04.07.2013 Views

Untitled - Vytauto Didžiojo universitetas

Untitled - Vytauto Didžiojo universitetas

Untitled - Vytauto Didžiojo universitetas

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

TURINYS<br />

ĮVADAS .................................................................................................................. 5<br />

LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS MIESTAI<br />

KETVERIŲ METŲ SEIMO REFORMŲ IŠVAKARĖSE .................................. 18<br />

Pastangos įgyvendinti reformas 1764–1788 m. ................................................ 18<br />

Miestai ir miesteliai .............................................................................................. 29<br />

LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS MIESTIEČIAI<br />

VARŠUVOS SUVAŽIAVIMUOSE (1789–1791) .................................................38<br />

Dalyvavimas miestiečių suvažiavimuose ............................................................ 42<br />

Pirmasis suvažiavimas ................................................................................. 42<br />

Antrasis suvažiavimas .................................................................................. 49<br />

Trečiasis suvažiavimas .................................................................................. 51<br />

Miestų deputacijos veiklos laikotarpiu ........................................................... 60<br />

Bajorijos požiūris į miestų reformas .................................................................... 66<br />

MIESTŲ PADĖTIS VALSTYBĖJE PO GEGUŽĖS 3 D. KONSTITUCIJOS ... 75<br />

Miestų įstatymai .................................................................................................. 75<br />

Miestų pavaldumas ................................................................................................ 82<br />

Abiejų tautų policijos komisija ..................................................................... 82<br />

LDK asesorių teismas .................................................................................... 89<br />

Iždo komisijos ............................................................................................... 92<br />

Civilinės karinės komisijos ........................................................................... 93<br />

SAVIVALDŲ KŪRIMASIS ................................................................................. 98<br />

Miestų apygardų įsteigimas ir apygardų suvažiavimai ...................................... 100<br />

Savivaldų sklaida ......................................................................................... 114<br />

Valstybiniai miestai .................................................................................... 118<br />

LDK karališkųjų ekonomijų miestai .......................................................... 124<br />

Privatūs miestai .......................................................................................... 127<br />

Bažnytiniai miestai .................................................................................... 132<br />

Rotušės ......................................................................................................... 132


MAŽŲJŲ MIESTŲ IR MIESTELIŲ KOVA UŽ SAVIVALDOS TEISES ....... 137<br />

POKYČIAI MIESTŲ VISUOMENĖSE ........................................................... 155<br />

Bajorai – naujieji miestiečiai ............................................................................. 155<br />

Rinkimai į miestų savivaldas (1791–1792 m.) .................................................162<br />

Didžiuosiuose miestuose ............................................................................ 162<br />

Mažuosiuose miestuose ............................................................................... 168<br />

Savi ir svetimi .................................................................................................... 170<br />

Bajorai ir dvasininkai ................................................................................ 170<br />

Svetimšaliai ................................................................................................ 177<br />

Žydai .......................................................................................................... 180<br />

Kitos visuomeninės grupės .......................................................................... 191<br />

REFORMŲ LIKIMAS ....................................................................................... 195<br />

IŠVADOS ........................................................................................................... 209<br />

PRIEDAI ............................................................................................................ 213<br />

SUMMARY<br />

1789–1792 Towns Movement of the Grand Duchy of Lithuania .........238<br />

ŠALTINIŲ IR LITERATŪROS SĄRAŠAS ....................................................... 244<br />

VIETOVARDŽIŲ RODYKLĖ .......................................................................... 253<br />

ASMENVARDŽIŲ RODYKLĖ ........................................................................ 256


LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS<br />

MIESTAI KETVERIŲ METŲ SEIMO<br />

REFORMŲ IŠVAKARĖSE<br />

PASTANGOS ĮGYVENDINTI REFORMAS 1764–1788 m.<br />

Abiejų Tautų Respublikos miestų nuopuolio pradžia istoriografijoje siejama su<br />

1655–1661 metų Tvano ir 1700–1721 metų Šiaurės karo suirutėmis valstybėje.<br />

Po jų LDK miestams nepavyko atsigauti iki pat XVIII a. pabaigos. XVIII a.<br />

II pusėje žvelgdama į kaimynines valstybes, kurių stiprybės požymis buvo klestintys<br />

miestai, Abiejų Tautų Respublika pradėjo miestų reformas. Jų pradžia<br />

siejama su Stanislovo Augusto valdymo pradžia. Tačiau ne visoje valstybės teritorijoje<br />

reformos galėjo prasidėti, nes 7 dešimtmetyje kilo ir užsitęsė vidaus<br />

suirutės 1 .<br />

Miestų reformas sąlygojo bajoriškosios visuomenės požiūrio į miestiečius<br />

ypatumai, todėl dėmesys buvo sutelktas į miestus, bet dar nebuvo ketinama<br />

keisti miestiečių padėties visuomenėje. Tuomet dominavo nuostata, kad vieninteliai<br />

valstybės šeimininkai yra bajorai. III Lietuvos statutas draudė „paprastiems<br />

žmonėms“ naudotis bajorų prerogatyvomis ir užimti jų pareigas 2 .<br />

1 Stanislovo Augusto valdymo pradžioje prasidėjo vidaus karai, kuriuos iniciavo Rusijos imperija,<br />

nesusitaikiusi su 1764 m. ir 1766 m. seimo nutarimais, kuriais mėginta valstybę ištraukti iš gilios<br />

politinės krizės. 1767 m. Jekaterina II iniciavo ir parėmė reformų opozicijos sudarytą Radomo<br />

konfederaciją, o kaip atsakas į ją 1768 m. kilo Baro konfederacija, kuri savo priešais paskelbė ir<br />

Rusijos imperiją, ir savo karalių. Vidaus karas peraugo į karą su Rusijos imperijos kariuomene,<br />

kuris užsitęsė ir baigėsi Pirmuoju valstybės padalijimu 1772 m.: Kuncevičius A., Kiaupa Z.,<br />

Kiaupienė J., Lietuvos istorija iki 1795 metų, Vilnius, 1995, p. 385–386; Plačiau: Dolinskas V.,<br />

Simonas Kosakovskis: politinė ir karinė veikla Lietuvos <strong>Didžiojo</strong>je Kunigaikštystėje 1763–1794 m.,<br />

Vilnius, 2003, p. 130–141, 157–205.<br />

2 Statut Wielkiego Księstwa Litewskiego, naprzód za najjaśniejszego Hospodara Króla Jegomości Zygmunta<br />

III w Krakowie w roku 1588 drugi raz w Wilnie w roku 1619 z pokazaniem zgody i różnice<br />

Koronnych i WXL. Trzeci raz za najjaśniejszego K. J. M. Władysława IV w Warszawie w roku 1648 z<br />

przydaniem konstytucji od roku 1550 do 1647. Czwarty raz za najjaśniejszego króla jego mości Jana<br />

Trzeciego w Wilnie w roku 1698 z przyłożeniem pod artykuły Konstytucji Sejmowych od sejmu roku<br />

1550 aż do sejmu roku 1690 Obojgu Narodom służący. Teraz zaś piąty raz za szczęśliwie panującego<br />

najjaśniejszego króla Jego mości Augusta Trzeciego przedrukowany, Wilno, 1744, s. 79 (3 skyrius,<br />

18 paragrafas).<br />

18


1764 m. seimo patvirtintame įstatyme rašoma: „bajoriška lygybės ir kilmės<br />

teisė, kad ir labiausiai nuskurdusio [bajoro], yra šioje tautoje garbė“ 3 . XVIII a.<br />

II pusės įstatymai patvirtino draudimą ne bajorams užimti pareigas valstybės<br />

administracijoje, o 1786 m. buvo uždrausta nekilmingiems turėti ir karininko<br />

laipsnį 4 .<br />

Net ir pažangiais laikomuose, nors ir neįgyvendintuose to meto projektuose<br />

miestiečių kilmės asmenis nuo bajorų skyrė beveik nepereinama riba.<br />

Lenkijos kanclerio Andrzejaus Zamojskio 1778 m. projekte rašoma: „kai miestietis<br />

bus nobilituotas, iš karto žinyboje turi įvykdyti atsisakymą nuo miestiečių<br />

teisių, ir jau nebegali naudotis miestietiškomis gėrybėmis ir laivėmis, nes kitaip<br />

praras gautą bajorystę“ 5 . A. Zamojskis, remdamasis nusistovėjusiomis bajorijos<br />

dominavimo valstybėje nuostatomis ir tradicijomis, savo projekte miestiečiams<br />

draudė važinėti karietomis, puoštis auksu, sidabru ir brangakmeniais, keliaujant<br />

nešioti kardą ir turėti daugiau nei vieną tarną. Už tokį nusižengimą pagal<br />

tradiciją buvo siūloma 300 auksinų nubausti magistratą, kuriam pavaldus prasikaltęs<br />

miestietis 6 .<br />

Toks požiūris į miestiečius nulėmė pradėtų reformų miestuose pobūdį.<br />

Bajorija turėjo vadovauti reformoms, jas prižiūrėti ir reguliuoti. Kita vertus,<br />

miestai buvo iš tikrųjų apleisti, juose stigo tvarkos. XVIII a. II pusėje per Lietuvą<br />

vykusiems svetimšaliams nepasitenkinimą kėlė nesutvarkytos siauros miestų<br />

gatvės, apleisti pastatai, lūšnos, šiaudais dengti namų stogai, balos ir purvas.<br />

Jie atkreipė dėmesį į tuos vaizdus, kurie Lietuvos gyventojams buvo tapę kasdienybe.<br />

1778 m. aplankęs Gardiną britas Williamas Coxe neslėpė paniekos<br />

miesto betvarkei: „Sprendžiant pagal mišinį baisių lipdinių, griūnančių namų<br />

ir sugriuvusių rūmų su nuostabiais vartais – dalelėmis buvusios prabangos,<br />

būtų galima manyti, kad šis [miestas] yra pasmerktas išnykimui, nes sudaro<br />

įspūdį virstančio į pražūtį miesto. Keletas tinkamų ir gerai sutvarkytų pastatų<br />

tik padidina šį kontrastą“. 1784 m. Gardine apsilankęs Georgas Forsteris<br />

įspūdžius apie pravažiuojant pamatytą miestą sudėjo į kelias eilutes: „Važiavau<br />

per balotas gatves tarp pusiau mūrinių, pusiau medinių pastatų, kurių dalis<br />

3 “prawo równości i urodzenia szlacheckiego, chociażby w największym ubóstwie, jest w tym<br />

narodzie zaszczytem”: Warunek prerogatyw stanu szlacheckiego, VL, t. 7, s. 167.<br />

4 Zienkowska K., Sławetni… s. 30.<br />

5 “Mieszczanin gdy zostanie nobilitowanym, ma zaraz reces od prawa miejskiego uczynić, i już<br />

do użytku i wolności należeć nie będzie pod utratą szlachectwa zyskanego”: Zamojski A., Zbiór<br />

praw sądowych przez exkanclerza Andrzeja ordynata Zamojskiego ułożony i w roku 1778 drukiem<br />

ogłoszony, a teraz przedrukowany z domieszczeniem źródeł i uwag, tak prawoznawczych, jako<br />

prawodawczych sporządzonych, Warszawa, 1874.<br />

6 Ten pat, s. 213–214.<br />

19


atrodė nuostabiai, o kiti – varganai“. Tais pačiais metais atvykęs į Lietuvos<br />

sostinę, G. Forsteris neslėpė susižavėjimo Vilniaus miesto didybe ir grožiu, tačiau<br />

keliauninko dienoraštyje neliko nepastebėtos ir siauros purvinos gatvės<br />

bei griuvėsiai. 7 Mažesniųjų Lietuvos miestų būklė, svetimšalių liudijimu, buvo<br />

dar blogesnė.<br />

Reformomis šiuos trūkumus ketinta pašalinti ir sutvarkyti miestus. Todėl<br />

reformų iniciatoriai kėlė uždavinius: įvesti miestuose tvarką, prižiūrėti statybas,<br />

peržiūrėti ir sureguliuoti miestų pajamas ir išlaidas, sudaryti sąlygas amatų ir<br />

prekybos plėtrai bei pakelti miestų ūkį ir ekonomiką. Lenkijos karalystėje šios<br />

reformos prasidėjo anksčiau nei Lietuvoje. Jau 1765 m. Senojoje ir Naujojoje<br />

Varšuvoje bei Lvovo miestams buvo įkurtos Geros tvarkos komisijos (Boni<br />

Ordinis). Komisijos buvo lokalinio pobūdžio, su centrinės valdžios institucijų<br />

žinia sudarytos atskirai kiekvienam miestui. Komisijos nariais galėjo tapti tik<br />

bajorai. Geros tvarkos komisijos turėjo kontroliuoti miesto savivaldų veiklą ir<br />

sutvarkyti miesto dokumentus (privilegijas, nuosavybės, jurisdikų), parengti<br />

miestų planus ir inventorius, išspręsti vidaus nesutarimus ir ginčus (miestiečių<br />

su kitomis socialinėmis grupėmis, kivirčus tarp miesto bendruomenės ir magistrato),<br />

sureguliuoti miestų išlaidas ir pajamas, prižiūrėti tvarką (gatvių tiesimas,<br />

apleistų namų sutvarkymas, šiukšlių išvežimas, priešgaisrinė apsauga, statybų<br />

kontrolė), rūpintis miesto ūkiniais reikalais. 1768 m., 1776 m., 1780 m. seimo<br />

sprendimais mėginta bajoriškų komisijų tinklą išplėsti po visus karališkuosius<br />

miestus 8 , tačiau reformos LDK miestuose vėlavo.<br />

7 “Sądząc po mieszaninie okropnych lepianek, walących się domów i zrujnowanych pałaców ze<br />

wspaniałymi bramami, szczątkami dawnej świetności, można by przypuszczać, ze jest one skazane<br />

na zagładę, ma bowiem pozór miasta chylącego się do upadku. Kilka przyzwoitych budynków<br />

znajdujących się w dobrym stanie zwiększa jeszcze ten kontrast”: Coxe W., Podroż po Polsce<br />

(1778), Polska Stanisławowska... t. 1, s. 683; „poprzez błotniste ulice między domami częściowo<br />

drewnianymi, częściowo murowanymi, które niekiedy prezentowały się ładnie, a czasami były<br />

nędzne“: Forster G., Dziennik podróży po Polsce, Ten pat, t. 2, s. 77, 96.<br />

8 1768 m. seimas patvirtino įstatymą „Lenkijos karalystės ir LDK mūsų karališkų miestų ir miestelių<br />

sąlyga“, kuriame buvo atkreiptas dėmesys, kad dalis miestų užsiima ne prekyba ir amatais,<br />

o alkoholio gamyba ir pardavimu. Įstatymas perspėjo svetimšalius, kurie nemokėdami mokesčių<br />

į miesto kasą verčiasi prekyba, ir liepė žydų bendruomenėms sudaryti sutartis su magistratais dėl<br />

prekybos mieste sąlygų. Karalius atsisakė servitutų teisės. Įstatymas skelbė, kad miestai kasmet<br />

privalo siųsti finansines ataskaitas seniūnams arba karališkų ekonomijų valdytojams (priklausomai<br />

nuo miesto pavaldumo), visuose karališkuosiuose miestuose buvo numatytos sudaryti Geros<br />

tvarkos komisijos, turėjusios kontroliuoti magistratų veiklą: Warunek miast i miasteczek naszych<br />

królewskich w Koronie i w W. Ks. L., VL, t. 7, s. 351–353; Ptaśnik J., Miasta i mieszczaństwo w<br />

Polsce… s. 396–397.<br />

20


Padėtis LDK skyrėsi nuo Lenkijos, nes seimas nubrėžė kitą reformų kursą.<br />

1776 m. Mokesčių įstatymo Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei antrasis punktas 9<br />

skelbė naikinantis mažesnių miestų magdeburgijas, kadangi jų gyventojai verčiasi<br />

žemdirbyste, bet nesiverčia prekyba ir amatais, todėl jiems suteiktos privilegijos<br />

neturi pagrindo. Mažesnieji miestai kanceliarijų dokumentus ir aktų<br />

knygas turėjo perduoti vaivadijų ir pavietų pilies teismų institucijoms, o miestų<br />

teismai negalėjo spręsti bylų, peržengiančių vidaus reikalus. Magdeburgo teises<br />

prarado nuo 20 iki 25 LDK miestų 10 . Lietuvos bajorai ne tik neprieštaravo,<br />

bet ir palaikė šį seimo sprendimą. 1778 m. Raseinių bajorų seimelis reikalavo<br />

panaikinti magdeburginius teismus visoje Žemaitijoje, o miestiečių tarpusavio<br />

bylas palikti spręsti vienai – greičiausiai, už Žemaitijos ribų buvusiai Kauno –<br />

magdeburgijai 11 .<br />

Praradę savivaldas miestai nenorėjo taikstytis su tokia padėtimi, todėl į<br />

seimus siuntinėjo savo atstovus su memorialais ir prašymais. Mileičičių miestiečiai,<br />

1775 m. pajutę, kad kėsinamasi į miesto teises, pas LDK pakanclerį<br />

Joachimą Liutaurą Chreptavičių išsiuntė savo atstovus, kurie nuvežė miesto<br />

privilegijų originalus. Šis aiškino niekaip negalėjęs surasti karaliaus laisvu nuo<br />

seimo laiku, todėl miestiečiai, išleidę Varšuvoje daug pinigų, sugrįžo namo,<br />

o jų reikalais pažadėjo pasirūpinti pats pakancleris. Tačiau J. Chreptavičius ne<br />

tik nieko jiems neiškovojo, bet dargi pradangino jų privilegijų originalus. Mileičičų<br />

miestiečiai nenuleido rankų ir 1782 m. seimo metu kreipėsi į LDK<br />

rūmų iždininką Juozapą Poniatovskį, 1786 m. – į karalių, bet iš to nieko nepešė<br />

12 . 1776 m. mokesčių įstatyme miestams, praradusiems savivaldos teises,<br />

ginčams su seniūnais spręsti buvo numatytas vienintelis kelias – kreiptis į asesorių<br />

teismą. Šia galimybe pasinaudoję Lietuvos miestai ir miesteliai kėlė bylas<br />

seniūnijų valdytojams už savavališką mokesčių bei prievolių didinimą ir žemių<br />

valdų savinimąsi 13 .<br />

Tik vienuolika LDK valstybinių ir karališkųjų ekonomijų miestų išsaugojo<br />

magdeburgo teises: Vilnius, Gardinas, Minskas, Kaunas, Brestas, Naugardukas,<br />

Pinskas, Trakai, Lyda, Volkovyskas ir Mozyrius. Seimas pirmenybę teikė<br />

9 Ustawa podatku Księstwu Litewskiemu, Konstytucje sejmu ordynaryjnego Warszawskiego roku<br />

1776 od dnia 26 sierpnia aż do dnia 31 października, Warszawa, 1776, s. 84–85; VL, t. 8, s. 567–<br />

568.<br />

10 Rimša E., Lietuvos privačių miestų… p. 80; [Jurginis J.] Юргинис Ю., Судьба магдебургского<br />

права… с. 47.<br />

11 Jučas M., XVIII a. socialinės ir politinės problemos Lietuvos pavietų seimeliuose, LIM 1973,<br />

Vilnius, 1974, p. 24; Jučas M., Lietuvos ir Lenkijos unija, Vilnius, 2000, p. 322.<br />

12 Suplika do Najjaśniejszego króla JMCI Pana miłościwego miasta Milejczyc ekonomii Brzeskiej<br />

Litewskiej dnia 21 miesiąca listopada 1789 r. [druk], AGAD, f. ZP, b. 387, l. 268–268a.<br />

13 Plg. Vištyčio miestiečių bylinėjimą su seniūnu Kristupu Puzinu: Ginčai, t. 2, p. 282–287.<br />

21


kokybei, todėl miestiečių luomas ėmė nykti kiekybiškai. M. Boguckos teigimu,<br />

remiantis klasifikacijos kategorijomis, naudotomis to meto Vakarų Europoje,<br />

tik šiuos 11 miestų galima vadinti tikrais miestais 14 , tačiau ir kai kurie jų dydžiu<br />

neprilygo Europos miestams, o laikui bėgant nesiekė ir 300 dūmų ribos,<br />

nustatytos 1776 m. Mokesčių įstatymo. 1789 m. atliktos liustracijos duomenimis,<br />

Lydoje, Trakuose, Naugarduke, Volkovyske ir Mozyriuje nebuvo 300<br />

dūmų skaičiaus, o Kaunas šią ribą vos viršijo 15 . Todėl iš tiesų ir dalis iš likusiųjų<br />

11 privilegijuotų miestų neatitiko seimo nustatytų kriterijų. Pasak A. Baliulio,<br />

Trakams įstatymas paliko magdeburgo teises, nes „buvo remtasi tradicija ir tuo,<br />

kad Trakai buvo vaivadijos centras“ 16 .<br />

Žvelgiant užsieniečio akimis, LDK būdingas mažų miestų ir miestelių skaičius<br />

prilygo Mažajai Lenkijai. Ją aplankęs Josephas Kaushas rašė, kad didžiuosiuose<br />

miestuose labai mažas gyventojų procentas, tačiau „tarp bajorų luomo ir<br />

valstiečių yra dar didelis vidurinis sluoksnis, kuriam netrūksta savitų bruožų,<br />

bet iš tikrųjų tie bruožai yra taip panašūs į vieną iš dviejų minėtų pagrindinių<br />

pasaulietinių grupių, kad neverta jais specialiai užsiimti. Ta didelė klasė žmonių<br />

yra lenkų miestiečiai, o tiksliau – mažų miestų gyventojai“ 17 . Tačiau Karūnos<br />

miestams „išgryninimo“ metodų seimas netaikė. Juos vėliau siūlė Lenkijos<br />

kancleris Hugo Kołłątajus, bet nesulaukė pritarimo 18 . Tokia politika menkino<br />

Lietuvos mažų miestų ir miestelių potencialą, iš miestų pradėjo išsikelti gyventojai,<br />

todėl Ketverių metų seimo laikotarpiu buvo atvirai kalbama: „Mažai<br />

Lietuvoje turime miestų, kuriuos miestais galima vadinti“ 19 . Amžininkai<br />

miestiečiai manė, jog dėl to kaltas 1776 m. įstatymas: „Visi […] skundžiasi,<br />

kad Lietuvos miestuose didžiausia betvarkė ir jie neprilygsta net tvarkingiems<br />

užsienio kaimams. Ta priežastis yra ne miestų gyventojai, bet greičiau teisė,<br />

nes […] norėdami sutvarkyti miestus, kas miesto šeimininką, t. y. magistratą,<br />

naikina?“ 20 .<br />

14 Bogucka M., Samsonowicz H., Miasta i mieszczaństwo w Polsce przedrozbiorowej, Wrocław –<br />

Warszawa – Gdańsk, 1986, s. 352.<br />

15 Kartu su parapijom ir vienuolynais Lydoje – 224 dūmai, Trakuose – 116, Naugarduke – 273,<br />

Volkovyske – 240, Mozyriuje – 246, Kaune – 307: LVIA, f. SA, b. 3365, l. 3a, 5, 10, 11.<br />

16 Baliulis A., Trakų miesto privilegijos (Lietuvos Metrikos duomenimis), Lietuvos miestų istorijos<br />

šaltiniai, t. 2, Vilnius, 1992, p. 49.<br />

17 Kausch J., Wizerunek narodu polskiego, Polska stanisławowska… t. 2, s. 269.<br />

18 Rostworowski E., Miasta i mieszczaństwo… s. 148.<br />

19 “Mało mamy w Litwie miast, których miastami nazwać możno”: Rozmowa Bartka chłopa z<br />

mieszczaninem Franciszkiem, MDSC, t. 1, s. 362.<br />

20 “Wszyscy […] się skarzą, że miasta litewskie w najgorszym nieporządku znajdują się i nie<br />

wyrównywają nawet porządnym zagranicznym wsiom. Tego złego przyczynę nie w mieszkańcach<br />

miast upatruję, ale bliżej w prawie, bo […] chcąc miasta do porządku jakiego kolwiek stopniami<br />

22


Privačių miestų 1776 m. Mokesčių įstatymas nepalietė, todėl dalis jų savivaldas<br />

išsaugojo iki pat XVIII a. pabaigos. Šiandien tikslus privačių savivaldas<br />

išsaugojusių miestų skaičius nėra žinomas, bet jos tikrai veikė Nesvyžiuje,<br />

Slucke, Drujoje, Ružanuose 21 , Kėdainiuose, Skuode, kurį laiką veikė Kretingoje<br />

ir Biržuose. Kretingos savivalda funkcionavo bent iki 1779 m. – tuomet<br />

nutrūko įrašai miestų aktų knygose 22 . Biržų savivalda veikė su pertraukomis 23 .<br />

Pagal 1776 m. Mokesčių įstatymą, kuris daliai mažesnių LDK miestų naikino<br />

magdeburgines teises, jas išsaugojusiuose miestuose tvarką turėjo įvesti<br />

Geros tvarkos komisijos, bet visuose įkurtos taip ir nebuvo. Yra žinoma, kad<br />

Geros tvarkos komisija 1776 m. pradėjo darbą Gardine 24 , 1786 m. įkurta Kaune<br />

ir Lydoje, o 1788 m. jau veikė Breste 25 . 1778–1786 m. buvo svarstoma<br />

įsteigti Geros tvarkos komisiją Vilniaus mieste, bet ji taip ir nebuvo įkurta 26 .<br />

Yra žinoma, kad komisijos savo miestui prašė Minsko miestiečiai 27 . Komisijų<br />

įkūrimu rūpinosi LDK pakancleris Joachimas Liutauras Chrebtavičius, o komisijų<br />

įsteigimą ir jų komisarus valdovo vardu tvirtino Nuolatinė Taryba. Komisarais<br />

galėjo tapti tik bajorai, jų skaičius nebuvo griežtai apibrėžtas. Kauno<br />

Geros tvarkos komisiją sudarė 7 komisarai, iš kurių vienas buvo vyriausiuoju –<br />

prezidentu 28 , o Vilniuje buvo numatyti tik 5 29 .<br />

przyprowadzić, kto miejskiego gospodarza, to jest magistrat, kasuje?”: [1789 IV –VI] Głos miast<br />

i miasteczek litewskich do najjaśniejszych sejmujących stanów, MDSC, t. 2, s. 111.<br />

21 [Grickievič A. P.] Грицкевич А. П., Частновладельческие города… с. 199–201.<br />

22 Rimša E., Lietuvos privačių miestų herbai, Lietuvos miestų istorijos šaltiniai, t. 2… p. 80–81.<br />

23 Apie Biržų miesto savivaldos teisių ir teisminių galių ribojimus informuoja K. S. Radvilos karininko<br />

pranešimas: „Kryminalistę poscignionego na bestyanskim uczynku kazałem w kajdany<br />

okuć, który podług statutu gardłem karany być powinien, lecz ze maydeburgyi Bierzanskiey Jus<br />

Gladi Konstytucją odjęte y ze do Utrzymania tejże Maydeburgyi zawieszono na Wole dziedziców,<br />

które ze do tych czas od JO Xcia Pana nie jest aprobowana, więc sądzić Maydeburgyi tutejszey<br />

niemożna, a zaś do Grodu odsyłając Expens“: 1779 04 18 M. Deslevertas K. S. Radvilai, AGAD,<br />

Archiwum Radziwiłłów (toliau – AR), dz. V, 3000/I, l. 33.<br />

24 Gordziejew J., Socjotopografia Grodna w XVIII wieku, Toruń, 2002, s. 49.<br />

25 Dziennik handlowy i ekonomiczny, t. 4, Warszawa, 1788, s. 696.<br />

26 Apie diskusijų pradžią dėl komisijos įvedimo Vilniaus miestui informuoja pavaivadžio A. Buchoveckio<br />

laiškas vaivadai K. S. Radvilai, kuriame perduotas miestiečių prašymas tarpininkauti<br />

komisijos kūrimo reikalais: 1778 12 13 A. Buchoveckis K. S. Radvilai, AGAD, AR, dz. V, 1573<br />

II, l. 139–140; Vilniaus Geros tvarkos komisijos kūrimo planus iliustruoja atskira knyga, į kurią<br />

įrišti miestiečių prašymai ir skundai LDK pakancleriui J. Chreptavičiui. Šioje knygoje yra ir<br />

nepasirašytas, be datos Vilniaus Geros tvarkos komisijos projektas: MAB, F17–132, l. 251–251a.<br />

27 Korzon T., Wewnętrzne dzieje Polski… t. 2, s. 296–297.<br />

28 Geros tvarkos komisijos kūrimo Kaune 1786 m. dokumentai, parengė L. Glemža, Kauno istorijos<br />

metraštis, t. 2, Kaunas, 2000, p. 211–213.<br />

29 [1786?] Vilniaus Geros tvarkos komisijos projektas: MAB, F17–132, l. 251–251a.<br />

23


Lenkijoje daug nuveikė Varšuvos, Krokuvos, Kujavijos Bresto ir kitų miestų<br />

komisijos, o štai Lietuvoje Geros tvarkos komisijos per vėlai pradėjo darbą,<br />

todėl laukiamų rezultatų neatnešė. Sėkmingesne veikla, matyt, galėjo pasigirti<br />

tik Gardine veikusi komisija. Gardino Geros tvarkos komisija surašė miesto išlaidas,<br />

jas reguliavo, iniciavo miesto dokumentų tvarkymą, sudarė miesto planą<br />

su inventoriumi ir posesorių sąrašu (1780), mokesčių surinkimo instruktažą<br />

(1786) 30 . Įkurta Kauno komisija daugiau nei po metų pateikė magistratui pirmines<br />

taisykles dėl miesto archyvo, kasos ir kelių ūkinių reikalų 31 , sudarė miesto<br />

sklypų inventorių ir posesijų planą (1788) 32 bei pradėjo skaičiuoti miesto<br />

pajamas ir išlaidas.<br />

Įdomu tai, kad šias reformas įgyvendinti skatino ne tiek centrinės valstybinės<br />

institucijos, kiek vietiniai gyventojai ir seniūnijų bei ekonomijų valdytojai.<br />

Vilniuje įkurti Geros tvarkos komisiją siekė miestiečiai, nes tikėjosi jos padedami<br />

sustabdyti magistrato neteisėtai įvedamus mokesčius ir sustiprinti miesto<br />

pajamų bei išlaidų kontrolę 33 . 1783 m. Kauno miestiečiai kreipėsi į valdovą ir<br />

prašė įvesti Geros tvarkos komisiją, kad, kilus vaidams tarp magistrato pareigūnų,<br />

sudrausmintų tuometį burmistrą Juozapą Chrapickį (Józef Chrapicki),<br />

kuris savivaliavo naudodamasis vaito Stepono Glembockio (Stefan Glembocki)<br />

parama 34 . Kuriant komisiją Gardino miestui prisidėjo LDK rūmų iždininkas<br />

ir Gardino seniūnas Antanas Tyzenhauzas 35 , Lydos mieste komisija atsirado seniūno<br />

Igno de Campo Scipiono (Ignacy de Campo Scipion) iniciatyva. Seniūnų<br />

tikslai dažniausiai prasilenkdavo su miestiečių planais. Ypač tai pasakytina apie<br />

A. Tyzenhauzo planus ir metodus, kurie nebuvo palankūs miestų savivaldoms<br />

ir Gardine, ir kituose karališkų ekonomijų miestuose. 1788 m. LDK asesorių<br />

teisme Gardino priemiesčio gyventojai reikalavo panaikinti mieste Geros tvarkos<br />

komisiją, nes ji rūpinasi ne miestiečių reikalais, o jų prievolėmis dvarui 36 .<br />

Lydos miestiečiai 1793 m. skundėsi, kad seniūnas I. de Campo Scipionas „tarsi<br />

norėdamas sutvarkyti miestą, įvedė Geros tvarkos komisiją, o tuo būdu miestui<br />

30 Gordziejew J., Socjotopografia Grodna… s. 51–53.<br />

31 Srogosz T., Geneza i funkcjonowanie komisji dobrego porządku, Studia z dziejów państwa i<br />

prawa polskiego, t. 2, Łódź, 1995, s. 161.<br />

32 Civinskas R., Glemža L., Kauno miesto gyventojai XVIII a. pabaigoje, LDK XVIII a.: miesto<br />

erdvė, 2007, p. 94–96.<br />

33 1778 12 13 A. Buchoveckis K. S. Radvilai, AGAD, AR, dz. V, 1573 II, l. 139–140.<br />

34 Civinskas R., Glemža L., Kauno magistrato politinės kultūros bruožai XVIII–XIX a. sandūroje,<br />

Kauno istorijos metraštis, t. 3, Kaunas, 2002, p. 70.<br />

35 Gordziejew J., Socjotopografia Grodna… s. 49–50.<br />

36 1788 12 12 LDK asesorių teismo dekretas, LVIA, f. SA, b. 2578, l. 49.<br />

24


padidino išlaidas ir užtraukė 1 000 auksinų skolą, nuo kurios procentai iki<br />

dabar yra mokami“ 37 .<br />

Be nesutarimų tarp miesto ir seniūnijų administracijos, trumpa komisijų<br />

veikla sujudino įsisenėjusias miestų problemas, palietė jautrius nuosavybės,<br />

mokesčių ir finansų klausimus, todėl sulaukė nepasitenkinimo iš magistratų<br />

ir miestų gyventojų. Komisarų kišimasis į miestų vidaus reikalus tik dar labiau<br />

paaštrino problemas, o tai stiprino miestiečių priešiškumą bet kokiam<br />

bajorijos dalyvavimui miestų veikloje ir jų įtakai. Nepasitenkinimų komisijos<br />

veikla kilo ir Kaune. XVIII a. miestiečio sąmonėje komisijų veikla prilygo pašalinio<br />

asmens kišimuisi į uždaros bendruomenės reikalus. Šią bendruomenę<br />

nuo išorinio pasaulio saugojo privilegijos, seimo konstitucijos, asesorių teismo<br />

sprendimai, revizijų dokumentai. Kaip ir Vakarų Europos valstybėse, Abiejų<br />

Tautų Respublikoje kuriamos naujosios valstybinės institucijos iš esmės turėjo<br />

riboti ir kontroliuoti savivaldą, o ne ją apsaugoti. Be to, J. Gordziejewo pastebėjimu,<br />

bajorų siekio sutvarkyti miestus ištakose slypėjo ir pragmatiškas išskaičiavimas<br />

– miestų teritorijose jie turėjo nekilnojamo turto. 38 Svarbią reikšmę<br />

turėjo miestų administracinės funkcijos – tokiuose miestuose telkėsi vaivadijų<br />

ir pavietų teismai, rinkosi seimeliai. Gardine, Minske ir Vilniuje pamainomis<br />

rinkosi tribunolai. Gardine taip pat posėdžiavo LDK iždo komisija ir LDK<br />

asesorių teismas. Šiems miestams bajorai teikė išskirtinį dėmesį.<br />

Ieškodami pragyvenimo šaltinio, bajorai dairėsi ir į miestų vaitų pareigas.<br />

Kauno miestiečiams po įtemptos kovos su vietiniais bajorais pavyko išsikovoti<br />

teisę į vaito vietą rinkti miestietį 39 . Tačiau ne visiems miestams pavyko apsiginti.<br />

Naugarduko bajoras kritikavo savo luomo asmenis, lendančius į miestų<br />

savivaldas, kurie „ieško sau naudos skriausdami miestiečių luomo žmones“ 40 .<br />

Gardino magistratas, mirus vaitui Jelskiui (Jelski), kreipėsi į karalių ir prašė<br />

leidimo, kaip kituose miestuose, išrinkti tris kandidatus į vaito vietą, iš kurių<br />

vieną patvirtintų valdovas, nes „įvairūs ponai, seniūnai, bajorai, pareigūnai ją<br />

užimdami siekia ne įstatymu paremto valdymo, teisybės, visuotinės gerovės<br />

didinimo, bet ketina neteisėtai pasipelnyti“, spaudžia miestiečius ir priemiesčių<br />

gyventojus, atima miesto žemes, o magistratą įvelia į nesibaigiančius teismų<br />

37 “niby dla uporządkowania miasta sprowadził komisją Boni Ordinis, a tym samym przyczynił<br />

expensu dla tegoż miasta długiem zaciągnionych na zł[otów] tysiąc, od której sumy procent do<br />

tej pory opłaca się”: 1793 I 02 Lydos miesto pajamų ir išlaidų regestras pateiktas Lydos pavieto<br />

Targovicos konfederatams, BNIA, f. 1900, a. 1, b. 1, 780–780a.<br />

38 Gordziejew J., Civilinės karinės tvarkos komisijos... p. 256.<br />

39 Kiaupa Z., Vaito rinkimas Kauno magistrate XVI–XVIII a., LIM 1974, Vilnius, 1975, p. 13–18.<br />

40 “szukają swego zysku z krzywdą ludzi stanu miejskiego”: Dziennik handlowy… 1786, s. 472.<br />

25


procesus, o „naudos siekimas skatina ir dabartinius konkurentus“ 41 . Viešai išsakyto<br />

nepasitenkinimo dėl bajorijos išskirtinės padėties visuomenėje pasitaikydavo<br />

ypač retai, bet nusiskundimų dėl bajorų privilegijuotos padėties miestuose<br />

sparčiai daugėjo. Tai sutapo su XVIII a. II pusėje prasidėjusia diskusija dėl<br />

būtinybės bajorijai apsidėti mokesčiais. Šiuose skunduose atsispindi skirtingi<br />

miestiečių ir bajorų požiūriai į miestų gerovę. Neprisistatęs Gardino miestietis<br />

laikraštyje aiškino, kad didžiąją miesto dalį sudaro dvasininkų, ponų ir bajorų<br />

jurisdikos, kurių posesoriai, naudodamiesi savo prerogatyvomis, paklūsta<br />

pavietų įstatymams, Geros tvarkos komisijai, bet nenori būti pavaldūs magistratui,<br />

finansiškai neprisideda nei prie tvarkos, nei prie miesto padėties pagerinimo.<br />

Be to, jie į savo jurisdikas prisikviečia amatininkų, užtaria juos ir gina, ir<br />

tai kenkia miestų cechams. 42 Viešai imta reikšti nepasitenkinimą ir dėl bajorų<br />

suvažiavimų į tribunolus bei seimelius miestuose tvarkos, nes miestiečiai turėjo<br />

pasirūpinti svečių apgyvendinimu. 43<br />

Po 1776 m. reformos, panaikinusios Magdeburgo teises, dalis LDK mažųjų<br />

miestų turėjo šiokias tokias savivaldos formas, nes atskiruose dokumentuose<br />

yra užfiksuoti miestų pareigūnai 44 . 1776 m. įstatymas leido seniūnams savo<br />

miestuose ir miesteliuose įkurti mažas miestiečių savivaldas, kurios, neperžengdamos<br />

miesto ribų, galėjo spręsti miestiečių tarpusavio nesutarimus ir buvo<br />

pavaldžios seniūnams 45 . Miestiečių netenkino ribotos savivaldos, į kurias pareigūnus<br />

skyrė ir juos kontroliavo seniūnai. Neprisistatęs mažo miesto miestietis<br />

skundėsi: „Vaitas ir burmistrai yra tarsi renkami miesto bendruomenės, tačiau<br />

mūsų ponai visada paskiria ką nori, o ne ką bendruomenė prašo […] Ir nesaugu<br />

priešintis mūsų ponams, nes jų rankose mūsų gyvybė ir turtas“ 46 .<br />

1775 m. įkurto Policijos departamento veiklos sferai buvo atiduoti Abiejų<br />

Tautų Respublikos miestų reikalai. Po aštuonerių darbo metų departamentas<br />

41 “Panowie różni, starostowie, szlachta, urzędnicy one otrzymawszy nie celem zarządzenia<br />

prawnego, sprawiedliwości, pomnożenia dobra powszechnego, lecz korzystną zysku bezprawnego<br />

nadzieją […] żądza zysków i teraźniejszych powoduje konkurentów”: 1782 XII 12 Gardino<br />

magistrato prašymas karaliui, AGAD, f. ZP, b. 325, l. 296–296a.<br />

42 Myśl do polepszenia miasta Grodna, Dziennik handlowy…1788, s. 44.<br />

43 Plg. Tarankiewicz I., Opis miasta Mińska w prowincji Lit[ewskiej] leżącego, Dziennik<br />

handlowy…1786, s. 476.<br />

44 Pvz., Dysnoje seniūnas skirdavo vaitą ir 4 asesorius, Merkinėje 1789 m. minimas burmistras,<br />

ypač daug pareigūnų užfiksuota Bresto karališkosios ekonomijos miestuose.<br />

45 Ustawa podatku… s. 85; VL, t. 8, s. 567–568.<br />

46 “Wójt i burmistrze są niby obierani przez pospólstwo, jednak panowie nasi stanowią tu absolutnie<br />

kogo chcą, nie kogo pospólstwo żąda… Ale niebezpiecznie przeciwstawiać się panom bo w ich<br />

ręku nasze życie i majątek”, – citata iš knygos: Hedemann O., Dzisna i Druja magdeburskie<br />

miasta, Wilno, 1934, s. 211.<br />

26


pranešė Nuolatinei Tarybai, kad jo veiklą smarkiai suvaržė įstatymai, nes seimas<br />

uždraudęs jam kontroliuoti miestų turtą 47 . Reformų opozicijos pastangomis<br />

įstatyme garantuota departamentui reali ekonominė valdžia miestams išvirto į<br />

finansų kontrolę „davus sutikimą“ miestams ir jų seniūnams. Departamentas<br />

neįgijo pakankamai valdžios besikuriančioms Geros tvarkos komisijoms, kurios<br />

pagal pirminį sumanymą turėjo tapti vietiniu departamento padaliniu 48 .<br />

Nuodugniai susipažinęs su Geros tvarkos komisijų veikla Lenkijoje (komisijų<br />

veiklos ataskaitos buvo siunčiamos ir Policijos departamentui), departamentas<br />

iš esmės nebuvo patenkintas komisijų darbu. Dėl šių priežasčių padėtis buvo<br />

nepavydėtina ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, iš kurios miestų į departamentą<br />

nuolatos plaukė prašymai, skundai ir raportai. O štai net privilegijas išsaugojusių<br />

Lietuvos miestų prašymai ir skundai Policijos departamentą pasiekdavo<br />

ypač retai, dažniausiai adresuoti ne departamentui, o Nuolatinei Tarybai.<br />

Pavyzdžiui, Vilniaus ir Kauno miestiečiai kreipėsi dėl disidentų teisių miesto<br />

taryboje 49 ir vienodų mokesčių nustatymo visiems gyventojams 50 . Lietuvos<br />

miestai raportų Policijos departamentui nesiuntė. Maži miestai kreipdavosi<br />

dar rečiau. Iš likusių Policijos departamento dokumentų žinomas tik vienas<br />

Virbalio miestiečių prašymas peržiūrėti LDK iždo komisijos perskaičiuotus<br />

mokesčius 51 . Apibendrindami veiklos rezultatus, Policijos departamento pareigūnai<br />

teigė, kad Lietuvos miestai gali sakyti, jog „jiems iš viso nėra Policijos<br />

departamento“, nes „didžioji dalis pagal 1776 m. [Mokesčių] įstatymą prarado<br />

pajamas ir magdeburgijas, [todėl] neturi ką skaičiuoti“ 52 . Per trylika metų veiklos<br />

Policijos departamentas nesugebėjo išsiaiškinti nei finansinės, nei ūkinės<br />

47 1782 09 02 Policijos departamento ataskaita Nuolatinei Tarybai už dviejų metų veiklą, AGAD,<br />

tzw. ML, dz. VII, 90, l. 399.<br />

48 Zahorski A., Centralne instytucje... s. 32–35.<br />

49 1780 07 06 Policijos departamento posėdyje svarstytas Vilniaus protestantų skundas prieš magistratą,<br />

AGAD, tzw. ML, dz. VII, 87, 140–143; 1782 01 18 Policijos departamento posėdyje<br />

nagrinėtas Kauno miesto protestantų kreipimasis į Nuolatinę tarybą dėl jų teisių renkant magistratą,<br />

AGAD, tzw. ML, dz. VII, 89, l. 242–244a; 1787 07 13 Policijos departamento rezoliucija<br />

perduoti H. Eseno skundą prieš Kauno magistratą Teisingumo departamentui, AGAD, tzw. ML,<br />

dz. VII 62, l. 26.<br />

50 1784 01 14 Policijos departamento sesijoje nagrinėtas Vilniaus miesto memorialas dėl butų mokesčių<br />

nustatymo visiems gyventojams, AGAD, tzw. ML, dz. VII, 93, l. 174.<br />

51 1779 10 08 Virbalio miesto pasiuntinio Z. Vitkovskio raštas adresuotas Nuolatinei tarybai,<br />

AGAD, tzw. ML, dz VII, 86, l. 245; 1779 10 18 Policijos departamento posėdžio protokolas, Ten<br />

pat, l. 243–244.<br />

52 “Miasta Litewskie i Ruskie mogly by powiedziec ze niemasz departamentu Policji; bo pierwszych<br />

większa częsc utraciwszy przez Prawo 1776 dochody i Magdeburgie, nie mają z czego rachować”:<br />

1782 09 02 Policijos departamento ataskaita Nuolatinei Tarybai už dviejų metų veiklą, AGAD,<br />

tzw. ML, dz. VII, 90, l. 400.<br />

27


Lietuvos miestų padėties, nesuskirstė jų į apygardas, nors veiklos pabaigoje tai<br />

pavyko padaryti Lenkijoje.<br />

1788 m. ataskaitoje Policijos departamento pareigūnai apie LDK miestus<br />

rašė: „Apie Lietuvos provincijos miestus Policijos departamentas negali tiek<br />

daug pranešti ir pažadėti, nes jie kartu su Karūnos miestais buvo šaukiami<br />

universalais ir rezoliucijomis. Vienok 13 metų Policijos departamento patirtis<br />

rodo, kad juos reikia stipriau kviesti, panaikinti įvairiausias kliūtis“ 53 . Padėtis,<br />

susiklosčiusi po 1776 m., rodė LDK miestų didelį užsisklendimą, atitrūkimą<br />

nuo valstybinių reikalų. Į ekonominio savaitraščio Dziennik handlowy i ekonomiczny<br />

redakcijos raginimus atsiųsti į Varšuvą duomenis dėl miestuose vykstančių<br />

turgų prekių ir kainų bei informuoti skaitytojus apie miestų padėtį reagavo<br />

tik Vilniaus, Gardino, Minsko ir Bresto magistratai. Kauniečiai, 1786 m.<br />

pristatę išsamų turgaus kainoraštį, į tolesnius kvietimus nebereagavo 54 . Tai<br />

rodo ir LDK privilegijuotųjų miestų, atitrūkusių nuo valstybinių ir bendrų<br />

miestų reikalų, pasyvumą.<br />

Z. Kiaupos teigimu, Lietuvos miestai, visą laiką gyvenę pavieniui, niekad<br />

nesiėmę bendrų veiksmų, ilgai neįsitraukė į XVIII a. II pusėje prasidėjusį<br />

valstybės pertvarkymą. Miesto savivaldos institucijų veiklos erdvė tebuvo pats<br />

miestas, už kurio ribų reikėjo paklusti bajorų valdomos valstybės įstatymams 55 .<br />

Privilegijuotų miestų savivaldų veikla apsiribojo vietinių reikalų, kurie miestų<br />

teritoriją peržengdavo pasiekę LDK asesorių teismą, sprendimais. Dažnos bylos<br />

tarp miestiečių grupuočių, miestiečių ir bajorų, dvasininkų bei žydų nepakilo<br />

iki gilesnių ir bendresnių reformatoriško turinio reikalavimų, nes prašymo ar<br />

skundo pagrindą dažniausiai sudarė miesto privilegijų pluoštas, turėjęs įrodyti<br />

miestiečių teisėtumą ir išspręsti iškilusį konkretų reikalą.<br />

Kiekvienas privilegijuotas miestas su didesnėmis ar mažesnėmis privilegijomis<br />

sudarė tarsi atskirą respubliką. Savo memorialais karaliui ir seimams miestai<br />

nebuvo vieningi 56 . Nors pasitaikydavo išimčių, pagrindinį dėmesį miestiečiai<br />

teikė privilegijų turiniui. Ketverių metų seimo išvakarėse, 1788 m. kovo 30 d.<br />

Vilniaus miestiečiai, susirūpinę užsienio pirklių prekyba krašte, kvietė Lietuvos<br />

53 “O miastach Prowincji W[ielkiego] Ks[ięstwa] Lit[ewskiego] nie może departament policji tak<br />

wiele raportować i obiecywać sobie, bo lubo razem z Koronnemi wzywane były uniwersałami i<br />

rezolucjami, doświadczenie jednak przez lat 13 przekonywa departament policji, że potrzeba ich<br />

silniej wezwać, i wielorakie uprzątnąć przeszkody: Ten pat, s. 703–704.<br />

54 Dziennik handlowy… 1786, s. 145–146; 1787, s. 12, 97–98.<br />

55 Kiaupa Z., Lietuvos miestų savivalda XIV–XVIII a. Lietuvos heraldika, Vilnius, 1998, p. 163–<br />

183.<br />

56 Plg. Ptaśnik J., Miasta i mieszczaństwo… s. 417; Michalski J., Miasta polskie w XVIII wieku,<br />

Miasta polskie w tysiącleciu, t. 1, Wrocław, 1966, s. 68.<br />

28


2 priedas. 1791–1792 m. savivaldos privilegijas gavę miestai<br />

Miestas Apygarda Miesto<br />

kategorija<br />

226<br />

Savivaldos<br />

teisių suteikimo<br />

data<br />

Privilegijos<br />

įrašymo į aktų<br />

knygas data<br />

1. Šiauliai* Raseinių Ekonomijos 1791 11 09 1792 04 03 LVIA, f. SA,<br />

b. 14980,<br />

l. 767.<br />

2. Prienai Kauno Valstybinis 1791 11 09<br />

3. Baisogala Raseinių Valstybinis 1791 11 10<br />

4. Punia Kauno Valstybinis 1791 11 10 1791 12 02 LVIA, f. SA,<br />

b. 13807,<br />

l. 588.<br />

5. Liudvinavas Kauno Valstybinis 1791 11 10 1792 02 01 LVIA, f. SA,<br />

b. 13807,<br />

l. 756.<br />

6. Telšiai Raseinių Valstybinis 1791 12 06<br />

7. Darsūniškis Kauno Valstybinis 1791 12 07<br />

8. Vilkaviškis Kauno Valstybinis 1791 12 09 1791 12 31 LVIA, f. SA,<br />

b. 13875,<br />

l. 457.<br />

9. Rumšiškės Kauno Valstybinis 1791 12 12<br />

10. Kalvarija Gardino Valstybinis 1791 12 27 1792 03 08 BNIA,<br />

f. 1761, a. 1,<br />

b. 15, l. 550.<br />

11. Liubavas Gardino Valstybinis 1791 12 28<br />

12. Kėdainiai* Raseinių Privatus 1792 01 10<br />

13. Babtai Kauno Valstybinis 1792 01 11<br />

14. Žasliai Vilniaus Valstybinis 1792 01 12 1792 02 16 LVIA, f. SA,<br />

b. 5147,<br />

l. 987.<br />

15. Plungė Raseinių Valstybinis 1792 01 13 1792 03 06 LVIA, f. SA,<br />

b. 15164,<br />

l. 56.<br />

16. Punskas Gardino Valstybinis 1792 01 14 1792 02 14 BNIA,<br />

f. 1761, a. 1,<br />

b. 15, l. 520.<br />

17. Stakliškės Kauno Valstybinis 1792 01 16<br />

18. Anykščiai Vilniaus Valstybinis 1792 01 17<br />

19. Jaluvka* Gardino Valstybinis 1792 01 18<br />

20. Volpa Gardino Valstybinis 1792 01 21<br />

21. Žiežmariai Vilniaus Valstybinis 1792 02 14


2 priedas. 1791–1792 m. savivaldos privilegijas gavę miestai (tęsinys)<br />

22. Veliuona* Raseinių Valstybinis 1792 02 14<br />

23. Vižainys* Gardino Valstybinis 1792 02 14 1792 03 08 BNIA,<br />

f. 1761, a. 1,<br />

b. 15, l. 544.<br />

24. Maišiagala Vilniaus Valstybinis 1792 02 23 1792 03 19 LVIA, f. SA,<br />

b. 5147,<br />

l. 1116.<br />

25. Radoškovičiai Minsko Valstybinis 1792 02 23<br />

26. Marijampolė Kauno Valstybinis 1792 02 23<br />

27. Pilviškiai Kauno Valstybinis 1792 02 23 1792 03 14 LVIA, f. SA,<br />

b. 13875,<br />

l. 500.<br />

28. Pervalkas Gardino Valstybinis 1792 02 24<br />

29. Šereševas Bresto Valstybinis 1792 02 24 1792 03 20 BNIA,<br />

f. 1761, a. 1,<br />

b. 15, l. 621.<br />

30. Plateliai Raseinių Valstybinis 1792 02 24<br />

31. Gargždai Raseinių Valstybinis 1792 02 24<br />

32. Slonimas* Naugarduko Valstybinis 1792 02 25<br />

33. Lipniškės Vilniaus Valstybinis 1792 02 25 1792 04 30 LVIA, f. SA,<br />

b. 5150, l. 6.<br />

34. Užpaliai Vilniaus Valstybinis 1792 02 25<br />

35. Horodnas* Pinsko Valstybinis 1792 03 17<br />

36. Karmėlava Kauno Valstybinis 1792 03 17 1792 04 05 LVIA, f. SA,<br />

b. 13875,<br />

l. 529.<br />

37. Veiviržėnai Raseinių Valstybinis 1792 03 17<br />

38. Šeduva Kauno Privatus 1792 03 19 1792 04 26 LVIA, f. SA,<br />

b. 15285,<br />

l. 219.<br />

39. Nemunaitis Gardino Valstybinis 1792 03 19<br />

40. Kvėdarna Raseinių Valstybinis 1792 03 20<br />

41. Raseiniai Raseinių Valstybinis 1792 03 20 1792 04 19 LVIA, f. SA,<br />

b. 14798,<br />

l. 350.<br />

42. Balninkai Vilniaus Valstybinis 1792 03 20<br />

43. Rietavas Raseinių Valstybinis 1792 03 20<br />

44. Vilkija Raseinių Valstybinis 1792 03 20<br />

45. Uhoras Vilniaus Valstybinis 1792 03 29<br />

227


Miestas Apygarda Miesto<br />

kategorija<br />

228<br />

Savivaldos<br />

teisių suteikimo<br />

data<br />

Privilegijos<br />

įrašymo į aktų<br />

knygas data<br />

46. Josvainiai Raseinių Valstybinis 1792 03 29 1792 04 24 LVIA, f. SA,<br />

b. 14798,<br />

l. 342.<br />

47. Ariogala Raseinių Valstybinis 1792 04 12<br />

48. Žemaičių<br />

Naumiestis<br />

Raseinių Valstybinis 1792 04 12<br />

49. Vainutas Raseinių Valstybinis 1792 04 12<br />

50. Daugai Vilniaus Valstybinis 1792 04 26<br />

51. Perloja Vilniaus Valstybinis 1792 04 26<br />

52. Vabalninkas Kauno Valstybinis 1792 04 26<br />

53. Jurbarkas* Raseinių Valstybinis 1792 05 12<br />

54. Skirsnemunė Raseinių Valstybinis 1792 05 12<br />

55. Sudargas Raseinių Valstybinis 1792 05 12<br />

56. Degučiai Raseinių Valstybinis 1792 05 15<br />

57. Viekšniai* Raseinių Valstybinis 1792 05 15 1792 VI 15 LVIA, f. SA,<br />

b. 14980,<br />

l. 1603.<br />

58. Tryškiai Raseinių Valstybinis 1792 05 15<br />

59. Žvingiai Raseinių Valstybinis 1792 05 15<br />

60. Ašmena Vilniaus Valstybinis 1792 05 22<br />

61. Ukmergė Vilniaus Valstybinis 1792 05 22<br />

62. Geranainys Vilniaus Valstybinis 1792 05 25<br />

63. Kernavė Vilniaus Valstybinis 1792 05 25<br />

64. Breslauja Vilniaus Valstybinis 1792 06 02<br />

65. Perebradas Vilniaus Valstybinis 1792 06 03<br />

66. Cirinas Naugarduko Valstybinis 1792 06 05<br />

67. Biržai* Kauno Privatus 1792 06 12<br />

68. Šakyna Raseinių Valstybinis 1792 06 12<br />

69. Akmenė Raseinių Valstybinis 1792 06 13<br />

70. Borisovas Minsko Valstybinis 1792 06 14<br />

71. Simnas Gardino Valstybinis 1792 06 15<br />

72. Ostryna Vilniaus Valstybinis 1792 06 16<br />

73. Rodunia* Vilniaus Valstybinis 1792 06 23<br />

74. Valkininkai Vilniaus Valstybinis 1792 06 26<br />

Pastaba: Šiauliai – bajorų seimelių miestai<br />

* miestai, anksčiau turėję savivaldos teises


3 priedas. 1792 05 08 Abiejų tautų policijos komisijos sudarytas LDK laisvųjų miestų<br />

sąrašas<br />

Policijos<br />

intendantūra<br />

Laisvieji miestai Iš viso<br />

Žemaitijos Raseiniai, Viduklė, Baisogala? (Bołoki), Žvingiai? (Zwiny), Kvėdarna,<br />

Vainutas, Veiviržėnai, Gargždai, Rietavas, Plungė, Palanga, Plateliai,<br />

Telšiai, Tryškiai, Viekšniai, Žagarė, Šakyna, Joniškis, Šiauliai,<br />

Užventis, Radviliškis, Šiaulėnai<br />

23 (3)<br />

Kauno Kaunas, Babtai, Kėdainiai, Josvainiai, Kudrėnai, Naujasis Panevėžys,<br />

Baisogala, Ariogala, Veliuona, Skirsnemunė, Jurbarkas, Sudargas<br />

(Johansberg), Liudvinavas, Vladislavovas, Vilkaviškis, Virbalis,<br />

Vištytis, Žasliai, Pilviškiai, Marijampolė, Prienai, Alytus, Punia,<br />

Stakliškės, Darsūniškis, Rumšiškės, Karmėlava<br />

Vilniaus Vilnius, Maišiagala, Kernavė, Trakai, Varėna, Valkininkai,<br />

Dieveniškės, Geranainys, Lipniškės, Trobos, Krėva, Ašmena,<br />

Naročius, Vileika, Medilas, Bistrica? (Bystrzyca), Daugai, Nemenčinė,<br />

Medininkai<br />

Breslaujos Breslauja, Dysna, Polockas, Ušačiai? (Uszwiacz), Drūkšiai<br />

(Dryswiaty), Lingvėnai? (Lingwiany), Užpaliai, Ukmergė, Subačius,<br />

Uhoras<br />

Minsko Minskas, Raudonkaimis (Krasnesioło), Radoškovičiai, Berezina,<br />

Borisovas, Rečica, Mozyrius, Azaryčiai (Ozarycze), Bobruiskas<br />

Naugarduko Naugardukas, Cirinas, Nesvyžius, Sluckas, Slonimas, Porozovas,<br />

Naujadvaris (Nowy dwór), Volkovyskas, Jaluvka, Mstibovas, Volpa,<br />

Wolkowyiski?<br />

Bresto Brestas, Pieščačius, Lomazai, Kobrinas, Horodecas, Pinskas, Nobelis,<br />

Pohostas, Horodnas, Lagišinas, Motolis, Pružanai, Šereševas,<br />

Kamenecas<br />

Gardino Gardinas, Jeziorai, Skydelis, Mostai, Vosiliškės, Ostryna, Lydos<br />

Naujadvaris (Nowy dwór Lidzki), Lyda, Dubičius, Kaniovas?<br />

(Koniowo), Eišiškės, Pervalkas, Meteliai, Lazdijai, Beržininkai,<br />

Pilypavas, Vižainys, Pereroslis, Lipskas, Dombrova, Gardino<br />

Naujadvaris (Nowy dwór Grodzieński), Kuznica, Sokulka, Janovas,<br />

Vasilkovas, Krinkai, Odelskas, Luna, Kalvarija<br />

Iš viso laisvųjų<br />

miestų<br />

27 (2)<br />

19 (6)<br />

11 (3)<br />

9 (2)<br />

11 (2)<br />

14 (0)<br />

29 (5)<br />

143 (23)<br />

Pastaba: apie 22 kursyvu išskirtų ir sąraše minimų miestelių įsitraukimą į miestiečių judėjimą duomenys<br />

nežinomi.<br />

Sudaryta pagal: 1792 05 08 Rozkład miast wolnych R[zeczypospoli]tej w trzech prowincjach na intendencie<br />

czyli wydziały [podzielonych] z oznaczeniem geograficznym mil, AGAD, f. AKP, b. 152,<br />

l. 71a–72a. Kitame Abiejų tautų policijos komisijos dokumente nurodyta (neišvardijus miestų), kad<br />

Vilniaus intendantūroje buvo 30 laisvųjų miestų, o Gardino intendantūtoje – 33, kitų intendantūrų<br />

miestų skaičius nurodytas nebuvo: Zahorski A., Centralne instytucje… s. 131.<br />

229


4 priedas. Vilniaus miesto savivaldos pareigūnai, išrinkti 1792 m. balandžio 7–14 d.<br />

rinkimuose 1<br />

Pareigūnai Pareigos po<br />

1792 04 07–14<br />

rinkimų<br />

Antoni<br />

Tyzenhauz<br />

Antoni<br />

Lachnicki<br />

230<br />

Pareigos miesto savivaldoje prieš<br />

rinkimus, kitos pareigos ir titulai<br />

Magistrato<br />

Prezidentas Bajoras, Vilniaus vaivadijos<br />

vėliavininkas ir pasiuntinys į seimą,<br />

miesto teises priėmė 1791 04 28, kaip<br />

asesorius 1792 02 20 dalyvavo Vilniaus<br />

vaivadijos Civilinės karinės komisijos<br />

rinkimuose<br />

Viceprezidentas Bajoras, Ukmergės sargybinis, 1790 m.<br />

išrinktas Ukmergės pavieto Civilinės<br />

karinės komisijos komisaru<br />

Józef Mejer Tarėjas Bajoras, Vilniaus (Smolensko?)<br />

rotmistras, miesto teises priėmė<br />

1791 07 28, protestavo prieš<br />

1791 08 01–10 rinkimus, 1792 m.<br />

1-ojo rajono rinkimų direktorius<br />

Daniel Gotlib<br />

Hertel<br />

Kazimierz<br />

Paszkiewicz<br />

Piotr<br />

Grozmani<br />

Marcin<br />

Knakfus<br />

LVIA, f. SA,<br />

b. 4236, l. 544.<br />

Dziennik<br />

handlowy, W.,<br />

1790 04, nr. 4,<br />

s. 420.<br />

LVIA, f. SA,<br />

b. 4235, l. 1809a.<br />

Tarėjas 1789, 1791 m. tarėjas LVIA, f. 458 a. 5<br />

b. 274, l. 2; SA,<br />

b. 5297, l. 2a.<br />

Tarėjas Miesto teises priėmė(?) 1792 04 04,<br />

1792 m. 1-ojo rajono rinkimų<br />

3 asesorius<br />

Tarėjas Bajoras, Smolensko poručnikas,<br />

miesto teises priėmė 1791 05 11,<br />

protestavo prieš 1791 08 01–10<br />

rinkimus, 1792 04 14 1-ojo rajono<br />

rinkimų 1 asesorius, Vilniaus ligoninių<br />

deputacijos raštininkas<br />

Tarėjas Bajoras, LDK kariuomenės kapitonas,<br />

miesto teises priėmė 1791 07 16,<br />

1792 m. 2-ojo rajono rinkimų<br />

direktorius<br />

Fridrich Heide Tarėjas 1792 m. 3-ojo rajono rinkimų<br />

3 asesorius<br />

Antoni Trapp Tarėjas 1792 m. 3-ojo rajono rinkimų<br />

4 asesorius<br />

LVIA, f. SA,<br />

b. 4235, l. 1809a<br />

1 Lentelė sudaryta pagal: 1791 08 01 Vilniaus deputatų į apygardos suvažiavimą rinkimų protokolą,<br />

LVIA, f. SA, b. 5147, l. 604; 1791 08 10 Vilniaus apeliacinio teismo teisėjų rinkimų protokolą, Ten pat,<br />

l. 620a; 1792 04 30 Vilniaus magistrato raportą kancleriui A. Sapiegai dėl rinkimų į miesto savivaldą<br />

1792 04 07–14, LVIA, f. 1199, a. 1, b. 8, l. 16a–17; LVIA, f. 458, a. 4, b. 4, l. 1–93.


Antoni<br />

Tollokonski<br />

Paszkiewicz<br />

Franciszek<br />

Sądecki<br />

Piotr Billing Magistrato<br />

kasininkas<br />

Wawrzyniec<br />

Orzechowski<br />

Łukasz<br />

Trzeciak<br />

Julian<br />

Wojewódzki<br />

Wincenty<br />

Bielenkiewicz<br />

Tarėjas Miesto teises priėmė 1791 07 18,<br />

Vilniaus prezidento D. T. Paškievičiaus<br />

giminaitis, 1791 08 10–13<br />

1-ojo rajono deputatas<br />

Tarėjas 1791 08 01 deputatų rinkimų<br />

4 asesorius, miesto bendruomenės<br />

narys, chirurgas<br />

Magistrato<br />

raštininkas<br />

Magistrato<br />

regentas<br />

Magistrato<br />

sindikas<br />

Fiskalinis<br />

prokuratorius<br />

Feliks Kukiel Policijos<br />

prokuratorius<br />

Maciej Bergin Beturčių<br />

prokuratorius<br />

Aleksander<br />

Chmarzyński<br />

Maciej<br />

Pawłowski<br />

2-ojo rajono suolininkas, Pirklių rūmų<br />

narys<br />

Bajoras, Mozyriaus statybininkas, miesto<br />

teises priėmė 1792 04 21<br />

Bajoras, Smolensko poručnikas, miesto<br />

teises priėmė 1791 06 04<br />

Bajoras, miesto teises priėmė<br />

1792 04 16<br />

Miesto teises priėmė 1792 04 21<br />

Bajoras, Vilniaus vaivadijos rotmistras,<br />

miesto teises priėmė 1791 07 09<br />

1-ojo rajono<br />

PSB, t. 25, s. 270;<br />

LVIA, f. SA,<br />

b. 5147, l. 603.<br />

LVIA, f. SA<br />

5147, l. 604; SA,<br />

b. 5234, l. 1409a.<br />

LVIA, f. SA,<br />

b. 4235, l. 1408a.<br />

Vaitas 1789 m. tarėjas, 1791 m. burmistras LVIA, f.458, a. 5,<br />

b. 274, l. 2; f. SA,<br />

b. 4235, l. 1855.<br />

Suolininkas Paskirtas nuo batsiuvių cecho rinkti<br />

liustratorius (1790 01 18); pirklys,<br />

Vilniaus pilietis 1791 08 01–13<br />

1-ojo rajono deputatas; 1791 07 19<br />

vyko į Lydą pranešti apie Miestų įstatymą,<br />

miesto teises priėmė 1791 07 22<br />

Józef Orlowski Suolininkas Bajoras, Vilniaus kampininkas<br />

Józef<br />

Krzyczewski<br />

Suolininkas 1789 m. Pirklių rūmų direktorius,<br />

1791 08 01 deputatų rinkimų<br />

2 asesorius<br />

Jan Hempell Suolininkas Bajoras, karaliaus vėliavininkas<br />

Godfrid Han Suolininkas 1789–1790 m. miesto bendruomenės<br />

prisiekusysis, išrinktas bendruomenės<br />

delegatu į Varšuvą, pasirašė po Įgaliojimo<br />

raštu (1789 m.)<br />

Antoni Jerman Suolininkas<br />

LVIA, f. 1199,<br />

a. 1, b. 6, l. 4a;<br />

f. SA, b. 5147,<br />

l. 603.<br />

LVIA, f. 389,<br />

a. LM, b. 452,<br />

l. 363; SA,<br />

b. 5147, l. 604.<br />

LVIA, f. 1199,<br />

a. 1, b. 6, l. 1;<br />

f. SA, b. 4235,<br />

l. 1855.<br />

231


4 priedas. Vilniaus miesto savivaldos pareigūnai, išrinkti 1792 m. balandžio 7–14 d.<br />

rinkimuose (tęsinys)<br />

Pareigūnai Pareigos po<br />

1792 04 07–14<br />

rinkimų<br />

232<br />

Pareigos miesto savivaldoje prieš<br />

rinkimus, kitos pareigos ir titulai<br />

Onufry Sippko Burmistras 1789–1790 m. tarėjas LVIA, f. 389,<br />

a. LM, b. 454, l. 1a.<br />

Piotr<br />

Teisėjas Miesto bendruomenės prisiekusysis LVIA, f. SA,<br />

Majewski<br />

b. 4235, l. 1409a.<br />

Piotr<br />

Kaczyński<br />

Antoni<br />

Goralski<br />

Michał<br />

Krajewski<br />

Gottlib<br />

Zondler<br />

Józef<br />

Jakubowski<br />

Dominik<br />

Zaikowski<br />

Antoni<br />

Wojsniewicz<br />

Ignacy<br />

Grabowsky<br />

Fryderyk<br />

Goentz<br />

Korneliusz<br />

Pocolojewski<br />

Wiktor<br />

Domański<br />

Michał<br />

Balczewski<br />

Paweł<br />

Niszkowski<br />

Tesėjas Bajoras, Drohičino medžioklis; miesto<br />

teises priėmė 1791 07 28<br />

Teisėjas<br />

Teisėjas Bajoras, Rečicos rotmistras, miesto<br />

teises priėmė 1791 07 28, protestavo<br />

prieš 1791 08 01–10 rinkimus<br />

Teisėjo<br />

pavaduotojas<br />

Teisėjo<br />

pavaduotojas<br />

Teisėjo<br />

pavaduotojas<br />

Teisėjo<br />

pavaduotojas<br />

Miesto<br />

bendruomenės<br />

prisiekusysis<br />

Miesto<br />

bendruomenės<br />

prisiekusysis<br />

Miesto<br />

bendruomenės<br />

prisiekusysis<br />

Miesto<br />

bendruomenės<br />

prisiekusysis<br />

Miesto<br />

bendruomenės<br />

prisiekusysis<br />

Miesto<br />

bendruomenės<br />

prisiekusysis<br />

LVIA, f. SA,<br />

b. 4235, l. 1809a.<br />

Pirklių rūmų atstovas, pirklys LVIA, f. SA,<br />

b. 4235, l. 1408a.<br />

Bajoras, 1790–1791 m. LDK miestų<br />

atstovas Varšuvoje 1789–1791 m.;<br />

1791–1792 m. LDK asesorių teismo<br />

generalinis advokatas, miesto teises<br />

priėmė 1791 06 01<br />

Miesto bendruomenės prisiekusysis;<br />

miesto teises priėmė 1792 03 31<br />

1790–1791 m. miesto bendruomenės<br />

prisiekusysis<br />

LVIA, f. SA,<br />

b. 4235, l. 1410.<br />

LVIA, f. 1199,<br />

a. 1, b. 6, l. 3a,<br />

13a, 17a; f. SA,<br />

b. 4235, l. 1410.


Bazyli Artecki Miesto<br />

bendruomenės<br />

prisiekusysis<br />

Józef<br />

Ciechanowiecki<br />

Miesto<br />

bendruomenės<br />

prisiekusysis<br />

Jan Miller Miesto<br />

bendruomenės<br />

prisiekusysis<br />

Józef Growski Miesto<br />

bendruomenės<br />

prisiekusysis<br />

Jan Krystian<br />

Rydel<br />

Krzysztof<br />

Arendtt<br />

Wincenty<br />

Malinowski<br />

Miesto<br />

bendruomenės<br />

prisiekusysis<br />

Miesto<br />

bendruomenės<br />

prisiekusysis<br />

Miesto<br />

bendruomenės<br />

prisiekusysis<br />

Józef Rogowski Miesto<br />

bendruomenės<br />

prisiekusysis<br />

Wincenty<br />

Mejer<br />

Miesto<br />

bendruomenės<br />

prisiekusysis<br />

Miesto teises priėmė 1791 07 28<br />

Bajoras, LDK kariuomenės generolas<br />

Pirklys, apeliacinio teismo teisėjas,<br />

1791 08 01 deputatų rinkimų direktorius,<br />

Pirklių rūmų narys, Pirklių<br />

rūmų delegatas į trečiąjį miestiečių<br />

suvažiavimą Varšuvoje<br />

Bajoras, Volkovysko pataurininkas,<br />

Vilniaus apeliacinio teismo teisėjo pavaduotojas<br />

(1791 08 13); miesto teises<br />

priėmė 1791 07 28<br />

Karaliaus sekretorius, 1791 m. Pirklių<br />

rūmų direktorius, protestavo prieš<br />

1791 08 01–10 rinkimus<br />

LVIA, f. SA,<br />

b. 5147, l. 604.<br />

LVIA, f. SA,<br />

b. 4235, l. 1408a,<br />

l. 1809a.<br />

Pirklių rūmų narys LVIA, f. SA,<br />

b. 4235, l. 1409a.<br />

Pirklių rūmų narys LVIA, f. SA,<br />

b. 4235, l. 1409a.<br />

Bajoras,<br />

Upytės pavieto poručnikas<br />

Grzegorz Vaitas<br />

2-ojo rajono<br />

Bajoras, Smolensko poručnikas; miesto<br />

Pacowski<br />

teises priėmė 1791 07 30<br />

Piotr Billing Suolininkas Vilniaus magistrato generalinis kasininkas,<br />

Pirklių rūmų narys<br />

Wincenty<br />

Pozlewicz<br />

Michał<br />

Hordowski<br />

Mateusz<br />

Kondrotowicz<br />

Wincenty<br />

Kaczyński<br />

Suolininkas 1790–1791 m. miesto bendruomenės<br />

prisiekusysis<br />

Suolininkas<br />

Suolininkas<br />

Suolininkas Miesto teises priėmė 1792 03 31<br />

LVIA, f. SA,<br />

b. 4235, l. 1408a.<br />

LVIA, f. 1199,<br />

a. 1, b. 6, l. 13a;<br />

f. SA, b. 4235,<br />

l. 1409a.<br />

233


4 priedas. Vilniaus miesto savivaldos pareigūnai, išrinkti 1792 m. balandžio 7–14 d.<br />

rinkimuose (tęsinys)<br />

Pareigūnai Pareigos po<br />

1792 04 07–14<br />

rinkimų<br />

Filip Zastas(?) Suolininkas<br />

Stanisław<br />

Oświecimski<br />

Antoni<br />

Waynor<br />

234<br />

Pareigos miesto savivaldoje prieš<br />

rinkimus, kitos pareigos ir titulai<br />

Burmistras Pirklių rūmų atstovas, pirklys LVIA, f. SA,<br />

b. 4235, l. 1408a.<br />

Teisėjas Miesto teises priėmė 1791 08 20<br />

Jerzy Wieczor Teisėjas Bajoras, Breslaujos pavieto rotmistras;<br />

miesto teises priėmė 1792 03 31<br />

Adam<br />

Gudowski<br />

Teisėjas<br />

Łukasz Ządler Teisėjas<br />

Antoni<br />

Zielinski<br />

Teisėjo<br />

pavaduotojas<br />

Krystian Dyk Teisėjo<br />

pavaduotojas<br />

Fryderyk<br />

Reymer<br />

Teisėjo<br />

pavaduotojas<br />

Gottlib Dyko[?] Teisėjo<br />

pavaduotojas<br />

Ignacy<br />

Woynicz<br />

Miesto<br />

bendruomenės<br />

prisiekusysis<br />

Gottlib Leyko Miesto<br />

bendruomenės<br />

prisiekusysis<br />

Krystian Dyk Miesto<br />

bendruomenės<br />

prisiekusysis<br />

Michał<br />

Stankiewicz<br />

Jan<br />

Samulewicz<br />

Godfryd<br />

Kangisser<br />

Miesto<br />

bendruomenės<br />

prisiekusysis<br />

Miesto<br />

bendruomenės<br />

prisiekusysis<br />

Miesto<br />

bendruomenės<br />

prisiekusysis<br />

Miesto bendruomenės prisiekusysis,<br />

kirpėjas<br />

LVIA, f. SA,<br />

5293, l. 103a;<br />

f. SA 4235,<br />

l. 1409a.<br />

Miesto bendruomenės prisiekusysis LVIA, f. 1199,<br />

a. 1, b. 6, l. 13a;<br />

f. SA, b. 4235,<br />

l. 1409a.


Jan<br />

Skarynkiewicz<br />

Fryderyk<br />

Reymer<br />

Lukasz<br />

Trzeciak<br />

Miesto<br />

bendruomenės<br />

prisiekusysis<br />

Miesto<br />

bendruomenės<br />

prisiekusysis<br />

Miesto<br />

bendruomenės<br />

prisiekusysis<br />

Krystyan Hum Miesto<br />

bendruomenės<br />

prisiekusysis<br />

Jerzy<br />

Bohdziewicz<br />

Miesto<br />

bendruomenės<br />

prisiekusysis<br />

Michał Losicki Miesto<br />

bendruomenės<br />

prisiekusysis<br />

Ignacy<br />

Markowski<br />

Teodor<br />

Astranowicz<br />

Ludwik<br />

Abramowicz<br />

Thadeusz<br />

Narkiewicz<br />

Józef<br />

Gaydamowicz<br />

Celestyn<br />

Weytman<br />

Józef<br />

Czarnowski<br />

Jakub<br />

Sidorowicz<br />

Miesto<br />

bendruomenės<br />

prisiekusysis<br />

Miesto<br />

bendruomenės<br />

prisiekusysis<br />

Miesto<br />

bendruomenės<br />

prisiekusysis<br />

Bajoras, Smolensko poručnikas,<br />

Vilniaus magistrato regentas<br />

1791 01 13 iš račių cecho išrinktas į<br />

ekonomus<br />

Plytininkas, miesto teises priėmė<br />

1791 08 09<br />

3-ojo rajono<br />

Vaitas Bajoras, Vilniaus vaivadijos rotmistras,<br />

minimas asesorių teismo byloje vaide<br />

su magistratu dėl gatvės, kurią Vilniaus<br />

rotmistras norėjo užstatyti 1789 12 14,<br />

miesto teises priėmė 1791 07 22, protestavo<br />

prieš 1791 08 01–10 rinkimus<br />

Suolininkas Miesto bendruomenės prisiekusysis,<br />

1789–1790 m. bendruomenės pasiuntinys<br />

į Varšuvą, G. Hano pagalbininkas<br />

Suolininkas<br />

Suolininkas Bajoras, miesto teises priėmė<br />

1791 09 07<br />

Suolininkas Buvęs magistrato raštininkas, po<br />

Miestų įstatymo Vilniaus delegatas į<br />

Varšuvą 1791 05–06<br />

LVIA, f. 1199,<br />

a. 1, b. 6, l. 16.<br />

LVIA, f. 389,<br />

a. LM, b. 453,<br />

l. 259–264a;<br />

f. SA, b. 4235,<br />

l. 1809a.<br />

LVIA, f. 1199,<br />

a. 1, b. 6, l. 1a;<br />

f. SA, b. 4235,<br />

l. 1410.<br />

235


4 priedas. Vilniaus miesto savivaldos pareigūnai, išrinkti 1792 m. balandžio 7–14 d.<br />

rinkimuose (tęsinys)<br />

Pareigūnai Pareigos po<br />

1792 04 07–14<br />

rinkimų<br />

Jan<br />

Suolininkas<br />

Chodasewicz<br />

Roch<br />

Suolininkas<br />

Winemser<br />

Jakub<br />

Doroniewski<br />

Krystian<br />

Kreczmer<br />

Franciszek<br />

Swięcicki<br />

Mikołaj<br />

Michaniewski<br />

Antoni<br />

Liszczarski<br />

Antoni<br />

Szabłowski<br />

Wawrzyniec<br />

Sosnowski<br />

236<br />

Pareigos miesto savivaldoje prieš<br />

rinkimus, kitos pareigos ir titulai<br />

Burmistras 1789–1790 m. tarėjas LVIA, f. 458, a. 5,<br />

b. 274, l. 2; f. SA,<br />

b. 5297, l. 2a.<br />

Teisėjas 1789–1791 m. miesto bendruomenės<br />

prisiekusysis, palaikė korespondenciją<br />

su bendruomenės delegacija Varšuvoje<br />

Teisėjas<br />

Teisėjas<br />

Teisėjas<br />

Teisėjo<br />

pavaduotojas<br />

Teisėjo<br />

pavaduotojas<br />

Jan Eder Teisėjo<br />

pavaduotojas<br />

Maciej<br />

Baranowski<br />

Thadeusz<br />

Narkiewicz<br />

Teisėjo<br />

pavaduotojas<br />

Miesto bendruomenės<br />

prisiekusysis<br />

Jan Oganowicz Miesto<br />

bendruomenės<br />

prisiekusysis<br />

Antoni<br />

Szabłowski<br />

Miesto<br />

bendruomenės<br />

prisiekusysis<br />

Jan Eder Miesto<br />

bendruomenės<br />

prisiekusysis<br />

1790 09 28 miesto bendruomenės<br />

prisiekusysis<br />

Miesto teises priėmė 1791 07 30<br />

Bajoras, 3-ojo rajono vaitas<br />

3-ojo rajono teisėjo pavaduotojas<br />

LVIA, f. 1199,<br />

a. 1, b. 6, l. 2;<br />

f. SA, b. 4235,<br />

l. 1409a.<br />

LVIA, f. 1199,<br />

a. 1, b. 6, l. 13a.


Marcin<br />

Śledziński<br />

Piotr<br />

Kondrotowicz<br />

Franciszek<br />

Danilewicz<br />

Miesto<br />

bendruomenės<br />

prisiekusysis<br />

Miesto<br />

bendruomenės<br />

prisiekusysis<br />

Miesto<br />

bendruomenės<br />

prisiekusysis<br />

Wincenty Freys Miesto<br />

bendruomenės<br />

prisiekusysis<br />

Jerzy<br />

Stasiewicz<br />

Jakub<br />

Sidorowicz<br />

Krzystoff<br />

Koziell<br />

Miesto<br />

bendruomenės<br />

prisiekusysis<br />

Miesto<br />

bendruomenės<br />

prisiekusysis<br />

Miesto<br />

bendruomenės<br />

prisiekusysis<br />

Jan Kamiński Miesto<br />

bendruomenės<br />

prisiekusysis<br />

Jan<br />

Chodasewicz<br />

Franciszek<br />

Fiszer<br />

Ignacy<br />

Skędzienski<br />

Miesto<br />

bendruomenės<br />

prisiekusysis<br />

Miesto<br />

bendruomenės<br />

prisiekusysis<br />

Miesto<br />

bendruomenės<br />

prisiekusysis<br />

1790 01 29 išsipirko nuo revizorių<br />

pareigų (miesto bendruomenės<br />

prisiekusysis)<br />

Miesto teises priėmė 1792 03 31<br />

Miesto teises priėmė 1792 03 31<br />

1790 01 14 nuo duonininkų cecho<br />

paskirtas magistratui atiduoti sąskaitas<br />

(1791 01 13 išrinktas į ekonomus)<br />

Buvęs magistrato raštininkas,<br />

3-ojo rajono suolininkas<br />

Bajoras,Vilniaus pilies teismo teisėjas;<br />

miesto teises priėmė 1791 07 30<br />

LVIA, f. 1199,<br />

a. 1, b. 6, l. 5.<br />

LVIA, f. 1199<br />

a. 1, b. 6, l. 4, 16.<br />

237


SUMMARY<br />

1789–1792 TOWNS MOVEMENT OF THE GRAND DUCHY OF LITHUANIA<br />

The Four-Year (or Great) Sejm, the parliamentary body, introduced changes into<br />

the social history of the Grand Duchy of Lithuania by codifying social strata<br />

statuses into one document in 1791 – the May 3 rd Constitution. The Four-Year<br />

Sejm reforms unified townspeople, because the same laws were now applicable to<br />

all towns in common. A movement of townspeople for rights and freedom, which<br />

began during the Four-Year Sejm period, united the large towns that already had<br />

municipal rights with the smaller towns that were requesting patents of selfgovernance<br />

rights based on the new laws. Such unification covering most of the<br />

towns and townships in the Grand Duchy had never before existed, in the entire<br />

history of Lithuania.<br />

The primary focus of this monograph is the scope of the Grand Duchy’s<br />

Towns Movement and its growth. It is an endeavor to characterize this movement,<br />

to describe the features of the municipal dispersion of towns and to explain the<br />

nuances involved in the granting of town rights during 1791–1792. Further this<br />

work means to reveal how the other reforms of the Four-Year Sejm cultivated the<br />

situation of the towns within the country as well as to determine the changes<br />

within the towns themselves that were conditional to the reforms.<br />

The concept of town used herein does not refer to the size of an urban area<br />

or to its economic potential but rather to the legal category of a town. In other<br />

words, the self-governing of a town describes that town. In this sense, a town<br />

consists of a community of free people along with its territory of residence and<br />

governance as well as the town law guiding its governance. Prior to the Four-<br />

Year Sejm, Magdeburg Law was synonymous with municipal self-governance;<br />

however, during the 1791–1792 town reforms, the situation changed. By this<br />

principle, small townships were granted patents of ruler rights during the Four-<br />

Year Sejm reforms or, based on the new law, newly established and operational<br />

self-governance meant that a small township became an actual town.<br />

Grand Duchy towns differed from the towns in Poland by their specificity,<br />

legal subordination and freedoms. These differences were especially highlighted by<br />

the legal decrees passed in the 1770s, which permitted Grand Duchy townspeople<br />

to own land holdings. Meanwhile the elderships governing the towns with selfgovernance<br />

were not as controlled as they were in Poland. On the other hand, due<br />

238


to the specificity of the Grand Duchy, there was an abundance of small townships<br />

that were subordinate to Duchy dignitaries, who determined the subsequent<br />

fates of such towns and townships. After the 1772 partition, on eve of the Four-<br />

Year Sejm, there were up to six hundred towns and townships within Grand<br />

Duchy territory. Of these some 59 % were privately-owned towns, some 12 % –<br />

church towns and some 29 % – national and estate-owned, the royal towns and<br />

townships. Of these, some one hundred towns had had self-governance rights and<br />

had periodically exercised them in the past.<br />

The traits of the boyar strata’s viewpoint on townspeople influenced the<br />

1764–1788 Town Reforms, thereby, as of yet, there was no intention to change<br />

the conditions of the townspeople in society, even though the focus was on<br />

towns. Reform initiators raised demands: instill law and order in towns, supervise<br />

constructions, audit and regulate the revenues and expenditures of towns and<br />

form conditions for the development of the arts and crafts and trade to raise<br />

the economic states of towns. The boyars were meant to manage these reforms,<br />

but the execution of the reform program came too late in Lithuania. The first<br />

Great Law and Order Commission was not established until 1776, in Grodno.<br />

Meanwhile the decrees of Lithuania’s central government especially rarely reached<br />

the townspeople. The reforms in Poland started ten years earlier and proceeded<br />

more successfully. One difference with Poland was that Magdeburg Rights for<br />

small townships in the Grand Duchy were abolished in 1776. Based on this legal<br />

criterion, after 1776, the settlement areas in the Grand Duchy that retained selfgovernance<br />

in one form or another, it could be said, numbered no more than<br />

thirty. The towns of Lithuania were small, had predominately wooden buildings<br />

and lacked law and order. The fundamental businesses of these towns – crafts and<br />

trade – suffered recessions.<br />

Warsaw townspeople invited Grand Duchy towns to get involved in the Four-<br />

Year Sejm reforms. They organized congresses of town delegates from the Republic<br />

of Two Nations and formulated their assignments as well as the first program for<br />

those who wanted to stimulate parliamentary discussions in the Sejm on town<br />

matters. Previously Grand Duchy townspeople had only united on different<br />

issues, but no common demands were made that could unite all Grand Duchy<br />

towns. Grand Duchy town delegates met in Warsaw in April-May of 1789 and,<br />

following the initiative of the Warsaw delegates, formulated demands to the Sejm,<br />

separate from those made by Poland’s town delegates, for reforms addressing the<br />

common problems of Grand Duchy towns. The delegates of the Grand Duchy’s<br />

royal towns concurred with the initiatives made by Warsaw’s townspeople<br />

and actively participated in other 1789 town congresses. The deputation that<br />

had formed in the Sejm had to prepare a draft of town reforms. Grand Duchy<br />

townspeople received its instructions and began sending the patents of rights from<br />

239


the royal towns that had lost their self-governance to Warsaw; in other words, they<br />

began organizing the actions of Grand Duchy townspeople. Vilnius and Grodno<br />

townspeople displayed greater and greater initiatives.<br />

As discussions regarding the town reforms began in the Sejm, the premise<br />

considered important for strengthening towns was the possibility of immigration<br />

into the land. Meanwhile the enlarged townspeople’s rights gave hope that the<br />

ranks of statehood defenders would swell. These were the arguments that became<br />

the most important for selecting the course of town reforms by which the<br />

townspeople would gain more rights.<br />

The April 18 1791, June 27 1791 and October 3 1791 Laws, which were<br />

common to all free towns and their residents – the townspeople – in the country,<br />

changed the situation of the towns and small townships in the entire country. The<br />

Law on Towns enlarged the rights of townspeople to the extent that some were<br />

equal to the rights and freedoms enjoyed by boyars. Town residents (excluding<br />

non-Christians) had to accept the town rights and they became subordinate to<br />

the magistrates. The boyars did not lose their prerogatives in society even after<br />

accepting the rights of the townspeople. Therefore self-governance was no longer<br />

based on social strata but on territory. A separate administrative system was<br />

introduced into towns, and seven (later eight) districts were formed. The member<br />

free towns gained the right to elect officials to the District Court of Appeals and<br />

a representative to the Sejm. The elected town district representatives became<br />

officials of the national governmental administration. All the royal towns – the<br />

national as well as the royal estates – had the status of a free town. Privately-owned<br />

towns were also able to call themselves free towns and make use of their freedoms<br />

but only when their owner permits. Thereby the townspeople movement expanded<br />

and crossed over into the boundaries of royal towns. District cities, Vilnius,<br />

Grodno, Kaunas, Minsk, Novogrudok, Brest, Pinsk and later Raseiniai, began to<br />

rule the movement in the towns and townships of their respective districts.<br />

Only a portion of the royal towns that had retained their rights represented<br />

Grand Duchy towns at the first two Warsaw congresses. The third congress was<br />

attended by delegates from 37 Grand Duchy royal towns – those that had retained<br />

their rights, those that had lost them and those that never had them at all. At<br />

the meeting held for town districts in August 10 of 1791, the appellate judges<br />

and Sejm representatives were elected by 47 town deputies for only three of the<br />

seven districts, Vilnius, Kaunas and Grodno. In less than a year, during 1791–<br />

1792, there were 74 towns and small townships, which fought and won their<br />

patents of rights to self-governance. Over 40 towns that had not received patents<br />

of self-governance managed to establish self-governing municipalities. During the<br />

Four-Year Sejm period, over 130 towns and townships joined the townspeople<br />

movement.<br />

240


The towns of the Žemaitija Duchy managed to get over a third of the patents<br />

of rights – as many as 26 – while the other district cities got less – 19 for Vilnius,<br />

14 for Kaunas, 9 for Grodno, 2 each for Novogrudok and Minsk and one each<br />

for Brest and Pinsk. The national towns won the most rights of self-governance,<br />

because the central government expected that, by enlarging the rights of the<br />

townspeople, newcomers with expertise in trade and production would move into<br />

the towns, which had acquired self-governance. The efforts of the royal estateowned<br />

towns to receive rights were curtailed by the Administration of Estates,<br />

which did not want the ruler’s treasury to lose income. Thereby not a single estate<br />

town or township in Brest and Grodno, which had been active in the townspeople<br />

movement, was able to gain self-governance rights successfully. Privately-owned<br />

towns got involved in the townspeople movement later, thus only three managed<br />

to get their owner’s consent and right of rule. Not a single one of the Grand<br />

Duchy’s church towns was able to gain a patent of self-governance rights.<br />

Once the laws on towns were issued and municipalities established, conflicts<br />

erupted in most of the towns that had previously never had self-governance rights<br />

between the townspeople, the elderships and the Administrations of Estates. The<br />

reason was that the townspeople would rely on the Law on Towns and frequently<br />

ignore the other laws passed by the Sejm directing obedience and performance of<br />

duty until the Grand Duchy Court of Assessors passed a separate ruling. Even the<br />

institutions of the central government frequently had difficulties in calming such<br />

conflicts. The transitions encouraged townspeople to begin collecting taxes on<br />

their own and handing them over directly to the state fund. This reduced income<br />

for the elderships. Civil Military Commission commissioners often rescued the<br />

eldership and estate administrators, because they were all convinced that certain<br />

rights of self-governance had been granted erroneously. Elders often blocked<br />

the execution of directives from central governmental institutions, since their<br />

intention was to safeguard their incomes.<br />

Townspeople, in their own minds, felt that any sorts of obligations to an<br />

estate conflicted with their acquired freedoms and rights as per the Laws on<br />

Towns passed by the Four-Year Sejm. Freedom, as townspeople understood it,<br />

was first and foremost offered security from elderships and manor administrations<br />

interfering into the community’s internal affairs. The residents who had accepted<br />

town rights identified their rights and freedom with having the exceptional or<br />

even privileged status of townspeople within the town’s territory – the Law on<br />

Towns assured such. The handing over of all town residents to rule by magistrates<br />

caused noticeable growth of antagonisms between those town’s citizens who had<br />

accepted town rights and the societal groups which paid no heed to the law or<br />

were unable to accept town rights by law. The Jews met with much antagonism<br />

from townspeople and, in different instances, this was no more than met by<br />

241


oyars, the clergy legal residents, neighboring boyars and peasants, who had not<br />

accepted town rights.<br />

Internal order in towns changed along with the laws regarding towns. The role<br />

of the boyars was exceptional as the town municipalities were forming and as they<br />

were being reorganized. Residents of towns and townships relied on the boyars for<br />

their experience and sought their assistance in the struggles with elderships and<br />

royal estate administrations. It could be said that the towns movement would not<br />

have grown so widely without participation by the boyar social stratum. Central<br />

governmental institutions in small and large towns also encouraged boyars to<br />

become involved in the work of the municipalities.<br />

Grand Duchy stratum of nobles did not accept townspeople’s rights as<br />

actively and, not infrequently, this was also due to prompting by the ruler. Even<br />

the initiators of the reforms did not expect such an active movement in the towns<br />

and townships. It was inconceivable to the aristocrats of the Age of Enlightenment<br />

that illiterate people (who were the absolute majority of the townships and small<br />

townships) should be granted extended rights, freedom to elect a municipality,<br />

the ability to independently decide their town’s matters, collect taxes and, once<br />

acquiring such certain rights of citizenship, the possibility, albeit a theoretical<br />

one, to influence national processes. Thusly eldership administrators of small<br />

townships often classified residents along with peasants. Meanwhile the efforts<br />

by townspeople to gain the rights of personal inviolability and property security,<br />

which the new law guaranteed, would turn into open conflicts with the eldership<br />

and estate administrators.<br />

Town officials who had been protecting municipal traditions up to the Four-<br />

Year Sejm changed along with the new order of municipal elections. The frequent<br />

outbreaks of conflicts during the April 1792 elections indicate that new people<br />

were breaking into town municipalities, which means that the model of oligarchic<br />

rule was withdrawing from towns, and more democratic municipalities were<br />

developing. Every owner had the chance at a position, therefore some unpopular<br />

officials had to withdraw from office or take a more humble position in the<br />

municipal hierarchy. In small townships, the priority was given to their most<br />

active citizens, and boyars elected as vaitas (akin to prefects) especially frequently<br />

stepped in to lead them.<br />

During the time of the movement, the townspeople especially focused on<br />

recovering the townspeople community’s property, which the old, professed<br />

patents of rights guaranteed or which the lustration and inventory established. As<br />

signs of unity with other towns were forming, matters of specific, local importance<br />

comprised most of the requests directed to the ruler and to the Sejm. The attention<br />

of the townspeople concentrated on the past. Despite the expansion of rights and<br />

242


freedom, they continued eyeing the prerogatives of the boyar stratum, seeking to<br />

acquire them by the legalized way to nobility.<br />

The General Confederation of the Grand Duchy, with the help of Russian<br />

Army, annulled the town reforms in the summer of 1792. The Grodno Sejm<br />

decided to expand town rights somewhat in 1793 thus it turned to large cities of<br />

the Grand Duchy to present their requests to the Sejm. The delegates of Grand<br />

Duchy towns demanded the rights and freedom guaranteed by the Law on Towns,<br />

but the Sejm limited the prerogatives of townspeople and only upheld more of<br />

them for merely five large towns. Being dissatisfied with the situation, Grand<br />

Duchy townspeople actively joined the Insurrection of 1794 and briefly reinstated<br />

the rights guaranteed to towns by virtue of the May 3 Constitution.<br />

The increase of town municipalities during the reform years should not<br />

be viewed as a final process, because the events of 1791–1792 were merely the<br />

beginning of reforms. The granting neither of municipal patents of rights nor of<br />

the course of establishing town municipalities can reveal the full picture of all the<br />

reforms their authors had devised. Therefore certain further considerations remain<br />

hypothetical or even require additional evidence. The Law on Towns defined the<br />

circumstances for granting municipal self-governance and it essentially provided<br />

for the granting of the patent of self-governance rights to all royal or free towns and<br />

townships. Actually priority was placed on towns of administrative importance<br />

that had acquired patents of rights; nonetheless, rights were not confiscated<br />

from townships and settlements either as long as they “acquire an appearance<br />

appropriate for a town”. Most of the towns with acquired patents of municipal<br />

rights were not centers of national administration; furthermore they had not<br />

availed themselves of any patents of self-governance rights previously. It should<br />

be assumed that the Police Commission of the Republic of Two Nations had<br />

exceptional influence on the diffusion of municipalities, because its jurisdiction<br />

covered free towns, which grew as the number of free towns increased. The issue<br />

regarding the fate of the elderships was very seriously raised in the Sejm. Although<br />

the Sejm did not approve the project to sell-off elderships, debates branched<br />

out and continued. The course of events indicates that the Two Nations Police<br />

Commission probably intended to leave the towns subordinate to elderships under<br />

national scrutiny, bearing in mind the universal expectation that foreigners would<br />

be moving into these towns. Nevertheless, the most important role is attributed<br />

to the townspeople taking active initiative, which even surpassed the expectations<br />

of reformer supporters, especially in Lithuania. The disputes and discord between<br />

townspeople and eldership administrators in the latter half of 18 th century not<br />

only laid the groundwork for the townspeople movement but also served to speed<br />

it even more.<br />

243


ŠALTINIAI<br />

Archyviniai fondai<br />

Lietuvos valstybinis istorijos archyvas (LVIA)<br />

SA – Senieji aktai (SA)<br />

11 – LDK iždo komisijos<br />

17 – LDK dvaro asesorių teismo<br />

110 – LDK karaliaus dvarų valdyba<br />

389 – Vilniaus gubernijos butų komisijos<br />

443 – Lietuvos vyriausiojo teismo<br />

458 – Vilniaus magistrato<br />

716 – Tiškevičių<br />

1177 – Oginskių<br />

1199 – Vilniaus miesto tarybos<br />

1276 – Pliaterių<br />

1519 – Lietuvos Metrikos<br />

Varšuvos Vyriausias Senųjų Aktų Archyvas (Archiwum Główne Akt Dawnych, AGAD)<br />

Archiwum Kameralne (AK)<br />

Archiwum Królestwa Polskiego(AKP)<br />

Archiwum Radziwiłłów (AR)<br />

Archiwum Sejmu Czteroletniego (ASCz)<br />

tzw. Metryka Litewska (tzw. ML)<br />

Zbiór Popielów (ZP)<br />

Varšuvos Nacionalinė Biblioteka (Biblioteka Narodowa, BN)<br />

Mikrofilmai iš Čartoriskių bibliotekos Krokuvoje (BCz)<br />

Baltarusijos Nacionalinis Istorijos Archyvas (Национальный исторический архив Беларуси,<br />

BNIA)<br />

1705 – Bresto pavieto pilies teismo<br />

1710 – Volkovysko pavieto pilies teismo<br />

1711 – Gardino pavieto pilies teismo<br />

1718 – Lydos magistrato<br />

1731 – Oršos pavieto pilies teismo<br />

1733 – Pinsko pavieto pilies teismo<br />

1736 – Rečicos pavieto pilies teismo<br />

1737 – Slonimo pavieto pilies teismo<br />

1741 – Bresto pavieto žemės teismo<br />

1755 – Gardino pavieto žemės teismo<br />

1757 – Dysnos magistrato<br />

244


1761 – Gardino magistrato<br />

1767 – Lydos pavieto žemės teismo<br />

1769 – Minsko pavieto žemės teismo<br />

1771 – Mozyriaus pavieto žemės teismo<br />

1774 – Naugarduko pavieto žemės teismo<br />

1775 – Oršos pavieto žemės teismo<br />

1777 – Pinsko pavieto žemės teismo<br />

1783 – Rečicos pavieto žemės teismo<br />

1795 – Volkovysko magistrato<br />

1816 – Minsko magistrato<br />

1822 – Pinsko magistrato<br />

1825 – Slucko magistrato<br />

1827 – Pružanų magistrato<br />

1887 – Gardino pavieto Civilinės karinės komisijos<br />

1889 – Minsko pavieto Civilinės karinės komisijos<br />

1899 – Volkovysko pavieto LDK generalinės konfederacijos<br />

1900 – Lydos pavieto LDK generalinės konfederacijos<br />

1903 – Rečicos pavieto LDK generalinės konfederacijos<br />

1920 – Bresto pavieto žemionių teismo<br />

2117 – Oršos pavieto<br />

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyrius (MAB)<br />

17 – Rankraščių kolekcija<br />

151 – Liucijono Uziemblos<br />

233 – Adolfo Šapokos<br />

273 – Alberto Liudviko Zoštauto kolekcija<br />

Vilniaus Universiteto Bibliotekos Rankraščių skyrius (VUB)<br />

5 – Mišrus<br />

7 – LDK teismų aktų<br />

Liublino vaivadijos H. Lopacinskio viešosios bibliotekos Rankraščių skyrius<br />

(Wojewódzka biblioteka publiczna im. H. Łopacińskiego w Lublinie, WBPL)<br />

Rusijos valstybinis karo istorijos archyvas<br />

(Российский государственный Военно-исторический архив, RKIA)<br />

Lietuvos Nacionalinio Muziejaus Archyvas (LNMA)<br />

<strong>Vytauto</strong> <strong>Didžiojo</strong> Karo Muziejaus Archyvas (VDKMA)<br />

Kauno M. K. Čiurlionio Dailės Muziejaus Archyvas (KČDMA)<br />

Publikuoti šaltiniai<br />

1. 1791 m. gegužės 3 d. konstitucija (vertė ir sudarė E. Raila), Vilnius, 2001.<br />

2. 1791 m. rugpjūčio 6 d. Merkinės miesto instrukcija deputatams į Gardino apygardos<br />

miestų suvažiavimą (parengė L. Glemža) // Lietuos miestų istorijos šaltiniai, Vilnius, t. 3,<br />

2001, p. 125–131.<br />

3. 1791 m. rugpjūčio 13 d. instrukcija Kauno apygardos miestų pasiuntiniui į seimą (parengė<br />

V. Kryževičius) // Lietuvos istorijos metraštis 1974, Vilnius, 1975, p. 67–69.<br />

245


4. 1794 m. Vilniaus miestiečių nepasitenkinimas iš Lenkijos atsiųsta sukilimo vadovybe // Lietuvos<br />

TSR istorijos šaltiniai, Vilnius, 1955, p. 332.<br />

5. Czacki T., Rozprawa o żydach i karaitach, Kraków, 1860.<br />

6. Dziennik handlowy i ekonomiczny, Warszawa, 1786–1790.<br />

7. Gazeta narodowa i obca, Warszawa, 1791–1792.<br />

8. Gazeta Warszawska, Warszawa, 1788–1792.<br />

9. Gazeta Wileńska, Wilno, 1788–1792.<br />

10. Geros tvarkos komisijos kūrimo Kaune 1786 m. dokumentai (parengė L. Glemža), Kauno<br />

istorijos metraštis, t. 2, Kaunas, 2000, p. 211–214.<br />

11. Instrukcja wydziału grodzieńskiego na Sejm Wielki z 11 08 1791 roku (oprac. J. Urbanowicz)<br />

// Miscellanea Historico-Archivistica, t. 9, Warszawa, 2000.<br />

12. Jucevičius L., Mokyti žemaičiai, Vilnius, 1975.<br />

13. Kitowicz J., Pamiętniki czyli historia Polski, Warszawa, 1971.<br />

14. Korespondent Warszawski, Warszawa, 1792.<br />

15. Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai, t. 1: Joniškis, Jurbarkas (sudarė A. Tyla),<br />

Vilnius, 1991; t. 2: Kretinga, Skuodas, Šiauliai, Šventoji, Varniai, Veliuona, Viekšniai, Virbalis,<br />

Vladislavovas (sudarė A. Tyla ir D. Žygelis), Vilnius, 1997; t. 3: Kėdainiai (sudarė<br />

A. Tyla) Vilnius, 2002; t. 4: Alytus (sudarė A. Tyla), Vilnius, 2006; t. 5: Merkinė (sudarė<br />

A. Baliulis), Vilnius, 2007; t. 6: Trakai (sudarė A. Baliulis), Vilnius, 2008.<br />

16. Lietuvos Metrika. Knyga nr. 556 (1791–1792), viešųjų reikalų knyga 35, parengė A. Baliulis,<br />

R. Firkovičius, E. Rimša, Vilnius, 2005.<br />

17. Lietuvos valstiečių ir miestelėnų ginčai su dvarų valdytojais, t. 2: XVIII amžius (sudarė R. Jasas<br />

ir J. Orda), Vilnius, 1961.<br />

18. Materiały do dziejów sejmu Czteroletniego (oprac. J. Woliński, J. Michalski, E. Rostworowski),<br />

t. 1: Wrocław, 1955; t. 2: Wrocław, 1959; t. 3: Wrocław, 1960; t. 4: Wrocław, Warszawa<br />

– Kraków, 1961; t. 5: Wrocław – Warszawa – Kraków, 1964; t. 6: Wrocław – Warszawa<br />

– Kraków, 1966.<br />

19. Mokytojo Šulco 1793 metų kelionės įspūdžiai // Kraštas ir žmonės: Lietuvos geografiniai ir<br />

etnografiniai aprašymai (XIV–XIX a.) (parengė J. Jurginis ir A. Šidlauskas), Vilnius, 1983,<br />

p. 92–107.<br />

20. Mundur municypalny ustawiony w Wilnie w 1792 r. na pamiątkę konstytucji 3 maja 1791<br />

roku // Kwartalnik Litewski, t. 2, Wilno, 1910.<br />

21. Ogiński M. K. Pamiętniki o Polsce i polakach: od roku 1788 aż do końca roku 1815, t. 1,<br />

Poznań, 1870.<br />

22. Polska stanisławowska w oczach cudzoziemców, t. 1–2, Warszawa, 1963.<br />

23. [Potocki I., Kołłątaj H., Małachowski S.], O ustanowieniu i upadku konstytucji Polskiej<br />

3 maja 1791 roku, Metz, 1793.<br />

24. Sirokomlė V., Iškylos iš Vilniaus po Lietuvą, Vilnius, 1989.<br />

25. Stanisława Augusta projekt reformy żydówstwa polskiego (oprac. Ludwik Gumplowicz), Kraków,<br />

1875.<br />

26. Statut Wielkiego Księstwa Litewskiego, naprzód za najjaśniejszego Hospodara Króla Jegomości<br />

Zygmunta III w Krakowie w roku 1588 drugi raz w Wilnie w roku 1619 z pokazaniem zgody<br />

i różnice Koronnych i WXL. Trzeci raz za najjaśniejszego K.J.M. Władysława IV w Warszawie<br />

w roku 1648 z przydaniem konstytucji od roku 1550 do 1647. Czwarty raz za najjaśniejszego<br />

króla jego mości Jana Trzeciego w Wilnie w roku 1698 z przyłożeniem pod artykuły Konstytucji<br />

Sejmowych od sejmu roku 1550 aż do sejmu roku 1690 Obojgu Narodom służący. Teraz zaś<br />

246


piąty raz za szczęśliwie panującego najjaśniejszego króla Jego mości Augusta Trzeciego przedrukowany,<br />

Wilno, 1744.<br />

27. Tekieliński W., Opis dzienny szkół Wileńskich, akademii i uniwersytetu, oraz diariusz znaczniejszych<br />

wypadków w Wilnie od roku 1781 po rok 1824 nastałych, Wilno, 1876.<br />

28. Volumina legum, t. 7, 8: Petersburg, 1860; t. 9: Petersburg, 1890; t. 10, Gdańsk, 1952.<br />

29. Z archiwum Wileńskiej izby kupieckiej. Korespondencja z r. 1791 Wileńskiej izby kupieckiej<br />

z jej delegatem na sejm A. F. Tyklem (opr. W .Studnicki) // Przegląd historyczny, t. 11,<br />

1910.<br />

30. Zaleski M., Pamiętniki Michała Zaleskiego wojskiego Wielkiego Księstwa Litewskiego posła na<br />

sejm Czteroletni, Poznań, 1879.<br />

31. Zamojski A., Zbiór praw sądowych przez ex-kanclerza Andrzeja ordynata Zamojskiego ułożony<br />

i w roku 1778 drukiem ogłoszony a teraz przedrukowany z domieszczeniem źródeł i uwag tak<br />

prawo znacznych jak prawodawczych sporządzonych, Warszawa, 1874.<br />

32. Zbiór wszystkich druków konfederacji Targowickiej i Wileńskiej potrzebnych teraz do wiadomości<br />

powszechnej ażeby kto z nie wiadomości onych nie szkodował, Warszawa, 1792.<br />

247


LITERATŪRA<br />

1. Aleksandrowska E., Marewicz Wincenty Ignacy h. Kosciesza (1755–1822) // Polski słownik<br />

biograficzny, t. 19, 1974, s. 634–635.<br />

2. Arcimowicz W., Wielkie Księstwo Litewskie za czasów Stanisława Augusta, zesz. 1: Korona a<br />

Litwa. Granice a podział. Sejmy, Wilno, 1938.<br />

3. Askenazy Sz., Przymierze polsko – pruskie, Warszawa, 1918.<br />

4. Baliński M., Lipiński T., Starożytna Polska, t. 4: Wielkie Księstwo Litewskie, s. l., 1846.<br />

5. Baliulis A., Apie Akmenę ir Dabikinę XVI–XVIII amžiuje // Žemaičių praeitis, t. 3. Vilnius,<br />

1994, p. 176–181.<br />

6. Baliulis A., Miškinis A., Virbalis // Lietuvos TSR urbanistikos paminklai, t. 8, Vilnius, 1985,<br />

p. 73–121.<br />

7. Baliulis A., Jurbarko praeitis istoriniuose dokumentuose // Jurbarkas: istorijos puslapiai, Vilnius,<br />

1996, p. 27–63.<br />

8. Baliulis A., Trakų miesto privilegijos (Lietuvos Metrikos duomenimis) // Lietuvos miestų<br />

istorijos šaltiniai, t. 2, Vilnius, 1992, p. 39–61.<br />

9. Biržiška M., Antanas Klementas: lietuvių rašytojas pradžioj XIX amžiaus, Vilnius, 1910.<br />

10. Bogucka M., Samsonowicz H., Dzieje miast i mieszczaństwa w Polsce przedrozbiorowej,<br />

Wrocław – Warszawa – Kraków – Gdańsk – Łódź, 1986.<br />

11. Brusokas E., Glemža L., Vilniaus savivaldos struktūra ir organizacija po Ketverių metų seimo<br />

miestų reformos (1792, 1794 m.) // Lietuvos istorijos metraštis 2008, t. 1, Vilnius, 2009,<br />

p. 45–72.<br />

12. Brusokas E., Už vientisą ir laisvą Respubliką: Vilniaus miestiečiai 1794 m. sukilime, Darbai<br />

ir Dienos, t. 27, 2004, p. 149–180.<br />

13. Civinskas R., Glemža L., Kauno magistrato politinės kultūros bruožai XVIII–XIX a.<br />

sandūroje // Kauno istorijos metraštis, t. 3, Kaunas, 2002, p. 67–80.<br />

14. Civinskas R., Glemža L., Kauno miesto gyventojai XVIII a. pabaigoje: skaičių kalba // Lietuvos<br />

Didžioji Kunigaikštystė XVIII amžiuje : miesto erdvė, Kaunas, 2007, p. 94–102.<br />

15. Czaja A., Lata wielkich nadziei: walka o reformę państwa polskiego w drugiej połowie XVIII<br />

wieku, Warszawa, 1992.<br />

16. Dolinskas V., Simonas Kosakovskis: politinė ir karinė veikla Lietuvos <strong>Didžiojo</strong>je Kunigaikštystėje,<br />

Vilnius, 2003.<br />

17. Glemža L., Instrukcijos LDK miestų deputatams į apygardų suvažiavimus 1791 m. // Lietuvos<br />

miestų istorijos šaltiniai, t. 3, Vilnius, 2001, p. 113–124.<br />

18. Glemža L., Kaunas miestiečių sąjūdyje // Kauno istorijos metraštis, t. 1, Kaunas, 1997,<br />

p. 43–69.<br />

19. Glemža L., Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorijos požiūris į miestų problemą<br />

Ketverių metų seimo laikais (1788–1792) // Lietuvos istorijos metraštis. 2001–1, Vilnius,<br />

2002, p. 59–73.<br />

20. Glemža L., Pilietinės visuomenės užuomazgos 1791 m. Gegužės 3 d. konstitucijoje // Mūsų<br />

konstitucionalizmo raida, Vilnius, 2003, p. 20–28.<br />

21. Glemža L., Socialinių grupių susidūrimai LDK miestuose // Darbai ir Dienos, t. 28, Kaunas,<br />

2001, p. 33–49.<br />

248


22. Glemža L., Vaidai miestuose ir miesteliuose: kova už savivaldą 1791–1792 metais // Darbai<br />

ir Dienos, t. 27, 2004, p. 57–74.<br />

23. Gordziejew J., Civilinės karinės tvarkos komisijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės<br />

miestai Ketverių metų seimo laikotarpiu // Viešos ir privačios erdvės XVIII amžiaus Lietuvos<br />

<strong>Didžiojo</strong>je Kunigaikštijoje, Vilnius, 2008, p. 253–262<br />

24. Gordziejew J., Komisje porządkowe Cywilno – Wojskowe w Wielkim Księstwie Litewskim w<br />

okresie Sejmu Czteroletniego (1789–1792), Kraków, 2010.<br />

25. Gordziejew J., Sociotopografia Grodna w XVIII wieku, Toruń, 2002.<br />

26. Gordziejew J., Z dziejów komisji porządkowych Cywilno – wojskowych w Wielkim Księstwie<br />

Litewskim // Rocznik Biblioteki Naukowej PAU I PAN w Krakowie, Rok XLVII, 2002,<br />

s. 167–192<br />

27. Grodziski S., Obywatelstwo w szlacheckiej Rzeczypospolitej, Kraków, 1963.<br />

28. Hedemann O., Dzisna i Druja: magdeburskie miasta, Wilno, 1934.<br />

29. Hedemann O., Graf Manuzzi, Wilno, 1935.<br />

30. Hedemann O., Historia powiatu Brasławskiego, Wilno, 1930.<br />

31. Hundert G. D., Lenkijos ir Lietuvos žydai aštuonioliktajame amžiuje: Naujųjų laikų genealogija,<br />

Vilnius, 2006.<br />

32. Janeczek Z., Ignacy Potocki marszałek wielki litewski (1750–1809), Katowice, 1992.<br />

33. Janulaitis A. Žydai Lietuvoje: bruožai iš Lietuvos visuomenės istorijos XIV–XIX a., Kaunas,<br />

1923.<br />

34. Jasas R., Pratarmė // Lietuvos valstiečių ir miestelėnų ginčai su dvarų valdytojais, t. 2, Vilnius,<br />

1961.<br />

35. Jasas R., Truska L., LDK gyventojų surašymas 1790 m., Vilnius, 1972.<br />

36. Jedlicki J. Klejnot i bariery społeczne: przeobrażenia szlachectwa polskiego w schyłkowym okresie<br />

feudalizmu, Warszawa, 1968.<br />

37. Jučas M. XVIII a. socialinės ir politinės problemos Lietuvos pavietų seimeliuose // Lietuvos<br />

istorijos metraštis 1973, Vilnius, 1974, p. 21–37.<br />

38. Jučas M., Baudžiavos irimas Lietuvoje, Vilnius, 1972.<br />

39. Jučas M., Lietuvos ir Lenkijos unija (XIV a. vid. – XIX a. pr.), Vilnius, 2000.<br />

40. Jurgaitis R., Vilniaus seimelio veikla 1717–1795 m. Daktaro disertacija, Kaunas, 2007.<br />

41. Jurginis J., Merkys V., Tautavičius A., Vilniaus miesto istorija, Vilnius, 1968.<br />

42. Kaczmarczyk Z., Leśnodorski B., Historia państwa i prawa Polski, t. 2, Warszawa, 1966.<br />

43. Kalinka W., Sejm Czteroletni, t. 2, Kraków, 1895.<br />

44. Kiaupa Z., Diploma renovationis et locationis: XVIII a. pabaigos raštininkų spąstai // Lietuvos<br />

miestų istorijos šaltiniai, t. 3, Vilnius, 2001, p. 155–174.<br />

45. Kiaupa Z., Kiaupienė J., Kuncevičius A., Lietuvos istorija iki 1795 metų, Vilnius, 1995.<br />

46. Kiaupa Z., Lietuvos miestų savivalda XIV–XVIII a. // Lietuvos heraldika, t. 1. Vilnius, 1998,<br />

p. 163–183.<br />

47. Kiaupa Z., Miestai // Lietuvos Didžiosios kunigaikštijos kultūra, Vilnius, 2001, p. 351–364.<br />

48. Kiaupa Z., Palanga XVIII a ginčų, reformų ir kovų sūkuryje // Palangos istorija, Klaipėda,<br />

1999, p. 166–192.<br />

49. Kiaupa Z., Reformų metas Šiauliuose 1765–1795 // Šiaulių miesto istorija (iki 1940 metų),<br />

Šiauliai, 1991, p. 41–61.<br />

50. Kiaupa Z., Telšiai XVIII amžiaus pabaigoje // Telšiai, Vilnius, 1994, p. 85–109.<br />

51. Kiaupa Z., Vaito rinkimas Kauno magistrate XVI–XVIII a. // Lietuvos istorijos metraštis<br />

1974, Vilnius, 1975, p. 13–18.<br />

249


52. Kiaupa Z., Žemaitijos miestų sąjūdis 1789–1792 metais: chronologija ir mastas // Lietuva<br />

ir jos kaimynai: nuo normanų iki Napoleono, Vilnius, 2001, p. 346–357.<br />

53. Korzon T., Komisje porządkowe cywilno – wojskowe wojewódzkie i powiatowe w latach<br />

1790–1792 // Ateneum, t. 25, 1882.<br />

54. Korzon T., Wewnętrzne dzieje Polski za Stanisława Augusta, t. 1–2, Kraków – Warszawa,<br />

1897.<br />

55. Kowecki J., Posłowie debiutanci na Sejmie Czteroletnim // Wiek XVIII. Polska i świat, Warszawa,<br />

1974.<br />

56. Kryževičius V., Lietuvos privilegijuotieji miestai, Vilnius, 1981.<br />

57. Kraszewski J. I., Polska w czasie trzech rozbiorów, t. 2, Warszawa, 1902.<br />

58. Kviklys B., Mūsų Lietuva, t. 1–4, Vilnius, 1989–1992.<br />

59. Lelewel J., Panowanie króla polskiego Stanisława Augusta Poniatowskiego obejmujące trzydziestoletnie<br />

usilności narodu podżwignienia się, ocalenia bytu i niepodległości, Warszawa, 1831.<br />

60. Lietuvos istorija (red. A. Šapoka), Kaunas, 1937.<br />

61. Lojek J., Konstytucja 3 maja, Lublin, 1981.<br />

62. Meilus E., Žemaitijos kunigaikštystės miesteliai XVII a. II pusėje – XVIII a. (Raida, gyventojai,<br />

amatai, prekyba), Vilnius, 1997.<br />

63. Merkys V., Simonas Daukantas, Vilnius, 1972.<br />

64. Michalski J., Miasta polskie w XVIII wieku // Miasta polskie w tysiącleciu, t. 1, Wrocław,<br />

1966.<br />

65. Michalski J., Stanisław August obserwatorem Rewolucji Francuskiej // Kwartalnik Historyczny,<br />

t. XCVII, no. 1–2, Warszawa, 1990.<br />

66. Miškinis A., Kalvarija, Kaunas, 1994.<br />

67. Miškinis A., Kudirkos Naumiestis: istorija ir architektūra, Vilnius, 1998.<br />

68. Miškinis A., Marijampolės miestas iki 1940: istorija ir architektūra, Vilnius, 1995.<br />

69. Miškinis A., Tyla A., Joniškis // Lietuvos TSR urbanistikos paminklai, t. 4. Vilnius, 1981,<br />

p. 73–121.<br />

70. Miškinis A., Vilkija // Lietuvos TSR urbanistikos paminklai, t. 3, Vilnius, 1979, p. 60–96.<br />

71. Miškinis A., Žiežmariai // Lietuvos TSR urbanistikos paminklai, t. 9, Vilnius, p. 96–153.<br />

72. Mościcki H., Bohusz Franciszek Ksawery Michał // Polski słownik biograficzny, t. 2, Kraków,<br />

1936, s. 228–229.<br />

73. Mościcki H., Fergis Józef // Polski słownik biograficzny, t. 6, Kraków, 1948, s. 423.<br />

74. Pereszczako A. M., Nobilitacje i indygenaty w Rzeczypospolitej w XVIII wieku // Roczniki<br />

humanistyczne. Historia, t. 23, Lublin, 1985.<br />

75. Ptaśnik J., Miasta i mieszczaństwo w dawnej Polsce, Kraków, 1934.<br />

76. Rakutis V., Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė Ketverių metų seimo laikotarpiu<br />

1788–1792. Daktaro disertacija, Kaunas, 2000.<br />

77. Rakutis V., LDK kariuomenė Ketverių metų seimo laikotarpiu (1788–1792), Vilnius, 2001.<br />

78. Rimša E., 1791–1792 m. Lietuvos miestų savivaldos privilegijos kaip heraldikos šaltinis //<br />

Lietuvos miestų istorijos šaltiniai, t. 1, Vilnius, 1988, p. 105–139.<br />

79. Rimša E., Anykščių miesto herbas // Anykščiai: istorijoje, literatūroje, atsiminimuose, Vilnius,<br />

1992, p. 72–83.<br />

80. Rimša E., Joniškio miesto antspaudai ir herbas // Lietuvos istorijos metraštis 1989, Vilnius,<br />

1990, p. 16–33.<br />

81. Rimša E., Kauno miesto herbas XV–XX a., Vilnius, 1994.<br />

82. Rimša E., Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų antspaudai, Vilnius, 1999.<br />

250


83. Rimša E., Lietuvos privačių miestų herbai // Lietuvos miestų istorijos šaltiniai, t. 2. Vilnius,<br />

1992, p. 76–167.<br />

84. Rimša E., Miesto herbas ir antspaudai // Alytaus miesto ir apylinkių istorijos bruožai, Vilnius,<br />

1989, p. 55–65.<br />

85. Rimša E., Miestų heraldika Abiejų Tautų Respublikos padalijimų metu // Lietuvos valstybė<br />

XII–XVIII a., Vilnius, 1997, p. 219–230.<br />

86. Rostworowski E., Historia Powszechna. Wiek XVIII, Warszawa, 1999.<br />

87. Rostworowski E., Maj 1791 – maj 1792: rok monarchii konstytucyjnej, Warszawa, 1985.<br />

88. Rostworowski E., Manuzzi Mikołaj hrabia własnego // Polski słownik biograficzny, t. 19,<br />

zesz. 83, 1974, s. 506.<br />

89. Rostworowski E., Miasta i mieszczanie w ustroju Trzeciego Maja // Sejm Czteroletni i jego<br />

tradycje, Warszawa, 1991.<br />

90. Smoleński W., Jan Dekert prezydent starej Warszawy i sprawa miejska podczas sejmu Wielkiego,<br />

Warszawa, 1912.<br />

91. Smoleński W., Konfederacja Targowicka, Kraków, 1903.<br />

92. Smoleński W., Kuźnica Kołłątajowska: studium historyczne, Kraków, 1885.<br />

93. Smoleński W., Mieszczaństwo warszawskie w końcu wieku XVIII, Warszawa, 1976.<br />

94. Smoleński W., Ostatni rok Sejmu Wielkiego, Kraków, 1897.<br />

95. Smoleński W., Stan i sprawa Żydów polskich w XVIII wieku, Kraków, 1896.<br />

96. Srogosz T., Geneza i funkcjonowanie komisji dobrego porządku // Studia z dziejów państwa<br />

i prawa polskiego, t. 2, Łódź, 1995.<br />

97. Studnicki W., Czy Wilno wysyłało posłów na sejmy Rzeczypospolitej?, s. l., [1909].<br />

98. Szaj W. Sądownictwo cywilno wojskowe w okresie Sejmu Czteroletniego, Studia i materiały<br />

do historii wojskowości, t. 27, Warszawa, 1984.<br />

99. Szyndler B., Powstanie kościuszkowskie 1794, Warszawa, 1994.<br />

100. Šapoka A., Gegužės 3 d. konstitucija ir Lietuva, Kaunas, 1940.<br />

101. Šapoka A., Lietuva ir Lenkija po 1569 metų Liublino unijos, Kaunas, 1938.<br />

102. Šapoka A., Lietuva Reformų seimo metu. Daktaro disertacija. Mokslų akademijos bibliotekos<br />

Rankraščių skyrius (toliau – MAB), f 233–117.<br />

103. Šapoka A. Raštai, t. 2: Lietuva reformų seimo metu. Iki 1791 m. Gegužės 3 d. konstitucijos<br />

(parengė R. Jurgaitis ir R. Šmigelskytė-Stukienė), Vilnius, 2008.<br />

104. Šiaučiūnaitė-Verbickienė J., Žydai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenėje: sambūvio<br />

aspektai, Vilnius, 2009.<br />

105. Šmigelskytė-Stukienė R., Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės konfederacijos susidarymas ir<br />

veikla 1792–1793 metais, Vilnius, 2003.<br />

106. Šmigelskytė-Stukienė R., Miestų dokumentai 1792–1793 m. LDK konfederacijos aktų<br />

knygose // Lietuvos miestų istorijos šaltiniai, t. 3, Vilnius, 2001, p. 133–154.<br />

107. Šmigelskytė-Stukienė R., Vietinių konfederacijų susidarymas Lietuvos <strong>Didžiojo</strong>je Kunigaikštystėje<br />

1792 m. // Lietuva ir jos kaimynai: nuo normanų iki Napoleono, Vilnius, 2001,<br />

p. 359–381.<br />

108. Tyla A., Kėdainių magdeburginio miesto teisių ir valdymo raida // Lietuvos magdeburginių<br />

miestų privilegijos ir aktai, Vilnius, 2002, t. 3: Kėdainiai (sudarė A. Tyla), p. 6–31.<br />

109. Tyla A., Alytaus magdeburginio miesto padėtis ir raida XVI–XVIII a. ir jų refleksija istoriniuose<br />

šaltiniuose // Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai, Vilnius, 2002, t. 4:<br />

Alytus (sudarė A. Tyla), p. 7–36.<br />

110. Tollet D., Historia żydów w Polsce od XVI wieku do rozbiorów, Warszawa, 1999.<br />

251


111. Tracki K., Ostatni kanclerz litewski: Joachim Litawor Chreptowicz w okresie sejmu Czteroletniego<br />

1788–1792, Wilno, 2007.<br />

112. Tracki K., Problem reformy miast w ideach i działalności politycznej podkanclerzego litewskiego<br />

Joachima Chreptowicza (z okresu sejmu czteroletniego) // Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė<br />

XVIII amžiuje: Miesto erdvė, Kaunas, 2007, p. 54–63.<br />

113. Urbanavičius A., Vilniaus naujieji miestiečiai 1661–1795, Vilnius, 2005.<br />

114. Urbanavičius A., Vilniaus naujieji miestiečiai 1661–1795 metais: sąrašas, Vilnius, 2009.<br />

115. Urwanowicz J., Woltanowski A., Grodno w 1794 r.: miasto i ludność // Miasto. Region. Społeczeństwo,<br />

Warszawa – Białystok, 1992.<br />

116. Valančius M., Žemaičių vyskupystė // Raštai, t. 2, Vilnius, 1972.<br />

117. Varsackytė R., Kauno miesto ir bažnyčios kultūrų sąveika XVI a. pabaigoje – XVIII a. pabaigoje.<br />

Daktaro disertacija, Kaunas, 2006.<br />

118. Wierzbicki A., Konstytucja 3 maja w historiografii polskiej, Warszawa, 1993.<br />

119. Wojtowicz J., Miasta epoki Oświecenia, ich rola w rozwoju kultury // Polska w epoce Oświecenia.<br />

Państwo – społeczeństwo – kultura, Warszawa, 1971.<br />

120. Wolański A., Wojna polsko – rosyjska 1792 r., Warszawa, 1996.<br />

121. Woltanowski A., Grodno w powstaniu kościuszkowskim // Grodno w XVIII wieku: miasto<br />

i ludność, Białystok, 1997.<br />

122. Zahorski A., Centralne instytucje policyjne w Polsce w dobie rozbiorów, Warszawa, 1959.<br />

123. Zahorski A., Grabowski Ignacy // Polski słownik biograficzny, t. 8, Wrocław – Warszawa –<br />

Kraków, 1959, s. 492.<br />

124. Zahorski A., Spór o Stanisława Augusta, Warszawa, 1990.<br />

125. Zahorski A., Warszawa za Sasów i Stanisława Augusta, Warszawa, 1970.<br />

126. Zielińska T., Szlacheccy właściciele nieruchomości w miastach XVIII w., Warszawa – Łódź,<br />

1987.<br />

127. Zielińska Z., Ignacy Potocki // Polski słownik biograficzny, t. 28/1, zesz. 116, 1984, s. 8–10.<br />

128. Zienkowska K., Jan Dekert, Warszawa, 1982.<br />

129. Zienkowska K., Obywatele czy mieszkańcy? Nieudana próba reformy statusu Żydów polskich<br />

w czasie Sejmu Czteroletniego // Sejm Czteroletni i jego tradycje, Warszawa, 1991.<br />

130. Zienkowska K., Sławetni i urodzeni. Ruch polityczny mieszczaństwa w dobie Sejmu Czteroletniego,<br />

Warszawa, 1976.<br />

131. Zienkowska K., Spisek 3 maja, Warszawa, 1991.<br />

132. Zienkowska K., Stanisław August Poniatowski, Wrocław – Warszawa – Kraków, 1998.<br />

133. Zienkowska K., Z dziejów miast Kurlandzkich u schyłku XVIII wieku // Wiek XVIII. Polska<br />

i świat, Warszawa, 1974.<br />

134. Żytkowicz L., Rządy Repnina na Litwie w latach 1794–1797, Wilno, 1938.<br />

135. Zulek Z., Prozor Antoni // Polski słownik biograficzny, t. 28/ 3, zesz. 118, 1985, s. 530.<br />

136. Цiтоy B. [Citov V.], Геpальдыка беларускiх меcтаy, Мiнск, 1998.<br />

137. Грицкевич А. П. [Grickievič A. P.], Частновладельческие города Белоруссии в XVI–XVIII в.,<br />

Минск, 1975.<br />

138. Похилевич Д. Л. [Pochilievič D. L.], Креcтьяне Белoрусии и Литвы во второй половине<br />

XVIII века, Вильнюс, 1966.<br />

139. Юргинис Ю. М. [ Jurginis J.], Судьба магдебургского права в литовских городах // История<br />

СССР, Но. 4, Москва, 1975.<br />

252


VIETOVARDŽIŲ RODYKLĖ<br />

Akmenė 8, 115, 118, 122, 160, 199, 213,<br />

228, 248<br />

Alytus 9–10, 16, 32, 87, 91, 102–104,<br />

111–115, 118, 124–127, 133, 146, 150,<br />

160, 185, 200, 213, 229, 246, 251<br />

Anykščiai 9, 35, 118–119, 123–124, 199,<br />

206, 213, 226, 250<br />

Ariogala 8, 107, 118, 123–124, 143, 147,<br />

213, 228–229<br />

Ašmena 35, 48, 77, 91, 99–104, 112, 118,<br />

123–124, 150, 168–170, 184–185,<br />

206–207, 214, 228–229<br />

Azaryčiai 229<br />

Babtai 91, 107–109, 113, 118–119, 122,<br />

124, 145, 150, 153, 175, 214, 226, 229<br />

Baisogala 8, 107, 113, 116, 119, 214, 226,<br />

229<br />

Bakalariava 32<br />

Balninkai 118–119, 160, 175, 199, 214, 227<br />

Baltarusija 12, 15, 244<br />

Bariūnai 32<br />

Berezina 86, 229<br />

Berlynas 35<br />

Beržininkai 32, 35, 93, 104, 118, 133, 214,<br />

229<br />

Bešenkovičiai 33<br />

Biala 33<br />

Biržai 23, 32, 106, 118, 128–134, 214, 228<br />

Bistrica 229<br />

Bobras 33<br />

Bobruiskas 33, 55, 86, 90, 110, 124, 150,<br />

193, 214, 229<br />

Borisovas 110, 115–118, 146–147, 150, 215,<br />

228–229<br />

Breslauja 35, 48, 55, 73, 77, 88–90, 99–103,<br />

111, 118, 123–124, 143, 152, 161, 168,<br />

175, 196, 204, 206–207, 215, 228–229<br />

Brestas 16, 21, 23–24, 26, 28, 30, 33, 35,<br />

55, 58, 66–67, 69, 77, 81, 85–86, 89–90,<br />

100–101, 111, 118, 124–125, 133–136,<br />

137, 150, 166, 181, 188–189, 192,<br />

205–206, 210, 215–219, 225, 227, 229,<br />

240–241, 244–245<br />

Bžostovica 32<br />

Cholopeničiai 124<br />

Cirinas 85, 111, 215, 228–229<br />

Čerėja 34, 124<br />

Darsūniškis 85–86, 91, 107, 113, 116,<br />

118–119, 123, 146, 150, 215, 226, 229<br />

Daugai 118–119, 215, 228–229<br />

Degučiai 215, 228<br />

Dieveniškės 91, 150, 215, 229<br />

Divinas 33, 55, 111, 118, 124–126, 135,<br />

192, 215<br />

Dysna 16, 26, 33–35, 55, 58, 60–61, 93,<br />

109–114, 118, 124, 169, 197–198, 215,<br />

229, 244<br />

Dokudavas 33<br />

Dombrova 32, 124, 127, 229<br />

Druja 23, 26, 32, 34, 203, 249<br />

Drūkšiai 229<br />

Dubičius 229<br />

Dubnas 130<br />

Eišiškės 32, 118, 124, 144, 206, 215, 229<br />

Gardinas 12, 14, 16, 19, 21, 23–26, 28–35,<br />

42–50, 54–55, 59, 62–67, 77–78, 81,<br />

86, 88–90, 95–97, 100–104, 111–113,<br />

116, 118, 120, 122, 124–126, 133, 136,<br />

138–141, 144–147, 150, 156, 164–165,<br />

168, 174, 181–182, 185–189, 192,<br />

196, 200–207, 210, 212, 213, 214, 217,<br />

219–220, 222, 224–229, 239–241, 243,<br />

244–245<br />

Gardino Naujadvaris 229<br />

Gargždai 86, 105, 118, 215, 227, 229<br />

Geranainys 86, 118, 135, 185, 215, 228–229<br />

253


Gerdašiai 138<br />

Grudekas 32<br />

Gruzdžiai 125<br />

Horodecas 33, 56, 111, 118, 124–126, 215,<br />

229<br />

Horodnas 33, 35, 110, 118, 215, 227, 229<br />

Jaluvka 33, 118, 146, 148, 193–194, 215,<br />

226, 229<br />

Janovas 33, 56, 118, 124–125, 216, 229<br />

Jelenevas 126<br />

Jeziorai 124, 229<br />

Joniškis 8–9, 33, 56, 63, 87, 91, 105, 107,<br />

109, 114, 118, 125, 127, 144, 149–151,<br />

199, 216, 229, 246, 250<br />

Jonušava 33<br />

Josvainiai 123, 216, 228–229<br />

Jurbarkas 8, 33, 45, 56, 71, 91, 105, 118,<br />

134, 168–169, 216, 228–229, 246, 248<br />

Kalvarija 8, 62–63, 118, 122, 172, 216, 226,<br />

229, 250<br />

Kamenecas 33, 55–56, 91, 93, 111, 114, 118,<br />

125–126, 134, 150, 186, 216, 229<br />

Kaniovas 229<br />

Karmėlava 16, 91, 107, 118, 123, 145, 150,<br />

216, 227, 229<br />

Kaunas 6–9, 12, 14–17, 21–29, 32, 34–35,<br />

39, 42–47, 49–54, 56, 58–60, 63–66,<br />

68–69, 71, 77, 81, 84–87, 89–90, 93–97,<br />

100–101, 103–109, 111–113, 116, 118,<br />

122, 127–128, 131–133, 136, 145, 147,<br />

152, 154, 155, 162, 164–169, 171, 176–<br />

185, 192–193, 198, 200–201, 205–208,<br />

210, 213–219, 221–229, 240–241, 246,<br />

248–252<br />

Kazimieras 33<br />

Kėdainiai 10, 14, 16, 23, 33–34, 105, 107,<br />

118, 128–130, 216, 226, 229, 246, 251<br />

Kernavė 217, 228, 229<br />

Klaipėda 10, 124, 249<br />

Kleckas 33<br />

Kličevas 86<br />

Kobrinas 33, 55–56, 77, 100, 111, 118,<br />

124–127, 206, 217, 229<br />

Kodenas 33<br />

Kopylis 33<br />

Korycinas 30, 32, 124–125<br />

254<br />

Krasnopolis 32<br />

Kretinga 23, 33, 105, 217, 246<br />

Krėva 134, 217, 229<br />

Krinkai 32, 118, 124–125, 217, 229<br />

Krokuva 24, 43, 59, 132, 159, 182, 244<br />

Kudrėnai 229<br />

Kujavijos Brestas 24<br />

Kupiškis 118, 199, 217<br />

Kuršas 12, 126<br />

Kuznica 124, 229<br />

Kvėdarna 217, 227, 229<br />

Lachva 33<br />

Lagišinas 34–35, 110, 118, 128–129, 217,<br />

229<br />

Lazdijai 32, 34–35, 55–56, 93, 104, 114,<br />

118, 120, 199, 204, 217, 229<br />

Lenkija 6–7, 11–13, 19–22, 24, 27–28, 36,<br />

38–39, 41–43, 45, 47, 49, 52, 54–55, 59,<br />

67, 75, 86, 88, 92, 132, 139, 155, 170,<br />

181, 195, 209, 238–239, 246, 249, 251<br />

Levkovas 33<br />

Liepoja 124<br />

Lingvėnai 229<br />

Lipniškės 32, 217, 227, 229<br />

Lipskas 32, 90, 104, 118, 124–125, 133, 150,<br />

217, 229<br />

Liubavas 91, 118–122, 134, 146, 151, 180,<br />

199, 217, 226<br />

Liubčia 33<br />

Liudvinavas 86, 91, 105, 116, 118, 145, 148,<br />

150, 179, 218, 226, 229<br />

Livonija 70<br />

Lyda 21–25, 32, 34–35, 56, 67, 77, 91, 100,<br />

102–104, 111, 120, 167, 172, 181–186,<br />

200, 204, 206–207, 229, 231, 244, 245<br />

Lydos Naujadvaris 229<br />

Lomazai 33, 55–56, 118, 124–126, 218, 229<br />

Londonas 34<br />

Luna 124, 218, 229<br />

Lunevas 33<br />

Maišiagala 118–119, 144, 174, 218, 227, 229<br />

Malečas 33, 56, 118, 124–126, 218<br />

Marijampolė 8, 85, 107, 118, 123, 218, 227,<br />

229, 250<br />

Markovas 91, 115, 147, 150–151, 218<br />

Medilas 32, 35, 104, 111, 118, 152, 218, 229<br />

Medininkai 229


Mendzižečė 33<br />

Merkinė 13–14, 14, 16, 26, 32, 35, 56, 77,<br />

91, 93, 100, 103, 104, 111–112, 114–115,<br />

118, 120, 123, 133, 150, 153, 160,<br />

171–173, 186–188, 192, 202, 206, 219,<br />

245–246<br />

Michalovas 33<br />

Mileičičai 21, 33, 56, 111, 118, 124–126,<br />

133, 219<br />

Minskas 16, 21, 23, 25, 28, 30–35, 42, 50,<br />

54, 56–57, 66, 68, 77, 81, 86, 89, 95, 101,<br />

109–111, 113, 115–116, 118, 135–136,<br />

146–147, 164, 166, 173, 181–182, 196,<br />

204, 210, 215, 221–222, 225, 227–229,<br />

240–241, 245<br />

Mintauja 107<br />

Mostai 90, 118, 124–125, 146, 150, 219,<br />

229<br />

Motolis 34, 35, 229<br />

Mozyrius 21–22, 33–35, 58, 66, 77, 100,<br />

110, 158, 229, 231, 245<br />

Mstibovas 90, 104, 118, 150, 219, 229<br />

Naročius 229<br />

Naugardukas 16, 21–22, 25, 30–35, 56–57,<br />

77, 81, 89, 100–101, 110–111, 118, 128,<br />

136, 159, 167, 172–173, 181, 189, 205–<br />

206, 210, 225, 227–229, 240–241, 245<br />

Naujadvaris 32, 104, 118, 124–125, 219, 229<br />

Naujasis Panevėžys 113, 124, 128, 131, 229<br />

Naumiestis (Vladislavovas) 57, 86, 93, 105,<br />

118, 219, 229, 246<br />

Nemenčinė 229<br />

Nemunaitis 91, 150, 219, 227<br />

Nesvyžius 23, 33, 111, 118, 130–131, 219,<br />

229<br />

Nobelis 57, 110, 118, 128, 219, 229<br />

Odelskas 90, 104, 118, 124–125, 150, 219,<br />

229<br />

Opeskas 161<br />

Orchovekas 33<br />

Ostryna 120, 219, 228–229<br />

Palanga 10, 105, 118, 144, 148, 150, 176,<br />

199, 200, 202, 219, 229, 249<br />

Paryžius 34, 203<br />

Pastoviai 118, 124, 219<br />

Perbradas 115, 118, 220<br />

Pereroslis 32, 34–35, 55, 57, 93, 104, 111,<br />

118, 220, 229<br />

Perlamas 32<br />

Perloja 118, 122, 174, 207, 220, 228<br />

Pervalkas 91, 118, 135, 138–141, 149–150,<br />

200, 220, 227, 229<br />

Peterburgas 35, 195<br />

Pieščačius 33, 55, 57, 111, 118, 124–126,<br />

220, 229<br />

Pilypavas 32, 34–35, 55, 57, 91, 93, 104,<br />

118, 150, 220, 229<br />

Pilviškiai 85, 107, 118, 147, 221, 227, 229<br />

Pinskas 16, 21, 33–35, 57, 66, 77, 100–101,<br />

110, 116, 118, 128–129, 133, 136, 186,<br />

210, 214–215, 217, 219, 225, 227, 229,<br />

240–241, 244–245<br />

Plateliai 8, 105, 109, 116, 118, 122, 150,<br />

199–200, 202, 204, 221, 227, 229<br />

Plotnica 124<br />

Plungė 8, 91, 105–106, 109, 122, 124, 150,<br />

199–200, 204, 221, 226, 229<br />

Pohostas 34–35, 86, 110, 221, 229<br />

Polockas 30, 33–35, 48, 55, 57–58, 61, 72,<br />

77, 87, 89, 97, 110, 113, 118, 124, 129,<br />

148, 159, 173, 186, 188, 193, 196–197,<br />

204, 221, 229<br />

Porozovas 33, 35, 93, 118, 134, 221, 229<br />

Prienai 65, 74, 77, 85–86, 94, 100, 105–106,<br />

116, 118, 123–124, 134, 154, 176, 180,<br />

187–189, 206, 221, 226, 229<br />

Prūsija 38, 72, 126, 172, 178–180<br />

Pružanai 16, 33, 57, 111, 118, 124–126, 135,<br />

206, 221, 229, 245<br />

Punia 85, 91, 116, 118–119, 121–122, 144,<br />

150, 153, 154, 199, 221, 226, 229<br />

Punskas 118, 141, 221, 226<br />

Radoškovičiai 109, 118–119, 135, 221, 227,<br />

229<br />

Radviliškis 107, 113, 125–126, 160, 199,<br />

221, 229<br />

Raseiniai 8, 10, 16, 21, 34–35, 67, 77,<br />

86–88, 90–91, 94, 105–106, 116, 118,<br />

122–123, 136, 141–143, 147–150, 160,<br />

169, 173–174, 186, 192, 206–208, 221,<br />

225–229, 240<br />

Raudonkaimis 229<br />

255


Rečica 33–35, 48, 66–67, 77, 90, 100, 110,<br />

118, 134, 148, 159, 193, 200, 221, 229,<br />

232, 244–245<br />

Rietavas 8, 124, 222, 227, 229<br />

Ryga 35, 124<br />

Rodūnia 32, 118, 121–122, 144, 200, 222<br />

Rožanka 33<br />

Rumšiškės 91, 105, 116, 118, 150, 222, 226,<br />

229<br />

Rusija 18, 33, 35, 38, 52, 80, 92, 96, 115,<br />

172, 177–178, 190–191, 195–200, 204,<br />

212, 220, 243, 245<br />

Ružanai 23, 33<br />

Simnas 32, 35, 57, 86, 93, 104, 118, 222,<br />

228<br />

Skirsnemunė 91, 105, 118, 143, 150, 222,<br />

228–229<br />

Skydelis 90, 124–125, 150, 222, 229<br />

Skuodas 23, 33, 128, 129, 246<br />

Slavatičiai 33<br />

Slonimas 33–35, 48, 77, 86, 99–100, 111,<br />

118, 123–124, 134, 160, 168, 174,<br />

186–189, 192, 206, 222, 227, 229, 244<br />

Sluckas 23, 33, 34, 77, 100, 110–111, 118,<br />

124, 128–131, 222, 229, 245<br />

Sokulka 124, 206, 229<br />

Stakliškės 91, 105, 118, 150, 223, 226, 229<br />

Stolpcai 33<br />

Strėvininkai 176<br />

Stvolovičiai 206<br />

Subačius 229<br />

Suchovola 30, 124, 127<br />

Sudargas 118, 223, 228–229<br />

Supraslis 32<br />

Suvalkai 32<br />

Šakiai 33<br />

Šakyna 118, 160, 199, 223, 228–229<br />

Ščiučinas 32<br />

Šeduva 8, 32, 105, 118, 128–129, 131, 223,<br />

227<br />

Šereševas 57, 90, 111, 118, 223, 227, 229<br />

Šiaulėnai 229<br />

Šiauliai 10, 14, 32–33, 86, 91, 105–106,<br />

109, 116, 118, 122–127, 134–135, 144,<br />

149–152, 160, 173, 188, 199, 206, 223,<br />

226, 228–229, 246, 249<br />

Šventoji 33, 109, 144, 148, 199, 223, 246<br />

256<br />

Telšiai 8, 10, 105–106, 116, 118, 123, 189,<br />

203, 206, 223, 226, 229, 249<br />

Terespolis 33<br />

Toločinas 33<br />

Trakai 13, 21–22, 30–35, 45, 57–58, 66,<br />

68–70, 77, 87, 100–104, 111, 120,<br />

127, 151, 158–159, 191, 199, 200, 204,<br />

206–207, 229, 246, 248<br />

Tryškiai 8, 123, 223, 228–229<br />

Trobos 91, 150–151, 223, 229<br />

Uhoras 90, 118, 137, 161, 196–197, 223,<br />

227, 229<br />

Ukmergė 34–35, 48, 77, 91, 98–105,<br />

111–113, 118, 123–124, 143–144, 148,<br />

150, 158, 160, 168, 171, 175, 184–189,<br />

199, 206–207, 224, 228–230<br />

Ula 33<br />

Ušačiai 33, 124, 196–197, 229<br />

Užpaliai 118, 199, 224, 227, 229<br />

Užventis 229<br />

Vabalninkas 106–107, 118, 123–124, 228<br />

Vaganovas 33<br />

Vainutas 86, 123, 147, 224, 228–229<br />

Valkininkai 91, 102–103, 141, 153, 224,<br />

228–229<br />

Varėna 229<br />

Varniai 33, 86, 109, 118, 132, 169, 199–200,<br />

224, 246<br />

Varšuva 9, 11–15, 20–21, 24, 28, 38–47,<br />

49–55, 58–71, 85, 93, 101, 103, 109–111,<br />

113–114, 116, 119–120, 125, 127, 129,<br />

132, 135–136, 139, 141, 143, 145, 152,<br />

155–157, 159, 162–163, 165, 169, 171,<br />

174–179, 182–184, 189, 196, 205, 208,<br />

209, 210, 213–224, 231–236, 244<br />

Vasilkovas 32, 34–35, 57, 93, 99, 104, 118,<br />

168, 224, 229<br />

Veiviržėnai 118, 169, 224, 227, 229<br />

Veliuona 8, 14, 32–33, 57, 61, 71, 91, 105,<br />

107, 118, 120–121, 134, 149–150, 152,<br />

173–174, 192, 224, 227, 229, 246<br />

Viduklė 229<br />

Viekšniai 8, 14, 33, 122–123, 134, 199, 225,<br />

228–229, 246<br />

Viena 34<br />

Vileika 229


Vilkaviškis 32, 35, 86, 105, 116, 118, 176,<br />

179, 225–226, 229<br />

Vilkija 8, 86, 107, 225, 227, 250<br />

Vilnius 5–10, 13–16, 18, 20–36, 41–43,<br />

46–47, 50, 53–54, 57–60, 63–68, 71, 77,<br />

81, 84–85, 87–97, 98–104, 108, 110–115,<br />

118, 122, 128–130, 133, 135–136, 141,<br />

144, 147–148, 155–179, 182, 184–193,<br />

195–198, 201–202, 204–208, 210,<br />

213–215, 218, 220, 224–237, 240–241,<br />

244–246, 248–252<br />

Virbalis 27, 33, 34, 35, 55, 57, 91, 93, 105,<br />

118, 147, 150, 186, 225, 229, 246, 248<br />

Vištytis 32, 35, 57, 91, 93, 105, 118, 150,<br />

225, 229<br />

Vižainys 32, 118, 134, 144, 147, 149–150,<br />

174–175, 180, 187–188, 200, 202, 225,<br />

227, 229<br />

Vlodava 33<br />

Voginas 33, 57, 118, 124, 225<br />

Volkovyskas 21–22, 33–35, 58, 77, 86, 100,<br />

104, 148, 158, 164, 167, 182, 186, 202,<br />

206, 229, 233, 244–245<br />

Volpa 225–226, 229<br />

Vosiliškės 83, 90, 103–104, 111–112, 118,<br />

200, 225, 229<br />

Zabludovas 32<br />

Žagarė 86, 107, 109, 113, 115, 125–126,<br />

160, 199, 225, 229<br />

Žasliai 91, 118–119, 122, 150, 204–206, 229<br />

Žemaičių Naumiestis 225, 228<br />

Žiežmariai 8, 66, 71, 86–87, 102–104,<br />

118–124, 131, 176, 185, 188, 199, 204,<br />

225–226, 250<br />

Žirovičiai 33<br />

Žvingiai 123, 225, 228–229<br />

257


ASMENVARDŽIŲ RODYKLĖ<br />

Abramovičius Jokūbas, tarėjas 106<br />

Aleksandras, Lietuvos didysis kunigaikštis 61<br />

Aleksandrovičius Vincentas, Breslaujos vaitas<br />

99, 102, 143<br />

Aleksandrowska E. 157, 248<br />

Apolonskis Bartolomiejus, Kauno magistrato<br />

tarėjas 101, 106<br />

Augustas III, Lietuvos didysis kunigaikštis 150<br />

Baliulis Algirdas 22, 115, 246, 248<br />

Baranovskis Juozapas, Minsko miesto<br />

bendruomenės prisiekusysis 166<br />

Batoras Steponas, Lietuvos didysis kunigaikštis<br />

61, 127, 149–150<br />

Belgardas Andrius, Kauno magistrato tarėjas<br />

106<br />

Bermovičius M., bajoras 129–130<br />

Bernatovičius J., Prienų seniūnijos<br />

gubernatorius 154, 176<br />

Bialobžeskis Jonas, bajoras 115–116, 147<br />

Bielikovičius A. 197<br />

Bielikovičius Pilypas, Platelių miestiečių<br />

įgaliotinis 116<br />

Bildziukievičius Povilas, Radoškovičių vaitas<br />

109<br />

Bilevičius Juozapas, bajoras, Raseinių vaitas<br />

94<br />

Bilevičius Valerijonas, Ariogalos seniūnas 147,<br />

213<br />

Bykovska Eleonora 135<br />

Bykovskis Ignas, Volkovysko vaitas 167, 202<br />

Bykovskis Tadas 135, 192<br />

Bogucka Maria 12, 22, 34, 39, 54, 71, 248<br />

Bogušas Ksaveras, Vilniaus katedros prelatas<br />

88, 174, 201<br />

Bohrimas Pranciškus, Dysnos miesto delegatas<br />

60–61<br />

Borsukas Antanas, Bresto vaivadijos<br />

matininkas 166<br />

Brodovskis Motiejus 134<br />

Brusokas Eduardas 135, 207–208, 248<br />

258<br />

Buchoveckis Antanas, Vilniaus pavaivadis<br />

23–24<br />

Bulharinas, pasiuntinys į seimą 148<br />

Bulharovskis Pranciškus, seniūnijos pareigūnas<br />

207<br />

Bžostovska Kazimiera 144<br />

Bžostovskis Mykolas 153–154<br />

Chevalier Antoni, LDK miestų įgaliotinis 41,<br />

64–65<br />

Chodakovskis Tadas, Vilkaviškio miesto<br />

raštininkas 176<br />

Chrapickis Juozapas, Kauno vaitas 24, 43–44,<br />

94, 165–166<br />

Chrapovickis Juozapas, seniūnas 145<br />

Chreptavičius Joachimas Liutauras,<br />

LDK pakancleris 12, 21, 23, 40–42, 45,<br />

71, 73–74, 119–122, 144<br />

Chruščiovas Aleksejus, Rusijos imperijos<br />

kariuomenės generolas 198<br />

Ciasinskis M., Platelių miestiečių įgaliotinis<br />

116<br />

Ciechanovieckis Juozapas, LDK kariuomenės<br />

generolas, Vilniaus 1-ojo rajono<br />

bendruomenės prisiekusysis 159<br />

Citov V. 12, 32, 252<br />

Civinskas Remigijus 24, 35, 94, 248<br />

Coxe William, keliautojas 19–20<br />

Čackis Tadas, LDK iždo komisijos narys 183<br />

Čarnobackis Lukas 165<br />

Čartoriskis Adomas Kazimieras 182<br />

Daukantas Simonas 8, 250<br />

Dekertas Janas, Senosios Varšuvos miesto<br />

prezidentas 11, 39, 42, 49, 51, 58, 60,<br />

251–252<br />

Deslevertas Mikalojus, karininkas 23<br />

Dobrovolskis Jokūbas, Kauno miesto<br />

bendruomenės prisiekusysis, instigatorius<br />

44, 52, 184


Dolinskas Vydas 7, 18, 195, 248<br />

Domanievskis Antanas, Babtų depuatatas<br />

108, 145<br />

Domaševičius Juozapas, Kauno magistrato<br />

tarėjas 52<br />

Dragalas Leonas, bajoras 106<br />

Dziešukas Antanas, bajoras 44–45<br />

Elsneris Vincentas, Merkinės savivaldos<br />

rinkimų direktorius 103<br />

Esenas Adolfas, Kauno miesto deputatas 105,<br />

167<br />

Esenas Henrikas, Kauno burmistras 27, 65,<br />

166–167<br />

Fergis Juozapas, bajoras, advokatas, Kauno<br />

miestų apygardos atstovas į seimą 60,<br />

88, 107–109, 111, 114, 116, 141, 182,<br />

200–201, 250<br />

Forster Georg, keliautojas 19–20<br />

Frebertas Karolis Fridrichas, Minsko pašto<br />

sekretorius, miesto delegatas 50<br />

Gaidamovičius Juozapas, Vilniaus delegatas<br />

54<br />

Geištoras Dominykas, bajoras 202<br />

Giecas Kazimieras, Vilniaus miesto deputatas<br />

164, 167<br />

Gimbutas Benediktas, bajoras, Merkinės<br />

teisėjas 103<br />

Gineika Tadas, bajoras 165<br />

Gineitis Simonas, bajoras, Palangos vaitas<br />

176, 202<br />

Glembockis Steponas, Kauno vaitas 24<br />

Gordziejew Jura 12–13, 23–25, 35, 85, 88,<br />

93, 249<br />

Grabovskis Ignas, LDK miestų įgaliotinis,<br />

generalinis advokatas 41, 63–65, 89–91,<br />

114, 159, 172, 184, 202<br />

Granovskis, Valkininkų seniūnas 102, 141,<br />

153<br />

Grinevičius Jonas, bajoras, Babtų vaitas 145,<br />

175<br />

Grybovskis Steponas, Dysnos magistrato<br />

tarėjas 169<br />

Gronskis Adomas, Kauno miesto suolininkas<br />

106–107, 131<br />

Grovskis Juozapas, bajoras, Vilniaus<br />

apeliacinio teismo pavaduotojas 158<br />

Grozmanis Petras, bajoras, Vilniaus magistrato<br />

tarėjas 157–158, 201<br />

Gucevičius Laurynas, architektas 96, 158, 167<br />

Gudelis Jonas, Jaluvkos burmistras 146<br />

Gurovskis Vladislovas, LDK maršalas 45<br />

Gutakovskis Liudvikas, pasiuntinys į seimą 73<br />

Hanas Gotfridas, Vilniaus miesto delegatas,<br />

suolininkas 53–54, 64, 165, 231, 235<br />

Haška Jonas, Uhoro miestietis 138<br />

Hempelis Jonas, bajoras, Vilniaus 1-ojo rajono<br />

suolininkas 159, 231<br />

Henzelis Jonas, Naugarduko apygardos<br />

atstovas į seimą 111, 114<br />

Henzelis Zaharijus 168<br />

Hlascas Zenonas, Veliuonos parapijos klebonas<br />

174<br />

Houvaltas Juozapas, Gardino apeliacinio<br />

teismo teisėjas 165<br />

Jablonskis Valentinas, gydytojas 102, 141,<br />

153<br />

Jacevičius Martynas, Veiviržėnų miestietis 169<br />

Jaciničius Mykolas, Vilniaus pirklių rūmų<br />

instigatorius 46–47<br />

Jančiulis Martynas, Pervalko miestietis 138<br />

Jankovskis Motiejus, Ariogalos miestietis 143,<br />

147<br />

Jankovskis P., Liubavo vaitas 91<br />

Janovičius Tomas, Merkinės delegatas 103<br />

Jasas Rimantas 8, 29, 89, 246, 249<br />

Jekaterina II, Rusijos imperatorė 18, 195, 199<br />

Jelskis, Gardino vaitas 25<br />

Jučas Mečislovas 9, 21, 144, 249<br />

Judickis Juozapas, LDK kariuomenės generolas<br />

148, 193<br />

Jurgaitis Robertas 6–7, 249, 251<br />

Jurginis Juozas 9, 35, 54, 246, 249, 252<br />

Jusevičius, Žaslių miesto tarėjas 119<br />

Juzefovičius Vincentas Hlebickis, Merkinės<br />

seniūnas 103–104, 171–172, 172<br />

Kačinskis Piotras, bajoras, Vilniaus miesto<br />

1-ojo rajono teisėjas 159<br />

Kalinka Walerian 11, 40, 59, 93, 127, 249<br />

Kalofas Danielius, Kauno magistrato tarėjas<br />

43–44, 51, 59, 101, 106<br />

Karlovičius Liudvikas, bajoras, Merkinės vaitas<br />

103<br />

259


Karpavičius Mykolas, dvasininkas 74, 201<br />

Kaush Joseph, keliautojas 22<br />

Kazakievičius, bajoras, 144<br />

Kiaupa Zigmantas 9–11, 17, 18, 25, 28, 32,<br />

38, 44, 176, 200, 213, 249–250<br />

Kiaupienė Jūratė 18, 38, 249<br />

Kitowicz Jędrzej, Lenkijos dvasininkas 40,<br />

171, 246<br />

Klava Juozapas, Gardino miesto prezidentas<br />

165<br />

Klementas Juozapas, Telšių vaitas 203<br />

Klypa Jonas, Dysnos delegatas ir miesto<br />

pareigūnas 60–61, 169<br />

Knakfusas Martynas, architektas, Vilniaus<br />

magistrato tarėjas 158<br />

Kocielas T., seniūnas 151<br />

Kołłątaj Hugo, Lenkijos kancleris 39–40, 67,<br />

71, 82, 114, 246<br />

Konopka Pranciškus, bajoras, Slonimo vaitas<br />

99, 160, 168<br />

Korkučas Adomas, Lydos vaitas 167<br />

Korsakas Jurgis, 1792 m. Polocko vaivadijos<br />

konfederacijos maršalas 197<br />

Korsakas Rapolas, Borisovo seniūnijos<br />

pareigūnas 146, 147<br />

Korzon Tadeusz 11, 23, 54, 82, 92, 250<br />

Kosakovskis Juozapas Kazimieras, Livonijos<br />

vyskupas 70, 171<br />

Kosakovskis Mykolas, pasiuntinys į seimą 152<br />

Kosakovskis Simonas, pasiuntinys į seimą,<br />

LDK etmonas 7, 18, 195–196, 198–201,<br />

248<br />

Koscielskis, sindikas 114<br />

Kozakievičius Karolis, bajoras 106–107<br />

Kozielas Kristupas, bajoras, Vilniaus miesto<br />

3-ojo rajono bendruomenės prisiekusysis<br />

159<br />

Kozlovskis Simonas, Kauno burmistras 44,<br />

50–51, 59, 63, 106, 166<br />

Kožierovskis A., bajoras 106<br />

Krajevskis Mykolas, bajoras, Vilniaus miesto<br />

1-ojo rajono teisėjas 159<br />

Krečetnikovas Nikita Michailas, Rusijos<br />

imperijos kariuomenės generolas 195,<br />

197–198, 201<br />

Kryževičius Vincas 9, 14, 34, 108, 152–153,<br />

245, 250<br />

Kšižanovskis Jonas, Kauno magistrato tarėjas<br />

43–44, 52, 106–107<br />

260<br />

Kublickis Martynas, bajoras 129<br />

Kučevskis Juozapas, bajoras, Ukmergės vaitas<br />

98–99, 160, 171, 175<br />

Kukielis Feliksas, bajoras, Vilniaus magistrato<br />

policijos prokuratorius 158, 231<br />

Kuncevičius Albinas 18, 38, 249<br />

Kunickis Antanas, Ašmenos burmistras 99<br />

Kviklys Bronius 8, 250<br />

Lachnickis Antanas, bajoras, Vilniaus miesto<br />

viceprezidentas 158, 160<br />

Lachovičius Antanas, Vilniaus burmistras 163<br />

Lapickis Jonas, Slucko vaitas 129–130<br />

Laucevičius Vincentas, miestiečių įgaliotinis<br />

160<br />

Leibovičius Icikas, Vilniaus žydų<br />

bendruomenės narys 187<br />

Leizerovičius Tenechelas, Gardino žydų<br />

bendruomenės narys 189<br />

Lenkievičius Danielius, Gardino magistrato<br />

raštininkas 62–63<br />

Leonovičius Stanislovas 158<br />

Levalis Baltramiejus, Pervalko valstietis 139<br />

Levalis Simonas, Pervalko valstietis 139<br />

Levartovičius Juozapas, Pervaldo seniūnijos<br />

administratorius 135, 138–141, 200<br />

Levkovičius G. Dysnos miesto teisėjas 169<br />

Lopata Aleksandras, bajoras, Raseinių<br />

burmistras 94, 142<br />

Lulkovičius Laurynas, Divino burmistras 135<br />

Macianskis Juozapas, Kauno miesto įgaliotinis<br />

44<br />

Mackievičius Jonas, Mostų burmistras 146<br />

Małachowski Stanisław, Lenkijos<br />

konfederacijos maršalas 39–40, 82, 114,<br />

155, 246<br />

Manucis Mikalojus, Uhoro seniūnas<br />

137–138, 161, 175, 197<br />

Manucis Stanislovas 175, 197<br />

Marcinkievičius Laurynas, bajoras 175<br />

Marevičius Vincentas Ignas Koscieša, bajoras<br />

157, 159<br />

Markievičius Simonas, Kauno suolininkas 52<br />

Masalskis Ignotas, Vilniuas vyskupas 144,<br />

148, 172, 204<br />

Meilus Elmantas 29, 32, 250<br />

Mejeris Juozapas, bajoras, Vilniaus magistrato<br />

tarėjas 158, 201


Mejeris, Perlojos klebonas 174<br />

Mejeris Vincentas, bajoras, Vilniaus miesto<br />

bendruomenės prisiekusysis 159<br />

Michalovskis Laurynas, Pinsko vaitas 133<br />

Michievičius Andrejus, Markovo miestietis 91<br />

Miežejevskis Anupras, Ašmenos magistrato<br />

raštininkas 99<br />

Mikuličius Boguslavas, Alytaus ekonomijos<br />

administratorius 146<br />

Mileris Jonas, Vilniaus delegatas 41, 54, 59,<br />

102, 156, 171<br />

Minkievičius Ignas, Vilniaus magistrato<br />

tarėjas, delegatas 53, 59–60<br />

Minmontas Motiejus, bajoras 94<br />

Miškinis Algimantas 8, 121, 248, 250<br />

Mojkovskis Adomas, Vasilkovo vaitas 99–100,<br />

168<br />

Montvidas Aloyzas, bajoras, Veiviržėnų<br />

įgaliotinis 169<br />

Morikonis Ignas, Ukmergės seniūnas<br />

143–144, 175<br />

Muchlinskis Bartolomiejus, Vilniaus miestietis<br />

176<br />

Murzinas Tadas, Pervalko miestietis 138–139<br />

Narkevičius Tadas, bajoras, Vilniaus 3-ojo<br />

rajono vaitas 157, 159<br />

Nemcevičius Stanislovas Ursinas, pasiuntinys<br />

į seimą 137<br />

Nemeika Dmitrijus, Ostrynos miestietis 120<br />

Niemčinovičius, bajoras 140<br />

Oginska Paulė 151<br />

Oginskis Mykolas Kazimieras, LDK etmonas<br />

34, 129, 160, 168, 171<br />

Oginskis Mykolas Kleopas, LDK kardininkas<br />

14, 151, 156–157<br />

Orlovskis Ignas, bajoras, Vilniaus miesto<br />

deputatas 158, 167<br />

Orlovskis Juozapas, bajoras, Vilniaus miesto<br />

1-o rajono suolininkas 159<br />

Ošviecimskis Stanislovas, Vilniaus magistrato<br />

tarėjas 102, 167<br />

Ožechovskis Laurynas, bajoras, Vilniaus<br />

magistrato raštininkas 158, 201<br />

Pacovskis Gžegožas, bajoras, Vilniaus miesto<br />

2-ojo rajono vaitas 159<br />

Pajonkovskis, Prienų seniūnijos prievaizdas 176<br />

Paškievičius Antanas Tolokonskis, Vilniaus<br />

suolininkas ir miesto deputatas 164–165,<br />

167<br />

Paškievičius Danielius Tolokonskis, Vilniaus<br />

burmistras, 41, 46, 53, 64, 102–103, 111,<br />

114, 164, 167, 231<br />

Paškievičius Kazimieras, Vilniaus magistrato<br />

tarėjas 115, 161, 175, 196<br />

Paškievičius Leonardas, Vilniaus burmistras<br />

41, 163<br />

Pašnikas Vincentas, Ašmenos vaitas 170<br />

Pavliničius Benediktas, bajoras, Kauno miesto<br />

bendruomenės prisiekusysis 106–107, 131<br />

Pavlojevskis Kornelijus, Vilniaus miesto 1-ojo<br />

rajono bendruomenės prisiekusysis 159<br />

Pavlovskis Motiejus, Vilniaus suolininkas 102,<br />

165, 167<br />

Pliateris Konstantinas, Trakų vaivadijos<br />

kaštelionas 69, 70, 197, 204<br />

Plotnickis Antanas, bajoras 128<br />

Počiobutas Martynas, Vilniaus universiteto<br />

rektorius 201<br />

Podbipienta Aleksandras, bajoras Vilniaus<br />

miesto 2-ojo rajono prokuratorius 159<br />

Poniatovskis Juozapas, ekonomijos valdytojas<br />

21, 120–121, 131–132, 149<br />

Potockis Ignas, LDK maršalas 39–40, 70–71,<br />

82, 178, 182, 246, 249, 252<br />

Poznanskiai Antanas ir Sofija 169<br />

Požerskis Motiejus, Kauno suolininkas 84–85<br />

Prozoras Antanas, bajoras 108, 145, 153, 175,<br />

184, 252<br />

Pšeciševskis Rokas, bajoras, Raseinių miesto<br />

tarėjas 94<br />

Pšedpelskis Klemensas, Vižainių vaitas<br />

174–175, 202<br />

Pšemeneckis Nikodemas, Vilniaus vaitas 36,<br />

41, 53, 59–60, 164, 167<br />

Ptaśnik Jan 11, 20, 28, 250<br />

Pušinskis Antanas, bajoras 166<br />

Puzinas Kristumas, Vištyčio seniūnas 21, 61<br />

Rachnovičius Teodoras, Markovo miestietis<br />

91<br />

Radvila Dominykas 110, 128, 130<br />

Radvila Jeronimas, Vilniaus vaivada 115, 147<br />

Radvila Karolis Stanislovas, Vilniaus vaivada<br />

23–24<br />

Radvila Motiejus 110–111, 128–130<br />

261


Radzevičius Audrius 44<br />

Rafanovičius Juozapas 94, 154<br />

Raila Eligijus 15, 75, 245<br />

Rakutis Valdas 7, 250<br />

Reisas Jonas, Kauno vaitas 52, 168<br />

Reisas Tomas, Kauno miesto eksburistras<br />

165–166<br />

Rimša Edmundas 5, 8–9, 14, 17, 21, 23,<br />

32, 111, 131–132, 134–135, 214–215,<br />

217–218, 246, 250–251<br />

Rymaševskis Motiejus, Kauno magistrato<br />

tarėjas 168<br />

Rodas Jonas, Kauno suolininkas 52<br />

Rodkievičius Mykolas, Uhoro miestietis 138<br />

Romanovskis Jonas, Bresto miesto delegatas,<br />

apygardos atstovas į seimą 111<br />

Romanovskis Kazimieras, bajoras 175<br />

Rostworowski Emanuel 12–13, 22, 29–30,<br />

34–35, 132, 197, 246, 251<br />

Rozvadovskis Stanislovas, Pružanų vaitas 135<br />

Rudnickis Jonas, bajoras 201<br />

Rusilovičius Laurynas, bajoras, Merkinės<br />

miesto deputatas 103–104, 172<br />

Samsonowicz Henryk 12, 22, 34, 39, 54, 71,<br />

178, 248<br />

Sapiega Aleksandras, LDK kancleris 45, 129,<br />

156, 158, 204, 230<br />

Sapiega Kazimieras Nestoras, LDK<br />

konfederacijos maršalas 40, 70–73, 98,<br />

154, 155, 156, 171<br />

Sarošieka Andrius, bajoras 140<br />

Savickis Jonas 141<br />

Scipionas de Campo Ignas, Lydos seniūnas 24<br />

Sidorovičius Jokūbas, Vilniaus magistrato<br />

raštininkas 41, 64, 77, 157, 176, 204–205<br />

Sinickis Mykolas 57, 61<br />

Sirokomlė Vladislovas 176, 246<br />

Sivickis Ignas, pasiuntinys į seimą 44, 51, 69<br />

Skirmuntas Aleksandras, bajoras, Lagišino<br />

deputatas 128<br />

Skšikievičius Martynas, ATPK prokuratorius<br />

88, 90–91<br />

Smoleński Władysław 11, 66, 122, 134, 144,<br />

170, 172, 183, 200, 202, 251<br />

Sokolovskis Bazilis, Vilniaus burmistras 54<br />

Sokolovskis Mykolas, bajoras, Balninkų vaitas<br />

175<br />

Soltanas Stanislovas, ATPK komisaras 141<br />

262<br />

Soltikas Stanislovas, LDK rūmų maršalas 88<br />

Stanevičius Martynas 94<br />

Stanislovas Augustas Poniatovskis, Lietuvos<br />

didysis kunigaikštis 173<br />

Stankevičius Tomas 145<br />

Staševskis Juozapas, Žiežmarių vaitas 176<br />

Straušas Kristijonas, tarėjas 168<br />

Stroynowski Andrzej 160–161<br />

Strutinska Rožė, Vižainių seniūnė 144, 147,<br />

149, 174<br />

Studnicki Wladyslaw 13, 14, 162, 247, 251<br />

Svirskis Anupras, bajoras 44, 59, 108<br />

Swinarski Michał, Varšuvos miestietis 39, 43,<br />

45–46, 182<br />

Šadurskis Vladislovas, bajoras, LDK<br />

generalinės konfederacijos tarėjas 203<br />

Šaniavskis Juozapas, bajoras 106–107<br />

Šapoka Adolfas 6–7, 67, 71–72, 156, 245,<br />

250–251<br />

Šavelskis Mykolas, Gardinos miestietis,<br />

Pervalko vaitas 138–141<br />

Ščiuka Juozapas, Trakų vaivadijos<br />

konfederacijos tarėjas 200<br />

Šeiba Leonas, pašto sekretorius 110, 196<br />

Šiaučiūnaitė-Verbickienė Jurgita 7, 251<br />

Šiška Kajetonas, vaznys 138, 140–141<br />

Šmigelskytė-Stukienė Ramunė 6–7, 195–196,<br />

198–199, 202, 204, 251<br />

Šmilas Zacharijus, Jurbarko vaitas 168<br />

Šmurla Rapolas, Pervalko seniūnijos<br />

pareigūnas 141<br />

Šulcas Fridrichas, keliautojas 6, 35, 87, 246<br />

Šulenburgas Fridrichas Vilhelmas, Prūsijos<br />

ministras 178<br />

Talatas Kazimieras 135<br />

Tarankievičius Ignas, Minsko burmistras,<br />

Minsko miestų apygardos atstovas į seimą<br />

50, 110, 114, 166, 181<br />

Tarankievičius Jonas, Nobelio deputatas 128<br />

Tarankievičius Martynas, Minsko delegatas<br />

109<br />

Tarnovieckis Kazimieras, Bresto lantvaitas 181<br />

Tartinas Jonas, Pervalko miestietis 138<br />

Taruta Laurynas, Dysnos miesto teiėjas 169<br />

Tekieliński Władysław 14, 247<br />

Teodorovičius Jonas, Pinsko tarėjas, delegatas,<br />

apygardos atstovas į seimą 110, 114, 116


Tiškevičius Liudvikas Skuminas, LDK<br />

iždininkas 144, 204<br />

Tykiel Franciszek Antoni, Varšuvos miestietis,<br />

Vilniaus miesto įgaliotinis 14, 64, 66, 101,<br />

162–163, 178, 184, 205<br />

Tyla Antanas 8–10, 246, 250–251<br />

Tyzenhauzas Antanas, LDK rūmų iždininkas<br />

6, 24, 150, 155<br />

Tyzenhauzas Antanas, Vilniaus miesto<br />

prezidentas 155, 158–160, 172, 174,<br />

201–202<br />

Tomaševskis, buvęs kareivis 138, 140–141<br />

Tomaševskis Juozapas, Gardino apeliacinio<br />

teismo teisėjas 165<br />

Tracki Krzysztof 12, 40–41, 252<br />

Tretiakas (Trečiokas) Lukas, bajoras, Vilniaus<br />

magistrato tarėjas 158, 184<br />

Truska Liudas 29, 249<br />

Tubelevičius Ignas, Kauno apeliacinio teisto<br />

teisėjas 93, 106, 193<br />

Urbanavičius Agnius 7, 252<br />

Urwanowicz Jerzy 14, 103, 156, 252<br />

Vachovičius Juozapas, Karmėlavos magistrato<br />

raštininkas 145<br />

Valančius Motiejus 8, 252<br />

Valavičius Benediktas, Raseinių seniūnas 94,<br />

142, 148–149, 173<br />

Valavičius Mykolas Vincentas 144<br />

Vanalevskis Simonas, Ostrynos miestietis 120<br />

Varsackytė Rasa 7, 252<br />

Vavžeckis Benediktas, Šiaulių ekonomijos<br />

administratorius 151<br />

Vavžeckis J., karališkųjų ekonomijų<br />

administratorius 127<br />

Vavžeckis Tomas, pasiuntinys į seimą 73, 200<br />

Vaza Vladislovas, Lietuvos didysis kunigaikštis<br />

173<br />

Vaza Žygimantas, Lietuvos didysis kunigaikštis<br />

150<br />

Viečoras Jurgis, bajoras, Vilniaus 2-ojo rajono<br />

teisėjas 159<br />

Vilamonovičius Simonas, bajoras 106<br />

Vilčianinas Pachomis, Polocko tarėjas ir<br />

delegatas 61<br />

Vilimas Jonas, Kauno suolininkas 52, 95, 168<br />

Virlovičius Vincentas, bajoras, Vilniaus 2-ojo<br />

rajono teismo regentas 159<br />

Viskanta Romanas, bajoras, Platelių vaitas 203<br />

Vislockis Zenonas, pasiuntinys į seimą 69<br />

Visockis Bartolomėjus, Ukmergės suolininkas<br />

98<br />

Vitkovskis Z., Virbalio miestelio įgaliotinis 27<br />

Voiničius Ignas, Vilniaus suolininkas 165<br />

Vojciechovskis Jonas, Veiviržėnų vaitas 169<br />

Vojciechovskis M., Veliuonos vaitas 192<br />

Vojevudzkis Julijonas 158, 201<br />

Vojrbunovas D., Bobruisko vaitas 90<br />

Volskis Ignas 167<br />

Zabiela Mykolas, Kauno pavieto maršalas<br />

200–201<br />

Zabiela Simonas, LDK kariuomenės generolas<br />

190–191<br />

Zahorski Andrzej 6, 11, 27, 83, 87, 89, 97,<br />

101, 114, 141, 147, 172, 174, 179–180,<br />

192–193, 229, 252<br />

Zahorskis Antanas 143<br />

Zaleskis Mykolas Antanas, pasiuntinys į seimą<br />

14, 44, 50–52, 59, 68–69, 71, 144, 247<br />

Zamojski Andrzej, Lenkijos kancleris 19, 181<br />

Zamojskis Antanas, bajoras, Lagišino<br />

deputatas 128<br />

Zawadzki W. 14<br />

Zielińska Teresa 156, 252<br />

Zielinskis Juozapas Antanas, Gardino vaitas ir<br />

delegatas 45, 55, 63<br />

Zielinskis Juozapas, Gardino burmistras,<br />

delegatas, apygardos atstovas į seimą 45,<br />

88, 103, 114, 116, 141, 165<br />

Zienkievičova E., seniūnienė 151<br />

Zienkowska Krystyna 11, 12, 19, 36, 39, 41,<br />

43, 49, 51, 54, 63, 66, 69, 71, 78, 127,<br />

137, 141, 152, 159, 170, 178–179, 187,<br />

190, 192, 252<br />

Žebrovskis Tomas 132, 169<br />

Ževinskis Vincentas, bajoras 140<br />

Žygimantas Augustas, Lietuvos didysis<br />

kunigaikštis 150<br />

Žukovskis Antanas, Vasilkovo vaitas 100, 168<br />

263

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!