šeiniukas - Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinė mokykla

bagaslaviskis.lt

šeiniukas - Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinė mokykla

Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinė mokykla

ŠEINIUKAS

Nr. 6(59) 2010 vasaris-kovas Gyvenk dėl draugo ir tiesos

Mokyklos salėje groja švelni ir tyli muzika.

Ant langų uţuolaidų - drugeliai, paukšteliai. Gale salės -

švediškas stalas, ant sienos prieš sceną uţrašas 100 ir taip

pat - paukšteliai, drugeliai. Per salės vidurį iki scenos

patiestas raudonas kilimas. Ant sienos - auksinės juostos,

viduryje širdis ir uţrašas: „Šimtmečio dešimtokai“ ir

ekranas. Skambant muzikai, ekrane rodomi vaizdai.

Edgaras: „Labas vakaras visiems susirinkusiems. Sveikiname visus atvykusius į šią nuostabią šventę,

vadinamą šimtadieniuku. Mes jai suteiksime šiek tiek kitokią prasmę, bet apie tai šiek tiek vėliau...“

Justina: „Šio vakaro šventę norėtume pradėti muzikiniu sveikinimu Jums visiems čia susirinkusiems. Iš

visos širdies jį skiriame jums, mes, šio šventinio vakaro organizatoriai - devintokai ir mes šio vakaro vedėjai:

Edgaras ir Justina.“

Edgaras: „Justina, ar

ne laikas paaiškinti

svečiams tą

paslaptingąją vakaro

prasmę, apie kurią aš

buvau uţsiminęs?“

Justina: „Puiku,

Edgarai, kaip tik tai aš

ir norėjau padaryti.

Mieli vakaro svečiai,

šiandien jūs

dalyvaujate ne tik

šimtadieniuko šventėje, bet ir iškilmingoje „BAGASLAVIŠKIUKŲ“ įteikimo ceremonijoje.“

Edgaras: „Kieno, kieno įteikimo ceremonijoje?

Šimtadieniukas

Dešimtokams šiek tiek liūdnoka: „Paskutinės dienos gimtoje mokykloje...“

(Tęsinys 2 psl.)


Nr. 6(59) 2010 vasaris-kovas Gyvenk dėl draugo ir tiesos Šeiniukas 2

(Pradţia 1 psl.)

Justina: „BAGASLAVIŠKIUKŲ“! Bagaslaviškiukas - tai laimės paukštis, kurio gimtinė yra Bagaslaviškis.

Jis ypatingas tuo, kad neša

dţiaugsmą ir sėkmę, kviečia

sugrįţti į tėviškę ir savają

mokyklą. „Bagaslaviškiuko“

statulėlė šios ceremonijos

metu bus įteikta

praleidusiems mokykloje

dešimt metų ir jai labiausiai

nusipelniusiems.

Edgaras: „Šaunu! Kviečiu

tave skelbti pirmąją šio

vakaro nominaciją.“

(Nominaciją „Už pasiekimus

moksle“ gavo Ieva). Edgaras: „Justina, ar tu myli savo mokyklą? Ar pasirengusi dėl jos atlikti ţygdarbį?“

Justina: „Be abejo. Supratau, Edgarai, kur link tu suki. Tu nori suţinoti, ar tarp dešimtokų yra tokių, kurie

pasiryţę dėl mokyklos atlikti daug gerų darbų ir noriu, kad tu paskelbtumei antrąją šio vakaro nominaciją.

(Antroji šio vakaro nominacija „Uţ mokyklos

vardo garsinimą, dalyvaujant olimpiadose ir

konkursuose“ atiteko Martynui).

Rūta: „Sveiki. Aš esu Rūta. Mes su Ernestu

toliau vesime iškilmingą „Bagaslaviškiukų“

įteikimo ceremoniją.“

(Trečiąją nominaciją „Už humanizmo idėjų

puoselėjimą, nesavanaudišką pagalbą ir

atjautą mokyklos bendruomenės nariams“

...ir nuostabiu aštuntokų gitarų stygų skambėjimu...

Šaunusis devintukas taria savo ţodį!

gavo Andrius, o nominacija „Už aktyvią veiklą, diegiant

informacines technologijas mokykloje ir asmeniniame

gyvenime“ atiteko Deimantui).

Ernestas: „Rūta, jeigu atspėsi, koks dabar didţiausias visų

noras, aš tau padovanosiu šią graţią roţę. Spėk iš trijų

kartų: ar šokti, ar dainuoti? O gal paragauti skanių

uţkandţių?“

Ţiūrovai buvo suţavėti puikiu aštuntokių dainavimu

(Tęsinys 3 psl.)


Nr. 6(59) 2010 vasaris-kovas Gyvenk dėl draugo ir tiesos Šeiniukas 3

(Pradţia 1 psl.)

Rūta: „Ernestai, ne tik aš, bet ir visi čia esantys norėtų paragauti tų skanių gulinčių ant stalo uţkandţių....“

Kamilė: „Penktoji nominacija. Ji tiesiogiai nėra susijusi su nuopelnais mokyklai. Tačiau jos nugalėtojas turėtų

didţiuotis savo nuopelnais pasauliui. Taigi, penktoji nominacija „Už meilę gyvajai gamtai, jos puoselėjimą ir

tausojimą“ atiteko Gediminui, o nominacija „Kėlusį mažiausiai rūpesčių mokyklai ir mokytojams“ atiteko

Kęstučiui. Per pertrauką devintokės svečiams pademonstravo vakarinius ansamblius, skirtus dėvėti per didţiausias

mokyklos šventes.

Aurelija: „Kaip laiku ir kaip graţu. Juk dabar turėtų būti skelbiama nominacija susijusi su tuo ką mes ką tik matėme.“

Ernestas: „Skelbiu septintąją nominaciją „Už naujo tipo mokinio įvaizdžio kūrimą, šiuolaikinės mados

propagavimą“. (Šią nominaciją gavo Eglė, o aštuntoji nominacija „Už šypseną, atvirumą bei laisvą bendravimą su

mokytojais ir mokiniais“ atiteko Donatui.

Asta: „Edgarai, ar tu ţinai, kuo dar įţymūs mūsų dešimtokai, be tų nuopelnų mokyklai uţ kuriuos mes jiems įteikėme

nominacijas? O aš ţinau: mūsų dešimtokai yra Lietuvos tūkstantmečio ir mokyklos šimtmečio dešimtokai.“

Edgaras: „Skelbiu devintąją nominaciją „Plaukiančiam prieš srovę, laužančiam mokyklos gyvenimo stereotipus,

atviram naujovėms“. (Šią nominaciją gavo Egidijus). Patį garbingiausią apdovanojimą - nominaciją „Už pirmą

parašytą raidę ir perskaitytą žodį“ gavo pirmoji dešimtokų mokytoja Genė Kukienė. Auklėtojai Rasai Rulevičiūtei

buvo įteikta nominacija „Uţ gėrį, išdalintą per šešis

metus“.

Įspūdingą šventę dešimtokams parengė kūrybingas devintokų dešimtukas

Asta: „Štai ir baigėsi iškilminga „Bagaslaviškiukų“

įteikimo ceremonija. Dėkojame visiems šios šventės

dalyviams, vakaro svečiams. Dėkojame uţ gerą

nuotaiką, buvimą kartu ir šio vakaro prisiminimui

norime dešimtokams įteikti šiuos šventės ţenklelius.“

Šventėje dalyvavo ir grojo jaunimo muzikos

grupės "The Independent" muzikantai Kipras

Varaneckas, Vakaris Sarpauskas ir Rokas Misikonis iš

Širvintų Lauryno Stuokos – Gucevičiaus gimnazijos.

Šventėje netrūko ir paparacių...


Nr. 6(59) 2010 vasaris-kovas Gyvenk dėl draugo ir tiesos Šeiniukas 4

Bagaslaviškio Igno Šeiniaus mokyklai - šimtas metų...

Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinė mokykla. 2010 metai

Vienuoliktoji – penkioliktoji abiturientų

laidos. 1971 metais buvo išleista

vienuoliktoji abiturientų laida. Brandos

atestatus gavo 11 mokinių: Albinas Barutis,

Janina Beleckaitė, Nijolė Braţiūnaitė,

Rimantas Didţiokas, Danutė Drėgvaitė,

Jonas Guščia, Nijolė Kernagytė, Aldona

Klimašauskaitė, Danguolė Sargūnaitė,

Regina Unčiurytė ir Meilė Vasiliauskaitė.

Tais metais mokykloje mokėsi 214 mokinių.

Gerais ir labai gerais paţymiais mokyklą baigė Rimantas Didţiokas, Danguolė Sargūnaitė ir Regina

Unčiurytė. Mokyklos direktorė buvo V.Jakubauskienė, o jos pavaduotojos - L.Krakauskaitė ir

A.Sviderskienė. Nuo Naujųjų Metų iki mokslo metų pabaigos direktorės pareigas ėjo L.Krakauskaitė.

Abiturientams dėstė mokytojai: St.Gedmintytė, L.Krogertaitė, V.Jakubauskienė, V.Gatelienė,

V.Naraškevičienė, A.Sviderskienė, M.Ţitlinskienė, V.Lapin, L.Krakauskaitė, A.Česas, J.Naraškevičius.

11-osios

laidos abiturientė

Janina Beleckaitė –

Matulienė prisimena:

„Į penktą klasę

dauguma susirinkome

iš maţų pradinių

mokyklėlių. Aš atėjau

iš Neveronių pradinės

mokyklos. Mūsų

klasė mokėsi tada

pastate prieš

kleboniją. Nuo

penktos iki devintos

klasės mūsų auklėtoju

buvo šviesios atminties Viktoras Alekna, - labai reiklus lietuvių kalbos mokytojas. Namų darbams

uţduodavo daug pratimų, rašinių. Daug pasakodavo apie rašytojus, mokė mylėti gimtinę, vertinti tikrąsias

ţmogiškas vertybes. Kad jis buvo

Vienuoliktoji abiturientų laida. Iš kairės į dešinę Janina Beleckaitė, Nijolė Kernagytė,

Albinas Barutis, Meilė Vasiliauskaitė, Nijolė Braţiūnaitė, Jonas Guščia, aukletoja

Valerija Perševič, Rimantas Didţiokas, Danguolė Sargūnaitė, Regina Unčiurytė, Danutė

Drėgvaitė ir Aldona Klimašauskaitė.

(Tęsinys 5 psl.)


Nr. 6(59) 2010 vasaris-kovas Gyvenk dėl draugo ir tiesos Šeiniukas 5

(Pradţia 4 psl.)

kitoks nei kiti ţmonės, tą mes jautėme, bet kad jis neseniai griţęs iš tremties, šito mes neţinojome.

Auklėtojas įsiminė visam gyvenimui. Jis vesdavo įdomias klasės valandėles, vieną savaitę atskirai

berniukams, kitą savaitę atskirai mergaitėms. Suţinojome tokių dalykų, kurių mums tėvai neaiškino. Nors ir

rausdavome, bet atidţiai klausydavome, mums, vaikams, būdavo labai įdomu. Auklėtojas organizuodavo

naujametinius ţiburėlius, kuriuose ne tik valgydavome ir dūkdavome, bet buvome mokomi, kaip kultūringai

elgtis prie stalo, naudoti stalo įrankius.

Iš namų į mokyklą mūsų niekas neveţiodavo, nebent tevai arkliuku per gilius sniegus. Jei

būdavo šalta, įvyniodavo į kailinius. Tekdavo klampoti keturis kilometrus pirmyn ir atgal per pusnynus, bet

tai buvo savotiška pramoga, kai eidavome dideliu būriu. Aštuntos klasės baigimo egzaminus laikėme ne visi.

Tie, kurie iš egzaminuojamų dalykų metiniame trimestre turėjo keturis, egzaminų nelaikė. Aukletojas

nenoredamas, kad mes tinginiautume, vasarą padėjo mums įsidarbinti naujos mokyklos statybose. Pajutome,

kaip malonu laikyti rankose savo uţdirbtus pinigus. Jau dešimtoje klasėje pradėjome galvoti apie

išleistuves, - svarstėme, kaip galėtume susitaupyti pinigų. Pastatėme spektaklį „Ţaldokynė". Turejome

puikius artistus - Rimantą Didţioką, Reginą Unčiurytę, kuri vaidino Paukštytę taip puikiai, kad spektaklio

metu net verkė tikromis ašaromis. Susikūrė ir akordeonistų ansamblis. Tiesa, jame dalyvavo ir mūsų klasės

„ţentas" - Rimantas Brasevičius. Su klasioke Danguole Sargūnaite uţsimezgusi meilė ir šiandien dar dega jų

šeimoje. Turėjome ansambliuką, keletą šokių, agitmeninę brigadą. Su šia programa vaţinėdavome po

Alekniškio, Vindeikių, Krikštėnų kultūros namus. Buvo linksma. Tuo pačiu ir pinigėlių prisidūrėme

išleistuvėms. Labai išdykę nebuvome, nes mūsų klasė buvo maţa, - viskas matėsi kaip ant delno. Kartais

draugiškai pabėgdavome iš pamokų... Tačiau mokytojų ţodis buvo šventas, atsikalbinėti net mintis į galvą

nešaudavo. Rugsėjo pirmąją vienuoliktoje klasėje sutikome jau naujoje mokykloje. Ji atrodė kaip rūmai:

erdvi, didelė, blizganti. Tada jau buvo kabinetų sistema. Greitai pralėkė mokslo metai, egzaminai, išleistuvių

balius, pirmas mokyklinis valsas, pirma bemiegė naktis, - saules sutikti bridome rasotomis pievomis prie

Nartakų eţero. Ţadėjome greitai susitikti. Susitikome tik po 35 metų, 2006-aisiais, o ir susibėgti panoro jau

ne visi... Malonu, kad mūsų nepamiršo auklėtoja V.Percevič, kuri tada buvo nedaug vyresnė uţ mus. Buvo

daug kalbų, daug prisiminimų, - ir nenuostabu, juk kartu praleidome pačius graţiausius savo gyvenimo

metus..

1971-1972 metais dvyliktoje abiturientų laidoje mokėsi 14 mokinių: Regina Banišauskaitė,

Aldona Grigaitė, Elena Gudelytė, Elvyra Janukaitytė, Audronė Jasionytė, Romualda Jurkūnaitė, Jadvyga

Kernagytė, Romualdas Makauskas, Aldona Maţelytė, Danutė Pakalnytė, Irena Pociūnaitė, Vladas

Strelcovas, Nijolė Vaizgenytė ir Melanija Vitkauskaitė. Gerais ir labai gerais paţymiais mokyklą baigė

Audronė Jasionytė, Romualda Jurkūnaitė ir Romualdas Makauskas. Mokyklos direktorė buvo

A.Sviderskienė, o jos pavaduotojai – V. Jakubauskienė ir J.Naraškevičius. Mokytojai: S.Cechanavičienė,

L.Krogertaitė, V.Gatelienė, E.Bonikatas, A.Sviderskienė, M.Ţitlinskienė, J.Andriukaitis.

(Tęsinys 6 psl.)


Nr. 6(59) 2010 vasaris-kovas Gyvenk dėl draugo ir tiesos Šeiniukas 6

(Tęsinys iš 5 psl.)

Prisimena 12-osios laidos abiturientė Audronė Jasionytė-Vilčinskienė: „Mūsų dvyliktoje

laidoje mokėsi du berniukai ir dvylika mergaičių. Buvome stipri klasė: ir mokslo rezultatais, ir sportiniais

pasiekimais, ir meniniais gebėjimais. Mūsų klasiokė Rima Jurkūnaitė buvo pirmoji abiturientė, kuri mokyklą

baigė aukso medaliu. Po abitūros egzaminų net keturiese įstojome į aukštąsias mokyklas, nors konkursai

tada buvo didţiuliai. Mus mokė savo dalyką puikiai išmanantys mokytojai: A.Sviderskienė, J.Sviderskienė,

V.Jakubauskienė, V.Gatelienė, A.Černiauskaitė, L.Krogertaitė-Klejevskienė, L.Krasauskaitė-Vitienė,

E.Bonikatas, I.Gedmintytė. Mūsų pirmoji, labai brangi daugeliui iš mūsų, buvo pradinių klasių mokytoja

Elena Janušytė. Niekados neišdils iš atminties nepakartojami turistiniai ţygiai, rajoninės mokyklų

olimpiados ar varţybos, iš kurių daţnai grįţdavome būriu namo į Bagaslaviškį, nes maršrutinis autobusas

vaţiuodavo vakare, o jo laukti neuţtekdavo kantrybės. O tie koncertai, spektakliai! Juk vaidindami ir

koncertuodami

uţsidirbome pinigų savo

išleistuvėms. Nuo

penktos klasės mus

auklėjo V.Gatelienė. Ji

buvo lyg antroji mama,

- švelni, kantri,

pareiginga. Mūsų laikais

mokytojus labai

gerbdavome. Kadangi tą

pačią mokyklą baigė ir

mano abu sūnūs, todėl

galiu pasakyti, kad ir

jaunesniųjų mokytojų

karta išlaiko puikias

senosios mokyklos tradicijas...

Dvyliktoji abiturientų laida. Iš kairės į dešinę Danutė Pakalnytė, Jadvyga Kernagytė, Audronė

Jasionytė, Aldona Maţelytė, Irena Pociūnaitė, Romualda Jurkūnaitė, Melanija Vitkauskaitė,

Vladas Strelcovas, auklėtoja V. Gatelienė, Elena Gudelytė, Regina Banišauskaitė, Elvyra

Janukaitytė, Romualdas Makauskas, Nijolė Vaizgenytė ir Aldona Grigaitė.

1973 metais buvo išleista tryliktoji abiturientų laida. Brandos atestatus gavo 19 mokinių: Elena

Adomavičiūtė, Romas Bagdonas, Arvydas Bilotas, Virginija Bruzgulytė, Valė Dzedzevičiūtė, Janina

Janukaitytė, Jonas Jankauskas, Violeta Juškevičiūtė, Zita Matukaitė, Irena Pakanavičiūtė, Janė Pinkevičiūtė,

Algimantas Pečiulis, Nijolė Pociūnaitė, Irena Rakauskaitė, Vidmantas Šarmavičius, Irena Uţkurnytė,

Albinas Visackas, Vytautas Visackas, Bronė Ţukauskaitė. Gerais ir labai gerais paţymiais mokyklą baigė

Irena Rakauskaitė ir Albinas Visackas. Abiturientus mokė mokytojai: D.Saveikienė, G.Sosnovskaja,

V.Jakubauskienė, A.Sviderskienė, M.Ţitlinskienė, V.Naraškevičienė, Račkauskas, J.Andriukaitis, N.Jočytė,

L.Krogertaitė, J.Naraškevičius, G.Visockas, E.Bonikatas. Šiais mokslo metais

(Pradţia 4psl.)


Nr. 6(59) 2010 vasaris-kovas Gyvenk dėl draugo ir tiesos Šeiniukas 7

(Tęsinys iš 6 psl.)

mokykloje įvestas naujas dalykas – pradinis karinis parengimas. Iki Naujųjų metų dėstė J.Naraškevičius, o

vėliau – G.Visockas.

1974 metais vienuoliktoje klasėje mokėsi 11 mokinių: Genė Bagdonaitė, Vladimiras

Barabanovas, Arvydas Brasevičius, Virginija Braţiūnaitė, Elena Pečiukaitytė, Nijolė Savickaitė, Arūnas

Sviderskas, Genadijus Ščerbakovas, Aušrelė Unčiurytė, Regina Valaikaitė, Janina Visackaitė. Brandos

atestatus gavo 10 mokinių, nes dėl šeimyninių aplinkybių nuo vasario mėnesio pradţios nebesimokė

Virginija Braţiūnaitė. Šioje laidoje gerai ir labai gerai besimokančių mokinių nebuvo. Vienuoliktos klasės

dalykų mokytojai: D.Keraitė, G.Sosnovskaja, A.Sviderskienė, V.Gatelienė, M.Ţitlinskienė,

V.Jakubauskienė, P.Pauliukonis, L.Palkevičienė, L.Krogertaitė, G.Visockas, E.Bonikatas.

Iš kairės į dešinę pirmoje eilėje mokytojai E.Bonikatas, Šidlauskienė, M.Ţitlinskienė, V.Jakubauskienė, K.Petreikis,

J.Sviderskienė, V.Gatelienė, E.Šatienė, E.Janušytė, S.Gubrilevičienė, Antroje eilėje V.Cibulskis, D.Keraitė, Rita Bereckaitė,

Rita Bilotaitė, Marytė Vaizgenytė, Vitalija Janukaitytė, Janė Mikulevičiūtė, Elena Braţiūnaitė. Trečioje eilėje antras iš kairės

Eugenijus Pinkevičius, Vytautas Jurkūnas, Juozas Brasevičius, Juozas Grigas, Albinas Bareika, Jonas Matukas, Lionginas

Vaizgenis.

1975 metais į gyvenimą išėjo penkioliktoji abiturientų laida. Brandos atestatus gavo 11

mokinių: Rita Bilotaitė, Rita Bereckaitė, Elena Braţiūnaitė, Juozas Brasevičius, Albinas Bareika, Juozas

Grigas, Vitalija Janukaitytė, Vytautas Jurkūnas, Jonas Matukas, Janė Mikulevičiūtė, Eugenijus Pinkevičius,

Marytė Vaizgenytė, Lionginas Vaizgenis. Gerais ir labai gerais paţymiais mokyklą baigė Rita Bilotaitė,

Jonas Matukas ir Marytė Vaizgenytė. Abiturientus mokė mokytojai: D.Keraitė, G.Sosnovskaja, V.Gatelienė,

V.Cibulskis, A.Sviderskienė, E.Bonikatas, M.Ţitlinskienė, L.Palkevičienė, K.Petreikis, A.Matačiūnas,

G.Visockas.

(Tęsinys 8 psl.)


Nr. 6(59) 2010 vasaris-kovas Gyvenk dėl draugo ir tiesos Šeiniukas 8

(Tęsinys iš 7 psl.)

Prisimena 15-osios laidos abiturientė Elena Braţiūnaitė-Bonikatienė: „Mūsų klasė buvo labai draugiška.

Mes turėjome fantastišką ir pačią geriausią auklėtoją Aldoną Černiauskaitę, - buvome, turbūt, pirmieji jos

auklėtiniai. Mes labai ją mylėjome. Auklėtoja dėstė geografiją ir daţnai organizuodavo įvairias keliones.

Draugavome su Latvijos miesto Talsi vidurine mokykla, Maišiogalos vidurine mokykla. Kiek būdavo

šurmulio mokykloje, kada ruošdavomės būsimam ţiburėliui su svečiais. Labiausiai mums padėdavo

auklėtoja Aldona Černiauskaitė ir mokytoja L.Krogertaitė-Klejevskienė. Mokytojus gerbėme, kai kurių

prisibijodavome. Ypač grieţta buvo chemijos mokytoja M.Ţitlinskienė. Labai mylėjome mokytojas

G.Sosnovskają, J.Sviderskienę. Savotiškai patiko pradinio karinio rengimo pamokos (dėstė jaunas ir ţavus

mokytojas Gintas Visockas). Ardyti automatą net mergaitėms buvo įdomu. Mūsų klasė gyveno pagal ţinomą

muškietininkų šūkį „Vienas uţ visus - visi uţ vieną“. Kartą viešint Maišiogaloje įvyko nesusipratimas tarp

klasioko Juozo ir maišiogališkių auklėtojos, kuri pareikalavo, kad Juozas išeitų iš salės. Po tokių ţodţių visa

mūsų klasė pakilo iš savo vietų ir išvaţiavo namo, palikusi auklėtoją vieną... Dabar suprantame, kad

auklėtojos atţvilgiu pasielgėme kiauliškai. Mūsų „ţygdarbis“ neliko nepastebėtas ir mokyklos vadovų. Mus

svarstė komjaunimo susirinkime, o ir prieš savo auklėtoją buvo gėda. Uţ bausmę turėjome pasikviesti

maišiagoliečius į svečius ir jų atsiprašyti. Pasikvietėme, tačiau vėliau mūsų ryšiai taip ir nutrūko... Į mokyklą

ir iš jos (ne taip, kaip dabar) mūsų jokie autobusiukai niekada neveţiojo. Ţiemą klampodavome keturis-

penkis kilometrus per pusnynus ir nieko baisaus neatsitikdavo. Tada pamokos vykdavo ir šeštadieniais.

Taigi, šeštadienį iš ryto pėsčiomis į mokyklą. Po pamokų pėsčiomis namo išsilyginti uniformų, padėti

tėvams ūkyje, išsiprašyti jų į mokyklos šokius, nueiti į juos ir vėl grįţti atgal. Buvome jauni ir mokykla

atrodė tada visai netoli. Po šokių daţnai susirinkdavome Augio klėtelėje, o ten kabėdavo lašiniai, kumpiai.

Susirinkę kalbėdavomės, valgydavome lašinius, apie kaţkokius alkoholio gėrimus nė į galvą nešaudavo. Ir

šiandien dar labai įdomu, ar Augio tėvai pastebėdavo, kad lašinių po šeštadienio šiek tiek sumaţėja?...“

Nuo 1960 metų iki 1975 metų Bagaslaviškio vidurinė mokykla į gyvenimą išleido 186

abiturientus. 186 skirtingi ţmonių gyvenimai ir apie kiekvieną iš jų galimą parašytą ištisą knygą...

Iš Kaziuko turgaus...

Parduodant prekę, svarbu šypsotis... Pigu ir labai skanu!

More magazines by this user
Similar magazines