Numeryje: - Mokslinė elektroninė biblioteka

2 

LENKIJOS LIETUVIØ 

DVISAVAITINIS ÞURNALAS 

Leidþia: Lenkijos lietuviø draugija, 

16-500 Sejny, 22 Lipca 9, 

tel. (0 87) 5162125. 

Zrealizowano przy wsparciu finansowym 

Departamentu Wyznañ Religijnych 

oraz Mniejszoúci Narodowych 

i Etnicznych MSWiA. 

Redaguoja: I. GASPERAVIÈIÛTË 

(vyr. redaktorë), P. VITKAUSKAS 

(redakcijos sekretorius), 

S. BIRGELIS (techn. redaktorius), 

B. BURDINAITË-OÙÓW 

(stilistë, korektorë). 

Korespondentai: 

Þ. MAKAUSKIENË, 

P. MAKSIMAVIÈIUS. 

Konsultuoja redakcinë taryba. 

Redakcijos adresas: 16-515 Puñsk, 

Mickiewicza 23, tel./faks. 5161416. 

Seinø skyriaus adresas: 16-500 Sejny, 

22 Lipca 9, tel. 5162125. 

"AUÐROS" ADRESAS INTERNETE: 

http://www.ausra.pl 

http://www.punskas.pl 

E. paðto adresas: red@post.pl 

Spausdino "Auðros" leidyklos 

spaustuvë. 

Numeris pasiraðytas spaudai 2005 09 23. 

Rankraðèiai taisomi ir trumpinami 

redakcijos nuoþiûra. 

VIRÐELIUOSE: Rymantis kryþius 

Oþkiniuose. Prie Galadusio 

(S. Birgelio nuotr.) 

"Auðros" prenumerata 

2005-iesiems: 

* Palenkës vaivadijos gyventojai 

"Auðrà" gali uþsiprenumeruoti 

visuose vaivadijos paðtuose ir 

"Auðros" redakcijoje (24,00 zl 

metams). 

* Kiti Lenkijos gyventojai turi 

siøsti pinigus á "Auðros" redakcijos 

sàskaità: B.S. Sejny O/ Puñsk 

Nr. 84935400070070070005760001 

su prieraðu "prenumerata" 

(24,00 zl metams). 

* Uþsienio prenumeratà priima: 

Oddziaù Warszawa Ruch S.A., 

ul. Towarowa 28, 00-958 Warszawa. 

Uþs. pren. kaina: 112 zl (oro paðtu), 

64 zl (paprastuoju paðtu). 

Numeryje: 

Aktualijos ............................................................................... 3 

Ávykiai, problemos, nuomonës 

P. MAKSIMAVIÈIUS „Þiburys“ sugráþta á Seinus .................. 4 

Þ. MAKAUSKIENË Vadink mane tikruoju vardu... ................. 7 

Lenkai dþiaugiasi atidengæ “naujà istorijos lapà”.................... 8 

Áspûdþiai apsilankius Berznyko kapinëse .............................. 10 

R. MOTIEJÛNAS Susitaikymo iliuzijos................................. 12 

J. GAUSAITË Ten, kur lietuviai visada laukiami ................... 13 

Kultûros baruose 

I. GASPERAVIÈIÛTË Apie nuotraukas, istorijà, pokalbius ir 

Berznyko disonansà .............................................................. 16 

S. BIRGELIS Fotomenininkas ROMAS LINIONIS ............... 18 

Ið mûsø praeities 

A. KATILIUS Prelatas Mykolas Krupavièius emigracijoje ... 20 

S. PETRUÐKEVIÈIUS “Ið praeities Tavo sûnûs” ................. 25 

Þemdirbys 

Ûkininkø derlius .................................................................... 26 

Kronika ................................................................................ 30 

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa 

su autoriø nuomone

Aktualijos 

Ruduo eBibliotekà papildë gausiu resursø ir lankytojø derliumi 

Ðiø metø ruduo Mokslinei elektroninei bibliotekai davë gausø resursø derliø. Uþmegzti ryðiai 

su Krymo respublikine M. K. Èiurlionio lietuviø kultûros draugija, kuri leidþia laikraðtá „Tiltai“. 

Analogiðki ryðiai uþmegzti ir su lietuviø bendruomene Estijoje. 

Mokslinës elektroninës bibliotekos nacionalinius resursus papildë naujos lietuviðkos knygos. 

Patalpinta raðytojo, pulkininko leitenanto dr. Gintauto Surgailio 2 daliø knyga „Rusijos kariuomenës 

iðvedimas 1990–1993 metais“. Daugiau informacijos apie mokslininko – raðytojo G. 

Surgailio darbus galima rasti bibliotekos puslapiuose. 

eBibliotekos ir Strateginës savivaldos institutas dviðalës sutarties pagrindu teiks parengtus 

mokslo ir naujadaros (inovacijø) darbus. Nuo 2004 metø institutas leidþia tarptautinius Naujadaros 

darbus „Strateginë savivalda“, kurio kolektyviniai nariai yra Ðiauliø universitetas, Lietuvos 

kûno kultûros akademija, Klaipëdos verslo kolegija, Vakarø Lietuvos verslo kolegija, Klaipëdos 

socialiniø mokslø kolegija, Kolpingo kolegija, Naujadaros bendrovë „Eksponentë“, Lietuvos 

vëjo energetikø asociacija. 

Mokslinë elektroninë biblioteka tæsia bendradarbiavimà su ávairiomis organizacijomis, rengianèiomis 

mokslines, praktines konferencijas, forumus, simpoziumus bei kongresus. Rugsëjo 

pradþioje Klaipëdos socialiniø mokslø kolegija surengë tarptautinæ konferencijà “Karjeros konsultavimas 

tarpkultûrinëje Europos erdvëje”, o spalio 7–8 dienomis Lietuvos vaikø pulmonologø 

draugija Vilniuje organizuoja III Lietuvos nacionaliná astmos kongresà. Konferencijø praneðimai 

ir kitos informacinës medþiagos yra reguliariai talpinami bibliotekoje. 

Primename, kad eBiblioteka formuoja lietuviðkos þiniasklaidos galerijà, kurià ðiuo metu sudaro 

per 900 nuorodø á ávairius lietuviðkus leidinius. Ið jø 53 leidiniai (laikraðèiai, þurnalai, tinklapiai) 

uþsienyje, 95 radijo ir 64 TV kanalai, áskaitant ir lietuviðkus kanalus ávairiose ðalyse. eBibliotekos 

rengëjai mano, kad tokiø lietuviðkø leidiniø yra þymiai daugiau. Todël kreipiamës á bibliotekos 

skaitytojus, praðydami informuoti mus apie jums þinomus lietuviðkos informacijos ðaltinius uþsienyje. 

Rudená sparèiai suaktyvëjo ir apsilankymø bibliotekoje skaièius. Lietuviðkai skaitantys lankytojai 

ið Lenkijos uþima 4 vietà pagal apsilankymø skaièiø. Tai bibliotekos eLIBRARY.LT ir 

leidyklos „Auðra“ Punske produktyvaus bendradarbiavimo rezultatas. Lietuviø kalba iðeinantys 

leidiniai „Auðra“, „Pasaulio lietuvis“ ir „Suvalkietis“ reguliariai informuoja savo skai-tytojus apie 

eBibliotekos naujienas. 

Dþiugu, kad bibliotekoje pradëjo lankytis skaitytojai, kurie ieðko þiniø apie Lietuvà ir kreipiasi 

arabø, persø, malajø, katalonø (Ispanija), islandø kalbomis. Jau nebestebina skaitytojai ið tolimøjø 

kraðtø, tokiø kaip Peru, Amerikos Vakarø Samoa. 

Bibliotekoje ðiuo metu jau apsilankë per 63 tûkst., o prisiregistravusiø yra per 1800 skaitytojø. 

Kontaktinis asmuo: 

Algirdas Aušra, direktorius 

VðÁ Baltijos visuomeninis informaciniø technologijø ir ðvietimo centras 

Telefonas: (8-5) 248-1536, faksas: 248-1629, mob. tel.: 8-699-16184 

El. paštas: info@elibrary.lt 

3

Lygiai prieð ðimtà metø 

(1905 m. gruodá) kun. Justinas 

Staugaitis Marijampolëje ásteigë 

“Þiburio” ðvietimo draugijà. 

Draugijos tikslas buvo 

ðviesti lietuvius lietuvybës ir 

katalikybës dvasia per lietuviðkas 

mokyklas, knygynus, teat- 

4 

Ávykiai, problemos, nuomonës 

„ÞIBURYS“ SUGRÁÞTA Á SEINUS 

Ð. m. rugsëjo 18 d. Seinuose ávyko naujai ásteigtø 

lietuviðkø ðvietimo ástaigø mokytojø susitikimas su 

moksleiviø tëvais. Tai, galima sakyti, pirmasis 

oficialus susitikimas, kurio metu aptarti mokyklø 

organizaciniai reikalai. Tëvai vienbalsiai priëmë 

labai reikðmingà nutarimà – kreiptis á Vysk. A. 

Baranausko fondo tarybà, kad naujai Seinuose 

ásteigtos lietuviø ðvietimo ástaigos (vaikø darþelis, 

pagrindinë mokykla bei gimnazija) bûtø formaliai 

sujungtos á vienà organizaciná vienetà, ir ðiai 

ðvietimo ástaigai suteiktas garbingas “Þiburio” 

vardas. 

rus, koncertus. Ne maþiau svarbus 

“Þiburio” tikslas buvo teikti 

lietuviams visokeriopà pagalbà, 

skatinti solidarumo ir bendruomeniðkumo 

jausmà. 

Praëjus metams (1906–12– 

21) Seinuose ásisteigë “Þiburio” 

draugijos skyrius. Jo pirmuoju 

Iðkyla Klevuose 

Seinø pradinukai su mokytojomis „Auðrelës” redakcijoje Klevuose 

pirmininku tapo Seinø kunigø 

seminarijos rektorius prelatas V. 

Blaþevièius, o tikruoju dvasiniu 

vadovu – energingas visuomenininkas, 

Seinø “Ðaltinio” 

spaustuvës vienas ið steigëjø 

kun. J. Laukaitis. Netrukus Seinuose 

pradëjo veikti “Þiburio”

knygynas, choras ir ðventadieninë 

mokykla. Nuosekliai vykdomas 

darbas davë rezultatø. 

“Þiburys” sugebëjo suburti 

daug gabiø ir gerai iðsilavinusiø 

þmoniø. Jau 1908 m. rudená 

buvo gautas leidimas Seinuose 

veikti lietuviø pradþios mokyklai, 

pirmajai Seinø apskrityje. 

Kaip raðo ávykiø liudininkai – 

bûta sveèiø, ðiltø sveikinimø ir 

dþiaugsmo. Su pirmaisiais mokyklos 

kandidatais buvo susirinkæ 

ir tëvai. 

1918 m. sausá Seinuose pradëjo 

dirbti pirmoji “Þiburio” gimnazijos 

klasë. Ðiai gimnazijai ið 

pradþiø vadovavo istorikas 

J. Totoraitis, vëliau kun. dr. 

M. Gustaitis. 1919–04–28 d. atidaryta 

“Þiburio” draugijos mergaièiø 

gimnazija. Iki 1919 m. rugsëjo 

23 d., kai Seinus uþëmë lenkø 

POW daliniai, berniukø ir mergaièiø 

“Þiburio” gimnazijose mokësi 

223 mokiniai, pradinëje Seinø 

lietuviø mokykloje – 75 mokiniai. 

Nuo 1919 m. rudens Seinø 

“Þiburio” gimnazija (tokiu pat pavadinimu) 

darbà tæsë tremtyje – 

Lazdijuose. Ten jà baigë taip pat 

þinomi mûsø kraðto vëlesni mo- 

Seinø pagrindinës mokyklos ir gimnazijos mokiniai su auklëtojomis 

Klevø dvare 

kyklø organizatoriai: J. Pajaujis, 

J. Stoskeliûnas, A. Valinèius. 

Labai aktualûs 1968 m. Romoje 

raðyti B. Vileiðytës ano meto 

ávykiø vertinimai: “(...) ðiø dienø 

akimis þiûrint, ir ðventadieninë 

mokykla, ir pradþios mokykla, 

ir pirmieji dël jø dþiaugsmai atrodo 

kuklûs lietuviø kultûros Seinuose 

laimëjimai. Taèiau, anø laikø 

sàlygomis, tatai buvo labai 

stambûs laimëjimai. Dël jø buvo 

daug sielotasi, daug kovota, 

daug kliûèiø nugalëta...”. 

Atsipûtimas po kelionës 

Prieð gerà deðimtmetá Vilniuje, 

Mokslø akademijos rankraðèiø 

skyriuje, buvau suradæs 1919 

m. Seinø “Þiburio” gimnazijoje 

rengtos broðiûros rankraðèius, 

kur buvo suraðytos aktualios, 

neákainojamos þinios ið mokyklos 

gyvenimo, mokytojø, mokiniø 

pavardës. Taèiau kas tuomet 

tikëjo, kad Seinuose vël veiks 

“Þiburio” mokykla? Daryti iðraðai 

paslaptingai “dingo” kitø, ne 

maþiau svarbiø, dokumentø kopijø 

gausybëje. Akivaizdu, kad 

5

tuos rankraðèius turësime rasti 

ið naujo, kad jie taptø mûsø mokyklos 

iðtakø liudijimu. Pagaliau 

dar daug kà turime surasti svetur 

ir atrasti savyje, kad “Þiburys” 

bûtø mûsø geresnës ateities 

garantu. Ðiandien galime iðspausdinti 

ið naujo atgimusios 

Seinø lietuviðkos “Þiburio” mokyklos 

mokiniø ir mokytojø pavardes, 

kad bûsimiems istorikams 

jau niekada nereikëtø ðiø 

pavardþiø archyvuose ieðkoti. 

Ásidëmëkime, ið kuriø vietoviø, 

kaip mokyklos atidarymo iðkilmiø 

metu sakë direktorius, po 85 metø 

pertraukos “susirinkome Seinuose 

kurti savo ateities”. 

Mokiniai (2005/06 mokslo metai) 

Simona Zubavièiûtë – Seinai 

Julija Balulytë – Seinai 

Kornelija Pakutkaitë – Seinai 

Artûras Astrauskas – Seinai 

Silvija Liaukevièiûtë – Seinai 

Dovydas Gudaitis – Seinai 

Viktorija Pakutkaitë – Seinai 

Mykolas Zdancevièius – Seinai 

Adrijonas Nevulis – Seinai 

Mokiniai klausosi Klevø kaimo istorijos 

6 

Alká nuramino keptomis deðrelëmis 

Veronika Zianoviè – Seinai 

Michal Macianis – Seinai 

Martina Macianis – Seinai 

Inga Astrauskaitë – Seinai 

Adomas Agurkis – Seinai 

Edvinas Zubavièius – Seinai 

Darius Vilkelis – Seinai 

Michalina Urbanska – Seinai 

Mantas Maksimavièius – Seinai 

Mikas Matulevièius – Seinai 

Linas Vilkelis – Seinai 

Adrijana Valinèiûtë – Seinai 

Onutë Þardeckaitë – Seinai 

Tomas Kibyðis – Seinai 

Jurgita Zubavièiûtë – Seinai 

Artûras Pakutka – Seinai 

Darius Þardeckas – Seinai 

Onutë Zubavièiûtë – Seinai 

Donatas Þukauskas – Seinai 

Povilas Þardeckas – Seinai 

Jurgita Kibyðytë – Seinai 

Vitas Kulieðius – Þagariai 

Alicija Akulionytë – Þagariai 

Daiva Kulieðaitë – Þagariai 

Valdas Jakubauskas – Þagariai 

Tomas Kulieðius – Þagariai 

Ieva Kulieðaitë – Þagariai 

Tomas Janèiulis – Þagariai 

Jurgita Akulionytë – Þagariai 

Asta Janèiulytë – Þagariai 

Arkadijus Janèiulis – Þagariai 

Aneta Misiukonytë – Klevai 

Vida Grigutytë – Klevai 

Raimundas Balulis – Klevai 

Raimundas Buraèiauskas – Klevai 

Dalicija Latvytë – Klevai 

Kornelijus Maksimavièius – Rakelija 

Tomas Peèiulis – Rakelija 

Rolandas Maksimavièius – Rakelija 

Raimundas Peèiulis – Rakelija 

Alicija Paðkevièiûtë – Radþiûèiai

Tomas Paðkevièius – Radþiûèiai 

Silvija Kubilytë – Radþiûèiai 

Artûras Zdanavièius – Vidugiriai 

Adrijana Zdanavièiûtë – Vidugiriai 

Dovydas Nometka – Vidugiriai 

Artûras Vichert – Radziuðkës 

Þaneta Vichert – Radziuðkës 

Petras Talandis – Dusnyèia 

Þilvinas Macukonis – Dusnyèia 

Raimundas Kliûènykas – Kilèënai 

Aneta Kliûènykaitë – Kilèënai 

Robertas Kliûènykas – Skarkiðkës 

Aldona Karaneckaitë – Bubeliai 

Tomas Grëbliûnas – Burbiðkës 

Deivydas Kuosa – Rimkeþeriai 

Mokytojai 

Algirdas Vaicekauskas (direktorius) 

Danutë Valukonytë (gamta, biologija) 

Irena Gasperavièiûtë (lietuviø k.) 

Onutë Ivoðkaitë–Valinèienë (anglø k.) 

Irena Berneckaitë (integruotas mokymas) 

Irena Balulienë (integruotas mok.) 

Vytautas Budzeika (fizinis lav., matematika) 

Janina Macukonienë (lietuviø k., 

biblioteka) 

Tomas Berneckas (fizika, informatika) 

Juozas Liaukevièius (fizinis lav.) 

Alicija Maksimavièienë (ikimokyklinis 

ugdymas) 

Alicija Nevulienë (ikimokyklinis 

ugd.) 

Jûratë Pykienë (matematika) 

Danutë Poðkevièienë (lenkø k.) 

Nastutë Sidarienë (istorija) 

Kun. Vytautas Vaina (tikyba) 

Birutë Valinèienë (chemija) 

Virginija Valenskaitë (menai) 

Aldona Vaicekauskienë (technika) 

Administracinis–techninis 

personalas 

Alicija Jakubauskienë – buhalterë 

Valdas Zdanavièius – vairuotojas 

Danutë Þukauskienë – valytoja 

Parengë 

Petras MAKSIMAVIÈIUS 

VADINK MANE TIKRUOJU VARDU... 

Jau keli mënesiai 

galiojantis Tautiniø 

maþumø ástatymas 

sudaro galimybæ 

pakeisti, tiksliau 

sakant, susigràþinti 

nelenkø tautybës 

Lenkijos pilieèiams 

tikruosius vardus ir 

pavardes. Ir net be 

didesniø pastangø, 

kadangi nuo geguþës 

pirmosios ðiuos 

reikalus tvarko 

kiekvieno valsèiaus 

civilinës bûklës 

ástaigos. 

– Tikëjausi, kad geguþës 

pradþioje plûstels þmonës, kurie 

norës atlietuvinti savo vardus 

ir pavardes. Bet iki ðiol ðiuo 

reikalu kreipësi tik vienas interesantas. 

Ir tai jau tik viena koja 

mûsiðkis, nes besiruoðiantis 

nuolatiniam gyvenimui á uþjûrá, 

– pasakoja Punsko valsèiaus civilinës 

bûklës ástaigos virðininkë 

Onutë Gavienienë, kuri iðkart, 

kai tik valsèiai perëmë ið apskrities 

administracijos vardø ir pavardþiø 

keitimo reikalus, ant savo 

kabineto durø iðkabino atitinkamà 

informacijà. Tiesa, kol kas 

tik lenkø kalba, nes Punsko valsèius 

dar nesusitvarkë atitinkamo 

statuso, kuris ágalins vartoti lietuviø 

kalbà kaip pagalbinæ. Atrodo, 

kad tokia galimybe, numatyta 

minëtame Tautiniø maþumø 

ástatyme, pasinaudos. Tai rodo, 

kad “saugiau”, o gal paprasèiausiai 

patogiau bûti “kolektyviniu” 

lietuviu. 

Lietuviðki vardai nepopuliarûs 

Jau savo vaikus augina Rimai 

ir Rûtos, Vidai ir Danguolës, 

kuriø tëvai ypaè gretimame valsèiuje 

kartais turëjo gerokai pakovoti, 

kad vaikas bûtø uþraðytas 

lietuviðku vardu. Laimei, tie laikai 

jau praëjo, ir dabar tëvai, o ne 

koks nors valdininkas renka vaikams 

vardà. 

– Tëvams primenu, kad gali 

uþraðyti lietuviðkai ir nelietuviðkus 

vardus, pvz., Petras, ne 

Piotr, Jonas, ne Jan, – sako 

Onutë Gavienienë. 

Bet Punsko valsèiaus lietuviai 

retai tokia teise, o gal reikëtø 

sakyti – garbe, pasinaudoja. Antai 

ðiais metais valsèiuje áregistruoti 

37 naujagimiai. Tarkim, ketvirtis 

ið jø yra nelietuviø kilmës. 

Bet ir taip tik trijø naujagimiø tëvai 

vaikø vardus uþraðë lietuviðkai. 

Tai Gintarë, Martynas ir Rimas. 

Pernai valsèiuje áregistruoti 

43 naujagimiai. Ir tik keturi vardai 

uþraðyti lietuviðkai – Tomas, 

Augustas, Ronaldas ir Arûnas. 

– Tëvai aiðkina, kodël nesuteikia 

vardo, ið kurio galima 

suprasti, kad vaikas nelenkø 

tautybës. Esà – gyvename Lenkijoje, 

ir kam vaikams apsunkinti 

gyvenimà, kad ateityje juos 

pirðtais badytø, – sako Onutë 

Gavienienë. 

Varðuvoje gyvenanti Milda 

bei jos sesutë Jurga ir brolis Vidmantas 

sako, kad nieks niekuomet 

jø pirðtais nebadë. Kaip ir 

Ar kartais neapsunkiname vaiko, duodami jam 

nelietuviðkà vardà? 

7

Vytauto, Gabijos, Audriaus, 

Mangirdo ar Mindaugo. Nors 

reikia pripaþinti, jog anksèiau pasitaikydavo, 

kad kas nors uþ vardà 

ar pavardæ kà nors ir badë pirðtais, 

ðaipësi ar niekino. Bet laikai 

keièiasi, tai reikëtø pamirðti ir 

abejotinà argumentà. O gal reikëtø 

pasvarstyti, ar kartais kaip tik 

neapsunkiname vaiko, duodami 

jam nelietuviðkà vardà? Juk 

dauguma Seinø ir Punsko kraðto 

jaunimo bent jau studijuoti, jeigu 

ne ilgesniam laikui, iðvyksta 

á Lietuvà. Ir visai be pagrindo 

pykstame, kad ten universitetuose 

ar kitur mûsø vaikus vadina 

lenkais. Ogi ið kur Lietuvos valdininkas 

gali þinoti, kad Maciejewski 

pas mus vadina Macijausku, 

o Olszewskis yra ne kas kitas 

kaip Aliðauskas? 

Danguolë 

Danguolei Jankauskaitei, kilusiai 

ið Punsko valsèiaus, buvo 

vos penkiolika, kai ji priëmë labai 

brandø sprendimà. 

– Baigusi Punsko pagrindinæ 

mokyklà, jau metus mokiausi 

Vilniuje, “Lietuviø namuose”. 

Ir man nepatiko, kad mano vardas 

ir pavardë gimimo dokumentuose 

neuþraðyti lietuviðkai 

– Danguola Jankovska (nors 

vardas ir lietuviðkas, bet uþraðytas 

neþinia kaip). Kadangi 

kaip tik keièiau pasà, nusprendþiau 

“susitvarkyti” vardà ir 

pavardæ. 

Tuomet tai padaryti buvo þymiai 

sudëtingiau nei dabar, nes 

tuos reikalus tvarkë ne valsèius, 

o apskritis, ir nebûta aiðkaus teisinio 

pagrindo. Bet atkakli mergina 

pasiekë tikslà. 

– Taèiau turiu pasakyti, kad 

èia, Punske, buvo ir tokiø 

draugø bei paþástamø, kurie labai 

stebëjosi, kam að taip padariau. 

“Kam pakeitei savo pavar- 

8 

dæ? Ar tau Jankovska buvo negerai? 

Kai gráði á Lenkijà, tai 

kà darysi? Bûsi Jankauskaitë? 

Tai kas tavo pavardæ ir vardà 

iðtars?” O að atsakiau, kad tai 

ne mano problema, tik tø, kurie 

nemokës ar nenorës iðtarti mano 

pavardës. Þmonës migruoja, 

tai nejau ir pavardæ turi keisti 

pagal gyvenamàjá kraðtà? – logiðkai 

aiðkina Danguolë. Vilniaus 

pedagoginio universiteto treèiojo 

kurso studentë sako turinti 

daug kitatauèiø draugø ir paþástamø 

– anglø, vokieèiø, prancûzø, 

rusø. Ir jiems visai nesudëtinga 

iðtarti jos vardà ir pavardæ. 

Lenkija – tai dar ne visas pasaulis... 

Bet taip mano toli graþu ne 

visi. Dauguma Lenkijos lietuviø, 

studijuojanèiø Lietuvoje, apie 

pavardës ar vardo keitimà negalvoja. 

– Girdëjau ir tokià nuomonæ, 

kad kai kurie mûsiðkiai renkasi 

studijas Lietuvoje, nes ten 

lengviau ástoti, ir dar visi gauna 

stipendijas. Ir Lietuvos pilietybës 

daug kas praðo tik grynai 

pragmatiðkais sumetimais – kad 

nereikëtø vizos ar galima bûtø 

pigiau nusipirkti automobilá. 

Vargu ar tie, kurie tuo vadovaujasi 

rinkdamiesi studijas Lietuvoje 

ar praðydami Lietuvos pilietybës, 

skubës pakeisti pavardæ, 

– abejoja Danguolë. 

Nereikia bijoti 

Sulietuvinti ar atlietuvinti 

vardà ir pavardæ yra tikrai paprasta. 

Uþtenka tik nueiti á valsèiø, 

kur sutvarkysite visus formalumus. 

Antra, tai tikrai labai 

daug nekainuoja – aiðku, turint 

omenyje piniginæ ðio sprendimo 

iðraiðkà. Gal reikia tik ðiek tiek asmeninës 

dràsos. Ir svarbiausia – 

motyvacijos. 

Þivilë MAKAUSKIENË 

Berznyko kapinëse aidëjo 

Lenkijos Respublikos 

valstybinis himnas, ðûviai 

bei R. Mackiewicziaus 

kaltinimas Lietuvos 

kariams. 

Ð. m. rugsëjo 18 dienà Berznyko 

kapinëse iðkilmingai paminëtos 

85–osios vadinamojo Nemuno 

mûðio metinës bei pagerbti 

þuvæ Lenkijos kariai. Taèiau, kaip 

praneðë Lenkijos þiniasklaida, 

ðventës atmosfera buvo átempta. 

Kaþin kodël? Lietuviai iðkilmëse 

nedalyvavo. Pasak Seinø 

apskrities sekretoriaus Mareko 

Úlusarzo, jokio konflikto nëra. 

Galbût patys lenkai jauèiasi ne 

iki galo teisûs akmens luite áamþinæ 

ðitokius kaltinimus. 

Iðkilmëse Berznyke dalyvavo 

ne tik vietiniai gyventojai. Minëjimui 

vadovavo Seinø apskrities 

virðaitis Marian Luto. Kapinëse 

apsilankë kandidatai á Seimà 

Jarosùaw Zieliñski ir Józef Laskowski, 

taip pat Seinø miesto 

burmistras Jan Stanisùaw Kap bei 

Suvalkø, Seinø ir Gibø valsèiø virðaièiai. 

Ðv. Miðias atnaðavo vyskupas 

Roman Kamiñski, kuris ir 

paðventino naujai atidengtà paminklà. 

Garbingi sveèiai perskaitë ið 

anksto paruoðtus praneðimus, 

vis pabrëþdami, kokie svarbûs 

yra kaimyniniø ðaliø draugiðki 

santykiai, taèiau jie privalo bûti 

paremti tiesa. Èia, matyt, turëta 

omeny “tiesà”, iðkaltà iðkilmiø 

metu atidengtame paminkle. 

Sveèiai stengësi bûti korektiðki 

ir savo pastabas slëpë po 

dviprasmiðkais þodþiais. Taèiau 

Ryszard Mackiewicz visiðkai nesivarþë. 

Skirtingai nei kiti sveèiai, 

jis kalbos neskaitë. Berznyko kapinëse 

gan emocingai pasakojo,

LENKAI DÞIAUGIASI ATIDENGÆ 

“NAUJÀ ISTORIJOS LAPÀ” 

Lenkai kariai Berznyko kapinëse 

kad ten besiilsinèius lenkus karius 

ið neapykantos jø tautai iðþudë 

lietuviai. 

R. Mackiewicziui kalbant be 

komentaro neliko ir paminklo lietuviams 

kariams klausimas. “Tai 

Dievo pirðtas, kad ðis paminklas 

èia dar nestovi”, – sakë R. Mackiewicz. 

Jo þodþiai pradþioje truputá 

ðokiravo susirinkusiuosius. 

Galbût jie nesitikëjo tokio atviro 

lietuviø tautos kaltinimo. Taèiau 

iðkilmëms pasibaigus atsirado 

tokiø, kurie iðraiðkingai paspaudë 

R. Mackiewicziui rankà. 

Paminklà ðventina vyskupas Roman Kamiñski 

9

Kalba Ryszard Mackiewicz 

Ið deðinës: Seinø apskrities virðininkas M. Luto, R. Mackiewicz 

Paminklo lietuviams kariams 

Berznyko kapinëse statybai prieðinasi 

vietiniai kombatantai. Jø 

manymu, planuojamas paminklas 

yra per didelis, todël prieð 

ketverius metus atidengtas lenkø 

monumentas liks ðeðëlyje. Be 

to, lenkø nuomone, lietuviai kaip 

tuometiniai agresoriai nenusipelnë 

didesnio paminklo nei jø tautos 

didvyriai. 

10 

85–øjø metiniø minëjimo dienà 

neapsieita be nuoskaudø prisiminimo. 

Pamokslo metu skambëjusius 

graþius þodþius apie 

meilæ artimiesiems lydëjo kandþios 

pastabos bei pykèio proverþiai. 

Berznyko kapinëse gausiai 

susirinkæ sveèiai savo tautos 

gynëjø minëjimà pavertë politiniu 

spektakliu. 

Briedis 

Ne kartà teko lankytis ðiame 

nuostabiame kraðte ir þavëtis jo 

gamtos groþiu ir þmoniø nuoðirdumu. 

Gyvendamas Lietuvoje 

nedaþnai rasi taip graþiai sutarianèià 

kaimo ar miestelio bendruomenæ, 

kokià gali dar rasti 

Punske ir jo apylinkëse. Èia gyvenantys 

lietuviai puoselëja tautines 

tradicijas, leidþia vaikus 

á lietuviðkas mokyklas, buriasi 

á dainø ir ðokiø grupes. Taip jie 

vieni kitus paremia, pasidþiaugia 

kartu nuveiktais darbais. Mes, ið 

Lietuvos, galime tik þavëtis ir 

sveikai pavydëti tokio graþaus 

tautiðkumo puoselëjimo. Manau, 

kad mûsø pareiga ne tik dþiaugtis, 

taèiau ir visokeriopai padëti 

ðiai per istorijos vingius atskirtai 

nuo tëvynës bendruomenei. 

Taèiau ar taip yra? 

Per sovietmetá lietuviai Lietuvoje 

prarado pernelyg daug. 

Tarsi kaþkokia nematoma ranka 

bûtø nukreipusi natûralø tautos 

upës tekëjimà per nepasitikëjimo 

ir beviltiðkumo klonius. Net 15 

Paminklinës lentos Berznyko

Áspûdþiai apsilankius Berznyko kapinëse 

metø nepriklausomybës nepakankamai 

prikëlë tautà. Daþnas 

lietuvis serga nepilnavertiðkumo 

kompleksu, kuris já verèia uþmerkti 

akis prieð neteisybæ, vadovautis 

principu – et, vis tiek 

nieko nepakeisi, jie (kitos tautos) 

galingesni, stipresni uþ mus, geriau 

nutylëti, gerø santykiø ar 

strateginës partnerystës vardan. 

Neseni ávykiai Berznyko kapinëse 

tik dar kartà atskleidë, 

kaip mes mokame nutylëti. Net 

graudu pasidarë, kad nesulaukëme 

tokios karðtos visuomenës 

ir valdþios reakcijos á ávykius, 

kokios susilaukë aptrupëjusio 

paminklo lenkams kariams Varënoje 

nugriovimas. Tuomet tai tapo 

karðèiausia naujiena ne tik 

Lenkijos, bet ir Lietuvos þiniasklaidoje. 

O paminklà nugriovusios 

savivaldybës atstovai 

suskubo kuo greièiau atitaisyti 

padarytà klaidà. Tuo tarpu pompastiðkas, 

paávairintas karinës 

kapinëse atidengimas 

jëgos demonstravimu 

Nemuno mûðio 

minëjimas ir istorinæ 

tiesà iðkraipanèio 

paminklo 

atidengimas Berznyko 

kapinëse, kur 

net pagal istorinius 

ðaltinius nëra 

palaidotas nei vienas 

ðio mûðio dalyvis, 

nesusilaukë 

þymesnio Lietuvos 

visuomenës 

ar þiniasklaidos 

dëmesio. 

Norëèiau papasakoti 

apie savo 

áspûdþius pirmà 

kartà apsilankius 

Berznyko kapinëse. 

Tuomet su Lietuviøbendruomenës 

pirmininke uþsukome 

apþiûrëti 

septyniø Lietuvos 

kariø kapø, nurinkti juos nugulusiø 

laiko þenklø, uþdegti þvakeliø 

kariams atminti. Taèiau rimties 

minutes aptemdë áspûdis, 

kurá sukëlë centrinëje kapiniø dalyje, 

visai ðalia lietuviø kariø kapø, 

esantys monumentai. Buvau 

priblokðta jø grandioziðkumo ir, 

jau ne taip ðvelniai sakant, beskonybës. 

Uþraðas ant kryþiaus 

skelbia, kad tai – paminklas Paneriø 

aukoms atminti. Kà bendro 

turi Paneriai ir Berznyko kapinës 

su juose palaidotais þmonëmis? 

Deja, á ðá klausimà atsakymo 

taip ir neradau. Kaip vëliau 

suþinojau, ðio monumento, kaip 

ir neseniai atidengto paminklo, 

iniciatorius ir vykdytojas yra 

pats Berznyko klebonas, kurio 

ganytojiðkai veiklai priklauso ir 

ðios kapinës. Kà bendro su sie- 

Kà bendro turi Paneriai ir Berznyko kapinës su 

juose palaidotais þmonëmis? (S. Birgelio nuotr.) 

lovada turi panaði veikla? Ðie 

klausimai ir tuomet, ir dabar neduoda 

man ramybës. 

Ávairiu laikmeèiu Lenkijos ir 

Lietuvos santykiai daþnai buvo 

paþenklinti tam tikros átampos ir 

nuoskaudø. Taèiau dabar laikai 

kiti. Abi ðalys tapo lygiateisëmis 

tarptautiniø bendrijø narëmis 

ir turëtø paklusti jø pagrindu 

esantiems demokratiðkumo 

principams. Norëtøsi tikëti, kad 

po strateginës partnerystës 

skraiste nëra slepiamasi nuo istorinio 

teisingumo, o abi ðalys, 

pamirðusios nesutarimus, vienodai 

gerbia viena kità, tuo paèiu 

ir jas gynusiø kariø atminimà. 

Be to, viliuosi, kad þmonës 

nepavers amþino poilsio vietø 

tylaus karo lauku. 

Rûta 

11

SUSITAIKYMO ILIUZIJOS 

Pagaliau atëjo ir auksinis rudenëlis. Vis daþniau 

dangus apsiniaukia ir ðalies pilieèius ima merkti lietaus 

ðuorai. Tarp liûèiø þmonës skuba rinkti savo 

derliø. Bulviakasis! O apdairios mamos ir moèiutës 

neða á namus sodø gërybes. Jø derlius ðiemet visai 

neblogas... 

Lietuvos politikai irgi ákopë á sezono pabaigà. 

Darbà pradëjo seimo rudens sesija. Pats metas skaièiuoti 

metø derliø. Tik jis nëra labai áspûdingas. Jei 

politinius skandalus laikytume stichinëmis nelaimëmis, 

tai jie kaip koks tropinis taifûnas nuplovë 

visà regimà ar lauktà metø derliø. 

Bet kà èia mes vis apie seimà ir seimà. Lietuvos 

Respublikoje tikràjà valdþià turi vyriausybë, kuriai 

jau keletà kadencijø ið eilës vadovauja A. Brazauskas. 

Dar nuo Atgimimo laikø jis yra pelnæs daugiau 

rimto ûkininko nei filosofuojanèio politiko reputacijà. 

Tik laikas nestovi vietoje, ir viskas keièiasi. Atrodo, 

kad kairioji vyriausybë gali iðnaudoti savo pasitikëjimo 

kredità, kurá jai stebëtinai ilgai suteikia didelë 

rinkëjø dalis. Ir tokiems svarstymams yra gana 

daug rimtø argumentø. 

Visø pirma tai susijæ su energetiniø iðtekliø brangimu. 

Kas, kad sunaikintos JAV pietø pakraðèio 

naftos verslovës – juk kainø ðuolá patyrëme net 

mes, á automobilá pilantys rusiðkà benzinà. Pasaulio 

ekonomika yra susijusi daug glaudþiau, nei gali 

pasirodyti kokiems nors skeptikams. Todël benzino 

kainø augimas neiðvengiamai atsilieps ir bendrai 

Lietuvos ûkio plëtrai. Laukiame kainø smûgio! 

To negalima nutylëti. Arba apsimesti, kad tai 

su mumis nesusijæ. A. Brazauskas, ið pradþiø neigæs 

neigiamà tokio kuro brangymeèio poveiká Lietuvos 

ekonomikai, ëmë keisti savo kalbø turiná. Jis 

net turi pamokomà pavyzdá. Juk 1998 m., kai kilo 

Rusijos ekonominë krizë, akivaizdaus jos neigiamo 

poveikio grësmës nepaisymas ne tik turëjo sunkiø 

padariniø, bet ir didþia dalimi lëmë þmoniø pasipiktinimà 

tuometiniu premjeru G. Vagnoriumi. Tai pagreitino 

ir ðio þmogaus politinës karjeros pabaigà. 

Manytume, kad A. Brazauskas ðità dalykà atsimena. 

Todël ir jo kalbas apie tai, kad negalima paveikti 

naftos kainø augimo, pakeitë kalbos apie planuojamà 

“stabilizaciná fondà” kitø metø Lietuvos 

biudþete. Tik vargu ar tie 50 mln. litø padës kompensuoti 

bûsimà ir neiðvengiamà visø prekiø rûðiø pabrangimà. 

Nebent kiek aplopys kiauras neturtingiau- 

12 

siø ðeimø kiðenes. O kà daryti tiems, kuriø pajamos 

vos keletu litø virðija elgetiðkus pragyvenimo minimumus? 

Padalykite tà “stabilizaciná fondà” ið maþdaug 

kokio milijono ar net daugiau. Nedidelë suma, 

ar ne? Beje, pirkti pigesnio benzino ið NVS ðaliø, 

kaip padarë latviai, ar mokëti papildomas kompensacijas 

ûkininkams, kaip þada prancûzai, lietuviai neþada. 

Ar tada kompensacijos fondas teliks medaus laðu 

finansinio deguto statinëje? 

Kol valdþia svarsto, kaip iðsisukti ið gresianèios 

krizës gniauþtø, aplink Lietuvà vyksta ir ðiokie 

tokie uþsienio politikos poslinkiai. Kol Baltijos 

ðalys su Lenkija piktinasi planu nutiesti naftotieká 

Baltijos dugnu, sujungiant Vokietijà ir Rusijà 

be tarpininkø, kancleris Ðrioderis ið dþiaugsmo 

trina rankas. Atrodo, neiðvengiamo pralaimëjimo 

ðmëkla vël traukiasi ið vokieèiø socialdemokratø 

horizonto. Su mumis tai tiesiogiai nesusijæ, 

bet ir dar viena asmeninio V. Putino draugo kadencija 

Vokietijos valdþioje nenuteikia optimistiðkai. 

O tuoj po to kaþkaip netyèia pasigirsta raginimai 

skubiai iðvesti kariuomenæ ið Irako, tuo lyg ir 

padidinant savo saugumà. Vargu ar tai pasiûlæs 

seimûnas – baltarusis V. Stankieviè – nesupranta, 

kad NATO yra kolektyvinio saugumo organizacija. 

Ar tokie pareiðkimai yra naivumo, ar noro átikti 

Paryþiaus ir Berlyno politikams iðraiðka? Beje, net 

ir pievoje nukritus rusø lëktuvui su keturiomis kovinëmis 

raketomis þaibiðkai pasirodo vieno ið “nepriklausomiausiø” 

mûsø politiniø apþvalgininkø 

straipsnis, kur virkaujama dël neva “neiðsiskleidusio 

prieðlëktuvinio Lietuvos gynybos skëèio”. 

Remiantis ðio þurnalisto logika, matyt, tà lëktuvà 

reikëjo numuðti ið karto, kai tik jis áskrido á Lietuvos 

teritorijà. 

Ádomi logika, ar ne? Juk tokia paèia logika vadovavosi 

ir sovietai, 1983 m. rudená numuðæ pietø 

korëjieèiø “Boingà” su visais keleiviais. Nors tas 

analitikas dar tik perþengë keturiasdeðimtmetá, bet 

jo màstymas primena sovietø generolø lygá – pirma 

numuðti, o po to aiðkintis! 

Vaikø ðurmulys pripildë mokyklas. Prasidëjo naujieji 

mokslo metai. Ðiemet net keletas ðvenèiø naujose 

ar iðplëstose mokyklose. Rytø Lietuvoje ta ðventë 

buvo ir Ðalèininkuose, kur lietuviðkoji Lietuvos tûkstantmeèio 

mokykla gavo gimnazijos statusà. Seiniðkiai 

irgi dþiaugësi naujàja mokykla. Atrodytø, viskas

graþu ir puiku. Bet taip atrodo tik ið pirmo þvilgsnio. O 

kà daryti, kai Lenkija vis nesugeba uþimti garbingos 

pozicijos savo maþesnës istorinës sesës – Lietuvos 

atþvilgiu? Ir visai nesvarbu, kad “Lenkijos pasienyje 

tarpvalstybinæ politikà vykdo vietos klebonas”, ðalia 

lietuviø kariø kapø uþrioglinæs didþiulá paminklà, primenantá 

apie neva lenkus Paneriuose per II pasauliná 

karà ðaudþiusius lietuvius ðaulius. Kà bendra tai turi 

su Berznyku ir 1920 m. palaidotais lietuviais kariais? 

Juk Paneriuose nebuvo nei Seinø lenkø, nei ðauliai 

Berznyke nesikovë... 

Kitaip kaip áþûlia provokacija tokio “paminklo” 

ir nepavadinsi. Taèiau tai yra rimtas iðbandymas 

Lietuvos politikams, linkusiems á liguistà politiná 

korektiðkumà Lenkijos ir lenkø atþvilgiu. Juk dar 

nespëjome pamirðti, koks triukðmas kilo po to, kai 

Varënos klebonas nugriovë prieðkario laikø paminklinæ 

kolonà baþnyèios ðventoriuje tik dël jos 

avarinës bûklës. Lenkija pareiðkë diplomatiná protestà, 

o mûsø valdþios vyrus staiga pagavo bai- 

mingo kinkadrebio priepuolis. Beje, patys Varënoje 

þuvusiø lenkø ir lietuviø palaikai jau seniai yra 

iðkelti á miestelio kapines. O ðtai Berznyko kapinëse 

gulintys lietuviai kareivëliai gulës ðalia kitos epochos 

atmintinio paminklo, kurio kitaip negu trumpa 

neapykantos Lietuvai enciklopedija në nepavadinsi... 

Ar sulauksime lietuviø valdþios protesto? Vargu! 

Kà turëtø daryti abiejø ðaliø prezidentai, jei jie, 

kaip ir yra þadëjæ, atvyks á Berznykà atidengti paminklo 

ten palaidotiems 1920 m. þuvusiems lietuviams 

kariams? Apsimes, kad nemato ðovinistinës 

vietos klebono saviveiklos? Ádomu, ar vyks á Vilniø 

atsipraðinëti Lenkijos seimo vicepirmininkas, kaip 

dël Varënos padarë È. Jurðënas? 

Kaip sakoma, draugystë draugyste, bet savo 

draugus irgi reikia gerbti. Pagaliau reikia gerbti ir paèius 

save. Ar tai ásisàmonino oficialûs Lietuvos pareigûnai? 

Rytis MOTIEJÛNAS 

TEN, KUR LIETUVIAI 

VISADA LAUKIAMI 

Kai masiðkai bëgama ið Lietuvos – greito 

uþdarbio ar “kietø” studijø beieðkant, 

kasmet atsiranda bûrys lietuviø kilmës 

jaunuoliø, kurie gráþta á Lietuvà. 

“Atvaþiuos vaikai, nejutæ gimtosios þemës kvapo, 

o reikës iðugdyti þmogø Lietuvai”, – taip prieð 

penkiolika metø “Lietuviø namø” atidarymo proga 

kalbëjo Alfonsas Rudys, pirmasis mokyklos direktorius, 

iki ðiol mokiniø geru þodþiu minimas. 

Unikali, pasaulyje neturinti atitikmens lietuviðka 

mokykla – “Lietuviø namai” ðiemet ðvenèia penkioliktàsias 

gyvavimo metines. 1990 metø balandþio 

24 dienà LR kultûros ir ðvietimo ministras D. 

Kuolys pasiraðë ásakymà: ákurti lietuviðkà mokyklà 

vaikams, gyvenantiems uþsienyje. Apie jà skelbë 

televizija, radijas, spauda. 

Pirmasis skambutis tada sukvietë 61 uþsienio 

lietuvaitá á pamokas. Mokiniai atvyko ið savo seneliø 

ir tëvø tremèiø þemiø. 

ÐIANDIEN 

Ðiandien “Lietuviø namuose” susirenka apie 230 

moksleiviø ið ávairiø ðaliø. Daugiausia ið Rusijos, 

nemaþai ið Kaliningrado srities, Lenkijos, Baltarusijos, 

Latvijos. Keli atvyko ið Argentinos, Gruzijos. 

Apie 170 jø gyvena ðalia esanèiame bendrabutyje, 

kiti – su tëvais, sugráþusiais á Lietuvà. Uþsienieèiai, 

jei bent vienas ið jø tëvø yra lietuviø kilmës, 

èia atvaþiavæ gauna Lietuvos Respublikos pilietybæ. 

Dabartinë direktorë Daiva Briedienë pasakoja, 

kad ðiuo metu jø mokyklà lanko ir vietiniai vaikai, 

gimæ ir gyvenà Vilniuje. “Klasës pas mus maþutës, 

po penkiolika vaikø. Tad visi gerai paþástami, tarsi 

viena didelë ðeima. Mums labai svarbus vaikø uþimtumas. 

Turime ávairiausiø bûreliø: dramos bûrelá, 

kuriam vadovauja Gediminas Storpirðtis, tautiná, kur 

jaunimas ðoka liaudies ðokius, dailës, meninës fotografijos, 

kanklininkø ir daug kitø. Ðeðtadieniais 

organizuojame teminius vakarus”, – pasakoja direktorë. 

13

Unikali, pasaulyje neturinti atitikmens lietuviðka 

mokykla – “Lietuviø namai” (S. Birgelio nuotr.) 

Pirmà kartà “Lietuviø namuose” lankiausi prieð 

aðtuonerius metus. Atrodo, kad sekasi jiems visai 

neblogai. Per tà laikà gyvenimo sàlygos bendrabutyje 

labai pasikeitë. Vaikø kambarëliai apstatyti naujais 

baldais. Ðiemet bendrabutá þadama remontuoti. 

“Mûsø ákûrëjas – Ðvietimo ir mokslo ministerija labai 

mus myli, – dþiaugiasi direktorë. – Mus remia 

pasaulio lietuviø bendruomenës, Tremtiniø sàjunga 

ir privatûs þmonës, neabejingi uþsienio lietuviø 

ateièiai”. Bekalbant su direktore Daiva Briediene 

suskambo telefonas – Socialinës apsaugos ir darbo 

ministerija siûlë savo pagalbà. Jie pasiryþæ supirkti 

naujus baldus. Direktorë uþsakë ðiuo metu 

reikalingiausius. “Þinot, èia maþø vaikuèiø kambariams, 

tai gal kà nors truputá þaismingesnio... Ir dar 

kilimai mums labai reikalingi. Þiemà vaikams kojytëms 

ðalta”. Mokymo priemoniø trûkumu direktorë 

nesiskundþia. Aðtuoniems vaikams tenka vienas 

kompiuteris, prieinama garso ir vaizdo aparatûra. 

“Mes net savo autobusiukà turim. Su vaikais vaþiuojam 

á kinà, á ekskursijas. Iðvaþiuojanèius atostogoms 

namo nuveþam á stotá, kad jie bûtø saugûs, 

o mes ramûs”. 

14 

IÐSKIRTINË? 

Ið pirmo þvilgsnio mokykla – kaip ir visos kitos. 

Tik aká patraukia ryðkiai raudonos paradinës 

durys pilko pastato fone. Áëjus vidun – áprastas 

mokyklos vaizdas. Bet vis dëlto ji iðskirtinë. “Ði 

mokykla – tarsi vartai á Lietuvà”, – sako direktorë 

D. Briedienë. 

Paklaustas, kas yra ðeima, paprastai kiekvienas 

vaikas atsakytø, kad mama, tëtis ir jis. “Lietuviø 

namø” auklëtiniai, be tëveliø, galëtø paminëti dar ir 

auklëtojà. Ji kas rytà juos þadina, kvieèia pusryèiauti, 

vakarà palinki labos nakties. Yra tokiø mokiniø, 

su kuriais net ir Kûèiø duonelæ lauþia auklëtoja, 

o ne mama. Auklëtoja pasakojo, kad pirmokëlius 

Gytá ir Lyjà ið Gruzijos á “Lietuviø namus” mama 

atlydëjo rugsëjo 1–àjà, o pasiëmë tik vasaros atostogoms. 

“Retas vaikas kiekvienà savaitgalá gali 

vaþiuoti namo. Nebent kartais pas gimines, gyvenanèius 

Lietuvoje”, – sako auklëtoja. 

KODËL 

“LIETUVIØ NAMAI”? 

Mokyklos direktorës bei auklëtojø klausiau, 

kodël tëvai ryþtasi tokius maþus vaikus iðsiøsti á 

svetimà ðalá visiems metams. Juk daþnai jie net 

kalbos nemoka, nesupranta. Atsakymas buvo 

labai graþus: “Jie nori, kad vaikai iðmoktø gimtàjà 

kalbà. O kuo maþesnis vaikas, tuo imlesnis. 

Po metø jis jau puikiai kalba lietuviðkai, 

net be akcento. Vyresniems jau sunkiau”. Kaþkodël 

sunku buvo patikëti, kad patriotizmas gali 

nugalëti motiniðkus jausmus. Vëliau direktorë 

paminëjo dar vienà prieþastá, dël kurios vaikai 

keliauja kelis ðimtus kilometrø á mokyklà. Pasirodo, 

Lietuvos valstybë materialiai aprûpina 

tremtiniø vaikus. Jie nemokamai apgyvendinami 

mokyklos bendrabutyje, maitinami. “Mes èia 

turim viskà: gydytojà, seselæ, savo stomatologijos 

kabinetà. Yra skalbykla, siuvykla, batsiuvys”. 

Ir pagaliau dar vienas svarbus pliusas “Lietuviø 

namams”. Ðià mokyklà baigæ uþsienio lietuviai 

á ðalies aukðtàsias mokyklas stoja lengvatinëmis 

sàlygomis ar net iðvis be konkurso. 

Dvyliktokë Regina ið Baltarusijos svajoja apie 

þurnalistikà, aðtuoniolikmetis Dima ið Rusijos – 

apie inþinerijà, o “Lietuviø namai” atveria jiems 

kelius á pasaulá. Dël to kartais jauèiasi nuskriausti 

kitø Vilniaus viduriniø mokyklø moksleiviai. Ðiemet 

“Lietuviø namus” paliksiantis Miroslavas 

turi draugø kitose mokyklose. “Jie piktinasi, kad 

besimokydami devintukais ar net deðimtukais 

nerimauja dël stojamøjø á iðsvajotà specialybæ, 

o mes su septintukais galim studijuoti, kà norim”.

“Lietuviø namuose” mokësi ir vis dar mokosi 

taip pat mûsø kraðto jaunimas. Jie èia atvaþiuoja 

jau mokëdami kalbà. Taèiau juos vilioja 

galimybë laisvai rinktis aukðtàjà mokyklà bei noras 

savo ateitá sieti su Lietuva. 

„Susirinkom ið tolimo kraðto: 

Nuo Altajaus, Seinø, Vorkutos, 

Kad iðmoktume protëviø raðto, 

Pasisemtume jøjø doros”, – taip skamba mokyklos 

himno posmas. 

Prieð kelerius metus vidurinæ mokyklà “Lietuviø 

namai” baigusi mûsø kraðtietë Violeta sako 

nesigailinti ten praleistø metø. “Dalyvavom 

daugybëje ekskursijø. Mums, uþsienio lietuviø 

vaikams, buvo suteikta puiki proga paþinti Lietuvà. 

Ne tik keliaujant po jà, bet ir ðvenèiant 

ávairiausias ðventes pagal lietuviø tradicijas”. 

Violeta prisipaþásta, kad pradþia buvo sunki. 

Slëgë namø ilgesys, bet jie, Seinø–Punsko–Suvalkø 

kraðto jaunimas (tuo metu “Lietuviø namuose” 

jø mokësi apie deðimt þmoniø), laikësi 

kartu. Buvo ðiek tiek lengviau. 

Taèiau man rûpëjo suþinoti, ar dël mokslo verta 

paaukoti vaikystæ – nuostabiausià gyvenimo 

tarpsná. Pokalbis su dvyliktokais Regina ir Miroslavu 

atskleidë tikràsias vertybes. Paklausiau: 

jei bûtø galima gràþinti laikà, ar jie vaþiuotø mokytis 

á Vilniø? “Ne. Nors èia daugiau iðmokoma 

nei Baltarusijoje. Norëjau bûti niekieno nekontroliuojama, 

savarankiðka. Taèiau tik èia supratau, 

kad man svarbesnë yra ðeima. Beprotiðkai 

pasiilgstu namø, tëvø. Èia per greit suaugi, – 

prisipaþino Regina. – Daþnai matau bendrabuèio 

koridoriuje verkianèius maþylius. Jie nori namo, 

ir að juos suprantu. Auklëtojos pasyvios. 

Tvarko tik pavirðutiniðkus reþimo reikalus. O gilesni 

dalykai?” Miroslavas taip pat sako, kad 

niekada neleistø savo vaiko, ypaè maþo, á kità 

ðalá mokytis. “Pats noriu já auklëti. Gerai, jei jis 

patenka á “teigiamà” kompanijà, bet juk gali atsitikti 

ir kitaip. Èia galioja “bandos instinkto” 

principas. Jeigu vaikas silpnesnis, jis pasiduoda”. 

Bet pats mokyklos nekeistø. “Èia mûsø maþai, 

todël ir tvarka yra. Problemos dël narkotikø 

pas mus ið viso nëra. Vienintelis dalykas, su kuriuo 

mokytojai atkakliai kovoja, yra nelankomumas”, 

– juokauja Miroslavas. 

Mûsø kraðtietës Violetos nuomonë sutampa 

su kitø mano kalbintø moksleiviø nuomone. Ji 

taip pat neleistø savo vaiko mokytis taip toli 

nuo namø. Ypaè maþo. Nors pati ir nesigaili “pasisveèiavusi” 

“Lietuviø namuose”. 

Pokalbis su mokytoja, kuri “Lietuviø namuose” 

dirba nuo pirmøjø mokyklos gyvavimo dienø, 

paliko ypatingà áspûdá. Atrodo, lyg ji bûtø 

vaikðtanti mokyklos kronika. Vos pasakius vaiko 

pavardæ, ji ið karto þino, ið kur jis atvaþiavæs, kokia 

jo ðeimyninë padëtis, kaip vaikas atrodo. Pasiteiravau, 

kaip sekasi paþástamai Ritai. “Tokia 

maþutë, smulki. Dabar vis su draugu uþ rankø susikibæ 

vaikðto”, – ðypsosi mokytoja. Ji labai didþiuojasi 

savo auklëtiniais, þino, kà jie veikia palikæ 

“Lietuviø namus”, kur studijuoja. Nors direktorë, 

auklëtojos ir mokiniai ypaè pabrëþë lietuviø 

kalbos vaidmená ir svarbà ðioje mokykloje, 

bevaikðèiodama bendrabuèio koridoriais daþniausiai 

girdëjau vaikus tarpusavyje kalbant rusiðkai. 

“Èia mokiniai daugiakalbiai. Beveik visi moka rusø 

ir lietuviø kalbas, dar prisideda kiekvieno gimtosios 

ðalies kalba (latviø, gruzinø, lenkø ir kt.). 

Bendrabutis – lyg antri namai. Ten jie kalba, kaip 

jiems patogiau”, – sako D. Briedienë. 

*** 

Vilniaus vidurinëje mokykloje “Lietuviø namai” 

nuo deðimties metø mokësi ir Stasys Stavickis, 

þinomas kaip vienas ið “Delfinø” – Stano. 

– Koks tavo geriausias prisiminimas ið “Lietuviø 

namø”? 

– Geriausias? Be abejo, mokytojai. Á tà mokyklà 

suvaþiuoja þmonës ið ávairiø ðaliø, ið skirtingø 

kultûrø. Prie kiekvieno vaiko reikia individualaus 

priëjimo. Ir mokytojai tà darbà puikiai 

atliko. 

– O kas tada buvo blogai? Kà reikëtø keisti? 

– Visø pirma mokykla yra viename baisiausiø 

rajonø Vilniuje – netoli stoties. Tai tikrai nëra 

ta aplinka, kurià þmogus, pirmà kartà atvaþiavæs 

á Lietuvà, turëtø pamatyti. Ir gyvenimo sàlygos 

galëtø bûti geresnës. 

– Ar sugráþimo á Lietuvà vardan verta buvo 

paaukoti vaikystæ? 

– Ten neiðmokstama savarankiðkumo, kaip 

visi mano. Ten kaip tik viskas yra nustatyta: laikas 

keltis, laikas valgyti, laikas miegoti. Gyvenimas 

ten uþgrûdina, bet ir vienatvë didelë. 

– Kà patartum tëvams, ketinantiems iðsiøsti 

vaikà á “Lietuviø namus”? 

– Tik ne ðeðeriø ir ne deðimties metø. Nebent 

patys tëvai á Lietuvà vaþiuotø kartu. 

Jolanta GAUSAITË 

15

Rugsëjo 20 d. Marijampolëje 

buvo atidaryta Sigito Birgelio fotografijø 

paroda “Jotvos pakraðty“. 

Á atidarymà susirinko vietos 

valdþios atstovai, parodos autoriø 

sveikino ir uþ renginá dëkojo 

Marijampolës miesto meras Vidmantas 

Brazys, á atidarymà atëjo 

miesto menininkai, istorikai, 

Punsko ir Seinø kraðto gerbëjai. 

Dar beveik visi prisimename 

tuos laikus, kai iki Jungënø ar 

Kalvarijos pas gimines reikëdavo 

vaþiuoti per Gardinà, o ðiandien 

Lietuva taip arti. Á Lietuvà 

kartais vykstame po kelis kartus 

per dienà, mûsø ryðiai vis glaudesni. 

Juk sieja mus kalba, istorija, 

tradicijos, paproèiai. Ðiuo 

16 

Kultûros baruose 

Apie nuotraukas, istorijà, pokalbius 

ir Berznyko disonansà 

metu vis daugiau tiltø tiesiama 

tarp Lenkijos lietuviø ir Lietuvos, 

R. Linionis (pirmas ið deðinës) atidaro S. Birgelio parodà Marijampolëje 

Ið kairës: „Auðros” leidyklos direktorius R. Vitkauskas, Marijampolës 

meras V. Brazys bei kiti Marijampolës ástaigø ir institucijø atstovai 

norima iðgriauti tas per deðimtmeèius 

sukurtas sienas. Tikrøjø 

jau beveik nëra, taèiau susikûrusios 

mûsø galvose vis dar gyvos. 

Vienos tautos – o kitø „tëvø“ 

auginti kartais ir nebesusiðnekame. 

Viena puikiausiø bendravimo 

priemoniø, kuri sieja visus 

þmones, yra menas. Sigitas 

Birgelis jau daugelá metø tiesia 

ðá tiltà. Lietuvoje Sigitas visø pirma 

þinomas kaip poetas, Poezijos 

pavasario ir kitø literatûriniø 

susitikimø rengëjas. Ðiuo metu á 

Lietuvà jis nusiveþë fotoparodà. 

Jo nuotraukose, kaip paþymëjo 

marijampolieèiai, „vyrauja romantiniai 

Punsko, Seinø, Viþainio, Suvalkø 

kraðtovaizdþiai, architektûros 

paminklai“. Taèiau Sigito 

nuotraukos – tai visø pirma meno 

ir istorijos sintezë. O kas svarbiau: 

turinys ar forma? Amþinai

keliamas klausimas. Sigito nuotraukose 

galima iðskaityti, kad 

forma tarnauja turiniui iðsakyti ir 

„pagauti“ lankytojà. Sigitas pristatydamas 

savo parodà maþai 

kalbëjo apie paèià fotografijà, o 

ypaè daug dëmesio skyrë istorijai 

– per nuotraukas susigràþinti 

savo praeitá, „bendrà mums, visiems 

susirinkusiems“ – senàjà 

baltø praeitá, kuri ðvenèiant Lietuvos 

vardo paminëjimo tûkstantmeèio 

jubiliejø turëtø skatinti 

ieðkoti savo ðaknø senojoje praeityje 

bei mokytis ið protëviø 

pagrindiniø vertybiø: niekados 

nepasiduoti ir neatsisakyti to, 

kas brangu. 

Parodos atidarymo metu buvo 

kalbëta apie minëtuosius tiltus 

ir anapus Lietuvos paliktø lietuviø 

ryðá su didþiàja Lietuva, dëkota 

tiems, kurie pasikvieèia ir neuþmirðta. 

Beje, Marijampolës 

kultûros centras jau daugelá metø 

bendradarbiauja su Punsko 

lietuviø kultûros namais, taèiau 

tas bendravimas ir bendradarbiavimas 

gali ágauti naujà kokybæ 

(ir Punske, ir Marijampolëje neseniai 

atidaryti nauji kultûros rûmai). 

Kalbëta ir apie svarbà iðsaugoti 

save ir iðlikti savimi, kur 

begyventume, prisiminta marijampolieèiø 

lapkrièio 1-osios ke- 

Parodoje „Jotvos pakraðty” Marijampolëje 

Marijampolieèiai lanko parodà 

liones á Seinø kraðtà uþdegti þvakuèiø 

ant savanoriø kapø, svarstyta, 

kodël Berznyke imamasi lietuviø 

tautai nedraugiðkø iniciatyvø 

ir trûksta pagarbos maþesniajai 

kaimynei. 

Punsko ir Seinø kraðtas bei 

renginio autorius Sigitas Birgelis 

susirinkusiems puikiai paþástami. 

Ypaè atmintin ástrigo parodos lankytojo, 

Marijampolës Vytautø 

klubo pirmininko Vytauto Gaulios 

þodþiai: „Visiems, susirgusiems 

internacionalizmo ir kosmopilitizmo 

liga, siûlau nuvaþiuoti 

á Punskà“. Malonu girdëti tokius 

þodþius, tik kad, deja, ir ne vienam 

punskieèiui, ir seiniðkiui ðios 

ligos nëra visiðkai svetimos, 

o vaistø ieðkome Lietuvoje. 

Ið vieðnagës Marijampolëje 

gráþome ne tuðèiomis – parsiveþëme 

ne tik iðsakytø ðiltø þodþiø, 

bet ir kai kuriø leidinukø. Bûtinai 

norëèiau pacituoti Sûduvio kodeksà, 

iðspausdintà didelëmis 

raidëmis nedidukame Sûduvio 

kalendoriuje. Beje, manau, sûduviai 

neuþpyktø, jei ðá kodeksà pasisavintø 

ir dzûkai, ir þemaièiai... 

SÛDUVIO KODEKSAS 

1. Dràsus 

2. Darbðtus 

3. Dosnus 

4. Doras 

5. Dvasingas 

6. Drausmingas 

7. Draugiðkas 

8. Dievotas 

9. Dainingas 

10. Drovus 

11. Diplomatiðkas 

12. Idealistas (Durnas) 

Kà bepridurti? Gal tik palinkëti 

daugybës pasekëjø. 

Aèiû Sigitui, aèiû Romui Linioniui, 

aèiû Marijampolës kultûros 

centro direktorei Iraidai 

Skirpstienei. 

(I. Gasperavièiûtës nuotraukos) Irena GASPERAVIÈIÛTË 

17

Ðiø metø rugsëjo 9 d. per III rudens literatûrinius susitikimus Punsko 

lietuviø kultûros namuose atidaryta þymaus Lietuvos fotomenininko 

Romo Linionio autorinë nuotraukø paroda "Tylos ðvytëjimas". Parodà 

galima lankyti LKN II aukðto fojë kultûros namø darbo valandomis. 

Ekspozicija veiks iki spalio 8 d. KVIEÈIAME. 

18 

Fotomenininkas ROMAS LINIONIS 

ÞODIS APIE 

FOTOMENININKÀ 

ROMAS LINIONIS gimë 

1951m. Marijampolëje. Baigë 

2-àjà vidurinæ mokyklà, vëliau 

Kauno politechnikos institutà, 

dirbo Marijampolës maisto pramonës 

automatø gamykloje, vëliau, 

1982–1985 m., Marijampolës 

fotografijos galerijoje, dabar 

miesto Kraðtotyros muziejuje. 

Fotografuoja nuo 1970 metø. 

Lietuvos fotomenininkø sàjun- 

gos narys nuo 1979 metø. 1994 

metais jam suteiktas Tarptautinës 

fotomenininkø federacijos 

garbës vardas. 

Sukurti ir dar dabar tebekuriami 

fotografijø ciklai: „Kûrëjai”, 

„Miestas prie Ðeðupës”; „Rekonstrukcija”, 

“Sûduvos kraðto 

þmonës”, „Tëviðkë”, „Paminklai 

- þmonëms ir darbams”, „Lietuviø 

pilys ir piliakalniai”, „Þmonës 

ir ðventës”, „Ðaknimis á þemæ, 

viltimi á dangø”, „Romanas 

Krasninkevièius: gyvenimas - 

grafika”, „Kryþiø kalnas”, „Pa- 

R. Linionis fotoparodos atidaryme LKN (S. Birgelio nuotr.) 

minklai Vytautui Didþiajam Lietuvoje”, 

„A. Gustaitis - gyvenimas 

skrydis”, „10 metø vilties ir 

gyvenimo”, „Fragmentai”, „Marijampolës 

dramos teatras”, 

„Miestas, koks galëjo bûti..?”, 

„Mûsø veidai mûsø (ne)realybëje”, 

„Marijampolës apskritis vakar, 

ðiandien, visados...”, „Datos. 

Faktai. Þmonës”, „Mediniai stebuklai” 

ir kt. 

Dalyvavo ávairiose Fotomenininkø 

sàjungos organizuotose 

parodose Lietuvoje ir uþsienyje. 

Surengtos keturios respublikinës 

kraðtotyrinës fotoparodos ir 

deðimt humoristinës fotografijos 

parodø. Personalinës parodos 

buvo Vilniaus, Kauno, Panevëþio, 

Klaipëdos ir Marijampolës fotografijos 

galerijose, Ðiauliø fo-

tografijos muziejuje, Kokkolos 

(Suomija) savivaldybës parodø 

salëje, Bergis Gladbacho (Vokietija) 

kultûros centre, Viborgo (Danija) 

kraðto muziejuje, Kauno 

Maironio muziejuje, Utenos, Zarasø 

kraðtotyros muziejuose, 

Alytaus miesto kino teatre. Ið viso 

surengta daugiau kaip 50 parodø. 

Iðleistos knygos (paruoðtos 

fotografijos): „Kapsukas - maþasis 

vadovas”, 1987 m., Vilnius, 

“Mintis”, „Marijampolës apskritis”, 

Vilnius, „Vyzdys”, 1997 m., 

„Marijampolës miesto kalendoriai” 

– 2000 m., 2001 m., 2002 m., 

Marijampolë, „Piko valanda”, 

„Teatras Marijampolëje”, “Gabija”, 

Marijampolë, 2002 m., fotoalbumas 

„Marijampolë”, 2003 m., 

„Piko valanda”, „Blaþiejus Kri- 

vickas”, 2003 m., Vilkaviðkis, 

„Olimpijos spaustuvë”, „Datos. 

Faktai. Þmonës”, 2004 m., UAB 

„Telesatpresa”, Marijampolë. 

NIJOLË APIE TYLÀ 

"Ir kaip tik apie jà nesakome: 

ir gydanti, ir guodþianti, ir spengianti, 

ir ið proto varanti, ir viltinga... 

Bet ar esate kada pajutæ 

dar vienà (kaip keistai tai beskambëtø) 

- Kalbanèià – tylà? Ir 

ne tà, kai ðalia tavæs tylintis þmogus 

pasako daugiau negu þodþiø 

srautais betrykðtantis. Kalbu 

apie Senø Daiktø Tylà. Ar ne jos 

magija, dar teisingiau – paslaptinga 

senø daiktø ðneka, vertë 

daugelá mûsø, dar vaikigalius, 

narðyti po seneliø ar kaimynø namø 

palëpes, klëtis – jei tokiø dar 

buvo likæ, aplink vienkiemiø pirteles 

ir krûmais apaugusius jø 

griuvësius? Ko ieðkojome? Gerai 

pamàstæ gal ir prisiminsime 

kokius konkreèius daiktus ar norus, 

o ið tiesø, atrasdami vis naujø 

keistø daiktø, tarëmës atradæ 

dar vienà paslaptá. Ar ne ta pati 

Senø Daiktø Tylos magija savo 

paslaptingom gelmëm traukia kolekcionierius? 

Ir racionaliam, protingam 

þmogui niekaip neiðaiðkinsi, 

kam tau reikia keleto deðimèiø 

senø aprûdijusiø lempø ar 

lygintuvø. Dar tokiame ankðtame 

bute! 

... Bet paimk ir syká prisiliesk 

prie deðimtmeèiais rûdþiø gadinto 

lygintuvo dugno. Delnas pajuto 

ðilumà ar pasivaideno? Ir nejuèia 

pagalvoji: kiekgi deðimtmeèiø 

praëjo, kai paskutiná kartà tas 

lygintuvas buvo pripiltas þarijø. 

Ko gero, dar visai nedaug, nors 

tavo jaunesnysis veikiausiai nesuabejojæs 

mestø: ,,O, kokie du 

ðimtai metø!“ Ar ne todël panûdai 

tà daiktà vël numesti, kur bu- 

væs – dël tos ðilumos delne ir to 

pasakymo... 

... O ratelio ratas, senos klëties 

palubëje pakabintas, staiga 

ëmë ir sudûzgë. Ar ne dël to, kad 

saulës spindulys lyg þaisdamas 

jo stipinus perbraukë? O ir ta siena, 

plyðiais plyðeliais (lyg raukðlelëm, 

lyg kokiais nemûsiðkais 

þenklais) iðmarginta, atrodo kaip 

senos knygos lapas – imk ir perskaityk. 

Kai pradedi klausytis tø Senø 

Daiktø ir á juos ásiþiûri, atsiveria 

be galo keistas Kalbanèios Tylos 

pasaulis. Fotografijose gyvena ir 

bando á mus prabilti visokiausi – 

nebûtinai seni – daiktai ir augalai, 

o ir peizaþas. Prabilti ta keista kalba, 

kurià iðgirsti lemta ne kiekvienam 

– tik labai atidþiai mokanèiam 

klausytis. 

Tiesa, paroda vadinasi ,,Tamsos 

ðvytëjimas“. Bet tai neatsiejama 

nuo to, apie kà kalbëjome. 

Kaip tamsà perplëðia ðviesos 

spindulys ar nespalvotame fone 

suðvinta ðermukðnio kekës 

raudonumas, taip ir tyla – subyra 

ir suskamba." 

Parengë Sigitas BIRGELIS 

(R. Linionio nuotraukos ið ciklo 

"Kaimo fragmentas") 

19

Prelatas Mykolas Krupavièius emigracijoje 

Pradedant kalbëti emigracijos 

tema apie prelatà Mykolà Krupavièiø, 

pirmiausia reikia pabrëþti 

vienà labai svarbià aplinkybæ. 

Psichologinë bûsena, kurià daug 

Lietuvos þmoniø turëjo iðgyventi 

1944 m. vasarà, subtiliai uþfiksuota 

Birutës Pûkelevièiûtës romane 

„Aðtuoni lapai“. Po naktiniu 

Dancingo dangumi vyko 

toks autorës pokalbis su jauna 

vokietaite: „Ruth, – atsisuko á 

mane Christel, – pasakyk man, 

kokie jie – tie rusai? 

Jos balse buvo tiek vaikiðko 

ir jaukaus smalsumo, kad að garsiai 

nusijuokiau: 

– Pamatysi. Pamatysi pati. 

– Tu þinai, – uþsisvajojo Christel, 

– að skaièiau „Idiotà“. Man 

labai patiko kunigaikðtis Myðkinas. 

20 

Ið mûsø praeities 

M. KRUPAVIÈIAUS 120-OSIOMS GIMIMO METINËMS 

M. Krupavièius Seinø kunigø 

seminarijoje (1908–1913) 

Ir taip mudvi stovëjom ir þiûrëjom 

á tamsiai mëlynà naktá, á plevenanèias 

þvaigþdes, o ten toli, 

kur dangaus gaubtas jau siekë 

þemæ, plaèiai uþsklendæs savo 

puslanká, ten, uþ neáþiûrimos miglos, 

– buvo jie, tie rusai. 

Ne ðiandien, tai rytoj“. 

Daþnam lietuviui po 1940 m. 

vasaros ir ypaè po 1941 m. birþelio 

vidurio ávykiø nekildavo toks 

nekaltas klausimas: kas tie rusai? 

Jie labai gerai þinojo atsakymà, 

ypaè – kas sovietiniai rusai. Tas 

þinojimas daug kà vertë, kaip manyta 

– neilgam, palikti namus ir 

trauktis á Vakarus. 

1944 m. vasarà, artinantis sovietinei 

kariuomenei, M. Krupavièiui 

nereikëjo priimti skausmingo 

sprendimo: palikti Lietuvà ar 

nepalikti. Vokieèiø okupacinë administracija 

dar 1942 m. gruodá 

pasirûpino, kad jis Lietuvà paliktø. 

Uþ pasiraðytà memorandumà 

vokieèiø valdþios 1942 m. 

gruodþio 5 d. M. Krupavièius buvo 

suimtas. Ákalintas tà patá memorandumà 

pasiraðæs profesorius 

ir buvæs þemës ûkio ministras 

Jonas Aleksa, o treèias memorandumo 

signataras prezidentas 

Kazys Grinius apgyvendintas 

Sasnavos valsèiuje. Ið 

pradþiø M. Krupavièius buvo uþdarytas 

Tilþës kalëjime. Èia iðbuvo 

iki 1943 m. rugpjûèio pabaigos. 

Ið Tilþës kalëjimo M. Krupavièius 

iðveþtas á Regensburgà 

ir uþdarytas basøjø karmelitø 

vienuolyne. Kiek vëliau jam buvo 

leista laisvai vaikðèioti. Ið èia 

1945 m. amerikieèiø iðvaduotas 

persikëlë gyventi á Viurcburgà. 

Vadinasi, kelias á tëvynæ bûtø 

reiðkæs savanoriðkà vaþiavimà á 

Sibirà ar net dar blogiau… Dël to 

reikia pabrëþti mintá, kad M. Krupavièius 

Lietuvà paliko ne savo 

noru, o buvo prievarta ið jos iðgabentas. 

Tiesa, teisingumo dëlei 

turime prisiminti, kad pokario 

metais M. Krupavièius ið Vokietijos 

valdþios uþ tai gavo, nors ir 

nedidelæ, kompensacijà–pensijà. 

Prievartinëje emigracijoje 

prelatui M. Krupavièiui teko praleisti 

visus likusius savo gyvenimo 

metus. 1945 m. jam suëjo 

60 metø, ir dar pragyveno 25 metus. 

Netrumpa laiko atkarpa þmogaus 

gyvenime. Daug kà galima 

nuveikti ir padaryti, bet reikia prisiminti, 

kad jau buvo solidus amþius, 

ir jëgø kasmet maþëjo ir maþëjo. 

Dël to prelato M. Krupavièiaus 

veiklà iðeivijoje sàlygiðkai 

bûtø galima suskirstyti á du etapus 

ar periodus. Pirmàjá pavadinkime 

visuomeniðkai aktyvios 

veiklos periodu, o antràjá reikëtø 

ávardinti kaip daugiau pasyvesná 

arba ramesná, be svarbiø visuomeniniø 

pareigø. Pirmasis 

mûsø iðskirtas etapas tæsësi ðiek 

tiek ilgiau nei deðimt metø. Visà 

tà laikà prelatas M. Krupavièius 

gyveno Europoje, t. y. Vokietijoje. 

Antrasis etapas jau siejasi su 

M. Krupavièiaus gyvenimu JAV, 

kur jis persikëlë 1957 m. balandþio 

mënesá. 

M. Krupavièiaus gyvenimà 

Vokietijoje ne veltui pavadinome 

aktyviuoju laikotarpiu, nes ðá apibûdinimà 

akivaizdþiai patvirtina

jo nuveikti darbai. Nori nenori 

pirmiausia reikia apsistoti prie Vyriausiojo 

Lietuvos iðlaisvinimo 

komiteto (VLIK’o), kur M. Krupavièius 

daugiausia atidavë jëgø 

ir iðliejo prakaito. VLIK – tai 

vokieèiø okupacijos metais, 1943 

m. lapkrièio 25 d., sudarytas 

bendras vyriausiasis rezistencijos 

centras, kuris sujungë beveik 

visas to meto Lietuvos politines 

organizacijas bei okupacijos metu 

susikûrusius sàjûdþius. Karo 

laikotarpio svarbiausias dokumentas 

– tai 1944 m. vasario 16 

d. deklaracija, kurioje skelbiama, 

kad laikui atëjus VLIK sudarys 

laikinàjà vyriausybæ. Priëmus ðià 

deklaracijà vokieèiø gestapas 

demaskavo VLIK’à, ir veikla buvo 

paralyþiuota. 

Ið á uþsiená pasitraukusiø 

VLIK’o nariø 1944 m. geguþës 25 

d. Vokietijoje sudaryta Uþsienio 

delegatûra. Jà sudarë Vaclovas 

Sidzikauskas, Rapolas Skipitis ir 

Mykolas Krupavièius. 1945 m. 

kovo 9 d. Viurcburge oficialiai atkurtas 

Vyriausiasis Lietuvos ið- 

laisvinimo komitetas. 1945 m. birþelio 

15 d. VLIK’o pirmininku iðrinktas 

Mykolas Krupavièius. 

Juo iðbuvo iki 1955 m. lapkrièio 

27 d. VLIK laikë save aukðèiausia 

Lietuvos politine vadovybe, 

turinèia Lietuvos prezidento ir 

Seimo prerogatyvas. VLIK’o 

Vykdomoji taryba lyg ir atliko 

vyriausybës funkcijas. Dr. Daiva 

Dapkutë paþymëjo: „Uþsienyje 

atgaivintame VLIK’e buvo padaryta 

keletas esminiø pakeitimø, 

kurie sàlygojo áeinanèiø á Komiteto 

sudëtá grupiø ir kitus principinius 

reikalus. Priëmus á VLIK’à 

katalikiðkàjà Ûkininkø sàjungà ir 

liberaliàjà Ûkininkø partijà ir atëmus 

mandatà ið Nacionalistø 

partijos, laicistø – [ir] katalikø 

grupiø santykis VLIK’e tapo lygus 

(penki ir penki). Ðis santykis 

lëmë nesutarimus ir konfliktus organizacijos 

viduje, o vidinis 

konfliktas ilgus metus átakojo 

VLIK’o veiklà, tame tarpe ir santykius 

su S. Lozoraièiu ir Diplomatine 

tarnyba“. Á konfliktus paþvelgsime 

ðiek tiek vëliau, o da- 

Petrapilio dvasinëje seminarijoje (1914–1916). Ið deðinës: M. Krupavièius, 

P. Dambrauskas, V. Mykolaitis-Putinas, M. Merkelis 

M. Krupavièius - Lietuvos Steigiamojo 

Seimo narys ir þemës ûkio 

ministras (1920–1926) 

bar sustokime prie to, kas gero 

buvo padaryta. 

Visuotinai pripaþástama, kad 

vienas svarbiausiø VLIK‘o darbø 

– 1949 m. birþelio 14 d. priimta 

„Lietuviø Charta“, kurià sudaro 

trylika punktø. Jos preambulëje 

raðoma: „Lietuviø tauta, uþsigrûdinusi 

amþiø kovose dël teisës 

laisvai ir nepriklausomai gyventi 

savo tëvø þemëse, vieninga valia 

siekia savo gyvybæ, kalbà, 

tautines bei valstybines tradicijas 

iðlaikyti, kurti ir ugdyti, kad 

savo tautine kultûra visuotinei 

þmoniø giminës paþangai bendradarbiaudama, 

vykdytø Visagalio 

valià ir laisvo þmogaus paðaukimà“. 

Prof. A. Tyla kalbëjo: 

„Chartà“ rengë nepriklausomybës 

metais Lietuvoje subrendusi 

ir Vakaruose iðsigelbëjusi lietuviø 

inteligentija. Iðsisklaidymo 

akivaizdoje ji pajuto solidarumo 

þymenis ir atsakomybæ. Tarp rengëjø 

buvo ir prel. M. Krupavièius“. 

Prezidentas Valdas Adamkus 

vienoje ið kalbø pabrëþë: 

21

„Daugiau nei prieð 50 metø suraðyta 

Lietuviø Charta yra svarbi 

ir mûsø dienomis: ji kvietë ir kvieèia 

kiekvienà lietuvá ásipareigoti 

lietuvybei, jausti tautiná solidarumà“. 

Deðimties metø M. Krupavièiaus 

veiklà VLIK‘e plaèiai apraðo 

savo monografijoje Petras 

Maldeikis. Dël to èia nekartosime 

jo apibûdinimø, bet paþvelkime, 

kaip jis pavadino skyrelius, 

kuriuose raðoma apie M. Krupavièiaus 

vadovavimà VLIK‘ui. 

Ðtai keli pavyzdþiai: „Krupavièiaus 

laisvinimo kovos samprata“, 

„Laisvinimo darbo vieningumo 

besiekiant“, „VLIK‘o ir iðlikusiø 

Lietuvos diplomatø veiklos 

derinimas“, „Daugiau negu 

opozicija: antivlikinës grupës“, 

„Amerikos lietuviø ájungimas 

á bendrà laisvinimo veiklà“, „Kova 

VLIK‘ui iðlaikyti“, „Krupavièiaus 

pastangos VLIK‘à iðlaikyti 

Europoje“ ir panaðiai. Ið to, kas 

iðvardyta, neabejotinai matyti, 

kad M. Krupavièiui nebuvo ra- 

Prel. M. Krupavièius 

22 

maus gyvenimo ir darbo netrûko. 

Dabar trumpai sustokime 

prie konfliktø. Vienas ið jø – 

VLIK’o ir Lietuvos diplomatijos 

ðefo uþsienyje S. Lozoraièio bei 

visos diplomatø tarnybos. Svarbiausia 

problema – funkcijø ir 

kompetencijos apibrëþimas bei 

ambicijø áveikimas. VLIK norëjo, 

kad visi diplomatai bûtø jam pavaldûs. 

Diplomatai VLIK’à laikë 

tik visuomenine politine tautos 

organizacija, neturinèia jokiø 

valstybës valdþios atributø. S. 

Lozoraitis rëmësi dar prieð 1940 

m. ávykius prezidento Antano 

Smetonos ir uþsienio reikalø ministro 

Juozo Urbðio susitarimu 

– J. Urbðio telegrama S. Lozoraitis 

buvo paskirtas Lietuvos diplomatijos 

ðefu. Ðá faktà pripaþino 

visi diplomatai, nors VLIK’o 

atstovai, pagauti kovos ákarðèio, 

árodinëjo, kad J. Urbðio telegrama 

neturëjo ástatyminës galios. 

Taèiau daugiau kontroversijø ir 

politiniø diskusijø kilo dël vadinamøjø 

Kybartø aktø. Tai 1940 

m. lapkritá Berne A. Smetonos pasiraðyti 

aktai, kuriais prezidentas 

atgaline data, t. y. 1940 m. birþelio 

15 d., atleido ið ministro pirmininko 

pareigø Antanà Merká, 

o S. Lozoraitá paskyrë ministru 

pirmininku ir jam pavedë pavaduoti 

Lietuvos prezidentà. Ið tikrøjø 

Kybartø aktai teisine prasme 

buvo tik simbolinis dokumentas, 

neturintis juridinës galios. 

Ðis konfliktas buvo labai nenaudingas, 

ir ieðkota sutarimo. Èia 

nesigilinsime á visus tuos ávykius. 

Ádomi paties M. Krupavièiaus 

mintis: „Tuo bûdu esame 

dviejø rûðiø Lietuvos vadavimo 

politinës akcijos organai, kurie, 

nors savo charakteriu ir darbo ribomis 

skirtingi, bet Lietuvos vadavimo 

bare praktiðkai dirba tà 

patá darbà. 

Kaip visuose baruose, susidûrus 

dviem skirtingiems veiksniams, 

kyla visa iðsiaiðkintinø 

klausimø eilë, taip jø kilo ir mûsø 

kalbamam Lietuvos laisvinimo 

politinës akcijos bare, susidûrus 

Vlikui su Lietuvos diplomatiniø 

misijø ðefais. 

Tuo klausimu aiðkintasi, bet 

ligi ðiol, deja, neiðsiaiðkinta. To 

aiðkumo trûkumas jau sudarë 

juntamø kliûèiø Lietuvos vadavimo 

darbe. Dël to Vliko pastangomis 

buvo sukviestos dvi diplomatiniø 

misijø ðefø ir Vliko delegatø 

konferencijos Berne ir Paryþiuje. 

Ten buvo gvildenamas 

Lietuvos vadavimo politinës akcijos 

organø tarpusaviø santykiø 

klausimas“. 

Krikðèioniðkosios demokratijos 

idealø puoselëjimas iðeivijoje 

atëmë ið M. Krupavièiaus 

daug jëgø ir energijos. Jis aktyviai 

dalyvavo Lietuviø krikðèioniø 

demokratø sàjungos darbe, 

o 1950 m. buvo iðrinktas LKDS 

garbës pirmininku. 1947–1950 m. 

redagavo krikðèioniðkosios demokratijos 

þurnalà „Tëvynës sargas“; 

1951–1956 m. buvo Europos 

krikðèioniø demokratø unijos 

ágaliotinis lietuviams tremtyje. 

Krikðèioniø demokratø aplinkoje 

taip pat netrûko átampos. Prisiminkime 

aðtrià polemikà su 

frontininkais. 

1952 m. vasario 12 d. Antanas 

Maceina laiðke M. Krupavièiui 

raðë: „Jau senokai norëjau 

raðyti Jums Krikðèioniø Demokratø 

partijos ir Lietuviø Fronto 

sàjûdþio santykiø reikalu; santykiø 

ne VLIK’e, bet katalikiðkoje 

– pirmoje eilëje Amerikos – visuomenëje, 

nes maèiau, kad jie 

nëra toki, koki turëtø bûti tarp katalikø, 

nors ir priklausanèiø 

dviem politinëm grupëm. Visiðkai 

suprantu, kad Jums ir Jûsø 

partijos þmonëms gali bûti skau-

du, matant besiformuojanèià 

naujà katalikø politinæ srovæ. Suprantu 

ir motyvus, dël kuriø Jûs 

ðios srovës buvimo bei reiðkimosi 

nenorite. Taèiau man sunku 

suprasti Jûsø þmoniø taktikà kovoje 

su Liet. Frontu“. Ðiame laiðke 

A. Maceina iðvardijo net 15 

punktø su priekaiðtais krikðèionims 

demokratams. Prelatas M. 

Krupavièius 1952 m. vasario 21 

d. atsakyme apgailestavo: „Ðia 

proga noriu paþymëti, kad Tamstos 

raðtas man padarë slegiamo 

áspûdþio. Numeruotø Kr. Demokratø 

„nuodëmiø“ kataloge yra 

netikslumø, prasilenkimø su tiesa 

ir neþinomø man ir todël aiðkintinø 

dalykø. Visas gi raðto fonas 

daro áspûdþio, kad buvo raðoma 

ne man, bet per mano galvà 

miniai ar ateities kartoms, kurie 

visai neþino Kr. Demokratø su 

LF santykiø. Að skaièiau ir skaitau, 

kad katalikybei mûsø susiskaldymas 

yra tiek pat þalingas, 

kiek tautai bolðevikø okupacija“. 

Svarbus M. Krupavièiaus 

vaidmuo Pasaulio Lietuviø 

Bendruomenës organizavimo 

darbuose. Petras Maldeikis tie- 

Prel. M. Krupavièius tremtyje 

Vokietijos vienuolyne. 1943 09 23 

siog teigia: „VLIK‘as sukûrë Lietuviø 

chartà ir Lietuviø bendruomenës 

statutà, o jo pirmininkas 

suorganizavo paèià Bendruomenæ“. 

1963 m. „Drauge“ paskelbtame 

straipsnyje „Aktualiais 

PLB klausimais“ M. Krupavièius 

ásivaizdavo toká PLB 

vaidmená Lietuvos laisvinimo 

darbe: „Lietuvos laisvinimo politika 

Bendruomenei yra atsitiktinis 

tikslas, tad tuo paèiu ir pareiga. 

Partinë politika á jos uþdavinius 

neáeina ir ji neleistina. 

Bendruomenë aktyviai dalyvauja 

Lietuvos laisvinimo politiniame 

darbe. Èia klausimas visai 

aiðkus. Bet reikalingas aiðkinimo, 

kaip ji tame darbe dalyvauja. 

Ðis klausimas nepainus: sutartinai 

su Vliku. Tik tuo bûdu 

galima iðvengti anarchijos ir visø 

laisvinimo organø prieðtaravimø 

ir susikirtimø“. 

PLB atliko ir atlieka didelá darbà, 

kad svetimuose kraðtuose 

gyvenantys lietuviai iðlaikytø savo 

tautiná tapatumà. Þinoma, lietuvybës 

iðsaugojimo rûpesèiai 

yra labai plati veiklos sritis, kuri 

apima ávairias visuomenines kultûros 

organizacijas, Baþnyèià ir 

ðvietimà. Visa tai be galo rûpëjo 

ir prelatui M. Krupavièiui. 

Kaip jau minëta, persikëlus 

M. Krupavièiui á JAV lyg ir prasidëjo 

ramesnis gyvenimas, nes jis 

nëjo atsakingø pareigø organizacijose. 

Taèiau jis gyvai domëjosi 

visais reikalais ir, anot P. Maldeikio, 

“veikë ir visur savo þodá 

pasakë nebe kaip kurios svarbios 

organizacijos pareigûnas, o 

kaip Krupavièius“. Turime paþymëti, 

kad ramesnis gyvenimas 

davë gausius kûrybos vaisius. 

1959 m. iðleista knyga „Lietuviðkoji 

iðeivija“, o 1961 m. Èikagoje, 

„Draugo“ spaustuvëje, buvo iðspausdinta 

pati storiausia (723 

puslapiø) M. Krupavièiaus kny- 

Prel. M. Krupavièius - VLIK`o 

pirmininkas (1945–1955) 

ga „Kunigas Dievo ir þmogaus 

tarnyboje“. Jis paraðë atsiminimus, 

daug straipsniø á „Draugà“ 

ir kitus iðeivijoje leistus lietuviðkus 

leidinius. 

Manyèiau, reikia paþymëti 

faktà, kad M. Krupavièiaus iðlikusiame 

archyve, kuris dabar laikomas 

Lietuvos istorijos institute, 

yra daug jo kauptos istorinës 

medþiagos ávairiais Lietuvos istorijos 

klausimais, ypaè tarpukario 

metø. Be to, jis rinko medþiagà 

apie asmenis: prelatà Juozà 

Laukaitá, kun. istorikà Jonà 

Reitelaitá, raðytojà Vincà Mykolaitá–Putinà, 

arkivyskupà Pranciðkø 

Karevièiø. Gyvai susiraðinëjo 

su daugybe asmenø, tarp 

jø su tais, kurie gyveno sovietinëje 

Lietuvoje. M. Krupavièiaus 

archyve yra iðlikæ Vlado Jurguèio, 

Aleksandro Stulginskio laiðkai. 

Prelatas M. Krupavièius organizavo 

slaptà draugo ið Seinø 

seminarijos laikø, kunigo, istoriko 

Jono Reitelaièio monografijos 

„Kalvarija“ persiuntimà ið okupuotos 

Lietuvos á Vakarus ir ðios 

23

monografijos paskelbimà 

LKMA metraðtyje. 

Vienas svarbiausiø prelato M. 

Krupavièiaus bûdo bruoþø – jo 

rûpinimasis kitais þmonëmis, noras 

pasidalinti paskutiniu duonos 

kàsniu ir net pastoge su savo artimu. 

Prelato archyve yra iðlikæ 

laiðkai, raðyti 1963–1964 metais 

aktoriui Juozui Kaributui. Juose 

kalbama apie operos dainininkës 

Antaninos Dambrauskaitës 

(1905–1994) sunkià materialinæ 

padëtá. 1963 m. rugpjûèio 29 d. laiðke 

M. Krupavièius raðo: „Kaip 

esu minëjæs, jos asmeniniai nepaþástu, 

bet antra vertus, paþástu gerai, 

kaip iðkilusá mûsø lietuviðkoj 

padangëj þmogø. Gaila man visø 

tëvynës tragedijos aukø. Gaila ir 

Dambrauskaitës. Kam galëdavau, 

padëdavau. Noriu padëti ir Dambrauskaitei. 

Prieglauda kalëjimas ir 

kûnui, ir sielai. Bet kaip? Ðtai mano 

planas. Ji galëtø, kad ir ðiandien, 

jei norëtø, atvykti pas mane 

24 

apsigyventi. Turiu vienà kambarëlá 

sveèiams. Jis daþniausia tuðèias 

stovi. Tà kambarëlá kiekvienà 

valandà galiu jai pavesti. Kada 

sveèias atsiras, galës pamiegot 

ant sofkelës. Ðonkauliø nesusilauþys. 

Kad Dambrauskaitei 

lengviau bûtø apsispræsti, pateikiu 

kai kuriø þiniø. Jai að neraðysiu. 

Jei ji ras reikalingu, man paraðys. 

Baigiu 78 metus. Metai, sunkûs 

darbai, visi iðgyvenimai, o 

ypaè hitleriniai kalëjimai sveikatà 

gerokai apdildë. Bet dar nesu apdribæs. 

Vaidinu jaunikaitá ir puèiu 

krûtinæ, kaip gaidys. Plaukai dar 

pakauðio neapleido, bet ið juodo 

pasidariau kerðas. Mano pajamos 

180 dol. mën.: 78 socialinio draudimo 

pensijos ir 102 dol. kompensatos 

uþ Hitlerio kalëjimus ið Adanauerio. 

Iðleidþiu tø pajamø apie 

pusæ butui ir jo iðlaikymui – ðviesa, 

kuras, telefonas ir kt. Gyvenu 

kukliai. Pats valgá pasigaminu ir 

puodus iðsiðveièiu. Dël to galiu 

VLIK`o pirmininkas M. Krupavièius kalba Vaðingtono Lietuvos 

atstovybëje 1949 m. 

kai kada ir kai kà paremti vienu – 

kitu doleriu“. 

Pabaigoje reikia prisiminti, 

kad M. Krupavièius buvo kunigas. 

Didþiausias jo baþnytinio 

darbo pasiekimas – popieþiaus 

Pijaus XII 1948 m. suteiktas prelato 

titulas. Gyvendamas emigracijoje, 

M. Krupavièius nëjo kokiø 

nors atsakingesniø baþnytiniø 

pareigø. Taèiau kunigo pareigas 

vykdë. M. Krupavièiaus 

archyve iðlikæ dvi Miðiø stipendijø 

registracijos knygos. Áraðai 

prasideda 1959 m. geguþës 15 d. 

ir baigiasi 1970 m. rugpjûèio 

12 d. Miðiø stipendijø dydis ávairavo: 

nuo 250, 200, 100 ar 50 doleriø 

iki 10, 5 ir net 2, 3 doleriø. 

Paties M. Krupavièiaus skaièiavimais, 

1966 m. Miðiø atlaikyta 

uþ 767 dol., 1967 m. – 770 dol., 

1968 m. – 364 dol., 1969 m. – 310 

dol. Apskritai prelatas buvo integrali 

asmenybë. Antai Vytautas 

Bagdanavièius, MIC, viename 

straipsnyje apie M. Krupavièiø 

yra paþymëjæs: „Daug kas 

Krupavièiaus politinæ veiklà norëtø 

suprasti, kaip tam tikrà jo 

trûkumà kunigiðkoje veikloje. Taèiau 

tai bûtø labai klaidingas Krupavièiaus 

supratimas. Krupavièius 

politikas yra tiek, kiek jis yra 

kunigas. Jo kunigystës supratimas 

yra atvedæs já ir á politinæ 

veiklà“. 

Algimantas KATILIUS 

Literatûra: 

1. Petras Maldeikis, Mykolas Krupavièius. 

Chicago, 1975. 

2. VLIK’as ir Lietuvos diplomatinë 

tarnyba iðeivijoje. Berno ir Paryþiaus 

konferencijø protokolai. Knygos 

sudarytoja Asta Petraitytë. Vilnius, 

2004. 

3. Lietuva 1940–1990. Okupuotos 

Lietuvos istorija. Vilnius, 2005. 

4. Prelato M. Krupavièiaus archyvas 

Lietuvos istorijos institute.

Prisiminimai – pasakojimai apie ðaulá kapitonà Antanà 

Petruðkevièiø, 1942 m. lapkrièio 21 d. suðaudytà bolðevikø 

valdþios Sverdlovske 

“IÐ PRAEITIES TAVO SÛNÛS” 

Penkiø broliø Petruðkevièiø – Antano, Stasio, Vinco, Andriaus, Juozo – I ir II pasauliniø 

karø meto prisiminimai (1914 –1945) 

Antanas Petruðkevièius gimæs 1896 m. rugpjûèio 

8 dienà Jungtinëse Amerikos Valstijose, Pitsburch, 

jaunoje lietuviø iðeiviø ðeimoje. Iki 12 metø 

mokësi JAV anglø kalbos. Tëvai meilæ Tëvynei skiepijo 

ir sûnui. Ðeima á Europà gráþo 1908 m. Tuo laiku 

dar caro Rusijos valdomoje Suvalkø gubernijoje, 

netoli Seinø miestelio, Marinavo kaime, ásigijo ûká. 

Antanas iki 1915 m. pradþios mokësi Seinuose, vëliau 

tæsë mokslus Vilniuje (iki I pasaulinio karo pradþios). 

Kartu su karo pabëgëliø banga netikëtai atsidûrë 

Voroneþe. 1915 m. gruodá buvo mobilizuotas 

á caro Rusijos kariuomenæ ir nukreiptas á Pskovo 

karo mokyklà. Jà baigë 1917 m. 

Po mokslø gavæs praporðèiko laipsná, buvo paskirtas 

dirbti á Viazmà. Per Spalio revoliucijos suirutæ 

A. Petruðkevièius savo pastangø ir sumanumo 

dëka 1918 m. gráþo á Lietuvà ir Seinuose pradëjo 

dirbti “Þiburio” gimnazijos gimnastikos mokytoju. 

Rudená (tais paèiais metais) ástojo á Seinø dvasinæ 

seminarijà. Taèiau greitai suprato, kad jam, jaunam, 

energingam, vieta ne èia, atgimstanèiai Tëvynei jo 

pagalba reikalingesnë. 1919 m. sausio 28 d. savo 

noru ástojo á besikurianèià Lietuvos kariuomenæ. 

A. Petruðkevièius turëjo kariná laipsná ir patirties, 

todël buvo paskirtas á pirmàjá pëstininkø pulkà jaunesniuoju 

karininku. Dalyvavo kovose su bolðevikais 

ir lenkais. 

KAUTYNËS SU LENKAIS DËL SEINØ 

MIESTELIO 

Pasakojo mano mama Elena Petruðkevièienë 

1919 m. vasario mën., dar prieð Suvalkø sutarties 

pasiraðymà su lenkais, Suvalkø kraðto apylinkëse 

vyko itin arðios kovos tarp lietuviø ir lenkø. 

Suvalkuose, Krasnapolyje, Seinuose, Gibuose. 

A. Petruðkevièiaus vadovaujami lietuviai buvo be- 

veik pasiekæ Augustavo miestà, o Seinø miestelis 

ëjo keletà kartø ið rankø á rankas. Tø mûðiø metu 

mûsø Marinavo kaimo lenkai gyventojai ir kaimo 

seniûnas lenkas Józef Binewski, gerai paþástamas 

kaimynas, áskundë mûsø tëvà Laurynà Petruðkevièiø 

lenkø valdþiai – AK (Armija krajova): kad èia 

lietuviams vadovauja toks A. Petruðkevièius, Lauryno 

sûnus. Lenkai suëmë mûsø tëvà. Jis buvo ákalintas 

Seinø miestelio daboklëj. Vëliau, po Suvalkø 

sutarties pasiraðymo, kai lenkø generolas Þeligovskis 

su savo stipresnëmis pajëgomis puolë, A. Petruðkevièiaus 

kuopa neatlaikë. Þuvo èia keletas jo 

kuopos vyrø ir apie 10 buvo suþeisti. Jam paèiam 

teko þiauriai nukentëti. A. Petruðkevièiaus arklys 

krito vietoj, o jam buvo perðauta kairës kojos blauzda. 

Turëjo trauktis. Jo dalinio þuvæ kariai savanoriai 

palaidoti Seinø parapijos kapinëse. 

Tomis dienomis lietuviai traukdamiesi nuo puolanèiø 

lenkø pasiekë Seinus, iðlaisvino visus kalinius, 

buvusius daboklëje, tarp jø ir A. Petruðkevièiaus 

tëvà Laurynà, bet neilgam. Po savaitës jis vël 

suimtas ir iðveþtas á Suvalkø kalëjimà, nes sûnus 

buvo Lietuvos karininkas. Ten já tardë, kankino, 

atëmë sveikatà. Po keleriø metø paleido... Tëvas 

mirë 1924 m. vasario 19 d. 

Seinø netektis ir demarkacinës linijos nustatymas 

skaudþiai paveikë ir A. Petruðkevièiø. Atskirti 

demarkacinës linijos, Lenkijos pusëje liko A. Petruðkevièiaus 

ðeima, mama ir jaunesni broliai. 

Lietuviø kariuomenëje jam teko eiti ávairias pareigas. 

1925 m. jis baigë Aukðtøjø karininkø kursø 

V laidà. 

1926 m. labai reikðmingi Antano gyvenime, nes 

ðiais metais jis tapo Lietuvos ðauliø sàjungos nariu. 

A. Petruðkevièius paskiriamas Alytaus apskrities 

ðauliø rinktinës vadu. Ten jis pradëjo aktyviai 

domëtis ugniagesybos padëtimi. LÐS 1930 m. Antanas 

baigë ugniagesiø komandos kursus, ir jam 

25

uvo suteiktas ugniagesiø majoro laipsnis. Vëliau 

jis buvo paskirtas Panevëþio apskrities ðauliø rinktinës 

vadu. 

1938 m. liepos mënesá A. Petruðkevièius, gerai 

mokantis anglø kalbà, buvo Lietuvos valstybës komandiruotas 

á JAV ugniagesiø tobulinimosi kursus. 

Ir nieko blogo nenujausdamas 1939 m. vasario mënesá 

gráþo á tëvynæ. 

*** 

Taip dirbant atëjo Lietuvai ir jam lemtingi 

1940 m. Sovietinës okupacijos metai. 

1941 m. birþelio 14 d. ankstø rytà á Petruðkevièiaus 

butà Kaune, Aukðtaièiø g. 62, suvirto bûrys 

kareiviø. Visa ðeima buvo areðtuota. Antanas ið 

karto atskirtas nuo ðeimos. 

Þmona Marija ir sûnus Antanas iðtremti á Sibirà, 

kaip tremtiniai, o A. Petruðkevièius nugabentas 

á Kauno miesto saugumà. Po keliø dienø kapitonas 

A. Petruðkevièius iðtremtas á Rusijà ir jau 1941 m. 

liepos 4 d. atsidûrë Starobielsko lageryje (Sverdlovsko 

srityje). Koká pragarà jam teko patirti, galima 

spræsti ið lagerio medikø komisijos iðvados – 

”Galima panaudoti tik lengviems darbams, 50 procentø 

pajëgumo”. 1941 m. lapkrièio 3 d. A. Petruðkevièius 

perkeliamas á Sverdlovsko VRM uþdaràjá 

kalëjimà. Vienintelis kaltinimas jam – “priklausymas 

ginkluotai faðistinei LÐS” (paimta ið bylos). Dar perduodant 

jo bylà teismui lydraðtyje jam ranka áraðyta: 

“Suðaudyti”. 

1942 m. lapkrièio 21 d. A. Petruðkevièius Sverdlovske 

suðaudomas. 

*** 

Tarnaudamas kariuomenëje kapitonas Antanas 

Petruðkevièius buvo apdovanotas: 

26 

Lietuvos Nepriklausomybës deðimtmeèiui paminëti 

medaliu, 

Kûrëjo – savanorio medaliu, LÐS Ðauliø þvaigþdës 

ordinu, 

DLK Gedimino IV laipsnio ordinu, 

Lietuvos ugniagesiø sàjungos “Artimo pagalba” 

II ir III laipsniø ordinais, 

Latvijos ugniagesiø “Aukso þvaigþdës” þenklu, 

Estijos ugniagesiø “Sidabro kryþiaus” þenklu. 

Tegul nedingsta istorijos sûkuriuose ðio iðtikimo 

Lietuvai sûnaus vardas. 

Prisiminimus uþraðë brolis 

Stasys PETRUÐKEVIÈIUS 

Ðiemet mûsø ûkininkai pirmà kartà 

surinko derliø jau bûdami Europos 

Sàjungoje. Manau, daugumà jø nudþiugino 

ES priemokos, kurias gal ne visi 

tikëjosi gauti. Jos greit investuotos á 

ûkius. Nuliûdino nuolatos kylanèios 

dyzeliniø degalø ir þemës ûkio reikmenø 

kainos (“suvirðkinusios” ne vienà skatikà), 

bet gal pradþiugino derlius. Kokie 

tai buvo metai – derlingi ar nelabai – 

paklausiau paèiø ûkininkø. 

Pasiteiravau ûkininko Jono Þukausko ið 

Kreivënø, besiverèianèio pienininkyste, kaip vertina 

ðiemetiná derliø. 

Kukurûzus auginu palyginti neilgai, gal ðeðtus 

metus. Pernai buvo labai geri, o ðiais metais geri. 

Èia svarbi gal ne tiek veislë, kiek palankus oras. 

Kukurûzams galëjo bûti ðiek tiek per sausa. Praûþusios 

vëtros jø sulauþë palyginti nedaug, tik lauko 

kraðtuose. Matyt, vëjas, neturëdamas á kà atsiremti, 

lauþë juos, bet ten, kur kukurûzai tankiai iðdygæ, 

jie iðliko nepalauþti, stipriau laikësi. 

V. Senda ið Kreivënø kerta kukurûzus

Þemdirbys 

ÛKININKØ DERLIUS 

Jûsø pasëliai yra prie miðko. 

Ar laukiniai þvërys jø nesunaikina? 

Sekmadiená pas mus vyko 

medþioklë. Specialiai dël to pertvërëme 

pasëlius per pusæ ir vaikëme 

ðernus. Buvo 6 medþiotojai 

ir 10 varovø. Mûsø bandymai 

iðbaidyti ðernus ir juos sumedþioti 

nepavyko. Neiðvijome në 

vieno, ir në vieno nesumedþiota. 

Jie uþuodþia medþiotojø kvapà ir 

nebëga ið pasëliø. Yra labai atsargûs 

ir protingi. Jø negalima 

nuðauti, nors pasëliai surausti, 

truputá sunaikinti. 

Kaip ðiemet uþaugo þolë? 

Neblogai, bet pernai buvo 

daugiau. Daug lëmë temperatûra. 

Pavasará buvo ðalta, o drëg- 

J. Stoskeliûno ið Kampuoèiø ðienainis prizmëje 

mës netrûko. Vasara buvo sausa. 

Kai kas giriasi, kad daugiau 

surinko. Matyt, priklauso nuo 

dirvos, tràðø kiekio. 

Ðienainis dedamas dviem bûdais. 

Geriau ir pigiau dëti á prizmes, 

tiktai reikia tinkamos ir kokybiðkos 

technikos. Á prizmes 

dëjau dvejus metus ir kokybe buvau 

patenkintas. 

Su ðienainio rutuliais yra geriau 

dirbti, bet vis tiek reikalinga 

tinkama technika. Nuo technikos 

priklauso ir ðienainio pateikimas 

þiemà gyvuliams. Rûgsta gana 

gerai tiek rutulyje, tiek prizmëje. 

Viskas priklauso nuo to, ar gerai 

atliksi darbà, tiksliai paruoði. Sugesti 

gali visada. 

Ar nuo paðaro rûðies ir kokybës 

priklauso, kiek bus primelþta 

pieno? 

Patirties ðiek tiek turiu, bet þiniø 

niekada nepakanka. Mano 

manymu, reikia turëti karvëms ir 

kukurûzø, ir ðienainio. Ðienainis 

geriau kokius 3–4 kartus negu 

pats sausas ðienas, kad ir geriausios 

kokybës. Jeigu nebus kukurûzø, 

tai nebus energijos ir baltymø 

balanso, karvës neduos 

pieno tiek, kiek privalëtø. Tuomet 

pieno kokybë (cheminë sudëtis) 

prastëja, ir paèiai karvutei 

nesveika darosi. Kukurûzai labai 

reikalingi, bet tai brangus paðaras 

– tiek pasodinti, tiek auginti 

ar nuimti. 

*** 

Koks derlius ðiais metais bûsimuose 

ekologiðkuose mûsø 

kraðto ûkiuose, paklausiau jaunà 

ûkininkà Vytautà Kalesinskà 

ið Punsko kaimo. Jo ûkyje 

jau antrus metus vykdoma ekologinë 

programa. 

Kaip paprastas ûkis tampa 

ekologiðku? 

Pradþioje reikia apsispræsti ir 

pasiraðyti sutartá 5 metams. Per- 

27

D. Radzevièiaus ið Pristavoniø ðienainis prizmëje ir rutuliuose J. Peèiulio ið Peleliø kukurûzai 

einamasis laikotarpis – dveji metai, 

trys patikrinimai, ir mokama 

1 ha þemës atitinkamas priemokas. 

Treèiais metais jau mokama 

20 proc. maþiau. Po treèiø metø, 

atlikus treèià patikrinimà, jau rudená 

gausiu ekologiðko ûkio sertifikatà. 

Dabar pasëtus rugius kitais 

metais bus galima parduoti 

kaip ekologiðkus – þinoma, gavus 

sertifikatà. Mano atveju visa 

tai priþiûri ir tikrina firma “Agrobiotest”, 

turinti ágaliojimus ir 

teisæ, duotus Þemës ûkio ministerijos. 

Nuo jos tyrimo rezultatø 

priklausys sertifikato gavimas. 

Koks yra derlius, kai jau antri 

metai nevartoji chemijos, t. y. 

mineraliniø tràðø, nepurðki 

piktþoliø nuodais? 

Ðie metai buvo geri, pavyzdþiui, 

raudoniesiems dobilams, 

kuriø turëjau apie 3 ha. Nupjoviau 

tris kartus. Þinoma, treèiàkart 

jau buvo maþiausi. 

Þolæ patræðiau tik natûraliu 

mëðlu, trupuèiukà pagulëjusiu ir 

virtusiu kompostu (rudená iðmëþtu). 

Sakyèiau, kad ðienapjûtë buvo 

gera, tik gal dviem savaitëm 

28 

vëlesnë dël ðalto pavasario. Derlius 

neþymiai maþesnis nei pernai, 

bet viskà kompensavo dobilai. 

Gerai uþderëjo vikiai su dirviniais 

þirniais. Apskritai paðaro 

turiu tiek kiek pernai, tikrai pakaks. 

Metai palankûs, vasara ðlapia, 

oro temperatûra turistams 

prasta, bet ûkininkams – kaip tik. 

O kaip javai, ar byrëjo? 

Dalis kvietrugiø iðnyko ið po 

þiemos, galima sakyti, apie ketvirtadalis 

ar net treèdalis. Seniai 

tokiø metø bûta, kad javai iðnyko 

ne tik ant kalnø, bet ir kloniuose, 

ir ten, kur geriausia dirva. Pavasará 

jie buvo tik akëjami. 

Vasarojus buvæs toks geras 

kaip pernai, gal tik ðiaudai buvæ 

maþesni. Nebuvo iðgulæs, nes 

nevartojau azoto tràðø. Tokie 

esà reikalavimai – nevartoti 

cheminiø azoto tràðø, nepurkðti 

cheminiais nuodais. Galima tik 

anksèiau pasëti dobilus ar patræðti 

natûraliu mëðlu. Piktþoles 

galima naikinti tik mechaniðkai 

arba leistinomis natûraliomis 

priemonëmis – biologiniais preparatais. 

Ar verta ûkininkauti ekologiðkai? 

Svarbu, kad, be gaunamo 

sveiko maisto, ekologiðkam ûkiui 

yra skiriamos didesnës priemokos. 

Jos, mano nuomone, atstoja 

pelnà 35–36 ha ûkyje, kurá gali 

suteikti apie 12–13 melþiamø karviø. 

Be to, ekologiðki ûkiai, kuriuose 

auginami gyvuliai ir ið jø 

gaunamos natûralios tràðos – 

mëðlas (natûralus azotas), ir jo 

J. Kmieliausko karvidë

ai V. Sendos ðienainis rutuliuose 

tam ûkiui pakanka, gali tikëtis 20 

proc. didesniø priemokø. Taip 

yra penkerius metus. Po to vël 

pratæsiama, vykdant reikalavimus, 

pasiraðant sutartis ar parduodant 

produkcijà. 

Kaip auga pasodintas jaunas 

miðkas? Ar neapnaikino jo 

þvërys arba þiema? 

Norëèiau pasakyti, jog tai 

turbût pati geriausia investicija, 

kokià galëjo sugalvoti ûkinin- 

kams ES ir Lenkijos valdþia, kad 

bûtø iðnaudotos prastos kokybës 

dirvos. Miðkas (10 ha) – tai 

gan stabilus ir pelningas dalykas 

kaimo sàlygomis, reikalaujantis 

daugiau sezoninio darbo, 

o ne iðtisus metus (kaip buvo 

áprasta kaime). 

Treèius metus augantis miðkas 

þaliuoja graþiai, berþai kloniuose 

siekia jau net 3–4 metrus. 

Þiemojo gan neblogai, tik atsodintus 

maþus berþelius sulauþë 

gilus sniegas ir staigus atlydys. 

Kiðkiai padarë þalos àþuolynuose, 

nugrauþë pumpurus, nes jie 

nebuvo padaþyti neskaniu chemikalu. 

Teko atsodinti. Tikrai graþus 

miðkelis... 

*** 

Paklausiau Juozà Kmieliauskà 

ið Taurusiðkës, besiverèiantá 

pienininkyste ir kiaulininkyste, 

ar ðie metai ûkininkams 

buvo derlingi. 

Javø derlius (apsëta maþdaug 

50 ha), lyginant su praëjusiais 

metais, tikriausiai menkesnis. 

Ypaè þiemkenèiø, kuriø þymià dalá 

reikëjo pavasará atsëti, manau, 

kaip ir pas kitus. Vasarojaus derlius 

(tiek grûdø, tiek ðiaudø), galima 

sakyti, gan panaðus á ankstesniø 

metø. Ðiaudø paprastai 

dar perkame ið kaimynø. Ðiemet 

buvo galima netgi prisirinkti veltui 

– þmonës atidavë uþ nurinkimà 

nuo lauko. 

O kaip uþaugo þolë? 

Mes ðienainio dedame nedaug, 

daugiausia vyniojame á rutulius. 

Þolæ ið maþdaug 30 ha surinkome 

3 kartus. Galima pasigirti, 

kad tikrai gerai uþaugo. Pernai 

antro pjovimo þolë buvo geresnë, 

o ðiemet treèio. Gal pirmo pjovimo 

buvusi kiek menkesnë, ir 

nupjauta vëliau. 

Koks buvæs kukurûzø derlius? 

Kukurûzø pasëjau daugiau 

kaip 20 ha, bet jie dar nenupjauti. 

Jø derliø vertinu kaip vidutiná. 

Vëjai, laimei, pas mus jø nesulauþë. 

Gal èia jie kokiø stipresniø 

veisliø? Ðiemet jau nesëjome tokiø 

veisliø, kurios lengvai iðgula, 

o tik tas, kuriø stipresnis 

kamblys – pvz., “Viarus”, “Prosna”, 

“Reduta”. 

29

Kaip sekësi ðiais metais ûkininkams 

– bitininkams, paklausiau 

Jurgá Slovikà ið Kalinavo. 

Tokiø medingø metø nebûta 

per visà pokará. Tai gal lëmë oras. 

Kai nëra tinkamo oro, tai bitës, 

kad ir geriausios, medaus neprineð. 

Buvo “suderinti” lietus ir ðiluma, 

gerai þydëjo augalai. Tokiø 

gerø metø bitininkams gali jau 

ilgai nebûti. Tai tarsi atsilyginimas 

uþ praëjusius metus, kurie 

buvo menki. Bièiø naujai pasiûti 

koriai net sulûþo, negalima buvo 

iðsukti medaus. Viskas vyko per 

greitai, sunku buvo suspëti priþiûrëti 

bites. Tikrai nepakartojami 

metai... 

*** 

Gaila, kad dauguma ûkininkø 

jau nebesodina bulviø. Vieni 

sako, kad iðëjo ið mados ar strënas 

skauda, kiti – kad neapsimoka, 

augina tik sau. Tai tikriausiai 

tiesa. Bulviø derlius – kiek girdëti 

– ðiemet tikrai menkokas. 

Ûkininkai, kurie jø pasodino ir 

ðiek tiek prikasë, tikrai laimëjo. 

Dabar parduoda bulves Seinø ir 

Suvalkø turguose. Tø bulviø ieðkoma 

tarsi aukso, uþ jas mokama 

dvigubai daugiau nei uþ javà, 

taigi skatikai piniginæ glosto. Tai 

gal kas nors imsis mûsø kraðte 

rimèiau auginti bulves? 

(pgv) 

(P. Vitkausko nuotr.) 

30 

Lenkijos bitininkø ðventëje 

Ðiø metø rugsëjo 17 d. Olðtine 

vyko XXIII Lenkijos bitininkø 

sàjungos ðventë. Joje dalyvavo 

ir mûsø kraðto lietuviai bitininkai. 

Punsko skyriui atstovavo 

Jolanta ir Petras Vitkauskai. 

Apie 20 bitininkø, tarp jø 6 lietuviai, 

atvyko ið Seinø. Ðventëje 

buvo galima ne tik pabendrauti 

su kitais bitininkais, pasidalinti 

patirtim, bet ir aplankyti ádomias 

Sveikiname 2005 09 24 d. susituokusius 

Alicijà Valinèiûtæ ið Vaitakiemio 

ir Algá Janèiulá ið Þagariø. 

Linkime daug laimës, sveikatos, vien saulëtø 

dienø, kad Jûsø gyvenimo kelias bûtø toks 

lengvas ir smagus kaip Jûsø dainuojamoje 

dainoje. 

Tëveliai, sesutës Zita, Silvija, Jovita, Asta, 

Aldutë ir brolis Tomas 

Spalio 4 d. 60-àjá gimtadiená ðvæs 

Stasë Valinèienë ið Ðlynakiemio. 

parodas, nusipirkti bitininkystës 

reikmenø. Verta buvo pasiþiûrëti 

naujoviø, kurios bûtinos, jeigu 

norima bitininkauti dar ilgus metus. 

Galima buvo pasirinkti, ið kuriø 

gamintojø nori pigiau ásigyti 

brangià bitininkavimo technikà, 

turinèià reikalingus Europos Sàjungos 

sertifikatus. Kas ðventëje 

nedalyvavo, gali tik gailëtis... 

Tranukas 

Daug metø prabëgo su vëjais, 

Bet Tu iðlikai nuostabi. 

Vaikai ir anûkai tikëjo, 

Kad viskà, kad viskà gali. 

Laiminga gyvenk ir ðypsokis, 

Lai metø naðta neuþguls! 

Sveikatos beribës ir dþiaugsmo! 

Ir meilës þmoniø artimø! 

Laimës, geros sveikatos ir saulëtø dienø linki 

Penkios dukros su ðeimomis ir trys sûnûs

ALICIJA IR ALGI 

Kronika 

PUNSKO „AUÐROS” LEIDYKLOS KNYGYNE 

GALIMA ÁSIGYTI: 

p DR. VITALIJOS STRAVINSKIENËS knygas: 

l „Pasaulio lietuviø bendruomenë 1949-2003” (kaina 20 zl) 

l „Lenkijos lietuviø bendruomenë 1944-2000” (kaina 16 zl) 

Dr. Vitalija Stravinskienë 

p SIGITO BIRGELIO nuotraukø albumà 

„JOTVOS PAKRAÐTY” (Punskas–Seinai– 

Viþainis–Suvalkai) (kaina 20 zl) 

Ateina toks laikas – lakðtingaloms suokti, 

Þiedams ir jausmams suþydëti. 

Ateina toks metas – mylëti ir tuoktis, 

Ir dviem savo lizdà sudëti. 

Mes Jums palinkësim darnos, atidumo 

Ir visad viens kità paremti. 

Jungtuviø proga Jus sveikina 

Seinø “Lietuviø namø” saviveiklininkai 

Mes linkime, kad ðirdyje pavasariai skambëtø, 

Linksmai aidëtø dþiugesio daina, 

Kad Tavo ðirdis niekad skausmo neregëtø, 

Kad lûpas visad puoðtø ðypsena... 

Gerb. Natalijà Kalkauskienæ 

40-ojo gimtadienio proga sveikina ir laimës 

linki 

Tëveliai, brolis ir sesuo su ðeimomis 

31

Numeryje: - Mokslinė elektroninė biblioteka

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?