2007 SM3.indd - Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija

ISSN 1392-6373 

http://www.sam.lt 

Included in Index Copernicus database 

SVEIKATOS 

2007’3(50) 

Visuomenės 

sveikata 

Medicina 

Slauga 

MOKSLAI 

HEALTH SCI ENC ES 

Public 

Health 

Medicine 

Nursing 

Þurnalas spausdina mokslinius straipsnius lietuviø, 

anglø ir kitomis kalbomis. 

Visi straipsniai recenzuojami þymiø tos mokslo srities mokslininkø. 

Þurnalas skirtas visø specialybiø gydytojams ir 

kitø srièiø specialistams. 

The journal publishes scientific articles in Lithuanian, English and other languages. 

All articles are reviewed by well known scientists of this sphere. 

The target audience of the journal is doctors and the specialists of other spheres. 

Printed on acid-free paper 

2007 BIRŽELIS

Sveikatos mokslai 

Volume 17, Number 2, 2007 

Redakcijos kolegijos pirmininkas 

Kolegijos nariai: 

Tarptautiniai patarëjai 

Redakcija: 

prof. ALGIRDAS JUOZULYNAS (Vilniaus universiteto Eksperimentinës ir 

klinikinës medicinos institutas) 

dr. VIDMANTAS ALEKNA (Vilniaus universiteto Eksperimentinës ir klinikinës 

medicinos institutas) 

prof. ARVYDAS AMBROZAITIS (Vilniaus universitetas) 

prof. IRENA BALÈIÛNIENË (Vilniaus universitetas) 

dr. JANINA DIDÞIAPETRIENË (Vilniaus universiteto Onkologijos institutas) 

doc. KONSTANTINAS ROMUALDAS DOBROVOLSKIS (Vilniaus universitetas) 

prof. DALIJA GAIDAMONIENË (Respublikinë tuberkuliozës ir infekciniø ligø 

universitetinë ligoninë) 

prof. VILIUS GRABAUSKAS (Kauno medicinos universitetas) 

prof. ALGIMANTAS IRNIUS (Vilniaus universitetas) 

prof. KONSTANCIJA JANKAUSKIENË (Kauno medicinos universitetas) 

prof. VINSAS JANUÐONIS (Klaipëdos ligoninë) 

prof. DANUTË KALIBATIENË (Vilniaus universitetas) 

dr. DAIVA KRIUKELYTË (Kauno medicinos universitetas) 

prof. ZITA KUÈINSKIENË (Vilniaus universitetas) 

prof. ANTANAS NORKUS (Kauno medicinos universitetas) 

prof. VYTAUTAS OBELENIS (Kauno medicinos universitetas) 

doc. JONAS PRAPIESTIS (Vilniaus universitetas) 

dr. REGINA REKLAITIENË (Kauno medicinos universitetas) 

doc. JONAS SÀLYGA (Klaipëdos universitetas, Klaipëdos jûrininkø ligoninë) 

doc. RITOLDAS ÐUKYS (Vilniaus Gedimino technikos universitetas) 

doc. GENUTË ÐURKIENË (Vilniaus universitetas) 

prof. KONSTANTINAS VALUCKAS (Vilniaus universiteto Onkologijos institutas) 

prof. GIEDRIUS VARONECKAS (Kauno medicinos universitetas) 

prof. ALGIRDAS VENALIS (Vilniaus universiteto Eksperimentinës ir 

klinikinës medicinos institutas) 

doc. VILMA ÞYDÞIÛNAITË (Kauno technologijos universitetas) 

prof. MANFREDAS ANKE (Ðilerio universitetas, Vokietija) 

prof. ALFREDAS ANZANI (Milano ðv. Rafaelio sveikos gyvensenos universitetas, 

Italija) 

prof. MAJA EGLITË (Latvijos medicinos akademija) 

prof. JAN JAÐÈANINAS (Ðèecino universitetas, Lenkija) 

prof. LEONAS LAIMUTIS MAÈIÛNAS (Pasaulio gydytojø katalikø federacijos 

Europos asociacija) 

doc. ROBERTAS PETKEVIÈIUS (Pasaulio sveikatos organizacija) 

prof. JAN POKORSKI (Lenkijos Jogailos universitetas) 

prof. OLGA SIVOÈIALOVA (Maskvos darbo medicinos institutas) 

doc. ALINA ÐAULAUSKIENË (Pasaulio gydytojø federacijos "Uþ þmogaus gyvybæ" 

Lietuvos asociacija) 

dr. JOCKE WILLKE (Tarptautinës gyvybës teisës federacijos prezidentas, JAV) 

prof. ANDRE ZUPAN (Lublijanos reabilitacijos institutas, Slovënija) 

ZENONAS TARTILAS - vyriausiasis redaktorius, tel. 261 25 29 

ZENONAS GLAVECKAS - vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, tel. 261 90 43 

JANINA IRENA TARTILIENĖ - gydytoja konsultantė-vadybininkė, tel. 261 25 29 

Adresas: Ž.Liauksmino g. 5, LT-01101 Vilnius. 

El. paštas: zsveikata@takas.lt; sveikata@hostex.lt 

ISSN 1392-6373 

Leidþiamas nuo 1990 m. 

Issued since 1990. 

Leidžia UAB žurnalas “SVEIKATA”. 

Spausdino UAB „Akritas”, Geležinio Vilko g. 2, Vilnius, tel. 231 16 56, faksas 231 16 57. 

© “Sveikatos mokslai”, 2007. Tiražas 1000 egz. Kaina 15 Lt

2007 m. “Sveikatos mokslai” Nr.3 

IÐEMINËS ÐIRDIES LIGOS RIZIKOS VEIKSNIØ PAPLITIMAS 

TARP VIDUTINIO AMÞIAUS 

LIETUVOS PAJÛRIO GYVENTOJØ 

J. ANDRUÐKIENË 1,2 , G. VARONECKAS 3 , A. MARTINKËNAS 2 

1 Kauno medicinos universiteto Psichofiziologijos ir reabilitacijos institutas, 

2 Klaipëdos universitetas, 3 Klaipëdos universitetinë ligoninë 

Raktaþodþiai: iðeminë ðirdies liga, rizikos veiksniai, 

paplitimas. 

Santrauka 

Darbo tikslas – nustatyti iðeminës ðirdies ligos 

rizikos veiksniø: rûkymo, antsvorio, nutukimo, 

arterinës hipertenzijos ir hipercholesterolemijos 

paplitimà tarp atsitiktinai atrinktø vidutinio amþiaus 

Palangos miesto gyventojø. Rûkymo áproèiai 

nustatyti pagal atsakymus á anketos „Gyvensenos 

veiksniai“ klausimus. Matuotas tiriamøjø ûgis, 

svoris, arterinis kraujo spaudimas ir nustatytas 

cholesterolio kiekis kraujyje. Tyrimas atliktas 

2003–2004 m. Kontingentas – 1602 atsitiktinai 

atrinkti 35–74 metø Palangos miesto gyventojai. 

Atsitiktinæ stratifikuotà atrankà atliko Gyventojø 

registro tarnyba prie LR Vidaus reikalø ministerijos. 

Labiausiai paplitæs ðirdies ir kraujagysliø 

ligø rizikos veiksnys tirtoje populiacijoje buvo 

hipercholesterolemija (74,6 proc.). Arterinë hipertenzija 

nustatyta 50,9 proc. tiriamøjø. Antsvorio 

paplitimas buvo 37,5 proc., nutukimo – 27,7 

proc. Reguliariai rûkë 15,1 proc. tiriamøjø. Rûkymas 

ir antsvoris buvo labiau paplitæ tarp vyrø, o 

nutukimas ir hipercholesterolemija – tarp moterø. 

Didëjant tiriamøjø amþiui, arterinës hipertenzijos 

ir hipercholesterolemijos paplitimas didëjo tarp 

vyrø ir tarp moterø. Rûkymo paplitimas maþëjo 

su amþiumi nepriklausomai nuo lyties. Vyresnio 

amþiaus moterims antsvoris ar nutukimas nustatytas 

daþniau nei jaunesnëms tiriamosioms. 

ÁVADAS 

Sergamumo ir mirtingumo maþëjimà nuo pagrindiniø 

ðirdies ir kraujagysliø ligø (ÐKL) JAV, Suomijoje ir kitose 

ðalyse galëjo lemti sumaþëjæs svarbiausiø rizikos veiksniø 

paplitimas tarp ðiø ðaliø gyventojø [1]. Pastaraisiais metais 

stebëti ryðkûs teigiami mitybos, fizinio aktyvumo, alkoholio 

vartojimo pokyèiai galëjo turëti átakos sumaþëjusiam 

Adresas susiraðinëti: Jurgita Andruðkienë, Kauno medicinos universiteto Psichofiziologijos ir reabilitacijos institutas, 

Vydûno al. 4, LT-00135 Palanga.El. p.: jurgitaa@ktl.mii.lt 

863 

sergamumui ÐKL, tarp jø ir iðemine ðirdies liga (IÐL) [2]. 

Lietuvoje IÐL ir insultas yra pagrindinës prieþastys 

mirtingumo struktûroje tarp vidutinio amþiaus gyventojø 

[3, 4]. Kauno Roterdamo ilgalaikës studijos (KRIS) ir 

kitø tyrimø rezultatai parodë, kad svarbiausi IÐL rizikos 

veiksniai yra arterinë hipertenzija, rûkymas, lipidø apykaitos 

sutrikimai ir nutukimas [5, 6]. 

Nuolatinë IÐL rizikos veiksniø stebësena ir visuomenës 

informuotumo apie ðiø veiksniø kontrolës bûdus 

didinimas yra bûtinos priemonës, siekiant sumaþinti 

mirtingumo nuo IÐL rizikà [7]. 

Darbo tikslas – nustatyti IÐL rizikos veiksniø paplitimà 

tarp atsitiktinai atrinktø vidutinio amþiaus Palangos 

miesto gyventojø. 

TYRIMO OBJEKTAS IR METODAI 

Tyrime dalyvavo atsitiktinai atrinkti 1602 asmenys, 

gyvenantys Palangos mieste. Atsitiktinæ stratifikuotà atrankà 

atliko Gyventojø registro tarnyba prie LR Vidaus 

reikalø ministerijos. Tyrime dalyvavo 600 vyrø (37,5 

proc.) ir 1002 moterø (62,5 proc.). Pagal amþiø tiriamieji 

suskirstyti á 4 grupes: 35–44 m. (N=402), 45–54 

m. (N=390), 55–64 m. (N=438) ir 65–74 m. (N=372). 

Tyrimas atliktas 2003–2004 m. 

Atlikta retrospektyvinë anketinë apklausa pagal 

standartizuotus klausimynus. Rûkymo áproèiams iðaiðkinti 

naudotas klausimynas „Gyvensenos veiksniai“ [8]. 

Asmenys, kurie teigë, kad surûko ne maþiau kaip po 1 

cigaretæ per dienà, buvo laikomi reguliariai rûkanèiais. 

Tiriamøjø svoris matuotas su 0,2 kg paklaida medicininëmis 

svarstyklëmis, jie buvo be virðutiniø drabuþiø 

ir nusiavæ batus. Ûgis matuotas ûgio matuokle su 0,5 

cm paklaida. 

Apskaièiuotas kûno masës indeksas (KMI): svoris (kg) 

dalintas ið ûgio kvadratu (m 2 ). Antsvoris nustatytas, kai 

KMI buvo 25,0–29,9 kg/m 2 , nutukimas – KMI ≥ 30,0 

kg/m 2 . Jei apskaièiuotas KMI buvo 19,0–25,0 kg/m 2 , 

tiriamojo svoris laikytas normaliu. 

Arterinis kraujo spaudimas (AKS) matuotas gyvsidab-

864 

riniu sfigmomanometru deðinëje rankoje, tiriamajam 

sëdint, pailsëjusiam prieð matavimà 5 minutes [9]. Galutiniam 

rezultatui naudotas dviejø matavimø vidurkis. 

Arterinë hipertenzija (AH) nustatyta, kai sistolinis AKS 

buvo ≥ 140 mmHg ir (arba) diastolinis AKS ≥ 90 mmHg, 

arba kai AKS normalus (< 140/90 mmHg), bet asmuo per 

paskutines dvi savaites vartojo AKS maþinanèius vaistus. 

Cholesterolio (Ch) kiekis veniniame kraujyje nustatytas 

tiriamajam nevalgius 12 val. Ch koncentracija kraujo 

serume nustatyta fermentiniu (CHOD – PAP) metodu. 

Hipercholesterolemija nustatyta, kai Ch ≥ 5,0 mmol/l. 

Vertinant AH, antsvorio, nutukimo, hipercholesterolemijos 

ir rûkymo paplitimà, atlikta rodikliø tiesioginë 

standartizacija pagal amþiø. Standartu laikyta 2001 

m. Lietuvos 35–74 metø gyventojø amþiaus struktûra. 

Poþymiø paplitimo skirtumai vertinti pagal z kriterijø. 

Skirtumas laikytas reikðmingu, kai paklaidos tikimybë 

p < 0,05. Kokybiniø poþymiø nepriklausomumo tikrinimui 

taikyta χ 2 ir arksinuso asimptotinis bei Fiðerio 

tikslusis kriterijai. Kokybiniø poþymiø daþnis vertintas 

su 95 proc. pasikliautinumo intervalais [10]. Duomenø 

analizei naudoti statistiniai programø paketai „Statistika 

5“, WINPEPI. 

Lietuvos bioetikos komiteto posëdþio metu iðduotas 

leidimas Nr. 90 atlikti tyrimà, kuriame dalyvauja atsitiktinai 

atrinkti Palangos miesto gyventojai. 

REZULTATAI 

Rûkymo, antsvorio, nutukimo, AH ir hipercholesterolemijos 

paplitimo duomenys standartizuoti pagal 

1 lentelë. Standartizuoti iðeminës ðirdies ligos rizikos veiksniø 

paplitimo rodikliai tarp vyrø ir moterø. 

* – p < 0,05, palyginti su moterimis; 

** – p < 0,001, palyginti su moterimis 

2 lentelë. Rûkymo paplitimo tarp vyrø ir moterø amþiaus 

grupëse palyginimas. 

* – p < 0,05, palyginti su 35–44 m. respondentais; 

** – p < 0,001, palyginti su 35–44 m. respondentais 

“Sveikatos mokslai” Nr.3 2007 m. 

amþiø. Labiausiai paplitæs IÐL rizikos veiksnys tarp 

vidutinio amþiaus Palangos miesto gyventojø buvo hipercholesterolemija 

(74,6 proc.). Arterinë hipertenzija 

nustatyta 50,9 proc. atsitiktinai atrinktø Palangos miesto 

gyventojø. Treèdalis tiriamøjø turëjo antsvorá arba buvo 

nutukæ, atitinkamai 37,5 proc. ir 27,7 proc. Nustatyta, 

kad rûkymas buvo maþiausiai paplitæs IÐL rizikos veiksnys 

(15,1 proc.). 

Nustatyta, kad rûkymas ir antsvoris buvo statistiðkai 

reikðmingai labiau paplitæ tarp vyrø, palyginti su moterimis 

(1 lentelë), atitinkamai 26,0 proc. ir 8,6 proc. 

bei 44,7 proc. ir 33,7 proc., p < 0,001. Nutukimas ir 

hipercholesterolemija daþniau nustatyta moterims nei 

vyrams, atitinkamai 30,4 proc. ir 24,9 proc. bei 77,2 

proc. ir 72,1 proc., p < 0,05. 

Tyrimø rezultatai parodë, kad tarp vyrø labiau paplitæs 

rûkymas ir antsvoris, o tarp moterø – nutukimas 

ir hipercholesterolemija. Labiausiai paplitæs IÐL rizikos 

veiksnys tirtoje populiacijoje buvo hipercholesterolemija. 

Nustatyta, kad 35–44 m., 45–54 m., 55–64 m. ir 

65–74 m. vyrai statistiðkai reikðmingai daþniau reguliariai 

rûkë nei to paties amþiaus moterys, atitinkamai 44,0 

proc. ir 13,8 proc., 36,9 proc. ir 9,5 proc., 19,6 proc. ir 

8,1 proc., p < 0,001 bei 7,3 proc. ir 1,4 proc., p < 0,05 

(2 lentelë). 35–44 m. vyrai daþniau reguliariai rûkë, palyginti 

su 55–64 m. ir 65–74 m. vyrais, atitinkamai 44,0 

proc., 19,6 proc. ir 7,3 proc., p < 0,001. 

Jauniausioje amþiaus grupëje (35–44 m.) reguliariai 

rûkanèiø moterø buvo daugiau (2 lentelë), palyginti su 

vyresnio amþiaus respondentëmis (55–64 m. ir 65–74 

m.), atitinkamai 13,8 proc. ir 8,1 proc., p < 0,05 bei 1,4 

proc., p < 0,001. 

Rûkymas, vienas ið IÐL rizikos veiksniø, buvo labiau 

paplitæs tarp vyrø, palyginti su moterimis, nepriklausomai 

nuo amþiaus. Vyresnio amþiaus (55–64 m. ir 65–74 

m.) Palangos miesto gyventojai reèiau reguliariai rûkë 

nei jaunesni (35–44 m.). 

Jauniausiø tiriamøjø (35–44 m.) grupëje antsvoris 

vyrams statistiðkai reikðmingai nustatytas daþniau nei 

to paties amþiaus moterims, atitinkamai 46,3 proc. (95 

proc. PI 37,7–54,8) ir 29,1 proc. (95 proc. PI 23,6–34,6), 

3 lentelë. Arterinës hipertenzijos paplitimo tarp vyrø ir moterø 

amþiaus grupëse palyginimas. 

** – p < 0,001, palyginti su 35–44 m. respondentais


p < 0,001. Vyresnio amþiaus (45–54 m., 55–64 m. ir 

65–74 m.) grupëse antsvorio paplitimas tarp vyrø ir 

moterø statistiðkai reikðmingai nesiskyrë. 

35–44 m. amþiaus moterims antsvoris nustatytas reèiau, 

palyginti su 55–64 m. respondentëmis, atitinkamai 

29,1 proc. (95 proc. PI 23,6–34,6) ir 37,2 proc. (95 proc. 

PI 31,6–42,8), p < 0,05. 

55–64 m. ir 65–74 m. amþiaus grupëse nutukimas 

buvo daþnesnis tarp moterø, palyginti su vyrais, atitinkamai 

41,0 proc. (95 proc. PI 35,3–46,8) ir 28,8 proc. (95 

proc. 21,5–36,0) bei 43,0 proc. (95 proc. PI 36,0–49,5) 

ir 23,8 proc. (95 proc. PI 17,2–30,4), p < 0,001. 

Jauniausiø moterø grupëje (35–44m.) nutukimas 

buvo statistiðkai reikðmingai maþiau paplitæs nei tarp 

vyresnio amþiaus (45–54 m., 55–64 m., 65–74 m.) 

moterø, atitinkamai 16,0 proc. (95 proc. PI 11,6–20,5) 

ir 27,4 proc. (95 proc. PI 21,7–33,0), p < 0,05 ir 41,0 

proc. (95 proc. PI 35,3–46,8) ir 43,0 proc. (95 proc. PI 

36,0–49,5), p < 0,001. 

Nustatyta, kad antsvorio paplitimas tarp vyrø didesnis 

nei tarp moterø, ypaè jauniausio amþiaus (35–44 m.) tiriamøjø 

grupëje. Nutukimas labiau paplitæs tarp vyresnio 

amþiaus (55–64 m. ir 65–74 m.) moterø, palyginti su to 

paties amþiaus vyrais. 

AH daþniau nustatyta 45–54 m. vyrams, palyginti 

su to paties amþiaus moterimis, atitinkamai 53,7 proc. 

ir 39,8 proc., p < 0,05 (3 lentelë). Vyriausiø tiriamøjø 

(65–74 m.) amþiaus grupëje AH buvo labiau paplitusi 

tarp moterø, palyginti su vyrais, atitinkamai 74,5 proc. 

ir 61,0 proc., p < 0,05. 

Jauniausiø respondentø grupëje (35–44 m.) AH paplitimas 

nustatytas statistiðkai reikðmingai maþesnis nei 

tarp vyresniø tiriamøjø, nepriklausomai nuo lyties (3 

lentelë). 

Hipercholesterolemija buvo labiau paplitusi tarp 

65–74 m. moterø, palyginti su to paties amþiaus vyrais, 

atitinkamai 86,5 proc. (95 proc. PI 81,9–91,2) ir 67,1 

proc. (95 proc. PI 59,8–74,3), p < 0,001. 

35–44 m. vyrams hipercholesterolemija nustatyta 

reèiau, palyginti su 55–64 m. vyrais, atitinkamai 67,9 

proc. (95 proc. PI 59,9–75,9) ir 79,7 proc. (95 proc. 

PI 73,3–86,3), p < 0,05. Tarp 35–44 m. moterø hipercholesterolemija 

paplitusi maþiau, palyginti su 45–54 

m., 55–64 m. ir 65–74 m. moterimis, atitinkamai 63,8 

proc. (95 proc. PI 58,0–69,6), 79,3 proc. (95 proc. PI 

74,1–84,4), 83,9 proc. (95 proc. PI 79,6–88,1) ir 86,5 

proc. (95 proc. PI 81,9–91,2), p < 0,001. 

Hipercholesterolemija labiau paplitusi tarp vyriausio 

amþiaus (65–74 m.) moterø, palyginti su to paties 

amþiaus vyrais. 

865 

REZULTATØ APTARIMAS 

Reguliariai rûkanèiø vyrø procentas Palangos mieste 

buvo maþesnis nei tarp 35–64 m. Kauno vyrø, atitinkamai 

26,0 proc. ir 38,1 proc., o rûkanèiø moterø Palangoje 

buvo daugiau nei Kauno mieste, atitinkamai 8,6 proc. ir 

3,9 proc. Rûkanèiø moterø dalis tirtoje populiacijoje (8,6 

proc.) buvo maþesnë, palyginti su daugeliu kitø miestø, 

kuriuose buvo vykdoma MONICA programa: Islandijoje 

reguliariai rûkë 39,8 proc., Glostrupe (Danijoje) – 43,7 

proc., Glazge (Ðkotija) – 50,2 proc. visø moterø [11]. 

Tarp Norvegijos suaugusiø gyventojø 1960–1990 m. 

stebëta nutukimo paplitimo didëjimo tendencija. Nutukimo 

paplitimas tarp Norvegijos vyrø per trisdeðimt 

metø iðaugo nuo 5 iki 15 proc. Ðioje ðalyje, skirtingai nei 

kitose, nutukimo paplitimas didëjo tarp iðsilavinusiø ir 

fiziðkai aktyviø þmoniø [12]. Nutukimo paplitimas tarp 

Palangos vyrø (24,9 proc.) ir moterø (30,4 proc.) buvo 

panaðus á nutukimo paplitimo rodiklius tarp Kauno vyrø 

(24,9 proc.) ir moterø (37,6 proc.) [7]. 

Panaðûs nutukimo paplitimo rodikliai gauti Vokietijoje, 

kur nutukimo paplitimas tarp 25–69 m. vyrø 

nustatytas 22,5 proc., tarp moterø – 23,5 proc. [13]. 

Turkijoje nutukæ 16,5 proc. vyrø ir 29,4 proc. moterø 

[14], Kinijoje nutukimas paplitæs tarp 26,9 proc. vyrø ir 

31,1 proc. moterø [15]. Didesniu nutukimo paplitimu 

iðsiskiria Izraelis, kur nutukæ 22,4 proc. vyrø ir 40,4 

proc. moterø (25–64 m.). Ðioje ðalyje moterø nutukimas 

labiausiai susijæs su iðsilavinimu. Tarp moterø su aukðtuoju 

iðsilavinimu nutukimo paplitimas – 13,6 proc., o 

su pradiniu – 57,3 proc. Tarp vyrø ryðkiausios nutukimo 

sàsajos su amþiumi [16]. Ispanijoje, Katalonijos regione, 

nutukimo paplitimas tarp vyresniø nei 15 m. gyventojø 

nustatytas 42,9 proc. [17]. JAV mokslininkai prognozuoja, 

kad jau dabar gana didelis nutukimo paplitimas, 

ypaè tarp vyresnio amþiaus asmenø, per deðimt metø 

(2000–2010 m.) tarp ðeðiasdeðimtmeèiø iðaugs nuo 32,0 

proc. iki 37,4 proc. [18]. 

Dvideðimt pirmojo amþiaus pradþioje nutukimas pripaþintas 

vienu labiausiai paplitusiø medþiagø apykaitos 

sutrikimø pasaulyje. Nutukimo problema ypaè aktuali 

besivystanèioms ðalims. Ðiuo metu apie 300 mln. þmoniø 

yra nutukæ, prognozuojama, kad iki 2025 m. ðis skaièius 

bus du kartus didesnis [19]. 

Arterinës hipertenzijos paplitimas tarp 35–74 m. 

Palangos miesto gyventojø (50,9 proc.) buvo didesnis 

nei tarp vidutinio amþiaus daugelio kitø Europos ðaliø 

gyventojø. Airijoje AH nustatyta 23,4 proc. 35–64 m. 

gyventojø [20], Ðvedijoje – 31,1 proc. [21], Lenkijoje 

– 29,0 proc. (tarp 18–93 m. asmenø) [22], Turkijoje ir 

Graikijoje AH paplitimas tarp 25–86 m. tiriamøjø nu-

866 

statytas atitinkamai 35,5 proc. [23] ir 40,2 proc. [24]. 

Arterinës hipertenzijos paplitimas tarp Palangos gyventojø 

buvo panaðus á arterinës hipertenzijos paplitimà 

tarp kaunieèiø. Iðtyrus 25–64 m. Kauno gyventojus, 

arterinë hipertenzija nustatyta 59,3 proc. vyrø ir 42,1 

proc. moterø [25]. 

Lietuvos pajûrio atstovai, palyginti su Kauno gyventojais 

[26], pasiþymëjo didesniu hipercholesterolemijos 

paplitimu, atitinkamai tarp vyrø 72,1 proc. ir 56,6 proc., 

tarp moterø 77,2 proc. ir 56,8 proc. [26]. Standartizuotas 

hipercholesterolemijos paplitimo tarp 35–74 m. 

Palangos gyventojø rodiklis (74,6 proc.) buvo þymiai 

didesnis nei kitose ðalyse: Prancûzijoje hipercholesterolemijos 

paplitimas tarp 35–64 m. gyventojø buvo 

30,0 proc. [27], Ispanijoje dislipidemijø paplitimas tarp 

vidutinio amþiaus asmenø nustatytas 23,0 proc. [28]. 

Moksliniø tyrimø rezultatai parodë, kad daugiau nei 50 

proc. mirtingumo ir neágalumo, kurá lemia IÐL, galëtø 

bûti iðvengta, jei bûtø kontroliuojami pagrindiniai IÐL 

rizikos veiksniai, tarp jø ir hipercholesterolemija [27]. 

Didelis hipercholesterolemijos paplitimas leidþia spëti, 

kad Lietuvos gyventojams trûksta informacijos apie ðio 

rizikos veiksnio kontrolës bûtinybæ ir bûdus. 

IÐVADOS 

1. Labiausiai paplitæs ðirdies ir kraujagysliø ligø 

rizikos veiksnys tirtoje populiacijoje buvo hipercholesterolemija 

(74,6 proc.). Arterinë hipertenzija nustatyta 

50,9 proc., antsvoris – 37,5 proc., nutukimas – 27,7 

proc. ir rûkymas – 15,1 proc. tiriamøjø. 

2. IÐL rizikos veiksniai – rûkymas ir antsvoris 

– buvo labiau paplitæ tarp vyrø, o nutukimas ir hipercholesterolemija 

– tarp moterø. 

3. Didëjant tiriamøjø amþiui, arterinës hipertenzijos 

ir hipercholesterolemijos paplitimas didëjo tiek 

tarp vyrø, tiek tarp moterø. Rûkymo paplitimas maþëjo 

su amþiumi nepriklausomai nuo lyties. Antsvoris ar 

nutukimas nustatytas daþniau vyresnio nei jaunesnio 

amþiaus moterims. 

Literatûra 

1. Sarti C., Tuomilehto J., Sivenius J. et. al. Declining trends in 

incidence, case fatality and mortality of stroke in three geographical 

areas of Finland during 1983 to 1989: Results from the FINMONICA 

stroke register. Journal of Clinical Epidemiology, 1994; 47: 1259- 

1269. 

2. Pajank A., Williams O. D., Broda G. et. al. Changes over 

time in blood lipids and their correlates in Polish rural and urban 

populations: the Poland-United States Collaborative Study in cardiopulmonary 

disease epidemiology. Annals of Epidemiology, 1997; 

7:115-124. 

3. Kalëdienë R., Petrauskienë J. Lietuvos gyventojø mirtingumo 

nuo ðirdies ir kraujagysliø ligø pokyèiai pereinamuoju á rinkos 

ekonomikà laikotarpiu. Medicina, 2001; 371(12):1537–1543. 


4. Radiðauskas R., Rastenytë D. Vidutinio amþiaus Kauno 

gyventojø mirèiø nuo ðirdies ir kraujagysliø ligø struktûros dinamika 

(1971-1997). Lithuanian Journal of Cardiology, 1999; 6:307–311. 

5. Tamoðiûnas A., Jurënienë K., Rëklaitienë R., Domarkienë 

S., Rastenytë D. Ðirdies ir kraujagysliø ligø svarbiausiø rizikos veiksniø 

reikðmë ðioms ligoms atsirasti ir progresuoti. In: Domarkienë S. Ðirdies 

ir kraujagysliø ligos. Epidemiologija ir profilaktika. Kaunas, 2000. p. 

118–156. 

6. Dwyer J. H. Exposure to environmental tobacco smoke and 

coronary risk. Circulation, 1997; 96:1403-1407. 

7. Domarkienë S., Tamoðiûnas A., Rëklaitienë R., Ðidlauskienë 

D., Jurënienë K., Margevièienë L., Buivydaitë K., Kazlauskaitë M. 

Trends in main cardiovascular risk factors among middle-aged Kaunas 

population between 1983 and 2002. Medicina, 2003; 12:1193- 

1199. 

8. Grabauskas V., Klumbienë J., Petkevièienë J., Katvickis A., 

Ðaèkutë A., Helasoja V. ir kt.. Suaugusiø Lietuvos þmoniø gyvensenos 

tyrimas, 2004; Kauno medicinos universitetas, Biomedicininiø tyrimø 

institutas, Nacionalinis visuomenës sveikatos institutas, Suomija. 

Helsinki, 2005, p.18. 

9. Klumbienë J., Satkienë D. Arterinio kraujo spaudimo matavimas. 

Metodinës rekomendacijos. Kaunas, 1999. 

10. Sakalauskas V. Statistika su Statistica. Vilnius, 1998, p. 

228. 

11. Domarkienë S., Jurënienë K., Petrokienë Z., Radiðauskas 

R., Rastenytë D., Rëklaitienë R., Tamoðiûnas A. Ðirdies ir kraujagysliø 

ligos. Epidemiologija ir profilaktika. KMU Kardiologijos institutas, 

2000; p.76–77. 

12. Meyer H. E., Tverdal A. Development of body weight in 

the Norwegian population. Prostaglandins Leukot Essent Fatty Acids, 

2005; 73(1):3–7. 

13. Helmert U., Strube H. The development of obesity in Germany 

in the period from 1985 until 2000. Gesundheitswesen, 2004; 

66(7):409–415. 

14. Erem C., Arslan C., Hacihasanoglu A., Deger O., Topbas 

M., Ukinc K., Ersoz H. O., Telatar M. Prevalence of obesity and associated 

risk factors in a Turkish population (Trabzon city, Turkey). 

Obesity Research, 2004; 12(7):1117–1127. 

15. Gu D., Reynolds K., Wu X., Chen J., Duan X., Reynolds R. 

F., Whelton P. K., He J., InterASIA Collaborative Group. Prevalence 

of the metabolic syndrome and overweight among adults in China. 

Lancet, 2005; 365(9468):1398–1405. 

16. Keinan-Boker L., Noyman N., Chinich A., Green M. S., 

Nitzan-Kaluski D. Overweight and obesity prevalence in Israel: findings 

of the first national health and nutrition survey (MABAT). Israel 

Medical Association Journal, 2005; 7(4):219–223. 

17. Serra J., Castell C., Serra L., Taberner J. L., Salleras L. Overweight 

and obesity. Evaluation of the objectives of the Health Plan for 

Catalonia for the year 2000. Medicina Clinica, 2003;121(1):47–50. 

18. Arterburn D. E., Crane P. K., Sullivan S. D. The coming epidemic 

of obesity in elderly Americans. Journal of American Geriatric 

Society, 2004; 52(11):1907–1912. 

19. Formiguera X., Canton A. Obesity: epidemiology and 

clinical aspects. Best Practice and Research Clinical Gastroenterology, 

2004; 18(6):1125–1146. 

20. Shelley E., Daly L., Kilcoyne D., Graham I., Mulcahy 

R. Risk factors for coronary heart disease: a population survey in 

County Kilkenny, Ireland, in 1985. Journal of Medical Sciences, 

1991;160(9):22–28. 

21. Glader E. L., Stegmayr B. Declining prevalence of angina 

pectoris in middle-aged men and women. A population–based study 

within the Northern Sweden MONICA Project. Multinational Monitor-


ing of Trends and Cardiovascular Disease. Journal of Internal Medicine, 

1999; 246(3):285–291. 

22. Zdrojewski T., Szpakowski P., Bandosz P., Pajak A., Wiecek 

A., Krupa-Wojciechowska B., Wyrzykowski B. Arterial hypertension 

in Poland in 2002. Journal of Human Hypertension, 2004;18(8):557– 

562. 

23. Onal A. E., Erbil S., Ozel S., Aciksari K., Tumerdem Y. The 

prevalence of and risk factors for hypertension in adults living in 

Istanbul. Blood Pressure, 2004;13(1):31–36. 

24. Psaltopoulou T., Orfanos P., Naska A., Lenas D., Trichopoulos 

D., Trichopoulou A. Prevalence, awareness, treatment and 

control of hypertension in a general population sample of 26,913 

adults in the Greek EPIC study. International Journal of Epidemiology, 

2004;33(6):1345–1352. 

25. Klumbienë J., Petkevièienë J., Misevièienë I., Plieskienë A. 

Arterinës hipertenzijos paplitimo ir kontrolës pokyèiai 1987–1999m. 

Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas (VI), 2002; (11):751–756. 

26. Grabauskas V., Misevièienë I., Klumbienë J., Petkevièienë 

J., Milaðauskienë Þ., Plieskienë A., Margevièienë L. Lipidø apykaitos 

sutrikimai tarp Lietuvos kaimiðkøjø rajonø gyventojø (CINDI programa). 

Medicina, 2003; (12):1215–1222. 

27. Ferrieres J., Ruidavets J. B., Perret B., Dallongeville J., Arveiler 

D., Bingham A., Amouyel P., Haas B., Ducimetiere P. Prevalence 

of dyslipidaemias in a representative sample of the French population. 

Arch Mal Coeur Vaiss, 2005;98(2):127–132. 

28. Medrano M. J., Cerrato E., Boix R., Delgado-Rodriguez M. 

Cardiovascular risk factors in Spanish population: metaanalysis of 

cross-sectional studies. Medicina Clinica, 2005; 30(16):606–612. 

PREVALENCE OF RISK FACTORS OF CORONARY HEART DIS- 

EASE AMONG THE MIDDLE-AGED INHABITANTS AT LITHUANIAN 

SEASHORE 

J. Andruðkienë, G. Varoneckas, A. Martinkënas 

Key words: Coronary heart disease, Risk factors, Prevalence. 

The aim of the study was to estimate the prevalence of coronary 

heart disease (CHD) risk factors: smoking, overweight, obesity, arterial 

867 

hypertension and hypercholesterolemia among randomly selected inhabitants 

of Palanga. Smoking habits were assessed using questionnaire 

„Health Behaviour“. Weight, height, arterial blood pressure and cholesterol 

level in venous blood were measured, and statistical processing 

of the data using STATISTICA 5 and WINPEPI was performed. In the 

period of 16 months the data on 1602 persons aged 35-74, 600 males 

and 1002 females, were collected. A random stratified selection among 

35-74 year old citizens of Palanga was performed by the Residents‘ 

Register Service. The study was approved by the Bioethics Committee 

of Lithuania. The most prevalent CHD risk factor in the population was 

hypercholesterolemia (74.6 %). Arterial hypertension was prevalent 

among 50.9 % of investigatives. More than a third of the population 

was overweight (37.5 %) or obese (27.7 %). Regular smokers were 

15.1 % of the investigatives. Males were more often overweight and 

regular smokers. Females more often, as compared to males, had 

hypercholesterolemia and were found to be obese. The prevalence 

of arterial hypertension and hypercholesterolemia increased with age 

in males and females. The number of smokers decreased with age, 

independently of gender. Older females more often were found to be 

overweight or obese, as compared to younger ones. 

Correspondence to: jurgitaa@ktl.mii.lt 

Gauta 2007-04-16

868 

Raktaþodþiai: neurologinës ligos, neurologinës komplikacijos, 

angiochirurginë patologija, gydymo metodai. 

Santrauka 

Darbo tikslas – iðanalizuoti neurologinæ angiochirurginiø 

ligoniø patologijà. 

Objektas ir metodai. Iðtyrëme 137 nervø ir angiochirurginëmis 

ligomis serganèius 20–90 metø 

(vidurkis – 66 metai) ligonius (50 moterø ir 87 

vyrus). Visiems ligoniams atliktas neurologinis ir 

angiochirurginis tyrimas, kraujo kreðumo rodikliø 

(protrombinas, fibrinogenas, D-dimerai) tyrimas, 

esant indikacijoms – KÞI nustatymas matuojant 

dopleriu kojø ir rankø sistolinius spaudimus, 

dvigubas ultragarsinis arterijø skenavimas, ANG, 

galvos (stuburo) rentgenografija, galvos (stuburo) 

KT arba MRT, biopsinës ir operacinës medþiagos 

histologinis-citologinis tyrimas. 

Rezultatai. Neurologinës ligos (NL) diagnozuotos 

95 (69,3 proc.) ligoniams: galvos smegenø kraujotakos 

sutrikimai (GSKS) – 36 (26,3 proc.), lëtinë 

galvos smegenø iðemija (LGSI) – 11 (8,0 proc.), 

nugaros smegenø kraujotakos sutrikimai (NSKS) 

– 3 (2,2 proc.), lëtinë discirkuliacinë iðeminë 

mielopatija (LDIM) – 2 (1,5 proc.), periferinës 

nervø sistemos (PNS) ligos 27 (19,7 proc.), 

vegetacinës nervø sistemos (VNS) ligos – 5 (3,6 

proc.), raumenø ir nervø kompresiniai sindromai 

(RNKS) – 4 (2,9 proc.), kitos neurologinës ligos 

– 7 (5,1 proc.) . Neurologinës komplikacijos 

(NK) nustatytos 42 (30,7 proc.) ligoniams: pooperaciniai 

GSKS –19 (13,9 proc.), sepsinë encefalopatija 

(SE) – 3 (2,2 proc.), PNS patologija 

– 9 (6,6 proc.), neuropatinio skausmo sindromai 

(NSS) (kauzalgija, fantomo sindromas) – 3 (2,2 

proc.), likvorohipotenzinis sindromas (LHS) – 7 

(5,1 proc.), galvos smegenø insultas (GSI) vienà 

(0,7 proc.) ligoná iðtiko atliekant ANG. Atkreiptas 

dëmesys á neurologinës angiochirurginiø ligoniø 

patologijos ypatumus, diagnostikos ir gydymo sudëtingumà. 

Iðanalizuoti ligoniø gydymo metodai. 

Operaciniu bûdu gydyta 112 (81,8 proc.) ligoniø, 


NEUROLOGINË ANGIOCHIRURGINIØ LIGONIØ 

PATOLOGIJA 

L. KIMÐEVAITË 

Vilniaus miesto universitetinë ligoninë 

medikamentinis gydymas skirtas 25 (18,2 proc.) 

ligoniams. Akcentuota kompleksinio (operacinio, 

medikamentinio, reabilitacinio) ligoniø gydymo 

ir slaugos svarba. Apþvelgta naujausia mokslinë 

literatûra apie angiochirurginiø ligoniø neuropatologijà. 

Savø tyrimø duomenys palyginti su 

literatûros duomenimis. 

Iðvados. Neurologinë patologija apëmë visà 

neurologiniø ligø spektrà. GSKS ir PNS ligos 

buvo daþniausios. Angiochirurginiø ligoniø NP 

gydymas buvo kompleksinis. 

ÁVADAS 

Angiologija apima visø ekstrakardialiniø arterijø ir 

venø bei limfinës sistemos patologijà: nuo vaskulitø iki 

ateroskleroziniø angiopatijø, nuo a. carotis patologijos, 

pilvo aortos aneurizmos iki kraujagysliø tumorø, nuo 

varikoziø iki angiodisplazijø, nuo hemostazës sutrikimø 

iki mikrocirkuliacijos ligø [26]. Angiochirurginiø ligoniø 

neurologinë patologija (NP) neretai bûna ryðki, fliuktuojanti, 

dominuojanti, nulemianti prognozæ. Galvos 

smegenø kraujotakos sutrikimai (GSKS) sudaro didþiausià 

angiochirurginiø ligoniø NP dalá. Galvos smegenø 

insultas (GSI), periferiniø arterijø liga (PAL), miokardo 

infarktas (MI) – daþniausios aterotrombozës klinikinës 

formos. GSI yra treèioji pagal daþná (po ðirdies ir kraujagysliø 

ligø bei vëþio) mirties prieþastis pramoninëse 

ðalyse [15]. GSI ar MI per 5 metus patiria 25–35 proc. 

PAL serganèiø þmoniø [34]. Klinikinë PAL iðraiðka yra 

protarpinis ðlubumas, pasireiðkiantis treèdaliui ligoniø 

[18]. Cerebrovaskuliniø komplikacijø bûna 9 proc. ligoniø, 

serganèiø PAL [4]. Angiochirurginiø ligoniø NP 

skiriamas nepakankamas dëmesys. Darbø, apimanèiø 

visà angiochirurginiø ligoniø neurologiniø ligø spektrà, 

nëra. Pleèiantis angiochirurginiø operacijø srautui, vis 

aktualesnë tampa neurologiniø komplikacijø (NK) problema. 

Literatûroje minimos tik cerebrovaskulinës komplikacijos 

atliekant angiochirurgines operacijas [1, 2, 

16], tuo tarpu kitos pooperacinës NK nenagrinëjamos. 

Darbo tikslas – iðanalizuoti neurologinæ angiochirurginiø 

ligoniø patologijà. 

Adresas susiraðinëti: liudmila.kimsevaite@takas.lt



VðÁ Vilniaus miesto universitetinës ligoninës I ir II 

angiochirurginiuose skyriuose, angiochirurgijos-anesteziologijos 

reanimacijoje 2003 m. rugsëjá – 2006 m. 

geguþæ tyrëme 137 ligonius, serganèius nervø ir angiochirurginëmis 

ligomis. Jø amþius 20–90 metø (vidurkis 

– 66 metai). Moterø buvo 50 (36,5 proc.), vyrø – 87 

(63,5 proc.). Vidutinë stacionarinio gydymo trukmë 

– 12,1 dienø. Pirmos grupës invalidø buvo 20 (14,6 

proc.), antros – 31 (22,6 proc.), treèios – 4 (2,9 proc.), 

invalidumo neturëjo 82 (59,9 proc.) ligoniai. Visus ligonius 

konsultavo neurologas (ðio straipsnio autorë), jiems 

nustatyta neurologinë patologija ir skirtas gydymas. A. 

carotis interna (ACI) stenozë buvo 16 (11,7 proc.) ligoniø 

(vienam jø – abipusë , trims – ir prieðingos ACI okliuzija), 

a. vertebralis (AV) stenozë – 3 (2,2 proc.) (vienu atveju 

– ir AV vingiuotumas), a. subclavia stenozë – 1 (0,7 

proc.), brachiocefaliniø arterijø (BA) vingiuotumas ir jø 

anomalijos – 4 (2,9 proc.), kojø arterijø trombozë – 28 

(20,4 proc.) (vienam jø – blauzdos trofinë opa), kojø 

arterijø embolija – 6 (4,4 proc.), rankø arterijø embolija 

– 3 (2,2 proc.), protezø trombozë – 8 (5,8 proc.), kojø 

arterijø okliuzija – 42 (30,7 proc.) (15 jø – distalinë 

gangrena, 4 – blauzdos trofinës opos), abdominalinës 

aortos ir klubiniø arterijø okliuzija – 4 (2,9 proc.), abdominalinës 

aortos aneurizma (AAA) – 2 (1,5 proc.), aortos 

disekacija – 1 (0,7 proc.), portinë hipertenzija – 1 (0,7 

proc.), periferinës arterinës-veninës jungtys (fistulës) – 2 

(1,5 proc.), kojø giliøjø venø trombozë – 6 (4,4 proc.), 

venø varikozë 10 (7,3 proc.). Visiems ligoniams atliktas 

neurologinis ir angiochirurginis tyrimas, kraujo kreðumo 

rodikliø (protrombinas, fibrinogenas, D-dimerai) tyrimas, 

esant indikacijoms – kulkðnies ir þasto indekso (KÞI) 

nustatymas matuojant dopleriu kojø ir rankø sistolinius 

spaudimus, dvigubas ultragarsinis arterijø skenavimas, 

angiografija (ANG), galvos (stuburo) rentgenografija, 

galvos (stuburo) kompiuterinë tomografija (KT) arba 

magnetinio rezonanso tomografija (MRT), biopsinës ir 

operacinës medþiagos histologinis-citologinis tyrimas. 

1 pav. Neurologinë patologija (procentinis ligoniø pasiskirstymas). 

869 

TYRIMO REZULTATAI 

Neurologinëmis ligomis (NL) sirgo 95 (69,3 proc.) 

ligoniai (1 pav.). GSKS buvo 36 (26,3 proc.) ligoniams. 

Galvos smegenø infarktà (GSI) patyrë 4 (2,9 proc.) þmonës. 

Jie sirgo KÐL, nestabilia KA, PV tachisistoline forma, 

PAH. Neurologinio tyrimo metu nustatyta, kad GSI buvo: 

1) vienpusis, sàlygotas vienoje pusëje esanèios didelio 

laipsnio (>70°proc.) a.carotis stenozës ar okliuzijos, 2) 

embolinis (ryðki neurologinë simptomatika nuo pat ligos 

pradþios, sumuojantis BA patologijai ir kardiogeninei 

embolizacijai ). GSI sunkino trombinës ir infekcinës 

komplikacijos (giliøjø venø trombozë, plauèiø arterijos 

trombembolija, pneumonija, ðlapimo takø infekcija ir 

kt.). Reversinis iðeminis neurologinis deficitas (RIND, 

mikroinsultas) diagnozuotas 3 (2,2 proc.) asmenims. 

Praeinantis smegenø iðemijos priepolis (PSIP) – 5 (3,7 

proc.) (trims jø – vertebrobazilinis, dviem pasireiðkë 

amaurosis fugax; ðie abu atvejai buvo ACI sin baseine). 

Esant vertebrobaziliniam PSIP, ligoniai skundësi galvos 

svaigimu, pykinimu, neryðkiu matymu, ûþimu ausyse; 

objektyviai: dizartrija, parestezijos abiejose veido 

pusëse, anizorefleksija, neþymi hemiparezë (vienam 

ligoniui – tetraparezë), ataksija. Karotidinio PSIP atveju 

ligonius vargino staigus trumpalaikis aklumas kairia akimi, 

galvos skausmas, deðinës rankos ir kojos silpnumas, 

tirpimas; neurologinis tyrimas: afazija, kairioji homoniminë 

hemianopsija, deðinioji hipestezija ir hemiparezë; 

ANG diagnozuota ACI sin. kritinë stenozë. Bûklë po 

GSI nustatyta 3 (2,2 proc.), GSI padariniai (motorinë, 

sensomotorinë afazija, hemisindromas, hemiparezë ir 

kt.) likæ 21 (15,3 proc.) ligoniui (trims jø diagnozuota 

kraujagyslinë demencija (KD), patvirtinta KT ar MRT). 

Lëtinë galvos smegenø iðemija (LGSI, lëtinis kraujotakos 

nepakankamumas) buvo 11 (8,0 proc.) ligoniø (8-iems 

jø – vertebrobazilinis; dviem diagnozavome poraktikaulinio 

,,nuvogimo“ sindromà, kurá patvirtino ultragarsinis 

tyrimas). Nugaros smegenø kraujotakos sutrikimai 

(NSKS) buvo 3 (2,2 proc.) ligoniams: nugaros smegenø 

infarktas (NSI) – 1 (0,7 proc.), radikulomieloiðemija (RMI) 

– 2 (1,5 proc.). Lëtinë discirkuliacinë iðeminë mielopatija 

(LDIM) pasireiðkë 2 (1,5 proc.) asmenims. 

Periferinës nervø sistemos (PNS) ligos diagnozuotos 

27 (19,7 proc.) ligoniams. Neuralgijomis ir neuropatijomis 

sirgo 5 (3,6 proc.) ligoniai (n. trigemini neuralgija, 

n. occipitalis major dex. neuralgija, n. femoralis dex. 

neuropatija, n. peronei dex. neuropatija, nn.intercostales 

dex. neuralgija – jos prieþastis buvo aortos aneurizma), 

polineuropatijomis – 9 (6,6 proc.) (diabetinë distalinë simetrinë 

sensomotorinë kojø polineuropatija buvo 6 (4,4 

proc.), diabetinë sensorinë kojø polineuropatija – 2 (1,5

870 

proc.), vegetacinë-sensorinë polineuropatija dël vibracinës 

ligos – 1 (0,7 proc.), pleksopatijomis – 2 (1,5 proc.) 

ligoniai (plexopathia brachialis dex.). Vertebrogeninë 

neurologinë patologija (VNP) buvo 11 (8,0 proc.) ligoniø: 

cervikalgija – 1 (0,7 proc.), cervikobrachialgija – 3 

(2,2 proc.) (vegetacinë-kraujagyslinë forma), lumbalgija 

– 2 (1,5 proc), lumboiðialgija – 4 (2,9 proc.) (vienam – 

neurodistrofinë forma, trims – vegetacinë-kraujagyslinë), 

radikulopatija – 1 (0,7 proc.). 

Vegetacinës nervø sistemos (VNS) ligomis sirgo 5 

(3,6 proc.) asmenys. Migrena su aura (intrakranijinë 

hipertenzija patvirtinta KT) diagnozuota 1 (0,7 proc.), 

Raynaud sindromas – 4 (2,9 proc.) (dviem jø pasireiðkë 

plaðtakø, rankø pirðtø pasikartojantis skausmas, balimas, 

ðalimas, dviem – kojø pirðtø). 

Raumenø ir nervø kompresiniai sindromai (RNKS) 

buvo 4 (2,9 proc.) ligoniams: m. scalenus (Naffziger) 

sindromas – 2 (1,5 proc.), m. pectoralis minor sindromas 

– 1 (0,7 proc.), thoracic outlet sindromas (TOS) – 1 (0,7 

proc.) (neurologinis TOS). 

Kitos neurologinës ligos diagnozuotos 7 (5,1 proc.) 

þmonëms: ûminë hipoksinë (poreanimacinë) encefalopatija 

(ÛHE) – 1 (0,7 proc.), galvos smegenø edema 

– 3 (2,2 proc.) (patvirtinta neurovizualiniais tyrimo 

metodais), galvos smegenø traumos padariniai – 3 (2,2 

proc.) (vienam jø – potrauminë encefalopatija, dviem 

– simptominë epilepsija) (1 lentelë). 

Neurologinës komplikacijos (NK) ávyko 42 (30,7 

proc.) ligoniams. GSKS po operacijos buvo 19 (13,9 

proc.) ligoniø: GSI – 13 (9,5 proc.) (vienam – lakûninis), 

pakartotinis GSI – 5 (3,7 proc.), HI – 1 (0,7 proc.). GSI 

vienà (0,7 proc.) ligoná iðtiko atliekant ANG. 

Sepsinë encefalopatija (SE) pasireiðkë 3 (2,2 proc.) 

asmenims: vienam (0,7 proc.) – supûliavus protezui, 

dviem (1,5 proc.) – amputavus pëdà dël gangrenos. 

1 lentelë. Neurologinës ligos (pirminë neuropatologija). 


PNS komplikacijos buvo 9 (6,6 proc.) ligoniams. Neuropatijos 

– 5 (3,7 proc.): n. peronei sin. – 2 (1,5 proc.), 

n. tibialis sin. – 2 (1,5 proc.), n. femoralis dex. – 1 (0,7 

proc.) (po ðlaunies ir pakinklio arterijø endarterektomijos 

ar ðuntavimo autovena); radikulopatijos (L 5 ðaknelinis 

sindromas) klinika pasireiðkë 2 (1,5 proc.) asmenims 

po operacijos ir epidûrinës nejautros (EN). Lumbalgija 

buvo 2 (1,5 proc.) ligoniams (vienu atveju – po AAA 

protezavimo, kitu – po EN). 

Neuropatinio skausmo sindromai (NSS) vargino 3 

(2,2 proc.) ligonius: fantomo sindromas – 2 (1,5 proc.), 

kauzalgija – 1 (0,7 proc.). 

Likvorohipotenzinis sindromas (LHS) po EN pasireiðkë 

7 (5,1 proc.) operuotiems asmenims. Visi LHS atvejai 

buvo varikektomijos padarinys (2 lentelë). 

Gydymo metodai 

Operaciniu bûdu gydyta 112 (81,8 proc.) ligoniø. 

Ekstrakranijiniø arterijø rekonstrukcinë operacija (endarterektomija) 

atlikta 16 (11,7 proc.): ACI – 13 (9,5 

proc.), AV – 3 (2,2 proc.). ACI dex. endarterektomija 

atlikta 8 (5,9 proc.), ACI sin. – 5 (3,6 proc.) ligoniams. 

Kritinë aterosklerozinë ACI stenozë (> 90 proc.) buvo 

11 (8,1 proc.) operuotø asmenø (2 pav.): ACI dex. 9 (6,6 

proc.), ACI sin. – 2 (1,5 proc.). Vienam (0,7 proc.) – ACI 

sin. vingis su perlinkimu (prilygo 90 proc. stenozei). 

ACI sin. stenozë > 70 proc. diagnozuota 1 (0,7 proc.) 

ligoniui. Vienam ligoniui atlikta ACI sin. rezekcija ir 

reimplantacija á a. carotis communis (ACC) sin., kitam 

– ACI dex. plastika ir protezavimas, dar kitu atveju – ACI 

sin. endarterektomija ir ðuntavimas kraujagysliø protezu 

ið a. iliaca communis (AIC) sin. á a. femoralis (AF) sin. 

AV endarterektomija atlikta dël ðios arterijos stenozës 

(vienam þmogui buvo kritinë stenozë, kitiems dviem > 

70 proc.). 

Aortos protezavimas dël plyðusios AAA atliktas 2 (1,5 

proc.), aortos ir klubiniø arterijø ðuntavimas ir protezavimas 

kraujagysliø protezais – 5 (3,7 proc.) ligoniams. 

2 pav. Ligonio D.B. aortos lanko ir jos ðakø ANG: deðinës vidinës 

miego arterijos kritinë stenozë (>99 proc.).


2 lentelë. Neurologinës komplikacijos. 

Ðlaunies ir pakinklio arterijø endarterektomija atlikta 

24 (17,5 proc.) asmenims (pvz., dviem jø – bifurkacinis 

ðuntavimas kartu atliekant abiejø giliøjø ðlaunies arterijø 

endarterektomijà, vienam – po iliakofemoralinio protezo 

trombozës atlikta protezo interpozicija ir a. femoralis 

profunda (AFP) dex. revaskuliarizacija, kitam ligoniui 

kartu atlikta ir arterioplastika; buvo atvejis, kai ligoniui 

atliktas supûliavusios pilvo sienos hematomos drenavimas 

kontroliuojant ultragarsu, o po to – endarterektomija). 

Ðlaunies ir pakinklio arterijø ðuntavimas autovena 

– 13 (9,5 proc.) ligoniø. Atvejai: pakartotinis ðuntavimas 

autovena dël buvusio autovenos ðunto trombozës; ðuntavimas 

autovena ir endarterektomija ir kt. 

Juosmeninë simpatektomija atlikta vienam (0,7 proc. 

) ligoniui. 

Embolektomija (trombektomija) atlikta 18 (13,1 

proc.) ligoniø (vyravo kojos arterijø trombozës ar embolijos; 

vienam padaryta ir angioplastika). 

Varikektomija, esant kojos venø varikozei, atlikta 10 

(7,3 proc.) asmenø. 

Dël kojos arterijø trombozës, kritinës iðemijos, 

trombuoto ðunto ir (arba) pëdos gangrenos 16 (11,7 

proc.) ligoniø atlikta pirðtø, pëdos, blauzdos ar ðlaunies 

amputacija (dviem – reamputacija; vienam, nepaisant 

pëdos amputacijos, iðsivystë sepsis ir SE). 

Endovaskulinë balionizacija (PTA) atlikta 7 (5,1 proc.) 

ligoniams. Atvejai: dviem – dël abipusës ACI 80–90 proc. 

stenozës, vienam – dël a. femoralis superficialis (AFS) 

proksimalinës dalies 99 proc. stenozës. Vienam atlikta 

3 pav. Ligonës V.M. galvos KT: plati hipodensinë zona deðinës 

vidurinës smegenø arterijos baseine, vidutinio laipsnio 

vidinë hidrocefalija. 

871 

a. subclavia sin. stentavimas ir angioplastika. 

Visi operuoti ligoniai buvo gydomi ir medikamentais, 

daliai jø skirta fizioterapija, masaþas, GFK, oksigenoterapija. 

Konservatyvus gydymas (tik medikamentinis) skirtas 

25 (18,2 proc.) ligoniams (vienam jø praeityje atliktas 

iliofemoralinis (I-F) ir femoropoplitinis (F-P) abiejø kojø 

arterijø ðuntavimas). Ðiems ligoniams operacinis gydymas 

buvo nereikalingas, nebuvo galimas arba dël didelës 

operacinës rizikos buvo atidëtas (MI, ryðkus kardiopulmoninis 

nepakankamumas, ûminis progresuojantis insultas). 

Skirti antikoaguliantai, antiagregantai, vazoaktyvûs 

preparatai ir nootropai, esant reikalui – antibiotikai, 

opioidai, nesteroidiniai vaistai nuo uþdegimo (NVNU), 

miorelaksantai, antidepresantai, statinai, sartanai, osmodiuretikai. 

Daliai ligoniø, perkeltø á reanimacijos skyriø, 

taikyta trombolizë. 

DISKUSIJA 

Neurologinë angiochirurginiø ligoniø patologija yra 

ryðki, sudëtinga, ávairi, pasiþymi specifiðkumu, kurá nulemia 

angiochirurginës ligos ar operacijos. M. scalenus 

(Naffziger), m. pectoralis minor, TOS, Raynaud, fantomo 

sindromai ir kauzalgija angiochirurginiam kontingentui 

yra daþnesni. Periferinëms neuropatijoms (ypaè pooperacinëms) 

bûdinga ryðki klinika, polineuropatijoms 

– iðryðkëjæ vegetaciniai-trofiniai pokyèiai. Pastarieji ypaè 

ryðkûs mielopatijø atvejais. Insultams charakteringa fliuktuojanti 

simptomatika, o pooperaciniai insultai – gilûs, 

daugeliu atvejø juos lydi koma. Nemaþai antriniø giliø 

periferiniø pareziø. NP lemia: 1) hemodinamikos sutrikimai 

dël kraujagysliø okliuzijos, stenozës, trombozës 

ar embolijos, anomalijø, 2) refleksiniai sutrikimai. 

Iðskirtinis dëmesys angiochirurgijoje skiriamas galvos 

smegenø kraujotakà gerinanèioms operacijoms. 

Tobulinami angiochirurginio gydymo metodai. Miego ir 

slanksteliniø arterijø rekonstrukcijos sudaro didþiausià 

ðiø operacijø dalá. Daþniausiai atliekamos AV rekonstrukcinës 

operacijos. Operacinio gydymo rizika yra 

didþiausia ûminio progresuojanèio insulto stadijoje. 

4 pav. Ligonio L.A. galvos KT: hipodensinis þidinys deðinës 

vidurinës smegenø arterijos terminaliniø ðakø baseine.

872 

Iðtikus insultui ir esant didelio laipsnio ACI stenozei, 

saugiausias laikas atlikti endarterektomijà yra treèia 

ar ketvirta savaitë [19]. Literatûroje pateikiami miego 

arterijø stentavimo didelës rizikos ligoniø populiacijoje 

duomenys [16]: tirti 143 ligoniai (simptominiai – 37, 

asimptominiai – 106), kuriems a. carotis stenozë buvo 

70 (82,3 ± 10,7) proc. – 80 (85,0 ± 9,1) proc.; 28 (19,6 

proc.) ligoniø buvo visiðka okliuzija, o 12 (8,4 proc.) – ir 

kontralateralinëje a. carotis; NK (PSIP, RIND, insultas) 

buvo 5 (3,5 proc.) ligoniams, 3 (2,1 proc.) jø – RIND ir 

2 (1,4 proc.) – insultas; NK buvo daþnesnës esant neurologinei 

simptomatikai (simptominiams ligoniams), 

palyginus su asimptominiais (RIND – atitinkamai 2,7 

proc. ir 1,9 proc., insultas – 5,4 proc. ir 0 proc.). Stentuojant 

a. carotis, svarbi yra smegenø apsauga (cerebral 

protection), tada NK skaièius bûna þymiai maþesnis. 

Atliekant karotidþiø rekonstrukcines operacijas, bûtina 

ávertinti a. carotis perspaudimo toleravimà. Tuo tikslu 

operuojant reikia naudoti intraoperacinæ transkranijinæ 

doplerometrijà, intraoperacinæ elektroencefalografijà 

(EEG), matuoti atgaliná a. carotis kraujo slëgá, operuoti 

vietinës anestezijos sàlygomis; daþniausiai taikomas 

galvos smegenø apsaugos bûdas yra laikinas intraarterinis 

ðuntas [32]. Literatûroje palygintas NK skaièius 

stentuojant karotides be smegenø apsaugos (OTW 

– over–the–wire stentavimas) ir su smegenø apsauga (RX 

– rapid exchange stentavimas): PSIP – atitinkamai 3,2 

proc. ir 2,8 proc., mikroinsultø – 1,7 proc. ir 0,6 proc., 

insultø – 2,1 proc. ir 0,6 proc. [1] arba RIND – 1,0 proc. 

ir 4,3 proc., insultø – 1,0 proc. ir 2,1 proc. [23] lyginant 

NK skaièiø ligoniams su trombemboline apsauga ir be 

jos. Mûsø tyrimo duomenimis, pooperaciniø GSKS atliekant 

angiochirurgines operacijas buvo 19 (13,9 proc.) 

ligoniø: GSI – 13 (9,5 proc.), pakartotinis GSI – 5 (3,7 

proc.), HI – 1 (0,7 proc.); jie buvo operuojami nemonitoruojant 

cerebrinës kraujotakos. NP buvo gili; RIND ir 

PSIP atvejø nebuvo (3 ir 4 pav.). Visi mûsø tirti ligoniai 

buvo simptominiai, t. y. prieð operacijà jiems nustatyta 

neurologinë simptomatika. Perkutaninis a. carotis stentavimas 

taikant cerebrinæ protekcijà atliktas 84 ligoniams: 

pooperaciniu 30 dienø laikotarpiu stebëta 4,8 proc. NK 

(3 PSIP ir 1 mikroinsultas; insultø – 2,4 proc.) [2]. 

Mikroembolizacija gali sàlygoti ,,nebylius“ iðeminius 

galvos smegenø paþeidimus ligoniams, kuriems yra a. 

carotis stenozë. Analizuojant a. carotis ateroskleroziniø 

plokðteliø sandarà, galima numatyti mikroembolizacijos 

laipsná endarterektomijos metu [17]: atlikta karotidþiø 

ateroskleroziniø plokðteliø sandaros analizë ligoniams, 

kuriems po a. carotis endarterektomijos ávyko galvos 

smegenø infarktas (GSI); transkranijine doplerografija, 


karotidþiø ultrasonografija ir MRT buvo tirti 76 ligoniai 

prieð ir po endarterektomijos; 17 (22 proc.) ligoniø po 

operacijos nustatyti nauji galvos smegenø iðeminiai paþeidimai; 

3 (4 proc.) ligoniams buvo neurologinë simptomatika, 

14 (18 proc.) ligoniø buvo asimptominiai. 

Aktuali potrauminiø ekstrakranijiniø kraujagysliø 

tromboziø tema. Pateiktas klinikinis atvejis: 71 metø 

vyrui eismo ávykio metu ávyko ACC dex. ir AV dex. trombozë 

– trombembolija maþoje smegenø tilto arterijoje su 

iðeminiam insultui bûdinga ramolicija [7]. Diferenciniu 

diagnostiniu poþiûriu svarbu, ar tai pirminis cerebrinis 

insultas, ar potrauminë a. carotis trombozë. Mûsø tirtiems 

ligoniams potrauminiø BA tromboziø atvejø nebuvo. 

Periferiniø kraujagysliø ligos dël aterosklerozës yra 

viena esminiø angiologijos problemø. Cerebrovaskulinës 

komplikacijos buvo 40 (9 proc.) ligoniø, serganèiø PAL 

[4]. Mûsø duomenimis, didþiausias pooperaciniø GSKS 

skaièius buvo operuojant periferines kraujagysles: GSI 

buvo 11 (8,0 proc.) ligoniø, reinsultas – 5 (3,7 proc.). 

Endovaskulinë brachiterapija (po femoropoplitinës angioplastikos) 

yra naujas perspektyvus gydymo metodas 

restenoziø profilaktikai. Vienna – 2 buvo pirmas prospektyvinis 

tyrimas, patvirtinæs restenoziø sumaþëjimà 

48 proc. taikant brachiterapijà [23]. Skiriamas dëmesys 

ir PAL farmakoterapijai [12]. Aktualûs venø ligø (varikozës, 

trombozës, potrombozinio sindromo) diagnostikos 

ir gydymo klausimai [11, 29, 33]. 

Atliekant ANG, GSI ávyko vienam (0,7 proc.) mûsø 

tirtø ligoniø (literatûros duomenimis, GSKS bûna 1 % 

ligoniø). Maþo kalibro arterijø vazospazmas ðirdies 

koronarografijos metu literatûroje minimas neretai. Pateiksime 

stambaus kalibro arterijø vazospazmo atvejá 

[8]: ligoniui, atliekant ANG, bilateralinis a. iliaca externa 

kateterizavimas esant asimptominei a. femoralis ir a. 

iliaca okliuzijai sukëlë vazospazmà. Atliekant karotidþiø 

perkutaninæ transluminalinæ angioplastikà ir (ar) 

stentavimà, bendras didþiøjø neurologiniø komplikacijø 

skaièius buvo 6,8 proc. (5 ið 73 ligoniø) – 1 insultas ir 

4 mikroinsultai [3]. 

Skiriami darbai aortos aneurizmos problemai [20, 

30]. Vienam (0,7 proc.) mûsø tirtam ligoniui aortos aneurizma 

buvo tarpðonkaulinës neuralgijos prieþastis. Kità 

ligonæ vargino deginanèio pobûdþio skausmas kairëje 

veido pusëje, akiø paraudimas, aðarojimas, rinorëja; 

objektyviai: Hornerio simptomas kairëje (simpatinio 

kamieno kompresija) – tyrimø metu patvirtinta aortos 

lanko aneurizma. Aortos lanko aneurizmos atveju gali 

bûti spaudþiami n. reccurens sin. (prikimæs balsas, priepuolinis 

kosulys, dusulys), n. diaphragmaticus (þagsëjimas, 

dusulys). Neurologinio tyrimo metu tokiais atvejais


svarbu ekskliuduoti pulmoninæ, kardialinæ patologijà. A. 

carotis externa ir a. basilaris aneurizmos gali sàlygoti n. 

trigemini neuralgijà. 

Ûmiai pilvo aortos ir magistraliniø kojø arterijø 

okliuzijai bûdingas stiprus kojø skausmas, pabalimas, 

stambiø arterijø pulsacijos iðnykimas ir vangi kojø parezë 

ar paraplegija, dubens organø funkcijos sutrikimas, laidinio 

tipo jutimo sutrikimas (motorikos sutrikimai þymiai 

ryðkesni uþ jutimo sutrikimus). NSKS, mûsø duomenimis, 

buvo 3 (2,2 proc.) ligoniams (NSI, RMI).Vienam ligoniui 

pasireiðkë mielogeninis ðlubumas. Lëtinë pilvo aortos, 

jos bifurkacijos ir magistraliniø kojø arterijø obliteracija 

pasireiðkia LDIM (ji buvo 2 (1,5 proc.) mûsø tirtø ligoniø); 

jutimo, vegetaciniai-trofiniai ir motorikos sutrikimai 

labiausiai iðryðkëjæ distalinëse kojø dalyse (iki pëdø 

gangrenos). LDIM gali provokuoti ir operacija. Aortos 

aterosklerozë ilgainiui gali sàlygoti Leriðo sindromà, protarpiná 

ðlubumà, iðeminæ n. ischiadici neuropatijà. Spinaliniø 

kraujagysliø anomalijos (aneurizmos, varikozës) 

gali sukelti aðtrø ðakneliná skausmà, spinalinæ þidininæ 

simptomatikà. Tai reikia turëti omenyje diagnozuojant 

neuropatijà, radikulopatijà, mielopatijà. 

A. subclavia disekacija siejama su anomaline aortos 

vaskuliarizacija (a. subclavia traumos ar jos paþeidimo 

kateterizacijos metu atvejai). Apraðytas ligonis, kurá 

vargino giluminis menties srities skausmas, skausmas 

pakauðio srityje, kakle ir kuriam buvo diagnozuoti trys 

smegenø infarktai (a. cerebri posterior kraujotakos sutrikimas) 

[9]. 

TOS gali bûti neurologinis, kraujagyslinis ir miðrus 

[13]. Dël TOS sindromo 8,8 metø laikotarpiu ligoniams 

buvo atliktos 45 operacijos [14]: kraujagyslinio TOS 

grupëje (13 atvejø = 29 proc. bendro ligoniø skaièiaus) 

10 atvejø (77 proc.) atokieji operacijø rezultatai ávertinti 

gerai, 2 atvejais (15 proc.) – patenkinamai ir vienu atveju 

(8 proc.) – blogai; neurologinio TOS grupëje (28 

atvejai = 62 proc. bendro ligoniø skaièiaus) operacinio 

gydymo rezultatai buvo geri 19 (68 proc. atvejø), 6 atvejais 

(21 proc.) – patenkinami ir 3 atvejais (11 proc.) 

– blogi; miðraus TOS grupëje (4 atvejai = 9 proc. visø 

ligoniø) 3 atvejais operacijos rezultatai buvo geri ir 1 atveju 

– patenkinami. Operacinio gydymo rezultatai buvo 

geriausi kraujagyslinio TOS atveju. Kitoje mokslinëje 

publikacijoje pateikti ir palyginti dviejø ligoniø grupiø 

TOS operacijø duomenys: pirmoje ligoniø grupëje 

(106 operacijos) buvo operuojama transaksiliniu arba 

supraklavikuliniu bûdu atliekant dalinæ skalenotomijà 

nerezekuojant I ðonkaulio; antroje ligoniø grupëje (66 

operacijos) – visos operacijos atliktos supraklavikuliniu 

bûdu rezekuojant I ðonkaulá; operacinio gydymo rezul- 

873 

tatai buvo þymiai geresni antroje ligoniø grupëje – nuo 

70 proc. pirmoje grupëje iki 86 proc. antroje ligoniø 

grupëje [28]. Mûsø tyrimo duomenimis, neurologinis 

TOS buvo 1 (0,7 proc.) ligoniui. Jam atlikta skalenotomija 

nerezekuojant I ðonkaulio. 

Raynaud sindromas pasireiðkia 4–5 proc. populiacijos 

[10]. Antriná Raynaud sindromà mes diagnozavome 

4 (2,9 proc.) savo tirtiems ligoniams (visi sirgo obstrukcinëmis 

arterijø ligomis). Jie skundësi pasikartojanèiu 

plaðtakø, rankø (arba kojø) pirðtø skausmu. Ojektyviai: 

ðiø kûno daliø pablyðkimas ir (arba) cianozë. Vienam jø 

buvo I ir II kojos pirðtø gangrena. Ligoniai gydyti kalcio 

kanalø blokatoriais (KKB), pentoksifilinu. Yra duomenø 

apie teigiamà lorsatano bei lorsatano ir fluoksetino deriná, 

gydant vidutinio sunkumo Raynaud sindromà [6]. 

Angiochirurgijoje aktualus diabeto ir jo komplikacijø 

klausimas. Mûsø duomenimis, diabetine periferine 

neuropatija sirgo 8 (5,9 proc.) ligoniai. Vyravo miðri (sensorinë, 

motorinë, autonominë) polineuropatija. Ligonius 

vargino parestezijos ir skausmas (daþniausiai kojø pirðtø). 

Neurologinio tyrimo metu nustatëme pavirðinio ir gilaus 

jutimo sutrikimus, susilpnëjusius ar iðnykusius sausgysliø 

refleksus. Skirtas gydymas alfa lipoine rûgðtimi, gabapentinu, 

karbamazepinu, B grupës vitaminais. Diabetinës 

pëdos sindromas (DPS) buvo 5 (3,7 proc.) mûsø 

ligoniams. DPS etiologiniai veiksniai yra neuropatija ir 

ypaè neuropatijos ir makroangiopatijos kombinacija. 

Esant infekuotai diabetinei pëdai, iki 80 proc. atvejø 

nustatomi anaerobai, todël skiriant sisteminæ antibiotikø 

terapijà turi bûti uþtikrintas lokalus pëdos opø gydymas 

[27]. Kritinës iðemijos atveju atliekama amputacija. Tirti 

194 ligoniai, kuriems diagnozuota diabetinë pëda: 67,0 

proc. buvo neuropatinë pëda, 26,3 proc. – neuroiðeminë, 

1,0 proc. – iðeminë ir 5,7 proc. ligoniø prieþastiniai DPS 

veiksniai nebuvo aiðkûs; kojos amputacija atlikta 15 

proc. ligoniø, 65 proc. – gydyti medikamentais, 4 proc. 

ligoniø mirë [21]. Autoriai nurodo, jog amputacijos rizika 

DPS atveju didëja esant infekcijos ir iðemijos deriniui. 

Dramatinë diabetinës polineuropatijos komplikacija 

yra diabetinë neuropatinë osteoartropatija – Charcot 

pëda, kuri, esant neefektyviai medikamentinei terapijai, 

gydoma chirurgiðkai: opø ekscizija, lokali ostektomija, 

ortopedinë-chirurginë pëdos skeleto rekonstrukcija, 

stentø implantacija [24, 25]. 

M. scalenus (Naffziger) sindromas buvo 2 (1,5 proc.) 

mûsø ligoniams. Jie skundësi kaklo, peties srities skausmu, 

plintanèiu alkûniniu rankos pavirðiumi. Skausmas 

suintensyvëdavo pakëlus rankà, pasukus galvà. Vargino 

rankos tirpimas, silpnumas, jos judesiai buvo riboti. Objektyviai: 

alkûninio rankos pavirðiaus hipestezija, IV–V

874 

pirðtø lenkiamøjø raumenø ir hypothenar srities atrofija, 

vienam ligoniui ranka buvo patinusi. Ligoniams skirtas 

medikamentinis gydymas ir atlikta skalenotomija. M. 

pectoralis minor sindromà diagnozavome 1 (0,7 proc.) 

vyrui. Já vargino krûtinës skausmas, plintantis á kairá petá, 

mentæ, IV–V pirðtø jutimø sutrikimas, akroparestezijos. 

Ðá skausmà reikëjo diferencijuoti su krûtinës angina (KA). 

Skirtingai nuo KA, m. pectoralis minor sindromo atveju 

nebûna ûmiø ir trumpalaikiø skausmo priepuoliø, nëra 

teigiamo nitroglicerino poveikio, o EKG – be patologijos. 

Literatûroje pateikti duomenys apie teigiamà piknogenolio 

(Pycnogenol, 200 mg per parà) poveiká gydant 

mëðlungá ir raumenø skausmà sergant venø ligomis, protarpiniu 

ðlubumu ir diabetine mikroangiopatija [31]. 

Stiprø deginantá skausmà nesamoje, amputuotoje 

kojoje (fantomo sindromas) juto 2 (1,5 proc.) mûsø tirti 

ligoniai. Jis atsirado praëjus 1–1,5 mën. po amputacijos. 

Fantomo sindromà reikëjo diferencijuoti su kultës 

skausmu (jam bûdinga alodinija ir (arba) hiperalgezija). 

Ligoniams skyrëme NVNU, opioidus, antidepresantus. 

Kauzalgija (n. tibialis zonoje) pasireiðkë 1 (0,7 proc.) 

þmogui. Jis buvo nukreiptas á skausmo klinikà. 

Literatûroje pateikti Vokietijos kraujagysliø chirurgijos 

draugijos kraujagysliø centrø sertifikavimo duomenys. 

Viename kraujagysliø chirurgijos centre per metus 

vidutiniðkai atliekama 460 arterijø operacijø ir 239 

arterijø intervencinës operacijos; tarp jø: varikektomijø 

dël venø varikozës – 217, ðuntavimo operacijø – 58, 

amputacijø (Major-Amputationen) – 42; konservatyvus 

gydymas (stacionariniø ir ambulatoriniø ligoniø) – 338 

atvejai per metus [5]. 

Angiochirurginiø ligoniø, ypaè tø, kuriems amputuota 

ranka, koja ar abi kojos, neurologinis tyrimas ir 

klinikinë diagnostika yra itin sudëtinga, reikalaujanti 

didelio kruopðtumo ir klinikinës patirties. Antra vertus, 

ji turi bûti tiksli ir skubi (ypaè urgentiniø bûkliø atvejais). 

Todël nors klinikinë neurologiniø ligø ir komplikacijø 

diagnostika yra esminë, ji visada turi bûti paremta ðiuolaikinës 

neurologinës diagnostikos metodø (ultragarsiniø, 

elektrofiziologiniø, radiologiniø, neurovizualiniø) 

tyrimø duomenimis. Nuo to priklauso ligoniø gydymo 

efektyvumas. 

IÐVADOS 

1. Neurologinëmis ligomis sirgo 69,3 proc. angiochirurginiø 

ligoniø. Neuropatologija apëmë visà 

neurologiniø ligø spektrà. Galvos smegenø kraujotakos 

sutrikimai ir periferinës nervø sistemos ligos – daþ- 


niausios (atitinkamai 26,3 proc. ir 19,7 proc. ligoniø). 

2. Neurologinës komplikacijos buvo 30,7 proc. 

ligoniø: pooperaciniai galvos smegenø kraujotakos sutrikimai, 

periferinës nervø sistemos paþeidimai, sepsinë 

encefalopatija, likvorohipotenzinis sindromas. Angiografijos 

neurologinës komplikacijos yra retos. 

3. Didþiausià neurologiniø komplikacijø procentà 

sudarë pooperaciniai galvos smegenø kraujotakos sutrikimai 

– 13,9 proc. ligoniø. Galvos smegenø kraujotakos 

monitoravimas atliekant angiochirurgines operacijas 

sumaþintu pooperaciniø insultø skaièiø. 

4. Operaciniu bûdu gydyta dauguma ligoniø 

(81,8 proc.). Angiochirurginiø ligoniø neurologinës patologijos 

gydymas buvo kompleksinis (medikamentinis, 

reabilitacinis, ligoniø slauga, esant indikacijoms, taikyta 

trombolizë, oksigenoterapija). 

Literatûra 

1. Boltuch J., Sabeti S., Amighi J., Dick P., Mlekusch W., 

Schlager O., Ahmadi A., Minar E., Schillinger M. Procedure – related 

complications and early neurological adverse events of unprotected 

and protected carotid stenting: temporal trends in a consecutive patient 

series. J Endovasc Ther 2005; 12 (5): 538–47. 

2. Cremonesi A., Manetti R., Liso A., Ricci E., Bianchi P., 

Castriota F. Endovascular treatment of soft carotid plaques: a single 

– center carotid stent experience. J Endovasc Ther 2006; 13 (2): 190 – 5. 

3. Cremonesi A. The SPIDER Embolic Protection Device 

performance evaluation in the carotid artery during percutaneuos 

transluminal angioplasty and or stenting. J Invasive Cardiol 2005; 17 

(9): 463-7 

4. Dick P., Schillinger M., Minar E., Mlekusch W., Amighi J., 

Sabeti S., Schlager O., Raith M., Endler G., Mannhalter C., Wagner 

O., Exner M. Haem oxygenase-1 genotype and cardiovascular adverse 

events in patients with peripheral artery disease. Eur J Clin Invest 2005; 

35 (12): 731 – 7. 

5. Eckstein H.-H., Niedermeier H.-P., Noppeney T., Umscheid 

T., Wenk H., Imig H. Ergebnisse der Zertifizierung von Gefäßzentren 

durch die Deutsche Gesellschaft für Gefäßchirurgie. Dtsch med 

Wochenschr 2006; 131: 968 - 72. 

6. Fiehn C. Empfehlung der DGRh zur Therapie des Raynaud 

– Syndroms. Z. Rheumatol 2005; 64: 429. 

7. Fischer H., Masel H., Steiner R. Zerebraler Insult am Steuer 

oder posttraumatische Karotisthrombose? Internat J of Leg Med 1975; 

76(1): 73 – 80. 

8. Gallagher C., Shanklin C., Roonsritong C., Halldorson 

A., Tsikouris J., Meyerrose G. Bilateral external iliac artery catheterinduced 

vasospasm during angiography – a case report. Angiology 

2006; 57(1): 115 – 8. 

9. Garewal M., Selhorst JB. Subclavia artery dissecation and 

triple infarction of the nervous system. Arch Neurol 2005; 62(12): 

1917 – 17. 

10. Gerasimova M. M., Cherdyntsev M. G. Clinical, immunological 

and electrophysiological matching in Raynaud ’ s syndrome. 

Klin Med 2005; 83(6): 62 – 6. 

11. Gerlach H. E, Blätter W. Kontrollierte Einführung der ambulanten 

Behandlung der akuten tiefen Beinvenenthrombose: Machbarkeitsstudie 

an 827 Patienten. Phlebologie 2002; 31: 77 – 84. 

12. Hiatt WR. Pharmacological therapy for peripheral arte-


rial diseasae and claudication. J Vasc Surg 2002; 36(6): 1283 – 91. 

13. Huang JH, Zager EL. Thoracic outlet syndrome. Neurosurgery 

2004; 55(4): 897 – 902. 

14. Hug U., Kilgus M., Neff P., Burg D., Meyer V. E. Langzeitresultate 

nach operativer Therapie bei Thoracic-outlet-Syndrom (TOS). 

Handchir Mikrochir plast Chir 2006; 38: 37–41. 

15. Iðeminis insultas. Profilaktika ir gydymas. Europos galvos 

smegenø insulto iniciatyvinës grupës (EUSI) rekomendacijos. Heidelbergas, 

2003. 

16. Lanzer P., Weser R., Prettin C. Carotid – artery stenting in a 

high – risk patient population – single centre, single operator results. 

Clin Res Cardiol 2006; 95(1): 4-12. 

17. Madycki G., Staszkiewicz W., Gabrusiewicz A. Carotid 

plaque texture analysis can predict the incidence of silent brain infarcts 

among patients undergoing carotid endarterectomy. Eur J Vasc 

Endovasc Surg 2006; 31(4): 373 – 80. 

18. McDermott MM., Greenland P., Liu K., Guralnik J M., Criqui 

MH, Dolan NC, Chan C., Celic L., Pearce WH, Schneider JR, Sharma 

L., Clark E., Gibson D., Martin G. J. Leg symptoms commonly reported 

by men and women with lower extremity peripheral arterial disease: 

associated clinical characteristics and functional impairment. JAMA 

2001; 286(13): 1599 - 606. 

19. Meðkauskienë A., Barkauskas E., Mackevièius A. Optimalus 

vidinës miego arterijos endarterektomijos laikas sergant smegenø 

insultu ir didelio laipsnio vidinës miego arterijos stenoze. Lietuvos 

chirurgija 2006; 4(1): 47–53. 

20. Mochida M., Sakomoto H., Sawada Y., Yokoyama H., Sato M., 

Sato H., Oyama Y., Kurabayashi M., Tamura J., Sakamaki T. Visceral fat 

obesity contributes to the tortuosity of the thoracic aorta on chest radiograph 

in poststroke Japanese patients. Angiology 2006; 57(1): 85 – 91. 

21. Oyibo SO, Jude EB, Tarawneh I., Nguyen HC, Harkless 

LB, Boulton AJ. A comparison of two diabetic foot ulcer classification 

systems: the Wagner and the University of Texas wound classification 

systems. Diabetes Care 2001; 24(1): 84 – 8. 

22. Paraskevas KJ, Daskalopoulou SS, Dascalopoulos ME, Liapis 

CD. Secondary prevention of ischemic cerebrovascular disease. What 

is the evidence? Angiology 2005; 56(5): 539 – 52. 

23. Pokrajac B., Minar E., Kirisits Ch., Pötter R. Present Status of 

Endovascular Brachytherapy in Peripheral Arteries. Herz 2002; 27(1): 

56 – 61. 

24. Proebstle T. M. Operative Ulkustherapie. Der Hautarzt 2003; 

54(4): 379 – 388. 

25. Rümenapf G., Lang W. Diabetische neuropatische Osteoarthropathie 

(Charcot–Fuß). Zentralbl Chir 2003; 128: 734 – 39. 

26. Spengel FA, Creutzig A. Angiologie. Internist 1998; 39: 340 

– 341. 

27. Stiegler H. Das diabetische Fußsyndrom. Herz 2004; 29(1): 

104 – 115. 

28. Stober R. Das Thoracic – outlet Syndrom – Diagnostische 

Hinweise, Operationstechnik und Resultate. Handchir Mikrochir plast 

Chir 2006; 38: 46 – 50. 

29. Triponis V. Kojø giliøjø venø trombozë. Profilaktika ir gydymas. 

Vilnius, 1999. 

30. Vega de Ceniga M., Gomez R., Estallo L., Rodziguez L., 

Baquer M., Barba A. Growt rate and associated factors in small abdominal 

aortic aneurysms. Eur J Vasc Endovasc Surg 2006; 31(3): 237 – 8. 

31. Vinciguerra G., Belcaro G., Cesarone MR, Rohdewald P., 

Stuard S., Ricci A., Di Renzo A., Hosoi M., Dugall M., Ledda A., Cacchio 

M., Acerbi G., Fano F. Cramps and Muscular Pain: Prevention with 

Pycnogenol (R) in Normal Subjects, Venous Patients, Athletes, Claudi- 

875 

cants in Diabetic Microangiopathy. Angiology 2006; 57(3): 331 – 339. 

32. Vitkus E., Barkauskas E., Streikus L., Laurikënas K., Pauliukas 

P. Miego arterijø chirurgija Lietuvoje: dabartinë jos bûklë. In: Galvos 

smegenø kraujotakos sutrikimai. Vilnius, 1996, 50–56. 

33. Weber J. Qualitätssicherung bei der Extremitätenphlebographie. 

Radiologe 1998; 38: 578 – 85. 

34. Witz JI, Byrne J., Clagett P., Farkouh ME, Porter JM, Sackett 

DL, Strandness DE, Taylor LM. Diagnosis and treatment of chronic 

arterial insufficiency of the lower extremities: a critical review. Circulation 

1996; 94: 3026 – 49. 

NEUROLOGICAL PATHOLOGY IN ANGIOSURGICAL PA- 

TIENTS 

L. Kimðevaitë 

Summary 

Key words: neurological diseases, neurological complications, 

angiosurgical pathology, methods of treatment. 

Objective. To investigate neurological pathology in angiosurgical 

patients. Object and methods. 137 patients, 50 women and 87 men 

(average age 66,0 years age, range 20–90 years) with neurological 

and angiosurgical examination, blood coagulation tests (protrombine 

time, fibrinogen, D-dimers) were made; if the indications were present, 

ankle brachial index (ABI) was calculated by measuring doppler derived 

lower and upper extremities systolic blood pressures, ultrasound 

double scanning of the arteries, angiography (ANG), cephalic (spinal) 

computer tomography (CT) or magnetic resonance tomography (MRT), 

histological / cytological investigation of the material collected after 

biopsy and operation. 

Results. Neurological diseases (ND) were diagnosed to 95 patients 

(69,3 %): 36 of them (26,3 %) had cerebrovascular disorders (CVD), 

11 (8,0 %) had chronic cerebral ischaemia (CCI), 3 (2,2 %) had disorders 

of spinal circulation (DSC), 2 (1,5 %) had chronic discirculative 

ischaemic myelopathy (CHCIM), 27 (19,7 %) had diseases of the periferal 

nervous system (PNS), 5 (3,6 %) – diseases of vegetative nervous 

system (VNS), 4 patients (2,9 %) had muscle and nerve compression 

syndrome (MNCS), 7 (5,1 %) had other neurological diseases. Neurological 

complications (NC) were diagnosed to 42 patients (30,7 %): 

19 (13,9 %) postoperative CVD, 3 (2,2 %) had septic encephalopathy 

(SE), 9 (6,6 %) had pathology of PNS, 3 (2,2 %) had neuropathic 

pain syndromes (NPS) (causalgia, phantom syndrome), 7 (5,1 %) 

had liquorhypotensive syndrome ((LHS), 1 patient (0,7 %) had major 

stroke during ANG. The peculiarities of the neurological pathology 

of angiosurgical patients and complexity of treatment were analysed. 

Operation was performed on 112 patients (81,8 %), 25 patients (18,2 

%) reccived pharmaceutical treatment. The significance of complex 

treatment (operative, pharmaceutic al, rehabilitative) and nursing was 

emphasized. A survey of scientific literature about neuropathology of 

angiosurgical patients was carried out. The very findings were compared 

with those given in the literature. 

Conclusions. Neurological pathology covers the whole range 

of neurological diseases. CVD and pathology of PNS were the most 

common. Postoperative CVD formed the largest part of NC. Treatment 

of the angiosurgical patients was complex. 

Correspondence to: liudmila.kimsevaite@takas.lt 

Gauta 2007-04-11

876 

Raktaþodþiai: kompensuojamieji vaistai, medicinos 

pagalbos priemonës, kompensuojamøjø vaistø A, B, C 

sàraðai, kompensuojamøjø vaistø ATC kodai, TLK-10, 

sveikatos prieþiûros organizavimas. 

Santrauka 

Straipsnyje nagrinëjamos Vilniaus teritorinës ligoniø 

kasos iðlaidos kompensuojamiems vaistams 

ir medicinos pagalbos priemonëms 2003–2006 

m. Atlikta Vilniaus apskrities zonos vaistinëse 

pirktø kompensuojamø vaistø ir medicinos priemoniø 

analizë pagal pacientø amþiaus grupes: 

ávertintas pacientø skaièiaus, kompensuotø sumø 

ir receptø skaièiaus kitimas, apskaièiuotas vidutinis 

vienam ligoniui iðduotø receptø skaièius ir 

vidutinë vienam ligoniui kompensuota suma. Apskaièiuotos 

kompensuojamos sumos pagal ligø ir 

kompensuojamøjø vaistø joms gydyti (A) sàraðà, 

kompensuojamøjø vaistø (B) sàraðà, medicinos 

pagalbos priemoniø (C) sàraðà, ávertintos kompensuojamos 

sumos pagal Tarptautinæ statistinæ 

ligø ir sveikatos problemø klasifikacijà (TLK-10) 

bei pagal vaistø anatominës-terapinës-cheminës 

(ATC) klasifikacijos kodø pirmà lygá. 

ÁVADAS 

Pagal ðiuo metu galiojanèius teisës aktus iðlaidos 

vaistams ir medicinos pagalbos priemonëms yra kompensuojamos 

ið Privalomojo sveikatos draudimo fondo 

(PSDF) lëðø pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus 

A, B, C sàraðus. Ligø ir kompensuojamøjø vaistø 

joms gydyti A sàraðe nurodyti kompensuojamieji vaistai 

ir ligos, kurias diagnozavus apdraustasis ágyja teisæ á 

kompensacijà, ir paskyrimo sàlygos, kuriomis gydytojai 

vadovaujasi, iðraðydami 3 formos receptus. Kompensuojamøjø 

vaistø B sàraðe nurodyti kompensuojamieji vaistai 

skirti ligoms gydyti, kurios nëra átrauktos á A sàraðà, 

socialiai remtiniems asmenims (vaikams, invalidams, 

pensininkams ir kt.). Medicinos pagalbos priemoniø C 

sàraðe nurodytos medicinos pagalbos priemonës ir paskyrimo 

sàlygos [1–3]. Ðiame darbe nagrinëjamos PSDF 

biudþeto lëðø panaudojimo kitimo tendencijos pagal 


IÐLAIDØ KOMPENSUOJAMIESIEMS VAISTAMS IR 

MEDICINOS PRIEMONËMS KITIMAS 2003–2006 METAIS 

B. SLIESORAVIÈIENË, I. KUNDROTAITË, L. NARKAUSKAITË, A. SKUÈAITË 

Vilniaus teritorinë ligoniø kasa, Vilniaus universitetas 

pacientø amþiaus grupes, pagal visas ligas (TLK-10) 

[5], ávertinamas pacientø sergamumas pagal vaistinëse 

iðduotus visus kompensuojamuosius vaistus bendriniais 

pavadinimais (ATC), kuriuos gydytojai iðraðë 3 formos 

receptuose [4]. 

Darbo tikslas – nustatyti Vilniaus teritorinës ligoniø 

kasos (toliau – VTLK) iðlaidø kitimà kompensuojamiems 

vaistams ir medicinos priemonëms 2003–2006 m. pagal 

pacientø amþiø, ligas ir vaistø bendrinius pavadinimus 

Vilniaus apskrities zonoje. 

Siekiant tikslo, svarbu: 1) nustatyti vaistø kompensavimà 

pagal amþiø; 2) nustatyti kompensuotø sumø 

kitimo tendencijas; 3) nustatyti receptø skaièiaus kitimo 

tendencijas; 4) nustatyti vidutinio receptø skaièiaus ir 

vidutinës kompensuotos sumos kitimo diagramas vienam 

pacientui; 4) nustatyti PSDF biudþeto lëðø pasiskirstymo 

kitimà pagal A, B, C sàraðus; 5) nustatyti kompensuotos 

sumos kitimo tendencijas ir pasiskirstymà pagal vaistø 

ATC klasifikacijos kodo pirmà lygá; 6) nustatyti kompensuotos 

sumos kitimo tendencijas ir pasiskirstymà pagal 

ligas, koduojamas pagal TLK-10. 


Gyventojø iðlaidos vaistams ir medicinos priemonëms 

kompensuojamos iðmokant reikiamas sumas 

vaistinëms, kuriose apdraustieji pirko vaistus ar 

medicinos pagalbos priemones, pateikdami 3 formos 

receptus. Duomenys apie vaistinëms iðmokëtas sumas 

kaupiamos VTLK naudojamoje Privalomojo sveikatos 

draudimo informacinëje sistemoje SVEIDRA nuo 2003 

m. Pacientø skaièius pagal amþiaus grupes apskaièiuotas 

naudojant parengtas programas ataskaitoms ið duomenø 

bazës SVEIDRA sukurti – Kompensuojamøjø vaistø 

sumos pagal amþiaus grupes, kompensuojamos sumos 

pagal A, B, C sàraðus – Kompensuojamøjø vaistø sumos 

pagal ligas ir vaistus bendriniais pavadinimais bei 

Kompensuojamøjø vaistø sumos pagal kompensacijos 

procentus ir rûðis. Pacientø skaièius pagal ligø A sàraðà, 

vaistø ATC kodo pirmà klasifikacijos lygá bei TLK-10 ligas 

apskaièiuotas pagal parengtas programas ataskaitoms 

sukurti – Kompensuojamøjø vaistø sumos pagal ligas ir 

vaistus bendriniais pavadinimais. 

Adresas susiraðinëti: Bronislava Sliesoravièienë, Vilniaus teritorinë ligoniø kasa, Plaèioji g. 10, LT–01141 Vilnius. 

El. p.: sliesoraviciene@yahoo.com


Skaièiuota pagal „MsExcel“ programà. Darbo tikslui 

pasiekti buvo skaièiuoti vidutiniai dydþiai (receptø 

skaièius vienam ligoniui ir vidutinë kompensuota suma 

vienam ligoniui) ir sudaryti nagrinëjamø dydþiø pasiskirstymai 

pagal amþiaus grupes ir ligø tipus. 

DARBO REZULTATAI 

PSDF biudþeto lëðø panaudojimas pagal amþiaus 

grupes. Siekdami nustatyti PSDF biudþeto lëðø panaudojimà 

pagal amþiaus grupes, iðnagrinëjome skaièiø 

asmenø, kuriems per metus buvo iðduotas bent vienas 

receptas kompensuojamoms paslaugoms (tokius asmenis 

toliau vadinsime ligoniais). Visi stebimi asmenys suskirstyti 

á penkias amþiaus grupes: iki 7 metø, nuo 8 iki 18; 

nuo 19 iki 40, nuo 41 iki 65, vyresni nei 65 metø. Ðio 

darbo tikslas yra nagrinëti tik atvejus, kai valstybë kompensuodavo 

bent dalá vaistø ir (arba) medicinos pagalbos 

priemoniø ásigijimo iðlaidø. Nevienodas sergamumas 

skirtingose amþiaus grupëse gali turëti átakos kompensuojamø 

sumø pasiskirstymui pagal amþiaus grupes. 

Nagrinëdami serganèiø asmenø pasiskirstymà pagal amþiaus 

grupes VTLK aptarnaujamos zonos gydymo ástaigose, 

nustatëme, kad daugiausia serganèiø þmoniø yra 

vyresnio amþiaus (41–65 m. ir vyresniø kaip 65 metø), 

o maþiausias – 19–40 metø asmenø grupëje (1 pav.). 

1 pav. Ligoniø pasiskirstymas pagal amþiaus grupes VTLK 

aptarnaujamos zonos gydymo ástaigose. 

2 pav. Iðduotø receptø skaièius pagal amþiaus grupes. 

877 

Analizuodami serganèio asmens amþiaus priklausomybæ 

nuo iðduotø receptø skaièius, bendros kompensuotos 

sumos ir vidutiniø receptø skaièiaus bei vidutinës 

kompensuotos sumos dydþiø, nustatëme, kad bendras 

iðduotø receptø skaièius bei bendra kompensuota suma 

yra didþiausi dviejose vyresnio amþiaus asmenø grupëse 

(nuo 41 iki 65 ir vyresniø kaip 65 metø). Vidutinë kompensuota 

suma didþiausia jaunesnio amþiaus asmenø 

grupëje (nuo 19 iki 40 metø). Tai galima paaiðkinti tuo, 

kad jauni þmonës serga reèiau nei vaikai ar vyresnio nei 

vidutinio amþiaus þmonës, taèiau sunkesnëmis ligomis 

(pvz., onkologinëmis), kurioms gydyti reikia brangesniø 

3 pav. Bendros kompensuotos sumos priklausomybë nuo asmens 

amþiaus. 

4 pav. Vidutinio receptø skaièiaus kitimas pagal amþiaus 

grupes. 

5 pav. Vidutinës kompensuotos sumos kitimas pagal amþiaus 

grupes.

878 

1 lentelë. A sàraðui priskiriamø ligø grupës. 

2 lentelë. Ligø grupës pagal TLK-10 klasifikacijà. 

vaistø (2–5 pav.). 

PSDF biudþeto lëðø panaudojimas pagal 

A, B, C sàraðus. Toliau panagrinësime, 

kaip kinta VTLK kompensuojamos sumos, 

priklausomai nuo pasirinkto kompensuojamø 

vaistø sàraðo A, B ar C. Visos ligos, 

kurios átrauktos á A sàraðà, yra priskirtos 

vienai ið XXI grupës (1 lentelë). Daugiausia 

receptø buvo iðduota vaistams, skirtiems A 

sàraðo ligoms gydyti, ir kito nuo 84,60 % 

2003 m. iki 85,00 % 2006 m., o maþiausiai 

– C sàraðo ligoms gydyti – nuo 1,43 

% 2003 m. iki 2,32 % 2006 m. Tuo tarpu 

didþiausia kompensuota suma teko A 

sàraðo ligoms gydyti – nuo 91,83 % 2003 

m. iki 91,68 % 2006 m., maþiausiai – B 

sàraðo ligoms gydyti – nuo 4,69 % 2003 

m. iki 3,16 % 2006 m. (6–7 pav.). 

PSDF biudþeto lëðø panaudojimas 

pagal TLK-10 klasifikacijà. Visos þinomos 


6 pav. Receptø skaièiaus pasiskirstymas pagal sàraðus. 

7 pav. Kompensuotos sumos pasiskirstymas pagal sàraðus. 

ligos priskiriamos vienai ið 21 grupës pagal tarptautinæ 

statistinæ ligø ir sveikatos problemø klasifikacijà (TLK-10) 

(2 lentelë) (8–9 pav.). 

Daugiausia receptø buvo iðduota ir didþiausia kompensuota 

suma teko sergantiems kraujotakos sistemos 

ligomis (I00-I99) þmonëms: receptø skaièius padidëjo 

8 pav. Kompensuotos sumos kitimas pagal TLK-10 ligø grupes.


9 pav. Receptø skaièiaus kitimas pagal TLK-10 ligø grupes. 

10 pav. Kompensuojamos sumos kitimas pagal ATC grupes. 

11 pav. Receptø skaièiaus kitimas pagal ATC grupes. 

879 

nuo 51,7 % 2003 m. iki 55,7 % 

2006 m., kompensuotos sumos padidëjo 

nuo 21,6 % 2003 m. iki 24,7 

% 2006 m. Navikams (C00-D48) 

gydyti receptø skaièius kito nuo 2,53 

% 2003 m. iki 3,07 % 2006 m., o 

kompensuota suma kito nuo 20,7 % 

2003 m. iki 18,7 % 2006 m. Vidutinë 

recepto kompensuojama suma 

nagrinëjamu laikotarpiu sergantiems 

kraujotakos sistemos ligomis (I00- 

I99) þmonëms padidëjo nuo 19,82 Lt 

vienam receptui 2003 m. iki 26,98 Lt 

vienam receptui 2006 m., o navikams 

(C00-D48) gydyti – nuo 387,25Lt 

vienam receptui 2003 m. iki 434,70 

Lt vienam receptui 2006 m. Galima 

teigti, kad kompensuotos sumos au- 

gimà lëmë kompensuojamø paslaugø kainos (didëjanti 

vidutinë recepto kompensuojama suma) ir didëjantis 

kompensuojamø paslaugø „vartojimas“. 

PSDF biudþeto lëðø panaudojimas pagal ATC kodus. 

Pagal ATC kodø pirmà klasifikacijos lygá kompensuojamieji 

vaistai suskirstyti á terapines grupes ir skirti nurodytoms 

ligoms gydyti (3 lentelë) (10–11 pav.). 

Daugiausia 3 formos receptø vaistams buvo iðduota 

sergantiems ðirdies ir kraujagysliø sistemos ligomis (C 

– pirmas ATC kodo lygis) þmonëms ir padidëjo nuo 

50,6 % 2003 m. iki 53,3 % 2006 m., sergantiems nervø 

sistemos, psichikos ir elgesio sutrikimais þmonëms (N 

– pirmas ATC kodo lygis) – receptø kiekis sumaþëjo nuo 

12,9 % 2003 m. iki 11,9 % 2006 m. prieðnavikiniams ir 

jø toksiðkumà maþinantiems (L – pirmas ATC kodo lygis) 

nekito nuo 1,6 % 2003 m. iki 1,6 % 2006 m. (11 pav.). 

Didþiausios kompensuotos sumos teko vaistams, 

kuriais gydomi sergantys ðirdies ir kraujagysliø sistemos 

3 lentelë. ATC kodø pirmo klasifikacijos lygio kompensuojamøjø 

vaistø grupës.

880 

ligomis þmonës, ir padidëjo nuo 20,9 % 2003 m. iki 23,1 

% 2006 m. bei prieðnavikiniams vaistams – nuo 21,3 

% 2003 m. iki 23,1 % 2006 m., o sergantiems nervø 

sistemos, psichikos ir elgesio sutrikimais – nuo 14,7 % 

2003 m. iki 15,2 % 2006 m. (10 pav.). 

IÐVADOS 

1. Daugiausia serganèiø þmoniø yra dviejose 

vyresnio amþiaus asmenø grupëse (nuo 41 iki 65 ir 

vyresniø kaip 65 metø). 

2. Vidutinë kompensuota suma didþiausia jaunesnio 

amþiaus asmenø grupëje (nuo 19 iki 40 metø). 

3. Didþiausia kompensuota suma (92 %) tenka A 

sàraðo ligoms gydyti, maþiausia – ligoms gydyti pagal 

B sàraðo vaistus – ir kito neþymiai (4,7–3,2 %), medicinos 

pagalbos priemonëms pagal C sàraðà – didëjo 

(3,3–4,8%). 

4. Daugiausia receptø (51–55 %) nuo bendro iðraðytø 

receptø skaièiaus iðduota sergantiems kraujotakos 

sistemos ligomis þmonëms. 

5. Didþiausia vaistams kompensuotos sumos 

dalis tenka þmonëms, sergantiems kraujotakos sistemos 

ligomis (21–23%), ir navikams gydyti (20–23 %). 

Literatûra 

1. LR SAM 2002 m. vasario 14 d. ásakymas Nr. 84 „Dël SAM 

2000 m. sausio 28 d. ásakymo Nr. 49 „Dël kompensuojamøjø vaistø 


sàraðø patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ ir vëlesni jo pakeitimai ir 

papildymai (toliau – A sàraðas). 

2. LR SAM 2000 m. sausio 28 d. ásakymas Nr. 49 „Dël SAM 

2000 m. sausio 28 d. ásakymo Nr. 49 „Dël kompensuojamøjø vaistø 

sàraðø patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ ir vëlesni jo pakeitimai ir 

papildymai (toliau – B sàraðas). 

3. LR SAM 2000 m. spalio 6 d. ásakymas Nr. 529 „Dël medicinos 

pagalbos priemoniø sàraðo patvirtinimo“ ir vëlesni jo pakeitimai 

ir papildymai (toliau – C sàraðas). 

4. Vaistø þinynas, 2004 m. Penktasis leidimas. Vaistø þinios, 

Vilnius, 2004. 

5. Tarptautinë statistinë ligø ir sveikatos problemø klasifikacija 

(TLK-10), deðimtoji redakcija, II pataisytas leidimas. Vertimas ið anglø 

kalbos, 1997 m., Vilnius. 

CHANGE OF EXPENSE OF COMPENSATIONS FOR MEDI- 

CINES AND MEANS OF MEDICAL AID DURING THE PERIOD OF 

2003–2006. 

B. Sliesoravièienë, I. Kundrotaitë, L. Narkauskaitë, A. Skuèaitë 

Summary 

Key words: compensations for medicines and means of medical 

aid; organization of health care, A, B, C lists of compensation medicines, 

ATC codes of compensation medicines, IDC-10. 

Analysis of expenditures of Vilnius regional patient fund for compensations 

for medicines and means of medical aid is given in this 

paper. We provide the distribution of compensations between age, 

diseases by IDC-10, by A, B, C lists of compensation of medicines and 

by ATC codes. The mean number of prescriptions and mean compensated 

sum during the period under investigation are also given. 

Correspondence to: sliesoraviciene@yahoo.com 

Gauta 2007-03-29 

IÐLAIDØ KOMPENSUOJAMIESIEMS VAISTAMS IR 

MEDICINOS PAGALBOS PRIEMONËMS 

2003–2006 METAIS ANALIZË 

J. RAISTENSKIS, B. SLIESORAVIÈIENË , A. SKUÈAITË 

Vilniaus teritorinë ligoniø kasa, Vilniaus universitetas 

Raktaþodþiai: kompensuojamieji vaistai, medicinos pagalbos 

priemonës, sveikatos prieþiûros organizavimas, 

sveikatos prieþiûros sistema, teritorinës ligoniø kasos. 

Santrauka 

Straipsnyje nagrinëjamos Vilniaus teritorinës ligoniø 

kasos iðlaidos kompensuojamiems vaistams 

ir medicinos pagalbos priemonëms 2003–2006 

metais. Atlikta Vilniaus apskrities zonos vaistinëse 

pirktø kompensuojamøjø vaistø ir medicinos priemoniø 

analizë: bendros kompensuotos sumos 

kitimas, kompensuotos sumos pasiskirstymas 

pagal savivaldybes, vidutinis vienam ligoniui 

iðduotø receptø skaièius ir vidutinë vienam ligoniui 

kompensuota suma. 

ÁVADAS 

Gyventojø sveikata yra didþiausia socialinë ir 

ekonominë vertybë. Lietuvos sveikatos politikos dokumentuose 

sveikata apibrëþiama ne tik kaip ligø ir fiziniø 

defektø nebuvimas, bet ir kaip fizinë, dvasinë ir socialinë 

gerovë. Visose Europos Sàjungos valstybëse nemenka 

dalis sveikatos prieþiûros paslaugø finansavimo naðtos 

tenka valstybei. Tai lemia tiek istorinës prieþastys, tiek 

Adresas susiraðinëti: B.Sliesoravièienë, Plaèioji g. 10, LT-01141 Vilnius, Vilniaus teritorinë ligoniø kasa. 

El. p.: sliesoraviciene@yahoo.com


tradicijos, kad socialiai paþeidþiamiausiais gyventojø 

sluoksniais gali pasirûpinti tik valstybë. 

Lietuvoje dalis sveikatos prieþiûros paslaugø finansavimo 

organizuojama per Valstybinæ ligoniø kasà (VLK) 

ir jos teritorinius padalinius (TLK). Viena ið pagrindiniø 

TLK funkcijø – kompensuoti dalies apdraustøjø asmenø 

iðlaidas vaistams ir medicinos pagalbos priemonëms. 

Teisæ á daliná arba visiðkà patirtø iðlaidø kompensavimà 

ágyja tik asmenys, apdrausti privalomuoju sveikatos 

draudimu (toliau – apdraustieji), o kompensavimui lëðos 

gaunamos ið Privalomojo sveikatos draudimo fondo 

(PSDF) biudþeto. Pagal ðiuo metu galiojanèius teisës 

aktus kompensuojamos iðlaidos vaistams ir medicinos 

pagalbos priemonëms, kurie yra átraukti á bent vienà ið 

1 pav. Apdraustøjø asmenø proporcijos VTLK aptarnaujamoje 

zonoje (kiekvienø metø pabaigos duomenys). 

2 pav. VTLK kompensuotos sumos kitimas, tûkst. Lt. 

3 pav. Kompensuota suma pagal VTLK aptarnaujamas savivaldybes, 

tûkst. Lt. 

881 

Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintø sàraðø (A, B, 

C) [1–3]. Minëtuose sàraðuose nurodomi kompensuojamieji 

vaistai ir medicinos pagalbos priemonës, ligos, kurias 

diagnozavus apdraustasis ágyja teisæ á kompensacijà, 

ir paskyrimo sàlygos, kuriomis turi vadovautis gydytojai, 

iðraðydami 3 formos receptus kompensuojamiesiems 

vaistams ir medicinos pagalbos priemonëms. 

Paskutiná deðimtmetá Lietuva susidûrë su besivystanèiai 

ðaliai bûdingomis neigiamomis demografinëmis tendencijomis 

– didëjanèia emigracija (nebûtinai uþfiksuota 

oficialiuose dokumentuose), maþëjanèiu gimstamumu 

ir gyventojø senëjimu. Minëtos problemos gali lemti tai, 

kad valstybës iðlaidos sveikatos apsaugos ir prieþiûros 

4 pav. Santykinë kompensuota suma pagal VTLK aptarnaujamas 

savivaldybes. 

5 pav. Asmenø, gavusiø bent vienà receptà kompensuojamoms 

paslaugoms, skaièius. 

6 pav. Vidutinis receptø skaièius 

vienam serganèiajam. 

7 pav. Vidutinë kompensuojamoji 

suma vienam serganèiajam.

882 

paslaugoms didëja ir didës ateityje. Mûsø straipsnyje 

nagrinëjamos PSDF biudþeto lëðø panaudojimo kitimo 

tendencijos. 

Darbo tikslas – nustatyti Vilniaus apskrities zonos 

Vilniaus teritorinës ligoniø kasos (toliau – VTLK) iðlaidø 

panaudojimà kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos 

priemonëms 2003–2006 m. 

Siekiant tikslo, svarbu: 1) nustatyti gyventojø (apdraustøjø), 

prisiraðiusiø prie pirminës asmens sveikatos 

prieþiûros ástaigø (PASPÁ) VTLK zonos gydymo ástaigose, 

kitimo tendencijas ir jø pasiskirstymà pagal savivaldybes; 

2) nustatyti bendros kompensuotos sumos kitimo tendencijas 

ir pasiskirstymà pagal savivaldybes; 3) nustatyti 

vidutinio receptø, per metus iðduotø vienam ligoniui, 

skaièiaus kitimo tendencijas; 4) nustatyti vidutinës sumos, 

kuri buvo kompensuota vienam ligoniui, kitimo 

tendencijas. 


Gyventojø iðlaidos vaistams ir medicinos priemonëms 

kompensuojamos iðmokant reikiamas sumas vaistinëms, 

kuriose apdraustieji pirko vaistus ar medicinos pagalbos 

priemones, pateikdami 3 formos receptus. Duomenys 

apie vaistinëms iðmokëtas sumas kaupiami VTLK naudojamoje 

Privalomojo sveikatos draudimo informacinëje 

sistemoje SVEIDRA nuo 2003 m. Pacientø skaièius ið 

duomenø bazës SVEIDRA gautas apskaièiavus kompensavimo 

sumas pagal receptuose nurodytus kompensavimo 

rûðies kodus. Skaièiuota, remiantis „MsExcel“ 

programa. Darbo tikslui pasiekti buvo skaièiuoti santykiniai 

daþniai (apdraustøjø procentai pagal savivaldybes, 

kompensuotos sumos procentai pagal savivaldybes, 

gavusiø kompensuojamas paslaugas ir visø prisiraðiusiø 

asmenø santykis) ir vidutiniai dydþiai (receptø skaièius 

vienam ligoniui ir vidutine kompensuota suma vienam 

ligoniui). 

REZULTATAI 

Vienas ið veiksniø, lemianèiø kompensuojamø lëðø 

absoliutø dydá – gyventojø (apdraustøjø), prisiraðiusiø 

prie VTLK zonos PASPÁ (uþsiregistravusiø gydymo 

ástaigose), skaièius. VTLK veikia Vilniaus apskrities 

zonoje, kurià sudaro 8 savivaldybës (Vilniaus miestas, 

Elektrënai ir Ðalèininkø, Ðirvintø, Ðvenèioniø, Trakø, 

Ukmergës ir Vilniaus rajonai). Prisiraðiusiøjø prie 

PASPÁ (apdraustøjø s kaièius) VTLK aptarnaujamose 

savivaldybëse labai ryðkiai skiriasi, didþioji dauguma 

(apie 70 %) prisiraðiusiøjø (apdraustøjø) gyventojø (asmenø) 

yra registruota Vilniaus miesto gydymo ástaigose, 


o maþiausiai – Ðirvintø rajone (2 %) (1 pav.). VTLK aptarnaujama 

zona yra didþiausia Lietuvoje – joje registruota 

apie 25 % visø Lietuvoje registruotø apdraustø asmenø, 

tad VTLK veiklos rezultatai turi didelæ átakà visos Lietuvos 

PSDF biudþetui. 

Per nagrinëjamà laikotarpá VTLK kompensuota suma 

gyventojams siekë 496 tûkst. Lt. Per ketverius metus 

kompensuota suma padidëjo kiek daugiau nei 50 % 

– nuo 101 tûkst. Lt 2003 m. iki 152 tûkst. Lt 2006 m. 

(2 pav.). 

Didelë (83–84 %) dalis iðlaidø buvo kompensuota 

Vilniaus miesto vaistinëms. Paþymëtina, kad santykinë 

kompensuotos sumos dalis, tekusi Vilniaus m. apdraustiesiems, 

yra net 10 % didesnë nei santykinë Vilniaus m. 

gyventojø dalis, gali bûti, kad bent jau ið dalies tai lemia 

ir ta aplinkybë, kad Vilniuje kompensuojamas paslaugas 

pirko ir kitø miestø gyventojai (3, 4 pav.). 

Didelë lëðø dalis (priklausomai nuo metø ir 

savivaldybës ðis rodiklis kinta nuo 92 % iki 97 %) 

buvo panaudota kompensuoti vaistø iðlaidas, iðlaidos 

medicinos priemonëms kompensuoti sudaro nedidelæ 

iðlaidø dalá. 

Atsiþvelgiant á tai, kad apdraustø asmenø skaièius 

kito neþymiai, o bendra kompensuota suma padidëjo 

50 %, galima teigti, kad kompensuota suma padidëjo 

arba dël didesnio vaistø ir medicinos priemoniø vartojimo, 

arba dël didëjanèiø kainø, arba dël vienos ir kitos 

prieþasties kartu. 

Analizavome prisiraðiusiø prie PASPÁ asmenø, kurie 

gavo bent po vienà receptà VTLK kompensuojamoms 

paslaugoms, skaièiaus kitimà (5 pav.). 

Kasmet 43–46 % apdraustøjø, prisiraðiusiø prie PASPÁ 

VTLK zonos gydymo ástaigose, yra gavæ bent po vienà 

receptà kompensuojamoms paslaugoms (vaistams ir 

(arba) medicinos pagalbos priemonëms). 2005–2006 m. 

ðis procentas buvo vienodas (46 %), tad galima teigti, 

kad asmenø, kurie naudojasi kompensacijomis, skaièius 

visoje prisiraðiusiøjø grupëje yra stabilus. 

Nagrinëjome asmenø, gavusiø bent po vienà 

kompensuojamà paslaugà (yra gavæ bent po vienà 3 

formos receptà), grupæ (toliau ðiuos asmenis vadinsime 

ligoniais). Siekiant suprasti kompensuojamos sumos 

padidëjimo prieþastis per nagrinëjamà laikotarpá, svarbu 

ávertinti, kaip kito vidutinis iðduotø receptø skaièius ir 

vidutinë vienam asmeniui kompensuota suma, imant tik 

tuos apdraustuosius, kuriems buvo kompensuota bent 

viena paslauga. Per nagrinëjamà laikotarpá vidutinis 

vienam ligoniui iðduotø receptø skaièius padidëjo 8 %


– nuo 5,69 receptø (2003 m.) iki 6,15 receptø (2006 m.). 

Vidutinë vienam ligoniui kompensuota suma padidëjo 

38 %, t. y. nuo 270 Lt (2003 m.) iki 372 Lt (2006 m.). 

Galima teigti, kad VTLK kompensuotos sumos augimà 

nagrinëjamu laikotarpiu labiau lëmë iðaugusios kompensuojamø 

paslaugø kainos (vidutinë vienam ligoniui 

kompensuota suma) ir didëjantis kompensuojamø paslaugø 

„vartojimas“ (vidutinis receptø skaièius vienam 

ligoniui) (6, 7 pav.). 

IÐVADOS 

1. Gyventojø, prisiraðiusiø prie VTLK zonos PASPÁ, 

skaièius 2003–2006 m. didëjo neþymiai. Didesnë tokiø 

gyventojø dalis buvo Vilniaus mieste (67–68 %). 

2. VTLK kompensuota vaistø ir medicinos pagalbos 

priemoniø ásigijimo suma 2003–2006 m. didëjo, o 

2003–2006 m. ji iðaugo 51 %. 

3. Asmenø, kasmet gavusiø bent po vienà receptà 

kompensuojamoms paslaugoms, skaièius kito neþymiai 

ir sudarë 43–46 %. 

4. Vidutinis vienam ligoniui iðduotø receptø 

skaièius per 2003–2006 m. padidëjo 8 %. 

5. Vidutinë vienam ligoniui kompensuota suma 

2003–2006 m. padidëjo 38 %. 

Raktaþodþiai: mirtys dël eismo ávykiø, vaikø ir paaugliø 

eismo nelaimës, eismo sauga 

Santrauka 

Atlikta longitudinë 0–19 metø vaikø ir paaugliø 

mirèiø dël eismo ávykiø 1971–2005 metais Lietuvoje 

analizë. Tendencijoms ávertinti taikyta tiesinë 

ir netiesinë regresija. Tyrimo metu paaiðkëjo, kad 

mirtys absoliuèiais skaièiais dël eismo ávykiø 0–19 

metø vaikø ir paaugliø grupëje per 35 metus pakito 

neþymiai, nors per tiriamàjá laikotarpá ryðkiai 

883 

Literatûra 

1. LR SAM 2002 m. vasario 14 d. ásakymas Nr. 84 „Dël SAM 2000 

m. sausio 28 d. ásakymo Nr. 49 „Dël kompensuojamøjø vaistø sàraðø 

patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (A sàraðas) ir vëlesni jo pakeitimai 

ir papildymai. 

2. LR SAM 2000 m. sausio 28 d. ásakymas Nr. 49 „Dël kompensuojamøjø 

vaistø sàraðø patvirtinimo“ (B sàraðas) ir vëlesni jo pakeitimai 

ir papildymai. 

3. LR SAM 2000 m. spalio 6 d. ásakymas Nr. 529 „Dël medicinos 

pagalbos priemoniø sàraðo patvirtinimo“ (C sàraðas) ir vëlesni jo 

pakeitimai ir papildymai. 

ANALYSIS OF COMPENSATIONS FOR MEDICINES AND MEANS 

OF MEDICAL AID DURING THE PERIOD OF 2003–2006. 

J. Raistenskis, B. Sliesoravièienë, A. Skuèaitë 

Summary 

Key words: compensations for medicines and means of medical 

aid; organization of health care, state system of health care, regional 

patient funds. 

Analysis of expenditures of Vilnius regional patient fund for compensations 

for medicines and means of medical aid is given in this 

paper. We provide the distribution of compensations between regions 

as well as the curve of increase of total sum. The mean number of 

prescriptions and mean compensated sum during the period under 

investigation are also given. 

Correspondence to: sliesoraviciene@yahoo.com 


MIRTYS NUO EISMO ÁVYKIØ 0–19 METØ VAIKØ IR 

PAAUGLIØ GRUPËJE: 

1971–2005 METØ LONGITUDINË DUOMENØ ANALIZË 

LIETUVOJE 

B. STRUKÈINSKIENË, A. ÐEREIVIENË, A. MARTINKËNAS, N. STRAZDIENË 

Klaipëdos kolegija, Klaipëdos universitetas 

sumaþëjo mirèiø nuo visø prieþasèiø ir mirèiø 

nuo suþalojimø. Mirtingumas dël eismo ávykiø 

0–19 metø amþiaus grupëje tiriamojo laikotarpio 

pradþioje ir pabaigoje beveik nesiskiria, o 

tendencijø analizë parodë, kad po didëjimo ir 

maþëjimo periodø paskutiniu metu vël ryðkëja 

didëjimo tendencija. Lietuvoje skiriamas nepakankamas 

dëmesys eismo nelaimëms, mirtims dël 

eismo ávykiø maþinti, eismo saugai stiprinti. Tai 

turi tapti prioritetiniu ðalies tikslu. Siekiant uþkirsti 

kelià eismo ávykiams ir siekiant stiprinti eismo 

Adresas susiraðinëti: B.Strukèinskienë, Klaipëdos kolegija, Dariaus ir Girëno g. 8, LT-92254 Klaipëda. El. p.: birutedoctor@hotmail.com

884 

saugà, rekomenduojama remtis iðsivysèiusiose 

ðalyse sukaupta patirtimi ir tarptautiniø ekspertø 

rekomendacijomis. 

ÁVADAS 

Eismo ávykiai yra svarbi ir aktuali visuomenës sveikatos 

problema. 2005 metais pasaulyje eismo nelaimiø 

metu þuvo per 1,2 mln. þmoniø ir 20–50 milijonø buvo 

suþalota, o ðaliø sveikatos sistemoms teko ypaè didelës 

iðlaidos [8]. Pagal E. Krug ir T. Toroyan, mirtingumà 

nuo eismo ávykiø, ypaè þemo ir vidutinio ekonominio 

iðsivystymo ðalyse, galima pavadinti „visuomenës 

sveikatos krize“ [8]. Kasmet pasaulyje nuo suþalojimø 

mirðta daugiau nei 875 000 vaikø iki 18 metø, o eismo 

ávykiai yra viena ið dviejø pagrindiniø jø mirèiø nuo 

suþalojimø prieþasèiø [2]. M. Peden ir kt. [16] duomenimis, 

15–44 metø amþiaus þmoniø grupëje eismo 

nelaimës sudaro daugiau negu pusæ visø mirèiø ir apie 

60 proc. dël prieðlaikinës mirties ar neágalumo prarastø 

sveiko gyvenimo metø (tarptautiniame mokslo pasaulyje 

vadinamø DALYs). 

2002 m. pasaulyje vaikø iki 15 metø grupëje eismo 

ávykiai sudarë 26 proc. visø mirèiø nuo suþalojimø [3]. 

Mokslininkai V. M. Nantulya ir M. R. Reich savo tyrime 

teigia, kad þemo ekonominio iðsivystymo ðalyse vaikø iki 

14 m. mirtingumas nuo eismo ávykiø yra ðeðis kartus didesnis, 

negu aukðto ekonominio iðsivystymo ðalyse [13], 

o Jungtiniø Tautø vaikø fondo (UNICEF) duomenimis, 

Pietø Afrikoje eismo ávykiuose þûsta 10 kartø daugiau 

vaikø negu Japonijoje [1]. Europoje eismo nelaimës yra 

pagrindinë mirties prieþastis 1–14 m. vaikø grupëje [9] ir 

15–29 m. jaunø þmoniø grupëje [7]. Europos Sàjungoje 

vaikø iki 14 m. mirtys eismo ávykiuose sudaro 34 proc. 

visø mirties prieþasèiø [22]. Euro C subregione (kuriam 

pagal PSO klasifikacijà priklauso ir Baltijos ðalys) mirèiø 

nuo atsitiktiniø suþalojimø kategorijoje eismo ávykiai 0–4 

m. amþiaus grupëje sudaro 9 proc., 5–14 m. grupëje 

sudaro 28 proc., 15–19 m. amþiaus grupëje sudaro 

31 proc. [21]. Jungtiniø Tautø vaikø fondo vykdytame 

TransMonee 2005 projekte, kuriame buvo analizuojama 

paaugliø sveikata buvusiose socialistinëse, posovietinëse 

ir kitose pereinamojo laikotarpio ðalyse, teigiama, kad 

2003 metais eismo ávykiai 15–19 metø amþiaus paaugliø 

grupëje sudarë 40 proc. mirèiø nuo iðoriniø prieþasèiø 

Lietuvoje ir per 50 proc. Latvijoje [20]. 

2005 metais Lietuvoje 5,5 tûkst. þmoniø (12,7 proc.) 

mirë dël iðoriniø mirties prieþasèiø (162,5/100 000 

gyventojø). 2000–2005 metais mirtys dël eismo ávykiø 

iðaugo 15,1 proc. 2005 metais Lietuvoje eismo ávykiø 

metu þuvo ið viso 885 þmonës (25,9/100 000 gyvento- 


jø), tarp jø 38 vaikai (0–14 metø) ir 74 paaugliai (15–19 

metø) [11]. 

Eismo nelaimiø socialiniai ir ekonominiai nuostoliai, 

þala visuomenei, þmoniø kanèia yra per dideli. Nepaisant 

ðios problemos rimtumo Baltijos ðalyse, tarp jø ir 

Lietuvoje, pasigendama iðsamesniø moksliniø tyrimø 

vaikø mirtingumo dël eismo ávykiø, vaikø eismo saugos 

temomis. Tyrimai ðioje srityje bûtø svarbûs planuojant 

prevencinæ vaikø eismo nelaimiø veiklà ir numatant 

saugos stiprinimo priemones. 

Darbo tikslas – atlikti 0–19 metø vaikø ir paaugliø 

mirèiø dël eismo ávykiø 1971–2005 metais Lietuvoje 

longitudinæ analizæ. 

TYRIMO METODIKA 

Tirtos 0–19 metø vaikø ir paaugliø mirtys dël eismo 

ávykiø 1971–2005 metais Lietuvoje. Duomenys imti 

ið Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos 

Vyriausybës ir Lietuvos sveikatos informacijos centro 

archyvo. Tyrime analizuotos mirtys koduotos, remiantis 

Pasaulio sveikatos organizacijos patvirtinta Tarptautine 

statistine ligø ir sveikatos problemø klasifikacija (TLK). 

1971–1992 metais buvo naudojama TLK 8-oji ir 9-oji 

redakcijos (160, 161, 163 arba 160, 161, 162 kodai). 

Iki 1992 metø taikyta sutrumpinta 9-osios redakcijos 

versija, o nuo 1993 iki 1997 metø – pilna 9-osios redakcijos 

versija (E 800–848 kodai). Nuo 1998 metø iki 

dabar naudojama TLK 10-oji redakcija, kurioje eismo 

ávykiø mirtims yra skirti V01–V99 kodai. Vaikø ir paaugliø 

mirtingumui apskaièiuoti 100 tûkstanèiø vaikø 

naudoti Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos 

Vyriausybës duomenys, imant 0–19 metø vaikø ir 

paaugliø skaièiø metø pradþioje. Duomenys apdoroti 

SPSS analizës programa (12.0 versija), 2003 m. „MS 

Excel“ skaièiuokle. 

Longitudinio tyrimo metu palygintos mirèiø dël 

eismo ávykiø, mirèiø nuo suþalojimø ir mirèiø nuo visø 

prieþasèiø 0–19 amþiaus grupëje kreivës per 35 metus. 

Tam, kad bûtø galima palyginti gana ilgo laikotarpio duomenis, 

mirèiø nuo suþalojimø skaièius imtas be tyèiniø 

susiþalojimø (saviþudybiø). Á suþalojimø kategorijà 

saviþudybës buvo átrauktos nuo 1990 metø, todël, darant 

tæstinæ analizæ, buvo tikslinga saviþudybiø skaièiø atmesti. 

Buvo apskaièiuotas mirtingumas nuo eismo ávykiø 

100 tûkstanèiø 0–19 metø grupës vaikø. Taikyta regresinë 

analizë, apskaièiuotas determinacijos koeficientas (R 2 ). 

Regresinës lygties koeficientø reikðmingumas vertintas, 

kai p < 0,05. Duomenø stabilumui uþtikrinti mirtys dël 

eismo ávykiø absoliuèiais skaièiais ir mirtingumas 100 

tûkstanèiø vaikø dël eismo ávykiø tiriamojo laikotarpio


eismo įvykių 

1 diagrama. 0–19 metø vaikø ir paaugliø mirtys dël eismo 

ávykiø, mirtys nuo suþalojimø ir mirtys nuo visø prieþasèiø 

absoliuèiais skaièiais Lietuvoje 1971–2005 metais. 

2 diagrama. 0–19 metø berniukø ir mergaièiø mirtingumas 

dël eismo ávykiø 100 tûkstanèiø vaikø Lietuvoje 1971–2005 

metais. 

pradþioje ir pabaigoje buvo palyginamas naudojant trijø 

pirmøjø (1971–1973) ir trijø paskutiniø (2003–2005) 

tiriamø metø duomenø vidurkius. 

REZULTATAI IR JØ APTARIMAS 

Tyrimo rezultatai parodë, kad lyginant 0–19 metø vaikø 

ir paaugliø mirtis 1971–2005 metais dël eismo ávykiø 

absoliuèiais skaièiais su mirtimis nuo suþalojimø ir mirtimis 

nuo visø prieþasèiø (1 diagrama), stebimas ryðkus 

mûsø tirtos amþiaus grupës mirèiø nuo visø prieþasèiø 

sumaþëjimas ir kiek maþesnis, taèiau akivaizdus mirèiø 

nuo suþalojimø sumaþëjimas. Taèiau mirèiø dël eismo 

ávykiø kreivë iðlieka be ryðkesniø pakitimø. Palyginæ trijø 

pirmøjø (1971–1973) ir trijø paskutiniø (2003–2005) 

tiriamø metø duomenø vidurkius, matome, kad berniukø 

grupëje mirtys nuo visø prieþasèiø sumaþëjo 62 proc. 

(nuo 1031 iki 389), mirtys nuo suþalojimø sumaþëjo 

51 proc. (nuo 330 iki 163), bet mirtys dël eismo ávykiø 

sumaþëjo tik 10 proc. (nuo 83 iki 75). Atitinkamai 

mergaièiø grupëje: mirtys nuo visø prieþasèiø sumaþëjo 

69 proc. (nuo 680 iki 209), mirtys nuo suþalojimø 

sumaþëjo 62,5 proc. (nuo 152 iki 57), o mirtys dël eismo 

ávykiø sumaþëjo 36 proc. (nuo 39 iki 25). Bendroje 

885 

3 diagrama. 0–19 metø vaikø ir paaugliø mirtingumas dël 

eismo ávykiø 100 tûkstanèiø vaikø Lietuvoje 1971–2005 

metais. 

berniukø ir mergaièiø grupëje palyginæ trijø pirmø ir trijø 

paskutiniø tiriamø metø duomenø vidurkius, matome, 

kad mirtys nuo visø prieþasèiø sumaþëjo 65 proc. (nuo 

1712 iki 598), mirtys nuo suþalojimø sumaþëjo 54 

proc. (nuo 482 iki 220), taèiau mirtys dël eismo ávykiø 

sumaþëjo tik 19 proc. (nuo 123 iki 100). 

Apskaièiavæ 0–19 amþiaus vaikø ir paaugliø 

mirtingumà dël eismo ávykiø 100 tûkstanèiø vaikø ir 

nustatæ trijø pirmø ir trijø paskutiniø mûsø tiriamojo 

laikotarpio metø duomenø vidurkius, matome, kad berniukø 

grupëje mirtingumas nuo eismo ávykiø padidëjo 

12,5 proc. (nuo 14,80 iki 16,65), o mergaièiø grupëje 

sumaþëjo 20 proc.(nuo 7,22 iki 5,79) (2 diagrama). 

Taikant regresinæ analizæ, III eilës polinominë 

kreivë rodo, kad berniukø grupëje tiriamojo laikotarpio 

pradþioje buvo stebimos didëjimo tendencijos, vëliau 

kreivë leidosi þemyn. Polinominë kreivë rodo, kad 

paskutiniu metu vël ryðkëja berniukø mirtingumo nuo 

transporto ávykiø didëjimo tendencija (R 2 = 0,398, p = 

0,001). Mergaièiø grupëje III eilës polinominë kreivë 

rodo neþymià, statistiðkai nereikðmingà maþëjimo 

tendencijà (R 2 = 0,161, p = 0,138). Bendroje berniukø 

ir mergaièiø grupëje (3 diagrama) mirtingumas dël eismo 

ávykiø tiriamojo periodo pradþioje ir pabaigoje iðlieka 

beveik toks pats (11,07 ir 11,35). Pritaikæ netiesinës 

regresijos modelá, matome, kad tiriamojo laikotarpio 

pradþioje buvo stebimos didëjimo tendencijos, vëliau 

po Nepriklausomybës atkûrimo ðalyje ði kreivë leidosi 

þemyn, taèiau ðiuo metu vël atsiranda didëjimo tendencija 

(R 2 = 0,358, p = 0,003). 

Tyrimo metu paaiðkëjo, kad Lietuvoje mirtys dël eismo 

ávykiø absoliuèiais skaièiais 0–19 amþiaus vaikø ir 

paaugliø grupëje per 35 metus neþymiai sumaþëjo. Mirtingumas 

dël eismo ávykiø tiriamojo periodo pradþioje 

ir pabaigoje yra beveik toks pats. Regresinë mirtingumo 

analizë parodë, kad po didëjimo ir maþëjimo periodø

886 

paskutiniu metu vël ryðkëja didëjimo tendencija. Galima 

bûtø manyti, kad, be geresnës medicinos pagalbos 

ir tobulesniø gydymo metodø, ligø prevencijai ir kitø 

suþalojimø prevencijai buvo skiriamas didesnis dëmesys 

negu eismo nelaimëms, nes per tiriamàjá laikotarpá labai 

sumaþëjo visø mirèiø ir suþalojimø sukeltø mirèiø. 

Mokslinëje literatûroje teigiama, kad pasaulyje 97 

proc. mirtinø eismo nelaimiø ávyksta þemo ir vidutinio 

ekonominio iðsivystymo ðalyse [17]. Taèiau daugelyje 

iðsivysèiusiø Vakarø ðaliø per paskutinius 30 metø gerokai 

sumaþëjo mirèiø keliuose [18]. Mûsø gauti rezultatai 

rodo, kad Lietuvoje mirèiø dël eismo ávykiø tendencijos 

per ilgà laikotarpá iðlieka beveik nepakitusios, ir tuo 

labai skiriasi nuo teigiamø pokyèiø aukðto ekonominio 

lygio ðalyse. Pavyzdþiui, Kanadoje gauti dramatiðkai 

maþëjantys vaikø mirtingumo nuo eismo ávykiø trendai, 

ir ðis mirtingumas sumaþëjo net 4 kartus [15]. 

Eismo saugos stiprinimo priemonës davë akivaizdþius 

mirèiø keliuose maþëjimo rezultatus Ðvedijoje [5]. 

Ávairios vykdomos programos, politikø parama lëmë 

reikðmingà mirèiø dël eismo ávykiø sumaþëjimà ávairiose 

iðsivysèiusiose pasaulio ðalyse [14]. D. Sethi ir A. Zwi 

teigia, kad per paskutinius 30 metø keliø eismo mirèiø 

skaièius gerokai nukrito tokiose turtingose ðalyse kaip 

Jungtinë Karalystë, Jungtinës Amerikos Valstijos, Australija, 

Naujoji Zelandija [19]. 

Þemo ir vidutinio ekonominio iðsivystymo ðalys daug 

ko galëtø pasimokyti ið iðsivysèiusiø ðaliø patirties eismo 

saugos stiprinimo srityje, pritaikyti pozityvià patirtá 

maþinant vaikø ir paaugliø mirtingumà nuo eismo ávykiø. 

Ávairiø ðaliø mokslininkai teigia, kad mokymas, saugios 

aplinkos kûrimas, ástatymø galià turinèios bazës tobulinimas, 

vaikø saugos këduèiø ir saugos dirþø automobilio 

viduje bei dviratininkø ðalmø naudojimas, greièio reguliavimas, 

alkoholio vartojimo vairuotojams apribojimas, 

greièio matavimo kameros, transporto priemoniø ir keliø 

dizaino tobulinimas, vairavimo kultûros lygio këlimas 

– tai yra veiksmingos priemonës, stiprinanèios eismo 

saugà [6, 9, 10, 15, 18]. Tarptautiniai suþalojimø prevencijos 

ir saugos stiprinimo ekspertai kartu su Pasaulio 

sveikatos organizacija rekomenduoja, kad ypaè svarbu 

sukurti nacionalinæ eismo saugos strategijà ir numatyti 

veiksmø planà [14, 17]. 

Pasaulio mokslininkai pastebëjo, kad besivystanèioms 

ðalims bûdinga problema yra patikimø statistiniø sveikatos 

ir suþalojimø srities duomenø stoka [12]. Mûsø 

tyrimas apima ilgà 35 metø laikotarpá, per kurá vyko 

nemaþai socialiniø-ekonominiø permainø, buvo 

keièiamas duomenø kodavimas, vyko TLK redakcijø 


reformos, pasitaikë gyventojø skaièiaus registravimo 

klaidø. Taigi silpnosios tyrimo vietos – tai galimos duomenø 

kodavimo ir klasifikavimo klaidos, abejotinas kai 

kuriø áraðø patikimumas. 

IÐVADOS 

1. Nustatyta, kad mirtys absoliuèiais skaièiais dël eismo 

ávykiø 0–19 metø amþiaus vaikø ir paaugliø grupëje 

per 35 metus sumaþëjo neþymiai, nors per tiriamàjá 

laikotarpá stebimas ryðkus mirèiø nuo visø prieþasèiø 

sumaþëjimas ir mirèiø nuo suþalojimø sumaþëjimas. 

2. Mirtingumas dël eismo ávykiø 0–19 metø amþiaus 

grupëje tiriamojo periodo pradþioje ir pabaigoje iðlieka 

beveik toks pat. Analizuojant mirtingumo dël eismo 

ávykiø tendencijas 1971–2005 metais, regresinës 

kreivës parodë, kad po didëjimo ir maþëjimo periodø 

paskutiniu metu vël ryðkëja didëjimo tendencija. 

3. Lietuvoje skiriama nepakankamai dëmesio, 

kad maþëtø eismo nelaimiø, mirèiø dël eismo ávykiø, 

kad bûtø stiprinama eismo sauga. Tai turi tapti prioritetiniu 

ðalies tikslu. Siekiant uþkirsti kelià eismo 

ávykiams ir siekiant stiprinti eismo saugà, rekomenduojama 

remtis iðsivysèiusiose ðalyse sukaupta patirtimi 

ir tarptautiniø ekspertø rekomendacijomis. 

Literatûra 

1. A League Table of Child Deaths by Injury in Rich Nations. 

Innocenti Report Cards, 2, 2001. Florence: UNICEF, Innocenti Research 

Center, 2001. 

2. Child and adolescent injury prevention: A Global Call to 

action. Geneva: WHO, UNICEF, 2005. 

3. Child and adolescent injury prevention: A WHO plan of 

action 2006-2015. Geneva: WHO, 2006. 

4. ECOHOST. Childhood injuries: a priority area for the transition 

countries of Central and Eastern Europe and the Newly Independent 

States.(UNICEF project) London: ECOHOST, London School of 

Hygiene and Tropical Medicine, 1998. 

5. Ekman R, Svanström L, Långberg B. Temporal trends, gender, 

and geographic distributions in child and youth injury rates in Sweden. 

Inj Prev 2005; 11(1): 29-32. 

6. Evans L. A new traffic safety vision for the United States. 

Am J Public Health 2003; 93: 1384-6. 

7. Global Burden of Disease 2002 version 3 database. Geneva: 

WHO, 2002. 

8. Krug E, Toroyan T. The United Nations and road safety: what 

is the connection? J Epidemiol Community Health 2006; 60: 1009. 

9. Lyons L. A., Brophy S. The Epidemiology of childhood 

mortality in European Union. Curr Paediatr 2005; 15(2): 151-162. 

10. Mc Kay MP. Traffic safety in United States. Am J Public 

Health 2004; 94(2): 170-171. 

11. Mirties prieþastys 2005. Vilnius: Statistikos departamentas 

prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës, 2006. 

12. Moniruzzaman S, Andersson R. Age-and sex-specific 

analysis of homicide mortality as a function of economic development: 

A cross-national comparison. Scand J Public Health 2005; 33: 

464- 471.


13. Nantulya V. M., Reich M. R. The neglected epidemic: road 

traffic injuries in developing countries. BMJ 2002; 324: 1139-1141. 

14. Nantulya VM, Sleet DA, Reich MR, Rosenberg M, Peden 

M, Waxweiler R. Introduction: The global challenge of road traffic 

injuries: Can we achieve equity in safety? Inj Control Safety Promot 

2003; 10(1-2): 3-7. 

15. Pan SY, Ugnat A M, Semenciw R, Desmeules M, Mao Y, 

MacLeod M. Trends in childhood injury mortality in Canada, 1979- 

2002. Inj Prev 2006; 12: 155-160. 

16. Peden M., McGee K., Sharma G. The injury chart book: a 

graphical overview of the global burden of injuries. WHO: Geneva, 

2002. 

17. Peden M., Scurfield R., Sleet D., Mohan D., Hyder A., 

Jarawan E., Mathers C. World report on road traffic injury prevention. 

WHO: Geneva, 2004. 

18. Pless B, Road traffic injury prevention. BMJ 2004; 

328:846. 

19. Sethi D., Zwi A. Traffic accidents another disaster? Eur J 

Public Health 1999; 9(1): 65-67. 

20. TransMonee 2005: Data, indicators and features on the 

situation of children in CEE/CIS and Baltic States. Florence: UNICEF, 

Innocenti Research Centre, 2005. 

21. Valent F., Little D., Tamburlini G., Barbone F. Burden of disease 

attributable to selected environmental factors and injuries among 

Europe’s children and adolescents. WHO Environmental Burden of 

Disease Series, No.8. Geneva: WHO, 2004. 

22. Vincenten J. Priorities for child safety in the European Union: 

Agenda for Action. Amsterdam: European Child Safety Alliance, 

ECOSA, 2004. 

Raktaþodþiai: pacientai, sveikatos prieþiûros ástaiga, 

informacinës technologijos, elektroninë pacientø registravimosi 

sistema. 

Santrauka 

Tyrimo tikslas – iðtirti pacientø nuomonæ apie 

diegiamas informacines technologijas asmens 

sveikatos prieþiûros ástaigose elektroninës pacientø 

registravimosi sistemos modulio pagrindu 

bei jø pasiruoðimà priimti ðias naujoves ir jomis 

kasdien naudotis, nustatyti, ar informaciniø technologijø 

diegimas sveikatos prieþiûros ástaigose 

yra rekomenduotinas. 

Medþiaga ir metodai. 2005 m. vasario 11 d. atliktas 

tyrimas – anketinë apklausa VðÁ Centro polikli- 

 

887 

ROAD TRAFFIC DEATHS IN 0-19 AGE GROUP: A LONGITUDI- 

NAL ANALYSIS IN 1971-2005 IN LITHUANIA 

B. Strukèinskienë, A. Ðereivienë, A.Martinkënas, N. Strazdienë 

Summary 

Key words: road traffic injury mortality, child and adolescent traffic 

injury, traffic safety. 

The longitudinal analysis of children and adolescents aged 0 to19 

in road traffic deaths from 1971 to 2005 in Lithuania was carried out. 

Trends were estimated by the use of linear and non-linear regression. 

The study revealed that road traffic deaths for the age group 0-19 

showed slight decline over the last 35 years. At the same time, all 

deaths and injury deaths declined significantly. The results showed that 

there was no significant change in road traffic mortality in children aged 

0 to 19 at the beginning and in the end of study period. The regression 

analysis revealed that in the first part of study period it was observed 

an increasing trend, followed up by a declining trend, and in the last 

few years a slight increasing tendency again. The issues like road traffic 

deaths and traffic safety promotion in Lithuania have never attracted 

the attention it deserves. It requires a high priority now. For road traffic 

injury prevention traffic safety improvements it is recommended 

to use the experiences of high-income countries and follow up the 

recommendations suggested by the international experts. 

Correspondence to: birutedoctor@hotmail.com 


INFORMACINIØ TECHNOLOGIJØ DIEGIMAS ASMENS 

SVEIKATOS PRIEÞIÛROS ÁSTAIGOSE IR 

PACIENTØ PASIRUOÐIMAS 

A. JUODAITË-RAÈKAUSKIENË 

VðÁ Vilniaus m. Centro poliklinika 

nikoje, Lukiðkiø filiale ir Diagnostikos centre, nes 

ðiuose filialuose pradëtas informaciniø technologijø 

diegimo asmens sveikatos prieþiûros ástaigose 

bandomasis projektas, remiantis elektroninës sveikatos 

strategija. Apklausoje dalyvavo 209 pacientai, 

kurie registravosi internetu pas savo ðeimos 

gydytojà ar vaikø ligø, vidaus ligø gydytojà. 

Remiantis anketos duomenimis, nustatyta, kad 

dauguma pacientø teigiamai vertina informaciniø 

technologijø diegimà asmens sveikatos prieþiûros 

ástaigoje. Pagrindinis aspektas, lëmæs pacientø 

teigiamus vertinimus – maþos laiko sànaudos 

sveikatos prieþiûros paslaugai gauti. 

Rezultatai. 209 pacientai, kurie registruojasi 

internetu, uþpildë klausimynus ir teigë, kad 201 

Adresas susiraðinëti: Audronë Juodaitë-Raèkauskienë, VðÁ Centro poliklinika, Pylimo g. 3/1, LT-01117 Vilnius. 

El. p.: audrone.rackauskiene@pylimas.lt

888 

pacientas rekomenduotø registruotis internetu, 8 

– nerekomenduotø. Ið 208 pacientø 60,8 proc. 

ádiegtà elektroninæ registracijà vertino puikiai, 

labai blogai – 0,5 proc. Tirtø pacientø amþius 

svyravo nuo 14 iki 71 metø. 

Iðvada. Paprastai pacientai viliasi gauti greità ir 

kokybiðkà paslaugà. Registratûroje sugaiðtà laikà 

pacientai vertino neigiamai. Elektroninë pacientø 

registravimosi sistema uþtikrina greitesná patekimà 

pas gydytojà ir pateisina pacientø lûkesèius. 

ÁVADAS 

2000 m. kovo mën. Lisabonoje Europos Vadovø Taryboje 

Europos valstybiø ir vyriausybiø vadovai priëmë 

strategijà parengti ES naujojo amþiaus uþdaviniams. Ji 

tapo þinoma kaip Lisabonos strategija. Joje nurodyta, 

kad, siekiant ágyvendinti uþsibrëþtus tikslus, svarbiausias 

vaidmuo tenka informacinëms ir ryðiø technologijoms 

(IRT). Ðis pagrindinis „Informacinës visuomenës visiems“ 

vaidmuo patvirtintas 2004 m. pavasario Taryboje [1]. 

2003 metø geguþës 22–23 d. Briuselyje vykusioje 

Europos Sàjungos ministrø lygio konferencijoje, skirtoje 

informacinës visuomenës technologijø taikymams 

sveikatos apsaugai, buvo priimta rezoliucija, kvieèianti 

sutelkti Europos ðaliø ir specialistø pastangas mobilizuojant 

informacines technologijas kokybiðkai visiems 

prieinamai sveikatos apsaugai uþtikrinti [2]. 

Informaciniø technologijø plëtros svarba akcentuojama 

ir Lietuvos strateginiuose dokumentuose. Lietuvos 

sveikatos apsaugos ministerija, vykdydama elektroninës 

sveikatos strategijos iðkeltus uþdavinius, pasitelkdama 

á pagalbà informacines technologijas, numato atlikti 

esminius pokyèius sveikatos sistemoje. Elektroninës paslaugos 

turëtø padaryti efektyvesnæ sveikatos apsaugos 

sistemos veiklà [3]. 

Terminas „elektroninë sveikata“ apibûdinamas kaip 

informacijos ir komunikacijos technologijø naudojimas 

sveikatos prieþiûroje. 

Didëjant gyventojø naudojimuisi informacinëmis 

technologijomis, svarbus vaidmuo tenka elektroninës 

sveikatos iniciatyvai ir informaciniø technologijø integravimui 

sveikatos prieþiûros ástaigose. 

Perkeliant sveikatos prieþiûros paslaugas á elektroninæ 

terpæ, ðios paslaugos modernizuojamos. Ágyvendinant 

elektroninæ koncepcijà, bus nustatyti aiðkûs asmens 

sveikatos prieþiûros ástaigø ápareigojimai, susijæ su jø 

teikiamø paslaugø perkëlimu á elektroninæ terpæ. Tikimasi, 

kad teikiamø elektroniniø paslaugø rodikliai Lietuvoje 

priartës prie pirmaujanèiø ðioje srityje ES valstybiø 

nariø rodikliø: Ðvedijos, Jungtinës Karalystës, Airijos, 


Suomijos ir Danijos. Elektroninës sveikatos paslaugos 

turi pagerinti sveikatos prieþiûros kokybæ, prieinamumà, 

efektyvumà [4]. 

Svarbu sveikatos prieþiûros ástaigose diegti ðiuolaikines 

informacines technologijas, ugdyti medicinos personalà 

ir pacientus jomis visapusiðkai naudotis. 

Sëkmingà informaciniø technologijø plëtrà sveikatos 

prieþiûros ástaigose nulemia du veiksniai: rinka (teisinë, 

konkurencinë aplinka, vartotojø poreikiai ir prioritetai) ir 

turimi iðtekliai (investicijos á infrastruktûrà, technologijos 

ir jø naudojimas, paslaugas teikiant elektroniniu ryðiu). 

2004 m. VðÁ Centro poliklinikoje buvo pradëtas 

ágyvendinti bandomasis informaciniø technologijø diegimo 

projektas, remiantis elektroninës sveikatos strategija. 

Vykdant ðios strategijos iðkeltus uþdavinius, ádiegta 

internetinë pacientø registracija pas pirminio lygio gydytojus. 

Interneto vartotojai naudojasi ðiuolaikiðkus reikalavimus 

ir poliklinikos pacientø poreikius atitinkanèio 

tinklalapio www.pylimas.lt galimybëmis. VðÁ Centro poliklinikos 

Lukiðkiø filiale ir Diagnostikos centre pradëtas 

informaciniø technologijø diegimo asmens sveikatos 

prieþiûros ástaigose bandomasis projektas, remiantis 

elektroninës sveikatos strategija. Ðiuose padaliniuose 

ádiegta medicininë informacinë sistema, kuri pacientus 

ið anksto registruoja tiek internetu, tiek vidiniu tinklu 

– internetu. Registruojama grieþtai pagal interaktyvø gydytojø 

darbo grafikà. Internetu pacientai gali registruotis 

pas I lygio specialistà, bendrosios praktikos gydytojà 

ir susipaþinti su pateiktu II lygio gydytojø specialistø 

uþimtumo grafiku. 

Naujosios informacinës ir telekomunikacijø technologijos 

pastaruoju metu plëtojasi ypaè sparèiai, 

sudarydamos sàlygas naujai ir efektyviai jas pritaikyti 

medicinoje. Informacinës technologijos sparèiai keièia 

paciento ir sveikatos prieþiûros ástaigø bendravimo 

bûdà, sukurdamos informacinës visuomenës, kurioje 

gyvename, pagrindus. Elektroninë pacientø iðankstinio 

registravimo sistema sutrumpino iðankstinës registracijos 

procesà, ávesti duomenys tapo kokybiðkesni. Ði 

1 pav. Pacientø registracija internetu.


nauja registravimosi sistema leidþia pacientams internete 

matyti gydytojø uþimtumo grafikà, jie gali iðsirinkti 

pageidaujamà registracijos laikà, elektroniniu paðtu gauti 

vizito patvirtinimus, priminimus ir kitokius praneðimus. 

Tiksliausiai pacientø nuomonæ, lûkesèius, poreikius, 

reikalavimus, keliamus sveikatos prieþiûros paslaugai, 

galima iðsiaiðkinti organizuojant apklausas. 

Vis daþniau sveikatos prieþiûros paslaugos vertinamos 

pacientø poþiûriu ir vis daþniau akcentuojama jø 

kokybë. Dauguma pacientø, besikreipianèiø á pirminës 

sveikatos prieþiûros ástaigas, atvyksta turëdami konkreèiø 

lûkesèiø. Ðiø lûkesèiø ávertinimas – svarbus paciento 

sveikatos prieþiûros formavimo veiksnys [5]. Anketinës 

apklausos atskleidþia iðkilusias problemas ir padeda surasti 

jø sprendimø bûdus, atitinkanèius pacientø poreikius 

ir lûkesèius. Pacientai – tiesioginiai sveikatos prieþiûros 

paslaugø naudotojai – gali akcentuoti, kas jiems labai 

svarbu ir kas nereikðminga. Teikiamø paslaugø kokybës 

vertinimas tampa pagrindiniu rodikliu ir sudaro realias 

prielaidas sveikatos prieþiûros paslaugoms gerinti. Norint 

esminiø pokyèiø asmens sveikatos prieþiûros ástaigose, 

informacinëmis technologijomis bûtina atlikti pacientø 

pasiruoðimo IT integravimo sveikatos prieþiûroje tyrimà. 

1 lentelë. Pacientø poþiûrio á registratoriø darbà priklausomybë 

nuo lyties. Vidutinis vertinimas. 

2 pav. Pacientø poþiûrio á registratoriø darbà priklausomybë 

nuo lyties. 

889 

Pacientø pasiruoðimas, jø poreikiai yra skirtingi ir priklauso 

nuo amþiaus, lyties ir iðsilavinimo. 

Tyrimo tikslas – iðtirti pacientø nuomonæ apie diegiamas 

informacines technologijas asmens sveikatos 

prieþiûros ástaigose, pacientø pasiruoðimà ðias naujoves 

priimti ir jomis kasdien naudotis, nustatyti, ar informaciniø 

technologijø diegimas sveikatos prieþiûros ástaigose 

yra rekomenduotinas. 

TYRIMO MEDÞIAGA IR METODAI 

Tyrimas atliktas Vilniaus miesto VðÁ Centro poliklinikoje. 

Tyrimo instrumentas – anketa, parengta remiantis 

tarptautine patirtimi ðioje srityje; originalûs klausimynai 

ið anglø kalbos buvo verèiami á lietuviø kalbà, jie buvo 

papildyti naujais klausimais, ávertinus nagrinëjamos situacijos 

Lietuvos specifikà. 

2005 m. vasario 1–9 d. atlikta apklausa bandomosiomis 

anketomis, kurias sudarë demografinë dalis 

(amþius, lytis, iðsilavinimas) ir klausimynas, pateiktas 

Likerto skalës pavidalu, kuriame atsispindëjo pacientø 

nuomonë apie asmens sveikatos prieþiûrà, teikiamø paslaugø 

kokybæ ir pacientø lûkesèiø ir poreikiø atitikimà. 

Kiekvienam pacientui paaiðkintas tyrimo tikslas. Respondentams 

pateikti 22 klausimai. 

Atsiþvelgiant á bandomosios apklausos metu gautas 

respondentø pastabas ir netikslumus atsakant, apklausos 

instrumentai buvo pakoreguoti. 

2005 m. vasario 11 d. atlikta anketinë apklausa pakoreguotomis 

anketomis VðÁ Centro poliklinikos Lukiðkiø 

filiale ir Diagnostikos centre. 

Apklausos metu ðiuose filialuose asmens sveikatos 

prieþiûros paslaugos buvo teikiamos 69 775 pacientams. 

Tuomet internetu pas ðeimos gydytojà registravosi 

5 proc. Tai rodo, kad vieni pacientai paslaugos 

vartotojai yra dràsesni ir siekia kuo greièiau iðbandyti 

naujoves; kiti pradeda naudotis siûloma paslauga, kai ji 

jau iðbandyta. Anketinës apklausos bûdu apklausta 200 

pacientø, sugráþo 112 anketø. Pagal procentinæ iðraiðkà 

reikëtø 160. 

Informaciniø technologijø diegimo asmens sveikatos 

prieþiûros ástaigose bandomasis projektas buvo 

pleèiamas kituose filialuose ir ðio proceso metu sistema 

buvo nuolat koreguojama ir tobulinama, pritaikant jà 

pacientø ir medicininio personalo poreikiams. Kadangi 

sistema buvo patobulinta, atsirado galimybë atlikti 

pacientø apklausas elektroniniu paðtu. Kai pacientas 

registruojasi pas savo ðeimos ar vidaus ligø, vaikø ligø 

gydytojà internetu, sistemos duomenø bazëje lieka jo 

elektroninio paðto adresas (jei pacientas pageidauja 

gauti informaciná praneðimà elektroniniu bûdu apie

890 


nuo amþiaus. Vidutinis vertinimas. 


nuo amþiaus. 

vizito priminimà), tuomet jam iðsiunèiama apklausos 

anketa. Tai gerokai palengvina kontaktà su respondentu. 

Elektroninë apklausa atlikta 350 respondentø, t. y. 54,4 

% besinaudojanèiø elektronine registracijos sistema. 

Visos apklausos metu sugráþo 209, t. y. 59,7 %, respondentø 

anketos. Tirtø pacientø amþius svyravo nuo 

14 iki 71 metø. 

Respondentø atsakymai teikia informacines technologijas 

diegianèios ástaigos charakteristikà, jà reikëtø 

vertinti plaèiau, nes apima ne tik poliklinikas, bet ir visà 

pirminæ asmens sveikatos prieþiûrà. Todël atsakymai 

buvo analizuojami, norint atskleisti bendras tendencijas. 

Visi duomenys suvesti á duomenø bazæ, kuri suformuota 

statistinio apdorojimo paketo SPSS V.13 aplinkoje. 

Suvedus duomenis, buvo taisomos ir koreguojamos 

ávedimo ir kodavimo klaidos, tikslinami pirminiai duomenys. 

Pakoregavus klaidas, buvo pradëti analizuoti 

duomenys. Skirtumas tarp nagrinëjamø poþymiø laikytas 

statistiðkai reikðmingas, kai p < 0,05. Tolydiems 

dydþiams atlikta apraðomoji ir dispersinë analizës. 

Apraðomojoje statistikoje pateiktos ðios kiekvienos 

grupës skaitinës charakteristikos: stebëjimø skaièius (N), 

vidurkis (Mean), standartinis nuokrypis (Std. Deviation), 

standartinë paklaida (Std. Error Mean), vidurkio 95 % 

pasikliautinasis intervalas (95 % Confidence Interval 

for Mean), maþiausia reikðmë (minimum), didþiausia 

reikðmë (maximum). 

Pacientai pagal amþiø suskirstyti á keturias grupes: 14– 

25, 26–29, 30–42 ir 43–71;pagal iðsilavinimà: á nebaigto 

vidurinio, vidurinio, aukðtesniojo ir aukðtojo grupes. 

Apklausoje dalyvavo pacientai, kurie pirmieji pradëjo 

naudotis elektronine pacientø registravimosi sistema. 

REZULTATAI 

Tik 10,1 % respondentø puikiai vertina registratoriø 

darbà. Respondentai vyrai (12,9 %) labiau nei 

respondentës moterys (8,9 %) yra patenkinti registratûros 


3 pav. Pacientø vertinimo, kiek jie sugaiðo laiko registratûroje, 

priklausomybë nuo jø amþiaus. 

4 pav. Pacientø vertinimo, kiek jie sugaiðo laiko registratûroje, 

priklausomybë nuo amþiaus. 

darbu. Didþiausias procentas respondentø, t. y. 24,5 %, 

ðio medicinos personalo darbà vertina 8 balais. Atlikæ 

pacientø poþiûrio á registratoriø darbà priklausomybës 

nuo lyties vidutiná vertinimà, matome, kad mediana-8 

(1 lentelë). 

14–25 ir 43–71 metø respondentai panaðiai vertina 

registratoriø darbà (mediana-8), o 26–29 ir 30–42 metø 

pacientai labiau nepatenkinti ðiø darbuotojø teikiamomis 

paslaugomis (p < 0,05) (2 ir 3 lentelës) 

Ið apklausoje dalyvavusiø respondentø 151 buvo su 

aukðtuoju iðsilavinimu, 25 su aukðtesniuoju ir 31 su nebaigtu 

viduriniu bei viduriniu. Blogiausiai registratoriø

2007 SM3.indd - Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija

Transform your PDFs into Flipbooks and boost your revenue!

Delete template?

Save as template ?