Nr. 2(276) - Lietuvos Respublikos Seimas

www6.lrs.lt

Nr. 2(276) - Lietuvos Respublikos Seimas

TARPTAUTINIAI RYÐIAI • TARPTAUTINIAI RYÐIAI

È. Jurðënas priëmë uþsienio diplomatus:

„Apkalta – ryðkiausias demokratijos veikimo árodymas ir tautos savigynos bûdas“

Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Èeslovas

Jurðënas priëmë beveik 30 valstybiø ambasadorius bei

misijø atstovus ir per uþdarà susitikimà supaþindino juos

su apkaltos procedûromis ir dabartine apkaltos Prezidentui

iniciatyva bei ypatumais. È. Jurðënas pabrëþë, kad

apskritai apkalta yra aðtriausia parlamentinës kontrolës

forma (kildinama ið Jungtinës Karalystës, kurioje neprireikë

jos taikyti pastaruosius 200 metø, bet Jungtinëse

Amerikos Valstijose – prireikus – taikoma iki dabar nuo

XVIII amþiaus).

È. Jurðënas parlamento sveèiams priminë, kad antrojoje

pasaulyje – 1791 metø Abiejø Tautø Respublikos

(Þeèpospolitos) Konstitucijoje buvo áraðyta konstitucinë

atsakomybë; Pirmojoje Lietuvos Respublikoje (1918-

1940 m.) apkaltos nebuvo numatyta, ji buvo konstitucionalizuota

tik 1992 m. priimtame referendumu pagrindiniame

valstybës ástatyme. Apkalta iðsamiau aptarta 1994

metais priimtame Seimo statute (kurio vienas ið autoriø

yra È. Jurðënas).

Diplomatams buvo pateiktas su apkaltos procedûra

susijusiø teisës aktø aplankas ir priminta prasidëjusios

apkaltos procedûros istorija (kai 2003 m. spalio 30 d.

Valstybës saugumo departamentas pateikë atitinkamà paþymà

Seimo Pirmininkui, vëliau buvo sudaryta laikinoji

tyrimo komisija dël galimø grësmiø Lietuvos nacionaliniam

saugumui, kurios iðvados buvo patvirtintos 12.02,

o 12.18 surinkti 86 paraðai apkaltai pradëti. Ðiuo metu

dirbanti Specialioji tyrimø komisija turës pateikti iðvadà

iki 2004 m. vasario 13 d.)

Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas atkreipë diplomatø

dëmesá, kad Konstituciniam Teismui priëmus

nepalankø sprendimà (dël neteisëtai suteiktos pilietybës),

formaliai galëtø pakakti to vieno kaltinimo, taèiau ið principo

visa byla turi bûti iðtirta ið esmës ir „iðsiaiðkinta tie-

120 SEIMO KRONIKA NR. 2 (276)

2004. 01. 25

sa“. È. Jurðënas pabrëþë, kad parlamentas, veikiantis rinkëjø

vardu, iðreiðkia tautos savigynos bûdà nuo bet kurio,

net aukðèiausio valdþiûno paþeidimø. Parlamento vadovybës

narys patikino diplomatus, kad Lietuvoje, pradedant

Seimu, Vyriausybe ir baigiant savivaldybëmis, valstybës

valdþia veikia normaliai, o Prezidentas pagal Lietuvos

ástatymus – skirtingai nuo kitø valstybiø patyrimo

– negali bûti apkaltos metu suspenduotas, tad ðiuo metu

taip pat gali vykdyti ir vykdo savo funkcijas.

È. Jurðëno ásitikinimu, Prezidentas naudojasi visomis

teisëmis, tarp jø – teise vaþinëti per Lietuvà, susitikinëti

su rinkëjais taip, kaip ir Seimo nariai. Kita vertus,

Prezidentui uþtikrinama teisë – kaip ir per tokius apkaltos

procesus kitur – atvykti á Specialiosios tyrimø komisijos

posëdþius ir pasakyti tai, kà jis norëtø pareikðti bei

paaiðkinti, taèiau bûtent ðia teise Lietuvos Prezidentas

nesinaudoja. Primindamas raðytojo Marko Tveno posaká,

ðiuo atveju ir apkaltinamasis Lietuvos vadovas, kaip

ir JAV, greta visø teisiø, kuriomis gali naudotis, turi ir

teisæ tomis teisëmis nesinaudoti. Jis ir taiko tik ðià teisæ,

vietoj savæs deleguodamas 6 advokatus.

Diplomatus ðis aspektas domino, kaip Prezidentas gali

susipaþinti su dokumentais ir kaip jam tokia informacija

pateikiama. È. Jurðënas pabrëþë, jog Prezidentui siunèiama

komisijos informacija, o su posëdþiø raida ir iðkylanèiais

klausimais jis gali susipaþinti atvykæs, bet to nedaro

savo valia, todël jam skirtas krëslas komisijos posëdþiuose

lieka tuðèias. Prezidentas gali bet kada atvykti á nacionaliná

parlamentà ir kalbëti (pavyzdþiui, jis tokia teise pasinaudojo

sausio 13 d. iðkilmingame Seimo posëdyje).

Per susitikimà buvo atkreiptas diplomatø dëmesys á

tai, kad Lietuvoje vykstanti apkalta padës sukurti skaidresnæ

ir tobulesnæ valstybës administravimo struktûrà,

jau dabar inicijuojant naujus teisës projektus dël kai ku-

More magazines by this user
Similar magazines