12 tomas, Nr. 4 - Medicinos teorija ir praktika
12 tomas, Nr. 4 - Medicinos teorija ir praktika
12 tomas, Nr. 4 - Medicinos teorija ir praktika
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
išsiaiškinti amžiaus įtaką vėlyvosioms ligos pasekmėms.<br />
Paaiškėjo, kad komos gilumas hospitalizacijos metu<br />
tiesiogiai siejosi su vėlyvosiomis traumos pasekmėmis.<br />
Komos trukmė <strong>ir</strong> potrauminės amnezijos trukmė siejosi<br />
su funkcine būkle po traumos. Traumos pasekmėms<br />
įtakos turėjo <strong>ir</strong> asmens amžius traumos metu.<br />
Šie duomenys visiškai priešingi jau minėtai J.P.Kuhtz-<br />
Buschbeck <strong>ir</strong> kt. [25] tyrimo išvadai – jaunas paciento<br />
amžius traumos metu neturi įtakos geresniems sveikimo<br />
rezultatams.<br />
Labai svarbu po reabilitacijos įvertinti vėlyvąsias galvos<br />
smegenų traumos pasekmes. Didžiojoje Britanijoje<br />
[1] vykdytos anketinės apklausos tikslas buvo išt<strong>ir</strong>ti<br />
vaikus, gydytus po galvos smegenų traumos, <strong>ir</strong> palyginti<br />
traumos pasekmes lengvos, vidutinio sunkumo <strong>ir</strong><br />
sunkios galvos smegenų traumos atvejais. Gauti rezultatai<br />
parodė, kad statistiškai reikšmingai skyrėsi vaikų<br />
po lengvos <strong>ir</strong> po vidutinio sunkumo bei sunkios galvos<br />
smegenų traumos pažintinis, socialinis, emocinis <strong>ir</strong> fizinis<br />
aktyvumas. Apie 20 proc. vaikų po lengvos galvos<br />
smegenų traumos sunkiai galėjo susikaupti, pakito jų<br />
asmenybė, po traumos ats<strong>ir</strong>ado mokymosi sunkumų.<br />
Asmenybės pakitimų po sunkios <strong>ir</strong> vidutinio sunkumo<br />
galvos smegenų traumos stebėta 56 proc. atvejų, susikaupti<br />
negalėjo apie 52 proc. vaikų, mokymosi sunkumų<br />
ats<strong>ir</strong>ado 32 proc. t<strong>ir</strong>iamųjų.<br />
C.A.Hawley <strong>ir</strong> kt. tyrėjai [33] nurodo, kad dauguma<br />
vaikų (90,5 proc.) po traumos grįžo į savo mokyklas.<br />
Mokymosi sunkumų turėjo 23,4 proc. vaikų p<strong>ir</strong>muosius<br />
mėnesius po traumos: 49 proc. po sunkios galvos<br />
smegenų traumos, 40,4 proc. – po vidutinio sunkumo<br />
<strong>ir</strong> 18,1 proc. – po lengvos smegenų traumos. Specialiųjų<br />
mokymosi poreikių turėjo 7,2 proc. vaikų. Judėjimo<br />
problemų, tokių kaip pusiausvyros <strong>ir</strong> koordinacijos bei<br />
ėjimo <strong>ir</strong> bėgimo sutrikimai, turėjo apie 20 proc. vaikų<br />
vidutinės <strong>ir</strong> sunkios galvos smegenų traumos atvejais <strong>ir</strong><br />
apytikriai 5 proc. vaikų po lengvos smegenų traumos.<br />
Išanalizavus vaikų po galvos smegenų traumų funkcinės<br />
būklės vertinimo pat<strong>ir</strong>tį aiškėja, kad Lietuvoje<br />
vykdant šių ligonių reabilitaciją dėmesys, sk<strong>ir</strong>iamas<br />
funkcinės būklės vertinimui, yra nepakankamas. Tuo<br />
tarpu kitose šalyse ligonių po galvos smegenų traumų<br />
būklės vertinimui naudojama per 50 įva<strong>ir</strong>ių skalių,<br />
klausimynų, testų [20]. Ūmiu potrauminiu periodu<br />
įvertinamas ligonio sąmonės lygis, judėjimo, kalbos,<br />
pažintinių <strong>ir</strong> kitų funkcijų sutrikimo lygis. Ankstyvos<br />
reabilitacijos laikotarpiu vertinamas ligonio būklės kitimas,<br />
jo gebėjimas judėti, apsitarnauti, emocijų, valios<br />
<strong>ir</strong> pažintinė veikla. Vėlesniuose reabilitacijos etapuose<br />
vertinamas ligonių po galvos smegenų traumų aktyvu-<br />
<strong>teorija</strong> <strong>ir</strong> <strong>praktika</strong> 2006 - T. <strong>12</strong> (<strong>Nr</strong>. 4)<br />
mas buityje, socialinėje <strong>ir</strong> darbinėje (mokymosi) aplinkoje,<br />
taip pat vertinami reabilitacijos efektyvumo<br />
rezultatai – paciento savarankiškumas kasdienėje veikloje<br />
bei priežiūros, slaugos poreikis. Elgesio, pažintinės<br />
veiklos bei emocijų <strong>ir</strong> valios pakitimams po galvos<br />
smegenų traumos įvertinti naudojamos specifinės skalės<br />
[20]. Pasigendama duomenų mažų vaikų funkcinės<br />
būklės vertinimui po galvos smegenų traumos. Manome,<br />
kad vertinant mažų vaikų funkcinę būklę būtų<br />
tikslinga naudoti negalios vertinimo <strong>ir</strong> nervinės veiklos<br />
vertinimo skales, kurios padėtų įvertinti reabilitacijos<br />
rezultatus, sekti šių vaikų funkcinės būklės dinamiką.<br />
Literatūros duomenys rodo, kad sunkios galvos<br />
smegenų traumos, ypač vaikų, tampa vis aktualesnė<br />
problema dėl didėjančio jų skaičiaus, nepalankių jų<br />
pasekmių. Vaikų, patyrusių galvos smegenų traumą,<br />
gydymo <strong>ir</strong> reabilitacijos klausimai yra plačiai nagrinėjami,<br />
tačiau pasigendama duomenų apie atsk<strong>ir</strong>ų reabilitacijos<br />
metodų, tokių kaip kineziterapija, efektyvumą<br />
<strong>ir</strong> traumų pasekmes, priklausomai nuo ligonio traumos<br />
sunkumo, funkcinės būklės, taikomų kineziterapijos<br />
metodų, jų intensyvumo. Todėl tikslinga šią temą<br />
plėtoti, vykdyti mokslinius tyrimus.<br />
1 LENTELĖ. GLAZGO KOMOS BAIGČIŲ SKALĖ<br />
Balai Reikšmė<br />
1 M<strong>ir</strong>tis<br />
apþvalgos<br />
2 Vegetacinė būklė<br />
Pacientas nesąmoningas, nėra galvos smegenų<br />
žievės funkcijos<br />
3 Sunki negalia<br />
(Sąmoningas, bet neįgalus). Pacientas visiškai<br />
priklausomas nuo aplinkinių dėl fizinės<br />
<strong>ir</strong>/arba protinės negalios<br />
4 Vidutinė negalia<br />
(Neįgalus, bet nepriklausomas). Pacientas<br />
sugeba apsitarnauti. Išlieka afazija, hemiparezė,<br />
ataksija, atminties, intelekto sutrikimai,<br />
asmenybės pokyčiai<br />
5 Pasveikimas<br />
Pacientas grįžta į įprastinį kasdienį gyvenimą,<br />
nors gali likti neurologinių <strong>ir</strong> psichologinių<br />
problemų<br />
301
Change language