Nr. 2(276) - Lietuvos Respublikos Seimas

www6.lrs.lt

Nr. 2(276) - Lietuvos Respublikos Seimas

SEIMO POSËDÞIAI • SEIMO POSËDÞIAI • SEIMO POSËDÞIAI • SEIMO POSËDÞIAI

turëjote numatyti iðlaidas ið biudþeto,

o jeigu verslas tai daro, uþ tai reikës

sumokëti.

Dël biurokratiniø suvarþymø ir

nepatogumø mes dar kartà paþiûrësime,

o dël to, kad brangiau kainuoja,

tai ir uþ daþus, ir uþ atveþimà, ir

uþ atskirø kolonëliø rezervavimà reikia

mokëti. Tà jûs turëjote suvokti.

A.SAKALAS. Mano klausimas

kultûros ministrei. Gerbiamoji ministre,

jûsø iniciatyva Seimas priëmë labai

gerà ir graþø ástatymà dël nepilnameèiø

apsaugos nuo þalingo poveikio

per visuomenës informavimo priemones.

Kiek að þiûriu televizoriø, niekas

nepasikeitë nuo to laiko. Ástatymas

yra, þalingas poveikis taip pat yra.

Sakykite, kas turëtø priþiûrëti,

kokios institucijos, ar Seimo, ar kitos,

kad ðis ástatymas ágautø realià galià,

taptø vëzdu tiems, kurie nenori

jo skaityti, nenori jo pripaþinti?

R.ÞAKAITIENË. Iðties ðis ástatymas

reikalauja ir atitinkamø tvarkø,

kurios turi bûti patvirtintos Vyriausybës.

Dabar jau tos tvarkos yra

parengtos, bet ilgà laikà buvo didelës

diskusijos dël kai kuriø tvarkø taikymo.

Antra, ðis ástatymas reikalauja

ir to, kad bûtø konkreèios administracinës

priemonës uþ jo nesilaikymà.

2003 m. buvo pateikti Administraciniø

teisës paþeidimø kodekso

papildymai ir priimti tam tikri

straipsniai, kurie galëtø bûti taikomi.

Institucijos, kurios priþiûri ðio ástatymo

taikymà, ið esmës yra dvi, t.y.

Radijo ir televizijos komisija ir þurnalistø

etikos inspektorius. Reikia

priimti tam tikrus paaiðkinimus ið

þurnalistø etikos inspektoriaus, kad

2003 m. nebuvo pakankamo finansavimo

siekiant uþtikrinti ekspertø darbà

ir tinkamai vykdyti ðio ástatymo

prieþiûrà ir kontrolæ. Ðiais metais jie

turi didesná finansavimà, norminë

bazë yra sutvarkyta, tikëkimës, kad

ið tikrøjø jis pradës normaliai veikti.

J.JUOZAITIENË. Kadangi ðiais

metais yra pirmoji Vyriausybës valanda,

pirmiausia að norëèiau pasveikinti

premjerà ir visus ministrus su

Naujaisiais metais ir palinkëti tokiø

pat stabiliø ir gerø metø.

O mano klausimas bûtø susisiekimo

ministrui. Besidþiaugdama jo

ir jo ministerijos pasiekimais Real

Baltika ir jûrø kelio srityse, norëèiau

paklausti, kà rengiasi daryti jûsø ministerija,

Lietuvai tapus Europos Sàjungos

nare, dël keliø valymo ir prieþiûros

programø? Ar ið viso tokios

yra? Ar mums yra kokia nors galimybë

vaþinëti tokiais pat ðvariais automobiliais,

tokiomis paèiomis oro

sàlygomis kaip Vokietijoje, Prancûzijoje,

ar mums teks kasdienà po du

kartus plauti automobilá Lietuvoje?

Z.BALÈYTIS. Labai trumpai.

Matyt, Lietuvoje, kaip ir praeitais

metais, taip ir ðiais, teks vaþinëti tokiais

pat purvinais automobiliais, nes,

kiek þinau, geografinës ir klimatinës

neturëtø oro sàlygos kardinaliai keistis.

Tokia gamta, tokia problematika

ir mes su ja turime taikytis, nes Vokietijoje

ir kitose valstybëse, kurias

jûs iðvardijote, vidutinë oro temperatûra

yra kitokia. Ypaè tam tikrais

þiemos periodais.

Dabar dël keliø prieþiûros. Jeigu

konkreèiai kalbëtume apie Keliø prieþiûros

programà, tai nuo 2001 m., kai

mes ðioje programoje turëjome

530 mln., 2004 m. iðaugo iki 830 mln.,

be to, dar prisidës ávairûs Europos Sàjungos

fondai, ir ið esmës mes ðiemet

turësime apie 1 mlrd. vien tik ðiai programai.

Yra numatyta kai kuriuos

valstybinius kelius ið antrojo, treèiojo

prieþiûros lygio pervesti á pirmàjá prieþiûros

lygá, t.y. keliø direkcijos pavaldþios

organizacijos, valstybës ámonës

privalës nuvalyti, kai uþsnigs per dvi

valandas. Matyt, në vienoje pasaulio

valstybëje neámanoma, kad jeigu iðkrito

tiek sniego, kiek jo buvo gruodþio

31 d., kad vienu metu visoje Lietuvoje

jis bûtø nuvalytas tà paèià akimirkà

arba tà paèià valandà. Ir vis dëlto,

paþiûrëjus tam tikrà statistikà, mûsø

keliø prieþiûros atitinkamus lygius

ir skiriamà finansavimà, reikia pripaþinti,

kad jis yra gana neblogas, ir mûsø

magistraliniai keliai, valstybiniai

keliai ið tikrøjø, matyt, dideliø problemø

nesukelia. Yra problemø su vietiniais

keliais, taèiau mes jau tokià ðiandien

turime infrastruktûrà. Danija tu-

Vyriausybës valanda sausio 15 d. posëdyje

ri, sakysime, palyginti su Lietuva, tris

kartus didesná keliø ilgá (að ten visiðkai

neseniai buvau), o þvyrkeliø jie neturi

në vieno kilometro. Mes þvyrkeliø

turime 52 proc., taigi atitinkamai

turi bûti ir prieþiûros lygis, ir finansavimo

lygis tø keliø prieþiûrai, nes mes

turime uþtikrinti, kad kiekvienas galëtø

susisiekti su rajonais. Taigi tai yra

skirtingi dalykai.

Todël, matyt, ið tikrøjø stojimas á

Europos Sàjungà mums atvers didesnes

galimybes kuo greièiau sutvarkyti

þvyrkelius. Praëjusiais metais mes papildomai

uþdëjome asfalto dangà 247

kilometrø keliams. Mes ðiandienà gerai

þinome skaièius, nes neseniai apsigynëme

praëjusiø metø rezultatus

Vyriausybëje ir t.t. Að manau, kad gyvenimas

gerës su pinigø kiekiu, að tikrai

garantuoju, kad kitais metais ir Susisiekimo

ministerija, ir Keliø prieþiûros

programa bus finansuojama kur

kas geriau negu 2003 m.

G.KIRKILAS. Að tiesiog net neþinau,

á kurá Vyriausybës nará reikëtø

kreiptis, nes vakar vienas Kauno vicemeras,

t.y. konservatorius ponas

Kæstutis Starkevièius, apkaltino Vyriausybæ,

kad neva kairiøjø Vyriausybë

kaþkokiu bûdu sàmoningai izoliuoja

Kaunà. Nors, tiesà sakant, að pasidomëjau

statistika. Kaip tik Kauno

praeitais metais augo net greièiau negu

bendrasis ðalies vidurkis, atrodo,

daugiau kaip 11 proc. BVP bûtent

Kauno iðaugo. Bet, gerbiamasis premjere,

galbût yra koks nors ministras,

kuris kaþkokiu bûdu izoliuoja tà Kaunà,

ko nors nedaro? Ar èia yra tokia

sàmoninga politika? Kà jûs galëtumëte

dël tø kaltinimø atsakyti?

A.M.BRAZAUSKAS. Na, að neþinau,

kuris ið ministrø galëtø dirbti

uþ Kauno savivaldybæ. Labai abejoju,

ar mes galime perimti ðias funkcijas

ir ávesti koká nors kitoká valdymà.

Kaunas pats turi dirbti. Pavyzdys.

2007 m., po 64 metø pertraukos, mes

visi planuojame organizuoti Europos

krepðinio pirmenybes. Kaunieèiai buvo

pasiðovæ statyti salæ. Labai graþu,

labai gerai. Keletà kartø rinkomës.

Ateinanèià savaitæ að vël kvieèiu Kauno

merà. Deja, praëjo keletas metø,

SEIMO KRONIKA NR. 2 (276) 109

2004. 01. 25

More magazines by this user
Similar magazines