buk praktiskas - Da Vinci sistema
buk praktiskas - Da Vinci sistema
buk praktiskas - Da Vinci sistema
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
BUK PRAKTISKAS<br />
Veikia tai, kas paprasta<br />
Skaitykite:<br />
√ Praktinis požiūris į vertybes<br />
√ Raktas į laimingą šeimą<br />
√ Kaip per 15 minučių paruošti kalbą?<br />
√ Kaip pagerinti bendravimo įgūdžius?<br />
# 1
Turinys<br />
1. Saviugda.........................................................4<br />
Praktinis požiūris į vertybes<br />
2. Savęs pažinimas........................................6<br />
Atrasti SAVE tarp KITŲ<br />
3. Sveikata..........................................................9<br />
Arbata prieš peršalimą<br />
4. Santykiai.......................................................12<br />
Raktas į laimingą šeimą<br />
5. Karjera...........................................................15<br />
Kaip per 15 minučių paruošti kalbą?<br />
6. Poilsis.............................................................18<br />
Rebefingas – kvėpavimas gerai savijautai, poilsiui<br />
7. Bendravimas.............................................22<br />
Kaip pagerinti bendravimo įgūdžius?<br />
8. Finansai........................................................29<br />
7 neįprasti taupymo patarimai<br />
TURINYS
Bendravimas<br />
Finansai<br />
Poilsis<br />
Autorius - Albinas Kirkilas<br />
Savęs pažinimas<br />
10<br />
9<br />
8<br />
7<br />
6<br />
5<br />
4<br />
3<br />
2<br />
1<br />
Karjera<br />
Saviugda<br />
Sveikata<br />
Santykiai<br />
1. Nusibraižykite analogišką gyvenimo balanso ratą ant popieriaus<br />
2. Įvertinkite kiekvieną savo gyvenimo sritį nuo 1 iki 10 pagal tai,<br />
kaip Jums joje sekasi.<br />
3. Apjunkite vertinimo taškus. Didelio, idealaus rato formą žymi<br />
visiška balansą.<br />
Sveiki,<br />
š esu Albinas Kirkilas, ir aš jaučiuosi laimingas. Ir visuomet<br />
A pamatęs laimingą žmogų, skubu jo paklausti - „kodėl?“. Žinau, kad<br />
prieš tris sekundes ir Jums kilo šis klausimas, todėl nuoširdžiai noriu<br />
pasidalinti savo paslaptimi.<br />
Greičiausiai Jūs jau žinote, kad visas mūsų veiklas galimą suskirstyti į<br />
8 pagrindines gyvenimo sritis. Tiksliau, suskirstyti pagal taip vadinamą<br />
Gyvenimo balanso ratą (kurį matote apačioje). Visi žmonės prie šių<br />
gyvenimo sričių vienaip ir kitaip prisiliečia. Tačiau dažniausiai vienoms<br />
sritims skiriama daugiau dėmesio, jos dominuoja, o kitos tuo tarpu<br />
– nublanksta. Dėja taip jau yra, kad jei tolygiai nepaskirstome savo<br />
dėmesio visoms sritims, apie laimę ilgalaikėje perspektyvoje negali būti<br />
jokios kalbos.<br />
Kodėl?<br />
TURINYS<br />
Tarkime, susitelksite vien ties karjera. Ilgainiui nuo pervargimo sutriks<br />
Jūsų sveikata, o artimieji nukentės dėl apleistų santykių. Arba, kas iš<br />
to, jei gebėsite 12 valandų per diena dirbti, bet pamiršite savęs pažinimą<br />
ir tos valandos bus sutelktos į darbą, kuris Jums nei tinka, nei patinka?<br />
Trumpai tariant, tik tolygiai puoselėdami pagrindines gyvenimo srytis<br />
mes galime kurti subalansuotą, kryptingą ir svarbiausia - laimingą<br />
gyvenimą. Būtent toks yra ir šio žurnalo tikslas – padėti Jums kas<br />
mėnesį įsivertinti savo gyvenimo balansą (paaiškinimas po<br />
iliustraciją) ir tada specialistų-praktikų patarimų dėka subalansuoti<br />
ir puoselėti savo gyvenimą.<br />
Nelaukite „geresnių laikų“. Geresnį gyvenima galima pradėti gyventi tik<br />
DABAR. Pradėkime nuo trijų paprastų žingsnelių:<br />
1. <strong>Da</strong>bar įsivertinkite savo Gyvenimo balansą.<br />
2. Perskaitykite žurnalą, ypač tuos straipsnius, kurie skirti prasčiausiai<br />
įvertintoms sritims.<br />
3. Panaudokite visus Jums naudingus specialistų-praktikų patarimus.<br />
Garantuoju, tai padarę Jūs tikrai pasijusite laimingesnį. Na o rezultatai<br />
atsispindės ir iš praktinės pusės pildant kito žurnalo numerio gyvenimo<br />
balansą.<br />
Imlaus Jums skaitymo. Susitiksime kitą sezoną toje pačioje vietoje, tuo<br />
pačiu laiku, TIK dar geresni.<br />
Nuoširdžiai,<br />
Albinas Kirkilas
Saviugda<br />
Praktinis požiūris į vertybes<br />
Jeigu žinote savo vertybes, tai žinote, ko norite, kas esate ir kur link gyvenime<br />
norėtumėte judėti. Gebate lengvai atskirti, kas svarbu asmeniškai jums, nuo to,<br />
ką bando primesti aplinkiniai.<br />
Jei atsiverstume lietuvių kalbos žodyną ir paieškotume žodžio „vertybė“<br />
apibrėžimo, rastume štai ką: „vertas, brangus daiktas ar dalykas“ arba „teigiama<br />
ypatybė“. Kaip matote, tai mažai kuo siejasi su praktiniu vertybių panaudojimu.<br />
Savo vertybių išsiaiškinimas yra vienas pirmųjų ir svarbiausių žingsnių tikro savęs<br />
pažinimo link. Žinoma, galite teigti, kad save puikiai pažįstate, bet ar taip yra iš<br />
tiesų? Ar dabar galėtumėte pasakyti, kokios yra 5 pagrindinės jūsų vertybės? Ar<br />
turite jas užsirašę?<br />
Kad lengviau suprastume, kokios gali būti asmens vertybės, pasižiūrėkime į šį<br />
sąrašą:<br />
Šlovė<br />
Tobulėjimas<br />
Nuotykiai<br />
Konkurencingumas<br />
Bendradarbiavimas<br />
Kūrybiškumas<br />
Taupumas<br />
Saugumas<br />
Garbė<br />
Šeima<br />
Laimė<br />
Saikas<br />
Laisvė<br />
Draugystė<br />
Sveikata<br />
Altruizmas<br />
Vidinė harmonija<br />
Vientisumas<br />
Ištikimybė<br />
Tvarka<br />
Saviugda<br />
Sąžiningumas<br />
Malonumas<br />
Galia<br />
Pripažinimas<br />
Atsakomybė<br />
Savigarba<br />
Turtas<br />
Išmintis<br />
Teisingumas<br />
Asmeninio efektyvumo sistemos<br />
“<strong>Da</strong><strong>Vinci</strong>” autorius ir treneris<br />
Tomas Kaulinskas<br />
Čia pateiktos vertybės sudaro mažą dalį pilno žmogaus vertybių sąrašo, kuris susideda iš daugiau nei 450 punktų.<br />
Jeigu žiūrėdami į šį sąrašą nerandate to, kas jums asmeniškai tikrai svarbu – sąrašą galite drąsiai papildyti, paieškoję platesnio<br />
vertybių aprašymo internete ar literatūroje.<br />
Norėdami rasti penkias esmines savo vertybes, pradėkite susidarydami sąrašą, kas jums gyvenime tikrai svarbu. Iš to sąrašo<br />
išrinkite:<br />
√ 10 svarbiausių vertybių;<br />
√ tada, gerai pagalvoję, palikite 5 pačias svarbiausias;<br />
√ ir galiausiai iš likusio penketuko išrinkite savo kertinę ir svarbiausią vertybę.<br />
TURINYS<br />
Ši paprasta praktinė užduotis tikrai nepadės 100 proc. įvardinti savo tikrųjų ir esminių vertybių. Norit tai padaryti išties gerai,<br />
reikės skiri ne vieną valandą savianalizės užduotims ir savistabai. Bet būkite tikri – kiekviena valanda, skirta vertybėms<br />
išgryninti, atsipirks šimteriopai.
Kartais jūsų atrastos vertybės gali jus nustebinti. Tarkime,<br />
jūsų vertybė gali būti „iššūkiai“, nors iki šiol niekada apie<br />
tai nesusimąstėte, bet, pažvelgus atidžiau, visą gyvenimą<br />
linkote į naujų iššūkių ieškojimą.<br />
Kai sudarysite pirminį savo vertybių sąrašą, dar negalėsite<br />
būti visiškai tikri, kad tai tikrai jūsų esminės vertybės.<br />
Privalėsite kiekvieną iš jų patikrinti užduodami tolesnius<br />
klausimus.<br />
√ Ar tai tikrai mano vertybė?<br />
√ Ši vertybė pagrindinė ar pagalbinė? Jeigu viena vertybė<br />
yra tam, kad pasiektumėte kitą, tai žiūrėkite į tą, kurią<br />
norite pasiekti. Pavyzdžiui, jei viena iš vertybių yra<br />
ekonominis saugumas, bet ji yra tik tam, kad įgytumėte<br />
laisvę, tai jūsų vertybė yra laisvė. Svarbu aiškiai<br />
įsivardinti, ko iš tikrųjų siekiate. Toks žinojimas suteiks<br />
galimybę rasti daugiau būdų pasiekti norimą tikslą.<br />
√ Ar tai, kaip aš elgiuosi kiekvieną dieną, atspindi vertybę,<br />
kurią apsirašiau? Veiksmai visuomet parodo realybę<br />
tokią, kokia ji yra iš tiesų.<br />
√ Kokiais gyvenimo momentais aš jaučiausi laimingiausias<br />
(-ia)? Ar tomis akimirkomis aš gyvenau pagal šią<br />
savo vertybę ir galėjau ją realizuoti?<br />
√ Kas mane labiausiai erzina? Ar tai kertasi su šia mano<br />
vertybe?<br />
Vertybių radimas ir gyvenimas jomis besivadovaujant yra<br />
nesibaigiantis procesas. Ėjimas šiuo keliu padės jums rasti<br />
laimę, pagerinti savo sveikatą ir atstatyti vidinę energiją,<br />
įžiebs tikrą gyvenimo aistrą<br />
<strong>Da</strong>ugiau sužinoti apie vertybes bei asmeninį<br />
efektyvumą galite čia: http://www.davinci<strong>sistema</strong>.lt/<br />
TURINYS
Savęs pažinimas<br />
Atrasti SAVE tarp KITŲ.<br />
Koučingo specialistas<br />
Oleg Kovrikov<br />
Jei manęs paklausite, kas aš esu, atsakysiu:<br />
Aš - Olegas, vyras, tėvas,<br />
koučingo specialistas, kaituotojas, keliautojas.<br />
Kiekvienas žmogus identifikuoja<br />
save su savo veiklom ir pareigom. Tai, ką<br />
jūs pasirenkate, tuo jūs ir tampate. Bet<br />
kodėl tada kyla klausimas - kas aš esu?<br />
Kodėl tiek daug mokymų ir knygų apie<br />
savęs praradimą ir atradimą? Kaip mes<br />
prarandame ir kaip atrandame save?<br />
Šiuo straipsniu kviečiu kartu pamąstyti<br />
apie savęs praradimo labirintus ir gal jį<br />
perskaičius atrasime būdus savęs atradimui<br />
ir sustiprinimui!<br />
Savo pasirinkimais mes įtvirtiname<br />
save. Kai aš rašau šį straipsnį, aš tampu<br />
rašytoju. Ir būdamas rašytoju aš galiu<br />
būti daugiau ar mažiau savimi. Tai<br />
priklauso nuo to, kodėl aš tai darau. Jei<br />
tai kilo kaip natūralus noras pasidalinti –<br />
šiuo noru aš realizuoju save autentiškai,<br />
šiame pasirinkime aš visiškai esu savimi.<br />
Mažiau būnu savimi, jei rašymas tampa<br />
tik priemone mano kitokiems tikslams<br />
pasiekti (tapti žinomu, gauti papildomu<br />
klientų, uždirbti pinigų). Ir visiškai nebūnu<br />
savimi, kai rašau, nes turiu tai daryti. Nes<br />
to iš manęs laukia, to tikisi, tačiau sau<br />
tame prasmės nematau.<br />
Aš prarandu save, kai išduodu savo norus.<br />
Kai as noriu vieno, o darau kitą. Bet kartais<br />
būna, kad tarp norų ir mūsų veiklos reikia<br />
atrasti ryšį. Pavyzdžiui, kai aš padedu kitiems<br />
- aš investuoju save į santykius. Ir<br />
jei man šie santykiai svarbūs, aš išlieku<br />
savimi ir net papildau save tapdamas<br />
geru draugu, vaiku arba tėvu, priklausomai<br />
nuo to, kam padedu. Kai kurie atranda<br />
save padedant kitiems - jiems svarbu<br />
būti geru tėvu ir padedant savo vaikams<br />
jie tokiu tampa. Ir net nekyla klausimas<br />
apie kitokio savęs paieškas!<br />
“Savo pasirinkimais mes<br />
įtvirtiname save”<br />
Kartais aš suprantu, kad privalau padaryti<br />
nemėgiamą darbą tam, kad pasiekčiau<br />
norimą rezultatą.Tokiu būdu aš investuoju<br />
save, siekdamas ilgalaikio rezultato. Ir<br />
tokio elgesio sunku nevadinti autentišku,<br />
nes jame aš siekiu sau norimų rezultatų,<br />
tik kartais nevisai maloniais būdais.<br />
Autentiškumą aš prarandu, kai priprantu<br />
prie tam tikro elgesio ir nesuvokiu, vardan<br />
ko aš darau vieną ar kitą darbą. Nesuvokiu,<br />
kodėl padedu sau nesvarbiems žmonėms<br />
ir kodėl siekiu sau nesvarbių tikslų.Gyvenu<br />
lyg “autopilotu” pagal kažkada idiegtą<br />
programą. Lyg ir rezultatai yra, bet jie jau<br />
nebedžiugina. O kai rezultatai nedžiugina,<br />
dingsta energija tęsti.<br />
TURINYS<br />
Žmogus patenka į tokį gyvenimą, kai<br />
nustoja rinktis. Kai jis negalvoja apie<br />
savo ateitį, apie galimus ir norimus ateities<br />
“scenarijus”. Kai jis negalvoja, jam<br />
nesvarbu, kuriuo scenarijumi jis gyvens.<br />
Ir jis pradeda gyventi svetimų žmonių<br />
tikslais. Kai žmogus nežino, kas jam yra<br />
gerai, jis pradeda blaškytis, kopijuoja kitus,<br />
seka mada ir stengiasi tiesiog būti<br />
kaip visi. Ir tik silpnas vidinis balsas sako<br />
jam, kad kažkas netaip.
Viduje žmogus pradeda jausti, kad negyvena savo gyvenimo.<br />
Pradžioje jis tiesiog pasimeta tarp darbų, kuriuos jis turi<br />
daryti ir kuriuos nori daryti. Bet su laiku jis jau nebežino,<br />
ko nori. Jis tampa svetimų tikslų vykdytoju ir galų gale jau<br />
nieko nebenori. Toks žmogus tiesiog plaukia pasroviui…<br />
Tam, kad grąžinti sau energiją ir gyvenimą, mes turime<br />
dažniau galvoti apie norimą ateiti, kurti norimus savo<br />
gyvenimo scenarijus ir daryti atitinkamus sprendimus.<br />
<strong>Da</strong>rant sprendimus, dažnai tenka eiti į konfliktą ir derinti<br />
juos su kitais žmonėmis. Tai nevisada lengva, kartais net<br />
tenka paaukoti santykius su artimais žmonėmis. Būnant<br />
nekompromisišku, jūs turite daug šansų pasiekti sau norimų<br />
tikslų. Tuo pačiu rizikuojate likti vienas, kas dažniausia ir<br />
atsitinka su autentiškais žmonėmis.<br />
“Autentiškas žmogus ne tas, kuris elgiasi taip,<br />
kaip nori, bet tas, kuris sugeba daryti kompromisus,<br />
neprarandant savęs”<br />
Tam, kad išlikti savimi, mums reikia labai gerai pažinti savo<br />
vertybes, iš kurių kyla tikslai. Reikia turėti vidinius prioritetus<br />
tam, kad žinoti, kuriose vietose jūs esate kompromisiškas,<br />
kuriose – ne.Tam tikra prasme reikia žinoti ir saugoti savo<br />
teritoriją, ką puikiai sugeba daryti brandūs žmonės. Ir kuo<br />
brandesnis žmogus yra, tuo mažiau energijos jam tai kainuoja.<br />
Autentiškas žmogus ne tas, kuris elgiasi taip, kaip nori,<br />
bet tas, kuris sugeba daryti kompromisus, neprarandant<br />
savęs. Kuris supranta kiekvieno tikslo svarbą ir tuo<br />
pačiu supranta to tikslo kainą. Jis daro ramius, pasvertus<br />
sprendimus, kuriais labai kryptingai siekia to, ko nori, tuo<br />
pačiu atrasdamas save. Vadinasi, kad mes atrandame<br />
ir kuriame save, siekiant sau svarbių tikslų. Ir kadangi<br />
tikslai nuolat keičiasi, tuo pačiu keičiamės ir mes. Savęs<br />
atradimo procesas niekada nesibaigia, tuom jis ir yra<br />
įdomus! Kol mes ieškome savęs, mes norime, o noras –<br />
tai pagrindinis sveiko žmogaus požymis!<br />
Mes sukūrėme socialinį filmą savęs praradimo tema.<br />
Filmas vaizdingai parodo, kaip žmogus dingsta iš savo<br />
gyvenimo, ir parodo jo sugrąžinimo pradžią. Nufilmuotas<br />
pavyzdys palietė daug žmonių visame pasaulyje. Privertė<br />
sustoti ir susimąstyti. Privertė išjungti “autopilotą” ir<br />
mažais norais, mažais žingsneliais kurti save iš naujo. Šį<br />
8 minučių filmą galite peržiūrėti<br />
www.who-are-you.eu<br />
<strong>Da</strong>ugiau sužinoti apie Oleg Kovrikov galite čia:<br />
www.kovrikov.lt<br />
TURINYS
Nežinote ką padovanoti<br />
artimam žmogui?<br />
Nuoširdžiai rekomenduoju<br />
dvi praktiškas dovanas, kurias<br />
rasite čia...<br />
IŠPAKUOTI<br />
IŠPAKUOTI<br />
TURINYS
Žiema. Žvarbu.<br />
Kokią palaimą suteikia puodelis karštos aromatingos arbatos!<br />
Maloni šiluma su kiekvienu gurkšniu užlieja kūną, dovanodama<br />
komfortą. Nesusimąstome, kodėl pasijaučiame<br />
geriau – tiesiog žinome, kad arbata – gerai.<br />
Pabandykime išsiaiškinti naudingasias arbatos savybes,<br />
padedančias kovoti su sezonine rudens ir žienos liga –<br />
peršalimu.<br />
Arbatoje yra daugiau negu 300 įvairių medžiagų, naudingų<br />
mūsų sveikatai. Priklausomai nuo arbatos tipo, medžiagų<br />
santykiai skiriasi. <strong>Da</strong>ugiausia naudingų sveikatai medžiagų<br />
yra mažiausiai apdorotose arbatos rūšyse – baltoje ir<br />
žalioje. Labiausiai apdorotoje arbatoje – juodoje yra daugiausia<br />
stipriai veikiančių medžiagų.<br />
Balta ir žalia arbata ypač turtingos visiems gerai pažįstamu<br />
vitaminu C – arbatos lapuose jo yra daugiau negu citrinose.<br />
Bėda ta, kad jis „užrakintas“ lape ir sunkiai ekstrahuojasi,<br />
be to karštas vanduo jį suskaido. Tačiau žalia arbata ir taip<br />
plikoma atvėsintu – apie 70 laipsnių vandeniu – taip ji bus<br />
skanesnė. Norite, kad arbata būtų dar naudingesnė? Tiesiog<br />
atvėsinkite vandenį iki 50-60 laipsnių ir arbatlapius<br />
palaikykite kiek ilgėliau.<br />
Be vitamino C, arbatoje yra vitaminas P, kuris padeda vitaminui<br />
C kauptis organizme – taip sukuriamos jo atsargos,<br />
ateityje padėsiančios įveikti ligas.<br />
“Arbatoje yra daugiau negu 300 įvairių<br />
medžiagų, naudingų mūsų sveikatai”<br />
Ne tik vitaminas C naudingas mūsų imunitetui. Arbatoje<br />
yra cinko ir magnio – labai svarbių imuninei <strong>sistema</strong>i<br />
mikroelementų.<br />
Be to, naujausi Jack F. Bukowski tyrimai parodė, kad arbatoje<br />
esanti medžiaga alkilaminas „treniruoja“ imuninę sistemą.<br />
Ši medžiaga nekenksminga, tačiau panaši į kenksmingų<br />
bakterijų iškiriamas medžiagas, todėl imuninės T-ląstelės<br />
į ją reaguoja, aktyvuoasi, taip stiprindamos bendrą imuninę<br />
sistemą.<br />
Sveikata<br />
Arbata prieš peršalimą<br />
TURINYS<br />
Arbatos mylėtojas, Isingo (Yixing) arbatinukų kolekcionierius,<br />
kinų klasikinių arbatos knygų vertėjas<br />
Armandas Burba
Kaip matote, gerdami žalią arbatą, kaupiame vitaminą<br />
C. Ši arbata turi vėsinantį poveikį, todėl ją geriausia gerti<br />
vasara. Taip paruošime organizmo imuninę sistemą rudens<br />
ir žiemos negandoms.<br />
Ne tik vitaminas C naudingas mūsų imunitetui. Arbatoje<br />
yra cinko ir magnio – labai svarbių imuninei <strong>sistema</strong>i<br />
mikroelementų.<br />
Tyrimai parodė, kad išgerti 6 puodeliai arbatos per dieną 4<br />
savaičių bėgyje imuninėse T-ląstelėse padidino interferono<br />
kiekį 2-4 kartus, o tai reiškia, kad ir padidėjo imunitetas.<br />
“Reikia nežmiršti, kad arbata – tik<br />
profilaktinė priemonė, o ne vaistas”<br />
TURINYS<br />
Vasarai pasibaigus, reikėtų pereiti prie labiau šildančių<br />
arbatų – stipriau fermentuotų – ulunų (Wulong, Oolong)<br />
ir juodos. Arbatos fermetacijos procese atsiranda<br />
sudėtingesnės medžiagos – flavonoidai, polifenoliai. Šios<br />
medžiagos jau tiesiogiai viekia peršalimo ligų sukelėjus. Flavonoidai<br />
turi antivirusinį ir antibakterinį veikimą,polifenoliai<br />
mažina uždegimą. Jomis arbatos poveikis neapsiriboja –<br />
arbata plečia kraujagysles, kvėpavimo takus, pagerindama<br />
imuninių T-ląstelių judėjimą ir pasiskirstymą po organizmą,<br />
skatina prakaitavimą, padėdama organizmui pašalinti ligos<br />
sukelėjų toksimus.<br />
Reikia nežmiršti, kad arbata – tik profilaktinė priemonė, o ne<br />
vaistas. Be to, rimtai susirgus, tenka naudoti vaistus. Arbatoje<br />
esantys taninai sudaro stabilius junginius su daugeliu<br />
medžiagų, tuo pačiu mažindami vaistų įsisavinimą. Tačiau<br />
pasveikus, arbata yra puiki priemonė išvalyti organizmą,<br />
ypač nuo antibiotikų. Arbatoje esantys flavonoidai padeda<br />
atstatyti gerąją žarnyno mikroflorą, kuri ypač nukenčia nuo<br />
antibiotikų.<br />
Nors arbata ir ne vaistas, bet pastoviai ją gerdami tikrai<br />
būsite sveikesni.<br />
<strong>Da</strong>ugiau sužinoti apie Armandą Burbą ir arbatas galite<br />
čia: http://www.chayiorg-en.blogspot.com/
Kai akys nori laisvės…<br />
Evelina Rimkutė - Lektorė, organizacijos Všį “Kitas Variantas” savanorė. Prieš<br />
pusę metų pasiryžusi sulaužyti dešimtmečius egzistuojančius stereotipus ir kardinaliai<br />
pagerinusi savo regėjimą be vaistų ar operacijų. <strong>Da</strong>bar ji dalinasi savo<br />
patirtimi ir padeda tokių rezultatų pasiekti kitiems žmonėms.<br />
Gyvenime esame dovanų gavę kūną, kuriuo reikia rūpintis. Pablogėjusio<br />
regėjimo atveju mums siūloma nešioti akinius arba kontaktinius lęšius. Bet<br />
yra ir kitas būdas – rūpinimosi savimi būdas. Akinius užsidėti galime lengvai ir<br />
paprastai, tačiau dėmėsio skirimas akims, jų mankštinimas, galiausiai bus apdovanotas<br />
puikiuregėjimu ir laisve nuo akinių. Akiniai nepadeda grąžinti regėjimo.<br />
Tą įsitikinau ir aš pati, nešiojusi akinius 22-jus metus. Praeitą rudenį į mano<br />
akiratį papuolė informacija apie galimybes susigrąžinti regėjimą be operacijos<br />
ir gyventi be akinių. Ir štai - jau beveik keturis visiškai mėnesius nebenešioju<br />
akinių. Galiu vairuoti, dirbti su kompiuteriu, skaityti ir atlikti kitus kasdienius<br />
darbus. Akims reikia nedaug – atpalaidavimo, geros fizinės būklės, judėjimo,<br />
saulės šviesos bei pozityvaus kiekvieno iš mūsų nusiteikimo. Reikia tik sustoti<br />
ir susimąstyti, kad patys esame atsakingi už savo sveikatą, už savo savijautą ir<br />
už savo gerą regėjimą.<br />
Paveikslėlyje pateikti keli paprasti akių gimnastikos pavyzdžiai. Nuo<br />
jų pamažu galima pradėti žadinti sustingusius raumenis ir skatinti<br />
juos dirbti.<br />
Atlikite šiuos paprastus pratimus tris kartus per dieną, prieš valgį.<br />
Kiekvieną judesį kartokite po 5-8 kartus, tarp jų pamirksėkite ir<br />
atpalaiduokite akis. <strong>Da</strong>rant pratimus raumenys turėtų būti laisvi<br />
ir neįsitempę. Vėliau akis nuraminkite šiluma ar tiesiog pabūkite<br />
užsimerkę.<br />
Paprasta, bet tuo pačiu genealu.<br />
Evelina Rimkutė<br />
Ir tai tik dalis to, kas leis pasaulį pamatyti naujomis, laisvomis akimis.<br />
Pirmieji pagerėjimai praktikuojantis pastebimi jau po savaitės,<br />
dar geresnė Savijauta po mėnesio.Ką jau kalbėti apie komforto<br />
susigrąžinimą, kai nebeturite rūpintis akiniais. Atsistačius regėjimui,<br />
dar keletą mėnesių reiktų tęsti šiuos pratimus, kad jis toks ir liktų.<br />
Taigi, atsakykite sau į klausimą: Kas geriau – sveikos akys ar nauji<br />
akiniai?<br />
Nemokamą knygutę su patarimais kaip gerinti regėjimą rasite<br />
čia: http://www.laisveakims.lt/naudinga-informacija<br />
TURINYS
Aurimas Guoga - verslininkas, verslo<br />
įmonių konsultantas, sėkmingos<br />
asmenybės judėjimo pradininkas<br />
Lietuvoje<br />
Santykiai<br />
Raktas į laimingą šeimą<br />
Nepasakysiu nieko ypatinga, kad mūsų kultūroje labai svarbia laikome<br />
meilę. Mums kelis šimtmečius pamokslavo, kad Kristus yra meilė, kad<br />
svarbiausias dalykas gyvenime yra mylėti ir būti mylimam, kad be meilės esi<br />
niekas ir taip toliau. Visi nemirktelėję atsakys, kad šeimoje svarbiausia yra<br />
meilė. Tad atrodytų, jog jei meilė mums tokia ypatingai svarbi, turėtumėme<br />
apie ją puikiausiai nusimanyti – na, bent jau ne prasčiau nei apie krepšinį.<br />
Tad man teko patirti nemenką šoką, kai teko įsitikinti, kad ... nežinome, kas<br />
tai yra. Jei paklausime žmogaus, kas yra meilė – prašau pateikite man šios<br />
sąvokos apibrėžimą – galiu jums užtikrinti, kad praktiškai niekas nesugebės<br />
to padaryti. Šį klausimą esu ne kartą uždavęs tiek individualiai, tiek grupėmis.<br />
Atskirai paklausti žmonės gūžčioja pečiais, o grupėse paprastai pateikia<br />
visiškai skirtingus apibūdinimus – tarsi kalbėtų apie visai skirtingus dalykus.<br />
Kartą klausiau net šios srities profesionalės – lietuvių kalbos specialistės. Ši<br />
man atšovė, kad meilė ... neapibrėžiama. Keista. Visi žodžiai apibrėžiami, o<br />
meilė kažkodėl ne...<br />
Tada susidaro stulbinanti situacija: meilė mums svarbiau už viską, tačiau negalime žmoniškai paaiškinti, kas tai yra. O jei<br />
nesuprantame, kas tai yra, tai kaip galime tikėtis ją prisijaukinti? Šiame straipsnyje išsiaiškinsime ne tik, kaip dainuoja Ž.<br />
Žvalgulis „kas per velns ta meili yr“, bet ir kaip ją išlaikyti bei puoselėti.<br />
Tad pirmiausia pradėkime nuo sąvokos apibrėžimo. Kai suvoksime, kas tai yra, bus kur kas aiškiau, ar galime ją valdyti ir, jei<br />
taip, tai kaip. Meilės apibrėžimą galime rasti Talmude. Žydai meilę apibrėžia kaip emociją, kuria mes prisirišame prie teigiamų<br />
kito žmogaus (ar gyvūnų, Tėvynės, t.t.) savybių. Pažvelkime, ar toks apibūdinimas tikslus ir aktualus. Visų pirma, kad meilė<br />
yra emocija, tai akivaizdu. Taip pat negaliu įsivaizduoti, kaip įmanoma ką nors mylėti, jei jame ar joje nematai nieko vertingo.<br />
Vadinasi, tai tikrai ryšys ir tikrai prisirišame prie teigiamų dalykų. Be to, mes būtinai turime save emociškai susaistyti ne su to<br />
asmens ypatybėmis. Tikros jos ar įsivaizduojamos, čia jau atskiras klausimas, tačiau mylintis žmogus matys savo mylimojo<br />
teigiamas charakterio savybes ir šios savybės jam (jai) kels stiprias emocijas.<br />
Mes neretai supainiojame meilę su<br />
sižavėjimu. Pateikime sau susižavėjimo<br />
apibrėžimą, ir mes galėsime kur kas<br />
aiškiau atsirinkti kas yra kas. Susižavėjimo<br />
apibrėžimas būtų toks: tai emocinė<br />
priklausomybę nuo kito asmens. Skirtumas<br />
tas, kad mylėdami mes esame prisirišę<br />
prie teigiamų to asmens charakterio ar<br />
išvaizdos savybių, o susižavėję puolame į<br />
priklausomybę.<br />
“Žydai meilę apibrėžia kaip emociją, kuria<br />
mes prisirišame prie teigiamų kito žmogaus<br />
(ar gyvūnų, Tėvynės, t.t.) savybių”<br />
TURINYS
Įsitikinkime, kad yra būtent taip. Sakykite, koks ryšys<br />
yra pats stipriausias? – Tikriausiai sutarsime, kad tai mamos<br />
meilė vaikui. Jei taip, tuomet ar mama įžvelgia savo<br />
vaiko neigiamas savybes? Aišku, ir dar kaip! Mama labai<br />
domisi savo vaiku, pažįsta jį kaip nuluptą. Ne tik pažįsta,<br />
tačiau ir neriasi iš kailio, kad vaikas tų neigiamų bruožų<br />
atsikratytų. Tačiau, nepaisant savo vaiko neigiamybių, ji<br />
jį myli. Taip yra, mama yra prisirišusi prie savo atžalos<br />
teigiamų bruožų. Ji tvirtai mano, kad jo, kaip asmenybės,<br />
esmę sudaro jo teigiami būdo bruožai. Gali būti, kad tokių<br />
net visai nedaug. O gal jų net ir nelabai ir yra. Tai nesvarbu.<br />
Mama karštai myli, nes savo vaike įžvelgia teigiamas<br />
savybes ir yra šventai įsitikinusi, kad jos sudaro jo kaip<br />
asmenybės esmę.<br />
“Susižavėjėlis tariasi, kad jo „mylimasis“ yra<br />
visomis prasmėmis idealus, ir dėl to patiria<br />
didžiulę ekstazę”<br />
O susižavėjimas yra visai kas kita. Šiuo atveju neigiamų<br />
savybių nelaimingasis įsimylėjėlis paprasčiausiai<br />
nepastebi, nes tos neigiamos savybės sugriautų jam jo<br />
iliuzijų pasaulį. Susižavėjėlis tariasi, kad jo „mylimasis“<br />
yra visomis prasmėmis idealus, ir dėl to patiria didžiulę<br />
ekstazę. Tad susižavėjimas yra ne kas kita, kaip kito<br />
žmogaus teigiamų savybių išpūtimas tam, kad galėtum<br />
patirti perdėtai stiprias teigiamas emocijas. Tai sukelia<br />
priklausomybę, nes „mylimasis“ yra priemonė save stipriai<br />
apsvaiginti.<br />
Iš šių dviejų sąvokų apibrėžimų dabar matome, kad<br />
meilė nėra tokia jau akla, kaip visi mėgsta aklai kartoti.<br />
Susižavėjimas išties aklas, o meilei, priešingai, būdingas<br />
padidintas budrumas. Mylintis žmogus, kaip ir mylinti<br />
mama, daug geriau nei kiti mato savo mylimojo tiek<br />
teigiamas, tiek neigiamas savybes. O jei nemato, tai jis ar<br />
ji nemyli. Tik pažvelkite, kaip kalbasi poros, atsidūrusios<br />
ant išsiskyrimo ribos. Tuomet jie vienas kitam įsijautę<br />
priekaištauja, kad „tu manęs nesuprati!“, „tu tik apie<br />
save galvoji!“, „aš tau nėmaž nerūpiu!“ ir t.t. Vadinasi,<br />
kaltina vienas kitą troškimu nežinoti ir nesuprasti.<br />
Kai susigaudėme, kas ta meilė yra, dabar jau nesunkiai<br />
suprasime ir kaip meilę išlaikyti bei puoselėti. Visų pirma,<br />
mylintis žmogus nori apie savo mylimąjį sužinoti. Pirmoji<br />
ir svarbiausia sąlyga meilei atsirasti ir klestėti – partneriai<br />
turi vienas kitu intensyviai domėtis. Pažvelkite į naujai<br />
įsimylėjusius. Kaip jie akimis ryja vienas kitą! Kaip vienas<br />
ar kitas mylimojo žodis, veido išraiška priverčia šokinėti<br />
krūtinę! Kaip mes norime kuo geriau susigaudyti, kaip<br />
galėtume savo mylimąją (-ąjį) pamaloninti!<br />
“Tad raktas į laimingą šeimą yra nuolatos<br />
labai domėtis, ar partneris (-ė) jaučiasi<br />
gerbiamas (mylima)”<br />
TURINYS<br />
Oi, nejučiomis išsidaviau kokia yra antroji meilės paslaptis.<br />
Jei mylite, tai turite norėti savo partnerį pamaloninti.<br />
Mes mylime tuomet, kai esame pasirengę patenkinti savo<br />
mylimojo poreikius. Tai reiškia, kad turime būti pasirengę<br />
jam ar jai padėti kaip tik galime. Kuo geriau mokame savo<br />
partnerio poreikius patenkinti, tuo daugiau labiau jis ar ji<br />
turės priežasčių labiau prie mūsų prisirišti.<br />
Čia dar reikėtų pridurti, kad vien norėti gali ir neužtekti.<br />
Sužinoti ir sugebėti patenkinti partnerio poreikius reikia ir<br />
tam tikros kompetencijos. Tačiau gera žinia yra ta, kad<br />
jei yra nuoširdaus noro, tai atsiras ir kompetencijos. Jei<br />
mylite, tai norėsite ne tik sužinoti apie savo mylimojo<br />
poreikius, bet ir norėsite tai padaryti kuo geriau.
Na, o pradžią jums duosiu. Kaip vaizdo programoje „Meilė ir<br />
pagarba“ teigia pastorius Eriksonas Eggerichs, mūsų visuotinis<br />
susižavėjimas meile mus suklaidino taip, kad nesugebame<br />
jos išlaikyti. E.Eggerichs pastebi, kad ne visiems<br />
poreikis būti mylimiems yra pats svarbiausias. Iš tiesų, tai<br />
svarbiausias moterų poreikis. Jei vyrai su jomis švelnūs,<br />
lipšnūs, paslaugūs ir atidūs, moteris gana greitai į jį įsimyli.<br />
Tačiau šuo pakastas tame, kad svarbiausias vyrų poreikis<br />
yra ne meilė, o būti gerbiamiems. Tačiau visa gudrybė yra ta,<br />
kad moterys taip jau sudėtos, kad negali gerbti savo vyrų, jei<br />
nesijaučia mylimos.<br />
Štai čia ir suklumpame. Vyras nepakankamai domisi savo<br />
moterimi ir nepakankamai stengiasi pasirūpinti, kad ji jaustųsi<br />
mylima. Dėl to moteris instinktyviai pradeda „užvažiuoti“ ant<br />
svarbiausio vyro poreikio – ima bendrauti nepagarbiai (nors<br />
jai taip visai neatrodo). Vyras įskaudintas kiūtina į kampą,<br />
o moteris šį jo pasišalinimą suvokia kaip patvirtinimą, kad<br />
vyras jos nemyli. Dėl to, žinoma, pradeda su juo elgtis dar<br />
nepagarbiau.<br />
Tad raktas į laimingą šeimą yra nuolatos labai domėtis, ar<br />
partneris (-ė) jaučiasi gerbiamas (mylima). Svarbiausia –<br />
neužsisklęsti savyje, tačiau apie savo poreikius ir nuoskaudas<br />
iškart išsakyti. Antroji pusė turi atidžiai išklausyti ir nepabijoti<br />
atsiprašyti. Mes turime rasti būdų, kaip žinoti apie vienas<br />
kito poreikius ir kaip juos patenkinti. Jei sugebėsite išlaikyti<br />
bendravimą atvirą ir sugebėsite vienas apie kitą sužinoti,<br />
tuomet sugebėsite ir išlaikyti artumą.<br />
Štai ir viskas. Jei viską tinkamai atliksite, tai vis daugiau apie<br />
savo partnerį žinosite ir vis geriau suprasite, kaip jį padaryti<br />
laimingu. Nereikės jokios magijos ir nebesijaudinsite, kad<br />
meilė vieną dieną gali staiga baigtis. Įsitikinkite, kad jūsų<br />
elgesį partneris supranta kaip mylintį, ir jūsų laukia ilga graži<br />
bei laiminga ateitis.<br />
Parengta pagal:<br />
1. Rabbi Noah Weinberg „How to Love and be Loved“<br />
2. Erikson and Sarah Eggerichs „Love and Respect“.<br />
<strong>Da</strong>ugiau informacijos rasite: www.aguoga.lt<br />
TURINYS
Netikėtai Jūsų paprašė pasakyti kalbą, pravesti<br />
prezentaciją, „ką nors protingo pakalbėti“. Ir tai reikia<br />
atlikti šiandien po pietų. <strong>Da</strong>rbų krūvos, pasiruošimui laiko<br />
nėra. Ką daryti? Viskas labai paprasta.<br />
Norint greitai paruošti kalbą, pats svarbiausias dalykas yra<br />
klausimas „nuo ko pradėti?“. Paprasčiausias būdas - naudoti<br />
kalbos paruošimo šabloną. Kiekviena kalba yra sudaryta iš<br />
trijų dalių: pradžios, turinio ir pabaigos. Jūs turite pradėti, Jūs<br />
turite kažką papasakoti ir Jūs turite pabaigti.<br />
Kaip pradėti?<br />
Karjera<br />
Kaip per 15 minučių paruošti kalbą?<br />
Lengvas būdas išmokti paruošti kalbą, prezentaciją ar<br />
pristatymą neturintiems laiko.<br />
Pats sunkiausias klausimas – nuo ko pradėti ruošti kalbą?<br />
Jeigu turite labai mažai laiko pasiruošimui, šie klausimai<br />
padės pradėti:<br />
Kodėl aš kalbėsiu? Kodėl pasirinko mane? Dėl mano patirties,<br />
įgūdžių, profesijos, specialių žinių ar informacijos, kurią<br />
žinau? Kodėl aš, o ne kažkas kitas (kita)?<br />
Kodėl verta manęs klausytis? Kokią naudą gaus klausytojai<br />
po mano pasirodymo? Ką jie sužinos, išmoks, supras,<br />
kokią originalią nuomonę išgirs? Kodėl verta manęs klausytis?<br />
Jeigu manęs paklaustų: „Pasakyk, kokia man nauda iš<br />
tavo kalbos?“, ką aš atsakyčiau?<br />
Koks mano tikslas? Ko aš siekiu? Aš noriu informuoti,<br />
įtikinti, pristatyti, parduoti, supažindinti.... Turite sau tai<br />
aiškiai įvardinti. Šia kalba aš noriu ... .<br />
Kokio rezultato siekiu? Ką po kalbos klausytojai turi padaryti,<br />
įsiminti, sužinoti, išmokti, suprasti? Užduokite sau<br />
klausimą: „Po savo kalbos aš noriu, kad mano klausytojai<br />
(įvardinkite tiksliai ką sužinotų, ką suprastų, ką atliktų,<br />
ką pakeistų)“. Tai viena iš svarbiausių kalbos pasiruošimo<br />
dalių. Jei Jūsų kalba neturi konkretaus tikslo, tuomet tai tik<br />
paplepėjimas.<br />
Kai atsakysite į klausimus, turėsite pakankamai medžiagos<br />
savo kalbai. Kaip jau minėjau, kalba turi savo struktūrą:<br />
pradžią, turinį ir tabaigą. <strong>Da</strong>bar apie kiekvieną kalbos dalį<br />
pakalbėkime plačiau.<br />
Pradžia.<br />
Ką sakyti pradžioje? Trys svarbūs dalykai pradžioje:<br />
- Kalbos pavadinimas.<br />
- Kablys.<br />
- Žemėlapis.<br />
TURINYS<br />
Kalbos pavadinimas.<br />
Labai dažnai tai viena silpniausių kalbos dalių. Mes nuolat<br />
girdime tokius pavadinimus kaip „Efektyvi komunikacija<br />
įtempto grafiko sąlygomis“, kai iš tiesų tai gali skambėti ir<br />
kitaip – „Kaip per 15 minučių paruošti kalbą?“. Pavadinimas<br />
turi pritraukti dėmesį ir parodyti konkrečią naudą, kurią<br />
klausytojas gali gauti. Ne įvardinti apie ką bus kalbama, bet<br />
ką gaus klausytojas.
„Kablys“.<br />
Kalbos pavadinimas turi pritraukti dėmesį, o „kablys“ turi jį<br />
sustiprinti ir paaiškinti daugiau, apie ką bus kalbama. Mano<br />
straipsnio pavadinimas „Kaip per 15 minučių paruošti kalbą?“<br />
– kažkas, kas paprasta ir lengvai pasiekiama. Jeigu Jūs<br />
atkreipėte dėmesį į pavadinimą, Jums įdomu sužinoti daugiau.<br />
Tam ir reikalingas „kablys“: „Lengvas būdas išmokti<br />
paruošti kalbą, prezentaciją ar pristatymą neturintiems laiko.“<br />
Jis sustiprina ir praplečia pavadinimą.<br />
Žemėlapis.<br />
Ko tikslas palengvinti klausytojui kelią iki Jūsų tikslo. Prieš<br />
pradėdami savo turinio dėstymą, Jūs, tartum, iš paukščio<br />
skrydžio apžvelgiate savo kalbą. „Savo kalboje aš apžvelgsiu,<br />
pristatysiu, kalbėsiu apie...“, „Po mano kalbos Jūs sužinosite,<br />
įsitikinsite, suprasite, kad...“, „Savo kalba aš noriu atkreipti<br />
Jūsų dėmesį į...“<br />
Klausytojas dabar jau žino, apie ką bus kalba.<br />
Atėjo metas kalbos turiniui.<br />
Turinys.<br />
Turinio tikslas įrodyti, išdėstyti, pateikti teiginius, pasakytus<br />
pradžioje. Jeigu Jūsų kalbos tikslas įrodyti, kad auginti<br />
agurkus daug pelningiau, nei pomidorus, Jūsų kalba vadinasi<br />
„Kodėl auginantys agurkus uždirba daugiau?“, Jūsų turinio<br />
tikslas – įrodyti šiuos teiginius.<br />
Kaip pateikti medžiagą? Viena iš dažniausiai pasitaikančių<br />
klaidų yra informacijos ir faktų gausa, todėl norėdami, kad<br />
Jūsų kalba būtų efektyvi, turite savęs paklausti, ką mano<br />
klausytojai turi atsiminti po mano kalbos? Geriausia, kad tai<br />
būtų trys dalykai, nes tris visada lengviau atsiminti. Trys punktai,<br />
kurie yra svarbiausi mano kalboje.<br />
1.<br />
2.<br />
3.<br />
TURINYS<br />
Tai Jūsų turinio stuburas – trys svarbiausios dalys. Tai, ką<br />
tikrai turi prisiminti klausytojas po kalbos. Tik trys – taip bus<br />
lengviau ir greičiau paruošti kalbą.<br />
Kai turite tris svarbiausius teiginius, punktus, dalis, įrodymus,<br />
faktus, metas pakalbėti apie tai, kaip juos pateiksite.<br />
Kalbos turinio šablonai:<br />
Priklausomai nuo Jūsų kalbos tikslo, gali būti tokie kalbos<br />
dėstymo variantai:<br />
- Problema, priežastis, sprendimas.<br />
- Praeitis, dabartis, ateitis.<br />
- Pasiūlymas, priežastis, pavyzdys, pasiūlymas.<br />
Problema, Priežastis, Sprendimas.<br />
Kalbos tema: „Kodėl auginantys agurkus uždirba daugiau?“<br />
Problema: daržovių augintojai dėl didelių auginimo išlaidų<br />
uždirba vis mažiau.<br />
Priežastis: pomidorai ir bulvės reikalauja daug priežiūros,<br />
pasiūla didelė, paklausa maža.<br />
Sprendimas: agurkai. Auginti lengva, kainuoja mažai, paklausa<br />
didelė.<br />
Praeitis. <strong>Da</strong>bartis. Ateitis.<br />
Kalbos tema: „Kodėl auginantys agurkus uždirba daugiau?“<br />
Praeitis: anksčiau visi valgė pomidorus ir bulves. <strong>Da</strong>bartis:<br />
žmonės nori įvairovės. Populiarėja agurkų dieta. Žmonės nori<br />
pigesnių produktų. Agurkai daug pigesni ir sveikesni už bulves<br />
ir pomidorus.<br />
Ateitis: per artimiausius metus pomidorų ir bulvių paklausa<br />
nedidės. Agurkų paklausa augs 50%.
Pasiūlymas. Priežastis. Pavyzdys. Pasiūlymas<br />
Kalbos tema: „Kodėl auginantys agurkus uždirba daugiau?“<br />
Pasiūlymas: ar norite kasmet uždirbti 30% daugiau?<br />
Priežastis: galite to pasiekti augindami agurkus. Agurkų<br />
auginimo išlaidos yra mažesnės už pomidorų ir bulvių, o paklausa<br />
daug didesnė.<br />
Pavyzdys: ūkininko Petravičiaus, auginančio agurkus,<br />
pavyzdys ir atvejo analizė. Jis per metus padidino savo pelną<br />
30%.<br />
Pasiūlymas: dabar ir Jūs galite pasiekti tokių rezultatų,<br />
įsigydami specialią mūsų įrangą.<br />
Pabaiga.<br />
Ši kalbos dalis pati svarbiausia. Kalbos pabaigoje privalo<br />
būti:<br />
- Kalbos santrauka.<br />
- Paskatinimas veikti.<br />
Kalbos santrauka.<br />
Kai pasiekiate kalbos pabaigą, Jūsų klausytojas jau išgirdo<br />
argumentus, nuomones, faktus. <strong>Da</strong>bar reikia viską susumuoti<br />
ir apibendrinti. Jei trūksta laiko, galima pakartoti Pradžios<br />
teiginius. Tiktai vietoje „Papasakosiu..“ vartokite „Papasakojau..“,<br />
„Išdėsčiau...“, „Įrodžiau...“, „Jūs sužinojote...“, „Jūs<br />
įsitikinote...“.<br />
Paskatinimas veikti.<br />
Pabaigoje turite aiškiai įvardinti, ko norite iš savo klausytojų.<br />
Klausytojas turi pirkti – tuomet turite jam tai pasiūlyti.<br />
Jeigu klausytojas turi atlikti veiksmą, pasakykite kokį, kur,<br />
kaip ir kada.<br />
Atmintinė neturintiems laiko.<br />
Ir kai ateis ta nelaukta akimirka, kai reikės staiga ir labai<br />
greitai paruošti kalbą, prisiminkite:<br />
Kiekviena kalba turi Pradžią, Turinį, Pabaigą.<br />
Pradžia. Pavadinimas. „Kablys“. Žemėlapis.<br />
Turinys. 3 svarbiausi kalbos punktai.<br />
Dėstymo struktūros:<br />
√ Problema, Priežastis, Sprendimas.<br />
√ Praeitis. <strong>Da</strong>bartis. Ateitis.<br />
√ Pasiūlymas. Priežastis. Pavyzdys. Pasiūlymas<br />
Pabaiga. Kalbos santrauka. Paskatinimas veikti.<br />
Sėkmės.<br />
TURINYS<br />
Straipsnio autorius - įtikinamų prezentacijų mėgėjas,<br />
Paskaitų Klubo įkūrėjas, Saulius Garbenčius.<br />
<strong>Da</strong>ugiau informacijos apie autorių ir kokybiškas<br />
prezentacijas rasite čia:<br />
www.paskaituklubas.lt
Kaip laimėti vieną populiariausių<br />
knygų Lietuvoje „NEDIRBK“?<br />
arba<br />
Kiek ilgiausiai žmogus yra<br />
išgyvenęs be miego?<br />
Pirmi 3 skaitytojai el. paštu info@davinci<strong>sistema</strong>.lt atsakę į klausimą „Kiek ilgiausiai žmogus yra išgyvenęs be miego“<br />
DOVANŲ gaus knygą NEDIRBK!<br />
Jason Fried ir <strong>Da</strong>vid Heinemeier Hansson „Nedirbk“<br />
Visiems laikams pakeiskite savo požiūrį į darbą!<br />
Kaip dirbti nepersidirbant ir jausti malonumą?<br />
Genialiai paprastos taisyklės:<br />
ASAP yra nuodai<br />
<strong>Da</strong>ryk mažiau nei konkurentas<br />
Susirinkimai yra blogis<br />
Atleisk darboholikus<br />
Kopijuok narkotikų prekeivius<br />
Nepūsk sąnaudų<br />
Planavimas yra spėliojimas<br />
Įkvėpimas praeina<br />
Sėkmingai milijoninės apyvartos verslą visame pasaulyje<br />
plėtojančios firmos „galvos“ dalijasi žemiškais patarimais,<br />
kuriuos patys atrado ir patikrino dirbdami, o ne<br />
skaitydami ekonomikos teorijas.Tiesa ta, kad Jums reikia<br />
mažiau nei galvojate. Nereikia virsti darboholiku, nereikia<br />
didinti darbuotojų skaičiaus, nereikia gaišti laiko rašant<br />
popierius ir vaikštant į susitikimus, nereikia netgi kontoros.<br />
Reikia tiesiog liautis kalbėti ir pradėti dirbti.<br />
<strong>Da</strong>ugiau informacijos apie knyga galite rasti paspaudę čia.<br />
TURINYS
Poilsis<br />
Rebefingas – kvėpavimas gerai savijautai, poilsiui<br />
„Siekiu pažinti pasaulį, jo dvasinę prigimtį, būties prasmę, esminius dvasinius<br />
poreikius, galimybes ir kūryboje, bendradarbiavime gausinti gėrį, meilę,<br />
taiką, puoselėti grožį, vienybę su didžiąja visuma, gamta, žmonėmis, dvasia...“<br />
Lina Rudaitienė<br />
Rammurti Mishra knygoje „Jogos psichologija“ rašo:<br />
„Individuali sąmonė vienodai priklauso nuo fiziologinių ir psichinių jėgų. Vienų<br />
ar kitų sutrikimas duoda tą patį rezultatą. Nors vadovauja psichologinės<br />
jėgos, joga mano, kad fiziologinės jėgos ne mažiau svarbios. Psichologinės<br />
jėgos kontroliuojamos Dharana, Dhyana ir Samadhi (koncentracijos, įtaigos<br />
ir suvokimo), o fiziologinės jėgos (cheminės, biocheminės ir fizinės) kontroliuojamos<br />
asanomis ir pranajama. Dėka pranajamos praktikos sugriaunamas<br />
nežinojimas kartu su jo pasekmėmis. Nėra aukštesnio apvalančio veiksmo,<br />
savidisciplinos ar asketizmo, nei pranajama. Pranajamos dėka proto substancija<br />
atsikrato nešvarumų. Satvos principas, sąmoningumo principas, tampa<br />
skaidrus.“<br />
Žodis rebefingas (rebirthing) reiškia atgimimą, nes jo metu<br />
tarsi gimstama iš naujo, gydoma gimimo metu patirta trauma,<br />
„tirpdomi“ gyvenime patirtos bei sukauptos emocinės<br />
bei fizinės įtampos, kartais didžiuliai jų klodai, o skausmingi<br />
išgyvenimai transformuojami į džiaugsmą, kūrybą,<br />
realizacinę laisvę.<br />
Rebefingo technika, profesionalus jos mokymas atkeliavo į<br />
Lietuvą iš Amerikos, kur ją sėkmingai propagavo bei garsino<br />
du rebefingo pradininkai – Leonardas Orras bei <strong>Da</strong>nas Brule.<br />
Abu jie kvėpavimo mokėsi rytuose, taip pat ir Indijoje, jogos<br />
bei pranajamos tėvynėje, pas vieną iškiliausių jogos meistrų<br />
Šri Haidakhan Baba (Babadži). Tai dvasinis mokytojas,<br />
kuris Vakarų pasauliui tapo ypač gerai žinomas, kai nuo 1970<br />
m. iki 1984 m. Indijoje, Himalajų papėdėje, daugelio šventų<br />
nemirtingųjų Indijos jogų gimtinėje, mokė Tiesa, Paprastumu<br />
ir Meile grįsti kiekvieną savo poelgį.<br />
TURINYS<br />
Lina Rudaitienė<br />
Rebefingo specialistė – praktikė<br />
Kelias, atitinkantis šiuos principus, yra besąlyginė tarnystė<br />
žmogiškumui. Būtent Babadži perdavė žmonijai ir palaimino<br />
rebefingą - Dvasinio valymosi kvėpavimu techniką.<br />
Tai kas gi yra rebefingas? Ko būtent mokė Šri Haidakhan<br />
Baba?<br />
Babadži vietinius žmones, atkeliavusius netgi iš labai toli pas<br />
jį su prašymu pamokyti, kaip ir Babadži mokiniai Lahiri Mahasaja,<br />
Šri Juktešvaras Giri, Jogananda Paramhansa, vėliau<br />
tapę žymiais jogos mokytojais, įkūrę jogos centrus, buvo<br />
mokomi daugelio įvairių jogos technikų. Manau, kad rebefingas<br />
yra senų bei stiprių jogos technikų pagrindu sukurta<br />
šiuolaikinė, Vakarų pasaulio žmonėms pritaikyta sąmoningo<br />
kvėpavimo atmaina, padedanti sėkmingai susitvarkyti su<br />
stresinėmis būsenomis bei įtampa, nurimti, atsipalaiduoti ir<br />
gerai pailsėti.
Kalbant apie jogą plačiąja prasme, verta paminėti, kad jau daugiau<br />
nei 100 metų joga ne tik yra aprašoma bei pateikiama vis<br />
naujuose leidiniuose, tačiau Indijoje imta ruošti jogos mokytojus,<br />
kurie buvo įgalioti ne tik vystyti jogos mokymą Rytuose,<br />
Indijoje, bet ir keliauti į Vakarų šalis bei viešinti, propaguoti<br />
jogą, teisingą jogos mokymą. Tokių buvo daug – Šri Svami<br />
Šivananda, Lahiri Mahasaja, Šri Juktešvar Giri, B.K.S.Aijengar,<br />
Vivekananda, Šri Šankaračarja, Ramana Maharshi, Šri Nisargadatta<br />
Maharaj, Paramhansa Jogananda, Šri Aurobindo, Šri<br />
Šri Ravišankar, kt.<br />
“Žmogus, iš tiesų įvaldęs savo kvėpavimą, valdo<br />
savo gyvenimą”<br />
Štai ką apie jogą rašo Svamis Šri Juktešvaras Giri savo knygoje<br />
„Šventas mokslas“:<br />
„Aštuoni pančiai trukdo žmogui judėti į priekį. Tai neapykanta,<br />
drovumas, bailumas, liūdesys, kitų smerkimas, rasiniai prietarai,<br />
šeimos (giminės) arogancija ir puikybė. Pašalinus šiuos<br />
pančius, prabunda širdies dosnumas. Tuomet žmogus jau yra<br />
tinkamas praktikuoti asanas, pranajamą, pratjaharą, o taip pat<br />
gali mėgautis vidiniu gyvenimu (išsipildžius visiems jo norams<br />
ir tuo pačiu išsilaisvinus nuo jų).<br />
Asana reiškia stabilią ir malonią kūno padėtį.<br />
Pranajama reiškia pranos – gyvybinės jėgos (energijos)<br />
valdymą.<br />
Pratjahara reiškia jausmų atitraukimą nuo išorinių objektų.<br />
Kuomet yra pasiektas nepajudinamas moralinis stabilumas, tai<br />
panaikina visas kliūtis gyvenimo kelyje.“<br />
Rebefingo pagrindas – vientisas, sujungtas kvėpavimas.<br />
Tokiu būdu mes kvėpavome visi tik gimus, todėl aš tai<br />
vadinu prigimtiniu kvėpavimu. Mes visi taip kvėpavome, to<br />
nereikėjo mokytis, tačiau bėgant metams, patiriant įvairius<br />
TURINYS<br />
skausmus, įtampas, mūsų kvėpavimas palaipsniui ima kisti.<br />
Kai žmogus išsigąsta, trumpam sustoja jo kvėpavimas (užima<br />
amą), kai jis yra liūdesyje, skausme – kvėpavime atsiranda ilgos<br />
pauzės. Paklausite: „Betgi hatha jogoje kvėpuojant ir daromos<br />
pauzės?“ Žinoma daromos, tačiau sąmoningai, su tam<br />
tikru tikslu, o mūsų kvėpavimas sustoja dėl gerokai per didelio<br />
vidinio skausmo, mumyse esančių įtampų nekontroliuojamai.<br />
Tai esminis skirtumas.<br />
Šiuolaikinė medicina daug pasiekė norėdama padėti išvengti<br />
arba sumažinti skausmą, tačiau akivaizdu, jog dažnai emocinio,<br />
psichinio pobūdžio skausmo poveikis yra žymiai stipresnis,<br />
gilesnis, ir tuo pačiu net nesuvokiamas, o, juolab, nevaldomas<br />
kaupiasi mūsų viduje. Ir mes jį galime patirti tarsi pabudusį<br />
iš naujo įvairiose sudėtingose situacijose, aplinkybėse ir susidurti<br />
su faktu, kad neturime įrankių, kaip su juo dirbti, kaip<br />
juo atsikratyti, nes dažnai net neatpažįstame jį turį. Taip<br />
žmogus, laikantis save gana ramiu, netgi laimingu, patenkintu<br />
savo gyvenimu, susidūręs su stresine situacija arba netgi tiesiog<br />
taisyklingo intuityvaus, sujungto kvėpavimo metu labai<br />
netikėtai savyje atranda didžiulį skausmą. Kyla klausimas, ką<br />
su tuo daryti, kaip tai keisti?
Šri Svami Šivananda knygoje „Pranajamos mokslas“ rašo:<br />
„Reguliariai ir stropiai praktikuodami koncentraciją, jogai<br />
įgyja įvairias jogiškas galias... Pranajama – viena iš pačių<br />
svarbiausių sadhanų. Praktikuodami asanas, jūs imate kontroliuoti<br />
savo fizinį kūną, o praktikuodami pranajamą – subtilų,<br />
astralinį kūną. Kadangi tarp kvėpavimo ir nervinių srautų egzistuoja<br />
pats betarpiškiausias ryšys, kvėpavimo kontrolė reiškia<br />
vidinių gyvybinių srautų kontrolę. Tai gyvybinės energijos, kuri<br />
teka žmogaus organizmo nervais, judina žmogaus raumenis,<br />
valdo jo jutimo organus ir protą, kontrolė. Būtent šitą gyvybinę<br />
energiją jogai stengiasi įvaldyti praktikuodami pranajamą...<br />
Kvėpavimo ir pranos kontrolė leidžia jums lengvai ir greitai<br />
kontroliuoti bei tobulinti savo kūną, protą ir sielą. Pranajamos<br />
dėka jūs galite valdyti savo likimą ir charakterį, savo individualų<br />
gyvenimą sąmoningai suderinti su kosminiu. Valingai mintimi<br />
valdomas kvėpavimas – tai atgaivinanti, regeneruojanti jėga,<br />
kurią galima sąmoningai panaudoti tobulėjimui, sunkių ligų<br />
gydymui ir daugybei kitų vertingų tikslų.”<br />
Jogos mokymų yra daug ir įvairių, tačiau visoms joms būdinga<br />
tai, kad jas lydi pranajama. Mahajoga – tai kvėpavimo įvaldymo<br />
joga. Ir ji yra aukščiau visų kitų jogų. Žmogus, iš tiesų įvaldęs<br />
savo kvėpavimą, valdo savo gyvenimą. Tikroji joga nagrinėja,<br />
suvokia žmogų ne tik kaip kūną, kurios fizinė būklė gerės<br />
užsiimant jogine kūno mankšta bei kvėpavimo pratimais.<br />
Joga – tai dvasinė pasaulėžiūra, tai aukšta morale paremta<br />
psichologija, galų gale, tai amžinosios būties filosofija. Ir tik<br />
ugdant save kaip visumą, žmogus pajėgus iš tiesų pasiekti<br />
tikrąjį laimės būvį, savirealizaciją, tapti savojo gyvenimo kalviu.<br />
Taigi rebefingo mokymosi metu visų pirma mokomės kontroliuoti<br />
savo kvėpavimą, susigrąžinti savo kūno prigimtinio<br />
kvėpavimo bruožus. Tai atpalaiduotas, vientisas kvėpavimas,<br />
kai įkvėpimas sujungtas su iškvėpimu, o pats kvėpavimas gilus,<br />
pripildantis plaučius kuo pilniau oru. Tai užtikrina pakankamo<br />
deguonies kiekio buvimą organizme, atitinkamai gerėjančias<br />
fiziologines funkcijas, kintančią nervų sistemą, gerėjančią<br />
smegenų veiklą. Būtent sąmoningai valdomas kvėpavimas atveda<br />
prie gebėjimo valdyti ne tik savo fizinį, tačiau ir emocinį<br />
bei psichinį būvį. Tačiau tai – ilgalaikis procesas.<br />
TURINYS<br />
Prisiminkime, kaip ilgai, būdami mažais vaikais, mokėmės<br />
valdyti elementarius kūno judesius, tinkamai reaguoti. Taigi<br />
sąmoningo kvėpavimo metu mes mokomės valdyti savo<br />
kvėpavimą, kaupiame įgūdžius, pereiname prie mokymosi<br />
valdyti savo emocines reakcijas, proto veiklą, pažinti tai savyje<br />
bei nukreipti sau palankia vaga. Intuityvus kvėpavimas – tai<br />
ne mėgdžiojimas kūdikiško kvėpavimo, o pabudinimas savyje<br />
taisyklingo intuityvaus kvėpavimo, kuriame dalyvauja ne tik<br />
oras, o ir subtili psichinė energija, judanti mūsų nervų <strong>sistema</strong>,<br />
veikianti per ją.<br />
Pradėjus mokytis sąmoningo kvėpavimo, mes ne tik mokomės<br />
valdyti savo kūną, jo reakcijas, emocinį bei mentalinį būvį,<br />
mes pradedame vis labiau pažinti save, geriau suprasti savo<br />
vidinius poreikius, interesus, polinkius.<br />
Pranajama – energetinis kvėpavimas, todėl juo užsiimant,<br />
auga mūsų jautrumas, atsiveria naujos galimybės. Natūraliai<br />
kinta filosofinis - egzistencinis savęs suvokimas.<br />
<strong>Da</strong>žnai yra sakoma: „Laikas visas žaizdas užgydys“. Bet ar<br />
tikrai? Jei jūs, prisimindami labai nemalonų, skausmingą<br />
įvykį, kurį patyrėte, tarkime, prieš 20 metų, vis dar susigraudinate,<br />
susijaudinate, vadinasi skausmas tebėra jumyse,<br />
jis „neužgijo“. Kaip minėjau, galima bandyti tiesiog atleisti<br />
skriaudikui arba sau, pačiai situacijai, o galima, tai darant, dar<br />
pridėti ir sąmoningą intuityvų kvėpavimą, su iškvėpimu, atsipalaidavimu,<br />
sąmoningai paleidžiant skausmą. Iškvepiu, atsipalaiduoju<br />
ir kartoju mintyse: „Paleidžiu skausmą. Renkuosi<br />
atsipalaiduoti ir paleisti. Susitaikau ir atleidžiu...“ Pabandykite!<br />
Tai tikrai vyksta. Nes po kurio laiko, vėl prisiminus tą nemalonų<br />
seną skausmą, jūs jau nebesusigraudinate, nebesusijaudinate,<br />
o ramiai tai prisimenate. Tai – įtampos, skausmo visiško<br />
paleidimo požymis. Taigi – pavyko, nes jūs paleidimo – atleidimo<br />
procese panaudojote ne tik savo valią, vidines nuostatas,<br />
bet ir psichinę energiją, kuri padeda „išvalyti“ skausmą ir iš<br />
pasąmonės.
Žmogus iš prigimties yra geras, doras, tačiau įvairios<br />
gyvenimo aplinkybės, socialinės terpės įtaka, kitkas palaipsniui<br />
iškreipia dvasinę pasaulėžiūrą. Tačiau giliai viduje mes<br />
siekiame atstatyti savo „status quo“. Jei tai nesiseka, mes<br />
psichologiškai po truputį tarsi palūžtame, „susipykstame“ su<br />
savimi. Ieškome būdų, kaip padėti sau būti ramesniais,<br />
laimingesniais. Kažkam padeda viena ar kita ideologija,<br />
kažkam – aktyvi veikla, kažkam – įvairūs svaiginimosi būdai.<br />
Tai ne rodo, jog mūsų prigimtis bloga, tai tik rodo, jog mums<br />
be galo svarbu jaustis mylimais, gerais, teisingais, reikalingais,<br />
sėkmingais ir t.t.<br />
“Mes nepadarome jokio ste<strong>buk</strong>lo, mes tik perkeliame<br />
savo vidinį dėmesį nuo tos stresinės, įtemptos<br />
būsenos į savo kvėpavimo stebėjimą, taisyklingo<br />
kvėpavimo palaikymą, tęsimą”<br />
Intuityvaus sąmoningo kvėpavimo pagalba mes pradedam<br />
vis geriau suprasti save, suvokti, ko gi mums iš tiesų reikia.<br />
Tačiau greta visuomet glūdi ir atsakymas, kaip tai, ko mums<br />
reikia, pasiekti. Mumyse. Įsiklausius, nuščiuvus, atsipalaidavus,<br />
mes pajuntame, išgirstame tai savo širdyje, o nurimus<br />
mintims – suvokiame tai ir protu. Štai tuomet ir atsiveria<br />
plačios galimybės tikrajai realizacijai. O čia ir vėl pagalbos<br />
įrankis – rebefingo technika, galinti padėti įveikti vidines<br />
kliūtis savirealizacijoje. Nes tikrai kils abejonės: “Ar teisingai<br />
supratau, ar tikrai man to reikia, ar sugebėsiu, ar verta?...“<br />
Kaipgi kvėpavimo dėka galime nurimti bei<br />
pailsėti, jei kamuoja įtampa, stresas?<br />
Nukreipkime savo dėmesį į vidų, į save. Stebėkime savo fizinius<br />
pojūčius, emocijas, mintis bei jų pokyčius. Įkvėpinėjame<br />
kiek lėčiau, bet neužlaikant kvėpavimą, o ramiai, tolygiai<br />
sujungiant įkvėpimą su iškvėpimu. Takus, vientisas<br />
kvėpavimas sau patogiu ritmu. Svarbiausia, kad iškvėpimo<br />
metu ne tik iškvepiame, bet ir atsipalaiduojame, palaikome<br />
viso kūno atpalaidavimą kiekvienąsyk iškvepiant. Sąmoningai<br />
leiskite iškvepiant savo kūnui tarsi suglebti. Tai padeda įkvėpti<br />
vis lėčiau, ramiau bei giliau. Iš tiesų, kuo labiau atpalaiduotas<br />
kūnas, tuo giliau mes galime įkvėpti. Tačiau tai darome ramiai,<br />
be skubėjimo, su malonumu.<br />
Ramiai tęsiame vis lėtėjantį, gilėjantį kvėpavimą.<br />
Dėmesys sutelktas į patį kvėpavimą, tad šis natūraliai ima<br />
keistis, o paskui fizinio kvėpavimo pokytį seka vidinės<br />
būsenos kitimas. Rimsta mintys, emocijos, kūnas atsipalaiduoja<br />
bei ilsisi. Mes nepadarome jokio ste<strong>buk</strong>lo, mes tik perkeliame<br />
savo vidinį dėmesį nuo tos stresinės, įtemptos būsenos į<br />
TURINYS<br />
savo kvėpavimo stebėjimą, taisyklingo kvėpavimo palaikymą,<br />
tęsimą. Gilus vientisas kvėpavimas užtikrina deguonies organizme<br />
gausėjimą, fiziologinių funkcijų harmonizavimą,<br />
atneša nusiraminimą, atsipalaidavimą, tikrą poilsį. Valdykime<br />
savo dėmesį, stabdykime mintis, kurios susiję su stresu ir<br />
kelia įtampą. Tiesiog negalvokime apie tai bet kurį laiką, kol<br />
nurimsime ir galėsime kilusią problemą spręsti ra<br />
miai. Arba „problemos“ bei įtampos savaime nebeliks, nes<br />
mes, būdami ramūs, viską vertinsime kitaip.<br />
Objektyvus žvilgsnis tarsi iš šalies į save bei savo vidinių<br />
reakcijų, emocijų, minčių valdymo patirtis tampa stabilumo<br />
pagrindu, ugdo savistabos, analizės bei susivokimo<br />
gebėjimus. Tai ir yra tikrojo sąmoningumo ugdymas. Tai –<br />
savęs pažinimas, savo psichologinio rakto įgijimas, galimybė<br />
keisti save be skausmo, prievartos, harmoningu būdu. Mes<br />
galime rinkti, kokiais būti, ir pasirinkus, naudojant sėkmingus<br />
būdus, būsime kitokie. Tai raktas į sėkmę, ramybę ir gyvenimo<br />
džiaugsmą.<br />
Lina Rudaitienė<br />
Norėdami daugiau sužinoti apie rebefingą, spauskite<br />
čia: http://www.dharma.lt/lt.php/kvepavimas/rebefingospecialistai/kvepavimas-su-lina-rudaitiene/
Susijaudinęs, uždusęs žmogus atbėgo pas išmintingąjį Sokratą.<br />
-Tik palausyk, Sokratai, kas nutiko mūsų bendram draugui, kuris ...<br />
-Palauk! – nutraukė jį Sokratas.- Ar tai, ką nori pasakyti, persijojai per tris<br />
sietelius?<br />
-Per tris sietelius? – paklausė tąsai su nuostaba.<br />
-Būtent. Pirmasis sietelis yra teisybė. Ar turi visus argumentus, pagrindžiančius,<br />
kad tai, ką nori papasakoti yra tiesa?<br />
-Neturiu, nes aš ir pats girdėjau tai.<br />
-Tada ko gero persijojai tai per antrąjį sietelį, kuris yra gerumas. Tai, ką nori<br />
man pasakyti, jeigu nėra visiška teisybė, ar nors geras dalykas?<br />
-Ne, negeras, kaip tik priešingai, nes ...<br />
Išminčius ir vėl nutraukė jį:<br />
-Palauk! Panaudokime ir trečiąjį sietelį. Sakyk, prašau, ar man bus į naudą, jei<br />
sužinosiu apie tą dalyką, kuris tave taip sujaudino?<br />
-Abejoju.<br />
-Taigi – šyptelėjo Sokratas – jei tai, ką man ruošeisi papasakoti nėra nei<br />
tiesa, nei gera, ir man iš to jokios naudos, tuomet pamiršk. Nevargink juo nei<br />
manęs, nei savęs.<br />
(autorius nežinomas)<br />
Kas yra bendravimas?<br />
Bendravimas<br />
Kaip pagerinti bendravimo įgūdžius?<br />
Vikipedijoje pateikiamas toks apibrėžimas:<br />
Bendravimas – vieno asmens komunikavimas su kitu.<br />
Bendravimas - tai prasminga sąveika tarp dviejų ar daugiau žmonių. Bendravimo<br />
prigimtis įžvelgiama žmogaus saviraiškoje, jo sugebėjime perduoti<br />
kitiems žmonėms tai, ką galvojame, jaučiame, kokiais matome save ir mus<br />
supančią aplinką. Bendraudami žmonės ne tik sąveikauja, bet ir pažįsta vienas<br />
kitą. Asmuo, bendraujantis su kitu, siekdamas geriau suprasti pašnekovą<br />
ir svarstomą problemą, pats atsiveria, net ir rizikuodamas. Tik esant tokiam<br />
atsivėrimui, bendravimas turi prasmę.<br />
Nors ir teigiama, kad verbaline kalba mes pasakome tik apie 7 procentus to,<br />
ką manome, mąstome, jaučiame, išgyvename, todėl mums reikia daugiau<br />
dėmesio skirti nežodinei kalbai lavinti, aš tikiu, kad subalansuotas, nuoširdus,<br />
autentiškas žmogus, visada pagarbiai bei aiškiai pasakantis ką galvoja, ir<br />
savo kūnu perduos tą pačią informaciją, jo kūnas atspindės jo vidų.<br />
TURINYS<br />
Lėda Turai Petrauskienė,<br />
UAB ,,TRIPLE A Baltics” ir ,,Coaching<br />
Development” Ltd. mokymų kompanijų<br />
trenerė, PCC (Professional Certified<br />
Coach) kvalifikaciją turinti koučingo<br />
specialistė.
“Žinau, kad būtų lengviau, jei pašnekovas keistųsi, bet<br />
patikėkite, investuosite mažiau energijos ir džiaugsitės<br />
geresniais rezultatais tobulėdami patys, nei siekdami<br />
pakeisti kitus.”<br />
Galima bendravo įgūdžių tobulinimą pradėti pasirinktinai, nuo verbalinės<br />
komunikacijos arba nuo neverbalinės. Aš labiau tikiu pirmojo atvejo<br />
sėkme. Kai sugebame girdėti save, kiekvieną akimirką sąmoningai suvokti<br />
ką, iš kokių paskatų, kokiu tikslu ir kaip ketiname pasakyti, kad tai<br />
būtų vertinga ir mums patiems, ir pašnekovui, mūsų kūnas žinos instinktyviai,<br />
kaip jam prisiderinti prie autentiškos kalbos turinio.<br />
Bet jei nesikeičia mūsų sąmoningumas, mūsų vidinė kalba (mintys, vidiniai<br />
monologai, dialogai), įsitikinimai, jei nesivadovaujame teisingomis<br />
vertybėmis, neverbalinis bendravimas bus tik vaidyba ir reikės be galo<br />
daug dėmesio ir energijos tam, kad kiekvienu momentu judėtumėte pagal<br />
taisykles. Šiame straipsnyje aš kviečiu panagrinėti du verbalinės kalbos<br />
aspektus – klausymąsi bei kalbėjimą ir abu iš jūsų perspektyvos, t.y. kaip<br />
klausytis ir kaip kalbėti jums. Žinau, kad būtų lengviau, jei pašnekovas<br />
keistųsi, bet patikėkite, investuosite mažiau energijos ir džiaugsitės geresniais<br />
rezultatais tobulėdami patys, nei siekdami pakeisti kitus.<br />
Kartą Indijoje gyvenantį ūkininką, kuris turėjo avių fermą, ištiko didelė<br />
bėda. Kaimynų šunys nuolatos atbėgdavo į jo ganyklas ir sudraskydavo<br />
storiausias avis. Tokie ginčai paprastai būdavo sprendžiami arba<br />
bylinėjantis, arba pastatant vielinę tvorą, arba pasinaudojant ginklu…<br />
Šis ūkininkas pasirinko geresnį kelią. Kaimynų vaikams padovanojo po<br />
avelę, kad jie galėtų su jomis žaisti. Po kurio laiko kaimynai ėmė pririšinėti<br />
savo šunis norėdami apsaugoti vaikų aveles. Šitaip išsisprendė ūkininko<br />
problema.<br />
Tikiu, kad išmokus kokybiškai klausytis bei girdėti ir sakyti geranorišką,<br />
vertingą tiesą, anksčiau ar vėliau pasikeis ir pašnekovų požiūris bei elgesys.<br />
Nuo ko pradėti?<br />
Nuostatos ir vertybės nulemia elgesį. Kol neperžiūrime ir nepakeičiame<br />
savo nuostatų, negalima tikėtis pastovaus pokyčio savo elgsenoje. Mano<br />
mėgstamas psichologas, rašytojas Peteris Poperis sakė, jog retsykiais ir<br />
savo nuostatas reikėtų pakeisti, ne tik apatinius drabužius. Nėra gerų ir<br />
blogų nuostatų. Svarbiausias klausimas, ar ta (tos) nuostata (-os)<br />
dora(-os) bei naudinga (-os) ir trumpalaikėje ir ilgalaikėje perspektyvoje?<br />
Nuostatos yra tie filtrai, langai, pro kuriuos žvelgiame į pasaulį, į santykius<br />
bei sąveiką su kitais. Transakcinėje analizėje pateikiamas keturių langų<br />
modelis, kuriuo pasinaudojus galima lengviau suprasti, ko reikia geriems<br />
santykiams ir geram bendravimui, ir kaip mes patys prisidedame savo<br />
nuostatomis bei elgesiu prie nesėkmingos komunikacijos.<br />
TURINYS
,,aš ne OK – tu OK”<br />
Į santykius žiūriu pro šį langą, jei vadovaujuosi nuostatomis:<br />
aš esu nemylimas, nemėgstamas; man nesiseka;<br />
aš esu nevertingas; visada viską sugadinu; niekas<br />
neišeina; negaliu; aš nepakankamai…; tu esi<br />
protingesnis, gražesnis nei aš; tave labiau myli; tu<br />
geriau žinai; tau visada pavyksta; tu pasitiki savimi;<br />
be tavęs aš negaliu; man reikia tavo pripažinimo ir<br />
t.t.<br />
Jei žiūriu pro šį langą, save matau kaip bejėgę auką.<br />
,,aš ne OK – tu ne OK”<br />
Į santykius žiūriu pro šį langą, jei vadovaujuosi nuostatomis:<br />
niekuo negalima pasitikėti; aplink visi blogi; žinojau,<br />
kad aš negeras/nemylimas, na bet ir tu nesi geresnis;<br />
aš negaliu ir žinau, kad tu tikrai nepadėsi; nei<br />
aš, nei tu nesugebėsime; mes pražuvę ir t.t.<br />
Jei žiūriu pro šį langą, viskas atrodo beviltiškai.<br />
,,aš OK – tu OK”<br />
Į santykius žiūriu pro šį langą, jei vadovaujuosi<br />
nuostatomis:<br />
aš priimu save, nors ir nesu tobulas; gerbiu save<br />
ir tave; pasitikiu ir savimi ir tavimi; priimu ir tave,<br />
nors tavo pasaulėžiūra skiriasi nuo mano; aš galiu;<br />
ir tu gali; normalu kartais klysti; normalu kartais<br />
paprašyti pagalbos; priimu atsakomybę už save;<br />
tikiu, kad tu gali prisiimti atsakomybę už save; kai<br />
kur man sekasi geriau, kai kur tau, bet mes galime<br />
vienas kitą palaikyti; duosiu patarimą, kai tau reikės,<br />
o jei nereikės, nepiršiu savo nuomonės ir t.t.<br />
Jei žiūriu pro šį langą, ir save ir tave matau kaip du<br />
pilnaverčius žmones, kurie gali išspręsti konfliktus,<br />
gali kartu džiaugtis, gali jaustis gerai ir atskirai, bet<br />
gali ir vienas kitą papildyti, palaikyti.<br />
,,aš OK – tu ne OK”<br />
Į santykius žiūriu pro šį langą, jei vadovaujuosi nuostatomis:<br />
tu blogai darai, leisk, aš tau parodysiu; aš gi sakiau,<br />
kad tavimi negalima pasitikėti, bet aš visada laikausi<br />
savo pažado; tu tik padaryk, aš paskui pataisysiu;<br />
tu nesugebėsi, aš padarysiu vietoj tavęs; vargše<br />
tu, tau reikia pagalbos; tu ir vėl napaklausei mano<br />
patarimo; ar aš tau nesakiau? aš protingesnis; ar<br />
geresnis ir t.t.<br />
Jei žiūriu pro šį langą, kitus matau už save prastesnius,<br />
ir arba kaltinu juos, arba neprašomas padedu,<br />
patarinėju, reguliuoju jų gyvenimus.<br />
TURINYS
Bendravimas bus konstruktyvus, malonus ir prasmingas,<br />
jeigu į viską žvelgsite pro ,,aš OK – tu OK” langą. Laikas nuo<br />
laiko verta atlikti savo vertybių ir nuostatų inventorizaciją. Tai<br />
reikalauja nemažai drąsos, ryžto ir atvirumo sau.<br />
Kas jums svarbiausia gyvenime?<br />
Kas svarbiausia bedravime?<br />
Ką jums reiškia kiti žmonės?<br />
Kokią žinutę, kokį įspūdį norite palikti apie save?<br />
Už ką norite būti prisimintas savo vaikų, sutuoktinių,<br />
draugų, bendradarbių, darbuotojų, vadovų?<br />
Kiek jums rūpi jūsų pašnekovų mintys, jausmai?<br />
Jei mažai rūpi, kas tai lemia?<br />
Kokios nuostatos padeda jums kurti lygiaverčius, gerus<br />
santykius?<br />
Kurios nuostatos neleidžia jums atvirai, nuoširdžiai,<br />
pagarbiai bendrauti?<br />
Ar suteikiate kitiems tai, ko reikalaujate iš jų? ir t.t.<br />
Turėti gerus santykius su savimi, priimti, gerbti, suprasti<br />
save, aiškiai žinoti ką branginate, ko siekiate, kas esate<br />
savo bei kitų akyse yra būtina sąlyga norint turėti harmoningus,<br />
sveikus santykius su kitais. Deja, dažnai būna<br />
atvirkščiai. Svajojame apie puikius ryšius su kitais, norime,<br />
kad jie vertintų, gerbtų mus, bet mes savęs ir jų negerbiame,<br />
nevertiname. Beje, ką jums reiškia gerbti, priimti, vertinti, suprasti<br />
save ir kitus? Kaip ir kiek nuosekliai visa tai pasireiškia<br />
jūsų elgesyje?<br />
Psichologai teigia, kad geri bendravimo įgūdžiai tiesiogiai<br />
proporcingi emociniam intelektui, o emocinio intelekto dydį<br />
nulemia sąmoningumas (savęs pažinimas) ir sugebėjimas<br />
sąmoningai reguliuoti savo mintis bei elgesį. Pažinę save,<br />
prisiėmę atsakomybę už savo mintis ir veiksmus sugebėsime<br />
lavinti savo socialinį sąmoningumą ir pažinti kitus. Ir tik<br />
pažinę kitus, žinosime, kaip su jais bendrauti.<br />
Klausimas – kelias į kitų pažinimą<br />
Kaip ir kodėl klausytis?<br />
TURINYS<br />
Kaip jaučiatės, kai liekate neišgirsti, nesuprasti? Poreikis<br />
būti išklausytam yra įgimtas ir, nepaisant to, kad užaugame,<br />
šio poreikio niekada neišaugame. Kai esame išklausomi,<br />
jaučiame kitų rimtą požiūrį į save, jaučiamės pripažinti ir<br />
svarbūs. Ar norite būti išgirsti, išklausyti? O ar jūs duodate<br />
tą patį kitiems? Kodėl klausotės? Ar dėl to, kad galėtumete<br />
sureaguoti, kad rastumėte kur ir kaip įsiterpti ir savo pasakymu<br />
pranokti pašnekovą? Ar dėl to, kad suprastumėte kito<br />
išgyvenimus, patirtį, jausmus?<br />
Norom nenorom pašnekovo pranešimą perfiltruojame per kelis<br />
filtrus. Šie filtrai yra mūsų vertybės, nuostatos, įsitikinimai,<br />
religija, kultūra, išsilavinimas, patirtis ir t.t. <strong>Da</strong>lį išgirstos informacijos<br />
ištriname ir/arba iškreipiame ir/arba apibendriname<br />
(visada, niekada, visi, niekas ir t.t.). Neįmanoma visų<br />
filtrų atsikratyti, bet sąmoningai siekiant galima juos pravalyti<br />
ir kaitalioti pagal poreikį.<br />
“Pažinę save, prisiėmę atsakomybę už savo mintis<br />
ir veiksmus sugebėsime lavinti savo socialinį<br />
sąmoningumą ir pažinti kitus”<br />
Kokybiškas klausymas yra gerų santykių prielaida.<br />
Mažai žmonių moka nuoširdžiai, kantriai, objektyviai,<br />
be savo interpretacijų priimti tai, ką kiti sako. <strong>Da</strong>žniausiai<br />
žmonės skuba kuo greičiau įsiterpti, perimti kalbėjimo eilę.<br />
Tai suteikia tam tikrą džiaugsmą, pasitenkinimą, bet atima<br />
galimybę iš tiesų pažinti, suprasti, atjausti kitą, mokytis iš jo,<br />
mėgautis jo pasakojimais. Kai vadovai manęs klausia, kaip<br />
motyvuoti žmonės, arba kai tėvai klausia, kaip paskatinti vaikus<br />
mokytis, jie ieško paprastų, lengvų formulių, patarimų,<br />
bet tiesa yra ta, kad kol neišklausai nuoširdžiai, be jokių<br />
išankstinių nuostatų bei kritikos, kas patinka darbuotojui/<br />
vaikui, kas pradžiugina jį, kas suteikia jam energijos, kas<br />
įprasmina jo veiklą ir t.t., tol tikros motyvacijos nerasime.
Klausytis nereikia mokytis, nes ypatingų technikų nėra,<br />
tereikia norėti ir praktikuoti.<br />
Štai kelios gairės:<br />
√ Vadovaukitės ,,aš OK – tu OK” nuostatomis<br />
√ Paklauskite ir išgirskite save prieš klausantis kitą:<br />
Kokiu tikslu klausausi? Kaip ketinu klausyti? Ką noriu<br />
išgirsti? Ar noriu sužinoti kitos pusės tiesą? Ar esu<br />
pasiryžęs pagarbiai, nekritiškai, atvirai priimti jo poziciją<br />
ir pagarbiai, atvirai atsiliepti?<br />
√ Pašnekovui kalbant padėkite savo mintis į šalį,<br />
būkite labai smalsūs ir sutelkite visą dėmesį į jį, į<br />
tai, ką, kaip, kodėl, kokiu tikslu, kokia proga sako. Ką<br />
jis praneša? Ką jis turi omeny? Kokia gali būti paslėptoji<br />
žinutė? Ką jam reiškia šis dalykas? Kokius jausmus<br />
išgyvena? ir t.t.<br />
√ Po to atspindėkite trumpai, ką išgirdote ir ką supratote.<br />
Jei ko nesupratote, išsiaiškinkite. Būkite lankstūs,<br />
pasiruošę priimti pataisymus, papildymus. Mano patirtis<br />
rodo, kad atspindėjimas padeda ne tik jums geriau suprasti<br />
kitą, bet ir pačiam pašnekovui pažvelgti iš šono į<br />
savo mintis, geriau matyti situaciją bei aiškiau mąstyti.<br />
Bendravime aš nežinau, kas galėtų būti vertingesnė dovana<br />
už nuoširdų, nekritišką išklausymą bei pašnekovo<br />
atspindėjimą.<br />
√ Gerbkite tylos pauzes. Patebėjau, kad dauguma<br />
žmonių nejaukiai jaučiasi, jei vienas iš kalbėtojų nutyla,<br />
nors ir trumpam. Tyla – tai susikaupimo momentas, tyloje<br />
gimsta vertingos mintys. Turint tylos minutėlę ir jaučiant<br />
kito žmogaus nuoširdų susidomėjimą, palaikymą – tai kita<br />
dovana bendravime.<br />
TURINYS<br />
√ Sureaguokite. Klausinėkite, skatinkite pašnekovą pasakyti<br />
daugiau arba atsiliepkite į tai, ką pasakė. Jūsų<br />
reakcija priklausys nuo jūsų tikslo. Jei nežinote, kaip<br />
pasielgti, ko tikisi iš jūsų pašnekovas, paklauskite jo.<br />
Mano vaikai kartais susipeša ir vienas arba kitas ateina<br />
skųstis. Priklausomai nuo savo nusiteikimo reaguodavau<br />
dvejopai – arba nesikišdavau ir leisdavau jiems patiems<br />
aiškintis, arba liepdavau jiems eiti į atskirus kambarius<br />
ir tylėti. Vieną kartą, dukrai atbėgus pas mane skųstis,<br />
atsitūpiau ir paklausiau jos: ,,Ko tu norėtum dabar iš<br />
manęs? Ką man daryti?” ,,Nieko” – pasakė –,,tik norėjau,<br />
kad tu žinotum” – ir nubėgo linksma. Jai tereikėjo mano<br />
dėmesio ir išklausymo. Ar ne to reikia mums visiems<br />
dažniausiai?<br />
√ Atsargiai su interpretacijomis! Išgirdimą ir supratimą<br />
apsunkina tai, kad dažnas nemoka arba nedrįsta pasakyti,<br />
ko iš tiesų nori iš kito. Iš to atsiranda atsakomybė skaityti<br />
tarp eiliučių, jei norime kitą suprasti, bet yra pavojus savo<br />
prielaidas laikyti tiesa.<br />
Pora šventė savo auksines vestuves. Per pusryčius<br />
žmona garsiai samprotavo ‘Penkiasdešimt metų pastoviai<br />
atsižvelgdavau į savo vyro poreikius ir visada<br />
atiduodavau jam kepalo galą su traškiausia pluta.<br />
Šiandien norėčiau save palepinti ir suvalgyti šią<br />
skaniausią duonos dalį.’ Suraikiusi duoną traškiausią<br />
gabaliuką pasiėmė pati, o vyrui įteikė minkštą, burnoje<br />
tirpstančią riekę. Vyras kaip mat apsidžiaugė ir iš<br />
laimės ėmė bučiuoti savo žmoną: ,,Brangioji tu mano,<br />
aš taip myliu tave, kad penkiasdešimt metų be žodžių<br />
valgydavau kepalo galą, nors jis man visai neskanus,<br />
nes visada maniau, kad jis tau nepatinka”
Geriausias kelias į teisingą supratimą išmokti bei įprasti<br />
pasidomėti ir patikslinti ką kalbantysis turi omeny. Ką iš<br />
tiesų nori pasakyti vaikas, kai atsikalbinėja? Ką iš tiesų<br />
turi omeny žmona, kai sako ,,tu ir vėl išeini su draugais”<br />
arba ,,kokia graži ši suknelė, visada apie tokią svajodau” ir<br />
ką ir kokiu tikslu į klausimą, ar sriuba skani, vyras atsako,<br />
,,įdomi”.<br />
Kaip kalbėti prasmingai?<br />
Kadangi, kaip sakoma, dvi ausys ir viena burna reiškia, kad<br />
kalbėti reikėtų dvigubai mažiau nei klausytis, ši dalis apie<br />
kalbėjimą bus trumpa.<br />
√ Prieš prabylant pasikalbėkite su savimi:<br />
Koks mano ketinimas? (įžeisti, pažeminti, ,,parodyti”,<br />
pamokyti, atskleisti save, pagarbiai išreikšti savo poziciją,<br />
pasidalinti savo mintimis, duoti grįžtamą ryšį?)<br />
Ką noriu pasiekti? (kad kitas priimtų mano nuomenę, kad<br />
darbuotojas iš mano kabineto išeitų su mano mintimi, kad<br />
suprastų, jog aš teisus, aš žinau geriausiai, kad išgirstų<br />
mane, kad žinotų, kaip mąstau, jaučiuosi, kad suprastų,<br />
kodėl man svarbu?)<br />
Kaip noriu pasiekti tai? (bet kokia kaina, pademonstruojant<br />
savo viršenybę, pagarbiai, nuoširdžiai, atvirai, net rizikuodamas,<br />
kad iš karto būsiu nesuprastas arba pažeidžiamas?)<br />
Kokią esminę žinutę noriu perduoti?<br />
Kaip noriu būti išgirstas?<br />
Ką noriu pasakyti?<br />
Kaip turiu pasakyti tai, ką noriu, kad būčiau išgirstas taip,<br />
kaip noriu?<br />
√ Pasakykite aiškiai, konkrečiai, vienprasmiškai tai, ką<br />
ketinote pasakyti.<br />
√ Jeigu iš reakcijos atrodo, kad jūsų nesuprato, perklauskite,<br />
ką ir kaip išgirdo pašnekovas.<br />
√ Paaiškinkite dar kartą, pateikite papildomos informacijos.<br />
“Bendravimas yra atsakomybė. Bendraujant<br />
galima ir kurti, ir griauti”<br />
Visuomenėje vis dar dažnai vadovaujamasi nuostata, kad kai<br />
kas turėtų būtų savaime suprantama. Vadovas nepaaiškina<br />
darbuotojui, ko jis konkrečiai tikisi iš jo, nes mano, kad<br />
darbuotojas turėtų žinoti. Vienas tėtis vis reikalaudavo, kad<br />
sūnus sutvarkytų savo kambarį. Jis sutvarkė, bet tėčiui<br />
neįtiko. Vienas tvirtino, kad tai tvarka, kitas ginčijosi, kad<br />
tai ne tvarka. Tėčiui buvo savaime suprantama, kad sūnus<br />
tvarkos sąvoką supranta taip pat, kaip jis, bet paaiškėjo,<br />
tas pats žodis jiems reiškė skirtingus dalykus. Jei tėvas<br />
būtų konkrečiai paaiškinęs, kokios tvarkos tikisi iš vaiko,<br />
jie būtų apsisaugoję nuo šeštadieninių ginčų.<br />
Bendravimas yra atsakomybė. Bendraujant galima ir kurti,<br />
ir griauti.<br />
Tik atsakingai bendraudami kursime, padėsime vienas<br />
kitam jaustis gerai, pripažintam, suprastam, vertingam,<br />
žodžiu, įprasminsime ir savo, ir kitų gyvenimus.<br />
,,Pasidarai amžinai atsakingas už tą, su kuo susibičiuliauji.”<br />
(Saint Exupéry)<br />
<strong>Da</strong>ugiau informacijos rasite čia: www.triplea.lt<br />
Kilus klausimų, galite su autore susisiekti<br />
asmeniškai: leda.turai@triplea.lt<br />
TURINYS
Ieškomi:<br />
SUPERŽMONĖS<br />
Jauties galįs nuversti kalnus?<br />
Nori tapti didžiu žmogumi?<br />
O ar žinojai, kad pasaulis<br />
priklauso nuo Tavęs ir Tavo<br />
entuziazmo čia labai reikia?!<br />
Tapk savanoriu!<br />
Prisidėk prie pažangios<br />
savanoriškos organizacijos.<br />
Padėk kitiems, o kiti Tau padės<br />
atrasti save! Laukiame Tavęs -<br />
atsakingo, sąžiningo,<br />
veiklaus, norinčio tobulėti ir<br />
būti drauge su tokiais kaip Tu.<br />
Apsilankyk:<br />
www.kitasvariantas.lt<br />
arba iš karto rašyk:<br />
hr@kitasvariantas.lt<br />
www.KitasVariantas.lt<br />
TURINYS
Finansai<br />
7 neįprasti taupymo patarimai<br />
Greičiausiai nustebsite, bet man asmeniškai siekiant išmokti<br />
efektyviai taupyti sunkiausia buvo pakeisti požiūrį į pinigus.<br />
Mačiau, jog mano skolos auga, ir man atrodė logiška, kad išleisti<br />
turiu mažiau nei uždirbu. Tačiau kapitalo valdyme svarbiausia ne<br />
žinios matematikoje, o žinios apie save. Svarbiausia disciplina ir<br />
gebėjimas į pinigus pažvelgti visai kitu kampu.<br />
Naršydamas internete užtikau Robo Beneto straipsnį su 7 neįprastais<br />
pinigų taupymo patarimais. Kiekvienas jų – tai galimybė į pinigus<br />
pažvelgti kitaip. Žemiau pateikiu minėtus Robo Beneto patarimus<br />
su savo komentarais.<br />
1. Išsikelkite trumpalaikius taupymo tikslus. Taupymas laimingai<br />
senatvei yra didžiausias ir pagrindinis mūsų tikslas. Tačiau jis<br />
tikrai ne visada motyvuoja. Išsikelkite taupymo tikslus metams.<br />
<strong>Da</strong>r geriau – mėnesiams.<br />
2. Išsikelkite labai asmeniškus tikslus. Viena didžiausių efektyvaus<br />
taupimo gudrybių yra tokių taupymo tikslų iškėlimas, kurių<br />
keliamos motyvacijos pakaktų gerai atlikti užduotį. Norėdami<br />
sėkmingai taupyti, turite nukreipti savo valios energiją į tokį tikslą,<br />
kuris spaustų Jjūsų „laimės mygtuką“. Gal tai šuolis parašiutu? O<br />
gal savaitė poilsio užsienyje?<br />
TURINYS<br />
Asmeninių finansų ekspertas<br />
„Praturtėk lėtai“ (Get Rich Slowly)<br />
blogo autorius J.D. Roth<br />
3. Liaukitės galvoję, kad taupyti moka tik<br />
šykštuoliai. Taupymas (tinkamai atliekamas)<br />
visiškai nemenkina Jūsų įvaizdžio ir tikrai neverta dėl<br />
to gėdytis. Taupykite dėl gerų priežasčių - gyvenimo<br />
kokybę gerinančių priežasčių. Taip pat pasidomėkite,<br />
kas taupo iš Jūsų pažįstamų žmonių. Netrukus suprasite,<br />
jog taupo ne tik šykštuoliai.<br />
4. Mokėk sau paskutiniam. Šiame patarime slypi<br />
šventa asmeninių finansų mantra. Požiūris į taupymą<br />
kaip į kažką, ką reiktų iškęsti, tai tas pats kaip nuolat<br />
valgyti savo nemėgstamą daržovę. Jums tai turi būti<br />
malonu, tad matykite viską kaip žaidimą. Žaidimą,<br />
kurio tikslas kuo labiau sumažinti išlaidas, kad kuo<br />
daugiau pinigų liktų taupymui.
5. Išleistus litus paversk valandomis, kurias dirbai,<br />
kad tuos litus uždirbtum.<br />
Iš esmės laikas yra pinigai. Kiekvienas litas algalapyje<br />
atstoja tam tikrą laiko kiekį, kurio reikėjo, kad tas litas<br />
būtų uždirbtas. Paskaičiuokite, kiek laiko Jums reikia, kad<br />
uždirbtumėte vieną litą, ir į savo išlaidas pažvelgsite visai<br />
kitu kampu. Ar nauja kamera tikrai verta mėnesio darbo?<br />
6. Supraskite, Jūsų atlyginimo dalis, skirta taupimui,<br />
yra ribota. Kaskart ją išleisdami atitolinate save nuo<br />
finansinės laisvės ateityje. Negalvokite apie išleidžiamus<br />
pinigus kaip apie procentą nuo pilno atlyginimo. Galvokite<br />
apie juos kaip apie procentą nuo potencialių santaupų. Jei<br />
kiekvieną mėnesį nusipirksite po video žaidimą, tai gali<br />
būti vos 2% Jūsų uždarbio, tačiau net 25% nuo potencialios<br />
santaupų dalies.<br />
TURINYS<br />
7. Susitelkite ties 100.000 Lt. Benetas yra pasakęs, jog<br />
100.000 Lt sutaupyti yra sunku, tačiau antrą kartą šią<br />
sumą pasiekti tampa daug lengviau. Kuomet susitelkiate<br />
ties milijonu (kaip senatvės santaupų tikslu), gali būti labai<br />
sunku. Todėl geriau susitelkite ties mažesne dalimi, pvz.:<br />
100.000, ir įgūdžiai, kuriuos gausite, kol surinksite šią<br />
sumą, padės Jums surinkti likusią dalį (man asmeniškai<br />
100.000 yra didelė dalis, todėl kol kas susitelksiu ties dar<br />
mažesniais skaičiais).<br />
<strong>Da</strong>žnai sakau, kad pinigus pritraukia ne matematika, o<br />
mūsų požiūris. Šie patarimai yra puikūs šios taisyklės<br />
pavyzdžiai. Nors kai kurie iš jų ir siejasi su aritmetika,<br />
tačiau jų pagrindu išlieka psichologija.<br />
<strong>Da</strong>ugiau taupymo patarimų ir praktiškos informacijos<br />
apie asmeninių finansų valdymą<br />
anglų kalba galite rasti užsukę į mano blogą:<br />
http://www.getrichslowly.org
3 priežastys, dėl kurių verta šio<br />
žurnalo nuoroda pasidalinti su<br />
draugais<br />
1. Nustebinsite draugus leidiniu, kurio jie dar niekad neskaitė.<br />
2. Tobulėsite ne tik Jūs, bet ir Jūsų draugų ratas.<br />
3. Ankščiau ar vėliau draugai atsakys tuo pačiu.<br />
http://www.davinci<strong>sistema</strong>.lt/zurnalas<br />
TURINYS<br />
„Vargu ar džiaugsmą, kurio nesidaliname galima vadinti džaugsmu. Jam tiesiog trūksta skonio“<br />
Šarlotė Brontė<br />
Taip pat, jei turite klausimų, pastabų ar pasiūlymų, susisiekite el. paštu albinas.kirkilas@gmail.com<br />
Jūsų nuomonė mums svarbiausia.<br />
Ačiū Jums
Change language