drugiai - Vilniaus universitetas

ausis.gf.vu.lt

drugiai - Vilniaus universitetas

2007

9

Inkarnetika.

Klausimai,

abejonës,

tikrovë

Biotechnologijos

plëtros

potencialas

Ðiluminës fizikos ir

energetikos

tyrimai

Lietuvos

drugiai

Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 9 1


Penkiasdeðimtieji ,,Mokslo ir gyvenimo”

þurnalo leidimo metai

Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas

MOKSLAS ir

GYVENIMAS 2007

9

Eina nuo 1957 m. 2007 m. Nr.9 (587) rugsëjis

Turinys

V.A.TAMOÐIÛNAS Biotechnologijos

plëtros potencialas ir galimybës Lietuvos

mokslo institutuose ................................................... 2

D.MIKALAUSKAITË Spanguolës ............................... 5

M.REZNIKOVAS „Fermentas“ pleèia „greitøjø“

fermentø asortimentà ................................................ 6

E.JEMELJANOVAS Fogo kava ................................. 8

P.G.ADLYS Gyventojø suraðymo rezultatai:

dar nagrinëjami, dar nepasenæ ............................... 10

A.PEÈIULIS Darbuotojø sauga ir sveikata –

visø rûpestis ............................................................ 11

J.GRIGAS Fizikas Rièardas Gavelis ........................ 12

T.BIRÞELË-BIR Inkarnetika. Klausimai,

abejonës, tikrovë ..................................................... 14

V.KORKUTIS Sereikiðkiø parko pirmajai

teniso aikðtelei –100 metø....................................... 17

L.KLIMKA Knyga apie neeiliná dailininkës

A.Makûnaitës talentà .............................................. 18

Faina Ranevskaja .................................................... 18

B.JESKELEVIÈIUS Projektas „Lietuvos

mokslininkø gebëjimø ugdymas Lietuvai

integruojantis á Europos Sàjungos

infrastruktûrà“ .......................................................... 20

R.KAZLAUSKAS Lietuvos drugiø faunos

ypatumai ................................................................. 22

A.VITKUS Tamplieriø ordinas .................................. 25

A.VIJEIKYTË Pradëjo eiti pareigas naujasis

Ðvietimo ir mokslo ministerijos sekretorius

Giedrius Viliûnas ..................................................... 27

D.UBARTAITË-VINGIENË Vladimiro Dubeneckio

moderniosios architektûros atspindþiai

Kauno istorijoje ....................................................... 28

L.POVILIÛNAS Svaiginimosi paproèiai

Didþiojoje ir Maþojoje Lietuvoje XIX amþiuje ........... 32

B.AMBRAZIEJUS Lietuviðkos spaudos bruoþai

pokario Anglijoje ..................................................... 34

V.ÞIUGÞDA Aukðtas ðiluminës fizikos ir

energetikos tyrimø ávertinimas ................................ 36

V.ÞIGAS Moneta su kiauryme ................................. 38

S.PLESKUS Po Ukmergës rajonà ........................... 42

V.ŠÈEMELIOVAS Palydovams – 40 metø ............... 42

Retro ....................................................................... 43

2 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 9

Þurnalo leidimà remia

SPAUDOS, RADIJO

IR TELEVIZIJOS

RËMIMO FONDAS

Lietuvos energetikos institutas,

Vilniaus universitetas,

Lietuvos mokslo istorikø

draugija, Klaipëdos universitetas,

Kultûros, filosofijos ir

meno institutas, Lietuvos

gamtos draugija, VGTU

Vyriausiasis redaktorius

JUOZAS BALDAUSKAS

Redakcijos kolegija

VALDAS ADAMKUS

JUOZAS BANIONIS

EDMUNDAS ÈAPAS

ALGIRDAS GAIGALAS

ALGIRDAS GAIÞUTIS

JONAS GRIGAS

GEDIMINAS ILGÛNAS

PAULIUS JURKUS

JUOZAS ALGIMANTAS

KRIKÐTOPAITIS

JONAS KUBILIUS

KÆSTUTIS MAKARIÛNAS

VYTAUTAS MERKYS

GUIDO MICHELINI

STASYS VAITEKÛNAS

JURGIS VILEMAS

ALEKSANDRAS VITKUS

Redakcijos darbuotojai

Redaktorë

ELENA MICKEVIÈIENË

Meninis redaktorius

VILIUS JAUNIÐKIS

Konsultantë

SAULË MARKELYTË

Rinkëja

VIOLETA SADAUSKIENË

REDAKCIJOS ADRESAS

“Mokslas ir gyvenimas”,

Antakalnio g. 36, LT-10305,

Vilnius

TELEFONAI

vyr. redaktoriaus 2 34 15 72

redaktoriø 2 34 41 00

Faksas 2 34 15 72

Elektroninis paðtas

mgredakcija@post.skynet.lt

Pasiraðyta spaudai 2007 09 12

SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8

Popierius ofsetinis

Uþs. Nr. 1714. Kaina 3,95 Lt

Spausdino AB ,,Spauda”

Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius

SCIENCE AND LIFE

Science popular and

historical monthly.

Editor-in Chief J.Baldauskas

“Mokslas ir gyvenimas”,

Antakalnio st. 36,

LT-10305, Vilnius, Lithuania.

© “Mokslas ir gyvenimas”, 2007

Interneto svetainë

http://ausis. gf.vu.lt/mg/

Sveikata nëra viskas, bet be

sveikatos viskas yra niekas

Arthuras Shopenhaueris (1788–1860)

Vytas Antanas

TAMOÐIÛNAS

Lietuvos MA narys

korespondentas

Lietuvos paþanga susijusi

su sparèia technologijos

plëtote ir diegimu á gamybà.

Mûsø ðaliai tapus Europos

MA n. k. Vladas Algirdas

BUMELIS

Habil. dr. Nijolë

ANISIMOVIENË

Botanikos institutas

Sàjungos dalimi dar reikia „atlaikyti“

ir konkurencinæ kovà

su kitomis Europos (ir ne tik)

ðalimis. Juo labiau, kad Lietuvoje

nerandama unikaliø iðkasenø,

maþai tëra perspektyviø

gamybos ðakø ir kitø

veiklos srièiø – áþangos þodyje

paþymëjo Lietuvos mokslø

akademijos (LMA) Biotechnologijos

komisijos pirmininkas

prof. V.Bumelis. Todël suprantamas

LMA noras iðklausyti


Biotechnologijos plëtros

Lietuvos universitetus (MG,

2007, Nr. 6), institutus, ámones

dël perspektyviø biotechnologijos

krypèiø plëtojimo,

diegimo ir gamybos Lietuvoje.

Tokia patirtis tiek diegiant,

tiek gaminant, tiek registruojant

ir parduodant rekombinantinius

vaistinius preparatus

yra sukaupta Sicor Biotech/TEVA

(generalinis direktorius

prof. V.Bumelis).

Todël ðiuo etapu buvo

išklausyti Lietuvos mokslo

institutai, kurie plëtoja biotechnologijà

ar bent turi sukaupæ

potencialà jos plëtrai.

Dr. Gintaras BRAZAUSKAS

Lietuvos þemdirbystës

institutas

Dr. Dainius CHARACIEJUS

VU Onkologijos institutas

Taigi LMA bibliotekos salëje

ávyko konferencija „Biotechnologija

Lietuvos institutuose“,

kurioje praneðimus skaitë

12 mokslo institutø atstovø

potencialas ir galimybës Lietuvos

mokslo institutuose

(beje, praneðimø ir skaitovø

galëjo bûti ir daugiau).

Taigi geriausios biotechnologijos

plëtros perspektyvos

Lietuvoje yra Biotechnologijos

institute. Apie tai kalbëjo

naujasis direktorius,

LMA narys koresp. prof. Kæstutis

Sasnauskas, kuris savo

praneðime apþvelgë Instituto

Dr. Jonas JATKAUSKAS

LVA Gyvulininkystës institutas

(Biotechnologijos institutu tapo

tik 1994 m.) kryptis, struktûrà,

darbuotojus, árangà, programas,

prestiþines publikacijas,

finansavimà, þymius

sveèius ir kitus aspektus. Praneðimas

buvo pagrástas atskirø

laboratorijø tematikos nagrinëjimu

ir jø pristatymu. Þinoma,

turint omenyje, kad ið Instituto

atsiskyrë 4 akcinës bendrovës

– be jau minëtosios Sicor

Biotech/TEVA, „Fermentas“,

„Biocentras“ ir „Biok“, –

matyti, kad Institute ir dabar

sukauptas didelis potencialas

ir galimybës plëtoti biotechnologijà.

Pakanka atkreipti

dëmesá á taikomus metodus

ir naudojamà árangà, tyrimø

kryptis, dalyvavimà Europos

Sàjungos programose, publikacijas

ir patentus. Institutas

vaisingai dirbavosi ne tik fundamentiniø

tyrimø srityje (ávairiø

fermentø, ðaperonø ir kitø

baltymø struktûra bei funkcija),

bet ir praktikoje (virusiniø

ligø diagnostika, rekombinantiniø

vakcinø kûrimas, ligos

mechanizmø tyrimas). Ne veltui

prof. K.Sasnauskas, baigdamas

savo praneðimà, pabrëþë,

kad taikomøjø mokslø

rezultatø siekiama per aukðtà

tyrimø lygá, tik tada ðie re-

Prof. Vaiva LESAUSKAITË

KMU Kardiologijos institutas

zultatai bûna konkurencingi

tarptautinëje rinkoje.

Biotechnologijos tyrimai

panašiai pristatyti buvo ir Biochemijos

instituto skyriaus vedëjo

dr. Rolando Meðkio praneðime.

Jis taip pat apþvelgë

Instituto struktûrà, personalà,

mokslines kryptis, atskiras

programas ir projektus, perspektyvas.

Tik dr. R.Meðkys atskirai

nagrinëjo mokslinius tyrimus

ir taikomøjø moksliniø

tyrimø kryptis. Jis kalbëjo ne

tik apie Europos Sàjungos 5osios

ir 6-osios programos

vykdymà, naujus biotechnologijos

„árankius“, bet ir atkreipë

dëmesá, kad Institutas vykdo

daug Lietuvos prioritetiniø,

aukðtøjø technologijø plëtros

programø. Ateityje Instituto taikomøjø

moksliniø tyrimø kryptys

(drauge ir biotechnologijos

plëtojimas) susijusios su

fermentø atranka, konstravi-

mu, mikroorganizmø metabolizmu,

bioanalitiniø sistemø

kûrimu, molekuliniø þymenø

identifikavimu, kamieniniø làsteliø

panaudojimu terapijai.

Prof. Vladimiras LIUBARSKIS

LÞÛU Þemës ûkio inþinerijos

institutas

Dr. Mykolas MAURICAS

VU Imunologijos institutas

Biochemijos institutas dideles

viltis sieja ir su pramoninës

biotechnologijos plëtros programos

projektais (2007–2009

m.), ypaè su biokatalizatoriø

ir biokataliziniø procesø kûrimu

bei Lietuvos karðtøjø poþeminiø

vandenø virusø tyrimais

naujø fermentø paieðkai.

Plëtojant šiuos tyrimus, numatoma

bendradarbiauti su Biotechnologijos,

Puslaidininkiø,

Chemijos, Botanikos, VU Onkologijos

institutais, UAB „Sicor

Biotech/TEVA“, UAB „Fermentas“,

PÁ „Linea Libera“ ir

kitais partneriais.

Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 9 3


Institutas dalyvauja ne tik

pedagoginëje veikloje (dësto

4 universitetuose), bet ir „politikoje“,

kaip pasakë dr.

Dr. Rolandas MEÐKYS

Biochemijos institutas

R.Meðkys, turëdamas galvoje

projektus, susijusius su Nacionaline

biotechnologijos platforma.

VU Imunologijos instituto

veiklà apibûdino l.e.p. direktorius

dr. M.Mauricas, kuris tradiciðkai

apþvelgë mokslinës

veiklos kryptis, programas,

darbuotojus, finansavimà ir kitus

klausimus. Dr. M.Mauricas

atkreipë dëmesá, kad Imunologijos

institute atliekami darbai

susijæ ne tik su gamtos

reiðkiniø paþinimu, bet ir yra

unikalûs naudojant biomodelius

– laboratorinius linijinius

gyvûnus, kurie svarbûs ne tik

biotechnologinëms ámonëms,

bet ir universitetams, institutams,

akcinëms bendrovëms.

Jis pabrëþë, kad Institute antikûnø

ir DNR tyrimai padeda

kurti ligø diagnostikos metodus,

o sukaupta patirtis gali

bûti naudinga verslui, pavyzdþiui,

kuriant polikloninius

ir monokloninius antikûnus

biotechnologiniams produktams,

juos gryninant, kuriant

stabilias formas, kultivuojant ir

klonuojant làsteles, diegiant

transfekcijos metodus. Instituto

darbuotojai gali bûti vaistiniø

preparatø ekspertai, nes

turi sukaupæ patirtá vertinant

ikiklinikiniø ir klinikiniø tyrimø

dokumentacijà.

4 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 9

Apie nanotechnologinius

sprendimus imunoanalizëje

kalbëjo VU Imunologijos instituto

laboratorijos vadovas

prof. Arûnas Ramanavièius.

Jis apibûdino ne tik sukauptà

elektrocheminæ árangà, bet

ir atliekamus tyrimus, jø rezultatus,

projektus, publikacijas.

Laboratorija aktyviai bendradarbiauja

su Vilniaus universitetu,

vien 2007 m. buvo apginti

7 bakalaurø ir magistrø

darbai.

Augalø biotechnologijos

problemas gvildeno LMA narys-ekspertas

prof. Vidmantas

Stanys (Lietuvos sodininkystës

ir darþininkystës insti-

Dr. Rasa NAINIENË

LVA Gyvulininkystës institutas

tutas – LSDI), habil.dr. Nijolë

Anisimovienë (Botanikos institutas

– BI), dr. Gintaras Brazauskas

(Lietuvos þemdirbystës

institutas – LÞI), dr. Jonas

Jatkauskas (LVA Gyvulininkystës

institutas – LVA GI).

Nors visi praneðëjai kalbëjo

apie augalø biotechnologijà,

bet jø praneðimai buvo skirtingi

ir susijæ ne tik su augalø

regeneracija, transformacija,

atsparumu biotiniams ir abiotiniams

veiksniams (LSDI),

gebëjimu gaminti fermentus,

toksinus, galimybe perkelti

mikroorganizmø genus á augalus,

kuriamus augalø hibridus

(BI), bet apëmë ir tradicines

kryptis – augalø selekcijà

(LÞI), siloso gamybà, probiotikus,

fitobiotikus (LVA GI).

Aiðkiai matyti, kad biotechnologiniø

priemoniø ir metodø

taikymas tradicinëse mokslo

ir gamybos srityse atnaujina

tyrimo metodus, sukuria naujas

galimybes, ypaè taikant

genetinius metodus. Pavyzdþiui,

vien tik Lietuvos sodi-

Prof. Arûnas RAMANAVIÈIUS

VU Imunologijos institutas

ninkystës ir darþininkystës

institute parengta per 80 augalø

rûðiø regeneravimo metodikø,

sukurti ir apibûdinti

transgeniniai augalai, ádiegtas

augalø ploidiðkumo keitimas,

molekuliniø þymenø paieðka,

genø klonavimas, vektoriø

konstravimas ir pan. Kita

vertus, BI pristatyti tik dalies

– 4 laboratorijø (Augalø fiziologijos,

Biodestruktoriø,

Genetikos ir Làsteliø inþinerijos)

tyrimai parodë, kà galima

pasiekti taikant biotechnologinius

metodus sveikiems augalams,

mikroorganizmams,

làstelëms ar jø subfrakcijoms.

Šie tyrimai vykdomi bendradarbiaujant

su Biotechnologijos,

Biochemijos, LSDI, Lietuvos

universitetais, VðÁ „Grunto

valymo technologijos“ ir kitais

partneriais.

Apie biotechnologinius

metodus augalø selekcijoje

kalbëjo LÞI atstovas dr. G.Brazauskas.

Nors Lietuvoje nuo

1922 m. sukurta daugiau nei

250 augalø veisliø, ið kuriø 24

ádiegtos Estijoje, Latvijoje,

Baltarusijoje, Ukrainoje, Rusijoje,

taèiau biotechnologiniø

metodø panaudojimas selekcijoje

sukuria kità, naujà situacijà.

Praneðëjas atkreipë dëmesá

á kvieèiø, mieþiø homozigotiniø

linijø kûrimà, atskirø

poþymiø fiksavimà dobiluose,

genø paieðkà ir sekvenavimà

(susijusiø su atsparumu ligoms,

tolerantiðkumu tempe-

ratûroms, þiedyno ir ðaknø

vystymusi, sëklingumu). Institutas

turi ásigijæs nemaþai

árangos, atviras bendradarbiauti.

Siloso kokybæ lemia du

svarbiausi poþymiai: mitybinë

vertë ir higieninë kokybë, –

pasakë dr. J.Jatkauskas (LVA

GI). Vis dëlto Lietuvoje pagamintas

silosas bûna blogos

MA n. k. Kæstutis

SASNAUSKAS

Biotechnologijos institutas

fermentacijos, menkos energetinës

vertës, neatitinka paðarø

higieniniø reikalavimø,

kuriuos kelia Europos Sàjunga

(Higienos reglamentas EB

183/2005). Dël maisto (pienas,

mësa, kiauðiniai) saugumo

nuo 2006 m. uþdrausta

naudoti antibiotikus (sumaþina

þmogaus atsparumà infekcinëms

ligoms, apsunkina

gydymà). Todël pastaruoju

metu ypatingas dëmesys skiriamas

probiotikams, fitobiotikams,

kurie galëtø bûti alternatyva

antibiotikams, todël

aktualûs jø biotechnologijos

metodai ir tyrimai.

Kitas pranešimas – dr. Rasos

Nainienës (ið to paties

instituto) buvo skirtas reprodukcinës

biotechnologijos

problemoms gyvuliø veislininkystëje,

tiksliau, gyvuliø sëklinimo,

embrionø transplantavimo,

gyvûnø klonavimo klausimams.

Pasirodo, kad ypaè

svarbus gyvuliø sëklinimas

(nors Lietuvoje pradëtas 1958

m.), taèiau iki ðiol nepasiekta

optimaliø sàlygø (spermos

paëmimas, kriokonsekvavimas,

atskiedimai, naudoji-


mas). Tiek gyvûnø sëklinimas,

tiek embrionø transplantavimas

ar gyvûnø klonavimas

sudaro sàlygas pereiti á

naujà etapà. Èia svarbûs ir

molekulinës biologijos pasiekimai,

nes gaunama daugiau

palikuoniø, geriau panaudojamas

genetinis potencialas,

sumaþëja ligø pavojus, atsiranda

galimybë saugoti nyks-

MA n. e. Vidmantas STANYS

Lietuvos sodininkystës ir

darþininkystës institutas

tanèiø gyvûnø genofondà,

paprastesnë tampa tarptautinë

prekyba – embrionus lengviau

transportuoti, jø saugojimo

laikas neribotas.

Apie inþinerinius tyrimus

plëtojant biotechnologijà papildomai

kalbëjo prof. Vladimiras

Liubarskis (LÞÛU Þemës

ûkio inþinerijos institutas).

Medicininës biotechnologijos

problemos buvo apþvelgtos

prof. Vaivos Lesauskaitës

(KMU Kardiologijos institutas)

ir dr. Dainiaus Characiejaus

(VU Onkologijos institutas)

praneðimuose. Daugiausia

kalbëta apie pacientø

individualizuoto gydymo galimybes

biotechnologiniais

vaistais. Prof. V.Lesauskaitës

praneðime, be individualizuoto

gydymo, buvo kalbama

apie regeneracinæ medicinà,

homo– ir ksenoaudiniø tyrimus

ir jø gamybà, apie autologiniø

kamieniniø làsteliø biologijà

(dauginimasis, diferenciacija,

þûtis, integracija) ir implantacijà

á paþeistà miokardà.

Dr. D.Characiejus kalbëjo

apie biotechnologijà, mokslo

finansavimà, programas ap-

skritai, o detaliau nagrinëjo tik

progresavusios inkstø karcinomos

gydymà a-interferonu.

Pabrëþë, kad individualiai vartojant

vaistus keièiasi bioþymenys

(CD8 ir CD57). Instituto

vykdomø projektø partneriai

yra ne tik mokslo institutai,

kaip Biochemijos, Imunologijos,

Vilniaus universiteto

atskiri fakultetai bei kiti, bet

ir vienintelë Lietuvos biotechnologiniø

vaistø UAB Sicor

Biotech/TEVA.

Apibendrinant reikëtø pabrëþti,

pirma, kad institutai turi

didelá potencialà ir galimybes

plëtoti Lietuvos biotechnologijà,

tik reikia turëti glaudesnius

ir konkreèius ryðius su

biotechnologijos ámonëmis

(tai paaiðkës konferencijoje

su biotechnologijos ámonëmis).

Antra, Lietuvos mokslo

institutai neturi vieningos tematikos

ir mokslininkø grupës

(nesvarbu, kaip administraciðkai

juos skirstyti), dirba

tik tose programose ar projektuose,

kur gauna papildomà

finansavimà. Taigi lemia

pinigai, patentai, publikacijos

ir kt., pagaliau tai ir prestiþo

reikalas. Treèia, niekas nepateikë

konkreèiø siûlymø dël

biotechnologijos plëtros Lietuvoje,

nors atskiros programos

ir projektai tai skatina daryti.

Ketvirta, tai netiesioginis

ávertinimas ir institutø (kuriø

atstovai darë praneðimus,

ypaè apþvelgdami viso instituto

veiklà), nors ir per biotechnologijos

prizmæ. Penkta,

kà pastebëjo ir prof. V.Bumelis,

pirmininkavæs ðiai konferencijai,

kad galutiná sprendimà

ir siûlymus (nesvarbu kokia

forma) dël biotechnologijos

plëtros Lietuvoje galima

daryti tik visiškai ištyrus biotechnologijos

mokslo plëtros

raidà Lietuvoje. Ðiuo metu ið

viso konferencijø ciklo liko

paskutinë konferencija, skirta

biotechnologinëms ámonëms.

Ji numatoma surengti

ðá rudená.

Virginijos VALUCKIENËS nuotr.

Spanguolës

Apie spanguoliø fitocheminiø

medþiagø reikðmæ

Pastaruoju metu labai susidomëta spanguoliø uogose

esanèiomis fitocheminëmis medþiagomis ir jø veikimu

þmogaus organizme. Spanguolëse yra proantocianidinø,

kurie pasiþymi antibakterinëmis savybëmis. Be

to, spanguolëse gausu flavonoidø, fenolio rûgðèiø. Antioksidantai,

esantys spanguolëse, slopina þmogaus organizme

neigiamas oksidacinio streso pasekmes, taip

pat kraujo plazmos maþo tankio lipoproteinø oksidacijà

ir oksidacinio streso neigiamà poveiká kraujagysliø epiteliui.

Pastaruoju metu aptinkama ir antivëþiniø spanguoliø

ekstrakto savybiø. Ðiuo metu vyrauja nuomonë, kad

vëþys daþnai atsiranda dël uþdegiminiø prieþasèiø, o

spanguoliø fitocheminës medþiagos kaip tik pasiþymi

antiuþdegiminiu veikimu. Pirmieji darbai apie antivëþiná

spanguoliø fitocheminiø medþiagø poveiká pasirodë 1996

m. ir dabar toliau pleèiami.

Spanguolëse yra trijø rûðiø flavonoidø – flavonoliø,

antocianidø ir proantocianidinø. Spanguolëse taip pat

yra katechinø, ávairiø hidrocianidinø, fenolio rûgðèiø ir

triterpenoidø. Ðiø medþiagø, esanèiø spanguoliø ekstrakte,

veikla þmogaus organizme kaip tik labai susidomëta.

Atliekant bandymus su gyvûnais ir lyginant ávairiø

spanguolëse esanèiø fitocheminiø medþiagø veikimà,

pastebëta, kad tarp atskirø komponentø jos veikia skirtingai,

taèiau apskritai spanguoliø ekstrakto teigiamas

poveikis patvirtinamas. Iki ðiol daugiausia iðtirtas vynuogëse

ir arbatoje esanèiø polifenoliø veikimas, taèiau ðiuo

metu aktyviai tiriamos ir spanguoliø fitocheminës medþiagos.

Atrodo, kad spanguoliø ávairios aktyviosios medþiagos

pasiþymi sinergistiniu veikimu. Eksperimentiniø

darbø rezultatai rodo, kad jos gali slopinti ne tik uþdegiminius

procesus, bet ir metastaziø plëtrà, skatinti vëþiniø

làsteliø þûtá. Literatûroje nurodoma, kad svarbiausios

spanguoliø aktyviosios medþiagos, skatinanèios vëþiniø

làsteliø þûtá, yra flavonoidai – resveratrolis, epigalokatechingalatas

ir kvercetinas.

Ið eksperimentø su gyvûnais nustatyta, kad spanguoliø

ekstrakto dëka gaunami gana geri rezultatai gydant

krûties vëþá. Kaip spanguoliø aktyviosios medþiagos skatina

vëþiniø làsteliø þûtá, nëra þinoma. Taèiau manoma,

kad spanguolëse esantys polifenoliai gali daryti tam tikrà

átakà vëþinëms làstelëms per jø mitochondrijas. Spanguolëse

ir kitose uogose esantys antocianidinai ir flavonoidai

eksperimente slopina metastaziø susidarymà.

Antiuþdegiminis spanguoliø ekstrakto veikimas, manoma,

priklauso ir nuo jame esanèiø antiuþdegiminiu

veikimu pasiþyminèiø lipopolisacharidø.

Prof. Domicëlë MIKALAUSKAITË

Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 9 5


Lietuvos biotechnologijø bendrovë „Fermentas“ ágyvendina

taikomøjø moksliniø tyrimø ir technologinës plëtros

projektà, kurio metu ketinama sukurti 40 naujø biotechnologijos

produktø, kurie padës sutvirtinti „Fermento“ lyderystæ

pasaulio rinkose. Ið dalies Europos Sàjungos (ES)

struktûriniø fondø lëðomis finansuojamà taikomøjø moksliniø

tyrimø ir technologinës plëtros projektà numatoma

uþbaigti 2008 metø vasaros pabaigoje.

40 naujø gaminiø iki 2008 m.

pabaigos

Projektui „Optimizuoti molekuliniai

árankiai genomø tyrimams“ skirta 2,365

mln. litø paramos ið ES struktûriniø fondø,

o bendra projekto vertë siekia 3,24

mln. litø. Ágyvendinant projektà „Fermento“

Moksliniø tyrimø centre jau ádarbinti 4

nauji specialistai, dar 16 papildomø darbo

vietø buvo sukurta kituose bendrovës

padaliniuose.

Pagrindinis projekto tikslas – sukurti ir

pasirengti gaminti kiek galima platesná

greitesniø biotechnologiniø “instrumentø”

– restrikcijos endonukleaziø – rinkiná. Ðie

naujos kartos produktai iðplës „Fermento“

sukurtø greitøjø restrikcijos fermentø

6 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 9

„Fermentas“

pleèia „greitøjø“ fermentø

asortimentà

Maksimas REZNIKOVAS

(„FastDigest“) asortimentà. Anksèiau valandà

ir ilgiau uþtrukdavusi DNR skaldymo

reakcija pasaulyje analogø neturinèiø

„FastDigest“ produktø dëka sutrumpëja iki

penkiø minuèiø, o tai garantuoja didesná

mokslininkø darbo efektyvumà. Be to, visi

ðios linijos fermentai veikia viename reakcijos

buferyje, o tai supaprastina ir pagreitina

eksperimentø planavimà. Numatyta,

kad uþbaigus projektà „FastDigest“ rinkiná

sudarys 90 skirtingø restrikcijos endonukleaziø,

taèiau sëkmingi pirmieji projekto

Restrikcijos fermentø

laboratorijos kolektyvas,

dalyvaujantis projekte

,,Optimizuoti molekuliniai

árankiai genomø tyrimams”

vykdymo metai parodë, kad ðis skaièius

bus pastebimai virðytas.

“Fermentas“, kaip ir kiti restrikcijos endonukleaziø

gamintojai, iki 2006 metø savo

klientams siûlë tik tradicinius, t.y. DNR

per vienà valandà sukarpanèius fermentus.

Atlikusi iðsamius mokslinius tyrimus,

2006 metø pavasará bendrovë rinkai pateikë

naujà bandomàjà „FastDigest“ pro-

duktø grupæ, á kurià buvo átraukta 50 skirtingø

DNR sekas atpaþástanèiø restrikcijos

endonukleaziø. Per pirmuosius naujos

produkcijos realizavimo mënesius sulaukta

labai teigiamø mokslininkø atsiliepimø

apie naujà produkcijos linijà. Rezultatai

parodë, kad rinka tikrai laukë tokios

produktø linijos, o „Fermentas“ uþëmë

naujà, savo susikurtà niðà rinkoje.

Restrikcijos endonukleazës yra naudojamos

genø inþinerijos eksperimentuose,

daugelyje molekulinës diagnostikos

tyrimø medicinos, sveikatos apsaugos,

þemës ûkio ir kitose srityse. Pabaigus projektà

bendras „Fermento“ siûlomø restrikcijos

endonukleaziø asortimentas turëtø

padidëti iki 300 produktø. Ið viso bendrovë

gamina daugiau kaip 600 produktø.


Kaip teigia „Fermento“ mokslo direktorius

prof. Arvydas Janulaitis, skirtingi fermentai

atpaþásta skirtingas sekas, todël

nuo ðiø produktø asortimento tiesiogiai priklauso

mokslininkø galimybës atlikti genomø

tyrimus. Restrikcijos endonukleazës

pasiþymi unikaliu gebëjimu atpaþinti specifines

DNR grandinës sekas ir jas perkirpti.

Ágyvendindami projektà „Fermento“

specialistai ieðkos „FastDigest“ produktams

tinkamø restrikcijos endonukleaziø

gamtiniuose mikroorganizmø kamienuo- se. Surasti tinkami fermentai bus gryninami,

tiriamos jø biocheminës savybës.

Tais atvejais, kai bus gautos menkos fermentø

iðeigos, panaudojant genø inþinerijos

metodus bus konstruojami ðiø fermentø

rekombinantiniai producentai.

„Fermentas“ taip pat yra pirmoji pasaulyje

biotechnologijø bendrovë, laboratorijoje

sukûrusi ir pateikusi rinkai naujus

DNR taikinius atpaþástanèià restrikcijos

endonukleazæ, taèiau ðis asortimento

plëtros bûdas yra brangesnis ir reikalauja

didesniø laiko sànaudø nei áprastas

naujø fermentø paieðkos gamtiniuose ðaltiniuose

metodas, kuris ir buvo pasirinktas

taikymui projekte.

„Mokslininkams pasaulio tyrimø centruose

reikia naujø restrikcijos fermentø,

o mes, norëdami sëkmingai konkuruoti

su pasaulio biotechnologijø bendrovëmis,

privalome plësti pasiûlà, kurti unikalius

produktus, kuriø neturi konkurentai“,

– sakë prof. A. Janulaitis.

Virginijos VALUCKIENËS nuotr.

„Fermento“ mokslo

direktorius prof.

Arvydas Janulaitis

Nukleino rûgðèiø

standartø laboratorijos

darbuotoja

Jolanta Kudelienë

Produktø kokybei gerinti skirta

plëtra – visose „Fermento“ veiklos

srityse

„Produkcijos asortimento didinimas –

viena ið prioritetiniø „Fermento“ veiklos

krypèiø, taèiau daug dëmesio skiriame ir

kitai svarbiai krypèiai – biotechnologijos produktø

kokybës gerinimui. Ateityje restrikcijos

fermentai ir kiti mûsø gaminiai bus vis

plaèiau naudojami medicinos tyrimuose, todël

nuosekliai maþiname mikroorganizmø,

mikrodaleliø, nukleorûgðèiø ar kitø priemaiðø

patekimo á produkcijà galimybæ. Tam

árengëme ir jau pradëjome eksploatuoti

kontroliuojamos aplinkos gamybines patalpas“,

– sakë prof. A. Janulaitis.

Plintant molekulinës biologijos metodams

medicinoje ir diagnostikoje, atsiranda

poreikis gaminti reagentus pagal farmacijoje

taikomus Geros gamybos praktikos

(GGP) reikalavimus. Ðiø standartø

pritaikymas „Fermentui“ atvertø kur kas

didesnæ, nei moksliniø tyrimø, rinkà. Su

tuo susijusius pertvarkymus bendrovë finansuoja

savo lëðomis. Ið viso á gamybos

modernizavimà ,,Fermentas” investuos

daugiau nei 14 mln. litø.

Ágyvendinus visà projektà, „Fermento“

patalpos padidës 1,5 tûkst. kvadratiniø

metrø, ið jø net apie 1100 kvadratiniø

metrø sudarys kontroliuojamos aplinkos

patalpos, kurios bus sertifikuotos pagal

Europos GGP direktyvas. „Fermentas“

taps pirmàja bendrove pasaulinëje rinkoje,

gaminanèia visà savo produkcijà kontroliuojamos

aplinkos sàlygomis.

„Fermentas“ pasaulio

biotechnologijø rinkose

„Fermentas“ kuria, gamina ir 70 pasaulio

ðaliø platina per 600 produktø, kurie yra

naudojami genø inþinerijos, molekulinës

diagnostikos bei kitiems biotechnologijos

tyrimams vykdyti. Visus „Fermento” produktus

parduoda platintojai ið viso pasaulio

ir penkios lietuviðko kapitalo holdingo

Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 9 7


„Fermentas International Inc.“ bendrovës,

ásikûrusios Lietuvoje, Vokietijoje, Didþiojoje

Britanijoje, JAV ir Kanadoje.

Specializuotos JAV rinkos tyrimø bendrovës

„Bioinformatics“ 2006 m. paskelbtais

duomenimis, „Fermentas“ yra vienas

ið penkiø didþiausiø restrikcijos fermentø

gamintojø pasaulyje bei Europos DNR

dydþio ir masës standartø rinkos lyderis.

Pagrindiniai „Fermento” konkurentai

yra pirmaujanèios JAV biotechnologijos

kompanijos „Invitrogene“, „Bio-Rad“,

„Promega“, „New England Biolabs“, „Roche

Diagnostics“, „Stratagene“ ir Japonijos

„Takara“. „Fermentas“ yra vienintelë

tokio dydþio ir profilio bendrovë ES, kuri

pasaulio ir Europos rinkose konkuruoja

su dominuojanèiais JAV gamintojais.

Pleèiant produkcijos pasiûlà, didëja ir

bendrovës klientø ratas. „Fermento“ produkcijos

pirkëjai – farmacijos ir biotechnologijos

kompanijø mokslo centruose bei

universitetø ir institutø laboratorijose dirbantys

mokslininkai. Pasak prof. A. Janulaièio,

bendrovës specialistams labai svarbu, kad

jø gaminiø paklausos augimo sparta Lietuvoje

yra net didesnë nei pasaulio mastu.

Nors mûsø ðalyje parduodama „Fermento“

produkcija sudaro tik vienà procentà

bendrovës apyvartos, pardavimai Lietuvoje

2006 gerokai išaugo – 51,5 proc, o visame

pasaulyje – 35 procentais.

Dalis mokslo ástaigø Lietuvoje vartoja

„Fermento“ produkcijà jau nuo seno, taèiau

pastaraisiais metais klientø ratas pastebimai

pleèiasi, já papildo medicinos

diagnostikos, maisto, veterinarijos tyrimø

ástaigos. Tarp „Fermento“ klientø Lietuvoje

– „Biomedicinos tyrimø centras“, Veterinarijos

akademija, Lietuvos miðkø, þemdirbystës

institutai, Vilniaus universiteto

Onkologijos institutas ir kitos ástaigos.

„Greità Lietuvos rinkos augimà lëmë naujø

laboratorijø atsiradimas ir aktyvesnis

paþangiø tyrimø metodø naudojimas mûsø

ðalyje“, – sako prof. A. Janulaitis.

Pasak jo, vykdomi Lietuvos biotechnologijø

bendroviø plëtros projektai – tarp jø

„Fermento“ „FastDigest“ produktø linijos

ávedimas, kontroliuojamos aplinkos laboratorijø

árengimas, produkcijos pasiûlos

plëtra – neabejotinai prisidës ðalyje kuriant

reagentø ir technologijø bazæ, kuri leistø

gaminti ir eksportuoti aukðtos pridëtinës

vertës ir didelës kvalifikacijos reikalaujanèius

medicinos diagnostikos rinkinius.

„Fermento“ specialistai tiki, kad tai padës

ir naujø biotechnologijos ámoniø kûrimuisi

ðalyje, modernios medicinos diagnostikos

pramonës atsiradimui ir plëtotei,

taip pat þiniø ekonomikos plëtrai Lietuvoje.

Juk aukðtøjø technologijø verslo

sëkmë padeda stiprëti ir ðalies mokslui

bei ekonomikai. „Fermento“ sëkmë – tai

Lietuvos sëkmë.

8 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 9

Prof. dr. Emilis

JEMELJANOVAS

Apie autoriø

Paþástamas

okeanologas

„Vienur dugne

þiojëja deðimties kilometrø

gylio ádu-

bos, kitur – ið dug-

no kyðo galingi kalnynai, virðûnëmis iðnirdami

ið kilometriniø gelmiø“, – taip

raðo apie vandenynø nuostabø pasaulá

mokslininkas Emilis Jemeljanovas savo

knygoje „Ðimtas vandenyno másliø“

(Vilnius, „Vyturys“, 1986), kurià Lietuvos

skaitytojai iðvydo daugiau kaip

prieð dvideðimt metø.

Rusijos gamtos mokslø akademijos

akademikas, profesorius, geologijosmineralogijos

mokslø daktaras (Lietuvoje

atitinka habilituoto daktaro laipsná)

Emilis Jemeljanovas, Vilniaus universiteto

absolventas, mokslinæ veiklà pradëjo

1958 m. viename ið TSRS mokslø

akademijos Okeanologijos instituto skyriø.

Dabar E.Jemeljanovas gerai þinomas

pasaulio mokslo visuomenei jûrø

geologas ir geochemikas. Jis yra keliø

ðimtø moksliniø straipsniø ir daugelio

monografijø autorius, aktyviai tæsiantis

moksliná darbà Rusijoje, Okeanologijos

instituto Atlanto skyriuje Kaliningrade.

Daþnai lankosi Lietuvoje, bendradarbiauja

su Lietuvos gamtos draugijos nariais

ir Baltijos jûros tyrëjais. E.Jemeljanovui

teko dalyvauti daugelyje áspûdingø

jûriniø ekspedicijø, lankytis tolimuose

egzotiðkuose kraðtuose.

Ne kartà ávairiose ekspedicijose

mes dirbome kartu. Vienos jø metu ap-

Su nuostaba stebëjau juodaodþius

berniûkðèius tiesiais geltonais ilgais

plaukais. Kartu su tokiais pat juodaodþiais

berniukais ir mergaitëmis, bet jau

garbanotais juodais plaukais, jie siûlë

mums vietinius suvenyrus: „sustingusià

liepsnà“ (sustingusi „verdanti“ bazaltinë

lava) ir didelius piroksenø bei

raginukiø kristalus, iðkrapðtytus ið sustingusios

lavos. Ði lava vos prieð keletà

metø iki mûsø apsilankymo iðsiliejo

ið Fogo vulkano stemplës ir tekëjo

Fogo kava

lankëme Þaliojo Kyðulio salas,

iðsibarsèiusias Atlanto vandenyne

á vakarus nuo Afrikos. Ði

salø grupë kartu su Kanarø

salomis sudaro savità vulkaninæ

sritá, lyginant su povandeniniais

vulkanais ir kitomis

vulkaninëmis Atlanto vandenyno

salomis.

Þaliojo Kyðulio salos – tai

dvi vulkaniniø salø grandinës, apgyvendintos

mulatø ir afrikieèiø. Anksèiau

buvusi Portugalijos kolonija ir vergø

prekybos centras, dabar ji yra savarankiðka

respublika. Aukðèiausias vulkanas

yra Fogo saloje. Tai stratovulkanas

su 8 kilometrø skersmens kaldera,

kurios centre yra veikiantis vulkaninis

Piko kûgis, siekiantis 2829 metrus.

Iðoriniai kalderos ðlaitai turi daug parazitiniø

vulkaniniø kûgiø, iðsidësèiusiø

pagal radialinius lûþius.

Þaliojo Kyðulio salynas áspûdingas

dar ir didelëmis dulkiø audromis, nes

èia daþnai puèia stiprûs vëjai, atkeliavæ

ið Sacharos dykumos. Dël nuolatinio

blogo matomumo jûrininkai ðià

vandenyno dalá vadina „Miglos jûra“.

Mûsø apsilankymo salyno sostinëje

Prajoje (Santjago sala) metu taip pat

plaukë dulkiø debesys, vos vos prasimuðdavo

saulës spinduliai.

Labai ádomi yra ne tik ðios salos

geologinë raida, bet ir dabartinis jos

gyvenimas. Ðios kelionës áspûdþiais

dalijasi E.Jemeljanovas, paraðæs po

egzotiðkø kelioniø jau ne vienà esë, o

ðiemet áteikæs leidyklai Kaliningrade

savo prisiminimø knygà.

Prof. habil. dr. Egidijus TRIMONIS


staèiu ugnikalnio kûgio ðlaitu þemyn,

vandenyno link.

Fogo vulkanas – vienas didþiausiø vulkaniniø

Þaliojo Kyðulio salø sistemoje

Ðiaurës Atlanto viduryje. Vulkano aukðtis

apie 7,5 kilometro. Penki kilometrai yra

po vandeniu ir tik du su puse – virð vandens.

Fogo vulkano krateryje, beveik 2,5

kilometrø aukðtyje, mes ir sutikome geltonplaukius

juodaodþius vaikus. Jie, kaip

ir juodaodþiai juodais garbanotais plaukais,

kartu su tëvais gyveno ugnikalnio

þiotyse. Vulkanas seniai uþgeso. Jo beveik

septyniø kilometrø skersmens þiotys

kaþkada, prieð ðimtus metø, buvo uþpil-

Taip atrodo Fogo sala ið kosmoso

dytos juoda bazaltine lava. Þioèiø kraðtas,

iðkilæs apie 200 m aukðèiau centrinës,

horizontalios jo dalies, kaþkada vykusio

iðsiverþimo metu vienoje pusëje buvo

susprogdintas ir nuvirto þemyn. Ðio nuvirtusio

kraðto vietoje susidariusiu ugnikalnio

ðlaite keliu mes, mokslinio laivo

„Profesorius Ðtokmanas“ 7-osios ekspedicijos

dalyviai, norëdami surinkti lavos

pavyzdþiø, pasiekëme patá „pragarà“ –

ugnikalnio þiotis, kurios kartkartëmis ávairiose

vietose „atgydavo“, kaip tai buvo ir

vos prieð keletà metø.

Fogo vulkano þiotys kaþkada priglaudë

pabëgëlius negrus, kuriems pasisekë

Fogo ugnikalnis

pasprukti nuo prekiautojø vergais ir iðvengti

mirties. Mat Þaliojo Kyðulio salos buvo

perkëlos vieta tarp Juodosios Afrikos ir

Amerikos. Ten vergø pardavëjai rûðiuodavo

vergus ir veþë toliau á Naujàjá pasaulá.

Iki ðiol gyvenvieèiø aikðtëse iðliko metaliniai

stulpai su kabliais, prie kuriø buvo pririðami

arba pakabinami vergai.

Baltieji þmonës – prancûzai ir portugalai

susijæ su Prancûzijos revoliucija. Jie

atsirado Fogo vulkano þiotyse maþdaug

prieð du ðimtus metø. Revoliucijà numalðinus,

kad iðvengtø giljotinos, þmonës

bëgo á Portugalijà, o ið ten – á Þaliojo Kyðulio

salas. Pasislëpæ vulkano þiotyse,

per 200 metø baltaodþiai asimiliavosi su

juodaodþiais, o to pasekmë – nauji þmonës

ðviesesne oda ir geltonais plaukais.

Taip ámantriai kartais susipina mokslas

ir istorija, revoliucijos ir vulkanø iðsiverþimai.

Vietiniai gyventojai vulkano þiotyse ið

juodos lavos blokø pasistatë gyvenamuosius

namus (tiesa, be langø ir durø, tik su

angomis), pradinæ mokyklà, parduotuvæ.

Geriamojo vandens parsineða ið nesugriuvusio

þioèiø kraðto skardþio, kurio plyðiuose

atsivëræ gëlo lietaus vandens ðaltiniai.

Ten jie augina vynuoges ir citrinmedþius.

Ið vynuogiø gamina labai skanø vynà.

Vulkano ðlaituose auginama kava.

Vulkaninis dirvoþemis labai derlingas, ir

kavamedþiai labai gerai auga. Ið kavos

pupeliø gaunama puikaus skonio „Fogo

kava“, arba „Milijonieriø kava“. Tai nuostabi

kava, bet jos taip nedaug, kad ji deðimtis

kartø brangesnë uþ áprastinæ, todël

jà uþsisako tik turtingi þmonës.

Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 9 9


Gyventojø

suraðymo rezultatai:

dar nagrinëjami,

dar nepasenæ

Parengtas analitinis leidinys „Lietuvos

gyventojai: struktûra ir demografinë raida“.

Jame Socialiniø tyrimø instituto mokslininkai

ir Statistikos departamento specialistai

analizuoja gyventojø ir bûstø 2001 metø visuotinio

suraðymo ir naujausià demografinës

ir migracijos statistikos informacijà. Pateikiamos

iðvados ir áþvalgos pasiþymi analizës

kompleksiðkumu ir taikytø metodø

naujoviðkumu, nûdienos aktualijomis.

Galima tik pasidþiaugti, kad šios institucijos

pagaliau parengë ir iðleido labai

vertingà ir taip laukiamà studijà. Gal ðioká

toká nusistebëjimà kelia tik laikas – studijai

parengti prireikë net penkmeèio. Taèiau

tai tik patvirtina senà iðmintá – geriau

vëliau, negu niekada. Bet gal bûtent tai ir

padëjo giliai iðstudijuoti informacijà, subrandinti

vertingesnes iðvadas ir áþvalgas.

Man, kaip buvusiam vienam ið ðio suraðymo

organizatoriø, drásèiau teigti, ir aktyviai

dalyvavusiam rengiant bei ágyvendinant

jo programà, metodinius ir organizacinius

nuostatus, ypaè dþiugu, kad

autoriai suraðymo rezultatus ir patá suraðymà

vertina pozityviai, palankiai, produktyviai

naudoja jo rezultatus.

Prasminga, kad rengiant leidiná dalyvavo

net 18 aukðèiausios kvalifikacijos specialistø,

ið jø 2 profesoriai, 7 mokslø daktarai,

pagrindiniai Statistikos departamento

gyventojø suraðymo ir demografinës statistikos

specialistai. Dël to studija tampa dar

vertingesnë. Norëèiau pabrëþti didelá prof.

habil. dr. V.Stankûnienës indëlá rengiant studijà,

suraðymo programà, populiarinant suraðymà,

ypaè jo vyksmo metu.

Labai aktualios studijos temos. Pradedama

skyriumi – Amþiaus struktûra

(doc. dr. S.Mikulionienë, Socialiniø tyrimø

institutas, doc. dr. S.Stanaitis, VPU).

Surašymo duomenimis gyventojai pagal

amþiø pasiskirstë taip: 61,2 proc. buvo

15–59 metø, 19,5 proc. – vaikø iki 15 metø,

19,3 proc. – pagyvenusiø (60 metø ir

vyresniø) þmoniø. Suraðymo metu Lietuvoje

gyveno 680 tûkst. vaikø ir 672 tûkst.

pagyvenusiø þmoniø. Taèiau Lietuvos demografinës

raidos istorijoje 2001 m. suraðymas

buvo paskutinis, kurio metu uþ-

10 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 9

Petras Gediminas ADLYS

fiksuotas, nors ir nedidelis, vaikø iki 15

metø pervirðis palyginti su pagyvenusiais

þmonëmis (60 metø ir vyresniais). O juk

gyventojø amþius yra vienas svarbiausiø

gyventojø sudëties poþymiø, jis yra tiesiogiai

ir netiesiogiai susijæs su ðalies gyventojø

reprodukcijos potencialu – gebëjimu

garantuoti kartø kaità. Taèiau suraðymo

metu buvæs jaunosios ir vyresniosios kartos

santykis jau tapo istorija: 2007 m. pradþioje

pagyvenusiø þmoniø skaièius

153,8 tûkst. virðijo vaikø skaièiø. Skyriuje

detaliai aptariama apskritai amþiaus sudëtis,

moterø ir vyrø, miesto ir kaimo gyventojø

amþiaus ypatumai, skirtumai teritorijose.

Parodoma Lietuvos gyventojø

demografinë senëjimo eiga. Paþymimas

kaimo gyventojø senëjimo proceso sulëtëjimas,

o miesto gyventojø senëjimo „ásibëgëjimas“.

Ið pateiktos analizës iðryðkëja

vienas skiriamøjø Lietuvos gyventojø demografinës

raidos XX – XXI a. sandûroje

bruoþø – nuoseklus ir reikðmingas gyventojø

skaièiaus maþëjimas.

Atskirame skyriuje (I.Geèienë, STI) nuosekliai

iðnagrinëta gyventojø iðsilavinimo,

kaip vieno ið svarbiausiø visuomenës raidos

lygá apibûdinanèiø rodikliø, kaita atskirose

gyventojø grupëse. Daroma iðvada,

kad ryðkiausiai pakilo vidutinio ir vyresnio

amþiaus gyventojø iðsilavinimo lygis, tuo tarpu

jaunesniø nei 20 metø – net kiek sumaþëjo.

Daug didesnë miesto gyventojø dalis

turi aukðtesná nei pagrindinis iðsilavinimà,

ypaè aukðtàjá. Suraðymo duomenys rodo

didelá atotrûká tarp moterø ir vyrø, turinèiø

aukštàjá išsilavinimà, rodikliø – moterø jie

daug aukðtesni. Apibûdinamas Lietuvos

tautiniø maþumø iðsilavinimo lygis. Nustatyta,

kad dirbanèiø gyventojø iðsilavinimo

lygis yra gerokai aukðtesnis uþ bendrà iðsilavinimo

lygá, kad geriau iðsilavinæ dirbantys

miestø gyventojai. Nagrinëjami ir kiti esminiai

gyventojø iðsilavinimo rodikliai – valstybinës

ir kitø kalbø mokëjimas.

Svarbus ir analitiškas skyrius – Uþimtumas

(dr. A.Jasiulionienë, prof. habil. dr.

A.A.Mitrikas, STI). Jame nagrinëjama Lie-

tuvos darbo rinkos situacija ne tik suraðymo

momentu (remiantis jo metu gautais

duomenimis), bet ir uþimtumo bei nedarbo

pokyèiai, ávykæ po suraðymo. Suraðymo

ir kitø duomenø naudojimas padidina

analizës galimybes ir iðvadø reikðmingumà.

Paþymëta, kad sparèiai auganti

ekonomika ir didelë darbo jëgos emigracija

jau neigiamai veikia darbo rinkos

balansà, pasireiðkiantá darbo jëgos, ypaè

kvalifikuotø darbuotojø, trûkumu.

Atskiruose skyriuose ádëmiai iðnagrinëti

pozityvûs tautinës sudëties pokyèiai,

suraðymo metu deklaruoti duomenys

apie tikinèiuosius (tikintiesiems save priskyrë

net 84 proc. gyventojø), nustatyta

tikinèiø vyrø ir moterø dalis mieste ir kaime,

tikinèiøjø amþiaus struktûra.

Svarbi ir ádomi studijos dalis, skirta namø

ûkiams, ðeimai, santuokai, gimstamumui.

Bene pirmà kartà analizuojami duomenys

apie namø ûkiø sandarà ir raidà,

asmeniniø namø ûkiø ðeiminæ padëtá (dr.

A.Maslauskaitë, STI). Jie gauti gyventojø

suraðymo metu, o tai leido pateikti Lietuvos

ir kitø ES ðaliø namø ûkiø palyginamàjà

analizæ. Didþiausià – 70,9 proc. –

namø ûkiø dalá sudarë ðeiminiai namø

ûkiai, o tarp jø vienos ðeimos (60 proc.).

Prof. V.Stankûnienë iðsamiai iðanalizavo

ir pateikë átaigias iðvadas apie santuokø,

iðtuokø, santuokinio statuso, gimstamumo

kitimà. Daug prof. V.Stankûnienës publikacijø

ðiomis temomis galima rasti spaudoje,

todël dëmesá atkreipti noriu á kelias

iðvadas, suformuluotas šioje studijoje.

„Per pastaruosius penkiolika metø

smarkiai sumaþëjo santuokø, tuokiamasi

vyresnio amþiaus, vis daugiau porø gyvena

santuokos neregistravusios. Iðtuokø rodikliai

jau keletà deðimtmeèiø yra aukðti ir

gana stabilûs. Nyksta tradicinei ir vis labiau

ásigali moderniai ðeimai bûdingi bruoþai.

... Nors per pastaruosius penkiolika

metø gimstamumas sparèiai maþëjo ir kitose

ES-10 ðalyse, Lietuvoje jis buvo vienas

ið sparèiausiø ir ðiuo metu gimstamumo

lygis Lietuvoje yra vienas þemiausiø

tarp visø ES-25 ðaliø.


Skyriuje „Neágalieji“ (V.Tretjakova, STI)

randame daug þiniø apie neágaliøjø situacijà

ir poreikius. Pabrëþiama, kad suraðymo

metu gauti duomenys apie neágaliøjø

skaièiø, jø pasiskirstymà pagal funkcijø sutrikimus,

invalidumo grupes bei ávairias sociodemografines

charakteristikas, uþimtumà,

gyvenimo sàlygas yra labai svarbûs.

Mirtingumo skirtumus nagrinëja prof.

V.Stankûnienë, dr. D.Jasilionis ir dr.

V.Shkolnikovas (Makso Planko demografiniø

tyrimø institutas, Vokietija). Èia pristatomi

ir pirmà kartà Lietuvoje atlikto gyventojø

suraðymo ir mirtingumo duomenø

sujungimo bûdu apskaièiuoti mirtingumo

sociodemografiniø skirtumø rezultatai:

skirtingà iðsilavinimà ir santuokiná

statusà turinèiø gyventojø, vidutinë tikëtina

gyvenimo trukmë. Iðryðkinti regioniniø

skirtumø mastai ir problemos.

Studija baigiama skyriumi „Migracija“

(dr. A.Sipavièienë, STI), kuriame pateikiama

migracijos situacijos analizë. Tai ypaè

aktualu dabar, kai vis daþniau kyla klausimas

ar Lietuva neiðsivaikðèios, ar bus

kam dirbti Lietuvoje.

Visuose skyriuose gausu faktiniø

duomenø – analitiðkai parengtos lentelës,

þemëlapiai, grafikai, diagramos pateikta

vaizdþiai, naujoviðkai, átaigiai. Tai rodo ir

Statistikos departamento specialistø

(D.Ambrozaitienë, R.Balandienë, L.Kasparavièienë,

D.Svidlerienë, O.Trofimova,

A.Vildþiûnienë) aukðtà lygá ir ánaðà.

Iðskirtinæ ðio darbo reikðmæ, o ir demografinës

situacijos problemiðkumà rodo

dëmesys jam. Darbas pristatytas 2007

m. kovo 15 d. Prezidentûros Kolonø salëje.

Pristatyme Prezidentas V.Adamkus

kalbëjo: „Pristatome leidiná, kuris, mano

nuomone, labai aktualus. Demografinë

padëtis verta ypaè atidaus dëmesio. Bene

pirmà kartà pateikiama iðsami demografiniø

procesø analizë, kurios labai reikëjo.

Ji padëjo geriau suprasti problemà“.

Statistikus ypaè pradþiugino dr. D.Jasilionio

pasisakymas, kuriame jis teigë,

kad tyrimas nebûtø galimas be europinius

standartus atitinkanèios demografinës

statistikos. Dëkodamas uþ tokià statistikà

pabrëþiu statistikø indëlá nagrinëjant

demografines problemas. Noriu ðirdingai

padëkoti ir ðios studijos rengëjams.

Taigi, pasiþvalgius po studijà, áspûdþiø

daug. Be abejonës, ji bus naudinga specialistams,

ypaè kurie lemia efektyvià socialinæ

ir gyventojø politikà, ðiaip besidomintiems

þmonëms. Su ja plaèiau susipaþinti,

neradus bibliotekoje, galima internete(http://www.stat.gov.lt/uploads/42_Lietuvos_gyventojai.pdf).

Manau, kad besidomint

nûdienos gyventojø problemomis ir dël

bûsimo suraðymo programos minèiø kils.

O ir ðio suraðymo rezultatai dar ne iki galo,

ypaè regioniniu aspektu, iðnagrinëti.

Darbuotojø sauga

ir sveikata – visø rûpestis

Lietuvos Respublikos Darbuotojø

saugos ir sveikatos ástatymo 3 straipsnio

2 dalyje teigiama: „Darbuotojo teisæ turëti

saugias ir sveikas darbo sàlygas

garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija“.

Viena ið sëkmingo verslo sudëtiniø

daliø yra darbuotojø saugos ir

sveikatos garantavimas darbo vietose.

Šios srities veikla ir uþsiima Viešoji

ástaiga „Mokymo modulis“. Ámonë ákurta

2004 metais, yra atestuota Sveikatos apsaugos

ministerijos Valstybinës visuomenës

sveikatos prieþiûros tarnybos ir turi

leidimà atlikti profesinës rizikos vertinimo

bei darbo aplinkos veiksniø matavimus.

Ámonëje dirba 21 darbuotojas, ákurti

trys padaliniai:

– atestuota laboratorija,

– darbuotojø saugos ir sveikatos

specialistø konsultacinis padalinys,

– klientø aptarnavimo padalinys.

Pagrindinë mûsø ámonës specializacija

yra darbuotojø sauga ir sveikata.

Esminis ámonës dokumentas, nusakantis

tikruosius darbuotojø saugos ir

sveikatos rodiklius, yra ámonës darbuotojø

saugos ir sveikatos bûklës pasas.

Ðis dokumentø rinkinys visapusiðkai

apibûdina visus esamus ar galimus pavojus

sveikatai ir gyvybei dël kenksmingø

ar pavojingø darbo aplinkos veiksniø

poveikio bei profesiniø ligø ágijimo.

Nors kiekviena ámonë savarankiðkai

pasirenka strategijà, kaip ir kokias

sàlygas sudaryti savo darbuotojø saugai

ir sveikatai garantuoti, taèiau ðiø sàlygø

vertinimas yra nuolat kontroliuojamas

pagal mûsø ðalyje veikianèius ástatymus.

Ámoniø vadovai supranta, kad

darbo naðumas ámonëje auga, kai darbuotojai

jauèiasi saugiai, dirba nekenksmingomis

sàlygomis ir neserga,

kai nereikia ieškoti naujo ar pakaitinio

personalo.

Mûsø laboratorijos darbuotojø, atliekanèiø

profesinës rizikos veiksniø parametrø

matavimus, patirtis leidþia ne

tik organizuoti ir vertinti ámonës darbuotojø

saugos ir sveikatos bûklæ, bet ir pildyti

baigtinæ ðio paso formà, numatant

ir prevencines priemones. Mes vadovaujamës

veikianèiais ástatymais, naujausiais

jø pakeitimais bei papildymais

ir nedelsdami diegiame juos savo aptarnaujamø

ámoniø veikloje.

Mûsø atestuota laboratorija atlieka

ðiuos pagrindinius fizikiniø veiksniø matavimus:

1. Dirbtinës ir natûralios apðvietos

matavimai.

2. Mikroklimato matavimai.

3. Triukšmo (garso lygio) matavimai.

4. Elektromagnetinio lauko stiprio

matavimai.

5. Vibracijos pagreièio, vibracijos

dozës matavimai.

Taèiau manome, kad ne vien ámonës

darbuotojø saugos ir sveikatos bûklës

pasas garantuoja darbuotojø gerovæ

darbo vietose. Norint iðvengti nelaimingø

atsitikimø, darbuotojai turi bûti

tinkamai ir ið anksto informuoti dël pavojingø

ar rizikingø darbo sàlygø, kaip

jø iðvengti darbe ir kà daryti ávykus nelaimingam

atsitikimui.

Mes sukûrëme darbuotojø saugos

ir sveikatos specialistø konsultaciná padaliná,

kuris rûpinasi visa ámonëms reikalinga

darbø saugos dokumentacija.

Pasiraðius bendradarbiavimo sutartá su

VðÁ „Mokymo modulis“, specialistai vykdo

šias funkcijas:

· Organizuoja darbuotojø saugos

ir sveikatos tarnybos veiklà.

· Vykdo vidinæ darbuotojø saugos

ir sveikatos kontrolæ ámonëje pagal

patvirtintø darbuotojø saugos ir sveikatos

tarnybos nuostatø apimtá arba pasiraðytà

atstovavimo sutartá su mumis.

· Konsultuoja darbuotojø saugos

ir sveikatos klausimais.

· Padeda ávertinti profesinæ rizikà,

parenkant asmenines apsaugines

priemones.

· Pasikeitus teisës aktø reikalavimams,

specialistai pateikia rekomendacijas,

parengia dokumentø atnaujinimo

planà, koreguoja dokumentus, aprûpina

reikalingomis formomis, þurnalais,

þenklais bei kitomis darbuotojø saugai

ir sveikatai bûtinomis priemonëmis.

Mûsø vykdomø funkcijø kokybæ atspindi

ðios srities specialistø kvalifikacija,

darbuotojø ir padaliniø vadovø mokymai,

parengti bei nuolat koreguojami

pagal ðalyje veikianèiø ástatymø pakeitimus

dokumentai. Visa tai padeda numatyti

darbuotojø saugos ir sveikatos

bûklës ámonëje gerinimo perspektyvas

ir atsispindi ámonës darbuotojø saugos

ir sveikatos bûklës pildomame pase.

Norëdami daugiau suþinoti apie mûsø

veiklà, skaitykite tinklalapyje www.mokymomodulis.lt

Direktorius Arvydas PEÈIULIS

Konstitucijos pr. 4A, LT-09308 Vilnius

Tel./faks. (8 5) 275 20 39

El. paštas info@mokymomodulis.lt

Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 9 11


Nemaþai originaliai màstanèiø þmoniø, palikusiø ryðkius

pëdsakus Lietuvos literatûroje, mene ar politikoje, yra baigæ

fizikos mokslus. Turime net fizikos daktarà vyskupà. Þymus

Lietuvos istorikas J.Jurginis viename pokalbyje yra pasakæs:

„Jei að kà nors padariau originalaus istorijoje, tai tik todël,

Fizikas

kad prieð tampant istoriku fizikos ir matematikos studijos

iðmokë mane logiðkai màstyti“.

Rièardas Gavelis


Prof. habil. dr. Jonas GRIGAS

Mokykloje matematikos mokoma ne

tam, kad vaikai iðmoktø skaièiuoti, o kad

iðmoktø logiðkai màstyti, grieþtai formuluotø

teiginius ir suvoktø reiðkiniø bendrybes.

Fiziku netampama be matematikos studijø,

kurios yra galinga proto mankðta.

Màstymo originalumu pasiþymëjo ir

Rièardas Gavelis, kuris Vilniaus universitete

baigë teorinæ fizikà. Prisimenu já kaip

gerà studentà, atvykusá ið mano gimtosios

Dzûkijos. Jis lengvai ákando kvantinës

fizikos ir reliatyvumo teorijos, elektrodinamikos,

termodinamikos ir daugelá kitø

teoriniø dalykø. O supratus tuos dalykus,

pasaulis pasidaro gana aiðkus. Suprantame,

kodël medþiai auga apvalûs,

o ne staèiakampiai, kodël kai kurie ið jø

neuþauga keleto ðimtø metrø aukðèio, kodël

saulë ryte ir vakare raudona, o dienà

balta, kodël dangus ir jûra mëlyni, kodël

Dzûkijoje vasarà karðèiausia, o þiemà ðalèiausia

ir t.t. Ir apskritai, tinkamai išsimokslinæ

pradedame ðvariai galvoti. Nes gamtos

– mikropasaulio ir visatos bei þmoniø

visuomenës – elgesá lemia tie patys fizikos

dësniai. Iðlavintam protui aiðkesni pasidaro

ir þmoniø santykiai, primityvus kai

kuriø politikø ir valdininkø elgesys, kurie

maþiau vertina tuos, kuriems patiki savo

vaikø mintis, sveikatà ir ateitá, nei tuos, kuriems

patiki savo namø santechnikà.

Rièardas suprato, kad mokslas yra kritiðkai

patikrinta dësniais þmonijos patirtis,

jis kuria pagrindines þinias apie pasaulá, o

mokslininkai veda þmonijà á geresnës gyvenimo

kokybës bûvá. Mokslas atskleidë,

kaip veikia gamtos dësniai mikro- ir makropasaulyje

iki pat mûsø minèiø ir kaip viskas

tarpusavyje susieta. Mokslas leidþia

numatyti, kas tam tikromis aplinkybëmis

gali atsitikti. Tai ir sudaro mokslo vertæ.

Mokslas keièia mûsø gyvenimà, atskleisdamas

visatos tvarkà ir groþá ir naujomis

technologijomis gerindamas gyvenimo

kokybæ. Studijuodamas Rièardas suprato,

kad dabar þmonijos mintis intensyviausiai

dirba mokslo srityje, mokslui naudojama

didþiausia þmonijos intelektualinës

energijos dalis. Jei kuri nors mokslo sritis

galëtø didþiuotis bûdama þiniø apie pa-

12 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 9

saulá kûrybos smailëje, tai labiausiai – fizika.

Rièardui buvo artima E.Rezerfordo mintis,

kurià pats citavo, kad „mokslas – tai

fizika, o visa kita yra paðto þenklø kolekcionavimas“.

Jis norëjo bûti mokslo bendruomenës

nariu.

Kita vertus, Rièardas suprato, kad

mokslo þinios dabar labiausiai formuoja

kultûringà þmogø, kad negalima eiti kartu

su laiku, neturint mokslo þiniø. Sunku bûti

kultûringam nesuprantant gamtos dësniø

ir jø valdomø reiðkiniø. Neturintys mokslo

þiniø daþnai terðia ir kultûrà. Kai jø neturi

þiniasklaidos atstovai, skleidþia paskalas

ir nusikaltimø kronikas, kai jø neturi politikai,

jie pasiduoda „aiðkiaregiø“ átakai.

Taip universitete iðlavintas Rièardas

Gavelis buvo paskirtas á Lietuvos mokslø

akademijos Fizikos ir matematikos institutà.

Jo tiesioginis vadovas buvo daktaras

Jonas Batarûnas – puikus plaèiø interesø

fizikas ir þmogus, labai originaliai

þvelgæs ne tik á fizikos reiðkinius, bet ir á

gyvenimo filosofijà. Manau, kad Rièardo

bendravimas su vadovu buvo vienas ið

esminiø faktoriø, nulëmusiø jo tolesná fiziko

ir literato gyvenimà.

Tuo metu Vilniaus universitete mes su

kolegomis sëkmingai plëtojome naujà

mokslo kryptá Lietuvoje – feroelektros ir

faziniø virsmø tyrimus. Feroelektra yra fazinio

virsmo metu savaime atsirandanti

elektra tam tikruose kristaluose, o faziniai

virsmai ið esmës pakeièia kristalø savybes.

Ið ðios srities buvau apgynæs daktaro

disertacijà ir vadovavau grupei aspirantø.

Buvome suradæ naujø faziniø virsmø

ir naujø reiðkiniø stibio ir bismuto junginiø

kristaluose ir ieðkojome teorinio tø

virsmø paaiðkinimo. Naujos idëjos ir atrasti

nauji reiðkiniai uþvaldë ir imlø J.Batarûno

protà. Mes daþnai diskutuodavome

apie tuos naujus reiðkinius. Todël atëjusiam

á institutà Rièardui Gaveliui jis pasiûlë

teoriðkai iðnagrinëti faziniø virsmø

prieþastis minëtuose stibio sulfido ir sulfojodido

sandaros kristaluose.

Rièardas metus intensyviai kûrë teori-

ir skaièiavo, o 1975 m. atidavë spaudai

savo pirmàjá moksliná darbà Feroelektrinio

fazinio virsmo galimybiø SbSI ir Sb 2 S 3 tipo

kristaluose tyrimas, kuris buvo paskelbtas

1976 m. þurnale Lietuvos fizikos rinkinys

(t. 16, Nr. 2). Straipsnyje Rièardas teoriðkai

tyrinëjo minëtøjø kristalø sandarà ir rado

feroelektrinio fazinio virsmo sàlygas.

Po metø jis paraðë ir atidavë spaudai

antràjá savo moksliná darbà Elektroninio

ekranavimo átaka faziniam virsmui puslaidininkiniuose

feroelektrikuose, kuris buvo

paskelbtas 1977 m. þurnale Lietuvos

fizikos rinkinys (t. 17, Nr. 1). Jame Rièardas,

remdamasis minkštosios modos

koncepcija, surado feroelektrinio fazinio

virsmo SbSI kristale sàlygas ir ávertino virsmo

temperatûros pokytá dël elektronø

tankio pokyèio. Þurnalà viena JAV leidykla

vertë á anglø kalbà ir platino pasaulyje,

todël Rièardo darbai buvo prieinami pasaulio

mokslo bendruomenei.

Ðie darbai buvo aktualûs. Mes ir kitø

ðaliø fizikai tyrinëjome minkðtàjà fononø

modà, kuri ir sukelia feroelektriná faziná virsmà

kristaluose. Mes pirmieji aptikome

ðviesa suþadintø elektronø átakà feroelektrinio

fazinio virsmo temperatûrai. Todël

Rièardo teoriniai tyrimai padëjo suprasti

eksperimentiðkai stebëtø reiðkiniø esmæ.

Deja, Rièardo vaisingas ir prasmingas

mokslinis darbas tuo ir baigësi, nes jame

visà laikà slypëjo prieðybiø vienybë ir kovojo

fiziko ir literato paðaukimas. Tada jis

ne visai þinojo, kas yra jo profesija, o kas

– hobis. Jis nebuvo apsisprendæs siekti

daktaro laipsnio, nors jo moksliniai darbai

rodë, kad já galëjo gauti nesunkiai.


,,Mokslo ir gyvenimo” þurnalo vyr. redaktorius Juozas Baldauskas (kairëje) uþ puikø darbà

apdovanojimà áteikia Rièardui Gaveliui. Vilnius, apie 1979 m.

Ta Rièardo prieðybiø vienybë atsiskleidë

jau pirmaisiais darbo Teorinës fizikos ir

matematikos institute metais, kai jis paskelbë

straipsná Trys eskizai tiksliøjø mokslø

portretui (Nemunas, 1975 m., Nr. 10), kuriame

jis faktiðkai atskleidë ir savo ateitá.

Straipsnyje jis pripaþino, kad „matematika

ir teorinë fizika – tai grynojo proto ðventovës“,

o „Mokslø akademija – tai ðventa

vieta“, jos „instituto koridoriuose – mirtina

tyla ir vaikðtantys mokslininkai, kurie galvoja

vaikðèiodami..., aptaria moderniausias

mokslines problemas“, kuriø yra

„...tiek, kiek mokslininkø. Kartkartëmis kas

nors pasièiumpa vienà problemà ir neðasi

á kambará mësinëti“. Rièardas panagrinëjo

mokslininkø – eiliniø ir vadovø (slibinø)

– charakterá, pomëgius ir ydas. Instituto

darbuotojai skaitë straipsná ir kelis metus

diskutavo, bandydami atpaþinti save.

Rièardo sielai sunku buvo dirbti ten,

kur „oras aplinkui pilnas priraðyto popieriaus

kvapo ir saulës spinduliø, ásibrovusiø

pro didelius neplautus langus“, kur

„daugybë durø, kurias visà laikà tranko“,

kur „aspirantas buvo paliekamas visiškai

likimo valiai veikti savarankiðkai, ir jeigu

po metø pusantrø neateidavo pas vadovà

su paties pasirinkta tema ir aiðkiai suformuluotais

klausimais, jis bûdavo paprasèiausiai

iðvaromas“, o baigæs aspirantûrà

(dabar doktorantûrà) „jaunas vidutinis

fizikas vis viena gaus ribotà sumà

pinigø ir labai negreit gaus butà“. O „temos

tiksliuosiuose moksluose niekad nekrinta

ið dangaus“, nes „fizikai daro atradimus,

o kiekvienas atradimas – tai sprigtas

dievui á nosá“. Fizikui teoretikui biblioteka

yra langas á pasaulá ir joje „vidutiniðkai

kiekvienà dienà reikia perskaityti dvideðimties

straipsniø reziumë ir vienà, kuris

yra ádomus, panagrinëti plaèiau“. Norint

susirasti disertacijai temà, anot Rièardo,

reikia perskaityti 8–10 metø referatyvinius

þurnalus, skaityti 78 dienas (po keturias

valandas kasdien). Be to, reikia lan-

kyti anglø kalbos ir filosofijos uþsiëmimus,

nors, pasëdëjus kambarëlyje, kuriame laikomi

referatyviniai þurnalai, po keturiø valandø

galima praðnekti ne tik angliðkai,

bet ir visai neþinoma kalba. Rièardà tai

baugino ir jis nestojo á aspirantûrà.

Fizikui reikia labai daug dirbti. Nepaisant

to, jo manymu, apie 80 proc. fizikø

yra vidutinybës. Rièardas nenorëjo bûti vidutinybe.

O norint daryti pasaulinio lygio

darbus „daug ilgø mënesiø praeina, raðinëjant

kaþkà, kas paskui pasirodo paprasèiausiomis

nesàmonëmis, kiek laiko reikia,

kad surastum sritá, kurios dar nebûtø

iðnagrinëjæ deðimtys kitø, kiek reikia mokiniðkai

mokytis, nors tau jau virð keturiasdeðimties,

jei nori pasakyti kà nors bent

minimaliai modernaus, kiek, vaizdþiai kalbant,

tenka iðlieti aðarø, kada koks nors

amerikietis iðspausdina tavo aðtuoniø mënesiø

darbà kaip tik tada, kai tu jau padarei

lygiai tà patá, bet dar nespëjai niekur

nusiøsti, ir viskà tenka mesti velniop“.

Rièardas suprato, kad mokslas yra truputá

uþ visuomenës vidinio þiedo ribø. Vakarø

civilizacijos kultûrinis centras daþniausiai

sukasi apie menus, o mokslas skrieja

saugioje nuo jø orbitoje. Ironiðka, kad,

mokslui sëdint uþpakalinëje kultûros eilëje,

jo nuostabûs vaisiai – mikrofonai, garsiakalbiai,

radijas, televizija, kompiuteriai,

internetas ir kitos elektronikos priemonës

– paðëlusiai veði menais besiremianèioje

liaudies kultûroje. Kuo labiau mokslui sekësi

kurti menams tarpininkaujanèià aplinkà,

tuo labiau jis neteko kultûrinës reikðmës.

Nepaisant to, mûsø gyvenimas skiriasi

nuo protëviø gyvenimo, nes nesame

taip priklausomi nuo literatûros, muzikos

ar dailës, kaip nuo mokslo vaisiø. Taèiau

mokslas ir kultûra yra dvi vieno medþio ðakos

ir talentingam þmogui galima perðokti

nuo vienos ðakos ant kitos.

Gabumai, þinios ir sugebëjimas daug

dirbti – bûtinos sëkmës moksle sàlygos.

Bet pradedantis mokslininkas turi turëti

savo charakteryje ámontuotà mechanizmà,

verèiantá já siekti dideliø tikslø. Minëtame

straipsnyje jis retoriðkai klausë:

„Kiek gali kainuoti mokslas? Ar galima

prievartauti savo asmenybæ vieno tikslo,

tegu ir graþaus, vardan? Ar leistina tiek

aukotis mokslui?“ Tiek aukotis mokslui Rièardui

atrodë neleistina. 1978 metais jis

paliko Teorinës fizikos ir matematikos institutà

ir tø metø rugpjûèio mënesá pradëjo

dirbti þurnalo Mokslas ir gyvenimas redakcijoje.

Redagavo populiarius fizikos, taip

pat ir mano, bei technikos straipsnius. Jam

tai buvo perëjimas nuo fizikos á literatûrà.

Jis dar paraðë þurnalui porà populiariø

straipsniø – Elementariøjø daleliø magija

(1979 m. spalio mën.) ir Matematinë dailë

(1980 m. spalio mën.), vaþinëjo á mokslo

populiarintojø seminarus. Anot þurnalo redaktoriaus

Juozo Baldausko, Rièardas kalbëjo

ramiai, vienodai, be emocijø, sureikðmindamas

fizikà, buvo santûrus ir paskendæs

savyje. Mëgo nestandartiðkai màstanèiø

vyrø kompanijà. Jam buvo bûdingas

intelektualinis padorumas.

Dirbdamas redakcijoje jis paraðë scenarijø

meniniam filmui ir 1981 m. gavo 10

tûkstanèiø rubliø premijà. Tai buvo beveik

devyniø mënesiø fiziko Rièardo Gavelio atlyginimas

institute. Nors þiûrovai filmà apie

maðinas vertino skeptiðkai, Rièardui pasirodë,

kad literato darbas yra daug lengvesnis

ir pelningesnis nei fiziko. Juk uþ savo

daug sunkiau ir ilgiau rašytus mokslinius

darbus jis negavo në rublio. Jis patikëjo,

kad lengvai paraðys daug geresniø

scenarijø filmams, kad jie taip pat lengvai

bus priimti. Gavæs minëtàjà premijà, Rièardas

nustojo domëtis darbu þurnalo redakcijoje,

o 1981 m. vasario mënesá paliko þurnalà

Mokslas ir gyvenimas ir atsidëjo literatûrinei

veiklai. Kartu nutrûko Rièardo Gavelio

paskutinis ryðys, siejæs já su fizika.

Pasirodë ádomios Rièardo Gavelio

knygos... Jis matë mûsø neribotà laisvës

troðkimà ir tai, kad dauguma neþino, kà

su ta laisve daryti. Vëliau suprato, kad tautos,

kurios sàþinë tyli, kur áleidæs ðaknis

abejingumas, laukia sunkûs laikai. Jis

bandë paþadinti tautos sàþinæ publicistiniais

straipsniais. 1987–1996 m. paliko jø

apie pusantro šimto ávairiausiais klausimais,

daugiausia laikraðtyje Respublika,

taipogi Literatûra ir menas bei þurnaluose

Kultûros barai, Jaunimo gretos, Nemunas

ir kitur. Straipsniuose buvo jauèiama

fiziko logika ne apie fizikà. Kas þino, galbût

tas asmenybës dualizmas, negalëjimas

sutikti su mintimi, kad tik sunkus darbas

daro þmogø þmogumi, nenorëjimas

prievartauti savo asmenybës vieno tikslo

vardan ir buvo jo trumpo, bet prasmingo

gyvenimo prieþastis.

Ið knygos ,,Bliuzas Rièardui Gaveliui”

(,,Tyto alba”, Vilnius, 2007)

Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 9 13


Ar yra toks mokslas?

Inkarnetika.

Klausimai, abejonës,

tikrovë

Transcendencija BIRÞELË-BIR

Ph.D., Antimedþiagos fizikos ir

teologobiologijos instituto

Pasadenoje, JAV, postdoktorantë

Lietuvos laboratorijoje

Kaune

Kiek nesuprantamø reiðkiniø supa mus

pasaulyje, kiek paslapèiø yra paèioje gyvybëje,

o þmogus mokslui – tai lyg senoji

lotynø tabula rasa, á kurià vis raðoma ir raðoma,

bet ji atrodo vis tuðèia. Morfologija,

fiziologija yra paraðiusios keletà skyriø toje

gyvenimo knygoje, taèiau genetika per

savo veik pusantro ðimto metø atliko tik,

galima sakyti, aritmetikos veiksmus. Molekulinis

lygmuo genetikos bei làsteliø tyrime

kiek priartino mechanistinæ sampratà

prie turtingojo dvasinio pasaulio. Dau-

gybë þmoniø mato save jau bent kartà gy-

venusius, jie jauèia sindromà déja vu, atpaþásta

vietas, kalbas, istorinius faktus.

Jauèia juos supantá ávairiapusá dvasiná,

transcendentiná gyvenimà.

Ðià þmoniø patirtá, mokslo, istorijos faktø

ir ypaè teologijos, astroenergobiologijos

duomenis apibendrina senas ir kartu

naujas mokslas inkarnetika. Taèiau apibrëþti

ðá mokslà vienu sakiniu gana sunku.

Inkarnetika – mokslas apie sielos (plaèiàja

prasme) susijungimà su kitu kûnu,

palikus kûnà, kuriame buvo. Tai nëra tobulas

apibrëþimas, nes inkarnetika kartu

ir mokslas, ir pastovus vyksmas þmoniø

populiacijoje. Negalima atmesti ir panaðiø

vyksmø apskritai gyvojoje gamtoje.

Tad Motto poeto þodþius reikëtø skaityti

iðplëstine prasme: “Kas að esu? Ar tas,

buvæs praeitame gyvenime, ar tas, kuris bus

bûsimajame? “ Ðie þodþiai atskleidþia visà

inkarnetikos esmæ, filosofijà ir teologobiologijà.

Nemaþa minèiø apmàstymui ðiuo

klausimu radome prof. A. Šliogerio fundamentiniame

darbe “Niekis ir Esmis” (2006).

Gana iðsamià studijà apie reinkarnacijà yra

paskelbusi Lilija Talmantienë ( ,,Reinkarnacija.

Kas tai?”, Mokslas ir gyvenimas,

Nr.5, 6-7, 1990). Taèiau per praëjusá laikà

paskelbta nemaþa iðsamiø tyrimø rezultatø,

leidþianèiø naujai paþvelgti á reinkarnacijos

vyksmà ir inkarnetikos mokslà.

Ðiame straipsnyje aptarsime daugiau

inkarnetikos sàlytá su biologiniu þmogaus

14 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 9

\

Motto: „Qui je suis?

L’homme qui a été ou

l’homme qui sera?“

(Charles Baudelaire, Archives, 1853)

pradu. Apibûdinti mokslà apie þmogø ir apskritai

ðiandienæ biologijà yra labai sunku,

tarsi bûtø dvejopa bûsena: viena vertus,

tai, kas suþinota ðiandien, atrodo jau pasenæ,

priskirtina istorijai, antra vertus – tos

paèios naujienos – rytojaus pranaðai.

Kaip vertinti plaèiai þinomà molekulinæ

genetikà ir genø inþinerijà? Atrodë, kad jos

iðspræs visus paèius intymiausius kûniðkus

ir dvasinius gyvybës neaiðkumus. Taèiau

skelbiami klonavimo, genø inþinerijos, genø

taisymo organizme darbai negali atsakyti

á svarbiausius þmogaus esmës klausimus.

Todël ðiandienos biologija ieðko sàsajø su

kitais mokslais – fizika, matematika, teologija,

psichologija. Pabrëþiamas dvasinio prado

pirmumas. Daugelis vadintø dvasiniø reiðkiniø

yra grindþiami fizikos naujovëmis. Pavyzdþiu

gali bûti naujas telepatijos reiðkinys

– teleportacija (LTV laida “Ne-gali-bûti”, 2006-

12-30) – tai yra informacijos, savybiø perdavimas

kol kas atomø lygmeniu, bet tai tik pirmieji

telepatijos fizikos þingsniai.

Dar viena kryptis – nanobiologija (dalelës

dydis 10 -9 metro) ir dar tûkstanèius kartø

maþesniø vienetø biologija. Pasiektas

atomø ir jo daleliø tyrimo lygmuo, pagaliau

anksèiau tik teoriðkai apraðyta antimedþiaga

ðiandien jau tyrinëjama eksperimentiðkai

(Alexander Hellemans ,,Alone at the top”

Scientific American 296(3):10-11.2007). Tai

ðiandienos ir rytdienos saitai.

Galima pateikti pavyzdá, kai tiesioginiai

tyrimai, skatinami grynai praktiniø tikslø, pasiekë

stulbinanèiø rezultatø antimedþiagos

ir teologobiologijos srityse. Apie vienà jø,

apraðytà ir Lietuvos spaudoje (Tomas Gurulis

,,Siela ir reinkarnacija. Amþinieji klausimai.

(Antimedþiagos fizikochemija ir transcendencijos

molekulinë teologobiologija)”.

Nemunas, Nr. 23, 2005), manau, bûtina pakalbëti

plaèiau, net trumpai atpasakoti duomenis.

Ðis darbas, ypaè paskelbus pasaulinëje

mokslinëje spaudoje, susilaukë iðskirtinio

dëmesio, juoba kad darbas atliktas

JAV, Pasadenoje (Institute of Antimatter

Physics and Teologobiology).

Raðoma, kad mokslininkams pavyko

paþymëti þmogaus (ðiuo atveju nuteistojo

nusikaltëlio) lytiniø làsteliø antimedþiagos

DNR (toliau – antiDNR) junginiu, pasiþyminèiu

savitàja spinduliuote, kuri gali bûti nustatoma

testuojant individà per distance. Þymëtoji

antiDNR po mirties kartu su siela

iðeina ið kûno ir inkarnuojasi á kità kûnà jo

pradëjimo metu. Þymuo pasilieka su ta antiDNR,

kuri jungiasi su naujojo organizmo

raidos metu susidaranèiomis lytinëmis làstelëmis,

jø, kaip ir þymens, daugëja organizmui

augant. Ðie eksperimentiniai darbai

suþadino daugybæ minèiø, kai kuriomis jø

pasidalysime ðiame raðinyje. Pravartu bent

prabëgomis paminëti taikomàjà ðiø tyrimø

dalá, juoba kad ir pats darbas buvo atliekamas

JAV teisingumo organø uþsakymu.

JAV teismø praktikoje uþ itin sunkius nusikaltimus

nuteisiama keliems ðimtams metø

arba 2–3 gyvenimo trukmëms. Tokia teisminë

kolizija truko ilgà laikà, nes nuteistasis

negalëdavo atsëdëti skirto laiko ir mirdavo

anksèiau. Dabar ji iðspræsta: nusikaltëliui

áleidþiama antiDNR þymens ir jis gyvena

kalëjime iki mirties; po to, tiriant naujagimius,

nustatomas atsiradæs þymuo, rodantis,

kad á to naujagimio kûnà inkarnavosi

nusikaltëlio siela kartu su jo antiDNR.

Kadangi laikomasi inkarnacijos visuotinumo

dësnio, sulaukæs pilnametystës toks individas

sodinamas á kalëjimà, remiantis buvusiu

teismo nuosprendþiu. Procedûra pakartojama

tolesnëms kartoms, kol nusikaltëlis-reinkarnatas

atsëdi paskirtà laikà. Tai

gana daþnas atvejis JAV teismø praktikoje.

Europoje tokios teismø praktikos neapraðyta

arba ji yra labai reta.

Tai empirika, fundamentinës idëjos pritaikymas

konkreèioje, teisinëje praktikoje.

Pasaulinëje literatûroje plaèiai nagrinëjamos

fundamentinës inkarnetikos problemos. Manyèiau,

kad ðiame raðinyje pateikiama laisva

(necituojant literatûros) apþvalga bus naudinga

Lietuvos skaitytojams: teologiniai-filosofiniai

apmàstymai atsakant, kas yra tai, kà

ávairios religijos vadina siela, kas inkarnuojasi.

Aptariama Astralinës energijos-antime-


dþiagos DNR ir inkarnuojamos làstelës DNR

sàveika, inkarnacijos visuotinumas ir ágyjami

poþymiai, genetika ir inkarnetika, teisiniø

klausimø teorija ir praktika (turto paveldëjimo

byla) ir kiti svarbûs klausimai.

Sielos raiðka: antimedþiagos ir

làstelës DNR molekuliø sàveika

Ávairûs autoriai, tikëjimai, iðskirtinës dvasinës

bûsenos þmonës skirtingais vardais

vadina tuos paèius reiðkinius, ypaè juos sukelianèias

prieþastis. Todël prieð analizuojant

inkarnacijos reiðkinius bûtø tikslinga suvienodinti

terminus, juoba kad daþniausiai

kalbama apie tà patá. Vartojamos sàvokos

siela, Dievas, dievai, energija, kosmoso

energija, antimedþiaga, angelai, velniai, dvasios

ir ávairios kitos sàvokos bei reiðkiniai

yra vienas ir tas pats Astralinës energijos

raiðkos vyksmas, kurá mes matome, jauèiame

ir suvokiame. Pabrëþtina, mes matome

ir jauèiame tik Astralinës energijos (toliau –

AE) raiðkà, kadangi jos paèios per se negalime

pajausti pagavomis.

Todël net skirtingø religijø esmë yra ta

pati – kalbama apie þmogaus gyvenimo pratæsimà

po mirties ávairiomis formomis. Taèiau

pomirtinis gyvenimas suprantamas,

kaip dabartinio þemiðkojo gyvenimo tàsa,

tad ir ávairios dievybës, angelai, velniai kaip

ir siela yra personifikuoti, tarsi turëtø þmogaus

kûnà ir þmogaus savybes, o þmogus

TEN patekæs yra arba pagiriamas ir skatinamas,

arba baudþiamas. Tai vis primityvus

þmoniø noras suvokti AE, jos atskiras

kamuolines formas kiekviename individe.

Tiesa, AE materialiame kûne yra kartu ir antimedþiagos

formos, kuri turi fizikinæ bûsenà,

kurià galima þymëti ir iðmatuoti. Tad

ðiame raðinyje vartosime bendros sàvokos

trumpinius: astralinæ energijà – AE, antimedþiagos

DNR – antiDNR ir antigenomà

– AE-G; AE ir antiDNR buvimà kûne ar iðëjimà

þymësime AE-S, kur S þymës sielà

mums áprastine tikëjime vartojama prasme.

Gana gerai þinomas làstelës materialus

genetinis aparatas, làstelës dalijimosi

mechanizmas. Kiauðinëlio apvaisinimo

schema taip pat yra neblogai suprasta, bet

tik senosios ,,mechanikos” prasme. Lieka

gana sudëtinga, pavadinkime – ðeimininko

antiDNR-AE ir inkarnuojamos antiDNR-

AE sàveika. Yra þinoma, kad idealiu atveju

kiekvieno þmogaus làstelëse, be materialaus

genomo, yra antiDNR genomas. Jis

yra tiksli materialaus genomo kopija, kol kas

neþinoma, ar antiDNR yra vienos grandinës

ar dvigrandës struktûros. To antigenomo

paskirtis – sustiprinti, nukreipti materialiojo

genomo veiklà. Kadangi vyriðkas ir moteriðkas

viengubas chromosomø rinkinys

iðlieka atskirai visà organizmo gyvenimà ir

tik susidarant lytinëms làstelëms mejozës

metu tam tikru daþnumu ir vieta tapaèios

chromosomos persikryþmina, o kitu metu

tëvo ir motinos chromosomø rinkiniai sàveikauja

tik raiðkos metu. Tas pat vyksta ir

su chromosomø antiDNR-AE. Taèiau nepamirðkime,

kad reinkarnacija vyksta visuose

individuose, todël kiekvieno mûsø genome

yra inkarnavæsis kartu su siela ir kitas antigenomas.

Filosofiná klausimà: “kas mes

esame?” aptarsime vëliau.

Svarbiausia kliûtis, neleidþianti kiekybiðkai

ávertinti abiejø antigenomø sàveikas,

yra ta, kad kol kas nepavyksta juos tyrinëti

làstelëse in vitro. Atrodytø, kad kamieninëse,

ypaè visavertëse, làstelëse, kuriose

jau yra antigenomas, turëtø bûti pastebëti

tokios sàveikos rezultatai. Buvo bandyta

panaudoti antiDNR þymëjimo technikà,

sëkmingai naudojamà teisminëje praktikoje,

taèiau negauta ryðkiø rezultatø. Daug

vilèiø dedama á embrionø tyrimus, kuriuose,

kaip teigia teologai, jau yra siela. Apvaisinimo

biologija yra gana aiðki: tik viena

ið tûkstanèiø sëkleliø prasiskverbia per

apvalkalëlá ir jo chromosomos susimaiðo

su kiauðinëlio chromosomomis.

Palieèiame vienà svariausiø inkarnetikos

klausimø: kada vyksta inkarnacijos aktas?

Atsakymas yra tarsi savaime aiškus –

apvaisinimo metu. Atsitiktiniu pataikymu ir

mechaniðku ásiskverbimu negalima visiðkai

paaiðkinti apvaisinimo fakto ir pasekmiø.

Literatûroje apraðyta, kad lytinëse làstelëse

susikaupia itin gausus AE kiekis, kartu

reikia nepamirðti, kad visatos AE persmelkia

visus kûnus ir su AE-S yra bendris.

Sëkleliø AE ir AE-S srautai apgaubia

kiauðinëlá ir viena sëklelë kartu su AE-AE-

S ásiskverbia á kiauðinëlá. Neatmetama galimybë,

kad sëklelës ir kiauðinëlio AE-AE-

S susilieja dar prieð fizikiná sëklelës ásiskverbimà.

Taip yra tikrinamas abiejø AE atitikimas

ir pasirenkama viena ið dviejø sëklelës

tipø. Tai turint mintyje yra pagrástas siûlymas

sudaryti sàlygas kiauðinëliui pasirinkti

sëklelæ ið ávairiø vyrø sëkleliø miðinio.

Tai – inkarnacijos vyksmas.

Buvo atlikti kryþminiai bandymai: prieð

suliejimà buvo paþymëtos epsilon-pi junginiu

sëklelës, o kitame bandyme – tik

kiauðinëliai. Pirmuoju atveju savitoji spinduliuotë

parodë, kad kartu su sëklelës genomu

á kiauðinëlá áëjo ir jos þymëta antiDNR.

Abiem atvejais kiauðinëliui dalijantis

suminis spinduliuotës kiekis didëjo proporcingai

làsteliø skaièiui. Ðie bandymai

buvo derinami su apvaisinimu in vitro tam,

kad galima bûtø parinkti ir perkelti tinkamà

làsteliø gumulëlá á gimdà ir iðauginti

naujà þmogø. Sunaikinus nepanaudotà

làsteliø gumulëlá, þymëtoji antiDNR dingsta,

taèiau gumulëlius laikant skystame azote

antiDNR iðlieka. Kyla natûralus kausimas

– ar tokiame gumulëlyje jau yra siela

ir ar ji, sunaikinus nepanaudotà gumulëlá,

kartu su antigenomu inkarnuojasi á kità apvaisinamà

kiauðinëlá? Taip pat jam artimi

procedûriniai klausimai – kas vyksta persileidimø

ar abortø atvejais. Manyèiau, kad

á juos bus atsakyta, kai bus iðspræsti ðie

fundamentiniai inkarnetikos klausimai.

Ar sielai-antigenomui-AE bûti reikalinga

kritinë kûno (làsteliø) masë? Ar embrioninës

raidos metu susidarantis kûnas turi sielà ir

ar ji gali reinkarnuotis embrionui þuvus? Genomo–antigenomo–sielos

santykiø klausimai

dar bus aptariami raðinio pabaigoje.

Genomo raiška ir antigenomo- AE -

sielos poveikis

AntiDNR ir DNR sàveikos molekuliniai

mechanizmai dar nëra tiksliai þinomi. Yra

duomenø, kad antiDNR veikia nukleotidø

atomus, iðkreipdama jø elektronø debesëlius,

ir taip gali turëti átakos genomo raiðkai,

tai yra gali sukelti savaimines mutacijas.

Pirminiai duomenys rodo, kad realus

poveikis vyksta DNR dvigubëjimo metu:

atsiskyrus DNR grandinëms likæ laisvi vandeniliniai

ryðiai gali bûti paveikti kitos antiDNR

ir antroji grandinë bus sintetinama

su vieno nukleotido arba iðtisos atkarpos

klaida. Tai pasireikð individe pakitusiu, tai

yra inkarnuotos antiDNR poþymiu arba savybe.

Tokia sàveika pasireiðkia jau prieð

pirmàjá apvaisinto kiauðinëlio dalijimàsi.

Inkarnatø tyrimai rodo, kad inkarnuota

antiDNR labiausiai pasireiðkia pakitimais

mentalinëáe srityje – atmintis, màstymo savybës,

polinkiai. Nors yra apraðytas atvejis,

kai inkarnate iðaugo apgamas toks pat ir toje

pat vietoje, kaip ir buvusiame individe. O

tai rodo inkarnacijos metu persidavus ðià savybæ

vadinamojoje somatinëje genomo srityje.

Ið tiesø tokie antiDNR ir DNR apsikeitimai

vyksta daug daþniau, bet jie nepastebimi.

Þmoniø genomai yra labai panaðûs, galima

sakyti, tapatûs, skiriasi tik negausiais poþymiais,

daþniausiai nulemtais genø grupiø

ir jø tarpusavio sàveikø. Tad ávykæs apsikeitimas

nëra pastebimas. Individo savitumà lemia

jau minëtoji mentalinë sritis. Ðioje srityje

pasikeitimai yra labiausiai pastebimi – individas

nukrypsta nuo áprastiniø normø, mo-

kymo, þiniø ir atminties (apraðymas vietø, ávy-

\

kiø, “déja vu”, þmoniø, kalbëjimas svetimomis

kalbomis ir panaðûs gausiai registruoti

faktai). Literatûroje apraðytas, vadinkime, dalinës

inkarnacijos reiðkinys, kai su persodinta

ðirdimi persidavë donoro polinkiai ir pomëgiai.

Ryðkus pavyzdys yra vadinamieji

indigo vaikai. Jø màstymo savybës rodo þymià

inkarnavusio antigenomo – sielos átakà.

(Irena Stulpinienë ,,Naujos sàmonës vaikai”,

Dialogas, Nr. 44-45, 2006).

Eksperimentinës molekulinës inkarnetikos

nesëkmës atliekant bandymus kamieniniø

làsteliø kultûroje paremia mintá,

jog antigenomo ir genomo sàveikos vyksmams

tirti dar nerasta tinkamo metodo.

Tai, kaip matëme, gali vykti ir apvaisinant

mëgintuvëlyje. Nesëkmës prieþastis, kad

Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 9 15


AE-S, kartu ir AntiG yra apvaisintame kiauðinëlyje

ir embrione, bet nëra kamieninëse

làstelëse, auginamose kultûroje, todël

ðiø làsteliø naudojimas gydymui negali turëti

dvasinio poveikio, sukelti reiðkiniø, kurie

matomi inkarnatuose. Kas ávyksta làstelëse

auginant jas kultûroje, nëra iðtirta.

Kas yra inkarnatas? Teisinë kolizija

JAV teisë, remdamasi þymëtosios antiDNR

tyrimais, nustato nuteistojo sielos inkarnacijos

faktà ir inkarnatas tæsia paskirtà

bausmæ. Tai teisinë praktika. (Apie tai

buvo kalbëta raðinio pradþioje.) Lieka dar

keletas ne visai atsakytø klausimø.

Vienas jø – inkarnato individo tapatybës

árodymas ir dokumentacija. Sunkiai sprendþiama

tëvø ir inkarnavusios sielos – antigenomo

átaka naujam individui – inkarnatui.

Kitaip tariant, kam atiduoti pirmenybæ

– ar tradicinei biologijai, ar tikrajai inkarnato

bûsenai? Áprasta, jog pavardë ir dokumentai

iðduodami pagal esamus fiziniusbiologinius

tëvus. Inkarnacijos bûsena daþniausiai

nepastebima, o pasireiðkianèios

psichikos savybës laikomos individualumo

raiðka. Be to, kada pradeda ryðkëti individo

ypatingos neáprastos savybës, bûna praëjæ

daug metø ir inkarnavusios sielos buvæs

kûnas-individas daþniausiai bûna neþinomas.

Tiesa, yra atvejø, kai inkarnatas pasako,

kieno siela-antigenomas inkarnavosi

á jo kûnà – tai Sai Baba (tokio paties lygmens

dievybës antroji inkarnacija) ir Dalai

Lama XIV (buvusiø Tibeto ðventøjø vienuoliø

keturioliktoji inkarnacija). Inkarnato gyvenimas

yra toks, kaip ir kitø tuo metu gyvenanèiø,

jei nevyksta iðskirtiniai ávykiai.

Apie nuteistojo inkarnacijos pasekmes jau

kalbëjome. Tai, þinoma, biologiniams tëvams

bûna didþiulis smûgis. Kitais atvejais

biologiniai tëvai tegali dþiaugtis.

Ypaè ásimintina ir dar galutinai neiðspræsta

byla. Joje kaþkoks 22 metø Dþordþas

Makrejus ið JAV Ðiaurës Karolinos

Pinktauno miestelio padavë á teismà Abramà

Finkelmacherá, reikalaudamas atiduoti

dalá turto. Reikalavimo pagrindas

toks: prieð 22 metus automobilio katastrofoje

þuvo Ðeridonas Sinklermanas, sëkmingas

nekilnojamojo turto verslininkas;

þmona þuvo kartu, vaikø ir artimø giminiø

neturëjo, tad jo turtà perëmë treèios eilës

pusbrolis Abramas Finkelmacheris, jis perimtà

verslà plëtë ir dar labiau praturtëjo.

Ieðkovas – Dþordþas Makrejus teigë esàs

Ðeridono Sinklermano inkarnatas – þuvusiojo

autoavarijoje siela ásikûnijo á tuo metu

pradedamà Dþordþà. Aiðku, jokiø inkarnacijos

dokumentiniø árodymø nebuvo.

Vienintelis inkarnacijos árodymas – labai

tikslus Ðeridono gyvenimo atpasakojimas,

verslo reikalai iki þûties. Svarbiausias argumentas

– buvusios meiluþës ir jø adresai.

Teismas iðkvietë tas, kurias pavyko ras-

16 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 9

ti, ir jos patvirtino buvusius meilës ryðius.

Inkarnatas reikalavo gràþinti iki þûties turëtà

turtà, ávertintà 38 milijonais doleriø. Kol

kas byla nebaigta.

Teismas pateko á dviprasmiðkà padëtá:

jei pripaþins inkarnato teisumà, tai gali sukelti

panaðiø bylø bangà, jei nepripaþins –

teks árodyti, kad reinkarnacija nevyksta. O

tai paneigus, reikðtø paneigti Ðventosios

Dvasios inkarnacijos ir kartu Jëzaus pradëjimo

Marijos ásèiose faktà. Nuteistøjø atveju

buvo galima reinkarnacijà árodyti fizikiniais

duomenimis (epsilon-pi þymuo), o

aptariamos bylos atveju árodomas tik mentalinis-dvasinis

tapatumas. Daugybë apraðytø,

spaudoje skelbiamø per 200 reinkarnacijos

atvejø, þodiniø patvirtinimø ir svarbiausia

Dalai Lamos XIV ir Sai Babos II reinkarnacija

grindþia reinkarnacijos faktà, ir

to turëtø pakakti ir teisminei praktikai.

Ávadas á inkarnetikos teorijà

Inkarnacija yra faktas, árodytas fizikiniais

ir verbaliniais duomenimis. Belieka filosofiniai

ir teologiniai, astrofizikiniai ir genetiniai

klausimai. Kodël yra reinkarnacija? Ar tai

tikimybinis reiðkinys, ar universalus antimedþiagos

– dvasinis dësnis, kaip gravitacija.

Ar antimedþiagos genomas ir siela yra tapatûs

ar skirtingi reiðkiniai (negalima sakyti

– objektai)? Koks ðiø dviejø reiðkiniø santykis

su astraline energija, ar tai yra bendris?

Svarbiausios astralinës energijos savybës

buvo apraðytos kontroversiniame straipsnyje,

kuriame autorius epiloge neigë pats

save (J.Rubikas ,,Astroenergologija – naujojo

tikëjimo mokslas”, Naujoji Romuva,

Nr.3, p.60-69, 2006). Jame lauko, laiko, materializacijos

ir kiti klausimai yra gana gerai

nuðviesti. Kai kurie autoriai virðiausia energijos

forma laiko Ugnies energijà (Irena Stulpinienë,

asmeninis praneðimas E-laiðku).

Trumpai nušviesime inkarnetikos teorijà.

Reikia pakartoti pradþios klausimà: Kas

aš esu, ar tas, kuris buvo, ar tas, kuris bus?

Kiek manyje yra manæs, kiek to, kuris buvo,

ir to, kuris bus? Kiek kartø að buvau?

Tai hamletiðki klausimai. Atsakymas glûdi

kitame esmës klausime: koks yra Astralinës

energijos ir Tamsiosios energijos santykis

su individu? Atrodytø, jog visa Þmonija,

visa Gamta, visa Þemë apgaubta, persmelkta

ðiø abiejø energijø, kaip ir visa Visata.

Tik ar ðios abi energijos nëra ta pati

Astralinë energija, tik jos sûkurinë sankaupa

mûsø astronomø pamatyta ir apskaièiuota

( Ch.J. Conselice “The Universe’s

Invisible Hand” Sci.Amer. 296(2):25,2007).

Tai bene pirmas astralinës energijos ávertinimas

ðiandieniais fizikiniais metodais po

Einðteino garsiosios lygties iðvestinës

m=E/c2 , leidusios suprasti materializacijos

reiðkiná. (Apie tai raðyta minëtame

straipsnyje – J.R.,NR, Nr.3,2006.)

Antimedþiagos atradimas ir tai, kad ji yra

kaip antigenomas þmoguje (taip pat ir visuose

gyvuose organizmuose) ir jà – antiDNR

galima paþymëti daugiau energetiniu, nei fizikiniu

þymeniu epsilon-pi, kelia mintá, kad

antimedþiaga yra astralinës energijos forma,

gebanti keistis pagal medþiagos, su kuria

yra sàveikoje, struktûrà ir jà keisti. Tad esminis

postulatas bûtø: siela – astralinë energija

– tamsioji energija – antimedþiaga yra tapatûs,

yra bendris, atspindintis (labiau) vienas

ar kitas astralinës energijos savybes.

Individas (ar þmogus, ar gyvûnas) yra

tarsi dvilypis – vienas jo savybes lemia biologinis

genomas ir reguliuoja atranka, kitos

savybës yra nematerialios dvasinës prigimties,

kurias lemia kartu su AE-S inkarnavæsis

antigenomas. Siela-AE-antigenomas

yra savarankiðki, tepriklausantys nuo

kûno tik tiek, kiek pasireiðkia kaip gyvybë

matoma, suvokiama forma. Jie ir lemia medþiaginio

individo dvasinius poreikius. Tai

savotiškas paradoksas, nes tikrasis individas

ir yra toji AE visumos dalis. (Neapsieinama

be savotiðkø terminø logikos nesklandumø,

norëdami abstrakèios AE sàvokà priartinti

prie mûsø áprasto religinio supratimo.)

Visumos ir dalies klausimas, viena vertus,

jau tarsi atsakytas, antra vertus – nëra

visai suprasta individuali atskirtis. Jau buvo

kalbëta apie AE-sielos (AE-S) santyká su

materialiu individu: AE-S inkarnuodamasi

atsineða savo savybiø, kurios susimaiðo su

inkarnuojamojo AE-S ir toks mišinys sudaro

naujojo individo asmenybæ. Atskirtis lemia

individualaus vieneto apibrëþimà: AE-

S kiekviename individe daugëja augant ir

tas AE-S kiekis, patekæs inkarnacijos metu

á apvaisinamà kiauðinëlá, nëra absoliutus –

tai ir yra AE-S savybë daugëti ar maþëti pasiliekant

tokia paèia. Jei individo AE-S yra

tëkmës dalis, kaip pasemtas upës vanduo,

tai jis yra tarsi baigtinis dydis. Kokia yra suminë

iðraiðka? Jei inkarnacija vyksta visuotinai

ir nuolat, tai rodytø, kad yra tam tikras

gyvybës AE-S fondas ir jo viduje vyksta AEantiDNR-antigenomø-sielø

bendrio, tarsi

vienetø atskirèiø, apykaita. Ðalia to, kintant

individø kiekiui, vyksta visatos AE atskirèiø

radimasis de novo. Yra pastebëjimø, kad

po mirties siela, tai yra AE-antigenomas, kurá

laikà gali bûti buvusio kûno aplinkoje ir tai

gali jausti mirusiojo artimieji.

Ðá teiginá paremia duomenys apie kitas

esanèias atskirtines AE-S formas. Aukðèiausia

– tai Dievas, þemiau – angelai, taip

pat ir jø prieðingybë – velniai. Ir vieni, ir kiti,

kaip vienetai, turi savo hierarchinæ organizacijà

ir pagal tai veiklos pobûdá ir poveikio

þmogui stiprumà. “Gerosios AE” – angelø

poveikis – ðventumas, ypatingø gerø savybiø

individas, prieðingos – “blogosios AE”

poveikis – stipraus poligloto velnio apsëdimai

(apie tai teologijos mokslø daktaras Arnoldas

Valkauskas TV laidoje). Þmogaus

sàmonëje ir vieni, ir kiti apibendrintai su-


vokiami, kaip gëris ir blogis. Jie nëra tas

pat, kas AE-S, nors jie yra taip pat AE forma,

tik mûsø tikëjimuose apraðomi, tarsi bûtø

dvasinës asmenybës, primenanèios þemiðkàsias.

Þmogaus ribotas visatos AE suvokimas

leido sukurti transcendencijos sàvokà,

á kurià þmogus perkelia visus neatsakomus

klausimus. Transcendencijai suteikiamos

gana þemiðkos formos – religijos,

kuriø kiekviena turi savità AE suvokimà.

Mums svarbus þmogaus – gyvybës –

AE-S santykis. Kalbama apie Þmogø, bet AE

davë pradþià VISAI gyvybei. Evoliucija rodo,

kad dabartinës gyvybës formos, taip pat

ir þmogus, radosi nuoseklios kûno kaitos keliu,

dël pasikeitimø genomo DNR, pakitusio

individo prisitaikymo prie aplinkos sàlygø ir

atrankos. Belieka nustatyti pirmumà: ar AE-

S evoliucionavo kartu su materialiu kûnu, ar

kûno kaita vyko pagal AE-S planà.

Pirmieji gyvybës þingsniai – cheminiø

struktûrø susidarymas, kurios sugebëjo

daugintis. Ðtai èia ir yra gyvybës raktas –

vis vitalis. Svarbiausia gyvybëje yra dauginimosi

informacija DNR. Materialiosios gyvybës

raktas – dauginimosi informacija dauginasi,

kad daugintøsi dauginimosi informacija.

Tai yra AE-S pasireiškimas. Kiekviena

gyvybës forma pasisemia ar jai duodama

tiek AE-S, kiek jai reikia ðiam raktui – dësniui

ágyvendinti gyvenamoje aplinkoje.

Teoriðkai galime manyti, jog inkarnacija

ið aukðtesnës á þemesnës organizacijos

AE-S bûsenà yra galima, bet ið þemesnës á

aukðtesnæ – abejotina.

Šiandien dar neturime aiškios materialaus

molekulinio mechanizmo schemos,

kaip vyksta AE-S komplekso (kaip aukðèiau

raðyta AE-S – tai sàvokø Astralinë Energija,

antimedþiaga, antiDNR, antigenomas ir siela

kompleksas, bendris) poveikis ir raiška

inkarnate. Antigenomo kaip AE poveikis nëra

tik materialaus genomo veiklos kartojimas

ar taisymas. Inkarnacijos metu perduodamos

mentalinës savybës – atmintis, màstymas,

þinios ir kita. Tai ir yra esminis skirtumas

tarp materialaus genomo paveldëjimo

dësningumø (ágyti poþymiai nëra paveldimi)

ir AE-S inkarnacijos perduodamos dvasinës

informacijos (jei galima pavartoti informacijos

terminà). Daugybë faktiniø duomenø,

pavyzdþiui, neseniai þiniasklaidoje

apraðytas berniukas, gyvenàs antrà gyvenimà,

rodo, kad tokia mentalinë informacija

inkarnacijos metu yra perduodama. Tik

ar visais (inkarnacija yra visuotinë) atvejais

individas suvokia skirtumà tarp savo ir gautos

mentalinës informacijos? Individualybë

– daugialaipsnës inkarnacijos pasekmë, tarsi

inkarnacijø mozaika.

Ar lemta mums savo ribota materialia

smegenø veikla suvokti inkarnacijos esmæ?

Net minties gimimas mums yra paslaptis.

Tad vietoje grieþtos tikslios iðvados

kartojame klausimà: kiek manyje yra manæs,

kiek to, kuris buvo, ir to, kuris bus?

Sereikiðkiø parko

pirmajai teniso aikðtelei –

Dr. Vincentas KORKUTIS

Vilniaus miesto Sereikiðkiø priemiestyje

jau XVIII a. pabaigoje veðëjo Vilniaus

universiteto Botanikos sodas ir buvo

ásteigta laboratorija. Sodà ákûrë prof. Þanas

Emanuelis Þiliberas 1781 metais. Jo

pradþia buvo profesoriaus árengtas ðiltnamis

Pilies g. namo Nr.22 kieme. 1784

m. Universiteto Gamtos istorijos katedrai

vadovavusio prof. Georgo Adamo

Forsterio rûpesèiu Sereikiðkiø apylinkëje

1787 m. Universiteto sodui buvo nupirktas

þemës sklypas. Á ðá sklypà buvo

persodinami ávairiausi augalai ið Universiteto

ðiltnamiø. Pleèiamo sodo darbams

kruopðèiai vadovavo prof. Stanislovas

Bonifacas Jundzilas.

Universiteto botanikos sodas labai

greitai tapo þinomas visoje Europoje.

Šioje nepakartojamo gamtos groþio

oazëje, kur srauni Vilnia neða savo vandenis

á Nerá, o jà supa Gedimino ir Trijø

kryþiø kalnai, nuo seniausiø laikø Vilniaus

miestelënai, pabëgæ nuo miesto

triukðmo, mëgo ilsëtis su ðeimomis. Istoriniai

ðaltiniai teigia, jog jau XV a. èia

buvo uþveistas Bernardinø vienuolyno

sodas, taèiau po 1863 m. sukilimo Lietuvoje

Bernardinø vienuolynas 1864 m.

buvo uþdarytas.

1907 m. pavasará ðalia Sereikiðkiø

parke esanèios Botanikos laboratorijos

pastato Medicinos ir chirurgijos akademijos

Lietuviø mokslo draugijos studentai,

vadovaujami prancûzo Botanikos

laboratorijos chemiko Þako Bodueno

de Kurtenë, leidus vadovybei, ásirengë

pirmàjà teniso aikðtelæ (dabar tai Sereikiðkiø

parko aikðtelë Nr.5) ir pradëjo

mokyti studentus ðio ádomaus ir vis labiau

populiarëjanèio þaidimo. 1908 m.

pavasará teniso aikðtelë buvo árengta

profesûros namo kieme (dabar Pilies

g. Nr.20), kurioje þaista iki 1964 metø.

Daugëjant studentø, norinèiø þaisti tenisà,

1908 m. pavasará Þako Bodueno

de Kurtenë rûpesèiu šalia pirmosios teniso

aikðtelës buvo árengta ir antroji (dabar

tai Sereikiðkiø parko aikðtelë Nr.6).

Bûtina prisiminti, jog pati pirmoji cementinë

aikðtelë buvo árengta 1900 m.

Astravo dvare, kai grafas Feliksas Tiðkevièius

sugráþo ið Paryþiuje vykusiø II

Olimpiniø þaidyniø, kuriose vyrø ir moterø

teniso varþybos sukëlë didelá þiûrovø

susidomëjimà. 1902 m. grafas

F.Tiðkevièius baigiamø statyti Palangos

100 metø

rûmø vidiniame kieme pageidavo árengti

dvi teniso aikðteles. Sekdamas grafo

pavyzdþiu, Plungës grafas Mykolas

Oginskis 1902 m. ðalia rûmø árengë teniso

aikðtelæ, kuri veikë iki 1940 metø.

Daugelyje Europos valstybiø, sekant

Anglijos pavyzdþiu, miestø parkuose

bei poilsio zonose imta statyti launteniso

aikðteles ir futbolo aikðtynus.

1907–1908 m. laikotarpiu Lietuvos teritorijoje

veikusiuose kurortuose – Druskininkuose,

Birðtone, Palangoje ir Senosios

Varënos dþiovininkø sanatorijoje

– buvo pastatytos teniso aikðtelës,

kuriose ligoniai, be gimnastikos, buvo

mokomi þaisti tenisà.

Teniso sporto populiarumas nepaprastai

greitai augo visame pasaulyje,

bet šiuolaikinio teniso pradþia laikomi

1875 m., kai Anglijos populiarus kriketo

klubas „Merilibon“, esantis Vimbldono

miestelyje netoli Londono, išspausdino

laun-teniso þaidimo papildytas taisykles,

kurias 1874 m. buvo uþpatentavæs

majoras V.Vinkfildas.

Pirmasis Vimbldono laun-teniso turnyras

ávyko 1877 m. birþelio 9 dienà. Turnyre

dalyvavo 22 pajëgiausi vyrai, o finaliniame

susitikime pajëgesnis uþ visus buvo

judrusis anglas Spenseris V.Goras, palyginti

lengvai áveikæs savo tëvynainá

V.C.Marðalà rezultatu 6:1, 6:2, 6:4.

Po Pirmojo pasaulinio karo ið daugelio

ðaliø pradëjo gráþti á tëvynæ kaþkada

emigravæ paþangûs lietuviai, kurie

pamaþële ëmësi ir sporto organizavimo.

Ið Rusijos sugráþæ broliai V. ir K.Dineikos,

S.Garbaèiauskas, E.Kubiliûnaitë,

P.Oleka, V.Petrauskas, J.Jankauskas,

P.Sliþys, S.Darius, V.Þadeika, A.Jurgelionis

ir daugelis kitø bei vietiniai mokyklø

mokytojai M.Grigonis, V.Motuza

ir kiti ëmë propaguoti sportà.

1919 m. geguþës 18 d. laikoma Lietuvos

sportinio gyvenimo pradþia, nes

tà dienà buvo ákurta Lietuvos sporto sàjunga

(LSS). Ði organizacija jau liepos

13 d. surengë Kaune pirmàjà sporto

ðventæ, kurioje þiûrovai galëjo stebëti

lengvosios ir sunkiosios atletikos pasirodymus,

gimnastø atliekamus grupinius

pratimus, o dienai baigiantis buvo

suþaisti parodomieji teniso þaidimai.

Lietuvos teniso sàjunga 1934 m. bu-

Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 9 17


vo priimta á ITF tikruosius narius. Taèiau

Antrasis pasaulinis karas nutraukë sportiná

sàjûdá visoje Europoje ir iðblaðkë

sportininkus.

Po karo 1946 m. Sereikiðkiø parke

buvusios 4 teniso aikðtelës entuziastø

J.Purelio, Z.Pranculio, J.Tornau, A.Ulpio

ir kitø buvo suremontuotos, o 1952–

Þaidþia prancûzas Nicolas Coutelot

1954 m. trenerio J.Purelio rûpesèiu bei

remiant „Þalgiriui“ ir miesto savivaldybei

iðplëstos iki ðiø dienø 12 aikðteliø.

1991 m. Latvijos, Lietuvos teniso sàjungas

bei Estijos teniso asociacijà aplankë

ITF atstovai, norëdami susipaþinti

su teniso padëtimi respublikose bei

esamomis bazëmis, o iðvykdami paþadëjo

visokeriopà paramà ir pagalbà.

1991 m. liepos 28 – rugpjûèio 4 d. Kauno,

Palangos, Klaipëdos ir Ðiauliø teniso

aikðtynuose vyko IV Pasaulio lietuviø sporto

þaidyniø teniso varþybos. Jose dalyvavo

daug tenisininkø ið Amerikos, Australijos,

Kanados, Vokietijos, Rusijos, Latvijos

ir Lietuvos. Tai buvo nepakartojama sporto

ðventë, pademonstravusi viso pasaulio

lietuviø vienybæ. Nepriklausomybës

metais (1993 m.) vël atkurtos Lietuvos

Respublikos Prezidento teniso taurës varþybos,

kuriose dalyvavo nemaþas bûrys

uþsienio tenisininkø, taèiau Prezidento

tauræ visø dþiaugsmui iðkovojo lietuvis Rolandas

Muraðka. 1993 m. Sereikiðkiø aikðtyne

buvo árengtos dvi dirbtinës dangos

vaikiðkø matmenø aikðtelës, o dvi asfaltinës

padengtos dirbtine kilimine danga.

Taigi Sereikiðkiø parke dabar veikia 12 teniso

aikðteliø su þiûrovams árengtu patogiu

antro aukðto paviljonu.

1999 m. LT sàjunga paminëjo Lietuvos

teniso 80-metá. Ta proga Vilniuje buvo

surengtas teniso turnyras bei ðventë,

kurioje dalyvavo Lietuvos teniso legenda

– 16 kartø Lietuvos moterø teniso

èempionë Verutë Ðèiukauskaitë, at-

18 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 9

vykusi ið JAV. Lietuvos teniso visuomenæ

nudþiugino 1992 m. uþbaigtos statyti

4 dengtos teniso aikðtelës Ðiauliuose

su gyvenamaisiais kambariais tenisininkams

ðalia jau buvusio teniso aikðtyno

Gardino gatvëje.

Teniso entuziastø dëka atsirado „Teniso

pasaulio“ 8 dengtos aikðtelës. Jose

randa prieglobstá jaunieji tenisininkai

ir jø tëveliai. Tikimasi, jog ðalia teniso

centro atsiras aikðtelës su patogesne

danga ir stacionariu stogu.

Pastaraisiais metais Lietuvos tenisininkai

Rièardas Berankis, Lina Stanèiûtë, Gvidas

Sabeckis ir kiti perspektyviausi respublikos

þaidëjai dalyvauja ávairiuose Pabaltijo

ir Europos ðaliø teniso turnyruose,

pasiekdami pergales renka taðkus Pasaulinës

teniso kvalifikacijos reitinguose. Reikia

tikëtis, jog jau sulaukëme buvusio iðkilaus

lietuviø kilmës tenisininko – „Lietuvos

liûto“, pasaulio teniso þvaigþdës Vito

Gerulaièio ápëdinio, kuris jau ðiais metais

Vimbldone pasiekë pusfinalá. Já jau nusiþiûrëjo

ðiuolaikinio pasaulio teniso þvaigþdë

ðveicaras R. Federeris ir maloniai nustebindamas

pakvietë Rièardà treniruotis

á Dubajø. „Rièardas Berankis – tikrai kuklus

ir nepaprastai darbštus jaunuolis“, –

sako jau 7 metus já treniruojantis R. Balþekas.

Pats Rièardas labai stengiasi kovodamas

ir rungtyniaudamas. Niujorke,

prestiþiðkame teniso turnyre áveikæs visus

varþovus, jis iðkovojo nugalëtojo vardà!

Tai labai svarbi pergalë!

Todël nepaprastai svarbu ateinanèioms

kartoms iðsaugoti Sereikiðkiø parke

esantá teniso aikðtynà, kurio pirmajai

aikðtelei jau suëjo 100 metø. Jame savo

meistriðkumà demonstravo legendinë

Lietuvos tenisininkë Verutë Ðèiukauskaitë,

Vytautas Gerulaitis, Feliksas Giedrys,

A.Kuprevièius, o pokario metais

Jadvyga Ðèiukauskaitë, Jonas Anilionis

ir kiti. O ðtai 100-øjø metiniø proga vykstanèiose

Lietuvos Prezidento teniso taurës

ir Vito Gerulaièio atminimo taurës

varþybose nugalëtojo vardà iðkovojo

Prancûzijos atstovas Nicolas Coutelot,

kuris dþiaugësi, kai suþinojo, jog jo tautietis

prieð 100 metø skatino studentus

þaisti tenisà ir aktyviai prisidëjo prie pirmosios

teniso aikðtelës árengimo Vilniaus

Sereikiðkiø parke!

„Ðiame aikðtyne turbût nuo seno tvyro

puiki dalyviø nuotaika, nes ðalia sruvenantys

Vilnios vandenys ir supantys

kalnai apsaugo nuo vëjo, sukuria nenusakomai

jaukià bei ramià aplinkà“, – sakë

abiejø turnyrø nugalëtojas Prancûzijos

tenisininkas Nicolas Coutelot, kuris,

Lietuvos Prezidento taurës finale permainingoje

kovoje nugalëjæs lietuvaitá

Gvidà Sabecká, dëkojo teniso mëgëjams

uþ ðiltà ir svetingà priëmimà.

Prof. Libertas KLIMKA

Nuo Menininkø kalnelio Antakalnio kapinëse,

kuris amþinam poilsiui priglaudë

áþymià lietuviø grafikæ, valstybinës premijos

laureatæ Albinà Makûnaitæ (1926-

04-01 – 2001-05-26), miðku visai netoli ir

Ðilo gatvë. Tad netoli ir iki Krikðtopaièiø

namø, kuriuose dailininkë uþaugino sûnø

Kastytá, dukrà Skaidrà, anûkëlius. Ten

sukurta ir tiek reikðmingø mûsø kultûrai

meno darbø. Daþnai tuo miško takeliu aplankyti

kapo ateina namiškiai. O mintimis

– turbût dar daþniau... Tø nuolatiniø sugráþimø

á bûtàjá laikà iðdava – neseniai ið

spaudos pasirodþiusi profesoriaus Juozo

Algimanto Krikðtopaièio monografija

Albina Makûnaitë. Dramatinë dailës poetika.

Ið jos tekstø dar geriau atsiskleidþia

mûsø kultûros netekties gelmë...

Monografijos struktûra originali, neáprasta.

Pirmàjá skyriø Ið þemës kylanti galia

pradeda dailininkës brolio Kazimiero

Makûno mieli vaikystës prisiminimai ið

gimtojo Padainupio kaimo (Kauno raj.).

Èia tilpo ir Auðros Sluckaitës áþvalgos apie

dailininkës talento prigimtá, iðsakytos respublikinës

premijos suteikimo 1966 m.

proga. O kritikas Jonas Umbrasas ta paèia

proga átikinamai parodë dailininkës darbø

sàsajas su liaudies menu. Prie ðiø

straipsniø pritiko ir paèios Albinos Makûnaitës

þurnalistams ávairiais metais iðtartos

mintys apie savo kûrybà. Nors santûrios

prigimties dailininkë ir ne itin mëgo

komentuoti savo darbus, visa pasakydama

rëþtuku. Tad jau monografijos pradþioje

atskleista labai svarbi A.Makûnaitës kûrybos

ypatybë – jos lietuviðka pasaulëjauta,

ásigilinimas á mitines tautos dainø ir pasakø

erdves. Kaip tai buvo svarbu gûdþiu

sovietmeèiu! Kai net meilæ tëvynei tekdavo

iðsakyti metaforiðka meno kalba …

Antras skyrius Dailininkës credo, ákûnytas

vaizdø poetikoje – kultûrinës antropologijos

metodais J.A.Krikðtopaièio

Faina Ranevskaja

Faina Ranevskaja (1896–1984) –

garsi rusø aktorë, galëjusi viena atstoti

visà trupæ, filosofë su papirosu lûpose,

skandalinga asmenybë, sarkastiðka

dama, kalbanti storu balsu, labai vieniša

ir paþeidþiama siela.

Gyvenimas – tai uþdelstas ðuolis ið

gimdos á kapà.

*

– Þinote, – prisiminë praëjus pusei amþiaus

Ranevskaja, – kada að pamaèiau


Knyga apie neeiliná

dailininkës

talentà

A.Makûnaitës kûrybos analizë. Kaip etapinius

kûrybiniame kelyje profesorius iðskyrë

grafikos ciklus Rugio daina (1959),

Lino daina (1960), Þalèio pasaka (1962),

Justino Marcinkevièiaus poemos Baladë

apie Ievà iliustracijas (1965), triptikà Knygneðiø

Lietuva (1980) ir estampus Devyni

broliai (1988). Skyriaus pabaigoje – analitiðkas

þvilgsnis á dailininkës kûrybos visumà.

A.Makûnaitës kûrybinës veiklos rezultatai

tikrai áspûdingi: 78 jos iliustruotos knygos,

126 periodinëje spaudoje paskelbtos

iliustracijos. Taigi labai pagrásta

J.A.Krikðtopaièio iðvada: A.Makûnaitës indëlis

á mûsø knygos menà yra ypatingas

ir labai svarus. Ji buvo pirmose gretose

tø, kurie, lauþydami sovietinës knygos

stereotipus, atvërë naujà lietuviðkos knygos

meno raidos puslapá. Ðie dràsûs kûrybiniai

proverþiai, turëjæ áspûdingà vaizdø

kalbos poveikio galià, rëmësi tiek liaudiškosios

grafikos klodais, tiek prieðkario

dailës tradicijomis. Ðio skyriaus tekstas

patraukia emocionalumu, raiðkiu þodþiu,netikëtomismetaforomis.Pripaþinkime,

reta skaityti

moksliná

kultûrolo-

tà pliká ant ðarvuoèio, supratau: mûsø laukia

dideli nemalonumai.

*

– Vakar buvau teatre, – pasakoja Ranevskaja,

– aktoriai taip blogai vaidino,

ypaè Dezdemona, o kai Otelas jà smaugë,

tai þiûrovai labai ilgai jam plojo.

*

Draugë pasakoja:

– Vakar buvau sveèiuose pas N. Ir dainavau

jiems dvi valandas…

Ranevskaja nutraukë jà:

– Taip jiems ir reikia. Ir aš jø nemëgstu.

A. MAKÛNAITËS

giná tekstà, kur mintis bûtø iðsakyta ne tarptautiniø

terminø srautu. Metodologiškai autorius

sàþiningai seka savo nusibrëþta

maksima: kiekvieno kûrinio suvokimas,

mëginimas já paaiðkinti yra nepakartojamas

individo raiðkos aktas, kurio turinys

priklauso ir nuo paties autoriaus, ir nuo sukauptos

interpretuotojo patirties, intelektiniø

jo galiø. Tad profesorius suteikia aptariamiems

kûriniams itin graþø ir ádomø panoraminá

kontekstà, kylantá tiek ið puikaus

sukûrimo aplinkybiø þinojimo, tiek ið gi-

*

– Ðiandien uþmuðiau penkias muses,

– pasakë Ranevskaja. – Du patinus ir tris

pateles.

– O kaip jûs nustatët?

– Dvi tupëjo ant alaus butelio, o trys

ant veidrodþio.

*

– Arba að senstu ir kvailëju, arba ðiandieninis

jaunimas á niekà nepanaðus, –

guodësi Ranevskaja. – Anksèiau að neþinojau,

kaip atsakyti á jø klausimus, o dabar

nesuprantu, ko jie klausia.

*

lios kultûros ir mokslo filosofo patirties.

Kitas monografijos skyrius Tarp kasdienybës

ir kûrybos aukðtumø ádomus

neformalia kultûrinio gyvenimo kronika,

apimanèia nemaþà laiko tarpsná. Èia vaizdingai

papasakota apie dailininkës kûrybai

turëjusius reikðmës ávykius, bendravimà

su kitais menininkais ir jø átakas, apskritai

apie intelektualinæ aplinkà, veikusià

A.Makûnaitës darbø stilistikos formavimàsi,

temø pasirinkimà. Ir niekas to geriau

nebûtø paraðæs kaip gyvenimo bendrakeleivis

Juozas Algimantas Krikštopaitis.

Poskyryje Kûryba ir gyvenimas profesorius,

vadovaudamasis struktûrinës semiotikos

principais, atskleidþia Salomëjos

Nëries poezijos ir V. Mykolaièio-Putino

romano Sukilëliai iliustracijø genezæ.

O per paðnekesá su þurnalistu G.Zemlicku,

pateiktu tame paèiame skyriuje, iðaiðkëja

ir mûsø mokslo ðviesulio, áþymiojo

fiziko ir chemiko Teodoro Grotthuso portreto

sukûrimo istorija.

Toliau monografijos autorius suteikia

þodá kitiems A.Makûnaitës kûrybinio palikimo

vertintojams – I.Korsakaitei, I.Geniuðienei,

Z.Þemaitytei. Ádomu tai, kad

nors ðie vertinimai yra ávairiø laikotarpiø,

raðyti skirtingomis progomis bei aplinkybëmis,

jie graþiai papildo vienas kità. Monografijos

pabaigoje – kolegø ir artimøjø

prisiminimai. Spalvotø áklijø pluoðtas þymi

pagrindines iðskirtinai talentingos mûsø

tautos dailininkës kûrybinio kelio gaires.

Uþverèiant knygà, nepalieka mintis

– kaip gerai, kad dabartinë karta, atëjusi á

kultûros, mokslo, politikos aukðtumas,

vaikystëje vartë Albinos Makûnaitës iliustruotas

lietuviø liaudies pasakas... Tai teikia

vilèiø ir valstybës ateièiai. Telydi mûsø

ðiandienos darbus nerimastingas Rugio

Rûpintojëlio þvilgsnis...

Jos paklausë:

– Sëdëti tualete, kaip jûs manote, tai

protinis ar fizinis darbas?

– Þinoma, protinis. Jeigu tai bûtø fizinis,

að kà nors pasisamdyèiau.

*

Þymi rusø aktorë Aleksandra Jabloèkina

iðsaugojo nekaltybæ iki senatvës. Kartà

paklausë Ranevskajos, kaip, taip sakant,

uþsiimama meile. Po Ranevskajos smulkmeniðko

paaiðkinimo, Jabloèkina suðuko:

– Dieve… ir visa tai be narkozës?

M.K.

Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 9 19


Projektas „Lietuvos mokslininkø gebëjim

Lietuvai integruojantis á Europos Sàjungos

Doc. dr. Bronius JASKELEVIÈIUS

LMA TMS mokslinis sekretorius

Be kvalifikuotø ir kompetentingø

mokslininkø, jø gebëjimo ir galimybiø

nuolat tobulëti, ðalies programiniuose

dokumentuose iðkelti mokslo ir technologijø

plëtros politikos uþdaviniai bus vargiai

ávykdomi. Mokslinio potencialo pajëgumas,

þiniø kûrimo ir mokymosi sistemos

efektyvumas, sukauptos þinios,

mokslininkø profesinë kompetencija ir

apskritai mokslo lygis lemia valstybës

mokslinæ techninæ paþangà, ekonominá

lygá ir autoritetà. Lietuvai tapus Europos

Sàjungos nare ðalies mokslui ir mokslininkams

iðkilo ne tik solidarumo, bendradarbiavimo,

bet ir konkurencijos problemos.

Siekiant mokslo visuomenës atstovams

tapti visaverèiais partneriais ir

integruotis á ES mokslo infrastruktûrà,

bûtina nuolat kelti kvalifikacijà, tobulinti

profesinæ kompetencijà, siekti glaudaus

bendradarbiavimo su pagrindiniais ES

mokslo centrais, universitetais ir juose

dirbanèiais mokslininkais.

Lietuvos mokslø akademija, rûpindamasi

mokslo lygiu ðalyje, jo integracija á

ES ir pasaulines struktûras, mokslininkø

profesinës kompetencijos tobulinimu,

inicijavo ðios krypties projekto rengimà

Europos Sàjungos struktûriniø fondø finansinei

paramai gauti. Partneriais pasirinktos

matematikos, fizikos, biomedi-

20 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 9

Virginijos VALUCKIENËS nuotr.

cinos, humanitariniø ir socialiniø mokslø

institucijos. Bendromis Lietuvos mokslø

akademijos, VU Imunologijos, Lietuviø

kalbos, Matematikos ir informatikos,

Socialiniø tyrimø, VU Teorinës fizikos ir

astronomijos institutø pastangomis parengtas

Lietuvos 2004–2006 m. Bendrojo

programavimo dokumento 2 prioriteto

„Þmogiðkøjø iðtekliø plëtra“ 2.5 priemonës

„Þmogiðkøjø iðtekliø kokybës gerinimas

moksliniø tyrimø ir inovacijø srityje“

projektas „Lietuvos mokslininkø

gebëjimø ugdymas Lietuvai integruojantis

á Europos Sàjungos infrastruktûrà“

buvo ávertintas teigiamai ir 2006 m.

geguþës 18 d. su Ðvietimo ir mokslo ministerija,

Paramos fondo Europos socialinio

fondo agentûra buvo pasiraðyta

dvejø metø trukmës triðalë Paramos skyrimo

sutartis, suteikianti finansinæ paramà

projektui vykdyti.

Mokslas Lietuvoje turi kuo greièiau

pasivyti ES ðaliø lygá tiek keliant mokslininkø

kvalifikacijà, tobulinant profesinæ

kompetencijà, tiek ir tobulinant bei atnaujinant

tyrimo priemoniø arsenalà. Projektas

skirtas supaþindinti ðalies mokslo institucijø

mokslininkus ir tyrëjus, dirbanèius

matematikos, fiziniø, biomedicinos, humanitariniø

ir socialiniø mokslø srityse,

su Europos Sàjungos mokslo infrastruktûra,

sukauptu mokslo tyrimø priemoniø

arsenalu, unikaliais daugelio Europos

valstybiø bendradarbiavimo pastangomis

sukurtais brangiais árenginiais ir iðskirtiniais

mokslo centrais, juose sukurtomis

originaliomis metodikomis ir technologijomis,

taip pat tarpnacionalinëmis

ar didelëmis nacionalinëmis Europos

struktûromis ir organizacijomis, skatinanèiomis

moksliná bendradarbiavimà Europoje,

mokslinæ veiklà reglamentuojanèiais

tarptautiniais teisës aktais. Realizuojant

projektà sprendþiamos aktualios

ðiandienos Lietuvos mokslo institucijø

problemos – nepakankama mokslininkø

kvalifikacija, trukdanti pasinaudoti ES

mokslo infrastruktûros paþangiausiø

priemoniø arsenalu, pasyvus tarpusavio

bendradarbiavimas, taip pat nepakankamas

aktyvumas dalyvaujant tarptautinëse

programose bei projektuose, silpnas

bendradarbiavimas su privataus sektoriaus

mokslininkais.

Mokslo pasaulyje labai aktualûs etikos,

dorovës ir autorystës klausimai.

Gauti nauji moksliniai rezultatai, parengtos

naujos technologijos, sukurti nauji

produktai, techniniai sprendimai, tyrimo

metodai, matematiniai sprendimai, naujos

informacinës technologijos – visa tai

sudaro kiekvienos valstybës intelektinës

produkcijos turtà. Svarbu apsaugoti ne

tik ðá mokslinës kûrybos rezultatà, bet ir

já sukûrusiø mokslininkø autorines teises.

Mokslininkai turëtø bûti geriau informuoti

apie savo teises, mokslinës veiklos teisiná

reglamentavimà, sukurtø mokslo intelektiniø

produktø teisinæ apsaugà. Kadangi

projektas skirtas jau minëtoms

penkioms skirtingoms mokslo sritims,

Mokslø akademijos planuota veikla „Europos

teisës aktai, reglamentuojantys

mokslinæ veiklà, ir teisiniai aspektai

biomedicininiuose, fizikiniuose ir humanitariniuose

moksliniuose tyrimuose“

yra tarpdisciplininë bendrojo pobûdþio

ir apima visø ðiø krypèiø mokslininkø

ir tyrëjø mokslinæ veiklà – moksliniø

tyrimø etikà, rezultatø ir kûriniø autorystës

ir teisiø apsaugos problemas.

Kiekviena ið pasirinktø mokslo ðakø

turi savo specifikà, todël paskaitø ciklo

planuota veikla suskirstyta á tris etapus:

pirmasis skirtas biomedicininiams mokslams,

kuriuose ypaè svarbûs etikos, dorovës

ir autorystës klausimai; antrasis

etapas skirtas meno, humanitariniams ir

socialiniams mokslams, kuriuose svarbiausi

klausimai – autorystë ir jø apsaugos

bei kûriniø naudojimo, atgaminant

kûrinius reprografijos bûdu, tiraþavimo,

paveldëjimo teisë bei atlyginimas; treèiasis

etapas apims fizinius, matematikos,

technikos ir technologijos mokslus, kuriuose

moksliniai rezultatai, originalûs

techniniai sprendimai apsaugomi patentais.

Specifinæ ðios srities dalá sudaro in-


ø ugdymas

infrastruktûrà“

formaciniø technologijø kryptis ir jos rezultatø

panaudojimas bei apsauga.

Pirmajame paskaitø ciklo „Europos

teisës aktai, reglamentuojantys mokslinæ

veiklà, ir teisiniai aspektai biomedicininiuose,

fizikiniuose ir humanitariniuose

moksliniuose tyrimuose“ etape,

vykusiame 2006 m. lapkrièio 29 –

gruodþio 1 d., daugiausia dëmesio buvo

skirta biomedicininiø mokslo tyrimø

teisiniams aspektams, kurie savo specifika

yra glaudþiai susijæ su etinëmis bei

dorovës normomis.

VU Eksperimentinës ir klinikinës medicinos

instituto mokslo darbuotoja, ES

SF projekto „Nacionalinio kamieniniø

làsteliø centro ákûrimas“ vadovë dr. Eiva

Bernotienë savo praneðime labiausiai akcentavo

kamieniniø làsteliø mokslinius

tyrimus, vykdomus projektus, esamas

tendencijas, ðios mokslo krypties teisiná

reguliavimà. Daug dëmesio buvo skirta

daþniausiems embrioniniø kamieniniø

làsteliø taikymo apribojimams, kitiems

diskutuotiniems aspektams, embrioniniø

kamieniniø làsteliø tyrimø Europos Sàjungos

ðalyse nuostatoms, priimtiems

ástatymams. Klausytojai buvo supaþindinti

su Lietuvos biomedicininiø tyrimø

etikos ástatymu, rengiamomis pataisomis,

vykdomais projektais, darbais ir Lietuvoje

atliekamais klinikiniais tyrimais.

Vilniaus universiteto Onkologijos instituto

Vëþio profilaktikos skyriaus vyresnioji

mokslo darbuotoja, „Vaisingumo

centro“ vyr. embriologë dr. Þivilë Gudlevièienë

supaþindino su medicinoje naudojamø

pagalbiniø apvaisinimo technologijø

mokslo paþangos dëka sukurtomis

naujovëmis, ðios srities laimëjimais

Lietuvoje ir pasaulyje. Apvaisinimas in vivo,

in vitro, papildomos PAB procedûros

susijusios su ankstyvojo laikotarpio

gemalø – embrionø susiformavimu. Jø

naudojimas ir tolesnis likimas, kaip ir

kamieniniø làsteliø tyrimai, genø terapija,

klonavimas, sukelia etiniø ir teisiniø

problemø. Dël to 1999 m. buvo iðleistas

sveikatos apsaugos ministro ásakymas

Nr. 148 „Dël dirbtinio apvaisinimo tvarkos

patvirtinimo“, reguliuojantis PAB tvarkà,

procedûras ir etikà.

Viena ið didþiausiø etiniø problemø

susijusi su embrionu, jo sàvokos apibûdinimu

ir apsaugos apibrëþimu ávairiø ðaliø

ástatymuose. Taèiau poþiûriai á pertekliniø

embrionø likimà labai skirtingi. Todël

reikalingos etinës normos, kuriomis

galëtø vadovautis pacientai, gydytojai ir

ástatymø leidëjai ávairiose ðalyse kurdami

ástatymus biomedicinai.

Praneðëja apibûdino pagrindinius etinius

klausimus, etinius PAB aspektus, situacijà

Europoje ir Lietuvoje. Daug dëmesio

buvo skirta gametø ir embrionø donorystei,

donorystës etiniams aspektams.

Kauno medicinos universiteto Filosofijos

ir socialiniø mokslø katedros vedëja

prof. Irayda Jakuðovaitë nagrinëjo visuomenës

medikalizacijos etinius aspektus,

fenomenologinæ ligos sampratà ávertinant

paciento ir gydytojo poþiûrius, medicinos

etikos problemas akuðerijoje ir

ginekologijoje, bioetikà ir jos antologijà,

vertybiø kaità ir organizacinæ etikà sveikatos

prieþiûroje.

Daug dëmesio buvo skirta etinëms ir

teisinëms vertybëms medicinoje ir jø evoliucijai

globalizacijos kontekste. Buvo patikslinta

ir konkretizuota medicinos technologijø

samprata, supaþindinta su Lietuvos

Respublikos biomedicininiø tyrimø etikos

ástatymais, tarptautiniu medicinos etikos

kodeksu, Helsinkio ir Oslo deklaracijomis.

Taip pat buvo iðvardyti pagrindiniai

diskusijø klausimai, pateikti argumentai

„uþ“ ir „prieð“ dël medicinos technologijø

ir jø naudojimo: embrioniniø kamieniniø

làsteliø tyrimø ir alternatyvø, genø inþinerijos

ir preimplantacinës genetikos, genetizacijos

apraiðkø. Daug dëmesio buvo skirta

ðiø medicinos technologijø ir mokslo

krypèiø filosofinëms kategorijoms. Paþymëtina,

kad profesorë suformulavo ir pateikë

ateities biotechnologijos iððûkius.

VU Imunologijos instituto direktorius

dr. Mykolas Mauricas savo pranešime

„Paþangios terapijos: teisiniai ir etiniai aspektai.

Genø terapija ir terapinës vakcinos.

Nanomedicina“ iðsamiai iðnagrinëjo

Europos Parlamento ir Tarybos 2004/

27/EC direktyvà dël ateities terapijos, gydymo

aspektø, farmacijos teisyno ir kt.,

Lietuvos biomedicininiø tyrimø ástatymà

ir pateiktus jo 2 bei 3 straipsniø pakeitimø

ir papildymo projektus. Praneðëjas

pateikë genø terapijos ir somatiniø làsteliø

terapijos vaistiniø preparatø ikiklinikiniø

ir klinikiniø tyrimø etikà, tvarkà, reikalavimus

ir rezultatø vertinimo taisykles. Paminëti

ir specifiniai reikalavimai ksenotransplantaciniams

vaistiniams preparatams,

supaþindinta su nanomedicinos bei

inovatyviosios medicinos iniciatyvomis.

Antrasis paskaitø ciklo etapas, ávykæs

2007 m. birþelio 27–29 d., buvo skirtas

meno, humanitariniams, socialiniams

mokslams ir bioetikos klausimams.

Kasdieniame gyvenime susiduriame

su literatûros, dailës, meno, fotografijos

kûriniais, radijo bangomis bei televizijos

kanalais transliuojamais muzikos kûriniais,

mokslo publikacijomis, filmais, architektûriniais

sprendimais, audiovizualiniais

áraðais. Visi ðie kûriniai ir produktai

yra atskirø asmenybiø intelektualios

kûrybos rezultatas. Ir jø autoriams visuomenë

turi bûti dëkinga uþ kûrybinæ mintá,

lakià fantazijà, intelektualø darbà. Uþ

jø kûrinius turi bûti atlyginta. Juo labiau,

kad ðiandienos sàlygomis muzikos, meno

ir literatûros kûriniø atgaminimas ir

tiraþavimas komerciniais tikslais yra nesudëtingas

ir labai paplitæs. Intelektinës

nuosavybës autoriai patenka á konfliktinæ

situacijà su nesàþiningais visuomenës

vartotojais.

Norint pagerinti situacijà, reikia ðiuos

santykius teisiðkai reglamentuoti. Pirmasis

rimtas tarptautinis ðios krypties dokumentas

– Berno konvencija dël literatûros

ir meno kûriniø apsaugos (priimta

1896 m.). 1999 m. geguþës 18 d. buvo

priimtas „Lietuvos Respublikos autoriniø

teisiø ir gretutiniø teisiø ástatymas“. Dël

ðio ástatymo teko koreguoti ir papildyti

Lietuvos civilinës, Baudþiamosios, Administracinës

teisës paþeidimø kodeksus.

Buvo ásteigtos autoriø teisiø srities kolektyvinio

administravimo organizacijos:

Lietuvos autoriø teisiø gynimo asociacijos

agentûra (LATGA-A) ir Lietuvos gretutiniø

teisiø asociacija (AGATA).

LATGA-A tikslas – kolektyviai administruoti

autoriø teisiø turëtojø teises,

rinkti ir paskirstyti autoriná atlyginimà uþ

kûriniø naudojimà, koordinuoti asociacijos

nariø veiklà, garantuoti kuo platesná

Lietuvos ir uþsienio autoriø kûriniø

naudojimà, uþkirsti kelià autoriø teisiø

paþeidimams.

AGATA yra teisëta atlikëjø ir fonogramø

gamintojø atstovë Lietuvoje ir veikia

pagal minëtà Lietuvos Respublikos autoriniø

teisiø ir gretutiniø teisiø ástatymà

bei asociacijø ástatymà. Jai pavesta realizuoti

atlikëjams ir fonogramø gamintojams

priklausanèiø gretutiniø teisiø kolektyviná

administravimà.

Mokslo srityje taip pat labai svarbi

mokslininkø paraðytø moksliniø ir literatûriniø

kûriniø, publikacijø ir originaliø sprendimø

autoriø teisiø apsauga. Paskaitø ciklo

antrasis etapas kaip tik ir buvo skirtas

meno, humanitariniø ir socialiniø mokslø

mokslininkams siekiant supaþindinti juos

su autoriø teisø objektais, subjektais ir autoriø

teisiø apsaugos teisine baze.

Nukelta á 30 p.

Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 9 21


Holocenas – poledynmetis, ilgas

laikotarpis. Per tà 12 tûkstanèiø

metø buvo ávairiø klimatiniø, taip

pat ir augalijos bei gyvûnijos

pokyèiø. Kito ir Lietuvos drugiai,

kinta jø sudëtis ir dabar.

drugiø

Lietuvos Prof. Rièardas KAZLAUSKAS

faunos

Seniausio periodo reliktø dauguma

gyvena ðiuo metu mûsø aukðtapelkëse,

nes jos labai primena senovinæ poledynmeèio

tundrà. Ið tokiø drugiø yra pelkiniai

satyrai (Oeneis jutta Hb), paplitæ rytinio

tipo aukðtapelkëse. Gausiausiai jø radom

Adutiðkio botaniniame draustinyje.

Šiaurinis perlinukas (Bdoria frigga Thubg)

iðliko tik Èepkeliø rezervate. Tokie reliktiniai

ðiaurieèiai mûsø aukðtapelkëse priklauso

ávairioms ðeimoms.

Ádomu tai, kad klimatui ðylant, kai arktiniai

ðiaurieèiai drugiai su tundromis pasitraukë

á ðiauræ, Lietuvoje iðliko lyg refugijose

mûsø aukðtapelkëse. Gerokai vëliau

Lietuvà ið Pietø Europos uþplûdo tos

paèios rûðies drugiai, iðlikæ ne tundrose,

bet vidutinio klimato sàlygomis. Ðie naujieji

atvykëliai daþniausiai bûdavo stambesni,

gyvendavo sausose vietovëse, jø

vikðrai maitinosi kitais augalais. Daþnai

jie apraðyti, kaip priklausantys kitam porûðiui.

Viena ið tokiø ádomybiø – ðiemet mano

kolekcijoje surasti maþyèiai paprastosios

ðaðkytës (Melitaea athalia Rott.) drugiai,

pagauti Ðaukliø geologiniame draustinyje

netoli Mosëdþio prieð du deðimtmeèius.

Tuo metu akmenimis nuklotas

riedulynas buvo apaugæs menkutëmis

þolëmis, nes ten buvo karviø ganyklos, ir

labai priminë akmenuotà Skandinavijos

kalnø tundrà. Pasirodo, tai nebuvo maþi

paprastosios ðaðkytës drugiai iðsigimëliai,

o arktinio laikotarpio reliktai. Ðiuo metu

beveik tokie pat drugiai gyvena nuo

Ðiaurinës Laplandijos iki Nordkapo. Ðie

drugiai apraðyti kaip paprastosios ðaðkytës

norvegiðkasis porûðis (Melitaea athalia

ssp. norvegica Auriv). Norvegiðkieji

drugiai, gyvenantys drëgnose Norvegijos

tundrose, yra smulkûs (priekinio sparno

ilgis 18–19 mm). Mûsø Ðaukliø riedulyno

drugiai dar maþesni – vos 16–17,5 mm

ilgio sparnais. Jø raðtas artimas norvegiðkiesiems

ir gerokai skiriasi nuo visoje

Lietuvoje sausuose puðynuose ir kituose

22 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 9

ypatumai

miðkuose skraidanèiø stambiø (20–22

mm priekiniai sparnai) ðios rûðies drugiø.

Mûsø nuomone, maþyèiai Ðaukliø

draustinio reliktiniai paprastosios ðaðkytës

drugeliai negali kryþmintis su stambiais

ðios rûðies giminaièiais.

Kitas panaðus atvejis. Mûsø aukðtapelkëse

nedaþnai randami reliktiniai pelkiniai

perlinukai (Boloria eunomia ossianus

Hb). Tai nedideli rudasparniai dieniniai

drugiai. Jie nerandami Vidurio Europoje,

kur gyvena stambesni tipingi pelkiniai

perlinukai (Bolori eunomia eunomia

Esp.). Lietuva turbût vienintelë ðalis Eu-

Boloria

eunomia

ossianus Hb (1)

apaèia

ropoje, kur gyvena abu porûðiai. Jie ne

tik skiriasi morfologiðkai (tipingø drugiø

apatiniø sparnø pakraðtinës dëmës geltonos,

o aukðtapelkinio porûðio – baltos),

bet ir ekologiðkai. Tipiðki pelkiniai perlinukai

gyvena Lietuvoje ir Vidurio Europoje

prie upeliø, kuriø pakraðèiuose auga

gyvatþolë rûgtis (Polygonum bistorta),

nes jø lapais minta ðio porûðio perlinukø

vikðrai. Aukðtapelkinio porûðio, kuris paplitæs

á ðiauræ nuo Lietuvos, vikðrai minta

vaivorø ir spanguoliø lapais.

Dar ádomiau, nes skiriasi ne tik ðiø

dviejø porûðiø patinø lytiniai organai (genitalijø

valvos), bet ir kiekvienos pelkës

pelkinio perlinuko (B. eunomia ossianus

Hb) genitalijos tipiškos tik tai pelkei. Tai

rodo, kad šie drugiai ekologiðkai buvo

izoliuoti bent deðimtá tûkstanèiø metø.

Po ðilto atlanèio periodo, kai Lietuvoje

buvo ðilta ir drëgna lyg dabartinëje Vidurio

Vokietijoje, atëjo ðilti ir sausi subborealio

laikai. Atkeliavo stepëms bûdingi

augalai, o su jais ir stepiniai drugiai. Tarp

jø ir stepinis perlinukas (Brenthis hecate

Den & schiff.). Po to atslinko dabartiniai

vësoki drëgni laikai, kurie trunka jau porà

tûkstanèiø metø. Stepiø augalai ir daugelis

gyvûnø pasitraukë, kai kurie iðliko

tik ypatingose vietovëse. Dabar rudmargis

mûsø stepinis perlinukas iðliko tik prie

Ðventosios upës. Ðalia Ukmergës jam iðsaugoti

ásteigtas Dukstinos draustinis, ku-

Melitaea athalia Rott ið Ðaukliø riedulyno

riame saulëtà dienà

galima buvo matyti

deðimtis ðiø graþiø

drugiø. Deja, dabar

ðiame draustinyje

stepiniø

perlinukø nebeliko.

Þinomos vos

kelios vietovës, kur

jie dar randami, ir

visos ðalia Ðventosios

upës.

Mûsø stepiniai

perlinukai gerokai

tamsesni uþ

savo giminaièius,

gyvenanèius per 1000 km á

pietus nuo Lietuvos, tad iðskirti á atskirà

porûðá (B.hecate duxtina Kazl.).

Prieð trejetà metø prie Seredþiaus

saulës kaitinamame Nemuno ðlaite rastas

iðlikæs dar vienas stepietis – gencijoninis

melsvys (Maculinea rebeli Hirsch.),

kurio arealas irgi yra á pietus uþ ðimtø kilometrø.

Teko stebëti, kaip ðio drugio patelë

dëjo kiauðinius ant melsvojo gencijono

(Gentiana cruciata).

Kartais drugiai bûna labai panaðûs,

Boloria eunomia

eunomia Esp

patino genitalijos

Vilniaus rajonas,

Rudaminëlës

upelio ðlapia

pieva

Valva


et skiriasi jø biologija. Jau anksèiau buvo

rastas gencijoninis melsvys (Maculinea

alcon Den. & Schiff.), net á Lietuvos

Raudonàjà knygà áraðytas, taèiau ið tikrøjø

ðio drugio Lietuvoje nëra, nes jo jauni

vikðrai minta kita siauralapio gencijono

rûðim (Gentiana pneumonanthe), kuri

tokia reta, kad áraðyta á Lietuvos Raudonàjà

knygà ir auga pavieniui, o ne guotais,

kad galëtø egzistuoti Maculinea alcon

populiacija.

Beje, šios genties drugiø paaugusius

vikðrus skruzdëlës (Myrmica sp.sp.) neða

á savo poþeminius lizdus, bet jø nesuëda,

nes vikðrai iðskiria sulèiø laðus, kurie

skruzdëlëms yra lyg narkotikai. Vikðrai

minta skruzdëliø lervomis. Skruzdëlyne

jie ir þiemoja, o vasarà iðskrenda graþûs

mëlyni drugiai.

Vadinasi, Lietuvoje tëra viena stepiniø

gencijoniniø melsviø rûðis – Maculinea rebeli

Hirsch., nes šie drugiai yra monofagai.

Maculinea rebeli patelë

Daugelá metø prie Merkinës stebëjom

stepinius drugius, kurie noriai tupëdavo

ant buoþainës rausvø þiedynø galvuèiø.

Tai buvo þvilganèiai mëlyni su raudonais

taðkais pietinis marguolis (Zygaena angelicae

O.), raudonþiedis marguolis (Zygaena

ephialtes L.), þydrasis stepinis

melsvys (Polyommatus coridon Poda).

Drugiai ten iðnyko, nors áraðyti á Lietuvos

Raudonàjà knygà, nes iðnyko jø vikðrø

mitybinis augalas – raþenis (Coronilla

varia).

1987 birþelio 20 d. graþiame berþyne

Meros upës (Þeimenos intakas) slënyje

Baltarusijos pasienyje pagautas stambus

perlinukas, kurio èia neturëjo bûti. Tai buvo

reliktinis perlinukas (Boloria thore Hb.).

Esmë ta, kad ðis borealio laikotarpyje Eu-

Boloria eunomia ossianus Hb patino genitalijø valvos galas

Boloria eunomia

ossianus Hb

Ðalèininkø

rajonas, Kernavo

pelkë

Alioniø pelkë

ropoje paplitæs drugys klimatui ðiltëjant

iðliko tik Alpiø kalnuose ir Ðiaurës Skandinavijoje,

sudarydamas atskirus porûðius.

Mûsiðkis labai nutolæs nuo poliarinës

Skandinavijos, o tuo labiau nuo Alpiø

kalnø. Iðvaizda irgi skyrësi. Vëliau baltarusiai

rado ðá drugá savo respublikoje,

tad atskira populiacija iðliko nepasitraukusi

á ðiauræ Baltarusijoje, o á Lietuvà uþskrido

tik vienas drugys. Á Lietuvos Raudonàjà

knygà jis buvo áraðytas netikslingai,

o reliktinio vardas jam visai tinka.

Á Lietuvà uþskrenda gana daug rûðiø

drugiø. Vieni uþskrenda labai retai, vos

vienà kità kartà per ðimtmetá, kaip oleandrinis

sfinksas (Daphnis herii L.) ar afrikinë

meðkutë (Utetheisa pulchella L.). Kiti

uþskrenda daþniau ir ne pavieniais egzemplioriais,

o iðtisais tuntais. 1949 m.

Lietuvà uþplûdo gaminiai þvilgûnai (Autographa

gamma L.) tokiais kiekiais, kad

net Vilniaus skveruose jø skraidydavo

ðimtai. Tai laukø kenkëjai,

ið jø padëtø kiauðiniø iðsiritæ

vikðrai plikai nuësdavo

linø, þirniø, vasarojaus

laukus. Nuëdæ laukà, vikðrai

keliaudavo á kitus laukus.

Keliuose jø bûdavo tiek, kad

maðinos slysdavo.

2005 m. á Lietuvà ið Afrikos

ar Vidurþemio jûros rajonø uþskrido

tûkstanèiai didþiuliø naktiniø

drugiø – vijokliniø sfinksø.

Ðie stambûs drugiai, kaip ir kiti

sfinksai, netupia ant þiedo, o plasnodami

sparnais ðalia þiedo geria nektarà

iki 14 cm ilgio straubliuku. Nenuostabu,

kad tais metais þmonës man skambino,

kad matæ Lietuvoje kolibrius.

Kai kurie uþskridëliai Lietuvoje pagyvena

metus kitus, vëliau iðnyksta. Taip á

Dotnuvos apylinkes 1947 m. buvo uþskridusi

net ið Sibiro baltataðkë plaðtakë

(Nymphalis vaualbum Den & Schiff.). Jos

ten ir pasidaugino, deja, po metø iðnyko.

1948 m. Verkiuose pagavau toká atskridëlá

– ið graþios plaðtakës, áveikusios tûkstanèius

kilometrø, buvo telikæ sparnø

draiskalai.

1954 ir 1957 m. Ðvenèionëliuose ir

Birðtone sugavau dideles raudonjuodes

plaðtakes (Nymphalis xanthomelas Esp.).

Tai irgi buvo apdauþytais sparnais drugiai,

atskridæ ið Rytø Europos. Ðiemet ðie

itin reti drugiai uþplûdo Lietuvà, nes bu-

vo pagauti Raudondvaryje, Raseiniø rajone,

Ylakiuose, bet tai jau daug maþesni

drugiai, bûdingi Vidurio ir Pietø Europai.

Jie jau spëjo pasidauginti, nes liepos mënesá

sugauti Lietuvoje gimæ drugiai.

Klimatui ðiltëjant vis

Melitaea britomartis

daugiau drugiø atskrenda á Lietuvà ið Pietø

ar Vidurio Europos.

Kintant klimatui kai kuriems uþskridëliams

susidaro palankios sàlygos ir jie èia

lieka gyventi, plisdami po visà ar dalá mûsø

ðalies. 1956 m. po ðaltos þiemos iki

1990 m. á Lietuvà atkeliaudavo drugiai

Rytø Europos, o pastaruosius 15 metø

plûsta ir apsigyvena Vidurio Europai bûdingos

pietietës. Rytietës drugiø rûðys pirmiausia

apsigyvendavo Latvijoje, vëliau

Lietuvos Birþø, Rokiðkio ar Ðvenèioniø rajonuose.

1970 m. Lietuvoje, Skapiðkio

apylinkëse, buvo pagautas amûrinis

sfinksas (Laothoe amurensis Fisch.), po

deðimties metø jis buvo paplitæs visoje

Lietuvoje ir nukeliavo á Lenkijà. 1984 m.

Birþø girioje pagavau Rytø Europai bûdingà

naktiniø pelëdgalviø rûðá – maþadëmá

þvilgûnà (Autographa excelsa

Kretsch.). Þvilgûnas spëjo paplisti Rytø

Lietuvoje ir toliau nebeplinta. Klimato atðilimas

sustabdë.

Panaðiai atsitiko ir su 1972 m. Ignalinos

rajone rasta didþiàja ðaðkyte (Melitaea

phoebe Den & Schiff.). Ði didelë rytinë

plaðtakë spëjo paplisti iki Raseiniø.

Ðvenèioniø rajone 1994 m. rasta tamsioji

ðaðkytë (Melitaea diamina Lang) Lietuvoje

irgi pradëjo plisti ið Rytø, bet jos plitimas

nesustojo ir ðiemet rasta netoli Vilniaus,

tikriausiai todël, kad jos randamos ir Vidurio

Europoje.

Dabar daug kalbama apie klimato atðilimà.

Gamtininkai tà gali dokumentaliai

Èepkeliø rezervatas Aukðtasis tyras Vieðvilës rezervatas Medinai, Vilniaus raj.

Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 9 23


IV V VI VII VIII IX X

Kopûstinis baltukas

árodyti, nes jau daugiau kaip penkiolika

metø á Lietuvà plûsta pietinës drugiø rûðys,

kurios èia ir lieka gyventi.

Ið dieniniø drugiø pirmoji pradëjo plisti

á ðiauræ margoji ðaðkytë (Melitaea britomartis

Assm.), kurià pirmà kartà radom

1987 m. Kapiniðkëse prie sraunaus

Skroblo. 1997 m. ji jau rasta Vilniaus apylinkëse.

2004 m. Kapèiamiestyje ji jau buvo

nereta. Dauguma naujø pietiniø drugiø

pirmiausia randami Varënos ir Lazdijø

rajonuose, o po to plinta smëlynais

Vilniaus link ir Nemuno

slëniu – Kauno

link. Kiti pietieèiai drugiai

traukia pajûriu, èia

ir apsigyvena.

Kukliø spalvø baltataðkis

pievinukas (Mythimna

albipuncta Den &

Schiff.). Pirmieji ðie pelëdgalviai

rasti Varënos ir Lazdijø rajonuose,

o jau po dvejø metø

2002 m. Seredþiuje juos gaudëm

deðimtimis. Kitas graþus violetinis

pelëdgalvis drugys baltajuostë enkarta

(Encarta virgo Treisch.) ið Varënos

ir Lazdijø rajonø paplito ne tik iki Seredþiaus,

bet ir Þemaitijos, Ignalinos, o Ðeðuolëliø

apylinkëse jø radom deðimtimis.

Vadinasi, Lietuvoje turime drugá, kuris gyveno

Vengrijos stepëse.

Tai tik keletas pavyzdþiø. Dabar kasmet

randamos anksèiau Lietuvoje nematytos

drugiø rûðys. Kai kurios jø Lietuvoje

apsigyvena, bet yra rûðiø, kurios anksèiau

gyveno Lietuvoje, o dabar iðnyko.

Neretai uþeinu á Vilniaus universiteto

Zoologijos katedros muziejø, kur surinkti

mano, mano studentø, mano mokytojo

prof. Jano Priuferio (Jan Prüffer) drugiai.

Deðimtyje spintø saugomi tûkstanèiai drugiø,

tarp jø ir tie, kurie Lietuvoje gyveno ir

kuriø dabar nebëra. Iðtraukiu dëþutæ, kur

saugomos spalvingosios meðkutës. Tarp

jø seniausiai sugautos meðkutës: afrikinë

meðkutë, 1892 m. sugauta Vilniuje ant

Gedimino kalno, bei 1891 m. ant Trijø kryþiø

kalno sugauta raudonsparnë meðkutë

(Thyria jacobeae L.). Dabar ði meðkutë

randama tik Lietuvos pietuose. Graþiausios

meðkutës – rudajuostë (Arctia festi-

24 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 9

VI VII VIII IX X

Drugiø skraidymo dinamika

1

va Hfn.) ir baltmargë (Arctia villica L.) Lietuvoje

išnyko. Didþiausios puošnios pietinës

meðkutës (Pericallia matronula L.)

tëra vienas egzempliorius, sugautas prie

Þaliøjø eþerø.

Prof. Janas Priuferis Vilniaus kraðte,

kurá tyrë 1922–1944 m. laikotarpiu, apraðë

(1947) 1100 drugiø

rûðiø. Koks tai

darbðtus bu-

vo þmogus, juk dauguma drugiø skraido

naktá ir jis gaudydavo drugius silpna þibaline

lempa. Ta paèia lempa daugelá metø

gaudþiau ir að, kol paplitus elektrai pradëjom

gaudyti galingomis elektros lempomis.

Ðiauliø iðradëjas Petras Motiekaitis,

pats rinkæs drugius, man sukonstravo

neðiojamà elektros generatoriø, tad galëjau

gaudyti naktinius

drugius miðkuose, pelkëse,

paeþerëse.

Lempai apðvietus

baltà paklodës ekranà

galëdavau paþinti drugius

ir kelis reikalingus

muziejui paimdavau,

bet kiek galima tiksliau

suskaièiuodavau visus

atskridëlius. Turint daugelio

metø patirtá, tai

buvo ne taip jau ir sunku.

Ryte uþraðø knygoje

suraðydavau visus

duomenis. Taip pat ir

dieniniø drugiø. Kam

1

IV V VI VII VIII IX V VI VII VIII

Admirolas Machaonas Pelkinis gelsvys

Brenthis hecate

duxtina Kazlauskas

apaèia

taip smulkiai iðdësèiau drugiø tyrimo metodikà?

O tam, kad galëèiau vëliau pasakyti,

kada skraido vienos ar kitos rûðies

drugiai. Dabar daþniausiai drugiø atlasuose

ar kataloguose nurodoma, kad drugiai

skraido nuo tada iki tada, bet kokia

yra skraidymo dinamika – neaiðku. Drugiø

skraidymo dinamikà atskleidþiau nauju

metodu. Dekadomis suþymëjau visus

drugiø sugavimo duomenis, nepriklausomai

ar tada pagautas vienas drugys, ar jø

buvo tà dienà ðimtai. Iðëjo ádomios diagramos.

Paaiðkëjo, kada drugiai pradeda

skraidyti, kada jø daugiausia skraido. Jeigu

yra dvi generacijos ar daugiau – paaiðkëja,

kada viena baigiasi, o prasideda kita,

netgi tuo atveju, kai generacijos susilieja.

Diagramos parodo, kurie drugiai yra

atvykëliai, netgi jeigu jie papildo vietinæ populiacijà.

Jeigu tai drugiai migrantai – paaiðkëja,

kada Lietuvà uþplûsta ið ðiaurës

traukiantys drugiai. Ðio metodo trûkumas

vienas, tyrimai turi bûti intensyviai vykdomi

bent kelis deðimtmeèius.

Tyrimai parodë, kad dauguma vienà

generacijà turinèiø drugiø gausiausi bûna

skraidymo laikotarpio viduryje, bet yra

ir tokiø, kurie beveik visi iðsirita ið lëliukiø

vienu metu ir po to pamaþu išmiršta.

Labai aiðkiai matomi machaono, graþiausio

Lietuvos drugio, du skraidymo laikotarpiai,

bet akivaizdu, kad pavasará jie

beveik dvigubai retesni. Ðaltos þiemos sunaikina

dalá þiemojanèiø lëliukiø.

Keista mûsø kopûstø kenkëjo – ko-

Brenthis hecate duxtina Kazlauskas


V VI VII VIII IX

Dirvinis melsvys

pûstinio baltuko skraidymo diagrama.

Dabar þinoma, kad 20 o ðalèiai þiemà praþudo

jø lëliukes. Tad anksèiau drugiai á

Lietuvà ankstyvà pavasará atskrisdavo

bangomis iki birþelio pradþios. Liepos

mënesá iðsirisdavo mûsø vietiniai drugiai,

kuriø skaièiø dar papildydavo atskridëliai.

Baltukai pamaþu iðmirdavo ir paskutiniai

stebëti spalio mënesio pradþioje.

Kasmet á Lietuvà ið Pietø Europos atskrenda

graþia raudona juosta pasipuoðæs

dieninis drugys – admirolas. Anksèiau

jis atskrisdavo birþelio vidury, ðiemet

já matëm geguþës pabaigoje. Atðilo. Liepos

mënesio pabaigoje iðsirita dauguma

mûsø admirolø. Jie iðkart patraukia pietø

link. Rugpjûèio vidury ðiø migrantø gretas

papildo ið ðiaurës traukiantys drugiai,

todël mûsø miestø gëlynuose juos neretai

pamatysi. Jeigu ruduo ðiltas, tai rugsëjo

viduryje dar jø pagausëja, bet tai jau

vëluojantys iðskristi ðiaurieèiai. Jie mëgaujasi

nukritusiø ir iðteþusiø saldþiø

kriauðiø sultimis.

Lietuvoje þinoma 2460 drugiø rûðiø.

Ðis skaièius kasmet didëja, nes pagaunamos

vis naujos, anksèiau èia nematytos.

Muziejuje yra apie 1600 mano rastø

Lietuvos drugiø, o dar apie 1000 pagautø

tolimuose kraðtuose. Didþiausià Lietuvos

drugá – kaukolëtàjá sfinksà iðauginau

ið vikðro, bet didþiausi mano pagauti drugiai

buvo delno dydþio saturnijos, verpikai,

sfinksai, pagauti Mandþûrijos dþiunglëse

Tolimuosiuose Rytuose, ar didysis

juodasis pelëdgalvis, sugautas Havanos

universalinëje parduotuvëje Kuboje.

Mano, kaip drugiø „medþiotojo“, laikas

baigësi. Sveikata ðlubuoja, bet drugius

tyrinëju toliau. Nekantriai laukiu pasirodanèio

savo Lietuvos drugiø atlaso.

Tokia gyvenimo tiesa. Að pratæsiau

prieðkario drugiø specialistø prof. Jano

Priuferio, Alfonso Palionio darbus, mane

pakeis mano buvæ studentai ar bendradarbiai,

dabar þinomi mokslininkai Povilas

Ivinskis, Dalius Dapkus, Giedrius Ðvitra,

Vytautas Uselis. Juos galbût pakeis

tokie, kaip Ylakiø vaikinukas Mantas Kaupys,

kuris dþiaugiasi pagautu retu graþiu

drugiu, kaip að 1942 metais.

Tamplieriø

ordinas

Prof. Aleksandras VITKUS

„Tegul visi Dievo kariai kartoja ðá vienà

ðûká: tai Dievo noras!” – vienuolis

Robertas Jeruzalës istorijoje cituoja Urbono

II pamokslà, pasakytà Klermone

1095 metais.

XI–XIII a. paskelbti kryþiaus karai,

kryþiaus þygiai, kuriais katalikiðkoji Europa

stengësi atkariauti ið musulmonø

vadinamàjà ðventàjà þemæ (Palestinà).

Svarbiausias ið tikrøjø kryþiaus

þygiø motyvas – popieþiø siekimas sukurti

Rytuose naujas krikðèioniðkas

valstybes, o per jas iðplësti savo átakà

joms. Prie Kryþiaus þygiø populiarumo,

be religiniø jausmø, kurstomø idëjos

palengvinti tikintiesiems lankyti Kristaus

karstà, kad Palestinoje bûsianti

sukurta teisingumo karalystë, prisidë-

1 pav. Gotfrydo Bulonieèio krûtinæ puoðæs

Riterio kryþius

jo baþnyèios teikiamos ávairios privilegijos:

be nuodëmiø atleidimo, visiškos

atgailos suteikimo, baþnyèia ásipareigojo

rûpintis tëvynëje paliktomis ðeimomis,

turtais ir kt.

Pirmasis riteriø kryþiaus þygis prasidëjo

1096 metais. Uþimtoje teritorijoje

kryþiuoèiai sukûrë savo valstybæ. Jos

karaliumi buvo iðrinktas þygiui vadovavæs

Gotfrydas Bulonietis, bet vëliau juo

tapo Edesos kunigaikštis Balduinas.

Pirmojo Kryþiaus þygio metu 1096–

1099 m. susikûrë kelios krikðèioniðkos

valstybëlës (Antiochijos kunigaikðtystë,

Tripolio grafystë, Edesos grafystë), tarp

jø – Jeruzalës karalystë.

Po pirmojo kryþiaus þygio dalis rite-

Lietuviams yra gerai þinomi Kryþiuoèiø bei

Kalavijuoèiø ordinai, taèiau maþiau – Tamplieriø

ordinas. Kodël apie ðá ordinà ðiandien pradëta

garsiai kalbëti? Kokias jis saugojo ar

saugoja paslaptis?

riø gráþo atgal á Europà. Saugumui palaikyti

regione buvo sudaryti vienuoliø

riteriø ordinai. Nemaþa riteriø dalis buvo

vienuoliai, kita dalis – paprasti kariai.

Ordinui vadovavo magistrai, visiðkai

pavaldûs popieþiui. Rytuose buvo

suorganizuoti trys ordinai. Pirmasis

1119 m. susikûrë prancûzø ordinas –

tamplieriai, netrukus susikûrë italø ordinas

– joanitai (arba hospitalieriai). Pirminë

joanitø funkcija buvo aptarnauti

ligonines. 1190 m. susikûrë vokieèiø ordinas

– teutonai. Jie Palestinoje veikë

neilgai, o XIII a. pradþioje persikëlë á Pabaltijá

kovoti su pagonimis baltais. Svarbiausia,

kad šis ordinas buvo suverenus

ir galëjo nesibaiminti nei pasaulietiniø,

nei Baþnyèios vadovø kontrolës. Á

já norëjo lygiuotis ir Tamplieriø ordinas.

Tamplieriø ordinas (pranc. templiers


2 pav. Tamplieriø ordino antspaudas

riteriai, matyt, turëjæ simbolizuoti ne tik riteriø

brolybæ, bet ir skurdà, neleidusá kiekvienam

ið jø ásigyti þirgo. Tamplieriø ordino

elgesio regulos pagrindà sudarë Cistersø

vienuolyno ástatai (katalikø vienuoliø

ordinas, ákurtas 1098 m. Prancûzijoje).

Tiesa, tamplieriai turëjo priimti neturto,

skaistybës bei paklusnumo áþadus.

Pagal popieþiaus Honorijaus II patvirtintus

ástatus 1128 m. tamplieriai virto Ordinu,

kurio svarbiausias uþdavinys buvo

ginti nuo musulmonø Jeruzalës karalystæ.

Riteriai vienuoliai vilkëjo baltais apsiaustais,

papuoštais aštuonkampiais raudonais

kryþiais (kankinystës simbolis) ir buvo

susijuosæ baltu lininiu dirþu (tyros širdies

simbolis). Dalyvavo XII-XIII a. kryþiaus

karuose. Buvo labiausiai organizuota karinë-politinë

Jeruzalës karalystës jëga.

Beje, 1139 m. popieþius Inocentas II

iðleido bulæ, pagal kurià Tamplieriø ordinas

neprivalëjo paklusti ir prisiekti iðtikimybës

jokiai pasaulietinei ar baþnytinei

valdþiai, iðskyrus patá popieþiø. Šitaip

Tamplieriø ordinas ilgainiui tapo tik savo

vidiniais ástatymais besivadovaujanèia,

nuo nieko nepriklausoma ir daugelyje ðaliø

gyvuojanèia imperija. Kiekvienas ástojantis

á ðá ordinà vyras privalëjo uþraðyti

jam viskà, kà turëjo.

1146 m. tamplieriai kaip savo þenklà

ëmë naudoti garsø nusklembtàjá kryþiø. Jie

lydëjo Prancûzijos karaliø Liudvikà VII á antràjá

kryþiaus þygá. Ðá kartà Hugonas Pajensietis

turëjo jau 300 riteriø, kurie tais laikais

buvo nepaprastai drausminga bei labiausiai

disciplinuota karinë jëga visame pasaulyje.

Tai ir gelbëjo karaliø nuo þûties antrajame

kryþiaus þygyje. Gráþdamas á Palestinà,

Hugonas Pajensietis kitø Tamplieriø ordino

broliø globai paliko didþiulius visoje

Europoje (Prancûzijoje, Anglijoje, Ðkotijoje,

Flandrijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Italijoje,

Austrijoje, Vengrijoje, Ðventojoje þemëje,

Vokietijoje) esanèius þemës plotus.

1185 m. mirus Jeruzalës karaliui Balduinui

IV, prasidëjo kivirèai dël sosto paveldëjimo.

Tamplieriø ordino didysis magistras

Þeraras de Ridforas padarë neapgalvotø

klaidø: pralaimëjo mûðá prie

Hatinos (Chatinos), saracënø rankose atsidûrë

ir Jeruzalë – miestas, kurá krikðèio-

26 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 9

nys sugebëjo iðlaikyti visà ðimtmetá.

Þlugus Jeruzalës karalystei, Tamplieriø

centras 1291 m. persikëlë á Kiprà, vëliau

– á Prancûzijà. Ið aukø, prekybos ir

finansiniø operacijø tamplieriai labai pralobo

(turëjo bankø Londone, Paryþiuje),

teikë finansinæ pagalbà karaliams, popieþiams.

Palestinoje ir Europoje jie ágijo didelæ

karinæ ir politinæ galià. Prancûzijoje

tamplieriai ëmë svajoti kaip ir Teutonø ordino

riteriai ákurti savo valstybæ. Savo valstybæ

jie buvo numatæ ákurti Prancûzijoje:

pas katarus Langedoke (gr. katharus –

švarus, skaistus, nekaltas) arba pagal Albi

miestà pasivadinusius albigieèius

(krikðèionybës atmainos, katalikø baþny-

3 pav. Tamplieriø baltas apsiaustas su

raudonu kryþiumi

èios pripaþintos erezija, iðpaþinëjus), nes

jø krikðèionybës principai buvo labai artimi

Tamplieriø ordino principams.

XIV a. kilus konfliktui tarp Prancûzijos

karaliaus Pilypo IV ir popieþiaus, Tamplieriø

ordinas formaliai rëmë pastaràjá. Tada

karalius pasistengë, kad jo statytinis Bordo

vyskupas, prancûzas, pasivadinæs popieþiumi

Klemensu V, apkaltintø Tamplieriø

ordinà erezija. Karaliui to labai reikëjo,

nes tamplieriai tapo galinga, kvalifikuota

ir kovoms pasirengusia karine jëga, daug

stipresne uþ karaliaus kariuomenæ. Be to,

tamplieriai buvo pasipûtæ, nepaklusnûs

ir maištingi. Ir dar – karalius buvo skolingas

tamplieriams didþiulæ pinigø sumà ir

jam teko iðkæsti paþeminimà, kai Paryþiuje,

sprukdamas nuo maiðtaujanèios minios,

jis buvo priverstas ieðkoti prieglobsèio

Tamplieriø ordino vienuolyne. Be to,

karalius troško uþvaldyti Tamplieriø ordino

turtus...

1307 m. spalio 13 d., penktadiená, beveik

visi Prancûzijos tamplieriai buvo suimti.

Taèiau legenda byloja, kad, nepaisant

karaliaus slaptumo, turtai iš Tamplieriø bûstinës

Paryþiuje buvo slapta iðgabenti ir Laroðelëje

sukrauti á 18 galerø, apie kurias

daugiau niekas nieko negirdëjo. Todël karaliaus

nuostabai dingo ne tik Tamplieriø

ordino turtai, bet ir kone visi dokumentai

bei oficialûs protokolai. Vien tik Paryþiuje

540 tamplieriø buvo surengti teismo procesai.

Nepaisant prisipaþinimø, jie beveik

visi buvo sudeginti lauþuose.

Jø vadovai, kaip eretikai, inkvizicijos

nuosprendþiu 1310 m. taip pat sudeginti.

Turtà perëmë karaliaus iþdas, kitur –

joanitai (prie jø buvo prisijungæ išlikæ Tamplieriø

ordino nariai). 1311–1312 m. Pilypo

IV Graþiojo reikalavimu Vienos visuotiniame

baþnyèios susirinkime, pritariant

popieþiui Klemensui V, buvo panaikintas

galingas ir turtingas Tamplieriø ordinas

(apkaltintas erezija ir juodosios magijos

praktikavimu), jo turtai perduoti karaliaus

iþdui. Pagaliau 1314 m. kovà Tamplieriø

ordino didysis magistras Þakas de Molë

ir Þofrua de Ðarnë, Normandijos preceptorius,

buvo gyvi sudeginti lëtoje ugnyje.

Karalius bandë paveikti kaimyniniø ðaliø

valdovus, kad katalikiðkame pasaulyje

nebûtø pasigailëta në vieno tamplieriaus,

taèiau jam nepavyko. Nei Anglija

(tik kelis nuteisë), nei Ðkotija (kurioje Ordinas

egzistavo dar 400 metø), nei Lotaringija,

nei Vokietija nepakluso Pilypo IV

pageidavimui. Tamplieriø ordinas, nepaisant

popieþiaus bulës, iðliko.

Tuo ir galëtume baigti Tamplieriø ordino

istorijà, jeigu ne XII a. pabaigoje pa-

4 pav. Jeruzalës ðventykla: centre – Uolos katedra, kairëje – El Askos meèetë, kurioje iki

1187 m. buvo ásikûræs Tamplieriø ordinas


sirodæs Volframo fon Eðenbacho kûrinys,

kuriame jis tamplieriams suteikë iðskirtiná

statusà: jie esà riteriai, saugantys

Ðventàjá Gralá, Gralio pilá bei Gralio ðeimà.

Nuo šio momento ir prasideda didþioji

ne tik Tamplieriø ordino paslaptis,

bet ir Šv. Gralio istorija.

Taèiau kuo labiau tolsta nuo mûsø

Tamplieriø ordinas, tuo didesnëmis paslaptimis

ir legendomis jis gaubiasi. Tamplieriø

ordino realø istoriná pagrindà ëmë

temdyti prasimanymø bei romantikos aura.

Paslapties aura apsigaubë ir naujai ásikûrusios

organizacijos, perëmusios tamplieriø

tradicijas, kaip masonø loþës, Rotary

klubai, „De Molë draugija“ ir kitos.

Pirmoji Ordino paslaptis buvo ta, kad

iðsipildë paskutinio didþiojo magistro Þako

de Molë prakeiksmas, kurá jis, prieð uþdusdamas

nuo lëtos ugnies kylanèiø dûmø,

pasiuntë popieþiui Klemensui ir karaliui Pilypui

– stoti prieð Dievo teismà ir atsiskaityti

uþ padarytas nuodëmes. Nepraëjus në mënesiui

popieþius Klemensas mirë, kaip manoma,

staiga susirgæs dizenterija. Metams

baigiantis karalius Pilypas taip pat paliko ðá

pasaulá. Jo mirties prieþastis taip ir liko neatskleista.

Taèiau labiausiai tikëtina legenda,

kad abu juos nunuodijæ išlikæ tamplieriai,

gerai þinojæ nuodø paslaptis.

Tardymo metu iðaiðkëjæ tarsi tamplieriai

garbinantys velnià, vardu Bafometas.

Slaptø ceremonijø metu jie esà kniûbsti

puola prieð barzdotà vyro galvà, kuri jiems

kalbanti ir suteikianti okultiniø galiø. Per

savo apeigas jie išsiþadantys Kristaus, atmetantys

kryþiø, trypiantys já, ant jo spjaudantys

ir t.t. Taèiau svarbiausia, kad Tamplieriø

ordinas turëjæs ir neregimàjà paslapèiø

pusæ.

Devyni riteriai, atvykæ á Jeruzalæ, tarsi

pasiðovë apsaugoti maldininkus, taèiau

apie jø veiklà kronikininkai nutyli, nors jie

ir gyveno karaliaus rûmuose. Tiesa, prie

jø prisidëjo dar keli áþymûs þmonës, taèiau

istorija kaþkodël stengiasi tai irgi nutylëti.

Kodël?

Devyniø riteriø apgyvendinimas karaliðkøjø

rûmø flygelyje jau yra paslaptis. Vienas

ið átarimø yra tas, kad jie kaþko ieškojæ

šventykloje ir radæ. Kà? Tai lëmë, kad

1104 m. Ðampanës grafas, gráþæs á Paryþiø,

suðaukë slaptà susirinkimà su aukðtà

padëtá uþimanèiais átakingais feodalais. Jø

rasti dokumentai (?), manoma, buvo susijæ

su didþiuliais dvasiniais turtais, o viena

hipotezë teigia, kad tai buvæ dokumentai,

susijæ tamplieriø poþiûriu á Kristø.

Trua, Ðampanës grafo dvare, veikë ir

klestëjo átakinga kabalistikos bei ezoteriniø

studijø mokykla. Èia, Trua baþnytiniame

susirinkime, buvo oficialiai pripaþintas

Tamplieriø ordinas, èia buvo paraðytas

vienas pirmøjø Gralio romanø, kurá sukûrë

Kretjenas Truajietis.

1153 m. ketvirtuoju Tamplieriø ordino

didþiuoju magistru tapo Bertranas de

Blanðforas, jo ið protëviø paveldëta pilis

dunksojo ant kalno, vos per kelias mylias

nutolusio nuo Bëzu ir Ren-le-Šato. Tai

jis pasirûpino, kad Tamplieriø ordinas taptø

viena átakingiausiø jëgø Europoje, ypaè

Prancûzijoje. 1156 m. á ðias apylinkes atsigabeno

vokiðkai kalbanèiø kalnakasiø,

ir, kaip spëjama, jie kalnuose árengë kaþkokià

saugyklà. Kà jie ten slëpë?

Kelios mylios nuo Bëzu, Kampan-siur-

Od (Camppagne-sur-Aude) miestelyje

buvo ákurtas didþiausias tose apylinkëse

Tamplieriø ordino vienuolynas.

XIII a. pabaigoje á Bëzu ir Ren-le-Šato

apylinkes buvo pakviestas tamplieriø padalinys.

Jie ásikûrë paèioje Bëzu kalno virðûnëje,

ten pasistatë apþvalgos postà ir

koplyèià. Bûtent ðiam Tamplieriø ordino

padaliniui pats popieþius Klemensas V suteikæs

tam tikrà nelieèiamybæ, kai karalius

suiminëjo ir þudë visus tamplierius. Kodël?

Argi tai ne árodymas, kad šalia tamplieriø

bei cistersø egzistavo dar ir treèiasis ordinas.

Ir šis ordinas istorijoje geriausiai þinomas

„Prieure de Sion“ (Siono vienuolyno,

arba Siono ordino) pavadinimu.

Taigi Tamplieriø ordinas neiðnyko, jo

funkcijas perëmë Siono ordinas, kuris egzistuoja

ir aktyviai veikia. Jis tebëra átakingas

ir daro nemenkà poveiká tiek aukðèiausio

lygmens tarptautiniams santykiams,

tiek kai kuriø Europos ðaliø vidaus politikai,

taèiau jis vieðai nedeklaruojamas ir veikia

apgaubtas paslaptingumo skraiste.

Pasak M.Baigent, R.Leigh ir H.Lincoln

(knygoje „Šventasis kraujas ir Šventasis

Gralis“, „Alma litera“, 2007) pirminis ir atvirai

deklaruojamas Siono ordino veiklos

tikslas yra atkurti Merovingø dinastijos ir

kraujo ryðiais su ja susijusiø asmenø teises

á sostà ir ne tik á Prancûzijos, bet ir

daugelio Europos ðaliø.

Pasak autoriø, siekis atgaivinti Merovingø

dinastijà yra visiðkai pamatuotas ir

suprantamas tiek teisine, tiek moraline

prasme. Mat ji susijusi su Gotfrydu Bulonieèiu,

kuris 1009 m. buvo uþëmæs Jeruzalæ

ir tapæs pirmuoju Jeruzalës karaliumi.

Jis save kildinàs iš Kristaus, nes, pasak

hipotezës, Kristus buvæs vedæs Magdelenà,

o kai Kristus buvæs nukryþiuotas,

Magdelena su sûnumi pabëgusi á Prancûzijà.

Jëzaus palikuonys iðvengæ jiems

numatyto likimo, o po kurio laiko net sugebëjæ

ásitvirtinti Prancûzijos soste, pasivadindami

Merovingais. Daugelá Merovingø,

uþimanèiø Merovingø vietà Prancûzijos

soste, baþnyèia nuþudanti Karolingø

rankomis. Taèiau tuomet susikurianti paslaptinga

organizacija – Siono vienuolynas

– saugoti Jëzaus palikuoniø ir jø paslapties.

Ðtai ir priartëjome prie Ðv. Gralio

paslapties. Bet tai jau kitas pasakojimas.

Pradëjo eiti pareigas

naujasis Ðvietimo ir

mokslo ministerijos

sekretorius

Giedrius Viliûnas

Naujuoju Ðvietimo ir mokslo ministerijos

sekretoriumi, laimëjæs konkursà,

tapo Giedrius Viliûnas, iki ðiol ëjæs ministro

patarëjo pareigas. Jo kuruojamos

sritys – moksliniai tyrimai ir technologijos

bei jø plëtra, Europos Sàjungos paramos

panaudojimas moksliniø tyrimø

ir inovacijø plëtrai, tarptautiniø moksliniø

tyrimø programø ir Lietuvos mokslo

tarptautinës integracijos klausimai.

Keturiasdeðimt ketveriø metø humanitariniø

mokslø daktaras G.Viliûnas

Ðvietimo ir mokslo ministerijoje dirba

nuo 2006 metø. Kaip ministro patarëjas,

jis buvo atsakingas uþ mokslo ir

studijø politikos formavimà.

G.Viliûnas Vilniaus universitete yra

ágijæs filologo kvalifikacijà. Baigæs studijas,

dirbo ðio universiteto dëstytoju,

mokslo darbuotoju. Jo moksliniø tyrimø

sritis – lietuviø literatûros istorija.

1990 m. apgynë filologijos mokslø kandidato

(1993 m. nostrifikuota kaip humanitariniø

mokslø daktaro) disertacijà.

Nuo 1996 metø iki 2006 metø ëjo

Vilniaus universiteto Lietuviø literatûros

katedros vedëjo pareigas.

Nuo 1997 iki 2000 metø G.Viliûnas

buvo Pasaulio lituanistø bendrijos vicepirmininkas.

Dirbo Vilniaus universiteto

mokslo darbø leidinio „Literatûra“

vyriausiuoju redaktoriumi. Iki 2006 metø

buvo Aukðtojo mokslo tarybos nariu ir

universiteto senato nariu. Nuo 2002

metø yra dirbæs ðvietimo ir mokslo ministro

konsultantu, Studijø kokybës vertinimo

centro ekspertu, mokslo þurnalø

vertinimo grupiø vadovu.

Nuo 2003 iki 2006 metø vadovavo

darbo grupëms, kurios parengë Lietuvos

humanitariniø ir socialiniø mokslø

plëtros strategijà, ðiø mokslo srièiø infrastruktûrø

plëtros galimybiø studijà.

Jo svarbesni darbai – knygos „Lietuviø

istorinis romanas“ (1992), „Literatûrinis

gyvenimas nepriklausomoje

Lietuvoje 1918–1940“ (1998). Su bendraautoriais

iðleisti leidiniai „Naujausioji

lietuviø literatûra 1988–2002“ (2003),

„Lietuvos humanitariniø ir socialiniø

mokslø plëtros problemos“ (2004) ir kt.

Taip pat yra paraðæs vadovëliø, metodiniø

knygø mokykloms, moksliniø ir

populiariø straipsniø. Moka anglø, rusø,

vokieèiø, lenkø kalbas.

Alma VIJEIKYTË

Ðvietimo ir mokslo ministerijos Ryðiø su

visuomene skyriaus vyresnioji specialistë

Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 9 27


Kauno miesto raida atspindi visos Lietuvos istorijos pokyèius

politiniame, socialiniame ir kultûriniame gyvenime. Keitësi èia

spartaus augimo, klestëjimo, èia sunkûs politiniø ir ekonominiø

kriziø metai. Su miesto istorija glaudþiai susijusi ir jo architektûros

istorija. Po Pirmojo pasaulinio karo, kai Lietuva tapo nepriklausoma

valstybe, atsirado sàlygos savitai architektûrai formuotis.

Vladimiro

Dubeneckio

moderniosios architektûros

Dalina UBARTAITË-VINGIENË

Istorikë

Tarpukario Kaune architektai, pasidavæ

tuo metu plintanèiai modernizmo srovës

átakai, projektavo pastatus, harmoningus

su jø aplinka. Praëjus dvideðimèiai

metø nuo Lietuvos Nepriklausomybës paskelbimo,

Kaunas iš provincijos miesto

tapo moderniu europinio lygio miestu.

Vienas ryðkiausiø to meto architektø, prisidëjusiø

prie miesto modernizavimo, buvo

Vladimiras Dubeneckis (1888–1932).

Šiame straipsnyje siekiama atskleisti architekto

V.Dubeneckio kûrybos reikðmæ Kauno

miesto tarpukario istorijoje, išryškinant

modernizmo bruoþø atsiradimà XX a. 3–4

dešimtmeèiø jo projektuotuose pastatuose

bei paskatinti didesná visuomenës domëjimàsi

jo kûrybine veikla.

Tikslo siekiama sprendþiant tokius

uþdavinius: išsiaiškinti modernizmo prielaidas

XX a. pirmosios pusës Lietuvos

architektûroje nuðvieèiant pagrindinius

modernizmo stiliaus bruoþus ir iðryðkinant

jø poveiká architekto V.Dubeneckio

kûrybai; atskleisti V.Dubeneckio pagrindinius

kûrybinës veiklos bruoþus išryškinant

modernizmo stiliaus atsiradimà jo

brandþiausiuose pastatuose (Kauno universiteto

Medicinos fakulteto rûmai, Vytauto

Didþiojo muziejus). Tuo tikslu atlikta

mokslinë literatûros bei dokumentø

analizë. Ðiame darbe remiamasi

mokslinëmis publikacijomis, kuriose autoriai

vertina V.Dubeneckio darbus, nurodo

jø reikðmæ Kauno miesto architektûros

istorijoje. Tai M.Songailos, E.Gûzo,

J.Kanèienës, J.Minkevièiaus, A.Miškinio,

V.Petrušonio straipsniai.

Nors šio þymaus XX a. Lietuvos architekto,

dailininko, scenografo kûryba

yra plaèiai nuðviesta architektûros istorikø,

menotyrininkø ir kitø mokslininkø

darbuose, taèiau dar nëra paraðytos ið-

28 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 9

atspindþiai Kauno

istorijoje

samios monografijos apie V.Dubeneckio

kûrybiná palikimà. Straipsnyje remiamasi

Kauno apskrities archyve esanèiu

V.Dubeneckio asmens fondu bei Kauno

miesto savivaldybës statybos skyriaus

fondo duomenimis bei pastatø iliustracijomis.

V.Dubeneckio archyvo fondà sudaro

visuomeninës paskirties pastatø

(vieðbuèio „Lietuva“, Meno mokyklos,

alaus daryklos „Ragutis“, Seimo, Prezidento

rûmø, Vytauto Didþiojo universiteto

Medicinos fakulteto, Karo muziejaus

ir kitø statiniø) projektavimo, statybos dokumentai,

korespondencija bei paties architekto

surinkti XIX–XX a. dokumentai.

Šio þymaus architekto dokumentai yra

saugomi ir kituose Lietuvos archyvuose:

Lietuvos centriniame archyve, Lietuvos

valstybës istorijos archyve, Lietuvos dailës

muziejuje, Kultûros paveldo centro

architektûros muziejuje, Nacionaliniame

M.K.Èiurlionio dailës muziejuje, K.Galaunës

privaèiame archyve.

Modernizmo iðtakos XX a. pirmosios

pusës Lietuvos architektûroje

XX a. pradþioje technikos ir gamtos

mokslø plëtotë pasiekë neregëtà mastà.

Naujai pasaulá atskleidë Alberto Einðteino

reliatyvumo teorija. Psichologijos

mokslas iðkëlë naujas þmogaus problemas.

Mokslinë technologija uþvaldë pasaulá.

Skirtingos Rytø ir Vakarø kultûros

atsisakë uþdarumo ir ëmë ieðkoti kontaktø.

XX a. Europos menas, integruodamas

kitø civilizacijø meno laimëjimus,

ieškojo naujo patyrimo. Svarbios permainos

vyko ne tik dailëje, bet ir architektûroje.

Architektai sukilo prieð ilgaamþæ istoriniø

stiliø tradicijà, ieðkojo naujø kûrybos

metodø. Viena vertus, XX a. archi-

Vladimiras Dubeneckis

tektûros raidà veikë naujos statybinës

medþiagos (geleþis, betonas, stiklas),

inþineriniai atradimai, antra vertus, reikëjo

ne tik atstatyti Pirmojo pasaulinio karo

metu sugriautus iðtisus miestø kvartalus,

bet ir patenkinti gyventojø poreiká

turëti gyvenamàjá bûstà. Architektûroje

ëmë formuotis nauja kryptis – modernizmas,

kuris atsirado kaip reakcija á tam

tikrus iðkilusius sunkumus. Jaunieji architektai

nutarë visai nepuoðti statiniø, o

paþvelgti á savo uþdaviná kitaip – galvoti

pirmiausia apie statinio paskirtá. XX a. pirmosios

pusës architektûra yra racionali

– ji grindþiama mintimi, kad graþu yra

tai, kas gerai atlieka savo funkcijas. Dailës

ir architektûros XIX a. pabaigos – XX

a. vidurio istorijoje akcentuojami šie modernizmo

bruoþai: naujumo siekis, tradicijø

neigimas, meno sklaida á atskiras

rûðis ir ðakas bei jø specifikos paieðkos,

estetinës kûrybos originalumo, universalumo,

bendraþmogiškumo postulatai.

Vokietijoje tai siejama su Bauhauso

(„Bau“ – statyba, „Haus“ – namas) vardu,

kuris këlë architektûroje socialinius

tikslus – „ugdyti individà visos visuomenës

labui“ ir atsisakyti nereikalingø puoðmenø.

Graþu yra tai, kas gerai suprojektuota

tam tikrai funkcijai atlikti. Prancûzijoje

ryðkø pëdsakà architektûroje paliko

Le Korbiuzjë (Le Corbusier). Jis suformulavo

pagrindines moderniosios architektûros

tezes, kurios apibûdina ðiuolaikinio

stiliaus bruoþus: gelþbetoniniai

stulpai, kuriais pakeliamas nuo þemës

pastatas ir sudaromi atviri praëjimai;

plokðti stogai, ant kuriø galima árengti sodus;

taisyklingo plano atsisakymas ir laisvos,

dinamiðkos erdvës, laisvo fasado formavimas

– karkasinë sistema leidþia langus

projektuoti nepriklausomai nuo vidinio

pastato plano. Le Korbiuzjë teorijos

yra provokuojamai modernistinës.


Toks naujas poþiûris nuosekliausiai

reiðkësi Amerikoje, kur tradicijos maþiausiai

stabdë technologinæ paþangà. Amerikoje

architektas Frenkas Loidas Raitas

(Wright) suprato, kad svarbiausia – statinio

vidus, o ne iðorë. Jis atsisakë visø

senøjø statiniø savybiø, pirmiausia tradicinio

simetrijos reikalavimo. Raitas laikësi

principo, kad statinys, tarsi gyvas

organizmas, turi iðaugti ið þmoniø poreikiø

ir ðalies ypatybiø. Rusijoje modernizmo

atsiradimui dailëje didelës átakos turëjo

XX a. pradþioje susikûrusi rusø dailininkø

draugija „Meno pasaulis“, kurios

nariai prieðinosi akademizmo, peredviþnikø

principams. Ðios draugijos nariø kûryboje

susipynë moderno, simbolizmo,

neoromantizmo, neoklasicizmo apraiðkos.

Ðiems principams artima ir V.Dubeneckio

kûryba. Taigi modernizmo stiliaus

atsiradimui Lietuvos architektûroje didelës

átakos turëjo pirmojoje XX a. pusëje

vykstantys ðiuolaikinës architektûros sàjûdþiai

Europoje ir Amerikoje, kuriø metu

iðryðkëjo architektûros tendencijos

statyti ne vien religinius pastatus, bet ir

gamyklas bei daugiabuèius namus, domëtis

interjerais bei baldais.

Per Pirmàjá pasauliná karà Lietuvos

miestai ir miesteliai labai nukentëjo. Prasidëjus

karui, dauguma gyventojø ið Kauno

buvo iðkelta, miestas virto tvirtove. Vokieèiø

okupacijos metais statybos sustojo.

1917 m. parengtoje inþinieriaus L.Veiso

Kauno projekto schemoje siûlyta radikaliai

pertvarkyti gatviø tinklà. Taèiau

okupacijos sàlygomis projekto schema

negalëjo bûti ágyvendinta, nes Kaune tebegyveno

18 tûkst. þmoniø, ûkinë veikla

buvo sustojusi. Po Pirmojo pasaulinio karo

Lietuvai iðkovojus nepriklausomybæ,

prasidëjo valstybës pamatø kûrimo laikotarpis.

1920 m. Lenkijai okupavus Vilniaus

kraðtà, Kaunas tapo nepriklausomos Lietuvos

Respublikos laikinàja sostine. Tai

buvo paskata miestui augti. 1923 m., talkinant

danø inþinieriui M.Frandsenui, buvo

parengta miesto atstatymo projektinë

schema. Joje spræstos teritorijø funkcinio

naudojimo, gatviø tinklo formavimo ir

kitos problemos.

1928 m., baigiantis pagrindiniams

dvarø parceliavimo darbams, daugelis

suprojektuotø Lietuvos miestø bei miesteliø

galëjo bûti planingai formuojami.

Treèiàjá deðimtmetá vyko daugiau atstatomieji

darbai, Lietuvos valstybës labui

darbavosi nemaþai architektø, kurie sugebëjo

realizuoti ir originalius projektus.

Beveik visuose projektuose atsispindi to

meto Vakarø Europos tendencijos. Bendras

Lietuvos miestø architektûros lygis

gerëjo, kadangi tiek Kauno, tiek kitø

miestø pastatus projektavo vietos ir uþsienio

aukðtàsias mokyklas baigæ archi-

tektai, sugebëjæ tinkamai derinti vietos

tradicijas ir sàlygas su globaliniais to meto

architektûros laimëjimais.

Ryðkiausios permainos architektûroje

vyko Kaune. Tarpukario laikotarpiu Kauno

naujamiesèio centre buvo pastatyta

nemaþai reikðmingø visuomeniniø pastatø

ir gyvenamøjø namø. Architektai, projektavæ

Kaunui, ið esmës buvo dviejø mokyklø

atstovai: Rusijos (Sankt Peterburgo),

kuri laikësi akademiniø tradicijø, ir Vakarø

Europos, kuri ieðkojo funkcionalumo,

modernumo. Treèiojo deðimtmeèio

pabaigoje á Lietuvos projektuotojø gretas

ásiliejo K.Kriðèiukaitis, J.Jasiukaitis, A.Lukoðaitis

ir kiti. Nors jø studijø programa

buvo parengta pagal peterburgiškojo

akademizmo tradicijas (vad. M.Songaila),

architektai sugebëjo atsiplëðti nuo pasenusiø

dogmø, atskleisti lietuviðkosios

architektûros savitumus. Tuo metu klestëjo

funkcionalizmo ir racionalizmo architektûra.

Racionaliosios architektûros formos

savaip interpretuotos, priderintos

prie aplinkos. V.Dubeneckis, susipaþinæs

su to meto aktyviuoju Europos funkcionalizmu,

skleidþiamu Bauhauso mokyklos,

Le Korbiuzjë K.Honziko ir kitø, energingai

ëmësi ieškoti modernios, racionalios

architektûros kelio.

V.Dubeneckio kûrybinës veiklos

bruoþai tarpukario Kaune

Vienas giliausiø pëdsakø Kauno miesto

architektûros istorijoje palikusiø

architektø yra V.Dubeneckis. Jis gimë

1888 m. rugsëjo 6 d. Zmejinogorske (Altajaus

krašte). 1906–1914 m. studijavo

Peterburgo dailës akademijoje (pas L.Benua),

1917–1918 m. buvo šios akademijos

profesorius. 1919 m. pradþioje architektas

atvyko á Vilniø. Lenkams uþgrobus

Vilniø, 1919 m. antrojoje pusëje V.Dubeneckis

persikëlë á Kaunà, kuriame su

maþomis pertraukomis gyveno ir dirbo iki

pat gyvenimo pabaigos (mirë 1932 m.

Vytauto Didþiojo karo muziejus

rugpjûèio 10 d. Karaliauèiaus ligoninëje,

palaidotas Petraðiûnø kapinëse).

Ankstyviesiems V.Dubeneckio pastatams

(Kauno meno mokykla 1922 m.,

Valstybës teatro rekonstrukcija 1925 m.)

bûdingos neoklasicizmo formos. Kai kuriose

V.Dubeneckio pastatuose („Lietuvos“

viešbuèio interjeras, 1925 m., „Raguèio“

namo fasado dekoras) panaudoti

lietuviški liaudies motyvai. Dauguma to

meto architektø, ákvëpti tautinës architektûros

idëjos, naudojo lietuviø liaudies architektûros

bei baroko, kaip savito Lietuvos

architektûros stiliaus, principus, dekorà.

1924–1929 m. V.Dubeneckis, neturëdamas

dideliø architektûriniø uþsakymø,

uþsiëmë pastatø remontø, rekonstrukcijø

(Ðauliø sàjungos, „Lietuvos“ vieðbuèio)

ir kitais darbais. Parengë keletà

projektø, kurie nebuvo ágyvendinti (Prekybos

ir pramonës bankai Kaune, Kybartuose

ir Šiauliuose, spaustuvë „Varpas“,

kino teatras „Metropoliten“ Kaune).

Nuo 1927 m. V.Dubeneckis dirbo Kauno

meno mokyklos dëstytoju. Buvo vienas

Lietuviø meno kûrëjø draugijos, Valstybës

archeologijos komisijos, Lietuvos

inþinieriø ir architektø sàjungos steigëjø,

rûpinosi architektûros apsauga. V.Dubeneckis

siekë Kaunà padaryti europinio lygio

miestu. Vëlesniems ketvirtojo dešimtmeèio

pastatams (VDU Medicinos fakulteto

rûmai, 1931–1933 m., Vytauto Didþiojo

muziejus, 1931–1936 m.) bûdingi klasicizmo

ir modernizmo architektûros

bruoþai. 1920–1930 m. laikotarpiu istorizmo

tradicijos buvo giliai ásiðaknijusios.

Tradiciškai buvo suvokiamas Lietuvos

valstybës respektabilumas. Tad tik nedaugelis

architektø iðdráso pasukti modernizmo

keliu. V.Dubeneckis buvo vienas pirmøjø,

prisidëjusiø prie moderniosios architektûros

gimimo tarpukario Kaune.

Klasikiniø ir naujø architektûros formø jungimas

atvërë moderniosios architektûros

erdvæ to meto Kaune.

Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 9 29


Vytauto

Didþiojo

universiteto

Medicinos

fakulteto

rûmai

Brandþiausi architekto V.Dubeneckio

pastatai Kaune

Pasak architekto E.Gûzo, V.Dubeneckio

kûrybos veikla – tai nuoseklus ëjimas

nuo neoklasicizmo ir stilizuotos eklektikos

á modernius sprendimus. 1930 m.

V.Dubeneckio kûryboje prasideda naujas

etapas. Modernizmo bruoþams atsirasti

turëjo átakos kelionës po uþsiená, kuriø

metu V.Dubeneckis susipaþino su

nauju poþiûriu á muziejø ir medicinos institutø

projektavimà. Tuo metu V.Dubeneckis

laikomas pirmuoju Lietuvos architektu.

Gráþæs ið Briuselio, V.Dubeneckis projektuoja

Vytauto Didþiojo universiteto

Medicinos fakulteto rûmus (A.Mickevièiaus

g. 9). 1931m. projektas buvo uþbaigtas

ir patvirtintas.

Pastatas didelës apimties, sudëtingas

funkciniu atþvilgiu – ávairios katedros, auditorijos,

laboratorijos, kabinetai, dirbtuvës.

Architektas sumaniai iðdëstë patalpas

trijuose korpusuose, gerai iðspræsti

funkciniai ryðiai. Pastato architektûra pasiþymi

klasicizmo bruoþais: statiðka, simetrinë

kompozicija, aiškios proporcijos,

išryškintas fasado centras. Racionalizmo

pradus išreiškia saikingos, apibendrintos

detalës. Rûmai atspindi architektûros stiliø

pereinamojo etapo – nuo akademiškojo

neoklasicizmo á racionalizmà –

ieðkojimus, kûrybiðkai interpretuotø tradicijø

ir novatoriðkumo bruoþus. Tuo paèiu

metu V.Dubeneckis projektuoja ir Vytauto

Didþiojo karo muziejø. 1929 m.

miesto savivaldybë paskelbë keletà konkursø

Vytauto Didþiojo muziejaus rûmams

suprojektuoti. Galutiná projektà

buvo pavesta parengti architektui V.Dubeneckiui,

inþinieriui K.Krikðèiukaièiui,

miesto vyriausiajam inþinieriui K.Reisonui.

Pastarieji rûpinosi projekto papildomais

klausimais: K.Krikðèiukaitis – plano

tvarkymu, K.Reisonas – konstrukcijø

skaièiavimu, darbø organizavimu.

V.Dubeneckis pateikë pagrindinæ muziejaus

rûmø koncepcijà. Jis parengë keletà

variantø, kol susiformavo galutinë

projekto iðraiðka. 1931 m. geguþës 22 d.

patvirtinus projektà, V.Dubeneckis já dar

vis tobulino, eskizavo. Tolesnius architekto

darbus nutraukë mirtis.

1934 m. uþbaigtas Karo muziejus pagal

V.Dubeneckio projektà minint Vytauto

Didþiojo mirties 500-àsias metines. Muziejui

buvo teikiama simbolinë nacionalinio

monumento, tautos kûrybiniø galiø reikðmë.

Muziejaus statybai 1,7 mln. litø paau-

30 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 9

kojo Lietuvos gyventojai, 2,3 mln. litø skyrë

valstybës iþdas. Pasak V.Petrušonio, Vytauto

Didþiojo muziejus pastatytas itin

reikšmingoje vietoje – sakraliniame miesto

centre – Vienybës aikðtëje. Muziejaus

tûrinë ir planinë kompozicija remiasi klasikinëmis

tradicijomis. Tûris simetriðkas, su

dviem vidiniais kiemeliais. Netradicinis rûmø

planinis sprendimas – vienuose rûmuose

projektuotojams pavyko sujungti

du skirtingus muziejus, bet funkcionuojanèius

izoliuotai. Dailës muziejaus fasadas

V.Putvinskio gatvës pusëje pasiþymi puscilindre

iðkyða, kurioje yra vestibiulis bei

auditorija, o Karo muziejaus fasadas K.Donelaièio

gatvës pusëje þymus centriniu rizalitu

ir iškilmingais centriniais laiptais. Modernizmo

poveikyje asimetriškai arkadine

galerija ákomponuotas grakðtus varpø

bokðtas. Ðià kompozicijà galima stebëti ið

ávairiausiø aikðtës aplinkos vietø. Pastato

kampai akcentuoti lengvai pabrëþtais iðsikiðimais

per visà pastato aukðtá – rizalitais,

kuriuos „paaukðtina“ siauri vertikalûs

langai. Ðio fasado niðose V.Dubeneckio

buvo numatyta sgrafito technika atlikti Saulës

ar Durbës kautyniø ir Þalgirio mûðio

vaizdus. V.Petruðonis, siekdamas atskleisti

V.Dubeneckio kûrybiniam màstymui bûdingà

gilià istorinæ sampratà, siûlo suvokti

muziejaus kompleksà ir Prisikëlimo baþnyèià

(projekto autorius K.Reisonas) kaip

organiðkà visumà, ákûnijanèià Gedimino

stulpø simbolikà. Tai galëtø reikðti Lietuvos

valstybingumo aktualizavimà Kaunui

tapus laikinàja sostine. Kairiuoju bokðtu

prie muziejaus þymima Lietuvos praeitis.

Muziejaus pastato fasadas fiksuoja áëjimà

á dabartá. Deðinysis bokðtas – Prisikëlimo

baþnyèia – tai idealios ateities vizija. Pasak

E.Gûzo, suvokdamas Lietuvos kultûros

tradicijas, V.Dubeneckis Kauno architektûrai

suteikë mastelá, ritmo ir gabaritø

sistemà, suformulavo prabangos, ištaigingumo

ir santûrumo kriterijus, racionalumo

bei funkcionalumo reikalavimus. Tai ne tik

reikšmingiausias architekto V.Dubeneckio

darbas, bet ir brandþiausias Kauno tarpukario

architektûrà reprezentuojantis kûrinys,

kuriame santûriai iðreikðtas to meto

modernizmo principas – harmoninga klasicistinës

ir racionaliosios architektûros sàveika.

Jo kûryboje ir ávyko ta vidinë sintezë,

profesinis perimamumas, leidæs sujungti

klasikines tradicijas ir modernizmo

tendencijas á darnià visumà.

Projektas

Atkelta ið 21 p.

Mykolo Romerio universiteto Teisës

fakulteto Civilinës ir komercinës

teisës katedros lektorë dr. Jûratë Usonienë

nuosekliai supaþindino su autoriø

teisiø objektais ir subjektais, autoriø

teisëmis ir jø apsaugos teisiniu

reglamentavimu Europos Sàjungoje ir

Lietuvoje.

Paskaitos dalyje „Autoriø teisiø objektai“

buvo pateikta iðsami autoriø teisiø

objektø, kûrinio, originalumo samprata,

reikalavimai kûriniø teisinei apsaugai,

iðaiðkinta saugomø kûriniø rûðys,

iðvestiniai kûriniai, pateikti objektai,

kuriems autoriø teisiø apsauga netaikoma.

Nagrinëjant autoriø teisiø subjektus

buvo paaiðkinta autoriø teisiø subjekto

samprata, autoriaus statusas, autorystës

prezumpcija, jos taikymas,

bendraautoriø kategorija, bendraautoriø

teisiø ágyvendinimas, iðvestiniai autoriø

teisiø subjektai: darbdaviai, sutartiniai

teisiø perëmëjai, ápëdiniai.

Baigiamojoje praneðimo dalyje

„Autoriø teisës“ pateikta autoriø teisiø

samprata, paaiðkintos autoriø teisiø rûðys,

joms bûdingos savybës, turtinës

autoriø teisës, turtiniø autoriø teisiø galiojimo

terminai, asmeninës neturtinës

autoriø teisës.

Aiðkinant autoriø teisiø teisiná reglamentavimà

buvo iðnagrinëti autoriø

teisës ðaltiniai, supaþindinta su tarptautiniais

ir Lietuvos teisës aktais, reglamentuojanèiais

autoriø teisiø apsaugà.

LR kultûros ministerijos Autoriø teisiø

skyriaus vadovës, Mykolo Romerio

universiteto Teisës fakulteto Civilinës

ir komercinës teisës katedros lektorës

Nijolës Janinos Matulevièienës

praneðimo pagrindinë kryptis – autoriø

teisiø á mokslo kûrinius ágyvendinimas

ir gynimas; specifiniai autoriø teisiø

apsaugos aspektai informacinëje

visuomenëje.

Lektorë supaþindino su tarptautiniais

teisës aktais, skirtais autoriø teisiø

gynimui, intelektinës nuosavybës

apsaugai. Pirminis ir svarbiausias – Berno

konvencija, priimta 1886 m. ir po to

keletà kartø tikslinta ir papildyta. Lietuvoje

autoriø teisës ginamos Autoriø teisiø

ir gretutiniø teisiø ástatymu (Þin.,

1999, Nr. 50-1598; 2003, Nr. 28-1125).

Aptariant autoriø turtiniø teisiø perdavimo

sampratà ir bûdus buvo nu


„Lietuvos mokslininkø gebëjimø ugdymas Lietuvai

integruojantis á Europos Sàjungos

infrastruktûrà“

rodyta, kad pagal Lietuvos Autoriniø teisiø

ir gretutiniø teisiø ástatymo 38 str.

autoriø turtinës teisës gali bûti perduodamos

sutartimi (visiðkai arba ið dalies),

paveldëjimo tvarka ir kita ástatymø nustatyta

tvarka. Taèiau neturtinës autoriø

teisës kitiems asmenims neperduodamos.

Jos visada lieka autoriui.

Lektorë pabrëþtinai akcentavo autorinës

sutarties ir jos kokybës reikðmæ

ir tinkamumà visoms autoriniø sutarèiø

rûðims: autorinë sutartis dël teisiø

perdavimo, autorinë licencinë sutartis,

autorinë kûrinio uþsakymo sutartis

ir kt. Autorinis atlyginimas autorinëje

sutartyje nustatomas ðaliø susitarimu

ir jo dydis gali sudaryti konkreèià

pinigø sumà arba procentus nuo naudotojo

pajamø, gautø uþ kiekvienà kûrinio

naudojimà.

Be to, buvo aiðkinama apie autoriø

teisiø paveldëjimà, autoriø teisiø gynimo

bûdus ir priemones, civilinius autoriø

teisiø gynimo bûdus, administracinæ

ir baudþiamàjà atsakomybæ uþ autoriø

teisiø ir gretutiniø teisiø paþeidimà,

individualø ir kolektyviná teisiø ágyvendinimà,

kolektyviná teisiø administravimà.

Ágyvendinant autoriø teises á

mokslo kûrinius, kolektyvinis teisiø administravimas

mokslo kûriniø autoriams

aktualus yra tik atgaminant kûrinius

reprografijos bûdu ir teikiant knygas

ir kitus leidinius panaudai bibliotekose.

Visais kitais atvejais, leidþiant ir

vieðai skelbiant mokslo kûrinius, autorius

pats gali susitarti su leidëju dël kûrinio

naudojimo sàlygø ir autorinio atlyginimo

dydþio.

Nemaþai dëmesio buvo skirta specifiniams

autoriø teisiø apsaugos aspektams

informacinëje visuomenëje,

iðimtiniam autoriø teisiø pobûdþiui, autoriø

turtiniø teisiø apribojimø svarbai

informacinëje visuomenëje, interneto

paslaugø teikëjø atsakomybei. Lektorë

pateikë keletà praktiniø autoriø teisiø

paþeidimo pavyzdþiø, kartu su auditorija

nagrinëjo pastarojo laikotarpio

platø atgarsá sukëlusius autoriø teisiø

paþeidimo atvejus (Grûto parko skulptûrø

ekspozicija, paveikslas „Ðuo su

obuoliu“ ir kt.).

Po praneðimo buvo nagrinëti pa-

skaitos dalyviø pateikti konkretûs pavyzdþiai,

susijæ su moksliniø leidiniø

publikacija, iliustracinës medþiagos ir

duomenø naudojimo ir citavimo galimybëmis.

Buvo atsakyta á daugelá klausytojø

pateiktø klausimø apie autoriø

teisiø objektus, subjektus ir autoriø teisiø

perdavimà. Lektorës suformuluodavo

ginèytinà situacijà, susijusià su autoriaus

teisiø paþeidimu arba nekorektiðku

kûrinio panaudojimu, ir praðydavo

jà ávertinti bei pasiûlyti problemos

sprendimus. Vertinant tokias situacijas

vyko gyvos diskusijos.

Varšuvos universiteto Filosofijos

instituto profesorius, Lenkijos mokslø

akademijos Bioetikos komiteto mokslinis

sekretorius profesorius Zbignevas

Ðavarskis skaitë biomedicinos mokslø

srities praneðimà, kuriame iðnagrinëjo

medicinos eksperimento sàvokà, tikslus

ir raidos istorijà, medicinos eksperimento

etikà ir teisiná reglamentavimà.

Medicinos mokslo pagrindà sudaro

þinios, gautos praktiðkai atliekant

mokslinius eksperimentus. Medicinos

iðmintis ir þinios ágyjamos stebint, eksperimentuojant

ir kaupiant patyrimà. Taèiau

bûtina laikytis medicinos eksperimento

etikos normø. Stebëjimø, moksliniø

tyrimø ir eksperimentø reikðmë buvo

iliustruota maliarijos ligos sukëlëjø,

simptomø, proceso eigos, ligonio kraujyje

vykstanèiø pakitimø mikrobiologiniu

lygiu, gydymo metodø bei vaistø

nustatymu, kurie truko ne vienà amþiø.

Praneðëjas pateikë daug eksperimentø

su þmonëmis pavyzdþiø, kurie buvo

atlikti nesilaikant þmoniðkumo ir elementariø

etikos normø. Tai daþniausiai

karo metu naciø þiaurûs eksperimentai

su þmonëmis koncentracijos stovyklose.

Taèiau buvo pateikta nekorektiðkø

eksperimentø, kurie buvo daromi ir

po karo, pavyzdþiø.

Medicinos srityje moralinës normos

egzistavo nuo senovës. Tai patvirtina

visuotinai þinoma Hipokrato priesaika.

Taèiau vykdyti þiaurûs eksperimentai,

þmogaus teisës, gyvybës unikalumas

ir kaina paskatino tarptautines organizacijas

ávesti grieþtas etines normas klinikiniams

bandymams, medicininiams

eksperimentams. Taip atsirado Nurembergo

kodeksas, Pasaulio medikø asociacijos

kodeksai ir deklaracijos (Þenevos,

Helsinkio ir kt.), Europos parla-

mento direktyvos, kurios átvirtino biomedicininiø

tyrimø etikos normas ir garantavo

etikos reikalavimø teisiná reguliavimà.

Praneðëjas supaþindino paskaitø

ciklo dalyvius su ðiais dokumentais

iðdëstydamas pagrindines nuostatas

ir atsakë á keletà auditorijos pateiktø

klausimø.

Paskaitø ciklo etapuose dalyvavo

Lietuvos mokslø akademijos, VU Imunologijos,

Kultûros, filosofijos ir meno,

Lietuviø kalbos, Socialiniø tyrimø, Biochemijos

ir kitø institutø, Vilniaus pedagoginio,

Mykolo Romerio universitetø,

UAB „Imunolita“ mokslininkai ir tyrëjai.

Treèiasis etapas numatytas lapkrièio

mënesá ir bus skirtas fiziniams, matematikos

ir technikos mokslams, kuriø

rezultatai, originalûs techniniai

sprendimai apsaugomi patentais. Tikimasi,

kad ir ðis paskutinis etapas bus

sëkmingas, nes jauèiamas nuolatinis

MA viceprezidentës akad. Veronikos

Vasiliauskienës, projekto valdymo grupës

vadovës habil. dr. Graþinos Tautvaiðienës

bei projekto vadovës dr. Juzefos

Aèaitës reiklus dëmesys ir metodinë

pagalba.

Mokslininkø kvalifikacijos këlimas,

jø profesinës kompetencijos tobulinimas

bei gebëjimø ugdymas ðiame projekte

yra labai aktualus ir iðliks svarbus

ir ateityje. ES struktûriniø fondø struktûrinës

paramos 2007–2013 m. strategijos

treèiojo prioriteto „Tyrëjø gebëjimø

stiprinimas“ uþdaviniai – tobulinti

mokslininkø, doktorantø ir kitø tyrëjø

kvalifikacijà ir kompetencijà vertikaliose

ir horizontaliose srityse; skatinti tarp

vieðojo ir privataus sektoriaus tyrëjø ir

studentø vidaus ir tarptautiná mobilumà;

padëti didinti tyrëjø skaièiø ir maþinti jø

amþiaus vidurká Lietuvoje – patvirtina

pasirinktos projekto idëjos teisingumà

ir bûtinà jos tàsà. Projektas turëtø bûti

tæsiamas, tik aukðtesniu lygiu.

Projektà „Lietuvos mokslininkø gebëjimø

ugdymas Lietuvai integruojantis

á Europos Sàjungos infrastruktûrà“

ágyvendina Lietuvos mokslø akademija

su partneriais – VU Imunologijos, Lietuviø

kalbos, Matematikos ir informatikos,

Socialiniø tyrimø ir VU Teorinës fizikos

ir astronomijos institutais – ir já remia

Lietuvos Respublika bei ið dalies

finansuoja Europos Sàjunga (Europos

socialinis fondas).

Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 9 31


Svaiginimosi

Jaunystë amþina

(vandens) ðaltiniuos,

Bet ne (vyno) rûsiø

buteliuose, statinëse*

Longfelov

Nuo senø laikø visiems þinomas geriamasis

etilo alkoholis (etanolis). Chemikai

skiria daug kitø (negeriamø) alkoholio

rûðiø: propilo, butilo, amilo, metilo

(medþio alkoholá). Geriamasis (etilo) alkoholis

nuodingas, bet kitos alkoholio rûðys

keletà kartø uþ etiliná nuodingesnës.

Etilo alkoholis susidaro mielëmis fermentuojant

augaluose esantá cukrø. Tokiu fermentacijos

bûdu ið mieþiø gaunamas

alus, o ið obuoliø ir vynuogiø – vynas,

kuris turi 10–12 proc. alkoholio (tik obuoliø

vyne alkoholio yra 8 proc.). Á vynus

kartais ápilama konjako. Vynas, kuriame

yra iki 20 proc. alkoholio, vadinamas

cheresu. Aluje alkoholio maþiau: nuo 2,5

proc. iki 8 procentø. Alkoholio koncentracija

didinama distiliacija (skystis garinamas

ir gauti garai kondensuojami). Šio

proceso metu gaunamas spiritas. Degtinës

turi 30–40 proc., Anglijos dþinas –

35 procentus. Romas, konjakas, likeriai,

kaip ir degtinë, yra ávairaus stiprumo.

Šampanas – labai vertinama prancûziðko

vyno rûðis. Dël savo turimo didelio

angliarûgðtës kiekio sukelia gaivinantá veikimà;

vartojama esant dideliam silpnumui,

gresiant nusilpimui, ðleikðtuliui. Vienà,

dukart paveikia gaivinanèiai ir dël savo

trumpo veikimo organizmui nepakenkia.

Taèiau vartojant nuolat šampanas

veikia kaip alkoholinë medþiaga, ir didelis

angliarûgðtës kiekis kenksmingai, slegianèiai

veikia smegenis.

Nuo seniausiø laikø lietuviai garsëja

vaišingumu. Senovëje jie savo sveèius

vaiðindavo midumi (jis bûdavo 5–7 proc.

stiprumo). Jo nebuvo galima daug pasigaminti,

tad vartodavo saikingai. Net

didysis Lietuvos kunigaikðtis Vytautas

buvo blaivybës ðalininkas. Piktnaudþiavimas

svaigiaisiais gërimais buvo smerkiamas.

Ásigalëjus þemdirbystei, prasidëjus

javø sëjai, midø iðstûmë kiti svaigieji

gërimai. Manoma, kad tai buvo alus, o

32 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 9

Svaigalai vartojami nuo seniausiø laikø. Jau 5000-6000 m.pr.Kr. buvusioje Mesopotamijoje, senovës

Egipte gyventojai mokëjo gaminti alø ir vynà. Nuo jø neatsiliko ir graikai, kurie turëjo dievus, globojanèius

svaigalø mëgëjus: alkoholio – Bakchà, o miego (dabartiniu supratimu narkotiniø medþiagø)

globëjas buvo Morfëjus. Graikai greitai pastebëjo praþûtingas svaigalø pasekmes ir ëmë ieðkoti

bûdø girtavimui sustabdyti. Atsirado paproèiø kai kada (pvz., vestuvëse jauniesiems) negerti svaigalø,

taèiau visiðkai uþdrausti vartoti svaigalø graikai negalëjo, nes vyravo nuomonë, kad vynas

suþadina þmogaus estetinius jausmus, skatina protavimà ir suteikia jam dieviðkumo poþymiø.

paproèiai Didþiojoje ir

Maþojoje Lietuvoje

*Laisvas autoriaus vertimas

XIX amþiuje

Dr. Leonardas POVILIÛNAS

vëliau degtinë. Alus ir midus vyrauja senovës

lietuviø bei prûsø paproèiuose, jis

vartotas senojoje pagoniø religijoje. Alus

buvo aukojamas dvasioms, dievams

(Perkûnui ir kt.), ið jo putø burdavo. Lietuviai

alumi laistydavo namo kampus,

duris, net kiaules. Dar ir dabar jokios pabaigtuvës,

vestuvës, krikðtynos, netgi mirusiøjø

paminëjimai neapsieina be alaus.

Iš pradþiø išmokus gaminti degtinæ,

blaivybæ saugojo ástatymas. Pirmasis

Lietuvos Statutas kontroliavo alkoholio

gamybà ir pardavimà. Lietuvai praradus

valstybingumà, alkoholio vartojimo suvarþymai

sumaþëjo ir atsirado áprotis alkoholá

vartoti ávairiomis progomis. Pavyzdþiui,

atlikus koká nors darbà, buvo

rengiamos nedidelës iðgertuvës. Ilgainiui

ðios iðgertuvës, vadinamos „magaryèiom“,

áëjo á paprotinæ teisæ, nes jø dalyviai

kartu tapdavo pirkimo-pardavimo ar

kito sandërio liudininkais.

Iš istoriniø pasakojimø prisimename

bajorø pomëgá svaigintis, kai pokyliø metu

ðaudydavo buteliø kamðèiai, kai taurëse

putodavo ðampanas, konjakas ir kai per

naktá kortomis praloðdavo net dvarus. Toks

pomëgis vaiðintis alkoholiniais gërimais

áamþintas net lenkiškoj dainoj: „Co wypijim,

to dla nas, za sto lat nie bædzie nas“ –

„Kà iðgersim, tas jau mûsø, nes po ðimto

metø nebus mûsø“ (laisvas autoriaus vertimas).

Baudþiavos laikais bajorus nuo

valstieèiø skyrë didþiulë nelygybë, bet kaip

vaikui alkoholá geriantis suaugæs, taip valstieèiui

(baudþiauninkui) geriantis bajoras

buvo pavyzdys. Valstieèiai mëgdþiojo gerianèius

ðlëktas ir turbût ið to meto liaudyje

iðliko posakis: „Geriau su ponu á pragarà,

negu su muþiku á dangø“.

XIX a. pradþioje alkoholizmas Didþiojoje

Lietuvoje ëmë labai plisti. Jis pavei-

kë þmoniø jëgà, atmintá, dorà, tikybà, tauta

prarado gebëjimà màstyti, nesugebëjo

tam blogiui prieðintis, apsnûdo, nyko

ir merdëjo. Atrodë, kad jau nebëra jëgos,

kuri sustabdytø tautos praþûtá. Taèiau

ta jëga buvo. Tai – Baþnyèia. XIX a.

viduryje blaivybe ëmë rûpintis vyskupas

Motiejus Valanèius. Subûræs katalikus á

brolijas, seserijas, platino blaivybës idëjas

ir gan greit sulaukë gerø rezultatø.

1850–1860 m. alkoholio suvartojimas

Lietuvoje sumaþëjo 10 kartø (nuo 1 000

000 iki 100 000 kibirø). Pajutæ tautos budimo

pradus, caro valdininkai 1864 m.

uþdraudë blaivybës veiklà, bet gera sëkla

jau buvo pasëta geroje dirvoje. Ið blaiviø

ðeimø kilæs sveikas, tikintis jaunimas

ëmësi toliau þadinti tautà.

XIX a. Maþojoje Lietuvoje (tada valdomoje

Vokietijos) svaigintis alkoholiu

buvo madinga. Jau senojoje prûsø religijoje

(kaip ir lietuviø) alus ir midus vaidino

svarbø vaidmená: alus plaèiai vartotas

tiek senovës pagoniø dievams, tiek

þmonëms pagerbti, sveèiams vaišinti. Tik

prûsai á alø ámaiðydavo medaus. Èia,

kaip ir carinës Rusijos valdomoje Lietuvoje,

valdþia buvo suinteresuota, kad gyventojai

daug gertø, skurstø ir parduotø

savo þemes pavergëjams.

Didþiojoje Lietuvoje XIX a. viduryje dël

Baþnyèios átakos alkoholio vartojimas labai

sumaþëjo, tuo tarpu Maþojoje Lietuvoje

jis nekito. Buvo daug svaiginamasi.

Tuo laiku (kaip nurodo dr. Hoppe‘as

savo knygoje „Tatsachen über den Alkohol“)

Vokietijoje kasmet dël alkoholio

vartojimo 150 000 gyventojø darë nusikaltimus

ir buvo teisiami. 1877–1886 m.

Maþosios Lietuvos ligoninëse nuo alkoholio

kasmet mirdavo vidutiniðkai 1132

vyrai ir 115 moterø, ið kuriø 45–60 proc.

dël alkoholio vartojimo buvo tapæ psichiniais

ligoniais.

Nepaisant to, Maþojoje Lietuvoje jau

nuo 1807 m. buvo panaikinta baudþiava,

o Didþiojoje Lietuvoje baudþiava pa-


Svaigalø mëgëjus globojantis Bakchas

naikinama 56 metais vëliau (1863 m.).

Maþosios Lietuvos baþnyèiose kunigai

visà laikà kalbëjo lietuviškai, net ir bûdami

nelietuviai. Didþiojoje Lietuvoje daugelis

jø buvo aplenkëjæ ir pamokslus ne

visada sakydavo lietuviðkai, o klebonijose

daþniausiai kalbëjo lenkiðkai, niekino

lietuviø kalbà ir rusø valdþiai ádavinëjo

tuos, kurie platino lietuviðkus raðtus.

Karaliauèiuje ir Tilþëje veikë keletas

spaustuviø, kurios lietuviø kalba spausdino

laikraðèius, maldaknyges bei kitas

knygas, kurios per sienà nelegaliai sklido

po visà Didþiàjà Lietuvà. Daugelyje

vietø net veikë lietuviškos mokyklos; tai

buvo reikšminga lietuvininkø tautiniam

sàmoningumui. Èia, Maþojoje Lietuvoje,

išleista pirmoji lietuviška knyga –

Maþvydo katekizmas.

Tipiniam Maþosios Lietuvos tuometinio

gyvenimo vaizdui susidaryti pateikiamas

Rusnës gyvenvietës pavyzdys.

Po 1422 m. Melno taikos sutarties vokieèiø

ordinui atitenka Klaipëdos kraðtas.

Kryþiuoèiai daugiausia rûpinasi ne

kariniais, o ekonominiais reikalais. Jie kolonizuoja

ðá kraðtà, kuria kaimus, dvarus,

baþnytkaimius, kur kiekviename kaime ar

baþnytkaimyje steigiama smuklë. Ji valdþiai

duoda daug pelno ir tampa ekonominiu,

kultûriniu ir politiniu apylinkës centru.

Èia þmonës linksminasi, apsirûpina

bûtiniausiomis prekëmis, suþino naujienas.

Visos smuklës yra valdþios nuosavybë.

Jos neparduodamos, tik iðnuomojamos

iðtikimam valdþiai þmogui, kuris

vykdo valdþios politikà, skleidþia vokiðkà

kultûrà. Smuklë iðnuomojama su pavel-

dëjimo teise, su didesniu ar

maþesniu þemës sklypu. Valdþiai

svarbu, kad vietos gyventojai

kuo daugiau girtautø

ir nusigyventø, kad jø ûkiai

pereitø á vokieèiø rankas.

Rusnëje pirmoji smuklë

atsirado 1448 metais. Smuklininkas

atleidþiamas nuo

laþo. Jam galima prekiauti

savo alumi, þvejoti ir pardavinëti

sugautà þuvá. Paprastai

nuo smuklës ákûrimo prasideda

ne tik smuklës, bet ir

gyvenvietës raðytinë istorija.

1525 m. balandþio 8 d.

pagal Krokuvos taikos sutartá

Vokieèiø ordinas tampa liuteroniðka

hercogyste (kunigaikðtyste).

1757–1762 m.

Prûsijos kraðtà okupuoja Rusijos

caro kariuomenë. Rusnës

gyvenvietë ima plëstis,

kai per Rusnæ Nemunu ir

Kurðiø mariomis ið Didþiosios

Lietuvos á Klaipëdà pra-

dëta plukdyti miðko medþia-

ga (sieliai), tarp Minijos ir Kurðiø mariø

iðkastas karaliaus Viliaus (Vilhelmo) vardo

kanalas. 1919 m. baigiasi Pirmasis

pasaulinis karas ir Klaipëdos kraðtas valdyti

paskiriamas Prancûzijai. 1923 m. lietuviai

sukyla prieð prancûzus ir kraðtà prijungia

prie Lietuvos.

Per tà laikà Rusnëje pasikeitë daugiau

kaip 14 smukliø savininkø – valdytojø,

o vietoj 4 smukliø atsirado 5 restoranai.

Ið jø seniausias ir þymiausias Elbingeriø

restoranas, kuris anksèiau priklausë

Parkeriø ðeimai, garsëjo vandens

ir pieno punšais.

Ávairius lietuviø (ir net þydø) paproèius

vaizdingai apraðo 1869–1906 m.

Rusnëje dirbæs kaimo gydytojas Arturas

Kitelis (Arthur Kittel): „Tuo laikotarpiu

(1869 m.) seniausioje, ádomiausioje ir didþiausioje

Ðilutës apskrities (Maþosios

Lietuvos) gyvenvietëje Rusnëje – 2200

gyventojø. Josios gerovë klesti dël medþiø

prekybos, gariniø lentpjûviø, ið ûkio

ir pievø. Rusnæ lanko ávairûs sveèiai. Jie

maloniai sutinkami vieðbuèiuose, restoranuose.

Jiems greit dengiami stalai.

Prieð pietus ant stalø – visada alus ir vynas,

o po pietø – virtuvas ir grogas.

Rusnëje ásigalëjæs paprotys rengti „iðgërimø

ðventæ“ atvykusiems sveèiams.

Tada gerai nuotaikai pakelti naudojamos

ne tik dainos, muzika, bet ir svaigalai:

Rusnëje pagarsëjæs vandens ir pieno

punðas, kiauðiniø grogas. Ávyksta lyg ir

rungtynës, kas daugiau iðgers: atvykusieji

sveèiai ar vietiniai?

Amatininkai ir kariai, gimnastø sàjungos

atstovai, atsargø sudarinëtojai, spor-

to sàjungos nariai daþnai lanko vieðbutá,

jo didelá kiemà, gimnastikos salæ, kurioje

vyksta koncertai, ðokiai, bet prieð

tai ar po to bûtinai „paragauja“ punðo ar

kiauðiniø grogo.

Ne tik Nida, bet ir Rusnë, kelionë laivais

plaèia, ðvariu vandeniu pasiþyminèia

Skirvytës upe, jos krantuose esanti

Briedþiø giria, laðiðø gaudymas sveèiams

palieka didelá áspûdá, todël tas keliones

mëgsta ávairûs (anksèiau paminëti)

turistai. Á ðias vietas patogu atvykti geleþinkeliais

bei garlaiviais“.

Savo prisiminimø knygoje („Landarzt

in Preussisch-Litauen, 1869-1906 m.

Königsberg“, 1921) A.Kitelis apraðo tuomeèius

lietuviø bei þydø paproèius, jø

gyvenimo bûdà, ypaè vadinamàsias

iškylas, kuriose jis pats dalyvauja ir netgi

yra iniciatorius gydytojø bei profesoriø

ið Berlyno ir Karaliauèiaus iðkylø á Rusnës

apylinkes bei kitas ádomias Ðilutës

apskrities vietas. Dalyvius visur lydi ne

tik dainos, muzika, bet ir alus, vynas,

punšai, grogas. Dr. Kitelis savo namuose

pats vienas niekada negeria jokiø

svaigiøjø gërimø, o tik su sveèiais, daþnai

kelyje po iðkvietimø pas ligonius ar

laukdamas veþimo, rogiø, laivo, daþnai

sëdi kokiam nors vieðbutyje ar restorane

– gurkðnoja alutá. Jis nuoðirdus, draugiðkas

viengungis, iðëjæs á gatvæ kasdien

susitinka paþástamus, draugus, niekad

neatsisako progos išgerti.

Á Rusnæ garlaiviais daþnai atplaukia kariðkiø

grupës po 7, po 12 asmenø, kurie

taip pat mëgsta aplankyti daktarà Kitelá:

„Karðtà rugpjûèio dienà (anksèiau

apie tai praneðæ) Rusnæ aplanko 11 karininkø

ið Klaipëdos. Po skaniai paruoðto

valgio su geru vynu mes vykstam á

Briedþiø girià, kur daugybë briedþiø. Po

to, kai atsigërëta briedþiø dideliais ragais,

sustota smuklëje prie Skirvytës. Prie áëjimo

á smuklæ sakau karininkø vadovui:

– Pone pulkininke leitenante, briedþius

mes pamatëm, dabar lieka paragauti

kiauðiniø grogo...

– Pone daktare, palikite mane dël tø

kvailybiø ramybëje...

– Pone pulkininke leitenante, paprastai

gyvenime paragaujama, o po to ávertinama...

Karininkams áþengus á smuklës salæ,

tuoj juos pasitinka jauna graþi ðviesiaplaukë

mëlynom akim, lyg pasakos moteris

su aukso spalvos padëklu, ant kurio

stovi sidabrinë taurë pilna grogo.

– Sveikinam jus, pone pulkininke, mûsø

padangëje, – su malonia šypsena sako

ši þavinga smuklës savininko þmona.

Pulkininkas Von X, sekundæ dirsteli á

graþuolæ, paima tauræ, paragauja, vël

dirsteli á ðalia stovinèià ir vël paragauja,

Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 9 33


o graþuolës ðypsena vis ðiltesnë, vis

mielesnë...

– Ið tikro puikus gërimas, – sako

pulkininkas. Jis laiko tauræ rankoje ir

kreipiasi á vienà karininkà:

– Adjutante, mano ðios dienos ásakymas:

tamsta ðiandien èia, „lauko

daliny“, budintis.

Privalai likti blaivus ir stebëti, kad

mums neávyktø ko nors nepageidaujamo.

Pulkininkas iðtuðtina tauræ iki dugno.

Graþuolës lydimi karininkai susëda

prie stalø. Ðá vakarà taures pilstë ir

gërimus neðiojo ta þavingoji mëlynakë.

Tada 10 karininkø (11-asis „budintis“

negërë) ir 6 rusniðkiai iðtuðtino 18

litrø grogo. Po gërimo dalyviai vos galëjo

paeiti. Eiti toli nereikëjo: poilsis

pievoj netoli smuklës... Iðsiblaivinimas

prasidëjo vakare. Stipresni karininkai

iðvyko kartu su pulkininku namo. Likæ

5 prie stalo kartu su dr. Kiteliu iðsëdëjo

iki sutemø. Likæ – „þvalioji

draugija“ gráþo á Rusnæ, kur vandeniniu

punðu uþbaigta smagi diena“.

*

1891 m. liepos mënesá ið Berlyno

á Rusnæ atvyksta profesoriø (antropologø)

30 asmenø grupë. Dr. Kitelis

sveikina sveèius, lydi juos kelionëje á

Briedþiø girià, kur jie gërisi veðliomis

pievomis, miðku, briedþiais, vaiðinami

punðais bei grogu (kuris paðildomas

èia pat... pievoje). Gráþæ gëlëmis

iðpuoðta gatve á vieðbuèio salæ, jie vël

vaiðinami.

1902 m. liepos 7 d. Vokietijos gydytojø

dienos 163 dalyviai ið Karaliauèiaus

atvyksta á Rusnæ. Vël juos sutinka

Kitelis. Gydytojai per Rusnæ

vyksta á Klaipëdà, kur apþiûri leprozoriumà.

Dalis jø á Rusnæ negráþta, o

vyksta á Karaliauèiø, kiti susidomi Rusne,

tad garlaiviu vyksta á Briedþiø girià,

kur jau ðildomas grogas. Jo paragavæ,

vyksta þiûrëti laðiðø þvejybos,

o pavakare gráþta á viešbutá. Po keliolikos

punðo taureliø „laikas skrenda

paukðèio sparnais“ ir sveèiai vos suspëja

á Ðilutës traukiná...

*

Deja, ne visi paproèiai þmogui

naudingi, o nuolatinio svaiginimosi

paprotys þalingas organizmui. Nors

kai kurie gerai þino kenksmingà alkoholio

veikimà (kaip Rusnës kaimo gydytojas

A.Kitelis), taèiau nekreipia á tai

dëmesio ir prisiderina prie aplinkos,

nenori išsiskirti, kartu su visais iðgeria,

o vëliau pripranta, nenori, o galiausiai

negali to áproèio pamesti, nes,

kaip sakoma, „ápratimas – antras prigimimas“.

34 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 9

Alkoholis – nuodas, kuris ir labai

praskiestas visada kenksmingas. Ši

þmogaus mëgstamø bei vartojamø

gërimø sudëtinë dalis veikia nervø sistemà,

þmogaus nuotaikà, màstymà

bei apsisprendimà.

Nuolat svaigindamasis þmogus

tampa priklausomas nuo alkoholio.

Gali keletà dienø jo nevartoti, bet visiðkai

jo negerti negali. Já kankina alkoholio

„bado“, vadinamosios abstinencijos,

simptomai. Tai svaigalø sukelti

smegenø ar viso organizmo sutrikimai,

fiziniai ir psichiniai negalavimai.

Toks þmogus jau alkoholikas. Jis

suserga gastritu, kepenø ciroze. Treèdalis

cirozës priepuoliø baigiasi geltlige.

Maþdaug pusë ligoniø numirðta,

kitiems gali atsirasti vandenligë. Pakenkiama

nervø sistema. Atsiranda

periferiniø nervø uþdegimas, kurio

simptomas yra drebulys, pasireiðkia

haliucinacijos. Po labai intensyvaus

gërimo drebulys gali pereiti á baltàjà

karðtligæ. Tada atsiranda baimë, jaudulys,

ligonis mato dideles juodas iðskëstais

nagais prie jo sëlinanèias kates,

juodas muses ir kt., gali girdëti

ávairius garsus.

Daþnai girdime, kad piktnaudþiavimas

alkoholiu yra kenksmingas, bet

saikingas gërimas – nekenksmingas.

Kartais – taip. Ne kiekvienas santûrus

gërëjas yra nepagydomas girtuoklis,

bet statistika rodo, kad ne visi vienodai

tà saikingumà supranta. Net ir

maþas dozes ilgai vartojant galima

tapti alkoholiku.

Ir Didþiojoje, ir Maþojoje Lietuvoje

pavergëjai skatino lietuvius vartoti alkoholinius

gërimus, kad juos dvasiškai,

fiziškai ir protiškai nuskurdintø,

o paskui lengvai susidorotø. Taèiau

Didþiojoje Lietuvoje prieš alkoholio

vartojimà stojo Baþnyèia su vysk.

M.Valanèiumi prieðaky, o Maþojoje

Lietuvoje – švietimas, knygos ir laikraðèiai

auklëjo þmones, jaunimà, ugdë

juose tautiðkumo jausmà, sàmoningumà,

þadino tautinæ sàmonæ. Ið

sveikø, religingø ðeimø iðaugo jaunimas,

linkæs á mokslà, kuris kovojo uþ

tautos vienybæ, tautos laisvæ, uþ laisvà

valstybæ.

Bronius AMBRAZIEJUS

Lietuviðkos sp

pokario

Didþiojoje Britanijoje 1922 m. duomenimis

gyveno apie 10 000 lietuviø, ið jø

maþdaug 3000 Anglijoje. Beje, kaip teigia

kai kurie ðaltiniai, pokario patys pirmieji

atvykëliai buvo jau 1946 m. ið Italijos

èia atvykæ apie 250 lietuviø kareiviø,

tarnavusiø lenkø generolo V.Anderso

(1892–1970) armijoje, bet jau kitais metais,

prasidëjus masinei emigracijai, nemaþai

jø – apie 6000 karo pabëgëliø ið

Lietuvos – paliko Britø zonos Vokietijoje

perkeltøjø stovyklas ir persikëlë á Anglijà.

Kaip raðoma leidinyje „Britanijos lietuviai

1947–1973 m.“, „britai pirmieji pasirûpino

pabëgëliø stovyklose pasiieðkoti sau

reikalingos darbo jëgos, kurios jiems

ypaè trûko“. Matyt, kad ir galimybë lengvai

rasti darbo paskatino ne vienà lietuviðkà

ðeimà ieðkoti laimës Anglijoje.

Atvykæ naujieji lietuviai ne tik padidino

palyginti nelabai gausø Anglijos lietuviø

skaièiø, bet ir labai suaktyvino jø politiná

bei kultûriná gyvenimà. Jau 1947 m.

liepos 2 d. buvo ásteigta Didþiosios Britanijos

lietuviø sàjunga (DBLS, kuri tapo natûraliu

1946 m. Londone ávykusio lietuviø

kongreso veiklos tæsiniu ir rezultatu), sudarytas

jos laikinasis komitetas, priimti

ástatai, parengti atsiðaukimai ir t.t., o rugsëjo

13 d. pradëjo veikti ir jos skyrius Londone.

Be abejo, naujieji emigrantai visame

ðiame judëjime reiðkësi nepaprastai

aktyviai, sudarydami gausiausià ir veikliausià

to meto Didþiosios Britanijos lietuviø

bendruomenës dalá, labai prisidëjusià

bei áneðusià svarø indëlá steigiant

DBLS ir jos skyrius visoje Anglijoje. Tai

paþymëjo ir iðeivijos spauda, kuri raðë:

„DB Lietuviø Sàjunga yra pati didþiausia

ir veikliausia ðio kraðto lietuviø bendruomenës

organizacija, sukurta naujøjø ateiviø

ir savo eilëse maþa teturinti nariais

senosios iðeivijos“.

DBLS nariø skaièius sparèiai didëjo ir

jau 1948 m. pasiekë 3000, o 1952 m. iðaugo

net iki 5000 (tik gerokai vëliau dël

nepalankiø darbo ir gyvenimo sàlygø

daugeliui emigravus á kitus kraðtus, jø

skaièius sumaþëjo iki 1000 nariø). Ji greit

á savo rankas perëmë ne tik visà Anglijos


Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, didelis srautas pabëgëliø ið Lietuvos á Vakarus uþpildë perkeltøjø

asmenø stovyklas Vokietijoje ir Austrijoje, o ið ten, gerëjant politinei situacijai, po truputá pradëjo keltis á

kitas karo nepaliestas ðalis – JAV, Kanadà, Lotynø Amerikà, Australijà ir kt. Nemaþa jø dalis, ieðkodami

darbo, geresniø gyvenimo sàlygø ir didesniø lietuviðkø bendruomeniø susibûrimø (o gal ir nenorëdami labai

nutolti nuo Lietuvos, naiviai vildamiesi greit gráþti á jà), pasuko á Didþiàjà Britanijà.

audos bruoþai

Anglijoje

Vladas Dargis (1926-08-02, Kaunas) –

Didþiosios Britanijos lietuviø veikëjas,

spaudos darbuotojø, spaustuvës ,,Nida”

Londone vadovas (1952–1957), 1954 m.

ákûrë leidyklà ,,Nidos knygø klubas”, jai

vadovavo iki 1957 m., 1987–1995 m.

redagavo ,,Europos lietuvá”.

lietuviø politiná, bet ir kultûriná gyvenimà.

Kaip vëliau raðë spauda, nuo pat pirmøjø

sàjungos veiklos þingsniø „ne maþiau

svarbia pareiga nei politinë veikla, o gal

dar svarbesne ir ágalinanèia pasiekti apèiuopiamesniø

ir greièiau pastebimø rezultatø,

buvo kultûrinio gyvenimo plëtojimas“.

Ði plëtra apëmë labai plaèias sritis, kurioms

DBLS skyrë daug dëmesio: buvo

steigiamos ðeðtadieninës lietuviðkos mokyklos

(Bradforde, Notingame, Manèesteryje,

Glazgove, Koventryje, Volverhamptone,

Londone), kûrësi ávairios draugijos,

klubai, skatinama meninë saviveikla, kurià

naujieji atvykëliai jau nuo 1947 m. labai

pagyvino ir suaktyvino – susibûrë nedideli

tautiniø ðokiø kolektyvai, ansambliai,

ypaè sustiprëjo naujais dainininkais

pasipildæ chorai (kai kurie ið jø vëliau net

dalyvavo tarptautiniuose koncertuose) ir

t.t. Taèiau tiek kultûrinë, tiek politinë lietuviðka

veikla negalëjo plëtotis be spaudos,

kurios poreiká ir didelæ reikðmæ suprato

visi. Kaip teigia „Britanijos lietuviai 1947–

1973 m.“, „labai svarbi pasirodë ir lietuviðko

spausdinto þodþio bûtinybë, ir ið Vokietijos

perkeltøjø asmenø stovyklø atvykusiems,

ápratusiems prie daugelio ten

leistø leidiniø, tai buvo labai svarbus dalykas“.

Bet ir šià problemà DBLS greit iðsprendë:

jau 1947 m. liepos 25 d. iðëjo

pirmasis savaitraðèio „Uþsienio ir vidaus

þiniø biuletenis” numeris, po 3 mënesiø

jo pavadinimas buvo pakeistas á „Britanijos

lietuvis“, o nuo 1953 m. rugsëjo – á

„Europos lietuvis“ (šiuo pavadinimu jis

leidþiamas iki šiol).

Lietuviø namai Londone, Didþiosios Britanijos iðeivijos politinio

ir kultûrinio gyvenimo centras. Ðiame pastate 1954–1991 m.

buvo ásikûrusi ,,Nidos” spaustuvë ir ,,Nidos knygø klubas”

LS neapsiribojo vien tik laikraðèiais,

jai ne maþiau rûpëjo ir lietuviðkø knygø

bei kitokiø spaudiniø leidyba, todël 1952-

03-29 buvo ákurta privati „Nidos“ spaustuvë,

kuriai keletà metø vadovavo aktyvus

lietuviðkos spaudos veikëjas Vladas

Dargis (g. 1926-08-25 Kaune). Jo pastangomis

1954 m. ákuriama leidykla, pavadinta

„Nidos knygø klubas“, uþsibrëþusi

tikslà „kasmet leisti po kelias pigias, daugiausia

pasiskaitymui skirtas lietuviškas

knygas“. Ir spaustuvë, ir leidykla ásikûrë

„Lietuviø namuose“ – taip vadinosi didelis,

keliø aukðtø pastatas, kurá tais paèiais

1954 metais DBLS nupirko, pavertusi já

savo rezidencija ir lietuviðkos veiklos centru.

Èia vyko visos DB lietuviø susibûrimai,

suvaþiavimai, minëjimai, parengimai,

meninës programos, ðokiai, ávairûs politiniai

bei kultûriniai renginiai, veikë kavinë,

nedidelis vieðbutis, èia ir „Nidos knygø

klubas“ išleido savo pirmàjà knygà –

J.Suþiedëlio (1902–1980) istorinæ apysa-

kà „Þalgiris“, o po jos

nemaþai iðeivijos autoriø

veikalø.

Leidyba ypaè suaktyvëjo

ir tapo ávairesnë,

kai 1957 m. „Nidos

knygø klubui“ ëmë vadovauti

þurnalistas ir

raðytojas Kazimieras

Barënas (tikr. Barauskas,

1908-01-12 Stanioniai

– 2006-03-17

Londonas). Jo nuopelnus

lietuviškajai spaudai

bei lietuvybës skleidimui

ir palaikymui

išeivijoje sunku bûtø

pervertinti. Literatûrinæ

veiklà pradëjæs tarpukario

Lietuvoje, 1943

m. jis dirbo Vilniaus

„Ateities“ dienraðèio

redakcijoje, artëjant

frontui pasitraukë á Vokietijà,

1945 m. Berlyne

redagavo laikraðèio

„Lietuviai“ kronikà, vëliau

Ðlezvige leido rotatoriná

leidiná „Nemuno

aidas“. Á Anglijà Barënas

persikëlë 1947

m., o nuo 1957 m. prasidedaproduktyviausias

jo kûrybinës veik-

los laikotarpis, kai, ávertindama didelæ jo

spaudos darbo patirtá (iðeivijoje net buvo

sakoma: „Kur Barënas, ten ir laikraðtis“),

DB Lietuviø bendruomenë pakvietë Barënà

persikelti gyventi ið Eklso á Londonà ir

redaguoti èia leidþiamà „Europos lietuvá“.

Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 9 35


Aukðtas

ðiluminës fizikos ir

energetikos

tyrimø ávertinimas

Dr. Vytautas

ÞIUGÞDA

Lietuvos

energetikos

institutas

Ðis garbingas ir reikðmingas Lietuvos

energetikos instituto (LEI) moksliniø tyrimø

ávertinimas Lietuvos mokslo premija

– jau deðimtasis per instituto aktyvios

mokslinës veiklos metus. Net ðeðios premijos

buvo suteiktos uþ darbus ðiluminës

fizikos srityje. Pastaroji mokslo premija

skirta uþ mokslo darbø ciklà „Ðilumosmasës

mainø intensifikavimas ir dësningumø

nustatymas energetiniuose árenginiuose“.

Ðis ciklas – Lietuvos energetikos

instituto autoriø kolektyvo – prof. habil.

dr. Benedikto Èësnos, prof. habil. dr. Leono

Vaidoto Aðmanto ir prof. habil. dr. Petro

Vaitiekûno – ilgametës ir vaisingos

mokslinës-kûrybinës veiklos rezultatas.

Darbai aprëpia trisdeðimties metø laikotarpá

nuo 1975 iki 2005 metø. Ciklà sudaro

svarbiausi per ðá laikotarpá autoriø nuveikti

darbai, tai net 8 mokslo monografijos,

kuriø 5 uþsienio leidyklose iðverstos á

anglø kalbà ir iðleistos JAV, per 100 moksliniø

straipsniø, paskelbtø ávairaus rango

tarptautiniuose ir Lietuvos mokslo leidiniuose,

á ciklà áeina ir 7 iðradimai.

Ðtai ir trumpas þvilgsnis á autorius –

ðiuo metu prof. habil. dr. Benediktas Èësna

yra LEI Branduoliniø árenginiø saugos

laboratorijos vyriaus. mokslo darbuotojas,

skaito paskaitas Vilniaus Gedimino

technikos universitete. Prof. habil. dr. Leonas

Vaidotas Aðmantas labai atsakingu

Lietuvai laikotarpiu dirbo Energetikos ministerijos

ministru, keliø publicistiniø darbø

autorius, UAB „Elgama-Elektronika“

valdybos pirmininkas. Prof. habil. dr. Petras

Vaitiekûnas ðiuo metu yra Vilniaus Gedimino

technikos universiteto profesorius

ir vykdo mokslo darbus Atsinaujinanèiø

energijos ðaltiniø laboratorijoje Lietuvos

energetikos institute. Visi kandidatai áneðë

svarø indëlá, atliekant fundamentalius

ir taikomojo pobûdþio ðilumos-masës

36 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 9

perneðimo teorinius ir eksperimentinius

tyrimus sudëtingø energetiniø objektø

komponentuose.

Bet kurioje ðalyje, taip pat ir Lietuvoje,

mokslinës ir techninës paþangos energetikoje

plëtotës tendencijos yra glaudþiai

susijusios su taupiu visø rûðiø materialiniø

iðtekliø naudojimu. Todël moksliniams

tyrimams keliami uþdaviniai sukurti naujas,

tobulesnes ir taupias energijos gamybos

ir perdavimo sistemas. Technologiniai

ðios problemos aspektai betarpiðkai

siejasi su ðilumos mainø intensyvinimu,

ðiø procesø tyrimu sudëtingomis hidrodinaminëmis

ir temperatûros sàlygomis

ávairiose energetiniø objektø vamzdþiø ir

kanalø sistemose.

Intensyvi energetikos ir atominës

energetikos plëtra nulëmë poreiká tyrinëti

ðilumos ir masës mainø intensyvinimo

procesus ir sukurti ðilumos masës mainø

teorijos pagrindus dirbtinës srauto turbulizacijos

sàlygomis arba pasukant

srautà – keièiant jo kryptá.

Ðilumos ir masës mainø procesø intensyvinimas,

kurá sukelia dirbtinio srauto

turbulizavimas, yra viena aktualiausiø

ðiuolaikinës technikos problemø, leidþianèiø

sumaþinti ðilumokaièiø bei kt. energetiniø

árenginiø masæ ir matmenis, metalo

kieká ir kartu kainà, taip pat sumaþinti

árenginiø darbo pavirðiø temperatûras ir

padidinti srauto tekëjimo parametrus. Ðilumos

ir masës mainø procesai intensyvëja

pasukant srautà kanaluose, sudarytuose

ið suktø ovalinio profilio vamzdþiø

arba strypø su spiralinëmis apvijomis, dël

padidëjusio srauto turbulentiðkumo. Sudëtingas

sûkurinis judëjimas sukelia konvekciná

energijos perneðimà rinklës

skerspjûvyje, skatinantá fluido mainus tarp

pasienio sluoksnio ir srauto branduolio.

Šis intensyvinimo metodas buvo analitiškai

ir eksperimentiškai ištirtas, tekant

dujoms bei klampiems skysèiams, ir pritaikytas

branduoliniams dujomis auðinamiems

reaktoriams ir ðilumokaièiams

ávairiose technikos srityse. Be ðio ðilumos

mainø intensyvinimo metodo, srautas

papildomai dar turbulizuojamas re-

aktoriuose ðilumà iðskirianèiø elementø

distancionavimo rëtinëmis.

Èia ir gimë nauja moksliniø tyrimø sritis

– ðilumos mainai pasitelkiant dirbtiná

srauto turbulizavimà. Ðios srities tyrimai

buvo atlikti plaèiame darbo ir geometriniø

parametrø kitimo diapazone esant stacionarioms

ir nestacionarioms darbo sàlygoms.

Sukurtos paprastos, efektyvios

ir moksliðkai pagrástos analitinës iðilgai

aptekamø vamzdþiø rinkliø termohidrauliniø

procesø skaièiavimo metodikos, leidþianèios

operatyviai nustatyti ðiluminiø

hidrauliniø procesø charakteristikas – ðilumos

mainus, pasiprieðinimà, tangentinius

átempimus ant rinklës strypø pavirðiaus,

greièiø laukus tarpstrypinëje erdvëje

ir distancionavimo rëtiniø pasiprieðinimo

koeficientus. Realizuotos universalios

kompiuteriø programos eksperimentiniø

duomenø analizei.

Parengti tyrimo metodai ir sukurti eksperimentiniai

árenginiai ðilumos ir masës

mainø procesø eksperimentiniams tyrimams

stacionariomis ir nestacionariomis

sàlygomis leido nustatyti difuzijos, ðilumos

laidumo ir klampumo koeficientus. Sukurtuose

eksperimentiniuose árenginiuose buvo

nustatomi intensyviø nestacionariø procesø

parametrai, jie buvo automatiðkai reguliuojami

ir apdorojami. Nustatant vietinius

ir vidutinius ðilumos mainus, rinkliø


pasiprieðinimà, vietinius greièiø pasiskirstymus

tarpstrypinëje erdvëje, tangentinius

átempimus ant ðilumà iðskirianèio elemento

(rinklës strypo) pavirðiaus bei turbulentinius

maiðymosi koeficientus esant stacionariam

tekëjimui, matavimus ávairiausios

konfigûracijos strypø rinklëse buvo

galima atlikti tiesiogiai.

Eksperimentiniuose stenduose buvo

gauti gausûs eksperimentiniai duomenys

apie ðilumneðio tarpkanaliná susimaiðymà,

srauto struktûrà ir perneðimo koeficientus

stacionariomis ir nestacionariomis sàlygomis.

Ðie eksperimentiniai duomenys buvo

apibendrinti kriterinëmis priklausomybëmis,

gerai sutampanèiomis su kitø autoriø

duomenimis. Jie buvo panaudoti atliekant

teorinius ávairiø ðilumokaièiø tyrimus.

Stacionariems temperatûros laukams

skaièiuoti buvo parengtas teorinis tekëjimo

modelis, apraðomas diferencialiniø

lygèiø sistema, sprendþiama skaitiniais

metodais. Buvo sprendþiami trimaèiai ðilumos

ir masës mainø uþdaviniai esant

stacionariems ir nestacionariems reþimams.

Trimaèiam uþdaviniui spræsti, tekant

kintanèio tankio ðilumneðiui, buvo

panaudoti kintanèiø krypèiø, taip pat ir nusistovëjimo

metodai.

Tyrimuose daug dëmesio buvo skiriama

rinklëms su nelygiareikðmiais pagal

skerspjûvá elementariais kanalais. Ðiose

2006 m. Lietuvos mokslo premijos laureatai

Lietuvos energetikos instituto mokslininkai

(ið kairës): prof. habil. dr. Benediktas Èësna,

prof. habil. dr. Petras Vaitiekûnas,

prof. habil. dr. Leonas Vaidotas Aðmantas

po premijø áteikimo

rinklëse pavirðiaus trintis ir vietinis ðilumos

atidavimas kanalo skerspjûvyje yra netolygûs,

lyginant su rinklëmis, kuriø skerspjûvyje

strypai iðdëstyti tolygiai.

Eksperimentais nustatyta, kad distancionavimo

rëtinës sukeliamas pasienio

sluoksnio atitrûkimas didina tarpkanaliná

maiðymosi koeficientà ir ðilumos atidavimà.

Jeigu tarp distancionavimo rëtiniø yra

palyginti nedidelis atstumas, tai pastarosios

veikia viena kità per srauto elementariuose

kanaluose persiskirstymà. Vietinis

ðilumos atidavimo koeficientas uþ distancionavimo

rëtinës keièiasi priklausomai

nuo atstumo ir gali bûti apraðomas

tomis paèiomis priklausomybëmis bet kuriam

elementariam kanalui.

Atliktø teoriniø ir eksperimentiniø tyrimø

visuma leidþia greitai ávertinti naujai

projektuojamos ar esamos aukðtatemperatûrës

iðilgai aptekamos daugiastrypës

rinklës, sudarytos ið suktø, lygiø arba

ðiurkðèiø strypø, termohidraulinius parametrus

be papildomø, brangiai kainuojanèiø

eksperimentø.

Daug dëmesio buvo skiriama uþbë-

Virginijos VALUCKIENËS nuotr.

ganèio srauto parametrø átakai ðilumos

mainams ir pasiprieðinimui klasikinio kûnø

aptekëjimo atvejais. Atlikti ðilumos mainø

ir hidraulinio pasiprieðinimo teoriniai tyrimai

tekant orui ir klampiems skysèiams

parodë, kad uþbëgantis turbulizuotas srautas

intensyvina ðilumos mainus. Ðilumos

mainø ir hidraulinio pasiprieðinimo tyrimai

srautui skersai aptekant cilindrinius kûnus

parodë ðio efekto patrauklumà, intensifikuojant

ðilumos mainus plaèiame geometriniø

ir reþiminiø parametrø diapazone.

Gautos kriterinës priklausomybës apibendrina

ir kitø autoriø duomenis tekant vandeniui.

Tai sudaro ðiluminio hidraulinio metodo

skaièiavimo pagrindà, skaièiuojant

vamzdinius ðilumokaièius, esant uþduotam

hidrauliniam pasiprieðinimui.

Skaitinis ðilumos ir masës mainø procesø

modeliavimas ágauna vis svarbesnæ

reikðmæ, nes ðiuolaikiniam mokslui ir

technikai reikalingi duomenys apie tokius

procesus, kuriø eksperimentinis tyrimas

laboratorijose ar natûrinëmis sàlygomis

yra labai sudëtingas ir brangus, o kai kuriais

atvejais ir visai neámanomas.

Svarbià teorinæ ir praktinæ vertæ turi nestacionariø

ðilumos ir masës mainø procesø

tyrimo rezultatai. Jie parodë, kad, uþdarant

lygèiø sistemà, apraðanèià nestacionarius

ðiluminius hidraulinius procesus, kai

naudojamas kvazistacionarus priartëjimas,

skaièiuojant perneðimo koeficientus, nustatant

energetinio árenginio elementø temperatûrà,

galima nemaþa paklaida. Ji atsiranda

dël nestacionaraus proceso turbulentinio

ðilumos laidumo ir klampumo koeficientø

ryðkios priklausomybës nuo laiko ir gali

smarkiai skirtis nuo jø kvazistacionariø reikðmiø.

Ðie duomenys gauti pirmà kartà ir yra

reikðmingi praktikai, garantuojant saugø, be

avarijø energetiniø árenginiø darbà nestacionarumo

atveju.

Parengti ðilumos ir masës mainø turbulentiniø

pasuktø srautø teoriniai pagrindai

leido iðspræsti svarbià taikomàjà problemà

– sukurti aukðtatemperatûrius branduolinius

reaktorius energovarikliniams –

pilotuojamiems kosminiams árenginiams.

Èia pateikiami branduoliniø energovarikliniø

árenginiø ðilumos-hidrauliniai

skaièiavimai susuktø ðilumà iðskirianèiø

elementø rinklëse, esant stacionariam ir

nestacionariam darbo reþimui. Ðios rinklës

buvo iðbandytos tiriamuose reaktoriuose

ir parodyta galimybë ákaitinti vandenilá

ðio tipo reaktoriuje apytikriai iki

3000 o K bei pademonstruoti branduolinio

energovariklinio árenginio pranaðumà, lyginant

su panaðiu árenginiu, naudojanèiu

cheminá energijos ðaltiná.

Nukelta á 42 p.

Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 9 37


38 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 9

Vidas ÞIGAS

Dizaineris

Moneta, kurià liejant ar kalant

viduryje specialiai suformuojama kiaurymë,

numizmatikoje yra vadinama moneta

su kiauryme. Vokieèiai savo numizmatikos

þinynuose tokias monetas vadina

Gelochte Münze.

Pirmieji skylëtas monetas pradëjo

gaminti kinai. Ðios monetos kopijavo ikimonetarinës

epochos piniginiø þenklø

– bronziniø apyrankiø ir þiedø iðvaizdà.

Vokieèiø numizmatikos ekspertai

H.Fengleris, G.Gyrovas, V.Ungeris savo

knygoje raðo, kad apvali kinø bronzinë

moneta su apvalia kiauryme centre

pirmà kartà yra paminëta 947

m.pr.Kr. Tai buvo variniø þiedø

– senosios pi-

1 pav.

niginës formos atitikmuo.

Ðie skrituliukai

Kinijoje vadinosi juaniais

(apvali moneta),

o Japonijoje – jenomis

(H.Fengler,

G.Gierow, W.Unger.

Transpress Lexikon

Numizmatik. Transpress.

Berlin, 1976).

Britas D.Krybas,

savo knygoje apra-

2 pav.

ðantis Britø muziejaus

numizmatikos pavyzdþius,

teigia, kad pirmàsias apvalias

bronzines monetas su kiauryme, kaip

Kinijos monetos standartà, ávedë imperatorius

Cin Ðichuandi. Tai ávyko 221

m.pr.Kr. Apyvartinës monetos buvo vadinamos

cjaniais (metalinis pinigas). Pirmieji

cjaniai su apvalia kiauryme turëjo

monetos liejyklos þenklà ir metalo svorio

nuorodà (D.Kreebb. Eyewitness Guides

– Money. A Dorling Kindersley Book.

London, 1990). Varinës monetos Kinijoje

þinomos nuo VI a.pr.Kr. O auksiniai

ir sidabriniai pinigai Kinijos teritorijoje

egzistavo tik metalo luitø pavidalu.

621 m. po Kr. kinø Tan dinastijos valdovas

ávedë naujas bronzines monetas su

3 pav. 4 pav. 5 pav.

keturiais hieroglifais aplink kvadratinæ kiaurymæ.

Tokio dizaino monetos Kinijoje buvo

gaminamos net iki 1912 metø (1 pav.).

Kai kurie tyrinëtojai paþymi, kad

kvadratinæ kiaurymës formà padiktavo

monetø vërimo ant jauno bambuko

rykðèiø bûdas. Juk bambuko ðakelë nëra

apvali. Ant kampuotos ðakelës suvertos

monetos su kvadratine kiauryme nesisuka

aplink aðá ir nebraiþo viena kitos.

Monetos paraðtë plati. Tai taip pat apsaugo

monetos raðmenis nuo greito susidëvëjimo.

Viena virvele ar bambuko rykðte suriðdavo

100 cjaniø. Deðimt tokiø virtiniø

buvo vadinama djao arba guaniu. Paþymëtina,

kad vienoje virtinëje bûdavo suverti

tik 98 cjaniai. Nepaisant to, vienas

djao buvo vertinamas kaip 1000 cjaniø.

Kai kuriose Kinijos provincijose viename

djao galëjo bûti 500, 700 ar 800 monetø.

Kinijos imperatorius Van Manas, valdæs

7–23 m. po Kr., trumpam gràþino

pirmykðtæ piniginiø þenklø – bronziniø

peiliø – formà. Virð ir po kvadratine kiauryme

tamsiame bronzos pavirðiuje yra

inkrustuoti kito metalo du hieroglifai –

þenklai (2 pav.).

Vykstant sukilimams ar suirutëms

milþiniðkoje Kinijos teritorijoje atsirado

6 pav.

naujo dizaino monetos. Ðtai sukilëliams

uþgrobus vario rûdynus, 1854 m. buvo

liejamos sunkios, didelio skersmens

(apie 62 mm) monetos su kvadratine

kiauryme. Tai djao vertës moneta, pagaminta

ið geleþingo metalo. Ji atstoja

1000 standartiniø cjaniø (3 pav.).

Paskutinysis imperatorius Chuantongas,

valdæs Kinijà 1908–1911 m., kalë,

o ne liejo standartines apvalias monetas

su apvalia kiauryme. Laikantis tradicijos,

apvali kiaurymë yra árëminta rudimentiniu

kvadratiniu rëmeliu. Monetos

paraðtë – siaura. Plaèiai paraðtei reikalingas

didesnës jëgos presas. Greièiau

susidëvëtø ðtampavimo formos.

Manoma, kad tokiø monetø tiraþai bûdavo

milijoniniai (4 pav.).

1998 m. Kinijos Liaudies Respublika

nukalë 10 juaniø vertës sidabrinæ

(999/1000; 31,1035 g) kolekcinæ monetà.

Jos skersmuo – 40 milimetrø. Centre

– tradicinë kvadratinë kiaurymë. Reverse

pavaizduoti senai monetai charakteringi

keturi hieroglifai. Tai vienos

uncijos svorio sidabrinis buljonas – kitaip

– sidabro luitas. Ši vienkartinio tiraþo

moneta – paminklas istorinei Kinijos

monetarinei sistemai (5 pav.).

* * *

Moneta su ki


Paþymëtinos ir apvalios akmeninës

monetos-diskai su apvalia kiauryme viduryje.

Tai aragonito – karbonatø klasës

trapaus smiltainio (CaCO ) plokðtës.

3

Aragonitas randamas magminiø

uolienø tuðtumose, terminiø ðaltiniø

nuosëdose. Aragonitas kaip

mineralas yra sudëtinë kriaukliø

perlamutro sluoksnio ir perlø

dalis.

Šie piniginiai þenklai intensyviai

buvo naudojami Mikronezijos

Japo salyne net iki XX a.

pradþios. Tai Ramiojo vandenyno

pietvakariø teritorija (6 pav.).

Japo salynà surado Portugalijos

navigatorius kunigaikðtis Henrikas

Irkluotojas (1394–1460) – portugalø kolonijinës

politikos ideologas ir pradininkas.Tarp

japieèiø buvo þinomas Anagumango

vardu. Legenda sako, kad jis Palau

salose surado aragonito telkinius ir

esà jo dëka japieèiai turi dabartinës formos

monetas.

Primityvios bendruomenës ðiuos

„pinigus“ naudojo savo visuomeniniams

interesams. Diskais apmokëdavo

baudas, vestuviø iðpirkas, teismø iðlaidas.

Aragonitø disko dydis svyravo

nuo metro iki 4,1 metro skersmens. Didþiausi

diskai sverdavo net 15 tonø. Jie

buvo gaminami kaimyninëje Palau saloje

ir á Japà atkeliaudavo laivais. Krovos

darbams bûdavo naudojami pakeliamieji

mechanizmai. 1880 m. fotografijoje

matome aragonito diskus po 400

kilometrø kelionës jûrø laivu. Fotografi-

auryme

7 pav.

8 pav.

jos autorius – keliautojas Lautsas

(T.Lautz) (7 pav.).

Japo gyventojai nebuvo labai

primityvûs. Kasdieniame gyvenime

jie naudojo JAV

dolerius, kuriuos gaudavo

ið praplaukianèiø

jûrininkø uþ geriamà

vandená ir vaisius.

Taèiau didþiuosius

pirkinius apmokëdavo

nacionaline jau

apraðytàja valiuta.

Nebûtina bûdavo

9 pav.

aragonito diskus transportuoti ið kaimo

á kaimà. Pasikeitus „pinigo“ savininkui

visi tai þinodavo ir taip.

Japonai, okupavæ Mikronezijà,

kaip raðo Okeanijos tyrinëtojas slovakas

Miroslavas Stinglas savo knygoje

„Nepaþástamoji Mikronezija“

(1978), „... suskaièiavo ir japø didelius

pinigus. Ir gana tiksliai – 13 281...

Japonai, kurie nebe pagrindo bijojo

amerikieèiø invazijos, pakrantëje ið didþiuliø

akmenø sukrovë tvirtà gynybiná

pylimà. Invazijos vis dëlto nebuvo. Darant

átvirtinimus, daug monetø buvo sunaikinta:

vienos subyrëjo, kitos liko gulëti

lagûnos vandenyje“.

* * *

Europoje monetos yra kalamos, o

ne liejamos. Apvali kiaurymës forma kalimo

bûdu pagamintoje monetoje yra tipinis

technologinis sprendimas. Europoje

nukaltos monetos turi tik apvalias

kiaurymes.

Prietaringi burlaiviø jûrininkai, iðplaukdami

á neþinomas jûras, ant savo

laivø stiebø bûtinai prisikaldavo tëvynës

monetø su þinomø ðventøjø atvaizdais.

Tai ðvelnindavo nostalgijà savo kraðtui

ir suteikdavo jëgø kovojant su stichija.

Paprotys darbo vietoje turëti amuletà

buvo labai gajus. Kiaurymë sveikoje monetoje

bûdavo prakalama tiesiog denyje

kokiu nors aðtriu árankiu. Numizmatiðkai

þiûrint, moneta bûdavo tiesiog suþalojama.

Ypatingà paklausà turëjo XVII a.

vengriðki sidabriniai taleriai. Jie neturëjo

datos, taèiau vaizdavo audros blaðkomà

burlaivá su dangaus pagalbos besiðaukianèiais

jûreiviais. Virð apraðytos kompozicijos

bûdavo iðkaltas tekstas lotynø

kalba IN TEMPESTATE SECVRITAS (apsauga

audroje). Tokià monetà ar ðios

monetos falsifikatà su krante privirinta

àsele madinga bûdavo neðioti ant kaklo.

Ðios monetos-amuletai, saugantys jo

savininkà nuo þaizdø, paskendimo ir kitø

pavojø jûrø mûšiø metu, buvo gaminami

net iki XX a. pradþios (8 pav.).

Ispanai, áneðæ svarø indëlá á geografiniø

atradimø istorijà, XX a.

savo numizmatikoje 25 sentimø

vertës monetas su nedidelëmis

iðimtimis tradiciðkai

kalë tik su apvalia kiauryme.

Tai 1927, 1934, 1937,

1938 metø vario-nikelio lydinio

„ketvirtukai“.

9a pav.

10 pav.

Nuo 1990 m. iki pat euro ávedimo –

2002 metø – kas metai buvo kalamos

25 pesetø vertës skirtingo dizaino proginës

Ispanijos monetos su apvalia

kiauryme. Á þalvario lydiná panaðø monetø

metalà ispanai vadina „monedor“

(monetø auksas). Lydiná sudaro 88,4

proc. vario, 5 proc. aliuminio, 5 proc.

nikelio, 1 proc. geleþies ir 0,6 proc. mangano.

Ið panaðios sudëties metalo lydinio

yra kalamos ðiuolaikinës 10, 20, 50

eurocentø vertës monetos. Kai kurie numizmatikos

katalogø autoriai ðá lydiná vadina

„ðiaurës auksu“.

Paþymëtina Ispanijos 1949–1965 m.

kalta 50 sentimø vertës apyvartinë vario-nikelio

lydinio moneta su apvalia

kiauryme. Monetos averse yra pavaizduoti

keli burlaivio inventoriaus daiktai.

Tai inkaras su lynu ir laivo vairas – ðturvalas.

Inkaras simbolizuoja ryðá su þeme,

su uostu, su namais. Krikðèioniðkoje

simbolikoje inkaras reiðkia viltá. Ðià

monetà jûrininkai gali naudoti ir kaip

monetà-amuletà.

Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 9 39


Antifašistai šios monetos amuletu

nelaiko. 50 sentimø vertës monetos reverso

apaèioje, po kiauryme, pavaizduota

Ispanijos falangistø, kitaip – Ispanijos

faðistø partinë emblema. Priminsime,

kad 1937–1975 m. partijai vadovavo

generalisimas, taip pat ir valstybës

vadovas F.Frankas (1892–1975). Dël neþinomø

prieþasèiø 1949 m. laidos monetos,

kurios ið tikrøjø buvo pagamintos

1951 m., buvo nukaltos su klaida.

Falangistø emblemos penkiø strëliø antgaliai

buvo nukreipti þemyn, o ne aukðtyn.

Á apyvartà iðleidus 0,99 mln. monetø,

klaida buvo pastebëta (9 pav.).

Tais paèiais metais perdirbtu reverso

ðtampu papildomai buvo nukalta

8,01 mln. to paties dizaino monetø su

teisinga partine emblema (9A pav.). Klaidingos

monetos iki ðiol yra numizmatø

medþioklës objektas. O jø vertë kelis

kartus virðija teisingai nukaltø to paties

nominalo monetø vertæ.

***

1522 m. portugalø jûrininkams atradus

Australijà, prasidëjo ir ðio Europai

iki tol neþinomo krašto kolonizacija. Karališkajam

Britanijos laivynui ásigalëjus jûrose,

kolonijinë plëtra pasiekë ir Australijà.

O nuo 1788 m. á naujàjá þemynà buvo

pradëti tremti britø karûnai prasikaltæ

piktadariai, iðsivaduojamøjø judëjimø ðalininkai,

politiniai varþovai. Daugëjant gyventojø

skaièiui atsirado poreikis ávesti ir

vietinius vidaus pinigus, nes atplaukiantys

ávairiø valstybiø laivai atveþdavo savo

valdovø piniginius þenklus.

Buvo nutarta angliðkø pinigø nenaudoti.

Ið kitø valstybiø ávairiais bûdais

gautos ar ágytos sidabrinës monetos

buvo savotiðkai perdirbamos. Ispanijos

pesai, Portugalijos eskudai, kitø valstybiø

taleriai apvaliu ðtampu bûdavo paprasèiausiai

perforuojami. Ant skylëtos

monetos kiaurymës paraðtës atsirasdavo

monetos vertës uþraðas, pavyzdþiui,

FIVE SHILLINGS (penki ðilingai). O ant

iðkirstos monetos vidurio – 15 PENCE

(15 pensø). Tokiu bûdu buvo taupomos

iðlaidos metalo paruoðimui, gamybai ir

transportavimui. Ið vienos, daþniausiai

trofëjinës monetos atsirasdavo didesnës

vertës nei Anglijoje, bet jau dvi monetos.

Nobelio ekonomikos premijos

vertas išradimas! Tik ponas Nobelis savo

vardo premijà ákûrë daug vëliau...

Ðá britø finansininkø iðradimà gerai

iliustruoja Ispanijos karaliaus Karolio Ketvirtojo

(1516–1556) perforuotas sidabrinis

pesas. Ant vidurinës apvalios iðkar-

40 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 9

11 pav.

pos iðkalta Britanijos imperijos heraldinë

karûna, tekstas NEW SOUTH WALES

(naujasis Pietø Velsas) ir data – 1813. Tokias

monetas pradëta vadinti HOLEY

DOLLAR (skylëtas doleris) (10 pav.).

Dabartinë Australija, kaip Britø Sandraugos

narë, ant savo monetø kala Didþiosios

Britanijos monarcho vardà ir profilá.

Prisimenant pirmojo Australijos piniginio

vieneto – skylëtojo dolerio atsiradimà,

1988, 1989, 1990 m. buvo kalamas

proginis doleris su kiauryme.

Tai sidabrinë (999/1000;

31,10 g) vieno dolerio vertës ir

vienos uncijos svarumo moneta

– buljonas. 1989 m. proginis

skylëtas doleris reverse

aplink kiaurymæ turi iðkaltus du

Australijos krokodilus. Ði „proof“

kolekcinës kokybës moneta

yra nukalta 45 tûkstanèiø egzemplioriø

tiraþu ir monetø katalogo

duomenimis (25006) ávertinta

45 JAV doleriais (11 pav.).

* * *

Kiaurymë monetà iðskiria ið

kitø. Kai kurios Europos valstybës,

kalusios monetas savo kolonijoms

ar karo metu okupuotiems

kraðtams, kiauryme nurodydavo

monetos paskirtá. Tradiciná monetø

metalà vará ar nikelá karo metu pakeisdavo

cinkas ir aliuminis. Varis bûdavo

naudojamas ðaudmenø gilziø gamybai.

Abiejø pasauliniø karø metais

Vokietija okupacines monetas daþniausiai

kalë ið cinko. 1940–1944 m. Prancûzijos

dalá okupavus Vokietijos vermachtui,

separatistinë Viði vyriausybë

kalë 10, 20 sentimø vertës cinko monetas

su kiauryme.

Minëtina 1939 m. 5 graðiø vertës cinko

moneta su kiauryme. Ji buvo skirta

okupuotai Lenkijai (vok. Generalgouvernement).

Èia perforuotas heraldinis lenkø

baltasis erelis. Matyt, ðioje vietoje pridëjo

rankà ir okupantø ideologai.

1940, 1941 m. Vokietija kalë 5, 10

12 pav.

reichspfenigiø vertës monetas ið cinko

su kiauryme. Jos nuo 1940 m. geguþës

3 d. cirkuliavo okupuotose Belgijos,

Prancûzijos, Liuksemburgo ir Nyderlandø

teritorijose iki pat karo pabaigos. Monetø

aversuose pavaizduotas Treèiojo

Reicho simbolis – svastika. Ir kiaurymës,

ir svastikos pieðinio centrai sutapo. Tyèia

ar atsitiktinai svastika tapo kiaura,

lyg perðauta. Formalus okupacinës monetos

bruoþas – kiaurymë tik paryðkino

okupantø ideologø neapsiþiûrëjimà.

Kolonijinë numizmatika pasiþymi kitokiais

savitumais. Bûtinybæ kiaurymei

monetoje atsirasti padiktavo transportavimo

specifika. Briuselio, Paryþiaus ar

13 pav.

14 pav.

Londono monetø rûmai suvertas ant virvuèiø

ar vielos monetas, o ne supiltas á

maiðelius ar dëþutes, laivø kartais drëgnokuose

triumuose gabendavo á belgø

Kongà, prancûzø Polinezijà, Gvianà, Alþyrà,

britø Pietø Rodezijà, Naujàjà Gvinëjà,

Pietø Afrikà ar kità kurià buvusià

kolonijà. Cinkas ðiai uþduoèiai netiko.

Kelionës metu jûros drëgmë oksiduotø

cinko monetas. Nukentëtø monetø kokybë

ir kolonizatoriø renomë.

Belgø Kongas 1909–1928 m. naudojo

1, 2, 5, 10, 20 centimø vertës kolonijines

monetas su kiauryme. Jos buvo

kalamos ið vario ir vario-nikelio lydinio.

Ðtai ant 20 centimø vertës monetos

averso aplink kiaurymæ sukomponuota


15 pav.

Belgijos karaliausLeopoldo

II (1865–

1909) penkiagubamonograma.

Reverse –

skylëta pentagrama.

Ðiø apyvartiniø

monetø 1909 m. buvo

nukalta 0,3 mln. vienetø.

Nepaisant nemaþo vienkartinio

tiraþo, ðios apyvartinës

monetos kataloginë kolekcinë

kaina (2006) svyruoja nuo

10 iki 180 JAV doleriø (12 pav.).

Naujoji Gvinëja britø karûnos buvo

administruojama 1910–1952 metais.

1/2, 1 penso, 3,6 pensø ir ðilingo

vertës monetø su kiauryme ðiai kolonijai

ið vario, vario-nikelio lydinio ir net sidabro

nukalë Londono karaliðkoji monetø

kalykla. Iliustruojama 1938 m. vieno

ðilingo vertës sidabrinë (925/1000;

5,38 g) perforuota moneta savo medþiagine

ir menine kokybe nenusileidþia metropolinei

monetai. Taèiau ðios 3,4 mln.

tiraþo monetos kataloginë kolekcinë

(2006) kaina labai nusileidþia aukðèiau

apraðytai belgø Kongo monetai. Ðilingo

kaina, priklausomai nuo kokybës, svyruoja

nuo 3,5 iki 6,5 JAV doleriø (13 pav.).

Pietø Rodezijai, kurià britai valdë iki

1966 metø, nukalta kolonijinë numizmatika

taip pat pasiþymi aukðtais ko-

17 pav.

18 pav.

16 pav.

kybës ir meniniais standartais.

Net karo metais 1/2 penso ir

vieno penso vertës monetas

Pietø Rodezijai kalë ið vario-nikelio

lydinio ir ið bronzos. Ðtai

1943 m. laidos vieno penso vertës

perforuota moneta turi ðrifto

kompozicijà, kurià vainikuoja heraldinë

Britanijos kolonijinë

karûna (14

pav.).

Britø Vakarø

Afrikos teritorijas,

á kurias áëjo

dabartinë Gambija,

Siera Leonë,

Nigerija ir Gana, Anglija

valdë 1894–1958

metais. Ðios teritorijos kolonijinë

numizmatika taip pat pasiþymi

aukðta angliðka kokybe.

1/10 penso, 1/2 penso, 1 penso

vertës monetos su kiauryme

buvo kalamos Birmingamo, Pretorijos

(Pietø Afrika) ir Londono karaliðkojoje

monetø kalyklose.

Atkreipia dëmesá 1956 m. laidos vieno

penso vertës bronzos moneta ir su

kiauryme, ir su klaida. Monetos averse

iðkaltas monarcho Jurgio VI (1936–

1952) vardas, nors Britø imperijà nuo

1952 metø, mirus Jurgiui VI, pradëjo valdyti

jo duktë Elþbieta II. Ðiuo atveju, matyt,

buvo apeliuojama á Britø Vakarø Afrikos

gyventojø maþà raðtingumà. O numizmatams

tai suteikë papildomo

dþiaugsmo ir monetos medþioklës

ákarðèio. Klaidingos apyvartinës monetos

kataloginë kolekcinë kaina (2006)

svyruoja nuo 50 iki 250 JAV doleriø (15

pav.). Na, o 27 mln. monetø, nukaltø

1956 m. be klaidos, gali sudominti nebent

pradedanèius kolekcininkus. Tiesa,

yra iðimtis. 1957 m. laidos vieno

penso vertës bronzinë moneta su

kiauryme yra nukalta „proof“

kolekcinës kokybës ir ákainota

(2006) 150 JAV doleriø,

nors klaidos ir neturi.

* * *

Monetø su kiauryme galima

rasti ir XX a. Prancûzijos,

Belgijos, Graikijos bei ðiuolaikinëje

Skandinavijos valstybiø

metropolinëje numizmatikoje.

Danijos Karalystë, turinti seniausià

Europoje valstybës

vëliavà, kaip Europos Sàjungos

dalis (toliau – ES) narë,

nenaudoja bendrosios valiutos

– eurø. Danijoje tebega-

lioja nacionalinë valiuta – Danijos krona.

1, 2, 5 Danijos kronos nuo 1990 m.

iki ðiol (2006) kalamos ið vario-nikelio

lydinio ir turi tradicinæ apvalià kiaurymæ

bei vienodà averso ir reverso dizainà

(16 pav.).

Norvegijos Karalystë, kurios gyventojai

referendumu neleido sau tapti ES nariais,

taip pat tebenaudoja nacionalinæ valiutà

– Norvegijos kronà. Nuo 1997 m. èia

kasmet taip pat kalama krona su kiauryme.

Tai 20 mm skersmens vario-nikelio

lydinio moneta. Ji

turi 3 mm skersmens

kiaurymæ

(17 pav.).

19 pav.

* * *

Naujausias

monetos su kiauryme

raidos etapas prasideda nuo 2-ojo

ir 3-iojo tûkstantmeèio kaitos slenksèio.

Beveik visos pasaulio valstybës ðiai datai

nukalë progines nacionalines monetas.

Lietuva taip pat pasigamino 50 litø

vertës proginæ sidabrinæ (925/1000;

28,28 g) monetà, skirtà tûkstanèio metø

virsmui paþymëti. Taèiau ði Lietuvos

moneta, kaip ir gausus bûrys kitø proginiø

ir apyvartiniø jos „sesiø“, kiaurymës

neturi. Kaimynai latviai tai paèiai

progai nukalë proginá latà su dviem

kiaurymëm.

Tai vieno lato vertës sidabrinë (925/

1000; 15,20 g) moneta-saga. Jos abi

kiaurymës turi vertikalià aðá. Ðià monetà

kaip papuoðalà galima prisisiûti net

prie drabuþio. Kitas proginio lato iðskirtinis

bruoþas – dvi datos – 1999/2000.

Originalia moneta-saga simboliðkai norëta

susegti du tûkstantmeèius. Moneta

nukalta 35 tûkstanèiø tiraþu (18 pav.).

Bulgarai ðioje srityje aplenkë visus.

Jø 2000 metais nukalta proginë 10 levø

vertës sidabrinë (800/1000; 10,35 g)

moneta turi net tris kiaurymes. Ðios

kiaurymës yra elipsës formos ir vaizduoja

monetos nukalimo datos nulius. Matematiðkai

bulgarai yra teisûs. Juk prasideda

treèiasis tûkstantmetis nuo Kristaus

gimimo. Monetos skersmuo – 33,9

mm (19 pav.).

Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 9 41


Aukðtas

ðiluminës

fizikos ir

energetikos

tyrimø ávertinimas

Atkelta ið 37 p.

Darbø cikle labai svarbus skaitinis

pasienio sluoksnio bei Navjë-

Stokso lygèiø modeliavimas. Ðis

modeliavimas buvo siejamas su uþbëganèio

srauto átakos pasienio

sluoksnyje nustatymu, kai aptekëjimas

ir ðilumos mainai veikiami esant

kintamoms fluido fizikinëms savybëms,

turbulentiðkumo intensyvumui

bei jo masteliui, kanalø uþgriozdinimo

ir kt. veiksniams.

Atlikta elipsiniø ir pasienio

sluoksnio lygèiø sintezë leidþia analizuoti

ávairiø kreivalinijiniø ðilumokaièiø

elementø aptekëjimà, kûnø hidrodinaminæ

sàveikà bei ðilumos mainus.

Tikslesniems tangentiniø átempimø

ir vietiniø ðilumos mainø rezultatams

gauti panaudotos pasienio

sluoksnio lygtys, kuriø ribinës sàlygos

siejamos ir derinamos su elipsinëmis

lygtimis.

Šis Lietuvos mokslo premijos

laureatø darbø ciklas yra vertingas

tolesnei mokslo plëtotei ir praktiniam

jo taikymui. Didelis susidomëjimas

IV kartos branduoliniais reaktoriais

leidþia tikëti, kad autoriø gauti rezultatai

bus vertingi kuriant ir tarptautinës

ekspertø grupës 2002 m. patvirtintus

ateities naujo tipo dujomis auðinamus

reaktorius. Taigi ðie svarûs

moksliniø tyrimø rezultatai gali bûti

vertinami kaip ánaðas á tarptautiná dujomis

auðinamø reaktoriø kûrimà,

kurie bus naudojami ne tik stacionarioje

energetikoje gaminant elektrà

ir vandenilá, bet ir kosminës erdvës

tyrimuose.

Pateiktieji cikle moksliniø darbø

rezultatai mokslininkø ir specialistø

plaèiai pritaikomi daugelyje mokslo

ir technikos srièiø, jie, kaip ir daugelis

kitø akad. A.Þukausko puoselëtos

ðiluminës fizikos mokyklos atstovø

darbø, panaudoti specialiuose þinynuose,

atsispindi vadovëliuose,

aukðtøjø technikos mokyklø ir universitetø

paskaitø kursuose. Rezultatø

patikimumà patvirtina jø platus

pripaþinimas pasaulyje.

42 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 9

Po Ukmergës rajonà

Prie prezidento A.Smetonos Uþugirio pagrindinës mokyklos

Lietuvos þurnalistø sàjungos Senjorø

klubas surengë paþintinæ kelionæ po Ukmergës

rajonà. Miesto muziejuje susipaþinæ

su Ukmergës ir jos apylinkiø istorija,

pasiþvalgæ po ádomesnes miesto vietas,

þurnalistai pasuko á Taujënø miestelá, po

to aplankë Uþulëná – prezidento Antano

Smetonos gimtinæ.

Þurnalistai lankësi jau XIV a. pradëjusiame

kurtis Þelvos miestelyje, kuriame

gyveno didelë þydø bendruomenë. Ið Þelvos

yra kilæs ir 1926 m. gimæs Nobelio

premijos laureatas Aaronas Klugas. Miestelio

centre stovi kuklus Nobelio premijos

laureatui pastatytas obeliskas.

Gráþdami á Vilniø, senjorai aplankë Europos

centrà.

Stanislovas PLESKUS

LÞS Senjorø klubo pirmininkas

Palydovams – 40 metø

Pirmasis dirbtinis Þemës palydovas

buvo paleistas 1957 m. spalio 4 dienà.

Ankstyvà tos dienos rytà, vadovaujant prof.

Pauliui Slavënui, ant Vilniaus universiteto

Astronomijos ir Meteorologijos katedrø pastato

(M.K.Èiurlionio g. 23) stogo specialiais

prietaisais stebëjome ir fiksavome pirmàjá

Þemës palydovà, kuris tuo metu

mums atrodë nemaþas stebuklas.

Prieð tai, 1957 m. vidurvasará, mes su

universiteto fiziku Antanu Þelviu buvome

pasiøsti á Aðchabado priemiestyje, Firiuzos

gyvenvietëje, rengiamus palydovø

stebëjimo kursus (Aðchabadas tada merdëjo

po 1948 metais vykusio þemës drebëjimo).

Iðklausëme keletà dangaus mechanikos

kursø bei susipaþinome su specialiais

prietaisais, nustatanèiais palydo-

Vytauto ÞEIMANTO ir

Romualdo PAULIUKEVIÈIAUS nuotr.

Retro

,,Mokslas ir gyvenimas”, 1997 m., nr. 11–12

vo skrydþio astronomines koordinates ir

laikà matomø þvaigþdþiø atþvilgiu. Gráþæ

á Vilniø, drauge su astronomais stebëjome

ir registravome palydovo judëjimà.

Dabar daugelio ðaliø palydovø tipo

kosminiai aparatai, stotys tiria ne tik Þemæ,

bet ir Saulæ, jos planetas bei tolimàjà kosminæ

erdvæ. Taikomieji – meteorologiniai,

ryðiø, navigaciniai palydovai – padeda nustatyti

meteorologines prognozes, retransliuoti

tarptautinæ televizijà, lëktuvø bei laivø

trajektorijas.

Doc. Vaclovas ŠÈEMELIOVAS,

autorius nuo 1-ojo þurnalo numerio

Redakcijos pastaba: pirmojo Þemës dirbtinio

palydovo ir pirmojo ,,Mokslo ir gyvenimo” þurnalo

numerio pasirodymà skiria vos keletas dienø.


RETRO

Pastarøjø deðimtmeèiø ,,Mokslo ir gyvenimo” puslapius pavarèius

Sutinka pagal drabuþá, iðlydi pagal

protà

Tauragnø vaistininkas Pranas Ðimkûnas

(1889–1944), áþymios biologës Eugenijos

Ðimkûnaitës tëvas, apie 1932 m.

turëjo atsiimti pagal perlaidà nemaþà sumà

pinigø ið Utenos banko. Nors buvo

didelis eruditas, P.Ðimkûnas iðore stengësi

neiðsiskirti ið daugumos to meto Lietuvos

gyventojø. Tais laikais netrûko þmoniø,

kurie ir pasiraðyti nemokëjo, todël kasoje

dirbusi Fridlibaitë, kuri P.Ðimkûno nepaþinojo,

mandagiai paklausë:

– Ui, ponas Ðimkûnas, a mokësite pasiraðyti?

– Manau, mokësiu…

– A tikrai?

– Gal kaip nors ir pasiraðysiu – ðiaip ar

taip, esu baigæs Kijevo universitetà, – ramiai

atsakë þymus to meto Lietuvos provizorius.

Edvardas Grigelis, Kaunas

Sàmoju apsigynë

Vienas turizmo Lietuvoje pradininkø,

seniausias Pabaltijo turistas Liudas Alseika

sporto rûmuose Klaipëdoje ðnekuèiavosi

su jaunimu. L.Alseikai pasakius, kad

turizmas labai patrauklus, vienas nuneigë,

kad tai toli graþu ne futbolas, kurio þiûrëti

eina minios. O kas þiûrës á turistus?

L.Alseika paþvelgë pro langà ir sako:

– O, eina protingas þmogus.

Niekas ir nekrustelëjo. Po minutës:

– Oho, durnius beeinàs…

Visi ðoko prie langø, bet nieko nepamatë.

Kai L.Alseika ëmë kvatoti, jo paðnekovai

suprato, kad tuo pokðtu jis apsigynë

ir árodë savo þodþiø teisingumà.

J.Paskutinskas, Klaipëda

Beraðtis didmeistris

VFR didmeistris Robertas Hiubneris,

uþpildydamas Liucernos (Ðveicarija)

ðachmatø klubo anketà, vietoje paraðo

paraðë 4 kryþelius. Ir paaiðkino laiðke:

„Trimis kryþeliais VFR pasiraðo beraðèiai.

Nors að turiu universiteto baigimo diplomà

ir net esu filosofijos mokslø daktaras,

taip pat moku daug kalbø (be gimtosios

vokieèiø, dar anglø, prancûzø, italø, ispanø,

olandø, suomiø, rusø, lotynø ir senovës

graikø), taèiau vis tiek negaliu suvokti

ávykiø, vykstanèiø dabartiniame pasaulyje,

todël esu priverstas save priskirti

beraðèiø kategorijai. Ketvirtasis kryþelis

reiðkia, kad að ne paprastas beraðtis, o

beraðtis filosofijos mokslø daktaras“.

Petras Budraitis, Kulautuva

Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 9 43


Knygos Knygos Knygos Knygos Knygos Knygos

Lietuvos knygynuose pasirodë

istoriko Algimanto Liekio

monografija „Lietuviø tautos

prisikëlimas“ (Ðviesuoliai

inteligentai ir valdantieji lietuviø

tautos istorijoje iki 1920 m.).

Knyga iðleista Mokslotyros

instituto mokslo knygø „Lietuvos

mokslas“ serijoje (kn.62) ir

skiriama Lietuvos Valstybës

Tarybos 90 - meèiui.

44 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 9

Knyga parengta kruopšèiai,

pasakojama sistemiðkai ir nuosekliai,

raðoma iðraiðkingai ir ádomiai, graþiai

iliustruojama unikaliomis nuotraukomis.

Stebina temø gausybë. Knyga

netgi primena enciklopediná leidiná.

Daugiausiai autorës apraðyti

kilmingø mineralø juvelyriniai dirbiniai,

taèiau, be akmenø, apraðomi

mitiniai dramblio kaulo ir mamutø

kaulø dirbiniai, narvalo patino dantys,

surandame titnagà ir druskà. Druska

þmonijos istorijoje suvaidino didelá

vaidmená, neuþleidþia vietos ir dabar,

liks svarbi ir ateityje, tad telieka

skaitytojui erdvës pamàstymams.

Prof. habil. dr. Algirdas Gaigalas

ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2007 Nr.9, 1- 44, Indeksas 5052, 3,95 Lt

Tai nuoðirdûs pasakojimai

apie Vilniaus Gedimino

technikos universiteto

mokslininkus, darbuotojus,

su kuriais autorius bendravo

daugiau kaip deðimtmetá.

Apybraiþos raðytos, jos

herojams ðvenèiant didesná

ar maþesná jubiliejø, o kai

kurios paraðytos ir be jokios

progos.

Knygoje pristatoma bendra Lietuvos statybiniø

medþiagø pramonës istorija nuo seniausiø laikø

iki dabar. Leidinio skyriuose apraðomos atskirais

laikotarpiais Lietuvoje gamintos ir naudotos

statybinës medþiagos, o ëmus dominuoti kai kurioms

medþiagø grupëms, pristatomi atskiri medþiagø

poðakiai. Knygoje atskleidþiamas darbuotojø

indëlis á ðios srities plëtrà, pateikta seniausiø ar

vieninteliø poðakio ámoniø raida. Pabaigoje trumpai

apraðyti pasikeitimai po Nepriklausomybës atkûrimo,

likusios ir persitvarkiusios Statybiniø medþiagø

pramonës ministerijos ámonës.

Knyga bus ádomi buvusiems ir dabartiniams

statybiniø medþiagø pramonës darbuotojams,

statybiniø medþiagø kurso dëstytojams ir studentams,

plaèiajai visuomenei.

More magazines by this user
Similar magazines