12.07.2013 Views

Joel BESSIS ("Kelias" No. 5 (78), 2010 - BALTIC MANAGEMENT ...

Joel BESSIS ("Kelias" No. 5 (78), 2010 - BALTIC MANAGEMENT ...

Joel BESSIS ("Kelias" No. 5 (78), 2010 - BALTIC MANAGEMENT ...

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

pre sCriptUm<br />

004543<br />

apskritas<br />

stalas<br />

004545<br />

transBaltiCa<br />

Video<br />

004544<br />

UpCode instrUkCija 31 psl.<br />

VilniaUs oro<br />

Uosto skrydžių<br />

tVarkaraštis<br />

004065<br />

nasdaq omX<br />

004202<br />

<strong>2010</strong> m. Nr. 5 (<strong>78</strong>)<br />

Tolerancijos<br />

kryžkelė


su dpd galite tikėtis daugiau. daugiau patikimumo. daugiau<br />

patirties. daugiau atidumo. individualūs, jūsų verslui sukurti<br />

sprendimai užtikrina, kad jūsų siuntos klientus pasieks tinkamu<br />

laiku. Garantuojame. tai reiškia, kad galėsite miegoti daug<br />

patogiau. norėtumėte sužinoti daugiau – žiūrėkite www.dpd.lt arba<br />

skambinkite mums tel.: 8 5 210 6766.


Pauliaus lileikio nuotr.<br />

Garsas<br />

004543<br />

pre sCriptUm<br />

Seimas – ne diskusijų vieta?<br />

Šios skilties pavadinimas – jokia asociacija su garsiąja ir net sparnuota tapusia<br />

Rusijos Dūmos pirmininko Boriso Gryzlovo sentencija. B. Gryzlovui – antram<br />

žmogui, esančiam didžiosios kaimynės politikos hierarchijoje, frazė „parlamentas<br />

– ne diskusijų vieta“ išsprūdo prieš keletą metų. Tačiau jos dvasia tebeskraido.<br />

Ir skraidydama iš esmės politiškai laidotų jos autorių, jei tik Rusijoje politinė<br />

sistema atitiktų civilizuoto parlamentarizmo principus. Specifinėje Rusijos sistemoje,<br />

kur Valstybės Dūma paversta įstatymų štampavimo manufaktūra, B. Gryzlovas vis dar<br />

politiškai gyvas. Maža to – tebėra įtakingas bei nemažai lemiantis politikas.<br />

Klausdamas, ar Lietuvos Seimas tebėra diskusijų vieta, turiu omeny ką kita. Prisimindamas,<br />

kad parlamentiniai ginčai Seime dažnai būna aštrūs, rečiau – turiningi,<br />

pasigendu paties diskusijų instituto. Dar šiame ir praėjusiame dešimtmetyje Seime<br />

buvo labai įspūdingų renginių. Prisimenu, būdavo labai įdomių ginčų apie šalies<br />

užsienio politiką, kuriuose dalyvaudavo ne tik politikai, bet ir žymiausi Lietuvos<br />

ekspertai, mokslininkai, verslininkai. Neišdilo iš atminties, regis, 2005-aisiais net kelios<br />

diskusijos Europos Sąjungos paramos naudojimo ir įsisavinimo klausimais. Ten,<br />

beje, Lietuvos politikų, verslo bei mokslo elitui, regis, pavyko susitarti dėl tam tikrų<br />

proporcijų, kurių turėtų būti laikomasi skirstant ES paramos lėšas.<br />

Šių debatų iniciatoriai buvo politikai, neformalūs įvairių gyvenimo sričių,<br />

socialinių grupių lyderiai. Svarbu ne iniciatyvos autorystė. Pabrėžčiau: pratinantis<br />

prie lietuviškos politikos tradicijų, ilgainiui konkrečiomis problemomis besidomintys<br />

piliečiai galėjo tikėtis, jog per Seimo vienerių metų sezoną bus surengtos bent dvi<br />

diskusijos aktualiais visuomenei klausimais. Tai, kad šiandien Seimo diskusijų institutas<br />

merdi arba yra suvis pranykęs,– didžiulė netektis aktyvių piliečių bendruomenei.<br />

Aktualių problemų, kurių vienoks ar kitoks sprendimas pareikalaus milžiniškų<br />

intelekto pastangų ir piniginių išteklių, per akis. Galima pradėti nuo Lietuvos<br />

tarptautinės energetinės politikos. Bene dešimtmetį „stumtą“ įvairiuose tarptautiniuose<br />

forumuose užsienyje ir Lietuvoje, šiandien ją galima laikyti visiškai žlugusia.<br />

Ir jau visiškai miglotas klausimas – kokia energetikos politika turėtų būti, kad ją<br />

galėtume vadinti nauja.<br />

Dar vienas svarbus atspirties taškas: euro, kaip pinigo, euro zonos, kaip kvazidarinio<br />

Europos Sąjungos viduje, beigi visos Europos Sąjungos ateities klausimai.<br />

Žinoma, svarbiausia čia Lietuvos siekiai, sprendimai ir dalyvavimo formos tose<br />

struktūrose. Manyčiau, tokia diskusija po Seimo stogu būtų naudinga visiems, netgi<br />

daugeliui parlamentarų, kurių supratimas apie ES pinigų ir finansų sistemą, kaip teko<br />

patirti, siekia Nicos sutarties laikus.<br />

Neeilinės diskusijos, galbūt net dviejų kėlinių, laukia dar keli Lietuvos energetikos<br />

politikos reikalai. Tik šįkart labiau orientuoti į šalies vidaus reikalus. Šilumos<br />

ūkis, jo efektyvumas, įvairovė – atrodo, Lietuvoje nėra aiškios politikos, kur link<br />

einama. Ir svarbiausia – kodėl, kad ir kokius sprendimus priimtų politikai, procesas<br />

neišvengiamai baigiasi monopoliu. Šia proga taip pat būtų miela, kad energetikos<br />

ministerija platiems svarstymams pateiktų nuosavą elektros energijos sektoriaus<br />

plėtros viziją, kurią šiandien suvokia nebent tik aukščiausi ministerijos pareigūnai.<br />

Naujoji branduolinė jėgainė, alternatyvioji energetika, prekiaujančių, gaminančių,<br />

transportuojančių ir šiaip tarpininkaujančių subjektų ūkio sujungimas ir atjungimas<br />

– esu įsitikinęs, į naująją parlamento salę netilptų visi norintys.<br />

O jeigu nušvistų dangus ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija platesnei<br />

diskusijai dar pateiktų ilgai žadamą socialinės rūpybos sistemos reformą ar bent jos<br />

metmenis, Seimas taptų aiškiu visuomenės traukos centru. Tai įkvėptų!<br />

RyTAS STASELIS<br />

Redakcija: Kalvarijų g. 2, Vilnius, tel. (5) 212 26 <strong>78</strong>, faksas (5) 215 15 87, el. paštas: info@kelias.net. Direktorė: Dalia Bankauskaitė. Komercijos direktorė: Gintarė Kuncaitytė, tel. +370 698 10865,<br />

el. paštas: komercija@elementai.lt. Vyr. redaktorius: Rytas Staselis, el. paštas: rytas.staselis@kelias.net. Redaktorius: Kazimieras Šliužas, el. paštas: kazimieras@kelias.net. www.kelias.net redaktorius:<br />

Domas Dėdinas, el. paštas: kelias@kelias.net. Autoriai: Dainius A. Butautas, Darius Šilas, Evaldas Gelumbauskas, Anželika Giedra, Eglė Markevičienė, Rita Miliūtė, Audronė Ranonytė, Eglė Rašimaitė. Fotoiliustracija:<br />

Paulius Lileikis. Leidėjas UAB „Spaudos elementai“. Konsultantai: Gintaras Bingelis, Viktoras Butkus, Vladas Gaidys, Raimundas Jurevičius, Kęstutis Kristinaitis, Ramūnas Palšaitis, Saulius Racevičius. Prenumerata:<br />

tel. +370 698 10865, el. paštas: prenumerata@kelias.net. Reklama: tel.(5) 212 26 <strong>78</strong>, tel. (mob.)+370 698 10865, el. paštas: komercija@elementai.lt. Dizainas: Silva Jankauskaitė, UAB „Idea artis“. Viršelyje:<br />

Pauliaus Lileikio nuotraukos, Silvos jankaukaitės dizainas. Įmonės kodas 126216013, ISSN 1648-<strong>78</strong>18. Spausdino „ARX-Baltica“ spaustuvė. Visos teisės saugomos. Redakcija už reklamų turinį ir kalbą neatsako.<br />

Kelias | 1


Turinys<br />

2 | Kelias<br />

kelio ženklai<br />

Kibernetinės<br />

kautynės<br />

Andre Glucksmannas 4 p.<br />

modernios<br />

Rusijos „šaraškės”<br />

Lilija Ševcova 5 p.<br />

Kiauliškos<br />

metamorfozės<br />

Rita Miliūtė 6 p.<br />

kelio finansai<br />

Komerciniams bankams<br />

nustojus finansuoti rizikingas<br />

investicijas, Lietuvoje bunda<br />

naujas rinkos institutas<br />

– „verslo angelai“. Algirdas<br />

Strumskis, KŪB Verslo angelų<br />

fondo I partneris - apie<br />

nelengvai, tačiau sėkmingai<br />

pramintus administracinius,<br />

teisinius ir praktinius takelius.<br />

8 p.<br />

Kaip pažaboti stambiausias finansų institucijas,<br />

kurios sunkmečiu dar labiau išaugo – galvosūkis<br />

Amerikos politikams<br />

12 p.<br />

Ceo sakymai


tema<br />

„Gelbėjimo ratas imigrantų<br />

rankose”. Lietuva pirmauja tarp<br />

Europos Sąjungos šalių pagal<br />

iš šalies emigravusių žmonių<br />

skaičių. Naujausių tyrimų<br />

duomenimis, Lietuvos gyventojai<br />

netrukus gali perimti kitą<br />

– nesvetingumo imigrantams iš<br />

trečiųjų šalių – pirmenybę.<br />

20 p.<br />

prie stalo pakelėje<br />

Pirmojo Vilniuje oficialiai<br />

surengtų gėjų maršo<br />

atgarsiai: kaip požiūris į<br />

netradicinės orientacijos<br />

žmones gali įtakoti užsienio<br />

investicijas Lietuvoje?<br />

36 p.<br />

kelio istorijos<br />

kelio kryptis<br />

staiGUs posūkis<br />

„Šiandien kažkas turi leisti<br />

pinigus”, – sako profesorius<br />

Hugh-<strong>Joel</strong>is <strong>BESSIS</strong>, finansų<br />

rinkų, bendrovių finansų, rizikos<br />

valdymo specialistas, BMI<br />

vizituojantis lektorius.<br />

16 p.<br />

XIX amžius: grafas Benediktas<br />

Henrikas Tiškevičius – pirmasis<br />

Lietuvos buriuotojas. Kas sieja jachtą<br />

Žemajteij ir prancūzų karo laivus<br />

Mistral<br />

56 p.<br />

Kas laukia kompanijos, kurioje per jos<br />

gyvavimo dešimtmečius 16 kartų pasikeičia<br />

vadovai?.. „Neįmanoma LRT misija”<br />

42 p.<br />

Dainius Butautas<br />

„Į Pažadėtąją Žemę – ar dar toli?”<br />

50 p.<br />

Frankas Lemkė: vokiečių simpatijos<br />

Rusijai, santūrumas Amerikai, atšiaurumas<br />

kaimynams: tiesa ar klaidingas įspūdis?<br />

53 p.<br />

Kelias | 3


kelio ženklai<br />

Gyvename nuostabiu laiku.<br />

Istorijos vadovėliuose aprašoma<br />

praeitis – dažnai akmenuotas,<br />

spygliuotas, kruvinas,<br />

kartais tragiškas kelias – tolsta.<br />

Regis, saldus gyvenimas jau ranka pasiekiamas,<br />

o grubi ginklo jėga užleidžia<br />

vietą švelnia laikomai minties galiai.<br />

Soft power prieš hard power. Pamirškime<br />

laikus, kai reikėjo būti apsiginklavusiam<br />

iki dantų! Šiandien besišypsančioje<br />

pasaulinėje arenoje svarbiau ne<br />

nugalėti, o įtikinti – galia grįstus santykius<br />

keičia įtikinėjimo menas. Ne be<br />

interneto pagalbos vienu kaimu tapęs<br />

pasaulis nuo kovų perėjo prie diskusijų.<br />

Tai panašu į mitą.<br />

Akivaizdu, kad mūsų žemė jau nėra<br />

padalyta į du blokus. Akivaizdu, kad<br />

sienos kiūra. Kinijos turistai plūsta į<br />

Paryžių ir Romą, naujieji Putino Rusios<br />

princai okupuoja Žydrąjį krantą<br />

ir Ispanijos rivjerą. Ar žmonija perlipo<br />

kultūrų ir režimų skirtumus,<br />

kad pasiektų aukščiausią išsivystymo<br />

laipsnį, kai kiekvienas žemės gyventojas<br />

turi vienodas galimybes gauti informaciją<br />

ir turėti, reikšti nuomonę? Ar<br />

kompiuteriais, palydovinėmis antenomis<br />

ir plokščiaekraniais televizoriais<br />

užtikrinama laisva naujienų ir idėjų<br />

sklaida?<br />

Ši dieviška hipotezė apgaulinga.<br />

Google staiga, triukšmingai ir su nuostoliais<br />

pasitraukus iš žemyninės Kinijos<br />

dalies, viskas grįžo į senas vėžes:<br />

kibernetinė cenzūra žengia į priekį,<br />

tinklaraštininkai neapsaugoti nei nuo<br />

e. pašto stebėjimo, nei nuo politiškai<br />

kryptingo persekiojimo (pasiteiraukite<br />

08 chartiją pasirašiusių pekiniečių arba<br />

„žaliųjų“ teheraniečių). Šiandienos aktualijos<br />

yra šnipinėjimas ir kibernetinės<br />

atakos (paklauskite baltų arba gruzinų).<br />

Lengva galimybė nedelsiant transliuoti<br />

urbi et orbi nuneša mus ne į kibernetinę<br />

stebuklų salą, o į kovos lauką. Įvairios<br />

nedemokratiškos šalys (ir ne tik tos,<br />

apie kurias dažniausiai kalbama) grasina<br />

pasisavinti kuo didesnę mūsų minčių<br />

dalį. Iranas, Kinija ir Rusija – jos tai<br />

daro geriausiai, bet jos nėra vienišos<br />

– uzurpuoja stebuklingą nuomonės formavimo<br />

galią, net jei tam reikia atitverti<br />

4 | Kelias<br />

Kibernetinės<br />

kautynės<br />

Šiandieninės autokratijos<br />

muitinės savo postus<br />

įrenginėja mūsų galvose.<br />

piliečius hermetiška hercų ir informatikos<br />

priemonių siena.<br />

Vienas Dievas težino, kaip Obama<br />

ir jo komanda stengiasi neužgauti<br />

strateginių partnerių. Užatlantės diplomatijos<br />

vadovė Hillary Clinton dažniausiai<br />

ignoruoja žmogaus teisių klausimą,<br />

ypač kai jis susijęs su Kinija. Jos<br />

<strong>2010</strong> m. sausio pabaigos pranešimas tik<br />

kiek iškalbingesnis: „Pasaulyje leidžiasi<br />

nauja geležinė informacijos uždanga“.<br />

Google trenkus durimis, Clinton pirmą<br />

kartą išdrįso taip pasisakyti ir leido sau<br />

keletą čerčiliškų pastebėjimų. Lažinuosi,<br />

kad Kinijos komunistų lyderiai žino<br />

Fultono kalbą (1946 m.) ir nutuokia, ką<br />

tai reiškia. Laukime tęsinio...<br />

Prieš universalųjį internetą pastatyta<br />

didžioji siena verčia kelti esminį šiam<br />

amžiui klausimą: jei profaniškoms ar<br />

religinėms autokratijoms atiduosime<br />

aukščiausią teisę į piliečio mąstymą, jei<br />

išankstine cenzūra valdžią atiduosime<br />

minčių policijai, galime tikėtis blogiausio.<br />

Netikros naujienos, ksenofobiški<br />

paistalai, mirtį nešantys gandai, be jokios<br />

atsvaros pateikti naudojant galingą<br />

visuotinio tinklo jėgą, gali tapti postmoderniomis<br />

Didžiojo brolio atmainomis.<br />

Per krizę nėra nieko paprasčiau<br />

kaip sukelti lengvai įtikinamo individo<br />

paniką. 2008 m. rugpjūtį Maskva nesustodama<br />

trimitavo apie „paranojiško“,<br />

„išprotėjusio“ Gruzijos prezidento vykdomą<br />

„genocidą“, nepašykštėdama jam<br />

ir tokių epitetų kaip „naujasis Hitleris“,<br />

kelio nuotr.<br />

Andre GlucksmAnnAs<br />

Andre Glucksmannas (g. 1937) prancūzų<br />

eseistas, Naujųjų filosofų judėjimo<br />

lyderis. Jaunystėje žavėjosi marksizmu,<br />

anarchomaoizmu. Parašė keletą knygų,<br />

paskutinė – Vaiko įniršis (pranc. une<br />

rage d’enfant, 2006). Vienas žymiausių<br />

šiuolaikinių realpolitik kritikų.<br />

„Amerikos ir NATO statytinis“ ir t.t.<br />

140 milijonų rusų nesiginčydami prarijo<br />

šią informaciją – jiems ir neįmanoma<br />

jos ginčyti, daug jų iki šiol ją laiko<br />

tiesa, nes Kremlius įvairiais būdais<br />

– turto nusavinimais, įkalinimas ir<br />

žmogžudystėmis – monopolizavo žiniasklaidą<br />

savo rankose. Valstybė, užgrobusi<br />

.com, įgyja beveik popiežišką<br />

„neklystamumą“.<br />

Kadaise diktatūros siekė valdžios<br />

apibrėžtose teritorijose: fabriko savininkas<br />

jautėsi savo teritorijos šeimininkas<br />

ir reikalavo nesikišti į tai, kaip<br />

(blogai) jis elgiasi su darbininkais už<br />

uždarų durų. Šiandieninės autokratijos<br />

muitinės savo postus įrenginėja<br />

galvose, o eterio iešmininkai į įstatymo<br />

užribį nukreipia viso pasaulio tinklaraštininkus.<br />

Deja, senosios demokratijos,<br />

žvangant sidabriniams,<br />

per prievartą šypsodamosi, užleidžia<br />

nuomonės formavimo teritoriją šiandienos<br />

despotams. Vienam Tbilisyje<br />

įsikūrusiam transkaukazo TV kanalui<br />

neseniai panaikinta galimybė transliuoti<br />

prancūzišku palydovu (Eutelsat)<br />

– šis tiesiog pakluso Gazprom reikalavimams.<br />

Maskvai pareiškus, kad<br />

erdvė priklauso jai, Eutelsat (beje, 25%<br />

finansuojamas iš mokesčių mokėtojų<br />

kišenės), maloniai sutiko – „mano palydovas<br />

priklauso jums“. Rusiški pinigai<br />

plūsta, žodžio laisvė skęsta. Paryžiui<br />

– prabangios užkandėlės ir šampanas,<br />

rytams – uždanga, už kurios karaliauja<br />

viena nuomonė.<br />

Hėgelis, iš esmės didis filosofas, tvirtino,<br />

kad vienintelė istorijos pamoka<br />

yra tai, kad iš istorijos nepasimokoma.<br />

Ar mes pasmerkti amžinai kartoti tas<br />

pačias klaidas? Nemanau! Google neatsitiktinai<br />

trenkė durimis, nesutikusi su<br />

laisvę žudančiais Kinijos valdžios institucijų<br />

reikalavimais. Vienas iš Google<br />

steigėjų Sergejus Brinas (36 metai) gimė<br />

Sovietų Sąjungoje – jam teko su tėvais<br />

bėgti nuo gulago. Ir jis puikiai tai atsimena.<br />

Nesvarbu, kad teks prarasti pinigų<br />

– jis neketina mūryti naujo melo rūmo.<br />

Jam nepatinka ir Vakarų abejingumas<br />

kylančiai didžiajai informacijos sienai.<br />

Įdomu, ką apie tai mano Voltair’eo ir<br />

Montesquieu Paryžius?


kelio ženklai<br />

modernios<br />

Rusijos „šaraškės”<br />

Ar iš tikrųjų galime kalbėti<br />

apie besikeičiančią Rusijos<br />

politiką Vakaruose? Mano<br />

kolegos vakariečiai energingai<br />

įrodinėja, kad Rusijos užsienio politikos<br />

paradigma keičiasi. Esą prezidentas<br />

Dmitrijus Medvedevas kiekviena<br />

palankia proga rodo tam tikrą Rusijos<br />

valdžios atšilimą vidaus politikoje bei<br />

naujoviškus tarptautinius santykius.<br />

Vakarų politologai tai vadina „Medvedevo<br />

liberalizacija“. Tačiau klausinėjant<br />

vakariečių smulkiau, nesunku įsitikinti,<br />

kad jų požiūris grindžiamas daugiausia<br />

viltimis ir simboliais.<br />

Mano nuomonė gerokai skeptiškesnė.<br />

Bolševikų vadas Vladimiras Leninas, ko<br />

gero, buvo teisus, teigdamas, jog užsienio<br />

politika tėra vidaus politikos tąsa.<br />

Jeigu valdžia Rusijoje tebepriklauso<br />

tam pačiam elitui, jeigu nėra giluminio<br />

demokratizavimo proceso, jeigu „Medvedevo<br />

liberalizacija“ tėra tušti žodžiai,<br />

kodėl turėtų keistis užsienio politikos<br />

principas – to be together, to be again?<br />

Akivaizdu: jau kurį laiką Rusija tarptautiniuose<br />

santykiuose nebeeskaluoja<br />

dirbtinės įtampos: nedemonstruoja<br />

raumenų ir nedaužo langų. Tai sveikintina:<br />

visiems lengviau bendrauti, kai<br />

tarp oficialios Maskvos ir, tarkime, Vilniaus<br />

nėra diplomatinės įtampos. Be to,<br />

Kremliui kur kas lengviau normalizuoti<br />

santykius su tomis šalimis, kuriose pasikeičia<br />

lyderiai. Taip Lenkijoje prieš porą<br />

metų buvo atrastas pokalbių partneris<br />

premjeras Donaldas Tuskas, Lietuvoje<br />

– prezidentė Dalia Grybauskaitė, Ukrainoje<br />

– prezidentas Viktoras Janukovičius.<br />

Tarkime, su Estija – jau sunkiau,<br />

nes bendravimas su prezidentu Henriku<br />

Ilvesu esą labai problematiškas. Tačiau<br />

kita vertus, turėtume mąstyti sveikai ir<br />

blaiviai įvertinti tokių pokyčių motyvus<br />

ir priežastis. Aš nematau neginčijamų<br />

įrodymų, kad Rusija negrįžtamai pasirinko<br />

integracijos į Vakarų civilizaciją<br />

kelią. Rusijos ir Vakarų vertybės tebėra<br />

skirtingos. Tai rodo ne tik nesenas Rusijos<br />

UR ministro Sergejaus Lavrovo pareiškimas<br />

Vašingtone: mes nesame priešai,<br />

tačiau nesame ir draugai. Antai prieš<br />

pusantro mėnesio pasirašyta Rusijos<br />

ir Ukrainos sutartis „dujos už laivyną“<br />

Pats D. Medvedevas tam<br />

tikra prasme yra iliuzija,<br />

kalbanti galva, ūpą<br />

stimuliuojanti tabletė<br />

parodė, kad Maskva siūlo ne modernią<br />

politinę ir ūkinę partnerystę, o energetinę<br />

adatą. Rusija trečdaliu sumažino<br />

gamtinių dujų kainą, pratęsė savo buvimą<br />

Kryme, o V. Janukovičius už tai gavo<br />

galimybę ilgam atidėti būtinas savo šaliai<br />

ekonomikos reformas.<br />

Taktikos kaita gyvybiškai svarbi dabartinei<br />

Rusijos valdžiai išgyventi ir išlikti.<br />

Pokyčių formulė: sukurti inovatyvią<br />

ekonomiką, kartu išsaugojant politinį<br />

status quo. Nėra galimybių pasiekti<br />

technologinės pažangos be vakarietiškų<br />

išteklių. O prieš pradedant kalbėti apie<br />

išteklius, reikia keisti įvaizdį: vietoje<br />

mušamų būgnų pradėti groti fleita.<br />

Ko gero du kartus Rusijos istorijoje<br />

– caro Petro I ir diktatoriaus Stalino laikais<br />

– tokia taktika pasiteisino. Ir xvii–<br />

xvii a., ir praėjusio šimtmečio pirmojoje<br />

pusėje pavyko pritraukti investicijas iš<br />

Vakarų ir modernizuoti šalį bei jos ūkį.<br />

Abukart Rusijai kurį laiką pavyko išlaikyti<br />

tam tikrą technologinį lygį, tačiau<br />

kiekvienąsyk ji skaudžiai risdavosi atgal.<br />

Dabartinis iššūkis – dar sudėtingesnis.<br />

Vakarų pasaulis pergyvena tokią epochą,<br />

kurioje technologinė pažanga<br />

neįmanoma be ypatingos pagarbos asmens<br />

laisvei. Kadangi šiuolaikinė Rusijos<br />

tikrovė ir asmens laisvė – ne itin derantys<br />

dalykai, aš sunkiai įsivaizduoju, kad<br />

dabar pavyktų pakartoti netgi Stalino<br />

laikų modernizavimą. Maža vien pirkti<br />

technologijas iš amerikiečių (taip buvo<br />

xx a. ketvirtąjį dešimtmetį) arba urmu<br />

kelio nuotr.<br />

lilija ŠevcovA<br />

Lilija Ševcova – Maskvos Carnegie centro<br />

vyr. mokslinė bendradarbė. Baigė ir dėstė<br />

Maskvos Tarptautinių santykių institute<br />

(Rusija), Džordžtauno ir Berklio universitetuose<br />

(JAV). 2008 m. žurnalo Foreign Policy<br />

įtraukta į įtakingiausių pasaulio intelektualių<br />

TOP 100. Kelių knygų autorė (paskutinė<br />

– Vieniša supervalstybė, <strong>2010</strong> m.)<br />

atsivežti gamyklas iš Vokietijos pagal pokario<br />

reparacijų ir kontribucijos sąlygas.<br />

Modernūs įrenginiai ne ką tereiškia be<br />

pagarbos asmens laisvei.<br />

Rusijos lyderiai mėgina apgauti save ir<br />

kitus, kad pamaskvės Skolkovo miestelį<br />

aptvėrus spygliuota tvora, investavus ten<br />

pasakiškus pinigus, pavyks sukurti Silicio<br />

slėnio dvynį. Supertalentai išskirtinėje<br />

vietoje, į kurią paprasti mirtingieji nebus<br />

įleidžiami, ypatingos sąlygos investicijoms,<br />

išskirtinė muitų aplinka, kurioje<br />

bus kuriama „kažkas tokio“. Gal modernios<br />

„šaraškės“, apie kurias Aleksandras<br />

Solženicynas rašė prieš keturiasdešimt<br />

metų.<br />

Man netgi atrodo, kad idėjos sėkme<br />

nelabai tiki ir patys autoriai. Tokiu būdu<br />

kurdami iliuzijas ir tempdami laiką,<br />

jie tiesiog neturi šalies modernizavimo<br />

projekto. Pats D. Medvedevas tam tikra<br />

prasme yra iliuzija, kalbanti galva, ūpą<br />

stimuliuojanti tabletė: jis kovoja su korupcija,<br />

reformuoja kalėjimų sistemą,<br />

primygtinai kartoja „laisvė geriau už<br />

nelaisvę“, tačiau nieko nekeičia iš esmės.<br />

Neįmanoma ką nors pakeisti be politinių<br />

laisvių, laisvos žiniasklaidos ir nuo valdžios<br />

nepriklausomų teismų.<br />

Klausimas – kaip į politinius Rusijos<br />

valdžios siunčiamus signalus galėtų<br />

reaguoti kaimyninių šalių verslas – ko<br />

gero, yra pats sunkiausias. Būdama<br />

Rusijos pilietė, aš sveikinu kiekvieną<br />

Vakarų investiciją, kuri sukuria darbo<br />

vietas mano šalies žmonėms. Tačiau patirtis<br />

rodo, jog Rusijoje investavę vakariečiai<br />

labai retai stengiasi čia įskiepyti<br />

tuos pačius skaidraus verslo principus,<br />

kuriais grindžia veiklą savo šalyse. Dažniausiai<br />

jie priima tas žaidimo taisykles,<br />

kurias siūlo visų lygių Rusijos valdžia.<br />

Įsivaizduoju, kokių gali būti pagundų,<br />

jeigu galų gale joms neatsispyrė net<br />

švedų ikea – atstovė šalies, kuri iki šiol<br />

buvo laikoma skaidrumo, verslo etikos<br />

ir antikorupcinio imuniteto etalonu.<br />

Jau neminint Siemens, Hewlett-Packard,<br />

Daimler Benz kompanijų, kurios pripažino<br />

mokėjusios milijonines pakišas<br />

netgi Rusijos generalinės prokuratūros<br />

pareigūnams. Šia prasme, Vakarų verslas<br />

liberaliajai Rusijos svajonei veikiau<br />

kenkia negu padeda.<br />

Kelias | 5


kelio ženklai<br />

Tarptautinis valiutos fondas<br />

„komplikuotų“ šalių abreviatūrą<br />

apvertė į kitą pusę: dabar Graikiją,<br />

Italiją, Portugaliją ir Ispaniją<br />

vadina vienu GIPS pavadinimu.<br />

„Ankstenė santrumpa – PIGS (angl.<br />

Kiaulės) kėlė nemalonias asociacijas, nors,<br />

gerai pagalvojus apie klastotus Graikijos<br />

duomenis, gal ir tiko“,– TVF koridoriuose<br />

Vašingtone juokauja Fondo atstovai.<br />

Jie ir dalijasi informacija su sąlyga,<br />

kad cituojant nebus nurodytos pavardės<br />

ar pareigos. Todėl anaiptol neneigia,<br />

jog didžiausia nuo antrojo pasaulinio<br />

karo krizė turi daugiau laimėtojų, negu<br />

sėkmingomis priemonėmis su ja kovojančios<br />

Suomija ar Estija bei pats Fondas.<br />

Jo įtaka Europoje šiandien didesnė,<br />

negu Europos Centrinio Banko, kaip ir<br />

sprendimų priėmimo sparta.<br />

2008-aisiais 186 valstybes nares turinčiam<br />

TVF užtruko tris savaites suteikti<br />

24 mlrd. eur paskolą Vengrijai – rekordiškas<br />

greitis pirmajai TVF skolininkei iš<br />

Europos Sąjungos, ypač turint omeny, kad<br />

iš pradžių vengrams išgelbėti nuo bankroto<br />

buvo planuojama skirti tik 1 mlrd.<br />

eur. Budapešto bandymai pasiskolinti iš<br />

kitų ES valstybių sudužo daug greičiau<br />

– Austrija ir Prancūzija buvo linkusios<br />

skolinti, tačiau kreditorių kompanijoje<br />

norėjo matyti didesnę valstybę. Tačiau<br />

Vokietija atsisakė.<br />

TVF paskelbus apie susitarimą su<br />

Vengrija, didžiausi Vokietijos laikraščiai<br />

tylėjo. Kokią paramą euro zonai nepriklausančiai<br />

Vengrijai būtų galėjusi skirti<br />

iš savo programų Europos Sąjunga? Vos<br />

13 mlrd. eur.<br />

Ir dar vienas faktas ES nenaudai,<br />

įvertinus greitosios pagalbos efektyvumą:<br />

kitos dvi didžiausios TVF skolininkės Europoje<br />

– Rumunija ir Ukraina.<br />

TVF pareigūnai pabrėžia Vengrijos<br />

vyriausybės ryžtingumą siekiant paskolos<br />

ir mažinant viešojo sektoriaus išlaidas, bet<br />

purto galvą klausiami, ar kas nors tikrino<br />

jos pateikiamus duomenis apie šalies<br />

būklę. Iki pernykščio Graikijos precedento,<br />

spalį paaiškėjus, kad valdžia Atėnuose<br />

ne vienerius metus dailino viešųjų finansų<br />

statistiką, tokios problemos Vašingtone<br />

niekas nė nesvarstė. O juk būtent TVF<br />

skelbė rimčiausius įtarimus dėl rizikingos<br />

Graikijos finansų padėties.<br />

6 | Kelias<br />

Kiauliškos<br />

metamorfozės<br />

TVF įtaka Europoje vis<br />

dar didesnė nei Europos<br />

centrinio banko<br />

„Be Graikijos, tokių atvejų nėra buvę per<br />

visą TVF istoriją nuo 1944 metų”,– sako du<br />

dešimtmečius TVF būstinėje Vašingtone<br />

dirbanti senbuvė. Fondas skiria Grakijai<br />

30 mlrd. eur trejiems metams, papildomos<br />

80 mlrd. eur injekcijos pasieks bankrutuojančios<br />

valstybės finansų arterijas iš<br />

ES. Kaip Atėnai susitvarkys su protestais<br />

gatvėse – jau jų pačių galvos skausmas.<br />

Perfrazuojant euroskeptiką Čekijos prezidentą<br />

Vaclavą Klausą, graikai susitvarkytų<br />

lengviau, jei būtų ištvėrę 50 metų sovietų<br />

okupacijos, kaip kad ištvėrė dar vieni TVF<br />

skolininkai – latviai.<br />

Latvija iš TVF skolinasi penkeriopai<br />

pigiau, negu ne iš TVF skolinasi Lietuva.<br />

Į vadovėlius nieko prieš patekti nusiteikęs<br />

LR Vyriausybės galva Andrius Kubilius<br />

sako, jog tiek verta mokėti už galimybę išvengti<br />

TVF nasrų, esą pirmiausia ryjančių<br />

skaniausias jam pensijas ir kitas lengvai<br />

socialiai pažeidžiamų grupių išmokas.<br />

Tačiau TVF galvos vienu balsu tikina, kad<br />

Fondas nėra blogasis policininkas, kuris,<br />

vietoje Amerikos cop’ų mėgstamų spurgų<br />

mėgaujasi priešmirtinėmis pensininkų<br />

aimanomis. Jis tik nurodo, kiek ir kokios<br />

viešojo sektoriaus išlaidos turėtų<br />

būti sumažintos. O ką rinktis – pensininkus,<br />

investicijų programas ar kieno<br />

nors atlyginimų fondą – pačių galimų ir<br />

esamų šalių-skolininkių reikalas. Kritika<br />

išpūstoms ar nepagrįstoms išmokoms<br />

– rekomendacijos, kurių primygtinai patariama<br />

paisyti, jei siekiama skolintis pigiau.<br />

Anksčiau raminę, jog 2% Europos Sąjungos<br />

BVP tesukurianti Graikija lemiamos<br />

reikšmės ES neturi, didieji pasaulio<br />

Pauliaus lileikio nuotr.<br />

Rita mIlIŪTĖ<br />

Rita Miliūtė – LTV „Teisė<br />

žinoti“ ir radijo laidų<br />

vedėja. Buvusi radijo<br />

stoties Amerikos balsas<br />

bendradarbė Lietuvoje.<br />

finansų analitikai dabar lygiai taip pat<br />

tikina, kad graikiškojo viruso purtoma<br />

euro zona nežlugs – „per daug į ją investuota<br />

laiko ir kitų išteklių, kad nebūtų mesta<br />

dar šiek tiek priemonių.“<br />

Kodėl? Pasak Roberto Johnsono, buvusio<br />

G. Soroso Fondo vykdančiojo direktoriaus<br />

(dar anksčiau – JAV Senato<br />

bankininkystės komiteto vyriausiojo<br />

ekonomisto), „todėl, kad gelbėjamas ne<br />

kažkieno užpakalis, o visa sistema“. Dabar<br />

R. Johnsonas vadovauja vėl kartu su<br />

G. Sorosu įkurtam Naujojo Ekonominio<br />

Mąstymo Institutui (INET) ir sako ėmęsis<br />

šios veiklos dėl pernelyg vangios JAV reakcijos<br />

į visą pasaulį ištiktą krizę. Jam patinka,<br />

kad Barackas Obama nori padėti<br />

visiems lig šiol socialinio draudimo<br />

neturėjusiems amerikiečiams. Tačiau jis<br />

stebisi, jog tam reikalaujama naujų lėšų<br />

(per dešimt metų ne mažiau kaip 900<br />

mlrd. usd), užuot reformavus brangiausią<br />

pasaulyje JAV sveikatos apsaugos sistemą,<br />

kuri kaina lenkia japoniškąją, tačiau pagal<br />

efektyvumą tėra 38 vietoje. „Campaigner“<br />

(liet. kampanijų veikėjas) – taip Obamą<br />

pavadina spekuliacijų valiutomis verslo<br />

atsisakęs ekonomikos mokslų daktaras ir<br />

pastebi: vien lozungų naujajai Vašingtono<br />

administracijai ilgam neužteks.<br />

Tą pastebi ir B. Obamos, ir jo personalo<br />

(kaip ir opocizijos) lozungais bei deklaracijomis<br />

besimėgaujantis Vašingtono politinės<br />

satyros teatras The Capitol Steps. Jis<br />

savo užuomazgoms dėkingas grupelei Senato<br />

tarnautojų, gerai pažinojusių samdytojus<br />

ir stebėjusių ne tik jų privalumus, bet<br />

ir ydas, o dabar aktorių trupės pastangomis<br />

pliekiantis ir vienus, ir kitus bei abejojantis<br />

kai kuriais „antikriziniais“ Baltųjų<br />

rūmų administracijos sprendimais. Vienas<br />

naujausių jų „topų“ – „Return to<br />

Spenders“ (liet. grąžinkite išlaidūnams).<br />

Atsimenantiems Elvis’o Presley „Grąžinkite<br />

siuntėjui“(„Return to Sender“) – jei<br />

jau kalbame apie nuolatinį klausimą, ar<br />

krizės akivaizdoje sumažėjusį vartojimą<br />

reikia skatinti, ar kaip tik per didelis vartojimas<br />

buvo viena iš priežasčių, lėmusių<br />

didžiulius krizės mastus. Galų gale pirmoji<br />

nuošliauža 2008 m. prasidėjusioje<br />

krizių lavinoje juk buvo JAV banko „Lehmans<br />

Brothers“ griūtis, dramatiškai pakeitusi<br />

kreditavimo visame pasaulyje sąlygas<br />

ir įpročius.


kelio ceo sakymai ženklai<br />

Verslo angelai<br />

bunda<br />

Pirmasis Lietuvoje šalies verslininkų<br />

valdomas rizikos kapitalo<br />

fondas KŪB Verslo angelų<br />

fondas I, įsteigtas šiemet sausio<br />

22 d., pradeda aktyvią komercinę veiklą.<br />

8 mln. eur valdantis fondas, pirmuoju<br />

taikiniu pasirinkdamas jauną ir<br />

perspektyvią UAB ART 21, diegiančią<br />

informacines technologijas žemės ūkio<br />

įmonėse, nubrėžė savo kryptį: rinksis<br />

jaunas perspektyvias smulkias ir vidutines<br />

įmones, nusiteikusias savo veikloje<br />

diegti aukštąsias technologijas (daugiausia<br />

IT).<br />

Su kokia patirtimi, kokiomis viltimis<br />

ateina lietuviško fondo valdytojai, kaip jie<br />

vertina savo galimybes būti naudingiems<br />

Lietuvos verslui, kokių kliūčių sulaukia?<br />

Apie tai kalbamės su Arvydu STRUMS­<br />

KIU, KŪB Verslo angelų fondo I (LLP<br />

Business Angels Fund I) partneriu.<br />

Kokie pagrindiniai rizikos kapitalo<br />

fondo (RKF) investavimo į įmones<br />

principai? Kuo jie skiriasi, pavyzdžiui,<br />

nuo bankų paskolų naudojimo investicijoms?<br />

Bankui reikia garantijų, o mes, įmonei<br />

išleidus papildomą akcijų emisiją, ją<br />

išperkame ir tampame dalininkais.<br />

Pavyzdžiui, bendrovė, kurios kapitalas<br />

yra 100 tūkst. lt, išleidžia dar vieną 100<br />

tūkst. lt emisiją, kurią mes įsigyjame ir<br />

taip tampame 50% kapitalo savininkais.<br />

Galime valdyti daugiau, galime mažiau.<br />

Ateiname su savo patirtimi, kaip<br />

stiprinti įmonę, o mūsų tikslas – per<br />

artimiausius 10 metų įmonę pakelti iki<br />

tokio lygio, kad galėtume savo akcijas<br />

8 | Kelias<br />

Kazimieras ŠLIUŽAS<br />

Lietuvoje pamažu randasi naujas - „verslo<br />

angelų“ institutas. Patyrę verslininkai ryžtasi<br />

rizikingoms investicijoms į nedideles, jaunas,<br />

tačiau ambicingas įmones.<br />

parduoti kitam savininkui. Dividendų<br />

išmokėjimas mums nėra svarbiausias<br />

sėkmės ar nesėkmės veiksnys.<br />

O kas yra jūsų sėkmė?<br />

Sėkmė yra tai, kad per 5 ar 10 metų<br />

įmonės kapitalas padidėja, pavyzdžiui, iki<br />

500 tūkst. lt. Mes uždirbame iš to, kad<br />

pelningai parduodame savo valdytas akcijas.<br />

Kiti akcininkai gali būti savininkai<br />

kad ir visą gyvenimą; savo akcijas jie gali<br />

dovanoti, užrašyti kaip palikimą šeimos<br />

nariams, giminaičiams. O mes privalome<br />

išeiti, nes tai RKF moralinė esmė.<br />

yra įdomi statistika. RKF per metus<br />

uždirba vidutiniškai 12% grąžos.<br />

Sėkmingiausi investuotojai – apie 30%.<br />

Siekiame rezultato nuo 12% iki 30%.<br />

Tai labai daug (palyginkime su bankų<br />

indėlių palūkanomis).<br />

Kokiais būdais tokios grąžos siekiama?<br />

Galima naudoti visokius finansinius instrumentus,<br />

išgręžti, išspausti balansus<br />

iki maksimalaus lygio, bet išspaustos<br />

įmonės už trigubą kainą neparduosi.<br />

Reikia, kad ir pirkėjas, kuris ateis po<br />

jūsų, matytų analogiškos grąžos galimybę.<br />

Warrenas Buffettas sako, kad investuoja<br />

amžinai. RKF bet kada turi žinoti,<br />

kokia įmonė bus po 5, 10, 15 metų.<br />

Kas sudaro fondą? Ir kas verčia fondo<br />

valdytoją darbą atlikti sąžiningai?<br />

Mūsų fondą sudaro dvi dalys. 8 mln.<br />

eur – Europos investicijų fondo (EIF)<br />

lėšos. Šis fondas buvo sukurtas siekiant<br />

investuoti į panašius kaip mūsų mažus<br />

RKF Europos Sąjungoje. Tai ilgalaikė<br />

EK misija. Fondų valdytojų – privačių<br />

asmenų – interesas siekti pelno yra tai,<br />

kad 2–10% investuojamos dalies privalo<br />

rizikuoti ir jie patys. Mūsų fondui<br />

skirta EIF reikalaujama investuoti suma<br />

atrodytų juokinga, bet man ji didelė.<br />

Aš tikrai daug ir sunkiai dirbau, kad<br />

sukaupčiau tokias lėšas.<br />

Šis fondas yra įvilktas į komanditinės<br />

ūkinės bendrijos (KŪB, angliškai<br />

– LLP), arba ribotos atsakomybės<br />

partnerystės, rūbą. Tai vienintelis teisinis<br />

instrumentas, leidžiantis RKF veiklą<br />

Lietuvoje. Niekada anksčiau tokių fondų<br />

neturėjome. Mūsų KŪB’ai taip pat iki<br />

galo nėra tam pritaikyti. Pastaruoju<br />

metu daromi pakeitimai įstatymuose<br />

– ir Lietuvoje, ir Europos Sąjungoje.<br />

Derybos dėl fondo steigimo vyko<br />

apie 10 mėnesių. Techninė registracija<br />

truko maždaug 30 dienų - mes buvome<br />

pionieriai, mūsų pramintu taku žengiantiems<br />

fondams bus nepalyginamai<br />

lengviau.<br />

Mūsų fondas ypatingas tuo, kad investuojame<br />

kartu su verslo angelais, taigi<br />

susidarė trišakė struktūra (du finansuotojai<br />

ir valdytojas) – tai naujovė visame<br />

pasaulyje, todėl mūsų veikla akylai<br />

stebima.<br />

Daugelis jaunų perspektyvių įmonių<br />

pasaulyje turi savo angelus. Verslo<br />

angelas – tai privatus asmuo, paprastai<br />

sėkmingo verslo ar investicijų dėka<br />

sukaupęs nemažą turtą – ir pinigų,<br />

ir patirties, ir visu tuo jis pasirengęs<br />

dalytis. Jis tarsi sėdi tau ant peties, stebi,<br />

kai reikia – pataria, kai reikia – pa-


deda atidaryti duris, kurios daugeliui<br />

žmonių paprastai būna uždarytos, t.y.<br />

padeda patekti į jaunam verslininkui<br />

dar nežinomas sferas. Turime pusšimtį<br />

užsiregistravusių angelų. Tai privatūs<br />

Lietuvos asmenys, kuriems žadame<br />

konfidencialumą. Fondo valdytojas su<br />

verslo angelu dalijasi kuruojamas sritis.<br />

Pavyzdžiui, šiuo atveju mano kompetencija<br />

yra informacinės technologijos,<br />

o angelo – žemės ūkio struktūros, ryšiai.<br />

Vien angelas į mūsų minėtą įmonę<br />

neitų, vien fondas irgi neitų – trūktų<br />

kompetencijų.<br />

Minėjote, kad į Jus kreipėsi apie 50<br />

vadinamųjų angelų, arba mecenatų.<br />

Tai daug ar mažai tarptautiniame<br />

kontekste? Juk tai visiškai kitas verslo<br />

lygmuo.<br />

Lietuviškieji verslo angelai – visiškas<br />

embrionas, turintis idėjų, bet neturintis<br />

angelo technikos, įdirbio. Dauguma<br />

angelų neturi aiškaus tikslo, į ką ir kaip<br />

investuot, investavimo kultūros. ypač<br />

pakilimo metais buvo tikras investavimo<br />

chaosas: žmonės investavo į<br />

akcijas, pensinius fondus, nekilnojamąjį<br />

turtą, bet logikos buvo maža. Galų<br />

gale dauguma nudegė, ėmus sproginėti<br />

burbulams. Kita vertus, reikia suvokti,<br />

kad teks dirbti su kategorija žmonių,<br />

kurie ne iš tavo kiemo. Aš dabar dirbu<br />

su įmonės vadovu, kuriam 22 metai.<br />

Mūsų amžiaus skirtumas yra 20 metų, o<br />

angelui – 60 metų. Taigi mus skiria 2–3<br />

kartos. Todėl turime nusistatyti tvarką,<br />

bendravimo su savo naujaisiais partneriais<br />

taisykles.<br />

O kas prie ko turėtų prisitaikyti?<br />

Šiuo atveju aš taikausi, nes žiūriu į<br />

faktus. Mes tikime Dievą, o visa kita<br />

yra faktai. Faktai rodo, kad iš esmės<br />

visas šis jaunimas, dar neseniai buvę<br />

studentai, šiandien yra prisijungę prie<br />

kokių nors socialinių tinklų. Nematau<br />

prasmės įrodinėti, kad stacionarus<br />

telefonas yra geresnis už iPhone. Jau<br />

visiškai aišku, kad technologijos daug<br />

kur iš esmės pakeitė mąstymą. Geriau<br />

jau mes prisitaikysim prie technologijų,<br />

o ne bandysim technologijas pritaikyti<br />

prie savęs.<br />

yra griežtų dalykų, kurių niekada<br />

neatsisakom, bet jie visi remiasi<br />

vertybėmis. Pavyzdžiui, akcininkų<br />

sutartyje yra daug punktų, dėl kurių nė<br />

nediskutuojame. Negalime bendrovės<br />

palikti be sprendimo ilgiau nei 30<br />

dienų. Pažeisti šią taisyklę nesuteikia<br />

galimybių netgi akcininko ar fondo<br />

valdytojo mirtis. Reikalaujame, kad<br />

kartą per mėnesį bendrovės vadovas<br />

ir finansininkas parašytų ir mums<br />

pateiktų savo darbo ataskaitas. <strong>No</strong>rim,<br />

kad vadovas apmąstytų, ką gero<br />

nuveikė per mėnesį, interpretuotų<br />

skaičius. To reikalaujame iš visų kartų<br />

vadovų, nes ataskaitos yra vienintelis<br />

būdas žinoti, kas vyksta bendrovėje, ir<br />

laiku priimti sprendimus. yra ir kitų<br />

vertybinių dalykų, dėl kurių nesusitarę,<br />

turim išsiskirti.<br />

Pageidaujantieji tapti verslo angelais<br />

ateina su didelėm sumom. Kiek Jums<br />

svarbi to kapitalo prigimtis, ar ją kaip<br />

nors tikrinat?<br />

Pauliaus lileikio nuotr.<br />

Fondas turi konkrečias procedūras,<br />

konkrečią tvarką, per kurią turi praeiti<br />

ir pats balčiausias angelas. Tačiau yra ir<br />

neformalioji pusė. Pretenduojantieji tapti<br />

verslo angelais iš karto perspėjami, kad jų<br />

dokumentai gali būti prieinami „draugui<br />

Olafui“ (Europos kovos su sukčiavimu<br />

tarnyba). Plauti pinigus su mumis yra<br />

labai rizikinga.<br />

Ar Jūsų numatomas 10 metų dalyvavimo<br />

įmonės veikloje yra koks nors<br />

sutartinis įsipareigojimas, ar jį galima<br />

sutrumpinti – pavyzdžiui, jei pamato,<br />

kad padarė tik žalos?<br />

Pastebėję, kad nesiseka, turim išeiti,<br />

bet prieš tai privalom rasti mūsų akcijų<br />

pirkėją.<br />

Dabar esame sutrikę dėl to, kad nežinome,<br />

kiek užsitęs dabartinis ekonomikos<br />

nuosmukis. Paskutiniai ciklai buvo klasikiniai<br />

– septynmečiai. Ši krizė prasidėjo<br />

septintais-aštuntais metais. Fondas yra<br />

struktūrizuotas, kad galėtų atlaikyti du<br />

ciklus. Įsivaizdavome du ciklus po 5-erius<br />

metus. Aš jau regiu antrą cunamio bangą,<br />

nes rinkos blaškosi: vieną dieną Graikija<br />

krenta, kitą DOW JONES kyla 10%, paskui<br />

ne ką mažiau krenta, ir niekas nesupranta,<br />

kas atsitiko. Kitaip tariant, nėra stabilumo,<br />

rinkos šokinėja. Čia kaip bėgiojimas alaus<br />

po gero baliaus, ir tai kelia nerimą.<br />

Kelia abejonių pasakymas, kad fondo<br />

valdytojas gali numatyti, kokia įmonė<br />

bus po 5–10 metų, kai ne nuo įmonei<br />

priklausančių aplinkybių ji negali žinoti,<br />

kas bus po mėnesio ar dviejų. Technologijos,<br />

paklausa veikia žaibiškai ir<br />

dažniausiai negrįžtamai.<br />

Niekas negali garantuoti, bet planuoti<br />

galima. Jeigu šiandien man kas pasiūlytų<br />

investuoti į knygų verslą, ką aš daryčiau?<br />

Dabar žmonės skaito daugiau. Bet aš turiu<br />

matyti ir Amazon Campbell, ir iPod, turiu<br />

analizuoti katalogus, Google sandorius<br />

Vokietijoje, Prancūzijoje dėl knygų skenavimo<br />

– turiu domėtis, studijuoti viską, kas<br />

gali daryti įtaką mano pasirinktam verslui,<br />

ir iš viso to daryti išvadas. Aš negaliu<br />

numatyti, kada plačiai įsigalės UpCode<br />

ar kas nors panašaus, bet turiu numatyti,<br />

kad kas nors panašaus tikrai bus. Jausmai,<br />

nuojauta irgi padeda planuoti, prognozuoti.<br />

Esame nuolatinės rizikos būklėje, todėl<br />

ir vadinamės rizikos kapitalo fondu. RKF<br />

žaidimas yra labai tikimybinis: dalis gali<br />

pralošti, dalis išlošti. Mes nesirengiame<br />

pralošti.<br />

Kokių įsipareigojimų iš pačios įmonės<br />

laukia RKF?<br />

Mes norim, kad su mumis būtų elgiamasi<br />

kaip su partneriais: jeigu yra problemų,<br />

Kelias | 9


ceo sakymai<br />

norėtume, kad mums apie jas būtų<br />

pasakyta, jeigu sėkmė, esame pasirengę ja<br />

dalytis. Svarbiausia – kad būtų dialogas,<br />

kad mus priimtų tokius, kokie esame, kad<br />

nebandytų nieko nuslėpti, „pagerinti“, nes<br />

labai greitai apie tai sužinom. Vos įžengęs<br />

į bet kurią įmonę, iškart pajunti, koks<br />

kvapas, kokie santykiai viduje. Tai rodo<br />

smulkiausios detalės, o šifruoja patirtis.<br />

Prieš keletą metų darėme vieną patikrinimą.<br />

Pirmą kartą tolokai važiavome į<br />

įmonę kalbėtis dėl bendradarbiavimo.<br />

Kolega, iš tolo ją apžiūrėjęs, klausia: ar<br />

mes iš tikrųjų einame į tą įmonę? Pamaniau,<br />

kodėl gi ne, įmonė nedidelė, daug<br />

ką galima nuveikti. Tačiau kitą dieną<br />

atvykęs pastebėjau prie jos stovinčius<br />

prabangius „Mercedes“ ir greit supratau:<br />

matyt, kolega buvo teisus...<br />

yra daug indikatorių, iš kurių galima<br />

nuspręsti: kaip šypsosi sekretorė, kokia<br />

kondicionavimo sistema, kokia kava,<br />

koks tualetas. Viso to nepaslėpsi ir staiga<br />

nepakeisi.<br />

Teko girdėti Es ekonomikos ir finansų<br />

komisaro Ollio Rehno pateiktą apibendrinimą,<br />

esą visas Europos rizikos<br />

kapitalas prilygsta viename Izraelyje<br />

veikiančiam rizikos kapitalui. Ar tai<br />

nėra Europos finansų sistemos bėda,<br />

kad daug dalykų yra koncentruojama<br />

į struktūrinius fondus, kuriuos valdo<br />

biurokratija, ir nelieka vietos rizikos<br />

kapitalui?<br />

Izraelyje yra labai daug rizikos kapitalo<br />

ir jam lengva veikti, todėl akivaizdūs ir<br />

šios šalies rezultatai, ypač technologijų<br />

lygyje – karinėje, tekstilės, medicinos<br />

pramonėje.<br />

Pusė ES rizikos kapitalo yra Anglijoje.<br />

Labai stiprūs Vokietijos RKF. Šuolis<br />

prasidėjo Šiaurės šalyse. Suomiai 2007 m.<br />

pakeitė savo įstatymus, tiksliau, rizikos<br />

kapitalui nubraukė visus mokesčius, paliko<br />

tik pelno mokestį. Ten susiklostė labai<br />

švari, skaidri, tvarkinga struktūra.<br />

10 | Kelias<br />

Palyginti su struktūriniais fondais,<br />

RKF misija yra įtvirtinti žingsnius, kad<br />

struktūrinė parama būtų investuojama,<br />

o ne pravalgoma. Pinigai turi grįžti, nes<br />

negalima visą laiką vaikščioti su ištiesta<br />

ranka. Lietuva struktūrinių fondų lėšų<br />

naudoja daug, bet abejoju, ar visada<br />

tikslingai. Lengvai gaunami pinigai<br />

lėtina ekonomiką.<br />

Tikimasi, kad struktūriniai fondai ir<br />

RKF vienas kitą papildys, nors vargu ar<br />

tai pavyks. RKF ateina su atsakomybe,<br />

su nusiteikimu daryti kietus sprendimus,<br />

su drąsia rizika, o struktūrinė<br />

parama orientuota į tuos dalykus, kur<br />

fondas neturėtų eiti: nedidelės inovacijos,<br />

žuvų mailiaus auginimas ir pan.<br />

Turbūt yra ir ribotas įmonės, į kurią<br />

investuojate, kapitalo dydis?<br />

Mes galime investuoti į Smulkias ir<br />

vidutines įmones, kuriose dirba iki 25<br />

žmonių ir kurių apyvarta yra 0,5–3 mln.<br />

Lt. Tai segmentas, kuriam galime daryti<br />

didžiausią įtaką.<br />

Mūsų visuomenė unikali tuo, kad<br />

90% esame per 20 metų išlindę<br />

iš daugiabučių, kadaise buvome<br />

kaimynai. Yra daug žmonių, kurie<br />

prisimena, kad buvai kaimynas, dar<br />

mažas berniukas, ir štai dabar esi<br />

kapitalistas, todėl „pas tave aš dirbti<br />

neisiu“...<br />

Mes dar nelabai suprantame, kas yra<br />

akcininkas, kokia jo misija. Juk tai<br />

pirmiausia žmogus, kuris pirmasis<br />

patikėjo, rizikavo neretai netgi savo<br />

šeimos turtu. Samdomi darbuotojai<br />

gauna algą, turi socialines garantijas,<br />

o savininkas viso to neturi. Jeigu jam<br />

nepasiseks, jis neturi jokių garantijų,<br />

kad neliks basas. Be nieko! Iš tikrųjų<br />

daug darbuotojų tebemano, kad jie, o ne<br />

akcininkas įmonėje yra svarbiausi, kad<br />

akcininką galima apgaudinėti.<br />

KŪB Verslo angelų fondo-1<br />

lėšų sTRuKTūRA, mln. EUR<br />

Europos investicijų fondas<br />

8 mln. EUR<br />

Verslo angelai<br />

8 mln. EUR<br />

Fondo valdytojai<br />

0,42 mln. EUR<br />

Šaltinis: KŪB Verslo Angelų FondAs-1<br />

Yra nuomonė, jog į aukštąsias technologijas<br />

geraisiais laikais yra pridėta tiek<br />

pinigų, kad tos investicijos dar greitai<br />

neatsipirks. Gal geriau investuoti į kokias<br />

remonto dirbtuves, kad renovuotų<br />

senus daiktus, kuriuos vėl būtų galima<br />

sėkmingai naudoti?<br />

Investuoti į remonto dirbtuves? Galima,<br />

bet ar verta? Remonto dirbtuvės savaime<br />

rasis. Esant aukštųjų technologijų<br />

centrams, vis tiek kas nors turi susukinėti<br />

varžtus. Tai vadinamasis Berlusconio<br />

efektas Šiaurės Italijoje, kai buvo panaikinti<br />

mokesčiai investicijoms į naująsias<br />

technologijas. Kas dėl to atsitiko? Italai<br />

pradėjo masiškai pirkti technologijas,<br />

tačiau įranga nuolat genda, todėl kiti italai<br />

ėmė siūlytis paremontuoti, treti pradėjo<br />

vežti detales, o ketvirti ir patys pradėjo<br />

gaminti ir kurti naujas technologijas.<br />

Taip Italijoje atsirado ištisi technologijų<br />

gamybos centrai. Iš vadinamųjų remonto<br />

dirbtuvių jie išaugo. Štai jums vieno<br />

mokesčio panaikinimo rezultatas.<br />

Ar pastebima, kad, palyginti su tuo,<br />

kas buvo prieš 2–3 metus, didėtų<br />

visuomenės poreikis imtis verslo?<br />

Lyg ir didėja, tačiau užuomazgų daugiausia<br />

tarp jaunų žmonių. Bet kiek iš tikrųjų<br />

užsiims rimtu verslu? Juk tai pragariškai<br />

sunkus darbas. Grįžti vėlai, kai visi jau<br />

miega, išvedi šunį, o kitą rytą vėl į darbą<br />

iki vėlumos. Ar uždirbsi? Taip, tikėtina, bet<br />

gal tik po 10–15 metų. Greitų uždarbių gali<br />

pasitaikyti, bet tai nėra masinis reiškinys.<br />

Daug žmonių pabandė ir nusprendė,<br />

kad tai jiems per sunku. Turi būti labai<br />

geras techninis, fizinis pasirengimas,<br />

sugebėti išsimiegoti per 2–4 valandas.<br />

Reikia ne tik išmanyti finansus, bet ir<br />

mokėti skaičiuoti. Nežinai, kada gali prireikti<br />

viską pradėti iš naujo, juolab jei tau<br />

jau šešiasdešimt. Esu sutikęs žmogų, kuris<br />

iš naujo pradėjo būdamas 65-erių. Matyt,<br />

verslininku reikia gimti.<br />

Pauliaus lileikio nuotr.


kelio finansai<br />

Prieš keletą metų<br />

JAV įsisukusi finansų<br />

krizė nuvilnijo per visą<br />

pasaulį. Ar Amerikoje<br />

atsirandančios finansų<br />

sektoriaus reguliavimo<br />

iniciatyvos turės tokią<br />

pat globalią, tačiau<br />

teigiamą reikšmę?<br />

12 | Kelias<br />

B. Obamos<br />

apinasris<br />

Darius ŠILAS<br />

Revoliucinė...“, „Istorinė Volstryto<br />

pertvarka...“, „Esminė<br />

dešimtmečių reforma“ – tai tik<br />

kelios žiniasklaidos antraštės,<br />

skirtos apibūdinti gegužės pabaigoje JAV<br />

Senato priimtą finansų sistemos reformų<br />

paketą. Pagrindinį reformos tikslą JAV<br />

prezidentas Barackas Obama apibrėžė<br />

taip: „(Siekiame) ne tik padėti mūsų ekonomikai<br />

atsigauti po šios recesijos, bet<br />

ir užtikrinti, kad ekonomikos krizė, nuo<br />

kurios prasidėjo nuosmukis, niekada<br />

nepasikartotų.“<br />

„Kai šis projektas taps įstatymu, laimingasis<br />

Volstryto pasivažinėjimas baigsis<br />

spiegiančiais stabdžiais,“– priėmus<br />

paketą, sakė Senato daugumos lyderis<br />

demokratas Harris Reidas.<br />

Įdomu, kaip garsiai spiegs H. Reido stabdžiai,<br />

įsigaliojus vieno naujo įstatymo reikalavimui,<br />

jog įsigyjant brangakmenius Konge,<br />

būtina įrodyti, kad už pirkinį sumokėti<br />

pinigai nebuvo panaudoti paramilitarinėms<br />

grupuotėms finansuoti. Ar tokia norma apsaugos<br />

JAV nuo naujos ūkio krizės? Galbūt<br />

tokia „deimantinė“ įstatymo pataisa tėra Senato<br />

procedūrų kuriozas, o ne kažkurio senatoriaus<br />

sužibėjimas finansų kompetencija?<br />

Niekas nėra tikras, kad ir toliau iš didelio<br />

rašto nebus išeinama už krašto. Nagrinėdami<br />

reformos turinį, apžvalgininkai ir ekspertai<br />

nepamiršta – <strong>2010</strong>-ieji rinkimų metai: demagogijos<br />

ir populizmo apstu.<br />

Senato priimtą įstatymų paketą dar<br />

būtina suderinti su panašiu dokumentų<br />

kalnu – tuo, kurį jau priėmė Kongreso že-


mesnieji – Atstovų rūmai. Tik tada prezidentas<br />

B. Obama jį galės pasirašyti.<br />

pavarčius pusantro<br />

tūkstančio puslapių...<br />

Kai kurie reformos paketo<br />

aspektai.<br />

FInAnsInė pRIEžIūRA. Steigiama nauja<br />

Priežiūros taryba, kurios funkcija – vertinti<br />

ir apsaugoti nuo rizikos visą finansų sistemą.<br />

Tarybai vadovautų JAV iždo sekretorius<br />

(finansų ministras), ją sudarytų Federalinio<br />

rezervo sistemos (FED – centrinio<br />

banko), Vertybinių popierių ir biržų komisijos<br />

(SEC), Federalinio būsto finansavimo<br />

agentūros, Ateities sandorių prekybos<br />

komisijos ir kitų priežiūros institucijų<br />

atstovai. Taryba turės įgaliojimus didinti<br />

kapitalo reikalavimus stambiems bankams<br />

ir netgi reikalauti, kad kai kuris turtas butų<br />

atskirtas, jeigu jo padėtis keltų grėsmę<br />

finansų sistemai.<br />

Į pAvOJų pATEKusIų sTAMbIų FInAnsInIų<br />

ĮMOnIų uždARYMAs. Federalinei<br />

depozitų draudimo korporacijai ketinama<br />

suteikti teisę perimti arba uždaryti<br />

stambias finansines įmones (iki šiol Korporacija<br />

galėjo perimti arba uždaryti tik<br />

bankus). Senato priimtuose įstatymuose<br />

numatoma, jog perėmimo arba uždarymo<br />

išlaidos būtų padengiamos iš specialaus<br />

fondo, kurį sudarytų patys rinkos<br />

dalyviai (Atstovų rūmų priimtame<br />

įstatymų pakete numatoma, kad finansų<br />

rinkos dalyvių bus reikalaujama sudary-<br />

ti 150 mlrd. usd garantinį fondą). Šiuo<br />

žingsniu siekiama, kad krizės atveju<br />

gelbėjant žlungančias finansines įmones,<br />

nebūtų naudojami mokesčių mokėtojų<br />

pinigai. FED tik ypatingais atvejais leidžiama<br />

skolinti mokioms įmonėms,<br />

tačiau JAV Kongresui suteikiama teisė<br />

pritarti arba nepritarti FED suteikiamoms<br />

skolų garantijoms.<br />

pREKYbOs IšvEsTInIAIs FInAnsų InsTRuMEnTAIs<br />

REGulIAvIMAs. Pirmą<br />

kartą istorijoje JAV federalinė valdžia<br />

imtųsi šių instrumentų priežiūros (išvestiniai<br />

finansų instrumentai yra ateities<br />

sandoriai įvairių rūšių vertybiniais<br />

popieriais, akcijomis, paskolomis, valiutomis<br />

ar prekėmis, kurių vertę neretai lemia<br />

specifiniai įvykiai, pvz., maržų arba<br />

klimato sąlygų kaita). Didesnę sandorių<br />

dalį tikimasi sudaryti viešosiose arba<br />

elektroninės prekybos biržose.<br />

„vOlcKERIO TAIsYKlė“ (Paulas Volckeris<br />

– JAV prezidento Ekonomikos atkūrimo<br />

konsultacinės tarybos pirmininkas – D.<br />

Š.). <strong>No</strong>rs buvusio FED prezidento vardu<br />

pavadintos taisyklės įgyvendinimo<br />

mechanizmas dar ne visiškai aiškus,<br />

bankams ketinama siūlyti atskirti „tradicinę“<br />

bankininkystę nuo rizikingesnės<br />

veiklos. Kitaip tariant, ketinama drausti<br />

bankams valdyti ar investuoti nuosavas<br />

lėšas į rizikos draudimo, privataus kapitalo<br />

ir privataus kapitalo prekybos draudimo<br />

fondus. Atstovų rūmų patvirtintas<br />

įstatymų paketas buvo priimtas iki Baracko<br />

Obamos sausį paskelbto pasiūlymo,<br />

o Senato reformos versija suteikia teisę<br />

taisykles kurti patiems reguliuotojams.<br />

vARTOTOJų ApsAuGA. Planuojama įkurti<br />

naują vartotojų apsaugos tarnybą, kuri<br />

prižiūrėtų būsto paskolų, debitinių<br />

kortelių bei kitų smulkių finanansinių<br />

produktų rinkas. Senato reformos variantas<br />

įpareigojo tarnybą steigti po FED<br />

skėčiu, Atstovų rūmų – kurti nepriklausomą<br />

instituciją.<br />

RIzIKOs pAsIdAlIJIMAs. Įgyvendinus reformą,<br />

skolomis (kai kuriomis paskolomis<br />

būstui, automobiliui įsigyti, kredito<br />

kortelių įsipareigojimais ir pan.) prekiaujančios<br />

įmonės bent dalį parduodamų<br />

skolų privalėtų išlaikyti savo nuosavybėje.<br />

Nauji įstatymų reikalavimai palengvintų<br />

investuotojų galimybes bylinėtis su kredito<br />

reitingus sudarančiomis kompanijomis.<br />

dėl ko lūžta ietys<br />

Reformos įspūdingos, įteisinančios<br />

JAV istorijoje neregėtą finansų sistemos<br />

priežiūrą. Tačiau klausimas: ar<br />

šios priemonės padės ateityje išvengti<br />

sisteminių krizių?<br />

Kelias | 13


kelio finansai<br />

„Išmintinga ir taupi yra<br />

valdžia, kuri sulaiko<br />

žmones nuo kenkimo vienas<br />

kitam, tačiau palieka jiems<br />

laisvę reguliuoti savo pačių<br />

stropumą ir tobulėjimą,<br />

neatima iš jų triūsu<br />

uždirbtos duonos. Tai yra<br />

geros valdžios pamatas.“<br />

Thomas Jeffersonas,<br />

JAV Prezidentas (1801–1809)<br />

JAV demokratai pozuoja kaip vieninteliai,<br />

kovojantys prieš Volstryto pabaisą,<br />

kurią nuo priežiūros grandinės paleido<br />

ankstesnė George‘o W. Busho administracija.<br />

Respublikonai, demokratų požiūriu,<br />

apskritai yra Vostryto pabaisos tarnai.<br />

Dėl jos godumo visas pasaulis nudardėjo<br />

į krizės prarają. Toji demokratų teorija<br />

teigia, jog šiuo metu Volstryto pabaisa<br />

mobilizuoja milžiniškus pinigus ir armijas<br />

lobistų, kad tik sustabdytų „istorinę B.<br />

Obamos reformą“.<br />

Tikra tiesa: lobistai dirba savo darbą<br />

– bando veikti politikos procesus JAV<br />

įstatymų rėmuose. yra dėl ko. Analitikų<br />

požiūriu, kai kurios reformų gairės<br />

stambių JAV bankų pelnus gali apkarpyti<br />

15–20%, neįvertinus papildomų<br />

mažųjų rinkos dalyvių veiklos reguliavimo<br />

sąnaudų.<br />

Tačiau Kimberly Strassel, Wall Street<br />

Journal (WSJ) dienraščio apžvalgininkė,<br />

pastebi, jog <strong>2010</strong> m. rinkimų cikle, kuris<br />

tęsis iki lapkričio, aukotojai Senato<br />

demokratų rinkimams finansuoti skyrė<br />

tris kartus daugiau pinigų, nei respublikonams<br />

– iš viso 5,3 mln. usd. Tarp<br />

aukų gavėjų – ir jau minėtas Senato daugumos<br />

lyderis Harris Reidas. Kol WSJ<br />

apžvalgininkė dėl to kandžiai pataria respublikonams<br />

peržiūrėti iki šiol įprastus<br />

santykius ir paramos principus su Volstryto<br />

bankininkais, kiti rašo apie gausius<br />

rinkimų kampanijų aukų vajus, kurių dalyviai<br />

– bankai, investiciniai fondai, kiti<br />

lobistai – dosniai atveria savo pinigines.<br />

New York Times dienraščio organizuotoje<br />

diskusijoje, kurioje aptariamas<br />

Senato nepriimtas kairiųjų demokratų<br />

siūlymas griežtai apriboti bankų dydį,<br />

Masačiūsetso technologijos instituto<br />

Sloano vadybos mokyklos profesorius,<br />

knygos „13 bankininkų“ bendraautoris<br />

Simonas Johnsonas pateikia lentelę, kuri<br />

įrodo: nuo krizės pradžios šeši stambiausi<br />

JAV bankai – Bank of America, JP<br />

14 | Kelias<br />

Morgan Chase, Citigroup, Wells Fargo,<br />

Goldman Sachs ir Morgan Stanley – dėl<br />

G. W. Busho ir B. Obamos vyriausybių<br />

veiksmų ne sumažėjo, o padidėjo. Ar<br />

tebėra prasmė kalbėti, kad grėsmes<br />

finansų sistemai ir visam ūkiui sukėlė<br />

stambių finansų įmonių veikla?<br />

Toje pačioje diskusijoje Peteris J.<br />

Wallisonas, buvęs prezidento Ronaldo<br />

Reagano administracijos pareigūnas ir<br />

dešiniosios pakraipos American Enterprise<br />

Institute bendradarbis, pažymi, kad<br />

griežta stambiausių finansinių įmonių<br />

priežiūra tik patvirtina rinkai jų svarbą<br />

ir keliamą grėsmę visai sistemai. Kitaip<br />

tariant, palengvina joms konkurencijos<br />

sąlygas, palyginti su mažesniais rinkos<br />

dalyviais, taip pat sukuria nesveiką<br />

stambiųjų finansų ryklių ir valdžios<br />

institucijų partnerystę.<br />

Wallisonas anksčiau yra rašęs: „Bankai<br />

yra griežčiausiai prižiūrima mūsų<br />

ekonomikos dalis, todėl tai, kad finansų<br />

krizės metu būtent jie patyrė daugiausiai<br />

problemų, įrodo: reguliavimas nėra<br />

panacėja, kurios daugelis tikisi.“ Institucijos,<br />

kurių gelbėjimas krizės metu labiausiai<br />

erzina rinkėjus, lig šiol valdžios<br />

reguliuotojų ir taip jau buvo laikomos<br />

už trumpiausio pavadėlio arba netgi<br />

tiesiogiai su valdžia susijusios. Kaip, pavyzdžiui,<br />

būsto paskolų gigantės Fannie<br />

Mae ir Freddie Mac.<br />

Kaip ir kiti reformų kritikai, Wallisonas<br />

kelia klausimą, kodėl reikia griežtinti<br />

rizikos draudimo fondų kontrolę,<br />

nors šis sektorius nereikalavo mokesčių<br />

mokėtojų pinigų ir savo investuotojams<br />

padarė mažiau nuostuolių nei bankai? O<br />

štai reformų pakete nėra griežtinami reikalavimai<br />

valdžios kontroliuojamų būsto<br />

paskolų gigantų veiklai.<br />

Buvęs JAV Vertybinių popierių ir biržų<br />

komisijos pirmininkas Harvey‘us Pittas<br />

pažymi: „Bandant įveikti krizę, prasmingiausia<br />

pradėti nuo krizės priežasčių<br />

ir tik po to kurti naujus įstatymus bei<br />

priežiūros mechanizmus.“ Jis priduria,<br />

kad Kongresas ėmėsi reformų, nesulaukęs<br />

oficialių krizės priežastis tiriančios<br />

komisijos išvadų: „Gal mums pavyks nustatyti<br />

tikrąsias priežastis, tačiau dėl to<br />

nesilažinčiau.“<br />

Buvęs vyriausiasis JAV vertybinių<br />

popierių ir biržų prižiūrėtojas sako<br />

aiškiai, kad šiandien reikia ne naujų<br />

apinasrių rinkos dalyviams, o analizės,<br />

kodėl iki šiol veikusios priežiūros institucijos<br />

patyrė globalią nesėkmę.<br />

H. Pittas sako, kad geriausia prevencinė<br />

priemonė – kapitalo ir finansų rinkos<br />

dalyvių skaidrumas. Jų ir valdžios<br />

institutų keitimasis informacija „realiu<br />

laiku“, rimta analizė ir galimybės reguliuotojams<br />

stabdyti įtartinus įvykius, kol<br />

bus išsiaiškinta, ar iš tikrųjų tie įvykiai<br />

kelia didžiules rizikas.<br />

Kad įstatymo projektas JAV taptų<br />

galiojančiu teisės aktu, abeji Kongreso<br />

rūmai (Atstovų ir Senatas), turintys teisę<br />

savo nuožiūra inicijuoti įstatymus,<br />

privalo priimti galutinę vieningą<br />

įstatymo versiją. Kai Atstovų rūmų ir<br />

Senato priimtos įstatymo redakcijos<br />

skiriasi, galutinė derinama vadinamajame<br />

Konferencijos komitete, kurį<br />

sudaro abiejų Kongreso rūmų atstovai.<br />

Suderinta priimto įstatymo versija<br />

siunčiama Prezidentui pasirašyti. Šis<br />

gali įstatymą patvirtinti arba vetuoti.<br />

Anot žinomo JAV politologo Roberto<br />

A. Dahlo, „Palyginti su kitais nacionaliniais<br />

įstatymų leidybos institutais,<br />

Kongresas yra gerokai labiau decentralizuotas,<br />

o teisė priimti sprendimus<br />

yra atskirta ir specializuota. Tiek<br />

Prezidentas, tiek abeji Kongreso<br />

rūmai daro didelę įtaką daugumai<br />

sprendimų, tačiau paprastai nė viena<br />

iš šių institucijų neišgali nugalėti<br />

ryžtingos kitų opozicijos. Todėl reikia<br />

bendradarbiauti.“<br />

Pittas siūlo steigti vieningą visos<br />

finansinių paslaugų rinkos priežiūros<br />

instituciją, Tačiau monetarinės politikos<br />

bei globalios rizikos kompetenciją<br />

paliekant tik FED. B. Obamos pasiūlyta<br />

reforma – priešingai – kuria naujas<br />

priežiūros įstaigas ir stiprina FED įtaką<br />

už monetarinės politikos ribų.<br />

Intelektas prieš nuovoką<br />

Vienas lietuvių verslininkas, vėliau likimo<br />

ironijos nublokštas į viceministro<br />

postą, taikliai pastebėjo: „Lietuvos<br />

įstatymus iš tikrųjų kuria gal pusšimtis<br />

parlamentarų, tačiau vėliau bent 3 milijonai<br />

žmonių galvoja, kaip juos apeiti.“<br />

Kitaip tariant, kuriančiųjų įstatymus intelekto<br />

potencialas (netgi jei būtų lavintas<br />

geriausiuose pasaulio universitetuose),<br />

palyginti su norinčiųjų juos apeiti<br />

nuovoka, neturi jokių šansų.<br />

Bet kuri politinė reforma natūraliai kelia<br />

jai pritariančių ar atmetančių armijų<br />

decibelus. Tačiau daugelis ekspertų primygtinai<br />

siūlo nepamiršti, kad kiekvienos<br />

naujos krizės priežasčių galima<br />

atrasti išanalizavus tai, kaip buvo sureguliuota<br />

jos pirmtakė.<br />

Viena, rinkų reguliuotojai ir prižiūrėtojai<br />

ilgainiui susigyvena su savo<br />

funkcijomis, o jų darbo efektyvumą sugniuždo<br />

rutina. Kita vertus, rinkos dalyviai<br />

pamiršta krizių pamokas ir pradeda<br />

ieškoti teisėtų būdų, kaip apeiti naujus<br />

suvaržymus arba sumažinti jų įtaką.<br />

Istorinis valdžios kontrolės didinimas<br />

JAV finansų sektoriuje bei sektoriaus<br />

dalyvių koncentracija rinkoje kol kas<br />

kelia ne nusiraminimą dėl problemų<br />

prevencijos, o veikiau susirūpinimą dėl<br />

ateities krizių mastų.


kelio ženklai<br />

16 | Kelias<br />

staiGUs posūkis<br />

Audronė RANONyTĖ<br />

KAS NORS TuRI<br />

LEISTI PINIGuS<br />

Smūgių krečiamos finansų rinkos: ar jos tebėra globalios<br />

ekonomikos pabrometras? Kokią ateitį jos rodo?<br />

Profesorius Hugh-<strong>Joel</strong>io <strong>BESSIS</strong>, finansų rinkų, bendrovių finansų,<br />

rizikos valdymo specialistas apie Europos Sąjungos, euro zonos,<br />

Lietuvos problemų sprendimo kelius. Pašnekovas - Baltic Management<br />

Institute (BMI) vizituojantis lektorius is HEC verslo mokyklos (Paryžius,<br />

Prancūzija), dėstantis tarptautinėje EMBA programoje BMI.<br />

Pauliaus lileikio nuotr.


Nematau jokios naudos šaliai, kuri<br />

norėtų išstoti iš Europos Sąjungos.<br />

Politinis ir ekonominis Europos Sąjungos<br />

valdymas nėra kokybiškas.<br />

3% ES šalies biudžeto deficito norma<br />

– jau tik teorija.<br />

Kai turi didelių problemų, joms išspręsti<br />

reikia didelių žaidėjų.<br />

didelė rinka reikalinga visoms<br />

šalims. Ji reiškia didesnį konkurencingumą.<br />

Europos Sąjunga<br />

ir euro zona buvo sukurta kaip<br />

didelė vieninga rinka su bendra valiuta. Ir,<br />

nors daug kas pranašavo, kad su vieninga<br />

valiuta bus problemų, ilgą laiką viskas<br />

buvo gerai. O buvo gerai todėl, kad nebuvo<br />

tokių problemų ekonomikoje.<br />

Es problemos užprogramuotos<br />

Europoje turim ir stiprias ekonomikas,<br />

ir silpnas (dažniausiai Europos pietuose).<br />

Taigi neatitikimas buvo visada. Kai<br />

šias ekonomikas pabandėm sudėti kartu,<br />

iškilo klausimas, kokios ES norim: ar<br />

didelės ir įvairios, ar mažos, kurioj visos<br />

šalys būtų panašaus išsivystymo lygio.<br />

Pasirinkom pastarąją. Dauguma tikėjosi,<br />

kad sukūrus vieningą rinką, įvairių šalių<br />

ekonomikos pradės artėti, kol susilygins.<br />

Taip neatsitiko.<br />

Kai atsiranda problemų, pirmiausia<br />

trūksta silpniausia grandis. Kilus pasaulinei<br />

finansų ir ekonomikos krizei,<br />

silpniausia ES grandis pasirodė esanti<br />

Graikija. Ir ne ji yra problema, ji – tik<br />

simptomas. Juk jei Graikijos gelbėjimo<br />

priemonės nepadės, tai kodėl tai turėtų<br />

veikti kilus problemų Ispanijoje, Portugalijoje,<br />

Italijoje ar kitose šalyse.<br />

Ši krizė – didžiausias testas Europos<br />

Sąjungai. Jei šią krizę nugalėsim, tai išgyvens<br />

ir ES, ir euras. Jeigu neišgyvensim,<br />

didysis eksperimentas bus baigtas, visi<br />

galės skirstytis.<br />

Finansų rinkos siunčia žinią<br />

Mes nežinom, ko reikės Graikijos problemoms<br />

išspręsti, nežinom, kas atsitiks<br />

pietinės Europos silpnosioms grandims.<br />

Žinom, kad turim problemą, kurios<br />

nesprendžiam, tik mėnesių mėnesius<br />

diskutuojam.<br />

Finansų rinka šito nemėgsta, jai pats<br />

blogiausias dalykas – kai nėra aiškumo.<br />

Rinka tokią padėtį supranta taip: „ES<br />

valdymas yra nepatikimas“. Netgi jei bus<br />

nuspręsta, kokių priemonių krizei suvaldyti<br />

reikia imtis, tas priemones dar reikės<br />

įgyvendinti, o ar jos bus įgyvendintos,<br />

mes nežinom. Todėl natūralu, kad investuotojai<br />

nepasitiki euru. Kol vadovai<br />

diskutuos, tol euras kris. Ir prie viso<br />

šito dar prisideda smarkiai padidėjusi<br />

valstybių rizika.<br />

Visa tai dabar mane verčia būti pesimistu.<br />

Toks ir būsiu, kol ES valdžia tiksliai<br />

nepasakys, ką darys.<br />

Turim labai gerą pavyzdį: per naktį<br />

buvo nuspręsta suformuoti 750 mln. eur<br />

finansinės pagalbos paketą. Rinkos iškart<br />

nusiramino, kritimas liovėsi. Tačiau trumpam.<br />

Kadangi visi laukė tolesnių veiksmų,<br />

o sulaukė ir vėl tik diskusijų.<br />

Finansų rinkose viskas vyksta greitai.<br />

Ir, jeigu kur nors atsiranda bent mažiausia<br />

abejonė, rinkos važiuoja žemyn.<br />

Laukiu įgyvendintų sprendimų, nes<br />

euro silpnėjimo ir rinkų kritimo tendencijos<br />

tikrai nesikeis, kol nebus sutarimo,<br />

ką daryti, ir kol tai, kas sutarta, nebus<br />

įgyvendinta.<br />

Angelos Merkel akibrokštas<br />

Labai neigiama ir stebinanti žinia buvo<br />

Angelos Merkel sprendimas sustabdyti<br />

short sell (valiutų, akcijų – pardavimas jas<br />

pasiskolinus; skolinamasi ir parduodama<br />

tada, kai tiki, jog kainos rinkoje toliau kris<br />

ir po tam tikro laiko galėsi nusipirkti tų<br />

pačių finansų instrumentų pigiau, grąžinti<br />

skolą ir dargi uždirbti) prekybą, nes tai<br />

techniškai visiškai nenaudingas sprendimas.<br />

Akivaizdu, kad uždrausdamas short<br />

sell visame pasaulyje, uždraustum prekiautojui<br />

statyti už tai, kad euras kris, nes<br />

tokia yra short sell technika (t.y. tada gal<br />

sulaikytum euro kritimą), tačau uždraudus<br />

tai daryti vienoje vietoje, prekiautojas<br />

tą patį galės daryti bet kur kitur. Vadinasi<br />

A. Merkel sprendimas buvo ir nenaudingas,<br />

ir neprotingas.<br />

Ar žmonės spekuliuoja Graikijos skola,<br />

aš nežinau, bet kad spekuliuoja, jog<br />

euras kris, tai tikrai taip, nes šiomis sąlygomis<br />

spekuliuoti, kad euras kris, yra labai<br />

akivaizdus ir protingas sprendimas.<br />

Klausimas dėl euro: arba susitaria,<br />

arba ne. Jis ir paprastas, ir sudėtingas,<br />

nes akivaizdu, kad nenorima susitarti.<br />

Abejonė, rizika ir mygtukas<br />

„parduoti“<br />

Rinkos visuomet elgiasi taip pat: jei<br />

ko nesupranta, tai lažinasi, kad tai ne-<br />

veiks. Finansų rinka – tai ne gatvė, joje<br />

žmonės nediskutuoja. Gatvėje gali išgirsti<br />

daugybę nuomonių vienu klausimu.<br />

Kalbėdami apie Graikiją ar eurą,<br />

žmonės gali ginčytis. Vienam gali atrodyti,<br />

kad padėtis geresnė, kitam – kad<br />

blogesnė, trečiam – kad taisosi ir pan. O<br />

finansų rinkose nepadiskutuosi. Čia vienintelis<br />

tikras dalykas, dėl kurio niekas<br />

nesiginčija, yra abejonė. Abejonė reiškia<br />

riziką, todėl prekiaujantys finansų<br />

rinkose spaudžia mygtuką „parduoti“.<br />

Paspausti mygtuką labai lengva. Ponia<br />

Merkel taip ir padarė.<br />

Finansų rinkose viskas paremta<br />

pasitikėjimu. Pinigai eina ten, kur pasitikima.<br />

Graikija – tai signalas, kad kažkas<br />

neveikia.<br />

Kalbama, kad Graikija negali bankrutuoti.<br />

Tačiau investuotojų veiksmai<br />

šiandien rodo priešingai: Graikijai<br />

nėra kito kelio kaip bankrutuoti po 2–3<br />

metų. Politikai gali sakyti ką tik nori.<br />

Svarbiausia – ar finansų rinkos tiki, ką<br />

jie sako.<br />

Dabartines ES problemas gali išspręsti<br />

tik suderintas visų šalių sprendimas ir jo<br />

įgyvendinimas.<br />

Kas pasakys Vokietijai, kad ji neteisi?<br />

Vokietija turi suprasti, kad nors ji<br />

didelė ir jai gerai sekasi ir jos galimybės<br />

didesnės, bet jei niekas jos produkcijos<br />

nepirks, ji jos neparduos. Gal Vokietijai<br />

reikia laiko suprasti, kad viena ji praloš.<br />

Netgi dideli žaidėjai vienas kitam reikalingi.<br />

Atrodo, laukiama, kol JAV augs ir<br />

patemps kitas šalis, bet laukti negalim,<br />

nes ir JAV priklauso nuo klientų. Geriau<br />

susitvarkyti patiems.<br />

Apie per didelius bankus<br />

Šiuo metu visur svarstomas didelių<br />

bankų klausimas. Siūloma bankus skaidyti.<br />

Tačiau ar juos suskaidžius, problemos<br />

išnyks? Dabar jau turim JAV<br />

Federalinės rezervų sistemos (FED)<br />

atsakymą, kad jei atsiranda pavojus<br />

sistemai, tai tą finansų instituciją, kuri<br />

kelia grėsmę, galima išardyti. Bet niekas<br />

nežino, kaip tai veiks. Atskirti bankai<br />

gigantai taps silpnesni, negalės jungtis.<br />

Atskirdami tradicinę bankininkystę<br />

nuo investicinės irgi susilpninam sistemą,<br />

ir šiuo atveju netgi sukursim ikikrizinę<br />

padėtį, nes investiciniai bankai<br />

tampa priklausomi nuo lėšų šaltinių,<br />

kurie nėra stabilūs. Tik neaišku, kaip<br />

tas, kas sukėlė krizę dar prieš krizę, yra<br />

blogai, o po krizės jau yra gerai. Kita<br />

vertus, sakom, kad šis bankas yra per<br />

Kelias | 17


staiGUs posūkis<br />

didelis griūti, o mes jį priverčiam griūti,<br />

ir išardymas nėra tas pats kas griuvimas.<br />

Apie bankų reguliavimą<br />

Bankų reguliavimas – milžiniška problema<br />

ir diskusijų objektas. Kartais, kai<br />

atrodo, kad politikai turėtų nuraminti<br />

visuomenę, parodyti, kad kažkas daroma,<br />

jie paskelbia: reikia, kad bankai<br />

įdėtų daugiau kapitalo, reguliuosime<br />

alternatyvius fondus, didinsime skaidrumą.<br />

Klausimas, kaip tai bus padaryta<br />

techniškai. Ar didesnis kapitalas reiškia,<br />

kad sumažiname banko riziką? Juk jei<br />

jis bankrutuos, tai ir praras daugiau.<br />

Iš tikrųjų svarbiausia yra tai, kaip apskaičiuojami<br />

nuostoliai. Kapitalą sunku<br />

surasti netgi bankams, o, jei bus sutvarkytos<br />

apskaitos taisyklės, tai gal ir neprireiks<br />

daugiau kapitalo. <strong>No</strong>rima reguliuoti<br />

sisteminę riziką, tačiau neturima<br />

tam priemonių. Dabar siūloma skaičiuoti<br />

kredito ir banko kapitalo santykį. Matome,<br />

kad kai kas jau nuspręsta, tačiau<br />

neturim visos dėlionės paveikslo, matome<br />

tik atskiras detales, ir akivaizdu,<br />

kad nustatyti geras reguliavimo taisykles<br />

yra labai sunku. Tiesa, lengviau nei<br />

išspręsti euro zonos problemas.<br />

Taip, bankams buvo leidžiama daryti<br />

daug ką, ir jie padarė blogiausia, ką<br />

galėjo padaryti, ir galų gale už tai netgi<br />

nesumokėjo. Jų reguliavimas buvo<br />

išties prastas, tačiau dabar man įdomios<br />

techninės siūlomo reguliavimo detalės,<br />

kurios nebuvo aptartos – kaip bus<br />

sutvarkytos apskaitos taisyklės, kaip<br />

bus centralizuota informacijos (dalijimosi)<br />

sistema, kaip bus valdoma rizika,<br />

kaip bus sutvarkyta rizikingų produktų<br />

didesnės apsaugos sistema, kompensavimo<br />

bankams sistema, kaip reguliuos<br />

išvestinių finansinių instrumentų naudojimą<br />

(pvz., Credit defaut swap) ir kiti<br />

paprasti dalykai.<br />

Išėjimo iš recesijos keliai<br />

yra dalykų, kurių negali pakeisti. Ekonomikos<br />

pagrindai sako, norint recesijos<br />

sąlygomis paskatinti ūkio augimą, reikia<br />

leisti pinigus. Tačiau valstybė daug<br />

leisdama didina biudžeto deficitą ir turi<br />

skolintis, kad jį padengtų. Vienas dalykas,<br />

kai tai daro JAV, galinti sau tai leisti,<br />

nes yra didelė šalis, o jos skolą sutinka<br />

finansuoti Kinija. Europoje – kitaip.<br />

Čia visos šalys skirtingos, kiekvienai<br />

didinat skolą, didėja valstybės rizika, ir<br />

tai pagilina krizę.<br />

Dabar ES turime padidėjusias<br />

valstybių rizikas, nesutariančias, nepriimančias<br />

sprendimų vyriausybes. Ir<br />

18 | Kelias<br />

Jei Lietuva įsives naujus<br />

mokesčius, mažiau leis<br />

pinigų, tai rizika, kad jos<br />

ekonomika neatsigaus.<br />

tuo pačiu metu mums daug kas sako,<br />

jog reikia sumažinti valstybių deficitus.<br />

Vadinasi, neskatinsim ūkio augimo ir<br />

gilinsime Europoje recesiją.<br />

Galimybė lietuvai<br />

Kokių dabartinėmis aplinkybėmis<br />

priemonių imtis Lietuvai ir tokioms šalims<br />

kaip Lietuva? Palaukti ir pažiūrėti,<br />

kas bus. Jei Lietuva įsives naujus<br />

mokesčius, mažiau leis pinigų, tai rizika,<br />

kad jos ekonomika neatsigaus. Dabar<br />

3% biudžeto deficito neturi niekas.<br />

3% tapo teorija.<br />

Eonomika yra paprastas dalykas. Jei<br />

verslas dirba gerai, to užtenka ir nereikia,<br />

kad valstybė skatintų augimą.<br />

Tačiau jei ūkis recesijoje, kažkas turi<br />

leisti pinigus – ar privatus sektorius,<br />

ar vyriausybė. Jei vyriausybė nusprendžia<br />

taupyti, ji neskatina ūkio augimo ir<br />

išėjimo iš recesijos.<br />

Taip, bankai labai apribojo finansavimą,<br />

bet tai ne tik jūsų problema,<br />

taip yra visur. Ar su banko paskolom,<br />

ar be jų, Lietuva ir Baltijos šalys turi<br />

konkurencinių pranašumų. Rytų ir Vidurio<br />

Europos šalių padėtis yra geresnė<br />

nei Vakarų, išskyrus Vokietiją. Jų<br />

galimybės augti yra daug didesnės nei<br />

vakariečių, nes šiose šalyse darbo kaina<br />

maža, lengviau konkuruoti su Azija, ir<br />

augti nuo žemiau yra lengviau nei nuo<br />

aukštesnio išsivystymo lygio.<br />

Pauliaus lileikio nuotr.<br />

Kalbant apskritai, jei Rytų ir Vidurio<br />

Europos šalyje sutramdyta korupcija,<br />

jos potencija augti yra labai didelė.<br />

Tačiau nors Lietuva turi galimybių,<br />

kad jas materializuotų, jai reikia, kad<br />

atsigautų kitos šalys. Šiuo atveju ir<br />

Prancūzija yra maža šalis. Visa ES – jau<br />

turi svorį, jau gali ką nors padaryti.<br />

Tačiau ir vėl grįžtu prie to paties: reikia<br />

koordinuotų sprendimų.<br />

Kita vertus, klausimas, ar padėtis<br />

Lietuvoje iš tiesų yra tokia kritiška, t.y.<br />

ar bankai tikrai taip vengia skolinti?<br />

Tuo, kad verslas sako negaunąs paskolų,<br />

nereikėtų aklai tikėti, nes verslas visada<br />

sako tą patį: reikia daugiau pinigų.<br />

valstybės vaidmuo<br />

Nesu tikras, kad Lietuvoje valstybė viską<br />

per daug reguliuoja. Prancūzijoje, pavyzdžiui,<br />

vyriausybė perskirsto 50%. Ir<br />

nereikia kartoti to, kuo skundžiasi verslas,<br />

nes jis visur ir visada sako tą patį<br />

– mažiau mokesčių, mažiau socialinio<br />

saugumo, daugiau pinigų, daugiau privatizuoti<br />

ir t.t. Tačiau toje pačioje šalyje<br />

tomis pačiomis sąlygomis veikia daug<br />

bendrovių, verslų. Vieniems sekasi, kitiems<br />

ne. Taigi svarbu, kaip verslas dirba,<br />

kaip ir kas jam vadovauja. O klausimas<br />

valdžiai – ar diegiamos naujovės, ar ji remia<br />

reikalingus ir teisingus projektas.<br />

Aš vartoju terminą iniciatyvinti; man<br />

įdomu, kaip valstybė iniciatyviną verslą.<br />

Vyriausybė privalo teisingas iniciatyvas<br />

teikti teisingam verslui, t.y. iniciatyvas<br />

suderinti su tikslu. Prancūzijoje<br />

yra tokių sėkmingo valdžios verslo<br />

iniciatyvinimo pavyzdžių, kai buvo<br />

sėkmingai panaudoti vyriausybės skirti<br />

pinigai privačiam verslui yra „Airbus“,<br />

atominių elektrinių pramonė.<br />

Vyriausybė turi būti atsakinga už<br />

tai, kad būtų ne leidžiama mažiau, o leidžiama<br />

geriau, ypač mažose šalyse. Tas<br />

pat, kas dirbti ne daugiau, o geriau. Tai<br />

pasakytina ir apie bankus – jie turi skolinti<br />

ne bet kokiam verslui, o tam, kuris<br />

sugebės dirbti pelningai ir grąžinti<br />

skolą. Ekonomika – ne politinis žaidimas;<br />

čia svarbu, kad skolos būtų grąžinamos.<br />

vidinė devalvacija lietuvoje<br />

Vidinė devalvacija – man nauja sąvoka.<br />

Nacionalinės valiutos devalvavimas,<br />

nuvertėjimas ir atlyginimų mažinimas<br />

– tai ne tas pat. Iš šių dviejų dalykų gaunamas<br />

efektas yra ne tas pats. Devalvacija<br />

padidina konkurencingumą, o<br />

sumažinę algas, sumažinam pajamas,<br />

kainas, kartu ir paklausą.


Experience more at www.tissot.ch<br />

chosen by Deepika Padukone - Actress<br />

Touch the screen to experience the ultimate underwater<br />

love with 7 functions including<br />

dive mode, logbook, compass, alarm and thermo.<br />

in TOUCH wiTH yOUr Time<br />

004198<br />

Tarptautinės laikrodžių<br />

ir juvelyrikos parodos<br />

BASELWORLD <strong>2010</strong><br />

naujienos


tema<br />

eglė mARkevIčIenĖ<br />

Gelbėjimo ratas<br />

imigrantų<br />

rankose<br />

„Atvirai jums pasakysiu – nekenčiu visų tų musulmonų“, -<br />

besišnekučiuojant gatvėje prie namų netikėtai pareiškia<br />

kaimynas Algirdas, vidutinio amžiaus inteligentiškas ponas.<br />

Pro mus gatve ką tik pražingsniavo du juodbruviai vaikinai<br />

besiplaikstančiais marškiniais. „Kodėl jų nekenčiate?“<br />

– pabandau išsiaiškinti. „Todėl, kad jie teroristai, negi pati<br />

nežinote?“ - atkerta kaimynas.<br />

20 | Kelias<br />

O<br />

ar esat buvęs na kad ir Turkijoj<br />

ar Egipte, bendravęs<br />

su musulmonais? – teiraujuosi.<br />

„Ne, nesu, bet per televizorių matau,<br />

ką jie išdarinėja. O kas Londone darosi,<br />

man draugai pasakojo – ten vieni juočkiai,<br />

anglų ten nebeliko“, – paaiškina jis.<br />

Ir reziumuoja: „Jokiu būdu negalime į<br />

Lietuvą jų prisileisti, būtų tikras siaubas<br />

– gyventi normaliai nebegalėsime, lietuviškai<br />

nebesusikalbėsime.“<br />

Kaimynas Algirdas – jokia išimtis,<br />

o tikslus didžiosios dalies Lietuvos<br />

visuomenės atspindys. Naujausi<br />

viešosios nuomonės apklausos, kurią<br />

Tarptautinės Migracijos organijacijos<br />

(TMO) Vilniaus biuro užsakymu atliko<br />

Vilmorus, duomenimis, beveik 60 %<br />

šalies piliečių mano, kad imigracija į<br />

Lietuvą yra neigiamas reiškinys, maždaug<br />

64 % įsitikinę, kad darbo migraciją<br />

būtina griežtai riboti. Teiginiui, kad darbo<br />

migraciją į Lietuvą reikėtų skatinti,<br />

pritaria vos 3 % apklaustųjų.<br />

Tai reiškia, kad kitataučių Lietuvoje<br />

nenori matyti ne tik ponas Algirdas,<br />

bet gerokai daugiau nei pusė šalies<br />

gyventojų.<br />

Baimę įsileisti svetimtaučius galima<br />

pavadinti tautos gynybine reakcija.<br />

Tačiau lieka neatsakytas esminis klausimas:<br />

o kas kaimynui Algirdui po dešimties<br />

metų uždirbs pensiją ir išlaikys sveikatos<br />

apsaugos sistemą valstybėje, iš<br />

kurios, remiantis vien oficialiais – gerokai<br />

mažesniais nei realūs – duomenimis<br />

per 1990 – 2009 m. emigravo 414 tūkst.


gyventojų? Net ir patikėjus oficialia statistika,<br />

tai maždaug aštuntadalis visos<br />

Lietuvos. Ir ne bet koks aštuntadalis, o<br />

jauniausi, darbingiausi, aktyviausi, sveikiausi,<br />

paklausiausių profesijų žmonės.<br />

Tikrasis emigracijos mastas nežinomas,<br />

o kai kurių ekspertų pamąstymais,<br />

jos apimtys gali būti dvigubai didesnės<br />

nei oficialios. Netekome penktadalio?<br />

Ketvirtadalio? Trečdalio Lietuvos? (!)<br />

Lietuva evakuojasi<br />

Emigracija iš Lietuvos muša ES rekordus<br />

jau šešti metai iš eilės, nuo pat<br />

įstojimo į Europos Bendriją. Skaičiuojant<br />

vadinamąjį migracijos saldo (skirtumą<br />

tarp atvykusiųjų ir išvykusiųjų),<br />

Lietuva net ekonominio pakilimo metais<br />

buvo daugiausiai gyventojų netenkan-<br />

ti valstybė iš visų 27 ES narių, gerokai<br />

lenkianti Latviją, Lenkiją ar Bulgariją.<br />

O sunkmetis šią liūdną poziciją tik sustiprino.<br />

Šių metų statistiniai duomenys bei<br />

sociologinių apklausų rezultatai verčia<br />

kalbėti apie dar galingesnį emigracijos<br />

srautą, kurį aštrialiežuviai jau vadina devintąją<br />

banga – ta, kurį po savęs nebepalieka<br />

nieko.<br />

Ši banga vien per pirmus keturis<br />

<strong>2010</strong> m. mėnesius į tolimas šalis nunešė<br />

apie 17 tūkst. žmonių (tai ir vėl tik<br />

oficialūs duomenys). Tik balandį išvykimą<br />

deklaravo per 11 tūkst. Lietuvos<br />

piliečių. Tiesa, dalis jų, gelbėdamiesi nuo<br />

valdžios atrasto privalomojo sveikatos<br />

draudimo mokesčio, tiesiog įteisino<br />

emigranto statusą.<br />

Galima prognozuoti, kad emigrantų<br />

srautas ilgai neišseks: apklausos duomenimis,<br />

beveik 30% žmonių (kone trečdalis<br />

visų likusiųjų!) norėtų išvykti, o apie<br />

13 % – planuoja tai padaryti. Tarp jaunimo<br />

iki 29 metų skaičiai dar iškalbingesni<br />

– daugiau nei 58 % norėtų išvažiuoti, o<br />

per 31 % tai ir planuoja. Tai reiškia, kad<br />

beveik trečdalis jaunų žmonių jau kraunasi<br />

lagaminus.<br />

„Emigracija iš Lietuvos yra baisi, nerandu<br />

kito žodžio. Didesnė emigracija<br />

fiksuojama nebent karo, neramumų atvejais,<br />

o taikos sąlygomis tokios emigracijos<br />

niekur nėra. Dar baisiau pasidaro, kai<br />

pasigilini į struktūrą ir matai, kad išvyksta<br />

jaunimas, kvalifikuoti, paklausias specialybes<br />

turintys žmonės. Lieka didžiulės<br />

skylės, kurių nebėra kuo užpildyti. Ir jos<br />

Kelias | 21<br />

Pauliaus lileikio nuotr.


Pauliaus lileikio nuotr.<br />

tema<br />

linkusios plėstis – apklausos aiškiai rodo,<br />

kad emigracijos potencialas nemažėja,<br />

ypač tarp jaunimo ir kvalifikuotų<br />

žmonių“, - dramatišką padėtį Keliui konstatuoja<br />

Audra Sipavičienė, Tarptautinės<br />

migracijos organizacijos Vilniaus biuro<br />

vadovė, sociologijos mokslų daktarė.<br />

„Neramina pastaruoju metu besikeičianti<br />

kokybinė emigrantų sudėtis:<br />

anksčiau daug žmonių išvažiuodavo,<br />

norėdami trumpam padirbėti ir grįžti<br />

namo pas šeimą, o šiandien dauguma<br />

išvyksta su šeimomis ir vaikais. Tai rodo<br />

ir sumenkęs į Lietuvą siunčiamų pinigų<br />

srautas. O išvykus su šeima, paskatų<br />

grįžti veik ir nebelieka“, – nieko gero<br />

nežadančią tendenciją Keliui nurodo<br />

Dainius Paukštė, Migracijos departamento<br />

direktoriaus pavaduotojas.<br />

Specialistai jau nebesitiki, kad praslinkus<br />

sunkmečiui emigrantai masiškai parkeliaus<br />

namo. Užklupusi krizė ir tarp užsienio<br />

lietuvių plačiai pasklidusi nuomonė,<br />

kad šiandien Lietuvoje yra „labai blogai“,<br />

sustabdė tuos, kurie jau rengėsi grįžti. O toliau<br />

įsijungia psichologinis mechanizmas:<br />

kai žmogus svečioje šalyje praleidžia penkerius<br />

metus, įleidžia čia šaknis, tikimybė,<br />

kad jis grįš akivaizdžiai sumažėja. Dar vienu<br />

sugrįžimo stabdžiu tampa vaikai, kurie<br />

integruojasi kitoje aplinkoje.<br />

Poeto metafora, kad Lietuva išsivaikšto,<br />

šiandien jau menkai betinka. Panašu,<br />

kad tikslesnį apibūdinimą surado interneto<br />

komentatoriai, kurie tiesiai šviesiai<br />

sako – Lietuva ne emigruoja, Lietuva<br />

evakuojasi.<br />

Išgena skurdas bei paskolos<br />

A. Sipavičienė neabejoja: emigraciją labiausiai<br />

peni ekonominio nuosmukio<br />

22 | Kelias<br />

metu išaugusi bedarbystė bei menkos<br />

socialinės garantijos, nė iš tolo nepalyginamos<br />

su tomis, kurias gauna ES<br />

senbuvėse dirbantis žmogus.<br />

Anot D. Paukštės, prie emigracijos<br />

augimo prisidėjo ir valdžios sprendimai,<br />

tokie kaip mokesčių didinimas ar<br />

išmokų karpymas. „Kai žmogus nebegali<br />

susitvarkyti reikalų namuose, jis, sunkiai<br />

pasiryžęs, priima sprendimą išvažiuoti<br />

ten, kur geresnė socialinė apsauga, kur<br />

lengviau užsidirbti ir nereikia skolintis<br />

nuo atlyginimo iki atlyginimo. Žmonės,<br />

dirbdami ES valstybėse, jaučiasi žymiai<br />

saugesni, nes integruojasi į tų valstybių<br />

socialinę sistemą. Galų gale, skirtingai<br />

nei Lietuvoje, jei ten užsidirba teisę į nedarbo<br />

pašalpą, iš kurios įmanoma išgyventi“,<br />

- sako jis.<br />

Matyt, lėmė ir tai, kad valstybė<br />

neištiesė rankos savo piliečiams, kurie<br />

ekonominio pakilimo metais įsipareigojo<br />

bankams, o sunkmečiu nebeišgali<br />

mokėti paskolų, svarsto D. Paukštė.<br />

„Valdžia galėjo bent pasistengti, prašyti<br />

bankų sušvelninti kreditų grąžinimo sąlygas.<br />

Nieko panašaus nebuvo. Manau,<br />

kad įsipareigojimai bankams yra vienas<br />

iš pagrindinių dabartinės emigracijos<br />

veiksnių“, - sako jis.<br />

Ir socialinė baudžiava<br />

Tačiau emigracija iš Lietuvos augo ir ekonomikos<br />

pakilimo metais, kai bedarbystė<br />

buvo maža, įmonės graibstė specialistus ir<br />

mokėjo jiems daugmaž padorius atlygimus,<br />

o grąžinti paskolą atrodė vieni niekai.<br />

„Kodėl lietuviai emigruoja gausiau nei<br />

kitos tautos?” – klausiame pašnekovų.<br />

„Latvių, rumunų ar bulgarų ekonominės<br />

sąlygos išties panašios, tačiau pas<br />

Audra Sipavičienė, Tarptautinės<br />

migracijos organizacijos Vilniaus<br />

biuro vadovė konstatuoja:<br />

emigracija iš lietuvos yra baisi.<br />

mus emigracija žymiai didesnė. Atvirai<br />

pasakius, moksliškai paaiškinti to<br />

negalėčiau“, – pripažįsta A. Sipavičienė.<br />

Tačiau pasidalija, kaip pati sako, nemoksliniais<br />

pasvarstymais, kodėl lietuviai<br />

lyderiauja pagal emigracijos mastą.<br />

„Manyčiau, kad vienas dalykų, kurie<br />

gali sulaikyti žmogų tėvynėje, yra turtas<br />

ir savas verslas. Tačiau Lietuvoje verslo<br />

galimybių gerokai mažiau nei daugelyje<br />

kitų šalių, smulkaus ar šeimos verslo pas<br />

mus beveik nėra, todėl šis faktorius ir<br />

nesuveikia. Gali turėti įtakos ir platesnės<br />

lietuvių galimybės užsienyje rasti pagalbą,<br />

pasinaudojant ne tik lietuvių, bet ir<br />

rusų bei lenkų emigrantų tinklais. Čia<br />

mūsų pasirinkimas bene plačiausias,<br />

nes, tarkim, latviai galimybės glaustis<br />

prie lenkų neturi“, – svarsto ji.<br />

Žmones iš tėvynės stumia ne tik<br />

ekonominės priežastys, bet ir beteisiškumo<br />

jausmas, dar vieną galimą lietuviškos<br />

emigracijos priežastį mini A. Sipavičienė.<br />

Jis išryškėjo anksčiau TMO atliktame tyrime,<br />

o mokslininkų buvo pavadintas<br />

socialine baudžiava. „Lietuvoje daug<br />

žmonių jaučiasi beteisiai – kad juos galima<br />

stumdyti dėl kiekvieno dokumento<br />

ar mokesčio, kad galima su jais nesiskaityti,<br />

kad reikalus įmanoma susitvarkyti<br />

tik per pažįstamus. Didmiesčiuose tai<br />

žmonės jaučia mažiau, bet provincijoje<br />

– labai ryškiai“, – sako A. Sipavičienė<br />

ir priduria – jai neteko girdėti, kad kurioje<br />

kitoje šalyje būtų įvardinta tokia<br />

neįprasta emigracijos priežastis.<br />

Prieš porą metų Vytauto Didžiojo<br />

universiteto mokslininkų atlikta Airijoje,<br />

Anglijoje, Ispanijoje bei <strong>No</strong>rvegijoje<br />

įsikūrusių lietuvių apklausa irgi atskleidė<br />

neekonomines emigracijos priežastis<br />

– dauguma išeivių į tėvynę negrįžta dėl<br />

to, kad svetur geriau užtikrinamas saugumas,<br />

laisvė, o žmones sieja pagarbūs<br />

santykiai.<br />

darbo jėgos dykra<br />

Grįžkime prie kaimyno Algirdo pensijos.<br />

Ekspertai, demografai ir verslas vienu<br />

balsu sako – esant tokiam emigracijos<br />

mastui, o visuomenei sparčiai senstant,<br />

tiesiog nebebus kas ją jam uždirba. Net<br />

ir pasibaigus sunkmečiui, o šalies ekonomikai<br />

stojantis ant kojų.<br />

„Užsakėme tyrimą, kurio rezultatai<br />

pribloškė. Po dešimties metų Lietuvoje<br />

beveik nebeliks dirbančių žmonių – nei<br />

kvalifikuotų specialistų, nei paprastų


LieTuVoS gyVenTojAi pASiSAko už<br />

griežTą DArbo imigrAcijoS ribojimą<br />

kokią politiką reikėtų vykdyti dėl darbo<br />

imigrantų ekonominio nuosmukio metu?<br />

Griežtai riboti<br />

atvykimus<br />

67,7%<br />

Jų neliesti/nekreipti<br />

dėmesio<br />

21%<br />

išsiųsti atgal<br />

jau esančius<br />

7%<br />

skatinti<br />

atvykimus<br />

3%<br />

Atleisti iš darbo,<br />

bet neišsiųsti iš šalies<br />

1%<br />

kita<br />

0,3%<br />

LieTuViAi neSuTikTų ekonominių<br />

probLemų SprĘSTi ĮSiLeiDžiAnT<br />

DAugiAu DArbuoTojų iŠ užSienio<br />

Airija, įsileidusi daug imigrantų, suklestėjo.<br />

Ar nevertėtų ir Lietuvai pabandyti taip išeiti<br />

iš krizės?<br />

Taip, vertėtų<br />

16,6%<br />

Ne, nevertėtų<br />

83,4%<br />

DAugiAu nei puSė LieTuVoS gyVenTojų<br />

mAno, kAD DArbo imigrAnTAi yrA žemoS<br />

kVALifikAcijoS, jiemS rūpi Tik pinigAi, jie<br />

perneLyg SkunDžiASi ir nori priViLegijų<br />

Ar sutinkate su šiais teiginiais apie atvykstančius<br />

iš kitų šalių darbo imigrantus?<br />

TAip ne Sunku pASAkyTi<br />

Jie išstumia lietuvius iš darbo rinkos, užima darbo vietas<br />

71,8 10,0 18,2<br />

Dauguma imigrantų yra žemo išsilavinimo<br />

54,6 12,7 32,7<br />

Jiems rūpi tik pinigai<br />

66,2 9,2 24,6<br />

Jie pernelyg skundžiasi, nori privilegijų<br />

45,0 16,0 38,9<br />

Jie ieško lengvo gyvenimo, nori pasinaudoti Lietuvos socialine sistema<br />

55,8 16,5 27,7<br />

Tarp imigrantų daug nusikaltėlių, didėja nusikalstamumas<br />

48,1 16,2 35,7<br />

Per juos didėja terorizmo grėsmė<br />

49,7 20,2 30,1<br />

Per juos nebesusišnekėsi lietuviškai<br />

Lietuva nutautėja<br />

33,5 41,4 25,1<br />

51,8 26,9 21,3<br />

Jie dažnai dirba nelegaliai<br />

62,4 6,4 31,3<br />

Migrantai dirba tuos darbus, kurių lietuviai nenori dirbti<br />

27,8 42,9 29,3<br />

Jie įneša kultūrų įvairovę<br />

45,0 29,1 25,9<br />

Migrantai labai gerai dirba, atneša daug naudos Lietuvai<br />

9,9 47,9 42,2<br />

negATyVų imigrAnTų ĮVAiZDĮ LAbiAuSiAi<br />

formuojA žiniASkLAiDA<br />

kaip susidarėte nuomonę apie migrantus?<br />

Asmeninė patirtis 14,1%<br />

iš draugų, giminių 57%<br />

iš žiniasklaidos 79,2%<br />

ŠALTiNiS: TMO ViLNiAuS BiuRO užSAKyMu ATLiKTA<br />

VieŠOSiOS NuOMONėS APKLAuSA (Vilmorus, <strong>2010</strong> M)<br />

Kelias | 23


tema<br />

Valetinas snitka,<br />

kTu profeSoriuS:<br />

Dvejus metus dirbau Malaizijos<br />

mokslinių tyrimų korporacijoje mimos<br />

- laimėjau konkursą, ir man pasiūlė<br />

darbą. Kontraktas su darbdaviais<br />

menkai panašėjo į lietuviškas darbo<br />

sutartis: viskas ten buvo aišku kaip du<br />

kart du, numatyta iki smulkmenų, o<br />

socialinės apsaugos kortelė pirmą dieną<br />

buvo įteikta į rankas. Dėl vizos, kurios<br />

prireikė prabėgus trims mėnesiams po<br />

įvažiavimo į šalį, nereikėjo sukti galvos<br />

– darbdaviai ją atnešė ir padavė.<br />

Malaizija vykdo programą Brain gain<br />

malaysia, skiria pinigų pritraukti<br />

reikalingiems specialistams. Politikai deklaruoja,<br />

kad užsieniečiai į šalį kviečiami<br />

tam, kad užtikrintų vietinių gyventojų<br />

gerovę. užsieniečių ten tikrai daug.<br />

ATEITIEs MIEsTAs?<br />

Kalabrijoje, skurdžiausiame italijos<br />

regione, esantis miestelis Riace prieš<br />

dešimtmetį ištuštėjo, jaunimui masiškai<br />

išvykus lamės ir darbo ieškoti į turtingesnes<br />

vietas. Seni čerpėmis dengti<br />

namai ant Jonijos jūros krantų duksojo<br />

tušti, verslas nebeįstengė išsilaikyti, nes<br />

nebeliko pirkėjų.<br />

Supratęs, kad nebėra kitos išeities,<br />

2004 m. miestelio meru išrinktas Domenico<br />

Lucano sutiko priimti imigrantus,<br />

pasinaudodamas italijos vyriausybine<br />

integracijos programa pabėgėliams,<br />

kurie italiją užplūdo daugiausia iš<br />

Šiaurės Afrikos.<br />

„Namai be šeimininkų rado žmones,<br />

kurie neturi namų“,– džiaugėsi<br />

meras. Vietinis mėsininkas ir tabako<br />

krautuvėlės savininkas padidino apyvartą,<br />

o miesto gatvės aidi nuo vaikų<br />

balsų. Turi darbo ir mokyklos mokytojai.<br />

Tikimasi, jokad imigrantai išmoks<br />

itališkai ir dirbs. Moterys dažniausiai<br />

imasi amatų, pavyzdžiui, stiklo pūtimo,<br />

o vyrai renovuoja namus, kuriuos vėliau<br />

nuomojasi turistai. Regionas garsėja<br />

kokybiškais vilnos gaminiais, todėl<br />

atvykėliams čia siūloma dirbti audimo<br />

manufaktūrose. Šiuo metu Riace gyvena<br />

220 imigrantų ir 1,6 tūkst. vietinių<br />

gyventojų, numatoma jų priimti dar<br />

daugiau.<br />

Deja, italijoje tai tik vienas iš nedaugelio<br />

sėkmingos imigrantų integracijos<br />

pavyzdžių.<br />

PAGAL TiMe.COM, SPieGeL<br />

24 | Kelias<br />

darbininkų. Dėl emigracijos ir mažo<br />

gimstamumo 25-40 metų amžiaus<br />

dirbančiųjų turėsime 100 tūkst. mažiau<br />

nei šiandien, mokesčių mokėtojų ratas<br />

toliau trauksis, tačiau didėjant amžiaus<br />

trukmei, išlaikytinių bus gerokai daugiau.<br />

Valstybė bus nepajėgi juos išlaikyti.<br />

Tai panašu į krachą“, – Keliui sako<br />

Robertas Dargis, Lietuvos nekilnojamojo<br />

turto plėtros asociacijos prezidentas.<br />

Profesoriaus Rimanto Rudzkio, DnB<br />

NORD banko vyriausiojo analitiko,<br />

prognozės irgi kaip reta niūrios: Lietuvos<br />

ateitis liūdna arba labai liūdna.<br />

„Kai šiandien analizuoju Lietuvos<br />

ateities perspektyvas, pradedu gailėtis,<br />

kad kažkada pradėjau gilintis į ekomiką.<br />

Sėdėčiau sau prie matematinių formulių<br />

ir galbūt nesuprasčiau, kad visas yra taip<br />

blogai“, - Keliui prisipažįsta matematiko<br />

išsilavinimą turintis analitikas.<br />

Jis vardija ilgą sąrašą ligų, kuriomis<br />

serga šalis, ir jos išties primena mirtino<br />

ligonio diagnozę: visuomenė sparčiai<br />

sensta, išlaikytinių daugėja, jaunimas ir<br />

protingiausioji tautos dalis emigruoja,<br />

rimtų investicijų Lietuva nesulauks dėl<br />

didžiulio pasipriešinimo naujovėms ir<br />

skaidrumo stokos, suvaldyti biudžeto<br />

deficitą bus labai sudėtinga, o mažėjant<br />

gyventojų ir mokesčių mokėtojų skaičiui,<br />

vis sunkiau rasis lėšų paskolų<br />

palūkanoms mokėti, šalis bus įklimpusi<br />

į nereikalingus milijardinius projektus,<br />

tokius kaip naujos atominės elektrinės<br />

statyba, o sparčiai auganti Azijos ekonomika<br />

greičiausiai išstums Lietuvos gamintojus<br />

iš daugumos rinkų.<br />

proveržis – be specialistų<br />

O ar darbo jėgos trūkumas, dėl kurio<br />

sunerimę ekspertai, nepakiš kojos premjero<br />

Andriaus Kubiliaus puoselėjamai<br />

Lietuvos – inovatyvios ekonomikos šalies<br />

– vizijai? Vizija įkvepianti: per ateinantį<br />

dešimtmetį inovacijų autsaiderė Lietuva<br />

turėtų pasiekti inovacijų proveržį, o suminis<br />

inovacijų indeksas bus jokiu būdu<br />

ne mažesnis nei ES vidurkis.<br />

Lietuva siekia tapti Šiaurės-Baltijos regiono<br />

informacinių paslaugų mazgu, Lietuva<br />

gali ir turi tapti galinčia sėkmingai<br />

konkuruoti globaliame pasaulyje valstybe,<br />

įvairiomis progomis žada A. Kubilius<br />

ir ministrai. Iš kur „regiono mazgas“<br />

gaus darbuotojų, premjeras nekalba, o<br />

apie emigracijos problemą viešai užsimena<br />

gerokai rečiau nei apie inovacines<br />

vizijas.<br />

Jie dažnai mini pavyzdžius, kurie tarsi<br />

pirmosios proveržio kregždės suplasnojo<br />

apmirusiame Lietuvos investicijų danguje<br />

– Vilniuje neseniai įsikūrė banko<br />

Barclay’s IT centras, pasirašyti ketinimo<br />

protokolai su IT korporacija IBM dėl<br />

bendro mokslinių tyrimų centro steigimo,<br />

o su grynųjų pinigų perlaidų lydere<br />

Western Union – dėl pasaulinio paslaugų


centro steigimoo Lietuvoje. Gal tai išties<br />

proveržis?<br />

yra abejojančių. „Barclay’s iki šiol<br />

ieško aukštos kvalifikacijos darbuotojų,<br />

o tuos, kuriuos susirado, jie atsiviliojo iš<br />

vietinių IT kompanijų. Dabar mums reikia<br />

rengti naujus žmones. Išeitų, kad už<br />

Barclay’s atėjimą sumokėjo mūsiškės IT<br />

įmonės“, – Keliui sako Arūnas Bartusevičius,<br />

IT komanijos Atea Baltic generalinis<br />

direktorius.<br />

Jis skaičiuoja toliau: jei Barclay’s<br />

sunkiai renka 200-300 žmonių komandą,<br />

kas bus, jei į Lietuvą ateis dar<br />

pora panašių investuotojų? „Tokių<br />

investuotojų atėjimas tik nudrenuos geriausius<br />

žmones, kurie ir taip turi darbą“,<br />

– aiškina Atea Baltic vadovas.<br />

Gal jo lūpomis kalba nepasitenkinimas,<br />

kad užsieninės IT įmonės Lietuvoje<br />

paremiamos, o vietinės – ne? Tačiau taip<br />

galvoja ne tik jis. „Kalbėti apie inovacijas,<br />

žinoma, reikia, bet pirmiausia reikia suvokti<br />

realijas – žmonių tai nebus“, – inovatyviojo<br />

plano sėkme abejoja R. Dargis.<br />

„Atėjęs vienintelis Barclay’s susišlavė<br />

kone visus IT žmones. Labai vertinu<br />

Vyriausybės pastangas, tik nerimauju,<br />

kad viskas nesibaigtų pažadais ir patalpų<br />

įrengimu“, - su Keliu abejonėmis dalijasi<br />

ir Anatolijus Faktorovičius, kompanijai<br />

Moog Medical Devices Group priklausančiai<br />

UAB Viltechmeda vykdantysis<br />

direktorius.<br />

Išeitis ­ imigrantai?<br />

„Vaistas, kuris dar galėtų išgelbėti Lietuvą<br />

– dozuota, gerai apgalvota kvalifikuotos<br />

darbo jėgos iš trečiųjų šalių imigracijos<br />

politika“, – siūlo R. Rudzkis. Ir primena,<br />

kad JAV ekonominis ir politinis augimas<br />

rėmėsi iš viso pasaulio suvažiavusiais<br />

specialistais bei mokslininkais, o šiandien<br />

panašiu keliu žingsniuoja kai kurios<br />

Azijos ir netgi tingios Europos šalys.<br />

„Ateityje be imigrantų sunkiai išsiversime.<br />

Lieka daugybė tuščių nišų, kurių<br />

nėra kuo užpildyti“, - tvirtina R. Dargis.<br />

Iškart įsivaizduoju, kad toks sprendimas<br />

labai nepatiktų kaimynui Algirdui,<br />

o ir pusei Lietuvos.<br />

Tačiau R. Rudzkis dėlioja paprastą<br />

schemą: jeigu senstanti visuomenė nėra<br />

pasiruošusi iš esmės susiveržti diržus,<br />

atsisakydama nemokamos sveikatos apsaugos<br />

bei švietimo, o pensininkai nori<br />

gauti savo kuklias pensijas, ji turi įsileisti<br />

kitataučius, kurie visa tai uždirbtų. „Piliečio,<br />

kuris mušasi į krūtinę, kad jokių<br />

imigrantų Lietuvai nereikia, reikėtų<br />

tiesiai šviesiai klausti: ar jis renkasi lietuvišką<br />

Lietuvą be sveikatos priežiūros<br />

paslaugų ir pensijų, ar renkasi išsaugotą<br />

visuomenės gerbūvį su svetimtaučiais?<br />

Kitokių variantų tiesiog nėra“, - įsitikinęs<br />

profesorius.<br />

Kitas Kelio kalbintas profesorius –<br />

KTU Mikrosistemų ir nanotechnologijų<br />

mokslinio centro vadovas Valentinas<br />

Pauliaus lileikio nuotr.<br />

LieTuVoS reSpubLikoS<br />

piLiečių, gyVenAnčių<br />

užSienio VALSTybėSe,<br />

SkAičiuS <strong>2010</strong> m.<br />

prADžioje<br />

užSieNiO VALSTyBė LR PiLiečių SKAičiuS<br />

europos<br />

valstybės, tarp jų: 252 022<br />

Es nARės, TARp Jų 230 894<br />

Airija 77 208<br />

Austrija 651<br />

Belgija 1371<br />

Bulgarija 43<br />

čekija 432<br />

Danija 5 227<br />

Didžioji Britanija 87 330<br />

estija 2 072<br />

Graikija 144<br />

ispanija 22 232<br />

italija 3 640<br />

Kipras 305<br />

Latvija 3 722<br />

Lenkija 1 003<br />

Nyderlandai 1 743<br />

Portugalija 505<br />

Prancūzija 894<br />

Rumunija 88<br />

Slovakija 58<br />

Slovėnija 27<br />

Suomija 615<br />

Švedija 1 214<br />

Vendrija 85<br />

Vokietija<br />

EuROpOs lAIsvOsIOs<br />

pREKYbOs AsOcIAcIJOs<br />

20 285<br />

vAlsTYbės, TARp Jų 12 466<br />

islandija 1 332<br />

<strong>No</strong>rvegija 10 377<br />

Šveicarija<br />

KITOs EuROpOs<br />

757<br />

vAlsTYbės, TARp Jų 8 662<br />

Armėnija 4<br />

Azerbaidžanas 29<br />

Baltarusija 3 709<br />

Moldova 40<br />

Rusijos Federacija 4 583<br />

Turkija 297<br />

Šiaurės amerikos<br />

valstybės, tarp jų 87 290<br />

JAV 40 600<br />

Kanada 46 690<br />

Centrinės ir pietų<br />

amerikos valstybės,<br />

tarp jų 96<br />

Argentina 96<br />

azijos valstybės,<br />

tarp jų 428<br />

izraelis 160<br />

Japonija 166<br />

Kazachstanas 38<br />

Kinija 64<br />

iš Viso 339 836<br />

ŠALTiNiS: MiGRACiJOS MeTRAŠTiS (PAGAL LR užSieNiO ReiKALų<br />

MiNiSTeRiJOS KONSuLiNiO DePARTAMeNTO iR MiGRACiJOS<br />

DePARTAMeNTO PRie VRM DuOMeNiS)<br />

Kelias | 25


tema<br />

DAbArTinėS imigrAcijoS<br />

poLiTikoS principAi<br />

kerTASi Su VyriAuSybėS<br />

DekLAruojAmAiS<br />

SiekiAiS SukurTi STiprią<br />

inoVAcijomiS pAgrĮSTą<br />

ekonomiką<br />

Kai kurie imigracijos politikos<br />

principai:<br />

1Darbuotojai iš trečiųjų šalių turi būti<br />

pasitelkiami kompensuoti trūkstamą<br />

darbo jėgą tada, kai šio trūkumo<br />

negali kompensuoti vietinė darbo jėga,<br />

grįžtantys iš emigracijos piliečiai arba,<br />

įgyvendinant laisvo asmenų judėjimo<br />

principą, eS valstybių narių piliečiai.<br />

Komentaras. Į ministerijos sąrašą<br />

savo poreikius įterpti pajėgia tik<br />

stambusis verslas, o į smulkaus verslo ar<br />

aukštųjų technologijų įmonių poreikius<br />

neatsižvelgiama.<br />

2Pritraukiant darbo jėgą iš trečiųjų<br />

šalių, tikslinga nustatyti geografinį<br />

prioritetą darbuotojams iš Baltarusijos,<br />

ukrainos, Moldovos ir Pietų Kaukazo<br />

valstybių.<br />

Komentaras. Numatyti geografiniai<br />

prioritetai neskatina verslumo ir<br />

negerina inovatyvios ekonominės<br />

perspektyvos, nes šios šalys verslumo<br />

tradicijų neturi.<br />

ŠALTiNiS: LieTuVOS iMiGRACiJOS POLiTiKOS GAiRėS; TMO<br />

ViLNiAuS BiuRAS.<br />

Snitka, pats prieš porą metų išbandęs<br />

„importuoto“ mokslininko duoną Malaizijoje,<br />

kalba apie globalaus, sisteminio<br />

valstybinio mąstymo svarbą, kuris<br />

neįmanomas be talentų „iš šono“.<br />

„Į Lietuvą turime įsileisti kuo daugiau<br />

talentingų žmonių, iš kur jie bebūtų. Pasaulis<br />

be galo sparčiai keičiasi, valstybės<br />

privalo prisitaikyti prie pokyčių, o užsidariusios,<br />

savo sultyse verdančios<br />

šalys nebepajėgios priimti teisingų<br />

sprendimų, prognozuoti ateities, atlikti<br />

valstybės funkcijų, ir yra pasmerktos<br />

žūčiai“, – tvirtina jis. Kalbą užbaigia<br />

liūdna gaida: „Tačiau Lietuva nenori<br />

talentingų žmonių iš kitų šalių. Ji nenori<br />

net savų, sugebančių mąstyti plačiau.<br />

Lietuva tenori vieno – kad išliktų klanai,<br />

užėmę tam tikras nepajudinamas<br />

pozicijas“.<br />

nei strategijos, nei plano<br />

Gal neigiamas visuomenės požiūris į kitataučius,<br />

o gal valdžios vyrų ir moterų<br />

susirūpinimas mokesčių gausinimu,<br />

bet ne verslo skatinimu lėmė, kad šimtus<br />

tūkstančių darbo rankų ir protų<br />

26 | Kelias<br />

LieTuVoS reSpubLikoje gyVenAnčių užSieniečių<br />

SkAičiuS neSiekiA nė 1 %<br />

užSieNiečių, GyVeNANčių LieTuVOS ReSPuBLiKOJe,<br />

SKAičiuS MeTų PRADžiOJe (TūKST.)<br />

praradusi Lietuva neturi strategijos nei<br />

svetimtaučių darbo jėgai pritraukti, nei<br />

savai grąžinti. Ir, panašu, valdžia net<br />

nekalba apie netolimos ateities poreikį<br />

įsivežti žmonių iš svetur.<br />

„Jokios darbo jėgos pritraukimo politikos<br />

nebuvo ir nėra. Atvirkščiai – imigracija<br />

Lietuvoje ribojama, ir gana griežtai,<br />

lyginant su daugeliu kitų ES šalių“, - tvirtina<br />

A. Sipavičienė.<br />

Ji įsitikinusi – Europoje vykstančią<br />

konkurencinę kovą dėl kvalifikuotos<br />

darbo jėgos Lietuva, vadovaudamasi<br />

dabartinėmis imigracijos taisyklėmis,<br />

praloštų kiaurai: viena vertus, dėl to, kad<br />

nė nebando įsijungti į kovą „už protus“,<br />

kita vertus, kad ne kažin kokį atlyginimą<br />

ir socialines garantijas galėtų kvalifikuotiems<br />

atvykėliams pasiūlyti.<br />

„Europos šalys ieško protų svetur ir<br />

įvairiais metodais bando juos prisivilioti.<br />

Štai kai kuriose ES šalyse išduodamos<br />

darbo paieškos vizos, leidžiančios specialistui<br />

iš trečiosios šalies atvykti ir ieškoti<br />

darbo, o jį suradus – pasilikti, dirbti, atsivežti<br />

šeimą. Lietuvoje nieko panašaus<br />

neturime“, - sako specialistė.<br />

2006 2007 2008 2009 <strong>2010</strong><br />

Gyventojų skaičius 3 403,3 3 384,9 3 366,2 3 350,1 3 329,0<br />

Tarp jų užsieniečiai 35,3 33,1 33,4 32,9 32,5<br />

Užsieniečių sudaroma bendro<br />

gyventojų skaičiaus dalis (%)<br />

1,04 0,98 0,99 0,98 0,98<br />

ŠALTiNiS: MiGRACiJOS MeTRAŠTiS<br />

neT ir kyLAnT ekonomikAi, SumAžėjuS neDArbui,<br />

emigrAcijA iŠ LieTuVoS neSiLioVė AugTi<br />

20<br />

18<br />

16<br />

14<br />

12<br />

10<br />

8<br />

6<br />

4<br />

2<br />

0<br />

2000 2001 2002 2003 2004 20005 2006 2007 2008 2009<br />

ŠALTiNiS: LieTuVOS STATiSTiKOS DePARTAMeNTAS<br />

BEDRABySTė<br />

IMIGRAcIJA<br />

EMIGRAcIJA<br />

Pagrindiniame imigraciją reglamentuojančiame<br />

dokumente – Lietuvos<br />

imigracijos strateginėse gairėse – yra<br />

numatytas tik vadinamasis kompensacinis<br />

mechanizmas, kurį A. Sipavičienė<br />

vadina „skylių užkaišiojimu“ – darbdavys<br />

trumpam laikui gali atsivežti tam<br />

tikrų kvalifikacijų specialistų iš trečiųjų<br />

šalių, bet tik iš Socialinės ministerijos<br />

sudaryto neilgo specialybio sąrašo. O<br />

jei prireiktų kitokios profesijos atstovo,<br />

tektų įveikti iki pusmečio mėnesio<br />

trunkančias procedūras, kol tarnybos<br />

įsitikins, kad tokio žmogaus nėra pirmiausia<br />

Lietuvoje, paskui ES.<br />

„Visame pasaulyje vyksta kova dėl<br />

talentų. Mes pasisakome už tai, kad<br />

Lietuva turėų apgalvotą ir atrankią imigracijos<br />

politiką“, – Keliui kalba Rūta<br />

Skyrienė, Investuotojų forumo vykdančioji<br />

direktorė. Ji įsitikinusi, kad<br />

imigracijos negalima „paleisti laisvai“,<br />

bet viską reikia daryti „su protu“. „Dabar,<br />

kai šalyje didžiulė bedarbystė, nekalbame<br />

apie galimybes paprasčiau<br />

atsivežti pigių valytojų ar krovikų supermarketui,<br />

nes jie išstumtų vietinius


tema<br />

25<br />

20<br />

15<br />

10<br />

5<br />

0<br />

LieTuVą DAugiAuSiA pALiekA jAuni DArbingo AmžiAuS žmonėS<br />

ŠALTiNiS: TMO ViLNiAuS BiuRO užSAKyMu ATLiKTA VieŠOSiOS NuOMONėS APKLAuSA (ViLMORuS, <strong>2010</strong> M)<br />

Daiva balčiūnienė,<br />

pSichoLogė:<br />

„žmogaus elgesys susideda iš trijų<br />

komponentų: jausmo, minties ir<br />

veiksmo.<br />

Bene paprasčiausias kelias ugdyti<br />

teleranciją „kitokiems“ – paveikiant<br />

mintį, suteikiant kuo daugiau<br />

informacijos. Taisyklė paprasta: kai<br />

žmogui nepakanka informacijos,<br />

susidariusią tuštumą užpildo gandai ir<br />

baimės. Todėl reikia daug ir nuosekliai<br />

aiškinti apie atvykėlius: kokie tai<br />

žmonės, kaip jie gyvena, kokia jų<br />

pasaulėžiūra, ko galima iš jų tikėtis,<br />

kodėl jie čia atvažiuoja ir t.t.<br />

Koreguoti emocijas gerokai<br />

sudėtingiau, jos nelinkusios greitai<br />

keistis. Galime tikėtis, kad jauniems<br />

žmonėms kils mažiau priešiškų jausmų<br />

„kitokiems“, jei tolerancija bus<br />

ugdoma nuo mažų dienų, jei gerai<br />

„suveiks“ švietimo sistema. Bet ar<br />

„suveiks“, garantijų nėra, nes nemažai<br />

Lietuvos mokytojų ir patys nėra<br />

tolerantiški – kaip ir didelė dalis tėvų.<br />

Jausti priešiškus jausmus nėra jokia<br />

nuodėmė: juk negali uždrausti<br />

sau bijoti ar bjaurėtis, emocijos<br />

kyla spontaniškai. Svarbiausia, kad<br />

negatyvūs jausmai neperaugtų į<br />

veiksmus: norą sumušti ar tyčiotis iš<br />

juodaodžio, padegti kino restoraną<br />

ar prikrėsti kitų netikusių dalykų.<br />

Pagrindinis dalykas, kaip žmogus<br />

susitvarko su negatyviomis emocijomis:<br />

ar sugeba jas išvėdinti, išdiskutuoti,<br />

sau pripažinti, kad jos egzistuoja. Todėl<br />

diskusijos, kalbėjimas viešoje erdvėje<br />

taip pat gali padėti ugdyti toleranciją.<br />

28 | Kelias<br />

0-14 15-19 20-24 25-29 30-34 35-39 40-44 45-49 50-54 55-59 60+<br />

žmones. Kalbama apie sąlygų patiems<br />

kvalifikuočiausiems supaprastinimą“,<br />

– sako R. Skyrienė.<br />

Valdžios nenoras matyti emigracijos<br />

padarinių iš esmės kertasi su jos pastangomis<br />

atgaivinti šalies ekonomiką,<br />

pritraukiant kokybiškas investicijas,<br />

įsitikinusi A. Sipavičienė. „Pritraukti pinigus<br />

į Lietuvą ir taip yra gerokai sunkiau<br />

nei, tarkime, į Angliją ar Švediją. Greta<br />

to, Anglija ir Švedija aktyviai rekrūtuoja<br />

darbo jėgą iš trečiųjų šalių, o mes – ne.<br />

Nieko nedarydami, galime pamiršti visas<br />

svajones apie virsmą inovacijų traukos<br />

centru“, - niūrias perpektyvas brėžia<br />

A. Sipavičienė.<br />

valdžios galva ­ smėlyje<br />

2005<br />

2008<br />

Itin neigiamas Lietuvos visuomenės<br />

požiūris į kitataučius greičiausia lemia<br />

tai, kad politikai, tautai pažadėję<br />

ekonominį proveržį, tarsi stručiai kiša<br />

galvą į smėlį, bijodami užsiminti apie<br />

imigracijos perspektyvą.<br />

„Politikas, kuris pasiūlytų spręsti ekonomines<br />

problemas, pritraukiant darbo<br />

jėgą iš kitų šalių, Lietuvoje būtų nesuprastas<br />

ir rinkimuose sutriuškintas. Silpnoji<br />

migracijos politikos vieta ta, kad ją formuoja<br />

rinkėjų nuomonė, o ne objektyvūs<br />

ekonomikos poreikiai. Tai pastebima ir<br />

kitose šalyse, tik jos kažkaip sugeba surasti<br />

daugmaž priimtinus kompromisus“, – į<br />

politikų negalią spręsti migracijos problemas<br />

baksnoja A. Sipavičienė.<br />

D. Paukštė konstatuoja: iki šiol niekas<br />

nesiryžo garsiai ir viešai pasakyti, kad<br />

išvažiavo kritinė masė šalies gyventojų,<br />

kad peržengti visi protingumo kriterijai<br />

ir artėjama prie pražūties.<br />

„Visa tai oficialiai deklaravus, būtų<br />

galima žengti toliau: ruoštis naujiems<br />

poTenciALūS emigrAnTAi<br />

iŠ LieTuVoS – ViS jAuneSni<br />

Nuo 2008 m. iki <strong>2010</strong> m. norinčių<br />

emigruoti Lietuvos gyventojų skaičius<br />

išaugo 124,7 % (nuo 23,5 iki 29,3 %)<br />

Iš to pagal amžių:<br />

Jaunimo iki 29 m. grupėje 131 %<br />

30 – 39 m. 125 %<br />

40 – 49 m. 109 %<br />

ŠALTiNiS: TMO ViLNiAuS BiuRO užSAKyMu ATLiKTOS VieŠOSiOS<br />

NuOMONėS APKLAuSOS (2008, <strong>2010</strong> M).<br />

iššūkiams, diskutuoti, aiškiai sudėlioti<br />

prioritetus, kokios migracijos politikos<br />

laikysimės, jei nutarsime laisviau atsivežti<br />

trečiųjų šalių piliečius, numatyti<br />

iškilsiančius klausimus, aptarti jų integracijos<br />

programas ir išlaidas. Tačiau visi<br />

tyli“, – atmerkti akis ragina MD atstovas.<br />

MD dažnai šukuojamas prieš plauką<br />

už būtas ir nebūtas nuodėmes ir kaltinamas<br />

nelankstumu, nors jo funkcija<br />

– ne kurti migracijos politiką, o vykdyti<br />

galiojančius teisės aktus ir prižiūrėti kitų<br />

institucijų sudėliotą tvarką.<br />

Akivazdu, kad su imigracija susijusių<br />

klausimų tik daugės, tačiau jau sklinda<br />

kalbos, kad MD, kuris vienintelis centralizuotai<br />

užsiima šiais reikalais – kaupia<br />

statistiką, atlieka tendencijų analizę<br />

– taupymo vajaus apimta Vyriausybė ketina<br />

reorganizuoti ir skaidyti. „Nežinau,<br />

ar tai būtų tikslinga. Greičiausiai ne, nes<br />

dėmesio imigracijos klausimams liktų<br />

dar mažiau“, – svarsto A. Sipavičienė.<br />

Atvažiuos bet kas<br />

Valdžiai bijant imtis imigracijos politikos<br />

kūrimo, gali atsitikti, kad emigracijos<br />

visuomenėje pramuštos skylės gali<br />

sukurti imigracinį košmarą, kurio taip<br />

baminasi kaimynas Algirdas ir kiti lietuviai.<br />

Emigracija ir imigracija yra susisiekiantys<br />

indai, primena specialistai.<br />

„Kai atsiranda didžiulės tuščios nišos,<br />

atsiranda poreikis jas užpildyti. Nėra<br />

šalių, kur nišos nebūtų užpildytos. Pagrindinis<br />

klausimas – kuo ir kaip“, – tvirtina<br />

A. Sipavičienė.<br />

Kai yra strategija, šalis gali bandyti<br />

atsivežti tokius žmones, kokių jai reikia.<br />

O jei strategijos ir plano nėra, atvažiuoja<br />

bet kas. Paprastai ne patys geriausieji ir<br />

darbščiausieji.


Dainius paukštė, migracijos<br />

departamento direktoriaus<br />

pavaduotojas: privalome būti<br />

parengę imigrantų integracijos<br />

programą.<br />

„Kai imigracija ribojama labai griežtai,<br />

o valstybė neturi migracijos politikos,<br />

vienaip ar kitaip atvyksta nelegalai. Paskui<br />

juos atsivelka problemų virtinė: jiems<br />

dažnai nemoka algų, todėl jie gali kriminalizuotis,<br />

arba dirbami šešėlinei ekonomikai<br />

be jokių mokesčių, jie numuša<br />

darbo užmokestį visiems to sektoriaus<br />

darbuotojams“, – paprastą logiką dėsto<br />

TMO atstovė.<br />

Turi būti ir strategija, ir kontrolė, tik<br />

tada imigracija bus naudinga šaliai ir<br />

atneš mažiau problemų, sako specialistai.<br />

„Gerai yra tada, kai iš imigracijos<br />

naudos turi ir darbdavys, ir atvykęs darbuotojas,<br />

ir jį priėmusi valstybė. Žmogus<br />

turi gauti normalų atlyginimą, darbdavys<br />

– pridėtinę vertę, o valstybė – naudą<br />

mokesčių pavidalu; jei kas nors šiame<br />

trikampyje sutrinka, vadinasi, tvarka negera“,<br />

- aiškina D. Paukštė.<br />

pavojų kalnai<br />

Idealaus imigracijos klausimų sprendimų,<br />

matyt, nėra ir negali būti. Tiesa,<br />

pripažįstama, kad imigrantai ES senbuvėms<br />

padėjo išspręsti aibę problemų<br />

– tarkime, tik jų dėka nesugriuvo<br />

Didžiosios Britanijos sveikatos apsaugos<br />

sistema, tačiau „atvirų durų“ politikos<br />

minusai nelieka visuomenės<br />

nepastabėti.<br />

Vis dažniau pasigirsta nuomonių, kad<br />

iš atvykėlių šalys gauna ne tokią ir didelę<br />

ekonominę naudą, užtat su jais susijusių<br />

problemų įsigyja per akis: tai imigrantų<br />

išprovokuoti neramumai, didėjantis nusikalstamumas,<br />

didžiulės integravimo išlaidos,<br />

iššūkiai įprastam vietinių žmonių<br />

gyvenimo būdui ir vertybėms.<br />

Britanijos visuomenę prieš porą metų<br />

sujaudino skaičiavimai, esą šalį užplūdę<br />

imigrantai kiekvienai namų valdai<br />

per metus kainuoja 350 gbp, o iš viso<br />

mokesčių mokėtojams jie atsieina kone<br />

9 mlrd. gbp. Jei tikėsime Oksfordo universiteto<br />

profesoriumi Davidu Colemanu,<br />

iš tos sumos apie 1,5 mlrd. gbp tenka<br />

pabėgėlių prieglobsčio sistemai išlaikyti,<br />

apie 280 mln. kainuoja anglų kalbos<br />

mokymas ir mažiausiai 330 mln. atsieina<br />

ligų, tokių kaip AIDS, gydymas.<br />

Britų valdžios entuziazmas dėl 2,5 mln.<br />

naujų darbo vietų, kurios buvo sukurtos<br />

per pastaruosius 12 metų, visuomenės<br />

taip pat neįtikino: pasirodė, kad per<br />

tą laikotarpį lygiai tiek buvo įdarbinta<br />

atvykėlių – kokių tik nori, bet ne britų.<br />

Galimą imigracijos pridėtinę vertę,<br />

gresiančias išlaidas, nuostolius bei pavojus<br />

šiandien įvertinti vargu ar įmonama.<br />

Kol kas aišku tik tiek: emigracijos nustekenta<br />

Lietuva neturės daugiau iš ko<br />

rinktis – tik atvykėlius.<br />

„Turime būti parengę imigrantų integracijos<br />

programą. Antraip problemos<br />

sunkiai prognozuojamos. Kol kas tokios<br />

nėra“, – konstatuoja D. Paukštė.<br />

Ar patys neišvysime?<br />

yra dar viena silpna vieta: lietuvių netolerancija<br />

„kitokiems“ gali atbaidyti kvalifikuotus<br />

ir nekvalifikuotus atvykėlius,<br />

ypač „nemūsiškos“ odos spalvos ar<br />

tikėjimo, išginti į valstybes, kur jie jausis<br />

komfortiškiau.<br />

„Imigrantų skaičius Lietuvoje nesiekia<br />

nė 1%, tačiau baimės, įsivaizdavimai,<br />

neigiami stereotipai apie kitataučius<br />

visuomenėje labai gajūs. Viešoji Lietuvos<br />

erdvė „kitokiems“ yra labai nepalanki“,<br />

- Keliui tvirtina Margarita Jankauskaitė,<br />

Lygių galimybių plėtros centro vadovė.<br />

Lietuviškų stereotipų „svorį“ atvykėliams<br />

Pauliaus lileikio nuotr.<br />

LieTuVAi TrūkSTAnčių<br />

SpeciALybių SąrAŠAS<br />

neATiTinkA XXi A.<br />

inoVAcijomiS pAremToS<br />

ekonomikoS Siekių<br />

darbuotojų, kurių trūksta<br />

lietuvos Respublikoje, sąrašas<br />

pagal ekonominės veiklos rūšis<br />

<strong>2010</strong> m. I pusmečiui<br />

Laivo vamzdynininkas<br />

Laivo korpusų dažytojas<br />

Suvirintojas<br />

Metalinių laivų korpusų surinkėjas<br />

Suvirtintojas eleltra ir dujomis<br />

Restorano virėjas<br />

Tarptautinio krovinių vežimo<br />

transporto priemonės vairuotojas<br />

ŠALTiNiS: SOCiALiNėS APSAuGOS iR DARBO MiNiSTeRO 2009 M.<br />

GRuODžiO 30 D. ĮSAKyMAS<br />

neiŠnAuDoToS<br />

gALimybėS<br />

Darbo paieškos vizos aukštos<br />

kvalifikacijos specialistams (Danija,<br />

<strong>No</strong>rvegija, Švedija). išduodamos<br />

valstybėse, kurios įgyvendina ilgalaikius<br />

tikslus, o ne vien reaguoja į šiuo metu<br />

iškilusį specialistų trūkumą (Lietuva).<br />

Sudaromos galimybės studentams<br />

užsieniečiams po aukštosios mokyklos<br />

baigimo ieškoti darbo šalyje (Vokietija,<br />

Olandija, <strong>No</strong>vegija, Didžioji Britanija,<br />

Danija, Suomija, Prancūzija, Airija).<br />

Lietuvoje studijas baigęs užsientis yra<br />

priverstas išvykti.<br />

Darbo paieškos kampanijos tarp<br />

aukštos kvalifikacijos darbuotojų<br />

užsienyje (pvz. aktyviai veikiantis<br />

valstybinės programos Work in<br />

denmark centras naujajame Delyje,<br />

skirtas pritraukti į Daniją kvalifikuotus<br />

specialistus ir suteikti danų darbdaviams<br />

apie indijos darbo jėgos potencialą)<br />

Patrauklesnės šeimų susijungimo<br />

sąlygos: šiuo metu šeimą į Lietuvą turi<br />

galimybę atsivežti tik gerai apmokami<br />

darbuotojai, mokslininkai, tyrėjai,<br />

daugelyje kitų šalių šeimas gali atsivežti<br />

platesnis darbuotojų ratas.<br />

ŠALTiNiS: TMO ViLNiAuS BiuRAS, DANiJOS KARALySTėS<br />

AMBASADA NAuJAJAMe DeLyJe<br />

Kelias | 29


tema<br />

1997–2009 m. DiDžiojoje briTAnijoje<br />

ATSirADuSių nAujų DArbo VieTų<br />

pASiSkirSTymAS, TūkST.<br />

VieToS gyVenTojAi imigrAnTAi<br />

1997 23,826 1.924.000<br />

2009 4 ketv. 23,851 3.569.000<br />

Skirtumas 0,025 1.645.000<br />

% 1 99<br />

nebus lengva atlaikyti, tuo labiau, kad<br />

daugelis kvalifikuotų darbuotojų greičiausia<br />

atvažiuotų su šeimomis ir vaikais.<br />

„Vaikams teks eiti į mokyklą, o tai<br />

jau slepia problemas. Neseniai atliktas<br />

mūsų tyrimas atskleidė, kad Lietuvos<br />

moksleivių ir mokytojų stereotipai apie<br />

„kitokius“ labai ryškūs“, – savo abejones<br />

argumentuoja pašnekovė.<br />

Sugyvenimas su „kitokiais“ nėra lengvas<br />

menas ir kitiems europiečiams, bet,<br />

panašu, kad lietuviai netolerancijos<br />

rungtyje užima prizines vietas. Gal dėl<br />

to, kad nedaug tėra bendravę su kitų<br />

<br />

<br />

<br />

<br />

<br />

<br />

<br />

<br />

<br />

<br />

<br />

<br />

<br />

ŠALTiNiS: SPeCTATOR.CO.uK<br />

šalių žmonėmis, išskyrus buvusios SSSR<br />

erdvę, gal nėra mokyti suprasti ir toleruoti<br />

kitokius nei patys. O gal tiesiog yra<br />

nemandagūs ir bjauraus būdo – nemylintys<br />

nei savų, nei svetimų ir nesugebantys<br />

palabinti laiptinėje sutikto kaimyno?<br />

A. Sipavičienė svarsto – gal lietuvių<br />

netolerancijos šaknys slypi šalies homogeniškume<br />

ir visuomenės kaimiškoje<br />

kilmėje: „Tokių homogeniškų valstybių<br />

kaip Lietuva reta, net sovietiniais laikais<br />

lietuvių čia buvo apie 80%, o įvairovės<br />

nežinantys žmonės jos bijo, veikia stereotipai.<br />

Be to, ilgą laiką buvome labai<br />

kaimiška šalis, net palyginant su latviais<br />

ar estais, todėl vis dar gali „suveikti“ uždaros<br />

kaimo bendruomenės nuostatos<br />

– bijoti visko, kas iš kito kaimo“.<br />

Psichologė Daiva Balčiūnienė kelia<br />

kitą versiją: Lietuvą šimtmečius iš<br />

visų pusių puldavo svetimieji, ir tautos<br />

pasąmonės gelmėse gali glūdėti archetipas,<br />

kad užpulti gali bet kas ir bet kada,<br />

todėl reikia gintis – o gintis, kaip žinia,<br />

galima ir puolant. „Lietuvio pasąmonėje<br />

tarsi užkoduota, kad negalima nieko arti<br />

prisileisti, nes tada nebeliks ir manęs paties,<br />

ir tautos. Todėl jis vengia visko, kas<br />

svetima“, – svarsto ji.<br />

„Didžiulės švietimo spragos“, – dar vieną<br />

galimą netolerancijos priežastį nurodo<br />

M. Jankauskaitė<br />

Kad ir kokios priežastys bebūtų, jas įmanoma<br />

pakeisti, vilties suteikia specialistai.<br />

D. Balčiūnienė sako, kad toleranciją<br />

išugdyti galima tik aiškinant, aiškinant ir<br />

dar kartą aiškinant. Gal ne itin sparčiai kaip<br />

norėtųsi, bet naujai kartai tai padės. O tai<br />

jau mokytojų ir tėvų auklėjimo reikalas.<br />

Gal netyčia pavyks?


šiUos kodUs išsaUGoję saVo telefone, Bet kUrią dieną, minUtę žinosite:<br />

VilniaUs oro<br />

Uosto skrydžių<br />

tVarkaraštis<br />

kaUno oro<br />

Uosto skrydžių<br />

tVarkaraštis<br />

palanGos<br />

oro Uosto<br />

skrydžių<br />

tVarkaraštis<br />

Instrukcija kaip naudotis UpCode<br />

1<br />

telefono naršyklės<br />

langelyje įveskite adresą<br />

www.upcode.fi<br />

(programinė UpCode įranga<br />

jums nieko nekainuoja).<br />

2<br />

Įvykdykite paprastas<br />

programos įdiegimo<br />

funkcijas.<br />

3<br />

aktyvuokite įdiegtą<br />

programą<br />

4<br />

nukreipkite telefono<br />

fotoaparato „akį“ į UpCode<br />

ženklu pažymėtą straipsnį<br />

ir gaukite garsinę arba<br />

vaizdinę informaciją tiesiai į<br />

savo telefoną.<br />

G i d a s<br />

VilniaUs<br />

VisUomeninio<br />

transporto<br />

tVarkaraštis<br />

keleiViniai<br />

tVarkaraščiai<br />

dėl UpCode technologijos taikymo<br />

ir naudojimo spaudoje kreipkitės į<br />

žurnalo „kelias“ komercijos skyrių:<br />

mob. tel. +370 698 10865<br />

el. p. komercija@elementai.lt<br />

teikiame UpCode technologijos<br />

paslaugas spaudoje.


orai lietUVoje<br />

dienos pietūs<br />

(restoranų<br />

ValGiaraštis)<br />

renGiniai<br />

nori būti žemėlapyje?<br />

skambink +370 698 24546<br />

Upcoded Clubbing Vilnius<br />

004528 in japan<br />

V. mykolaičio-putino gatvė<br />

alaus namai<br />

004525 004526 Bermudai<br />

a. Goštauto gatvė<br />

004527<br />

Havana social club<br />

Gedimino prospektas<br />

tauro gatvė<br />

šermukšnių gatvė<br />

004529 nesė relax<br />

a. jakšto gatvė<br />

k. kalinausko gatvė<br />

j. Basanavčiaus gatvė<br />

Upės gatvė<br />

004530 musė<br />

a. smetonos gatvė<br />

pamėnkalnio gatvė<br />

004538 taverna<br />

naugarduko gatvė<br />

004532 roller<br />

Vingrių gatvė<br />

aguonų gatvė<br />

jogailos gatvė<br />

trakų gatvė<br />

Vilniaus gatvė<br />

004539 Boom terasa<br />

004531 pabo latino<br />

004535 shooters<br />

004533 Woo<br />

totorių gatvė<br />

004536 Balti dramblia<br />

004540 BoBo<br />

Vo


i<br />

kiečių gatvė<br />

004522 Brodvėjus<br />

mėsinių gatvė<br />

arklių gatvė<br />

t. Vrublevskio gatvė<br />

004534<br />

aula Blues Club<br />

004523 Bix<br />

004541 Helios<br />

aušros vartų gatvė<br />

didžioji gatvė<br />

pilies gatvė<br />

004524 artistai<br />

Bokšto gatvė<br />

subačiaus gatvė<br />

004537 tamsta<br />

004542 stars and legends<br />

raitininkų gatvė<br />

G i d a s<br />

mėgsti lankytis klubuose<br />

- išsiimk vidinį puslapį ir<br />

pakabink darbo vietoje<br />

ar įmonės virtuvėlėje.<br />

nusiskanuok savo klubo kodą<br />

ir renginius galėsi matyti<br />

ištisus metus. neieškok kur<br />

praleisti vakarą - rask!<br />

do you like night life? take<br />

this page and have it at<br />

your workplace. the<br />

code tells you what‘s up in<br />

your favorite club. don‘t<br />

look where to spend<br />

your evening - it‘s all you<br />

need to get there!


Kaunas ir Lietuva –<br />

Download Index Top 10<br />

Duomenų perkėlimo indeksas (Download Index)<br />

Milijonų testų patirtimi grįstas Duomenų perkėlimo indeksas palygina ir įvertina<br />

duomenų perkėlimo greitį įvairiose šalyse. indekso vertė: 30 dienų iš eilės MB/s<br />

(megabaitais per sekundę) matuojama vidutinė duomenų perkėlimo sparta,<br />

esant ne didesniam kaip 300 mylių atstumui tarp kliento ir tarnybinės stoties<br />

(serverio). Būtina sąlyga: tyrinėjamoje šalyje turi būti įregistruota ne mažiau kaip<br />

100 tūkst. unikalių iP adresų.<br />

1. Pietų Korėja 34,19<br />

2. Latvija 24,30<br />

3. Moldova 21,55<br />

4. Japonija 20,35<br />

5. Švedija 19,81<br />

6. Rumunija 18,56<br />

7. Bulgarija 17,55<br />

8. Andora 17,06<br />

9. Nyderlandai 17,05<br />

10. Lietuva 16,70<br />

11. Alandų salos 16,48<br />

12. Portugalija 14,65<br />

13. Islandija 14,45<br />

14. Suomija 13,87<br />

15. Šveicarija 13,30<br />

16. Vokietija 13,11<br />

17. Danija 12,41<br />

18. Belgija 11,82<br />

19. Prancūzija 11,57<br />

20. Estija 11,53<br />

21. Čekija 11,01<br />

22. Vengrija 10,98<br />

23. Slovakija 10,61<br />

24. Ukraina 10,46<br />

25. Austrija 10,46<br />

26. JAV 10,15<br />

27. <strong>No</strong>rvegija 9,90<br />

28. Rusija 9,82<br />

29. Lichtenšteinas 9,09<br />

30. Liuksemburgas 8,61<br />

speedtest.net<br />

Geriausieji ore<br />

Tyrimų kompanija skytrax oro transporto bendrove skelbia<br />

Pietų Korėjos Asiana Airlines. Oro vežimo kompanijų reitingas<br />

sudarytas per 10 mėnesių, apklausus 18 mln. keleivių<br />

visame pasaulyje.<br />

Antrąją ir trečiąją vietas užėmė pernykštė laureatė singapore<br />

Airlines ir Qatar Airways. Toliau geriausiųjų dešimtuke<br />

– Cathay Pasific (Honkongas, Kinija), Air new Zealand,<br />

etihad Airlines (Jungtiniai Arabų emyratai), Qantas (australija),<br />

emirates (Jae), Thai Airways (tailandas) ir malaysia<br />

Airlines. Top 10 oro bendrovių sąrašas, tyrėjų nuomone,<br />

nesikeičia jau trejus metus iš eilės.<br />

Skirtinguose regionuose geriausiomis kompanijomis<br />

pripažintos: Vakarų europoje – lufthansa (Vokietija), Rytų<br />

europoje – malev (Vengrija), Pietų europoje – Turkish<br />

31. Singapūras 8,50<br />

32. Kanada 7,90<br />

Pasaulio vidurkis 7,67<br />

33. Jungtinė Karalystė 7,69<br />

34. Slovėnija 7,51<br />

35. Graikija 7,38<br />

36. Taivanas 6,94<br />

37. Lenkija 6,51<br />

38. Mongolija 6,36<br />

39. Australija 6,28<br />

40. Meno sala 6,17<br />

41 Naujoji Zelandija 5,97<br />

42. Airija 5,97<br />

43. Gruzija 5, 94<br />

44. Gana 5,88<br />

45. Ispanija 5,82<br />

46. Farerų salos 5,70<br />

47. San Marinas 5,55<br />

48. Makedonija 5,46<br />

49. Maldyvai 5,28<br />

50. Malta 5,06<br />

52. Kroatija 4,91<br />

57. Italija 4,41<br />

60. Izraelis 4,13<br />

67. Baltarusija 3,40<br />

68. Brazilija 3,40<br />

70. Kipras 3,25<br />

76. Kinija 2,94<br />

122. Indija 1,33<br />

154. Zambija 0,26<br />

spaUdos apžValGa<br />

Pasaulio miestų reitingas<br />

(Top 20)<br />

Būtina sąlyga – ne mažiau kaip 75 tūkst.<br />

užregistruotų unikalių iP adresų, MB/s.<br />

1. Seulas (Korėja) 34,<strong>78</strong><br />

2. Ryga (Latvija) 27,90<br />

3. Hamburgas (Vokietija) 26,87<br />

4. Kišiniovas (Moldova) 24,72<br />

5. Helsinkis (Suomija) 20,63<br />

6. Stokholmas (Švedija) 20,31<br />

7. Bukareštas (Rumunija) 19,70<br />

8. Sofija (Bulgarija) 19,11<br />

9. charkovas (Ukraina) 18,08<br />

10. Kaunas (Lietuva) 17,65<br />

11. Lisabona (Portugalija) 17,32<br />

12. Paryžius (Prancūzija) 17,25<br />

13. Vilnius (Lietuva) 16,95<br />

14. Honkongas (Kinija) 16,08<br />

15. ciurichas (Šveicarija) 15,79<br />

16. Porto (Portugalija) 15,64<br />

17. Kludžas-Napoka (Rumunija) 15,21<br />

18. San chosė (JAV) 15,04<br />

19. Maskva (Rusija) 14,76<br />

20. Sent Polas (JAV) 14,53<br />

Airlines, Šiaurės europoje – Finnair (Suomija), Azijoje – Asiana<br />

(Pietų Korėja), Pietryčių Azijoje – singapore Airlines, Centrinėje<br />

Azijoje ir indijoje – Kingfisher Airlines (indija), Australijoje<br />

ir Okeanijoje – Air new Zealand, Afrijoje – south African<br />

Airways, Artimuosiuose Rytuose – Qatar airways, Šiaurės<br />

Amerikoje – Air Canada, Centrinėje Amerikoje – TACA (Salvadoras),<br />

Pietų Amerikoje – lAn (čilė), Kinijoje – Hainan Airlines.<br />

Geriausių pigių skrydžių oro bendrovių trejetas: AirAsia (Malaizija),<br />

Air Berlin (Vokietija) ir Virgin Blue (australija).<br />

KeLiO iNFO.<br />

Kelias | 35


prie stalo pakelėje<br />

Netolerancijos<br />

atoveiksmis<br />

pokalBio Įrašo<br />

004545 fraGmentas<br />

Gegužės pradžioje Vilniuje pražygiavusi<br />

netradicinės lytinės orientacijos asmenų eisena<br />

dar ir šiandien aptarinėjama įvairiais požiūriais.<br />

Šis renginys verčia susimąstyti apskritai apie<br />

menką mūsų tautos tolerancijos lygį viskam, kas<br />

išsiskiria iš daugumos. Kyla natūralus klausimas:<br />

ar tokie prieštaravimai gali būti reikšmingi...<br />

užsienio investicijoms Lietuvoje?<br />

Kelio diskusijoje apie homofobiją<br />

ir jos įtaką verslui ir verslo<br />

aplinkai Lietuvoje dalyvauja<br />

Danas ARLAUSKAS, Verslo<br />

darbdavių konfederacijos generalinis direktorius,<br />

Rūta SKyRIENĖ, asociacijos<br />

Investors‘ Forum vykdančioji direktorė,<br />

ir aktorius Darius SUŽIEDĖLIS, aktorius,<br />

atvykęs į Vilnių dalyvauti Baltic<br />

Pride renginiuose. Jis taip pat yra buvęs<br />

nepriklausomybę 1990 m. atkūrusios<br />

AT pirmininko Vytauto Landsbergio ir<br />

pirmojo nuo tada Lietuvos atstovo JTO<br />

Aniceto Simučio patarėjas. Diskusiją<br />

moderuoja žurnalistė Rita MILIŪTĖ.<br />

pirmoji lietuvoje seksualinių mažumų<br />

eisena sukėlė daug aistrų politikos<br />

arenoje ir visuomenėje, bet ėjo ir<br />

praėjo. pasak policijos vadovų, jeigu<br />

ne du seimo nariai, viskas būtų<br />

apsiėję be rimtesnių incidentų. Kaip<br />

tai paveiks lietuvos įvaizdį?<br />

d. ARlAusKAs. Manau, kad vertinimai<br />

iš esmės bus pozityvūs, nes du<br />

Seimo nariai – dar ne visas Seimas, o<br />

šiaip viskas praėjo ganėtinai ramiai,<br />

išsišokimų, kurie galėtų formuoti labai<br />

neigiamą Lietuvos įvaizdį, bent jau<br />

aš nepastebėjau – tiek, kiek žinau iš<br />

žiniasklaidos, nes pats eitynėse neda-<br />

36 | Kelias<br />

lyvavau, dirbau žemės ūkio darbus.<br />

Tiesą sakant, galvojau, kad bus blogiau,<br />

todėl manau, kad pasiektas neblogas<br />

rezultatas.<br />

R. sKYRIEnė. Manau, tas pirmas egzaminas<br />

išlaikytas, eisena pavyko, nors<br />

žiūrovų buvo daugiau negu eisenos<br />

dalyvių. Aš pati ketinau dalyvauti, bet<br />

paaiškėjo, kad reikia užsiregistruoti;<br />

ir mane tai įsiutino – kodėl aš turiu<br />

registruotis, jei noriu išeiti ir pasakyti<br />

savo požiūrį? Iš esmės tai buvo pirmas<br />

blynas, kuris kartais būna ir prisvilęs,<br />

tačiau viskas įvyko oriai, gražiai. Tai,<br />

kad kai kurie politikai išsišoko, o V.<br />

Šustauskas atrodė kaip iš „Golubaja<br />

ustrica“ ( homoseksualų klubas „Policijos<br />

akademijoje“ – RM), buvo tikrai juokinga.<br />

Įvyko, kas įvyko, ir lai tai tampa<br />

kasmetiniu renginiu.<br />

dariau, spėjai užsiregistruoti ir galėjai<br />

dalyvauti eisenoje. Koks Tavo vertinimas?<br />

d. sužIEdėlIs. Aš išvažiuoju labai<br />

patenkintas. Man atrodo, žmonės<br />

pastebės, kad viskas buvo teigiama, ir<br />

ypač gerai dirbo policija. Tačiau taip pat<br />

žinau iš savo pažįstamų, kurie vėliau<br />

rašė žinutes ir skaitė spaudą –<br />

Pauliaus lileikio nuotr.<br />

darius sužIEdėlIs<br />

į ją pateko ir vaizdų iš kitapus barikadų,<br />

ir tie vaizdai yra kraupūs. Tai irgi darys<br />

įtaką, ir nors žmonės žino, kad viskas<br />

praėjo gerai, tų vaizdų, tų snukių,<br />

kalbėkim atvirai, vis dėlto nepamirš.<br />

vienam socialiniam tinkle Tavo draugai<br />

klausė – ar jauteisi saugus?<br />

d. sužIEdėlIs. Pačiam renginyje – taip,<br />

bet važiavimas į eitynes, lipimas į autobusus<br />

su policijos palyda man priminė<br />

rinkimų stebėtojo darbą Bosnijoje – ten<br />

mus irgi saugodavo ir taip veždavo<br />

per serbų rajonus, kur ir akmenimis<br />

apmėtydavo, ir visko būdavo. Vilniuje<br />

pirmą kartą taip pasijutau, po renginio<br />

bijojau – eidamas namo, turėjau paslėpti<br />

savo vėliavą, tačiau pačiose eitynėse<br />

jautėmės labai saugūs.<br />

pone Arlauskai, dar prieš eitynes,<br />

konferencijoje apie Lietuvos skurdo<br />

lygį ir jo priežastis, kalbėjote,<br />

jog šalia nedarbo ir nepakankamos<br />

socialinės paramos, tarp skurdą<br />

didinančių veiksnių yra ir homofobija.<br />

Kuo tai grindžiate?<br />

d. ARlAusKAs. Kalbėdamas apie homofobiją,<br />

turiu galvoje ne tik homoseksualumo<br />

aspektą. Prisiminkime, prieš


Rūta sKYRIEnė Rita MIlIūTė danas ARlAusKAs<br />

kokius penkerius metus vienas Vilniaus<br />

meras bandė iš miesto išvyti elgetas,<br />

sakydamas, jog jie daro gėdą Vilniui;<br />

po to buvo bandymų čigonus pašalinti<br />

iš visuomenės gyvenimo. Apskritai<br />

netolerancija gaji – mes rusų nemylim,<br />

žydų, nemylim lesbiečių, nemylim gėjų,<br />

visų elgetaujančių ir kažkaip norim<br />

sukurti sterilią visuomenę. Istorijoje<br />

tokių pavyzdžių istorijoje būta, ne<br />

viena valstybė bandė, ir imperijos<br />

subyrėjo. Pirmiausia, jei norim būti<br />

turtingi globaliam pasauly, reikia lakios<br />

vaizduotės; ji turi atitikti tam tikrą lygį<br />

pasiekusias kitas visuomenes. Kitaip<br />

mes negalim konkuruoti. Galbūt jei<br />

būtume nuo visko atsitvėrę, galėtume<br />

gyventi ir būdami dideli homofobai,<br />

bet jei pasirinkome globalaus pasaulio<br />

kelią, tai turime mąstyti ir matyti<br />

reiškinius kaip ir kitas pasaulis. Tą ir<br />

turėjau omeny, o pasaulio dvasinis<br />

lygis yra žymiai aukštesnis už mūsų.<br />

Prisimenu, su pažįstamais Nyderlanduose<br />

šnekėjausi apie tai, kaip<br />

pas juos reaguojama į kitokius negu<br />

dauguma, kiek galima apie tai šnekėti.<br />

Man paaiškino, kad jei džentelmenas<br />

ateis į priėmimą avėdamas sportiniais<br />

bateliais, visi pastebės, bet neklausinės;<br />

viskas yra Dievo valioje, ir jei Dievas<br />

kažką padarė, mes nebūtinai suprasim.<br />

Kitaip tariant, savo dvasinį turtingumą<br />

galime paversti materialiu. O dvasinis<br />

skurdas nepadeda kurti aukštos<br />

pridėtinės vertės produkto, kurį brangiai<br />

parduotume. Galim žagres gaminti,<br />

grėblius, plytas, bet nefantazuokim tuomet<br />

apie nanotechnologijas ir lazerius.<br />

beveik prieš metus vilniuje vykusioje<br />

EsbO parlamentinės Asamblėjos<br />

sesijoje švedų parlamentaras Fredrickas<br />

Federley kalbėjo: „Jei nematote<br />

problemų dėl žmogaus teisių,<br />

žiūrėkite iš ekonominių pozicijų.<br />

Švedijos bankai ir kompanijos<br />

investuoja lietuvoje. Ilgainiui jiems<br />

ir jų klientams tokia atmosfera gali<br />

nebepatikti ir kas nors Švedijoje gali<br />

pagalvoti: kodėl turiu skolinti pinigus<br />

bankui, užimančiam didelę rinkos dalį<br />

tokioje agresyvioje šalyje? Gal verčiau<br />

atsiimsiu indėlį“. švediško kapitalo<br />

investicijos yra vienos didžiausių<br />

lietuvoje. ponia skyriene, ar turite<br />

pavyzdžių, kurie patvirtintų pono<br />

Federley teiginius?<br />

R. sKYRIEnė. Aš irgi negaliu taip siaurai<br />

kalbėti – tik apie vieną fobiją. Jų Lietuvoje<br />

daug, tolerancijos – mažai. Bijom kitos<br />

spalvos žmonių, ir tai tikrai nesudaro<br />

gero fono investicijoms. Apie Lietuvą<br />

pasaulio spauda rašo ganėtinai daug,<br />

tačiau daugiau nei pusė informacijos yra<br />

neigiama. Tai formuoja atitinkamą nuomonę<br />

apie šalį, kaip uždarą kitai minčiai,<br />

kitokiems žmonėms. Pažiūrėkit, kiek<br />

laiko mūsų forumui užtruko „lobinti“<br />

dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo<br />

pakeitimo, pagal kurį žmonės iš trečiųjų<br />

šalių (vadovai įmonių), atvykę dirbti,<br />

negalėjo atsivežti savo žmonų. Mes<br />

klausiam: kodėl tie žmonės prilyginti<br />

ekonominiams migrantams?<br />

žmonės, atvykstantys dirbti čia pagal<br />

savo kontraktą?<br />

R. sKYRIEnė. Taip, žmonės, siunčiami<br />

savo įmonių. Ir Indijos piliečiai savo<br />

šeimos narių negalėjo atsivežti dvejus<br />

metus. „Tegu atvažiuoja kaip turistai“.<br />

Bet palaukit, mes deklaruojam šeimą<br />

kaip labai svarbią ląstelę; tai kodėl šitos<br />

šeimos negali kartu gyventi? Šiaip taip<br />

klausimas buvo išspręstas, nors ir ne visai<br />

taip kaip norėtųsi. Klausiam seimūnų<br />

– kodėl? Atsako, kad čia privažiuos kinų.<br />

Na tai kas? Tegu važiuoja, juk važiuoja<br />

dirbti, investuoja, atidaro restoranus,<br />

mes į juos einam, ekonomika iš to gauna<br />

naudos, bet štai tokios baimės sudaro<br />

labai prastą įspūdį, kitąkart jokios lengvatos<br />

negali užgožti tokių dalykų, kai,<br />

Kelias | 37


prie stalo pakelėje<br />

atrodytų, Lietuva, skambėjusi istorijoje<br />

kaip tolerancijos valstybė, kunigaikščio<br />

Gedimino laiškais kvietusi visus atvykti<br />

ir kurtis, dabar viso to bijo. Investuotojas<br />

visada pasitikrina, ką jis daro, ką<br />

jis perka, ką investuoja, nes globalioms<br />

kompanijos reputacija yra labai svarbus<br />

dalykas. Apie 50% įmonės kainos sudaro<br />

jos ženklas, o ženklas, arba vardas, yra<br />

tai, kas apie tą įmonę galvojama. Jei<br />

susidėsi su kažkuo, kas gadina tavo reputaciją,<br />

prarasi ir pinigų.<br />

d. ARlAusKAs. yra dar brangesnių<br />

vardų, negu 50%...<br />

R. sKYRIEnė. Taip, čia miniu vidurkį.<br />

Coca-cola – tikrai daugiau...<br />

d. ARlAusKAs. Ir McDonald‘s.<br />

bet ar čia kalbame apie keletą rėksnių<br />

politikų, ar ir apie didesnę jų rinkėjų<br />

dalį, kuri gali būti kur kas didesnė,<br />

negu norėtųsi galvoti. pone Arlauskai,<br />

po minėtos konferencijos Jums priekaištavo<br />

juk ne politikai, o kolegos?<br />

d. ARlAusKAs. Kad ir keista, iš politikų<br />

jokių pretenzijų nesulaukiau. Bet vėl<br />

prisiminkim istoriją – Lietuva jau buvo<br />

žydus išvariusi, bet gal ne tiek dėl fobijų,<br />

kiek dėl elementaraus pavydo. Žydai<br />

buvo geri prekybininkai ir finansininkai,<br />

ir daugelis lietuvių ėmė to pavydėti.<br />

Kartais pavydas ir mužikiškas neišprusimas<br />

veikia labiau negu fobijos. Labai<br />

nustebau, kad kai kurie tikrai ne patys<br />

prasčiausi verslininkai paskambino<br />

man paabejoti, ar aš nedarau gėdos<br />

konfederacijai, ar nebloginu konfederacijos<br />

reputacijos. Klausiu, o ką aš blogo<br />

pasakiau?<br />

Įdomu tai, kad niekas priekaištų<br />

tiksliai ir nesuformulavo – kažkas<br />

kažką paskaitė, kažkam pasirodė... Juk<br />

pasakiau paprastą dalyką, kad užsienio<br />

investuotojas, jei gėjus, čia neinvestuos.<br />

Paprasta – ir lietuvis, išgirdęs ką bloga<br />

apie save šnekant, lygiai taip reaguotų.<br />

Kad tą suprastum, nereikia daug proto<br />

turėti – jei kaimynas spjovė į tave, į savo<br />

namus jo nekviesi. Bet užuot pabandžius<br />

suvokti, ką aš iš tiesų pasakiau,<br />

pasiduota minios psichologijai. Prisiminkim<br />

ikikarinę Vokietiją, kai Hitleris<br />

užvaldė kultūringą, išsilavinusią tautą.<br />

Jie pasirinko poziciją – ne analizuoti, ne<br />

protauti, o prisitaikyti – gal tai asmeniškai<br />

bus naudingiau.<br />

R. sKYRIEnė. Prisiminiau, kaip Tolerancijos<br />

autobusas (Europos Komisijos vilkikas<br />

„Už įvairovę. Prieš diskriminavimą“<br />

38 | Kelias<br />

– R.M.) negavo mero J. Imbraso leidimo<br />

stovėti miesto aikštėse. Skambina mūsų<br />

narys, RIMI generalinis direktorius<br />

Paulo Peereboom, portugalas, ir sako:<br />

„Rūta, kaip manai – ar jiems galiu skirti<br />

vietą prie prekybos centro, ar man tai<br />

nepakenks?“ Jie juk nuo miesto valdžios<br />

priklausomi, gauna licencijas. Sakau,<br />

leiskit, ką gi padarys? Vadinasi, investuotojai<br />

bijo ryšio su politikais, tegu ir<br />

rėkauja ir tik dviese.<br />

d. ARlAusKAs. Pensilvanijoje yra<br />

religinė bendruomenė, kuri laikosi savo<br />

taisyklių, turi natūrinį ūkį, bet niekam<br />

nieko neprikaišioja, neprimeta ir<br />

nemoralizuoja. Pas mus dažnai ginant<br />

vertybes prisidengiama Konstitucija ir<br />

šeima. O aš norėčiau paklausti – kas<br />

pas mus yra šeima? Kai pusė gyvena<br />

be civilinės metrikacijos, be šliūbo; kai<br />

kurie pinigus atskirai skaičiuoja, bet<br />

gyvena kartu. Tai šeima? Kiti ir susituokę,<br />

ir biudžetas bendras, bet abu turi<br />

meilužius. Irgi šeima?<br />

d. sužIEdėlIs. Aš nuo Lietuvos padėties<br />

dabar kiek atitrūkęs, bet žinau, kaip<br />

Amerikoje tai vyko. Viena iš varomųjų<br />

jėgų socialiniuose pokyčiuose buvo<br />

būtent firmos ir korporacijos, suvokusios,<br />

kad jei nori pritraukti kūrybingus<br />

žmones, turi sudaryti jiems tinkamas<br />

sąlygas. Ar tu gėjus, ar ne gėjus, ar<br />

partneris, ar žmona –sąlygos turi būti<br />

vienodos. Viena labiausiai į šeimą<br />

orientuotų Floridos kompanijų – Disney<br />

– priėmė labai liberalias taisykles,<br />

suteikdama visiems vienodas sąlygas<br />

nepriklausomai nuo orientacijos. Niekas<br />

netardė, su kuo ir kaip gyveni. Gyvenat<br />

– tvarkoj, mokesčius mokat – irgi tvarkoj.<br />

Valstijos gubernatorius gal ir prieš,<br />

bet pačios kompanijos suvokė tokių<br />

sąlygų reikšmę.<br />

Rūta, jau užsiminėte apie užsieniečių<br />

teisinės padėties įstatymą. sutuoktinius<br />

ir vaikus jau galima legaliai atsivežti.<br />

O jei užsienietis darbuotojas norėtų<br />

atvykti su tos pačios lyties asmeniu, su<br />

kuriuo yra įteisinęs partnerytę pagal<br />

savo šalyje galiojančiu įstatymus?<br />

R. sKYRIEnė. Matyt, kiltų problemų. Gal<br />

reikėtų ieškotis darbo ir taip gauti leidimą<br />

gyventi. Kaip anksčiau juokaudavom<br />

– kuriam UAB „Žmonos“ – vyrai<br />

duos pinigų, o mes jas įdarbinsime, kad<br />

galėtų čia gyventi ne kaip turistės.<br />

d. ARlAusKAs. Nenorėčiau iškelti ar<br />

menkinti kurias nors religijas, bet stebint<br />

Belgiją, galima pasakyti: šiaurinės<br />

dalies žmonės yra laisvi, labiau atsipalaidavę,<br />

o pietuose labiau susikaustę.<br />

Jungtinėse Valstijose, tyrimų duomeni-<br />

mis, daugiau investicijų Los Andžele, o<br />

ne Filadelfijoje – dėl to paties pastarosios<br />

uždarumo.<br />

d. sužIEdėlIs. Užtat dabar Filadelfijoje<br />

vyksta didžiulė kampanija pritraukti<br />

gėjų turizmą, nes valstija suvokė, kokie<br />

čia milijonai.<br />

d. ARlAusKAs. Galima remtis tyrimais,<br />

galima tiesiog stebėjimais – kuo<br />

uždaresnė religija, tuo sunkiau smulkiam<br />

ir vidutiniam verslui, nes jam kaip tik<br />

reikia ne stambių, o smulkiųjų klientų.<br />

dariau, gyvenai JAv, dabar gyveni<br />

brazilijoje – didžiausią katalikišką<br />

bendruomenę turinčioje šalyje. Ar<br />

įsivaizduoji, kad į ją nebūtų galima<br />

atsivežti partnerio, nes brazilija katalikiška?<br />

d. sužIEdėlIs. Mano pavyzdys labai<br />

konkretus. Mes sudarėme civilinę<br />

partnerystę Niujorko mieste, kuri,<br />

kitaip negu pati valstija, tokias įteisino.<br />

Brazilijos federalinėje policijoje, kuri<br />

tvarko imigraciją, su šypsena pasveikino<br />

atvykus į šalį, gavau vizą, su kuria<br />

gyvenu ir galiu dirbti. Jokių problemų.<br />

Žinoma, tai katalikiška valstybė, bet<br />

ir pati bažnyčia ten nesikiša į privatų<br />

gyvenimą. Savo nuomonę ji pareiškia,<br />

gink Dieve, nesakau, kad ji jos negali<br />

turėti, bet į socialinius dalykus žvelgia<br />

žymiai konstruktyviau ir remia atvirą<br />

visuomenę. Nesu teologas, nežinau, kaip<br />

vertinti tokius dalykus, bet ir Amerikoje<br />

tolerancijos mažiau ten, kur didesnė<br />

baptistų įtaka, o ten, kur daugiau<br />

evangelikų, visuomenė žymiai atviresnė.<br />

negalėtum pasakyti, kad žmonės<br />

tolerantiškesni senajame žemyne ar<br />

naujajame pasaulyje?<br />

d. sužIEdėlIs. Ne, nesutikčiau. Lotynų<br />

Amerikoje mačizmas labai stiprus, ir visi<br />

labai nustebo, kad Meksiko mieste ar<br />

Argentinoje vyksta labai dideli pokyčiai,<br />

ir dėl to nekyla jokios isterijos. Iš pradžių<br />

visiems būna labai įdomu, o paskui – einam<br />

toliau, nes yra rimtesnių problemų.<br />

Kovos prieš homofobiją aktyvistai<br />

yra parengę rekomendacijas – tiek<br />

darbdaviams, tiek darbuotojams;<br />

pirmiesiems pataria skelbimuose apie<br />

siūlomą darbą nurodyti, kad laikosi<br />

lygių galimybių politikos. Esant<br />

galimybei, atskirai paminėti, kad nediskriminuoja<br />

dėl seksualinės orientacijos.<br />

Taip pat pataria reklamuoti<br />

siūlomus darbus ir gėjų leidiniuose,<br />

paaiškinti savo lygių galimybių politiką<br />

priėmimo į darbą anketose, skirti į<br />

pareigas pagal gebėjimus ir patirtį bei


Darius Sužiedėlis:<br />

„Viena labiausiai į šeimą<br />

orientuotų JAV kompanijų –<br />

Disney – vadovaujasi labai<br />

liberalia politika dėl savo<br />

homoseksualių darbuotojų.“<br />

vengti klausimų apie šeiminę padėtį.<br />

darbuotojams ir ieškantiems darbo<br />

savo ruoštu pataria ieškoti kolegų<br />

paramos ir būti atviriems su jais. Ar<br />

tokius (ar panašius) etikos kodeksus<br />

turi kas nors Lietuvoje?<br />

R. sKYRIEnė. Mūsų forumas daugiausiai<br />

jungia tarptautines kompanijas. Jose ir<br />

lyčių lygybė, ir kitokių žmonių teisės<br />

yra apibrėžtos etikos kodeksuose. Be<br />

to, dauguma yra socialiai atsakingos<br />

įmonės, kurioms tai tiesiog privalu.<br />

Nemanau, kad lietuviškame versle taip<br />

yra, bet pirmuosius daigus pastebiu:<br />

stambesnėse kompanijose bent jau<br />

užuominų apie žmogaus teises ir lygias<br />

galimybes tikrai atsiranda.<br />

d. ARlAusKAs. Galiu pasidalyti praktikos<br />

suformuota nuomone. Buvau<br />

priėmęs porą gėjų, galiu patvirtinti,<br />

kad jie buvo labai kūrybingi, niekada<br />

neturėjau dėl jų darbo problemų<br />

ar konfliktų. yra kitas dalykas – kaip<br />

reaguoja aplinka. Pas mane atėjo kiti<br />

darbuotojai, sako: „Nu, direktoriau, va<br />

čia taip, supranti...“ Dideliuose kolektyvuose<br />

tai susiniveliuoja ir nekrenta į<br />

akis, tačiau mažuose, ypač turinčiuose<br />

bent porą homofobų, sudėtingiau.<br />

Homoseksualiems žmonėms mažuose<br />

kolektyvuose Lietuvoje dirbti sudėtinga.<br />

Nesakau, kad visuose,– priklauso nuo<br />

konkretaus atvejo, bet tendencija tokia:<br />

jei kolektyvas žino, kad kažkas yra<br />

kitoks nei dauguma, gero nelauk. Jokiais<br />

lozungais, jokiom taisyklėm to nepakeisi.<br />

Manau, tam reikia laiko.<br />

Rūta Skyrienė:<br />

„Lietuvoje bijoma kitos<br />

spalvos žmonių, ir tai<br />

tikrai nesudaro gero fono<br />

investicijoms.“<br />

R. sKYRIEnė. O jei nežinotų apie kitokią<br />

žmonių orientaciją, tai tikriausiai neitų<br />

skųstis direktoriui?<br />

d. ARlAusKAs. Štai atvejis, apie kurį<br />

girdėjau pasakojant po eitynių. Žygiuoja<br />

gražūs jaunuoliai su gražiom vėliavom,<br />

mojuoja dviem sėdinčiom močiutėms.<br />

Močiutės irgi pamojavo, bet čia pribėgo<br />

korespondentai ir klausia – jūs pritariat<br />

gėjų eitynėms? Močiutės sako, kas gi<br />

tie gėjai yra. Joms paaiškina, kad gėjai<br />

yra tie, kurie miega vienas su kitu. Tada<br />

močiutės jau pilnomis siaubo akimis<br />

besispjaudydamos pabėgo. Čia atsakymas<br />

Rūtai. Kol nežinai, viskas tvarkoj.<br />

Sužinojus įsijungia vaizduotė, ir tai, ką<br />

matai prieš akis, priklauso nuo išprusimo,<br />

kultūros lygio.<br />

Kiek ir kokiai verslo daliai žmogaus<br />

teisės (mūsų aptariamu atveju<br />

– seksualinių mažumų teisės) rūpi kaip<br />

vertybė, o ne priemonė verslo sąlygoms<br />

gerinti – juk verslas investuoja ir į tas šalis,<br />

kur ir už homoseksualumą baudžiama,<br />

ir kur moterys neturi teisių?<br />

R. sKYRIEnė. Socialiai atsakingas<br />

verslas, garantuoju, kreipia dėmesį<br />

į žmogaus teises, įskaitant ir lygias<br />

galimybes. Tą jie ir deklaruoja. Socialinė<br />

atsakomybė apima pagrindines keturias<br />

kryptis: aplinkosaugą, žmogaus teises,<br />

darbuotojų saugą ir kovą su korupcija.<br />

d. ARlAusKAs. Girdėjau priekaištų – ką<br />

tas Arlauskas šneka, verslas žiūri tik pelno,<br />

o kažkokia tolerancija niekam nerūpi.<br />

Danas Arlauskas:<br />

„Homoseksualus<br />

verslininkas Lietuvoje<br />

neinvestuos, tam suvokti<br />

didelio proto nereikia.“<br />

Iš dalies būtų galima sutikti, jei kalbėtume<br />

apie verslą Saudo Arabijoje ar Irane – kai<br />

tikisi greito ir didelio pelno, greit įrangą<br />

suveža, gamyklą pastato, susirenka pelną<br />

ir išvažiuoja. Tačiau kai kalbame apie<br />

intelektualų verslą, atsiranda tokių subtilių<br />

dalykų – kur investuoti (ypač kalbant apie<br />

ilgalaikę veiklą, kai reikalingi darbuotojai,<br />

o ne robotai, kažką surenkantys, o mąstantys<br />

ir aukšto intelekto. Tokiais atvejais ir<br />

tolerancija yra labai svarbi, nes ji daug kalba<br />

apie žmogaus mąstymo lygį, reikalingą<br />

kuriant pridėtinę vertę.<br />

R. sKYRIEnė. Niekas neneigia M. Friedmanno,<br />

kad verslo tikslas – didinti pelną.<br />

Svarbu, kaip tą pelną gauni; tai ir sukuria<br />

tavo įmonės vertę.<br />

d. sužIEdėlIs. Dirbau didelėse JAV<br />

kompanijose ir žinau, kad netgi kai realiai<br />

netolerancijos nėra, jau vien tokios politikos<br />

deklaravimas inicijuoja tam tikrus<br />

pokyčius, ir pamažu ji tampa realybe. Gal<br />

Lietuvoje priėmus tokias taisykles, jos iš<br />

pradžių atrodytų kaip primestos iš užsienio,<br />

tačiau vidinė kultūra keistųsi.<br />

dabar, apsilankęs lietuvoje po ilgos<br />

pertraukos, ar norėtum čia imtis verslo<br />

su savo partneriu?<br />

d. sužIEdėlIs. Atvirai pasakius, dar nežinau.<br />

Po eitynių su daug kuo kalbėjausi, ir<br />

tie pokalbiai pakėlė ūpą; išvažiuoju labai<br />

geros nuomonės apie daug ką, bet, žinoma,<br />

bijočiau dėl savo partnerio saugumo. Bijau,<br />

kad dar ne laikas tokiam dalykui, bet esu<br />

įsitikinęs, kad bėgant laikui tai keisis.<br />

Kelias | 39<br />

Pauliaus lileikio nuotr.


iš kelio dienoraščių<br />

Diskurso erdvė:<br />

www.kelias.net<br />

dainius KREIvYs,<br />

ūKiO MiNiSTRAS<br />

Remigijus<br />

šIMAšIus,<br />

TeiSiNGuMO MiNiSTRAS<br />

Artūras RAčAs,<br />

žiNių AGeNTūROS Bns<br />

VADOVAS<br />

40 | Kelias<br />

Pauliaus lileikio nuotr.<br />

FOTODieNA NuOTR.<br />

Pauliaus lileikio nuotr.<br />

Per metus – daugiausiai 9 patikrinimai<br />

Labai tikiuosi, kad šiandieninis LRV nutarimas atneš<br />

realių teigiamų pokyčių verslui ir pačių institucijų<br />

darbui.<br />

Inspektuojančias institucijas – o tokių suskaičiavome<br />

76 – sugrupavome į 9 grupes, ir jau nuo birželio<br />

1 d. jos turėtų pradėti veikti koordinuotai. Tai<br />

reiškia, kad vietoj 76 galimų patikrinimų kas pusę<br />

metų galės būti tik 9. Prireikė patikrinti, kaip įmonė<br />

X laikosi darbų saugos – susiderink su kolegomis iš<br />

grupės, nes kitą kartą inspektuoti šios grupės atstovas<br />

galės geriausiu atveju tik po pusmečio.<br />

Kitas svarbus dalykas – iki rugpjūčio 1 dienos<br />

kiekviena grupė parengs teisės aktų sąvadus. Tai<br />

reiškia, kad kirpyklą atidaryti sumanęs verslininkas<br />

neklaidžios dokumentų labirintais, o visą aktualią<br />

Mokesčiai nėra gėrybė<br />

Šiandien TVF sako, kad mums, be kita ko, reikia<br />

dar naujų mokesčių. Premjeras sako, kad su naujais<br />

mokesčiais nereikia laukti tiek, kiek su Lietuvos<br />

krikštu prieš šešis šimtus metų ir kad mokesčiai<br />

nėra savaiminė blogybė.<br />

Manau, kad TVF siūlymai dėl naujų mokesčių<br />

yra netinkami. Šiandien reikia ne naujų mokesčių, o<br />

daugiau galimybių vykdyti ekonominę veiklą (apie<br />

jas jau minėjau). Tada ir valstybės finansai bus subalansuoti<br />

(žinoma, jei bus ir taupymo priemonių), ir<br />

gyvenimas bus geresnis.<br />

O pabaigai kiek sofistinės analizės apie pasakymą,<br />

kad mokesčiai nėra savaiminė blogybė. Visiems,<br />

kam taip atrodo, siūlau patiems į biudžetą savanoriškai<br />

pervesti daugiau. Nenorim? Tai kodėl šnekam<br />

Kada ir mirtis nesulygina<br />

Kauno miesto taryba ketvirtadienį priėmė įdomų<br />

sprendimą. Tarybos nariai nusprendė, kad mirus<br />

buvusiam savivaldybės nariui ar buvusiam merui, jų<br />

šeimos nariai galės gauti 30 bazinių socialinių išmokų<br />

(130 litų) dydžio pašalpą – beveik 4000 litų.<br />

Kadangi pašalpos pagal nutarimą bus mokamos<br />

iš Kauno miesto biudžeto, man, kaip vilniečiui, tai iš<br />

esmės neturėtų rūpėti. Be to, daug kas tikriausiai pasakys,<br />

kad ir pinigai nedideli: iki šiol buvo išrinktos<br />

penkios 41 nario tarybos ir viena – 108. Net jei visi staiga<br />

imtų ir numirtų, pašalpoms išmokėti pakaktų maždaug<br />

1 milijono litų. Turint galvoje, kad šių metų Kauno<br />

biudžetas viršija 700 milijonų litų, suma iš esmės<br />

nereikšminga.<br />

Tačiau reikšmingas, mano nuomone, yra pats<br />

požiūris. Man asmeniškai sunku suprasti, kodėl Kau-<br />

Politikai, valstybės pareigūnai,<br />

ekspertai, žurnalistai –<br />

kiekvienas iš savo varpinės.<br />

informaciją apie keliamus reikalavimus ras vienoje,<br />

na gerai, devyniose vietose. Mano galva, tai rimtas<br />

palengvinimas, įvesiantis daug aiškumo.<br />

Spalio 15 d. grupės turi būti paruošusios praktinius<br />

vadovus inspektoriams ir verslininkams su informacija<br />

ir instrukcijomis, kaip laikytis reikalavimų ir patikrinti,<br />

ar jų laikomasi. Tai apskritai nauja praktika, kuri, labai<br />

viliuosi, prigis. Kam teko patirti, kai inspektorius<br />

per patikrinimą vadovaujasi jam vienam žinoma instrukcija,<br />

supras, kaip trūksta vieningo dokumento,<br />

kuriuo vadovautųsi tiek verslininkas, tiek inspektorius.<br />

Žodžiu, praktinis vadovas turėtų tapti vedliu ir įrankiu<br />

verslininkui, norinčiam užsitikrinti, jog įgyvendina visus<br />

jo verslui keliamus reikalavimus, tuo tarpu inspektoriui<br />

tai – instrukcija, ką iš tiesų reikia tikrinti.<br />

apie mokesčių gerumą? Tiesa, jei ir pervesime, tai<br />

bus jau labdara, o ne mokestis… Tad tegul moka kiti<br />

– priverskim, ar ne?<br />

Tačiau tokiu atveju sakydami, kad mokesčiai nėra<br />

blogybė mes tuo pačiu teigiame, kad prievarta, taikoma<br />

kitų asmenų atžvilgiu, irgi nėra savaiminė<br />

blogybė. Negerai gaunasi su ta ne savaimine blogybe…<br />

Tad gal geriau bent jau pripažinkime faktą, kad<br />

mokesčiai nėra gėrybė, bet našta, kuri būtų geriau,<br />

jei būtų mažesnė. Geriausiu atveju mokesčiai – kaina<br />

už tam tikras gėrybes. Tai konstatavę, bent jau<br />

galėsime racionaliai diskutuoti, kiek ta našta išvengiama,<br />

kiek ne, kokia ir kiek jos turi būti, kad pasiektume<br />

kažkokių kitų tikslų.<br />

no tarybos nariai staiga ima ir nusprendžia, kad jie ir<br />

jų buvę kolegos yra kažkuo geresni už kitus kauniečius<br />

(ir apskritai visus kitus Lietuvos gyventojus). Kodėl visiems<br />

kitiems kauniečiams palaidoti savo artimuosius<br />

turi užtekti 1040 litų pašalpos, o štai buvusių miesto<br />

politikų laidotuvėms reikia penkis kartus daugiau.<br />

O dar sako, jog mirtis visus sulygina…<br />

Be to, Kauno tarybos nariai, tikriausiai taupydami<br />

miesto biudžeto lėšas, nusprendė, jog eiliniai kauniečiai,<br />

gaunantys iš Kauno biudžeto socialines pašalpas,<br />

už jas turės atidirbti. Didžiausia – 1500 litų pašalpa<br />

per mėnesį įvertinta 52–84 valandomis viešųjų darbų.<br />

Gal, vadovaujantis ta pačia logika, ir Kauno miesto<br />

tarybos nariai už būsimas laidotuvių pašalpas galėtų<br />

iš anksto atidirbti. Proporcingai, tai yra maždaug po<br />

120–150 valandų viešųjų darbų.


Romualdas OzOlAs,<br />

KOVO 11-OSiOS AKTO<br />

signataras<br />

Justas vincas<br />

pAlEcKIs,<br />

euROPOS PARLAMeNTO<br />

NARyS<br />

Ketvirtinis žurnalas<br />

su su Bernardinai.lt<br />

Bernardinai.lt<br />

FOTODieNA NuOTR.<br />

FOTODieNA NuOTR.<br />

Milijonų maža. Reikia milijardų.<br />

Pažvelkim atidžiau, kiek per 20 metų į politikos<br />

olimpą įkopė jaunųjų – tos naujosios kartos atstovų,<br />

apie kurią mes kaip apie išganymą kliedėjom dar<br />

Atgimimo laikais! Kiek? Vienas kitas. O virš jų ir<br />

visų kitų ir toliau dūlo tie patys biustai ir profiliai,<br />

kurie iškilo Dainuojančios revoliucijos metais,<br />

kaip tada, taip ir dabar tebebylojantys apie laisvę ir<br />

nepriklausomybę, kurios neturėjom tada, neturim<br />

ir dabar.<br />

Kas atsitiko? Kodėl niekas taip nesikeičia? Kodėl<br />

komjaunuolių karta nepajėgia nuo viešosios erdvės<br />

horizonto nustumti sukriošusios komunistų kartos?<br />

Neturi naujų idėjų? Iš dalies taip: gali pasiūlyti<br />

tik ciniškesnius senųjų idėjų variantus. yra labiau<br />

orientuota į asmeninį, o ne visuomeninį veiksnumą?<br />

Tai, ko gero, reikėtų akcentuoti stipriausiai:<br />

jie supranta, kad su milijonais neišsilaikys, reikia<br />

sukaupti milijardus. Todėl visuomeninei veiklai gali<br />

skirti mažiau laiko arba eiti į viešumą tik tuo atveju,<br />

Kažkas negero, nešvaraus, smerktino?..<br />

Žmonės, deja, lengvai pakimba ant sąmokslo teorijų<br />

platintojų jauko. Kam gali būti naudinga, kad į Lietuvą<br />

užplėstų imigrantai? Arba kad Lietuvoje mūsų<br />

piliečių skaičius mažėtų? Tikrai ne Vilniui. Tikrai<br />

ne Briuseliui ar, tarkim, Niujorkui ar Vašingtonui.<br />

Tokių kėslų nėra. Atvirkščiai – daroma viskas, kad<br />

Europos Sąjungoje kiekviena valstybė stiprėtų, kad<br />

būtų kuo daugiau paskatų dirbti ir sukurti gerą gyvenimą<br />

savo šalyje. Dar svarbi aplinkybė: kol mūsų<br />

gyvenimo lygis gerokai atsilieka nuo Europos Sąjungos<br />

vidurkio, nelabai kas į Lietuvą veršis. Nei iš<br />

tolimų, nei iš artimų kraštų.<br />

Ne kartą ir diskusijose, ir pokalbiuose prie arbatos<br />

Plungės rajone atsklido gėjų parado Vilniuje at-<br />

w w w . b e r n a r d i n a i . l t / z u r n a l a s<br />

kai viešuma galės garantuoti pelningesnį veiksmą,<br />

negu vis rizikingesniu tampantis verslas.<br />

yra dar viena aplinkybė, į kurią aiškiai artikuliuoto<br />

dėmesio dar neatkreipta: visi „komunistų<br />

kartos“ mohikanai (ir komunistai, ir patriotai)<br />

yra perėję kaltinimų bendradarbiavimu su okupaciniu<br />

saugumu golgotas. Arba tebeeina. Tai<br />

kam „komjaunuolių kartai“ lįsti pavojun, kai<br />

turi galimybę kaupti finansines galias tyliai ir ramiai,<br />

nesiverždami į lyderiavimą, kuris turi būti<br />

sistemą kontroliuojančiųjų aprobuotas? Tebegalioja<br />

tvarka, kuri atsilaikyti leidžia tik tam, kuris<br />

vienam kompromatui gali priešpriešinti kitą, ir<br />

ne mažesnį. Tai jau geriau ateiti su tokiomis sumomis,<br />

prieš kurias pasirodytų bejėgis net pats<br />

baisiausias kompromatas, tuo labiau, kad jo vertė<br />

pastoviai krinta, o grynųjų, kaip ir aukso, vertė<br />

nepaliaujamai auga.<br />

Viskas pakankamai neblogai subalansuota.<br />

garsiai. Daug besipiktinančių tuo renginiu, girdėjau<br />

ir palaikančių.<br />

Klausė mano nuomonės. Sakiau, kad prieš 20–<br />

25-erius metus aš tą dalyką vertinau panašiai kaip<br />

tipiškas lietuvis šiandien: tai kažkas negero, nešvaraus,<br />

itin smerktino. Tačiau kai kurios knygos,<br />

matyti kino filmai, o ypač penkeri metai, praleisti<br />

Didžiojoje Britanijoje, šešeri – Europos Parlamente,<br />

pakeitė mano požiūrį.<br />

Aš pats nesu didelis tokių paradų palaikytojas ar<br />

gerbėjas. Mano galva, gėjai tuo nori pademonstruoti,<br />

kad jie yra tokie pat žmonės, kaip ir kiti. Taip, turintys<br />

savo ypatybių, savo problemų (o kokia žmonių grupė<br />

jų neturi?), tačiau pilnateisiai piliečiai, kaip ir mes visi.<br />

Tai pasakojimas apie pamatinius dalykus,<br />

krikščioniškas žvilgsnis į gyvenimo prasmės, šeimos, sielogydos,<br />

istorinės atminties bei socialinius klausimus.<br />

Tai iškilių asmenybių pristatymas.<br />

Tai provokuojantys pokalbiai apie kultūrą.<br />

Ieškokite spaudos kioskuose ir katalikiškuose knygynuose.<br />

Prenumerata metams tik 36 litai.


kelio kryptis<br />

42 | Kelias<br />

Neįmanoma<br />

LRT<br />

MISIJA<br />

Diagnozė aiški: LRT – komoje,<br />

vos kvėpuoja per vamzdelį.<br />

Ar per dvidešimt Nepriklausomybės<br />

metų stipraus, nepriklausomo<br />

Visuomeninio transliuotojo iš tiesų<br />

nepavyko sukurti? Vertinant politikų<br />

darbus, labiau atrodo: pavyko<br />

nesukurti!<br />

Eglė RAŠIMAITĖ<br />

Jie puikiai supranta, ką daro...“<br />

– linkęs manyti profesorius<br />

Žygintas Pečiulis, vertindamas<br />

politikų pastangas daryti įtaką<br />

LRT veiklai. „Politika yra nauda“, – sako<br />

buvęs Lietuvos televizijos naujienų tarnybos<br />

(LTN) direktorius Audrius Lelkaitis,<br />

– „į LRT yra žiūrima kaip į resursą:<br />

jei tu jį valdai, tau atsiveria daug<br />

galimybių reikštis.“ Teiginys, kad LRT<br />

trūksta valdžios dėmesio yra absoliučiai<br />

neteisingas. Akivaizdu, kad ligonis intensyvios<br />

priežiūros palatoje, o oro srautą,<br />

patenkantį vamzdeliu į organizmą,<br />

sumaniai reguliuoja daktaras Džekilas.<br />

Rizikuoti būti pilietiškam<br />

2003 m. rudenį, kilus apkaltai ir nušalinimu<br />

iš prezidento posto pasibaigusiam<br />

Rolando Pakso skandalui, pats R. Paksas<br />

delsė paaiškinti visuomenei kas vyksta.<br />

Įtampa buvo didžiulė ir valdžios, ir žiniasklaidos<br />

flange. Galiausiai jis sutiko<br />

ateiti į pagrindinę LTV informacinę laidą<br />

Panorama. Bet jo patarėjai reikalavo<br />

užtikrinti, kad R. Paksui bus leista perskaityti<br />

pareiškimą, jog prieš jį vykdomas<br />

valstybinis sąmokslas ir daugiau – jokių<br />

klausimų! Tačiau R. Paksui perskaičius<br />

keletą sakinių ir palinkėjus „ramios nakties“,<br />

tuometinė Panoramos vedėja Rita


Miliūtė atkreipė jo dėmesį, kad po tokio<br />

pareiškimo ramiai užmigti būtų sunkoka.<br />

Ji pateikė klausimus vėliau apkaltos<br />

būdu nuo posto nušalintam prezidentui.<br />

„Neklausti būtų buvę tiesiog kvaila.“<br />

– prisimena žurnalistė R. Miliūtė.<br />

Kitas atvejis: skandalui netylant R.<br />

Paksas sutiko atvykti į Lietuvos radiją,<br />

tačiau su televizijos žurnalistais bendrauti<br />

atsisakė. Jo atstovė žurnalistams<br />

„priminė“, kad jį supa apsaugos vyrai.<br />

Tuomet LTN direktoriumi dirbęs A.<br />

Lelkaitis R. Paksui išrėžė: „Tai yra Visuomeninis<br />

radijas ir televizija, ir mes čia<br />

dirbsime savo darbą!“. „Keisčiausia, kad<br />

jie nusileido, ir R. Paksas kalbėjo,“ – dabar<br />

prisimena A. Lelkaitis.<br />

­ Apie ką jūs tuomet galvojote?<br />

- Aš buvau nuoširdžiai įsiutęs. Kažkas<br />

ateina į LTV...<br />

­ ne kažkas, prezidentas.<br />

- Na, ką reiškia prezidentas...<br />

­ Reiškia įtakingas valstybės veikėjas,<br />

nuo kurio gali priklausyti tolesnė jūsų<br />

karjera lRT...<br />

- Aš nemanau, kad jis galėtų mane<br />

išmesti iš darbo. Taip nedaroma, jis ne<br />

caras, kuris gali ateiti ir nurodinėti. Nuo<br />

Pauliaus lileikio nuotr.<br />

kada prezidentas gali reguliuoti LRT<br />

darbą? Todėl aš jam sakiau: ne, mes<br />

filmuosim, nes turime tokią teisę. Jeigu<br />

mes gyvename pilietinėje visuomenėje,<br />

tai ir privalome atitinkamai elgtis. Tai<br />

principo reikalas.<br />

­ bet ar taip elgtis būtų galima ir<br />

komercinėje televizijoje?<br />

- Manau, tikrai ne, nes kai darai komerciją,<br />

visada turi apskaičiuoti savo riziką.<br />

Negali rizikuoti darydamas pinigus<br />

– štai kur esmė. O LRT galima rizikuoti,<br />

nes jautiesi pilietis ten dirbdamas.<br />

Teisė būti nepriklausomiems<br />

Komercinių kanalų žurnalistai pirmiausia<br />

privalo ginti ne piliečių, o savininko<br />

interesus. Tą juodu ant balto<br />

užrašė trijų Aukščiausiojo Teismo (AT)<br />

teisėjų kolegija sprendime dėl Jolantos<br />

Butkevičienės atleidimo iš TV3 žinių<br />

skyriaus direktorės posto. J. Butkevičienė<br />

iš darbo atleista už šiurkštų pažeidimą –<br />

už, UAB „Tele-3“ generalinės direktorės<br />

manymu, savavališką parašą. Jos parašas<br />

buvo vienas tarp daugybės nacionalinių<br />

dienraščių, TV kanalų, naujienų portalų,<br />

radijo stočių atstovų parašų laiške prezidentui<br />

V. Adamkui dėl žurnalistų darbo<br />

Seime ribojimo, kai įsiutęs ant žurnalistų<br />

tuometis Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas<br />

ėmėsi aiškinti žurnalistų teises ir<br />

akreditavimo Seime sąlygas.<br />

„Žurnalistų darbo ribojimai trukdo<br />

žurnalistams atlikti savo konstitucinę<br />

pareigą laisvai ir netrukdomai rinkti<br />

visuomenei svarbią informaciją“, teigta<br />

lemtingu J. Butkevičienei tapusiame<br />

rašte prezidentui. Kaip toks ir panašūs<br />

teiginiai galėjo pažeisti darbo TV3<br />

drausmę? Anot UAB „Tele-3“ direktorės<br />

Lauros Blaževičiūtės, priežastis buvusi<br />

ta, kad J. Butkevičienė su ja „nesuderino“<br />

žurnalistus ginančio rašto pasirašymo.<br />

Suprask, reikia „suderinti“, ar savininkas<br />

nusiteikęs ginti konstitucinę pareigą.<br />

Imta svarstyti, kokios tikrosios tokio<br />

kanalo vadovės elgesio priežastys. Neviešinami<br />

A. Valinsko ir TV 3 tarpusavio<br />

įsipareigojimai? <strong>No</strong>ras turėti artimesnį<br />

žmogų valdžioje? Tačiau tos priežastys,<br />

jeigu buvo, tapo visiškai neesminės po<br />

galutinio AT sprendimo. Teismas išaiškino,<br />

kad saviraiškos teisę iš tiesų turi ne<br />

redakcija, o savininkas.<br />

Lietuvos aukščiausiojo teismo Civilinių bylų<br />

teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos<br />

Davidonienės, Zigmo Levicko ir Antano<br />

Simniškio, Jolantos Butkevičienės ir uAB<br />

„Tele-3“ byloje išaiškino, kad: “(…) [TV3]<br />

generalinė direktorė buvo išsakiusi ieškovei<br />

[J.Butkevičienei] poziciją, be kita ko, kad “į<br />

Laimonas Tapinas:<br />

„Prisimenu, galiojo tvarka,<br />

kad kiekvienas Seimo ir<br />

Vyriausybės narys turėjo<br />

teisę pasinaudoti LRT eteriu.<br />

Buvo atvejis, kai į laidą atėjo<br />

vienas deputatas, matyt,<br />

vežęs šieną, nes šiaudai<br />

tebestyrojo jo plaukuose,<br />

ir pasiprašė nuvedamas į<br />

studiją...“<br />

Audrius Lelkaitis:<br />

„Demokratinėje visuomenėje<br />

ir negalime savininko versti<br />

elgtis su pinigais kitaip, negu<br />

jis nori.“<br />

Kelias | 43<br />

Pauliaus lileikio nuotr.<br />

Pauliaus lileikio nuotr.


Pauliaus lileikio nuotr.<br />

kelio kryptis<br />

Dr. Žygintas Pečiulis:<br />

„Ne konkretus Prezidentas<br />

skyrė tuos narius į LRT<br />

tarybą, bet prezidento<br />

institucija, ne konkretūs<br />

Seimo nariai, o Seimo<br />

institucija...“<br />

Pauliaus lileikio nuotr.<br />

Alvydas Jokubaitis:<br />

„Daukantas, Basanavičius,<br />

Kudirka ir Maironis stovėtų<br />

LRT, o ne komercinių<br />

transliuotojų pusėje.”<br />

44 | Kelias<br />

žurnalistų sąjungos konfliktą nesileisime“.<br />

Tokia kasatoriaus pozicija nevertintina kaip<br />

neteisėta, taigi, kasatorius, pagal įstatymus<br />

disponuodamas savo teisėmis, tarp jų<br />

– ir teise į saviraišką, turėjo teisę pasirinkti<br />

tokią poziciją (…), tuo tarpu ieškovė<br />

[J.Butkevičienė], kaip struktūrinio padalinio<br />

vadovė, turėjo veikti taip, kad ši kasatoriaus<br />

[TV3] pozicija būtų įgyvendinama, o<br />

kilus neaiškumui dėl jos įgyvendinimo arba<br />

atsiradus naujoms aplinkybėms, ieškovė<br />

[J.Butkevičienė], atsižvelgdama į egzistuojančius<br />

pavaldumo santykius bei laikydamasi<br />

protingumo ir sąžinigumo principų, privalėjo<br />

savo veiksmus suderinti su kasatoriaus [TV3]<br />

generaline direktore, tačiau to nepadarė,<br />

nors pagal ieškovės, kaip žinių skyriaus<br />

direktorės, statusą, darbo įgūdžius jai<br />

taikytini padidinti asmeninio bei profesinio<br />

kompetentingumo ir etikos reikalavimai.“<br />

civilinės bylos numeris 3k-3-139/<strong>2010</strong><br />

„Taip buvo de facto situacija Lietuvoje,<br />

tiktai ji buvo išviešinta. Nieko naujo<br />

nesužinojome, taip visada būdavo elgiamasi.<br />

Problema yra kita: teismas<br />

nusprendė, jog TV3 vadovybė turėjo<br />

tokią teisę. TV3 vadovybė turėjo teisę į<br />

vadinamąją saviraišką, kai elgesio taisykles<br />

nustato įmonė, o ne padalinio<br />

vadovė, kuri bandė ginti žurnalistų teises,<br />

vadovautis ne tik bendrovės vidaus<br />

darbo taisyklėmis, bet ir Žurnalistų ir<br />

leidėjų etikos kodeksu. Tas sprendimas<br />

yra redakcinės nepriklausomybės palaidojimas“,<br />

– piktinasi A. Lelkaitis.<br />

„Dėl to reikalingas Visuomeninis<br />

transliuotojas, kad apsaugotume žurnalistus,<br />

kurie ten dirba spaudžiami savininko<br />

komercinių interesų. Iškyla kita<br />

problema – politinis spaudimas, tačiau<br />

tu bent jau gali labai aiškiai priešintis.<br />

Jeigu imi šakotis komerciniame kanale<br />

– didelė tikimybė, kad gausi „vilko<br />

bilietą“, ir tavęs į darbą nepriims kiti<br />

„komercininkai“, nes esi nepatikimas.<br />

Visuomeninis transliuotojas žmogui<br />

galėtų užtikrinti orumą ir galimybę<br />

išreikšti savo nuomonę – ne, tai draudžia<br />

įstatymas. Būtų paneigta Visuomeninio<br />

transliuotojo idėja, jeigu jis ignoruotų<br />

įstatymą.“<br />

Alternatyvaus<br />

transliuotojo misija<br />

LRT funkcija nėra nei neapibrėžta, nei<br />

moraliai pasenusi, nors taip teigia kai kurie<br />

politikai ir komercinių kanalų lobistai.<br />

Arne Wesserbergas, buvęs Europos<br />

transliuotojų sąjungos (angl. EBU) prezidentas,<br />

Bukarešto konferencijoje „Kaip<br />

užtikrinti Visuomeninių transliuotojų nepriklausomybę“<br />

teigė, kad Visuomeninių<br />

transliuotojų teorijos kūrėjai šį terminą<br />

pirmiausia naudoto tam, kad įteisintų al-<br />

ternatyvias (komercinėms – E.R.) vertybes.<br />

Misija reiškia, jog toks transliuotojas<br />

turi ne tik informuoti, šviesti,<br />

linksminti, bet ir privalo remti demokratiją,<br />

skatinti nuomonių įvairovę, tarnauti<br />

visiems lygiai, nepaisant amžiaus,<br />

lyties, socialinių ar kitų skirtumų. Europos<br />

Taryba yra įsipareigojusi plėtoti<br />

stiprų visuomeninių transliuotojų tinklą<br />

– tai pagrindinis įrankis, kad būtų<br />

įgyvendinama Europos žmogaus teisių ir<br />

pagrindinių laisvių konvencija. Dešimtas<br />

jos straipsnis teigia: „Kiekvienas turi<br />

teisę į saviraiškos laisvę. Ši teisė apima<br />

nuomonės laisvę...“.<br />

Visuomeniniam transliuotojui visuomenės<br />

pasitikėjimas svarbiau už viską<br />

(apklausos rodo, kad estai savo transliuotoju<br />

pasitiki labiausiai iš visų šalies<br />

institucijų). Pasitikėti visuomenė gali tik<br />

iš tikrųjų nepriklausomu – ne komerciniu<br />

ir ne valstybiniu – transliuotoju.<br />

„Pats modelis išreiškia dvejopą nepriklausomybę:<br />

transliuotojo valdymo ir<br />

finansinę. Tuo visuomeninis transliuotojas<br />

skiriasi nuo valstybinio. Valstybinis<br />

modelis reiškia, kad valdantieji skiria<br />

transliuotojo vadovus, nusprendžia, kiek<br />

skirti pinigų, kad išgyventų, reikalauja<br />

vykdyti valdžios norus ir užmojus. O štai<br />

visuomeninis modelis yra tarsi buferis,<br />

saugantis radiją ir televiziją nuo politinės<br />

daugumos valdymo“,– Keliui aiškina Ž.<br />

Pečiulis.<br />

Kodėl komerciniai transliuotojai<br />

nepatenkina visuomenės poreikių?<br />

„Komercinės struktūros siekia pelno.<br />

Tai reiškia, kad vadovas privalo siekti<br />

pelno, o pinigus versti įtaka arba įtaką<br />

versti pinigais. Jis atskaitingas ne visuomenei,<br />

o tik savo akcininkams ir veikia<br />

paisydamas jų interesų. Demokratinėje<br />

visuomenėje ir negalime savininko versti<br />

elgtis su pinigais kitaip, negu jis nori.<br />

Tą J. Butkevičienės byloje labai aiškiai<br />

pasakė AT. Todėl nederėtų turėti iliuzijų,<br />

kad galime tikėtis objektyvios žurnalistikos<br />

iš komercinių transliuotojų, netgi<br />

jei ten dirba patys sąžiningiausi žmonės.<br />

Tiesiog ne toks jų tikslas. Tikslas – generuoti<br />

pelnus. Viskas. Taškas“– aiškina<br />

A. Lelkaitis.<br />

Man dabar priklauso lRT...<br />

„Keisti LRT įstatymą ir generalinį<br />

direktorių bando kiekviena valdžia,“<br />

– sako įvairiuose postuose LRT dirbęs<br />

Nerijus Maliukevičius. Atkūrus Nepriklausomybę,<br />

LRT Valdybos, o paskui<br />

ir Tarybos formavimo principai keitėsi<br />

keturis kartus. „Tai baigėsi 2000-aisiais,<br />

kai, padedant Europos transliuotojų są


imvydas Valatka<br />

Audronė pitrėnienė<br />

edmundas ganusauskas<br />

jungos ekspertams, buvo priimtas dabar<br />

galiojantis Tarybos formavimo principas:<br />

4 narius skiria Prezidentas, 4 – Seimas<br />

(2 – dauguma, 2 – opozicija) ir 4<br />

– visuomeninės organizacijos. Taryba<br />

skiriama ne Seimo ar Prezidento kadencijai,<br />

o šešeriems metams, tačiau 4 Tarybos<br />

nariai keičiasi kas dveji metai.<br />

„Kitaip tariant, 8 lieka, o 4 pasikeičia<br />

– taip Taryba gali tęsti darbus ir išlaikyti<br />

stabilumą, nepriklausomai nuo valdžios.<br />

Dėl šio principo mūsų įstatymas<br />

yra laikomas vienu demokratiškiausių<br />

Europoje“,– sako N. Maliukevičius.<br />

Tačiau Lietuvoje visuomeninio valdymo<br />

kaukė taip erzina odą, kad nuspręsta<br />

ją pagaliau nusimesti ir tiesioginę politinę<br />

valdžią transliuotojui didinti atvirai.<br />

Dabar Seime įregistruoti LRT įstatymo<br />

pakeitimai, kuriais siekiama suderinti<br />

LRT tarybos ir politinės valdžios darbo<br />

kalendorių – keisti LRT Tarybą ir<br />

administraciją po kiekvienų rinkimų.<br />

Kad nepasirodytų maža, dar numatoma<br />

Seimo daugumos galimybė prireikus atstatydinti<br />

visą vadovybę.<br />

„Tai akivaizdus mąstymas, kad visuomeninis<br />

transliuotojas iš tiesų turi būti<br />

valstybinis. Ir aš ne vienoje diskusijoje<br />

esu sakęs ir klausęs: arba jie nesupranta,<br />

ką daro, arba priešingai – puikiai supranta.<br />

Manyčiau, supranta“, – sako Ž.<br />

Pečiulis.<br />

LRT valdymo modelio keitimo iniciatyvas<br />

ministras pirmininkas Andrius<br />

Kubilius grindžia pasakomis: „Prisimenu<br />

tą gerą gražią pasaką apie Mažylį ir<br />

Karlsoną, kuris gyvena ant stogo, kur,<br />

berods, Mažylis klausia Karlsono, ar<br />

Audrius Siaurusevičius<br />

“karštosios“ LrT Tarybos kėdės. Pauliaus lileikio nuotr.<br />

Saulius Vosylius<br />

rimvydas paleckis<br />

tada, kai jo brolis mirs, jis turės paveldėti<br />

brolio žmoną. Mes Lietuvoje daug kur<br />

turime tokių karlsoniškų variantų, ir<br />

juos reikia spręsti. Ganėtinai sunku suvokti,<br />

kodėl ar valdančiai koalicijai, ar<br />

opozicijai dabar atstovauja toje pačioje<br />

taryboje tie atstovai, kurių seniai nebėra<br />

nei Seime, nei valdančioje koalicijoje,<br />

nei opozicijoje. Arba kodėl turi Prezidentei<br />

atstovauti kažkas, ko ji nėra nei<br />

skyrusi, nei mačiusi?“ – klausia ministras<br />

pirmininkas.<br />

Kažkada į politinio paveldimumo<br />

problemą A. Kubilius žiūrėjo, regis,<br />

daug lanksčiau. Prieš gerą dešimtmetį<br />

dabartinis premjeras šio žurnalo redaktoriui<br />

pasakojo dalijimosi demokratijos<br />

patirtimi su vienos Balkanų valstybės<br />

lRT vAdOvAI nuO 1989­ųJų<br />

LrT generALiniS DirekToriuS<br />

eglė pranckūnienė Darius chmieliauskas<br />

kADencijoS<br />

prADžiA<br />

politikais įspūdžius. Tąsyk, pasak A. Kubiliaus,<br />

jis tos šalies valdžioje esantiems<br />

dešiniesiems pataręs politinės opozicijos<br />

teisėmis rūpintis dar tebebūnant politine<br />

dauguma, užuot vėliau už mažumos<br />

įtaką kautis atsidūrus opozicijoje.<br />

„Ne tas Prezidentas skyrė tuos narius,<br />

bet skyrė prezidento institucija, ne tas<br />

Seimas skyrė, bet juk skyrė Seimo institucija“,<br />

– griebiasi už galvos Ž. Pečiulis.<br />

Iki kadencijos pabaigos<br />

dirbo tik vienas<br />

Politikai visuomeninį transliuotoją visais<br />

laikas vertino kaip dar vieną ministeriją.<br />

„Nežinau, su kokiu tanku mane turėtų<br />

tempti į televiziją, jeigu kam kiltų min-<br />

ATLeiSTAS<br />

1. DoMIJoNAS ŠNIUKAS 1989 02 13 1990 06 19<br />

2. SKIRMANTAS VALIULIS 1990 06 19 1992 12 28<br />

3. LAIMoNAS TAPINAS 1992 12 28 1995 01 17<br />

4. JUoZAS NEVERAUSKAS (l.e.p.) 1995 01 17 1996 12 13<br />

5. VyTAUTAS KVIETKAUSKAS 1996 12 13 1997 01 21<br />

6. DALIA KUTRAITė (l.e.p.) 1997 01 21 1997 02 18<br />

7. ARVyDAS ILGINIS 1997 02 18 1997 10 17<br />

8. VyTAUTAS KVIETKAUSKAS 1997 10 20 1997 10 21<br />

9. ARVyDAS ILGINIS 1997 12 02 1999 08 24<br />

10. ALGIRDAS TRAKIMAVIČIUS (l.e.p.) 1999 08 24 2000 01 17<br />

11. VAIDoTAS ŽUKAS 2000 01 17 2001 04 13<br />

12. JūRATė LAUČIūTė (l.e.p) 2001 04 13 2001 05 10<br />

13. VALENTINAS MILAKNIS 2001 05 10 2003 03 04<br />

14. KęSTUTIS PETRAUSKIS (l.e.p) 2003 03 04 2003 04 02<br />

15. KęSTUTIS PETRAUSKIS 2003 04 02 2008 04 01<br />

16. AUDRIUS SIAURUSEVIČIUS 2008 04 01<br />

Dainius radzevičius Artūras račas<br />

Šaltinis: lrtk<br />

Alvydas jokubaitis<br />

Kelias | 45


kelio kryptis<br />

EuROpOs vIsuOMEnInIAI TRAnslIuOTOJAI (finAnSAVimo moDeLiS)<br />

AbonenTAS AbonenTAS+<br />

REKlama<br />

mAži LrT STebukLAi<br />

lAIMOnAs TApInAs:<br />

Kartais gelbsti tik stebuklas.<br />

Man toks stebuklas įvyko 1992<br />

metais. Prieš Barselonos olimpiadą<br />

vyko atrankinės vyrų krepšinio<br />

varžybos, iš 13 komandų 4 galėjo<br />

patekti į olimpiadą. užsisakėme tų<br />

varžybų transliacijas, kadangi eBu<br />

nacionalinėms televizijoms tokią<br />

teisę suteikia nemokamai. Mes<br />

tik turėjome sumokėti už signalo<br />

perdavimą. Tai buvo fantastiškos<br />

varžybos, ypač kai sumušėme Tarybų<br />

Sąjungą, tuomet jau buvusią be<br />

Baltijos šalių, kur kaip žvėris arė<br />

A.Sabonis, įmetęs 33 taškus rusams.<br />

Tai buvo didžiulis džiaugsmas! Bet<br />

sunkiausias galvosūkis man – kai<br />

gavau eBu sąskaitą, kad už signalo<br />

perdavimą mes esame skolingi<br />

20 tūkst. JAV dolerių. Maniau,<br />

nugriūsiu. eBu – tai ne kokia nors<br />

valymo paslaugų įmonė, su kuria<br />

galima derėtis, atidėti, išdalinti į ateitį<br />

ir pan. Skridau iš Prancūzijos lėktuvu,<br />

prie manęs prisėdo matytas žmogus<br />

ir klausia: „Ko, pone Tapinai, toks<br />

juodas kaip audros debesis?“ Tai<br />

buvo Martinas Gusiatinas, Klaipėdos<br />

naftos terminalo direktorius.<br />

Papasakojau jam savo bėdą, o tas<br />

sako: „Paskambink rytoj, aš pervesiu<br />

tuos 20 tūkst. dolerių“. Pamenu,<br />

pagalvojau, kad išbučiuočiau, jei<br />

būtų moteris... Jis tik paprašė,<br />

kad ši parama liktų anoniminė,<br />

kad neužpultų išgirdę revizoriai ir<br />

kontrolieriai. Taigi, kartais ir stebuklų<br />

pasitaikydavo. Tačiau ant stebuklų<br />

juk negali pastatyti lrt ateities<br />

strategijos, suplanuoti darbo.<br />

AbonenTAS+<br />

rekLAmA+<br />

biuDžeTAS<br />

biuDžeTAS+<br />

REKlama<br />

rekLAmA+<br />

ATSkAiTymAi<br />

(nuo eLekTroS<br />

SuVArTojimo)<br />

BBC D.Britanija ORF Austrija RTSH Albanija RTP Portugalija ERT Graikija<br />

DR Danija ARD, ZDF Vokietija FR TV Prancūzija TVE Ispanija BNR Bulgarija<br />

YRT Belgija NOS olandija RAI Italija LTV Lietuva<br />

YLE Suomija TV2 Danija RTBF Belgija LTV Latvija<br />

SVT Švedija TVP Lenkija<br />

ŠALTiNiS: ž.PečiuLiS „iKi iR PO TeLeViZiJOS“<br />

nAcIOnAlInIO RAdIJO IR TElEvIzIJOs FInAnsAvIMAs <strong>2010</strong> m., LT<br />

ESTIJoS NAcIoNALINIAM RADIJUI IR TV<br />

LATVIJoS NAcIoNALINIAM RADIJUI IR TV<br />

LIETUVoS NAcIoNALINIAM RADIJUI IR TV<br />

Šaltinis: lrtk, www.lrs.lt<br />

46 | Kelias<br />

84 076 632<br />

52 386 152<br />

36 629 000<br />

tis pasikviesti mane atgal į generalinio<br />

direktoriaus postą”, – purtosi buvęs<br />

pirmosios LRT Valdybos pirmininkas,<br />

vėliau generaliniu direktoriumi tapęs<br />

Laimonas Tapinas.– Kai man paskambindavo<br />

koks nors ministras, Seimo ar<br />

kokio departamento narys ir išplūsdavo<br />

už laidą, kurioje buvo truputėlis kritikos,<br />

tai aš sakydavau: taip, pone ministre,<br />

kalti, aš tam pienburniui galvą nusuksiu,<br />

kailį nudirsiu, tokių kiaulysčių<br />

daugiau niekada nebus. Skambintojas<br />

nusiramindavo, aš padėdavau ragelį<br />

ir nieko laidos autoriui nesakydavau.<br />

Toks spaudimas – neleistinas, tačiau jis<br />

ir nieko neduodavo.“<br />

Vėliau L. Tapinas tapo pirmuoju LRT<br />

generaliniu, pasitraukusiu dėl valdžios<br />

spaudimo.<br />

Per visą istoriją nuo Nepriklausomybės<br />

„ištverti“ visą penkerių metų<br />

kadenciją pavyko vieninteliam LRT vadovui<br />

– Kęstučiui Petrauskiui.<br />

„Man tuometinis ministras pirmininkas<br />

(A. Brazauskas – aut.) skambino<br />

gal porą kartų. Vieną sykį dėl to, kad<br />

radijas nuo ryto kalba apie ūkininkų<br />

streikus, negi nėra svarbesnių dalykų?<br />

Aš mandagiai paaiškinau, jog tai pagrindinis<br />

dienos įvykis“,– teigia K.<br />

Petrauskis. Jis pabrėžia patyręs ne tik<br />

politikų, bet ir kitų visuomenės grupių<br />

spaudimą.<br />

Vaidotas Žukas prisimena, kad premjeras<br />

Rolandas Paksas į Vyriausybę<br />

jį buvo išsikvietęs net kelis kartus.<br />

Perspėjo, kad LRT per daug kritikuoja<br />

jo ministrų kabinetą ir jį patį. „Atsakiau,<br />

kad jokiems žurnalistams jokių<br />

nurodymų nesu davęs; jei jie dirba,<br />

vadinasi, pasitikiu jais. Pamatęs, kad su<br />

manimi neras kalbos, jis pasikvietė visą<br />

LRT Tarybą. Pasakė jiems, kad reikia<br />

kažką daryti su Žuku. Iš pradžių visa<br />

Taryba buvo mano pusėje, mes dirbome<br />

viešai, o jie nepasidavė. Tačiau tada<br />

R. Paksas jiems pagrasino, kad „paleis“<br />

visą Tarybą, jei jie „nesutvarkys generalinio“.<br />

Taryba pasidavė. Ramybės vardan<br />

nusprendė paaukoti vieną“, – apmaudžiai<br />

teigia V. Žukas.<br />

Ryškiausias momentas buvo, kai LRT<br />

keletą dienų valdė du generaliniai direktoriai:<br />

Vytautas Kvietkauskas ir Arvydas<br />

Ilginis. „Viena valdžia skubėjo pasodinti<br />

savo generalinį, o kita – jį kuo greičiau<br />

nuversti. Buvo prieita iki Konstitucinio<br />

Teismo, kone iki Vyriausybės krizės ir<br />

panašių dalykų. Valdžia visada trokšta<br />

pasinaudoti tuo transliuotoju“,– neabejoja<br />

Ž. Pečiulis.<br />

lRT (ne)finansavimas<br />

Jei nežinotum, kad L.Tapinas pasakoja<br />

apie 1992 -uosius, pamanytum: kalba<br />

apie nūdieną. „Ėmė smaugti mus finansiškai,<br />

kas mėnesį gaudavome vis<br />

mažiau pinigų, nors Seimas jau nubalsavęs<br />

dėl LRT finansavimo atskira biudžeto<br />

eilute, kaip neliečiamas, įstatymui<br />

lygus sprendimas. Nė velnio. Iš finansų<br />

ministerijos kiekvieną mėnesį gaudavome<br />

po keliolika tūkstančių mažiau. Aš<br />

pradėjau aiškintis, o man liepė atleisti<br />

žmones ir taip taupyti. Sakė, LRT pilna<br />

dykaduonių! Man tai buvo žvėriškai<br />

sunku. Skaudžiausia – jog tai nieko<br />

nedavė, reikalavimas atleisti žmones tebuvo<br />

akių dūmimas. Tai buvo pats efektingiausias<br />

būdas prismaugti ir mane, ir<br />

visą LRT“,– pasakoja L. Tapinas.<br />

Jis prisimena, jog tuomet, užtarus<br />

pažįstamam Prancūzijos ambasadoriui,<br />

jam buvo pavykę veltui gauti<br />

prancūziškų filmų ir pramoginių<br />

programų, kuriais badmečiu buvo papildytas<br />

eteris. „Tai buvo gelbėjimasis<br />

skęstant, iš to neišgyvensi. Išgyvenimui<br />

reikėjo turėti, kaip Europos Taryba<br />

sako, „pastovias, garantuotas, pakankamas<br />

pajamas“,– aiškina L. Tapinas.<br />

Ž. Pečiulis antrina: „Nepriklausomo<br />

finansavimo nė viena valdžia – nei<br />

kairiųjų, nei dešiniųjų – per 20 metų<br />

nesugebėjo užtikrinti. Buvo priimtas<br />

įstatymas įvesti abonentinį mokestį,<br />

trūko tik vieno – sukurti mokesčio<br />

įvedimo tvarką. Tačiau Seimas priimdavo<br />

nutarimą mokesčio įvedimą atidėti<br />

metams, kol punktą apie abonentinį<br />

mokestį apskritai išbraukė. Jau beveik<br />

buvome tapę demokratine valstybe,<br />

tačiau pristigo politinės valios. Visi argumentai,<br />

kad žmonės nemokės naujo<br />

kelių litų mokesčio, kad norint įvesti<br />

šį, reikia atsisakyti kažkurio kito, tapo


galutinai juokingi po tos naktinės<br />

mokesčių reformos ir smarkiai padidintos<br />

mokesčių naštos. Pasirodo, viską galima<br />

padaryti, tik reikia norėti. Kadaise<br />

juk nemokėjome už vietinius pokalbius<br />

telefonu ir šaltą vandenį... Aš šiuo atveju<br />

įžvelgiu sąmokslo teoriją: nė vieni<br />

politikai, kad ir ką jie šnekėtų, nenori<br />

paleisti Visuomeninio transliuotojo nuo<br />

trumpo pavadėlio...“ – teigia Ž. Pečiulis.<br />

Kada subręsime<br />

visuomeniniam transliuotojui?<br />

„Gaila, kad LRT tapo politikų neatsakingumo<br />

įkaite. Principą „skaldyk ir valdyk“<br />

romėnai taikydavo priešams. Lietuviai<br />

nutarė jį pritaikyti sau“, – sako Alvydas<br />

Jokubaitis, LRT tarybos narys. O alternatyvos<br />

Visuomeniniam transliuotojui<br />

bet kol kas nėra. „Diskusija apie Lietuvos<br />

radiją ir televiziją neįsivaizduojama<br />

be klausimo „kokia nepriklausomybės<br />

prasmė“? Stasys Šalkauskis 1939 m.<br />

rašė, kad valstybinių teritorijų ir pačios<br />

nepriklausomybės praradimas yra reali<br />

galimybė, todėl tautos kultūrinis atsparumas<br />

gali atlikti „sprendžiamųjų veiksnių<br />

vaidmenį“, – sako A. Jokūbaitis. Anot jo,<br />

tuščia diskutuoti apie LRT misiją, jeigu<br />

užmirštame, kad kultūrinis tautos atsparumas,<br />

Lietuvos Respublikos piliečių<br />

išsiugdymas yra pagrindiniai veiksniai,<br />

padedantys atsakyti į šį klausimą.<br />

„Mes per dvidešimt metų nesukūrėme<br />

stipraus nacionalinio transliuotojo. Nacionalinis<br />

transliuotojas žeminamas nacionaliniu<br />

mastu nacionalinės valdžios<br />

institucijų. Tai daro Seimas, Vyriausybė<br />

ir Prezidentūra. Daug tuščios retorikos,<br />

neapgalvotų projektų, smulkių intrigų,<br />

partinių ir ekonominių interesų, asmeninių<br />

antipatijų ir paprasčiausio abejingumo.<br />

Visame šiame reikale užmirštama<br />

svarbiausia – Lietuva. Jeigu ne Lietuvos<br />

radijas ir televizija, šiandien daugelis Lietuvos<br />

žmonių užmirštų, kaip atrodo simfoninis<br />

orkestras, opera, baletas, poezija ar<br />

religinės mišių apeigos. Nuo Platono laikų<br />

žinoma, kad silpnoji demokratijos pusė<br />

– prasto skonio įsigalėjimas. Dabartinės<br />

komercinės radijo ir televizijos stotys yra<br />

neabejotinas prieš du dešimtmečius iškovotos<br />

laisvės ženklas. Tačiau nenorėčiau<br />

tikėti, kad komunistinė priespauda buvo<br />

nugalėta tik tam, kad triumfuotų jų propaguojamas<br />

skonis. Daukantas, Basanavičius,<br />

Kudirka ir Maironis stovėtų LRT,<br />

o ne komercinių transliuotojų pusėje“,<br />

– tvirtina A. Jokubaitis.<br />

O L. Tapinas prisimena būtent Sausio<br />

13-ąją supratęs darbo LRT prasmę: „Jau<br />

šaudė, mėtė granatas... Triukšmui nurimus,<br />

išgirdau dainuojant, nusileidau<br />

Sovietmečio patirtis – didi<br />

šiuolaikinės LrT kontroversija:<br />

1. Viena pirmųjų Vilniaus televizijos<br />

diktorė gražina bigelytė.<br />

2. TV bokštas S. konarkio gatvėje,<br />

kurio jau nebėra.<br />

3. Diktoriaus juozo baranausko<br />

„kondicionierius“.<br />

į apačią, o ten – dešimttūkstantinė minia!<br />

Priėjo prie manęs dvi senos dzūkės,<br />

apkabino ir pasakė: „Broleliai laikykitės.<br />

Kol kalba radijas ir rodo televizija, suprantame,<br />

kad Lietuva dar gyva ir nepriklausoma“.<br />

Pilietiškumas tuomet<br />

kainavo nemažai kraujo. O ką kainuos<br />

jo praradimas?“<br />

Besiruošdama 2002-2003 metų sezonui,<br />

Valentino Milaknio vadovauja-<br />

1<br />

3<br />

2<br />

ma LRT buvo pasirinkusi šūkį „Misija<br />

– įmanoma“. LRT lyderiai, ekrano<br />

žvaigždės, svarbiausių tarnybų vadovai<br />

ta proga rėdėsi Lietuvos avialinijų pilotų<br />

mundieriais, Vilniaus oro uoste TV<br />

kamerų ir foto blyksnių šviesoje pozavo<br />

žiniasklaidai. Tačiau tai tebuvo foto<br />

sesija, pilotų uniformos – tik rekvizitas.<br />

Vilniaus oro uoste stovintis boingas,<br />

pro kurio pravertas duris šypsojosi LRT<br />

žmonės niekur nepakilo ir liko ten, kur<br />

stovėjęs.<br />

Kelias | 47


kelio akciJos<br />

Telekomunikacijos AB TEO LT<br />

akcijos šalies vertybinių popierių<br />

biržoje ilgus metus buvo tarsi<br />

saugus indėlis banke ar valstybės<br />

obligacijos – kartą nusipirkęs, jas ramiai<br />

sau laikai ir kiekvienais metais gauni nemažus<br />

dividendus. Tikėtina, kad dividendus<br />

TEO mokės ir toliau, nes netgi krizė<br />

bendrovės rezultatų drastiškai nepakeitė.<br />

Iki šiol TEO dividendai užtikrindavo,<br />

kad į šias akcijas investuoti pinigai uždirbdavo<br />

maždaug 10% metinio pelno.<br />

Investuotojus tai ypač viliojo, kai indėlių<br />

palūkanos bankuose nesiekė nė 1-2%.<br />

„TEO dividendus mokės, nes, manau,<br />

kapitalo yra daug, jo investicijoms užtenka,<br />

ir akcininkai norės jį išsidalyti“,– sako<br />

Giedrius Vegys, TEO Finansų tarnybos<br />

vadovas.<br />

Akcijos teoriškai yra daug rizikingesnis<br />

finansų instrumentas nei indėlis<br />

48 | Kelias<br />

Audronė RANONyTĖ<br />

Geroji TEO žinia<br />

TEO akcijos vertybinių popierių biržoje saugumu<br />

gali lygintis su indėliu banke, o per metus atnešamu<br />

metiniu pelnu indėlį dabar jau gerokai pralenkia.<br />

ar Vyriausybės vertybiniai popieriai.<br />

Tačiau TEO akcijų riziką smarkiai sumažina<br />

stabiliai ir pelningai veikianti<br />

bendrovė, rezervuose sukaupusi nemažai<br />

pinigų. Ir netgi jei bendrovės<br />

akcijos kaina biržoje judėjo žemyn, tai<br />

ne dėl pačios bendrovės veiklos, o dėl<br />

neapibrėžtumo akcijų rinkose apskritai<br />

arba investuotojų psichologijos.<br />

2009 m. pabaigoje TEO LT savininkė<br />

TeliaSonera šiek tiek suneramino smulkiuosius<br />

TEO akcijų savininkus, paskelbusi<br />

pasiūlymą supirkti šias akcijas<br />

ir tarsi pagrasinusi, kad TeliaSonera<br />

nebūtinai ir toliau laikysis iki šiol buvusios<br />

dividendų politikos. Tačiau dauguma<br />

smulkiųjų nepuolė pardavinėti TEO<br />

akcijų ir vėl buvo apdovanoti gerais<br />

dividendais – po 21 ct akcijai, kuriuos<br />

bendrovė pervedė visiems akcininkams<br />

gegužės 25 d.<br />

pinigų bus<br />

2009 m. TEO LT uždirbo 168 mln. lt<br />

grynojo pelno, arba 5,7% daugiau nei<br />

2008 metais. TEO pajamos per 2009uosius,<br />

palyginti su 2008 m., mažėjo<br />

1,3% – nuo 826 mln. lt iki 816 mln. lt.<br />

Per I ketvirtį TEO pajamos sumažėjo<br />

6,9% – nuo 205 mln. lt iki 192 mln. lt,<br />

ir, pasak G. Vegio, dar mažės, nors II<br />

ketvirčio poros mėnesių veiklos rezultatai<br />

yra geresni.<br />

„Tikimės, jog Tarptautinis Valiutos<br />

Fondas yra teisus, prognozuodamas, kad<br />

Lietuvos ekonomika ateinančiais metais<br />

augs 2%; tokiu atveju pradės augti ir<br />

TEO pajamos“, – sako G. Vegys.<br />

Kol kas TEO pajamas smukdo<br />

mažėjančios telefonijos pajamos. Vis<br />

dėlto, nors fiksuotos telefonijos ateitis<br />

miglota, TEO mano, kad jos poreikis<br />

išliks, nes tai yra pigus ir „žalias“, t.y.


sveikas, ryšys, turintis savo vartotoją.<br />

Telefonijos paslaugos 2009 m. TEO<br />

atnešė 57% pajamų. Antrosios pagal<br />

pajamų dydį yra interneto paslaugos,<br />

davusios 21% pajamų. Pasak G. Vegio,<br />

svarbi paslauga yra ir duomenų perdavimas,<br />

pernai pajamų struktūroje sudaręs<br />

13% pajamų. Pastarosios kasmet<br />

auga, tačiau dar nepadengia telefonijos<br />

pajamų sumažėjimo.<br />

Pernai TEO interneto pajamos didėjo<br />

6,5%, iki 169 mln. lt. <strong>No</strong>rs interneto<br />

paslaugų rinkoje konkurencija didžiulė,<br />

G. Vegio nuomone, didžiausias viltis<br />

bendrovė sieja su strateginiu sprendimu<br />

investuoti į šviesolaidinį tinklą, kuriam<br />

prognozuojama itin šviesi ateitis. Be to,<br />

ši sritis dar mažai reguliuojama. Todėl<br />

TEO planuoja per ateinančius 4–6 metus<br />

investuoti po 50-60 mln. lt į naujos<br />

kartos šviesolaidinį tinklą – stuburinį<br />

tinklą, klientų galinę įrangą bei įmonių<br />

įsigijimą.<br />

biržos flagmanas<br />

Gegužės pabaigoje, kai pasaulio rinkos<br />

buvo itin neramios dėl padidėjusių<br />

rizikų, kurias sukėlė Graikijos ir euro<br />

zonos problemos, TEO akcijas Vilniaus<br />

vertybinių popierių biržoje NASDAQ<br />

OMX Vilnius pardavinėjo užsienio investuotojai<br />

– investiciniai fondai ir kt. Šių<br />

akcijų prekybos apyvarta svyravo nuo<br />

300 tūkst. lt iki 1,6 mln. lt. TEO akcijų<br />

kaina gegužės pabaigoje smarkiai nekrito,<br />

svyravo ties 1,91–1,95 lt.<br />

„Šiuo metu pirkti TEO akcijas yra<br />

rizikinga, nes tai pirmoji akcija, kurią,<br />

kam nors atsitikus, parduoda dideli instituciniai<br />

investuotojai“,– sako Arvydas<br />

Jacikevičius, SEB vyresnysis finansų<br />

makleris.<br />

Tačiau, anot jo, TEO akcijų kaina<br />

nebūtinai kris, gali ir išsilaikyti tokiame<br />

pat lygyje.<br />

Rimantas Januševičius, Šiaulių banko<br />

Vertybinių popierių skyriaus viršininkas,<br />

sako, jog TeliaSonera, pasiūliusi už<br />

vieną TEO akciją 1,83 lt, tarsi nubrėžė<br />

psichologinę šios akcijos kainos ribą.<br />

Maždaug prieš metus iki pasiūlymo<br />

TEO akcija kainavo šiek tiek daugiau nei<br />

TEO bIRžOs ROdIKlIAI, kAinA, LT<br />

2006 2007 2008 2009 <strong>2010</strong> 05 27<br />

Didžiausia kaina 2,80 3,08 2,39 2,03 2,47<br />

Mažiausia kaina 2,10 2,16 1,13 1,07 1,84<br />

Paskutinė kaina 2,76 2,37 1,16 1,83 1,93<br />

kapitalizaciJa mln. 2249,16 1931,34 945,30 1491,29 1572,<strong>78</strong><br />

Šaltinis: nAsdAQ omX Vilnius<br />

Arvydas jacikevičius, Seb<br />

vyresnysis finansų makleris, sako,<br />

jog Teo LT akcijos yra vienos<br />

tų, kurių kainą greitai įtakoja<br />

tendencijos pasaulio vertybinių<br />

popierių rinkose<br />

1 lt. Šių metų pradžioje, prieš mokant dividendus,<br />

buvo pašokusi iki 2,27 lt. Kita<br />

vertus, prekiautojai, kurie tikėjosi, kad<br />

akciją be dividendų biržoje bus galima<br />

parduoti brangiau, t.y. kad, išmokėjus<br />

dividendus, jos kaina dividendų dydžiu<br />

nekris, apsiriko.<br />

„TEO išlieka gynybine akcija, patrauklia<br />

investuojantiems ilgesniam laikui.<br />

Šį patrauklumą užtikrina ir akcijos dividendinis<br />

pelningumas, – sako R. Januševičius.<br />

– Netgi jei ši akcija kartu su visa<br />

rinka kris, tai tikrai ne keleriopai, kaip<br />

kitos akcijos“.<br />

Pasak R. Januševičiaus, netikėtumų<br />

neturėtų būti ir pačios bendrovės veikloje,<br />

nors I ketvirčio rezultatai buvo prastesni<br />

Baltijos akcijų prekyba nasdaq omX biržose Vilniuje, taline bei rygoje<br />

uGNėS ŠiDiŠKyTėS NuOTR.<br />

TEO pAJAMų sTRuKTūRA 2009 M.<br />

816 mLn. LT, %<br />

Balsas, 57<br />

Internetas, 21<br />

Duomenų<br />

perdavimas, 13<br />

TV, 3<br />

IT, 3<br />

Kontaktų centras, 1<br />

Kitos, 2<br />

pAGRIndInIAI TEO AKcInInKAI, %<br />

Amber Teleholding<br />

A/S, c/o TeliaSonera<br />

Danmark A/S<br />

62,94<br />

East capital Asset<br />

Management AB<br />

(Švedija)<br />

6,09<br />

TeliaSonera AB<br />

(Švedija)<br />

5,14<br />

Kiti<br />

25,83<br />

nei daugelis prognozavo. Tikėtina, kad<br />

praėjus krizei, TEO rezultatai gerės.<br />

Optimizmui dar ne laikas<br />

Finansų tarpininkai artimiausiu metu<br />

nemato galimybės vertybinių popierių<br />

rinkai nusiraminti. Graikijos ir kitų<br />

šalių problemos Europoje yra rimtos,<br />

ilgalaikės, ir tai slegia rinkas, smukdo.<br />

Vasarą prisidės sezoniškumo efektas<br />

– investuotojai paprastai nėra aktyvūs,<br />

rinka krenta.<br />

„Rinkos nervingos ir besiblaškančios,<br />

jas slegia neigiama ekonomikos ir<br />

emocinė būsena; artimiausiu metu nematau<br />

vietos perdėtam optimizmui“,–<br />

sako R. Januševičius.<br />

004202<br />

Kelias | 49


kelio ženklai<br />

Ar galima pasakyti, kad jau<br />

kažką pasiekėme ir jau galime<br />

pailsėti? Tikrai ne! Mat<br />

kelionė trunka visą gyvenimą,<br />

o Mozė, Dievo Apvaizdai padedant,<br />

išvedė savo tautą iš vergijos paskutinio<br />

savo gyvenimo trečiąją dalį, t. y. gyvenimo<br />

zenite.<br />

Kelionės pradžia ar tik tąsa?<br />

1991- ųjų dramą atspindi dviejų žmonių<br />

mintys. Rusijos ekonomikos reformatorius<br />

Grigorijus Javlinskis teigia: „reikia<br />

pradėti, ir tai svarbiausia – eidamas vis tiek<br />

kur nors nueisi“. Į tai Romualdas Ozolas<br />

atsako: „Gal ir taip. <strong>No</strong>rs dar geriau būtų<br />

žinoti – kur!“ (Atgimimas, 1991m. kovo<br />

14-21d.). Tarpsnis tarp šių dvejų tezių ir<br />

atspindi pirmųjų 20 metų kelionės prasmę<br />

bei vyksmo, mąstymo amplitudę.<br />

Prof. Vytautas Landsbergis, kalbėdamas<br />

apie esmines, jo nuomone,<br />

problemas teigė: „Gali mums grėsti nedarbas,<br />

net ir tyčia sukeliamas. Daug<br />

gali mums sudaryti problemų kainų<br />

padidėjimas“...<br />

Ministras pirmininkas Albertas Šimėnas:<br />

„Pirmieji ir neatidėliotini darbai:<br />

kainų klausimo ir socialinių problemų<br />

sprendimas. Korupcijos šaknis gali pakirsti<br />

tik reforma. Vieno asmens pakei-<br />

50 | Kelias<br />

Dainius A. BUTAUTAS<br />

EKONOMIKOS ANALITIKAS<br />

Pauliaus lileikio nuotr.<br />

Į Pažadėtąją Žemę<br />

– ar dar toli..?<br />

Lietuvos Nepriklausomybės siekėme dėl kelių tikslų:<br />

krikščioniškų vertybių atstatymo, galimybės dalyvauti<br />

kuriant teisingesnę Europą ir pasaulį, dvasinio bei<br />

fizinio šalies žmonių potencialo sustiprinimo.<br />

timas kitu nieko neduoda, naujas vis tiek<br />

labai greitai korumpuojasi...“<br />

LB valdybos pirmininkas Vilius Baldišius:<br />

„Lito įvedimui rengiamės. Pakanka<br />

pažadų!“ (Lietuvos aidas, 1991m.,<br />

sausio 3, 4, 12 d.).<br />

Nepaisant sunkumų, Lietuvos žmonės<br />

išsiunčia 427 t maisto Donbaso, Kuzbaso<br />

ir Vorkutos šachtininkams, o Jonas<br />

Paulius II atsiunčia padrąsinančią žinią:<br />

„Šiomis pirmosiomis kovo dienomis<br />

mes mintimis lankome Šv. Kazimierą<br />

Vilniuje ir vienijamės su lietuvių tauta<br />

jos teisėtuose siekimuose!“<br />

Suprantama, kad parama, tikslai, strategijos,<br />

misija yra būtinos tam, kad žmonės<br />

gyventų geriau. Bet kiekvienas gerovę<br />

apibūdina skirtingai. Specialistai teigia,<br />

kad skurstančiam Lietuvoje trūksta maisto,<br />

o Skandinavijoje – skurstantis parke<br />

ant suoliuko miega „leptopą“ (nešiojamąjį<br />

kompiuterį) pasidėjęs po galva.<br />

Visa įvertinus, valstybę galima laikyti<br />

sėkminga pagal tai, kuo daugiau jos<br />

žmonių yra laimingi bei turtingi dvasiškai<br />

ir kūniškai bei gali kuo geriau<br />

užtikrinti palikuonių skaičių ir gerovę.<br />

žmogaus gerovė – kas ji tokia?<br />

Išvardinti, kokie rodikliai apibūdina<br />

žmogaus gerovę, nepaprasta. Žmogui<br />

ir visuomenei, valstybei svarbu, kad<br />

gimimų daugėtų, nes tik augančiose<br />

valstybėse įmanoma nuosekliai užtikrinti<br />

ekonominę ir socialinę gerovę bei<br />

išvengti socialinių trikdžių (Benediktas<br />

XVI), tačiau šalia egzistuoja bevaikių<br />

mamų bendruomenės. Ką reiškia<br />

bevaikių? Tokia bendruomenė neturi<br />

jokių šansų išlikti. Juk žmogui, net ir<br />

gyvūnui, svarbu ką nors ir po savęs palikti.<br />

Prof. Juozas Bivainis (VGTU) mini,<br />

kad žmogaus gerovę turėtų atspindėti<br />

gyvenimo trukmė, socialinės apsaugos<br />

lygis, žmogaus pajamų perkamoji<br />

galia. Švietimo profesinės sąjungos<br />

konsultantas Romas Turonis pripažįsta<br />

būsto, maisto, sveikatos, išsilavinimo ir<br />

nuolatinių pajamų šaltinio: užimtumo,<br />

socialinių garantijų reikšmę žmogui. O<br />

štai prof. Zenonas <strong>No</strong>rkus (VU) tarsi<br />

apibendrindamas teigia, kad Lietuvoje<br />

žmogaus gerovę bus galima laikyti<br />

pakankama, kada Baltarusijos piliečiai<br />

veršis gyventi į Lietuvą. O gal gerovę<br />

atspindės asmenybių dalyvavimas<br />

Lietuvos Eurovizijoje? Kita vertus, juk<br />

latviai ir estai laimėjo? O gal tuomet<br />

prašviesės mūsų žemiška padangė, kai<br />

nė vienas vaikinas ar mergina nenorės<br />

išvykti studijuoti į užsienį?


Suprantama, kad žmogaus gerovės<br />

pokyčius iš dalies atspindi ekonominiai<br />

socialiniai pokyčiai, kurių labai menką<br />

dalį siūlyčiau kartu perbėgti akimis ir<br />

mintimis. Gal kas pasirodys aktualu, palies<br />

žmogaus širdį ar sąmonę.<br />

1990­2000­<strong>2010</strong>: kas nors kitaip?<br />

ĮMOnės. Pirmaisiais nepriklausomybės<br />

metais „pasipylė kaip iš gausybės rago“<br />

parduotuvės, restoranai, kooperatyvai.<br />

Skaitytojas Lietuvos aidui rašo: „tarybinis<br />

žmogus tėra tik savo atlyginimo savininkas.<br />

Visa kita valstybės. Dabar mes turime<br />

šansą tapti savininkais“ (1991 01 03).<br />

REsTORAnų IR pARduOTuvIų<br />

pOKYTIs 1980–2008 m.<br />

1980<br />

1990<br />

1992<br />

1995<br />

1999<br />

2004<br />

2008<br />

Vis dėl to smulkaus verslo įmonių skaičiaus<br />

pokytį būtina vertinti kritiškai. Po<br />

pirminio įmonių bumo sekė nuosmukiai<br />

1992–1994, 1996–1999 bei 2000 metais.<br />

Maisto ir gėrimų gamintojų įmonių<br />

2000–2007 m. sumažėjo nuo 1833 iki<br />

1231 (–602). Įvertinus šiuos tris sektorius,<br />

nuo maksimalios reikšmės iki 2008 m.<br />

įmonių skaičius sumažėjo 8509. Vienoje<br />

įmonėje dirba vidutiniškai 21 žmogus, o<br />

tai – 180 tūkst. darbo vietų, arba perpus<br />

mažesnis nedarbas dabar.<br />

vARTOJIMAs. Sociologai pripažįsta, kad<br />

socialinis visuomenės saugumas užtik-<br />

rinamas, kai turtingiausių ir neturtingiausių<br />

išlaidos nesiskiria daugiau nei 5<br />

kartus.<br />

TuRTInGIAusIOs IR<br />

sKuRdžIAusIOs lIETuvOs<br />

vIEšuOMEnės dAlIEs vARTOJIMO<br />

sKIRTuMAI (kArTAiS)<br />

Visos vartojimo<br />

išlaidos<br />

Išlaidos<br />

maistui<br />

Išlaidos<br />

švietimui<br />

Išlaidos poilsiui<br />

ir kultūrai<br />

3800<br />

6100<br />

5100<br />

7000<br />

2200 5200<br />

4500<br />

3000<br />

3200<br />

5000<br />

ŠALTiNiS: STATiSTiKOS DePARTAMeNTAS<br />

ŠALTiNiS: STATiSTiKOS DePARTAMeNTAS<br />

reSTorAnAi<br />

pArDuoTuVėS<br />

13000<br />

16000<br />

20000<br />

23000<br />

1996 1999 2004 2007 2008<br />

10 8 7,9 9 8<br />

25 20 17 17 17<br />

10 25 35 22 19<br />

30 38 38 50 36<br />

Lietuvoje santykis tarp 10% turtingiausių<br />

ir 10% neturtingiausių gyventojų<br />

išlaidų, tirtu laikotarpiu svyravęs apie 8–<br />

9 kartus, 2007 m. šiek tiek padidėjo (9,26<br />

karto). Maisto vartojimo santykis atitinka<br />

nustatytus standartus. Nagrinėjant<br />

švietimo ir poilsio bei kultūros sritis,<br />

išlaidų santykis katastrofiškas, ir nuo pat<br />

1996 m. vis didėja. O kartu –<br />

didėja emigracija;<br />

auga nedarbas;<br />

kyla infliacija;<br />

mažėja ūkio konkurencingumas;<br />

slopsta valstybės pilietinė branda.<br />

GRėsMės. Dėl emigracijos neišvengiamai<br />

turės didėti mokesčiai, didės biudžeto<br />

įtampa, mažės gyventojų perkamoji galia<br />

bei vartojimas, smuks gamybos apimtys<br />

bei dirbančiųjų skaičius ir įmonių konkurencingumas.<br />

Tai pastebima jau dabar,<br />

nes „sumažėjus darbuotojų skaičiui, susidaro<br />

kapitalo vienam asmeniui perteklius.<br />

Todėl sumažėja dividendų norma.<br />

Tokio sumažėjimo pasekmė – mažesnės<br />

paskatos investuoti, todėl investicijos vienam<br />

asmeniui didėja lėčiau nei kapitalas<br />

vienam asmeniui“ (Sigitas Karpavičius,<br />

Emigracijos poveikis Lietuvos ekonomikai.<br />

Pinigų studijos Nr. 2, 2006m.).<br />

Be to, kaip pabrėžia tyrimo autorius,<br />

kvalifikuotų žmonių dalis emigrantų armijoje<br />

didėja. Vadinasi, ateityje natūraliai<br />

sumažėjus kvalifikuotų žmonių poreikiui,<br />

jiems teks persikvalifikuoti į mažiau<br />

sudėtingą ir todėl mažiau apmokamą<br />

darbą. Mokslininkas pripažįsta, jog dėl<br />

1991–2004 m. emigracijos per pirmuosius<br />

dvejus metus kasmet patiriame<br />

0,5%, per pirmuosius penkerius metus<br />

– 0,7%, o vėlesniais metais po 0,9% bvp<br />

nuostolių.<br />

Kai skurstantis žmogus vartoja nuolat<br />

brangstančius produktus ir skurstančių<br />

skaičius šalyje akivaizdžiai didėja,<br />

tuomet auga ir bendra infliacija bei<br />

palūkanų norma. Tai mažina investiciją<br />

(Johnas Maynardas Keynesas) bei lėtina<br />

technologinę pažangą. Dėl to, pasak<br />

racionaliųjų lūkesčių, susidaro verslo ciklai,<br />

o dėl infliacijos kylantys verslo ciklai,<br />

kaip pripažįsta ekonomistai, yra dar žalingesni<br />

už infliaciją.<br />

Tiesa, 2008-aisiais, priešrinkiminiais<br />

metais, padėtis, išskyrus išlaidas<br />

maistui, šiek tiek pakito, bet ne todėl,<br />

kad labai padidėjo neturtingiausiųjų<br />

išlaidos (29,9 lt per dieną), o todėl, kad<br />

sumažėjo turtingiausiųjų. Tai rodo, kad<br />

ši žmonių grupė sumažino savo išlaidas,<br />

priešingai visos šalies tendencijoms.<br />

Maža to, išlaidos švietimui sumažėjo ir<br />

neturtingiausiųjų grupėje (nuo 0,9 iki<br />

0,7 lt), o turtingiausiųjų grupėje – nuo<br />

19,5 iki 12,8 lt. Tokį pokytį galėjo lemti<br />

jaunuolių studijos užsienyje.<br />

užIMTuMAs didesnei daliai žmonių<br />

garantuoja nuolatines pajamas. Be to,<br />

dirbančiam žmogui nėra mokamos<br />

socialinės išmokos. Kita vertus, pasak<br />

tyrimų, net keliolika procentų netgi<br />

dirbančių žmonių gyvena žemiau skurdo<br />

ribos.<br />

užimtumo pokyčiai<br />

Įvertinus užimtumo pokyčius 1998-<br />

2008 m., galima pažymėti keletą akcentų:<br />

pirma, užimtumas ekonomikos<br />

nuosmukio ir pakilimo metu skirtinguose<br />

sektoriuose ir šalies teritorijos<br />

dalyse kinta nevienodai. Antra, ekonomikos<br />

piko metu užimtumas didėjo, o<br />

dabar mažėja, ypač sektoriuose, kuriuose<br />

sparčiausiai augo atlyginimai. Trečia:<br />

statybos, prekybos, NT valdymo sektoriuose<br />

darbo našumas nėra pats didžiausias.<br />

Ketvirta, statyba ir NT valdymas<br />

naudojasi lengvatomis. Penkta, vadinasi<br />

darbo vietų kūrimas ekonominio pakilimo<br />

metu naudojantis mokesčių lengvatomis<br />

gali išbalansuoti darbo rinką netgi<br />

ilgu ciklu (4–5 m.). Išvada: kur kas racionaliau<br />

mokestinėmis lengvatomis tokius<br />

sektorius pamaloninti nuosmukio<br />

metu, nes jos padėtų: a) išsaugoti darbo<br />

vietas; b) neprisidėti prie perkaitimo; c)<br />

mažiau išmokų skirti nuosmukio metu.<br />

Užimtumą galima skatinti trejopai:<br />

a) skatinant paklausą (mokestinė-pinigų<br />

politika); b) skatinant pasiūlą (didinant<br />

konkurencingumą, apribojant<br />

monopolijas); c) suteikiant daugiau<br />

pasitikėjimo dėl ateities.<br />

Išstudijavęs mokslinius šaltinius,<br />

galėčiau apibendrinti, kad paklausos<br />

politika vyrauja ten, kur stabdomas<br />

smulkusis verslas ir skatinamos bei palaikomos<br />

monopolijos. Todėl didėjant<br />

pinigų, bet nedidėjant prekių kiekiui<br />

(tai įmanoma tik monopolizuojant ekonomiką),<br />

didėja kainos. Dėl to vėliau<br />

sumažėja užimtumas, rečiau atnaujinamos<br />

technologijos, o ilgesniu laikotarpiu<br />

mažėja ir konkurencingumas. Kažkam<br />

rūpi bent kiek pabūti „nuogais karaliais“<br />

ir visaip skatinti pernelyg optimistinius<br />

žmonių lūkesčius, kurie vėliau virsta<br />

pernelyg pesimistiniais.<br />

Kalbinti specialistai tokias ekonominės<br />

socialinės politikos nesėkmes<br />

aiškina, stebėsenos (monitoringo) ne-<br />

buvimu. Pasak prof. J. Bivainio „nė viena<br />

vyriausybė šios problemos nesprendė.<br />

Matyt, nebuvo poreikio, pareigos<br />

siekti numatytų tikslų, kurie nebuvo<br />

koreguoti“.<br />

Racionalieji lūkesčiai pripažįsta ir<br />

tokią galimybę, tačiau kartu siūlo, kad<br />

ekonominės politikos kūrėjai atšauktų<br />

iškeltus tikslus, ir tokiu būdu būtų sukurtas<br />

aiškumas bei išsaugotas didesnis<br />

pasitikėjimas.<br />

Kelias | 51


kelio istorijos<br />

<strong>2010</strong> metų gegužės 9 dieną Vokietijos<br />

kanclerė Angela Merkel<br />

sėdėjo labai garbingoje<br />

tribūnoje – aukštai virš Raudonosios<br />

aikštės, kartu su Rusijos prezidentu<br />

Dmitrijumi Medvedevu bei ministru<br />

pirmininku Vladimiru Putinu.<br />

Ji žvelgė žemyn į žygiuojančius Rusijos,<br />

JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos<br />

ir Lenkijos kareivių dalinius. Jų maršas<br />

65 kartą priminė sąjungininkų pergalę<br />

prieš hitlerinę Vokietiją.<br />

Vėliau kanclerė dar pareiškė, esą pakviesta<br />

į šį paminėjimą Maskvoje, ji<br />

pasijuto labai pagerbta. Šio trumpučio<br />

vizito ji galėjo atsakyti dėl labai skubių<br />

ir svarbių reikalų. Taip, beje, pasielgė<br />

prezidentai Barakas Obama ir Nicolas<br />

Sarkozy. Tą savaitgalį Briuselyje<br />

buvo įnirtingai kovojama dėl Graikijos<br />

išgelbėjimo. Dar daugiau – iš tikrųjų ten<br />

vyko kova dėl euro ir galbūt visos Europos<br />

Sąjungos likimo. Tad A. Merkel<br />

vizitą į Maskvą galime laikyti ženklu,<br />

kad Vokietijos vyriausybė teikia didelę<br />

reikšmę santykiams su Rusija – stipriausia<br />

žemyno jėga.<br />

Mano požiūriu, Vokietijoje buvo šiek<br />

tiek paskubėta sukti politiką ta kryptimi,<br />

kurioje vyrauja santūrus požiūris į JAV ir<br />

kitus NATO sąjungininkus. Tačiau niekas<br />

šiandien negali pasakyti, kaip toliau vystysis<br />

Šiaurės Atlanto sąjunga, kaip ji pergyvens<br />

pralaimėjimą Afganistane. Arba kokią<br />

įtaką Vokietijos politikai darys besitęsiantis<br />

Europos Sąjungos silpnėjimas.<br />

Taigi, visiškai nepakenktų, jei Rusija<br />

būtų pritraukta arčiau Europos Sąjungos,<br />

pavyzdžiui, asocijuotais ryšiais. Ilgai<br />

lauktas šios šalies modernizavimas stiprinant<br />

Rusijos demokratines jėgas, ko gero,<br />

sustiprintų ir pačią Europos Sąjungą.<br />

Milijonai aukų ir jokios<br />

neapykantos<br />

Gegužės 9 dieną istorikai ir oficialūs<br />

kalbėtojai priminė tragiškuosius antrojo<br />

pasaulinio karo faktus. Karo, kurį anksčiau<br />

Sovietų Sąjunga, o dabar Rusija<br />

Vokiečių<br />

„antiamerikonizmo”<br />

versija<br />

Vokiečių simpatijos Rusijai, santūrumas<br />

Amerikai, atšiaurumas kaimynams: tiesa<br />

ar klaidingas įspūdis?<br />

tebevadina „Didžiuoju Tėvynės karu“,<br />

metais (1939–1945 m.) žuvo 55 milijonai<br />

žmonių. Iš jų 27 milijonai Sovietų Sąjungos<br />

piliečių.<br />

Vokietija neteko 7 milijonų žmonių.<br />

Įvertinus nevaldomą smurtą, kurį patyrė<br />

vermachto užkariautos Rytų Europos<br />

tautos, o vėliau kerštą, kurį pergyveno<br />

sovietų kariuomenės okupuotų Vokietijos<br />

žemių gyventojai, nebūtų keista, jeigu<br />

rusai ir vokiečiai iki šių dienų jaustų<br />

nebent didžią neapykantą.<br />

Kodėl taip neatsitiko – racionaliai, remiantis<br />

faktais, paaiškinti neįmanoma.<br />

Dabar demonstruojamos abipusės rusų<br />

ir vokiečių simpatijos priežasčių reikia<br />

ieškoti greičiausiai emocinėse gelmėse,<br />

kurios ir politikoje atliko labai svarbų<br />

vaidmenį.<br />

Vokietijoje nuolat jaučiama didelė<br />

simpatija Rusijos žmonėms. Tik nereikia<br />

painioti Sovietų Sąjungos žmonių,<br />

gyvenusių Stalino diktatūros laikotarpiu.<br />

Susivienijus VFR ir VDR, šie<br />

sentimentai įgijo naują postūmį. Nepaisant<br />

prievartinės meilės Sovietų Sąjungai,<br />

kurią komunistai skiepijo Rytų<br />

Vokietijos gyventojams, vis dėlto netgi<br />

„didysis brolis“ kartais būdavo pavyzdys<br />

ir nostalgijos priežastis. Tai, kad<br />

komunistinės sistemos įkalintas Vokietijos<br />

Demokratinės Respublikos pilietis<br />

galėjo nuvykti į Sovietų Sąjungą, tai buvo<br />

ypatingas įvykis, kurio jis ilgai troško, o<br />

vėliau, grįžęs namo, itin ilgėjosi.<br />

Žinoma, nenuostabu, kad Vokietijos<br />

vakarinių žemių gyventojams ir jų vyriausybei<br />

Bonoje prireikė daugiau laiko, kad<br />

požiūris į Rusija taptų pozityvus, o politika<br />

siektų kooperacijos. Tačiau maždaug nuo<br />

1970 metų tokia kryptis jau buvo aiškiai<br />

matoma. Ko gero, ir abiejų Vokietijų suvienijimas<br />

didžia dalimi tapo įmanomas<br />

kaip tik dėl pozityvaus vokiečių požiūrio į<br />

Sovietų Sąjungą ir Rusiją.<br />

vakarų vokietija – Europos dalis<br />

Vokiečiams, karo pralaimėtojams, besąlygiškai<br />

pripažinusiems kapituliaciją,<br />

Frankas LEMKĖ<br />

(g. 1941) - iš Klaipėdos<br />

krašto kilęs vokiečių<br />

žurnalistas, radijo stoties<br />

deutsche Welle korespondentas,<br />

padalinių<br />

vadovas. Dirbo Vokietijoje,<br />

įvairiuose pasaulio regionuose<br />

Rytų Afrikoje,<br />

Rytų europoje.<br />

Europa pasiūlė vienintelę ir tikriausiai geriausią<br />

galimybę sugrįžti į pokario tautų<br />

šeimą. Iki 1990-ųjų tai reiškė sugrįžimą<br />

į Vakarų Europos dalį, į taiką, laisvę,<br />

gerovę ir pagarbą. Vėliau VFR Europos<br />

plėtros procese teko pavyzdingo berniuko<br />

vaidmuo. Politiškai santūri, ekonomiškai<br />

stipri Vokietija dažnai apsiribodavo tuo,<br />

kad apmokėdavo besivystančios kontinento<br />

vienybės sąskaitas. Dar ir šiandien<br />

Vokietijos mokesčių mokėtojai suformuoja<br />

trečdalį ES biudžeto. Tai aplinkybė,<br />

kurią šiais itin sunkiais laikais dauguma<br />

Vokietijos gyventojų laiko neteisinga. Ir<br />

nebepateisinama.<br />

dėkingumas už išlaisvinimą<br />

1945?<br />

Tarptautinių santykiuose yra vartojama<br />

įsimintina frazė: „politikoje nėra vietos<br />

dėkingumui“. Kad šis sakinys labiau<br />

atitiktų mūsų aptariamą temą, reikėtų<br />

pridurti: „Tik jau ne ilgam laikui!“. Be<br />

abejonės, Vakarų vokiečiai buvo dėkingi<br />

JAV, šiek tiek mažiau – Didžiajai Britanijai<br />

už pokario metu greitai suteiktą pagalbą,<br />

kuri leido išgyventi ir pradėti šalyje<br />

kurti ekonomiką ir demokratiją.<br />

Be šitos pradinės pagalbos Vokietija<br />

būtų degradavusi iki agrarinės, nieko<br />

nevertos valstybės ir nebūtų pasiekusi to,<br />

kuo netrukus tapo ir yra iki šiol: patikima<br />

ir klestinti demokratija.<br />

Visuose trijuose okupaciniuose Vakarų<br />

sektoriuose tarp Prancūzijos, Didžiosios<br />

Britanijos, JAV kareivių dalinių užsimezgė<br />

tikra draugystė, kuri buvo savanoriška ir<br />

sąžininga, skirtingai nuo VDR ir Sovietų<br />

Sąjungos ginklo brolių draugystės. Europos<br />

vienijimosi procesas be amerikiečių<br />

pagalbos nebūtų turėjęs jokių galimybių.<br />

Todėl ir Vokietija galėjo augti šioje dvasioje<br />

ir reabilituotis kaip tauta.<br />

pasikeitęs Amerikos vertinimas<br />

Kodėl, bėgant metams, vis dėl to pirmiausiai<br />

JAV tapo svetimos Vokietijai?<br />

Kodėl kairiojo spektro vokiečių intelektualai<br />

pradėjo nekęsti Amerikos, o<br />

Kelias | 53


kelio ženklai<br />

Vokietijos ir rusijos<br />

strateginę partnerystę<br />

rišantis mazgelis: dujotakis<br />

<strong>No</strong>rd Stream, kurį<br />

tiesiančioje bendrovėje<br />

įsidarbino buvęs Vokietijos<br />

kancleris gerhardas Schroederis<br />

(trečias iš kairės).<br />

vėliau ėmė prieš ją netgi kovoti? Kodėl<br />

jie ignoravo žmogaus teisių pažeidimus<br />

Sovietų Sąjungoje, bet kaltino Vakarų<br />

hegemoninę jėgą?<br />

Tikrai tam yra daug priežasčių, bet<br />

man atrodo, kad akivaizdžiausias yra<br />

nusivylimas didžiosios jėgos politika.<br />

Vietnamas, Nikaragva, ne taip seniai<br />

ir Irakas bei Afganistanas – tai tik keli<br />

pavyzdžiai. Kur tik vyko karai, ten buvo<br />

galima įvardyti JAV kaip kiršintoją,<br />

užkulisiuose aktyviai veikiančią valstybę.<br />

Tuo metu Sovietų Sąjunga, išskyrus<br />

visiškai žlugusią intervenciją į Afganistaną,<br />

apsiribojo savo rūpesčiais – išsaugoti<br />

Maskvos valdžią visose Sąjungos<br />

platybėse ir Rytų Europoje. George᾽o W.<br />

Busho valdymo metais vokiečių tauta<br />

ypač susvetimėjo amerikiečių atžvilgiu.<br />

Kai nebeliko pavojaus iš Rytų, kai<br />

Sovietų Sąjunga tapo Jelcino Rusija,<br />

NATO, kaip šaltojo karo produktas,<br />

akivaizdžiai prarado savo reikšmę. Žinoma,<br />

JAV – NATO varomoji jėga – taip<br />

pat dėl to stipriai nukentėjo. Šiaurės<br />

Atlanto pakto dalinių įsiveržimas į Afganistaną<br />

sudavė didžiulį smūgį NATO<br />

įvaizdžiui. Du trečdaliai vokiečių smerkia<br />

Vokietijos dalinių įvedimą į Afganistano<br />

Hindu Kušo provinciją. Tai faktas,<br />

į kurį užsispyrusi Berlyno vyriausybė<br />

visiškai nekreipia dėmesio.<br />

2008 m. JAV vykusi rinkiminė kova<br />

lyg ir žadėjo požiūrio į Ameriką renesansą,<br />

nes kandidatas Barakas Obama<br />

kalbėjo apie permainas, kurių jis turėtų<br />

imtis, kad įrodytų savo šalies sąžiningumą<br />

ir politinį patikimumą. Šie lozungai<br />

sulaukė didelio atgarsio daugelio vokiečių<br />

širdyse. Tačiau jau ir vėl girdėti kritiškų<br />

kalbų, nes akivaizdu, kad „President of<br />

change“ daug darbų , kuriuos ketino padaryti,<br />

nė nepradėjo arba jų labai lėtai<br />

imasi. Todėl jo „yes, we can“ šiandien<br />

Vokietijoje skamba ganėtinai ironiškai.<br />

Suprantama, ir Vokietijai, ir Europai JAV<br />

tebėra svarbiausias politinis partneris. Šią<br />

šalį pamėgo turistai, jaunoji karta laiko ją<br />

pavyzdžiu kultūros srityje. Tačiau šis as-<br />

54 | Kelias<br />

meninis vertinimas dar nereiškia, kad jie<br />

taip pat pozityviai vertina valstybę ir jos<br />

vaidmenį pasaulyje.<br />

naujoji taisyklė: nauda sau<br />

Dėkingumas, kuriuo apibūdintume Vokietijos<br />

ir JAV santykius po 1945 m., jau<br />

išnyko. Mastelis, kuriuo šiandien matuotume<br />

šiuos santykius, skambėtų taip:<br />

„Kokios naudos gausiu bendraudamas su<br />

kitu?“. Šiuo požiūriu JAV reikšmė tampa<br />

vis mažesnė už Vokietijos ir Europos<br />

santykius su Rusija. Amerikos politinė<br />

ir ekonominė hegemonija akivaizdžiai<br />

silpnėja, Europai teks iš naujo persitvarkyti,<br />

persiorientuoti, o tai reiškia, jog<br />

didės praraja tarp JAV ir Vokietijos, JAV<br />

ir visos Europos.<br />

Didžioji Britanija, baigiantis karui,<br />

irgi buvo laikyta stipria, nors ir nuo arenos<br />

nueinančia jėga. Pastaruoju metu ji<br />

siekia ekonominio poilsio, o kaip Europos<br />

valstybė – pernelyg dažnai stodavo<br />

Amerikos pusėn, todėl šiandien nėra<br />

laikoma patikimu Europos nariu. Toks<br />

elgesys ypač sustiprino kitų valstybių<br />

sentimentus Europai. Britanijos vengimas<br />

stoti į euro zoną dar labiau paveikė<br />

šias nuotaikas. Panašu, kad ir Davido<br />

Camerono vyriausybei valdant mažai<br />

kas pasikeis. Tačiau šiandien, gyvenant<br />

trečiai pokario kartai, sunkiai berasime<br />

dėkingumo už tai, kad daug aukų patyrė<br />

ir britai karo su Hitlerio diktatūra metais.<br />

Anglijos gyvenimo būdas, kultūra<br />

yra labai vertinami, žmonės mielai persikelia<br />

per kanalą, bet vokiečiai tai daro<br />

retai, ką, beje, ir kita pusė. Tik Berlynas<br />

yra išimtis.<br />

Su Prancūzija elgiamasi panašiai,<br />

tačiau šiek tiek kitaip. Prancūzija Vokietijoje<br />

nelaikoma didžiąja jėga, tačiau ji yra<br />

politiškai šiuolaikiška. Labai vertinama<br />

šalies kultūra, atostogautojų mėgstama<br />

šalis, nors ne taip kaip Ispanija, Italija ar<br />

netgi Austrija.<br />

Vokietijos pastangas būti gerais<br />

europiečiais Prancūzija paremdavo tik<br />

tada, kai paaiškėdavo, „ kas bus virėjas,<br />

o kas padavėjas“. Nuo prezidento de<br />

Gaulle laikų Prancūzija nuolat stengėsi<br />

nurodyti, kokiomis kryptimis turėtų<br />

plėtotis Europa. Todėl teisinga, kad abi<br />

šalys laikomos ES varikliais. Ar ši Etente<br />

cordial išsilaikys euro krizės akivaizdoje,<br />

palauksim ir pamatysim. Turėdama<br />

didžiausios naudos iš Europos ir valiutų<br />

sąjungos, Vokietija pasistengs, kad<br />

svarbiausi jos partneriai, jei tik įmanoma,<br />

neprarastų geros nuotaikos.<br />

Kam vokietija rodo palankumą?<br />

Sunku nuspręsti, ką vokiečiai labiau<br />

vertina – rusus, amerikiečius ar savo<br />

artimiausius kaimynus. Jeigu kelsime<br />

klausimą dėl didžiausios naudos,<br />

panašu, kad šiuo metu daugiausiai<br />

balų surinktų Rusija. Dar svaresnis<br />

įrodymas būtų vamzdis per Baltijos<br />

jūrą, ateityje Vokietiją aprūpinsiąs didele<br />

reikalingų dujų dalimi. Šio proceso<br />

nekontroliuos jokia kita valstybė. Dar<br />

vienas, anksčiau minėtas argumentas –<br />

išskirtinis Kremliaus dėmesys Vokietijos<br />

politikams.<br />

Pabaigai dar vienas pastebėjimas<br />

(matyt, kad nesugadintų šventinės<br />

nuotaikos Maskvoje): pergalės iškilmėse<br />

niekas nepaminėjo fakto, kad iš tikrųjų<br />

metas kalbėti apie požiūrį, jog ne<br />

diktatoriaus Adolfo Hitlerio įžygiavimas<br />

į Sovietų Sąjungą 1941 m. liepą tapo<br />

„Didžiojo Tėvynės karo“ pradžia, o abiejų<br />

šių valstybių kartu pradėtas grobikiškas<br />

žygis į Rytų Europą. Iš to, ką Hitleris ir<br />

Stalinas tarpusavyje pasidalijo, dar ilgus<br />

dešimtmečius liko Sovietų grobiu. Vien<br />

šis paktas Lietuvos Respublikai kainavo<br />

jos egzistavimą, taip pat, kaip ir daugeliui<br />

tokio likimo valstybių.<br />

Jei nacistinė Vokietija šio abiejų<br />

diktatorių velniško akto nebūtų sugriovusi,<br />

pradėdama puolimą, tai šiandien<br />

politiniai santykiai atrodytų visiškai<br />

kitaip. Bent jau Europoje. Tikrai baisu<br />

tai net įsivaizduoti!<br />

Tačiau reali politika paklūsta kitoms<br />

vertinimo ir elgesio taisyklėms.<br />

GAZPROM.COM NuOTR.


kelias retro<br />

buriavimo šaknys – XVII a.<br />

Olandijoje. Žodis „jachta“<br />

– olandiškos kilmės, „jakt“<br />

reiškia medžioklę. Jachtos iš<br />

pradžių buvo nedideli ir greiti burlaiviai,<br />

kuriais Nyderlandų karo laivynas<br />

persekiojo kontrabandininkus sekliuose<br />

pakrantės vandenyse. Analogiškos<br />

konstrukcijos laivus pradėjo naudoti<br />

locmanai, vėliau nusižiūrėjo ir pirkliai,<br />

kurie, sėdę į jachtas, pasitikdavo iš reiso<br />

grįžtančius savo prekybinius laivus.<br />

Olandijoje jachtas pradėta vertinti pagal<br />

grožį ir greitį; čia reikėtų ieškoti ir<br />

regatų ištakų. 1660 metais Amsterdamo<br />

miestas Anglijos karaliui Čarlzui II padovanojo<br />

jachtą Mary. Taip buriavimas<br />

išplaukė į tarptautinius vandenis tiesiogine<br />

prasme ir palypėjo vienu laipteliu į<br />

56 | Kelias<br />

Grafas ir jūra<br />

Kęstutis OGINSKAS<br />

prestižą – tapo ne tik pirklių darbo priemone,<br />

bet ir karalių pramoga.<br />

Grafo Tiškevičiaus sumanymas įsigyti<br />

laivą atitiko to meto papročius bei laivo<br />

savininko statusą. Galima ieškoti ir<br />

romantiškesnių akstinų. 1874-aisiais grafas<br />

lankėsi Amerikoje. Bostone susipažino<br />

su Clara Elizabeth Bancroft, kurią<br />

netrukus vedė. Clara buvo kilusi iš turtingos<br />

laivų savininkų Peabody šeimos,<br />

šeimyninė tradicija galėjo paskatinti grafą<br />

pirkti jachtą. Tiesa, liudininkų teigimu,<br />

grafienė jachtoje jautėsi prastai. Kita<br />

vertus, kaip rašo A. Snitkuvienė knygoje<br />

„Raudondvaris. Grafai Tiškevičiai ir<br />

jų palikimas“, Raudondvario rūmų bibliotekos<br />

kataloge įrašyta „165 knygos,<br />

rankraščiai, kelionių planai, žemėlapių<br />

katalogai, Viduržemio, Juodosios jūros,<br />

Lietuvos buriavimo istorija<br />

skaičiuojama nuo 1875<br />

metų. Tais metais grafas<br />

Benediktas Henrikas<br />

Tiškevičius įsakė pakelti savo<br />

jachtos „Zemajteij” bures<br />

ir tapo pirmuoju Lietuvos<br />

buriuotoju.<br />

Antilų salų, Prancūzijos, Japonijos,<br />

Portugalijos, Amerikos pakrančių švyturius<br />

aprašančios knygos, pastabos<br />

apie navigaciją Markizų archipelage, Indijos<br />

vandenyno ir Kinijos jūrų ciklonų<br />

aprašymai.“ Iš solidaus literatūros sąrašo<br />

galima spręsti, kad grafas rengėsi rimtiems<br />

žygiams. A. Snitkuvienė mini, jog<br />

1876 m. grafas su Zemajteij išplaukė iš<br />

Havro ir lankėsi Alžyre bei Kryme – taigi<br />

plaukiojo Viduržiemio ir Juodojoje<br />

jūrose. Į tolimesnius vandenis Zemajteij<br />

taip ir neišplaukė, 1879 m. Tiškevičius<br />

jachtą pardavė.<br />

Gyvenimas laive<br />

Vilniaus universiteto rankraščių saugykloje<br />

saugomas jachtos Zemajteij įgulos<br />

reglamentas, nusakantis tvarką laive.


muziejininko<br />

Laisvūno kavaliausko<br />

rekonstruota jachtos<br />

Zemajteij korpuso<br />

schema.<br />

Trisdešimties žmonių įgula buvo suskirstyta<br />

į dvi pamainas, įgulos dienotvarkė<br />

sudėliota minučių tikslumu.<br />

Pirmuoju paragrafu reglamentas nurodo,<br />

kad laive maisto porcijos yra tokios<br />

pat, kaip Prancūzijos karo laivuose.<br />

Antrasis paragrafas įvardija asmeninės<br />

higienos ir sveikatos principus. Laive<br />

susirgęs ar tarnybos metu susižeidęs<br />

jūreivis būdavo gydomas laivo sąskaita.<br />

Ši nuostata toliau tekste palydima<br />

išsamiais nurodymais. Taisyklės nerekomenduoja<br />

būti karštoje saulėje, suprakaitavus<br />

kilti ant denio, tropinėse<br />

platumuose draudžiama miegoti denyje.<br />

Jūreivių rūbai turi būti švarūs, negalima<br />

dėvėti šlapių rūbų. Kategoriškai rekomenduojama<br />

susilaikyti nuo alkoholinių<br />

gėrimų atskiru punktu įvardijant, kad<br />

„ypač reikėtų negerti absento, kuris yra<br />

tikras nuodas.“<br />

Nuo budėjimo laisvi jūreiviai keldavosi<br />

5:30. Jei įsakoma vilktis uniformą,<br />

tam būdavo skiriamos keturios minutės.<br />

Jūreiviai kubrike miegodavo hamakuose<br />

ir atverčiamuose gultuose – panašiai kaip<br />

geležinkelio vagonuose. Atsikėlus hamakai<br />

buvo suvyniojami, gultai pakeliami. Į<br />

viršų išnešamas kubilas su nešvarumais;<br />

kubilas naktį atlikdavo galjūno (tualeto<br />

laive) funkciją. Jūreiviams buvo skiriama<br />

10 minučių nusiprausti, o 6:00 visi rinkdavosi<br />

maldai.<br />

Pirmoji įgulos pamaina pusryčiauti<br />

pradėdavo 8:30, po valandos, nurinkus<br />

indus, pusryčiaudavo antra. Iki pusryčių<br />

kiekvieną pirmadienį ir penktadienį<br />

jūreiviai skalbdavo savo rūbus. Hamakai<br />

ir gultų užtiesalai buvo skalbiami<br />

kartą per mėnesį, patalynė – dukart per<br />

mėnesį. Kasdien 9:45 basi jūreiviai rikiuodavosi<br />

patikrinimui; patikrinimų<br />

nebūdavo savaitgaliais. Avalynę dėvėjo<br />

tik budinti pamaina.<br />

Po patikrinimo trečiadieniais ir šeštadieniais<br />

buvo šveičiamas denis, ketvirtadieniais<br />

ir sekmadieniais šveičiami<br />

turėklai ir kitos žalvarinės laivo dalys.<br />

Sekmadienį laivo kapitonas turėjo teisę<br />

laisvus nuo budėjimo jūreivius nuo 11:30<br />

iki 23:30 išleisti į krantą.<br />

Grafas Tiškevičius jachtoje gyveno<br />

atskirai. Jo kajutes prižiūrėjo du liokajai,<br />

kurie įvardijami reglamente – J. Stankiewicz<br />

ir S. Dundal. Liokajai rūpinosi grafo<br />

ir jo svečių asmeniniais daiktais ir ginklais.<br />

Liokajų žinioje buvo vynų, likerių,<br />

cukraus ir kavos atsargos – šių produktų<br />

nebuvo įgulos racione. Virėjas gaudavo<br />

vieną litrą vyno dienai ir litrą degtinės<br />

savaitei – šie gėrimai tikriausiai būdavo<br />

skirti maistui ruošti. Kas savaitę virėjas<br />

turėdavo pateikti grafui ataskaitą apie<br />

suvartotus maisto produktus ir anglis.<br />

Jachtoje būdavo karinė tvarka –<br />

jūreiviai karininkus ir grafą privalėjo svei-<br />

Trigubai mažesnės už<br />

Zemajteij XiX amžiuje<br />

statytos kreiserinės<br />

jachtos Karin vidaus<br />

struktūros schema.<br />

kinti kariškai tiek laive, tiek sausumoje,<br />

sargybiniai būdavo ginkluoti. Zemajteij<br />

reglamente buvo numatyta ir valčių<br />

įgulų sudėtis banginių medžioklės metu.<br />

Laive buvo keturios nedidelės burinės<br />

valtys – jalai, kuriais įgula susisiekdavo<br />

su krantu, kai jachta sustodavo reide;<br />

jalai buvo naudojami kaip gelbėjimo<br />

priemonės, be to, iš jų įmanyta medžioti<br />

banginius.<br />

Šlovinga praeitis<br />

Šioje istorijoje yra kelios svarbios detalės.<br />

Pirmiausia – jachtos pavadinimas. Grafas<br />

daugiau laiko praleido Paryžiuje nei<br />

Raudondvaryje, todėl vargu ar būtų galima<br />

jį pavadinti nepriklausomos Lietuvos<br />

ultrapatriotu. Ir vis dėlto – grafas<br />

jachtą pavadino Zemajteij, o ne savo<br />

žmonos ar kuriuo kitu vardu. Matyt, tai<br />

lėmė to meto realijos ir mados. 1851 metais<br />

jachta America laimėjo „Hundred<br />

Guinea Cup“ lenktynes, Anglija pastatė<br />

Britannia, todėl Zemajteij pateko į garbingą<br />

kompaniją.<br />

Be kita ko, jachtos konstruktorius<br />

Jacques’as Augustinas <strong>No</strong>rmandas<br />

(1839–1906), su kuriuo grafas bičiuliavosi<br />

– pagarsėjęs Prancūzijoje ir už jos<br />

ribų. Jachta buvo pastatyta <strong>No</strong>rmando<br />

laivų statykloje Havre.<br />

Zemajteij denio ilgis buvo 42,27 m,<br />

ilgis palei vaterliniją – 37,97 m. Jachtos<br />

Kelias | 57


kelias retro<br />

XiX-XX amžiaus sandūroje<br />

buriavimas tapo ne vien tik<br />

aristokratų privilegija. 1884<br />

m. memelyje (klaipėdoje)<br />

įkurta buriuotojų sąjunga,<br />

1921m. kaune – Lietuvos<br />

jachtklubas.<br />

plotis – 7,2 m, grimzlė – 3,88 m, vandens<br />

talpa – beveik 250 t, grotstiebio aukštis<br />

– 45 m, burių plotas – 958,65 m². Zemajteij<br />

pasiekdavo 16,5 mazgo greitį. Jachtos<br />

vidus buvo prabangiai įrengtas. Grafas<br />

Tiškevičius tapo Paryžiaus jachtklubo<br />

nariu; toks laivas darė garbę Prancūzijos<br />

buriniam laivynui.<br />

Jachtos modelis kartu su kitais <strong>No</strong>rmando<br />

projektais 18<strong>78</strong> m. dalyvavo<br />

Pasaulinėje parodoje Paryžiuje, kurioje<br />

konstruktorius buvo apdovanotas aukso<br />

medaliu.<br />

„Mistral“ senelis<br />

J. <strong>No</strong>rmandas pastatė ne tik Zemajteij,<br />

bet ir karo laivą Mistral. Tai plačiai<br />

nuskambėjusio Mistral, kurį Rusija perka<br />

iš Prancūzijos, „senelis“. J. <strong>No</strong>rmandas<br />

suprojektavo ir 1898 m. toje pačioje<br />

laivų statykloje kaip ir Zemajteij pastatė<br />

torpedinį laivą Mistral. Tai 46,5 m ilgio,<br />

185 t vandens talpos laivas, ginkluotas<br />

dviem 47 mm pabūklais, trim<br />

torpediniais aparatais; jo greitis – 28<br />

mazgai. Laivo įguloje buvo 30 jūreivių.<br />

Prancūzija pastatė 50 tokių J. <strong>No</strong>rmando<br />

sukonstruotų laivų. Tai buvo pavykęs<br />

projektas. Laivas tarnyboje išbuvo<br />

iki 1927 m., o jau 1928 m. rikiuotėn stojo<br />

eskadrinis mininkas Mistral. Minininko<br />

ilgis buvo beveik 100 m, vandens talpa<br />

– 1455 t, greitis – 33 mazgai, įgula – 148<br />

jūreiviai ir 7 karininkai.<br />

Barometras ilgisi vežėjų<br />

europos transporto birža TimoCom soft-<br />

und Hardware, gaunančios užsakymus<br />

iš 75 tūkst. krovinių vežėjų bei savininkų<br />

44 europos šalyse, sudaranti krovinių ir<br />

krovininio transporto paklausos – pasiūlos<br />

barometrą, konstatuoja: palyginus<br />

barometro rodmenis <strong>2010</strong> m. sausio 27<br />

d. ir balandžio 4 d., galima daryti išvada,<br />

jog krovinių ir transporto priemonių jiems<br />

vežti pasiūla pakito kone 150° kampu:<br />

metų pradžioje krovinių ir transporto<br />

priemonių pasiūlos santykis 16:84 beveik<br />

10<br />

0<br />

Transporto rinkos barometras<br />

20<br />

58 | Kelias<br />

30<br />

40<br />

50<br />

60<br />

70<br />

64 36<br />

Kroviniai %<br />

Transportas %<br />

80<br />

90<br />

100<br />

po pusmečio pakito į 64:36. Optimalus<br />

rodiklis yra 50:50, t.y. padėtis, kai<br />

užsakoma lygiai tiek vežėjų paslaugų, kiek<br />

yra krovinių. Taigi kroviniai, nesulaukdami<br />

vežėjų, vis dažniau paguli sandėliuose.<br />

Tai rodo, jog Vakarų europos šalyse jau<br />

pradeda didėti vartojimas, taigi ir Lietuvai<br />

vėl plačiau atsiveria eksporto rinkos.<br />

Kaip rodo barometras, eksportuotojams<br />

iš Lietuvos lengviau išvežti tik krovinius<br />

į Nyderlandus. O sunkiausia iš Lietuvos<br />

išvežti krovinius į Suomiją. Kroviniai,<br />

LT > > LT<br />

74 26 B 49<br />

82 18 D 60<br />

<strong>78</strong> 22 E 53<br />

92 8 F 50<br />

42 58 NL 46<br />

70 30 PL 87<br />

64 36 RUS 96<br />

51<br />

40<br />

47<br />

50<br />

54<br />

13<br />

4<br />

Prancūzijos vėliava virš laivo plevėsavo<br />

iki 1950 metų. Rusijai parduodamas Mistral<br />

– Prancūzijos karo laivų statybos<br />

tradicija, turinti ryšių ir su Lietuva, ir su<br />

Rusija. Virš Zemajteij plevėsavo Rusijos<br />

imperatoriško karo laivyno vėliava, o<br />

įgula buvo Rusijos karo laivyno jūreiviai.<br />

Zemajteij žuvo pirmojo pasaulinio karo<br />

audrose 1914 metais. Karas grafui reiškė<br />

senosios epochos pabaigą ir vartus į<br />

nežinią. Benediktas Henrikas Tiškevičius<br />

turtą paliko vyriausiajam sūnui. Mirė<br />

1935 metais.<br />

Memelyje 1876 m. buvo pastatytas<br />

paskutinis burlaivis. Tai buvo didžiųjų<br />

burlaivių epochos pabaiga, tačiau senus<br />

dalykus keičia nauji. Netrukus, 1884 m.,<br />

įkurta Memelio buriuotojų sąjunga. Pasibaigus<br />

aristokratijos monopolijai, buriavimas<br />

pasuko „į mases“. Prasidėjo nauja<br />

epocha. 1921 m., praėjus beveik penkiems<br />

dešimtmečiams po grafo Tiškevičiaus<br />

Zemajteij, Kaune J. Šimoliūno ir<br />

A. Sruogos iniciatyva įkurtas Lietuvos<br />

jachtklubas.<br />

skirti Lietuvai, ilgiausiai užsibūna Rusijoje<br />

ir Lenkijoje. Tačiau dar santykinai mažą<br />

importinių prekių vartojimą Lietuvoje bei<br />

Rusijoje rodo maža krovinių į šias šalis<br />

pasiūla beveik iš visų eS šalių, palyginti su<br />

siūlomu transportu.<br />

Priminsime, kad europos transporto biržai<br />

tarpininkaujant sudaromi sandoriai tarp<br />

krovinių siuntėjų (gavėjų) ir vežėjų tik<br />

tais atvejais, kai krovinių gabenimas nėra<br />

suplanuotas išankstinėmis sutartimis.<br />

Timocom, kelias<br />

RUS > > RUS<br />

83 17 B 41<br />

84 16 D 55<br />

67 33 E 29<br />

93 7 F 47<br />

96 4 LT 64<br />

94 6 NL 41<br />

90 10 PL 79<br />

59<br />

45<br />

71<br />

53<br />

36<br />

59<br />

21


kelias kelio ženklai retro: čia ne aš!<br />

Jaunalietuviai<br />

inicijavo paminklo<br />

atstatyma Eglė RAŠIMAITĖ<br />

Valdas Sutkus (nuotr. dešinėje – deja,<br />

matyti tik pusė veido), prisimena, kad<br />

užfiksuotas įvykis buvo 1989 metais.<br />

„Tikrai dar prieš Nepriklausomybės<br />

atstatymą. Tuomet kartu su kolegomis jau buvome<br />

atkūrę „Jaunąją Lietuvą”, kuri prieškaryje<br />

buvo veikli tautiškai nusiteikusio jaunimo<br />

organizacija (Jaunoji Lietuva –tautiško jaunimo<br />

organizacija, įkurta 1927 m. kaip Lietuvių<br />

tautininkų sąjungos jaunimo organizacija, atkurta<br />

1988 m., 1994 m. tapo savarankiška Lietuvos<br />

politine partija – E. R.).<br />

Tuomet artimai bendradarbiavome su Sąjūdžio<br />

Kauno skyriumi, kuris organizuodavo diskusijų<br />

klubą, vykdavusį Kauno „Architektų”<br />

kavinėje. Diskutuodavome ten apie viską: ir<br />

apie ateitį, ir apie praeitį, pasikviesdavome<br />

įvairių žmonių, pavyzdžiui, asmenų, kovojusių<br />

prieš režimą. Taip susitikome ir su buvusiais<br />

prieškario jaunalietuviais.<br />

61 | Kelias<br />

Pauliaus lileikio nuotr.<br />

Prieš tuos 20 metų buvome glaudžiai su jais<br />

susibendravę. Vienoje tokioje diskusijoje kilo<br />

mintis atkurti „Jaunąją Lietuvą“. Taip ir padarėme.<br />

Archyvuose susiradome nuotraukų, kaip<br />

atrodė prieškario jaunalietuvių uniformos, ir<br />

užsisakėme tokias uniformas pasiūti.<br />

O šioje nuotraukoje užfiksuotas momentas,<br />

kai parvežėme akmenį iš tų vietų, kur<br />

vyko kovos dėl Lietuvos Nepriklausomybės<br />

1918 metais. Suradę tą akmenį, parsivežėme į<br />

Kauną ir neįmantriai papuoštuose neštuvuose<br />

iškilmingai atnešėme į Karo muziejaus sodelį.<br />

Tai buvo pirmasis akmuo tos piramidės, kuri<br />

dabar stovi ant Nežinomo Kareivio kapo. Pats<br />

paminklas irgi buvo atstatytas pagal išlikusius<br />

vaizdus ir stovi jau daugelį metų“,– pasakoja<br />

V. Sutkus.<br />

Po to jis dar keletą metų buvo jaunalietuvių<br />

organizacijos narys, tačiau ėmęs dirbti žurnalistu,<br />

atsisakė aktyvios politinės veiklos.<br />

Šią rubriką Kelias<br />

pristato Lietuvos<br />

nepriklausomybės<br />

atstatymo<br />

dvidešimtmečio proga.<br />

Fotožurnalistas Paulius<br />

Lileikis, tvarkydamas<br />

savo asmeninį<br />

fotoarchyvą, aptinka ir<br />

kadrų, padarytų prieš<br />

porą dešimtmečių,<br />

kuriuose – ir šiandien<br />

gerai žinomų<br />

visuomenės veikėjų,<br />

politikų, įmonių vadovų<br />

veidai. Kaip tuos<br />

įvykius prisimena patys<br />

nuotraukų herojai?<br />

Galbūt ir mūsų žurnalo<br />

skaitytojai norėtų su<br />

žurnalu pasidalyti<br />

išsaugotomis anų<br />

audringų politinių metų<br />

akimirkomis.<br />

Šiandien pateikiamuose<br />

kadruose – Valdas Sutkus,<br />

dabartinis Lietuvos verslo<br />

konfederacijos/ICC Lietuva<br />

prezidentas, uAB Fima<br />

generalinio direktoriaus<br />

pavaduotojas.


©SAD <strong>2010</strong> FSBK02-5<br />

Scandlines<br />

The bridge to Germany,<br />

Sweden or Denmark<br />

You like driving, but want to arrive quickly and relaxed?<br />

One of the most pleasant ways of getting to Germany,<br />

Sweden or Denmark is on one of our ferries. Enjoy the<br />

fresh sea air and arrive at your destination completely<br />

relaxed. Scandlines offers two routes via the Latvian<br />

port of Ventspils to Germany and Sweden and<br />

one route from Liepaja to Germany.<br />

You choose your itinerary.<br />

Welcome on board!<br />

Ventspils-Nynäshamn<br />

Ventspils-Travemünde<br />

Liepaja-Travemünde<br />

T R A V E M Ü N D E<br />

Scandlines Booking Center, N. Sodo 1 · LT-92118 Klaipeda · Telephone/fax: +370 46 310561<br />

D<br />

75 km to Hamburg<br />

S<br />

N Y N Ä S H A M N<br />

60 km to Stockholm<br />

004550<br />

LV<br />

V E N T S P I L S<br />

180 km to Riga<br />

LV<br />

L I E P A J A<br />

170 km to Riga<br />

100 km to Klaipeda

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!