikslai, uþdaviniai, vertybinës nuostatos 385 


Turizmas 391 

Automobiliø techninis aptarnavimas ir prieþiûra 395 

Verslas 399 

Statybos technologijos 403 

Medþio technologijos 407 

Metalo technologijos 411 

Odos technologijos 415 

Maisto gaminimo technologijos 419 

Tekstilës technologijos 423 

Drabuþiø dizainas ir siuvimo technologijos 427 

Vieðbuèiø aptarnavimas 431 


Technologinio ugdymo tikslai, uþdaviniai, vertybinës nuostatos 

Bendrosios technologijø programos ir iðsilavinimo standartai skirti pedagogams, kurie jau moko 

arba rengiasi mokyti technologijø dalyko, ir mokyklø vadovams, kurie rengiasi arba norëtø 

humanitarinio ir realinio profilio klasëse ávesti technologijø pakraipà arba menø profilio 

moksleiviams pasiûlyti technologijas kaip pasirenkamàjá dalykà, integruoti jas su projektiniu darbu. 

Ðiuolaikinëje Europos ir pasaulinëje pedagoginëje praktikoje ryðki tendencija maþinti atotrûká 

tarp akademinës bendrojo lavinimo krypties ir profesinio mokymo, turtinti bendràjá ugdymà 

technologinio iðsilavinimo elementais. 

Technologijø ugdymas bendrojo lavinimo mokyklose suprantamas plaèiai: integruoja kûrybà 

ir gamybà. Jis apima projektavimo ir gamybos technologijø visumà, siedamas dvi pagrindines 

veiklos sritis: projektavimà ir gamybà. Technologijø programa padeda ugdyti ne pasyvø uþduoties 

vykdytojà, bet smalsià, màstanèià, kûrybingà, iniciatyvià ir atsakingà asmenybæ. 

Technologinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje glaudþiai siejamas su socialiniø, 

ekologiniø, meniniø problemø nagrinëjimu buityje ir jø racionaliu sprendimu. 

Technologinio ugdymo tikslai: 

q perteikti kiekvienam moksleiviui þinias apie daiktinës aplinkos gaminiø kûrimo 

procesus, padëti ugdyti ágûdþius, vertybines nuostatas, leidþianèias suvokti protinio 

ir fizinio darbo svarbà þmogui ir visuomenei; 

q išmokyti funkcionaliai, ekonomiškai, estetiškai organizuoti ir tvarkyti savo aplinkà; 

q supaþindinti su daiktø ir daiktinës aplinkos kûrimo principais, metodais, 

technologijomis; 

q padëti orientuotis gaminamø gaminiø ir teikiamø paslaugø pasaulyje kaip vartotojui; 

q iðmokyti skirti individualios ir serijinës (pramoninës) gamybos darbo organizavimo 

principus, technologinius procesus bei pagamintos produkcijos skirtumus, supaþindinti 

su profesijø ávairove; 

q ugdyti kûrybingà, màstanèià asmenybæ, gebanèià spræsti ávairias gyvenimo problemas. 

Technologinio ugdymo uþdaviniai: 

q atskleisti technologijø svarbà visuomenës raidai; 

q iðmokyti moksleivius skirti esmines technologines problemas buityje ir profesinëje 

veikloje, projektuoti gaminius; 

q iðmokyti planuoti, organizuoti bei nuosekliai ir kokybiðkai atlikti kuriamø projektø 

konstravimo ir technologinius procesus; 

echnologijos 

385

echnologijos 

386 

q plëtoti praktinius moksleiviø gebëjimus, pirmenybæ teikiant asmeninei patirèiai ir 

kûrybiðkumui; 

q plëtoti moksleiviø gebëjimà vertinti technologinio proceso visumà – nuo idëjos iki jos 

ágyvendinimo, konstrukciniais technologiniais, estetiniais, ergonominiais, socialiniais 

ir kt. aspektais; 

q ugdyti moksleiviø technologinius gebëjimus, mokyti jais naudotis tenkinant poreikius; 

q pasirinkusiems technologijø programà moksleiviams padëti motyvuotai rinktis bûsimos 

profesinës veiklos sritá. 

Technologijø pamokose ugdomos ðios vertybinës nuostatos: 

q pagarba materialinës ir dvasinës kultûros vertybëms, kuriamoms rûpestingai 

suplanuotu, organizuotu ir kokybiškai atliekamu darbu; 

q teigiamas poþiûris á kûrybingà darbà, skatinantá þmogaus doroviná tobulëjimà; 

q ásitikinimas, jog visoks visuomenei ir ðeimai naudingas darbas – kilnus, gerbtinas ir 

turi bûti atliekamas gerai, kruopðèiai, laiku; 

q pagarba gamtai kaip neatsiejamai mûsø gyvenimo aplinkai, kurià bûtina saugoti ir 

tausoti; 

q pagarba tautos tradicijoms, amatams, nusiteikimas juos puoselëti ir pritaikyti 

ðiuolaikinëje buityje, aplinkoje; 

q nusiteikimas taupiai, taikiai, kultûringai ir sveikai gyventi; 

q pasitikëjimas savo jëgomis, ryþtas prisiimti atsakomybæ uþ savo veiksmus ir sprendimus. 

Technologijø mokymo procese siekiama ugdyti moksleiviø gebëjimus: 

q tiriant ir analizuojant paþinti aplinkà (objektus bei procesus); 

q áþvelgti problemas ir numatyti jø sprendimo galimybes, kurti hipotezes; 

q stebëti, eksperimentuoti, analizuoti, sisteminti, klasifikuoti, manipuliuoti, vertinti; 

q rasti informacijà, reikalingà technologiniams procesams kurti bei ágyvendinti; 

q pasirinkti ir pritaikyti medþiagas, technikà bei technologijas; 

q kurti projektus ir juos ágyvendinti. 

Technologinis ugdymas XI–XII klasëse apima tokias pagrindines technologinës veiklos sritis: 

projektavimà; informacijos rinkimà ir panaudojimà; medþiagø paþinimà ir taikymà; sistemos 

konstravimà ir technologinius procesus. 

1. Projektavimas. Mokant projektinës veiklos, ugdomi moksleiviø gebëjimai: 

q analizuoti aplinkà ir joje vykstanèius procesus, nustatyti problemines situacijas; 

q formuluoti problemà, pateikti idëjø, kaip jà plëtoti, spræsti, siûlyti alternatyvas;

q sukurti problemos sprendimo projektà, numatyti jo ágyvendinimo etapus; 

q numatyti galimus sunkumus ágyvendinant problemos sprendimo modelá; 

q numatyti galutinius problemos sprendimo rezultatus; 

q numatyti problemos sprendimo modelio koregavimo galimybes; 

q numatyti ir pagrásti siekiamo rezultato vertinimo kriterijus; 

q numatyti, kaip reikia pristatyti kitiems problemos formulavimà ir sprendimà. 

2. Informacijos rinkimas ir panaudojimas. Projektuojant gaminius, technologinius jø gamybos 

procesus bûtina iðsami ir kokybiðka informacija. Analizuojant ir sprendþiant uþduotis, susijusias 

su informacijos rinkimu ir panaudojimu, plëtojami moksleiviø gebëjimai: 

q nustatyti, kokios informacijos reikës sprendþiant problemà; 

q informacijà fiksuoti, analizuoti, apibendrinti, vertinti ir perduoti raðytine forma, garso 

ir vaizdo priemonëmis; 

q rinkti, kaupti, papildyti, sisteminti ir atrinkti informacijà, reikalingà problemos sprendimui; 

q ávertinti informacijos patikimumà ir panaudojimo tinkamumà; 

q analizuoti socialinës aplinkos bei kultûros indëlá plëtojant informacines technologijas; 

q tikslingai panaudoti informacijà problemai spræsti; 

q suprantamai ir informatyviai perteikti informacijà projektiniame darbe. 

3. Medþiagø paþinimas ir taikymas. Kurdami gaminius ir atlikdami technologinius procesus, 

moksleiviai turi atsiþvelgti á gamybai naudojamø medþiagø ypatybes. Analizuodami ir spræsdami 

uþduotis, susijusias su medþiagø panaudojimu, moksleiviai turi gebëti: 

q ávertinti, ar medþiaga tinka formai sukurti, gamybos bûdui; 

q parinkti ir panaudoti medþiagas norimam efektui pasiekti; 

q atsiþvelgti á medþiagø fizines, chemines ir estetines savybes; 

q panaudoti ávairias medþiagas ir jø derinius; 

q atskleisti, kokia medþiagø savybiø ir jø panaudojimo priklausomybë; 

q ávertinti, kaip naudojamos medþiagos veikia gyvàjà ir negyvàjà aplinkà; 

q analizuoti medþiagø raidà bei numatyti jø panaudojimo galimybes ateityje; 

q taupiai ir racionaliai panaudoti medþiagas atliekant projektinæ uþduotá. 

4. Sistemos konstravimas ir technologiniai procesai. Siekiant norimo darbo rezultato, atskiros 

technologinës sritys jungiamos á visumà – sistemà. Sistemø sudarymas ir valdymas – svarbi 

technologijø kûrimo proceso dalis, reikalaujanti savitos kompetencijos. Mokant spræsti uþduotis, 

susijusias su sistemø sudarymu, plëtojami moksleiviø gebëjimai: 

q stebëti, atpaþinti, konstruoti, modifikuoti ir kontroliuoti paprastas sistemas; 

q apibûdinti mechanizmø ir struktûrø darbà sistemoje; 

q nagrinëti, kaip sistemos projektuojamos ir pritaikomos atsiþvelgiant á siektinus tikslus; 

echnologijos 

387

echnologijos 

388 

q analizuoti sistemø formas, funkcijas ir paskirtá; 

q aiðkinti, kokià átakà technologinës sistemos daro kultûrai, gyvajai ir negyvajai gamtai; 

q aiðkintis sistemos visumà ir jos elementø dermæ; 

q analizuoti sistemø tinkamumà skirtingø poreikiø ir galimybiø þmoniø grupëms, aplinkai; 

q sukurti, sumontuoti ir modifikuoti sistemas. 

Technologinis ugdymas mokykloje grindþiamas programomis, kuriø turinyje ryðkinamos 

technologinës kultûros sàsajos su kitais þmogaus bei visuomenës gyvenimo ir veiklos aspektais: 

q biologiniais (fizinës savybës, bûtinos pasirinktai darbo veiklai, darbo higiena, darbo 

sàlygos ir t.t.); 

q socialiniais (darbo aplinka, darbo veiklos socialinis prestiþas, socialinës þmogaus 

perspektyvos ir t.t.); 

q ekonominiais (darbo iðtekliai, jø paklausos ir pasiûlos bûklë, ûkio raidos prognozës, 

kiti ekonominiai rodikliai); 

q kultûriniais (darbo tradicijos, visuomenës ir darbo rinkos kultûrinës nuostatos, darbo 

etika ir t.t.); 

q komunikaciniais bei informaciniais (komunikavimo formø parinkimas, pritaikymas ir 

racionalus panaudojimas, informacijos paieška, naudojimasis informacinëmis 

priemonëmis). 

DIDAKTINËS NUOSTATOS 

Technologinio ugdymo struktûra ir ryðiai su kitais dalykais 

Technologijø mokoma bendruoju ir iðplëstiniu kursais. 

Bendrasis kursas skirtas moksleiviams, kurie siekia plaèiau susipaþinti su tam tikromis 

technologijomis, taèiau ateityje neketina jø studijuoti profesinëse mokyklose, kolegijose ar 

universitetuose. 

Bendrasis kursas sudaro sàlygas moksleiviams: 

q praplësti bendrà kultûriná iðprusimà technologijø srityje ir taikyti já praktiniame 

gyvenime; 

q plaèiau susipaþinti su pasirinktos technologijos pagrindinëmis problemomis; 

q geriau suprasti pasirinktos technologijos reikðmæ þmogaus ir visuomenës gyvenime; 

q ágyti patirties ir gebëjimø, kaip spræsti nesudëtingas technologines problemas atliekant 

projektinius darbus. 

Bendrasis technologijø kursas apima plaèiai vartojamas (konkreèioje technologijoje) sàvokas, 

technologijø raidos, medþiagø paþinimo, pritaikymo bei technologiniø procesø sekø moksliná 

aiðkinimà, pasirinktos technologijos raidos prognozes.

Iðplëstinis technologijø kursas skirtas moksleiviams, numatantiems ateityje technologijas 

studijuoti profesinëse mokyklose, kolegijose ar universitetuose. Iðplëstinis kursas yra platesnis 

uþ bendràjá kursà ir apima þiniø, mokëjimø, ágûdþiø ir praktiniø gebëjimø visumà, orientuotà á 

iðsamesnes studijas. Juo mokoma moksleivius operuoti pasirinktos technologijos þiniomis ir 

metodais sprendþiant praktinio ir teorinio pobûdþio uþduotis bei ugdyti savarankiðko mokymosi 

gebëjimus atliekant projektinius darbus. Baigdamas mokyklà moksleivis gali laikyti mokykliná 

egzaminà ið pasirinktos technologijø srities. Egzamino programa rengiama remiantis iðplëstiná 

kursà atitinkanèiais iðsilavinimo standartais. 

1 lentelëje pateikiama rekomenduotina bendrojo ir iðplëstinio kursø struktûra ir jiems 

ágyvendinti skirtinas laikas. 

1 lentelë 

Technologijø Laiko skirstymas (%) Praktiniø uþduoèiø Programos Rekomenduotinas 

kursai 

Teorija Praktika 

Baigiamasis 

projektinis 

darbas 

ir baigiamojo 

projektinio 

darbo pobûdis 

trukmë savaitinis 

valandø 

skaièius 

Bendrasis 20 60 20 Praktinës uþduotys, susijusios 1 metai Ne maþiau 

su kiekvieno þmogaus kaip kaip 2 val. 

vartotojo aplinka. 

Iðplëstinis 20 50 30 Praktinës uþduotys, susijusios 1 metai Ne maþiau 

su kiekvieno þmogaus kaip kaip 3 val. 

vartotojo aplinka bei pasirinktø 

technologijø platesniu 

suvokimu. 

Mokyklos gali siûlyti XI –XII klasiø moksleiviams ávairias technologijø programas ar jø derinius, 

pavyzdþiui: 

1 variantas. XI klasëje moksleiviai renkasi iðplëstinio tekstilës technologijø kurso programà, 

o XII klasëje – bendrojo verslo kurso programà, pagal kurià projektas bus skirtas tekstilës verslo 

problemoms spræsti. 

2 variantas. XI klasëje moksleiviai renkasi bendràjá verslo kursà, o XII klasëje – iðplëstinio 

turizmo kurso programà. 

3 variantas. Ir XI , ir XII klasëje mokomasi vienos kurios nors technologijø srities, pavyzdþiui, 

XI klasëje odos gaminiø technologijos pagal bendrojo kurso programà, XII klasëje – pagal iðplëstinio. 

Bendrojo lavinimo mokyklose moksleiviai gali rinktis technologinæ pakraipà. Jà pasirinkusiems 

moksleiviams vietoj vieno gamtos mokslø dalyko dëstoma ne maþiau kaip 3 savaitiniø valandø 

technologijø programa arba moksleiviai mokosi visø gamtos mokslø dalykø ir technologijø kurso, 

kuriam skiriamos ne maþiau kaip 3 savaitinës valandos. 

Technologijø pamokose moksleiviai atlieka projektinius darbus. Projektams keliami 

reikalavimai suformuluoti iðsilavinimo standartuose. Baigus pasirinktos technologijos programos 

kursà, kuriamas baigiamasis projektinis darbas, kuris turi atskleisti moksleiviø technologinius 

gebëjimus, numatytus bendrojo ar iðplëstinio technologijø kurso standartuose. 

echnologijos 

389

echnologijos 

390 

Bendrojo lavinimo mokyklose, gimnazijose technologinis ugdymas gali bûti integruojamas á 

ugdymo procesà per projektus, kuriuose technologijø mokytojas dalyvauja kaip moksleivio 

konsultantas. Ðiuo atveju moksleivis atskiros technologinës programos nesirenka, taèiau jam 

bus naudinga susipaþinti su projektiniam darbui reikalingomis technologijomis. Todël 

konsultuodamasis su pedagogu moksleivis gali perþiûrëti technologines programas ir atrinkti 

tas jø temas, kurios bus naudingos projektiniame darbe. Tai bûtø projekto problemø sprendimo 

paieðkos, o tam tikrais atvejais – ir jø ágyvendinimo etapas. 

Per technologinæ veiklà palaikomi ávairiapusiai þmogaus ir visuomenës santykiai su gamtine 

ir kultûrine aplinka. Ðiuos santykius padeda atskleisti moksleiviams technologijø dalyko ryðiai 

su kitais mokomaisiais dalykais, atsispindintys pateikiamoje 2 lentelëje. 

2 lentelë 

Santykiø sistema Programø sklaida Ryšiai su kitais dalykais 

1. Þmogus – Medþio technologija Chemija Istorija Kompiuterinë grafika/braiþyba 

technika – izika Geografija Dizainas 

gamyba/verslas 

Metalo technologija Chemija Istorija Kompiuterinë grafika/braiþyba 

izika Geografija Dizainas 

Tekstilës technologija Chemija Istorija Kompiuterinë grafika/braiþyba 

Biologija Geografija Dizainas 

Drabuþiø dizainas ir siuvimo izika Istorija Kompiuterinë grafika/braiþyba 

technologija Geografija Dizainas 

Odos technologija Chemija Istorija Kompiuterinë grafika/braiþyba 

Biologija Geografija Dizainas 

Statybø technologija Chemija Istorija Kompiuterinë grafika/braiþyba 

izika Geografija Dizainas 

Automobiliø techninis Chemija Istorija Uþsienio kalba 

aptarnavimas ir prieþiûra izika Geografija Kompiuterinë grafika/braiþyba 

Matematika 

Verslas ir t. t. Matematika Istorija Uþsienio kalba 

Informatika Geografija Psichologija 

2. Þmogus – Þemës ûkio technologija ir t. t. Chemija Istorija Dizainas 

gamta – buitis Biologija Geografija 

3. Þmogus – Vieðbuèiø aptarnavimas Matematika Istorija Psichologija 

þmogus – Informatika Geografija Uþsienio kalba 

komunikacinës Sveika gyvensena 

sistemos 

Turizmo technologijos Matematika Istorija Uþsienio kalba 

Psichologija Geografija Menai 

Komunikacinës technologijos ir t. t. izika Istorija Psichologija 

Informatika Geografija Uþsienio kalba 

5. Þmogus – Maisto gaminimo technologija ir t. t. Chemija Istorija Sveika gyvensena 

sveikata – buitis Biologija Geografija Matematika

Turizmas 

Turizmo programa skirta moksleiviams, kurie domisi kelionëmis, jø organizavimu ir patys 

mëgsta keliauti. Tokios programos pagrindinëje bendrojo lavinimo mokykloje nebuvo. Todël ji 

yra labiau paþintinio pobûdþio. Ðià programà gali rinktis ir humanitarinio, ir realinio, ir meninio 

profilio moksleiviai. 

Turizmo mokomasi pagal bendrojo ir iðplëstinio kurso programas. Iðplëstinis kursas apima 

ir papildo bendrajame kurse numatytà tematikà ir reikalavimus. 


Bendrojo turizmo kurso tikslas – padëti moksleiviams suvokti turizmà kaip specifinæ paslaugø 

rûðá, supaþindinti su turizmo ámoniø steigimu, turistinës veiklos organizavimu, klientø 

aptarnavimu, iðmokyti pastebëti savo kraðto turizmo galimybes, sudaryti nesudëtingus turistinius 

marðrutus, jø sàmatas, pateikti kelionës informacijà taikant ávairias informavimo priemones ir 

technikà. 

Pagrindiniai ugdymo uþdaviniai, keliami bendrajam turizmo kursui: 

q suteikti moksleiviams þiniø apie turizmo raidà Lietuvoje; 

q supaþindinti su dokumentais, reglamentuojanèiais turizmo verslà Lietuvoje; 

q atskleisti savo regiono ir šalies turistines ir ekskursines galimybes; 

q padëti suprasti, kaip turizmo verslas organizuojamas, planuojamas, reklamuojamas; 

q padëti suvokti ðiuolaikiniø informaciniø technologijø reikðmæ turizmo verslui; 

q padëti suprasti, kokià reikðmæ turizmas turi formuojant Lietuvos ávaizdá; 

q ugdyti gebëjimus, padedanèius spræsti kylanèias problemas ir konfliktus turizmo versle 

bei jo aplinkoje; 

q išmokyti moksleivius sudaryti nesudëtingus turistinius ekskursinius kultûrinio 

pobûdþio projektus, susijusius su savo kraðto paþinimu. 


Iðplëstinio turizmo kurso tikslas – iðsamiau supaþindinti moksleivius su turizmo verslo 

organizavimo pagrindais, turistiniø kelioniø organizavimu, teisiniais turizmo principais, 

bendravimo, kultûriniø programø sudarymo, pirmosios pagalbos suteikimo svetur aspektais, 

Turizmas 

391

Turizmas 

392 

iðmokyti analizuoti turizmo versle sudaromas sutartis, iðmokyti parengti svetingumo programas, 

padëti integruoti pagrindinëje mokykloje moksleiviø ágytas þinias rengiant turistiniø turø 

programas/projektus. 

Pagrindiniai ugdymo uþdaviniai, keliami iðplëstiniam turizmo kursui: 

q supaþindinti su turistiniø kelioniø organizavimo á tolimas uþsienio ðalis aspektais; 

q taikyti istorijos, geografijos þinias sudarant turistines ekskursines keliones bei kultûrinæ 

klientø programà; 

q supaþindinti su dokumentais, reglamentuojanèiais turizmo verslà Lietuvoje, uþsienyje; 

q supaþindinti su derybø (rengiant naujas keliones) organizavimu, jø vedimo aspektais; 

q mokyti analizuoti sutartis su verslo partneriais; 

q iðmokyti parengti turistinius turus po Lietuvà atsiþvelgiant á ávairius klientø poreikius; 

q iðmokyti sudaryti svetingumo programas aptarnaujant ávairiø poreikiø klientus; 

q padëti sudaryti paþintinæ turistinio turo po uþsienio ðalá programà/projektà.


1. Turizmas kaip pasaulio paþinimo forma. Turizmo sàvokos. 

1.1. Turizmo organizavimo formos. Jo raida, tikslai ir uþdaviniai. (Atvykstamasis 

turizmas, vietinis turizmas, iðvykstamasis turizmas, mokyklinis turizmas.) 

1.2. Aktyviojo turizmo rûðys, inventorius pagal þygio specifikà. 

1.3. Organizuotas kraðto, pasaulio paþinimas, jo pranaðumai ir trûkumai. 

1.4. Turizmas ir Lietuvos ávaizdþio formavimas. 

1.5. Lietuvos regionai, jø kultûrinis paveldas ir turizmo organizavimo juose dabartis 

ir ateitis. 

1.6. Lietuvos turizmo iðtekliai ( vakar, dabar, ateityje): 

gamtos (vandens telkiniai, pakrantës, gyvûnija, rekreacinës ir saugomos 

teritorijos, kraðtovaizdþio objektai); 

kultûros (archeologijos, istorijos, mokslo, technikos, paveldo objektai, tradicijos, 

liaudies amatai, ðiuolaikinis menas ir kt.); 

ûkio objektai; 

mokslas ir ðvietimas. 

1.7. Lietuvos ekonomika ir jos vieta turizmo versle. 

2. Lietuvos Respublikos ástatymai, reglamentuojantys turizmà. 

2.1. Turistø, ekskursijø dalyviø draudimas. 

2.2. Mokesèiø sistema, reglamentuojanti turizmo verslà Lietuvoje. 

2.3. Reklamà reglamentuojantys ástatymai. 

2.4. Aktyvøjá turizmà reglamentuojantys dokumentai. 

3. Turizmo verslas, jo organizavimas, planavimas. Turizmo srautai ir turizmo verslo 

perspektyvos. 

3.1. Turizmo ir kelioniø agentûrø panaðumai ir skirtumai. 

3.2. Turizmo informacijos paslaugos (gido ir kelionës vadovo darbo specifika, 

turizmo informacijos centro veikla). 

3.3. Apgyvendinimo paslaugos (vieðbutis, motelis, sveèiø namai, jaunimo nakvynës 

namai, kempingai, turistinës bazës, turistinës stovyklos, kaimo turizmo sodybos). 

3.4. Transporto, maitinimo, laisvalaikio ir pramogø paslaugos. 

3.5. Turizmo ámonës darbuotojai, jiems keliami kvalifikaciniai reikalavimai. Kalbos 

kultûra ir retorika. 

3.6. Kelionës vadovo kvalifikacija, atsakomybë. 

3.7. Ekskursijos gidas, jo paskirtis, darbo pobûdis ir jam keliami kvalifikaciniai 

reikalavimai. 

TURINYS 


1. Turizmas, jo raida pasauliniame kontekste. 

1.1. Pasaulio kultûrinio paveldo paþinimas organizuojant turistinius turus. 

1.2. Nacionalinë turizmo plëtros programa. Turizmo valdymas ir turizmo politikos 

formavimas Lietuvoje. 

1.3. Turizmo paslaugø rinkiniai. 

1.4. Turø pristatymas visuomenei. Turistiniø turø reklama, reklamos formos, 

priemonës. 

1.5. Turizmo mugës. 

2. Ástatymai, reglamentuojantys turizmà svetur. 

2.1. Tarptautinës turizmo bendradarbiavimo sutartys. 

2.2. Pirmoji pagalba atsitikus nelaimei svetur. 

2.3. Ryðys su Lietuvos ambasadomis uþsienyje. 

3. Svetingumo programos, jø struktûros ir priklausomybë nuo klientø amþiaus, 

poreikiø, iðsilavinimo. 

3.1. Buitinio pobûdþio paslaugos, mitybos ypatumai, kultûrinë programa turistinio 

turo kliento laisvu metu. 

3.2. Konfliktø sprendimai kelioniø metu. 

3.3. Turistiniø kelioniø ir teikiamø paslaugø dokumentø tvarkymas. 

3.4. Kaimo turizmas. 

393 

Turizmas

Bendrasis kursas Iðplëstinis kursas 

4. Turistinio turo projekto rengimas. Turistiniø turø klasifikacijos, objektai ir jø 

iðdëstymas, informaciniai ðaltiniai, vaizdinë medþiaga, marðruto schema, 

integruoti marðrutai. 

5. Turistinio turo rengimas. Regiono lankytini gamtos objektai, istorinës praeities 

objektai, religiniai, architektûros paminklai, tautodailë ir kt. 

5.1. Kultûrinio pobûdþio turistinio ekskursinio projekto savo kraðtui paþinti rengimas. 

Parengto projekto pristatymas. 

5.2. Parengiamieji darbai projektui ágyvendinti. 

5.3. Projekto ágyvendinimas ir rezultatø aptarimas. 

6. Aktyviojo turizmo programos/projekto rengimas. 

4. Turistinio turo projekto rengimas. Turistiniø turø klasifikacijos, objektai ir jø 

iðdëstymas, informaciniai ðaltiniai, vaizdinë medþiaga, marðruto schema, 

integruoti marðrutai. 

5. Uþsienio ðaliø paþinimas – kultûra, tradicijos, ðvietimas, technika ir technologijos. 

5.1. Informacijos apie planuojamas turistines keliones atrankos kriterijai, jos 

rinkimas ir kaupimas. 

5.2. Turistinio turo projekto medþiagos pateikimas, reklama, tikëtini rezultatai. 

6. Aktyviojo turizmo programos/projekto rengimas. 

394 

Turizmas

Automobiliø techninis 

aptarnavimas ir prieþiûra 

Automobiliø techninio aptarnavimo ir prieþiûros programa skiriama aukðtesniøjø klasiø 

moksleiviams. Jà gali rinktis mokyklos, kurios gali uþtikrinti kokybiðkà ugdymo procesà, t.y. 

turi gerà techninæ bazæ. Automobiliø techninio aptarnavimo ir prieþiûros programa yra nauja, 

supaþindinanti moksleivius su pagrindinëmis ðiandienos transporto priemoniø prieþiûros ir 

aptarnavimo technologijomis. 

Automobiliø techninio aptarnavimo ir prieþiûros programa apima visas praktinës veiklos 

sritis: automobiliø, kaip transporto priemoniø, raidà, jø projektavimo aspektus, techninio 

aptarnavimo ir prieþiûros technologijas. 


Bendrojo kurso programa rekomenduotina moksleiviams, kurie nori susipaþinti su automobiliø 

ir kitø transporto priemoniø techniniu aptarnavimu ir prieþiûra kaip vartotojai. 

Bendrojo automobiliø techninio aptarnavimo ir prieþiûros kurso programos tikslas – 

supaþindinant su transporto priemoniø gamybos technologijø raida, suteikti þiniø apie 

automobiliø sandarà, naudojamà kurà, techniná aptarnavimà, iðmokyti atlikti pagrindinius 

prieþiûros darbus. 

Pagrindiniai ugdymo uþdaviniai, keliami bendrajam automobilio aptarnavimo ir prieþiûros 

kursui: 

q suteikti þiniø apie mokslo átakà transporto priemoniø, tarp jø ir automobiliø, atsiradimui 

ir raidai, automobiliø pramonës plëtrai; 

q suteikti þiniø apie automobilio sandarà, jo sudëtiniø daliø ir sistemø tarpusavio ryðá, 

sandaros raidà ir technologijø paþangà; 

q supaþindinti su cheminëmis medþiagomis, naudojamomis automobilio prieþiûrai ir 

techniniam aptarnavimui; 

q iðmokyti tinkamai techniðkai priþiûrëti automobilá; 

q suteikti þiniø apie automobiliø energijos (kuro) šaltinius; 

q supaþindinti ir iðmokyti naudotis automobilio techniniam aptarnavimui skirtomis darbo 

priemonëmis, áranga. 

Automobiliai 

395

Automobiliai 

396 


Iðplëstiná automobiliø techninio aptarnavimo ir prieþiûros technologijø kursà renkasi 

moksleiviai tø mokyklø, kurios gali organizuoti teoriná ir praktiná mokymà. Iðplëstinis kursas 

rekomenduotinas moksleiviams, kurie nori susipaþinti su automobiliø ir kitø transporto priemoniø 

techniniu aptarnavimu ir prieþiûra plaèiau negu kaip vartotojai ir kurie tolesná mokymàsi sieja 

su iðsamesnëmis automobiliø aptarnavimo studijomis. 

Iðplëstinio automobiliø aptarnavimo ir prieþiûros kurso programos tikslas – analizuojant 

automobilio sandarà, jo technines charakteristikas, ugdyti gebëjimus atlikti techninio aptarnavimo 

ir prieþiûros darbus bei nesudëtingø gedimø diagnostikà. 

Pagrindiniai ugdymo uþdaviniai, keliami iðplëstiniam automobilio aptarnavimo ir prieþiûros 

kursui: 

q supaþindinti moksleivius su automobiliø istorine raida; 

q iðsamiau supaþindinti su automobilio techninëmis charakteristikomis; 

q suteikti þiniø, kurios padëtø suvokti automobilio sandarà, jo sudëtiniø daliø ir sistemø 

tarpusavio ryðá, sàveikà; 

q padëti suvokti automobilio techninio aptarnavimo ir prieþiûros ypatybes, automobiliø 

poveiká aplinkai ir ypaè gamtai; 

q ugdyti gebëjimus atlikti automobilio profilaktikos darbus ir nesudëtingà remontà; 

q formuoti sampratà apie automobilio energijos ðaltiniø ávairovæ ir racionalø energijos 

vartojimà, poveiká aplinkai; 

q supaþindinti su kompiuterinëmis automobilio techninio aptarnavimo (diagnostikos) 

priemoniø galimybëmis.

TURINYS 


1.1. Automobiliø ir kitø transporto priemoniø projektinës uþduotys ir gamyba. 

1.2. Lengvojo automobilio këbulas. Dizainas ir technologijos. 

1.3. Lengvøjø automobiliø këbulo konstrukcijos priklausomybë nuo automobilio 

klasës, saugumas ir komfortas. 

1.4. Automobiliø formø plastika ir pagrindiniø mazgø standartai. 

1.5. Automobiliø formø plastika ir technologinis jø sprendimas. 

1.6. Saugaus eksploatavimo reikalavimai, automobilio klasë, komforto aspektai 

projektuojant automobilius. 

1.7. Ekologiðko automobilio projektiniai sprendimai. 

2.1. Garo maðinos, vidaus degimo variklio iðradimas, jø pritaikymas sausumos 

transportui. 

2.2. Sàlygos, lëmusios autotransporto plëtrà, technologijø paþangà. 

2.3. Sausumos transporto priemonës. Automobiliø klasifikacija, rûðys, modeliai. 

2.4. Ðalys ir firmos, gaminanèios automobilius. Automobiliø parodos. 

2.5. Automobiliø prieþiûros priemoniø, árangos raida. 

2.6. Automobiliø draudimas, jo rûðys ir teikiamos paslaugos. 

2.7. Kuras ir pasauliniai jo þaliavø iðtekliai. 

3.1. Alyvos varikliams, jø rûðys ir automobilio amþius. Pavarø dëþës alyva. 

3.2. Degalai, jø rûðys. 

3.3. Stabdþiø, auðinimo, vairo stiprintuvo, sankabos, varanèiojo galinio tilto tepimo 

medþiagos, stiklø plovimo skysèiai. 

3.4. Automobilio antikorozinës medþiagos. 

3.5. Kosmetika automobiliams. 

4.1. Automobilio variklio tepimo, auðinimo, maitinimo sistemos. 

4.2. Automobiliø varikliai. 

4.3. Automobilio transmisija, jos paskirtis ir gedimai. 

4.4. Automobilio vaþiuoklë: rëmas, priekinis ir uþpakalinis tiltai. 

4.5. Pakaba: amortizatoriai, lingës, spyruoklës. Jø paskirtis, veikimas, valdymas, 

profilaktika. 

1. Automobiliø ir kitø sausumos transporto priemoniø projektavimas. 

2. Sausumos transporto priemoniø, jø techniniø sprendimø raida. 

3. Medþiagos, naudojamos eksploatuojant ir techniðkai priþiûrint automobilá. 

4. Automobilio sandara, pagrindiniai agregatai, jø veikimo principai. 

1.1. Saugios, ekologiðkos transporto priemonës projektavimo aspektai. 

1.2. Konceptualûs automobiliø projektavimo aspektai. 

1.3. Techniniø charakteristikø sprendimo variantai ir galimybës projektiniuose 

darbuose. 

1.4. Projektuojamø automobiliø aerodinaminiai parametrai. 

1.5. Pramoniniai ir individualûs automobiliø surinkimo procesai. Projektinës 

uþduotys. 

1.6. Këbulo ilgaamþiðkumo priklausomybë nuo gamybos technologijø. 

2.1. Mokslo ir technologijø paþanga kuriant ir tobulinant automobiliø transporto 

priemones. 

2.2. Automobiliø pramonës augimas ir jo átaka kitø pramonës ðakø bei ûkio raidai. 

2.3. Automobilio saugaus eismo, techninës apþiûros, techninio aptarnavimo ir 

profilaktikos stotys, tarnybos ir jø teikiamos paslaugos. 

2.4. Teisinë automobilio eksploatavimo bazë. 

3.1. Mineralinës, pusiau sintetinës, sintetinës alyvos varikliams. Varikliø plovimo 

skystis. 

3.2. Benzinas, suskystintos dujos, dyzelinis kuras. 

3.3. CITROEN automobiliø pakabos aukðèiui valdyti, stabdþiams ir vairo 

stiprintuvui naudojami specialûs skysèiai. 

3.4. Eksploatacinës medþiagos ir atsarginës dalys. 

4.1. Automobiliø varikliø rûðys, skirtumai, veikimo principai. 

4.2. Variklio kuro miðinio degimo sistemos. Turbininiai dujø, reaktyviniai varikliai. 

Jø naudojimo sritis. 

4.3. Sankabos, pavarø dëþës, jø konstrukcijos, paskirtis, veikimas. 

4.4. Vaþiuoklë. Varomieji ir nevaromieji tiltai. Automobiliai be rëmø. Jø konstrukcija 

ir ypatybës. 

397 

Automobiliai


4.6. Ratai: ratlankiai, padangos, jø rûðys. 

4.7. Automobilio valdymo sistemos ir mechanizmai: vairo, stabdþiø ir maitinimo 

sistemos. Automobilio informacinës ðviesos, garso sistemos. Jø funkcionavimo 

principai. 

4.8. Automobilio kontrolës prietaisai. Jø paskirtis, ávairovë, veikimas, valdymas, 

profilaktika. 

4.9. Naujausios technologijos, lemianèios komfortà automobilyje. 

4.10. Automobilio salono mikroklimato palaikymo sistema. 

5. Automobilio techninë prieþiûra, gedimø diagnostika, rûðys ir smulkus remontas. 

5.1. Automobilio gedimø diagnostika ir remonto rûðys. 

5.2. Avariniai reikmenys ir atsarginës dalys. 

5.3. Pagrindiniai automobiliø prieþiûros, profilaktikos ir remonto darbø árankiai, 

áranga. 

5.4. Automobilio ilgaamþiðkumà lemianèios sàlygos ir veiksniai. 

5.5. Pastovi ir sezoninë automobilio prieþiûra. 

5.6. Techninis aptarnavimas ir jo periodiðkumas. 

5.7. Lengvøjø automobiliø remonto darbai, atliekami savo jëgomis ir techninës 

prieþiûros stotyse. 

5.8. Këbulo daliø keitimas. 

5.9. Estetinës këbulo prieþiûros medþiagos ir jos technologija. 

4.5. Automobilio këbulas, ðasi. 

4.6. Automobilio valdymo mechanizmai: 

Vairo mechanizmas. Vairo stiprintuvas. Akceleratorius. 

Stabdþiai. Jø rûðys, konstrukcija, paskirtis, veikimas. 

4.7. Darbinis ir rankinis, bûgniniai ir diskiniai stabdþiai, jø pranaðumai ir trûkumai. 

Stabdþiø pavara. 

5.1. Profilaktikos technologijos. 

5.2. Profilaktikos daþnumo priklausomybë nuo nuvaþiuoto kelio, automobilio 

amþiaus. 

5.3. Eksploataciniø medþiagø keitimo technologija. 

5.4. Mechaninë këbulo deformacija. Nedideliø deformacijø ðalinimas: tiesinimas, 

glaistymas, gruntavimas, daþymas, poliravimas. Darbo árankiai. 

5.5. Këbulo daliø keitimas ir apdaila. Didesnës apimties këbulo remonto darbai 

dirbtuvëse. 

5.6. Këbulo remonto dalys, antikorozinës medþiagos ir apsauga nuo korozijos. 

398 

Automobiliai

Verslas 

Verslo programa – viena ið daugelio technologijø srities programø. Verslo programà gali 

rinktis humanitarinio, realinio ar menø profilio moksleiviai. Ugdymo plane ðis kursas pateikiamas 

kaip laisvai pasirenkamas technologijø dalykas. 


Bendrojo verslo kurso tikslas – suteikti moksleiviams þiniø apie socialinæ, ekonominæ, politinæ, 

psichologinæ praeities, dabarties ir ateities verslo aplinkà; nagrinëti verslo struktûros elementus 

ir jø ryðá su aplinka, padëti suprasti susidariusiø problemø, situacijø analizës svarbà 

organizuojant, planuojant ir plëtojant verslà. 

Pagrindiniai ugdymo uþdaviniai, keliami bendrajam verslo kursui: 

q suteikti þiniø apie socialinæ, ekonominæ, politinæ, psichologinæ aplinkà, kurioje verslas 

organizuojamas arba plëtojamas, iðryðkinant iðorinius veiksnius, turinèius átakos jo 

pokyèiams toje aplinkoje, bei tø veiksniø sàveikà; 

q padëti suvokti verslo koncepcijas ir metodus, atpaþinti taikomø idëjø privalumus ir trûkumus; 

q ugdyti supratimà, kaip verslas organizuojamas, planuojamas, analizuojamas, kaip 

sprendþiami konfliktai ir problemos, kilæ paèiame versle bei jo aplinkoje; 

q mokyti atskirti faktus ir nuomones, iðryðkinti vertingà informacijà, kuri padëtø verslà 

tinkamai organizuoti, planuoti ir plëtoti. 


Iðplëstinio verslo kurso tikslas – supaþindinti su verslo aplinka, iðoriniais ir vidiniais jos 

veiksniais, iðmokyti nagrinëti nesudëtingas verslo problemas ir situacijas siekiant atskleisti verslo 

plano privalumus ir trûkumus. 

Pagrindiniai ugdymo uþdaviniai, keliami iðplëstiniam verslo kursui: 

q suteikti moksleiviams þiniø apie verslo aplinkà, iðorinius ir vidinius veiksnius, turinèius 

átakos jo plëtotei; 

q ugdyti supratimà, kaip verslas organizuojamas, planuojamas ir plëtojamas, kaip 

sprendþiami konfliktai ir problemos, kilæ tiek paèiame versle, tiek jam santykiaujant 

su aplinka; 

q mokytis atskirti faktus ir nuomones bei iðryðkinti vertingà informacijà, turinèià átakos 

verslo organizavimui ir plëtotei. 

Verslas 

399

TURINYS 


1.1. Aplinkos átaka verslo organizavimo ir plëtotës sprendimams. Kultûros, etniniø 

grupiø, socialinës aplinkos, technologijø raidos átaka verslui. 

1.2. Ekonomikos paskirtis ir prigimtis. Rinkos prigimtis ir kainos. 

1.3. Rinkos ekonomika kaip sistema. 

1.4. Turto, áplaukø, gaminimo ir sunaudojimo sàvokos, koncepcijos. 

1.5. Namø ûkio ir vartotojø aplinka, vertybës, elgesys. 

1.6. Trumpalaikiai ir ilgalaikiai verslo uþdaviniai. Kultûra, strategija ir planavimas. 

1.7. Vartotojø ir verslo organizavimo bei plëtojimo ástatymai. 

2.1. Kapitalo struktûra. inansiniai ðaltiniai. Kapitalo investavimo ávertinimas. 

2.2. Socialiniø reikmiø apskaita; iðlaidø ir pelno analizës. 

2.3. inansinio valdymo struktûra. 

2.4. Iðlaidø klasifikavimas; pagalbos iðlaidos; standartinës (einamosios) iðlaidos; 

gráþtamojo atsiskaitymo analizë; verslo organizacijos galimybiø ávertinimas. 

2.5. Atsiskaitymo sistemø panaudojimas atliekant verslo plëtotës sprendimus. 

3.1. Valdymo struktûros, organizavimo hierarchija. Vadovavimo stiliai. 

3.2. Naujø þmoniø priëmimas, atranka, oficialus priëmimas, apmokymas ir 

kvalifikacijos tobulinimas. 

3.3. Pokyèiø prigimtis. Verslo pokyèiai ir jø valdymas. Komunikacijos svarba 

valdymui. 

3.4. Motyvacija, formalios ir neformalios darbo grupës; konfliktai; brigadinis, 

kooperatinis darbas. inansinis skatinimas, mokesèiø sistemos ir jø efektyvumas. 

3.5. Profesiniø sàjungø charakteristikos bei vaidmuo. 

3.6. Darbø aplinka: funkcijos, iðtekliai ir apribojimai. Nauja produkcija, paslauga; 

analiziø vertë ir proceso projektas. 

3.7. Mechanizmai (áranga) ir darbas. 

3.8. Medþiagos: apimtis ir jø ásigijimas. 

3.9. Kontrolës ir kokybës uþtikrinimas. 

3.10. Planavimas, prognozë ir kontrolë. 

3.11. Projektinis planavimas: procesø analizë ir sintezë, optimaliø sprendimø paieðkos 

medþiai. 

1. Verslo samprata ir jo aplinka. 

2. Kapitalas, finansai, verslo atsiskaitymo sistemos. 

3. Verslo vadyba ir iðtekliai. 

1.1. Rinkos prigimtis, kainos ir produkcijos apribojimas. 

1.2. Rinkos ekonomika ir iðtekliø iðdëstymas. Verslo funkcijos vietinëje, 

nacionalinëje ir tarptautinëje ekonomikoje. 

1.3. Vadovavimo sprendimø struktûra, sandara. 

1.4. Tipinës rinkos struktûros: konkurencijos veiksniai, sistema. 

1.5. Skirtingi tarpininkaujanèiø ir verslo organizacijø objektai. 

1.6. Sëkmingo verslo elementai: þmoniø gerovë, paslaugos, prekyba, kainos, 

metinës pajamos ir kt. 

2.1. inansø vadyba. Ilgalaikiø ir trumpalaikiø verslo poreikiø finansiniai ðaltiniai; 

interesø erdvë; kapitalo struktûra. 

2.2. Kapitalo investavimo ávertinimas; pateikta vertë; sumaþintos pinigø áplaukos; 

pinigø gràþinimas. 

2.3. inansinës informacijos pateikimas, ávertinimas, kritika, interpretavimas; 

balansas, rentabilumas, pinigø praradimo ir padidëjusiø bei auganèiø áplaukø 

rodikliai; pajamos. 

2.4. Informacijos panaudojimo technologija; sprendimø palaikymo sistemos. 

3.1. Valdymo struktûra, vadovø vaidmuo ir kontrolë. Vadovavimo stiliai: direktyvinis, 

globëjiðkas, bendradarbiavimo ir kt. 

3.2. Pokyèiø prigimtis: techninë, technologinë, ekonominë, demografinë, socialinë, 

teisinë. Darbo priemoniø pokyèiai. 

3.3. inansinis skatinimas, lankstumas. Darbo ávertinimas. Mokslinis darbo tyrimas. 

Nefinansiniai paskatinimai. 

3.4. Verslo organizacijø struktûra: eiliniai verslo organizacijø nariai; neformaliø 

grupiø átaka verslui; netikrø þiniø (gandø) poveikis. 

3.5. Darbdavio ir eiliniø darbuotojø derybø struktûra. 

3.6. Mechanizmai (áranga) ir darbas: darbo matai, naðumas. Medþiagos: 

charakteristikos (parametrai) ir jø ásigijimas. Darbo proceso kontrolë. 

3.7. Statistinis proceso kontroliavimas. 

3.8. Produkcijos gamybos planavimas, jo átraukimas á bendrà darbø grafikà. 

3.9. Prognozavimas: darbo proceso ir gamybos organizavimo laiko rodikliai. 

3.10. Turimo turto kontrolë: pagrindinio laiko ir saugaus darbo fondas. 

400 

Verslas


4.1. Rinkodaros prigimtis ir jos vaidmuo regiono viduje. 

4.2. Rinkodaros objektas, struktûra, potencialas ir konkurencija. 

4.3. Pirkëjø elgsena. Ekonomikos veiksniai: kaina, pajamos, reklama, lankstumas; 

socialiniai ir psichologiniai veiksniai: individo motyvai, kultûra, gyvenimo stilius. 

4.4. Rinkodaros sudedamosios dalys. Gaminys: gaminio egzistavimo ciklas, gaminiø 

planavimas. Kaina: lemiami veiksniai. 

4.5. Vartotojø reikmës ir teisës; etika; aplinkos veiksniai. 

4. Rinkodara. 

5. Verslo plano projektas. 

4.1. Rinkodaros prigimtis ir jos vaidmuo nacionalinëje, Europos rinkoje. 

4.2. Rinkodaros strategijos ir procesai. Rinkodaros segmentavimas (dalijimas á dalis), 

vartotojø planavimas. 

4.3. Parama: reklamavimas, asmeninis populiarinimas, pardavimø vadyba, pakavimas, 

pirkëjø aptarnavimas. Vieta: paskirstymo galimybës, tiesioginë prekyba. 

4.4. Informacija ir prekyba. 

4.5. Prekybos suvarþymai. 

Rengiant verslo planà ypaè plëtotini moksleiviø gebëjimai, susijæ su komunikacijos, situacijø ir idëjø kritiniu vertinimu, tyrimu, apsisprendimu ir problemø sprendimu. 

401 

Verslas

Verslas 

402 

Pastaboms

Statybos technologijos 

Statybos technologijø kursas gali bûti nuoseklaus aukðtesniojo lygmens technologijø dalyko 

mokymo pagrindinëje mokykloje tæsinys arba savarankiðka programa, parengta atsiþvelgiant á 

moksleiviø poreikius, gyvenamosios aplinkos sàlygas bei mokyklos technines galimybes. 

Programoje atsiþvelgiama á senas statybø tradicijas, statybos verslo populiarumà Lietuvoje ir 

kitose ðalyse. Ji skiriasi nuo pagrindinës mokyklos technologijø programos: pabrëþiama vartotojo 

kultûra bei jos reikðmë kuriant projektus grafinëmis ir kompiuterinëmis technologijomis. Statybos 

technologijø programoje atsiþvelgiama á statiniø ávairovæ ir paplitimà, jø reikðmæ visuomenës bei 

atskiro individo gyvenimui, plaèias ðio verslo plëtojimo galimybes. 


Bendrasis statybos technologijø kursas rekomenduojamas humanitarinio, realinio ar meninio 

profilio moksleiviams, kurie domisi statybomis. Bendrojo statybos technologijø kurso tikslas – 

susipaþástant su statybos technologijomis, jø istorine raida, nemaþëjanèiu ðios srities produkcijos 

poreikiu, garantuojanèiu visuomeninæ bei individualià gerovæ, suteikti moksleiviams praktiniø 

þiniø, ugdyti ir tobulinti statybos versle bûtinus asmens gebëjimus: projektuoti statybø objektus 

taikant grafines arba kompiuterines technologijas, atlikti bendruosius statybos darbus 

atsiþvelgiant á vietines þaliavas, visuomeninius ir asmeninius kasdienius poreikius, statybos 

darbø ir technologijø ávairovæ. 

Pagrindiniai ugdymo uþdaviniai, keliami iðplëstiniam statybos technologijø kursui: 

q ugdyti ir tobulinti bendruosius praktinius gebëjimus, ágytus pagrindinëje mokykloje; 

q praplësti pagrindinëje mokykloje ágytus statybos darbø gebëjimus; 

q suteikti þiniø apie statybø ir jø technologijø raidà, reikðmæ ir vietà þmonijos gyvenime; 

q ugdyti gebëjimà taikyti grafines ir kompiuterines technologijas projektuojant statinius; 

q suteikti bendrøjø þiniø apie statybos darbø ekonomikà, naujø technologijø ir techniniø 

priemoniø panaudojimà; 

q tobulinti bendruosius praktiniø darbø mokëjimus: naudotis pagrindiniais ir 

papildomais statybininko árankiais atsiþvelgiant á pasirinktà statybos technologijø sritá 

bei galimybæ pritaikyti vartotojui; 

q suteikti þiniø apie statybose naudojamø þaliavø, medþiagø, detaliø ir konstrukcijø 

ávairovæ, jø gamybos technologijas ir priemones. 

Statybos 

technologijos 

403

Statybos 

technologijos 

404 


Iðplëstiná statybos technologijø kursà rekomenduotina rinktis moksleiviams, kurie norëtø su 

statybomis susieti savo tolesnes studijas profesinëse mokyklose, kolegijose. Mokyklos, kurios 

siûlys ðià programà moksleiviams, turi uþtikrinti sàlygas jai ágyvendinti praktiðkai. 

Iðplëstinio statybos kurso programos tikslas – analizuojant statybos pramonës ir ûkio raidos 

tendencijas Lietuvoje ir pasaulyje, suteikti daugiau þiniø apie statybos darbus, jø planavimà ir 

organizavimà, naudojamà technikà ir technologijas; lavinti bendruosius statybos darbø ir 

technologijø taikymo gebëjimus, kurie padëtø suvokti ðios srities pobûdá, technologijø ávairovæ; 

iðmokyti nesudëtingø statybos ir bûsto remonto darbø. 

Pagrindiniai ugdymo uþdaviniai, keliami iðplëstiniam statybos technologijø kursui: 

q áprasminti istorines, mokslines, menines ir kûrybines þinias tiriant statybos objektus, 

jø kûrimo bei ágyvendinimo technologijas; 

q supaþindinti su statyba kaip materialinës gamybos ðaka, statybos rûðimis, stadijomis 

ir technologijomis; 

q supaþindinti su statybos, kaip materialinës gamybos ðakos, ryðiais su mokslo ir meno 

sritimis; 

q supaþindinti su statybinëmis þaliavomis, medþiagomis, konstrukcijomis, jø gavybos, 

gamybos ir panaudojimo technologijomis; 

q supaþindinti su statybos darbø ávairove, nuoseklumu, technikos ir technologijø 

priemonëmis; 

q supaþindinti su vartotojui svarbiais statybos ekonomikos pagrindais; 

q mokyti taikyti šiuolaikines technologijas atliekant projektines uþduotis.

TURINYS 


1.1. Bendrieji architektûros ir statybos brëþiniø kûrimo principai (planavimas, planai, 

pjûviai, fasadai, detalizavimas). 

1.2. Statiniø projektavimo etapai. Statybos objektø projektavimas ir ekologija. 

Generalinis statybos planas. 

1.3. Landðaftas, jo iðsaugojimo projektai. 

1.4. Reikalavimai projektuojamiems gyvenamiesiems pastatams. 

1.5. Reikalavimai projektuojamiems statiniams, skirtiems fiziðkai neágaliems þmonëms. 

1.6. Statybos objektø projektavimas ir þmogaus gyvenamoji aplinka. 

1.7. Renovaciniai statybos projektai. 

1.8. Grafiniø ir kompiuteriniø technologijø taikymas projektuojant statinius. 

2.1. Pirmieji þmoniø statiniai, archeologiniai kasinëjimai, istoriniai paminklai. Amatø 

ir statybos reikðmë ðalies ûkiui. Statybø profesijos. 

2.2. Þmogaus mobilumas ir gyvenamojo bûsto pokyèiai ðiandienà. 

2.3. Pramoniniø, visuomeniniø ir gyvenamøjø pastatø architektûra. 

2.4. Lietuvos statybø nacionaliniai bruoþai ir kitø ðaliø átaka. 

2.5. Þymiausi pasaulio ir Lietuvos architektai, jø darbai. 

2.6. Mokslo indëlis tobulinant statybos technologijø teorijà ir praktikà. 

2.7. Namø statyba Lietuvoje ir pasaulyje fiziðkai neágaliems þmonëms. 

3.1. Statybos darbø charakteristika ir rûðys. 

3.2. Statybos objektø statybos darbø planavimas, organizavimas, ryðiai su kitomis 

ûkio ðakomis. 

3.3. Statybø kainos ir sàmatinë apskaita. 

3.4. Paruoðiamieji, bendrieji ir specialieji statybos darbai, jø charakteristikos, 

naudojama technika ir árankiai. 

3.5. Statybos darbø racionalizavimas. Naujø technologijø diegimas. 

3.6. Saugaus darbo statybose uþtikrinimas. 

4.1. Statybiniø medþiagø þaliavos, jø panaudojimas. 

4.2. Pramonës tiekiamos atliekos, naudojamos statybose (ðlakai, pelenai). 

1. Statiniø projektavimas. 

1.1. Miestø, jø rajonø, gyvenvieèiø, sodybø projektavimas. 

1.2. Reikalavimai visuomeniniams pastatams. 

1.3. Daugiabuèiø ir individualiø namø projektavimas atsiþvelgiant á jø pritaikymo 

galimybes fiziðkai neágaliems þmonëms. 

1.4. Specializuotos kompiuterinës programos, skirtos statiniams projektuoti, jø 

renovaciniams projektams ir interjerui kurti. 

2. Statiniø statybos, architektûros raida Lietuvoje ir pasaulyje. Mokslas statybai. Statybos technologijø ir mokslo sàsaja. 

3. Statybos vadyba, ekonomika, organizuojami darbai ir technika. 

2.1. Visuomeniniai pastatai, pësèiøjø takai ir zonos, perëjos, automobiliø stovëjimo 

aikðtelës, skirtos fiziðkai neágaliems þmonëms. 

2.2. Statybos medþiagø pramonë, industrija, profesijos. 

2.3. Medþiagø atsparumo mokslas (tiriantis konstrukciniø elementø stiprumo, 

pastovumo savybes, medþiagø tinkamumà eksploatacijai), geodezijos mokslas. 

3.1. Pastatø projektavimo ekonominiai pagrindai. 

3.2. Statybvietës parengimo, transporto, technikos panaudojimo, statybiniø 

medþiagø ir gamybos darbø rûðys ir kaina. 

3.3. Statybos darbø iðtekliø naudojimo naðumo ir rentabilumo didinimas. 

3.4. Materialinë statybø bazë, mechanizacija. 

4. Statybinës þaliavos, medþiagos, jø ávairovë ir savybës. Gamtinës ir dirbtinës statybinës medþiagos. 

4.1. Augalinës, chemijos ir naftos pramonës tiekiamos statybinës medþiagos. 

4.2. Metalas, jo lydiniai, medienos ruoðiniai, jø rûðiø ávairovë ir panaudojimas statybose. 

405 

Statybos 

technologijos


4.3. Riðamosios statybinës medþiagos (kalkinis skiedinys, cementinis ir 

portlandcemenèio betonai ir kt.), jø savybës ir panaudojimo galimybës. 

4.4. Keraminiai dirbiniai ir jø pritaikymas statybose (ávairiø rûðiø plytos, plytelës, 

kokliai, statybiniai blokeliai, betonas ir kt.). 

4.5. Apdailos statybinës medþiagos (tinkas, glaistas, gruntai, daþai, lakai, kt.), jø 

savybës, paruoðimas ir panaudojimo sritys. 

4.6. Naujausios statybinës medþiagos, skirtos namø renovacijai. 

4.7. Hidroizoliacinës, impregnuojanèiosios, konservuojanèiosios, dengianèiosios, 

termoizoliacinës medþiagos. 

5. Gyvenamøjø namø konstrukcijos, technologijos. 

5.1. Mobilaus, transformuojamo bûsto konstrukcijos, technologijø ypatumai. 

5.2. Pagrindiniai bûsto konstrukcijø, inþineriniø tinklø brëþiniai. Pagrindinës bûsto 

konstrukcinës dalys: pamatai, iðorës sienos, vidaus atitvaros, perdengimai, 

stogas, langø, durø erdvës, laiptø marðai. 

5.3. Ðilto bûsto statybos technologijos. Statiniø konstrukcijø montavimo technologijos. 

Statiniø vidaus ir iðorës apdailos technologijos. Pastatø inþineriniai tinklai, 

jø ávairovë (vandentiekis, kanalizacija, elektra, ðildymas, ventiliacija ir t.t.), 

árengimo technologijos. 

5.4. Mediniø, gelþbetoniniø ir kitokiø konstrukcijø gamybos ir montavimo technika 

bei technologijos. 

5.5. Statybvietës paruoðiamieji darbai ir technika. Statybininkø (dailidës ir mûrininko) 

darbo árankiai. 

5.6. Statybos darbø kokybë ir jos kontrolë. Statybos defektai ir pataisymo 


6. Parengti gyvenamojo namo projektà. 

Kûrybos procese taikyti grafines arba ðiuolaikines kompiuterio programas. 

4.3. Statinio grindø, perdengimø, sienø, lubø, langø, durø, þiemos sodø, atidengtø 

terasø/balkonø, pirèiø, rûsiø, garaþø árengimui skirtos medþiagos. 

4.4. Statinio iðorës ir vidaus apdailos ir apðiltinimo medþiagos. 

4.5. Statybiniø medþiagø taikymo priklausomybë nuo statinio konstrukcinio, 

technologinio ir meninio sprendimø. 

5. Mediniø, plytø mûro, gelþbetoniniø, blokeliø, monolitiniø, karkasiniø ir kitokiø 

namø statybos technologijø ypatumai. 

5.1. Nulinio ciklo technologijos: þemës darbai, pamatø dëjimas, jø hidroizoliavimas, 

perdengimas ir rûsio grindø árengimas. 

5.2. Ávairiø konstrukcijø ir medþiagø statiniø perdengimo ir uþdengimo technologijos. 

5.3. Pastatø iðorës ir vidaus sienos, jø klasifikacijos priklausomybë nuo pastato 

paskirties, konstrukcijø ir naudojamø medþiagø. 

5.4. Statyboje taikoma technika, technologiniø procesø nuoseklumas ir darbo 

kokybë. 

5.5. Pastatø, statiniø iðorës ir vidaus apdaila, puoðybos elementai ir jø atlikimo 


6. Parengti gyvenamojo namo renovacijos projektà. 

Kûrybos procese taikyti ðiuolaikines kompiuterio programas. 

406 

Statybos 

technologijos

Medþio technologijos 

Medþio technologijø programa skiriama aukðtesniøjø klasiø moksleiviams tø mokyklø, kurios 

jà renkasi ir gali ágyvendinti. Moksleiviai pasirenka bendràjá ar iðplëstiná kursà atsiþvelgdami á 

mokymosi profilá, asmeninius interesus, taip pat á mokyklos turimà materialinæ techninæ bazæ. 

Medþio technologijø programa parengta viena ið pirmøjø, atsiþvelgiant á ðio dalyko populiarumà 

Lietuvoje. Nuo bendrøjø technologijø dalyko programø pagrindinëje mokykloje ji skiriasi didesne 

turinio apimtimi. 


Bendrasis medþio technologijø kursas rekomenduotinas humanitariná, realiná ar meniná profilá 

pasirinkusiems moksleiviams kaip pasirenkamasis dalykas. Bendrojo medþio technologijø kurso 

programos tikslas – supaþindinant su mediniø dirbiniø gamybos technologija bei istorine jos 

raida plëtoti pagrindinëje mokykloje iðugdytus gebëjimus: projektuoti ir gaminti nesudëtingus 

dirbinius, tinkanèius buitinei þmogaus aplinkai; taikyti informacines technologijas projektuojant 

gaminius; atpaþinti ir savo projektuojamuose gaminiuose racionaliai pritaikyti medienà ir kitas 

medþiagas, ðiuolaikines darbo priemones ir technologijas. 

Pagrindiniai ugdymo uþdaviniai, keliami bendrajam medþio technologijø kursui: 

q suteikti þiniø, prapleèianèiø supratimà apie medþio technologijas; 

q suteikti þiniø apie ávairiose gyvenimo srityse naudojamø medþio dirbiniø 

charakteristikas, gamybos technologijø raidà ir specifikà; 

q ugdyti ir tobulinti gebëjimus, padedanèius ðiuolaikinëmis priemonëmis analizuoti 

þmogaus buitinëje aplinkoje esanèius medinius gaminius, jø konstrukcines detales, 

technologinius sprendimus; 

q iðmokyti bendrøjø restauravimo, remonto technologijø, padëti suvokti projektavimo ir 

gamybos ryðá; 

q padëti perprasti bendràsias medþio darbø technologijas iðskiriant tautos tradicijas, 

aplinkos poreikius; 

q supaþindinti su medþio technologijø profesijomis. 

Medþio 

technologijos 

407

Medþio 

technologijos 

408 


Iðplëstiná medþio technologijø kursà gali rinktis moksleiviai, besimokantys mokyklose, kurios 

turi sàlygas organizuoti teoriná ir praktiná mokymà ir yra pasirinkusios technologinæ pakraipà. 

Iðplëstinio medþio technologijø kurso tikslas – susipaþástant su medþio dirbiniø ðiuolaikinëmis 

gamybos technologijomis, suteikti bendruosius medþio technologijø gebëjimus, kurie padëtø 

geriau suvokti medþio technologijø savitumà, jø taikymo galimybes organizuojant smulkøjá verslà 

ar darbus didelëse ámonëse, leistø iðlaikyti tautos tradicijas bei plaèiau taikyti informacines ir 

kitas ðiuolaikines medþio dirbiniø, statiniø gamybos, restauravimo bei remonto technologijas. 

Pagrindiniai ugdymo uþdaviniai, keliami iðplëstiniam medþio technologijø kursui: 

q plaèiau negu pagrindinëje mokykloje atskleisti ir padëti suvokti tautos tradicijø 

puoselëjimo bûtinumà projektuojant medþio dirbinius ðiuolaikinëmis technologijomis; 

q supaþindinti su medþio dirbiniø gamybos, restauravimo ir remonto technologijø 

ávairove; 

q padëti suvokti gamybos technologijø privalumus ir trûkumus bei racionalias naujø 

technologijø taikymo galimybes; 

q ugdyti bendruosius medþio dirbiniø gamybos, restauravimo ir remonto technologijø 

gebëjimus ir pradinius praktinës veiklos ágûdþius, bûtinus analizuojant atliekamø 

darbø racionalumà, taikymo galimybes, estetinæ ir technologinæ bûsimø dirbiniø kokybæ; 

q plaèiai taikyti ðiuolaikines technologijas atliekant projektavimo, gamybos, restauravimo 

ir remonto darbus; 

q supaþindinti su medþio technologijø profesijomis.

TURINYS 


1.1. Projekto idëjø paieðka ir jø fiksavimas naudojantis ðiuolaikinëmis grafinëmis, 

kompiuterinëmis ir kt. technologijomis. 

1.2. Meninës idëjos ágyvendinimo galimybës projektuojant medþio gaminius 

(ornamentas, apdaila, pagalbinës medþiagos). 

1.3. Gyvosios ir negyvosios gamtos objektai – idëjø bankas projektuojant medienos 

dirbinius. Etnokultûra ir ðiuolaikinis projektuojamø medienos dirbiniø dizainas. 

1.4. Reikalavimai projektuojant buitinës paskirties medienos dirbinius. 

1.5. Vienetiniø ir serijiniø nedideliø medienos gaminiø (þaislø, buities apyvokos, 

darbo árankiø ir kt.) gamybos ypatumai. 

2.1. Medþiø ávairovë, jos priklausomybë nuo klimato, geografija. Miðkø átaka Þemës 

ekologinei pusiausvyrai. 

2.2. Medienos gavybos technika ir technologijos Lietuvoje ir svetur. 

2.3. Medienos medþiagø ir ruoðiniø kaupimas taupiai naudojant visas medþiø dalis 

(ðakas, liemená, ðaknis, atraiþas ir kt.). 

2.4. Istorinës medþio dirbiniø gamybos tradicijos Lietuvoje, svetur (technika, 

technologijos, darbo operacijos, jø skirtybës ir panaðumai). 

2.5. Mediniø daiktø ávairovë ðiandieninëje þmogaus gyvenamojoje aplinkoje (þaislai, 

baldai, statiniai, muzikos instrumentai, transporto priemonës ir kt.) ir jø gamybos 


2.6. Ðiuolaikinës medienos gaminiø tendencijos parodø ekspozicijose. Medþio 

dirbiniø pasiûla ir paklausa prekyboje. 

2.7. Kompiuterinës technologijos medienos gaminiø gamyboje. 

2.8. Vienetiniø medþio dirbiniø ðiuolaikinës gamybos technologijos. 

3.1. Medþiø ávairovë, mediena, medienos ruoðiniai ir medþiagos. 

3.2. Medienos klasifikavimas pagal medþiø rûðis, augimo sàlygas bei ruoðimo 

technologijas. 

3.3. Medienos savybës ir jø pritaikymo galimybës, projektuojant buitinës paskirties 

dirbinius, atskiras sudëtines gaminio detales. 

3.4. Ðiuolaikinës medþio dirbiniø apdailos medþiagos ir su tuo susijusios 


1. Medþio dirbiniø projektavimas. 

1.1. Ðiuolaikinis medienos dirbiniø dizainas Lietuvoje ir uþsienyje. Projektuojamø 

medienos gaminiø reklama ir pristatymas visuomenei. 

1.2. Stambiø vienetiniø medienos dirbiniø, statiniø, laivø ir kt. projektavimo 

ypatumai. 

1.3. Serijiniai stambûs medienos gaminiai (statiniai, laivai ir t.t.), jø projektavimo 

ypatumai (reikalavimai gaminiams, darbo pasidalijimas ir pan.). 

1.4. Kompiuterinës grafikos pranaðumai, galimybës ir reikðmë projektuojant 

medienos dirbinius. 

2. Medþio dirbiniø, naudojamø þmogaus buitinëje aplinkoje, istorinë, kultûrinë ir jø gamybos technologijø raida. 

2.1. XXI amþiaus þmogaus gyvenamoji aplinka ir medienos dirbiniai. Miðkø bûklë 

ir ryðys su gyvenamàja aplinka. 

2.2. Medþiø atþeldinimo problemos, jø sprendimo bûdai, priemonës, technika ir 


2.3. Maþoji architektûra ir kraðtovaizdis. Draustiniai. Medþio dirbiniai visuomeninëje, 

pramoninëje, gyvenamojoje aplinkoje, draustiniuose ir pan. 

2.4. Tautinës ir religinës ðventës bei jø apeigoms naudojami ávairûs medþio dirbiniai. 

2.5. Bûdø ir priemoniø kaita diegiant naujas medienos darbø technologijas. Mediniai 

statiniai, jø statybos ávairovë vakar, ðiandien, rytoj. 

2.6. Ðiuolaikinës mediniø dirbiniø pramoninës gamybos technologijos. 

3. Mediena, jos savybës, rûðys, kokybë, priklausomybë nuo medþiø rûðies, klimato ir kitø augimo sàlygø. 

3.1. Medienos pjovimas, dþiovinimas, apsauga nuo iðorës poveikio, sandëliavimas: 

bûdai, technika, technologijos. 

3.2. Ðiuolaikinës medþio dirbiniø apdailos bei apsaugos nuo þalingø aplinkos 

poveikiø medþiagos. 

409 

technologijos 

Medþio


4.1. Medienos dirbiniø gamybos, apdailos darbo priemonës, technika. 

4.2. Darbo priemonës, technika ir technologijos kuriant specifinës paskirties medþio 

dirbinius ávairiomis klimato sàlygomis. 

4.3. Medþio dirbiniai ir jiems gaminti tinkami ruoðiniai bei medþiagos. Medþio 

gaminiø ruoðiniø ávairovë, konstrukcinës detalës, jø apdirbimo, jungimo ir tvirtinimo 


4.4. Darbo operacijos gaminant, restauruojant ir remontuojant medþio dirbinius, jø 

specifika, nuoseklumas ir kokybë. 

4.5. Medþio dirbiniø apdailos technologijos, medþiagos, darbo priemonës. 

4.6. Vienetiniø medþio gaminiø gamyba, jos technologijø savitumas, darbo organizavimo 

ypatumai. 

4. Medþio dirbiniø gamybos, restauravimo ir remonto technika, technologijos. 

4.1. Konstrukcijø modeliø kûrimas panaudojant ðiuolaikinæ projektavimo technikà. 

4.2. Ávairiø medienos rûðiø savybiø pritaikymas medþio dirbiniø konstrukcijose. 

4.3. Mediniø daiktø arba jø elementø konstravimas, gamyba. Konstrukcinës medienos 

detaliø savybës, apdirbimas, jungimo ir tvirtinimo technologijos, darbo 

priemonës. 

4.4. Serijiniø medienos gaminiø, statiniø gamybos ypatumai, technika, technologijos, 

darbo etapai, darbø pasidalijimas. 

5. Projektuojamø gaminiø medþiagø ir technologijø defektai ir jø paðalinimo galimybës. 

6. Profesijos, susijusios su medþiø auginimu, medienos apdirbimu, masiniø ir vienetiniø medienos buities apyvokos dirbiniø projektavimu, gamyba, verslu. 

7. Medienos dirbiniø, naudojamø þmogaus buityje, projekto rengimas, aptarimas bei ágyvendinimas. Rengiant projektà turi bûti naudojamasi ðiuolaikinëmis 

kompiuterinëmis technologijomis. 

410 

Medþio 

technologijos

Metalo technologijos 

Metalo technologijø mokymas XI–XII klasëse gali bûti technologijø dalyko mokymo 

pagrindinëje mokykloje tæsinys arba savarankiðka programa. Moksleiviai pasirenka bendràjá 

arba iðplëstiná dalyko kursà atsiþvelgdami á mokymosi profilá, asmeninius interesus, taip pat á 

mokykloje esamà materialinæ techninæ bazæ. 


Bendrasis metalo technologijø kursas rekomenduotinas humanitariná, realiná ar meniná profilá 

pasirinkusiems moksleiviams kaip pasirenkamasis dalykas. Bendrojo metalo technologijø kurso 

tikslas – supaþindinant su metalo ir jo lydiniø panaudojimu, dirbiniø gamybos technologija bei 

istorine jø raida, plëtoti pagrindinëje mokykloje iðugdytus moksleiviø gebëjimus projektuoti ir 

gaminti nesudëtingus metalo dirbinius, skirtus þmogaus buièiai, namø ûkiui; remontuoti, 

restauruoti metalinius namø aplinkos daiktus, árenginius, taikyti informacines technologijas 

projektuojant darbus; atpaþinti ir savo projektuojamuose gaminiuose racionaliai pritaikyti metalo 

bei jo lydiniø ruoðinius, konstrukcijas, ðiuolaikines darbo priemones ir technologijas. 

Pagrindiniai ugdymo uþdaviniai, keliami bendrajam metalo technologijø kursui: 

q suteikti þiniø, prapleèianèiø pagrindinëje mokykloje ágytà supratimà apie metalo 

technologijas; 

q suteikti þiniø apie ávairiose gyvenimo srityse naudojamø metalo dirbiniø 

charakteristikas, gamybos technologijø raidà ir specifikà; 

q ugdyti ir tobulinti gebëjimus, padedanèius ðiuolaikinëmis priemonëmis nagrinëti 

þmogaus buityje esanèius metalo ir jo lydiniø gaminius ar jø atskiras konstrukcines 

detales, iðmokyti nesudëtingø ðaltojo ir karðtojo metalø apdirbimo technologijø, turimø 

buities ir namø ûkio metaliniø dirbiniø bendrøjø restauravimo, remonto technologijø, 

suvokti projektavimo ir gamybos ypatumus; 

q iðmokyti perprasti bendràsias metalo darbø technologijas išskiriant tautos tradicijas 

bei buities poreikius; 

q iðmokyti naudotis naujausia buities, namø ûkio áranga, kurios pagrindà sudaro metalø 

detalës, konstrukcijos ir jø deriniai; 

q supaþindinti su metalo technologijø profesijomis: ðaltkalvyste, kalvyste, liejininkyste 

ir kt. 

Metalo 

technologijos 

411

Metalo 

technologijos 

412 


Iðplëstiná metalo technologijø kursà gali rinktis moksleiviai, besimokà mokyklose, kurios turi 

sàlygas organizuoti teoriná ir praktiná mokymà bei yra pasirinkusios vienos ar kitos krypties 

metalo darbø technologinæ pakraipà. Iðplëstinio kurso tikslas – ugdyti bendruosius metalo 

technologijø gebëjimus, kurie padëtø geriau suvokti ðiø technologijø savitumà, jø taikymo 

galimybes organizuojant amatus, smulkøjá verslà ar ámoniø darbus, puoselëti tautos tradicijas 

bei plaèiau taikyti informacines ir kitas ðiuolaikines buitiniø metalo dirbiniø, pramoniniø statiniø 

gamybos, turimø daiktø, mechanizmø restauravimo bei remonto technologijas, orientuotis metalø 

prekinës produkcijos ávairovëje, teisingai vertinti ir pasirinkti reikiamà daiktà. 

Pagrindiniai ugdymo uþdaviniai, keliami iðplëstiniam metalo technologijø kursui: 

q plaèiau negu pagrindinëje mokykloje atskleisti ir padëti suvokti moksleiviams tautos 

tradicijø puoselëjimo bûtinumà projektuojant metalo dirbinius, naudojantis ðiuolaikinëmis 

medþiagomis bei technologijomis; 

q supaþindinti su metalo dirbiniø gamybos, restauravimo ir remonto technologijø ávairove; 

q padëti suvokti gamybos technologijø privalumus ir trûkumus bei racionalias naujø 

technologijø taikymo galimybes; 

q ugdyti bendruosius metalo dirbiniø gamybos, restauravimo ir remonto technologijø 

gebëjimus ir pradinius praktinës veiklos ágûdþius, bûtinus analizuojant atliekamø 

darbø racionalumà, technologijø taikymo galimybes, estetinæ ir funkcinæ bûsimø dirbiniø 

kokybæ; 

q plaèiai taikyti ðiuolaikines technologijas projektuojant, gaminant, restauruojant ir 

remontuojant metalo dirbinius; supaþindinti su metalo ir jo lydiniø buitinio ir meninio 

apdirbimo srièiø ávairove; 

q supaþindinti su metalo technologijø profesijomis, jø istorine raida, geografiniu 

pasiskirstymu ir já nulëmusiomis sàlygomis; 

q analizuoti metalø átakà þmonijos kultûroms ir civilizacijoms.

TURINYS 


1.1. Projekto idëjø paieðka ir jø fiksavimas naudojantis ðiuolaikinëmis grafinëmis, 

kompiuterinëmis ir kt. technologijomis. Ðiuolaikinës meniniø metalo gaminiø 

tendencijos parodø ekspozicijose. 

1.2. Meninës idëjos ágyvendinimo galimybës projektuojant metalø gaminius 

(graviravimas, kalinëjimas, kitos apdailos rûðys ir pagalbinës medþiagos). 

1.3. Gyvosios ir negyvosios gamtos objektai – idëjø bankas projektuojant metalo 

dirbinius. Etnokultûra ir ðiuolaikinis projektuojamø metalo dirbiniø dizainas. 

1.4. Metalo dirbiniø pasiûla ir paklausa prekyboje. 

1.5. Reikalavimai projektuojant buitinës paskirties, namø ûkio metalo dirbinius. 

1.6. Vienetiniø ir serijiniø nedideliø metalo gaminiø (þaislø, buities apyvokos, darbo 

árankiø ir kt.) gamybos ypatumai. 

2.1. Juodøjø, spalvotøjø metalø ir jø lydiniø ávairovë, jø panaudojimas. Senoviniai 

tradiciniai lietuviø buityje ir namø ûkyje, puoðyboje ir kt. naudojami metalo 

dirbiniai. XXI amþiaus þmogaus gyvenamoji aplinka ir metalo dirbiniai. 

2.2. Istorinës metalø dirbiniø gamybos tradicijos Lietuvoje ir svetur: technika, 

technologijos, darbo operacijos, jø skirtybës ir panaðumai. 

2.3. Metalø ir jø lydiniø gavybos technika ir technologijos Lietuvoje ir kitose ðalyse. 

2.4. Metalø ruoðiniai, profiliai, ruoðiniø kaupimas, prekyba, sandëliavimas, apsaugant 

nuo þalingø atmosferos poveikiø. 

2.5. Kompiuterinës technologijos metalo gaminiø gamyboje. 

2.6. Vienetiniø metalo dirbiniø ðiuolaikinës gamybos technologijos. Meniniai 

juvelyriniai metalo gaminiai, ðios srities amatai. 

3.1. Metalø ir jø lydiniø klasifikavimas pagal tam tikras jø savybes, rûðis, gavimo 

sàlygas bei apdirbimo technologijas. 

3.2. Metalø ir jø lydiniø savybës ir jø pritaikymo galimybës. 

3.3. Ðiuolaikinës metalo dirbiniø apdailos medþiagos ir priemonës. 

4.1. Metalo dirbiniø gamybos ir apdailos darbo priemonës, technika. Darbo 

priemonës, technika ir technologijos kuriant specifinës paskirties metalo dirbinius, 

naudojamus ávairiomis aplinkos sàlygomis. 

1. Metalo dirbiniø projektavimas. 

2. Metalo dirbiniø (daiktø), naudojamø þmogaus buityje, istorinë, kultûrinë raida. 

1.1. Maþoji architektûra ir kraðtovaizdis. Metalo dirbiniai, naudoti miestø, kaimø 

architektûriniuose statiniuose (kryþiai, saulutës, tvorelës, durø, balkonø, langø 

apkaustai ir kt.). 

1.2. Ðiuolaikinis metalo dirbiniø dizainas Lietuvoje ir uþsienyje. Projektuojamø 

metalo gaminiø reklama ir pristatymas visuomenei. 

1.3. Kompiuterinës grafikos pranaðumai projektuojant metalo dirbinius. 

1.4. Stambiø vienetiniø metalo dirbiniø, statiniø, laivø ir kt. projektavimo ypatumai 

(tiltai, bokðtai, kolonos ir pan.). 

1.5. Serijiniai stambûs metalo gaminiai (statiniai, laivai, geleþinkeliai ir pan.), jø 

projektavimo ypatumai (reikalavimai gaminiams, darbo pasidalijimas ir t.t.). 

2.1. Metalø gavybos sàlygos, energetika, santykis su aplinka, ekologija. Metalo 

lauþas, antriniø þaliavø rinkimas, apdirbimas ir aplinkos apsauga. 

2.2. Metalø taupaus naudojimo problemos, jø sprendimo bûdai, priemonës, 

technika ir technologijos. Bûdø ir priemoniø kaita diegiant naujas metalo 

darbø technologijas. 

2.3. Ávairios paskirties juvelyriniai ir meniniai metalo dirbiniai. Metalo dirbiniø 

panaudojimas visuomeninëje, pramoninëje, gyvenamojoje aplinkoje. 

2.4. Metalinës konstrukcijos ir atskiri statiniai, jø panaudojimo statybose ávairovë 

vakar, ðiandien, rytoj. Naujos statybiniø metalø konstrukcijø ir medþiagø 

gamybos ir panaudojimo technologijos. 

3. Metalø ir jø lydiniø rûðiø ir jø savybiø ávairovë. Metalø kokybës priklausomybë nuo apdirbimo technologijø. 

4. Metalo dirbiniø gamybos, restauravimo ir remontavimo technika, technologijos. 

3.1. Metalø gavybos ið rûdø technologijos. Ruoðiniø valcavimas. Ruoðiniø rûðys. 

3.2. Metalo dirbiniø apsauga nuo þalingø aplinkos poveikiø. Dirbiniø apdaila. 

4.1. Konstrukcijø modeliø kûrimas panaudojant ðiuolaikinæ projektavimo technikà. 

413 

technologijos 

Metalo


4.2. Darbo operacijos gaminant, restauruojant ir remontuojant metalo dirbinius, jø 

specifika, nuoseklumas ir kokybë. 

4.3. Metalo gaminiø ruoðiniø ir profiliø ávairovë, konstrukcinës detalës, jø apdirbimo, 

jungimo ir tvirtinimo technologijos. 

4.4. Vienetiniø metalo gaminiø gamyba, jos technologijø savitumas, darbo 

organizavimo ypatumai. 

4.5. Metalo dirbiniø apdailos technologijos, medþiagos, darbo priemonës. 

5. Projektuojamø gaminiø defektai ir jø paðalinimo galimybës. 

4.2. Ávairiø metalo rûðiø savybiø panaudojimas metalinëms dirbiniø konstrukcijoms. 

4.3. Konstrukcinës metalo detaliø savybës, apdirbimas, jungimo ir tvirtinimo 

technologijos, darbo priemonës. 

4.4. Metaliniø daiktø arba jø elementø konstravimas, gamyba. 

4.5. Serijiniø metalo gaminiø, statiniø gamybos ypatumai, technika, technologijos, 

darbo etapai, darbø pasidalijimas. 

6. Metalø ir jø lydiniø, ruoðiniø bei profiliø gamybos technologijos, metalurgijos pramonës augimo prieþastys ir paskatos, atitinkamos profesijos, amatai, jø istorinë 

raida. 

7. Metalo dirbiniø projektø rengimas ir ágyvendinimas, pasirenkant vienà arba kelias artimas gamybos technologijas. Namø apyvokos metalo dirbiniø, buitiniø daiktø 

remontavimo, restauravimo projektai. Metalø apsaugos priemonës ir darbø organizavimas. 

414 

Metalo 

technologijos

Odos technologijos 

Odos technologijø kursas XI–XII klasëse gali bûti nuoseklaus dailiøjø odos darbø 

pasirenkamojo dalyko mokymo pagrindinëje mokykloje tæsinys arba savarankiðka programa. 

Odos technologijø programà mokykla gali siûlyti moksleiviams, jeigu turi reikiamas technines 

galimybes. 

Odos technologijø programa parengta atsiþvelgiant á ðio amato etnologines iðtakas, odos 

verslo populiarumà Lietuvoje ir kitose ðalyse. Ji skiriasi nuo pagrindinës mokyklos pasirenkamosios 

programos aukðtesniais reikalavimais. Odos technologijø programa parengta atsiþvelgiant á odos 

gaminiø, apimanèiø ávairias þmogaus gyvenimo sritis, ávairovæ ir paplitimà, jø reikðmæ visuomenës 

bei individo gyvenimui, plaèias taikymo galimybes. 


Bendrojo odos gaminiø technologijø kurso tikslas – supaþindinant su odos dailës, amato ir 

odos gamybos technologijomis, jø istorine raida, ugdyti moksleiviø gebëjimus projektuoti ir gaminti 

nesudëtingus odos dirbinius þmogaus buièiai; parinkti gaminiui tinkamà odos rûðá, ávairias kitas 

medþiagas; racionaliai naudoti þaliavas; pristatyti savo projektus. 

Pagrindiniai ugdymo uþdaviniai, keliami bendrajam odos technologijø kursui: 

q suteikti þiniø apie ávairiose gyvenimo srityse naudojamø odos gaminiø charakteristikas, 

dizainà, odos þaliavas, odos medþiagas, gamybos technologijas, jø kaità; 

q ugdyti gebëjimus ávertinti odos estetines ir technologines savybes; 

q ugdyti gebëjimus derinti odà su kitomis medþiagomis; 

q ugdyti gebëjimus derinti darbo árankius ir árengimø ávairovæ atsiþvelgiant á gamybos 

procesø sekà; 

q supaþindinti su odos gaminiø projektavimu ir gamybos ypatumais; 

q suteikti þiniø apie odos gaminiø eksploatavimo sàlygas, jø prieþiûrà ir atnaujinimà; 

q suteikti þiniø, padedanèiø perprasti ávairias odos dirbiniø gamybos technologijas, 

ávertinti tradiciniø odos amatø, pramoninës gamybos reikðmæ ir poreikius. 

Odos 

technologijos 

415

Odos 

technologijos 

416 


Odos technologijø iðplëstinio kurso tikslas – suteikiant þiniø apie odos technologijas ir ugdant 

gebëjimus jas perprasti, padëti suvokti odos gaminiø projektavimo ir gamybos savitumà, jø 

panaudojimo galimybes organizuojant smulkøjá verslà; paþinti ðiuolaikinio odos gaminiø dizaino 

tendencijas; iðlaikyti sàsajas su lietuviø etnokultûra. 

Pagrindiniai ugdymo uþdaviniai, keliami iðplëstiniam odos technologijø kursui: 

q plaèiau atskleisti ir padëti suvokti lietuviø tautos etnokultûros tæstinumo svarbà 

projektuojant buitinës paskirties odos galanterijos gaminius, kostiumo elementus, 

baldus ir kt.; 

q supaþindinti su odos gaminiø gamybos technologijø ávairove, padëti suvokti jø esmæ 

bei taikymo galimybes; 

q taikyti tradicines ir modernias odos gaminiø technologijas; 

q supaþindinti su odos gaminiø meninës apdailos galimybëmis; 

q padëti suprasti, kaip projektuojami odos gaminiai; 

q skatinti taikyti informacines technologijas atliekant projektinius darbus (ieðkant, 

kaupiant, atrenkant informacijà gaminio projekto idëjai ágyvendinti); 

q ugdyti bendruosius odos gaminiø technologijø gebëjimus ir pradinius praktinës veiklos 

ágûdþius, bûtinus analizuojant atliekamø darbø racionalumà, odos gaminiø 

technologijø taikymo galimybes ir logiðkumà, vertinant estetinæ ir technologinæ odos 

gaminiø kokybæ; 

q ugdyti gebëjimus, reikalingus kuriant projektus, juos apipavidalinant ir pristatant.

TURINYS 


1.1. Odos gaminiø projektavimo savitumai. Odos gaminiø eksploatavimo savybës. 

Odos gaminiø meniná sprendimà lemiantys veiksniai. Odos gaminiø apimtiniø 

formø kûrimas. ormø, turinèiø unifikuotas konstrukcines detales, projektavimas. 

1.2. Odos gaminiø projektavimo darbø savitumai ir skirtumai pramonei ir 

individualiai gamybai. 

1.3. Ekonominiai, estetiniai, ergonominiai projektuojamø ávairios paskirties odos 

gaminiø aspektai. 

1.4. Naujausiø ávairios paskirties odos gaminiø projektavimo ir gamybos technologijø, 

árengimø ir medþiagø prieþiûros priemoniø dermë. 

1.5. Projektuojamø dirbiniø pagrindiniø ir pagalbiniø medþiagø poreikis ir jø dermë 

projektuojamuose dirbiniuose. 

2.1. Meniniai odos dirbiniai, jø ávairovë ir funkcijos. Odos gaminiø asortimentas, 

klasifikacijos. Odos gaminiø pritaikymo ir gamybos raida, tobulinimo tendencijos. 

2.2. Odos þaliavø apdirbimo bei medþiagø fiziniø ir estetiniø savybiø kaita. 

2.3. Odos gaminiø dekoravimo technologijø kaita kuriant vienetinius ir serijinius 

gaminius. 

2.4. Lietuviø liaudies ir profesionaliø dizaineriø odos gaminiai. Odos gaminiø stiliai 

ir mados, jø kaita. Moderniosios stiliaus kryptys. Odos gaminiai respublikinëse 

ir pasaulinëse parodose, prekyboje. 

2.5. Tradicijos, amatai, verslas, pramonë. Tradiciniø odos gaminiø verslo plëtros 

tendencijos Lietuvoje ir pasaulyje. 

2.6. Odos gaminiø rinkos, pasiûlos ir paklausos santykis. 

3.1. Odos þaliavø vietiniai iðtekliai. Vietinës kilmës þvëriø, naminiø gyvûnø kailiai ir 

odos. Odos þaliavø rûðys. 

3.2. Senosios ir ðiuolaikinës odos þaliavø ruoðimo technologijos. 

3.3. Odos þaliavø rankinis ir pramoninis ruoðimas. 

3.4. izinës ir technologinës odos þaliavø savybës, lemianèios tolesnæ odos þaliavø 

apdirbimo technologijà ir paskirtá. 

3.5. Odos medþiagos, jø asortimentas. Odos imitacijos. Natûraliø odø pakaitalai, jø 

asortimentas. 

1. Nesudëtingø originaliø odos dirbiniø projektavimas ir modeliavimas. 

1.1. Ávairios paskirties odos gaminiø ansambliø projektavimas. Meniniø odos 

dirbiniø projektavimas. Ðiuolaikinio dizaino keliami reikalavimai odos gaminiø 

estetikai, formai ir funkcijai. 

1.2. Specialios, buitinës paskirties odos gaminiø ávairovë, funkcijos, ergonominës 

savybës. 

1.3. Naujausiø ávairios paskirties odos gaminiø projektavimo uþduoèiø ir gamybos 

technologijø, árengimø, medþiagø dermë. 

1.4. Metalø ir kitø medþiagø detaliø, furnitûros panaudojimas projektuojant 

vienetinius ir serijinius ávairios paskirties odos gaminius. 

2. Odos gaminiø bei jø gamybos raida ir istorinis, kultûrinis bei technologinis kontekstas. 

3. Odos þaliavos, medþiagos, jø savybës ir pritaikymas. 

2.1. Ávairiø ðaliø meniniø ir pramoniniø odos gaminiø savitumai. 

2.2. Odos þaliavø apdirbimo, natûraliø bei dirbtiniø odos medþiagø fiziniø ir 

estetiniø savybiø priklausomybë nuo odos gaminiø gamybos raidos 

tendencijø. 

2.3. Odos gaminiø gamybos procesø kaita. Specialistai, dirbantys odos þaliavø 

apdirbimo, individualioje ir pramoninëje odos dirbiniø gamyboje. 

2.4. Vienetiniø ir serijiniø odos gaminiø pasiûla rinkoje ir rinkos plëtimo tendencijos. 

2.5. Odos gaminiø ekonominiai aspektai ir rinkos poreikiai. 

3.1. Odos þaliavø konservavimas ir sandëliavimas. 

3.2. Odos medþiagø rûðiavimas, apdaila ir sandëliavimas. 

3.3. Pramoninis odos iðdirbimas, atliekos, jø utilizavimas ir ekologija. 

3.4. Odos pavirðiaus apdailos technologijos. 

3.5. Kitø kraðtø þvëriø ir gyvûnø kailiai, odos. Odos þaliavø ir medþiagø eksportas, 

jo reikðmë odos asortimentui, meniniams vienetiniams dirbiniams. 

3.6. Ávairiø odos medþiagø pritaikymo galimybës pramonëje ir kuriant meninius 

ar vienetinius dirbinius. 

417 

technologijos 

Odos


3.6. Estetinës ir technologinës odos medþiagø savybës, sàlygojanèios jø 

panaudojimà projektuojant ávairios paskirties gaminius. Odos pavirðiaus 

apdailos savitumai, faktûros, spalvos. 

3.7. Vietiniø þaliavø, medþiagø iðtekliai ir gamybos bei rinkos poreikiø sàsajos. 

4.1. Individualioji ir pramoninë odos gaminiø gamyba. Odos dirbiniø gamybos priemonës, 

árankiai ir áranga. Odos dirbiniø gamybos atliekø maþinimas, ekologiniø 

reikalavimø laikymasis. Racionalus þaliavø, medþiagø ir energijos panaudojimas. 

4.2. Odos medþiagø sukirpimo ypatumai atsiþvelgiant á gaminio formos, paskirties 

ir medþiagø savybiø dermæ. 

4.3. Odos gaminiø konstrukciniø detaliø sukirpimas ir technologiniai detaliø 

sujungimo procesai, priemonës bei technika. 

4.4. Moderniø technologijø, racionalaus ir saugaus darbo procesø organizavimo 

prioritetai odos gaminiø pramonëje. 

4.5. Vienetiniø ir serijiniø odos gaminiø technologiniai procesai. Odos gaminio 

maþø tiraþø gamybos organizavimas. Technologiniø operacijø sekos, procesai. 

Odos gaminiø realizavimas. 

5.1. Parengti gaminio projektà, kuriame iðraiðka bûtø pasiekiama derinant spalvà ir 

kompozicijà. 

5.2. Pateikti projektà, kuriame atsispindëtø idëjos plëtotë, informaciniø technologijø 

panaudojimas. 

4. Odos gaminiø gamybos technika ir technologijos. Odos gaminiø gamyba. 

5. Odos gaminio projekto rengimas. 

4.1. Odos gaminiø individualiosios, manufaktûrinës ir pramoninës gamybos 

organizavimo ypatumai, prioritetai. 

4.2. Moderniø technologijø diegimo galimybës Lietuvoje ir kituose kraðtuose. 

4.3. Unifikuotø detaliø, mazgø ir apdailos elementø sukirpimas atsiþvelgiant á 

gaminio formavimo bûdus, jø sujungimo ypatumai pramonëje ir individualiojoje 

gamyboje. 

4.4. Odos gaminiø standartai, kokybë ir jos kontrolë. 

5.1. Parengti gaminio projektà, kuriame dominuotø formos plastika ir faktûra. 

5.2. Pateikti projektà, kuriame atsispindëtø idëjos plëtotë, informaciniø technologijø 

panaudojimas. 

418 

Odos 

technologijos

Maisto gaminimo technologijos 

Maisto gaminimo technologijø programa skirta moksleiviams, siekiantiems iðsamiau susipaþinti 

su subalansuotos, dietinës mitybos pagrindais, norintiems iðmokti gaminti nesudëtingus, sveikatà 

tausojanèius patiekalus, sudaryti valgiaraðèius ávairaus amþiaus ir sveikatos þmonëms, taikyti 

informacines technologijas kuriant projektus. 

Bendrasis kursas rekomenduotinas moksleiviams, kurie siekia plëtoti ðios srities gebëjimus, 

ágytus pagrindinëje mokykloje, ir nori iðsamiau susipaþinti su subalansuota mityba, iðmokti taikyti 

kompiuterines technologijas atliekant projektinius darbus, ágyti gebëjimø, kurie reikalingi 

kiekvienam þmogui kaip vartotojui. Jis siûlytinas moksleiviams, pasirinkusiems humanitariná, 

realiná ar meniná profilá. Iðplëstinio kurso programa teiktina humanitarinio, realinio profilio 

technologinæ pakraipà pasirinkusiems moksleiviams. 


Bendrojo maisto gaminimo technologijø kurso tikslas – analizuojant ávairaus amþiaus þmoniø 

mitybos ypatumus bei sveikatos sutrikimus, plësti moksleiviø teorines þinias apie subalansuotà, 

dietinæ mitybà, tobulinti ir plëtoti praktinius maisto gaminimo technologijø ágûdþius, mokyti 

derinti maisto produktus, taikyti kompiuterines technologijas atliekant projektinius darbus. 

Pagrindiniai ugdymo uþdaviniai, keliami bendrajam maisto gaminimo technologijø kursui: 

q supaþindinti su populiariàja literatûra apie sveikatà, jos saugojimà, rizikos veiksnius 

(mityba, aplinka, gyvenimo bûdas, veikla); 

q ugdyti gebëjimà analizuoti ávairaus amþiaus mitybos ypatumus ir sveikatos sutrikimus; 

q mokyti atsirinkti sveikatà tausojanèius produktus pagal maisto produktø etikeèiø 

informacinius þenklus; 

q ugdyti gebëjimà skirti daþniausiai vartojamø produktø savybes, tinkamai parinkti 

maisto gaminimo bûdus, kad iðliktø optimali produktø vertë; 

q taikyti maisto gaminimo operacijas gaminant nesudëtingus, sveikatà tausojanèius 

patiekalus; 

q ugdyti gebëjimà taikyti chemijos, biologijos, meno, informatikos þinias ir ágûdþius 

gaminant maistà, analizuojant produktø sudëtá, tiekiant patiekalus á stalà; 

q supaþindinti su pramonine technologijø sistema ir gebëti pritaikyti jø elementus maisto 

gaminimo technologijoms; 

q gebëti vertinti paèiø ir draugø pagamintus patiekalus. 

Maisto gaminimo 

technologijos 

419


technologijos 

420 


Iðplëstinio maisto gaminimo technologijø kurso tikslas – siekiant átvirtinti sveikos mitybos 

pagrindus, supaþindinti su mokslo reikalavimais mitybai, mitybos mokslo tradicijomis pasaulyje, 

plëtoti praktinius gebëjimus atliekant maisto gaminimo operacijas, analizuojant maisto produktø 

ir patiekalø gamybos kokybës rodiklius, sudarant ávairius valgiaraðèius, atitinkanèius mitybos 

mokslo reikalavimus. 

Pagrindiniai ugdymo uþdaviniai, keliami iðplëstiniam maisto gaminimo technologijø kursui: 

q mokyti analizuoti maisto produktø kokybæ, nurodyti maisto produktø ir gaminiø 

trûkumus; 

q mokyti analizuoti maisto gaminimo technologijø eigà, jø átakà patiekalo maistingumui; 

q mokyti gaminti dietinius patiekalus, atsiþvelgiant á þmogaus amþiø ir jo sveikatà; 

q plëtoti ir tobulinti gebëjimà sudaryti valgiaraðèius ávairaus amþiaus ir sveikatos 

þmonëms, ðventëms; 

q supaþindinti su kultûros, tradicijø, etniniø grupiø, socialinës aplinkos teigiama ir 

neigiama átaka visavertei mitybai; 

q supaþindinti su naujausiomis maisto produktø konservavimo technologijomis; 

q plëtoti saldþiøjø patiekalø gamybos technologinius gebëjimus; 

q mokyti derinti þmogaus mitybos, laisvalaikio ir aktyvios veiklos reþimus; 

q skatinti naudotis ávairiais informaciniais šaltiniais, technika ir technologijomis atliekant 

projektinius darbus.


1.1. Socialinë aplinka, kultûra ir mitybos tradicijos. Kasdienybë ir ðventës. 

1.2. Subalansuota mityba, mitybos reþimas, þmogaus amþius ir þmogaus sveikata. 

1.3. Ávairaus amþiaus þmogaus sveikatà tausojanèios maisto gaminimo technologijos. 

1.4. Patiekalø estetinis patiekimas á stalà. 

2.1. Þmogaus fiziologiniai procesai ir mityba. Ávairaus amþiaus þmogaus sveikatos 

sutrikimai ir mityba. 

2.2. Atskirø produktø maisto medþiagos ir jø poveikis þmogaus sveikatai, darbingumui. 

2.3. Ávairiø Lietuvos regionø kasdieniai valgiai. Tradicijos. Ðventës. Tradicinë lietuviø 

mityba, jos teigiami ir neigiami aspektai. 

2.4. Ðventiniai valgiai. Ðiuolaikinës ðventës ir valgiai. 

2.5. Ðaltieji uþkandþiai, sriubos, antrieji ir saldieji patiekalai, jø fiziologinë reikðmë. 

Klasifikavimas. 

2.6. Pasaulio ðaliø kasdieniø ir ðventiniø valgiø tradicijos ir maisto gaminimo 

technologiniø operacijø ypatumai. 

2.7. Dietinio ir vegetarinio maisto gaminimo technologijos namø sàlygomis. Maisto 

gaminimo technikos naujovës. 

2.8. Ávairaus amþiaus ir sveikatos þmoniø mitybos reþimai. Valgiaraðtis ávairaus 

amþiaus ir sveikatos þmonëms. 

2.9. Kasdieniø patiekalø patiekimo ir ðventiniø stalø serviravimo ypatumai. Naujos 

apipavidalinimo priemonës ir árenginiai stalams serviruoti. 

3.1. Ekologiðki maisto produktai, jø ypatumai. 

3.2. Sveiko maisto samprata. 

3.3. Naujos maisto produktø grupës, jø maistinës savybës. Maisto produktø savybiø 

stabilizavimas, jø kaitos poþymiai. Maisto priedai. 

3.4. Maisto produktai prekyboje: maisto prekiø etikeèiø informaciniai þenklai ir 

sveikatà tausojanèiø maisto prekiø atrankos kriterijai. 

TURINYS 

1. Mityba ir mokslas. Mokslo, þmogaus gyvensenos, kultûros, socialinës aplinkos ir mitybos dermë. 

1.1. Vegetarinës mitybos rûðys, pranaðumai ir trûkumai. 

1.2. Kulinarinis maisto produktø perdirbimas ir subalansuota mityba. 

1.3. Kultûros, tradicijø, etniniø grupiø, socialinës aplinkos teigiama ir neigiama 

átaka visavertei mitybai. 

2. Mitybos mokslo aspektai: subalansuota mityba, þmogaus sveikata, darbingumas, tradicijos, socialinë aplinka. 

3. Maisto produktai, jø savybës, sudëtis. 

2.1. Serganèiøjø mitybos reþimas ir dietos. Medikamentai ir mityba. 

2.2. Sriubos ávairaus amþiaus þmogaus mityboje. 

2.3. Saldieji patiekalai. Konditeriniø gaminiø maistinë vertë. Dietinës paskirties 

konditeriniø gaminiø ypatumai. Pasaulio konditerijos ádomybës. 

2.4. Ðiuolaikinës mitybos teorijos. Dietinës ir vegetarinës mitybos reikðmë ðiuolaikinëje 

mityboje. 

2.5. Valgiaraðèiø sudarymas pasinaudojant sukauptomis þiniomis, ágûdþiais: 

valgiaraðèio sudarymas atsiþvelgiant á þmogaus darbinæ veiklà, fizinæ bûklæ; 

valgiaraðtis laisvalaikiui praleisti gamtoje, namuose ir kt. 

2.6. Kultûros, tradicijø, etniniø grupiø, socialinës aplinkos teigiama ir neigiama 

átaka visavertei mitybai. Etiketas. 

3.1. Cheminë maisto produktø sudëtis, fizinës jø savybës. 

3.2. Maisto produktø kokybës rodikliai: funkciniai, patikimumo, estetiniai, 

ekologiniai. 

3.3. Alergijà sukeliantys maisto produktai. Apsinuodijimas maistu. 

3.4. Maisto papildai. 

421 


technologijos


4.1. Darbo operacijø planavimas gaminant kasdienius ir ðventinius patiekalus 

didelëse mitybos paslaugas teikianèiose ámonëse. Profesijos, susijusios su maisto 

gaminimu ir ðios srities paslaugø teikimu. 

4.2. Tradicinës maisto gaminimo namuose technologijos. Darbo priemonës, áranga, 

darbo aplinka ir higiena. 

4.3. Darbo operacijø planavimas gaminant kasdienius ir ðventinius patiekalus 

namuose, gamtoje. Higiena ir darbo saugumas. 

4.4. Pirminis produktø ir þaliavø paruoðimas bei pjaustymas. Tradicinë ir ðiuolaikinë 

technika bei jos galimybës atliekant pirminá produktø ir þaliavø paruoðimà. 

4.5. Tradicinës ir naujos ðaltøjø uþkandþiø ruoðimo, sriubø virimo technologijos. 

4.6. Antrøjø patiekalø gaminimo technologijos ypatumai taikant ðiuolaikines 


5. Sukurti subalansuotos mitybos dienos valgiaraðèio projektà vidutines pajamas 

turinèiai ðeimai. 

Projekte turi atsispindëti: 

5.1. subalansuotos mitybos patiekalai; 

5.2. ðiuolaikiniø maisto gaminimo technologijø taikymas; 

5.3. sanitarijos higienos maisto ruoðimo namuose aspektai; 

5.4. informaciniø technologijø taikymas atitinkamais projekto rengimo etapais. 

4. Maisto gaminimo technologijos, áranga ir darbo priemonës. 

4.1. Maisto gaminimo pramoniniu bûdu technologijos. Darbo priemonës, áranga, 

darbo aplinka, saugumas ir higiena. 

4.2. Ðiluminio apdorojimo bûdai (pagrindiniai, miðrieji ir pagalbiniai). Indai ir 

ðiuolaikinë technika ðiluminiam maisto apdorojimui. 

4.3. Saldþiøjø patiekalø gaminimo technologijos, jø patiekimo ypatumai. 

4.4. Naujos konservavimo technologijos. 

5. Sukurti giminës pobûvio projektà. 

Projekte turi atsispindëti: 

5.1. valgiaraðtis, kurio pagrindà sudaro subalansuota mityba, skirta ávairaus amþiaus 

tarpsniø þmonëms; 

5.2. darbo planas: produktø pirkimo, maisto gaminimo operacijø; 

5.3. sveèiø uþimtumo programa; 

5.4. etiketo savitumai; 

5.5. informaciniø technologijø taikymas atitinkamais projekto rengimo etapais. 

422 


technologijos

Tekstilës technologijos 

Tekstilës technologijø programa skirta moksleiviams, siekiantiems susipaþinti su tekstilës 

gaminiø projektavimo darbais, gamyboje taikomomis technologijomis; norintiems iðmokti 

projektuoti nesudëtingus tekstilës gaminius, taikyti informacines technologijas kuriant projektus. 

Bendrasis tekstilës technologijø programos kursas rekomenduotinas moksleiviams, kurie nori 

tik susipaþinti su tekstilës gaminiø projektavimu, turi elementariø ðios srities gebëjimø ir siekia 

iðmokti projektuoti bei gaminti nesudëtingus tekstilës gaminius, ágyti gebëjimø, reikalingø 

kiekvienam þmogui kaip vartotojui. Bendrasis kursas siûlytinas moksleiviams, pasirinkusiems 

humanitariná, realiná ar meniná profilá. Iðplëstinis kursas teiktinas humanitarinio ir realinio profilio 



Bendrojo tekstilës technologijø kurso tikslas – supaþindinant su tekstilës technologijø raida 

ðalies ir pasaulio kontekste, padëti suvokti ðiø technologijø savitumus bei galimybes ávairiomis 

gamybos organizavimo sàlygomis, iðmokyti kurti kraðto savitumus atspindinèius tekstilës 

dirbinius, skatinti ðiuolaikines technologijas taikyti atliekant projektavimo darbus. 

Pagrindiniai ugdymo uþdaviniai, keliami bendrajam tekstilës technologijø kursui: 

q supaþindinti su tekstilës gaminiø gamybos technologijø raida ðalyje ir pasaulyje; 

q supaþindinti su specialistø, dirbanèiø ðioje pramonëje, darbo pobûdþiu; 

q padëti taikyti pagrindinëje mokykloje ágytus gebëjimus kuriant projektus, juos 

apipavidalinant ir pristatant; 

q supaþindinti su informaciniø technologijø taikymo projektuojant tekstilës gaminius 

galimybëmis; 

q skatinti šiuolaikines technologijas taikyti atliekant projektavimo darbus; 

q supaþindinti su tekstilës gaminiø asortimentu, jiems keliamais reikalavimais, 

klasifikavimu; 

q suteikti þiniø apie tekstilës gaminiø technologijø ávairovæ; 

q padëti suvokti tekstilës estetinæ, etnokultûrinæ, socialinæ vertæ þmogaus gyvenime. 

Tekstilës 

technologijos 

423

Tekstilës 

technologijos 

424 


Iðplëstinio tekstilës technologijø kurso tikslas – analizuojant tekstilës liaudies meno ir ðios 

srities profesionaliø dizaineriø darbus bei tekstilës technologijø raidà, medþiagø savybes, iðmokyti 

projektavimo etapais iðkilusias problemas kûrybiðkai bei efektyviai spræsti, kurti kraðto 

etnokultûrinius savitumus atspindinèius tekstilës gaminius ir numatyti jø funkcionalø pritaikymà. 

Pagrindiniai ugdymo uþdaviniai, keliami iðplëstiniam tekstilës technologijø kursui: 

q suteikti moksleiviams þiniø apie tekstilës gaminiø gamybos, projektavimo ir 

technologiniø procesø raidà; 

q supaþindinti su tekstilës pramonës paþangos tendencijomis, moderniomis 

technologijomis, jø taikymu ðiandieninio gyvenimo poreikiams; 

q suteikti þiniø, kaip projektuojami ávairaus asortimento ir paskirties tekstilës gaminiai 

masinei ir individualiai gamybai; 

q mokyti ágytas þinias ir gebëjimus taikyti kasdieniame gyvenime; 

q mokyti projektuoti nedidelës apimties ávairios paskirties tekstilës gaminius; 

q mokyti atlikti visø projekto etapø uþduotis, laikantis idëjos ir keliamø reikalavimø, 

iðsamiai pristatyti uþbaigtà projektà ávairiomis technikos priemonëmis; 

q supaþindinti, kaip sprendþiami tekstilës gaminiø gamybos proceso ir gaminiø kokybës 

kontrolës klausimai; 

q taikyti informacines technologijas projektuojant tekstilës gaminius ir pristatant 

projektus; 

q skatinti šiuolaikines technologijas taikyti atliekant projektavimo darbus; 

q padëti moksleiviams kuriant projektus, juos apipavidalinant ir vieðai pristatant.


1.1. Tekstilës gaminio idëjø paieðka ir jø fiksavimas taikant kompiuterines 


1.2. Gamtos objektø stilizavimas tekstilës gaminiø projektuose. 

1.3. Meninis tekstilës gaminio idëjos plëtojimas plokðtumoje ir erdvëje. Kompozicijos 

priemonës ir kategorijos ágyvendinant idëjas. Mados tendencijos. 

1.4. Reikalavimai projektuojamiems tekstilës gaminiams. 

1.5. Masinës, serijinës ir individualios gamybos tekstilës gaminiø projektavimas ir 

technologiniai procesai. 

1.6. Kuriamø projektø pristatymas visuomenei. 

2.1. Tekstilës gaminiams gaminti naudojamø medþiagø ir technikos raida. 

2.2. Liaudies ir profesionalusis tekstilës menas Lietuvoje ir pasaulyje. Senieji ir ðiø 

dienø audimo ir kilimø meistrai, jø darbai muziejuose, parodø salëse, interneto 

puslapiuose ir kitur. 

2.3. Tekstilës gaminiø asortimentas, rinka, pasiûla ir poreikiai. Tekstilës gaminiø 

pritaikymas interjere ir kitoje aplinkoje. 

2.4. Ðiuolaikinës technologijos tekstilës darbuose. Tekstilës gaminiø gamybos priemoniø 

raida. 

2.5. Automatiniø sistemø valdymas ir ekonominis efektyvumas. Tekstilës gaminiø 

gamybos smulkaus ir stambaus verslo organizavimas. 

2.6. Darbo pasidalijimas Europos Komisijos poþiûriu (darbuotojø skaièius, 

savarankiðkumas, apyvarta, ámonës balansas). Darbo vietø organizavimas, darbo 

sàlygos. Mokslinë techninë paþanga ir su tuo susijæ reikalavimai specialistams, 

naujos specialybës. 

2.7. Tekstilës gaminiø gamybos kokybës kontrolë, produkcijos realizavimas. 

3.1. Pluoðtai, verpalai, siûlai, jø struktûra, savybës, klasifikacijos ir pritaikymas. 

3.2. Audiniø struktûra. Mechaninës ir fizinës audiniø savybës. 

3.3. Pluoðtai, verpalai, siûlai, naudojami audiniams, kilimams austi. Audiniø artikulai, 

standartinë ir prekybinë klasifikacija. Audiniø pritaikymas. Ádëklinës medþiagos. 

3.4. Medþiagos, taikytinos ávairioms kilimø technikoms. 

3.5. Siûlø, verpalø, audiniø, kilimø gamybos defektai. 

3.6. Neaustinës medþiagos, jø klasifikacija, savybës ir pritaikymas. 

TURINYS 

1. Tekstilës gaminiø projektavimas. 

2. Tekstilës amatø, pramonës, verslo raida ir perspektyvos Lietuvoje ir pasaulyje. 

3. Tekstilës medþiagos, jø struktûra, savybës, klasifikacija ir pritaikymas. 

1.1. Ðiuolaikinio meno, naujausiø technologijø ir amatø sàsajos profesionaliø 

tekstilës menininkø darbuose – kuriamo projekto idëjos paieðkos objektas. 

1.2. Projekto idëjos ágyvendinimas kompozicijos priemonëmis ir kategorijomis 

taikant pieðimo, tapybos ir kompiuterines technikas. Tekstilës gaminiø paskirtis 

ir formos plastika. 

1.3. Tekstilës gaminiø reikalavimai (technologiniai, estetiniai, ergonominiai, eksploataciniai). 

1.4. Masinës ir individualios gamybos ávairaus tekstilës gaminiø asortimento 

projektavimo ypatumai. 

2.1. Audiniai, kilimai ir kiti tekstilës gaminiai lietuviø liaudies mene, muziejø salëse. 

Jø vertë ir vieta ðiandieniniame gyvenime. Þymiausi lietuviø liaudies tekstilës 

meistrai. Jø darbo savitumai ir tradicijø iðsaugojimas. 

2.2. Tekstilës pramonës raida XX amþiuje. Mokslo tiriamieji darbai ir jø rezultatø 

taikymas. 

2.3. Tekstilës pramonës procesø kaitos veiksniai (specialistai, rinkos ir mados 

reikalavimai, standartizavimas, automatizavimas, kompiuterizavimas ir t.t.) . 

2.4. Smulkaus verslo ámonëse gaminamø tekstilës gaminiø kokybës kontrolë ir 

realizavimas rinkoje. 

2.5. Tekstilës gaminiø rinka, pasiûla ir paklausa Lietuvoje ir pasaulyje. 

3.1. Ðiuolaikinës technologijos kuriant naujø struktûrø tekstilës medþiagas, keièiant 

jø struktûras, savybes. 

3.2. Tekstilës mokslo tyrimø kryptys atsiþvelgiant á tekstilës medþiagø, jø savybiø ir 

struktûrø kaità. 

425 

Tekstilës 

technologijos


4. Technologiniai tekstilës gaminiø gamybos procesai. Mokslo laimëjimai jø gamybai tobulinti. 

4.1. Darbo priemonës ir technika, taikoma audiniø gamyboje. Pagrindiniai audiniø 

gamybos procesai: verpimas, audimas, taurinimas. 

4.2. Kilimø klasifikavimas (pagal gamybos bûdà, technologijà, eksploatacines 

savybes) ir jø gamybos technologijos, eksploatacinës savybës ir pritaikymas. 

Rankø darbo kilimø menas ir gamybos technologija. 

4.3. Marginimo ir apdailos technologijos, eksploatacinës savybës. 

4.4. Siûlø, verpalø, audiniø ir kitø medþiagø gamybos kokybës priklausomybë nuo 

naudojamos technikos. 

4.5. Technika ir technologijos, taikomos tekstilës pramonëje ir individualioje 

gamyboje. Kilimø gamyboje taikoma technika. 

5. Nedidelës apimties tekstilës dirbinio projektas. Pagrindinis projekto reikalavimas – 

nuosekliai ágyvendinti idëjà ir garantuoti technologiniø procesø kokybæ. 

4.1. Audiniø marginimo ir apdailos technologijos. 

4.2. Marginimo technika, medþiagos, metodai ir stiliai. Audiniø apdailos 

technologijos (virinimo, valymo, daþymo, balinimo, stabilizavimo). 

4.3. Neaustiniø medþiagø gamybos technologijos. Neaustiniø medþiagø gamybos 

technika, gamybos etapiðkumas. Neaustiniø medþiagø naujø technologijø 

iðradimas, taikant naujas medþiagas, jø derinius. 

4.4. Mokslo kryptys tobulinant tekstilës gaminiø technologinius procesus: technika, 

technologinës operacijos, automatizuotos linijos ir t.t. 

5. Þmogaus aplinkà puoðianèiø tekstilës gaminiø projektas. Pagrindinis projekto 

reikalavimas – nuosekliai ágyvendinti idëjà, garantuoti technologiniø procesø 

kokybæ ir taikyti ðiuolaikines technologijas. 

426 

Tekstilës 

technologijos

Drabuþiø dizainas ir siuvimo 

technologijos 

Drabuþiø dizaino ir siuvimo technologijø programa skirta moksleiviams, siekiantiems iðsamiau 

susipaþinti su drabuþiø projektavimo etapais, drabuþiø gamyboje taikomomis technologijomis; 

norintiems iðmokti kokybiðkai siûti sudëtingesnes apdailos detales, taikyti informacines 

technologijas projektuojant drabuþius, kurti projektus. 

Bendrasis drabuþiø dizaino ir siuvimo technologijø kursas rekomenduotinas moksleiviams, 

kurie nori susipaþinti su drabuþiø projektavimu, turi elementariø siuvimo gebëjimø ir siekia 

iðmokti siûti nesudëtingus drabuþius bei ágyti gebëjimø, reikalingø kiekvienam þmogui kaip 

vartotojui. Bendrojo kurso programa siûlytina moksleiviams, pasirinkusiems humanitariná, realiná 

ar meniná profilá. Iðplëstinio kurso programa teiktina humanitarinio ar realinio profilio 



Bendrojo drabuþiø dizaino ir siuvimo technologijø kurso tikslas – siekiant ugdyti iðprususio 

vartotojo savybes, suteikti moksleiviams þiniø apie drabuþiø (kostiumo) istorinæ raidà, padëti 

suvokti drabuþio formø ir þmogaus figûros ypatumø dermæ, drabuþiø ið ávairiø medþiagø 

savitumus, supaþindinti su pramoninës kolekcijos ir individualiø drabuþiø kûrimo procesais, 

informaciniø technologijø taikymo galimybëmis renkant, kaupiant informacijà, projektuojant 

drabuþius ir pristatant projektus. 

Pagrindiniai ugdymo uþdaviniai, keliami bendrajam drabuþiø dizaino ir siuvimo technologijø 

kursui: 

q supaþindinti su drabuþiø (kostiumo) raidos etapais išryškinant meninius ir gamybos 

ypatumus; 

q suteikti kiekvienam vartotojui reikalingø þiniø apie drabuþiø dizainà ir siuvimo 

technologijø ávairovæ; 

q iðsamiau ir plaèiau (negu pagrindinëje mokykloje) supaþindinti su siuvimo 

technologijomis, naudojamomis medþiagomis, jø savitumais ir prekine klasifikacija; 

q padëti suvokti masinës ir individualios gamybos drabuþiø skirtumus; 

q supaþindinti su informaciniø technologijø taikymo galimybëmis projektuojant 

drabuþius; 

Drabuþiai 

427

Drabuþiai 

428 

q iðmokyti taikyti pagrindinëje mokykloje ágytus gebëjimus kuriant projektus, juos 

apipavidalinant ir pristatant. 


Iðplëstinio drabuþiø dizaino ir siuvimo technologijø kurso programos tikslas – siekiant 

atskleisti kostiumo projektavimo ypatumus ir jø pritaikymà kasdieniniame kiekvieno þmogaus 

gyvenime, supaþindinti moksleivius su kostiumo ir jo gamybos raidos tendencijomis, medþiagø 

savybëmis; iðmokyti analizuoti ávairius gamybos bûdus, naudojamus atsiþvelgiant á þmogaus 

figûrà ir meniná drabuþio sprendimà; padëti iðsiaiðkinti projektuojant iðkylanèias problemas ir 

jas kûrybiðkai bei technologiðkai spræsti; supaþindinti su informaciniø technologijø taikymu 

projektuojant drabuþius ir pramoninëje gamyboje. 

Pagrindiniai ugdymo uþdaviniai, keliami iðplëstiniam drabuþiø dizaino ir siuvimo technologijø 

kursui: 

q suteikti þiniø apie kostiumo dizaino ir drabuþiø gamybos technologiniø procesø raidà; 

q supaþindinti su paþangiomis tendencijomis, jø átaka ir pritaikymu ðiandieninio vartotojo 

poreikiams ir galimybëms tenkinti; 

q suteikti þiniø, kaip projektuojami siûti ir megzti drabuþiai masinei ir individualiai 

gamybai; 

q mokyti projektuoti drabuþius sau ir juos pasisiûti; 

q supaþindinti, kaip vykdoma drabuþiø, gamybos procesø ir gaminiø kokybës kontrolë; 

q mokyti atlikti visø projekto etapø uþduotis, dirbti kûrybiðkai, laikantis projekto idëjos 

ir jam keliamø reikalavimø, ávairiomis techninëmis priemonëmis iðsamiai pristatyti 

uþbaigtà projektà; 

q taikyti informacines technologijas projektuojant drabuþius, pristatant projektus; 

q padëti moksleiviams kuriant projektus, juos apipavidalinant ir pristatant.


1.1. Drabuþiø idëjø paieðka ir jø fiksavimas taikant kompiuterines technologijas. 

1.2. Gamtos objektø stilizacija ir drabuþiø projektavimas. Kompozicijos priemonës 

ir kategorijos idëjoms ágyvendinti. Meninis drabuþiø idëjos plëtojimas 

plokðtumoje ir erdvëje. 

1.3. Reikalavimai projektuojamiems drabuþiams. Drabuþiø paskirtis ir jø ypatumai 

(kasdieniai, sportiniai, gamybiniai, proginiai). 

1.4. Trikotaþo drabuþiø projektavimo ypatumai: reguliarus, pusiau reguliarus ir 

kirptinis gamybos bûdai; skirtingø tàsumo grupiø trikotaþinës medþiagos. 

1.5. Masinës, serijinës ir individualios gamybos drabuþiø projektavimo procesai. Mados 

tendencijos. Drabuþiø kolekcijos – masinës ir serijinës gamybos prognozës. 

1.6. Drabuþiø pasiûla ir paklausa prekyboje. 

2.1. Drabuþiai, kostiumo sudëtinë dalis (drabuþiai, avalynë, galvos apdangalai ir 

kiti aksesuarai). Stiliø, asortimento kaita, meninis sprendimas, groþio samprata. 

2.2. Kostiumo raidos cikliðkumas ir jo savitumai. Kostiumas kaip informacijos iðraiðka 

visuomenëje. XX–XXI amþiaus drabuþiø dizaineriai. Drabuþiø ið ávairiø medþiagø 

siuvimo ir mezgimo pramonës raida. 

2.3. Jaunimo mados raida ir jaunimo kostiumo reikalavimai. Universalûs drabuþiai, 

avalynë, galvos apdangalai. 

2.4. Siuvimo amatas Lietuvoje. Siuvimo priemoniø, technikos, technologijos bei 

gamybos organizavimo kaita. 

3.1. Audimas ir audiniai. Amatai. Audimo pramonë. 

3.2. Mezgimas ir trikotaþinës medþiagos.Trikotaþo pramonë. Vienetiniai trikotaþo 

gaminiai. 

3.3. Trikotaþiniø medþiagø apdaila. 

3.4. Neaustinës medþiagos, savybës, jø pritaikymas. 

TURINYS 

1. Drabuþiø projektavimas. Drabuþiø pagal paskirtá projektavimas. 

1.1. Kostiumo idëjos paieðka (gamta, medþiagos, folkloras, architektûra, tapyba, 

istorija ir t.t.). Kostiumo formos architektonika. 

1.2. Kostiumo idëjos ágyvendinimas kompozicijos priemonëmis ir kategorijomis 

taikant pieðimo, tapybos ir kompiuterines technikas. 

1.3. Drabuþiø modeliavimo bûdai. 

1.4. Reikalavimai (technologiniai, estetiniai, ergonominiai, eksploataciniai) drabuþiams. 

Drabuþiø paskirtis, ypatumai juos projektuojant. 

1.5. Trikotaþo drabuþiø projektavimo ypatumai masinei ir individualiai gamybai. 

1.6. Drabuþiø kolekcijos ir jø sudarymo principai. Modeliø namai, manekenës, 

drabuþiø kolekcijø pristatymas. 

2. Kostiumo bei jo gamybos raida ir istorinis, kultûrinis kontekstas. Siuvimo technikos bei technologijø raida. Pagrindinës sàvokos. 

2.1. Þmogaus figûros groþio samprata ir kostiumo meninis sprendimas ávairiose 

epochose. 

2.2. Jaunimo poreikis iðreikðti save ir drabuþiai. Jaunimo kostiumo reikalavimai. 

Jaunimo drabuþiø asortimentas. 

2.3. Prêt-á-porter kolekcijø atsiradimas ir jø paskirtis. 

2.4. Specialybës, susijusios su kostiumo projektavimu, gamyba. 

2.5. Siuvimo priemoniø, technikos, technologijø bei drabuþiø gamybos 

organizavimo kaita. 

2.6. Siuvimo árengimø ir technologijø kaita. 

3. Projektuojamø drabuþiø medþiagos. Medþiagø klasifikacija pagal paskirtá, jø savybës ir pritaikymas. Audiniø sunaudojimas siuvant drabuþius 

pramoniniu bûdu ir individualiai. 

3.1. Siûlai, verpalai. Jø savybës ir pritaikymas. 

3.2. Audiniø artikulai, standartinë ir prekybinë klasifikacijos. 

3.3. Mezgimas ir trikotaþinës medþiagos, artikulai, prekybinë klasifikacija. 

429 

Drabuþiai


4. Drabuþiø asortimentas, klasifikacija. Drabuþiø konstravimas, siuvimo technika ir technologija. 

4.1. Vaikø, moterø ir vyrø tipiniø figûrø dydþiø skalës. Netipinës figûros. 

4.2. Vaikiðkø, moteriðkø ir vyriðkø juosmeniniø bei petiniø drabuþiø konstravimas. 

4.3. Drabuþiø ið ávairiø medþiagø siuvimo technologija. 

4.4. Atskirø drabuþiø detaliø (ið audinio, trikotaþo) siuvimas, jungimas. Rankiniai 

dygsniai ir maðininiai peltakiai. Apdailos detaliø ir puoðybos elementø siuvimo 

technologija. 

4.5. Siuviniø apdorojimas ðiluma ir drëgme. Naujos technologijos. 

4.6. Drabuþiø siuvimo kokybë, jos kontrolë. Siuvimo defektai ir jø ðalinimas. Konstrukcijos 

defektai ir jø ðalinimas. 

5.1. Parengti drabuþio projektà, kuriame dominuotø apdailos detalës. 

5.2. Pateikti projektà, kuriame iðplëtota idëja, panaudotos informacinës technologijos. 

5. Drabuþiø projekto rengimas. 

4.1. Konstrukcijos detaliø didinimas ir maþinimas. 

4.2. Nepagrindiniø drabuþio detaliø (apykakliø, kiðeniø ir kt.) konstravimas. 

4.3. Saugumo technika siuvimo ámonëse. 

4.4. Siuvimo ir trikotaþo pramonës technologiniai árengimai. 

4.5. Drabuþiø (ið ávairiø medþiagø) siuvimo technologiniø procesø seka. Nepagrindiniø 

drabuþiø detaliø siuvimas (apykakliø, kiðeniø ir t.t.). 

4.6. Kompleksiniai drabuþiø kokybës rodikliai. Estetiniai, funkciniai, ergonominiai, 

higienos ir techniniai reikalavimai. 

5.1. Parengti drabuþio projektà, kuriame dominuotø sudëtingesniø formø kiðenës, 

apykaklës. 

5.2. Pateikti projektà, kuriame iðplëtota idëja, panaudotos informacinës technologijos. 

430 

Drabuþiai

Vieðbuèiø aptarnavimas 

Vieðbuèiø aptarnavimo programa skirta moksleiviams, kurie nori susipaþinti su aptarnavimo 

sfera bei vieðbuèiø teikiamomis paslaugomis, vieðbuèiø tarnautojø darbo specifika ir siekia iðmokti 

taikyti informacines technologijas projektuojant vieðbuèiø aptarnavimo paslaugas, atliekant 

sveèiø registracijos ir atsiskaitymo procedûras. 

Bendrojo vieðbuèiø aptarnavimo kurso programa rekomenduotina moksleiviams, 

pasirinkusiems humanitariná, realiná ar meniná profilá. Iðplëstinio kurso programa siûlytina 

humanitarinio ar realinio profilio technologinæ pakraipà pasirinkusiems moksleiviams. 


Bendrojo vieðbuèiø aptarnavimo kurso tikslas – analizuojant vieðbuèiø organizavimo bei 

teikiamø paslaugø sistemà, suteikti moksleiviams þiniø apie vieðbuèiø paskirties, veiklos pokyèius 

istoriniame kontekste bei teikiamas paslaugas ir aptarnaujanèio personalo darbo pobûdá priimant 

sveèius. 

Pagrindiniai ugdymo uþdaviniai, keliami bendrajam vieðbuèiø aptarnavimo kursui: 

q supaþindinti su vieðbuèiø atsiradimo iðtakomis, jø raida bei dabartiniu tinklu Europoje, 

Lietuvoje, Amerikoje ir Azijoje; 

q padëti suvokti vieðbuèiø personalo darbà aptarnaujant sveèius; 

q supaþindinti su vieðbutyje taikomomis sveèiø registracijos, priëmimo ir atsiskaitymo 

uþ suteiktas paslaugas sistemomis; 

q supaþindinti, kaip organizuojamas sveèiø priëmimas ir aptarnavimas vieðbuèio 

restorane; 

q išmokyti gaminti nesudëtingus patiekalus, estetiðkai patiekiamus vieðbuèiø restoranø 

lankytojams. 

Vieðbuèiø 

aptarnavimas 

431

Vieðbuèiø 

aptarnavimas 

432 


Iðplëstinio vieðbuèiø aptarnavimo kurso tikslas – analizuojant vieðbuèiø organizavimo, 

personalo darbo savitumus bei teikiamø paslaugø sistemà, supaþindinti su gero vieðbuèio ávaizdá 

formuojanèiais iðoriniais ir vidiniais veiksniais, sveèiø priëmimo, registravimo ir atsiskaitymo 

uþ paslaugas procesais bei jiems áforminti naudojamais dokumentais. 

Pagrindiniai ugdymo uþdaviniai, keliami išplëstiniam vieðbuèiø aptarnavimo kursui: 

q suteikti þiniø apie vieðbuèio aplinkà, personalo darbo pobûdá, iðorinius ir vidinius 

veiksnius, turinèius átakos geram vieðbuèio ávaizdþiui; 

q suteikti þiniø, kaip organizuojami, planuojami ir plëtojami vieðbuèiai, uþtikrinama 

paslaugø ir aptarnavimo kokybë, kaip funkcionuoja atsiskaitymo uþ aptarnavimà 

sistema, sprendþiami sveèiø skundai; 

q supaþindinti, kaip organizuojamas vieðbuèio restorano darbas, kokià reikðmæ turi ávairiø 

mitybos poreikiø klientø aptarnavimas; 

q supaþindinti su vieðbuèio restorano valgiaraðèio ir kainoraðèio sudarymo reikalavimais.


1.1. Darbo aplinka: funkcijos, finansiniai bei þmoniø iðtekliai, vidaus darbo tvarka, 

jos planavimas, organizavimas bei kontrolë. Vieðbuèiø partneriai. 

1.2. Vieðbuèio vadovai. Vieðbuèio skyriø koordinavimo sistemos ir bûdai. Ávairiø 

paslaugø teikimas ir apmokëjimo uþ jas fiksavimas, koordinavimas. 

1.3. Vieðbuèio personalas, jø pareigybës ir darbo pobûdis. Sveèius priimantis bei 

informacijà teikiantis, kambarius tvarkantis ir restorane sveèius aptarnaujantis 

personalas. Techninis inþinerinis ir saugumà uþtikrinantis personalas. 

1.4. Ávairiø tipø, kategorijø vieðbuèiø ir jø sveèiø saugumà uþtikrinanèios priemonës, 

sistemos, personalas. 

1.5. Vieðbuèio gyvenamøjø patalpø ir kitø paslaugø rezervavimas. Sveèiø registracijos 

tikslai, registracija, priëmimas ir iðregistravimas. Sveèius priimanèiø tarnybø 

sudëtis ir darbo pobûdis. Vieðbuèio sveèiø skundai ir jø sprendimo bûdai. 

2.1. Vieðbuèiø atsiradimas, paskirties ir paslaugø raida. Keliaujanèiøjø apgyvendinimo 

poreikio atsiradimo prielaidos, vieðbuèiø plëtimosi veiksniai, paskirtis. 

2.2. Vieðbuèiø tinklas Amerikoje, Europoje, Azijoje ir Lietuvoje. 

2.3. Turizmo industrija, jos sudedamosios dalys. 

2.4. Vieðnagës ciklai. Vieðbuèiø tipai: moteliai, kempingai; bendrabuèiai, poilsio 

namai, kaimo sodybos nakvynës namai, bendrabuèiai; sanatorijos ir kt.; jø 

nustatymo kriterijai ir juose teikiamos paslaugos. 

2.5. * ; ** ; *** ; **** ; ***** þvaigþduèiø vieðbuèiø skirtumai, privalumai ir jiems 

keliami reikalavimai: mityba, paslaugos, pramogos, nakvynë. 

3.1. Vieðbuèiø restoranai, jø paskirtis ir darbo ypatumai. 

3.2. Prekybinës salës paruoðimas sveèiams priimti ir jos prieþiûra. 

3.3. Valgiaraðèiø rûðys ir valgiø suraðymo jame eiliðkumas. Kainoraðtis. 

3.4. Paruoðiamieji darbai lankytojams priimti: pusryèiø, pietø, vakarienës, arbatos ir 

kavos stalo padengimas. 

3.5. Padavëjo darbas vieðbuèio restorane. Padavëjo darbo pobûdis salëje (bendravimo 

kultûra; uþsakymø priëmimas; patiekalø, nealkoholiniø ir alkoholiniø 

gërimø patiekimas). 

3.6. Pobûviai, jø rûðys ir organizavimo ypatumai. Darbo pasidalijimas ruoðiant maistà 

vieðbuèio restorane. Maisto ruoðimas ir patiekimas. Patiekalai, gaminami ávairiø 

tipø vieðbuèiø restoranuose. 

TURINYS 

1. Vieðbuèio valdymas ir administravimas. Vieðbuèiø tarnybos ir jø veiklos koordinavimas. Vieðbuèio sveèiø priëmimas ir paslaugos. 

1.1. Vieðbuèio skyriai. Skirtingø tipø vieðbuèiø ir juose esamø restoranø valdymas 

ir administravimas. Sutartys, koordinavimas, finansiniai atsiskaitymai. 

1.2. Vieðbuèio rezervavimo sistemos kûrimas. Rezervavimo bûdai ir priemonës. 

Rezervavimo tipai (su garantija, be garantijos). Garantinio rezervavimo tipai. 

Sutartys su klientais, verslo partneriais. 

1.3. Informacija apie vieðbutá ir teikiamas paslaugas: bagaþo ir kitø vertingø daiktø 

saugojimà; sveèiø maitinimà; sveèiø groþio bei sporto poreikius tenkinanèias 

paslaugas; sveèiø higienà uþtikrinanèias paslaugas; transporto nuomà, bilietø 

iðvykimui iðankstiná uþsakymà, taksi iðkvietimà; pramogas ir suvenyrø ásigijimà; 

konferencijas ir kitø renginiø vieðbutyje rengimà ir t.t. 

1.4. Sveèiø skundai. Jø pateikimo formos ir fiksavimo bûdai. Skundø grupavimas ir 

sprendimo metodai. 

2. Þmoniø poreikiai keliauti ir su tuo susijusiø nakvyniø bei kitø paslaugø raida. Keliautojø tikslai, poreikiai ir jø apgyvendinimo galimybës. 

2.1. Vieðbuèiai Amerikoje, Europoje. Vieðbuèiø tinklas ir jø asociacijos Lietuvoje. 

2.2. Didmiesèiuose bei kultûros ir religiniuose centruose organizuojamas turizmas, 

paslaugos. Turizmas kalnuose, vandenø plotuose, smëlynuose ir ten teikiamos 

paslaugos. 

2.3. Skirtingas apgyvendinimo paslaugas teikianèiø ámoniø nuosavybës formos, 

sezoniðkumas, gyvenamosios ir pagalbinës patalpos, paslaugos ir komfortas. 

2.4. Vieðbuèiai ir jø teigiamo ávaizdþio kûrimas. Vieðbuèio patalpø skirstymas. 

3. Vieðbuèio restoranas ir jame dirbanèio personalo darbo pobûdis. Maisto ruoðimas vieðbuèio restorane. 

3.1. Vieðbuèiø restoranø administracija ir kitas personalas. Jø darbo pasiskirstymas ir 

funkcijos. Vieðbuèiø restoranø patalpos ir reikalavimai joms árengti bei priþiûrëti. 

3.2. Uþsienio turistø aptarnavimo ypatumai restorane. Maisto patiekimo formos 

sveèiams ávairiø tipø ir kategorijø vieðbuèiuose. 

3.3. Diplomatinis priëmimas; furðetinis stalas; ðvediðkas stalas; konferencijø, 

pasitarimø dalyviø aptarnavimas; aptarnavimas vieðbutyje; aptarnavimas poilsio 

zonoje; oro transporto keleiviø aptarnavimas. 

3.4. Prieskoniai, jø miðiniai ir vartojimas gaminant patiekalus. Karðtieji ir ðaltieji padaþai. 

Karðtieji kruopø, ankðtiniø kultûrø, makaronø patiekalai ir garnyrai. Karðtieji kiauðiniø, 

varðkës ir miltø patiekalai. Karðtieji þuvies ir vandens gyvûnø patiekalai. Saldieji 

patiekalai ir konditerijos gaminiai. Dietinë ir kûdikiø mityba vieðbuèiø restoranuose. 

433 

Vieðbuèiø 

aptarnavimas


3.7. Karðtieji ir ðaltieji uþkandþiai. Sriubos. Karðtieji mësos, paukðtienos patiekalai. 

Karðtieji darþoviø patiekalai ir garnyrai. Ðaltieji ir karðtieji gërimai. 

4.1. Duomenø apie sveèià kaupimas, saugojimas ir jais naudojimasis (sveèio istorija). 

Sveèiø registravimo procedûros ir dokumentai. 

4.2. Informacijos apie paslaugas teikimo formos. 

4.3. Vieðbuèio skyriø, teikianèiø paslaugas, bendradarbiavimas ir jø darbo koordinavimas. 

4.4. Personalo, uþtikrinanèio ðvarà vieðbuèio viduje ir teritorijoje, darbo pobûdis ir 

ypatumai. Sanitarijos higienos reikalavimai ávairiø tipø vieðbuèiuose. 

4.5. Techninio inþinerinio personalo darbo pobûdis ávairiø tipø vieðbuèiuose. Sveèiø 

saugumas. 

5. Vieðbuèio aptarnavimo modelio parengimas. 

Moksleiviai turi atskleisti ágytus komunikacijos, situacijos ir idëjø kritinio vertinimo, 

tyrinëjimo, problemø sprendimo gebëjimus. 

3.5. Ávairiø ðaliø tradiciniai patiekalai ir jø patiekimas sveèiui. 

4. Vieðbuèio personalo darbo pobûdis. Techninio inþinerinio personalo darbo pobûdis ávairiø tipø vieðbuèiuose. 

4.1. Sveèiø priëmimo tarnybos sudëtis ir funkcijos: kvalifikaciniai reikalavimai, 

apranga, elgesio taisyklës; pasiruoðimas sveèiams priimti; sutiktuviø ir 

iðlydëtuviø ávaizdþio kûrimas. 

4.2. Paslaugos telefonu. Atsiskaitomosios sàskaitos. Apmokëjimas uþ sveèiui suteiktas 

paslaugas; kredito suteikimas; tarpiniai ir galutiniai atsiskaitymai. 

4.3. Dezinfekcijos metodai, atlikimo terminai; reikmenys ir jø iðdëstymas bei prieþiûra 

sveèio kambaryje. 

4.4. Teritorijø inþineriniø komunikacijø prieþiûra. Informaciniø ir komunikaciniø 

priemoniø prieþiûra. Santechniko ir staliaus darbai. 

5. Projekto parengimas. 

Jame turi bûti pateikta: 

5.1. Kuriamo vieðbuèio koncepcija (jo padaliniai ir juose dirbanèiø þmoniø darbo 

pobûdþio apraðymas). 

5.2. Sveèiø aptarnavimui reikalingø dokumentø pavyzdþiai. 

5.3. Teikiamø paslaugø sàvadas ir jø partneriai. 

5.4. Mitybos problemø sprendimas ir valgiaraðèio pavyzdys. 

434 

Vieðbuèiø 

aptarnavimas

IŠSILAVINIMO STANDARTAI 

Laukiamus technologinio ugdymo rezultatus atspindintys iðsilavinimo standartai yra 

universalûs, skirti ávairiø poreikiø ir galimybiø moksleiviams, pasirinkusiems bet kurià 

technologijø programà. 

Moksleiviø pasiekimai, siejami su skirtingo lygmens technologijø kursais, standartuose 

pateikiami atskirai. 

TECHNOLOGIJØ PROGRAMOS IR JØ ATITIKMUO IÐSILAVINIMO STANDARTUOSE 

Technologijø programos 

Projektavimas 

Moksleiviø gebëjimai 

Informacijos 

rinkimas ir 

panaudojimas 

Medþiagø 

paþinimas ir 

taikymas 

Sistemos 

konstravimas ir 

technologiniai 

procesai 

Turizmo + + – – 

Verslo + + – – 

Vieðbuèiø aptarnavimo + + – – 

Automobiliø techninio + + + + 

aptarnavimo ir prieþiûros 

Statybos + + + + 

Medþio + + + + 

Metalo + + + + 

Odos + + + + 

Maisto gaminimo + + + + 

Tekstilës + + + + 

Drabuþiø dizaino ir siuvimo + + + + 

echnologijos 

435

2.1. Analizuoja, identifikuoja kasdieniø 

gaminiø/procesø socialinius, kultûrinius 

raidos aspektus. 

2.2. Apibûdina galimus informacijos: 

§ rinkimo ir kaupimo variantus; 

§ atrankos kriterijus kuriamam projektui; 

§ panaudojimo apribojimus; 

§ pateikimo variantus. 

2.3. Panaudoja technines priemones 

informacijai apskaièiuoti, uþraðyti, 

papildyti, manipuliuoti ir perduoti. 

2.4. Paaiðkina, kaip gali bûti pateikiama, 

saugoma ir perduodama informacija 

skirtingomis formomis, visuomenei ir 

ypaè vartotojams. 


Projektavimas Informacijos rinkimas ir panaudojimas Medþiagø paþinimas ir taikymas 

1.1. Generuoja ir plëtoja idëjas savo 

projektams ir jas fiksuoja taikydami 

grafinës raiðkos priemones bei paþymi 

kai kuriuos terminus ir galimus 

projektinius apribojimus. 

1.2. Apibûdina projekto idëjos 

ágyvendinimo etapus. Planuoja 

procesus, jø sekà, gamina produkcijà, 

uþtikrina darbo proceso saugumà. 

1.3. Apibûdina ateities objektø dizainà, 

iðskiria estetinius ir technologinius 

aspektus bei jø átakà aplinkai. 

1.4. Apibendrina ir ávertina, ar idëja, jos 

ágyvendinimas atitinka projekto 

reikalavimus pagal funkcinius, estetinius 

ir technologinius kriterijus. 

3.1. Identifikuoja daþnai pasitaikanèias 

medþiagas, jø charakteristikas bei 

tinkamai jas panaudoja. 

3.2. Parenka atitinkamø savybiø 

medþiagas, kurios tiktø projektui 

ágyvendinti. 

Sistemø konstravimas ir technologiniai 

procesai 

4.1. Parenka sistemos analogà ir 

suskaido á technologinius procesus. 

4.2. Parenka ir uþtikrina trumpà ir 

saugià þingsniø sekà atliekant 

operacijas, montuojant ir derinant 

sistemà (pvz., audiniø audimo, këdës 

detaliø frezavimo, jungimo ir t.t.). 

4.3. Paaiškina, kaip kuriamos sistemos 

elementai (pvz., variklio dalys) 

harmoningai dirba/dera. 

4.4. Apibûdina sistemos ágyvendinimo 

efektyvumà, poveiká þmonëms ir 

aplinkai. 

436 

echnologijos


Projektavimas Informacijos rinkimas ir panaudojimas Medþiagø paþinimas ir taikymas 

1.1. Kuria ir tobulina projektus, 

kuriuose vartojami simboliai, grafinë 

kalba, specialûs terminai, siûlo kelias 

projekto sprendimo alternatyvas. Savo 

sprendimus pagrindþia funkciniais, 

estetiniais, socialiniais aspektais. 

1.2. Kuria gaminiø/procesø 

ágyvendinimo planà atsiþvelgdami á 

projekto specifiðkumà, galimus pavojus, 

darbo saugos reikalavimus. 

1.3. Ávertina kitø mokomøjø dalykø 

indëlá ágyvendinant projektà bei priimtø 

sprendimø galimà poveiká aplinkai. 

2.1. Paaiðkina, kaip panaudojama 

informacija priklausomai nuo projekto 

reikalavimø, numatytø darbo procesø. 

2.2. Apibûdina, kaip buvo kaupiama 

informacija ir kaip ji pakito pateiktame 

projekte. 

2.3. Kuria informacijos produktus, 

reikalingus projektui ágyvendinti. 

3.1. Identifikuoja medþiagø 

charakteristikas ir jas susieja su kuriamo 

projekto funkciniais ir estetiniais 

reikalavimais. 

3.2. Parenka tam tikrø fiziniø, cheminiø 

ir estetiniø savybiø medþiagas, kurios 

atitinka eksploatavimo reikalavimus. 

3.3. Atrenka ir panaudoja árangà darbui 

su pasirinktomis medþiagomis, 

laikydamasi technologiniø procesø 

saugumo, atlikimo tikslumo. 

Sistemø konstravimas ir technologiniai 

procesai 

4.1. Identifikuoja sistemos elementø 

ryðius ir sudaro technologines sekas, 

konstruoja sistemas (pvz., suknelæ, stalà 

ir t.t.). Pateikia kuriamos sistemos 

technologiniø procesø galimus 

variantus. 

4.2. Atrenka ir panaudoja technikà 

sistemai montuoti/elementams sujungti 

ir iðmontuoti/elementams atskirti. 

4.3. Ávertina atliktø darbø kokybæ, 

identifikuoja defektus ir juos ðalina. 

4.4. Paaiðkina, kokios galimos 

kompleksiniø sistemø struktûros, jø 

valdymas atsiþvelgiant á jø: 

rezultatus ir kontrolæ; 

poveiká bendruomenei ir aplinkai; 

mokslo ir organizavimo principus 

(bûtinus). 

437 

echnologijos

echnologijos 

438 

Pastaboms




STANDARTAI 

ûno kultûra 

XI–XII 

KLASËMS

ûno 

kultûra 

440 

TURINYS 

Dalyko tikslai ir uþdaviniai 441 

Dalyko struktûra ir ryðiai su kitais dalykais 442 

Metodinës nuorodos 444 

Turinys 445 



Kûno kultûra – svarbi bendrosios asmens ir visuomenës kultûros dalis, glaudþiai susijusi su 

kitomis jos sritimis, ypaè su sveikatos stiprinimu ir sportu. Ji padeda siekti fizinës, psichinës ir 

dvasinës asmens darnos, stiprina ávairaus amþiaus þmoniø sveikatà. Kûno kultûra leidþia patirti 

išlavinto, stipraus, sveiko organizmo, kûno judesiø groþio keliamà dþiaugsmà, kuria prielaidas 

asmens saviraiðkai. Apimdama ávairias fizinio aktyvumo raiðkos formas, kûno kultûra sudaro 

sàlygas asmeniui paþinti save ir ugdytis fizinæ bei dvasinæ iðtvermæ, reikalingà stresinëse ir 

kritinëse situacijose, individualumà, tikëjimà sëkme siekiant fizinës ir dvasinës sveikatos. 

Kûno kultûros pamokos sudaro sàlygas ugdytis doro, sàþiningo rungtyniavimo bei varþymosi, 

savitvardos, bendravimo ir bendradarbiavimo ágûdþius. Sykiu sergstima, kad pamokose nebûtø 

slopinamas asmens individualumas ir jo raiðka, bet sàmoningai stiprinant sveikatà, puoselëjant 

fizines galias, bûtø laiduojama galimybë remtis savo prigimtimi ir pasirinkimo teise. 

Sëkminga ðiuolaikinës kûno kultûros sklaida neámanoma be þiniø apie sveikà gyvensenà, 

þmogaus organizmà ir veiksnius, lemianèius darnø jo funkcionavimà, taip pat paþeidþianèius 

jo veiklà veiksnius bei bûdus ir priemones, padedanèias gràþinti organizmo darnà. Kûno kultûros 

programa ágalina suvokti fizinio ugdymo psichologijos pradmenis, tautines kultûros tradicijas, 

objektyviau ávertinti savo polinkius, poreikius, gabumus ir veiksmingiau juos plëtoti. 

Skleisdama sveikos gyvensenos principus, mokykla siekia juos átvirtinti ir ðeimos bei vietinës 

bendruomenës gyvenime. Tik dvasiðkai stipri ir fiziðkai sveika tauta gali iðlikti laisva, gyvybinga 

ir kûrybinga. Átvirtinus sveikà gyvensenà bûtø neutralizuojamas ir neigiamas sveikatai poveikis, 

patiriamas dël hipodinamijos, ekologiniø problemø, gausiø stresiniø situacijø, plintanèios 

savigriovos (narkomanijos, girtuokliavimo ir kt.). 

Kûno kultûra atveria moksleiviui galimybes plëtoti organizacinius gebëjimus: ásitraukti á 

mokyklos, ðeimos, vietinës bendruomenës reikalø ir problemø, susijusiø su sveikata ir sportu, 

svarstymà, ugdytis kritiðkà, pilietiðkai brandø poþiûrá á jas, pratintis pagal iðgales praktiðkai 

prisidëti sprendþiant ðiuos klausimus. Šiuo poþiûriu kûno kultûra yra reikðmingas ugdytinio 

socialinës, pilietinës kultûros puoselëjimo veiksnys. 

Labai svarbus mokyklos veiklos baras – koreguoti moksleivio fizinës raidos sutrikimus. Kûno 

kultûros pamokos, sporto renginiai, iðvykos á gamtà, kuriose kartu su sveikais moksleiviais 

dalyvauja ir sutrikusio fizinio vystymosi bei neágalûs bendraklasiai, padeda jiems susigyventi, 

geriau suprasti vieniems kitus. 

Kûno kultûra XI–XII bendrojo lavinimo mokyklos klasëse siekiama: 

✘ ugdyti ðiuolaikinæ kûno kultûros sampratà, suvokti kûno kultûros, sveikatos ir kitø 

socialinio bei kultûrinio gyvenimo srièiø ávairiapusæ savitarpio priklausomybæ ir 

sàlygotumà; 

✘ sudaryti galimybæ fiziðkai tobulëti, patirti dþiaugsmà tenkinant saviraiðkos, savæs 

áprasminimo poreiká, stiprinti nusiteikimà ir gebëjimà sieti mokymàsi, darbà bei poilsá 

su fiziniu aktyvumu; 

✘ stiprinti moksleivio sveikatà, puoselëti kûno groþá, judesiø kultûrà; 

ûno 

kultûra 

441

ûno 

kultûra 

442 

✘ plëtoti þinias ir gebëjimus, bûtinus praktikuojant ávairias kûno kultûros formas, sporto 

ðakas; 

✘ teikti korekcinæ pagalbà moksleiviui, siekiant suðvelninti fizinës raidos spragas ar 

sutrikimus; 

✘ puoselëti nuostatas, þinias ir gebëjimus, ágalinanèius aktyviai dalyvauti kuriant 

(ðeimoje, mokykloje, vietos bendruomenëje) kûno kultûrai ir sveikatai stiprinti 

palankià aplinkà. 

Kûno kultûra ugdomi motoriniai gebëjimai padeda moksleiviui: 

✘ ugdytis atsakomybæ, gebëjimà rinktis sveikà gyvensenà, sàmoningai rûpintis savo paties 

ir kitø sveikata; 

✘ iðmokti valdyti psichoemocinæ bûsenà; 

✘ išmokti psichiškai ir fiziškai prisitaikyti prie fiziniø krûviø; 

✘ átvirtinti fiziná aktyvumà, grûdinimàsi; 

✘ átvirtinti savarankiðko mankðtinimosi, savistabos ir savikontrolës gebëjimus; 

✘ ugdytis fizines organizmo galias (kryptingai ir tikslingai jas lavinti pasirinktomis 

priemonëmis). 

Kûno kultûra siekiama átvirtinti ðias vertybines nuostatas: 

✘ nuostatà sàmoningai rûpintis savo sveikata ir fiziniu tobulinimusi (fiziniu vystymusi, 

parengtumu bei fiziniu aktyvumu); 

✘ ugdytis visuminá poþiûrá á kûno kultûrà, suvokti kûno kultûros funkcijø (sveikatinimo, 

ugdomosios, taikomosios, sportinës) prasmingumà ir jø ryðá su sociokultûrinëmis 

gyvenimo sritimis; 

✘ pasiryþimà iðlaikyti ir plëtoti fizinio aktyvumo gebëjimus; 

✘ norà sàþiningai bendradarbiauti sportinëje veikloje, puoselëti olimpines sporto 

vertybes; 

✘ nusiteikimà toleruoti kitaip màstanèius, kitokiø gebëjimø bei interesø asmenis; 

✘ ryþtà racionaliai planuoti ir ágyvendinti savo fiziná aktyvumà; 

✘ puoselëti tautines kûno kultûros tradicijas ir pilietiðkumà (domëtis tradicijomis, 

laimëjimais). 


Kûno kultûra apima ðias asmens fizinio ugdymo sritis: sveikatos ugdymà (savæs paþinimà, 

fiziná vystymàsi, sveikà mitybà, savisaugà ir apsisaugojimà nuo ligø, savikontrolæ, sveikà 

gyvensenà); judesiø kultûros ugdymà (taisyklingà laikysenà, kvëpavimà); motoriniø gebëjimø ugdymà 

(pagal sporto šakas); fiziná aktyvumà atvirame ore (turizmà); silpnesnës sveikatos moksleiviø kûno 

kultûrà, korekcinæ kûno kultûrà. 

Kûno kultûra vidurinës bendrojo lavinimo mokyklos ir gimnazijos paskutinëse klasëse 

integruoja moksleiviø fizinio aktyvumo formas, fizinio ugdymosi, sveikatos, sporto þinias bei gebëjimus.

iziniu moksleiviø aktyvumu: 

✘ ugdoma judesiø kultûra ir jos supratimas; 

✘ didinamos organizmo funkciniø sistemø galios; 

✘ plëtojamos ávairios moksleiviø fizinio aktyvumo formos (iðvykos, turistiniai þygiai ir 

kt.) laisvalaikiu gamtoje. 

Moksleiviø fizinio ir kûrybinio aktyvinimo bûdai ir priemonës yra labai ávairûs. Jø pasirinkimà 

lemia ugdytiniø amþius, fizinës raidos lygis, sveikatos bûklë, lytis, asmeniniai interesai, nuostatos 

bei gebëjimai. Moksleiviai skatinami sàmoningai rinktis savo poreikius atliepianèias fizinio 

aktyvumo formas bei rûðis. 

Judesiø kultûros ugdymas yra neatskiriamas kûno kultûros pamokø komponentas. Pagal 

mokyklinæ kûno kultûros programà judesiø kultûra, motoriniai gebëjimai gali bûti ugdomi ne tik 

per pamokas, bet ir per kitas pratybas (rytinæ mankðtà, savarankiðkai sportuojant namie ar (ir) 

papildomojo ugdymo ástaigose). Moksleiviø pastangos gali bûti orientuojamos dvejopa linkme: 

a) ugdyti savo fizines galias bei sveikatà akcentuojant judëjimo dþiaugsmà, b) siekti sportiniø 

rezultatø. Ði linkmë neturi vyrauti kûno kultûros pamokose. 

Moksleivio poreikis judëti gali bûti realizuojamas tiek per kûno kultûros pamokas, tiek per 

ávairias papildomojo ugdymo popamokines, uþmokyklines kûno kultûros pratybas, sporto, 

turizmo renginius. Siekiama, kad visas mokyklos gyvenimas, popamokinë bei uþmokyklinë veikla 

sudarytø kuo daugiau progø fiziniam bei kûrybiniam moksleivio aktyvumui reikštis. 

Þinios, pateikiamos per kûno kultûros pamokas, leidþia ágyti sveikos gyvensenos pagrindus 

ir mankðtinimosi technikà. Moduliø sistema padeda ágyvendinti pasirinktà fizinio aktyvumo 

formà, ugdomàsias bei korekcines sporto ðakø galimybes, átvirtinti joms praktikuoti reikiamus 

gebëjimus, perteikti kûno kultûros, sporto psichologijos, fiziologijos pradmenis, saugaus elgesio, 

padedanèio iðvengti traumø, taisykles, iðmokti vertinti fizinës raidos rodiklius ir pasirinkti 

metodus, leidþianèius nustatyti savo fizinæ bûklæ; laikytis tautiniø fizinio aktyvumo, kûno kultûros 

tradicijø, moko gvildenti ðiuolaikinio sporto pasaulio problemas. 

Kûno kultûra mokykloje glaudþiai siejama su kitais bendrojo lavinimo dalykais. Stiprûs kûno 

kultûros saitai su etika. Kûno kultûros pamokos, rungtyniavimas atveria plaèias galimybes gerinti 

moksleiviø bendradarbiavimà, puoselëti savitarpio pagarbos, pagalbos, teisingumo, garbingumo, 

atsakomybës, tolerancijos nuostatas ir jausmus. 

Su gimtàja kalba kûno kultûrà sieja nuostata toliau ugdyti kalbos kultûrà: tinkamai vartoti, 

kirèiuoti kûno kultûros terminus, aiðkiai ir raiðkiai perteikti ðiuolaikinio fizinio ugdymo(si) 

asmeninæ bei socialinæ patirtá. 

Svarbûs kûno kultûros ryðiai su pilietinës visuomenës pagrindø kursu. Per kûno kultûros pamokas 

siekiama ugdyti pilietinæ moksleiviø nuostatà sveikai gyventi, kritiðkà asmens poþiûrá á 

ðiuolaikinius sporto pasaulio procesus (ypaè á esamas negeroves – vienaðaliðkà sporto orientacijà 

á rezultatà, dopingà, per didelá sporto politizavimà, pernelyg pabrëþiamà nacionaliná prestiþà ir 

kt.), stengiamasi atkreipti dëmesá á nevienodas skirtingø gyventojø grupiø galimybes praktikuoti 

kûno kultûrà ar sportà savo sveikatai stiprinti, poilsiui, laisvalaikiui praleisti. Kûno kultûra 

padeda puoselëti socialinæ ir pilietinæ ugdytinio patirtá, demokratines asmens nuostatas ir vertybes. 

Kûno kultûros pamokos pleèia moksleivio dalyvavimo grupiø, komandø veikloje patirtá, ugdo 

gebëjimà ásitraukti á vietinës bendruomenës gyvenimà. 

ûno 

kultûra 

443

ûno 

kultûra 

444 

Su gamtos ir tiksliaisiais mokslais (biologija, chemija, fizika, matematika) kûno kultûrà sieja þinios 

apie veiksnius, kurie laiduoja darnià organizmo veiklà arba jà paþeidþia, taip pat bûdai ir 

priemonës, kuriais gali bûti stiprinama organizmo sistemø darna. 

Svarbûs ryðiai ir su technologijomis. Per kûno kultûros pamokas akcentuojami sveikos mitybos reikalavimai, 

kûno kultûros ar sporto vieta gyvenime ir veikloje, grindþiamoje sveikos gyvensenos principais. 

Kûno kultûrà su meno dalykais sieja groþio pajautimas, fizinio aktyvumo metu išgyvenamas 

dþiaugsmas. Ugdoma moksleivio fizinio groþio samprata. Per kûno kultûros pamokas derama 

vieta skiriama ritminei gimnastikai, tautiniams ðokiams, puoselëjama tautinës kultûros nuovoka. 


Ugdymas per kûno kultûros pratybas grindþiamas pagarba moksleivio asmenybei, pozityviu 

poþiûriu á kiekvieno asmens individualià fizinæ prigimtá, psichofiziná skirtingumà, nuolatiniu 

siekimu kûno kultûros pamokø, sporto renginiø metu sudaryti sàlygas, kurios leistø moksleiviui 

patirti saviraiðkos ir kûrybos dþiaugsmà, plëtotø jo savarankiðkumà ir atsakomybæ. 

Kûno kultûros bendroji programa skatina moksleivá sutelkti pastangas sveikatai stiprinti, 

interesams, gebëjimams atskleisti, bendravimo kultûrai ugdyti. Kûno kultûros pamokose plaèiai 

naudojami aktyvaus mokymo(si) metodai. 

Dirbti su fiziðkai neágaliais moksleiviais prireikus kvieèiami specialistai, gebantys jiems suteikti 

reikiamà pagalbà. Kuriamos iðlyginamosios grupës, dirbanèios pagal skirtingo lygmens 

programas. iziškai atsilikusiems ir silpnesniems aukðtesniøjø klasiø vaikinams ir merginoms 

siûlomi iðlyginamieji bendrosios kûno kultûros moduliai. Jiems gali bûti skiriama ir papildomø 

popamokiniø pratybø. 

Bendrojoje kûno kultûros programoje pateikiamos tik svarbiausios kûno kultûros turinio 

gairës. Kûno kultûros mokytojas, tardamasis su moksleiviais, sukonkretina bendràjá kûno 

kultûros ar pasirinktos sporto ðakos turiná parengdamas individualiàjà dalyko programà. izinis 

iðsilavinimas – tai mokytojo ir moksleivio partnerystës, kûrybinio bendradarbiavimo rezultatas. 

Rekomenduojama kuo daugiau pamokø organizuoti lauke, nebûtinai mokyklos sporto bazëje, 

o visur, kur galima sudaryti sàlygas kûrybiðkai ir produktyviai dirbti (parke, aikðtynuose). 

Mokytojas privalo garantuoti moksleiviø saugà, iðmokyti juos saugos taisykliø. 

Pagrindinë XI–XII klasiø moksleiviø kûno kultûros ugdymo forma yra pamoka. Kitas kûno kultûros 

ar sportinio darbo formas moksleivis renkasi savarankiðkai. Aukðtesniøjø klasiø moksleiviai mokosi 

pagal bendràjá kûno kultûros kursà, o norintiems ir gebantiems mokykla pasiûlo rinktis sporto ðakà. 

Bendrajai kûno kultûros programai sudaryti rekomenduojamas bent keliø sporto ðakø turinys. Pavyzdþiui, 

atsiþvelgiant á turimà sporto bazæ, inventoriø, mokyklos tradicijas, moksleiviø pageidavimus, 

pedagogo dalykiná pasirengimà aukðtesniøjø klasiø merginos ir vaikinai galëtø praktikuoti lengvàjà 

atletikà, vienà ar dvi gimnastikos rûðis, vienà sporto þaidimà, þiemos sporto ðakà (orientavimàsi 

vietovëje, slidinëjimà), plaukimà. Atskirø sporto ðakø pamokø skaièiø numato mokykla. 

izinis moksleiviø pajëgumas gali bûti nustatomas EUROIT’o ar kitais testais. Testuojama 

mokslo metø pradþioje ir pabaigoje pagal mokyklos pasirinktus testus. 

Kûno kultûros pamokø metu gali bûti taikomas ideografinis, kriterinis ir norminis moksleivio 

þiniø ir gebëjimø vertinimas.

Standartø pasiekimø lygmenyse ávardyti kokybiniai ir kiekybiniai rodikliai yra orientaciniai ir 

skirti savæs paþinimui bei neformaliam ávertinimui. 

Kûno kultûros pasiekimø vertinimo bûdà aprobuoja Mokyklos taryba. 

Standartai – tai ne dogma, o tik tam tikras siektinas kûno kultûros lygmuo, kurá moksleivis, 

mokytojo padedamas, turëtø pasiekti tenkindamas natûralø biologiná judëjimo poreiká ir 

ágyvendindamas asmenybës ugdymo tikslus. 

Turinys 


Uþdaviniai: 

✘ ágyti ávairiapusá fiziná iðsilavinimà; 

✘ plëtotis fizines kûno galias, patirti teigiamà judëjimo pratimø, sportavimo, þaidimo 

átakà sveikatai, savijautai bei darbingumui; 

✘ átvirtinti sveikos gyvensenos nuostatas. 

Tematika 

Savæs paþinimas. Egzogeniniai ir endogeniniai veiksniai, lemiantys organizmo funkcionavimà. 

Savireguliacijos mechanizmai. Socialinë ir ekonominë asmens higienos reikšmë sveikatai. 

Aktyvaus poilsio, miego, mitybos svarba sveikatai stiprinti. Vitaminø stoka, sezoninës 

hipovitaminozës. Kûno masës indeksas. Pagrindiniai masaþo bûdai. Dvasios ir kûno vienovës 

samprata kûno kultûroje. Nuovargio atitolinimo ir atsipalaidavimo bûdai. Pervargimas. Kasdienis 

fizinis aktyvumas. Prisitaikymo prie fiziniø krûviø ypatumai. Sauga pamokø, sporto varþybø, 

treniruoèiø metu (lauke ir sporto salëje). Pasirinktø sporto ðakø technika ir motoriniø gebëjimø 

lavinimo metodika. Tautinës kûno kultûros tradicijos. Olimpinis judëjimas. 

Motorinë veikla. Lengvoji atletika (merginos: 3x10 m, 100 m, iki 1,5 km bëgimas, ðuolis á tolá ar 

á aukðtá ásibëgëjus; teniso kamuoliuko metimas; vaikinai: 100 m, iki 2 km bëgimas, ðuolis á tolá ir 

aukðtá ásibëgëjus, triðuolis, teniso kamuoliuko metimas). 

Bendroji gimnastika (merginos: akrobatikos, tempimo, kybojimo, pilvo preso pratimai, 

pusiausvyros pratimø junginiai ant suoliuko (buomo); vaikinai: akrobatikos, tempimo, jëgos, 

jëgos iðtvermës pratimai, atraminiai ðuoliai. 

Ritminë gimnastika (pratimø kompleksas, kurá sudaro ëjimas, bëgimas, ðuoliavimas, 

lankstymasis, rankø ir kojø mostai, ðokio elementai ir pan.). Atletinë gimnastika (pasirinktø 

raumenø grupiø jëgos, jëgos iðtvermës lavinimas). 

Sportiniai þaidimai: krepšinis (ávairus kamuolio varymas ir perdavimai, klaidinamieji judesiai, 

metimas judant, paðokus (tik vaikinai), asmeninë ir aikðtës gynyba, þaidëjø bendradarbiavimas, 

supaprastintas þaidimas); tinklinis (kamuolio padavimas, perdavimai, puolamasis smûgis, 

uþtvara, supaprastintas þaidimas); rankinis (ávairus kamuolio varymas, perdavimai, klaidinamieji 

judesiai, metimas paðokus, asmeninë gynyba, þaidëjø bendradarbiavimas, vartininko þaidimas, 

supaprastintas þaidimas); badmintonas, stalo tenisas (padavimai, smûgiai ir jø deriniai, taktikos 

veiksmai, vieneto þaidimas); futbolas (ávairus kamuolio varymas ir perdavimai, kamuolio stabdymai, 

smûgiavimai, klaidinamieji judesiai, asmeninë gynyba, supaprastintas þaidimas). 

ûno 

kultûra 

445

ûno 

kultûra 

446 

Orientavimasis vietovëje (þemëlapis, kelio rinkimosi variantai, bëgimas iki orientyro) arba 

slidinëjimas (vietos paruoðimas, slydimo bûdai, nuotolio áveikimas pagal galimybes); plaukimas 

(esant sàlygoms: startas, posûkis, plaukimas vienu bûdu, skæstanèiojo transportavimas, nuotolio 

plaukimas); imtynës, savigyna (esant sàlygoms) ir kitos sporto ðakos pagal galimybes. 

Reabilitacinë kûno kultûra. Koreguojamoji gimnastika, bendrieji pratimai, statiniai ir dinaminiai 

kvëpavimo pratimai, pratimai pilvo bei nugaros raumenims stiprinti (siekiant iðvengti nugaros 

skausmo), pratimai raumenø jëgai ir iðtvermei lavinti, judrieji, sportiniai ir kt. þaidimai turimoms 

ligoms gydyti, fizinei bûklei gerinti. 

izinis aktyvumas gamtoje. Ëjimas, bëgimas, turizmas, iðvykos, vaþiavimas dviraèiu, 

plaukimas, þiemos sporto ðakos, spontaniðkas judëjimas. 


Uþdaviniai: 

✘ papildyti bendrojo kûno kultûros kurso þinias ir gebëjimus; 

✘ lavinti raumenø jëgà ir iðtvermæ, mokytis þaidimø technikos, praktikuoti mëgstamà 

sporto ðakà; 

✘ pasirengti stoti á aukðtàjà mokyklà ir studijuoti su kûno kultûra susijusià specialybæ; 

✘ padëti silpnesnës sveikatos ir prasèiau pasirengusiam moksleiviui (pavyzdþiui, po 

persirgtos ligos ar traumos ilgiau nelankiusiam kûno kultûros pamokø) sustiprinti 

funkcines organizmo sistemas. 

Sudaromos moksleiviø polinkius atitinkanèios fizinio ugdymo(si) programos, skirtos jø 

judëjimo poreikiams tenkinti, pasirengti bûsimai profesijai, gvildenami teoriniai fizinio ugdymosi, 

sveikatinimo, socializacijos aspektai, mokoma taikyti þinias ir ávairesnius metodus atliekant 

praktines uþduotis, átvirtinami gebëjimai savarankiðkai fiziðkai ugdytis toliau. Silpnesnës 

sveikatos ir prasèiau fiziðkai pasirengæs moksleivis (pavyzdþiui, po persirgtos ligos ar traumos 

ilgiau nelankæs kûno kultûros pamokø), norëdamas pagerinti organizmo funkcines sistemas, 

taip pat gali rinktis iðplëstiná kûno kultûros kursà. 

Tematika 

Baltymai, riebalai, angliavandeniai ir kûno treniravimas. Narkotinës ir psichotropinës 

medþiagos, anaboliniø steroidø (dopingo) poveikis bræstanèiam organizmui. Sveikatà 

stiprinanèios priemonës. Kompleksinis fiziniø ypatybiø lavinimas. 

Motorinë veikla. Ðiek tiek pleèiamas ir nuodugniai dëstomas pasirinktos sporto ðakos turinys, 

taèiau fizinis krûvis neintensyvinamas. 

Pasirinkæs sporto ðakà moksleivis gali mokytis naujos ar geriau išmokti pasirinktos sporto ðakos 

turiná: perprasti jos poveiká asmenybës brandai, sveikatai ir fiziniam pajëgumui. Ðis kursas 

moksleiviui padeda ágyti daugiau pasirinktos sporto ðakos þiniø ir gebëjimø. 

Tematika. Pasirinktos sporto šakos poveikis imuninei sistemai. Mityba ir pasirinkta sporto 

šaka. Pasirinktos sporto šakos technikos individualizavimas. Varþybø sistemos. 

Motorinë veikla. Ne tik pleèiamas ir nuodugniau dëstomas pasirinktos sporto ðakos turinys, 

bet ypaè intensyvinamas fizinis krûvis.


Sveikatos ugdymas 

Savæs paþinimas 

izinis iðsivystymas 

Sveika mityba 

Savisauga ir apsisaugojimas 

nuo ligø 

Suvokti savo poreikius ir norus. Pozityviai 

save vertinti. Stresinëje situacijoje gebëti 

kontroliuoti savo emocijas. Gebëti kelti 

tikslus ir numatyti veiksmus. 

Iðsiugdyti darbo bei laisvalaikio (poilsio) 

higienos ágûdþius. Gebëti taikyti ágytas 

sveikatos saugojimo ir stiprinimo þinias ir 

ágûdþius kasdieniame gyvenime, grûdintis. 

Ávertinti fiziná iðsivystymà (ûgá, svorá), 

iðmanyti medicininës fizinio pajëgumo 

grupës ypatumus. 

Derinti maisto produktus. Paaiðkinti, kokià 

átakà turi baltymai, angliavandeniai, riebalai 

treniruojant kûnà. Suprasti ir paaiðkinti 

medþiagø apykaità fizinio krûvio metu, 

kûno masës indeksà, vitaminø stokà ir 

sezoninæ profilaktikà. 

Laikytis þmogaus saugos ástatymø ir 

taisykliø. Iðmanyti pagrindinius 

reabilitavimo principus. Paaiðkinti 

naudingus ir þalingus iproèius; narkotiniø 

ir psichotropiniø medþiagø veikimà, globalø 

narkotikø fenomenà. Suprasti þalingà 

anaboliniø steroidø poveiká organizmui. 


PASIEKIMAI 


Geba atsirinkti, kas jam geriausiai sekasi ir kuo 

norëtø uþsiimti (bûti) ateityje. Siekia paþinti save 

ir aplinkà. Þino bent tris bûdus, kaip atsipalaiduoti 

ir áveikti stresà. Iðmano socialinæ ir ekonominæ 

asmens higienos reikðmæ sveikatai, asmens 

higienos taisykles. Moka pagrindinius masaþo 

bûdus ir geba atlikti savimasaþà. Rûpinasi kûno 

higiena, naudojasi asmens higienos priemonëmis. 

Savarankiðkai atlieka fizinius pratimus, lavina savo 

kûnà. Pagrindþia kasdienio fizinio aktyvumo 

svarbà. Þino savo amþiaus grupës pulso, 

kraujospûdþio, plaðtakø raumenø jëgos normas. 

Geba pasirinkti sveikà maistà, vitaminus. 

Reguliuoja kûno svorá pagal nusistatytà kûno 

masës indeksà. Apibûdina pieno, þuvies, mësos 

produktø sudëtá bei jø vartojimo sàlygas prieð 

fizines pratybas ir po jø. Paaiðkina medþiagø 

apykaità fizinio krûvio metu. Nepiktnaudþiauja 

ávairiomis bado ir ribotos mitybos dietomis. 

Laikosi þmogaus saugos ástatymø ir taisykliø. 

Atsako uþ savo veiksmus bei poelgius. Sàþiningai 

ir garbingai elgiasi ekstremaliomis sàlygomis. Þino, 

kaip suteikti pirmàjà pagalbà. Analizuoja 

naudingus ir þalingus áproèius. Pateikia 

anaboliniø steroidø þalingo poveikio organizmui 

pavyzdþiø. 

Turi tikslà gyvenime ir kryptingai jo siekia. Geba 

áveikti stresà bent 4–6 bûdais, kontroliuoja, 

analizuoja ir vertina savo elgesá, paaiðkina 

autogeninës treniruotës reikðmæ. Savarankiðkai 

mankðtinasi, grûdinasi, atlieka savimasaþà, 

laikosi asmens higienos, fizinio ir protinio darbo 

higienos. 

Savarankiðkai reguliariai atlieka fizinius pratimus, 

gerina funkciná organizmo pajëgumà. Ávertina 

fizinæ savo bûklæ. 

Kritiðkai analizuoja, ávertina ir pasirenka tinkamus 

maisto produktus ir papildus. Vartoja ir palygina 

sàvokas „metabolizmas“, „katabolizmas“, 

„anabolizmas“. 

Vertina priimtus þmogaus saugos ástatymus. 

Pagrindþia asmens atsakomybæ saugant sveikatà, 

rûpinasi savo ir kitø sveikata. Paaiðkina narkotiniø 

ir psichotropiniø medþiagø poveikio globalø 

fenomenà. 

447 

ûno 

kultûra


Savikontrolë 

Sveika gyvensena 

Judesiø kultûros ugdymas 

Taisyklinga laikysena 

Kvëpavimas 

Adekvaèiai ávertinti savo fizinius 

gebëjimus, vertybes, svarbias mokymuisi, 

bûsimai profesijai ir karjerai. Taikyti 

nuovargio ávertinimo bûdus (pagal odos 

spalvà, prakaitavimà, kvëpavimà, judesius, 

savijautà ir dëmesá). 

Mankðtintis kartu su kitais bendruomenës 

nariais, bendraamþiø grupëje, ðeimoje ir 

pan. Iðmanyti psichinës sveikatos 

saugojimo aspektus, dvasines þmogaus 

bûsenas, kaip iðlaikyti savitvardà 

sportuojant. Analizuoti svarbius 

kiekvienam þmogui gyvenimo ágûdþius: 

savæs vertinimà ir empatijà, þmoniø 

bendravimà ir visuomeninius ryðius, 

sprendimo priëmimà ir problemø 

sprendimà, kritiná màstymà, neigiamø 

emocijø ir streso áveikimà. 

Iðlaikyti taisyklingà laikysenà einant, sëdint, 

stovint, bëgant, atliekant kitus fizinius 

pratimus. Mokëti gydomosios kûno 

kultûros pratimus laikysenai, stuburo 

deformacijoms taisyti. Harmoningai lavinti 

kûno raumenis, atlikti pratimus pilvo bei 

nugaros raumenims stiprinti siekiant 

iðvengti nugaros skausmø. 

Mokëti taisyklingai kvëpuoti atliekant 

pratimus, kuriø pobûdis ir trukmë laisvai 

kaitaliojami, derinti juos su kvëpavimo 

ciklu, liemens ir galûniø judesiais. Atlikti 

statinius kvëpavimo pratimus. 

PASIEKIMAI 


Ávertina savo fizinæ bûsenà, nuovargá pagal 

iðorinius poþymius. Laikosi svarbiausiø 

psichohigienos reikalavimø. Þino deramus 

(neþalingus) atsipalaidavimo ir poilsio bûdus. 

Priima sprendimus pasirinkdamas sveikà 

gyvenimo bûdà. Geba bendradarbiauti 

mankðtindamasis su ávairiais þmonëmis. Numato 

galimus problemø sprendimo bûdus. Þaisdamas 

moka tvardytis, racionaliai spræsti konfliktines 

situacijas. Kritiðkai màsto. Paaiðkina, kaip 

gyvenimo kokybë ir sveikata priklauso nuo 

aplinkos sàlygø ir gyvenimo bûdo. Áveikia átampà, 

nerimà, moka atsipalaiduoti ir pailsëti po fizinio 

krûvio. Pasirenka stiprinanèias sveikatà priemones. 

Lavina pasirinktas raumenø grupes (ypaè nugaros, 

pilvo, kaklo), pagrindþia jø lavinimo reikðmæ. Moka 

stebëti save sëdintá, stovintá, einantá, bëgantá, 

kontroliuoja kûno padëtá atlikdamas statinius jëgos 

iðtvermës pratimus. 

Moka laisvai kvëpuoti eidamas ir bëgdamas. 

Sulaiko kvëpavimà 35–45 sekundes, paaiðkina 

sulaikyto kvëpavimo naudà. 

Taiko priemones, padedanèias atgauti organizmo 

jëgas po fiziniø krûviø (pvz.: masaþà, vandens 

procedûras, garines ir sausas pirtis). Þino 

svarbiausius nuovargio veiksnius. Pasirenka 

deramus atsipalaidavimo ir poilsio bûdus. 

Pagrindþia þmogaus gyvenimo kokybës (ir 

sveikatos) priklausomybæ nuo fizinës ir socialinës 

aplinkos sàlygø. Geba darniai þaisti komandoje, 

yra empatiðkas. Turi iðugdytà savigarbos jausmà. 

Geba susitvardyti stresinëse sportavimo 

situacijose. Sàmoningai plëtoja funkciná 

organizmo pajëgumà. 

Sistemingai atlieka specialiuosius 

koreguojamuosius laikysenos pratimus. Atlieka 

jëgos, iðtvermës, pusiausvyros ir tempimo 

pratimus kûno deformacijoms iðvengti ir taisyti. 

Laisvai kvëpuoja atlikdamas ávairius gimnastikos 

pratimus. Sulaiko kvëpavimà 46–50 sekundþiø. 

448 

kultûra 

ûno


Motoriniø gebëjimø 

ugdymas 

Lengvoji atletika 

Bëgimas 

Ðuoliai 

(staigioji jëga) 

Atlikti ðoklumà, iðtvermæ, staigiàjà jëgà bei 

koordinacijà lavinanèius pratimus ir jø 

kompleksus organizmo funkciniø sistemø 

rezervui didinti, valiai ugdyti, sveikatai 

palaikyti ir stiprinti. Iðmanyti raumenø 

prisitaikymo prie fiziniø krûviø savitumus, 

atskirø fiziniø ypatybiø ir jø kompleksinio 

lavinimo pedagoginius, psichologinius, 

fiziologinius ir socialinius aspektus. Gebëti 

testuoti fizines ypatybes, paþinti savo 

galimybes ir tinkamai jas ávertinti. Mokëti 

pasirinktø lengvosios atletikos rungèiø 

varþybø taisykles, laikytis saugos taisykliø. 

Mokëti atlikti aukðtà ar þemà startà ir 

iðmanyti jo technikà (startiná ásibëgëjimà, 

distancijos bëgimà ir finiðà). Gebëti per 

trumpà laikà greitai atlikti judesius, 

paaiðkinti bëgimo pedagoginæ ir socialinæ 

reikðmæ. 

Tolygiai bëgti ilgesná atstumà, nustatyti 

pulsà ramybës bûklëje ir psichofizinio 

krûvio metu. 

Bëgti grupëje: mokëti nugalëti ir pralaimëti, 

gerbti varþovà, atsakyti uþ savo elgesá. 

Bëgti estafete: perduoti ir perimti lazdelæ, 

bëgti posûkiu; þinoti estafetinës lazdelës 

perdavimo bûdus (ið apaèios, ið virðaus 

lëtai ir greitai bëgant). 

Áveikti horizontalias (pvz., griová, balà) bei 

vertikalias (ràstà, tvorà ir kt.) kliûtis, 

paaiðkinti ðuolio á tolá ið vietos taisykles, 

ðuolio á tolá susilenkus, á aukðtá perþengimo 

bûdu technikà, saugaus elgesio taisykles. 

PASIEKIMAI 


Atlieka pramankðtà, papildomas uþduotis, 

specialiuosius lengvaatleèio pratimus, fiziniø 

pratimø kompleksà silpnesnëms fizinëms 

ypatybëms lavinti, þino jo sudarymo principus. 

Bëga ið aukðto arba þemo starto pagal komandà 

(signalà) iki 50 metrø maksimaliu greièiu, 

paaiðkina bëgimo pedagoginæ ir socialinæ reikðmæ. 

Bëga parankia sparta (nepereidami á þingsniavimà): 

merginos – apie 6 min., vaikinai – apie 8 min. 

arba iki 1500 m – merginos, vaikinai – 2000 m 

pagal individualø pajëgumà. Þino kraujotakos ir 

kvëpavimo sistemø adaptacinius procesus. 

Perduoda lazdelæ pasirinktu bûdu, paaiðkina 

komandos veiksmø naudà. Bëga 4x50 m 

pasirinktu greièiu. 

Áveikia horizontalias (ðuolis á tolá ásibëgëjus) arba 

vertikalias kliûtis. 

Koordinuotai ðoka á tolá ið vietos: merginos –175– 

185 cm, vaikinai – 200–210 cm. 

Savarankiðkai atlieka 10–12 pramankðtos 

pratimø. Techniðkai atlieka pasirinktos rungties 

pratimus ir moka jos varþybø taisykles. Lavina 

pasirinktà fizinæ ypatybæ, þino jos ávairialypæ 

naudà. 

Techniðkai bëga ið aukðto arba þemo starto (100 

metrø: 

merginos – 15,8–16,2 s, 

vaikinai – 12,8–13,6 s 

arba 50 metrø: 

merginos – 8,3–8,5 s, 

vaikinai – 7,4–7,6 s). 

Bëga parankia sparta (nepereidami á þingsniavimà): 

merginos – 10–12 min., 

vaikinai – 12 min. arba 

2000 m – merginos, 3000 – m vaikinai. Iðmano 

atsigavimo fazes. 

Perduoda lazdelæ abiem bûdais. Organizuoja 

komandas ir bëga 4x100 m maksimaliu greièiu. 

Áveikia horizontalià ir vertikalià kliûtá. 

Techniðkai ðoka á tolá ið vietos: merginos – 190– 

200 cm, vaikinai – 220–230 cm. 

Ðoka á aukðtá ásibëgëjæs perþengimo bûdu. 

449 

ûno 

kultûra

Metimai 


Bendroji gimnastika 


Áveikti iðorës pasiprieðinimà: mesti teniso 

kamuoliukà, esant sàlygoms stumti rutulá. 

Mokëti metimø, rutulio stûmimo, svarsèiø 

këlimo technikà, saugos taisykles. Þinoti 

sàvokø „absoliuèioji jëga“, „santykinë 

jëga“ reikðmæ. 

Atlikti pramankðtos pratimø kompleksà; 

iðmanyti sudarymo principus (taisykles, 

kryptingumà). 

Atlikti pusiausvyros pratimus, atraminius 

ðuolius, kybojimà, ugdyti judesiø laisvæ ir 

kûrybiðkumà. 

Paaiðkinti tempimo, akrobatikos, kybojimo 

pratimø ir atraminiø ðuoliø svarbà. 

Laikytis saugos reikalavimø. 

PASIEKIMAI 


Paaiðkina metimø saugaus elgesio taisykles, jø 

laikosi. Meta teniso kamuoliukà ásibëgëjæ: 

merginos – 20–24 m, 

vaikinai – 31–36 m. 

Stumia rutulá arba kimðtiná kamuolá. 

Mergina. Metodiðkai reikiamai vadovauja 

pramankðtai. Atlieka susidarytà akrobatikos 

junginá (pavyzdþiui, kûlvirsèiai, persiritimas ðonu 

ir t.t.), pusiausvyros pratimø junginá. Ávairiais 

bûdais ðokinëja per ðokdynæ apie 1 min. 

nesustodama. Paaiðkina akrobatikos pratimø 

pedagoginæ, psichologinæ ir socialinæ reikðmæ. 

Laikosi saugos reikalavimø. 

Pilvo preso ir kiti pratimai 

Pratimas „gulti ir sësti“ – 23–25 k. Atlieka susidarytà 

pratimø junginá su gimnastikos árankiu (lanku, 

kaspinu, kamuoliu, ðokdyne). 

Atlieka lankstumo testà, paaiðkina ávairialypæ ðiø 

pratimø naudà. 

Vaikinas. Atlieka jëgos ir jëgos iðtvermës pratimus 

(su svarmenimis, ant treniruokliø, skersinio, 

lygiagreèiø ir pan.). Paaiðkina jëgos iðtvermës 

pratimø komplekso sudarymo metodikà. 

Atlieka nesudëtingus imitacinius savigynos 

veiksmus, pagrindþia jø naudà. 

Akrobatika 

Stovi ant rankø, persiverèia ðonu, atlieka 

kûlvirstá per kliûtis ir atgal, stovi ant galvos. 

Atlieka „gultis ir sëstis“, lankstumo testus. 

Paaiðkina akrobatikos reikðmæ. 

Techniðkai meta teniso kamuoliukà ásibëgëjæ: 

merginos – 25–27 m, 

vaikinai – 37–40 m. 

Mergina. Atlieka savo sudarytà akrobatikos 

junginá, á kurá, pavyzdþiui, áeina persiritimas ðonu, 

stovësena ant rankø su pagalba. Atlieka susidarytà 

pusiausvyros pratimø junginá (tûpimai, kampai, 

mostai ir t.t.). Lavina lankstumà tempimo 

pratimais. Ávairiais bûdais ðokinëja per ðokdynæ 

nesustodama (per min. atlieka 90–100 ðuoliukø). 

Turi þiniø apie jogos sistemà. 

Pratimas „gulti ir sësti“ – 26–28 k. Atlieka 

susidarytà pratimø junginá su dviem gimnastikos 

árankiais (kaspinu, kamuoliu, ðokdyne ir kt.). 

Vaikinas. Sàmoningai lavina pasirinktas raumenø 

grupes, sudaro pratimø kompleksà jëgos 

iðtvermei lavinti. Atlieka pasirinktus savigynos 

veiksmus. 

Atlieka kûlvirstá atgal, ilgà kûlvirstá, kûlvirstá nuo 

gimnastikos tiltelio, persiverèia á ðalá, stovi ant 

rankø (su pagalba). Gula ir sëdasi 27–29 kartus 

per 30 s. 

450 

kultûra 

ûno


Ritminë gimnastika 

Plastika, sceninis judesys 

Sportiniai þaidimai 

Plaukimas 

(esant sàlygoms) 


Derinti judesius su muzikos ritmu, justi 

judesiø koordinacijà, þinoti ritminës 

gimnastikos svarbà visapusiðkam 

asmenybës ugdymui. 

Atlikti pasirinkto sportinio þaidimo 

technikos veiksmus. 

Atlikti sportinio þaidimo puolimo ir 

gynybos veiksmus bei jø derinius. 

Mokëti sëkmæ lemianèius veiksmus 

individualiose ir komandø varþybose, 

pagrindines sporto etikos kodekso 

nuostatas. 

Plaukti pasirinktu bûdu. Suteikti pirmàjà 

pagalbà nelaimës atveju. Mokëti saugaus 

elgesio vandenyje ir prie vandens taisykles. 

Þinoti apie atsakomybæ uþ savo ir kito 

asmens gyvybæ. 

PASIEKIMAI 


Kybojimas ir atremtis 

Pasikelia á atremtá jëga arba persiversdamas. 

Atlieka jëgos iðtvermës pratimus, pavyzdþiui, 

lenkia ir tiesia rankas ant lygiagreèiø, prisitraukia 

prie skersinio 9–12 kartø, paaiðkina taikomàjà 

reikðmæ. 

Atraminiai ðuoliai 

Atlieka ðuolá kojomis þergtai (110–120 cm aukðèio 

arklys pastatytas iðilgai) arba ðuolá per oþá sulenkus 

kojas, paaiðkina jo fiziologinæ, psichologinæ, 

socialinæ reikðmæ. 

Atlieka ritminës gimnastikos elementus, susidaro 

jø junginá ir vadovauja grupei. Paaiðkina grakðèiø 

judesiø ir kûno plastikos reikðmæ. 

Þaidþia sportiná þaidimà (merginos – vienà, o 

vaikinai – du; vienà ið jø gerai). Iðmano 

pedagoginæ, fiziologinæ ir socialinæ jo reikðmæ. 

Paaiðkina pagrindines sporto etikos kodekso 

nuostatas. 

Plaukia vienu bûdu. Moka atlikti dirbtiná 

kvëpavimà ir laikosi saugos taisykliø. 

Pasikelia á atremtá jëga ir persiversdamas ar/ir 

iðsitiesdamas. Atlieka pratimø junginá ant 

skersinio. Atlieka jëgos iðtvermës pratimus, 

pavyzdþiui, lenkia ir tiesia rankas ant lygiagreèiø, 

prisitraukia prie skersinio 13–15 kartø. 

Atlieka ðuolá kojomis þergtai (115–120 cm 

aukðèio arklys pastatytas iðilgai), pagrindþia jo 

ávairialypæ reikðmæ. 

Atlieka du savo ritminës gimnastikos elementø 

junginius, pagrindþia jø kompozicijà. 

Gerai þaidþia du arba pasirinktà sportiná þaidimà 

(tinkliná, krepðiná, rankiná, badmintonà, stalo 

tenisà ar kt.) pagal mokyklos tradicijas bei 

asmeniná poreiká. Teisëjauja pamokø metu. Bëga 

3x10 m: 

merginos – 7,4–8,0 s, 

vaikinai – 6,8–7,4 s. 

Plaukia vienu ar dviem (vienu – gerai) bûdais. 

451 

ûno 

kultûra


izinis aktyvumas atvirame 

ore 

Turizmas 

Silpnesnës sveikatos 

moksleiviø kûno kultûra 

(Ðá kursà turëtø dëstyti 

specialø pasirengimà 

turintis mokytojas) 


Esant sàlygoms praktikuoti sporto 

þaidimus, orientavimàsi vietovëje, 

dviraèiø, irklavimo sportà, turizmà, 

þiemos sporto ðakas, kità fizinæ veiklà 

judëjimo poreikiui tenkinti ir fiziniam 

pajëgumui didinti. Mokëti grûdinimosi ir 

saugos taisykles. 

Parengti organizmà ilgam þygiui, naudotis 

kompasu, orientuotis vietovëje pagal 

laikrodá ir mënulá, poliarinæ þvaigþdæ. 

Iðmanyti organizmo adaptacijos rengiantis 

þygiui ypatumus; kaip nustatyti objektø 

aukðtá ir plotá (pvz., upës) pagal ðeðëlá, 

balutæ su trikampiu, lazdà. Nusimanyti 

apie mitybà kelionëje, saugos taisykles, 

ávairias turizmo rûðis: pësèiøjø, slidþiø, 

vandens, dviraèiø ir pan. 

Mankðtintis atsiþvelgiant á anatominius, 

fiziologinius ir psichinius savo ypatumus, 

plësti judëjimo mokëjimus. Atlikti 

koreguojamàjà laikysenos ir kvëpavimo 

gimnastikà, lavinti pagrindines ir 

silpnesnes raumenø grupes. Tinkamai 

kvëpuoti atliekant pratimus. Mokëti 

plaukti. Atlikti pagrindinius savimasaþo 

bûdus. Gebëti pasirinkti ir atlikti 

rekomenduojamus pratimus turimiems 

sveikatos sutrikimams gydyti, fizinei bûklei 

gerinti. 

PASIEKIMAI 


Atlieka pasirinktà fizinæ veiklà, pavyzdþiui, eina, 

bëga vietove, áveikia natûralias kliûtis, ðliuoþia 

slidëmis, èiuoþia paèiûþomis, vaþiuoja rieduèiais, 

dviraèiu. Dalyvauja neáprastoje fizinëje veikloje. 

Pagrindþia aktyvaus laisvalaikio formø reikðmæ. 

Þino ir taiko grûdinimosi bei saugos taisykles. 

Áveikia natûralias gamtos kliûtis (pavyzdþiui, maþus 

upelius, pelkëtas vietoves ir kt.). Paaiðkina 

pasirengimo þygiui ypatumus. Stovyklauja 

gamtoje: iðsirenka stovyklavietæ, stato palapinæ, 

daro lauþavietæ ir ja naudojasi, priþiûri aprangà ir 

avalynæ. Moka iðvengti traumø, suteikti pagalbà 

nelaimës iðtiktajam. Pagrindþia pasirinktos turizmo 

rûðies reikðmæ. Saugiai elgiasi kelionëje. 

Atlieka koreguojamuosius bei specialiuosius 

pratimus atsiþvelgdamas á sutrikimø pobûdá. 

Derina kvëpavimà su fiziniais pratimais. Pagal 

galimybes þaidþia judriuosius ir sportinius 

þaidimus. Þaidþia judriuosius ir sportinius 

þaidimus pagal supaprastintas taisykles. Moka 

plaukti vienu bûdu. Þino pagrindinius masaþo 

bûdus, geba atlikti savimasaþà. Paaiðkina 

pagrindinius kûno kultûros principus ir medicinos 

bei kûno kultûros specialistø rekomenduojamus 

pratimus sveikatai gerinti ir juos atlieka. 

Mankðtindamasis átvirtina pasirinktos sporto ðakos 

gebëjimus. Pagrindþia paþinimo, fizines ir 

dvasines vertybes, kurias ugdosi. 

Pagal þemëlapá tiksliai orientuojasi vietovëje, 

orientuojasi pagal laikrodá ir saulæ, mënulá, 

þvaigþdes. Nustato atstumà naudodamasis 

kampu, ðeðëliu. Þygio metu pritaiko ágytas gamtos 

mokslø þinias. Pagrindþia dviejø pasirinktø 

turizmo rûðiø reikðmæ asmenybës sklaidai. 

Atlieka fizinius pratimus su árankiais (ávairios 

masës svarmenimis, kamuoliais, kuokelëmis, 

lazdomis, ðokdynëmis ir kt.) ir be jø. Þaidþia 

pasirinktus sportinius þaidimus (reguliuoja 

þaidimo trukmæ, tinklo aukðtá, aikðtelës matmenis 

ir t.t.). Susidaro pratimø kompleksà ir já atlieka 

namuose. 

452 

kultûra 

ûno

Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos ir

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?