šeiniukas - Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinė mokykla

Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinė mokykla
ŠEINIUKAS
Nr. 6(59) 2010 vasaris-kovas Gyvenk dėl draugo ir tiesos
Mokyklos salėje groja švelni ir tyli muzika.
Ant langų uţuolaidų - drugeliai, paukšteliai. Gale salės -
švediškas stalas, ant sienos prieš sceną uţrašas 100 ir taip
pat - paukšteliai, drugeliai. Per salės vidurį iki scenos
patiestas raudonas kilimas. Ant sienos - auksinės juostos,
viduryje širdis ir uţrašas: „Šimtmečio dešimtokai“ ir
ekranas. Skambant muzikai, ekrane rodomi vaizdai.
Edgaras: „Labas vakaras visiems susirinkusiems. Sveikiname visus atvykusius į šią nuostabią šventę,
vadinamą šimtadieniuku. Mes jai suteiksime šiek tiek kitokią prasmę, bet apie tai šiek tiek vėliau...“
Justina: „Šio vakaro šventę norėtume pradėti muzikiniu sveikinimu Jums visiems čia susirinkusiems. Iš
visos širdies jį skiriame jums, mes, šio šventinio vakaro organizatoriai - devintokai ir mes šio vakaro vedėjai:
Edgaras ir Justina.“
Edgaras: „Justina, ar
ne laikas paaiškinti
svečiams tą
paslaptingąją vakaro
prasmę, apie kurią aš
buvau uţsiminęs?“
Justina: „Puiku,
Edgarai, kaip tik tai aš
ir norėjau padaryti.
Mieli vakaro svečiai,
šiandien jūs
dalyvaujate ne tik
šimtadieniuko šventėje, bet ir iškilmingoje „BAGASLAVIŠKIUKŲ“ įteikimo ceremonijoje.“
Edgaras: „Kieno, kieno įteikimo ceremonijoje?
Šimtadieniukas
Dešimtokams šiek tiek liūdnoka: „Paskutinės dienos gimtoje mokykloje...“
(Tęsinys 2 psl.)

Nr. 6(59) 2010 vasaris-kovas Gyvenk dėl draugo ir tiesos Šeiniukas 2
(Pradţia 1 psl.)
Justina: „BAGASLAVIŠKIUKŲ“! Bagaslaviškiukas - tai laimės paukštis, kurio gimtinė yra Bagaslaviškis.
Jis ypatingas tuo, kad neša
dţiaugsmą ir sėkmę, kviečia
sugrįţti į tėviškę ir savają
mokyklą. „Bagaslaviškiuko“
statulėlė šios ceremonijos
metu bus įteikta
praleidusiems mokykloje
dešimt metų ir jai labiausiai
nusipelniusiems.
Edgaras: „Šaunu! Kviečiu
tave skelbti pirmąją šio
vakaro nominaciją.“
(Nominaciją „Už pasiekimus
moksle“ gavo Ieva). Edgaras: „Justina, ar tu myli savo mokyklą? Ar pasirengusi dėl jos atlikti ţygdarbį?“
Justina: „Be abejo. Supratau, Edgarai, kur link tu suki. Tu nori suţinoti, ar tarp dešimtokų yra tokių, kurie
pasiryţę dėl mokyklos atlikti daug gerų darbų ir noriu, kad tu paskelbtumei antrąją šio vakaro nominaciją.
(Antroji šio vakaro nominacija „Uţ mokyklos
vardo garsinimą, dalyvaujant olimpiadose ir
konkursuose“ atiteko Martynui).
Rūta: „Sveiki. Aš esu Rūta. Mes su Ernestu
toliau vesime iškilmingą „Bagaslaviškiukų“
įteikimo ceremoniją.“
(Trečiąją nominaciją „Už humanizmo idėjų
puoselėjimą, nesavanaudišką pagalbą ir
atjautą mokyklos bendruomenės nariams“
...ir nuostabiu aštuntokų gitarų stygų skambėjimu...
Šaunusis devintukas taria savo ţodį!
gavo Andrius, o nominacija „Už aktyvią veiklą, diegiant
informacines technologijas mokykloje ir asmeniniame
gyvenime“ atiteko Deimantui).
Ernestas: „Rūta, jeigu atspėsi, koks dabar didţiausias visų
noras, aš tau padovanosiu šią graţią roţę. Spėk iš trijų
kartų: ar šokti, ar dainuoti? O gal paragauti skanių
uţkandţių?“
Ţiūrovai buvo suţavėti puikiu aštuntokių dainavimu
(Tęsinys 3 psl.)

Nr. 6(59) 2010 vasaris-kovas Gyvenk dėl draugo ir tiesos Šeiniukas 3
(Pradţia 1 psl.)
Rūta: „Ernestai, ne tik aš, bet ir visi čia esantys norėtų paragauti tų skanių gulinčių ant stalo uţkandţių....“
Kamilė: „Penktoji nominacija. Ji tiesiogiai nėra susijusi su nuopelnais mokyklai. Tačiau jos nugalėtojas turėtų
didţiuotis savo nuopelnais pasauliui. Taigi, penktoji nominacija „Už meilę gyvajai gamtai, jos puoselėjimą ir
tausojimą“ atiteko Gediminui, o nominacija „Kėlusį mažiausiai rūpesčių mokyklai ir mokytojams“ atiteko
Kęstučiui. Per pertrauką devintokės svečiams pademonstravo vakarinius ansamblius, skirtus dėvėti per didţiausias
mokyklos šventes.
Aurelija: „Kaip laiku ir kaip graţu. Juk dabar turėtų būti skelbiama nominacija susijusi su tuo ką mes ką tik matėme.“
Ernestas: „Skelbiu septintąją nominaciją „Už naujo tipo mokinio įvaizdžio kūrimą, šiuolaikinės mados
propagavimą“. (Šią nominaciją gavo Eglė, o aštuntoji nominacija „Už šypseną, atvirumą bei laisvą bendravimą su
mokytojais ir mokiniais“ atiteko Donatui.
Asta: „Edgarai, ar tu ţinai, kuo dar įţymūs mūsų dešimtokai, be tų nuopelnų mokyklai uţ kuriuos mes jiems įteikėme
nominacijas? O aš ţinau: mūsų dešimtokai yra Lietuvos tūkstantmečio ir mokyklos šimtmečio dešimtokai.“
Edgaras: „Skelbiu devintąją nominaciją „Plaukiančiam prieš srovę, laužančiam mokyklos gyvenimo stereotipus,
atviram naujovėms“. (Šią nominaciją gavo Egidijus). Patį garbingiausią apdovanojimą - nominaciją „Už pirmą
parašytą raidę ir perskaitytą žodį“ gavo pirmoji dešimtokų mokytoja Genė Kukienė. Auklėtojai Rasai Rulevičiūtei
buvo įteikta nominacija „Uţ gėrį, išdalintą per šešis
metus“.
Įspūdingą šventę dešimtokams parengė kūrybingas devintokų dešimtukas
Asta: „Štai ir baigėsi iškilminga „Bagaslaviškiukų“
įteikimo ceremonija. Dėkojame visiems šios šventės
dalyviams, vakaro svečiams. Dėkojame uţ gerą
nuotaiką, buvimą kartu ir šio vakaro prisiminimui
norime dešimtokams įteikti šiuos šventės ţenklelius.“
Šventėje dalyvavo ir grojo jaunimo muzikos
grupės "The Independent" muzikantai Kipras
Varaneckas, Vakaris Sarpauskas ir Rokas Misikonis iš
Širvintų Lauryno Stuokos – Gucevičiaus gimnazijos.
Šventėje netrūko ir paparacių...

Nr. 6(59) 2010 vasaris-kovas Gyvenk dėl draugo ir tiesos Šeiniukas 4
Bagaslaviškio Igno Šeiniaus mokyklai - šimtas metų...
Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinė mokykla. 2010 metai
Vienuoliktoji – penkioliktoji abiturientų
laidos. 1971 metais buvo išleista
vienuoliktoji abiturientų laida. Brandos
atestatus gavo 11 mokinių: Albinas Barutis,
Janina Beleckaitė, Nijolė Braţiūnaitė,
Rimantas Didţiokas, Danutė Drėgvaitė,
Jonas Guščia, Nijolė Kernagytė, Aldona
Klimašauskaitė, Danguolė Sargūnaitė,
Regina Unčiurytė ir Meilė Vasiliauskaitė.
Tais metais mokykloje mokėsi 214 mokinių.
Gerais ir labai gerais paţymiais mokyklą baigė Rimantas Didţiokas, Danguolė Sargūnaitė ir Regina
Unčiurytė. Mokyklos direktorė buvo V.Jakubauskienė, o jos pavaduotojos - L.Krakauskaitė ir
A.Sviderskienė. Nuo Naujųjų Metų iki mokslo metų pabaigos direktorės pareigas ėjo L.Krakauskaitė.
Abiturientams dėstė mokytojai: St.Gedmintytė, L.Krogertaitė, V.Jakubauskienė, V.Gatelienė,
V.Naraškevičienė, A.Sviderskienė, M.Ţitlinskienė, V.Lapin, L.Krakauskaitė, A.Česas, J.Naraškevičius.
11-osios
laidos abiturientė
Janina Beleckaitė –
Matulienė prisimena:
„Į penktą klasę
dauguma susirinkome
iš maţų pradinių
mokyklėlių. Aš atėjau
iš Neveronių pradinės
mokyklos. Mūsų
klasė mokėsi tada
pastate prieš
kleboniją. Nuo
penktos iki devintos
klasės mūsų auklėtoju
buvo šviesios atminties Viktoras Alekna, - labai reiklus lietuvių kalbos mokytojas. Namų darbams
uţduodavo daug pratimų, rašinių. Daug pasakodavo apie rašytojus, mokė mylėti gimtinę, vertinti tikrąsias
ţmogiškas vertybes. Kad jis buvo
Vienuoliktoji abiturientų laida. Iš kairės į dešinę Janina Beleckaitė, Nijolė Kernagytė,
Albinas Barutis, Meilė Vasiliauskaitė, Nijolė Braţiūnaitė, Jonas Guščia, aukletoja
Valerija Perševič, Rimantas Didţiokas, Danguolė Sargūnaitė, Regina Unčiurytė, Danutė
Drėgvaitė ir Aldona Klimašauskaitė.
(Tęsinys 5 psl.)

Nr. 6(59) 2010 vasaris-kovas Gyvenk dėl draugo ir tiesos Šeiniukas 5
(Pradţia 4 psl.)
kitoks nei kiti ţmonės, tą mes jautėme, bet kad jis neseniai griţęs iš tremties, šito mes neţinojome.
Auklėtojas įsiminė visam gyvenimui. Jis vesdavo įdomias klasės valandėles, vieną savaitę atskirai
berniukams, kitą savaitę atskirai mergaitėms. Suţinojome tokių dalykų, kurių mums tėvai neaiškino. Nors ir
rausdavome, bet atidţiai klausydavome, mums, vaikams, būdavo labai įdomu. Auklėtojas organizuodavo
naujametinius ţiburėlius, kuriuose ne tik valgydavome ir dūkdavome, bet buvome mokomi, kaip kultūringai
elgtis prie stalo, naudoti stalo įrankius.
Iš namų į mokyklą mūsų niekas neveţiodavo, nebent tevai arkliuku per gilius sniegus. Jei
būdavo šalta, įvyniodavo į kailinius. Tekdavo klampoti keturis kilometrus pirmyn ir atgal per pusnynus, bet
tai buvo savotiška pramoga, kai eidavome dideliu būriu. Aštuntos klasės baigimo egzaminus laikėme ne visi.
Tie, kurie iš egzaminuojamų dalykų metiniame trimestre turėjo keturis, egzaminų nelaikė. Aukletojas
nenoredamas, kad mes tinginiautume, vasarą padėjo mums įsidarbinti naujos mokyklos statybose. Pajutome,
kaip malonu laikyti rankose savo uţdirbtus pinigus. Jau dešimtoje klasėje pradėjome galvoti apie
išleistuves, - svarstėme, kaip galėtume susitaupyti pinigų. Pastatėme spektaklį „Ţaldokynė". Turejome
puikius artistus - Rimantą Didţioką, Reginą Unčiurytę, kuri vaidino Paukštytę taip puikiai, kad spektaklio
metu net verkė tikromis ašaromis. Susikūrė ir akordeonistų ansamblis. Tiesa, jame dalyvavo ir mūsų klasės
„ţentas" - Rimantas Brasevičius. Su klasioke Danguole Sargūnaite uţsimezgusi meilė ir šiandien dar dega jų
šeimoje. Turėjome ansambliuką, keletą šokių, agitmeninę brigadą. Su šia programa vaţinėdavome po
Alekniškio, Vindeikių, Krikštėnų kultūros namus. Buvo linksma. Tuo pačiu ir pinigėlių prisidūrėme
išleistuvėms. Labai išdykę nebuvome, nes mūsų klasė buvo maţa, - viskas matėsi kaip ant delno. Kartais
draugiškai pabėgdavome iš pamokų... Tačiau mokytojų ţodis buvo šventas, atsikalbinėti net mintis į galvą
nešaudavo. Rugsėjo pirmąją vienuoliktoje klasėje sutikome jau naujoje mokykloje. Ji atrodė kaip rūmai:
erdvi, didelė, blizganti. Tada jau buvo kabinetų sistema. Greitai pralėkė mokslo metai, egzaminai, išleistuvių
balius, pirmas mokyklinis valsas, pirma bemiegė naktis, - saules sutikti bridome rasotomis pievomis prie
Nartakų eţero. Ţadėjome greitai susitikti. Susitikome tik po 35 metų, 2006-aisiais, o ir susibėgti panoro jau
ne visi... Malonu, kad mūsų nepamiršo auklėtoja V.Percevič, kuri tada buvo nedaug vyresnė uţ mus. Buvo
daug kalbų, daug prisiminimų, - ir nenuostabu, juk kartu praleidome pačius graţiausius savo gyvenimo
metus..
1971-1972 metais dvyliktoje abiturientų laidoje mokėsi 14 mokinių: Regina Banišauskaitė,
Aldona Grigaitė, Elena Gudelytė, Elvyra Janukaitytė, Audronė Jasionytė, Romualda Jurkūnaitė, Jadvyga
Kernagytė, Romualdas Makauskas, Aldona Maţelytė, Danutė Pakalnytė, Irena Pociūnaitė, Vladas
Strelcovas, Nijolė Vaizgenytė ir Melanija Vitkauskaitė. Gerais ir labai gerais paţymiais mokyklą baigė
Audronė Jasionytė, Romualda Jurkūnaitė ir Romualdas Makauskas. Mokyklos direktorė buvo
A.Sviderskienė, o jos pavaduotojai – V. Jakubauskienė ir J.Naraškevičius. Mokytojai: S.Cechanavičienė,
L.Krogertaitė, V.Gatelienė, E.Bonikatas, A.Sviderskienė, M.Ţitlinskienė, J.Andriukaitis.
(Tęsinys 6 psl.)

Nr. 6(59) 2010 vasaris-kovas Gyvenk dėl draugo ir tiesos Šeiniukas 6
(Tęsinys iš 5 psl.)
Prisimena 12-osios laidos abiturientė Audronė Jasionytė-Vilčinskienė: „Mūsų dvyliktoje
laidoje mokėsi du berniukai ir dvylika mergaičių. Buvome stipri klasė: ir mokslo rezultatais, ir sportiniais
pasiekimais, ir meniniais gebėjimais. Mūsų klasiokė Rima Jurkūnaitė buvo pirmoji abiturientė, kuri mokyklą
baigė aukso medaliu. Po abitūros egzaminų net keturiese įstojome į aukštąsias mokyklas, nors konkursai
tada buvo didţiuliai. Mus mokė savo dalyką puikiai išmanantys mokytojai: A.Sviderskienė, J.Sviderskienė,
V.Jakubauskienė, V.Gatelienė, A.Černiauskaitė, L.Krogertaitė-Klejevskienė, L.Krasauskaitė-Vitienė,
E.Bonikatas, I.Gedmintytė. Mūsų pirmoji, labai brangi daugeliui iš mūsų, buvo pradinių klasių mokytoja
Elena Janušytė. Niekados neišdils iš atminties nepakartojami turistiniai ţygiai, rajoninės mokyklų
olimpiados ar varţybos, iš kurių daţnai grįţdavome būriu namo į Bagaslaviškį, nes maršrutinis autobusas
vaţiuodavo vakare, o jo laukti neuţtekdavo kantrybės. O tie koncertai, spektakliai! Juk vaidindami ir
koncertuodami
uţsidirbome pinigų savo
išleistuvėms. Nuo
penktos klasės mus
auklėjo V.Gatelienė. Ji
buvo lyg antroji mama,
- švelni, kantri,
pareiginga. Mūsų laikais
mokytojus labai
gerbdavome. Kadangi tą
pačią mokyklą baigė ir
mano abu sūnūs, todėl
galiu pasakyti, kad ir
jaunesniųjų mokytojų
karta išlaiko puikias
senosios mokyklos tradicijas...
Dvyliktoji abiturientų laida. Iš kairės į dešinę Danutė Pakalnytė, Jadvyga Kernagytė, Audronė
Jasionytė, Aldona Maţelytė, Irena Pociūnaitė, Romualda Jurkūnaitė, Melanija Vitkauskaitė,
Vladas Strelcovas, auklėtoja V. Gatelienė, Elena Gudelytė, Regina Banišauskaitė, Elvyra
Janukaitytė, Romualdas Makauskas, Nijolė Vaizgenytė ir Aldona Grigaitė.
1973 metais buvo išleista tryliktoji abiturientų laida. Brandos atestatus gavo 19 mokinių: Elena
Adomavičiūtė, Romas Bagdonas, Arvydas Bilotas, Virginija Bruzgulytė, Valė Dzedzevičiūtė, Janina
Janukaitytė, Jonas Jankauskas, Violeta Juškevičiūtė, Zita Matukaitė, Irena Pakanavičiūtė, Janė Pinkevičiūtė,
Algimantas Pečiulis, Nijolė Pociūnaitė, Irena Rakauskaitė, Vidmantas Šarmavičius, Irena Uţkurnytė,
Albinas Visackas, Vytautas Visackas, Bronė Ţukauskaitė. Gerais ir labai gerais paţymiais mokyklą baigė
Irena Rakauskaitė ir Albinas Visackas. Abiturientus mokė mokytojai: D.Saveikienė, G.Sosnovskaja,
V.Jakubauskienė, A.Sviderskienė, M.Ţitlinskienė, V.Naraškevičienė, Račkauskas, J.Andriukaitis, N.Jočytė,
L.Krogertaitė, J.Naraškevičius, G.Visockas, E.Bonikatas. Šiais mokslo metais
(Pradţia 4psl.)

Nr. 6(59) 2010 vasaris-kovas Gyvenk dėl draugo ir tiesos Šeiniukas 7
(Tęsinys iš 6 psl.)
mokykloje įvestas naujas dalykas – pradinis karinis parengimas. Iki Naujųjų metų dėstė J.Naraškevičius, o
vėliau – G.Visockas.
1974 metais vienuoliktoje klasėje mokėsi 11 mokinių: Genė Bagdonaitė, Vladimiras
Barabanovas, Arvydas Brasevičius, Virginija Braţiūnaitė, Elena Pečiukaitytė, Nijolė Savickaitė, Arūnas
Sviderskas, Genadijus Ščerbakovas, Aušrelė Unčiurytė, Regina Valaikaitė, Janina Visackaitė. Brandos
atestatus gavo 10 mokinių, nes dėl šeimyninių aplinkybių nuo vasario mėnesio pradţios nebesimokė
Virginija Braţiūnaitė. Šioje laidoje gerai ir labai gerai besimokančių mokinių nebuvo. Vienuoliktos klasės
dalykų mokytojai: D.Keraitė, G.Sosnovskaja, A.Sviderskienė, V.Gatelienė, M.Ţitlinskienė,
V.Jakubauskienė, P.Pauliukonis, L.Palkevičienė, L.Krogertaitė, G.Visockas, E.Bonikatas.
Iš kairės į dešinę pirmoje eilėje mokytojai E.Bonikatas, Šidlauskienė, M.Ţitlinskienė, V.Jakubauskienė, K.Petreikis,
J.Sviderskienė, V.Gatelienė, E.Šatienė, E.Janušytė, S.Gubrilevičienė, Antroje eilėje V.Cibulskis, D.Keraitė, Rita Bereckaitė,
Rita Bilotaitė, Marytė Vaizgenytė, Vitalija Janukaitytė, Janė Mikulevičiūtė, Elena Braţiūnaitė. Trečioje eilėje antras iš kairės
Eugenijus Pinkevičius, Vytautas Jurkūnas, Juozas Brasevičius, Juozas Grigas, Albinas Bareika, Jonas Matukas, Lionginas
Vaizgenis.
1975 metais į gyvenimą išėjo penkioliktoji abiturientų laida. Brandos atestatus gavo 11
mokinių: Rita Bilotaitė, Rita Bereckaitė, Elena Braţiūnaitė, Juozas Brasevičius, Albinas Bareika, Juozas
Grigas, Vitalija Janukaitytė, Vytautas Jurkūnas, Jonas Matukas, Janė Mikulevičiūtė, Eugenijus Pinkevičius,
Marytė Vaizgenytė, Lionginas Vaizgenis. Gerais ir labai gerais paţymiais mokyklą baigė Rita Bilotaitė,
Jonas Matukas ir Marytė Vaizgenytė. Abiturientus mokė mokytojai: D.Keraitė, G.Sosnovskaja, V.Gatelienė,
V.Cibulskis, A.Sviderskienė, E.Bonikatas, M.Ţitlinskienė, L.Palkevičienė, K.Petreikis, A.Matačiūnas,
G.Visockas.
(Tęsinys 8 psl.)

Nr. 6(59) 2010 vasaris-kovas Gyvenk dėl draugo ir tiesos Šeiniukas 8
(Tęsinys iš 7 psl.)
Prisimena 15-osios laidos abiturientė Elena Braţiūnaitė-Bonikatienė: „Mūsų klasė buvo labai draugiška.
Mes turėjome fantastišką ir pačią geriausią auklėtoją Aldoną Černiauskaitę, - buvome, turbūt, pirmieji jos
auklėtiniai. Mes labai ją mylėjome. Auklėtoja dėstė geografiją ir daţnai organizuodavo įvairias keliones.
Draugavome su Latvijos miesto Talsi vidurine mokykla, Maišiogalos vidurine mokykla. Kiek būdavo
šurmulio mokykloje, kada ruošdavomės būsimam ţiburėliui su svečiais. Labiausiai mums padėdavo
auklėtoja Aldona Černiauskaitė ir mokytoja L.Krogertaitė-Klejevskienė. Mokytojus gerbėme, kai kurių
prisibijodavome. Ypač grieţta buvo chemijos mokytoja M.Ţitlinskienė. Labai mylėjome mokytojas
G.Sosnovskają, J.Sviderskienę. Savotiškai patiko pradinio karinio rengimo pamokos (dėstė jaunas ir ţavus
mokytojas Gintas Visockas). Ardyti automatą net mergaitėms buvo įdomu. Mūsų klasė gyveno pagal ţinomą
muškietininkų šūkį „Vienas uţ visus - visi uţ vieną“. Kartą viešint Maišiogaloje įvyko nesusipratimas tarp
klasioko Juozo ir maišiogališkių auklėtojos, kuri pareikalavo, kad Juozas išeitų iš salės. Po tokių ţodţių visa
mūsų klasė pakilo iš savo vietų ir išvaţiavo namo, palikusi auklėtoją vieną... Dabar suprantame, kad
auklėtojos atţvilgiu pasielgėme kiauliškai. Mūsų „ţygdarbis“ neliko nepastebėtas ir mokyklos vadovų. Mus
svarstė komjaunimo susirinkime, o ir prieš savo auklėtoją buvo gėda. Uţ bausmę turėjome pasikviesti
maišiagoliečius į svečius ir jų atsiprašyti. Pasikvietėme, tačiau vėliau mūsų ryšiai taip ir nutrūko... Į mokyklą
ir iš jos (ne taip, kaip dabar) mūsų jokie autobusiukai niekada neveţiojo. Ţiemą klampodavome keturis-
penkis kilometrus per pusnynus ir nieko baisaus neatsitikdavo. Tada pamokos vykdavo ir šeštadieniais.
Taigi, šeštadienį iš ryto pėsčiomis į mokyklą. Po pamokų pėsčiomis namo išsilyginti uniformų, padėti
tėvams ūkyje, išsiprašyti jų į mokyklos šokius, nueiti į juos ir vėl grįţti atgal. Buvome jauni ir mokykla
atrodė tada visai netoli. Po šokių daţnai susirinkdavome Augio klėtelėje, o ten kabėdavo lašiniai, kumpiai.
Susirinkę kalbėdavomės, valgydavome lašinius, apie kaţkokius alkoholio gėrimus nė į galvą nešaudavo. Ir
šiandien dar labai įdomu, ar Augio tėvai pastebėdavo, kad lašinių po šeštadienio šiek tiek sumaţėja?...“
Nuo 1960 metų iki 1975 metų Bagaslaviškio vidurinė mokykla į gyvenimą išleido 186
abiturientus. 186 skirtingi ţmonių gyvenimai ir apie kiekvieną iš jų galimą parašytą ištisą knygą...
Iš Kaziuko turgaus...
Parduodant prekę, svarbu šypsotis... Pigu ir labai skanu!