Nr. 2(276) - Lietuvos Respublikos Seimas

www6.lrs.lt

Nr. 2(276) - Lietuvos Respublikos Seimas

SEIMO POSËDÞIAI • SEIMO POSËDÞIAI • SEIMO POSËDÞIAI • SEIMO POSËDÞIAI

moralinio skaidrumo ðiandien labai trûksta mums visiems

kaip galimybës sustoti ir apmàstyti, kaip ir vardan ko gyvename,

kas mûsø gyvenime svarbiausia, o kas tik atsitiktinumas.

Pagaliau kà þuvusieji uþ mûsø laisvæ pasakytø

apie mus, apie ðiandienos Lietuvà.

Mirtis uþ tëvynæ – labai kilni ir prasminga. Taèiau ðeimoms,

kurioms prarado artimuosius, tai menka paguoda.

Seimo valdyba 2003 metø pradþioje sudarë darbo grupæ,

vadovaujamà Seimo nario A. V. Indriûno. Ði grupë buvo

ápareigota parengti Lietuvos Respublikos nepriklausomybës

gynëjø ir kitø nukentëjusiøjø 1991 m. sausio 11-13 d.

ir po to vykdytos SSRS agresijos asmenø teisinio statuso

pripaþinimo ástatymo pakeitimo projektà ir kitø nukentëjusiø

nuo okupacijø teisinio statuso ástatymo pakeitimo

ástatymø projektus. Jø pateikimui Seimo 2003 m. rugsëjo

4 d. plenariniame posëdyje buvo pritarta.

Darbo grupë, rengdama pastarojo ástatymo pakeitimo

projektà, priëjo prie iðvados, kad nepriklausomybës

gynimas buvo ne atskiro miesto savivaldybës reikalas, o

visos valstybës gynimo nuo svetimos valstybës ginkluotøjø

pajëgø, todël ir ðios rûðies nukentëjusiøjø apskaità ir rëmimà

(paðalpø ir pensijø mokëjimà) turi tvarkyti ne rajonø

ir miestø savivaldybës, o Kraðto apsaugos ministerija.

Ta pati darbo grupë parengë lydinèiøjø ástatymø

projektus, kuriø pateikimui Seimas plenariniame

2003 m. rugsëjo 16 d. posëdyje pritarë. Valstybiniø pensijø

pakeitimo ástatymo projekte nepriklausomybës gynëjams

ir nukentëjusiesiems siûloma padidinti valstybinæ

pensijà vienu valstybiniø pensijø baziø dydþiu, þuvusiøjø

motinoms ir tëvams – dviejø valstybiniø pensijø

baziø dydþiu. Papildomø socialiniø garantijø ástatymo

projekte, Transporto lengvatø ástatymo projekte irgi

numatomos kai kurios lengvatos þuvusiøjø Nepriklausomybës

gynëjø motinoms ir tëvams. Be to, numatytos

didesnës lengvatos Þemës reformos, Sveikatos draudimo,

Pilieèiø nuosavybës teisiø á iðlikusá nekilnojamàjá

turtà ástatymø projektuose.

Dabar ðiuos projektus svarsto Seimo komitetai. Nepaisant

to, kad projektai susilaukia kai kuriø prieðtaravimø,

manau, kad pagrindinës ðiø ástatymø projektø nuostatos

bus realizuotos. Áregistruotas ir kolegës Seimo narës

Dalios Teiðerskytës Valstybiniø pensijø ástatymo kai

kuriø straipsniø pakeitimo projektas, tiesiogiai susijæs su

nukentëjusiaisiais sausio 11-13 dienomis. Galbût jis ðià

akimirkà dar ne visai atitinka mûsø valstybës finansines

iðgales, taèiau jeigu mûsø ekonomika tokiais þingsniais

kaip pastaraisiais metais þengs á prieká, matyt, netrukus

ir ðios ástatymo pataisos gali tapti realios.

Neretai girdime þodþius: „Ne tokià Lietuvà gyniau

sausio 13-àjà“. Kartais ðiuos þodþius palydi valstybës apdovanojimø

gràþinimas, kiti þmoniø nuoskaudà, neviltá,

nuovargá liudijantys þenklai. Að irgi nemeluoèiau sakydamas,

kad buvau ir esu ne uþ tokià Lietuvà, kurioje þmonës

nepasitiki vieni kitais, kurioje valstybine institucija

galima prisidengti vardan asmeniniø ambicijø, kurioje

Sausio 13 d. iðkilmingame posëdyje

dalis visuomenës pasijuto atstumta, nereikalinga, dabar

vadinama „antra Lietuva“. Kaip politikas prisiimu savàjà

kaltës dalá. Taèiau kartu primenu visiems mums: laisvë

iðkovojama ir apginama, gerovë – sukuriama. Taèiau

nei viena, nei kita negaunama uþ dyka.

Prisimename, kad labai panaðûs þodþiai skambëjo

lygiai prieð 13 metø. Ir ðiandien, kai pastarøjø mënesiø

ávykiai dël savo svarbos lyginami su sausio 13-àja, kartoju:

tai negaunama dykai. Laisvæ reikia kurti ir pripildyti

darbo, iðminties, tolerancijos, humaniðko poþiûrio á ðalia

esantá þmogø. Laisvæ reikia saugoti, nes, kaip parodë

ðiandiena, á jà nuolat kësinamasi. Jau, þinoma, ne tankais,

ne brutalia, atvira karine jëga, o daug subtiliau, nepastebimiau,

klastingiau, todël ir pavojingiau.

Taèiau gyvenimas grësmës akivaizdoje atidengia ne

tik mûsø silpnumà. Jis ir vël paverèia mus laisvës ir tiesos

gynëjais. Jëga, budinti kiekviename ið mûsø, bûtinybës

rinktis akivaizdoje tampa þodþiu ir veiksmu, tampa

moralumà ir atsakomybæ liudijanèia laikysena. Bûtina

visomis galiomis siekti, kad ðiø vertybiø telkiama

Lietuva bûtø kuo didesnë.

Todël naudodamasis proga kreipiuosi á geros valios

politikus, á visus geros valios þmones, á tradicines Lietuvos

partijas: neuþsisklæskime savo vidiniuose reikaluose,

nepraraskime ryðio su þmogumi, su visa Lietuva. Nejaugi

ðiandieninë politinë situacija – per menkas árodymas,

kad abejingumu nedelsdami pasinaudoja populistai. Neeksperimentuokime

savo ir savo vaikø likimu. Neleiskime,

kad þmoniø noras greièiau gyventi turtingai ir nusivylimas,

kad pasiturinèiai gyvena dar ne visi, tampa populistø

politiniu kapitalu. Neleiskime spekuliuoti mûsø

valstybingumo pamatu, neabejokime tuo, kas mus stiprina,

skaidrina ir kuria kaip þmones, kaip tautà, kaip valstybæ.

Nenuvertinkime savo laisvës. Turëjom dràsos jà apginti,

turëkim iðminties nesutapatinti laisvës ir mûsø paèiø

problemø ir silpnumo, praradimø ir nuoskaudø. Bûsimø

istoriniø politiniø Lietuvos aktø iðvakarëse, bûsimø

rinkimø iðvakarëse tebûnie tai ne retoriniai klausimai,

o kvietimas bendram darbui.

Dëkoju uþsienio ir Lietuvos þmonëms – visiems, su

kuriais Sausio 13-àjà buvome kartu: tikrovëje ir mintimis,

dràsa ið aðaromis, iðgyvenimais ir pasiryþimu apginti

savo laisvæ. Perfrazuojant Ðventàjá Raðtà, mûsø pusëje

buvo tiesa ir ji padarë mus laisvus. Todël tikëkime tiesos

galia. Tikëkime savo jëgomis. Tikëkime ðalia esanèiu

þmogumi ir gyvenkime taip, kad pats gyvenimas bûtø didþiausia

pagarba þuvusiøjø atminimui.

Dëkoju visiems, ant laisvës aukuro padëjusiems savàjà

aukà, visiems, prieð 13 metø iðdrásusiems pasiprieðinti

smurtui, ir visiems, ðiandien iðdrástantiems savæs paklausti:

ar að padariau viskà, kad sausio 13-osios auka

bûtø prasmingesnë? Paklauskime to kiekvienas ir pagalvokime,

ar galime þvelgti á akis þuvusiøjø artimiesiems,

ar galime þvelgti á akis savo vaikams, ar galime þvelgti á

akis Lietuvos istorijai. Aèiû. (Plojimai)

SEIMO KRONIKA NR. 2 (276) 99

2004. 01. 25

More magazines by this user
Similar magazines