PDF versija - Universiteto naujienos - Vilniaus universitetas

naujienos.vu.lt

PDF versija - Universiteto naujienos - Vilniaus universitetas

Ar Ar verta

verta

bijoti bijoti euro

euro

Eksperimentai

su gyvybe:

paminklas

neþinomai pelei

ISSN 1822-0347

VILNIAUS UNIVERSITETO ÞURNALAS 1(4)/2006

Lietuvos

valdovø

autografai

Ar gabûs

mûsø

vaikai?

Kepenø

transplantacija

Lietuvoje


ne veltui ðio „Spectrum“ numerio virðelyje – pelytë ant mikroskopo. Ðákart

dairysimës á maþesnius. Pradësime nuo laboratoriniø peliukø, kurie aukojasi

mokslo labui, kad bûtø sukurti vaistai nuo pavojingø ligø ar iðbandyti

gyvybæ palaikantys aparatai. Kas ir kaip dirba su eksperimentiniais gyvûnais,

kokie ástatymai juos gina – apie tai pasakoja prof. habil. dr. O. Rukðënas ir

dr. V. Bukelskienë. Doktorantë A. Sadauskaitë palydës mus á maþiausiø

gyvø kûno daleliø – làsteliø – pasaulá. Pasirodo, jø senëjimo ir þûties procesai

lemia daugelá ligø, tad mokslininkams aktualu juos paþinti ir išmokti

valdyti.

Jei jau prabilome apie sveikatà, þvilgtelëkime, kokius gi stebuklus daro

VU dirbanèiø jaunø medikø rankos. M. Paðkonis ir J. Jurgaitis dþiaugiasi

pirmàja sëkminga kepenø transplantacija Lietuvoje, o S. Grybauskui ir jo

kolegoms ið Þalgirio klinikos dëkingi jau per 50 pacientø, kuriems atliktos

ortognatinës (veido ir þandikauliø) operacijos. Rezultatai akivaizdûs.

Organiniame pasaulyje irgi yra naujoviø – pastaraisiais metais pastebëta,

jog molekulës sudaro stambius darinius, pavadintus supramolekulëmis. Prof.

habil. dr. E. Butkus neatmeta galimybës, kad jos galës bûti panaudotos

kuriant netgi... kompiuterius.

Drauge su doc. G. Gintiliene patyrinësime, kaip matuojamas vaikø intelektas,

ar Lietuvos maþieji protingesni uþ bendraamþius uþsienyje? O štai

teisës mokslininkø dëmesys ðásyk nukrypo á Temidës tarnø pasaulá – ar teisëjai

visada teisûs?

Padidinamojo stiklo dar nepadëkime á ðalá. Patyrinësime VU Mokslo muziejuje

saugomus Lietuvos valdovø autografus, pasidomësime Lietuvos

knygriðiø gildijos tradicijomis ir suþinosime, kaipgi VU garbës daktaro vardas

buvo teikiamas XVII amþiuje.

Ekspertø gretas papildë kompiuterijos þinovas, kuris nuo ðiol supaþindins

su IT erdvës naujovëmis.

Nepamirðkite iðspræsti kryþiaþodþio (galite ir prizø laimëti...), o jei vykstate

á kelionæ, ásidëkite VU atributikos ir dalyvaukite fotokonkurse! Kaip

visada, laukiame Jûsø pasiûlymø ir kvieèiame bendradarbiauti.

V. Naujiko nuotr.

Mielieji skaitytojai,

„Spectrum“ redakcija

SPECTRUM SPECTRUM

SPECTRUM

Vilniaus universiteto þurnalas

2006 VASARIS

Nr. 1 (4)

Leidëjas

Vilniaus universitetas,

Informacijos ir ryðiø su visuomene

skyrius

Redakcija

Nijolë Bulotaitë

Liana Binkauskienë

Indrë Dalia Klimkaitë

Ona Mackonytë

Justina Blaðkeviè

Rimas Kudelis

Vida Lapinskaitë

Fotografai

Vidas Naujikas

Agnë Vaitasiûtë

Dailininkas maketuotojas

Skaidra Savickas

Adresas

SPECTRUM,

Informacijos ir ryðiø su visuomene

skyrius,

Vilniaus universitetas,

Universiteto g. 3,

LT-01513 Vilnius

Tel. (8~5) 268 7001,

faks. (8~5) 2687096

Dël publikacijø ir reklamos

þurnale kreiptis

el. paštu

spectrum@cr.vu.lt

Leidinys platinamas nemokamai

Spausdino AB „Spauda“

Tiraþas 1500 egz.

ISSN 1822-0347

© VILNIAUS UNIVERSITETAS,

2006

Platinant ðio leidinio informacijà

nuoroda á SPECTRUM bûtina


Turinys

Naujienos 2

Tyrinëjimai

Prof. dr. Osvaldas Rukðënas, dr. Virginija Bukelskienë

Eksperimentai su gyvybe:

paminklas neþinomai pelei 4

Prof. habil. dr. Eugenijus Butkus

Molekuliniai kompiuteriai – netolimoje ateityje 9

Auðra Sadauskaitë

Kaip sensta ir þûsta làstelës 12

Doc. Graþina Gintilienë

Ar gabûs mûsø vaikai? 15

Prof. dr. Gintautas Valickas, prof. habil.

dr. Viktoras Justickis

Ar teisëjai visada teisûs? 18

Sveikata

Simonas Grybauskas

Ðiuolaikinës veido ir þandikauliø

chirurgijos galimybës 21

Marius Paðkonis, Jonas Jurgaitis

Kepenø transplantacija Lietuvoje? Tai realu! 26

IT erdvë 29

Tradicijos

Snieguolë Misiûnienë

Knygriðystë Vilniuje: tradicijos ir tæstinumas 30

Prof. habil. dr. Eugenija Ulèinaitë

Teologijos daktaro laipsnio suteikimas

Motiejui Kazimierui Sarbievijui 34

Paveldas

Vytautas Gricius

Lietuvos valdovø autografai 36

Alumnai

Liana Binkauskienë

Ekonomistas, sprendþiantis

strateginius klausimus 38

Atsako ekspertai 40

Naujos knygos 42

Eksperimentai

su gyvybe:

paminklas

neþinomai pelei

Kaip sensta

ir þûsta làstelës

15

Ar gabûs

mûsø

vaikai?

Ðiuolaikinës veido

ir þandikauliø

chirurgijos

galimybës

21

4

9

29

IT erdvë (puslapis

kompiuterijos

mëgëjams)

12

Molekuliniai

kompiuteriai –

netolimoje ateityje


naujienos

Garbingi Ðv. Kristoforo apdovanojimai –

VU bendruomenës nariams

2005 m. gruodþio 16 d. miestui nusipelniusiems

vilnieèiams áteikta deðimt

Ðv. Kristoforo statulëliø. Apdovanojimai

Vilniaus rotuðëje teikiami

jau aðtuntà kartà. Ðiais metais uþ iðtikimybæ

tradicijoms apdovanota Vilniaus

medicinos draugija. Ðià draugijà

1805 m. ákûrë Vilniaus universiteto

profesorius Jozefas Frankas, iki

ðiol jos veikla yra glaudþiai susijusi su

Vilniaus universitetu.

Vienu iðkiliausiø Vidurio Europos

filosofø vadinamas VU profesorius

Arvydas Ðliogeris apdovanotas uþ

nuopelnus mokslui.

VU VU turës turës superkompiuterá

superkompiuterá

Maþdaug po metø Lietuvoje turëtø

bûti sumontuotas galingas superkompiuteris.

Jis stovës Vilniaus universiteto

Matematikos ir informatikos fakultete.

Kompiuteriu galës naudotis visi

Lietuvos mokslininkai.

Šiuo kompiuteriu bus galima atlikti

skaièiavimus taip greitai, kiek tik leis

tuometinës technologijos. Superkompiuteriai

naudojami kuriant automobilius,

lëktuvus, vaistus, meteorologijoje

(numatant orø pasikeitimus), ávairiems

fizikiniams reiðkiniams modeliuoti

(pvz., lëktuvø bandymams vëjo vamzdþiuose,

branduoliniø ginklø sprogimams)

ir kitose sferose, kur reikalingi

intensyvûs skaièiavimai.

2

A. Þygavièiaus nuotr.

Superkompiuteriai ðimtus tûkstanèiø

kartø greitesni uþ „paprastus“, namø

kompiuterius. Superkompiuteriais galima

laikyti ir tiesiogiai nesusijusiø po

visà pasaulá iðsibarsèiusiø namø kompiuteriø,

sprendþianèiø daugybæ lygiagreèiø

uþduoèiø, tinklus. Pavyzdþiui,

Stenfordo universitete (JAV) ðiuo metu

vykdomas didþiulis projektas, kuriuo

siekiama nustatyti vëþio, kempinligës,

Alzheimerio ar Parkinsono sindromø ir

kt. ligø prieþastis ir bûdus jas áveikti

(http://folding.stanford.edu/, http://

www.folding.lt/). Dalyvauti ðiame projekte

gali visi norintieji, tereikia savo

kompiuteryje ádiegti ðiam tikslui sukurtà

ir nemokamai platinamà programà.

Kultûros ministerijos

premija – profesoriui

Osvaldui Janoniui

VU Komunikacijos fakulteto profesoriui

Osvaldui Janoniui 2005 m. gruodþio

29 dienà kultûros ministras Vladimiras

Prudnikovas áteikë premijà uþ

bibliotekininkystës, bibliografijos ir

knygotyros mokslinius tyrinëjimus bei

praktinæ veiklà bibliotekose.

VU mokslininkø sukurtam

lazeriui – dëmesys

pasaulinëje parodoje,

profesoriui – Lietuvos

Ðviesuolio vardas

VU lazerininkai, vykdydami Lietuvos

valstybinio mokslo ir studijø

fondo projektà DIOGENAS (Diodiniais

lazeriais kaupinamos didelio

skaisèio lazeriø sistemos mokslui ir

pramonei; vadovas dr. R. Danielius),

sukûrë pasaulyje analogø neturintá

ultratrumpø ðviesos impulsø

lazerá „Pharos“, kuris pasaulinëje

parodoje „Lazeriai 2005“ Miunchene

sukëlë didþiulá susidomëjimà.

Šis pasiekimas neliko nepastebëtas

ir Lietuvoje. Prof. R. Danielius

Lietuvos televizijos akcijoje „Daugiau

saulës, daugiau ðviesos“ pelnë

ðalies Lietuvos Ðviesuolio vardà.

„Pharos“ lazeris laimëjo nominacijoje

„Uþ progresyvumà“. Visame

pasaulyje tik kelios firmos gamina

panaðius lazerius. VU mokslininkui

pavyko tokio tipo lazerá padaryti

daug pigesná ir paprastesná – taigi

labiau prieinamà vartotojams.


V. Naujiko nuotr.

„Akademinës Palmës Ðakelës“ –

uþ nuopelnus skleidþiant prancûzø kultûrà

2006 m. sausio 5 d. Prancûzijos ambasada

Lietuvoje „Akademinës Palmës

Ðakelëmis“ apdovanojo Teisës

fakulteto prof. Vilenà Vadapalà ir Filologijos

fakulteto Klasikinës filologijos

katedros asistentà Dariø Alek-

VU tapo Europos

sostiniø universitetø

tinklo nariu

2005 m. lapkrièio 18 d. Vilniaus universitetas

tapo UNICA (Europos sostiniø

universitetø tinklo) nariu.

UNICA tinklas vienija daugiau kaip

39 Europos sostiniø universitetus. Jo

pagrindiniai tikslai – skatinti akademiná

meistriðkumà, integracijà ir bendradarbiavimà,

plëtoti Bolonijos proceso

ágyvendinimà ir prisidëti prie Vidurio

ir Rytø Europos universitetø integracijos

á europinæ aukðtojo mokslo erdvæ.

2006 m. sausio 13 d. VU Maþojoje

auloje akademikui, þymiam matematikui,

ilgameèiam Vilniaus universiteto

rektoriui Jonui Kubiliui áteiktas

Santarvës ordinas „Pro augenda

concordia“. Visuomeninë labdaros

organizacija „Lietuvos Santarvës

fondas“ kasmet skiria Santarvës

premijà ðalies þmogui ar kolektyvui,

puoselëjanèiam santarvës idëjà.

nà. Apdovanojimà ásteigë Napoleonas

1808 m., o 1955 m. Prancûzijos

Vyriausybë já pavertë ordinu. Jis skiriamas

akademinës visuomenës nariams

uþsienieèiams uþ nuopelnus

skleidþiant prancûzø kultûrà.

Prancûzijos ambasados Lietuvoje Kultûros ir bendradarbiavimo skyriaus

patarëja, Prancûzø kultûros centro direktorë p. Sylvie Lemasson (centre)

„Akademinës Palmës Ðakelëmis“ apdovanojo Filologijos fakulteto Klasikinës

filologijos katedros asistentà Dariø Aleknà ir Teisës fakulteto prof.

Vilenà Vadapalà

Kokybiška vadyba – ir

Vilniaus universitete

VU jau yra tikrasis Europos universitetø

EUN.TQM tinklo narys.

EUN.TQM (European Universities Network

for Total Quality Management) –

2003 m. ákurtas Europos universitetø

tinklas, jungiantis 20 Europos ir JAV

universitetø, kurio misija – tapti átakingu

universitetiniu pasaulio tinklu, naudojanèiu

visuotinës kokybës vadybos filosofijà,

kultûrà ir metodologijà studijø

ir kitoms universitetinëms paslaugoms.

VU yra pirmasis ir kol kas vienintelis

naujøjø ES nariø universitetas,

priimtas á ðá tinklà.

Akademikui Jonui KUBILIUI áteiktas Santarvës

ordinas

TRUMPAI

Technologijos. MTMI mokslininkai,

bendradarbiaudami su Lietuvos sodininkystës

ir darþininkystës institutu, sukûrë

unikalià technologijà lapiniø darþoviø

maistinei kokybei pagerinti, naudojant

apðvietimui puslaidininkinius

ðviesos ðaltinius. Pradëtas ðios technologijos

perdavimas verslui.

Medicina. Vilniaus medicinos draugijos

valdyba geriausiu 2005 metø

mokslo darbu, ádiegtu praktikoje, iðrinko

gyd. R. Mekienës ir doc. R. Ruzgienës

darbà „Fitoterapija akuðerijoje ir

ginekologijoje“.

Ávertinimas. VU Gamtos mokslø

fakulteto Kartografijos centro 2003–

2004 metais vykdytas projektas „Kartografø

profesinio rengimo kokybës

Lietuvoje gerinimas orientuojantis á

technologines inovacijas ir eurointegracijà“

neseniai uþëmë II vietà Europos

Sàjungos Leonardo da Vinci programos

mainø projektø kokybës konkurse.

Projektas. VU mokslininkai dalyvaus

ketveriø metø projekte „Maisto alergija

Europoje“. Jie aiðkinsis, dël ko vis

daugiau naujagimiø alergiðki maisto

produktams, bandys nustatyti, kaip

alerginius susirgimus veikia pakitæ maitinimosi

áproèiai. Integruotas ES 6-osios

Bendrosios programos projektas –

ávairiapusis. Tyrimuose dalyvaus ne tik

ávairiø ðaliø mokslininkai, bet ir maisto

produktø gamintojai, ekonomistai. Projektui

vadovaus LR MA narë ekspertë,

VU Medicinos fakulteto Pulmonologijos

ir radiologijos klinikos habil. dr.

prof. Rûta Dubakienë.

Patentai. Chemijos fakulteto prof.

R. Makuðka parengë patentà, kuris

2005 m. buvo uþregistruotas Europos

patentø tarnyboje (EPO). Fizikos fakulteto

Kietojo kûno elektronikos katedros

mokslininkai su kolegomis iš

Lietuvos ir uþsienio parengë keturis patentus,

uþregistruotus Jungtiniø Amerikos

Valstijø patentø ir prekiø þenklø

tarnyboje (USPTO). Medicinos fakulteto

doc. G. Brimas parengë tris patentus,

uþregistruotus LR valstybiniame

patentø biure.

Katedra. 2005 m. gruodþio 16 dienà

VU rektorius pasiraðë sutartá su

UNESCO generaliniu direktoriumi

Koïchiro Matsuura dël UNESCO þiniø

ekonomikos ir vadybos katedros ásteigimo

VU Tarptautiniame þiniø ekonomikos

ir þiniø vadybos centre.

UNESCO þiniø ekonomikos ir vadybos

katedra skatins tarptautiná universitetø

bendradarbiavimà þiniø ekonomikos

ir vadybos srityje.

3


tyrinëjimai

4

Prof. dr. Osvaldas RUKÐËNAS,

dr. Virginija BUKELSKIENË

Iðtirti antibiotikø ir analgetikø veikimà, patobulinti astmos

ir diabeto gydymà, sukurti poliomielito, tymø, kokliuðo

vakcinas, tobulinti chirurginæ technikà (širdies chirurgijos,

organø transplantacijos ir kt.), sukurti gyvybæ

palaikanèius aparatus bûtø buvæ neámanoma be maþøjø

mûsø broliø – laboratoriniø gyvûnø – aukos. Lietuvoje

per metus tyrimams panaudojama apie 20 tûkst.

gyvûnø. Daugiausia tai laboratorinës pelës.


Eksperimentai

su gyvybe:

V. Naujiko nuotr.

paminklas

neþinomai pelei

Analizuodamas gyvûnus

þmogus paþásta save

Vakarø medicinos pagrindai – Graikijoje,

graikø filosofai buvo pirmieji

praktikai, panaudojæ vivisekcijà (gyvo

organizmo pjaustymà) mokslo tikslais.

Pirmajame medicinos rankraštyje –

„Corpus Hippocraticum“ (apie 400 m.

pr. m. e.) – apraðyti keli gyvûnø panaudojimo

pavyzdþiai. Klaudijus Galenas

(130–200 m.) gyvûnø skrodimo duomenis

panaudojo þmogaus kûno sandarai

apraðyti, jis pirmas pradëjo biologinius

eksperimentus su gyvûnais. Ásigalëjus

krikðèionybei eksperimentiniai mokslai

nutrûko, ir tik XV amþiuje, Renesanso

epochoje, atgijo eksperimentinë medicina

ir biologija.

XIX a. pabaigoje atrasti anestetikai,

o tai suteikë galimybæ eksperimentuojant

nuskausminti gyvûnus. 1859 m., paskelbus

È. Darvino veikalà „Rûðiø kilmë“,

gyvûnai pradëti naudoti kaip þmogaus

modelis. 1865 metais publikuojamas

Klaudijaus Bernardo veikalas

„Medicinos eksperimentø ávadinis kursas“,

kuriame metodologiškai pagrindþiami

fiziologiniai eksperimentai.

Sëkminga mikrobiologijos raida, R.

Kocho veikalas „Postulates“ (1884 m.),

vakcinø ir antiserumø gamyba, tolesnë

farmakologijos, toksikologijos, virusologijos,

imunologijos bei farmacijos

pramonës plëtra skatino naudoti gyvûnus

eksperimentiniais tikslais.

Moraliniai darbo su

gyvûnais principai

Mokslo minèiai þengiant pirmyn, vis

daþniau atsigræþiama á patá gyvûnà, jo fiziologines

reikmes, pagaliau – á jo kanèià

eksperimento metu. Apie tai diskutuojama

ir 1789 m. išleistoje J. Benthamo

knygoje „Ávadas á moralës ir teisës

kodeksà“. XIX amþiaus pabaigoje Anglijoje

buvo priimtas ástatymas, draudþiantis

þiauriai elgtis su gyvûnais. Anglijoje,

o vëliau ir Prancûzijoje kilo judëjimas

prieð gyvûnø naudojimà eksperimentams.

1875 m. Anglijoje ákurta gyvûnø

teises ginanti „Viktorijos gatvës

draugija“, o 1876 m. priimtas pirmas eksperimentiniø

gyvûnø apsaugos ástatymas.

1831 m. britø fiziologas M. Holas pateikë

5 principus, kuriais, jo manymu, turëtø

vadovautis eksperimentatoriai, dirbantys

su gyvûnais. Pirmasis – eksperimentas

negali bûti atliekamas, jei reikiama

informacija gali bûti gaunama stebëjimo

(ar kitu) bûdu. Antrasis – eksperimentas

negali bûti atliekamas be aiðkiai

apibrëþto ir realiai pasiekiamo tikslo.

Treèiasis – mokslininkas turi gerai

þinoti savo kolegø darbus, kad bûtø iðvengta

betikslio kartojimo. Ketvirtasis –

eksperimentai pateisinami tik tada, kai

gyvûnui sukeliama kiek ámanoma maþesnë

kanèia, o eksperimentiniam darbui

parenkami kiek ámanoma þemesnio išsivystymo,

maþiau jautrûs

5


gyvûnai. Penktasis – kiekvienas eksperimentas

su gyvûnais turi bûti paruoštas

ir atliekamas taip, kad gauti rezultatai

bûtø aiðkûs ir patikimi, kad

bandymø nereikëtø kartoti. M. Holas

mirë 1857 m., taèiau daugeliu jo rekomendacijø

pasinaudota net po 100 metø.

Pagrindinius laboratoriniø gyvûnø

mokslo principus suformulavo du britø

mokslininkai – zoologas V. M. S.

Russellas ir mikrobiologas R. L. Burchas.

Šie principai iðdëstyti 1959 m. iðleistoje

knygoje „Humaniðkos eksperimentinës

technikos principai“. Autoriai

iðplëtojo trijø R koncepcijà: Refinement

– tobulinimas, Reduction – sumaþinimas,

Replacement – pakeitimas. Pirmoji

R – tobulinimas – reiškia, kad gyvûnø

skausmà ir stresà eksperimento metu

bûtina maþinti, tobulinant visas eksperimentines

procedûras. Tam reikia humaniðko

poþiûrio á gyvybæ, gerai išmanyti

gyvûno fiziologijà, anestezijos metodus,

kombinuoti in vitro ir in vivo tyrimo

metodus, o svarbiausia – dirbant

galvoti apie gyvûnà! Antroji R – sumaþinimas.

Patariama sprendþiant problemà

gerai iðmanyti teorinius aspektus,

susipaþinti su literatûros duomenimis,

atliekant eksperimentus standartizuoti

ir kontroliuoti gyvûnø aplinkà,

ðërimà, parinkti labiausiai tikslui tinkamà

gyvûnø rûðá, standartizuoti jø genotipà

bei fizinius duomenis. Remiantis

šiais principais, patikimø rezultatø galima

pasiekti naudojant maþiau gyvûnø.

Treèioji R – pakeitimas. Tai reiškia,

kad, jei ámanoma, vietoj gyvûnø naudojamasi

literatûriniais duomenimis, fizikiniais

ir cheminiais metodais, mate-

6

matiniais ar kompiuteriniais modeliais,

in vitro ir in silico technika, vaizdo filmais,

þemesnio iðsivystymo organizmais,

þmonëmis savanoriais. Paskutiniais

metais pasigirsta siûlymø plësti trijø

R koncepcijà, pridedant naujas R sàvokas:

Responsibility (atsakomybë), turint

omeny þmogaus atsakomybæ

prieð gyvûnà, ir Rehabilitation (reabilitacija),

t. y. rûpinimasis gyvûnu

po eksperimento.

Remiantis trijø R principais

buvo parengti svarbiausi

ðiuo metu darbà su

laboratoriniais gyvûnais

reglamen-tuojantys dokumentai

– 1985 m. priimta

Europos Tarybos

„Stuburiniø gyvûnø,

naudojamø eksperimentams

ar kitiems mokslo tikslams, apsaugos

Europos konvencija“ bei 1986 m. Europos

Ekonominës bendrijos parengta

„Stuburiniø gyvûnø, naudojamø eksperimentams

ir kitiems mokslo tikslams,

apsaugos direktyva“.

Plëtojantis mokslui atsiranda naujø,

tikslesniø, etiniu poþiûriu priimtinesniø

metodø, kurie galëtø bûti naudojami

biomedicinos tyrimuose.

Taèiau, ne-

paisant to, net ir XXI

amþiuje gyvûnai vis

dar yra ir, manoma,

dar ilgai bus naudojamieksperimentiniame

darbe. Reikia

ieðkoti metodø, leidþianèiødiagnozuoti

naujas ligas, tobulinti

chirurgines procedûras ir gydymo

schemas, ávertinti naujø biologiðkai aktyviø

produktø efektyvumà ir cheminiø

medþiagø saugumà. Á daugelá ðiø klausimø

galima atsakyti tik atlikus tyrimus

su gyvais organizmais. Svarbu nepamiršti

ir to, kad didelë dalis informacijos,

gaunamos atliekant eksperimentus

su gyvûnais, yra panaudojama paèiø gyvûnø

gerovei – juk gyvûnai irgi serga,

tad juos reikia gydyti, operuoti, o tam

reikia atitinkamø þiniø.

Laboratoriniø gyvûnø mokslas

Lietuvoje

Tiksliø duomenø apie tai, kada Lietuvos

mokslininkai pradëjo naudoti gyvûnus

eksperimentiniame darbe, sunku

rasti. Vieni ið pirmøjø laboratoriniø

Didelë dalis informacijos,

gaunamos atliekant

eksperimentus su gyvûnais,

yra panaudojama

paèiø gyvûnø gerovei.

gyvûnø vivariumø-veislynø ákurti praëjusio

amþiaus septintojo deðimtmeèio

pradþioje Zoologijos ir parazitologijos

(dabartiniame VU Ekologijos) institute

bei Vilniaus universitete. Po ketvirèio

amþiaus pastatyti nauji Vilniaus universiteto

bei Biochemijos instituto laboratoriniø

gyvûnø vivariumai, dar po

keleriø metø – Imunologijos instituto

laboratoriniø gyvûnø veislynas. Pastarieji

du laboratoriniø gyvûnø centrai

ðiuo metu yra didþiausi Lietuvoje, nors

iš viso yra arti 20 biomedicininës mokslo

krypties institucijø, vykdanèiø eksperimentus

su laboratoriniais gyvûnais.

Kalbant apie eksperimentiná darbà su

gyvûnais, ádomiausi šiuo metu vykdomi

projektai yra keli. Vienas ið jø – Biochemijos

instituto mokslininkø vykdomas

kancerogenezës proceso tyrimas.

Projekto esmë – vëþiniø làsteliø proliferacijos

reguliacijos analizë. Eksperimentai

atliekami kompleksiðkai – in vitro,

panaudojant modelines làsteliø kultûras,

ir in vivo, transplantuojant ðias

làsteles á pelës organizmà. Eksperimentinës

in vitro procedûros susijusios su

piktybinio proceso reguliacijos molekuliniame

lygmenyje galimybiø paieška.

Kitas tyrimo etapas

– navikiniø làsteliø

þinomos genetinës

modifikacijos reikðmës

vertinimas gyvame

organizme –

tokiø làsteliø dauginimosi

efektyvumo

analizë, navikø formavimosi

daþnio

bei jø jautrumo chemoterapiniams

agentams tyrimas. Vykdomas

kompleksinis darbas, nagrinëjantis

piktybinës làstelës kai kuriø reguliaciniø

sistemø reikðmæ ir vaidmená

tiek modelinëje sistemoje, tiek gyvame

organizme.

Kità darbà, vykdomà Biochemijos

instituto bazëje, kuriame naudojami laboratoriniai

gyvûnai, remia Lietuvos

valstybinis mokslo ir studijø fondas. Tai

keturiø institucijø (VU ligoninës Santariðkiø

klinikø, Biochemijos, VU Eksperimentinës

ir klinikinës medicinos ir

VU Imunologijos institutø) mokslininkø

vykdomas projektas „Kamieniniø

làsteliø integracija, jø išgyvenimas ir

funkcinis pajëgumas patologiniame þidinyje.

Ikiklinikiniai tyrimai“. Biochemijos

instituto tema – suaugusio individo

kamieniniø miogeniniø làsteliø,

skirtø transplantuoti á paþeistà ðirdá,


jautrumo citotoksiniams agentams tyrimas

ir optimaliø citoterapijos sàlygø

parinkimas. Eksperimentai atliekami

kartu su Santariðkiø klinikø kardiochirurgais.

Pirmoje darbo stadijoje iðskiriamos

kamieninës làstelës ið gyvûno

skeleto skersaruoþio raumens, jos padauginamos,

tiriamas jø jautrumas toksinams.

Po to làstelës paþymimos ir

transplantuojamos á autologinio organizmo

infarkto paþeistà ðirdá. Stebimas

gyvûno sveikimo procesas, o baigus eksperimentà,

padedant Valstybinio patologijos

centro mokslininkams, ávertinamas

transplantuotø làsteliø integracijos

patologiniame þidinyje efektyvu-

V. Naujiko nuotr.

Biochemijos instituto vivariumo

vyr. laborantei Ingai Tarasovai

savanoriðkai padeda Gamtos mokslø

fakulteto biologijos II k. studentas Viesturas

Ermanis

mas.

VU Gamtos mokslø fakulteto Biochemijos

ir biofizikos katedros mokslininkai

neurofiziologinius eksperimentus,

kuriems naudojami laboratoriniai

gyvûnai, atlieka ne tik paèioje katedroje,

bet ir uþsienyje – Norvegijoje, Danijoje,

Suomijoje. Tiriami regimosios

informacijos apdorojimo ávairiuose

nervø sistemos lygiuose mechanizmai,

motorinës veiklos integracijos nugaros

smegenyse principai, gyvûnø stresà sukeliantys

veiksniai.

VU Gamtos mokslø fakulteto Biochemijos

ir biofizikos katedros bei Biochemijos

instituto mokslininkai daly-

vauja COST programos B24 veiklos

„Laboratoriniø gyvûnø mokslas ir gerbûvis“

darbe. Šios programos tikslas –

pagilinti þinias, kurios bûtinos tam, kad

gyvûnai tyrimams bûtø naudojami bioetiniu

ir moksliniu poþiûriu pagrástai.

Specialus projekto tikslas – papildyti

esamas ir paruošti naujas šios veiklos

srities ES direktyvas ir rekomendacijas.

Nauda Lietuvai bus daugialypë – bus

suderinti teisës aktai, parengta dirva

naujiems juridiniams dokumentams

kurti, atnaujintos mokymo programos,

kaupiamos þinios moksliniams projektams.

1996 m. Laboratoriniø gyvûnø mokslo

Lietuvos asociacijos atliktais statistiniø

tyrimø duomenimis, Lietuvoje per

metus panaudojama apie 20 tûkst. gyvûnø.

Daugiausia tai laboratorinës pelës.

Su gyvûnais dirba tik

kompetentingi specialistai

Kiekvieno tyrëjo moralinë pareiga –

saugoti gyvybæ. Pagal Europos laboratoriniø

gyvûnø mokslo asociacijø federacijos

(FELASA) rekomendacijas skiriami

keturi darbo su laboratoriniais gyvûnais

kompetencijos lygiai – A (gyvûnø

priþiûrëtojai), B (gyvûnø technikai),

C (mokslininkai), D (gyvûnø gerbûvio

specialistai). Tad norint dirbti su laboratoriniais

gyvûnais, reikia išklausyti

specialius kursus, nes nei biologinis, nei

medicininis ar veterinarinis iðsilavinimas

nesuteikia tokios teisës. Ðiuo metu

Lietuvoje geriausiai parengiami A ir

C kategorijø specialistai. A kategorijos

darbuotojus paprastai apmoko aukðtesniø

kategorijø specialistai darbo vietoje.

C kategorijos kompetencijà galima

ágyti vienu ið trijø bûdø: klausant kursus,

organizuojamus uþsienio

universitetuose; dalyvaujant vasaros

mokyklose, organizuojamose

bendromis kolegø ið Europos,

Skandinavijos bei Baltijos

ðaliø pastangomis; klausant laboratoriniø

gyvûnø mokslo kursà Vilniaus

universitete. Pirmasis bûdas Lietuvos

mokslininkams gana sudëtingas,

nes paprastai tokie kursai brangiai kainuoja.

Antrasis bûdas patrauklesnis,

nes kursai organizuojami Baltijos ðalyse,

dalyviai daþnai atleidþiami nuo

mokesèio, galima uþmegzti ryšius

su uþsienio mokslininkais. Jau buvo

organizuotos 6 tokios mokyklos,

jose apie 40 Lietuvos mokslininkø gavo

C kategorijos sertifikatus. Vykdant

TEMPUS-PHARE programos projektà

„Tarpdisciplininiø neurobiologijos magistriniø

studijø programa“ 1997 m. VU

Gamtos mokslø fakulteto Biochemijos

ir biofizikos katedroje buvo pradëtas

skaityti laboratoriniø gyvûnø mokslo

kursas – kartu su Lietuvos kolegomis paskaitas

skaito ir pasaulinio lygio profesionalai,

kolegos ið Kuopio, Helsinkio

(Suomija) universitetø.

B kategorijos specialistai paprastai

rengiami darbo vietoje pagal FELASA

patvirtintas programas. D kategorija suteikiama

gyvûnø gerbûvio specialistams,

paprastai vivariumø ir veislynø vadovams.

Tokio lygio specialistø poreikis

Lietuvoje nëra didelis, o rengimo sànaudos

nemaþos, todël juos racionaliau bûtø

rengti specializuotuose uþsienio šaliø

centruose.

Ðvietëjiðka veikla

Biochemijos institute, vadovaujant

Lietuvos jaunøjø gamtininkø centrui, organizuojami

„Jaunøjø biochemikø“ mokyklos

uþsiëmimai, skirti moksleiviams,

besidomintiems biologija, biochemija.

Greta kitø temø, nagrinëjami ir ávairûs

laboratoriniø gyvûnø mokslo aspektai,

atliekami tam tikri bandymai su gyvûnais.

Tokiø uþsiëmimø metu stengiamasi

parodyti, kad yra daug bendra tarp

þmogaus ir gyvûnø, kartais eksperimentuose

gyvûnus galima pakeisti alternatyviais

modeliais. Tokiu bûdu galima

sumaþinti skaièiø gyvûnø, naudojamø

sprendþiant funda-

7


mentalias

sveikatos apsaugos problemas: tiriant

ÞIV infekcijà, vëþá, Alzheimerio ligà.

Visa tai padeda moksleiviams susidaryti

teisingesná vaizdà apie problemas,

susijusias su gyvûnø panaudojimu

mokslo tikslais.

Á lietuviø kalba jau iðversti pirmieji

pagrindiniai juridiniai dokumentai –

„Stuburiniø gyvûnø, naudojamø mokslo

ir kitais tikslais, apsaugos Europos

Konvencija“ ir „Eutanazijos rekomendacijos“.

Be to, finansiškai remiant

UFAW (University Federation of Animal

Welfare) 2001 m. išleistas V. Ðimkevièienës

ir O. Rukðëno vadovëlis lietuviø

kalba „Laboratoriniø gyvûnø mokslo

pagrindai“.

Paminklai gyvûnams – mokslo visuomenës padëka

„Paminklas neþinomai pelei“ pastatytas 2004 metais

Kinijoje, Medicinos mokslø akademijos teritorijoje. Tai

yra mokslinës visuomenës padëka eksperimentiniams

gyvûnams – pelëms, jûrø kiaulytëms, triuðiams ir beþdþionëms,

kurie þuvo, kuriant vakcinà prieð sunkø ûminá

respiraciná sindromà (SÛRS).

Kinijoje prie Vuhano universiteto 2004 metais pastatytas

ir paminklas SÛRS vakcinos kûrimo aukoms – 38

Rhezus beþdþionëms. Ant ðio paminklo iðkalti þodþiai:

„Laboratoriniams gyvûnams, kurie þuvo, kad þmonës

bûtø sveiki“.

8

Teisinis pagrindas

Lietuva dar nëra ratifikavusi „Stuburiniø

gyvûnø, naudojamø mokslo ir kitais

tikslais, apsaugos Europos Konvencijos“,

taèiau jau priimtas visas ástatymø

ir poástatyminiø aktø rinkinys. Tai

1997 m. priimtas „Lietuvos Respubli-

kos gyvûnø globos, laikymo ir naudojimo

ástatymas“, „Laboratoriniø gyvûnø

veisimo, dauginimo, prieþiûros ir transportavimo

veterinarijos reikalavimai“

(1997 m.), „Laboratoriniø gyvûnø naudojimo

moksliniams bandymams metodiniai

nurodymai“ (1999 m.), „Gyvûnø

veþimo taisyklës“ (1999 m.); LR Sveikatos

apsaugos ministerijos norminis

aktas „Geros laboratorinës praktikos

taisyklës“ (1999 m.).

Labai svarbûs mokymo poþiûriu yra

„Laboratoriniø gyvûnø naudojimo

moksliniams bandymams metodiniai

nurodymai“, nes juose nurodyta, kad

leidimà atlikti eksperimentus su laboratoriniais

gyvûnais galima iðduoti tik

tuo atveju, kai nors vienas grupës tyrëjas

turi C kategorijos sertifikatà. Ðis

ástatymas apibrëþë eksperimentavimo

su gyvûnais tvarkà ir pagrindë poreiká

mokytis laboratoriniø gyvûnø mokslo

srityje.

Juridiniu poþiûriu reikšmingas þingsnis

buvo Laboratoriniø gyvûnø naudojimo

Etikos komisijos prie Valstybinës

maisto ir veterinarijos tarnybos ákûrimas

1999 metais. Pagrindinës Etikos

komisijos veiklos sritys – Europos Sàjungos

reikalavimø ágyvendinimas, ástatyminës

bazës tobulinimas, paraiðkø

gauti leidimà atlikti eksperimentus su

laboratoriniais gyvûnais svarstymas ir

rekomendacijø teikimas Valstybinei

maisto ir veterinarijos tarnybai. Etikos

komisijos nariai turi dideles teises, jie

gali gauti reikalingà informacijà ið

moksliniø ir gamybiniø organizacijø,

bet kuriuo metu áeiti á gamybines, eksperimentines

ir gyvûnø laikymo patalpas,

patikrinti, ar laikomasi leidime apraðyto

eksperimentø protokolo, teikti

rekomendacijas Valstybinei maisto ir

veterinarijos tarnybai sustabdyti leidimo

atlikti eksperimentus galiojimà, jei

nustatoma, kad neuþtikrinamos tinkamos

gyvûnø laikymo sàlygos arba nesilaikoma

numatyto eksperimento protokolo.

Priklausomai nuo Etikos komisijos

rekomendacijø, Valstybinë maisto

ir veterinarijos tarnyba iðduoda, atnaujina

ar sustabdo leidimà atlikti eksperimentus

su stuburiniais laboratoriniais

gyvûnais bei turi teisæ ir galimybes

kontroliuoti, ar eksperimentai atliekami

pagal leidimo sàlygas.

Tyrëjai parengti, bet bazës

skurdþios

Visame pasaulyje eksperimentai su

gyvûnais yra tarsi po padidinamuoju

stiklu. Juos stebi visuomenë, reglamentuoja

grieþti ástatymai, rezultatus atidþiai

seka ir vertina medicinos specialistai,

mokslininkai. Eksperimentai su

gyvûnais turi bûti moksliðkai pagrásti,

tokiam darbui turi bûti naudojami tik

specialiai tam veisti ir eksperimentams

skirti gyvûnai, jie turi bûti auginami

standartinëse, rûðiai pritaikytose sàlygose.

Deja, Lietuvoje padëtis tuo klausimu

nëra gera. Nors tyrëjai parengti,

jø darbai negali lygintis su uþsienio kolegø

darbais. Pagrindinë prieþastis –

skurdi materialinë laboratoriniø gyvûnø

laboratorijø bazë, nëra modernaus

Europos Sàjungos reikalavimus atitinkanèio

laboratoriniø gyvûnø veislyno.

Priraðyta daug projektø, pagrindþianèiø

bûtinybæ gerinti gyvûnø laboratorijø

materialinæ bazæ, daugelis komisijø

konstatavo, kad taip dirbti negalima, o

kai kurios gamyklos nutraukë veiklà,

nes negali uþtikrinti Europos standartus

atitinkanèios biologinës produkcijos

vertinimo, panaudojant gyvûnus, taèiau

reikalai nepasitaisë... Belieka tikëtis,

kad laikui bëgant ir ši þmogaus labui

labai reikalinga mokslo sritis bus

pastebëta.

1935 m. Peterburge, Eksperimentinës

medicinos instituto sodelyje,

pastatytas paminklas šuniui.

Akademikas I. Pavlovas, atlikæs

daugybæ eksperimentø su ðunimis,

pats paruoðë ðio paminklo eskizà.

Tai ðuo, sëdintis ant pjedestalo.

Pjedestalo ðonuose – 4 dideli bareljefai,

vaizduojantys laboratorijos

darbà. Po jais – akademiko þodþiai

apie eksperimentø prasmæ ir reikðmæ

þmonijos gerovei.


Molekuliniai kompiuteriai –

Prof. habil. dr.

Eugenijus BUTKUS

Kuo supramolekulë

skiriasi nuo paprastos

molekulës?

Gamtos ávairovë didþiulë. Visa, kas

mus supa – tai daugybë cheminiø medþiagø,

apie kuriø molekuliø struktûrà,

savybes, reaktingumà ir t. t. net

nesusimàstydavome. Prieðdëliai „super“

ir „supra“ paprastai naudojami

apibûdinti tam, kas reiðkia „daugiau

negu áprasta“. Pavyzdþiui, superliatyvas

– laipsniavimo aukðèiausias laipsnis

gramatikoje, superlaidininkas –

medþiaga, kuri pasiþymi ypatingu laidumu

srovei – be varþos, „supraorbitinis“

medicinoje reiðkia „iðdëstytas

virð akiø orbitos“. Taigi supramolekulë

yra kaþkas daugiau nei áprasta

molekulë. Ji susideda ið daugelio molekuliø

ir yra sudëtingas darinys. Jame

atskiri komponentai susijæ silpnesne

sàveika nei cheminis ryðys –

tarpmolekulinëmis jëgomis. Ðios jëgos

– vandenilinis ryðys – ir kitos sàveikos

laiko molekules tarpusavyje.

Taigi áprastos molekulës nuo supramolekuliø

ir skiriasi tuo, kad pastarosios

atsiranda susidarant sàveikoms

tarp áprastø molekuliø, kuriose atomai

susijungæ cheminiais ryðiais. Tokios

sàveikos seniai þinomos biologijoje,

kur sudëtingos biomolekulës, tokios

kaip DNR ir RNR, suformuoja

dvigubà spiralæ dël vandeniliniø

ryðiø tarp atskirø

nukleotidø grandþiø. Toks

ryðys susidaro tarp vandens

molekuliø, ir, nors jo

molekulinë masë nedidelë,

dël to vandens savybës

tokios unikalios, jos galiausiai

nulëmë gyvybës

atsiradimà ir egzistavimà

Þemëje. Vandenilinis ryðys

ypaè paplitæs biologi-

nëse sistemose – ðio ryðio

susidarymu remiasi DNR

netolimoje ateityje

Pastaraisiais metais pastebëtos ádomios sudëtingø organiniø medþiagø

savybës – jø molekulës tarsi savaime ið daugybës molekuliø

sudaro tvarkingus darinius, kurie pasiþymi neáprastomis

savybëmis. Susidarantys nauji dideli agregatai pavadinti supramolekulëmis.

Supramolekulës gali bûti naudojamos konstruoti

molekuliniams árenginiams, tarp jø ir kompiuteriø elementams.

Molekuliniai jungikliai, molekuliø vëriniai ir kiti miniatiûriniai

elementai apibûnami terminu „nanotechnologija“. Supramolekulës

atlieka funkcijà, kurià atlikdavo lempos, tranzistoriai, laidai.

Kaip perëjimas nuo elektroniniø lempø prie tranzistoriø

sukëlë perversmà technikoje, taip tolesnë miniatiûrizacija neabejotinai

leis molekules panaudoti technikoje. Taigi molekuliniai

kompiuteriai jau neatrodo nereali svajonë.

antrinë struktûra, nes poromis sàveikauja

timino-adenino ir citozino-guanino

nukleotidai. 1 pav. pavaizduoti

vandeniliniai ryðiai tarp vandens

molekuliø ir DNR molekulëje. Daugybë

biologiniø procesø remiasi specifine

supramolekuline sàveika, pavyzdþiui,

fermento sàveika su substratu,

baltymø funkcijos, molekuliø atpaþinimas

(angl. molecular recognition)

ir kt.

Supramolekulës yra sudëtingesnës

nei áprastos molekulës, jos gali susiformuoti,

kai sudaromos prielaidos

tarpmolekulinei sàveikai. Chemijoje

tyrinëjimai

supramolekuliø susidarymas þinomas,

taèiau ilgà laikà nebuvo atkreiptas

dëmesys á toká paprastà reiðkiná

kaip kristalø susidarymas ið organiniø

molekuliø.

Kompiuteriai –

ið supramolekuliø?

Supramolekuliø chemija yra tarpdisciplininë

sritis, siejanti chemijà,

biologijà ir fizikà. 1987 m. Nobelio

premija buvo paskirta Cramui, Lehnui

ir Pedersenui uþ „Molekuliø, ku-

1 pav. Vandeniliniai ryðiai (taðkinë linija) tarp vandens molekuliø (kairëje), DNR molekulëje

(viduryje) bei supramolekulë, susisukusi á spiralæ (deðinëje)

9


tyrinejimai

riø labai selektyvi struktûrinë-specifinë

sàveika, vystymà ir panaudojimà“.

Jie pirmieji sukonstravo ir susintetino

tokias struktûras, kurios

pradëjo supramolekuliø chemijà.

Supramolekulinë chemija nagrinëja

struktûras, sudarytas ið riboto ar

begalinio skaièiaus molekuliø, sàveikaujanèiø

tarpusavyje silpnomis, nekovalentinëmis

jëgomis. Supramolekuliniuose

agregatuose daugiausia

aptinkama fragmentø, galinèiø sàveikauti

vandenilinio ryðio dëka. Ðis ryðys

– viena ið stipriausiø nekovalentiniø

tarpmolekuliniø jëgø. Jam susidaryti

reikalingos polinës funkcinës

grupës, turinèios elektronø donoriná

bei teigiamai poliarizuotà vandenilio

atomà.

Supramolekulinei strukûrai susiformuoti

padeda tinkamas struktûrinis

bei erdvinis fragmentø atitikimas

– vadinamasis komplementarumas:

jose turi bûti grupiø, galinèiø tarpusavyje

sàveikauti. Tokia sàveika bûdinga

nukleotidams, kurie tik tam tikromis

poromis sudaro vandenilinius

ryðius, nulemianèius dvigubos DNR

spiralës struktûrà (1 pav.). Ádomu,

kad ir cheminiu bûdu susintetintos

2 pav. Didþiausia nebiologinë supramolekulë

dodekaedronas –

C 2900 H 2300 N 60 P 120 S 60 O 200 F 180 Pt 60 , susidariusi

ið tri(4'-piridil)metanolio ir diplatinos

komplekso (diametras 7,5

nm) (virðuje). Supramolekulës, sudarytos

ið rotaksanø – þiedø, pervertø

per tiesià molekulæ ir judanèiø priklausomai

nuo terpës rûgðtingumo

(apaèioje).

10

3 pav. Supramolekulës, sudarytos ið tinkamos struktûros ciklø, tarp kuriø

yra kanalai. Á juos gali ásiterpti kitos molekulës – kanaluose iðsidësto tirpiklio

molekulës. Deðinëje – vandenilinio ryðio spiralë.

spiralës formos molekulës, primenanèios

biomolekuliø dvigubos spiralës

struktûrà (1 pav.).

Stengiantis suprasti ðiø silpnø jëgø

veikimo ribas ir dësningumus bei galimà

praktiná pritaikymà naudojami

modeliniai junginiai su tiksliai parinkta

junginio struktûra, geometrija ar

simetrija. Keièiant tarpusavyje sàveikaujanèiø

supramolekuliniø vienetø

struktûrà galima lengvai keisti ir paties

darinio geometrijà, agregacijos

laipsná, stabilumà ir

kt. Toks polimolekulinis

organizuotas

junginys neretai turi

savitø cheminiø

bei fizikiniø savybiø.

Paprastai parenkami

tokie cheminiai

junginiai, kurie gali

sudaryti vandenilinius

ryðius. Tuomet

tam tikromis sàlygomis susiformuoja

supramolekulës. Gaunami dideli molekuliø

agregatai, todël tai galima vadinti

molekuliø architektûra (2 pav.).

Supramolekulës daþnai formuojasi

savaime, tvarkingai iðsidësto á tam tikras

struktûras. 2 pav. pavaizduota didþiausia

nebiologinë supramolekulë,

sudaryta ið tûkstanèiø atomø, sudaranèiø

didelá policikliná asociatà.

Supramolekulëms konstruoti daþnai

naudojamos ávairios molekulës,

kuriose keli ciklai susineria tarpusavyje

arba per tiesinæ molekulæ perveriamas

þiedas. Tokie junginiai vadinami

rotaksanais, juose atskirø fragmentø

padëtis kinta priklausomai

nuo ávairiø faktoriø – ðviesos, terpës,

krûvio (2 pav., apaèioje). Nenuostabu,

kad vis konkreèiau pradedama

kalbëti apie molekuliø matmenø árenginius,

prietaisus, galiausiai kompiuterius

ir pan.

Naudojant sintetinius

santykinai nedidelës

molekulinës masës junginius

siekiama paþinti

kai kuriuos biologinius

reiðkinius ir cheminiais

metodais juos tirti.

VU chemikai sintetina

supramolekules

Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto

Organinës chemijos katedros

Stereocheminiø tyrimø grupëje sintetinamos

supramolekulës, sudarytos

ið fiksuotos erdvinës struktûros fragmentø,

kuriuose ávestos grupës, galinèios

sudaryti vandenilinius ryðius.

Pradþioje gana nedidelës molekulës

gali jungtis poromis, o toliau

– á didesnius darinius.

Susidariusiose struktûrose

atskiros molekulës iðsidësto

tvarkingai. Taèiau

jose lieka kanalai, á kuriuos

gali ásiterpti maþesnës,

pavyzdþiui, tirpiklio

molekulës. Kai kurie atomai

ðiuose asociatuose iðsidësto

spirale, atkartojama

DNR spiralë. Taigi tokios supramolekulës

gali perneðti vaistus ar kitus

reikalingus junginius á làstelæ. Be

to, naudojant pradinius chiralinius

junginius – molekules, kurios yra

veidrodiniai viena kitos atspindþiai, –

sintetintos chiralinës struktûros. Tokios

yra gamtinës biomolekulës. Kai

kurie mûsø laboratorijoje gauti supramolekuliø

pavyzdþiai pateikti 3

paveiksle. Jame matyti ertmës, kuriose

gali bûti ásiterpusios maþesnës molekulës.

Pavaizduota ir spiralë, kurià

sudaro atskiri atomai, susijungæ vandeniliniu

ryðiu.

Supramolekulës –

naujausiø tyrimø pagrindas

Supramolekuliø taikymo sritys labai

ávairios. Pastaraisiais metais naujø

funkcionaliø medþiagø kûrimas ta-


po pagrindiniu chemikø uþdaviniu.

Kai kada sritys, kuriose tos medþiagos

taikomos, gali atrodyti labai fantastiškos.

Visø pirma naudojant supramolekules

modeliuojami procesai, kurie

vyksta biologiniuose objektuose.

Naudojant sintetinius santykinai nedidelës

molekulinës masës junginius

siekiama paþinti kai kuriuos biologinius

reiðkinius ir cheminiais metodais

juos tirti. Medicinoje supramolekulës

gali „nuneðti“ vaistus organizme á

reikiamà vietà, kuriami neuromolekuliniai

tinklai ir molekuliniai árankiai

genomui reguliuoti. Kita panaudojimo

sritis – medþiagø mokslai, kurie

glaudþiai siejasi su nanomokslais.

Supramolekulës yra jø pagrindas, nes

eksperimentai atliekami molekuliø

lygmenyje. Molekulës turi sudaryti

taisyklingai iðsidësèiusias struktûras,

kuriø savybës bûtø reguliarios reikiamu

atstumu ir vietoje. Ðis naujas reiðkinys

vadinamas molekuliø saviorga-

4 pav. Supramolekulinis agregatas su

prijungtais elektrai laidþiais molekuliniais

elementais

nizacija. Vis dëlto reiktø pasakyti, kad

prieð pradedant konkreèiai taikyti supramolekules

dar teks iðspræsti nemaþai

klausimø, susijusiø su jø ir mikroskalës

dydþiø komponentø sujungimu.

F o t o g r a f i j ø k o n k u r s a s

„VU atributika – uþ Lietuvos ribø“

Supramolekulinës struktûros gali

bûti naudojamos energijai laikyti,

saulës energijà paversti kitomis energijos

rûðimis. Pavyzdþiui, fotoaktyvi

supramolekulë, suþadinta saulës ðviesos,

akumuliuoja energijà, vyksta keletas

cheminiø virsmø, kuriø metu per

laidø molekuliná benzeno-acetileno

laidininkà perneðami elektronai prie

katalizatoriaus pavirðiaus, kuriame ið

vandenilio jonø H + susidaro molekulinis

vandenilis H 2 . Kontroliuojant

energijos srautus per supramolekules

galima reguliuoti liuminescencijos

intensyvumà ir trukmæ. Kondensuotø

medþiagø fizikoje formuojami

supraklasteriai, nanoskopiniø dydþiø

sistemos, kurioms bûdingi kvantiniai

efektai. Kitos taikymo sritys susijusios

su molekuliø atpaþinimu, „sumanioms“

medþiagomis – membranomis,

jutikliais, optiniais diagnostiniais

árenginiais, srovei laidþiais sluoksniais

ir kitomis ne maþiau ádomiomis sritimis

(4 pav.).

Visus VU akademinës bendruomenës narius, susirengusius á kelionæ, raginame nepamirðti fotoaparato ir Jums

mielo suvenyro su VU þenklu. Áamþinkite já egzotiðkose ar labiausiai ásimintinose vietovëse.

Nuotraukas siøskite „Spectrum“ redakcijai

el. paštu spectrum@cr

spectrum@cr

spectrum@cr.vu.lt

spectrum@cr

spectrum@cr.vu.lt

.vu.lt .vu.lt. .vu.lt.

. . . arba atneðkite á Informacijos ir ryðiø su visuomene skyriø (CR, 354 kab.).

Bûtina nurodyti nuotraukos autoriaus pavardæ, trumpai apraðyti nuotraukos turiná. Þurnale atspausdintø

nuotraukø autoriai bus apdovanoti specialiais prizais. Keliaukite, fotografuokite ir siøskite mums.

„Spectrum“ redakcija

Jono Jakubonio (KomF) nuotr. Kuprinë pabuvojo Ispanijoje

11


tyrinëjimai

12


Aušra SADAUSKAITË

Làstelës – maþiausios mûsø kûno dalelës, kurias dar galime

laikyti gyvomis. Kaip ir visi gyvi organizmai, jos

pereina visas esmines gyvavimo stadijas – atsiranda

(gimsta), vykdo savo funkcijas (dirba), sensta ir þûsta.

Visi þinome, kokia svarbi gamtoje pusiausvyra.

Ji svarbi ir làsteliø gyvavimui.

Ilgas ir nekontroliuojamas làstelës gyvavimas

ir dalijimasis ne visada reiškia,

kad organizmui viskas gerai. Vienas ið

pavyzdþiø – naviko vystymasis, vëþys.

Naviko làstelës turbût „puikiai jauèiasi“,

taèiau, deja, organizmui tai nëra palanku.

Nemaþai ligø atsiranda sutrikus

làsteliø þûties procesams – làstelës þûsta

arba per maþai (vëþys, reumatoidinis

artritas, osteoporozë ir kt.), arba per

daug intensyviai (Alzheimerio, Parkinsono

ligos, daugybinë sklerozë, diabetas,

miokardo infarktas, insultas ir kt.).

Atsitiktinë ir programuota

làsteliø þûtis

Yra keletas bûdø, kaip þûsta làstelës.

Jie skirstomi á programuotà làsteliø þûtá

ir atsitiktinæ þûtá, vadinamà nekroze.

Programuota làsteliø þûtis svarbi ir

aukðèiau minëtais patologijos atvejais,

ir normaliam organizmo gyvavimui: gemalui

vystytis, audiniø pastovumui (homeostazei)

palaikyti, þalingiems ásibrovëliams

naikinti, – ðá darbà atlieka imuninës

làstelës. Tik programuotos làsteliø

þûties dëka mes gimæ neturime plëviø

tarp pirðtø, mûsø imuninës sistemos

Chromatinas – chromosomas sudaranti

medþiaga, DNR ir baltymai.

Citoplazma – làstelës turinys tarp

plazminës membranos (làstelæ nuo

aplinkos atskirianti membrana) ir

branduolio membranos. Citoplazmà

sudaro citozolis ir làstelës organelës.

Ekspresuoti – genuose esanèià informacijà

versti RNR ir baltymais.

Mitochondrijos – làsteliø organelës,

kuriø pagrindinë funkcija – aprûpinti

làsteles energija. Ðios organelës turi

dvi membranas: iðorinæ ir vidinæ.

Mitochondrijø uþpildas – vidinë mitochondrijø

dalis.

làstelës nenaikina savø làsteliø ir t. t.

Programuota làsteliø þûtis bûna dvejopa:

apoptozë, arba I tipo programuota

làsteliø þûtis, ir autofagija, II tipo

programuota làsteliø þûtis.

Apoptozë tapo ypaè madinga tyrinëjimø

tema XX amþiaus devintajame

dešimtmetyje, nors pirmà kartà ðis terminas

paminëtas 1972 metais. Tai savotiškas

làstelës charakiris, kai làstelë

þûsta subyrëdama á pûsleles – apoptozinius

kûnelius (1 pav.). Apoptozë

(graikø k. – „lapø kritimas“) – tai þûties

programa, kai làstelëje aktyvuojami

fermentai – kaspazës, nulemianèios

vyksmus làstelëse, dël kuriø làstelës subyra

á membrana apgaubtas pûsleles.

Kaspazës – tai savitos proteazës, baltymus

skaidantys fermentai.

Apoptozë gali prasidëti dviem bûdais:

per iðorinius mirties receptorius

(pvz. Fas, TNF) arba làstelës viduje

(„vidiniu keliu“), kai dël ávairiø prieþasèiø

tam tikri baltymai išeina iš mitochondrijø

á citozolá, kur sveikoje làstelëje

jø nebûna. Ten šie baltymai jungiasi

su kitomis molekulëmis, susidaro

daugiamolekulinis agregatas – apoptosoma.

Ji ir lemia tai, kad aktyvuojami

þûties fermentai kaspazës ir paleidþiama

negráþtama apoptozës vyksmø grandinë.

„Ájungus“ apoptozinæ mirties pro-

gramà, làstelë gali subyrëti á pûsleles

per valandà ar net greièiau.

Autofagija (graikø k. – „paèiam save

suvalgyti“) – tai II tipo programuotas

làsteliø þûties kelias. Autofaginës pûslelës

ar autofagosomos susidaro, kai

membranos (tai gali bûti endoplazminio

tinklo ar Goldþio komplekso membranos)

apgaubia dalá citoplazmos. Autofagosomai

susiliejus su lizosoma,

virškinimo organele, susidaro autolizosoma,

kurioje atsidûrusios citoplazmos

molekulës suskaidomos. Làstelëse daugëja

pûsleliø, ið dalies sutankëja branduolio

chromatinas. Priešingai apoptozei,

autofaginë þûtis – lëtas procesas;

làstelës þûsta prarasdamos svarbiausias

organeles, tokias kaip mitochondrijos.

Autofagijos procesas geriausiai iðtirtas

mielëse, nustatyta apie 17 autofagijoje

dalyvaujanèiø genø. Autofagija

daugeliui làsteliø yra išlikimo, o ne þûties

bûdas, kuris suaktyvëja, kai trûksta

maisto medþiagø. Skaidydama

membranas ar baltymus autolizosomose

làstelë gauna maisto medþiagø energijai

palaikyti ir bûtinoms molekulëms

sintezuoti. Kai kas mano, jog autofagijos

bûdu làstelës þûsta tada, kai jose negali

vykti apoptozë. Autofagija, kaip ir

apoptozë, nesukelia aplinkiniø audiniø

uþdegimo.

Kai làstelæ iðtinka atsitiktinë, neprogramuota

þûtis – nekrozë, – padidëja làstelæ

gaubianèios plazminës membranos

pralaidumas ir á þûstanèià làstelæ plûsta

vanduo. Làstelë iðbrinksta, plazminë

ir organeliø membranos suplyðta, citoplazmos

molekulës patenka á iðoræ,

kyla uþdegimas. Manoma, jog tokià làsteliø

þûtá sukelia ekstremalios temperatûros,

deguonies trûkumas, mechaninis

paþeidimas ir kt.

A B

1 pav. A – gyvos làstelës; B – apoptozës bûdu þûstanèios làstelës

13


2 pav. Streso sukeltas prieðlaikinis senëjimas (pieðë Laura Slavinskaitë)

Làsteliø senëjimas uþkerta

kelià vëþiui

Làsteliø gyvavimui bûdinga ne tik þûtis,

bet ir senëjimas (anglø k. senescence).

Šá reiškiná 1961 m. pirmà kartà apraðë

Hayflickas. Já galima stebëti ilgai

auginant làsteliø kultûras (replikacinis

senëjimas) arba làsteles veikiant tam

tikru bûdu (streso sukeltas priešlaikinis

senëjimas (SSPS)) (2 pav.). Replikacinis

senëjimas vyksta trumpëjant

chromosomø galams – telomerams. Telomerai

trumpëja kiekvieno làstelës dalijimosi

metu dël DNR replikacijos

ypatumø. Tam tikri baltymai sutrumpëjusius

telomerus „supranta“ kaip

DNR paþaidas ir sukelia vyksmus, dël

kuriø làsteliø dalijimasis lëtëja, kol visai

sustoja (kai kuriø làsteliø kultûrose

tai ávyksta maþdaug po 50 pasidalijimø).

Senëjant pakinta ir làsteliø sandara:

jos padidëja, suplokðtëja, jose padaugëja

lizosomø. Tokios làstelës gali

gyvuoti dar ilgai. Replikacinio senëjimo

nepatiria embrioninës kamieninës

làstelës ir daugelis navikiniø làsteliø.

Jos ekspresuoja specialø fermentà – telomerazæ,

– kurio dëka telomerai netrumpëja.

Yra nustatyta, jog pelytëms,

kuriø làstelëse negali vykti senëjimo

programa, gana ankstyvame amþiuje iðsivysto

vëþys.

14

Fotodinaminio poveikio

sukelta làsteliø þûtis

Vilniaus universiteto Gamtos mokslø

fakulteto Biochemijos ir biofizikos

katedroje, Làstelës biochemijos laboratorijoje,

tiriama fotodinaminio poveikio

sukelta làsteliø þûtis làsteliø kultûrose.

Ðia tematika susidomëta neatsitiktinai.

Tiriant prieðvëþinës fotodinaminës

terapijos poveiká vëþiniø làsteliø

kultûrai susidurta su ávairiais làsteliø

þûties pavidalais.

Fotodinaminio poveikio metu apšvitinus

fotovaistà tam tikro bangos ilgio

šviesa, susidaro aktyvios deguonies formos,

paþeidþianèios làstelës baltymus,

lipidus, nukleorûgðtis ir sukelianèios

làsteliø þûtá. Fotovaistas sukelia paþaidas

ten, kur jis susitelkia. Taigi skirtingose

làstelës vietose susitelkiantys fotovaistai

paþeis skirtingas làstelës

struktûras. Buvo tirta fotovaistø, kurie

telkiasi làstelës membranose, lizosomose

ar mitochondrijose, sukeltos làsteliø

þûties keliai. Ypatingà dëmesys

skirtas mitochondrijoms, mat jose susitelkiantys

fotovaistai yra vieni iš

veiksmingiausiø, be to, šios organelës

ypatingai svarbios apoptozei.

Ádomiø rezultatø gavome panaudojæ

fotovaistà, kuris dël savo savybiø

ypaè atrankiai telkiasi mitochondrijø

uþpilde. Làsteliø gyvybingumui sumaþëjus

perpus, nematëme þûstanèiø làsteliø.

Paveiktos làstelës lyg „sustojo“,

nebesidaugino. Spëjome, jog dël ðio

poveikio làstelëse galëjo prasidëti streso

sukeltas priešlaikinis senëjimas

(SSPS), taèiau to árodyti nepavyko. Stebëjome

padidëjusià làstelës ciklo fermentø

slopiklio p21 raiškà, todël manome,

jog làsteliø dalijimasis sustojo

dël làsteliø ciklo arešto.

Ádomu tai, jog padidinus švitinimo

dozæ, làstelës pradëjo intensyviai þûti

apoptozës keliu. Matyt, maþesnë švitinimo

dozë nepaþeidþia làsteliø membranø

ir dël to nekyla apoptozë. Tuo tarpu

didesnë švitinimo dozë suardo išorinæ

mitochondrijø membranà, á citozolá

patenka molekulës, kurios gali sudaryti

apoptosomà ir „vidiniu keliu“ sukelti

apoptozinæ làsteliø þûtá.

Làsteliø þûties disbalansas yra daugelio

paplitusiø ligø prieþastis. Todël ir

làsteliø þûties vyksmai yra intensyviai

tiriama làstelës biologijos šaka. Mokslininkai

tikisi, kad paþinæ ðá procesà gebës

já valdyti.

Làsteliø mitochondrijose lokalizuotas

fotovaizdas

Biochemijos

ir biofizikos

katedra

Biochemijos ir biofizikos katedra

– didþiausia Gamtos mokslø fakulteto

ir viso Vilniaus universiteto

katedra, kurioje dirba 48 pedagogai,

mokslininkai ir specialistai. Katedra

kuruoja biochemijos bakalauro

ir magistrantûros studijas (kartu

su Chemijos fakultetu), biochemijos

doktorantûros studijas (kartu su

Biochemijos ir Biotechnologijos

institutais), biofizikos bakalauro,

magistrantûros ir doktorantûros

studijas (pastarøjø dviejø pakopø –

kartu su Fizikos fakultetu) bei neurobiologijos

magistrantûros studijas.

Bendradarbiaudami su Lietu-

vos ir uþsienio partneriais, biochemikai

atlieka mokslinius tyrimus

molekulinës biologijos, làsteliø biochemijos,

membranø biochemijos ir

aplinkos biochemijos srityse, o biofizikai

tiria bioinformacines ir elgsenos

sistemas. Biochemijos ir biofizikos

katedra kartu su Fizikos fakulteto

Kvantinës elektronikos katedra

ir Lazeriniø tyrimø centru sudaro

pavyzdiná mokslo centrà, kuris

yra gavæs UNESCO ir Europos

Komisijos paramà.


Intelekto koeficientas

nustatomas pagal testà

Kai 1905 metais Prancûzijos ðvietimo

ministerijos uþsakymu buvo sukurtas

pirmasis intelekto testas – Binet-Simono

skalë, jis buvo skirtas

anaiptol ne gabiesiems. Ðis testas turëjo

padëti mokytojams atrinkti proto

negalæ turinèius vaikus mokytis pagal

specialias programas. Apie gabumø

matavimus daugiau pradëta kalbëti

maþdaug po deðimtmeèio, kai ásitvirtino

IQ sàvoka, nusakanti santyká

tarp vaiko protinës brandos ir jo amþiaus,

iðreiðkiama formule: IQ=(protinis

amþius/biologinis amþius)x100.

Kitaip tariant, jei 10 metø vaikas

sprendë uþduotis taip pat gerai kaip

vidutinis dvylikametis, jo IQ buvo lygus

120, o jei tas pats deðimtmetis galëjo

iðspræsti tik tas uþduotis, kurios

skirtos aðtuoneriø metø vaikams, tai

jo IQ=80. Vëliau, kai buvo sukurti

intelekto testai suaugusiesiems, toks

IQ skaièiavimas jau nebetiko, kadangi

brandþiame amþiuje kai kurie intelektinës

veiklos áverèiai maþëja.

Doc. Graþina GINTILIENË

Gabumus paprastai tapatiname su bendraisiais intelektiniais

gebëjimais, kurie matuojami atliekant intelekto testus. Intelekto

testai leidþia nustatyti individo intelekto koeficientà (IQ)

pagal tai, kaip jis atlieka màstymo reikalaujanèias uþduotis:

atsako á ávairius klausimus apie pasaulá ir supanèià aplinkà,

geba apibendrinti, moka skaièiuoti, nustato esminius ryðius

tarp objektø, atgamina tai, kas iðgirsta ar pamatyta,

ið daliø geba ásivaizduoti visumà, t. y. kaip

jis geba protauti. Remdamiesi psichometrikos teorija

galime teigti, kad Lietuvoje gabiø vaikø procentas

yra toks kaip ir bet kurioje kitoje ðalyje.

Ðiuo metu IQ – tai standartizuotas

ávertis, kai atskiros amþiaus grupës atliktos

intelektinës veiklos vidurkis prilyginamas

100, o reikðmës virð ar maþiau

100 reiðkia didesná ar maþesná

(atitinkamai) intelekto lygá nei vidurkis.

Daþniausiai intelekto testai parengiami

taip, kad standartinis nuokrypis

bûtø 15 ir kad gauti áverèiai iðsidëstytø

pagal Gauso skirstiná (þr. 1

pav.)

Kai áverèiø pasiskirstymas áprastas

(nuokrypis 15), apie 68 proc. þmoniø

intelektas yra tarp 85 ir 115, o á „nor-

tyrinëjimai

Ar gabûs mûsø vaikai?

(pagal Lietuvos vaikø intelekto tyrimo duomenis)

malø“ IQ rëþá (70–130) patenka apie

95 proc. þmoniø. Reikðmë þemiau 70

gali reikðti sutrikimà arba labai þemà

intelektà, o IQ virð 130 – màstymo galias.

Norëdami nustatyti atskiro individo

IQ mes turime palyginti jo intelektinës

veiklos rezultatus su jo amþiaus

norma. Ðalys, kurdamos ar

adaptuodamos kitoje ðalyje sukurtus

testus, sudaro amþiaus normas savai

populiacijai. Testas pritaikomas konkreèiai

ðaliai, kur reprezentacinës

grupës tiriamøjø rezultatai paskirstomi

tuo paèiu bûdu.

1 pav. Áverèiø kiekis.

Wechslerio intelekto

skalës IQ skirstinys.

15


Kitas klausimas – kiek keistøsi atskiro

individo (ar jø grupës) IQ, jei

jis bûtø nustatomas remiantis kitos

ðalies normomis. Ðis klausimas ilgà

laikà këlë nerimà Lietuvos psichologams,

naudojantiems svetur sukurtus

intelekto testus ir ne savo ðalies normas.

Intelekto testavimo tradicija

Lietuvoje formavosi kitaip, nei tai vyko

daugelyje Europos ðaliø ar Ðiaurës

Amerikoje, kadangi Sovietø Sàjungoje

beveik 50 metø buvo draudþiama

taikyti testus pedagoginëje ir

psichologinëje praktikoje. Tik 2002

metais pagal sutartá su viena didþiausiø

JAV psichologiniø testø leidyklø

„The Psychological Coorporation“

buvo iðleistas pirmas Lietuvoje standartizuotas

intelekto testas – Wechslerio

intelekto skalë vaikams, III leidimas

(WISC-III). VU Filosofijos fakulteto

Specialiosios psichologijos la-

16

Britø vaikai gabesni uþ

mûsiðkius?

boratorijos ir Bendrosios psichologijos

katedros darbuotojai, talkininkaujant

psichologams praktikams, dirbantiems

mokyklose ir pedagoginëse

psichologinëse tarnybose, penkerius

metus vykdë tyrimà, kurio tikslas

– pritaikyti WISC-III lietuviø vaikams

tirti ir sudaryti nacionalines

normas, remiantis Lietuvos vaikø

reprezentacinës grupës rezultatais. Á

ðià grupæ buvo atrinkti 453 vaikai nuo

6 iki 16 metø. Atsitiktinë atranka buvo

vykdoma atsiþvelgiant á amþiø, lytá,

gyvenamàjà vietà, tëvø (globëjø) iðsilavinimà.

Gauti rezultatai leido palyginti

lietuviø vaikus su jø bendraamþiais

britais, nes Lietuvos vaikams

buvo adaptuota bûtent Jungtinës Karalystës

WISC-III versija. Paaiðkëjo,

kad britø vaikai vidutiniðkai daugiau

nei 6,8 IQ vienetais pralenkia Lietuvos

vaikus, t. y. lietuvio, kurio IQ yra

100, rezultatai bûtø ávertinti 93,8 IQ

vienetais, jei juos skaièiuotume pagal

britø normas (þr. 2 pav.).

Kur kas didesni skirtumai iðryðkëjo,

kai lyginome rezultatus pagal tas

testo dalis, kurioms atlikti reikalingi

kalbiniai gebëjimai ir girdimosios informacijos

apdorojimas.

2 pav. Lietuviø vaikø WISC-III IQ vidurkiai,

kai rezultatai skaièiuoti pagal

Lietuvos ir JK normas

(Gintilienë, Girdzijauskienë 2002)

Pastaba: V IQ – verbalinis IQ,

N IQ – neverbalinis IQ, IQ – bendras.


Ar tai reiðkia, kad mûsø vaikø verbaliniai

gebëjimai prastesni nei britø?

Á klausimà mums padëjo atsakyti

tarpkultûrinis intelekto tyrimas, kurá

atlikome kartu su tyrëjais ið Graikijos,

Japonijos, JAV, Kanados, Pietø

Korëjos, Nyderlandø, Prancûzijos,

Slovënijos, Ðvedijos ir Vokietijos. Ðiø

ðaliø reprezentaciniø imèiø pagrindu

buvo sudaryta 16 tûkst. tiriamøjø

WISC-III rezultatø bazë, atvërusi galimybæ

ávertinti kultûriniø veiksniø

átakà testo áverèiams. Reikia pastebëti,

kad bûtent kalbinës uþduotys yra

labiausiai kultûriðkai sàlygotos. Tarkime,

iðradëjà A. G. Belà þino tam

tikras anglø bei amerikieèiø procentas,

vargu ar tokia pat dalis lietuviø

galëtø teisingai atsakyti á klausimà

„Kas iðrado telefonà?“. Nors kai kurios

uþduotys, atsiþvelgus á mûsø vaikø

patirtá, buvo pakeistos, taèiau iðvengti

kultûrinio uþduoèiø ðaliðkumo

yra gana sudëtinga, kaip ir kalbiniø

ypatumø átakos. Ásivaizduokime uþduotá,

kai vaikas turi pakartoti ta paèia

eilës tvarka tyrëjo iðtartus skaièius

9, 4, 8. Lietuviø vaikø rezultatai atliekant

ðias ið pirmo þvilgsnio kultûriðkai

neðaliðkas atminties uþduotis

buvo patys blogiausi ir labiausiai skyrësi

nuo bendro visø ðaliø rezultatø

vidurkio. Taèiau nëra teisinga manyti,

kad lietuviø vaikø girdimoji atmintis

prasèiau iðlavëjusi nei kanadieèiø

ar kitos ðalies bendraamþiø. Tarpkultûrinis

tyrimas leidþia daryti gana ádomià

iðvadà – ið paþiûros vienoda medþiaga

(vienþenkliai

skaièiai) yra kur kas sudëtingesnë

lietuviðkai

kalbantiems vaikams.

Lietuviai turi iðgirsti, ásiminti

ir atgaminti panaðiai

skambanèius triskiemenius

skaièius, tuo tarpu

kalbantieji angliðkai,

vokiðkai ar prancûziðkai

tuos paèius skaièius girdi

tariamus vienu skiemeniu

ir ásimena lengviau.

Pagaliau ir paèià testavimo

situacijà vaikai

galëjo priimti skirtingai

dël nevienodos patirties

– didþioji dalis lietuviø

vaikø buvo testuojami ir

bendravo su psichologu

pirmà kartà gyvenime, o

kitø ðaliø vaikams tai gana

áprasta.

Lietuviø kaimo vaikø

intelektas þemesnis uþ

bendraamþiø ið

dideliø miestø

Nors tyrimas neatskleidë statistiðkai

reikðmingø tarpkultûriniø IQ skirtumø,

kai kurie faktoriai patvirtino þinomà

tiesà apie aplinkos poveiká intelekto

raidai. Geriausiai tà galëtø

pailiustruoti mûsø ðalies vaikø intelekto

tyrimo rezultatø analizë. Rezultatai

rodo, kad Lietuvos kaimo vaikai

savo intelektiniais gebëjimais gerokai

atsilieka nuo bendraamþiø ið dideliø

miestø. Lietuvos kaimo gyventojø

vidutinës turimos pajamos pagal

Lietuvos statistikos departamento

2004 metø duomenis yra 1,4 karto

maþesnës nei didþiøjø miestø gyventojø.

Ðis veiksnys, sudarantis nevienodas

galimybes tëvams lavinti savo

vaikø gebëjimus, nëra vienintelis.

Lietuvos vaikø intelekto tyrimo duomenys

rodo reikðmingà koreliacijà

tarp vaiko IQ ir jo tëvø iðsilavinimo:

kuo maþesná iðsilavinimà turi tëvai,

tuo prasèiau jø vaikai atlieka intelekto

uþduotis.

Turtingesnëje visuomenëje

IQ tarp kartø didëja

sparèiau

Prieð du deðimtmeèius J. R. Flynn

apraðë fenomenà, kad priklausomai

nuo ðalies populiacijos IQ ið kartos á

kartà didëja nuo 5 iki 25 vienetø. Ðie

duomenys paskatino tyrëjus ieðkoti

naujø veiksniø, galinèiø veikti intelektiniø

gebëjimø raidà. Daroma prielaida,

kad IQ padidëjimas per pastaruosius

deðimtmeèius gali bûti susijæs

su tais paèiais faktoriais, kurie skatina

þmogaus ûgio, naujagimio svorio

didëjimà ir naujagimiø mirtingumo

maþëjimà t. y. geresne mityba,

gerove, geresnëmis higienos sàlygomis.

Vaiko produktyviø gebëjimø raidai

svarbûs ir tokie veiksniai kaip

ðvietimas ir naudojamos mokymo

programos. Kol kas neturime galimybës

palyginti, kaip keièiasi Lietuvos

vaikø bei suaugusiø IQ, kadangi intelekto

tyrimai tik pradedami. Taèiau

turëdami pirmuosius

duomenis ir þinodami

kitø ðaliø patirtá

galime teigti, kad vaikø

gabumø raida

glaudþiai susijusi su

procesais, vykstanèiais

visuomenëje, ir

netgi atspindi juos.

Kuo turtingesnë visuomenë,

tuo sparèiau

joje didëja gabiøjø

procentas ir

tuo daþniau testø sudarytojams

tenka

rengti naujas testo

normas. Ar ateityje

Lietuvoje bus stebima

bûtent tokia tendencija,

labai priklausys

nuo socialiniø

ir ekonominiø

mûsø ðalies pokyèiø.

17


tyrinëjimai

Ar teisëjai visada

teisûs?

Prof. dr. Gintautas VALICKAS,

prof. habil. dr. Viktoras JUSTICKIS

18

Procedûrinis teisingumas – tai

ávairiø ginèø (ne tik teisiniø)

sprendimo bûdai, kurie lemia,

ar ginèo ðalys supras tiek patá

ginèo nagrinëjimà, tiek galutiná

jo sprendimà kaip teisingà.

Pastarøjø deðimtmeèiø

psichologiniai tyrimai rodo,

kad ginèo ðaliø pasitenkinimas

priimtu sprendimu, valdþios

atstovø veiksmais, taip

pat þmoniø paklusnumas ástatymams

priklauso nuo suvokto

teisingumo. Teisingumo suvokimas

– subjektyvus jausmas,

kurá lemia ðie svarbiausi

veiksniai: galimybë pareikðti

savo nuomonæ; teisëjo (arbitro)

neutralumas; teisëjo (arbitro)

elgesio etiðkumas; ginèo

ðaliø informavimas apie

konflikto sprendimo bûdus ir

eigà; apeliacijos galimybë ir

pan. Lietuvoje pirmà kartà buvo

atliktas tyrimas siekiant iðsiaiðkinti,

ar teisëjai ir ikiteisminio

tyrimo pareigûnai laikosi

procedûrinio teisingumo

reikalavimø.


Kà atskleidë tyrimas?

Atliekant tyrimà „Procedûrinis teisingumas

Lietuvos kriminalinëje justicijoje

ir alternatyvios justicijos modeliø

taikymas“, kurá rëmë Atviros

Lietuvos fondas, buvo stebëti 103

baudþiamøjø bylø teismo posëdþiai,

apklausti 105 nuteistieji. Nustatytas

ikiteisminio tyrimo ir teisminio ginèø

nagrinëjimo procedûras vertino 21

ekspertas (teisëjai, ikiteisminio tyrimo

specialistai, teisës mokslininkai).

Apibendrinant gautus tyrimo duomenis

galima pasakyti, kad ðiuo metu

mûsø ðalyje taikoma ikiteisminio tyrimo

ir teisminio ginèø nagrinëjimo

praktika gerokai skiriasi nuo nustatytø

procedûrinio teisingumo reikalavimø.

Dël to þmonës gali iðgyventi

suvoktà neteisingumo jausmà, kuris

gali lemti nepasitenkinimà ginèo

sprendimo rezultatais (pvz., priimtu

nuosprendþiu), nepasitikëjimà ikiteisminio

tyrimo pareigûnais arba

ginèà nagrinëjanèiais teisëjais, o galiausiai

– nepasitikëjimà ástatymais,

teismais ir visa teisingumo sistema.

Neturime „idealiø“

teisëjø?

Gauti rezultatai leidþia daryti tokias

pagrindines išvadas. Teisëjø elgesio

atitikimas procedûrinio teisingumo

reikalavimams skirtingose situacijose

labai ávairus (svyruoja nuo 0

iki 80 proc.). Taèiau nepasitaikë në

vienos situacijos, kad visi teisëjai elgtøsi

pagal procedûrinio teisingumo

reikalavimus. Netgi „idealaus“ teisëjo

elgesys kai kuriais atvejais (pvz.,

pagal teisiø supratimo kontrolës, tendencingumo,

rungimosi ir aktyvaus

dalyvavimo poþymius) yra gerokai

nutolæs nuo elgesio, maksimaliai atitinkanèio

procedûrinio teisingumo

reikalavimus.

Teisëjø elgesio atitikimas procedûrinio

teisingumo reikalavimams priklauso

nuo to, kaip tie reikalavimai

yra suformuluoti procesiniame ástatyme:

kaip rodo tyrimo rezultatai,

59,5 proc. atvejø teisëjø elgesys ati-

tinka procedûrinio teisingumo reikalavimus

detaliai teisiðkai reglamentuotose

situacijose; kai ástatymo reikalavimai

yra nedetalizuoti (bendri),

teisëjø elgesys atitinka procedûrinio

teisingumo reikalavimus 45,8 proc.

atvejø; ir tik 7,6 proc. atvejø teisëjø

elgesys atitinka procedûrinio teisingumo

reikalavimus, kai ástatymas nereglamentuoja

situacijos (nors reikiamas

elgesys tiesiogiai iðplaukia ið teisës

principø). Kai kuriais atvejais teisëjai

nevykdo net ir detaliø procesinio

ástatymo reikalavimø. Tokie baudþiamojo

proceso „supaprastinimai“

paprastai yra susijæ su kaltinamojo

teisiø iðaiðkinimu. Pavyzdþiui, teisëjai

daþniausiai „pamirðta“ iðaiðkinti

kaltinamajam teisæ þinoti, kuo jis kaltinamas

(56,8 proc. atvejø), teisæ á gynybà

(52,4 proc. atvejø), teisæ pareikðti

prašymus (97,6 proc. atvejø)

ir pan.

Nustatyta, jog teisëjavimo stiliai ið

esmës skiriasi (pvz., vidutinio lygio

teisëjø grupës elgesys palyginti su geriausiø

teisëjø elgesiu pagal daugelá

poþymiø 1,5–2 kartus maþiau atitinka

procedûrinio teisingumo reikalavimus).

Gauti duomenys leidþia manyti,

kad teisëjavimo stilius, labiau atitinkantis

procedûrinio teisingumo reikalavimus,

yra ámanomas, taèiau tam

reikia didesnio teisëjø noro ir pasiryþimo

(nepakankamas procedûrinio

teisingumo reikalavimø ágyvendinimas

veikiau susijæs su teisëjø nenoru

arba nesugebëjimu iðnaudoti visas turimas

galimybes, o ne su bylos ypatumais).

Pasitvirtino paradoksalus efektas,

atskleistas tiriant procedûriná teisingumà

kitose ðalyse.

Pasirodo, kad pasitenkinimas

teisëjo

elgesiu daug labiau

priklauso nuo to, ar

kaltinamajam buvo

suteikta galimybë

ginti savo teises, negu

nuo to, ar jis to-

kia galimybe ið tikrøjø pasinaudojo.

Gauti duomenys skatina ðiek tiek

kitaip negu iki ðiol paþvelgti á proce-

Teisëjai daþniausiai „pamirðta“

iðaiðkinti kaltinamajam

teisæ þinoti, kuo jis

kaltinamas, teisæ á gynybà,

teisæ pareikðti prašymus

ir pan.

dûrinio teisingumo vaidmená lemiant

kaltinamøjø ir kitø proceso dalyviø

poþiûrá á nuosprendþio teisingumà. Jei

kaltinamojo ir teisëjo santykiai tampa

labai konfliktiðki, teisëjo elgesio

atitikimas procedûrinio teisingumo

reikalavimams praranda savo teigiamà

poveiká ir neskatina suvokto teisingumo

jausmo.

Kokios buvo nuteistøjø

galimybës gintis?

Nustatyta, kad mûsø ðalyje realiai

praktikuojamø ir pageidautinø (procedûrinio

teisingumo poþiûriu) tardymo

veiksmø arba kardomøjø priemoniø

taikymas ið esmës skirtingas (pvz.,

82,9 proc. tiriamøjø nurodë, kad taikant

minëtuosius veiksmus arba priemones

nebuvo iðaiðkintos jø teisës ir

pareigos, 80 proc. – kad nebuvo pasiteirauta,

ar jie turi kokiø nors praðymø,

56,2 proc. – kad jiems buvo daromas

koks nors spaudimas ir pan.).

Nuteistøjø apklausos rezultatai taip

pat rodo, kad realus teisëjø elgesys

teisminio nagrinëjimo metu skiriasi

nuo elgesio pagal procedûrinio teisingumo

reikalavimus (pvz., 54,3 proc.

nuteistøjø nurodë, kad juos apklausdamas

teisëjas jau turëjo tvirtà nuomonæ,

74,3 proc. – kad nebuvo iðaiðkinta

teisë dël nekaltumo prezumpcijos,

62,9 proc. – kad nebuvo iðaiðkinta

teisë dalyvauti teisminiuose ginèuose

ir pan.). Kartu reikia pasakyti,

kad teisminá nagrinëjimà, palyginti su

ikiteisminiu tyrimu, nuteistieji vertino

pozityviau.

Visi ekspertai (teisëjai, ikiteisminio

tyrimo specialistai ir teisës mokslininkai)

pripaþásta proce-

dûrinio teisingumo

reikalavimø svarbà ir

panaðiai vertina ikiteisminio

tyrimo, taip

pat teisminio ginèø

nagrinëjimo procedûras.

Taèiau realus teisëjø

ir ikiteisminio tyrimo

pareigûnø elgesys ið esmës skiriasi

nuo visø ekspertø grupiø vertinimø.

19


Ástatymai geri,

bet ar tinkamai vykdomi?

Mûsø ðalyje veikianti kriminalinës

justicijos sistema, viena vertus, sudaro

prielaidas taikyti efektyviausias

(pagal atliktø tyrimø rezultatus) ginèø

nagrinëjimo procedûras. Taèiau,

kita vertus, ástatymo leidëjas tik suteikia

teisëjui ir ikiteisminio tyrimo

pareigûnui galimybæ taikyti toká teisingumo

poþiûriu optimalø ginèø

nagrinëjimà. Ástatymø leidëjas visai

neuþtikrina, kad teisëjas arba ikiteisminio

tyrimo pareigûnas bûtent taip

ir elgsis (todël realus teisëjø arba ikiteisminio

tyrimo pareigûnø elgesys labai

nukrypsta nuo ðio optimalaus gin-

Petras Leonas.

Raštai, I–III tomai.

Vilnius, Teisinës informacijos centras, 2005

Kauno Vytauto Didþiojo universiteto profesorius

Petras Leonas (1864–1938) – vienas pirmøjø

Lietuvos teisininkø, sociologø, ávertintas

mokslø daktaro honoris causa laipsniu, advokatas,

visuomenës veikëjas, Valstybës Dûmos narys.

Pirmàjá P. Leono raðtø tomà sudaro jo „Teisës

filosofijos istorija“: tai 1927–1928 m. VDU

skaitytos paskaitos, apimanèios teisës filosofijos istorijà nuo jos iðtakø iki Naujøjø laikø

sudëtingos ávairovës. Antrajame tome publikuojamos „Teisës enciklopedijos paskaitos“

bei „Sociologijos paskaitos“. Treèiajame raðtø tome pateikiami 1888–1937

metais lietuviškoje spaudoje publikuoti straipsniai ir pluoðtas P. Leono rankraðtiniø

atsiminimø apie jo ðeimà, iðgyvenimus pasirinkus teisininko kelià, santykius su kolegomis,

valstybës valdþios institucijomis bei atskiromis asmenybëmis.

Egidijus Šileikis.

Alternatyvi konstitucinë teisë.

Vilnius, Teisinës informacijos centras, 2005

Kaip reta dinamiðka Lietuvos konstitucinës

teisës raida paskatino parengti antràjá – pakeistà

ir papildytà – ðios knygos leidimà. Jame

atsiþvelgta á esminius Konstitucinio Teismo

2003–2005 m. pateiktus iðaiðkinimus ir

konstituciðkai reikðmingus ástatymø leidëjo

20

èø nagrinëjimo modelio). Atsiþvelgiant

á tai reikëtø skatinti mûsø ðalies

kriminalinës justicijos persiorientavimà

á alternatyviàjà baudþiamàjà

teisenà, kuri, kitaip nei dabar veikianti

teisena, uþtikrintø ne tik objektyvø,

bet ir subjektyvø (suvoktà) teisingumà

– pilieèiø pasitenkinimà ginèø

nagrinëjimo procedûromis, pasitikëjimà

pareigûnais, ástatymais, taip pat

ðiuos ástatymus taikanèiomis institucijomis.

Skatinant mûsø ðalies kriminalinës

justicijos persiorientavimà á alternatyviàjà

baudþiamàjà teisenà turëtø bûti

áteisintos tokios procesinës teisës normos,

kurios uþtikrintø teisëjø ir ikiteisminio

tyrimo pareigûnø elgesio

atitikimà procedûrinio teisingumo

reikalavimams. Diegiant nustatytus

procedûrinio teisingumo reikalavimus

á baudþiamàjá procesà reikëtø,

kad kuo daugiau teisëjams ir ikiteisminio

tyrimo pareigûnams keliamø

reikalavimø bûtø suformuluoti kaip

tikslios ir detalios ðio ástatymo normos.

Ateityje bûtø labai svarbu atlikti teisëjavimo

stiliaus atitikimo procedû-

naujadarus, pvz.,

Politiniø partijø

ástatymà, Asociacijø

ástatymà (panaikinusáVisuomeniniøorganizacijø

ástatymà),

Pilietybës ástatymo

ar Seimo statuto

pataisas.

rinio teisingumo reikalavimams stebësenà

(monitoringà). Galimybë

stebëti teisëjø elgesá per teisminá

nagrinëjimà ir vertinti jo atitikimà

procedûrinio teisingumo reikalavimams

suteiktø teisëjams naujà ir labai

svarbià galimybæ geriau ásisàmoninti

ir tobulinti savo elgesá (atsiþvelgiant

á daromà poveiká kaltinamajam

ir kitiems proceso dalyviams).

Teisëjø ir ikiteisminio tyrimo pareigûnø

gebëjimas elgtis taip, kad jø

elgesys skatintø ir stiprintø pilieèiø

pasitikëjimà teisingumu, turëtø tapti

sudedamàja jiems keliamø kvalifikaciniø

reikalavimø dalimi. Kitaip tariant,

teisëjai ir ikiteisminio tyrimo

pareigûnai turëtø uþtikrinti ne tik

tai, kad bus atskleistas nusikaltimas

ir atlikti visi reikiami procesiniai

veiksmai, bet ir sugebëti tai padaryti

taip, kad kuo labiau skatintø pilieèiø

suvokto teisingumo jausmà.

Siekiant ðio tikslo turëtø bûti rengiami

specialûs teisëjø ir ikiteisminio

tyrimo pareigûnø mokymai, kad

jie galëtø kuo tiksliau suprasti ne tik

teisinius, bet ir psichologinius savo

veiksmø padarinius.

Regina Koþeniauskienë.

Juridinë retorika:

studijø vadovas teisininkams.

Vilnius, Teisinës informacijos centras, 2005

Ði tarpdalykinë iðkalbos ugdymo studija

teisininkams – pirmoji tokia Lietuvoje. Nemaþa

pasisemta ið tø teisininkø darbø, kuriuose

pagrindinis dëmesys skiriamas teismo

procesui. Kitaip negu teisininkø veikaluose,

kuriuose rûpinamasi vien teisine argumentacija

nagrinëjant ginèus

teismo tvarka,

ðioje knygoje didesnis

dëmesys sutelktas

á retorinæ argumentacijà

ir bendruosius

kalbëjimo

stiliaus bei etikos

principus. Vadovëlis

bus naudingas studentams,

taip pat

kalbos ir retorikos

dëstytojams, praktikams,

dirbantiems teismuose,

policijoje, prokuratûroje, notariate,

Vyriausybëje, Seime, Prezidentûroje ir kitose

institucijose.


Ðiuolaikinës veido

ir þandikauliø chirurgijos

Simonas GRYBAUSKAS

Vilniaus universiteto ligoninës Þalgirio

klinikoje kompleksinis ortognatinis

gydymas ir ðiuolaikiðkos ortognatinës

operacijos atliekamos nuo

2003 metø rugpjûèio mënesio, kuomet

padedant kolegoms iš Latvijos

buvo atlikta pirmoji Lietuvoje kompleksinë

abiejø þandikauliø ortognatinë

operacija. Dþiugu, kad šiandien

Vilniuje jau galime suskaièiuoti daugiau

nei 50 tokiø sëkmingai atliktø

operacijø.

Šiandien sunku nepastebëti paaugliø

ir jaunuoliø, kuriø dantis „puoðia“

vadinamieji breketai. Taip, breketais

ir kitomis ortodontinëmis priemonëmis

galima koreguoti daugumà netaisyklingo

sukandimo rûðiø. Palyginti

su anksèiau naudotomis plokðtelëmis,

breketai leido þymiai geriau koreguoti

dantø padëtá, tapo ámanoma gydyti

suaugusiuosius. Gydymo breketais visiðkai

pakanka daugumai pacientø,

turinèiø nedideles sàkandþio anomalijas,

pavyzdþiui, kai reikia iðtiesinti

susigrûdusius, pasisukusius dantis,

uþdaryti negraþiai atrodanèius tarpelius

ar atitraukti atsikiðusius priekinius

dantis. Taèiau esama pacientø,

kuriems vien ðiø priemoniø netaisyklingam

sàkandþiui koreguoti nepakanka,

jiems reikalinga þandikauliø

operacija.

Simonas Simonas Grybauskas Grybauskas – – burnos burnos chi- chichirurgas,rurgas, VU VU veido veido ir ir þandikauliø þandikauliø þandikauliø chichirurgijosrurgijosrurgijos

rezidentas. rezidentas. 2000 2000 metais metais baibai-

gë gë gë KK

Kauno KK

auno auno medicinos medicinos medicinos universiteto universiteto universiteto Sto Sto-

Sto

matologijos matologijos fakultetà. fakultetà. 2003 2003 metais

metais

baigëbaigë VU VU burnos burnos chirurgijos chirurgijos chirurgijos rezidenrezidentûrà,tûrà,

nuo nuo tada tada VU VU veido veido veido ir ir ir þandikauþandikau-

liø liø chirurgijos chirurgijos rezidentas rezidentas VU VU ligoninës

ligoninës

Þalgirio Þalgirio klinikoje klinikoje ir ir R RRygos

R ygos Stradins Stradins uniuni-

sveikata

Ortognatinë chirurgija – tai þandikauliø operacijos, atliekamos esant

netaisyklingam sàkandþiui. Þandikauliams suteikiama taisyklinga padëtis,

sukuriamas geras sàkandis ir proporcingas, harmoningas veidas.

Ortognatinë chirurgija – veido ir þandikauliø chirurgijos sritis,

kurioje susitinka mokslas ir naujausios technologijos.

galimybës

versiteto versiteto doktorantas. doktorantas. doktorantas. P PPagrindinë

P agrindinë

moksliniomokslinio ir ir klinikinio klinikinio tobulinimosi tobulinimosi srisritistis

– – ortognatinë ortognatinë ir ir ir rekonstrukcinë rekonstrukcinë chichi-

rurgija.

rurgija.

Nuo Nuo Nuo 2001 2001 metø metø nuolat nuolat nuolat staþavo staþavo ir

ir

veido veido bei bei þandikauliø þandikauliø chirurgijos chirurgijos ak- ak

tyviai tyviai mokësi mokësi R RRygos

R ygos Stradins Stradins universiuniversitetoteto

ligoninës ligoninës Burnos, Burnos, veido veido ir ir þandiþandi-

kauliø kauliø chirurgijos chirurgijos skyriuje, skyriuje, skyriuje, Helsinkio

Helsinkio

centro centro ligoninës ligoninës Burnos Burnos Burnos ir ir veido veido-þan- veido veido-þan-

-þan- -þan-þan- dikauliø dikauliø ligø ligø skyriuje, skyriuje, Kijevo Kijevo A. A. Bogo-

Bogo

molco molco molco ligoninëje ligoninëje bei bei V VVelso

V elso nudegimø,

nudegimø,

plastinës plastinës ir ir veido veido-þandikauliø veido -þandikauliø chirur-

chirur

gijos gijos centro centro skyriuje. skyriuje. P PPer

P er pastaruosius

pastaruosius

pastaruosius

metusmetusmetus dalyvavo dalyvavo daugiau daugiau nei nei dvideðimdvideðim-

tyje tyje Europos Europos ðaliø ðaliø ðaliø veido veido ir ir þandikauliø þandikauliø

þandikauliø

chirurgijos chirurgijos asociacijø asociacijø asociacijø rengiamø rengiamø prak-

prak

tiniø tiniø tiniø kursø kursø ir ir konferencijø.

konferencijø.

2005 2005 metais metais kvalifikuotas kvalifikuotas Edinbur-

Edinbur

go go go karaliðkojo karaliðkojo karaliðkojo chirurgø chirurgø koledþo koledþo koledþo tikruo tikruo-

tikruo

ju ju nariu.

nariu.

Nuo Nuo 2001 2001 metø metø – – mokslinio mokslinio recen- recenrecenzuojamozuojamo þurnalo þurnalo þurnalo „Stomatologija. „Stomatologija. BalBal-

tic tic dental dental and and maxillofacial maxillofacial maxillofacial journal“

journal“

redakcinës redakcinës kolegijos kolegijos narys.

narys.

21


22

Kokiems pacientams

reikalinga ortognatinë

chirurgija?

Turbût visi esame matæ ar paþástame

þmoniø su ypaè atsikišusiu ir masyviu

apatiniu þandikauliu, kai net

apatiniai dantys dengia virðutinius,

arba atvirkðèiai, dël maþo apatinio

þandikaulio atsikiðusiais virðutiniais

dantimis ir labai maþu smakru

(„paukðèio veidas“) (1, 2 pav.– pacientai

su þandikauliø ir sàkandþio

anomalijomis prieš ir po operacijos).

Jei vienas ið þandikauliø per didelis

arba per maþas, þandikauliai nesimetriški,

neatitinka þandikauliø dydis ir

forma, vien tik ortodontinio gydymo

neuþtenka. Ðiems þmonëms reikalingas

kompleksinis ortognatinis (ortodontinis-chirurginis)

gydymas, kuomet

á pagalbà pasitelkiama sàkandþio

chirurgija, mokslinëje literatûroje tai

vadinama ortognatine chirurgija

(„orthos“ – tiesus, „gnathos“ – þandikaulis).

JAV organizacija National

Reasearch Council paskaièiavo, kad

apie 5 proc. gyventojø turi tokiø dideliø

ortodontiniø anomalijø, kad jas

galime pavadinti negalia.

Ortognatinio gydymo

planavimas

Daþniausiai þmogus su netaisyklingu

sàkandþiu kreipiasi pagalbos á ortodontà,

tikëdamasis, kad šis gydytojas

iðspræs jo problemà konservatyviai.

Daþniausiai taip ir ávyksta. Padaromos

rentgeno nuotraukos, fotografuojamas

ramus veidas ir besišypsant,

daromi dantø atspaudai. Jei ortodontas

nusprendþia, kad reikës ir

chirurginio gydymo, antrojoje konsultacijoje

dalyvauja ir veido bei þandikauliø

chirurgas.

Visos veido ir rentgeno nuotraukos

analizuojamos, apskaièiuojami veido

kampai ir atstumai, o turimø standartø

pagalba ávertinamos abiejø þandikauliø

padëtys kaukolës pamato atþvilgiu.

Modeliuojamas operacijos tipas

ir apimtis, sprendþiama, ar reikës

operuoti abu þandikaulius, ar uþteks

vieno, planuojamos þandikauliø judesiø

kryptys ir atstumai. Kompiuteryje

atliekami virtualûs vieno arba abie-

jø þandikauliø judesiai, kol tarpþandikaulinis

santykis ir veido profilis patenkina.

Naujausiø kompiuteriniø

programø dëka galima net tiksliai parodyti,

kaip atrodys paciento veidas

po operacijos, jei operacinëje bus

tiksliai ávykdytas operacijos planas

(paciento veido planavimas 3 pav.).

Ortognatinio gydymo planavimas –

svarbiausias ðio gydymo etapas, nes

bûtent planuojant nusprendþama, kokia

bus veido forma, estetika, šypsenos

linija – „þmogaus vizitinë kortelë“.

Net ir techniškai nepriekaištingai

atlikta operacija, kurià atliekant

buvo sukurtas geras sàkandis, gali pacientui

virsti katastrofa, jei planavimas

buvo neatliktas arba atliktas atmestinai

ir po operacijos pablogëjo

veido estetika.

Naujø metodø taikymas

ortognatinëje chirurgijoje

Áprastas skeletines sàkandþio anomalijas

padeda gydyti tradicinë ortognatinë

chirurgija, taèiau pasitaiko þymiai

sudëtingesniø atvejø, tokiø kaip

smilkinkaulio-apatinio þandikaulio

sànario ankilozës sàlygota veido deformacija,

asimetrinis þandikauliø

augimas, hemifacialinë mikrosomija,

ávairûs sindromai, dël kuriø nepakankamai

išsivysto kuri nors þandikaulio

dalis.

Esant tokioms sunkioms anomalijoms

pati svarbiausia gydymo dalis vël

yra operacijø planavimas. Jei þandikauliai

yra asimetriški ir dël to veidas

kreivas, deformuotas, daþniausiai

1 pav. Pacientë V. R. prieð ir po abiejø þandikauliø ortognatinës operacijos


3 pav. Paciento operacijos planavimas kompiuterine programa

atliekame viso veido kaulø kompiuterinæ

tomogramà ir duomenis perkeliame

á kompiuterá, kuriame specialios

programos pagalba galime simuliuoti

operacijà realioje erdvëje.

Tai labai patogu, nes galime iðbandyti

keletà gydymo plano variantø ir èia

pat patikrinti, kaipgi paciento veido

kaulai ir minkðtieji audiniai atrodys

po operacijos. Kuomet sudarome optimalø

gydymo planà, projektas internetu

iðsiunèiamas á Belgijà, á greitojo

prototipavimo paslaugas teikianèià

kompanijà, kuri pagal KT duomenis

per savaitæ pagamina tikslià paciento

kaukolës kopijà (stereolitogafiná

modelá) ir jà atsiunèia paðtu. Tuomet

operacija atliekama su dirbtine kaukole,

ávertinamos visos galimos kliûtys

ir sunkumai, taip pat pagaminami

ávairûs ðablonai ir vadinamieji gidai,

galintys sutrumpinti operacijos laikà.

Kompiuterinis planavimas ir stereolitografiniai

modeliai – tai šios dienos

pulsas ir, ko gero, vienintelis pagalbinis

metodas, leidþiantis gauti op-

timalø ir patikimà rezultatà siekiant

ištaisyti sudëtingas asimetrines veido

deformacijas.

Þandikauliø distrakcinë

osteogenezë

Kaulø distrakcinë osteogenezë –

ðiandien traumatologijoje gerai þinomas

gydymo metodas, kurá pirmà kartà

pritaikë rusø gydytojas ir mokslininkas

G. Ilizarovas prieð daugiau nei

40 metø. Ðio metodo esmë – atlikus

kaulo osteotomijà ir lëtai tempiant

fragmentus vienà nuo kito, tarp jø susidaro

naujas kaulinis audinys. Taigi

racionaliai naudojant ðá metodà kaulà

galima gerokai pailginti. Vakarø

Europos ir JAV þandikauliø chirurgijoje

ðis metodas pritaikytas vos

prieð 15 metø, tam prireikë pagaminti

miniatiûrinius tempimo prietaisus –

distrakcinius aparatus. Nors ðis metodas

turi daug trûkumø ir paslëptø

pavojø, sudëtingø veido asimetrijø ir

deformacijø atvejais jis bûna nepakeièiamas

siekiant gauti gerà ne tik funkciná,

bet ir kosmetiná rezultatà (4 pav.)

Dþiugu, kad mes jau taip pat turime

patirties taikant sudëtingiausius

gydymo metodus – distrakcinæ osteogenezæ

– pacientams, sergantiems

smilkininio ir apatinio þandikaulio sànario

ankiloze. Praëjusiais metais

dviem pacientams buvo sëkmingai atliktas

pirmasis chirurginis etapas –

5 pav. Distrakcinio aparato krypties ir þandikauliø pjûviø linijø modeliavimas ant stereolitografiniø modeliø

23


vertikalios veido deformacijos korekcija.

Atlikus kompiuteriná planavimà,

stereolitografinius modelius ir operacijos

simuliavimà ant kaukolës modelio,

pacientui buvo atlikta abiejø

þandikauliø distrakcinë osteogenezë

ir taip per mënesá palaipsniui iðtaisyta

veido deformacija. Abiejø þandikauliø

vienmomentinë distrakcinë osteogenezë

iki ðiol buvo atlikta tik labai

iðsivysèiusiose pasaulio ðalyse,

pvz., JAV, Jungtinëje Karalystëje, Vokietijoje

ir Rusijoje (5 pav.).

Psichologiniai ortognatinio

gydymo aspektai

Paprastai pacientai mano, kad prasta

veido iðvaizda, ágaubtas ar „paukðèio“

veidas neleidþia gyventi visaverèio

gyvenimo, priverèia ádëti þymiai

daugiau pastangø siekiant sëkmingos

karjeros, sëkmës asmeniniame gyvenime.

Ir ið tiesø – psichologai árodë,

kad patrauklaus veido þmogus daug

labiau pasitiki savimi ir tai jam padeda

susirasti geresná darbà, laisviau

jaustis visuomenëje, bendrauti su

þmonëmis. Jau nuo ankstyvos vaikystës

patrauklûs vaikai geriau vertinami

mokykloje, juos supa didesnis

draugø ratas, paauglystëje graþûs vaikai

bûna populiaresni tarp draugø,

uþaugus patrauklûs þmonës lengviau

susiranda darbà, yra savimi pasitikintys

ir verþlûs. Jau árodyta, kad po sëkmingai

atliktø ortognatiniø operacijø,

kuomet veidui suteikiami harmoningi

bruoþai, á teigiamà pusæ pasikeièia

ir þmogaus psichika: jis atsikrato

iki tol varginusiø kompleksø, padidëja

pasitikëjimas savimi, socialinis

aktyvumas, neretai pacientai po operacijø

teigia atvertæ naujà gyvenimo

puslapá.

Bet kuriuo atveju pacientas, ryþæsis

ortognatiniam gydymui, turi suprasti

gydymo sudëtingumà ir suvokti

jo trukmæ. Visuomet prireikia didelio

paciento uþsispyrimo ir gydytojo

kantrumo, taèiau visas kliûtis padeda

áveikti siekiamas galutinis tikslas

– taisyklingas sukandimas ir harmoningas

veidas.

Plaèiau apie ortognatinæ chirurgijà

skaitykite tinklalapyje

www.orthognatic.lt

24

2 pav. Pacientë R. K. prieð ir po abiejø þandikauliø ortognatinës operacijos

PADËKA

Noriu iðreikðti padëkà visiems bendradarbiaujantiems

ortodontams,

taip pat daugiausia patirties turintiems

ir komandoje dirbantiems ortodontams

Andriui Pocevièiui, Laurai

Linkevièienei, Daliai Latkauskienei,

Veido ir þandikauliø chirurgijos

skyriaus vedëjui plastikos chirurgui

Renaldui Vaièiûnui, gydytojui

odontologui ortopedui Tomui

Linkevièiui, „Denticijos“ ir R. Petkelienës

dantø technikø laboratorijø

darbuotojams, kuriø visø kruopðtus

komandinis darbas ir atsidavimas

pacientui leido pasiekti gerø rezultatø

operacinëje ir suteikti daug

dþiaugsmo pacientams.

Ortognatinis gydymas yra ilgas ir sudëtingas,

reikalaujantis keleto specialistø (ortodonto,

veido ir þandikauliø chirurgo, protezuotojo,

plastikos chirurgo, dantø techniko)

komandinio darbo. Gydymas nuo pradþios

iki pabaigos trunka nuo pusantrø iki trejø

metø.

Gydymas susideda ið trijø etapø: ortodontinio

paruoðimo, ortognatinës þandikauliø

operacijos ir baigiamojo ortodontinio gydymo,

ir, jei reikia, dantø protezavimo bei papildomø

plastiniø operacijø.

Ortodontinis

paruošimas

Tai ilgiausiai trunkantis etapas (paprastai

iki 12 mën., reèiau 18 mënesiø). Ðiuo etapu

intensyviai dirba daugelis ortodontø, o daugiausia

patirties turi komandoje dirbantys

gydytojai Andrius Pocevièius, Laura Linkevièienë

ir Dalia Latkauskienë. Ortodontinio

paruoðimo metu pacientas neðioja breketus

ant virðutiniø ir apatiniø dantø. Orto-


4 pav. Pacientas E. T. prieð ir po abiejø þandikauliø distrakcinës osteogenezës

ORTOGNATINIO GYDYMO EIGA IR PRINCIPAI

dontinio paruoðimo tikslas – sulygiuoti dantis

á taisyklingus dantø lankus, kurie idealiai

atitiktø vienas kità. Tai yra bûtina, kadangi

operacijos sëkmë priklausys nuo to,

ar fiksuojant fragmentuotus þandikaulius á

taisyklingà padëtá, bus pasiektas stabilus sàkandis.

Ortodontiðkai paruoðus dantø lankus,

likus kelioms savaitëms iki operacijos,

gydytojas odontologas ortopedas Tomas

Linkevièius atlieka þandikauliø padëties registracijà

ir gipsiniai þandikauliai perkeliami

á realià erdvæ specialiø prietaisø pagalba.

Su gipsiniais modeliais atliekama chirurgijos

simuliacija, pagaminama ir pritaikoma

individuali plokðtelë, kurios pagalba

operuojant galima fiksuoti þandikaulius

tikslioje padëtyje.

Chirurginis gydymas

Operacija atliekama padarius bendrinæ

nejautrà stacionare ir trunka nuo 2,5 valandos

(jei operuojamas vienas þandikaulis)

iki 5 valandø (jei operuojami abu þan-

dikauliai). Operacija atliekama vidiniais

pjûviais, ið burnos pusës, dël to veide nelieka

randø. Virðutinis þandikaulis pjaunamas

pagal LeFort I linijà ir atskeliamas

nuo kaukolës pagrindo, tada, naudojant

ið anksto pasigamintà individualià

plokðtelæ, jis ypaè tiksliai pastatomas

á naujà teisingà padëtá ir fiksuojamas titaninëmis

plokðtelëmis, kurios yra uþsiuvamos

minkðtaisiais audiniais ir lieka ten

neribotam laikui. Uþbaigus virðutinio

þandikaulio fiksacijà, apatinis þandikaulis

perpjaunamas ir skeliamas iðilgai ðakø

srityje á tris dalis, tuomet fiksuojamas

sukandimas ir atliekama apatinio þandikaulio

fragmentø fiksacija titaninëmis

mikroplokðtelëmis naujoje padëtyje. Esant

nedidelei anomalijai, kartais uþtenka

operuoti tik apatiná arba tik virðutiná

þandikaulá. Pacientas ligoninëje praleidþia

2–7 dienas. Po operacijos neleidþiama

mënesá kramtyti kieto maisto –

maþdaug per tiek laiko sugyja kauliniai

fragmentai.

Baigiamasis gydymas

Tai galutinis gydymo etapas. Kai þandikauliai

fiksuoti taisyklingoje padëtyje ir

þandikauliø santykis yra normalus, o sàkandis

taisyklingas, ortodontui belieka tik

atlikti smulkias dantø padëties korekcijas,

kuriø negalëjo atlikti iki operacijos.

Gydymas breketais tæsiamas iki 6 mënesiø.

Ortodontinis gydymas uþbaigiamas,

kai pasiekiamas stabilus sàkandis ir taisyklingi

dantø lankai. Gydymo pabaigoje

nuimami breketai ir gaminamos specialios

plokðtelës, kurias naktimis dar reikia

neðioti apie pusæ metø. Pabaigus gydymà,

galutinai ávertinama veido estetika. Jeigu

ortognatinë operacija turëjo neigiamà

poveiká nosies formai ar posmakrio kontûrui,

pacientà konsultuoja ir plastinës

chirurgijos sprendimus siûlo Veido ir þandikauliø

skyriaus vedëjas gydytojas Renaldas

Vaièiûnas. Jei trûksta vieno ar keliø

dantø, gydytojas odontologas ortopedas

juos atstato.

25


sveikata

Kepenø transplantacija Lietuvoje?

Marius PAŠKONIS,

Jonas JURGAITIS

26

Tai realu!

Kepenø transplantacija – vienas svarbiausiø chirurginio gydymo

bûdø, taikomø pacientams, kuriems progresuoja kepenø funkcijos

nepakankamumas. Nuo tada, kai pirmà kartà Anglijoje, Kembridþo

universitete, Roy‘aus Calne‘o vadovaujama chirurgø brigada

atliko pirmà sëkmingà kepenø transplantacijà Europoje, praëjo

beveik 40 metø. Iki 2000 metø Lietuvoje kepenø transplantacijos

operacijos nebuvo atliekamos, taèiau ligoniø, serganèiø lëtinëmis

kepenø ligomis, buvo visada. Nuo 2000 metø Vilniaus universiteto

ligoninëje Santariðkiø klinikose ir Kauno medicinos universiteto

klinikose atliktos devynios tokios operacijos, taèiau pirmosios

transplantacijos nebuvo sëkmingos. Prireikë dar penkeriø

metø, kad mûsø chirurgai galëtø dþiûgauti – pirma sëkminga

kepenø transplantacija Vilniaus universiteto ligoninëje Santariðkiø

klinikose atlikta 2005 m. liepos 25 dienà.

P. Katausko nuotr. VU ligoninës Santariðkiø klinikø gydytojø komanda po sëkmingos kepenø transplantacijos


Persodinti kepenis

pradëjo amerikieèiai

Kepenø transplantacija tapo realybe

1963 m., kai Thomas E. Starzlas

Jungtinëse Amerikos valstijose, Kolorado

universitete, atliko pirmà kepenø

persodinimo operacijà. Po pirmos

kepenø transplantacijos pacientas

neiðgyveno. Taèiau jau 1967 m.,

atsiradus naujiems imunosupresiniams

vaistams, Thomas E. Starzlas

atliko pirmà sëkmingà kepenø persodinimo

operacijà. Pacientas iðgyveno

net 13 mënesiø. Tais paèiais metais

Anglijoje, Kembridþo universitete,

Roy‘aus Calne‘o vadovaujama chirurgø

brigada atliko pirmà sëkmingà

kepenø transplantacijà Europoje.

Net ir atliekant daugiau kepenø

transplantacijø ir tobulëjant chirurginei

technikai vienus metus išgyvendavo

vos 15 proc. pacientø. Tokios nesëkmës

lydëjo dël komplikacijø – svetimo

organo atmetimo reakcijos.

1980 metais prasidëjo nauja transplantacijos

era, nes buvo sukurtas

naujas imunosupresinis vaistas ciklosporinas,

kurá naudojant þymiai sumaþëjo

komplikacijø dël organø atmetimo

reakcijos ir recipientai po

transplantacijos išgyvendavo gerokai

ilgiau. Šiuo metu Europoje atliekama

8–21 kepenø transplantacijø milijonui

gyventojø. Vienus metus po

transplantacijos išgyvena 85 proc., o

5 metus – iki 70 proc. pacientø.

Kepenø transplantacijos

pagrindas – ávairiø srièiø

specialistø komandinis

darbas

Kepenø transplantacija – vienas iš

svarbiausiø chirurginio gydymo bûdø

pacientams, kuriems progresuoja kepenø

funkcijos nepakankamumas.

Pagrindinës indikacijos, kai reikia

persodinti kepenis, yra virusinio hepatito

B ir C sukelta kepenø cirozë,

pirminë biliarinë cirozë, lëtinis sklerozuojantis

cholangitas, þaibinis kepenø

nepakankamumas. Vien medikamentinio

gydymo tokiems ligoniams

nepakanka ir daugelis miršta,

todël kepenø transplantacija tokiems

ligoniams – vienintelë galimybë iðgyventi.

Iki 2000 metø Lietuvoje kepenø

transplantacijos operacijos nebuvo

atliekamos, taèiau ligoniø, serganèiø

lëtinëmis kepenø ligomis, buvo visada.

Nuo 2000 metø Vilniaus universiteto

ligoninëje Santariðkiø klinikose

ir Kauno medicinos universiteto

klinikose atliktos devynios tokios

operacijos, taèiau pirmosios transplantacijos

nebuvo sëkmingos, šeši

pacientai mirë dël ávairø pooperaciniø

komplikacijø. Vien tobulos chirurginës

technikos èia nepakanka.

Sëkmingos kepenø transplantacijos

pagrindas – ávairiø srièiø specialistø

darnus komandinis darbas. Chirurgai

– tik viena iš komandos grandþiø.

Gydytojai gastroenterologai ir hepatologai

parenka ir priþiûri pacientus

iki operacijos, atliekant kepenø

transplantacijà labai svarbus vaidmuo

tenka gydytojams anesteziologams,

kuriø uþdavinys – iðlaikyti stabilià paciento

hemodinamikà bei koreguoti

kitø organø darbà operacijos metu.

Po transplantacijos ligonis patenka á

intensyvios terapijos skyriaus medikø

rankas, kur yra priþiûrimas visà

pooperaciná periodà, akylai stebint ir

uþbëgant uþ akiø galimoms komplikacijoms.

Baigus stacionarinio gydymo

etapà ir iðleidus pacientà á namus,

jo ir transplantuotø kepenø bûklæ

nuolat priþiûri gydytojai hepatologai

bei imunologai. Vilniaus universiteto

ligoninës Santariðkiø klinikø gydytojai

kepenø transplantacijai sistemingai

ruoðësi. Penki chirurgai, gydytojas

anesteziologas, intensyvios terapijos

gydytojas, gydytojas gastroenterologas

ir operacinës slaugytoja tobulinosi

Berlyno „Charitie“ klinikoje

bei Heidelbergo universitetinëje

klinikoje, tai vieni didþiausiø transplantacijos

centrø Vokietijoje.

VU Santariðkiø klinikose

sëkmingai persodintos

kepenys

Pirma sëkminga kepenø transplantacija

Vilniaus universiteto ligoninëje

Santariðkiø klinikose atlikta 2005

metø liepos 25 dienà. Ligonë, kuriai

atlikta kepenø transplantacija, sirgo

pirmine biliarine kepenø ciroze. Šios

ligos prieþastys vis dar neþinomos. Pasaulyje

pirmine biliarine ciroze serga

8–14 þmoniø iš 100 tûkst. gyventojø.

Apie 90 proc. ligoniø – moterys. Kepenø

funkcija visiškai sutrinka praëjus

10–12 metø nuo ðios ligos pradþios.

55 metø moteriai buvo persodintos

ðeðiolikametës donorës, þuvusios

patyrus sunkià galvos traumà, kepenys.

Iki operacijos apie 3 metus ligonës

bûklë nuolat blogëjo. Moteriai

nieþëjo kûnà, pakito kûno spalva,

kraujavo dantenos, ji greitai nuvargdavo,

krito svoris. Visi ðie simptomai

labai paûmëjo prieð metus, todël 2004

metø gruodþio mënesá gydytojø konsiliumo

metu ligonë buvo átraukta á

kepenø transplantacijos laukianèiøjø

sàraðà. 2005 m. liepos 24 dienos vakarà

Nacionalinio organø transplantacijos

biuro darbuotojai praneðë

apie donorà. Atlikus imunologinius

kraujo tyrimus bûtent ðiai ligonei donorinis

organas atrodë labiausiai tinkamas,

todël ligonë buvo stacionarizuota

ir paruoðta operacijai. Visas

transplantacinis procesas turi bûti gerai

organizuotas ir vykti sparèiai, nes

kepenis geriausia persodinti per 12

valandø. Tiek trunka vadinamasis ðaltos

iðemijos periodas, kada iðimtos

donorinës kepenys laikomos specialiame

konservuojanèiame tirpale. Vëliau

tikimybë, kad organas funkcionuos

gerai, gerokai sumaþëja. Todël

vienas ið sëkmingos transplantacijos

veiksniø buvo tas, kad viskas buvo atlikta

laiku ir ðaltasis iðemijos periodas

truko 8 valandas. 2005 m. liepos 25

naktá parveþus donorës kepenis prasidëjo

kepenø persodinimo operacija,

kuri tæsësi pusðeðtos valandos.

Operuojant buvo naudojama „Belghiti“

technika, kurios metu iðimant ligos

pakenktas recipientës kepenis

iðsaugoma vientisa apatinë tuðèioji

vena ir persodinant nereikia dirbtinës

kraujo apytakos. Tai þymiai sumaþina

centrinës hemodinamikos pakitimus

ir sudëtinga operacija dël to sau-

27


gesnë. Ðá bûdà pasiûlë prancûzø chirurgas

Jacquesas Belghiti 1992 metais.

Šiuo metu šis metodas taikomas

daugelyje pasauliniø transplantacijos

centrø.

Pirmoji sëkminga kepenø transplantacija

Vilniaus universiteto ligoninëje

Santariðkiø klinikose vyko

sklandþiai. Visos komandinio darbo

grandys dirbo nepriekaištingai. Operuojant

chirurginës technikos nesklandumø

nekilo, buvo uþtikrinta

hemostazës kontrolë, netekto kraujo

kiekis buvo minimalus. Anestezijos

efektyvumas bei intensyvios terapijos

gydytojø darbas nekëlë abejoniø, po

operacijos ligonæ puikiai priþiûrëjo

gydytojai hepatologai bei imunologai.

Todël galima teigti, kad Vilniaus universiteto

ligoninës Santariðkiø klinikø

gydytojai yra pasirengæ sëkmingai

persodinti organus.

28

Pagrindinë problema –

donorø trûkumas

Šiuo metu, Nacionalinio transplantacijos

biuro duomenimis, kepenø

transplantacijos laukia 10 ligoniø.

Kasmet ðalyje reikëtø atlikti iki 30 to-

kiø operacijø, taèiau daugelis ligoniø

mirðta, nes nesulaukia tinkamo donoro.

Pagrindinë problema – donorø trûkumas.

Ši problema aktuali ir kitose

ðalyse. Apmaudu, kad vis didëjant donoriniø

organø poreikiui, augant

transplantacijas atliekanèiø medikø

meistriðkumui, organø donorystei pasiryþusiø

þmoniø skaièius nedidëja.

Transplantacijos plëtrà riboja ir ðalyje

priimti ástatymai, pagal kuriuos, jei

nëra priešmirtinio paties þmogaus ar

jo giminiø sutikimo, þuvusiojo organø

persodinti negalima. O ir atlikti ðá

kilnø poelgá, galintá iðgelbëti kitø þmoniø

gyvybes, pasirengæs toli graþu ne

kiekvienas.

Taèiau nusivilti neverta, ir tai árodo

specialistø noras tobulëti ðioje sudëtingoje

medicinos srityje. 2005 metais

Vilniaus universiteto ligoninës Santariðkiø

klinikø parengtas staþuoèiø projektas

„Kepenø transplantacijos ágûdþiø

tobulinimas“ gavo Europos Leonardo

da Vinci fondo subsidijà, kurios

dëka jau 2006 metø sausá aštuoni

šios klinikos specialistai išvyko á Vokietijos

Heidelbergo universitetines

klinikas toliau tobulinti komandinio

darbo ágûdþiø bei semtis patirties kepenø

transplantacijos srityje.

Marius Paškonis

P. Katausko nuotr.

Gydytojas abdominalinis

chirurgas, dirba

Vilniaus universiteto

ligoninëje Santariðkiø

klinikose. 1998 m. baigë

Vilniaus universiteto

Medicinos fakultetà.

Nuo 2003 m. – Vilniaus

universiteto Medicinos

fakulteto Gastroenterologijos, nefrologijos,

urologijos ir pilvo chirurgijos klinikos doktorantas.

Jonas Jurgaitis

Gydytojas abdominalinis

chirurgas, dirba Vilniaus

universiteto ligoninëje

Santariðkiø klinikose.

1999 m. baigë Kauno medicinos

universitetà. Nuo

2003 m. – Vilniaus universiteto

Medicinos fakulteto

Gastroenterologijos, nefrologijos,

urologijos ir

pilvo chirurgijos klinikos doktorantas.

Abu doktorantai šiuo metu staþuojasi Vokietijoje,

Heidelbergo universiteto chirurginëje

klinikoje, kepenø chirurgijos ir transplantacijos

srityje.


Laisvoji enciklopedija – „Vikipedija“

„Vikipedija“ – tai laisva internetinë enciklopedija,

kurià rengti gali visi norintieji.

2001 metais atsiradusi kaip gretutinis

projektas šalia kitos, uþdarai kuriamos

enciklopedijos, „Vikipedija“

greitai iðpopuliarëjo

ir tapo vienu

daþniausiai minimø

informacijos ðaltiniø.

Daug kam „Vikipedija“

atrodo nepatikima

dël savo

atvirumo – esà, kiekvienas

norintysis gali

ne tik patikslinti ar pataisyti,

bet ir sugadinti

joje esantá tekstà ar iškreipti

jame pateiktus faktus. Taip,

tai ámanoma. Taèiau tiek techninës

priemonës, tiek kuriant „Vikipedijà“ susibûrusi

didþiulë bendruomenë yra atsparios

tokiems vandalizmo aktams – lygiai

kaip ir redaguoti, visada galima pamatyti

net maþiausià ir seniausiai padarytà

straipsnio pakeitimà. Kiekvienas skaitytojas

gali palyginti bet kurias dvi straipsnio

Aliejinis kompiuteris

Nusibodo ûþiantis kompiuteris? Keliems

vokieèiams, dirbantiems THG kompiuteriø

laboratorijoje, taip pat. Todël jie

sugalvojo originalø kaistanèiø jo elementø

auðinimo bûdà. Á specialiai tam tikslui

silikonu hermetizuotà permatomà plastikiná

kompiuterio korpusà jie ástatë pagrindines

kompiuterio plokðtes, o sujungæ

laidelius tiesiog pripylë á korpusà virtuvëje

naudojamo augalinio aliejaus. Jis

nepraleidþia elektros, todël rizikos, jog

ávyks trumpas jungimas, nëra. Ir originalu,

ir pigu, ir paprasta.

Internetas=narðyklë? Ne!

Internetas – tai pasaulinis tarpusavyje

sujungtø kompiuteriø tinklas. Ði sàvoka

apibrëþia tik fiziná tinklà, o ne programas

ar apsikeitimo duomenimis protokolus.

Þiniatinklis (WWW) – viena iš interneto

paslaugø. Ði sàvoka aprëpia nuolat

augantá loginá „voratinklá“, sudarytà ið

daugybës tarpusavyje saitais susietø tinklalapiø

ir panaðios informacijos.

Narðyklë – tai programa, skirta vaizduoti

þiniatinklio turiná – tinklalapius.

Kadangi þiniatinklio narðymas daþnam

vartotojui yra vienintelë jo veikla internete,

nieko keista, jog internetas, þinia-

http://www.wikipedia.org

versijas, vaizdþiai pamatyti jø skirtumus.

Taip pat lengvai pakeitimus galima anuliuoti,

gràþinti senesnæ straipsnio versijà.

Be to, pakeitimø nereikia

ieškoti toli – „Vikipedijoje“

galima matyti naujausius

visoje enciklopedijoje

padarytus pakeitimus.

Praktika parodë,

jog bendruomenë

yra stipri – sugadinti

straipsniai

labai greitai pataisomi.

Privalumai:

„Vikipedija“ yra viena

iš iðsamiausiø (jei ne

pati išsamiausia) enciklopedijø

– angliškoje jos versijoje

jau dabar sukaupta per 910 tûkst.

straipsniø (lietuviðkoje versijoje – per 11

tûkst.).

Dël skaitmeninës prigimties „Vikipedija“

nepasensta. Pavyzdþiui, iðrinkus Benediktà

XVI naujuoju Romos Popieþiumi,

informacija apie tai enciklopedijoje

atsirado greièiau nei per valandà.

Privalumai:

tyla – nebeûþia auðintuvai;

išskirtinumas – tokiø kompiuteriø tikrai

nerasite daug.

Trûkumai:

rûpestis dël ðvaros – keièiant vienà ar

kità dalá, kompiuterio detales tenka

kruopðèiai nuvalyti. Be to, jei korpusas

staiga taptø nesandarus, laiku to nepastebëjus

rizikuojama ne tik priterðti vietà,

kur stovi kompiuteris, bet ir perkaitinti

patá kompiuterá.

Rizika pakenkti plastmasinëms ir guminëms

kompiuterio detalëms. Aliejaus

poveikio joms iðradingieji kompiuterininkai

iðtirti nespëjo, todël pataria vietoje

aliejaus naudoti maðininæ alyvà.

tinklis ir narðyklë daþnai painiojami, ir visa

tai klaidingai vadinama vienu þodþiu –

„internetas“.

Pati populiariausia ir labiausiai þinoma

þiniatinklio narðyklë ðiuo metu yra „Microsoft

Internet Explorer“ (IE). Deja, keletà

metø apskritai neturëdami konkurencijos,

jos kûrëjai „uþmigo ant laurø“,

todël dabar sulaukë rimtø konkurentø –

programø „Mozilla Firefox“ bei „Opera“.

Jos abi yra saugesnës, paþangesnës ir patogesnës

negu IE. Deja, daug mëgëjiðkø,

o kartais ir profesionaliø tinklalapiø

išbandomi tik su IE, todël kartais tokius

tinklalapius sunku perþiûrëti kitose narðyklëse.

Parengë Rimas KUDELIS

IT erdvë

„Failas“, „byla“

ar „rinkmena“?

Vis nesibaigia ginèai dël ðiø terminø. Þodá

„byla“ atmetë Vyriausioji lietuviø kalbos komisija

(VLKK), vietoj jo pasiûliusi naudoti

„failà“ arba „rinkmenà“.

Taigi:

„Byla“ – lietuviðkas, jau áprastas, taèiau „iðbrokuotas“

terminas.

„Failas“ – áprastas þodis, ir net leistas naudoti.

Taèiau nelietuviðkos jo ðaknys, todël kai

kam atrodo nepriimtinas.

„Rinkmena“ – lietuviškas þodis, taip pat aprobuotas

VLKK, taèiau kol kas dar neprigijæs,

todël taip pat turi daug prieðininkø.

Išvada: vartokime terminà „failas“ arba „rinkmena“.

V. . . Dagienë, Dagienë, G GG.

G . Grigas, Grigas, T TT.

T . Jevsikova.

Jevsikova.

Enciklopedinis Enciklopedinis kompiuterijos

kompiuterijos

kompiuterijos

þinynas.

þinynas. Vilnius, TEV, 2005

Kaip lietuviškai pavadinti hakerá, laikmenà

„flash memory“, studentø mëgstamus pokalbius

„chat“, ar galima vartoti terminà „failas“? Enciklopedinio

þodyno rengëjai,

padedami ir kompiuterijos, ir

kalbos specialistø, pateikia ne tik

apie 2000 kompiuterijos terminø

apibrëþèiø, bet ir paaiðkinimø,

pavyzdþiø, nemaþai iliustracijø.

Kompiuteriø naudotojai ras komandø,

mygtukø pavadinimø, þodþiø ir fraziø,

daþniausiai matomø kompiuterio ekrane, paaiškinimus,

taip pat naudingà rodyklæ, tarnaujanèià

kaip anglø–lietuviø kalbø þodynëlis. Internetiná

þodyno variantà galima rasti svetainëje

www.likit.lt.

Rimvydas Rimvydas Rimvydas Skyrius, Skyrius, Audronë Audronë Audronë Mikalauskienë,

Mikalauskienë,

Laima aima Zalieckaitë.

Zalieckaitë.

Informacijos Informacijos ir ir komunikacijos

komunikacijos

technologijos.

technologijos.

Vilnius, Vilniaus universiteto leidykla, 2005

Vadovëlis skiriamas ðiuolaikinëms

informacijos ir komunikacijos

technologijoms (IKT), jø

esmei ir vietai visuomenëje nagrinëti.

Aptariamos bendrosios

dalyko sàvokos, duomenø ir informacijos

organizavimas, duomenø

apdorojimo ir mainø technologijos,

intelektualiosios technologijos

ir sistemos bei elektroninës veiklos

ir elektroninio verslo technologijos. Siekiama

padëti vartotojams susigaudyti IT ávairovëje ir

iðprusti IT taikomøjø savybiø srityje.

29


tradicijos

Knygriðystë Vilniuje:

30

tradicijos ir tæstinumas

Pasaulyje meninë knygriðyba turi senas tradicijas, o Lietuvoje meniðkai áriðtos

knygos pasirodë XV a. pradþioje. Lietuvos bibliotekose saugoma tûkstanèiai XV–

XVII a. knygø, kuriø dauguma buvo áriðta Lietuvoje. Knygriðystës tradicijos Lietuvoje

dar gyvos. Knygø áriðimo amato paslapèiø þmonës iðmoksta vienas ið kito.

Ðiuo metu knygriðystë atgimsta, profesionaliai ir meniðkai áriðta knyga, kaip individualumo

ir kûrybiðkumo iðraiðka, sulaukia vis daugiau dëmesio.

Snieguolë MISIÛNIENË

Vilniuje nestigo

gerø knygriðiø

Knygriðystë – knygos áriðimo amatas,

jo pradþia siekia IV–V a. Jau

Egipto papirusai bûdavo meniðkai

apipavidalinami ar laikomi dekoruotose

dëþutëse. Pradëjus gaminti diptichus

– dvi ar kelias suriðtas vaðkuotas

senovës graikø ir romënø raðymo

lenteles – vienodo formato lentelëse

buvo iðgræþiamos skylutës ir jos virvute

suriðamos á vienà knygà, vadinamàjá

kodeksà. Ið vaðkiniø lenteliø kodekso

atsirado pergamento kodeksas,

o ið ðio – mûsø dabartinë knyga. Pergamentiniam

kodeksui apsaugoti prie

jo ið vienos ir ið kitos pusës buvo tvirtinamos

lentelës, reèiau – stori odos

gabalai. Tai knygos apdarø ir knygos

grafiðko apipavidalinimo meno pradþia.

Pasaulyje meninë knygriðyba turi

senas tradicijas, o Lietuvoje meniðkai

áriðtos knygos pasirodë XV a. pradþioje.

Lietuvos feodalinës valstybës

laikais Vilnius buvo knygriðystës centras,

kuriame niekada nestigo gerø

knygriðiø, o 1579 m. ákûrus Vilniaus

universitetà, Vilniui tapus svarbiu Rytø

Europos mokslo ir kultûros centru,

spausdintø knygø, o tuo paèiu ir

knygriðystës amato poreikis dar labiau

išaugo.

Knygriðiai praðë

apsaugoti jø interesus

Apie XVI a. Lietuvos knygriðius duomenø

iðliko nedaug, iðskyrus jø darbus,

kurie rodo gana aukðtà meno lygá. Spëjama,

kad Vilniaus knygriðiai susibûrë á

cechà XVI a. pabaigoje. Istorikø surinkti

duomenys rodo, kad XVI a. Vilniuje dirbo

ne maþiau kaip 14, o XVII amþiaus

pirmoje pusëje – ne maþiau kaip 22

knygriðiai. Þinios apie knygriðius neiðsamios,

todël gali bûti, kad tuo laiku Vilniuje

jø dirbo daug daugiau (knygriðystës

tyrinëtojui Edmundui Laucevièiui

pavyko iðaiðkinti 130 knygriðiø, dirbusiø

Lietuvoje XVI–XVIII a.).


1664 m. Vilniaus miesto

knygriðiø cecho vyresnieji kreipësi

á tuo metu Vilniuje buvusá

karaliø Jonà Kazimierà ir

praðë apsaugoti cecho narius

nuo visokiø neteisybiø, kurias

jie esà patiria mieste. Iðklausæs

knygriðiø nusiskundimø,

Jonas Kazimieras 1664 m.

birþelio 8 d. pasiraðë naujà

privilegijà ir potvarká – kaip

Vilniuje knygriðiø cechas turi

veikti ir kaip jo nariai turi

elgtis.

Remdamiesi privilegijos

10 straipsniu, knygriðiø cecho vyresnieji

papraðë Vilniaus magistratà apsaugoti

jø interesus, ávesti ceche tvarkà.

1665 m. sausio 28 d. Vilniaus miesto

burmistrai ir tarëjai patvirtino

knygriðiø cecho statutà. Statuto punktai

nuraðyti ið Krokuvos knygriðiø cechui

duotos privilegijos, o ši buvo nuraðyta

nuo Vokietijos miestø knygriðiø

cechø statutø. Naujajame 1664 m.

Vilniaus knygriðiø cecho statute minimi

ir futliarininkai, kuriems skirti

kai kurie statuto straipsniai. Bendras

ðiø amatininkø cechas vadinamas Vilniaus

knygriðiø ir futliarininkø cechu.

Vilniaus knygriðiai

nenusileido Vakarø

Europos meistrams

Lietuvos bibliotekose saugoma

tûkstanèiai XV–XVII a. knygø, kuriø

dauguma buvo áriðta Lietuvoje

(nustatyta, jog dalá garsiosios Lietuvos

didþiojo kunigaikðèio Þygimanto

Augusto bibliotekos knygø áriðo Vilniaus

knygriðiai).

Tai prabangios

baþnytiniø apeigø

knygos, iðtaigingi

foliantai, kuriø

apdarai – oda aptrauktos

lentos su

inkrustacijomis,

papuoðtos metalo

kampais ir sagtimis

arba áspaustu

odoje ornamentu,

– rodo Vilniaus

auksakaliø

ir knygriðiø meistriðkumà,

në kiek ne maþesná uþ Vakarø

Europos meistrø.

XVIII a. knygriðiø cecho veikla nutrûksta.

Sunku visiems, nes kraðtas,

o ypaè Vilnius, ne kartà buvo

nusiaubtas karø ir stichiniø nelaimiø.

Po treèiojo padalijimo (1795 m.), þlugus

Abiejø Tautø valstybei, Lietuva

buvo ájungta á Rusijos imperijà. Netrukus

èia ásigaliojo Rusijos ástatymai,

o 1794 metais, dar iki oficialaus padalijimo,

Vilniuje buvo ávesta caro kariuomenës

cenzûra, kuri tiesiogiai

veikë ir reguliavo spaustuviø ir knygø

leidybos reikalus.

Lietuvos knygriðiai

mokësi Europoje

XIX a. knygø áriðimas rankomis buvo

pamirðtas, nes knygas pradëta áriðinëti

maðinomis spaustuvëse. Meniðkai

buvo áriðamos tik uþsakomos reprezentacinës

knygos. XIX–XX a.

pradþios laikotarpis dar maþai tyrinëtas,

todël þiniø apie meninæ knygriðystæ

nëra daug.

1918 m. paskelbus Lietuvos nepriklausomybæ,

o Lenkijai okupavus Vil-

niaus kraðtà, valstybinis

ir kultûrinis gyvenimas

persikëlë á

Kaunà. Jaunai Lietuvos

valstybei reikëjo

kvalifikuotø tarnautojø.

Tarpininkaujant

Ðvietimo ministerijai

Lietuvos jaunimas buvo

siunèiamas mokytis

á Europos ðalis. Tokiu

bûdu 1934 m. Tadas

Lomsargis (1905–

1942) – pirmasis lietuviø

meninës knygriðystës

profesionalas – iðvyko

á Prahos valstybinæ grafikos mokyklà

mokytis knygriðystës ir meninio

knygos áriðimo. Prahos knygriðiø mokykla,

kuri buvo veikiama prancûziðkosios

art deco mados, suformavo

T. Lomsargio knygriðybos stiliø. Odiniai

jo knygø áriðimai – beveik chrestomatinis

art deco pavyzdys. T. Lomsargis

iðtobulino odos ir popieriaus

meninio dekoravimo, inkrustavimo

bûdus, knygø apdaro medþiagø technologijà;

áriðimams naudojo spalvø ir

ðrifto kompozicijas ið odos, lakðtinio

aukso, ðilko, popieriaus. Moderniai ir

skoningai projektavo knygas, derino

áriðimo meninæ iðvaizdà pagal turiná,

þanrà, paskirtá ávairioms skaitytojø

grupëms. Ðalia T. Lomsargio minëtinas

ir knygriðys Kazys Lukoðevièius.

1936 m. rudená gavæs Klaipëdos „Ryto“

bendrovës stipendijà, jis studijavo

Vokietijoje – Miunchene lankë Vokietijos

spaustuvininkø meistrø mokyklà.

31


Kaune ketvirtojo deðimtmeèio pabaigoje

buvo apie 30 individualiai dirbanèiø

knygriðiø ir kelios didesnës

knygriðyklos. Tuo metu amatininkai

knygas áriðinëjo mokykliniø vadovëliø

pavyzdþiu, kad tvirèiau laikytøsi ir

lapai nebyrëtø. Net ir puoðniausi, dovanoms

skirti áriðimai meniðkumu nepasiþymëjo.

Nors neturëjo geros technikos,

darbo jiems netrûko, nes leidiniai,

net ir prabangûs, ið Lietuvos

spaustuviø plaukë su nepatvariais popieriniais

virðeliais, tik sulankstytais,

bet neapipjautais, prastai susiûtais

lankais ar sukabintais viela, greitai atsiklijuojanèiomis

nugarëlëmis. Knygos

áriðimas pamaþu tapo vis reikðmingesne

lietuviðkø leidiniø kultûros

dalimi, atsirado naujoviðki faktûros

bandymai: raðtuota pilka ir spalvota

drobë, áriðimas „á ðiaudelius“. Dailininkai

grafikai (Jonas Juozas Burba

ir kt.) taip pat buvo kvieèiami kurti

knygø áriðimo projektus. Karas ir

vokieèiø okupacija privertë ðá darbà

baigti. Kauno sunkiøjø darbø kalëjime

1942 m. þuvus T. Lomsargiui, neþinia

kaip susiklosèius K. Lukoðevièiaus

likimui (jo darbai taip pat neiðliko),

profesionali meninës knygriðystës

tradicija sunyksta.

Apie 1950 metus dailiàjà knygriðystæ

atgaivina kitø specialybiø menininkai,

taèiau labai siauroje srityje. Didelá

vaidmená èia suvaidino Kauno

„Dailës“ kombinato odos gaminiø

ateljë vadovas Voldemaras Manomaitis.

1953 m. dailininkas lankësi Estijos

odos dirbtuvëse. Jis pasikvietë ið

Talino specialistà konsultuoti Lietuvos

odininkus. Taip buvo patobulinti

odos dekoravimo bûdai. 1958 m. pa-

32

Po nuosmukio –

vël atradimai

gal V. Manomaièio

etalonus pagaminti dirbiniai

tarptautinëje parodoje

Briuselyje pelnë

aukso medalá. Taèiau

meninës knygriðystës padëtis

nepakito, nes menininkø

veikla apsiribojo

daugiausia suvenyrø gamyba.

Ávairiose parodose

ðalia galanterinës paskirties

odos dirbiniø buvo

eksponuojamos knygos,

susiûtos ið tuðèiø baltø

lapø, uþraðø knygelës.

Pokario metais Sovietø

Sàjungoje meninio odos apdirbimo

specialistus rengë vienintelis

Talino dailës institutas. Pirmieji Lietuvos

menininkai Estijos institutà baigë

7-ojo deðimtmeèio pradþioje. Ðiandien

jie priklauso vyresniajai dailininkø

kartai, atkûrusiai meninës odos

tradicijas. Kauno ir Vilniaus „Dailës“

kombinatuose buvo kuriami ir gaminami

dailiosios odos dirbiniai – sveèiø

knygos, fotoalbumai, uþraðø knygelës,

dokumentø aplankai ir kt.

Atkûrus Lietuvos nepriklausomybæ,

pradëjus veikti laisvai rinkai, steigësi

privaèios kûrybinës studijos. Lietuvos

dailininkai vël atranda knygà ir

jos tekstà. Kurti ir eksponuoti savo

darbus pradeda Zita Kreivytë, Rimantas

Dûda, Auðra Petroðkienë,

Dalia Marija Ðaulauskaitë, Ramutë

Toliuðytë, Þymantë Þindulienë ir ki.

Meninës knygriðybos esmë yra ta,

kad menininkas ima neáriðtus knygos

lapus, juos lanksto, siuva, karpo, daro

jai virðelá – odiná, mediná ar aptrauktà

medþiaga. Knygos áriðimas,

kaip ir kiekvienas meno kûrinys, atspindi

savo epochà, vietà, to laiko stiliø

bei madà. Knygos virðelis turi atspindëti

ar papildyti knygos turiná.

Ðiuo metu knygriðystë atgimsta, profesionaliai

ir meniðkai áriðta knyga,

kaip individualumo ir kûrybiðkumo

iðraiðka, sulaukia vis daugiau dëmesio.

Amato mokosi vieni ið kitø

1991 m. dailininkø grafikø Lino

Jablonskio, Kæstuèio Grigaliûno,

Mindaugo Navako, Kæstuèio Vasiliûno

iniciatyva buvo surengta pirmoji

„Dailininko knygos“ paroda, kurioje

atsispindëjo kûrëjo netradicinis poþiûris

á knygos formà, naudojamas

medþiagas, tekstà bei iliustracijas. Tai

buvo postûmis knygriðiams restauratoriams,

dailininkams, studijavusiems

knygriðystæ Taline, priminti visuomenei

meninës knygriðystës tradicijas

Lietuvoje. „Baltø lankø“ leidykla

1997 m. birþelio mën. eksponavo per

beveik 5 metus leidyklos iðleistas knygas.

Taip pat vyko meninio knygø áriðimo

paroda konkursas (pasak prof.

Domo Kauno, nuo prieðkario laikø

Lietuvoje panaðaus konkurso nebuvo),

kurio tikslas – skatinti knygos

kultûrà Lietuvoje. Norà dalyvauti pareiðkë

knygø restauratoriai ið bibliotekø,

o ne dailininkai, kaip buvo tikëtasi.

Konkurso metu paaiðkëjo, kad

knygriðystës tradicijos Lietuvoje dar

gyvos. Knygø áriðimo amato paslapèiø

þmonës iðmoksta vienas ið kito.

Nuo 1999 m. Lietuvoje rengiami

tarptautiniai meninës odos simpoziumai

„Knyga“ (organizatorë Auðra

Petroðkienë), kuriø tikslas – suburti

visus meninio knygos áriðimo þanrà

puoselëjanèius Lietuvos dailininkus

odininkus, nes knygos áriðimas – viena

ið pagrindiniø meninio odos apdirbimo

srièiø. Taèiau tik keletas ið jø domisi

profesionalia knygriðyste.

Knygriðiai restauratoriai

ásteigë savo organizacijà

Knygriðiø restauratoriø darbo specifika

bei meninë veikla paskatino

profesionalius restauratorius ir bendraminèius

menininkus vienytis – taip

neleisti sunykti knygriðystës amatui.

2003 m. geguþës 22 d. vienuolika knygos

restauratoriø: iš Vilniaus universiteto

bibliotekos – Cezaris Poliakevièius,

Jonas Daunoravièius, Rimas

Supranavièius, Sigitas Tamulis; iš Lietuvos

mokslø akademijos bibliotekos

– Laima Burneikienë, Graþina Smaliukienë,

Edita Kerðulytë, Tatjana Belokurskaja

ir Lietuvos nacionalinës

Martyno Maþvydo bibliotekos – Auðra

Vaitiekûnaitë, Raimunda Vasiliauskienë,

Elona Marija Loþytë bei

du dailininkai odininkai: Rimas Dûda

ir Ferdinandas Saladþius ásteigë

Vilniaus knygriðiø gildijà. Tai senas

knygriðystës tradicijas Lietuvoje tæsianti

visuomeninë organizacija. Gildijai

rûpi ne tik formali knygos apdaila,

bet ir áriðimo konstrukcija; siekiama

vël sujungti amatà, meistriðkumà

ir menà, plëtoti knygriðystæ. Ákur-


toji knygriðiø gildija tæsia nuo XVI

amþiaus iki 1893 metø gyvavusio Vilniaus

knygriðiø cecho tradicijas. Vilniaus

knygriðiø gildijos simbolis –

ovalo viduryje raidës VKG (G raidë

– stilizuotas knygriðio árankis, odos

skutimo peilis); ovalo virðutinëje dalyje

uþraðas „Vilniaus knygriðiø gildija“,

apatinëje dalyje lotyniðkas uþraðas

„Sodalitas Introligatorum Vilnensium“.

Pirmà kartà visuomenei gildija prisistatë

2004 m. sausio 20 d. Vilniaus

miesto rotuðëje, á kurià knygriðiai susirinko

po Šv. Miðiø Bernardinø baþnyèioje.

Nuo 2001 m. kiekvienais metais

sausio 20-àjà – ðv. Sebastijono

(Vilniaus knygriðiø cecho globëjo)

dienà – Bernardinø baþnyèioje laikomos

Ðv. Miðios uþ Vilniaus mieste gyvenusius

ir dirbusius knygriðius.

2004 m. vasario 19–22 d. vykusioje

Knygø mugëje gildija pristatë Vilniaus

universiteto bibliotekos darbuotojø

Nojaus Feigelmano, Irenos

Daugirdaitës, Petro Raèiaus parengto

katalogo „Vilniaus universiteto

bibliotekos paleotipai“ áriðimus. Leidinys

skirtas Vilniaus universiteto

ákûrimo 425-osioms metinëms paminëti.

Tø paèiø metø rugsëjo–spalio

mënesiais Vilniaus universiteto bibliotekos

parodø stenduose buvo eksponuojami

L. Burneikienës, A. Vaitekûnaitës,

J. Daunoravièiaus, R. Supranavièiaus,

S. Tamulio, G. Smaliukienës,

T. Belokurskajos, F. Sala-

dþiaus, C. Poliakevièiaus „Paleotipø“

áriðimai. Pasibaigus parodai knygos

buvo iškilmingai padovanotos Vilniaus

universiteto bibliotekai.

Su Vilniaus knygriðiø gildijos nariø

kûryba buvo galima susipaþinti ir

2004 m. rugsëjo 17–18 d. vykusiose

Sostinës dienose. 2005 m. geguþës

7 d. Europos dienos ðventëje gildijos

nariai rodë knygø áriðimo stakles,

aiðkino jø veikimà, knygos áriðimo

procesà, o geguþës 16 d. Lietuvos

nacionalinës UNESCO komisijos parodø

salëje buvo organizuotas Tado

Lomsargio 100-øjø gimimo metiniø

paminëjimas ir paroda „Atmintis“,

kurioje eksponuoti ir Vilniaus knygriðiø

gildijos nariø autoriniai darbai.

Vilniaus knygriðiø gildijos nariø

tikslas – tæsti amato tradicijas, kelti

nariø meistriðkumà, rengiant ávairius

seminarus, staþuotes, pasitarimus,

konferencijas, gildijos nariø darbø

parodas. Siekiama keistis informacija

su analogiðkomis uþsienio ðaliø

draugijomis ir specialistø delegacijomis,

atstovauti Lietuvai tarptautinëse

organizacijose. Dalyvaudami knygriðybos

parodose, tarptautiniuose

simpoziumuose, miesto ðventëse, mokyklø

renginiuose gildijos nariai populiarina

rankomis áriðtas knygas,

knygriðybos menà, jungiantá amatà,

meistriðkumà ir menà, moko jaunus

þmones knygriðystës. Knygriðiai bendrauja

ir su veiklà atgaivinusiomis ðalies

keramikø bei auksakaliø gildijo-

Knygriðiø gildijos nariai sostinëje vykstanèiose ðventëse demonstruoja knygø

áriðimo stakles, aiðkina amato subtilybes

mis. 2004 m. kovo 8 d. Ðv. Pranciðkaus

Maþesniøjø broliø ordino (Pranciðkonø

Maþesniøjø broliø observantø

– OFM) Lietuvos Ðv. Kazimiero

provincijos provincijolas dr. kun. Sigitas

Benediktas Jurèys paskyrë brolá

kun. Algirdà Malakauskà Vilniaus

knygriðiø gildijos kapelionu. Tai reikðmingas

ávykis gildijos veikloje.

Vilniaus knygriðiø gildija renka ir

publikuoja knygriðystës istorijos, teorijos,

praktikos ir metodikos medþiagà.

Gildijos planuose – surinkti

archyvà ir bibliotekà (knygø rinkiná)

apie knygriðybà. Nors ir neturëdamas

nuolatinës vietos, rinkinys bûtø prieinamas

visiems besidomintiems ðiuo

menu. Pirmàjà knygà apie knygriðystës

menà „Maestri rilegatori per il

„Cantico Delle Creature“ (Roma,

2002, t. 1–2) Vilniaus knygriðiø gildijai

padovanojo XXVII knygos mëgëjø

draugijos XII narys Vytautas Petniûnas,

tuo pratæsdamas ðios draugijos

prieðkario tradicijà puoselëti ir

propaguoti knygos menà.

Istorijos verpetuose nutrûkusi meninës

knygriðystës tradicija atgimsta,

jos puoselëtoja – Vilniaus knygriðiø

gildija, vienijanti dabartiniø meniniø

áriðimø kûrëjus, remiasi T. Lomsargio

þodþiais: „…kad knyga yra ne vien

pavieniø asmenø, bet ir visos tautos

kultûrinio lygio matas; ji turës ateinanèioms

kartoms paliudyti dabartinius

mûsø dvasios turtus“.

VU restauratoriai naudoja

senovinius knygø áriðimo

bûdus

Tarp VU bibliotekos Restauravimo

skyriuje dirbanèiø restauratoriø – ðeði

knygriðiai, ið kuriø keturi – Vilniaus

knygriðiø gildijos nariai, turintys

aukðèiausià restauratoriaus kategorijà.

Jau restauruotas senàsias knygas

jie áriða naudodami senoviná áriðimo

bûdà. Visø pirma jie restauruoja kietvirðius,

virðeliø odà arba pergamentà,

atstato trûkstamas vietas; daug

darbo reikalauja metaliniø uþsegimø

restauravimas, trûkstamø detaliø pagaminimas.

Knygriðiai restauratoriai ne tik meniðkai

áriða naujas knygas, bet ir restauruoja

bibliotekoje sukauptà didþiulá

kultûros paveldà, svarbø ne

vien Lietuvai, bet ir Europai.

33


tradicijos

Teologijos daktaro laipsnio suteikimas

Motiejui Kazimierui Sarbievijui

Jau keliolika metø Vilniaus universiteto Ðv. Jonø baþnyèioje

iðkilmingai suteikiami garbës daktarø vardai,

teikiami diplomai bakalaurams ir magistrams. Tai senojo

Vilniaus universiteto tradicijø tàsa, liudijanti apie

analogiškas to meto Europos universitetø moksliniø

laipsniø teikimo formas. Deja, autentiškos informacijos

apie tai turime nedaug. Þemiau pateikiame iðtraukà

ið Stanislovo Rostovskio knygos „Jëzuitø ordino Lietuvos

provincijos istorija“ (S. Rostowski, Litvanicarum

Societatis Jesu Historiarum provincialium pars prima.

– Vilnae, 1768. P. 339–340) apie teologijos daktaro

laipsnio suteikimà Vilniaus universiteto profesoriui,

þymiausiam Baroko epochos poetui Motiejui Kazimierui

Sarbievijui 1636 metø liepos 5 d. Tai vienintelis

kol kas þinomas ðaltinis Lietuvoje, kuriame apraðoma

visa ðio pobûdþio iðkilmiø eiga bei ceremonialas.

M. K. Sarbievijaus 1631–1633 m.

VU skaitytø teologijos paskaitø konspektas

34

Publikacijà parengë ir tekstà iðvertë prof. Eugenija ULÈINAITË

M. K. Sarbievijus. Carmina. Strasbûras, 1803

Kai karalius 1 atvyko á Vilniø pagerbti savo

dieviðkàjá prosenelá 2 , kità dienà, lydimas

daugybës didikø, jis aplankë Akademinæ

kolegijà. Ið anksto áspëjo Akademijos rektoriø,

jog tarp kitø dalykø norëtø, kad jo

poetas, teologas ir pamokslininkas Sarbievijus

liepos 5 dienà bûtø papuoðtas laurais 3 .

Taigi tà dienà Akademijos baþnyèioje, dalyvaujant

karaliui ir gausybei þmoniø, ávyko

áspûdingos iðkilmës. Kartu su Vladislovu

ir jo seserim Ona 4 , tarp daugelio kitø

sveèiø, dalyvavo Romos popieþiaus legatas

5 . Kai didikai susëdo, o karalius tarp jø

atsisëdo á sostà, prasidëjo giedojimas, susidedàs

ið daugybës choraliniø giesmiø, sekusiø

viena po kitos. Jam pasibaigus, laurais

papuoðtas akademikas 6 , kreipdamasis


M. K. Sarbievijus. Lyricorum libri tres... Antverpenas, 1630

á karaliø ir didikus, pasakë kalbà. Prie valdovo

kojø ant pagalvëlës buvo padëta áþymi

ðios Akademijos nuosavybë – skeptras.

Karalius neleido, kad ðis mokslo papuoðalas

taip gulëtø. Taigi paëmë skeptrà

ir, iðreikðdamas savo palankumà, áteikë

já oratoriui, vieðai patvirtindamas

Akademijos teises ir privilegijas 7 . Á tai atsakydamas,

daktarø senatas atsistojo. Tada

provincijos valdytojas Jokûbas Lachovskis,

kuris dalyvavo kaip Akademijos

kancleris, pasakë kalbà apie daktaro

pareigas ir apie iðmintingøjø valdovø ðlovæ.

Tada pirmiausia jis pats, o paskui kiti

du teologijos magistrai, iðbandydami

[Sarbievijaus] þinias, davë jam klausimus

ið paèiø giliausiø teologijos dalykø, á ku-

riuos jis turëjo atsakyti. Po to, pagal Tridento

baþnytinio susirinkimo nuostatus,

nutariama jam suteikti daktaro laipsná.

Popieþiaus legatas paima [ir skaito] akademinæ

priesaikà. [Sarbievijus] papuoðiamas

Akademijos insignijomis, tarp jø karaliaus

þiedu, kurá Jonas Gembickis, karaliaus

kanceliarijos prefektas, paëmë ið

valdovo. Ðià dovanà ir ðiandien tebesaugo

akademikai tarp kitø savo papuoðalø

8 . Kadangi naujasis daktaras savo profesijos

dëka buvo geras oratorius, iðkalbingai

ir pakiliai jis dëkojo valdovui – ið

pradþiø savo, paskui kolegijos, paskui viso

jëzuitø ordino vardu. Po daktaro kalbos

sekë didikø sveikinimai. Juos uþbaigë

muzika ir chorai.

1 Vladislovas IV Vaza (1595–

1648) – Lietuvos didysis kunigaikðtis

ir Lenkijos karalius, Zigmanto

III Vazos (1568–1632) sûnus.

2 Kazimieras (1458–1484) – Lenkijos

karalius ir Lietuvos didþiojo

kunigaikðèio Kazimiero Jogailaièio

sûnus, 1604 m. paskelbtas

ðventuoju, palaidotas Vilniaus Arkikatedroje.

1636 m. rugpjûèio

14 d. jo palaikai buvo perkelti á

naujà koplyèià, funduotà Zigmanto

III Vazos. M. K. Sarbievijus ta

proga pasakë pamokslà.

3 Papuošti laurais šiuo atveju reiškia

suteikti moksliná laipsná. Þr.

„Akademijos laurai“ (Laureae

Academicae). Vilnius: Vilniaus

universiteto leidykla, 1997.

4 Ona Konstancija (1619–1651)

Ldk Þygimanto III ir Konstancijos

Habsburgaitës dukra. 1642 m. iðtekëjo

uþ Noiburgo kunigaikðèio

Pilypo Vilhelmo. Pamaldi, gero bûdo,

tëvynainiø buvo mylima.

5 Marijus Filonardi – Popieþiaus

Urbono VIII legatas Lenkijoje ir

Lietuvoje Vladislovo IV Vazos valdymo

metais.

6 Jonas Ryvockis (1599–1666) –

filosofijos ir laisvøjø menø daktaras,

po Sarbievijaus dëstæs retorikà

Vilniaus universitete, daugelio

teologiniø, biografiniø, proginiø

veikalø autorius. „Laurais papuoðtas“

ðiuo atveju reiðkia „turintis

moksliná laipsná“.

7 Manoma, kad minëtàjá skeptrà

Vilniaus akademijai padovanojo

karalius Vladislovas IV Vaza

1632 m., áþengæs á sostà. Per iðkilmes

skeptras buvo neðamas

ant aksominës pagalvëlës uþ rektoriaus.

Ðios tradicijos laikytasi iki

Universiteto uþdarymo 1832 m. Po

to jis buvo perduotas Vilniaus medicinos-chirurgijos

akademijai

(M. Baliñski, Dawna Akademia

Wileñska. – Petersburg, 1862. P.

128). Šiuo metu skeptras yra Ermitaþo

muziejuje Sankt Peterburge.

8 Nuo to laiko þiedo uþmovimas

gavusiam daktaro laipsná tapo tradicija.

Manoma, kad þiedas, kurá

Vladislovas IV uþmovë Sarbievijui,

dingo prieð 1812 metus. Vietoj

jo buvo padarytas kitas ir ceremonija

tæsiama iki Universiteto

uþdarymo 1832 m. (J. Bieliñski,

Uniwersytet Wileñski. Kraków,

1899–1900. T. I. P.469).

35


paveldas

Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslo muziejaus rinkiniuose

saugomi 26 autentiðki Lietuvos valdovø paraðai. Keletà pergamentø

su valdovø paraðais muziejus yra gavæs dovanø ið privaèiø

asmenø, taèiau daugumà autografø ásigijo antikvariatuose

arba pirko tiesiogiai ið privaèiø asmenø. Ðio rinkinio iðliekamoji

vertë didþiulë, tai muziejaus fondø pasididþiavimas.

Lietuvos valdovø

autografai

36

(Ið VU bibliotekos Mokslo muziejaus rinkiniø)

Lietuvos didysis kunigaikðtis ir Lenkijos

karalius Þygimantas Augustas. Litografija,

XIX a. Ið „Musée Archéologique de

Wilno“.

Vytautas GRICIUS

Karaliaus

Augusto II Sakso privilegija su karaliaus paraðu

„Augustus Rex“ ir LDK antspaudu.

Popierius. Varðuva, 1720 m. kovo 2 d.

Rinkinio pradþia – paskutiniø Jogailaièiø,

tëvo ir sûnaus Þygimanto Senojo ir

Þygimanto Augusto autografai. Kazimiero

Jogailaièio sûnus, Jogailos anûkas Þygimantas

Senasis ásako Vilniaus vaivadai,

LDK kancleriui, Bielsko ir Mozyriaus seniûnui

ponui Albertui Goðtautui gràþinti

ponui Aleksandrui Chodkevièiui á Zabludovo

dvarà 22 tarnybas þmoniø. Raðtas

patvirtintas autentiðku karaliaus paraðu

ir LDK antspaudu. Rašyta Krokuvoje

1523 m. liepos 3 d. senàja slavø kalba. Muziejaus

fonduose saugomi du Þygimanto

Senojo sûnaus Þygimanto Augusto autografai.

Tai privilegijø á valdomà þemæ patvirtinimai.

Sekant LDK tradicija, jie irgi

raðyti senàja slavø kalba. Karaliaus Þygimanto

Augusto autografai ryðkûs, lengvai

áskaitomi: „Sigismundus Augustus Rex“.

Muziejuje saugomas ir Vilniaus universiteto

ákûrëjo karaliaus Stepono Batoro

autografas. Jis padëtas sprendþiant ginèà

dël þemës, sprendimas rašytas Gardine

1582 m. liepos 6 d. senàja slavø kalba. Karaliaus

paraðas kaligrafiðkas, lotynø kalba:

„Stepanus Rex“.

Mirus karaliui Steponui Batorui, Lietuvà

valdë trys Vazø dinastijos valdovai.

Vazos (ðved. Vasa) 1523–1654 m. valdë

Ðvedijà, o 1587–1668 m. – Lenkijà ir Lietuvà.

Dinastijà ásteigë Ðvedijos iðvaduotojas,

dabartinës ðvedø valstybës ákûrëjas

karalius Gustavas I Vaza. Gustavo Vazos

sûnus, Suomijos kunigaikštis Jonas

1562 m. vedë Kotrynà Jogailaitæ. Mirus

vyresniajam broliui, Ðvedijos karaliui Erikui

XIV, Jonas III Vaza tapo Švedijos karaliumi.

1566 m. birþelio 20 d. Gripsholme

(Ðvedija) gimë Zigmantas Vaza, vienintelis

Jono III Vazos ir Kotrynos Jogailaitës

sûnus. Vardas buvo duotas senelio

Þygimanto Senojo ir dëdës Þygimanto

Augusto atminimui. Kotryna Jogailaitë iðauklëjo

savo sûnø katalikiðka dvasia, tikëdama,

kad kada nors jis uþims protëviø

sostà. Tëvas Ðvedijos karalius Jonas III iðkëlë

sûnø pretendentu á Lenkijos ir Lietuvos

sostà jau per pirmàsias dvi elekcijas,

bet dël vaikiðko amþiaus Zigmantas

Vaza karaliumi nebuvo iðrinktas. Tik mirus

Steponui Batorui atsirado reali proga

uþimti Lenkijos ir Lietuvos sostà. Tarp

Lietuvos ir Lenkijos gyventojø buvo gyva

legenda, kad kaþkur uþ jûrø mariø gyvena

tikras jogailaitis. Zigmanto Vazos iðrinkimà

aktyviai rëmë teta, Stepono Batoro

naðlë Ona Jogailaitë. 1587 m. rugpjûèio

19 d. Zigmantas Vaza buvo iðrinktas

Lenkijos ir Lietuvos karaliumi. Netrukus

jis iðsilaipino Gdanske ir tø paèiø metø

gruodþio 27 d. Krokuvoje buvo karûnuotas.

Lietuvà ir Lenkijà pradëjo valdyti Vazø

dinastija. Mirus tëvui Jonui III Vazai,

1592 m. Zigmantas Vaza buvo karûnuotas

Ðvedijos karaliumi. 1599 m. jo dëdë,

jaunesnysis Gustavo Vazos sûnus Karolis

sukëlë maiðtà ir nuvertë Zigmantà Vazà

nuo Ðvedijos karalystës sosto. Taip prasidëjo

nesibaigiantys karai tarp Respubli-

Karaliaus Jono Sobieskio privilegija su karaliaus paraðu „Jan Król“

ir LDK antspaudu. Popierius. Þolkevas, 1694 m. sausio 7 d.


kos ir Ðvedijos. Po Zigmanto Vazos mirties

Lietuvà ir Lenkijà valdë jo vyriausias

sûnus Vladislovas Vaza (1632–1648).

Šiam mirus Lenkijos ir Lietuvos karaliumi

buvo iðrinktas jo brolis Jonas Kazimieras.

Iðvargintas begaliniø karø ir bajorø

savivalës, 1668 m. Jonas Kazimieras atsisakë

sosto ir iðvyko á Prancûzijà, tuo baigdamas

Vazø dinastijos valdymà Lietuvoje.

Ðvedijoje Vazø valdymas tæsësi iki 1654

metø, kai karalienë Kristina ið Vazø giminës

atsisakë sosto ir perëjo á katalikø tikëjimà.

Karaliø Vazø autografø kolekcija muziejuje

ypaè gausi: jà sudaro 4 Zigmanto

Vazos, 3 Vladislovo Vazos ir 4 Jono Kazimiero

Vazos autentiðki paraðai. Ið jø iðsiskiria

Zigmanto Vazos privilegija, patvirtinanti

Hermano Foko naðlei feodo teises

á Rezeknës valdas Vidþemëje (Latvija).

Privilegija raðyta 1592 m. spalio 9 d. Vilniuje,

lotynø kalba ant pergamento, patvirtinta

autentiðku karaliaus paraðu, LDK

antspaudu ir karaliaus sekretoriaus, notaro

Jeronimo Valavièiaus bei LDK kanclerio

Leono Sapiegos paraðais su dviem

vaðkiniais antspaudais. Karaliaus parašas

„Sigismundus Rex“ iðsiskiria aiðkia, kaligrafiðka

raðysena. Karaliaus Zigmanto Vazos

vyriausiojo sûnaus Vladislovo Vazos

paraðas „Vladislaus Rex“ jau nepasiþymi

tokia preciziškai kaligrafiška rašysena, o

jo brolis Jonas Kazimieras Vaza pasirašydavo

lenkiškai: „Jan Kazimierz Krol“.

Muziejuje saugomas ir trumpai karaliavusio

Mykolo Kaributo Višnioveckio autografas:

„Michaù Krol“. Tai Jonui Dubilevskiui

duota privilegija, suteikianti teisæ

valdyti Cholmico dvarà, esantá Minsko

vaivadijoje. Rašyta Krokuvoje 1669 m.

spalio 29 d. lenkø kalba.

Muziejus turi du þymaus karvedþio,

Chotino (1673 m.) ir Vienos (1683 m.)

mûðiø laimëtojo karaliaus Jono Sobieskio

autografus: „Jan Krol“. Vienà ið jø 1692

metais Vilniuje karalius paliko dvikalbëje

ant pergamento raðytoje privilegijoje,

atleidþianèioje Vilniaus burmistrà nuo

muitø mokesèio visoje Lietuvos Didþiosios

Kunigaikðtystës teritorijoje.

1697–1763 metais (su pertrauka 1704–1708

metais) Lietuvà valdë Saksø dinastija. Jos pradininkas

Lietuvoje – Saksonijos kurfiurstas

Fridrichas Augustas II ið Vetinø giminës, pramintas

Stipriuoju dël nepaprastai didelës fizinës

galios. Nuo 1733 m. Lietuvà valdë jo sûnus

Fridrichas Augustas III. Ir tëvas, ir sûnus

pasiraðydavo vienodai: „Augustus Rex“. Muziejuje

yra du Augusto II ir trys Augusto III

autografai.

Muziejaus Lietuvos valdovø autografø kolekcijà

baigia trys paskutiniojo Lietuvos ir

Lenkijos karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio

paraðai: „Stanisùw August Krol“. Ið jø

du karaliaus univeralai raðyti ranka, lenkø kalba,

o tretysis – jau spausdintas, bet taip pat su

autentiðku karaliaus paraðu ir LDK antspaudu.

Visus Lietuvos valdovø autografus kruopðèiai

restauravo VUB restauratoriai.

Karaliaus Þygimanto Augusto privilegija su karaliaus paraðu

„Sigismundus Augustus Rex“ ir LDK antspaudu. Popierius. Vilnius, 1545.

Privilegija su karaliaus

Zigmanto III Vazos ir LDK kanclerio

J. Valavièiaus paraðais.

Pergamentas. Vilnius, 1592. X. 9.

Karaliaus Þygimanto Senojo teisminis

sprendimas su karaliaus paraðu

„Sigismundus Rex“ ir LDK antspaudu.

Popierius. Krokuva, 1523 m. liepos 3 d.

Karaliaus Stepono Batoro teisminis

sprendimas su karaliaus paraðu

„Stepanus Rex“ ir LDK antspaudu.

Popierius. Gardinas, 1582 m. liepos 6 d.

37


alumnai

Ekonomistas, sprendþiantis

strateginius klausimus

38

alumnai

A. Vaitasiûtës nuotr.

Dr. Raimondas Kuodis, Lietuvos banko Ekonomikos departamento

direktorius, priklauso jaunajai ekonomistø kartai. 1994 metais

Vilniaus universitete jis vienu metu baigë du fakultetus – Ekonomikos

ir Tarptautiniø santykiø ir politikos mokslø institutà.

2002 metais apgynë daktaro disertacijà. Karjerà pradëjo 1995

metais LR Ekonomikos ministerijoje, dirbo vyresniuoju ekonomistu,

po metø pradëjo dirbti ir iki ðiol dirba Lietuvos banke.

Dr. R. Kuodis septynerius metus dësto Vilniaus universitete bûsimiesiems

ekonomistams, fizikams ir politologams; taip pat yra

Europos centrinio banko Pinigø politikos komiteto narys.


Ekonomikos studijos – vienos ið

prestiþiðkiausiø VU. Kaip manote,

kodël? Ar ekonomistai ðiandien átakingi

visuomenëje?

Ekonomistai apskritai labai átakingi

þmonës: valstybës valdyme didþiàjà

dalá klausimø sudaro ekonominiai

klausimai, o valdant ámones ir namø

ûká pagrindinis dalykas yra tvarkyti finansus,

rûpintis savo gerove, o tam

reikia priimti daug optimizavimo metodais

pagrástø sprendimø. Tad ekonomisto

profesija yra patraukli, jie –

vieni reikalingiausiø þmoniø bet kokioje

visuomenëje.

Ekonomikos studijas baigia tûkstanèiai

jaunuoliø, bet visuomenëje þinomos

tik kelios garsesnës pavardës.

Kodël jauni ekonomistai taip sunkiai

skinasi kelià á pripaþinimà?

Tai ekonomistø rengimo sistemos

problema (šiuo klausimu dr. R. Kuodis

yra ypaè kritiðkas – aut.). Matome,

kaip politikai, biurokratai naiviai

komentuoja ekonominius klausimus

– akivaizdu, kad jie neturi elementaraus

ekonominio iðsilavinimo. Tai,

kad nëra stipriø ekonomistø kritinës

masës valdþios institucijose, ir yra

mûsø plëtros stabdys. Vakaruose yra

daug þurnalistø – ekonomikos komentatoriø,

kurie savo straipsniuose

greitai parodo, kas slypi uþ valdþios

iniciatyvø. Tuo tarpu Lietuvoje daþnai

tik kartojami valdþios „pasiûlyti“ argumentai,

neáþvelgiant esmës – tikrøjø

naudos gavëjø ir netiesioginiø neigiamø

padariniø visai visuomenei.

Dël to, pavyzdþiui, turime labiausiai

„skylëtà“ Europos Sàjungoje mokesèiø

sistemà, palankià ávairioms siauroms

interesø grupëms, o ne neturtingiausiems

visuomenës nariams.

Kà pasakytumëte jaunimui, ketinanèiam

emigruoti ið Lietuvos? Kokiais

argumentais bandytumëte gundyti

pasilikti Lietuvoje?

Sprendimà emigruoti vertinu kaip

ekonomistas. Tai priklauso nuo daugelio

dalykø – darbo uþmokesèio skirtumø,

politinës sistemos supuvimo,

dël kurio ðalyje vyrauja slogi atmosfera,

nuo to, kad uþsienyje jau susikûrë

socialiniai tautieèiø tinklai, ku-

rie padeda integruotis naujiems emigrantams.

Turint emigracijos modelá

bûtø aiðku, kà reikia daryti, kad þmonës

gráþtø. Vienas ið svarbiausiø veiksniø,

skatinanèiø gráþti, yra þemesnis

kainø lygis Lietuvoje. Taèiau valdþia

leidþia pûstis nekilnojamojo turto kainø

„burbului“. Tai skatina emigruoti,

kad daugiau uþdirbtum, nes kitaip nenusipirksi

svarbiausio gyvenimo pirkinio

– bûsto, o emigravusiesiems tai

tampa prieþastimi negráþti. Tai, kad

valdþia ekonominæ emigracijos problemà

pavedë spræsti kultûrinei organizacijai

– Iðeivijos ir maþumø departamentui,

– tik parodo þemà jos kompetencijos

lygá.

Ðiandien Jûs esate vienas pagrindiniø

ekonomistø, ðvieèianèiø tautà

euro ávedimo klausimu. Kà Lietuvos

visuomenei duos euras ir kà ji praras?

Átikinti þmones euro nauda yra sunkiau

nei stojimo á ES projekto naudingumu,

nes euras didins mûsø gerovæ

pamaþu. Panaikindamas valiutos

keitimo kaðtus, sumaþindamas

prekybos kliûtis, skatindamas teisinæ,

finansø, ir kt. integracijà, euras skatins

prekybà. Tai ir yra pagrindinis vieningos

valiutos pranaðumas. Esama

studijø, kuriose teigiama, kad šalis,

priklausanti pinigø sàjungai, ilgu laikotarpiu

dvigubai aktyviau prekiauja

su pinigø sàjungos ðalimis. Todël

galime tikëtis, kad mûsø prekyba su

euro zona bëgant deðimtmeèiams padvigubës.

Taip pat yra ávertinta, kad

prekybos padvigubëjimas gali lemti

apie 30 proc. didesnes pajamas. O visus

euro didþiausius pavojus vadinu

„pseudopavojais“. Vienas ið didþiausiø

mitø visuomenëje, kad po euro

ávedimo bus didelë infliacija. Kiti bijo

valdþios „siurprizø“ keièiant valiutà.

Tokia baimë nepagrásta. Lietuvoje

jau buvo kone penkios pinigø reformos.

Visos jos buvo labai tvarkingai

padarytos. Bet, manau, þmonës

prisimena sovietines reformas ir daro

nepagrástas išvadas.

Dëstote Vilniaus universitete. Kokie

Jûsø studentai? Á kà labiausiai

kreipiate dëmesá – teoriná pasirengi-

mà, gebëjimà taikyti þinias praktikoje,

màstyti, rasti iðeitá kebliose situacijose?

Akademinëje VU veikloje dalyvauju

labai aktyviai – dëstau keturis dalykus

ekonomistams, fizikams ir

TSPMI studentams. Pirmiausia savo

studentams stengiuosi duoti kuo daugiau.

Mano paskaitos paskelbtos internetiniame

puslapyje. Taigi studentams

nieko nediktuoju, o jiems nereikia

uþsiraðinëti. Per paskaitas mes diskutuojame,

aptariame konkreèias situacijas,

ieðkome pavyzdþiø. Mano

tikslas – duoti studentams „meðkeræ“,

t. y. teorijà, kuri bûtø pritaikoma ávairiais

gyvenimo atvejais. Taigi paskaitas

skaitau taip, kaip daugelis Vakarø

universitetø dëstytojø. Reikia sukurti

tvirtà teoriná pagrindà – daþnai

matematikos formuliø ir modeliø pagalba

– ir parodyti, kaip galima pritaikyti

tas þinias. Svarbu, kad studentai

suprastø, jog sprendimai, kuriuos

jie priima asmeniniame gyvenime ar

dirbdami viešojoje sferoje, turi bûti

ekonomiškai motyvuoti.

Ar dalyvaujate VU alumnø veikloje,

ar matote tokios veiklos naudà,

prestiþà?

Nors Alumnø draugijos veikloje

dar nedalyvauju, taèiau mano poþiûris

teigiamas. Ðtai vienas ið pagrindiniø

Amerikos universitetø finansavimo

ðaltiniø – buvusiø auklëtiniø dovanos,

parama, stipendijos, grantai.

Bet kad þmonës taip darytø, jie turi

jausti tai institucijai dëkingumà.

Ar jauèiate sentimentø savo Universitetui?

Be abejo. Aukštosios mokyklos turi

dvi pagrindines uþduotis – suteikti

þiniø ir socializuoti. Mano karta studijas

baigë istorine prasme dëkingu

laiku, nes Lietuvai reikëjo „ðvieþio

kraujo“: specialistø, mokanèiø anglø

kalbà ir be sovietiniø kompleksø. Ðtai

ið pirmos ir antros TSPMI laidos buvo

sukomplektuota didþioji dalis Lietuvos

diplomatinës tarnybos. Taigi

kasdieniame darbe labai daþnai susiduriu

su buvusiais kursiokais, ir tai labai

smagu.

Kalbino Liana BINKAUSKIENË

39


atsako ekspertai

Ar verta bijoti euro

Á klausimus atsako VU Ekonomikos fakulteto Kiekybiniø metodø

ir modeliavimo katedros doc. dr. Rûta Kropienë

Ar pagrásti nuogàstavimai, kad ávedus

eurà viskas Lietuvoje pabrangs?

Viskas tikrai nepabrangs. Ið esmës

nëra jokiø ekonominiø prieþasèiø, dël

kuriø ávedus eurà turëtø kilti kainos.

Taèiau, kaip rodo ES ðaliø, ávedusiø

eurà, patirtis, dël ávairiø techninio pobûdþio

prieþasèiø vidutiniðkai kainos

padidëjo 0,2 proc., o atskiroms prekiø

grupëms – dar daugiau. Be to, kainø

augimo rodikliai visose šalyse buvo

skirtingi. Ádomu tai, kad gerokai

skyrësi kainø statistikos duomenys ir

pilieèiø vertinimai. Dauguma pilieèiø

yra ásitikinæ, kad ávedus eurà

smarkiai iðaugo vartojimo

kainos. Ðá fenomenà

psichologai

aiðkina tuo, kad þmogus

emocingiau priima

ir labiau ásidëmi

informacijà, susijusià

su kainø padidëjimu, o

ne jø sumaþëjimu.

Ar Lietuvos Vyriausybë þada imtis

priemoniø ir pasirûpinti savo pilieèiais,

ypaè tais, kuriø pajamos vidutinës

ir kurie nëra sukaupæ didelio

turto ar sàskaitø bankuose?

Svarbiausias Vyriausybës rûpestis

turëtø bûti tas, kaip iðvengti galimo

prekybininkø piktnaudþiavimo euro

ávedimo laikotarpiu. Plane yra numatyta,

kad „euro ávedimas neturi pa-

40

þeisti vartotojø ekonominiø interesø

(...). Numatoma (...) imtis visø galimø

þingsniø, kad keitimo proceso

metu bûtø iðvengta piktnaudþiavimo

didinant kainas...“. Taèiau iki ðiol Vyriausybë

nenumatë jokiø konkreèiø

priemoniø ir þingsniø ðiam laikotarpiui.

Labai daug erdvës lieka vartotojø

teisiø gynimo organizacijø veiklai.

Kam skaudþiau atsilieps euro ávedimas:

pensininkams, jaunimui ar

verslininkams?

Europos Sàjungos

sutartyje numatytas

euro tikslas, palyginti

su kitø pasaulio

valiutø tikslais,

yra unikalus: palaikyti

kainø stabilumà,

kuriam

vertinti skaièiuojamas

vartojimo kainø indeksas. Tai – daugiau

nei 700 ávairiø vartojimo prekiø

ir paslaugø „krepðelis“, atitinkantis

visas gyventojø vartojimo reikmes.

Todël pilieèiai, gaunantys pajamas

eurais bei naudojantys ðià valiutà taupymui

ir vartojimo poreikiams tenkinti,

gali bûti ramûs ir neabejoti dël

perkamosios galios stabilumo ateityje.

Taèiau euro ávedimo naudà ne visi

pilieèiai pajus vienodai greitai: grei-

Ðalnø pakàstø grybø nerekomenduojama valgyti. Tokiuose

grybuose, irstant baltymams ir riebalams, susidaro toksinës

medþiagos, kuriomis galima apsinuodyti. Jeigu švieþi grybai

buvo uþšaldyti labai þemos temperatûros šaldikliuose

(iki -60 °C), tai juos tokiuose šaldikliuose galima laikyti ilgëliau

ir atšildþius vartoti maistui. Tuo tarpu buitiniø ðaldytuvø

ðaldymo kamerose uþðaldyti grybai gali pradëti gesti

dar bûdami šaldytuvuose, o atšildþius grybai paprastai suteþta

(kaip ir darþovës). Todël buitiniuose šaldytuvuose švieþiø

grybø laikyti nerekomenduojama.

èiausiai tai pajus verslininkai ir jaunesni

bei daugiau keliaujantys þmonës.

Tikëtina, kad po euro ávedimo

gali ðoktelëti tam tikrø prekiø grupiø

kainos, bet tai turëtø bûti trumpalaikis

reiðkinys.

Ar rengiamasi imtis kokiø nors

priemoniø paþaboti prekybininkø savivalæ

keliant kainas? Ar tai bus kontroliuojamas

procesas?

Gyvename rinkos ekonomikos sàlygomis,

todël nëra teisinio pagrindo

administraciniais bûdais riboti kainø

lygá. Piktnaudþiavimo galimybiø prevencijai

turëtø bûti naudojamos rinkos

priemonës. Gana veiksminga

priemonë yra savanoriðkas ásipareigojimas

laikytis gero elgesio kodekso

principø, kuriuos turëtø parengti Vyriausybë,

bei vartotojø reali galimybë

kontroliuoti, kaip yra laikomasi ðiø

principø. Kiek teko girdëti, valdþios

institucijos jau dirba šioje srityje.

Gal yra þinoma, ar pensijos, stipendijos,

atlyginimai bus ið litø paversti

eurais tokiu paèiu dydþiu, ar

bus pakelti, indeksuoti ir pan.?

Tiek pensijos, tiek stipendijos bei

atlyginimai nebus pervesti á eurus tuo

paèiu dydþiu, o turëtø bûti perskaièiuoti

nustatytu santykiu, greièiausiai

dabar galiojanèiu lito ir euro santykiu

(3,4528 Lt uþ vienà eurà). Taigi

ekonomine prasme valiutø keitimo

momentu nieko neávyks, taèiau pasikeis

kainø mastas.

Plaèiau besidomintiems euro ávedimo

aktualijomis patartina daþniau

apsilankyti Lietuvos banko interneto

svetainëje, kur veikia specialus puslapis

(http://www.lb.lt/lt/euras/), skirtas

ávairiems euro ávedimo klausimams.

Ar dël ðalèio grybai netampa nuodingi

Ar grybai po šalnø netampa nuodingi? Ar juos galima

valgyti? Ar nëra pavojinga ásigalinti mada uþšaldyti

grybus šaldymo kameroje ir po to juos vartoti?

Atsako GMF Botanikos ir genetikos katedros

docentas dr. Ernestas Kutorga


Koká vandená patartina gerti ir

vartoti maistui – iš èiaupo, bet virintà,

pirktà prekybos centruose

plastikiniuose induose, ið vandens

èiaupo nevirintà, vadinamàjá

„þalià“ vandená? O gal sveikiausias

ir labiausiai išsaugo geràsias

savybes filtruotas vanduo?

Ar galima vartoti nevirintà šaltinio

vandená? Kokia vandens kokybë

Vilniuje?

Geriamàjá vandená (t. y. vandená, skirtà

gerti, gaminti maistà, naudoti namø

ûkio reikmëms ir maisto ruošos ámonëse),

kuris vartotojams vieðai tiekiamas

vandentiekio skirstomaisiais tinklais Lietuvos

miestuose ir rajonø centruose, galima

vartoti nevirintà, nes mikrobinës tarðos

poþiûriu jis yra saugus. Nevirintas geriamasis

vanduo (vanduo ið èiaupo) iðlaiko

pirmykðtæ gamtinæ cheminæ sudëtá.

Vandená virinant pasiðalina iðtirpæ vandenyje

kalcio ir magnio junginiai, kurie Lietuvos

sàlygomis þmogaus organizme tenkina

iki penktadalio paros poreikio. Perkant

geriamàjá vandená plastikiniuose buteliuose

(kuris nëra pigus ir naudoti mais-

tui nëra ekonomiðka), reikia þinoti, kad

aukðèiausios kategorijos yra natûralus mineralinis

vanduo. Po jo eina ðaltinio vanduo,

paprastas geriamasis vanduo ir mineralizuotas

(dirbtinai praturtintas mine-

Akiø læðiai: mada ar sveikata?

Akiø læðiai – bene labiausiai okulistø reklamuojama prekë. Suprantama,

juos naudoti patogu, o þmogus nesivarþo dël savo iðvaizdos. Taèiau ar tikrai

læðiai sveika akims? Juk þinoma, kad neðiojant læðius dirginamos akys

ir daþnai kyla uþdegimø pavojus. Kaip to iðvengti? Kam nepatartina nešioti

læðius? Kà galima pasakyti apie spalvotus læðius?

Atsako VU Akiø ligø centro

vadovas doc. R. Asoklis

•Mintis apie kontaktinius læðius kilo

dar Leonardui da Vinèiui XVI amþiuje.

•32 milijonai þmoniø JAV neðioja

kontaktinius læðius, tai 20 proc. visø pacientø,

kuriems reikalinga refrakcijos

ydø korekcija.

•Daþniausiai kontaktiniai læðiai parenkami

trumparegystës korekcijai, taèiau

jie parenkami pacientams su toliaregyste,

astigmatizmu, presbiopija

(senatvine toliaregyste), afakija (læðiuko

nebuvimu).

•Kontaktiniai læðiai gali bûti kieti ir

minkðti.

•Kieti kontaktiniai læðiai daþniausiai

Koká vandená patartina gerti ir vartoti maistui

Atsako VU Medicinos fakulteto Visuomenës sveikatos instituto doc. Ð. Kuèingis

parenkami ligoniams su netaisyklingu ragenos

gaubtumu. Taip atsitinka po ragenos

traumos, ligoniams su keratokonusu,

ligoniams po kiaurinës ragenos

transplantacijos.

•Minkðti kontaktiniai læðiai skirti refrakcijos

ydø korekcijai (daþniausiai

trumparegystei), taip pat gali bûti naudojami

kaip gydomieji, pvz., recidyvuojanèiai

ragenos erozijai, ragenos þaizdos

gijimui pagerinti ir komfortui po refrakcinës

chirurgijos operacijø.

•Kontaktinis læðis yra plastikinis svetimkûnis,

uþdëtas ant ragenos pavirðiaus,

todël pacientai turi gerai þinoti kontaktiniø

læðiø prieþiûros ypatumus ir reguliariai

lankytis pas akiø gydytojà.

•Daþniau pas akiø gydytojà turëtø lankytis

pradedantys neðioti kontaktinius læðius,

labiau patyrusiems pakaktø vieno

karto per metus.

ralinëmis medþiagomis) geriamasis

vanduo.

Buitiniai geriamojo vandens filtrai yra

skirti pagerinti geriamojo vandens kokybæ

namø sàlygomis, todël bûtina þinoti,

kokias vandens savybes reikia gerinti. Todël

nuolat vartojamà geriamàjá vandená

reikia iðtirti Valstybinës sveikatos centrø

arba Valstybinës maisto ir Veterinarijos

tarnybos laboratorijose.

Buitinius filtrus reikia eksploatuoti

grieþtai pagal jø naudojimo instrukcijà.

Laiku nekeièiant ðiø átaisø filtravimo kaseèiø,

jose pradeda daugintis mikrobai,

pelësiniai grybai, kurie gali sukelti alergijas

ir ypaè pakenkti naujagimiams ar kûdikiams.

Visas Vilniaus miesto gyventojams vieðai

tiekiamas geriamasis vanduo yra saugus,

taèiau daþnai jo kokybë pablogëja dël

pastatø vidaus vandentiekio tinklo prastos

prieþiûros.

Versmiø ir ðachtiniø ðuliniø vandená

vartoti nëra saugu: Lietuvoje nevykdoma

tokio vandens sveikatai svarbiø parametrø

stebësena.

Galimi ragenos ir junginës paþeidimai

dël neteisingos kontaktiniø læðiø

prieþiûros ar ydingo jø neðiojimo:

•pavirðinë taðkinë keratopatija;

•ragenos paburkimas;

•mikrocistos ragenos epitelyje;

•infiltratai ragenoje;

•junginës hiperemija ir ragenos neovaskuliarizacija;

•ragenos endotelio làsteliø formos

pokyèiai;

•gigantinis papilinis konjunktyvitas;

•amebinis keratinas;

•Pseudomona aeruginosa keratinas.

Spalvotus kontaktinius læšius

daþniausiai dëvi jauni þmonës, norëdami

iðsiskirti kitokia akiø spalva. Taèiau

jie taip pat naudojami ir kosmetiniais

tikslais – ligoniams, sergantiems

tam tikromis akiø ligomis, po akiø

traumø ar sudëtingø akiø operacijø.

41


naujos knygos

Vytautas Valiukënas,

Pranas Juozas Þilinskas.

Penkiakalbis aiðkinamasis

metrologijos terminø þodynas.

Vilnius, Mokslo ir enciklopedijø

leidybos institutas, 2006

Þodyne abëcëlës tvarka pateikiama

7780 su matavimais ir bandymais

susijusiø lietuviškø terminø,

jø atitikmenys anglø, prancûzø,

vokieèiø ir rusø kalbomis ir

trumpos apibrëþtys. Prieduose

pateiktos daþniausiai pasitaikanèios

metrologijoje vartojamos santrumpos,

SI matavimo vienetai ir jø vartojimo

rekomendacijos, dydþiø ir jø matavimo

vienetø simboliai, pagrindiniø konstantø

vertës, nemetriniai JAV ir Didþiosios Britanijos

matavimo vienetai, nemetriniai

Lietuvoje vartoti matavimo vienetai.

Filosofija, psichologija, sociologija

42

Slavoj Þiþek.

Viskas, kà norëjote suþinoti

apie Þiþekà, bet nedrásote

paklausti Lacano.

Vilnius, Lietuvos raðytojø sàjungos

leidykla, 2005

Vieno garsiausiø ir kontroversiðkiausiø

ðiuolaikiniø filosofø,

daranèio didelæ átakà Europos

humanitariniø mokslø

tradicijai, darbø rinktinë. Ðie

darbai savotiðkai ákûnija vienà

ið kebliausiø ðiuolaikinës filosofijos

problemø – filosofijos savivokos

problemà. Kas yra filosofija, kas yra jos

objektas, kà ji gali pasakyti, ar apskritai

jos kam nors dar reikia? Ar filosofija dar

tebëra kaip tokia, ar ji nëra iðsisklaidþiusi

kognityviniuose moksluose ir kultûros

teorijoje, sociologijoje ir ideologijos kritikoje?

Hannah Arendt.

Þmogaus bûklë.

Vilnius, „Margi raštai“, 2005

Karaliauèiuje gimusi vokieèiø

ir amerikieèiø autorë, analizuodama

ðiuolaikinës þmonijos

bûklæ, klausia, kà reiðkia bûti

þmogumi, kaip turëtume gyventi,

kaip màstymas siejasi su veiksmais,

kokia ateitis laukia modernybës?

H. Arendt skiria du gyvenimo

bûdus: vita contemplativa bei vita

activa, ir pagrindiná dëmesá skiria antrajam.

Þmogiðkàjà veiklà Arendt skirsto á

darbà (work), darymà (labor) ir veiksmà

(action), kuriø kiekviena yra virðesnë uþ

pirmesniàjà. Autorë bando ávardyti prieþastis,

kodël modernybëje stinga gyvenimo

prasmës.

Audronë Þukauskaitë.

Anamorfozës: nepamatinës

filosofijos problemos.

Vilnius, „Versus Aureus“, 2005

Knyga supaþindina su

svarbiausiais ðiuolaikinës filosofijos

klausimais, neiðsprendþiamomis„postmodernaus

proto antinomijomis“.

Autorë nesiekia referuoti

ar nuosekliai apraðyti

ðiuolaikinës filosofijos konteksto, veikiau

nusako tam tikrus probleminius mazgus,

apibrëþia ribines situacijas, kurias ávardija

„anamorfozës“ metafora. Vakarø teorinës

koncepcijos susiejamos su Lietuvos

socialiniu bei kultûriniu kontekstu, kasdienës

patirties situacijomis. Knygos autorës

gebëjimas neapsiriboti vien teoretizavimu

ir priartinti filosofiná tekstà prie

meno kûriniø laikytinas vienu ið ryðkiausiø

bei vertingiausiø jos màstymo stiliaus

bruoþø.

Richard Richard Richard Appignanesi, Appignanesi, Oscar Oscar Zarate. Zarate.

Zarate.

Susipaþinkite: Freudas.

Vilnius, „Vaga“, 2005

Knygoje glaustai perteikiamos

svarbiausios austrø psichologo

ir psichiatro S. Freudo

(1856–1939) teorijos, kuriø

átaigà sustiprina, savotiðkai jas

sudabartina taiklûs pieðiniai.

„Susipaþinkite: Freudas“ – komikso stiliumi

nuðviesti psichoanalizës tëvo gyvenimo

ávykiai ir svarbiausios idëjos. Informatyvus,

kiek ironiðkas tekstas ir taiklûs,

áþûloki pieðiniai – ðio leidinio pasaulinës

sëkmës formulë.

Anthony Giddens.

Sociologija.

Kaunas, „Poligrafija ir informatika“,

2005

Solidus þymaus ðiuolaikinio sociologo

A. Giddenso vadovëlis – neabejotinai viena

geriausiø edukacinës srities priemoniø.

Knyga perteikia visus pagrindinius ðios

dalykinës srities pasiekimus: nagrinëjamos

ávairios sociologijos idëjos, pateikiamos

áþvalgiausios koncepcijos, apraðomi

sociologijos sandaros komponentai,

aptariamos klasikinës

ir dabartinës sociologijos

teorijos, iðlaikant pusiausvyrà

tarp jø ir empirinës

medþiagos.

Kalbotyra, literatûros mokslai

David Crystal.

Kalbos mirtis.

Vilnius, „Tyto alba“, 2005

Vieno þymiausiø ðiuolaikinës

kalbotyros specialistø D. Crystalo

knygoje nuosekliai, iðsamiai

aptariami nykstanèiø maþøjø

kalbø klausimai: kaip nustatyti,

kad kalbai gresia iðnykimo pavojus,

kodël apskritai reikia rûpintis

nykstanèiomis kalbomis,

kokios yra jø mirties prieþastys

ir kaip bei kiek ámanoma joms padëti.

Knygoje iðkeliama „ekologinës kalbotyros“

idëja: á kalbà ir á kultûrà siûloma

þiûrëti kaip á viso natûraliojo pasaulio

„ekosistemos“ dalá, lygiai taip pat reikalingà

globos, apsaugos ir visuomenës dëmesio,

kaip ir pasaulio vandenynai ar

nykstantys gyvûnai.

Walter alter Benjamin.

Benjamin.

Nušvitimai.

Vilnius, „Vaga“, 2005

Nors nuo literatûros kritiko,

eseisto ir filosofo Walterio

Benjamino mirties praëjo

daugiau nei ðeðiasdeðimt metø,

jo darbai iki ðiol yra humanitarø

dëmesio centre.

W. Benjamino vardas paprastai

siejamas su vadinamàja

Frankfurto mokykla, taèiau

jo idëjos seniai perþengë ideologines ribas

ir barjerus. Jo palikime tarsi didmiesèio

kryþkelëje susitinka skirtingos istorinës,

filosofinës, politinës idëjos, argumentai

ir ávaizdþiai. Ðioje rinktinëje pateikiamos

esë ir prozinës miniatiûros literatûros

teorijos ir kritikos temomis.

Algirdas Julius Greimas.

Lietuviø mitologijos studijos.

Vilnius, „Baltø lankø“ leidyba, 2005

Algirdas Julius Greimas

tyrinëjo lietuviø mitologijà

remdamasis jo paties ásteigtos

Paryþiaus semiotinës

mokyklos principais. Mità

jis laiko figûratyvine visuomenës

ideologijos forma,

pasakojimu, atsakanèiu á esminius

þmogaus bûties klausimus.

Knygoje perspausdinamos mitologinës

studijos „Apie dievus ir þmones“

(1979) ir „Tautos atminties beieðkant“

(1990), pasakø ciklo apie bebaimá herojø

semiotinë analizë (1970), rankraðtyje likæ

Gedimino sapno ir mitinës Palemono

giminës genealogijos tyrinëjimai, studija

„Apie Nykðtukà ir Grigo ratus“, medþiaga

lietuviø mitologijos þodynui.


Aldonas Pupkis.

Kalbos kultûros studijos.

Vilnius „Gimtasis þodis“, 2005

Knygoje nagrinëjami

teoriniai kalbos kultûros

klausimai: bendrinës kalbos

sàvoka, kalbos kultûros

objektas, normos ir

kodifikacijos teorijos,

kalbos politikos, kalbos

vartojimo ir ugdymo dalykai.

Darbas skiriamas

universitetø humanitariniø

specialybiø studentams,

mokytojams lituanistams, kalbos

kultûros ir specialybës kalbos dëstytojams,

kalbos tvarkytojams, redaktoriams

ir stilistams, visiems, kurie domisi lietuviø

bendrinës kalbos kultûra.

Istorija

Arvydas Pacevièius.

Vienuolynø bibliotekos

Lietuvoje 1795–1864 m.

Vilnius, „Versus Aureus“, 2005

Knygos kultûros aspektu

nagrinëjama, kokià socialiniø,

kultûriniø ir religiniø institucijø

visumà, iðtakomis siekianèià

Ðvietimo, Baroko ir net Viduramþiø

epochas, sudarë

vienuolynø bibliotekos. Èia

buvo sutelkta dideliø intelektualiø

pajëgø, besirûpinanèiø

ne tik sielovada, bet ir mokslo bei ðvietimo

sklaida, palaikytos kultûros naujovës,

knygø leidyba ir platinimas. Monografijoje

siekta nustatyti, kiek ir kaip vienuolynø

bibliotekos (jose esantys knygø rinkiniai)

reprezentavo LDK kultûrinæ tradicijà

ir bibliotekininkystës teorinæ mintá

carinës politikos sàlygomis.

Auðra Paþëraitë.

Litvakiðko ortodoksinio

judaizmo formavimasis.

Vilnius, „Versus Aureus“, 2005

Litvakiškas judaizmas formavosi

keletà deðimtmeèiø, integravæs

savyje kitø kraðtø þydø kultûrines

tradicijas. Labiausiai ið

litvakø kultûrinës tradicijos, be

abejo, tiek Lietuvoje, tiek ir pasaulyje,

þinomas Vilniaus Gaonas

(XVIII a.). Taèiau iðskirtinis laikotarpis,

per kurá buvo iðugdytas

litvakiško judaizmo savitumas, buvo pogaoniškasis

XIX amþius. Knygoje tiriami

faktoriai, leidæ susikurti ðiuolaikiniam litvakiðkam

ortodoksiniam judaizmui.

Gamtos mokslai

Kæstutis Kilkus.

Eþerotyra.

Vilnius, Vilniaus universiteto

leidykla, 2005

Kaip studijuoti eþerus,

nëra ir negali bûti

vieno recepto, nes tai

iðtisas pasaulis, kuriame

vyksta daugybë sudëtingø

fizikiniø, geologiniø,

cheminiø ir

biologiniø procesø. Vadovëlio

autorius á pasaulio

ir Lietuvos eþerus

þvelgia ið hidrologijos mokslo pozicijø,

papildydamas jas geomorfologinëmis

ir fizikinëmis þiniomis. Aptariami eþerø

iðtekliai, pasiskirstymas, morfometrija ir

kt. procesai, pateikiama eþerø rekultivavimo

pavyzdþiø.

Ekonomika

Zina Gineitienë.

Verslo kûrimas ir valdymas.

Vilnius, „Rosma“, 2005

Vadovëlio tikslas – padëti jaunimui, kuris

domisi ir nori susieti savo gyvenimà

su verslu ir vadyba, ágyti teoriniø ir praktiniø

verslo þiniø. Tai pradinës verslo vadybos

studijos: verslo esmë, ryðiai su ðalies

ûkiu ir nauda sau, verslo organizavimo

sàlygos ir jo iðtekliai, strateginis planavimas,

rinkodara, mokesèiai, aplinkosauga

ir pan. Vadovëlyje stengiamasi teorijà

susieti su verslo praktika, pabrëþiant

ekonominio gyvenimo aktualijas.

Asmenybës

Viktorija Daujotytë.

Þmogus ir jo kalnas:

apie monsinjorà

Kazimierà Vasiliauskà.

Vilnius, Lietuvos raðytojø sàjungos

leidykla, 2005

Þymios literatûros tyrinëtojos knygoje

atsiskleidþia monsinjoro Kazimiero Vasiliausko

(1922–2001) gyvenimas ir likimas,

kunigo ir þmogaus didieji dvasios

darbai, paþiûros, jø biografinës ir literatûrinës

iðtakos. Monsinjoro

laiðkai, pamokslai,

þmoniø prisiminimai

ir vertinimai,

asmeniðko bendravimo

patirtis yra ryðkios

asmenybës literatûrinio

atvaizdo kûrimo

ðaltiniai.

Bibliotekininkystei reikia

paðaukimo ir meilës…

Atsiminimai apie

Levà Vladimirovà.

Vilnius, Vilniaus universiteto

leidykla, 2005

Leidinyje publikuojami profesoriaus,

Vilniaus universiteto direktoriaus,

pedagogo, bibliotekininkystës

studijø organizatoriaus,

JT Dago Hammarskjöldo

bibliotekos direktoriaus, mokslininko

Levo Vladimirovo liudijimai apie save

– autobiografija ir atsiminimai, keletas laiðkø.

Taip pat atsiminimus apie Knygos riterá, bibliotekininkystës

ir knygotyros korifëjø, erudità,

charizmatiðkàjá profesoriø pateikia bemaþ

trisdeðimt autoriø –Vilniaus universiteto ir jo

bibliotekos darbuotojai, kolegos, studentai ir

mokiniai.

Sambalsiai: studijos, esë, pokalbis

Vilnius, Vilniaus dailës akademijos

leidykla, 2005

Profesorës Viktorijos Daujotytës-Pakerienës

60-meèiui skirtas

moksliniø tekstø rinkinys. Knygà

vienija profesorës darbø inicijuota

ávairiø humanistikos srièiø ir pozicijø

sambûvio idëja. Suinteresuoto

kalbëjimosi aktualumà patvirtina

jaunø literatûros mokslininkø

pokalbis su V. Daujotyte-Pakeriene, fragmentiðkai

atskleidþiantis jos gyvenimiðkà patirtá,

idëjø ir darbø raidà, kurià konkretizuoja literatûrologës

kûrybinio darbo keturiasdeðimtmetá

(1965–2005) apibendrinanti bibliografija.

Geografas profesorius Alfonsas

Basalykas

Vilnius, Vilniaus universiteto

leidykla, 2005

Jono Miliaus ir Reginos Prapiestienës sudaryta

prisiminimø knyga apie geografijos profesoriø

Alfonsà Basalykà, þymø geomorfologà,

padëjusá ir kraštotvarkos mokslinius pagrindus.

Informacinës technologijos

El. enciklopedija

Vilnius, „Alma littera“, 2005

Internete marios neátikëtinø faktø ir paveikslëliø

– tik reikia þinoti, kur juos rasti. Ði

enciklopedija ne tik aprëpia

tai, kas geriausio bûna paprastoje

enciklopedijoje, – joje

gausu nuorodø á interneto

puslapius, kuriuos padës atversti

Google – populiariausia

pasaulyje paieðškos sistema.

43


akademikø istorijos

44

Palemonas Draèiula

(Eligijus Raila)

Apie vengriðkà meilæ

I

Kai Transilvanijos vaivada Steponas

Batoras, atvykæs uþimti Lietuvos

ir Lenkijos sostà, iðvydo savo

þmonà Onà Jogailaitæ, já apëmë

siaubas, o po to – sielvartas. Jis gyvenime

dar nebuvo matæs tokios negraþios

ir piktos karalienës. Supratæs,

kad á Vengrijà nebegalës sugráþti,

jis nusprendë verèiau garbingai

þûti mûðyje, nei bûti uþdusintam pasalûniðkos

karalienës glëbyje. Taip

Steponas Batoras surengë tris þygius

prieð Maskvà.

II

Kai Transilvanijos vaivada Steponas

Batoras, atvykæs uþimti Lietuvos

ir Lenkijos sostà, iðvydo savo

þmonà Onà Jogailaitæ, já apëmë

siaubas, o po to – sielvartas. Jis gyvenime

dar nebuvo matæs tokios negraþios

ir piktos karalienës. Supratæs,

kad Renesanso epochoje tik

mokslai ir laisvieji menai gali sutaurinti

moters sielà bei nuskaistinti jos

veidà, valdovas nusprendë ákurti

Vilniaus universitetà. Taip ir padarë.

Tik Ona Jogailaitë niekada jame

nesimokë.

Renesanso novelës

Naktis Valdovø rûmuose

– Tobulo groþio kaukolë! – tarë

Þygimanto Augusto ðmëkla, iðvydusi

Barborà po keturiø ðimtø metø.

Ið Palemono Draèiulos (Eligijaus

Railos) knygos „Atminties

kriaukðlës“

Kitame numeryje skaitykite:

Vytautas Gricius

Kaip atrodë vilnieèiø

nedarbingumo

lapeliai XVIII amþiuje

Laima Bulotaitë

Diagnozë –

MOKYTOJAS

Adulfas Abrutis

Remigijus Èiegis

Darnus

vystymasis

ir ekonomika

Þygintas Peèiulis

Realybës ealybës TV TV šokas

šokas

Superlaidininkai –

ið cheminiø garø


KRYÞIAÞODIS

Atsakykite á klausimus ir atsakymus suraðykite á lentelæ.

Visas sunumeruotas raides suraðæ á maþàjà lentelæ apaèioje,

perskaitysite atsakymà – O. de Balzako aforizmà.

Atsakymà siøskite el. paðtu spectrum@cr.vu.lt. Pirmieji

du teisingai iðsprendæ bus apdovanoti.

1. Psichologinis sutrikimas, dël kurio laikinai liguistai susilpnëja arba iðnyksta sotumo jausmas ir nekontroliuojamai padidëja

apetitas. 2. Seniausieji indø raðtijos tekstø rinkiniai. 3. Jûrø plëðikas. 4. Vandenyje tirpstanti saldi angliavandeniø rûðis, daþniausiai

gaminama ið cukriniø runkeliø, cukraðvendriø. 5. Trojos karo didvyris, Itakës karalius. 6. Lëtas muzikos tempas, ðiek tiek

greitesnis uþ largo. 7. Graikø vyno ir gamtos dievas, kitaip Bakchas. 8. Sprogusi ir dël sprogimo labai staigiai ir ryðkiai suþibusi

þvaigþdë. 9. Kelioniø vadovas po kurià nors ðalá, skirtas turistams. 10. Plaèiakraðtë skrybëlë, daroma ið ðiaudø, palmiø lapø,

plauðø. 11. Pinigø ir vertybiniø popieriø leidimas á apyvartà. 12. Danties kietøjø audiniø liga. 13. Viena ið septyniø kalvø, ant

kuriø buvo ásikûræs Romos miestas. 14. Simpatija svetimðaliams ir viskam, kas svetima. 15. (V) Ligos poþymis. 15. (H) Aukštosios

mokyklos savivaldos institucija. 16. Osmanø imperijos turkai. 17. Tikslas, ketinimas, veiklos motyvas. 18. Lëktuvo vaþiuoklë.

19. Sieninis ðviestuvas. 20. Nacionalinë aeronautikos ir kosminës erdvës tyrimo valdyba. 21. Seniausio germanø raðto þenklai.

22. Nuolat pasikartojantys galvos skausmo priepuoliai. 23. Rumunø ir moldavø vokalinës ir instrumentinës muzikos

þanras. 24. Þmoniø baudimas muðant lazdomis per nugarà ir kulnus. 25. Padavëjas. 26. Biopolimeras, saugantis ir perduodantis

genetinæ informacijà. 27. Meno paroda ar festivalis, rengiami kas dveji metai. 28. Zaporoþës kazokø sueiga. 29. Sànariø uþdegimas.

30. Skrandþio sulèiø fermentas. 31. Ðiltøjø kraðtø vaisius. 32. Japonijos piniginis vienetas. 33. Nervinë làstelë. 34. Þodþio

dalis, ištariama vienu ypu. 35. Droþiant, taðant, obliuojant atpjaunama medþio dalelë. 36. Dykai, nemokamai. 37. Alkoholinis

gërimas. 38. Liaudies ûkio politika Sovietø Sàjungoje, paremta privaèios pramonës ir prekybos atgaivinimu iki tam tikro lygio,

norint pagreitinti šalies liaudies ûkio atkûrimà. 39. Pagrindinë kiekvienos vyskupijos baþnyèia. 40. Senovës germanø mitinës

dvasios. 41. Sausø þemiø drëkinimas. 42. Sprogus miðinys. 43. Krokodilas.

Galvosûkio, išspausdinto

„Spectrum“ Nr. 3,

atsakymai:

1. Aga. 2. Aiva. 3. Alfa. 4.

Anoa. 5. Agora. 6. Afera.

7. Ameba. 8. Anubis. 9.

Asorti. 10. Altana. 11.

Analai. 12. Arëjas. 13. Abitûra.

14. Aerobai. 15. Aksioma.

16. Anatema. 17.

Amperas. 18. Avralas. 19.

Atlasas. 20. Analizë. 21.

Argonas. 22. Algebra. 23.

Antantë. 24. Asasinai. 25.

Anakonda. 26. Akcentas.

27. Absurdas. 28. Amarilis.

29. Anijonas. 30. Akvarelë.

31. Aritmija. 32. Agresija.

33. Arlekinas. 34. Anotacija.

35. Ambrozija. 36. Artiðokas.

37. Anekdotas. 38.

Advokatas. 39. Aspirinas.

40. Arsenalas. 41. Alergenas.

42. Arteriolë. 43. Albatrosas.

44. Akademikas.

45. Asimetrija. 46. Atestacija.

47. Archyvarai. 48.

Aperityvas. 49. Aligatorius.

50. Akvamarinas. 51. Adrenalinas.

52. Analfabetas.

53. Abstinencija. 54. Anticiklonas.

55. Archipelagas.

56. Antibiotikai. 57. Administracija.

58. Akseleratorius.

Paþymëtuose langeliuose:

Nacionalinio mokslo nëra,

kaip nëra nacionalinës

daugybos lentelës.

Sudarë

Vida Lapinskaitë

More magazines by this user
Similar magazines