05.06.2013 Views

S v e ik a s ž m o g u s 2 0 0 7 N r. 7 - 8

S v e ik a s ž m o g u s 2 0 0 7 N r. 7 - 8

S v e ik a s ž m o g u s 2 0 0 7 N r. 7 - 8

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

Aktualijos<br />

Skęstančiajam svarbi<br />

kiekviena akimirka<br />

Ko gero, niekas neįsivaizduoja atostogų be paplūdimio ir maudynių. Atėjus vasaros karščiams, vis<br />

da<strong>ž</strong>niau lekiame atsigaivinti prie jūros ar kitų vandens telkinių. Tačiau neretai tokį smagų ir nerūpestingą<br />

laisvala<strong>ik</strong>į sudrumsčia net<strong>ik</strong>ėta nelaimė – kas nors staiga pradeda skęsti. Kaip nepasimesti<br />

tokioje situacijoje, kaip gelbėti skęstantįjį ir ką daryti po to, pataria Krizių tyrimo centro instruktorė<br />

Laima JUOZAPAVIČIENĖ.<br />

Šiek tiek statist<strong>ik</strong>os<br />

Kiekvienais metais pasaulyje įvyksta apie 0,5 mln. mirčių dėl<br />

skendimo, o Lietuvoje kasmet nuskęsta daugiau kaip 300<br />

<strong>ž</strong>monių. Da<strong>ž</strong>niausiai skęsta 5–14 metų va<strong>ik</strong>ai. Kaip teigia<br />

kai kurie šaltiniai, kasmet į mokyklas negrį<strong>ž</strong>ta viena klasė<br />

mokinių. Da<strong>ž</strong>niausiai skęsta besimaudantys <strong>ž</strong>monės. Tai gali<br />

būti kiekvienas iš mūsų. Paradoksalu, bet net 90 proc. mirčių<br />

dėl skendimo įvyksta ne toliau kaip 10 metrų nuo kranto. Dėl<br />

to ypač svarbu stebėti prie kranto besimaudančius va<strong>ik</strong>us.<br />

Skendimui re<strong>ik</strong>šmingi ir kai kurie riz<strong>ik</strong>os ve<strong>ik</strong>sniai: alkoholis<br />

(da<strong>ž</strong>niausiai), narkot<strong>ik</strong>ai, mėšlungis, širdies ir kraujagyslių ligos,<br />

epilepsija, nardymas su akvalangu, savi<strong>ž</strong>udybės t<strong>ik</strong>slai.<br />

Kas vyksta, kai <strong>ž</strong>mogus skęsta? Dėl ko skenduolis<br />

miršta?<br />

Pagrindinė mirties prie<strong>ž</strong>astis – u<strong>ž</strong>dusimas.<br />

Visų pirma, panėrus valingai sula<strong>ik</strong>omas kvėpavimas,<br />

burnoje esantis vanduo išspjaunamas arba nuryjamas.<br />

Žmogus dar būna sąmoningas. Nevalingai vandeniui patekus<br />

į kvėpavimo takus, sudirginamos balso klostės, todėl<br />

<strong>ž</strong>mogus pradeda kosėti arba jam įvyksta balso klosčių<br />

Pirmasis <strong>ž</strong>mogus, kuris sute<strong>ik</strong>ia pagalbą skendusiajam,<br />

yra be galo svarbus, nes įrodyta, kad, pradėjus<br />

gaivinti dar vandenyje, t<strong>ik</strong>imybė išgelbėti skenduolį<br />

padidėja 3,15 karto.<br />

Sve<strong>ik</strong>aS<br />

Žmogus<br />

2007 Nr. 7-8<br />

Pastebėkite skęstantįjį!<br />

Iš t<strong>ik</strong>rųjų skęstantis <strong>ž</strong>mogus nešaukia pagalbos ir<br />

nemojuoja rankomis (kaip mes įsivaizduojame), nes<br />

negali normaliai kvėpuoti. Jis gali <strong>ž</strong>iopčioti, vemti,<br />

kosėti, švokšti. Skęstantis <strong>ž</strong>mogus chaotiškai kiloja į<br />

šonus ištiestas rankas, teškena vandenį. Suaugusieji<br />

taip gali išsila<strong>ik</strong>yti kiek ilgiau – <strong>ik</strong>i minutės, o va<strong>ik</strong>ai<br />

t<strong>ik</strong> <strong>ik</strong>i 20 sek. Dėl to svarbu kuo greičiau skęstantįjį<br />

pastebėti.<br />

spazmas (tada jis negali nei įkvėpti, nei iškvėpti). Dėl to<br />

vystosi hipoksija (deguonies stygius). Kuo ilgiau tai tęsiasi,<br />

tuo greičiau ištinka klin<strong>ik</strong>inė mirtis. Dėl to atsiranda širdies<br />

ir kraujagyslių sistemos kompl<strong>ik</strong>acijų: tach<strong>ik</strong>ardija, brad<strong>ik</strong>ardija<br />

ar vėliau patologiniai, gyvybei pavojingi ritmai:<br />

skilvelių virpėjimas, asistolija.<br />

Kiek gali <strong>ž</strong>mogus išbūti po vandeniu be oro, kad jį<br />

dar būtų galima atgaivinti?<br />

Ne ilgiau nei 5 minutes. Nuo to, kiek la<strong>ik</strong>o <strong>ž</strong>mogus išbuvo<br />

be oro po vandeniu, pr<strong>ik</strong>lauso, kokie bus rezultatai ištraukus<br />

jį į krantą. Kuo trumpiau skenduolis būna paniręs, tuo<br />

didesni šansai jį išgelbėti. Jei ma<strong>ž</strong>iau nei 5 min., tai net 90<br />

proc., kad rezultatai bus geri, o neurologinių pa<strong>ž</strong>eidimų<br />

t<strong>ik</strong>imybė – 10 proc.; jei 5–10 min., t<strong>ik</strong>imybė – 60 proc.; o,<br />

jei daugiau nei 25 min., tai, nors ir atgaivintume, bet t<strong>ik</strong>imybė,<br />

kad viskas funkcionuos gerai, artima nuliui. Žmo­

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!