Spectrum - Universiteto naujienos - Vilniaus universitetas

naujienos.vu.lt

Spectrum - Universiteto naujienos - Vilniaus universitetas

ISSN 1822-0347

SPECTRUM

VILNIAUS UNIVERSITETO ÞURNALAS 1/2004

Ðviesa prieð vëþá

Lietuva naujø

terorizmo iððûkiø

akivaizdoje

Kodël siaurëja

Palangos paplûdimiai

Ridikëlius greitai

auginsime kosmose

Rektoriaus skeptro

istorija


Ðis Ðis „Spectrum Spectrum SpectrumSpectrum numeris numeris skiriamas

skiriamas

Vilniaus universiteto 425-eriø metø jubiliejui

Mieli skaitytojai,

Jûsø rankose – pirmasis naujo Vilniaus

universiteto þurnalo numeris, skirtas

Almae Matris jubiliejui.

Mûsø tikslas – parodyti visuomenei, kà

veikia Vilniaus universitete dirbantys

mokslininkai, tyrinëtojai, studentai;

supaþindinti su naujausiais ir ádomiausiais

jø pasiekimais.

Norime atskleisti platø Universiteto veiklos

spektrà, praverti kiekvienos laboratorijos,

auditorijos duris, patraukliai ir

ádomiai papasakoti visuomenei, kuo

gyvena ir kuo didþiuojasi Universiteto

bendruomenë.

Þurnalo rëmëjai:

Spectrum“ redakcija

Dëkojame

Prof. Eugenijai Ulèinaitei uþ pasiûlytà pavadinimà þurnalui,

UAB „Vilbra“ uþ kokybiškas fotomedþiagas ir paslaugas.

www.ric.lt

SPECTRUM

SPECTRUM

Vilniaus universiteto þurnalas

2004 RUGSËJIS

Nr. 1

Leidëjas

Vilniaus universitetas,

Informacijos ir ryðiø su

visuomene skyrius

Redakcija

Nijolë Bulotaitë

Donatas Bagdonas

Liana Binkauskienë

Indrë Dalia Klimkaitë

Ona Mackonytë

Fotografas

Leonardas Smilgevièius

Dailininkas maketuotojas

Skaidra Savickas

Adresas

SPECTRUM,

Informacijos ir ryðiø su

visuomene skyrius,

Vilniaus universitetas,

Universiteto g. 3,

LT-01513 Vilnius

Faksas

(8~5) 2687096

Dël reklamos þurnale kreiptis

el. paštu

spectrum@cr.vu.lt

Leidinys platinamas nemokamai

Spausdino „Sapnø sala“

Tiraþas 1000 egz.

ISSN 1822-0347

C VILNIAUS UNIVERSITETAS,

2004

Platinant ðio leidinio informacijà

nuoroda á SPECTRUM bûtina


VU 425

Turinys

Vilniaus Vilniaus universitetas universitetas universitetas vakar vakar, vakar , ðiandien ðiandien ir ir rytoj rytoj ............................................... 2

Paveldas

Rektoriaus ektoriaus sk skeptro sk eptro istorija istorija ........................................................................... ........................................................................... 6

Vilniaus Vilniaus universiteto universiteto regalijos regalijos ..................................................................... ..................................................................... 9

Pro XVIII amþiaus teleskopà þiûrësime á XXI amþiaus dangø ..................... 12

Varyje áamþinta Universiteto istorija ........................................................... 16

Tyrinëjimai

Ðviesa Ðviesa prieð prieð vëþá vëþá .......................................................................................... ..........................................................................................

UNESCO UNESCO remiamas remiamas VU VU P PPavyzdinis

P avyzdinis mokslo mokslo centras

centras

18

18

ðvenèia ðvenèia penk penkeriø penk eriø metø metø sukaktá sukaktá .................................................................... .................................................................... 21

21

Kodël Kodël Kodël siaurëja siaurëja P PPalangos

P alangos paplûdimiai paplûdimiai .......................................................... .......................................................... 22

22

Ridikëlius Ridikëlius greitai greitai auginsime auginsime kosmose kosmose kosmose ........................................................

........................................................ ........................................................

Epochinës Epochinës reikðmës reikðmës atradimas:

atradimas:

25

25

„lietuviø „lietuviø bëgimas“ bëgimas“ Þalgirio Þalgirio mûðyje mûðyje – – klaidinantis klaidinantis manevras manevras ..................... ..................... 27

27

Napoleono Napoleono kariø kariø paslaptis paslaptis .......................................................................... .......................................................................... 30

30

Lietuva ir pasaulis

Pasaulis asaulis kalba kalba lietuviškai lietuviškai ........................................................................... ........................................................................... 32

32

Þvilgsnis

Lietuva Lietuva naujø naujø terorizmo terorizmo iððûkiø iððûkiø akivaizdoje akivaizdoje ..............................................

.............................................. .............................................. 34

34

Alumnai

Chemikas, susiþavëjæs filosofija .................................................................. 36

Knygos

Jubiliejiniai VU leidiniai

Serija „Fontes Historiae Universitas Vilnensis“ ........................................... 38

Akademinës istorijos

Vilniaus universiteto bibliotekos rinkiniø. ................................................. 41

Perspektyva

VU botanikos sodas taps reprezentaciniu .................................................... 42

6

9

25

25

42

1

12

30

30


VU 425

Akad. Benediktas JUODKA:

„Sieksime, kad Vilniaus universitetas

ir toliau bûtø geriausias“

Ðiais metais Vilniaus universitetas

gyvena jubiliejaus nuotaikomis ir

rûpesèiais. Visus metus vyksta

ávairûs renginiai, skirti VU 425osioms

ákûrimo metinëms: mokslinës

konferencijos, seminarai, meno,

kultûros, sporto renginiai.

Dþiaugiamës ir didþiuojamës Saulëtekyje

atidarytu nauju ir moderniu

VU Karjeros centru, biblioteka ir

skaitykla, aptarnaujanèiomis trijø

fakultetø skaitytojus; rekonstruotose

patalpose ásikûrë VU Tarptautinio

verslo mokykla, renovuojamos

senøjø rûmø patalpos:

Teatro ir Senato salës; rudená ákurtuves

senamiestyje restauruotose

patalpose ðvæs Filosofijos fakulteto

studentai ir dëstytojai. Dþiaugiamës

bendradarbiavimu su Vilniaus

2

Vilniaus universitetas

vakar, šiandien ir rytoj

Vilniaus universitetas nuo ákûrimo nuëjo ilgà ir garbingà kelià.

Šiemet seniausia ir didþiausia ðalies aukðtoji mokykla ðvenèia

jubiliejø – 425-eriø metø sukaktá. Tai ne tik proga atsinaujinti,

bet ir galimybë apþvelgti ir ávertinti nuveiktus darbus, pamàstyti,

kas esame, kur einame. Iðkilmiø iðvakarëse „Spectrum

kalbina VU rektoriø akad. Benediktà Benediktà JUOD JUODKÀ JUOD KÀ KÀ, KÀ VU Senato

pirmininkà prof. Vygintà ygintà Broniø Broniø PÐ PÐIB PÐ IB IBIL IBIL

IL ILSKÁ IL SKÁ SKÁ, SKÁ VU Istorijos

fakulteto Istorijos teorijos ir kultûros istorijos katedros vedëjà

prof. Alfredà Alfredà BUMB BUMBLA BUMB LA LAUSKÀ LA USKÀ ir buvusá ilgametá (1958–1991) VU

rektoriø akad. Jonà KUBILIØ, kuriam vadovaujant Vilniaus

universitetas ðventë 400 metø jubiliejø.

miesto savivaldybe ir verslininkais –

bendromis pastangomis jau ávykdyta

nemaþai brangiø projektø – specialiai

iðkilmëms pagaminta rektoriaus

skeptro kopija (skeptro originalas,

manoma, saugomas Rusijoje,

Ermitaþe), senøjø rûmø koridoriuje

ðalia Maþosios aulos bus eksponuojami

bronziniai Universiteto

profesoriø biustai, restauruotas

Stepono Batoro universiteto Senato

stalas ir këdës, ðalia restauruoto

Filosofijos fakulteto sutvarkyta

Universiteto gatvë bei Istorijos

fakulteto M. Daukðos kiemas.

Jubiliejui skirta ir leidiniø serija;

jà pradëjo P. Rabikausko knyga

Vilniaus akademija ir Lietuvos jëzuitai“.

Minëtini ir kiti leidiniai: albumas

Vilniaus universitetas fotografijose“,

parengtas kartu su Torunës

M. Koperniko universitetu,

Vilniaus universiteto istorija 1579–

2004“, „Academia et Universitas

Vilnensis“ (VU steigimo dokumen-

tai), „Vilniaus jëzuitø kolegijos dienoraðtis

nuo 1710 iki 1723 metø rugsëjo

imtinai“, A. Bohatkevièiaus

„Veikalas apie visuotinæ bibliografijà“

ir kt.

Rugsëjo mënesá Vilniaus universitete

ðurmuliuos pagrindiniai renginiai,

skirti jubiliejui: tarptautinë

mokslinë konferencija „Vilniaus

universitetas Europoje: praeitis,

dabartis, ateitis“, iðkilminga jubiliejaus

ceremonija GRATULAMUR,

Lietuvos dailës muziejuje bus atidaryta

paroda „Vilniaus universitetui

– 425“. Iðkilmes vainikuos studentø

organizuojamas koncertas

Vingio parke.

Ruoðiantis jubiliejaus iðkilmëms

nesustoja ir kasdienis Universiteto

gyvenimas.

Dþiaugiamës, kad jau ne pirmus

metus VU yra populiariausia Lietuvos

aukðtoji mokykla – jos studentais

siekia tapti beveik treèdalis visø

stojanèiøjø á Lietuvos aukðtàsias


mokyklas. Mums ir toliau reikia

stengtis iðlaikyti prestiþà ir siekti,

kad Vilniaus universitetas bûtø geriausias,

stengtis sëkmingai konkuruoti

su kitais universitetais. O tam

vien garbingos istorijos nepakanka.

Reikia daug padirbëti gerinant studijø

kokybæ: atnaujinti laboratorijas,

bibliotekas, kelti dëstytojø kvalifikacijà,

gerinti studentø buitá.

Pastarojoje srityje jau nemaþai

padaryta, taèiau buitiniø problemø

Universitetas be valstybinës bendrabuèiø

renovacijos programos

nepajëgs iðspræsti.

Mokslas visais laikais buvo Universiteto

prioritetas. Per ðimtmeèius

Alma Mater patyrë daug ávairiø

sukrëtimø, bûta nuopuolio ir pakilimo

metø, bet visais laikais dirbo

aukðto lygio mokslininkai ið daugelio

pasaulio ðaliø. Ðiandien mes

pagrástai galime didþiuotis savo

mokslininkais, kuriø vardai ir mokslo

pasiekimai yra þinomi ne tik Lie-

tuvoje, bet ir visame pasaulyje, o

mokslo rodikliai ir produkcija aukðtai

vertinama ir uþ ðalies ribø. Tai

Universitetui naudinga ir finansine

prasme. Mûsø ateities uþdavinys –

sukurti ir iðlaikyti Universitete europinio

lygio mokslà.

Gyvenimas ir patirtis padiktavo

taisyklæ: „Be gero mokslo nebus ir

gerø studijø“. Mokslas ir studijos

turi nuolat viena kità papildyti, bûti

greta. Jubiliejiniais metais Vilniaus

universitetas tapo pirmuoju ðalies

universitetu, kartu su Europos universitetø

asociacija pagal jos sukurtà

metodikà iðanalizavæs savo veiklos

efektyvumà. Savianalizës rezultatai

padës tobulinti Universiteto

veiklà, klos pamatus strateginiam

VU planui.

Šiandien Universitetui svarbu bûti

patraukliu ne tik Lietuvos studentams,

bet ir studentams ið Europos

ðaliø. Mûsø uþdavinys – parengti

kuo daugiau studijø programø an-

glø kalba, siekti, kad kuo daugiau

dëstytojø bûtø pasirengæ dëstyti ðia

kalba.

Labai norëtøsi, kad jubiliejiniais

metais Universitete jaustøsi ðventë.

Tam skiriamos visø dirbanèiøjø

pastangos. Taèiau suprantama, kad

reikalingas ir deramas valdþios dëmesys

Vilniaus universitetui, kaip

ypatingai ðalies istorijai, mokslui ir

kultûrai nusipelniusiai institucijai.

Vilniaus universitetas per ðimtmeèius

buvo mokslo ir kultûros centras

ne tik Lietuvoje, bet ir visoje

Europoje. Ið Universiteto sklindanèios

mokslo idëjos turi bûti girdimos

ir pripaþástamos visame pasaulyje.

Profesorius habil. dr.

Vygintas Bronius PÐIBILSKIS:

„Jaunuomenë mus vertina ir

pripaþásta“

Vilniaus universiteto 425-øjø metiniø

jubiliejus – graþi ir dþiaugsminga

ðventë Vilniaus universitetui

ir visai Lietuvai. Kartu tai ir galimybë

ávertinti, kas mes esame, kà pasiekëme,

kaip dirbame; pagaliau ir puiki

proga susitelkti (bei proga

pasigraþinti ir paieðkoti tam lëðø).

Universiteto 400-øjø metiniø

minëjimas buvo visos tautos ðventë.

Per keletà deðimtmeèiø, kurie nuo

tada praëjo, Universiteto vaidmuo

nesumaþëjo. Dabar tauta turi daugybæ

kitø ðvenèiø ir galbût taip gausiai

nedalyvaus mûsø jubiliejiniuose

renginiuose. Bet tai nereiðkia, kad

VU prarado savo prasmæ ir reikðmæ.

Pasikeitë þmoniø gyvenimo

kokybë, interesai. Apie Universiteto

populiarumà ir prestiþà

sprendþiame pagal norinèiøjø jame

studijuoti poreikius – ðiemet kas

treèias, norintis tapti studentu, pirmuoju

pageidavimu áraðë VU. Jaunuomenë

mus vertina ir pripaþásta.

Tà patá galima pasakyti ir apie Lietuvos

verslininkus, kurie labai

atidþiai þvelgia á mûsø Universitetà,

savo personalà stengiasi sudaryti ið

3


VU 425

mûsø absolventø.

Universiteto ateitá matau prasmingà ir

labai dþiugià. Per visà istorijà Universitetas

sutapo su Lietuva, iðgyveno tà patá, kà

ir Lietuva. Lietuvos ateitis, man rodos, šviesi,

o Universitetas – jos šviesulys.

Prof. Jonas KUBILIUS:

„VU 400 metø jubiliejus buvo visos

tautos ðventë“

Vilniaus universiteto 400 metø jubiliejus

buvo þymiausias iki Atgimimo metø tautinis

lietuviø renginys. Tai buvo ir Universiteto,

ir tautos ðventë, kokios Lietuva dar nebuvo

maèiusi.

Visas Universiteto kolektyvas buvo susivienijæs

ir nusiteikæs bendram tikslui –

parengti rimtà sukakties minëjimà, ir

parengti já taip, kad tai bûtø visos Lietuvos

tautinë ðventë. Mus palaikë Lietuvos

ðviesuomenë ir visuomenës dauguma. Be

abejo, reikëjo ir valdþios pritarimo, ir daug

diplomatijos. Buvo sudarytas valstybinis

jubiliejinis komitetas, á darbà ásitraukë visas

Universiteto kolektyvas. Ypaè didelis

4

jautësi jaunimo pakilimas – studentai Didþiajame

kieme po grindiná ðliauþiojo keliais

ir valë akmenis. Sunku iðvardyti visus

tuomet atliktus darbus. Pirmà kartà per

ilgaamþæ istorijà buvo kapitaliðkai suremontuoti

ir iðpuoðti Universiteto Centriniai

rûmai, sutvarkyti kiemai, Didþiajame

kieme po arkadomis atsirado memorialas,

granito plokðtëse áamþinti þymiausi praeities

profesoriai ir auklëtiniai. Atidengtos

trys jau XVII a. uþteptos freskos. Filologijos

fakultete atsirado lietuviø raðtijos pradininkø

biustø galerija, V. Truðys mozaikose

pavaizdavo lietuviðkàjá olimpà,

R. Gibavièius sukûrë Mûzø prieangá, vëliau

– raðytojø portretus. V. Valius iðpuoðë

K. Donelaièio skaityklà, P. Repðys nutapë

freskas lietuviø folkloro temomis. Universiteto

knygynas papuoðtas originalia

A. Kmieliausko freska Universiteto istorijos

tema. Ypaè daug padaryta atstatant ir

iðpuoðiant Ðv. Jonø baþnyèià. Joje bareljefuose

áamþintas S. Daukanto ir K. Sirvydo

atminimas. Pasirûpinta ir jubiliejiniais leidiniais

bei jubiliejaus áamþinimu dailës

kûriniuose.

Rûpëjo kuo plaèiau iðpopuliarinti Univer-


sitetà. Pagal savo formalius rodiklius

VU áëjo á pirmàjá sàjungos universitetø

deðimtukà. Buvo surengtos

mokslo dienos ne tik Lietuvoje,

bet ir uþ jos ribø.

Buvo dar daug jubiliejiniø

renginiø – koncertø, priëmimø,

konferencijø. Viskas vyko lietuviø

kalba. Dràsiai galima sakyti, kad ta

ðventë labai sustiprino Universiteto

autoritetà. Ðventës atbalsiai plaèiai

pasklido po pasaulá.

Praëjo dvideðimt penkeri metai

nuo tø neuþmirðtamø dienø. Universitetas

ðvenèia svarbià 425 metø

sukaktá jau laisvoje Lietuvoje. Tikiu,

kad ði ðventë prasmingai paþymës

naujà etapà ilgaamþëje jo istorijoje.

Prof. Alfredas BUMBLAUSKAS:

„Universitetas sëkmingai derina

praeitá su dabartimi“

Istorikams labai lengva ávertinti

Vilniaus universiteto reikðmæ – tai

Universitetas su didþiuliu paveldo

klodu. Tai vienas ið Lietuvos kultûros

fenomenø, kuris atskirais

laikotarpiais formavo pagrindinæ

ðalies kultûros dalá. Kita vertus, ypaè

sudëtinga ávertinti dabartiná, postmodernø

Universitetà visuomenës

ir kultûros kontekste, nes ðiuolaikinë

visuomenë nori bûti kuo pragmatiðkesnë,

ir jai labiau rûpi Universiteto

branda, jo atvirumas

ðiuolaikiniam mokslui, kultûrai,

visuomenës poreikiams. Ðiuo poþiûriu

istorikø vertinimas yra komplikuotas.

Jeigu Universitetas gyventø tiktai

praeitimi, jis bûtø Universitetas

pensininkas, neturëtø ateities vizijos.

Gyvenimas praeitimi nëra ðiuolaikiðkumo

poþymis. Kultûros paveldo

„prakalbinimas“ ir suaktualinimas

yra kitas dalykas. Ðia prasme

að matau sëkmingus mûsø Universiteto

bandymus suderinti tà praeities

linijà su dabartimi. Turime materialøjá

senojo Universiteto paveldà.

Tai biblioteka, senieji rinkiniai,

rankraðèiai, J. Lelevelio iðskirtinës

kartografinës kolekcijos. Antras

dalykas – pastatai. Ðiandien Lietuva

nieko geresnio nesugalvojo (manau,

kad teisingai sugalvojo), kaip

Briuselyje Europos makete pristatyti

Vilniaus universitetà – tai yra

labai graþu ir netikëtai iðmintinga.

XVII a. Europos universitetai plëtojosi

moderniøjø laikø empiriniø

mokslø plëtros dvasia. Jëzuitø universitetas

(XVII–XVIII a.) buvo

geras vidutinio lygio europinis Universitetas.

Labai ryðkus Universiteto

pakilimas ávyko XVIII–XIX a.

sandûroje. Martyno Poèobuto dëka

Vilniaus universiteto observatorija

uþëmë pirmaujanèias pozicijas astronomijos

moksluose. Vilniaus universitetas

nuo ákûrimo buvo europinio

universitetinio tinklo forpostu.

Tai buvo toliausiai á Rytus nutolæs

Europos universitetas. Taigi nuo

XVI a. II pusës iki XVIII a. vidurio

mûsø Universiteto vaidmuo buvo

bûtent toks. Man, kaip istorikui, to

pakanka. Man pakanka, kad (iki

Maskvos universiteto ákûrimo) universiteto

praeitis garbinga. O kas ið

dabarties taps dëmesio verta istori-

ja, pasakys jau kitos istorikø kartos.

Á klausimà, ar vertas istorikø

dëmesio paskutinis Universiteto

deðimtmetis, istorikai paprastai

nenori atsakyti. Tik ið laiko perspektyvos

gali ávertinti, ar mokslo

pasiekimai yra deramai vertinami

dabar. Labai daþnai istorikas sutrinka

vertindamas mokslo istorijà.

Norint deramai ávertinti mokslo

pasiekimus, reikia turëti specifiniø

mokslo þiniø. Mes kartais nesugebame

ávertinti, kurie ið prieð 200–300

metø buvusiø ávykiø yra svarbûs

grynai mokslo istorijos poþiûriu, o

kà jau kalbëti apie naujàjà ðiø dienø

istorijà. Jei kalbësime ið spekuliatyvesnio

taðko (bendrasis vaidmuo

kultûroje), tai að manau ir viliuosi,

kad VU – ne tik didþiausia biudþetinë

organizacija Lietuvoje, bet

ir reikðmingiausia kultûros institucija.

Parengë Liana BINKAUSKIENË

5


Minëdami Universiteto

jubiliejø galësime

pasigërëti senojo

Vilniaus universiteto

rektoriaus skeptro

kopija, kurià buvo

nutarta pagaminti

specialiai iðkilmëms.

6

Rektoriaus skeptro

istorija

Nijolë BULOTAITË


Rektoriaus skeptras –

Universiteto valdþios

ir autonomijos simbolis

Vilniaus universiteto skeptras

raðytiniuose ðaltiniuose minimas

nuo XVII a. pradþios.

Universitetas skeptro neteko

XIX a., carinei administracijai uþdarius

Universitetà. Susigràþinti ðià regalijà

buvo mëginama atkûrus Universitetà,

Lietuvai atgavus Nepriklausomybæ

(1918–1925 m.), taip

pat rengiantis Universiteto 400

metø jubiliejui 1979 m. ir vëliau.

Ðámet Universitetas ðvenèia 425

metø sukaktá ir, nesitikint greitu

laiku atgauti skeptro originalo, buvo

nuspræsta jubiliejaus iðkilmëms pagaminti

senojo skeptro kopijà. Jos

gamybà finansuoja akcinë bendrovë

Vilniaus vingis“, kurios vadovas –

Vilniaus universiteto Tarybos narys.

Skeptro kopijà pagaminti

nelengva

Yra iðlikæ keletas senojo Vilniaus

universiteto skeptro atvaizdø ir

apraðymø, taèiau jie nëra labai tikslûs.

Seniausias skeptro atvaizdas –

Vilniaus universiteto rektoriaus

P. Skargos portrete, pieðtame

XVII a. neþinomo tapytojo. Atkûrus

Universitetà, 1919 m. buvo pagaminta

medinë auksuota senojo rektoriaus

skeptro faksimilë, kuri, deja,

nebuvo labai tiksli kopija. Ði faksimilë

saugoma Universiteto mokslo

muziejuje, ásikûrusiame Ðv. Jonø

baþnyèioje. Ten pat – Studentø kongregacijos,

arba Ðv. Marijos Paguodos

koplyèios freskos kupole – yra

XVIII a. freska, kurioje virð rektoriaus

galvos matyti angelo laikomas

skeptras.

Taigi skeptro gamybos konkursà

laimëjusios firmos laukë tikrai nelengva

uþduotis: prieð gaminant kopijà

iðtirti turimà medþiagà, kad kopija

maksimaliai atitiktø originalà.

Firmos „Metalo forma“, laimëjusios

konkursà skeptro kopijai paga-

minti, savininkas Antanas Vaièekauskas

pasakojo, kad, kai prieð

metus suþinojo apie ðá darbà, nesitikëjo,

kad kopijos gamybai prireiks

tiek laiko. Laimëjus konkursà ir gavus

medþiagà pasirodë, kad reikia ne

tik pagaminti, bet ir suprojektuoti

skeptro kopijà. Antanas Vaièekauskas

iðnagrinëjo visus turimus

skeptro atvaizdus, ieðkojo medþiagos

ir tarësi su Mokslo muziejaus

vedëju Vytautu Griciumi, ieðkojo

analogø renesanso epochos dailës

knygose. A. Jocherio XIX a. viduryje

pavaizduotas skeptras nupie-

paveldas

ðtas labai netiksliai, nes autorius

nebuvo pieðëjas. Be to, viena detalë

pieðinyje apversta.

A. Vaièekauskas teigia, jog ádomiausia

ir sudëtingiausia buvo árodyti,

jog ant skeptro pavaizduotas

Steponas Batoras, o ne Vytis, kaip

iki ðiol buvo manoma. „Knygoje

„Lietuva medaliuose“ labai daug

Stepono Batoro atvaizdø. Man

sukëlë átarimà kardas. Vyèio

heraldikoje nuo pat viduramþiø yra

kalavijas, o èia – kardas. Ðis ginklas

atëjo ið rytø. Kardus naudojo vengrai,

perëmæ juos ið turkø. Ant skeptro

pavaizduota kepurë taip pat

nebûdinga Lietuvai. Ir ðarvai vengriðki,

kitokio tipo, vadinami vengerka,

tarsi vëþio nareliai. S. Batoro

ðarvai gerai matyti ir medalyje, iðleistame

Polocko atgavimui 1579 m.“

Ir anksèiau buvo manoma, kad

Vilniaus universitetui skeptrà turëjo

padovanoti Steponas Batoras,

steigëjas. Kai kurios skeptro detalës

buvo atkurtos, nes buvo pamestos ar

prarastos. Taip apatinëje dalyje atsirado

data –1632 metai.

Skeptro svoris – 1 kg 250 g, kaip

buvo nurodyta aprašyme. Medþiaga

– sidabras ir auksuotos detalës.

A. Vaièekauskas papasakojo, jog

renkant medþiagà apie skeptrà muziejaus

vedëjas V. Gricius pasiûlë

pagaminti ir rektoriaus þiedà, kuris

nutapytas ir P. Skargos portrete.

Þiede – lauro lapai ir herbas,

antspaudo stilistika, mëlyna ir

auksinë spalvos. Auksinio þiedo

svoris 15–20 g. Firma „Metalo forma“

þiedà pagamino savo lëðomis

Vilniaus universiteto jubiliejaus proga.

Skeptras ir þiedas bus ádëti á

àþuolinæ dëþæ.

Firmos vadovas pasakojo, jog labiausiai

trûko laiko: „Reikëtø dar

bent pusës metø, jei norime skeptrà

atkurti tiksliai pagal senàjà technologijà.

Skeptras pagamintas ið 11

valcuotø ir lietø detaliø, kurios suvertos

tarsi þiedai ant metalinio virbo.

Projektà kûrë trys skulptoriai,

skeptrà montavo keturi meistrai.

Turëjome labai maþai laiko. Paskel-

7


paveldas

bus konkurso sàlygas, dirbti liko vos

3–4 mënesiai.“

Dabar turime, tikëkimës, ganëtinai

tikslià skeptro kopijà. O ar ámanoma

tikëtis kada nors pamatyti ir

jo originalà? Juk ádomu bûtø palyginti

já su kopija. Firma „Metalo forma“

tikisi, kad originalas nuo kopijos

neturëtø labai skirtis. Gal tik

technologijos dabar tobulesnës,

todël smulkias detales galima atkurti

þymiai tiksliau.

8

Ar pamatysime skeptro

originalà?

Apie skeptro originalà paklaustas

Istorijos fakulteto dekanas

prof. Z. Butkus pasakojo: „Yra

neabejotinø árodymø, kad skeptras

yra Rusijoje, Ermitaþe. Tai árodo

diplomatinio susiraðinëjimo

dokumentai. Pagal 1920 metø liepos

12 d. taikos sutartá Sovietø Rusija

ásipareigojo Lietuvai gràþinti

kultûrines vertybes, bet su iðlygomis.

Svarbiausia jø – galima gràþinti

kultûrines vertybes tuo atveju, jei tai

nepadarys þymios þalos Rusijos

muziejams, archyvams.“ Pasak

dekano, kaip tik ði iðlyga ir leido

vilkinti derybas, nevykdyti sutarties

ir negràþinti vertybiø. Lietuvos

valdþia dëjo nemaþa pastangø ir

1920 metais buvo sudaryta speciali

komisija, pirmiausia, þinoma,

Lietuvos Metrikai, bet kartu ir

Universiteto skeptrui atgauti, nes tai

Universiteto valdþios simbolis ir

garbës bei autonomijos þenklas.

Uþsienio reikalø liaudies

komisariato kolegijos 1926 metø

protokoluose ir raðtuose Lietuvos

istorikai teigia aptikæ informacijos

apie tai, kad skeptras buvo rastas.

Raðte sovietø pasiuntiniui Lietuvoje

1926 metø sausio 25 d. nurodoma,

jog nuspræsta negràþinti skeptro, bet

jis rastas. Buvo patariama atidëlioti

pokalbius. Motyvai politiniai –

Rusija nesirengë gràþinti kultûros

vertybiø. Prof. Z. Butkus teigia, jog

jam pavyko padirbëti Rusijos

federacijos uþsienio politikos

archyve ir gauti patikimø árodymø,

dokumentø, kurie jokiu bûdu negali

bûti falsifikuoti ir kurie liudija, kad

skeptras buvo rastas, bet Lietuvai

nutarta negràþinti dël ypatingos jo

vertës ir dël sovietø politikos.

Skeptras buvo labai vertinamas,

sovietø politinë valdþia organizavo

ávairias protesto akcijas. Þymûs

sovietø profesoriai, kultûros veikëjai

turëjo raðyti laiðkus Uþsienio reikalø

liaudies komisariatui, reikalaudami

negràþinti Lietuvai skeptro. Ávertinti

skeptrà turëjo Ermitaþas ir Ðvietimo

reikalø liaudies komisariatas. Jie

pateikë iðvadà, kad skeptras yra toks

vertingas ir svarbus Rusijai, kad

negalima jo gràþinti, nes suirs visa

Ermitaþo kolekcija. Be to, jei

skeptras bûsiàs gràþintas, gali

pablogëti santykiai su Lenkija. Nors

sovietai deklaratyviai skelbë, kad

Vilnius priklauso Lietuvai, taèiau

realiai padëti neketino. Daþniausiai

Rusija þadëdavo gràþinti skeptrà,

kai ko nors praðydavo.

Vilèiø dar yra

Prof. Z. Butkus, paklaustas apie

galimybæ pamatyti skeptrà parodoje

Ermitaþe, teigë: „Ir dabar Rusijos

diplomatijos pobûdis toks pat –

uþsienio politikoje demokratijos

nëra. Nemanau, kad Universiteto

skeptras bus eksponuojamas

Ermitaþe, nes, kiek þinau, oficiali

pozicija tokia – jo ten nëra. Jei galima

bûtø pateikti árodymø, manau,

neigti skeptro buvimà nebebûtø prasmës.

Gal dabar galima bûtø pradëti

naujà derybø etapà. Vilèiø, kad

skeptras bus gràþintas, dar yra.“

Kalbintas Lietuvos dailës muziejaus

direktorius Rimantas Budrys

pasidþiaugë, jog Universitetas turës

skeptro kopijà. Jis teigë kalbëjæs su

dabartiniu Ermitaþo direktoriumi

Michailu Petrovskiu dël skeptro eksponavimo

Vilniaus universiteto 425

metø jubiliejaus proga. Oficialiai

nëra árodymø, kad skeptras tikrai

Ermitaþe. Taèiau gal jis áraðytas kitu

pavadinimu. Direktorius þadëjæs já

informuoti, jei rasiàs skeptrà. Be to,

Lietuvai ástojus á Europos Sàjungà,

pasidarë þymiai sudëtingiau iðveþti

eksponatus parodoms, reikalingi

oficialûs leidimai. R. Budrys tikisi

sulaukti atsakymo ir galbût eksponuoti

skeptrà rugsëjo mënesá, ðvenèiant

Universiteto jubiliejø.


Skeptras

Universiteto regalijø bene

svarbiausias yra skeptras (gr. skeptron

– „lazda“) – Universiteto

teisiø ir laisviø, akademinës savivaldos

ir rektoriaus valdþios simbolis.

Tikriausiai jau karaliaus Stepono

Batoro valdymo metais

Vilniaus akademija turëjo skeptrà,

be kurio sunku ásivaizduoti moksliniø

laipsniø teikimo ceremonijà.

Pirmieji Vilniaus akademijos

skeptro ikonografiniai atvaizdai – ið

XVII–XVIII amþiø: skeptrà

matome XVII a. tapytuose pirmojo

Vilniaus universiteto rektoriaus

Petro Skargos portretuose, ðlovës

genijus já laiko virð Vilniaus

universiteto rektoriaus Vladislovo

Aleksandro Daukðos galvos

XVIII a. Ðv. Marijos Paguodos

paveldas

Vilniaus universiteto regalijos

Rektoriaus toga, skraistë, skeptras, biretas

ir þiedas

(ið rektoriaus Petro Skargos portreto)

Vytautas GRICIUS

Vilniaus universiteto regalijos – skeptras, antspaudai,

rektoriaus þiedas, togos – buvo naudojamos

iškilmingomis progomis: pradedant ir uþbaigiant

mokslo metus, ginant doktoratus, priimant Universitete

karalius, per valstybines ir baþnytines

šventes. Universiteto regalijos savo reikšme ir svarba

prilygo karališkosioms.

koplyèioje (Ðv. Jonø

baþnyèia) tapytoje freskoje.

Išsamiai ir tiksliai Vilniaus

universiteto rektoriaus

skeptrà ir antspaudà apraðë

Vilniaus universiteto, vëliau

Medicinos-chirurgijos

akademijos bibliotekininkas

A. B. Jocheris straipsnyje

„Wizerunki I roztràsania naukowe“,

pasirodþiusiame 1843 metais. VU

Mokslo muziejaus rinkiniuose

galima pamatyti ir XIX a. vidurio

Adol-fo Levi chromolitografijà

Vilniaus universiteto antspaudas ir

skeptras“.

Vilniaus akademijoje buvo

nusistovëjæ skeptro naudojimo

paproèiai ir tvarka. Kai Universiteto

rektorius eidavo á iðkilmingà posëdá,

priekyje du paþai ant pagalviø

neðdavo Universiteto ásteigimo

diplomus ir didájá sidabriná

paauksuotà Universiteto skeptrà.

Per posëdá regalijos gulëdavo ant

stalo, prieðais rektoriø, po iðkilmiø

tokia paèia tvarka iðkilmingai

gráþdavo á akademijos iþdinæ.

1828 m. birþelio 25 d., ðvenèiant

Vilniaus universiteto ákûrimo 250àsias

metines, Universiteto skeptras

paskutiná kartà iðkilmingai keliavo

ðventinës eisenos priekyje ið

Ðv. Jonø baþnyèios á Universiteto

aulà (dabar – Smuglevièiaus salë).

Uþdarius Vilniaus universitetà,

1832 m. skeptras buvo perkeltas á

Vilniaus Medicinos-chirurgijos akademijà

ir saugomas jos iþdinëje.

1919 m. spalio 11 d. Lenkijos vyriausiasis

vadas Juozapas Pilsudskis

patvirtino Vilniaus universiteto statutà.

Vilniaus fotografas Janas Bulhakas

áamþino pirmàjá atkurto Vilniaus

universiteto Senatà: pagal

ðimtmetinæ tradicijà rektorius,

stovintis Senato viduryje, deðinëje

rankoje laiko Universiteto skeptrà.

Ðis skeptras – tiksli medinë paauksuota

istorinio skeptro kopija. Jà

pagal iðlikusià ikonografinæ

medþiagà vadovaujant profesoriui

Ferdinandui Ruðèicui atkûrë

Daugelavièius (Dowgiallowicz).

1929 m., 350 metø jubiliejaus proga

Vilniaus universitetui suteikus

Stepono Batoro vardà, buvo atsisakyta

ir istorinio skeptro (Vytis pakeistas

karaliaus Stepono Batoro

figûra). Mokslo muziejuje saugomi

abu Stepono Batoro universiteto

skeptrai.

Antspaudai ir herbas

1707 m. Universiteto profesorius

Jonas Antanas Proiðhofas paraðë

9


paveldas

pirmàjà Vilniaus universiteto istorijà,

kurios titulinio lapo antràjà

pusæ puoðia ksilografija – Universiteto

herbas „Insigne Academiae &

Universitatis Vilnensis” (Vilniaus

universiteto ir akademijos insignija):

medþio raiþiniais papuoštame

herbiniame skyde – Vytis, virð Vyèio

– LDK simbolis „Vytauto kepurë“.

Apaèioje herbà ðlovinanti panegirika:

„Sunt eadem Gentis Litvaniae,

& Palladis Arma, Hinc indivisi sunt

Martis & Artis Honores“ (Tai yra

lietuviø tautos ir [Atënës] Paladës

ginklai. Èia yra Marso ir menø

ðlovë).

1728 m. rugpjûèio 10 d. istoriko

Joachimo Lelevelio senelis

Henrikas Lelevelis gavo filosofijos

magistro diplomà. Prie dokumento

kabo vaðkinis akademijos antspaudas:

raudoname fone laurø

vainiko viduryje áspaustas Vytis, apie

kurá yra áraðas „Almae Akademiae

et Univer.[sitas] Vilnen.[sis]

soc.[ietatis] IESU“. Ðá antspaudà

akademija naudojo beveik du

ðimtus metø, tik XVIII a. antroje

pusëje buvo padarytas naujas

puoðnus barokinis antspaudas.

1842 m. Vilniaus universiteto bibliotekininkas

A. B. Jocheris paskelbë

tikslø litografiná naujojo akademijos

antspaudo atvaizdà ir iðsamø

apraðymà. Naujojo akademijos

antspaudo apvalaus skydo centre –

Vytis su jëzuitø monograma skyde.

Vytá supa laurø vainikas su rektoriaus

biretu virðuje. Apie já – aštuoni

herbai: viršuje – popieþiaus Grigaliaus

XIII, apaèioje – Vilniaus vyskupo

Valerijono Protasevièiaus.

Kairëje pusëje ið virðaus á apaèià –

karaliø Stepono Batoro, Stanislovo

Augusto Poniatovskio ir kunigaikðèiø

Sapiegø, deðinëje – karaliaus

Þygimanto Augusto monograma

skyde, karaliø Vazø, kunigaikðèiø

Radvilø herbai. Skydo pakraðtyje

áraðas – „ALMAE AC-

ADAEMIAE ET UNIVERSITA-

TIS WILNENSIS SOCIETATIS

IESU“.

1773 m. liepos 21 d. popieþius Kle-

10

Senasis akademijos herbas (medþio

graviûra ið J. A. Proiðhofo pirmosios

Vilniaus universiteto istorijos)

XVIII a. vidurio akademijos antspaudas

(litografija ið A. B. Jocherio

straipsnio)

Lietuvos Vyriausiosios mokyklos

herbas (medþio graviûra ið vinjetës, puoðianèios

rektoriaus Martyno Poèobuto

inauguracinæ kalbà, pasakytà 1781 m.

gruodþio 8 d.)

mensas XIV iðleido bulæ, sustabdanèià

Jëzuitø ordino veiklà visame

pasaulyje. Vilniaus jëzuitø akademija

buvo reorganizuota á pasaulietinæ

Lietuvos Vyriausiàjà mokyklà.

Istorinëje literatûroje neteko aptikti

Lietuvos Vyriausiosios mokyklos

naujojo herbo autoriaus pavardës.

Naujojo herbo konstrukcijos pagrindas

– karališko apsiausto (lot.

paludamentum) fone vadinamasis

prancûziðkas skydas (scutum gallicum).

Skydo viduryje – Vytis, tik

raitelio skyde vietoje dvigubo

kryþiaus – karaliaus Stanislovo Augusto

Poniatovskio monograma „S.

A. R.“ su karûna. Virðuje apsiaustà

vainikuoja Vytauto kepurë. Herbà

supa lauro lapø vainikas su rektoriaus

biretu virðuje. Herbe kaspinas

su áraðu: „Schola princeps Magni

Ducatus Lituaniae“. Aplink laurø

vainikà ið vidinës pusës – smulkiø

perlø vërinys.

1793 m., Targovicos konfederacijos

laikais, herbas vël kiek pakeistas

– Vyèio skyde atsirado dvigubas

kryþius, vietoje Vytauto kepurës –

karaliaus karûna. Aplink áraðas:

„Pieczæc Kommissyi Edukacyjnej W.

X. L.“ (LDK Edukacinës komisijos

antspaudas).

Vilniaus Imperatoriškojo universiteto

antspaude – dvigalvis Rusijos

erelis su ðv. Jurgiu ant krûtinës,

aplink áraðas: „Imperatoriae universitatis

Vilnensis sigillum“ (Vilniaus

Imperatoriðkojo universiteto antspaudas).

Vilniaus Stepono Batoro universiteto

antspaude – Lenkijos herbinis

erelis su iki minimumo sumaþintu

Lietuvos Vyriausiosios

mokyklos herbiniu Vyèiu ant

krûtinës. Aplink áraðas: „Uniwersytet

Stefana Batorego w Wilnie“

(Vilniaus Stepono Batoro universitetas).

Lietuvos universiteto (1922–1930)

antspaude – Lietuvos Respublikos

herbinis Vytis, aplink áraðas: „SI-

GILLUM MAGNUM UNIVERSI-

TATIS LITUANIAE“ (Lietuvos

universiteto didysis antspaudas).

Vytauto Didþiojo universiteto

(1936–1946) antspaude – stilizuotas

majestotinis Vytauto Didþiojo

antspaudas, aplink áraðas: „VY-

TAUTI MAGNI UNIVERSITATIS

SIGILLUM MAGNUM CAU-


NAE“. Antspaudai apraðyti pagal

VU mokslo muziejuje saugomus

antspaudø originalus.

Perþiûrëjus daugumà istoriniø

Vilniaus ir Kauno universitetø

antspaudø ir herbø, matyti bendras

bruoþas – herbinio lauko centrà

uþima Vytis, o ávairûs puoðybos elementai

ir áraðai iðdëstyti tik herbinio

lauko pakraðèiais.

Apranga

Vilniaus universiteto rektoriaus,

profesoriø ir mokslo daktarø oficialus

drabuþis buvo toga – tautinis

romënø virðutinis rûbas, dëvimas

virð tunikos. Togà vilkëti turëjo teisæ

tik Romos pilieèiai. Patys romënai

buvo vadinami „gens togata“ (togø

tauta). Nuo I a. pr. Kr. patys

romënai ëmë dëvëti togà tik per iðkilmes.

Viduriniais amþiais toga tapo besikurianèiø

Europos universitetø

vadovybës ir profesûros drabuþiu.

Pagal pirmøjø Europos universitetø

tradicijà Vilniaus akademijos rektorius,

profesoriai ir mokslø daktarai

privalëjo vilkëti togomis. Rektoriaus

toga buvo siuvama ið karmazino

spalvos aksomo, peèius iki alkûniø

gaubë pelerina, apsiûta auksiniais

galionais, susegama auksinëmis

sàsagomis, pasiûta ið tokios pat spalvos

medþiagos kaip ir toga, bet ið virðaus

pamuðta balta tafta (lygiu plonu

natûralaus ðilko audiniu). Nuo Skargos

laikø ði pelerina pereidavo ið vieno

rektoriaus kitam.

Rektoriaus galvos apdangalas –

biretas – aksominis, ryškiai raudonos

(pons) spalvos, apsiûtas

auksiniais galionais su ðilkiniu tokios

pat spalvos spurgu ant virðaus.

Ðiuo atveju kiekviena rektoriaus

drabuþiø detalë, medþiaga ir spalva

buvo prasminga ir paremta sena istorine

tradicija.

Profesoriø togos buvo siuvamos ið

vietinës gamybos vilnonio (barakan)

ryškiai raudonos (pons) spalvos audinio,

skraistë (mucetas) – iš raudonos

pons spalvos aksomo, pamuðta

balta tafta, apsiûta auksiniais

galionais, uþsegama auksinëmis

sàsagomis.

Daktarø togos – ið vilnonio juodos

spalvos audinio, skraistë (mucetas)

ir biretas – iš raudonos pons spalvos

aksomo.

Panaðûs buvo ir kaimyniniø

Krokuvos ir Prahos universitetø

akademiniai drabuþiai. „Raudona

spalva buvo rektoriaus togos spalva

per keturius Prahos universiteto

gyvavimo amþius“, – raðoma

knygoje apie Prahos Karolio

universiteto insignijas. 1784 m.

lapkrièio 11 d. Austrijos imperatorius

Juozapas II uþdraudë Prahos

Karolio universitete neðioti togas.

Po Lenkijos padalijimo, kai

1804 m. Krokuvos universiteto

senato nariai iðkilmingai, vilkëdami

tradicines togas, sveikino Austrijos

monarchà, gavo grieþtus papeikimus.

Vilniaus universitete togos

iðsilaikë iki pat Universiteto uþdarymo.

Nors imperatoriðkajame

universitete rusø administracija

Þodis aksomas kilæs ið graikø kalbos. Lietuvoje ði medþiaga þinoma nuo XIV a.

pabaigos. XIV–XVIII a. aksomas buvo gaminamas tik ið natûralaus ðilko.

Karmazinas – tamsiai raudonas, gyvulinës kilmës daþas. Á Europà pateko per

Artimuosius Rytus ið Indijos. Karmazinas – kilminga, bajoriðka spalva, teisæ

daþyti drabuþius ðia spalva suteikdavo karaliø privilegijos.

Stepono Batoro universiteto rektorius Mykolas Siedleckis su skeptru ir tradiciniais

rektoriaus apdarais. 1919/20 mokslo metai (J. Bulhako nuotrauka)

pagal vokieèiø pavyzdá ir ávedë

privalomus mundurus visiems

Universiteto tarnautojams ir

studentams, bet vilkëti togø

nedraudë.

Vilniaus universiteto rektoriai ir

profesoriai, jëzuitø ordino nariai,

gyveno gana uþdarai, kukliai. Kukliais

jëzuitø apdarais vilki Universiteto

profesoriai, vaizduojami

XVII a. jëzuitø refektoriumo

freskoje (VUB Smuglevièiaus

salë).Tik XVII a. tapytame rektoriaus

Petro Skargos portrete, ant staliuko

deðinëje portreto pusëje guli

raudono aksomo, auksiniais galionais

apsiûta rektoriaus toga ir auksinëmis

sàsagomis uþsegama, balta

tafta pamuðta skraistë. Ant togos

guli Universiteto skeptras, rektoriaus

þiedas ir biretas. Tai laiko

atþvilgiu seniausios, tikslaus pieðinio

ir ryðkiø spalvø Universiteto insignijos.

Mokslo muziejuje eksponuojamas

Vilniaus Stepono Batoro universiteto

rektoriaus Alfonso Parèevskio

(1848–1933) portretas. Portretas

iðkilmingas, paradinis, pabrëþiantis

momento svarbà. Rektorius dëvi

karmazino spalvos togà, beretà, ant

deðinës rankos didþiojo pirðto mûvi

rektoriaus þiedà, ant kaklo – rektoriaus

grandinë (Vilniaus miesto dovana

Universitetui), rankoje laiko

istorinio Vilniaus universiteto skeptro

1919 m. kopijà (dail. Ferdinandas

Ruðèicas).

11


paveldas

12

Pro XVIII amþiaus teleskopà

galësime þiûrëti

á XXI amþiaus dangø

VU Astronomijos observatorijoje – unikalûs prietaisai

Liana BINKAUSKIENË

Nuo XVIII a., kai Vilniaus universiteto Astronomijos observatorijà

pasiekë pirmasis teleskopas, nemaþai vandens

nutekëjo. Kosmoso uþkariautojai, þvaigþdþiø ir galaktikø

tyrëjai gali didþiuotis dideliais laimëjimais ðioje srityje. Ðiuolaikiniai

astronomai naudojasi naujausias teleskopais, kuriø

skersmenys siekia 10 metrø. Vilniaus universiteto bibliotekos

Baltojoje salëje saugomi senieji XVIII–XIX a. teleskopai

ir gaubliai – ne tik muziejinë vertybë, kai kuriø skeptikø

vadinama dar ir interjero puoðmena, bet ir unikalus technikos

paveldas, kurio Lietuvoje ðiandien maþai belikæ. Vienà

ið senøjø teleskopø restauratoriai ðá rudená þada prikelti

naujam gyvenimui – galësime pro XVIII a. teleskopà þiûrëti

á XXI a. dangø.

Senieji teleskopai – mokslo

muziejø puoðmena

Vilniaus universiteto observatorija

buvo ákurta 1753 metais. Jos projektà

parengë Vienoje ir Prahoje

studijavæs þymus architektas,

matematikas ir astronomas Tomas

Þebrauskas. Tai buvo laikas, kai

mokslas ëmë darytis svariu

visuomenës raidos veiksniu. Nuo

tada ir pradëta kaupti observatorijos

prietaisus. Pirmieji Vilniaus astronomijos

observatorijos teleskopai

buvo atsitiktinës didikø dovanos,

tikslingai instrumentarijus pradëtas

komplektuoti observatorijoje direktoriaujant

M. Poèobutui (1764–

1807).

VU bibliotekos Baltojoje salëje

saugomi XVIII a. ir XIX a. vidurio

teleskopai. Pirmasis ðios observatorijos

gyvavimo ðimtmetis buvo aktyvaus

darbo ðimtmetis. Bûtent tuo

laiku buvo pirkta ar kitaip ásigyta

dauguma teleskopø. Pirmasis obser-

2001 m. lankydamasis Lietuvoje

Didþiosios Britanijos sosto ápëdinis

Velso princas Charlesas domëjosi VU

observatorijoje eksponuojamais senaisiais

teleskopais. V. Naujiko nuotr.


Didysis sieninis kvadrantas (D. Ramzdeno

darbas, 1777 m.) nepajudinamai pritvirtintas

prie smiltainio blokø sienos

vatorijos prietaisas – 5 coliø (12,5

cm) veidrodinis D. Gregorio sistemos

teleskopas, Lietuvos didþiojo

kunigaikðèio Mykolo Radvilos dovana.

Kiti ádomesni iðlikæ XVIII a. instrumentai

yra didysis sieninis kvadrantas

(spindulys 250 cm),

pasaþinis instrumentas (ilgis 175 cm)

Astronomijos observatorija ið kiemo pusës

ir 3,5 colio (9 cm) achromatinis

teleskopas. Dabartinis Vilniaus universiteto

observatorijos vedëjas docentas

Jokûbas Sûdþius teigia, jog ne

tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje

mokslinës paskirties instrumentø,

kaip mokslinio techninio

paveldo, ið tiesø maþai belikæ. Anot

Achromatinis refraktorius, S. Plëslio darbo,

Austrija, XIX a.

docento, ið senesniø laikø prietaisø

dar turi fizikai, galbût medikai,

taèiau abejotina, ar tarp jø yra nors

vienas XVIII a. prietaisas. Jis mano,

jog šie prietaisai savo epochoje buvo

gana modernûs ir parodo tuometiná

technikos ir technologijos iðsivystymo

lygá; todël unikalûs. Europoje

Veidrodinis teleskopas, Gregoro optinë sistema,

K. S. Pasemono darbo, Prancûzija, XVIII a.

13


paveldas

Achromatinis refraktorius, P. Dolendo ir D. Ramzdeno darbo,

Didþioji Britanija, XVIII a. II pusë

ir pasaulyje tokio senumo prietaisai

laikomi mokslo muziejuose – saugomi,

restauruojami, konservuojami,

kad bûtø galima ateities kartoms

parodyti, su kokiais instrumentais

mokslininkai dirbo ir kokia buvo tø

prietaisø paskirtis.

Dramatiðki prietaisø likimai

Visø Vilniaus universiteto observatorijos

turimø astronomijos prietaisø

likimas buvo dramatiðkas. Tad

ðiandien sunku pasakyti, ar ðie prietaisai

iðliko iki mûsø dienø atsitiktinai,

ar buvo specialiai saugomi.

XIX a. II pusëje Universitetas buvo

uþdarytas, observatorija dar kurá

laikà gyvavo, bet po 1876 m. kilusio

gaisro, sunaikinusio pagrindinius

stebëjimø prietaisus, galiausiai

1883 m. buvo uþdaryta. Buvo suplanuota

likusius prietaisus iðdalyti

ávairioms Rusijos mokslo institucijoms,

tik nedaug jø paliekant

Vilniaus vieðajam muziejui. Dauguma

jø buvo iðsiøsti á Rusijos mokslø

akademijà, Sankt Peterburgo ir

Varðuvos universitetus, Pulkovo observatorijà.

Doc. J. Sûdþius mano,

jog dauguma iðsiøstøjø prietaisø dar

turëjo mokslinës vertës ir su jais dar

14

buvo galima atlikti mokslinius tyrimus,

bet dalis jø teturëjo tik istorinæ

vertæ. Taèiau planas, matyt, nebuvo

iki galo ágyvendintas, nes Vilniuje

liko daugiau prietaisø nei buvo numatyta.

XX a. pradþioje atkûrus

Vilniaus universitetà senieji

atronomijos prietaisai jau buvo

praradæ mokslinæ svarbà ir tebuvo

muziejiniai eksponatai.

Jokûbas Sûdþius sako, jog per

pastaruosius 200 metø Universitetas

patyrë daugybæ permainø ir

sukrëtimø. Dël to, matyt, nepavyko

iðsaugoti visiðkai sveikø astronominiø

instrumentø. Iðlikæ prietaisai be

optikos, kitø svarbiø detaliø, gerokai

aplamdyti.

„Atgaivinamas” XVIII a.

teleskopas

„Lietuvos telekomo“ lëðomis jau

baigiamas restauruoti minëtasis pirmasis

ðios observatorijos teleskopas.

Kad tai Lietuvos didþiojo kunigaikðèio

Mykolo Radvilos dovana,

rodo tubuso odoje áspaustas ðio

kunigaikðèio dedikacinis áraðas.

Taèiau kokiais keliais ðis instrumentas

atkeliavo á Lietuvà ir kur jis buvo

pagamintas, tyrinëtojams vis dar

Pro ðá restauruotà XVIII a. veidrodiná teleskopà galësime

pasiþvalgyti i dangø

máslë. Vieni ðaltiniai rodo, kad ðis

instrumentas pagamintas Vokietijoje,

kiti – kad Anglijoje. „Laiðke

pirmasis observatorijos direktorius

Tomas Þebrauskis mini, kad turi

angliðkà teleskopà. Aiðku, galbût labiausiai

ir reikëtø tikëti jo þodþiais,

o ne vëlesniø kartø tyrinëtojais,

mokslo istorikais, bet vëlgi – gal

teleskopas ið tiesø jis pagamintas

kitoje ðalyje, tik pas mus atsidûrë per

Anglijà“, – svarsto doc. J. Sûdþius.

Pirmojo teleskopo autentiðkø

detaliø likæ nedaug – vamzdis, taip

pat stovas, ant kurio jis pritvirtintas,

taèiau neaiðku, ar jis yra originalus.

Á ðá klausimà, anot J. Sûdþiaus,

vargiai ar galëtø atsakyti restauratoriai,

nes nëra þiniø, kaip tas

teleskopas atrodë. Rengiantis restauruoti

ðá prietaisà buvo matyti, kad

reikës atstatyti trûkstamas mechanikos

detales, dingusià optikà.

„Bendri teleskopø árangos principai

yra gerai þinomi, todël galima

nesunkiai numanyti, kokios yra

bûtinos teleskopo sudedamosios

dalys ir kaip jas pagaminti. Taèiau

nëra tiksliø duomenø, kokie buvo

teleskopo optinës sistemos

parametrai: objektyvo skersmuo,

þidinio nuotolis, kokie okuliarai

buvo naudojami, – sako J. Sûdþius.


– Pagal iðlikusià teleskopo vamzdþio

konstrukcijà sprendþiama, kad tai

yra D. Gregorio sistemos veidrodinis

teleskopas. Teleskopo

optinë dalis bus atkurta pagal

iðlikusià vamzdþio árangà. Pagrindinis

penkiø coliø veidrodis tikriausiai

buvo pagamintas iš tam

tikro metalø lydinio, kuris neblogai

atspindëdavo ðviesà. Taèiau šiais

laikais yra naudojamos kitokios

technologijos, todël ir veidrodá

nuspræsta dëti ðiuolaikiná – tai

atitinkamai nuðlifuotas stiklas, padengtas

plonu aliuminio sluoksniu,

gerai atspindinèiu ðviesà, bus ádëtas

tinkamas okuliaras, kad bûtø galima

akimis stebëti vaizdus“, – dalijasi

restauravimo rûpesèiais J. Sûdþius.

Tikimasi, kad pro restauruotà

teleskopà bus galima pasiþvalgyti jei

ne á dangø, tai bent jau á Gedimino

pilá.

Kodël ið visø teleskopø pasirinkta

restauruoti bûtent ðá? Observatorijos

vadovas sako, jog galbût pasirinkimà

lëmë ir subjektyvûs faktoriai.

„Taèiau ðis teleskopas unikalus

keliais aspektais – tai pirmasis oficialiai

uþregistruotas ir iðlikæs VU

observatorijos teleskopas. Unikali ir

jo konstrukcija – mediniai vamzdis,

stovas, aðys ir pasukimo mechanizmai.

Tik veidrodþiø laikikliai yra

metaliniai. Bet tokia jo konstrukcija

nëra labai gera, nes ið medþio labai

tiksliø detaliø padaryti neámanoma.“

Vilniaus universiteto bibliotekos

Baltojoje salëje

saugomi unikalûs astronominiai

prietaisai

Restauruotasis 250 metø senumo

(o gal ir senesnis?) teleskopas tampa

vertingu, nes bus atstatyta jo

pradinë funkcija ir já bus galima naudoti

stebëjimams. Taèiau J. Sûdþius

jo nepavadintø vertingiausiu observatorijos

prietaisu. Kalbant apie

moksliniø instrumentø iðliekamàjà

vertæ, matyt, reikëtø atsiþvelgti á juos

kuriant panaudotø techniniø ir technologiniø

sprendimø unikalumà bei

naudà, kurià ðie instrumentai atneðë

mokslui. Tam tikras instrumentas

buvo naudingas ir efektingai naudojamas

tam tikru istoriniu laikotarpiu.

J. Sûdþius siûlo atkreipti dëmesá ir

á kitus observatorijos turimus

XVIII a. prietaisus. Observatorijos

priestate, ðalia Baltosios salës, per

visus tris aukðtus iki pamatø sumûryta

dideliø smiltainio blokø siena,

prie kurios nepajudinamai

pritvirtintas didysis kvadrantas.

Blokus meistrams vandens keliais

teko atsigabenti net ið Vokietijos.

Sieniná 8 pëdø kvadrantà ir kità prietaisà

– pasaþiná instrumentà – pagamino

þymus anglø mechanikas

Dþesis Ramzdenas. Ðie instrumentai

iðlikæ savo pirminëse pastatymo

vietose. Jie buvo naudojami dangaus

objektø koordinatëms matuoti.

To paties meistro ir kito garsaus

optiko Dþono Dolendo kûrinys – 3,5

colio achromatinis teleskopas. Ið

senøjø instrumentø jie patys vertingiausi.

Juos ásigijo ir sumontavo pats

Martynas Poèobutas, vadovavæs observatorijai

1764–1807 metais.

Anot J .Sûdþiaus, prieð kelerius

metus Didþiosios Britanijos ambasada

labai susidomëjo ðiais instrumentais

ir ëmësi ieðkoti lëðø jiems

restauruoti. Bet pinigø tokiems darbams

reikia labai daug, todël restauravimo

darbai stringa. Taèiau yra

vilèiø, kad dar bent vienas prietaisas

bus restauruotas. Ið viso yra iðlikæ

14 ávairiø XVIII–XIX a. astronominiø

instrumentø. Be anksèiau

iðvardytø, dar galima paminëti to-

Martynas Poèobutas

(observatorijos direktorius

1764–1807 m.)

Jonas Sniadeckis (observatorijos

direktorius

1807–1825 m.)

kius instrumentus kaip Ðverdo vizualinis

fotometras, meridianinis

skritulys ir kt. Be to, ádomûs yra du

dangaus ir du Þemës gaubliai, ið

kuriø seniausieji pagaminti net

XVII a. Jie taip pat yra mokslinio

astronominio paveldo dalis.

Reikia galvoti, kà paliksime

ateities kartoms

Baltoji salë, kurioje eksponuojama

dalis astronominiø instrumentø,

dabar graþiai atrodo, taèiau to

negalima pasakyti apie prie ðios

salës prigludusá priestatà, kur stovi

unikalieji instrumentai – sieninis

kvadrantas ir pasaþinis instrumentas.

Èia akivaizdûs nekokybiðko remonto

pëdsakai. Dël to kenèia èia

pastatyti prietaisai. Tinkamai suremontavus

ðias patalpas ir pamaþu

restauravus ir uþkonservavus instrumentus,

juos bûtø galima eksponuoti

atskleidþiant pagrindinæ funkcinæ

paskirtá. „Istoriniai instrumentai yra

puiki vaizdinë priemonë studijuojant

mokslinës minties raidà. Jei

nebus dëta pastangø instrumentams

iðsaugoti, ilgainiui jie visai sunyks ir

neliks kà rodyti ateities kartoms.

Jeigu mes numosime ranka á savo

pirmtakø instrumentus, o rûpinsimës

tik ðiandienine modernia áranga,

vargu ar ateities kartos parodys

nors kiek dëmesio dabartiniams

mûsø pasiekimams. Akademinei

bendruomenei turëtø bûti svarbu

saugoti ir tausoti net tik raðytiná, bet

ir moksliná techniná paveldà“, –

teigia doc. Jokûbas Sûdþius.

15


Varyje áamþinta

Universiteto istorija

Nijolë BULOTAITË

Jau po Universiteto 400 metø jubiliejaus ðvenèiø, apie 1983iuosius

metus, kilo mintis árengti profesoriø galerijà koridoriuje

prie Maþosios aulos – tarsi pratæsiant profesoriø

biustø galerijà paèioje Maþojoje auloje. Skulptoriø Jonà

JAGËLÀ tuometinis Universiteto rektorius Jonas Kubilius

pradëjo kalbinti vos uþbaigusá darbus Maþojoje auloje. Naujais

bareljefais dþiaugsimës 425-ojo Universiteto jubiliejaus

proga.

Beveik prieð du deðimtmeèius

kûrëjas gavo numatomø áamþinti

profesoriø sàraðà ir pradëjo rinkti

medþiagà bei daryti eskizus. Pas rektoriø

rinkdavosi autoritetingos komisijos,

kurioms buvo demonstruojami

eskizai ir tariamasi dël darbo.

Skulptorius prisiminë, jog ið pradþiø

sukûrë bendrà visos galerijos kompozicijà,

o po to jau atskirø asmenybiø

portretus.

Ið pradþiø darbas vyko labai

sklandþiai, uþsakovai buvo patenkinti

ir puoselëjo planus pratæsti

profesoriø ir Universiteto auklëtiniø

16

galerijà per visà koridoriø.

Lietuvai atgavus Nepriklausomybæ,

pasikeitus rektoriui, atsirado

svarbesniø reikalø, labai trûko lëðø,

ir darbai sustojo, o pati idëja buvo

primirðta. Nors J. Jagëla kelis kartus

kreipësi á Universitetà, primindamas

neuþbaigtà daug jëgø ir energijos

pareikalavusá darbà, niekas

jam neatsakë, darbai buvo atidëliojami.

Tik rektoriumi tapus akad.

Benediktui Juodkai vël buvo prabilta

apie profesoriø galerijos projekto

realizavimà. Pradëta ieðkoti lëðø,

rëmëjø ðiam kûriniui ágyvendinti.

Ilgai brandintas kûrinys

Skulptorius J. Jagëla teigia su

dþiaugsmu ëmæsis uþbaigti seniai

brandintà kûriná. Po netrumpos pertraukos

teko naujai paþvelgti á

neuþbaigtà darbà, kai kà pakeisti.

Trys profesoriai vaizduojami sëdintys,

o trys stovi. Bareljefai atspindi

ir svarbiausius vaizduojamø asmenybiø

gyvenimo bei mokslo srities

atributus.

Surinkæs visà turimà medþiagà

skulptorius teigia bandæs ásivaizduoti

þmogaus portretà. Kuriant

Þ. Liauksmino atvaizdà teko pasinaudoti

fantazija ir XVII a. dailës

kûriniais, nes jokiø profesoriaus

atvaizdø neiðliko. Be to, bareljefuose

nemaþa vietos uþima fonas, kurá

taip pat reikëjo sukurti derinant su

kitais bareljefais.

Þymus oratorius ir retorikos

meistras Þygimantas Liauksminas

(1597–1670) pavaizduotas stovintis

Vilniaus universiteto, Kraþiø ir

Lietuvos peizaþo fone. Pirmasis


Skulptorius J. Jagëla dþiaugiasi

galëdamas uþbaigti prieð du deðimtmeèius

pradëtus darbus

Moraliniø ir politiniø mokslø

fakulteto profesorius istorikas Ignas

Onacevièius (1780–1845) sëdi prie

stalo, nukrauto rankraðèiais, fone

matyti gaublys, kairëje – kryþiuoèiai

ir Lietuvos peizaþas. Geologas,

mineralogas Ignas Domeika (1802–

1889) pavaizduotas stovintis su

geologo plaktuku rankoje Andø kalnø

fone. Zoologijos ir lyginamosios

anatomijos profesorius Eduardas

Eichvaldas (1795–1876) sëdi ir laiko

rankoje augalo ðakelæ, prieðais já ant

stalo paskleistos augalø dalys, o fone

– gyvybës medis. Klinicistas,

higienistas, vienas ið sveikatos apsaugos

pagrindø kûrëjø Johanas

Peteris Frankas (1744–1821) stovi

prie gulinèio þmogaus kûno su

skalpeliu rankoje. Kalbininkas,

pedagogas, vertëjas, publicistas,

visuomenës veikëjas Jonas

Jablonskis (1860–1930) sëdi prie

stalo tarp knygø, fone – Lietuvos

peizaþas, o po arkadomis – grupelë

jaunimo su knygomis.

Koridorius, kuriame bus

bareljefai, nëra gerai apðviestas,

todël skulptorius

daug dëmesio skyrë

reljefui, ðeðëliø þaismui,

iðryðkinanèiam vaizduojamus

asmenis.

Pasiteiravus, kaip bareljefai

buvo gaminami –

kalami ar liejami, autorius

paaiðkino, jog bareljefø

formos „iðaugintos“

elektrolizës bûdu, varis

tirpale áauga á formà. Bareljefai

variniai, todël

jautrûs drëgmei. Skulptorius

tikisi, kad Universitetas

stengsis juos

saugoti, studentai, darbuotojai

ir lankytojai

nelies jø rankomis, kûriniø

negalima valyti ir

drëgnomis paðluostëmis.

Autorius teigia, jog

bareljefai turëtø iðlikti

ilgai, nes varis bus

impregnuotas vaðku.

J. Jagëlos darbai Maþojoje

auloje – po 25 metø

Þymiausiø Vilniaus universiteto

profesoriø biustai ið ávairiø vietø

buvo suneðti ir pastatyti dabartinëje

P. Smuglevièiaus salëje XIX a.

pradþioje. Maþojoje auloje jie

atsidûrë ðvenèiant Vilniaus

universiteto 350 metø jubiliejø.

Vëliau biustø gerokai sumaþëjo. Iki

mûsø dienø yra iðlikæ du autentiðki:

skulptoriaus K. Jelskio sukurtas

J. Sniadeckio biustas bei T. Rigio

lipdytas J. Briote. Galerijà nutarta

atkurti VU 400 metø sukakties

proga. Jubiliejaus iðvakarëse

skulptorius J. Jagëla nulipdë 14

profesoriø biustø. Atkuriant

Maþosios aulos profesoriø biustus

skulptoriui talkino menotyrininkas

Vladas Drëma. Jis rinko istorinæ

medþiagà ir pateikdavo J. Jagëlai.

Skulptoriui teko iðsamiai susipaþinti

su visø kuriamø profesoriø

asmenybëmis. Tuo tarpu kuriant

ðeðis koridoriaus bareljefus

paveldas

skulptoriui teko ieðkoti medþiagos

paèiam. Renkant informacijà

talkino Universiteto bibliotekos

darbuotojas Vytautas Boguðis.

Autorius pasidþiaugë, jog Maþojoje

auloje esantys senieji profesoriø

biustai puikiai iðsilaikë, nenukentëjo

nuo drëgmës, nors salës stogas

per tà laikà buvo net kelis kartus

remontuojamas.

Kuriant oratoriaus Þ.Liauksmino

atvaizdà teko pasinaudoti fantazija ir

XVII a. dailës kûriniais

Moraliniø ir politiniø mokslø

fakulteto profesorius istorikas Ignas

Onacevièius

17


tyrinëjimai

Ðviesos gydomosios savybës

þinomos jau tûkstanèius metø,

bet tik praëjusio ðimtmeèio

pabaigoje buvo suformuluoti

pagrindiniai fotosensibilizuotos navikø

terapijos – naujo vëþiniø susirgimø

gydymo metodo – principai.

Vokietijos mokslininkai pirmieji

pradëjo ðio naujojo gydymo metodo

mokslinius tyrimus dar Antrojo pasaulinio

karo metais. Tuomet

nebaigti moksliniai tyrimai buvo

pratæsti 1976-aisiais JAV, o 1985 m.

plaèius fotosensibilizuotos navikø

terapijos (FTN) mokslinius ir klinikinius

tyrimus pradëjo ir Vilniaus

universiteto mokslininkai.

Fotosensibilizuota navikø terapija

pagrásta kai kuriø molekuliø

savybe kauptis navikiniuose audiniuose

ir, apðvitinus juos lazeriø ar

kito ðaltinio ðviesa, sukelti ðiø audiniø

làsteliø paþaidas. FNT vyksta

keliais etapais: fotovaistas suleidþiamas

á organizmà, po keliø ar

keliolikos valandø navikas apðvitinamas.

Ðviesos suþadintas fotovaistas

sukelia fotochemines reakcijas,

kuriø metu susidaro þalingi làsteliø

veiklai produktai, suardantys navikiná

audiná. Kad gydymas bûtø sëkmingas,

nuo fotovaisto suleidimo iki

18

Ðviesa prieð vëþá

Mokslo bei technologijø paþanga pasaulyje ir Lietuvoje skatina

tobulinti tradicinius vëþio gydymo metodus. Taèiau

naudojami bûdai nëra pakankamai veiksmingi kovoje su

ðia liga. Nuolat bandoma ieškoti ir ádiegti naujus ankstyvosios

piktybiniø navikø diagnostikos bûdus bei terapijos metodus.

Pastaraisiais metais naujosios ðviesos ir biotechnologijos

atsidûrë moksliniø tyrimø dëmesio centre.

Prof. habil. dr. Rièardas ROTOMSKIS

naviko suirimo turi ávykti visa

fotofizikiniø, fotocheminiø, biocheminiø

ir fiziologiniø vyksmø

seka.

Ið FNT tyrimø Lietuvoje

istorijos

Jau 1817 metais mûsø tëvynainis

T. Grotus (Grotthuss), Paryþiaus galvaninës

draugijos narys, Turino

mokslo ir meno akademijos, Miuncheno

mokslø akademijos narys

korespondentas, pirmasis teoriðkai

suformulavo pagrindiná fotochemijos

dësná, kad visos fotocheminës reakcijos

prasideda specifiniams biologiniams

pigmentams sugërus ðviesos

fotonus. Ðá dësná 1843 metais

eksperimentiðkai pagrindë amerikietis

Dþ. Dreiperis (Draper).

Vilniaus universitete tyrimai FNT

srityje pradëti aðtunto deðimtmeèio

viduryje. Ákuriama bendra Kvantinës

elektronikos bei Biochemijos

ir biofizikos katedrø mokslinë grupë

(prof. B. Juodka, dr. R. Rotomskis),

pradedami eksperimentai, apimantys

daug platesná fotosensibilizuotos

navikø terapijos problemø ratà.

1986 metais tarptautinëje moks-

linëje spaudoje pasirodë praneðimas

tarptautinëje konferencijoje ir

straipsnis, apibendrinantis lazerinës

pikosekundinës spektroskopijos

metodais iðtirtus pirminius fotofizikinius

vyksmus hematoporfirimo

diacetato molekulëje. Á tyrimus

átraukiami Lietuvos onkologijos

centro medikai, pradedami medicininës

pakraipos eksperimentai

(L. Bloznelytë, prof. L. Griciûtë,

dr. J. Didþiapetrienë). 1989 metais

Lietuvoje pirmajam ligoniui sëkmingai

pritaikytas naujasis gydymo

metodas .

Kaip veikia fotovaistai

Fizikiniai procesai, vykstantys sensibilizatoriaus

molekulëje po apðvitinimo,

nulemia fotoreakcijos kryptá

ir fotosensibilizacijos efektyvumà.

Ieðkant naujø efektyviø fotovaistø

labai svarbu nustatyti kiekvienam

sensibilizatoriui optimalius ðvitinimo

reþimus. Buvo atliekami optiðkai

suþadinto sensibilizatoriaus

relaksacijos mechanizmø, agregacijos,

sàveikos su biomolekulëmis, fotomodifikacijos

ir fotostabilumo tyrimai,

kurie labai svarbûs fotosensibilizacijos

efektyvumui didinti.


Daugelis tetrapiroliniø pigmentø

agreguoja (sàveikauja) vandeniniuose

tirpaluose ir biologinëse

terpëse. Iðtirta agregacijos átaka

fotosensibilizacijos vyksmui bei

spektrinës sensibilizatoriø savybës.

Spektriniai tyrimai leido nustatyti

fotosensibilizatoriø efektyvumo eilæ

(kuris efektyvesnis, kuris efektyviausias)

ir prognozuoti jø efektyvumà

fotosensibilizuotoje navikø

terapijoje.

Fotovaistas á vëþiu serganèio þmogaus

organizmà ávedamas intraveniniu

bûdu. Kraujo serumo baltymø

átakoje keièiasi fotovaistø spektrinës

ir fotosensibilizacinës savybës.

Nustatyta, kad þmogaus serumo albuminas

sudaro nekovalentinius

kompleksus su fotovaistu. Ðiø kompleksø

susidarymo salygos, ryðio

konstantø vertës veikia sensibilizatoriø

pasiskirstymà. Be to, sàveika

su baltymais keièia porfirinø agregacinæ

bûsenà. Buvo iðanalizuoti fotovaisto

spektriniø savybiø pokyèiai

ir ávertinta galimas FNT efektyvumo

kitimas dël sàveikos su biologiná

audiná sudaranèiais baltymais.

Suþadintos bûsenos trukmë yra

svarbi fotovaistø charakteristika, ne

tik lemianti fotoreakcijos kryptá ir

vyksmø kvantiná naðumà, bet ir

leidþianti identifikuoti ávairiø

junginiø gyvavimo trukmæ, prognozuoti

fotocheminiø reakcijø efektyvumà.

Buvo atlikti detalûs fotovaistø

optinio suþadinimo vyksmø tyrimai.

Tai leido išsiaiškinti tripletinës bûsenos

suþadinimo gesinimo mechanizmà.

Tyrimø rezultatai leido nustatyti

bendruosius pirminiø fizikiniø

vyksmø dësningumus, sàlygojanèius

FNT fotofizikiná efektyvumà.

Labai svarbus parametras vertinant

fotovaisto tinkamumà FNT yra

jo fotostabilumas. Fotovaistui suirus

ðvitinimo metu sumaþëja jo sugeriamas

ðviesos kiekis. Jei fotovaistas

suyra labai greitai, naviko destrukcija

bus nepakankama. Taèiau, optimaliai

parinkus fotovaisto koncentracijas

ir ðvitinimo dozes, galima

padidinti FNT efektyvumà, kartu

UNESCO remiamame Pavyzdiniame mokslo centre

sumaþinant aplinkiniø sveikø audiniø

paþeidimus. Fotostabilumas –

svarbus parametras ávertinant fotovaisto

tinkamumà FNT. Á já turi

bûti atsiþvelgiama skaièiuojant medicinines

ðvitinimo dozes. Ðvitinimo

metu susidarantys fotoproduktai

taip pat gali turëti átakos fotosensibilizacijos

efektyvumui. Jeigu susiformavæ

fotoproduktai sugeria ðvitinimui

naudojamo ðviesos ðaltinio

ðviesà ir pasiþymi fotosensibilizaciniu

aktyvumu, jie gali lemti efektyvesná

navikinio audinio suirimà.

Ilgameèiø tarpdisciplininiø tyrimø

metu spektroskopiniais metodais

buvo iðtirti fotovaistø fotovirsmai.

Porfirininës prigimties fotovaistø

vandeniniuose tirpaluose vyksta du

skirtingos prigimties fotoprocesai:

fotooksidacija, pasireiðkianti porfitinø

sugerties juostø blukimu bei

naujø sugerties juostø atsiradimu

ultravioletinëje srityje, – silpnai

priklausanti nuo aplinkos pH; ir fotoproduktø

formavimasis – stipriai

veikiamas aplinkos rûgðtingumo.

Gauti rezultatai apibendrinti fotomodifikacijos

vyksmø schemoje,

kuri vieno ið þymiausiø FNT srities

specialistø – prof. R. Bonnetto –

apþvalginiame straipsnyje vadinama

Rotomskio schema. Šviesos poveikyje

susidarantys fotoproduktai,

2003 metais Vilniaus universiteto moksliniam kolektyvui kartu su kolegomis

buvo áteikta Lietuvos valstybinë mokslo premija.

19


kuriø sugerties juostos 640– 660 nm,

yra chlorininës prigimties junginiai,

kurie gali bûti labai svarbûs medicininiu

FNT poþiûriu.

Fotovaisto modifikacijos vyksmas

biologinëje terpëje gali bûti visiðkai

skirtingas. Eksperimentai modelinëse

sistemose su baltymais parodë,

kad fotovaisto kompleksacija

su þmogaus serumo albuminu moduliuoja

fotomodifikacijos procesà,

greitina fotomodifikacijos vyksmà.

Mechanizmà, nulemiantá destrukcijà

fotovaistø sàveikoje su baltymais

ir fotoproduktø formavimàsi

ðvitinant matomos ðviesos ðaltiniais,

sàlygoja singuletinis deguonis.

Singuletinis deguonis reaguoja su

baltymu, suformuodamas aktyvius

intermediatus, kurie suardo fotovaistà

ir (arba) modifikuoja á fotoproduktà.

Papildomo fotoprocesø

kanalo susiformavimas, esant vandeniniuose

tirpaluose baltymui,

matyt, ir nulemia sensibilizatoriø

fotoblyðkimo ir fotoproduktø formavimo

greièio padidëjimà. Panaðûs

rezultatai buvo gauti dirbant su

kolegomis ið Vokietijos Jenos universiteto,

nagrinëjant fotovaistø fotomodifikacijas

eritrocitø ðeðëliø

aplinkoje, kuri buvo panaudota kaip

biologinio objekto membranos

modelinë sistema.

Moksliniø tyrimø taikymas

praktikoje

Tyrimai, atlikti su kolegomis ið

Austrijos Zalcburgo universiteto ir

Norvegijos Radium ligoninës,

patvirtino, kad fotoproduktai formuojasi

ir làstelëse, tad skaièiuojant

efektyvià FNT dozæ reikia áskaityti

ir fotoproduktø formavimàsi. Tyrimai

su kolegomis ið Onkologinio

centro parodë, kad skiepytuose navikuose

ðvitinimo metu formuojasi

aktyvûs fotosensibilizatoriai.

Buvo pasiûlytos efektyvios ðvitinimo

dozës skaièiavimo formulës, á

kurias turëtø atsiþvelgti medikai,

taikydami efektyvià fotosensibilizuotà

navikø terapijà klinikoje. Ben-

20

dradarbiaujant su Kauno technologijos

universiteto inþinieriais,

sukurtas šviesos šaltinis fotosensibilizuotai

navikø terpijai ir atliekami

pirmieji bandymai su eksperimentiniai

gyvûnais.

Lazerinë fotosensibilizacija –

ligoniams gydyti

Fizikai, biochemikai ir medikai

siekë bendro tikslo – sukurti mokslines

prielaidas naujo gydymo

metodo – fotosensibilizuotos navikø

terapijos – diegimui Lietuvos

onkologijos klinikoje. Nuo 1994 m.

ðiuos tyrimus rëmë Valstybinis mokslo

ir studijø fondas kaip specialià

mokslo programà „Lazerinë fotosensibilizacija

navikø terapijoje“.

Ðios programos dëka buvo gerokai

pasistûmëta taikant ðá metodà Lietuvoje.

Onkologø, biochemikø ir fizikø

pastangomis buvo iðtirtos spektrinës

pirmos ir antros kartos sensibilizatoriø

charakteristikos, iðnagrinëti

paþaidø mechanizmai vandeniniuose

tirpaluose, làstelëse, navikuose

ir eksperimentiniø gyvûnø

organizmuose. Nustatytos

optimalios ðvitinimo

sàlygos fotovaisto dozës

parinkimui, iðnagrinëti

faktoriai, lemiantys fotovaisto

efektyvumà.

Tyrimø rezultatai sudarë

prielaidas ádiegti fotosensibilizuotà

terapijà

klinikoje. Sukurtas lazerinis

ðaltinis, naudotinas

navikø terapijoje, iðanalizuotos

galimybës

suderinti FNT su tradiciniais

gydymo metodais.

Lietuvos onkologijos

klinikoje ðiuo

metodu sëkmingai gydyti

keli ðimtai ligoniø.

Tyrimø rezultatai paskelbti

per 100 moksliniø

publikacijø Lietuvos

ir tarptautiniuose mokslo

leidiniuose kartu su

kolegomis ið Austrijos,

Didþiosios Britanijos, Norvegijos,

Lenkijos, Olandijos, Rusijos, Vokietijos,

apgintos 2 habilituoto daktaro

ir 5 daktaro disertacijos, iðleista

monografija, metodinës rekomendacijos

lietuviø, rusø kalbomis.

Vilniuje surengtos 3 tarptautinës

konferencijos fotosensibilizacijos ir

fotosensibilizuotos navikø terapijos

klausimais. 1993 m. uþ fotosensibilizuotos

navikø terapijos tyrimus

darbo autoriams JAV Lazeriø draugija

paskyrë Maimano premijà.

UNESCO ir Europos Bendrija po

reiklios Vakarø Europos specialistø

ekspertizës suteikë paramà jungtiniam

Vilniaus universiteto Biochemijos

ir biofizikos bei Kvantinës

elektronikos katedrø kolektyvui

kaip Pavyzdiniam mokslo centrui

(Center of Excelence), kurio darbuotojai

toliau gilinasi á lazerinës spinduliuotës

sàveikos su biologiniais

objektais dësningumus. 2003 metais

Vilniaus universiteto moksliniam

kolektyvui kartu su kolegomis buvo

áteikta Lietuvos valstybinë mokslo

premija.


UNESCO remiamas VU Pavyzdinis mokslo

centras ðvenèia penkeriø metø sukaktá

Dr. Vida KIRVELIENË

Kartu su garbingo Vilniaus universiteto jubiliejumi ðvenèiame

ir dar vienà sukaktá – prieð penkerius metus Vilniaus

universitete UNESCO ásteigë Pavyzdiná mokslo centrà, kuriame

vykdomi tyrimai ir mokomi jauni mokslininkai,

dirbantys fundamentiniø mokslø srityse. Ðio centro pagrindas

– Gamtos mokslø fakulteto Biochemijos ir biofizikos

katedra bei Fizikos fakulteto Kvantinës elektronikos katedra

su Lazeriniø tyrimø centru. Pavyzdiniam mokslo centrui

vadovauja akademikai habil. dr. Benediktas JUODKA ir habil.

dr. Algis PISKARSKAS.

Savo veiklà ðis centras pradëjo

dràsiai ir ryþtingai – parengë

ambicingà projektà Europos

Komisijos paskelbtam konkursui,

kurio tikslas buvo atrinkti stipriausius

ir perspektyviausius mokslo

centrus ið valstybiø, kurios tuomet

rengësi narystei Europos Sàjungoje.

Paraiðkas pateikë 185 institutai

ir universitetø padaliniai. Dalyvavo

visos narystës siekusios ðalys –

nuo Estijos iki Kipro. Buvo pateikti

ávairiausiø mokslo ðakø projektai –

nuo paramos socialiniø ir humanitariniø

mokslø tyrëjams iki nanotechnologijø.

Projektus ávairiais aspektais

vertino labai kvalifikuoti

ekspertai ið Europos Sàjungos.

2000 m. paskelbta bendroji jø iðvada

buvo labai maloni paraiðkø autoriams

– ekspertai tvirtino buvæ

nustebinti netikëtai aukðto konkurse

dalyvavusiø mokslo centrø lygio.

Buvo laukta, kad ryðkiai vyraus

fizika ir matematika, tradiciðkai stiprios

Rytø Europos mokslo ðakos.

Taèiau ðiems projektams nenusileido

ir biomedicininiø ðakø ty-

rimai. Ekspertus suþavëjusi biologiniø

institutø paþanga buvo ávertinta

kaip sektinas ðiø ðaliø mokslininkø

ir mokslà finansuojanèiø

institucijø toliaregiðkumo pavyzdys,

operatyviai stiprinant pasaulyje pirmaujanèiø

mokslo srièiø tyrimus.

Kaip ðiame konkurse pasirodë

Lietuva? Labai gerai buvo ávertinti

Biotechnologijos ir Puslaidininkiø

institutø parengti projektai. Taèiau

tarp 34 geriausiøjø mokslo centrø,

kuriuos ir buvo nutarta remti,

pateko tik vienas centras ið Lietuvos

– UNESCO remiamas Vilniaus

universiteto Pavyzdinis mokslo

centras. Tarp kitø konkurse

geriausiai ávertintø institutø (universitetø

padaliniø èia buvo tik

penktadalis) jis iðsiskyrë glaudþiu

skirtingø mokslo ðakø – biochemijos

ir fizikos – tyrëjø bendradarbiavimu

bei mokslo ir mokymo deriniu. Taip

2001 m. UNESCO remiamas

Vilniaus universiteto Pavyzdinis

mokslo centras tapo dar ir Europos

Komisijos remiamu pavyzdiniu

mokslo centru.

tyrinëjimai

Nuo 1999 m. rugpjûèio 13 d., kai

Paryþiuje, UNESCO bûstinëje, buvo

pasiraðytas dokumentas, þymintis

Vilniaus universiteto Pavyzdinio

mokslo centro pradþià, prabëgo

penkeri metai. Per ðiuos metus

surengta arti deðimties pasauliniø ir

regioniniø moksliniø ir mokslo organizavimo

konferencijø, organizuotos

kelios mokyklos jauniesiems

mokslininkams ið visos Lietuvos ir

kitø Europos ðaliø. Dvi ðio centro

mokslininkø grupës buvo apdovanotos

Lietuvos nacionaline mokslo

premija. Labai iðsiplëtë uþsienio

partneriø, su kuriais kartu vykdomi

mokslo tyrimai, ratas. Dauguma

centre dirbanèiø mokslininkø

staþavo þymiose Europos mokslinëse

laboratorijose, skaitë paskaitas

Vakarø Europos universitetuose.

Vilniaus universitete savo kvalifikacijà

këlë keliasdeðimt mokslininkø

ið uþsienio. Ásigyta modernios

aparatûros. Èia sëkmë nusiðypsojo

Lazeriniø tyrimø centrui, kurá

solidþiai parëmë Lietuvos Respublikos

kraðto apsaugos ministerija. Ði

parama leido sëkmingai ásilieti á Europos

lazeriniø tyrimø tinklà ir sëkmingai

dalyvauti Europos Komisijos

mokslo programose. Ir tai tik

pirmieji penkeri metai. Tai tik

pradþia...

Pavyzdinio mokslo centro vadovai (ið

kairës): akad. A. Piskarskas,

dr. V. Kirvelienë, akad. B. Juodka

21


Kodël siaurëja Palangos

Vilniaus universitetas yra viena

iš nedaugelio mokslo ir

mokymo ástaigø, kurioje jau

daugelá metø domimasi jûra,

Kurðiø mariomis bei jø krantais.

Vilniaus universitetà baigë ðie

visuotiná pripaþinimà pelnæ mokslininkai:

prof. Vytautas Gudelis –

vienas ið jûriniø tyrimø pradininkø

Lietuvoje, doc. Eduardas Èervins-

paplûdimiai

Prof. Rimas ÞAROMSKIS

Atostogos Palangoje prie jûros yra neatsiejama daugelio lietuviø

gyvenimo dalis. Tiesa, poilsiautojus menkai tedomina

jûros problemos, o visuomenës dëmesá á jûros bei jûrø ûkio

plëtros problemas patraukia nebent kokie nors skandalai. Ðtai

klausimas apie naftos græþinio árengimà Kintuose kurá laikà

buvo sukëlæs susidomëjimà net Kurðiø mariomis ir jø krantais,

kurie paprastai negali pasigirti visuomenës dëmesiu.

22

kas, visà gyvenimà tyrinëjæs Kurðiø

marias, prof. Egidijus Trimonis,

prof. Emilis Jemeljanovas (Maskvos

okeanologijos instituto Atlanto

skyriaus direktorius), prof. Olegas

Pustelnikovas ir daugelis kitø.

Vilniaus universitete pasirodë pirmasis

lietuviðkas Pasaulio vandenynui

skirtas akademinis

prof. R. Þaromskio vadovëlis „Oke-

anai, jûros, estuarijos“. Kurðiø marias

vienokiais ar kitokiais aspektais

tyrinëjo kone visø srièiø Gamtos

mokslø fakulteto mokslininkai.

Kiek kilometrø kranto

turime?

Pavartæ sovietinio laikotarpio literatûrà

rasime labai skirtingø duomenø

apie savo jûros krantus.

1998 m. iðleistame mokykliniame

Lietuvos geografijos vadovëlyje

nurodomas krantø ilgis – 99 km.

Kituose leidiniuose jis svyruoja nuo

92 iki 99 km. Mûsø ðalies jûros kranto

linijos ilgá tiksliai iðmatavo ir

1997 m. duomenis „Geografijos

metraðtyje“ paskelbë G. Þilinskas ir

D. Jarmalavièius: 90,66 km. Paaiðkëjo,

kad Kurðiø nerijoje jûros krantas

driekiasi 51,03 km, krantas tarp

Klaipëdos sàsiaurio ir sienos su

Latvija – 38,49 km, o atstumas tarp

Klaipëdos sàsiaurio krantø – 1,14

km. 1998 m. G. Þilinskas su

T. Petroku paskelbë ir Kurðiø mariø

Lietuvai priklausanèiø krantø ilgá.

Kurðiø nerijai jo tenka 60,35 km, o

rytiniam mariø krantui – 98,94 km.

Taigi mariø kranto ilgis Lietuvoje –

net 159,29 km.

Nustatyti kranto linijos ilgá nëra

paprasta. Reikia atsiþvelgti á þemëlapio

mastelá, jo projekcijas, pasirinkti

skaièiavimo metodikà. Be to,


kranto linija kinta. Pavyzdþiui,

Kurðiø nerijos mariø krantas kas

metai sutrumpëja maþdaug po

19,6 m. Dar labiau krantas keièiasi

Nemuno deltoje, kur kas metai susidaro

naujos seklumos.

Kuo skiriasi jûros krantas

Palangoje ir Kurðiø nerijoje?

Nors mûsø jûros krantas neilgas,

bet ganëtinai ávairus. Kurðiø nerijoje

já sudaro 30–50 m ploèio puraus

smëlio paplûdimiai ir nuo 6 iki 12 m

virð paplûdimio iðkylantis apsauginis

kopagûbris. Kopagûbris aukðtëja

ir paplûdimys platëja nuo Nidos

link Klaipëdos. Ta kryptimi jûros

bangos bei srovës daþniausiai transportuoja

neðmenis. Aukðtesni vidutingrûdþio

smëlio paplûdimiai

(Nida) patys mieliausi poilsiautojams.

Smëlis purus, sausas, vasarà

pakankamai ðiltas. Kuo smëlis

rupesnis, tuo paplûdimio ðlaitas

statesnis. Dël to Juodkrantës paplûdimys

statesnis ir puresnis uþ

platø smulkaus smëlio paplûdimá

Smiltynëje.

Apsauginis paplûdimio kopagûbris

(APK) – tai vëjo neðamø

smilèiø sankaupa, specifinæ formà

ágavusi þmoniø rûpesèio dëka. APK

apsaugo palvëje augantá miðkà nuo

uþpustymo. Geriausiai miðkà apsaugo

kupolo formos, iðtisinis ir

apaugæs þole arba smulkiais krûmais

kopagûbris. Poilsiautojø iðtrypta

þolë tampa eoliniø (vëjo) procesø

þidiniu. Kopagûbris pamaþu kaupia

smëlio neðmenis, kurie apsaugo per

audras, kai pakyla jûros vandens lygis

ir uþliejamas visas paplûdimys.

Á ðiauræ nuo Klaipëdos krantas

gerokai ávairesnis. Prie pat uosto

ðiaurinio molo besiglaudþiantys

Melnragës paplûdimiai palyginti

statûs, rupesnio ir rusvà atspalvá turinèio

smëlio. Giruliø link jie lëkðtëja,

smëlis smulkëja. Artëjant prie

Olando kepurës kalno (apie 10 km

ðiauriau Klaipëdos) 20–30 m ploèio

paplûdimyje ir priekrantës dugne

gausëja rieduliø, þvirgþdo ir gargþdo,

nes tiek krante, tiek priekrantës

dugne èia pasirodo moreniniai

dariniai.

Moreniná dugnà dengiantá priemolá

galima pamatyti ties Olando

kepure, kur jis nuo paplûdimio iðkyla

10–15 m aukðèio klifu, kurio

briauna pamaþu traukiasi nuo jûros,

papëdëje palikdama gargþdà ir

riedulius. Toks paplûdimys driekiasi

ir toliau á ðiauræ nuo Karklës

kaimo.

Krantui artëjant prie Nemirsetos

kyðulio, atsiranda kopagûbris, kuris

Palangoje pereina á kranto kopas.

Panaðus krantas tæsiasi iki pat Latvijos.

Apie 1 km nuo sienos dar yra

iðlikæ senøjø kranto kopø fragmentø,

kurie dabar intensyviai ardomi

jûros. Specialistai apskaièiavo,

kad vien tarp Ðventosios ir Latvijos

kas 10 metø vidutiniðkai prarandama

po 8 ha sausumos.

Jûros pakrantë Melnragëje gerokai

skiriasi nuo poilsiautojø mëgiamø Palangos paplûdimiø

tyrinëjimai

Kas ten, po vandeniu?

Paplûdimys laipsniðkai pereina á

vadinamàjá kranto povandeniná

ðlaità. Jo reljefà formuoja daugelis

dinaminiø veiksniø, kuriø svarbiausias

– bangos. Sklisdamos kranto

link bangos deformuojasi. Bangø

deformacija prasideda gylyje, kuris

lygus maþdaug pusei bangos ilgio, o

banga suyra ten, kur gylis yra 1/3

bangos aukðèio. Po to gali susidaryti

nauja, bet maþesnë banga, kurios

parametrai vël keisis pagal tuos

paèius dësnius. Prie mûsø krantø

daþniausiai bûna ne didesnës kaip

2–3 m aukðèio bangos, nors pati

aukðèiausia prie Klaipëdos iðmatuota

banga virðijo 6 metrus.

Priekrantëje gali susidaryti nuo

vieno iki keturiø povandeniniø sëkliø.

Tai visoms jûroms bûdingos

smëlingos priekrantës reljefo formos,

kuriø skaièiø bei dydá lemia

neðmenø dydis, dugno nuolydis, iðilgai

kranto tekanèios srovës.

Didþiausi sëkliai yra vidurinëje

Kurðiø nerijos dalyje. Pirmojo sëkliaus

gylis èia bûna apie 1 m, antrojo

– apie 2 m, treèiojo – 3–4 m. Neiðmanantys

dugno reljefo ypatybiø

þmonës kalba apie dideles duobes,

tykanèias priekrantëje besimaudanèiø

poilsiautojø. Ið tikrøjø

23


tyrinëjimai

tarp sëkliø nusidriekæ tarpsëkliai

maþai primena duobes, nors jø santykinis

gylis gali bûti nuo keliasdeðimt

centimetrø iki keliø metrø.

Giliausi – antrasis ir treèiasis Nidos

priekrantës tarpsëkliai.

Smëlingo kranto linija sudaro nedidelius

kyðulius bei álankëles. Prie

kranto giliausi – álankëliø viduriai,

nes nuo kyðuliø ástriþai kranto

driekiasi sëkliai. Brendant tokio

sëkliaus virðûne, tiesiai á krantà ne

visada ámanoma gráþti: gali bûti labai

gilu. Smëlingo kranto povandeninio

ðlaito reljefas nuolat keièiasi

priklausomai nuo bangø dydþio,

vëjo krypties bei daugelio kitø

aplinkybiø. Todël prieð audrà buvusio

sëkliaus vietoje po audros gali atsirasti

duburys.

Pajûryje – smëlio paieðkos

Dinaminæ pusiausvyrà krantas

iðlaiko tik tada, kai pakanka

neðmenø, kuriuos bangos bei srovës

paskleidþia ilgoje kranto atkarpoje.

Kelis tûkstantmeèius mûsø krantus

neðmenimis maitino ardomi Sambijos

pusiasalio krantai. Taèiau iðplovus

smulkiàjà medþiagà, Sambijos

priekrantæ padengë iðtisas rieduliø

ir gargþdo grindinys, kurio

nebeáveikia net audringos jûros bangos.

Be to, XX a. Sambijos krantai

buvo intensyviai tvirtinami. Todël

palei Kurðiø nerijos krantus á ðiauræ

neðamo smëlio palaipsniui maþëja.

Nemaþà átakà turi ir þmoniø veikla.

Tarp Klaipëdos ir Liepojos krante

vidutiniðkai kas 26 km pastatyti

ávairûs hidrotechniniai statiniai, o

tarp Palangos ir Papës Latvijoje tokie

statiniai árengti kas 13 km. Molø

tipo statiniai stabilizuoja smëlio

masæ prieðvëjinëje (pietinëje)

pusëje ir formuoja álankas

uþuovëjinëje. Klaipëdos uostas, Palangos

tiltas bei Ðventosios uosto

statiniai ið priekrantës neðmenø apykaitinës

sistemos atëmë apie 5

mln. m³ smëlio. Latviø hidrotechnikas

R. Knapsas apskaièiavo, kad

septintajame XX a. deðimtmetyje

24

Siaurëjantis Palangos paplûdimys – kol kas tik mokslininkø rûpestis

pro Klaipëdà á ðiauræ migruodavo

apie 0,5 mln. m³ neðmenø per metus.

Pradëjus intensyviai gilinti Klaipëdos

uostà, kuris XIX a. pabaigoje

buvo tik 6–8 m, o dabar – net 14,5 m

gylio, neðmenø migracija ties uostu

buvo pristabdyta. Á gilø uosto áplaukos

kanalà patekæ neðmenys trukdo

laivams, todël kanalas valomas,

o iðkastas gruntas iðberiamas toli

jûroje. 2002 m. uosto molai buvo

pailginti ir dar labiau sumaþino tranzitinës

migracijos galimybæ ties

Klaipëdos uostu. Dabar ðiame ruoþe

á ðiauræ migruoja tik nuo treèdalio

iki pusës smëlio kiekio, kuris buvo

neðamas septintajame deðimtmetyje.

Prie nepalankiø kranto zonos maitinimo

neðmenimis sàlygø prisidëjo

daþnos stiprios audros. Tokios audros

XX a. siautë 1905, 1914, 1926,

1931, 1956, 1967, 1975, 1981, 1983,

1993, 1999 metais. Krantus ypaè

nuniokojo amþiø sandûroje siautæs

uraganas Anatolijus.

Neigiamai krantus veikia ir globalûs

klimato pokyèiai, dël kuriø

kyla Baltijos jûros vandens lygis.

Vilniaus universiteto auklëtinis

dr. D. Jarmalavièius nustatë, kad

ties Klaipëda nuo 1976 m. vandens

lygis kyla maþdaug 6,5 mm per metus.

Dabar bangos gerokai lengviau

pasiekia kopagûbrio papëdæ negu

XX a. pradþioje. Nepalanki krantams

ir kita þmoniø veikla: didëjantis

poilsiautojø srautas, padidëjæs

lankytojø skaièius net atokiausiose

kranto vietose.

Dël Palangos paplûdimiø siaurëjimo

daugelis kaltina naujojo tilto

konstrukcijà ir senojo tilto polius bei

akmenis paðalinusius komunalininkus.

Taèiau tai ne svarbiausia

prieþastis. Tai konstatuota ir

2004 m. balandþio mënesá ávykusioje

tarptautinëje krantotyrininkø konferencijoje,

tarp kurios organizatoriø

Vilniaus universitetas. Specialistai

sutarë, kad situacijà galima

pagerinti Palangos kranto ruoþe kasmet

supilant 0,15–0,20 mln. m³

smëlio. Deja, neaiðku, ið kur jo imti.

Daug smëlio Ðventojoje, bet paëmus

ið Ðventosios nemaþai smëlio, krantas

ir èia bus pradëtas plauti, sustiprës

abrazijos procesai visame

Ðventosios–Bûtingës ruoþe, ir taip

bus prarandama brangi sausuma.

Smëlio ëmimas Ðventojoje bûtø

pateisinamas tik tuo atveju, jei èia

bûtø renovuojamas uostas. Smëlio

paieðkomis ðiandien uþsiima ir

geologai.

Reikia tikëtis, kad Lietuvos pajûrio

krantai sulauks ne tik daugiau

dëmesio, bet ir realiø sprendimø,

kaip juos iðsaugoti ateities kartoms.


Ridikëlius greitai auginsime kosmose

Naujos kartos šviesos ðaltiniai: pigiau, ilgiau, efektyviau

Puslaidininkiniø ðviesos diodø

veikimo principas atveria galimybæ

konvertuoti elektros

energijà á ðviesà labai naðiai

(iki 100 proc.), tuo tarpu kaitinamøjø

lempuèiø naðumas tesiekia

5–7 proc., o iðlydþio lempø –

30 proc. Ðie diodai sumaþina ir

aptarnavimo sànaudas, nes veikia iki

100 tûkst. val. (kaitinamøjø lempø

amþius ~ 1000 val., iðlydþio – iki

20 tûkst. val.). Manoma, kad kietakûnio

apðvietimo technologija leis

sutaupyti apie 10 proc. sunaudojamos

elektros energijos – maþdaug

100 mlrd. JAV doleriø (300 mlrd.

litø) per metus. Tikimasi, kad ði

technologija ásiskverbs á apðvietimo

rinkà po 2010 metø.

Technologijos plëtra neatsiejama

nuo ðviesos diodø tobulëjimo, jø

naðumo augimo bei kainos kritimo.

Esminiu lûþiu laikomas 1994 m.

iðrastas mëlynasis ðviesos diodas

InGaN puslaidininkio pagrindu.

Netrukus (1997 m.) sukurtas baltas

ðviesos diodas. Uþ iðradimà japonø

Vida LAPINSKAITË

Ne vienas vairuotojas pastebëjo, kad sostinës ðviesoforai prie Katedros

aikðtës, Operos ir baleto teatro ar prie prekybos centro

„Akropolis“ yra kitokie – net apðviesti saulës jie tokie pat ryðkûs

kaip ir darganotà dienà. Tuo tarpu kitø ðviesoforø spalvos saulëtà

dienà praktiðkai neáþiûrimos. Taip yra todël, kad pirmøjø veikimas

pagrástas kietakûnio apðvietimo technologija – puslaidininkiniais

ðviesos diodais (puslaidininkiniais ðviestukais).

inþinierius S. Nakamura laikomas

vienu ið pretendentø Nobelio premijai

gauti.

Kietakûnio apðvietimo technologija

gali bûti taikoma labai plaèiai:

bendrajam apðvietimui, fototerapijai,

augalø kultivavimui, ðviesos

signalams ir t. t.

Vilniaus universiteto Medþiagotyros

ir taikomøjø mokslø instituto

(MTMI) mokslo darbuotojai ir

inþinieriai turi patirties kuriant kietakûnio

apðvietimo modulius ir matavimo

árangà, kompiuterizuotas

valdymo sistemas. Kartu su MIF,

MF Psichiatrijos klinika, GMF Botanikos

sodu bei kitais parneriais atliekami

ávairûs kietakûnio apðvietimo

taikymo bandymai.

Vienas iš naujesniø vykdomø projektø

yra Lietuvos valstybinio mokslo

ir studijø fondo remiamas projektas

„Kietakûnio apðvietimo technologija

augalø fotofiziologiniø procesø

valdymui“ (HORTILED).

Bendradarbiaujant su Sodininkystës

ir darþininkystës, Botanikos institu-

Šviesos diodas – puslaidininkinis prietaisas, skleidþiantis spindulius.

Puslaidininkis – medþiaga, turinti elektros laidininko ir izoliatoriaus savybiø.

tyrinëjimai

to ir VU Botanikos sodo mokslininkais

tiriama, kaip puslaidininkius

ðviesos ðaltinius panaudoti augalø

kultivavimo valdymui, ieðkoma galimybiø

komponuoti optimalø ðviesos

spektrà priklausomai nuo

kultûros, augimo fazës, specifiniø

augimo sàlygø ir pan.

Ðios srities pasauliniai tyrimai yra

fragmentiðki ir nenuoseklûs.

Þinoma, kad ið skirtingø geografiniø

platumø kilusiems augalams augti

reikia skirtingos sudëties ðviesos

spektro ir jie skirtingai reaguoja á

papildomà monochromatiná (vienspalvá)

apðvietimà. Vyrauja

nuomonë, kad optimaliai ðie procesai

vyksta, kai apðvietos energijoje

yra apie 10 proc. spinduliuotës ið

mëlynosios (nuo 440 nm iki 460 nm)

spektro dalies ir 90 proc. energijos

ið raudonosios (nuo 600 nm iki

800 nm) spektro dalies. Ðioje dalyje

apie 75 proc. energijos tenka spinduliuotei,

kurios bangø ilgiai yra nuo

600 nm iki 700 nm, ir 25 proc. spinduliuotei,

kurios bangø ilgiai – nuo

700 nm iki 800 nm. Nëra þinoma,

kokiems augalams kokiø bangos ilgiø

ðviesa yra optimali ávairiais jø

augimo ir vystymosi tarpsniais, kaip

25


tyrinëjimai

1 pav. Bendras apðvietimo átaiso vaizdas – puslaidininkinis

ðviestuvas ir jo valdymo blokas

ðiuos procesus veikia keièiamo spektro

apðvietimas.

MTMI mokslininkai sukonstravo

apðvietimo átaisà, skirtà augalø kultivavimui

valdyti (þr. 1 pav.). Já sudaro

puslaidininkinis ðviestuvas, susidedantis

ið skirtingø bangos ilgiø

ðviesos diodø, bei valdymo blokas,

leidþiantis ájungti arba iðjungti atskirø

ðviesos diodø grupiø srautus

nuotoliniu bûdu.

Sodininkystës ir darþininkystës institute

tyrinëjama ávairaus ilgio ðviesos

bangø átaka salotose, ridikëliuose

bei svogûnuose vykstantiems

procesams. Gauti pirmieji rezultatai

leidþia teigti, kad keièiant spinduliuotës

spektrinæ sudëtá galima

valdyti augaluose vykstanèius procesus

bei nukreipti juos ûkiðkai naudinga

linkme – stabdyti ar skatinti

augalø tásimà, didinti ûkiná produktyvumà

ir keisti dekoratyvumà.

Puslaidinkiniø ðviestukø poveiká

ridikëliø augimui galima pamatyti 2

pav. Auginant ridikëlius po SON-T

Agro lempomis po dviejø savaièiø

26

2 pav. Dviejø savaièiø ridikëliø

ðakniavaisiø

nuotraukos:

a) – ridikëliai, auginti po

SON-T Agro lempomis;

b) ir c) – ridikëliai, auginti

po kietakûnio apðvietimo

lempomis, esant skirtingiems

spinduliuotës deriniams.

ðakniavaisis dar nepradëjo formuotis.

Tuo tarpu po puslaidininkinëmis

lempomis augæ ridikëliai per dvi

savaites suformavo nemaþà ðakniavaisá.

Ðakniavaisio forma priklauso

nuo pasirinkto spinduliuotës derinio.

Pirmuoju atveju ridikëliai buvo

apðvieèiami tik dienà – susiformavo

rutulinis ðakniavaisis, antruoju

atveju apðvietimas 731 nm ilgio bangos

ruoþe taikytas tik vienà valandà

naktá – formavosi cilindrinis ðakniavaisis.

Tiriamas puslaidininkiniø ðviestukø

panaudojimas augalø kultivavimui

pakitusio svarumo sàlygomis.

Kosminiuose aparatuose dël

iðnykusios gravitacijos augalai nesivysto.

Gravitacijos poveikis atkuriamas

dirbtiniais mechaniniais

judesiais. Þemëje tam naudojami

klinostatai. Klinostate gravitacijos

poveikis ðalinamas sukant kapsulæ,

kurioje vystosi tiriamas augalas, apie

jos aðá. Svorio jëga sukuriama sukant

kapsulæ centrifugoje. Árenginys,

paðalinantis vienos krypties gravi-

Centrifuginis klinostatas „Nëris-7“

tacijos poveiká ir pakeièiantis kitos

krypties gravitacijos poveikiu, vadinamas

centrifuginiu klinostatu. Kosminiuose

aparatuose mechaninëmis

priemonëmis atkurti svorio jëgos

poveiká sudëtinga ir brangu. Ðià

problemà gali padëti iðspræsti kietakûnio

apðvietimo technologija.

Projekto HORTILED vykdytojams

(prof. A. Þukauskui, doc. Z. Bliznikui)

pavyko priversti judëti daigø

ðaknis tam tikro bangos ilgio ðviesos

ðaltinio link. Tai gali padëti augalams

prisitaikyti prie neáprastø

nesvarumo sàlygø bei sudaryti galimybes

juos auginti kosminëse tyrimø

stotyse.

Ðviestukø panaudojimas augalams

kultivuoti susijæs ne tik su maþesne

aptarnavimo kaina bei ilgaamþiðkumu.

Kietakûnio apðvietimo technologijos

suteikia galimybæ iðvengti

augalams þalingos ultravioletinës

spinduliuotës, lengviau kontroliuoti

temperatûrà auginimo kamerose,

priartinti ðviestuvus prie augalø,

todël galima maþinti ðiltadarþiø

matmenis ir kainà. Pagrindinis trûkumas

– aukðta ðaltiniø kaina bei

maþa galia. Taèiau ðviestukø kaina

tobulinant technologijà nuolat

maþëja (sumaþëja maþdaug 10 kartø

per deðimtmetá), o galia nuolat auga

(padidëja 20 kartø per deðimtmetá).

Uþ ádomø pasakojimà dëkojame

prof. A. Þukauskui ir doc. Z. Bliznikui.


Epochinës reikðmës atradimas:

„lietuviø bëgimas“ Þalgirio mûðyje –

Profesorius Sven Erik Ekdahl

apgynë lietuviø garbæ

2004 metø balandþio 16 d.

Ðv. Jonø baþnyèioje buvo teikiami

Vilniaus universiteto Garbës daktarø

(Doctor Honoris Causa) vardai

labiausiai Universitetui, Lietuvos ir

Europos mokslui nusipelniusiems

uþsienio mokslininkams. Ðiemet,

minint Universiteto ákûrimo 425

metø jubiliejø, pagerbtas þymus

uþsienio istorikas, ypaè artimai susijæs

su Lietuva, – tai Lietuvos ir pasaulio

istorikams, ypaè mediavistams

gerai paþástamas Vokieèiø ordino

ir jo tarptautiniø santykiø, viduriniø

amþiø karybos ir ginkluotës

istorijos bei Þalgirio mûðio tyrinëtojas,

profesorius, habilituotas daktaras

Sven Erik Ekdahl. Vienas

svarbiausiø „Lietuvos istorijos ambasadoriumi“

vadinamo profesoriaus

nuopelnø – atskleista istorinë

tiesa apie Þalgirio mûðio baigtá nulëmusá

Vytauto Didþiojo kariuomenës

manevrà.

Perversmas Þalgirio mûðio

istoriografijoje

Daugelyje prof. Sven Ekdahl

darbø didelis dëmesys skiriamas

Senosios Lietuvos valstybës istorijai

(ypaè XV a. problematikai), taèiau

ypatingai didelæ reikðmæ turëjo ir iki

klaidinantis manevras

Dr. Vydas DOLINSKAS

tyrinëjimai

27


ðiandien turi epochinës reikðmës

atradimas, autoriaus paskelbtas

straipsnyje „Lietuviø atsitraukimas

kautynëse ties Þalgiriu“ („Die

Flucht der Litauer in der Schlacht

bei Tannenberg“), kuris jau 1963 m.

buvo publikuotas Vokietijos „Rytø

tyrimø þurnale“ („Zeitschrift für

Ostforschung“). Bûtent Þalgirio

mûðio – svarbios ir itin kontroversiðkai

istoriografijoje vertinamos

Lietuvos istorijos problemos, vieno

reikðmingiausiø Lietuvos istorijos

faktø – tyrinëjimai ir jø rezultatø

skelbimas yra svarbiausias

profesoriaus S. Ekdahl kaip mokslininko

nuopelnas, atskleidþiantis

objektyvià istorinæ tiesà, griaunantis

nepagrástus politizuotus istoriografijø

mitus, o kartu ir ugdantis

Lietuvos gyventojø pilietinæ

savimonæ bei tautinæ savigarbà.

Remdamasis savo ilgameèiais

tyrinëjimais Slaptajame Prûsijos

valstybës kultûrinio palikimo

archyve ir atrastu anoniminiu vieno

Vokieèiø ordino komtûro ar karo

vado laiðku didþiajam magistrui,

prof. S. Ekdahl akivaizdþiai árodë

jau anksèiau daþno Þalgirio mûðio

tyrinëtojo darytà prielaidà, jog ið ðio

Lietuvos valstybës ir tautos likimà

lëmusio mûðio Lietuvos Didþiosios

Kunigaikðtystës kariuomenë, vadovaujama

Vytauto Didþiojo, ne tik

nepabëgo, bet sàmoningai ir

meistriðkai suvaidino atsitraukimo

manevrà, iðsklaidë prieðo gretas ir

staigiu kontrpuolimu nulëmë viso

„tautø mûðio“ baigtá. Bûtent ðià

prof. S. Ekdahl tyrinëjimais pagaliau

vienareikðmiðkai patvirtintà

hipotezæ meninëmis formomis

akivaizdþiausiai iðreiðkë garsusis

J. Mateikos paveikslas „Þalgirio

mûðis“, 1999 m. eksponuotas ir Lietuvoje.

Minëta prof. Sven Ekdahl

publikacija padarë tikrà perversmà

Senosios Lietuvos valstybës ir jos

sàjungininkø garbingos pergalës –

Þalgirio mûðio – istoriografijoje ir

vien ji nusipelnë Lietuvoje deramo

ávertinimo ne tik tarp mokslininkø,

bet ir valstybiniu lygiu.

28

Istorinæ tiesà árodë

profesoriaus paskelbtas

anoniminis laiðkas

didþiajam Vokieèiø ordino

magistrui

Prof. S. Ekdahl kilmë (profesorius

yra ðvedø kilmës – red. past.),

nesusijusi nei su viena suinteresuota

Þalgirio mûðio interpretacijomis

tautine bendrija, taip pat darbo vieta

(Vokietija – red. past.), kruopðtaus

ir nuoseklaus tyrinëtojo renomë bei

mokslinë erudicija niekam neleido

suabejoti jo pateikiamø iðvadø apie

Þalgirio mûðá ir eigà objektyvumu.

Ðiandien þymiausiu Þalgirio mûðio

specialistu pasaulyje pripaþástamas

istorikas stengësi sugriauti visø

pirma lenkø istoriografijoje

susiformavusius ir visoje Vakarø

Europoje ásitvirtinusius mitus apie

Þalgirio pergalæ, apginti Lietuvos

Didþiosios Kunigaikðtystës kariø,

dalyvavusiø istorinëse 1410 m. kautynëse,

garbæ. Nepalankaus lietuviams

ir valdanèiajai Gediminaièiø–Jogailaièiø

dinastijai XV a.

lenkø kronikininko J. Dlugoðo

(Dùugosz) átakoje suformuotas mitas

apie gëdingà Lietuvos kariuomenës

pabëgimà ið Þalgirio mûðio lauko

kritinio istorikø þvilgsnio buvo

sulaukæs ir anksèiau. Tiek lenkø,

tiek ir lietuviø bei vokieèiø mokslininkai

këlë ávairias Lietuvos kariuomenës

dalyvavimo mûðyje ir

galimo sàmoningo atsitraukimo

hipotezes, taèiau trûko akivaizdþiø

ðiø versijø árodymø. Tik visas faktø

ir loginiø pagrindimø kompleksas

leido daryti prielaidà, jog Lietuvos


J .Mateikos paveikslas „Þalgirio mûðis“. Parodos „Þalgirio mûðis“ katalogas, Taikomosios dailës muziejus, 1999, Vilnius

Didþiosios Kunigaikðtystës kariuomenë

ne tik nebëgo ið Þalgirio

lauko, bet lemtingai prisidëjo prie

vienø didþiausiø kautyniø viduramþiø

Europoje baigties. 1963 m.

prof. Sven Ekdahl paskelbtas

anoniminis laiðkas didþiajam

Vokieèiø ordino magistrui, to laiðko

turinio analizë ir plataus jo kilmës

konteksto pateikimas galutinai

árodë, jog „lietuviø bëgimas“

1410 m. liepos 15 d. ið tikrøjø tebuvo

ið anksto suplanuotas ir puikiai

pavykæs klaidinantis manevras. Ðis

atradimas þymiai palengvino ir

lietuviø profesoriaus Meèislovo

Juèo pastangas pateikti argumentuotà

ir objektyvià lietuviðkà

Þalgirio mûðio eigos ir pergalës

reikðmës versijà, kurià jis iðdëstë

monografijoje „Þalgirio mûðis“.

Garbës daktaro ryðiai su

Lietuvos mokslininkais ir

institucijomis

Profesoriø Sven Ekdahl galima

pavadinti „Lietuvos istorijos ambasadoriumi“

Vakarø Europoje, itin

aktyviai propaguojanèiu Lietuvos

mokslo ir kultûros pasiekimus.

Prof. Sven Ekdahl organizavo Lietuvos

archyvuose ir bibliotekø rankraðtynuose

saugomø Prûsijos istorijos

dokumentø, patekusiø á Lietuvà

po II pasaulinio karo ið sovietinës

armijos nusiaubto Karaliauèiaus,

restauravimo finansavimà, naujos

technikos ásigijimà ir restauravimo

technologijø ásisavinimà. Globojo

Lietuvos istorikus, nuo Atgimimo

metø daþnai aplankanèius Slaptàjá

Prûsijos valstybës kultûrinio palikimo

archyvà Berlyne.

Pagal susitarimà su Vilniaus universiteto

Istorijos fakultetu profesorius

renka daþniausiai neþinomà

unikalià ikonografinæ Lietuvos istorijos

medþiagà Vokietijos, Ðvedijos

ir kituose archyvuose. Jis ir Vilniaus

universiteto Istorijos fakulteto mokslinio

periodinio þurnalo „Lietuvos

istorijos studijos“ redakcinës kolegijos

narys, konsultuoja svarbiausius

Lietuvos tûkstantmeèio programos

projektus – padeda atkurti Lietuvos

Didþiosios Kunigaikðtystës Valdovø

rûmus, parengti tarptautinæ parodà

„Jogailaièiø Europa“ bei kilnojamàjà

parodà uþsieniui „Lietuva:

kultûra ir istorija“.

29


tyrinëjimai

Napoleono kariø paslaptis

Vilniuje – šiurpi didingos

armijos tragedija

2002 metais Vilniaus mieste atliekant

archeologinius tyrimus surasta

didþiulë didþiosios Napoleono armijos

kapavietë. Tai 1812 metø

ávykiø aukos. Rasta per 3 tûkstanèius

palaidotø kariø ið maþdaug

40 pulkø, atstovaujanèiø ávairioms

armijos rûðims: kavalerijai, artilerijai,

jûreiviams, gvardijai, pëstininkams,

– pastarøjø buvo daugiausia.

Pasak VU Medicinos fakulteto

antropologo doc. Rimanto

Jankausko, daugiausia kariø mirë

Napoleono kariuomenei traukiantis

ið Maskvos. Atsitraukimas virto masiniu

bëgimu. Kariai ðalo, jiems trûko

maisto. Vilniø pasiekë tik kariuo-

30

Ona MACKONYTË

Prieð kelerius metus Vilniuje, Ðiaurës miestelyje, vykdant statybos

darbus buvo aptikta Napoleono kariø kapavietë. Istorikø vertinimu,

ði masinë kapavietë yra unikali – viena didþiausiø Europoje.

Šis radinys, susilaukæs iðskirtinio visuomenës bei þiniasklaidos

dëmesio, nepamirðtamas dar ir ðiandien. Uþsienio spauda bei televizijos

domëjosi ir tebesidomi vykusiais kasinëjimais, kuriø rezultatai

jau aiðkûs. Kapavietës archeologinius ir antropologinius tyrimus

atlieka Vilniaus universiteto ir Prancûzijos mokslininkai.

Tragiðka Napoleono kariø þûtis áamþinta J. Damelio paveiksle „Gráþtanti Napoleono

armija Vilniaus rotuðës aikðtëje”

menës likuèiai, virtæ nebevaldoma

gauja. Vilniø kariuomenës vadai

ketino paversti savotiðka uþnugario

baze: èia buvo ir maisto atsargø,

paruoðti plakatai su nuorodomis,

kur kokiam daliniui eiti. Taèiau

pakrikusi kariuomenë nekreipë á

nurodymus në menkiausio dëmesio.

Kareiviai verþësi á vilnieèiø namus,

siaubë juos, atiminëjo maisto atsargas,

tempë lauk baldus, degino juos

bandydami suðilti ir tûkstanèiais

mirë gatvëse. Jie buvo visiðkai iðsekæ

nuo bado, pervargimo ir ðalèio. Kaip

pasakojo Medicinos fakulteto Anatomijos,

histologijos ir antropologijos

katedros lektorius dr. Arûnas

Barkus, taip jau susiklostë, kad

didþiajai armijai besitraukiant ið

Rusijos, Vilnius tapo iðskirtine vieta.

Bûtent èia ávyko ðiurpiausia

katastrofa. Skaièiai labai iðkalbingi

– tuometinës Vilniaus gubernijos

teritorijoje, apytikriai 100 kilometrø

spinduliu aplink Vilniaus miestà,

þuvo apie 80 tûkstanèiø Napoleono

armijos karininkø ir kariø. Ið jø –

beveik 40 tûkstanèiø Vilniaus mieste

bei jo apylinkëse. Tai reiðkë, kad

didþiosios armijos beveik nebeliko.

Docento R. Jankausko teigimu,

pasakojama istorija apie tai, kaip

Ašmenos link buvo pasiøstas ðaunus

Neapolio kavalerijos pulkas, skirtas

paremti besitraukianèius. Ðalèiai tà

þiemà siekë trisdeðimt ir daugiau

laipsniø. Pirma krito visi þirgai, o po

to þuvo ir visi kavaleristai. Kariuomenë

nebuvo pasiruoðusi sunkioms

aplinkybëms, neturëjo tinkamos

aprangos. Taigi Vilniuje 1812 m.

gruodþio pradþioje per kelias dienas

mirë iki 40 tûkstanèiø þmoniø.

Kiek vëliau atvykæ Rusijos pasiuntiniai

pamatë baisø vaizdà – pilnas

gatves kûnø. Tuo metu Vilniuje

gyveno maþdaug 30 tûkstanèiø

gyventojø, tad reikia ásivaizduoti,

kaip turëjo atrodyti miestas, kuriame

lavonø buvo tiek, kiek gyvø

þmoniø. Baiminantis epidemijos

protrûkio Rusijos vadovybës paliepimu

Vilnius turëjo bûti kuo greièiau

iðvalytas, mat 1812 m. vasarà

jau buvo ásisiautëjusi ðiltinë. Valymo

darbus organizavo tuometinis

Vilniaus universiteto profesorius

Augustas Bekiu, medikas, dëstæs

bendràjà patologijà, dar vadintas

medicinos policijos profesoriumi.

Kariø kûnai buvo gabenami á

paèiø prancûzø iðkastus griovius

átvirtinimams. Maþdaug iki 1813 m.

kovo miestas jau buvo išvalytas.

Kraupûs amþininkø

prisiminimai

VU profesorius Jozefas Frankas

apie ano meto ávykius savo prisiminimuose

raðë: „Keletas ðimtø karo

belaisviø buvo uþdaryti baþnyèioje.

Á vidø atsitiktinai pateko ðuo, ir tà

paèià akimirkà nelaimingieji sudraskë

já á skutelius ir prarijo. Paskui


uþdarytiesiems buvo leista iðeiti á

miestà“.

„Keletas prancûzø kareiviø pasislëpë

name, kur anksèiau buvo

mano klinika, tuo metu paversta

karo ligonine. Radæ uþrakintà vienà

kambará, pamanë rasià jame maisto

ir iðlauþë duris. Tai bûta patologijos

kabineto. Nelaimingieji surijo visus

ten buvusius preparatus, tarp jø ir

inkstø su akmenimis pavyzdá, bei

iðgërë visà spirità, kuriame tie

preparatai mirko.“

„Netoli nuo miesto, Vingyje, buvo

árengta ligoninë (gydytojai ir slaugës

iðsibëgiojo, kad nebûtø paimti á nelaisvæ).

Pirmomis dienomis po rusø

áþengimo á Vilniø visi apie jà pamirðo.

Prisiminë tik tada, kai ten kilo

gaisras. Ugná spëjo uþgesinti, taèiau

daug ligoniø sudegë. Bet tai nebuvo

pats baisiausias dalykas. Ne. Pasirodo,

jog be prieþiûros buvæ ligoniai

ið bado valgë vieni kitus.“

Antropologai apie radinius

Antropologiniai tyrimai pradëti

kartu su archeologiniais kasinëjimais.

Palaikai buvo preparuojami

konsultuojantis su archeologais.

Vëliau lietuviø mokslininkams atvyko

padëti prancûzø antropologø

grupë, vadovaujama Marselio universiteto

prof. Olivier Dutour. Kariø

griauèiai po pradinio valymo buvo

pakuojami á plastiko maiðus ir transportuojami

á Vilniaus universiteto

Medicinos fakulteto Anatomijos,

histologijos ir antropologijos katedrà.

Èia palaikai buvo dþiovinami

ir valomi. Naudojantis visuotinai

priimta antropologine metodika

buvo nustatoma asmenø lytis,

amþius, ávertinama patologija.

Nustatyta, jog tarp palaidotøjø

buvo ne maþiau kaip 5 procentai

moterø, kurios, kaip teigë docentas

R. Jankauskas, galëjo bûti skalbëjos

ar smulkios prekiautojos. Daugiausia

tarp þuvusiøjø jaunø vyrø –

maþdaug 20–30 metø, yra ir keliolika

paaugliø. „Manoma, jog tai galëjo

bûti kariuomenës bûgnininkai.

Asmenø, kuriems buvo per 50 metø,

rasta viso labo tik keli. Tai rodo, jog

Vilniuje nuo iðsekimo mirë ne tik

eiliniai kareiviai, bet ir karininkai“,

– pasakojo docentas R. Jankauskas.

Taèiau, anot laikraðèio „The New

York Times“, neatmetama versija,

jog kai kurios palaidotos moterys

galëjo bûti prostitutës, lydëjusios

armijà á Rusijà ir atgal. Mat specialistø

uþfiksuotuose patologijos

atvejuose minimas ir tretinis sifilis,

kuris yra paþeidæs kaulus.

Anot dr. A. Barkaus, atlikus tyrimus

manoma, jog sifiliu kariai galëjo

sirgti jau ir anksèiau, mat istoriniai

ðaltiniai byloja apie ano meto

sifilio epidemijas, su kuriomis dar

nemokëta kovoti. Tyrinëtojai neatmeta

ir kitø ligø, prisidëjusiø prie

kariø þûties, tikimybës. Tokios ligos

kaip ðiltinë pëdsakø kauluose nepalieka,

bet istorikai tvirtina, jog ši

liga taip pat buvo gana daþna.

Tiriant kariø palaikus pasitvirtino

ligi tol tik ið istoriniø ðaltiniø þinoma

medicininë sàvoka – „marðo pëda“.

Tai profesinë patologija, kuomet

nuo didelio fizinio krûvio pëstininkams

lûþdavo padikaulis. Taip

pat rasti pavieniai kaulø lûþiø atvejai.

Tai parodo du dalykus. Pirma,

gerai sugijæ kaulai liudija puikø ano

meto medicinos lygá, mat lûþiai bûdavo

pagydomi tiek, kad karys galëdavo

dalyvauti karo þygyje. Antra,

pavieniai lûþiai, atsiradæ negyvus

karius masiðkai verèiant á duobes,

rodo, jog Napoleono armija buvo

sveika ir þuvo nuo iðsekimo ir ðalèiø.

Kasinëjant neaptikta jokio turto ar

kitokiø asmeniniø daiktø. Pasak

tyrinëtojø, prieð uþkasant mirusiuosius

jie buvo apiplëðti. „Vilnieèiai

plëðë ne tik lavonus, bet ir klaidþiojanèius

kareivius. Daþnai bûdavo,

jog leisgyvá prancûzà miestieèiai

ásiviliodavo á namus, nugalabydavo,

atimdavo, kà tik rasdavo vertingo, o

po to iðmesdavo á gatvæ. Viskas, kas

liko – menki uniformø likuèiai, sagos.

Jokiø vertybiø ar ginklø. Asmenybiø

nustatyti taip pat nëra jokiø

galimybiø“, – sakë docentas

R. Jankauskas.

Istorikai bando áspëti dar vienà

máslæ – kodël sagos apvyniotos

medþiagos skiautëmis. Tokiø medþiaginiø

sagø rasta ir kasinëjant.

Spëjama, jog traukdamiesi kariai

plëðdavo nuo mirusiø karines aprangas

ir patys vilkdavosi jas keliais

sluoksniais, kad apsisaugotø nuo

ðalèio. Aprangà jie pasiimti galëdavo,

taèiau turëjo slëpti sagas, ant

kuriø bûdavo numeris su dalinio

þenklu.

Po tyrimø visi palaikai perlaidoti

Antakalnio Kariø kapinëse; taip pat

atidengtas ir paðventintas Napoleono

armijos kariø kapavietës

paminklas. Jo statybà finansavo

Prancûzijos vyriausybë.

Vilnius – pasaulio

þiniasklaidos dëmesio centre

Kad ir kaip bûtø keista, prancûzai

kapaviete nelabai domëjosi: jie á visa

tai þiûrëjo labai atsargiai. Atrodo,

tarsi vertintø ðá ávyká dvejopai ir

vengtø kokiø nors komentarø. Dalá

jau iðkastø ir iðtirtø palaikø Prancûzijos

mokslininkai iðsiveþë tirti savo

laboratorijose.

JAV televizijos kanalas „Discovery“

sukûrë filmà apie masinæ Napoleono

kariø kapavietæ. Didþiosios

Britanijos transliuotojas BBS taip

pat filmavo ðá atradimà Vilniuje.

„Lengviau bûtø pasakyti, kas dar

nesidomëjo ðiuo istoriniu atradimu“,

– teigë doc. R. Jankauskas.

Sulaukta dëmesio ið leidiniø „The

New York Times“, „Newsweek“,

„Gardian“, „Independent“, „Le

Mond“, „Le Figaro“, „Siensas Atavenir“.

Buvo atvykæ ir suomiø bei

olandø þurnalistø.

Docento R. Jankausko teigimu 1812 m.

gruodá Vilniuje mirë iki 40 tûkst.

þmoniø

31


Lietuva ir pasaulis

Pasaulis kalba lietuviðkai

UUþsienieèiams, norintiems

pramokti ar iðmokti lietuviø

kalbà, siûlomos ávairios trukmës

lituanistinës studijos. Jas

Universitete rengia Lituanistiniø

studijø katedra. Norinèiøjø mokytis

lietuviø kalbos mokëjimas yra

patikrinamas atliekant testà, ir

tuomet paaiðkëja, kurià grupæ

lankys bûsimasis studentas.

Lietuviø kalbos galima mokytis

metinëse studijose arba þiemos,

vasaros, vakariniuose bei laisviesiems

klausytojams skirtuose

kursuose.

Metinës studijos yra trijø pakopø:

pradedanèiøjø, paþengusiøjø ir mokanèiøjø.

Svetimðaliai pradeda

mokytis kalbos nuo pradþiø arba

gilina jau turimas þinias. Atvykæ ið

uþsienio þmonës patys sprendþia,

kiek laiko jie nori mokytis lietuviø

kalbos Universitete – vienà semestrà,

o gal trejus ir daugiau metø. Ilgai

kremtantys kalbos mokslus tampa

Universiteto studentais, gauna

studentø paþymëjimus, o studijoms

pasibaigus – ir lietuviø kalbos

mokëjimà patvirtinanèius dokumentus.

Po ðiø studijø jau neblogai lietuviø

kalbà mokantys þmonës gali likti

studijuoti VU jiems patinkanèias

studijø programas. Ðtai ketverius

metus lietuviø kalbos mokæsis japo-

Ona MACKONYTË

Vilniaus universitete þmonës ið viso pasaulio gali mokytis

lietuviø kalbos. Uþsienieèiams, norintiems iðmokti lietuviðkai,

yra organizuojami lietuviø kalbos kursai. Universitetas

patrauklus svetimðaliams ne vien dël ðios galimybës. Vilniaus

universitete jie gali ne tik pasimokyti lietuviø kalbos, bet ir

likti èia studijuoti.

32

nas Fumito liko studijuoti Universitete.

Vasaros ir þiemos kursai yra trumpesni

– jie trunka nuo dviejø iki

keturiø savaièiø. Per paskaitas kursø

dalyviai ne tik mokosi kalbos, bet ir

suþino apie dabartinæ lietuviø kalbos

situacijà, susipaþásta su Lietuvos

istorija, politiniu ir socialiniu gyvenimu,

etnokultûra. Savaitgaliais

jiems organizuojamos ekskursijos

po graþiausias Vilniaus ir Lietuvos

vietas.

Kursai laisviesiems klausytojams

yra skirti tiems, kurie gali mokytis

dienà. Gausiausiai juos lanko studentai,

atvykæ ið uþsienio studijuoti

á VU pagal ERASMUS programà.

Vakarinius kursus labiausiai mëgsta

dirbantys þmonës, kurie dienà

neturi laiko mokslams. Tokiø kursø

lankytojai patys ávairiausi: ir

uþsienio diplomatai Lietuvoje bei jø

ðeimos nariai, ir atvykæ á Lietuvà

menininkai, ir ketinantys mûsø ðalyje

apsigyventi uþsienieèiai.

Kursø dalyviai – ir ið

Australijos, ir ið Angolos

Lituanistikos kursuose galima

sutikti ávairiausiø þmoniø ið viso

pasaulio, kuriuos èia atvedë

skirtingiausi interesai. Norinèiø

mokytis yra ið JAV, Prancûzijos,

Danijos, Vokietijos, Rusijos,

Japonijos, Latvijos bei Estijos ir kitø

ðaliø. Kursus lanko uþsienio

ambasadø Lietuvoje darbuotojai ir

jø ðeimos nariai, uþsienieèiai, kurie

Lietuvoje sukûrë ðeimas, þmonës,

mëgstantys mokytis kalbø ar tiesiog

besido-mintys Lietuva. Kartais jie

atva-þiuoja pasiþvalgyti, po to

pradeda mokytis ir kalbos. Neseniai

humani-tariniø mokslø daktarës,

Lituanistiniø studijø katedros

docentës Irenos Kruopienës grupëje

mokësi Angolos ambasadoje

Savaitgaliais kursø dalyviams organizuojamos ekskursijos po graþiausias

Vilniaus ir Lietuvos vietas


Ðvedijoje dirbantis Joaquim

Alfredo, kuris susidomëjo lietuviø

kalba dël darbo. Sporto þurnalistas

ið Ðkotijos Tomas Connoras ir

australietë Jessie Anne Mitchell

tiesiog norëjo pramokti lietuviðkai.

Julija Whitehouse ið JAV ir Paulius

Yamin Slotkus ið Kolumbijos nori

iðmokti ðios kalbos, nes yra lietuviø

kilmës.

Šios vasaros kursuose iš daugiau

nei penkiø deðimèiø dalyviø buvo

deðimt vertëjø, devyniolika studentø

mokytis kalbos atvyko jau ne pirmà

syká. Tai rodo susidomëjimà maþos

ðalies sena kalba. Ðeðiolikmetis Jakobas

Lelandas ið Anglijos á kursus

atvyksta jau antrà kartà. Gabus ir

taisyklingai lietuviðkai ðnekantis

jaunuolis ketina bûti vertëju ir sieja

savo ateitá su Lietuva.

Du studentus ið Ðvedijos dëstytojos

juokais pavadino „þentais“ – tai

lietuvaièiø vyrai, pasiryþæ iðmokti

savo þmonø kalbà, nors Lietuvoje ir

negyvena.

Per paskaitas – ne tik apie

gramatikà

Paklausti, kas sunkiausia mokantis

lietuviø kalbos, uþsienieèiai vieningai

nusprendë, kad sudëtingiausia

iðmokti vardaþodþiø ir veiks-

maþodþiø galûnes. Taip pat sudëtinga

kai kuriuos lietuviðkus þodþius

iðtarti. Paprastai pradëti mokytis

sunkiausia tiems, kurie nëra mokæsi

jokios kitos uþsienio kalbos. Jei

lietuviø kalba jiems bûna ne pirmoji

uþsienio kalba, kursø dalyviai jau

þino, kaip mokytis. Dar lengviau

tiems, kurie moka panaðiø kalbø,

pavyzdþiui, rusø, kurioje taip pat yra

linksniai, arba tiems, kuriø kalba irgi

yra sudëtinga, pavyzdþiui, suomiams

ar vengrams. Po paskaitø kursø dalyviai

gali aplankyti Trakus, Rumðiðkes,

Grûto parkà, Kryþiø kalnà ir

kitas Lietuvos vietas. Bûna ir ávairiø

nuotykiø. „Kartà Kaune, Laisvës

alëjoje, pasiklydo vienas vyresnio

amþiaus kursø dalyvis, teko alëjà

„ðukuoti“, – prisiminë kursø vadovë

V. Stumbrienë. Þiemos kursai visada

ramesni nei vasaros, galbût todël,

kad ðalta ir anksèiau temsta. Vasarà

galima daugiau pasidairyti po Lietuvà

ir po paskaitø atsikvëpti gamtoje.

Australietë J. A. Mitchell sakë, jog

dabar lietuviø kalba jai nebeatrodo

tokia baisiai sunki, netgi labai daili.

Tuo tarpu vyrai liaupsina lietuvaièiø

groþá: „Að einu ið proto kaskart, kai

tik einu gatve“, – ðypsojosi

Joaquim Alfredo. Vasaros ir þiemos

lituanistikos kursø vadovë

V. Stumbrienë pasakojo, jog

Uþsienieèiams lietuviø kalba labai graþi, bet mokytis jos nelengva

kursuose neiðvengiama ir romantiðkø

istorijø. Daþnai per atostogas

á þiemos ar vasaros kursus atvaþiavæ

þmonës bûna atsipalaidavæ, neslepia

simpatijø vieni kitiems ar netgi dëstytojoms.

Antai prieð kelerius metus

kursuose susipaþinæ japonë ir suomis

vëliau susituokë ir dabar kasmet

atvaþiuoja á juos „supaþindinusià“

ðalá.

Lituanistikos kursuose galima sutikti

skirtingiausiø interesø þmoniø

33


Lietuva naujø terorizmo iððûkiø akivaizdoje:

edukacijos ir ðvietimo vaidmuo maþinant

2001 metø rudená, po iki tol

neregëto masto iðpuoliø JAV, galingiausios

pasaulio valstybës administracija

paskelbë pasauliná vajø prieð

terorizmà. Deja, praëjus trejiems

metams, matome, kad ði kampanija

nëra sëkminga – teroristiniø iðpuoliø

gausëja, sugautø ir nuþudytø kovotojø

vieton stoja nauji. Pagrindinis

trûkumas tas, kad kovojama vien su

pasekmëmis – paskiromis terorizmo

apraiškomis; be to, tik prievartos

priemonëmis. Antiteroristinio vajaus

ðûkis, kurá paskelbë JAV, yra terorizmo

sunaikinimas fiziškai sunaikinant

teroristus. Terorizmo fenomeno

giluminis supratimas, deja, lieka

pavieniø akademikø sritis, tuo

tarpu vajui vadovaujanèios institucijos,

jei kalba apie supratimà ar

þinojimà, daþniausiai turi omenyje

34

terorizmo plitimo grësmæ

Egdûnas RAÈIUS

operatyvinæ informacijà, padedanèià

susekti teroristus ir juos „neutralizuoti“.

Tokia kovos forma, be abejo,

yra bûtina. Bet ji neturëtø bûti vienintelë

priemonë. Terorizmo prevencija

turëtø apimti daug daugiau,

visø pirma edukacijà ir ðvietimà.

Bûtent per edukacijà ir ðvietimà,

arba paþinimà plaèiàja prasme, galima

surasti terorizmo ðaknis – iðsiaiðkinti

ðio globalaus fenomeno atsiradimà

ir tolydø plitimà bei suprasti

vykdomø antiteroristiniø priemoniø

efektyvumà.

Visuomenës ðvietimas –

priemonë terorizmui áveikti

Ðiandienis tarptautinis terorizmas

yra kartu ir pasekmë, ir reakcija á

nuo kolonialiniø laikø tebesitæsiantá

jëgø disbalansà bei hegemonijos

principais grástus tarptautinius santykius.

Todël tik kritiðkai perþiûrëjæ

ir iðanalizavæ europiniø imperijø ir

jø ápëdinës – JAV – politikà Azijos

kraðtø atþvilgiu galësime surasti

ðiuolaikinio terorizmo ðaknis ir

ávertinti prieð terorizmà nukreiptø

priemoniø adekvatumà bei veiksmingumà.

Ðitaip naujai tarptautiniai santykiai

ir procesai jau kurá laikà ávertinami

tiek JAV, tiek Vakarø Europos

valstybëse. Deja, Lietuvoje taip kol

kas praktiðkai nesielgiama.

Didþiausia Lietuvos edukacinës

sistemos ir visuomeninio ðvietimo

spraga (ne tik kalbant apie terorizmà)

– tai, kad iki ðiol apie tolimesniø

kraðtø þmones ir jø atstovaujamas


kultûras, ideologijas bei vertybes

mûsø visuomenë praktiðkai nieko

neiðmano. Todël neretai islamas,

musulmonai ir teroristai suplakami

á viena, tarp jø neáþvelgiant jokio esminio

skirtumo. Dabartinëje situacijoje

ðvietimas terorizmo kilmës ir

plitimo klausimais turëtø tapti sudëtine

edukacinës sistemos dalimi.

Norint iðsiverþti ne tik ið fizinio, bet

ir intelektualinio vakuumo, bûtina

skirti daugiau þmogiðkøjø ir kitø

resursø terorizmo studijoms.

Skeptikai galëtø suabejoti, ar prasmingi

tokie svarstymai Lietuvoje.

Lietuva ðiandien lyg ir nejauèia jokios

realios terorizmo grësmës visuomeniniame

lygmenyje (radioaktyviø

medþiagø vagystës ir prekyba jomis

tiesiogiai nelieèia visuomenës, migrantø

ið problemiðkø kraðtø per

maþa, kad jie keltø potencialiai realià

grësmæ visuomenës gerovei, net

jei sumanytø kà nors bloga). Visa tai

tiesa. Vis dëlto visuomenës iðprusimas

ir sàmoningumas galëtø bûti

turtas, padësiantis ateityje áveikti jei

ne patá terorizmà, tai bent jo plitimà,

bei suteiksiantis daugiau uþtikrintumo

pasirenkant kovos priemones.

Ar civilizacijø konfliktas

neiðvengiamas?

Terorizmo suveðëjimà skatina ir

nemarus religinis rasizmas, visø

pirma musulmonø ir europiniø

kultûrø atstovø santykiuose.

S. Huntington pavadino toká

santykiø pobûdá „civilizaciniu susidûrimu“,

taip dirbtinai suprieðindamas

atskirtas civilizacijas pagal

religijos kriterijø. Toks þiûros

kampas tëra tik vienas ið galimø ir,

deja, absoliuèiai neadekvatus tiek

musulmoniðkø kultûrø, tiek

musulmoniðkø visuomeniø santykiø

su europinëmis visuomenëmis

atþvilgiu. Terorizmo fenomenà bûtø

daug parankiau tyrinëti per E. Said

suformuluotà „orientalizmo“

prizmæ. Orientalizmo diskursas,

arba, tiksliau tariant, jo pasekmës, ir

iððaukë ðiandieniná smurto,

vadinamo tarptautiniu terorizmu,

protrûká. Deja, su terorizmu kovojama

to paties orientalizmo diskurso

„pagimdytais“ argumentais. Visø

pirma tai pasireiðkia naujai

suformuluota „civilizacinimo“

misija, kurià atitinka „baltojo þmogaus

naštos“ metafora.

S. Huntington siûlomas poþiûris

yra ydingas, nes nepalieka galimybës

kitimui – jis suponuoja statiðkà

pasaulio matymà, kur nepajudinami

civilizaciniai poliai neiðvengiamai

konfliktuoja. Viskas, kà tokioje situacijoje

galima padaryti – siekti

paþinti „prieðà“. Tuo tarpu E. Said

pasiûlyta orientalizmo kritika atveria

galimybæ ne tik paþiûrëti á

musulmonø ir nemusulmoniðkø

Europos kultûrø atstovø santykius ið

ðalies ir kritiðkai, bet kartu suteikia

viltá, kad galima ieðkoti tiems

santykiams alternatyviø pagrindø. O

tokia paieška prasideda nuo

edukacijos ir švietimo. Lygiai taip

pat, norëdami atsakyti á klausimus,

kas yra teroristai ir kodël jie jais tapo,

turime pasekti, kaip europieèiø ir

amerikieèiø veiksmai galëjo kad ir

netiesiogiai sàlygoti radikalios

musulmonø reakcijos atsiradimà.

Kitaip tariant, turime pradëti nuo

kritinës savianalizës, kuri neiðvengiama

norint adekvaèiai paþinti

musulmoniðkas kultûras ir suprasti

terorizmo fenomenà.

Todël Lietuvoje esmingiausias

ðvietimo uþdavinys yra ne vykdomø

antiteroristiniø priemoniø pateisinimas

vardan ramybës, bet kritinës

þiûros formavimas visuomenëje.

Terorizmo fenomeno tyrimai

Vilniaus universitete

Vilniaus universiteto Tarptautiniø

santykiø ir politikos mokslø institute

nuo 2001 metø pradëta skirti dau-

þvilgsnis

giau dëmesio tiek bendrai neeuropiniø

visuomeniø, tiek tarptautinio

terorizmo fenomeno studijoms ir tyrimams.

2002 m. balandá kartu su JAV ambasados

kultûros skyriumi suorganizuota

tarptautinë konferencija apie

terorizmo iððûkius pasauliui, kurioje

praneðimus skaitë LR Prezidentas

Valdas Adamkus, KA ir UR ministrai.

Vëliau suorganizuota keletas

vaizdo konferencijø su JAV terorizmo

ekspertais, Izraelio vyriausybiniø

agentûrø, kovojanèiø su terorizmu,

atstovais. Kartu su VU TSPMI studentø

mokslinës draugijos Azijos

studijø sekcijos nariais suorganizuota

keletas vieðø seminarø islamo ir

musulmonø ávaizdþio tematika. Pastaruoju

metu atliekamas tyrimas

„Terorizmo samprata Lietuvoje“. Ir

nors šioje srityje kol kas dirba tik

pavieniai politologai, jø darbo vaisiai

– straipsniai, praneðimai konferencijose

– matomi ir uþ Lietuvos

ribø.

Domëjimasis tiek neeuropiniø visuomeniø,

tiek terorizmo studijomis

Tarptautiniø santykiø ir politikos

mokslø institute gan didelis – á visus

septynis ðia tematika dëstomus kursus

susirenka gausiai klausytojø, á

juos uþsiraðo ir kitø fakultetø studentai.

Deja, matyt, dël þiniø stokos

ir nedràsos studentai retai ryþtasi

savo bakalauro ar magistro darbus

skirti ðioms temoms. Kol kas nëra ir

në vieno doktoranto, savo tyrimà

kreipianèio minëta linkme.

Taigi neeuropiniø visuomeniø bei

tarptautinio terorizmo studijos VU,

kaip ir Lietuvoje apskritai, tebëra

embriono lygyje. Taèiau neabejotina,

kad suvokus tarptautinio terorizmo

iððûkius viso pasaulio saugumui bei

stabilumui ir supratus, kad neeuropiniø

visuomeniø studijos yra bûdas

atskleisti terorizmo ðaknis ir prieþastis

bei efektyvi kovos su ðiuo XXI

amþiaus maru priemonë, Lietuvos

susidomëjimas ðiomis temomis ne

tik platës, bet ir gilës.

35


alumnai

Chemikas, susiþavëjæs filosofija

Kodël pasirinkote chemijos studijas?

Baigiau Kretingos vidurinæ

mokyklà, kur turëjau labai gerà

chemijos mokytojà. Ið tiesø labai mëgau

fizikà: patiko konstruoti radijo

aparatus, lituoti ir pan. Bet nebuvau

labai stiprus matematikas, patiko

humanitariniai dalykai. Nusprendþiau,

kad pasirinkus chemijà bus

maþiau matematikos. Tik vëliau, kai

studijavau Chemijos fakultete, supratau,

jog matematikos èia në kiek

ne maþiau; mokëmës ir matematinës

analizës, sprendëme diferencialines

lygtis. Taèiau tikrai niekada nesigailëjau,

jog pasirinkau bûtent ðias

studijas.

Kà jums davë chemijos studijos VU?

Pirmiausia reikëtø paminëti gerus

dëstytojus. Tai docentas L. Jasinskas,

profesorë E. Jasinskienë, mano kandidatinio

darbo vadovas, dabartinis

Chemijos fakulteto dekanas

prof. R. Kazlauskas, docentas

J. Naruðkevièius ir kt. Svarbiausia,

jog ðie dëstytojai sugebëjo suprantamai

pateikti þinias.

Turëjau tikrai gerà filosofijos

36

UAB „SICOR BIOTECH“ generalinis direktorius

prof. VLADAS ALGIRDAS BUMELIS

Vienas ið garsiausiø VU Chemijos fakultetà baigusiø chemikø –

habilituotas gamtos mokslø daktaras profesorius Vladas Algirdas

BUMELIS. Jis – VU Senato narys (nuo 2002 m.), VGTU profesorius

(nuo 1997 m.), Lietuvos mokslø akademijos narys korespondentas

(nuo 2000 m.), apdovanotas Didþiojo Lietuvos kunigaikðèio

Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu (2001 m.), UAB „Sicor Biotech“

(iki 2002 m. rugsëjo 16 d. bendrovës pavadinimas

buvo UAB „Biotechna“) generalinis direktorius.

dëstytojà – ðviesios atminties docentà

J. Vinciûnà. Esu dëkingas jam,

kad iðmokë suprasti gyvenimà.

Filosofija yra mokslø mokslas, ir að

buvau ja taip susiþavëjæs, kad net

þadëjau mesti chemijos studijas ir

pereiti á filosofijà.

Universitetinis iðsilavinimas –

didelis turtas. VU mes mokëmës ne

tik dalyko disciplinø, bet ir etikos,

oratoriaus meno. Reikia pripaþinti,

jog Universitetu taip greit netampama

– reikia nueiti ilgà istoriná kelià,

koká nuëjo VU.

Kokius áspûdingiausius momentus

prisimenate ið studijø metø?

Studijø metais bûdavo labai linksma.

Per ðventes dalyvaudavome eisenose,

gamindavom fejerverkus,

sprogdindavom.

Universitete mokiausi gerai. Bûèiau

baigæs raudonu diplomu, jei ne

TSKP istorija. Per ðio dalyko paskaitas

sëdëdavau auditorijos gale ir

skaitydavau „Sporto“ laikraðtá. Kartà

siuntinëjomës su kurso draugais

laiðkeliais, kol dëstytoja iðvarë mane

ið paskaitos. Kai laikiau egzaminà, ji

man paraðë dvejetà, vëliau egzaminà

perlaikiau ir gavau trejetà.

Tiesà sakant, buvau labai grieþtas

laborantas. Per ðità grieþtumà ir

þmonà susiradau: neuþskaièiau jai

vieno laboratorinio darbo, teko daryti

ið naujo. Taip ir susipaþinome.

Jûs – chemikas, jûsø þmona – taip

pat, tikriausiai daugelis draugø ir

paþástamø taip pat chemikai. Gal

pastebëjote kokius nors charakterio

bruoþus, kurie yra bûdingi ðios profesijos

atstovams?

Chemikai yra darbðtûs ir gali greitai

ásisavinti kitø mokslo srièiø þinias.

Pavyzdþiui, að, studijuodamas

chemijà, gavau ir biologijos, ir

biochemijos þiniø, kurias galëjau

pritaikyti biotechnologijos srityje

(biotechnologija jungia biologijà,

chemijà, mikrobiologijà, imunologijà,

genø inþinerijà, dalá

medicinos, technologijø konstravimo

ir kt.). Daugelis chemikø

gali orientuotis á kitas sritis ir gerai

jose dirbti. Vienas ið tokiø þmoniø

yra mano kurso draugë Nijolë

Velièkienë, kailiø mados namø


„Nijolë“ savininkë. VU mes gavome

þiniø, kurios leido pritapti kitur.

Pastebëjau, jog chemikø ðeimos

susilaukia dukrø, bet gal tai tik

sutapimas.

Daug chemikø emigruoja á Vakarus.

Koks Jûsø poþiûris á vadinamàjá „protø

nutekëjimà“?

Dabar studentams atsiveria naujos

galimybës, bendra Europos mokslo

ir studijø erdvë, tampame Europos

gyvenimo dalyviais. Mûsø diplomai

pripaþástami ES. Universitetas turi

galimybiø keistis studentais, dëstytojais

su geriausiais Europos universitetais.

Þinau, kad daugiausia ið Lietuvos

iðvaþiuoja biologø, genø inþinerijos

specialistø, informatikø. Þinoma,

iðvyksta ir chemikai. Manau, gerai,

kad jie iðvaþiuoja, o dar geriau, kai

gráþta. Þmonës padirbëjæ uþsienyje

4–5 metus, sukaupia þiniø ir parvaþiuoja.

Tie, kurie pasilieka svetur,

garsina Lietuvos vardà savo lietuviðka

pavarde. Að uþ tai, kad jie

gráþtø, bet tam reikia sukurti

tinkamas sàlygas.

Jûs esate UAB „Sicor Biotech“ generalinis

direktorius. Papasakokite apie

ðià ámonæ.

„Sicor Biotech“ – biotechnologijos

ámonë. Su investitoriø pagalba

pastatëme modernià gamyklà, kuri

genø inþinerijos metodais gamins

biofarmacinius vaistus, sukûrëme

mokslo tyrimø centrà. Mûsø ámonëje

dirba daug VU Chemijos fakulteto

absolventø, biologø, biochemikø.

Ámonæ að vadinu privaèiu institutu,

kuriame plëtojama ir taikomasis

mokslas, ir gamyba. Viena aiðku – be

chemiko iðsilavinimo mûsø institute

dirbti bûtø sunku. Èia dirba daug

Vilniaus universiteto absolventø; ið

150 darbuotojø net 30 yra baigæ

chemijos studijas VU. Dirba 17

mokslo daktarø.

Ðiuo metu mûsø gamykloje gaminami

vaistai, kurie veikia prieð kai

kurias vëþines ligas bei kaip prieðvirusiniai

reagentai hepatitui gydyti.

Dabar populiaru ðnekëti apie Universiteto

alumnø „gráþimà“ á Alma

Mater, jø tarpusavio bendravimà. Kà

manote apie tai?

Alumnas turi likti bendruomenës

nariu ir dalyvauti Universiteto

gyvenime. Rengiant naujas studijø

programas ir pertvarkant senàsias á

ðá procesà turëtø bûti átraukiami ir

buvusieji studentai, dabar jau esami

darbdaviai. Turi megztis glaudesnë

partnerystë tarp Universiteto ir verslo

atstovø. Pernai mûsø ámonë dalyvavo

Vilniaus universiteto rengtoje

„Karjeros mugëje“. Tai puikus bûdas

ámonei prisistatyti ir paþinti esamus

studentus.

Kà alumnai galëtø nuveikti Universiteto

labui?

Vilniaus universitetas yra viena ið

tø aukðtøjø mokyklø, kuri parengia

tikrai gerus biologinës ir biocheminës

srities specialistus, tie

absolventai tikrai gerai vertinami.

Esu Vilniaus universiteto Senato

narys, iðrinktas kaip pramonës

atstovas. Man tenka domëtis studijø

programomis. Turëdamas gerà

mano minëtø srièiø specialistø

rengimo tradicijà, didelæ patirtá,

Universitetas palaiko gana glaudø

ryðá ir su darbdaviais. Mes, pramonës

atstovai, stengiamës áneðti ir savo

indëlá, kad Vilniaus universitetas ir

toliau neatsiliktø nuo gyvenimo

reikalavimø, todël nupirkome

biochemijos laboratorijai keletà

brangiø prietaisø, kad studentai

darydami laboratorinius darbus

galëtø jais naudotis. Baigæ mokslus

ir atëjæ á „Sicor Biotech“ jau mokës

su tais prietaisais dirbti. Taigi

pramonë jau pradeda remti

universitetus. Tai bûtina. Jeigu

pramonë neturës parengtø darbui

þmoniø, tai kà ji galës daryti? Kuo

geriau mûsø bûsimieji darbuotojai

bus parengti universitetuose, tuo

paprasèiau jiems bus pritapti

bendroviø veikloje.

Kaip vertinate teoriná ir praktiná VU

absolventø pasirengimà?

Mano nuomone, Vilniaus

universiteto absolventø parengimo

kokybë yra aukðta. Jauni specialistai

turi pakankamai techniniø ir

profesiniø bei fundamentaliøjø

þiniø. Manytume, kad bûsimas

specialistas turëtø bûti ágijæs

kolektyvinio darbo patirties, bûti

susipaþinæs su darbine aplinka.

Biotechnologijø ámonei, kurios

veikla pagrásta moderniausiomis

aukðtosiomis technologijomis,

nuolat reikia talentingø specialistø,

turinèiø didelá þiniø bagaþà bei norà

jas taikyti praktikoje.

Tad linkiu Vilniaus universitetui ir

toliau iðlaikyti stiprias pozicijas

rinkoje, pritraukiant kuo daugiau

talentingø jaunuoliø.

Kalbëjosi Ligita VAITKUTË

37


knygos

Serija „Fontes Historiae Universitas Vilnensis“

(Vilniaus universiteto istorijos šaltiniai)

Rûpindamasis Lietuvos ir kaimyniniø ðaliø kultûrai, mokslui svarbiø rankraðèiø, senøjø

leidiniø, dokumentø iðsaugojimu, Vilniaus universitetas pradëjo leisti savo istorijos ðaltiniø

serijà – „Fontes Historiae Universitatis Vilnensis“. Mokslo visuomenæ ketinama

supaþindinti su Almae Matris veiklà lëmusiais unikaliais dokumentais, su turtingu Universiteto

profesoriø, rektoriø palikimu: laiðkais, dienoraðèiais, atsiminimais, paskaitø tekstais,

ávairø mokslo ðakø veikalais, iðgarsinusiais jø autorius visoje Europoje.

38

Academia et Universitas

Vilnensis

Vilniaus universiteto steigimo

dokumentai

Leidykla „Kultûra“,Vilnius, 2004

Knygoje spausdinami Lietuvos

valstybës istorijos archyve saugomi

autentiðki XVI–XVIII a. dokumentai,

susijæ su Vilniaus universiteto

ákûrimu bei plëtra. Seniausias dokumentas

– 1578 m. liepos 7 d. iðduota

Lietuvos didþiojo kunigaikðèio ir

Lenkijos karaliaus Stepono Batoro

privilegija dël Vilniaus kolegijos

pertvarkymo á universitetà; greta jos

– Lietuvos didþiojo kunigaikðèio ir

Lenkijos karaliaus Stepono Batoro

privilegija dël akademijos bei universiteto

teisiø suteikimo Vilniaus

kolegijai bei popieþiaus Grigaliaus

XIII bulë, kuria patvirtinamas

Vilniaus universiteto ásteigimas.

Èia rasime ir kitø ádomiø dokumentø

– Zigmanto III Vazos privilegijà,

kuria draudþiama perspausdinti

jëzuitø leidinius be jø sutikimo;

Augusto III privilegijà, kuria Vilniaus

universitetui patvirtinamos tokios

pat teisës kaip ir Krokuvos universitetui

ir draudþiama steigti Vilniuje

kitas aukðtàsias mokyklas ir kt.

Dokumentø tekstai pateikiami

originalo kalba – lotynø ir (viena

privilegija) lenkø kalba, dedami jø

vertimai á lietuviø, anglø, lenkø ir

rusø kalbas. Knygos sudarytojas

D. Butënas pateikia pastabas apie

privilegijø ir popieþiaus bulës

ypatybes, jø saugojimà, nuoraðus ir

publikavimà; S. Jegelevièius apþvelgia

Universiteto istorijà;

D. Jonynaitë pateikia duomenø apie

pergamentø medþiagà ir

restauracijà.

Knygà puoðia ne tik puikios kokybës

dokumentø faksimilës, bet ir

dailininko V. Ciplijausko tapytas

Universiteto steigëjo Stepono Batoro

portretas, popieþiaus Grigaliaus

XIII bei fundatoriaus vyskupo

Valerijono Protasevièiaus atvaizdai.

Svarbi detalë bibliofilams – 425

knygos egzemplioriai numeruoti ir

su Vilniaus universiteto rektoriaus

prof. Benedikto Juodkos parašu.

Vilniaus universiteto jëzuitø

kolegijos dienoraðtis

Leidykla „Baltos lankos”, 2004

Vilniaus universiteto jëzuitø

kolegijos dienoraðtis“, apimantis

1710–1723 metø laikotarpá, yra autentiðkas

nelengvos epochos liudytojas.

Tai prie Universiteto gyvenusiø

jëzuitø kasdienio gyvenimo,

veiklos, ávykiø bei rûpesèiø atspindys,

jø buities kronika, lakoniðkais

sakiniais fiksuojanti anø dienø tikrovës

faktus, akademinio gyvenimo

ávykius, studentø laisvalaikio renginius

– visa tai baþnytinio kalen-


Leidykla „Aidai”, 2003

Aronas Aleksandras Olizarovijus

(1610–1659) – Vilniaus akademijos

kanonø ir civilinës teisës profesorius;

buvæs jëzuitø ordino narys.

Studijavo teologijà Poznanëje, Viurcburge

ir Grace, èia ágijo ir menø

magistro laipsná; Ingolðtato universitete

studijavo teisæ ir medicinà,

iðleido dvi disertacijas. Vëliau tæsë

doriaus fone. Tai svarbi mûsø istorinio

ir kultûrinio paveldo dalis,

ne kartà cituota mûsø mokslininkø

darbuose (J. Lebedþio, Vl. Drëmos,

P. Rabikausko ir kt.).

Publikuoti dienoraðtá sumanyta

daugiau kaip prieð dvideðimt metø,

taèiau tik ðiais, jubiliejiniais, Universiteto

metais pagaliau idëja realizuota

ir dienoraðtis prieinamas skaitytojui

lietuviø bei lotynø kalbomis.

Rankraðtá ðifravo ir ið lotynø kalbos

vertë Vilniaus universiteto bibliotekos

Rankraðèiø skyriaus darbuotojos

N. Malinauskienë, B. Þindþiûtë

ir I. Katilienë, spaudai parengë

I. Katilienë.

Paulius Rabikauskas. Vilniaus akademija ir Lietuvos jëzuitai

Kun. prof. dr. Paulius Rabikauskas

SJ (1920–1998) – europinio garso

istorikas, teologijos daktaras,

Popieþiðkojo Grigaliaus universiteto

Romoje vicerektorius, ilgametis

ðio universiteto Baþnyèios istorijos

fakulteto dekanas, Vilniaus universiteto

ir Krokuvos Popieþiðkosios

akademijos garbës daktaras, Lietuvos

jëzuitø provincijos kunigas.

Pauliaus Rabikausko rinktiniø

studijø tomas „Vilniaus akademija

ir Lietuvos jëzuitai“ apima Vilniaus

jëzuitø akademijos istorijos tyrimus,

trukusius net kelis deðimtmeèius,

bet taip ir neapibendrintus

Leidykla „Aidai”, 2002

monografijomis. Straipsniai sutelkti

á dvi grupes: 1) studijos apie

Vilniaus akademijà, stengiantis

laikytis istorinio ir teminio nuoseklumo;

2) Lietuvos jëzuitø provincijos

veiklos ir asmenybiø tyrinëjimai.

Universiteto steigimo ir plëtimosi,

mokslo paþangos ir átakos ðalies

kultûriniam gyvenimui, rektoriø istorijos

ir kt. klausimai svarstomi su

neprilygstama erudicija, puikiu europinio

konteksto ir ðaltiniø iðmanymu.

Jëzuitø istorija Vilniuje,

Kaune, Paðiauðëje aptariama

plaèiame religinio, kultûrinio, politinio

gyvenimo kontekste.

Aronas Aleksandras Olizarovijus. Apie politinæ þmoniø sàjungà / De politica hominum societate

mokslus Padujos universitete, bet

netrukus persikëlë á naujà Vilniaus

universiteto teisës fakultetà, kur

Kazimieras Leonas Sapiega fundavo

dvi kanonø ir dvi civilinës teisës

katedras. Èia paraðytas ir svarbiausias

A. Olizarovijaus veikalas – Trys

kny-gos apie politinæ þmoniø sàjungà,

iðleistas 1651 m. Gdanske ir dedikuotas

K. L. Sapiegai. Pagal ðá leidimà

ir pateikiamas originalus tekstas

lotynø kalba, jis Lietuvoje yra

tik Vilniaus universiteto bibliotekoje.

Ið lotynø kalbos tekstà vertë

ir paaiðkinimus paraðë Jolita

Sarcevièienë.

Darbà galima nagrinëti dvejopai

– kaip vienà ið XVII a. Vakarø

Europos „politikø“ arba kaip

specifiná vietos kûriná. Vietinës

raðtijos kontekste veikalas yra

svarbus kaip Aristotelio recepcijos

Respublikoje pavyzdys. Reikia

pripaþinti, kad A. Olizarovijaus

teorinë visuomenës, pilietybës ir

valstybës samprata yra viena

paþangiausiø tarp XVII a. Lietuvos

ir visos Respublikos màstytojø,

veikalà Apie politinæ þmoniø sàjungà

galime laikyti maþø maþiausia

egzistavusiø Respublikos kultûros ir

màstymo ryðiø su besivystanèia

Vakarø politine mintimi árodymà.

Kûriná sudaro trys knygos: didþiausioje,

„Apie namus“, plaèiai

nagrinëjama santuoka, ðeimos nariø

santykiai, vaikø auklëjimas, ðeimininko

ir tarno santykiai. Antrojoje

knygoje – „Apie pilieèiø bendrijà“

– aptariama, kas yra pilieèiai

ir kokios jø pareigos. Knygoje „Apie

valstybæ“ aptariama valstybës kilmë

bei tikslai, valdymo formos.

39


knygos

40

Vilniaus universitetas

fotografijose

Vilniaus universitetas,

„Daigai”, Vilnius, 2004

Tai unikalus ávairaus þanro

nespalvotø fotografijø albumas,

kuriame atsiskleidþia Vilniaus universiteto

istorija nuo XIX a.

antrosios pusës (kai Lietuvoje atsirado

fotografija) iki ðiø dienø.

Leidinyje atiduota pagarba senosioms

fotografijoms, kuriø archyvuose

aptikta labai nedaug. Seniausi

publikuojami vaizdai –

1866 m. ið Vilniaus universiteto

Astronomijos observatorijos darytos

Saulës nuotraukos. Greta jø –

didelæ istorinæ vertæ turintys XX a.

pradþios Universiteto rûmø, bibliotekos,

Senienø muziejaus, kiemeliø

vaizdai, pastatø fragmentai.

Antrasis skirsnis – 1918–1939

metai, Stepono Batoro universitetas.

Ið nuotraukø þvelgia Vilniaus

universiteto atkûrimo vykdomojo

komiteto, pirmojo universiteto

Senato nariai; rektoriai, profesûra,

darbuotojai. Uþfiksuoti svarbiausi

to meto ávykiai – Universiteto

350-osios metinës, taip pat

paskutinë Stepono Batoro universiteto

darbo diena 1939 gruodþio

15-àjà.

Stalinizmo laikus primena ne tik

sovietiniø rinkimø ir demonstracijø

nuotraukos, bet ir garbiø

profesoriø – Levo Karsavino, Juozo

Balèikonio, Vinco Mykolaièio-

Putino, Tado Ivanausko ir kt. portretai.

Itin iðkalbingos sovietiná

Universiteto istorijos etapà iliustruojanèios

nuotraukos. Nenutrûkusià

laisvos minties sklaidà

Universitete liudija akimirkos ið

prof. J. Greimo, prof. M. Gimbutienës

vizitø, VU garbës daktarø,

profesûros portretai.

Atgavus Nepriklausomybæ

prasidëjo naujas VU istorijos

tarpsnis. Uþfiksuotas Popieþiaus

Jono Pauliaus II vizitas Universitete,

naujoji VU vëliava,

garbingø sveèiø – prezidentø,

karaliø, Nobelio premijos laureatø

vieðnagës ir kt.

Šis albumas – nuostabi Lietuvos

ir Universiteto istorijos pamoka

vaizdø kalba. O ðiuos vaizdus palydi

A. Bumblausko straipsnis

Vilniaus universitetas: istorija,

vaizdai, atmintis“, ávairiais rakursais

atskleidþiantis VU istorijos

fragmentus, bei fotografijos

þinovø S. Valiulio ir S. Þvirgþdo

apþvalginis þodis apie leidinio

sudarymà bei fotografijø autorius.

Aleksandras Wiktoras

Bohatkiewiczius. Veikalas

apie visuotinæ bibliografijà

Vilniaus universiteto leidykla,

2004

XIX amþiaus pradþioje Vilniaus

universitetas buvo viena ið pirmøjø

Europos aukðtøjø mokyklø,

kurioje pradëtas dëstyti mokslo

apie knygà, tuomet vadinto bibliografija

arba bibliologija, kursas. Ðio

knygotyros kurso pirmasis

dëstytojas Aleksandras Wiktoras

Bohatkiewiczius (1795–1832/

1833) savo teorines paþiûras apie

knygos mokslà iðdëstë Veikale apie

visuotinæ bibliografijà (Vilnius,

1830). Ðiandien ðis darbas vertinamas

kaip Bohatkiewicziaus

mokslinio palikimo dalis, uþimanti

svarbià vietà Vilniaus universiteto,

Lietuvos ir Europos knygotyros,

bibliografijos ir bibliotekininkystës

mokslø istorijoje. Knyga

buvo iðleista nedideliu tiraþu,

todël dabar yra bibliografinë

retenybë. Tiek leidinio retumas,

tiek jo, kaip ðaltinio, svarba

mokslo apie knygà ir apskritai

Lietuvos mokslo istorijai buvo

akstinas ðá veikalà publikuoti

faksimiliniu bûdu, papildant já

A. Baliulienës vertimu á lietuviø

kalbà, A. Navickienës straipsniu ir

iðsamiais A. Braziûnienës bei

S. Rankelienës komentarais. Kaip

priedas pateikiami ir á lietuviø

kalbà iðversti Joachimo Lelevelio,

turëjusio átakos Bohatkiewicziaus

paþiûroms, teoriniai samprotavimai

apie knygos mokslà,

pridedami ir jø paaiðkinimai.


Kad tik bûtø graþi...

Ponas Stroinovskis dar pasakë,

kad jo bièiulë grafienë Olimpija

Mostovska, mergautine pavarde

kunigaikðtytë Radvilaitë, troðko bûti

iðrinkta Universiteto literatûros ir

menø skyriaus garbës nare. Þinojau,

kad ji raðë ir pieðë; prisiminiau, jog

Italijoje moterys net siekdavo katedros

profesorës vietos; paþadëjau

rûpintis ðios kandidatës paskyrimu.

Kad nesukompromituotø ponios

Mostovskos, rektorius iðkëlë

klausimà akademijos senate: ar

rinkti turinèià reikalingas kvalifikacijas

moterá garbës nare? Ponas

Sniadeckis labai rimtai atsakë: „Kad

tik bûtø graþi“. Kandidatei trûko

bûtent ðios savybës. Tarp profesoriø

kilo linksmas ðurmulys. Ponas Stroinovskis

nedráso kà nors besakyti.

(ið J. Franko atsiminimø)

Kaip Eichvaldas netapo

mokslinës draugijos nariu

Vilniaus universiteto laikais gyvavo

Vilniaus imperatoriðkoji medicinos

draugija, kurià ákûrë Juozapas

Frankas. Tai buvo gana klestinti organizacija,

kurios nariu ir að turëjau

garbës bûti.

Pagal ástatus ðios draugijos nariai

buvo renkami slaptu balsavimu. Po

Jundzilo zoologijos profesorium

tapo Eichvaldas, vokietis, atsiøstas

pas mus ið Peterburgo, bet mokytas

þmogus. Kaip sklinda kalbos, jis

buvo nuobodus pedantas,

intrigantas, be to, dar labai kandus

ir iðdidus kolega. Vae Victis! (vargas

nugalëtiesiems – lot.) Taigi norom

nenorom turëjai já gerbti. Kaip

þvynabudë trokðta lietaus, taip

Eichvaldas troðko tapti tos

mokslinës draugijos nariu. Tad praðë

Pelikano, kuris anuomet buvo jos

prezidentas, o kartu visagalis

Universiteto rektorius ir vos ne viso

Vilniaus ponas (já labai protegavo

Novosilcevas), priimti já á tà draugijà.

Pelikanas noriai sutiko ir paþadëjo

ðá klausimà pateikti balsavimui. Ir ið

tikrøjø pateikë.

Prieð posëdþio, kuriame turëjo

bûti sprendþiamas Eichvaldo

likimas, pradþià visø susirinkusiøjø

akivaizdoje (tarp jø buvo ir pats

kandidatas) Pelikanas, nuoðirdus

Eichvaldo bièiulis, ëjo nuo këdës

prie këdës, nuo vieno draugijos

nario prie kito kalbindamas, kad

balsuotø uþ naujà nará. Visiems

spaudë rankas ir kiekvienam

kuþdëjo á ausá: „Þinojau, jog jûs,

ponai, visi jo nemëgstate. Jis

pralaimëtø, bet padarykite tai bent

jau dël manæs, nekompromituokite

jo labai“. Nariai, pritardami visagaliui

Pelikanui, linksëjo.

Eichvaldas, ðiø þodþiø negirdëdamas,

matydamas tik gestus,

augo kaip ant mieliø.

Posëdis prasidëjo. Metë rutu-

akademinës istorijos

liukus. Pirmasis pradëjo draugijos

prezidentas, Pelikanas. Balsavimas

baigtas. Ëmë skaièiuoti. Atidarë

urnà. Pelikano veidas visiðkai persimainë

– turëjo paskelbti, jog ten

nëra nei vieno balto rutuliuko! Visi

negative… Jis pats, tikëdamasis, jog

kuris nors draugijos narys ámes baltà

rutuliukà, iðdavë savo proteþë ir

savo bièiulá!

Abu gavo pamokà, kokios buvo

verti.

(S. Moravskis. Keleri mano jaunystës

metai Vilniuje, „Paskalos. Keturiasdeðimt

ir akis“)

Universiteto posëdis

balandþio 1-àjà...

Grafienë Ðuazel seniai pageidavo

dalyvauti uþdarame Universiteto

posëdyje. Praneðiau, kad balandþio

1 dienà toks posëdis ávyks mano namuose,

ir ji galës dalyvauti. Grafienë

visai pamirðo, kokia diena –

balandþio pirmoji, ir paþadëjo ateiti.

Að ið tikrøjø sutvarkiau salonà

taip, kaip reikëtø posëdþiui. Á

pirmininko krëslà pasodinau

grafienës tarnà kirgizà, kvailo veido

laukiná. Apsiauèiau pirmininkà

graþia skaisèiai raudona, auksu siuvinëta

toga, panaðia á tas, kokias

neðiojo Vilniaus universiteto profesoriai.

Sekretoriumi tapo grafienës

de Ðuazel mylimas devynmetis sûnus.

Jam ant galvos uþdëjau didelá

perukà, ant nosies – akinius, uþkiðau

uþ ausies plunksnas. Toks kostiumas

dailiam berniukui labai tiko. Profesorës

ir profesoriai turëjo sakyti kalbas,

kiekvienas neva ið savo srities.

Kalbose turëjo bûti palankiø

uþuominø apie mistifikacijos objektà.

Posëdá nutraukë staigus mûsø

pirmininko paðëlimas, su aðaromis

ir riksmais. Niekas negalëjo atspëti

ðios nelauktos scenos prieþasties.

Pagaliau suprantame, jog vargðas

mahometonas pamanë, kad mes

ketiname atversti já á krikðèionybæ.

Linksmai vakarieniaudami visai

uþmirðome nuotyká.

(ið J. Franko atsiminimø)

41


perspektyva

VU botanikos sodas taps reprezentaciniu

Daugiau nei 220 metø gyvuojantis

Vilniaus universiteto botanikos

sodas yra ne tik didþiausias Lietuvoje

(bendras plotas – 198,85 ha),

bet ir turtingiausias augalø kolekcijomis:

èia auginama per 9500 pavadinimø

augalø. Botanikos sodas disponuoja

dviem plotais – Kairënuose

ir Vingyje, – èia graþiai persipina

ir dera trys veiklos kryptys: mokslinë,

mokymo ir ðvietëjiðka-rekreacinë.

Dabartiniai VU Botanikos

sodo moksliniai-tiriamieji darbai

susilaukë pripaþinimo, su tarptautiniais

partneriais keièiamasi moksline

informacija ir kolekcijomis.

Botanikos sode vyksta Gamtos mokslø

fakulteto studentø uþsiëmimai ir

42

praktikos. Sodas aktyviai siekia tapti

ir gausiai lankomu, paèius ávairiausius

plaèiosios visuomenës poreikius

tenkinanèiu, vilnieèiø ir sveèiø mëgstamu

objektu. Èia vyksta jau

tradicinëmis tapusios ðventës –

Tulpiø diena; Pavasario þiedø ðventë

– Mildos diena; Biologinës ávairovës

diena; Bijûnø savaitë; Þolynø seminaras;

Roþiø dienos; Lelijø diena;

È. Kudabos 70-meèio paminëjimo

diena; Jurginø ðventë; Þemës meno

paroda. Kairënø sodo lankytojai gali

ne tik pasiþiûrëti augalø ekspozicijas,

senàjá parkà, arboretumà,

Gëlininkystës skyriø, bet ir

pasivaþinëti karietomis, paiðkylauti.

Nuo 1998 m. kuriamas japoniškas

sodas, kurio idëjà remia Japonijos

ambasada. Dabar lankytojø aká

dþiuginantis rododendrynas – japoniško

sodo pradþia.

2004 metø sausio 14 d. pasirašyta

LR aplinkos ministerijos, kultûros

ministerijos, ðvietimo ir mokslo ministerijos,

Vilniaus miesto savivaldybës,

Vilniaus universiteto bendradarbiavimo

sutartis. Bus siekiama,

kad Vilniaus universiteto botanikos

sodas taptø reprezentaciniu Lietuvos

botanikos sodu, remiama ir skatinama

jo kaip mokslinio, aplinkosauginio,

kultûrinio, ðvietëjiðko bei

rekreacinio centro plëtra.


K O N T A K T A I

VILNIAUS UNIVERSITETAS

Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, Lietuva

Tel. (8 5) 268 70 00, faks. (8 5) 268 70 09

El. paštas: infor@cr.vu.lt

Interneto svetainë http://www.vu.lt

Studijø direkcija

Tel. (8 5) 268 70 63, faks. (8 5) 268 70 64

El. paštas: studijos@cr.vu.lt

Biblioteka

Tel.: (8 5) 268 71 01,

faks. (8 5) 268 71 04

El. paštas: mb@mb.vu.lt

Informacijos ir ryðiø su visuomene skyrius

Tel. (8 5) 268 70 01, faks. (8 5) 268 70 96

El. paštas: infor@cr.vu.lt

Mokslo skyrius

Tel.: (8 5) 268 70 67, 268 70 68

El. paštas: mokslas@cr.vu.lt

Strateginës plëtros skyrius

Tel.: (8 5) 268 70 46, 268 70 47, 268 70 91

Tarptautiniø programø ir ryðiø skyrius

Tel.: (8 5) 268 70 48, 268 70 49, 268 71 82,

faks. (8 5) 268 70 69

El. paštas: trs@cr.vu.lt

Doktorantûros ir rezidentûros skyrius

Tel.: (8 5) 268 70 93, 268 70 94, 268 70 95,

faks. (8 5) 268 70 96

El. paštas: drs@cr.vu.lt

VU Studentø atstovybë

Universiteto g. 3, Observatorijos kiemelis,

LT-01513 Vilnius

Tel. (8 5) 268 71 44, tel./faks. (8 5) 268 71 45

El. paštas: vusa@cr.vu.lt

Interneto svetainë http://www.vusa.lt

Karjeros centras

Saulëtekio al. 9, LT-10222, Vilnius

Tel.: (8 5) 236 60 11, 236 61 98, 236 62 98,

faks. (8 5) 236 60 18

El. paštas: info@karjera.vu.lt

Chemijos fakultetas: Naugarduko g. 24,

LT-03225 Vilnius,

Tel./faks.: 2330987,

El. paštas: chf@chf.vu.lt

Ekonomikos fakultetas: Saulëtekio al. 9,

LT-10222 Vilnius, tel. 2366120, faksas 2366127,

El. paštas: ef@ef.vu.lt

44

Filologijos fakultetas: Universiteto g. 5,

LT-01122 Vilnius,

Tel. 2687202, faksas 2687208,

El. paštas: flf@flf.vu.lt

Filosofijos fakultetas: Universiteto g. 9/1,

LT-01513 Vilnius,

El. paštas: fsf@fsf.vu.lt

Fizikos fakultetas: Saultëkio al. 9,

LT-10222 Vilnius,

Tel. 2366000, faksas 2366003,

El. paštas: ff@ff.vu.lt

Gamtos mokslø fakultetas: M.K.Èiurlionio g. 21/27,

LT-03101 Vilnius, tel. 2398200, faksas 2398204,

El. paštas: gf@gf.vu.lt

Istorijos fakultetas: Universiteto g. 7, LT-01122 Vilnius,

Tel. 2687280, faksas 2687282,

El. paštas: if@if.vu.lt

Kauno humanitarinis fakultetas: Muitinës g. 8,

LT-44280 Kaunas,

Tel. (8-37) 422523, faks.: (8-37) 423222,

El. paštas: infostudijos@vukhf.lt

Komunikacijos fakultetas: Saulëtekio al. 9,

LT-10222 Vilnius,

Tel. 2366100, faksas 2366104,

El. paštas: kf@kf.vu.lt

Matematikos ir informatikos fakultetas:

Naugarduko g. 24, LT-03225 Vilnius,

Tel. 2336028, faksas 2151585,

El.paštas: maf@maf.vu.lt

Medicinos fakultetas: M.K.Èiurlionio g. 21,

LT-03101 Vilnius,

Tel. 2398700, faksas 2398705,

El. paštas: mf@mf.vu.lt

Teisës fakultetas: Saulëtekio al. 9,

LT-10222 Vilnius,

Tel. 2366160, faksas 2366163,

El. paštas: tf@tf.vu.lt

Tarptautiniø santykiø ir politikos mokslø institutas:

Vokieèiø g. 10, LT-01130 Vilnius,

Tel. 2514130, faksas 2514134,

El. paštas: tspmi@tspmi.vu.lt

Uþsienio kalbø institutas: Universiteto g. 5,

LT-01122 Vilnius,

Tel. 2687264, faksas: 2687265,

El. paštas: uki@uki.vu.lt

Medþiagotyros ir taikomøjø mokslø institutas:

Saulëtekio al. 9, LT-10222 Vilnius,

Tel./faks. 2366059,

El. paštas: mtmi@mtmi.vu.lt


NAUJIENA!

Vilniaus universiteto

istorija

1579–2004

VU 425-ojo jubiliejaus proga

lietuviø ir anglø kalbomis

iðleista Vilniaus universiteto istorija,

kurioje ne tik

apþvelgiami svarbiausi Universiteto

ávykiai nuo jëzuitø laikø

iki XXI a. iððûkiø, bet ir VU

bibliotekos turtai, VU ansamblis

ir kt. Pirmà kartà pateikiamas

pilnas visø Vilniaus universiteto

rektoriø sàraðas.

Leidiná parengë VU IF Istorijos

teorijos ir kultûros istorijos

katedros darbuotojai bei VU

Informacijos ir ryðiø su

visuomene skyrius.

Vilniaus universiteto

425 metø minëjimo

jubiliejiniai renginiai

Rugsëjo 16 d.

14.00 val. Ðv. Jonø baþnyèioje –

Garbës daktarø vardø teikimo ceremonija

17.00 val. Lietuvos dailës muziejuje - jubiliejinës

parodos

Vilniaus universitetui -425" atidarymas

Rugsëjo 17 d.

9.00 val. Universiteto g. 3 – padedamos gëlës prie

memorialiniø lentø Didþiajame kieme

9.30 val. Profesoriø galerijos atidarymas

(koridorius prie Maþosios aulos,

Universiteto g. 3)

10.00–16.00 val. Teatro salëje (Universiteto g. 3) – Jubiliejinë

tarptautinë mokslinë konferencija

Vilniaus universitetas Europoje:

praeitis, dabartis, ateitis“

12.00–18.00 val. Didþiojoje auloje

(M. K. Èiurlionio g. 21/27) –

tarptautinë studentø konferencija

16.30 val. Ðv. Jonø baþnyèioje – iðkilminga jubiliejaus

ceremonija GRATULAMUR

18.00 val. Jubiliejinis koncertas Ðv. Jonø baþnyèioje

Rugsëjo 18 d.

10.00 val. Iðkilmingos miðios Ðv. Jonø baþnyèioje

17.30 val. Ðventinë eisena nuo Universiteto Centriniø

rûmø á Vingio parkà

19.00 val. Jubiliejinis koncertas Vingio parke


V. Naujiko nuotr.

More magazines by this user
Similar magazines