Žurnalas ,,Sveikatos mokslai", Nr. 7 (1 dalis) {PDF formatas, 5.8 KB

ISSN 1392-6373 

http://www.sam.lt 

Included in Index Copernicus database 

SVEIKATOS 

2007’7(54) 

Visuomenės 

sveikata 

Medicina 

Slauga 

MOKSLAI 

HEALTH SCI ENC ES 

Public 

Health 

Medicine 

Nursing 

Þurnalas spausdina mokslinius straipsnius lietuviø, 

anglø ir kitomis kalbomis. 

Visi straipsniai recenzuojami þymiø tos mokslo srities mokslininkø. 

Þurnalas skirtas visø specialybiø gydytojams ir 

kitø srièiø specialistams. 

The journal publishes scientific articles in Lithuanian, English and other languages. 

All articles are reviewed by well known scientists of this sphere. 

The target audience of the journal is doctors and the specialists of other spheres. 

Printed on acid-free paper 

2007 GRUODIS

Sveikatos mokslai 

Volume 17, Number 7, 2007 

Redakcijos kolegijos pirmininkas 

Kolegijos nariai: 

Tarptautiniai patarëjai 

Redakcija: 

prof. ALGIRDAS JUOZULYNAS (Vilniaus universiteto Eksperimentinës ir 

klinikinës medicinos institutas) 

dr. VIDMANTAS ALEKNA (Vilniaus universiteto Eksperimentinës ir klinikinës 

medicinos institutas) 

prof. ARVYDAS AMBROZAITIS (Vilniaus universitetas) 

prof. IRENA BALÈIÛNIENË (Vilniaus universitetas) 

dr. JANINA DIDÞIAPETRIENË (Vilniaus universiteto Onkologijos institutas) 

doc. KONSTANTINAS ROMUALDAS DOBROVOLSKIS (Vilniaus universitetas) 

prof. DALIJA GAIDAMONIENË (Respublikinë tuberkuliozës ir infekciniø ligø 

universitetinë ligoninë) 

prof. VILIUS GRABAUSKAS (Kauno medicinos universitetas) 

prof. ALGIMANTAS IRNIUS (Vilniaus universitetas) 

prof. KONSTANCIJA JANKAUSKIENË (Kauno medicinos universitetas) 

prof. VINSAS JANUÐONIS (Klaipëdos universitetinë ligoninë) 

prof. DANUTË KALIBATIENË (Vilniaus universitetas) 

dr. DAIVA KRIUKELYTË (Kauno medicinos universitetas) 

prof. ZITA KUÈINSKIENË (Vilniaus universitetas) 

prof. ANTANAS NORKUS (Kauno medicinos universitetas) 

prof. VYTAUTAS OBELENIS (Kauno medicinos universitetas) 

doc. JONAS PRAPIESTIS (Vilniaus universitetas) 

dr. REGINA REKLAITIENË (Kauno medicinos universitetas) 

doc. JONAS SÀLYGA (Klaipëdos universitetas, Klaipëdos jûrininkø ligoninë) 

doc. RITOLDAS ÐUKYS (Vilniaus Gedimino technikos universitetas) 

doc. GENUTË ÐURKIENË (Vilniaus universitetas) 

prof. KONSTANTINAS VALUCKAS (Vilniaus universiteto Onkologijos institutas) 

prof. GIEDRIUS VARONECKAS (Kauno medicinos universitetas) 

prof. ALGIRDAS VENALIS (Vilniaus universiteto Eksperimentinës ir 

klinikinës medicinos institutas) 

doc. VILMA ÞYDÞIÛNAITË (Kauno technologijos universitetas) 

prof. MANFREDAS ANKE (Ðilerio universitetas, Vokietija) 

prof. ALFREDAS ANZANI (Milano ðv. Rafaelio sveikos gyvensenos universitetas, 

Italija) 

prof. MAJA EGLITË (Latvijos medicinos akademija) 

prof. JAN JAÐÈANINAS (Ðèecino universitetas, Lenkija) 

prof. LEONAS LAIMUTIS MAÈIÛNAS (Pasaulio gydytojø katalikø federacijos 

Europos asociacija) 

doc. ROBERTAS PETKEVIÈIUS (Pasaulio sveikatos organizacija) 

prof. JAN POKORSKI (Lenkijos Jogailos universitetas) 

prof. OLGA SIVOÈIALOVA (Maskvos darbo medicinos institutas) 

doc. ALINA ÐAULAUSKIENË (Pasaulio gydytojø federacijos "Uþ þmogaus gyvybæ" 

Lietuvos asociacija) 

dr. JOCKE WILLKE (Tarptautinës gyvybës teisës federacijos prezidentas, JAV) 

prof. ANDRE ZUPAN (Lublijanos reabilitacijos institutas, Slovënija) 

ZENONAS TARTILAS - vyriausiasis redaktorius, tel. 261 25 29 

ZENONAS GLAVECKAS - vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, tel. 261 90 43 

JANINA IRENA TARTILIENĖ - gydytoja konsultantė-vadybininkė, tel. 261 25 29 

Adresas: Ž.Liauksmino g. 5, LT-01101 Vilnius. 

El. paštas: zsveikata@takas.lt; sveikata@hostex.lt 

ISSN 1392-6373 

Leidþiamas nuo 1990 m. 

Issued since 1990. 

Leidžia UAB žurnalas “SVEIKATA”. 

Spausdino UAB „Akritas”, Geležinio Vilko g. 2, Vilnius, tel. 231 16 56, faksas 231 16 57. 

© “Sveikatos mokslai”, 2007. Tiražas 1000 egz. Kaina 15 Lt

2007 m. “Sveikatos mokslai” Nr.7 

SERGANÈIØ REUMATOIDINIU ARTRITU ASMENØ 

VEIKLOS IR DALYVUMO VERTINIMAS TAIKANT 

TARPTAUTINÆ FUNKCIONAVIMO, 

NEGALUMO IR SVEIKATOS KLASIFIKACIJÀ 

A. KRIÐÈIÛNAS, J. SAMËNIENË, A. ÐVEIKAUSKAITË 

Kauno medicinos universiteto Reabilitacijos klinika 

Raktaþodþiai: reabilitacija, veikla, dalyvumas, reumatoidinis 

artritas. 

Santrauka 

Darbo tikslas – ávertinti serganèiø reumatoidiniu 

artritu (RA) asmenø veiklà ir dalyvumà, nustatyti jø 

ryðá su judëjimo funkcija, vertinta Keitel indeksu, 

stacionariniu reabilitacijos laikotarpiu. Veikla ir 

dalyvumas vertinti pagal 2001 m. Tarptautinæ 

funkcionavimo, negalumo ir sveikatos klasifikacijà. 

Veiklos ir dalyvumo sutrikimø nustatymas svarbus 

sudarant reabilitacijos specialistø komandà. 

Iðtirta 17 ligoniø, kuriø amþiaus vidurkis – 51,3 ± 

10,7 metø. Sergantiems RA asmenims labiausiai 

buvo sutrikæ gebëjimai iðlaikyti ir keisti pagrindinæ 

kûno padëtá (tupëti, klûpëti, stovëti), laikyti svorá 

ant peèiø, sukti ranka, ropoti, bëgti, eiti ilgais 

atstumais, áveikti kliûtis, lipti laiptais, nusivilkti 

drabuþius, apsiauti, áveikti stresà. Maþiausiai sutrikæ 

gebëjimai mokytis, skaityti, atgaminti ávykiø 

ar simboliø sekà, spræsti paprastas problemas, 

priimti sakytinius, neþodinius praneðimus bendraujant, 

gebëjimai kalbëti, perkelti kûno svorio 

centrà, naudotis tualetu, rûpintis fizine gerove, 

perduoti socialinius signalus ir á juos reaguoti, 

iðlaikyti tinkamà atstumà bendraujant. Nustatytas 

judëjimo funkcijos koreliacinis ryðys su gebëjimais 

imtis paprastø bei sudëtingø uþduoèiø, atlikti daugines 

uþduotis, iðlaikyti ir keisti pagrindinæ kûno 

padëtá (gulëti, tupëti, stovëti, pasilenkti, sëdëti), 

sukti ranka, ropoti, lipti laiptais, bëgti, judëti uþ 

namø ir kitø pastatø ribø, praustis, maitintis, gerti, 

taikytas tikslusis chi kvadrato (χ2) kriterijus, reikðmingumo 

lygmuo, tikrinant statistines hipotezes 

pasirinktas 0,05. 

ÁVADAS 

Sisteminti ir klasifikuoti ligas siekta jau daugiau kaip 

prieð 300 metø. Taèiau pirmoji visuotinai pripaþinta ligø 

Adresas susiraðinëti: astasveik@yahoo.com 

1317 

klasifikacija iðleista daugiau kaip prieð 100 metø (1893 m. 

Èikagos tarptautinio statistikos instituto patvirtinta Jacques 

Bertillon „Klasifikacija“). Per ðimtmetá ði klasifikacija redaguota 

deðimt kartø. Paskutinë (deðimtoji) jos redakcija 

parengta 1987–1993 m. (deðimtoji redakcija. TLK-10). 

Ði klasifikacija turi trûkumø. Pirmiausia ðiose klasifikacijose 

nekalbama apie ligø ir sveikatos sutrikimø 

padarinius. Antra, paaiðkëjo, jog ne tik sveikatos sutrikimai, 

bet ir þmogø supanti aplinka gali varþyti jo 

galimybes, savarankiðkumà ir integracijà á visuomenës 

gyvenimà. Norint padëti neágaliesiems, sudaryti jiems 

tokias pat galimybes, kaip ir sveikiems, bûtina sisteminti 

ligø padarinius, ávertinti jø pasireiðkimà ir aplinkos átakà. 

1980 m. iðleista ICIDH (anglø k. International Classification 

of Impairments, Disabilities, and Handicaps) klasifikacija. 

1992 m. ICIDH klasifikacija iðversta á lietuviø 

kalbà (vertë prof. A. Kriðèiûnas). ICIDH klasifikacijos 

parengimas ir taikymas reikðmingas tuo, kad pagal jà 

vertinamos ne tik biologinës, bet ir socialinës þmogaus 

funkcijos. 1997 m. Pasaulio sveikatos organizacijos 

ekspertai parengë ið esmës naujà ICIDH redakcijà ir 

pavadino jà ICIDH-2. Taigi þengtas dar vienas tvirtas 

þingsnis interdisciplininës (arba, kaip jos autoriai sako, 

biopsichosocialinës) neágalumo sampratos link [3]. 2001 

m. patvirtinta pakoreguota Tarptautinë funkcionavimo, 

negalumo ir sveikatos klasifikacija (TFK) (anglø k. International 

Classification of Functioning, Disability and 

Health (ICF)), kurioje analizuojama aplinkos veiksniø 

átaka neágaliesiems [4, 8]. 2004 m. TFK iðleista lietuviø 

kalba [5]. 

Klasifikacijoje nurodoma, kad sàvoka „funkcionavimas“ 

aprëpia funkcijas, veiklas ir dalyvumà. Sàvoka 

„negalumas“ apima funkcijø sutrikimus, veiklos ribotumus 

ir dalyvumo varþymus. Veikla ir dalyvumas 

– þmogaus funkcionavimo aspektai asmens ir socialiniu 

lygmenimis. 

Veikla – asmens atliekama uþduotis ar veiksmas. 

Veiklos ribotumai – sunkumai, kylantys kà nors darant 

ar veikiant. Veiklos sutrikimai susijæ su jø prigimtimi,

1318 

trukme ir kokybe. Iðskiriamas asmens pasireiðkimo 

lygmuo, skalës – sunkumø laipsnis, parama, trukmë, 

prognozë. Veiklos sutrikimas nustatomas, kai kokybiðkai 

ar kiekybiðkai keièiasi jos atlikimo bûdai, jie pasireiðkia 

atsiradus skausmui, diskomfortui, asmuo veikia ne laiku 

ir ne vietoje, nerangiai arba nenumatytu bûdu. 

Dalyvumas – asmens átrauktumas á gyvenimo situacijas, 

susijæs su funkcijos sutrikimu, veiklomis, sveikatos 

bûkle ir aplinkybëmis. Dalyvumo varþymai – problemos, 

su kuriomis asmuo susiduria ásitraukdamas á gyvenimo 

situacijas. Gali bûti ribota asmens dalyvumo prigimtis, 

trukmë ir kokybë, tai lieèia visus þmones. Jis nusako 

neatitikimà tarp „esamo“ ir „numatomo“ dalyvumo, 

tiek normalaus funkcionavimo, tiek neágalumo atvejais. 

Asmens pasireiðkimo lygmuo socialinëje sferoje apima 

visus gyvenimo aspektus: rûpinimàsi savimi, mobilumà, 

bendravimà, uþimtumà [3, 4, 5, 6]. 

RA daþnai sutrikdo judëjimo funkcijà, sukelia neágalumà. 

Judëjimo funkcija áprastai vertinama Keitel 

indeksu, taèiau asmenø, tapusiø neágaliais, gyvenimo 

visavertiðkumas priklauso ne tik nuo funkcinës bûklës, 

bet ir nuo juos supanèios aplinkos, jø aktyvumo ir dalyvumo 

[1, 2, 7]. Serganèiø RA asmenø veiklà ir dalyvumà 

geriausiai padeda ávertinti Tarptautinë funkcionavimo, 

negalumo ir sveikatos klasifikacija (1 pav.). Detalus 

serganèiø RA asmenø veiklos ir dalyvumo vertinimas 

padeda tiksliau suformuoti reabilitacijos specialistø 

komandà, taikyti reabilitacijos priemones ir vertinti jø 

efektyvumà gydymo eigoje. 

Darbo tikslas – ávertinti serganèiø RA veiklà ir dalyvumà, 

nustatyti jø ryðá su judëjimo funkcija, vertinta Keitel 

indeksu, stacionariniu reabilitacijos laikotarpiu. 

TYRIMO METODIKA IR KONTINGENTAS 

Veikla ir dalyvumas vertinti pagal Tarptautinæ funkcionavimo, 

negalumo ir sveikatos klasifikacijà. 

Vertinome ðias veiklas: tikslingus jutiminius potyrius, 

gebëjimà mokytis, taikyti þinias, spræsti uþduotis, laikytis 

dienos reþimo, áveikti stresà ir kitas psichologines problemas, 

bendrauti (kurti ir priimti praneðimus, kalbëtis, 

naudotis bendravimo technika, judëti (keisti ir iðlaikyti 

kûno padëtá, paimti, laikyti daiktus ir manipuliuoti jais, 

eiti ir judëti kitais negu ëjimas bûdais), saviprieþiûrà 

(gebëjimà praustis, maudytis, priþiûrëti 

kûno dalis, naudotis tualetu, rengtis, 

maitintis, gerti, rûpintis savo sveikata), 

tarpasmeninius santykius ir sàveikas. 

Veikla vertinta penkiø balø sistema: 

0 – be sunkumø, 1 – nedideli sunkumai, 

2 – vidutiniai sunkumai, 3 – dideli sun- 

“Sveikatos mokslai” Nr.7 2007 m. 

1 lentelë. Tirtøjø kontingentas. 

2 lentelë. Tirtøjø RA charakteristika. 

kumai, 4 – veikla neatliekama. 

Judëjimo funkcija buvo vertinama ir Keitel indeksu, 

kurio maksimali balø suma yra 95 balai. Ligoniai suskirstyti 

á dvi grupes: pirmos grupës Keitel indeksas ≤ 65 

balai (judëjimo funkcija gerokai sutrikdyta), antros – > 

65 balø (judëjimo funkcija sutrikdyta neþymiai). 

Tirtøjø kontingentà sudarë 17 serganèiø RA asmenø, 

gydytø Kauno medicinos universiteto klinikø Reumatologijos 

klinikoje. Ligoniø amþiaus vidurkis buvo 51,3 

± 10,7 metai. 82,4 proc. kontingento sudarë moterys, 

17,6 proc. – vyrai. 76,5 proc. ligoniø buvo neágalûs, 

tarp jø – 35,2 proc. darbingo amþiaus, o sulaukæ pen- 

3 lentelë: Serganèiø RA asmenø pasiskirstymas pagal Keitel indeksà.


1 pav. Tarptautinësfunkcionavimo, 

negalumo ir 

sveikatos klasifikacijoskomponentø 

sàveikos 

(Section of Physical 

and Rehabilitation 

Medicine, 

European Board 

of Physical and 

Rehabilitation 

Medicine. White 

book on Physical 

and Rehabilitation 

Medicine in 

Europe, 2006. p. 

298.). 

2 pav. Serganèiø reumatoidiniu 

artritu asmenø 

þymiai sutrikdytos veiklos 

daþnis. 

1319

1320 


3 pav. Serganèiø reumatoidiniu artritu asmenø judëjimo funkcijos koreliaciniai ryðiai su gebëjimu baigti daugines 

uþduotis (p < 0,05). 

sinio amþiaus neágalûs buvo visi (1 lentelë). Daugumai 

ligoniø patvirtintas II° RA aktyvumas (64,7 proc.), 52,9 

proc. ligoniø buvo II ligos stadija, 41,2 proc. – III ligos 

stadija. Net 94,1 proc. nustatytas II° funkcinis nepakankamumas 

(2 lentelë). 

Atlikta statistinë duomenø analizë SPSS programa 

12.0.1. Judëjimo funkcijos, ryðiui su veiklø ir dalyvumo 

sutrikimais nustatyti taikytas tikslusis chi kvadrato (χ2) 

kriterijus. Reikðmingumo lygmuo, tikrinant statistines 

hipotezes, pasirinktas 0,05. 

DUOMENYS IR JØ APTARIMAS 

47,1 proc. serganèiø RA asmenø nustatytas Keitel 

indeksas ≤ 65 balai, jø amþiaus vidurkis buvo 55,3 ± 

10,7 metai, sergamumo RA trukmë – 13,6 ± 3,3 metai. 

Keitel indeksas > 65 balø nustatytas 52,9 proc. ligoniø, 

pastarøjø amþiaus vidurkis buvo 47,9 ± 10,8 metai, 

sergamumo RA trukmë – 3,7 ± 3,3 metai (3 lentelë). 

Pagal TFK nustatëme, kad sergantiems RA asmenims 

labiausiai sutrikæ (3–4 balai) gebëjimai tupëti (82,3 proc. 

ligoniø), atsistoti ið tupimos padëties (70,6 proc. ligoniø), 

klûpëti (70,6 proc. ligoniø), atsikelti ið klûpimos padëties 

(64,8 proc. ligoniø), stovëti (53,0 proc. ligoniø), laikyti 

svorá ant peèiø (53,0 proc. ligoniø), sukti ranka (64,7 

proc. ligoniø), ropoti (70,6 proc. ligoniø), bëgti (64,7 

proc. ligoniø), eiti ilgais atstumais (52,9 proc. ligoniø), 

áveikti kliûtis (47,1 proc. ligoniø), lipti laiptais (47,1 proc. 

ligoniø), nusivilkti drabuþius (41,2 proc. ligoniø), apsiauti 

(41,2 proc. ligoniø), áveikti stresà (58,8 proc. ligoniø), 

(2 pav.); nesutrikæ (0–1 balai) buvo gebëjimai mokytis, 

skaityti, atgaminti ávykiø ar simboliø sekà, spræsti paprastas 

problemas, priimti sakytinius, neþodinius praneðimus 

bendraujant, gebëjimai kalbëti, perkelti svorio 

centrà, naudotis tualetu, rûpintis fizine gerove, perduoti 

ir reaguoti á socialinius signalus, iðlaikyti tinkamà atstumà 

bendraujant. Nustatyti judëjimo funkcijos koreliaciniai 

ryðiai su gebëjimais imtis paprastø ir sudëtingø uþduoèiø, 

atlikti daugines uþduotis, iðlaikyti ir keisti pagrindinæ 

kûno padëtá (gulëti, tupëti, sëdëti, stovëti, pasilenkti), 

sukti ranka, ropoti, lipti laiptais, bëgti, judëti uþ namø 

ir kitø pastatø ribø, praustis, maitintis, gerti. Aiðkiausias 

judëjimo funkcijos koreliacinis ryðys nustatytas su gebëjimu 

baigti daugines uþduotis (3 pav.). Atkreiptinas 

dëmesys á tai, kad sergantiems RA asmenims (58,8 proc. 

ligoniø) buvo ryðkiai sutrikusi reakcija á stresà, todël, sudarant 

reabilitacijos specialistø komandà, svarbu átraukti 

ir psichologà ar psichoterapeutà. 

IÐVADOS 

1. Tarptautinë funkcionavimo, negalumo ir sveikatos 

klasifikacija suteikia galimybæ ávertinti serganèiø 

RA asmenø veiklà ir dalyvumà.


2. Sergantiems RA asmenims sutrinka gebëjimai 

keisti ir iðlaikyti pagrindinæ kûno padëtá, paimti, laikyti 

daiktus, manipuliuoti jais, eiti ir judëti, rengtis, áveikti 

stresà. 

3. Nustatyti judëjimo funkcijos koreliaciniai ryðiai 

su gebëjimais atlikti bendràsias uþduotis; keisti ir iðlaikyti 

pagrindinæ kûno padëtá, manipuliuoti daiktais, eiti ir 

judëti, saviprieþiûros (p

1322 

Raktaþodþiai: ignoravimo sindromas, ergoterapija, savarankiðkumas, 

galvos smegenø infarktas. 

Santrauka 

Ignoravimo sindromas yra neuropsichologinis 

sutrikimas, dël kurio ligonis nereaguoja ar neatsako 

á stimulus ið prieðingos nei paþeidimas pusës, 

daþniausiai jis atsiranda po galvos smegenø 

infarkto. Tyrimo tikslas – ávertinti ergoterapijos 

átakà ðalinant persirgusiems galvos smegenø 

infarktu ignoravimo sindromà. Tyrime dalyvavo 

30 pacientø, persirgusiø galvos smegenø infarktu, 

kurie turëjo kairës pusës ignoravimo sindromà, 

ið jø 47 % vyrø ir 53 % moterø. Tiriamieji buvo 

60–78 metø amþiaus (amþiaus vidurkis 69,1 

± 1,03), vyrø amþiaus vidurkis – 69,1 ± 1,07, 

moterø – 68,8 ± 1,02. Pacientai reabilitacijos 

pradþioje ir pabaigoje ergoterapeuto buvo tiriami 

naudojant: ignoravimo sindromo ávertinimo 

testus, funkcinio nepriklausomumo testà (FNT), 

protinës bûklës minityrimà (M MSE). Straipsnyje 

pateikiami duomenys atskleidþia, kad visø 

ignoravimo sindromo testø rezultatai prieð ir po 

ergoterapijos reikðmingai (p < 0,05) skyrësi. Tiriamiesiems 

ignoravimo sindromas po ergoterapijos 

sumaþëjo, taèiau lyèiø skirtumas tam átakos neturëjo. 

Kiekvienas ið ignoravimo sindromo testø 

(varpeliø, kopijavimo vidurio linijos, laikrodþio 

pieðimo) koreliavo su protinës bûklës minitestu. 

Funkcinio nepriklausomumo testas koreliavo su 

varpeliø testu (Spearmano rho = 0,06, p < 0,01). 

Maþëjant ignoravimo sindromui, didëjo funkcinis 

savarankiðkumas. 

ÁVADAS 

Ignoravimo sindromas – sutrikimas, atsirandantis po 

vienpusio galvos smegenø paþeidimo (galvos smegenø 

insulto), daþniausiai deðiniojo pusrutulio. Jis paþeidþia 

2/3 pacientø (13–81 %) [6]. Ðis skaièius priklauso 


ERGOTERAPIJOS ÁTAKA PERSIRGUSIEMS GALVOS 

SMEGENØ INFARKTU MAÞINANT IGNORAVIMO 

SINDROMÀ 

D. BALTADUONIENË 1,2 , P. ZACHOVAJEVAS 3 , B. ZACHOVAJEVIENË 1,2 , 

S. VAICEKAUSKAITË 1 

1 Kauno medicinos universitetas, 2 Kauno kolegija, 3 Lietuvos kûno kultûros akademija 

Adresas susiraðinëti: Daiva Baltaduonienë, el. p.: daibalt@gmail.com 

nuo testavimo metu pateiktos uþduoties ir ignoravimo 

sindromo apibrëþimo. Sindromas daþniausiai diagnozuojamas 

duodant pacientui atlikti vizualines uþduotis 

[7]. Pacientai, turintys ðá paþeidimà, negali reaguoti á 

stimulus, kurie yra prieðingoje nei pakenkimas pusëje 

ar regimojoje erdvëje. Jiems taip pat gali bûti sunku atlikti 

kompleksines motorines uþduotis paþeistoje pusëje, 

áskaitant rengimàsi, objektø siekimà, raðymà, pieðimà, 

reagavimà á garsus. Ignoravimo simptomai gali bûti 

labai subtilûs, pavyzdþiui, laikinas prieðingos pusës 

dëmesio trûkumas, kuris greitai dingsta, arba jie gali 

pasireikðti kaip laikinas pusës kûno ir erdvës, prieðingos 

paþeidimo pusei, neigimas [13]. Dël jo labai pablogëja 

paciento kasdienës funkcijos, taip pat apsunkinama 

reabilitacija, nes sutrinka ligoniø orientacija, paþinimas, 

atsiranda regos lauko ribotumas, sutrinka mobilumas, 

apsitarnavimas. 

Darbo tikslas – ávertinti ergoterapijos átakà persirgusiems 

galvos smegenø infarktu ðalinant ligoniø 

ignoravimo sindromà. 

TYRIMO METODIKA 

Tyrime dalyvavo 30 pacientø, persirgusiø galvos 

smegenø infarktu, kurie turëjo kairës pusës ignoravimo 

sindromà. Ið jø buvo 47 % vyrø ir 53 % moterø. 

Tiriamieji buvo 60–78 metø amþiaus (amþiaus vidurkis 

69,1 ± 1,03), vyrø amþiaus vidurkis – 69,1 ± 1,07, 

moterø – 68,8 ± 1,02. Tyrimas buvo atliekamas 2005 m. 

gruodþio–2006 m. geguþës mënesiais Kauno medicinos 

universiteto klinikø Neuroreabilitacijos skyriuje, Kauno 

2-ios klinikinës ligoninës Fizinës medicinos ir reabilitacijos 

skyriuje. 

Visiems tiriamiesiems ergoterapijos uþsiëmimai vyko 

5 kartus per savaitæ. Uþsiëmimo trukmë – 30 min. Reabilitacijos 

trukmë – 48 dienos. Pacientams reabilitacijos 

metu buvo taikytas gydymas vaistais, ergoterapija, kineziterapija, 

fizioterapija, masaþas, logopedo pratybos, 

socialinio darbuotojo konsultacijos, psichoterapija, 

gydytojo ortopedo konsultacijos.


Tyrime dalyvavæ pacientai reabilitacijos pradþioje ir 

pabaigoje ergoterapeuto buvo testuojami naudojant: 

1. Ignoravimo sindromo ávertinimo testus: 

Kopijavimo testas. Prieðais pacientà ant stalo padedamas 

horizontalus A4 formato lapas, kuriame jis turi 

nukopijuoti namà su kaminu, tvora ir dviem medþiais. 

Vertinimas: 0 – nukopijavo teisingai; 1 – kairëje pusëje 

nenupieðë medþio; 2 – kairëje pusëje nenukopijavo 

medþio ir tvoros; 3 – pacientas nenukopijavo kairës 

pieðinio pusës ir dalies deðinës pieðinio pusës. 

Laikrodþio testas. Á jau nupieðtà apskritimà A4 formato 

lape pacientas turi áraðyti skaièius nuo 1 iki 12. Vertinimas: 

0 – teisingai atlikta; 1 – kairëje pusëje praleisti 

keli skaièiai arba sumaiðyta jø seka; 2 – kairëje pusëje 

visiðkai nëra skaièiø. 

Vidurio linijos testas. Pacientas turi paþymëti 4 skirtingo 

ilgio linijø vidurá (2 linijos 5 cm, 2 linijos 20 cm). 

Linijos turi bûti 1 mm storio A4 formato horizontalaus 

lapo centre. Deviacija nuo tikrojo linijos vidurio yra matuojama 

milimetrais, jei deviacija yra á kairæ, milimetrai 

atimami, o jei á deðinæ – pridedami ir suskaièiuojamas 

deviacijø vidurkis. 

Varpeliø testas. Pacientas turi apibraukti ar perbraukti 

35 juoda spalva nupieðtus varpelius ant horizontalaus 

A4 formato lapo. Lape dar turi bûti 280 ávairiø objektø. 

Fiksuojamas visø praleistø varpeliø skaièius. 

2. Funkcinio nepriklausomumo testà (FNT). 

3. Protinës bûklës minityrimà (MMSE). 

REZULTATAI IR JØ APTARIMAS 

Ignoravimo sindromas pacientams prieð ir po ergoterapijos 

buvo tiriamas ðiais testais: varpeliø, kopijavimo, 

laikrodþio pieðimo ir vidurio linijos. Varpeliø testas buvo 

jautriausias tiriant ignoravimo sindromà prieð ergoterapijà, 

kiti testai buvo maþiau jautrûs. Varpeliø testas 

reikalauja didþiausio pacientø dëmesio koncentravimo 

ir vizualinio diskriminavimo gebëjimo, nes jame naudojami 

„dëmesio atitraukikliai“, t. y. paðaliniai objektai, 

susimaiðyti kartu su varpeliais, kuriuos reikia apibraukti. 

Varpeliø testo rezultatø vidurkiai prieð ir po ergoterapijos 

reikðmingai (p < 0,05) skyrësi. Prieð ergoterapijà vyrai 

apibraukë 22,1 % varpeliø, moterys – 29,8 %, o po ergoterapijos 

vyrai apibraukë 61,4 %, moterys – 52,9 %. 

Laikrodþio pieðimo testo rezultatai prieð ir po ergoterapijos 

reikðmingai (p < 0,05) skyrësi. Teisingai atlikusiø 

uþduotá padaugëjo 43,7 %. Moterys, kurios prieð 

ergoterapijà praleido kelis skaièius, po ergoterapijos 

juos áraðë teisingai, taèiau iðliko 12,5 % tø, kurioms 

ignoravimo sindromas nesumaþëjo vertinant ðiuo testu. 

Vyrø rezultatai pasiskirstë kitaip: praleidusiø kelis 

1323 

skaièius sumaþëjo 7,1 %, o neáraðiusiø skaièiø kairëje 

sumaþëjo 21,4%. Taèiau statistiðkai reikðmingo rezultatø 

skirtumo tarp lyèiø nebuvo. 

Kopijavimo testo rezultatai prieð ir po ergoterapijos 

reikðmingai (p < 0,05) skyrësi. Po ergoterapijos teisingai 

nukopijavusiø visus pieðinyje esanèius objektus padaugëjo 

40 %. Nebuvo në vieno paciento, kuris kairëje 

nenukopijavo medþio, taèiau nukopijavo tvorà – visi 

nenukopijavo abiejø objektø kartu. Taip atsitiko todël, 

kad visø pacientø ignoravimo sindromas buvo vidutinis 

arba þymus. Taèiau kopijavimo testas nëra visiðkai 

tikslus, vertinant ignoravimo sindromà todël, kad jo atlikimà 

gali lemti kognityviniai sutrikimai ir konstrukcinë 

apraksija. Dël ðios prieþasties sumaþëja ir laikrodþio 

pieðimo testo jautrumas. 

Vidurio linijos testo rezultatø vidurkiai prieð ir po 

ergoterapijos reikðmingai (p < 0,05) skyrësi. Prieð ergoterapijà 

vyrø paþymëtas linijos vidurys buvo vidutiniðkai 

nukrypæs á deðinæ pusæ 1,1 cm ± 0,23, moterø – 1,4 cm 

± 0,29. Po ergoterapijos vyrø paþymëtas linijos vidurys 

vidutiniðkai buvo nukrypæs 0,4 cm ± 0,18. Paprastai ðis 

testas bûna maþiausiai jautrus todël, kad trumposiose linijose 

(5 cm) pacientai daþnai visiðkai nepaþymi vidurio 

arba kartais bûna fenomenali deviacija á deðinæ pusæ. Po 

ergoterapijos vidurio linijos testo dinamika buvo didþiausia 

ið visø ignoravimo sindromo testø – 47 %. 

Protinës bûklës tyrimo rezultatai koreliuoja su kiekvieno 

ið ignoravimo sindromo testø rezultatais. Tai reiðkia, 

kad kognityviniø funkcijø defektas turi átakos ignoravimo 

sindromo testø atlikimui. Protinës bûklës tyrimo 

ir laikrodþio pieðimo testo koreliacija buvo didþiausia 

(Spearmano rho = 0,619, p < 0,01), taip pat protinës 

bûklës testas koreliavo su kopijavimo testu (Spearmano 

rho = 0,430, p < 0,05), varpeliø testu (Spearmano 

rho = 0,517, p < 0,01), vidurio linijos testu (Spearmano 

rho 0,569, p < 0,01). 

Vienas ið ergoterapijos tikslø, reabilituojant pacientus, 

ðiame tyrime – kiek ámanoma labiau sugràþinti jø 

savarankiðkumà. Visiems ligoniams, kamuojamiems 

ignoravimo sindromo, prieð ir po ergoterapijos buvo 

atliekamas funkcinio nepriklausomumo testas. Jo balø 

vidurkiai prieð ir po ergoterapijos reikðmingai (p < 0,05) 

skyrësi. Bendras balø vidurkis padidëjo 24,26 ± 1,9 balo 

arba 19,3 %. Labiausiai sutrikusios veiklos pacientams, 

turintiems ignoravimo sindromà, buvo: virðutinës kûno 

dalies apsirengimas, apatinës kûno dalies apsirengimas, 

lipimas laiptais, judëjimas, atmintis. Po ergoterapijos 

ryðkiausia dinamika buvo virðutinës kûno dalies apsirengimo 

– 23,8 %. Taip pat buvo pastebëta koreliacija 

tarp funkcinio nepriklausomumo testo ir varpeliø testo

1324 

(Spearmano rho = 0,604, p < 0,01). Taigi ignoravimo 

sindromo maþëjimas lëmë funkcinio savarankiðkumo 

dinamikà. Po ergoterapijos statistiðkai reikðmingai 

(p


FIZINÆ NEGALIÀ TURINÈIØ VAIKØ KÛNO JUDESIØ 

FUNKCIJØ IR JOJIMO ÁGÛDÞIØ SÀSAJA 

TAIKANT JOJIMO TERAPIJÀ 

D. MOCKEVIÈIENË 1 , L. STRAUBERGAITË 1 , G. GERIKAITË 1 , J. V. VAITKEVIÈIUS 2 , 

V. NAVICKIENË 2 , L.MILIÛNIENË 2 

1 Ðiauliø kolegijos Sveikatos fakultetas, 2 Ðiauliø universiteto Medicinos pagrindø katedra 

Raktaþodþiai: hipoterapija, jojimo terapija, þirgas, kûno 

judesiø funkcijos, jojimo ágûdþiai, ágimta stuburo smegenø 

iðvarþa, vaikø cerebrinis paralyþius. 

Santrauka 

Straipsnyje analizuojamos þirgo panaudojimo 

pasaulinëje reabilitacijos praktikoje tyrimo 

paradigmos, pristatomi eksperimento, kuriame 

dalyvavo ðeði 2,5–14 metø vaikai su fiziniais ir 

judëjimo sutrikimais (ágimta stuburo smegenø 

iðvarþa ir vaikø cerebrinis paralyþius), rezultatai. 

Eksperimentu siekta iðtirti fizinæ negalià turinèiø 

vaikø kûno judesiø funkcijø (KJF) ir jojimo ágûdþiø 

sàsajas, taip pat nustatyti jojimo ágûdþiø pokyèius 

per jojimo uþsiëmimus. Tiriamøjø dalyvavimo 

eksperimente trukmë skirtinga – nuo 6 mën. iki 

2,5 metø. Pritaikius jojimo terapijà, pagerëjo 

vaikø kûno judesiø funkcijos, jie tapo mobilesni. 

Kûno judesiø funkcijø ávertinimas ir kiekybinio 

stebëjimo duomenys leidþia daryti iðvadà: kuo 

kûno judesiø funkcijos aukðtesnës, tuo jojimo 

ágûdþiø tiriamieji ágyja greièiau. Taèiau pastebëta, 

kad tiriamøjø jojimo ágûdþiø pokyèius veikia ir 

jø amþius, psichoemocinë bûsena, asmeninës 

savybës. Eksperimento duomenys parodë, kad 

jojimo ágûdþiø kaita nepriklauso nuo sutrikimo 

(negalios) pobûdþio. 

ÁVADAS 

Hipoterapija – tai medicininë terapija, kuri gydytojø 

paskyrimu taikoma funkciniams judesiø ágûdþiams atkurti 

(Heine, 1997). Tuo tarpu jojimo terapijos tikslas 

– mokyti savarankiðkai valdyti ir kontroliuoti þirgà, jam 

judant þingine ar risèia. Jojimo terapija tik ið dalies veikia 

raitelá fiziðkai, taèiau pirmiausia vertinama uþ psichologinæ 

ir emocinæ naudà (All et al., 1999; Sechrist, 2000). 

Hipoterapija yra palyginti nauja mokslo sritis, todël 

kyla metodologiniø dilemø. Pirma, kiekvieno vaiko 

sutrikimai ir funkciniai apribojimai yra unikalûs, o tai 

1325 

sukelia sunkumø pasirenkant homogeninæ tiriamøjø 

imtá. Antra, hipoterapijos poveikis yra daugiafunkcis, 

atsirandantis dël specifiniø prieþasèiø, tad jo poveiká 

arba naudà sunku iðskirti (Benda, 2003). Treèia problema 

kyla dël tyrimø imties. Daþniausiai tiriamøjø imtis maþa 

– nuo 1 iki 25 vaikø. 

Evans (1995) teigimu, nors gydymas, panaudojant 

þirgà, pirmà kartà buvo paminëtas 1870 m., taèiau 

pirmieji moksliniai straipsniai apie terapinio jojimo 

taikymà asmenims, turintiems cerebriná paralyþiø (CP), 

pasirodë Vokietijoje tik septintajame XX a. deðimtmetyje. 

Tai Dolores Bertoti straipsnis, publikuotas 1988 m. 

þurnale „Physical Therapy“, daþniausiai cituojamas kaip 

„árodymas“, kad terapinis jojimas yra naudingas neágaliems 

asmenims. Tai ir Barbar Brock mokslinis straipsnis, 

pasirodæs taip pat 1988 m. þurnale „Therapeutic Recreational 

Journal“. Po to daugiau tyrimø buvo pristatyta 

nacionalinëse ir tarptautinëse konferencijose. 

Kulkarni-Lamborne et al. (1999), Mockevièienës ir 

kt. (2005) moksliniuose straipsniuose pateikta atvejo 

analizë: ávertinamas hipoterapijos poveikis asmenims, 

turintiems CP (15 m.) ir ágimtà stuburo smegenø iðvarþà 

(9 m.). Keturiø tyrimø imtis siekë nuo 4 iki 9 (McGibbon, 

1998; Grobler, 2004; Shinomiya et al., 2004; Mockevièienë, 

Straubergaitë, 2006;) trijø – po 11 tiriamøjø 

(Bertoti, 1988, Casady, Nichols-Larsen, 2004; Hammer 

et al., 2005). Sterba et al. (1998) tyrë 14, o Benda et al. 

(2003) 15 pacientø. Didþiausia tyrimo imtis, ávertinanti 

hipoterapijos poveiká asmenims, patyrusiems stuburo 

smegenø traumà, buvo 32 suaugusieji (Lecner et al., 

2003). 

Net septyniuose ið 12 tyrimø siekiama ávertinti 

teigiamà hipoterapijos poveiká vaikams, turintiems CP 

(Bertoti, 1988; McGibbon, 1998; Sterba et al., 1998; 

Kulkarni-Lamborne et al., 1999; Benda et al., 2003; 

Casady, Nichols-Larsen, 2004; Mockevièienë, Straubergaitë, 

2006), dviejuose – poveiká mergaitëms su 

ágimta stuburo smegenø iðvarþa (Mockevièienë ir kt., 

2005; Mockevièienë, Straubergaitë, 2006). Kiti autoriai 

Adresas susiraðinëti: Daiva Mockevièienë, el. p.: medicinosk@cr.su.lt

1326 

hipoterapijos efektyvumà siejo su asmenimis, serganèiais 

iðsëtine skleroze (Hammer et al., 2005) ar patyrusiais 

stuburo smegenø traumas (Lechner et al., 2003). 

5 ið 12 tyrimø taikomas kûno judesiø funkcijos 

ávertinimas (GMFM) (Sterba et al., 1998; McGibbon, 

1998; Casady, Nichols-Larsen, 2004; Mockevièienë ir 

kt., 2005; Mockevièienë, Straubergaitë, 2006;), spastiðkumui, 

raumenø átampai – Ashwort skale (Lechner et 

al., 2003; Hammer et al., 2005), raumenø jëgai – Lovett 

testas (Mockevièienë ir kt., 2005; Mockevièienë, 

Straubergaitë, 2006), motorikos raidai – PEDI (Pediatric 

Evaluation of Disability Inventory) (McGibbon, 1998). 

Kituose tyrimuose buvo ávertinta laikysena (Beroti, 1988), 

energijos iðeikvojimo indeksas (McGibbon, 1998), eisena 

(McGibbon, 1998; Kulkarni-Lamborne et al., 1999). 

Taip pat praktikuota elektromiografija raumenø aktyvumui 

ávertinti (Benda et al., 2003), 6 neuropsichologiniai 

testai (Grobler, 2004). Net 12 fiziniø ir savivertës testø 

savo tyrime taikë Hammer et al. (2005), turëdamas tikslà 

ávertinti hipoterapijos efektyvumà asmenims, kuriuos 

kamuoja iðsëtinë sklerozë. 

Benda et al. (2003), taikydamas elektromiografijà, árodë 

hipoterapijos poveiká vaikø su CP simetriðkai raumenø 

veiklai. Tyrimo tikslas – nustatyti, ar yra raumenø veiklos 

pokyèiø po 8 minuèiø trukmës hipoterapijos uþsiëmimo, 

taip pat palyginti poveiká simetriðkai raumenø veiklai, 

sëdint ant stacionaraus ritinio ir ritmiðkai judanèio þirgo. 

Elektrodai buvo uþdëti simetriðkai abiejose kaklo (C 4), 

krûtinës (T12), liemens (L3-4) adduktoriø ir abduktoriø 

raumenø grupiø pusëse ir fiksuoti duomenys, tiriamiesiems 

sëdint, stovint, einant. Hipoterapijos uþsiëmimuose 

dalyvavo 7 tiriamieji, o ant ritinio – 8. Simetrijos pokyèiø 

vidurkis po 8 hipoterapijos minuèiø buvo 65 %, o po 

uþsiëmimo ant ritinio – tik 12,8 %. 

Casady, Nichols-Larsen (2004) vertino hipoterapijos 

poveiká vaikams su CP, taikydamas PEDI (Pediatric Evaluation 

of Disability Inventory) ir GMFM (Gross Motor 

Function Measure) instrumentus pokyèiø rezultatams 

fiksuoti. Tiriamieji buvo vertinami 4 kartus, laiko intervalai 

tarp vertinimø – 10 savaièiø. Nustatyti statistiðkai 

reikðmingi bendrø PEDI ir GMFM rezultatø pokyèiai, taip 

pat PEDI socialiniø rezultatø (pagerëjo komunikaciniai, 

girdimojo suvokimo ir ekspresyviosios kalbos ágûdþiai) ir 

GMFM subskalëje ropojimo / klûpëjimo rodikliai. 

1998 m. kineziterapeutø organizuotas bandomasis 

tyrimas, (McGibbon et al., 1998) hipotezei hipoterapija 

gali pagerinti vaikø su CP energijos iðeikvojimà einant 

ir stambiosios motorikos funkcijoms. Vertinta 8 savaièiø 

hipoterapijos programa energijos iðeikvojimui einant, 

ëjimo parametrams (þingsnio ilgiui, greièiui ir ritmui), 


stambiosios motorikos funkcijoms (GMFM) nustatyti. 

Programa taikyta 5 vaikams su spastine CP forma. Visø 

penkiø tiriamøjø pokyèiai reikðmingi: ryðkiai sumaþëjo 

energijos iðeikvojimas, todël padidëjo ëjimo efektyvumas. 

GMFM rezultatai statistiðkai svarbûs – padidëjo 

dimensija E (ëjimas, bëgimas ir ðokinëjimas). Teigiami 

pokyèiai pastebëti savarankiðkai einant be kompensaciniø 

priemoniø, lipant aukðtyn ir þemyn laiptais, o vienas 

vaikas galëjo eiti atbulomis ir spirti kamuolá. 

Kulkarni-Lamborne et al. (2001), taikydami eisenos 

analizës sistemas, siekë ávertinti ir patvirtinti eisenos 

analizës kinematikos pokyèius po jojimo. Pasibaigus 

tyrimui, pastebëti reikðmingi pokyèiai deðinio klubo, 

kelio ir èiurnos sànariø amplitudëse. Dubens pasvirimo 

ir rotacijos kampas einant po hipoterapijos buvo taip pat 

arti normaliø duomenø. 

Lechner et al. (2003) siekë ávertinti trumpalaiká hipoterapijos 

poveiká spastiðkumui asmenø, patyrusiø stuburo 

smegenø traumas. Jiems prieð ir po hipoterapijos uþsiëmimø 

buvo palikti apatiniø galûniø raumenø tonusas 

pagal Ashwort skalæ. Rezultatai parodë, kad hipoterapija 

tiesioginiai veikë apatiniø galûniø spastiðkumà. Didþiausias 

statistiðkai reikðmingas skirtumas pastebëtas 

asmenims, kuriø spastiðkumas labai aukðtas. 

Hammer et al. (2005) atliko tyrimà, kuriuo siekë ávertinti 

terapinio jojimo poveiká asmenø, serganèiø iðsëtine 

skleroze, pusiausvyrai, eisenai, spastiðkumui, funkcinei 

jëgai, koordinacijai, skausmui, raumenø átampai, kasdienei 

veiklai, su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei. 

Tyrimas truko 18 savaièiø. Tiriamieji buvo vertinti 13 

kartø. Duomenys analizuoti vizualiai, statistiðkai ir 

atsiþvelgiant á klinikinius poþymius. Tyrimo rezultatai 

parodë teigiamus vieno ar keliø kintamøjø, ypaè pusiausvyros, 

pokyèius 10 tiriamøjø. Tam tikrø teigiamø 

pokyèiø pastebëta vertinant skausmà, raumenø átampà 

ir kasdienæ veiklà. Pusiausvyros pagerëjimas patvirtino, 

kad terapinis jojimas gali bûti tinkamas ir asmenims, 

sergantiems iðsëtine skleroze ir turintiems pusiausvyros 

sutrikimø. 

Hipoterapijos efektyvumas tyrimais vertintas ir Japonijoje. 

Ðiam tikslui buvo atrinkti 4 vyrai ir 5 moterys, 

kuriø amþiaus vidurkis – 63,8 metø. Pusantro mënesio tiriamiesiems 

buvo taikyta hipoterapija 3 kartus per savaitæ 

po 15 min. Izometrinë raumenø jëga buvo matuojama 

prieð ir po treniruoèiø. Pilvo raumenø jëga tiriamiesiems 

padidëjo 2 %, nugaros raumenø jëga ir keliø fleksija/ekstenzija 

– 1 %. Vertinant kiekvienà tiriamàjá individualiai, 

nustatyta: pilvo raumenø jëga ir keliø fleksija/ekstenzija 

padidëjo visiems 9 eksperimento dalyviams, nugaros 

raumenø jëga – 8 ið 9 (Shinomya, 2004).


1 lentelë. Tiriamøjø charakteristika. 

* M – mergaitë, B – berniukas. 

Nepavyko rasti tyrimø, kurie analizuotø sàsajà tarp 

kûno judesiø funkcijø ir jojimo ágûdþiø pokyèiø, taikant 

jojimo terapijà fiziðkai neágaliems vaikams. Tai ir paskatino 

imtis ðio tyrimo, kuriame formuluojami tokie 

probleminiai klausimai: koks terapinio jojimo poveikis 

asmenø, kuriuos kamuoja fiziniai ir judëjimo sutrikimai, 

kûno judesiø funkcijoms? Ar yra prieþastinis ryðys tarp 

kûno judesiø funkcijø ir jojimo ágûdþiø kaitos jojimo 

metu? Ar jojimo ágûdþiø kaita priklauso nuo sutrikimo 

(negalios) pobûdþio, amþiaus? 

Probleminiai klausimai leido iðkelti kryptingà hipotezæ: 

þirgui judant, trimatëje erdvëje atliekami judesiai tuo 

paèiu metu sukelia atsakomuosius raitelio judesius, dël 

to lavëja kûno judesiø funkcijos. Lavëjant kûno judesiø 

funkcijoms, tobulëja jojimo ágûdþiai. 

Probleminis klausimas leido apibrëþti tyrimo objektà 

– kûno judesiø funkcijos (KJF), jojimo ágûdþiai. 

Tyrimo tikslas – iðtirti, ar yra sàsaja tarp fizinæ negalià 

turinèiø vaikø kûno judesiø funkcijø ir jojimo ágûdþiø, 

taikant jojimo terapijà. 

Tyrimo imties charakteristika 

Tyrimas, kuriame dalyvavo ðeði 2,5–14 metø vaikai 

(5 mergaitës, 1 berniukas) vyko Kurtuvënø regioninio 

parko þirgyne. Trims mergaitëms diagnozuota ágimta 

stuburo smegenø iðvarþa (myelomeningocele) juosmenskryþmens 

srityje (paþeisti L5 – S1 stuburo segmentai) bei 

klubo sànariø iðnirimas. Kitiems trims nustatytas vaikø 

cerebrinis paralyþius (1 lentelë). Vadovaujantis etikos 

principais, tiriamøjø vardai nepateikiami. 

Pirma tiriamoji – jauniausia tyrimo dalyvë (2,5 m.). 

Aukðèiausia judëjimo funkcija – ásikibusi stovi 10 sekundþiø, 

sëdëdama pereina á padëtá ant keturiø, padedama 

suaugusiøjø ropoja. Terapinio jojimo uþsiëmimus pradëjo 

lankyti nuo 2006 m. birþelio mën. 

Antra tiriamoji savarankiðkai vaikðto nuo trejø metø, 

taèiau ëjimo judesiai nekoordinuoti, nepakankamos 

pusiausvyros reakcijos ir kûno judesiø funkcijos, ribotos 

apatiniø galûniø judesiø amplitudës. Jojimo terapijos uþsëmimus 

pradëjo lankyti nuo 2004 m. geguþës mën. 

Treèia tiriamoji savarankiðkai vaikðto tik su vaikðtyne, 

eina ðoniniu þingsniu ásikibusi. Jojimo terapijos uþsiëmimus 

pradëjo lankyti nuo 2004 m. spalio mën. 

1327 

Ketvirta tiriamoji vaikðto savarankiðkai, taèiau judesiø 

koordinacija ir pusiausvyra nepakankama, taip pat nustatytas 

kalbos ir komunikacijos sutrikimas. Jojimo terapijos 

uþsiëmimus pradëjo lankyti nuo 2005 spalio mën. 

Penkta tiriamoji savarankiðkai juda, taèiau nustatyti 

nedidelës amplitudës virðutiniø ir apatiniø galûniø, artikuliacinio 

aparato nevalingi judesiai. Jojimo terapijos 

uþsiëmimus lanko nuo 2005 m. liepos mën. 

Ðeðtas tiriamasis savarankiðkai áveikia nedidelá atstumà, 

eina suaugusiøjø padedamas. Jojimo terapijos 

uþsiëmimus lankë nuo 2005 m. liepos mën. 

Visiems tiriamiesiems nuo gimimo buvo intensyviai 

taikoma kineziterapija. 

TYRIMO METODAI 

Hipoterapijos ir jojimo terapijos (jojimo ágûdþiø 

mokymo) programø konstravimas 

Prieð pradedant eksperimentà, buvo sudarytos hipoterapijos 

ir jojimo terapijos (jojimo ágûdþiø mokymo) 

programos, numatytos teikti reabilitacijos ir socializacijos 

paslaugas fiziðkai neágaliems vaikams. Pratimø 

programa sudaryta remiantis pasauline hipoterapeutø 

patirtimi. Hipoterapijos programos pagrindinis tikslas 

– tobulinti tiriamøjø sutrikusias kûno judesiø funkcijas. 

Visi pratimai, kuriuos tiriamieji atliko eksperimentiniuose 

jojimo uþsiëmimuose, buvo iðbandyti darbo autorës, 

turinti tikslà nustatyti atitinkamo pratimo poveiká þmogaus 

organizmui. 

Eksperimento pradþioje tiriamieji buvo susipaþindinti 

su þirgyno aplinka, þirgu, kuriuo bus jojama, pradëti 

pirmieji jojimo uþsiëmimai, kuriø metu buvo pratinama 

prie þirgo sukeliamø trimaèiø judesiø, erdvës suvokimo 

jojant ir maþinamas baimës pojûtis. Áveikus numatytus 

pradinius tikslus, pereita prie sutrikusiø judesiø korekcijos, 

t. y. atliekami pratimai ant þirgo. Vëlesniuose 

uþsiëmimuose kartojami anksèiau iðmokti pratimai ir 

atliekami nauji, reikalaujantys didesniø pastangø – visi 

pratimai atliekami jojant. 

Jojimo terapijos (jojimo ágûdþiø mokymo) programos 

tikslas – formuoti pradinius þirgo valdymo ágûdþius. 

Sudarant pratimø programà, buvo remiamasi þirgyne 

dirbanèiø jojimo treneriø patirtimi. 

Kûno judesiø funkcijø ávertinimas 

Tiriamøjø funkcinës veiklos ir stambiosios motorikos 

lygis nustatytas remiantis kûno judesiø funkcijos 

ávertinimu (Gross Motor Function Measure - (GMFM) 

(Gelþinytë, 2005). Ðiuo metodu galima greitai ir lengvai 

ávertinti asmens funkcinius gebëjimus bei stambiosios 

motorikos lygá, be to, nereikia specifinës aplinkos, árengimø 

ar priemoniø. GMFM sudarytas ið 88 punktø, kurie

1328 


2 lentelë. Tiriamøjø stebëjimo trukmë. 

3 lentelë. Tiriamøjø kûno judesiø funkcijø (KJF) skirtingais vertinimo etapais. 

*96 – pagerëjo funkcijos, - tyrime dalyvavo tik 6 mën. 

1 pav. Tiriamøjø KJF skirtingais vertinimo etapais.


suskirstyti á penkias sritis: (A) gulëjimas ir vertimasis; (B) 

sëdëjimas; (C) ðliauþimas ir klûpëjimas; (D) stovëjimas; 

(E) ëjimas, bëgimas ir ðokinëjimas. 

Jojimo ágûdþiø stebëjimo instrumentø konstravimas 

Ðiam fizinæ negalià turinèiø vaikø jojimo ágûdþiø 

dinamikos (hipoterapijos ir jojimo terapijos metu) tyrimui 

pasirinktas kiekybinio stebëjimo metodas. Pasirinkimas 

grindþiamas tam tikrais kriterijais: 1) kiekybinis duomenø 

fiksavimas ir statistinis duomenø apdorojimas 

yra palankus objektyvumo ir tyrimo laiko poþiûriu; 2) 

kokybinio tyrimo ypatingumas yra tyrëjui keliamas tikslas 

keisti ir emancipuoti tyrimo objektà (aktyvi intervencija) 

(Ruðkus, 2000). 

Sudarytos jojimo ágûdþiø kategorijos, kad bûtø 

lengviau fiksuoti stebëjimo metu (pradþioje, viduryje ir 

pabaigoje). Kiekviename uþsiëmime buvo fiksuojami ir 

tiriamøjø jojimo ágûdþiø pokyèiai. Stebëjimo protokolà 

sudarë septyni klausimai: uþlipimas ant þirgo, laikysena, 

pusiausvyra, þirgo iðraginimas, þirgo sustabdymas, þirgo 

krypties keitimas, vadeliø laikymas. 

Baigus stebëjimà, atlikta kiekybinë duomenø analizë, 

kurios esmë – stebëtø sàveikos kintamøjø duomenø apdorojimas 

SPSS-PC programine áranga. 

Ðis stebëjimas leido fiksuoti ne tik tiriamøjø jojimo 

ágûdþiø kategorijø daþnius, bet ir atskleisti dinaminá 

sàveikos pobûdá laiko jojimo ágûdþiø kaitos poþiûriu. 

Siekiant sumaþinti tyrimo reaktyvumà, në vienas ið 

stebëjimo proceso dalyviø (tiriamieji, tëvai) neþinojo 

tikrøjø tyrimo tikslø. Stebëjimas truko pakankamai ilgà 

laikà. Ið viso buvo stebëti 346 jojimo uþsiëmimai. Ðeðiø 

tiriamøjø jojimo ágûdþiai buvo stebëti 168,5 valandø. 

Turint omeny tai, kad jojimo ágûdþiai buvo fiksuojami 

uþsiëmimo pradþioje, viduryje ir pabaigoje, o jojimo 

uþsiëmimas truko nuo 15 iki 30 minuèiø, ið viso buvo 

stebëta 10110 minutes (2 lentelë). 

Remiantis minëtais argumentais, galima daryti iðvadà, 

kad fiziðkai neágaliø tiriamøjø jojimo ágûdþiø stebëjimo 

instrumentu gauti duomenys gali bûti prasmingai interpretuojami. 

TYRIMO REZULTATAI IR APIBENDRINIMAS 

Kûno judesiø funkcijø pokyèiai eksperimento laikotarpiu 

Prieð tyrimà buvo ávertintos tiriamøjø kûno judesiø 

funkcijos (KJF) (Gross Motor Function Measure (GMFM)) 

(3 lentelë). 

Pirma tiriamoji. Jojimo terapijos uþsiëmimus pradëjo 

lankyti tik 2006 m. birþelio mënesá. Pradinis tyrimas 

parodë, kad bendras visø KJF grupiø rezultatas 42,2 % 

1329 

(1 pav.). Mergaitë në vienos ið penkiø tirtø KJF neatliko 

100 % (3 lentelë). Po 3 mënesius trukusiø jojimo 

terapijos uþsiëmimø mergaitës KJF (2 tyrimas) pagerëjo 

1,3 % (1 pav.), taip pat sustiprëjo peèiø juostos, nugaros, 

pilvo raumenø grupës, padidëjo judesiø amplitudë 

klubo sànaryje. Ðiuo metu mergaitë jau geba ið sëdimos 

padëties pereiti á keturpësèià ir su pagalba ropoti. Be 

to, kineziterapijos uþsiëmimai ðiuo laikotarpiu nebuvo 

taikomi. 

Antra tiriamoji. Pradinis antrosios tiriamosios KJF 

ávertinimas, atliktas 2004 m. geguþës mën., parodë, 

kad bendras visø judesiø grupiø rezultatas siekë 80,8 % 

(1 pav.). Mergaitë në vienos ið penkiø tirtø kûno judesiø 

funkcijos negebëjo atlikti 100 % (3 lentelë). Judëjimo 

sunkumø patyrë, atlikdama pusiausvyros ir judesiø 

koordinacijos pratimus, t. y. ðliauþdama, klûpodama, 

stovëdama, eidama, bëgdama, ðokinëdama. 

Po pusës metø trukusiø jojimo terapijos uþsiëmimø 

ávertinus KJF (2 tyrimas), nustatytas neþymus funkcijø 

pagerëjimas (3,2 %). Po vieneriø metø atliktas dar vienas 

KJF ávertinimas (3 tyrimas) (1 pav.). Tyrimo rezultatai parodë, 

kad per antrà pusmetá taikytà jojimo terapijà KJF 

pagerëjo 7,4 % (prieð jojimo terapijà bendras visø srièiø 

rezultatas 84 %, po – 94,6 %). Teigiami pokyèiai nustatyti 

visuose 5 tyrimo komponentuose (3 lentelë). 

Jojimo terapijos uþsiëmimai buvo tæsiami toliau. Dar 

po pusës metø pakartojus KJF vertinimà, pastebëta, kad 

rezultatai, palyginti su paskutiniais duomenimis, nepakito. 

Vadinasi, priklausomai nuo paþeidimo laipsnio, 

tiriamosios kûno judesiø funkcijos pasiekë toká lygá, kai 

jos kiekybiniu aspektu nebekito. Pereita prie judesio 

kokybës tobulinimo ir jojimo ágûdþiø mokymo. 

Apibendrinant ðios tiriamosios kûno judesiø funkcijø 

rezultatus, galima pastebëti, kad jojimo terapija ðios 

tiriamosios KJF pagerino 10,6 %, to nepavyko pasiekti 

taikant kineziterapijos metodà. Taigi galima teigti, 

kad hipoterapijos metodas teikia galimybiø pasiekti 

maksimalias kûno judesiø funkcijas priklausomai nuo 

paþeidimo lygio. 

Treèia tiriamoji. Jojimo terapijos uþsiëmimus pradëjo 

lankyti 2004 m. spalio mënesá. Pradinis (1 pav.) KJF 

vertinimas (1 tyrimas) parodë, kad tiriamoji geba atlikti 

tik 44,6 % visø kûno judesiø funkcijø. Aukðèiausi jos 

rezultatai, atliekant uþduotis gulint, verèiantis ir sëdint, 

atitinkamai 88 ir 83 %. Tuo tarpu ðliauþdama ir klûpomis 

atliko pusæ uþduoèiø. D (stovëjimas) ir E (ëjimas, 

bëgimas, ðokinëjimas) srièiø rezultatai neigiami, t. y. 

neatliko në vienos uþduoties (3 lentelë). 

Po pusës metø jojimo terapijos pratybø pakartotas 

KJF vertinimas (2 tyrimas). Lyginant pirmo ir antro KJF

1330 

2 pav. Tiriamøjø uþlipimas ant þirgo. 

vertinimo rezultatus, teigiami pokyèiai nustatyti visose 

vertinimo srityse. Judesiø funkcijos pagerëjo net 7,6 % (1 

pav.). Jei pradinio vertinimo metu tiek stovint, tiek atliekant 

uþduotis einant, bëgant, ðokinëjant rezultatas lygus 

nuliui, po pusmeèio trukusiø jojimo terapijos uþsiëmimø 

D (stovëjimas) srities siekia 5, o E (ëjimas, bëgimas, 

ðokinëjimas) srities 3 % (3 lentelë). Tiriamoji pradëjo 

stotis ásikibusi á gimnastikos sienelæ, ir, laikydamasi uþ 

jos, pastovëti 3 sekundes, taip pat eiti ásikibusi ðoniniu 

nepilnu þingsniu tiek á deðinæ, tiek á kairæ puses. 

Po metus trukusio jojimo terapijos uþsiëmimø atliktas 

dar vienas KJF vertinimas (3 tyrimas). Jei antro tyrimo 

metu buvo nustatyti ryðkûs pokyèiai atliekant uþduotis 

klûpomis, ðliauþiant ir sëdint (B ir C sritys), treèias tyrimas 

parodë teigiamus D ir E srities pokyèius (3 lentelë). 

Tiriamoji ðiuo metu gali eiti ásikibusi ðoniniu þingsniu, 

savarankiðkai judëti su vaikðtyne, padedama eiti su lazdomis, 

3 sekundes stovëti savarankiðkai. 

Lyginant pirmo ir treèio tyrimo rezultatus, akivaizdu, 

kad per vienerius metus trukusius jojimo terapijos 

uþsiëmimus pasiekti teigiami pokyèiai visose penkiose 

vertinimo srityse. Apie 10 % pagerëjo A, B ir E srièiø 

rezultatai, 22 % C srities, o didþiausias ðuolis nustatytas 

D srityje – net 31 % (3 lentelë). 

Ketvirta tiriamoji. Jojimo uþsiëmimus lanko nuo 

2005 m. spalio mën. Pirmo KJF vertinimo rezultatai 

siekë net 88,9 % (1 pav.). Sunkumø tiriamoji patyrë perkeldama 

kûno svorá, iðlaikydama pusiausvyrà. Po pusës 

metø trukusiø jojimo terapijos uþsiëmimø KJF pagerëjo 

2,5 % (teigiami pokyèiai nustatyti A ir B srityse, 4 lentelë), 

o dar po metø – papildomai 1,2 % (teigiami pokyèiai E 

srityje, 3 lentelë). 

Penkta tiriamoji. Bendra ðios tiriamosios KJF skalë 

prieð jojimo terapijos taikymà siekë 92 % (1 pav., 1 ty- 


rimas). Po pusës metø trukusiø uþsiëmimø kûno judesiø 

funkcijø pokyèiai neþymûs. Kûno judesiø funkcijos pagerëjo 

tik 3 % (1 pav., 2 tyrimas). Po uþsiëmimø tiriamoji 

net pirmøjø trijø srièiø uþduotis atlieka 100 % (3 lentelë). 

Atlikus treèià KJF tyrimà (1 pav.), rezultatai jokiø teigiamø 

pokyèiø nerodë. Ðiuo metu tiriamoji yra mokoma jojimo 

ágûdþiø (savarankiðkai keisti judëjimo kryptá, sustabdyti 

ir paraginti þirgà, taip pat joti risèia). 

Ðeðtas tiriamasis. Jojimo terapijos uþsiëmimus lanko 

pusantrø metø. Pradinis KJF vertinimas (1 pav., 1 

tyrimas) parodë, kad tiriamasis geba atlikti 83 % visø 

kûno judesiø funkcijø. Maþiausias E srities rezultatas 

– 40 %. Po pusmeèio teigiami pokyèiai nustatyti tik 

ðioje srityje. Ðiuo metu einanèio berniuko kûno judesiø 

funkcijos siekia 58 % (3 lentelë). Atlikus treèià KJF tyrimà 

(1 pav.), rezultatai taip pat jokiø teigiamø pokyèiø nerodë. 

Dabar jis yra mokomas jojimo ágûdþiø (savarankiðkai 

keisti judëjimo kryptá, sustabdyti ir paraginti þirgà, taip 

pat joti risèia). 

Lyginant antro ir treèio etapo tiriamøjø kûno judesiø 

funkcijø rezultatus (1 pav.), didþiausias ðuolis matomas 

antrame jojimo terapijos taikymo pusmetyje. Tai galima 

bûtø paaiðkinti tuo, kad tiriamosios priprato prie þirgo, 

jo sukeliamø trimaèiø judesiø, aplinkos. 

Lyginant tiriamøjø su VCP, kurie lankë jojimo terapijos 

uþsiëmimus tik pusæ metø, kûno judesiø vertinimo 

rezultatus, galima teigti, kad minëtas funkcijos kito neþymiai. 

Todël galima daryti prielaidà, kad uþsiëmimø 

trukmë buvo per trumpa, todël nepasiekta akivaizdesniø 

rezultatø, árodanèiø jojimo terapijos naudà. 

Jojimo ágûdþiø dinamika terapijos laikotarpiu 

Pirmasis jojimo ágûdis, kurio buvo mokomasi – tai 

„uþlipimas ant þirgo“ (2 pav.), o stebimos ðios kate-


gorijos: „uþsodinamas“, „uþlipa su pagalba“, „uþlipa 

savarankiðkai“. 

Pirma, treèia ir ketvirta tiriamosios visà eksperimento 

laikotarpá buvo uþsodinamos dël jø negalios. Antra 

tiriamoji tik antroje eksperimento pusëje pradëjo suaugusiojo 

padedama uþlipti ant þirgo (37,5 %). Penkta 

tiriamoji kiekvieno uþsiëmimo metu uþlipdavo ant þirgo 

tik kam nors padedant. Ðeðtasis tiriamasis tik pirmus tris 

uþsiëmimus buvo sodinamas ant þirgo, o kitø uþsiëmimø 

metu pakakdavo pagalbos. 

Tiriamøjø jojimo ágûdþiø analizë kokybiniu poþiûriu: 

• Pirma tiriamoji viso eksperimento metu buvo 

uþsodinama ant þirgo; jojimo metu ið pradþiø sëdëdavo 

palinkusi á prieká. Eksperimento pabaigoje sëdëdavo jau 

tiesiai. Mergaitæ eksperimento pradþioje reikëjo prilaikyti 

ið abiejø pusiø, o ápusëjus eksperimentui – tik ið vienos 

pusës. Þirgà pradëdavo vesti, sustabdydavo, keisdavo 

jojimo kryptá tik instruktorius, vadelëmis taip pat þirgo 

nevaldë, laikydavosi ásikibusi á gurtà. 

• Antra tiriamoji ant þirgo uþlipdavo kitø padëdama 

tik ápusëjus eksperimentui. Susikûprinusi jojo tik 

eksperimento pradþioje; prilaikoma ið vienos pusës buvo 

tik pirmuosiuose uþsiëmimuose. Þirgà paraginti savarankiðkai 

pradëjo antroje eksperimento pusëje, sustabdyti 

– praëjus treèdaliui uþsiëmimø, vadeles taisyklingai 

5 lentelë 

*p< 0,01 Ryðio stiprumas: 1000* – visapusiðkas; 0,70–0,99 – stiprus; 0,30–0,69 – vidutinis. 

1331 

pradëjo laikyti tik per paskutinius uþsiëmimus, visà laikà 

jodavo ásikibusi á gurtà. Þirgo kryptá keisti vadelëmis 

pradëjo likus 20 uþsiëmimø. 

• Treèia tiriamoji visà laikà buvo uþsodinama. 

Uþsiëmimø pradþioje visada bûdavo palinkusi á prieká, 

pusæ eksperimento laikotarpio buvo prilaikoma ið abiejø 

pusiø. Ði tiriamoji neiðmoko þirgo paraginti ir sustabdyti, 

taèiau, praëjus pusei uþsiëmimø, gebëjo keisti jojimo 

kryptá, taèiau laikësi ásikibusi á gurtà. 

• Ketvirta tiriamoji taip pat visada buvo uþsodinama 

ant þirgo. Eksperimento pradþioje jodavo 

susikûprinusi, o prilaikoma ið vienos pusës buvo tik 

per pirmuosius uþsiëmimus. Tiriamoji neiðmoko þirgo 

sustabdyti, paraginti, keisti jojimo kryptá ir valdyti þirgà 

vadelëmis. 

• Penkta tiriamoji ant þirgo visada uþlipdavo 

kieno nors padedama. Eksperimento pradþioje jodavo 

susikûprinusi arba palinkusi á prieká. Þirgà paraginti, sustabdyti 

savarankiðkai pradëjo ápusëjus eksperimentui. 

Vadeles daþnai per daug átempdavo, taèiau eksperimento 

pabaigoje keisdavo jojimo kryptá naudodamasi vadelëmis 

ir ragindama kulnu. 

• Ðeðtas tiriamasis tik pirmus tris uþsiëmimus buvo 

uþsodinamas, o likusá laikà uþlipdavo su pagalba. Uþsiëmimo 

pradþioje jodavo susikûprinæs. Þirgà iðragindavo, 

sustabdydavo ir keisdavo jo kryptá savarankiðkai ekspe-

1332 

rimento pabaigoje. Vadeles taisyklingai laikyti pradëjo 

ápusëjus eksperimentui. 

Tiriamøjø jojimo ágûdþiø Spearmano ranginis koreliacijos 

koeficientas uþsiëmimo pradþioje, viduryje 

ir pabaigoje 

Jojimo ágûdþiø stebëjimo duomenø statistinë analizë 

parodë, kad, vertinant dinamikos aspektu, tiriamøjø jojimo 

ágûdþiø sàsaja skiriasi. Siekiant ávertinti tiesioginá 

(teigiamà) arba netiesioginá (neigiamà) ryðá tarp tiriamøjø 

jojimo ágûdþiø uþsiëmimo pradþioje, viduryje ir pabaigoje, 

buvo skaièiuotas Spearmano ranginis koreliacijos 

koeficientas (5 lentelë). Duomenys buvo laikomi patikimi, 

kai p < 0,01. 

Lyginant sàsajà tarp tiriamøjø kûno judesiø funkcijø 

ir jojimo ágûdþiø, galima teigti, kad: 

• Jojimo ágûdþiø kaita priklausë nuo tiriamøjø 

amþiaus. Kuo vyresnis tiriamasis, tuo jojimo ágûdþius 

sekësi ásisavinti greièiau. 

• Tiriamøjø sutrikimo (negalios) pobûdis neturëjo 

átakos jojimo ágûdþiø kaitai. Tiek tiriamøjø su ágimta 

stuburo smegenø iðvarþa, tiek su cerebriniu paralyþiumi, 

jojimo ágûdþiai lavëjo skirtingai, nepriklausomai nuo 

sutrikimo (negalios) pobûdþio. 

• Jojimo ágûdþius geriau ágijo tie tiriamieji, kuriø 

psichoemocinë bûsena jojimo terapijos uþsiëmimuose 

buvo stabilesnë. Taip pat jojimo ágûdþiø progresà veikë 

tiriamøjø asmeninës savybës ir motyvacija. 

• Kûno judesiø funkcijø ávertinimas ir kiekybinio 

stebëjimo duomenys leidþia daryti iðvadà: kuo kûno judesiø 

funkcijos aukðtesnës, tuo jojimo ágûdþius tiriamieji 

ágijo greièiau. 

IÐVADOS 

1. Tyrimo pradþioje kelta hipotezë apie þirgo sukeliamus 

atsakomuosius raitelio judesius trimatëje erdvëje 

pasitvirtino. Tyrimo rezultatai parodë, kad jojimo terapija 

pagerino tiriamøjø KJF. 

2. Pirmos tiriamosios KJF patobulëjo 1,3 %, taèiau 

jojimo terapijoje ji dalyvavo tik 3 mën., todël galima manyti, 

kad, tæsiant jojimo uþsiëmimus, KJF turëtø dar tobulëti. 

3. Didþiausià paþangà po eksperimento padarë 

antra ir treèia tiriamosios, kuriø KJF patobulëjo atitinkamai 

10,6 % ir 17,4 %. Tuo tarpu tiriamøjø su VCP KJF 

kito neþymiai: ketvirtos tiriamosios – 3,7 %, penktos – 

3 %, ðeðto – 3,8 %. 

4. Kûno judesiø funkcijø ávertinimas ir kiekybinio 

stebëjimo duomenys leidþia daryti iðvadà: 

• kuo kûno judesiø funkcijos aukðtesnës, tuo 

jojimo ágûdþius tiriamieji ásisavina greièiau; 


• taèiau pastebëta, kad tiriamøjø jojimo ágûdþiø 

pokyèius veikia jø amþius, psichoemocinë bûsena, asmeninës 

savybës; 

• eksperimento duomenys parodë, kad jojimo 

ágûdþiø kaita jojimo metu nepriklausë nuo sutrikimo 

(negalios) pobûdþio. 

Literatûra 

1. All A. C., Crane L. L., Loving G. L. Animals, horseback riding, 

and implikations for rehabilitation therapy. The Journal of Rehabilitation, 

65, 1995 [Þiûrëta 2005-10-10]. Prieiga per internetà . 

2. Benda W., McGibbon N., Grant K. Improvemens in Muscle 

Symmetry in Children with Cerebral Palsy after Equine-Assited Therapy 

(Hippotherapy). The Journal of alternatibe and complementary 

Medicine, 9, 2003. [Þiûrëta 2005-03-20]. Prieiga per internetà www. 

liebertonline.com/doi/pdf . 

3. Casady, Nichols-Larsen. Effect of Hippotherappy on Ten 

Children with Cerebral Palsy. Pediatric Physical Therapy 16, 2004. 

[Þiûrëta 2005-03-20]. Prieiga per internetà www.pedpt.com/pt/re/ 

pedpt/fulltext . 

4. Evans J. W. Cerebral palsy and therapuetic riding: A review 

of relevant literature. NARHA Strides:1, 1995, October, 27–28. 

5. Gelþinytë K., Ðlekienë I. Kûdikiø psichomotorinës sistemos 

raida ir jos diagnostikos metodikos. Panevëþys, 2005. 

6. Grobler R. The influence of therapeutic horse riding on 

neuropsychological outcomes in children with tourette syndrome. 

University of Pretoria, 2004. [Þiûrëta 2006-02-20]. Prieiga per 

internetà


Strength. [Þiûrëta 2004-04-20]. Prieiga per internetà . 

15. Sechrist K. Tall in the Saddle: The Monumental Effects of 

Hippotherapy, 2000. [þiûrëta 2006 03 15]. Prieiga per internetà www. 

misericordia.edu/honorus/kspaper.cfm. 

16. Sterba, J. A. et al. (2002). Horseback riding in children 

with cereberal palsy: efect on gross motor function. Developmental 

Medicine and Child Neurology, 44. [Þiûrëta 2004-04-20]. Prieiga per 

internetà . 

THE LINK BETWEEN FUNCTIONS OF BODY MOVEMENTS AND 

HORSE-RIDING SKILLS OF PHYSICALLY DISABLE CHILDREN WHILE 

APPLYING HORSE-RIDING THERAPY 

D. Mockevièienë, L. Straubergaitë, G.Gerikaitë, J. V. Vaitkevièius, 

V. Navickienë, L.Miliûnienë 

Summary 

Key words: hypo-therapy, therapy of horse-riding, a horse, functions 

of body movements, horse-riding kills, inborn spinal cord hernia, 

children’s cerebral paralysis. 

The article presents research paradigms of horse usage in rehabilitation 

practice worldwide. Also, an experiment where six children at 

age of 2.5-14 years having physical and movement disorders (inborn 

spinal cord hernia and children’s cerebral paralysis) took part is presented. 

In the course of the experiment, it was aimed to investigate 

links between functions of body movements of disable children and 

horse-riding skills, also, to indicate changes of horse-riding skills during 

horse-riding exercises. The duration of involvement of the investigated 

in the experiment varied: from 6 months to 2.5 years. After applying 

therapy of horse-riding, functions of body movements of children have 

Raktaþodþiai: vaikø galvos smegenø trauma, reabilitacija, 

kineziterapija. 

Santrauka 

Lietuvoje dar maþai tyrinëti galvos smegenø 

traumà patyrusiø vaikø reabilitacijos ypatumai. 

Pasigendama duomenø apie minëtø pacientø 

funkcinës bûklës dinamika taikant kineziterapijà. 

Ðiame straipsnyje aptariama vaikø, patyrusiø sunkià 

ir vidutinio sunkumo galvos smegenø traumà, 

funkcinës bûklës dinamikà taikant kineziterapijà 

gydymo stacionare laikotarpiu. Tyrimas atliktas 

Kauno medicinos universiteto klinikø Vaikø intensyvios 

terapijos ir reanimacijos skyriuje ir Vaikø 

neurochirurgijos skyriuje. 

1333 

improved, they have become more mobile. The hypothesis raised at 

the beginning of the research concerning responsive movements of a 

rider caused by a horse in a three-dimensional space was proved. The 

research results showed that due to horse-riding therapy functions of 

body movements of the investigated had improved. Functions of body 

movement of the first investigated person have improved in 1.3 per 

cent even though she underwent riding therapy for only a period of 3 

months; due to that, we can consider than if continuing horse-riding exercises, 

functions of body movements could improve more. The biggest 

progress after the experiment was observed with the second and the 

third investigated female persons whose functions of body movements 

improved accordingly in 10.6 and 17.4 per cent. Whereas functions of 

body movement of children with cerebral paralysis changed slightly: 

of the fourth investigated female person – 3.7 per cent, of the fifth – 3 

per cent, of the sixth male person – 3.8 per cent. 

Assessment of functions of body movements and data obtained 

during quantitative observation allow us drawing the conclusion 

that the more functions of body movements are higher the faster the 

investigated master horse-riding skills. However, it was noticed that 

changes of horse-riding skills of the investigated were influenced by 

their age, psycho-emotional state, personal features, too. Data obtained 

during the experiment showed that change of horse-riding skills during 

horse-riding did not depend on disability character. 

Correspondence to: medicinosk@cr.su.lt 

Gauta 2007-09-07 

GALVOS SMEGENØ TRAUMÀ PATYRUSIEMS VAIKAMS 

TAIKYTOS KINEZITERAPIJOS EFEKTYVUMAS 

A. KRIÐÈIÛNAS, E. BAGDÞIÛTË 

Kauno medicinos universiteto Reabilitacijos klinika 

ÁVADAS 

Lietuvoje daugëja vaikø, patyrusiø galvos smegenø 

traumas [1]. Lietuvos vaikø mirtingumas nuo nelaimingø 

atsitikimø, apsinuodijimø ir traumø yra didesnis nei 

Centrinëje ir Rytø Europos ðalyse [2]. Galvos smegenø 

traumà patyrusiø vaikø gydymas ir reabilitacija labai 

sudëtingi. Mirðtamumas po sunkios galvos smegenø 

traumos ankstyvuoju potrauminiu laikotarpiu siekia iki 

50 proc., o daugumà iðgyvenusiøjø reikia ilgai gydyti 

stacionare arba visà gyvenimà slaugyti [3]. Lietuvoje 

diskutuojama, kaip uþtikrinti reikiamà ankstyvàjà pagalbà 

traumà patyrusiems ligoniams, kaip laiku ir tinkamai 

jà suteikti. Nurodoma, kad laiku pradëtas intensyvus 

gydymas maþina asmenø potrauminá neágalumà ir mirðtamumà 

[4]. Pabrëþiama, kad reabilitacija irgi svarbi gy- 

Adresas susiraðinëti: Edita Bagdþiûtë, el. p.: edita.bagdziute@kmuk.lt

1334 

dant galvos smegenø traumà patyrusius ligonius, bûtina 

jà pradëti dar intensyvios terapijos skyriuje ir tæsti visà 

gydymo stacionare laikotarpá [5]. 

Darbo tikslas – ávertinti kineziterapijos efektyvumà 

stacionare gydomiems vaikams, patyrusiems galvos 

smegenø traumà. 

Tyrimo uþdavinys – ávertinti galvos smegenø traumà 

patyrusiø vaikø funkcinës bûklës, judesiø koordinacijos, 

pusiausvyros ir eisenos dinamikà, taikant kineziterapijà 

stacionare. 


Tyrime dalyvavo 15 vaikø (8 berniukai, 7 mergaitës), 

kurie buvo gydomi dël sunkios ir vidutinio sunkumo 

galvos smegenø traumos Kauno medicinos universiteto 

klinikø Vaikø reanimacijos ir intensyvios terapijos bei 

Vaikø neurochirurgijos skyriuose. Vaikø amþius vidurkis 

– 10 ± 4,9 metø (nuo 4 iki 18 metø). Gydymo pradþioje, 

ligoniui atgavus sàmonæ ir stabilizavus bûklæ bei baigus 

gydymà stacionare, atliktas ligoniø funkcinës bûklës 

vertinimas Keitelio testu, judesiø koordinacijos, pusiausvyros 

ir eisenos vertinimui taikyta Tinetti skalë, taip pat 

funkcinio nepriklausomumo testu (FNT) ávertintas ligoniø 

savarankiðkumas. Galvos smegenø traumà patyrusiems 

ligoniams buvo taikoma pasyvi ir aktyvi kineziterapija, 

lavinama jø judesiø koordinacija ir pusiausvyra, didinamas 

bendras jø aktyvumas. 

TYRIMO REZULTATAI IR JØ APTARIMAS 

Pagal traumos sunkumà ligoniai suskirstyti á dvi 

grupes – patyræ sunkià galvos smegenø traumà (n = 9) 

ir patyræ vidutinio sunkumo galvos smegenø traumà 

(n = 6). Daþniausia traumos prieþastis – autoavarija – 80 

proc., 25 proc. jø – pësèiøjø suþalojimas, kitos prieþastys 

– 20 proc. ligoniø. Stacionare ligoniai gulëjo vidutiniðkai 

30 ± 15,7 dienø. Po sunkios galvos smegenø traumos 

ligoniai stacionare gydyti vidutiniðkai 40 ± 13,4 dienø 

(nuo 24 d. iki 71 d.), po vidutinio sunkumo galvos smegenø 

traumos – vidutiniðkai 17 ± 5,7 dienø (nuo 12 d. 

iki 28 d.). Ligoniams kineziterapija buvo taikoma penkis 

kartus per savaitæ, vienà kartà per dienà, procedûros 

trukmë – 30–45 min. 

Nustatyta, kad baigusiø gydymà stacionare ligoniø, 

patyrusiø sunkià galvos smegenø traumà, gebëjimas 

judëti iðliko gerokai sutrikæs (Keitelio indeksas ávertintas 

48 ± 26,1 balais). Vidutinio sunkumo galvos smegenø 

traumà patyrusiø ligoniø gebëjimas judëti sutrikæs buvo 

maþiau (75 ± 16,7 balai pagal Keitelá). Nevaikðèiojo 

ðeði ið devyniø vaikø, patyrusiø sunkià galvos smegenø 

traumà, ir trys ið ðeðiø vaikø, patyrusiø vidutinio sunkumo 


galvos smegenø traumà. Ðioje ligoniø grupëje tiriamieji 

negalëjo vaikðèioti dël esamø kitos lokalizacijos suþalojimø. 

Po stacionarinio gydymo judesiø koordinacijos sutrikimas 

iðliko aðtuoniems ið devyniø ligoniø, patyrusiø 

sunkià galvos smegenø traumà, ir trims tiriamiesiems ið 

ðeðiø, patyrusiems vidutinio sunkumo galvos smegenø 

traumà. Sutrikusi pusiausvyra iðliko visiems tiriamiesiems, 

patyrusiems sunkià galvos smegenø traumà. Jø 

pusiausvyros, ávertintos pagal Tinetti skalæ, vidurkis 

– 3,8 ± 5,0 balai (norma – 16 balø). Vidutinio sunkumo 

galvos smegenø traumà patyrusiø ligoniø pusiausvyros 

vertinimo balais vidurkis – 11,6 ± 3,0 balø. 

Gydytø stacionare ligoniø eisena vertinta pagal Tinetti 

eisenos testà. Galvos smegenø traumà patyrusiø vaikø 

eisena ávertinta 3,1±4,5 balo (norma – 12 balø), vaikø, 

patyrusiø vidutinio sunkumo galvos smegenø traumà, 

eisenos vertinimo balais vidurkis didesnis – 7,8 ± 4,1 

balo. 

Baigusiø gydytis stacionare ligoniø, patyrusiø sunkià 

galvos smegenø traumà, savarankiðkumas iðliko ribotas 

ir funkcinio nepriklausomumo testo balø suma tesiekë 

vidutiniðkai 75,6 ± 42,6 balus. Ligoniai, patyræ vidutinio 

sunkumo galvos smegenø traumà, pasiekë didesná 

savarankiðkumà – vidutiniðkai 120 ± 4,1 balø. 

Taigi, mûsø duomenimis, ligoniai, patyræ galvos 

smegenø traumà, sveiksta lëtai. Literatûros duomenimis, 

jø gydymas ir reabilitacija uþtrunka ne vienerius metus. 

Nurodoma, kad galvos smegenø traumà patyrusiø ligoniø 

iðeitis lemia keletas veiksniø: traumos sunkumas [6], 

komos trukmë [7], paciento amþius [6, 8] ir kt. Mûsø 

atlikto tyrimo duomenys parodë, kad judëjimo funkcijai 

atgauti átakos turi traumos sunkumas. Gydymo stacionare 

trukmë yra palyginti neilga ir jos nepakanka, kad ligonis 

atsigautø. Todël bûtina ðiems ligoniams tæsti pradëtà 

gydymà stacionarinës ar ambulatorinës reabilitacijos 

sàlygomis. 

IÐVADA 

Po gydymo stacionare ir taikytos kineziterapijos pagerëjo 

vaikø, patyrusiø sunkià ir vidutinio sunkumo galvos 

smegenø traumà, funkcinë bûklë, taèiau iðliko judesiø 

koordinacijos, pusiausvyros ir eisenos sutrikimø. 

Literatûra 

1. Lietuvos sveikatos informacijos centras. PSO Bendradarbiavimo 

centras. http://www.lsic.lt 

2. Starkuvienë A., Zaborskis A. Vaikø ir paaugliø nelaimingi 

atsitikimai. Nacionalinës sveikatos tarybos metinis praneðimas, Lietuvos 

gyventojø traumos, nelaimingi atsitikimai ir kitos visuomenës 

sveikatos aktualijos. Vilnius; 2003, 24–28.


3. Gray D. S. Slow-to-recover severe traumatic brain injury: 

a review of outcomes and rehabilitation effectiveness. Brain Injury. 

2000; 14(11):1003–1014. 

4. Pamerneckas A., Macas A., Vaitkaitis D., Vaitkaitis A., 

Gudënienë R. Ankstyvasis potrauminis laikotarpis – auksinë valanda. 

Medicina. 2003; 39(9):845–851. 

5. Lippert-Grüner M., Wedekind Ch., Klug N. Functional and 

psychosocial outcome one year after traumatic brain injury and earlyonset 

rehabilitation therapy. Journal of Rehabilitaion Medicine. 2002; 

34(5):211–214. 

6. Varþaitytë L. Ligonio po galvos smegenø traumø reabilitacijos 

ypatumø ávertinimas ankstyvuoju reabilitacijos periodu. Medicinos 

teorija ir praktika. 2005; 1 (41); 50–54. 

7. Formisano R., Carlesimo G. A., Sabbadini M., Loasses A., 

Penta F., Vinicola V., Caltagirone C. Clinical predictors and neuropsychological 

putcome in severe traumatic brain injury patients. Acta 

Neurochirurgica (Wien). 2004; 146: 457–462. 

8. Laurent-Vannier A., Brugel D. G., De Agostini M. Rehabilitation 

of brain – injured children. Child’s Nerv Syst (2000) 16:760- 

764. 

Raktaþodþiai: dubens raumenys, ðlapimo nelaikymas, 

kineziterapija. 

Santrauka 

Moterys, nelaikanèios ðlapimo, gali nurodyti, kad 

ligos simptomai apriboja jø galimybes dþiaugtis 

kasdieniu aktyvumu, jø socialiná bendravimà, keliones, 

asmeninius santykius. Ðlapimo nelaikymas 

daþnai sukelia giliø psichologiniø ir socialiniø 

problemø, riboja socialiná aktyvumà. Po to, kai 

paðalinami fiziniai trûkumai, sukeliantys ðlapimo 

nelaikymà, ir sëkmingai iðgydomos ðlapimo takø 

infekcijos, átampos ðlapimo nelaikymà pirmiausia 

rekomenduojama gydyti dubens dugno raumenø 

pratimais. Po dubens dugno raumenø pratimø 

terapijos maþdaug 70 % moterø pradeda sulaikyti 

ðlapimà. 

1335 

EFFECTIVENESS OF PHYSICAL THERAPY FOR CHILDREN WITH 

TRAUMATIC BRAIN INJURY 

A. Kriðèiûnas, E. Bagdþiûtë 

Summary 

Key words: children, traumatic brain injury, rehabilitation, physical 

therapy 

The number of children injury and accidents is constantly growing 

in Lithuania and it is necessary to discuss the rehabilitation peculiarities 

of these children. The aim of this article is to evaluate effectiveness 

of physical therapy for children after traumatic brain injury in early 

rehabilitation period. 

Subjects were 15 children (mean age of 10±4,9). Patients were 

divided in to two groups according to degree of injury: severe injury 

(n=9) and moderate (n=6). Patient’s functional assessment was evaluated 

according Keitel test, coordination, balance and walking test and 

FIM. The study results have indicated that functional recovery in early 

rehabilitation period was insufficient. This insufficient recovery was 

influenced by trauma severity and short rehabilitation period. 

Correspondence to: edita.bagdziute@kmuk.lt 

Gauta 2007-09-17 

MOTERØ, KURIAS KAMUOJA ÁTAMPOS ÐLAPIMO 

NELAIKYMAS, DUBENS DUGNO RAUMENØ LAVINIMO 

KINEZITERAPIJOS METODAIS VEIKSMINGUMAS 

P. ZACHOVAJEVAS 1,3 , B. ZACHOVAJEVIENË 2,3 , D. BALTADUONIENË 2,3 , 

R. TADARAVIÈIÛTË 1 

1 Lietuvos kûno kultûros akademija, 2 Kauno medicinos universitetas, 3 Kauno kolegija 

Adresas susiraðinëti: Brigita Zachovajevienë, el. p.: brigitaz@medi.lt 

ÁVADAS 

Ðlapimo nelaikymas fiziðkai sekina ir socialiai riboja. 

Su jo atsiradimu susijæ pasitikëjimo savimi praradimas, 

bejëgiðkumo, depresijos ir nerimo jausmai [5]. Ðiuo metu 

pasaulyje nuo ðlapimo nelaikymo kenèia apie 200 mln. 

moterø, Lietuvoje – apie 280 tûkst. Paplitimas didëja per 

suaugusios moters jaunystës metus, tarp 18–22 metø 

moterø yra 13 %, o tarp 40–47 metø moterø paplitimas 

yra 35 %. K. Bø [3] nurodo, kad ðlapimo nelaikymo paplitimas 

tarp moterø siekia 8–52 %. Apskaièiuota, kad 

30–50 % suaugusiø Europos ir Jungtiniø Amerikos Valstijø 

moterø kenèia nuo ðlapimo nelaikymo [4]. Átampos 

ðlapimo nelaikymas (ÁÐN) nustatomas 20–34 % moterø 

po vaginaliniø gimdymø [5]. I. Peeker ir R. Peeker [12] 

nurodo, kad ÁÐN paplitimas po gimdymo siekia 30–50 

%. Paplitimas tarp 15–64 metø moterø siekia 10–30 % 

[10]. Maþdaug kas ðeðta gimdþiusi trisdeðimtmetë ir kas

1336 

antra penkiasdeðimtmetë skundþiasi ðlapimo nelaikymu, 

daþniausiai ÁÐN [2]. Ðlapimo nesulaiko maþdaug 1 ið 4 

moterø ir 1 ið 10 vyrø [1]. Tarp kitø ðlapimo nelaikymo 

tipø ÁÐN dominuoja ir jo paplitimas siekia 15–42 % [8]. 

Tik apie 35 % tiriamøjø savo problemà atskleidþia 

gydytojui ar medicinos seseriai [11]. ÁÐN daþnai yra slepiama 

problema [12]. Kaip teigia C. Adams ir J. Frahm 

[1], tik viena treèioji populiacijos kreipiasi pagalbos 

dël ðios problemos. Problemos neatskleidimà ir pagalbos 

neieðkojimà lemia tam tikri veiksniai. Pirmiausia 

daugelis gydytojø nebando iðsiaiðkinti, ar jø pacientës 

nelaiko ðlapimo. Antra, moterys varþosi ir gëdinasi ðios 

problemos. Draugës apie tai irgi paprastai nediskutuoja, 

todël manytina, kad ði problema yra ypatinga ir keista. 

Treèia, daugelis moterø supranta ðlapimo nelaikymà, 

kaip neiðvengiamà senëjimo ir gimdymo pasekmæ, ir 

mano, kad ðià problemà reikia toleruoti [11]. Kaip ir 

kiti griauèiø raumenys, netreniruojami dubens dugno 

raumenys (DDR) susilpnëja ir atrofuojasi. Jie turi bûti 

treniruojami, kad bûtø sveiki. Pratimø metu DDR geriau 

aprûpinami deguonimi, todël tampa paslankesni [7]. 

Vadinasi, lengviau jëgà iðlaikyti nei jà gràþinti [9]. Taèiau 

klinikinë dubens raumenø pratimø reikðmë buvo sunkiai 

objektyviai patvirtinama [6]. Nors, logiðkai màstant, DDR 

pratimø taikymas po gimdymo turëtø sumaþinti ðlapimo 

nelaikymo ir dubens organø nusileidimo bei iðkritimo 

rizikà, taèiau daugelio tyrimø rezultatai prieðtaringi. 

Darbo tikslas – ávertinti moterø, kurias kamuoja 

ÁÐN, DDR lavinimo kineziterapijos metodais veiksmingumà. 

Darbo uþdaviniai: 

1. Ávertinti moterø, kurias kamuoja ÁÐN, DDR lavinimo 

veiksmingumà Kegelio metodu. 

2. Ávertinti moterø, kurias kamuoja ÁÐN, DDR lavinimo 

veiksmingumà kombinuotu metodu. 

3. Palyginti moterø, kurias kamuoja ÁÐN, DDR lavinimo 

veiksmingumà Kegelio ir kombinuotu metodais. 

TYRIMO OBJEKTAS IR KONTINGENTAS 

Tyrimo objektas – moterø, kurias kamuoja ÁÐN, dubens 

dugno raumenys. 

Tyrime dalyvavo 24 moterys, kurioms nustatytas IIº 

(vidutinis) ÁÐN, pasireiðkiantis nedidelio kiekio ðlapimo 

nelaikymu, staigiai padidëjus vidiniam pilvo ertmës 

spaudimui, t. y. kosint, èiaudint, juokiantis ir keièiant 

kûno padëtá, einant, bëgant, lipant laiptais ar keliant 

sunkesnius daiktus. Moteris ávertino gydytojas ginekologas, 

atmesdamas visus galimus ðlapimo nelaikymo 

sutrikimus, nesusijusius su ÁÐN. 

Tiriamøjø amþius buvo 38–59 metai. Kegelio grupës 


moterø amþius 46,92 ± 1,92 metai, kombinuoto metodo 

grupës – 47,33 ± 1,79 metai. Ávertinus nëðtumo ir gimdymo 

átakà DDR funkcijai, visos tyrime dalyvavusios 

moterys buvo gimdþiusios du kartus. 


1. Objektyvios DDR jëgos vertinimas. DDR jëga buvo 

vertinama atliekant maksimalø DDR sutraukimà. Buvo 

registruojamas trijø maksimaliø DDR sutraukimø, tarp 

kuriø poilsio intervalas 2 s, jëgos (mmHg) vidurkis. Jëga 

buvo matuojama mediciniðkai patikrintu DDR funkcijos 

matavimo aparatu („Pelvexiser“, Wolfram Haboeck Co., 

Austria). Prietaisas yra skirtas testuoti ir gydyti ðlapimo 

nelaikymà, atkurti DDR funkcijà po gimdymo. Treniruoklis 

gali suteikti pasiprieðinimà atliekant pratimus 

ir fiziologinio gráþtamojo ryðio informacijà apie DDR 

susitraukimus. 

2. Objektyvios DDR iðtvermës matavimas. Objektyviai 

DDR iðtvermei matuoti buvo naudojami „Pelvexiser“ 

ir chronometras. Iðtvermë apibûdinama kaip laiko tarpas 

iki 10 s, kurio metu iðlaikomas maksimalus valingas 

DDR susitraukimas. Iðtvermei nustatyti moterys buvo 

praðomos maksimaliai valingai sutraukti DDR. Susitraukimo 

laikas registruojamas iki nuovargio atsiradimo 

poþymiø, t. y. iki tol, kol raumenø susitraukimo jëga pradeda 

maþëti. Buvo registruojamas trijø maksimaliø DDR 

sutraukimø, tarp kuriø poilsio intervalas 5 s, iðlaikymo 

trukmës (s) vidurkis. 

3. Subjektyvus ÁÐN simptomø sudëtingumo vertinimas. 

Subjektyvus ÁÐN simptomø sudëtingumas buvo 

vertinamas apklausiant moteris, kurios nurodë vienà ið 

5 simptomø sudëtingumo laipsniø. Buvo iðskirti 5 simptomø 

sunkumo laipsniai: 1) neproblemiðkas; 2) maþai 

problemiðkas; 3) vidutiniðkai problemiðkas; 4) problemiðkas; 

5) labai problemiðkas. Moterys savarankiðkai vertino 

ðlapimo nelaikymo situacijà, priskirdamos jà vienam ið 

aukðèiau nurodytø simptomø sudëtingumo laipsniø. 

4. Subjektyvaus ðlapimo nelaikymo pasireiðkimo 

kasdienëje veikloje vertinimas. Subjektyvus ðlapimo 

nelaikymo pasireiðkimas kasdienëje ve ikloje buvo vertinamas 

naudojant fiziniø krûviø (provokacinius) testus ir 

apklausiant moteris, kurios nurodë, ar testo metu sulaiko 

ar nesulaiko ðlapimo. Tyrime buvo naudojami 6 provokaciniai 

testai: 1) stovint stipriai kosima; 2) bëgama vietoje 

3 minutes; 3) 10 kartø atsistojama ið sëdimos padëties; 4) 

atliekama 10 ðuoliukø; 5) atliekama 10 atsilenkimø; 6) 

bëgama laiptais. Jei moteris testo metu nurodë sulaikanti 

ðlapimà, testas buvo neigiamas, jei ðlapimas nebuvo sulaikomas, 

testas buvo vertinamas kaip teigiamas. 

Tyrimo metu gauti duomenys apdoroti „SPSS 10,0 for


Windows“ kompiuterine programa [13]. Kiekybiniams 

kintamiesiems ávertinti buvo skaièiuojami aritmetiniai 

vidurkiai, standartiniai nuokrypiai ir vidurkiø paklaidos. 

Priklausomø ir nepriklausomø imèiø vidurkiø reikðmiø 

skirtumø reikðmingumas skaièiuojamas pagal Stjudento 

t kriterijø, prieð tai patikrinus hipotezæ apie dydþiø 

normaløjá skirstiná. 

Kokybiniø poþymiø daþnumas buvo iðreiðkiamas procentais, 

jø statistinis ryðys ávertintas chi (χ 2 ) kriterijumi. 

Vertinant dvireikðmio kintamojo reikðmiø skirstiná priklausomai 

imèiai buvo taikomas Maknemaro kriterijus, 

o tikrinant dvireikðmio kintamojo poþymiø homogeniðkumà 

nepriklausomose imtyse buvo taikomas Fiðerio 

kriterijus. 

Statistiniø hipoteziø reikðmingumui nustatyti buvo 

pasirinktas p < 0,05 patikimumo lygmuo. 

TYRIMO ORGANIZAVIMAS 

Visoms tiriamosioms buvo pristatyti du gydymo metodai: 

Kegelio ir kombinuotas. Kegelio metodas paremtas 

izoliuotu, izometriniu DDR sutraukimu ir atpalaidavimu. 

Pratimai atliekami dviem etapais: tarpvietës raumenø 

sutraukimas ir pakëlimas. Kombinuotas metodas paremtas 

egzistuojanèiu funkciðkai susijusiø raumenø grupiø 

ryðiu. Ðá ryðá sudaro keturios raumenø grupës: nugaros, 

pilvo raumenys, diafragma ir DDR. Pratimai atliekami 

ájungus visas keturias raumenø grupes, jø metu atliekami 

dubens judesiai derinami su kvëpavimu ir DDR 

sutraukimu. 

Moterys savo noru pasirinko joms priimtinà gydymo 

metodà ir buvo padalytos á dvi grupes: Kegelio grupæ 

arba kombinuoto metodo grupæ. Pirminiam atrankos 

etape dalyvavo 39 ðlapimo nelaikanèios moterys. 15 

moterø tolesniame tyrimo etape nedalyvavo dël kitø 

ðlapimo nelaikymo prieþasèiø, didesnio gimdymo 

skaièiaus, didesnio nei IIº ÁÐN buvimo ir kitø asmeniniø 

prieþasèiø. 

Tyrimas buvo atliekamas Kauno II klinikinëje ligoninëje 

Ginekologijos ir fizinës medicinos ir reabilitacijos 

skyriuose. Pirmas visø rodikliø testavimas buvo atliekamas 

prieð kineziterapijos taikymà, antras – po kineziterapijos 

taikymo. Testavimà atliko kineziterapeutas kartu su 

ginekologu. DDR jëga ir iðtvermë buvo matuojamos moterims, 

gulinèioms ant nugaros, kojas sulenkusioms per 

kelius, pëdomis atsirëmusiomis á pagrindà, ant kurio guli. 

Visos tiriamosios individualiai buvo mokomos 

taisyklingø DDR sutraukimø prieð tai iðaiðkinus DDR 

lokalizacijà, dydá ir funkcijà. Individuali kineziterapijos 

programa buvo sudaryta po to, kai moteris teisingai 

iðmoko atlikti DDR sutraukimus. Moterys, kurios ne- 

1337 

sugebëjo teisingai sutraukti tarpvietës raumenø, buvo 

mokomos, naudojant palpacijà ir gráþtamojo ryðio prietaisà 

(„Pelvexiser“). 

Kiekviena tiriamoji buvo gydoma 7 savaites. Kineziterapijos 

programa buvo koreguojama du kartus: po 3 ir 

po 6 savaièiø gydymo. 

TYRIMO REZULTATAI 

Analizuojant tyrimo duomenis, nustatyta, kad pirmo 

tyrimo metu Kegelio grupës moterø DDR jëga buvo vidutiniðkai 

14,5 ± 1,62 mmHg. Kombinuoto metodo grupëje 

nagrinëjamo rodiklio vidurkis buvo 13,75 ± 1,41 mmHg. 

Skirtumas tarp grupiø statistiðkai nepatikimas (p > 0,05). 

Pakartotinai atlikus raumenø testavimà, nustatyta, kad 

Kegelio grupëje tiriamøjø DDR jëga statistiðkai patikimai 

padidëjo iki 37,08 ± 2,05 mmHg (p < 0,0001). Statistiðkai 

patikimas raumenø jëgos pokytis buvo nustatytas ir 

tarp kombinuoto metodo grupës moterø – 41,5 ± 1,21 

mmHg (p < 0,0001). Palyginus antro tyrimo rezultatø 

vidurkius, tarp grupiø reikðmingo skirtumo nepastebëta 

(p > 0,05). 

DDR iðtvermës vidutinës abiejø grupiø reikðmës prieð 

kineziterapijà buvo panaðios: Kegelio – 4,42 ± 0,45 s, 

o kombinuoto metodo grupës – 4,75 ± 0,43 s. Po kineziterapijos 

DDR iðtvermës pokyèiai buvo statistiðkai 

patikimi (p < 0,0001) tiek Kegelio, tiek ir kombinuoto 

metodo grupëje. Registruoti raumenø iðtvermës vidurkiai 

buvo atitinkamai lygûs 7,08 ± 0,38 s ir 8,58 ± 0,31 

s. Lyginant antro tyrimo vidutines reikðmes, tarp grupiø 

nustatytas reikðmingas skirtumas (p < 0,05). 

Pastebëta, kad ketvirtadalis Kegelio grupës moterø ir 

16,7 % kombinuoto metodo grupës moterø simptomø 

sudëtingumas buvo labai problemiðkas. Lygiai tokiam 

pat abiejø grupiø tiriamøjø skaièiui, kurá sudarë 25 % 

Kegelio grupës moterø ir 16,7 % kombinuoto metodo 

moterø, pasireiðkiantys simptomai buvo problemiðki. 

Kaip vidutiniðkai problemiðkà situacijà ávardijo treèdalis 

(33 %) Kegelio ir 41,7 % kombinuoto metodo grupës 

tiriamøjø. Moterys, kurios simptomø sudëtingumà ávardijo 

kaip maþai problemiðkà, sudarë 16,7 % tiriamøjø 

Kegelio ir 25 % tiriamøjø kombinuoto metodo grupëse. 

Iðanalizavus pirmo tyrimo simptomø sudëtingumo vertinimo 

duomenis, paaiðkëjo, kad tiriamøjø pasiskirstymas 

abiejose grupëse buvo panaðus (χ 2 = 0,71, p > 0,05). 

Atlikus simptomø sunkumo vertinimà po kineziterapijos 

nustatyta, kad daugumos (66,7 %) Kegelio grupës 

moterø simptomø sudëtingumas buvo vidutiniðkai 

problemiðkas. Tuo tarpu kombinuoto metodo grupëje 

tokiø moterø buvo tik 25 %. Treèdalis Kegelio ir pusë 

kombinuoto metodo grupës tiriamøjø susidûrë su maþai

1338 

problemiðkais sunkumais. Paþymëtina, kad 25 % antros 

grupës tiriamøjø nurodë neturinèios problemø. Tuo tarpu 

Kegelio grupëje tokiø moterø neregistruota. Palyginus 

tiriamøjø pasiskirstymà pagal simptomø sunkumo vertinimo 

rezultatus po kineziterapijos nustatytas statistiðkai 

patikimas skirtumas (χ 2 = 5,97, p < 0,05). 

Moterø ðlapimo nesulaikymo kosulio metu rezultatai 

parodë, kad absoliuèios daugumos (100 %) moterø 

testo rezultatai prieð kineziterapijà buvo teigiami. Po 7 

savaièiø trukmës kineziterapijos 75 % Kegelio grupës 

moterø ðio testo rezultatai buvo teigiami, kitø – neigiami. 

Kombinuoto metodo grupëje 41,7 % moterø 

po kineziterapijos analizuojamo testo rezultatai buvo 

teigiami, o kitos tiriamosios (58,3 %) problemø su ÁÐN 

kosulio metu neturëjo. Palyginus antro tyrimo rezultatus 

tarp abiejø grupiø, nustatytas statistiðkai patikimas 

skirtumas (p < 0,05). 

Stebint, kaip pasikeitë ðlapimo nelaikymo duomenys 

atliekant antrà testà – bëgti vietoje tris minutes, nustatyta, 

kad 83,3 % Kegelio ir 66,7 % kombinuoto metodo grupës 

tiriamøjø pirmo testavimo rezultatai buvo teigiami, 

o atitinkamai – 16,7 % ir 33,3 % moterø – neigiami. 

Atlikus kintamojo poþymio skirstinio analizæ pagal 

Maknemaro kriterijø antro tyrimo metu nustatyta, kad 

abiejø grupiø tiriamøjø rezultatai reikðmingai pakito (p 

< 0,05). Ðlapimo nelaikymo problemos (testo rezultatai 

– teigiami) bëgant vietoje tris minutes vargino 16,7 % 

Kegelio ir 8,3 % kombinuoto metodo moterø. Tiriamøjø 

pasiskirstymas tarp grupiø tiek prieð, tiek ir po kineziterapijos 

buvo panaðus (p > 0,05). 

Pirmo tyrimo ðlapimo nelaikymo vertinimas parodë, 

kad teigiami treèio testo (stoti ir sëstis) rezultatai 

registruoti ketvirtadaliui Kegelio ir 41,7 % kombinuoto 

metodo grupës moterims. Pakartotinai atlikus testà po 7 

savaièiø, absoliuèios daugumos moterø testo rezultatai 

buvo neigiami. 

Pastebëta, kad prieð kineziterapijà atliekanèias ðuoliukus 

visas (100 %) abiejø grupiø tiriamàsias kamavo 

ðlapimo nelaikymo problema. Analizuojant antro tyrimo 

rezultatus, nustatyta, kad 91,7 % Kegelio ir 75 % kombinuoto 

metodo grupës moterø testo atliekant ðuoliukus 

rezultatai buvo teigiami ir tik atitinkamai 8,3 % ir 25 % 

moterø – neigiami. Tyrimo duomenø analizë parodë, kad 

testo rezultatai abiejose grupëse per tiriamàjá laikotarpá 

nepakito (p > 0,05). Moterø pasiskirstymas antro tyrimo 

metu buvo panaðus (p > 0,05). 

Nustatyta, kad atliekant deðimt atsilenkimø pirmo 

tyrimo metu 58,3 % Kegelio ir 66,7 % moterø kombinuoto 

metodo grupëje testo rezultatai buvo teigiami. 

Ðlapimo nelaikymo problemø neturëjo atitinkamai 41,7 


% ir 33,3 % tiriamøjø. Statistiðkai patikimo skirtumo 

tarp abiejø grupiø pagal analizuojamo testo duomenis 

nenustatyta (p > 0,05). Antro testavimo rezultatai parodë, 

kad moterø, besiskundþianèiø ðlapimo nelaikymo 

problema fizinio krûvio metu, þenkliai sumaþëjo abiejose 

tiriamøjø grupëse. Po kineziterapijos 25 % Kegelio 

grupës moterims registruoti teigiami testo rezultatai, kai 

kombinuoto metodo grupëje besiskundþianèiø ðia problema 

nebuvo. 

Atlikus ðlapimo nelaikymo bëgant laiptais vertinimà 

prieð kineziterapijà paaiðkëjo, kad 83,3 % Kegelio ir 

visø kombinuoto metodo grupës moterø testo rezultatai 

buvo teigiami. Pakartotinis testavimas po 5 savaièiø 

kineziterapijos parodë, kad 75 % abiejø grupiø moterø 

ðlapimo nelaikymo rezultatai bëgant laiptais buvo teigiami. 

Tuo tarpu ketvirtadalio tiriamøjø ðios problemos 

nevargino. Testavimo rezultatø pokyèiai tiek Kegelio, tiek 

ir kombinuoto metodo grupëje buvo nereikðmingi (p > 

0,05). Statistiðkai patikimo skirtumo tarp abiejø grupiø 

moterø ðlapimo nelaikymo vertinimo po kineziterapijos 

nenustatyta (p > 0,05). 

Pirmo tyrimo metu moterø, kuriø simptomø sunkumas 

buvo maþai problemiðkas, tiek dubens dugno 

raumenø jëga, tiek ir iðtvermë buvo statistiðkai patikimai 

didesnë (p 0,05). 

Tyrimo rezultatai po kineziterapijos parodë, kad DDR 

jëgos vidurkiai reikðmingai (p < 0,05) maþëjo didëjant 

simptomø sunkumo vertinimui. Analizuojant skirtingà 

simptomø sunkumà turinèiø tiriamøjø raumenø iðtvermës 

vidutines reikðmes, statistiðkai patikimo skirtumo 

nenustatyta (p > 0,05). 

IÐVADOS 

1. Nustatyta, kad moterø, kurias kamuoja ÁÐN, DDR 

lavinimas Kegelio metodu yra veiksmingas. 


lavinimas kombinuotu metodu yra veiksmingas. 


lavinimas kombinuotu metodu yra veiksmingesnis. 

4. Kineziterapija veiksmingai lavina moterø, kurias 

kamuoja ÁÐN, DDR funkcijà. 

Literatûra 

1. Adams C., Frahm, J. Genitourinary System. Myers, R. S. 

Saunders Manual of Physical Therapy Practise. USA: W. B. Saunders 

Company. 1995;459–504.


2. Aniulienë R. Moterø ðlapimo nelaikymas. Gydymo menas. 

2002;4(80):36–39. 

3. Bø K. Pelvic floor muscle exercise and urinary incontinence 

– train yourself continent! Tidsskrift for den Norske laegeforening. 

2000;29(120):3583–3589. 

4. Buchsbaum G. M., Duecy E. E., Kerr L. A., Huang Li. S., 

Guziuk D. S. Urinary Incontinence in Nulliparous Women and Their 

Parous Sisters. Obstetrics and Gynecology. 2005;6(106):1253–1258. 

5. Chiarelli, J., Cockburn, J. Promoting urinary continence 

in women after delivery: randomised controlled trial. BMJ. 

2002;324:1241–1244. 

6. Ferguson K. L., McKey P. L., Bishop K. R., et al. Stress Urinary 

Incontinence: Effect of Pelvic Muscle Exercise. Obstetrics and 

Gynecology. 1990;4(75):617–675. 

7. Mason L., Glenn S., Walton I., Hughes C. The Relationship 

between Ante-natal Pelvic Floor Muscle Exercises and Post-partum 

Stress Incontinece. Physiotherapy. 2001;12(87):651–661. 

8. Meyer S., Hohlfeld P., Achtari C., De Grandi P. Pelvic 

Floor Education After Vaginal Delivery. Obstetrics and Gynecology. 

2001;5(97):673–677. 

9. Mørkved S., Bø K., Fjortoft T. Effect of Adding Biofeedback 

to Pelvic Floor Muscle Training to Treat Urodynamic Stress Incontience. 

Obstetrics and Gynecology. 2002:4(100):730–739. 

10. Mørkved S., Bø K., Schei B., Salvesen K. Å. Pelvic Floor 

Muscle Training During Pregnancy to Prevent Urinary Incontinence: A 

Single-Blind Randomized Controlled Trial. Obstetrics and Gynecology. 

2003;2(101):313–319. 

11. Nygaard I., DeLancey J. O. L., Arnsdorf L., Murphy E. Exercise 

and Incontinence. Obstetrics and Gynecology. 1990;5(75):848– 

851. 

12. Peeker I., Peeker R. Early Diagnosis and Treatment of 

Genuine Stress Urinary Incontinence in Women After Pregnancy: 

Midwives as Detectives. Journal of Midwifery & Women‘s Health. 

2003;1(48):60–66. 

13. Pukënas K. Sportiniø tyrimø duomenø analizë SPSS programa: 

mokomoji programa. Kaunas, 2005;289. 

THE EFFICIENCY OF PHYSICAL THERAPY METHODS FOR THE 

PELVIC FLOOR MUSCLES RE-EDUCATION IN WOMEN WITH STRESS 

URINARY INCONTINENCE 

P. Zachovajevas, B. Zachovajevienë, D. Baltaduonienë, 

R. Tadaravièiûtë 

Summary 

Key words: pelvic floor muscles, stress urinary incontinence, 

physical therapy, Kegel method, combined method. 

1339 

The actuality of urinary incontinence remains in Lithuania, not 

only because of it’s prevalance, but also because women are not able 

to find appropriate help and incorrect treatment methods are applied. 

Aim of the study was to evaluate the efficiency of physical therapy 

methods for the pelvic floor muscle re-education in women with stress 

urinary incontinence. Objectives: to evaluate the efficiency of Kegel 

and combined methods for the pelvic floor muscle re-education in 

women with stress urinary incontinence, to compare the efficiency of 

Kegel and combined methods for the pelvic floor muscle re-education 

in women with stress urinary incontinence. 

The objective pelvic floor muscle maximum strenght and endurance 

were measured using pelvic floor muscle function measurement 

apparatus„Pelvexiser“ and chronometer. Using interview the subjective 

information about urinary incontinence symptoms‘ severity and urinary 

incontinence appearance during provocative tests was obtained. 

Research data was analysed using SPSS 10,0 for Windows. 

Results: Muscle function assessment after treatment showed that 

in both groups pelvic muscles strenght and endurance improved significantly. 

After treatment major part of women in Kegel group have 

pointed that simptoms‘ severity is moderate problematic, the majority 

of women in combined method group their situation described as 

minor problematic. In both groups urinary incontinence appearance 

during coughing, jumpint and running the stairs provative tests was 

dominant. It was estimated that when simptoms‘ severity degree decrease 

pelvic floor muscle strenght and endurance increase. 

Conclusions: 1. It is effective to re-educate pelvic floor muscles 

using Kegel method in women with stress trinary incontinence. 2. It is 

effective to re-educate pelvic floor muscles using combined method 

in women with stress trinary incontinence. 3. It is more effective to 

re-educate pelvic floor muscles using combined method in women 

with stress trinary incontinence. 4. Physical therapy effectively reeducate 

pelvic floor muscles function in women with stress urinary 

incontinence. 

Correspondence to: brigitaz@medi.lt 

Gauta 2007-09-27

1340 

Raktaþodþiai: socialinës teisës, socialinë parama, techninës 

pagalbos priemonës, socialinë paðalpa, ðalpos 

pensija, socialinës paslaugos, socialinës priemonës. 

Santrauka 

Socialinës teisës yra vienas ið pamatiniø Europos 

kûrimo praëjusiame amþiuje ramsèiø [1]. Taèiau, 

nepaisant dideliø ðios srities laimëjimø, daugumai 

þmoniø socialinës tesës nëra uþtikrinamos ar net 

pasiekiamos. Todël, siekiant uþtikrinti geresnes 

socialines teises, itin svarbûs tampa ðios srities 

tyrimai. 

Ðiame straipsnyje analizuojamos vienos ið paþeidþiamiausiø 

þmoniø grupiø, turinèiø sutrikusià judëjimo 

funkcijà, socialiniø teisiø uþtikrinimas ir jø 

prieinamumas socialinës paramos sistemoje. Tuo 

tikslu buvo atliktas tyrimas. Jame buvo panaudotos 

susijusios literatûros apþvalgos, dokumentinës 

analizës ir anketinës apklausos metodai. 

Atliekant tyrimà, ávertintos svarbiausios priemonës, 

kuriomis siekiama uþtikrinti þmoniø, 

turinèiø sutrikusià judëjimo funkcijà, socialines 

teises socialinës paramos sistemoje. Paaiðkëjo, 

kad pirminës ir itin svarbios yra informavimo ir 

konsultavimo paslaugos. 

Kitas itin svarbus tyrimo uþdavinys – atskleisti 

þmoniø, turinèiø sutrikusià judëjimo funkcijà, 

socialiniø teisiø uþtikrinimo ypatumus socialinës 

paramos sistemoje. Tyrimo metu buvo ávardytas 

vienas ir bene svarbiausias ypatumas, tai, kad 

þmonëms, turintiems judëjimo funkcijø sutrikimà, 

veiksminga pritaikyti visà socialiniø priemoniø 

paketà, taèiau tam trukdo daugelis kliûèiø. Jø 

analizë – kitas tyrimo uþdavinys. Iðanalizavus 

tyrimo duomenis, buvo ávardytos pagrindinës 

kliûtys: informacijos trûkumas, netobula teisinë 

bazë, lëðø trûkumas, per maþai kvalifikuotø specialistø. 

Apibendrinant tyrimo rezultatus, galima 

skirti kelis svarbiausius aspektus: 1) þmonëms 

prieinamos tik paprasèiausios ir maþiausiai iðlaidø 


ÞMONIØ, TURINÈIØ SUTRIKUSIÀ JUDËJIMO FUNKCIJÀ, 

SOCIALINËS TEISËS IR JØ UÞTIKRINIMAS 

SOCIALINËS PARAMOS SISTEMOJE 

E. BORTNIKIENË 

UAB sanatorija „Puðyno kelias“ 

Adresas susiraðinëti: E. Bortnikienë, el. p.: egletum@yahoo.com 

reikalaujanèios priemonës; 2) egzistuoja socialinë 

nelygybë; 3) per maþai iðplëtota teisinë bazë; 4) 

reikalingø techninës pagalbos priemoniø stoka. 

Ðio tyrimo esmë – ne tik analizuoti problemas, 

bet ir atkreipti dëmesá á paþeidþiamø þmoniø 

grupiø poreikius. 

ÁVADAS 

Tiek dël priimtos Europos socialiniø teisiø chartijos, 

tiek dël kitø veiksniø socialinëms teisëms Europos raidoje 

tenka labai ryðkus ir iðskirtinis vaidmuo. Dël besikeièianèiø 

ekonomikos ir kitø pokyèiø kyla sunkumø 

ágyvendinant Europos socialiná modelá. „Atsirandanti 

susiskaidþiusi visuomenë, kurios gyvenime daug þmoniø 

negali visapusiðkai joje dalyvauti arba yra priversti 

pasikliauti paðalpomis ir vieðosiomis paslaugomis, kad 

galëtø rasti atramà visuomenëje, yra vienas sudëtingiausiø 

Europos socialinës sanglaudos iðbandymø. Vyraujant 

ðioms sàlygoms labai aktualûs tampa socialiniø teisiø 

prieinamumo, jø turinio ir nuolatinio uþtikrinimo klausimai“[1]. 

Nors socialinës teisës gali bûti apibrëþiamos 

ir interpretuojamos ávairiai, ðiame straipsnyje socialinës 

teisës suprantamos kaip teisës, grindþiamos asmens poreikiais. 

Ðiame straipsnyje nagrinëjamos vienos ið paþeidþiamø 

þmoniø grupiø, t. y. þmonës, turintys sutrikusià 

judëjimo funkcijà, socialinës teisës. Ðie þmonës tampa 

paþeidþiami ne tik dël savo socialinio statuso, bet ir dël 

paèios fizinës bûklës. 

Tyrimo tikslas – ávertinti þmoniø, turinèiø sutrikusià 

judëjimo funkcijà, socialiniø teisiø uþtikrinimà ir jø prieinamumà 

socialinës paramos sistemoje. 

Tyrimo uþdaviniai: 

1. Ávertinti svarbiausias priemones, kuriomis siekiama 

uþtikrinti þmoniø, turinèiø sutrikusià judëjimo 

funkcijà, socialines teises socialinës paramos sistemoje. 

2. Atskleisti þmoniø, turinèiø sutrikusià judëjimo 

funkcijà, socialiniø teisiø uþtikrinimo ypatumus socialinës 

paramos sistemoje. 

3. Atliekant anketinæ apklausà, iðanalizuoti


priemoniø prieinamumà ir kliûtis, uþtikrinant þmoniø, 

turinèiø sutrikusià judëjimo funkcijà, socialines teises. 


• Naudojant ne tik bendrosios susijusios literatûros 

apþvalgà, darbe remtasi teisës aktais, kurie padeda 

atskleisti svarbiausias priemones, kuriomis siekiama 

uþtikrinti þmoniø, turinèiø sutrikusià judëjimo funkcijà, 

socialines teises socialinës paramos sistemoje. 

• Taikant dokumentinës analizës metodikà, atskleisti 

þmoniø, turinèiø sutrikusià judëjimo funkcijà, 

socialiniø teisiø uþtikrinimo ypatumus socialinës paramos 

sistemoje. 

• Anketinis metodas. Naudojama anketinë apklausa, 

iðanalizuoti svarbiausiø priemoniø prieinamumà 

ir kliûtis socialinëms teisëms uþtikrinti. Apklausoje 

naudojama anketa sudaryta ið 16 miðraus tipo klausimø. 

Apklausoje dalyvauja: 100 ávairaus socialinio statuso 

ir lyties respondentø nuo 18 metø, turinèiø sutrikusià 

judëjimo funkcijà. 


Atlikus respondentø anketinæ apklausà, paaiðkëjo, 

kad daugumai jø yra suteiktos informavimo (25,5 %) 

ir konsultavimo (23,2 %) socialinës paslaugos, taèiau, 

atsakydami á klausimà „Kas trukdo socialinës paramos 

prieinamumui?“, dauguma (net 45 %) kaip pagrindinæ 

kliûtá nurodë informacijos trûkumà. Todël galima daryti 

prielaidà, kad asmenys, teikiantys ðias paslaugas, yra 

nekompetentingi arba jiems trûksta reikiamø þiniø ir 

ágûdþiø. 

Ádomus ir tas faktas, kad tik 2 % respondentø nurodë, 

jog naudojasi transporto ir maisto organizavimo socialinëmis 

paslaugomis. Nors bûtent transporto organizavimo 

paslauga, esant judëjimo funkcijos sutrikimui, tampa 

labai aktuali. Be to, në vienas ið respondentø nenurodë 

kitø paslaugø, pvz.: tarpininkavimo, laisvalaikio organizavimo 

ar aprûpinimo drabuþiais ir (arba) avalyne. 

Manyèiau, kad tam átakos turi aiðkinamosios literatûros, 

kuri padëtø þmonëms gauti iðaiðkinimus apie paslaugø 

paskirtá ir naudojimosi galimybes, stoka ir sklaida. 

Þmogui, turinèiam sutrikusià judëjimo funkcijà, labai 

svarbios techninës pagalbos priemonës, kurios padeda 

kompensuoti judëjimo funkcijà. Kaip paaiðkëjo po apklausos, 

lengviausiai ir greièiausiai þmonës aprûpinami 

nesudëtingomis pagalbos priemonëmis, tokiomis kaip 

ramentai (24,1 %) ir lazdelës (26 %). Aprûpinimo ðiomis 

priemonëmis laikotarpis uþtruko vos 1 dienà. Taèiau sudëtingø, 

ypaè sudëtingø ir brangiai mokamø priemoniø, 

tokiø kaip neágaliøjø veþimëliai ar tualeto këdës, dar 

1341 

negauta (27,3 %) ar jø iðdavimas uþtruko ilgiau nei 4 

savaites (18,2 %). 

Be to, tyrimo metu iðryðkëjo nauja problema. Þmonës, 

kurie patiria ûmias traumas ar suþalojimus, atsiradus 

laikinam nedarbingumui, neturi teisës á nemokamas 

techninës pagalbos priemones, iki jiems bus nustatytas 

darbingumo lygis. O tai, kaip þinoma, gali uþtrukti net iki 

120 ar daugiau dienø. Ði problema tampa dar opesnë, kai 

þmogui reikia sudëtingø ir brangiø techninës pagalbos 

priemoniø. Taèiau ðiuo klausimu galiojantys teisës aktai 

nenumato jokiø iðimèiø. Taip atsiranda dar viena kliûtis 

socialinëms teisëms uþtikrinti. 

Dar vienas itin svarbus socialinis aspektas, kuris daro 

átakà þmogaus pajamoms, – specialiøjø poreikiø nustatymas. 

Daugeliu atveju þmonëms, turintiems judëjimo 

funkcijø sutrikimà, turi bûti nustatyti specialieji nuolatinës 

slaugos, nuolatinës prieþiûros (pagalbos), lengvojo 

automobilio ásigijimo ir jo techninio pritaikymo iðlaidø 

kompensacijos ir transporto iðlaidø kompensacijos poreikiai. 

Nors á poreikiø nustatymo kriterijø apraðà daþnai 

patenka su judëjimo funkcija susijusios bûklës, tik 

9,1 % apklaustø respondentø nustatyti specialieji poreikiai. 

Ið jø 55 % nustatytas transporto iðlaidø kompensacijos 

poreikis, 35 % – nuolatinës prieþiûros (pagalbos), 

6 % – lengvojo automobilio ásigijimo ir jo techninio 

pritaikymo iðlaidø kompensacijos ir tik 4 % – nuolatinës 

slaugos poreikis. Neretai tokios statistikos prieþastimi 

tampa lëðø ir informacijos trûkumas. 

IÐVADOS 

1. Prieinamos tik paprasèiausios ir maþiausiai 

iðlaidø reikalaujanèios priemonës, kuriomis siekiama 

uþtikrinti socialines teises. 

2. Egzistuoja socialinë nelygybë, daþnai pasireiðkianti 

nustatant specialiuosius poreikius. 

3. Per maþai iðplëtota teisinë bazë. Nenumatyti 

iðimties atvejai. 

4. Reikalingø techninës pagalbos priemoniø stoka 

dël lëðø trûkumo. 

5. Neretai þmonëms, turintiems judëjimo funkcijø 

sutrikimà, veiksminga pritaikyti visà socialiniø priemoniø 

paketà, taèiau tam trukdo daugelis kliûèiø: informacijos 

trûkumas, netobula teisinë bazë, lëðø trûkumas, per 

maþai kvalifikuotø specialistø. 

Literatûra 

Pagrindiniai ðaltiniai 

1. Daly M. Socialiniø teisiø prieinamumas Europoje. Europos 

tarybos leidykla. Vilnius. SADM. 2003;6-9. 

Kita literatûra 

1. Bernotas D., Guogis A. Socialinës politikos modeliai:

1342 

dekomodifikacijos ir savarankiðkai dirbanèiøjø problemos. Vilnius, 

2003;17–19. 

2. Guogis A. Socialiniai politikos modeliai. Vilnius, 

2000;80. 

3. Þalimienë L. Socialinës paslaugos. Vilnius, 2003; 180. 

Teisës aktai 

1. Lietuvos Respublikos socialiniø paslaugø ástatymas, 2006- 

01-19 Nr. X-493. 

2. Lietuvos Respublikos socialinës apsaugos ir darbo ministro 

2006-04-05 ásakymas Nr. A1-93 „Dël socialiniø paslaugø katalogo 

patvirtinimo“. 


ir Lietuos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-03-15 ásakymas 

Nr. A1-76/V-182 „Dël Lietuvos Respublikos socialinës apsaugos 

ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 

2005 m. geguþës 4 d. ásakymo Nr. A1-120/V-346 „Dël specialiøjø 

nuolatinës slaugos, nuolatinës prieþiûros (pagalbos), lengvojo automobilio 

ásigijimo ir jo techninio pritaikymo iðlaidø kompensacijos ir 

transporto iðlaidø kompensacijos poreikiø nustatymo kriterijø sàraðo, 

tvarkos apraðo ir paþymø formø patvirtinimo“ pakeitimo. 


2006-12-19 ásakymas Nr.A1-338 „Dël neágaliøjø aprûpinimo techninës 

pagalbos priemonëmis ir ðiø priemoniø ásigijimo iðlaidø kompensavimo 

tvarkos apraðo patvirtinimo“. 

5. Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2005-07-01 nutarimas 

Nr. 757 „Dël Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2004 m. kovo 29 d. 

nutarimo Nr. 346 „Dël Valstybiniø ðalpos iðmokø skyrimo ir mokëjimo 

nuostatø patvirtinimo“ pakeitimo“. 

THE SOCIAL RIGHTS OF THE PERSONS WITH REDUCED MO- 

BILITY AND THE ASSURANCE OF THESE RIGHTS IN THE SYSTEM 

OF SOCIAL SUPPORT 

E. Bortnikienë 

Summary 

Key words: social rights, social support, technical aids, social 

welfare, pension, social services, social measures. 

Social rights are one of the underlying supports for the Europe establishment 

in the past ages. However, despite the strong achievements 

in this field, the social rights are not guaranteed or even available for 

the most of the people. Therefore, on purpose to guarantee the better 

social rights, the researches of this field are becoming extremely 

important. 

In this article the social rights of one of the most vulnerable groups 

of persons having reduced mobility or moving disorders and the assurance 

of these rights in the system of social support are analyzed. 


On this purpose the research was made. In the research the reviews 

of the related literature, documentary analysis and questionnaire 

methods were used. 

While performing the research, the most important measures 

by which the social rights of the people having reduced mobility or 

moving disorders are secured in the system of social support were 

evaluated. It emerged that informative and consulting services are 

primary and having the supreme importance. 

Next and especially important task of the research was to reveal 

the peculiarities of securing the social rights of the people having 

reduced mobility or moving disorders in the system of social support. 

During the research, one and the most important peculiarity was named 

– that it would be efficient to apply whole package of the social 

measures for the people having reduced mobility or moving disorders, 

but there are a lot of obstacles. The next task of the research is to 

analyze these obstacles. The main obstacles were named when the 

data of the research was analyzed – lack of information, incomplete 

juridical base, lack of the resources, there are few experienced, trained 

specialists. In summary of the research results, several most important 

aspects can be distinguished: 1) only the simplest means requiring 

the minimal financial expenses are available to the people; 2) these 

is social inequality; 3) the legal basis is developed too little; 4) lack 

of necessary technical aids. The point of this research is not only to 

analyze problems, but also to turn one’s attention to the demands of 

vulnerable person groups. 

Conclusions: 1. Only the simplest means requiring the minimal 

financial expenses are available and by using these means the social 

rights are tried to be assured. 2. These is a social inequality, it appears 

often when special needs are being determined. 3. The legal basis is 

developed too little. There are no exceptional cases determined. 4. 

Lack of necessary technical aids – because of resources. 5. Often it 

is efficient to apply the whole package of the social measures to the 

people who have reduced mobility or moving disorders, but there 

are a lot of obstacles: 

o Lack of information; 

o The legal basis is imperfect; 

o Lack of resources; 

o There are few experienced specialists. 

Correspondence to: egletum@yahoo.com 

Gauta 2007-09-20


Raktaþodþiai: miokardo infarktas, ðirdies ritmo variabilumas, 

treniravimo prognozë 

Santrauka 

Tyrime nagrinëjama galimybë, vertinant ðirdies 

ritmo variabilumo ir kraujotakos charakteristikas, 

prognozuoti ligoniø po miokardo infarkto ankstyvø 

fiziniø treniruoèiø poveiká fizinës reabilitacijos 

metu. Iðtirti 154 ligoniai po miokardo infarkto 

fizinës reabilitacijos metu. Treniravimo poveikiui 

prognozuoti naudotas dvinarës logistinës regresijos 

metodas. Sudaryto modelio bendra teisinga 

prognozë buvo 75,7 proc. Teigiama treniravimo 

poveikio eiga prognozuota 78,7 proc. tikslumu. 

ÁVADAS 

Ligoniø po miokardo infarkto (MI) fizinis treniravimas 

yra viena pagrindiniø kompleksinës kardiovaskulinës 

reabilitacijos programos komponenèiø [1,2-4]. Nustatyta, 

kad taikant fizinius pratimus, maþëja ðirdies susitraukimø 

daþnio reakcija á krûvá, dël geresnio deguonies 

suvartojimo efektyvesniu tampa miokardo darbas, vyksta 

metaboliniai pokyèiai skeleto raumenyse [2, 5-7]. Taèiau 

yra moksliniø darbø, rodanèiø treniravimo neigiamà poveiká, 

ypaè esant iðreikðtai kairiojo skilvelio disfunkcijai 

[8-10]. Studijos rodo, kad treniravimas lemia daliná 

ðirdies autonominës nervø sistemos disbalanso normalizavimàsi 

[11-14]. Ðirdies ritmo variabilumo nelinijinës 

analizës metodø naudojimas kineziterapijos metu yra 

aktualus ir ðiuolaikiðkas, vertinant individualiø fizinës 

reabilitacijos programø efektyvumà [12, 14, 15]. 

Darbo tikslas – prognozuoti ligoniø po miokardo infarkto 

ankstyvø fiziniø treniruoèiø teigiamà poveiká pagal 

ðirdies ritmo variabilumo, klinikines charakteristikas bei 

arterinio kraujospûdþio duomenis treniruoèiø metu. 

TYRIMO KONTINGENTAS IR METODAI 

Tyrime dalyvavo 154 ligoniai po MI stacionarinës 

reabilitacijos metu (vidutiniðkai 12 dienø po ûminio 

miokardo infarkto). Ið jø 97 tiriamiesiems skirtas medikamentinis 

gydymas, 57 - medikamentinis gydymas 

po atliktos angioplastikos. Amþiaus vidurkis buvo 

Adresas susiraðinëti: Julija Broþaitienë, el. p.: jbro@ktl.mii.lt 

1343 

LIGONIØ PO MIOKARDO INFARKTO 

ANKSTYVO FIZINIO TRENIRAVIMO PROGNOZINË VERTË 

J. BROÞAITIENË, E. BOVINA, J. JUÐKËNAS 

Kauno medicinos universiteto Psichofiziologijos ir reabilitacijos institutas 

51,5±9,5 m. Dauguma tiriamøjø buvo NYHA II funkcinës 

klasës (147 ligoniai), 7 – NYHA III funkcinës klasës. 

46 ligoniø krûtinës angina (KA) buvo 2 klasës, 38 

- 1 klasës, 70 KA simptomø nebuvo. Ligoniø funkcinës 

bûklës ávertintinimui buvo atliekamas klinikinis iðtyrimas, 

elektrokardiograma, echokardioskopija bei funkcinis 

testavimas aktyvios ortostazës mëginio (AOM) ir veloergometrijos 

(VEM) metu. Treniruotë, kurià sudarë 7 etapai, 

truko 45 min., 5 kartus per savaitæ, trukmë - 3 savaitës. 

Naudojant telemetrinæ sinchroninæ keturiø kanalø ÐR 

ávedimo ir analizës sistemà, analizuotos ÐR variabilumo 

amplitudinës ir daþnuminës charakteristikos atskiruose 

treniruotës etapuose. Vertinta ÐR spektro komponenèiø 

procentinë iðraiðka (LLDK proc., LDK proc., ADK proc.) 

ir absoliuèios reikðmës (σLLDK ms, σLDK ms, σADK ms), 

Poincare diagramø ir AOM rodikliai [7]. Pirmos ir paskutinës 

treniruoèiø metu buvo monitoruojami klinikiniai 

simptomai (angininiai skausmai, dusulys ir kt.), sistolinis 

ir diastolinis arterinis kraujo spaudimai (ASS, ADS), 

ðirdies susitraukimø daþnis (ÐSD), vertinama teleEKG 

bei krûvio intensyvumo suvokimas pagal Borgo skalæ. 

Treniravimo poveikio rodiklis buvo nustatomas pagal 

klinikiniø, kraujotakos, EKG ir Borgo skalës rodmenø 

prieð ir po treniravimo kitimus, ávertintus balø skirtumu 

[4, 7]. Pagal treniravimo poveiká iðskirtos 3 tiriamøjø 

grupës: 1 grupë (78 ligoniai) – su teigiamu poveikiu, 2 

grupë (72 ligoniai) – be poveikio ir 3 grupë (4 ligoniai) 

– su neigiamu poveikiu, kuri toliau nebuvo nagrinëta. 

Dviejø grupiø vidurkiø skirtumai nepriklausomoms 

imtims lyginti taikant Stjudento t kriterijø. Kokybiniø 

poþymiø priklausomumo ir homogeniðkumo vertinimui 

naudotas χ 2 (Chi kvadrato) kriterijus. Treniravimo 

poveikiui (be poveikio/teigiamas poveikis) prognozuoti 

naudota dvinarës logistinës regresijos metodas. Tiriamø 

kintamøjø átaka treniravimo poveikiui laikyta prognostiðkai 

reikðminga, jei jø regresijos koeficientai skyrësi 

nuo 0, kai reikðmingumo lygmuo p

1344 

TYRIMØ REZULTATAI IR JØ APTARIMAS 

Remiantis treniravimo poveikio vertinimo metodika, 

teigiamas efektas nustatytas 57 proc. ligoniø (1 grupë), 

41,5 proc. (2 grupë) – indiferentinis (be poveikio) ir 2,5 

proc. – neigiamas poveikis. Pagal treniravimo poveiká 

iðskirtos 1 ir 2 ligoniø grupës nesiskyrë amþiumi, ðirdies 

nepakankamumo stadijomis, ðirdies ritmo sutrikimais, 

MI transmuraliðkumu ir lokalizacija, NYHA funkcinëmis 

klasëmis, lydinèiais susirgimais (hipertenzija, cukriniu 

diabetu), atliktu darbu VEM metu bei vartojamais medikamentais 

(p>0,05). Nustatyta, kad ÐR variabilumo (ÐR 

dispersijos ir spektro) rodikliai ramybës bûsenoje, AOM 

ir treniruotës visø etapø metu bei iðvystytas galingumas 

VEM metu prieð reabilitacijà skirtingo treiniravimo poveikio 

grupëse nesiskyrë. Maþesnës reikðmës ÐR daþnio 

ramybëje (RR,ms) ir minimalaus RR (RR min .) Poincare 

diagramoje, aukðtesnis ASS treniruoèiø visuose etapuose 

ir didesnis dvigubos sandaugos (DVS) rodiklis intensyviausiame 

ir atsigavimo etapuose prieð treniruotes nustatyti 

1 grupës ligoniø tarpe. Ligoniai su ávertintu teigiamu 

treniravimo poveikiu turëjo reikðmingai daþnesná pulsà 

ramybëje, intensyviausiame treniruotës etape ir silpnesnæ 

bazinæ ÐR simpatinæ reguliacijà (LDK bazinis, proc. 18,3 

(9,02) ir 22,26 (13,15), p< 0,05). 

Ligoniø teigiamam treniravimo poveikiui prognozuoti 

ir modeliui sudaryti naudoti pirmos treniruotës ÐR Poincare 

diagramø variabilumo charakteristikos, pirmos 

treniruotës 3 etapø (ramybës, intensyviausio, atsigavimo) 

ÐR variabilumo ir spektro parametrai, ASS, ADS ir 

1 lentelë. Binarinës logistinës regresijos modelio lygties koeficientai, 

galimybiø santykiai (be poveikio (0), teigiamas treniravimo 

poveikis (1) prieð reabilitacijà. 

B – logistinës regresijos modelio lygties koeficientas; ns – skirtumas 

statistiðkai nereikðmingas 


intensyviausio etapo DVS bei baziniai ÐR variabilumo 

parametrai AOM metu, klinikiniai ir demografiniai rodikliai. 

Gautame modelyje determinacijos koeficientas buvo 

0,57. Logistinës regresijos modelis leido nustatyti poþymiø 

átakà binominiø ávykiø (be treniravimo poveikio/ 

teigiamas poveikis) pasireiðkimo tikimybëms ir atrinkti 

poþymiø kompleksà, leidþiantá patikimai prognozuoti 

tiriamø ávykiø pasireiðkimo tikimybes. Sudaryto modelio 

bendra teisinga prognozë buvo 75,7 proc. (jautrumas 

75,3 proc., specifiðkumas 78,7 proc.) (1 lentelë). 

Teigiamo treniravimo poveikio eiga prognozuota 

78,7 proc. tikslumu. Nustatyta, kad maksimalios ÐR 

reakcijos AOM metu padidëjimas 10 ms reikðmingai 

didina teigiamo treniravimo poveikio tikimybæ 10 proc. 

(GS=1,052, p=0,04), treniruotës Poincare diagramos RR 

padidëjimas 10 ms - 40 proc. (GS=1,034, p=0,003), 

Poincare diagramos ÐR dispersijos padidëjimas 5 ms 

- 22 proc. (GS=1,24, p=0,001), restitucijos metu ðirdies 

ritmo spektro lëtø daþniø komponentës padidëjimas 1 

proc. – 22 proc. (GS=1,22, p=0,04). Krûtinës anginos 

simptomø buvimas teigiamo treniravimo poveikio galimybæ 

didina virð 2 kartø. Mûsø, kaip ir kitø autoriø [11, 

12, 14] duomenys patvirtino, kad ligoniø, patyrusiø 

MI, teigiamà fizinio treniravimo poveiká lydi miokardo 

deguonies sànaudø padidëjimas ir ÐR autonominio reguliavimo 

parasimpatinës (RR, σRR, ∆RR B ) ir simpatinës 

(LDK) grandþiø atsigavimas fizinës reabilitacijos metu. 

Remiantis mûsø duomenimis nustatyta, kad sëkmingiau 

reabilituojamø ligoniø po MI grupëje ÐR autonominis 

disbalansas atsigauna greièiau - didëja parasimpatinio 

aktyvumo átaka ðirdies ritmo (ÐR) reguliavime ir gerëja 

ðirdies ir kraujotakos sistemos adaptacinës savybës. 

IÐVADOS 

1. Patyrusiø miokardà infarktà ligoniø ankstyvos 

fizinës reabilitacijos metu teigiamas treniravimo poveikis 

nustatytas 57 proc., indeferentinis (be poveikio) – 41,5 

proc ir neigiamas poveikis – 2,5 proc. 

2. Ligoniø po MI teigiamo treniravimo poveiko 

galimybæ nusakanèio modelio bendra teisinga prognozë 

buvo 75,7 proc. Teigiamo treniravimo poveikio eiga 

prognozuota 78,7 proc. tikslumu. 

Literatûra 

1. Lucini D., Milani R.V., Constantino G., Laviec J., Porta A., 

Pagani M. Effects of cardiac rehabilitation and exercise training on 

autonomic regulation in patients with coronary artery disease. Am 

Heart J 2002; 143 (6): 1-2. 

2. Fletcher G.F., Balady G.J., Amsterdam E.A., Chaitman B., 

Eckel R., Fleg J., Froelicher V.F., Leon A.S., Pina I.L., Rodney R., Simons- 

Morton D.A., Williams M.A. and Bazzarre T. Exercise Standards for 

Testing and Training: A Statement for Healthcare Professionals From


the American Heart Association. Circulation 2001; 104: 1694-1740. 

3. Leon A.S., Franklin B.A., Costa F., Balady G.J., Berra K.A., 

Stewart K.J., Thompson P.D., Williams M.A., Lauer M.S. Cardiac 

Rehabilitation and Secondary Prevention of Coronary Heart Disease. 

Circulation 2005; 111: 369-376. 

4. Þemaitytë D., Broþaitienë J., Þiliukas G., Juðkënas J. ir kt. 

Kardiovaskulinë reabilitacija / Universiteto vadovëlis. Kaunas 2001; 

46-48, 62-71. 

5. Iellamo F. Neural control of the cardiovascular system during 

exercise. Ital. Heart J 2001; 2(3): 200-212. 

6. Broþaitienë J., Juðkënas J. Association of the risk level with 

the cardiorespiratory and hemodynamic responses of myocardial 

infarction patients during rehabilitation. Journal of Vibroengineering 

2006; 8(2): 59-62. 

7. Vaièiûnienë B., Broþaitienë J., Juðkënas J., Jakumaitë V., 

Þiliukas G. Ligoniø po miokardo infarkto fizinio treniravimo poveikio 

vertinimas pagal ðirdies ritmo variabilumo, fizinio pajëgumo ir kraujotakos 

rodiklius / Sveikatos mokslai 2007; 1(48): 716-718. 

8. Jugdutt B.I., Michorovski B.L., Kappagoda C.T. Exercise 

Training after anterior Q wave myocardial infarction: importance of 

regional left ventricular function and topography. J Am Coll Cardiol 

1988; 12: 362-372. 

9. Giannuzzi P., Temporelli P.L., Tavazzi L. et al. EAMI – Exercise 

training in anterior myocardial infarction: an ongoing multicenter 

randomised study. Preliminary results on left ventricular function and 

remodelling. Chest 1992; 101: 315-321. 

10. Wilson J.R., Groves I., Rayos G. Circulatory status and 

response to cardiac rehabilitation in patients with heart failure. Circulation 

1996; 94: 1567-1572. 

11. Malfatto G., Facchini M., Bragato R., Branzi G., Sala L., 

Leonetti G. Short and long term effects of exercise training on the 

tonic autonomic modulation of heart rate variability after myocardial 

infarction. Eur Heart J 1996 Apr; 17(4): 532-538. 

12. Malfatto G., Facchini M., Sala L., Branzi G., Bragato R., 

Leonetti G. Relationship between baseline sympatho-vagal balance 

and the autonomic response to cardiac rehabilitation after a first 

uncomplicated myocardial infarction. Ital Heart J 2000 Mar; 1(3): 

226-232. 

Raktaþodþiai: krûties vëþys, rizika, tekstilës darbuotojos, 

medvilnë, linas. 

Santrauka 

Darbo tikslas – iðtirti, kokia yra krûties piktybiniø 

navikø rizika tekstilës darbuotojoms moterims, 

dirbanèioms su natûraliomis þaliavomis (medvilne 

ir linu). Darbe nagrinëjama sergamumo krûties 

piktybiniais navikais rizika skirtinguose tekstilës 

1345 

13. Iellamo F., Legramante J.M., Massaro M., Raimondi G., 

Galante A. Effects of a Residential Exercise Training on Baroreflex 

Sensitivity and Heart rate Variability in Patients With Coronary Artery 

Disease. Circulation 2000; 102: 2588-2592. 

14. Stahle A., Nordlandert R., Bergfeldt L. Aerobic group training 

improves exercise capacity and heart rate variability in elderly patients 

with a recent coronary event. Eur Heart J 1999; 20: 1638-1646. 

15. Mei-Wun Tsai, Wei-Chu Chie, Terry B.J. Kuo, Ming-Fong 

Chen, Jen-Pei Liu, Tony Hsiu-His Chen, Ying-Tai Wu. Effects of Exercise 

Training on Heart Rate Variability after Coronary Angioplasty. Physical 

Therapy 2006 May; 86(5): 626-635. 

PROGNOSTIC VALUE OF EARLY PHYSICAL TRAINING EFFECT 

IN PATIENTS AFTER MYOCARDIAL INFARCTION 

J. Broþaitienë, E. Bovina, J. Juðkënas 

Summary 

Key words: myocardial infarction, heart rate variability, prognostic 

effects of exercise training. 

The purpose of this study was to predict effects of exercise training 

in post myocardial patients according to the values of heart rate 

variability during early, short-time exercise training program. 154 

patients (age 51.5±9.5 years) after myocardial infarction take part in 

3 weeks exercise training program. Data of the heart rate variability, 

Poincare plots, physical capacity, and clinical values were measured 

at baseline and at the end of training session. The results showed that 

there was realistic possibility to predict the positive training outcome of 

myocardial infarction patients according to the basal heart rate, heart 

rate variability, low component in heart rate spectrum, and maximal 

response to orthostatic test as well as angina pectoris symptoms. The 

model accuracy was up to 78, 7 percent. 

Correspondence to: jbro@ktl.mii.lt 

Gauta 2007-09-28 

LIETUVOS DALIES TEKSTILËS DARBUOTOJØ 

MOTERØ KRÛTIES VËÞIO RIZIKA 

I. KUZMICKIENË, M. STUKONIS 

Vilniaus universiteto Onkologijos institutas 

Adresas susiraðinëti: Irena Kuzmickienë, el. p.: irena.kuzmickiene@loc.lt 

 

pramonës padaliniuose. Ðiuo darbu buvo siekiama 

nustatyti, ar yra ryðys tarp darbo pobûdþio, jo 

trukmës ir tekstilës darbuotojø sergamumo krûties 

piktybiniais navikais. 

Ðis tyrimas atliktas retrospektyviniu metodu. Stebëjimo 

laikotarpiu (1978–2002 m.) á tyrimà buvo 

átraukta 12 602 dviejø tekstilës ámoniø darbuotojos 

moterys. Sergamumo krûties vëþiu rizika buvo 

ávertinta sustandartintu sergamumo santykiu ir

1346 

santykine rizika. Tikëtini susirgimø krûties vëþiu 

atvejai apskaièiuoti naudojant ðalies gyventojø 

sergamumo rodiklius. 

Bendroji tekstilës darbuotojø sergamumo krûties 

piktybiniais navikais rizika atitiko ðalies gyventojø 

(SSS = 1,00). Ji neþymiai buvo sumaþëjusi lino 

tekstilës gamybos darbuotojoms (lino SSS=0,86) 

ir truputá padidëjusi medvilnës tekstilësgamybos 

darbuotojoms (SSS=1,10). Rizikos padidëjimas iðryðkëjo 

tarp medvilnës tekstilës apdailos padalinio 

darbuotojø (SSS=1,39) ir darbuotojø, medvilnës 

tekstilës gamybos padalinyje dirbusiø 20 ir daugiau 

metø (SSS=1,38). 

Mûsø tyrimo rezultatai ið dalies paremia kitø autoriø 

tyrimus, bet kartu rodo, jog priklausomumas 

tarp galimø skirtingo darbo pobûdþio profesiniø 

veiksniø tekstilës pramonëje ir krûties vëþio rizikos 

gali egzistuoti. Reikia atlikti tyrimus, kurie 

atskleistø ryðius tarp atskirø profesiniø veiksniø 

poveikio ir segamumo krûties vëþiu rizikos. 

ÁVADAS 

Krûties vëþys tarp moterø onkologiniø ligø uþima 

pirmaujanèià pozicijà ir kasmet sudaro beveik 20 proc. 

visø naujai nustatytø piktybiniø navikø. Sergamumas 

krûties vëþiu Lietuvoje, kaip ir Europoje bei daugelyje 

kitø pasaulio ðaliø, didëja. Mûsø ðalyje 1998–2000 m. 

tikimybë susirgti krûties vëþiu buvo 1 ið 50 moterø, o 

2003–2004 m. jau 1 ið 21 [1]. Krûties piktybinio naviko 

formavimasis daþniausiai susideda ið daug pakopø 

ir tai lemia daugialypiai veiksniai ir jø sàveika. Krûties 

vëþio rizikos veiksniai priklauso nuo genetinës individo 

struktûros, gyvensenos ypatumø, reprodukciniø prieþasèiø 

(negimdymas arba gimdymas vyresnio nei 30 

metø amþiaus, neþindymas), þalingø áproèiø (rûkymo 

ir alkoholio vartojimo), nutukimo, maþo fizinio aktyvumo 

ir kt. Su þalingais aplinkos veiksniais (radiacija, 

elektromagnetiniais laukais, cheminëmis medþiagomis) 

moterys neretai susiduria darbe. Profesiniø veiksniø 

reikðmë moterø sveikatai pastaruoju metu gali didëti 

[2]. Taèiau profesinë moterø piktybiniø navikø rizika 

Lietuvoje iki ðiol yra maþai iðtirta. Lyginant jà su vyrø, 

nustatyta, kad moterø medþiagø apykaita, hormoniniai, 

genetiniai ir kt. biologiniai veiksniai skiriasi ir gali bûti 

susijæ su stipresniu rizikos efektu [3]. Tiriant profesinæ 

moterø rizikà, labai svarbu ávertinti su lytiniais hormonais 

susijusiø krûties piktybiniø navikø rizikos lygmená 

ávairiose profesinëse grupëse. 

Moterys, dirbanèios Lietuvoje tekstilës ir drabuþiø 

gamybos pramonëje, susiduria su daugybe specifiniø 


profesiniø veiksniø. Tekstilës daþymo, marginimo ir kituose 

procesuose naudojami ávairûs organiniai tirpikliai 

(daþniausiai policikliniai angliavandeniliai). Jie yra labai 

lakûs, lengvai paþeidþia odos apsauginá sluoksná ir patenka 

á kraujotakà [4]. Tyrimai Lietuvoje atskleidë, jog 

tekstilës darbuotojai susiduria su kai kuriø kancerogeniniø 

medþiagø (chromo, formaldehido, silicio dioksido) 

poveikiu [5]. Daug cheminiø medþiagø (tarp jø ir kancerogeniðkø 

þmogui) darbo aplinkoje aptinkama kompleksiniuose 

junginiuose. Daþniausiai tekstilës gamybos 

darbuotojus veikia ne vienas, bet keletas fizikiniø bei 

psichofiziologiniø faktoriø (dulkës, triukðmas, vibracija, 

naktinis pamaininis darbas ir kt.), þalojanèiø darbuotojø 

sveikatà. Tekstilës gaminiai daþomi ir marginami daþais, 

kuriø viena ið sudedamøjø daliø yra universalus tirpiklis 

benzenas, galintis sukelti piktybinius navikus [6]. Marginimo 

aktyviaisiais daþikliais ir aktyviøjø-dispersiniø 

daþikliø miðiniais technologijose naudojama daug natrio 

bikarbonato, karbamido, kalcinuotos sodos, hidrosulfato 

ir kitø aktyviøjø medþiagø. Tekstilës þaliavos ðlichtavimo 

ir audiniø taurinimo procesuose naudojamas formaldehidas 

audinius padaro atsparesnius ávairiems aplinkos 

veiksniams. 

Pramonës darbininkams, kurie tam tikrà laikotarpá 

dirbo su cheminiais kancerogenais, padidëja kai kuriø 

piktybiniø navikø rizika. Liga gali pasireikðti maþdaug 

po 10, 20 ar dar daugiau metø. Pastaràjá deðimtmetá 

epidemiologiniai tekstilës darbuotojø piktybiniø navikø 

rizikos tyrimai, atlikti Jungtinëje Karalystëje, Kanadoje, 

Italijoje, Kinijoje, atskleidë, kad krûties vëþio rizika 

padidëjo nuo 4 iki 10 proc. (7,8). Apskaièiuota, kad 

moterims, medvilnës verpimo ir audimo cechuose 

dirbusioms ilgiau nei deðimt metø, krûties vëþio rizika 

padidëja apie 20 %. Manoma, kad ðis nedidelis, taèiau 

statistiðkai patikimas rizikos padidëjimas gali bûti susijæs 

su profesiniais veiksniais [9]. 

Mûsø darbe buvo siekiama iðtirti dalies tekstilës 

darbuotojø moterø, dirbanèiø su natûraliomis þaliavomis, 

krûties piktybiniø navikø rizikà. Darbe pirmà kartà 

mûsø ðalyje nagrinëjama sergamumo krûties piktybiniais 

navikais rizika tarp ávairiø tekstilës ámoniø padaliniø 

darbuotojø. Ðiuo darbu buvo siekiama nustatyti, ar yra 

ryðys tarp darbo pobûdþio, jo trukmës ir tekstilës ámoniø 

darbuotojø sergamumo krûties piktybiniais navikais. 

TYRIMO OBJEKTAS IR METODAI 

Tekstilës darbuotojø piktybiniø navikø rizikos tyrimas 

atliktas retrospektyviniu metodu. Rizikos populiacijà 

sudarë moterys, Panevëþio „Lino“ ir Alytaus medvilnës 

tekstilës ámonëse dirbusios ne trumpiau kaip vienerius


metus nuo jø ákûrimo pradþios ir stebëtos nuo 1978 m. 

sausio 1 d. iki 2002 m. gruodþio 31 d. Moterø, kurios 

mirë arba iðvyko ið ðalies, rizikos laikotarpio pabaiga 

– mirties, iðvykimo ið ðalies data. Kai duomenø apie atleistas 

ið darbo darbuotojas gyvenimo statusà nepavyko 

gauti, stebëjimo pabaiga buvo laikoma darbo pabaigos 

data. Moterys, kurios mirë, sirgo piktybiniais navikais 

arba iðvyko ið ðalies iki 1978 m. sausio 1 d. ir á tyrimà 

nebuvo átrauktos. 

Remiantis ámoniø apskaitos elektroninëmis duomenø 

bazëmis ir archyvais, buvo sudaryti darbuotojø sàraðai ir 

apraðyta kiekvienos moters darbo vieta, pareigos, ádarbinimo 

ir atleidimo ið darbo datos. Tiriamøjø pavardë, 

vardas (-ai), tëvo vardas, asmens kodas, gyvenimo bûklë, 

mirties data, vieta buvo patikrinti ir patikslinti Lietuvos 

gyventojø registro tarnybos prie Vidaus reikalø ministerijos 

duomenø bazëje. Duomenys apie susirgimus piktybiniais 

navikais buvo gauti VU Onkologijos instituto Vëþio 

registre. Gyventojø sergamumui piktybiniais navikais 

apskaièiuoti buvo panaudoti Statistikos departamento 

prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës duomenys apie 

Lietuvos gyventojø skaièius penkmetinëse amþiaus 

grupëse bei atitinkamai paskirstytus piktybinius navikus 

(IX tarptautinë ligø klasifikacija, kodai 140-208) skaièius 

1978–2002 m. 

Tekstilës darbuotojos pagal specifiná darbo pobûdá 

buvo suskirstytos á grupes, t. y. penkis padalinius: a) 

lino tekstilës gamybos (lino verpimas ir audimo cechai), 

1 lentelë. Tekstilës darbuotojø moterø sustandartinto sergamumo 

krûties piktybiniais navikais santykis (SSS) ir jo pasikliautinieji 

intervalai (PI 95 %) 1978–2000 m. Lietuvoje. 

2 lentelë. Lino ir medvilnës tekstilës gamybos darbuotojø moterø 

segamumo krûties piktybiniais navikais santykis (SSS) 

ir jø pasikliautinieji intervalai (PI 95 %) pagal darbo trukmæ 

1978–2002 m. Lietuvoje. 

1347 

b) medvilnës tekstilës gamybos (medvilnës verpimo 

ir audimo cechai), c) lino tekstilës apdailos (daþymo, 

taurinimo ir apdailos cechai), d) medvilnës tekstilës 

apdailos (medvilnës tekstilës gaminiø daþymas, marginimas, 

taurinimas, apdaila), e) aptarnavimo (ámonës 

aptarnaujantis personalas). Siekiant ávertinti natûraliøjø 

þaliavø tekstilës gamybos átakà darbuotojø rizikai susirgti 

krûties piktybiniais navikais, buvo sudarytos dvi lino ir 

medvilnës tekstilës gamybos darbuotojø skirtingos darbo 

trukmës grupës (< 10 metø ir ≥ 10 metø ) ir keturios 

medvilnës tekstilës gamyboje dirbanèiøjø grupës (1–4; 

5–9; 10–19; ≥ 20 metø). 

Darbuotojø piktybiniø navikø rizika vertinama sergamumo 

piktybiniais navikais santykiu (SSS) [11]. Kai 

gautas rodiklis yra didesnis uþ vienetà, daroma iðvada, 

kad poveikis darbe gali bûti susijæs su sergamumo padidëjimo 

tikimybe, o jeigu SSS maþesnis uþ vienetà 

– gali turëti atvirkðtiná ryðá (sumaþinantá ligos tikimybæ). 

Siekiant ávertinti ryðá tarp profesiniø veiksniø poveikio 

ir sergamumo piktybiniais navikais rizikos, buvo apskaièiuoti 

palyginamosios ir kitø darbo trukmës grupiø 

rizikos santykiai, t. y. apskaièiuota santykinë rizika ir 

jos rodikliø pasikliautinieji intervalai (PI) su 95 proc. 

patikimumu [12]. Ryðys tarp medvilnës darbo trukmës 

kategorijos ir sergamumo krûties vëþiu rizikos ávertintas 

Mantel-Hanzel χ 2 testu trendui [11]. 

TYRIMO REZULTATAI 

Ið viso á tyrimà buvo átraukta 12 602 moterys, kurios 

lino ir medvilnës tekstilës sferoje dirbo bent vienerius 

metus. Vidutinë darbo trukmë tekstilës ámonëse siekë 

11,0 metø (standartinis nuokrypis (SN) = 6,3). Stebëjimo 

laikotarpá sudarë 238 398 asmens dienos. Nutrûko ryðys 

su 381 darbuotoja (2,0 %). Stebëjimo pradþioje moterø 

amþiaus vidurkis buvo 27,1 metai (standartinis nuokrypis 

(SN) = 9,1). Tiriamøjø amþiaus vidurkis tyrimo pabaigoje 

– 47,4 (SN = 8,0). 

3 lentelë. Moterø krûties piktybiniø navikø sustandartintas 

sergamumo santykis (SSS) ir santykinë rizika (SR) ir jø pasikliautinieji 

intervalai (PI 95 %) ilgëjant darbo medvilnës 

tekstilës gamyboje staþui 1978–2002 m. Lietuvoje.

1348 

Tiriamuoju laikotarpiu 135 moterys susirgo krûties 

piktybiniais navikais. Apskaièiuotas sustandartintas 

sergamumo krûties piktybiniais navikais santykis lygus 

vienetui, t. y. tekstilës darbuotojø krûties piktybiniø navikø 

rizika atitiko ðalies standartà (SSS = 1,00; PI 95 % 

= 0,84–1,19) (1 lentelë). Didþiausios rizikos tendencija 

iðryðkëjo tarp medvilnës tekstilës apdailos padalinio 

darbuotojø. Remiantis apskaièiuotu sustandartintu sergamumo 

santykiu, tikimybë susirgti krûties vëþiu pastarojo 

padalinio darbuotojoms yra padidëjusi apie 40 proc. 

(21 susirgimai, SSS = 1,39; PI 95 % = 0,86–2,13). Kitø 

padaliniø darbuotojoms reikðmingø sergamumo krûties 

vëþiu rizikos skirtumø nenustatyta. Medvilnës tekstilës 

gamybos darbuotojø krûties vëþio rizika padidëjusi 10 

proc. (62 atvejai, SSS = 1,10; PI 95 % = 0,84–1,41). 

Maþiausias SSS rodiklis apskaièiuotas medvilnës tekstilës 

aptarnavimo padalinio darbuotojoms (20 atvejø, SSS = 

0,81; PI 95 % = 0,49–1,25). 

Moterims, dirbusioms lino ir medvilnës tekstilës 

gamyboje, t. y. verpimo ir audimo cechuose, ið viso 

nustatyti 53 krûties piktybiniai navikai, o pagal apskaièiuotà 

SSS galime teigti, kad krûties vëþio rizika ðioje 

grupëje atitiko ðalies gyventojø moterø (SSS = 1,01; PI 

95 % = 0,81–1,24) (2 lentelë). Tekstilës gamybos padaliniuose 

dirbusioms trumpiau nei 10 metø moterims 

nustatyta nedaug sumaþëjusi rizika (SSS = 0,91; PI 

95 % = 0,68–1,19), o ðiuose padaliniuose iðdirbusioms 

10 metø ir ilgiau rizika padidëja 17 proc. (SSS = 1,17; 

PI 95 % = 0,83–1,61). 

Siekiant nustatyti ryðá tarp profesinio poveikio 

trukmës ir sergamumo krûties piktybiniais navikais, 

buvo atlikta analizë keturiose skirtingos darbo trukmës 

grupëse (3 lentelë). Darbuotojø, medvilnës tekstilës 

gamyboje dirbusiø trumpiau nei penkerius metus, SSS 

rodiklis yra maþiausias, t. y. rizika ðioje grupëje beveik 

atitiko ðalies gyventojø (20 susirgimø, SSS = 0,93; PI 

95 % = 0,57–1,44). Palyginti su ðios grupës SSS rodikliais, 

kitø ilgiau dirbusiø medvilnës tekstilës darbuotojø 

grupëse apskaièiuota santykinë krûties vëþio rizika yra 

padidëjusi (RR atitinkamai 1,26; 1,19; 1,49). Didþiausia 

tikimybë susirgti krûties vëþiu nustatyta medvilnës 

tekstilës gamybos padalinio darbuotojoms, kurios ðiame 

padalinyje dirbo 20 metø ir ilgiau (SSS = 1,38; PI 95 % 

= 0,74–2,36). Taèiau, remiantis ðio tyrimo duomenimis, 

ryðys tarp darbo trukmës ilgëjimo ir krûties vëþio rizikos 

statistiðkai silpnas (χ2 = 1,32; p = 0,49). 

TYRIMO REZULTATØ APTARIMAS 

Mûsø tyrimu nustatyta, jog krûties vëþio tikimybë 

padidëja toms moterims, kurios tekstilës gamyboje ið- 


dirbo ilgiau negu 5 metus, o ypaè toms moterims, kuriø 

darbo staþas yra ne trumpesnis kaip 20 metø. Medvilnës 

tekstilës apdailoje dirbanèioms moterims tikimybë susirgti 

krûties piktybiniais navikais padidëjusi 40 proc. Ðis 

rodiklis 70 proc. didesnis negu aptarnavimo padaliniø 

darbuotojø. Pastarøjø metø uþsienio mokslinëje spaudoje 

paskelbtø tyrimø, kuriuos Ðanchajuje atlieka Kinijos 

ir JAV mokslininkai, rezultatai labai panaðûs á mûsø 

gautuosius, nors ten tiriama kur kas didesnë grupë (267 

400 tekstilës pramonës darbuotojø). Kinijos medvilnës 

tekstilës pramonës darbuotojoms krûties vëþio rizika padidëjusi 

17 proc. (SSS = 1,17; PI 95 % = 1,11–1,23) [13], 

Lenkijoje – 10 proc. (SSS = 1,10; PI 95 % = 0,7–1,7), 

Jungtinëje Karalystëje – 10 proc. (SSS = 1,10; PI 95 % 

=1,0–1,2) [15, 16]. 

Nors epidemiologiniai stebëjimai rodo þalingà 

profesiniø veiksniø poveiká, tebëra sunku nustatyti ir 

ávertinti specifinius aplinkos rizikos veiksnius ir jø veikimo 

mechanizmus ir tarpusavio sàveikà [10]. Kanados 

mokslininkai M. Goldberg ir F. Labreche [16, 17] teigia, 

kad moterø krûties vëþio rizikos padidëjimas gali bûti 

susijæs su ávairiø cheminiø medþiagø, esanèiø tekstilës 

daþuose, poveikiu, tepalø, kuriais tepamos staklës, ar 

dulkëse esanèiø pesticidø dalelëmis, galinèiomis paveikti 

panaðiai kaip estrogenai. Tirdami tirpikliø reikðmæ 

krûties vëþio etiologijoje, jie nustatë, jog industrinëse 

ðalyse moterø krûties riebaliniame audinyje prisikaupia 

ávairiausiø tirpikliø molekuliø. Ten jø koncentracija 

kur kas didesnë negu kraujyje [17]. Autoriai teigia, kad 

tirpikliai, sàveikaudami su làstelëmis ir funkcionuodami 

panaðiai kaip estrogenai, krûties audiniuose iðlieka 

daugelá metø. 

Tiriama kita hipotezë, teigianti, jog tekstilës darbuotojø 

ir kitø profesijø (pvz., slaugytojø) krûties vëþio 

rizikos padidëjimas gali bûti susijæs su naktiniu darbu 

[19, 20]. Remiantis mûsø atliktu sveikatos ir sveikatai 

þalingø veiksniø paplitimo tyrimu, 92,5 proc. medvilnës 

tekstilës gamybos darbuotojø bent vienerius metus dirbo 

naktinëse pamainose. Autoriai yra ásitikinæ, jog naktinis 

darbas tekstilës gamyboje ir ypaè sàveika su kitais 

veiksniais gali sutrikdyti moterø hormonø pusiausvyrà ir 

sudaryti palankias sàlygas krûties piktybiniams navikams 

susiformuoti. 

Antra vertus, yra duomenø apie galimà natûraliøjø 

þaliavø tekstilës dulkëse esanèiø gramneigiamø bakterijø 

endotoksinø apsauginá nuo plauèiø ir krûties piktybiniø 

navikø poveiká. Anksèiau buvo nustatyta atvirkðèia priklausomybë 

tarp kumuliacinës ekspozicijos medvilnës 

tekstilës dulkiø endotoksinams lygmens ir stemplës 

bei skrandþio vëþio rizikos [21]. Ðiemet paskelbta,


jog, iðtyrus 1709 Kinijos tekstilës darbuotojas, susirgusias 

krûties vëþiu, pirmà kartà pasaulyje atskleistas 

atvirkðèias ryðys tarp dulkiø endotoksinø kumuliacinio 

poveikio ir sergamumo krûties vëþiu (p < 0,001) 

[22]. Autoriai teigia, jog, iðdirbus 20 ir daugiau metø 

medvilnës tekstilës gamyboje, kur dulkëse yra didelë 

koncentracija endotoksinø ir kitø daleliø, krûties vëþio 

rizika maþëja. VU Onkologijos instituto profilaktinës 

imunologijos specialistai 1998–2000 m. atliko tekstilës 

ámonës darbuotojø moterø (n = 116) sisteminio imuniteto 

tyrimus. Remiantis ðio tyrimo rezultatais, nustatyta, jog 

moterø, dirbanèiø medvilnës tekstilës gamyboje, kur 

didelis uþterðtumas medvilnës tekstilës dulkëmis, tokie 

imunologiniai rodikliai kaip natûraliø antikûnø prieð enterobakteriná 

antigenà populiacinis lygis, CD4+, CD4+, 

CD8+ ir B limfocitø rodikliai buvo 5–17 proc. didesni, 

palyginti su neturinèiø sàlyèio su medvilnës tekstilës 

dulkëmis moterø tokiais pat rodikliais [23]. Autoriai 

konstatuoja, jog imuninë sistema buvo stimuliuojama 

ir profilaktiðkai galëjo stabdyti ligø formavimàsi. Bûtina 

ávertinti kitø galimø kancerogenø darbe poveikiø lygius, 

atsiþvelgiant á individualius atliekamo darbo ypatumus 

ir profesiniø veiksniø skirtumus, iðtirti genø ir aplinkos 

sàveikos molekulinius mechanizmus. 

Tokiuose tyrimuose viena ið rizikos iðkraipymo prieþasèiø 

gali bûti duomenø apie tiriamus darbuotojus 

praradimas. Apskaièiuota, kad tyrimo duomenø vertë 

sumaþëja, jeigu praradimo procentas yra didelis (daugiau 

negu 5 proc.). Taèiau, vertinant mûsø tyrimo duomenis, 

klaidø tikimybë turëtø bûti maþa, nes negauta duomenø 

tik apie 1,9 proc. lino tekstilës ámonës darbuotojø 

ir 2,1 proc. medvilnës tekstilës ámonës darbuotojø. 

Retrospektyviniu metodu nëra ávertinama krûties vëþio 

rizikai galëjæ turëti átakos ávairûs socialiniai veiksniai, 

gyvenimo bûdas, áproèiai ir kai kurie kiti veiksniai. 

Vëþio rizikos veiksniø lygmens ir paplitimo pasikeitimø 

populiacijoje þinojimas galëtø padëti ðiame procese. Kiti 

autoriai Lietuvoje nustatë, jog þalingi áproèiai (rûkymas, 

alkoholio vartojimas) labiau paplitæ tarp tekstilës gamybos 

darbuotojø negu tarp administracijos padaliniø 

darbuotojø [24]. 

Visada galioja krûties vëþio daugiafaktorinës sàveikos 

dësningumai, kurie tiriami papildomais paþangiais 

prospektyviniais, intervenciniais ir eksperimentiniais 

metodais, siekiant rasti bûdø juos koreguoti palankia 

organizmui linkme vykdant navikø profilaktikà ir gydant 

vëþiu susirgusius asmenis. Profesiniø grupiø vëþio registro 

duomenø sugretinimo tyrimø rezultatai daþniausiai 

naudojami, siekiant ávertinti etiologinius ryðius. Todël 

ðis mûsø darbas teikia vilties, kad atskleisti tekstilës dar- 

1349 

buotojø sergamumo piktybiniais navikais dësningumai 

bus vertingi ateityje nustatant tikslesná jø ryðá su kitais 

rizikos veiksniais. Tai suteikia galimybes toliau plëtoti ir 

papildyti piktybiniø navikø etiologines hipotezes. 

Literatûra 

1. Vëþio ligos statistika. Vëþys Lietuvoje. http://www.is.lt/cancer_reg/cancerLT.htm 

(Þiûrëta 2007 m. geguþë 25 d.) 

2. Zahm SH, Blair A. Occupational cancer among women: 

where have we been and where are we goihg? Am J Ind Med 2003; 

44:565-575. 

3. Asvall JE. Health for all in the 21st century a policy framework 

for the WHO European region. Int J Occup Med Environ Health. 

2000;13(1):5-13. 

4. Hansen J. Breast cancer risk among relatively young women 

employed in solvent-using industries. Am J Ind Med 1999; 36 (1): 43- 

47. 

5. Jankauskas R., Pajarskienë B., Adamonienë D. Profesinës 

potencialiø darbo aplinkos kancerogenø ekspozicijos ávertinimas 

Lietuvos ámonëse (Estimating of occupational exposure level of 

some working environment carcinogens in Lituanian enterprises). 

Visuomenës sveikata (Pablic health) 2002; 4(19): 35-41. 

6. IARC Monographs on the evaluation of carcinogenic risk to 

humans. Some flame retardants and textile chemicals and exposures in 

the textile manufacturing Industry. Lyon: IARC 1990; 48: 433-434. 

7. Camp JE, Seixas NS, Wernli K, Fitzgibbons D, Astrakianakis 

G, Thomas DB, Gao DL, Checkoway H. Development of a cancer 

research study in the Shanghai textile industry. Int J Occup Environ 

Health 2003; 9(4): 347-56. 

8. Simpson J, Roman E, Law G. Pannett B. Women‘s occupation 

and cancer: preliminary analysis of cancer registrations in England 

and Wales, 1971-1990. Am. J Ind Med 1998; 34(3): 229-37. 

9. Wernli KJ, Ray RM, Gao DL, Thomas DB, Checkoway H. 

Cancer among women textile workers in Shanghai, China: Overall incidence 

patterns, 1989-1998; Am J Ind Med 2003; 44(6): 595-599. 

10. Nelson Z C, Ray RM, Gao Dl, Thomas DB. Risk factors for 

fibroadenoma in cohort female textile workers in Shanghai. China. 

Am J Epid 2002;156:599-605. 

11. Breslow NE, Day NE. Statistical methods in cancer research. 

Vol II—The design and analysis of cohort studies. IARC Sci Publ 1987; 

(82):1–406 

12. Esteve J, Benhamou E, Raymond L. Statistical methods in 

cancer research. Vol IV - Descriptive Epidemiology 1994; 128:1- 

302. 

13. Petralia S, Chow WH, McLaughlin J, Jin F, Gao YT, Dosemeci 

M. Occupational risk factors for breast cancer among women in 

Shanghai. Am J Ind Med 1998; 34: 477-483. 

14. Szeszenia-Dàbrowska N, Wilczynska U, Strzelecka A, et 

al. Mortality in cotton industry workers: results of cohort study. Int J 

Occup Environ Health 1999; 12: 143-158. 

15. Simpson J, Roman E, Law G. Pannett B. Women‘s occupation 

and cancer: preliminary analysis of cancer registrations in England 

and Wales, 1971-1990. Am. J Ind Med 1998; 34(3): 229-37. 

16. Goldberg MS, Labreche FP. Occupational risk factors for 

female breast cancer: a review. J Occup Environ Med 2002; 53: 145- 

156. 

17. Labreche FP, Goldberg MS. Exposure to Organic Solvents 

and Breast Cancer in Women: A Hypothesis Am J Ind Med 1997; 

32:1–14 

18. Snedeker SM. Chemical exposures in the workplace: effect 

on breast cancer risk among women. AAOHN J 2006; 54(6):270-279.

1350 

19. Stevens RG, Rea MS. Light in the built environment: potential 

role of circadian disruption in endocrine disruption and breast 

cancer. Cancer Causes & Control 2001; 12: 279-287. 

20. Davis S, Mirick DK, Stevens RG. Night-shift work, light at 

night, and risk of breast cancer. J Natl Cancer Inst 2001; 93: 1557- 

1562. 

21. Wernli KJ, Fitzgibbons ED, Ray RM, Gao DL, Seixas NS, 

Camp JE, Astrakianakis G, Feng Z, Thomas DB, Checkoway H. Occupational 

risk factors for esophageal and stomach cancer among female 

textile workers in Shanghai, China. Am J Epid 2005; 36(7):47-51. 

22. Ray RM, Gao DL, Li W, Wernli KJ, Astrakianakis G, Seixas 

NS, Camp JE, Fitzgibbons ED, Feng Z, Thomas DB, Checkoway H. 

Occupational exposures and breast cancer among women textile 

workers in Shanghai. Epid 2007;18(3):383-92. 

23. Krikðtaponienë A, Kazbarienë B, Moncevièiûtë-Eringienë 

E. Medvilnës pramonëje dirbanèiø moterø imuninës bûklës tyrimai 

ieðkant vëþio rizikos endogeniniø faktoriø. Medicina, 2000; 36(8): 

749-760. 

24. Kuodytë-Kazielienë R. Tekstilës ámonëse dirbanèiø moterø 

ûmiø ligø prieþastys ir simptomø paplitimas. Medicinos teorija ir 

praktika, 2005; 1(41): 60-63. 

BREAST CANCER RISK IN A COHORT OF FEMALE TEXTILE 

WORKERS IN THE LITHUANIA 

I. Kuzmickienë, M. Stukonis 

Summary 

Key words: breast cancer, risk, incidence, cohort, textile worker, 

cotton, linen. 

Raktaþodþiai: elektroporacija, fotosensibilizacinë navikø 

terapija, chlorinas e6, proliferuojanèios làstelës 

branduolio antigenas. 

Santrauka 

Su làstelës proliferacija susijæ þymenys leidþia 

geriau apibûdinti naviko biologinæ charakteristikà 

ir jo atsakà á gydomàjá poveiká. Ðio darbo tikslas 

– proliferuojanèios làstelës branduolio antigeno 

PCNA, kaip vieno ið pagrindiniø su làstelës proliferacija 

susijusio þymens, imunomorfologinis 

ávertinimas eksperimentiniø navikø histologinëje 

medþiagoje, gautoje po gydymo fotosensibilizuo- 


Aims: To investigate breast cancer incidence in female textile 

workers in two Lithuanian textile mills in relation to the type of mills 

(cotton, linen) and job title. 

Methods: We performed method of retrospective cohort study. 

Altogether over 12602 women were included in this study and were 

followed for the period 1978-2002. Cancer incidence was obtained 

by linkage to the Lithuanian Cancer Registry. In our study we focused 

on the incidence of cancer among two textile plant cohorts using 

standardized incidence ratio (SIR) techniques. The expected number 

of cases was calculated by indirect standardized method using Lithuanian 

incidence rates. 

Results. Among female in the textile workers cohort general 

level of the breast cancer incidence risk was the same as in the general 

population (SIR =1.00). In textile production units SIR was not statistically 

significant different from general population: in linen production 

unit SIR=0.86; in cotton production unit SIR=1.10. The slight increase 

of breast cancer risk for long term (≥20 years) employs in the textile 

production units (SIR=1.38) and finishing units (SIR=1.39) was higher 

than that in the general population. 

Conclusions. The results of our study call for research to determine 

that associations between probability occupational factors in a variety 

of jobs within the textile industry and breast cancer risks may exist. 

Correspondence to: irena.kuzmickiene@loc.lt 

Gauta 2007-09-13 

PROLIFERUOJANÈIOS LÀSTELËS BRANDUOLIO 

ANTIGENO RAIÐKOS TYRIMAI DERINANT 

ELEKTROPORACIJÀ SU FOTOSENSIBILIZACINE 

NAVIKØ TERAPIJA 

J. LABANAUSKIENË, È. ALEKSANDRAVIÈIENË 


Adresas susiraðinëti: J.Labanauskienë, el. p.: labajura@gmail.com 

 

ta navikø terapija (FNT) ir derinant FNT su elektroporacija. 

Gauti rezultatai rodo, kad navikuose, 

veiktuose FNT derinyje su elektroporacija, PCNA 

ekspresija buvo maþiausia, o navikø nekrozës 

plotø procentinë iðraiðka pasiþymëjo didesniu 

intensyvumu, palyginti su individualiu FNT terapiniu 

poveikiu navikams. 

ÁVADAS 

Ðiuolaikiniai vëþio gydymo metodai yra pakankamai 

veiksmingi, taèiau paciento gyvenimo 

kokybë daþnai nukenèia nuo gydymo metodo sukelto 

nepageidaujamo poveikio organizmui. Sie-


kiant to iðvengti ieðkoma naujø vëþio gydymo bûdø. 

Veikiant trumpais ir intensyviais elektriniais impulsais, 

làsteliø membranose laikinai padidëja membranos 

pralaidumas. Ðis reiðkinys vadinamas elektroporacija. Ji 

ávyksta, kai làsteliø membranos lipidiniame sluoksnyje 

dël potencialø skirtumo susiformuoja vadinamosios 

vandeninës poros, per kurias á làstelës vidø gali patekti 

áprastomis sàlygomis sunkiai prasiskverbianèios molekulës: 

vaistai, DNR, baltymai ir kitos medþiagos [1]. 

Sëkmingiausiai ir plaèiausiai elektroporacija pritaikoma 

onkologijoje, kur derinant elektroporacijà su chemoterapija 

iðplëtota nauja vëþio gydymo kryptis – elektrochemoterapija 

[2]. Tyrimai su làstelëmis árodë, kad dël 

elektroporacijos kai kuriø vaistø nuo navikø veiksmingumas 

gali padidëti nuo 300 iki 700 kartø [3]. 

Elektroporacija, kaip medþiagø áterpimo á làsteles bûdas, 

pastaruoju metu naujai pritaikoma ávairiose srityse. 

Yra duomenø, kad nuo làstelës þûties bûdo gali priklausyti 

bendrasis organizmo atsakas á gydomàjá poveiká [4]. 

FNT ir kiti su ðios terapijos poveikiu susijæ gydymo deriniai 

yra fotoreakcijos, generuotos citotoksiðkai veikianèiø 

reaktyviø deguonies radikalø poveikio navikinëms 

làstelëms, indukuojanèios sudëtingà imuniná-uþdegiminá 

atsakà [5]. Vieni tinkamiausiø ávairiø navikø biologiniø 

þymenø, leidþianèiø geriau apibûdinti navikinës làstelës 

biologinæ charakteristikà ir ávertinti atsakà á gydomàjá 

poveiká, yra su làstelës proliferacija susijæ þymenys [6]. 

Todël ðiuo darbu ávertinome elektroporacijos átakà FNT 

efektyvumui, nustatant proliferuojanèios làstelës branduolio 

antigeno PCNA ekspresijà navikø histologiniuose 

pjûviuose po taikyto gydymo. 

Darbo tikslas – ávertinti proliferuojanèios làstelës 

branduolio antigeno PCNA raiðkà eksperimentiniø 

navikø histologinëje medþiagoje po taikyto gydymo 

fotosensibilizacine navikø terapija, derinama su elektroporacija. 

TYRIMO OBJEKTAS IR METODAI 

Eksperimentams buvo naudotos CBA/Black (hibridai) 

linijos pelës (Vilniaus universiteto Imunologijos instituto 

Biomodeliø laboratorija), kurioms á kirkðná áskiepytas 

navikas – hepatoma A22. Eksperimentiniai gyvûnai 

laikyti pastovioje (24 o C) temperatûroje su natûraliu 

dienos/nakties apðvietimo ciklu. Eksperimentai buvo pradedami 

navikø tûriui pasiekus 500–700 mm 3 . Gyvûnai 

suskirstyti á grupes: I, kontrolë, netaikyta jokio gydymo; 

II, elektroporacija, 8 impulsai 1300 V/cm, 0,1 ms, 1 Hz; 

III, elektroporacija su lazerio spinduliuote, diodiniu lazeriu 

doze 100 mW/cm 3 arba 120 J/cm 2 , ðvitinimo trukmë 

– 20 minuèiø; IV, C e 6 1 mg/kg ðvirkðtas á venà; V, C e 6 

1351 

5 mg/kg ðvirkðtas á venà; VI, C e 6 1 mg/kg kombinacija 

su elektroporacija; VII, C e 6 5 mg/kg kombinacija su 

elektroporacija; VIII, FNT su C e 6 1 mg/kg; IX, FNT su 

C e 6 5 mg/kg; X, elektroporacijos ir FNT su C e 6 doze 

1 mg/kg kombinacija; XI, elektroporacijos ir FNT su C 

e 6 doze 5 mg/kg kombinacija. Gyvûnai po poveikio 

laikyti patalpoje, á kurià nepatenka tiesioginiai saulës 

spinduliai. 

Po taikyto gydymo (24, 48, 72 val.) peliø hepatomos 

A22 gabaliukø preparatai imunohistocheminiams 

tyrimams buvo fiksuojami neutraliu formalinu. Imunohistocheminës 

reakcijos atliktos streptavidino-biotino 

peroksidaziniu metodu. Preparatai inkubuoti 10 min. metanolyje 

su 0,3 % vandenilio peroksido (endogeniniø peroksidaziø 

blokavimui). Po antigeno atskleidimo 0,01 M 

citratiniame buferyje (pH 6,0), histologinëje medþiagoje 

Fc receptoriai blokuoti 1 % arklio serumu PBS’e. Po to 

preparatai 30 minuèiø inkubuoti su monokloniniais antikûnais 

PCNA antigenui, atskiestais Tris-HCl-PBS pagal 

gamintojo (DAKO A/S) instrukcijà . 

Nuplovus PBS, preparatai inkubuoti su biotilintais 

antikûnais peliø imunoglobulinams (1:200, 30 min.) ir 

su streptavidino-peroksidazës konjugatu (1:200, 30 min.) 

(DAKO A/S). Visos inkubacijos atliktos kambario temperatûroje, 

o po kiekvienos ið jø histologiniai pjûviai tris 

kartus nuplauti PBS. Chromogeniniu substratu naudotas 

3,3-diaminobenzidinas (DAB) (DAKO A/S) pridëjus 0,03 

% vandenilio peroksido. Pjûviai daþyti hematoksilinu ir 

eozinu. Reakcija vizualizuota pagal ávairaus spalvinio 

intensyvumo chromogeniná reakcijos produktà (oksiduoto 

DAB precipitatà) ir vertinta mikroskopuojant laukais visà 

preparatà 40 kartø padidinimu. PCNA teigiamos làstelës 

skaièiuotos po imunohistocheminio daþymosi iki 1000 

làsteliø ið atsitiktiniø vietø morfologiðkai sveiko ploto 

ribose. Làsteliø þûtis analizuota pagal dvi pagrindines 

làsteliø þûties formas: 1) apoptuojanèias (programuotos 

làsteliø þûties) ir 2) nekrozines (pagal kariolizës, karioreksio 

ir kariopiknozës làsteliø þûties poþymius). Vertinti 

nekrozës þidiniø plotai regëjimo laukais, skaièiuojant 

bendro histologinio pjûvio ploto atþvilgiu. 


PCNA raiðka tirta eksperimentiniø navikø histologinëje 

medþiagoje, gautoje po gydymo FNT ir derinant ðá 

gydymà su elektroporacija. 

Kontrolinës grupës (netaikyta jokio poveikio) hepatomos 

A22 preparatuose nustatyta þenkli (95,2 proc.) 

PCNA teigiamø làsteliø dalis (1 pav.). Nekrozës þidiniø 

nedaug, jie iðsibarstæ.

1352 

1 pav. Kontrolë – hepatomos A22 làsteliø proliferacija. 

2 pav. Hepatomos A22 pokyèiai po elektroporacijos poveikio 

– karioreksis (1), kariopiknozë (2). 

3 pav. Hepatomos A22 pokyèiai po FNT (C e6, 5 mg/kg) – karioreksis 

(1), kariopiknozë (2). 


4 pav. Hepatomos A22 pokyèiai – eozinofilija (1), karioreksis 

(2), kariopiknozë (3), eritrocitø infiltracija (4), po FNT ir 

elektroporacijos derinio: a) C e6 dozë 1 mg/kg; b) C e6 dozë 

5 mg/kg. 

1 lentelë. Hepatomos A22 atsako á FNT (chlorino e6 1 mg/kg 

ir 5 mg/kg dozëms) derinyje su elektroporacija (EP), imunomorfologinë 

charakteristika.


2 lentelë. Hepatomos A22 atsako 

á C e6, indukuotos FNT derinyje 

su elektroporacija (EP), 

imunomorfologinë charakteristika 

priklausomai nuo laiko 

faktoriaus. 

Po elektroporacijos taikymo PCNA teigiamø làsteliø 

sumaþëjo iki 81,2 ± 2,70 proc., atsirado pavieniai nekrozës 

plotai. Tai galëtø bûti siejama su elektriniø impulsø 

sukeltais làsteliø membranø paþeidimais, alteracija. 

Làsteliø branduoliai pasiþymëjo polimorfiðka chromatine 

kondensacija, pasireiðkianèia ávairaus didumo ir formos 

kondensuotø fragmentø susidarymu (2 pav.).Taèiau ryðkios 

ribos tarp nekroziniø plotø ir morfologiðkai sveikø 

làsteliø plotø nenustatyta. 

Panaðaus pobûdþio buvo elektroporacijos ir lazerio 

spinduliuotës poveikis. Nekroziniai þidiniai histologiniame 

mëginyje sudarë 14,1 proc., o PCNA teigiamø 

làsteliø nustatyta 81–86 proc. Panaudojus chlorinà e6 

(1 mg/kg ir 5 mg/kg) nustatyta aukðta làsteliø proliferacija 

– nuo 81 iki 96 proc., negausûs ir nedideli nekroziniai 

plotai, kurie sudarë nuo 4,1 proc. (C e6 1 mg/kg) iki 9,3 

proc. (C e6 5 mg/kg). 

Taikant FNT su skirtingomis chlorino e6 dozëms, 

PCNA teigiamø làsteliø kiekis priklausë nuo fotosensibilizatoriaus 

koncentracijos ir svyravo atitinkamai nuo 

78,8 proc. (C e6 5 mg/kg) iki 88,8 proc. (C e6 1 mg/kg). 

Nekrozës plotai konstatuoti 11,5–11,9 proc., juose buvo 

1353 

negausi eritrocitø infiltracija, intensyvios làsteliø þûties 

vietose bûdingi làsteliø nekrobiozës poþymiai (3 pav.). 

Taikant FNT kartu su elektroporacija, esant C e6 

koncentracijai 1 mg/kg ir 5 mg/kg, nustatytas PCNA 

raiðkos þenklus slopinimas. Ypaè tais atvejais, kai C e6 

koncentracija buvo 5 mg/kg. Èia PCNA teigiamos làstelës 

sudarë 33–40 proc. Navikø pjûviuose buvo matomi 

dideli nekrozës þidiniai, kuriø bendras plotas svyravo 

nuo 21,0 iki 40,2 proc. (1 lentelë). Juose nustatyta ryðki 

riba tarp sveikø ir nekrobiozës plotø. Vyravo karioreksis, 

kariopiknozë, eritrocitø infiltracija, eozinofilija. Tarp 

morfologiðkai sveikø làsteliø stebëtos ir pavienës apoptozinës 

làstelës (4 pav.). 

Ið gautø duomenø matyti, kad PCNA teigiamø làsteliø 

procentinë iðraiðka labiausiai iðsiskyrë grupëse, kuriose 

FNT derinta su elektroporacija. Èia PCNA raiðka gauta 

maþiausia, palyginti su kitomis grupëmis. Teigiamà 

terapiná poveiká atspindintis nekrozës þidiniø plotas 

histologiniame naviko pjûvyje taip pat þenkliausiai 

buvo iðreikðtas FNT ir elektroporacijos derinio grupëse. 

Imunohistocheminë analizë atspindi teigiamà FNT ir 

elektroporacijos derinio terapiná efektyvumà.

1354 

Norëdami patvirtinti elektroporacijos ir fotosensibilizacinës 

navikø terapijos efektyvumà, atlikome eksperimentà 

ir nustatëme PCNA ir nekrozës þidiniø intensyvumà 

navikuose laiko atþvilgiu – 24, 48 ir 72 valandas 

nuo gydymo pradþios. Ðiam tyrimui atlikti pasirinkome 

chlorino e6 dozæ 1 mg/kg. 2 lentelëje pateikti duomenys 

apie terapinio poveikio efektyvumà laiko atþvilgiu. 

Ið 2 lentelëje pateiktø duomenø matyti, kad kontroliniuose 

hepatomos A22 navikø preparatuose didesniø 

nekrozës þidiniø neuþfiksuota, vietomis matomi pavieniai 

morfologiðkai nepakitusiø PCNA neigiamø làsteliø 

plotai, negausi limfocitø ir eritrocitø infiltracija. PCNA 

teigiamø làsteliø kiekis svyravo nuo 98,1 iki 99,6 proc., 

vidurkiai: 98,1 ± 0,084 (24 val.), 98,9 ± 0,17 (48 val.), 

99,4 ± 0,235 (72 val.). 

Grupës, kurioje taikytas vieno C e6 poveikis, navikø 

preparatuose visais laiko trukmës atþvilgiais (24, 48 ir 

72 val.) PCNA ekspresija iðliko intensyvi. Navikø pjûviuose 

aptikti nedideli – nuo 0,5 iki 1 regëjimo lauko 

dydþio nekrozës þidiniai. Praëjus 48 ir 72 valandoms po 

fotosensibilizatoriaus poveikio, nekrozës visai nebuvo. 

Aptikti reti neproliferuojanèiø làsteliø ploteliai, turintys 

sveikø bei apoptoziniø làsteliø. PCNA teigiamø làsteliø 

dalis morfologiðkai intaktiniuose plotuose sudarë 95,6 

± 3,42 (24 val.), 97,8 ± 0,49 (48 val.) ir 97,5 ± 3,29 (72 

val.), svyravimai nuo 93,1 iki 99,8 procento. 

Po derinio – chlorinas e6 su elektroporacija, navikuose 

citotoksinio poveikio negauta. PCNA raiðka buvo 

aukðta. Nekrozë visuose trijuose eksperimento laiko 

taðkuose buvo menka arba jos visai nekonstatuota. Nekroziniai 

plotai sudarë nuo 0 iki 3,9 proc., o praëjus 

48 bei 72 valandoms, nekroziniø zonø visai neaptikta. 

Kiekybinë PCNA teigiamø làsteliø ekspresijos analizë 

parodë, kad jø iðraiðka buvo aukðta ir svyravo nuo 94,76 

iki 98,98 proc., vidurkiai atitinkamai: 94,9 ± 5,03 (24 

val.), 96,9 ± 1,43 (48 val.) ir 97,8 ± 1,73 (72 val.). 

Grupës, kurioje taikyta viena FNT, navikuose stebëti 

nedideli ávairios proliferacijos bûklës iðretëjusiø làsteliø 

plotai, gausi limfocitø infiltracija. Visi nagrinëti ðios 

grupës preparatai pasiþymëjo PCNA teigiamø làsteliø 

gausa. Jø kiekis svyravo nuo 76,8 iki 97,2 proc., vidurkiai 

atitinkamai buvo 76,8 ± 1,38 (24 val.), 87,2 ± 0,23 

(48 val.) ir 97,9 ± 0,32 (72 val.). 

Tiriant derinio – FNT su elektroporacija poveiká, 

nustatyta, kad navikø pjûviuose nekrozës plotai sudarë 

nuo 17,5 iki 22,7 proc., vidurkiai buvo 19,9 ± 2,21 

(24 val.), 20,1 ± 3,72 (48 val.), 20,2 ± 1,06 (72 val.). 

Histologiniams pjûviams bûdingos didelës (vietomis 

net iki 19 regëjimo laukø) nekrozinës zonos. Masinës 

làsteliø þûties vietose ryðkûs nekrobiozës poþymiai: 


kariopiknozë ir karioreksis, eozinofilija, gausi eritrocitø 

infiltracija. PCNA teigiamø làsteliø ekspresijos vidurkiai 

atitinkamai buvo 59,3 ± 0,643 (24 val.), 66,1 ± 0,961 

(48 val.) ir 67,9 ± 3,988 (72 val.). Imunomorfologiniai 

stresinio atsako tyrimai parodë, kad daþniausiai pasireiðkë 

hemoraginë nekrozë, vyraujanti làsteliø þûties 

forma buvo karioreksis, kuris po 72 valandø poveikio 

pereidavo á kariolizæ. 

Elektroporacija, kaip medþiagø patekimo á làstelës 

vidø bûdas, per pastaruosius deðimtmeèius vis plaèiau 

pritaikoma. Ieðkoma vis naujø galimybiø ðio metodo 

indikacijoms plësti. Vienas ið bûdø padidinti FNT efektyvumà 

– pagerinti fotosensibilizatoriaus patekimà á 

navikines làsteles. Ðis darbas susijæs su elektroporacijos 

pritaikymo FNT tyrimais. Ðia tematika atliktø tyrimø 

nëra daug. Mûsø pirmieji darbai atlikti in vitro bei in 

vivo, siekiant panaudojus elektroporacijà pagerinti 

fotosensibilizatoriø patekimà á navikines làsteles ir taip 

padidinti FNT efektyvumà. Tyrimuose su làstelëmis, 

derinant elektroporacijà su FNT, gautas þenklus làsteliø 

gyvybingumo stabdymas, palyginti su vienos FNT poveikiu 

làsteliø proliferacijai [7]. 

Ðio darbo eksperimentiniø navikø imunohistocheminë 

analizë patvirtino elektroporacijos átakà FNT 

efektyvumui. PCNA ekspresija elektroporacijos ir FNT 

derinio grupëje buvo þenkliai slopinama, palyginti su 

kontrolinëmis grupëmis, kaip ir vienos FNT grupe. Nekrozës 

plotø procentinë iðraiðka po taikyto kombinacinio 

gydymo buvo didesnë nei vienos FNT veiktø navikø 

grupës (1 lentelë). Ðio derinio efektyvumas atsispindëjo 

ir PCNA bei nekrozës plotø procentinës iðraiðkos analizëje, 

atliktoje laiko atþvilgiu, kur ir po 24, 48 bei 72 

valandø po terapinio poveikio, kur PCNA ekspresija 

iðlieka neaukðta, o nekrozës plotø procentinë iðraiðka 

laiko atþvilgiu iðlieka didelë, palyginti su kontrolinëmis 

ir viena FNT veiktø navikø grupe (2 lentelë). 

Ið atliktø tyrimø galima daryti iðvadà, kad proliferuojanèios 

làstelës branduolio antigeno PCNA ekspresija, 

derinat elektroporacijà su FNT, maþëja ir navikø histologiniai 

pjûviai pasiþymi didesne nekrozës plotø iðraiðka, 

kas árodo teigiamà elektroporacijos ir FNT derinio 

terapiná efektyvumà. 

Literatûra 

1. Mir L. M, Orlowski S., Belehradek J. Electrochemotherapy 

potentiation of antitumour effect of bleomycin by local electric pulses. 

Eur.J.Cancer 1991;27:68-72. 

2. Kotnik T., Macek-Lebar A., Miklavciv D., Mir L. M. Evaluation 

of cell membrane electropermeabilization by means of a nonpermeant 

cytotoxic agent. Biotechniques 2000;28:921-926. 

3. Gehl J., Skovsgaard T., Mir L. M. Enhancement of 

cytotoxicity by electropermeabilization: an improved meth-


od for screening drugs. Anticancer Drugs 1998;9:319-325. 

4. Adomaitienë D., Graþelienë G., Sukackaitë A., 

Didþiapetrienë J. Proliferuojanèios làstelës branduolio antigeno PCNA 

ekspresija plauèiø epidermoidinës karcinomos LL audiniuose po gydymo 

fotosensibilizuojamàja navikø terapija. Medicina 2000;36:884- 

889. 

5. Oleinick N. L., Evans H. H. The photobiology of photodynamic 

therapy: cellular targets and mechanisms. Radiat. Res. 

1998;150:146-156. 

6. Carmen C. W, Isabel Filipe M. Update on proliferation – associated 

antibodies applicable to formalin-fixed paraffin-embedded tissue 

and their clinical application. Histochem. J. 1993;25:843-853. 

7. Labanauskiene J., Gehl J., Didziapetriene J. Evaluation of 

cytotoxic effect of photodynamic therapy in combination with electroporation 

in vitro. Bioelectrochemistry 2007;70:78-82. 

INVESTIGATION OF PCNA EXPRESSION OF ELECTROPORA- 

TION INFLUENCE ON PHOTOSENSITIZED TUMOR THERAPY 

EFFECTIVENESS 

J. Labanauskienë, C. Aleksandravièienë 

Summary 

Key words: electroporation, photosensitized tumor therapy, chlorin 

e6, proliferating cell nuclear antigen. 

Raktaþodþiai: tiesiosios þarnos vëþys, totalinë mezorektalinë 

ekscizija, J formos rezervuaras, koloplastika, 

tiesi jungtis. 

Santrauka 

Per pastaruosius 20 metø atsirado nemaþai tiesiosios 

þarnos vëþio gydymo naujoviø. Koloanalinë 

jungtis gali bûti alternatyva abdominoperinealinei 

rezekcijai, ji ágalintø iðsaugoti iðangës raukus ir 

pagerintø paciento gyvenimo kokybæ po totalinës 

mezorektalinës ekcizijos dël tiesiosios þarnos 

vëþio. Paðalinus tiesiàjà þarnà, storosios þarnos 

jungtis su iðangës kanalu gali bûti sujungiama 

taip: tiesi jungtis („galas á galà“), J formos rezervuaro 

jungtis su iðangës kanalu, jungtis „ðonas á 

galà“, koloplastinio rezervuaro jungtis su analiniu 

kanalu. Daugelyje straipsniø ðie metodai 

yra lyginami tarpusavyje siekiant nuspræsti, po 

1355 

With cell proliferation associated markers are known to serve 

as an important attribute of tumor biological characteristic and its 

response to treatment. The aim of this study was to evaluate expression 

of cell proliferating markers – proliferating cell nuclear antigen 

PCNA in histological specimens of experimental tumors obtained 

after photosensitized tumor therapy (PTT) in combination with 

electroporation and to reveal tumor response to applied treatment. 

Immunomorphological investigation revealed that PCNA expression 

was the lowest and amount of tumor necrotic area was the highest in 

combined treatment group of PTT with electroporation in comparison 

with tumors of one action of PTT. 

Correspondence to: labajura@gmail.com 

Gauta 2007-09-28 

KOLOANALINIØ JUNGÈIØ TIPAI 

PO TOTALINËS MEZOREKTALINËS EKSCIZIJOS 

GYDANT TIESIOSIOS ÞARNOS VËÞÁ 

V. KAIRELYTË 1 , N. E. SAMALAVIÈIUS 2 

1 Vilniaus universiteto medicinos fakultetas, 

2 Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Chirurgijos klinika 

kurio sulaukiama geriausiø funkciniø rezultatø. 

Ilgalaikis pacientø stebëjimas po tiesiosios þarnos 

vëþio operacijos parodë, kad, padarius bet 

kurio tipo jungtá, sulaukiama panaðiø funkciniø 

rezultatø. Pagrindinis ðiø metodø skirtumas yra 

tas, kad prireikia nevienodo laiko tarpo, kol 

ávyksta rekonstruotos þarnos funkcinë adaptacija 

ir normalizuojasi tuðtinimosi funkcija. Labiausiai 

paplitæs jungties tipas yra J formos rezervuaro 

jungtis su iðangës kanalu. Ankstyvieji funkciniai 

rezultatai yra neabejotinai geresni, palyginti su 

jungtimi „galas á galà“. 

ÁVADAS 

Tradicinis tiesiosios þarnos ampulës apatinio treèdalio 

vëþio chirurginis gydymas yra abdominoperinealinë 

rezekcija su permanentine kolostoma. Ðiuo metu dalis 

pacientø, serganèiø tiesiosios þarnos ampulës apatinio 

Adresas susiraðinëti: Narimantas Samalavièius, el. p.: narimantas.samalavicius@loc.lt

1356 

treèdalio vëþiu ir tiesiosios þarnos ampulës vidurinio 

treèdalio vëþiu, sëkmingai operuojami iðsaugant iðangës 

raukus ir atkuriant virðkinimo trakto vientisumà 

[1]. Koloanalinë jungtis – tai storosios þarnos jungtis su 

iðange, kuomet, paðalinus tiesiàjà þarnà, gaubtinë þarna 

sujungiama su iðangës kanalu (1 pav.). 

Atlikus koloanalinæ jungtá, pacientams, sergantiems 

tiesiosios þarnos vëþiu, iðsaugojamas natûralus defekacijos 

mechanizmas ir pagerinama gyvenimo kokybë [2]. 

Ðiuo metu atliekami ðie koloanaliniø jungèiø tipai: koloanalinë 

jungtis „galas á galà“, J formos rezervuaro jungtis 

su analiniu kanalu, koloplastinio rezervuaro jungtis su 

analiniu kanalu ir koloanalinë jungtis „ðonas á galà“. 

Koloanalinë jungtis „galas á galà“ 

Tai jungtis, kai, paðalinus tiesiàjà þarnà, gaubtinë 

þarna sujungiama su iðangës kanalu áprastiniu bûdu, 

joks rezervuaras neformuojamas. 

J formos rezervuaras su analiniu kanalu 


þarna sujungiama su iðangës kanalu, prieð tai ið gaubtinës 

þarnos suformavus 5–6 cm ilgio J formos rezervuarà. 

Tokiu bûdu sukuriama papildoma talpykla iðmatoms 

kauptis ir atsiranda antiperistaltinë banga. 

Koloplastinio rezervuaro jungtis su analiniu kanalu 


þarna sujungiama su iðangës kanalu, prieð tai ið gaubtinës 

þarnos suformuojant rezervuarà. Gaubtinë þarna aukðèiau 

jungties ápjaunama iðilgai ir susiuvama skersai. Ðio metodo 

privalumas yra tas, kad koloplastikà techniðkai nesunku 

atlikti, tai yra trumpa procedûra. Ði koloanalinë jungtis 

indikuotina nutukusiems pacientams, kuriø gaubtinë 

þarna turi storà pasaità ar yra trumpa gaubtinë þarna [3]. 


1 pav. Koloanalinë jungtis po tiesiosios þarnos vëþio operacijos. Tiesioji þarna ir dalis gaubtinës þarnos paðalinta, gaubtinë 

þarna sujungiama su iðangës kanalu „galas á galà“ tipo jungtimi. 

Koloanalinë jungtis „ðonas á galà“ 

Tai jungtis, kai gaubtinës þarnos ðonas sujungiamas 

su iðangës kanalu apie 5–6 cm nuo uþsiûto gaubtinës 

þarnos galo. 

Atlikus totalinæ mezorektalinæ ekscizijà ir suformavus 

koloanalinæ jungtá, padaroma laikina prevencinë 

stoma, kuri uþdaroma po 6–12 savaièiø, patvirtinus 

anastomozës sandarumà, tiriant ligoná pirðtu per iðangæ 

ar atlikus rentgeno kontrastiná tyrimà (proktogramà). 

Prieð uþdarant stomà pacientà reikia informuoti, jog, 

tikëtina, kad jis daþnai tuðtinsis ir já kamuos iðangës 

raukø funkcijos nepakankamumas. Pirmus metus po 

operacijos labiau tikëtinas iðangës raukø funkcijos nepakankamumas 

[1]. 

Pastaruosius 20 metø gausu literatûros, kurioje nagrinëjama, 

kuris koloanalinës jungties tipas yra funkciðkai 

pranaðesnis. 

Ðiuo metu esant skirtingiems tiesiosios þarnos rekonstrukcijos 

metodams, po jos rezekcijos dël vëþio, 

vienas ið optimaliausiø pasirinkimø galëtø bûti J formos 

rezervuaro jungtis su analiniu kanalu. Ði jungtis tinkama 

ávairaus amþiaus þmonëms. Vyresnio amþiaus þmonëms, 

kuriems daþniau bûna iðangës rauko funkcijos 

nepakankamumas, ði jungtis yra tinkama alternatyva 

permanentinei stomai. 

Buvo atliktas tyrimas, norint palyginti skirtingo amþiaus 

grupes po J formos rezervuaro jungties su analiniu 

kanalu ir ávertinti pacientø tuðtinimosi funkcijà po 

operacijos, nustatyti, ar J formos rezervuaro jungtis su 

analiniu kanalu nëra kontraindikacija vyresnio amþiaus 

þmonëms. Buvo lyginamos trys skirtingo amþiaus grupës: 

75 metø ir vyresni (20 pacientø), 60–74 metø (27


pacientai) ir 59 metø ir jaunesni (60 pacientø). Praëjus 

3 metams po J formos rezervuaro su analiniu kanalu 

rekonstrukcijos, visø pacientø tuðtinimosi funkcija buvo 

panaði [4]. 

Dabartinëje literatûroje vyrauja ávairios nuomonës 

apie tai, kokio dydþio rezervuaras turëtø bûti formuojamas. 

Tyrimai rodo, jog per pirmus metus tuðtinimosi 

funkcija bûna panaði, nepriklausomai nuo to, kokio 

dydþio rezervuaras yra suformuotas. Daþnesni viduriø 

uþkietëjimo ar evakuacijos sutrikimai bûna pacientams, 

kuriems suformuotas didesnis J formos rezervuaras. Ði 

pacientø grupë daþniau vartoja medikamentus ar kitas 

priemones, gerinanèias turinio pasiðalinimà. Taèiau nëra 

vienareikðmiðkai nuspræsta, koks turëtø bûti optimalus 

rezervuaro dydis [5]. 

Paðalinus tiesiàjà þarnà, J formos rezervuaras su analiniu 

kanalu formuojamas ið nusileidþianèiosios gaubtinës 

þarnos. Rezervuaras taip pat gali bûti formuojamas ið 

riestinës þarnos, bet ðiuo atveju funkciniai rezultatai yra 

kiek blogesni, nors aiðkaus, statistiðkai patikimo skirtumo 

nenustatyta [6]. 

Daugelyje straipsniø lyginamas J formos rezervuaras 

su „galas á galà“ tipo jungtimi, stengiantis atsakyti á klausimà, 

kurià jungtá suformavus gaunami geresni funkciniai 

rezultatai. Vienas ið pranaðumø yra tas, kad padarius J 

formos rezervuarà su analiniu kanalu tuðtinimosi funkcija 

po stomos uþdarymo susitvarko greièiau (per vienerius 

metus). Taèiau lyginant ðias pacientø grupes po dvejø 

metø funkciniai rezultatai yra panaðûs. Nors paprastai 

po J formos rezervuaro su analiniu kanalu suformavimo 

yra retesnis skysèiø ir dujø nelaikymas ir maþesnis tuðtinimosi 

daþnis. 

Rezervuaro suformavimas po totalinës mezorektalinës 

ekscizijos leidþia ið anksto nuspëti gerus bûsimus 

funkcinius rezultatus ir geresnæ gyvenimo kokybæ, ypaè 

vyresnio amþiaus þmoniø grupei ir tiems pacientams, 

kuriø pasveikimo prognozë yra abejotina. 

Alternatyva J formos rezervuaro su analiniu kanalu 

jungèiai yra koloplastinë rezervuaro jungtis su analiniu 

kanalu. Padarius ðià jungtá, sulaukiama gerø tuðtinimosi 

funkcijos rezultatø. Paþymëtina, jog, suformavus ðià 

jungtá, bûna maþiau paðalinimo ið rezervuaro problemø. 

Iðmatø nelaikymas labiau koreliuoja su susilpnëjusiu 

pilvo sienos tonusu, o ne su rezervuaro dydþiu ir iðangës 

raukø bûkle [7]. Koloplastinio rezervuaro jungtis su 

analiniu kanalu yra patraukli, nesudëtinga atlikimo technika, 

greitai suformuojama ir efektyvi. Lyginant J formos 

rezervuaro jungtá su analiniu kanalu su koloplastinio rezervuaro 

jungtimi su analiniu kanalu, konstatuojami panaðûs 

funkciniai rezultatai, tik koloplastinio rezervuaro 

1357 

jungties su analiniu kanalu atveju nustatomas padidëjæs 

naujai suformuotos tiesiosios þarnos jautrumas [8]. 

Lyginant jungtá „ðonas á galà“ su J formos rezervuaro 

jungtimi su iðangës kanalu po totalinës mezorektalinës 

ekcizijos dël tiesiosios þarnos vëþio konstatuojami geri 

funkciniai rezultatai abiejose grupëse [9]. 

Kol nebuvo pasiûlyta koloplastinio rezervuaro jungtis 

su analiniu kanalu, vienintelis bûdas rekonstruoti 

tiesiosios þarnos ampulæ, paðalinus tiesiàjà þarnà, buvo 

J formos rezervuaro jungtis su analiniu kanalu. Vieno 

tyrimo metu buvo nustatytos septynios prieþastys, dël 

kuriø negalima suformuoti J formos rezervuaro po totalinës 

mezorektalinës ekscizijos dël tiesiosios þarnos 

vëþio. Techninës prieþastys: siauras dubuo, reikalinga 

mukozektomija, gaubtinës þarnos divertikuliozë, nepakankamas 

gaubtinës þarnos pasaito ilgis, nëðtumas. 

Netechninës prieþastys: komplikuota operacija, tolimos 

metastazës. Dël ðiø prieþasèiø buvo formuojama jungtis 

„galas á galà“. Koloplastinio rezervuaro jungties su analiniu 

kanalu privalumas, palyginti su J formos rezervuaro 

jungtimi su iðangës kanalu, yra tas, jog ðios prieþastys 

nebëra kontraindikacija suformuoti rezervuarà po totalinës 

mezorektalinës ekscizijos dël tiesiosios þarnos 

vëþio [10]. 

Ðiuo metu J formos rezervuaro jungtis su analiniu 

kanalu yra auksinis standartas po totalinës mezorektalinës 

ekscizijos dël tiesiosios þarnos vëþio. Taèiau net 

ir suformavus ðià jungtá, funkciniai rezultatai ne visada 

yra patenkinami. Norint pagerinti iðmatø pasiðalinimo 

funkcijà po koloanalinës jungties, buvo sugalvotas ir 

pasiûlytas naujas – H formos – rezervuaras (vadinamasis 

izoperistaltinis gaubtinës þarnos H rezervuaras). Vieno 

tyrimo metu buvo lyginamos dvi pacientø grupës, kuriø 

vienai buvo suformuota J formos rezervuaro jungtis su 

analiniu kanalu, kitai – H formos rezervuaras. Praëjus 

1,5 metø po operacijos, tuðtinimosi funkcija ir iðmatø 

nelaikymas abiejose lyginamøjø grupëse buvo panaðûs. 

H formos rezervuarà sunku atlikti techniðkai, tai nëra 

áprastinë operacija, todël J formos rezervuaro jungtis su 

analiniu kanalu po totalinës mezorektalinës ekscizijos 

dël tiesios þarnos vëþio ðiuo metu yra auksinis standartas 

klinikinëje praktikoje [11]. 

IÐVADOS 

Taigi apibendrinant galima teigti, kad per pastaruosius 

20 metø funkciniai rezultatai pagerëjo gydant 

tiesiosios þarnos vëþá, pasiekta labai gerø funkciniø 

rezultatø. Pasirinkus kurá nors ið iðvardytø koloanaliniø 

jungèiø tipà po totalinës mezorektalinës ekscizijos, 

tuðtinimosi funkcija atsikuria daugeliui pacientø, pa-

1358 

gerinama jø gyvenimo kokybë. Koloanalinës jungties 

formavimas yra tiesioginë trauma iðangës sfinkterio 

raumenims, laikinas refleksø mechanizmo nutraukimas, 

taip pat rekonstruotos tiesiosios þarnos fiziologija skiriasi 

nuo sveikos, tad turi praeiti 6–12 mënesiø adaptacijos 

laikotarpis, kol pasiekiami geri funkciniai rezultatai. 

Vienos apklausos duomenimis, buvo nustatyta, kad 

apie 90 % pacientø, kuriems buvo padaryta totalinë 

mezorektalinë ekcizija dël tiesiosios þarnos vëþio, suformuota 

koloanalinë jungtis ir padaryta laikina stoma, 

buvo patenkinti savo bûkle. Uþdarius prevencinæ stomà, 

ðalutinis poveikis (epizodinis iðmatø ar dujø nelaikymas, 

iðmatø pasiðalinimo sutrikimai) þenkliai nepablogina jø 

gyvenimo kokybës ir në vienas ið apklaustøjø nenorëtø 

permanentinës dirbtinës iðangës. 

Literatûra 

1. Paty P. B., Guillem J. G., Cohen A. M. Coloanal Anastomosis 

in the Management of Low Rectal cancer. Problems in general surgery 

4, 1996(2):27. 

2. Cavaliere F, M.D., Pemberton J .H., Cosimelli M. D., Fazio V. 

W., Beart R. W. Jr. Coloanal Anastomosys For Rectum Cancer, Long- 

Term Results at the Mayo and Cleveland Clinics. Dis Colon Rectum, 

1995(8):807. 

3. Z‘graggen K., Maurer C. A., Büchler M. W. Transverse Coloplasty 

Pouch Digestive surgery 1999(16):363. 

4. Hida J., Yoshifuji T., Tokoro T., Inoue K., Matsuzaki T., Okuno K., 

Shiozaki H., Yasutomi M. Long-term functional outcome f low anterior 

resection with colonic J- pouch reconstruction for rectal cancer in the 

elderly. Dis Colon Rectum.2004;47(9): 1448-54. 

5. Lazorthes F., Gamagami R., Chiotasso P., Istvan G., Muhammad 

S. Prospective, Randomized Study Comparing Clinical Results Between 

Small and Large Colonic J- Pouch Following Coloanal Anastomosis. 

Br J Surg 1997;84(10):1449-1451. 

6. Heah S. M., Seow-Choen F., Eu K. W., Ho Y. H., Tang C. L. Propective, 

randomized trial comparing sigmoid vs. descending colonic 

J-pouch after total rectal excision. Dis Colon Rectum, 2002;45(3): 

322- 8. 

7. Koninger J. S., Butters M., Redecke J. D., Z‘graggen K. Transverse 

coloplasty pouch after total mesorectal excision: functiol assessment 

of evacuation. Dis Colon Rectum 2004;47(10):1586-93. 


8. Furst A., Sittner S., Agha A., Beham A. Jauch K. W. Colonic J- 

puch vs. coloplasty following resection of distal rectal cancer: early 

results of a prospective, randomized, pilot study. Dis Colon Rectum, 

2003;46(9): 1161-6. 

9. Machado M., Nygren J., Goldman S., Ljungqvist O. Functional 

and physiologic assessment of the colonic reservoir or side- to end 

anastomosis after low anterior resection for rectal cancer: a two- year 

follow- up. PMID: 15690654 [PubMed- indexed for Medline]. 

10. Harris G. J., Lavery I. J., Fazio V. W. Reason for failure 

to costruct the colonic J- pouch. What can be done to improve 

the size of the neorectal reservoir should it occur? Zentrabl Chir 

2002;127(9):781-5. 

11. Goere D., Benoist S., Penna C., Nordlinger B. H- pouch: new 

isoperistaltic colonic pouch for coloanal anastomosis after rectal resection 

for cancer: a pilot study. Dis Colon Rectum 2004;47(10):1740-4. 

TYPES OF COLOANAL ANASTOMOSES AFTER TOTAL MESO- 

RECTAL EXCISION FOR RECTAL CANCER 

V. Kairelytë, N. E. Samalavièius 

Summary 

Key words: rectal cancer, total mesorectal excision, J-pouch, 

coloplasty, straight anastomosis. 

During last 20 years a variety of new ways for the treatment of 

rectal cancer has been developed. Coloanal anastomosis can be an 

alternative for abdominoperineal resection and helps to preserve 

anal sphincter as well as improve patient‘s quality of life after total 

mesorectal excision for rectal cancer. After removal of the rectum, 

colon with anus can be connected in the following ways: straight 

anastomosis, side to end anastomosis, J- pouch anal anastomosis, 

coloplastic reservoir anastomosi with anus. In many articles these 

methods are compared with each other in order to figure out which of 

them can give best functional results. Long- time follow-up of patients 

after surgery of rectal cancer has showed that any type of coloanal 

anastomosis gives similar clinical results. The main difference is the 

time that is required for functional adaptation of the neorectum and 

normalization of defecation. The most common type of coloanal 

anastomosis is using J- pouch. The early clinical results are better 

compared to straight coloanal anastomosis. 

Correspondence to: narimantas.samalavicius@loc.lt 

Gauta 2007-10-02


ULTRAGARSINIAI TYRIMAI 

SKYDLIAUKËS VËÞIO DIAGNOSTIKOJE 

E. MIÐEIKYTË-KAUBRIENË, A. ULYS, M. TRAKYMAS 


Raktaþodþiai: skydliaukës mazgas, skydliaukës vëþys, 

ultragarsinis tyrimas, echosemiotiniai poþymiai, aspiracinë 

plonos adatos biopsija (AB). 

Santrauka 

Ðis straipsnis apþvelgia ultragarsinio tyrimo galimybes 

ávertinti skydliaukës mazgus. Skydliaukës 

ultragarsinio tyrimo tikslas – nustatyti palpuojamus 

ir nepalpuojamus mazgus, atpaþinti tuos 

mazgus, kuriems reikalinga plonos adatos aspiracinë 

biopsija. 

ÁVADAS 

Skydliaukës vëþys yra daþniausia endokrininës sistemos 

piktybinë liga [1]. Palpuojamus skydliaukës 

mazgus turi 2,5–3,3 % populiacijos Lietuvoje [2]. Taèiau 

skydliaukës vëþys tesudaro 1,1 % visø piktybiniø 

navikø [3]. Tai rodo, kad dauguma skydliaukës mazgø 

yra nepiktybiniai. Vienai diagnozuotai skydliaukës karcinomai 

apytiksliai tenka 2000 nepiktybiniø mazgø [4]. 

Todël ypaè svarbu identifikuoti malignizacijos galimybæ 

kiekvienam pacientui, kuriam diagnozuoti skydliaukës 

mazgai. 

Pagrindinis tyrimo metodas diagnozuojant mazgus 

skydliaukëje yra ultragarsinis tyrimas, kurio metu pavyksta 

identifikuoti 2–3 mm dydþio mazgus skydliaukëje 

[5]. Galimybë nustatyti maþus, nepalpuojamus mazgus 

skydliaukëje yra labai svarbi besimptomiø skydliaukës 

vëþio formø diagnostikai [6]. Taèiau skydliaukës audinio 

echogeniðkumo pakitimai negali bûti absoliutus 

kriterijus diferencijuojant piktybinius ir nepiktybinius 

skydliaukës mazgus [6, 7, 8]. Skydliaukës vëþio diferencinei 

diagnostikai bûtina atlikti aspiracinæ biopsijà 

ir citologiná gautos medþiagos ávertinimà. Konvencinë 

plonos adatos aspiracinë biopsija (AB) yra patikimas 

palpuojamø mazgø skydliaukëje diagnostikos metodas 

[9, 10, 11]. Taèiau maþo, neapèiuopiamo skydliaukës 

vëþio, ypaè vëþio, susijusio su daugiamazgiu gûþiu, 

Hashimoto tiroiditu, Graves liga, cistiniais pakitimais 

(cistinë karcinoma) ir stambiais kalcinatais atveju iðkyla 

diagnostiniø sunkumø naudojant konvencinæ APB [12, 

13, 14, 15]. Visais ðiais atvejais diagnostiðkai tikslesnis 

1359 

ir patikimesnis metodas yra ultragarsu kontroliuojama 

plonos adatos aspiracinë biopsija (UG PB), leidþianti 

ávertinti ikiklinikinës ligos stadijos maþus ir okultinius 

skydliaukës pakitimus [16, 17]. 

Darbo tikslas – apþvelgti echosemiotinius poþymius, 

kuriais remiantis galima átarti piktybiná mazgà 

skydliaukëje. 

APÞVALGA 

Skydliaukës audinio piktybiniai pakitimai anksti pasireiðkia 

ultragarsiniais echostruktûros þidininiais pokyèiais. 

Daþniausiai skydliaukës vëþiui bûdingas akustinio 

tankio sumaþëjimas – hipoechogeniðkumas [18, 19, 20, 

21]. Skydliaukës audinyje vizualizuojamos hipoechogeninës 

zonos, kuriø dydis atitinka piktybiðkai pakitusio 

audinio plotà. Kai kurie autoriai nurodo, kad daþniausiai 

piktybinio skydliaukës mazgo akustinis tankis yra artimas 

raumens audinio tankiui [22]. Bûdingas poþymis yra aiðkiø 

ribø tarp pakitusio ir nepakitusio audinio nebuvimas. 

Taèiau neretai hipoechogeninë zona, kur lokalizuojasi 

piktybiðkai pakitæs mazgas, yra gerai atribota nuo aplinkinio 

audinio [20, 21, 23]. Hipoechogeniniø zonømazgø 

buvimas audinyje yra bûdingas skydliaukës vëþio 

bruoþas, taèiau hipoechogeniðkumas kaip savarankiðkas 

echosemiotinis poþymis nëra pakankamas piktybiðkumo 

árodymas [18, 19, 22]. Akustinio tankio sumaþëjimas 

nustatomas ir skydliaukës adenomø ir koloidiniø mazgø 

atvejais [18, 19, 22]. Nevienalytis kontûras taip pat nëra 

patikimas simptomas skydliaukës vëþio diferencinei 

diagnostikai. Skirtingø autoriø duomenimis, 10–12 % 

visø piktybiniø mazgø kontûrai bûna lygûs [19, 20, 21, 

23]. Tokius skydliaukës vëþio mazgus sunku atskirti 

nuo neretai pasitaikanèiø hipoechogeniniø adenomø ir 

koloidiniø mazgø. Daþniausiai adenomos vizualizuojamos 

kaip hiper- arba izoechogeniniai mazgai, apvalios 

arba ovalios formos, turintys hiper- ir hipoechogeniná 

apvadà, o koloidiniai mazgai – kaip tokios pat formos 

hipoechogeniniai mazgai, turintys kometos uodegos 

artefakto simptomà. Literatûros duomenimis, 9–10 % 

koloidiniø mazgø neturi paminëtø ultragarsiniø poþymiø 

[19, 20, 21, 23]. Taigi skydliaukës audinyje esantis 

hipoechogeninis aiðkiomis ribomis mazgas neleidþia 

Adresas susiraðinëti: Edita Miðeikytë-Kaubrienë, el. p.: emkaubriene@yahoo.com

1360 

atmesti skydliaukës vëþio tikimybës, todël bûtina atlikti 

plonos adatos aspiracinæ biopsijà ir citologiðkai ávertinti 

aspiracinæ medþiagà. 

Lokalus skydliaukës audinio echogeniðkumo sumaþëjimas 

yra bûdingas, bet neabsoliutus echosemiotinis 

skydliaukës vëþio poþymis. Ávairiø autoriø duomenimis, 

5–12 % skydliaukës vëþio atvejø yra izoechogeniniai 

[19, 20]. To tarpu hiperechogeniniai mazgai daþniausiai 

yra nepiktybiniai [19]. 

„Halo“ simptomas randamas tiek tiriant piktybinius, 

tiek nepiktybinius mazgus. Ðis simptomas rodo, kad 

mazgas gali turëti heterogeniðkà histologinæ struktûrà 

[24, 25]. 

Piktybiniam skydliaukës mazgui esant sàsmaukoje 

ir plintant á ðonines skiltis, ultrasonografiðkai matoma 

pasikeitusi skydliaukës forma. Ðis „antrinis“ ultragarsinis 

poþymis daþniausiai susijæs su naviko iðplitimu á skydliaukës 

kapsulæ ir gali pasireikðti esant tiek dideliam, tiek 

maþam piktybiniam mazgui [24, 26]. 

Bûdingas ultragarsinis vietiðkai iðplitusio skydliaukës 

vëþio poþymis yra skydliaukës kapsulës vientisumo 

iðnykimas. Nepakitusioje skydliaukëje, taip pat esant 

mazginiø pakitimø liaukos viduje, kapsulë atrodo kaip 

hiperechogeninë juostelë skydliaukës periferijoje. Esant 

vietiðkai iðplitusiø formø skydliaukës vëþiui, infiltracijos 

zonose matoma, kad kapsulës vientisumas iðnykæs, kas 

pasireiðkia echosignalo intensyvumo sumaþëjimu. Ðis 

ultragarsinis poþymis vertinamas kaip vietinio iðplitimo 

kriterijus ir piktybiniø ir nepiktybiniø mazgø diferencinis 

poþymis [18, 26]. Mikosch ir Wartner 2001 m. paskelbto 

tyrimo duomenimis, vienas treèdalis skydliaukës 

papiliniø karcinomø, maþesniø nei 1,0 cm skersmens, 

aptinkama pT4 stadijos – iðplitusiø uþ skydliaukës kapsulës 

ribø [27]. Kapsulës vientisumo iðnykimas vertinamas 

kaip nepalankus prognozinis poþymis, liudijantis 

apie vëþinio proceso iðplitimà. Esant vietiðkai iðplitusiø 

formø skydliaukës vëþiui, daþniausiai diagnozuojamos 

ir metastazës kaklo limfmazgiuose (N1) bei tolimosios 

metastazës (M1). 

Piktybiðkai pakitusiame skydliaukës audinyje vystosi 

antriniai poþymiai, daþniausiai pasireiðkiantys mazgo 

apkalkëjimu. Apkalkëjimo zonos vizualizuojamos kaip 

ávairaus skersmens ir formos hiperechogeniniai plotai, 

esantys mazgo centre ir (arba) periferijoje. Hiperechogeniniø 

kalcinatø buvimas hipoechogeniniame mazge bûdingesnis 

dideliø matmenø navikams. Kalcinatai (amorfiniai, 

apvalûs, linijiniai) bûdingi tiek karcinomoms, tiek 

nepiktybiniams mazgams, todël negali bûti piktybiðkumo 

diagnostiniu kriterijumi, iðskyrus psamoninius kalcinatus, 

kurie laikomi patognominiais poþymiais, esant 


papiliniam vëþiui ir nedideliam procentui medulinio 

vëþio atvejø [27, 28]. Medulinio vëþio atvejais neretai 

randami stambûs kalcinatai [27, 28]. Dideli, ðiurkðèios 

struktûros kalcinatai, lokalizuoti mazgo kraðte, bûdingi 

visø tipø mazgams ir daþniausiai rodo anksèiau buvus 

kraujosruvø ar degeneraciniø pokyèiø. Mikrokalcinatai, 

kaip savarankiðkas ultragarsinis naviko piktybiðkumo 

poþymis, laikomas diagnostiðkai tiksliausiu (76 %), jo 

specifiðkumas siekia 93 %, teigiama prognozinë vertë 

– 70 %, taèiau jautrumas yra nedidelis (36 %) [29]. Nors 

ultrasonografiðkai piktybiniuose skydliaukës mazguose 

aptinkamø mikrokalcinatø specifiðkumas yra santykinai 

aukðtas, ðis ultragarsinis poþymis taip pat nëra pakankamas 

piktybiðkumo rodiklis [30]. Didesnio daþnio ultragarsiniø 

davikliø pritaikymas klinikinëje praktikoje pagerina 

ultrasonografijos diferencines galimybes. Amodio 

ir bendraautoriø duomenimis, mikrokalcinatø ir mazgo 

kontûro ultrasonografinio ávertinimo, panaudojant 7,5 

MHz daþnio daviklá, diagnostinis tikslumas siekia 86 %, 

o panaudojant 13 MHz daþnio daviklá – 90,5 % [30]. 

Prie vëlyvø skydliaukës vëþio ultragarsiniø poþymiø 

priskiriama mazgo cistinë degeneracija. Ðiais atvejais 

hipoechogeninio navikinio mazgo viduje matomos 

anechogeninës zonos. Ðis poþymis bûdingesnis multinoduliniam 

skydliaukës vëþiui [24, 26]. Taèiau cistinë 

mazgo degeneracija bûdinga ir nepiktybiniams skydliaukës 

mazgams [20, 22, 24]. 

Ultrasonografiðkai greta solitariniø formø piktybiniø 

skydliaukës mazgø aptinkama ir daugybiniø skydliaukës 

vëþio mazgø. Multinodulinës formos skydliaukës vëþys 

aptinkamas 31,2 % atvejø [26]. 

Tollin ir bendraautoriai 2000 m. paskelbtuose retrospektyvinës 

studijos rezultatuose nurodo, jog solitariniø 

skydliaukës mazgø malignizacijos rizika yra 5 %, t. y. 

maþdaug tokia pati, kaip ir multinodulinio gûþio [31]. 

Navikui plintant á magistralines kaklo kraujagysles, 

tarp iðorinës miego arterijos ir vidinës jungo venos 

vizualizuojamas hipoechogeninis solidinis audinys. 

Ultrasonografijos uþdavinys – tiksliai ávertini naviko iðplitimo 

poþymius á aplinkinius organus, kraujagysles ir 

metastazavimo á kaklo limfmazgius lokalizacijà, nes tai 

nulemia operacinio gydymo galimybes [32]. Vienas ið 

informatyviausiø tyrimo metodø, suteikianèiø informacijos 

apie navikinio audinio santyká su kraujagyslëmis, 

yra doplerinë sonografija. 

Naudojant spalviná ir galios doplerá piktybiniø ir nepiktybiniø 

skydliaukës mazgø diferenciacijai, vertinami 

ðie poþymiai: vaskuliariðkumas, naviko kraujagysliø 

pasiskirstymas (nëra, marginalinis, periferinis, centrinis), 

naviko kraujagysliø pobûdis (netaisyklinga struktûra,


nutrûkstamumas). Poþymiai, informatyvûs atliekant 

minëtà diferenciacijà, yra naviko kraujagysliø pasiskirstymas 

spalvinio doplerio vaizduose ir jø pobûdis galios 

doplerio vaizduose. Galios dopleris naviko kraujagysles 

ávertina detaliau nei spalvinis dopleris [33]. Skiriami ðie 

skydliaukës mazgø vaskuliarizacijos tipai: I – mazgai 

be vaskuliarizacijos; II – mazgai tik su ekstranoduline 

vaskuliarizacija; III – mazgai su intra- ir perinoduline 

vaskuliarizacija; IV – mazgai su padidëjusia vaskuliarizacija 

(thyroid inferno). Daugumai (90 %) skydliaukës 

karcinomos atvejø bûdingas III vaskuliarizacijos tipas 

[34]. 

Lyginant skydliaukës mazgø spalvinës sonografijos 

duomenis su branduolinës scintigrafijos duomenimis, 

buvo nustatyta, kad daugumoje „ðaltø“ mazgø atvejø 

buvo rasta periferinë kraujotaka, bet nebuvo uþfiksuota 

kraujotakos mazgo centrinëse dalyse. Didesnëje dalyje 

„karðtø“ mazgø atvejø registruojama ir vidinë mazgo 

kraujotaka [35]. 

Kruopðèiai iðanalizavus echosemiotinius poþymius, 

galima apytiksliai prognozuoti, ar navikas piktybinis, ar 

ne. Ultrasonografinio tyrimo rezultatai yra daug geresni, 

kai greta pilkos skalës realaus laiko ultragarsinio vaizdo 

yra panaudojamas spalvinis, galios ar pulsinis dopleris 

[30]. 

Kaklo limfmazgiø ultragarsinis ir morfologinis ávertinimas 

ypaè svarbus okultinio skydliaukës vëþio atvejais. 

Skydliaukës vëþiui bûdingas invazinis augimas ir ankstyvas 

metastazavimas á kaklo limfmazgius, plauèius ir 

kaulus. Daþnai ligoniai kreipiasi á specialistus jau esant 

metastaziø sritiniuose kaklo limfmazgiuose. Skydliaukës 

mazgø palpacija yra maþiau informatyvi atpaþástant 

1,0–1,5 cm dydþio mazginius skydliaukës pakitimus nei 

ultrasonografija. Tik esant didesniems nei 1,5 cm dydþio 

mazgams, palpacijos ir ultragarsinio tyrimo duomenys 

yra panaðûs [36]. 

Skydliaukës vëþio atskirø histologiniø formø 

ultragarsinës charakteristikos 

Ávairiø autoriø nuomonë dël skydliaukës piktybinio 

mazgo ultragarsiniø poþymiø priklausomybës nuo vëþio 

histologinës formos iðsiskiria [37, 38]. Nediferencijuotø 

formø skydliaukës vëþys ultrasonografiðkai identifikuojamas 

kaip ávairaus skersmens ir netaisyklingos formos, 

neturinèios aiðkiø ribø hipoechogeninës zonos nepakitusiame 

audinyje. Ðios histologinës formos navikams 

bûdingas greitas invazinis augimas, o tai sonografiðkai 

pasireiðkia skydliaukës kapsulës vientisumo iðnykimu 

bei naviko iðplitimu á aplinkinius audinius. Papilinio 

skydliaukës vëþio ultragarsinis poþymis – netaisyklingos 

formos, be aiðkiø ribø hipoechogeninës zonos (mazgai). 

1361 

Daþniausiai papilinis skydliaukës vëþys lokalizuojasi vienoje 

ið ðoniniø skilèiø. Retesniais atvejais paþeidþiama 

sàsmauka ir visa liauka. Tada paþeidþiama skydliaukës 

kapsulë ir matoma ryðki organo deformacija. Tiek papilinio 

skydliaukës vëþio, tiek kitø histologiniø formø 

vëþio atvejais, hipoechogeninio mazgo centre ir (arba) 

periferijoje neretai matomos hiperechogeninës zonos 

– apkalkëjimo poþymiai. Papilinis skydliaukës vëþys 

daþniausiai pasireiðkia solitariniais mazgais, taèiau jam 

bûdingos ir multinodulinës formos, ultrasonografiðkai 

identifikuojamos kaip daugybiniai hipoechogeniniai 

mazgai. Reèiau (23,7 %) papilinio skydliaukës vëþio 

atvejais matomos anechogeninës zonos, turinèios ryðá 

su hipoechogeniniu mazgu, kurias retrospektyviai po 

morfologinio iðtyrimo galima vertinti kaip mazgo cistinæ 

degeneracijà [24]. 10,8 % papilinis vëþys vizualizuojamas 

kaip izoechogeninis mazgas [24]. Bûdingais papilinio 

skydliaukës vëþio poþymiais laikomi lëtas augimas 

ir sàlyginai vëlyvas metastazavimas, o tai sudaro sàlygas 

já anksti diagnozuoti ir laiku pradëti gydyti. 

Tarp piktybiniø epiteliniø skydliaukës navikø tarpinæ 

vietà pagal invaziná augimà uþima folikulinës adenokarcinomos. 

Folikulinës karcinomos mazgø echosemiotiniai 

poþymiai pasiþymi ávairove. Daþniausiai tai hipoechogeniniai 

solidiniai nevienalytës struktûros dariniai. Daþnas 

poþymis – kalcinatai. Folikulinio vëþio mazgams bûdingesnis 

aiðkiø kontûrø nebuvimas. Taèiau neretai ðios 

histologinës formos skydliaukës vëþys ultrasonografiðkai 

vizualizuojamas kaip aiðkiø ribø, taisyklingos formos, 

tolygios struktûros ovalios formos hipoechogeniniai 

mazgai. Apibendrinant galima teigti, kad skydliaukës 

vëþio atskiros histologinës formos neturi specifiniø, tik 

joms bûdingø ultragarsiniø poþymiø. 

IÐVADOS 

Straipsnyje apþvelgiami pagrindiniai echosemiotiniai 

skydliaukës mazgø piktybiðkumo poþymiai. Ultragarsinis 

skydliaukës tyrimas suteikia svarbiø, taèiau nepakankamø 

duomenø, vertinant mazgo prigimtá. Esant ultragarsiniams 

skydliaukës mazgo piktybiðkumo poþymiams, 

bûtina atlikti mazgo plonos adatos aspiracinæ biopsijà. 

Literatûra 

1. Burman KD, ed. Endocrinology and metabolism. Clinics of 

North America. Thyroid cancer II. 1996 March;25:115–41. 

2. Kesminienë A Z, Vilkelienë Z, Rimdeika G J. Thyroid nodularity 

among Chernobyl clean-up workers from Lithuania. Acta medica 

Lituanica 1997; 2:51–54. 

3. Pagrindiniai onkologinës pagalbos rezultatai Lietuvoje 2000 

metais. LOC. Lietuvos vëþio registras, 2001, p 4. 

4. Brown CL. Pathology of the cold nodule. Clin Endocrinal Metab 

1981; 10: 235–245.

1362 

5. Hagag P, Strauss S, Weiss M. Role of ultrasound-guided fine-needle 

aspiration biopsy in evaluation of nonpalpable thyroid nodules. 

Thyroid 1998 ; 8(11):989–95. 

6. Leenhardt L, Hejblum G, Franc B, et al. Indications and limits of 

ultrasound-guided cytology in the management of nonpalpable thyroid 

nodules. J Clin Endocrinol Metab 1999; 84(1):24–8. 

7. Solbiati L, Cioffi V, Ballarati E. Ultrasonography of small parts. 

Radiol Clin North Am 1992; 30: 941–54. 

8. Takashima S, Fukuda H, Nomura N. et all. Thyroid nodules: reevaluation 

with ultrasound. J Clin Ultrasound 1995; 23(3):179–84. 

9. Giovagnoli MR, Pisani T, Drusco A, et al. Fine needle aspiration 

biopsy in the preoperative management of patients with thyroid 

nodules. Anticancer Res 1998; 18(5B):3741–5. 

10. Amedee R G, Dhurandhar N R. Fine-Needle Aspiration Biopsy. 

Laryngoscope 2001;111(9):1551–1557. 

11. Belfiore A, La Rosa GL. Fine-needle aspiration biopsy of the thyroid. 

Endocrinol Metab Clin North Am 2001; 30(2):361–400. 

12. Yokozawa T, Fukata S, Kuma K, et al. Thyroid cancer detected 

by ultrasound-guided fine-needle aspiration biopsy. World J Surg 1996; 

20(7):848–53; discussion 853. 

13. Danese D, Sciacchitano S, Farsetti A, et al. Diagnostic accuracy 

of conventional versus sonography-guided fine-needle aspiration 

biopsy of thyroid nodules. Thyroid 1998; 8(1):15–21. 

14. Hatada T, Okada K, Ishii H, et al. Evaluation of ultrasoundguided 

fine-needle aspiration biopsy for thyroid nodules. Am J Surg 

1998; 175(2):133–136. 

15. Sabel MS, Haque D, Velasco JM, et al. Use of ultrasoundguided 

fine needle aspiration biopsy in the management of thyroid 

disease. Am Surg 1998; 64(8):738–41; discussion 741–2. 

16. Lin JD, Huang BY, Chao TC, et al. Diagnosis of occult thyroid 

carcinoma by thyroid ultrasonography with fine needle aspiration 

cytology. Acta Cytol 1997; 41(6):1751–6. 

17. Yokozawa T, Miyauchi A, Kuma K, et al. Accurate and simple 

method of diagnosing thyroid nodules the modified technique 

of ultrasound-guided fine needle aspiration biopsy. Thyroid 1995 

Apr;5(2):141–5. 

18. Tramalloni J, Leger A, Correas JM ET AL. Imaging of thyroid 

nodules. J Radiol 1999; 80(3):271–7. 

19. Giammanco M, Costantino S, Comparetto S. The role of 

imaging diagnosis in the study of thyroid neoplasms. Minerva Chir 

1997; 52(4):427–32. 

20. Solbiati L, Cioffi V, Ballarati E. Ultrasonography of the neck. 

Radiol Clin North Am. 1992; 30:941–953. 

21. Lin JD, Hsueh C, Chao TC, et all. Thyroid follicular neoplasms 

diagnosed by high-resolution ultrasonography with fine-needle aspiration 

cytology. Acta Cytol. 1997; 41:687–691. 

22. Sutkus A, Kuprionis G, Þukauskienë J. Skydliaukës vëþio diagnostikos 

metodø palyginimas. Medicina 1996; 32(11):120–123. 

23. Garcia C, Daneman A, McHugh K. Sonography in thyroid 

carcinoma in children. Brit. Radiol 1992; 65:977. 

24. Gooding G A. Sonography of the thyroid and parathyroid. 

Radiol Clin North Am 1993; 31: 967. 

25. Propper RA, Skolnick ML, Weinsten BJ, et all. The nonspecificity 

of the thyroid halo sign. J Clin Ultrasound 1980; 8:129–132. 

26. Shimamoto K, Satake H, Sawaki A, et all. Preoperative Staging 

of thyroid papillary carcinoma with ultrasonography. Eur J Radiol 

1998; 29: 4–10. 


27. Mikosch P, Wartner U, Kresnik E, et al. Results of preoperative 

ultrasound guided fine needle aspiration biopsy of solitary thyroid 

nodules as compared with the histology. A retrospective analysis of 

538 patients. Nuklearmedizin 2001 Oct;40(5):148–54. 

28. Takashima S, Fukuda H, Nomura N. et all. Thyroid nodules: reevaluation 

with ultrasound. J Clin Ultrasound 1995;23(3):179–84. 

29. Hegedus L. The Thyroid Nodule. N Engl J Med 2004; 

351:1764–71. 

30. Amodio F, Carbone M, Rossi E. et all. An update of B-mode 

echography in the characterization of nodular thyroid diseases. An 

echographic study comparing 7.5 and 13 MHz probes. Radiol Med 

(Torino) 1999; 98(3):178–82. 

31. Tollin SR, Mery GM, Jelveh N. et all. The use of fine-needle 

aspiration biopsy under ultrasound guidance to assess the risk of 

malignancy in patients with a multinodular goiter. Thyroid 2000; 

10(3):235–41. 

32. Takashima S, Fukuda H, Kobayashi T. Thyroid nodules: clinical 

effect of ultrasound-guided fine-needle aspiration biopsy. J Clin 

Ultrasound 1994; 22(9):535–42 . 

33. Naruo K, Miyamoto Y, Tada S. Diagnosis of thyroid nodules 

by Doppler ultrasonography: a comparison between color Doppler 

and power Doppler ultrasonography. Nippon Igaku Hoshasen Gakkai 

Zasshi 1999; 59(1):3–11. 

34. Messina G, Viceconti N, Trinti B. Echotomography and color-Doppler 

in the diagnosis of thyroid carcinoma. Ann Ital Med Int 

1996; 11(4):263–7. 

35. Clark KJ, Cronan JJ, Scola FH. Color Doppler sonography: 

anatomic and physiologic assessment of the thyroid. J Clin Ultrasound 

1995; 23(4):215–23. 

36. Schneider AB, Bekerman C, Leland J, et all. Thyroid Nodules 

in the Follow-Up of Irradiated Individuals: Comparison of Thyroid 

Ultrasound with Scanning and Palpation. J Clin Endocr Metab 1997; 

82 (12): 4020–4027. 

37. Bruneton JN, Drouillard J, Caramella E, et all. Ultrasonography 

inthyroid tumors. 400 cases. 4th Europ Congr Ultrasonics 1981; 

5:353. 

38. Hirning T, et all. Quantification and classification of echographic 

findings in the thyroid gland by computer sed B-mode texture 

analysis. Europ j Radiol 1989; 9:244. 

ULTRASOUND DIAGNOSTICS OF THYROID CANCER 

E. Miðeikytë-Kaubrienë, A. Ulys, M. Trakymas 

Summary 

Key words: thyroid cancer, thyroid nodule, thyroid ultrasound, 

fine needle aspiration. 

This article presents an approach to the ultrasound evaluation of 

thyroid nodules that is used in our practice. The goal of the pattern 

ultrasound approach to the evaluation of both palpable and impalpable 

thyroid nodules is to understand and recognize the typical 

appearances of some of the common benign and malignant thyroid 

nodules and to separate those nodules that usually require fine needle 

aspiration (FNA). 

Correspondence to: emkaubriene@yahoo.com 

Gauta 2007-10-08


ANTSVORIS, NUTUKIMAS, FIZINIS AKTYVUMAS IR 

VËÞIO RIZIKA 

G. SMAILYTË, B. ALEKNAVIÈIENË 

Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Vëþio kontrolës ir profilaktikos centras 

Raktaþodþiai: antsvoris, nutukimas, fizinis aktyvumas, 

vëþio rizika. 

Santrauka 

Straipsnyje apþvelgta nutukimo, maþo fizinio 

aktyvumo átaka kai kuriø lokalizacijø piktybiniø 

navikø rizikai remiantis epidemiologiniø tyrimø 

duomenimis. Turintys antsvorio ir nutukæ asmenys 

turi didesnæ stemplës, gaubtinës þarnos, krûties 

(menopauzëje), endometriumo ir inkstø vëþio 

rizikà. Su nutukimu galimai susijæs kepenø, tulþies 

pûslës, kasos, prostatos vëþys ir hematopoetiniai 

navikai, o duomenys apie nutukimo átakà kitø 

lokalizacijø vëþiui yra prieðtaringi. Ðiuo metu 

turimi tyrimø duomenys rodo, kad fizinis aktyvumas 

maþina rizikà susirgti gaubtinës þarnos ir 

krûties vëþiu, taip pat gali maþinti endometriumo, 

prostatos ir plauèiø vëþio rizikà. 

ÁVADAS 

Pasaulyje daugëja nutukusiø vaikø, paaugliø ir suaugusiø 

þmoniø [1]. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) 

nutukimà priskiria didþiausioms visuomenës sveikatos 

grësmëms, nes nutukimas turi átakos daugeliui lëtiniø 

ligø (ðirdies ir kraujagysliø sistemos ligos, infarktas ir 

cukraligë, skeleto ir raumenø sistemos paþeidimai) [2]. 

Tarptautiniame vëþio tyrimo centre (TVTC) apibendrinus 

daugelio moksliniø tyrimø duomenis nustatyta, kad 

padidëjusi kûno masë susijusi ir su vëþio rizika [3]. 

Manoma, kad didelë dalis piktybiniø navikø populiacijoje 

yra sàlygojama mitybos ir 30-40 proc. vëþio 

gali bûti iðvengta tinkamai maitinantis, palaikant tinkamà 

kûno svorá ir fiziná aktyvumà [4]. Mitybos átaka tam 

tikrø lokalizacijø vëþio rizikai yra skirtinga. 

Darbo tikslas – apþvelgti nutukimo ir maþo fizinio 

aktyvumo átakà kai kuriø lokalizacijø piktybiniø navikø 

rizikai. 

Antsvoris ir nutukimas: apibrëþimas ir paplitimas 

PSO nutukimà apibrëþia kaip „nenormalø ar perdëtà 

riebalø susikaupimà riebaliniame audinyje, kai 

tai sukelia sveikatos pablogëjimà“ [5]. Ðiuo metu kaip 

Adresas susiraðinëti: Giedrë Smailytë, el. p.: giedre.smailyte@loc.lt 

1363 

antsvoris apibrëþiamas kûno masës indeksas (KMI), 

didesnis nei 25 kg/m 2 , o nutukimas prasideda nuo KMI 

30 kg/m 2 ir daugiau. 

Gyvenimo bûdo pokyèiai, susijæ su maþu fiziniu 

aktyvumu, riebaus ir kaloringo maisto vartojimu, turi 

átakos antsvorio augimui pasaulyje, ypaè ekonomiðkai 

iðsivysèiusiose ðalyse. Pasaulyje ðiuo metu per milijardas 

þmoniø turi antsvorá, apie 300 mln. ið jø yra nutukæ 

[5]. Nutukimas JAV jau yra pasiekæs epidemijos mastà: 

62 proc. amerikieèiø turi antsvorio arba yra nutukæ [6], 

o 1 ið 50 KMI yra didesnis nei 40 kg/m 2 [7]. 

Lietuvoje 1997 m. atlikus KMI ir nutukimo paplitimo 

tyrimà nustatyta, kad 18,3 proc. lietuviø moterø ir 11,4 

proc. vyrø yra nutukæ [8]. 2002 m. nutukimo paplitimas 

tarp Lietuvos 20–64 m. gyventojø buvo 16 proc., antsvorio 

– 49,1 proc. Palyginus su 1994 m. duomenimis, 

nutukimo ir antsvorio paplitimas tarp vyrø padidëjo, o 

antsvorio paplitimas tarp moterø sumaþëjo [9]. 

Maþas fizinis aktyvumas yra þinomas ðirdies ligø ir 

nutukimo rizikos veiksnys. Fizinio suaugusiøjø aktyvumo 

tyrimas parodë, kad Lietuvoje vienas ið penkiø 

dirba fiziðkai neaktyvø darbà, o 60 proc. lietuviø taip 

pat neaktyvûs ir laisvalaikio metu [10]. 

Antsvoris ir vëþio rizika: epidemiologiniø tyrimø 

duomenys 

Vëþys iðsivysèiusiose ðalyse, tarp jø Europoje ir 

Lietuvoje, yra rimta visuomenës sveikatos problema. 

Piktybiniai navikai uþima antrà vietà tarp visø mirèiø 

prieþasèiø. 2004 m. visoje Europoje uþregistruota apie 

2,9 mln. naujø piktybiniø navikø (2006 m. prognozuota 

3,2 mln.) ir 1,7 mln. mirèiø nuo ðiø ligø. Europos 

Sàjungos (ES) ðalyse 2004 m. diagnozuota per 2 mln. 

(2,1 mln.) naujø ligø ir per 1 mln. mirèiø (1,2 mln.) 

[11]. Lietuvoje sergamumo ir mirtingumo dël piktybiniø 

navikø struktûra panaði kaip ir kitose Europos 

ðalyse. Mirtys nuo vëþio Lietuvoje sudaro apie 18 proc. 

visø mirèiø prieþasèiø. Naujø susirgimø piktybiniais 

navikais ir mirèiø nuo jø skaièius Lietuvoje nuolatos 

didëja. 2005 m. buvo nustatyti 16 142 (8250 vyrø ir 

7892 moterø) nauji vëþio atvejai (197 atvejais daugiau 

nei 2004 m.) [12].

1364 


1 pav. Vyrø mirtingumo nuo kai kuriø lokalizacijø vëþio rizika priklausomai nuo kûno masës indekso JAV vëþio prevencijos 

tyrime II nuo 1982 iki 1998 m. [14]. (* p < 0,05). 

2 pav. Moterø mirtingumo nuo kai kuriø lokalizacijø vëþio rizika priklausomai nuo kûno masës indekso JAV vëþio prevencijos 

tyrime II, nuo 1982 iki 1998 m. [14]. (* p < 0,05).


Apskaièiuota, kad ES ðalyse per didelis kûno svoris 

yra atsakingas uþ 5 proc. susirgimø vëþiu (3,5 proc. vyrø 

ir 6,5 proc. moterø) [13]. Didþiausiame prospektyviniame 

tyrime, atliktame JAV, buvo nustatyta, kad apie 20 

proc. moterø ir 14 proc. vyrø, serganèiø vëþiu, mirtys 

gali bûti siejamos su padidëjusiu kûno masës indeksu 

[14]. 1 ir 2 pav. pateikiama mirtingumo nuo kai kuriø 

lokalizacijø vëþio rizika priklausomai nuo KMI ðiame 

Vëþio prevencijos tyrime II, kuriame dalyvavo per 900 

tûkst. þmoniø [14]. 

TVTC apþvalgoje paþymima, kad turintys antsvorio 

ir nutukæ asmenys turi didesnæ kai kuriø navikø, tokiø 

kaip stemplës adenokarcinoma, gaubtinës þarnos, 

krûties (menopauzëje), endometriumo vëþys ir inkstø 

renoceliulinë karcinoma, rizikà [3]. Epidemiologiniø 

tyrimø duomenys rodo, kad su nutukimu susijæ kepenø, 

tulþies pûslës ir kasos piktybiniai navikai, taip pat 

nutukimas gali didinti hematopoetiniø navikø ir agresyvaus 

prostatos vëþio rizikà [15]. Ryðio tarp plauèiø 

vëþio ir nutukimo nenustatyta, o duomenys apie átakà 

kitø lokalizacijø vëþiui yra prieðtaringi [15]. 

Krûties vëþys. Svorio padidëjimas susijæs su krûties 

vëþio rizika ir ðis ryðys priklauso nuo menopauzës 

laikotarpio [3, 15]. Iki menopauzës antsvoris yra apsauginis 

veiksnys, t. y. antsvorio turinèios moterys iki 

prasidedant menopauzei turi maþesnæ krûties vëþio 

rizikà. Menopauzëje antsvoris susijæs su krûties vëþio 

rizikos padidëjimu. Yra duomenø, kad nutukimas gali 

turëti neigiamà prognozinæ reikðmæ krûties vëþiu serganèioms 

moterims, taèiau ðis ryðys nëra pakankamai 

stiprus. Maþesnis kûno svoris turi apsauginá poveiká, 

3 lentelë. Fizinis aktyvumas ir kai kuriø lokalizacijø vëþio rizika. 

Epidemiologiniø tyrimø duomenys (pagal Friedenreich 

ir kt. [21]). 

1 – visø tyrimø ir tyrimø, kuriuose nustatytas rizikos sumaþëjimas 

skaièius dël didesnio fizinio aktyvumo. 

2 – visø tyrimø, kuriuose nagrinëta dozë-atsakas priklausomybë 

ir tyrimø, kuriuose nustatytas rizikos maþëjimas, didëjant fiziniam 

aktyvumui. 

NP – negalimas pritaikyti dël maþo atvejø skaièiaus. 

NN – nenagrinëta. 

1365 

pvz., Ðvedijoje atliktame tyrime nustatyta, kad tarp dël 

anoreksijos hospitalizuotø iki 40 m. amþiaus moterø yra 

maþesnis sergamumas krûties vëþiu. Sumaþëjimas siekë 

23 proc. ir 76 proc. tarp negimdþiusiø ir gimdþiusiø 

moterø atitinkamai [16]. 

Endometriumo vëþys. Endometriumo vëþio rizika 

yra didesnë moterims, turinèioms antsvorio (KMI > 25 

kg/m 2 ). Ávairiø tyrimø duomenimis, rizikos padidëjimas 

gali siekti nuo 2 iki 5 kartø [3, 15]. Skirtingai nuo krûties 

vëþio, nebuvo nustatyta, kad rizika bûtø susijusi 

su menopauziniu statusu. Nepaisant aiðkios antsvorio 

ir nutukimo sàsajos su endometriumo vëþio rizika, 

duomenys apie prognozinæ ðio veiksnio reikðmæ yra 

prieðtaringi [14]. 

Storosios þarnos vëþys. TVTC ávertinimu, storosios 

þarnos vëþio rizika susijusi su kûno masës padidëjimu, 

o reliatyvi rizika gali siekti 1,2–2,0 kartus [3]. Manoma, 

kad nutukimas gali turëti átakos ankstyvose piktybinio 

naviko formavimosi stadijose, nes pastebëta, kad KMI 

turi átakos polipø daþniui ir recidyvams, kurie yra laikomi 

storosios þarnos vëþio pirmtakais [17]. Nustatyta 

ryðki padidëjusio KMI átaka vyrø storosios þarnos vëþio 

rizikai, taèiau moterims antsvorio átaka nëra labai aiðki. 

Skirtumø prieþastys tarp lyèiø nëra aiðkios, taèiau jie 

turbût susijæ su estrogenø poveikiu [18]. 

Inkstø vëþys. Epidemiologiniø tyrimø rezultatai 

rodo, kad su padidëjusiu KMI yra susijusi inkstø vëþio 

rizika, ypaè tarp moterø. JAV atliktame prospektyviniame 

tyrime buvo nustatyta dozë-atsakas priklausomybë 

– didëjant KMI, didëjo ir inkstø vëþio rizika [14]. Taip 

pat nustatyta, kad nutukæ pacientai turi geresnæ iðgyvenimo 

iki atkryèio ir bendrà iðgyvenimo prognozæ, 

taèiau tai dar turi bûti patvirtinta kitø tyrimø duomenimis 

[19]. 

Stemplës vëþys. Pastaruoju metu iðsivysèiusiose ðalyse 

didëja sergamumas stemplës adenokarcinoma. Tik 

nedaugelyje tyrimø analizuota KMI átaka stemplës vëþio 

rizikai, taèiau juose buvo nustatyta stemplës vëþio rizikos 

padidëjimas 2–3 kartus [15]. Didþiausiame ið iki 

ðiol atliktø tyrimø buvo nustatyta tiesinë priklausomybë 

tarp mirtingumo rizikos ir KMI [14]. 

Prostatos vëþys. TVTC apþvalgoje paþymima, kad 

ávertinus daugelio tyrimø duomenis ryðio tarp prostatos 

vëþio ir nutukimo nustatyti nepavyko – turimi tyrimø 

rezultatai yra arba prieðtaringi arba nerodo ryðio su 

KMI [3]. Taèiau matyti, kad nutukimas gali turëti átakos 

naviko progresavimui ir agresyvaus prostatos vëþio 

rizikai [14]. 

Tulþies pûslës vëþys. Duomenø apie antsvorio ir 

nutukimo rizikà yra nedaug. TVTC darbo grupë duo-

1366 

menis ávertino kaip nepakankamus [3], taèiau kitoje 

apþvalgoje teigiama, kad nutukæ asmenys turi du kartus 

didesnæ tulþies pûslës vëþio rizikà, palyginti su nenutukusiais 

[15]. JAV atliktame tyrime nustatyta, kad svorio 

padidëjimas susijæs su didesne mirtingumo nuo tulþies 

pûslës vëþio rizika [14]. 

Kitø lokalizacijø vëþys. Pavieniuose tyrimuose taip 

pat buvo nustatytos nutukimo sàsajos su kai kuriø piktybiniø 

navikø rizika, ið kuriø paminëtini kasos, kiauðidþiø, 

gimdos kaklelio bei hematopoetinës sistemos 

navikai. Taèiau ðiuo metu turimi duomenys neleidþia 

daryti patikimø iðvadø. 

Fizinis aktyvumas ir vëþio rizika: epidemiologiniø 

tyrimø duomenys 

Kûno masë susijusi su energijos balansu, kuris 

savo ruoþtu priklauso nuo gaunamos ir suvartojamos 

energijos. Fizinis aktyvumas gali bûti vertinamas kaip 

energijos sunaudojimo matavimas, todël fizinio aktyvumo 

átaka vëþio rizikai daugeliu atvejø siejasi su 

KMI padidëjimu ar sumaþëjimu. Ðiuo metu nustatyta, 

kad fizinis aktyvumas susijæs su sumaþëjusia gaubtinës 

þarnos ir krûties vëþio rizika, taip pat gali átakoti prostatos, 

plauèiø ir endometriumo vëþio rizikai [20,21]. 

Apibendrinti beveik 170 epidemiologiniø tyrimø duomenys 

pateikiami 1 lentelëje. 

Storosios þarnos vëþys. Stipriausia fizinio aktyvumo 

átaka nustatyta gaubtinës þarnos vëþiui [21]. Ávairiø 

epidemiologiniø tyrimø duomenimis, gaubtinës þarnos 

vëþio rizika sumaþëja 30-40 proc. tarp fiziðkai aktyviø 

þmoniø, palyginti su neaktyviais, taip pat nustatytas ryðys 

tarp fizinio krûvio intensyvumo ir rizikos maþëjimo. 

Tyrimai taip pat parodë, kad tiesiosios þarnos vëþio 

rizika nepriklauso nuo fizinio aktyvumo [20]. 

Krûties vëþys. Krûties vëþio rizikos priklausomybë 

nuo fizinio aktyvumo ne tokia stipri kaip gaubtinës 

þarnos, taèiau ji laikoma átikinama [21]. Fiziðkai aktyviø 

moterø krûties vëþio rizika yra maþesnë, palyginti su 

neaktyviomis 20–30 proc. [20]. Rizikos sumaþëjimas 

tarp fiziðkai aktyviø moterø nustatytas 32 ið 44 iki ðiol 

atliktø tyrimø, taip pat pastebëta dozë-atsakas priklausomybë 

tyrimuose, kur toks ryðys buvo analizuotas. 

Prostatos vëþys. Dël fizinio aktyvumo átakos prostatos 

vëþiui duomenys yra prieðtaringi, epidemiologiniø 

tyrimø duomenys leidþia daryti iðvadà, kad ði ryðys yra 

galimas [20, 21]. Ið 30 epidemiologiniø tyrimø 15 buvo 

nustatytas rizikos sumaþëjimas, siekiantis 10–30 proc. 

tarp fiziðkai aktyviø vyrø, o keturiuose buvo nustatytas 

rizikos padidëjimas. 

Plauèiø vëþys. Tik pavieniai tyrimai nagrinëjo fizinio 


aktyvumo átakà plauèiø vëþio rizikai. Galbût fiziðkai 

aktyvûs asmenys turi maþesnæ plauèiø vëþio rizikà, 

taèiau dël rûkymo paplitimo tiksliai ávertinti fizinio 

aktyvumo svarbà yra gana sudëtinga [20]. Fizinio aktyvumo 

átaka nagrinëta 11 epidemiologiniø tyrimø, 8 

ið jø buvo nustatytas vëþio rizikos sumaþëjimas 30–40 

proc., todël ðio vëþio rizika apibrëþiama kaip galbût 

susijusi su fiziniu aktyvumu. 

Kitø lokalizacijø vëþys. Duomenø apie fizinio aktyvumo 

átakà, maþinant kitø lokalizacijø vëþio rizikà, yra 

maþai. Nagrinëta fizinio aktyvumo reikðmë, maþinant 

sëklidþiø, kiauðidþiø, inkstø, kasos, skydliaukës vëþio ir 

melanomos rizikà [21]. Ðie tyrimai pateikia tik preliminarius 

duomenis apie galimà fizinio aktyvumo reikðmæ 

ir, tik sukaupus daugiau tyrimø duomenø, galima bus 

daryti apibendrinimus. 

Antsvoris, nutukimas ir fizinis aktyvumas: profilaktikos 

perspektyvos 

Ðiuo metu sukaupta pakankamai moksliniø tyrimø 

duomenø, rodanèiø neabejotinà nutukimo átakà kai 

kuriø lokalizacijø vëþio rizikai, taip pat yra duomenø, 

árodanèiø, kad fizinis aktyvumas turi átakos kai kuriø 

lokalizacijø vëþio rizikos maþinimui. Ðie epidemiologiniø 

tyrimø duomenys atveria plaèias perspektyvas 

pirminei piktybiniø navikø profilaktikai. Ypaè svarbu, 

kad minëtos profilaktikos priemonës (antsvorio ir 

nutukimo paplitimo maþinimas ir fizinio aktyvumo 

didinimas) bûtø profilaktikos priemonëmis ir kitoms 

lëtinëms neinfekcinëms ligoms. Subalansuota mityba 

ir pakankamas fizinis aktyvumas gali padëti sumaþinti 

sergamumà vëþiu ir kitomis lëtinëmis ligomis. 

Fizinio aktyvumo vaidmuo, gerinant ir stiprinant 

þmogaus sveikatai, maþinant rizikà susirgti lëtinëmis 

neinfekcinëmis ligomis, yra labai svarbus. Nebejotinai 

árodyta, kad fizinis aktyvumas turi teigiamà poveiká ne 

tik vëþio, bet ir kitø lëtiniø ligø, tokiø kaip ðirdies ir 

kraujagysliø ligos, cukraligë, hipertenzija, nutukimas, 

depresija ir osteoporozë profilaktikai [22]. Kadangi nustatyta 

tiesinë priklausomybë tarp fizinio aktyvumo ir 

sveikatos, fizinio aktyvumo didinimas turëtø pagerinti 

ir bendrà sveikatos bûklæ. 

IÐVADOS 

1. Turintys antsvorio ir nutukæ asmenys turi didesnæ 

stemplës adenokarcinomos, gaubtinës þarnos, 

krûties (menopauzëje), endometriumo vëþio ir inkstø 

renoceliulinës karcinomos rizikà. Epidemiologiniø 

tyrimø duomenys rodo, kad su nutukimu galbût susijæ 

kepenø, tulþies pûslës ir kasos piktybiniai navikai,


taip pat nutukimas gali didinti hematopoetiniø navikø 

ir agresyvaus prostatos vëþio rizikà, o duomenys apie 

átakà kitø lokalizacijø vëþiui yra prieðtaringi. 

2. Ðiuo metu turimi tyrimø duomenys rodo, kad 

fizinis aktyvumas maþina rizikà susirgti gaubtinës þarnos 

ir krûties vëþiu, taip pat gali maþinti endometriumo, 

prostatos ir plauèiø vëþio rizikà. 

3. Tinkamo kûno svorio palaikymas ir pakankamas 

fizinis aktyvumas gali padëti sumaþinti sergamumà 

vëþiu ir kitomis lëtinëmis ligomis. 

Literatûra 

1. World Health Organization. Obesity: Preventing and Managing 

the Global Epidemic. Report of a WHO Consultation. Geneva, 

WHO, 1998. 

2. Must A, Spadano J, Coakley EH, Field AE, Colditz G, Dietz 

WH. The disease burden associated with overweight and obesity. 

JAMA. 1999; 282: 1523–1529. 

3. International Agency for Research on Cancer: Weight control 

and Physical Activity. Lyon, IARC, 2002. 

4. Food, nutrition and the prevention of cancer: a global 

perspective. WCRF/AICR, 1997. 

5. Obesity: preventing and managing the global epidemic. 

Report of a WHO Consultation. Geneva, WHO, 2000. 

6. Vastag B. Obesity Is Now on Everyone‘s Plate. JAMA 2004; 

291: 1186–1188 

7. Sturm R. Increases in clinically severe obesity in the United 

States, 1986–2000. Arch Intern Med. 2003; 163: 2146–2148. 

8. Pomerleau J, Pudule I, Grinberga D, Kadziauskiene K, 

Abaravicius A, Bartkeviciute R, Vaask S, Robertson A, McKee M. 

Patterns of body weight in the Baltic Republics. Public Health Nutr. 

2000; 3: 3–10. 

9. V. Grabauskas, J. Petkevièienë, J. Klumbienë, V. 

Vaisvalavièius. Antsvorio ir nutukimo daþnio priklausomybë nuo 

socialiniø bei gyvensenos veiksniø (Lietuvos suaugusiø þmoniø 

gyvensenos tyrimas). Medicina, 2003; 39: 1223–1230. 

10. Pomerleau J, McKee M, Robertson A, Vaasc S, Kadziauskiene 

K, Abaravicius A, Bartkeviciute R, Pudule I, Grinberga 

D. Physical inactivity in the Baltic countries. Prev Med. 2000; 31: 

665–672. 

11. Boyle P, Ferlay J. Cancer incidence and mortality in Europe, 

2004. Ann Oncol. 2005; 16: 481–488. 

12. Pagrindiniai onkologinës pagalbos rezultatai Lietuvoje. 

2005 metai. VU Onkologijos institutas, 2006. 

13. Bergstrom A, Pisani P, Tenet V, Wolk A, Adami HO. Overweight 

as an avoidable cause of cancer in Europe. Int J Cancer. 2001; 

91: 421–430. 

1367 

14. Calle EE, Rodriguez C, Walker-Thurmond K, Thun MJ: 

Overweight, obesity, and mortality from cancer in a prospectively 

studied cohort of U. S. adults. N Engl J Med 2003; 348: 1625–1638. 

15. Calle EE, Kaaks R. Overweight, obesity and cancer: epidemiological 

evidence and proposed mechanisms. Nat Rev Cancer. 

2004; 4: 579–591. 

16. Michels KB, Ekbom A. Caloric restriction and incidence of 

breast cancer. JAMA. 2004; 291: 1226–1230. 

17. Davidow AL, Neugut AI, Jacobson JS, Ahsan H, Garbowski 

GC, Forde KA, Treat MR, Waye JD Recurrent adenomatous polyps 

and body mass index. Cancer Epidemiol Biomarkers Prev. 1996; 5: 

313–315. 

18. Slattery ML, Ballard-Barbash R, Edwards S, Caan BJ, Potter 

JD. Body mass index and colon cancer: an evaluation of the modifying 

effects of estrogen (United States).Cancer Causes Control. 2003; 14: 

75–84. 

19. Schips L, Lipsky K, Zigeuner R, Gidaro S, Salfellner M, Rehak 

P, Pummer K, Hubmer G. Does overweight impact on the prognosis 

of patients with renal cell carcinoma? A single center experience of 

683 patients. J Surg Oncol. 2004; 88: 57–61. 

20. Lee IM. Physical activity and cancer prevention--data from 

epidemiologic studies. Med Sci Sports Exerc. 2003; 35: 1823–1827. 

21. Friedenreich CM, Orenstein MR. Physical activity and 

cancer prevention: etiologic evidence and biological mechanisms. J 

Nutr. 2002; 132 (11 Suppl): 3456S–3464S. 

22. Warburton DE, Nicol CW, Bredin SS. Health benefits of 

physical activity: the evidence. CMAJ. 2006; 174: 801–809. 

OVERWEIGHT, OBESITY, PHYSICAL ACTIVITY AND 

CANCER RISK 

G. Smailytë, B. Aleknavièienë 

Summary 

In the paper reviewed existing evidence from epidemiological 

studies on overweight, obesity and reduced physical activity as risk 

factors for several cancer types. Compelling evidence suggests that 

excess body weight is a risk factor for several cancer types including 

cancer of the esophagus, colon, breast (postmenopausal), endometrium 

and kidney, as well as possibly for cancers of the pancreas, gall bladder, 

liver, prostate and hematopoietic malignancies. Data on cancers 

of other sites are insufficient. The evidence for decreased risk with 

increased physical activity is convincing for breast and colon cancers, 

possible for endometrial, prostate and lung cancers. 

Correspondence to: giedre.smailyte@loc.lt 

Gauta 2007-10-15

1368 

Raktaþodþiai: bendroji ir eksperimentinë patologija, 

patologø mokykla, organizuota kova su vëþiu, kovos su 

navikais komitetas, serganèiø navikais asmenø tyrimo ir 

gydymo ástaiga. 

Santrauka 

Kazimieras Pelèaras (Kazimierz Pelczar) – Stepono 

Batoro universiteto profesorius ir Serganèiø 

vëþiu asmenø tyrimo ir gydymo ástaigos Vilniuje 

vadovas – gimë Truskavece 1894 m. gydytojo 

balneologo ðeimoje. 1925 m. jis baigë Krokuvos 

Jogailos universiteto Collegium Medicum, kur 

iki 1930 m. dirbo asistentu Bendrosios ir eksperimentinës 

patologijos katedroje. 1929 m. Jogailos 

universitete (Krokuva) apgynë habilitaciná darbà. 

1930 m. K. Pelèaras buvo pakviestas á Vilniaus 

Stepono Batoro universiteto Medicinos fakultetà 

vadovauti Bendrosios patologijos katedrai. 

1937–1938 m. buvo Medicinos fakulteto dekanu. 

Suaktyvëjo prof. K. Pelèaro vadovaujamos 


PROFESORIUS KAZIMIERAS PELÈARAS 

Profesorius K. Pelèaras (1894-1942) (dail. Tymonas 

Niesiolovskis). 

K. ROTKEVIÈ 


Bendrosios ir eksperimentinës katedros veikla. 

1931 m. prof. K. Pelèaras kartu su kitais Stepono 

Batoro universiteto profesoriais atnaujino Vilniaus 

komiteto kovos su vëþiu veiklà ir ákûrë serganèiø 

navikais asmenø tyrimo ir gydymo ástaigà, kuriai 

pats ir vadovavo. 1943 m. rugsëjo 17 d. naktá prof. 

K. Pelèarà, kaip vienà ið ðimto ákaitø uþ gestapo 

agento nuþudymà, gestapas areðtavo ir suðaudë 

Paneriuose. 

ÁVADAS 

Raupsai buvo Dievo rykðtë Kristaus laikais, dþiova, 

raupai, maras – viduramþiais, o vëþys – mûsø laikais. 

Nors navikai þinomi buvo jau Egipte 1500 m. pr. 

m. e., apie juos pasisakë medicinos tëvas Hipokratas 

(460–377 m. pr. m. e.), o pirmàjà Ðv. Lozoriaus ligoninæ, 

skirtà vëþiu sergantiems þmonëms, XVI a. Varðuvoje ákûrë 

pirmas Vilniaus universiteto rektorius Petras Skarga. 

Onkologija, kaip mokslas, pradëjo formuotis praeito 

ðimtmeèio pradþioje. XIX a. pabaigoje ir XX a. amþiaus 

pradþioje ávairiø ðaliø (Prancûzijos, Vokietijos, Ispanijos, 

Lenkijos) pateikiami medicininës statistikos duomenys 

apie sergamumà ir mirtingumà nuo vëþio árodë, kad vis 

daugiau þmoniø serga vëþiu. Tuomet ir prasidëjo onkologijos 

mokslo formavimas ir organizuota kova su vëþiu. 

Organizuotos kovos su vëþiu pradininku Vilniuje 

laikomas áþymus Stepono Batoro universiteto profesorius 

Kazimieras Pelèaras. 

Darbo tikslas: 

1. Supaþindinti platesnæ medicininës visuomenës dalá 

su vieno ið pirmøjø onkologø Europoje asmenybe. 

2. Papildyti duomenis apie onkologijos raidà Lietuvoje. 

3. Áamþinti prof. K.Pelèaro vardà Lietuvoje. 

TYRIMO MEDÞIAGA IR METODAI 

1. Straipsniai enciklopedinio tipo leidiniuose. 

2. Vilniaus universiteto Onkologijos instituto (LOC) 

raðytiniai darbai. 

3. Vilniaus universiteto mokslo darbuotojø straipsniai 

apie patologinës fiziologijos katedros raidà. 

4. Straipsniai moksliniuose þurnaluose. 

5. Prisiminimai þmoniø, paþinojusiø prof. K.Pelèarà. 

Adresas susiraðinëti: Kristina Rotkeviè, el. p.: rotkevickristina@yahoo.com


Profesorius Kazimieras Pelèaras – Krokuvos Jogailos 

universiteto Medicinos fakulteto 1925 m. laidos auklëtinis, 

Vilniaus Stepono Batoro universiteto profesorius, 

Medicinos fakulteto dekanas, Bendrosios ir eksperimentinës 

patologijos katedros vedëjas, talentingas mokslininkas, 

gerai þinomas mokslo pasauliui, nenuvargstantis 

tyrinëtojas ir eksperimentatorius, keliolikos kartø medicinai 

atsidavusio jaunimo auklëtojas, vienas ið pirmøjø 

áþymiø onkologø Europoje, daug nusipelnæs Lietuvos onkologijos 

mokslui ir praktikai, labai aktyvus ávairiø srièiø 

sveikatos apsaugos iniciatorius ir organizatorius, tikrojo 

paðaukimo gydytojas, apie kurá pacientai kalbëjo su pagarba 

ir dëkingumu. Vienas ið profesoriaus K. Pelèaro 

biografø Konradas Gorskis, Stepono Batoro universiteto 

profesorius, po karo Torunës M. Koperniko universiteto 

profesorius, Filologijos katedros ákûrëjas, raðë, kad apie 

profesoriø K. Pelèarà reikia kalbëti paèiais geriausiais 

ið galimø þodþiais, nes jis buvo visapusiðkai iðprusæs 

þmogus, ið jo sklido inteligencija, erudicija, buvo labai 

apsiskaitæs, turëjo artistiniø gabumø, nuostabiai pieðë, 

puikiai grieþë smuiku. Jis buvo iðmintingas, gyvybingas, 

judrus visuomenininkas, taèiau viso pirma nepaprastai 

geras, kilnus, teisingas, neeiliniø etiniø savybiø ir labai 

gilios moralës ásitikinimø humanistas. Tiek kasdieniame 

darbe, tiek uþ jo ribø labai kultûringas, malonus. Visa 

profesoriaus asmenybë buvo lyg pripildyta savosios 

misijos þemëje pajauta. 

Prof. Kazimieras Pelèaras gimë 1894 m. rugpjûèio 2 

d. Truskavece (Lvovo apskrityje) dr. Zenono ir Marijos 

ið Krasnodembskiø þinomoje lenkø inteligentø ðeimoje, 

daþnai minimoje enciklopedijose, nuo seno susijusioje 

su Krokuva. Þmona Janina ið Mosorø, þinomo gydytojo, 

Jogailos universiteto profesoriaus ir rektoriaus, Krokuvos 

miesto prezidento Jozefo Ditlio artima giminaitë. 

Pelèarai turëjo keturis vaikus – du sûnus: Zenonà 

ir Voicechà ir dvi dukras: Zofijà ir Marijà. Voicechas ir 

Marija bei kiti ðeimos nariai paskutiniu laiku keletà kartø 

lankësi Vilniuje. 

Profesoriaus tëvas dr. Zenonas Pelèaras – Truskaveco 

sanatorijos savininkas, garsus Drohobyèo gydytojas balneologas, 

keliolikos publikacijø apie sanatoriná kurortiná 

gydymà ir Truskaveco istorijà autorius: „Truskavecas 

– gydomoji ástaiga“, „Sanatorijø þinynas“, „1827–1927 

ðimtas metø Truskavecui“. Jis stropiai tyrë ligonius, taikliai 

gydë, iðmanë gydomàsias Truskaveco savybes. 

Tai lëmë, kad pacientai ilgus metus identifikavo 

Truskavecà su dr. Zenono Pelèaro asmeniu. Jam mirus 

1934 m., medicinos spauda raðë: „Tai buvo praktikas, 

siøstas ið Dievo malonës“. 

Profesoriaus dëdë kunigas Jozefas Sebastianas Pel- 

1369 

èaras (1842–1924) – Jogailos universiteto (Krokuva) 

profesorius ir rektorius, vëliau Pðemyslio vyskupas, 2003 

m. geguþës 18 d. popieþiaus Jono Pauliaus II Romoje 

paskelbtas ðventuoju. 

Baigæs su pagyrimu gimnazijà Drohobyèe, K. Pelèaras 

1912 m. ástojo á Jogailos universiteto Medicinos 

fakultetà. Po dvejø metø studijos buvo nutrauktos, nes, 

kilus Pirmajam pasauliniam karui, jis buvo paimtas á 

austrø kariuomenæ. 1915 m. pateko á rusø nelaisvæ. 1920 

m. K. Pelèaras sugráþo á Krokuvà ir tæsë mokslà Jogailos 

universitete. 1924 m. gavo absoliutoriumà (studijø aukðtojoje 

mokykloje baigimas prieð diplomà), o 1925 m. jam 

suteiktas medicinos mokslø daktaro laipsnis. 

Jo nepaprasti gabumai ir mokslo tiriamojo darbo 

pomëgis atkreipë Jogailos universiteto Bendrosios ir eksperimentinës 

patologijos katedros profesoriaus Karolio 

Kleckio dëmesá ir K. Pelèaras buvo priimtas jaunesniuoju 

asistentu, o, gavæs medicinos mokslø daktaro diplomà, 

dirbo katedroje vyresniuoju asistentu. 

Tuo laikotarpiu jo specializacija buvo chemija, hematologija, 

onkologija. 1928 m. Berlyne pas prof. H. Aulerá 

studijavo piktybiniø augliø audiniø transplantacijà ir jø 

auginimà in vitro. 1928 m. Pastero institute Paryþiuje tyrinëjo 

serganèiø piktybiniais navikais asmenø imunitetà. 

Tuo laikotarpiu paskelbë tris mokslinius darbus. Gráþæs 

á Krokuvà, dirbo darbà, susijusá su imunologija, ir 1929 

m. paskelbë habilitaciná darbà „Imuniteto piktybiniø 

augliø atveju serologiniai tyrinëjimai“. Per habilitaciná 

procesà nutarta atleisti dr. K. Pelèarà nuo habilitacinio 

praneðimo, ir 1929 m. liepos 2 d. jam suteikta bendrosios 

ir eksperimentinës patologijos veniam legendi (teisë 

dëstyti aukðtojoje mokykloje). 

Prieð pat veniam legendi suteikimà gavo laiðkà ið 

Vilniaus, kuriame buvo raðyta, kad yra laisva Patologijos 

katedros vedëjo Stepono Batoro universitete vieta, 

rinkimo komisija dirba, konkursas paskelbtas ir kad kaip 

galimo kandidato á ðias pareigas labai daþnai minima dr. 

K. Pelèaro pavardë. Greitu laiku komisijos narys prof. 

Sergiuðas Ðilingas-Sengalevièius papraðë doc. K. Pelèarà 

pristatyti á komisijà savo gyvenimo apraðymà. Komisijos 

protokole, o vëliau ir iðvadose, pateiktose Ministrø 

Tarybos Pirmininkui, pabrëþiama, kad doc. K. Pelèaras 

savo darbuose parodo tà visapusiðkà domëjimàsi, kuris 

yra bûtinas kiekvienam patologui. Paþinimas daugelio 

tyrimo metodø ir, svarbiausia, medicininës chemijos 

iðmanymas yra ta sàlyga, kuri kvalifikacijose á Patologijos 

katedrà iðkelia doc. K. Pelèarà prieð kitus. Visi 

K. Pelèaro darbai yra ádomiai pristatomi, ið jø dvelkia 

didelë erudicija, jie parodo kritiðkà ir tikslø màstymà, 

taèiau turi tà supratingumà, nuovokà, kuris kartu su

1370 

sàþiningumu suteikia mokslo darbams esminæ vertæ. 

1931 m. jis buvo pakviestas á Vilniaus Stepono Batoro 

universitetà ir, gavæs profesoriaus vardà, tapo Medicinos 

fakulteto Bendrosios patologijos katedros vedëju. Su 

dideliu entuziazmu ëmësi darbo. Árenginëjo kabinetus, 

ákûrë bibliotekà, á pirmà vietà iðkëlë augliø tyrimus, 

vienas pirmøjø pradëjo skaityti paskaitas onkologine 

tema, propagavo mintá, kad piktybiniai navikai gali bûti 

pagydomi. Èia buvo atliekami tuberkuliozës, cukraligës, 

reumato ir kitø ligø teoriniai darbai. Daug vilèiø profesorius 

dëjo á savo sukurtà antinavikiniø ypatumø turintá 

vaistà kefalinà, tyrinëjo tada maþai þinomà heparinà. 

Sukûrë apie save itin draugiðkà darbo atmosferà, kurioje 

brendo jauni talentai, ákûrë Vilniaus patologø mokyklà, 

kurios mokiniai vadovavo katedroms arba uþimdavo 

kitas atsakingas pareigas, pvz.: Jeþis Olðevskis profesoriavo 

Toronto universitete, Maskvos mokslø akademijos 

narys Mikalojus Beklemiðevas, Vilniaus universiteto 

Infekciniø ligø katedros vedëjas prof. Povilas Èibiras. 

1937–1938 m. prof. K. Pelèaras buvo Vilniaus Stepono 

Batoro universiteto Medicinos fakulteto dekanu, taip 

pat kandidatavo á rektoriaus postà. 1933 m., mirus prof. 

K. Kleckiui, buvo kviestas á Jogailos universitetà, esantá 

Krokuvoje, bet atsisakë, liko Vilniuje. 

Atvykæs á Stepono Batoro universitetà, prof. K. Pelèaras 

buvo „vienbalsiai priimtas“ á Vilniaus medicinos 

draugijà, tapo jos vicepirmininku. Aktyviai dalyvavo posëdþiø 

diskusijose, skaitë praneðimus, skelbë moksliniø 

darbø rezultatus, informavo apie onkologinës pagalbos 

organizavimà. Profesorius K. Pelèaras buvo iðtikimas 

visuomeninëms gydytojo tradicijoms. Pastebëjæs, kad 

Vilniuje trûksta organizuotos onkologinës pagalbos, 

jau 1931 m. geguþës 5 d. kartu su prof. K. Micheida, 

K. Opoèinskiu, K. Jakovickiu ir kitais Stepono Batoro 

universiteto mokslininkais, suburtais Vilniaus medicinos 

draugijoje, atnaujino Vilniaus komitetà kovai su vëþiu. 

Kadangi Vilniuje nebuvo tyrimo gydymo ástaigos vëþiu 

sergantiems þmonëms, prof. K. Pelèaras 1931 m. gruodþio 

1 d. tokià ástaigà ákûrë beveik ið nieko, gavæs tiktai 

miesto magistrato leidimà uþimti keletà kambariø seneliø 

ir nepagydomø ligoniø namuose, esanèiuose Polocko g. 

6. Pats vadovavo ðiai ástaigai nuo jos ákûrimo iki savo 

gyvenimo pabaigos. 

Prof. K. Pelèaras kasdien vizituodavo ligonius, juos 

tirdavo, skirdavo gydymà. Prisiartinæs prie ligonio, net 

beviltiðkiausio, lovos, mokëjo pakelti jo dvasià, já nuraminti 

geriau nei morfijaus injekcija. Savo dëmesá, mielà 

ðypsenà dovanodavo ligoniams, dël to jie já dievino, 

visada labai laukë. Prie ligonio lovos visada buvo tuo, 

kuris viskà þino, viskà supranta. 


1931 m. ligoninëje buvo 12 lovø, o jau 1933 m. 

ákurtas Rentgenologijos skyrius, Histopatologijos laboratorija, 

1935 m. nupirkta radþio. Pamaþu vis plëtësi 

patalpos, daugëjo darbuotojø. Prof. K. Pelèaras buvo 

centralizacijos, suvienodinimo ir kontrolës gydant vëþiu 

serganèius asmenis ðalininkas, uþmezgë ryðius su M. 

Sklodovskos-Kiuri radþio institutu Varðuvoje. 

1973 m. tuometis Onkologijos mokslinio tyrimo instituto 

direktorius prof. A. Telyèënas, per mokslinæ sesijà 

pripaþindamas prof. K. Pelèaro nuopelnus, pavadino já 

organizuotos kovos su vëþiu Lietuvoje pradininku. 

1936 m. prof. K. Pelèaras organizavo Vilniuje kovai 

su navikais IV tarptautiná suvaþiavimà, kuriame dalyvavo 

mokslininkø ið Vokietijos, Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, 

buvo pakviestas rusø onkologas N. Petrovas, o Mokslinio 

komiteto garbës nariu buvo pakviesta Bronislava Dluska, 

tikroji Marijos Sklodovskos-Kiuri sesuo. 

Nors ástaiga Polocko gatvëje plëtësi, specializavosi, 

ji buvo per maþa, stokojo sàlygø, reikalingø onkologijos 

problemoms spræsti. Prof. K. Pelèaras stengësi, kad bûtø 

pradëtas statyti naujas 120 lovø pastatas. 1938 m. jau 

buvo padaryta sàmata, planas suderintas su Vilniaus 

miesto ir su universitetiniø klinikø plëtros planais. Pastatà 

ketinta statyti tarp M. K. Èiurlionio ir S. Konarskio 

gatviø. Deja, darbus ir sumanymus nutraukë Antrasis 

pasaulinis karas. 

Prof. K. Pelèaras paliko apie 85 skelbtus ir dar neskelbtus 

darbus medþiagø apykaitos, toksikologijos, 

hematologijos, onkologijos, reumatologijos, endokrinologijos 

klausimais. Puikiai kalbëdamas prancûzø, anglø, 

rusø, graikø kalbomis, daþnai skaitydavo praneðimus 

tarptautiniuose kongresuose: 1931 m. Paryþiuje, 1934 m. 

Madride, 1936 m. Briuselyje, 1937 m. Oksforde, 1937 

m. Londone, 1940 m. Maskvoje. 1937 m. skrisdamas 

lëktuvu ið Krokuvos, patyrë avarijà ir vienas ið nedaugelio 

iðsigelbëjo. Profesorius buvo aktyvus visuomenininkas. 

Istorija byloja, kad jis buvo: 

1. Bendrosios ir eksperimentinës patologijos katedros 

vedëjas 

2. Bakteriologijos ir serologijos katedros vedëjo 

pavaduotojas 

3. Tarptautinio komiteto Londone kovai su vëþiu 

narys 

4. Tarptautinës unijos kovai su vëþiu Paryþiuje 

narys 

5. Komiteto þurnalo „Acta cancerologica“ Budapeðte 

redakcijos kolegijos narys 

6. Varðuvos Marijos Sklodovskos-Kiuri radþio 

instituto mokslinës tarybos narys 

7. Gamtininkø Mikalojaus Koperniko draugijos narys


8. Eugenikos draugijos Vilniuje narys 

9. Þurnalo „Zeitschrift fur Krebsfaschung“ redakcijos 

kolegijos narys 

10. Vilniaus ir Naugarduko palatos pirmininkas 

11. Gydymo tyrimo ástaigos (instituto) sergantiems 

navikais þmonëms vadovas 

12. Vilniaus medicinos draugijos vicepirmininkas 

13. Vilniaus labdaros draugijos narys ir kitø mokslo 

bei visuomeniniø organizacijø narys. 

Prasidëjus Antrajam pasauliniam karui, Romos, Niujorko, 

Londono, Varðuvos universitetai suskato kviesti 

prof. K. Pelèarà pas save. Bet profesorius atsisakë, liko 

Vilniuje, ásteigë Komitetà teikti pagalbà karo aukoms, 

gelbëjo lenkus, lietuvius, þydus, gudus nuo faðistø smurto 

ir iðveþimo á koncentracijos stovyklas. 

1943 m. rugsëjo 17 d. naktá profesoriø, kaip vienà 

ið ðimto ákaitø uþ pavojingiausio gestapo agento sunaikinimà, 

suëmë gestapas. Ryte prof. K. Pelèaras buvo 

suðaudytas Paneriuose, o jau po keliø valandø ið Berlyno 

gauta telegrama su nurodymu profesoriø paleisti. Deja, 

buvo per vëlu. Tà dienà Vilniaus gyventojai uþsiriðo 

juodas juosteles. 

Prof. Kazimieras Pelèaras – didelë Stepono Batoro 

universiteto individualybë, áþymus mokslininkas, aktyvus 

organizatorius, neeiliniø etiniø savybiø turintis þmogus, 

puikus mokytojas ir gydytojas. 

Vilniaus universiteto profesorius Povilas Èibiras, profesoriaus 

K. Pelèaro mokinys, memuaruose apie já raðë: 

„K. Pelèaras – dar jaunas ir energingas, didelis patriotas 

ir labai energingas, populiarus visuomenininkas, jis labai 

nuoðirdus, profesoriaus netektis labai skaudi“. 

Eva Radvanska, Universiteto medicinos centro Èikagoje 

Reproduktyvinës endokrinologijos ir nevaisingumo 

skyriaus direktorë, straipsnio autorei 2005 m. paraðë: 

„Mano tëvas Stefanas Voloðynas, ilgametis Torunës, 

Poznanës ir Varðuvos universitetø profesorius, su susijaudinimu 

prisimindavo profesoriø Kazimierà Pelèarà ir 

verkë, kuomet apie já skaitë proginius memuarus“. 

Prof. Kazimiero Pelèaro, kaip áþymaus Stepono Batoro 

universiteto profesoriaus, organizuotos kovos su 

vëþiu Vilniuje pradininko, vardas þinomas ir gerbiamas 

Vilniaus universitete ir Vilniaus universiteto Onkologijos 

institute. 

2001 m., minint 70-uosius ir 2007 m. – 75-uosius 

Onkologijos instituto ákûrimo metus, buvo pagerbtas ir 

profesorius K. Pelèaras, 2003 m. paminëtas jo nuþudymo 

ðeðiasdeðimtmetis, 2004 m. – 110-osios gimimo metinës 

ir iðkaltas atminimo medalis. Ant namo Polocko g. 6, kur 

buvo ákurtas institutas, ámûryta atminimo lenta. 

1371 

IÐVADOS 

1. Profesorius K.Pelèaras - áþymus mokslininkas ir 

asmenybë - daug prisidëjo prie onkologijos mokslo 

vystymosi Vilniaus universitete, ákûrë organizuotà onkologinæ 

pagalbà Vilniuje. 

2. Profesorius K.Pelèaras þinomas ir gerbiamas Lietuvoje 

ir uþ jos ribø, jo asmenybë nusipelnë bûti áamþinta 

Lietuvoje. 

Literatûra 

1. Telyèënas A. Prof. Kazimieras Pelèaras (1894–1943) – Vilniaus 

kovai su navikais komiteto tyrimo ir gydymo instituto vadovas. 

Sveikatos apsauga, 1973; 9:50-3. 

2. Prof. Kazimieras Pelèaras – pirmojo Onkologijos instituto 

vadovas (1894–1943). Kova su vëþiu Tarybø Lietuvoje. Respublikinio 

onkologø pasitarimo ir XIII mokslinës sesijos tezës, 1973. IV. 18, Vilnius, 

1973; 5-1. 

3. Polski sùownik biograficzny. 180; Tom. XXV, Zeszyt 104: 

550–552. 

4. Rotkeviè K. Kazimieras Pelèaras (1894.08.02–1943.09.17). 

Medicinos teorija ir 

praktika 2001; 4(28): 268–9. 

5. Kutorga V., Kazakevièius R., Keblas S. Patologijos ir patofiziologijos 

raida Vilniaus universitete. Sveikatos apsauga, 1981: 

12:30–5. 

6. Venclova T. Vilniaus veidai. Vilnius. 

7. Piechnik L. SJ, Puchowski K. Z dziejów Almae Matris Vilnensis, 

Wydawnictwo 

WAM Ksiæýa Jezuici, Kraków, 1996. 

8. Lorentz S. Album Wilenskie, Panstwowy Instytut Wydawniczy. 

Warszawa 1986. 

9. Walczak M. Ludzie nauki i nauczyciele polscy podczas II 

wojny úwiatowej-Ksiæga strat osobowych, Warszawa, 1995. 

10. Jackevièius A. ir kt. Onkologija. Vilnius, 1992. 

11. Kazakevièius R. V., Rotkeviè K. Kazimierz Pelczar (1894– 

1943), the prominent 

professor of Vilnius Stefan Batory University (To the 110 anniversary 

of his birth). Acta Medical Lituanica. 2004, vol. 11, p. 65–67. 

PROFESSOR KAZIMIERZ PELCZAR 

K. Rotkiewicz 

Summary 

Key words: commond and experimental pathology cathedrae, 

comitee to fight cancer, pathologist, school, organised fight with cancer, 

institution for cancer treetment. 

Professor Kazimierz Pelczar graduated from Jagiellonian university, 

faculty of Medicine in 1924. Beeing assistant of Common and 

experimental pathology cathedrae he acquited doctor‘s degree in 

1929. He was invited to Stephan Batory university in 1930, he has got 

a professor degree and became a head of Common pathology cathedrae. 

Professor Kazimierz Pelczar an author of 80 scientific works, has 

conducted experimental works, formed high qualifications doctors, he 

was a member of many scientific societes, as public figure he belonged 

to many social organisation. Professor Kazimierz Pelczar organised 

oncology service in Vilnius. In 1931 he called Vilnius Comitee to fight 

with cancer near the Polocko 6 street. He was arrested by Gestapo, in 

1943 was killed in Ponary. 

Correpondence to: rotkevickristina@yahoo.com 

Gauta 2007-10-16

1372 

Raktaþodþiai: meno terapija, dramos (teatro) ir lëliø terapija, 

socializacija, spec. pedagogas, teatro terapeutas. 

Santrauka 

Straipsnyje aptariama dramos (teatro) terapijos 

situacija Lietuvoje, jos vieta taikant ávairius meno 

terapijos metodus socialiniame darbe, spec. pedagogikoje. 

Remiantis praktinio darbo rezultatais, 

stebëtais darbe su neágaliaisiais, analizuojama 

teatro srities þiniø pritaikymo galimybës reabilitacijoje. 

Pateikiama pavyzdþiø ið teatro (dramos) 

specialistø socialinës, edukacinës, reabilitacijos 

ir terapijos praktikos. 

ÁVADAS 

Nuo antikos laikø teatrinë poveikio þmogui estetika 

þinoma ir siejama su gydomàja galia. Jau Aristotelis kalbëjo 

apie þiûrovo imunitetà, kuris galëjo formuotis teatro 

vaidinimo metu stebint tragedijà ir kartu iðgyvenant apvalantá 

ir nuskaidrinantá katarsio jausmà [2, 3]. Dramos ir 

teatro terapija, kaip atskira veiklos sritis, uþsienio ðalyse 

jau turi savo istorijà [6]. Ten atliekami moksliniai tyrimai, 

nieko nebestebina terminas teatro terapeutas. Lietuvoje, 

deja, padëtis kiek kitokia. 

Sovietiniais laikais teatras visuomenës gyvenime 

buvo gana svarbus, taèiau buvo pripaþástamas tik kaip 

meno rûðis, kuria uþsiëmë ypatingi þmonës, turintys 

iðskirtiniø gabumø. Teatro þiûrovø sàmonëje spektakliø 

lankymas siejosi su pramoga ir kultûringu laisvalaikio 

leidimu. Mokyklose ir kultûros namuose veikë ávairûs 

teatro bûreliai, studijos, padedanèios domëtis teatru, 

kaip meno rûðimi. Pasikeitus laikams, demokratëjant 

visuomenei, atsiradus tarptautinio bendravimo galimybëms, 

ëmë aiðkëti, kad teatras ir drama visuomenës poreikiams 

gali tarnauti daug ávairiau ir net tapti tikslingai 

naudojama terapijos priemone. 

Atsivërus sienoms, atsirado galimybë keistis informacija, 

mokytis ið kitø ðaliø patirties ir patiems tyrinëti 

naujas galimybes. Suprasti, kad meniniai reiðkiniai padeda 

þmogui integruotis á visuomenæ, prisitaikyti prie 

jos reikalavimø, padëdami palaikyti pusiausvyrà tarp 

þmogaus ir jo aplinkos, skatindami dvasiná þmogaus 


SOCIALIZACIJOS PER DRAMOS TERAPIJÀ PATIRTYS 

REABILITACIJOJE 

S. BURNEIKAITË, A. STASIULIS 

Klaipëdos universiteto Sveikatos fakulteto Reabilitacijos katedra 

tobulëjimà, galime skaitydami Lietuvos mokslininkø 

(ne medikø) A. Gaiþuèio, A. Pilièiausko, V. Kazragytës 

ir kt. [2, 4] tekstus. Svarbus vaidmuo èia tenka ir teatro 

praktikams, kurie naujomis sàlygomis stengiasi pritaikyti 

teatro srities þinias. Pastaruoju metu Lietuvoje populiarëja 

teatro ir dramos metodø taikymas edukacinëje 

veikloje ir socialinëje srityje. Tam sudaro sàlygas pati 

teatro sintetinë prigimtis, jungianti daugelá meno srièiø. 

Be to, teatras ir drama turi unikalià savybæ átraukti þmogø 

per veiksmà, kuriame yra dalyvaujama. Anot þymaus 

mûsø reþisieriaus Eimunto Nekroðiaus, teatras yra tai, 

ko negalima þmonëms perteikti teoriðkai. Bendradarbiaudami 

su Didþiosios Britanijos, Skandinavijos ðaliø 

specialistais, suþinojome apie socialiná, forumo, edukaciná 

teatrà, teatrà, átraukiantá þiûrovà, psichodramà, 

taikomàjà dramà ir net teatro terapijà [3, 5]. 

Pav. Meno terapijos rûðiø sistema. 

Adresas susiraðinëti: Salomëja Burneikaitë, el. p.: samanike@takas.lt


Teatro ir dramos terapija – tik viena ið meno terapijos 

formø. Teatro priemones, þaidimus, ðoká, judesá savo 

darbe naudoja dailës, muzikos ir kt. meno terapijos 

specialistai. Uþsienio ðaliø kalbomis terminas „meno 

terapija“ (anglø k. art therapy) daþniausiai vartojamas 

nusakant vizualiniø menø taikymà terapiniams tikslams. 

Dramos ir teatro terapijai apibûdinti naudojama drama/ 

theatre therapy sàvoka [6], nors integruotai naudojamasi 

ávairiø meno priemoniø arsenalu. 

Dramos (teatro) terapijos vietà tarp kitø meno terapijos 

srièiø kûrybos ir raiðkos terapijos kontekste atskleidþia 

medicinos m. dr. prof. L. Lebedevos sudaryta 

lentelë [1] (þr. pav.). 

Ðiose srityse pirmiausiai ëmë reikðtis meno specialistai 

ir pedagogai, kintanèios visuomenës sàlygomis 

ëmæ naujai taikyti þinias ir ágûdþius [5]. Teatro specialistus 

ëmë kviesti þmoniø su negalia klubai, draugijos, 

dienos centrai, siekiantys padëti klientams per kûrybà 

pajausti gyvenimo dþiaugsmà. Tam, kad þmogus, nors 

ir su laikina negalia, gerai jaustøsi ir lygiomis teisëmis 

galëtø dalyvauti visuomenës gyvenime, bûti mobilus, 

jam reikalinga socialiniø darbuotojø, medikø pagalba, 

kartu organizuojanti bendrà veiklà, galinèià tikslingai 

kompensuoti riboto dalyvavimo problemas. Todël klientø 

ir pacientø, meno ir socialiniø darbuotojø integruotas 

kûrybiðkas bendradarbiavimas praktinëje veikloje verèia 

apmàstyti ir dramos (teatro) terapijos galimybes reabilitacijoje 

ðiuolaikinëmis sàlygomis. 

Darbo tikslai ir uþdaviniai – aptarti dramos (teatro) 

terapijos situacijà Lietuvoje ir specialistø praktikø laimëjimus, 

remiantis praktinio darbo rezultatais, priminti 

terapines dramos (teatro) funkcijas ir atsiverianèias galimybes 

tikslingai jomis naudotis reabilitacijoje. 

Tyrimo metodika. Praneðime pateikiama medþiaga 

parengta naudojantis lyginamàja teatro specialistø ir 

pedagogø darbo analize, stebëjimo, pokalbio, metaanalizës 

metodais. 

REZULTATAI IR JØ APTARIMAS 

Þemiau aptariami pavyzdþiai, teikiantys impulsø apmàstyti 

dramos (teatro) terapijos galimybes reabilitacijoje, 

ne vienerius metus stebint dramos (teatro) pedagogø, 

kurie ið dalies vykdo ir socialinæ funkcijà, darbà. 

Teatro pedagogë ir reþisierë Silvijana Bilskytë Vilniaus 

dienos centre „Ðviesa“ spec. pedagoge dirba nuo 1996 

m. Visi centro darbuotojai vadinami spec. pedagogais, 

nes neturi medicininio iðsilavinimo. Teatro ir dramos metodus 

jie darbe naudoja ne tik tiesiogiai. S. Bilskytë dirba 

su deðimties þmoniø teatro terapijos trupe (TTT). Teatro 

specialistës darbà stebi ir jai padeda medicinos sesutë, 

1373 

kineziterapeutë. Taèiau daugiausiai laiko centro þmonës 

praleidþia su kûrybiniais darbuotojais. Dauguma klientø 

turi proto negalià ir negali savarankiðkai veikti. Kitø neágalumas 

yra kompleksinis (fizinis, psichinis ir proto), o 

darbingumas skleidþiasi ir pasireiðkia per kûrybà. Centre, 

pagal savo galimybes ir dalyvaudami ávairiose veiklose, 

klientai praleidþia visà dienà. Jis, kaip pagalba, kûrësi turintiems 

proto negalià þmonëms, kad jø tëvai ar globëjai 

bûtø tikri dël saugios aplinkos, o klientai gerai jaustøsi 

pagal galimybes mokydamiesi integruotis visuomenëje. 

Teatro vadovë kartu su klientais lanko parodas, galerijas, 

eina á gamtà, baþnyèià ir kitas vietas. Dauguma þmoniø 

lanko ne tik teatro, bet ir kitas meno terapijos grupes. 

Taèiau pastebima, kad dalyvavimas teatrinëje veikloje 

labiausiai padeda mokytis atsakomybës, dirbti grupëje, 

rûpintis kitais. Ne visada lengva nustatyti, ar klientams 

svarbiau meninë raiðka ar tiesiog uþimtumo terapija, taèiau 

visa tai yra derinama. TTT nariai mëgsta koncertus, 

pasirodymus, keliones, kurioms ruoðiasi net prieð metus. 

Su nuolatiniais dalyviais stengiamasi pastatyti spektaklá. 

Jis yra bendro darbo rezultatas, kuris grupës narius moko 

siekti tikslo, ágyvendinti lûkesèius, tobulëti. Jau dvyliktus 

metus su neágaliaisiais dirbanti vadovë teigia, kad svarbu 

pasiekti meniðkà rezultatà. Þiûrovai turi pamatyti, jog 

klientai gali daugiau negu tikëtasi. Todël siekiama, kad 

visi atrodytø patraukliai, kad negalia nebûtø pabrëþiama, 

o tik pritaikoma spektaklyje, kaip teatrinë forma, 

nepaþeidþiant þmogaus orumo. Akivaizdu, kad teatro 

specialisto (reþisieriaus ir pedagogo) kompetencija yra 

bûtina. TTT yra dalyvavusi festivaliuose Ukrainoje, Danijoje, 

Lietuvoje. S. Bilskytë paþymi, kad tokio teatro 

vadovui svarbu mokytis matyti pasaulá klientø akimis, 

bûti empatiðkam. Ilgesná laikà lankantys centrà klientai 

tampa stipresni, savarankiðkesni, labiau pasitiki savimi, 

iðmoksta jaustis atsakingi. TTT yra ne pavieniai asmenys, 

o kolektyvas, maþa visuma, kurioje mokomasi bendrauti, 

padëti vieni kitiems. Tai yra socializacijos ir reabilitacijos, 

o ne vien teatro erdvë. 

Panaðius teatrus Vilniuje, Kaune, Ðilalëje, Marijampolëje, 

Alytuje ir kt. vietose jungia Nepriklausomø mëgëjø 

teatrø asociacija. Ðiø trupiø pavadinimuose nëra þodþio 

„neágaliøjø“. Kelti kvalifikacijà teatro specialistai, t. y. 

dirbantys su dramos ir teatro terapijos grupëmis, gali 

tik bendruosiuose meninës pakraipos kvalifikaciniuose 

renginiuose. Atsirinkti, kas tinka ir naudinga tiesioginiame 

darbe, tenka patiems. Specialios literatûros, kaip ir 

teatro terapeuto specialybës, Lietuvoje dar nëra. Tokia 

yra pradþia. 

Kiek kitokia patirtimi dalijosi Alytaus dramos teatro 

aktorius Jonas Gaiþauskas. Jis ne vienerius metus dirba

1374 

teatro pedagogu darþelyje-mokykloje „Drevinukas“. 

Ðioje mokykloje pagal bendràjà ðvietimo programà su 

visais kartu mokosi ir vaikai, turintys judëjimo ar kitokià 

kûno negalià. J. Gaiþauskas uþaugo daugiavaikëje 

kompozitoriaus Jurgio Gaiþausko ðeimoje, t. y. aplinkoje, 

kurioje natûraliai buvo mokomasi dalytis, vyresnieji 

globojo maþesnius, su tëvais visi kartu muzikuodavo, 

patirdami bendrystës ir kûrybos dþiaugsmà. J. Gaiþausko 

ir mokytojos Ievos Ivanauskienës vadovaujamos vaikø 

teatro-studijos spektaklis-miuziklas „Nemunëlë“ (pagal 

A. Matuèio pasakà) 2003 m. pelnë aukðèiausià mëgëjø 

teatro apdovanojimà „Aukso paukðtë“. Graþi pamoka kolegoms 

ir ðventës dalyviams buvo galimybë matyti, kaip 

atsakingai, bet linksmai, atsargiai ir tiksliai teatro nariai 

padeda vieni kitiems. Muzikà spektakliui sukûrë Jurgis 

Gaiþauskas ir kartu su vaikais „Nemunëlës“ kapeloje pats 

grojo smuiku. Artistams scenoje teko ne tik kalbëti, bet ir 

ðokti, dainuoti, prieð tai kartu pasigaminus dekoracijas, 

kostiumus. Nepasakosiu viso sumanymo, kurá nuosekliai 

ágyvendino teatro pedagogai. Tai ilgas, ádomus, ne 

visada sklandus darbo procesas, kuriame dalyvavo visa 

mokykla, pasibaigæs puikiu reginiu. Iðskirsiu tik vienà 

spektaklio veikëjà – Kalviø Kalvá, kuriam visi personaþai 

rodë iðskirtinæ pagarbà. Já vaidino berniukas invalido 

veþimëlyje. Reikëjo matyti ðio vaiko akis. Muzikaliai, 

reikiamu momentu stuktelëjæs maþu plaktuku, Kalviø 

Kalvis ásukdavo viso spektaklio veiksmà. Tarsi ákvëpæs 

kitus personaþus, pats imdavo suktis ðokyje kartu su 

visais ir laiku duodavo þenklà per daug neásilinksminti. 

Vertingiausia ðioje patirtyje yra ne tai, kad teatre ámanoma 

viskas, bet pojûtis, jog negalia neegzistuoja. 

Abu ðie pavyzdþiai padeda suprasti, kaip bendradarbiavimas 

kuriant spektaklá gali padëti ágyvendinti pagrindiná 

neágaliø þmoniø socialinës integracijos principà 

– kurti vienodas sàlygas visiems dalyvauti kûryboje ir 

visuomenës gyvenime. 

Ðalia teatro ir dramos terapijos, atskirai norisi priminti 

ypatingas lëliø teatro galimybes. Lëliø teatras, kaip meno 

rûðis, mûsø visuomenëje daþniausiai yra pripaþástamas 

kaip teatras vaikams. Kauno valstybinio lëliø teatro 

muziejus ne vienerius metus vykdo programà „Ðypsena 

palatoje“, kurios metu aktoriai su lëlëmis lanko vaikus 

ligoninëse. Klaipëdos universiteto lëliø teatro reþisûros 

specialybës absolventë, dabar Klaipëdos lëliø teatro 

vadovë Auðra Daukantaitë, 2004 m. pradëjo eksperimentuoti 

su lëlëmis, jà stebëjo Klaipëdos miesto vaikø 

ligoninës kineziterapijos specialistai. Pastebëta, kaip 

patyræ fizines traumas maþyliai, susidomëjæ patrauklia 

lële, jos charakteringu gyvybingumu, noriai imasi judesiø, 

nors ir teikianèiø skausmo, sudaranèiø nepatogumo, 


bet tinkamai treniruojanèiø bûtinus atstatyti raumenis. 

2005 m. Klaipëdos lëliø teatras inicijavo ir vykdë specialø 

projektà „Tylos teatras“, skirtà vaikams, kuriuos 

kamuoja klausos negalia. Nors lëliø terapija yra viena 

ið labai veiksmingø psichologinës ir fizinës adaptacijos 

priemoniø, taèiau Lietuvoje ði sritis beveik netyrinëta, 

laukia galimybiø atskleidimo. 

Teatro meno átaka emociniam þmogaus stabilumui 

neabejotina. Teatro praktikai paþymi, kad pastaraisiais 

metais teatro ir dramos terapijos galimybëmis Lietuvoje, 

kaip patrauklia, átaigia, integruotà poveiká daranèia kûrybine 

veikla, jau ima domëtis ne tik meno pedagogai, 

socialiniai darbuotojai, bet ir medikai. Teatro terapija, 

kaip pasirenkamasis dalykas, átraukta á kolegijø (Utenos, 

Panevëþio, Klaipëdos) ir aukðtøjø mokyklø (Kauno medicinos, 

Ðiauliø, Klaipëdos universitetai) socialinio darbo 

ir specialiosios pedagogikos programas. Dramos ir teatro 

metodai, kaip visuomenës ir savæs paþinimo bûdai, ima 

dominti verslo, mokslo pasaulá. Imama suprasti, kad ir 

Lietuvoje bûtina rengti specialistus, kurie þmogaus pasauliui 

tobulinti mokëtø pasitelkti visus teatro elementus 

ir sugebëtø juos tikslingai taikyti taip, kaip profesionalûs 

meno ir teatro terapeutai. 

IÐVADOS 

1. Dalis dramos (teatro) specialistø sëkmingai dirba 

ne tik meno, bet ir socialinëje, edukacinëje, reabilitacijos 

ir terapijos srityse. 

2. Teatro specialistø praktinë patirtis sudaro tyrinëjimø 

sveikatos ir medicinos srityse pagrindà. 

3. Pastebimas naujø kvalifikacijos tobulinimo programø 

poreikis dramos (teatro) ir socialinio darbo bei 

sveikatos specialistams. 

4. Sveikatos specialistai ir socialiniai darbuotojai, 

susipaþinæ su terapinëmis dramos ir teatro galimybëmis, 

ágydami naujø þiniø, atnaujina profesinæ kompetencijà. 

5. Bûtina galvoti apie meno ir teatro terapeutø 

rengimà Lietuvoje. Sudarius sàlygas bakalauro studijas 

baigusiems kvalifikuotiems teatro specialistams tæsti 

studijas ir gilinti kompetencijà socialinëje ir sveikatos 

srityse, Lietuvoje rastøsi pirmieji kvalifikuoti dramos 

(teatro) terapeutai. 

Literatûra 

1. Kuèinskienë R. Dailës terapija (seminarø uþraðai). Vilnius, 2006. 

2. Neágaliøjø meninis ugdymas: psichologinës reabilitacijos ir 

socializacijos galimybës. II dalis / ats. red. A. Pilièiauskas. Vilnius, 

2001. 

3. Owens A., Barber K. Proceso drama: dramos darbai. Vilnius, 

2006.


4. Ðiuolaikinës meninio ugdymo koncepcijos. Meninio ugdymo 

teorija JAV / Sud. V. Matonis. Vilnius, 2000. 

5. Tarptautinio seminaro „Socialinës dramos galimybës ir praktika“ 

medþiaga / Metodinis leidinys. Vilnius, 2005. 

6. www.arttherapy.ru, www.dramatherapy.com. 

EXPERIENCES OF SOCIALIZATION THROUGH DRAMA THER- 

APY IN REHABILITATION 

S. Burneikaitë, A. Stasiulis 

Summary 

Key words: art therapy, drama/theatre therapy, puppet therapy, 

socialization, special educator, drama/theatre therapist. 

The article deals with the situation of drama/theatre and puppet 

therapy in Lithuania, the role of this therapy in application of various 

methods of art therapy in social work, special pedagogy. On the basis 

of the results of practical work, obtained through observation of theatre 

specialists’ and special pedagogues’ work with disabled people, possibilities 

of an expedient application of theatre issues in rehabilitation 

are being analyzed. 

Along with that, the article reminds that the application of drama 

and theatre methods in educational activities, social area is getting 

more and more popular, due to the synthetic origin of the theatre which 

integrates many spheres of art. Moreover, the theatre and drama have 

a unique feature to involve a person through the action. 

Raktaþodþiai: socialinis darbuotojas, vaidmuo, psichosocialinë 

reabilitacija. 

Santrauka 

Siekiant iðtirti socialinio darbuotojo vaidmená 

psichikos ligomis serganèiø asmenø psichosocialinëje 

reabilitacijoje 2006 m. buvo atliktas tyrimas, 

kuriame dalyvavo 32 socialiniai darbuotojai, 

dirbantys psichikos sveikatos prieþiûros ástaigose. 

Anketinë apklausa atlikta Kauno miesto ir Kauno 

rajono psichikos sveikatos prieþiûros ástaigose ir 

organizacijose. 

ÁVADAS 

Psichosocialinë reabilitacija – tai suderintø visuomeniniø, 

psichologiniø, auklëjimo ir medicininiø priemo- 

1375 

Theatre and drama therapy is one of the forms of art therapy. Also, 

theatre elements, games, dances, movement are used by specialists 

of therapy of painting, music, and other arts. The materials presented 

in the article have been prepared using a comparative analysis of the 

work of theatre specialists and pedagogues, also using methods of 

observation, conversation, metaanalysis. 

On the basis of the materials analyzed conclusions have been 

formulated. A number of specialists of drama/theatre in Lithuania have 

been working successfully not only in the sphere of art, but also in 

others, such as social, educational, also in the sphere of rehabilitation 

and therapy. Their practical experience makes a basis for the research 

in the field of health science and medicine. A need of new training 

programs for the specialists of drama/theatre, social work, and health 

has been growing. For the health specialists and social workers there 

are new possibilities to improve their professional competences by 

getting familiar with drama/theatre therapy. Having provided conditions 

for qualified theatre specialists, who have graduated Bachelor’s 

studies, to continue studies in the field of medicine and health science, 

we would have first qualified drama/theatre therapists. 

Correspondence to: samanike@takas.lt 

Gauta 2007-10-22 

SOCIALINIO DARBUOTOJO VAIDMUO 

PSICHIKOS LIGOMIS SERGANÈIØ ASMENØ 

PSICHOSOCIALINËJE REABILITACIJOJE 

P. ÐEDIENË 1 , L. DEIMANTAVIÈIÛTË 1 , I. JARMALAVIÈIÛTË 1,2 

1 Kauno technologijos universiteto Sociologijos katedra 

2 Kauno medicinos universiteto Reabilitacijos klinika 

Adresas susiraðinëti: P. Ðedienë, el. p.: psediene@gmail.com 

 

niø sistema, teikianti psichikos ligoniams pakankamai 

savarankiðko gyvenimo ir ásitraukimo á visuomenæ 

galimybiø [1]. 

E. Mikaliûno (2000) nuomone, psichosocialinë reabilitacija 

yra kompleksinë, nes vyksta ávairiose institucijose 

ir lygmenyse, pradedant psichiatrijos ligoninëmis ir 

baigiant klientø namais bei dienos uþimtumo centrais. 

Á ðá procesà átraukiami patys vartotojai, profesionalai, 

ðeimos nariai, darbdaviai, savivaldos tarnybø darbuotojai 

ir visuomenës nariai [2]. Socialinio darbuotojo vaidmuo 

psichikos ligomis serganèiø asmenø psichosocialinëje 

reabilitacijoje daþniausiai priklauso nuo to, kokio 

pobûdþio paslaugø reikia klientui ir jo artimiesiems. 

Socialinis darbuotojas ávertina paciento socialinæ situacijà, 

sàveikaudamas su pacientu ir jo ðeima. Jie drauge 

iðskiria ir sprendþia svarbiausias socialines problemas

1376 

ir siekia maksimalaus asmens socialinës integracijos [3]. 

Anot I. Lukoðevièienës (1995), kai kurie autoriai socialiná 

darbà ávardija kaip profesinæ veiklà, kuri padeda þmonëms, 

patyrusiems ekonominiø, socialiniø, psichologiniø sunkumø, 

þmonëms su negalia bei bendruomenëms stiprinti ir 

atkurti tarpusavio bendravimà, socialiná funkcionavimà [4]. 

Vaidmuo – bûdas, kuriuo darbuotojas iðreiðkia save 

specifinëmis pagalbos situacijomis. Taip pat vaidmuo 

priklauso nuo darbuotojo funkcijø ástaigø siûlomø paslaugø 

ir funkcijø [5]. 

L. Epstein (1999) paþymi socialinio darbuotojo 

„terapeuto“ vaidmená. Ji nurodo, kad socialinio darbo 

profesija yra pagrindinë tarp terapiniø uþsiëmimø. Jo 

praktika apima globos, gydymo ir apsaugos bruoþus [6]. 

U. Blanke (1996) pagrindiniu socialinio darbo uþdaviniu 

psichiatrijos srityje iðkelia egzistenciná saugumà. Ypatingos 

reikðmës turi darbas, bûstas, socialinis saugumas 

ir ðeima [7]. 

P. Ðedienë (2003) pabrëþia socialinio darbuotojo 

„socioterapeuto“ vaidmená. Dirbdama socialine darbuotoja, 

ji patyrë, kad nuoðirdus bendravimas, geri santykiai 

padeda klientui priimti siûlomà pagalbà, geriau vertinti 

save ir priimti gyvenimo realybæ [8]. 

S. Peèiulis (2002) aptaria socialinio darbuotojo 

„atvejo vadybininko“ vaidmená. Jis tarpininkauja pacientui 

valdydamas visà jo aplinkybiø visumà. Idealus 

variantas bûtø, jei, iðkilus ásidarbinimo problemai, 

socialinis darbuotojas tarpininkautø tarp darbuotojo ir 

darbdavio, iðkilus bûsto problemai, socialinis darbuotojas 

padëtø spræsti ðià problemà, esant reabilitacijos 

poreikiui, socialinis darbuotojas padëtø pasirinkti reikiamas 

reabilitacijos formas ir kt. [9]. Vadovaujantis 

daugelio autoriø pastabomis ir patirtimi, iðskiriami tokie 

socialinio darbuotojo vaidmenys: atradëjas, vertintojas, 

konsultantas, bendruomenës planuotojas, duomenø 

vadybininkas, administratorius, globëjas, mokytojas, 

tarpininkas/derybininkas, ágaliotojas, advokatas [3, 

5, 10, 11], novatorius. Dràsiai galima bûtø teigti, jog 

socialiná darbuotojà galima vadinti novatoriumi, kuris 

nuolat ieðko naujø pokyèiø, naujø galimybiø, siekdamas 

pasiekti geresniø rezultatø. 

Anot S. J. Sundeen (2001), psichosocialinës reabilitacijos 

veikloje yra labai svarbûs projektai ir programos, 

kurie yra raðomi, atsiþvelgiant á klientø poreikius, ligos 

pobûdá ir trukmæ [10]. „Projektas yra vienkartinë, daþniausia 

nauja uþduotis, kuria siekiama aiðkiai suformuoto 

tikslo; ji skiriasi nuo kasdieniø bei rutinos uþduoèiø, nes 

turi aiðkiai nustatytà pradþià ir pabaigà“ [12]. Socialiniø 

darbuotojø vaidmenys socialiniuose projektuose gali 

bûti ávairûs: projekto vadovas, socialinis darbuotojas, 


vykdytojas, koordinatorius, tyrëjas, vertintojas, idëjos 

generatorius. 

Tyrimo tikslas – atskleisti socialinio darbuotojo, 

dirbanèio su psichikos ligomis serganèiais asmenimis 

psichosocialinëje reabilitacijoje, vaidmená. 

Tyrimo uþdaviniai: 

1. Iðtirti socialiniø darbuotojø, dirbanèiø psichikos 

sveikatos prieþiûros ástaigose, vaidmenis. 

2. Atlikti socialiniø darbuotojø, dirbanèiø psichosocialinëje 

reabilitacijoje, veiklos analizæ. 

3. Iðskirti veiksnius, trukdanèius socialiniams darbuotojams 

veiksmingai vykdyti psichosocialinæ veiklà. 


1. Mokslinës literatûros analizë. 

2. Anketinë apklausa. 

3. Apklausos rezultatø analizë. 

1 pav. Socialiniø darbuotojø vaidmenys. 

2 pav. Tiriamøjø bendradarbiavimas su specialistais vykdant 

psichosocialinës reabilitacijos veiklà.


3 pav. Bendradarbiavimas su kitomis ástaigomis. 

4 pav. Veiksniai, trukdantys socialiniams darbuotojams veiksmingai 

vykdyti psichosocialinæ reabilitacijà. 

5 pav. Socialiniø darbuotojø vaidmenys projektuose. 


Daugiausia apklaustø socialiniø darbuotojø dirba 

psichikos sveikatos centruose (PSC) –50 %, ligoninëse 

– 37,5 %. Maþiausiai (po 6,25 %) tiriamøjø dirba Dienos 

centre ir nevyriausybinëse organizacijose. 

Daþniausiai (78,1 %) socialiniai darbuotojai atlieka 

1377 

konsultanto vaidmená (1 pav.). Kiti du, respondentø 

nuomone, svarbûs vaidmenys yra tarpininko – 68,6 % 

ir ágalintojo – 62,5 %. 40,6 % respondentø nurodë 

vertintojo, 15,6 % – mokytojo, 12,5 % – globëjo, 9,4 % 

– novatoriaus vaidmená. Tik 6,3 % apklaustøjø paþymëjo 

administratoriaus vaidmená, maþiausiai (3,1 %) – atradëjo 

ir bendruomenës planuotojo vaidmenis. 

Në vienas ið tiriamø socialiniø darbuotojø nepasirinko 

vadybininko ir advokato vaidmenø. Duomenys 

rodo, kad socialiniai darbuotojai daþniausiai konsultuoja 

ligonius ir jø ðeimos narius. Vis dar nepriimtina, 

kad socialinis darbuotojas atstovautø klientø interesams 

teismuose. 

Papraðyti ávardyti, kokia socialinio darbuotojo veikla 

vykdoma jø ástaigoje, visi tiriamieji pirmiausia ávardijo 

individualø darbà su klientais. Taigi svarbiausia atliekama 

socialinio darbo veikla atitinka tiriamøjø nurodytus 

vaidmenis. Socialiniai darbuotojai, dirbdami su asmeniu, 

teikia konsultavimo paslaugas. 

Daþniausiai (93,8 %), respondentø teigimu, pas 

socialinius darbuotojus ligonius nukreipia gydytojai. 

71,9 % respondentø teigë, kad sergantys psichikos liga 

asmenys kreipiasi patys, 40,6 % teigimu, nukreipia 

likimo draugai, 40,6 % – slaugytojai, informaciniai 

lankstinukai – 9,4 %. Kitø specialybiø atstovai nukreipia 

6,3 % respondentø, o kitø ástaigø specialistai nebuvo 

nurodyti. 

Visi apklausoje dalyvavæ socialiniai darbuotojai 

bendradarbiauja su psichiatrais (2 pav.), su slaugytojais 

– 65,6 %, su psichologais – 59,4 %, su ergoterapeutais 

– 31,3 %. Tik ketvirtadaliui (25 %) apklaustøjø tenka 

bendradarbiauti su ðeimos gydytojais. 

84,4 % respondentø tenka bendradarbiauti su savivaldybës 

socialinës rûpybos skyriumi, 71,9 % – su 

kitomis psichiatrijos ástaigomis, 62,5 % – su seniûnijomis, 

59,4 % – su nevyriausybinëmis organizacijomis, 

56,3 % – su neágaliøjø nevyriausybinëmis organizacijomis. 

31,3 % apklaustøjø teigë, kad jiems tenka bendradarbiauti 

su savivaldybës sveikatos skyriumi, 18,8 % – su 

Vaikø teisiø apsaugos tarnyba (VTAT). Su teismais susiduria 

tik 15,6 % apklaustø asmenø (3 pav.). Bendradarbiaujama 

ir su kitomis ástaigomis: darbo birþa, darbo 

inspekcija, pasø poskyriais, policijos komisariatais. 

Maþiausiai socialiniams darbuotojams tenka susidurti 

su teismais. Be to, advokato vaidmens në vienas respondentas 

nepaþymëjo. Tai rodo, jog Lietuvoje dar nëra 

priimtina, kad socialiniai darbuotojai atstovautø savo 

klientø interesams teismuose. Kai kuriais atvejais tokia 

pagalba bûtø naudinga, pvz., kai sprendþiami klausimai 

dël vaikø globos, finansiniø ðaltiniø valdymo, bûsto ir kt.

1378 

68,8 % respondentø teigë, kad komandinio darbo 

stoka – veiksnys, ypaè trukdantis psichosocialinës reabilitacijos 

darbui (4 pav.). 59,4 % respondentø mano, 

kad ðiam darbui trukdo didelis darbo krûvis, 56,3 % 

– darbuotojø stoka; 50 % – nepritaikyta fizinë aplinka, 

21,9 % – informacijos stoka. Þiniø trûko 18,8 % respondentø. 

Tiek pat respondentø nurodë patirties stokà. 

Apklaustøjø nuomone, noro nebuvimas ir nesugebëjimas 

suprasti kitø, neturi átakos jø veiksmingam 

darbui vykdant psichosocialinæ veiklà su asmenimis, 

serganèiais psichikos ligomis. Ið gautø rezultatø galima 

daryti prielaidà, kad veiksmingam darbui labiau trukdo 

objektyvûs, fiziniai veiksniai. Maþiau átakos turi darbui 

subjektyvûs veiksniai. 

Á klausimà „Ar jûsø ástaigoje vykdomi projektai?“ 

daugiau kaip pusë (56,25 %) respondentø atsakë „Taip“, 

o 43,75 % respondentø atsakë „Ne“. Skaièiuojant atsakymo 

rezultatus pastebëta, kad teigiamai atsakë tie 

socialiniai darbuotojai, kurie dirba PSC ir nevyriausybinëse 

organizacijose. Socialiniai darbuotojai, dirbantys 

stacionarinëse ástaigose, atsakë neigiamai. 

Kaip daþniausiai pasitaikanèius vaidmenis projektuose 

(5 pav.) respondentai nurodë socialinio darbuotojo 

(34,4 %) ir vykdytojo (34,4 %) vaidmenis. 25 % 

respondentø atlieka koordinatoriaus vaidmená. 18,8 % 

respondentø nurodë projekto vadovo ir tyrëjo/vertintojo 

vaidmenis, reèiausiai atliekamas vaidmuo yra idëjos 

generatoriaus – 6,3%. 

IÐVADOS 

1. Apklausoje dalyvavæ socialiniai darbuotojai 

daþniausiai (78,1 %) atlieka konsultanto vaidmená. 

2. Individualus darbas su klientu yra svarbiausia 

socialinio darbo veikla. Taip teigë visi apklausoje dalyvavæ 

socialiniai darbuotojai, dirbantys psichikos sveikatos 

centruose (PSC), nevyriausybinëse organizacijose ir 

stacionarinëse ástaigose. 50 % respondentø dalyvauja 

ástaigø vykdomuose projektuose. 

3. Svarbiausias veiksnys, trukdantis veiksmingai 

vykdyti psichosocialinæ reabilitacijà ástaigose, yra komandinio 

darbo stoka (68,8 %). Veiksmingam darbui 

labiau trukdo objektyvûs, fiziniai veiksniai. Maþiau 

átakos turi subjektyvûs veiksniai. 

Literatûra 

1. Dembinskas A. Psichiatrija. Vilnius, 2003. 

2. Mikaliûnas E. Psichosocialinë reabilitacija: Lietuvos situacija 

Europos kontekste // Psichikos sveikatos prieþiûros sistema naujajame 


amþiuje: tarptautinë konferencijos praneðimø medþiaga [Vilnius, 2000 

m. birþelio 2,3 d.]. Vilnius, 2000. 

3. Johnson L. C. Socialinio darbo praktika. Vilnius, 2001. 

4. Guðèinskienë J. Komandos organizavimo principai: reabilitacijos 

specialistø komandos pavyzdþiu / J. Guðèinskienë, L. 

Sapeþinskienë, L. Ðvedienë. Kaunas, 2003. 

5. Lukoðevièienë I. Profesinio socialinio darbo pagrindai. 

Kaunas, 1995. 

6. Chambon A. S., Irving A., Epstein L. Reading Foucault for 

social work. New Yourk, 1999. 

7. Blanke U. Der Weg ensteht beim gehen. Sozialarbeit in der 

Psychiatrie. Bonn, 1996. 

8. Ðedienë P. Þmogui reikia þmogaus. Socialiniai neágalumo 

aspektai. Kaunas, 2003. 

9. Peèiulis S. 10 sëkmingo gyvenimo paslapèiø asmenims, 

turintiems psichikos sveikatos problemø. Vilnius, 2002. 

10. Pierce D. Social work and society: An introduction. First edition. 

Longman NewYork & London, 1989. Delaware state college. 

11. Stuart G. W., Laraice M. T. Principles and practice of psychiatric 

nursing. Seventh edition. Mosby, Inc 2001. 

12. Tamoðiûnas T. Projektø metodas ugdymo praktikoje. Ðiauliai, 

1999. 

ROLE OF SOCIAL WORKER IN PSYCHOSOCIAL REHABILITA- 

TION FOR PEOPLE WITH MENTAL DISORDER 

P. Ðedienë, L. Deimantavièiûtë, I. Jarmalavièiûtë 

Summary 

Key words: social worker, role, psychosocial rehabilitation 

In social work is very important comprehension to believe peoples, 

their choice values in intercommunication. 

Medical and public health social workers provide persons, families, 

or vulnerable populations with the psychosocial support needed 

to cope with chronic, acute, or terminal illnesses. Such services include 

individual and group therapy, outreach, crisis intervention, social rehabilitation, 

and training in skills of everyday living. They may also help 

plan for supportive services to ease patients’ return to the community. 

Psychiatric health and substance abuse social workers are likely to 

work in hospitals, substance abuse treatment centers, individual and 

family services agencies, or local governments. These social workers 

may be known as clinical social workers. 

Social worker’s roles are very important in psychosocial rehabilitation. 

Sometimes, social workers roles are depending on social service 

plans and all public organizations. 

In work are talking about social workers functions and roles, social 

workers importance in psychiatrics health care. Also, in this work 

are discussing about social security service and psychiatry’s health 

care essential legitimate documents. Item is talk about psychosocial 

rehabilitation importance for people, who ill psychiatric diseases. In 

this diploma’s work are discuses about psychosocial rehabilitation 

methodic and variants, which setting to help psychiatrics patients 

integrate in this social environment. 

Correspondence to: psediene@gmail.com 

Gauta 2007-10-24


LIEMENS FUNKCIJOS LAVINIMO PRATIMØ POVEIKIS 

PACIENTØ, PATYRUSIØ IÐEMINÁ GALVOS SMEGENØ 

INSULTÀ, EISENOS KOKYBEI 

V. MIKALAJÛNAS 1 , R. ÐAKALIENË 1,2 , E. FRANCKEVIÈIÛTË 1 

1 Kauno medicinos universiteto Reabilitacijos klinika, 

2 Lietuvos kûno kultûros akademijos Kineziterapijos ir sporto medicinos katedra 

Raktaþodþiai: galvos smegenø insultas, liemens valdymas, 

kineziterapijos pratimai ant stabiliø ir labiliø 

pavirðiø. 

Santrauka 

Þmonëms, patyrusiems galvos smegenø insultà 

(GSI), sutrinka liemens valdymas ir su juo susijæ 

dauguma þmogaus funkciniø judesiø, kuriø svarbiausias 

– gebëjimas eiti. Darbo tikslas – nustatyti, 

kokio tipo liemens funkcijos lavinimo pratimai 

(ant stabiliø ar labiliø pavirðiø) turi didesná poveiká 

asmenø, patyrusiø iðeminá galvos smegenø 

infarktà, eisenos kokybei. Tyrimo metodika: 30 

asmenø, patyrusiø GSI, atsitiktine tvarka buvo 

suskirstyti á dvi grupes. Pirmos grupës ligoniams 

buvo taikomi liemens funkcijos lavinimo pratimai 

ant stabiliø, o antros grupës — ant labiliø 

pavirðiø. Ligoniai buvo tiriami tris kartus: atvykæ 

á reabilitacijos skyriø, po 10 ir 20 kineziterapijos 

procedûrø. Buvo vertinamas liemens funkcijos ir 

eisenos atsigavimo greitis ir kokybë, naudojant 

modifikuotà judesiø ávertinimo skalæ ir „Stotis 

ir eiti“ testà. Iðvados: 1) pratimai, atliekami tiek 

ant stabiliø, tiek ir ant labiliø pavirðiø, statistiðkai 

reikðmingai pagerino asmenø, patyrusiø GSI, 

liemens funkcijà ir eisenos kokybæ; 2) pratimai, 

atliekami ant labiliø pavirðiø, asmenims, patyrusiems 

GSI, greièiau ir veiksmingiau gràþina 

prarastà liemens funkcijà ir eisenos kokybæ nei 

liemens lavinimo pratimai, atliekami naudojant 

tik stabilius pavirðius. 

ÁVADAS 

Galvos smegenø insultas – ûminis neurologinis 

deficitas, kurá sukelia galvos smegenø iðemija arba 

kraujosruva – treèioji pagal daþná (po ðirdies ir kraujagysliø 

sistemos ligø bei vëþio) mirties prieþastis pasaulyje 

[1]. 

Lietuvoje galvos smegenø insultas yra treèioji pa- 

Adresas susiraðinëti: R. Ðakalienë,el. p.: rasa222000@yahoo.com 

1379 

grindinë gyventojø pirminio neágalumo prieþastis ir 

ketvirtoji pagrindinë mirties prieþastis po iðeminës 

ðirdies ligos, navikø ir iðoriniø prieþasèiø. Lietuvoje 

kiekvienais metais insultà patiria daugiau kaip 11 tûkst. 

vyresniø kaip 25 metø asmenø, ið jø apie ketvirtadalis 

tampa neágaliaisiais, o maþdaug 14 proc. reikia nuolatinës 

kito asmens prieþiûros [2]. 

Ávykus galvos smegenø insultui, sutrinka paþeistø 

galûniø judesiai, psichinës funkcijos, kalba, rijimas, 

gilieji ir pavirðiniai jutimai, orientacija laike ir erdvëje. 

Neretai ligonis patiria raumenø tonuso pokyèius, 

ðlapinimosi ir tuðtinimosi sutrikimus. Patyrus galvos 

smegenø insultà, sutrinka ne tik rankos ar kojos judesiai, 

bet ir liemens valdymas ir su juo susijæ funkciniai 

judesiai, kuriø svarbiausias – gebëjimas eiti. Kineziterapijos 

procedûrø metu nelavinant liemens valdymo, 

gebëjimas eiti gráþta gerokai lëèiau, o eisena iðlieka 

nesaugi ir nestabili [3]. 

Dauguma uþsienio mokslininkø, siekdami ávertinti 

liemens valdymà po insulto, analizuoja liemens valdymo 

pokyèius sëdint po kineziterapijos procedûrø, 

netolygaus kûno svorio paskirstymo stovint prieþastis 

ir korekcijà ávairiais pratimais, pusiausvyros lavinimo 

átakà eisenos charakteristikø pokyèiams [4]. Taèiau darbø, 

lyginanèiø liemens funkcijos lavinimo pratimø ant 

stabiliø ir labiliø pavirðiø poveiká pacientø, patyrusiø 

galvos smegenø insultà, eisenos kokybei, neradome. 

Darbo tikslas – nustatyti, kokio tipo liemens funkcijos 

lavinimo pratimai – ant stabiliø ar labiliø pavirðiø 

– turi didesná poveiká pacientø, patyrusiø iðeminá galvos 

smegenø insultà, eisenos kokybei. 

Darbo uþdaviniai: 1) ávertinti pratimø, atliekamø ant 

stabiliø ir labiliø pavirðiø, poveiká liemens funkcijai ir 

eisenos kokybei; 2) palyginti liemens funkcijos lavinimo 

pratimø ant stabiliø ir labiliø pavirðiø poveiká liemens 

funkcijai ir eisenos kokybei. 


Tyrimas buvo atliekamas VðÁ Kauno apskrities li-

1380 

goninës Fizinës medicinos ir reabilitacijos skyriuje. 

Tiriamàjá kontingentà sudarë 30 ligoniø (21 moteris 

ir 9 vyrai), prieð dvi savaites persirgusiø iðeminiu galvos 

smegenø insultu. 

Tiriamieji buvo atrinkti vadovaujantis tokiais kriterijais: 

a) amþiumi (ne vyresni kaip 75 metø); b) biosocialinëmis 

funkcijomis: Barthelio indeksu (ne maþiau kaip 

25 balai), protinës bûklës vertinimo testu (ne maþiau 

kaip 11 balø). 

Tiriamieji atsitiktine tvarka buvo suskirstyti á dvi 

grupes po 15 ligoniø. 

Pirmos grupës tiriamiesiems liemens funkcija buvo 

lavinama ant stabiliø pavirðiø, akcentuojant funkcinius 

virðutinës ir apatinës liemens dalies judesius gulint, 

sëdint, stovint bei taikant statinës ir dinaminës pusiausvyros 

lavinimo pratimus stovint. 

Antros grupës gulintiems, sëdintiems ir stovintiems 

tiriamiesiems, be statiniø ir dinaminiø pusiausvyros 

lavinimo pratimø, buvo taikomi liemens funkcijà lavinantys 

pratimai ant labiliø („Airex“ pusiausvyros platforma, 

didelë medinë pusiausvyros lenta, „Disc’o’sit“ 

forma pusiausvyrai, „Gymnic“ kamuolys, „Physio roll“ 

ritinys) pavirðiø. 

Kiekvienam ligoniui buvo taikyta 20 individualiø 

45–60 minuèiø trukmës kineziterapijos procedûrø. 

Ligoniai buvo tiriami tris kartus: atvykæ á reabilitacijos 

skyriø, po 10 ir 20 kineziterapijos procedûrø. Buvo vertinamas 

liemens funkcijos ir eisenos atsigavimo greitis 

ir kokybë, naudojant modifikuotà judesiø ávertinimo 

skalæ (anglø k. MAS) [5] ir „Stotis ir eiti“ testà (anglø 

k. UP&Go) [6]. 

Judesiø ávertinimo skalë — tai patikimas, trumpas 

ir lengvai atliekamas klinikinis testavimas, sudarytas ið 

aðtuoniø tyrimo punktø. Penkiais jø ávertinamas funkcinis 

mobilumas. Labai svarbûs ðios skalës vertinimo 

punktai, kuriø nëra kituose liemens funkcijas atspindinèiose 

skalëse, yra atsistojimas ir stovëjimas. Be to, 

ðia skale galima vertinti ir eisenos kokybæ. Kiekvienos 

testo uþduoties atlikimo kokybë vertinama nuo 0 iki 6 

balø: 0 – pacientas uþduoties negali atlikti, 6 – uþduotis 

atlieka taisyklingai. 

„Stotis ir eiti“ testas daþnai taikomas ligoniams, 

turintiems pusiausvyros ir eisenos sutrikimø. Ðis testas 

sudarytas ið keleto liemens valdymo ir eisenos kokybæ 

atspindinèiø uþduoèiø: atsistoti nuo këdës, eiti 3 metrus 

tiesia linija, apsisukti neprarandant pusiausvyros, gráþti 

prie këdës, apsisukti ir atsisësti. Vertinama, per kiek 

laiko ligonis sugeba atlikti ðias uþduotis. Nustatyta, kad 

sveikas asmuo, neturintis pusiausvyros sutrikimø, testà 

geba atlikti per 10 sekundþiø, tuo tarpu ligoniai, kuriø 


pusiausvyra ir eisena sutrikusi, ðá testà atlieka ilgiau nei 

per 30 sekundþiø. 

Matematinë statistika. Tyrimo metu gauti duomenys 

apdoroti SPSS 10.0 for Windows kompiuterine programa. 

Buvo skaièiuojami duomenø aritmetiniai vidurkiai 

ir vidurkiø paklaidos. Priklausomø ir nepriklausomø 

imèiø vidurkiø reikðmiø skirtumø reikðmingumas 

skaièiuojamas pagal Stjudento t kriterijø. Ranginiø 

kintamøjø reikðmiø skirtumams vertinti buvo taikomas 

Vilkoksono þenklø kriterijus (Z) priklausomoms ir 

Mano-Vitnio-Vilkoksono kriterijus (Z) nepriklausomoms 

imtims. Skirtumas, kai p < 0,05, buvo vertinamas kaip 

statistiðkai patikimas. 


Ligoniø, patyrusiø iðeminá galvos smegenø insultà, 

liemens funkcija buvo vertinta analizuojant tris funkcinius 

judesius: pasivertimà ant sveiko ðono, atsisëdimà ir 

atsistojimà. Ðiø funkciniø judesiø vertinimo duomenys 

prieð ir po kineziterapijos (KT) procedûrø pateikiami 

1 lentelëje. 

Palyginæ pirmos ir antros grupës ligoniø liemens 

funkcijos rezultatus, nustatëme, kad prieð KT procedûras 

antroje grupëje vartytis gebëjo 20 proc. ligoniø 

daugiau nei pirmoje. Abiejose grupëse në vienas pacientas 

negebëjo savarankiðkai atsisësti ir atsistoti. 

Abiejø grupiø ligoniø visø trijø judesiø vertinimo 

rezultatø vidurkiai prieð KT procedûras skyrësi nereikðmingai 

(p > 0,05) (1 lentelë). Tiek pirmos, tiek antros 

grupës tiriamøjø atskirø judesiø vertinimo rezultatø 

vidurkiai po 10 ir po 20 KT procedûrø reikðmingai padidëjo. 

Taèiau, lyginant ligoniø gebëjimus pasiversti ant 

sveiko ðono ir atsistoti po 10 ir 20 KT procedûrø, tarp 

grupiø nustatytas statistiðkai nereikðmingas (p > 0,05) 

skirtumas. Po 10 KT procedûrø antros grupës ligoniø, 

1 lentelë. Pirmos ir antros grupës ligoniø gebëjimo pasiversti, 

atsisësti ir atsistoti vertinimo rezultatø vidurkis balais prieð 

KT, po 10 ir po 20 KT procedûrø. 

* p < 0,05 lyginant rezultatus atskirose grupëse; ** p < 0,05 lyginant 

rezultatus tarp grupiø.


kuriems buvo taikomi pratimai ant labiliø pavirðiø, atsistojimo 

rezultatø vidurkis buvo statistiðkai reikðmingai 

didesnis nei pirmos grupës ligoniø, kuriems taikyti pratimai 

tik ant stabiliø pavirðiø (1 lentelë). Taèiau, lyginant 

liemens funkcijos rezultatus po 20 KT procedûrø, tarp 

grupiø nustatytas statistiðkai nereikðmingas (p > 0,05) 

skirtumas. 

Iðanalizavæ tyrime dalyvavusiø ligoniø funkciniø 

judesiø vertinimo rezultatus, skaièiavome bendrà 

liemens funkcijos balø sumà. Jos kaita pavaizduota 1 

paveiksle. 

Abiejø grupiø ligoniø modifikuotos judesiø ávertinimo 

skalës rezultatø vidurkiai prieð KT procedûras skyrësi 

nereikðmingai (pirma grupë – 8 ± 0,8, antra grupë 

– 10,1 ± 0,7 balo, p > 0,05). Po 10 ir po 20 KT procedûrø 

abiejø grupiø ligoniø bendra liemens funkcijos 

balø suma padidëjo statistiðkai reikðmingai (p < 0,05). 

Antros grupës ligoniø, kuriems buvo taikomi pratimai 

ant mobiliø pavirðiø, modifikuotos judesiø ávertinimo 

skalës rezultatø vidurkis po 10 KT procedûrø (18,8 ± 

0,81 balas) buvo statistiðkai reikðmingai didesnis (p < 

0,05) nei pirmos grupës ligoniø, kuriems taikyti pratimai 

tik ant stabiliø pavirðiø (15,5 ± 0,9 balai). Taèiau, 

lyginant liemens funkcijos rezultatus po 20 KT procedûrø, 

tarp grupiø nustatytas statistiðkai nereikðmingas 

skirtumas (pirma grupë 24,1 ± 0,7, antra grupë 25,9 ± 

0,8 balai, p > 0,05). 

Po 10 KT procedûrø abiejø grupiø vidutinis modifikuotos 

judesiø ávertinimo skalës rezultatø vidurkis 

padidëjo beveik dvigubai. Taèiau geresnius atsisëdimo 

ir atsistojimo rezultatus pasiekë antros grupës ligoniai: 

savarankiðkai atsisëdo 20 proc., o atsistojo 23 proc. 

ligoniø daugiau negu pirmos grupës. Po 20 KT procedûrø 

abiejø grupiø liemens funkciniø judesiø atlikimas 

1 pav. Pirmos ir antros grupës ligoniø modifikuotos judesiø 

ávertinimo skalës rezultatø vidurkis prieð KT, po 10 ir 20 KT 

procedûrø. * p < 0,05, lyginant rezultatus atskirose grupëse; 

** p

1382 

6. Podsiadlo, D. and Richardson, S. The timed „Up and Go“; A 

test of basic functional mobility for frail elderly persons. Journal of the 

American Geriatrics Society, 1991; 39:142. 

THE EFFECT OF TRUNK CONTROL EXERCISES ON GAIT QUAL- 

ITY AFTER STROKE 

V. Mikalajûnas, R. Ðakalienë, E. Franckevièiûtë 

Summary 

Key words: stroke, trunk control, therapeutic exercises on stable 

and labile surfaces. 

The purpose of this study was to estimate, what kind of therapeutic 

exercises (on stable or labile surfaces) have more influence on the 

trunk control and gait quality of the stroke patients. Methods: 30 stroke 

patients were divided into two groups. The exercises on stable surfaces 

were applied for the first group patients. The second group patients did 


exercises on labile surfaces. The recovery of trunk functions and gait 

quality were evaluated by modified Motor Assessment Scale (MAS) 

and Timed Up and Go Test. Conclusions: the trunk function and gait 

quality were significantly improved in both groups of stroke patients. 

The patients who did exercises on labile surfaces regained the trunk 

function and gait quality sooner and more efficiently compared with 

the patients, who exercised on stable surfaces only. 

Correspondence to: rasa222000@yahoo.com 

JUOKO TERAPIJOS TAIKYMO GALIMYBËS 

REABILITACIJOJE 

Raktaþodþiai: juokas, juoko terapija, juoko átaka þmogaus 

organizmui, reabilitacija. 

Santrauka 

Straipsnyje apþvelgiamos mokslinës studijos, 

nagrinëjanèios juoko psichologinius, fiziologinius 

ir klinikinius aspektus. Atlikti tyrimai rodo, kad 

juokas yra ypatingos dvasinës bûsenos iðraiðka, 

padeda kovoti su stresu, sukelia socialinio bendrumo 

jausmà, didina imuninës sistemos reaktyvumà, 

gerina endotelio funkcijà. Juoko terapija, 

kaip papildomas psichologinio poveikio metodas, 

gali bûti taikomas reabilitacijoje, siekiant padidinti 

kompleksinio gydymo efektyvumà, pagerinti 

ligoniø gyvenimo kokybæ. 

ÁVADAS 

Juokas – labai specifinis fenomenas. Evoliucijos eigoje 

juokas turbût atsirado tam, kad teiktø atsipalaidavimà, 

kurtø socialinæ vienybæ, slopintø prieðiðkumà ir agresijà 

[4]. Iki ðiol þinomi daugiau empiriniai duomenys apie 

teigiamà humoro ir juoko átakà sveikatai. Juokas, kaip terapijos 

elementas, pastaruoju metu naudojamas ávairiose 

sveikatingumo grupëse, net juoko kursai siûlomi vadybininkams. 

Tarptautinis juoko klubas rengia „juoko jogos“ 

instruktorius, vis labiau pleèiasi juoko klubø tinklas [17]. 

Ir tik pastaraisiais metais pripaþástama, kad reikia atlikti 

Gauta 2007-10-09 

R. V. MIKELSKAS 

Kauno medicinos universiteto Psichofiziologijos ir reabilitacijos institutas 

Adresas susiraðinëti: R. V. Mikelskas, el. p.: mikelskasrv@ktl.mii.lt 

 

iðsamesnius mokslinius tyrimus, siekiant kritiðkai ávertinti 

humoro jausmo ir juoko naudà sveikatai, juoko terapijos, 

kaip metodo, veiksmingumà [1, 11, 13]. 

Straipsnio tikslas – apþvelgti mokslines studijas ir 

apibûdinti juoko esmæ, jo átakà þmogaus psichikai, sukeliamus 

fiziologinius pokyèius, galimybæ taikyti juokà 

kaip papildomà psichoterapinio poveikio priemonæ 

reabilitacijoje. 

Neurofiziologinis aspektas. J. D. Pettigrew [19] nustatë, 

kad juokas keièia vaizdiná suvokimà: dþiugesio 

jausmas, uþplûstantis prieð fizinæ juoko vibracijà, gali 

nutraukti akiø pateikiamø vaizdø binokuliarinæ konkurencijà 

ir abiejø akiø vaizdai vienu metu pasiekia 

abu smegenø pusrutulius. Autoriaus nuomone, tai yra 

dvasinës bûsenos pasikeitimo, o ne fizinio kretëjimo 

padarinys. 

Psichologiniai aspektai. Juokas sukelia bendrumo 

jausmà, sujungia su kitais þmonëmis, tampa harmonijos, 

savotiðko rezonanso iðraiðka [20]. Keletas juoko protrûkiø 

per dienà gali padaryti þmogø labiau atsipalaidavusá 

ir geriau pasiruoðusá atremti stresà. Taigi juokas gali bûti 

kaip antidotas stresui [23]. Net priverstinis (dirbtinis) 

1 min. trukmës juokas reikðmingai pakelia nuotaikos 

lygá [8]. Buvo nustatyta, kad grupinës psichodinaminës 

psichoterapijos seanso metu elektriniai odos laidumo pokyèiai 

buvo patikimai didesni, kai visa grupë juokdavosi 

kartu [12]. I. Papousek [18] nurodo, kad reguliarûs juoko


seansai formuoja gerà psichologiná klimatà grupëje, 

bendrai daro teigiamà átakà dalyviø gyvenimui, gerina 

jø gyvenimo kokybæ. D. Sutorius [21] siûlo 15 min. 

trukmës juoko meditacijos seansus, susidedanèius ið 

trijø daliø: átampos, juoko ir tylos. Autoriaus nuomone, 

tokie seansai padeda patirti gilø atsipalaidavimà, atitrûkti 

nuo slegianèiø problemø, priimti jas ir tokiu bûdu ilgiau 

treniruojantis susidoroti su gyvenimo sunkumais. 

Tirta, kaip daþnai þmonës juokiasi [5]. Tyrimo studijoje, 

kurioje dalyvavo 10 419 þmoniø, buvo nustatyta, kad 

moterys juokiasi daþniau negu vyrai, o jauni – daþniau 

negu vyresni. Buvo palygintas serganèiø ðirdies liga (po 

miokardo infarkto, ðuntavimo operacijø) ir to paties 

amþiaus sveikø þmoniø sugebëjimas suvokti humorà ir 

pasijuokti ávairiose gyvenimiðkose situacijose. Pasirodë, 

kad sergantieji ðirdies liga, taip pat pacientai su elgesio 

tipu A, kasdieniame gyvenime maþiau juokdavosi ir 

buvo piktesni bei prieðiðkesni [6, 15]. 

Imunologiniai aspektai. M. P. Bennet ir kt. [2] tyrë 

imuninës sistemos natûraliøjø „kileriø“ (NK) làsteliø 

aktyvumà nuoðirdaus juoko ir streso metu. Buvo rodomas 

juokà provokuojantis filmas (JPF). Þmonës, kurie 

juokësi, po filmo buvo maþiau átempti, turëjo laikinai 

didesná imuninës sistemos aktyvumà. Sugebëjimas suvokti 

humorà ir pasijuokti ryðkiai koreliavo su imuninës 

sistemos aktyvumu. Þemas imuninis aktyvumas buvo 

nustatytas onkologiniams pacientams su metastazëmis 

ir blogesne prognoze. Autorë siûlo naudoti juokà kaip 

papildomà terapijà gydant serganèius virusinëmis ligomis 

ir vëþiu þmones, siekiant didinti jø organizmo 

pasiprieðinimà ligai. 

K. Takahashi ir kt. [22] taip pat nustatë, kad po 75 

min. trukmës JPF ryðkiai padidëjo NK làsteliø aktyvumas. 

Didesnis jø aktyvumas buvo susijæs su maþesniu 

depresiðkumu. Imuninës sistemos atsakas á juokà buvo 

maþesnis, esant didesniems depresiðkumo ir pykèio bei 

prieðiðkumo rodikliams. 

H. Kimata [10] tyrë serganèiø alergine bronchine 

astma þmoniø juoko ir alerginiø reakcijø ryðius. Juokas 

ryðkiai maþino bronchø jautrumà alergenams. 

L. S. Berk ir kt. [3] tyrë 52 sveikø vyrø daugybe imuniniø 

parametrø prieð ir po 1 val. JPF. Daugelis jø gerokai 

keitësi po JPF ir vël gráþo á iðeities lygá tik po 12 val. 

Autoriai, remdamiesi ðiais tyrimo rezultatais, siûlo juoko 

sukeliamus efektus integruoti á praktinæ medicinà. 

T. Matsuzaki ir kt. [14] tyrë besijuokianèiø serganèiø 

reumatoidiniu artritu (RA) ligoniø uþdegiminiø citokinø 

pokyèius. Tiriamieji klausësi komiðkø pasakojimø, provokuojanèiø 

nuoðirdø juokà. Kai visi sergantys RA pasijuokë, 

interleukino 6 (IL-6) lygis gerokai sumaþëjo, o 

1383 

tumoro nekrozës faktoriaus (TNF-α) lygis sumaþëjo tik tø 

ligoniø, kurie sirgo lengvesne forma. Buvo tirta ir sveikø 

asmenø grupë. Jø tiriamø veiksniø lygiai nesikeitë. 

Renino-angiotenzino sistema. U. M. Nasir ir kt. [16] 

tyrë serganèiø II tipo diabetu asmenø renino-angiotenzino 

sistemos pokyèius ilgalaikës juoko terapijos metu. Po 

ðeðiø mënesiø gydymo ryðkiai sumaþëjo kraujo plazmos 

renino koncentracija, o iðeityje sumaþinti angiotenzino 

rodikliai gydymo eigoje sunormalëjo. Autoriai siûlo 

naudoti juoko terapijà kaip nefarmakologinæ priemonæ 

diabetinës angiopatijos profilaktikai. 

Kvëpavimo sistema. Besijuokiant vyksta pakartotiniai 

iðkvëpimai (vidutinis daþnis – 4,6 +/-1,1 Hz), kurie 

reikðmingai sumaþina liekamàjá oro kieká plauèiuose [7]. 

Toks „valomasis“ juoko poveikis galëtø bûti naudingas 

sergantiems emfizema ir kitomis plauèiø ligomis. 

Ðirdies ir kraujagysliø sistema. Buvo tirtas juoko ryðys 

su endotelio funkcija [15]. Paaiðkëjo, kad, paþiûrëjus 

JPF, rankos arterijos kraujotaka pagreitëjo vidutiniðkai 

22 proc. ir kraujotaka buvo aktyvesnë nei áprasta dar 

30–45 minutes po filmo. Tuo tarpu, paþiûrëjus ðiurpias 

filmo scenas, kraujotaka sulëtëjo vidutiniðkai 35 proc. 

Net trumpalaikiai psichinës átampos epizodai, su kuriais 

paprastai susiduriama kasdieniame gyvenime, gali 

sukelti sveikiems þmonëms endotelio disfunkcijà net 

iki 4 valandø [9]. Tikëtina, kad juokas gali sumaþinti 

endoteliui þalingà psichologinio streso poveiká. Merilando 

universiteto (JAV) Profilaktinës kardiologijos centro 

direktorius M. Milleris siûlo kasdien 15 min. pasijuokti, 

siekiant sumaþinti ðirdies ir kraujagysliø sistemos ligø 

tikimybæ. Juokas ðiuo atveju gali bûti kaip „vidinis bëgimas 

ristele“, naudingas ypaè tiems, kurie negali atlikti 

fiziniø pratimø. 

IÐVADOS 

1. Juokas ávairiais aspektais yra naudingas sveikatai: 

suartina þmones, maþina agresyvumà, gerina nuotaikà, 

stiprina imunitetà, tikëtina, kad padeda maþinti kraujagysliø 

endoteliui þalingà psichologinio streso poveiká. 

2. Juoko terapijà, kaip papildomà psichologinio poveikio 

metodà, galima taikyti reabilitacijoje, siekiant 

padidinti kompleksinio gydymo veiksmingumà, pagerinti 

ligoniø gyvenimo kokybæ. 

Literatûra 

1. Bennett MP, Lengacher C. Humor and Laughter May Influence 

Health: II. Complementary Therapies and Humor in a Clinical Population. 

Evid Based Complement Alternat Med 2006 Jun;3(2):187–90. 

2. Bennett MP, Zeller JM, et al. The effect of mirthful laughter on 

stress and natural killer cell activity. Altern Ther Health Med 2003 

Mar-Apr;9(2):38–45.

1384 

3. Berk LS, Felten DL, et al. Modulation of neuroimmune parameters 

during the eustress of humor-associated mirthful laughter. Altern 

Ther Health Med 2001 Mar;7(2):62-72, 74–6. 

4. Black DW. Laughter. JAMA 1984 Dec 7;252(21):2995–8. 

5. Chapell M, Batten M, et al. Frequency of public laughter in 

relation to sex, age, ethnity, and social context. Percept Mot Skills 

2002 Dec;95(3 Pt):746. 

6. Clark A, Sedler A, Miller M. Inverse association between 

sense of humor and coronary heart disease. Int J Cardiol 2001 

Aug;80910:87–8. 

7. Filippelli M, Pellegrino R, et al. Respiratory dynamics during 

laughter. J Appl Physiol 2001 Apr;90(4):1441–6. 

8. Foley E, Matheis R, Schaefer C. Effect of forced laughter on mood. 

Psychol Rep 2002 Feb;90(1):184. 

9. Ghiadoni L, Donald AE, et al. Mental Stress Induces Transient 

Endothelial Dysfunction in Humans. Circulation 2000;102:2473. 

10. Kimata H. Effect of viewing a humorous vs. nonhumorous 

film on bronchial responsiveness in patients with bronchial asthma. 

Physiol Behav 2004 Jun;81(4):681–4. 

11. MacDonald CM. A chuckle a day keeps the doctor away: 

therapeutic humor and laughter. J Psychosoc Nurs Ment Health Serv 

2004 Mar;42(3):18–25. 

12. Marci CD, Moran EK, Orr SP. Physiological Evidence for the 

Interpersonal Role of Laughter During Psychotherapy. J Nerv Ment 

Dis 2004;192:689–95. 

13. Martin RA. Humor, laughter, and physical health: methodological 

issues and research findings. Psychol Bull 2001 Jul;127(4):504–19. 

14. Matsuzaki T, Nakajima A, et al. Mirthful laughter differentially 

affects serum pro- and anti-inflammatory cytokine levels depending 

on the level of disease activity in patients with rheumatoid arthritis. 

Rheumatology (Oxford) 2006 Feb;45(2):182–6. 

15. Miller M, Mangano C, et al. Impact of cinematic viewing on 

endothelial function. Heart 2006;92(2):261–2. 

16. Nasir UM, Iwanaga S, et al. Laughter therapy modulates the 

parameters of renin-angiotensin system in patients with type 2 diabetes. 

Int J Mol Med 2005 Dec;16(6):1077–81. 

Raktaþodþiai: galvos smegenø insultas, reabilitacija, 

funkcinë bûklë. 

Santrauka 

Darbo tikslas – ávertinti serganèiø galvos smegenø 

insultu asmenø funkcinæ bûklæ poûmiu ligos 


17. Official Website Of The Dr. Kataria School Of Laughter Yoga. 

(http://www.laughteryoga.org). 

18. Papausek I. Laughter-Yoga. Scientific Information. University 

of Graz Department of Psychology (http://www.uni-graz.at/ilona. 

papousek/laughteryoga.html). 

19. Pettigrew ID. Laughter abolishes binocular rivalry. Clin Exp 

Optom 2005;88:1:39–45. 

20. Richman J. The lifesaving function of humor with the depressed 

and suicidal elderly. Gerontologist 1995 Apr;35(2):271–3. 

21. Sutorius D. The transforming force of laughter, with the focus 

on the laughing meditation. Patient Educ Couns 1995 Sep;26(1- 

3):367–71. 

22. Takahashi K, Iwase M, et al. The elevation of natural killer cell 

activity induced by laughter in a crossover designed study. Int J Mol 

Med 2001 Dec;8(6):645–50. 

23. Wooten P. Humor: an antidote for stress. Holist Nurs Pract 

1996 Jan;10(2):49–56. 

APPLICATION OF LAUGHTER THERAPY IN REHABILITATION 

R. V. Mikelskas 

Summary 

Key words: laughter, laughter therapy, the influence of laughter 

for the human body, rehabilitation. 

In this acticle, scientific studies, which overview psichological, 

fiziological and clinical aspects of laughter, are reviewed. Performed 

research show, that laughter is a special spiritual state, it helps fight 

stress, creates a feeling of social community, increases the reactivity of 

the immune system, improves the endotel function. Laughter therapy, 

as an extra method of psychological influence, can be used in rehabilitation, 

when trying to increase effectiveness of complex treatment 

and improve the life quality of patients. 

Correspondence to: mikelskasrv@ktl.mii.lt 

Gauta 2007-10-19 

GALVOS SMEGENØ INSULTU SERGANÈIØ ASMENØ 

FUNKCINËS BÛKLËS KAITA IR REABILITACIJOS 

EFEKTYVUMAS POÛMIU LIGOS LAIKOTARPIU 

ANTRAJAME REABILITACIJOS ETAPE 

E. MILINAVIÈIENË 1 , D. RASTENYTË 1,2 , A. KRIÐÈIÛNAS 3 

1 Kauno medicinos universitetas, 2 Kauno medicinos universiteto Neurologijos klinika, 

3 Kauno medicinos universiteto Reabilitacijos klinika 

Adresas susiraðinëti: Eglë Milinavièienë, el. p.: egle.milinaviciene@kmuk.lt 

 

laikotarpiu ir reabilitacijos efektyvumà antrajame 

reabilitacijos etape. 

Tiriamøjø kontingentà sudarë 226 ligoniai, patyræ 

galvos smegenø insultà, kuriems reabilitacija 

antrajame reabilitacijos etape buvo taikyta KMUK 

filiale Virðuþiglio reabilitacijos ligoninëje. Ligo-


niams buvo sudarytos individualios reabilitacijos 

programos, kurias vykdë reabilitacijos specialistø 

komanda. Ligoniø funkcinë bûklë vertinta naudojant 

funkcinio nepriklausomumo testà (FNT), 

trumpà protinës bûklës tyrimo testà (TPBTT). 

Insulto sunkumas buvo vertintas naudojant Nacionaliniø 

sveikatos institutø insulto skalæ (NSIIS). 

Funkcinës bûklës kaita reabilitacijos laikotarpiu 

buvo vertinta pagal FNT balø skirtumà prieð ir po 

reabilitacijos. Reabilitacijos pradþioje ligoniai pagal 

FNT balø sumas buvo suskirstyti á 3 grupes: 1) 

18–36 balai (sunki funkcinë bûklë), 2) 37–72 balai 

(vidutinio sunkumo funkcinë bûklë), 3) 73–126 

balai (nesunki funkcinë bûklë). 

Tirtajame ligoniø kontingente buvo 109 vyrai 

(48,2 proc.) ir 117 moterø (51,8 proc.) (p > 0,05). 

Amþiaus vidurkis – 67,8 ± 10,4 metø. Sunkios 

funkcinës bûklës ligoniø amþiaus vidurkis – 69,7 

± 8,5 metai, lengvos funkcinës bûklës ligoniø 

amþiaus vidurkis – 66,1 ± 11,2 metai (p > 0,05). 

Insultà patyrusiø ligoniø funkcinës bûklës sunkumà 

daugiausia lëmë paþinimo funkcijø sutrikimai 

ir neurologinës bûklës sunkumas. Nustatyta, 

kad ligoniø, serganèiø galvos smegenø insultu, 

funkcinë bûklë gerëjo visose ligoniø, suskirstytø 

pagal funkcinës bûklës sunkumà reabilitacijos 

pradþioje, grupëse (p < 0,0001). Didþiausia 

funkcinës bûklës kaita buvo nustatyta ligoniams, 

kuriø funkcinë bûklë reabilitacijos pradþioje buvo 

vidutinio sunkumo (p < 0,0001). 

Ligoniø, serganèiø galvos smegenø insultu, funkcinës 

bûklës sunkumas reabilitacijos pradþioje 

sudaro galimybæ numatyti funkcinës bûklës kaità 

reabilitacijos eigoje. 

ÁVADAS 

Galvos smegenø insultas yra pripaþinta kaip viena ið 

pagrindiniø sergamumo, mirtingumo ir ilgalaikës negalios 

prieþasèiø visame pasaulyje [1]. Daugelis veiksniø, 

tokiø kaip gerëjanti medicinos prieþiûros kokybë ûmioje 

fazëje, rizikos veiksniø kontrolë, sumaþino mirðtamumà 

nuo insulto, taèiau dël to padidëjo asmenø, turinèiø negalià, 

skaièius ir paèios negalios sunkumas [2, 3]. Ne 

maþiau kaip pusei ligoniø, persirgusiø galvos smegenø 

insultu, iðlieka þymûs liekamieji reiðkiniai, kurie riboja 

jø savarankiðkumà, o kas penktas asmuo lieka visiðkai 

priklausomas ir jam reikalinga nuolatinë kito asmens 

prieþiûra ir slauga [4]. 

Esant ribotiems reabilitacijos iðtekliams, labai svarbu 

nustatyti prioritetus reabilitacijai ir tinkamà reabilitacijos 

1385 

apimtá [5]. Ligos pradþioje tikslinga ávertinti ligoniø funkcinæ 

bûklæ ir atrinkti tuos, kuriems bûtø galima taikyti 

intensyvià ir veiksmingà reabilitacijà [2, 5]. 

Be to, informacija apie numatomà funkcinës bûklës 

atsigavimà yra labai svarbi paèiam pacientui ir jo ðeimos 

nariams, taip pat planuojant ligonio iðraðymà ið ligoninës 

ir namø aplinkos pritaikymo poreiká [5–7]. 

Darbo tikslas – ávertinti galvos smegenø insultu serganèiø 

asmenø funkcinæ bûklæ poûmiu ligos laikotarpiu 

ir reabilitacijos veiksmingumà antrame reabilitacijos 

etape. 

TIRIAMØJØ KONTINGENTAS IR TYRIMO 

METODAI 

Tirti 302 ligoniai, patyræ galvos smegenø insultà, ir 

reabilituoti KMUK filiale Virðuþiglio reabilitacijos ligoninëje 

2004–2006 m. Tyrimas atliktas gavus Kauno regioninio 

biomedicininiø tyrimø etikos komiteto leidimà. 

Ligoniø átraukimo á tyrimà kriterijai: 1) patirtas iðeminis 

galvos smegenø insultas; 2) patirtas kraujo iðsiliejimas 

á galvos smegenis; 3) stabili sveikatos bûklë; 4) gebëjimas 

toleruoti kompleksinës reabilitacijos poveikio priemones 

ne trumpiau kaip 3 valandas per dienà. 

Á tyrimà ligoniai buvo neátraukiami esant: 1) subarachnoidinei 

hemoragijai; 2) sunkiai funkcinei bûklei 

ir þymiems paþinimo funkcijø sutrikimams; 3) sunkiai 

sveikatos bûklei dël gretutinës patologijos (demencija, 

didelio laipsnio ðirdies, inkstø nepakankamumas, sunkios 

nervø, jungiamojo audinio ligos ir kt.); 4) praëjus 

daugiau kaip 60 dienø iki reabilitacijos pradþios. 

Pagal ðiuos kriterijus á tyrimà átraukti 226 pacientai. 

Pagal parengtà tyrimo protokolà buvo vertinamas ligoniø 

amþius, lytis, insulto pobûdis, sunkumo laipsnis, funkcinë 

bûklë reabilitacijos laikotarpiu ir jos kaita. 

Ligoniams, atsiþvelgus á jø funkcinæ bûklæ, buvo 

sudarytos individualios reabilitacijos programos, kurias 

vykdë reabilitacijos specialistø komanda. Kompleksinës 

reabilitacijos programà sudarë: gydymas vaistais, individualizuota 

kineziterapija (2 kartus per dienà), ergoterapija, 

elektrinë raumenø stimuliacija, gydomasis masaþas, 

psichoterapija, kalbos korekcija, socialinio darbuotojo, 

ortopedo konsultacijos. Reabilitacijos programa buvo 

vykdoma 6 dienas per savaitæ. 

Ligoniø funkcinë bûklë vertinta taikant funkcinio nepriklausomumo 

testà (FNT) [8], trumpà protinës bûklës 

tyrimo testà (TPBTT) [9]. Insulto sunkumas buvo vertintas 

naudojant Nacionaliniø sveikatos institutø insulto skalæ 

(NSIIS) [10]. 

Ligoniai reabilitacijos pradþioje pagal FNT balø sumas 

buvo suskirstyti á 3 grupes: 1) 18–36 balai (sunki

1386 

funkcinë bûklë), 2) 37–72 balai (vidutinio sunkumo 

funkcinë bûklë), 3) 73–126 balai (nesunki funkcinë 

bûklë). Funkcinës bûklës kaita reabilitacijos laikotarpiu 

buvo vertinta pagal FNT balø skirtumà prieð ir po reabilitacijos. 

Statistinë duomenø analizë atlikta naudojant kompiuterinës 

programos statistikos paketà „SPSS/w 13.0“. 

Kiekybiniams tyrimo duomenims ávertinti apskaièiuotas 

matematinis vidurkis ir standartinis nuokrypis (SN). Esant 

normaliajam skirstiniui dviejø grupiø palyginimui buvo 

naudojamas Stjudento t kriterijus. Kiekybiniai duomenys, 

neturëjæ normaliojo skirstinio, lyginti neparametriniø 

dydþiø lyginamaisiais testais. Skirtumams tarp dviejø 

nepriklausomø grupiø nustatyti taikytas Mann-Whitney 

U testas, tarp keliø skirtingø grupiø – Kruskal-Wallis H 

testas, o tarp susijusiø grupiø – porinis Wilcoxon rangø 

sumø testas. Kokybiniø duomenø skirtumams analizuoti 

taikytas chi kvadrato (χ²) kriterijus. Duomenø skirtumai 

vertinti kaip statistiðkai reikðmingi, kai p 0,05). Amþiaus vidurkis – 67,8 ± 10,4 

metø. Vyrø vidutinis amþius – 64,9 ± 11,1 metø, moterø 

– 70,5 ± 8,9 metø (p < 0,0001). Galvos smegenø infarktas 

nustatytas 200 ligoniø (88,5 proc.), hemoraginis insultas 

– 26 ligoniams (11,5 proc.). Vidutinë reabilitacijos trukmë 

– 38,8±8,9 dienos. Vidutinis laikas iki reabilitacijos 

pradþios – 17,3 ± 10,9 dienos. 

Ligoniø, reabilitacijos pradþioje suskirstytø pagal 

funkcinës bûklës sunkumà á 3 grupes, duomenys pateikiami 

1 lentelëje. Analizuojant ligonius pagal funkcinës 

bûklës sunkumà ir amþiø, nustatyta, kad sunkios funkcinës 

bûklës ligoniø amþiaus vidurkis buvo 69,7 ± 8,5 

metai, lengvos funkcinës bûklës ligoniø amþiaus vidurkis 

– 66,1 ± 11,2 metai. Amþiaus skirtumas skirtingo ligoniø 

funkcinës bûklës sunkumo grupëse buvo statistiðkai 

nereikðmingas. Vertinant ligoniø pasiskirstymà pagal 

funkcinës bûklës sunkumà ir lytá bei insulto pobûdá, taip 

pat reikðmingø skirtumø nenustatyta (1 lentelë). 

Mûsø duomenimis, ligoniø po insulto funkcinës bûklës 

sunkumà ypaè lëmë paþinimo funkcijø sutrikimai ir 

neurologinës bûklës sunkumas. Ligoniams, kuriø funkcinë 

bûklë reabilitacijos pradþioje buvo sunki, TPBTT 

balø suma buvo 7 ± 8,2, tuo tarpu nesunkios funkcinës 

bûklës ligoniø grupëje TPBTT balø suma buvo 25,5 ± 

3,7 (p < 0,0001) (2 lentelë). Tokius pat duomenis gauname 

analizuodami insulto sunkumà, vertintà NSIIS, 

ir ligoniø funkcinæ bûklæ. Ligoniams, kuriø funkcinë 

bûklë reabilitacijos pradþioje buvo sunki, NSIIS balø 


1 lentelë. Ligoniø pasiskirstymas pagal funkcinës bûklës sunkumà, 

lytá, amþiø ir insulto pobûdá reabilitacijos pradþioje. 

Pastaba. p* – tarp I ir II grupës, p** – tarp II ir III grupës, 

p*** – tarp I ir III grupës. 

2 lentelë. Ligoniø funkcinës ir neurologinës bûklës dinamika 

reabilitacijos eigoje priklausomai nuo funkcinës bûklës 

sunkumo. 

suma buvo 14,1 ± 3,9, tuo tarpu nesunkios funkcinës 

bûklës ligoniø grupëje NSIIS balø suma buvo 4,7 ± 2,1 

(p < 0,0001) (2 lentelë). 

Taikant kompleksinæ reabilitacijà antrajame reabilitacijos 

etape, nustatytas ligoniø funkcinës, neurologinës 

bûklës ir paþinimo funkcijø gerëjimas visose trijose 

ligoniø, suskirstytø pagal funkcinës bûklës sunkumà, 

grupëse (p < 0,0001). Taèiau ligoniø, kuriø funkcinë 

bûklë reabilitacijos pradþioje buvo vidutinio sunkumo, 

funkcinës bûklës kaita reabilitacijos eigoje buvo didesnë 

negu sunkios ir nesunkios funkcinës bûklës ligoniø 

(p < 0,0001) (2 lentelë). 

REZULTATØ APTARIMAS 

Funkcinës bûklës reabilitacijos pradþioje sàsaja su

Žurnalas ,,Sveikatos mokslai", Nr. 7 (1 dalis) {PDF formatas, 5.8 KB

Transform your PDFs into Flipbooks and boost your revenue!

Delete template?

Save as template ?