buk praktiskas - Da Vinci sistema

davincisistema.lt

buk praktiskas - Da Vinci sistema

BUK PRAKTISKAS

Veikia tai, kas paprasta

Skaitykite:

√ Praktinis požiūris į vertybes

√ Raktas į laimingą šeimą

√ Kaip per 15 minučių paruošti kalbą?

√ Kaip pagerinti bendravimo įgūdžius?

# 1


Turinys

1. Saviugda.........................................................4

Praktinis požiūris į vertybes

2. Savęs pažinimas........................................6

Atrasti SAVE tarp KITŲ

3. Sveikata..........................................................9

Arbata prieš peršalimą

4. Santykiai.......................................................12

Raktas į laimingą šeimą

5. Karjera...........................................................15

Kaip per 15 minučių paruošti kalbą?

6. Poilsis.............................................................18

Rebefingas – kvėpavimas gerai savijautai, poilsiui

7. Bendravimas.............................................22

Kaip pagerinti bendravimo įgūdžius?

8. Finansai........................................................29

7 neįprasti taupymo patarimai

TURINYS


Bendravimas

Finansai

Poilsis

Autorius - Albinas Kirkilas

Savęs pažinimas

10

9

8

7

6

5

4

3

2

1

Karjera

Saviugda

Sveikata

Santykiai

1. Nusibraižykite analogišką gyvenimo balanso ratą ant popieriaus

2. Įvertinkite kiekvieną savo gyvenimo sritį nuo 1 iki 10 pagal tai,

kaip Jums joje sekasi.

3. Apjunkite vertinimo taškus. Didelio, idealaus rato formą žymi

visiška balansą.

Sveiki,

š esu Albinas Kirkilas, ir aš jaučiuosi laimingas. Ir visuomet

A pamatęs laimingą žmogų, skubu jo paklausti - „kodėl?“. Žinau, kad

prieš tris sekundes ir Jums kilo šis klausimas, todėl nuoširdžiai noriu

pasidalinti savo paslaptimi.

Greičiausiai Jūs jau žinote, kad visas mūsų veiklas galimą suskirstyti į

8 pagrindines gyvenimo sritis. Tiksliau, suskirstyti pagal taip vadinamą

Gyvenimo balanso ratą (kurį matote apačioje). Visi žmonės prie šių

gyvenimo sričių vienaip ir kitaip prisiliečia. Tačiau dažniausiai vienoms

sritims skiriama daugiau dėmesio, jos dominuoja, o kitos tuo tarpu

– nublanksta. Dėja taip jau yra, kad jei tolygiai nepaskirstome savo

dėmesio visoms sritims, apie laimę ilgalaikėje perspektyvoje negali būti

jokios kalbos.

Kodėl?

TURINYS

Tarkime, susitelksite vien ties karjera. Ilgainiui nuo pervargimo sutriks

Jūsų sveikata, o artimieji nukentės dėl apleistų santykių. Arba, kas iš

to, jei gebėsite 12 valandų per diena dirbti, bet pamiršite savęs pažinimą

ir tos valandos bus sutelktos į darbą, kuris Jums nei tinka, nei patinka?

Trumpai tariant, tik tolygiai puoselėdami pagrindines gyvenimo srytis

mes galime kurti subalansuotą, kryptingą ir svarbiausia - laimingą

gyvenimą. Būtent toks yra ir šio žurnalo tikslas – padėti Jums kas

mėnesį įsivertinti savo gyvenimo balansą (paaiškinimas po

iliustraciją) ir tada specialistų-praktikų patarimų dėka subalansuoti

ir puoselėti savo gyvenimą.

Nelaukite „geresnių laikų“. Geresnį gyvenima galima pradėti gyventi tik

DABAR. Pradėkime nuo trijų paprastų žingsnelių:

1. Dabar įsivertinkite savo Gyvenimo balansą.

2. Perskaitykite žurnalą, ypač tuos straipsnius, kurie skirti prasčiausiai

įvertintoms sritims.

3. Panaudokite visus Jums naudingus specialistų-praktikų patarimus.

Garantuoju, tai padarę Jūs tikrai pasijusite laimingesnį. Na o rezultatai

atsispindės ir iš praktinės pusės pildant kito žurnalo numerio gyvenimo

balansą.

Imlaus Jums skaitymo. Susitiksime kitą sezoną toje pačioje vietoje, tuo

pačiu laiku, TIK dar geresni.

Nuoširdžiai,

Albinas Kirkilas


Saviugda

Praktinis požiūris į vertybes

Jeigu žinote savo vertybes, tai žinote, ko norite, kas esate ir kur link gyvenime

norėtumėte judėti. Gebate lengvai atskirti, kas svarbu asmeniškai jums, nuo to,

ką bando primesti aplinkiniai.

Jei atsiverstume lietuvių kalbos žodyną ir paieškotume žodžio „vertybė“

apibrėžimo, rastume štai ką: „vertas, brangus daiktas ar dalykas“ arba „teigiama

ypatybė“. Kaip matote, tai mažai kuo siejasi su praktiniu vertybių panaudojimu.

Savo vertybių išsiaiškinimas yra vienas pirmųjų ir svarbiausių žingsnių tikro savęs

pažinimo link. Žinoma, galite teigti, kad save puikiai pažįstate, bet ar taip yra iš

tiesų? Ar dabar galėtumėte pasakyti, kokios yra 5 pagrindinės jūsų vertybės? Ar

turite jas užsirašę?

Kad lengviau suprastume, kokios gali būti asmens vertybės, pasižiūrėkime į šį

sąrašą:

Šlovė

Tobulėjimas

Nuotykiai

Konkurencingumas

Bendradarbiavimas

Kūrybiškumas

Taupumas

Saugumas

Garbė

Šeima

Laimė

Saikas

Laisvė

Draugystė

Sveikata

Altruizmas

Vidinė harmonija

Vientisumas

Ištikimybė

Tvarka

Saviugda

Sąžiningumas

Malonumas

Galia

Pripažinimas

Atsakomybė

Savigarba

Turtas

Išmintis

Teisingumas

Asmeninio efektyvumo sistemos

DaVinci” autorius ir treneris

Tomas Kaulinskas

Čia pateiktos vertybės sudaro mažą dalį pilno žmogaus vertybių sąrašo, kuris susideda iš daugiau nei 450 punktų.

Jeigu žiūrėdami į šį sąrašą nerandate to, kas jums asmeniškai tikrai svarbu – sąrašą galite drąsiai papildyti, paieškoję platesnio

vertybių aprašymo internete ar literatūroje.

Norėdami rasti penkias esmines savo vertybes, pradėkite susidarydami sąrašą, kas jums gyvenime tikrai svarbu. Iš to sąrašo

išrinkite:

√ 10 svarbiausių vertybių;

√ tada, gerai pagalvoję, palikite 5 pačias svarbiausias;

√ ir galiausiai iš likusio penketuko išrinkite savo kertinę ir svarbiausią vertybę.

TURINYS

Ši paprasta praktinė užduotis tikrai nepadės 100 proc. įvardinti savo tikrųjų ir esminių vertybių. Norit tai padaryti išties gerai,

reikės skiri ne vieną valandą savianalizės užduotims ir savistabai. Bet būkite tikri – kiekviena valanda, skirta vertybėms

išgryninti, atsipirks šimteriopai.


Kartais jūsų atrastos vertybės gali jus nustebinti. Tarkime,

jūsų vertybė gali būti „iššūkiai“, nors iki šiol niekada apie

tai nesusimąstėte, bet, pažvelgus atidžiau, visą gyvenimą

linkote į naujų iššūkių ieškojimą.

Kai sudarysite pirminį savo vertybių sąrašą, dar negalėsite

būti visiškai tikri, kad tai tikrai jūsų esminės vertybės.

Privalėsite kiekvieną iš jų patikrinti užduodami tolesnius

klausimus.

√ Ar tai tikrai mano vertybė?

√ Ši vertybė pagrindinė ar pagalbinė? Jeigu viena vertybė

yra tam, kad pasiektumėte kitą, tai žiūrėkite į tą, kurią

norite pasiekti. Pavyzdžiui, jei viena iš vertybių yra

ekonominis saugumas, bet ji yra tik tam, kad įgytumėte

laisvę, tai jūsų vertybė yra laisvė. Svarbu aiškiai

įsivardinti, ko iš tikrųjų siekiate. Toks žinojimas suteiks

galimybę rasti daugiau būdų pasiekti norimą tikslą.

√ Ar tai, kaip aš elgiuosi kiekvieną dieną, atspindi vertybę,

kurią apsirašiau? Veiksmai visuomet parodo realybę

tokią, kokia ji yra iš tiesų.

√ Kokiais gyvenimo momentais aš jaučiausi laimingiausias

(-ia)? Ar tomis akimirkomis aš gyvenau pagal šią

savo vertybę ir galėjau ją realizuoti?

√ Kas mane labiausiai erzina? Ar tai kertasi su šia mano

vertybe?

Vertybių radimas ir gyvenimas jomis besivadovaujant yra

nesibaigiantis procesas. Ėjimas šiuo keliu padės jums rasti

laimę, pagerinti savo sveikatą ir atstatyti vidinę energiją,

įžiebs tikrą gyvenimo aistrą

Daugiau sužinoti apie vertybes bei asmeninį

efektyvumą galite čia: http://www.davincisistema.lt/

TURINYS


Savęs pažinimas

Atrasti SAVE tarp KITŲ.

Koučingo specialistas

Oleg Kovrikov

Jei manęs paklausite, kas aš esu, atsakysiu:

Aš - Olegas, vyras, tėvas,

koučingo specialistas, kaituotojas, keliautojas.

Kiekvienas žmogus identifikuoja

save su savo veiklom ir pareigom. Tai, ką

jūs pasirenkate, tuo jūs ir tampate. Bet

kodėl tada kyla klausimas - kas aš esu?

Kodėl tiek daug mokymų ir knygų apie

savęs praradimą ir atradimą? Kaip mes

prarandame ir kaip atrandame save?

Šiuo straipsniu kviečiu kartu pamąstyti

apie savęs praradimo labirintus ir gal jį

perskaičius atrasime būdus savęs atradimui

ir sustiprinimui!

Savo pasirinkimais mes įtvirtiname

save. Kai aš rašau šį straipsnį, aš tampu

rašytoju. Ir būdamas rašytoju aš galiu

būti daugiau ar mažiau savimi. Tai

priklauso nuo to, kodėl aš tai darau. Jei

tai kilo kaip natūralus noras pasidalinti –

šiuo noru aš realizuoju save autentiškai,

šiame pasirinkime aš visiškai esu savimi.

Mažiau būnu savimi, jei rašymas tampa

tik priemone mano kitokiems tikslams

pasiekti (tapti žinomu, gauti papildomu

klientų, uždirbti pinigų). Ir visiškai nebūnu

savimi, kai rašau, nes turiu tai daryti. Nes

to iš manęs laukia, to tikisi, tačiau sau

tame prasmės nematau.

Aš prarandu save, kai išduodu savo norus.

Kai as noriu vieno, o darau kitą. Bet kartais

būna, kad tarp norų ir mūsų veiklos reikia

atrasti ryšį. Pavyzdžiui, kai aš padedu kitiems

- aš investuoju save į santykius. Ir

jei man šie santykiai svarbūs, aš išlieku

savimi ir net papildau save tapdamas

geru draugu, vaiku arba tėvu, priklausomai

nuo to, kam padedu. Kai kurie atranda

save padedant kitiems - jiems svarbu

būti geru tėvu ir padedant savo vaikams

jie tokiu tampa. Ir net nekyla klausimas

apie kitokio savęs paieškas!

“Savo pasirinkimais mes

įtvirtiname save”

Kartais aš suprantu, kad privalau padaryti

nemėgiamą darbą tam, kad pasiekčiau

norimą rezultatą.Tokiu būdu aš investuoju

save, siekdamas ilgalaikio rezultato. Ir

tokio elgesio sunku nevadinti autentišku,

nes jame aš siekiu sau norimų rezultatų,

tik kartais nevisai maloniais būdais.

Autentiškumą aš prarandu, kai priprantu

prie tam tikro elgesio ir nesuvokiu, vardan

ko aš darau vieną ar kitą darbą. Nesuvokiu,

kodėl padedu sau nesvarbiems žmonėms

ir kodėl siekiu sau nesvarbių tikslų.Gyvenu

lyg “autopilotu” pagal kažkada idiegtą

programą. Lyg ir rezultatai yra, bet jie jau

nebedžiugina. O kai rezultatai nedžiugina,

dingsta energija tęsti.

TURINYS

Žmogus patenka į tokį gyvenimą, kai

nustoja rinktis. Kai jis negalvoja apie

savo ateitį, apie galimus ir norimus ateities

“scenarijus”. Kai jis negalvoja, jam

nesvarbu, kuriuo scenarijumi jis gyvens.

Ir jis pradeda gyventi svetimų žmonių

tikslais. Kai žmogus nežino, kas jam yra

gerai, jis pradeda blaškytis, kopijuoja kitus,

seka mada ir stengiasi tiesiog būti

kaip visi. Ir tik silpnas vidinis balsas sako

jam, kad kažkas netaip.


Viduje žmogus pradeda jausti, kad negyvena savo gyvenimo.

Pradžioje jis tiesiog pasimeta tarp darbų, kuriuos jis turi

daryti ir kuriuos nori daryti. Bet su laiku jis jau nebežino,

ko nori. Jis tampa svetimų tikslų vykdytoju ir galų gale jau

nieko nebenori. Toks žmogus tiesiog plaukia pasroviui…

Tam, kad grąžinti sau energiją ir gyvenimą, mes turime

dažniau galvoti apie norimą ateiti, kurti norimus savo

gyvenimo scenarijus ir daryti atitinkamus sprendimus.

Darant sprendimus, dažnai tenka eiti į konfliktą ir derinti

juos su kitais žmonėmis. Tai nevisada lengva, kartais net

tenka paaukoti santykius su artimais žmonėmis. Būnant

nekompromisišku, jūs turite daug šansų pasiekti sau norimų

tikslų. Tuo pačiu rizikuojate likti vienas, kas dažniausia ir

atsitinka su autentiškais žmonėmis.

“Autentiškas žmogus ne tas, kuris elgiasi taip,

kaip nori, bet tas, kuris sugeba daryti kompromisus,

neprarandant savęs”

Tam, kad išlikti savimi, mums reikia labai gerai pažinti savo

vertybes, iš kurių kyla tikslai. Reikia turėti vidinius prioritetus

tam, kad žinoti, kuriose vietose jūs esate kompromisiškas,

kuriose – ne.Tam tikra prasme reikia žinoti ir saugoti savo

teritoriją, ką puikiai sugeba daryti brandūs žmonės. Ir kuo

brandesnis žmogus yra, tuo mažiau energijos jam tai kainuoja.

Autentiškas žmogus ne tas, kuris elgiasi taip, kaip nori,

bet tas, kuris sugeba daryti kompromisus, neprarandant

savęs. Kuris supranta kiekvieno tikslo svarbą ir tuo

pačiu supranta to tikslo kainą. Jis daro ramius, pasvertus

sprendimus, kuriais labai kryptingai siekia to, ko nori, tuo

pačiu atrasdamas save. Vadinasi, kad mes atrandame

ir kuriame save, siekiant sau svarbių tikslų. Ir kadangi

tikslai nuolat keičiasi, tuo pačiu keičiamės ir mes. Savęs

atradimo procesas niekada nesibaigia, tuom jis ir yra

įdomus! Kol mes ieškome savęs, mes norime, o noras –

tai pagrindinis sveiko žmogaus požymis!

Mes sukūrėme socialinį filmą savęs praradimo tema.

Filmas vaizdingai parodo, kaip žmogus dingsta iš savo

gyvenimo, ir parodo jo sugrąžinimo pradžią. Nufilmuotas

pavyzdys palietė daug žmonių visame pasaulyje. Privertė

sustoti ir susimąstyti. Privertė išjungti “autopilotą” ir

mažais norais, mažais žingsneliais kurti save iš naujo. Šį

8 minučių filmą galite peržiūrėti

www.who-are-you.eu

Daugiau sužinoti apie Oleg Kovrikov galite čia:

www.kovrikov.lt

TURINYS


Nežinote ką padovanoti

artimam žmogui?

Nuoširdžiai rekomenduoju

dvi praktiškas dovanas, kurias

rasite čia...

IŠPAKUOTI

IŠPAKUOTI

TURINYS


Žiema. Žvarbu.

Kokią palaimą suteikia puodelis karštos aromatingos arbatos!

Maloni šiluma su kiekvienu gurkšniu užlieja kūną, dovanodama

komfortą. Nesusimąstome, kodėl pasijaučiame

geriau – tiesiog žinome, kad arbata – gerai.

Pabandykime išsiaiškinti naudingasias arbatos savybes,

padedančias kovoti su sezonine rudens ir žienos liga –

peršalimu.

Arbatoje yra daugiau negu 300 įvairių medžiagų, naudingų

mūsų sveikatai. Priklausomai nuo arbatos tipo, medžiagų

santykiai skiriasi. Daugiausia naudingų sveikatai medžiagų

yra mažiausiai apdorotose arbatos rūšyse – baltoje ir

žalioje. Labiausiai apdorotoje arbatoje – juodoje yra daugiausia

stipriai veikiančių medžiagų.

Balta ir žalia arbata ypač turtingos visiems gerai pažįstamu

vitaminu C – arbatos lapuose jo yra daugiau negu citrinose.

Bėda ta, kad jis „užrakintas“ lape ir sunkiai ekstrahuojasi,

be to karštas vanduo jį suskaido. Tačiau žalia arbata ir taip

plikoma atvėsintu – apie 70 laipsnių vandeniu – taip ji bus

skanesnė. Norite, kad arbata būtų dar naudingesnė? Tiesiog

atvėsinkite vandenį iki 50-60 laipsnių ir arbatlapius

palaikykite kiek ilgėliau.

Be vitamino C, arbatoje yra vitaminas P, kuris padeda vitaminui

C kauptis organizme – taip sukuriamos jo atsargos,

ateityje padėsiančios įveikti ligas.

“Arbatoje yra daugiau negu 300 įvairių

medžiagų, naudingų mūsų sveikatai”

Ne tik vitaminas C naudingas mūsų imunitetui. Arbatoje

yra cinko ir magnio – labai svarbių imuninei sistemai

mikroelementų.

Be to, naujausi Jack F. Bukowski tyrimai parodė, kad arbatoje

esanti medžiaga alkilaminas „treniruoja“ imuninę sistemą.

Ši medžiaga nekenksminga, tačiau panaši į kenksmingų

bakterijų iškiriamas medžiagas, todėl imuninės T-ląstelės

į ją reaguoja, aktyvuoasi, taip stiprindamos bendrą imuninę

sistemą.

Sveikata

Arbata prieš peršalimą

TURINYS

Arbatos mylėtojas, Isingo (Yixing) arbatinukų kolekcionierius,

kinų klasikinių arbatos knygų vertėjas

Armandas Burba


Kaip matote, gerdami žalią arbatą, kaupiame vitaminą

C. Ši arbata turi vėsinantį poveikį, todėl ją geriausia gerti

vasara. Taip paruošime organizmo imuninę sistemą rudens

ir žiemos negandoms.

Ne tik vitaminas C naudingas mūsų imunitetui. Arbatoje

yra cinko ir magnio – labai svarbių imuninei sistemai

mikroelementų.

Tyrimai parodė, kad išgerti 6 puodeliai arbatos per dieną 4

savaičių bėgyje imuninėse T-ląstelėse padidino interferono

kiekį 2-4 kartus, o tai reiškia, kad ir padidėjo imunitetas.

“Reikia nežmiršti, kad arbata – tik

profilaktinė priemonė, o ne vaistas”

TURINYS

Vasarai pasibaigus, reikėtų pereiti prie labiau šildančių

arbatų – stipriau fermentuotų – ulunų (Wulong, Oolong)

ir juodos. Arbatos fermetacijos procese atsiranda

sudėtingesnės medžiagos – flavonoidai, polifenoliai. Šios

medžiagos jau tiesiogiai viekia peršalimo ligų sukelėjus. Flavonoidai

turi antivirusinį ir antibakterinį veikimą,polifenoliai

mažina uždegimą. Jomis arbatos poveikis neapsiriboja –

arbata plečia kraujagysles, kvėpavimo takus, pagerindama

imuninių T-ląstelių judėjimą ir pasiskirstymą po organizmą,

skatina prakaitavimą, padėdama organizmui pašalinti ligos

sukelėjų toksimus.

Reikia nežmiršti, kad arbata – tik profilaktinė priemonė, o ne

vaistas. Be to, rimtai susirgus, tenka naudoti vaistus. Arbatoje

esantys taninai sudaro stabilius junginius su daugeliu

medžiagų, tuo pačiu mažindami vaistų įsisavinimą. Tačiau

pasveikus, arbata yra puiki priemonė išvalyti organizmą,

ypač nuo antibiotikų. Arbatoje esantys flavonoidai padeda

atstatyti gerąją žarnyno mikroflorą, kuri ypač nukenčia nuo

antibiotikų.

Nors arbata ir ne vaistas, bet pastoviai ją gerdami tikrai

būsite sveikesni.

Daugiau sužinoti apie Armandą Burbą ir arbatas galite

čia: http://www.chayiorg-en.blogspot.com/


Kai akys nori laisvės…

Evelina Rimkutė - Lektorė, organizacijos Všį “Kitas Variantas” savanorė. Prieš

pusę metų pasiryžusi sulaužyti dešimtmečius egzistuojančius stereotipus ir kardinaliai

pagerinusi savo regėjimą be vaistų ar operacijų. Dabar ji dalinasi savo

patirtimi ir padeda tokių rezultatų pasiekti kitiems žmonėms.

Gyvenime esame dovanų gavę kūną, kuriuo reikia rūpintis. Pablogėjusio

regėjimo atveju mums siūloma nešioti akinius arba kontaktinius lęšius. Bet

yra ir kitas būdas – rūpinimosi savimi būdas. Akinius užsidėti galime lengvai ir

paprastai, tačiau dėmėsio skirimas akims, jų mankštinimas, galiausiai bus apdovanotas

puikiuregėjimu ir laisve nuo akinių. Akiniai nepadeda grąžinti regėjimo.

Tą įsitikinau ir aš pati, nešiojusi akinius 22-jus metus. Praeitą rudenį į mano

akiratį papuolė informacija apie galimybes susigrąžinti regėjimą be operacijos

ir gyventi be akinių. Ir štai - jau beveik keturis visiškai mėnesius nebenešioju

akinių. Galiu vairuoti, dirbti su kompiuteriu, skaityti ir atlikti kitus kasdienius

darbus. Akims reikia nedaug – atpalaidavimo, geros fizinės būklės, judėjimo,

saulės šviesos bei pozityvaus kiekvieno iš mūsų nusiteikimo. Reikia tik sustoti

ir susimąstyti, kad patys esame atsakingi už savo sveikatą, už savo savijautą ir

už savo gerą regėjimą.

Paveikslėlyje pateikti keli paprasti akių gimnastikos pavyzdžiai. Nuo

jų pamažu galima pradėti žadinti sustingusius raumenis ir skatinti

juos dirbti.

Atlikite šiuos paprastus pratimus tris kartus per dieną, prieš valgį.

Kiekvieną judesį kartokite po 5-8 kartus, tarp jų pamirksėkite ir

atpalaiduokite akis. Darant pratimus raumenys turėtų būti laisvi

ir neįsitempę. Vėliau akis nuraminkite šiluma ar tiesiog pabūkite

užsimerkę.

Paprasta, bet tuo pačiu genealu.

Evelina Rimkutė

Ir tai tik dalis to, kas leis pasaulį pamatyti naujomis, laisvomis akimis.

Pirmieji pagerėjimai praktikuojantis pastebimi jau po savaitės,

dar geresnė Savijauta po mėnesio.Ką jau kalbėti apie komforto

susigrąžinimą, kai nebeturite rūpintis akiniais. Atsistačius regėjimui,

dar keletą mėnesių reiktų tęsti šiuos pratimus, kad jis toks ir liktų.

Taigi, atsakykite sau į klausimą: Kas geriau – sveikos akys ar nauji

akiniai?

Nemokamą knygutę su patarimais kaip gerinti regėjimą rasite

čia: http://www.laisveakims.lt/naudinga-informacija

TURINYS


Aurimas Guoga - verslininkas, verslo

įmonių konsultantas, sėkmingos

asmenybės judėjimo pradininkas

Lietuvoje

Santykiai

Raktas į laimingą šeimą

Nepasakysiu nieko ypatinga, kad mūsų kultūroje labai svarbia laikome

meilę. Mums kelis šimtmečius pamokslavo, kad Kristus yra meilė, kad

svarbiausias dalykas gyvenime yra mylėti ir būti mylimam, kad be meilės esi

niekas ir taip toliau. Visi nemirktelėję atsakys, kad šeimoje svarbiausia yra

meilė. Tad atrodytų, jog jei meilė mums tokia ypatingai svarbi, turėtumėme

apie ją puikiausiai nusimanyti – na, bent jau ne prasčiau nei apie krepšinį.

Tad man teko patirti nemenką šoką, kai teko įsitikinti, kad ... nežinome, kas

tai yra. Jei paklausime žmogaus, kas yra meilė – prašau pateikite man šios

sąvokos apibrėžimą – galiu jums užtikrinti, kad praktiškai niekas nesugebės

to padaryti. Šį klausimą esu ne kartą uždavęs tiek individualiai, tiek grupėmis.

Atskirai paklausti žmonės gūžčioja pečiais, o grupėse paprastai pateikia

visiškai skirtingus apibūdinimus – tarsi kalbėtų apie visai skirtingus dalykus.

Kartą klausiau net šios srities profesionalės – lietuvių kalbos specialistės. Ši

man atšovė, kad meilė ... neapibrėžiama. Keista. Visi žodžiai apibrėžiami, o

meilė kažkodėl ne...

Tada susidaro stulbinanti situacija: meilė mums svarbiau už viską, tačiau negalime žmoniškai paaiškinti, kas tai yra. O jei

nesuprantame, kas tai yra, tai kaip galime tikėtis ją prisijaukinti? Šiame straipsnyje išsiaiškinsime ne tik, kaip dainuoja Ž.

Žvalgulis „kas per velns ta meili yr“, bet ir kaip ją išlaikyti bei puoselėti.

Tad pirmiausia pradėkime nuo sąvokos apibrėžimo. Kai suvoksime, kas tai yra, bus kur kas aiškiau, ar galime ją valdyti ir, jei

taip, tai kaip. Meilės apibrėžimą galime rasti Talmude. Žydai meilę apibrėžia kaip emociją, kuria mes prisirišame prie teigiamų

kito žmogaus (ar gyvūnų, Tėvynės, t.t.) savybių. Pažvelkime, ar toks apibūdinimas tikslus ir aktualus. Visų pirma, kad meilė

yra emocija, tai akivaizdu. Taip pat negaliu įsivaizduoti, kaip įmanoma ką nors mylėti, jei jame ar joje nematai nieko vertingo.

Vadinasi, tai tikrai ryšys ir tikrai prisirišame prie teigiamų dalykų. Be to, mes būtinai turime save emociškai susaistyti ne su to

asmens ypatybėmis. Tikros jos ar įsivaizduojamos, čia jau atskiras klausimas, tačiau mylintis žmogus matys savo mylimojo

teigiamas charakterio savybes ir šios savybės jam (jai) kels stiprias emocijas.

Mes neretai supainiojame meilę su

sižavėjimu. Pateikime sau susižavėjimo

apibrėžimą, ir mes galėsime kur kas

aiškiau atsirinkti kas yra kas. Susižavėjimo

apibrėžimas būtų toks: tai emocinė

priklausomybę nuo kito asmens. Skirtumas

tas, kad mylėdami mes esame prisirišę

prie teigiamų to asmens charakterio ar

išvaizdos savybių, o susižavėję puolame į

priklausomybę.

“Žydai meilę apibrėžia kaip emociją, kuria

mes prisirišame prie teigiamų kito žmogaus

(ar gyvūnų, Tėvynės, t.t.) savybių”

TURINYS


Įsitikinkime, kad yra būtent taip. Sakykite, koks ryšys

yra pats stipriausias? – Tikriausiai sutarsime, kad tai mamos

meilė vaikui. Jei taip, tuomet ar mama įžvelgia savo

vaiko neigiamas savybes? Aišku, ir dar kaip! Mama labai

domisi savo vaiku, pažįsta jį kaip nuluptą. Ne tik pažįsta,

tačiau ir neriasi iš kailio, kad vaikas tų neigiamų bruožų

atsikratytų. Tačiau, nepaisant savo vaiko neigiamybių, ji

jį myli. Taip yra, mama yra prisirišusi prie savo atžalos

teigiamų bruožų. Ji tvirtai mano, kad jo, kaip asmenybės,

esmę sudaro jo teigiami būdo bruožai. Gali būti, kad tokių

net visai nedaug. O gal jų net ir nelabai ir yra. Tai nesvarbu.

Mama karštai myli, nes savo vaike įžvelgia teigiamas

savybes ir yra šventai įsitikinusi, kad jos sudaro jo kaip

asmenybės esmę.

“Susižavėjėlis tariasi, kad jo „mylimasis“ yra

visomis prasmėmis idealus, ir dėl to patiria

didžiulę ekstazę”

O susižavėjimas yra visai kas kita. Šiuo atveju neigiamų

savybių nelaimingasis įsimylėjėlis paprasčiausiai

nepastebi, nes tos neigiamos savybės sugriautų jam jo

iliuzijų pasaulį. Susižavėjėlis tariasi, kad jo „mylimasis“

yra visomis prasmėmis idealus, ir dėl to patiria didžiulę

ekstazę. Tad susižavėjimas yra ne kas kita, kaip kito

žmogaus teigiamų savybių išpūtimas tam, kad galėtum

patirti perdėtai stiprias teigiamas emocijas. Tai sukelia

priklausomybę, nes „mylimasis“ yra priemonė save stipriai

apsvaiginti.

Iš šių dviejų sąvokų apibrėžimų dabar matome, kad

meilė nėra tokia jau akla, kaip visi mėgsta aklai kartoti.

Susižavėjimas išties aklas, o meilei, priešingai, būdingas

padidintas budrumas. Mylintis žmogus, kaip ir mylinti

mama, daug geriau nei kiti mato savo mylimojo tiek

teigiamas, tiek neigiamas savybes. O jei nemato, tai jis ar

ji nemyli. Tik pažvelkite, kaip kalbasi poros, atsidūrusios

ant išsiskyrimo ribos. Tuomet jie vienas kitam įsijautę

priekaištauja, kad „tu manęs nesuprati!“, „tu tik apie

save galvoji!“, „aš tau nėmaž nerūpiu!“ ir t.t. Vadinasi,

kaltina vienas kitą troškimu nežinoti ir nesuprasti.

Kai susigaudėme, kas ta meilė yra, dabar jau nesunkiai

suprasime ir kaip meilę išlaikyti bei puoselėti. Visų pirma,

mylintis žmogus nori apie savo mylimąjį sužinoti. Pirmoji

ir svarbiausia sąlyga meilei atsirasti ir klestėti – partneriai

turi vienas kitu intensyviai domėtis. Pažvelkite į naujai

įsimylėjusius. Kaip jie akimis ryja vienas kitą! Kaip vienas

ar kitas mylimojo žodis, veido išraiška priverčia šokinėti

krūtinę! Kaip mes norime kuo geriau susigaudyti, kaip

galėtume savo mylimąją (-ąjį) pamaloninti!

“Tad raktas į laimingą šeimą yra nuolatos

labai domėtis, ar partneris (-ė) jaučiasi

gerbiamas (mylima)”

TURINYS

Oi, nejučiomis išsidaviau kokia yra antroji meilės paslaptis.

Jei mylite, tai turite norėti savo partnerį pamaloninti.

Mes mylime tuomet, kai esame pasirengę patenkinti savo

mylimojo poreikius. Tai reiškia, kad turime būti pasirengę

jam ar jai padėti kaip tik galime. Kuo geriau mokame savo

partnerio poreikius patenkinti, tuo daugiau labiau jis ar ji

turės priežasčių labiau prie mūsų prisirišti.

Čia dar reikėtų pridurti, kad vien norėti gali ir neužtekti.

Sužinoti ir sugebėti patenkinti partnerio poreikius reikia ir

tam tikros kompetencijos. Tačiau gera žinia yra ta, kad

jei yra nuoširdaus noro, tai atsiras ir kompetencijos. Jei

mylite, tai norėsite ne tik sužinoti apie savo mylimojo

poreikius, bet ir norėsite tai padaryti kuo geriau.


Na, o pradžią jums duosiu. Kaip vaizdo programoje „Meilė ir

pagarba“ teigia pastorius Eriksonas Eggerichs, mūsų visuotinis

susižavėjimas meile mus suklaidino taip, kad nesugebame

jos išlaikyti. E.Eggerichs pastebi, kad ne visiems

poreikis būti mylimiems yra pats svarbiausias. Iš tiesų, tai

svarbiausias moterų poreikis. Jei vyrai su jomis švelnūs,

lipšnūs, paslaugūs ir atidūs, moteris gana greitai į jį įsimyli.

Tačiau šuo pakastas tame, kad svarbiausias vyrų poreikis

yra ne meilė, o būti gerbiamiems. Tačiau visa gudrybė yra ta,

kad moterys taip jau sudėtos, kad negali gerbti savo vyrų, jei

nesijaučia mylimos.

Štai čia ir suklumpame. Vyras nepakankamai domisi savo

moterimi ir nepakankamai stengiasi pasirūpinti, kad ji jaustųsi

mylima. Dėl to moteris instinktyviai pradeda „užvažiuoti“ ant

svarbiausio vyro poreikio – ima bendrauti nepagarbiai (nors

jai taip visai neatrodo). Vyras įskaudintas kiūtina į kampą,

o moteris šį jo pasišalinimą suvokia kaip patvirtinimą, kad

vyras jos nemyli. Dėl to, žinoma, pradeda su juo elgtis dar

nepagarbiau.

Tad raktas į laimingą šeimą yra nuolatos labai domėtis, ar

partneris (-ė) jaučiasi gerbiamas (mylima). Svarbiausia –

neužsisklęsti savyje, tačiau apie savo poreikius ir nuoskaudas

iškart išsakyti. Antroji pusė turi atidžiai išklausyti ir nepabijoti

atsiprašyti. Mes turime rasti būdų, kaip žinoti apie vienas

kito poreikius ir kaip juos patenkinti. Jei sugebėsite išlaikyti

bendravimą atvirą ir sugebėsite vienas apie kitą sužinoti,

tuomet sugebėsite ir išlaikyti artumą.

Štai ir viskas. Jei viską tinkamai atliksite, tai vis daugiau apie

savo partnerį žinosite ir vis geriau suprasite, kaip jį padaryti

laimingu. Nereikės jokios magijos ir nebesijaudinsite, kad

meilė vieną dieną gali staiga baigtis. Įsitikinkite, kad jūsų

elgesį partneris supranta kaip mylintį, ir jūsų laukia ilga graži

bei laiminga ateitis.

Parengta pagal:

1. Rabbi Noah Weinberg „How to Love and be Loved“

2. Erikson and Sarah Eggerichs „Love and Respect“.

Daugiau informacijos rasite: www.aguoga.lt

TURINYS


Netikėtai Jūsų paprašė pasakyti kalbą, pravesti

prezentaciją, „ką nors protingo pakalbėti“. Ir tai reikia

atlikti šiandien po pietų. Darbų krūvos, pasiruošimui laiko

nėra. Ką daryti? Viskas labai paprasta.

Norint greitai paruošti kalbą, pats svarbiausias dalykas yra

klausimas „nuo ko pradėti?“. Paprasčiausias būdas - naudoti

kalbos paruošimo šabloną. Kiekviena kalba yra sudaryta iš

trijų dalių: pradžios, turinio ir pabaigos. Jūs turite pradėti, Jūs

turite kažką papasakoti ir Jūs turite pabaigti.

Kaip pradėti?

Karjera

Kaip per 15 minučių paruošti kalbą?

Lengvas būdas išmokti paruošti kalbą, prezentaciją ar

pristatymą neturintiems laiko.

Pats sunkiausias klausimas – nuo ko pradėti ruošti kalbą?

Jeigu turite labai mažai laiko pasiruošimui, šie klausimai

padės pradėti:

Kodėl aš kalbėsiu? Kodėl pasirinko mane? Dėl mano patirties,

įgūdžių, profesijos, specialių žinių ar informacijos, kurią

žinau? Kodėl aš, o ne kažkas kitas (kita)?

Kodėl verta manęs klausytis? Kokią naudą gaus klausytojai

po mano pasirodymo? Ką jie sužinos, išmoks, supras,

kokią originalią nuomonę išgirs? Kodėl verta manęs klausytis?

Jeigu manęs paklaustų: „Pasakyk, kokia man nauda iš

tavo kalbos?“, ką aš atsakyčiau?

Koks mano tikslas? Ko aš siekiu? Aš noriu informuoti,

įtikinti, pristatyti, parduoti, supažindinti.... Turite sau tai

aiškiai įvardinti. Šia kalba aš noriu ... .

Kokio rezultato siekiu? Ką po kalbos klausytojai turi padaryti,

įsiminti, sužinoti, išmokti, suprasti? Užduokite sau

klausimą: „Po savo kalbos aš noriu, kad mano klausytojai

(įvardinkite tiksliai ką sužinotų, ką suprastų, ką atliktų,

ką pakeistų)“. Tai viena iš svarbiausių kalbos pasiruošimo

dalių. Jei Jūsų kalba neturi konkretaus tikslo, tuomet tai tik

paplepėjimas.

Kai atsakysite į klausimus, turėsite pakankamai medžiagos

savo kalbai. Kaip jau minėjau, kalba turi savo struktūrą:

pradžią, turinį ir tabaigą. Dabar apie kiekvieną kalbos dalį

pakalbėkime plačiau.

Pradžia.

Ką sakyti pradžioje? Trys svarbūs dalykai pradžioje:

- Kalbos pavadinimas.

- Kablys.

- Žemėlapis.

TURINYS

Kalbos pavadinimas.

Labai dažnai tai viena silpniausių kalbos dalių. Mes nuolat

girdime tokius pavadinimus kaip „Efektyvi komunikacija

įtempto grafiko sąlygomis“, kai iš tiesų tai gali skambėti ir

kitaip – „Kaip per 15 minučių paruošti kalbą?“. Pavadinimas

turi pritraukti dėmesį ir parodyti konkrečią naudą, kurią

klausytojas gali gauti. Ne įvardinti apie ką bus kalbama, bet

ką gaus klausytojas.


„Kablys“.

Kalbos pavadinimas turi pritraukti dėmesį, o „kablys“ turi jį

sustiprinti ir paaiškinti daugiau, apie ką bus kalbama. Mano

straipsnio pavadinimas „Kaip per 15 minučių paruošti kalbą?“

– kažkas, kas paprasta ir lengvai pasiekiama. Jeigu Jūs

atkreipėte dėmesį į pavadinimą, Jums įdomu sužinoti daugiau.

Tam ir reikalingas „kablys“: „Lengvas būdas išmokti

paruošti kalbą, prezentaciją ar pristatymą neturintiems laiko.“

Jis sustiprina ir praplečia pavadinimą.

Žemėlapis.

Ko tikslas palengvinti klausytojui kelią iki Jūsų tikslo. Prieš

pradėdami savo turinio dėstymą, Jūs, tartum, iš paukščio

skrydžio apžvelgiate savo kalbą. „Savo kalboje aš apžvelgsiu,

pristatysiu, kalbėsiu apie...“, „Po mano kalbos Jūs sužinosite,

įsitikinsite, suprasite, kad...“, „Savo kalba aš noriu atkreipti

Jūsų dėmesį į...“

Klausytojas dabar jau žino, apie ką bus kalba.

Atėjo metas kalbos turiniui.

Turinys.

Turinio tikslas įrodyti, išdėstyti, pateikti teiginius, pasakytus

pradžioje. Jeigu Jūsų kalbos tikslas įrodyti, kad auginti

agurkus daug pelningiau, nei pomidorus, Jūsų kalba vadinasi

„Kodėl auginantys agurkus uždirba daugiau?“, Jūsų turinio

tikslas – įrodyti šiuos teiginius.

Kaip pateikti medžiagą? Viena iš dažniausiai pasitaikančių

klaidų yra informacijos ir faktų gausa, todėl norėdami, kad

Jūsų kalba būtų efektyvi, turite savęs paklausti, ką mano

klausytojai turi atsiminti po mano kalbos? Geriausia, kad tai

būtų trys dalykai, nes tris visada lengviau atsiminti. Trys punktai,

kurie yra svarbiausi mano kalboje.

1.

2.

3.

TURINYS

Tai Jūsų turinio stuburas – trys svarbiausios dalys. Tai, ką

tikrai turi prisiminti klausytojas po kalbos. Tik trys – taip bus

lengviau ir greičiau paruošti kalbą.

Kai turite tris svarbiausius teiginius, punktus, dalis, įrodymus,

faktus, metas pakalbėti apie tai, kaip juos pateiksite.

Kalbos turinio šablonai:

Priklausomai nuo Jūsų kalbos tikslo, gali būti tokie kalbos

dėstymo variantai:

- Problema, priežastis, sprendimas.

- Praeitis, dabartis, ateitis.

- Pasiūlymas, priežastis, pavyzdys, pasiūlymas.

Problema, Priežastis, Sprendimas.

Kalbos tema: „Kodėl auginantys agurkus uždirba daugiau?“

Problema: daržovių augintojai dėl didelių auginimo išlaidų

uždirba vis mažiau.

Priežastis: pomidorai ir bulvės reikalauja daug priežiūros,

pasiūla didelė, paklausa maža.

Sprendimas: agurkai. Auginti lengva, kainuoja mažai, paklausa

didelė.

Praeitis. Dabartis. Ateitis.

Kalbos tema: „Kodėl auginantys agurkus uždirba daugiau?“

Praeitis: anksčiau visi valgė pomidorus ir bulves. Dabartis:

žmonės nori įvairovės. Populiarėja agurkų dieta. Žmonės nori

pigesnių produktų. Agurkai daug pigesni ir sveikesni už bulves

ir pomidorus.

Ateitis: per artimiausius metus pomidorų ir bulvių paklausa

nedidės. Agurkų paklausa augs 50%.


Pasiūlymas. Priežastis. Pavyzdys. Pasiūlymas

Kalbos tema: „Kodėl auginantys agurkus uždirba daugiau?“

Pasiūlymas: ar norite kasmet uždirbti 30% daugiau?

Priežastis: galite to pasiekti augindami agurkus. Agurkų

auginimo išlaidos yra mažesnės už pomidorų ir bulvių, o paklausa

daug didesnė.

Pavyzdys: ūkininko Petravičiaus, auginančio agurkus,

pavyzdys ir atvejo analizė. Jis per metus padidino savo pelną

30%.

Pasiūlymas: dabar ir Jūs galite pasiekti tokių rezultatų,

įsigydami specialią mūsų įrangą.

Pabaiga.

Ši kalbos dalis pati svarbiausia. Kalbos pabaigoje privalo

būti:

- Kalbos santrauka.

- Paskatinimas veikti.

Kalbos santrauka.

Kai pasiekiate kalbos pabaigą, Jūsų klausytojas jau išgirdo

argumentus, nuomones, faktus. Dabar reikia viską susumuoti

ir apibendrinti. Jei trūksta laiko, galima pakartoti Pradžios

teiginius. Tiktai vietoje „Papasakosiu..“ vartokite „Papasakojau..“,

„Išdėsčiau...“, „Įrodžiau...“, „Jūs sužinojote...“, „Jūs

įsitikinote...“.

Paskatinimas veikti.

Pabaigoje turite aiškiai įvardinti, ko norite iš savo klausytojų.

Klausytojas turi pirkti – tuomet turite jam tai pasiūlyti.

Jeigu klausytojas turi atlikti veiksmą, pasakykite kokį, kur,

kaip ir kada.

Atmintinė neturintiems laiko.

Ir kai ateis ta nelaukta akimirka, kai reikės staiga ir labai

greitai paruošti kalbą, prisiminkite:

Kiekviena kalba turi Pradžią, Turinį, Pabaigą.

Pradžia. Pavadinimas. „Kablys“. Žemėlapis.

Turinys. 3 svarbiausi kalbos punktai.

Dėstymo struktūros:

√ Problema, Priežastis, Sprendimas.

√ Praeitis. Dabartis. Ateitis.

√ Pasiūlymas. Priežastis. Pavyzdys. Pasiūlymas

Pabaiga. Kalbos santrauka. Paskatinimas veikti.

Sėkmės.

TURINYS

Straipsnio autorius - įtikinamų prezentacijų mėgėjas,

Paskaitų Klubo įkūrėjas, Saulius Garbenčius.

Daugiau informacijos apie autorių ir kokybiškas

prezentacijas rasite čia:

www.paskaituklubas.lt


Kaip laimėti vieną populiariausių

knygų Lietuvoje „NEDIRBK“?

arba

Kiek ilgiausiai žmogus yra

išgyvenęs be miego?

Pirmi 3 skaitytojai el. paštu info@davincisistema.lt atsakę į klausimą „Kiek ilgiausiai žmogus yra išgyvenęs be miego“

DOVANŲ gaus knygą NEDIRBK!

Jason Fried ir David Heinemeier Hansson „Nedirbk“

Visiems laikams pakeiskite savo požiūrį į darbą!

Kaip dirbti nepersidirbant ir jausti malonumą?

Genialiai paprastos taisyklės:

ASAP yra nuodai

Daryk mažiau nei konkurentas

Susirinkimai yra blogis

Atleisk darboholikus

Kopijuok narkotikų prekeivius

Nepūsk sąnaudų

Planavimas yra spėliojimas

Įkvėpimas praeina

Sėkmingai milijoninės apyvartos verslą visame pasaulyje

plėtojančios firmos „galvos“ dalijasi žemiškais patarimais,

kuriuos patys atrado ir patikrino dirbdami, o ne

skaitydami ekonomikos teorijas.Tiesa ta, kad Jums reikia

mažiau nei galvojate. Nereikia virsti darboholiku, nereikia

didinti darbuotojų skaičiaus, nereikia gaišti laiko rašant

popierius ir vaikštant į susitikimus, nereikia netgi kontoros.

Reikia tiesiog liautis kalbėti ir pradėti dirbti.

Daugiau informacijos apie knyga galite rasti paspaudę čia.

TURINYS


Poilsis

Rebefingas – kvėpavimas gerai savijautai, poilsiui

„Siekiu pažinti pasaulį, jo dvasinę prigimtį, būties prasmę, esminius dvasinius

poreikius, galimybes ir kūryboje, bendradarbiavime gausinti gėrį, meilę,

taiką, puoselėti grožį, vienybę su didžiąja visuma, gamta, žmonėmis, dvasia...“

Lina Rudaitienė

Rammurti Mishra knygoje „Jogos psichologija“ rašo:

„Individuali sąmonė vienodai priklauso nuo fiziologinių ir psichinių jėgų. Vienų

ar kitų sutrikimas duoda tą patį rezultatą. Nors vadovauja psichologinės

jėgos, joga mano, kad fiziologinės jėgos ne mažiau svarbios. Psichologinės

jėgos kontroliuojamos Dharana, Dhyana ir Samadhi (koncentracijos, įtaigos

ir suvokimo), o fiziologinės jėgos (cheminės, biocheminės ir fizinės) kontroliuojamos

asanomis ir pranajama. Dėka pranajamos praktikos sugriaunamas

nežinojimas kartu su jo pasekmėmis. Nėra aukštesnio apvalančio veiksmo,

savidisciplinos ar asketizmo, nei pranajama. Pranajamos dėka proto substancija

atsikrato nešvarumų. Satvos principas, sąmoningumo principas, tampa

skaidrus.“

Žodis rebefingas (rebirthing) reiškia atgimimą, nes jo metu

tarsi gimstama iš naujo, gydoma gimimo metu patirta trauma,

„tirpdomi“ gyvenime patirtos bei sukauptos emocinės

bei fizinės įtampos, kartais didžiuliai jų klodai, o skausmingi

išgyvenimai transformuojami į džiaugsmą, kūrybą,

realizacinę laisvę.

Rebefingo technika, profesionalus jos mokymas atkeliavo į

Lietuvą iš Amerikos, kur ją sėkmingai propagavo bei garsino

du rebefingo pradininkai – Leonardas Orras bei Danas Brule.

Abu jie kvėpavimo mokėsi rytuose, taip pat ir Indijoje, jogos

bei pranajamos tėvynėje, pas vieną iškiliausių jogos meistrų

Šri Haidakhan Baba (Babadži). Tai dvasinis mokytojas,

kuris Vakarų pasauliui tapo ypač gerai žinomas, kai nuo 1970

m. iki 1984 m. Indijoje, Himalajų papėdėje, daugelio šventų

nemirtingųjų Indijos jogų gimtinėje, mokė Tiesa, Paprastumu

ir Meile grįsti kiekvieną savo poelgį.

TURINYS

Lina Rudaitienė

Rebefingo specialistė – praktikė

Kelias, atitinkantis šiuos principus, yra besąlyginė tarnystė

žmogiškumui. Būtent Babadži perdavė žmonijai ir palaimino

rebefingą - Dvasinio valymosi kvėpavimu techniką.

Tai kas gi yra rebefingas? Ko būtent mokė Šri Haidakhan

Baba?

Babadži vietinius žmones, atkeliavusius netgi iš labai toli pas

jį su prašymu pamokyti, kaip ir Babadži mokiniai Lahiri Mahasaja,

Šri Juktešvaras Giri, Jogananda Paramhansa, vėliau

tapę žymiais jogos mokytojais, įkūrę jogos centrus, buvo

mokomi daugelio įvairių jogos technikų. Manau, kad rebefingas

yra senų bei stiprių jogos technikų pagrindu sukurta

šiuolaikinė, Vakarų pasaulio žmonėms pritaikyta sąmoningo

kvėpavimo atmaina, padedanti sėkmingai susitvarkyti su

stresinėmis būsenomis bei įtampa, nurimti, atsipalaiduoti ir

gerai pailsėti.


Kalbant apie jogą plačiąja prasme, verta paminėti, kad jau daugiau

nei 100 metų joga ne tik yra aprašoma bei pateikiama vis

naujuose leidiniuose, tačiau Indijoje imta ruošti jogos mokytojus,

kurie buvo įgalioti ne tik vystyti jogos mokymą Rytuose,

Indijoje, bet ir keliauti į Vakarų šalis bei viešinti, propaguoti

jogą, teisingą jogos mokymą. Tokių buvo daug – Šri Svami

Šivananda, Lahiri Mahasaja, Šri Juktešvar Giri, B.K.S.Aijengar,

Vivekananda, Šri Šankaračarja, Ramana Maharshi, Šri Nisargadatta

Maharaj, Paramhansa Jogananda, Šri Aurobindo, Šri

Šri Ravišankar, kt.

“Žmogus, iš tiesų įvaldęs savo kvėpavimą, valdo

savo gyvenimą”

Štai ką apie jogą rašo Svamis Šri Juktešvaras Giri savo knygoje

„Šventas mokslas“:

„Aštuoni pančiai trukdo žmogui judėti į priekį. Tai neapykanta,

drovumas, bailumas, liūdesys, kitų smerkimas, rasiniai prietarai,

šeimos (giminės) arogancija ir puikybė. Pašalinus šiuos

pančius, prabunda širdies dosnumas. Tuomet žmogus jau yra

tinkamas praktikuoti asanas, pranajamą, pratjaharą, o taip pat

gali mėgautis vidiniu gyvenimu (išsipildžius visiems jo norams

ir tuo pačiu išsilaisvinus nuo jų).

Asana reiškia stabilią ir malonią kūno padėtį.

Pranajama reiškia pranos – gyvybinės jėgos (energijos)

valdymą.

Pratjahara reiškia jausmų atitraukimą nuo išorinių objektų.

Kuomet yra pasiektas nepajudinamas moralinis stabilumas, tai

panaikina visas kliūtis gyvenimo kelyje.“

Rebefingo pagrindas – vientisas, sujungtas kvėpavimas.

Tokiu būdu mes kvėpavome visi tik gimus, todėl aš tai

vadinu prigimtiniu kvėpavimu. Mes visi taip kvėpavome, to

nereikėjo mokytis, tačiau bėgant metams, patiriant įvairius

TURINYS

skausmus, įtampas, mūsų kvėpavimas palaipsniui ima kisti.

Kai žmogus išsigąsta, trumpam sustoja jo kvėpavimas (užima

amą), kai jis yra liūdesyje, skausme – kvėpavime atsiranda ilgos

pauzės. Paklausite: „Betgi hatha jogoje kvėpuojant ir daromos

pauzės?“ Žinoma daromos, tačiau sąmoningai, su tam

tikru tikslu, o mūsų kvėpavimas sustoja dėl gerokai per didelio

vidinio skausmo, mumyse esančių įtampų nekontroliuojamai.

Tai esminis skirtumas.

Šiuolaikinė medicina daug pasiekė norėdama padėti išvengti

arba sumažinti skausmą, tačiau akivaizdu, jog dažnai emocinio,

psichinio pobūdžio skausmo poveikis yra žymiai stipresnis,

gilesnis, ir tuo pačiu net nesuvokiamas, o, juolab, nevaldomas

kaupiasi mūsų viduje. Ir mes jį galime patirti tarsi pabudusį

iš naujo įvairiose sudėtingose situacijose, aplinkybėse ir susidurti

su faktu, kad neturime įrankių, kaip su juo dirbti, kaip

juo atsikratyti, nes dažnai net neatpažįstame jį turį. Taip

žmogus, laikantis save gana ramiu, netgi laimingu, patenkintu

savo gyvenimu, susidūręs su stresine situacija arba netgi tiesiog

taisyklingo intuityvaus, sujungto kvėpavimo metu labai

netikėtai savyje atranda didžiulį skausmą. Kyla klausimas, ką

su tuo daryti, kaip tai keisti?


Šri Svami Šivananda knygoje „Pranajamos mokslas“ rašo:

„Reguliariai ir stropiai praktikuodami koncentraciją, jogai

įgyja įvairias jogiškas galias... Pranajama – viena iš pačių

svarbiausių sadhanų. Praktikuodami asanas, jūs imate kontroliuoti

savo fizinį kūną, o praktikuodami pranajamą – subtilų,

astralinį kūną. Kadangi tarp kvėpavimo ir nervinių srautų egzistuoja

pats betarpiškiausias ryšys, kvėpavimo kontrolė reiškia

vidinių gyvybinių srautų kontrolę. Tai gyvybinės energijos, kuri

teka žmogaus organizmo nervais, judina žmogaus raumenis,

valdo jo jutimo organus ir protą, kontrolė. Būtent šitą gyvybinę

energiją jogai stengiasi įvaldyti praktikuodami pranajamą...

Kvėpavimo ir pranos kontrolė leidžia jums lengvai ir greitai

kontroliuoti bei tobulinti savo kūną, protą ir sielą. Pranajamos

dėka jūs galite valdyti savo likimą ir charakterį, savo individualų

gyvenimą sąmoningai suderinti su kosminiu. Valingai mintimi

valdomas kvėpavimas – tai atgaivinanti, regeneruojanti jėga,

kurią galima sąmoningai panaudoti tobulėjimui, sunkių ligų

gydymui ir daugybei kitų vertingų tikslų.”

Jogos mokymų yra daug ir įvairių, tačiau visoms joms būdinga

tai, kad jas lydi pranajama. Mahajoga – tai kvėpavimo įvaldymo

joga. Ir ji yra aukščiau visų kitų jogų. Žmogus, iš tiesų įvaldęs

savo kvėpavimą, valdo savo gyvenimą. Tikroji joga nagrinėja,

suvokia žmogų ne tik kaip kūną, kurios fizinė būklė gerės

užsiimant jogine kūno mankšta bei kvėpavimo pratimais.

Joga – tai dvasinė pasaulėžiūra, tai aukšta morale paremta

psichologija, galų gale, tai amžinosios būties filosofija. Ir tik

ugdant save kaip visumą, žmogus pajėgus iš tiesų pasiekti

tikrąjį laimės būvį, savirealizaciją, tapti savojo gyvenimo kalviu.

Taigi rebefingo mokymosi metu visų pirma mokomės kontroliuoti

savo kvėpavimą, susigrąžinti savo kūno prigimtinio

kvėpavimo bruožus. Tai atpalaiduotas, vientisas kvėpavimas,

kai įkvėpimas sujungtas su iškvėpimu, o pats kvėpavimas gilus,

pripildantis plaučius kuo pilniau oru. Tai užtikrina pakankamo

deguonies kiekio buvimą organizme, atitinkamai gerėjančias

fiziologines funkcijas, kintančią nervų sistemą, gerėjančią

smegenų veiklą. Būtent sąmoningai valdomas kvėpavimas atveda

prie gebėjimo valdyti ne tik savo fizinį, tačiau ir emocinį

bei psichinį būvį. Tačiau tai – ilgalaikis procesas.

TURINYS

Prisiminkime, kaip ilgai, būdami mažais vaikais, mokėmės

valdyti elementarius kūno judesius, tinkamai reaguoti. Taigi

sąmoningo kvėpavimo metu mes mokomės valdyti savo

kvėpavimą, kaupiame įgūdžius, pereiname prie mokymosi

valdyti savo emocines reakcijas, proto veiklą, pažinti tai savyje

bei nukreipti sau palankia vaga. Intuityvus kvėpavimas – tai

ne mėgdžiojimas kūdikiško kvėpavimo, o pabudinimas savyje

taisyklingo intuityvaus kvėpavimo, kuriame dalyvauja ne tik

oras, o ir subtili psichinė energija, judanti mūsų nervų sistema,

veikianti per ją.

Pradėjus mokytis sąmoningo kvėpavimo, mes ne tik mokomės

valdyti savo kūną, jo reakcijas, emocinį bei mentalinį būvį,

mes pradedame vis labiau pažinti save, geriau suprasti savo

vidinius poreikius, interesus, polinkius.

Pranajama – energetinis kvėpavimas, todėl juo užsiimant,

auga mūsų jautrumas, atsiveria naujos galimybės. Natūraliai

kinta filosofinis - egzistencinis savęs suvokimas.

Dažnai yra sakoma: „Laikas visas žaizdas užgydys“. Bet ar

tikrai? Jei jūs, prisimindami labai nemalonų, skausmingą

įvykį, kurį patyrėte, tarkime, prieš 20 metų, vis dar susigraudinate,

susijaudinate, vadinasi skausmas tebėra jumyse,

jis „neužgijo“. Kaip minėjau, galima bandyti tiesiog atleisti

skriaudikui arba sau, pačiai situacijai, o galima, tai darant, dar

pridėti ir sąmoningą intuityvų kvėpavimą, su iškvėpimu, atsipalaidavimu,

sąmoningai paleidžiant skausmą. Iškvepiu, atsipalaiduoju

ir kartoju mintyse: „Paleidžiu skausmą. Renkuosi

atsipalaiduoti ir paleisti. Susitaikau ir atleidžiu...“ Pabandykite!

Tai tikrai vyksta. Nes po kurio laiko, vėl prisiminus tą nemalonų

seną skausmą, jūs jau nebesusigraudinate, nebesusijaudinate,

o ramiai tai prisimenate. Tai – įtampos, skausmo visiško

paleidimo požymis. Taigi – pavyko, nes jūs paleidimo – atleidimo

procese panaudojote ne tik savo valią, vidines nuostatas,

bet ir psichinę energiją, kuri padeda „išvalyti“ skausmą ir iš

pasąmonės.


Žmogus iš prigimties yra geras, doras, tačiau įvairios

gyvenimo aplinkybės, socialinės terpės įtaka, kitkas palaipsniui

iškreipia dvasinę pasaulėžiūrą. Tačiau giliai viduje mes

siekiame atstatyti savo „status quo“. Jei tai nesiseka, mes

psichologiškai po truputį tarsi palūžtame, „susipykstame“ su

savimi. Ieškome būdų, kaip padėti sau būti ramesniais,

laimingesniais. Kažkam padeda viena ar kita ideologija,

kažkam – aktyvi veikla, kažkam – įvairūs svaiginimosi būdai.

Tai ne rodo, jog mūsų prigimtis bloga, tai tik rodo, jog mums

be galo svarbu jaustis mylimais, gerais, teisingais, reikalingais,

sėkmingais ir t.t.

“Mes nepadarome jokio stebuklo, mes tik perkeliame

savo vidinį dėmesį nuo tos stresinės, įtemptos

būsenos į savo kvėpavimo stebėjimą, taisyklingo

kvėpavimo palaikymą, tęsimą”

Intuityvaus sąmoningo kvėpavimo pagalba mes pradedam

vis geriau suprasti save, suvokti, ko gi mums iš tiesų reikia.

Tačiau greta visuomet glūdi ir atsakymas, kaip tai, ko mums

reikia, pasiekti. Mumyse. Įsiklausius, nuščiuvus, atsipalaidavus,

mes pajuntame, išgirstame tai savo širdyje, o nurimus

mintims – suvokiame tai ir protu. Štai tuomet ir atsiveria

plačios galimybės tikrajai realizacijai. O čia ir vėl pagalbos

įrankis – rebefingo technika, galinti padėti įveikti vidines

kliūtis savirealizacijoje. Nes tikrai kils abejonės: “Ar teisingai

supratau, ar tikrai man to reikia, ar sugebėsiu, ar verta?...“

Kaipgi kvėpavimo dėka galime nurimti bei

pailsėti, jei kamuoja įtampa, stresas?

Nukreipkime savo dėmesį į vidų, į save. Stebėkime savo fizinius

pojūčius, emocijas, mintis bei jų pokyčius. Įkvėpinėjame

kiek lėčiau, bet neužlaikant kvėpavimą, o ramiai, tolygiai

sujungiant įkvėpimą su iškvėpimu. Takus, vientisas

kvėpavimas sau patogiu ritmu. Svarbiausia, kad iškvėpimo

metu ne tik iškvepiame, bet ir atsipalaiduojame, palaikome

viso kūno atpalaidavimą kiekvienąsyk iškvepiant. Sąmoningai

leiskite iškvepiant savo kūnui tarsi suglebti. Tai padeda įkvėpti

vis lėčiau, ramiau bei giliau. Iš tiesų, kuo labiau atpalaiduotas

kūnas, tuo giliau mes galime įkvėpti. Tačiau tai darome ramiai,

be skubėjimo, su malonumu.

Ramiai tęsiame vis lėtėjantį, gilėjantį kvėpavimą.

Dėmesys sutelktas į patį kvėpavimą, tad šis natūraliai ima

keistis, o paskui fizinio kvėpavimo pokytį seka vidinės

būsenos kitimas. Rimsta mintys, emocijos, kūnas atsipalaiduoja

bei ilsisi. Mes nepadarome jokio stebuklo, mes tik perkeliame

savo vidinį dėmesį nuo tos stresinės, įtemptos būsenos į

TURINYS

savo kvėpavimo stebėjimą, taisyklingo kvėpavimo palaikymą,

tęsimą. Gilus vientisas kvėpavimas užtikrina deguonies organizme

gausėjimą, fiziologinių funkcijų harmonizavimą,

atneša nusiraminimą, atsipalaidavimą, tikrą poilsį. Valdykime

savo dėmesį, stabdykime mintis, kurios susiję su stresu ir

kelia įtampą. Tiesiog negalvokime apie tai bet kurį laiką, kol

nurimsime ir galėsime kilusią problemą spręsti ra

miai. Arba „problemos“ bei įtampos savaime nebeliks, nes

mes, būdami ramūs, viską vertinsime kitaip.

Objektyvus žvilgsnis tarsi iš šalies į save bei savo vidinių

reakcijų, emocijų, minčių valdymo patirtis tampa stabilumo

pagrindu, ugdo savistabos, analizės bei susivokimo

gebėjimus. Tai ir yra tikrojo sąmoningumo ugdymas. Tai –

savęs pažinimas, savo psichologinio rakto įgijimas, galimybė

keisti save be skausmo, prievartos, harmoningu būdu. Mes

galime rinkti, kokiais būti, ir pasirinkus, naudojant sėkmingus

būdus, būsime kitokie. Tai raktas į sėkmę, ramybę ir gyvenimo

džiaugsmą.

Lina Rudaitienė

Norėdami daugiau sužinoti apie rebefingą, spauskite

čia: http://www.dharma.lt/lt.php/kvepavimas/rebefingospecialistai/kvepavimas-su-lina-rudaitiene/


Susijaudinęs, uždusęs žmogus atbėgo pas išmintingąjį Sokratą.

-Tik palausyk, Sokratai, kas nutiko mūsų bendram draugui, kuris ...

-Palauk! – nutraukė jį Sokratas.- Ar tai, ką nori pasakyti, persijojai per tris

sietelius?

-Per tris sietelius? – paklausė tąsai su nuostaba.

-Būtent. Pirmasis sietelis yra teisybė. Ar turi visus argumentus, pagrindžiančius,

kad tai, ką nori papasakoti yra tiesa?

-Neturiu, nes aš ir pats girdėjau tai.

-Tada ko gero persijojai tai per antrąjį sietelį, kuris yra gerumas. Tai, ką nori

man pasakyti, jeigu nėra visiška teisybė, ar nors geras dalykas?

-Ne, negeras, kaip tik priešingai, nes ...

Išminčius ir vėl nutraukė jį:

-Palauk! Panaudokime ir trečiąjį sietelį. Sakyk, prašau, ar man bus į naudą, jei

sužinosiu apie tą dalyką, kuris tave taip sujaudino?

-Abejoju.

-Taigi – šyptelėjo Sokratas – jei tai, ką man ruošeisi papasakoti nėra nei

tiesa, nei gera, ir man iš to jokios naudos, tuomet pamiršk. Nevargink juo nei

manęs, nei savęs.

(autorius nežinomas)

Kas yra bendravimas?

Bendravimas

Kaip pagerinti bendravimo įgūdžius?

Vikipedijoje pateikiamas toks apibrėžimas:

Bendravimas – vieno asmens komunikavimas su kitu.

Bendravimas - tai prasminga sąveika tarp dviejų ar daugiau žmonių. Bendravimo

prigimtis įžvelgiama žmogaus saviraiškoje, jo sugebėjime perduoti

kitiems žmonėms tai, ką galvojame, jaučiame, kokiais matome save ir mus

supančią aplinką. Bendraudami žmonės ne tik sąveikauja, bet ir pažįsta vienas

kitą. Asmuo, bendraujantis su kitu, siekdamas geriau suprasti pašnekovą

ir svarstomą problemą, pats atsiveria, net ir rizikuodamas. Tik esant tokiam

atsivėrimui, bendravimas turi prasmę.

Nors ir teigiama, kad verbaline kalba mes pasakome tik apie 7 procentus to,

ką manome, mąstome, jaučiame, išgyvename, todėl mums reikia daugiau

dėmesio skirti nežodinei kalbai lavinti, aš tikiu, kad subalansuotas, nuoširdus,

autentiškas žmogus, visada pagarbiai bei aiškiai pasakantis ką galvoja, ir

savo kūnu perduos tą pačią informaciją, jo kūnas atspindės jo vidų.

TURINYS

Lėda Turai Petrauskienė,

UAB ,,TRIPLE A Baltics” ir ,,Coaching

Development” Ltd. mokymų kompanijų

trenerė, PCC (Professional Certified

Coach) kvalifikaciją turinti koučingo

specialistė.


“Žinau, kad būtų lengviau, jei pašnekovas keistųsi, bet

patikėkite, investuosite mažiau energijos ir džiaugsitės

geresniais rezultatais tobulėdami patys, nei siekdami

pakeisti kitus.”

Galima bendravo įgūdžių tobulinimą pradėti pasirinktinai, nuo verbalinės

komunikacijos arba nuo neverbalinės. Aš labiau tikiu pirmojo atvejo

sėkme. Kai sugebame girdėti save, kiekvieną akimirką sąmoningai suvokti

ką, iš kokių paskatų, kokiu tikslu ir kaip ketiname pasakyti, kad tai

būtų vertinga ir mums patiems, ir pašnekovui, mūsų kūnas žinos instinktyviai,

kaip jam prisiderinti prie autentiškos kalbos turinio.

Bet jei nesikeičia mūsų sąmoningumas, mūsų vidinė kalba (mintys, vidiniai

monologai, dialogai), įsitikinimai, jei nesivadovaujame teisingomis

vertybėmis, neverbalinis bendravimas bus tik vaidyba ir reikės be galo

daug dėmesio ir energijos tam, kad kiekvienu momentu judėtumėte pagal

taisykles. Šiame straipsnyje aš kviečiu panagrinėti du verbalinės kalbos

aspektus – klausymąsi bei kalbėjimą ir abu iš jūsų perspektyvos, t.y. kaip

klausytis ir kaip kalbėti jums. Žinau, kad būtų lengviau, jei pašnekovas

keistųsi, bet patikėkite, investuosite mažiau energijos ir džiaugsitės geresniais

rezultatais tobulėdami patys, nei siekdami pakeisti kitus.

Kartą Indijoje gyvenantį ūkininką, kuris turėjo avių fermą, ištiko didelė

bėda. Kaimynų šunys nuolatos atbėgdavo į jo ganyklas ir sudraskydavo

storiausias avis. Tokie ginčai paprastai būdavo sprendžiami arba

bylinėjantis, arba pastatant vielinę tvorą, arba pasinaudojant ginklu…

Šis ūkininkas pasirinko geresnį kelią. Kaimynų vaikams padovanojo po

avelę, kad jie galėtų su jomis žaisti. Po kurio laiko kaimynai ėmė pririšinėti

savo šunis norėdami apsaugoti vaikų aveles. Šitaip išsisprendė ūkininko

problema.

Tikiu, kad išmokus kokybiškai klausytis bei girdėti ir sakyti geranorišką,

vertingą tiesą, anksčiau ar vėliau pasikeis ir pašnekovų požiūris bei elgesys.

Nuo ko pradėti?

Nuostatos ir vertybės nulemia elgesį. Kol neperžiūrime ir nepakeičiame

savo nuostatų, negalima tikėtis pastovaus pokyčio savo elgsenoje. Mano

mėgstamas psichologas, rašytojas Peteris Poperis sakė, jog retsykiais ir

savo nuostatas reikėtų pakeisti, ne tik apatinius drabužius. Nėra gerų ir

blogų nuostatų. Svarbiausias klausimas, ar ta (tos) nuostata (-os)

dora(-os) bei naudinga (-os) ir trumpalaikėje ir ilgalaikėje perspektyvoje?

Nuostatos yra tie filtrai, langai, pro kuriuos žvelgiame į pasaulį, į santykius

bei sąveiką su kitais. Transakcinėje analizėje pateikiamas keturių langų

modelis, kuriuo pasinaudojus galima lengviau suprasti, ko reikia geriems

santykiams ir geram bendravimui, ir kaip mes patys prisidedame savo

nuostatomis bei elgesiu prie nesėkmingos komunikacijos.

TURINYS


,,aš ne OK – tu OK”

Į santykius žiūriu pro šį langą, jei vadovaujuosi nuostatomis:

aš esu nemylimas, nemėgstamas; man nesiseka;

aš esu nevertingas; visada viską sugadinu; niekas

neišeina; negaliu; aš nepakankamai…; tu esi

protingesnis, gražesnis nei aš; tave labiau myli; tu

geriau žinai; tau visada pavyksta; tu pasitiki savimi;

be tavęs aš negaliu; man reikia tavo pripažinimo ir

t.t.

Jei žiūriu pro šį langą, save matau kaip bejėgę auką.

,,aš ne OK – tu ne OK”

Į santykius žiūriu pro šį langą, jei vadovaujuosi nuostatomis:

niekuo negalima pasitikėti; aplink visi blogi; žinojau,

kad aš negeras/nemylimas, na bet ir tu nesi geresnis;

aš negaliu ir žinau, kad tu tikrai nepadėsi; nei

aš, nei tu nesugebėsime; mes pražuvę ir t.t.

Jei žiūriu pro šį langą, viskas atrodo beviltiškai.

,,aš OK – tu OK”

Į santykius žiūriu pro šį langą, jei vadovaujuosi

nuostatomis:

aš priimu save, nors ir nesu tobulas; gerbiu save

ir tave; pasitikiu ir savimi ir tavimi; priimu ir tave,

nors tavo pasaulėžiūra skiriasi nuo mano; aš galiu;

ir tu gali; normalu kartais klysti; normalu kartais

paprašyti pagalbos; priimu atsakomybę už save;

tikiu, kad tu gali prisiimti atsakomybę už save; kai

kur man sekasi geriau, kai kur tau, bet mes galime

vienas kitą palaikyti; duosiu patarimą, kai tau reikės,

o jei nereikės, nepiršiu savo nuomonės ir t.t.

Jei žiūriu pro šį langą, ir save ir tave matau kaip du

pilnaverčius žmones, kurie gali išspręsti konfliktus,

gali kartu džiaugtis, gali jaustis gerai ir atskirai, bet

gali ir vienas kitą papildyti, palaikyti.

,,aš OK – tu ne OK”

Į santykius žiūriu pro šį langą, jei vadovaujuosi nuostatomis:

tu blogai darai, leisk, aš tau parodysiu; aš gi sakiau,

kad tavimi negalima pasitikėti, bet aš visada laikausi

savo pažado; tu tik padaryk, aš paskui pataisysiu;

tu nesugebėsi, aš padarysiu vietoj tavęs; vargše

tu, tau reikia pagalbos; tu ir vėl napaklausei mano

patarimo; ar aš tau nesakiau? aš protingesnis; ar

geresnis ir t.t.

Jei žiūriu pro šį langą, kitus matau už save prastesnius,

ir arba kaltinu juos, arba neprašomas padedu,

patarinėju, reguliuoju jų gyvenimus.

TURINYS


Bendravimas bus konstruktyvus, malonus ir prasmingas,

jeigu į viską žvelgsite pro ,,aš OK – tu OK” langą. Laikas nuo

laiko verta atlikti savo vertybių ir nuostatų inventorizaciją. Tai

reikalauja nemažai drąsos, ryžto ir atvirumo sau.

Kas jums svarbiausia gyvenime?

Kas svarbiausia bedravime?

Ką jums reiškia kiti žmonės?

Kokią žinutę, kokį įspūdį norite palikti apie save?

Už ką norite būti prisimintas savo vaikų, sutuoktinių,

draugų, bendradarbių, darbuotojų, vadovų?

Kiek jums rūpi jūsų pašnekovų mintys, jausmai?

Jei mažai rūpi, kas tai lemia?

Kokios nuostatos padeda jums kurti lygiaverčius, gerus

santykius?

Kurios nuostatos neleidžia jums atvirai, nuoširdžiai,

pagarbiai bendrauti?

Ar suteikiate kitiems tai, ko reikalaujate iš jų? ir t.t.

Turėti gerus santykius su savimi, priimti, gerbti, suprasti

save, aiškiai žinoti ką branginate, ko siekiate, kas esate

savo bei kitų akyse yra būtina sąlyga norint turėti harmoningus,

sveikus santykius su kitais. Deja, dažnai būna

atvirkščiai. Svajojame apie puikius ryšius su kitais, norime,

kad jie vertintų, gerbtų mus, bet mes savęs ir jų negerbiame,

nevertiname. Beje, ką jums reiškia gerbti, priimti, vertinti, suprasti

save ir kitus? Kaip ir kiek nuosekliai visa tai pasireiškia

jūsų elgesyje?

Psichologai teigia, kad geri bendravimo įgūdžiai tiesiogiai

proporcingi emociniam intelektui, o emocinio intelekto dydį

nulemia sąmoningumas (savęs pažinimas) ir sugebėjimas

sąmoningai reguliuoti savo mintis bei elgesį. Pažinę save,

prisiėmę atsakomybę už savo mintis ir veiksmus sugebėsime

lavinti savo socialinį sąmoningumą ir pažinti kitus. Ir tik

pažinę kitus, žinosime, kaip su jais bendrauti.

Klausimas – kelias į kitų pažinimą

Kaip ir kodėl klausytis?

TURINYS

Kaip jaučiatės, kai liekate neišgirsti, nesuprasti? Poreikis

būti išklausytam yra įgimtas ir, nepaisant to, kad užaugame,

šio poreikio niekada neišaugame. Kai esame išklausomi,

jaučiame kitų rimtą požiūrį į save, jaučiamės pripažinti ir

svarbūs. Ar norite būti išgirsti, išklausyti? O ar jūs duodate

tą patį kitiems? Kodėl klausotės? Ar dėl to, kad galėtumete

sureaguoti, kad rastumėte kur ir kaip įsiterpti ir savo pasakymu

pranokti pašnekovą? Ar dėl to, kad suprastumėte kito

išgyvenimus, patirtį, jausmus?

Norom nenorom pašnekovo pranešimą perfiltruojame per kelis

filtrus. Šie filtrai yra mūsų vertybės, nuostatos, įsitikinimai,

religija, kultūra, išsilavinimas, patirtis ir t.t. Dalį išgirstos informacijos

ištriname ir/arba iškreipiame ir/arba apibendriname

(visada, niekada, visi, niekas ir t.t.). Neįmanoma visų

filtrų atsikratyti, bet sąmoningai siekiant galima juos pravalyti

ir kaitalioti pagal poreikį.

“Pažinę save, prisiėmę atsakomybę už savo mintis

ir veiksmus sugebėsime lavinti savo socialinį

sąmoningumą ir pažinti kitus”

Kokybiškas klausymas yra gerų santykių prielaida.

Mažai žmonių moka nuoširdžiai, kantriai, objektyviai,

be savo interpretacijų priimti tai, ką kiti sako. Dažniausiai

žmonės skuba kuo greičiau įsiterpti, perimti kalbėjimo eilę.

Tai suteikia tam tikrą džiaugsmą, pasitenkinimą, bet atima

galimybę iš tiesų pažinti, suprasti, atjausti kitą, mokytis iš jo,

mėgautis jo pasakojimais. Kai vadovai manęs klausia, kaip

motyvuoti žmonės, arba kai tėvai klausia, kaip paskatinti vaikus

mokytis, jie ieško paprastų, lengvų formulių, patarimų,

bet tiesa yra ta, kad kol neišklausai nuoširdžiai, be jokių

išankstinių nuostatų bei kritikos, kas patinka darbuotojui/

vaikui, kas pradžiugina jį, kas suteikia jam energijos, kas

įprasmina jo veiklą ir t.t., tol tikros motyvacijos nerasime.


Klausytis nereikia mokytis, nes ypatingų technikų nėra,

tereikia norėti ir praktikuoti.

Štai kelios gairės:

√ Vadovaukitės ,,aš OK – tu OK” nuostatomis

√ Paklauskite ir išgirskite save prieš klausantis kitą:

Kokiu tikslu klausausi? Kaip ketinu klausyti? Ką noriu

išgirsti? Ar noriu sužinoti kitos pusės tiesą? Ar esu

pasiryžęs pagarbiai, nekritiškai, atvirai priimti jo poziciją

ir pagarbiai, atvirai atsiliepti?

√ Pašnekovui kalbant padėkite savo mintis į šalį,

būkite labai smalsūs ir sutelkite visą dėmesį į jį, į

tai, ką, kaip, kodėl, kokiu tikslu, kokia proga sako. Ką

jis praneša? Ką jis turi omeny? Kokia gali būti paslėptoji

žinutė? Ką jam reiškia šis dalykas? Kokius jausmus

išgyvena? ir t.t.

√ Po to atspindėkite trumpai, ką išgirdote ir ką supratote.

Jei ko nesupratote, išsiaiškinkite. Būkite lankstūs,

pasiruošę priimti pataisymus, papildymus. Mano patirtis

rodo, kad atspindėjimas padeda ne tik jums geriau suprasti

kitą, bet ir pačiam pašnekovui pažvelgti iš šono į

savo mintis, geriau matyti situaciją bei aiškiau mąstyti.

Bendravime aš nežinau, kas galėtų būti vertingesnė dovana

už nuoširdų, nekritišką išklausymą bei pašnekovo

atspindėjimą.

√ Gerbkite tylos pauzes. Patebėjau, kad dauguma

žmonių nejaukiai jaučiasi, jei vienas iš kalbėtojų nutyla,

nors ir trumpam. Tyla – tai susikaupimo momentas, tyloje

gimsta vertingos mintys. Turint tylos minutėlę ir jaučiant

kito žmogaus nuoširdų susidomėjimą, palaikymą – tai kita

dovana bendravime.

TURINYS

√ Sureaguokite. Klausinėkite, skatinkite pašnekovą pasakyti

daugiau arba atsiliepkite į tai, ką pasakė. Jūsų

reakcija priklausys nuo jūsų tikslo. Jei nežinote, kaip

pasielgti, ko tikisi iš jūsų pašnekovas, paklauskite jo.

Mano vaikai kartais susipeša ir vienas arba kitas ateina

skųstis. Priklausomai nuo savo nusiteikimo reaguodavau

dvejopai – arba nesikišdavau ir leisdavau jiems patiems

aiškintis, arba liepdavau jiems eiti į atskirus kambarius

ir tylėti. Vieną kartą, dukrai atbėgus pas mane skųstis,

atsitūpiau ir paklausiau jos: ,,Ko tu norėtum dabar iš

manęs? Ką man daryti?” ,,Nieko” – pasakė –,,tik norėjau,

kad tu žinotum” – ir nubėgo linksma. Jai tereikėjo mano

dėmesio ir išklausymo. Ar ne to reikia mums visiems

dažniausiai?

√ Atsargiai su interpretacijomis! Išgirdimą ir supratimą

apsunkina tai, kad dažnas nemoka arba nedrįsta pasakyti,

ko iš tiesų nori iš kito. Iš to atsiranda atsakomybė skaityti

tarp eiliučių, jei norime kitą suprasti, bet yra pavojus savo

prielaidas laikyti tiesa.

Pora šventė savo auksines vestuves. Per pusryčius

žmona garsiai samprotavo ‘Penkiasdešimt metų pastoviai

atsižvelgdavau į savo vyro poreikius ir visada

atiduodavau jam kepalo galą su traškiausia pluta.

Šiandien norėčiau save palepinti ir suvalgyti šią

skaniausią duonos dalį.’ Suraikiusi duoną traškiausią

gabaliuką pasiėmė pati, o vyrui įteikė minkštą, burnoje

tirpstančią riekę. Vyras kaip mat apsidžiaugė ir iš

laimės ėmė bučiuoti savo žmoną: ,,Brangioji tu mano,

aš taip myliu tave, kad penkiasdešimt metų be žodžių

valgydavau kepalo galą, nors jis man visai neskanus,

nes visada maniau, kad jis tau nepatinka”


Geriausias kelias į teisingą supratimą išmokti bei įprasti

pasidomėti ir patikslinti ką kalbantysis turi omeny. Ką iš

tiesų nori pasakyti vaikas, kai atsikalbinėja? Ką iš tiesų

turi omeny žmona, kai sako ,,tu ir vėl išeini su draugais”

arba ,,kokia graži ši suknelė, visada apie tokią svajodau” ir

ką ir kokiu tikslu į klausimą, ar sriuba skani, vyras atsako,

,,įdomi”.

Kaip kalbėti prasmingai?

Kadangi, kaip sakoma, dvi ausys ir viena burna reiškia, kad

kalbėti reikėtų dvigubai mažiau nei klausytis, ši dalis apie

kalbėjimą bus trumpa.

√ Prieš prabylant pasikalbėkite su savimi:

Koks mano ketinimas? (įžeisti, pažeminti, ,,parodyti”,

pamokyti, atskleisti save, pagarbiai išreikšti savo poziciją,

pasidalinti savo mintimis, duoti grįžtamą ryšį?)

Ką noriu pasiekti? (kad kitas priimtų mano nuomenę, kad

darbuotojas iš mano kabineto išeitų su mano mintimi, kad

suprastų, jog aš teisus, aš žinau geriausiai, kad išgirstų

mane, kad žinotų, kaip mąstau, jaučiuosi, kad suprastų,

kodėl man svarbu?)

Kaip noriu pasiekti tai? (bet kokia kaina, pademonstruojant

savo viršenybę, pagarbiai, nuoširdžiai, atvirai, net rizikuodamas,

kad iš karto būsiu nesuprastas arba pažeidžiamas?)

Kokią esminę žinutę noriu perduoti?

Kaip noriu būti išgirstas?

Ką noriu pasakyti?

Kaip turiu pasakyti tai, ką noriu, kad būčiau išgirstas taip,

kaip noriu?

√ Pasakykite aiškiai, konkrečiai, vienprasmiškai tai, ką

ketinote pasakyti.

√ Jeigu iš reakcijos atrodo, kad jūsų nesuprato, perklauskite,

ką ir kaip išgirdo pašnekovas.

√ Paaiškinkite dar kartą, pateikite papildomos informacijos.

“Bendravimas yra atsakomybė. Bendraujant

galima ir kurti, ir griauti”

Visuomenėje vis dar dažnai vadovaujamasi nuostata, kad kai

kas turėtų būtų savaime suprantama. Vadovas nepaaiškina

darbuotojui, ko jis konkrečiai tikisi iš jo, nes mano, kad

darbuotojas turėtų žinoti. Vienas tėtis vis reikalaudavo, kad

sūnus sutvarkytų savo kambarį. Jis sutvarkė, bet tėčiui

neįtiko. Vienas tvirtino, kad tai tvarka, kitas ginčijosi, kad

tai ne tvarka. Tėčiui buvo savaime suprantama, kad sūnus

tvarkos sąvoką supranta taip pat, kaip jis, bet paaiškėjo,

tas pats žodis jiems reiškė skirtingus dalykus. Jei tėvas

būtų konkrečiai paaiškinęs, kokios tvarkos tikisi iš vaiko,

jie būtų apsisaugoję nuo šeštadieninių ginčų.

Bendravimas yra atsakomybė. Bendraujant galima ir kurti,

ir griauti.

Tik atsakingai bendraudami kursime, padėsime vienas

kitam jaustis gerai, pripažintam, suprastam, vertingam,

žodžiu, įprasminsime ir savo, ir kitų gyvenimus.

,,Pasidarai amžinai atsakingas už tą, su kuo susibičiuliauji.”

(Saint Exupéry)

Daugiau informacijos rasite čia: www.triplea.lt

Kilus klausimų, galite su autore susisiekti

asmeniškai: leda.turai@triplea.lt

TURINYS


Ieškomi:

SUPERŽMONĖS

Jauties galįs nuversti kalnus?

Nori tapti didžiu žmogumi?

O ar žinojai, kad pasaulis

priklauso nuo Tavęs ir Tavo

entuziazmo čia labai reikia?!

Tapk savanoriu!

Prisidėk prie pažangios

savanoriškos organizacijos.

Padėk kitiems, o kiti Tau padės

atrasti save! Laukiame Tavęs -

atsakingo, sąžiningo,

veiklaus, norinčio tobulėti ir

būti drauge su tokiais kaip Tu.

Apsilankyk:

www.kitasvariantas.lt

arba iš karto rašyk:

hr@kitasvariantas.lt

www.KitasVariantas.lt

TURINYS


Finansai

7 neįprasti taupymo patarimai

Greičiausiai nustebsite, bet man asmeniškai siekiant išmokti

efektyviai taupyti sunkiausia buvo pakeisti požiūrį į pinigus.

Mačiau, jog mano skolos auga, ir man atrodė logiška, kad išleisti

turiu mažiau nei uždirbu. Tačiau kapitalo valdyme svarbiausia ne

žinios matematikoje, o žinios apie save. Svarbiausia disciplina ir

gebėjimas į pinigus pažvelgti visai kitu kampu.

Naršydamas internete užtikau Robo Beneto straipsnį su 7 neįprastais

pinigų taupymo patarimais. Kiekvienas jų – tai galimybė į pinigus

pažvelgti kitaip. Žemiau pateikiu minėtus Robo Beneto patarimus

su savo komentarais.

1. Išsikelkite trumpalaikius taupymo tikslus. Taupymas laimingai

senatvei yra didžiausias ir pagrindinis mūsų tikslas. Tačiau jis

tikrai ne visada motyvuoja. Išsikelkite taupymo tikslus metams.

Dar geriau – mėnesiams.

2. Išsikelkite labai asmeniškus tikslus. Viena didžiausių efektyvaus

taupimo gudrybių yra tokių taupymo tikslų iškėlimas, kurių

keliamos motyvacijos pakaktų gerai atlikti užduotį. Norėdami

sėkmingai taupyti, turite nukreipti savo valios energiją į tokį tikslą,

kuris spaustų Jjūsų „laimės mygtuką“. Gal tai šuolis parašiutu? O

gal savaitė poilsio užsienyje?

TURINYS

Asmeninių finansų ekspertas

„Praturtėk lėtai“ (Get Rich Slowly)

blogo autorius J.D. Roth

3. Liaukitės galvoję, kad taupyti moka tik

šykštuoliai. Taupymas (tinkamai atliekamas)

visiškai nemenkina Jūsų įvaizdžio ir tikrai neverta dėl

to gėdytis. Taupykite dėl gerų priežasčių - gyvenimo

kokybę gerinančių priežasčių. Taip pat pasidomėkite,

kas taupo iš Jūsų pažįstamų žmonių. Netrukus suprasite,

jog taupo ne tik šykštuoliai.

4. Mokėk sau paskutiniam. Šiame patarime slypi

šventa asmeninių finansų mantra. Požiūris į taupymą

kaip į kažką, ką reiktų iškęsti, tai tas pats kaip nuolat

valgyti savo nemėgstamą daržovę. Jums tai turi būti

malonu, tad matykite viską kaip žaidimą. Žaidimą,

kurio tikslas kuo labiau sumažinti išlaidas, kad kuo

daugiau pinigų liktų taupymui.


5. Išleistus litus paversk valandomis, kurias dirbai,

kad tuos litus uždirbtum.

Iš esmės laikas yra pinigai. Kiekvienas litas algalapyje

atstoja tam tikrą laiko kiekį, kurio reikėjo, kad tas litas

būtų uždirbtas. Paskaičiuokite, kiek laiko Jums reikia, kad

uždirbtumėte vieną litą, ir į savo išlaidas pažvelgsite visai

kitu kampu. Ar nauja kamera tikrai verta mėnesio darbo?

6. Supraskite, Jūsų atlyginimo dalis, skirta taupimui,

yra ribota. Kaskart ją išleisdami atitolinate save nuo

finansinės laisvės ateityje. Negalvokite apie išleidžiamus

pinigus kaip apie procentą nuo pilno atlyginimo. Galvokite

apie juos kaip apie procentą nuo potencialių santaupų. Jei

kiekvieną mėnesį nusipirksite po video žaidimą, tai gali

būti vos 2% Jūsų uždarbio, tačiau net 25% nuo potencialios

santaupų dalies.

TURINYS

7. Susitelkite ties 100.000 Lt. Benetas yra pasakęs, jog

100.000 Lt sutaupyti yra sunku, tačiau antrą kartą šią

sumą pasiekti tampa daug lengviau. Kuomet susitelkiate

ties milijonu (kaip senatvės santaupų tikslu), gali būti labai

sunku. Todėl geriau susitelkite ties mažesne dalimi, pvz.:

100.000, ir įgūdžiai, kuriuos gausite, kol surinksite šią

sumą, padės Jums surinkti likusią dalį (man asmeniškai

100.000 yra didelė dalis, todėl kol kas susitelksiu ties dar

mažesniais skaičiais).

Dažnai sakau, kad pinigus pritraukia ne matematika, o

mūsų požiūris. Šie patarimai yra puikūs šios taisyklės

pavyzdžiai. Nors kai kurie iš jų ir siejasi su aritmetika,

tačiau jų pagrindu išlieka psichologija.

Daugiau taupymo patarimų ir praktiškos informacijos

apie asmeninių finansų valdymą

anglų kalba galite rasti užsukę į mano blogą:

http://www.getrichslowly.org


3 priežastys, dėl kurių verta šio

žurnalo nuoroda pasidalinti su

draugais

1. Nustebinsite draugus leidiniu, kurio jie dar niekad neskaitė.

2. Tobulėsite ne tik Jūs, bet ir Jūsų draugų ratas.

3. Ankščiau ar vėliau draugai atsakys tuo pačiu.

http://www.davincisistema.lt/zurnalas

TURINYS

„Vargu ar džiaugsmą, kurio nesidaliname galima vadinti džaugsmu. Jam tiesiog trūksta skonio“

Šarlotė Brontė

Taip pat, jei turite klausimų, pastabų ar pasiūlymų, susisiekite el. paštu albinas.kirkilas@gmail.com

Jūsų nuomonė mums svarbiausia.

Ačiū Jums

Similar magazines