Joel BESSIS ("Kelias" No. 5 (78), 2010 - BALTIC MANAGEMENT ...
Joel BESSIS ("Kelias" No. 5 (78), 2010 - BALTIC MANAGEMENT ...
Joel BESSIS ("Kelias" No. 5 (78), 2010 - BALTIC MANAGEMENT ...
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
pre sCriptUm<br />
004543<br />
apskritas<br />
stalas<br />
004545<br />
transBaltiCa<br />
Video<br />
004544<br />
UpCode instrUkCija 31 psl.<br />
VilniaUs oro<br />
Uosto skrydžių<br />
tVarkaraštis<br />
004065<br />
nasdaq omX<br />
004202<br />
<strong>2010</strong> m. Nr. 5 (<strong>78</strong>)<br />
Tolerancijos<br />
kryžkelė
su dpd galite tikėtis daugiau. daugiau patikimumo. daugiau<br />
patirties. daugiau atidumo. individualūs, jūsų verslui sukurti<br />
sprendimai užtikrina, kad jūsų siuntos klientus pasieks tinkamu<br />
laiku. Garantuojame. tai reiškia, kad galėsite miegoti daug<br />
patogiau. norėtumėte sužinoti daugiau – žiūrėkite www.dpd.lt arba<br />
skambinkite mums tel.: 8 5 210 6766.
Pauliaus lileikio nuotr.<br />
Garsas<br />
004543<br />
pre sCriptUm<br />
Seimas – ne diskusijų vieta?<br />
Šios skilties pavadinimas – jokia asociacija su garsiąja ir net sparnuota tapusia<br />
Rusijos Dūmos pirmininko Boriso Gryzlovo sentencija. B. Gryzlovui – antram<br />
žmogui, esančiam didžiosios kaimynės politikos hierarchijoje, frazė „parlamentas<br />
– ne diskusijų vieta“ išsprūdo prieš keletą metų. Tačiau jos dvasia tebeskraido.<br />
Ir skraidydama iš esmės politiškai laidotų jos autorių, jei tik Rusijoje politinė<br />
sistema atitiktų civilizuoto parlamentarizmo principus. Specifinėje Rusijos sistemoje,<br />
kur Valstybės Dūma paversta įstatymų štampavimo manufaktūra, B. Gryzlovas vis dar<br />
politiškai gyvas. Maža to – tebėra įtakingas bei nemažai lemiantis politikas.<br />
Klausdamas, ar Lietuvos Seimas tebėra diskusijų vieta, turiu omeny ką kita. Prisimindamas,<br />
kad parlamentiniai ginčai Seime dažnai būna aštrūs, rečiau – turiningi,<br />
pasigendu paties diskusijų instituto. Dar šiame ir praėjusiame dešimtmetyje Seime<br />
buvo labai įspūdingų renginių. Prisimenu, būdavo labai įdomių ginčų apie šalies<br />
užsienio politiką, kuriuose dalyvaudavo ne tik politikai, bet ir žymiausi Lietuvos<br />
ekspertai, mokslininkai, verslininkai. Neišdilo iš atminties, regis, 2005-aisiais net kelios<br />
diskusijos Europos Sąjungos paramos naudojimo ir įsisavinimo klausimais. Ten,<br />
beje, Lietuvos politikų, verslo bei mokslo elitui, regis, pavyko susitarti dėl tam tikrų<br />
proporcijų, kurių turėtų būti laikomasi skirstant ES paramos lėšas.<br />
Šių debatų iniciatoriai buvo politikai, neformalūs įvairių gyvenimo sričių,<br />
socialinių grupių lyderiai. Svarbu ne iniciatyvos autorystė. Pabrėžčiau: pratinantis<br />
prie lietuviškos politikos tradicijų, ilgainiui konkrečiomis problemomis besidomintys<br />
piliečiai galėjo tikėtis, jog per Seimo vienerių metų sezoną bus surengtos bent dvi<br />
diskusijos aktualiais visuomenei klausimais. Tai, kad šiandien Seimo diskusijų institutas<br />
merdi arba yra suvis pranykęs,– didžiulė netektis aktyvių piliečių bendruomenei.<br />
Aktualių problemų, kurių vienoks ar kitoks sprendimas pareikalaus milžiniškų<br />
intelekto pastangų ir piniginių išteklių, per akis. Galima pradėti nuo Lietuvos<br />
tarptautinės energetinės politikos. Bene dešimtmetį „stumtą“ įvairiuose tarptautiniuose<br />
forumuose užsienyje ir Lietuvoje, šiandien ją galima laikyti visiškai žlugusia.<br />
Ir jau visiškai miglotas klausimas – kokia energetikos politika turėtų būti, kad ją<br />
galėtume vadinti nauja.<br />
Dar vienas svarbus atspirties taškas: euro, kaip pinigo, euro zonos, kaip kvazidarinio<br />
Europos Sąjungos viduje, beigi visos Europos Sąjungos ateities klausimai.<br />
Žinoma, svarbiausia čia Lietuvos siekiai, sprendimai ir dalyvavimo formos tose<br />
struktūrose. Manyčiau, tokia diskusija po Seimo stogu būtų naudinga visiems, netgi<br />
daugeliui parlamentarų, kurių supratimas apie ES pinigų ir finansų sistemą, kaip teko<br />
patirti, siekia Nicos sutarties laikus.<br />
Neeilinės diskusijos, galbūt net dviejų kėlinių, laukia dar keli Lietuvos energetikos<br />
politikos reikalai. Tik šįkart labiau orientuoti į šalies vidaus reikalus. Šilumos<br />
ūkis, jo efektyvumas, įvairovė – atrodo, Lietuvoje nėra aiškios politikos, kur link<br />
einama. Ir svarbiausia – kodėl, kad ir kokius sprendimus priimtų politikai, procesas<br />
neišvengiamai baigiasi monopoliu. Šia proga taip pat būtų miela, kad energetikos<br />
ministerija platiems svarstymams pateiktų nuosavą elektros energijos sektoriaus<br />
plėtros viziją, kurią šiandien suvokia nebent tik aukščiausi ministerijos pareigūnai.<br />
Naujoji branduolinė jėgainė, alternatyvioji energetika, prekiaujančių, gaminančių,<br />
transportuojančių ir šiaip tarpininkaujančių subjektų ūkio sujungimas ir atjungimas<br />
– esu įsitikinęs, į naująją parlamento salę netilptų visi norintys.<br />
O jeigu nušvistų dangus ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija platesnei<br />
diskusijai dar pateiktų ilgai žadamą socialinės rūpybos sistemos reformą ar bent jos<br />
metmenis, Seimas taptų aiškiu visuomenės traukos centru. Tai įkvėptų!<br />
RyTAS STASELIS<br />
Redakcija: Kalvarijų g. 2, Vilnius, tel. (5) 212 26 <strong>78</strong>, faksas (5) 215 15 87, el. paštas: info@kelias.net. Direktorė: Dalia Bankauskaitė. Komercijos direktorė: Gintarė Kuncaitytė, tel. +370 698 10865,<br />
el. paštas: komercija@elementai.lt. Vyr. redaktorius: Rytas Staselis, el. paštas: rytas.staselis@kelias.net. Redaktorius: Kazimieras Šliužas, el. paštas: kazimieras@kelias.net. www.kelias.net redaktorius:<br />
Domas Dėdinas, el. paštas: kelias@kelias.net. Autoriai: Dainius A. Butautas, Darius Šilas, Evaldas Gelumbauskas, Anželika Giedra, Eglė Markevičienė, Rita Miliūtė, Audronė Ranonytė, Eglė Rašimaitė. Fotoiliustracija:<br />
Paulius Lileikis. Leidėjas UAB „Spaudos elementai“. Konsultantai: Gintaras Bingelis, Viktoras Butkus, Vladas Gaidys, Raimundas Jurevičius, Kęstutis Kristinaitis, Ramūnas Palšaitis, Saulius Racevičius. Prenumerata:<br />
tel. +370 698 10865, el. paštas: prenumerata@kelias.net. Reklama: tel.(5) 212 26 <strong>78</strong>, tel. (mob.)+370 698 10865, el. paštas: komercija@elementai.lt. Dizainas: Silva Jankauskaitė, UAB „Idea artis“. Viršelyje:<br />
Pauliaus Lileikio nuotraukos, Silvos jankaukaitės dizainas. Įmonės kodas 126216013, ISSN 1648-<strong>78</strong>18. Spausdino „ARX-Baltica“ spaustuvė. Visos teisės saugomos. Redakcija už reklamų turinį ir kalbą neatsako.<br />
Kelias | 1
Turinys<br />
2 | Kelias<br />
kelio ženklai<br />
Kibernetinės<br />
kautynės<br />
Andre Glucksmannas 4 p.<br />
modernios<br />
Rusijos „šaraškės”<br />
Lilija Ševcova 5 p.<br />
Kiauliškos<br />
metamorfozės<br />
Rita Miliūtė 6 p.<br />
kelio finansai<br />
Komerciniams bankams<br />
nustojus finansuoti rizikingas<br />
investicijas, Lietuvoje bunda<br />
naujas rinkos institutas<br />
– „verslo angelai“. Algirdas<br />
Strumskis, KŪB Verslo angelų<br />
fondo I partneris - apie<br />
nelengvai, tačiau sėkmingai<br />
pramintus administracinius,<br />
teisinius ir praktinius takelius.<br />
8 p.<br />
Kaip pažaboti stambiausias finansų institucijas,<br />
kurios sunkmečiu dar labiau išaugo – galvosūkis<br />
Amerikos politikams<br />
12 p.<br />
Ceo sakymai
tema<br />
„Gelbėjimo ratas imigrantų<br />
rankose”. Lietuva pirmauja tarp<br />
Europos Sąjungos šalių pagal<br />
iš šalies emigravusių žmonių<br />
skaičių. Naujausių tyrimų<br />
duomenimis, Lietuvos gyventojai<br />
netrukus gali perimti kitą<br />
– nesvetingumo imigrantams iš<br />
trečiųjų šalių – pirmenybę.<br />
20 p.<br />
prie stalo pakelėje<br />
Pirmojo Vilniuje oficialiai<br />
surengtų gėjų maršo<br />
atgarsiai: kaip požiūris į<br />
netradicinės orientacijos<br />
žmones gali įtakoti užsienio<br />
investicijas Lietuvoje?<br />
36 p.<br />
kelio istorijos<br />
kelio kryptis<br />
staiGUs posūkis<br />
„Šiandien kažkas turi leisti<br />
pinigus”, – sako profesorius<br />
Hugh-<strong>Joel</strong>is <strong>BESSIS</strong>, finansų<br />
rinkų, bendrovių finansų, rizikos<br />
valdymo specialistas, BMI<br />
vizituojantis lektorius.<br />
16 p.<br />
XIX amžius: grafas Benediktas<br />
Henrikas Tiškevičius – pirmasis<br />
Lietuvos buriuotojas. Kas sieja jachtą<br />
Žemajteij ir prancūzų karo laivus<br />
Mistral<br />
56 p.<br />
Kas laukia kompanijos, kurioje per jos<br />
gyvavimo dešimtmečius 16 kartų pasikeičia<br />
vadovai?.. „Neįmanoma LRT misija”<br />
42 p.<br />
Dainius Butautas<br />
„Į Pažadėtąją Žemę – ar dar toli?”<br />
50 p.<br />
Frankas Lemkė: vokiečių simpatijos<br />
Rusijai, santūrumas Amerikai, atšiaurumas<br />
kaimynams: tiesa ar klaidingas įspūdis?<br />
53 p.<br />
Kelias | 3
kelio ženklai<br />
Gyvename nuostabiu laiku.<br />
Istorijos vadovėliuose aprašoma<br />
praeitis – dažnai akmenuotas,<br />
spygliuotas, kruvinas,<br />
kartais tragiškas kelias – tolsta.<br />
Regis, saldus gyvenimas jau ranka pasiekiamas,<br />
o grubi ginklo jėga užleidžia<br />
vietą švelnia laikomai minties galiai.<br />
Soft power prieš hard power. Pamirškime<br />
laikus, kai reikėjo būti apsiginklavusiam<br />
iki dantų! Šiandien besišypsančioje<br />
pasaulinėje arenoje svarbiau ne<br />
nugalėti, o įtikinti – galia grįstus santykius<br />
keičia įtikinėjimo menas. Ne be<br />
interneto pagalbos vienu kaimu tapęs<br />
pasaulis nuo kovų perėjo prie diskusijų.<br />
Tai panašu į mitą.<br />
Akivaizdu, kad mūsų žemė jau nėra<br />
padalyta į du blokus. Akivaizdu, kad<br />
sienos kiūra. Kinijos turistai plūsta į<br />
Paryžių ir Romą, naujieji Putino Rusios<br />
princai okupuoja Žydrąjį krantą<br />
ir Ispanijos rivjerą. Ar žmonija perlipo<br />
kultūrų ir režimų skirtumus,<br />
kad pasiektų aukščiausią išsivystymo<br />
laipsnį, kai kiekvienas žemės gyventojas<br />
turi vienodas galimybes gauti informaciją<br />
ir turėti, reikšti nuomonę? Ar<br />
kompiuteriais, palydovinėmis antenomis<br />
ir plokščiaekraniais televizoriais<br />
užtikrinama laisva naujienų ir idėjų<br />
sklaida?<br />
Ši dieviška hipotezė apgaulinga.<br />
Google staiga, triukšmingai ir su nuostoliais<br />
pasitraukus iš žemyninės Kinijos<br />
dalies, viskas grįžo į senas vėžes:<br />
kibernetinė cenzūra žengia į priekį,<br />
tinklaraštininkai neapsaugoti nei nuo<br />
e. pašto stebėjimo, nei nuo politiškai<br />
kryptingo persekiojimo (pasiteiraukite<br />
08 chartiją pasirašiusių pekiniečių arba<br />
„žaliųjų“ teheraniečių). Šiandienos aktualijos<br />
yra šnipinėjimas ir kibernetinės<br />
atakos (paklauskite baltų arba gruzinų).<br />
Lengva galimybė nedelsiant transliuoti<br />
urbi et orbi nuneša mus ne į kibernetinę<br />
stebuklų salą, o į kovos lauką. Įvairios<br />
nedemokratiškos šalys (ir ne tik tos,<br />
apie kurias dažniausiai kalbama) grasina<br />
pasisavinti kuo didesnę mūsų minčių<br />
dalį. Iranas, Kinija ir Rusija – jos tai<br />
daro geriausiai, bet jos nėra vienišos<br />
– uzurpuoja stebuklingą nuomonės formavimo<br />
galią, net jei tam reikia atitverti<br />
4 | Kelias<br />
Kibernetinės<br />
kautynės<br />
Šiandieninės autokratijos<br />
muitinės savo postus<br />
įrenginėja mūsų galvose.<br />
piliečius hermetiška hercų ir informatikos<br />
priemonių siena.<br />
Vienas Dievas težino, kaip Obama<br />
ir jo komanda stengiasi neužgauti<br />
strateginių partnerių. Užatlantės diplomatijos<br />
vadovė Hillary Clinton dažniausiai<br />
ignoruoja žmogaus teisių klausimą,<br />
ypač kai jis susijęs su Kinija. Jos<br />
<strong>2010</strong> m. sausio pabaigos pranešimas tik<br />
kiek iškalbingesnis: „Pasaulyje leidžiasi<br />
nauja geležinė informacijos uždanga“.<br />
Google trenkus durimis, Clinton pirmą<br />
kartą išdrįso taip pasisakyti ir leido sau<br />
keletą čerčiliškų pastebėjimų. Lažinuosi,<br />
kad Kinijos komunistų lyderiai žino<br />
Fultono kalbą (1946 m.) ir nutuokia, ką<br />
tai reiškia. Laukime tęsinio...<br />
Prieš universalųjį internetą pastatyta<br />
didžioji siena verčia kelti esminį šiam<br />
amžiui klausimą: jei profaniškoms ar<br />
religinėms autokratijoms atiduosime<br />
aukščiausią teisę į piliečio mąstymą, jei<br />
išankstine cenzūra valdžią atiduosime<br />
minčių policijai, galime tikėtis blogiausio.<br />
Netikros naujienos, ksenofobiški<br />
paistalai, mirtį nešantys gandai, be jokios<br />
atsvaros pateikti naudojant galingą<br />
visuotinio tinklo jėgą, gali tapti postmoderniomis<br />
Didžiojo brolio atmainomis.<br />
Per krizę nėra nieko paprasčiau<br />
kaip sukelti lengvai įtikinamo individo<br />
paniką. 2008 m. rugpjūtį Maskva nesustodama<br />
trimitavo apie „paranojiško“,<br />
„išprotėjusio“ Gruzijos prezidento vykdomą<br />
„genocidą“, nepašykštėdama jam<br />
ir tokių epitetų kaip „naujasis Hitleris“,<br />
kelio nuotr.<br />
Andre GlucksmAnnAs<br />
Andre Glucksmannas (g. 1937) prancūzų<br />
eseistas, Naujųjų filosofų judėjimo<br />
lyderis. Jaunystėje žavėjosi marksizmu,<br />
anarchomaoizmu. Parašė keletą knygų,<br />
paskutinė – Vaiko įniršis (pranc. une<br />
rage d’enfant, 2006). Vienas žymiausių<br />
šiuolaikinių realpolitik kritikų.<br />
„Amerikos ir NATO statytinis“ ir t.t.<br />
140 milijonų rusų nesiginčydami prarijo<br />
šią informaciją – jiems ir neįmanoma<br />
jos ginčyti, daug jų iki šiol ją laiko<br />
tiesa, nes Kremlius įvairiais būdais<br />
– turto nusavinimais, įkalinimas ir<br />
žmogžudystėmis – monopolizavo žiniasklaidą<br />
savo rankose. Valstybė, užgrobusi<br />
.com, įgyja beveik popiežišką<br />
„neklystamumą“.<br />
Kadaise diktatūros siekė valdžios<br />
apibrėžtose teritorijose: fabriko savininkas<br />
jautėsi savo teritorijos šeimininkas<br />
ir reikalavo nesikišti į tai, kaip<br />
(blogai) jis elgiasi su darbininkais už<br />
uždarų durų. Šiandieninės autokratijos<br />
muitinės savo postus įrenginėja<br />
galvose, o eterio iešmininkai į įstatymo<br />
užribį nukreipia viso pasaulio tinklaraštininkus.<br />
Deja, senosios demokratijos,<br />
žvangant sidabriniams,<br />
per prievartą šypsodamosi, užleidžia<br />
nuomonės formavimo teritoriją šiandienos<br />
despotams. Vienam Tbilisyje<br />
įsikūrusiam transkaukazo TV kanalui<br />
neseniai panaikinta galimybė transliuoti<br />
prancūzišku palydovu (Eutelsat)<br />
– šis tiesiog pakluso Gazprom reikalavimams.<br />
Maskvai pareiškus, kad<br />
erdvė priklauso jai, Eutelsat (beje, 25%<br />
finansuojamas iš mokesčių mokėtojų<br />
kišenės), maloniai sutiko – „mano palydovas<br />
priklauso jums“. Rusiški pinigai<br />
plūsta, žodžio laisvė skęsta. Paryžiui<br />
– prabangios užkandėlės ir šampanas,<br />
rytams – uždanga, už kurios karaliauja<br />
viena nuomonė.<br />
Hėgelis, iš esmės didis filosofas, tvirtino,<br />
kad vienintelė istorijos pamoka<br />
yra tai, kad iš istorijos nepasimokoma.<br />
Ar mes pasmerkti amžinai kartoti tas<br />
pačias klaidas? Nemanau! Google neatsitiktinai<br />
trenkė durimis, nesutikusi su<br />
laisvę žudančiais Kinijos valdžios institucijų<br />
reikalavimais. Vienas iš Google<br />
steigėjų Sergejus Brinas (36 metai) gimė<br />
Sovietų Sąjungoje – jam teko su tėvais<br />
bėgti nuo gulago. Ir jis puikiai tai atsimena.<br />
Nesvarbu, kad teks prarasti pinigų<br />
– jis neketina mūryti naujo melo rūmo.<br />
Jam nepatinka ir Vakarų abejingumas<br />
kylančiai didžiajai informacijos sienai.<br />
Įdomu, ką apie tai mano Voltair’eo ir<br />
Montesquieu Paryžius?
kelio ženklai<br />
modernios<br />
Rusijos „šaraškės”<br />
Ar iš tikrųjų galime kalbėti<br />
apie besikeičiančią Rusijos<br />
politiką Vakaruose? Mano<br />
kolegos vakariečiai energingai<br />
įrodinėja, kad Rusijos užsienio politikos<br />
paradigma keičiasi. Esą prezidentas<br />
Dmitrijus Medvedevas kiekviena<br />
palankia proga rodo tam tikrą Rusijos<br />
valdžios atšilimą vidaus politikoje bei<br />
naujoviškus tarptautinius santykius.<br />
Vakarų politologai tai vadina „Medvedevo<br />
liberalizacija“. Tačiau klausinėjant<br />
vakariečių smulkiau, nesunku įsitikinti,<br />
kad jų požiūris grindžiamas daugiausia<br />
viltimis ir simboliais.<br />
Mano nuomonė gerokai skeptiškesnė.<br />
Bolševikų vadas Vladimiras Leninas, ko<br />
gero, buvo teisus, teigdamas, jog užsienio<br />
politika tėra vidaus politikos tąsa.<br />
Jeigu valdžia Rusijoje tebepriklauso<br />
tam pačiam elitui, jeigu nėra giluminio<br />
demokratizavimo proceso, jeigu „Medvedevo<br />
liberalizacija“ tėra tušti žodžiai,<br />
kodėl turėtų keistis užsienio politikos<br />
principas – to be together, to be again?<br />
Akivaizdu: jau kurį laiką Rusija tarptautiniuose<br />
santykiuose nebeeskaluoja<br />
dirbtinės įtampos: nedemonstruoja<br />
raumenų ir nedaužo langų. Tai sveikintina:<br />
visiems lengviau bendrauti, kai<br />
tarp oficialios Maskvos ir, tarkime, Vilniaus<br />
nėra diplomatinės įtampos. Be to,<br />
Kremliui kur kas lengviau normalizuoti<br />
santykius su tomis šalimis, kuriose pasikeičia<br />
lyderiai. Taip Lenkijoje prieš porą<br />
metų buvo atrastas pokalbių partneris<br />
premjeras Donaldas Tuskas, Lietuvoje<br />
– prezidentė Dalia Grybauskaitė, Ukrainoje<br />
– prezidentas Viktoras Janukovičius.<br />
Tarkime, su Estija – jau sunkiau,<br />
nes bendravimas su prezidentu Henriku<br />
Ilvesu esą labai problematiškas. Tačiau<br />
kita vertus, turėtume mąstyti sveikai ir<br />
blaiviai įvertinti tokių pokyčių motyvus<br />
ir priežastis. Aš nematau neginčijamų<br />
įrodymų, kad Rusija negrįžtamai pasirinko<br />
integracijos į Vakarų civilizaciją<br />
kelią. Rusijos ir Vakarų vertybės tebėra<br />
skirtingos. Tai rodo ne tik nesenas Rusijos<br />
UR ministro Sergejaus Lavrovo pareiškimas<br />
Vašingtone: mes nesame priešai,<br />
tačiau nesame ir draugai. Antai prieš<br />
pusantro mėnesio pasirašyta Rusijos<br />
ir Ukrainos sutartis „dujos už laivyną“<br />
Pats D. Medvedevas tam<br />
tikra prasme yra iliuzija,<br />
kalbanti galva, ūpą<br />
stimuliuojanti tabletė<br />
parodė, kad Maskva siūlo ne modernią<br />
politinę ir ūkinę partnerystę, o energetinę<br />
adatą. Rusija trečdaliu sumažino<br />
gamtinių dujų kainą, pratęsė savo buvimą<br />
Kryme, o V. Janukovičius už tai gavo<br />
galimybę ilgam atidėti būtinas savo šaliai<br />
ekonomikos reformas.<br />
Taktikos kaita gyvybiškai svarbi dabartinei<br />
Rusijos valdžiai išgyventi ir išlikti.<br />
Pokyčių formulė: sukurti inovatyvią<br />
ekonomiką, kartu išsaugojant politinį<br />
status quo. Nėra galimybių pasiekti<br />
technologinės pažangos be vakarietiškų<br />
išteklių. O prieš pradedant kalbėti apie<br />
išteklius, reikia keisti įvaizdį: vietoje<br />
mušamų būgnų pradėti groti fleita.<br />
Ko gero du kartus Rusijos istorijoje<br />
– caro Petro I ir diktatoriaus Stalino laikais<br />
– tokia taktika pasiteisino. Ir xvii–<br />
xvii a., ir praėjusio šimtmečio pirmojoje<br />
pusėje pavyko pritraukti investicijas iš<br />
Vakarų ir modernizuoti šalį bei jos ūkį.<br />
Abukart Rusijai kurį laiką pavyko išlaikyti<br />
tam tikrą technologinį lygį, tačiau<br />
kiekvienąsyk ji skaudžiai risdavosi atgal.<br />
Dabartinis iššūkis – dar sudėtingesnis.<br />
Vakarų pasaulis pergyvena tokią epochą,<br />
kurioje technologinė pažanga<br />
neįmanoma be ypatingos pagarbos asmens<br />
laisvei. Kadangi šiuolaikinė Rusijos<br />
tikrovė ir asmens laisvė – ne itin derantys<br />
dalykai, aš sunkiai įsivaizduoju, kad<br />
dabar pavyktų pakartoti netgi Stalino<br />
laikų modernizavimą. Maža vien pirkti<br />
technologijas iš amerikiečių (taip buvo<br />
xx a. ketvirtąjį dešimtmetį) arba urmu<br />
kelio nuotr.<br />
lilija ŠevcovA<br />
Lilija Ševcova – Maskvos Carnegie centro<br />
vyr. mokslinė bendradarbė. Baigė ir dėstė<br />
Maskvos Tarptautinių santykių institute<br />
(Rusija), Džordžtauno ir Berklio universitetuose<br />
(JAV). 2008 m. žurnalo Foreign Policy<br />
įtraukta į įtakingiausių pasaulio intelektualių<br />
TOP 100. Kelių knygų autorė (paskutinė<br />
– Vieniša supervalstybė, <strong>2010</strong> m.)<br />
atsivežti gamyklas iš Vokietijos pagal pokario<br />
reparacijų ir kontribucijos sąlygas.<br />
Modernūs įrenginiai ne ką tereiškia be<br />
pagarbos asmens laisvei.<br />
Rusijos lyderiai mėgina apgauti save ir<br />
kitus, kad pamaskvės Skolkovo miestelį<br />
aptvėrus spygliuota tvora, investavus ten<br />
pasakiškus pinigus, pavyks sukurti Silicio<br />
slėnio dvynį. Supertalentai išskirtinėje<br />
vietoje, į kurią paprasti mirtingieji nebus<br />
įleidžiami, ypatingos sąlygos investicijoms,<br />
išskirtinė muitų aplinka, kurioje<br />
bus kuriama „kažkas tokio“. Gal modernios<br />
„šaraškės“, apie kurias Aleksandras<br />
Solženicynas rašė prieš keturiasdešimt<br />
metų.<br />
Man netgi atrodo, kad idėjos sėkme<br />
nelabai tiki ir patys autoriai. Tokiu būdu<br />
kurdami iliuzijas ir tempdami laiką,<br />
jie tiesiog neturi šalies modernizavimo<br />
projekto. Pats D. Medvedevas tam tikra<br />
prasme yra iliuzija, kalbanti galva, ūpą<br />
stimuliuojanti tabletė: jis kovoja su korupcija,<br />
reformuoja kalėjimų sistemą,<br />
primygtinai kartoja „laisvė geriau už<br />
nelaisvę“, tačiau nieko nekeičia iš esmės.<br />
Neįmanoma ką nors pakeisti be politinių<br />
laisvių, laisvos žiniasklaidos ir nuo valdžios<br />
nepriklausomų teismų.<br />
Klausimas – kaip į politinius Rusijos<br />
valdžios siunčiamus signalus galėtų<br />
reaguoti kaimyninių šalių verslas – ko<br />
gero, yra pats sunkiausias. Būdama<br />
Rusijos pilietė, aš sveikinu kiekvieną<br />
Vakarų investiciją, kuri sukuria darbo<br />
vietas mano šalies žmonėms. Tačiau patirtis<br />
rodo, jog Rusijoje investavę vakariečiai<br />
labai retai stengiasi čia įskiepyti<br />
tuos pačius skaidraus verslo principus,<br />
kuriais grindžia veiklą savo šalyse. Dažniausiai<br />
jie priima tas žaidimo taisykles,<br />
kurias siūlo visų lygių Rusijos valdžia.<br />
Įsivaizduoju, kokių gali būti pagundų,<br />
jeigu galų gale joms neatsispyrė net<br />
švedų ikea – atstovė šalies, kuri iki šiol<br />
buvo laikoma skaidrumo, verslo etikos<br />
ir antikorupcinio imuniteto etalonu.<br />
Jau neminint Siemens, Hewlett-Packard,<br />
Daimler Benz kompanijų, kurios pripažino<br />
mokėjusios milijonines pakišas<br />
netgi Rusijos generalinės prokuratūros<br />
pareigūnams. Šia prasme, Vakarų verslas<br />
liberaliajai Rusijos svajonei veikiau<br />
kenkia negu padeda.<br />
Kelias | 5
kelio ženklai<br />
Tarptautinis valiutos fondas<br />
„komplikuotų“ šalių abreviatūrą<br />
apvertė į kitą pusę: dabar Graikiją,<br />
Italiją, Portugaliją ir Ispaniją<br />
vadina vienu GIPS pavadinimu.<br />
„Ankstenė santrumpa – PIGS (angl.<br />
Kiaulės) kėlė nemalonias asociacijas, nors,<br />
gerai pagalvojus apie klastotus Graikijos<br />
duomenis, gal ir tiko“,– TVF koridoriuose<br />
Vašingtone juokauja Fondo atstovai.<br />
Jie ir dalijasi informacija su sąlyga,<br />
kad cituojant nebus nurodytos pavardės<br />
ar pareigos. Todėl anaiptol neneigia,<br />
jog didžiausia nuo antrojo pasaulinio<br />
karo krizė turi daugiau laimėtojų, negu<br />
sėkmingomis priemonėmis su ja kovojančios<br />
Suomija ar Estija bei pats Fondas.<br />
Jo įtaka Europoje šiandien didesnė,<br />
negu Europos Centrinio Banko, kaip ir<br />
sprendimų priėmimo sparta.<br />
2008-aisiais 186 valstybes nares turinčiam<br />
TVF užtruko tris savaites suteikti<br />
24 mlrd. eur paskolą Vengrijai – rekordiškas<br />
greitis pirmajai TVF skolininkei iš<br />
Europos Sąjungos, ypač turint omeny, kad<br />
iš pradžių vengrams išgelbėti nuo bankroto<br />
buvo planuojama skirti tik 1 mlrd.<br />
eur. Budapešto bandymai pasiskolinti iš<br />
kitų ES valstybių sudužo daug greičiau<br />
– Austrija ir Prancūzija buvo linkusios<br />
skolinti, tačiau kreditorių kompanijoje<br />
norėjo matyti didesnę valstybę. Tačiau<br />
Vokietija atsisakė.<br />
TVF paskelbus apie susitarimą su<br />
Vengrija, didžiausi Vokietijos laikraščiai<br />
tylėjo. Kokią paramą euro zonai nepriklausančiai<br />
Vengrijai būtų galėjusi skirti<br />
iš savo programų Europos Sąjunga? Vos<br />
13 mlrd. eur.<br />
Ir dar vienas faktas ES nenaudai,<br />
įvertinus greitosios pagalbos efektyvumą:<br />
kitos dvi didžiausios TVF skolininkės Europoje<br />
– Rumunija ir Ukraina.<br />
TVF pareigūnai pabrėžia Vengrijos<br />
vyriausybės ryžtingumą siekiant paskolos<br />
ir mažinant viešojo sektoriaus išlaidas, bet<br />
purto galvą klausiami, ar kas nors tikrino<br />
jos pateikiamus duomenis apie šalies<br />
būklę. Iki pernykščio Graikijos precedento,<br />
spalį paaiškėjus, kad valdžia Atėnuose<br />
ne vienerius metus dailino viešųjų finansų<br />
statistiką, tokios problemos Vašingtone<br />
niekas nė nesvarstė. O juk būtent TVF<br />
skelbė rimčiausius įtarimus dėl rizikingos<br />
Graikijos finansų padėties.<br />
6 | Kelias<br />
Kiauliškos<br />
metamorfozės<br />
TVF įtaka Europoje vis<br />
dar didesnė nei Europos<br />
centrinio banko<br />
„Be Graikijos, tokių atvejų nėra buvę per<br />
visą TVF istoriją nuo 1944 metų”,– sako du<br />
dešimtmečius TVF būstinėje Vašingtone<br />
dirbanti senbuvė. Fondas skiria Grakijai<br />
30 mlrd. eur trejiems metams, papildomos<br />
80 mlrd. eur injekcijos pasieks bankrutuojančios<br />
valstybės finansų arterijas iš<br />
ES. Kaip Atėnai susitvarkys su protestais<br />
gatvėse – jau jų pačių galvos skausmas.<br />
Perfrazuojant euroskeptiką Čekijos prezidentą<br />
Vaclavą Klausą, graikai susitvarkytų<br />
lengviau, jei būtų ištvėrę 50 metų sovietų<br />
okupacijos, kaip kad ištvėrė dar vieni TVF<br />
skolininkai – latviai.<br />
Latvija iš TVF skolinasi penkeriopai<br />
pigiau, negu ne iš TVF skolinasi Lietuva.<br />
Į vadovėlius nieko prieš patekti nusiteikęs<br />
LR Vyriausybės galva Andrius Kubilius<br />
sako, jog tiek verta mokėti už galimybę išvengti<br />
TVF nasrų, esą pirmiausia ryjančių<br />
skaniausias jam pensijas ir kitas lengvai<br />
socialiai pažeidžiamų grupių išmokas.<br />
Tačiau TVF galvos vienu balsu tikina, kad<br />
Fondas nėra blogasis policininkas, kuris,<br />
vietoje Amerikos cop’ų mėgstamų spurgų<br />
mėgaujasi priešmirtinėmis pensininkų<br />
aimanomis. Jis tik nurodo, kiek ir kokios<br />
viešojo sektoriaus išlaidos turėtų<br />
būti sumažintos. O ką rinktis – pensininkus,<br />
investicijų programas ar kieno<br />
nors atlyginimų fondą – pačių galimų ir<br />
esamų šalių-skolininkių reikalas. Kritika<br />
išpūstoms ar nepagrįstoms išmokoms<br />
– rekomendacijos, kurių primygtinai patariama<br />
paisyti, jei siekiama skolintis pigiau.<br />
Anksčiau raminę, jog 2% Europos Sąjungos<br />
BVP tesukurianti Graikija lemiamos<br />
reikšmės ES neturi, didieji pasaulio<br />
Pauliaus lileikio nuotr.<br />
Rita mIlIŪTĖ<br />
Rita Miliūtė – LTV „Teisė<br />
žinoti“ ir radijo laidų<br />
vedėja. Buvusi radijo<br />
stoties Amerikos balsas<br />
bendradarbė Lietuvoje.<br />
finansų analitikai dabar lygiai taip pat<br />
tikina, kad graikiškojo viruso purtoma<br />
euro zona nežlugs – „per daug į ją investuota<br />
laiko ir kitų išteklių, kad nebūtų mesta<br />
dar šiek tiek priemonių.“<br />
Kodėl? Pasak Roberto Johnsono, buvusio<br />
G. Soroso Fondo vykdančiojo direktoriaus<br />
(dar anksčiau – JAV Senato<br />
bankininkystės komiteto vyriausiojo<br />
ekonomisto), „todėl, kad gelbėjamas ne<br />
kažkieno užpakalis, o visa sistema“. Dabar<br />
R. Johnsonas vadovauja vėl kartu su<br />
G. Sorosu įkurtam Naujojo Ekonominio<br />
Mąstymo Institutui (INET) ir sako ėmęsis<br />
šios veiklos dėl pernelyg vangios JAV reakcijos<br />
į visą pasaulį ištiktą krizę. Jam patinka,<br />
kad Barackas Obama nori padėti<br />
visiems lig šiol socialinio draudimo<br />
neturėjusiems amerikiečiams. Tačiau jis<br />
stebisi, jog tam reikalaujama naujų lėšų<br />
(per dešimt metų ne mažiau kaip 900<br />
mlrd. usd), užuot reformavus brangiausią<br />
pasaulyje JAV sveikatos apsaugos sistemą,<br />
kuri kaina lenkia japoniškąją, tačiau pagal<br />
efektyvumą tėra 38 vietoje. „Campaigner“<br />
(liet. kampanijų veikėjas) – taip Obamą<br />
pavadina spekuliacijų valiutomis verslo<br />
atsisakęs ekonomikos mokslų daktaras ir<br />
pastebi: vien lozungų naujajai Vašingtono<br />
administracijai ilgam neužteks.<br />
Tą pastebi ir B. Obamos, ir jo personalo<br />
(kaip ir opocizijos) lozungais bei deklaracijomis<br />
besimėgaujantis Vašingtono politinės<br />
satyros teatras The Capitol Steps. Jis<br />
savo užuomazgoms dėkingas grupelei Senato<br />
tarnautojų, gerai pažinojusių samdytojus<br />
ir stebėjusių ne tik jų privalumus, bet<br />
ir ydas, o dabar aktorių trupės pastangomis<br />
pliekiantis ir vienus, ir kitus bei abejojantis<br />
kai kuriais „antikriziniais“ Baltųjų<br />
rūmų administracijos sprendimais. Vienas<br />
naujausių jų „topų“ – „Return to<br />
Spenders“ (liet. grąžinkite išlaidūnams).<br />
Atsimenantiems Elvis’o Presley „Grąžinkite<br />
siuntėjui“(„Return to Sender“) – jei<br />
jau kalbame apie nuolatinį klausimą, ar<br />
krizės akivaizdoje sumažėjusį vartojimą<br />
reikia skatinti, ar kaip tik per didelis vartojimas<br />
buvo viena iš priežasčių, lėmusių<br />
didžiulius krizės mastus. Galų gale pirmoji<br />
nuošliauža 2008 m. prasidėjusioje<br />
krizių lavinoje juk buvo JAV banko „Lehmans<br />
Brothers“ griūtis, dramatiškai pakeitusi<br />
kreditavimo visame pasaulyje sąlygas<br />
ir įpročius.
kelio ceo sakymai ženklai<br />
Verslo angelai<br />
bunda<br />
Pirmasis Lietuvoje šalies verslininkų<br />
valdomas rizikos kapitalo<br />
fondas KŪB Verslo angelų<br />
fondas I, įsteigtas šiemet sausio<br />
22 d., pradeda aktyvią komercinę veiklą.<br />
8 mln. eur valdantis fondas, pirmuoju<br />
taikiniu pasirinkdamas jauną ir<br />
perspektyvią UAB ART 21, diegiančią<br />
informacines technologijas žemės ūkio<br />
įmonėse, nubrėžė savo kryptį: rinksis<br />
jaunas perspektyvias smulkias ir vidutines<br />
įmones, nusiteikusias savo veikloje<br />
diegti aukštąsias technologijas (daugiausia<br />
IT).<br />
Su kokia patirtimi, kokiomis viltimis<br />
ateina lietuviško fondo valdytojai, kaip jie<br />
vertina savo galimybes būti naudingiems<br />
Lietuvos verslui, kokių kliūčių sulaukia?<br />
Apie tai kalbamės su Arvydu STRUMS<br />
KIU, KŪB Verslo angelų fondo I (LLP<br />
Business Angels Fund I) partneriu.<br />
Kokie pagrindiniai rizikos kapitalo<br />
fondo (RKF) investavimo į įmones<br />
principai? Kuo jie skiriasi, pavyzdžiui,<br />
nuo bankų paskolų naudojimo investicijoms?<br />
Bankui reikia garantijų, o mes, įmonei<br />
išleidus papildomą akcijų emisiją, ją<br />
išperkame ir tampame dalininkais.<br />
Pavyzdžiui, bendrovė, kurios kapitalas<br />
yra 100 tūkst. lt, išleidžia dar vieną 100<br />
tūkst. lt emisiją, kurią mes įsigyjame ir<br />
taip tampame 50% kapitalo savininkais.<br />
Galime valdyti daugiau, galime mažiau.<br />
Ateiname su savo patirtimi, kaip<br />
stiprinti įmonę, o mūsų tikslas – per<br />
artimiausius 10 metų įmonę pakelti iki<br />
tokio lygio, kad galėtume savo akcijas<br />
8 | Kelias<br />
Kazimieras ŠLIUŽAS<br />
Lietuvoje pamažu randasi naujas - „verslo<br />
angelų“ institutas. Patyrę verslininkai ryžtasi<br />
rizikingoms investicijoms į nedideles, jaunas,<br />
tačiau ambicingas įmones.<br />
parduoti kitam savininkui. Dividendų<br />
išmokėjimas mums nėra svarbiausias<br />
sėkmės ar nesėkmės veiksnys.<br />
O kas yra jūsų sėkmė?<br />
Sėkmė yra tai, kad per 5 ar 10 metų<br />
įmonės kapitalas padidėja, pavyzdžiui, iki<br />
500 tūkst. lt. Mes uždirbame iš to, kad<br />
pelningai parduodame savo valdytas akcijas.<br />
Kiti akcininkai gali būti savininkai<br />
kad ir visą gyvenimą; savo akcijas jie gali<br />
dovanoti, užrašyti kaip palikimą šeimos<br />
nariams, giminaičiams. O mes privalome<br />
išeiti, nes tai RKF moralinė esmė.<br />
yra įdomi statistika. RKF per metus<br />
uždirba vidutiniškai 12% grąžos.<br />
Sėkmingiausi investuotojai – apie 30%.<br />
Siekiame rezultato nuo 12% iki 30%.<br />
Tai labai daug (palyginkime su bankų<br />
indėlių palūkanomis).<br />
Kokiais būdais tokios grąžos siekiama?<br />
Galima naudoti visokius finansinius instrumentus,<br />
išgręžti, išspausti balansus<br />
iki maksimalaus lygio, bet išspaustos<br />
įmonės už trigubą kainą neparduosi.<br />
Reikia, kad ir pirkėjas, kuris ateis po<br />
jūsų, matytų analogiškos grąžos galimybę.<br />
Warrenas Buffettas sako, kad investuoja<br />
amžinai. RKF bet kada turi žinoti,<br />
kokia įmonė bus po 5, 10, 15 metų.<br />
Kas sudaro fondą? Ir kas verčia fondo<br />
valdytoją darbą atlikti sąžiningai?<br />
Mūsų fondą sudaro dvi dalys. 8 mln.<br />
eur – Europos investicijų fondo (EIF)<br />
lėšos. Šis fondas buvo sukurtas siekiant<br />
investuoti į panašius kaip mūsų mažus<br />
RKF Europos Sąjungoje. Tai ilgalaikė<br />
EK misija. Fondų valdytojų – privačių<br />
asmenų – interesas siekti pelno yra tai,<br />
kad 2–10% investuojamos dalies privalo<br />
rizikuoti ir jie patys. Mūsų fondui<br />
skirta EIF reikalaujama investuoti suma<br />
atrodytų juokinga, bet man ji didelė.<br />
Aš tikrai daug ir sunkiai dirbau, kad<br />
sukaupčiau tokias lėšas.<br />
Šis fondas yra įvilktas į komanditinės<br />
ūkinės bendrijos (KŪB, angliškai<br />
– LLP), arba ribotos atsakomybės<br />
partnerystės, rūbą. Tai vienintelis teisinis<br />
instrumentas, leidžiantis RKF veiklą<br />
Lietuvoje. Niekada anksčiau tokių fondų<br />
neturėjome. Mūsų KŪB’ai taip pat iki<br />
galo nėra tam pritaikyti. Pastaruoju<br />
metu daromi pakeitimai įstatymuose<br />
– ir Lietuvoje, ir Europos Sąjungoje.<br />
Derybos dėl fondo steigimo vyko<br />
apie 10 mėnesių. Techninė registracija<br />
truko maždaug 30 dienų - mes buvome<br />
pionieriai, mūsų pramintu taku žengiantiems<br />
fondams bus nepalyginamai<br />
lengviau.<br />
Mūsų fondas ypatingas tuo, kad investuojame<br />
kartu su verslo angelais, taigi<br />
susidarė trišakė struktūra (du finansuotojai<br />
ir valdytojas) – tai naujovė visame<br />
pasaulyje, todėl mūsų veikla akylai<br />
stebima.<br />
Daugelis jaunų perspektyvių įmonių<br />
pasaulyje turi savo angelus. Verslo<br />
angelas – tai privatus asmuo, paprastai<br />
sėkmingo verslo ar investicijų dėka<br />
sukaupęs nemažą turtą – ir pinigų,<br />
ir patirties, ir visu tuo jis pasirengęs<br />
dalytis. Jis tarsi sėdi tau ant peties, stebi,<br />
kai reikia – pataria, kai reikia – pa-
deda atidaryti duris, kurios daugeliui<br />
žmonių paprastai būna uždarytos, t.y.<br />
padeda patekti į jaunam verslininkui<br />
dar nežinomas sferas. Turime pusšimtį<br />
užsiregistravusių angelų. Tai privatūs<br />
Lietuvos asmenys, kuriems žadame<br />
konfidencialumą. Fondo valdytojas su<br />
verslo angelu dalijasi kuruojamas sritis.<br />
Pavyzdžiui, šiuo atveju mano kompetencija<br />
yra informacinės technologijos,<br />
o angelo – žemės ūkio struktūros, ryšiai.<br />
Vien angelas į mūsų minėtą įmonę<br />
neitų, vien fondas irgi neitų – trūktų<br />
kompetencijų.<br />
Minėjote, kad į Jus kreipėsi apie 50<br />
vadinamųjų angelų, arba mecenatų.<br />
Tai daug ar mažai tarptautiniame<br />
kontekste? Juk tai visiškai kitas verslo<br />
lygmuo.<br />
Lietuviškieji verslo angelai – visiškas<br />
embrionas, turintis idėjų, bet neturintis<br />
angelo technikos, įdirbio. Dauguma<br />
angelų neturi aiškaus tikslo, į ką ir kaip<br />
investuot, investavimo kultūros. ypač<br />
pakilimo metais buvo tikras investavimo<br />
chaosas: žmonės investavo į<br />
akcijas, pensinius fondus, nekilnojamąjį<br />
turtą, bet logikos buvo maža. Galų<br />
gale dauguma nudegė, ėmus sproginėti<br />
burbulams. Kita vertus, reikia suvokti,<br />
kad teks dirbti su kategorija žmonių,<br />
kurie ne iš tavo kiemo. Aš dabar dirbu<br />
su įmonės vadovu, kuriam 22 metai.<br />
Mūsų amžiaus skirtumas yra 20 metų, o<br />
angelui – 60 metų. Taigi mus skiria 2–3<br />
kartos. Todėl turime nusistatyti tvarką,<br />
bendravimo su savo naujaisiais partneriais<br />
taisykles.<br />
O kas prie ko turėtų prisitaikyti?<br />
Šiuo atveju aš taikausi, nes žiūriu į<br />
faktus. Mes tikime Dievą, o visa kita<br />
yra faktai. Faktai rodo, kad iš esmės<br />
visas šis jaunimas, dar neseniai buvę<br />
studentai, šiandien yra prisijungę prie<br />
kokių nors socialinių tinklų. Nematau<br />
prasmės įrodinėti, kad stacionarus<br />
telefonas yra geresnis už iPhone. Jau<br />
visiškai aišku, kad technologijos daug<br />
kur iš esmės pakeitė mąstymą. Geriau<br />
jau mes prisitaikysim prie technologijų,<br />
o ne bandysim technologijas pritaikyti<br />
prie savęs.<br />
yra griežtų dalykų, kurių niekada<br />
neatsisakom, bet jie visi remiasi<br />
vertybėmis. Pavyzdžiui, akcininkų<br />
sutartyje yra daug punktų, dėl kurių nė<br />
nediskutuojame. Negalime bendrovės<br />
palikti be sprendimo ilgiau nei 30<br />
dienų. Pažeisti šią taisyklę nesuteikia<br />
galimybių netgi akcininko ar fondo<br />
valdytojo mirtis. Reikalaujame, kad<br />
kartą per mėnesį bendrovės vadovas<br />
ir finansininkas parašytų ir mums<br />
pateiktų savo darbo ataskaitas. <strong>No</strong>rim,<br />
kad vadovas apmąstytų, ką gero<br />
nuveikė per mėnesį, interpretuotų<br />
skaičius. To reikalaujame iš visų kartų<br />
vadovų, nes ataskaitos yra vienintelis<br />
būdas žinoti, kas vyksta bendrovėje, ir<br />
laiku priimti sprendimus. yra ir kitų<br />
vertybinių dalykų, dėl kurių nesusitarę,<br />
turim išsiskirti.<br />
Pageidaujantieji tapti verslo angelais<br />
ateina su didelėm sumom. Kiek Jums<br />
svarbi to kapitalo prigimtis, ar ją kaip<br />
nors tikrinat?<br />
Pauliaus lileikio nuotr.<br />
Fondas turi konkrečias procedūras,<br />
konkrečią tvarką, per kurią turi praeiti<br />
ir pats balčiausias angelas. Tačiau yra ir<br />
neformalioji pusė. Pretenduojantieji tapti<br />
verslo angelais iš karto perspėjami, kad jų<br />
dokumentai gali būti prieinami „draugui<br />
Olafui“ (Europos kovos su sukčiavimu<br />
tarnyba). Plauti pinigus su mumis yra<br />
labai rizikinga.<br />
Ar Jūsų numatomas 10 metų dalyvavimo<br />
įmonės veikloje yra koks nors<br />
sutartinis įsipareigojimas, ar jį galima<br />
sutrumpinti – pavyzdžiui, jei pamato,<br />
kad padarė tik žalos?<br />
Pastebėję, kad nesiseka, turim išeiti,<br />
bet prieš tai privalom rasti mūsų akcijų<br />
pirkėją.<br />
Dabar esame sutrikę dėl to, kad nežinome,<br />
kiek užsitęs dabartinis ekonomikos<br />
nuosmukis. Paskutiniai ciklai buvo klasikiniai<br />
– septynmečiai. Ši krizė prasidėjo<br />
septintais-aštuntais metais. Fondas yra<br />
struktūrizuotas, kad galėtų atlaikyti du<br />
ciklus. Įsivaizdavome du ciklus po 5-erius<br />
metus. Aš jau regiu antrą cunamio bangą,<br />
nes rinkos blaškosi: vieną dieną Graikija<br />
krenta, kitą DOW JONES kyla 10%, paskui<br />
ne ką mažiau krenta, ir niekas nesupranta,<br />
kas atsitiko. Kitaip tariant, nėra stabilumo,<br />
rinkos šokinėja. Čia kaip bėgiojimas alaus<br />
po gero baliaus, ir tai kelia nerimą.<br />
Kelia abejonių pasakymas, kad fondo<br />
valdytojas gali numatyti, kokia įmonė<br />
bus po 5–10 metų, kai ne nuo įmonei<br />
priklausančių aplinkybių ji negali žinoti,<br />
kas bus po mėnesio ar dviejų. Technologijos,<br />
paklausa veikia žaibiškai ir<br />
dažniausiai negrįžtamai.<br />
Niekas negali garantuoti, bet planuoti<br />
galima. Jeigu šiandien man kas pasiūlytų<br />
investuoti į knygų verslą, ką aš daryčiau?<br />
Dabar žmonės skaito daugiau. Bet aš turiu<br />
matyti ir Amazon Campbell, ir iPod, turiu<br />
analizuoti katalogus, Google sandorius<br />
Vokietijoje, Prancūzijoje dėl knygų skenavimo<br />
– turiu domėtis, studijuoti viską, kas<br />
gali daryti įtaką mano pasirinktam verslui,<br />
ir iš viso to daryti išvadas. Aš negaliu<br />
numatyti, kada plačiai įsigalės UpCode<br />
ar kas nors panašaus, bet turiu numatyti,<br />
kad kas nors panašaus tikrai bus. Jausmai,<br />
nuojauta irgi padeda planuoti, prognozuoti.<br />
Esame nuolatinės rizikos būklėje, todėl<br />
ir vadinamės rizikos kapitalo fondu. RKF<br />
žaidimas yra labai tikimybinis: dalis gali<br />
pralošti, dalis išlošti. Mes nesirengiame<br />
pralošti.<br />
Kokių įsipareigojimų iš pačios įmonės<br />
laukia RKF?<br />
Mes norim, kad su mumis būtų elgiamasi<br />
kaip su partneriais: jeigu yra problemų,<br />
Kelias | 9
ceo sakymai<br />
norėtume, kad mums apie jas būtų<br />
pasakyta, jeigu sėkmė, esame pasirengę ja<br />
dalytis. Svarbiausia – kad būtų dialogas,<br />
kad mus priimtų tokius, kokie esame, kad<br />
nebandytų nieko nuslėpti, „pagerinti“, nes<br />
labai greitai apie tai sužinom. Vos įžengęs<br />
į bet kurią įmonę, iškart pajunti, koks<br />
kvapas, kokie santykiai viduje. Tai rodo<br />
smulkiausios detalės, o šifruoja patirtis.<br />
Prieš keletą metų darėme vieną patikrinimą.<br />
Pirmą kartą tolokai važiavome į<br />
įmonę kalbėtis dėl bendradarbiavimo.<br />
Kolega, iš tolo ją apžiūrėjęs, klausia: ar<br />
mes iš tikrųjų einame į tą įmonę? Pamaniau,<br />
kodėl gi ne, įmonė nedidelė, daug<br />
ką galima nuveikti. Tačiau kitą dieną<br />
atvykęs pastebėjau prie jos stovinčius<br />
prabangius „Mercedes“ ir greit supratau:<br />
matyt, kolega buvo teisus...<br />
yra daug indikatorių, iš kurių galima<br />
nuspręsti: kaip šypsosi sekretorė, kokia<br />
kondicionavimo sistema, kokia kava,<br />
koks tualetas. Viso to nepaslėpsi ir staiga<br />
nepakeisi.<br />
Teko girdėti Es ekonomikos ir finansų<br />
komisaro Ollio Rehno pateiktą apibendrinimą,<br />
esą visas Europos rizikos<br />
kapitalas prilygsta viename Izraelyje<br />
veikiančiam rizikos kapitalui. Ar tai<br />
nėra Europos finansų sistemos bėda,<br />
kad daug dalykų yra koncentruojama<br />
į struktūrinius fondus, kuriuos valdo<br />
biurokratija, ir nelieka vietos rizikos<br />
kapitalui?<br />
Izraelyje yra labai daug rizikos kapitalo<br />
ir jam lengva veikti, todėl akivaizdūs ir<br />
šios šalies rezultatai, ypač technologijų<br />
lygyje – karinėje, tekstilės, medicinos<br />
pramonėje.<br />
Pusė ES rizikos kapitalo yra Anglijoje.<br />
Labai stiprūs Vokietijos RKF. Šuolis<br />
prasidėjo Šiaurės šalyse. Suomiai 2007 m.<br />
pakeitė savo įstatymus, tiksliau, rizikos<br />
kapitalui nubraukė visus mokesčius, paliko<br />
tik pelno mokestį. Ten susiklostė labai<br />
švari, skaidri, tvarkinga struktūra.<br />
10 | Kelias<br />
Palyginti su struktūriniais fondais,<br />
RKF misija yra įtvirtinti žingsnius, kad<br />
struktūrinė parama būtų investuojama,<br />
o ne pravalgoma. Pinigai turi grįžti, nes<br />
negalima visą laiką vaikščioti su ištiesta<br />
ranka. Lietuva struktūrinių fondų lėšų<br />
naudoja daug, bet abejoju, ar visada<br />
tikslingai. Lengvai gaunami pinigai<br />
lėtina ekonomiką.<br />
Tikimasi, kad struktūriniai fondai ir<br />
RKF vienas kitą papildys, nors vargu ar<br />
tai pavyks. RKF ateina su atsakomybe,<br />
su nusiteikimu daryti kietus sprendimus,<br />
su drąsia rizika, o struktūrinė<br />
parama orientuota į tuos dalykus, kur<br />
fondas neturėtų eiti: nedidelės inovacijos,<br />
žuvų mailiaus auginimas ir pan.<br />
Turbūt yra ir ribotas įmonės, į kurią<br />
investuojate, kapitalo dydis?<br />
Mes galime investuoti į Smulkias ir<br />
vidutines įmones, kuriose dirba iki 25<br />
žmonių ir kurių apyvarta yra 0,5–3 mln.<br />
Lt. Tai segmentas, kuriam galime daryti<br />
didžiausią įtaką.<br />
Mūsų visuomenė unikali tuo, kad<br />
90% esame per 20 metų išlindę<br />
iš daugiabučių, kadaise buvome<br />
kaimynai. Yra daug žmonių, kurie<br />
prisimena, kad buvai kaimynas, dar<br />
mažas berniukas, ir štai dabar esi<br />
kapitalistas, todėl „pas tave aš dirbti<br />
neisiu“...<br />
Mes dar nelabai suprantame, kas yra<br />
akcininkas, kokia jo misija. Juk tai<br />
pirmiausia žmogus, kuris pirmasis<br />
patikėjo, rizikavo neretai netgi savo<br />
šeimos turtu. Samdomi darbuotojai<br />
gauna algą, turi socialines garantijas,<br />
o savininkas viso to neturi. Jeigu jam<br />
nepasiseks, jis neturi jokių garantijų,<br />
kad neliks basas. Be nieko! Iš tikrųjų<br />
daug darbuotojų tebemano, kad jie, o ne<br />
akcininkas įmonėje yra svarbiausi, kad<br />
akcininką galima apgaudinėti.<br />
KŪB Verslo angelų fondo-1<br />
lėšų sTRuKTūRA, mln. EUR<br />
Europos investicijų fondas<br />
8 mln. EUR<br />
Verslo angelai<br />
8 mln. EUR<br />
Fondo valdytojai<br />
0,42 mln. EUR<br />
Šaltinis: KŪB Verslo Angelų FondAs-1<br />
Yra nuomonė, jog į aukštąsias technologijas<br />
geraisiais laikais yra pridėta tiek<br />
pinigų, kad tos investicijos dar greitai<br />
neatsipirks. Gal geriau investuoti į kokias<br />
remonto dirbtuves, kad renovuotų<br />
senus daiktus, kuriuos vėl būtų galima<br />
sėkmingai naudoti?<br />
Investuoti į remonto dirbtuves? Galima,<br />
bet ar verta? Remonto dirbtuvės savaime<br />
rasis. Esant aukštųjų technologijų<br />
centrams, vis tiek kas nors turi susukinėti<br />
varžtus. Tai vadinamasis Berlusconio<br />
efektas Šiaurės Italijoje, kai buvo panaikinti<br />
mokesčiai investicijoms į naująsias<br />
technologijas. Kas dėl to atsitiko? Italai<br />
pradėjo masiškai pirkti technologijas,<br />
tačiau įranga nuolat genda, todėl kiti italai<br />
ėmė siūlytis paremontuoti, treti pradėjo<br />
vežti detales, o ketvirti ir patys pradėjo<br />
gaminti ir kurti naujas technologijas.<br />
Taip Italijoje atsirado ištisi technologijų<br />
gamybos centrai. Iš vadinamųjų remonto<br />
dirbtuvių jie išaugo. Štai jums vieno<br />
mokesčio panaikinimo rezultatas.<br />
Ar pastebima, kad, palyginti su tuo,<br />
kas buvo prieš 2–3 metus, didėtų<br />
visuomenės poreikis imtis verslo?<br />
Lyg ir didėja, tačiau užuomazgų daugiausia<br />
tarp jaunų žmonių. Bet kiek iš tikrųjų<br />
užsiims rimtu verslu? Juk tai pragariškai<br />
sunkus darbas. Grįžti vėlai, kai visi jau<br />
miega, išvedi šunį, o kitą rytą vėl į darbą<br />
iki vėlumos. Ar uždirbsi? Taip, tikėtina, bet<br />
gal tik po 10–15 metų. Greitų uždarbių gali<br />
pasitaikyti, bet tai nėra masinis reiškinys.<br />
Daug žmonių pabandė ir nusprendė,<br />
kad tai jiems per sunku. Turi būti labai<br />
geras techninis, fizinis pasirengimas,<br />
sugebėti išsimiegoti per 2–4 valandas.<br />
Reikia ne tik išmanyti finansus, bet ir<br />
mokėti skaičiuoti. Nežinai, kada gali prireikti<br />
viską pradėti iš naujo, juolab jei tau<br />
jau šešiasdešimt. Esu sutikęs žmogų, kuris<br />
iš naujo pradėjo būdamas 65-erių. Matyt,<br />
verslininku reikia gimti.<br />
Pauliaus lileikio nuotr.
kelio finansai<br />
Prieš keletą metų<br />
JAV įsisukusi finansų<br />
krizė nuvilnijo per visą<br />
pasaulį. Ar Amerikoje<br />
atsirandančios finansų<br />
sektoriaus reguliavimo<br />
iniciatyvos turės tokią<br />
pat globalią, tačiau<br />
teigiamą reikšmę?<br />
12 | Kelias<br />
B. Obamos<br />
apinasris<br />
Darius ŠILAS<br />
Revoliucinė...“, „Istorinė Volstryto<br />
pertvarka...“, „Esminė<br />
dešimtmečių reforma“ – tai tik<br />
kelios žiniasklaidos antraštės,<br />
skirtos apibūdinti gegužės pabaigoje JAV<br />
Senato priimtą finansų sistemos reformų<br />
paketą. Pagrindinį reformos tikslą JAV<br />
prezidentas Barackas Obama apibrėžė<br />
taip: „(Siekiame) ne tik padėti mūsų ekonomikai<br />
atsigauti po šios recesijos, bet<br />
ir užtikrinti, kad ekonomikos krizė, nuo<br />
kurios prasidėjo nuosmukis, niekada<br />
nepasikartotų.“<br />
„Kai šis projektas taps įstatymu, laimingasis<br />
Volstryto pasivažinėjimas baigsis<br />
spiegiančiais stabdžiais,“– priėmus<br />
paketą, sakė Senato daugumos lyderis<br />
demokratas Harris Reidas.<br />
Įdomu, kaip garsiai spiegs H. Reido stabdžiai,<br />
įsigaliojus vieno naujo įstatymo reikalavimui,<br />
jog įsigyjant brangakmenius Konge,<br />
būtina įrodyti, kad už pirkinį sumokėti<br />
pinigai nebuvo panaudoti paramilitarinėms<br />
grupuotėms finansuoti. Ar tokia norma apsaugos<br />
JAV nuo naujos ūkio krizės? Galbūt<br />
tokia „deimantinė“ įstatymo pataisa tėra Senato<br />
procedūrų kuriozas, o ne kažkurio senatoriaus<br />
sužibėjimas finansų kompetencija?<br />
Niekas nėra tikras, kad ir toliau iš didelio<br />
rašto nebus išeinama už krašto. Nagrinėdami<br />
reformos turinį, apžvalgininkai ir ekspertai<br />
nepamiršta – <strong>2010</strong>-ieji rinkimų metai: demagogijos<br />
ir populizmo apstu.<br />
Senato priimtą įstatymų paketą dar<br />
būtina suderinti su panašiu dokumentų<br />
kalnu – tuo, kurį jau priėmė Kongreso že-
mesnieji – Atstovų rūmai. Tik tada prezidentas<br />
B. Obama jį galės pasirašyti.<br />
pavarčius pusantro<br />
tūkstančio puslapių...<br />
Kai kurie reformos paketo<br />
aspektai.<br />
FInAnsInė pRIEžIūRA. Steigiama nauja<br />
Priežiūros taryba, kurios funkcija – vertinti<br />
ir apsaugoti nuo rizikos visą finansų sistemą.<br />
Tarybai vadovautų JAV iždo sekretorius<br />
(finansų ministras), ją sudarytų Federalinio<br />
rezervo sistemos (FED – centrinio<br />
banko), Vertybinių popierių ir biržų komisijos<br />
(SEC), Federalinio būsto finansavimo<br />
agentūros, Ateities sandorių prekybos<br />
komisijos ir kitų priežiūros institucijų<br />
atstovai. Taryba turės įgaliojimus didinti<br />
kapitalo reikalavimus stambiems bankams<br />
ir netgi reikalauti, kad kai kuris turtas butų<br />
atskirtas, jeigu jo padėtis keltų grėsmę<br />
finansų sistemai.<br />
Į pAvOJų pATEKusIų sTAMbIų FInAnsInIų<br />
ĮMOnIų uždARYMAs. Federalinei<br />
depozitų draudimo korporacijai ketinama<br />
suteikti teisę perimti arba uždaryti<br />
stambias finansines įmones (iki šiol Korporacija<br />
galėjo perimti arba uždaryti tik<br />
bankus). Senato priimtuose įstatymuose<br />
numatoma, jog perėmimo arba uždarymo<br />
išlaidos būtų padengiamos iš specialaus<br />
fondo, kurį sudarytų patys rinkos<br />
dalyviai (Atstovų rūmų priimtame<br />
įstatymų pakete numatoma, kad finansų<br />
rinkos dalyvių bus reikalaujama sudary-<br />
ti 150 mlrd. usd garantinį fondą). Šiuo<br />
žingsniu siekiama, kad krizės atveju<br />
gelbėjant žlungančias finansines įmones,<br />
nebūtų naudojami mokesčių mokėtojų<br />
pinigai. FED tik ypatingais atvejais leidžiama<br />
skolinti mokioms įmonėms,<br />
tačiau JAV Kongresui suteikiama teisė<br />
pritarti arba nepritarti FED suteikiamoms<br />
skolų garantijoms.<br />
pREKYbOs IšvEsTInIAIs FInAnsų InsTRuMEnTAIs<br />
REGulIAvIMAs. Pirmą<br />
kartą istorijoje JAV federalinė valdžia<br />
imtųsi šių instrumentų priežiūros (išvestiniai<br />
finansų instrumentai yra ateities<br />
sandoriai įvairių rūšių vertybiniais<br />
popieriais, akcijomis, paskolomis, valiutomis<br />
ar prekėmis, kurių vertę neretai lemia<br />
specifiniai įvykiai, pvz., maržų arba<br />
klimato sąlygų kaita). Didesnę sandorių<br />
dalį tikimasi sudaryti viešosiose arba<br />
elektroninės prekybos biržose.<br />
„vOlcKERIO TAIsYKlė“ (Paulas Volckeris<br />
– JAV prezidento Ekonomikos atkūrimo<br />
konsultacinės tarybos pirmininkas – D.<br />
Š.). <strong>No</strong>rs buvusio FED prezidento vardu<br />
pavadintos taisyklės įgyvendinimo<br />
mechanizmas dar ne visiškai aiškus,<br />
bankams ketinama siūlyti atskirti „tradicinę“<br />
bankininkystę nuo rizikingesnės<br />
veiklos. Kitaip tariant, ketinama drausti<br />
bankams valdyti ar investuoti nuosavas<br />
lėšas į rizikos draudimo, privataus kapitalo<br />
ir privataus kapitalo prekybos draudimo<br />
fondus. Atstovų rūmų patvirtintas<br />
įstatymų paketas buvo priimtas iki Baracko<br />
Obamos sausį paskelbto pasiūlymo,<br />
o Senato reformos versija suteikia teisę<br />
taisykles kurti patiems reguliuotojams.<br />
vARTOTOJų ApsAuGA. Planuojama įkurti<br />
naują vartotojų apsaugos tarnybą, kuri<br />
prižiūrėtų būsto paskolų, debitinių<br />
kortelių bei kitų smulkių finanansinių<br />
produktų rinkas. Senato reformos variantas<br />
įpareigojo tarnybą steigti po FED<br />
skėčiu, Atstovų rūmų – kurti nepriklausomą<br />
instituciją.<br />
RIzIKOs pAsIdAlIJIMAs. Įgyvendinus reformą,<br />
skolomis (kai kuriomis paskolomis<br />
būstui, automobiliui įsigyti, kredito<br />
kortelių įsipareigojimais ir pan.) prekiaujančios<br />
įmonės bent dalį parduodamų<br />
skolų privalėtų išlaikyti savo nuosavybėje.<br />
Nauji įstatymų reikalavimai palengvintų<br />
investuotojų galimybes bylinėtis su kredito<br />
reitingus sudarančiomis kompanijomis.<br />
dėl ko lūžta ietys<br />
Reformos įspūdingos, įteisinančios<br />
JAV istorijoje neregėtą finansų sistemos<br />
priežiūrą. Tačiau klausimas: ar<br />
šios priemonės padės ateityje išvengti<br />
sisteminių krizių?<br />
Kelias | 13
kelio finansai<br />
„Išmintinga ir taupi yra<br />
valdžia, kuri sulaiko<br />
žmones nuo kenkimo vienas<br />
kitam, tačiau palieka jiems<br />
laisvę reguliuoti savo pačių<br />
stropumą ir tobulėjimą,<br />
neatima iš jų triūsu<br />
uždirbtos duonos. Tai yra<br />
geros valdžios pamatas.“<br />
Thomas Jeffersonas,<br />
JAV Prezidentas (1801–1809)<br />
JAV demokratai pozuoja kaip vieninteliai,<br />
kovojantys prieš Volstryto pabaisą,<br />
kurią nuo priežiūros grandinės paleido<br />
ankstesnė George‘o W. Busho administracija.<br />
Respublikonai, demokratų požiūriu,<br />
apskritai yra Vostryto pabaisos tarnai.<br />
Dėl jos godumo visas pasaulis nudardėjo<br />
į krizės prarają. Toji demokratų teorija<br />
teigia, jog šiuo metu Volstryto pabaisa<br />
mobilizuoja milžiniškus pinigus ir armijas<br />
lobistų, kad tik sustabdytų „istorinę B.<br />
Obamos reformą“.<br />
Tikra tiesa: lobistai dirba savo darbą<br />
– bando veikti politikos procesus JAV<br />
įstatymų rėmuose. yra dėl ko. Analitikų<br />
požiūriu, kai kurios reformų gairės<br />
stambių JAV bankų pelnus gali apkarpyti<br />
15–20%, neįvertinus papildomų<br />
mažųjų rinkos dalyvių veiklos reguliavimo<br />
sąnaudų.<br />
Tačiau Kimberly Strassel, Wall Street<br />
Journal (WSJ) dienraščio apžvalgininkė,<br />
pastebi, jog <strong>2010</strong> m. rinkimų cikle, kuris<br />
tęsis iki lapkričio, aukotojai Senato<br />
demokratų rinkimams finansuoti skyrė<br />
tris kartus daugiau pinigų, nei respublikonams<br />
– iš viso 5,3 mln. usd. Tarp<br />
aukų gavėjų – ir jau minėtas Senato daugumos<br />
lyderis Harris Reidas. Kol WSJ<br />
apžvalgininkė dėl to kandžiai pataria respublikonams<br />
peržiūrėti iki šiol įprastus<br />
santykius ir paramos principus su Volstryto<br />
bankininkais, kiti rašo apie gausius<br />
rinkimų kampanijų aukų vajus, kurių dalyviai<br />
– bankai, investiciniai fondai, kiti<br />
lobistai – dosniai atveria savo pinigines.<br />
New York Times dienraščio organizuotoje<br />
diskusijoje, kurioje aptariamas<br />
Senato nepriimtas kairiųjų demokratų<br />
siūlymas griežtai apriboti bankų dydį,<br />
Masačiūsetso technologijos instituto<br />
Sloano vadybos mokyklos profesorius,<br />
knygos „13 bankininkų“ bendraautoris<br />
Simonas Johnsonas pateikia lentelę, kuri<br />
įrodo: nuo krizės pradžios šeši stambiausi<br />
JAV bankai – Bank of America, JP<br />
14 | Kelias<br />
Morgan Chase, Citigroup, Wells Fargo,<br />
Goldman Sachs ir Morgan Stanley – dėl<br />
G. W. Busho ir B. Obamos vyriausybių<br />
veiksmų ne sumažėjo, o padidėjo. Ar<br />
tebėra prasmė kalbėti, kad grėsmes<br />
finansų sistemai ir visam ūkiui sukėlė<br />
stambių finansų įmonių veikla?<br />
Toje pačioje diskusijoje Peteris J.<br />
Wallisonas, buvęs prezidento Ronaldo<br />
Reagano administracijos pareigūnas ir<br />
dešiniosios pakraipos American Enterprise<br />
Institute bendradarbis, pažymi, kad<br />
griežta stambiausių finansinių įmonių<br />
priežiūra tik patvirtina rinkai jų svarbą<br />
ir keliamą grėsmę visai sistemai. Kitaip<br />
tariant, palengvina joms konkurencijos<br />
sąlygas, palyginti su mažesniais rinkos<br />
dalyviais, taip pat sukuria nesveiką<br />
stambiųjų finansų ryklių ir valdžios<br />
institucijų partnerystę.<br />
Wallisonas anksčiau yra rašęs: „Bankai<br />
yra griežčiausiai prižiūrima mūsų<br />
ekonomikos dalis, todėl tai, kad finansų<br />
krizės metu būtent jie patyrė daugiausiai<br />
problemų, įrodo: reguliavimas nėra<br />
panacėja, kurios daugelis tikisi.“ Institucijos,<br />
kurių gelbėjimas krizės metu labiausiai<br />
erzina rinkėjus, lig šiol valdžios<br />
reguliuotojų ir taip jau buvo laikomos<br />
už trumpiausio pavadėlio arba netgi<br />
tiesiogiai su valdžia susijusios. Kaip, pavyzdžiui,<br />
būsto paskolų gigantės Fannie<br />
Mae ir Freddie Mac.<br />
Kaip ir kiti reformų kritikai, Wallisonas<br />
kelia klausimą, kodėl reikia griežtinti<br />
rizikos draudimo fondų kontrolę,<br />
nors šis sektorius nereikalavo mokesčių<br />
mokėtojų pinigų ir savo investuotojams<br />
padarė mažiau nuostuolių nei bankai? O<br />
štai reformų pakete nėra griežtinami reikalavimai<br />
valdžios kontroliuojamų būsto<br />
paskolų gigantų veiklai.<br />
Buvęs JAV Vertybinių popierių ir biržų<br />
komisijos pirmininkas Harvey‘us Pittas<br />
pažymi: „Bandant įveikti krizę, prasmingiausia<br />
pradėti nuo krizės priežasčių<br />
ir tik po to kurti naujus įstatymus bei<br />
priežiūros mechanizmus.“ Jis priduria,<br />
kad Kongresas ėmėsi reformų, nesulaukęs<br />
oficialių krizės priežastis tiriančios<br />
komisijos išvadų: „Gal mums pavyks nustatyti<br />
tikrąsias priežastis, tačiau dėl to<br />
nesilažinčiau.“<br />
Buvęs vyriausiasis JAV vertybinių<br />
popierių ir biržų prižiūrėtojas sako<br />
aiškiai, kad šiandien reikia ne naujų<br />
apinasrių rinkos dalyviams, o analizės,<br />
kodėl iki šiol veikusios priežiūros institucijos<br />
patyrė globalią nesėkmę.<br />
H. Pittas sako, kad geriausia prevencinė<br />
priemonė – kapitalo ir finansų rinkos<br />
dalyvių skaidrumas. Jų ir valdžios<br />
institutų keitimasis informacija „realiu<br />
laiku“, rimta analizė ir galimybės reguliuotojams<br />
stabdyti įtartinus įvykius, kol<br />
bus išsiaiškinta, ar iš tikrųjų tie įvykiai<br />
kelia didžiules rizikas.<br />
Kad įstatymo projektas JAV taptų<br />
galiojančiu teisės aktu, abeji Kongreso<br />
rūmai (Atstovų ir Senatas), turintys teisę<br />
savo nuožiūra inicijuoti įstatymus,<br />
privalo priimti galutinę vieningą<br />
įstatymo versiją. Kai Atstovų rūmų ir<br />
Senato priimtos įstatymo redakcijos<br />
skiriasi, galutinė derinama vadinamajame<br />
Konferencijos komitete, kurį<br />
sudaro abiejų Kongreso rūmų atstovai.<br />
Suderinta priimto įstatymo versija<br />
siunčiama Prezidentui pasirašyti. Šis<br />
gali įstatymą patvirtinti arba vetuoti.<br />
Anot žinomo JAV politologo Roberto<br />
A. Dahlo, „Palyginti su kitais nacionaliniais<br />
įstatymų leidybos institutais,<br />
Kongresas yra gerokai labiau decentralizuotas,<br />
o teisė priimti sprendimus<br />
yra atskirta ir specializuota. Tiek<br />
Prezidentas, tiek abeji Kongreso<br />
rūmai daro didelę įtaką daugumai<br />
sprendimų, tačiau paprastai nė viena<br />
iš šių institucijų neišgali nugalėti<br />
ryžtingos kitų opozicijos. Todėl reikia<br />
bendradarbiauti.“<br />
Pittas siūlo steigti vieningą visos<br />
finansinių paslaugų rinkos priežiūros<br />
instituciją, Tačiau monetarinės politikos<br />
bei globalios rizikos kompetenciją<br />
paliekant tik FED. B. Obamos pasiūlyta<br />
reforma – priešingai – kuria naujas<br />
priežiūros įstaigas ir stiprina FED įtaką<br />
už monetarinės politikos ribų.<br />
Intelektas prieš nuovoką<br />
Vienas lietuvių verslininkas, vėliau likimo<br />
ironijos nublokštas į viceministro<br />
postą, taikliai pastebėjo: „Lietuvos<br />
įstatymus iš tikrųjų kuria gal pusšimtis<br />
parlamentarų, tačiau vėliau bent 3 milijonai<br />
žmonių galvoja, kaip juos apeiti.“<br />
Kitaip tariant, kuriančiųjų įstatymus intelekto<br />
potencialas (netgi jei būtų lavintas<br />
geriausiuose pasaulio universitetuose),<br />
palyginti su norinčiųjų juos apeiti<br />
nuovoka, neturi jokių šansų.<br />
Bet kuri politinė reforma natūraliai kelia<br />
jai pritariančių ar atmetančių armijų<br />
decibelus. Tačiau daugelis ekspertų primygtinai<br />
siūlo nepamiršti, kad kiekvienos<br />
naujos krizės priežasčių galima<br />
atrasti išanalizavus tai, kaip buvo sureguliuota<br />
jos pirmtakė.<br />
Viena, rinkų reguliuotojai ir prižiūrėtojai<br />
ilgainiui susigyvena su savo<br />
funkcijomis, o jų darbo efektyvumą sugniuždo<br />
rutina. Kita vertus, rinkos dalyviai<br />
pamiršta krizių pamokas ir pradeda<br />
ieškoti teisėtų būdų, kaip apeiti naujus<br />
suvaržymus arba sumažinti jų įtaką.<br />
Istorinis valdžios kontrolės didinimas<br />
JAV finansų sektoriuje bei sektoriaus<br />
dalyvių koncentracija rinkoje kol kas<br />
kelia ne nusiraminimą dėl problemų<br />
prevencijos, o veikiau susirūpinimą dėl<br />
ateities krizių mastų.
kelio ženklai<br />
16 | Kelias<br />
staiGUs posūkis<br />
Audronė RANONyTĖ<br />
KAS NORS TuRI<br />
LEISTI PINIGuS<br />
Smūgių krečiamos finansų rinkos: ar jos tebėra globalios<br />
ekonomikos pabrometras? Kokią ateitį jos rodo?<br />
Profesorius Hugh-<strong>Joel</strong>io <strong>BESSIS</strong>, finansų rinkų, bendrovių finansų,<br />
rizikos valdymo specialistas apie Europos Sąjungos, euro zonos,<br />
Lietuvos problemų sprendimo kelius. Pašnekovas - Baltic Management<br />
Institute (BMI) vizituojantis lektorius is HEC verslo mokyklos (Paryžius,<br />
Prancūzija), dėstantis tarptautinėje EMBA programoje BMI.<br />
Pauliaus lileikio nuotr.
Nematau jokios naudos šaliai, kuri<br />
norėtų išstoti iš Europos Sąjungos.<br />
Politinis ir ekonominis Europos Sąjungos<br />
valdymas nėra kokybiškas.<br />
3% ES šalies biudžeto deficito norma<br />
– jau tik teorija.<br />
Kai turi didelių problemų, joms išspręsti<br />
reikia didelių žaidėjų.<br />
didelė rinka reikalinga visoms<br />
šalims. Ji reiškia didesnį konkurencingumą.<br />
Europos Sąjunga<br />
ir euro zona buvo sukurta kaip<br />
didelė vieninga rinka su bendra valiuta. Ir,<br />
nors daug kas pranašavo, kad su vieninga<br />
valiuta bus problemų, ilgą laiką viskas<br />
buvo gerai. O buvo gerai todėl, kad nebuvo<br />
tokių problemų ekonomikoje.<br />
Es problemos užprogramuotos<br />
Europoje turim ir stiprias ekonomikas,<br />
ir silpnas (dažniausiai Europos pietuose).<br />
Taigi neatitikimas buvo visada. Kai<br />
šias ekonomikas pabandėm sudėti kartu,<br />
iškilo klausimas, kokios ES norim: ar<br />
didelės ir įvairios, ar mažos, kurioj visos<br />
šalys būtų panašaus išsivystymo lygio.<br />
Pasirinkom pastarąją. Dauguma tikėjosi,<br />
kad sukūrus vieningą rinką, įvairių šalių<br />
ekonomikos pradės artėti, kol susilygins.<br />
Taip neatsitiko.<br />
Kai atsiranda problemų, pirmiausia<br />
trūksta silpniausia grandis. Kilus pasaulinei<br />
finansų ir ekonomikos krizei,<br />
silpniausia ES grandis pasirodė esanti<br />
Graikija. Ir ne ji yra problema, ji – tik<br />
simptomas. Juk jei Graikijos gelbėjimo<br />
priemonės nepadės, tai kodėl tai turėtų<br />
veikti kilus problemų Ispanijoje, Portugalijoje,<br />
Italijoje ar kitose šalyse.<br />
Ši krizė – didžiausias testas Europos<br />
Sąjungai. Jei šią krizę nugalėsim, tai išgyvens<br />
ir ES, ir euras. Jeigu neišgyvensim,<br />
didysis eksperimentas bus baigtas, visi<br />
galės skirstytis.<br />
Finansų rinkos siunčia žinią<br />
Mes nežinom, ko reikės Graikijos problemoms<br />
išspręsti, nežinom, kas atsitiks<br />
pietinės Europos silpnosioms grandims.<br />
Žinom, kad turim problemą, kurios<br />
nesprendžiam, tik mėnesių mėnesius<br />
diskutuojam.<br />
Finansų rinka šito nemėgsta, jai pats<br />
blogiausias dalykas – kai nėra aiškumo.<br />
Rinka tokią padėtį supranta taip: „ES<br />
valdymas yra nepatikimas“. Netgi jei bus<br />
nuspręsta, kokių priemonių krizei suvaldyti<br />
reikia imtis, tas priemones dar reikės<br />
įgyvendinti, o ar jos bus įgyvendintos,<br />
mes nežinom. Todėl natūralu, kad investuotojai<br />
nepasitiki euru. Kol vadovai<br />
diskutuos, tol euras kris. Ir prie viso<br />
šito dar prisideda smarkiai padidėjusi<br />
valstybių rizika.<br />
Visa tai dabar mane verčia būti pesimistu.<br />
Toks ir būsiu, kol ES valdžia tiksliai<br />
nepasakys, ką darys.<br />
Turim labai gerą pavyzdį: per naktį<br />
buvo nuspręsta suformuoti 750 mln. eur<br />
finansinės pagalbos paketą. Rinkos iškart<br />
nusiramino, kritimas liovėsi. Tačiau trumpam.<br />
Kadangi visi laukė tolesnių veiksmų,<br />
o sulaukė ir vėl tik diskusijų.<br />
Finansų rinkose viskas vyksta greitai.<br />
Ir, jeigu kur nors atsiranda bent mažiausia<br />
abejonė, rinkos važiuoja žemyn.<br />
Laukiu įgyvendintų sprendimų, nes<br />
euro silpnėjimo ir rinkų kritimo tendencijos<br />
tikrai nesikeis, kol nebus sutarimo,<br />
ką daryti, ir kol tai, kas sutarta, nebus<br />
įgyvendinta.<br />
Angelos Merkel akibrokštas<br />
Labai neigiama ir stebinanti žinia buvo<br />
Angelos Merkel sprendimas sustabdyti<br />
short sell (valiutų, akcijų – pardavimas jas<br />
pasiskolinus; skolinamasi ir parduodama<br />
tada, kai tiki, jog kainos rinkoje toliau kris<br />
ir po tam tikro laiko galėsi nusipirkti tų<br />
pačių finansų instrumentų pigiau, grąžinti<br />
skolą ir dargi uždirbti) prekybą, nes tai<br />
techniškai visiškai nenaudingas sprendimas.<br />
Akivaizdu, kad uždrausdamas short<br />
sell visame pasaulyje, uždraustum prekiautojui<br />
statyti už tai, kad euras kris, nes<br />
tokia yra short sell technika (t.y. tada gal<br />
sulaikytum euro kritimą), tačau uždraudus<br />
tai daryti vienoje vietoje, prekiautojas<br />
tą patį galės daryti bet kur kitur. Vadinasi<br />
A. Merkel sprendimas buvo ir nenaudingas,<br />
ir neprotingas.<br />
Ar žmonės spekuliuoja Graikijos skola,<br />
aš nežinau, bet kad spekuliuoja, jog<br />
euras kris, tai tikrai taip, nes šiomis sąlygomis<br />
spekuliuoti, kad euras kris, yra labai<br />
akivaizdus ir protingas sprendimas.<br />
Klausimas dėl euro: arba susitaria,<br />
arba ne. Jis ir paprastas, ir sudėtingas,<br />
nes akivaizdu, kad nenorima susitarti.<br />
Abejonė, rizika ir mygtukas<br />
„parduoti“<br />
Rinkos visuomet elgiasi taip pat: jei<br />
ko nesupranta, tai lažinasi, kad tai ne-<br />
veiks. Finansų rinka – tai ne gatvė, joje<br />
žmonės nediskutuoja. Gatvėje gali išgirsti<br />
daugybę nuomonių vienu klausimu.<br />
Kalbėdami apie Graikiją ar eurą,<br />
žmonės gali ginčytis. Vienam gali atrodyti,<br />
kad padėtis geresnė, kitam – kad<br />
blogesnė, trečiam – kad taisosi ir pan. O<br />
finansų rinkose nepadiskutuosi. Čia vienintelis<br />
tikras dalykas, dėl kurio niekas<br />
nesiginčija, yra abejonė. Abejonė reiškia<br />
riziką, todėl prekiaujantys finansų<br />
rinkose spaudžia mygtuką „parduoti“.<br />
Paspausti mygtuką labai lengva. Ponia<br />
Merkel taip ir padarė.<br />
Finansų rinkose viskas paremta<br />
pasitikėjimu. Pinigai eina ten, kur pasitikima.<br />
Graikija – tai signalas, kad kažkas<br />
neveikia.<br />
Kalbama, kad Graikija negali bankrutuoti.<br />
Tačiau investuotojų veiksmai<br />
šiandien rodo priešingai: Graikijai<br />
nėra kito kelio kaip bankrutuoti po 2–3<br />
metų. Politikai gali sakyti ką tik nori.<br />
Svarbiausia – ar finansų rinkos tiki, ką<br />
jie sako.<br />
Dabartines ES problemas gali išspręsti<br />
tik suderintas visų šalių sprendimas ir jo<br />
įgyvendinimas.<br />
Kas pasakys Vokietijai, kad ji neteisi?<br />
Vokietija turi suprasti, kad nors ji<br />
didelė ir jai gerai sekasi ir jos galimybės<br />
didesnės, bet jei niekas jos produkcijos<br />
nepirks, ji jos neparduos. Gal Vokietijai<br />
reikia laiko suprasti, kad viena ji praloš.<br />
Netgi dideli žaidėjai vienas kitam reikalingi.<br />
Atrodo, laukiama, kol JAV augs ir<br />
patemps kitas šalis, bet laukti negalim,<br />
nes ir JAV priklauso nuo klientų. Geriau<br />
susitvarkyti patiems.<br />
Apie per didelius bankus<br />
Šiuo metu visur svarstomas didelių<br />
bankų klausimas. Siūloma bankus skaidyti.<br />
Tačiau ar juos suskaidžius, problemos<br />
išnyks? Dabar jau turim JAV<br />
Federalinės rezervų sistemos (FED)<br />
atsakymą, kad jei atsiranda pavojus<br />
sistemai, tai tą finansų instituciją, kuri<br />
kelia grėsmę, galima išardyti. Bet niekas<br />
nežino, kaip tai veiks. Atskirti bankai<br />
gigantai taps silpnesni, negalės jungtis.<br />
Atskirdami tradicinę bankininkystę<br />
nuo investicinės irgi susilpninam sistemą,<br />
ir šiuo atveju netgi sukursim ikikrizinę<br />
padėtį, nes investiciniai bankai<br />
tampa priklausomi nuo lėšų šaltinių,<br />
kurie nėra stabilūs. Tik neaišku, kaip<br />
tas, kas sukėlė krizę dar prieš krizę, yra<br />
blogai, o po krizės jau yra gerai. Kita<br />
vertus, sakom, kad šis bankas yra per<br />
Kelias | 17
staiGUs posūkis<br />
didelis griūti, o mes jį priverčiam griūti,<br />
ir išardymas nėra tas pats kas griuvimas.<br />
Apie bankų reguliavimą<br />
Bankų reguliavimas – milžiniška problema<br />
ir diskusijų objektas. Kartais, kai<br />
atrodo, kad politikai turėtų nuraminti<br />
visuomenę, parodyti, kad kažkas daroma,<br />
jie paskelbia: reikia, kad bankai<br />
įdėtų daugiau kapitalo, reguliuosime<br />
alternatyvius fondus, didinsime skaidrumą.<br />
Klausimas, kaip tai bus padaryta<br />
techniškai. Ar didesnis kapitalas reiškia,<br />
kad sumažiname banko riziką? Juk jei<br />
jis bankrutuos, tai ir praras daugiau.<br />
Iš tikrųjų svarbiausia yra tai, kaip apskaičiuojami<br />
nuostoliai. Kapitalą sunku<br />
surasti netgi bankams, o, jei bus sutvarkytos<br />
apskaitos taisyklės, tai gal ir neprireiks<br />
daugiau kapitalo. <strong>No</strong>rima reguliuoti<br />
sisteminę riziką, tačiau neturima<br />
tam priemonių. Dabar siūloma skaičiuoti<br />
kredito ir banko kapitalo santykį. Matome,<br />
kad kai kas jau nuspręsta, tačiau<br />
neturim visos dėlionės paveikslo, matome<br />
tik atskiras detales, ir akivaizdu,<br />
kad nustatyti geras reguliavimo taisykles<br />
yra labai sunku. Tiesa, lengviau nei<br />
išspręsti euro zonos problemas.<br />
Taip, bankams buvo leidžiama daryti<br />
daug ką, ir jie padarė blogiausia, ką<br />
galėjo padaryti, ir galų gale už tai netgi<br />
nesumokėjo. Jų reguliavimas buvo<br />
išties prastas, tačiau dabar man įdomios<br />
techninės siūlomo reguliavimo detalės,<br />
kurios nebuvo aptartos – kaip bus<br />
sutvarkytos apskaitos taisyklės, kaip<br />
bus centralizuota informacijos (dalijimosi)<br />
sistema, kaip bus valdoma rizika,<br />
kaip bus sutvarkyta rizikingų produktų<br />
didesnės apsaugos sistema, kompensavimo<br />
bankams sistema, kaip reguliuos<br />
išvestinių finansinių instrumentų naudojimą<br />
(pvz., Credit defaut swap) ir kiti<br />
paprasti dalykai.<br />
Išėjimo iš recesijos keliai<br />
yra dalykų, kurių negali pakeisti. Ekonomikos<br />
pagrindai sako, norint recesijos<br />
sąlygomis paskatinti ūkio augimą, reikia<br />
leisti pinigus. Tačiau valstybė daug<br />
leisdama didina biudžeto deficitą ir turi<br />
skolintis, kad jį padengtų. Vienas dalykas,<br />
kai tai daro JAV, galinti sau tai leisti,<br />
nes yra didelė šalis, o jos skolą sutinka<br />
finansuoti Kinija. Europoje – kitaip.<br />
Čia visos šalys skirtingos, kiekvienai<br />
didinat skolą, didėja valstybės rizika, ir<br />
tai pagilina krizę.<br />
Dabar ES turime padidėjusias<br />
valstybių rizikas, nesutariančias, nepriimančias<br />
sprendimų vyriausybes. Ir<br />
18 | Kelias<br />
Jei Lietuva įsives naujus<br />
mokesčius, mažiau leis<br />
pinigų, tai rizika, kad jos<br />
ekonomika neatsigaus.<br />
tuo pačiu metu mums daug kas sako,<br />
jog reikia sumažinti valstybių deficitus.<br />
Vadinasi, neskatinsim ūkio augimo ir<br />
gilinsime Europoje recesiją.<br />
Galimybė lietuvai<br />
Kokių dabartinėmis aplinkybėmis<br />
priemonių imtis Lietuvai ir tokioms šalims<br />
kaip Lietuva? Palaukti ir pažiūrėti,<br />
kas bus. Jei Lietuva įsives naujus<br />
mokesčius, mažiau leis pinigų, tai rizika,<br />
kad jos ekonomika neatsigaus. Dabar<br />
3% biudžeto deficito neturi niekas.<br />
3% tapo teorija.<br />
Eonomika yra paprastas dalykas. Jei<br />
verslas dirba gerai, to užtenka ir nereikia,<br />
kad valstybė skatintų augimą.<br />
Tačiau jei ūkis recesijoje, kažkas turi<br />
leisti pinigus – ar privatus sektorius,<br />
ar vyriausybė. Jei vyriausybė nusprendžia<br />
taupyti, ji neskatina ūkio augimo ir<br />
išėjimo iš recesijos.<br />
Taip, bankai labai apribojo finansavimą,<br />
bet tai ne tik jūsų problema,<br />
taip yra visur. Ar su banko paskolom,<br />
ar be jų, Lietuva ir Baltijos šalys turi<br />
konkurencinių pranašumų. Rytų ir Vidurio<br />
Europos šalių padėtis yra geresnė<br />
nei Vakarų, išskyrus Vokietiją. Jų<br />
galimybės augti yra daug didesnės nei<br />
vakariečių, nes šiose šalyse darbo kaina<br />
maža, lengviau konkuruoti su Azija, ir<br />
augti nuo žemiau yra lengviau nei nuo<br />
aukštesnio išsivystymo lygio.<br />
Pauliaus lileikio nuotr.<br />
Kalbant apskritai, jei Rytų ir Vidurio<br />
Europos šalyje sutramdyta korupcija,<br />
jos potencija augti yra labai didelė.<br />
Tačiau nors Lietuva turi galimybių,<br />
kad jas materializuotų, jai reikia, kad<br />
atsigautų kitos šalys. Šiuo atveju ir<br />
Prancūzija yra maža šalis. Visa ES – jau<br />
turi svorį, jau gali ką nors padaryti.<br />
Tačiau ir vėl grįžtu prie to paties: reikia<br />
koordinuotų sprendimų.<br />
Kita vertus, klausimas, ar padėtis<br />
Lietuvoje iš tiesų yra tokia kritiška, t.y.<br />
ar bankai tikrai taip vengia skolinti?<br />
Tuo, kad verslas sako negaunąs paskolų,<br />
nereikėtų aklai tikėti, nes verslas visada<br />
sako tą patį: reikia daugiau pinigų.<br />
valstybės vaidmuo<br />
Nesu tikras, kad Lietuvoje valstybė viską<br />
per daug reguliuoja. Prancūzijoje, pavyzdžiui,<br />
vyriausybė perskirsto 50%. Ir<br />
nereikia kartoti to, kuo skundžiasi verslas,<br />
nes jis visur ir visada sako tą patį<br />
– mažiau mokesčių, mažiau socialinio<br />
saugumo, daugiau pinigų, daugiau privatizuoti<br />
ir t.t. Tačiau toje pačioje šalyje<br />
tomis pačiomis sąlygomis veikia daug<br />
bendrovių, verslų. Vieniems sekasi, kitiems<br />
ne. Taigi svarbu, kaip verslas dirba,<br />
kaip ir kas jam vadovauja. O klausimas<br />
valdžiai – ar diegiamos naujovės, ar ji remia<br />
reikalingus ir teisingus projektas.<br />
Aš vartoju terminą iniciatyvinti; man<br />
įdomu, kaip valstybė iniciatyviną verslą.<br />
Vyriausybė privalo teisingas iniciatyvas<br />
teikti teisingam verslui, t.y. iniciatyvas<br />
suderinti su tikslu. Prancūzijoje<br />
yra tokių sėkmingo valdžios verslo<br />
iniciatyvinimo pavyzdžių, kai buvo<br />
sėkmingai panaudoti vyriausybės skirti<br />
pinigai privačiam verslui yra „Airbus“,<br />
atominių elektrinių pramonė.<br />
Vyriausybė turi būti atsakinga už<br />
tai, kad būtų ne leidžiama mažiau, o leidžiama<br />
geriau, ypač mažose šalyse. Tas<br />
pat, kas dirbti ne daugiau, o geriau. Tai<br />
pasakytina ir apie bankus – jie turi skolinti<br />
ne bet kokiam verslui, o tam, kuris<br />
sugebės dirbti pelningai ir grąžinti<br />
skolą. Ekonomika – ne politinis žaidimas;<br />
čia svarbu, kad skolos būtų grąžinamos.<br />
vidinė devalvacija lietuvoje<br />
Vidinė devalvacija – man nauja sąvoka.<br />
Nacionalinės valiutos devalvavimas,<br />
nuvertėjimas ir atlyginimų mažinimas<br />
– tai ne tas pat. Iš šių dviejų dalykų gaunamas<br />
efektas yra ne tas pats. Devalvacija<br />
padidina konkurencingumą, o<br />
sumažinę algas, sumažinam pajamas,<br />
kainas, kartu ir paklausą.
Experience more at www.tissot.ch<br />
chosen by Deepika Padukone - Actress<br />
Touch the screen to experience the ultimate underwater<br />
love with 7 functions including<br />
dive mode, logbook, compass, alarm and thermo.<br />
in TOUCH wiTH yOUr Time<br />
004198<br />
Tarptautinės laikrodžių<br />
ir juvelyrikos parodos<br />
BASELWORLD <strong>2010</strong><br />
naujienos
tema<br />
eglė mARkevIčIenĖ<br />
Gelbėjimo ratas<br />
imigrantų<br />
rankose<br />
„Atvirai jums pasakysiu – nekenčiu visų tų musulmonų“, -<br />
besišnekučiuojant gatvėje prie namų netikėtai pareiškia<br />
kaimynas Algirdas, vidutinio amžiaus inteligentiškas ponas.<br />
Pro mus gatve ką tik pražingsniavo du juodbruviai vaikinai<br />
besiplaikstančiais marškiniais. „Kodėl jų nekenčiate?“<br />
– pabandau išsiaiškinti. „Todėl, kad jie teroristai, negi pati<br />
nežinote?“ - atkerta kaimynas.<br />
20 | Kelias<br />
O<br />
ar esat buvęs na kad ir Turkijoj<br />
ar Egipte, bendravęs<br />
su musulmonais? – teiraujuosi.<br />
„Ne, nesu, bet per televizorių matau,<br />
ką jie išdarinėja. O kas Londone darosi,<br />
man draugai pasakojo – ten vieni juočkiai,<br />
anglų ten nebeliko“, – paaiškina jis.<br />
Ir reziumuoja: „Jokiu būdu negalime į<br />
Lietuvą jų prisileisti, būtų tikras siaubas<br />
– gyventi normaliai nebegalėsime, lietuviškai<br />
nebesusikalbėsime.“<br />
Kaimynas Algirdas – jokia išimtis,<br />
o tikslus didžiosios dalies Lietuvos<br />
visuomenės atspindys. Naujausi<br />
viešosios nuomonės apklausos, kurią<br />
Tarptautinės Migracijos organijacijos<br />
(TMO) Vilniaus biuro užsakymu atliko<br />
Vilmorus, duomenimis, beveik 60 %<br />
šalies piliečių mano, kad imigracija į<br />
Lietuvą yra neigiamas reiškinys, maždaug<br />
64 % įsitikinę, kad darbo migraciją<br />
būtina griežtai riboti. Teiginiui, kad darbo<br />
migraciją į Lietuvą reikėtų skatinti,<br />
pritaria vos 3 % apklaustųjų.<br />
Tai reiškia, kad kitataučių Lietuvoje<br />
nenori matyti ne tik ponas Algirdas,<br />
bet gerokai daugiau nei pusė šalies<br />
gyventojų.<br />
Baimę įsileisti svetimtaučius galima<br />
pavadinti tautos gynybine reakcija.<br />
Tačiau lieka neatsakytas esminis klausimas:<br />
o kas kaimynui Algirdui po dešimties<br />
metų uždirbs pensiją ir išlaikys sveikatos<br />
apsaugos sistemą valstybėje, iš<br />
kurios, remiantis vien oficialiais – gerokai<br />
mažesniais nei realūs – duomenimis<br />
per 1990 – 2009 m. emigravo 414 tūkst.
gyventojų? Net ir patikėjus oficialia statistika,<br />
tai maždaug aštuntadalis visos<br />
Lietuvos. Ir ne bet koks aštuntadalis, o<br />
jauniausi, darbingiausi, aktyviausi, sveikiausi,<br />
paklausiausių profesijų žmonės.<br />
Tikrasis emigracijos mastas nežinomas,<br />
o kai kurių ekspertų pamąstymais,<br />
jos apimtys gali būti dvigubai didesnės<br />
nei oficialios. Netekome penktadalio?<br />
Ketvirtadalio? Trečdalio Lietuvos? (!)<br />
Lietuva evakuojasi<br />
Emigracija iš Lietuvos muša ES rekordus<br />
jau šešti metai iš eilės, nuo pat<br />
įstojimo į Europos Bendriją. Skaičiuojant<br />
vadinamąjį migracijos saldo (skirtumą<br />
tarp atvykusiųjų ir išvykusiųjų),<br />
Lietuva net ekonominio pakilimo metais<br />
buvo daugiausiai gyventojų netenkan-<br />
ti valstybė iš visų 27 ES narių, gerokai<br />
lenkianti Latviją, Lenkiją ar Bulgariją.<br />
O sunkmetis šią liūdną poziciją tik sustiprino.<br />
Šių metų statistiniai duomenys bei<br />
sociologinių apklausų rezultatai verčia<br />
kalbėti apie dar galingesnį emigracijos<br />
srautą, kurį aštrialiežuviai jau vadina devintąją<br />
banga – ta, kurį po savęs nebepalieka<br />
nieko.<br />
Ši banga vien per pirmus keturis<br />
<strong>2010</strong> m. mėnesius į tolimas šalis nunešė<br />
apie 17 tūkst. žmonių (tai ir vėl tik<br />
oficialūs duomenys). Tik balandį išvykimą<br />
deklaravo per 11 tūkst. Lietuvos<br />
piliečių. Tiesa, dalis jų, gelbėdamiesi nuo<br />
valdžios atrasto privalomojo sveikatos<br />
draudimo mokesčio, tiesiog įteisino<br />
emigranto statusą.<br />
Galima prognozuoti, kad emigrantų<br />
srautas ilgai neišseks: apklausos duomenimis,<br />
beveik 30% žmonių (kone trečdalis<br />
visų likusiųjų!) norėtų išvykti, o apie<br />
13 % – planuoja tai padaryti. Tarp jaunimo<br />
iki 29 metų skaičiai dar iškalbingesni<br />
– daugiau nei 58 % norėtų išvažiuoti, o<br />
per 31 % tai ir planuoja. Tai reiškia, kad<br />
beveik trečdalis jaunų žmonių jau kraunasi<br />
lagaminus.<br />
„Emigracija iš Lietuvos yra baisi, nerandu<br />
kito žodžio. Didesnė emigracija<br />
fiksuojama nebent karo, neramumų atvejais,<br />
o taikos sąlygomis tokios emigracijos<br />
niekur nėra. Dar baisiau pasidaro, kai<br />
pasigilini į struktūrą ir matai, kad išvyksta<br />
jaunimas, kvalifikuoti, paklausias specialybes<br />
turintys žmonės. Lieka didžiulės<br />
skylės, kurių nebėra kuo užpildyti. Ir jos<br />
Kelias | 21<br />
Pauliaus lileikio nuotr.
Pauliaus lileikio nuotr.<br />
tema<br />
linkusios plėstis – apklausos aiškiai rodo,<br />
kad emigracijos potencialas nemažėja,<br />
ypač tarp jaunimo ir kvalifikuotų<br />
žmonių“, - dramatišką padėtį Keliui konstatuoja<br />
Audra Sipavičienė, Tarptautinės<br />
migracijos organizacijos Vilniaus biuro<br />
vadovė, sociologijos mokslų daktarė.<br />
„Neramina pastaruoju metu besikeičianti<br />
kokybinė emigrantų sudėtis:<br />
anksčiau daug žmonių išvažiuodavo,<br />
norėdami trumpam padirbėti ir grįžti<br />
namo pas šeimą, o šiandien dauguma<br />
išvyksta su šeimomis ir vaikais. Tai rodo<br />
ir sumenkęs į Lietuvą siunčiamų pinigų<br />
srautas. O išvykus su šeima, paskatų<br />
grįžti veik ir nebelieka“, – nieko gero<br />
nežadančią tendenciją Keliui nurodo<br />
Dainius Paukštė, Migracijos departamento<br />
direktoriaus pavaduotojas.<br />
Specialistai jau nebesitiki, kad praslinkus<br />
sunkmečiui emigrantai masiškai parkeliaus<br />
namo. Užklupusi krizė ir tarp užsienio<br />
lietuvių plačiai pasklidusi nuomonė,<br />
kad šiandien Lietuvoje yra „labai blogai“,<br />
sustabdė tuos, kurie jau rengėsi grįžti. O toliau<br />
įsijungia psichologinis mechanizmas:<br />
kai žmogus svečioje šalyje praleidžia penkerius<br />
metus, įleidžia čia šaknis, tikimybė,<br />
kad jis grįš akivaizdžiai sumažėja. Dar vienu<br />
sugrįžimo stabdžiu tampa vaikai, kurie<br />
integruojasi kitoje aplinkoje.<br />
Poeto metafora, kad Lietuva išsivaikšto,<br />
šiandien jau menkai betinka. Panašu,<br />
kad tikslesnį apibūdinimą surado interneto<br />
komentatoriai, kurie tiesiai šviesiai<br />
sako – Lietuva ne emigruoja, Lietuva<br />
evakuojasi.<br />
Išgena skurdas bei paskolos<br />
A. Sipavičienė neabejoja: emigraciją labiausiai<br />
peni ekonominio nuosmukio<br />
22 | Kelias<br />
metu išaugusi bedarbystė bei menkos<br />
socialinės garantijos, nė iš tolo nepalyginamos<br />
su tomis, kurias gauna ES<br />
senbuvėse dirbantis žmogus.<br />
Anot D. Paukštės, prie emigracijos<br />
augimo prisidėjo ir valdžios sprendimai,<br />
tokie kaip mokesčių didinimas ar<br />
išmokų karpymas. „Kai žmogus nebegali<br />
susitvarkyti reikalų namuose, jis, sunkiai<br />
pasiryžęs, priima sprendimą išvažiuoti<br />
ten, kur geresnė socialinė apsauga, kur<br />
lengviau užsidirbti ir nereikia skolintis<br />
nuo atlyginimo iki atlyginimo. Žmonės,<br />
dirbdami ES valstybėse, jaučiasi žymiai<br />
saugesni, nes integruojasi į tų valstybių<br />
socialinę sistemą. Galų gale, skirtingai<br />
nei Lietuvoje, jei ten užsidirba teisę į nedarbo<br />
pašalpą, iš kurios įmanoma išgyventi“,<br />
- sako jis.<br />
Matyt, lėmė ir tai, kad valstybė<br />
neištiesė rankos savo piliečiams, kurie<br />
ekonominio pakilimo metais įsipareigojo<br />
bankams, o sunkmečiu nebeišgali<br />
mokėti paskolų, svarsto D. Paukštė.<br />
„Valdžia galėjo bent pasistengti, prašyti<br />
bankų sušvelninti kreditų grąžinimo sąlygas.<br />
Nieko panašaus nebuvo. Manau,<br />
kad įsipareigojimai bankams yra vienas<br />
iš pagrindinių dabartinės emigracijos<br />
veiksnių“, - sako jis.<br />
Ir socialinė baudžiava<br />
Tačiau emigracija iš Lietuvos augo ir ekonomikos<br />
pakilimo metais, kai bedarbystė<br />
buvo maža, įmonės graibstė specialistus ir<br />
mokėjo jiems daugmaž padorius atlygimus,<br />
o grąžinti paskolą atrodė vieni niekai.<br />
„Kodėl lietuviai emigruoja gausiau nei<br />
kitos tautos?” – klausiame pašnekovų.<br />
„Latvių, rumunų ar bulgarų ekonominės<br />
sąlygos išties panašios, tačiau pas<br />
Audra Sipavičienė, Tarptautinės<br />
migracijos organizacijos Vilniaus<br />
biuro vadovė konstatuoja:<br />
emigracija iš lietuvos yra baisi.<br />
mus emigracija žymiai didesnė. Atvirai<br />
pasakius, moksliškai paaiškinti to<br />
negalėčiau“, – pripažįsta A. Sipavičienė.<br />
Tačiau pasidalija, kaip pati sako, nemoksliniais<br />
pasvarstymais, kodėl lietuviai<br />
lyderiauja pagal emigracijos mastą.<br />
„Manyčiau, kad vienas dalykų, kurie<br />
gali sulaikyti žmogų tėvynėje, yra turtas<br />
ir savas verslas. Tačiau Lietuvoje verslo<br />
galimybių gerokai mažiau nei daugelyje<br />
kitų šalių, smulkaus ar šeimos verslo pas<br />
mus beveik nėra, todėl šis faktorius ir<br />
nesuveikia. Gali turėti įtakos ir platesnės<br />
lietuvių galimybės užsienyje rasti pagalbą,<br />
pasinaudojant ne tik lietuvių, bet ir<br />
rusų bei lenkų emigrantų tinklais. Čia<br />
mūsų pasirinkimas bene plačiausias,<br />
nes, tarkim, latviai galimybės glaustis<br />
prie lenkų neturi“, – svarsto ji.<br />
Žmones iš tėvynės stumia ne tik<br />
ekonominės priežastys, bet ir beteisiškumo<br />
jausmas, dar vieną galimą lietuviškos<br />
emigracijos priežastį mini A. Sipavičienė.<br />
Jis išryškėjo anksčiau TMO atliktame tyrime,<br />
o mokslininkų buvo pavadintas<br />
socialine baudžiava. „Lietuvoje daug<br />
žmonių jaučiasi beteisiai – kad juos galima<br />
stumdyti dėl kiekvieno dokumento<br />
ar mokesčio, kad galima su jais nesiskaityti,<br />
kad reikalus įmanoma susitvarkyti<br />
tik per pažįstamus. Didmiesčiuose tai<br />
žmonės jaučia mažiau, bet provincijoje<br />
– labai ryškiai“, – sako A. Sipavičienė<br />
ir priduria – jai neteko girdėti, kad kurioje<br />
kitoje šalyje būtų įvardinta tokia<br />
neįprasta emigracijos priežastis.<br />
Prieš porą metų Vytauto Didžiojo<br />
universiteto mokslininkų atlikta Airijoje,<br />
Anglijoje, Ispanijoje bei <strong>No</strong>rvegijoje<br />
įsikūrusių lietuvių apklausa irgi atskleidė<br />
neekonomines emigracijos priežastis<br />
– dauguma išeivių į tėvynę negrįžta dėl<br />
to, kad svetur geriau užtikrinamas saugumas,<br />
laisvė, o žmones sieja pagarbūs<br />
santykiai.<br />
darbo jėgos dykra<br />
Grįžkime prie kaimyno Algirdo pensijos.<br />
Ekspertai, demografai ir verslas vienu<br />
balsu sako – esant tokiam emigracijos<br />
mastui, o visuomenei sparčiai senstant,<br />
tiesiog nebebus kas ją jam uždirba. Net<br />
ir pasibaigus sunkmečiui, o šalies ekonomikai<br />
stojantis ant kojų.<br />
„Užsakėme tyrimą, kurio rezultatai<br />
pribloškė. Po dešimties metų Lietuvoje<br />
beveik nebeliks dirbančių žmonių – nei<br />
kvalifikuotų specialistų, nei paprastų
LieTuVoS gyVenTojAi pASiSAko už<br />
griežTą DArbo imigrAcijoS ribojimą<br />
kokią politiką reikėtų vykdyti dėl darbo<br />
imigrantų ekonominio nuosmukio metu?<br />
Griežtai riboti<br />
atvykimus<br />
67,7%<br />
Jų neliesti/nekreipti<br />
dėmesio<br />
21%<br />
išsiųsti atgal<br />
jau esančius<br />
7%<br />
skatinti<br />
atvykimus<br />
3%<br />
Atleisti iš darbo,<br />
bet neišsiųsti iš šalies<br />
1%<br />
kita<br />
0,3%<br />
LieTuViAi neSuTikTų ekonominių<br />
probLemų SprĘSTi ĮSiLeiDžiAnT<br />
DAugiAu DArbuoTojų iŠ užSienio<br />
Airija, įsileidusi daug imigrantų, suklestėjo.<br />
Ar nevertėtų ir Lietuvai pabandyti taip išeiti<br />
iš krizės?<br />
Taip, vertėtų<br />
16,6%<br />
Ne, nevertėtų<br />
83,4%<br />
DAugiAu nei puSė LieTuVoS gyVenTojų<br />
mAno, kAD DArbo imigrAnTAi yrA žemoS<br />
kVALifikAcijoS, jiemS rūpi Tik pinigAi, jie<br />
perneLyg SkunDžiASi ir nori priViLegijų<br />
Ar sutinkate su šiais teiginiais apie atvykstančius<br />
iš kitų šalių darbo imigrantus?<br />
TAip ne Sunku pASAkyTi<br />
Jie išstumia lietuvius iš darbo rinkos, užima darbo vietas<br />
71,8 10,0 18,2<br />
Dauguma imigrantų yra žemo išsilavinimo<br />
54,6 12,7 32,7<br />
Jiems rūpi tik pinigai<br />
66,2 9,2 24,6<br />
Jie pernelyg skundžiasi, nori privilegijų<br />
45,0 16,0 38,9<br />
Jie ieško lengvo gyvenimo, nori pasinaudoti Lietuvos socialine sistema<br />
55,8 16,5 27,7<br />
Tarp imigrantų daug nusikaltėlių, didėja nusikalstamumas<br />
48,1 16,2 35,7<br />
Per juos didėja terorizmo grėsmė<br />
49,7 20,2 30,1<br />
Per juos nebesusišnekėsi lietuviškai<br />
Lietuva nutautėja<br />
33,5 41,4 25,1<br />
51,8 26,9 21,3<br />
Jie dažnai dirba nelegaliai<br />
62,4 6,4 31,3<br />
Migrantai dirba tuos darbus, kurių lietuviai nenori dirbti<br />
27,8 42,9 29,3<br />
Jie įneša kultūrų įvairovę<br />
45,0 29,1 25,9<br />
Migrantai labai gerai dirba, atneša daug naudos Lietuvai<br />
9,9 47,9 42,2<br />
negATyVų imigrAnTų ĮVAiZDĮ LAbiAuSiAi<br />
formuojA žiniASkLAiDA<br />
kaip susidarėte nuomonę apie migrantus?<br />
Asmeninė patirtis 14,1%<br />
iš draugų, giminių 57%<br />
iš žiniasklaidos 79,2%<br />
ŠALTiNiS: TMO ViLNiAuS BiuRO užSAKyMu ATLiKTA<br />
VieŠOSiOS NuOMONėS APKLAuSA (Vilmorus, <strong>2010</strong> M)<br />
Kelias | 23
tema<br />
Valetinas snitka,<br />
kTu profeSoriuS:<br />
Dvejus metus dirbau Malaizijos<br />
mokslinių tyrimų korporacijoje mimos<br />
- laimėjau konkursą, ir man pasiūlė<br />
darbą. Kontraktas su darbdaviais<br />
menkai panašėjo į lietuviškas darbo<br />
sutartis: viskas ten buvo aišku kaip du<br />
kart du, numatyta iki smulkmenų, o<br />
socialinės apsaugos kortelė pirmą dieną<br />
buvo įteikta į rankas. Dėl vizos, kurios<br />
prireikė prabėgus trims mėnesiams po<br />
įvažiavimo į šalį, nereikėjo sukti galvos<br />
– darbdaviai ją atnešė ir padavė.<br />
Malaizija vykdo programą Brain gain<br />
malaysia, skiria pinigų pritraukti<br />
reikalingiems specialistams. Politikai deklaruoja,<br />
kad užsieniečiai į šalį kviečiami<br />
tam, kad užtikrintų vietinių gyventojų<br />
gerovę. užsieniečių ten tikrai daug.<br />
ATEITIEs MIEsTAs?<br />
Kalabrijoje, skurdžiausiame italijos<br />
regione, esantis miestelis Riace prieš<br />
dešimtmetį ištuštėjo, jaunimui masiškai<br />
išvykus lamės ir darbo ieškoti į turtingesnes<br />
vietas. Seni čerpėmis dengti<br />
namai ant Jonijos jūros krantų duksojo<br />
tušti, verslas nebeįstengė išsilaikyti, nes<br />
nebeliko pirkėjų.<br />
Supratęs, kad nebėra kitos išeities,<br />
2004 m. miestelio meru išrinktas Domenico<br />
Lucano sutiko priimti imigrantus,<br />
pasinaudodamas italijos vyriausybine<br />
integracijos programa pabėgėliams,<br />
kurie italiją užplūdo daugiausia iš<br />
Šiaurės Afrikos.<br />
„Namai be šeimininkų rado žmones,<br />
kurie neturi namų“,– džiaugėsi<br />
meras. Vietinis mėsininkas ir tabako<br />
krautuvėlės savininkas padidino apyvartą,<br />
o miesto gatvės aidi nuo vaikų<br />
balsų. Turi darbo ir mokyklos mokytojai.<br />
Tikimasi, jokad imigrantai išmoks<br />
itališkai ir dirbs. Moterys dažniausiai<br />
imasi amatų, pavyzdžiui, stiklo pūtimo,<br />
o vyrai renovuoja namus, kuriuos vėliau<br />
nuomojasi turistai. Regionas garsėja<br />
kokybiškais vilnos gaminiais, todėl<br />
atvykėliams čia siūloma dirbti audimo<br />
manufaktūrose. Šiuo metu Riace gyvena<br />
220 imigrantų ir 1,6 tūkst. vietinių<br />
gyventojų, numatoma jų priimti dar<br />
daugiau.<br />
Deja, italijoje tai tik vienas iš nedaugelio<br />
sėkmingos imigrantų integracijos<br />
pavyzdžių.<br />
PAGAL TiMe.COM, SPieGeL<br />
24 | Kelias<br />
darbininkų. Dėl emigracijos ir mažo<br />
gimstamumo 25-40 metų amžiaus<br />
dirbančiųjų turėsime 100 tūkst. mažiau<br />
nei šiandien, mokesčių mokėtojų ratas<br />
toliau trauksis, tačiau didėjant amžiaus<br />
trukmei, išlaikytinių bus gerokai daugiau.<br />
Valstybė bus nepajėgi juos išlaikyti.<br />
Tai panašu į krachą“, – Keliui sako<br />
Robertas Dargis, Lietuvos nekilnojamojo<br />
turto plėtros asociacijos prezidentas.<br />
Profesoriaus Rimanto Rudzkio, DnB<br />
NORD banko vyriausiojo analitiko,<br />
prognozės irgi kaip reta niūrios: Lietuvos<br />
ateitis liūdna arba labai liūdna.<br />
„Kai šiandien analizuoju Lietuvos<br />
ateities perspektyvas, pradedu gailėtis,<br />
kad kažkada pradėjau gilintis į ekomiką.<br />
Sėdėčiau sau prie matematinių formulių<br />
ir galbūt nesuprasčiau, kad visas yra taip<br />
blogai“, - Keliui prisipažįsta matematiko<br />
išsilavinimą turintis analitikas.<br />
Jis vardija ilgą sąrašą ligų, kuriomis<br />
serga šalis, ir jos išties primena mirtino<br />
ligonio diagnozę: visuomenė sparčiai<br />
sensta, išlaikytinių daugėja, jaunimas ir<br />
protingiausioji tautos dalis emigruoja,<br />
rimtų investicijų Lietuva nesulauks dėl<br />
didžiulio pasipriešinimo naujovėms ir<br />
skaidrumo stokos, suvaldyti biudžeto<br />
deficitą bus labai sudėtinga, o mažėjant<br />
gyventojų ir mokesčių mokėtojų skaičiui,<br />
vis sunkiau rasis lėšų paskolų<br />
palūkanoms mokėti, šalis bus įklimpusi<br />
į nereikalingus milijardinius projektus,<br />
tokius kaip naujos atominės elektrinės<br />
statyba, o sparčiai auganti Azijos ekonomika<br />
greičiausiai išstums Lietuvos gamintojus<br />
iš daugumos rinkų.<br />
proveržis – be specialistų<br />
O ar darbo jėgos trūkumas, dėl kurio<br />
sunerimę ekspertai, nepakiš kojos premjero<br />
Andriaus Kubiliaus puoselėjamai<br />
Lietuvos – inovatyvios ekonomikos šalies<br />
– vizijai? Vizija įkvepianti: per ateinantį<br />
dešimtmetį inovacijų autsaiderė Lietuva<br />
turėtų pasiekti inovacijų proveržį, o suminis<br />
inovacijų indeksas bus jokiu būdu<br />
ne mažesnis nei ES vidurkis.<br />
Lietuva siekia tapti Šiaurės-Baltijos regiono<br />
informacinių paslaugų mazgu, Lietuva<br />
gali ir turi tapti galinčia sėkmingai<br />
konkuruoti globaliame pasaulyje valstybe,<br />
įvairiomis progomis žada A. Kubilius<br />
ir ministrai. Iš kur „regiono mazgas“<br />
gaus darbuotojų, premjeras nekalba, o<br />
apie emigracijos problemą viešai užsimena<br />
gerokai rečiau nei apie inovacines<br />
vizijas.<br />
Jie dažnai mini pavyzdžius, kurie tarsi<br />
pirmosios proveržio kregždės suplasnojo<br />
apmirusiame Lietuvos investicijų danguje<br />
– Vilniuje neseniai įsikūrė banko<br />
Barclay’s IT centras, pasirašyti ketinimo<br />
protokolai su IT korporacija IBM dėl<br />
bendro mokslinių tyrimų centro steigimo,<br />
o su grynųjų pinigų perlaidų lydere<br />
Western Union – dėl pasaulinio paslaugų
centro steigimoo Lietuvoje. Gal tai išties<br />
proveržis?<br />
yra abejojančių. „Barclay’s iki šiol<br />
ieško aukštos kvalifikacijos darbuotojų,<br />
o tuos, kuriuos susirado, jie atsiviliojo iš<br />
vietinių IT kompanijų. Dabar mums reikia<br />
rengti naujus žmones. Išeitų, kad už<br />
Barclay’s atėjimą sumokėjo mūsiškės IT<br />
įmonės“, – Keliui sako Arūnas Bartusevičius,<br />
IT komanijos Atea Baltic generalinis<br />
direktorius.<br />
Jis skaičiuoja toliau: jei Barclay’s<br />
sunkiai renka 200-300 žmonių komandą,<br />
kas bus, jei į Lietuvą ateis dar<br />
pora panašių investuotojų? „Tokių<br />
investuotojų atėjimas tik nudrenuos geriausius<br />
žmones, kurie ir taip turi darbą“,<br />
– aiškina Atea Baltic vadovas.<br />
Gal jo lūpomis kalba nepasitenkinimas,<br />
kad užsieninės IT įmonės Lietuvoje<br />
paremiamos, o vietinės – ne? Tačiau taip<br />
galvoja ne tik jis. „Kalbėti apie inovacijas,<br />
žinoma, reikia, bet pirmiausia reikia suvokti<br />
realijas – žmonių tai nebus“, – inovatyviojo<br />
plano sėkme abejoja R. Dargis.<br />
„Atėjęs vienintelis Barclay’s susišlavė<br />
kone visus IT žmones. Labai vertinu<br />
Vyriausybės pastangas, tik nerimauju,<br />
kad viskas nesibaigtų pažadais ir patalpų<br />
įrengimu“, - su Keliu abejonėmis dalijasi<br />
ir Anatolijus Faktorovičius, kompanijai<br />
Moog Medical Devices Group priklausančiai<br />
UAB Viltechmeda vykdantysis<br />
direktorius.<br />
Išeitis imigrantai?<br />
„Vaistas, kuris dar galėtų išgelbėti Lietuvą<br />
– dozuota, gerai apgalvota kvalifikuotos<br />
darbo jėgos iš trečiųjų šalių imigracijos<br />
politika“, – siūlo R. Rudzkis. Ir primena,<br />
kad JAV ekonominis ir politinis augimas<br />
rėmėsi iš viso pasaulio suvažiavusiais<br />
specialistais bei mokslininkais, o šiandien<br />
panašiu keliu žingsniuoja kai kurios<br />
Azijos ir netgi tingios Europos šalys.<br />
„Ateityje be imigrantų sunkiai išsiversime.<br />
Lieka daugybė tuščių nišų, kurių<br />
nėra kuo užpildyti“, - tvirtina R. Dargis.<br />
Iškart įsivaizduoju, kad toks sprendimas<br />
labai nepatiktų kaimynui Algirdui,<br />
o ir pusei Lietuvos.<br />
Tačiau R. Rudzkis dėlioja paprastą<br />
schemą: jeigu senstanti visuomenė nėra<br />
pasiruošusi iš esmės susiveržti diržus,<br />
atsisakydama nemokamos sveikatos apsaugos<br />
bei švietimo, o pensininkai nori<br />
gauti savo kuklias pensijas, ji turi įsileisti<br />
kitataučius, kurie visa tai uždirbtų. „Piliečio,<br />
kuris mušasi į krūtinę, kad jokių<br />
imigrantų Lietuvai nereikia, reikėtų<br />
tiesiai šviesiai klausti: ar jis renkasi lietuvišką<br />
Lietuvą be sveikatos priežiūros<br />
paslaugų ir pensijų, ar renkasi išsaugotą<br />
visuomenės gerbūvį su svetimtaučiais?<br />
Kitokių variantų tiesiog nėra“, - įsitikinęs<br />
profesorius.<br />
Kitas Kelio kalbintas profesorius –<br />
KTU Mikrosistemų ir nanotechnologijų<br />
mokslinio centro vadovas Valentinas<br />
Pauliaus lileikio nuotr.<br />
LieTuVoS reSpubLikoS<br />
piLiečių, gyVenAnčių<br />
užSienio VALSTybėSe,<br />
SkAičiuS <strong>2010</strong> m.<br />
prADžioje<br />
užSieNiO VALSTyBė LR PiLiečių SKAičiuS<br />
europos<br />
valstybės, tarp jų: 252 022<br />
Es nARės, TARp Jų 230 894<br />
Airija 77 208<br />
Austrija 651<br />
Belgija 1371<br />
Bulgarija 43<br />
čekija 432<br />
Danija 5 227<br />
Didžioji Britanija 87 330<br />
estija 2 072<br />
Graikija 144<br />
ispanija 22 232<br />
italija 3 640<br />
Kipras 305<br />
Latvija 3 722<br />
Lenkija 1 003<br />
Nyderlandai 1 743<br />
Portugalija 505<br />
Prancūzija 894<br />
Rumunija 88<br />
Slovakija 58<br />
Slovėnija 27<br />
Suomija 615<br />
Švedija 1 214<br />
Vendrija 85<br />
Vokietija<br />
EuROpOs lAIsvOsIOs<br />
pREKYbOs AsOcIAcIJOs<br />
20 285<br />
vAlsTYbės, TARp Jų 12 466<br />
islandija 1 332<br />
<strong>No</strong>rvegija 10 377<br />
Šveicarija<br />
KITOs EuROpOs<br />
757<br />
vAlsTYbės, TARp Jų 8 662<br />
Armėnija 4<br />
Azerbaidžanas 29<br />
Baltarusija 3 709<br />
Moldova 40<br />
Rusijos Federacija 4 583<br />
Turkija 297<br />
Šiaurės amerikos<br />
valstybės, tarp jų 87 290<br />
JAV 40 600<br />
Kanada 46 690<br />
Centrinės ir pietų<br />
amerikos valstybės,<br />
tarp jų 96<br />
Argentina 96<br />
azijos valstybės,<br />
tarp jų 428<br />
izraelis 160<br />
Japonija 166<br />
Kazachstanas 38<br />
Kinija 64<br />
iš Viso 339 836<br />
ŠALTiNiS: MiGRACiJOS MeTRAŠTiS (PAGAL LR užSieNiO ReiKALų<br />
MiNiSTeRiJOS KONSuLiNiO DePARTAMeNTO iR MiGRACiJOS<br />
DePARTAMeNTO PRie VRM DuOMeNiS)<br />
Kelias | 25
tema<br />
DAbArTinėS imigrAcijoS<br />
poLiTikoS principAi<br />
kerTASi Su VyriAuSybėS<br />
DekLAruojAmAiS<br />
SiekiAiS SukurTi STiprią<br />
inoVAcijomiS pAgrĮSTą<br />
ekonomiką<br />
Kai kurie imigracijos politikos<br />
principai:<br />
1Darbuotojai iš trečiųjų šalių turi būti<br />
pasitelkiami kompensuoti trūkstamą<br />
darbo jėgą tada, kai šio trūkumo<br />
negali kompensuoti vietinė darbo jėga,<br />
grįžtantys iš emigracijos piliečiai arba,<br />
įgyvendinant laisvo asmenų judėjimo<br />
principą, eS valstybių narių piliečiai.<br />
Komentaras. Į ministerijos sąrašą<br />
savo poreikius įterpti pajėgia tik<br />
stambusis verslas, o į smulkaus verslo ar<br />
aukštųjų technologijų įmonių poreikius<br />
neatsižvelgiama.<br />
2Pritraukiant darbo jėgą iš trečiųjų<br />
šalių, tikslinga nustatyti geografinį<br />
prioritetą darbuotojams iš Baltarusijos,<br />
ukrainos, Moldovos ir Pietų Kaukazo<br />
valstybių.<br />
Komentaras. Numatyti geografiniai<br />
prioritetai neskatina verslumo ir<br />
negerina inovatyvios ekonominės<br />
perspektyvos, nes šios šalys verslumo<br />
tradicijų neturi.<br />
ŠALTiNiS: LieTuVOS iMiGRACiJOS POLiTiKOS GAiRėS; TMO<br />
ViLNiAuS BiuRAS.<br />
Snitka, pats prieš porą metų išbandęs<br />
„importuoto“ mokslininko duoną Malaizijoje,<br />
kalba apie globalaus, sisteminio<br />
valstybinio mąstymo svarbą, kuris<br />
neįmanomas be talentų „iš šono“.<br />
„Į Lietuvą turime įsileisti kuo daugiau<br />
talentingų žmonių, iš kur jie bebūtų. Pasaulis<br />
be galo sparčiai keičiasi, valstybės<br />
privalo prisitaikyti prie pokyčių, o užsidariusios,<br />
savo sultyse verdančios<br />
šalys nebepajėgios priimti teisingų<br />
sprendimų, prognozuoti ateities, atlikti<br />
valstybės funkcijų, ir yra pasmerktos<br />
žūčiai“, – tvirtina jis. Kalbą užbaigia<br />
liūdna gaida: „Tačiau Lietuva nenori<br />
talentingų žmonių iš kitų šalių. Ji nenori<br />
net savų, sugebančių mąstyti plačiau.<br />
Lietuva tenori vieno – kad išliktų klanai,<br />
užėmę tam tikras nepajudinamas<br />
pozicijas“.<br />
nei strategijos, nei plano<br />
Gal neigiamas visuomenės požiūris į kitataučius,<br />
o gal valdžios vyrų ir moterų<br />
susirūpinimas mokesčių gausinimu,<br />
bet ne verslo skatinimu lėmė, kad šimtus<br />
tūkstančių darbo rankų ir protų<br />
26 | Kelias<br />
LieTuVoS reSpubLikoje gyVenAnčių užSieniečių<br />
SkAičiuS neSiekiA nė 1 %<br />
užSieNiečių, GyVeNANčių LieTuVOS ReSPuBLiKOJe,<br />
SKAičiuS MeTų PRADžiOJe (TūKST.)<br />
praradusi Lietuva neturi strategijos nei<br />
svetimtaučių darbo jėgai pritraukti, nei<br />
savai grąžinti. Ir, panašu, valdžia net<br />
nekalba apie netolimos ateities poreikį<br />
įsivežti žmonių iš svetur.<br />
„Jokios darbo jėgos pritraukimo politikos<br />
nebuvo ir nėra. Atvirkščiai – imigracija<br />
Lietuvoje ribojama, ir gana griežtai,<br />
lyginant su daugeliu kitų ES šalių“, - tvirtina<br />
A. Sipavičienė.<br />
Ji įsitikinusi – Europoje vykstančią<br />
konkurencinę kovą dėl kvalifikuotos<br />
darbo jėgos Lietuva, vadovaudamasi<br />
dabartinėmis imigracijos taisyklėmis,<br />
praloštų kiaurai: viena vertus, dėl to, kad<br />
nė nebando įsijungti į kovą „už protus“,<br />
kita vertus, kad ne kažin kokį atlyginimą<br />
ir socialines garantijas galėtų kvalifikuotiems<br />
atvykėliams pasiūlyti.<br />
„Europos šalys ieško protų svetur ir<br />
įvairiais metodais bando juos prisivilioti.<br />
Štai kai kuriose ES šalyse išduodamos<br />
darbo paieškos vizos, leidžiančios specialistui<br />
iš trečiosios šalies atvykti ir ieškoti<br />
darbo, o jį suradus – pasilikti, dirbti, atsivežti<br />
šeimą. Lietuvoje nieko panašaus<br />
neturime“, - sako specialistė.<br />
2006 2007 2008 2009 <strong>2010</strong><br />
Gyventojų skaičius 3 403,3 3 384,9 3 366,2 3 350,1 3 329,0<br />
Tarp jų užsieniečiai 35,3 33,1 33,4 32,9 32,5<br />
Užsieniečių sudaroma bendro<br />
gyventojų skaičiaus dalis (%)<br />
1,04 0,98 0,99 0,98 0,98<br />
ŠALTiNiS: MiGRACiJOS MeTRAŠTiS<br />
neT ir kyLAnT ekonomikAi, SumAžėjuS neDArbui,<br />
emigrAcijA iŠ LieTuVoS neSiLioVė AugTi<br />
20<br />
18<br />
16<br />
14<br />
12<br />
10<br />
8<br />
6<br />
4<br />
2<br />
0<br />
2000 2001 2002 2003 2004 20005 2006 2007 2008 2009<br />
ŠALTiNiS: LieTuVOS STATiSTiKOS DePARTAMeNTAS<br />
BEDRABySTė<br />
IMIGRAcIJA<br />
EMIGRAcIJA<br />
Pagrindiniame imigraciją reglamentuojančiame<br />
dokumente – Lietuvos<br />
imigracijos strateginėse gairėse – yra<br />
numatytas tik vadinamasis kompensacinis<br />
mechanizmas, kurį A. Sipavičienė<br />
vadina „skylių užkaišiojimu“ – darbdavys<br />
trumpam laikui gali atsivežti tam<br />
tikrų kvalifikacijų specialistų iš trečiųjų<br />
šalių, bet tik iš Socialinės ministerijos<br />
sudaryto neilgo specialybio sąrašo. O<br />
jei prireiktų kitokios profesijos atstovo,<br />
tektų įveikti iki pusmečio mėnesio<br />
trunkančias procedūras, kol tarnybos<br />
įsitikins, kad tokio žmogaus nėra pirmiausia<br />
Lietuvoje, paskui ES.<br />
„Visame pasaulyje vyksta kova dėl<br />
talentų. Mes pasisakome už tai, kad<br />
Lietuva turėų apgalvotą ir atrankią imigracijos<br />
politiką“, – Keliui kalba Rūta<br />
Skyrienė, Investuotojų forumo vykdančioji<br />
direktorė. Ji įsitikinusi, kad<br />
imigracijos negalima „paleisti laisvai“,<br />
bet viską reikia daryti „su protu“. „Dabar,<br />
kai šalyje didžiulė bedarbystė, nekalbame<br />
apie galimybes paprasčiau<br />
atsivežti pigių valytojų ar krovikų supermarketui,<br />
nes jie išstumtų vietinius
tema<br />
25<br />
20<br />
15<br />
10<br />
5<br />
0<br />
LieTuVą DAugiAuSiA pALiekA jAuni DArbingo AmžiAuS žmonėS<br />
ŠALTiNiS: TMO ViLNiAuS BiuRO užSAKyMu ATLiKTA VieŠOSiOS NuOMONėS APKLAuSA (ViLMORuS, <strong>2010</strong> M)<br />
Daiva balčiūnienė,<br />
pSichoLogė:<br />
„žmogaus elgesys susideda iš trijų<br />
komponentų: jausmo, minties ir<br />
veiksmo.<br />
Bene paprasčiausias kelias ugdyti<br />
teleranciją „kitokiems“ – paveikiant<br />
mintį, suteikiant kuo daugiau<br />
informacijos. Taisyklė paprasta: kai<br />
žmogui nepakanka informacijos,<br />
susidariusią tuštumą užpildo gandai ir<br />
baimės. Todėl reikia daug ir nuosekliai<br />
aiškinti apie atvykėlius: kokie tai<br />
žmonės, kaip jie gyvena, kokia jų<br />
pasaulėžiūra, ko galima iš jų tikėtis,<br />
kodėl jie čia atvažiuoja ir t.t.<br />
Koreguoti emocijas gerokai<br />
sudėtingiau, jos nelinkusios greitai<br />
keistis. Galime tikėtis, kad jauniems<br />
žmonėms kils mažiau priešiškų jausmų<br />
„kitokiems“, jei tolerancija bus<br />
ugdoma nuo mažų dienų, jei gerai<br />
„suveiks“ švietimo sistema. Bet ar<br />
„suveiks“, garantijų nėra, nes nemažai<br />
Lietuvos mokytojų ir patys nėra<br />
tolerantiški – kaip ir didelė dalis tėvų.<br />
Jausti priešiškus jausmus nėra jokia<br />
nuodėmė: juk negali uždrausti<br />
sau bijoti ar bjaurėtis, emocijos<br />
kyla spontaniškai. Svarbiausia, kad<br />
negatyvūs jausmai neperaugtų į<br />
veiksmus: norą sumušti ar tyčiotis iš<br />
juodaodžio, padegti kino restoraną<br />
ar prikrėsti kitų netikusių dalykų.<br />
Pagrindinis dalykas, kaip žmogus<br />
susitvarko su negatyviomis emocijomis:<br />
ar sugeba jas išvėdinti, išdiskutuoti,<br />
sau pripažinti, kad jos egzistuoja. Todėl<br />
diskusijos, kalbėjimas viešoje erdvėje<br />
taip pat gali padėti ugdyti toleranciją.<br />
28 | Kelias<br />
0-14 15-19 20-24 25-29 30-34 35-39 40-44 45-49 50-54 55-59 60+<br />
žmones. Kalbama apie sąlygų patiems<br />
kvalifikuočiausiems supaprastinimą“,<br />
– sako R. Skyrienė.<br />
Valdžios nenoras matyti emigracijos<br />
padarinių iš esmės kertasi su jos pastangomis<br />
atgaivinti šalies ekonomiką,<br />
pritraukiant kokybiškas investicijas,<br />
įsitikinusi A. Sipavičienė. „Pritraukti pinigus<br />
į Lietuvą ir taip yra gerokai sunkiau<br />
nei, tarkime, į Angliją ar Švediją. Greta<br />
to, Anglija ir Švedija aktyviai rekrūtuoja<br />
darbo jėgą iš trečiųjų šalių, o mes – ne.<br />
Nieko nedarydami, galime pamiršti visas<br />
svajones apie virsmą inovacijų traukos<br />
centru“, - niūrias perpektyvas brėžia<br />
A. Sipavičienė.<br />
valdžios galva smėlyje<br />
2005<br />
2008<br />
Itin neigiamas Lietuvos visuomenės<br />
požiūris į kitataučius greičiausia lemia<br />
tai, kad politikai, tautai pažadėję<br />
ekonominį proveržį, tarsi stručiai kiša<br />
galvą į smėlį, bijodami užsiminti apie<br />
imigracijos perspektyvą.<br />
„Politikas, kuris pasiūlytų spręsti ekonomines<br />
problemas, pritraukiant darbo<br />
jėgą iš kitų šalių, Lietuvoje būtų nesuprastas<br />
ir rinkimuose sutriuškintas. Silpnoji<br />
migracijos politikos vieta ta, kad ją formuoja<br />
rinkėjų nuomonė, o ne objektyvūs<br />
ekonomikos poreikiai. Tai pastebima ir<br />
kitose šalyse, tik jos kažkaip sugeba surasti<br />
daugmaž priimtinus kompromisus“, – į<br />
politikų negalią spręsti migracijos problemas<br />
baksnoja A. Sipavičienė.<br />
D. Paukštė konstatuoja: iki šiol niekas<br />
nesiryžo garsiai ir viešai pasakyti, kad<br />
išvažiavo kritinė masė šalies gyventojų,<br />
kad peržengti visi protingumo kriterijai<br />
ir artėjama prie pražūties.<br />
„Visa tai oficialiai deklaravus, būtų<br />
galima žengti toliau: ruoštis naujiems<br />
poTenciALūS emigrAnTAi<br />
iŠ LieTuVoS – ViS jAuneSni<br />
Nuo 2008 m. iki <strong>2010</strong> m. norinčių<br />
emigruoti Lietuvos gyventojų skaičius<br />
išaugo 124,7 % (nuo 23,5 iki 29,3 %)<br />
Iš to pagal amžių:<br />
Jaunimo iki 29 m. grupėje 131 %<br />
30 – 39 m. 125 %<br />
40 – 49 m. 109 %<br />
ŠALTiNiS: TMO ViLNiAuS BiuRO užSAKyMu ATLiKTOS VieŠOSiOS<br />
NuOMONėS APKLAuSOS (2008, <strong>2010</strong> M).<br />
iššūkiams, diskutuoti, aiškiai sudėlioti<br />
prioritetus, kokios migracijos politikos<br />
laikysimės, jei nutarsime laisviau atsivežti<br />
trečiųjų šalių piliečius, numatyti<br />
iškilsiančius klausimus, aptarti jų integracijos<br />
programas ir išlaidas. Tačiau visi<br />
tyli“, – atmerkti akis ragina MD atstovas.<br />
MD dažnai šukuojamas prieš plauką<br />
už būtas ir nebūtas nuodėmes ir kaltinamas<br />
nelankstumu, nors jo funkcija<br />
– ne kurti migracijos politiką, o vykdyti<br />
galiojančius teisės aktus ir prižiūrėti kitų<br />
institucijų sudėliotą tvarką.<br />
Akivazdu, kad su imigracija susijusių<br />
klausimų tik daugės, tačiau jau sklinda<br />
kalbos, kad MD, kuris vienintelis centralizuotai<br />
užsiima šiais reikalais – kaupia<br />
statistiką, atlieka tendencijų analizę<br />
– taupymo vajaus apimta Vyriausybė ketina<br />
reorganizuoti ir skaidyti. „Nežinau,<br />
ar tai būtų tikslinga. Greičiausiai ne, nes<br />
dėmesio imigracijos klausimams liktų<br />
dar mažiau“, – svarsto A. Sipavičienė.<br />
Atvažiuos bet kas<br />
Valdžiai bijant imtis imigracijos politikos<br />
kūrimo, gali atsitikti, kad emigracijos<br />
visuomenėje pramuštos skylės gali<br />
sukurti imigracinį košmarą, kurio taip<br />
baminasi kaimynas Algirdas ir kiti lietuviai.<br />
Emigracija ir imigracija yra susisiekiantys<br />
indai, primena specialistai.<br />
„Kai atsiranda didžiulės tuščios nišos,<br />
atsiranda poreikis jas užpildyti. Nėra<br />
šalių, kur nišos nebūtų užpildytos. Pagrindinis<br />
klausimas – kuo ir kaip“, – tvirtina<br />
A. Sipavičienė.<br />
Kai yra strategija, šalis gali bandyti<br />
atsivežti tokius žmones, kokių jai reikia.<br />
O jei strategijos ir plano nėra, atvažiuoja<br />
bet kas. Paprastai ne patys geriausieji ir<br />
darbščiausieji.
Dainius paukštė, migracijos<br />
departamento direktoriaus<br />
pavaduotojas: privalome būti<br />
parengę imigrantų integracijos<br />
programą.<br />
„Kai imigracija ribojama labai griežtai,<br />
o valstybė neturi migracijos politikos,<br />
vienaip ar kitaip atvyksta nelegalai. Paskui<br />
juos atsivelka problemų virtinė: jiems<br />
dažnai nemoka algų, todėl jie gali kriminalizuotis,<br />
arba dirbami šešėlinei ekonomikai<br />
be jokių mokesčių, jie numuša<br />
darbo užmokestį visiems to sektoriaus<br />
darbuotojams“, – paprastą logiką dėsto<br />
TMO atstovė.<br />
Turi būti ir strategija, ir kontrolė, tik<br />
tada imigracija bus naudinga šaliai ir<br />
atneš mažiau problemų, sako specialistai.<br />
„Gerai yra tada, kai iš imigracijos<br />
naudos turi ir darbdavys, ir atvykęs darbuotojas,<br />
ir jį priėmusi valstybė. Žmogus<br />
turi gauti normalų atlyginimą, darbdavys<br />
– pridėtinę vertę, o valstybė – naudą<br />
mokesčių pavidalu; jei kas nors šiame<br />
trikampyje sutrinka, vadinasi, tvarka negera“,<br />
- aiškina D. Paukštė.<br />
pavojų kalnai<br />
Idealaus imigracijos klausimų sprendimų,<br />
matyt, nėra ir negali būti. Tiesa,<br />
pripažįstama, kad imigrantai ES senbuvėms<br />
padėjo išspręsti aibę problemų<br />
– tarkime, tik jų dėka nesugriuvo<br />
Didžiosios Britanijos sveikatos apsaugos<br />
sistema, tačiau „atvirų durų“ politikos<br />
minusai nelieka visuomenės<br />
nepastabėti.<br />
Vis dažniau pasigirsta nuomonių, kad<br />
iš atvykėlių šalys gauna ne tokią ir didelę<br />
ekonominę naudą, užtat su jais susijusių<br />
problemų įsigyja per akis: tai imigrantų<br />
išprovokuoti neramumai, didėjantis nusikalstamumas,<br />
didžiulės integravimo išlaidos,<br />
iššūkiai įprastam vietinių žmonių<br />
gyvenimo būdui ir vertybėms.<br />
Britanijos visuomenę prieš porą metų<br />
sujaudino skaičiavimai, esą šalį užplūdę<br />
imigrantai kiekvienai namų valdai<br />
per metus kainuoja 350 gbp, o iš viso<br />
mokesčių mokėtojams jie atsieina kone<br />
9 mlrd. gbp. Jei tikėsime Oksfordo universiteto<br />
profesoriumi Davidu Colemanu,<br />
iš tos sumos apie 1,5 mlrd. gbp tenka<br />
pabėgėlių prieglobsčio sistemai išlaikyti,<br />
apie 280 mln. kainuoja anglų kalbos<br />
mokymas ir mažiausiai 330 mln. atsieina<br />
ligų, tokių kaip AIDS, gydymas.<br />
Britų valdžios entuziazmas dėl 2,5 mln.<br />
naujų darbo vietų, kurios buvo sukurtos<br />
per pastaruosius 12 metų, visuomenės<br />
taip pat neįtikino: pasirodė, kad per<br />
tą laikotarpį lygiai tiek buvo įdarbinta<br />
atvykėlių – kokių tik nori, bet ne britų.<br />
Galimą imigracijos pridėtinę vertę,<br />
gresiančias išlaidas, nuostolius bei pavojus<br />
šiandien įvertinti vargu ar įmonama.<br />
Kol kas aišku tik tiek: emigracijos nustekenta<br />
Lietuva neturės daugiau iš ko<br />
rinktis – tik atvykėlius.<br />
„Turime būti parengę imigrantų integracijos<br />
programą. Antraip problemos<br />
sunkiai prognozuojamos. Kol kas tokios<br />
nėra“, – konstatuoja D. Paukštė.<br />
Ar patys neišvysime?<br />
yra dar viena silpna vieta: lietuvių netolerancija<br />
„kitokiems“ gali atbaidyti kvalifikuotus<br />
ir nekvalifikuotus atvykėlius,<br />
ypač „nemūsiškos“ odos spalvos ar<br />
tikėjimo, išginti į valstybes, kur jie jausis<br />
komfortiškiau.<br />
„Imigrantų skaičius Lietuvoje nesiekia<br />
nė 1%, tačiau baimės, įsivaizdavimai,<br />
neigiami stereotipai apie kitataučius<br />
visuomenėje labai gajūs. Viešoji Lietuvos<br />
erdvė „kitokiems“ yra labai nepalanki“,<br />
- Keliui tvirtina Margarita Jankauskaitė,<br />
Lygių galimybių plėtros centro vadovė.<br />
Lietuviškų stereotipų „svorį“ atvykėliams<br />
Pauliaus lileikio nuotr.<br />
LieTuVAi TrūkSTAnčių<br />
SpeciALybių SąrAŠAS<br />
neATiTinkA XXi A.<br />
inoVAcijomiS pAremToS<br />
ekonomikoS Siekių<br />
darbuotojų, kurių trūksta<br />
lietuvos Respublikoje, sąrašas<br />
pagal ekonominės veiklos rūšis<br />
<strong>2010</strong> m. I pusmečiui<br />
Laivo vamzdynininkas<br />
Laivo korpusų dažytojas<br />
Suvirintojas<br />
Metalinių laivų korpusų surinkėjas<br />
Suvirtintojas eleltra ir dujomis<br />
Restorano virėjas<br />
Tarptautinio krovinių vežimo<br />
transporto priemonės vairuotojas<br />
ŠALTiNiS: SOCiALiNėS APSAuGOS iR DARBO MiNiSTeRO 2009 M.<br />
GRuODžiO 30 D. ĮSAKyMAS<br />
neiŠnAuDoToS<br />
gALimybėS<br />
Darbo paieškos vizos aukštos<br />
kvalifikacijos specialistams (Danija,<br />
<strong>No</strong>rvegija, Švedija). išduodamos<br />
valstybėse, kurios įgyvendina ilgalaikius<br />
tikslus, o ne vien reaguoja į šiuo metu<br />
iškilusį specialistų trūkumą (Lietuva).<br />
Sudaromos galimybės studentams<br />
užsieniečiams po aukštosios mokyklos<br />
baigimo ieškoti darbo šalyje (Vokietija,<br />
Olandija, <strong>No</strong>vegija, Didžioji Britanija,<br />
Danija, Suomija, Prancūzija, Airija).<br />
Lietuvoje studijas baigęs užsientis yra<br />
priverstas išvykti.<br />
Darbo paieškos kampanijos tarp<br />
aukštos kvalifikacijos darbuotojų<br />
užsienyje (pvz. aktyviai veikiantis<br />
valstybinės programos Work in<br />
denmark centras naujajame Delyje,<br />
skirtas pritraukti į Daniją kvalifikuotus<br />
specialistus ir suteikti danų darbdaviams<br />
apie indijos darbo jėgos potencialą)<br />
Patrauklesnės šeimų susijungimo<br />
sąlygos: šiuo metu šeimą į Lietuvą turi<br />
galimybę atsivežti tik gerai apmokami<br />
darbuotojai, mokslininkai, tyrėjai,<br />
daugelyje kitų šalių šeimas gali atsivežti<br />
platesnis darbuotojų ratas.<br />
ŠALTiNiS: TMO ViLNiAuS BiuRAS, DANiJOS KARALySTėS<br />
AMBASADA NAuJAJAMe DeLyJe<br />
Kelias | 29
tema<br />
1997–2009 m. DiDžiojoje briTAnijoje<br />
ATSirADuSių nAujų DArbo VieTų<br />
pASiSkirSTymAS, TūkST.<br />
VieToS gyVenTojAi imigrAnTAi<br />
1997 23,826 1.924.000<br />
2009 4 ketv. 23,851 3.569.000<br />
Skirtumas 0,025 1.645.000<br />
% 1 99<br />
nebus lengva atlaikyti, tuo labiau, kad<br />
daugelis kvalifikuotų darbuotojų greičiausia<br />
atvažiuotų su šeimomis ir vaikais.<br />
„Vaikams teks eiti į mokyklą, o tai<br />
jau slepia problemas. Neseniai atliktas<br />
mūsų tyrimas atskleidė, kad Lietuvos<br />
moksleivių ir mokytojų stereotipai apie<br />
„kitokius“ labai ryškūs“, – savo abejones<br />
argumentuoja pašnekovė.<br />
Sugyvenimas su „kitokiais“ nėra lengvas<br />
menas ir kitiems europiečiams, bet,<br />
panašu, kad lietuviai netolerancijos<br />
rungtyje užima prizines vietas. Gal dėl<br />
to, kad nedaug tėra bendravę su kitų<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
ŠALTiNiS: SPeCTATOR.CO.uK<br />
šalių žmonėmis, išskyrus buvusios SSSR<br />
erdvę, gal nėra mokyti suprasti ir toleruoti<br />
kitokius nei patys. O gal tiesiog yra<br />
nemandagūs ir bjauraus būdo – nemylintys<br />
nei savų, nei svetimų ir nesugebantys<br />
palabinti laiptinėje sutikto kaimyno?<br />
A. Sipavičienė svarsto – gal lietuvių<br />
netolerancijos šaknys slypi šalies homogeniškume<br />
ir visuomenės kaimiškoje<br />
kilmėje: „Tokių homogeniškų valstybių<br />
kaip Lietuva reta, net sovietiniais laikais<br />
lietuvių čia buvo apie 80%, o įvairovės<br />
nežinantys žmonės jos bijo, veikia stereotipai.<br />
Be to, ilgą laiką buvome labai<br />
kaimiška šalis, net palyginant su latviais<br />
ar estais, todėl vis dar gali „suveikti“ uždaros<br />
kaimo bendruomenės nuostatos<br />
– bijoti visko, kas iš kito kaimo“.<br />
Psichologė Daiva Balčiūnienė kelia<br />
kitą versiją: Lietuvą šimtmečius iš<br />
visų pusių puldavo svetimieji, ir tautos<br />
pasąmonės gelmėse gali glūdėti archetipas,<br />
kad užpulti gali bet kas ir bet kada,<br />
todėl reikia gintis – o gintis, kaip žinia,<br />
galima ir puolant. „Lietuvio pasąmonėje<br />
tarsi užkoduota, kad negalima nieko arti<br />
prisileisti, nes tada nebeliks ir manęs paties,<br />
ir tautos. Todėl jis vengia visko, kas<br />
svetima“, – svarsto ji.<br />
„Didžiulės švietimo spragos“, – dar vieną<br />
galimą netolerancijos priežastį nurodo<br />
M. Jankauskaitė<br />
Kad ir kokios priežastys bebūtų, jas įmanoma<br />
pakeisti, vilties suteikia specialistai.<br />
D. Balčiūnienė sako, kad toleranciją<br />
išugdyti galima tik aiškinant, aiškinant ir<br />
dar kartą aiškinant. Gal ne itin sparčiai kaip<br />
norėtųsi, bet naujai kartai tai padės. O tai<br />
jau mokytojų ir tėvų auklėjimo reikalas.<br />
Gal netyčia pavyks?
šiUos kodUs išsaUGoję saVo telefone, Bet kUrią dieną, minUtę žinosite:<br />
VilniaUs oro<br />
Uosto skrydžių<br />
tVarkaraštis<br />
kaUno oro<br />
Uosto skrydžių<br />
tVarkaraštis<br />
palanGos<br />
oro Uosto<br />
skrydžių<br />
tVarkaraštis<br />
Instrukcija kaip naudotis UpCode<br />
1<br />
telefono naršyklės<br />
langelyje įveskite adresą<br />
www.upcode.fi<br />
(programinė UpCode įranga<br />
jums nieko nekainuoja).<br />
2<br />
Įvykdykite paprastas<br />
programos įdiegimo<br />
funkcijas.<br />
3<br />
aktyvuokite įdiegtą<br />
programą<br />
4<br />
nukreipkite telefono<br />
fotoaparato „akį“ į UpCode<br />
ženklu pažymėtą straipsnį<br />
ir gaukite garsinę arba<br />
vaizdinę informaciją tiesiai į<br />
savo telefoną.<br />
G i d a s<br />
VilniaUs<br />
VisUomeninio<br />
transporto<br />
tVarkaraštis<br />
keleiViniai<br />
tVarkaraščiai<br />
dėl UpCode technologijos taikymo<br />
ir naudojimo spaudoje kreipkitės į<br />
žurnalo „kelias“ komercijos skyrių:<br />
mob. tel. +370 698 10865<br />
el. p. komercija@elementai.lt<br />
teikiame UpCode technologijos<br />
paslaugas spaudoje.
orai lietUVoje<br />
dienos pietūs<br />
(restoranų<br />
ValGiaraštis)<br />
renGiniai<br />
nori būti žemėlapyje?<br />
skambink +370 698 24546<br />
Upcoded Clubbing Vilnius<br />
004528 in japan<br />
V. mykolaičio-putino gatvė<br />
alaus namai<br />
004525 004526 Bermudai<br />
a. Goštauto gatvė<br />
004527<br />
Havana social club<br />
Gedimino prospektas<br />
tauro gatvė<br />
šermukšnių gatvė<br />
004529 nesė relax<br />
a. jakšto gatvė<br />
k. kalinausko gatvė<br />
j. Basanavčiaus gatvė<br />
Upės gatvė<br />
004530 musė<br />
a. smetonos gatvė<br />
pamėnkalnio gatvė<br />
004538 taverna<br />
naugarduko gatvė<br />
004532 roller<br />
Vingrių gatvė<br />
aguonų gatvė<br />
jogailos gatvė<br />
trakų gatvė<br />
Vilniaus gatvė<br />
004539 Boom terasa<br />
004531 pabo latino<br />
004535 shooters<br />
004533 Woo<br />
totorių gatvė<br />
004536 Balti dramblia<br />
004540 BoBo<br />
Vo
i<br />
kiečių gatvė<br />
004522 Brodvėjus<br />
mėsinių gatvė<br />
arklių gatvė<br />
t. Vrublevskio gatvė<br />
004534<br />
aula Blues Club<br />
004523 Bix<br />
004541 Helios<br />
aušros vartų gatvė<br />
didžioji gatvė<br />
pilies gatvė<br />
004524 artistai<br />
Bokšto gatvė<br />
subačiaus gatvė<br />
004537 tamsta<br />
004542 stars and legends<br />
raitininkų gatvė<br />
G i d a s<br />
mėgsti lankytis klubuose<br />
- išsiimk vidinį puslapį ir<br />
pakabink darbo vietoje<br />
ar įmonės virtuvėlėje.<br />
nusiskanuok savo klubo kodą<br />
ir renginius galėsi matyti<br />
ištisus metus. neieškok kur<br />
praleisti vakarą - rask!<br />
do you like night life? take<br />
this page and have it at<br />
your workplace. the<br />
code tells you what‘s up in<br />
your favorite club. don‘t<br />
look where to spend<br />
your evening - it‘s all you<br />
need to get there!
Kaunas ir Lietuva –<br />
Download Index Top 10<br />
Duomenų perkėlimo indeksas (Download Index)<br />
Milijonų testų patirtimi grįstas Duomenų perkėlimo indeksas palygina ir įvertina<br />
duomenų perkėlimo greitį įvairiose šalyse. indekso vertė: 30 dienų iš eilės MB/s<br />
(megabaitais per sekundę) matuojama vidutinė duomenų perkėlimo sparta,<br />
esant ne didesniam kaip 300 mylių atstumui tarp kliento ir tarnybinės stoties<br />
(serverio). Būtina sąlyga: tyrinėjamoje šalyje turi būti įregistruota ne mažiau kaip<br />
100 tūkst. unikalių iP adresų.<br />
1. Pietų Korėja 34,19<br />
2. Latvija 24,30<br />
3. Moldova 21,55<br />
4. Japonija 20,35<br />
5. Švedija 19,81<br />
6. Rumunija 18,56<br />
7. Bulgarija 17,55<br />
8. Andora 17,06<br />
9. Nyderlandai 17,05<br />
10. Lietuva 16,70<br />
11. Alandų salos 16,48<br />
12. Portugalija 14,65<br />
13. Islandija 14,45<br />
14. Suomija 13,87<br />
15. Šveicarija 13,30<br />
16. Vokietija 13,11<br />
17. Danija 12,41<br />
18. Belgija 11,82<br />
19. Prancūzija 11,57<br />
20. Estija 11,53<br />
21. Čekija 11,01<br />
22. Vengrija 10,98<br />
23. Slovakija 10,61<br />
24. Ukraina 10,46<br />
25. Austrija 10,46<br />
26. JAV 10,15<br />
27. <strong>No</strong>rvegija 9,90<br />
28. Rusija 9,82<br />
29. Lichtenšteinas 9,09<br />
30. Liuksemburgas 8,61<br />
speedtest.net<br />
Geriausieji ore<br />
Tyrimų kompanija skytrax oro transporto bendrove skelbia<br />
Pietų Korėjos Asiana Airlines. Oro vežimo kompanijų reitingas<br />
sudarytas per 10 mėnesių, apklausus 18 mln. keleivių<br />
visame pasaulyje.<br />
Antrąją ir trečiąją vietas užėmė pernykštė laureatė singapore<br />
Airlines ir Qatar Airways. Toliau geriausiųjų dešimtuke<br />
– Cathay Pasific (Honkongas, Kinija), Air new Zealand,<br />
etihad Airlines (Jungtiniai Arabų emyratai), Qantas (australija),<br />
emirates (Jae), Thai Airways (tailandas) ir malaysia<br />
Airlines. Top 10 oro bendrovių sąrašas, tyrėjų nuomone,<br />
nesikeičia jau trejus metus iš eilės.<br />
Skirtinguose regionuose geriausiomis kompanijomis<br />
pripažintos: Vakarų europoje – lufthansa (Vokietija), Rytų<br />
europoje – malev (Vengrija), Pietų europoje – Turkish<br />
31. Singapūras 8,50<br />
32. Kanada 7,90<br />
Pasaulio vidurkis 7,67<br />
33. Jungtinė Karalystė 7,69<br />
34. Slovėnija 7,51<br />
35. Graikija 7,38<br />
36. Taivanas 6,94<br />
37. Lenkija 6,51<br />
38. Mongolija 6,36<br />
39. Australija 6,28<br />
40. Meno sala 6,17<br />
41 Naujoji Zelandija 5,97<br />
42. Airija 5,97<br />
43. Gruzija 5, 94<br />
44. Gana 5,88<br />
45. Ispanija 5,82<br />
46. Farerų salos 5,70<br />
47. San Marinas 5,55<br />
48. Makedonija 5,46<br />
49. Maldyvai 5,28<br />
50. Malta 5,06<br />
52. Kroatija 4,91<br />
57. Italija 4,41<br />
60. Izraelis 4,13<br />
67. Baltarusija 3,40<br />
68. Brazilija 3,40<br />
70. Kipras 3,25<br />
76. Kinija 2,94<br />
122. Indija 1,33<br />
154. Zambija 0,26<br />
spaUdos apžValGa<br />
Pasaulio miestų reitingas<br />
(Top 20)<br />
Būtina sąlyga – ne mažiau kaip 75 tūkst.<br />
užregistruotų unikalių iP adresų, MB/s.<br />
1. Seulas (Korėja) 34,<strong>78</strong><br />
2. Ryga (Latvija) 27,90<br />
3. Hamburgas (Vokietija) 26,87<br />
4. Kišiniovas (Moldova) 24,72<br />
5. Helsinkis (Suomija) 20,63<br />
6. Stokholmas (Švedija) 20,31<br />
7. Bukareštas (Rumunija) 19,70<br />
8. Sofija (Bulgarija) 19,11<br />
9. charkovas (Ukraina) 18,08<br />
10. Kaunas (Lietuva) 17,65<br />
11. Lisabona (Portugalija) 17,32<br />
12. Paryžius (Prancūzija) 17,25<br />
13. Vilnius (Lietuva) 16,95<br />
14. Honkongas (Kinija) 16,08<br />
15. ciurichas (Šveicarija) 15,79<br />
16. Porto (Portugalija) 15,64<br />
17. Kludžas-Napoka (Rumunija) 15,21<br />
18. San chosė (JAV) 15,04<br />
19. Maskva (Rusija) 14,76<br />
20. Sent Polas (JAV) 14,53<br />
Airlines, Šiaurės europoje – Finnair (Suomija), Azijoje – Asiana<br />
(Pietų Korėja), Pietryčių Azijoje – singapore Airlines, Centrinėje<br />
Azijoje ir indijoje – Kingfisher Airlines (indija), Australijoje<br />
ir Okeanijoje – Air new Zealand, Afrijoje – south African<br />
Airways, Artimuosiuose Rytuose – Qatar airways, Šiaurės<br />
Amerikoje – Air Canada, Centrinėje Amerikoje – TACA (Salvadoras),<br />
Pietų Amerikoje – lAn (čilė), Kinijoje – Hainan Airlines.<br />
Geriausių pigių skrydžių oro bendrovių trejetas: AirAsia (Malaizija),<br />
Air Berlin (Vokietija) ir Virgin Blue (australija).<br />
KeLiO iNFO.<br />
Kelias | 35
prie stalo pakelėje<br />
Netolerancijos<br />
atoveiksmis<br />
pokalBio Įrašo<br />
004545 fraGmentas<br />
Gegužės pradžioje Vilniuje pražygiavusi<br />
netradicinės lytinės orientacijos asmenų eisena<br />
dar ir šiandien aptarinėjama įvairiais požiūriais.<br />
Šis renginys verčia susimąstyti apskritai apie<br />
menką mūsų tautos tolerancijos lygį viskam, kas<br />
išsiskiria iš daugumos. Kyla natūralus klausimas:<br />
ar tokie prieštaravimai gali būti reikšmingi...<br />
užsienio investicijoms Lietuvoje?<br />
Kelio diskusijoje apie homofobiją<br />
ir jos įtaką verslui ir verslo<br />
aplinkai Lietuvoje dalyvauja<br />
Danas ARLAUSKAS, Verslo<br />
darbdavių konfederacijos generalinis direktorius,<br />
Rūta SKyRIENĖ, asociacijos<br />
Investors‘ Forum vykdančioji direktorė,<br />
ir aktorius Darius SUŽIEDĖLIS, aktorius,<br />
atvykęs į Vilnių dalyvauti Baltic<br />
Pride renginiuose. Jis taip pat yra buvęs<br />
nepriklausomybę 1990 m. atkūrusios<br />
AT pirmininko Vytauto Landsbergio ir<br />
pirmojo nuo tada Lietuvos atstovo JTO<br />
Aniceto Simučio patarėjas. Diskusiją<br />
moderuoja žurnalistė Rita MILIŪTĖ.<br />
pirmoji lietuvoje seksualinių mažumų<br />
eisena sukėlė daug aistrų politikos<br />
arenoje ir visuomenėje, bet ėjo ir<br />
praėjo. pasak policijos vadovų, jeigu<br />
ne du seimo nariai, viskas būtų<br />
apsiėję be rimtesnių incidentų. Kaip<br />
tai paveiks lietuvos įvaizdį?<br />
d. ARlAusKAs. Manau, kad vertinimai<br />
iš esmės bus pozityvūs, nes du<br />
Seimo nariai – dar ne visas Seimas, o<br />
šiaip viskas praėjo ganėtinai ramiai,<br />
išsišokimų, kurie galėtų formuoti labai<br />
neigiamą Lietuvos įvaizdį, bent jau<br />
aš nepastebėjau – tiek, kiek žinau iš<br />
žiniasklaidos, nes pats eitynėse neda-<br />
36 | Kelias<br />
lyvavau, dirbau žemės ūkio darbus.<br />
Tiesą sakant, galvojau, kad bus blogiau,<br />
todėl manau, kad pasiektas neblogas<br />
rezultatas.<br />
R. sKYRIEnė. Manau, tas pirmas egzaminas<br />
išlaikytas, eisena pavyko, nors<br />
žiūrovų buvo daugiau negu eisenos<br />
dalyvių. Aš pati ketinau dalyvauti, bet<br />
paaiškėjo, kad reikia užsiregistruoti;<br />
ir mane tai įsiutino – kodėl aš turiu<br />
registruotis, jei noriu išeiti ir pasakyti<br />
savo požiūrį? Iš esmės tai buvo pirmas<br />
blynas, kuris kartais būna ir prisvilęs,<br />
tačiau viskas įvyko oriai, gražiai. Tai,<br />
kad kai kurie politikai išsišoko, o V.<br />
Šustauskas atrodė kaip iš „Golubaja<br />
ustrica“ ( homoseksualų klubas „Policijos<br />
akademijoje“ – RM), buvo tikrai juokinga.<br />
Įvyko, kas įvyko, ir lai tai tampa<br />
kasmetiniu renginiu.<br />
dariau, spėjai užsiregistruoti ir galėjai<br />
dalyvauti eisenoje. Koks Tavo vertinimas?<br />
d. sužIEdėlIs. Aš išvažiuoju labai<br />
patenkintas. Man atrodo, žmonės<br />
pastebės, kad viskas buvo teigiama, ir<br />
ypač gerai dirbo policija. Tačiau taip pat<br />
žinau iš savo pažįstamų, kurie vėliau<br />
rašė žinutes ir skaitė spaudą –<br />
Pauliaus lileikio nuotr.<br />
darius sužIEdėlIs<br />
į ją pateko ir vaizdų iš kitapus barikadų,<br />
ir tie vaizdai yra kraupūs. Tai irgi darys<br />
įtaką, ir nors žmonės žino, kad viskas<br />
praėjo gerai, tų vaizdų, tų snukių,<br />
kalbėkim atvirai, vis dėlto nepamirš.<br />
vienam socialiniam tinkle Tavo draugai<br />
klausė – ar jauteisi saugus?<br />
d. sužIEdėlIs. Pačiam renginyje – taip,<br />
bet važiavimas į eitynes, lipimas į autobusus<br />
su policijos palyda man priminė<br />
rinkimų stebėtojo darbą Bosnijoje – ten<br />
mus irgi saugodavo ir taip veždavo<br />
per serbų rajonus, kur ir akmenimis<br />
apmėtydavo, ir visko būdavo. Vilniuje<br />
pirmą kartą taip pasijutau, po renginio<br />
bijojau – eidamas namo, turėjau paslėpti<br />
savo vėliavą, tačiau pačiose eitynėse<br />
jautėmės labai saugūs.<br />
pone Arlauskai, dar prieš eitynes,<br />
konferencijoje apie Lietuvos skurdo<br />
lygį ir jo priežastis, kalbėjote,<br />
jog šalia nedarbo ir nepakankamos<br />
socialinės paramos, tarp skurdą<br />
didinančių veiksnių yra ir homofobija.<br />
Kuo tai grindžiate?<br />
d. ARlAusKAs. Kalbėdamas apie homofobiją,<br />
turiu galvoje ne tik homoseksualumo<br />
aspektą. Prisiminkime, prieš
Rūta sKYRIEnė Rita MIlIūTė danas ARlAusKAs<br />
kokius penkerius metus vienas Vilniaus<br />
meras bandė iš miesto išvyti elgetas,<br />
sakydamas, jog jie daro gėdą Vilniui;<br />
po to buvo bandymų čigonus pašalinti<br />
iš visuomenės gyvenimo. Apskritai<br />
netolerancija gaji – mes rusų nemylim,<br />
žydų, nemylim lesbiečių, nemylim gėjų,<br />
visų elgetaujančių ir kažkaip norim<br />
sukurti sterilią visuomenę. Istorijoje<br />
tokių pavyzdžių istorijoje būta, ne<br />
viena valstybė bandė, ir imperijos<br />
subyrėjo. Pirmiausia, jei norim būti<br />
turtingi globaliam pasauly, reikia lakios<br />
vaizduotės; ji turi atitikti tam tikrą lygį<br />
pasiekusias kitas visuomenes. Kitaip<br />
mes negalim konkuruoti. Galbūt jei<br />
būtume nuo visko atsitvėrę, galėtume<br />
gyventi ir būdami dideli homofobai,<br />
bet jei pasirinkome globalaus pasaulio<br />
kelią, tai turime mąstyti ir matyti<br />
reiškinius kaip ir kitas pasaulis. Tą ir<br />
turėjau omeny, o pasaulio dvasinis<br />
lygis yra žymiai aukštesnis už mūsų.<br />
Prisimenu, su pažįstamais Nyderlanduose<br />
šnekėjausi apie tai, kaip<br />
pas juos reaguojama į kitokius negu<br />
dauguma, kiek galima apie tai šnekėti.<br />
Man paaiškino, kad jei džentelmenas<br />
ateis į priėmimą avėdamas sportiniais<br />
bateliais, visi pastebės, bet neklausinės;<br />
viskas yra Dievo valioje, ir jei Dievas<br />
kažką padarė, mes nebūtinai suprasim.<br />
Kitaip tariant, savo dvasinį turtingumą<br />
galime paversti materialiu. O dvasinis<br />
skurdas nepadeda kurti aukštos<br />
pridėtinės vertės produkto, kurį brangiai<br />
parduotume. Galim žagres gaminti,<br />
grėblius, plytas, bet nefantazuokim tuomet<br />
apie nanotechnologijas ir lazerius.<br />
beveik prieš metus vilniuje vykusioje<br />
EsbO parlamentinės Asamblėjos<br />
sesijoje švedų parlamentaras Fredrickas<br />
Federley kalbėjo: „Jei nematote<br />
problemų dėl žmogaus teisių,<br />
žiūrėkite iš ekonominių pozicijų.<br />
Švedijos bankai ir kompanijos<br />
investuoja lietuvoje. Ilgainiui jiems<br />
ir jų klientams tokia atmosfera gali<br />
nebepatikti ir kas nors Švedijoje gali<br />
pagalvoti: kodėl turiu skolinti pinigus<br />
bankui, užimančiam didelę rinkos dalį<br />
tokioje agresyvioje šalyje? Gal verčiau<br />
atsiimsiu indėlį“. švediško kapitalo<br />
investicijos yra vienos didžiausių<br />
lietuvoje. ponia skyriene, ar turite<br />
pavyzdžių, kurie patvirtintų pono<br />
Federley teiginius?<br />
R. sKYRIEnė. Aš irgi negaliu taip siaurai<br />
kalbėti – tik apie vieną fobiją. Jų Lietuvoje<br />
daug, tolerancijos – mažai. Bijom kitos<br />
spalvos žmonių, ir tai tikrai nesudaro<br />
gero fono investicijoms. Apie Lietuvą<br />
pasaulio spauda rašo ganėtinai daug,<br />
tačiau daugiau nei pusė informacijos yra<br />
neigiama. Tai formuoja atitinkamą nuomonę<br />
apie šalį, kaip uždarą kitai minčiai,<br />
kitokiems žmonėms. Pažiūrėkit, kiek<br />
laiko mūsų forumui užtruko „lobinti“<br />
dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo<br />
pakeitimo, pagal kurį žmonės iš trečiųjų<br />
šalių (vadovai įmonių), atvykę dirbti,<br />
negalėjo atsivežti savo žmonų. Mes<br />
klausiam: kodėl tie žmonės prilyginti<br />
ekonominiams migrantams?<br />
žmonės, atvykstantys dirbti čia pagal<br />
savo kontraktą?<br />
R. sKYRIEnė. Taip, žmonės, siunčiami<br />
savo įmonių. Ir Indijos piliečiai savo<br />
šeimos narių negalėjo atsivežti dvejus<br />
metus. „Tegu atvažiuoja kaip turistai“.<br />
Bet palaukit, mes deklaruojam šeimą<br />
kaip labai svarbią ląstelę; tai kodėl šitos<br />
šeimos negali kartu gyventi? Šiaip taip<br />
klausimas buvo išspręstas, nors ir ne visai<br />
taip kaip norėtųsi. Klausiam seimūnų<br />
– kodėl? Atsako, kad čia privažiuos kinų.<br />
Na tai kas? Tegu važiuoja, juk važiuoja<br />
dirbti, investuoja, atidaro restoranus,<br />
mes į juos einam, ekonomika iš to gauna<br />
naudos, bet štai tokios baimės sudaro<br />
labai prastą įspūdį, kitąkart jokios lengvatos<br />
negali užgožti tokių dalykų, kai,<br />
Kelias | 37
prie stalo pakelėje<br />
atrodytų, Lietuva, skambėjusi istorijoje<br />
kaip tolerancijos valstybė, kunigaikščio<br />
Gedimino laiškais kvietusi visus atvykti<br />
ir kurtis, dabar viso to bijo. Investuotojas<br />
visada pasitikrina, ką jis daro, ką<br />
jis perka, ką investuoja, nes globalioms<br />
kompanijos reputacija yra labai svarbus<br />
dalykas. Apie 50% įmonės kainos sudaro<br />
jos ženklas, o ženklas, arba vardas, yra<br />
tai, kas apie tą įmonę galvojama. Jei<br />
susidėsi su kažkuo, kas gadina tavo reputaciją,<br />
prarasi ir pinigų.<br />
d. ARlAusKAs. yra dar brangesnių<br />
vardų, negu 50%...<br />
R. sKYRIEnė. Taip, čia miniu vidurkį.<br />
Coca-cola – tikrai daugiau...<br />
d. ARlAusKAs. Ir McDonald‘s.<br />
bet ar čia kalbame apie keletą rėksnių<br />
politikų, ar ir apie didesnę jų rinkėjų<br />
dalį, kuri gali būti kur kas didesnė,<br />
negu norėtųsi galvoti. pone Arlauskai,<br />
po minėtos konferencijos Jums priekaištavo<br />
juk ne politikai, o kolegos?<br />
d. ARlAusKAs. Kad ir keista, iš politikų<br />
jokių pretenzijų nesulaukiau. Bet vėl<br />
prisiminkim istoriją – Lietuva jau buvo<br />
žydus išvariusi, bet gal ne tiek dėl fobijų,<br />
kiek dėl elementaraus pavydo. Žydai<br />
buvo geri prekybininkai ir finansininkai,<br />
ir daugelis lietuvių ėmė to pavydėti.<br />
Kartais pavydas ir mužikiškas neišprusimas<br />
veikia labiau negu fobijos. Labai<br />
nustebau, kad kai kurie tikrai ne patys<br />
prasčiausi verslininkai paskambino<br />
man paabejoti, ar aš nedarau gėdos<br />
konfederacijai, ar nebloginu konfederacijos<br />
reputacijos. Klausiu, o ką aš blogo<br />
pasakiau?<br />
Įdomu tai, kad niekas priekaištų<br />
tiksliai ir nesuformulavo – kažkas<br />
kažką paskaitė, kažkam pasirodė... Juk<br />
pasakiau paprastą dalyką, kad užsienio<br />
investuotojas, jei gėjus, čia neinvestuos.<br />
Paprasta – ir lietuvis, išgirdęs ką bloga<br />
apie save šnekant, lygiai taip reaguotų.<br />
Kad tą suprastum, nereikia daug proto<br />
turėti – jei kaimynas spjovė į tave, į savo<br />
namus jo nekviesi. Bet užuot pabandžius<br />
suvokti, ką aš iš tiesų pasakiau,<br />
pasiduota minios psichologijai. Prisiminkim<br />
ikikarinę Vokietiją, kai Hitleris<br />
užvaldė kultūringą, išsilavinusią tautą.<br />
Jie pasirinko poziciją – ne analizuoti, ne<br />
protauti, o prisitaikyti – gal tai asmeniškai<br />
bus naudingiau.<br />
R. sKYRIEnė. Prisiminiau, kaip Tolerancijos<br />
autobusas (Europos Komisijos vilkikas<br />
„Už įvairovę. Prieš diskriminavimą“<br />
38 | Kelias<br />
– R.M.) negavo mero J. Imbraso leidimo<br />
stovėti miesto aikštėse. Skambina mūsų<br />
narys, RIMI generalinis direktorius<br />
Paulo Peereboom, portugalas, ir sako:<br />
„Rūta, kaip manai – ar jiems galiu skirti<br />
vietą prie prekybos centro, ar man tai<br />
nepakenks?“ Jie juk nuo miesto valdžios<br />
priklausomi, gauna licencijas. Sakau,<br />
leiskit, ką gi padarys? Vadinasi, investuotojai<br />
bijo ryšio su politikais, tegu ir<br />
rėkauja ir tik dviese.<br />
d. ARlAusKAs. Pensilvanijoje yra<br />
religinė bendruomenė, kuri laikosi savo<br />
taisyklių, turi natūrinį ūkį, bet niekam<br />
nieko neprikaišioja, neprimeta ir<br />
nemoralizuoja. Pas mus dažnai ginant<br />
vertybes prisidengiama Konstitucija ir<br />
šeima. O aš norėčiau paklausti – kas<br />
pas mus yra šeima? Kai pusė gyvena<br />
be civilinės metrikacijos, be šliūbo; kai<br />
kurie pinigus atskirai skaičiuoja, bet<br />
gyvena kartu. Tai šeima? Kiti ir susituokę,<br />
ir biudžetas bendras, bet abu turi<br />
meilužius. Irgi šeima?<br />
d. sužIEdėlIs. Aš nuo Lietuvos padėties<br />
dabar kiek atitrūkęs, bet žinau, kaip<br />
Amerikoje tai vyko. Viena iš varomųjų<br />
jėgų socialiniuose pokyčiuose buvo<br />
būtent firmos ir korporacijos, suvokusios,<br />
kad jei nori pritraukti kūrybingus<br />
žmones, turi sudaryti jiems tinkamas<br />
sąlygas. Ar tu gėjus, ar ne gėjus, ar<br />
partneris, ar žmona –sąlygos turi būti<br />
vienodos. Viena labiausiai į šeimą<br />
orientuotų Floridos kompanijų – Disney<br />
– priėmė labai liberalias taisykles,<br />
suteikdama visiems vienodas sąlygas<br />
nepriklausomai nuo orientacijos. Niekas<br />
netardė, su kuo ir kaip gyveni. Gyvenat<br />
– tvarkoj, mokesčius mokat – irgi tvarkoj.<br />
Valstijos gubernatorius gal ir prieš,<br />
bet pačios kompanijos suvokė tokių<br />
sąlygų reikšmę.<br />
Rūta, jau užsiminėte apie užsieniečių<br />
teisinės padėties įstatymą. sutuoktinius<br />
ir vaikus jau galima legaliai atsivežti.<br />
O jei užsienietis darbuotojas norėtų<br />
atvykti su tos pačios lyties asmeniu, su<br />
kuriuo yra įteisinęs partnerytę pagal<br />
savo šalyje galiojančiu įstatymus?<br />
R. sKYRIEnė. Matyt, kiltų problemų. Gal<br />
reikėtų ieškotis darbo ir taip gauti leidimą<br />
gyventi. Kaip anksčiau juokaudavom<br />
– kuriam UAB „Žmonos“ – vyrai<br />
duos pinigų, o mes jas įdarbinsime, kad<br />
galėtų čia gyventi ne kaip turistės.<br />
d. ARlAusKAs. Nenorėčiau iškelti ar<br />
menkinti kurias nors religijas, bet stebint<br />
Belgiją, galima pasakyti: šiaurinės<br />
dalies žmonės yra laisvi, labiau atsipalaidavę,<br />
o pietuose labiau susikaustę.<br />
Jungtinėse Valstijose, tyrimų duomeni-<br />
mis, daugiau investicijų Los Andžele, o<br />
ne Filadelfijoje – dėl to paties pastarosios<br />
uždarumo.<br />
d. sužIEdėlIs. Užtat dabar Filadelfijoje<br />
vyksta didžiulė kampanija pritraukti<br />
gėjų turizmą, nes valstija suvokė, kokie<br />
čia milijonai.<br />
d. ARlAusKAs. Galima remtis tyrimais,<br />
galima tiesiog stebėjimais – kuo<br />
uždaresnė religija, tuo sunkiau smulkiam<br />
ir vidutiniam verslui, nes jam kaip tik<br />
reikia ne stambių, o smulkiųjų klientų.<br />
dariau, gyvenai JAv, dabar gyveni<br />
brazilijoje – didžiausią katalikišką<br />
bendruomenę turinčioje šalyje. Ar<br />
įsivaizduoji, kad į ją nebūtų galima<br />
atsivežti partnerio, nes brazilija katalikiška?<br />
d. sužIEdėlIs. Mano pavyzdys labai<br />
konkretus. Mes sudarėme civilinę<br />
partnerystę Niujorko mieste, kuri,<br />
kitaip negu pati valstija, tokias įteisino.<br />
Brazilijos federalinėje policijoje, kuri<br />
tvarko imigraciją, su šypsena pasveikino<br />
atvykus į šalį, gavau vizą, su kuria<br />
gyvenu ir galiu dirbti. Jokių problemų.<br />
Žinoma, tai katalikiška valstybė, bet<br />
ir pati bažnyčia ten nesikiša į privatų<br />
gyvenimą. Savo nuomonę ji pareiškia,<br />
gink Dieve, nesakau, kad ji jos negali<br />
turėti, bet į socialinius dalykus žvelgia<br />
žymiai konstruktyviau ir remia atvirą<br />
visuomenę. Nesu teologas, nežinau, kaip<br />
vertinti tokius dalykus, bet ir Amerikoje<br />
tolerancijos mažiau ten, kur didesnė<br />
baptistų įtaka, o ten, kur daugiau<br />
evangelikų, visuomenė žymiai atviresnė.<br />
negalėtum pasakyti, kad žmonės<br />
tolerantiškesni senajame žemyne ar<br />
naujajame pasaulyje?<br />
d. sužIEdėlIs. Ne, nesutikčiau. Lotynų<br />
Amerikoje mačizmas labai stiprus, ir visi<br />
labai nustebo, kad Meksiko mieste ar<br />
Argentinoje vyksta labai dideli pokyčiai,<br />
ir dėl to nekyla jokios isterijos. Iš pradžių<br />
visiems būna labai įdomu, o paskui – einam<br />
toliau, nes yra rimtesnių problemų.<br />
Kovos prieš homofobiją aktyvistai<br />
yra parengę rekomendacijas – tiek<br />
darbdaviams, tiek darbuotojams;<br />
pirmiesiems pataria skelbimuose apie<br />
siūlomą darbą nurodyti, kad laikosi<br />
lygių galimybių politikos. Esant<br />
galimybei, atskirai paminėti, kad nediskriminuoja<br />
dėl seksualinės orientacijos.<br />
Taip pat pataria reklamuoti<br />
siūlomus darbus ir gėjų leidiniuose,<br />
paaiškinti savo lygių galimybių politiką<br />
priėmimo į darbą anketose, skirti į<br />
pareigas pagal gebėjimus ir patirtį bei
Darius Sužiedėlis:<br />
„Viena labiausiai į šeimą<br />
orientuotų JAV kompanijų –<br />
Disney – vadovaujasi labai<br />
liberalia politika dėl savo<br />
homoseksualių darbuotojų.“<br />
vengti klausimų apie šeiminę padėtį.<br />
darbuotojams ir ieškantiems darbo<br />
savo ruoštu pataria ieškoti kolegų<br />
paramos ir būti atviriems su jais. Ar<br />
tokius (ar panašius) etikos kodeksus<br />
turi kas nors Lietuvoje?<br />
R. sKYRIEnė. Mūsų forumas daugiausiai<br />
jungia tarptautines kompanijas. Jose ir<br />
lyčių lygybė, ir kitokių žmonių teisės<br />
yra apibrėžtos etikos kodeksuose. Be<br />
to, dauguma yra socialiai atsakingos<br />
įmonės, kurioms tai tiesiog privalu.<br />
Nemanau, kad lietuviškame versle taip<br />
yra, bet pirmuosius daigus pastebiu:<br />
stambesnėse kompanijose bent jau<br />
užuominų apie žmogaus teises ir lygias<br />
galimybes tikrai atsiranda.<br />
d. ARlAusKAs. Galiu pasidalyti praktikos<br />
suformuota nuomone. Buvau<br />
priėmęs porą gėjų, galiu patvirtinti,<br />
kad jie buvo labai kūrybingi, niekada<br />
neturėjau dėl jų darbo problemų<br />
ar konfliktų. yra kitas dalykas – kaip<br />
reaguoja aplinka. Pas mane atėjo kiti<br />
darbuotojai, sako: „Nu, direktoriau, va<br />
čia taip, supranti...“ Dideliuose kolektyvuose<br />
tai susiniveliuoja ir nekrenta į<br />
akis, tačiau mažuose, ypač turinčiuose<br />
bent porą homofobų, sudėtingiau.<br />
Homoseksualiems žmonėms mažuose<br />
kolektyvuose Lietuvoje dirbti sudėtinga.<br />
Nesakau, kad visuose,– priklauso nuo<br />
konkretaus atvejo, bet tendencija tokia:<br />
jei kolektyvas žino, kad kažkas yra<br />
kitoks nei dauguma, gero nelauk. Jokiais<br />
lozungais, jokiom taisyklėm to nepakeisi.<br />
Manau, tam reikia laiko.<br />
Rūta Skyrienė:<br />
„Lietuvoje bijoma kitos<br />
spalvos žmonių, ir tai<br />
tikrai nesudaro gero fono<br />
investicijoms.“<br />
R. sKYRIEnė. O jei nežinotų apie kitokią<br />
žmonių orientaciją, tai tikriausiai neitų<br />
skųstis direktoriui?<br />
d. ARlAusKAs. Štai atvejis, apie kurį<br />
girdėjau pasakojant po eitynių. Žygiuoja<br />
gražūs jaunuoliai su gražiom vėliavom,<br />
mojuoja dviem sėdinčiom močiutėms.<br />
Močiutės irgi pamojavo, bet čia pribėgo<br />
korespondentai ir klausia – jūs pritariat<br />
gėjų eitynėms? Močiutės sako, kas gi<br />
tie gėjai yra. Joms paaiškina, kad gėjai<br />
yra tie, kurie miega vienas su kitu. Tada<br />
močiutės jau pilnomis siaubo akimis<br />
besispjaudydamos pabėgo. Čia atsakymas<br />
Rūtai. Kol nežinai, viskas tvarkoj.<br />
Sužinojus įsijungia vaizduotė, ir tai, ką<br />
matai prieš akis, priklauso nuo išprusimo,<br />
kultūros lygio.<br />
Kiek ir kokiai verslo daliai žmogaus<br />
teisės (mūsų aptariamu atveju<br />
– seksualinių mažumų teisės) rūpi kaip<br />
vertybė, o ne priemonė verslo sąlygoms<br />
gerinti – juk verslas investuoja ir į tas šalis,<br />
kur ir už homoseksualumą baudžiama,<br />
ir kur moterys neturi teisių?<br />
R. sKYRIEnė. Socialiai atsakingas<br />
verslas, garantuoju, kreipia dėmesį<br />
į žmogaus teises, įskaitant ir lygias<br />
galimybes. Tą jie ir deklaruoja. Socialinė<br />
atsakomybė apima pagrindines keturias<br />
kryptis: aplinkosaugą, žmogaus teises,<br />
darbuotojų saugą ir kovą su korupcija.<br />
d. ARlAusKAs. Girdėjau priekaištų – ką<br />
tas Arlauskas šneka, verslas žiūri tik pelno,<br />
o kažkokia tolerancija niekam nerūpi.<br />
Danas Arlauskas:<br />
„Homoseksualus<br />
verslininkas Lietuvoje<br />
neinvestuos, tam suvokti<br />
didelio proto nereikia.“<br />
Iš dalies būtų galima sutikti, jei kalbėtume<br />
apie verslą Saudo Arabijoje ar Irane – kai<br />
tikisi greito ir didelio pelno, greit įrangą<br />
suveža, gamyklą pastato, susirenka pelną<br />
ir išvažiuoja. Tačiau kai kalbame apie<br />
intelektualų verslą, atsiranda tokių subtilių<br />
dalykų – kur investuoti (ypač kalbant apie<br />
ilgalaikę veiklą, kai reikalingi darbuotojai,<br />
o ne robotai, kažką surenkantys, o mąstantys<br />
ir aukšto intelekto. Tokiais atvejais ir<br />
tolerancija yra labai svarbi, nes ji daug kalba<br />
apie žmogaus mąstymo lygį, reikalingą<br />
kuriant pridėtinę vertę.<br />
R. sKYRIEnė. Niekas neneigia M. Friedmanno,<br />
kad verslo tikslas – didinti pelną.<br />
Svarbu, kaip tą pelną gauni; tai ir sukuria<br />
tavo įmonės vertę.<br />
d. sužIEdėlIs. Dirbau didelėse JAV<br />
kompanijose ir žinau, kad netgi kai realiai<br />
netolerancijos nėra, jau vien tokios politikos<br />
deklaravimas inicijuoja tam tikrus<br />
pokyčius, ir pamažu ji tampa realybe. Gal<br />
Lietuvoje priėmus tokias taisykles, jos iš<br />
pradžių atrodytų kaip primestos iš užsienio,<br />
tačiau vidinė kultūra keistųsi.<br />
dabar, apsilankęs lietuvoje po ilgos<br />
pertraukos, ar norėtum čia imtis verslo<br />
su savo partneriu?<br />
d. sužIEdėlIs. Atvirai pasakius, dar nežinau.<br />
Po eitynių su daug kuo kalbėjausi, ir<br />
tie pokalbiai pakėlė ūpą; išvažiuoju labai<br />
geros nuomonės apie daug ką, bet, žinoma,<br />
bijočiau dėl savo partnerio saugumo. Bijau,<br />
kad dar ne laikas tokiam dalykui, bet esu<br />
įsitikinęs, kad bėgant laikui tai keisis.<br />
Kelias | 39<br />
Pauliaus lileikio nuotr.
iš kelio dienoraščių<br />
Diskurso erdvė:<br />
www.kelias.net<br />
dainius KREIvYs,<br />
ūKiO MiNiSTRAS<br />
Remigijus<br />
šIMAšIus,<br />
TeiSiNGuMO MiNiSTRAS<br />
Artūras RAčAs,<br />
žiNių AGeNTūROS Bns<br />
VADOVAS<br />
40 | Kelias<br />
Pauliaus lileikio nuotr.<br />
FOTODieNA NuOTR.<br />
Pauliaus lileikio nuotr.<br />
Per metus – daugiausiai 9 patikrinimai<br />
Labai tikiuosi, kad šiandieninis LRV nutarimas atneš<br />
realių teigiamų pokyčių verslui ir pačių institucijų<br />
darbui.<br />
Inspektuojančias institucijas – o tokių suskaičiavome<br />
76 – sugrupavome į 9 grupes, ir jau nuo birželio<br />
1 d. jos turėtų pradėti veikti koordinuotai. Tai<br />
reiškia, kad vietoj 76 galimų patikrinimų kas pusę<br />
metų galės būti tik 9. Prireikė patikrinti, kaip įmonė<br />
X laikosi darbų saugos – susiderink su kolegomis iš<br />
grupės, nes kitą kartą inspektuoti šios grupės atstovas<br />
galės geriausiu atveju tik po pusmečio.<br />
Kitas svarbus dalykas – iki rugpjūčio 1 dienos<br />
kiekviena grupė parengs teisės aktų sąvadus. Tai<br />
reiškia, kad kirpyklą atidaryti sumanęs verslininkas<br />
neklaidžios dokumentų labirintais, o visą aktualią<br />
Mokesčiai nėra gėrybė<br />
Šiandien TVF sako, kad mums, be kita ko, reikia<br />
dar naujų mokesčių. Premjeras sako, kad su naujais<br />
mokesčiais nereikia laukti tiek, kiek su Lietuvos<br />
krikštu prieš šešis šimtus metų ir kad mokesčiai<br />
nėra savaiminė blogybė.<br />
Manau, kad TVF siūlymai dėl naujų mokesčių<br />
yra netinkami. Šiandien reikia ne naujų mokesčių, o<br />
daugiau galimybių vykdyti ekonominę veiklą (apie<br />
jas jau minėjau). Tada ir valstybės finansai bus subalansuoti<br />
(žinoma, jei bus ir taupymo priemonių), ir<br />
gyvenimas bus geresnis.<br />
O pabaigai kiek sofistinės analizės apie pasakymą,<br />
kad mokesčiai nėra savaiminė blogybė. Visiems,<br />
kam taip atrodo, siūlau patiems į biudžetą savanoriškai<br />
pervesti daugiau. Nenorim? Tai kodėl šnekam<br />
Kada ir mirtis nesulygina<br />
Kauno miesto taryba ketvirtadienį priėmė įdomų<br />
sprendimą. Tarybos nariai nusprendė, kad mirus<br />
buvusiam savivaldybės nariui ar buvusiam merui, jų<br />
šeimos nariai galės gauti 30 bazinių socialinių išmokų<br />
(130 litų) dydžio pašalpą – beveik 4000 litų.<br />
Kadangi pašalpos pagal nutarimą bus mokamos<br />
iš Kauno miesto biudžeto, man, kaip vilniečiui, tai iš<br />
esmės neturėtų rūpėti. Be to, daug kas tikriausiai pasakys,<br />
kad ir pinigai nedideli: iki šiol buvo išrinktos<br />
penkios 41 nario tarybos ir viena – 108. Net jei visi staiga<br />
imtų ir numirtų, pašalpoms išmokėti pakaktų maždaug<br />
1 milijono litų. Turint galvoje, kad šių metų Kauno<br />
biudžetas viršija 700 milijonų litų, suma iš esmės<br />
nereikšminga.<br />
Tačiau reikšmingas, mano nuomone, yra pats<br />
požiūris. Man asmeniškai sunku suprasti, kodėl Kau-<br />
Politikai, valstybės pareigūnai,<br />
ekspertai, žurnalistai –<br />
kiekvienas iš savo varpinės.<br />
informaciją apie keliamus reikalavimus ras vienoje,<br />
na gerai, devyniose vietose. Mano galva, tai rimtas<br />
palengvinimas, įvesiantis daug aiškumo.<br />
Spalio 15 d. grupės turi būti paruošusios praktinius<br />
vadovus inspektoriams ir verslininkams su informacija<br />
ir instrukcijomis, kaip laikytis reikalavimų ir patikrinti,<br />
ar jų laikomasi. Tai apskritai nauja praktika, kuri, labai<br />
viliuosi, prigis. Kam teko patirti, kai inspektorius<br />
per patikrinimą vadovaujasi jam vienam žinoma instrukcija,<br />
supras, kaip trūksta vieningo dokumento,<br />
kuriuo vadovautųsi tiek verslininkas, tiek inspektorius.<br />
Žodžiu, praktinis vadovas turėtų tapti vedliu ir įrankiu<br />
verslininkui, norinčiam užsitikrinti, jog įgyvendina visus<br />
jo verslui keliamus reikalavimus, tuo tarpu inspektoriui<br />
tai – instrukcija, ką iš tiesų reikia tikrinti.<br />
apie mokesčių gerumą? Tiesa, jei ir pervesime, tai<br />
bus jau labdara, o ne mokestis… Tad tegul moka kiti<br />
– priverskim, ar ne?<br />
Tačiau tokiu atveju sakydami, kad mokesčiai nėra<br />
blogybė mes tuo pačiu teigiame, kad prievarta, taikoma<br />
kitų asmenų atžvilgiu, irgi nėra savaiminė<br />
blogybė. Negerai gaunasi su ta ne savaimine blogybe…<br />
Tad gal geriau bent jau pripažinkime faktą, kad<br />
mokesčiai nėra gėrybė, bet našta, kuri būtų geriau,<br />
jei būtų mažesnė. Geriausiu atveju mokesčiai – kaina<br />
už tam tikras gėrybes. Tai konstatavę, bent jau<br />
galėsime racionaliai diskutuoti, kiek ta našta išvengiama,<br />
kiek ne, kokia ir kiek jos turi būti, kad pasiektume<br />
kažkokių kitų tikslų.<br />
no tarybos nariai staiga ima ir nusprendžia, kad jie ir<br />
jų buvę kolegos yra kažkuo geresni už kitus kauniečius<br />
(ir apskritai visus kitus Lietuvos gyventojus). Kodėl visiems<br />
kitiems kauniečiams palaidoti savo artimuosius<br />
turi užtekti 1040 litų pašalpos, o štai buvusių miesto<br />
politikų laidotuvėms reikia penkis kartus daugiau.<br />
O dar sako, jog mirtis visus sulygina…<br />
Be to, Kauno tarybos nariai, tikriausiai taupydami<br />
miesto biudžeto lėšas, nusprendė, jog eiliniai kauniečiai,<br />
gaunantys iš Kauno biudžeto socialines pašalpas,<br />
už jas turės atidirbti. Didžiausia – 1500 litų pašalpa<br />
per mėnesį įvertinta 52–84 valandomis viešųjų darbų.<br />
Gal, vadovaujantis ta pačia logika, ir Kauno miesto<br />
tarybos nariai už būsimas laidotuvių pašalpas galėtų<br />
iš anksto atidirbti. Proporcingai, tai yra maždaug po<br />
120–150 valandų viešųjų darbų.
Romualdas OzOlAs,<br />
KOVO 11-OSiOS AKTO<br />
signataras<br />
Justas vincas<br />
pAlEcKIs,<br />
euROPOS PARLAMeNTO<br />
NARyS<br />
Ketvirtinis žurnalas<br />
su su Bernardinai.lt<br />
Bernardinai.lt<br />
FOTODieNA NuOTR.<br />
FOTODieNA NuOTR.<br />
Milijonų maža. Reikia milijardų.<br />
Pažvelkim atidžiau, kiek per 20 metų į politikos<br />
olimpą įkopė jaunųjų – tos naujosios kartos atstovų,<br />
apie kurią mes kaip apie išganymą kliedėjom dar<br />
Atgimimo laikais! Kiek? Vienas kitas. O virš jų ir<br />
visų kitų ir toliau dūlo tie patys biustai ir profiliai,<br />
kurie iškilo Dainuojančios revoliucijos metais,<br />
kaip tada, taip ir dabar tebebylojantys apie laisvę ir<br />
nepriklausomybę, kurios neturėjom tada, neturim<br />
ir dabar.<br />
Kas atsitiko? Kodėl niekas taip nesikeičia? Kodėl<br />
komjaunuolių karta nepajėgia nuo viešosios erdvės<br />
horizonto nustumti sukriošusios komunistų kartos?<br />
Neturi naujų idėjų? Iš dalies taip: gali pasiūlyti<br />
tik ciniškesnius senųjų idėjų variantus. yra labiau<br />
orientuota į asmeninį, o ne visuomeninį veiksnumą?<br />
Tai, ko gero, reikėtų akcentuoti stipriausiai:<br />
jie supranta, kad su milijonais neišsilaikys, reikia<br />
sukaupti milijardus. Todėl visuomeninei veiklai gali<br />
skirti mažiau laiko arba eiti į viešumą tik tuo atveju,<br />
Kažkas negero, nešvaraus, smerktino?..<br />
Žmonės, deja, lengvai pakimba ant sąmokslo teorijų<br />
platintojų jauko. Kam gali būti naudinga, kad į Lietuvą<br />
užplėstų imigrantai? Arba kad Lietuvoje mūsų<br />
piliečių skaičius mažėtų? Tikrai ne Vilniui. Tikrai<br />
ne Briuseliui ar, tarkim, Niujorkui ar Vašingtonui.<br />
Tokių kėslų nėra. Atvirkščiai – daroma viskas, kad<br />
Europos Sąjungoje kiekviena valstybė stiprėtų, kad<br />
būtų kuo daugiau paskatų dirbti ir sukurti gerą gyvenimą<br />
savo šalyje. Dar svarbi aplinkybė: kol mūsų<br />
gyvenimo lygis gerokai atsilieka nuo Europos Sąjungos<br />
vidurkio, nelabai kas į Lietuvą veršis. Nei iš<br />
tolimų, nei iš artimų kraštų.<br />
Ne kartą ir diskusijose, ir pokalbiuose prie arbatos<br />
Plungės rajone atsklido gėjų parado Vilniuje at-<br />
w w w . b e r n a r d i n a i . l t / z u r n a l a s<br />
kai viešuma galės garantuoti pelningesnį veiksmą,<br />
negu vis rizikingesniu tampantis verslas.<br />
yra dar viena aplinkybė, į kurią aiškiai artikuliuoto<br />
dėmesio dar neatkreipta: visi „komunistų<br />
kartos“ mohikanai (ir komunistai, ir patriotai)<br />
yra perėję kaltinimų bendradarbiavimu su okupaciniu<br />
saugumu golgotas. Arba tebeeina. Tai<br />
kam „komjaunuolių kartai“ lįsti pavojun, kai<br />
turi galimybę kaupti finansines galias tyliai ir ramiai,<br />
nesiverždami į lyderiavimą, kuris turi būti<br />
sistemą kontroliuojančiųjų aprobuotas? Tebegalioja<br />
tvarka, kuri atsilaikyti leidžia tik tam, kuris<br />
vienam kompromatui gali priešpriešinti kitą, ir<br />
ne mažesnį. Tai jau geriau ateiti su tokiomis sumomis,<br />
prieš kurias pasirodytų bejėgis net pats<br />
baisiausias kompromatas, tuo labiau, kad jo vertė<br />
pastoviai krinta, o grynųjų, kaip ir aukso, vertė<br />
nepaliaujamai auga.<br />
Viskas pakankamai neblogai subalansuota.<br />
garsiai. Daug besipiktinančių tuo renginiu, girdėjau<br />
ir palaikančių.<br />
Klausė mano nuomonės. Sakiau, kad prieš 20–<br />
25-erius metus aš tą dalyką vertinau panašiai kaip<br />
tipiškas lietuvis šiandien: tai kažkas negero, nešvaraus,<br />
itin smerktino. Tačiau kai kurios knygos,<br />
matyti kino filmai, o ypač penkeri metai, praleisti<br />
Didžiojoje Britanijoje, šešeri – Europos Parlamente,<br />
pakeitė mano požiūrį.<br />
Aš pats nesu didelis tokių paradų palaikytojas ar<br />
gerbėjas. Mano galva, gėjai tuo nori pademonstruoti,<br />
kad jie yra tokie pat žmonės, kaip ir kiti. Taip, turintys<br />
savo ypatybių, savo problemų (o kokia žmonių grupė<br />
jų neturi?), tačiau pilnateisiai piliečiai, kaip ir mes visi.<br />
Tai pasakojimas apie pamatinius dalykus,<br />
krikščioniškas žvilgsnis į gyvenimo prasmės, šeimos, sielogydos,<br />
istorinės atminties bei socialinius klausimus.<br />
Tai iškilių asmenybių pristatymas.<br />
Tai provokuojantys pokalbiai apie kultūrą.<br />
Ieškokite spaudos kioskuose ir katalikiškuose knygynuose.<br />
Prenumerata metams tik 36 litai.
kelio kryptis<br />
42 | Kelias<br />
Neįmanoma<br />
LRT<br />
MISIJA<br />
Diagnozė aiški: LRT – komoje,<br />
vos kvėpuoja per vamzdelį.<br />
Ar per dvidešimt Nepriklausomybės<br />
metų stipraus, nepriklausomo<br />
Visuomeninio transliuotojo iš tiesų<br />
nepavyko sukurti? Vertinant politikų<br />
darbus, labiau atrodo: pavyko<br />
nesukurti!<br />
Eglė RAŠIMAITĖ<br />
Jie puikiai supranta, ką daro...“<br />
– linkęs manyti profesorius<br />
Žygintas Pečiulis, vertindamas<br />
politikų pastangas daryti įtaką<br />
LRT veiklai. „Politika yra nauda“, – sako<br />
buvęs Lietuvos televizijos naujienų tarnybos<br />
(LTN) direktorius Audrius Lelkaitis,<br />
– „į LRT yra žiūrima kaip į resursą:<br />
jei tu jį valdai, tau atsiveria daug<br />
galimybių reikštis.“ Teiginys, kad LRT<br />
trūksta valdžios dėmesio yra absoliučiai<br />
neteisingas. Akivaizdu, kad ligonis intensyvios<br />
priežiūros palatoje, o oro srautą,<br />
patenkantį vamzdeliu į organizmą,<br />
sumaniai reguliuoja daktaras Džekilas.<br />
Rizikuoti būti pilietiškam<br />
2003 m. rudenį, kilus apkaltai ir nušalinimu<br />
iš prezidento posto pasibaigusiam<br />
Rolando Pakso skandalui, pats R. Paksas<br />
delsė paaiškinti visuomenei kas vyksta.<br />
Įtampa buvo didžiulė ir valdžios, ir žiniasklaidos<br />
flange. Galiausiai jis sutiko<br />
ateiti į pagrindinę LTV informacinę laidą<br />
Panorama. Bet jo patarėjai reikalavo<br />
užtikrinti, kad R. Paksui bus leista perskaityti<br />
pareiškimą, jog prieš jį vykdomas<br />
valstybinis sąmokslas ir daugiau – jokių<br />
klausimų! Tačiau R. Paksui perskaičius<br />
keletą sakinių ir palinkėjus „ramios nakties“,<br />
tuometinė Panoramos vedėja Rita
Miliūtė atkreipė jo dėmesį, kad po tokio<br />
pareiškimo ramiai užmigti būtų sunkoka.<br />
Ji pateikė klausimus vėliau apkaltos<br />
būdu nuo posto nušalintam prezidentui.<br />
„Neklausti būtų buvę tiesiog kvaila.“<br />
– prisimena žurnalistė R. Miliūtė.<br />
Kitas atvejis: skandalui netylant R.<br />
Paksas sutiko atvykti į Lietuvos radiją,<br />
tačiau su televizijos žurnalistais bendrauti<br />
atsisakė. Jo atstovė žurnalistams<br />
„priminė“, kad jį supa apsaugos vyrai.<br />
Tuomet LTN direktoriumi dirbęs A.<br />
Lelkaitis R. Paksui išrėžė: „Tai yra Visuomeninis<br />
radijas ir televizija, ir mes čia<br />
dirbsime savo darbą!“. „Keisčiausia, kad<br />
jie nusileido, ir R. Paksas kalbėjo,“ – dabar<br />
prisimena A. Lelkaitis.<br />
Apie ką jūs tuomet galvojote?<br />
- Aš buvau nuoširdžiai įsiutęs. Kažkas<br />
ateina į LTV...<br />
ne kažkas, prezidentas.<br />
- Na, ką reiškia prezidentas...<br />
Reiškia įtakingas valstybės veikėjas,<br />
nuo kurio gali priklausyti tolesnė jūsų<br />
karjera lRT...<br />
- Aš nemanau, kad jis galėtų mane<br />
išmesti iš darbo. Taip nedaroma, jis ne<br />
caras, kuris gali ateiti ir nurodinėti. Nuo<br />
Pauliaus lileikio nuotr.<br />
kada prezidentas gali reguliuoti LRT<br />
darbą? Todėl aš jam sakiau: ne, mes<br />
filmuosim, nes turime tokią teisę. Jeigu<br />
mes gyvename pilietinėje visuomenėje,<br />
tai ir privalome atitinkamai elgtis. Tai<br />
principo reikalas.<br />
bet ar taip elgtis būtų galima ir<br />
komercinėje televizijoje?<br />
- Manau, tikrai ne, nes kai darai komerciją,<br />
visada turi apskaičiuoti savo riziką.<br />
Negali rizikuoti darydamas pinigus<br />
– štai kur esmė. O LRT galima rizikuoti,<br />
nes jautiesi pilietis ten dirbdamas.<br />
Teisė būti nepriklausomiems<br />
Komercinių kanalų žurnalistai pirmiausia<br />
privalo ginti ne piliečių, o savininko<br />
interesus. Tą juodu ant balto<br />
užrašė trijų Aukščiausiojo Teismo (AT)<br />
teisėjų kolegija sprendime dėl Jolantos<br />
Butkevičienės atleidimo iš TV3 žinių<br />
skyriaus direktorės posto. J. Butkevičienė<br />
iš darbo atleista už šiurkštų pažeidimą –<br />
už, UAB „Tele-3“ generalinės direktorės<br />
manymu, savavališką parašą. Jos parašas<br />
buvo vienas tarp daugybės nacionalinių<br />
dienraščių, TV kanalų, naujienų portalų,<br />
radijo stočių atstovų parašų laiške prezidentui<br />
V. Adamkui dėl žurnalistų darbo<br />
Seime ribojimo, kai įsiutęs ant žurnalistų<br />
tuometis Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas<br />
ėmėsi aiškinti žurnalistų teises ir<br />
akreditavimo Seime sąlygas.<br />
„Žurnalistų darbo ribojimai trukdo<br />
žurnalistams atlikti savo konstitucinę<br />
pareigą laisvai ir netrukdomai rinkti<br />
visuomenei svarbią informaciją“, teigta<br />
lemtingu J. Butkevičienei tapusiame<br />
rašte prezidentui. Kaip toks ir panašūs<br />
teiginiai galėjo pažeisti darbo TV3<br />
drausmę? Anot UAB „Tele-3“ direktorės<br />
Lauros Blaževičiūtės, priežastis buvusi<br />
ta, kad J. Butkevičienė su ja „nesuderino“<br />
žurnalistus ginančio rašto pasirašymo.<br />
Suprask, reikia „suderinti“, ar savininkas<br />
nusiteikęs ginti konstitucinę pareigą.<br />
Imta svarstyti, kokios tikrosios tokio<br />
kanalo vadovės elgesio priežastys. Neviešinami<br />
A. Valinsko ir TV 3 tarpusavio<br />
įsipareigojimai? <strong>No</strong>ras turėti artimesnį<br />
žmogų valdžioje? Tačiau tos priežastys,<br />
jeigu buvo, tapo visiškai neesminės po<br />
galutinio AT sprendimo. Teismas išaiškino,<br />
kad saviraiškos teisę iš tiesų turi ne<br />
redakcija, o savininkas.<br />
Lietuvos aukščiausiojo teismo Civilinių bylų<br />
teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos<br />
Davidonienės, Zigmo Levicko ir Antano<br />
Simniškio, Jolantos Butkevičienės ir uAB<br />
„Tele-3“ byloje išaiškino, kad: “(…) [TV3]<br />
generalinė direktorė buvo išsakiusi ieškovei<br />
[J.Butkevičienei] poziciją, be kita ko, kad “į<br />
Laimonas Tapinas:<br />
„Prisimenu, galiojo tvarka,<br />
kad kiekvienas Seimo ir<br />
Vyriausybės narys turėjo<br />
teisę pasinaudoti LRT eteriu.<br />
Buvo atvejis, kai į laidą atėjo<br />
vienas deputatas, matyt,<br />
vežęs šieną, nes šiaudai<br />
tebestyrojo jo plaukuose,<br />
ir pasiprašė nuvedamas į<br />
studiją...“<br />
Audrius Lelkaitis:<br />
„Demokratinėje visuomenėje<br />
ir negalime savininko versti<br />
elgtis su pinigais kitaip, negu<br />
jis nori.“<br />
Kelias | 43<br />
Pauliaus lileikio nuotr.<br />
Pauliaus lileikio nuotr.
Pauliaus lileikio nuotr.<br />
kelio kryptis<br />
Dr. Žygintas Pečiulis:<br />
„Ne konkretus Prezidentas<br />
skyrė tuos narius į LRT<br />
tarybą, bet prezidento<br />
institucija, ne konkretūs<br />
Seimo nariai, o Seimo<br />
institucija...“<br />
Pauliaus lileikio nuotr.<br />
Alvydas Jokubaitis:<br />
„Daukantas, Basanavičius,<br />
Kudirka ir Maironis stovėtų<br />
LRT, o ne komercinių<br />
transliuotojų pusėje.”<br />
44 | Kelias<br />
žurnalistų sąjungos konfliktą nesileisime“.<br />
Tokia kasatoriaus pozicija nevertintina kaip<br />
neteisėta, taigi, kasatorius, pagal įstatymus<br />
disponuodamas savo teisėmis, tarp jų<br />
– ir teise į saviraišką, turėjo teisę pasirinkti<br />
tokią poziciją (…), tuo tarpu ieškovė<br />
[J.Butkevičienė], kaip struktūrinio padalinio<br />
vadovė, turėjo veikti taip, kad ši kasatoriaus<br />
[TV3] pozicija būtų įgyvendinama, o<br />
kilus neaiškumui dėl jos įgyvendinimo arba<br />
atsiradus naujoms aplinkybėms, ieškovė<br />
[J.Butkevičienė], atsižvelgdama į egzistuojančius<br />
pavaldumo santykius bei laikydamasi<br />
protingumo ir sąžinigumo principų, privalėjo<br />
savo veiksmus suderinti su kasatoriaus [TV3]<br />
generaline direktore, tačiau to nepadarė,<br />
nors pagal ieškovės, kaip žinių skyriaus<br />
direktorės, statusą, darbo įgūdžius jai<br />
taikytini padidinti asmeninio bei profesinio<br />
kompetentingumo ir etikos reikalavimai.“<br />
civilinės bylos numeris 3k-3-139/<strong>2010</strong><br />
„Taip buvo de facto situacija Lietuvoje,<br />
tiktai ji buvo išviešinta. Nieko naujo<br />
nesužinojome, taip visada būdavo elgiamasi.<br />
Problema yra kita: teismas<br />
nusprendė, jog TV3 vadovybė turėjo<br />
tokią teisę. TV3 vadovybė turėjo teisę į<br />
vadinamąją saviraišką, kai elgesio taisykles<br />
nustato įmonė, o ne padalinio<br />
vadovė, kuri bandė ginti žurnalistų teises,<br />
vadovautis ne tik bendrovės vidaus<br />
darbo taisyklėmis, bet ir Žurnalistų ir<br />
leidėjų etikos kodeksu. Tas sprendimas<br />
yra redakcinės nepriklausomybės palaidojimas“,<br />
– piktinasi A. Lelkaitis.<br />
„Dėl to reikalingas Visuomeninis<br />
transliuotojas, kad apsaugotume žurnalistus,<br />
kurie ten dirba spaudžiami savininko<br />
komercinių interesų. Iškyla kita<br />
problema – politinis spaudimas, tačiau<br />
tu bent jau gali labai aiškiai priešintis.<br />
Jeigu imi šakotis komerciniame kanale<br />
– didelė tikimybė, kad gausi „vilko<br />
bilietą“, ir tavęs į darbą nepriims kiti<br />
„komercininkai“, nes esi nepatikimas.<br />
Visuomeninis transliuotojas žmogui<br />
galėtų užtikrinti orumą ir galimybę<br />
išreikšti savo nuomonę – ne, tai draudžia<br />
įstatymas. Būtų paneigta Visuomeninio<br />
transliuotojo idėja, jeigu jis ignoruotų<br />
įstatymą.“<br />
Alternatyvaus<br />
transliuotojo misija<br />
LRT funkcija nėra nei neapibrėžta, nei<br />
moraliai pasenusi, nors taip teigia kai kurie<br />
politikai ir komercinių kanalų lobistai.<br />
Arne Wesserbergas, buvęs Europos<br />
transliuotojų sąjungos (angl. EBU) prezidentas,<br />
Bukarešto konferencijoje „Kaip<br />
užtikrinti Visuomeninių transliuotojų nepriklausomybę“<br />
teigė, kad Visuomeninių<br />
transliuotojų teorijos kūrėjai šį terminą<br />
pirmiausia naudoto tam, kad įteisintų al-<br />
ternatyvias (komercinėms – E.R.) vertybes.<br />
Misija reiškia, jog toks transliuotojas<br />
turi ne tik informuoti, šviesti,<br />
linksminti, bet ir privalo remti demokratiją,<br />
skatinti nuomonių įvairovę, tarnauti<br />
visiems lygiai, nepaisant amžiaus,<br />
lyties, socialinių ar kitų skirtumų. Europos<br />
Taryba yra įsipareigojusi plėtoti<br />
stiprų visuomeninių transliuotojų tinklą<br />
– tai pagrindinis įrankis, kad būtų<br />
įgyvendinama Europos žmogaus teisių ir<br />
pagrindinių laisvių konvencija. Dešimtas<br />
jos straipsnis teigia: „Kiekvienas turi<br />
teisę į saviraiškos laisvę. Ši teisė apima<br />
nuomonės laisvę...“.<br />
Visuomeniniam transliuotojui visuomenės<br />
pasitikėjimas svarbiau už viską<br />
(apklausos rodo, kad estai savo transliuotoju<br />
pasitiki labiausiai iš visų šalies<br />
institucijų). Pasitikėti visuomenė gali tik<br />
iš tikrųjų nepriklausomu – ne komerciniu<br />
ir ne valstybiniu – transliuotoju.<br />
„Pats modelis išreiškia dvejopą nepriklausomybę:<br />
transliuotojo valdymo ir<br />
finansinę. Tuo visuomeninis transliuotojas<br />
skiriasi nuo valstybinio. Valstybinis<br />
modelis reiškia, kad valdantieji skiria<br />
transliuotojo vadovus, nusprendžia, kiek<br />
skirti pinigų, kad išgyventų, reikalauja<br />
vykdyti valdžios norus ir užmojus. O štai<br />
visuomeninis modelis yra tarsi buferis,<br />
saugantis radiją ir televiziją nuo politinės<br />
daugumos valdymo“,– Keliui aiškina Ž.<br />
Pečiulis.<br />
Kodėl komerciniai transliuotojai<br />
nepatenkina visuomenės poreikių?<br />
„Komercinės struktūros siekia pelno.<br />
Tai reiškia, kad vadovas privalo siekti<br />
pelno, o pinigus versti įtaka arba įtaką<br />
versti pinigais. Jis atskaitingas ne visuomenei,<br />
o tik savo akcininkams ir veikia<br />
paisydamas jų interesų. Demokratinėje<br />
visuomenėje ir negalime savininko versti<br />
elgtis su pinigais kitaip, negu jis nori.<br />
Tą J. Butkevičienės byloje labai aiškiai<br />
pasakė AT. Todėl nederėtų turėti iliuzijų,<br />
kad galime tikėtis objektyvios žurnalistikos<br />
iš komercinių transliuotojų, netgi<br />
jei ten dirba patys sąžiningiausi žmonės.<br />
Tiesiog ne toks jų tikslas. Tikslas – generuoti<br />
pelnus. Viskas. Taškas“– aiškina<br />
A. Lelkaitis.<br />
Man dabar priklauso lRT...<br />
„Keisti LRT įstatymą ir generalinį<br />
direktorių bando kiekviena valdžia,“<br />
– sako įvairiuose postuose LRT dirbęs<br />
Nerijus Maliukevičius. Atkūrus Nepriklausomybę,<br />
LRT Valdybos, o paskui<br />
ir Tarybos formavimo principai keitėsi<br />
keturis kartus. „Tai baigėsi 2000-aisiais,<br />
kai, padedant Europos transliuotojų są
imvydas Valatka<br />
Audronė pitrėnienė<br />
edmundas ganusauskas<br />
jungos ekspertams, buvo priimtas dabar<br />
galiojantis Tarybos formavimo principas:<br />
4 narius skiria Prezidentas, 4 – Seimas<br />
(2 – dauguma, 2 – opozicija) ir 4<br />
– visuomeninės organizacijos. Taryba<br />
skiriama ne Seimo ar Prezidento kadencijai,<br />
o šešeriems metams, tačiau 4 Tarybos<br />
nariai keičiasi kas dveji metai.<br />
„Kitaip tariant, 8 lieka, o 4 pasikeičia<br />
– taip Taryba gali tęsti darbus ir išlaikyti<br />
stabilumą, nepriklausomai nuo valdžios.<br />
Dėl šio principo mūsų įstatymas<br />
yra laikomas vienu demokratiškiausių<br />
Europoje“,– sako N. Maliukevičius.<br />
Tačiau Lietuvoje visuomeninio valdymo<br />
kaukė taip erzina odą, kad nuspręsta<br />
ją pagaliau nusimesti ir tiesioginę politinę<br />
valdžią transliuotojui didinti atvirai.<br />
Dabar Seime įregistruoti LRT įstatymo<br />
pakeitimai, kuriais siekiama suderinti<br />
LRT tarybos ir politinės valdžios darbo<br />
kalendorių – keisti LRT Tarybą ir<br />
administraciją po kiekvienų rinkimų.<br />
Kad nepasirodytų maža, dar numatoma<br />
Seimo daugumos galimybė prireikus atstatydinti<br />
visą vadovybę.<br />
„Tai akivaizdus mąstymas, kad visuomeninis<br />
transliuotojas iš tiesų turi būti<br />
valstybinis. Ir aš ne vienoje diskusijoje<br />
esu sakęs ir klausęs: arba jie nesupranta,<br />
ką daro, arba priešingai – puikiai supranta.<br />
Manyčiau, supranta“, – sako Ž.<br />
Pečiulis.<br />
LRT valdymo modelio keitimo iniciatyvas<br />
ministras pirmininkas Andrius<br />
Kubilius grindžia pasakomis: „Prisimenu<br />
tą gerą gražią pasaką apie Mažylį ir<br />
Karlsoną, kuris gyvena ant stogo, kur,<br />
berods, Mažylis klausia Karlsono, ar<br />
Audrius Siaurusevičius<br />
“karštosios“ LrT Tarybos kėdės. Pauliaus lileikio nuotr.<br />
Saulius Vosylius<br />
rimvydas paleckis<br />
tada, kai jo brolis mirs, jis turės paveldėti<br />
brolio žmoną. Mes Lietuvoje daug kur<br />
turime tokių karlsoniškų variantų, ir<br />
juos reikia spręsti. Ganėtinai sunku suvokti,<br />
kodėl ar valdančiai koalicijai, ar<br />
opozicijai dabar atstovauja toje pačioje<br />
taryboje tie atstovai, kurių seniai nebėra<br />
nei Seime, nei valdančioje koalicijoje,<br />
nei opozicijoje. Arba kodėl turi Prezidentei<br />
atstovauti kažkas, ko ji nėra nei<br />
skyrusi, nei mačiusi?“ – klausia ministras<br />
pirmininkas.<br />
Kažkada į politinio paveldimumo<br />
problemą A. Kubilius žiūrėjo, regis,<br />
daug lanksčiau. Prieš gerą dešimtmetį<br />
dabartinis premjeras šio žurnalo redaktoriui<br />
pasakojo dalijimosi demokratijos<br />
patirtimi su vienos Balkanų valstybės<br />
lRT vAdOvAI nuO 1989ųJų<br />
LrT generALiniS DirekToriuS<br />
eglė pranckūnienė Darius chmieliauskas<br />
kADencijoS<br />
prADžiA<br />
politikais įspūdžius. Tąsyk, pasak A. Kubiliaus,<br />
jis tos šalies valdžioje esantiems<br />
dešiniesiems pataręs politinės opozicijos<br />
teisėmis rūpintis dar tebebūnant politine<br />
dauguma, užuot vėliau už mažumos<br />
įtaką kautis atsidūrus opozicijoje.<br />
„Ne tas Prezidentas skyrė tuos narius,<br />
bet skyrė prezidento institucija, ne tas<br />
Seimas skyrė, bet juk skyrė Seimo institucija“,<br />
– griebiasi už galvos Ž. Pečiulis.<br />
Iki kadencijos pabaigos<br />
dirbo tik vienas<br />
Politikai visuomeninį transliuotoją visais<br />
laikas vertino kaip dar vieną ministeriją.<br />
„Nežinau, su kokiu tanku mane turėtų<br />
tempti į televiziją, jeigu kam kiltų min-<br />
ATLeiSTAS<br />
1. DoMIJoNAS ŠNIUKAS 1989 02 13 1990 06 19<br />
2. SKIRMANTAS VALIULIS 1990 06 19 1992 12 28<br />
3. LAIMoNAS TAPINAS 1992 12 28 1995 01 17<br />
4. JUoZAS NEVERAUSKAS (l.e.p.) 1995 01 17 1996 12 13<br />
5. VyTAUTAS KVIETKAUSKAS 1996 12 13 1997 01 21<br />
6. DALIA KUTRAITė (l.e.p.) 1997 01 21 1997 02 18<br />
7. ARVyDAS ILGINIS 1997 02 18 1997 10 17<br />
8. VyTAUTAS KVIETKAUSKAS 1997 10 20 1997 10 21<br />
9. ARVyDAS ILGINIS 1997 12 02 1999 08 24<br />
10. ALGIRDAS TRAKIMAVIČIUS (l.e.p.) 1999 08 24 2000 01 17<br />
11. VAIDoTAS ŽUKAS 2000 01 17 2001 04 13<br />
12. JūRATė LAUČIūTė (l.e.p) 2001 04 13 2001 05 10<br />
13. VALENTINAS MILAKNIS 2001 05 10 2003 03 04<br />
14. KęSTUTIS PETRAUSKIS (l.e.p) 2003 03 04 2003 04 02<br />
15. KęSTUTIS PETRAUSKIS 2003 04 02 2008 04 01<br />
16. AUDRIUS SIAURUSEVIČIUS 2008 04 01<br />
Dainius radzevičius Artūras račas<br />
Šaltinis: lrtk<br />
Alvydas jokubaitis<br />
Kelias | 45
kelio kryptis<br />
EuROpOs vIsuOMEnInIAI TRAnslIuOTOJAI (finAnSAVimo moDeLiS)<br />
AbonenTAS AbonenTAS+<br />
REKlama<br />
mAži LrT STebukLAi<br />
lAIMOnAs TApInAs:<br />
Kartais gelbsti tik stebuklas.<br />
Man toks stebuklas įvyko 1992<br />
metais. Prieš Barselonos olimpiadą<br />
vyko atrankinės vyrų krepšinio<br />
varžybos, iš 13 komandų 4 galėjo<br />
patekti į olimpiadą. užsisakėme tų<br />
varžybų transliacijas, kadangi eBu<br />
nacionalinėms televizijoms tokią<br />
teisę suteikia nemokamai. Mes<br />
tik turėjome sumokėti už signalo<br />
perdavimą. Tai buvo fantastiškos<br />
varžybos, ypač kai sumušėme Tarybų<br />
Sąjungą, tuomet jau buvusią be<br />
Baltijos šalių, kur kaip žvėris arė<br />
A.Sabonis, įmetęs 33 taškus rusams.<br />
Tai buvo didžiulis džiaugsmas! Bet<br />
sunkiausias galvosūkis man – kai<br />
gavau eBu sąskaitą, kad už signalo<br />
perdavimą mes esame skolingi<br />
20 tūkst. JAV dolerių. Maniau,<br />
nugriūsiu. eBu – tai ne kokia nors<br />
valymo paslaugų įmonė, su kuria<br />
galima derėtis, atidėti, išdalinti į ateitį<br />
ir pan. Skridau iš Prancūzijos lėktuvu,<br />
prie manęs prisėdo matytas žmogus<br />
ir klausia: „Ko, pone Tapinai, toks<br />
juodas kaip audros debesis?“ Tai<br />
buvo Martinas Gusiatinas, Klaipėdos<br />
naftos terminalo direktorius.<br />
Papasakojau jam savo bėdą, o tas<br />
sako: „Paskambink rytoj, aš pervesiu<br />
tuos 20 tūkst. dolerių“. Pamenu,<br />
pagalvojau, kad išbučiuočiau, jei<br />
būtų moteris... Jis tik paprašė,<br />
kad ši parama liktų anoniminė,<br />
kad neužpultų išgirdę revizoriai ir<br />
kontrolieriai. Taigi, kartais ir stebuklų<br />
pasitaikydavo. Tačiau ant stebuklų<br />
juk negali pastatyti lrt ateities<br />
strategijos, suplanuoti darbo.<br />
AbonenTAS+<br />
rekLAmA+<br />
biuDžeTAS<br />
biuDžeTAS+<br />
REKlama<br />
rekLAmA+<br />
ATSkAiTymAi<br />
(nuo eLekTroS<br />
SuVArTojimo)<br />
BBC D.Britanija ORF Austrija RTSH Albanija RTP Portugalija ERT Graikija<br />
DR Danija ARD, ZDF Vokietija FR TV Prancūzija TVE Ispanija BNR Bulgarija<br />
YRT Belgija NOS olandija RAI Italija LTV Lietuva<br />
YLE Suomija TV2 Danija RTBF Belgija LTV Latvija<br />
SVT Švedija TVP Lenkija<br />
ŠALTiNiS: ž.PečiuLiS „iKi iR PO TeLeViZiJOS“<br />
nAcIOnAlInIO RAdIJO IR TElEvIzIJOs FInAnsAvIMAs <strong>2010</strong> m., LT<br />
ESTIJoS NAcIoNALINIAM RADIJUI IR TV<br />
LATVIJoS NAcIoNALINIAM RADIJUI IR TV<br />
LIETUVoS NAcIoNALINIAM RADIJUI IR TV<br />
Šaltinis: lrtk, www.lrs.lt<br />
46 | Kelias<br />
84 076 632<br />
52 386 152<br />
36 629 000<br />
tis pasikviesti mane atgal į generalinio<br />
direktoriaus postą”, – purtosi buvęs<br />
pirmosios LRT Valdybos pirmininkas,<br />
vėliau generaliniu direktoriumi tapęs<br />
Laimonas Tapinas.– Kai man paskambindavo<br />
koks nors ministras, Seimo ar<br />
kokio departamento narys ir išplūsdavo<br />
už laidą, kurioje buvo truputėlis kritikos,<br />
tai aš sakydavau: taip, pone ministre,<br />
kalti, aš tam pienburniui galvą nusuksiu,<br />
kailį nudirsiu, tokių kiaulysčių<br />
daugiau niekada nebus. Skambintojas<br />
nusiramindavo, aš padėdavau ragelį<br />
ir nieko laidos autoriui nesakydavau.<br />
Toks spaudimas – neleistinas, tačiau jis<br />
ir nieko neduodavo.“<br />
Vėliau L. Tapinas tapo pirmuoju LRT<br />
generaliniu, pasitraukusiu dėl valdžios<br />
spaudimo.<br />
Per visą istoriją nuo Nepriklausomybės<br />
„ištverti“ visą penkerių metų<br />
kadenciją pavyko vieninteliam LRT vadovui<br />
– Kęstučiui Petrauskiui.<br />
„Man tuometinis ministras pirmininkas<br />
(A. Brazauskas – aut.) skambino<br />
gal porą kartų. Vieną sykį dėl to, kad<br />
radijas nuo ryto kalba apie ūkininkų<br />
streikus, negi nėra svarbesnių dalykų?<br />
Aš mandagiai paaiškinau, jog tai pagrindinis<br />
dienos įvykis“,– teigia K.<br />
Petrauskis. Jis pabrėžia patyręs ne tik<br />
politikų, bet ir kitų visuomenės grupių<br />
spaudimą.<br />
Vaidotas Žukas prisimena, kad premjeras<br />
Rolandas Paksas į Vyriausybę<br />
jį buvo išsikvietęs net kelis kartus.<br />
Perspėjo, kad LRT per daug kritikuoja<br />
jo ministrų kabinetą ir jį patį. „Atsakiau,<br />
kad jokiems žurnalistams jokių<br />
nurodymų nesu davęs; jei jie dirba,<br />
vadinasi, pasitikiu jais. Pamatęs, kad su<br />
manimi neras kalbos, jis pasikvietė visą<br />
LRT Tarybą. Pasakė jiems, kad reikia<br />
kažką daryti su Žuku. Iš pradžių visa<br />
Taryba buvo mano pusėje, mes dirbome<br />
viešai, o jie nepasidavė. Tačiau tada<br />
R. Paksas jiems pagrasino, kad „paleis“<br />
visą Tarybą, jei jie „nesutvarkys generalinio“.<br />
Taryba pasidavė. Ramybės vardan<br />
nusprendė paaukoti vieną“, – apmaudžiai<br />
teigia V. Žukas.<br />
Ryškiausias momentas buvo, kai LRT<br />
keletą dienų valdė du generaliniai direktoriai:<br />
Vytautas Kvietkauskas ir Arvydas<br />
Ilginis. „Viena valdžia skubėjo pasodinti<br />
savo generalinį, o kita – jį kuo greičiau<br />
nuversti. Buvo prieita iki Konstitucinio<br />
Teismo, kone iki Vyriausybės krizės ir<br />
panašių dalykų. Valdžia visada trokšta<br />
pasinaudoti tuo transliuotoju“,– neabejoja<br />
Ž. Pečiulis.<br />
lRT (ne)finansavimas<br />
Jei nežinotum, kad L.Tapinas pasakoja<br />
apie 1992 -uosius, pamanytum: kalba<br />
apie nūdieną. „Ėmė smaugti mus finansiškai,<br />
kas mėnesį gaudavome vis<br />
mažiau pinigų, nors Seimas jau nubalsavęs<br />
dėl LRT finansavimo atskira biudžeto<br />
eilute, kaip neliečiamas, įstatymui<br />
lygus sprendimas. Nė velnio. Iš finansų<br />
ministerijos kiekvieną mėnesį gaudavome<br />
po keliolika tūkstančių mažiau. Aš<br />
pradėjau aiškintis, o man liepė atleisti<br />
žmones ir taip taupyti. Sakė, LRT pilna<br />
dykaduonių! Man tai buvo žvėriškai<br />
sunku. Skaudžiausia – jog tai nieko<br />
nedavė, reikalavimas atleisti žmones tebuvo<br />
akių dūmimas. Tai buvo pats efektingiausias<br />
būdas prismaugti ir mane, ir<br />
visą LRT“,– pasakoja L. Tapinas.<br />
Jis prisimena, jog tuomet, užtarus<br />
pažįstamam Prancūzijos ambasadoriui,<br />
jam buvo pavykę veltui gauti<br />
prancūziškų filmų ir pramoginių<br />
programų, kuriais badmečiu buvo papildytas<br />
eteris. „Tai buvo gelbėjimasis<br />
skęstant, iš to neišgyvensi. Išgyvenimui<br />
reikėjo turėti, kaip Europos Taryba<br />
sako, „pastovias, garantuotas, pakankamas<br />
pajamas“,– aiškina L. Tapinas.<br />
Ž. Pečiulis antrina: „Nepriklausomo<br />
finansavimo nė viena valdžia – nei<br />
kairiųjų, nei dešiniųjų – per 20 metų<br />
nesugebėjo užtikrinti. Buvo priimtas<br />
įstatymas įvesti abonentinį mokestį,<br />
trūko tik vieno – sukurti mokesčio<br />
įvedimo tvarką. Tačiau Seimas priimdavo<br />
nutarimą mokesčio įvedimą atidėti<br />
metams, kol punktą apie abonentinį<br />
mokestį apskritai išbraukė. Jau beveik<br />
buvome tapę demokratine valstybe,<br />
tačiau pristigo politinės valios. Visi argumentai,<br />
kad žmonės nemokės naujo<br />
kelių litų mokesčio, kad norint įvesti<br />
šį, reikia atsisakyti kažkurio kito, tapo
galutinai juokingi po tos naktinės<br />
mokesčių reformos ir smarkiai padidintos<br />
mokesčių naštos. Pasirodo, viską galima<br />
padaryti, tik reikia norėti. Kadaise<br />
juk nemokėjome už vietinius pokalbius<br />
telefonu ir šaltą vandenį... Aš šiuo atveju<br />
įžvelgiu sąmokslo teoriją: nė vieni<br />
politikai, kad ir ką jie šnekėtų, nenori<br />
paleisti Visuomeninio transliuotojo nuo<br />
trumpo pavadėlio...“ – teigia Ž. Pečiulis.<br />
Kada subręsime<br />
visuomeniniam transliuotojui?<br />
„Gaila, kad LRT tapo politikų neatsakingumo<br />
įkaite. Principą „skaldyk ir valdyk“<br />
romėnai taikydavo priešams. Lietuviai<br />
nutarė jį pritaikyti sau“, – sako Alvydas<br />
Jokubaitis, LRT tarybos narys. O alternatyvos<br />
Visuomeniniam transliuotojui<br />
bet kol kas nėra. „Diskusija apie Lietuvos<br />
radiją ir televiziją neįsivaizduojama<br />
be klausimo „kokia nepriklausomybės<br />
prasmė“? Stasys Šalkauskis 1939 m.<br />
rašė, kad valstybinių teritorijų ir pačios<br />
nepriklausomybės praradimas yra reali<br />
galimybė, todėl tautos kultūrinis atsparumas<br />
gali atlikti „sprendžiamųjų veiksnių<br />
vaidmenį“, – sako A. Jokūbaitis. Anot jo,<br />
tuščia diskutuoti apie LRT misiją, jeigu<br />
užmirštame, kad kultūrinis tautos atsparumas,<br />
Lietuvos Respublikos piliečių<br />
išsiugdymas yra pagrindiniai veiksniai,<br />
padedantys atsakyti į šį klausimą.<br />
„Mes per dvidešimt metų nesukūrėme<br />
stipraus nacionalinio transliuotojo. Nacionalinis<br />
transliuotojas žeminamas nacionaliniu<br />
mastu nacionalinės valdžios<br />
institucijų. Tai daro Seimas, Vyriausybė<br />
ir Prezidentūra. Daug tuščios retorikos,<br />
neapgalvotų projektų, smulkių intrigų,<br />
partinių ir ekonominių interesų, asmeninių<br />
antipatijų ir paprasčiausio abejingumo.<br />
Visame šiame reikale užmirštama<br />
svarbiausia – Lietuva. Jeigu ne Lietuvos<br />
radijas ir televizija, šiandien daugelis Lietuvos<br />
žmonių užmirštų, kaip atrodo simfoninis<br />
orkestras, opera, baletas, poezija ar<br />
religinės mišių apeigos. Nuo Platono laikų<br />
žinoma, kad silpnoji demokratijos pusė<br />
– prasto skonio įsigalėjimas. Dabartinės<br />
komercinės radijo ir televizijos stotys yra<br />
neabejotinas prieš du dešimtmečius iškovotos<br />
laisvės ženklas. Tačiau nenorėčiau<br />
tikėti, kad komunistinė priespauda buvo<br />
nugalėta tik tam, kad triumfuotų jų propaguojamas<br />
skonis. Daukantas, Basanavičius,<br />
Kudirka ir Maironis stovėtų LRT,<br />
o ne komercinių transliuotojų pusėje“,<br />
– tvirtina A. Jokubaitis.<br />
O L. Tapinas prisimena būtent Sausio<br />
13-ąją supratęs darbo LRT prasmę: „Jau<br />
šaudė, mėtė granatas... Triukšmui nurimus,<br />
išgirdau dainuojant, nusileidau<br />
Sovietmečio patirtis – didi<br />
šiuolaikinės LrT kontroversija:<br />
1. Viena pirmųjų Vilniaus televizijos<br />
diktorė gražina bigelytė.<br />
2. TV bokštas S. konarkio gatvėje,<br />
kurio jau nebėra.<br />
3. Diktoriaus juozo baranausko<br />
„kondicionierius“.<br />
į apačią, o ten – dešimttūkstantinė minia!<br />
Priėjo prie manęs dvi senos dzūkės,<br />
apkabino ir pasakė: „Broleliai laikykitės.<br />
Kol kalba radijas ir rodo televizija, suprantame,<br />
kad Lietuva dar gyva ir nepriklausoma“.<br />
Pilietiškumas tuomet<br />
kainavo nemažai kraujo. O ką kainuos<br />
jo praradimas?“<br />
Besiruošdama 2002-2003 metų sezonui,<br />
Valentino Milaknio vadovauja-<br />
1<br />
3<br />
2<br />
ma LRT buvo pasirinkusi šūkį „Misija<br />
– įmanoma“. LRT lyderiai, ekrano<br />
žvaigždės, svarbiausių tarnybų vadovai<br />
ta proga rėdėsi Lietuvos avialinijų pilotų<br />
mundieriais, Vilniaus oro uoste TV<br />
kamerų ir foto blyksnių šviesoje pozavo<br />
žiniasklaidai. Tačiau tai tebuvo foto<br />
sesija, pilotų uniformos – tik rekvizitas.<br />
Vilniaus oro uoste stovintis boingas,<br />
pro kurio pravertas duris šypsojosi LRT<br />
žmonės niekur nepakilo ir liko ten, kur<br />
stovėjęs.<br />
Kelias | 47
kelio akciJos<br />
Telekomunikacijos AB TEO LT<br />
akcijos šalies vertybinių popierių<br />
biržoje ilgus metus buvo tarsi<br />
saugus indėlis banke ar valstybės<br />
obligacijos – kartą nusipirkęs, jas ramiai<br />
sau laikai ir kiekvienais metais gauni nemažus<br />
dividendus. Tikėtina, kad dividendus<br />
TEO mokės ir toliau, nes netgi krizė<br />
bendrovės rezultatų drastiškai nepakeitė.<br />
Iki šiol TEO dividendai užtikrindavo,<br />
kad į šias akcijas investuoti pinigai uždirbdavo<br />
maždaug 10% metinio pelno.<br />
Investuotojus tai ypač viliojo, kai indėlių<br />
palūkanos bankuose nesiekė nė 1-2%.<br />
„TEO dividendus mokės, nes, manau,<br />
kapitalo yra daug, jo investicijoms užtenka,<br />
ir akcininkai norės jį išsidalyti“,– sako<br />
Giedrius Vegys, TEO Finansų tarnybos<br />
vadovas.<br />
Akcijos teoriškai yra daug rizikingesnis<br />
finansų instrumentas nei indėlis<br />
48 | Kelias<br />
Audronė RANONyTĖ<br />
Geroji TEO žinia<br />
TEO akcijos vertybinių popierių biržoje saugumu<br />
gali lygintis su indėliu banke, o per metus atnešamu<br />
metiniu pelnu indėlį dabar jau gerokai pralenkia.<br />
ar Vyriausybės vertybiniai popieriai.<br />
Tačiau TEO akcijų riziką smarkiai sumažina<br />
stabiliai ir pelningai veikianti<br />
bendrovė, rezervuose sukaupusi nemažai<br />
pinigų. Ir netgi jei bendrovės<br />
akcijos kaina biržoje judėjo žemyn, tai<br />
ne dėl pačios bendrovės veiklos, o dėl<br />
neapibrėžtumo akcijų rinkose apskritai<br />
arba investuotojų psichologijos.<br />
2009 m. pabaigoje TEO LT savininkė<br />
TeliaSonera šiek tiek suneramino smulkiuosius<br />
TEO akcijų savininkus, paskelbusi<br />
pasiūlymą supirkti šias akcijas<br />
ir tarsi pagrasinusi, kad TeliaSonera<br />
nebūtinai ir toliau laikysis iki šiol buvusios<br />
dividendų politikos. Tačiau dauguma<br />
smulkiųjų nepuolė pardavinėti TEO<br />
akcijų ir vėl buvo apdovanoti gerais<br />
dividendais – po 21 ct akcijai, kuriuos<br />
bendrovė pervedė visiems akcininkams<br />
gegužės 25 d.<br />
pinigų bus<br />
2009 m. TEO LT uždirbo 168 mln. lt<br />
grynojo pelno, arba 5,7% daugiau nei<br />
2008 metais. TEO pajamos per 2009uosius,<br />
palyginti su 2008 m., mažėjo<br />
1,3% – nuo 826 mln. lt iki 816 mln. lt.<br />
Per I ketvirtį TEO pajamos sumažėjo<br />
6,9% – nuo 205 mln. lt iki 192 mln. lt,<br />
ir, pasak G. Vegio, dar mažės, nors II<br />
ketvirčio poros mėnesių veiklos rezultatai<br />
yra geresni.<br />
„Tikimės, jog Tarptautinis Valiutos<br />
Fondas yra teisus, prognozuodamas, kad<br />
Lietuvos ekonomika ateinančiais metais<br />
augs 2%; tokiu atveju pradės augti ir<br />
TEO pajamos“, – sako G. Vegys.<br />
Kol kas TEO pajamas smukdo<br />
mažėjančios telefonijos pajamos. Vis<br />
dėlto, nors fiksuotos telefonijos ateitis<br />
miglota, TEO mano, kad jos poreikis<br />
išliks, nes tai yra pigus ir „žalias“, t.y.
sveikas, ryšys, turintis savo vartotoją.<br />
Telefonijos paslaugos 2009 m. TEO<br />
atnešė 57% pajamų. Antrosios pagal<br />
pajamų dydį yra interneto paslaugos,<br />
davusios 21% pajamų. Pasak G. Vegio,<br />
svarbi paslauga yra ir duomenų perdavimas,<br />
pernai pajamų struktūroje sudaręs<br />
13% pajamų. Pastarosios kasmet<br />
auga, tačiau dar nepadengia telefonijos<br />
pajamų sumažėjimo.<br />
Pernai TEO interneto pajamos didėjo<br />
6,5%, iki 169 mln. lt. <strong>No</strong>rs interneto<br />
paslaugų rinkoje konkurencija didžiulė,<br />
G. Vegio nuomone, didžiausias viltis<br />
bendrovė sieja su strateginiu sprendimu<br />
investuoti į šviesolaidinį tinklą, kuriam<br />
prognozuojama itin šviesi ateitis. Be to,<br />
ši sritis dar mažai reguliuojama. Todėl<br />
TEO planuoja per ateinančius 4–6 metus<br />
investuoti po 50-60 mln. lt į naujos<br />
kartos šviesolaidinį tinklą – stuburinį<br />
tinklą, klientų galinę įrangą bei įmonių<br />
įsigijimą.<br />
biržos flagmanas<br />
Gegužės pabaigoje, kai pasaulio rinkos<br />
buvo itin neramios dėl padidėjusių<br />
rizikų, kurias sukėlė Graikijos ir euro<br />
zonos problemos, TEO akcijas Vilniaus<br />
vertybinių popierių biržoje NASDAQ<br />
OMX Vilnius pardavinėjo užsienio investuotojai<br />
– investiciniai fondai ir kt. Šių<br />
akcijų prekybos apyvarta svyravo nuo<br />
300 tūkst. lt iki 1,6 mln. lt. TEO akcijų<br />
kaina gegužės pabaigoje smarkiai nekrito,<br />
svyravo ties 1,91–1,95 lt.<br />
„Šiuo metu pirkti TEO akcijas yra<br />
rizikinga, nes tai pirmoji akcija, kurią,<br />
kam nors atsitikus, parduoda dideli instituciniai<br />
investuotojai“,– sako Arvydas<br />
Jacikevičius, SEB vyresnysis finansų<br />
makleris.<br />
Tačiau, anot jo, TEO akcijų kaina<br />
nebūtinai kris, gali ir išsilaikyti tokiame<br />
pat lygyje.<br />
Rimantas Januševičius, Šiaulių banko<br />
Vertybinių popierių skyriaus viršininkas,<br />
sako, jog TeliaSonera, pasiūliusi už<br />
vieną TEO akciją 1,83 lt, tarsi nubrėžė<br />
psichologinę šios akcijos kainos ribą.<br />
Maždaug prieš metus iki pasiūlymo<br />
TEO akcija kainavo šiek tiek daugiau nei<br />
TEO bIRžOs ROdIKlIAI, kAinA, LT<br />
2006 2007 2008 2009 <strong>2010</strong> 05 27<br />
Didžiausia kaina 2,80 3,08 2,39 2,03 2,47<br />
Mažiausia kaina 2,10 2,16 1,13 1,07 1,84<br />
Paskutinė kaina 2,76 2,37 1,16 1,83 1,93<br />
kapitalizaciJa mln. 2249,16 1931,34 945,30 1491,29 1572,<strong>78</strong><br />
Šaltinis: nAsdAQ omX Vilnius<br />
Arvydas jacikevičius, Seb<br />
vyresnysis finansų makleris, sako,<br />
jog Teo LT akcijos yra vienos<br />
tų, kurių kainą greitai įtakoja<br />
tendencijos pasaulio vertybinių<br />
popierių rinkose<br />
1 lt. Šių metų pradžioje, prieš mokant dividendus,<br />
buvo pašokusi iki 2,27 lt. Kita<br />
vertus, prekiautojai, kurie tikėjosi, kad<br />
akciją be dividendų biržoje bus galima<br />
parduoti brangiau, t.y. kad, išmokėjus<br />
dividendus, jos kaina dividendų dydžiu<br />
nekris, apsiriko.<br />
„TEO išlieka gynybine akcija, patrauklia<br />
investuojantiems ilgesniam laikui.<br />
Šį patrauklumą užtikrina ir akcijos dividendinis<br />
pelningumas, – sako R. Januševičius.<br />
– Netgi jei ši akcija kartu su visa<br />
rinka kris, tai tikrai ne keleriopai, kaip<br />
kitos akcijos“.<br />
Pasak R. Januševičiaus, netikėtumų<br />
neturėtų būti ir pačios bendrovės veikloje,<br />
nors I ketvirčio rezultatai buvo prastesni<br />
Baltijos akcijų prekyba nasdaq omX biržose Vilniuje, taline bei rygoje<br />
uGNėS ŠiDiŠKyTėS NuOTR.<br />
TEO pAJAMų sTRuKTūRA 2009 M.<br />
816 mLn. LT, %<br />
Balsas, 57<br />
Internetas, 21<br />
Duomenų<br />
perdavimas, 13<br />
TV, 3<br />
IT, 3<br />
Kontaktų centras, 1<br />
Kitos, 2<br />
pAGRIndInIAI TEO AKcInInKAI, %<br />
Amber Teleholding<br />
A/S, c/o TeliaSonera<br />
Danmark A/S<br />
62,94<br />
East capital Asset<br />
Management AB<br />
(Švedija)<br />
6,09<br />
TeliaSonera AB<br />
(Švedija)<br />
5,14<br />
Kiti<br />
25,83<br />
nei daugelis prognozavo. Tikėtina, kad<br />
praėjus krizei, TEO rezultatai gerės.<br />
Optimizmui dar ne laikas<br />
Finansų tarpininkai artimiausiu metu<br />
nemato galimybės vertybinių popierių<br />
rinkai nusiraminti. Graikijos ir kitų<br />
šalių problemos Europoje yra rimtos,<br />
ilgalaikės, ir tai slegia rinkas, smukdo.<br />
Vasarą prisidės sezoniškumo efektas<br />
– investuotojai paprastai nėra aktyvūs,<br />
rinka krenta.<br />
„Rinkos nervingos ir besiblaškančios,<br />
jas slegia neigiama ekonomikos ir<br />
emocinė būsena; artimiausiu metu nematau<br />
vietos perdėtam optimizmui“,–<br />
sako R. Januševičius.<br />
004202<br />
Kelias | 49
kelio ženklai<br />
Ar galima pasakyti, kad jau<br />
kažką pasiekėme ir jau galime<br />
pailsėti? Tikrai ne! Mat<br />
kelionė trunka visą gyvenimą,<br />
o Mozė, Dievo Apvaizdai padedant,<br />
išvedė savo tautą iš vergijos paskutinio<br />
savo gyvenimo trečiąją dalį, t. y. gyvenimo<br />
zenite.<br />
Kelionės pradžia ar tik tąsa?<br />
1991- ųjų dramą atspindi dviejų žmonių<br />
mintys. Rusijos ekonomikos reformatorius<br />
Grigorijus Javlinskis teigia: „reikia<br />
pradėti, ir tai svarbiausia – eidamas vis tiek<br />
kur nors nueisi“. Į tai Romualdas Ozolas<br />
atsako: „Gal ir taip. <strong>No</strong>rs dar geriau būtų<br />
žinoti – kur!“ (Atgimimas, 1991m. kovo<br />
14-21d.). Tarpsnis tarp šių dvejų tezių ir<br />
atspindi pirmųjų 20 metų kelionės prasmę<br />
bei vyksmo, mąstymo amplitudę.<br />
Prof. Vytautas Landsbergis, kalbėdamas<br />
apie esmines, jo nuomone,<br />
problemas teigė: „Gali mums grėsti nedarbas,<br />
net ir tyčia sukeliamas. Daug<br />
gali mums sudaryti problemų kainų<br />
padidėjimas“...<br />
Ministras pirmininkas Albertas Šimėnas:<br />
„Pirmieji ir neatidėliotini darbai:<br />
kainų klausimo ir socialinių problemų<br />
sprendimas. Korupcijos šaknis gali pakirsti<br />
tik reforma. Vieno asmens pakei-<br />
50 | Kelias<br />
Dainius A. BUTAUTAS<br />
EKONOMIKOS ANALITIKAS<br />
Pauliaus lileikio nuotr.<br />
Į Pažadėtąją Žemę<br />
– ar dar toli..?<br />
Lietuvos Nepriklausomybės siekėme dėl kelių tikslų:<br />
krikščioniškų vertybių atstatymo, galimybės dalyvauti<br />
kuriant teisingesnę Europą ir pasaulį, dvasinio bei<br />
fizinio šalies žmonių potencialo sustiprinimo.<br />
timas kitu nieko neduoda, naujas vis tiek<br />
labai greitai korumpuojasi...“<br />
LB valdybos pirmininkas Vilius Baldišius:<br />
„Lito įvedimui rengiamės. Pakanka<br />
pažadų!“ (Lietuvos aidas, 1991m.,<br />
sausio 3, 4, 12 d.).<br />
Nepaisant sunkumų, Lietuvos žmonės<br />
išsiunčia 427 t maisto Donbaso, Kuzbaso<br />
ir Vorkutos šachtininkams, o Jonas<br />
Paulius II atsiunčia padrąsinančią žinią:<br />
„Šiomis pirmosiomis kovo dienomis<br />
mes mintimis lankome Šv. Kazimierą<br />
Vilniuje ir vienijamės su lietuvių tauta<br />
jos teisėtuose siekimuose!“<br />
Suprantama, kad parama, tikslai, strategijos,<br />
misija yra būtinos tam, kad žmonės<br />
gyventų geriau. Bet kiekvienas gerovę<br />
apibūdina skirtingai. Specialistai teigia,<br />
kad skurstančiam Lietuvoje trūksta maisto,<br />
o Skandinavijoje – skurstantis parke<br />
ant suoliuko miega „leptopą“ (nešiojamąjį<br />
kompiuterį) pasidėjęs po galva.<br />
Visa įvertinus, valstybę galima laikyti<br />
sėkminga pagal tai, kuo daugiau jos<br />
žmonių yra laimingi bei turtingi dvasiškai<br />
ir kūniškai bei gali kuo geriau<br />
užtikrinti palikuonių skaičių ir gerovę.<br />
žmogaus gerovė – kas ji tokia?<br />
Išvardinti, kokie rodikliai apibūdina<br />
žmogaus gerovę, nepaprasta. Žmogui<br />
ir visuomenei, valstybei svarbu, kad<br />
gimimų daugėtų, nes tik augančiose<br />
valstybėse įmanoma nuosekliai užtikrinti<br />
ekonominę ir socialinę gerovę bei<br />
išvengti socialinių trikdžių (Benediktas<br />
XVI), tačiau šalia egzistuoja bevaikių<br />
mamų bendruomenės. Ką reiškia<br />
bevaikių? Tokia bendruomenė neturi<br />
jokių šansų išlikti. Juk žmogui, net ir<br />
gyvūnui, svarbu ką nors ir po savęs palikti.<br />
Prof. Juozas Bivainis (VGTU) mini,<br />
kad žmogaus gerovę turėtų atspindėti<br />
gyvenimo trukmė, socialinės apsaugos<br />
lygis, žmogaus pajamų perkamoji<br />
galia. Švietimo profesinės sąjungos<br />
konsultantas Romas Turonis pripažįsta<br />
būsto, maisto, sveikatos, išsilavinimo ir<br />
nuolatinių pajamų šaltinio: užimtumo,<br />
socialinių garantijų reikšmę žmogui. O<br />
štai prof. Zenonas <strong>No</strong>rkus (VU) tarsi<br />
apibendrindamas teigia, kad Lietuvoje<br />
žmogaus gerovę bus galima laikyti<br />
pakankama, kada Baltarusijos piliečiai<br />
veršis gyventi į Lietuvą. O gal gerovę<br />
atspindės asmenybių dalyvavimas<br />
Lietuvos Eurovizijoje? Kita vertus, juk<br />
latviai ir estai laimėjo? O gal tuomet<br />
prašviesės mūsų žemiška padangė, kai<br />
nė vienas vaikinas ar mergina nenorės<br />
išvykti studijuoti į užsienį?
Suprantama, kad žmogaus gerovės<br />
pokyčius iš dalies atspindi ekonominiai<br />
socialiniai pokyčiai, kurių labai menką<br />
dalį siūlyčiau kartu perbėgti akimis ir<br />
mintimis. Gal kas pasirodys aktualu, palies<br />
žmogaus širdį ar sąmonę.<br />
19902000<strong>2010</strong>: kas nors kitaip?<br />
ĮMOnės. Pirmaisiais nepriklausomybės<br />
metais „pasipylė kaip iš gausybės rago“<br />
parduotuvės, restoranai, kooperatyvai.<br />
Skaitytojas Lietuvos aidui rašo: „tarybinis<br />
žmogus tėra tik savo atlyginimo savininkas.<br />
Visa kita valstybės. Dabar mes turime<br />
šansą tapti savininkais“ (1991 01 03).<br />
REsTORAnų IR pARduOTuvIų<br />
pOKYTIs 1980–2008 m.<br />
1980<br />
1990<br />
1992<br />
1995<br />
1999<br />
2004<br />
2008<br />
Vis dėl to smulkaus verslo įmonių skaičiaus<br />
pokytį būtina vertinti kritiškai. Po<br />
pirminio įmonių bumo sekė nuosmukiai<br />
1992–1994, 1996–1999 bei 2000 metais.<br />
Maisto ir gėrimų gamintojų įmonių<br />
2000–2007 m. sumažėjo nuo 1833 iki<br />
1231 (–602). Įvertinus šiuos tris sektorius,<br />
nuo maksimalios reikšmės iki 2008 m.<br />
įmonių skaičius sumažėjo 8509. Vienoje<br />
įmonėje dirba vidutiniškai 21 žmogus, o<br />
tai – 180 tūkst. darbo vietų, arba perpus<br />
mažesnis nedarbas dabar.<br />
vARTOJIMAs. Sociologai pripažįsta, kad<br />
socialinis visuomenės saugumas užtik-<br />
rinamas, kai turtingiausių ir neturtingiausių<br />
išlaidos nesiskiria daugiau nei 5<br />
kartus.<br />
TuRTInGIAusIOs IR<br />
sKuRdžIAusIOs lIETuvOs<br />
vIEšuOMEnės dAlIEs vARTOJIMO<br />
sKIRTuMAI (kArTAiS)<br />
Visos vartojimo<br />
išlaidos<br />
Išlaidos<br />
maistui<br />
Išlaidos<br />
švietimui<br />
Išlaidos poilsiui<br />
ir kultūrai<br />
3800<br />
6100<br />
5100<br />
7000<br />
2200 5200<br />
4500<br />
3000<br />
3200<br />
5000<br />
ŠALTiNiS: STATiSTiKOS DePARTAMeNTAS<br />
ŠALTiNiS: STATiSTiKOS DePARTAMeNTAS<br />
reSTorAnAi<br />
pArDuoTuVėS<br />
13000<br />
16000<br />
20000<br />
23000<br />
1996 1999 2004 2007 2008<br />
10 8 7,9 9 8<br />
25 20 17 17 17<br />
10 25 35 22 19<br />
30 38 38 50 36<br />
Lietuvoje santykis tarp 10% turtingiausių<br />
ir 10% neturtingiausių gyventojų<br />
išlaidų, tirtu laikotarpiu svyravęs apie 8–<br />
9 kartus, 2007 m. šiek tiek padidėjo (9,26<br />
karto). Maisto vartojimo santykis atitinka<br />
nustatytus standartus. Nagrinėjant<br />
švietimo ir poilsio bei kultūros sritis,<br />
išlaidų santykis katastrofiškas, ir nuo pat<br />
1996 m. vis didėja. O kartu –<br />
didėja emigracija;<br />
auga nedarbas;<br />
kyla infliacija;<br />
mažėja ūkio konkurencingumas;<br />
slopsta valstybės pilietinė branda.<br />
GRėsMės. Dėl emigracijos neišvengiamai<br />
turės didėti mokesčiai, didės biudžeto<br />
įtampa, mažės gyventojų perkamoji galia<br />
bei vartojimas, smuks gamybos apimtys<br />
bei dirbančiųjų skaičius ir įmonių konkurencingumas.<br />
Tai pastebima jau dabar,<br />
nes „sumažėjus darbuotojų skaičiui, susidaro<br />
kapitalo vienam asmeniui perteklius.<br />
Todėl sumažėja dividendų norma.<br />
Tokio sumažėjimo pasekmė – mažesnės<br />
paskatos investuoti, todėl investicijos vienam<br />
asmeniui didėja lėčiau nei kapitalas<br />
vienam asmeniui“ (Sigitas Karpavičius,<br />
Emigracijos poveikis Lietuvos ekonomikai.<br />
Pinigų studijos Nr. 2, 2006m.).<br />
Be to, kaip pabrėžia tyrimo autorius,<br />
kvalifikuotų žmonių dalis emigrantų armijoje<br />
didėja. Vadinasi, ateityje natūraliai<br />
sumažėjus kvalifikuotų žmonių poreikiui,<br />
jiems teks persikvalifikuoti į mažiau<br />
sudėtingą ir todėl mažiau apmokamą<br />
darbą. Mokslininkas pripažįsta, jog dėl<br />
1991–2004 m. emigracijos per pirmuosius<br />
dvejus metus kasmet patiriame<br />
0,5%, per pirmuosius penkerius metus<br />
– 0,7%, o vėlesniais metais po 0,9% bvp<br />
nuostolių.<br />
Kai skurstantis žmogus vartoja nuolat<br />
brangstančius produktus ir skurstančių<br />
skaičius šalyje akivaizdžiai didėja,<br />
tuomet auga ir bendra infliacija bei<br />
palūkanų norma. Tai mažina investiciją<br />
(Johnas Maynardas Keynesas) bei lėtina<br />
technologinę pažangą. Dėl to, pasak<br />
racionaliųjų lūkesčių, susidaro verslo ciklai,<br />
o dėl infliacijos kylantys verslo ciklai,<br />
kaip pripažįsta ekonomistai, yra dar žalingesni<br />
už infliaciją.<br />
Tiesa, 2008-aisiais, priešrinkiminiais<br />
metais, padėtis, išskyrus išlaidas<br />
maistui, šiek tiek pakito, bet ne todėl,<br />
kad labai padidėjo neturtingiausiųjų<br />
išlaidos (29,9 lt per dieną), o todėl, kad<br />
sumažėjo turtingiausiųjų. Tai rodo, kad<br />
ši žmonių grupė sumažino savo išlaidas,<br />
priešingai visos šalies tendencijoms.<br />
Maža to, išlaidos švietimui sumažėjo ir<br />
neturtingiausiųjų grupėje (nuo 0,9 iki<br />
0,7 lt), o turtingiausiųjų grupėje – nuo<br />
19,5 iki 12,8 lt. Tokį pokytį galėjo lemti<br />
jaunuolių studijos užsienyje.<br />
užIMTuMAs didesnei daliai žmonių<br />
garantuoja nuolatines pajamas. Be to,<br />
dirbančiam žmogui nėra mokamos<br />
socialinės išmokos. Kita vertus, pasak<br />
tyrimų, net keliolika procentų netgi<br />
dirbančių žmonių gyvena žemiau skurdo<br />
ribos.<br />
užimtumo pokyčiai<br />
Įvertinus užimtumo pokyčius 1998-<br />
2008 m., galima pažymėti keletą akcentų:<br />
pirma, užimtumas ekonomikos<br />
nuosmukio ir pakilimo metu skirtinguose<br />
sektoriuose ir šalies teritorijos<br />
dalyse kinta nevienodai. Antra, ekonomikos<br />
piko metu užimtumas didėjo, o<br />
dabar mažėja, ypač sektoriuose, kuriuose<br />
sparčiausiai augo atlyginimai. Trečia:<br />
statybos, prekybos, NT valdymo sektoriuose<br />
darbo našumas nėra pats didžiausias.<br />
Ketvirta, statyba ir NT valdymas<br />
naudojasi lengvatomis. Penkta, vadinasi<br />
darbo vietų kūrimas ekonominio pakilimo<br />
metu naudojantis mokesčių lengvatomis<br />
gali išbalansuoti darbo rinką netgi<br />
ilgu ciklu (4–5 m.). Išvada: kur kas racionaliau<br />
mokestinėmis lengvatomis tokius<br />
sektorius pamaloninti nuosmukio<br />
metu, nes jos padėtų: a) išsaugoti darbo<br />
vietas; b) neprisidėti prie perkaitimo; c)<br />
mažiau išmokų skirti nuosmukio metu.<br />
Užimtumą galima skatinti trejopai:<br />
a) skatinant paklausą (mokestinė-pinigų<br />
politika); b) skatinant pasiūlą (didinant<br />
konkurencingumą, apribojant<br />
monopolijas); c) suteikiant daugiau<br />
pasitikėjimo dėl ateities.<br />
Išstudijavęs mokslinius šaltinius,<br />
galėčiau apibendrinti, kad paklausos<br />
politika vyrauja ten, kur stabdomas<br />
smulkusis verslas ir skatinamos bei palaikomos<br />
monopolijos. Todėl didėjant<br />
pinigų, bet nedidėjant prekių kiekiui<br />
(tai įmanoma tik monopolizuojant ekonomiką),<br />
didėja kainos. Dėl to vėliau<br />
sumažėja užimtumas, rečiau atnaujinamos<br />
technologijos, o ilgesniu laikotarpiu<br />
mažėja ir konkurencingumas. Kažkam<br />
rūpi bent kiek pabūti „nuogais karaliais“<br />
ir visaip skatinti pernelyg optimistinius<br />
žmonių lūkesčius, kurie vėliau virsta<br />
pernelyg pesimistiniais.<br />
Kalbinti specialistai tokias ekonominės<br />
socialinės politikos nesėkmes<br />
aiškina, stebėsenos (monitoringo) ne-<br />
buvimu. Pasak prof. J. Bivainio „nė viena<br />
vyriausybė šios problemos nesprendė.<br />
Matyt, nebuvo poreikio, pareigos<br />
siekti numatytų tikslų, kurie nebuvo<br />
koreguoti“.<br />
Racionalieji lūkesčiai pripažįsta ir<br />
tokią galimybę, tačiau kartu siūlo, kad<br />
ekonominės politikos kūrėjai atšauktų<br />
iškeltus tikslus, ir tokiu būdu būtų sukurtas<br />
aiškumas bei išsaugotas didesnis<br />
pasitikėjimas.<br />
Kelias | 51
kelio istorijos<br />
<strong>2010</strong> metų gegužės 9 dieną Vokietijos<br />
kanclerė Angela Merkel<br />
sėdėjo labai garbingoje<br />
tribūnoje – aukštai virš Raudonosios<br />
aikštės, kartu su Rusijos prezidentu<br />
Dmitrijumi Medvedevu bei ministru<br />
pirmininku Vladimiru Putinu.<br />
Ji žvelgė žemyn į žygiuojančius Rusijos,<br />
JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos<br />
ir Lenkijos kareivių dalinius. Jų maršas<br />
65 kartą priminė sąjungininkų pergalę<br />
prieš hitlerinę Vokietiją.<br />
Vėliau kanclerė dar pareiškė, esą pakviesta<br />
į šį paminėjimą Maskvoje, ji<br />
pasijuto labai pagerbta. Šio trumpučio<br />
vizito ji galėjo atsakyti dėl labai skubių<br />
ir svarbių reikalų. Taip, beje, pasielgė<br />
prezidentai Barakas Obama ir Nicolas<br />
Sarkozy. Tą savaitgalį Briuselyje<br />
buvo įnirtingai kovojama dėl Graikijos<br />
išgelbėjimo. Dar daugiau – iš tikrųjų ten<br />
vyko kova dėl euro ir galbūt visos Europos<br />
Sąjungos likimo. Tad A. Merkel<br />
vizitą į Maskvą galime laikyti ženklu,<br />
kad Vokietijos vyriausybė teikia didelę<br />
reikšmę santykiams su Rusija – stipriausia<br />
žemyno jėga.<br />
Mano požiūriu, Vokietijoje buvo šiek<br />
tiek paskubėta sukti politiką ta kryptimi,<br />
kurioje vyrauja santūrus požiūris į JAV ir<br />
kitus NATO sąjungininkus. Tačiau niekas<br />
šiandien negali pasakyti, kaip toliau vystysis<br />
Šiaurės Atlanto sąjunga, kaip ji pergyvens<br />
pralaimėjimą Afganistane. Arba kokią<br />
įtaką Vokietijos politikai darys besitęsiantis<br />
Europos Sąjungos silpnėjimas.<br />
Taigi, visiškai nepakenktų, jei Rusija<br />
būtų pritraukta arčiau Europos Sąjungos,<br />
pavyzdžiui, asocijuotais ryšiais. Ilgai<br />
lauktas šios šalies modernizavimas stiprinant<br />
Rusijos demokratines jėgas, ko gero,<br />
sustiprintų ir pačią Europos Sąjungą.<br />
Milijonai aukų ir jokios<br />
neapykantos<br />
Gegužės 9 dieną istorikai ir oficialūs<br />
kalbėtojai priminė tragiškuosius antrojo<br />
pasaulinio karo faktus. Karo, kurį anksčiau<br />
Sovietų Sąjunga, o dabar Rusija<br />
Vokiečių<br />
„antiamerikonizmo”<br />
versija<br />
Vokiečių simpatijos Rusijai, santūrumas<br />
Amerikai, atšiaurumas kaimynams: tiesa<br />
ar klaidingas įspūdis?<br />
tebevadina „Didžiuoju Tėvynės karu“,<br />
metais (1939–1945 m.) žuvo 55 milijonai<br />
žmonių. Iš jų 27 milijonai Sovietų Sąjungos<br />
piliečių.<br />
Vokietija neteko 7 milijonų žmonių.<br />
Įvertinus nevaldomą smurtą, kurį patyrė<br />
vermachto užkariautos Rytų Europos<br />
tautos, o vėliau kerštą, kurį pergyveno<br />
sovietų kariuomenės okupuotų Vokietijos<br />
žemių gyventojai, nebūtų keista, jeigu<br />
rusai ir vokiečiai iki šių dienų jaustų<br />
nebent didžią neapykantą.<br />
Kodėl taip neatsitiko – racionaliai, remiantis<br />
faktais, paaiškinti neįmanoma.<br />
Dabar demonstruojamos abipusės rusų<br />
ir vokiečių simpatijos priežasčių reikia<br />
ieškoti greičiausiai emocinėse gelmėse,<br />
kurios ir politikoje atliko labai svarbų<br />
vaidmenį.<br />
Vokietijoje nuolat jaučiama didelė<br />
simpatija Rusijos žmonėms. Tik nereikia<br />
painioti Sovietų Sąjungos žmonių,<br />
gyvenusių Stalino diktatūros laikotarpiu.<br />
Susivienijus VFR ir VDR, šie<br />
sentimentai įgijo naują postūmį. Nepaisant<br />
prievartinės meilės Sovietų Sąjungai,<br />
kurią komunistai skiepijo Rytų<br />
Vokietijos gyventojams, vis dėlto netgi<br />
„didysis brolis“ kartais būdavo pavyzdys<br />
ir nostalgijos priežastis. Tai, kad<br />
komunistinės sistemos įkalintas Vokietijos<br />
Demokratinės Respublikos pilietis<br />
galėjo nuvykti į Sovietų Sąjungą, tai buvo<br />
ypatingas įvykis, kurio jis ilgai troško, o<br />
vėliau, grįžęs namo, itin ilgėjosi.<br />
Žinoma, nenuostabu, kad Vokietijos<br />
vakarinių žemių gyventojams ir jų vyriausybei<br />
Bonoje prireikė daugiau laiko, kad<br />
požiūris į Rusija taptų pozityvus, o politika<br />
siektų kooperacijos. Tačiau maždaug nuo<br />
1970 metų tokia kryptis jau buvo aiškiai<br />
matoma. Ko gero, ir abiejų Vokietijų suvienijimas<br />
didžia dalimi tapo įmanomas<br />
kaip tik dėl pozityvaus vokiečių požiūrio į<br />
Sovietų Sąjungą ir Rusiją.<br />
vakarų vokietija – Europos dalis<br />
Vokiečiams, karo pralaimėtojams, besąlygiškai<br />
pripažinusiems kapituliaciją,<br />
Frankas LEMKĖ<br />
(g. 1941) - iš Klaipėdos<br />
krašto kilęs vokiečių<br />
žurnalistas, radijo stoties<br />
deutsche Welle korespondentas,<br />
padalinių<br />
vadovas. Dirbo Vokietijoje,<br />
įvairiuose pasaulio regionuose<br />
Rytų Afrikoje,<br />
Rytų europoje.<br />
Europa pasiūlė vienintelę ir tikriausiai geriausią<br />
galimybę sugrįžti į pokario tautų<br />
šeimą. Iki 1990-ųjų tai reiškė sugrįžimą<br />
į Vakarų Europos dalį, į taiką, laisvę,<br />
gerovę ir pagarbą. Vėliau VFR Europos<br />
plėtros procese teko pavyzdingo berniuko<br />
vaidmuo. Politiškai santūri, ekonomiškai<br />
stipri Vokietija dažnai apsiribodavo tuo,<br />
kad apmokėdavo besivystančios kontinento<br />
vienybės sąskaitas. Dar ir šiandien<br />
Vokietijos mokesčių mokėtojai suformuoja<br />
trečdalį ES biudžeto. Tai aplinkybė,<br />
kurią šiais itin sunkiais laikais dauguma<br />
Vokietijos gyventojų laiko neteisinga. Ir<br />
nebepateisinama.<br />
dėkingumas už išlaisvinimą<br />
1945?<br />
Tarptautinių santykiuose yra vartojama<br />
įsimintina frazė: „politikoje nėra vietos<br />
dėkingumui“. Kad šis sakinys labiau<br />
atitiktų mūsų aptariamą temą, reikėtų<br />
pridurti: „Tik jau ne ilgam laikui!“. Be<br />
abejonės, Vakarų vokiečiai buvo dėkingi<br />
JAV, šiek tiek mažiau – Didžiajai Britanijai<br />
už pokario metu greitai suteiktą pagalbą,<br />
kuri leido išgyventi ir pradėti šalyje<br />
kurti ekonomiką ir demokratiją.<br />
Be šitos pradinės pagalbos Vokietija<br />
būtų degradavusi iki agrarinės, nieko<br />
nevertos valstybės ir nebūtų pasiekusi to,<br />
kuo netrukus tapo ir yra iki šiol: patikima<br />
ir klestinti demokratija.<br />
Visuose trijuose okupaciniuose Vakarų<br />
sektoriuose tarp Prancūzijos, Didžiosios<br />
Britanijos, JAV kareivių dalinių užsimezgė<br />
tikra draugystė, kuri buvo savanoriška ir<br />
sąžininga, skirtingai nuo VDR ir Sovietų<br />
Sąjungos ginklo brolių draugystės. Europos<br />
vienijimosi procesas be amerikiečių<br />
pagalbos nebūtų turėjęs jokių galimybių.<br />
Todėl ir Vokietija galėjo augti šioje dvasioje<br />
ir reabilituotis kaip tauta.<br />
pasikeitęs Amerikos vertinimas<br />
Kodėl, bėgant metams, vis dėl to pirmiausiai<br />
JAV tapo svetimos Vokietijai?<br />
Kodėl kairiojo spektro vokiečių intelektualai<br />
pradėjo nekęsti Amerikos, o<br />
Kelias | 53
kelio ženklai<br />
Vokietijos ir rusijos<br />
strateginę partnerystę<br />
rišantis mazgelis: dujotakis<br />
<strong>No</strong>rd Stream, kurį<br />
tiesiančioje bendrovėje<br />
įsidarbino buvęs Vokietijos<br />
kancleris gerhardas Schroederis<br />
(trečias iš kairės).<br />
vėliau ėmė prieš ją netgi kovoti? Kodėl<br />
jie ignoravo žmogaus teisių pažeidimus<br />
Sovietų Sąjungoje, bet kaltino Vakarų<br />
hegemoninę jėgą?<br />
Tikrai tam yra daug priežasčių, bet<br />
man atrodo, kad akivaizdžiausias yra<br />
nusivylimas didžiosios jėgos politika.<br />
Vietnamas, Nikaragva, ne taip seniai<br />
ir Irakas bei Afganistanas – tai tik keli<br />
pavyzdžiai. Kur tik vyko karai, ten buvo<br />
galima įvardyti JAV kaip kiršintoją,<br />
užkulisiuose aktyviai veikiančią valstybę.<br />
Tuo metu Sovietų Sąjunga, išskyrus<br />
visiškai žlugusią intervenciją į Afganistaną,<br />
apsiribojo savo rūpesčiais – išsaugoti<br />
Maskvos valdžią visose Sąjungos<br />
platybėse ir Rytų Europoje. George᾽o W.<br />
Busho valdymo metais vokiečių tauta<br />
ypač susvetimėjo amerikiečių atžvilgiu.<br />
Kai nebeliko pavojaus iš Rytų, kai<br />
Sovietų Sąjunga tapo Jelcino Rusija,<br />
NATO, kaip šaltojo karo produktas,<br />
akivaizdžiai prarado savo reikšmę. Žinoma,<br />
JAV – NATO varomoji jėga – taip<br />
pat dėl to stipriai nukentėjo. Šiaurės<br />
Atlanto pakto dalinių įsiveržimas į Afganistaną<br />
sudavė didžiulį smūgį NATO<br />
įvaizdžiui. Du trečdaliai vokiečių smerkia<br />
Vokietijos dalinių įvedimą į Afganistano<br />
Hindu Kušo provinciją. Tai faktas,<br />
į kurį užsispyrusi Berlyno vyriausybė<br />
visiškai nekreipia dėmesio.<br />
2008 m. JAV vykusi rinkiminė kova<br />
lyg ir žadėjo požiūrio į Ameriką renesansą,<br />
nes kandidatas Barakas Obama<br />
kalbėjo apie permainas, kurių jis turėtų<br />
imtis, kad įrodytų savo šalies sąžiningumą<br />
ir politinį patikimumą. Šie lozungai<br />
sulaukė didelio atgarsio daugelio vokiečių<br />
širdyse. Tačiau jau ir vėl girdėti kritiškų<br />
kalbų, nes akivaizdu, kad „President of<br />
change“ daug darbų , kuriuos ketino padaryti,<br />
nė nepradėjo arba jų labai lėtai<br />
imasi. Todėl jo „yes, we can“ šiandien<br />
Vokietijoje skamba ganėtinai ironiškai.<br />
Suprantama, ir Vokietijai, ir Europai JAV<br />
tebėra svarbiausias politinis partneris. Šią<br />
šalį pamėgo turistai, jaunoji karta laiko ją<br />
pavyzdžiu kultūros srityje. Tačiau šis as-<br />
54 | Kelias<br />
meninis vertinimas dar nereiškia, kad jie<br />
taip pat pozityviai vertina valstybę ir jos<br />
vaidmenį pasaulyje.<br />
naujoji taisyklė: nauda sau<br />
Dėkingumas, kuriuo apibūdintume Vokietijos<br />
ir JAV santykius po 1945 m., jau<br />
išnyko. Mastelis, kuriuo šiandien matuotume<br />
šiuos santykius, skambėtų taip:<br />
„Kokios naudos gausiu bendraudamas su<br />
kitu?“. Šiuo požiūriu JAV reikšmė tampa<br />
vis mažesnė už Vokietijos ir Europos<br />
santykius su Rusija. Amerikos politinė<br />
ir ekonominė hegemonija akivaizdžiai<br />
silpnėja, Europai teks iš naujo persitvarkyti,<br />
persiorientuoti, o tai reiškia, jog<br />
didės praraja tarp JAV ir Vokietijos, JAV<br />
ir visos Europos.<br />
Didžioji Britanija, baigiantis karui,<br />
irgi buvo laikyta stipria, nors ir nuo arenos<br />
nueinančia jėga. Pastaruoju metu ji<br />
siekia ekonominio poilsio, o kaip Europos<br />
valstybė – pernelyg dažnai stodavo<br />
Amerikos pusėn, todėl šiandien nėra<br />
laikoma patikimu Europos nariu. Toks<br />
elgesys ypač sustiprino kitų valstybių<br />
sentimentus Europai. Britanijos vengimas<br />
stoti į euro zoną dar labiau paveikė<br />
šias nuotaikas. Panašu, kad ir Davido<br />
Camerono vyriausybei valdant mažai<br />
kas pasikeis. Tačiau šiandien, gyvenant<br />
trečiai pokario kartai, sunkiai berasime<br />
dėkingumo už tai, kad daug aukų patyrė<br />
ir britai karo su Hitlerio diktatūra metais.<br />
Anglijos gyvenimo būdas, kultūra<br />
yra labai vertinami, žmonės mielai persikelia<br />
per kanalą, bet vokiečiai tai daro<br />
retai, ką, beje, ir kita pusė. Tik Berlynas<br />
yra išimtis.<br />
Su Prancūzija elgiamasi panašiai,<br />
tačiau šiek tiek kitaip. Prancūzija Vokietijoje<br />
nelaikoma didžiąja jėga, tačiau ji yra<br />
politiškai šiuolaikiška. Labai vertinama<br />
šalies kultūra, atostogautojų mėgstama<br />
šalis, nors ne taip kaip Ispanija, Italija ar<br />
netgi Austrija.<br />
Vokietijos pastangas būti gerais<br />
europiečiais Prancūzija paremdavo tik<br />
tada, kai paaiškėdavo, „ kas bus virėjas,<br />
o kas padavėjas“. Nuo prezidento de<br />
Gaulle laikų Prancūzija nuolat stengėsi<br />
nurodyti, kokiomis kryptimis turėtų<br />
plėtotis Europa. Todėl teisinga, kad abi<br />
šalys laikomos ES varikliais. Ar ši Etente<br />
cordial išsilaikys euro krizės akivaizdoje,<br />
palauksim ir pamatysim. Turėdama<br />
didžiausios naudos iš Europos ir valiutų<br />
sąjungos, Vokietija pasistengs, kad<br />
svarbiausi jos partneriai, jei tik įmanoma,<br />
neprarastų geros nuotaikos.<br />
Kam vokietija rodo palankumą?<br />
Sunku nuspręsti, ką vokiečiai labiau<br />
vertina – rusus, amerikiečius ar savo<br />
artimiausius kaimynus. Jeigu kelsime<br />
klausimą dėl didžiausios naudos,<br />
panašu, kad šiuo metu daugiausiai<br />
balų surinktų Rusija. Dar svaresnis<br />
įrodymas būtų vamzdis per Baltijos<br />
jūrą, ateityje Vokietiją aprūpinsiąs didele<br />
reikalingų dujų dalimi. Šio proceso<br />
nekontroliuos jokia kita valstybė. Dar<br />
vienas, anksčiau minėtas argumentas –<br />
išskirtinis Kremliaus dėmesys Vokietijos<br />
politikams.<br />
Pabaigai dar vienas pastebėjimas<br />
(matyt, kad nesugadintų šventinės<br />
nuotaikos Maskvoje): pergalės iškilmėse<br />
niekas nepaminėjo fakto, kad iš tikrųjų<br />
metas kalbėti apie požiūrį, jog ne<br />
diktatoriaus Adolfo Hitlerio įžygiavimas<br />
į Sovietų Sąjungą 1941 m. liepą tapo<br />
„Didžiojo Tėvynės karo“ pradžia, o abiejų<br />
šių valstybių kartu pradėtas grobikiškas<br />
žygis į Rytų Europą. Iš to, ką Hitleris ir<br />
Stalinas tarpusavyje pasidalijo, dar ilgus<br />
dešimtmečius liko Sovietų grobiu. Vien<br />
šis paktas Lietuvos Respublikai kainavo<br />
jos egzistavimą, taip pat, kaip ir daugeliui<br />
tokio likimo valstybių.<br />
Jei nacistinė Vokietija šio abiejų<br />
diktatorių velniško akto nebūtų sugriovusi,<br />
pradėdama puolimą, tai šiandien<br />
politiniai santykiai atrodytų visiškai<br />
kitaip. Bent jau Europoje. Tikrai baisu<br />
tai net įsivaizduoti!<br />
Tačiau reali politika paklūsta kitoms<br />
vertinimo ir elgesio taisyklėms.<br />
GAZPROM.COM NuOTR.
kelias retro<br />
buriavimo šaknys – XVII a.<br />
Olandijoje. Žodis „jachta“<br />
– olandiškos kilmės, „jakt“<br />
reiškia medžioklę. Jachtos iš<br />
pradžių buvo nedideli ir greiti burlaiviai,<br />
kuriais Nyderlandų karo laivynas<br />
persekiojo kontrabandininkus sekliuose<br />
pakrantės vandenyse. Analogiškos<br />
konstrukcijos laivus pradėjo naudoti<br />
locmanai, vėliau nusižiūrėjo ir pirkliai,<br />
kurie, sėdę į jachtas, pasitikdavo iš reiso<br />
grįžtančius savo prekybinius laivus.<br />
Olandijoje jachtas pradėta vertinti pagal<br />
grožį ir greitį; čia reikėtų ieškoti ir<br />
regatų ištakų. 1660 metais Amsterdamo<br />
miestas Anglijos karaliui Čarlzui II padovanojo<br />
jachtą Mary. Taip buriavimas<br />
išplaukė į tarptautinius vandenis tiesiogine<br />
prasme ir palypėjo vienu laipteliu į<br />
56 | Kelias<br />
Grafas ir jūra<br />
Kęstutis OGINSKAS<br />
prestižą – tapo ne tik pirklių darbo priemone,<br />
bet ir karalių pramoga.<br />
Grafo Tiškevičiaus sumanymas įsigyti<br />
laivą atitiko to meto papročius bei laivo<br />
savininko statusą. Galima ieškoti ir<br />
romantiškesnių akstinų. 1874-aisiais grafas<br />
lankėsi Amerikoje. Bostone susipažino<br />
su Clara Elizabeth Bancroft, kurią<br />
netrukus vedė. Clara buvo kilusi iš turtingos<br />
laivų savininkų Peabody šeimos,<br />
šeimyninė tradicija galėjo paskatinti grafą<br />
pirkti jachtą. Tiesa, liudininkų teigimu,<br />
grafienė jachtoje jautėsi prastai. Kita<br />
vertus, kaip rašo A. Snitkuvienė knygoje<br />
„Raudondvaris. Grafai Tiškevičiai ir<br />
jų palikimas“, Raudondvario rūmų bibliotekos<br />
kataloge įrašyta „165 knygos,<br />
rankraščiai, kelionių planai, žemėlapių<br />
katalogai, Viduržemio, Juodosios jūros,<br />
Lietuvos buriavimo istorija<br />
skaičiuojama nuo 1875<br />
metų. Tais metais grafas<br />
Benediktas Henrikas<br />
Tiškevičius įsakė pakelti savo<br />
jachtos „Zemajteij” bures<br />
ir tapo pirmuoju Lietuvos<br />
buriuotoju.<br />
Antilų salų, Prancūzijos, Japonijos,<br />
Portugalijos, Amerikos pakrančių švyturius<br />
aprašančios knygos, pastabos<br />
apie navigaciją Markizų archipelage, Indijos<br />
vandenyno ir Kinijos jūrų ciklonų<br />
aprašymai.“ Iš solidaus literatūros sąrašo<br />
galima spręsti, kad grafas rengėsi rimtiems<br />
žygiams. A. Snitkuvienė mini, jog<br />
1876 m. grafas su Zemajteij išplaukė iš<br />
Havro ir lankėsi Alžyre bei Kryme – taigi<br />
plaukiojo Viduržiemio ir Juodojoje<br />
jūrose. Į tolimesnius vandenis Zemajteij<br />
taip ir neišplaukė, 1879 m. Tiškevičius<br />
jachtą pardavė.<br />
Gyvenimas laive<br />
Vilniaus universiteto rankraščių saugykloje<br />
saugomas jachtos Zemajteij įgulos<br />
reglamentas, nusakantis tvarką laive.
muziejininko<br />
Laisvūno kavaliausko<br />
rekonstruota jachtos<br />
Zemajteij korpuso<br />
schema.<br />
Trisdešimties žmonių įgula buvo suskirstyta<br />
į dvi pamainas, įgulos dienotvarkė<br />
sudėliota minučių tikslumu.<br />
Pirmuoju paragrafu reglamentas nurodo,<br />
kad laive maisto porcijos yra tokios<br />
pat, kaip Prancūzijos karo laivuose.<br />
Antrasis paragrafas įvardija asmeninės<br />
higienos ir sveikatos principus. Laive<br />
susirgęs ar tarnybos metu susižeidęs<br />
jūreivis būdavo gydomas laivo sąskaita.<br />
Ši nuostata toliau tekste palydima<br />
išsamiais nurodymais. Taisyklės nerekomenduoja<br />
būti karštoje saulėje, suprakaitavus<br />
kilti ant denio, tropinėse<br />
platumuose draudžiama miegoti denyje.<br />
Jūreivių rūbai turi būti švarūs, negalima<br />
dėvėti šlapių rūbų. Kategoriškai rekomenduojama<br />
susilaikyti nuo alkoholinių<br />
gėrimų atskiru punktu įvardijant, kad<br />
„ypač reikėtų negerti absento, kuris yra<br />
tikras nuodas.“<br />
Nuo budėjimo laisvi jūreiviai keldavosi<br />
5:30. Jei įsakoma vilktis uniformą,<br />
tam būdavo skiriamos keturios minutės.<br />
Jūreiviai kubrike miegodavo hamakuose<br />
ir atverčiamuose gultuose – panašiai kaip<br />
geležinkelio vagonuose. Atsikėlus hamakai<br />
buvo suvyniojami, gultai pakeliami. Į<br />
viršų išnešamas kubilas su nešvarumais;<br />
kubilas naktį atlikdavo galjūno (tualeto<br />
laive) funkciją. Jūreiviams buvo skiriama<br />
10 minučių nusiprausti, o 6:00 visi rinkdavosi<br />
maldai.<br />
Pirmoji įgulos pamaina pusryčiauti<br />
pradėdavo 8:30, po valandos, nurinkus<br />
indus, pusryčiaudavo antra. Iki pusryčių<br />
kiekvieną pirmadienį ir penktadienį<br />
jūreiviai skalbdavo savo rūbus. Hamakai<br />
ir gultų užtiesalai buvo skalbiami<br />
kartą per mėnesį, patalynė – dukart per<br />
mėnesį. Kasdien 9:45 basi jūreiviai rikiuodavosi<br />
patikrinimui; patikrinimų<br />
nebūdavo savaitgaliais. Avalynę dėvėjo<br />
tik budinti pamaina.<br />
Po patikrinimo trečiadieniais ir šeštadieniais<br />
buvo šveičiamas denis, ketvirtadieniais<br />
ir sekmadieniais šveičiami<br />
turėklai ir kitos žalvarinės laivo dalys.<br />
Sekmadienį laivo kapitonas turėjo teisę<br />
laisvus nuo budėjimo jūreivius nuo 11:30<br />
iki 23:30 išleisti į krantą.<br />
Grafas Tiškevičius jachtoje gyveno<br />
atskirai. Jo kajutes prižiūrėjo du liokajai,<br />
kurie įvardijami reglamente – J. Stankiewicz<br />
ir S. Dundal. Liokajai rūpinosi grafo<br />
ir jo svečių asmeniniais daiktais ir ginklais.<br />
Liokajų žinioje buvo vynų, likerių,<br />
cukraus ir kavos atsargos – šių produktų<br />
nebuvo įgulos racione. Virėjas gaudavo<br />
vieną litrą vyno dienai ir litrą degtinės<br />
savaitei – šie gėrimai tikriausiai būdavo<br />
skirti maistui ruošti. Kas savaitę virėjas<br />
turėdavo pateikti grafui ataskaitą apie<br />
suvartotus maisto produktus ir anglis.<br />
Jachtoje būdavo karinė tvarka –<br />
jūreiviai karininkus ir grafą privalėjo svei-<br />
Trigubai mažesnės už<br />
Zemajteij XiX amžiuje<br />
statytos kreiserinės<br />
jachtos Karin vidaus<br />
struktūros schema.<br />
kinti kariškai tiek laive, tiek sausumoje,<br />
sargybiniai būdavo ginkluoti. Zemajteij<br />
reglamente buvo numatyta ir valčių<br />
įgulų sudėtis banginių medžioklės metu.<br />
Laive buvo keturios nedidelės burinės<br />
valtys – jalai, kuriais įgula susisiekdavo<br />
su krantu, kai jachta sustodavo reide;<br />
jalai buvo naudojami kaip gelbėjimo<br />
priemonės, be to, iš jų įmanyta medžioti<br />
banginius.<br />
Šlovinga praeitis<br />
Šioje istorijoje yra kelios svarbios detalės.<br />
Pirmiausia – jachtos pavadinimas. Grafas<br />
daugiau laiko praleido Paryžiuje nei<br />
Raudondvaryje, todėl vargu ar būtų galima<br />
jį pavadinti nepriklausomos Lietuvos<br />
ultrapatriotu. Ir vis dėlto – grafas<br />
jachtą pavadino Zemajteij, o ne savo<br />
žmonos ar kuriuo kitu vardu. Matyt, tai<br />
lėmė to meto realijos ir mados. 1851 metais<br />
jachta America laimėjo „Hundred<br />
Guinea Cup“ lenktynes, Anglija pastatė<br />
Britannia, todėl Zemajteij pateko į garbingą<br />
kompaniją.<br />
Be kita ko, jachtos konstruktorius<br />
Jacques’as Augustinas <strong>No</strong>rmandas<br />
(1839–1906), su kuriuo grafas bičiuliavosi<br />
– pagarsėjęs Prancūzijoje ir už jos<br />
ribų. Jachta buvo pastatyta <strong>No</strong>rmando<br />
laivų statykloje Havre.<br />
Zemajteij denio ilgis buvo 42,27 m,<br />
ilgis palei vaterliniją – 37,97 m. Jachtos<br />
Kelias | 57
kelias retro<br />
XiX-XX amžiaus sandūroje<br />
buriavimas tapo ne vien tik<br />
aristokratų privilegija. 1884<br />
m. memelyje (klaipėdoje)<br />
įkurta buriuotojų sąjunga,<br />
1921m. kaune – Lietuvos<br />
jachtklubas.<br />
plotis – 7,2 m, grimzlė – 3,88 m, vandens<br />
talpa – beveik 250 t, grotstiebio aukštis<br />
– 45 m, burių plotas – 958,65 m². Zemajteij<br />
pasiekdavo 16,5 mazgo greitį. Jachtos<br />
vidus buvo prabangiai įrengtas. Grafas<br />
Tiškevičius tapo Paryžiaus jachtklubo<br />
nariu; toks laivas darė garbę Prancūzijos<br />
buriniam laivynui.<br />
Jachtos modelis kartu su kitais <strong>No</strong>rmando<br />
projektais 18<strong>78</strong> m. dalyvavo<br />
Pasaulinėje parodoje Paryžiuje, kurioje<br />
konstruktorius buvo apdovanotas aukso<br />
medaliu.<br />
„Mistral“ senelis<br />
J. <strong>No</strong>rmandas pastatė ne tik Zemajteij,<br />
bet ir karo laivą Mistral. Tai plačiai<br />
nuskambėjusio Mistral, kurį Rusija perka<br />
iš Prancūzijos, „senelis“. J. <strong>No</strong>rmandas<br />
suprojektavo ir 1898 m. toje pačioje<br />
laivų statykloje kaip ir Zemajteij pastatė<br />
torpedinį laivą Mistral. Tai 46,5 m ilgio,<br />
185 t vandens talpos laivas, ginkluotas<br />
dviem 47 mm pabūklais, trim<br />
torpediniais aparatais; jo greitis – 28<br />
mazgai. Laivo įguloje buvo 30 jūreivių.<br />
Prancūzija pastatė 50 tokių J. <strong>No</strong>rmando<br />
sukonstruotų laivų. Tai buvo pavykęs<br />
projektas. Laivas tarnyboje išbuvo<br />
iki 1927 m., o jau 1928 m. rikiuotėn stojo<br />
eskadrinis mininkas Mistral. Minininko<br />
ilgis buvo beveik 100 m, vandens talpa<br />
– 1455 t, greitis – 33 mazgai, įgula – 148<br />
jūreiviai ir 7 karininkai.<br />
Barometras ilgisi vežėjų<br />
europos transporto birža TimoCom soft-<br />
und Hardware, gaunančios užsakymus<br />
iš 75 tūkst. krovinių vežėjų bei savininkų<br />
44 europos šalyse, sudaranti krovinių ir<br />
krovininio transporto paklausos – pasiūlos<br />
barometrą, konstatuoja: palyginus<br />
barometro rodmenis <strong>2010</strong> m. sausio 27<br />
d. ir balandžio 4 d., galima daryti išvada,<br />
jog krovinių ir transporto priemonių jiems<br />
vežti pasiūla pakito kone 150° kampu:<br />
metų pradžioje krovinių ir transporto<br />
priemonių pasiūlos santykis 16:84 beveik<br />
10<br />
0<br />
Transporto rinkos barometras<br />
20<br />
58 | Kelias<br />
30<br />
40<br />
50<br />
60<br />
70<br />
64 36<br />
Kroviniai %<br />
Transportas %<br />
80<br />
90<br />
100<br />
po pusmečio pakito į 64:36. Optimalus<br />
rodiklis yra 50:50, t.y. padėtis, kai<br />
užsakoma lygiai tiek vežėjų paslaugų, kiek<br />
yra krovinių. Taigi kroviniai, nesulaukdami<br />
vežėjų, vis dažniau paguli sandėliuose.<br />
Tai rodo, jog Vakarų europos šalyse jau<br />
pradeda didėti vartojimas, taigi ir Lietuvai<br />
vėl plačiau atsiveria eksporto rinkos.<br />
Kaip rodo barometras, eksportuotojams<br />
iš Lietuvos lengviau išvežti tik krovinius<br />
į Nyderlandus. O sunkiausia iš Lietuvos<br />
išvežti krovinius į Suomiją. Kroviniai,<br />
LT > > LT<br />
74 26 B 49<br />
82 18 D 60<br />
<strong>78</strong> 22 E 53<br />
92 8 F 50<br />
42 58 NL 46<br />
70 30 PL 87<br />
64 36 RUS 96<br />
51<br />
40<br />
47<br />
50<br />
54<br />
13<br />
4<br />
Prancūzijos vėliava virš laivo plevėsavo<br />
iki 1950 metų. Rusijai parduodamas Mistral<br />
– Prancūzijos karo laivų statybos<br />
tradicija, turinti ryšių ir su Lietuva, ir su<br />
Rusija. Virš Zemajteij plevėsavo Rusijos<br />
imperatoriško karo laivyno vėliava, o<br />
įgula buvo Rusijos karo laivyno jūreiviai.<br />
Zemajteij žuvo pirmojo pasaulinio karo<br />
audrose 1914 metais. Karas grafui reiškė<br />
senosios epochos pabaigą ir vartus į<br />
nežinią. Benediktas Henrikas Tiškevičius<br />
turtą paliko vyriausiajam sūnui. Mirė<br />
1935 metais.<br />
Memelyje 1876 m. buvo pastatytas<br />
paskutinis burlaivis. Tai buvo didžiųjų<br />
burlaivių epochos pabaiga, tačiau senus<br />
dalykus keičia nauji. Netrukus, 1884 m.,<br />
įkurta Memelio buriuotojų sąjunga. Pasibaigus<br />
aristokratijos monopolijai, buriavimas<br />
pasuko „į mases“. Prasidėjo nauja<br />
epocha. 1921 m., praėjus beveik penkiems<br />
dešimtmečiams po grafo Tiškevičiaus<br />
Zemajteij, Kaune J. Šimoliūno ir<br />
A. Sruogos iniciatyva įkurtas Lietuvos<br />
jachtklubas.<br />
skirti Lietuvai, ilgiausiai užsibūna Rusijoje<br />
ir Lenkijoje. Tačiau dar santykinai mažą<br />
importinių prekių vartojimą Lietuvoje bei<br />
Rusijoje rodo maža krovinių į šias šalis<br />
pasiūla beveik iš visų eS šalių, palyginti su<br />
siūlomu transportu.<br />
Priminsime, kad europos transporto biržai<br />
tarpininkaujant sudaromi sandoriai tarp<br />
krovinių siuntėjų (gavėjų) ir vežėjų tik<br />
tais atvejais, kai krovinių gabenimas nėra<br />
suplanuotas išankstinėmis sutartimis.<br />
Timocom, kelias<br />
RUS > > RUS<br />
83 17 B 41<br />
84 16 D 55<br />
67 33 E 29<br />
93 7 F 47<br />
96 4 LT 64<br />
94 6 NL 41<br />
90 10 PL 79<br />
59<br />
45<br />
71<br />
53<br />
36<br />
59<br />
21
kelias kelio ženklai retro: čia ne aš!<br />
Jaunalietuviai<br />
inicijavo paminklo<br />
atstatyma Eglė RAŠIMAITĖ<br />
Valdas Sutkus (nuotr. dešinėje – deja,<br />
matyti tik pusė veido), prisimena, kad<br />
užfiksuotas įvykis buvo 1989 metais.<br />
„Tikrai dar prieš Nepriklausomybės<br />
atstatymą. Tuomet kartu su kolegomis jau buvome<br />
atkūrę „Jaunąją Lietuvą”, kuri prieškaryje<br />
buvo veikli tautiškai nusiteikusio jaunimo<br />
organizacija (Jaunoji Lietuva –tautiško jaunimo<br />
organizacija, įkurta 1927 m. kaip Lietuvių<br />
tautininkų sąjungos jaunimo organizacija, atkurta<br />
1988 m., 1994 m. tapo savarankiška Lietuvos<br />
politine partija – E. R.).<br />
Tuomet artimai bendradarbiavome su Sąjūdžio<br />
Kauno skyriumi, kuris organizuodavo diskusijų<br />
klubą, vykdavusį Kauno „Architektų”<br />
kavinėje. Diskutuodavome ten apie viską: ir<br />
apie ateitį, ir apie praeitį, pasikviesdavome<br />
įvairių žmonių, pavyzdžiui, asmenų, kovojusių<br />
prieš režimą. Taip susitikome ir su buvusiais<br />
prieškario jaunalietuviais.<br />
61 | Kelias<br />
Pauliaus lileikio nuotr.<br />
Prieš tuos 20 metų buvome glaudžiai su jais<br />
susibendravę. Vienoje tokioje diskusijoje kilo<br />
mintis atkurti „Jaunąją Lietuvą“. Taip ir padarėme.<br />
Archyvuose susiradome nuotraukų, kaip<br />
atrodė prieškario jaunalietuvių uniformos, ir<br />
užsisakėme tokias uniformas pasiūti.<br />
O šioje nuotraukoje užfiksuotas momentas,<br />
kai parvežėme akmenį iš tų vietų, kur<br />
vyko kovos dėl Lietuvos Nepriklausomybės<br />
1918 metais. Suradę tą akmenį, parsivežėme į<br />
Kauną ir neįmantriai papuoštuose neštuvuose<br />
iškilmingai atnešėme į Karo muziejaus sodelį.<br />
Tai buvo pirmasis akmuo tos piramidės, kuri<br />
dabar stovi ant Nežinomo Kareivio kapo. Pats<br />
paminklas irgi buvo atstatytas pagal išlikusius<br />
vaizdus ir stovi jau daugelį metų“,– pasakoja<br />
V. Sutkus.<br />
Po to jis dar keletą metų buvo jaunalietuvių<br />
organizacijos narys, tačiau ėmęs dirbti žurnalistu,<br />
atsisakė aktyvios politinės veiklos.<br />
Šią rubriką Kelias<br />
pristato Lietuvos<br />
nepriklausomybės<br />
atstatymo<br />
dvidešimtmečio proga.<br />
Fotožurnalistas Paulius<br />
Lileikis, tvarkydamas<br />
savo asmeninį<br />
fotoarchyvą, aptinka ir<br />
kadrų, padarytų prieš<br />
porą dešimtmečių,<br />
kuriuose – ir šiandien<br />
gerai žinomų<br />
visuomenės veikėjų,<br />
politikų, įmonių vadovų<br />
veidai. Kaip tuos<br />
įvykius prisimena patys<br />
nuotraukų herojai?<br />
Galbūt ir mūsų žurnalo<br />
skaitytojai norėtų su<br />
žurnalu pasidalyti<br />
išsaugotomis anų<br />
audringų politinių metų<br />
akimirkomis.<br />
Šiandien pateikiamuose<br />
kadruose – Valdas Sutkus,<br />
dabartinis Lietuvos verslo<br />
konfederacijos/ICC Lietuva<br />
prezidentas, uAB Fima<br />
generalinio direktoriaus<br />
pavaduotojas.
©SAD <strong>2010</strong> FSBK02-5<br />
Scandlines<br />
The bridge to Germany,<br />
Sweden or Denmark<br />
You like driving, but want to arrive quickly and relaxed?<br />
One of the most pleasant ways of getting to Germany,<br />
Sweden or Denmark is on one of our ferries. Enjoy the<br />
fresh sea air and arrive at your destination completely<br />
relaxed. Scandlines offers two routes via the Latvian<br />
port of Ventspils to Germany and Sweden and<br />
one route from Liepaja to Germany.<br />
You choose your itinerary.<br />
Welcome on board!<br />
Ventspils-Nynäshamn<br />
Ventspils-Travemünde<br />
Liepaja-Travemünde<br />
T R A V E M Ü N D E<br />
Scandlines Booking Center, N. Sodo 1 · LT-92118 Klaipeda · Telephone/fax: +370 46 310561<br />
D<br />
75 km to Hamburg<br />
S<br />
N Y N Ä S H A M N<br />
60 km to Stockholm<br />
004550<br />
LV<br />
V E N T S P I L S<br />
180 km to Riga<br />
LV<br />
L I E P A J A<br />
170 km to Riga<br />
100 km to Klaipeda