Sveikatos nenuoramą! Gyvenimo mokslinis darbas ... - Sveikatos ABC

sveikatosabc.lt

Sveikatos nenuoramą! Gyvenimo mokslinis darbas ... - Sveikatos ABC

Nr.4

www.sveikatosabc.lt 5.95 Lt

SVEIKATINIMO, PROFILAKTIKOS IR GYVENIMO BŪDO ŽURNALAS

EMOCIJOS

Sveikatos

PASLAPTYS

Odos priežiūra

PAVASARĮ

Mes jo NETENKAME...

Stebuklingos beržo DOVANOS

2009 m. balandis

Gyvenimo

PILNATVĖ

mokslinis darbas

ir šeima

Prof. Liudas Ivanauskas

ŠIRDIMI reikia

rūpintis laiku

Valgyk tam,

KAD GYVENTUM

Gydytojos Jelenos

Tulčinos patarimai

NURAMINKITE

nenuoramą!

Pavasarinis namų

TVARKYMAS

ISSN 1648-1658


Viršelyje – prof. Liudas Ivanauskas. Rimvydo Varnausko nuotrauka

WWW.SVEIKATOSABC.LT

Mėnesio interviu

6 Gyvenimo pilnatvė – mokslinis darbas

ir šeima

Naudinga informacija

16 Gydytojas, pacientas ir... informacija

Pagal LNK TV laidą

17 Vitaminų ypač reikia pavasarį

30 Sąnariai irgi sensta

38 Nebūkime abejingi savo sveikatai

46 Daugiau skaidulų – sveikesnis

organizmas

Jūsų vaikas

18 Kreivos kojelės

20 Nuraminkite nenuoramą!

Psichoterapeutas pataria

22 Emocijos

23 Laimės genai

Gyvenimo receptai

25 Valgyk tam, kad gyventum

Jauskitės puikiai

27 Sveikatos paslaptys

Skaitytojų pageidavimu

32 Slapta moterų liga – šlapimo

nelaikymas

36 Širdimi reikia rūpintis laiku

Verta žinoti

34 Mes jo netenkame...

48 Išsiblaškęs žmogus

Grožis ir sveikata

40 Mūsų sveikatos veidrodis

Sveiki namai

42 Pavasarinis namų tvarkymas

Sveika mityba

44 Mitybos taisyklės

Gamtos vaistinė

50 Stebuklingos beržo dovanos

TURINYS

SVEIKATOS ABC 2009 m. balandis 3


REDAKTORĖS ŽODIS

Atūžęs pavasaris nutiesė žalią gyvybės

taką, nubarstytą ankstyvųjų šalpusnių

ir žibuoklių žiedais, įsuko vėjo malūnų

sparnus ant žalsvėjančių tėviškės kalvų.

Žengdami kasmetiniu gyvybės taku pasitikome

šviesią pavasario šventę – Velykas,

pasidalijome margais raštais išrašytu

velykaičiu, įsisupome ligi dangaus sūpuoklėse,

kad javai augtų... Taip sakydavo

mūsų senoliai. Nors laikai dabar

nebe tie, bet smagu bent per šventes susibėgti

į krūvą, pasižiūrėti, kokie dideli

užaugo mūsų vaikai ir anūkai, pajusti

tą nepakartojamą pavasario svaigulį, kai

pasijunti tiesiog reikalingas, mylimas ir

laimingas. Gal iš tiesų laimė – dvasios

būsena? O gal, mokslininkų teigimu, ją

lemia paveldėti genai? Beje, ar žinote,

kad mokslininkai įsigudrino netgi suskaičiuoti

laimės kiekį organizme ir matuoja

jį specialiais matavimo vienetais

– vadinamosiomis džiaugsmo kalorijomis.

Pats paprasčiausias būdas pasitikrinti,

ar mums pakanka tų džiaugsmo

kalorijų – išanalizuoti savo požiūrį į

gyvenimą. Jei gyvenate santarvėje su

savimi, jei mokate įžvelgti gėrį net patyrę

blogį, jei išgyvendami juodąjį savo

gyvenimo tarpsnį (kuriam jų nepasitaiko!)

neprarandate vilties, kad rytoj

bus geriau, galite save priskirti laimingų

žmonių kategorijai. Beje, mokslininkai

pataria dozuoti ir džiaugsmą.

Anot jų, nuosaiki laimė daug naudingesnė

sveikatai nei staiga užgriuvusi

sėkmė, sukelianti sieloje su gyvenimu

beveik nesuderinamą euforiją. Tariant

paprasčiau, laimės pertekliaus gali neatlaikyti

širdis. Būtent širdimi reikia

itin rūpintis, neatidėti kitai dienai, nes

to nepadarius laiku, kaip rašo mūsų

žurnalo skaitytojas, tos kitos dienos gali

tiesiog nebūti. Turbūt niekas nepaneigs,

kad svarbiausia per kraštus besiliejančio

džiaugsmo ir laimės sąlyga – sveikata.

O visa kita – tik antraeiliai dalykai.

Juk sukauptas brangenybes gali prarasti,

milijonus paleisti vėjais, bet jei būsi

sveikas ir sugebėsi džiaugtis gyvenimu,

patikėsi, kad viskas vėl bus gerai.

Galbūt tai turėdamas galvoje mūsų

interviu pašnekovas profesorius Liudas

Ivanauskas į klausimą, ko reikia,

kad nušvistų labai tamsi diena, atsakė:

„Artimųjų šypsenos. Jeigu matau, kad

šeimoje viskas gerai, man nesvarbu, ar

už lango šviečia saulė, ar lyja“. Prisiminkime

tai, žengdami žaliu pavasario

gyvybės taku.

Gražaus jums pavasario, žalio beržų

ošimo, artimųjų šypsenos bei palaikymo

ir svarbiausia – sveikatos!

Nuoširdžiai, Rima Balanaškienė

Leidžia UAB „Sveikatos ABC

ISSN 1648-1658

Redakcijos adresas:

p.d. 852, 44034 Kaunas

Telefonas: (8-37) 32 80 08

Faksas: (8-37) 33 84 87

El. paštas: redaktore@sveikatosabc.lt

Sveikatinimo, prolaktikos ir

gyvenimo būdo žurnalas

2009 m. BALANDIS NR. 4

Vyriausioji redaktorė

Rima Balanaškienė

Redaktorė

Laima Junevičienė

Bendradarbiai

Vaida Leškevičiūtė

Gražina Vasiliauskienė

Ingrida Žirlienė

Martynas Šatas

Vygintas Bagdonas

Nerija Kaulakienė

Ieva Paulauskienė

Dizaineris

Andrius Vereikis

Iliustracijos

Jupiterimages, SXC

Telefonas reklamai:

8 612 85419

Kaina 5,95 Lt

Rankraščiai negrąžinami ir

nerecenzuojami

www.sveikatosabc.lt

Spausdino UAB „Regrafas“

Piliakalnio g. 3,

LT-46224

Kaunas

Kokybės telefonas

8 37 441111

4 SVEIKATOS ABC 2009 m. balandis WWW.SVEIKATOSABC.LT


BALANDIS – SUGRĮŽUSIO

GANDRO MĖNUO

Kovui skubant į pabaigą ir balandžio pradžioje iš tolimosios

Afrikos sugrįžta gimtinėn mūsų raudonkojai ir raudonsnapiai

gandrai – už sniegą baltesni, juodais sparnais pasipuošę...

Pasižiūrėkime, kaip iškilniai jie žirglioja po laukus, pievas ir

vis į senus lizdus atplasnoja. Neaplenkia didingieji paukščiai

ir naujų sodybų, jei šeimininkai jiems naują lizdą suriesti padeda

arba nors pažada. Neša, krauna, žiūrinėja, taiso arba visai

naują statosi. Juk reikės vaikelius perėti ir auginti, o jei naujieji

namų šeimininkai dar jauni – ir jiems bent porelę vaikučių atnešti,

kad nesakytų, jog po kopūstlapiu rado...

Anot didžiojo mūsų poeto Kristijono Donelaičio, nepaprastai

subtiliai ir giliai jautusio gamtos grožį, tas „ūkiškas“ paukštis

džiugino kaimietį kaip ilgai lauktas bičiulis, vėl nutūpęs ant

stogo: „Gandras su kitais kaimynais parlėkė linksmas/ Ir gaspadoriškai

ant kraiko tarškino snapą./

Baltieji gandrai – mūsų nacionaliniai paukščiai. Gal ir per

žiauriai pasakysiu, bet žmogus, nužudęs gandrą, vertas kalėjimo

iki gyvos galvos.

Mudviem su sesute Ema gandrai, jų kleketavimas siejasi su

giedrais ir šalnotais balandžio rytais, su šviesiais ir tolimais

prisiminimais, kai dar vaikščiojome į Lenkimų vidurinę mokyklą.

Saulė dar tik teka, o jau pracipsėjo, prakarksėjo rytinės

slankos. Vieversiai žydrėjančiame danguje verpia sidabrinių

giesmių siūlelius. Pakrūmėse burbuliuoja, čiuksi nematomi

tetervinai. Ir štai užkleketuoja pakelės sodybų gandrai. Iš pradžių

po vieną o paskui poromis. Mudvi sustojame, klausomės

šitos nuo gimimo priprastos kleketavimo muzikos. Virš mudviejų,

sušlamėję plačiais sparnais, visai virš galvų, praskrenda

pora gandrų. Nutūpę ant dar nesuartų ražienų palinkčioja,

prisirenka pilnus snapus kažkokių šiaudgalių, šokteli į orą ir

oriai nusirita atgal – reikia seną lizdą taisyti.

Lietuviai nuo seno tam ilgasnapiui raudono tymo batais

paukščiui – gandrui reiškė visuotinę pagarbą, laikė jį kaimynu

ir broliu. Regis, gandrui sugrįžus tikrai įvyksta stebuklas: ežeruose

ištirpsta ledas, upės išneša ižą, o lydekos kelia vestuvių

karnavalus.

Kielė, kurią gandras parneša ant sparnų, ant gandralizdžio

krašto visu garsu triumfuoja: „Paspyriau eldiją ant ledo, ledas

nuėjo po puta“. Tikras paradoksas: gandralizdžio pakraščiuose

susisuka lizdelius karklažvirbliai, startos, varnėnai, kielės ir

kiti maži paukšteliai. O gandralizdžio medyje – žalvarniai ir

naminės pelėdos.

Nuo pagonybės laikų lietuviai tikėjo ir šiandien tiki, kad gandras

– laimės paukštis. Šio švento paukščio niekas neturi teisės

persekioti ir skrausti. Gandrų nuo seno niekas nemedžioja.

Žmogui, kuris Lietuvoje nušovė penkiolika gandrų, turėtų visą

gyvenimą sapnuotis žūstančio paukščio kraujas.

Kiekviename Lietuvos krašte gandras vadinamas vis kitaip. Žemaičiuose

jis „pakrikštytas“ gudzu, gužučiu. Nuo Raseinių kilęs

žemaičių rašytojas Aleksandras Fromas (g. 1822) pasirinko

Gužučio pseudonimą. Beje, savo sodyboje jis buvo iškėlęs net

tris gandralizdžius. Dzūkijoje apie Zervynas, Merkinę gandrą

lig šiol vadina busilu, o Ramygalos, Tauragnų, Panevėžio apylinkėse

– garniu, nors garnys yra visai kitas – ne sodybų, o

pamario ir miškų paukštis.

Gandras – laimės simbolis. Mūsų tėvai sakydavo: „Jei gandrą

pamatysi parskrendantį, seksis ūkio darbai ir būsi turtingas.

Jei gandras vos parskridęs nutūps savo lizdan – būsi laimingas,

augs sveiki ir darbštūs vaikai“.

WWW.SVEIKATOSABC.LT

IŠ REDAKCIJOS PAŠTO

Gandro gyvenimą iki šiol gaubia daugybė paslapčių. Daug jų

žūsta tolimose kelionėse. Būna, kad vienas iš poros žūsta, o

likęs paukštis poros nebeieško. Būna, kad poros neperi. 1994

metų duomenimis, tais metais neperėjo 2000 porų. Dažnai

gandrų poros tarpusavyje „kariauja“.

Mūsų tėvai sakydavo: jei šeimininkų sodyboje vieši santaika,

tai ir gandrų poros sugyvena. Mūsų sodyboje buvo du gandralizdžiai,

bet gandrai gyveno taikiai.

Lietuvos gandrai žiemoja Pietų Afrikoje. Ten ir atgal gandrams

tenka įveikti 20–25 tūkstančius kilometrų. Įdomu, kad

gandrienė padeda 4–6 kiaušinius ir peri juos naktį, o gandras

– dieną. Apie gandrienės meilę savo vaikams yra rašę K. Donelaitis,

Pranas Mašiotas, Tadas Ivanauskas, Žemaitė. O Ksaveras

Sakalauskas-Vanagėlis yra aprašęs labai skaudžių istorijų,

kaip gandrienė gelbėjo savo gandriukus. Matydama, kad

negalės išgelbėti nuo gaisro savo vaikelių, apglėbė sparnais ir

žuvo kartu su jais.

Kodėl šiame rašinyje tiek daug vietos paskyriau Lietuvos nacionaliam

paukščiui gandrui? Kartoju: gandrai yra labai ištikimi

vienas kitam ir labai myli savo vaikus, ypač gandrienės,

kurios net gyvybę dėl jų paaukoja. Gal ir mūsų šeimos galėtų

būti panašios į šiuos puikiuosius paukščius, jei... mylėtų vaikus?!

O dabar – iš šimto porų 80 skiriasi... Gal, sakau, apsieikim

be tų prakeiktų skyrybų? Be klaikios dokumentacijos ir

amžinų teismų maratonų, dėl kurių vaikai kenčia ir morališkai,

ir ekonomiškai, nes išdraskomas gyvenimas. Jeigu jau nebesutariame,

gyvenkime atskirus gyvenimus, bet pagal naująjį

įstatymą (tokį reikės dar sukurti!) savo vaikus teks užauginti

abiem. Tada, tikėkime, mažiau liks NIEKIENO vaikų. Kitokios

išeities nėra. Skaudu, kai laikraščiams ir žurnalams pasiūlius

palikti kertelę vaikams, išgirsti, jog nėra vietos. Dėkui

medicinos spaudai, skiriančiai dėmesio šeimoms ir vaikams.

Rasa Norkutė, Klaipėda

SVEIKATOS ABC 2009 m. balandis 5


GYVENIMO PILNATVĖ

mokslinis darbas ir šeima

J is pasinėręs į vaistinių augalų ir iš jų gaminamų preparatų savybes. Pernai pripažintas

geriausiu Kauno medicinos universiteto mokslininku. Tačiau kiek bekalbėtų apie

mokslinius tyrinėjimus, prof. Liudas Ivanauskas gyvenimo pilnatvę mato ne tik nuolatiniuose

ieškojimuose, atradimuose, pripažinime, bet ir šeimoje, su kuria dalijasi savo

pomėgiais. Jam šeima – tarsi ramybės uostas, į kurį visada norisi sugrįžti.

Traška židinyje malkos, suteikdamos namams jaukumo ir šilumos. Profesorius sako,

židinį užsikuriantis ir niūrią vasaros dieną, ypač kai nusistovi darganoti orai, kai lauke

lyja. Jis mėgstąs žiūrėti į ugnį, kuri, anot jo, yra gyvas padaras – ne tik sušildo, bet ir

ramina. Sūnų žmona išlydi į treniruotę, o mes sėdime ir kalbamės gurkšnodami arbatą

(kavos profesorius negeria).

6 SVEIKATOS ABC 2009 m. balandis WWW.SVEIKATOSABC.LT


WWW.SVEIKATOSABC.LT

MĖNESIO INTERVIU

Esate KMU Mokslo fondo skelbto

konkurso „Brandus mokslininkas

2008“ nugalėtojas. Kokiais darbais

pelnėte pripažinimą?

Pripažinimą pelniau dirbdamas su

visa mokslininkų grupe, kurią prof.

Valdimaro Janulio iniciatyva subūrėme

prieš ketverius metus. Šioje

mokslininkų grupėje kartu su manimi

dirba doc. V. Jakštas, doktorantas

D. Burdulis, nemažai prisideda ir

doktorantai R. Benetis, R. Raudonis,

L. Bumbliauskienė.

Praėję dveji metai man buvo itin sėkmingi

vykdant projektus, kurie gauna

KMU Mokslo fondo paramą. Mokslo

žurnaluose per tuos metus paskelbiau

keturiolika straipsnių. Sėkmė lydėjo

ir dalyvaujant ES struktūrinių fondų

projekte „Šiuolaikinių farmacijos

studijų medžiagos ir priemonių sukūrimas

ir publikavimas“. KMU Farmacijos

fakulteto studentams parengėme

septynias mokomąsias knygas.

Į kurią mokslo sritį gilinatės?

Mano tyrinėjimų objektas yra vaistiniai

augalai. Mokslinio tyrinėjimo

tema „Flavonoidus kaupiančių augalų

žaliavų ir jų ekstraktų poveikio

tyrimai“. Šios temos vadovas – prof.

V. Janulis. Kuriame metodikas, kaip

efektyviosios skysčių chromotografijos

metodu nustatyti vaistinėje augalinėje

žaliavoje esančius biologiškai

veiklius junginius. Šia linkme dirbame

ir toliau.

Mokslininku niekas negimsta. Kada

ir kaip pradėjote mokslininko kelią?

Kas paskatino imtis šio nelengvo

darbo?

Manau, man gyvenime pasisekė – turėjau

puikų vadovą prof. Paulių Vainauską.

1983 m. baigiau Medicinos

universitetą ir prof. Eduardo Tarasevičiaus

rekomenduotas pasilikau dirbti

asistentu universiteto mokomojoje laboratorijoje.

Tuometinis katedros vedėjas

prof. P. Vainauskas pasakė, jog

negana dirbti tik ūkinį darbą, būtinai

reikia imtis ir mokslinio darbo. Nuo

tada ir prasidėjo mano ieškojimai.

Taip jau yra gyvenime, kad vienas

žmogus linkęs prie vienokių, kitas

– prie kitokių darbų. Aš buvau ir esu

labiau linkęs prie technikos. Taigi

pradėjau domėtis chromotografiniais

analizės metodais. Tuo metu nebuvo

didelių galimybių, nes turėjome ne

itin patikimą tarybinę techniką. Bet

paskatinti prof. P. Vainausko nuvažiavome

į Dzeržinskį, iš ten parsivežėme

naujesnės technikos ir po truputį įsibėgėjome.

SVEIKATOS ABC 2009 m. balandis 7


MĖNESIO INTERVIU

Prof. P. Vainauskas yra toksikologinės

chemijos specialistas ir jo moksliniai

darbai buvo skirti šiai sričiai. Todėl ir

aš pasirinkau su toksikologine chemija

susietą mokslinio darbo temą: nuodingųjų

medžiagų nustatymas ir išskyrimas

iš vadinamųjų biologinių objektų

ir t. t. 1987 m. disertaciją apsigyniau

Lvove.

Bet ties tuo nesustojote...

Habilitacijos procedūrą susiejau su

atliktais moksliniais tyrinėjimais biologiškai

veiklių junginių standartizavimo

srityje taikant chromotografinės

analizės metodus. Iš pradžių dirbau

dujų chromotografijos srityje, pastaruosius

penkerius metus pradėjau

taikyti naujesnį ir efektyvesnį metodą

– skysčių chromotografiją. Šį metodą

taikau vaistinėms žaliavoms bei iš jų

pagamintiems preparatams tirti: biologiškai

aktyviems junginiams, priemaišoms

nustatyti ir kt. Šis metodas

įgalina daug ką padaryti.

2008 m. birželį vyko habilitacijos procedūra,

kurios metu atlikau mokslinių

darbų apžvalgą. Jos tema buvo „Chromotografinių

metodų taikymas farmakologiškai

aktyvių junginių standartizavimui“.

Kokią praktinę reikšmę turi Jūsų

moksliniai darbai?

Jie taikomi farmacijoje. Kaip minėjau,

mūsų sukurtos metodikos taikomos

vaistinėms žaliavoms bei vaistiniams

preparatams tirti. Toks jų tiesioginis

pritaikymas. Tam šiuo metu turime

puikią dirvą – bendradarbiaujame su

farmacijos įmonės „Aconitum“ laboratorija.

Mes, mokslininkai, turėdami

nemažą patyrimą, galime perteikti

savo žinias ir patirtį gamybininkams.

Labai naudingas yra abipusis ryšys: iš

gamybininkų mes gauname žaliavų

Su grupės draugu Zeniumi. 1979 m.

Mano sena aistra – fotograja 1979 m.

arba preparatų. Iš tiesų, mokslininkas

gali prikurti metodikų, kurias vertindamas

po kelerių metų gali pasakyti:

„O kam to reikėjo, juk niekas tuo nepasinaudojo“.

Taip dažnai būdavo tarybiniais

laikais, kai buvo svarbu kažką

išrasti vien tam, kad apsigintum

disertaciją. Man, kaip mokslininkui,

labai svarbu, kad atradimas būtų pritaikytas

praktikoje.

Bendradarbiavimas su gamybininkais

yra naudingas ir tuo, kad žinai, kokių

yra problemų, kokia kryptimi reikėtų

dirbti.

Su „Aconitum“ laboratorija sėkmingai

bendradarbiavome tirdami ginkmedžio,

ženšenio, jonažolės žaliavą bei

šių augalų preparatus. Ilgą laiką bendradarbiavome

su prof. A. Gendroliu

– ieškojome efektyvių metodų propolio

savybėms tirti. Profesorius žinojo,

kad aš taikau chromotografinės analizės

metodą, todėl ir paragino imtis

propolio cheminės sudėties tyrimų.

Propolis yra labai įdomus bičių produktas,

nuo seno taikomas žaizdoms

ir kai kurioms ligoms gydyti. Propolyje

yra per 200 cheminių junginių,

tačiau nėra nustatyta, kurie iš jų labiausiai

veikia ir kaip veikia organizmą.

Įdomu ir tai, kokia cheminė sudėtis

yra šio bičių produkto, surinkto

Lietuvoje, ir kokia – surinkto Amerikoje,

Brazilijoje ar Japonijoje, kodėl

viename krašte surinkto propolio

sudėtyje vyrauja vieni, kitame – kiti

junginiai, kas tai lemia. Žinodami,

kokių junginių yra daugiau viename

ar kitame propolyje, galime farmakologiškai

pagrįsti, kuris jų veikia geriau.

Pritaikę skysčių chromotografiją

šioje srityje atlikome nemažai darbų,

paskelbėme nemažai publikacijų. Su

profesoriais A. Povilioniu ir A. Gendroliu

atlikome propolio mikrobiologinius

tyrimus, nustatėme cheminę

sudėtį. Bet darbo neužbaigėme. Jį

pristabdėme, nes atsakyti į iškilusius

klausimus galėsime tada, kai turėsime

tobulesnę aparatūrą, sukursime naujus

tyrimo metodus. Šiuo metu tokios

aparatūros neturime. Yra vilties, jog

Su dukromis

8 SVEIKATOS ABC 2009 m. balandis WWW.SVEIKATOSABC.LT


technikos bazė labai sustiprės, kai gausime

lėšų iš ES struktūrinių fondų ir įsigysime

pačios naujausios aparatūros.

Volteras yra sakęs: Matyti ir daryti

tai, kas nauja – labai didelis malonumas”.

Ar Jums mokslinis darbas

yra būtent tai?

Taip, tai iš tiesų didelis malonumas.

Žinoma, jeigu leidžia šeimyninės aplinkybės.

Bet pasinerti vien į malonumus

neįmanoma, nes reikia išlaikyti

šeimą. Su tokia problema dabar susiduria

jaunimas. Jų nesmerkiu, nes

kiekvienas geriau gyventi nori jau dabar.

Tai yra normalu. Tačiau negalima

pamiršti, kad mokslinio darbo sėkmė

ateina ne per savaitę ar mėnesį, kar-

Mano vaikai ir pirmoji anūkėlė. 2008 m.

tais savo darbo rezultatų reikia laukti

kelerius metus ar net dešimtmečius.

Pastaruoju metu atsiranda daugiau

ES struktūrinių ir kitokių fondų. Turint

gerą aparatūrą ir su ja dirbant

viename ar kitame projekte, galima

pasiekti gerų rezultatų ir uždirbti gerus

pinigus. Jauni žmonės į tai turėtų

atkreipti dėmesį. Bet mokslininku

gali būti ne kiekvienas. Mokslininkui

reikia analitinio mąstymo, užsispyrimo,

reikia netingėti domėtis problemomis,

daug skaityti.

Turime vieną kitą studentą, kuris

jau ketvirtame kurse pradeda atlikti

mokslo tiriamuosius darbus. Džiugu

matyti, kad jis kažko siekia ir kažką

pasieks. Tik svarbu neskaičiuoti darbo

valandų, nes kartais ir iki vėlyvo

vakaro prie pradėto darbo tenka

pasėdėti.

WWW.SVEIKATOSABC.LT

Esate baigęs farmacijos mokslus.

Kada tai buvo? Kodėl ir kaip susidomėjote

farmacija?

Atvirai kalbant, į Kauno medicinos

universiteto (tada – instituto) Farmacijos

fakultetą patekau atsitiktinai.

Baigiau Skaudvilės vidurinę mokyklą

Tauragės rajone. Vidurinėje mokykloje

labai domėjausi technika, man

beprotiškai patiko fizika, elektronika.

Kartu su broliais konstruodavome

radijo imtuvus, stiprintuvus, netgi

kūrėme elektronines gitaras. Fizika

buvo mano pomėgis. Niekas neabejojo,

kad studijuosiu technikos mokslus.

Bet baigdamas vidurinę mokyklą

pagalvojau: geriau stosiu į mediciną,

žinoma, į gydomąją. Tačiau įstoti į

gydomąją mediciną pritrūko balų

– 1978 m. buvo didžiuliai konkursai.

Tuometinis Farmacijos fakulteto

dekanas prof. Eduardas Tarasevičius

visus į Gydomąjį fakultetą neįstojusius

vaikinus „verbavo“ į Farmacijos

fakultetą. Taip mūsų kurse radosi ne-

MĖNESIO INTERVIU

Su sūnumi Domantu žvejyboje. 2002 m.

mažas būrys vaikinų – iš 92 farmacijos

studentų net 26 buvo vyrukai. Likome

patenkinti šia specialybe. Iki šiol rengiame

kasmetinius grupės susitikimus,

į kuriuos suvažiuoja beveik visi mūsų

grupės draugai. Iki šiol visi mielai

bendraujame.

O fizika man pravertė ir tolimesniame

gyvenime. Chromotografai, spektromatografai,

kita technika, su kuria

dirbu šiuo metu, padeda moksliniuose

tyrimuose. Man malonu dirbti su

šia technika.

Gilinatės į vaistinių augalų savybes,

jų poveikį žmogaus organizmui. Ar

tai reiškia, jog pirmumą teikiate homeopatiniams

vaistams? O gal vis

dėlto cheminiams preparatams?

Homeopatiniai vaistai man nekelia

pasitikėjimo. Kas kita – fitoterapija.

Jeigu reikia gydyti peršalimo ar kokią

kitą ūminę ligą, pirmiausia griebiuosi

vaistažolių. Cheminiai vaistai – antroje

eilėje, jų vartojame, kai nepadeda

Aš jau senelis. 2008 m.

SVEIKATOS ABC 2009 m. balandis 9


MĖNESIO INTERVIU

fitoterapija. Cheminių vaistų stengiamės

vartoti kuo mažiau ir tik tada, kai

be jų negalime apsieiti.

Koks Jūsų požiūris į šiandieninę

vaistų reklamą? Ar ji kartais neskatina

nesaikingai vartoti vaistinius

preparatus, ar neklaidina žmonių?

Reklama iš tiesų klaidina, ypač senyvą

žmogų. Išgirdęs apie taikomas nuolaidas

neretas garbaus amžiaus senolis

skuba nusipirkti vaisto, nesvarbu, ar

jam jo reikia, ar nereikia. Bet ilgainiui

vaistai pasensta, ir juos reikia išmesti.

O gaila...

Yra žmonių, kuriems atrodo, kad išgers

20 tablečių ir bus sveikas. Bet taip

tikrai nėra.

Tad kas turi didžiausios reikšmės

žmogaus sveikatai?

Sveikatos pagrindas yra mityba. Jeigu

žmogus sveikai maitinasi, jis gali

išvengti daugelio ligų. Manau, mes,

lietuviai, tai ypač pajutome, kai savo

mitybos įpročius pradėjome keisti į

vakarietiškus. Daugelį metų buvome

uždara valstybė ir valgėme natūralų

maistą, be jokių priedų, konservantų.

Valgydavome kaime nenaudojant chemijos

užaugintus obuolius, burokėlius,

morkas, agurkus... Dabar dauguma

ne tik vaisių, bet ir daržovių atvežama

iš Vakarų. Jos neturi nei kvapo,

nei skonio. Štai prieš kelerius metus

viešėjome pas mano dukrą Anglijoje.

Mes, suaugusieji, kramtėme tenykščią

bekvapią dešrą, o sūnus pareiškė, kad

jam neskanu, nėra ką valgyti. Iš tiesų,

maistas „prikimštas“ konservantų. Argi

valgydamas tokį maistą būsi sveikas?

Mes šeimoje rūpesčių dėl maisto neturime.

Abiejų tėvai gyvena kaime, todėl

ir daugelį maisto produktų, ypač

Su šeima prie ežero. 2005 m.

Druskininkai, Liškiava. 2008 m.

daržovių, mėsos, atsivežame iš kaimo.

Tokio maisto ir derinti nereikia. Jokiomis

virškinimo organų ligomis nesiskundžiame.

Jeigu atsirastų bėdų, tada

žiūrėtume, ko atsisakyti.

O ką manote apie maisto papildus?

Ar jie mūsų laikmečiu, ypač pavasarį,

yra reikalingi?

Kaip minėjau, į mūsų mitybą skverbiasi

butaforinis maistas, todėl trūkstamam

svarbių mikroelementų, vitaminų

kiekiui papildyti reikia maisto

papildų.

Ar farmacijos žinios Jums padeda asmeniniame

gyvenime?

(Juokiasi)Asmeniniame gyvenime man

labiausiai padeda žmona. Ji yra vaistininkė,

konsultuoja mus ir žino, kada

ir ko reikia šeimos nariams. Bet ir aš,

kaip farmacininkas, nepatarčiau vartoti

daug cheminių vaistų. Gal vieną

kitą, bet ne dešimtimis tablečių, kaip

dabar daugelis praktikuoja.

Gal atskleistumėte savo sveikatos

formulę?

Ji paprasta. Valgau, kaip sakiau, natūralų

maistą. Iš ryto visada papusryčiauju,

išgeriu arbatos, jokiu būdu

ne kavos, kuri, mano galva, kenkia

skrandžiui. Dar geriau išgerti arbatos

su medumi, kurio visada turime po

ranka, nes bičių laiko mano tėvukas.

Didelę žalą savo organizmui daro tie,

kas iš ryto išgeria puodelį kavos ir nieko

nevalgo. O jeigu po to dar parūko...

Tada ir prasideda visos bėdos.

Kaip vertinate kai kurių sveikatos

politikų siūlymą diferencijuoti socialinio

draudimo įmokas padidinat

Trise baidare Ulos upe. 2006 m.

10 SVEIKATOS ABC 2009 m. balandis WWW.SVEIKATOSABC.LT


jas tiems, kurie turi žalingų įpročių

ir netausoja savo sveikatos?

Manau, kad tai būtų teisingas žingsnis.

Tie, kas nesirūpina savo sveikata,

neatsikrato žalingų įpročių, dažniau

serga, todėl jų gydymas valstybei atsieina

brangiau. Dėsninga, kad šių

žmonių indėlis į sveikatos draudimą

turėtų būti didesnis.

Papasakokite apie savo šeimą. Ar

anksti vedėte?

(Susimąsto) Tikriausiai per anksti, nes

pirmoji mano santuoka iširo. Taip

buvo, taip įvyko. Bet iš pirmosios

santuokos turiu dvi puikias jau suaugusias

dukras, baigusias universitetus

Anglijoje. Lina jau sukūrė šeimą ir

pasiliko tenai gyventi. Vaida baigusi

mokslus sugrįžo į Lietuvą ir planuoja

apsigyventi bei dirbti Kaune. Jau ir

pirmosios anūkės sulaukiau.

Dabartinę mano šeimą sudaro žmona

Aurelija ir sūnus Domantas. Aurelija,

kaip minėjau, dirba vaistininke, o

Domantas mokosi pirmoje klasėje.

Kada ir kur judu susitikote?

Juokdamasi įsiterpia Aurelija. Tai

buvo tarnybinis romanas, tiesa, su jau

išsiskyrusiu vyru.

Liudas. Tuo metu abu dirbome Medicinos

universiteto vaistinėje. Kelerius

metus gyvenau vienas, paskui įsižiūrėjau

bendradarbę, pradėjo patikti...

Kuo Aurelija patraukė vienišiaus dėmesį?

Kokį žmonos bruožą labiausiai

vertinate dabar?

Mano dėmesį ji patraukė savo ramumu.

Aš esu visai kitoks, greit užsidegu,

o ji visada rami. Jos bendrijoje jaučiuosi

tarsi laivas ramybės uoste. Ir dabar

labiausiai vertinu jos ramumą.

Ar neužkraunate ant jos pečių visų

namų ruošos darbų?

Liudas (juokiasi). Baltinių tikrai nelyginu,

o žmona kelnių vyrui nelygina.

Šiaip galiu daryti viską.

Aurelija. Vyras labai skaniai gamina

maistą...

Liudas. Jau ką mėgstu, tai mėgstu.

Gal net per daug lepinu žmoną.

Tad koks mėgiamiausias Jūsų patiekalas?

Keptas marinuotas karpis. Netgi žentas

iš Anglijos atvažiavęs liko sužavėtas

– puikus patiekalas. Šiaip mėgstu

gaminti iš mėsos, prieš tai ją pamarinuoju.

Kepu kepsnius, šašlykus... Kalėdoms

visada kepu kalakutą. Pats jį ir

paruošiu kepimui.

WWW.SVEIKATOSABC.LT

Japonijoje geišų apsuptyje. 2002m.

Ar nepraktikuojate pietų viešose

įstaigose?

Skaniausiais ir sveikiausias maistas yra

pagamintas namuose.

Ar dažnai visi kartu susėdate prie

stalo?

Vakarieniaujame paprastai visi kartu,

kai sūnus grįžta iš treniruotės.

O šeimos reikalų aptarimuose sūnus

taip pat dalyvauja?

Neatsilieka. Netgi tada, kai bandome

kalbėti rusiškai, kad jis nesuprastų.

Bet sūnus tuoj pat pareiškia: „Ponimaju,

ponimaju“ (suprantu, suprantu).

Koks didžiausias tėvelio pomėgis?

– klausiu iš karatė treniruotės sugrįžusio

Domanto.

„Nardymas“, – nedvejodamas atsako

berniukas.

MĖNESIO INTERVIU

O kas tuo „sugundė“, kas įtraukė?

Anksčiau tarsi ir neturėjau jokio pomėgio.

Bandžiau žvejoti, bet negalėjau

ilgiau išbūti vienoje vietoje. Ir

dabar kai sūnus išvilioja žvejoti, net

ir dešimt minučių pastovėti vienoje

vietoje man yra kančia – turiu judėti,

veikti. Mano galva, poilsis turi būti

aktyvus.

Prieš dešimtį metų Rytis Jurkėnas,

aistringas nardytojas, prikalbino nardyti.

Nuvažiavome abu su žmona prie

Platelių ežero, panėrėme – patiko.

Nuo tada ir nesustojame – Kanarai,

Raudonoji jūra – nardome visur, kur

tik galima. Manau, tai geriausias poilsis,

ypač kai esi pavargęs. Paneri,

pabūni valandžiukę absoliučioje tyloje,

nieko negirdi, o matai tik ramiai

plaukiojančias žuvytes, ir nusiramini.

Ar gali būti dar geresnis poilsis?

Koks gylis Jums paklūsta?

Mėgėjiškas nardymas yra leistinas iki

keturiasdešimties metrų. Kartą esu panėręs

gal iki kokių 45 metrų, bet daugiau

į tokį gylį nardyti nerizikuoju,

nardau tvakingai. Po vandeniu taip pat

gali visko atsitikti, todėl nardyti reikia

protingai.

Kartą skaičiau laikraštyje, kuriame

vienas gydytojas gyrėsi nunėręs beveik

į 60 metrų gylį. Tai yra nusikaltimas

sau pačiam. Juk gali ir neišnirti. Aš

nerizikuoju ir niekam to daryti nepatariu,

nes visas grožis atsiskleidžia 30

metrų gylyje.

Ar randate laiko kultūros renginiams?

Aurelija. Turime kultūrinių renginių

organizatorių – Domantą. Jis neleidžia

užsisėdėti namuose.

Išvyka laivu Nemunu. 2008 m.

SVEIKATOS ABC 2009 m. balandis 11


MĖNESIO INTERVIU

Liudas. Domantas nekantriai laukia

grįžtančios iš Anglijos sesers Vaidos,

su kuria, nežiūrint į amžiaus skirtumą,

labai gerai sutaria. Ir jau iš anksto planuoja

kultūros renginius.

Kaip leidžiate atostogas? Kartu atostogaujate

ar skyrium?

Mūsų šeima yra aktyvaus poilsio šalininkė.

Atostogaujame dažniausiai visi

kartu, atostogas suderinti nesunku, nes

aš beveik visą vasarą esu laisvas. Dešimt

dienų išgulėti pajūryje, kaip tai daro

nemažai lietuvių, negalėčiau.

Aurelija. Ir aš tiek negalėčiau...

Liudas (juokiasi). ...bet aštuonias dienas

išgulėtum.

Per atostogas dažniausiai keliaujame

kartu su žmona. Tiesa, kartą ištrūkau

vienas. Tai buvo kelionė į Vidurinę

Aziją, Altajų – lipti į kalnus suviliojo

kolega įmonės „Entafarma“ savininkas

Tauras Endriukaitis. Kelionė buvo nepaprastai

sunki, bet vis dėlto įkopėme į

4 km viršūnę.

O su žmona aplankėme daugelį šalių.

Didžiausią įspūdį paliko kelionė po Keniją.

Esame lankęsi ir Japonijoje, Egipte,

Indijoje, žavėjomės Kanarų salomis.

Daug keliaujame ir po Lietuvą, mėgstame

pasižvalgyti po Latviją, Estiją. Keliaujant

po Lietuvą ar kaimynines šalis

nereikia didelių pasiruošimų, didelių

pinigų, tokios kelionės fiziškai neišvargina,

o įspūdžių tikrai pakanka.

Ar dažnai Jūsų namuose lankosi svečiai?

(Atsidūsta) Oi, labai dažnai. Matote,

kokioje vietoje gyvename – čia pat

didžiulis parkas, sporto halė, kurioje

vyksta įvairūs renginiai. Jei tik koks

Altajus. Su draugais pasiekta 4 km kalno viršukalnė. 2003 m.

renginys, tai ir svečių sulaukiame, kartais

net per pertraukėlę užsuka arbatos

išgerti.

Gyvenate sporto halės ir stadiono

pašonėje. Ar patys sportuojate?

Mmm... Nelabai, dažniau pasižiūrime,

kaip kiti sportuoja.

Štai tik sūnus išbandė ne vieną sporto

šaką, kol pagaliau apsistojo ties karatė

ir šachmatais. Treniruotes lanko uoliai,

jau ir oranžinį diržą turi.

Anksčiau bandė lankyti krepšinio mokyklą,

bet teko atsisakyti, nes per gausybę

treniruočių visur nesuspėja.

O kur praleidžiate savaitgalius ?

Tai pas vieno, tai pas kito tėvus. Tiesa,

aš mamos jau nebeturiu, tėvukas liko

vienas, gyvena savo sodyboje vienkiemyje.

O Aurelijos tėvai gyvena puikiame

Dzūkijos kampelyje, aplink ežerai,

miškai, upeliai. Turime kur pailsėti,

mielai po mišką pasivaikščiojame, o

jau kai grybai prasideda...

Su kuo dažniau bendraujate – su

giminėmis, kolegomis, draugais ar

kaimynais?

Su visais, išskyrus kaimynus. Nesame

lankęsi nei pas vienus kaimynus, susitikę

pasilabiname, ir tiek. Nejaučiame

vieni kitiems jokio priešiškumo, tiesiog

taip susiklostė mūsų santykiai.

Gal mėgstate skaityti? Ar neaukojate

laisvalaikio profesinei literatūrai?

Profesinės literatūros namuose į rankas

neimu. Stengiuosi nesėdėti ir prie

kompiuterio. O skaityti mėgstu. Domina

istorinės knygos, detektyvai,

kriminalistika. Dabar atsiranda gerų

straipsnių ir knygų apie istorines asmenybes.

Tokios knygos man patinka.

O televizijos laidos?

Šeima žino: kai per televiziją transliuojamos

žinios, prašoma tylos. Tai būna

šeštą valandą ryto. Besiruošdamas į

darbą prie rytinės arbatos puodelio

klausausi žinių ir trumpos laikraščių

apžvalgos. O laikraštį perverčiu jau

grįžęs į namus. Neskaitau ir nepripažįstu

nei internetinio laikraščio, nei

internetinės knygos.

Daug keliaujant tikriausiai teko patirti

ir įdomių nuotykių?

Papasakokite.

Ekstremaliausias atvejis buvo Altajuje,

kai į kalnus prikalbino važiuoti T. En-

Su dukra Vaida nardome Raudonojoje jūroje

12 SVEIKATOS ABC 2009 m. balandis WWW.SVEIKATOSABC.LT


driukaitis. Jis buvo „užsidegęs“ kalnais,

ne kartą į juos kopęs su savo žmona.

Be abejo, žinojo, ko reikia kalnuose,

bet man nepaaiškino. Sako, važiuojam

į kalnus, truputį pasivaikščiosim. Tada

nepagalvojau, kad į kalnus lipama apsiavus

specialiais batais, su specialia

apranga. Aš nusivežiau tuos batus, kuriuos

parsivežiau iš Afrikos. Jie puikiai

tiko safaryje – lengvi, patogūs, bet ne

čia, kalnuose.

Rytą atsikėlę visi aunasi batus, ir aš išsitraukiu

savuosius. Prieina prie manęs

instruktorius ir sako:

– Liudai, kur tu atvažiavai, ką čia

veiksi?

– Į kalnus eisiu, – sakau.

– O kur pirkai tokius batus? Ar tik ne

Afrikoje?

– Jūs įspėjote, Afrikoje, – atsakiau.

Visiems sukėliau juoko (aš tikrai juos

pirkau Kenijoje ir jie tinkami vaikščioti

tik po Afriką). Nors ir vasara, bet

kalno viršūnėje buvo apie 15 laipsnių

šalčio. Mane gelbėjo vilnonės kojinės

ir ant jų užmauti polietileno maišeliai.

Bet kalno viršūnę vis dėlto pasiekiau,

nors ir labai sunkiai. Tada pasakiau:

„Aš į savo kalną užlipau. Daugiau į

kalnus nelipsiu“. Parsivežtus iš kelionės

batus pasidėjau kaip ženklą, kad ir

su tokia avalyne galima įkopti į 4 km

aukščio viršūnę. Bet dabar į kalnus tegul

lipa Tauras – tai jo hobis. O mano

pomėgis – nardymas. Tai nepaprastai

geras būdas atsipalaiduoti. Kai paneri

po vandeniu ir negirdi jokio garso, su

niekuo negali pasikalbėti, kai lieki vienas

su savimi, gali daug ką apmąstyti.

Matai prieš save gražius vaizdus, spalvotas

žuvytes, koralus – ir ta mirtina

tyla ypatingai žavi. Tokios ramybės

niekur nepatirsi. Nardymo aistra užkrėčiau

ir abi dukras, o sūnus dar laukia

savo eilės.

Kokia šalis šiuo metu yra Jūsų „taikinyje“?

(Juokiasi) Tikriausiai, sunku rasti lietuvį,

kuris būtų neaplankęs Turkijos,

o mes ten dar nesame buvę. Taigi sūnus

ir dukra Vaida suplanavo kelionę į

šią šalį. Tai būtų kelionė be nardymo,

nors, sako, ir ten galima nardyti. Gal

ne taip gražu, bet ...

O kurios jūros gelmėse gražiausia?

Gražiausia yra Raudonojoje jūroje. Tą

pripažįsta visi nardytojai. Tiesa, yra

koralų rifai ir prie Australijos krantų,

bet Australija gana toli. Tai būtų labai

brangi kelionė.

Tikriausiai ir gana pavojinga, nes,

kaip teko girdėti, Australijos pa-

WWW.SVEIKATOSABC.LT

Nardymas Raudonojoje jūroje. 2003 m.

krantėse nemažai ryklių. Ar nardant

niekuomet nesusidūrėte su rykliais?

Teko matyti. Bet ryklys iš karto niekada

nepuola. Jeigu jis ruošiasi pulti,

pirmiausiai suka ratus aplink savo

auką. Tai signalas, kad reikia suskubti

grįžti prie laivo.

Bemaž kiekvieno vyro pasididžiavimas

yra jo automobilis. Ar mėgstate

vairuoti? Ar Jums svarbu, kokiu automobiliu

važinėjate?

Vairuoti labai mėgstu. Ir visai nesvarbu,

kokios markės automobiliu važinėju,

svarbu, kad jis gerai važiuotų.

Vairuojame abu su žmona, pasikeisdami.

Bet dažniausiai žmonai pasiūlau

pailsėti, nes pats noriu vairuoti.

MĖNESIO INTERVIU

Ko gyvenime negalėtumėte

atsisakyti?

Nesu per daug reiklus. Bet būtų neįdomu

gyventi, jeigu reikėtų atsisakyti

kelionių. Nesvarbu kokių, nes keliauti

galima ir po Lietuvą. Kai pamatai daug

pasaulio, ir į Lietuvą pažvelgi kitomis

akimis, pradedi stebėtis jos grožiu. Iš

tiesų Lietuvoje yra labai gražių vietų.

Kasmet jomis pasigėrime važiuodami

automobiliu iš anksto numatytu maršrutu

ar plaukdami baidarėmis. Iki šiol

šeimai užtekdavo vienos baidarės, bet

sūnui ūgtelėjus reikės ir antros. Tačiau

žygių baidarėmis neatsisakysime.

Matau, mėgstate pajuokauti. Koks

pastarojo meto įvykis Jus labiausiai

prajuokino?

Juoką kelia artėjantys Prezidento rinkimai.

Prezidento posto siekia kas

netingi...

Ko palinkėtumėte tiems, kas nuolat

dejuoja, jog sunku gyventi?

Noro dirbti, kažko siekti. Jei nesiseka

vienas, imtis kito darbo – tikrai susirasite

tą, kuris atneš sėkmę. Dažniausiai

dejuoja tie, kurie tingi mąstyti, kurie

neturi jokių idėjų, yra įpratę, kad už

juos sugalvos kiti. Svarbu nedejuoti, o

veikti.

Ko Jums reikia, kad nušvistų labai

tamsi diena?

Artimųjų šypsenos. Jeigu matau, kad

šeimoje viskas gerai, man nesvarbu, ar

už lango lyja, ar sninga. Šeimos gerovė

yra laimės pagrindas.

Žvejyba Norvegijoje su bendradarbiais. 2006 m.

SVEIKATOS ABC 2009 m. balandis 13


SVEIKATOS KALEIDOSKOPAS

Išgyvenantiems krizę žmonėms

reikia pagalbos

Pernai, palyginti su 2007 metais, į Jaunimo

psichologinės paramos centrą

(JPPC) kreipėsi dvigubai daugiau psichologinės

pagalbos ieškančių žmonių.

Apie 15 proc. jų turėjo minčių apie savižudybę.

Įvertinus šią tendenciją, JPPC

įsteigė Krizių įveikimo centrą, kuriame

teikiama skubi, pirminė ir svarbiausia

– nemokama psichologinė pagalba išgyvenantiems

krizę žmonėms.

Krizių įveikimo centro tikslas – teikti pirminę,

nemokamą psichologinę pagalbą,

organizuoti skubią paramą psichologinių

krizių ir komplikuotų netekčių atvejais,

kilus savižudybės grėsmei. Pasak Krizių

įveikimo centro koordinatorės Virginijos

Rekuč, siekiama, kad išgyvenantiems psichologinę

krizę žmonėms būtų suteikta

galimybė gauti iki 10 nemokamų psichologo

konsultacijų. Natūralu, kad krizę,

juolab sielvartą, išgyvenančiam žmogui

vienos konsultacijos paprastai neužtenka,

be to, tokios konsultacijos turėtų būti

nemokamos. Dėl to nuolat ieškoma finansavimo

krizių įveikimo paslaugoms

apmokėti. Į Krizių įveikimo centrą galima

kreiptis pagalbos ir tais atvejais,

kai krizė ištinka organizaciją ar didelę

žmonių grupę. Įsteigus Krizių įveikimo

centrą buvo sukurta ir atidaryta nauja

„Stop tuberkuliozei!“

Pasaulinei tuberkuliozės dienai paminėti

Pasaulio sveikatos organizacija

(PSO) paskelbė šių metų temą:

„Mes turime sustabdyti tuberkuliozę!“

ir sukūrė naują, šešių komponentų

„Stop tuberkuliozei“ strategiją,

kuri aiškiai apibrėžia pagrindines

šios ligos problemas. Tuberkuliozė

daugelyje pasaulio valstybių ir šiandien

tebėra epidemija, kasmet sukelianti

milijonų žmonių mirtį.

Lietuvoje tuberkulioze kasmet suserga

apie 3 tūkst. žmonių. Sveikatos

apsaugos ministerijos duomenimis,

2007 m. aktyvia tuberkuliozės forma

sirgo 1952, atvira tuberkuliozės forma

– 1467 žmonių, iš jų 284 mirė.

Tuberkuliozė – infekcinė liga, kurią

sukelia tuberkuliozės mikobakterijos.

Ši liga plinta oro lašeliniu būdu.

Dažniausiai užsikrečiama susilpnėjus

žmogaus imuninei sistemai (sergant

ar ilgą laiką vartojant medikamentų,

patiriant ilgalaikį stresą, esant nevisavertei

mitybai, pablogėjus socialinio

gyvenimo sąlygoms). Tačiau užsi-

interneto svetainė: www.krizesiveikimas.lt

Ir kitų JPPC programų statistika rodo,

kad krizinėse situacijose kasdien atsiduria

daugybė žmonių. Pavyzdžiui, į

emocinę paramą telefonu teikiančią

„Jaunimo liniją“ pernai buvo bandyta

prisiskambinti per 2 mln. kartų, į elektroninę

„Draugo laiškų“ pašto dėžutę

atėjo beveik 2 tūkst. laiškų. „Akivaizdu,

kad pagalba elektroniniais kanalais yra

labai svarbi, nes daliai žmonių yra lengviau

apie savo problemą parašyti, negu

krėsti šia liga gali ir sveikas žmogus, jei

į organizmą pateks daug tuberkuliozės

bakterijų. Būdingiausi tuberkuliozės

požymiai: greitas nuovargis, silpnumas,

pasakyti,“ – sakė „Draugo laiškų“ programos

koordinatorė Irma Skruibienė.

Šiemet JPPC planuoja plėtoti Krizių įveikimo

centro paslaugas, didinti „Jaunimo

linijos“ ir „Draugo laiškų“ savanorių

skaičių. „Tikimės, kad dėl ekonominės

krizės nebus taupoma psichologinių

krizių įveikimo, emocinės paramos ir

savižudybių prevencijos sąskaita. Visuomenės

psichikos sveikata – šiuo metu yra

vienas svarbiausių resursų įveikiant nūdienos

sunkumus“, – sako JPPC steigėja

ir vadovė dr. Kristina Ona Polukordienė.

svorio mažėjimas, pablogėjęs apetitas,

prakaitavimas, ilgalaikis kosulys

ir karščiavimas. Laiku diagnozuota tuberkuliozė

yra visiškai išgydoma, bet

įsisenėjusios tuberkuliozės formos

sunkiai pasiduoda gydymui. Trumpiausias

gydymo laikas – 6 mėnesiai.

Pagrindinė gydymosi sąlyga yra

ilgalaikis ir nepertraukiamas vaistų

vartojimas.

PSO sukurtos „Stop tuberkuliozei“

strategijos tikslas – iki 2015 metų sumažinti

globalinę tuberkuliozės naštą,

sukurti naujų ir efektyvių priemonių,

padedančių užkirsti kelią šiai baisiai

ligai. „Stop tuberkuliozei“ strategijos

komponentai: 1) vykdyti aukštos

kokybės trumpo tiesiogiai stebimo

gydymo kurso plėtrą ir stiprinimą;

2) suteikti pagalbą skurdžiai ir pažeidžiamai

gyvenančių bei ŽIV ir tuberkulioze

sergančių gyventojų grupei;

3) prisidėti prie sveikatos apsaugos

sistemos stiprinimo, remiantis pirmine

sveikatos priežiūra; 4) įtraukti į šį projektą

sveikatos priežiūros organizacijas;

5) skatinti sergančius tuberkulioze

žmones bendrauti su kitais; 6) skatinti

mokslinius tyrimus.

14 SVEIKATOS ABC 2009 m. balandis WWW.SVEIKATOSABC.LT


Puodelis arbatos padės

išvengti insulto?

Los Andželo Kalifornijos universiteto

(UCLA) atlikto tyrimo, kurį rėmė

Didžiojoje Britanijoje esantis Lipton

arbatos institutas (Lipton Institute of

Tea), rezultatai parodė, jog išgeriant

po tris ar daugiau žaliosios ar juodosios

arbatos puodelius per dieną

insulto tikimybė sumažėja daugiau

nei 21 proc. Šis tyrimas buvo pristatytas

Amerikos širdies asociacijos

(American Heart Association’s) organizuotoje

Tarptautinėje insulto konferencijoje.

Tyrime (buvo ištirti 4 378 insulto atvejai)

dalyvavo 194 965 žmonės iš Kinijos,

Japonijos, Suomijos, Olandijos,

Mūsų organizmas keičiasi

Pažymėję atomus ir stebėdami jų judėjimą

vykstant medžiagų apykaitai, mokslininkai

nustatė, kad organizmas keičiasi

greičiau nei iki šiol manyta. Pavyzdžiui,

skrandžio gleivinė visiškai pasikeičia per

penkias dienas, oda – per mėnesį. Per šešias

savaites palaipsniui pasikeičia visos

kepenų ląstelės. Kasmet 98 proc. žmogaus

kūną sudarančių atomų pakeičia nauji, o

per trejus metus organizmas visiškai atsinaujina.

Taigi galima drąsiai teigti, kad pakeitus

gyvenimo būdą (išvalius organizmą,

sureguliavus mitybą ir zinį aktyvumą) atnaujinti

galima net ir labai užterštą organizmą.

Juk niekada nevėlu pradėti!

Kam ne vieta šaldytuve?

Ne visi produktai gerai išsilaiko žemoje

temperatūroje. Todėl į šaldytuvą nedėkite:

• bulvių, svogūnų, česnakų – jie nemėgsta

šalčio. Pomidorams taip pat geriau

ant šaldytuvo, o ne jame;

• moliūgų, baklažanų, cukinijų. Jei norite

baklažanus ilgiau išsaugoti, supjaustykite

riekelėmis, suverkite ant siūlo ir išdžiovinę

laikykite kaip grybus;

• atogrąžų vaisių – bananų, ananasų,

kivių, mangų, vynuogių. Jie juk mėgsta

šilumą. Persimonai ir granatai taip pat.

Juos geriau laikyti kambario temperatūros

sausoje vietoje suvyniotus į popierių;

• šokolado ir šokoladinių saldainių. Ant

žemoje temperatūroje laikomo šokolado

atsiranda baltų apnašų – šokoladas

„žilsta“, o jeigu jis suvyniotas į polietileno

plėvelę, tai netruks ir supelyti.

WWW.SVEIKATOSABC.LT

Australijos ir JAV. Remdamiesi tyrimo

duomenimis, mokslininkai teigia, kad

žmonės, kurie išgeria 3 ir daugiau puo-

Brokoliai naudingi rūkaliams

Mokslininkai atliko ekspermentą, kurio

metu bandė nustatyti, kokį poveikį

rūkalių sveikatai turi brokoliai.

Paaiškėjo, kad tiems rūkaliams, kurie

reguliariai valgė brokolių ir kitų ko-

SVEIKATOS KALEIDOSKOPAS

delių žaliosios ar juodosios arbatos per

dieną, palyginti su išgeriančiais tik vieną

puodelį ar dar mažiau, turi 21 proc.

mažesnę tikimybę patirti insultą. Tiek

žaliosios, tiek juodosios arbatos poveikis

yra vienodas. Pasak tyrimą atlikusių

mokslininkų, kol kas dar anksti nurodyti

konkrečią arbatos sudedamąją dalį,

kuri lemia tokius rezultatus. Šiuo metu

dar nėra žinoma, ar arbata turi teigiamą

poveikį jau patyrus insultą. Taip pat nežinoma,

ar insulto tikimybę sumažina ir

kitų rūšių arbatos (pavyzdžiui, baltosios,

raudonosios ir kt.) vartojimas. Tam reikia

papildomų tyrimų, kurie, pasak mokslininkų,

bus atliekami artimiausiu metu.

Insultas yra antroji pagal dažnumą pasaulyje

mirties bei negalios priežastis.

Kasmet insultą patiria daugiau nei 20

milijonų pasaulio gyventojų.

pūstinių daržovių, rizika susirgti vėžiu

20–55 proc. mažesnė, nei tiems, kurie

retai arba visai nevalgo šių daržovių.

Didžiausią efektyvumą brokoliai turi

tiems rūkaliams, kurie surūko daugiau

nei pakelį (20 cigarečių) per dieną. Apie

rūkymo žalą kalbama daug ir dažnai.

Tačiau pasaulyje vis dar rūko apie 1,5

milijardo žmonių.

Todėl mokslininkai ir ieško būdų, kaip

sumažinti rūkymo žalą žmogaus organizmui.

Mokslininkai nustatė, kad garuose

pagaminti brokoliai gerina širdies

darbą ir saugo nuo infarkto. O austrų

mokslininkai paskelbė, kad nuo vėžio

gali apsaugoti ir briuseliniai kopūstai.

Mokslininkai ragina valgyti kuo daugiau

kopūstinių daržovių, nes sveikatos

pagrindas – tinkama mityba.

SVEIKATOS ABC 2009 m. balandis 15


NAUDINGA INFORMACIJA

Gydytojas, pacientas ir... INFORMACIJA

Lietuvos gydytojų sąjunga

ir Valstybinė vartotojų

teisių apsaugos tarnyba pasirašė

bendradarbiavimo

susitarimą, kuriuo siekiama

efektyviau organizuoti vartotojų

teisių apsaugą sveikatos

apsaugos srityje. Pasirašyti

sutartį paskatino Europos

Sąjungos raginimas steigti

valstybės įstaigų bei visuomeninių

organizacijų, bendradarbiaujančių

vartotojų

teisių apsaugos srityje, tinklą.

Vartotojų organizacijos taip

pat raginamos aktyviai įsijungti

į gyventojų sveikos

mitybos įgūdžių formavimą.

Lietuvos gydytojų sąjungą (LGS)pasirašyti

sutartį taip pat paskatino padažnėję

kaltinimai gydytojams medicinos priemonių

reklama, neteisingu informacijos

skleidimu arba iš viso – neskleidimu bei

kitais panašiais dalykais.

Ką gydytojas turi pranešti?

„Siekiame, kad mūsų Sąjungos nariai

būtų ginami visose srityse, taip pat ir

šiais atvejais, todėl suprantame, kad

juos apsaugoti galime tik pasirašę sutartis

su atitinkamomis institucijomis

bei kartu su jomis sukūrę reglamentus“,

– pabrėžia LGS vadovas prof. Liutauras

Labanauskas. Jo teigimu, šiuo metu susidariusi

paradoksali situacija: gydytojas

privalo informuoti pacientą apie medicinos

priemones, tačiau iki šiol nėra teisės

aktų, apibrėžiančių, ką tiksliai gydytojas

turi pranešti. Tikėtina, kad pasirašius šią

sutartį padidės tarpusavio supratimas,

pagreitės nuomonių ir pozicijų derinimas

bei keitimasis būtiniausia informacija“,

– sako LGS vadovas.

Jau keletą metų Lietuvos gydytojų sąjunga

diskutuoja su Vartotojų teisių apsaugos

tarnyba, ką turėtų kalbėti gydytojas

apie medicinos priemones, kaip informuoti,

nes vartotojai turėtų gauti informaciją

iš savo srities specialistų. Gydytojų

sąjungos nariai gydytojai teigia, kad

varžomos jų teisės ir jie negali paaiškinti

žmonėms, ką, jų nuomone, žmonės tu-

rėtų žinoti apie sveiką mitybą ir maisto

produktus. Tad kilo idėja pasirašyti bendradarbiavimo

sutartį su Valstybine vartotojų

teisių apsaugos tarnyba.

Informacija turi būti dalykiška

Ne tik Lietuvos gydytojų sąjunga, bet ir

Vartotojų teisių organizacija pastebi, kad

kai kurie mūsų įstatymai ar pavieniai jų

punktai yra pasenę, juos reikia „prikelti

naujam gyvenimui“, aptarti ir pateikti

svarstyti bei tvirtinti Seimui ir Vyriausybei.

Tad pasirašius šią sutartį bus galima

pradėti spręsti visiems svarbias problemas.

Beje, nieko nauja neišrandama, jau prieš

metus kartu su Vartotojų apsaugos tarnyba

buvo parengta laidų. Ir dabar, po šios

sutarties pasirašymo, reikės paruošti ciklą

laidų, kuriose gydytojai galėtų pateikti teisingą

informaciją, o vartotojai – išsakyti

savo pageidavimus ir klausimus.

Ir dar – ši sutartis Lietuvos gydytojų sąjungai

suteiks galimybę kovoti su pseudospecialistais,

kurie apie save mano, kad

daug žino. Bet oficiali informacija turėtų

būti pateikiama pasirengusio ir tą dalyką

išmanančio žmogaus, pavyzdžiui, apie

mitybą ir sveikatą turėtų kalbėti mitybos

specialistas ir diplomuotas gydytojas.

„Dabar mes matome ir girdime, kad daugelyje

laidų kalba ne medikai, ir ta informacija

dažnai būna netiksli, klaidinanti

vartotojus, – pabrėžia profesorius. – Mes

sieksime, kad laidose kalbėtų specialistai,

kuriais vartotojas pasitikėtų. O po metų

galbūt parengsime ir teisės aktų pataisymus,

kad ir medikams, ir vartotojams

būtų aišku, ar tai, ką sako medikas, yra

reklama. Svarbiausia – išvengti neteisingos

reklamos“.

Būtina plėtoti gyventojų

švietimą

Valstybinės vartotojų teisių organizacijos

Sutartį pasirašo LGS vadovas L. Labanauskas ir

Valstybinės vartotojų teisių organizacijos direktorius Feliksas Petrauskas

direktorius Feliksas Petrauskas įsitikinęs,

kad gydytojas privalo suprasti ir atjausti

žmogų, o gindamas vartotojų teises – išmanyti

įstatymus, todėl abiejų institucijų

bendradarbiavimas turėtų teikti abipusę

naudą. „Mums gydytojų pagalba svarbi

nustatant maisto produktų tinkamumą

vartoti, taip pat labai reikalingi profesionalūs

medikų patarimai dėl įvairių maisto

papildų patikimumo, kurių šiandien rinkoje

yra labai daug. Be to, kartu su gydytojais

tikimės plėtoti gyventojų švietimą,

skatinti sveiką mitybą“, – sakė Vartotojų

teisių organizacijos vadovas.

Kuo daugiau nevyriausybinių organizacijų

įsijungs į vartotojų teisių apsaugą, tuo

didesnė nauda bus visiems žmonėms. Ši

sutartis turėtų suaktyvinti ir šviečiamąjį

darbą, kuris ypač reikalingas regionuose.

Vartotojų teisių organizacija turi 10 apskričių

padalinių ir tikisi susitarti su gydytojais

profesionalais, kurie galės šviesti

vartotojus įvairiomis medicinos ir mitybos

temomis.

Vartotojų teisių apsaugos tarnyba mano,

kad medikai gali prisidėti šviečiant ir aiškinant

vaikų mitybos klausimus. Pastaruoju

metu Vartotojų teisių apsaugos tarnyba

gauna daug skundų, kad vaistinėse, parduotuvėse

parduodamos prekės, ant kurių

yra nuoroda, kad tinka vaikams, bet iš

tikrųjų neaišku, kokia toje prekėje esančių

vienų ar kitų vaistinių ar maistinių medžiagų

koncentracija

Abi organizacijos susitarė dalyvauti jau

veikiančių darbo grupių veikloje, tobulinti

bendradarbiavimo metodus Valstybinės

vartotojų teisių apsaugos tarnybai ir Lietuvos

gydytojų sąjungai aktualiose srityse,

teikti pastabas ir pasiūlymus rengiant Geros

verslo praktikos kodeksą, kuris padėtų

pašalinti iš rinkos nesąžiningą verslą. Šalys

ketina aktyviau bendradarbiauti ir su

žiniasklaida.

16 SVEIKATOS ABC 2009 m. balandis WWW.SVEIKATOSABC.LT


Vitaminų ypač reikia

PAVASARĮ

S pecialistai vienu balsu tvirtina, kad vitaminų reikia

visiems – vaikams, moksleiviams, studentams, dirbantiems

žmonėms ir garbaus amžiaus sulaukusiems seneliams.

Vitaminų gauname iš šviežių daržovių ir vaisių.

Tačiau ankstyvą pavasarį dar nėra nei šviežių vaisių, nei

daržovių. Tikriausiai pulsite prieštarauti – parduotuvėse

pilna daržo ir sodo gėrybių. Taip, bet jos atkeliavusios iš

tolimų kraštų, ir kas žino, kiek atvežtiniame obuolyje yra

vertingų maisto medžiagų ir vitaminų. O jų atsargos mūsų

organizme per žiemą išties išsekusios. Ypač svarbus mūsų

organizmui yra vitaminas C. Jo labai reikia tada, kai patiriame

stresą, kai nusilpsta sveikata – taigi ir pavasarį.

Kodėl vitaminas C toks

reikalingas?

Daugumos žuvų, paukščių, kai kurių

rūšių šikšnosparnių bei primatų (taigi

ir žmogaus) organizmas pats negamina

vitamino C (jo reikia gauti iš

maisto), kiti gyvūnai askorbo rūgšties

pasigamina kepenyse iš angliavandenių.

Kam gi to reikia? Priežasčių yra

daug, tačiau svarbiausia – reguliuoti

oksidacijos procesus. Ką beveiktume,

mums reikia energijos, ir ji – cheminė,

mechaninė, elektrostatinė, nervinė

ar net psichinė – atsiranda iš to paties

oksidacijos proceso, kuris būtų neįmanomas

be deguonies. Nedaugelis gali

sulaikyti kvėpavimą ilgiau nei minutei,

o ilgesnis nei 5 minučių deguonies badas

pražudo galvos smegenis. Energijai

gaminti reikalingas ne tik deguonis, bet

ir įvairūs fermentai, angliavandeniai,

riebalai bei daugelis kitų biologiškai

veiklių medžiagų. O kuo čia dėtas vitaminas

C?

Gamtoje oksidacijos procesai ne visada

vyksta sklandžiai. Dėl kai kurių priežasčių,

dažniausiai vidinių (ultravioletinių

spindulių pertekliaus, apsinuodijimų,

radiacijos, kai kurių ligų), gali susidaryti

ne galutiniai oksidacijos produktai,

bet laisvieji radikalai, vėliau – ir

jų grandinės. Tokių audringų reakcijų

baigtis – degimai ir sprogimai. Laimė,

gyvi organizmai nesudega. O nudegimų

– pasitaiko. Oda apdega dėl stipraus ultravioletinių

spindulių poveikio (vasarą

nusvylame ilgai būdami saulėje), „dega“

plaučiai įkvepiant ozono, o koncentruotas

vandenilio peroksidas gali nu-

WWW.SVEIKATOSABC.LT

žudyti bet kurį gyvą organizmą. Nuo

tokių negandų ir gelbsti askorbo rūgštis.

Vitaminas C yra pagrindinis ginklas,

antioksidantas, saugantis žmogaus

organizmą (ir kraujyje esančius riebalus,

arba lipidus) nuo nepageidaujamų oksidacijos

procesų.

Kokių dar savybių turi

vitaminas C?

Askorbo rūgštis turi įtakos ir fermentų,

dalyvaujančių perduodant nervinius

impulsus galvos smegenims,

aktyvumui. Jei organizme trūksta vitamino

C, sulėtėja protinės galimybės.

Tai dažnas reiškinys anksti pavasarį.

Vitaminas C skatina ir kolageno (svarbiausio

jungiamojo audinio baltymo)

sintezę. Jei vitamino C trūksta, ima klibėti

dantys, suminkštėja kremzlinis audinys,

susilpnėja kraujagyslių sienelės, oda

praranda gyvybingumą.

Be to, askorbo rūgštis dalyvauja karnitino

sintezėje. Karnitinas – atsakingas už

riebalų oksidavimą, kitaip sakant, „sudeginimą“.

Tačiau riebalai teikia energijos.

Jeigu organizmas gauna per mažai riebalų,

žmogus nusilpsta, vėliau – išsenka.

Silpnumas iš dalies siejamas su anemija

(mažakraujyste). Jos priežastis gali būti ir

geležies trūkumas organizme. O vitaminas

C palengvina geležies pasisavinimą.

Naujausi tyrimai nevaisingumo srityje

rodo, jog vitaminas C gali padėti

vyrams, kuriems nustatytas padidėjęs

spermatozoidų klampumas (kuo didesnis

klampumas, tuo nejudresni spermatozoidai)

ar spermatozoidų agliutinacija

(„sulipimas“).

PAGAL LNK TV LAIDĄ

Kaip vitaminas C vartojamas?

Mūsų organizmas pasisavina vitamino

C tik tiek, kiek jam reikia. Vidutinis

vitamino C paros poreikis priklauso

nuo žmogaus amžiaus, jo organizmo

būklės ir kitų veiksnių. Daugiau vitamino

C reikia nėščiosioms, kūdikį

žindančioms moterims, taip pat tiems

žmonėms, kurie rūko ar vartoja didesnius

kiekius alkoholio, serga kai kuriomis

širdies ir kraujagyslių sistemos

ligomis. Didesnės nei įprastai vitamino

C dozės rekomenduojamos taip pat

vyresnio amžiaus žmonėms.

Ar askorbo rūgštis

nepavojinga?

Rekomenduojamos (ar net didesnės)

vitamino C dozės yra ne tik naudingos,

bet kartais būtinos, nes askorbo rūgšties

poreikis padidėja esant bet kokiam

stresui, fiziniam ar psichiniam krūviui,

taip pat sergant. Tačiau vitamino C perteklius

gali kauptis žmogaus organizme

ir sutrikdyti gliukozės pasisavinimą bei

turėti kitų nepageidaujamų reiškinių.

Beje, askorbo rūgšties perteklius iš organizmo

pasišalina oksalo rūgšties pavidalu.

Jei tai vyksta ilgesnį laiką, inkstuose

ar net šlapimo pūslėje gali susidaryti

akmenų.

Ką siūlo mokslininkai?

Mokslininkai ilgai tyrinėjo, kaip galima

būtų pailginti vitamino C veikimą.

Mat paprasto vitamino C koncentracija

organizme didėja labai greitai, bet

taip pat labai staigiai krinta, kitaip tariant,

vitaminas C greitai pasišalina iš

organizmo, tad ir nėra stabilaus poveikio,

atsiranda nepageidaujamų reiškinių.

Iš puikios kokybės žaliavos pagamintame

pailginto veikimo vitamine

C esanti esterinė jungtis lemia lėtesnį

jo išsiskyrimą iš organizmo, todėl organizme

susidaro tolygesnė ir ilgiau

išliekanti vitamino C koncentracija.

Kadangi pailginto veikimo vitaminas

C per šlapimo takus išskiria pamažėle,

nesiformuoja oksalatiniai akmenys.

Kai vitamino C organizme yra pakankamai,

ir nuotaika būna linksmesnė,

geresnė. Ne veltui vitaminas C vadinamas

juoko vitaminu. O linksmas žmogus

rečiau serga. Gal ir tiesa?

SVEIKATOS ABC 2009 m. balandis 17


JŪSŲ VAIKAS

Kreivos KOJELĖS

S kaudu, kai dėl paprasčiausio nežinojimo

ar dėmesio stokos yra užleidžiamos

ligos, kurios turėjo būti gydomos dar

kūdikystėje. Šių ligų padariniai yra labai

skaudūs ir gali išlikti visam gyvenimui,

kitaip tariant vaikas gali likti neįgalus. Viena tokių ligų

yra klubo sąnario displazija. Kas tai yra klubo sąnario

displazija? Ką turėtų žinoti mažus vaikučius auginantys

tėveliai, kad išvengtų skaudžių padarinių ateityje, klausiame

Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės gydytojo

ortopedo-traumatologo Mindaugo Jasiukevičiaus.

Kas yra klubo sąnario

displazija?

Klubo sąnario displazija – tai sutrikęs

dėl nutrūkusio normalaus sąlyčio tarp

gūžduobės ir šlaunikaulio galvutės klubo

sąnario formavimasis. Kitaip tariant,

tai yra įgimtas klubo sąnario vystymosi

sutrikimas.

Klubo sąnarį sudaro šlaunikaulio galvutė

ir gūžduobė. Šlaunikaulio galvutė

yra rutulio formos, ją sudaro kremzlinis

audinys.

Vaisiaus šlaunikaulio galvutė ir gūžduobė

formuojasi iš vienos rūšies ląstelių.

Jos viena nuo kitos atsiskiria 7–8 moters

nėštumo savaitę. Visiškai sąnarys

susiformuoja apie 11-ą nėštumo savaitę.

Naujagimio gūžduobės ertmė maža.

Ji sudaryta iš mažos kaulinės dalies ir

didelės kremzlinės dalies. Tik 1/3 naujagimio

šlaunikaulio galvutės yra gūžduobėje,

nes šlaunikaulio galvutė auga

daug sparčiau, nei gūžduobė. Maždaug

nuo 1 metų pradeda intensyviai augti

ir gūžduobė. Tačiau tik 3–5 m. vaiko

gūžduobė atitinka šlaunikaulio galvutės

dydį.

Kokios yra šios naujagimių

ydos priežastys?

To dažnai klausia ir jauni tėveliai, atvykę

su savo atžalėlėmis konsultuotis pas

mus, ortopedus traumatologus. Tačiau

šios ydos priežastis nėra aiški, yra keletas

teorijų. Klubo sąnario displazija gali susiformuoti

dar vystantis vaisiui gimdoje.

Didžiausia rizika yra 12, 18 nėštumo savaitę

ir keturios paskutinės nėštumo savaitės,

kai ne tik vystosi raumenys aplink

klubo sąnarius, bet jie gali būti veikiami

ir mechaninių jėgų.

Yra keletas rizikos veiksnių, kurie galėtų

sukelti klubo sąnarių displaziją.

• Mergaitėms ši patologija nustatoma

8–10 kartų dažniau nei berniukams.

Manoma, kad taip nutinka dėl gimimo

metu kraujyje padaugėjusių cirkuliuojančių

hormonų estrogenų ir relaksino.

Mergaičių organizmas šiems sausgyslių

elastingumą didinantiems hormonams

yra daug jautresnis nei berniukų organizmas.

• Šeimose, auginančiose sirgusius ar

operuotus dėl klubo sąnario displazijos

vaikus, tikimybė ir kitam vaikui turėti

nesveiką sąnarį yra 1,5 karto didesnė.

• Turi įtakos ir vaisiaus padėtis gimdoje.

Sėdmenine pirmeiga gimę naujagimiai

turi 3,3 karto didesnę tikimybę turėti

klubo sąnario displaziją.

• Klubo sąnario displazijos tikimybė taip

pat padidėja esant daugiavaisiam nėštumui,

pirmam nėšumui, esant didesniam

naujagimio svoriui ar sumažėjusiam vaisiaus

vandenų kiekiui.

18 SVEIKATOS ABC 2009 m. balandis WWW.SVEIKATOSABC.LT


Kada reikėtų tikrinti vaikus

dėl galimos klubo sąnario

displazijos? Ir kur kreiptis

įtariant šią patologiją?

Klubo sąnario patologiją reikia nustatyti

kuo anksčiau, pirmaisiais trimis kūdikio

gyvenimo mėnesiais, nes tuo metu

vystosi mažylio klubo sąnariai. Anksti

nustačius šią patologiją ir pradėjus gydyti,

vaikas užaugs sveikas ir išvengs

neįgalumo.

Norint pasitikrinti, ar jūsų vaikutis neturi

šios patologijos, reikia kreiptis į pirminės

sveikatos priežiūros centrą, pas

savo šeimos ar vaikų ligų gydytoją. Apžiūrėjęs

vaikutį ir įtaręs bent menkiausią

patologiją, medikas pasiūlys pasikonsultuoti

su ortopedais traumatologais ir

parašys siuntimą. Daugelį dalykų galima

ištaisyti, pakoreguoti (priklausomai nuo

patologijos ir nuo amžiaus).

Kokie gali būti padariniai, jeigu

klubo sąnario displazija nebus

laiku diagnozuota?

Laiku nepradėjus gydyti įgimtos klubo

sąnario displazijos, jau per pirmas gyvenimo

savaites ar net dienas sąnarys,

neatlaikęs raumenų tempimo, gali deformuotis

ir išnirti. Nors tai tikrai nėra

taisyklė, nes negydomi sąnariai ne visada

išnyra, tačiau ši patologija ilgainiui vis

tiek išryškėja. Jei klubo sąnario displazija

yra gan sunkios formos, vaikas pradės

šlubuoti, krypuoti į šonus kaip „ančiukas“

– teks operuoti jo dubens kaulus,

gūžduobę ir šlaunikaulį. Kartais pirmieji

simptomai gali išryškėti perkopus

30 metų ribą. Žmogus pirmą kartą gali

pajusti skausmus kirkšnyje po didesnio

fizinio krūvio, vėliau taps skausmingas

kiekvienas žingsnis, sumažės sąnario

judrumas. Išsivystys koksartrozė – klubo

sąnario lėtinė liga, kuriai būdingas

progresuojantis skausmas, šlubumas,

judesių lėtėjimas. Išeitis – operacija ir

dirbtinis klubo sąnarys, bet jis irgi nėra

amžinas. Net 50 proc. sąnario keitimo

operacijų atliekama dėl įgimtų klubo

sąnario vystymosi sutrikimų. Tad padariniai

yra ganėtinai skaudūs.

Kaip nustatoma, kad vaikas turi

įgimtą klubo sąnario displaziją?

Klubo sąnario displaziją leidžia įtarti

jau pirminis klinikinis vaiko ištyrimas

naujagimio apžiūros metu. Apžiūrėdami

naujagimį medikai įvertina klubų atitraukimą

nuo vidurinės plokštumos. Jeigu

mažylis yra sveikas, iki 2 mėnesių amžiaus

jo klubų sąnariai turėtų atsitraukti

iki 90°, o vyresnio vaiko – iki 65°. Taip

pat svarbu įvertinti šlaunų ilgį sulenkus

kelius (jeigu yra šiek tiek išniręs klubo

sąnarys, toji šlaunis bus trumpesnė).

WWW.SVEIKATOSABC.LT

Naujagimio apžiūros metu įvertinama ir

šlaunų bei sėdmenų raukšlių asimetrija.

Jos turėtų būti simetriškos. Tačiau raukšlių

asimetrija nėra esminis požymis.

Pastebėjęs raukšlių asimetriją, nevienodą

kojelių ilgį, ribotus klubo sąnario

atsitraukimus, taip pat įvertinęs rizikos

veiksnius (sėdmeninė pirmeiga, daugiavaisis

nėštumas, mažas vandenų kiekis),

gydytojas atlieka vieną svarbiausių

tyrimų, padedančių diagnozuoti klubo

sąnario displaziją. Tai – klubo sąnario

echoskopinis tyrimas, kuris gali būti atliekamas

nuo gimimo iki vienerių metų.

Šio paprasto ir nekenksmingo tyrimo

metu gydytojas gali pamatyti ir tinkamai

bei objektyviai įvertinti klubo sąnarį bei

skirti tinkamą gydymą. Iki 10 mėnesių

amžiaus galima atlikti tyrimą ultragarsu,

jis rečiau taikomas vyresniems vaikams,

nes šlaunikaulio galvutėje jau atsiranda

kaulėjimo židinių.

Galima atlikti ir klubo sąnario rentgeninį

tyrimą. Jį rekomenduojama atlikti

vyresniems kaip penkių mėnesių kūdikiams,

nes tada šis tyrimas yra informatyvesnis,

o rentgeno spindulių dozės

atliekant tyrimą šiuolaikiniais aparatais,

nėra didelės – prilygsta kelių dienų natūraliam

gamtos fonui.

Koks gydymas yra taikomas?

2 proc. naujagimių dėl įgimtos klubo

sąnario displazijos tuoj pat po gimimo

reikia gydyti. Dar 4 proc. kūdikių dėl

kaulėjimo sutrikimų reikia gydyti pirmuosius

tris mėnesius. Kuo anksčiau

bus pradėtas gydymas, tuo efektas bus

JŪSŲ VAIKAS

didesnis, tuo mažesnės komplikacijos.

Yra keletas gydymo metodų. Pirmiausia

taikomos ortopedinės pagalvėlės.

Jos palaiko per klubo sąnarį sulenktą

ir pakreiptą į šoną vaiko kojytę taip,

kad šlaunikaulio galvutė ir gūžduobė

turėtų tinkamą kontaktą. Ortopedinės

pagalvėlės, dar vadinamos Freiko pagalvėlėmis,

dėvimos, kol sunormalėja

klinikiniai ir radiologiniai tyrimai.

Šis gydymas veiksmingiausias būna

tada, kai vaikelis intensyviai gydomas

iki pusės metų amžiaus. Jei nepadeda

ortopedinės pagalvėlės ar gipsavimas,

prireikia chirurginio gydymo. Jei sąnarys

yra visiškai išniręs, vaikas operuojamas

anksti, iki 2–3 metų. Prisiminkite

– jeigu atidžiai klausysitės gydytojų

patarimų, ankstyvų operacijų galima

išvengti.

Kaip patartumėte mamoms,

auginančiom vaikučius, kad

būtų galima išvengti klubo

sąnario displazijos?

Visos mamos, auginančius kūdikius,

juos turėtų vystyti kuo laisviau. Geriausia

būtų mažylį apauti šliaužtinukais ir

leisti jam laisvai judėti. Vystydamos kūdikį

neužmirškime, kad jo kojytės turi

būti sulenktos ir truputį atlenktos per

klubo sąnarius. Jokiu būdu negalima

tiesinti ar varžyti kojyčių.

Daugiau nešiokite mažylius praskėstomis

kojytėmis, priglaudusios prie savęs.

Nepamirškite kūdikį lengvai mankštinti,

per anksti nestatykite jo ant kojyčių

ir nesodinkite.

SVEIKATOS ABC 2009 m. balandis 19


JŪSŲ VAIKAS

IKI VIENERIŲ METŲ

Iš tylenio – rėksnys

Hiperaktyvumas „atsinešamas“ iš vaikystės.

Nėštumo metu patirti mamos

nemalonumai (nuo įprastinio pykinimo

ir kitokių toksikozės apraiškų, nedidelės

slogos ar „dėmesio nevertos“

alergijos iki smarkaus, dabar jau, ko

gero, iš atminties išdilusio pykčio),

deja, nepraeina be pėdsakų vaikui.

Sunkus gimdymas, infekcijos ir kitokios

sveikatos „bėdos“ pirmaisiais

gyvenimo metais taip pat neigiamai

veikia lengvai pažeidžiamą mažylio

nervų sistemą – taip formuojasi hiperaktyvaus

vaiko sindromas.

Ką daryti?

• Reguliariai lankykitės su mažyliu

pas vaikų neurologą, tiksliai vykdykite

jo nurodymus. Naujagimio nervų

sistema sugeba greitai atsigauti: jeigu

pasitelksite fitoterapiją, masažą, gimnastiką

ir grūdinimą, polinkis į hiperaktyvumą

vėliau tikrai nepasireikš.

Tačiau jeigu laiku nesiimsite reikiamų

priemonių, tai vienerių metų sulaukusio

mažylio medicinos kortelėje atsiras

įrašas „Minimali smegenų disfunkcija.

Hiperaktyvaus vaiko sindromas“.

O juk užkirsti šiai problemai kelią

kur kas lengviau, negu paskui su ja

kovoti!

• Kasdien užplikykite neramiam verksniukui

tokio vaistažolių mišinio – po

arbatinį šaukštelį sukatžolės (arba valerijonų),

apynių, šalavijų, mėtos ir

jonažolės. Jeigu kokios nors žolelės po

ranka neturite, dėkite dvigubą porciją

kitokios. Naujagimiui mišinį užplikykite

2 stiklinėmis verdančio vandens,

ant silpnos ugnies pavirinkite dar 30

minučių, tada nukoškite ir atvėsinkite.

Vaikui nuo 1 iki 12 mėnesių žolių

mišinį užplikykite 2 stiklinėmis verdančio

vandens termose, palaikykite

jame pusvalandį, atvėsinkite ir nukoškite.

Šio „kokteilio“ duokite po l

arbatinį šaukštelį 3 kartus per dieną,

15–20 min. iki maitinimo. Likusį mišinį

per tris kartus išgerkite pati – kai

rami mama, tai ir mažylis nusiramina.

NUO VIENERIŲ IKI TREJŲ

Namai aukštyn kojom

Su mažyliu nepailsėsi – jis visą laiką

juda: viską jaukdamas kaip viesulas

laksto po namus, nereaguodamas į

maldavimus nesvaidyti į visas puses

daiktų, o išmėtytus sudėti į vietą. Jam

neegzistuoja žodis „negalima“.

Dėl to kaltas ne pats vaikas, o jo nervų

sistema. Ji pernelyg jaudri ir sudirgusi. Ji

faktiškai balansuoja tarp normos ir patologijos.

Tokiam mažyliui padės ne šauks-

Nuraminkite

NENUORAMĄ!

Jūsų vaikas nė minutės negali ramiai nusėdėti ir sutelkti

dėmesio į kokį nors vieną dalyką. Darželyje jis

trukdė kitiems vaikams žaisti, negalėjo susikaupti užsiėmimų

metu, drumstė pietų miegą. Dar blogiau jam

mokykloje, nes čia sukaupti dėmesį reikia ne žaidimui,

bet mokymuisi. Jis nuolat skuba, blaškosi, beprasmiškai

rausiasi po savo žaislus, stalčius ar kuprinę. Jis

kalba daug, bet nerišliai, jam būdingos grimasos, įkyrūs

judesiai. Jis būtinai už ko nors užkliūva. Jam sunku

sutarti su bendraamžiais, nes stengiasi jiems vadovauti

ir nurodinėti. Kas tai? Būdo bruožas ar liga?

mai ir bausmės, o kompleksinė „blogo“

elgesio korekcija, švelnūs raminamieji

medikamentai, tinkamos psichologinės

nuostatos ir sveika šeimos atmosfera.

Suaugusieji pavargsta nuo nesibaigiančių

mažojo neklaužados išdaigų ir smarkiai

įširsta. Štai šito jokiu būdu negalima

daryti!

Ką daryti?

• Pasistenkite išlikti ramūs. Juk pirmiausia

kenčia paties vietoj nenustygstančio

vaiko nervų sistema, kuri

jau ir taip labai jautri bei pažeidžiama.

Griežtomis auklėjimo priemonėmis

jūs tik dar labiau ją išreguliuosite.

• Padėkite mažyliui – kad vaikas mažiau

būtų dirginamas, paslėpkite visus

daiktus, kurių jam negalima liesti. Būkite

nuoseklūs ir geranoriški, neaštrinkite

situacijos.

• Jei vaikas tapo nevaldomas, psichologai

pataria nukreipti jo dėmesį į kitą

žaisliuką ar knygutę, dažniau nusileisti

mažyliui ir tik retais atvejais drausti

ir bausti. Dažniau skaitykite mažyliui

20 SVEIKATOS ABC 2009 m. balandis WWW.SVEIKATOSABC.LT


Nepamirškite ilgų pasivaikščiojimų

bei judrių žaidimų:

hiperaktyviam vaikui reikia

leisti išsidūkti – tegul išleidžia

savo nesuvaldomą energiją.

pasakas ir eilėraščius, drauge su juo

klausykitės ramios muzikos, mokykite

dainelių, prieš miegą padainuokite

lopšinę. Mokslininkai nustatė, kad

lopšinės ritmas harmonizuoja, ramina

ir gydo vaiko nervų sistemą. Dėl tos

pačios priežasties naudingi ir pramoginiai

šokiai bei meninė gimnastika. Ir

nepamirškite ilgų pasivaikščiojimų bei

judrių žaidimų: hiperaktyviam vaikui

reikia leisti išsidūkti – tegul išleidžia

savo nesuvaldomą energiją.

• Vaikas turi gultis, keltis ir eiti pasivaikščioti

visada tuo pačiu laiku.

Įprastiniai veiksmai būna savotiškas

tikslaus laiko signalas, sinchronizuojantis

nervų sistemos veiklą.

NUO TREJŲ IKI ŠEŠERIŲ

Amžinasis variklis

Susitaikykite su mintimi, kad turite

„nedarželinį“ vaiką ir į mokyklą jį leiskite

ne anksčiau kaip septynerių. Juk

hiperaktyvumas paprastai susijęs su

išsiblaškymo sindromu: vaikas negali

sutelkti dėmesio į auklėtojos ar mokytojo

užduotį.

WWW.SVEIKATOSABC.LT

Ką daryti?

• Iš pradžių nukreipkite savo atžalos

energiją derama linkme. Tegul žaidžia

judriuosius žaidimus, kuo daugiau

bėgioja, važinėja dviračiu, plaukioja

baseine – sudarykite mažyliui sąlygas

„sudeginti“ kraujyje kunkuliuojančius

streso hormonus (adrenaliną ir noradrenaliną),

kurie daro jį pernelyg aktyvų,

linkusį į agresiją ir nepaklusnumą.

• Pašalinkite dirgiklius, kurie „užveda“

vaiką ar nuteikia triukšmingiems žaidimams.

• Vaiko kambarį išklijuokite šviesių

tonų apmušalais (patys tinkamiausi

– žalsvai žydrų atspalvių), nekabinkite

jame nei veidrodžių, nei paveikslų.

• Nesakykite vaikui „ne“ ir „negalima“,

geriau nukreipkite jo dėmesį kitur.

• Niekada nesiaiškinkite santykių prie

vaiko – suaugusiųjų ginčai neigiamai

veikia trapią vaiko psichiką.

NUO ŠEŠERIŲ IKI DEŠIMTIES

Sudaužykite kreivą

veidrodį

Apie hiperaktyvų vaiką

auklėtojai neretai susidaro

neteisingą nuomonę.

Jis atrodo jiems išlepintas,

neišauklėtas, tinginys ir

apskritai vos ne protiškai

atsilikęs. Tačiau taip nėra.

Ką daryti?

• Atvirai pasikalbėkite

su mokytojais apie vaiko

problemas, kad mokyklos

reikalavimai nesiskirtų

nuo jūsiškių. Gėdytis čia

nėra ko. Juk jūs rūpinatės

vaiko sveikata. Nesivaikykite

aukšto pažangumo:

tegul vaikas ir nesimokys

vien dešimtukais, bet užtat

noriai eis į mokyklą.

• Uždrauskite žiūrėti televizorių

ir sėdėti prie kompiuterio:

kadrų mirgėjimas

(netgi tada, kai filmą

žiūri tėvai, o vaikas tame

pačiame kambaryje užsiėmęs

savo reikalais) žaloja

vaiko psichiką.

• Apsišarvuokite kantrybe:

vidurinėse klasėse hi-

JŪSŲ VAIKAS

Šiems vaikams sunku išlaikyti dėmesį daugiau nei kelias

minutes, ypač ties užduotimis, kurios jiems atrodo įkyrios

ir pasikartojančios. Nors paprastai šių vaikų intelektas yra

normalus, tačiau jie nesugeba mokytis pagal savo galimybes.

Ir kuo labiau nesiseka, tuo mažiau jie nori stengtis.

peraktyvumas sumažės, o baigiant mokyklą

ir visai išnyks.

Vandens procedūros

• Bet kokio amžiaus hiperaktyviam vaikui

visą mėnesį kas antrą dieną rekomenduojamos

raminamosios vonios. Čia galioja

tokios taisyklės: vandens temperatūra

– 36–37ºC, pirmos procedūros trukmė

– ne ilgiau kaip 3–5 minutės, paskui palengva

jas ilginkite iki 10–15 minučių.

Žiūrėkite, kad mažylis nepanirtų į vandenį

iki kaklo: viršutinė krūtinės ląstos dalis

ir širdies plotas turi būti virš vandens.

• Šilta vonia visam kūnui (37–38ºC)

nuramins vietoje nenustygstantį vaiką.

Efektas bus dar didesnis, jeigu į vonią

įpilsite mėtų, sukatžolės ir jonažolės

ar valerijono šaknelių nuoviro (1

valgomasis šaukštas žaliavos – litrui

vandens).

• Pušų vonia (1 arbatinis šaukštelis skysto

pušų ekstrakto – 10 litrų vandens)

mažina įtampą, padeda atsipalaiduoti.

Vaikų lopšelio-darželio „Kodėlčiukas”

auklėtiniai: Gabija, Danius ir Augustas

SVEIKATOS ABC 2009 m. balandis 21


PSICHOTERAPEUTAS PATARIA

EMOCIJOS

Kas yra visiška apatija, bent jau teoriškai

žino kone kiekvienas. Gal

kas į tokią situaciją numos ranka: esą

kam nepasitaiko! O kai kas gal net sunerims:

ar tik nebūsiu susirgęs? Vieni

dėl to kaltina vėluojantį pavasarį, o kiti

bando susigrąžinti energiją. Tik štai

klausimas: kur ji, ta energija, dingo, ir

ką daryti, kad tokių jos „nutekėjimų“

nepasitaikytų ateityje?

Stresas, nuoskauda, pyktis, širdgėla, liūdesys išsiurbia daugybę

mūsų gyvybinių jėgų, ypač jeigu mes malšiname savo neigiamus

jausmus. Tada jie „nusėda“ organizme ir sukelia įtampą visame

kūne. Ir kuo daugiau mes nervinamės, tuo didesnis raumenų

įtempimas ir tuo daugiau širdyje susikaupia neigiamų emocijų,

vagiančių mūsų energiją. Beje, organizmo atsargos nėra beribės.

Todėl geriau vengti kraštutinumų ir „padėti į vietą“ prasiveržusią

emociją. Kitaip ji sudegins jus, atimdama visas gyvybines jėgas.

PAVOJUS

Klivlendo (JAV) klinikos mokslininkai padarė sensacingą atradimą:

moterys, kurių pavojaus baimės lygis aukštesnis, gyve-

Magnis + B 6 complex (30 kaps.)

Maisto papildas

„Lietuvos metų gaminio 2007“ aukso medalio laimėtojas!

• Palaiko širdies ir kraujagyslių sistemos funkciją.

• Padeda, kai sutraukia raumenis.

• Palaiko nervų sistemos funkciją.

Sudėtyje yra magnio oksido ir vitamino B 6 . Magnio okside yra

daugiausia gryno magnio. Jis tirpsta skrandžio sultyse ir susidaro

tirpus magnio chloridas, labai gerai pasisavinamas plonajame

žarnyne.

Gerti po 1 kapsulę 1–2 kartus per dieną.

Pagamintas Lietuvoje iš ES reikalavimus atitinkančių aukščiausios

kokybės žaliavų pagal Geros gamybos praktikos (GGP) standartus.

-20%

Pasiūlymas galioja balandžio 1-30 d.

na ilgiau (vyrai – atvirkščiai). Pavyzdžiui, susirūpinusios savo

sveikata, jos dažniau eina pas gydytoju ir neužleidžia ligos, palyginti

su tais, kurių pavojaus baimė ne tokia didelė. Tačiau

to gyvenimo, nors ir ilgo, kokybės siekiančios neramios asmenybės

gali išsekinti ne tik pačios save, bet ir savo artimuosius.

Gydytojas sako, kad reikia pasidaryti tyrimus? Tai juk ne šiaip

sau – vadinasi, jis įtaria pačią baisiausią ligą. Nepaskambino,

kaip žadėjęs, vyras? Jis su meiluže, ne kitaip! Žmogus, kuris

labai bijo pavojaus, nuolat prisigalvoja pačių baisiausių scenarijų

ir... pats jais nuoširdžiai tiki.

Ką daryti?

Jei tik galima, pasidalinkite savo nuogąstavimais su žmogumi,

kuriuo pasitikite: mama, drauge, psichoterapeutu. Žmogui

iš šalies visada geriau matyti, ar jūsų nuogąstavimai turi pagrindą.

Galimas daiktas, kad jūs nervinatės be reikalo. Savęs

jūs greičiausiai tokioje situacijoje neišgirsite: pavojaus jausmas

blokuoja bet kokias protingas idėjas. Pasistenkite neįtempti

nugaros, pečių srities, rankų raumenų – mums susijaudinus

būtent jie „priima“ didžiausią smūgį. Pasidarykite masažą, išsimaudykite

po šiltu dušu. Kai tik jūsų raumenys atsipalaiduos,

pavojaus jausmas susilpnės.

BAIMĖ

Ši emocija iki paskutinio lašelio išsiurbia visą mūsų energiją.

Žmogus, kaustomas baimės, tarsi nuolatos žiūri vidinius siaubo

filmus. Pavyzdžiui, tas, kuris bijo skraidyti lėktuvais, dažnai

suka galvoje aviakatastrofų scenas, kiekvieną kartą tikindamas

save, kad jo baimė ne beprasmė – lėktuvai dūžta vis dažniau!

Nelaimėlis, kurį kankina uždaros erdvės baimė, ne kartą mintimis

bandė pakilti liftu į 23 aukštą, ir kaskart jo „kelionė“

baigdavosi blogai: širdis vos neiššokdavo iš krūtinės, apimdavo

silpnumas, pradėdavo pykinti. Ir taip būdavo iš tikrųjų: mūsų

pasąmonė neatskiria prasimanymo nuo tikrovės ir eiliniam

„gelbėjimui“ eikvoja daugybę energijos.

Ką daryti?

Pajutę nevaldomos baimės priepuolį, sutelkite dėmesį į tai, ką

iš tikrųjų matote, jaučiate, girdite. Nepradėkite ko nors vertinti,

tiesiog stebėkite. Tai atpalaiduos nervų sistemą ir išsaugos

energiją. Arba savo baimę prilyginkite absurdui, tiesiog

priversdami save išgyventi siaubą. Tarkite sau: „Nuo trečios

iki pusės keturių aš versiu save bijoti mirties (vorų, uždarų

patalpų, lėktuvų ir pan.). Ir pamatysite – „baimė pagal tvarkaraštį“

pasirodys ne tokia baisi. Smegenys pradės priešintis

tokiai prievartai ir pasufleruos visiškai racionalius kovos su

įvairiomis baimėmis (fobijomis) būdus.

LIŪDESYS, ILGESYS, ŠIRDGĖLA

Atsiduodami tokioms emocijoms, mes nė nenutuokiame, kaip

žudomai jos veikia. Psichiatrai įsitikinę, kad prislėgtą žmogų

ilgainiui gali apimti depresija, o Bažnyčia laiko liūdesį

nuodėme, „temdančia sielą“. Liūdnos mintys sukelia širdies

skausmus, skrandžio opą, nemigą ir hipertenziją. Paprasčiausi

fiziniai pratimai atrodo neįveikiami: nėra jėgų niekam, net

lėtam pasivaikščiojimui.

Ką daryti?

Jeigu „liūdėsime“ ilgai, be psichoterapeuto pagalbos neišsiversime.

Tačiau kol galutinai nepasidavėme melancholijai,

pasistenkime pakelti nuotaiką. Įsileiskime į savo gyvenimą

šiek tiek šviesos: išeikime pasivaikščioti saulėtą dieną, apsupkime

save ryškiomis spalvomis: raudona, oranžine, geltona

– tai bus galingas energetinis pastiprinimas. Užsiimkime

joga ar plaukiojimu: labai naudinga atpalaiduoti nugaros

22 SVEIKATOS ABC 2009 m. balandis WWW.SVEIKATOSABC.LT


aumenis – juk liūdesys ir ilgesys nusėda būtent čia. Todėl

depresijos apimti žmonės dažniausiai gūžiasi – jie tiesiogine

ir perkeltine prasme sunkiai neša savo liūdnąją naštą.

AGRESIJA

Tai viena iš daugiausiai energijos reikalaujančių emocijų, net

jeigu ir nepuolate savo nedraugo kumščiais, o tyliai šnabždate

prakeiksmus kampe. Nustatyta, kad agresyviai nusiteikę mes

išeikvojam 30–40 proc. daugiau energijos negu būdami ramūs.

O juk dar mosuojama kumščiais (150 kcal/val.), daužomi

indai (mažiausiai 20 kcal/val. su sąlyga, kad čiupote pačius

lengviausius) ir trankoma durimis (30 kcal su vienu trenksmu).

Tad ar gali stebėtis, kad po tokių agresijos protrūkių tam

tikrą laiką būname tylūs ir ramūs, o tiksliau – nusilpę morališkai

ir fiziškai.

Ką daryti?

Bet kokie judrūs žaidimai, sportas, jėgos pratimai (net energingas

namų tvarkymas ar svaidymasis pagalvėmis) padės

mums civilizuotai „išleisti garą“ ir tuo pačiu atpalaiduoti įsitempusius

raumenis. Psichologai pataria netgi pradėti „pykčio

dienoraštį“, kuriame užfiksuosite pykčio protrūkius ir stengsitės

išsiaiškinti jų priežastis. Savos agresijos analizė padės pašalinti

pykčio šaltinius.

NAUJA DIENA, NAUJAS DŽIAUGSMAS

Įsidėmėkite šitą rekomendaciją. Jeigu griežtai ja vadovausitės,

neigiamos emocijos ne kaupsis, o kasdien jų mažės. Jūs galėsite

valdyti streso lygį ir išsaugoti energiją. Pavyzdžiui, jūs pavargote

darbe ir visai neturite jėgų. Traukite vakare į baseiną,

pamasažuokite kūną arba suvalgykite šokoladuką.

WWW.SVEIKATOSABC.LT

PSICHOTERAPEUTAS PATARIA

Laimės GENAI

Laimė – dvasios būsena? Ne vien tik,

tvirtina specialistai. Tai tam tikra

ir gana konkreti organizmo reakcija.

Ir ji labai priklauso nuo to, kokius genus

paveldėjome. Tačiau mokslininkai

duoda šansą ir tiems, kuriems gimstant

nebuvo per daug atseikėta genetinės laimės

ir gyvenimo džiaugsmo. Šiandien

yra būdų ne tik patikrinti gyvenimo

džiaugsmo lygį, bet ir jį pakelti.

Laimė aplanko tuos, kurie mažiausiai jos siekia ir mažiausiai apie ją

galvoja, tvirtina amerikiečių neuropsichologas profesorius Džonas

Berouzas (John Berrouz). Laimė slypi ne kur nors kitur, o mumyse.

Tai mūsų vidinė būsena – tiek psichologinė, tiek fizinė. Ji turi valdyti

mus, o ne mes ją. Vaizdžiai tariant, laimės paukštė pati renkasi,

ant kieno peties nutūpti: gaudyti ją beprasmiška! Ir ji pasirenka...

pastojant.

Malonumo prigimtis

Svaiginamas kaip šampanas emocinis polėkis, lydintis žmogų visą

gyvenimą ir patikimai saugantis nuo depresijos, priklauso nuo

endokrininės sistemos ir visų pirma nuo kraujyje esančių laimės

hormonų kiekio – vadinamųjų endogeninių opiatų (endorfinų

ir enkefalinų). Kiek jų pagamina organizmas ir kaip juos „priima“

ląstelės bei audiniai, priklauso nuo tam tikrų genų.

Tai, kad laimė paveldima, patvirtina Edinburgo ir Kvinslendo

mokslininkų tyrimų rezultatai. Tyrimuose dalyvavo 900 artimais

giminystės ryšiais susijusių porų, turinčių visus objektyvius

psichologinius laimingo žmogaus požymius. Visi jie buvo

sveiki fiziškai, ramūs, santūrūs, linksmi, mėgstantys bendrauti,

draugiški. Pasirodė, kad šie žmonės yra genetiškai panašūs kaip

dvyniai: jų chromosomose buvo rastos identiškos zonos, kurias

mokslininkai įvertino kaip laimės hormonų lokalizacijos vietą.

Genetinis sėkmės kodas

Norėdami patvirtinti savo išvadas, mokslininkai išplėtė laimės genų

paieškos ribas įtraukdami į tyrimus įvairias šeimos kartas, gyvenusias

paskutiniuosius 50 metų Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Vieniems giminės klanams puikiai sekėsi, jie sukaupė nemažus

turtus, pakilo jų socialinis statusas, o kiti, atvirkščiai, nusigyveno,

nuskurdo, neteko valdžios ir įtakos. Bet štai kas įdomiausia:

nepaisant tokių ryškių pokyčių, nei vieni, nei kiti šių dinastijų

palikuonys nesijautė laimingesni ar nelaimingesni už savo

pirmtakus.

Mokslininkai teigia, kad šį psichologiniu požiūriu paradoksalų

faktą galima paaiškinti tik laimės genų teikiamu efektu. Tik jie

vieni yra tikrasis šeimos turtas. Šeimos brangenybės gali būti

pavogtos ar prarastos, milijonai paleisti vėjais, tačiau iš protėvių

paveldėta programa padės filosofiškai žiūrėti į materialinius praradimus

ir mėgautis gyvenimu, kad ir kaip jis būtų susiklostęs.

Tarp mūsų yra maždaug 25 proc. tokių laimės kūdikių, o 10 proc.

moterų ir 4 proc. vyrų nuo gimimo neturi gebėjimo patirti teigiamų

emocijų. Jiems tai jau iš tikrųjų nėra ko pavydėti! Kad ir kokios

sėkmės gyvenime tokie žmonės pasiektų, tai nesuteikia jiems

laimės.

SVEIKATOS ABC 2009 m. balandis 23


PSICHOTERAPEUTAS PATARIA

Be to, tyrėjai nustatė, kad šeimas sukūrę žmonės dukart dažniau

teigia esą laimingi negu vienišiai, o tikintieji apskritai didesni

optimistai negu ateistai. Galimas daiktas, šeima ir religija yra

tam tikri stimuliatoriai, išoriniai sėkmės genų dirgikliai: jie

nuolat palaiko mūsų aktyvumą ir darbingumą.

Kiekybės reikšmė

Mokslininkai skaičiuoja laimės kiekį organizme (tai yra

hormonus, lemiančius mūsų pasitenkinimą gyvenimu) kaip

dietologai – maisto kaloringumą, matavimo vienetu laikydami

gedoną. Per parą gaunamų gedonų kiekis apskaičiuojamas

pagal specialią 14 punktų skalę – darbo entuziazmas,

linksmumas, gyvas domėjimasis aplinkiniu pasauliu, noras

bendrauti, gebėjimas išgyventi netektis (nelaimingų žmonių

jis ypač menkas) ir taip toliau.

Neurobiologų nuomone, trečdalį žmogui duotų gedonų

kiekvienas iš mūsų gauna iki 14 metų, kita tiek – nuo 14

iki 60 metų, o kitus – vyresniame amžiuje. Pats paprasčiausias

būdas patikrinti, ar mums pakanka džiaugsmo kalorijų

– išanalizuoti savo požiūrį į gyvenimą. Ar gyvenate santarvėje

su savimi? Ar mokate įžvelgti gėrį net blogyje? Ar

išgyvendami juodąjį tarpsnį neprarandate vilties, kad ateityje

bus geriau? Jeigu taip, tai jus galima priskirti laimingų

žmonių kategorijai.

Tiesa, amžinos laimės kaip ir amžinojo variklio gamtoje

nėra: tai prieštarauja fiziologijos dėsniams. Pasiekęs aukščiausią

džiaugsmo skalės padalą ir perpildęs kraują laimės

hormonais, organizmas laikinai sulėtina jų gamybą. Todėl

po džiaugsmo antplūdžio neišvengiamai ateina nedidelis

emocinis nuosmukis, kai žmogus pradeda liguistai reaguoti

į nesėkmes. Būtent todėl keleivis, nuolat skraidantis

verslo klase, lėktuvo vėlavimą pusvalandžiu išgyvena

daug audringiau negu tas, kuris kukliai tenkinasi bilietu

ekonominės klasės salone. Štai kodėl mokslininkai pataria

dozuoti džiaugsmą: anot jų, nuosaiki laimė daug naudingesnė

sveikatai negu staiga užgriuvusi milžiniška sėkmė,

sukelianti sieloje su gyvenimu beveik nesuderinamą euforiją.

Už protingų ribų išsiveržusios teigiamos emocijos

– žmogui sukelia tokį pat stresą kaip ir neigiamos. Tad

pailginkite malonumą. Netikėtas džiaugsmas tam nepasirengusiam

organizmui gali turėti liūdnų padarinių. Dėl tokio

netikėtumo žmogus gali netekti sąmonės, o dėl laimės

pertekliaus netgi numirti. Pavyzdžiui, prancūzų komedijos

meistro Pjero Ogiusteno Bomaršė tėvas dėl jį užplūdusio

beribio džiaugsmo išleido dvasią didžiajam sūnui skaitant

„Sevilijos kirpėją“ Populiarusis aktorius ir kino režisierius

Radžas Kapūras apalpo, kai Indijos prezidentas įteikė jam

aukščiausią šalies apdovanojimą, ir netrukus mirė. Abiem

atvejais žudikas buvo tas pats streso hormonas – adrenalinas,

išsiveržęs į kraują euforijos viršūnėje. Dėl jo taip pakilo

kraujospūdis, kad kraujagyslės neišlaikė ir plyšo...

JAV mokslininkai atkreipė dėmesį į vieną svarbią aplinkybę:

tie, kurie 14 balų gedonų sistemoje savo laimę vertina

10–13 balų, paprastai būna sveikesni ir laimingesni už

tuos, kurie surenka visus 14 balų. Mat absoliutūs laimės

kūdikiai nemato reikalo tobulėti, ko nors siekti ir žengti į

priekį: ko čia plėšytis, kai ir taip jau viskas kuo puikiausiai.

O tie, kurie jau netgi persisotino gedonų, neretai kratosi

malonumų, nejaučia laimės skonio. Tokiems žmonėms gydytojai

ir psichologai skiria griežtą dietą, fizinį darbą, įsako

laikinai susilaikyti nuo sekso. Ir tai padeda!

Džiaugsmo laboratorija

Ko gi jums trūksta iki visiškos laimės? Namelio su langais

į jūrą? Jus lydinčių susižavėjusių vyrų žvilgsnių? Solidaus

priedo prie atlyginimo? Nieko panašaus! Svarbiausia niekuo

nemotyvuoto per kraštus besiliejančio džiaugsmo sąlyga

– sveikata! O visa kita, kaip sakoma, antraeiliai dalykai.

Laimė, dauguma žmonių nežiūri į gyvenimą per savo negalavimų

prizmę, net jeigu kokie nors gyvenimo džiaugsmai

dėl to jiems tampa nepasiekiami ar dėl grynai medicininių

priežasčių netgi draudžiami.

Nepaisant to, sveikata kaip laimės ir pasitenkinimo gyvenimu

veiksnys visose Europos šalyse ir JAV yra antroje vietoje

po šeimyninio gyvenimo svarbos. Kodėl? Viskas labai

paprasta, tvirtina medikai: kai organizme atsiranda kokių

nors nesklandumų, jis apie tai praneša skausmu. Tada laimės

hormonų mūsų kraujyje sumažėja – juk jie turi analgetinių

savybių ir jeigu staiga prireikia blokuoti skausmo

impulsų srautą ir atsikratyti nemalonių pojūčių, mūsų organizmas

juos išeikvoja.

Kad menkas skausmas neišmuštų žmogaus iš vėžių, centrinėje

nervų sistemoje yra tam tikri apsauginiai vožtuvai. Jie

neleidžia iš savotiškų laikmenų išsiveržti skausmui į galvos

smegenų žievę ir materializuotis mūsų sąmonėje. Kol negalavimai

dar ne tokie grėsmingi, organizmas gana ilgai sugeba

pats save „nuskausminti“ endorfinais ir enkefalinais. Bet

kai tik jie išeikvojami, mes iš karto pajuntame: kažkas ne

taip. Tarsi nieko neskauda, o pasaulis nublanko ir išblėso,

dingo vidinio džiaugsmo pojūtis. Į tokį simptomą reikia

žiūrėti labai rimtai! Savijautoje atsispindintis emocijų nuosmukis

aiškiausiai rodo, kad trūksta laimės hormonų. Kuo

greičiausiai reikia eiti pasitikrinti sveikatą, atsikratyti visų

negalavimų ir vėl pradėti džiaugtis gyvenimu!

24 SVEIKATOS ABC 2009 m. balandis WWW.SVEIKATOSABC.LT


Valgyk tam, kad

GYVENTUM

90

procentų ligų į žmogaus kūną

atkeliauja dėl netaisyklingos

mitybos, įsitikinusi Jelena Tulčina – natūraliosios

medicinos centrų Vilniuje ir

Kaune vadovė. Žvali, energinga, pavydėtinos

sveikatos ir sveikos sielos moteris

džiaugiasi, kad peržengusi 50-metį

gali leisti sau gyventi be vaistų. Žiemą ji

kas rytą kūną išsitrina sniegu, pavasarį

maudosi prie namų Trakuose esančiame

ežere, geria daug natūralaus vandens ir

valgo tik tai, ką leidžia kraujo testas.

Beveik visos ligos įveikiamos

Vilnietė medikė Jelena Tulčina ne vieno tradicinės medicinos

atstovo vertinama prieštaringai. Diplomuota kardiologė numoja

ranka į tokias pastabas ir tvirtina, kad bet kurį gydymo

metodą, koks jis bebūtų, įvertina pacientai. Tie, kuriems tradicinė

medicina – medikamentai, tepalai ir kitos priemonės

– nepadeda įveikti ligos, pavyzdžiui, psoriazės (žmonių dar

vadinamos žvyneline) arba kitų, daugelį metų kamuojančių

odos negalavimų, nutukimo, bronchų astmos ir t. t. Jelena

Tulčina galėtų išvardyti daug ligų, kurias galima įveikti sužinojus,

kokius maisto produktus galima valgyti, o kokių reikėtų

išvis atsisakyti.

Valgyti reikia augalinį maistą

Kokia turėtų būti žmogaus mityba, ponia Jelena nustato, atlikusi

sudėtingą kraujo tyrimą. Tačiau viskas prasidėjo nuo

žarnyno valymo procedūrų. „Kai pradėjau teikti pagalbą žmonėms,

pirmiausia ieškojau būdų, kaip detoksikuoti organizmą.

Mūsų mitybos kodas – kaip žoliaėdžių, todėl pagrindinis

maistas turėtų būti augalinis. Tačiau šį kodą žmonija pažeidė,

todėl gavo krūvą ligų. Jeigu paukščiai maitintųsi kaip žmonės,

gal ir gyventų, tačiau neskraidytų. Žmogui irgi buvo duotas

12 metrų ilgio virškinamasis traktas, kad jis galėtų valgyti augalinį

maistą“, – pasakoja gydytoja Jelena.

Pasak gydytojos, kasdienį mūsų racioną turėtų sudaryti 80

procentų augalinio maisto. Tačiau žmogus valgo ne pagal savo

mitybos kodą, todėl ir serga. „Suprantama, kai kurių ligų priežastys

gali būti genetinės, tačiau vis dėlto maistas daro didžiausią

įtaką ir fizinei, ir psichinei sveikatos būklei“, – pabrėžia

J. Tulčina.

Ką parodo kraujo tyrimas?

J.Tulčina įsitikinusi, kad negalima viso pasaulio suskirstyti į

keturias kraujo grupes ir pagal jas taikyti mitybos programas.

„Ieškojau metodų ir būdų, kaip galima būtų padėti konkrečiam

žmogui, ištyrus jo kraują. Prieš šešerius metus „atradau“

šį testą, kuriuo naudojuosi iki šiol“, – prisimena pašnekovė.

WWW.SVEIKATOSABC.LT

GYVENIMO RECEPTAI

„Kūnas – mūsų sielos namai. Tai mūsų vieninteliai

namai visatoje. Būti juose – privilegija“

(O’Dono Hue).

Paprastai tariant, ištiriama kraujo reakcija į maisto produktus

(iš viso į 150). Tyrimas nėra sudėtingas. Tiesiog į atitinkamus

reagentus (maisto produktų koncentratus) įlašinamas lašelis

kraujo. Tiesa, ne tiesiog paimto iš piršto. „Paimame iš žmogaus

10 mililitrų kraujo, leidžiame nusėsti jo forminiams elementams.

Lieka plazma – vadinamasis baltas kraujas. Šito kraujo

lašiukų ir dedam į reagentus, palaikome 40 minučių ir pro

mikroskopą žiūrime, kaip sąveikauja limfocitai su produktais.

Jeigu į reagentą įlašinto kraujo limfocitai išlieka gražūs, vadinasi,

tas produktas tinka, jeigu limfocitai plyšta – produktas

žmogui netinka“, – paprastai aiškina gydytoja. Ji dar priduria,

kad tokių vadinamųjų slaptos alergijos testų yra ne vienas.

Žarnyno valymas

J. Tulčina paneigia mitą, kad žarnyno valymas yra nereikalinga

ir daug kainuojanti procedūra. „Kartais girdžiu žmones

sakant, kad organizmas gali pats apsivalyti. Gal ir galėtų, jeigu

valgytume tik žoles. Tačiau taip nebūna, todėl ir turime

atlikti žarnyno valymo procedūrą bei atkurti storosios žarnos

detoksikacines funkcijas“, – tvirtina gydytoja. Pasak jos, oda,

plaučiai ir žarnynas vystosi iš vieno embriono lapelio, todėl

nenuostabu, kad nuo storojo žarnyno užterštumo priklauso,

ar žmogus sirgs odos, plaučių ir žarnyno ligomis.

„Žarnyno valymo procedūros metu vanduo stimuliuoja limfą,

todėl iš organizmo pasišalina toksinai, o iš viršutinių kvėpavimo

takų lengviau išsivalo ir visi skrepliai, gleivės. Kai žarnynas

SVEIKATOS ABC 2009 m. balandis 25


GYVENIMO RECEPTAI

nešvarus, visi toksinai keliauja aukštyn,

todėl žmogus ir kosėja, čiaudi. Todėl sergant

reikėtų nevalgyti (beje, ir nesinori!).

Liga ir atkeliauja tam, kad organizmas

galėtų apsivalyti“, – dėsto savo teoriją

gydytoja J. Tulčina.

Gerkite daug vandens

Pašnekovė pritaria tradicinei medicinai,

teigiančiai, kad žmogus per parą turi išgerti

2,5 litro vandens. Vanduo – gyvybės

šaltinis, visa ko pradžia, todėl žmogui

jo reikia kaip oro. „Daugelis tvirtina,

kad nemėgsta vandens, – gurkšnodama

šaltinio vandenį pasakoja pašnekovė.

– Aš jiems sakau, kad sirgsite arba jau

sergate“.

Mėsos galima, bet saikingai

Pasak ponios Jelenos, mėsos galima valgyti

du kartus per savaitę, tačiau pagal

kraujo testą reikia nustatyti, kokia mėsa

tinka. Žuvies galima valgyti tris kartus

per savaitę. „Tačiau tai nereiškia, kad tas

dvi dienas per savaitę mėsos galite valgyti

kelis kartus. Tik vieną kartą ir tik

120 gramų. Toks mėsos ar žuvies kiekis

nepadidins cholesterolio kiekio kraujyje

ir „neužrūgštins“ organizmo. Jeigu per

dieną valgysite žuvies, mėsos ir dar cepelinų,

tikrai susirgsite“, – perspėja gydytoja

J. Tulčina.

Ko nereikia valgyti?

Gydytoja siūlo visiems rečiau valgyti

pieno produktų, o susirgus laikinai jų

visai atsisakyti, nes kito žinduolio pieno

produktai mūsų organizmui nereikalingi,

o kai kada gali būti ir pavojingi.

„Siūlau atsisakyti miltinių patiekalų, nes

juose yra daug gliuteno, be to, šie produktai

žarnyne sukelia rūgimą ir puvimą.

Turėtume atsisakyti ir saldumynų,

nes šie produktai nereikalingi mūsų

kūnui“, – pataria gydytoja. Pasak jos,

cukrus Europoje atsirado tik prieš 300

metų.

Ji teigia, kad atsisakius išvardytų produktų,

derinant maisto produktų grupes

ir taikant žarnyno valymo procedūrą,

galima kontroliuoti ligas, o kai

kurias išvis išguiti iš organizmo.

„Turiu daug pacientų, kuriems dingo

egzema, įvairūs dermatitai, skrandžio,

virškinimo, kvėpavimo ir kitokios ligos.

Laikantis mitybos programos galima

kontroliuoti žvynelinę, migreną, dažnus

Kaunietis Mykolas (tikrasis vardas

ir pavardė redakcijai žinomi) pasakojo

blogiau pasijutęs 2005 metų

pradžioje.

„Tiesiog pajutau, kad toliau taip nebegaliu...

Tarsi be priežasties augo

svoris (pavalgyti visada mėgau, bet

nesu apsirijėlis). Dėl netinkamos mitybos

prasidėjo odos negalavimai ir

pan. Gydytoją J.Tulčiną rekomendavo

viena kolegė. Nusprendžiau pabandyti

– na, blogiau juk nebus“, – pokalbį

pradeda Mykolas.

Jis prisimena, kad nereikėjo ilgai pasakoti

apie savo ligas ir negalavimus.

„Po konsultacijos gydytojos „verdiktas“

buvo greitas ir paprastas – organizmui

reikia pagalbos“, – pasakoja

vyriškis.

Gydytoja patarė jam pasidaryti kraujo

testą, išvalyti žarnyną ir iš pagrindų

pakeisti mitybos įpročius.

„Testo rezultatai buvo gana įdomūs.

Aš galėjau valgyti net mėsą (ne tik

kalakutieną) ir bulves. Ne kartu, suprantama,

tačiau galėjau. O vynuogių

(suprantama, ir vyno bei kitų iš

jų daromų dalykų) – ne. Tas pats ir su

kviečiais. Beje, kraujo tyrimas parodė,

kad galiu vartoti tik kukurūzų aliejų

(įpratau ir iki šiol tik jį vartoju, retsykiais

– alyvuogių, bet labai retai).

Kiti apribojimai turbūt buvo panašūs

kaip ir daugeliui žmonių – jokių pieno

produktų, sūrių, šokoladų ir pan.“,

– prisimena Mykolas.

Paklaustas, ar buvo lengva laikytis tokios

dietos ir gyventi kitaip nei buvo

įpratęs, vyras šypteli: „Aišku, kad ne“.

„Man labai sunkus buvo organizmo

valymas – nuolat skaudėjo galvą, ir

taip kone dvi savaites. Buvo ir kitų

peršalimus, antro tipo cukraligę ar kitas

nemalonias ligas“, – tikina gydytoja.

Padeda ir tikėjimas

„93 procentams žmonių pažadu, kad

jie galės kontroliuoti savo ligą, jeigu laikysis

mano rekomendacijų, sudarytos

mitybos programos. Tačiau septyni procentai

pacientų, pavyzdžiui, sergančiųjų

žvyneline, laikosi mitybos programos ne

tiek laiko, kiek paskirta, bet trumpiau

– pritrūksta valios. Taigi vargu ar jie gali

tikėtis pagerėjimo. „Pamenu berniuką,

kuris niekaip negalėjo pagyti. Tuomet

paprašiau mūsų klinikoje viešėjusio vyskupo

Eugenijaus Bartulio paaukoti už

tą vaiką Mišias. Ir įvyko stebuklas – po

kelių savaičių berniuko būklė pagerėjo.

Aš tikiu, kad yra gyvenime dalykų, kurių

mes negalime reguliuoti ar keisti“, – tikina

pašnekovė.

bėdų. Ne taip paprasta buvo įprasti

prie valgiaraščio. Darbo specifika (aš

labai anksti pradedu dieną) daug kam

trukdė, bet pavyko. Vėliau J. Tulčina

teigė abejojusi ne dėl mano galimybių,

bet dėl valios. Rezultatai nebuvo

staigūs, bet išties geri“, – džiaugiasi

Mykolas. Svoris susitvarkė, savijauta

pagerėjo, oda tapo skaisti ir sveika.

„Dabar, po trejų metų, galiu patvirtinti:

metodas veiksmingas ir labai disciplinuojantis.

Svarbiausia – nepasiduoti

rutinai ir neatidėlioti vėlesniam

laikui. Negalima teisintis, kad neturi

laiko, kad sveikai gyventi pradėsi kitą

dieną, o gal nuo pirmadienio. Tai – tik

saviveikla ir savęs mulkinimas“, – filosofuoja

pašnekovas.

Paklaustas, ar gavo naudos iš tokios

sveiko gyvenimo metodikos, Mykolas

tvirtai atkerta: „Taip“.

„Gydytoja man dar pirmos konsultacijos

metu sakė, kad duoda tik supratimą,

kaip reikia gyventi. Neryjant, o

valgant, nekemšant, o žiūrint į save ir

organizmo poreikius. Kaip tą supratimą

aš priimsiu ir panaudosiu – mano

paties reikalas“, – prisimena pašnekovas.

Mykolas pasakoja, kad prie seno gyvenimo

būdo galima sugrįžti bet kada,

tačiau svarstymai, ar to reikia, užima

vis daugiau laiko. „Turiu gydytojos sudarytą

valgiaraštį, laikausi jo, o jeigu

kartais nutariu papiktnaudžiauti neleistinais

produktais, kitą dieną stengiuosi

save apriboti ir kontroliuoti

mitybą. Tai tikrai nėra lengva, nebent

gyventum miške, o artimiausia parduotuvė

būtų už kelių dešimčių kilometrų.

Tačiau stengtis reikia pirmiausia

dėl savęs“, – įsitikinęs Mykolas.

26 SVEIKATOS ABC 2009 m. balandis WWW.SVEIKATOSABC.LT


Sveikatos PASLAPTYS

Kuriose šalyse gyvenimo trukmė yra ilgiausia?

Klausimas apie gyvenimo

trukmę Lietuvoje

skamba labai dažnai. Statistika

teigia, jog Lietuvos vyrų

vidutinė gyvenimo trukmė

yra trumpiausia iš Europos

Sąjungos valstybių narių, o

moterų – tik šiek tiek ilgesnė

negu Bulgarijos, Latvijos ar

Rumunijos. Nedžiugina ir

dar vienas rodiklis: vyrų ir

moterų vidutinės gyvenimo

trukmės skirtumas Lietuvoje

išlieka didžiausias tarp ES

valstybių narių: 2007 metais

vyrai net 12,3 metų (palyginti

2000 metais – 10,7

metų) gyveno trumpiau už

moteris.Tad kokia yra ilgaamžiškumo

paslaptis? Ką

mes darome ne taip?

WWW.SVEIKATOSABC.LT

SUOMIJA – visi į gamtą

Kitaip nei Lietuvoje, kur trys ketvirtadaliai

gyventojų nemėgsta sportuoti,

Suomijoje kūno formų laikymasis yra

tapęs tarsi nacionaline sporto šaka.

Statistika teigia, jog intensyviai sportuoja

apie 70 proc. suomių, 50 proc.

moterų į darbą stengiasi eiti pėsčiomis

ar važiuoja dviračiu. Minusinė

temperatūra netrukdo suomiams išsiruošti

į žygį, o vyrai, nepaisydami oro

JAUSKITĖS PUIKIAI

sąlygų, yra aistringi žvejai. Dar 1970

metais Suomija pirmavo pasaulyje pagal

mirčių nuo širdies ir kraujagyslių

ligų skaičių. Tačiau dabar padėtis iš

esmės pasikeitė – aktyvus visuomenės

švietimas turėjo didžiulės reikšmės.

Mokslininkai teigia, jog sportavimas

gryname ore ne tik sustiprina fizinę

būklę, bet ir pagerina dvasinę savijautą.

Taigi didėja savivertė, gerėja

nuotaika, mažėja streso įtaka organizmui.

KINIJA – dainuokite su mumis

Nutolusiose Bamos (Pietų Kinija) apylinkėse

moterys ryžių laukuose dirba

net ir sulaukusios 90 metų amžiaus.

Šį fenomeną tyrinėję mokslininkai teigia,

kad tokia puiki moterų sveikatos

būklė yra labai glaudžiai susijusi su

tų kraštų žmonių pomėgiu dainuoti.

Dainavimas stiprina imuninę sistemą

bei kelia nuotaiką.

Atlikti tyrimai patvirtino, kad sveikata

tiesiogiai priklauso nuo pomėgio

dainuoti: chore dainuojantys vyresnio

amžiaus žmonės kur kas rečiau varsto

gydytojų kabinetų duris, nei tie, kurie

neturi tokio pomėgio. Be to, dainuojantiems

žmonėms užtenka mažesnių

vartojamų vaistų dozės, jiems rečiau

diagnozuojama depresija.

INDIJA – gyvenimas su

prieskoniais

Indijoje vyresnių žmonių, sergančių

Alzheimerio liga, skaičius yra kur

kas mažesnis nei kitose šalyse. Ar

tam turi įtakos indų mėgstami prieskoniai?

Pavyzdžiui, ciberžolė (kurkuma)

Indijoje nuo seno vartojama

reumatui ar virškinamojo trakto ligoms

gydyti. Mokslininkai mano, jog

SVEIKATOS ABC 2009 m. balandis 27


JAUSKITĖS PUIKIAI

šio prieskonio veikliosios medžiagos

gali sulėtinti Alzheimerio ligos vystymąsi.

Taip pat moksliškai įrodyta, jog

imbieras padeda atsiradus virškinamojo

trakto negalavimų, o ožragė ir

cinamonas rekomenduojami sergantiesiems

diabetu.

NAUJOJI ZELANDIJA – medaus

upės

Žinoma, jog medus pasižymi antibakterinėmis

savybėmis, tačiau visiškai

neseniai atliktuose tyrimuose išskiriamas

zelandiediškas manukos (arbatmedžio)

medus. Didžiojoje Britanijoje

atliekami tyrimai, kuriuose stebima

šio medaus įtaka MRSA (meticilinui

atsparaus auksinio stafilokoko) gydymui.

Negyjančioms žaizdoms yra

skiriami tvarsčiai, įmirkyti meduje.

Manukos medumi gydomi uždegimai,

skrandžio, dantenų ligos.

Mokslininkai tyrimams naudoja unikalaus

manukos faktoriaus rodiklį:

kuo jis aukštesnis, tuo stipresnis medaus

antibakterinis poveikis.

ISLANDIJA – naudingieji žuvų

taukai

Atšiaurus klimatas, skurdus landšaftas,

trumpos vasaros – visa tai sunku

pavadinti puikiomis gyvenimo sąlygomis.

Tačiau islandai – vieni iš sveikiausių

žmonių planetoje. Kur slypi

jų sveikatos paslaptis? Pasirodo, jie

vartoja daug žuvies. Vertingosios žuvies

taukų savybės irgi žinomos nuo

seno: žuvų taukai apsaugo nuo insulto

ir širdies bei kraujagyslių sistemos,

sąnarių ligų, stabdo senėjimą, lėtina

Alzheimerio ligos vystymąsi. Rekomenduojama

bent 2 kartus per savai-

tę valgyti žuvies. Kaip yra Lietuvoje?

Deja, daugelis lietuvių žuvies valgo

vos kartą per mėnesį ar net rečiau.

ITALIJA – auksinis bendravimas

Viduržemio jūros virtuvė, darbas laukuose,

švelnus klimatas, žinoma, turi

įtakos italų ilgaamžiškumui. Tačiau

svarbiausias ilgaamžiškumo laidas

– vyresnieji nepaliekami leisti dienų

vienatvėje. Jie – dalis didelės šeimos,

kurią sieja labai stiprus kartų ryšys,

o visi šeimos nariai bendrauja tarpusavyje

praktiškai kiekvieną dieną.

Tyrimai liudija, jog bendravimas ir

socialinis palaikymas žmogaus sveikatai

bei ilgaamžiškumui yra tokie

pat svarbūs kaip ir fiziniai pratimai ar

tinkama mityba.

JAPONIJA – žalioji arbata ir

sojos

Tradicinė japonų virtuvė – žuvis, ryžiai,

soja ir daržovės – teigiamai veikia

širdies ir kraujagyslių sistemą. Be to,

sojos veikliosios medžiagos turi įtakos

kaulų sistemai, palengvina klimakterinio

laikotarpio eigą. Japonai taip pat

vartoja labai daug brokolių ir žiedinių

kopūstų... Ką jau kalbėti apie žaliosios

arbatos vartojimą. Japonijoje jos geriama

itin daug, be to, laikantis net tam

tikrų arbatos gėrimo tradicijų.

PRANCŪZIJA – mėgaukitės

maistu

Daugelį metų mokslininkai suko galvas,

kodėl prancūzai, nors jų racione

gausu sviesto, aliejaus, sūrio ir mėsos,

retai kenčia dėl nutukimo, rečiau serga

širdies bei kraujagyslių sistemos ligomis

ir gyvena ilgiau nei kai kurios kitos

Europos tautos. Žinoma, jie gardina

patiekalus česnaku ir vartoja raudonojo

vyno.Tačiau ne mažiau svarbus ir

prancūzų požiūris į maistą. Prancūzai

praktiškai nevartoja mažai kaloringų,

be cukraus ar dirbtinai „nukenksmintų“

patiekalų bei maisto produktų. Jie

valgo viską, tačiau jaučia saiką maistui

ir kartu juo mėgaujasi.

Kur gyvenama ilgiausiai?

Kaip matome, gyvenimo trukmei didžiulės

įtakos turi šalies ekonomikos

būklė, maisto kultas, gyvenimo būdas.

Tad kur gyvenama ilgiausiai?

• Remiantis PSO duomenimis, ilgiausiai

pasaulyje gyvena japonės

(vidutiniškai 86 metus), antroji vieta

priklauso Honkonge gyvenančioms

moterims (85,4 metai), o trečioji

– prancūzėms (81,4 metai).

• Tuo tarpu Japonijos vyrai pasaulyje

užima trečiąją vietą (79,2 metai).

Pirmauja Islandijos stiprioji lytis, kurių

vidutinė gyvenimo trukmė siekia

79,4 metus; antrieji – Honkongo vyrai

(79,3 metai).

• Lietuvoje (remiantis Statistikos departamento

duomenimis) moterys vidutiniškai

gyvena 77,2 metus, o vyrai

– 64,9 metus.

• Trumpiausia vidutinė gyvenimo

trukmė (2008 metų duomenimis)

buvo Svazilende – apie 32 metus.

• Vidutinė gyvenimo trukmė pasaulyje

siekia 66 metus.

• Vidutinė gyvenimo trukmė Europoje

– beveik 79 metai.

• Daugiausiai pagyvenusių žmonių

yra Švedijoje (vyresni nei 65 metai

žmonės sudaro 27,1 proc. visų gyventojų),

o mažiausiai – Lenkijoje (17,5

proc.).

28 SVEIKATOS ABC 2009 m. balandis WWW.SVEIKATOSABC.LT


Neurorubine Forte Lactab

plëvele dengtos tabletës

Palik skausmà

uþ nugaros

Neurorubine Forte Lactab

B grupës vitaminø kompleksas

Vienoje Neurorubine Forte Lactab plëvele dengtoje tabletëje yra

200 mg tiamino nitrato (vitamino B 1), 50 mg piridoksino hidrochlorido

(vitamino B 6), 1 mg cianokobalamino (vitamino B 12).

Neurorubine Forte Lactab vartojamas neurologiniams skausmams gydyti:

ûminiam ir lëtiniam neuritui, neuralgijai (pvz., nugaros skausmui);

diabeto sukeltai ir kitoms polineuropatijoms.

WWW.SVEIKATOSABC.LT

www.nebeskauda.lt

Vartojimas: gerti po 1-2 tabletes per dien. Kontraindikacijos. Medikamento vartoti negalima, jei paciento organizmo jautrumas nors

vienai vaisto sudedamajai medžiagai, ypa vitaminams B 1, B 6 arba B 12, yra padidjs. Specials spjimai ir atsargumo priemons.

Tokios priemons nereikalingos

Prašome dmiai perskaityti pakuots lapel ir vaist vartoti taip kaip nurodyta. Jei simptomai nepraeina ar atsirado šalutinis poveikis, dl tolesnio vaisto vartojimo btina

pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

SVEIKATOS ABC 2009 m. balandis 29


PAGAL LNK TV LAIDĄ

Sąnariai

IRGI SENSTA

Retas vyresnio amžiaus žmogus nežino, kas yra

sąnarių skausmas, trumpalaikis sustingimas,

traškėjimas, judrumo sumažėjimas ar sąnarių užsikirtimas.

Tai labai dažnos sąnarių ligos – osteoartrozės

– požymiai. Beje, žmonės neretai ją vadina „druskų

nuosėdomis sąnariuose“. Iš pradžių žmogui sąnarius

skauda iš ryto, kol jis atsikelia ir išsijudina, taip pat

baigiantis dienai, kai pavargsta kojos. Ilgainiui skausmas

nepaleidžia iš savo gniaužtų nei ir dieną, nei

naktį. Tuomet be gydytojo pagalbos ir medikamentų

jau neišsiversi.

Osteoartrozė yra degeneracinė sąnarių

liga, dėl kurios yra pažeidžiama sąnarinė

kremzlė, sumažėja sąnarinio skysčio

gamyba, susidaro kaulinės išaugos – osteofitai.

Osteoartrozė dažniausiai pažeidžia

stambiuosius sąnarius (klubų,

kelių), rečiau smulkiuosius – plaštakų,

pėdų sąnarius bei stuburą. Sąnarių

skausmais dažniausiai skundžiasi vyresni

nei 50 metų amžiaus žmonės. Nors

osteoartrozė yra progresuojanti, nepagydoma

liga, tačiau laiku susirūpinus

sąnariais galima sumažinti skausmus ir

išlikti judriam bei darbingam.

Sąnariai susidėvi

Bet kurį sąnarį galime įsivaizduoti kaip

kaulą, padengta kremzle. Deja, dėl natūralaus

organizmo senėjimo ir įvairių

veiksnių kaulų galus dengianti sąnario

kremzlė nusidėvi ir pradeda dilti. Švelnus

kremzlės paviršius tampa šiurkštus,

nelygus. Kremzlei visiškai nusidėvėjus,

kaulai ima trintis vienas į kitą. Prasideda

osteoartrozė. Kremzlės dilimą gali

pagreitinti:

• ilgalaikis ir per didelis sąnarių apkrovimas,

kai žmogus dirba sunkų fizinį

darbą, nuolat būna nepatogioje kūno

padėtyje, taip pat dažnai atlieka vienodus

judesius (pavyzdžiui, dažytojai,

siuvėjai, staliai) ar intensyviai treniruojasi;

• antsvoris, kuris padidina krūvį apatinių

galūnių sąnariams: klubo, kelio,

čiurnos. Osteoartrozės rizika nutukusiems

žmonėms yra du kartus didesnė;

• įgimtos netaisyklingos sąnarių formos

(įgimtas sąnario išnirimas, stuburo iškrypimas);

• traumos – sąnarių lūžiai, išnirimai,

sumušimai;

• organizmo senėjimas;

• medžiagų apykaitos sutrikimai;

• uždegimai: ūminis ar lėtinis infekcinis

artritas, nespecifinis sąnario uždegimas,

reumatoidinis artritas ir kt.

Būdingas simptomas –

skausmas

Sąnarių kremzlės dyla lėtai, nepastebimai

ir kurį laiką gali nebūti jokių klinikinių

simptomų, nes kremzlėje nėra

nervinių galūnių. Žmogui ima skaudėti

tik tada, kai pažeidžiamos kitos

sąnarį sudarančios struktūros: kaulas,

antkaulis, raiščiai. Neretai osteoartrozės

požymiai pastebimi atsitiktinio

rentgeno tyrimo metu, o klinikinių

simptomų atsiranda vėliau. Tai būdinga

lėtai besivystančiai „amžiaus“ artrozei.

Tipiškas simptomas yra skausmas.

Iš pradžių skauda tik fizinio krūvio

metu ar labai „nuvarginus“ sąnarį. Ilgainiui,

ligai progresuojant, skausmai

tampa stipresni, skauda ir atsigulus,

naktį, sąnarys darosi nejudrus, kol visiškai

sustingsta. Labiau skauda lipant

laiptais, ypač žemyn. Po ilgesnio ramybės

periodo (pasėdėjus ar po nakties

miego) sąnariai sustingsta, juos

reikia išjudinti. Sąnariai ima traškėti,

juos vis stipriau skauda, judesiai tampa

riboti, gali patinti ir skaudėti aplinkiniai

audiniai. Darosi sunku dirbti

bet kokį darbą, pablogėja nuotaika

– juk skauda. Osteoartrozė gali apimti

bet kurį kūno sąnarį, tačiau dažniausiai

ji pažeidžia rankų, klubų, kelių ir

stuburo sąnarius.

Vizitas pas gydytoją

Svarbiausia – laiku pastebėti pirmuosius

ligos simptomus. Nors osteoartrozė

yra vyresnio amžiaus žmonių sąnarių

liga, vis dėlto ne taip retai ji gali

varginti ir jaunus žmones. Jeigu atsiradęs

sąnarių skausmas tęsiasi ilgiau nei

keturias savaites, neatidėliokite vizito

pas savo šeimos gydytoją. Kuo anksčiau

liga bus diagnozuota, tuo didesnė

tikimybė ją sustabdyti ir išvengti

skausmo bei kitų nemalonių jos padarinių.

Specifinių laboratorinių tyrimų

30 SVEIKATOS ABC 2009 m. balandis WWW.SVEIKATOSABC.LT


(kraujo, šlapimo, sąnarinio skysčio)

nėra. Pagrindinis tyrimo metodas osteoartrozei

nustatyti – atlikti pažeisto

sąnario rentgeno nuotraukas. Šio tyrimo

metu yra nustatomas sąnarinio

tarpo susiaurėjimas, pokremzlinė kaulo

sklerozė, papildomos kaulų išaugos

– osteofitai. Pagal rentgeno nuotraukos

vaizdą osteoartrozė yra skirstoma

į keturias stadijas. I stadijos osteoartrozę

diagnozuoti rentgeno tyrimu yra

labai sunku. Jei rentgeno nuotraukose

matomi kauliniai osteofitai (išaugos),

susiaurėjęs sąnarinis tarpas, gydytojas

diagnozuos II stadijos, jei sąnariniai

paviršiai visai sudilę, „kaulas remiasi

į kaulą“ – III stadijos, o jeigu „kaulas

pradeda suaugti su kaulu“ – IV stadijos

osteoartrozę.

Kas gydo osteoartrozę?

Osteoartrozę diagnozuoja ir gydo bendrosios

praktikos gydytojas. Jei gydytojui

yra neaiškūs diagnozės atvejais (kai

negalavimai, skausmų intensyvumas

ar vieta neatitinka laboratorinių, klinikinių,

rentgeno tyrimų duomenų),

kai nepadeda nesteroidiniai vaistai nuo

uždegimo, kai reikia išsiaiškinti, ar tikslingas

chirurginis gydymas, pacientas

siunčiamas konsultuotis pas reumatologus

ir/ar ortopedus traumatologus.

Gydymas

Jei sąnarių skausmas (nors ir vargina)

iš esmės nekeičia jūsų gyvenimo ritmo,

gali pakakti pakeisti gyvenimo būdą,

kad pasijustumėte geriau.

• Tausokite sąnarius. Venkite per didelio

fizinio krūvio skaudamiems sąnariams,

nuolat pasikartojančių judesių ar nepatogių

padėčių (jūsų darbo vieta turi būti

patogi, kad nereikėtų kūprintis ar įsitempti.)

Naudokite lazdą ar vaikštynę.

Venkite lipti laiptais.

• Mankštinkitės nedideliais krūviais. Sergantiesiems

gali padėti speciali mankšta

bei masažas. Rekomenduojami raumenis

stiprinantys, sąnarių judrumą palaikantys

ir ištvermę didinantys pratimai: plaukimas,

ėjimas vandenyje, vaikščiojimas,

važiavimas dviračiu (nedideliu pasipriešinimu).

Svarbu judinti ir skaudamus

sąnarius, stiprinti aplink juos esančius

raumenis.

• Mažinkite antsvorį. Sumažėjus kūno

svoriui, sumažėja ir sąnarių skausmas,

nes mažėja krūvis, tenkantis sąnariams.

• Pritaikykite šilumos ir šalčio procedūras,

manualinę terapiją, masažus.

Šiluma padės atpalaiduoti raumenis ir

sumažins skausmą. Užsidėkite karštą

drėgną kompresą ant skaudamo sąnario,

lengvai pasimankštinkite gulėdami

šiltoje vonioje. Jei yra užėjęs ūmus

WWW.SVEIKATOSABC.LT

stipraus skausmo priepuolis, labiau tiks

šaltis – šalti kompresai, ledo pūslė.

• Pasirūpinkite patogia avalyne minkštais

ir elastingais padais (geriausiai – iš

korėtos gumos). Nedėvėkite avalynės

aukšta pakulne.

Jei išbandžius visas išvardytas priemones

sąnarių skausmas nepraeina, gali

prireikti ir medikamentinio gydymo.

Bet ir toliau reikia tęsti pratimus, mesti

svorį, mažinti krūvį, tenkantį pažeistam

sąnariui, nes gydymas vien vaistais

nebus veiksmingas. Artrozės simptomams

mažinti yra daugybė įvairių

vaistų ir dažnai tenka išmėginti keletą,

kol parenkamas pats tinkamiausias

(beje, juos parenka tik gydytojas). Gali

būti vartojami analgetikai, nesteroidiniai

vaistai nuo uždegimo, vaistai,

skatinantys kremzlės atsinaujinimą ar

atpalaiduojantys raumenis.

Jei liga yra stipriai pažeidusi sąnarį,

reikalingas chirurginis gydymas – operacija.

Gali tekti sąnarį pakeisti protezu.

Dažniausiai protezuojami klubų,

kelių sąnariai.

Geriau tai, kas

natūralu

Bendrosios praktikos

gydytoja Nelita

Gudžiūnaitė-Bybartienė

sako, jog Lietuvoje

įvairiomis sąnarių

ligomis serga

trečdalis vyresnių nei 50 metų gyventojų.

Sąnarių ligos ypač paūmėja šaltuoju

metų laiku ir ankstyvą pavasarį,

nes permainingi orai bei drėgmė gali

išprovokuoti pažeistų sąnarių skausmą.

Įtakos turi ir amžius. Senstant organizmui

nyksta sąnario kremzlė, kinta pokremzlinis

kaulinis audinys, susidaro

naujos kaulinės struktūros – osteotai.

Ilgainiui sąnarių ligos progresuoja, ir

žmogus nuolat jaučia skausmą. Į oro

permainas labiausiai reaguoja dėl senatvinių

pokyčių pažeisti sąnariai: juos

skauda, gelia, jie patinsta, atsiranda

kitų nemalonių simptomų. Sulėtinti

sąnarių kremzlės dilimą bei sušvelninti

nemalonius simptomus galima vartojant

natūralių priemonių, aprūpinančių

sąnarių kremzlės audinį „statybinėmis“

medžiagomis. Pastarųjų metų moksliniai

tyrimai parodė, kad gliukozamino

sulfato ir chondroitino junginiai ne tik

slopina sąnarių skausmą, bet ir palaiko

sąnario kremzlės funkciją, sąnarių

judrumą. Vienas iš tokių preparatų yra

„Artriplex compositum“.

Jo sudėtyje yra gliukozamino, chondroitino

ir metilsulfonilmetano. Gliukozaminas

dalyvauja sveiko kremzlės au-

PAGAL LNK TV LAIDĄ

dinio, sąnarių skysčio bei vidinių sąnario

fermentų sintezėje, slopina sąnarių uždegimą,

gerina sąnarių drėkinimą ir lengvina

sąnario judesį. Chondroitinas sulaiko

vandenį sąnarių kremzlėse, skatina sąnario

kremzlės regeneraciją, gerina sausgyslių

raiščių būklę. Metilsulfonilmetanas

mažina skausmą ir patinimą, stabdo

kremzlinio audinio irimą, gerina sąnarių

judrumą, raumenų, raiščių ir sausgyslių

kraujotaką. Beje, tokį medžiagų derinį

gali vartoti ir vyresnio amžiaus žmonės,

be sąnarių negalavimų, turintys ir virškinamojo

trakto sutrikimų. Šios medžiagos

nedirgina skrandžio, yra gerai pasisavinamos,

neturi šalutinio poveikio ir nesukelia

virškinamojo trakto sudirginimo simptomų.

Vartojant tokių preparatų nereikia tikėtis

labai greito efekto, nes poveikis pasiekiamas

palaipsniui, bet būna ilgalaikis.

Norint pasiekti pirmųjų rezultatų, tokių

preparatų reikia vartoti ne trumpiau kaip

du mėnesius, bet paprastai jie vartojami

pusę metų ir ilgiau.

„Artriplex compositum“ visose BALTIJOS

VAISTINĖSE balandžio mėnesį parduodamas su

nuolaida!

SVEIKATOS ABC 2009 m. balandis 31


SKAITYTOJŲ PAGEIDAVIMU

Slapta moterų liga –

ŠLAPIMO NELAIKYMAS

Moterys vengia garsiai kalbėti apie šį sutrikimą,

dažnai tiesą jos slepia net nuo

savo vyrų ar partnerių. Tačiau šlapimo nelaikymas

– dažnas moterų negalavimas, apie kurį

būtina pasisakyti šeimos gydytojui. Jis tikrai

patars, ką daryti, kad vėl galėtumėte džiaugtis gyvenimu.

„Šlapimo nelaikymas dažniausiai kamuoja gimdžiusias moteris.

Tik apie 10 proc. moterų, turinčių šią „bėdą“, būna

negimdžiusios vaikų. Kuo daugiau moteris gimdo, tuo

didesnė tikimybė, kad ateityje ji kentės dėl šlapimo nelaikymo“,

– pokalbį apie opų šlapimo pūslės sutrikimą pradeda

Kauno medicinos universiteto Akušerijos ir ginekologijos

klinikos Moterų konsultacijos vadovė gydytoja ginekologė

docentė Rosita Aniulienė. Gydytoja tvirtina, kad nereikia

gėdytis šio negalavimo ir jo slėpti – jį galima išgydyti.

Moterų šlapimo nelaikymas buvo žinomas

jau Senovės Egipte. Šis negalavimas

aprašytas Imhotempo papiruse

(apie 2700 m. pr. Kr.). Hipokratas

aprašė nevalingą šlapimo tekėjimą,

prasidedantį po sunkaus gimdymo.

Avicena minėjo moterų šlapimo nelaikymą,

atsiradusį po gimdymo dėl

šlapimo pūslės vientisumo pažeidimo

(pratakų).

Moterų šlapimo nelaikymas pradėtas

gydyti XIX a. Pirmąją moterį Lietuvoje

dėl šlapimo nelaikymo 1875 m.

operavo gydytojas M. A. Rutenbergas

Vilniuje.

Gydytoja ginekologė Rosita

Aniulienė jau yra išoperavusi

apie 500 moterų, turėjusių

šlapimo nelaikymo

problemų. Jauniausiai jos

pacientei buvo 27-eri, vyriausiajai

– 84 metai.

Kenčia ir tyli

Dėl šlapimo nelaikymo kenčia apie

200 mln. įvairaus amžiaus žmonių

visame pasaulyje. Šlapimo nelaikymu

skundžiasi 40 proc. vyresnių nei 60

metų ir net 80–90 proc. vyresnių nei

75 metų amžiaus žmonių. Ši negalia

vargina apie 10 proc. darbingo amžiaus

žmonių. Tačiau beveik niekas

apie tai garsiai nekalba. Sergantieji slepia

savo negalavimą nuo aplinkinių, o

gydytojai apie tai irgi retai paklausia.

Dažnai sergantieji šią problemą linkę

spręsti naudodami higieninius įklotus.

Paradoksalu, bet Jungtinėse Amerikos

Valstijose higienos priemonėms

išleidžiama du kartus daugiau pinigų

negu efektyviems gydymo metodams

(vaistams, operacijoms). Tik 10–20

proc. sergančiųjų kreipiasi į gydytoją.

Lietuvoje nėra tikslių statistikos duomenų

apie žmones, kenčiančius dėl

šlapimo nelaikymo.

Beje, dažnai ir patys sergantieji šlapimo

nelaikymą laiko normalia senėjimo

dalimi, įpranta prie tokios būklės,

apriboja savo įpročius ir net nejaučia,

kad jų gyvenimas smarkiai pasikeitė.

Ir anaiptol ne į gerąją pusę.

Pasirodo, šlapimo nelaikantys žmonės

bijo nueiti toli nuo namų, važiuoti

visuomeniniu transportu, dėl blogo

kvapo neina į svečius, moterys bijo

lytinių santykių.

Šlapimas teka nevalingai

Šlapimo nelaikymas – tai nevalingas

šlapimo tekėjimas sutrikus normaliam

šlapinimosi mechanizmui. „Kol

šis mechanizmas veikia normaliai,

moteris šlapimą gali sulaikyti be jokio

vargo, nes spaudimas, palaikantis uždarą

šlaplę, yra 2 kartus didesnis nei

spaudimas šlapimo pūslėje“, – tvirtina

doc. Rosita Aniulienė. Kas organizme

vyksta? Fizinio krūvio metu refleksiš-

32 SVEIKATOS ABC 2009 m. balandis WWW.SVEIKATOSABC.LT


kai susitraukia dubens dugno, tai yra

tarpvietės, raumenys.

„Gimdymo metu šie raumenys gali

plyšti, kitoms gimdyvėms juos tenka

kirpti, sutrūkinėja raiščiai aplink

šlaplę, todėl natūralu, kad moteris

gali nebesulaikyti šlapimo. Patarčiau

moterims po pirmo gimdymo neapsileisti

ir profilaktiškai daryti dubens

dugno, vadinamuosius Kėgelio pratimus.

Juos reikia daryti sąžiningai,

kasdien (o ne trumpą laiką) iki kito

gimdymo“, – pataria gydytoja.

Šlapimo nelaikymui įtakos gali turėti

ne tik gimdymas, bet ir vyresnis amžius,

menopauzė, šlapimo takų, nervų

sistemos ligos (insultas, stuburo

traumos, parkinsonizmas), pilvo ertmės

operacijos, diabetas, padidėjusio

kraujospūdžio liga (hipertenzija), Alzheimerio

liga, nutukimas, rūkymas,

kava, alkoholio vartojimas, dirbtinių

saldiklių vartojimas, sunkios sąnarių

ligos ir t. t.

Baisu net čiaudėti

Yra šeši šlapimo nelaikymo tipai, bet

moteris vargina trys iš jų. Trumpai

apie juos papasakosime.

• Šlapimo nelaikymas fizinio krūvio

metu. Susilpnėjus dubens dugno

raumenims (po gimdymų), pakinta

šlapimo takų padėtis, atsiranda šlaplės

nepakankamumas. Tokios moterys

nesulaiko šlapimo fizinio krūvio

metu: kosėdamos, čiaudėdamos, bėgdamos,

sportuodamos, eidamos ar

net ramybės būklėje. Yra trijų laipsnių

šlapimo nelaikymas fizinio krūvio

metu: pirmojo – čiaudint, kosint.

Jei šlapimo nelaikymas yra antrojo ir

trečiojo laipsnio, šlapimas nevalingai

teka einant, sportuojant, šokant, ką

nors keliant ar savaime.

• Dirgli šlapimo pūslė. Ši šlapimo nelaikymo

rūšis būdinga tiems, kurie

nesugeba sulaikyti šlapimo atsiradus

staigiam norui šlapintis. Nevalingai

susitraukinėjant šlapimo pūslės raumeniui,

pacientai jaučia įsakmų norą

šlapintis (negali plauti indų, girdėti

tekančio vandens, pasišlapina rakindami

duris ir t.t.).

• Mišrus šlapimo nelaikymas – nesugebama

sulaikyti šlapimo atsiradus staigiam

norui šlapintis ir fizinio krūvio

metu.

Padeda operacija

„Pirmiausia šlapimo nelaikymu besiskundžiančiai

moteriai patariama

atsikratyti antsvorio, mesti rūkyti,

mažiau gerti kavos. Dubens dugno

raumenų tonusą pagerina Kėgelio

pratimai. Be to, skiriamos fiziotera-

WWW.SVEIKATOSABC.LT

pijos procedūros, mankštos kompleksai“,

– pasakoja gydytoja.

Jeigu nepadeda gydymas vaistais (jų

tenka vartoti 3–6 mėnesius), rekomenduojama

atlikti operaciją. Moterys,

kurios negali šlapimo sulaikyti

esant fiziniam krūviui, pavyzdžiui,

bėgdamos, kosėdamos, čiaudėdamos,

juokdamosi, šokdamos, keldamos

sunkius daiktus, per lytinį aktą,

gydomos minimaliai invazine TVT

operacija.

„Šios operacijos metu padaromas vos

5–10 mm pjūvis ir šlaplė atitraukiama

į normalią fiziologinę padėtį. Tokių

operacijų efektyvumas siekia beveik

95 proc. Šių operacijų metu implantuojama

proleno juosta aplink vidurinę

šlaplės dalį. Operacijos atliekamos

iš dalies arba vietiškai nuskausminus.

Operacija trunka apie 20 minučių.

Pacientė po paros išrašoma namo, dar

keturias savaites po operacijos ji turi

vengti fizinio krūvio, sporto, lytinių

santykių“, – pasakoja gydytoja ginekologė

R.Aniulienė, pirmoji Lietuvoje

atlikusi tokią operaciją.

Kauno medicinos universiteto klinikose

TVT operacija atliekama nuo

2000 metų, o TVT-O operacija – nuo

2006 metų . Kol kas saugesnių ir efektyvesnių

operacijų už TVT ir TVT-O

pasaulyje nėra. Deja, šios operacijos

iki šiol nėra kompensuojamos valstybės

ir nemažai kainuoja – 1900 litų.

„Per metus į konsultaciją kreipiasi

500–600 moterų, iš kurių apie 100

operuojame, kitas gydome vaistais.

Dažniausiai moterys kreipiasi dėl

antrojo arba trečiojo laipsnio šlapimo

nelaikymo, tai yra, kai negali bėgioti,

sportuoti,šokti, šlapimas teka lytinių

santykių metu“, – pasakoja R. Aniulienė.

Pasak jos, pasaulyje moteris pagalbos į

medikus kreipiasi maždaug po 1 metų

vargų ir kančių. Lietuvės kantresnės

– ateina po trejų, bet būna, kad ir po

40 metų“, – sako specialistė.

Gelbsti fizioterapijos

procedūros

Vadinamoji dirgli šlapimo pūslė

– dažnas šlapinimasis daugiau kaip 8

kartus per dieną ir daugiau nei porą

kartų naktį – gydoma medikamentais

ir fizioterapijos procedūromis. Yra

įvairių medikamentų, tačiau jų skiria

tik gydytojas.

Per fizioterapijos procedūras šlaplė

stimuliuojama įvairių dažnių elektros

bangomis. Tokio gydymo kursas

– 10–15 procedūrų, kurias reikia kartoti

du kartus per metus. Šis gydymas

yra veiksmingas, bet negarantuoja,

SKAITYTOJŲ PAGEIDAVIMU

Kas penkta šešta trisdešimtmetė

moteris, pagimdžiusi

bent vieną vaiką, kenčia

dėl šlapimo nelaikymo. Su

amžiumi padėtis tik prastėja

– ši bėda vargina kas

antrą penkiasdešimtmetę

moterį.

kad rūpesčių dėl šlapimo nelaikymo

kamuojama moteris visiškai pasveiks.

Gydoma ir botulino toksinu

Šlapinimosi sutrikimų kamuojamoms

moterims (ir ne tik joms) gali padėti

ne tik vaistai ar operacija, bet ir pats

naujausias gydymo metodas – botulino

toksino injekcijos.

Gydymo botulino toksinu procedūra

kainuoja 1300 litų, nes jos nekompensuoja

ligonių kasa. Šią procedūrą

reikia kartoti kas 6–12 mėnesių visą

gyvenimą.

Dažniausiai botulino toksino suleidžiama

į dirglią šlapimo pūslę, kai

nepadeda 2–3 mėnesius taikytas gydymas

vaistais. Prieš tai atliekami

urodinaminiai tyrimai – įvertinama,

ar normali šlapimo pūslės talpa, ar

nėra inkstų patologijos, šlapimo takų

infekcijos.

Botulino toksinas suleidžiamas specialia

adata per cistoskopą (specialų

optinį prietaisą šlapimo pūslei apžiūrėti

iš vidaus) į šlapimo pūslės raumenį.

Taip iš dalies paralyžiuojamas

šlapimo pūslės raumuo, sumažėja šlapimo

pūslės aktyvumas ir palengvėja

šlapinimasis.

Botulino toksinu negalima gydyti

nėščiųjų ar kūdikį maitinančių moterų,

taip pat sergančiųjų šlapimo pūslės

ar šlapimo takų uždegimu.

Kuo greičiau kreipkimės į

gydytoją

Moterys linkusios slėpti apie šlapimo

nelaikymą ir net savo šeimos gydytojui

nesako, kad jas vargina ši bėda.

„Šlapimo nelaikymas nėra normalus

reiškinys ir daugeliu atvejų gali būti

sėkmingai išgydytas. Moterys turėtų

nebijoti ir pasakyti apie tai savo gydytojui.

O gydytojas kiekvieno vyresnio

amžiaus paciento, net ir besikreipiančio

dėl kitų ligų, turėtų būtinai

paklausti, ar jo nevargina šlapimo nelaikymas.

Kiekvienas šlapimo nelaikantis

žmogus turėtų neužsisklęsti ir

kreiptis į gydytoją (moterys – į ginekologą,

vyrai – į urologą)“, – pataria

gyd. R. Aniulienė.

SVEIKATOS ABC 2009 m. balandis 33


VERTA ŽINOTI

Kas yra osteoporozė?

Kaulų tvirtumas priklauso nuo kalcio

kiekio jų audinyje. Kaulinio audinio ląstelės

sudaro tam tikras laikančiąsias sijas.

Taip susidaro kaulo konstrukcija – tokia

pat ažūrinė ir tvirta kaip Eifelio bokštas.

Šiam inžinerijos genijaus kūriniui kenkia

rūdys, o tobula mūsų kaulų struktūra turi

atlaikyti kitą išbandymą – nuolatinį persitvarkymą.

Visą laiką dalis kaulinio darinio

„ištirpsta“ ir vietoj jo susidaro naujas

kaulas. Kritiniu kaulo persimodeliavimo

momentu naujai susidariusio kaulo tvirtumas

priklauso nuo kraujyje esančių estrogenų

kiekio: jeigu jų yra mažiau negu

norma, kaulai gauna per mažai kalcio ir

pasidaro trapūs. Tai ir yra osteoporozė.

Moterų organizme estrogenų kiekis keičiasi

pagal reprodukcinės sistemos būklę.

Todėl osteoporozė dažniausiai ir užklumpa

silpnosios lyties atstoves. Prieš dešimtmetį

ši liga kamavo daugiausia pagyvenusias

moteris, o dabar osteoporozė gerokai

pajaunėjo. Ypač greitai organizmas netenka

kalcio per hormoninius „sukrėtimus“

– nėštumo ir hormonų persitvarkymo dėl

amžiaus laikotarpiais.

Nematomi lūžiai

Kad kaulai lūžtų, visai nebūtina griūti.

Užtenka tiesiog pakelti sunkesnį nešulį

– ir štai strėnų lūžis. Nevykusiai padėjus

koją ant laiptelio gali lūžti šlaunikaulio

kaklelis. Pakelsite rankas šukuosenai pasitaisyti,

– kompresinis vieno iš slankstelių

lūžis, kuris gali likti net nepastebėtas. Keletas

tokių lūžių, ir žmogaus ūgis pradeda

smarkiai mažėti – kartais jis sumažėja net

iki 15 cm! Beje, Džono Hopkinso (John

Hopkins) universiteto (JAV) specialistai

rekomenduoja visoms moterims reguliariai

matuotis ūgį. Jei jis bent 5 cm

sumažėjo, tai rimtas signalas kreiptis į

gydytojus.

Kas priklauso rizikos grupei?

Osteoporozės rizikos grupei priklauso

jautrios šviesios odos moterys, žmonės,

turintys šia liga sergančių giminaičių,

moterys, kurių menstruacijos yra nereguliarios,

rūkorės, „kavomanės“, įvairių

dietų gerbėjos, namisėdos, vengiančiosios

bet kokio fizinio darbo.

Stambūs žmonės mažiau linkę į osteoporozę,

nes riebalų ląstelės skatina hormonų

gamybą. Kuo daugiau mūsų organizme

yra estrogenų, tuo mažiau mums gresia

osteoporozė. Vyrų kaulinė masė, palyginti

su moterų, jau iš prigimties yra gerokai

didesnė, be to, jų organizme nebūna

tokių audringų hormonų pokyčių kaip

moterų menstruacijų ciklo ir klimakterinio

laikotarpio metu, tad ir osteoporozė

jiems beveik negresia. Nepavojinga ši liga

ir vadinamosios valstietiškos kūno sanda-

Mes jo

NETENKAME...

Gamtos sukurti mūsų kaulai yra tobulumo viršūnė.

Iki tam tikro laiko jie ir būna tobuli. Tačiau ilgainiui

viskas keičiasi. Ar žinote, kad kaulinio audinio

ląstelės visą žmogaus gyvenimą nuolat atsinaujina? Kai

šis procesas pažeidžiamas, prasideda vadinamasis kaulų

retėjimas. Tada netenkame ne tik mineralų (kauliniame

audinyje yra ypač daug kalcio), bet ir juos palaikančio

organinio pagrindo – padidėja lūžių tikimybė.

Beje, moterys kur kas dažniau negu „stiprioji lytis“

kenčia dėl sumažėjusios kaulų masės ir sulaukusios vyresnio

amžiaus neretai suserga osteoporoze. Sergant šia

liga kaulai – ypač rankų ir kojų – pasidaro labai trapūs.

ros – stambių kaulų – žmonėms. Reikėtų

kur kas daugiau laiko, kad jie netektų tiek

kalcio, jog dėl to imtų lūžinėti kaulai ir

prasidėtų skausmai. Beje, kaip tik dėl šios

priežasties negridų rasės atstovai (jų kaulų

tankis daug didesnis) kur kas rečiau serga

osteoporoze negu, pavyzdžiui, europidai.

Gal ir keista, bet JAV gydytojai nustatė,

kad osteoporozės rizika padidėja dėl depresijų.

Išanalizavę daugiau kaip 130 moterų

duomenis, mokslininkai įsitikino,

kad kritiškai daug kalcio neteko 17 proc.

depresija sergančių ir tik 2 proc. normalios

emocinės būklės moterų. Kalta pasirodė

esanti imuninė sistema, kuri sergant

depresija gamina ypač daug medžiagų,

dėl kurių iš kaulų išplaunamas kalcis.

Nuo jaunų dienų

Tradiciškai osteoporozė buvo laikoma

penkiasdešimtmečio sulaukusių moterų

bėda, nes klimakteriniu laikotarpiu organizme

gaminama mažiau estrogenų ir

kartu „išplaunamas“ iš kaulų kalcis. Tačiau

panašu, kad JAV Nacionalinio sveikatos

instituto specialistų atlikti tyrimai

atėmė iš jaunųjų damų galimybę atitolinti

osteoporozės grėsmę. Daugelį metų jie

stebėjo ir tyrė 89 jaunas moteris, kurias

kamavo nereguliarios menstruacijos. Apdoroję

gautus rezultatus, mokslininkai

nustatė, kad net 67 proc. jaunesnių kaip

40 metų amžiaus tyrime dalyvavusių

moterų serga osteoporoze! Tyrėjai susidomėjo,

ar tik ta liga nebus susijusi su

34 SVEIKATOS ABC 2009 m. balandis WWW.SVEIKATOSABC.LT


menstruacijų ciklo sutrikimais. Taip ir

buvo: „streikuojančios“ kiaušidės nenorėjo

reikiamu metu „duoti“ kiaušialąstės

tarsi išeidamos neplanuotų atostogų. Tuo

pačiu jos negamino ir reikiamo estrogenų

kiekio. Palengva, bet be jokių nukrypimų

dėl to iš kaulų buvo išplaunamas kalcis.

Šis mokslininkų „atradimas“ turėtų priversti

jaunas moteris žiūrėti į vėluojančias

menstruacijas kitaip, o ne kaip į kažkokią

nekenksmingą organizmo „išdaigą“. Toks

reprodukcinės sistemos elgesys gali būti

pirmas apie keturiasdešimtuosius gyvenimo

metus prasidėsiančios osteoporozės

signalas. Laiku ėmusis osteoporozės profilaktikos

priemonių, galima apsisaugoti

nuo šios ligos ir vyresniame amžiuje.

Savisaugos taisyklės

• Aprūpinkite kaulus kalciu. Įvairių šalių

dietologai vardina tuos pačius skaičius: 75

proc. suaugusiųjų ir 70 proc. vaikų gauna

per mažai kalcio, kad galėtų išvengti

osteoporozės. Svarbiausi šio gyvybiškai

svarbaus cheminio elemento šaltiniai

– pienas ir pieno produktai. Daug kalcio

yra ir daržovėse tamsiai žalios spalvos lapais,

ypač kopūstuose. Jo yra ir žuvyje.

Gamintojai dabar deda kalcio ir į daugelį

košių, pieno produktų ir vaisių sultis.

Reikia žinoti, kad kalcio preparatai negali

visu šimtu procentų pakeisti produktų,

turinčių šio žmogui būtino elemento.

Kaip ir kitus medikamentus, jų gali skirti

tik gydytojas. Beje, nuogąstavimai, kad

dėl kalcio gausaus maisto pomėgio gali

WWW.SVEIKATOSABC.LT

užkalkėti kraujagyslės, inkstuose atsirasti

akmenų ir stuburo srityje nusėsti druskos,

neturi jokio pagrindo. Atvirkščiai, būtent

dėl kalcio stygiaus kalcio druskos nusėda

minkštuosiuose audiniuose. Vaikai

ir jaunuoliai nuo 9 iki 18 metų amžiaus

kasdien su maistu turėtų gauti 1300 miligramų

kalcio, o suaugusieji nuo 19 iki

50 metų – 1000 miligramų. Beje, būtent

tiek kalcio yra viename litre pieno. Moterims

po menopauzės, nevartojančioms

hormono estrogeno turinčių preparatų,

kasdien reikėtų gauti 1500 miligramų

kalcio.

• Įtraukite į savo racioną vitamino D turinčių

produktų. Kad organizmas efektyviai

pasisavintų kalcį, šis vitaminas tiesiog

būtinas. Beje, gamintojai jo deda ir

į pieną. Nemažai vitamino D yra ir žuvyje.

Be to, šitą vitaminą dėl ultravioletinių

spindulių poveikio sintetina ir oda.

Pakanka veidą ir rankas palaikyti saulėje

10 minučių, kad susidarytų reikalinga

vitamino D paros norma. Negalima pamiršti

ir vitaminų C bei K 2 , taip pat padedančių

palaikyti kaulų patvarumą.

Laikykitės subalansuotos dietos. Ribokite

angliavandenių ir gyvulinės kilmės

riebalų kiekį (cukrus, saldainiai, duona,

kepiniai, saldūs gėrimai, riebūs patiekalai).

Potencialių osteoporozės aukų sąrašą

papildo dar ir įvairiomis dietomis besižavinčios

moterys. Amžius čia nesvarbu.

Nuolatos pažeidžiant mitybos režimą,

pasikeičia vidinė organizmo būklė ir jis

patiria didelį stresą.

• Atsisakykite rūkymo, dėl kurio prarandama

daug kaulinio audinio.

• Apsiribokite per dieną vienu puodeliu

geros kavos, geriausia ją išgerti rytą. Jeigu

nepajėgiate atsisakyti didelių šio tonizuojamojo

gėrimo kiekių – įsipilkite į

kavą pieno, papildančio kalcio atsargas,

kurias kava išplauna iš organizmo.

• Daugiau judėkite. Ypač pavojingas

kaulų audiniui sėdimas gyvenimo būdas.

Labai praverstų „mažų apkrovų“

strategija – kelias stoteles ne važiuoti, o

nužingsniuoti pėstute, į viršų ar žemyn

važiuoti ne liftu, o kilti ar leistis laipteliais.

Naudinga aerobika, plaukymas,

slidinėjimas ir čiuožimas pačiūžomis.

Judėti naudinga bet kokiame amžiuje:

pavyzdžiui, kasdienis ne trumpesnis kaip

2 valandų pasivaikščiojimas – puikus stimulas

kaulams atsinaujinti.

• Reguliariai lankykitės pas gydytojus. Šis

patarimas visų pirma skirtas tiems, kurie

priklauso rizikos grupei. Osteoporozę

gydo ortopedai traumatologai, terapeutai,

endokrinologai, reumatologai, ginekologai.

Gydytojai gali pasiūlyti nemažai

šiuolaikinių preparatų, padedančių atitaisyti

pažeistą kaulinį audinį ir grąžinti jam

ankstesnį tvirtumą.

VERTA ŽINOTI

Osteoporozė – klastinga liga

Ilgai mes nepastebime jokių jos simptomų.

Vienintelis dalykas, kurį kartais

pajuntame – tai nugaros skausmas ilgiau

pastovėjus, kuris sumažėja atsigulus. Patiems

atpažinti ankstyvosios stadijos osteoporozę

gana sunku. Pavojaus signalas

gali būti naktiniai blauzdų ir pėdų traukuliai,

kaulų gėla, juosmens skausmai,

šlaunikaulio galvutės, stuburo ar kitų

skeleto dalių lūžiai, stuburo iškrypimas į

priekį, mažėjantis ūgis (2–3 cm per metus),

lūžinėjantys ar suminkštėję nagai,

prieš laiką pražilę plaukai. Ypač rimtas

osteoporozės signalas – šlaunikaulio

kaklelio lūžis, dažnai pasitaikantis pagyvenusiems

žmonėms.

Svarbiausia – prolaktika

Deja, daugelis žmonių, nors normaliai

maitinasi ir yra fiziškai aktyvūs, vis dėlto

neišvengia osteoporozės. Profilaktiką

reikia pradėti sulaukus 25–30 metų amžiaus.

Liga nustatoma šiuolaikiniais metodais

– densitometrija ir rentgenografija.

Densitometrijos tyrimas padeda nustatyti

kaulinio audinio mineralinį tankį ir numatyti

lūžių galimybę bei kuo anksčiau

aptikti ligą. Rentgeno tyrimas padeda nustatyti

vėlesnes ligos stadijas, kai žmogus

jau būna patyręs kaulų lūžį.

Unikalusis vitaminas K 2

Kalcio kiekį organizme galima papildyti

vartojant kalcio turinčių papildų. Vienas

iš jų – „Osteolis“. Šio preparato sudėtyje

yra 400 mg kalcio, 5 mikrogramai vitamino

D 3 ir 45 mikrogramai vitamino K 2 . Šios

medžiagos papildo viena kitos poveikį.

Kalcis, kaip minėjome, yra svarbus žmogaus

organizmo mineralas, reikalingas

stipriems kaulams. Vitaminas D 3 reguliuoja

kalcio, fosforo, magnio apykaitą,

kurie labai reikalingi kauliniam audiniui

atsinaujinti. Bet ypač unikalus yra šiame

preparate esantis vitaminas K 2 . Šio vitamino

veikimas vadinamas „kalcio paradoksu“,

nes kraujagyslių sienelėse susidariusį

kalcį (beje, ten visai nereikalingą)

jis „sugeba“ pernešti į kaulus. Taip jis saugo

kaulus nuo išretėjimo, o kraujagysles

– nuo aterosklerozės.

„Osteolis“ visose ŠEIMOS VAISTINĖSE balandžio

mėnesį parduodamas su nuolaida!

SVEIKATOS ABC 2009 m. balandis 35


SKAITYTOJŲ PAGEIDAVIMU

Širdimi reikia rūpintis

LAIKU

„G

erb. Redakcija,parašyti jums paskatino neseniai išgyventas

miokardo infarktas. Esu verslininkas. Nors

darbų ir rūpesčių netrūksta, tačiau niekada nesiskundžiau

sveikata. Juolab kad man tik 38-eri, jaunystėje esu daug

sportavęs. Tačiau prieš tris mėnesius nutiko tai, dėl ko iki

šiol negaliu atsigauti. Tris dienas jaučiausi labai prastai,

ėmė spausti krūtinę, tiesiog nuo ryto iki vakaro vaikščiojau

su skausmais krūtinės srityje. Kai neapsikentęs nuėjau į

polikliniką, šeimos gydytoja iš karto iškvietė greitąją. Atsidūriau

reanimacijos palatoje. Dabar po truputį atsigaunu,

o galėjo baigtis blogai. Juk aš maniau, kad mano prastos

savijautos priežastis – pervargimas ir patiriamas stresas. Ar

nereikėtų spaudoje išsamiau parašyti apie gresiantį miokardo

infarktą, jo priežastis ir pirmąją pagalbą? Juk tokių kaip

aš Lietuvoje yra ne vienas, tik ne visiems baigiasi taip gerai,

kaip man, ne visi suspėja nueiti pas gydytoją. Vis atidėlioja

rytdienai. O tos rytdienos paprasčiausiai gali nebūti. Pagarbiai,

Vytautas, Vilnius“

Atsiradęs skausmas už krūtinkaulio yra

pirmasis simptomas, kuris verčia sunerimti

dėl galimo artėjančio širdies infarkto.

Labai svarbu laiku kreiptis į gydytojus,

nes ištiktas miokardo infarkto žmogus gali

mirti per valandą nuo skausmo krūtinėje

pradžios. Apskritai miokardo infarktas

yra viena iš dažniausių mirties priežasčių.

Deja, pastaruoju metu miokardo infarktas

„jaunėja“, jis ištinka vis daugiau jaunų

žmonių, perkopusių vos 30 metų.

Miokardo infarktas (dar vadinamas širdies

smūgiu) – tai staigi širdies raumens (miokardo)

tam tikro ploto žūtis ir jo negrįžtamas

pakenkimas.

Kas atsitinka įvykus širdies

smūgiui?

Mūsų širdies raumuo yra išraizgytas arterijų,

kurios maitina širdies raumenį ir aprūpina

deguonimi. Dažniausiai infarktas

įvyksta dėl šių arterijų užsikimšimo trombu,

kuris susiformuoja iš aterosklerozinės

plokštelės. Kai trombas visiškai užkemša

arterijos spindį, tam tikra širdies raumens

dalis nebegauna deguonies, apmiršta ir

liaujasi dirbusi. Kai trombas nedidelis ir

užtveria tik dalį kraujagyslės, susergama

nestabilia krūtinės angina (žmonės dažnai

tai vadina „priešinfarktine“ būkle). O

kai trombas visiškai užkemša kraujagyslę,

įvyksta „gilus“ širdies infarktas.

Miokardo infarkto priežastys

Kraujagyslių spazmą skatina, širdies raumens

mitybą blogina, riebalų ir kitų medžiagų

apykaitą trikdo kai kurie rizikos

veiksniai:

• rūkymas;

• padidėjęs, nekontroliuojamas arterinis

kraujo spaudimas;

• cukrinis diabetas;

• per didelis cholesterolio kiekis kraujyje;

• nuolatinė emocinė įtampa;

• dažnas fizinis pervargimas;

• nutukimas;

• vyriška lytis;

• paveldimumas (šeimos narių polinkis sirgti

širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis).

Atpažinkime gresiantį miokardo

infarktą

Kartais keletą dienų ar savaičių prieš ištinkant

miokardo infarktui pablogėja savijauta,

atsiranda spaudžiantis skausmas krūtinės

srityje. Anksčiau buvę krūtinės anginos

priepuoliai, kurie praeidavo pavartojus nitroglicerino,

pradeda ištikti ir ilsintis, padažnėja,

o pats priepuolis trunka ilgiau. Ištikus

miokardo infarktui:

• pirmiausia atsiranda deginantis, spaudžiantis,

plėšiantis, veržiantis skausmas už

krūtinkaulio. Dažniausiai skausmas plinta į

kairę ranką, petį, kaklą ir apatinį žandikaulį,

kartais į dantį, rečiau — į dešinę ranką,

36 SVEIKATOS ABC 2009 m. balandis WWW.SVEIKATOSABC.LT


epigastriumą, pilvo apačią. Kartais skauda

ir kitas kūno vietas — krūtinės ląstos dešinę

pusę, nugarą po mentėmis, ties stuburu.

Tirpsta kairiosios arba abiejų rankų pirštai.

Skausmas trunka ilgiau kaip 30 minučių. Jo

nenumalšina nei nitroglicerinas, nei kitokie

kraujagysles plečiantys vaistai arba, trumpam

aprimęs, skausmas vėl atsinaujina;

• dažnai žmogus būna išpiltas šalto prakaito,

jis jaučia bendrą silpnumą, atsiranda

mirties baimė;

• arterinis kraujospūdis gali ir padidėti, ir

sumažėti;

• miokardo infarktas gali būti ir netipinių

formų:

– skrandinė, kai jaučiamas pykinimas, vėmimas,

skausmas apatiniame krūtinkaulio

trečdalyje;

– astminė, tada skausmas nėra ryškus, vyrauja

dusulys;

– aritminė forma pasireiškia sutrikusiu širdies

ritmu ir skausmu;

– cerebrinė forma dažniau ištinka vyresnio

amžiaus žmones, jos metu prarandama sąmonė;

– periferinė, kai skausmas atsiranda netipinėse

vietose, toli nuo širdies – skauda ranką,

žandikaulį, smilkinius, alkūnes ir kt.

Kai kurie žmonės, patiriantys miokardo

infarktą, skausmo gali ir nejausti. Jie

junta tik nedidelį savijautos pablogėjimą.

Beskausmis infarktas dažnesnis sergantiesiems

cukriniu diabetu, vyresnio amžiaus

žmonėms. Tokiems žmonėms ši liga diagnozuojama

pavėluotai arba persirgto miokardo

infarkto pėdsakai vėliau pastebimi

atsitiktinai.

Pirmoji pagalba ištikus miokardo

infarktui

Ką daryti, jei įtariate, kad jus ar jūsų artimąjį

ištiko miokardo infarktas?

Kai žmogui atsiranda intensyvus skausmas

už krūtinkaulio, pirmiausia reikia suteikti

neatidėliotiną pagalbą. Nuo suteiktos

pagalbos operatyvumo priklauso infarkto

dydis! Kas penkias minutes po liežuviu

dedama tabletė nitroglicerino, bet ne

daugiau kaip tris kartus, ir viena tabletė

aspirino (kuris pradeda tirpdyti trombą).

Skubiai kviečiama greitoji medicinos pagalba.

Atvykę greitosios medicinos pagalbos

medikai infarkto ištiktam žmogui

suleidžia nuskausminamųjų vaistų, duoda

kvėpuoti deguonies ir skubiai veža į artimiausią

gydymo įstaigą. Kuo mažiau laiko

bus praėję nuo skausmų pradžios, tuo didesnė

tikimybė, kad medikai suspės atverti

kraujagyslę ir išsaugoti širdies raumenį,

kuris žūsta per šešias valandas.

Gydymo įstaigoje atliekami

tyrimai

Į gydymo įstaigą atvežtam pacientui, ištiktam

miokardo infarkto, pirmiausia atlieka-

WWW.SVEIKATOSABC.LT

ma elektrokardiograma (EKG). Šio tyrimo

jautrumas yra apie 90 proc. Miokardo infarkto

metu atsiranda ligai būdingi kreivės

pakitimai. Tada paimama kraujo iš venos

ir nustatomi vadinamieji seruminiai žymenys

(kreatinfosfokinazė, troponinas T ir I).

Šių žymenų kraujyje atsiranda tada, kai yra

pažeistas širdies raumuo. Esant miokardo

infarktui šie žymenys padidėja. Kartais atliekamas

ir širdies echoskopinis tyrimas,

kurio metu gydytojas gali įvertinti širdies

sienelės judesius, bei dar vienas labai svarbus

tyrimas – koronarografija, kitaip dar

vadinamas širdies zondavimo tyrimu. Jo

metu į kraujagysles suleidžiama specialių

dažų ir šviečiant rentgenu nustatoma

kraujotakos sutrikimo vieta. Tyrimas yra

labai sudėtingas, todėl atliekamas tik didelėse

ligoninėse.

Užbėkime nelaimei už akių

Visi žmonės, kurie nori išvengti miokardo

infarkto, turi pradėti keisti gyvenimo įpročius

jau šiandien.

• Labai svarbi yra dieta. Rekomenduojama

valgyti daugiau duonos, vaisių, žuvies,

„Bėgant metams mūsų kraujagyslės neišvengiamai

kalkėja, tariant medikų kalba,

ant vidinių kraujagyslių sienelių formuojasi

aterosklerotinės plokštelės, dėl kurių

kraujagyslės standėja ir siaurėja. Šis procesas

pažeidžia labai svarbias kraujagysles

– arterijas, kuriomis kraujas aprūpina

visą organizmą deguonimi ir maisto medžiagomis.

Pradinėse aterosklerozės stadijose žmogus

nejaučia jokių simptomų, niekuo

nesiskundžia. Vienas iš pirmųjų simptomų

yra kraujospūdžio padidėjimas, nors

dažnai to ir nejaučiama. Žmogus gali

skųstis skausmais krūtinės srityje zinio

krūvio metu. Šios ligos išraiška gali būti

miokardo infarktas ar insultas“, – sako

bendrosios praktikos gydytoja Nelita Gudžiūnaitė-Bybartienė.

Kraujagyslių kalkėjimą

gali pristabdyti vitamino K 2 . Tyrimais

(Roterdamo studija) įrodytas jo poveikis

SKAITYTOJŲ PAGEIDAVIMU

mažiau mėsos. Sviestą ir sūrį reikia keisti

augaliniais riebalais ir produktais su augaliniais

riebalais.

• Nevartoti alkoholio (galima ne daugiau

kaip 10 g gryno alkoholio per parą).

• Reikalinga reguliari fizinė veikla. Geriausių

rezultatų pasiekiama sportuojant

reguliariai po pusvalandį 3–4 kartus per

dieną. Fizinį krūvį ir pratimų intensyvumą

reikia didinti palaipsniui.

• Visiems rūkantiems žmonėms yra rekomenduojama

mesti rūkyti. Mesti rūkyti

verta bet kuriuo amžiaus laikotarpiu.

• Visiems, turintiesiems antsvorio, rekomenduojama

siekti normalaus kūno svorio.

Ar turite antsvorio, galite išsiaiškinti

patys, suskaičiavę KMI (kūno masės indeksą)

pagal formulę: KMI = kūno masė(kg)/

ūgis(m 2 ). Jei kūno masės indeksas

yra 19–25, jūs esate normalaus kūno svorio.

Jei kūno masės indeksas yra didesnis

nei 25, turite antsvorio, jums gresia nutukimas.

Beje, labai svarbu vartoti preparatų,

palaikančių širdies ir kraujagyslių sistemos

funkciją, padedančių išvengti aterosklerozės

ir trombozės pavojaus.

širdžiai ir kraujagyslėms, nustatyta optimali

šio vitamino paros dozė – 45 mikrogramai.

Tokį vitamino K 2 kiekį gauname

vartodami dvi kapsules per dieną preparato

„MenaCardin7“. Šis preparatas yra

pripažintas daugelio specialistų, o 2008

metais apdovanotas „Metų gaminio“

aukso medaliu.

„MenaCardin 7“ visose GINTARINĖSE VAISTINĖSE

balandžio mėnesį parduodamas su nuolaida!

SVEIKATOS ABC 2009 m. balandis 37


PAGAL LNK TV LAIDĄ

Nebūkime abejingi

SAVO SVEIKATAI

Statistika rodo, kad miokardo infarktas (ir

insultas) vis dažniau ištinka jaunus darbingo

amžiaus vyrus. O juk šios ligos turėtų užklupti

gerokai vėliau. Tačiau, vyrų širdies ir kraujagyslių

sistema neatlaiko XXI amžiaus tempo,

streso, netinkamos mitybos, žalingų įpročių, menko fizinio

aktyvumo. Negana to, vyrai rečiau nei moterys domisi savo

sveikata, todėl mažiau išmano, kaip ją saugoti.Tikriausia esate

pastebėję, kad poliklinikose prie gydytojų kabinetų lūkuriuoja

daugiausia moterys. O vyrai save dažnai užmiršta. Jie tarsi

medžiai stovi tvirti, kol vieną dieną pajunta – kažkas negerai.

Apie tai ir kalbamės su Kauno medicinos centro „Signata“

bendrosios praktikos gydytoja Daiva Buikiene.

Dažnai širdies ligos (pavyzdžiui, infarktas)

užklumpa ir smogia netikėtai,

nes pirmųjų jų pranašų vyrai (ir moterys)

nepastebi ar juos ignoruoja. Visai

be reikalo, nes mes, lietuviai, iš visų

Europos Sąjungos šalių pirmaujame

pagal aukštą cholesterolio kiekį kraujyje,

aukštą kraujospūdį ir mirštamumą

nuo širdies ir kraujagyslių ligų.

Abejingumas savo sveikatai

Daugelio medikų nuomone, būtent

abejingumas savo sveikatai yra pagrindinė

širdies ir kraujagyslių sistemos

ligų priežastis. Jei šiomis ligomis

sirgo tėvai, seneliai, didelė tikimybė,

kad galime jomis sirgti ir mes. Tačiau

riziką gali sumažinti sveika gyvensena.

Juk reikia tiek nedaug – nerūkyti, būti

fiziškai aktyviam, sveikai maitintis,

vengti antsvorio, sureguliuoti kraujospūdį

ir cholesterolio kiekį. Pasak

medikų, per 80 proc. sergančiųjų sunkiomis

širdies ir kraujagyslių sistemos

ligomis vargina padidėjęs kraujospūdis,

kurį galima sureguliuoti medikamentais

ir pakeitus gyvenimo būdą,

tačiau šį rizikos veiksnį žmonės, ypač

vyrai, ignoruoja.

Daugiau kaip trečdalio žmonių, patyrusių

miokardo infarktą, yra padidėjęs

cukraus kiekis kraujyje, normą viršija

cholesterolis. Kokia to priežastis? Per

daug valgome bulvinių, miltinių patiekalų,

pyragaičių, mūsų maistas per

riebus. Per mažai valgome vaisių ir

daržovių.

Kita bėda – nejudrumas. Jei nepaisysime

pagrindinio evoliucijos principo

– judėjimo, sergančiųjų širdies ligomis

kasmet bus vis daugiau. Rūkymas,

piktnaudžiavimas alkoholiu taip pat

gerokai padidina širdies ir kraujagyslių

ligų riziką. Reikia išmokti įveikti ir

stresus, atsipalaiduoti nuo įtampos.

Svarbiausia – įspėjamieji

požymiai

Anot medikų, visada reikia atkreipti

dėmesį į bet kokį įspėjamąjį širdies

ligų požymį. Nesvarbu, esi jaunas

ar senas. Iš pradžių negalavimai gali

būti nedideli, pavyzdžiui, dėl fizinio

krūvio jaučiamas maudimas, dusulys.

Vėliau atsiranda skausmas – dauguma

jį apibūdina kaip spaudžiantį, gniaužiantį.

Laikui bėgant skausmas stiprėja,

darosi dažnesnis. Jeigu iš pradžių

dusulys būna tik dėl didelio fizinio

krūvio, vėliau jis gali kamuoti ir dėl

mažo krūvio. Neretai būna širdies

ritmo sutrikimų, pavyzdžiui, dažnai,

neritmiškai plaka širdis. Gali padidėti

kraujospūdis. Nesikreipiant į medikus

ir visiškai nepaisant šių simptomų,

ilgainiui gali išsivystyti širdies nepakankamumas.

Širdies ligų profilaktikai

Kai atsiranda pirmųjų įspėjamųjų

simptomų, reikėtų apsilankyti pas

gydytoją, atlikti būtinus tyrimus ir

paklausyti mediko patarimų. Širdies

ir kraujagyslių sistemos funkcijai palaikyti

tinka ir preparatai, kuriuose

yra žuvų taukų. Vienas tokių preparatų

yra „Cardio formula“. Šiame

preparate yra ne tik žuvų taukų, bet ir

vitaminų antioksidantų C, E, nakvišų

aliejaus.

Yra daug įrodymų, kad kasdien vartojant

1–2 g žuvų taukų sumažėja širdies

ir kraujagyslių sistemos ligų rizika. Su

žuvų taukais yra atlikta labai daug

38 SVEIKATOS ABC 2009 m. balandis WWW.SVEIKATOSABC.LT


įvairių mokslinių tyrimų, kuriuose

dalyvavo šimtai tūkstančių žmonių.

Visi šie tyrimai įrodė: žuvų taukai teigiamai

veikia sveikatą. Vartojant žuvų

taukų, mažėja trigliceridų ir blogojo

cholesterolio kiekis organizme. Jie

padeda išvengti trombozės (mažina

trombocitų susidarymo riziką), slopina

uždegimą.

Nakvišų aliejuje yra medžiagų, saugančių

nuo uždegimų, palaikančių

imuninę sistemą, padedančių, kai ima

kalkėti kraujagyslės, taip pat reguliuojančių

kraujo krešėjimą.

Vitaminai E, C turi antioksidacinių

savybių – suriša ir neutralizuoja laisvuosius

radikalus, stabdo cholesterolio

oksidaciją, neleidžia cholesteroliui

kauptis ant kraujagyslių sienelių.

Preparato „Cardio formula“ gali vartoti

įvairaus amžiaus žmonės. Šio preparato

sudėtyje esančios medžiagos

tinka žmonėms, kuriems nustatomi

rizikos veiksniai sirgti širdies ir kraujagyslių

ligomis, ir kaip papildoma

priemonė kartu su vaistais, skirtais

sergant širdies ir kraujagyslių ligomis.

Preparato sudėtyje esantys žuvų

taukai, nakvišų aliejus, vitaminai E

ir C tinka norint subalansuoti dietą,

padidėjus kraujo spaudimui, turintiesiems

antsvorio, mėgstantiems daug

cukraus arba nemėgstantiems žuvies

produktų.

WWW.SVEIKATOSABC.LT

TESTAS. Ar pakankamai

rūpinatės savo sveikata?

Atsakykite į testo klausimus „taip“

arba „ne“. Į 11–16 klausimus reikia

atsakyti „taip“, „iš dalies“ arba „ne“.

Už kiekvieną teigiamą atsakymą taškų

negaunate, už neigiamą – gaunate

po 2 taškus. Už atsakymus „iš dalies“

skiriama po tašką.

1. Nelenkdami kelių, pirštų galiukais

pasiekite grindis ir vėl atsitieskite. Per

30 sekundžių vyrai iki 40 metų pratimą

turi atlikti 20 kartų, iki 50 metų – 15,

per 50 metų – 12 kartų.

Moterys iki 40 metų – 15 kartų, iki 50

metų – 12, vyresnės kaip 50 metų – 10

kartų. Ar galite tai padaryti?

2. Baigę pirmąjį pratimą, palaukite dvi

minutes ir 15 sekundžių skaičiuokite

pulsą. Gautą skaičių padauginkite iš

4 – taip sužinosite savo pulsą per minutę.

Jis turėtų būti retesnis nei 100

tvinksnių. Ar taip yra?

3. Stovėdami ant vienos kojos kitą koją

ištieskite į priekį kuo statesniu kampu

(po kiek laiko koja, ant kurios stovite,

pradės tirtėti). Ar galite stovėti nejudėdami?

4. Kaip galite greičiau užbėkite laiptais

į antrą aukštą ir patikrinkite pulsą

(limitas 180 minus jūsų amžius. Pulso

dažnis parodys ribą, kiek galite apkrauti

širdį). Ar jūsų pulsas mažesnis

už limitą?

5. Sparčiai eikite penkias minutes ir sustoję

pasitikrinkite pulsą (limitas – 180

minus jūsų amžius). Ar jūsų pulsas mažesnis

už limitą?

6. Pastaruosius dvejus metus nesirgote

nei gripu, nei bronchitu. Jei ir peršąlate,

niekuomet nesergate ilgiau kaip

savaitę.

7. Ar jūsų svoris normalus (ūgis cm

– minus 100 ir plius minus 10 proc.)?

8. Jūsų kraujospūdis normalus (maždaug

120/85 mm).

9. Jūs gerai miegate. Galite miegoti

nepabusdami 6 val.

10. Jūsų šeimoje niekas neserga širdies

ligomis, nieko nebuvo ištikęs infarktas.

PAGAL LNK TV LAIDĄ

11. 3–5 kartus per savaitę pusvalandį

skiriate sportui (darote mankštą, bėgiojate,

plaukiojate).

12. 2–3 kartus per savaitę maitinatės tik

vaisiais. Mėsos kasdien nevalgote, nevalgote

ir riebaus bei saldaus maisto.

13. Išgeriate ne daugiau kaip du puodelius

kavos per dieną. Alkoholio saikingai

geriate ne dažniau kaip kartą

per savaitę.

14. Vakare po sunkios ir įtemptos darbo

dienos valandą skiriate atsipalaidavimui,

t.y. nieko neveikiate. Rytojaus

dieną pradedate ramūs.

15. Neatidėliojate problemų sprendimo,

tą pačią dieną stengiatės išsiaiškinti

nesusipratimus ir ginčus.

16. Susirgę gydotės tik natūraliomis

priemonėmis. Stengiatės nevartoti

stiprių vaistų.

Dabar suskaičiuokite taškus

0–10 TAŠKŲ

Jūs rūpinatės savo sveikata, jūsų širdis

stipri. Ir toliau taip darykite!

11–19 TAŠKŲ

Per mažai rūpinatės sveikata. Dažniau

išeikite pasivaikščiokite gryname ore,

pradėkite mankštintis, nevenkite fizinio

darbo, pakeiskite savo valgiaraštį.

20 IR DAUGIAU TAŠKŲ

Jūs netausojate savo sveikatos, varginate

širdį. Nedelsdami keiskite gyvenimo

būdą! Artimiausiu metu nueikite

pas gydytoją pasitikrinti sveikatos.

SVEIKATOS ABC 2009 m. balandis 39


GROŽIS IR SVEIKATA

Mūsų sveikatos

VEIDRODIS

Artėja šiltasis metų laikotarpis. Planuojame atostogas,

pradedame svajoti apie vasaros teikiamus

malonumus. Tačiau besilepindamos šiltėjančiu oru,

saulės voniomis bei vandens procedūromis nepamirškime

pasirūpinti savo oda. Ji gali išduoti žmogų kamuojančias

bėdas. Ne veltui oda vadinama sveikatos

veidrodžiu. Kaip prižiūrėti odą, kad ji kuo ilgiau būtų

skaisti, elastinga, o bėgantis laikas joje paliktų kuo

mažiau žymių? Apie odos priežiūrą pavasarį kalbamės

su grožio ir kūno priežiūros centro „Aimužė“ vadove

kosmetike masažo specialiste Aima Ojeriene.

„Veido odą nuolat veikia stresas, užteršta

aplinka, ultravioletiniai spinduliai, miego

trūkumas, šildymo sezonas. Visi šie

veiksniai nualina odą, todėl ji tampa

suglebusi, daugiau raukšlėjasi, papilkėja.

Dėl tokios nesveikos odos pavasarį

ne viena moteris pasijunta tiesiog

nelaiminga“, – pokalbį apie veido

odos priežiūrą atšilus orams pradeda

grožio ir kūno priežiūros centro vadovė.

Ponia Aima tvirtina, kad moterys

vis dažniau neranda laiko pasirūpinti

savo veido oda.

Rūpinkis savimi

Savimi reikia rūpintis kiekvieną dieną

ir kiekvieną minutę, įsitikinusi pašnekovė.

„Mes puolame kaltinti kitus dėl

savo bėdų, tačiau pirmiausia turėtume

atsigręžti į save. Elementari kasdienė

veido priežiūra turėtų tapti privaloma

kiekvienos moters gyvenimo dalimi“,

– tvirtina specialistė.

Ji pataria rytą pradėti kasdienėmis grožio

procedūromis, t. y. veidą nuprausti

arbatos nuoviru, patepti drėkinamuoju

kremu ir tik tada papusryčiavus

keliauti į darbą. Vakare ši procedūra

turėtų užtrukti ilgiau, nes privalome

nuplauti nuo veido visas dulkes, susikaupusias

per dieną.

„Patarčiau pirmiausia nusiprausti, su

pieneliu (jei oda sausa) arba geliu (tiks

riebiai odai) nuvalyti makiažą bei nešvarumus,

tuomet „užsidėti“ žolelių

kaukę ir kokias 10 minučių ramiai pagulėti.

Po to reikėtų kaukę nuplauti ir

pasitepti veidą maitinamuoju kremu“,

– vardija vakaro procedūras ponia

Aima.

Pasigaminti žolelių kaukę nėra sudėtinga.

„Paimkite žiupsnį žaliosios

ar kurios kitos arbatos, sutrinkite ją,

užplikykite karštu vandeniu ir gauta

košele ištepkite veidą“, – pataria specialistė.

Riebiai odai tiks liepžiedžių ar druskos

tirpalo kaukė. Pastarąją taip pat

galite pasigaminti namuose: nedidelį

kiekį druskos užpilkite šiltu vandeniu

ir gautu tirpalu ištepkite veidą. Po 10

minučių kaukę gerai nuplaukite, o

veidą patepkite kremu. Ši kaukė ne tik

nuvalys riebią odą, bet ir dezinfekuos.

Žalioji arbata tinka visų tipų veido

odai, be to, ji veikia kaip antioksidantas.

Iš vakaro užplikiusios arbatos, rytą

turėsite puikų nuovirą, kuriuo galėsite

nusiprausti veidą. Specialistė perspėja,

kad vandeniu iš čiaupo geriau

nesiprausti.

Riebios odos „bėdos“

Ypač daug priežiūros reikalauja problemiška,

spuoguota veido oda. Daž-

40 SVEIKATOS ABC 2009 m. balandis WWW.SVEIKATOSABC.LT


niausiai ji būna riebi arba mišraus tipo.

„Tokią odą reikėtų prausti kelis kartus

per dieną. Tačiau, jeigu paklausčiau, ar

taip darote, tikrai sulaukčiau neigiamo

atsakymo“, – įsitikinusi Aima Ojerienė.

Vakare reikėtų praustis specialiais

prausikliais, geliais, kurie nuvalys visus

nešvarumus ir dezinfekuos veido

odą.

Jeigu jūsų veido oda riebi, kartą per savaitę

atlikite šveitimo procedūrą. Kosmetikos

parduotuvėje įsigykite šveitiklio,

kuris padės nuvalyti ant veido

susidariusį suragėjusį sluoksnį. Šveitiklio

reikia ir sausai odai – tik rečiau,

kartą per dvi savaites.

Grynieji vitaminai vertingesni

C, A ir E – tai vitaminai, kurių labiausiai

reikia mūsų odai. Turbūt gerai žinote,

kuriuose maisto produktuose jų

yra daugiausia. Suprantama, kad pavasarį

daržovėse ir vaisiuose šių vitaminų

lieka kur kas mažiau nei ką tik prinokusiuose

rudenį. Tačiau specialistė

pabrėžia, kad būtent natūralūs, o ne

sintetiniai vitaminai vertingiausi mūsų

organizmui.

Tačiau jeigu jūsų mityba nevisavertė

arba laikotės dietos, gerkite vaistinėje

įsigytų vitaminų, kurie padės palaikyti

odos elastingumą bei jaunystę.

Nepamirškite, kad odai labai reikia

deguonies, o paprasčiausias būdas jo

gauti – kuo daugiau laiko praleisti

gryname ore. „Jeigu visą žiemą prasėdėjote

prie kompiuterio, tai nėra

ko tikėtis, kad oda spindės jaunyste ir

gaiviu grožiu. Todėl atėjus pavasariui

pasistenkite laisvalaikiu kuo dažniau

pakvėpuoti grynu oru. Beje, galite pasinaudoti

ir specialistų pagalba – yra

daug kosmetinių procedūrų, kurių

metu naudojamos priemonės su deguonimi“,

– pataria A. Ojerienė.

Ji tikina, kad stulbinamai odą veikia

masažas, po kurio oda tampa stangresnė,

lygesnė, paspartėja kraujotaka.

Masažo metu reikėtų atsipalaiduoti,

kad oda lengviau ir geriau pasisavintų

visas medžiagas.

Svarbi ir kremo sudėtis

Pavasarį naudojamose kosmetikos

priemonėse turi būti stiprių drėkinamųjų

medžiagų, tokių kaip hialurono

rūgštis, alantoinas, alavijų, agurklių,

ramunėlių ekstraktai. Sausą odą teigiamai

veikia augaliniai aliejai: nakvišų,

makadamijų riešutų, vynuogių

kauliukų, agurklių, avokadų, linų, simondsijų,

migdolų, saulėgrąžų ir kiti.

Kosmetikos priemonės su šiais aliejais

yra riebesnės, turi odos lyginamųjų ir

maitinamųjų savybių,todėl jomis pasi-

WWW.SVEIKATOSABC.LT

GROŽIS IR SVEIKATA

Patarimai

• Dieną naudokite drėkinamąjį kremą, nakčiai pasitepkite maitinamuoju kremu.

• Geriausia, jei kremu pasitepsite ir grožio procedūras atliksite prieš miegą. Kai veidas

ilsisi, oda daug veiksmingiau pasisavina visas vertingąsias kremo medžiagas.

• Valgykite riebios žuvies, joje yra daug omega–3 rūgščių. Lašiša bei skumbrė turėtų

tapti dažnu patiekalu ant jūsų stalo.

• Gerkite daug skysčių. 2–3 litrai vandens per dieną padės odai, ji mažiau raukšlėsis,

bus stangresnė.

• Jeigu oda papilkėjo, padės varškės kompresas. Paprasta varške ištepkite veidą, palaikykite

10 minučių ir nuplaukite – oda taps šviesesnė ir skaistesnė.

Kaip prausdavosi mūsų senolės

• Kad pavasarį oda būtų gražesnė, iš ryto moterys prausdavosi beržų sula. Sula balina

strazdanotą odą ir pigmentines dėmes, gydo spuogus ir egzemą.

• Mieste gyvenančios moterys prausdavosi tokiu mišiniu: 1 stiklinę arbatos sumaišydavo

su keturiais šaukštais pieno. Po tokių procedūrų moterų oda tapdavo lygi.

• Riebią odą prieš prausimąsi moterys patrindavo raugintų agurkų arba raugintų kopūstų

sultimis, pieno išrūgomis arba duonos gira.

tepus oda tampa gražesnė, minkštesnė

ir lygesnė.

Moterys nuo 40 metų turi naudoti

kosmetikos priemones su flavonoidais

ir fitohormonais. Jie lėtina odos

senėjimą, stimuliuoja epidermio regeneraciją

ir jį jaunina, pagerina odos

ląstelių aprūpinimą krauju, padidina

odos drėgnumą, patempia odą ir suteikia

jai elastingumo bei neleidžia

atsirasti raukšlėms. Kosmetikos priemonės

su flavonoidais ir fitohormonais

yra skirtos brandžiai odai, kuriai

būdingas sumažėjęs elastingumas ir

polinkis sausėti.. Jas naudojant oda

tampa stangresnė, pagražėja jos spalva.

Flavonoidų ir fitohormonų yra

dobiluose, sojose, apyniuose, žaliojoje

arbatoje, vynuogių kauliukuose,

dviskiaučiame ginkmedyje, ženšenyje

ir bičių pikyje.

Saugokite veidą nuo saulės

Pirkdamos veido kremą atkreipkite

dėmesį į skaičių, kuris žymi apsaugos

nuo ultravioletinių spindulių lygį.

Kuo skaičius didesnis, tuo didesnė

apsauga – kremas gali būti ir su 100

procentų apsauga nuo šių žalingų

spindulių.

„Saugokite odą ne tik nuo saulės, bet

ir nuo vėjo, druskingo jūros vandens.

Sušilus orui, važiuodamos į pajūrį,

nepalikite veido odos be apsaugos,

nes tai gali blogai baigtis. Be to, saulė

ne tik išdžiovina odą, bet ir išryškina

pigmentines dėmes“, – primena

kosmetikė.

SVEIKATOS ABC 2009 m. balandis 41


SVEIKI NAMAI

PAVASARINIS namų tvarkymas

Kasdien tvarkingai sudedame į vietą drabužius,

suplauname indus, išnešame šiukšles, bent savaitgaliais

nuvalome dulkes nuo baldų ir „perbėgame“

per namus su dulkių siurbliu.Tačiau kai ateina

pavasaris, pamatome, kad ir užuolaidos per žiemą

papilkėjusios, ir langų stiklai ne tokie skaidrūs... Ką

gi, nuo seno moterys žemę glostant pavasario šilumai

imasi namų tvarkymo – valo langus, skalbia užuolaidas.

Paprastai šiuos darbus stengiamasi atlikti didžiąją

Velykų savaitę, kad per šventes namai tviskėtų švara.

Bet niekas nesupyks, jei tai padarysite ir vėliau, kai

sužaliuos žolė (taip įsitikinusios kai kurios moterys).

Norite, kad jūsų namai blizgėtų? Jūsų

„arsenale“ yra daugybė priemonių, kurias

sukūrė chemikai ir technologai. Jų

galite įsigyti parduotuvėse. Bet jei norite,

kad jūsų namai būtų sveikesni, galite

pasinaudoti pačiomis paprasčiausiomis

priemonėmis, kurių galima surasti

kiekvienuose namuose ir tikrai jų rasite

kiekvienoje (net ir pačioje mažiausioje)

parduotuvėje. Beje, jų efektyvumui kartais

negali prilygti net ir labiausiai reklamuojamas

valiklis.

Valgomoji soda

• Riebias dėmes nuo tapetų (net ir virtuvėje)

galima išvalyti sodos pasta. Sumaišykite

pusę stiklinės sodos su nedideliu

kiekiu vandens (masė turėtų būti dantų

pastos tirštumo). Minkšto audinio

skiaute sukamaisiais judesiais įtrinkite

pasta dėmes. Pačią pastą nuvalykite

drėgna švaria servetėle.

• Jei norite sidabro indams sugrąžinti

pirmykštį spindesį, irgi prisiminkite

sodą. Užkimškite virtuvinę plautuvę

(kriauklę), ant jos dugno patieskite

aliuminio folijos ir sudėkite sidabrinius

indus ar įrankius. Užpilkite verdančiu

vandeniu ir įberkite nepilną stiklinę sodos.

Jei ant indų vis dar lieka dėmių, jas

pašalinkite sodos pasta.

• Dėmes puikiai pašalina valomasis

tirpalas iš 1,5 stiklinės sodos ir stiklinės

vandens (kambario temperatūros).

Skysčiu įtrinkite dėmę (tol, kol išnyks),

o paviršių nuvalykite švariu drėgnu

skudurėliu.

• Jei namuose laikote katę, jos kvapą

galite panaikinti sodos milteliais. Išvalę

katės tualetą (dėžutę), neskubėkite pripilti

naujo kraiko. Dėžutės dugną pabarstykite

soda – tai padės neutralizuoti

nemalonų kačių šlapimo kvapą.

• Norėdami atsikratyti nemalonaus

senų baldų ar kilimų kvapo, pabarstykite

jų paviršių sodos milteliais ir palikite

1–2 valandoms. Po to sodos miltelius

kruopščiai išsiurbkite.

• Baltas nuosėdas ant gėlių vazų galite

panaikinti patrynę jas kempinėle su

soda.

• Pridegusius iš išorės ketaus puodus

galima pabandyti išvalyti kalcinuota

(technine) soda (100 g sodos – litrui

vandens). Puodą (ar keptuvę) panardinkite

į sodos tirpalą ir palaikykite

keletą valandų.

42 SVEIKATOS ABC 2009 m. balandis WWW.SVEIKATOSABC.LT


Ar švarūs langai?

• Jei norite, kad nuvalyti langai ilgiau

išliktų švarūs, juos reikėtų valyti valikliais

su antistatiku (arba bent jau

šluoste su antistatiku), nes antistatikas

neleidžia prilipti dulkėms ir kitiems

nešvarumams.

• Jei neturite po ranka langų valiklių,

švariai langus galite išvalyti ir su indų

plovikliu ar kita nešvarumus šalinančia

medžiaga.

• Specialistai teigia, kad langams valyti

laikraščiai netinka. Darbui palengvinti

juos reikėtų pakeisti langams valyti

skirtais guminiais valytuvais – užuot

sugaišę pusvalandį, langą išvalysite

per 5 minutes.

Actas, acto esencija

• Siūles tarp plytelių dušo kabinoje galite

lengvai išvalyti senu dantų šepetėliu,

suvilgytu acto esencijoje.

• Lakuotą odą galite išblizginti minkšto

audeklo skiaute, sudrėkinta acto

tirpalu.

• Acto tirpalas puikiai tinka veidrodžiams,

namų ar automobilių stiklams

valyti. Tam reikės 1,5 litro gazuoto

vandens ir šaukšto acto.

• Dėmes, naminių gyvūnų kvapus

padės pašalinti acto ir vandens (1:1)

mišinys. Jei dėmė atsirado ant kilimo,

įtrinkite ją tirpalu, o skysčio likučius

sugerkite sausu skudurėliu.

• Acto tirpalu lengvai pašalinsite ir

gelsvas nuosėdas tualete (acto tirpalą

palikite nenuplautą per visą naktį).

Rytą pakaks tualetą praplauti šepečiu.

• Actas taip pat padės pašalinti apnašas

– tvirtą kalcio ir magnio karbonatų

junginį, susidarantį ant indų, kuriuose

verdamas vanduo, sienelių. Į tokį indą

įpilkite stiklinę acto, vandens (tiek,

kad apsemtų susidariusias apnašas) ir

užvirinkite. Apnašos lengvai pasišalins.

• Jei norite suminkštinti dažymui naudotus

šepetėlius, sumerkite juos į pašildytą

actą ir palikite per naktį. Rytą

vėl galėsite jais dažyti.

• Užkalkėjusią dušo galvutę nesunkiai

išvalysite pamerkę ją į vandens ir acto

mišinį. Įsisenėjusias apnašas galite pašveisti

šepetėliu.

Druska

• Gelsvas prakaito dėmes iš šviesių

marškinėlių galite panaikinti

prieš skalbimą juos pamirkę druskos

tirpale.

• Jei norite „suminkštinti“ naujus

džinsus, skalbdami kartu su milteliais

įberkite 1/3 stiklinės druskos.

• Tamsias dėmes iš kavinuko padės pa-

WWW.SVEIKATOSABC.LT

šalinti druskos (4 šaukštai), smulkinto

ledo (stiklinė) ir vandens (stiklinė)

mišinys.

• Šviežias vyno dėmes lengvai pašalinsite,

jei pabarstysite audinį druska, o

vėliau, prieš skalbdami, 30 minučių

pamirkysite.

Dantų milteliai

• Dantų šepetėliu ir milteliais galite

sėkmingai atnaujinti patamsėjusius

sidabrinius ar melchiorinius

papuošalus.

• Baltas apnašas nuo chromuotų paviršių

nuvalysite pabarstę ant jų dantų

miltelių. Nuvalę apnašas, miltelių perteklių

nuplaukite, o paviršių nuvalykite

sausa šluoste.

• Diržų sagtys, metalinės sagos spindės

kaip naujos, jeigu jas nušveisite gelumbės

skiautele ir dantų milteliais.

• Nuo laiko pageltusius pianino klavišus

galite atnaujinti drėgnu skudurėliu

ir dantų milteliais.

Citrina

• Sumaišę citrinos sulčių ir alyvuogių

aliejaus (1:2), gausite poliruojamąją

priemonę. Pakaks keleto lašelių šios

priemonės ir minkšto skudurėlio, kad

bet kuris poliruotas baldas vėl blizgėtų

kaip naujas. Riebalų pertekliui sugerti

poliruotą baldą papildomai pavalykite

švaria šluoste (arba vienkartiniu rankšluosčiu).

• Rašalo dėmes apšlakstykite citrinos

sultimis ir palikite nakčiai. Kitą dieną

drabužį išplaukite. Jei dėmė iki galo

neišsivalė – procedūrą pakartokite.

Jei norite atgaivinti baltą audinio spalvą

– pamirkykite jį virinto vandens ir

pjaustytos citrinos mišinyje.

• Pašalinti rūdis padės druskos ir citrinos

sulčių pasta.

• Virtuvinių baldų stalviršį išvalysite

citrinos sultimis (ant dėmės užpilkite

šviežiai išspaustų citrinos sulčių ir pa-

Dar keletas patarimų

• Nesistenkite iš karto (per vieną dieną)

idealiai sutvarkyti namus.

• Kasdien atlikite būtiniausius darbus –

pakeiskite pašluostes, suplaukite indus

(arba išimkite iš indaplovės), išneškite

šiukšles, prieš miegą pasiruoškite drabužius

rytdienai...

• Jei norite, kad namuose būtų jaukiau,

neapsikraukite daiktais ir išmokite atsikratyti

nereikalingų daiktų. Tai gali būti

kažkada gautos nevykusios dovanos,

pasenęs rankų kremo indelis, jau neturinčios

vertės knygos... Tokią peržiūrą

reikėtų atlikti bent kartą per pusę

metų.

SVEIKI NAMAI

likite 30 min.). Vėliau ant dėmės užbarstykite

sodos ir pašveiskite.

• Namų kvapą atgaivins puode verdama

pjaustyta citrina.

Garstyčių milteliai

• Nešvarius indus plaukite garstyčių

milteliais. Milteliai išsiskalauja daug

greičiau nei bet kuris kitas ploviklis.

• Skalbdami gaminius iš šilko ar vilnos

įberkite šiek tiek garstyčių miltelių

– išskalbsite greičiau ir švariau.

Ūkinis muilas

• Muilo tirpalu galite valyti paauksuotus

daiktus.

• Muilo tirpalu (gabalėlis muilo – litrui

vandens) galite apipurškti vaiskrūmius

ar rožes prieš žydėjimą (muilo tirpalas

– puiki amarus naikinanti priemonė).

• Poliruotus baldus galite valyti branduolinio

muilo tirpalu, o blizginti

zomšos skiautele.

• Bronzos dirbiniai taip pat lengvai valomi

muilo tirpalu. Po šios procedūros

juos gerai išskalaukite, įtrinkite kreida

ir nupoliruokite zomšos skiaute.

Verta žinoti

• Mineralinis vanduo. Ant šviežios

dėmės užpilkite šiek tiek mineralinio

vandens, leiskite jam įsigerti ir viską

nuvalykite švariu rankšluosčiu ar servetėle.

• Amoniakas. Jei blizgios keraminės

plytelės tapo matinėmis, patrinkite jas

amoniaku.

• Guminis trintukas. Ant grindų likusius

guminės avalynės pėdsakus lengvai

pašalinsite patrynę juos trintuku.

• Bičių vaškas. Tai puiki priemonė

minkštos medienos baldų priežiūrai.

• Vazelinas. Juo galima sutepti durų ar

langų vyrius, kad jie negirgždėtų.

• Talkas. Jei laikui bėgant retai varstomos

durys ar patalynės dėžės ima strigti,

pabarstykite mechanizmus talku.

• Nepirkite nieko naujo, kol neatsikratėte

seno. Nusipirkote naują virtuvinių puodų

komplektą – išmeskite senąjį (jeigu

pirkote, vadinasi, senasis jums jau nereikalingas).

Jei norite, kad atsirastų erdvės

virtuvės spintelėse, nekaupkite kruopų

ar makaronų atsargų, o birius produktus

laikykite specialiuose indeliuose.

• Butą padalinkite į tvarkymo zonas. Vieną

savaitę nuodugniau sutvarkykite miegamąjį,

o kitą – virtuvę ar vonią.

• Įpraskite iš karto sutvarkyti savo darbo

vietą. Baigę skalbti, sutvarkykite vonią,

o baigusios virti, nuvalykite viryklę ir garintuvą.

Tada jūsų namai visada atrodys

tvarkingi ir švarūs.

SVEIKATOS ABC 2009 m. balandis 43


SVEIKA MITYBA

Mitybos

TAISYKLĖS

Dietologai nusistatę prieš dietas, dėl kurių dažniausiai

atsitinka taip, kad badavimo „išgąsdintas“

organizmas pradeda kaupti atsargas ir mūsų svoris

vėl padidėja. Mes tiesiog pamiršome, sako mitybos

ekspertai, kad iš graikų kalbos kilęs žodis „dieta“ reiškia

„gyvenimo būdą, mitybos režimą“. Būtent tinkama

mityba padeda mums kontroliuoti savo svorį, su

kuriuo geriausiai jaučiamės ir puikiai atrodom. Tad

ką gi specialistai siūlo?

1.

Įsiklausykime į save

Mūsų protėviai, praktiški ir

nevarginti nutukimo, stengėsi gyventi

pagal principą: kūnas – emocijos

– protas, tai yra pirmiausia jie įsiklausydavo

į savo kūno siunčiamus signalus

ir tik tada pasitelkdavo protą.

Pamėginkime padaryti tą patį. Išlipę iš

lovos, paklauskime savo kūno, ko jis

nori. Ir nesistebėkime, jei vietoj noro

suvalgyti dubenėlį įprastinių avižinių

dribsnių staiga pajusime troškimą su-

krimsti dvi riekes paskrudintos juodos

duonos, šiek tiek pateptos sviestu. Galimas

daiktas, kad organizmas tokiu

būdu duoda signalą, kad jam trūksta

B grupės vitaminų ir pats stengiasi ištaisyti

padėtį.

2.

Skirkime alkį nuo

apetito

Alkis – tai „gamtos balsas“, pranešantis,

kad organizmas šiuo metu pasirengęs

priimti, pasisavinti maistą ir kartu

patenkinti savo fiziologinius poreikius.

Apetitas – visiška priešingybė alkiui,

maisto vaizdo ir kvapo poveikio mūsų

protui ir jausmams rezultatas. Viskas,

kas sukelia apetitą, skatina žmogų valgyti,

nesvarbu, alkanas jis ar ne. Dažnai

pasitaiko, kad alkis numalšintas, o

apetitas nedingsta. Pripažinkite, kad

vargu ar norime valgyti tiesdami ranką

prie deserto, patiekiamo po pietų

iš daugelio patiekalų. Su maistu gautų

kalorijų perteklius greitai virsta papildomais

kilogramais.

44 SVEIKATOS ABC 2009 m. balandis WWW.SVEIKATOSABC.LT

3.

Valgykime lėčiau

Senovės gydytojai tvirtino:

maistą, kaip ir mintis, reikia kramtyti

ilgai ir atsidėjus. Tos taisyklės svarbą

patvirtino šiuolaikiniai Japonijos

mokslininkai iš Osakos universiteto.

Jie stebėjo 3000 žmonių mitybos režimą

norėdami rasti ryšį tarp maisto

kramtymo greičio, sotumo jausmo ir

antsvorio. Pasirodo, kuo greičiau mes

valgome, tuo didesnė rizika prisiauginti

papildomų kilogramų: moterims

ji padidėja 50 proc., o vyrams – net 84

proc. Taip atsitinka todėl, kad skrandis

prisipildo greičiau negu suspėja duoti

smegenims sotumo signalą. Taigi

kramtyti reikia tol, kol gabalėlis kieto

maisto pasidarys skystas. Susmulkintą

maistą seilių fermentai pradeda virškinti

dar burnoje. O prarytam kąsniais

maistui suvirškinti reikia kur kas daugiau

energijos ir laiko. Gerai sukramtytas

maistas atiduoda organizmui visas

naudingas medžiagas, beje, ir alkio

jausmas praeina kur kas greičiau.

4.

Sėsdamiesi prie stalo,

paskelbkime paliaubas

Valgio metas – šventas dalykas. Prie

stalo negalima eiti su neigiamais jausmais

– baime, pavydu, pagieža. Per


pietus negalima ištarti nė vieno blogo

žodžio. Senovės išminčiai sakydavo:

„Džiaugsmas padeda pasisavinti maistą,

pyktis trukdo ir jį sunaikina“. Rezultatas

– antsvoris ir bloga savijauta.

5.

Užsiimkime kuo nors

vienu

Bet kuris rimtas protinis ar fizinis

darbas reikalauja didelių organizmo

pastangų. Žmogus taip jau sukurtas,

kad gali susidoroti tik su vienu darbu.

Todėl nereikėtų valgyti dirbant, prieš

pat darbą ar iškart po jo. Po pietų darbą

pradėti reikėtų bent kiek pailsėjus.

Romėnų patarlė sako: „Pilnas skrandis

nenori galvoti“. Teiginys teisingas, nes

tuo metu visa energija skiriama maistui

virškinti. Pabaigus sudėtingą darbą

taip pat nereikėtų iš karto bėgti į

valgyklą. Tegul organizmas bent pusvalandį

atsipalaiduoja. Per tą laiką jis

suspės „pakeisti programą“, pasirengs

išskirti virškinamųjų sulčių. Kitaip

maistas nebus gerai suvirškintas ir pirmiausia

bus pasisavinti riebalai, kurie

išsidėstys papildomais centimetrais

ant liemens.

6.

Valgydami negerkime

Tai itin svarbi taisyklė. Mat bet

koks į burną patekęs skystis (vanduo,

arbata, kava) nuplauna seiles, o drauge

su jomis ir fermentus, kurie dar

burnoje pradeda virškinti angliavandenius

ir iš dalies baltymus. Patekęs

į skrandį, skystis atskiedžia skrandžio

sultis. Kad atsikurtų jų koncentracija,

organizmui reikia laiko ir nemažai

papildomų pastangų. Ar pastebėjote,

kad gyvuliai ėsdami negeria? Taigi yra

pagrindo manyti, kad šis instinktas

yra puiki taisyklė. Išimtis gali būti

tik tie atvejai, kai valgote labai sausą

maistą – jį galima ir netgi reikia

mažais gurkšneliais užgerti nedideliu

kiekiu vandens. Tik gėrimai neturi

būti per daug šalti ar karšti, kitaip

liausis veikę skrandžio fermentai, nes

jiems reikalinga temperatūra, artima

kūno temperatūrai. Maistas tokiu atveju

nusės skrandyje, ir mes pajusime

nemalonų jausmą.

7.

Laikykimės režimo

Pagal klasikinę mitybos sistemą

valgyti reikėtų kas 4 valandas,

geriausia tuo pačiu metu. Maisto racionas

turėtų būti paskirstytas šitaip:

pusryčiams – 25 proc., pietums – 35

proc., pavakariams – 15 proc. ir vakarienei

– 25 proc. Vakarieniauti reikia

ne vėliau kaip 3 valandos prieš miegą.

Maitinantis tokiu režimu, organizmas

WWW.SVEIKATOSABC.LT

įsidėmi valgymo valandas ir iš anksto

rengiasi darbui.

8.

Skaičiuokime kalorijas

Tarp organizmo gaunamos ir

sudeginamos energijos kiekio turi būti

pusiausvyra. Apskaičiuokite savo paros

raciono kaloringumo kiekį pagal lieknumo

formulę. Nustatykite savo idealų

svorį: ūgis (cm) minus 100, minus 10

Kodėl pradeda

lėtėti medžiagų

apykaita?

Bendrosios praktikos

gydytoja Gražina

Katilienė sako, kad

medžiagų apykaitą

lemia keletas veiksnių.

Vienas iš jų – kūno sudėjimas.

Kuo daugiau raumenų masės, tuo greitesnė

medžiagų apykaita. Taip pat labai

svarbus yra paveldimumas ir hormonų

sistema. Įtakos medžiagų apykaitai turi

įvairios dietos, stresas, fiziniai pratimai

ir kai kurie medikamentai.

Kai moteris sulaukia 30 ir daugiau

metų, jos medžiagų apykaita kasmet

sulėtėja 2–3 proc., taip pat padeda mažėti

raumenų masė. Jeigu moteris visiškai

nesportuoja, tikriausiai nepavyks

išvengti papildomų kilogramų. Juk lėtėjant

medžiagų apykaitai, organizmas

nebesunaudoja visos energijos, gaunamos

iš maisto, todėl ji kaupiasi riebalų

pavidalu. Ypač tai pajuntama atėjus

pavasariui, nes visą šaltąjį laikotarpį judėjome

daug mažiau nei įprastai, taigi

priaugome ir papildomų kilogramų. O

jų atsikratyti tikrai nelengva – ne viena

moteris tai patvirtintų.

SVEIKA MITYBA

proc. Skirtumą padauginkite iš 32, jeigu

dirbate kontoroje prie kompiuterio, o

vakarus leidžiate prie televizoriaus. Jeigu

jūsų gyvenimo būdas gana aktyvus – iš

37, o jeigu dirbate sunkų fizinį darbą ar

rimtai sportuojate – iš 42. Norint sumažinti

mitybos kaloringumą reikia mažiau

valgyti angliavandenių ir riebalų. Kai

energijos išeikvosite daugiau, negu gausite,

jūsų svoris pradės mažėti.

Pasak gydytojos G. Katilienės, norint

nepriaugti papildomo svorio pirmiausia

reikia sureguliuoti mitybą, nepersivalgyti,

daugiau valgyti vaisių bei daržovių.

Taip pat reikia stengtis daugiau

judėti. Kaip papildomą priemonę galima

vartoti ir preparato „Guvital“.

Jo sudėtyje yra miramedžio ekstrakto,

kuris palaiko medžiagų apykaitą, padeda,

kai padidėja apetitas ir svoris.

Miramedžio gerosios savybės organizmui

Rytų medicinoje žinomos nuo

seno ir jas patvirtino atlikti moksliniai

tyrimai. Jų rezultatai rodo, kad miramedis

teigiamai veikia ir cholesterolio

apykaitą, padeda apsisaugoti nuo

trombų susidarymo kraujagyslėse, palaiko

skydliaukės funkciją, jos hormonų

apykaitą, taip pat kepenų fermentų

aktyvumą.

SVEIKATOS ABC 2009 m. balandis 45


PAGAL LNK TV LAIDĄ

Daugiau skaidulų –

SVEIKESNIS ORGANIZMAS

D ažno

iš mūsų diena būna tokia: rytą,

pašokę iš lovos, kažką paskubomis užkandame

arba visiškai nepusryčiavęs bėgame

į darbą. Dieną geriame kavą, puodelį po

puodelio, o vėlai vakare prisivalgome už visą

dieną. Visiškai nekeista, kad taip maitinantis ima varginti

virškinimo negalavimai – pilvo pūtimas, „nevirškinimas“,

vidurių užkietėjimas... Beje, kartais viduriai užkietėja net

sveikiausiam žmogui – kai užpuola stresas, išvykus į kelionę,

pakeitus įprastus mitybos įpročius. Šia negalia skundžiasi

tie, kurie mažai juda, nes dirba statišką darbą (vairuotojai,

įstaigų darbuotojai ir pan.). Ką gi daryti? Apie tai kalbamės

su bendrosios praktikos gydytoju Alfonsu Paliuliu.

Dažniausi virškinimo

negalavimai

Pasak gydytojo Alfonso Paliulio, dažniausiai

žmonės kreipiasi dėl nemalonių

pojūčių virškinimo trakte po švenčių ir

skundžiasi, kad „nevirškina“. „Nevirškinimui“

būdingi simptomai: rėmuo, pykinimas,

vėmimas, nemalonus pojūtis apatinėje

krūtinės ir viršutinėje pilvo dalyje,

pilnumo pojūtis, šleikštulys, atsirūgimas,

pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas. Tokius

negalavimus sukelia perpildytame

skrandyje susilaikęs maistas. Neretai valgome

tarpusavyje nesuderintus maisto

produktus, valgome daug ir gausiai, vienu

metu suvalgome nemažai gyvulinės

kilmės maisto produktų, riebalų, cukraus

ir druskos. O skrandis – ne maišas. Jis

nepajėgia suvirškinti tokio didelio maisto

kiekio. Daugybė žmonių skundžiasi ir

vidurių užkietėjimu. Tai ne liga, o simptomas.

Jis kamuoja maždaug ketvirtadalį

visos žmonijos, dažnai vargina moteris,

perkopusias 50 metų. Pasak statistikos,

apie 60 proc. moterų kenčia nuo vidurių

užkietėjimo.

Kas vyksta žarnyne pavalgius?

Nurytas maistas patenka į skrandį, ten

jis susmulkinamas ir apvirškinamas. Apvirškintas

maistas nuslenka į plonąją žarną.

Maistui slenkant plonuoju žarnynu iš

maisto pasisavinamos maisto medžiagos,

vitaminai, geležis ir kitos sudedamosios

dalys. Maisto turinys plonuoju žarnynu

slenka 4–6 valandas. Iš jo maistas patenka

į storąją žarną (jos ilgis apie 1–1,5 metro.

Storojoje žarnoje vyksta atgalinis vandens

grįžimas į organizmą, arba rezorbcija, bei

celiuliozės skaldymas. Nuo to, kokiu greičiu

maistas juda žarna, priklauso, ar mes

tuštinamės normaliai, ar retai. Jei storoji

žarna „tingi“ – nesusitraukia, nestumia suvirškinto

maisto, jis negali patekti į tiesiąją

žarną. Viduriai gali užkietėti ir vyresnio

amžiaus žmonėms, taip pat gulintiems ligoniams.

Labai daug įtakos turi ir mūsų

mityba, fizinis aktyvumas, nervų sistemos

būklė (ar esame atsipalaidavę, patenkinti

gyvenimu, ar kamuoja stresai, nes būtent

stresai gali sukelti vidurių užkietėjimą).

Kas per daug, tas – nesveika

Kai virškinimas vyksta normaliai, suvalgytas

maistas perdirbamas greitai, organizmas

pasisavina visas reikalingas maisto

medžiagas. Jei skrandis perpildomas, virškinimas

sulėtėja, nesuvirškintas maistas

virškinimo trakte pradeda rūgti, prasideda

puvimo reakcijos, todėl organizme kaupiasi

toksinai, šlakai, didėja kūno svoris,

atsiranda įvairiausių virškinimo sutrikimų,

pablogėja nuotaika. Norėdami išvengti

virškinimo negalavimų, pirmiausia turėtume

prisiminti, kad pati geriausia yra

neperpildyto šaukšto dieta, kitaip tariant,

venkime persivalgymo. Taigi reikėtų riboti

maisto kiekį, nevalgyti vienu metu

baltymų ir angliavandenių, daryti keleto

valandų pertraukas tarp valgymų ir, be

abejo, kuo daugiau judėti. Gali pagelbėti ir

preparatai, palaikantys žarnyno funkciją ir

padedantys, kai užkietėja viduriai. Vienas

iš tokių preparatų yra „Akolinas“.

Skaidulos ir žarnyno mikroora

Šio preparato sudėtyje yra inulino – maisto

skaidulinės medžiagos, kuri skaidoma

žarnyne. Yra atlikta daug mokslinių tyrimų

apie skaidulinių medžiagų naudą

organizmui. Labiausiai yra ištirtos tirpios

ir netirpios skaidulos. Dauguma skaidulų

pereina virškinamąjį traktą nepakitusios,

jos yra atsparios virškinimo fermentams.

Maistinės skaidulos aktyvina žarnų

peristaltiką, sujungia tulžies rūgštis žarnyne,

mažina riebalų ir gliukozės kiekį

kraujyje. Šios skaidulos, dar vadinamos

prebiotikais, padeda normalizuoti žarnyno

mikroflorą, nes stimuliuoja gerųjų

bakterijų augimą. Kai valgome neracionaliai,

nesuderintą maistą arba gydomės

antibiotikais, gerosios bakterijos nusilpsta

ir žarnyne prasideda puvimo procesai,

maistas nevirškinamas. Prebiotikai stimuliuoja

gerųjų bakterijų augimą. Joms

augant išskiriami fermentai, kurie skaldo

prebiotikus į rūgštis. Taip rūgštinama žarnyno

terpė, kuri tampa palanki gerosioms

bakterijoms daugintis. Tada pagerėja virškinimas,

lėčiau dauginasi ligas sukeliantys

mikroorganizmai, kitaip tariant, atkuriama

normali žarnyno mikroflora. Pagerėja

ir žarnyno peristaltika – sumažėja vidurių

pūtimas, maistas greičiau slenka žarnynu,

ne taip greitai pasisavinamos kalorijos, todėl

galima atsikratyti keleto nereikalingų

kilogramų. Greitesnė žarnyno veikla neleidžia

užkietėti viduriams – šis negalavimas

kamuoja dažną vyresnio amžiaus žmogų.

Be to, inulinas, brinkdamas skrandyje, sukelia

sotumo jausmą, todėl mažėja alkis ir

maisto poreikis.

Kiek turėtume gauti skaidulų?

Normaliai maitindamiesi per dieną gauname

apie 1 g inulino iš maisto produktų,

nors turėtume gauti 2–3 gramus. Tad

vartodami po 1–2 kapsules 3 kartus per

dieną (valgydami) „Akolino“, gauname

mums reikalingą inulino normą.

46 SVEIKATOS ABC 2009 m. balandis WWW.SVEIKATOSABC.LT


WWW.SVEIKATOSABC.LT

PAGAL LNK TV LAIDĄ

SVEIKATOS ABC 2009 m. balandis 47


VERTA ŽINOTI

Išsiblaškęs

ŽMOGUS

P amirštate laiku išgerti

vaistų, negalite

prisiminti, kur palikote

skėtį, raktus ar pirštines?

O galbūt kažkas iš jūsų

pažįstamų, giminaičių

skundžiasi, kad nuolatos

kažką pameta? Pabandykime

panagrinėti, kodėl

taip nutinka. Juk išsiblaškęs

žmogus niekam

nekelia pavydo, tik aplinkiniams

sukelia daug

nepatogumų.

Priežastys ir padariniai

Tikriausiai nerasime nė vieno žmogaus,

kuris niekuomet nieko nepamirštų. Bet

kai kuriems tai atsitinka nuolatos. Be to,

kiekvienas išsiblaškėlis puola ieškoti (dažniausiai

bergždžiai) vis to pačio daikto.

Vieni beveik kiekvieną mėnesį pameta

raktus, kiti niekada nežino, kur pasidėjo

mobilųjį telefoną, dar kiti savo namuose

niekaip negali rasti antros kojinės...

Kaip mes žiūrime į tokius žmones? Laikome

juos neatsakingais? Pasišaipome

iš keistų jų įpročių, vadiname išsiblaškėliais.

Pykstame, kai kaskart jie prašo

padėti surasti kokį nors daiktą. Viršininkai

tokiems pavaldiniams nepatiki

svarbių reikalų ir negalvoja, kad jie

kada nors pakils karjeros laiptais.

Kas gi slypi už išsiblaškymo? Negi paprastas

nedėmesingumas ir prasta atmintis?

O gal yra ir kitų, iš pirmo

žvilgsnio nepastebimų priežasčių?

Dažnai patys sau neprisipažįstame, kad

mums dėl ko nors neramu arba kažkas

kelia susirūpinimą. Štai tada ir pasitaiko,

kad pamirštame tai, kas susieta su

mūsų nerimu bei negatyviomis emocijomis.

Tarkim, vykdami į ilgą nuobodžią

komandiruotę į nepažįstamą

miestą galime pamiršti lėktuvo bilietą.

Regis, tai padarome netyčia, bet vis

dėlto atsiribojame nuo nepageidaujamos

išvykos. Jausdami baimę dėl didelės

atsakomybės darbe galime nuolatos

pamesti raktus nuo kabineto arba pamiršti

susirinkimus. Po tokių nesėkmių

žmonės dažniausiai pyksta ant savęs už

išsiblaškymą. Bet gali jausti ir vidinį palengvėjimą:

neišėjo – gal ir gerai, nelabai

to norėjau.

Gali padėti artimieji ir draugai

O ką daryti tiems, kurių dažnai prašoma

padėti surasti vieną ar kitą daiktą? Jeigu

būtent jus nuolat pasirenka pagalbininku,

nekaltinkite užuomaršos neatidumu,

bet ir nesišaipykite iš jo keisto įpročio.

Juo būsite pakantesnis, tuo dažniau jis

kreipsis į jus pagalbos.

Pagalvokite: galbūt išsiblaškę draugai ar

artimieji tokiu būdu stengiasi patraukti

jūsų dėmesį, parodyti, kad be jūsų

jaučiasi vieniši. Juk labai dažnai vaikai,

kai jiems mama skiria per mažai dėmesio,

namuose ką nors pameta ir prašo

mamos padėti surasti. Tad vaiko išsiblaškymas

vienintelis, tegul ir nesąmoningas,

būdas priversti tėvus atsitraukti

nuo savo reikalų ir pradėti bendrauti su

vaikais.

Jeigu draugų išsiblaškymas darosi nepakenčiamas,

imkitės mažų gudrybių, kurios

pratins juos saugoti savo daiktus.

Tiems, kas dažnai pameta raktus, padovanokite

gražų raktų laikiklį. Tiems, kas

ką nors pirkdamas ilgai ieško rankinėje

„paklydusių“ pinigų, reikia piniginės su

keliais skyreliais ir vieta mylimo žmogaus

nuotraukai. Dažnai nerandančiam

kuo rašyti galima padovanoti ryškų rašiklį

su grandinėle ar virvute, kad galėtų

pasikabinti ant kaklo.

Tokie daiktai padės žmogui atsakingiau

žiūrėti į daiktus, nes niekas nenorės

prarasti gražios ir įsimintinos

dovanos.

48 SVEIKATOS ABC 2009 m. balandis WWW.SVEIKATOSABC.LT


Paieškos namuose

Tiems, kas gana pedantiškas darbe, bet

savo namuose vis ieško „dingusių“ daiktų,

pravers šie patarimai.

• Pirmiausia visa, ko reikės rytojui, susirinkite

ir susidėkite iš vakaro. Taisyklė,

kad rytas protingesnis už vakarą šiuo atveju

negalioja. Rytą esame mieguisti ir

skubėdami tiesiog negalime prisiminti

visko, ką reikia pasiimti. Jeigu kažkurių

daiktų negalite įsidėti į rankinę iš

vakaro, užsirašykite ant lapelio ir pasidėkite

jį matomoje vietoje, pavyzdžiui,

ant rankinės arba prilipdykite prie lauko

durų.

• Kiekvienam daiktui skirkite nuolatinę

vietą. Kiekvieną kartą dėkite daiktą

ten, iš kur paėmėte. Įprotis mesti viską

į krūvą iki to laiko, kada pradėsite tvarkyti,

viską sujaukia – tada ir su žiburiu

dienos metu nieko nerasite.

• Jeigu sugaištate daug laiko ieškodami

sezoninių drabužių ar avalynės, kurių

jau beveik metai nedėvėjote, ant kiekvienos

dėžutės, maišelio arba spintos

lentynos priklijuokite ryškų lapelį su

čia esančių daiktų sąrašu. Sąrašo sudarymas

užims šiek tiek laiko, bet ieškodami

reikalingų batų nesugaišite visos

dienos.

• Kai kas pataria griebtis tokio nestandartinio

metodo: reikalingo daikto paiešką

pradėti nuo pačių neįtikėtinų vietų.

„Pamesti“ daiktai dažnai atrandami

labiausiai matomoje vietoje arba ten,

kur pasižiūrime vėliausiai. Beje, kartais

labai praverčia ir aplinkinių pagalba.

Jeigu pamestas daiktas guli matomoje

vietoje, tai namiškiai „šviežiu žvilgsniu“

lengvai jį pastebės.

Prastėja atmintis

Užmaršumas – natūralus procesas. Mūsų

smegenys gauna tokį didelį kiekį informacijos,

kad kartais kažką reikia pamiršti.

Žmonės, kurie nuolatos save kontroliuoja

ir niekada nieko nepameta, jaučia nuolatinį

nerimą ir įtampą. Jie po kelis kartus tikrina,

ar viską pasiėmė, ar išjungė šviesą ir t.t.

Bet jeigu jūs nepriskiriate savęs prie tokių

žmonių ir, atvirkščiai, norėtumėte atsikratyti

įpročio reguliariai pamiršti svarbius dalykus,

galbūt jums pravers šie patarimai.

Pasak bendrosios

praktikos gydytojos

Irmos Vitkauskienės,

šiame skubos ir nerimo

amžiuje daugelis

iš mūsų skundžiasi ne

tik pablogėjusia atmintimi,

bet ir ūžimu

ausyse, galvos svaigimu. Pagrindinė šių

simptomų priežastis yra aterosklerozė,

WWW.SVEIKATOSABC.LT

TESTAS

Ar esate susikaupęs?

O dabar nustatykime, koks yra jūsų užmaršumo

laipsnis arba, atvirkščiai, esate

visur ir visada susikaupęs.

1.Balandžio 1-ąją jūs dažniausiai:

a) esate pats tinkamiausias pokšto

objektas – 3;

b) sėkmingai apgaunate naivuolius pažįstamus

– 1;

c) nepasiduodate provokacijoms, bet ir

pats nieko neapgaudinėjate – 2.

2. Ar mokate tuo pačiu metu užsiimti

keliais reikalais?

a) ne visada, bet daug ką galiu daryti

žiūrėdamas televizorių – 2;

b) taip, nuo vaikystės tėvai sako, kad

esu kaip Julijus Cezaris – 1;

c) jeigu tektų taip daryti, tai vėliau viską

reikėtų taisyti – 3.

3. Ar pasitaiko, kad pamatę pažįstamą

pašaukiate, o po akimirkos suprantate,

kad tai visai kitas žmogus?

a) apsirikau galbūt porą kartų, bet ne

daugiau – 2;

b) niekada nieko su niekuo nesumaišau

– 1;

c) deja, labai dažnai – 3.

4. Ar didelė tikimybė, kad važiuodamas

visuomeniniu transportu išlipsite

ne savo stotelėje?

a) menka, man niekada taip neatsitiko

– 1;

• Kartais išsiblaškymas gali būti ligos arba

netinkamos mitybos padarinys. Valgykite

daugiau produktų, kuriuose gausu geležies,

cinko ir B grupės vitaminų. Pieno produktai,

mėsa ir žuvis, javai ir vaisiai „pamaitins“

jūsų smegenis ir pagerins atmintį bei susikaupimą.

• Gebėjimą kontroliuoti situaciją, greitai

ir tiksliai reaguoti lavina fizinis aktyvumas.

Tenisas ir komandiniai sporto žaidimai

greitai išugdo susikaupimą ir dėmesingumą.

• Žinoma, nepakenks ir atminties treniravimas.

Mokykitės atmintinai eilėraščių,

įsidėmėkite telefono numerius, užsienio

kalbos žodžius; spręskite kryžiažodžius

ir pan.

dėl kurios sutrinka smegenų kraujotaka.

Sutrikus smegenų kraujotakai, smegenys

blogiau aprūpinamos krauju, mažiau

gauna deguonies ir gliukozės – pagrindinės

smegenims reikalingos maisto

medžiagos. Kadangi kraujotaka sutrinka

ne visose smegenų dalyse, todėl ir simptomai

būna skirtingi. Vienus žmones

labiau vargina pablogėjusi atmintis ar

sumažėjusi dėmesio koncentracija, kitus

VERTA ŽINOTI

b) kartais skaitydamas ar susimąstęs galiu

pravažiuoti savo stotelę – 2;

c) aš apskritai galiu nuvažiuoti ne ta kryptimi,

visai į kitą pusę – 3.

5. Esate pasinėręs į kūrybos procesą,

bet tuo metu suskamba telefonas ir

jus staiga pertraukia. Ar po to jums

lengva prisiminti, ties kuo sustojote?

a) labai sunku, kartais kai ką reikia daryti

dar kartą – 3;

b) taip, aš lengvai persijungiu nuo vieno

užsiėmimo prie kito – 1;

c) kartais tenka padaryti pauzę, kad

galėčiau grįžti prie pradėto užsiėmimo

– 2.

Rezultatai

• Iki 7 taškų. Jūsų silpnybių sąraše nėra

ir nenusimato išsiblaškymo. Jūs esate

susikaupęs žmogus, vertas pasitikėjimo,

pakankamai patikimas ir atsakingas. Tai

svarbiausia.

• Nuo 8 iki 12 taškų. Be kai kurių „prašovimų“

jūs galėtumėte apsieiti, jeigu mokėtumėte

sukoncentruoti dėmesį reikiamu

laiku. Išmokite apskaičiuoti ėjimus,

kaip žaisdami šachmatais, paklusti ne tik

emocijoms, bet ir protui.

• Daugiau negu 13 taškų. Išsiblaškymas

gali rimtai pakenkti jūsų profesinei

veiklai ir asmeniniam gyvenimui. Geriau

susikaupkite ir, sutelkę dėmesį, imkitės

atkakliai kovoti su savo išsiblaškymu bei

dėmesio stoka.

• Jeigu bijote ką nors pamiršti, nebūtina

ant delno piešti kryžiuką (tai nuo mokyklos

žinomas būdas). Užsisekite laikrodį

ant dešinės rankos arba užsimaukite žiedą

ant to piršto, ant kurio paprastai nemūvite.

Tokios aplinkiniams nepastebimos

smulkmenos primins jums, kad reikia

padaryti kažką svarbaus.

• Jeigu jūs kažką jau pametėte arba pamiršote

padaryti, nesikratykite atsakomybės

ir nekaltinkite aplinkybių. Nuovargis

po darbo arba kivirčas su kuo nors iš

namiškių visai nereiškia, kad galite pamiršti

savo daiktus. Pagalvokite, kur slypi

tikra jūsų išsiblaškymo priežastis, ką jums

reiškia paliktas daiktas ir kodėl prireikė jį

pamesti.

SVEIKATOS ABC 2009 m. balandis 49


VERTA ŽINOTI

– nuotaikos sutrikimai. Žmogaus smegenys

sveria tik apie 2 proc. visos kūno

masės, tačiau gauna net apie 15 proc.

kraujo, sunaudoja apie penktadalį įkvepiamo

deguonies bei apie pusę kraujyje

esančios gliukozės. Smegenų kraujotaka

priklauso nuo viso organizmo sveikatos

būklės, mitybos, žmogaus psichinės ir

dvasinės būsenos, charakterio ypatumų,

gyvenimo būdo ir sąlygų.

Kraujotaka blogėja organizmui senstant,

nes pradeda kalkėti kraujagyslės. Tačiau

pagreitinti šį procesą gali netinkama mityba,

aukštas kraujo spaudimas, žalingi

įpročiai: rūkymas ir alkoholio vartojimas,

judėjimo stoka, užteršta aplinka.

Iš pradžių galvos smegenų kraujotakos

sutrikimai gali pasireikšti nesunkiais

simptomais: atminties pablogėjimu, atsitiktiniu

sumišimu ar dėmesio koncentracijos

stoka, kiek sunkesniu įsiminimu

mokantis, sutrikusiu darbingumu, nemiga,

nestabilia pusiausvyra ir eisena.

Vėliau kraujagyslių spindis vis siaurėja,

jomis prateka mažiau kraujo, todėl į vieną

ar kitą smegenų sritį patenka mažiau

deguonies ir gliukozės. Dėl ūmaus smegenų

kraujotakos sutrikimo vystosi smegenų

insultas.

Norintiesiems išvengti tokių nemalonių

simptomų verta išbandyti ginkmedžio

preparatus. Vienas iš jų – „Memoril

forte“. Jame yra ne tik ginkmedžio ekstrakto,

bet ir vitaminų C, E, seleno, B

grupės vitaminų, magnio. Ginkmedžio

ekstraktas plečia kraujagysles, gerina

kraujotaką, gerina atmintį, didina dėmesio

koncentraciją, slopina trombocitų

sulipimą, mažina kraujo klampumą. Vitaminai

C, E ir selenas turi antioksidacinių

savybių, stiprina ginkmedžio ekstrakto

poveikį, gerina smegenų veiklą.

B grupės vitaminai dalyvauja medžiagų

apykaitoje, gerina nervų sistemos veiklą.

Magnis dalyvauja nervų ir raumenų

veikloje, aktyvina organizmo ląstelių fermentines

sistemas, normalizuoja kraujo

spaudimą.

Preparato „Memoril forte“ sudėtyje

esančios medžiagos palaiko galvos smegenų

kraujotaką, padeda palaikyti atmintį

ir dėmesį, tinka, kai vargina galvos

svaigimas, ūžimas ausyse.

Stebuklingos

BERŽO DOVANOS

Palaukės beržynai dar kvepia sula. Šis pirmasis

pavasario gardumėlis žinomas nuo labai seniai.

Gerdami sulą, žmonės atsigaudavo po ilgos žiemos,

jausdavo artėjantį pavasarį, bundančią gamtą. O jau

gardumas gardumėlis...Beržas ne tik atgaivina savo

sultimis, jis turi ir daugiau gydomųjų savybių.

Iš kur ši gamtos dovana?

Sula bėga anksti pavasarį, kai tik nutirpsta

sniegas, o naktimis jau nebūna didesnių

šalnų. Dienoms ilgėjant ir saulei vis dažniau

beriant savo šiltus spindulius, žemė

ir visa kas gyva įšyla, atbunda po žiemos

miego. Vidutinei paros temperatūrai pakilus

iki 5–6°C ir veikiant aktyviems saulės

spinduliams 1–2 savaites, pradeda judėti,

cirkuliuoti medžių šaknyse sukauptos

skystosios maisto medžiagos, kurios kyla

aukštyn kamienu į sprogstančius pumpurus.

Pirmiausia įšyla tamsiakiemieniai

klevai – jų sula pradeda tekėti anksčiau nei

baltaliemenių beržų. Intensyviai sula teka

apie 2–4 savaites. Iš vieno beržo galima

pritekinti 100 ir daugiau litrų sulos.

Vertingas „kokteilis“

Beržų ir klevų suloje yra daug žmogaus

organizmui naudingų medžiagų, todėl ją

sveika gerti. Suloje gausu angliavandenių,

vitaminų, mineralinių medžiagų ir mikroelementų

(kalio, kalcio, geležies druskų,

azoto, bario, fosforo, magnio, vario, natrio,

nikelio). Be to, suloje yra įvairių rūgščių,

eterinių aliejų, betulino, saponinų,

fitoncidų. Organizmui po ilgos žiemos

labai trūksta vitaminų ir mineralinių

medžiagų, todėl toks „kokteilis“ žmogui

ypač naudingas. Gal todėl sula vertinama

ne tik kaip gėrimas, bet ir kaip vaistas. Ji

reguliuoja medžiagų apykaitą, stiprina ir

valo organizmą (šalina akmenis, druskas,

šlakus, toksinus), skatina audinių atsinaujinimą.

Sulos patariama gerti nusilpusiems

žmonėms, sergantiesiems angina,

furunkulais, negyjančiomis opomis.

Sulos kompresai dedami ant žaizdų, kaip

kosmetinė priemonė sula naudojama veido

vonelėms ruošti. Beržo sula turi apie

1–2 proc., o klevo – 4 proc. cukraus.

Sulos saldumas priklauso nuo daugelio

veiksnių: geografinės medžio padėties

50 SVEIKATOS ABC 2009 m. balandis WWW.SVEIKATOSABC.LT


(pietiniuose rajonuose sula saldesnė), kritulių

kiekio praėjusiais metais (jei vasara

buvo sausa, bus daugiau cukraus), žiemos

sąlygų (po šaltos žiemos sula būna

saldesnė). Pagal beržų sulos tekėjimo intensyvumą

spėjama, kokia bus vasara. Jei

teka daug sulos – bus lietinga, jei mažai

– sausa.

Senos sulos tekinimo tradicijos

Norint prisitekinti sulos, reikia medžio kamiene

išgręžti 4–5 cm gylio skylę ir 1–2

cm gylyje įtvirtinti medinį latakėlį, kuriuo

sula teka į pastatytą indą. Pasibaigus sulos

tekėjimui, išgręžta skylė užkemšama medžio

šakele ir užtepama sodo tepalu (kad

neįsimestų puvinys).

Sulos tekinimas turi senas tradicijas. Prieškario

Lietuvoje sodiečiai iš beržų surinktą

sulą supildavo į medines statinaites, įdėdavo

naminės duonos, juodųjų serbentų

lapų, įpildavo avižų ir raugindavo vėsiuose

rūsiuose. Per vasaros darbymečius išrūgusia

sula malšindavo troškulį, pagirdydavo

užklydusį pakeleivį ir patys gardžiuodavosi

skaniu gėrimu, kuris nuovargį kaip ranka

nuimdavo.

Ar sulos tekinimas nekenkia

medžiui?

Tokie medžiai auga lėčiau, trumpesnės jų

šakos, smulkesni lapai, taigi sumažėja visas

žaliasis paviršius, saulės energiją paverčiantis

organine medžiaga. Medis, iš kurio

tekinama sula, praranda daug maisto

medžiagų. Todėl sulą reikėtų tekinti protingai,

nežalojant medžių kamienų. Tekinti

sulą turėtume iš menkesnių palaukės

beržų ar iš beržynų, kuriuos numatoma

iškirsti. Nereikėtų žaloti medžių parkuose,

skveruose, bet kokiuose apsauginiuose

želdiniuose.

Beržo pumpurai

Beržo (Betula L.) pumpurai renkami anksti

pavasarį (kovo–balandžio mėn.), kai jie

jau pabrinkę, bet dar neprasiskleidę. Šakelės

su pumpurais nupjaunamos, surišamos

į nedideles šluoteles ir džiovinamos pavėsyje.Išdžiovinti

pumpurai skleidžia stiprų,

malonų aromatą. Jų skonis yra kartokas.

Išdžiovinti pumpurai nubraukiami nuo

šakelių ir laikomi sandariai uždarytame

inde. Beržo pumpurai teigiamai veikia

medžiagų apykaitą, susirgus šalina iš organizmo

toksines medžiagas. Pumpurų nuoviras

palengvina menstruacijas, taip pat

vartojamas kaip šlapimo ir tulžies išsiskyrimą

skatinantis, atsikosėjimą palengvinantis

vaistas, dezinfekuojamoji priemonė.

Beržo lapai

Beržo lapai skatina šlapimo ir druskų išsiskyrimą

iš organizmo, todėl vartojami

sergant šlapimtakių ir šlapimo pūslės už-

WWW.SVEIKATOSABC.LT

GAMTOS VAISTINĖ

Beržo pumpurų nuoviras

1. 5–10 g pumpurų ir 200 ml vandens virti 30 min., gerti po 1 šaukštą 3–4 kartus per

dieną (iki 3 stiklinių per dieną).

2. 1 šaukštą pumpurų užpilti 250 ml šalto vandens, puodą įstatyti į kitą puodą su verdančiu

vandeniu 20 min. Ataušinti. Vartoti po 1 šaukštą 4 kartus per dieną sergant

lėtiniu gastritu ir kitomis virškinamojo trakto ligomis, taip pat esant pabrinkimų dėl

širdies, inkstų nepakankamumo.

Beržo pumpurų tinktūra

100 g beržo pumpurų užpilti 0,5 l 70 proc. spirito ir palikti 2 savaitėms, kad prisitrauktų.

Gerti po 1 arbatinį šaukštelį 2–4 kartus per dieną.

Beržo lapų nuoviras

2–3 arbatinius šaukštelius susmulkintų lapų užplikyti stikline verdančio vandens.

Uždengus palaikykite 10 min ir nukošti. Gerti po stiklinę 2–3 kartus per

dieną tarp valgymų.

Dėmesio! Beržo lapų nuoviro nereikėtų vartoti tada, jei yra patinimų dėl širdies

ir inkstų nepakankamumo.

degimais, akmenlige. Kaip pagalbinį vaistą

galima vartoti gydant šlapimtakių infekcijas.

Liaudies medicinoje beržų lapų užpilas

vartojamas ir prakaito išsiskyrimui

skatinti, nervinio pobūdžio skausmams

malšinti.

Beržinė vanta

Kvapni beržinė vanta rišama jau lapams

visiškai subrendus (po Devintinių).

„Beržinė vanta – geriausias gydytojas“, –

sako liaudies patarlė. Ir ne veltui. Tokia

išgarinta, sveikata kvepianti vanta tinka

ir veiksmingam kūno masažui, ir savo

apsauginę funkciją praradusios, toksinių

medžiagų prisisotinusios odos viršutiniam

sluoksniui pašalinti. Pėrimasis

beržine vanta atšviežina odą geriau už

bet kokias kitas kosmetikos priemones

ir procedūras, šalina stresą, nuovargį, gerina

kraujo apytaką, mažina kepenų bei

inkstų apkrovimą.

SVEIKATOS ABC 2009 m. balandis 51


LAISVALAIKIS

Kryžiažodžio atsakymą surašykite į lentelę, esančią po kryžiažodžiu, iškirpkite

ir atsiųskite adresu:

Kryžiažodis

Sveikatos ABC“ Nr. 4 p. d. 852, 44034 Kaunas

Nugalėtojas iš visų teisingai atsakiusiųjų išrenkamas burtų keliu.

Sveikiname Leoną Dobrovolskį iš Vilniaus. Burtai lėmė, kad jis iš

visų teisingai išsprendusiųjų kryžiažodį.„Sveikatos ABC“ Nr. 3 gaus

prizą – sveikatos prolaktikos priemonę. Prizą laimėtojui išsiųsime

paštu.

Kryžiažodžio „Sveikatos ABC“ Nr. 3 atsakymai

Horizontaliai: Liepa. Apas. Gal. Atgal. Gairė. Alveolė. Matė. Pala. Puota.

Ar. Arina. Lot. Stok. Raško. Miau. Buvo. Asilo. IS. Kr. Steik. Mada. Misi.

Luitas. Hindi. Nesakau. Tiks. Taisė. Arka. Ai. Sausgyslė.

Vertikaliai: Zigota. AG. Alai. Vėgėlė. Šalie. Pagal. Trata. Alma. Moto.

Tėra. Imat. Algos. Pas. Poros. Uta. Taksi. Raiba. Raudos. Siuva. Tari. Kina.

Šie. O. Kurs. Kalaitė. Tyki. Sausis. Irina. Indas.Eirė. Atas. Akau.

Kryžiažodžio raktas: Pavasario gėlė

Kryžiažodį sudarė Martynas Šatas

52 SVEIKATOS ABC 2009 m. balandis WWW.SVEIKATOSABC.LT


Klubo susitikimai

Pavasarį itin svarbu rūpinti sveikata

Kovo mėnesį klubo susitikimas įvyko Vilniuje, Antakalnio

poliklinikos salėje. Kaip ir anksčiau, į susitikimą atėjo ištikimiausi

klubo nariai, kupini geros nuotaikos bei klausimų apie

sveikatą. Tą dieną paskaitą apie organizmo atsparumą skaitė

Vilniaus centro poliklinikos bendrosios praktikos gydytoja

Gražina Katilienė. Gydytoja susirinkusiesiems aiškino, kad

ūmios virusinės kvėpavimo takų infekcijos plinta oro lašeliniu

keliu ir jomis labai lengva užsikrėsti nuo nesveikuojančių

žmonių. Jei norite būti sveiki, pabrėžė gydytoja, turite nuolat

stiprinti imuninę sistemą. Viena iš priemonių, galinčių palaikyti

imunitetą yra vitaminas C. Mokslininkai sukūrė tobulesnę

vitamino C formą – pailginto veikimo vitaminą C, kurio

yra preparato „Vitamin C prolong“ sudėtyje.„Bičių pienelis +

Ženšenis“ – irgi tinka kiekvienam iš mūsų, nes mūsų organizmą

kiekvieną dieną alina užteršta aplinka, stresas. O gera

sveikata lemia sveiką gyvenimą, atsparumą ligoms, kasdienę

energiją, kurios reikia ir dirbant, ir poilsiaujant.

Po paskaitos pakalbinome ponią Genovaitę. „Įsipiršau“ į

„Aconitum“ klubo narius, nes viską, ką jūs veikiate, mane domina.

Jūsų tikslas iš tiesų yra kilnus – padėti žmogui išsaugoti

sveikatą.

Tikriausiai sveikatą stiprinančių preparatų vartoju tiek metų,

kiek dirba įmonė „Aconitum“. Visi mano namiškai įsitikino

jų veiksmingumu. Vartojame „Ginkgo complex“, kuris padeda

palaikyti galvos smegenų krautotaką; „Artriplex forte“

– jis palaiko sąnarių funkciją bei judrumą ir kt. Džiaugiamės

ir laikraščiu „Sveikatos ABC“, jau daugelį metų jį skaitome“,

– pasakojo ponia Genovaitė.

Panevėžyje mūsų labai laukė

Kovą lankėmės ir Panevėžyje. Labai nustebino į Panevėžio

apskrities ligoninės salę gausiai susirinkęs žmonių būrys. Visi

labai norėjo pasiklausyti paskaitos apie aterosklerozę ir širdies

WWW.SVEIKATOSABC.LT

JŪSŲ BENDRAMINČIAI

VILNIUJE IR PANEVĖŽYJE

Pavasaris – turbūt gražiausias metų

laikais, nes sugrįžta migruojantys

paukščiai, pražysta dauguma augalų.

Visi nusimetam striukes ir mėgaujamės

vis šiltesniais saulės spinduliukais.

Jaučiamės laimingi, geranoriški,

pilni meilės ir šilumos. Tad ir šiemet

„Aconitum“ klubo organizatoriai linki

pasimėgauti pavasariu, pasivaikščioti

parke, pamatyti, kaip pražysta vyšnios,

išgirsti paukščių čiulbėjimą ar tiesiog

nuveikti ką nors gero ir prasmingo.

Nepamirškite ateiti ir į klubo

susitikimus.

kraujotakos sutrikimus. Susitikime dalyvavo per 150 žmonių.

Už pagalbą organizuojant renginį norime padėkoti Panevėžio

„Bočių“ pirmininkui ponui Kęstučiui. Į klubo susitikimą sugužėjo

ne tik „Aconitum“ klubo nariai, bet ir didelis būrys

norinčiųjų jais tapti.

Tą dieną paskaitą apie aterosklerozę ir širdies kraujotakos

sutrikimus skaitė gydytoja Aistė Malinauskienė.

Po paskaitų koncertavo Panevėžio „Bočių“ moterų

ansamblis.

Susitikimo metu pakalbinome

ponią Vladislavą Laužikienę.

Ponia Vladislava seniai ruošėsi

tapti „Aconitum“ klubo nare,

bet dėl įvairių priežasčių jai

vis nepavykdavo to padaryti.

„Buvo pablogėjusi sveikata,

– pasakojo ponia Vladislava.

– Teko operuoti tulžies

pūslę, dabar laukia skydliaukės

operacija. Bet labai apsidžiaugiau,

kai sužinojau,

kad „Aconitum“ klubas nepamiršta

Panevėžio ir vėl atvažiuoja pas mus. Šį kartą radau

laisvą minutėlę, pasikalbinau draugę Ritą ir abi atėjome

pasiklausyti paskaitos apie aterosklerozę. Tapome ir klubo

narėmis. Nors esu pensininkė, bet domiuosi įvairia veikla.

Labai patinka muzika, aš pati groju akordeonu ir armonika,

mėgstu dainuoti. Turiu draugų, tad susirenkame į

būrį ir linksmai dainuodami praleidžiame laiką. Su drauge

Rita kiekvieną vasarą važiuojame į Palangą pasisemti

geros nuotaikos ir sveikatos.

Nemažai vartoju jūsų gaminamos produkcijos – tai ir

„Magnis+B 6 complex“, „Acosedum“, „Vitamin C prolong“.

Aš pasitikiu „Aconitum“ firma, be to, visada renkuosi

lietuvišką prekę ir, aišku, stengiuosi beveik nevartoti

cheminių vaistų, o geriau renkuosi natūralius produktus .

Mano draugė Rita taip pat vartoja tik natūralius vaistus ir

maisto papildus, niekada nesėdi vienoje vietoje. Labai domisi

maisto ruošimu, yra meniškos sielos, rašo eilėraščius“.

SVEIKATOS ABC 2009 m. balandis 53


Super kaina! „Liuberin“ (30 kaps.) visose

“Norfos” vaistinėse balandžio mėnesį –

NET SU 50 PROC. NUOLAIDA!

„Triptan forte“ visose „Camelia“ vaistinėse

balandžio mėnesį parduodamas su

15 PROC. NUOLAIDA!

„Livosan“ visose BALTIJOS VAISTINĖSE

balandžio mėnesį parduodamas su

20 PROC. NUOLAIDA!

KITAME NUMERYJE

SKAITYKITE:

Daržovės ir nitratai

Daržovės ir vaisiai sveikos mitybos piramidėje

užima antrą vietą po grūdinių produktų

ir yra reikalingi gerai žmogaus sveikatai.

Kasdien rekomenduojama suvartoti 3–5

porcijas daržovių ir vaisių – tai sumažina riziką

susirgti daugeliu ligų. Tačiau jei daržovės

ir vaisiai užteršti kenksmingomis medžiagomis,

laikui bėgant jos gali sukelti įvairių negalavimų.

Vieni iš cheminių teršalų, kuriuos

pasisavina daržovės, yra nitratai.

Vaikų traumos. Pasimokykime iš kitų

klaidų

Savo atžalėlę tėveliai stengiasi apsaugoti

nuo visų pasaulio negandų. Tačiau mažajam

šio pasaulio piliečiui gyvenimą gali apkartinti

traumos. Vienos jų būna nesunkios ir lengvai

išgydomos, o kitos palieka žymių visam

gyvenimui. Kokios gali būti vaikų traumos?

Ir kaip elgtis tėveliams, jei vaikas patyrė netikėtą

traumą?

IEŠKOKITE VISOSE NORFOS VAISTINĖSE

-50% -20% -18%

„Omega 3 forte“ visose „Norfos“ vaistinėse

balandžio mėnesį parduodamas su

20 PROC. NUOLAIDA!

IEŠKOKITE VISOSE CAMELIA VAISTINĖSE

-15% -15% -15%

Preparatui „Rutin forte“ visose „Camelia“

vaistinėse balandžio mėnesį taikoma

15 PROC. NUOLAIDA!

„Beta Caroten + E“ visose „Norfos“ vaistinėse

balandžio mėnesį parduodamas su

18 PROC. NUOLAIDA!

„Liuberin forte“ visose „Camelia“ vaistinėse

balandžio mėnesį parduodamas su

15 PROC. NUOLAIDA!

IEŠKOKITE VISOSE BALTIJOS VAISTINĖSE

-20% -20% -20%

„Artriplex compositum“ visose BALTIJOS

VAISTINĖSE balandžio mėnesį parduodamas

su 20 PROC. NUOLAIDA!

„Triptan complex“ visose BALTIJOS VAISTI-

NĖSE balandžio mėnesį parduodamas su

20 PROC. NUOLAIDA!

54 SVEIKATOS ABC 2009 m. balandis WWW.SVEIKATOSABC.LT

More magazines by this user
Similar magazines