buk praktiskas - Da Vinci sistema

BUK PRAKTISKAS
Veikia tai, kas paprasta
Skaitykite:
√ Praktinis požiūris į vertybes
√ Raktas į laimingą šeimą
√ Kaip per 15 minučių paruošti kalbą?
√ Kaip pagerinti bendravimo įgūdžius?
# 1

Turinys
1. Saviugda.........................................................4
Praktinis požiūris į vertybes
2. Savęs pažinimas........................................6
Atrasti SAVE tarp KITŲ
3. Sveikata..........................................................9
Arbata prieš peršalimą
4. Santykiai.......................................................12
Raktas į laimingą šeimą
5. Karjera...........................................................15
Kaip per 15 minučių paruošti kalbą?
6. Poilsis.............................................................18
Rebefingas – kvėpavimas gerai savijautai, poilsiui
7. Bendravimas.............................................22
Kaip pagerinti bendravimo įgūdžius?
8. Finansai........................................................29
7 neįprasti taupymo patarimai
TURINYS

Bendravimas
Finansai
Poilsis
Autorius - Albinas Kirkilas
Savęs pažinimas
10
9
8
7
6
5
4
3
2
1
Karjera
Saviugda
Sveikata
Santykiai
1. Nusibraižykite analogišką gyvenimo balanso ratą ant popieriaus
2. Įvertinkite kiekvieną savo gyvenimo sritį nuo 1 iki 10 pagal tai,
kaip Jums joje sekasi.
3. Apjunkite vertinimo taškus. Didelio, idealaus rato formą žymi
visiška balansą.
Sveiki,
š esu Albinas Kirkilas, ir aš jaučiuosi laimingas. Ir visuomet
A pamatęs laimingą žmogų, skubu jo paklausti - „kodėl?“. Žinau, kad
prieš tris sekundes ir Jums kilo šis klausimas, todėl nuoširdžiai noriu
pasidalinti savo paslaptimi.
Greičiausiai Jūs jau žinote, kad visas mūsų veiklas galimą suskirstyti į
8 pagrindines gyvenimo sritis. Tiksliau, suskirstyti pagal taip vadinamą
Gyvenimo balanso ratą (kurį matote apačioje). Visi žmonės prie šių
gyvenimo sričių vienaip ir kitaip prisiliečia. Tačiau dažniausiai vienoms
sritims skiriama daugiau dėmesio, jos dominuoja, o kitos tuo tarpu
– nublanksta. Dėja taip jau yra, kad jei tolygiai nepaskirstome savo
dėmesio visoms sritims, apie laimę ilgalaikėje perspektyvoje negali būti
jokios kalbos.
Kodėl?
TURINYS
Tarkime, susitelksite vien ties karjera. Ilgainiui nuo pervargimo sutriks
Jūsų sveikata, o artimieji nukentės dėl apleistų santykių. Arba, kas iš
to, jei gebėsite 12 valandų per diena dirbti, bet pamiršite savęs pažinimą
ir tos valandos bus sutelktos į darbą, kuris Jums nei tinka, nei patinka?
Trumpai tariant, tik tolygiai puoselėdami pagrindines gyvenimo srytis
mes galime kurti subalansuotą, kryptingą ir svarbiausia - laimingą
gyvenimą. Būtent toks yra ir šio žurnalo tikslas – padėti Jums kas
mėnesį įsivertinti savo gyvenimo balansą (paaiškinimas po
iliustraciją) ir tada specialistų-praktikų patarimų dėka subalansuoti
ir puoselėti savo gyvenimą.
Nelaukite „geresnių laikų“. Geresnį gyvenima galima pradėti gyventi tik
DABAR. Pradėkime nuo trijų paprastų žingsnelių:
1. Dabar įsivertinkite savo Gyvenimo balansą.
2. Perskaitykite žurnalą, ypač tuos straipsnius, kurie skirti prasčiausiai
įvertintoms sritims.
3. Panaudokite visus Jums naudingus specialistų-praktikų patarimus.
Garantuoju, tai padarę Jūs tikrai pasijusite laimingesnį. Na o rezultatai
atsispindės ir iš praktinės pusės pildant kito žurnalo numerio gyvenimo
balansą.
Imlaus Jums skaitymo. Susitiksime kitą sezoną toje pačioje vietoje, tuo
pačiu laiku, TIK dar geresni.
Nuoširdžiai,
Albinas Kirkilas

Saviugda
Praktinis požiūris į vertybes
Jeigu žinote savo vertybes, tai žinote, ko norite, kas esate ir kur link gyvenime
norėtumėte judėti. Gebate lengvai atskirti, kas svarbu asmeniškai jums, nuo to,
ką bando primesti aplinkiniai.
Jei atsiverstume lietuvių kalbos žodyną ir paieškotume žodžio „vertybė“
apibrėžimo, rastume štai ką: „vertas, brangus daiktas ar dalykas“ arba „teigiama
ypatybė“. Kaip matote, tai mažai kuo siejasi su praktiniu vertybių panaudojimu.
Savo vertybių išsiaiškinimas yra vienas pirmųjų ir svarbiausių žingsnių tikro savęs
pažinimo link. Žinoma, galite teigti, kad save puikiai pažįstate, bet ar taip yra iš
tiesų? Ar dabar galėtumėte pasakyti, kokios yra 5 pagrindinės jūsų vertybės? Ar
turite jas užsirašę?
Kad lengviau suprastume, kokios gali būti asmens vertybės, pasižiūrėkime į šį
sąrašą:
Šlovė
Tobulėjimas
Nuotykiai
Konkurencingumas
Bendradarbiavimas
Kūrybiškumas
Taupumas
Saugumas
Garbė
Šeima
Laimė
Saikas
Laisvė
Draugystė
Sveikata
Altruizmas
Vidinė harmonija
Vientisumas
Ištikimybė
Tvarka
Saviugda
Sąžiningumas
Malonumas
Galia
Pripažinimas
Atsakomybė
Savigarba
Turtas
Išmintis
Teisingumas
Asmeninio efektyvumo sistemos
“DaVinci” autorius ir treneris
Tomas Kaulinskas
Čia pateiktos vertybės sudaro mažą dalį pilno žmogaus vertybių sąrašo, kuris susideda iš daugiau nei 450 punktų.
Jeigu žiūrėdami į šį sąrašą nerandate to, kas jums asmeniškai tikrai svarbu – sąrašą galite drąsiai papildyti, paieškoję platesnio
vertybių aprašymo internete ar literatūroje.
Norėdami rasti penkias esmines savo vertybes, pradėkite susidarydami sąrašą, kas jums gyvenime tikrai svarbu. Iš to sąrašo
išrinkite:
√ 10 svarbiausių vertybių;
√ tada, gerai pagalvoję, palikite 5 pačias svarbiausias;
√ ir galiausiai iš likusio penketuko išrinkite savo kertinę ir svarbiausią vertybę.
TURINYS
Ši paprasta praktinė užduotis tikrai nepadės 100 proc. įvardinti savo tikrųjų ir esminių vertybių. Norit tai padaryti išties gerai,
reikės skiri ne vieną valandą savianalizės užduotims ir savistabai. Bet būkite tikri – kiekviena valanda, skirta vertybėms
išgryninti, atsipirks šimteriopai.

Kartais jūsų atrastos vertybės gali jus nustebinti. Tarkime,
jūsų vertybė gali būti „iššūkiai“, nors iki šiol niekada apie
tai nesusimąstėte, bet, pažvelgus atidžiau, visą gyvenimą
linkote į naujų iššūkių ieškojimą.
Kai sudarysite pirminį savo vertybių sąrašą, dar negalėsite
būti visiškai tikri, kad tai tikrai jūsų esminės vertybės.
Privalėsite kiekvieną iš jų patikrinti užduodami tolesnius
klausimus.
√ Ar tai tikrai mano vertybė?
√ Ši vertybė pagrindinė ar pagalbinė? Jeigu viena vertybė
yra tam, kad pasiektumėte kitą, tai žiūrėkite į tą, kurią
norite pasiekti. Pavyzdžiui, jei viena iš vertybių yra
ekonominis saugumas, bet ji yra tik tam, kad įgytumėte
laisvę, tai jūsų vertybė yra laisvė. Svarbu aiškiai
įsivardinti, ko iš tikrųjų siekiate. Toks žinojimas suteiks
galimybę rasti daugiau būdų pasiekti norimą tikslą.
√ Ar tai, kaip aš elgiuosi kiekvieną dieną, atspindi vertybę,
kurią apsirašiau? Veiksmai visuomet parodo realybę
tokią, kokia ji yra iš tiesų.
√ Kokiais gyvenimo momentais aš jaučiausi laimingiausias
(-ia)? Ar tomis akimirkomis aš gyvenau pagal šią
savo vertybę ir galėjau ją realizuoti?
√ Kas mane labiausiai erzina? Ar tai kertasi su šia mano
vertybe?
Vertybių radimas ir gyvenimas jomis besivadovaujant yra
nesibaigiantis procesas. Ėjimas šiuo keliu padės jums rasti
laimę, pagerinti savo sveikatą ir atstatyti vidinę energiją,
įžiebs tikrą gyvenimo aistrą
Daugiau sužinoti apie vertybes bei asmeninį
efektyvumą galite čia: http://www.davincisistema.lt/
TURINYS

Savęs pažinimas
Atrasti SAVE tarp KITŲ.
Koučingo specialistas
Oleg Kovrikov
Jei manęs paklausite, kas aš esu, atsakysiu:
Aš - Olegas, vyras, tėvas,
koučingo specialistas, kaituotojas, keliautojas.
Kiekvienas žmogus identifikuoja
save su savo veiklom ir pareigom. Tai, ką
jūs pasirenkate, tuo jūs ir tampate. Bet
kodėl tada kyla klausimas - kas aš esu?
Kodėl tiek daug mokymų ir knygų apie
savęs praradimą ir atradimą? Kaip mes
prarandame ir kaip atrandame save?
Šiuo straipsniu kviečiu kartu pamąstyti
apie savęs praradimo labirintus ir gal jį
perskaičius atrasime būdus savęs atradimui
ir sustiprinimui!
Savo pasirinkimais mes įtvirtiname
save. Kai aš rašau šį straipsnį, aš tampu
rašytoju. Ir būdamas rašytoju aš galiu
būti daugiau ar mažiau savimi. Tai
priklauso nuo to, kodėl aš tai darau. Jei
tai kilo kaip natūralus noras pasidalinti –
šiuo noru aš realizuoju save autentiškai,
šiame pasirinkime aš visiškai esu savimi.
Mažiau būnu savimi, jei rašymas tampa
tik priemone mano kitokiems tikslams
pasiekti (tapti žinomu, gauti papildomu
klientų, uždirbti pinigų). Ir visiškai nebūnu
savimi, kai rašau, nes turiu tai daryti. Nes
to iš manęs laukia, to tikisi, tačiau sau
tame prasmės nematau.
Aš prarandu save, kai išduodu savo norus.
Kai as noriu vieno, o darau kitą. Bet kartais
būna, kad tarp norų ir mūsų veiklos reikia
atrasti ryšį. Pavyzdžiui, kai aš padedu kitiems
- aš investuoju save į santykius. Ir
jei man šie santykiai svarbūs, aš išlieku
savimi ir net papildau save tapdamas
geru draugu, vaiku arba tėvu, priklausomai
nuo to, kam padedu. Kai kurie atranda
save padedant kitiems - jiems svarbu
būti geru tėvu ir padedant savo vaikams
jie tokiu tampa. Ir net nekyla klausimas
apie kitokio savęs paieškas!
“Savo pasirinkimais mes
įtvirtiname save”
Kartais aš suprantu, kad privalau padaryti
nemėgiamą darbą tam, kad pasiekčiau
norimą rezultatą.Tokiu būdu aš investuoju
save, siekdamas ilgalaikio rezultato. Ir
tokio elgesio sunku nevadinti autentišku,
nes jame aš siekiu sau norimų rezultatų,
tik kartais nevisai maloniais būdais.
Autentiškumą aš prarandu, kai priprantu
prie tam tikro elgesio ir nesuvokiu, vardan
ko aš darau vieną ar kitą darbą. Nesuvokiu,
kodėl padedu sau nesvarbiems žmonėms
ir kodėl siekiu sau nesvarbių tikslų.Gyvenu
lyg “autopilotu” pagal kažkada idiegtą
programą. Lyg ir rezultatai yra, bet jie jau
nebedžiugina. O kai rezultatai nedžiugina,
dingsta energija tęsti.
TURINYS
Žmogus patenka į tokį gyvenimą, kai
nustoja rinktis. Kai jis negalvoja apie
savo ateitį, apie galimus ir norimus ateities
“scenarijus”. Kai jis negalvoja, jam
nesvarbu, kuriuo scenarijumi jis gyvens.
Ir jis pradeda gyventi svetimų žmonių
tikslais. Kai žmogus nežino, kas jam yra
gerai, jis pradeda blaškytis, kopijuoja kitus,
seka mada ir stengiasi tiesiog būti
kaip visi. Ir tik silpnas vidinis balsas sako
jam, kad kažkas netaip.

Viduje žmogus pradeda jausti, kad negyvena savo gyvenimo.
Pradžioje jis tiesiog pasimeta tarp darbų, kuriuos jis turi
daryti ir kuriuos nori daryti. Bet su laiku jis jau nebežino,
ko nori. Jis tampa svetimų tikslų vykdytoju ir galų gale jau
nieko nebenori. Toks žmogus tiesiog plaukia pasroviui…
Tam, kad grąžinti sau energiją ir gyvenimą, mes turime
dažniau galvoti apie norimą ateiti, kurti norimus savo
gyvenimo scenarijus ir daryti atitinkamus sprendimus.
Darant sprendimus, dažnai tenka eiti į konfliktą ir derinti
juos su kitais žmonėmis. Tai nevisada lengva, kartais net
tenka paaukoti santykius su artimais žmonėmis. Būnant
nekompromisišku, jūs turite daug šansų pasiekti sau norimų
tikslų. Tuo pačiu rizikuojate likti vienas, kas dažniausia ir
atsitinka su autentiškais žmonėmis.
“Autentiškas žmogus ne tas, kuris elgiasi taip,
kaip nori, bet tas, kuris sugeba daryti kompromisus,
neprarandant savęs”
Tam, kad išlikti savimi, mums reikia labai gerai pažinti savo
vertybes, iš kurių kyla tikslai. Reikia turėti vidinius prioritetus
tam, kad žinoti, kuriose vietose jūs esate kompromisiškas,
kuriose – ne.Tam tikra prasme reikia žinoti ir saugoti savo
teritoriją, ką puikiai sugeba daryti brandūs žmonės. Ir kuo
brandesnis žmogus yra, tuo mažiau energijos jam tai kainuoja.
Autentiškas žmogus ne tas, kuris elgiasi taip, kaip nori,
bet tas, kuris sugeba daryti kompromisus, neprarandant
savęs. Kuris supranta kiekvieno tikslo svarbą ir tuo
pačiu supranta to tikslo kainą. Jis daro ramius, pasvertus
sprendimus, kuriais labai kryptingai siekia to, ko nori, tuo
pačiu atrasdamas save. Vadinasi, kad mes atrandame
ir kuriame save, siekiant sau svarbių tikslų. Ir kadangi
tikslai nuolat keičiasi, tuo pačiu keičiamės ir mes. Savęs
atradimo procesas niekada nesibaigia, tuom jis ir yra
įdomus! Kol mes ieškome savęs, mes norime, o noras –
tai pagrindinis sveiko žmogaus požymis!
Mes sukūrėme socialinį filmą savęs praradimo tema.
Filmas vaizdingai parodo, kaip žmogus dingsta iš savo
gyvenimo, ir parodo jo sugrąžinimo pradžią. Nufilmuotas
pavyzdys palietė daug žmonių visame pasaulyje. Privertė
sustoti ir susimąstyti. Privertė išjungti “autopilotą” ir
mažais norais, mažais žingsneliais kurti save iš naujo. Šį
8 minučių filmą galite peržiūrėti
www.who-are-you.eu
Daugiau sužinoti apie Oleg Kovrikov galite čia:
www.kovrikov.lt
TURINYS

Nežinote ką padovanoti
artimam žmogui?
Nuoširdžiai rekomenduoju
dvi praktiškas dovanas, kurias
rasite čia...
IŠPAKUOTI
IŠPAKUOTI
TURINYS

Žiema. Žvarbu.
Kokią palaimą suteikia puodelis karštos aromatingos arbatos!
Maloni šiluma su kiekvienu gurkšniu užlieja kūną, dovanodama
komfortą. Nesusimąstome, kodėl pasijaučiame
geriau – tiesiog žinome, kad arbata – gerai.
Pabandykime išsiaiškinti naudingasias arbatos savybes,
padedančias kovoti su sezonine rudens ir žienos liga –
peršalimu.
Arbatoje yra daugiau negu 300 įvairių medžiagų, naudingų
mūsų sveikatai. Priklausomai nuo arbatos tipo, medžiagų
santykiai skiriasi. Daugiausia naudingų sveikatai medžiagų
yra mažiausiai apdorotose arbatos rūšyse – baltoje ir
žalioje. Labiausiai apdorotoje arbatoje – juodoje yra daugiausia
stipriai veikiančių medžiagų.
Balta ir žalia arbata ypač turtingos visiems gerai pažįstamu
vitaminu C – arbatos lapuose jo yra daugiau negu citrinose.
Bėda ta, kad jis „užrakintas“ lape ir sunkiai ekstrahuojasi,
be to karštas vanduo jį suskaido. Tačiau žalia arbata ir taip
plikoma atvėsintu – apie 70 laipsnių vandeniu – taip ji bus
skanesnė. Norite, kad arbata būtų dar naudingesnė? Tiesiog
atvėsinkite vandenį iki 50-60 laipsnių ir arbatlapius
palaikykite kiek ilgėliau.
Be vitamino C, arbatoje yra vitaminas P, kuris padeda vitaminui
C kauptis organizme – taip sukuriamos jo atsargos,
ateityje padėsiančios įveikti ligas.
“Arbatoje yra daugiau negu 300 įvairių
medžiagų, naudingų mūsų sveikatai”
Ne tik vitaminas C naudingas mūsų imunitetui. Arbatoje
yra cinko ir magnio – labai svarbių imuninei sistemai
mikroelementų.
Be to, naujausi Jack F. Bukowski tyrimai parodė, kad arbatoje
esanti medžiaga alkilaminas „treniruoja“ imuninę sistemą.
Ši medžiaga nekenksminga, tačiau panaši į kenksmingų
bakterijų iškiriamas medžiagas, todėl imuninės T-ląstelės
į ją reaguoja, aktyvuoasi, taip stiprindamos bendrą imuninę
sistemą.
Sveikata
Arbata prieš peršalimą
TURINYS
Arbatos mylėtojas, Isingo (Yixing) arbatinukų kolekcionierius,
kinų klasikinių arbatos knygų vertėjas
Armandas Burba

Kaip matote, gerdami žalią arbatą, kaupiame vitaminą
C. Ši arbata turi vėsinantį poveikį, todėl ją geriausia gerti
vasara. Taip paruošime organizmo imuninę sistemą rudens
ir žiemos negandoms.
Ne tik vitaminas C naudingas mūsų imunitetui. Arbatoje
yra cinko ir magnio – labai svarbių imuninei sistemai
mikroelementų.
Tyrimai parodė, kad išgerti 6 puodeliai arbatos per dieną 4
savaičių bėgyje imuninėse T-ląstelėse padidino interferono
kiekį 2-4 kartus, o tai reiškia, kad ir padidėjo imunitetas.
“Reikia nežmiršti, kad arbata – tik
profilaktinė priemonė, o ne vaistas”
TURINYS
Vasarai pasibaigus, reikėtų pereiti prie labiau šildančių
arbatų – stipriau fermentuotų – ulunų (Wulong, Oolong)
ir juodos. Arbatos fermetacijos procese atsiranda
sudėtingesnės medžiagos – flavonoidai, polifenoliai. Šios
medžiagos jau tiesiogiai viekia peršalimo ligų sukelėjus. Flavonoidai
turi antivirusinį ir antibakterinį veikimą,polifenoliai
mažina uždegimą. Jomis arbatos poveikis neapsiriboja –
arbata plečia kraujagysles, kvėpavimo takus, pagerindama
imuninių T-ląstelių judėjimą ir pasiskirstymą po organizmą,
skatina prakaitavimą, padėdama organizmui pašalinti ligos
sukelėjų toksimus.
Reikia nežmiršti, kad arbata – tik profilaktinė priemonė, o ne
vaistas. Be to, rimtai susirgus, tenka naudoti vaistus. Arbatoje
esantys taninai sudaro stabilius junginius su daugeliu
medžiagų, tuo pačiu mažindami vaistų įsisavinimą. Tačiau
pasveikus, arbata yra puiki priemonė išvalyti organizmą,
ypač nuo antibiotikų. Arbatoje esantys flavonoidai padeda
atstatyti gerąją žarnyno mikroflorą, kuri ypač nukenčia nuo
antibiotikų.
Nors arbata ir ne vaistas, bet pastoviai ją gerdami tikrai
būsite sveikesni.
Daugiau sužinoti apie Armandą Burbą ir arbatas galite
čia: http://www.chayiorg-en.blogspot.com/

Kai akys nori laisvės…
Evelina Rimkutė - Lektorė, organizacijos Všį “Kitas Variantas” savanorė. Prieš
pusę metų pasiryžusi sulaužyti dešimtmečius egzistuojančius stereotipus ir kardinaliai
pagerinusi savo regėjimą be vaistų ar operacijų. Dabar ji dalinasi savo
patirtimi ir padeda tokių rezultatų pasiekti kitiems žmonėms.
Gyvenime esame dovanų gavę kūną, kuriuo reikia rūpintis. Pablogėjusio
regėjimo atveju mums siūloma nešioti akinius arba kontaktinius lęšius. Bet
yra ir kitas būdas – rūpinimosi savimi būdas. Akinius užsidėti galime lengvai ir
paprastai, tačiau dėmėsio skirimas akims, jų mankštinimas, galiausiai bus apdovanotas
puikiuregėjimu ir laisve nuo akinių. Akiniai nepadeda grąžinti regėjimo.
Tą įsitikinau ir aš pati, nešiojusi akinius 22-jus metus. Praeitą rudenį į mano
akiratį papuolė informacija apie galimybes susigrąžinti regėjimą be operacijos
ir gyventi be akinių. Ir štai - jau beveik keturis visiškai mėnesius nebenešioju
akinių. Galiu vairuoti, dirbti su kompiuteriu, skaityti ir atlikti kitus kasdienius
darbus. Akims reikia nedaug – atpalaidavimo, geros fizinės būklės, judėjimo,
saulės šviesos bei pozityvaus kiekvieno iš mūsų nusiteikimo. Reikia tik sustoti
ir susimąstyti, kad patys esame atsakingi už savo sveikatą, už savo savijautą ir
už savo gerą regėjimą.
Paveikslėlyje pateikti keli paprasti akių gimnastikos pavyzdžiai. Nuo
jų pamažu galima pradėti žadinti sustingusius raumenis ir skatinti
juos dirbti.
Atlikite šiuos paprastus pratimus tris kartus per dieną, prieš valgį.
Kiekvieną judesį kartokite po 5-8 kartus, tarp jų pamirksėkite ir
atpalaiduokite akis. Darant pratimus raumenys turėtų būti laisvi
ir neįsitempę. Vėliau akis nuraminkite šiluma ar tiesiog pabūkite
užsimerkę.
Paprasta, bet tuo pačiu genealu.
Evelina Rimkutė
Ir tai tik dalis to, kas leis pasaulį pamatyti naujomis, laisvomis akimis.
Pirmieji pagerėjimai praktikuojantis pastebimi jau po savaitės,
dar geresnė Savijauta po mėnesio.Ką jau kalbėti apie komforto
susigrąžinimą, kai nebeturite rūpintis akiniais. Atsistačius regėjimui,
dar keletą mėnesių reiktų tęsti šiuos pratimus, kad jis toks ir liktų.
Taigi, atsakykite sau į klausimą: Kas geriau – sveikos akys ar nauji
akiniai?
Nemokamą knygutę su patarimais kaip gerinti regėjimą rasite
čia: http://www.laisveakims.lt/naudinga-informacija
TURINYS

Aurimas Guoga - verslininkas, verslo
įmonių konsultantas, sėkmingos
asmenybės judėjimo pradininkas
Lietuvoje
Santykiai
Raktas į laimingą šeimą
Nepasakysiu nieko ypatinga, kad mūsų kultūroje labai svarbia laikome
meilę. Mums kelis šimtmečius pamokslavo, kad Kristus yra meilė, kad
svarbiausias dalykas gyvenime yra mylėti ir būti mylimam, kad be meilės esi
niekas ir taip toliau. Visi nemirktelėję atsakys, kad šeimoje svarbiausia yra
meilė. Tad atrodytų, jog jei meilė mums tokia ypatingai svarbi, turėtumėme
apie ją puikiausiai nusimanyti – na, bent jau ne prasčiau nei apie krepšinį.
Tad man teko patirti nemenką šoką, kai teko įsitikinti, kad ... nežinome, kas
tai yra. Jei paklausime žmogaus, kas yra meilė – prašau pateikite man šios
sąvokos apibrėžimą – galiu jums užtikrinti, kad praktiškai niekas nesugebės
to padaryti. Šį klausimą esu ne kartą uždavęs tiek individualiai, tiek grupėmis.
Atskirai paklausti žmonės gūžčioja pečiais, o grupėse paprastai pateikia
visiškai skirtingus apibūdinimus – tarsi kalbėtų apie visai skirtingus dalykus.
Kartą klausiau net šios srities profesionalės – lietuvių kalbos specialistės. Ši
man atšovė, kad meilė ... neapibrėžiama. Keista. Visi žodžiai apibrėžiami, o
meilė kažkodėl ne...
Tada susidaro stulbinanti situacija: meilė mums svarbiau už viską, tačiau negalime žmoniškai paaiškinti, kas tai yra. O jei
nesuprantame, kas tai yra, tai kaip galime tikėtis ją prisijaukinti? Šiame straipsnyje išsiaiškinsime ne tik, kaip dainuoja Ž.
Žvalgulis „kas per velns ta meili yr“, bet ir kaip ją išlaikyti bei puoselėti.
Tad pirmiausia pradėkime nuo sąvokos apibrėžimo. Kai suvoksime, kas tai yra, bus kur kas aiškiau, ar galime ją valdyti ir, jei
taip, tai kaip. Meilės apibrėžimą galime rasti Talmude. Žydai meilę apibrėžia kaip emociją, kuria mes prisirišame prie teigiamų
kito žmogaus (ar gyvūnų, Tėvynės, t.t.) savybių. Pažvelkime, ar toks apibūdinimas tikslus ir aktualus. Visų pirma, kad meilė
yra emocija, tai akivaizdu. Taip pat negaliu įsivaizduoti, kaip įmanoma ką nors mylėti, jei jame ar joje nematai nieko vertingo.
Vadinasi, tai tikrai ryšys ir tikrai prisirišame prie teigiamų dalykų. Be to, mes būtinai turime save emociškai susaistyti ne su to
asmens ypatybėmis. Tikros jos ar įsivaizduojamos, čia jau atskiras klausimas, tačiau mylintis žmogus matys savo mylimojo
teigiamas charakterio savybes ir šios savybės jam (jai) kels stiprias emocijas.
Mes neretai supainiojame meilę su
sižavėjimu. Pateikime sau susižavėjimo
apibrėžimą, ir mes galėsime kur kas
aiškiau atsirinkti kas yra kas. Susižavėjimo
apibrėžimas būtų toks: tai emocinė
priklausomybę nuo kito asmens. Skirtumas
tas, kad mylėdami mes esame prisirišę
prie teigiamų to asmens charakterio ar
išvaizdos savybių, o susižavėję puolame į
priklausomybę.
“Žydai meilę apibrėžia kaip emociją, kuria
mes prisirišame prie teigiamų kito žmogaus
(ar gyvūnų, Tėvynės, t.t.) savybių”
TURINYS

Įsitikinkime, kad yra būtent taip. Sakykite, koks ryšys
yra pats stipriausias? – Tikriausiai sutarsime, kad tai mamos
meilė vaikui. Jei taip, tuomet ar mama įžvelgia savo
vaiko neigiamas savybes? Aišku, ir dar kaip! Mama labai
domisi savo vaiku, pažįsta jį kaip nuluptą. Ne tik pažįsta,
tačiau ir neriasi iš kailio, kad vaikas tų neigiamų bruožų
atsikratytų. Tačiau, nepaisant savo vaiko neigiamybių, ji
jį myli. Taip yra, mama yra prisirišusi prie savo atžalos
teigiamų bruožų. Ji tvirtai mano, kad jo, kaip asmenybės,
esmę sudaro jo teigiami būdo bruožai. Gali būti, kad tokių
net visai nedaug. O gal jų net ir nelabai ir yra. Tai nesvarbu.
Mama karštai myli, nes savo vaike įžvelgia teigiamas
savybes ir yra šventai įsitikinusi, kad jos sudaro jo kaip
asmenybės esmę.
“Susižavėjėlis tariasi, kad jo „mylimasis“ yra
visomis prasmėmis idealus, ir dėl to patiria
didžiulę ekstazę”
O susižavėjimas yra visai kas kita. Šiuo atveju neigiamų
savybių nelaimingasis įsimylėjėlis paprasčiausiai
nepastebi, nes tos neigiamos savybės sugriautų jam jo
iliuzijų pasaulį. Susižavėjėlis tariasi, kad jo „mylimasis“
yra visomis prasmėmis idealus, ir dėl to patiria didžiulę
ekstazę. Tad susižavėjimas yra ne kas kita, kaip kito
žmogaus teigiamų savybių išpūtimas tam, kad galėtum
patirti perdėtai stiprias teigiamas emocijas. Tai sukelia
priklausomybę, nes „mylimasis“ yra priemonė save stipriai
apsvaiginti.
Iš šių dviejų sąvokų apibrėžimų dabar matome, kad
meilė nėra tokia jau akla, kaip visi mėgsta aklai kartoti.
Susižavėjimas išties aklas, o meilei, priešingai, būdingas
padidintas budrumas. Mylintis žmogus, kaip ir mylinti
mama, daug geriau nei kiti mato savo mylimojo tiek
teigiamas, tiek neigiamas savybes. O jei nemato, tai jis ar
ji nemyli. Tik pažvelkite, kaip kalbasi poros, atsidūrusios
ant išsiskyrimo ribos. Tuomet jie vienas kitam įsijautę
priekaištauja, kad „tu manęs nesuprati!“, „tu tik apie
save galvoji!“, „aš tau nėmaž nerūpiu!“ ir t.t. Vadinasi,
kaltina vienas kitą troškimu nežinoti ir nesuprasti.
Kai susigaudėme, kas ta meilė yra, dabar jau nesunkiai
suprasime ir kaip meilę išlaikyti bei puoselėti. Visų pirma,
mylintis žmogus nori apie savo mylimąjį sužinoti. Pirmoji
ir svarbiausia sąlyga meilei atsirasti ir klestėti – partneriai
turi vienas kitu intensyviai domėtis. Pažvelkite į naujai
įsimylėjusius. Kaip jie akimis ryja vienas kitą! Kaip vienas
ar kitas mylimojo žodis, veido išraiška priverčia šokinėti
krūtinę! Kaip mes norime kuo geriau susigaudyti, kaip
galėtume savo mylimąją (-ąjį) pamaloninti!
“Tad raktas į laimingą šeimą yra nuolatos
labai domėtis, ar partneris (-ė) jaučiasi
gerbiamas (mylima)”
TURINYS
Oi, nejučiomis išsidaviau kokia yra antroji meilės paslaptis.
Jei mylite, tai turite norėti savo partnerį pamaloninti.
Mes mylime tuomet, kai esame pasirengę patenkinti savo
mylimojo poreikius. Tai reiškia, kad turime būti pasirengę
jam ar jai padėti kaip tik galime. Kuo geriau mokame savo
partnerio poreikius patenkinti, tuo daugiau labiau jis ar ji
turės priežasčių labiau prie mūsų prisirišti.
Čia dar reikėtų pridurti, kad vien norėti gali ir neužtekti.
Sužinoti ir sugebėti patenkinti partnerio poreikius reikia ir
tam tikros kompetencijos. Tačiau gera žinia yra ta, kad
jei yra nuoširdaus noro, tai atsiras ir kompetencijos. Jei
mylite, tai norėsite ne tik sužinoti apie savo mylimojo
poreikius, bet ir norėsite tai padaryti kuo geriau.

Na, o pradžią jums duosiu. Kaip vaizdo programoje „Meilė ir
pagarba“ teigia pastorius Eriksonas Eggerichs, mūsų visuotinis
susižavėjimas meile mus suklaidino taip, kad nesugebame
jos išlaikyti. E.Eggerichs pastebi, kad ne visiems
poreikis būti mylimiems yra pats svarbiausias. Iš tiesų, tai
svarbiausias moterų poreikis. Jei vyrai su jomis švelnūs,
lipšnūs, paslaugūs ir atidūs, moteris gana greitai į jį įsimyli.
Tačiau šuo pakastas tame, kad svarbiausias vyrų poreikis
yra ne meilė, o būti gerbiamiems. Tačiau visa gudrybė yra ta,
kad moterys taip jau sudėtos, kad negali gerbti savo vyrų, jei
nesijaučia mylimos.
Štai čia ir suklumpame. Vyras nepakankamai domisi savo
moterimi ir nepakankamai stengiasi pasirūpinti, kad ji jaustųsi
mylima. Dėl to moteris instinktyviai pradeda „užvažiuoti“ ant
svarbiausio vyro poreikio – ima bendrauti nepagarbiai (nors
jai taip visai neatrodo). Vyras įskaudintas kiūtina į kampą,
o moteris šį jo pasišalinimą suvokia kaip patvirtinimą, kad
vyras jos nemyli. Dėl to, žinoma, pradeda su juo elgtis dar
nepagarbiau.
Tad raktas į laimingą šeimą yra nuolatos labai domėtis, ar
partneris (-ė) jaučiasi gerbiamas (mylima). Svarbiausia –
neužsisklęsti savyje, tačiau apie savo poreikius ir nuoskaudas
iškart išsakyti. Antroji pusė turi atidžiai išklausyti ir nepabijoti
atsiprašyti. Mes turime rasti būdų, kaip žinoti apie vienas
kito poreikius ir kaip juos patenkinti. Jei sugebėsite išlaikyti
bendravimą atvirą ir sugebėsite vienas apie kitą sužinoti,
tuomet sugebėsite ir išlaikyti artumą.
Štai ir viskas. Jei viską tinkamai atliksite, tai vis daugiau apie
savo partnerį žinosite ir vis geriau suprasite, kaip jį padaryti
laimingu. Nereikės jokios magijos ir nebesijaudinsite, kad
meilė vieną dieną gali staiga baigtis. Įsitikinkite, kad jūsų
elgesį partneris supranta kaip mylintį, ir jūsų laukia ilga graži
bei laiminga ateitis.
Parengta pagal:
1. Rabbi Noah Weinberg „How to Love and be Loved“
2. Erikson and Sarah Eggerichs „Love and Respect“.
Daugiau informacijos rasite: www.aguoga.lt
TURINYS

Netikėtai Jūsų paprašė pasakyti kalbą, pravesti
prezentaciją, „ką nors protingo pakalbėti“. Ir tai reikia
atlikti šiandien po pietų. Darbų krūvos, pasiruošimui laiko
nėra. Ką daryti? Viskas labai paprasta.
Norint greitai paruošti kalbą, pats svarbiausias dalykas yra
klausimas „nuo ko pradėti?“. Paprasčiausias būdas - naudoti
kalbos paruošimo šabloną. Kiekviena kalba yra sudaryta iš
trijų dalių: pradžios, turinio ir pabaigos. Jūs turite pradėti, Jūs
turite kažką papasakoti ir Jūs turite pabaigti.
Kaip pradėti?
Karjera
Kaip per 15 minučių paruošti kalbą?
Lengvas būdas išmokti paruošti kalbą, prezentaciją ar
pristatymą neturintiems laiko.
Pats sunkiausias klausimas – nuo ko pradėti ruošti kalbą?
Jeigu turite labai mažai laiko pasiruošimui, šie klausimai
padės pradėti:
Kodėl aš kalbėsiu? Kodėl pasirinko mane? Dėl mano patirties,
įgūdžių, profesijos, specialių žinių ar informacijos, kurią
žinau? Kodėl aš, o ne kažkas kitas (kita)?
Kodėl verta manęs klausytis? Kokią naudą gaus klausytojai
po mano pasirodymo? Ką jie sužinos, išmoks, supras,
kokią originalią nuomonę išgirs? Kodėl verta manęs klausytis?
Jeigu manęs paklaustų: „Pasakyk, kokia man nauda iš
tavo kalbos?“, ką aš atsakyčiau?
Koks mano tikslas? Ko aš siekiu? Aš noriu informuoti,
įtikinti, pristatyti, parduoti, supažindinti.... Turite sau tai
aiškiai įvardinti. Šia kalba aš noriu ... .
Kokio rezultato siekiu? Ką po kalbos klausytojai turi padaryti,
įsiminti, sužinoti, išmokti, suprasti? Užduokite sau
klausimą: „Po savo kalbos aš noriu, kad mano klausytojai
(įvardinkite tiksliai ką sužinotų, ką suprastų, ką atliktų,
ką pakeistų)“. Tai viena iš svarbiausių kalbos pasiruošimo
dalių. Jei Jūsų kalba neturi konkretaus tikslo, tuomet tai tik
paplepėjimas.
Kai atsakysite į klausimus, turėsite pakankamai medžiagos
savo kalbai. Kaip jau minėjau, kalba turi savo struktūrą:
pradžią, turinį ir tabaigą. Dabar apie kiekvieną kalbos dalį
pakalbėkime plačiau.
Pradžia.
Ką sakyti pradžioje? Trys svarbūs dalykai pradžioje:
- Kalbos pavadinimas.
- Kablys.
- Žemėlapis.
TURINYS
Kalbos pavadinimas.
Labai dažnai tai viena silpniausių kalbos dalių. Mes nuolat
girdime tokius pavadinimus kaip „Efektyvi komunikacija
įtempto grafiko sąlygomis“, kai iš tiesų tai gali skambėti ir
kitaip – „Kaip per 15 minučių paruošti kalbą?“. Pavadinimas
turi pritraukti dėmesį ir parodyti konkrečią naudą, kurią
klausytojas gali gauti. Ne įvardinti apie ką bus kalbama, bet
ką gaus klausytojas.

„Kablys“.
Kalbos pavadinimas turi pritraukti dėmesį, o „kablys“ turi jį
sustiprinti ir paaiškinti daugiau, apie ką bus kalbama. Mano
straipsnio pavadinimas „Kaip per 15 minučių paruošti kalbą?“
– kažkas, kas paprasta ir lengvai pasiekiama. Jeigu Jūs
atkreipėte dėmesį į pavadinimą, Jums įdomu sužinoti daugiau.
Tam ir reikalingas „kablys“: „Lengvas būdas išmokti
paruošti kalbą, prezentaciją ar pristatymą neturintiems laiko.“
Jis sustiprina ir praplečia pavadinimą.
Žemėlapis.
Ko tikslas palengvinti klausytojui kelią iki Jūsų tikslo. Prieš
pradėdami savo turinio dėstymą, Jūs, tartum, iš paukščio
skrydžio apžvelgiate savo kalbą. „Savo kalboje aš apžvelgsiu,
pristatysiu, kalbėsiu apie...“, „Po mano kalbos Jūs sužinosite,
įsitikinsite, suprasite, kad...“, „Savo kalba aš noriu atkreipti
Jūsų dėmesį į...“
Klausytojas dabar jau žino, apie ką bus kalba.
Atėjo metas kalbos turiniui.
Turinys.
Turinio tikslas įrodyti, išdėstyti, pateikti teiginius, pasakytus
pradžioje. Jeigu Jūsų kalbos tikslas įrodyti, kad auginti
agurkus daug pelningiau, nei pomidorus, Jūsų kalba vadinasi
„Kodėl auginantys agurkus uždirba daugiau?“, Jūsų turinio
tikslas – įrodyti šiuos teiginius.
Kaip pateikti medžiagą? Viena iš dažniausiai pasitaikančių
klaidų yra informacijos ir faktų gausa, todėl norėdami, kad
Jūsų kalba būtų efektyvi, turite savęs paklausti, ką mano
klausytojai turi atsiminti po mano kalbos? Geriausia, kad tai
būtų trys dalykai, nes tris visada lengviau atsiminti. Trys punktai,
kurie yra svarbiausi mano kalboje.
1.
2.
3.
TURINYS
Tai Jūsų turinio stuburas – trys svarbiausios dalys. Tai, ką
tikrai turi prisiminti klausytojas po kalbos. Tik trys – taip bus
lengviau ir greičiau paruošti kalbą.
Kai turite tris svarbiausius teiginius, punktus, dalis, įrodymus,
faktus, metas pakalbėti apie tai, kaip juos pateiksite.
Kalbos turinio šablonai:
Priklausomai nuo Jūsų kalbos tikslo, gali būti tokie kalbos
dėstymo variantai:
- Problema, priežastis, sprendimas.
- Praeitis, dabartis, ateitis.
- Pasiūlymas, priežastis, pavyzdys, pasiūlymas.
Problema, Priežastis, Sprendimas.
Kalbos tema: „Kodėl auginantys agurkus uždirba daugiau?“
Problema: daržovių augintojai dėl didelių auginimo išlaidų
uždirba vis mažiau.
Priežastis: pomidorai ir bulvės reikalauja daug priežiūros,
pasiūla didelė, paklausa maža.
Sprendimas: agurkai. Auginti lengva, kainuoja mažai, paklausa
didelė.
Praeitis. Dabartis. Ateitis.
Kalbos tema: „Kodėl auginantys agurkus uždirba daugiau?“
Praeitis: anksčiau visi valgė pomidorus ir bulves. Dabartis:
žmonės nori įvairovės. Populiarėja agurkų dieta. Žmonės nori
pigesnių produktų. Agurkai daug pigesni ir sveikesni už bulves
ir pomidorus.
Ateitis: per artimiausius metus pomidorų ir bulvių paklausa
nedidės. Agurkų paklausa augs 50%.

Pasiūlymas. Priežastis. Pavyzdys. Pasiūlymas
Kalbos tema: „Kodėl auginantys agurkus uždirba daugiau?“
Pasiūlymas: ar norite kasmet uždirbti 30% daugiau?
Priežastis: galite to pasiekti augindami agurkus. Agurkų
auginimo išlaidos yra mažesnės už pomidorų ir bulvių, o paklausa
daug didesnė.
Pavyzdys: ūkininko Petravičiaus, auginančio agurkus,
pavyzdys ir atvejo analizė. Jis per metus padidino savo pelną
30%.
Pasiūlymas: dabar ir Jūs galite pasiekti tokių rezultatų,
įsigydami specialią mūsų įrangą.
Pabaiga.
Ši kalbos dalis pati svarbiausia. Kalbos pabaigoje privalo
būti:
- Kalbos santrauka.
- Paskatinimas veikti.
Kalbos santrauka.
Kai pasiekiate kalbos pabaigą, Jūsų klausytojas jau išgirdo
argumentus, nuomones, faktus. Dabar reikia viską susumuoti
ir apibendrinti. Jei trūksta laiko, galima pakartoti Pradžios
teiginius. Tiktai vietoje „Papasakosiu..“ vartokite „Papasakojau..“,
„Išdėsčiau...“, „Įrodžiau...“, „Jūs sužinojote...“, „Jūs
įsitikinote...“.
Paskatinimas veikti.
Pabaigoje turite aiškiai įvardinti, ko norite iš savo klausytojų.
Klausytojas turi pirkti – tuomet turite jam tai pasiūlyti.
Jeigu klausytojas turi atlikti veiksmą, pasakykite kokį, kur,
kaip ir kada.
Atmintinė neturintiems laiko.
Ir kai ateis ta nelaukta akimirka, kai reikės staiga ir labai
greitai paruošti kalbą, prisiminkite:
Kiekviena kalba turi Pradžią, Turinį, Pabaigą.
Pradžia. Pavadinimas. „Kablys“. Žemėlapis.
Turinys. 3 svarbiausi kalbos punktai.
Dėstymo struktūros:
√ Problema, Priežastis, Sprendimas.
√ Praeitis. Dabartis. Ateitis.
√ Pasiūlymas. Priežastis. Pavyzdys. Pasiūlymas
Pabaiga. Kalbos santrauka. Paskatinimas veikti.
Sėkmės.
TURINYS
Straipsnio autorius - įtikinamų prezentacijų mėgėjas,
Paskaitų Klubo įkūrėjas, Saulius Garbenčius.
Daugiau informacijos apie autorių ir kokybiškas
prezentacijas rasite čia:
www.paskaituklubas.lt

Kaip laimėti vieną populiariausių
knygų Lietuvoje „NEDIRBK“?
arba
Kiek ilgiausiai žmogus yra
išgyvenęs be miego?
Pirmi 3 skaitytojai el. paštu info@davincisistema.lt atsakę į klausimą „Kiek ilgiausiai žmogus yra išgyvenęs be miego“
DOVANŲ gaus knygą NEDIRBK!
Jason Fried ir David Heinemeier Hansson „Nedirbk“
Visiems laikams pakeiskite savo požiūrį į darbą!
Kaip dirbti nepersidirbant ir jausti malonumą?
Genialiai paprastos taisyklės:
ASAP yra nuodai
Daryk mažiau nei konkurentas
Susirinkimai yra blogis
Atleisk darboholikus
Kopijuok narkotikų prekeivius
Nepūsk sąnaudų
Planavimas yra spėliojimas
Įkvėpimas praeina
Sėkmingai milijoninės apyvartos verslą visame pasaulyje
plėtojančios firmos „galvos“ dalijasi žemiškais patarimais,
kuriuos patys atrado ir patikrino dirbdami, o ne
skaitydami ekonomikos teorijas.Tiesa ta, kad Jums reikia
mažiau nei galvojate. Nereikia virsti darboholiku, nereikia
didinti darbuotojų skaičiaus, nereikia gaišti laiko rašant
popierius ir vaikštant į susitikimus, nereikia netgi kontoros.
Reikia tiesiog liautis kalbėti ir pradėti dirbti.
Daugiau informacijos apie knyga galite rasti paspaudę čia.
TURINYS

Poilsis
Rebefingas – kvėpavimas gerai savijautai, poilsiui
„Siekiu pažinti pasaulį, jo dvasinę prigimtį, būties prasmę, esminius dvasinius
poreikius, galimybes ir kūryboje, bendradarbiavime gausinti gėrį, meilę,
taiką, puoselėti grožį, vienybę su didžiąja visuma, gamta, žmonėmis, dvasia...“
Lina Rudaitienė
Rammurti Mishra knygoje „Jogos psichologija“ rašo:
„Individuali sąmonė vienodai priklauso nuo fiziologinių ir psichinių jėgų. Vienų
ar kitų sutrikimas duoda tą patį rezultatą. Nors vadovauja psichologinės
jėgos, joga mano, kad fiziologinės jėgos ne mažiau svarbios. Psichologinės
jėgos kontroliuojamos Dharana, Dhyana ir Samadhi (koncentracijos, įtaigos
ir suvokimo), o fiziologinės jėgos (cheminės, biocheminės ir fizinės) kontroliuojamos
asanomis ir pranajama. Dėka pranajamos praktikos sugriaunamas
nežinojimas kartu su jo pasekmėmis. Nėra aukštesnio apvalančio veiksmo,
savidisciplinos ar asketizmo, nei pranajama. Pranajamos dėka proto substancija
atsikrato nešvarumų. Satvos principas, sąmoningumo principas, tampa
skaidrus.“
Žodis rebefingas (rebirthing) reiškia atgimimą, nes jo metu
tarsi gimstama iš naujo, gydoma gimimo metu patirta trauma,
„tirpdomi“ gyvenime patirtos bei sukauptos emocinės
bei fizinės įtampos, kartais didžiuliai jų klodai, o skausmingi
išgyvenimai transformuojami į džiaugsmą, kūrybą,
realizacinę laisvę.
Rebefingo technika, profesionalus jos mokymas atkeliavo į
Lietuvą iš Amerikos, kur ją sėkmingai propagavo bei garsino
du rebefingo pradininkai – Leonardas Orras bei Danas Brule.
Abu jie kvėpavimo mokėsi rytuose, taip pat ir Indijoje, jogos
bei pranajamos tėvynėje, pas vieną iškiliausių jogos meistrų
Šri Haidakhan Baba (Babadži). Tai dvasinis mokytojas,
kuris Vakarų pasauliui tapo ypač gerai žinomas, kai nuo 1970
m. iki 1984 m. Indijoje, Himalajų papėdėje, daugelio šventų
nemirtingųjų Indijos jogų gimtinėje, mokė Tiesa, Paprastumu
ir Meile grįsti kiekvieną savo poelgį.
TURINYS
Lina Rudaitienė
Rebefingo specialistė – praktikė
Kelias, atitinkantis šiuos principus, yra besąlyginė tarnystė
žmogiškumui. Būtent Babadži perdavė žmonijai ir palaimino
rebefingą - Dvasinio valymosi kvėpavimu techniką.
Tai kas gi yra rebefingas? Ko būtent mokė Šri Haidakhan
Baba?
Babadži vietinius žmones, atkeliavusius netgi iš labai toli pas
jį su prašymu pamokyti, kaip ir Babadži mokiniai Lahiri Mahasaja,
Šri Juktešvaras Giri, Jogananda Paramhansa, vėliau
tapę žymiais jogos mokytojais, įkūrę jogos centrus, buvo
mokomi daugelio įvairių jogos technikų. Manau, kad rebefingas
yra senų bei stiprių jogos technikų pagrindu sukurta
šiuolaikinė, Vakarų pasaulio žmonėms pritaikyta sąmoningo
kvėpavimo atmaina, padedanti sėkmingai susitvarkyti su
stresinėmis būsenomis bei įtampa, nurimti, atsipalaiduoti ir
gerai pailsėti.

Kalbant apie jogą plačiąja prasme, verta paminėti, kad jau daugiau
nei 100 metų joga ne tik yra aprašoma bei pateikiama vis
naujuose leidiniuose, tačiau Indijoje imta ruošti jogos mokytojus,
kurie buvo įgalioti ne tik vystyti jogos mokymą Rytuose,
Indijoje, bet ir keliauti į Vakarų šalis bei viešinti, propaguoti
jogą, teisingą jogos mokymą. Tokių buvo daug – Šri Svami
Šivananda, Lahiri Mahasaja, Šri Juktešvar Giri, B.K.S.Aijengar,
Vivekananda, Šri Šankaračarja, Ramana Maharshi, Šri Nisargadatta
Maharaj, Paramhansa Jogananda, Šri Aurobindo, Šri
Šri Ravišankar, kt.
“Žmogus, iš tiesų įvaldęs savo kvėpavimą, valdo
savo gyvenimą”
Štai ką apie jogą rašo Svamis Šri Juktešvaras Giri savo knygoje
„Šventas mokslas“:
„Aštuoni pančiai trukdo žmogui judėti į priekį. Tai neapykanta,
drovumas, bailumas, liūdesys, kitų smerkimas, rasiniai prietarai,
šeimos (giminės) arogancija ir puikybė. Pašalinus šiuos
pančius, prabunda širdies dosnumas. Tuomet žmogus jau yra
tinkamas praktikuoti asanas, pranajamą, pratjaharą, o taip pat
gali mėgautis vidiniu gyvenimu (išsipildžius visiems jo norams
ir tuo pačiu išsilaisvinus nuo jų).
Asana reiškia stabilią ir malonią kūno padėtį.
Pranajama reiškia pranos – gyvybinės jėgos (energijos)
valdymą.
Pratjahara reiškia jausmų atitraukimą nuo išorinių objektų.
Kuomet yra pasiektas nepajudinamas moralinis stabilumas, tai
panaikina visas kliūtis gyvenimo kelyje.“
Rebefingo pagrindas – vientisas, sujungtas kvėpavimas.
Tokiu būdu mes kvėpavome visi tik gimus, todėl aš tai
vadinu prigimtiniu kvėpavimu. Mes visi taip kvėpavome, to
nereikėjo mokytis, tačiau bėgant metams, patiriant įvairius
TURINYS
skausmus, įtampas, mūsų kvėpavimas palaipsniui ima kisti.
Kai žmogus išsigąsta, trumpam sustoja jo kvėpavimas (užima
amą), kai jis yra liūdesyje, skausme – kvėpavime atsiranda ilgos
pauzės. Paklausite: „Betgi hatha jogoje kvėpuojant ir daromos
pauzės?“ Žinoma daromos, tačiau sąmoningai, su tam
tikru tikslu, o mūsų kvėpavimas sustoja dėl gerokai per didelio
vidinio skausmo, mumyse esančių įtampų nekontroliuojamai.
Tai esminis skirtumas.
Šiuolaikinė medicina daug pasiekė norėdama padėti išvengti
arba sumažinti skausmą, tačiau akivaizdu, jog dažnai emocinio,
psichinio pobūdžio skausmo poveikis yra žymiai stipresnis,
gilesnis, ir tuo pačiu net nesuvokiamas, o, juolab, nevaldomas
kaupiasi mūsų viduje. Ir mes jį galime patirti tarsi pabudusį
iš naujo įvairiose sudėtingose situacijose, aplinkybėse ir susidurti
su faktu, kad neturime įrankių, kaip su juo dirbti, kaip
juo atsikratyti, nes dažnai net neatpažįstame jį turį. Taip
žmogus, laikantis save gana ramiu, netgi laimingu, patenkintu
savo gyvenimu, susidūręs su stresine situacija arba netgi tiesiog
taisyklingo intuityvaus, sujungto kvėpavimo metu labai
netikėtai savyje atranda didžiulį skausmą. Kyla klausimas, ką
su tuo daryti, kaip tai keisti?

Šri Svami Šivananda knygoje „Pranajamos mokslas“ rašo:
„Reguliariai ir stropiai praktikuodami koncentraciją, jogai
įgyja įvairias jogiškas galias... Pranajama – viena iš pačių
svarbiausių sadhanų. Praktikuodami asanas, jūs imate kontroliuoti
savo fizinį kūną, o praktikuodami pranajamą – subtilų,
astralinį kūną. Kadangi tarp kvėpavimo ir nervinių srautų egzistuoja
pats betarpiškiausias ryšys, kvėpavimo kontrolė reiškia
vidinių gyvybinių srautų kontrolę. Tai gyvybinės energijos, kuri
teka žmogaus organizmo nervais, judina žmogaus raumenis,
valdo jo jutimo organus ir protą, kontrolė. Būtent šitą gyvybinę
energiją jogai stengiasi įvaldyti praktikuodami pranajamą...
Kvėpavimo ir pranos kontrolė leidžia jums lengvai ir greitai
kontroliuoti bei tobulinti savo kūną, protą ir sielą. Pranajamos
dėka jūs galite valdyti savo likimą ir charakterį, savo individualų
gyvenimą sąmoningai suderinti su kosminiu. Valingai mintimi
valdomas kvėpavimas – tai atgaivinanti, regeneruojanti jėga,
kurią galima sąmoningai panaudoti tobulėjimui, sunkių ligų
gydymui ir daugybei kitų vertingų tikslų.”
Jogos mokymų yra daug ir įvairių, tačiau visoms joms būdinga
tai, kad jas lydi pranajama. Mahajoga – tai kvėpavimo įvaldymo
joga. Ir ji yra aukščiau visų kitų jogų. Žmogus, iš tiesų įvaldęs
savo kvėpavimą, valdo savo gyvenimą. Tikroji joga nagrinėja,
suvokia žmogų ne tik kaip kūną, kurios fizinė būklė gerės
užsiimant jogine kūno mankšta bei kvėpavimo pratimais.
Joga – tai dvasinė pasaulėžiūra, tai aukšta morale paremta
psichologija, galų gale, tai amžinosios būties filosofija. Ir tik
ugdant save kaip visumą, žmogus pajėgus iš tiesų pasiekti
tikrąjį laimės būvį, savirealizaciją, tapti savojo gyvenimo kalviu.
Taigi rebefingo mokymosi metu visų pirma mokomės kontroliuoti
savo kvėpavimą, susigrąžinti savo kūno prigimtinio
kvėpavimo bruožus. Tai atpalaiduotas, vientisas kvėpavimas,
kai įkvėpimas sujungtas su iškvėpimu, o pats kvėpavimas gilus,
pripildantis plaučius kuo pilniau oru. Tai užtikrina pakankamo
deguonies kiekio buvimą organizme, atitinkamai gerėjančias
fiziologines funkcijas, kintančią nervų sistemą, gerėjančią
smegenų veiklą. Būtent sąmoningai valdomas kvėpavimas atveda
prie gebėjimo valdyti ne tik savo fizinį, tačiau ir emocinį
bei psichinį būvį. Tačiau tai – ilgalaikis procesas.
TURINYS
Prisiminkime, kaip ilgai, būdami mažais vaikais, mokėmės
valdyti elementarius kūno judesius, tinkamai reaguoti. Taigi
sąmoningo kvėpavimo metu mes mokomės valdyti savo
kvėpavimą, kaupiame įgūdžius, pereiname prie mokymosi
valdyti savo emocines reakcijas, proto veiklą, pažinti tai savyje
bei nukreipti sau palankia vaga. Intuityvus kvėpavimas – tai
ne mėgdžiojimas kūdikiško kvėpavimo, o pabudinimas savyje
taisyklingo intuityvaus kvėpavimo, kuriame dalyvauja ne tik
oras, o ir subtili psichinė energija, judanti mūsų nervų sistema,
veikianti per ją.
Pradėjus mokytis sąmoningo kvėpavimo, mes ne tik mokomės
valdyti savo kūną, jo reakcijas, emocinį bei mentalinį būvį,
mes pradedame vis labiau pažinti save, geriau suprasti savo
vidinius poreikius, interesus, polinkius.
Pranajama – energetinis kvėpavimas, todėl juo užsiimant,
auga mūsų jautrumas, atsiveria naujos galimybės. Natūraliai
kinta filosofinis - egzistencinis savęs suvokimas.
Dažnai yra sakoma: „Laikas visas žaizdas užgydys“. Bet ar
tikrai? Jei jūs, prisimindami labai nemalonų, skausmingą
įvykį, kurį patyrėte, tarkime, prieš 20 metų, vis dar susigraudinate,
susijaudinate, vadinasi skausmas tebėra jumyse,
jis „neužgijo“. Kaip minėjau, galima bandyti tiesiog atleisti
skriaudikui arba sau, pačiai situacijai, o galima, tai darant, dar
pridėti ir sąmoningą intuityvų kvėpavimą, su iškvėpimu, atsipalaidavimu,
sąmoningai paleidžiant skausmą. Iškvepiu, atsipalaiduoju
ir kartoju mintyse: „Paleidžiu skausmą. Renkuosi
atsipalaiduoti ir paleisti. Susitaikau ir atleidžiu...“ Pabandykite!
Tai tikrai vyksta. Nes po kurio laiko, vėl prisiminus tą nemalonų
seną skausmą, jūs jau nebesusigraudinate, nebesusijaudinate,
o ramiai tai prisimenate. Tai – įtampos, skausmo visiško
paleidimo požymis. Taigi – pavyko, nes jūs paleidimo – atleidimo
procese panaudojote ne tik savo valią, vidines nuostatas,
bet ir psichinę energiją, kuri padeda „išvalyti“ skausmą ir iš
pasąmonės.

Žmogus iš prigimties yra geras, doras, tačiau įvairios
gyvenimo aplinkybės, socialinės terpės įtaka, kitkas palaipsniui
iškreipia dvasinę pasaulėžiūrą. Tačiau giliai viduje mes
siekiame atstatyti savo „status quo“. Jei tai nesiseka, mes
psichologiškai po truputį tarsi palūžtame, „susipykstame“ su
savimi. Ieškome būdų, kaip padėti sau būti ramesniais,
laimingesniais. Kažkam padeda viena ar kita ideologija,
kažkam – aktyvi veikla, kažkam – įvairūs svaiginimosi būdai.
Tai ne rodo, jog mūsų prigimtis bloga, tai tik rodo, jog mums
be galo svarbu jaustis mylimais, gerais, teisingais, reikalingais,
sėkmingais ir t.t.
“Mes nepadarome jokio stebuklo, mes tik perkeliame
savo vidinį dėmesį nuo tos stresinės, įtemptos
būsenos į savo kvėpavimo stebėjimą, taisyklingo
kvėpavimo palaikymą, tęsimą”
Intuityvaus sąmoningo kvėpavimo pagalba mes pradedam
vis geriau suprasti save, suvokti, ko gi mums iš tiesų reikia.
Tačiau greta visuomet glūdi ir atsakymas, kaip tai, ko mums
reikia, pasiekti. Mumyse. Įsiklausius, nuščiuvus, atsipalaidavus,
mes pajuntame, išgirstame tai savo širdyje, o nurimus
mintims – suvokiame tai ir protu. Štai tuomet ir atsiveria
plačios galimybės tikrajai realizacijai. O čia ir vėl pagalbos
įrankis – rebefingo technika, galinti padėti įveikti vidines
kliūtis savirealizacijoje. Nes tikrai kils abejonės: “Ar teisingai
supratau, ar tikrai man to reikia, ar sugebėsiu, ar verta?...“
Kaipgi kvėpavimo dėka galime nurimti bei
pailsėti, jei kamuoja įtampa, stresas?
Nukreipkime savo dėmesį į vidų, į save. Stebėkime savo fizinius
pojūčius, emocijas, mintis bei jų pokyčius. Įkvėpinėjame
kiek lėčiau, bet neužlaikant kvėpavimą, o ramiai, tolygiai
sujungiant įkvėpimą su iškvėpimu. Takus, vientisas
kvėpavimas sau patogiu ritmu. Svarbiausia, kad iškvėpimo
metu ne tik iškvepiame, bet ir atsipalaiduojame, palaikome
viso kūno atpalaidavimą kiekvienąsyk iškvepiant. Sąmoningai
leiskite iškvepiant savo kūnui tarsi suglebti. Tai padeda įkvėpti
vis lėčiau, ramiau bei giliau. Iš tiesų, kuo labiau atpalaiduotas
kūnas, tuo giliau mes galime įkvėpti. Tačiau tai darome ramiai,
be skubėjimo, su malonumu.
Ramiai tęsiame vis lėtėjantį, gilėjantį kvėpavimą.
Dėmesys sutelktas į patį kvėpavimą, tad šis natūraliai ima
keistis, o paskui fizinio kvėpavimo pokytį seka vidinės
būsenos kitimas. Rimsta mintys, emocijos, kūnas atsipalaiduoja
bei ilsisi. Mes nepadarome jokio stebuklo, mes tik perkeliame
savo vidinį dėmesį nuo tos stresinės, įtemptos būsenos į
TURINYS
savo kvėpavimo stebėjimą, taisyklingo kvėpavimo palaikymą,
tęsimą. Gilus vientisas kvėpavimas užtikrina deguonies organizme
gausėjimą, fiziologinių funkcijų harmonizavimą,
atneša nusiraminimą, atsipalaidavimą, tikrą poilsį. Valdykime
savo dėmesį, stabdykime mintis, kurios susiję su stresu ir
kelia įtampą. Tiesiog negalvokime apie tai bet kurį laiką, kol
nurimsime ir galėsime kilusią problemą spręsti ra
miai. Arba „problemos“ bei įtampos savaime nebeliks, nes
mes, būdami ramūs, viską vertinsime kitaip.
Objektyvus žvilgsnis tarsi iš šalies į save bei savo vidinių
reakcijų, emocijų, minčių valdymo patirtis tampa stabilumo
pagrindu, ugdo savistabos, analizės bei susivokimo
gebėjimus. Tai ir yra tikrojo sąmoningumo ugdymas. Tai –
savęs pažinimas, savo psichologinio rakto įgijimas, galimybė
keisti save be skausmo, prievartos, harmoningu būdu. Mes
galime rinkti, kokiais būti, ir pasirinkus, naudojant sėkmingus
būdus, būsime kitokie. Tai raktas į sėkmę, ramybę ir gyvenimo
džiaugsmą.
Lina Rudaitienė
Norėdami daugiau sužinoti apie rebefingą, spauskite
čia: http://www.dharma.lt/lt.php/kvepavimas/rebefingospecialistai/kvepavimas-su-lina-rudaitiene/

Susijaudinęs, uždusęs žmogus atbėgo pas išmintingąjį Sokratą.
-Tik palausyk, Sokratai, kas nutiko mūsų bendram draugui, kuris ...
-Palauk! – nutraukė jį Sokratas.- Ar tai, ką nori pasakyti, persijojai per tris
sietelius?
-Per tris sietelius? – paklausė tąsai su nuostaba.
-Būtent. Pirmasis sietelis yra teisybė. Ar turi visus argumentus, pagrindžiančius,
kad tai, ką nori papasakoti yra tiesa?
-Neturiu, nes aš ir pats girdėjau tai.
-Tada ko gero persijojai tai per antrąjį sietelį, kuris yra gerumas. Tai, ką nori
man pasakyti, jeigu nėra visiška teisybė, ar nors geras dalykas?
-Ne, negeras, kaip tik priešingai, nes ...
Išminčius ir vėl nutraukė jį:
-Palauk! Panaudokime ir trečiąjį sietelį. Sakyk, prašau, ar man bus į naudą, jei
sužinosiu apie tą dalyką, kuris tave taip sujaudino?
-Abejoju.
-Taigi – šyptelėjo Sokratas – jei tai, ką man ruošeisi papasakoti nėra nei
tiesa, nei gera, ir man iš to jokios naudos, tuomet pamiršk. Nevargink juo nei
manęs, nei savęs.
(autorius nežinomas)
Kas yra bendravimas?
Bendravimas
Kaip pagerinti bendravimo įgūdžius?
Vikipedijoje pateikiamas toks apibrėžimas:
Bendravimas – vieno asmens komunikavimas su kitu.
Bendravimas - tai prasminga sąveika tarp dviejų ar daugiau žmonių. Bendravimo
prigimtis įžvelgiama žmogaus saviraiškoje, jo sugebėjime perduoti
kitiems žmonėms tai, ką galvojame, jaučiame, kokiais matome save ir mus
supančią aplinką. Bendraudami žmonės ne tik sąveikauja, bet ir pažįsta vienas
kitą. Asmuo, bendraujantis su kitu, siekdamas geriau suprasti pašnekovą
ir svarstomą problemą, pats atsiveria, net ir rizikuodamas. Tik esant tokiam
atsivėrimui, bendravimas turi prasmę.
Nors ir teigiama, kad verbaline kalba mes pasakome tik apie 7 procentus to,
ką manome, mąstome, jaučiame, išgyvename, todėl mums reikia daugiau
dėmesio skirti nežodinei kalbai lavinti, aš tikiu, kad subalansuotas, nuoširdus,
autentiškas žmogus, visada pagarbiai bei aiškiai pasakantis ką galvoja, ir
savo kūnu perduos tą pačią informaciją, jo kūnas atspindės jo vidų.
TURINYS
Lėda Turai Petrauskienė,
UAB ,,TRIPLE A Baltics” ir ,,Coaching
Development” Ltd. mokymų kompanijų
trenerė, PCC (Professional Certified
Coach) kvalifikaciją turinti koučingo
specialistė.

“Žinau, kad būtų lengviau, jei pašnekovas keistųsi, bet
patikėkite, investuosite mažiau energijos ir džiaugsitės
geresniais rezultatais tobulėdami patys, nei siekdami
pakeisti kitus.”
Galima bendravo įgūdžių tobulinimą pradėti pasirinktinai, nuo verbalinės
komunikacijos arba nuo neverbalinės. Aš labiau tikiu pirmojo atvejo
sėkme. Kai sugebame girdėti save, kiekvieną akimirką sąmoningai suvokti
ką, iš kokių paskatų, kokiu tikslu ir kaip ketiname pasakyti, kad tai
būtų vertinga ir mums patiems, ir pašnekovui, mūsų kūnas žinos instinktyviai,
kaip jam prisiderinti prie autentiškos kalbos turinio.
Bet jei nesikeičia mūsų sąmoningumas, mūsų vidinė kalba (mintys, vidiniai
monologai, dialogai), įsitikinimai, jei nesivadovaujame teisingomis
vertybėmis, neverbalinis bendravimas bus tik vaidyba ir reikės be galo
daug dėmesio ir energijos tam, kad kiekvienu momentu judėtumėte pagal
taisykles. Šiame straipsnyje aš kviečiu panagrinėti du verbalinės kalbos
aspektus – klausymąsi bei kalbėjimą ir abu iš jūsų perspektyvos, t.y. kaip
klausytis ir kaip kalbėti jums. Žinau, kad būtų lengviau, jei pašnekovas
keistųsi, bet patikėkite, investuosite mažiau energijos ir džiaugsitės geresniais
rezultatais tobulėdami patys, nei siekdami pakeisti kitus.
Kartą Indijoje gyvenantį ūkininką, kuris turėjo avių fermą, ištiko didelė
bėda. Kaimynų šunys nuolatos atbėgdavo į jo ganyklas ir sudraskydavo
storiausias avis. Tokie ginčai paprastai būdavo sprendžiami arba
bylinėjantis, arba pastatant vielinę tvorą, arba pasinaudojant ginklu…
Šis ūkininkas pasirinko geresnį kelią. Kaimynų vaikams padovanojo po
avelę, kad jie galėtų su jomis žaisti. Po kurio laiko kaimynai ėmė pririšinėti
savo šunis norėdami apsaugoti vaikų aveles. Šitaip išsisprendė ūkininko
problema.
Tikiu, kad išmokus kokybiškai klausytis bei girdėti ir sakyti geranorišką,
vertingą tiesą, anksčiau ar vėliau pasikeis ir pašnekovų požiūris bei elgesys.
Nuo ko pradėti?
Nuostatos ir vertybės nulemia elgesį. Kol neperžiūrime ir nepakeičiame
savo nuostatų, negalima tikėtis pastovaus pokyčio savo elgsenoje. Mano
mėgstamas psichologas, rašytojas Peteris Poperis sakė, jog retsykiais ir
savo nuostatas reikėtų pakeisti, ne tik apatinius drabužius. Nėra gerų ir
blogų nuostatų. Svarbiausias klausimas, ar ta (tos) nuostata (-os)
dora(-os) bei naudinga (-os) ir trumpalaikėje ir ilgalaikėje perspektyvoje?
Nuostatos yra tie filtrai, langai, pro kuriuos žvelgiame į pasaulį, į santykius
bei sąveiką su kitais. Transakcinėje analizėje pateikiamas keturių langų
modelis, kuriuo pasinaudojus galima lengviau suprasti, ko reikia geriems
santykiams ir geram bendravimui, ir kaip mes patys prisidedame savo
nuostatomis bei elgesiu prie nesėkmingos komunikacijos.
TURINYS

,,aš ne OK – tu OK”
Į santykius žiūriu pro šį langą, jei vadovaujuosi nuostatomis:
aš esu nemylimas, nemėgstamas; man nesiseka;
aš esu nevertingas; visada viską sugadinu; niekas
neišeina; negaliu; aš nepakankamai…; tu esi
protingesnis, gražesnis nei aš; tave labiau myli; tu
geriau žinai; tau visada pavyksta; tu pasitiki savimi;
be tavęs aš negaliu; man reikia tavo pripažinimo ir
t.t.
Jei žiūriu pro šį langą, save matau kaip bejėgę auką.
,,aš ne OK – tu ne OK”
Į santykius žiūriu pro šį langą, jei vadovaujuosi nuostatomis:
niekuo negalima pasitikėti; aplink visi blogi; žinojau,
kad aš negeras/nemylimas, na bet ir tu nesi geresnis;
aš negaliu ir žinau, kad tu tikrai nepadėsi; nei
aš, nei tu nesugebėsime; mes pražuvę ir t.t.
Jei žiūriu pro šį langą, viskas atrodo beviltiškai.
,,aš OK – tu OK”
Į santykius žiūriu pro šį langą, jei vadovaujuosi
nuostatomis:
aš priimu save, nors ir nesu tobulas; gerbiu save
ir tave; pasitikiu ir savimi ir tavimi; priimu ir tave,
nors tavo pasaulėžiūra skiriasi nuo mano; aš galiu;
ir tu gali; normalu kartais klysti; normalu kartais
paprašyti pagalbos; priimu atsakomybę už save;
tikiu, kad tu gali prisiimti atsakomybę už save; kai
kur man sekasi geriau, kai kur tau, bet mes galime
vienas kitą palaikyti; duosiu patarimą, kai tau reikės,
o jei nereikės, nepiršiu savo nuomonės ir t.t.
Jei žiūriu pro šį langą, ir save ir tave matau kaip du
pilnaverčius žmones, kurie gali išspręsti konfliktus,
gali kartu džiaugtis, gali jaustis gerai ir atskirai, bet
gali ir vienas kitą papildyti, palaikyti.
,,aš OK – tu ne OK”
Į santykius žiūriu pro šį langą, jei vadovaujuosi nuostatomis:
tu blogai darai, leisk, aš tau parodysiu; aš gi sakiau,
kad tavimi negalima pasitikėti, bet aš visada laikausi
savo pažado; tu tik padaryk, aš paskui pataisysiu;
tu nesugebėsi, aš padarysiu vietoj tavęs; vargše
tu, tau reikia pagalbos; tu ir vėl napaklausei mano
patarimo; ar aš tau nesakiau? aš protingesnis; ar
geresnis ir t.t.
Jei žiūriu pro šį langą, kitus matau už save prastesnius,
ir arba kaltinu juos, arba neprašomas padedu,
patarinėju, reguliuoju jų gyvenimus.
TURINYS

Bendravimas bus konstruktyvus, malonus ir prasmingas,
jeigu į viską žvelgsite pro ,,aš OK – tu OK” langą. Laikas nuo
laiko verta atlikti savo vertybių ir nuostatų inventorizaciją. Tai
reikalauja nemažai drąsos, ryžto ir atvirumo sau.
Kas jums svarbiausia gyvenime?
Kas svarbiausia bedravime?
Ką jums reiškia kiti žmonės?
Kokią žinutę, kokį įspūdį norite palikti apie save?
Už ką norite būti prisimintas savo vaikų, sutuoktinių,
draugų, bendradarbių, darbuotojų, vadovų?
Kiek jums rūpi jūsų pašnekovų mintys, jausmai?
Jei mažai rūpi, kas tai lemia?
Kokios nuostatos padeda jums kurti lygiaverčius, gerus
santykius?
Kurios nuostatos neleidžia jums atvirai, nuoširdžiai,
pagarbiai bendrauti?
Ar suteikiate kitiems tai, ko reikalaujate iš jų? ir t.t.
Turėti gerus santykius su savimi, priimti, gerbti, suprasti
save, aiškiai žinoti ką branginate, ko siekiate, kas esate
savo bei kitų akyse yra būtina sąlyga norint turėti harmoningus,
sveikus santykius su kitais. Deja, dažnai būna
atvirkščiai. Svajojame apie puikius ryšius su kitais, norime,
kad jie vertintų, gerbtų mus, bet mes savęs ir jų negerbiame,
nevertiname. Beje, ką jums reiškia gerbti, priimti, vertinti, suprasti
save ir kitus? Kaip ir kiek nuosekliai visa tai pasireiškia
jūsų elgesyje?
Psichologai teigia, kad geri bendravimo įgūdžiai tiesiogiai
proporcingi emociniam intelektui, o emocinio intelekto dydį
nulemia sąmoningumas (savęs pažinimas) ir sugebėjimas
sąmoningai reguliuoti savo mintis bei elgesį. Pažinę save,
prisiėmę atsakomybę už savo mintis ir veiksmus sugebėsime
lavinti savo socialinį sąmoningumą ir pažinti kitus. Ir tik
pažinę kitus, žinosime, kaip su jais bendrauti.
Klausimas – kelias į kitų pažinimą
Kaip ir kodėl klausytis?
TURINYS
Kaip jaučiatės, kai liekate neišgirsti, nesuprasti? Poreikis
būti išklausytam yra įgimtas ir, nepaisant to, kad užaugame,
šio poreikio niekada neišaugame. Kai esame išklausomi,
jaučiame kitų rimtą požiūrį į save, jaučiamės pripažinti ir
svarbūs. Ar norite būti išgirsti, išklausyti? O ar jūs duodate
tą patį kitiems? Kodėl klausotės? Ar dėl to, kad galėtumete
sureaguoti, kad rastumėte kur ir kaip įsiterpti ir savo pasakymu
pranokti pašnekovą? Ar dėl to, kad suprastumėte kito
išgyvenimus, patirtį, jausmus?
Norom nenorom pašnekovo pranešimą perfiltruojame per kelis
filtrus. Šie filtrai yra mūsų vertybės, nuostatos, įsitikinimai,
religija, kultūra, išsilavinimas, patirtis ir t.t. Dalį išgirstos informacijos
ištriname ir/arba iškreipiame ir/arba apibendriname
(visada, niekada, visi, niekas ir t.t.). Neįmanoma visų
filtrų atsikratyti, bet sąmoningai siekiant galima juos pravalyti
ir kaitalioti pagal poreikį.
“Pažinę save, prisiėmę atsakomybę už savo mintis
ir veiksmus sugebėsime lavinti savo socialinį
sąmoningumą ir pažinti kitus”
Kokybiškas klausymas yra gerų santykių prielaida.
Mažai žmonių moka nuoširdžiai, kantriai, objektyviai,
be savo interpretacijų priimti tai, ką kiti sako. Dažniausiai
žmonės skuba kuo greičiau įsiterpti, perimti kalbėjimo eilę.
Tai suteikia tam tikrą džiaugsmą, pasitenkinimą, bet atima
galimybę iš tiesų pažinti, suprasti, atjausti kitą, mokytis iš jo,
mėgautis jo pasakojimais. Kai vadovai manęs klausia, kaip
motyvuoti žmonės, arba kai tėvai klausia, kaip paskatinti vaikus
mokytis, jie ieško paprastų, lengvų formulių, patarimų,
bet tiesa yra ta, kad kol neišklausai nuoširdžiai, be jokių
išankstinių nuostatų bei kritikos, kas patinka darbuotojui/
vaikui, kas pradžiugina jį, kas suteikia jam energijos, kas
įprasmina jo veiklą ir t.t., tol tikros motyvacijos nerasime.

Klausytis nereikia mokytis, nes ypatingų technikų nėra,
tereikia norėti ir praktikuoti.
Štai kelios gairės:
√ Vadovaukitės ,,aš OK – tu OK” nuostatomis
√ Paklauskite ir išgirskite save prieš klausantis kitą:
Kokiu tikslu klausausi? Kaip ketinu klausyti? Ką noriu
išgirsti? Ar noriu sužinoti kitos pusės tiesą? Ar esu
pasiryžęs pagarbiai, nekritiškai, atvirai priimti jo poziciją
ir pagarbiai, atvirai atsiliepti?
√ Pašnekovui kalbant padėkite savo mintis į šalį,
būkite labai smalsūs ir sutelkite visą dėmesį į jį, į
tai, ką, kaip, kodėl, kokiu tikslu, kokia proga sako. Ką
jis praneša? Ką jis turi omeny? Kokia gali būti paslėptoji
žinutė? Ką jam reiškia šis dalykas? Kokius jausmus
išgyvena? ir t.t.
√ Po to atspindėkite trumpai, ką išgirdote ir ką supratote.
Jei ko nesupratote, išsiaiškinkite. Būkite lankstūs,
pasiruošę priimti pataisymus, papildymus. Mano patirtis
rodo, kad atspindėjimas padeda ne tik jums geriau suprasti
kitą, bet ir pačiam pašnekovui pažvelgti iš šono į
savo mintis, geriau matyti situaciją bei aiškiau mąstyti.
Bendravime aš nežinau, kas galėtų būti vertingesnė dovana
už nuoširdų, nekritišką išklausymą bei pašnekovo
atspindėjimą.
√ Gerbkite tylos pauzes. Patebėjau, kad dauguma
žmonių nejaukiai jaučiasi, jei vienas iš kalbėtojų nutyla,
nors ir trumpam. Tyla – tai susikaupimo momentas, tyloje
gimsta vertingos mintys. Turint tylos minutėlę ir jaučiant
kito žmogaus nuoširdų susidomėjimą, palaikymą – tai kita
dovana bendravime.
TURINYS
√ Sureaguokite. Klausinėkite, skatinkite pašnekovą pasakyti
daugiau arba atsiliepkite į tai, ką pasakė. Jūsų
reakcija priklausys nuo jūsų tikslo. Jei nežinote, kaip
pasielgti, ko tikisi iš jūsų pašnekovas, paklauskite jo.
Mano vaikai kartais susipeša ir vienas arba kitas ateina
skųstis. Priklausomai nuo savo nusiteikimo reaguodavau
dvejopai – arba nesikišdavau ir leisdavau jiems patiems
aiškintis, arba liepdavau jiems eiti į atskirus kambarius
ir tylėti. Vieną kartą, dukrai atbėgus pas mane skųstis,
atsitūpiau ir paklausiau jos: ,,Ko tu norėtum dabar iš
manęs? Ką man daryti?” ,,Nieko” – pasakė –,,tik norėjau,
kad tu žinotum” – ir nubėgo linksma. Jai tereikėjo mano
dėmesio ir išklausymo. Ar ne to reikia mums visiems
dažniausiai?
√ Atsargiai su interpretacijomis! Išgirdimą ir supratimą
apsunkina tai, kad dažnas nemoka arba nedrįsta pasakyti,
ko iš tiesų nori iš kito. Iš to atsiranda atsakomybė skaityti
tarp eiliučių, jei norime kitą suprasti, bet yra pavojus savo
prielaidas laikyti tiesa.
Pora šventė savo auksines vestuves. Per pusryčius
žmona garsiai samprotavo ‘Penkiasdešimt metų pastoviai
atsižvelgdavau į savo vyro poreikius ir visada
atiduodavau jam kepalo galą su traškiausia pluta.
Šiandien norėčiau save palepinti ir suvalgyti šią
skaniausią duonos dalį.’ Suraikiusi duoną traškiausią
gabaliuką pasiėmė pati, o vyrui įteikė minkštą, burnoje
tirpstančią riekę. Vyras kaip mat apsidžiaugė ir iš
laimės ėmė bučiuoti savo žmoną: ,,Brangioji tu mano,
aš taip myliu tave, kad penkiasdešimt metų be žodžių
valgydavau kepalo galą, nors jis man visai neskanus,
nes visada maniau, kad jis tau nepatinka”

Geriausias kelias į teisingą supratimą išmokti bei įprasti
pasidomėti ir patikslinti ką kalbantysis turi omeny. Ką iš
tiesų nori pasakyti vaikas, kai atsikalbinėja? Ką iš tiesų
turi omeny žmona, kai sako ,,tu ir vėl išeini su draugais”
arba ,,kokia graži ši suknelė, visada apie tokią svajodau” ir
ką ir kokiu tikslu į klausimą, ar sriuba skani, vyras atsako,
,,įdomi”.
Kaip kalbėti prasmingai?
Kadangi, kaip sakoma, dvi ausys ir viena burna reiškia, kad
kalbėti reikėtų dvigubai mažiau nei klausytis, ši dalis apie
kalbėjimą bus trumpa.
√ Prieš prabylant pasikalbėkite su savimi:
Koks mano ketinimas? (įžeisti, pažeminti, ,,parodyti”,
pamokyti, atskleisti save, pagarbiai išreikšti savo poziciją,
pasidalinti savo mintimis, duoti grįžtamą ryšį?)
Ką noriu pasiekti? (kad kitas priimtų mano nuomenę, kad
darbuotojas iš mano kabineto išeitų su mano mintimi, kad
suprastų, jog aš teisus, aš žinau geriausiai, kad išgirstų
mane, kad žinotų, kaip mąstau, jaučiuosi, kad suprastų,
kodėl man svarbu?)
Kaip noriu pasiekti tai? (bet kokia kaina, pademonstruojant
savo viršenybę, pagarbiai, nuoširdžiai, atvirai, net rizikuodamas,
kad iš karto būsiu nesuprastas arba pažeidžiamas?)
Kokią esminę žinutę noriu perduoti?
Kaip noriu būti išgirstas?
Ką noriu pasakyti?
Kaip turiu pasakyti tai, ką noriu, kad būčiau išgirstas taip,
kaip noriu?
√ Pasakykite aiškiai, konkrečiai, vienprasmiškai tai, ką
ketinote pasakyti.
√ Jeigu iš reakcijos atrodo, kad jūsų nesuprato, perklauskite,
ką ir kaip išgirdo pašnekovas.
√ Paaiškinkite dar kartą, pateikite papildomos informacijos.
“Bendravimas yra atsakomybė. Bendraujant
galima ir kurti, ir griauti”
Visuomenėje vis dar dažnai vadovaujamasi nuostata, kad kai
kas turėtų būtų savaime suprantama. Vadovas nepaaiškina
darbuotojui, ko jis konkrečiai tikisi iš jo, nes mano, kad
darbuotojas turėtų žinoti. Vienas tėtis vis reikalaudavo, kad
sūnus sutvarkytų savo kambarį. Jis sutvarkė, bet tėčiui
neįtiko. Vienas tvirtino, kad tai tvarka, kitas ginčijosi, kad
tai ne tvarka. Tėčiui buvo savaime suprantama, kad sūnus
tvarkos sąvoką supranta taip pat, kaip jis, bet paaiškėjo,
tas pats žodis jiems reiškė skirtingus dalykus. Jei tėvas
būtų konkrečiai paaiškinęs, kokios tvarkos tikisi iš vaiko,
jie būtų apsisaugoję nuo šeštadieninių ginčų.
Bendravimas yra atsakomybė. Bendraujant galima ir kurti,
ir griauti.
Tik atsakingai bendraudami kursime, padėsime vienas
kitam jaustis gerai, pripažintam, suprastam, vertingam,
žodžiu, įprasminsime ir savo, ir kitų gyvenimus.
,,Pasidarai amžinai atsakingas už tą, su kuo susibičiuliauji.”
(Saint Exupéry)
Daugiau informacijos rasite čia: www.triplea.lt
Kilus klausimų, galite su autore susisiekti
asmeniškai: leda.turai@triplea.lt
TURINYS

Ieškomi:
SUPERŽMONĖS
Jauties galįs nuversti kalnus?
Nori tapti didžiu žmogumi?
O ar žinojai, kad pasaulis
priklauso nuo Tavęs ir Tavo
entuziazmo čia labai reikia?!
Tapk savanoriu!
Prisidėk prie pažangios
savanoriškos organizacijos.
Padėk kitiems, o kiti Tau padės
atrasti save! Laukiame Tavęs -
atsakingo, sąžiningo,
veiklaus, norinčio tobulėti ir
būti drauge su tokiais kaip Tu.
Apsilankyk:
www.kitasvariantas.lt
arba iš karto rašyk:
hr@kitasvariantas.lt
www.KitasVariantas.lt
TURINYS

Finansai
7 neįprasti taupymo patarimai
Greičiausiai nustebsite, bet man asmeniškai siekiant išmokti
efektyviai taupyti sunkiausia buvo pakeisti požiūrį į pinigus.
Mačiau, jog mano skolos auga, ir man atrodė logiška, kad išleisti
turiu mažiau nei uždirbu. Tačiau kapitalo valdyme svarbiausia ne
žinios matematikoje, o žinios apie save. Svarbiausia disciplina ir
gebėjimas į pinigus pažvelgti visai kitu kampu.
Naršydamas internete užtikau Robo Beneto straipsnį su 7 neįprastais
pinigų taupymo patarimais. Kiekvienas jų – tai galimybė į pinigus
pažvelgti kitaip. Žemiau pateikiu minėtus Robo Beneto patarimus
su savo komentarais.
1. Išsikelkite trumpalaikius taupymo tikslus. Taupymas laimingai
senatvei yra didžiausias ir pagrindinis mūsų tikslas. Tačiau jis
tikrai ne visada motyvuoja. Išsikelkite taupymo tikslus metams.
Dar geriau – mėnesiams.
2. Išsikelkite labai asmeniškus tikslus. Viena didžiausių efektyvaus
taupimo gudrybių yra tokių taupymo tikslų iškėlimas, kurių
keliamos motyvacijos pakaktų gerai atlikti užduotį. Norėdami
sėkmingai taupyti, turite nukreipti savo valios energiją į tokį tikslą,
kuris spaustų Jjūsų „laimės mygtuką“. Gal tai šuolis parašiutu? O
gal savaitė poilsio užsienyje?
TURINYS
Asmeninių finansų ekspertas
„Praturtėk lėtai“ (Get Rich Slowly)
blogo autorius J.D. Roth
3. Liaukitės galvoję, kad taupyti moka tik
šykštuoliai. Taupymas (tinkamai atliekamas)
visiškai nemenkina Jūsų įvaizdžio ir tikrai neverta dėl
to gėdytis. Taupykite dėl gerų priežasčių - gyvenimo
kokybę gerinančių priežasčių. Taip pat pasidomėkite,
kas taupo iš Jūsų pažįstamų žmonių. Netrukus suprasite,
jog taupo ne tik šykštuoliai.
4. Mokėk sau paskutiniam. Šiame patarime slypi
šventa asmeninių finansų mantra. Požiūris į taupymą
kaip į kažką, ką reiktų iškęsti, tai tas pats kaip nuolat
valgyti savo nemėgstamą daržovę. Jums tai turi būti
malonu, tad matykite viską kaip žaidimą. Žaidimą,
kurio tikslas kuo labiau sumažinti išlaidas, kad kuo
daugiau pinigų liktų taupymui.

5. Išleistus litus paversk valandomis, kurias dirbai,
kad tuos litus uždirbtum.
Iš esmės laikas yra pinigai. Kiekvienas litas algalapyje
atstoja tam tikrą laiko kiekį, kurio reikėjo, kad tas litas
būtų uždirbtas. Paskaičiuokite, kiek laiko Jums reikia, kad
uždirbtumėte vieną litą, ir į savo išlaidas pažvelgsite visai
kitu kampu. Ar nauja kamera tikrai verta mėnesio darbo?
6. Supraskite, Jūsų atlyginimo dalis, skirta taupimui,
yra ribota. Kaskart ją išleisdami atitolinate save nuo
finansinės laisvės ateityje. Negalvokite apie išleidžiamus
pinigus kaip apie procentą nuo pilno atlyginimo. Galvokite
apie juos kaip apie procentą nuo potencialių santaupų. Jei
kiekvieną mėnesį nusipirksite po video žaidimą, tai gali
būti vos 2% Jūsų uždarbio, tačiau net 25% nuo potencialios
santaupų dalies.
TURINYS
7. Susitelkite ties 100.000 Lt. Benetas yra pasakęs, jog
100.000 Lt sutaupyti yra sunku, tačiau antrą kartą šią
sumą pasiekti tampa daug lengviau. Kuomet susitelkiate
ties milijonu (kaip senatvės santaupų tikslu), gali būti labai
sunku. Todėl geriau susitelkite ties mažesne dalimi, pvz.:
100.000, ir įgūdžiai, kuriuos gausite, kol surinksite šią
sumą, padės Jums surinkti likusią dalį (man asmeniškai
100.000 yra didelė dalis, todėl kol kas susitelksiu ties dar
mažesniais skaičiais).
Dažnai sakau, kad pinigus pritraukia ne matematika, o
mūsų požiūris. Šie patarimai yra puikūs šios taisyklės
pavyzdžiai. Nors kai kurie iš jų ir siejasi su aritmetika,
tačiau jų pagrindu išlieka psichologija.
Daugiau taupymo patarimų ir praktiškos informacijos
apie asmeninių finansų valdymą
anglų kalba galite rasti užsukę į mano blogą:
http://www.getrichslowly.org

3 priežastys, dėl kurių verta šio
žurnalo nuoroda pasidalinti su
draugais
1. Nustebinsite draugus leidiniu, kurio jie dar niekad neskaitė.
2. Tobulėsite ne tik Jūs, bet ir Jūsų draugų ratas.
3. Ankščiau ar vėliau draugai atsakys tuo pačiu.
http://www.davincisistema.lt/zurnalas
TURINYS
„Vargu ar džiaugsmą, kurio nesidaliname galima vadinti džaugsmu. Jam tiesiog trūksta skonio“
Šarlotė Brontė
Taip pat, jei turite klausimų, pastabų ar pasiūlymų, susisiekite el. paštu albinas.kirkilas@gmail.com
Jūsų nuomonė mums svarbiausia.
Ačiū Jums