verslas - Veidas.lt

veidas.lt

verslas - Veidas.lt

Vardas Pavardė

Laba diena,

Dėkojame, kad skaitote e-Veidas.

Šio Laba žurnalo diena, savininkas: adminas

Dėkojame Jums už straipsnių užsakymą. Jūs išsirinkote šiuos

straipsnius:

Turinys

2007

2008

08

06

08

23

Trumpa instrukcija:

● Išsaugoti PDF:

Šį PDF failą galite išsaugoti savo

kietajame diske. Tam panaudokite

savo naršyklės išsaugojimo

meniu.

● Atspausdinti PDF:

Norėdami atspausdinti, naudokite

spausdinimo meniu arba

paspauskite spausdinimo ženklą

(spausdintuvą).

Šis PDF skirtas tik Jūsų

asmeniniam naudojimui.

Kopijuoti ar naudoti

kitiems tikslams galima tik

gavus išankstinį raštišką

leidyklos sutikimą.

Jeigu turite klausimų, kreipkitės elektroniniu paštu, telefonu arba faksu.

El. paštas: digital@veidas.lt; tel.: +370 5 264 94 24, +370 5 262 68 13; faks.: +370 5 262 24 07


KODĖL LIETUVIAI "EURO 2008": STATYBININKUS

NELAIMINGI? 52 p. DIDVYRIAI IR NEVYKñLIAI 70 p.

APñMñ PANIKA 28 p.

2008 birÏelio 23 Nr. 25

2007 metais

daugiausiai pelno

mokesčio sumokėjo

SEB bankas, o

akcizo mokesčio –

“Mažeikių nafta”

4,40 Lt (∞skaiãiuotas 5% PVM)

DIDŽIAUSI MOKESČIŲ

MOKĖTOJAI

24–27 p.


LIETUVA

Ekspresas Savaitò . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 6–15

Savaitòs interviu: Z.Vaigauskas: “Negalime taikyti partij˜

kontrolei toki˜ pat metod˜ kaip policija eismo

paÏeidòjams” . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 16

Politika: sukanka dveji metai, kai G.Kirkilas sòdi

premjero kòdòje . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 18

Tyrimas: brangiausiai kainav´ valdÏios sprendimai . . . 20

VERSLAS

Tema: didÏiausi mokesãi˜ mokòtojai Lietuvoje . . . . . . . 24

Bapplestas: statybininkus apòmò panika ir agonija . . . . . . 28

Uostas: giliavandenis uostas gavo leidimà ‰vartuotis

Melnragòje . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 30

Met˜ vadybininkas: “Ingman” led˜ generalinis direktorius

V.Radvilas priverstas valgyti ledus . . . . . . . . . . . . . . . . . 32

PASAULIS

Pinigai: kainas augina spekuliantai . . . . . . . . . . . . . . . . 36

Europos Sàjunga: ar ES i‰lips i‰ krizòs? . . . . . . . . . . . 38

VISUOMENñ

Istorija: vermachtas Lietuvà perÏygiavo per a‰tuonias

dienas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 40

·vietimas: kaip atsisòsti ∞ savo roges . . . . . . . . . . . . . . 42

·vietimas: kodòl menininkai ir istorikai galiausiai tampa

vadybininkais . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 44

Eksperimentas: kaip mapples˜ merai anglakalbiui savo kra‰tà

pristatò . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 46

Mada: kiek kainuoja rengtis dizainerio drabuÏiais . . . . . 48

Sveikata: pakrantes ir parkus pamògo sveikuoliai . . . . 50

Savijauta: Lietuva nemògsta laimòs indeks˜ . . . . . . . . 52

Sveikata: juoko terapija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 54

Informacinòs technologijos: pasaulis ki‰enòje . . . . . 55

KULTÌRA

Teatras: apie “rumunijà” mumyse . . . . . . . . . . . . . . . . . 61

Renginiai: svarbiausi kurort˜ kultappleros renginiai . . . . . . 62

Literatapplera: literatappleriniai mai‰tai: tikri ir madingi . . . . . . . 65

Kinas: reÏisieriai jau ruo‰iasi G.W.Busho i‰lydòtuvòms 66

Muzika: juodaodis “ruonis” – vòl Vilniuje . . . . . . . . . . . . 68

Muzika: jaunoji rokerò i‰ Kanados . . . . . . . . . . . . . . . . 69

LAISVALAIKIS

Sportas: “Euro 2008”: didvyriai ir nevykòliai . . . . . . . . . 70

Turizmas: didòja susidomòjimas egzoti‰kàja Kinija . . . 72

KOMENTARAI

Redaktoriaus lai‰kas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4

M.Leika apie keistus valstybòs prioritetus . . . . . . . . . . . 11

A.·indeikis: Konstitucija – kliappletis JAV

karinòms bazòms? . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 14

A.Baãiulis: A.Matuleviãiui reikòjo atker‰yti . . . . . . . . . . . 14

E.Kappleris: treãiàkart ant gròblio . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 22

A.Îakas: Baltijos prekybos sektorius investuotojo

akimis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 33

K.Girnius: ÏodÏio laisvòs apkasuose . . . . . . . . . . . . . . . 74

Nr. 25, 2008 m. birÏelio 23–29 d. TURINYS

Kodėl lietuviai nelaimingi?

Laimingumo reitinge

“Eurobarometras”

Lietuvà ∞ra‰ò penktoje

vietoje nuo galo.

Mokslininkai ∞rodinòja,

kad laimò priklauso

ne vien nuo BVP

dydÏio, bet Lietuvoje

manoma kitaip.

Statybininkus apėmė panika ir agonija

p. 28

Statyb˜ verslo plòtotojai, ∞siskolin´ ir bankininkams, ir statybininkams, uÏ

savikainà i‰parduoda kà tik pastatytus bapplestus, naujus projektus ∞‰aldo arba

“skolinasi” i‰ naujakuri˜.

“Euro 2008”: didvyriai ir nevykėliai

Vir‰elis: BFL nuotr.

p. 70

Europos ãempionate

artòja

lemiam˜ kov˜

metas, taãiau

jau dabar Europa

kalba

apie naujus

didvyrius ir

nevykòlius.

VEIDAS ● 2008 06 23 3


EKSPRESAS Redaktoriaus lai‰kas

RAMÌNO VAITKAUS PIE·.

4

Dabar bent jau turėsime

pagrindą būti nelaimingi

Sociologams europieãi˜ pasiteiravus,ar jie laimingi,

ar ne, paai‰kòjo, kad laimingiausiais save laiko danai

ir olandai. O Lietuva atlikus subjektyvios laimòs

tyrimà atsidapplerò penktoje vietoje nuo galo (tarp 27

‰ali˜). Pasaulyje mes esame 155-oje vietoje i‰ 177 pasaulio

‰ali˜, taigi ∞sitaisòme tarp paãi˜ nelaimingiausi˜j˜

(nors pagal gyvenimo kokybòs indeksà

Lietuva pasaulio kontekste atsiduria 63-ioje vietoje).

Kodòl taip yra ir ar mes turime pagrindo jaustis vieni

nelaimingiausi˜,tyrimà rasite ‰iame “Veido” numeryje.

Viena ai‰ku,kad tas lietuvi˜ sav´s priskyrimas nelaimòliams

yra kaÏkoks dirbtinis ir keistas, daÏnai visi‰kai nepagr∞stas.

DaÏnas lietuvis turi vaik˜, bapplestà, automobil∞,

santaup˜,puikiai maitinasi,keturias savaites atostogauja,

neretai i‰vaÏiuoja ∞ uÏsien∞,dirba palyginti neblogà darbà,

nesiskundÏia sveikata, netrumpai gyvena,

taãiau paÏiappleròjus jis atrodo keleriopai nelaimingesnis

nei koks nors lapple‰noje gyvenantis

Gvatemalos ar Brunòjaus gyventojas.

·is nieko neturi, bet visada linksmas,

jam viskas gerai, jis niekuo nesiskundÏia ir

netgi mano,kad jam sekasi.Kodòl taip yra?

Todòl, kad daugelis Azijos, Afrikos ar Piet˜ Amerikos

gyventoj˜ moka dÏiaugtis tuo, kà turi, net jei turi tik

kelnes ir ryÏi˜.Daugumai lietuvi˜ tai nesuprantama.Jie,

Ïinoma, lygiuojasi ∞ Vakar˜ Europà bei JAV ir mano, jog

visi‰ka laimò ∞manoma tik turint daug pinig˜.

Taãiau tai netiesa. Materialinò gerovò dar nedaro

Ïmogaus laimingo. T˜ paãi˜ amerikieãi˜ tyrimai

VEIDAS ● 2008 06 23

Objektyvaus

pagrindo būti

nelaimingas

dažnas lietuvis

neturi.

Gintaras

Sarafinas

parodò,kad pasiekus tam tikrà gerovòs lyg∞ (38 tapplekst.Lt

per metus vienam gyventojui) laimòs ir ekonomikos

augimo sàsaja silpsta. Lietuvoje tokias pajamas gauna

daugiau nei 10 proc.dirbanãi˜j˜,taãiau ir jie nesijauãia

laimingi.

Todòl mokslininkai atskirai tyrinòjo uÏkietòjusius

nelaimòlius ir nustatò, jog pusò Ïmogaus laimòs

priklauso... nuo jo genetikos. NemaÏai lemia ir paãi˜

Ïmoni˜ asmenybòs struktapplera. Laimòs matavimu

uÏsiimantys mokslininkai pastebi, jog kai kurie Ïmonòs

tiesiog per maÏai dÏiaugiasi gyvenimu ir tuo, kà turi,

dòmes∞ sutelkdami ∞ negatyvius dalykus ir blogas mintis.

Jiems atrodo, kad iki visi‰kos laimòs vis kaÏko trappleksta.

Taigi apibendrinant galima teigti, jog objektyvaus

pagrindo bappleti nelaimingas daÏnas lietuvis neturi.Ypaã

keista, kad nelaimingiausi˜j˜ sàra‰uose

mes lindòjome, kai Lietuvos applekis augo,

kai mes sparãiai vijomòs Vakarus. Dabar

vir‰ Lietuvos ekonomikos tvenkiasi

tamsapples debesys, daugelis sektori˜ patiria

sunkum˜, daugòs bankrot˜, taigi dabar

bent jau turòsime pagrindà bappleti

nelaimingi. Îinoma, tai ironija, bet kartais reikia ∞ save

Ïvelgti ironi‰kai.Taip pat bent kartais reikia i‰dr∞sti sau

pasakyti,jog mums sekasi arba kad mes esame laimingi.

Beje, negalima uÏmir‰ti ir to, kad kiekvienos valstybòs

tikslas - suteikti laimòs kuo daugiau Ïmoni˜. Taãiau

mapples˜ valstybòs galingieji sau tokio tikslo nekelia ir

niekada nekòlò.

Susitikimo vietos pakeisti negalima

Veltui V.Muntianas mėgino pabėgti nuo V.Uspaskicho. Buvusių bendražygių keliai gali vėl susibėgti į

keletą kvadratinių metrų. Kas juose bus viršesnis, aišku be žodžių

LeidÏia UAB “Veido” periodikos

leidykla,

leidòjas Algimantas ·indeikis,

direktorius Andrius Valacka

ISSN 1392-5156

Steigimo liudijimas Nr. 1451

LeidÏiamas nuo 1992 m.

Redakcijos adresas:

A.Go‰tauto g. 8, (I a.), LT-01108

Vilnius

Telefonas: 262 68 13

Faksas: 262 24 07

El. pa‰tas mailv@veidas.lt

Savaitinis iliustruotas Ïurnalas

2008 m. birÏelio 23 d.

Nr. 25 (816)

Vyriausiasis redaktorius

Gintaras Sarafinas

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja

Valò âepleviãiappletò, tel. 264 94 23

Savaitòs redaktorò

Giedrò Petkeviãiappletò, tel. 264 94 32

Atsakingoji sekretorò

Sonata Bajoraitò, tel. 264 94 15

Skyriai

Ekonomika - G.Putelytò, tel. 264 94 23

Karjera - J.Laurinònaitò, tel. 264 94 18

Kultapplera - R.Baltru‰aitytò, tel. 264 94 18

Vidaus politika - J.Kuãinskaitò,

A.Baãiulis, tel. 264 94 32

Visuomenò - M.Celie‰iappletò, V.Neviera,

M. Augustinaitytò, tel. 264 94 32

UÏsienis - R.JanuÏytò, tel. 264 94 18

Fotografija - A.Rutkauskas,

M.Ambrazas, tel. 264 94 18

Bendradarbiai

R. Alekna, D.Baronas, T.âyvas,

E.Degutienò, A.GelÏinis, I.Genytò,

K.Girnius, A.Gudilkina, T.Janelliapplenas,

R.Juozapaviãius, R.Kuodis, V.Landsbergis,

A.Luk‰as, V.Lauãius, A.Molis,

A.Narkeviã, J.V.Paleckis, A.Palubinskas,

D.Puslys, D.Pappleras, J.Rojaka, J.Rudokas,

R.Rudzkis, A.Sakalas, R.Sakalauskaitò,

R.·alna, V.Titarenka.

Kalbos redaktoròs

V.Kundrotienò, I.Jarmalaitò,

R.Radaviãiappletò, tel. 264 94 25

Dizaineriai

F.Destandau, A.Masionytò, A.LaÏinskas,

K.Zovò

Rinkodaros direktorius

R.Staseviãius, tel. 264 94 34

Reklama

R.Luk‰ienò, A.Papievienò, tel. 264 94 22

Platinimas ir prenumerata

G.Strazdienò, tel. 264 94 24

Administratorò

M.Aleksandraviãienò, tel. 262 68 13

Formatas 20,5x29 Ofsetas. Spausdino

Standart˜ spaustuvò, S.Dariaus ir S.Giròno

g. 39, LT 02189 Vilnius

TiraÏas

audituojamas

Visos teisòs saugomos © 2008 UAB

“Veido” periodikos leidykla. Îurnale

Veidas” paskelbtà informacijà galima

platinti ar naudoti kitose Ïiniasklaidos

priemonòse tik gavus ra‰tin∞ UAB

“Veido” periodikos leidykla sutikimà.

Kaina 4,40 Lt

Rankra‰ãiai negràÏinami ir nerecenzuojami

Prenumerata 2008 m.

“Respublikos” platinimo tarnybose; privaãiose

platinimo tarnybose ir redakcijoje

- kiekvienà darbo dienà;

Lietuvos pa‰tuose - iki mònesio 20 d.

Lietuvos prenumeratoriams:

1 mòn. - 18,20 Lt, 3 mòn - 54,60 Lt,

6 mòn. - 109,20 Lt, 12 mòn. - 218,40 Lt.

ES valstybi˜ prenumeratoriams (su pristatymu)

apmokòjimas ãekiais arba

grynaisiais redakcijoje

1 mòn. - 47 Lt, 3 mòn. - 141 Lt,

6 mòn. - 280 Lt, 12 mòn. - 560 Lt.

Kit˜ valstybi˜ prenumeratoriams

1 mòn. - 75 Lt, 3 mòn. - 225 Lt,

6 mòn. - 450 Lt, 12 mòn. - 900 Lt.


6

EKSPRESAS Lietuva

KARALIENĖ

LIETUVOJE

BIRŽELIO 24–26

·iomis dienomis Vilniuje, Trakuose

ir Kaune vie‰òs Nyderland˜ karalienò

Beatrix.

80

Tiek policinink˜ daugiau budòs

Vilniuje monarchòs vizito metu.

1600

Tiek Nyderland˜ ir Lietuvos vòliavòli˜

bei gaireli˜ papuo‰ò Vilni˜.

3800 LT

Tiek kainuoja naktis prezidentiniuose

“Stikli˜” apartamentuose, kuriuose

apsistos karalienò. âia yra miegamasis

su dvigule lova, svetainò, darbo

kambarys, sapplekurinò vonia ir pirtis.

70

Tiek sveãi˜ pakviesta ∞ i‰kilmingà

vakarien´ prezidentappleroje.

50 LT

MaÏdaug tiek kainuoja “Stikli˜”

restorano viròj˜ pagamintas ypatingasis

ver‰ienos patiekalas, kuriuo

bus vai‰inama karalienò bei jos

sveãiai.

500

Tiek tulpi˜ Nyderland˜ ambasada

padovanojo pirmajai ‰alies poniai

Almai Adamkienei karalienòs Beatrix

atvykimo proga.

8

Tiek karali‰k˜j˜ ‰eim˜ asmen˜ iki

‰iol yra lank´si Lietuvoje vien prezidento

Valdo Adamkaus kadencij˜

metu.

28

Prie‰ tiek met˜ princesò Beatrix

buvo karapplenuota Nyderland˜ karaliene.

VEIDAS ● 2008 06 23

LIETUVIAI GEIDŽIA

MUZIKINIŲ TELEFONŲ

Lietuvi˜, kaip ir Vakar˜ europieãi˜, jau

nebevilioja fotoaparato bei MP3 grotuvo neturintys

mobilieji telefonai. Mobiliojo ry‰io operatori˜

duomenimis, ‰iuo metu su abonentine

sutartimi daugiausiai parduodama t˜ telefon˜

modeli˜, kurie turi ∞montuotà fotoaparatà ir vaizdo

kamerà, radijo ar MP3 grotuvà bei WAP

nar‰ykl´. Kaip prane‰a “Bitò”, taip pat vis populiaresni

su kompiuteriu sujungiami telefonai.

“Mobilusis telefonas tapo ne tik skambinimo,

Ïinuãi˜ ra‰ymo ar fotografavimo, bet jau ir

muzikiniu ∞renginiu. Telefon˜ su MP3 grotuvais

POLICININKAMS –

ELEKTRINIAI RIEDŽIAI

Liepos pradÏioje

Vilniaus ir Kauno

gyventojai i‰vys

ne∞prastà regin∞ –

elektriniais “Segway”

riedanãius policijos

patrulius. DidÏiuosiuose

miestuose

keletà savaiãi˜ bus

vykdomas eksperimentas

– patruliai

i‰bandys ‰ià transporto

priemon´ savo

kasdieniame darbe,

o policijos valdÏia

spr´s, ar verta ∞sigyti bent keletà nepigi˜ elektrini˜ riedÏi˜.

Pasak “Segway” riedÏi˜ prekyba ir nuoma uÏsiimanãios

∞monòs direktoriaus Vytauto Leonaviãiaus, Vakaruose ‰ia

transporto priemone naudojasi ne tik policijos, bet ir saugos

tarnyb˜, oro uost˜, geleÏinkelio stoãi˜ darbuotojai.

Elektriniais riedÏiais jau porà met˜ vaÏinòja Palangos

policijos pareigapplenai – palangi‰kiai ‰ià naujov´ savo tarnyboje

pritaikò pirmieji. Vis dòlto pagrindiniai j˜ pirkòjai yra

privatapples asmenys. Prie‰ trejus metus pradòjus prekiauti

riedÏiais Lietuvoje, j˜ jau parduota apie penkiasde‰imt.

Øsigyti elektrin∞ ried∞ galima uÏ 23–26 tapplekst. Lt, o j˜ nuoma

kainuoja 80 Lt/val. ●

PERKAMIAUSI – “VOLKSWAGEN GOLF”

AUTOMOBILIAI

Europoje perkamiausi yra “Volkswagen

Golf” automobiliai: ‰iemet sausio–geguÏòs

mònesiais Europoje j˜ parduota 208 800 vnt. –

i‰ vis˜ modeli˜ daugiausiai. Kompanijos “JATO

Dynamics” duomenimis, per penkis

‰i˜ met˜ mònesius, palyginti

su tuo paãiu laikotarpiu pernai,

prekyba “Volkswagen

Golf” padidòjo 18,7

proc. ·ie automobiliai

populiarapples ir Lietuvoje,

bet perkami ne taip

gerai kaip kitose ‰alyse.

Sausio–geguÏòs mònesiais

lietuviai daugiau-

pasiapplela sparãiai didòja”, – pastebi “Tele2” atstovas

Mindaugas Biliauskas. “Tele2” tinkle populiariausi

vidutinòs klasòs telefonai, kuri˜ kaina

be sutarties – 200–500 Lt. Tai daugiausia ir fotografuojantys,

ir MP3 formato muzikà grojantys

“Nokia” telefonai. ●

“FIREFOX 3”

DEBIUTAS –

REKORDINIS

Panaudotos “News Bridgepix”, “BFL”, “Veido” archyvo ir Martyno Ambrazo nuotr.

Populiarios interneto

nar‰yklòs “Firefox” naujos

versijos pasirodymas praòjusià

savait´ palydòtas pasaulio rekordu –

per 24 valandas treãioji nar‰yklòs versija

buvo parsisi˜sta daugiau nei

a‰tuonis milijonus kart˜. Tikimasi, kad

“Firefox 3” bus ∞ra‰yta ∞ Guinnesso

rekord˜ knygà kaip daugiausiai kart˜

per parà parsisi˜sta programa. “Firefox”

yra antra pagal populiarumà interneto

nar‰yklò pasaulyje po “Internet

Explorer”. Regis, jos gerbòj˜ sparãiai

daugòja, nes debiutuojant ankstesnei

“Firefox 2” versijai buvo uÏfiksuota tik

1,6 mln. parsisiuntim˜ per parà. ●

Populiariausios interneto

naršyklės (proc.)

1. “Internet Explorer” 83,27

2. “Firefox” 13,76

3. “Apple Safari” 2,18

4. “Opera” 0,55

5. “Netscape” 0,14

·altinis: “OneStat”

siai nupirko “·koda Octavia” (650), “Fiat Panda”

(582) ir “Opel Astra” (344) automobili˜.

Antrà ir treãià vietas perkamiausi˜ Europos automobili˜

de‰imtuke uÏòmò naujasis “Peugeot

207” (204 379 vnt.) ir “Ford Focus”

(176 698 vnt.). Taip pat

tarp populiariausi˜j˜

pateko tokie modeliai,

kaip “Opel Corsa”,

“Renault Clio”, “Opel

Astra”, “Ford Fiesta”,

“Fiat Grande Punto”,

“Volkswagen Polo” ir

3 klasòs BMW. ●


Lietuvos mokyklose patyčių mažėja

L ietuvos

mokyklose patyãias

patirianãi˜ vaik˜ sumaÏòjo

apie 16 proc., taãiau

pagal ‰∞ rodikl∞ mes ir toliau

pirmaujame Europoje.

Per pastaruosius porà mònesi˜

patyãias patyrò 26,5 proc.Lietuvos

mergaiãi˜ ir 28 proc.

berniuk˜.Tai liudija Pasaulio

sveikatos organizacijos (PSO)

paskelbta nauja moksleivi˜

gyvensenos ir sveikatos studija.

I‰ vis˜ apklausoje dalyvavusi˜

‰ali˜ Lietuva uÏima pirmà arba

antrà vietà, priklausomai nuo

vaik˜ amÏiaus grupòs.Besityãiojanãi˜

vaik˜ Lietuvoje taip pat

daug – 30,3 proc. berniuk˜ ir

16,6 proc. mergaiãi˜.

Vis dòlto prie‰ de‰imtmet∞

‰alies mokyklose padòtis buvo

dar liapplednesnò – tuomet patyãias

Lietuvos mokyklose patirdavo

daugiau nei 40 proc. paaugli˜.

“Vaik˜ linijos” vadovas Robertas

Povilaitis tarp paaugli˜ paplitusias

patyãias sieja su suaugusi˜j˜

elgesiu ir vertybòmis:

kaip rodo apklausos,lietuviai netoleranti‰ki

kitokiems Ïmonòms.

“Patyãios yra agresyvus elgesys.

Kodòl Lietuvoje daug tokios agresijos?

Ir kitokios agresijos yra

labai daug – paÏiappleròkite, kaip

Ïmonòs elgiasi keliuose”,– tvirtino

specialistas.

R.Povilaiãio nuomone, patyãi˜

maÏòja,nes didòja visuomenòs

DARBO BIRŽAI – KRITIKOS STRĖLĖS

Bedarbiams remti, mokyti ir ∞darbinti skiriama

vis daugiau lò‰˜, bet daugiau asmen˜

∞darbinti tai nepadeda. Audità atlikusi Valstybòs

kontrolò sukritikavo Lietuvos darbo birÏà,

kad ‰i pernai, palyginti su 2006 m., panaudojo

49,6 proc. daugiau lò‰˜, taãiau paãi˜ bedarbi˜

Po audito

suabejota, ar

Darbo birža

dirba efektyviai

Patyčias patiria apie trečdalis

Lietuvos mokinių

dòmesys ‰iai problemai.

Sostinòs Pilaitòs vidurinòje

mokykloje specialistai pusantr˜

met˜ vykdò prevencin´ patyãi˜

programà.Kaip pastebi mokyklos

direktorius Zotikas Popovas,

programa davò naudos. “Mokiniai

pradòjo atviriau apie tai

kalbòtis, prane‰ti apie patyãi˜

atvejus”, – teigò Z.Popovas.

Tyrimo duomenimis, kaimyninòse

‰alyse padòtis pana‰i:

Estijoje patyãias patiria 15–29

proc.,o Latvijoje – 15–24 proc.

mokini˜. MaÏiausiai i‰ vaik˜

tyãiojamasi ·vedijoje ir Ispanijoje

– ãia su ‰ia agresijos forma

susiduria apie 4 proc.

paaugli˜. ●

paremta ir apmokyta 27,8 proc. maÏiau. O ir j˜

mokymas atsiòjo dvigubai daugiau. Taãiau Lietuvos

darbo birÏos direktoriaus pavaduotoja Galina

Savickienò teigia, kad ‰i kritika – nepagr∞sta.

Esà ‰i˜ dviej˜ laikotarpi˜ lyginti negalima, nes

2006 m. rugpjappleãio 1 d. ∞sigaliojus naujam UÏimtumo

ròmimo ∞statymui

pradòtos ∞gyvendinti

naujos gerokai brangesnòs

integravimo ∞ darbo

rinkà programos. Pasak

G.Savickienòs, j˜ efektyvumà

rodo tai, kad,

Lietuvos darbo birÏos

skaiãiavimais, vienas

pernai ‰ioms programoms

i‰leistas litas ∞

biudÏetà gr∞Ïo su 46

cent˜ prieaugiu. ●

Lietuva EKSPRESAS

PILIES DŽIAZO

JUBILIEJUS

Klaipòdoje savaitgal∞ prasidòj´s

Pilies dÏiazo festivalis Ïada bappleti

didÏiausias per savo penkiolikos met˜

istorijà. Pasirodys daugiau kaip 210

atlikòj˜ – nuo S.·imkaus konservatorijos

diksilendo iki pasaulini˜ dÏiazo

ÏvaigÏdÏi˜ “Tower of Power” (JAV),

“The Earth Wind and Fire Experience

Featuring The Al McKay Allstars”

(JAV), “Cecile Verny Quartet”

(Prancapplezija) ir kt. Didieji festivalio koncertai

birÏelio 27–29 d. tradici‰kai

vyks Teatro aik‰tòje. Visi festivalio

renginiai – nemokami. ●

VILNIUJE SKAMBĖS

FLAMENKAS

BirÏelio 24–28 d. sostinòs Mokytoj˜

nam˜ kiemelyje pirmà kartà

vyks Vilniaus flamenko festivalis. âia

vakarais bus galima pasiklausyti flamenko

gitaros virtuoz˜, patiems

mokytis ‰okti bei mògautis laisva atmosfera

ragaujant tradicinius ispan˜

virtuvòs patiekalus. Pasirodys flamenko

gitaristas Marcas Mercade’as,

‰okòjas Luisas De Luisas, dainininkas

Cafalete, grupòs “Meztuca” ir “Alma

Cale”. Pirmaj∞ festival∞ Ïadama baigti

su ispani‰ka paelja, vynu ir improvizacij˜

“jam session”. ●

VEIDAS ● 2008 06 23 7


8

EKSPRESAS Politika

MIESTIEČIAI

NEPATENKINTI TIEK

POLICIJA, TIEK JOS

VADU

Vizgirdas Telyãònas Lietuvos policijai

vadovauja jau pusmet∞, taãiau vaizdas

‰ioje institucijoje nesikeiãia, paties

komisaro veiklà teigiamai vertina vos 3

proc. respondent˜.

Kaip liudija “Veido” uÏsakymu skambuãi˜

centro “Apklausos.LT” atlikta apklausa,

policijos darbà daugiau nei

pusò miestieãi˜ vertina vidutini‰kai, o

apie penktadal∞ – neigiamai.

I‰ tos paãios apklausos taip pat suÏinome,

kad nesaugapples arba tik i‰ dalies

saugapples Lietuvoje jauãiasi 81 proc.

didÏi˜j˜ miest˜ gyventoj˜. Tai gròsmingas

signalas paãiam komisarui

V.Telyãònui.

Kaip vertinate Lietuvos

policijos darbą? (proc.)

Teigiamai

12,01

Neigiamai

19,83

Kaip vertinate policijos

generalinio komisaro V.Telyčėno

veiklą? (proc.)

Teigiamai 3,63

NeÏinau

24,3

Neutraliai 32,4

Ar jūs jaučiatės saugus? (proc.)

Taip 18,16

Ne 33,24

·altinis: “Veido” uÏsakymu skambuãi˜

centro “Apklausos.LT” birÏelio

17–19 d. atlikta 500 didÏi˜j˜ Lietuvos

miest˜ gyventoj˜ apklausa

VEIDAS ● 2008 06 23

NeÏinau 6,42

Nesakysiu 0,56

Vidutini‰kai

61,73

Neigiamai 3,07

NeÏinau,

kuo jis

uÏsiima

36,59

I‰

dalies

48,04

PRIVILEGIJŲ ROJUS SOSTINĖS SAVIVALDYBĖJE

Vilniaus valdÏia pleãia

patept˜j˜ gretas. Tarnybiniais

automobiliais

vaÏinòjasi ne tik meras,

vicemerai, departament˜

direktoriai, komitet˜

pirmininkai bei seniapplenai,

bet ir pataròjai, ∞vairaus lygio

specialistai ir net kai kurios

sekretoròs.

Be to, palyginti su

ankstesne kadencija,

dabar yra paprasãiau

i‰sikviesti tarnybin∞ automobil∞

su vairuotoju. Kartu tebeliko galioti praòjusià

kadencijà pradòti dalyti talonai savivaldybòs

sàskaita i‰sikviesti nemokamà taksi. O kai kuriems

Ïemesnòs grandies valdininkams savivaldybò nuperka

dar ir nemokamus nuolatinius bilietus va-

Ïiuoti miesto transportu.

Valdininkai tarnybinòmis ma‰inomis daÏnai

vaÏinòjasi ne tik darbo, bet ir asmeniniais reikalais.

Prie‰ tris savaites sostinòs savivaldybòs Aprapplepinimo

skyriaus parengtame dokumente numatyta

‰iais metais viso tarnybinio transporto i‰laikymui

skirti 1 mln. 94 tapplekst. Lt. Be to, savivaldybò ‰iemet

TRYS

KLAUSIMAI

Veidas”: Jūs siekėte sveikatos

apsaugos ministro Rimvydo

Turčinsko atsistatydinimo. Tačiau

premjeras linkęs palikti atsistatydinusį

ministrą poste laikinai,

iki kadencijos galo. Kaip

vertinate tokį rezultatą?

A.M.: Komitetas nesivòlò ∞ politinius

debatus – pasitikòti ministru

ar ne.Bet turòdami informacijos,kad

esama ‰iurk‰ãi˜

paÏeidim˜,juos tyròme ir vertinome.Premjero

ÏodÏiai,kad

R.Turãinskas neva gali likti laikinai

ir dirbti dar kelis mònesius,

nelogi‰ki.Mes negalime daryti

∞takos,kas turòt˜ uÏimti postà,

taãiau manau,kad tas funkcijas

laikinai galòt˜ perimti kas nors

i‰ dabartinòs ministerijos

vadovybòs.Jeigu R.Turãinskas

likt˜,bapplet˜ atvertas kelias suslòpti

visus galus.O jis,kaip ir

V.Muntianas,turòt˜ atsakyti uÏ

priimtus sprendimus

(pavyzdÏiui,dòl Klaipòdos kraujo

centro) pagal ∞statymus.Jeigu

to ne∞vykt˜,neÏinau,kaip

atrodytume prie‰ visuomen´.

Veidas”: Komitetas vis taiso ir

taiso Alkoholio kontrolės

įstatymą. Ar tikitės pasiekti, kad

Vieno valdininko automobilio išlaikymas

per metus kainuoja beveik 12 tūkst. Lt

Antanui Matului, Seimo Sveikatos

reikalų komiteto pirmininkui

alkoholis bus išguitas ne tik iš

degalinių, bet ir iš prekybos

centrų?

A.M.: Turiu pripaÏinti,kad tos

pataisos man asmeni‰kai kainavo

daug sveikatos.Kovosim,kol

smarkiai ims maÏòti alkoholio

suvartojimas,o kartu maÏòs psichozi˜,saviÏudybi˜,avarij˜.

DÏiaugiuosi,kad Seimui pavyko

apriboti alkoholio reklamà.

Dabar reikia maÏinti alkoholio

prieinamumà,antraip nòra ko

tikòtis,kad ‰vietimui i‰leistos

lò‰os duos efektà.Tai ne mano

nuomonò,tai Pasaulio sveikatos

organizacijos i‰vados.

·is Seimas pirmas,kuris ryÏosi

grieÏtinti tabako ir alkoholio

kontrolòs ∞statymus,o

ne liberalizuoti

juos.Manau,

kada nors pasieksime,kad

prekybos

centruose alkoholiu

bus prekiaujama tik i‰

atskir˜ skyri˜ su

atskiru ∞òjimu,kaip yra

daugelyje civilizuot˜

valstybi˜.

Veidas”: O kas

atsitiko, kad

Panaudotos “News Bridgepix”, “BFL”, Martyno Ambrazo ir “Veido” archyvo nuotr.

pirks dar ir nemaÏai nauj˜

automobili˜. Ir tam numatò

skirti beveik 217

tapplekst. Lt.

Tiesa, praòjusios kadencijos

gale savivaldybò

i‰perkamàja nuoma ∞sigijo

keliasde‰imt prabangi˜

“VW Passat”, kuklesni˜

“Opel Vectra”, “Opel Astra”,

“VW Caddy”, “Peugeot

Partner” automobili˜.

I‰ viso sostinòs valdininkijai

aptarnauti nupirkti 93

automobiliai.

Buv´s Vilniaus meras liberalcentristas Artappleras

Zuokas sako, kad jokios bappletinybòs atnaujinti administracijos

automobili˜ parkà nòra. “·itie pirkiniai

dar kartà ∞rodo, kad dabartinò vadovybò neatsisako

privilegij˜ ir neatsakingai naudoja savivaldybòs

biudÏeto lò‰as”, – pabròÏò A.Zuokas.

Tarybos narys konservatorius K´stutis Masiulis

buvo dar grieÏtesnis. Vie‰àj∞ administravimà dòstantis

profesorius pabròÏò, kad senos demokratijos

‰alyse pana‰ios privilegijos yra traktuojamos

kaip priedas prie atlyginimo. ●

Seimas griežtumu pranoko

komitetą ir uždraudė rūkyti

lauko kavinėse? Kodėl tapote atlaidesni

dėl Tabako kontrolės

įstatymo?

A.M.: Nesame atlaidesni,bet

komitetui atrodò,kad uÏdrausti

rapplekyti lauko kavinòse gal dar

ankstoka,gal visuomenò nòra

tam pribrendusi.Bet jeigu

Seimas priòmò grieÏtesn∞

sprendimà,vadinasi,parlamentarai

nusprendò,kad tai

Ïmonòms pakankamai aktualu.

Tai didelis Nacionalinòs

sveikatos tarybos nuopelnas.

Kovosime bendromis jògomis ir

toliau,o jeigu dòl to nerinks

∞ Seimà,kà padarysi.


Milijonieriai atsikando valdžios

Milijonieriui A.Bosui jau

praėjo noras būti Seimo nariu

N aujajame

Seime galime

nebepamatyti keliolikos

dabartini˜ parlamentar˜,

tarp j˜ – ir keli˜ milijonieri˜.

Tai lems ne rinkòj˜ valia,bet paãi˜

politik˜ apsisprendimas nebekandidatuoti

∞ naujos kadencijos

Seimà.

Bene daugiausiai dabartini˜

seimapplen˜ praras Tòvynòs sàjunga.

Kaip patvirtino ‰ios partijos frakcijos

seniapplenò Irena Degutienò, ∞

naujàj∞ Seimà nutarò neiti Povilas

Jakuãionis ir Antanas Napoleonas

Stasi‰kis, tok∞ sprendimà priòm´

dòl savo solidaus amÏiaus, o dar

keli frakcijos nariai,kuri˜ pavardòs

neskelbiamos,tebesvarsto.

Dviej˜ parlamentar˜ – milijonieri˜

Antano Boso ir Romualdos

K‰anienòs tikrai neteks Darbo

partijos frakcija.Jos seniapplenò Virginija

Baltraitienò nenoròjo

atskleisti, dòl koki˜ prieÏasãi˜

A.Bosui ir R.K‰anienei Seimas

pasidarò nebepatrauklus, bet

daugeliui atsakymas ir taip ai‰kus:

versle turting˜j˜ “darbieãi˜” ∞taka

kur kas didesnò nei politikoje.Beje,

buvusio ‰ios frakcijos nario Skirmanto

Pabedinsko, perbògusio ∞

valstieãi˜ liaudinink˜ gretas, Ïiniomis,i‰

23 Darbo partijos frakcijos

nari˜ rinkim˜ mapple‰yje tikrai

kausis devyniolika.

Naujajame Seime nebenori

dirbti ir valstietis liaudininkas Viktoras

Rinkeviãius, ir Naujosios

sàjungos (socialliberal˜) frakcijos

narys Vaclavas Stankeviãius. Pastarasis,pasak

frakcijos seniappleno Vaclovo

Karbauskio,trauktis i‰ Seimo

nusprendò jau prie‰ porà met˜.

Be to, jau senokai sklando kalbos,kad

Seimà ∞ valstybinòs ∞stai-

gos vadovo postà Klaipòdoje mielai

i‰keist˜ socialdemokratas Vytautas

âepas.“Veidui” jis sakò kol kas

kandidatuoti ketinàs, taãiau

pridapplerò, kad jei pasitaikyt˜ geras

darbo pasiapplelymas, ko gero, j∞ priimt˜.Pasak

V.âepo,kol kas i‰ Lietuvos

Socialdemokrat˜ partijos

frakcijos tik vienintelis Mindaugas

Subaãius yra tvirtai nusprend´s

Rimos Baškytės kalendorius

·iandien – 2008 m. birÏelio 23 d.

Mane ir Kur‰i˜ nerijos nacionalinio

parko direktor´ dòl valstybinòs

Ïemòs sklyp˜ padalijimo

ir i‰nuomojimo privatiems asmenims

valdantieji “tarkavo”, o

konservatoriai su Ïaliaisiais stojo

ginti prie‰

Naujojo aplinkos ministro Artapplero Paulausko ir

jo biãiuli˜ spaudimà pajutau prie‰

Konfliktà su Klaipòdos vyr. prokuroru laimòjau

prie‰

Klaipòdos apylinkòs prokuratapplera man

parei‰kò ∞tarimus esà dòl netinkamai atlikt˜

pareig˜ prie‰

Apie tai, kad Valstybinò saugom˜ teritorij˜

tarnyba, gindama vie‰àj∞ interesà dòl neteisòt˜

statyb˜ Kur‰i˜ nerijoje, pati neturi ∞galiojim˜

kreiptis ∞ teismà, vie‰ai parei‰kiau prie‰

Mano vadovaujama komisija konstatavo, kad

Kur‰i˜ nerijoje daÏnai statoma paÏeidÏiant

∞statymus, prie‰

Vyriausioji tarnybinòs etikos komisija man

pagrasino pinigine bauda dòl laiku

nepateiktos vie‰˜j˜ ir privaãi˜ interes˜

deklaracijos prie‰

nebekandidatuoti, o dar keletas,

tarp j˜, beje, ir dabartinis Seimo

pirmininkas âeslovas Jur‰ònas,

tebesvarsto.

Tuo tarpu Liberal˜ sàjappledÏio bei

“Tvarkos ir teisingumo” frakcij˜

seniapplenai informavo,kad bent jau ‰iuo

metu visi j˜ vadovaujam˜ frakcij˜

nariai ketina kandidatuoti ∞ Seimà

vienmandatòse apygardose.●

5 d.

144 d.

244 d.

314 d.

635 d.

1026 d.

2218 d.

Politika EKSPRESAS

Sūpuoklės

Petro Vaitiekappleno

vadovaujama

UÏsienio reikal˜ ministerija

baigò valstybòs

sienos su Baltarusijademarkavimà.

Tai pirmoji

demarkuota rytinò ES siena. Iki

‰iol abiej˜ ‰ali˜ sienas skyrò tik

administracinò linija.

Vytautà Grigaraviãi˜,atsistatydinus∞

Lietuvos policijos

vadovà, Estijos

prezidentas Toomas

H.Ilvesas uÏ pagalbà

mal‰inant Taline kilusias

riau‰es dòl Bronzinio kario

paminklo i‰kòlimo apdovanojo Erelio

kryÏiaus treãiojo laipsnio ordinu.

Alvydas

Sadeckas, socialliberalas,skandalingai

gr∞Ïo

vadovauti Seimo Nacionalinio

saugumo

ir gynybos komitetui.

Socdemai su soclibais, padedami

savo ròmòj˜ i‰ kit˜ partij˜, nu‰alino

nuo pirmininko pareig˜ pilietininkà

Algimantà Matuleviãi˜. Jis

pats posòdyje nedalyvavo.

Gediminas

Kirkilas, premjeras,

paÏeidò vie‰uosius ir

privaãius interesus.

Tai konstatavo etikos

sargai. Vyriausybòs

vadovo ‰eima prie‰

keletà met˜ ∞sigijo Lietuvos duj˜ akcij˜,

bet premjeras, svarstant ‰alies

duj˜ applekio klausimus, nenusi‰alino.

Vytautui Greiãiui,

kadencijà baigianãiam

Auk‰ãiausiojo

Teismo (AT)

pirmininkui, nenorima

laikinai patikòti

eiti ‰i˜ pareig˜. Prezidentas Valdas

Adamkus pasira‰ò dekretà,

kad Teisòj˜ taryba jam patart˜

V.Greiãi˜ atleisti. AT laikinai vadovaus

teisòjas Jonas Prapiestis.

Petras Zapolskas,

UÏsienio reikal˜

ministerijos generalinis

inspektorius,

at‰aukò sprendimà

pradòti tarnybin∞ ambasadori˜A.Saudargo,

G.Damu‰ytòs, â.Stankeviãiaus

ir G.·erk‰nio veiklos tikrinimà

po to, kai pasigirdo kritika, esà

“klanas” persekioja kitamanius.

VEIDAS ● 2008 06 23

9



ir


Geros naujienos

Blogos naujienos

10

EKSPRESAS Verslas

Jonas Dastikas

“Lifosos” gen. direktorius

“Lifosa” sausio–gegu-

Ïòs mònesiais gavo

685 mln. Lt pajam˜ –

2,4 karto daugiau nei

pernai tuo pat metu.

Vien geguÏ´ pardavimas

siekò 168 mln. Lt, arba 3,5 karto

daugiau nei pernai geguÏ´.

Vytautas Sileviãius

“Doletos” gen. direktorius

Medini˜ lang˜ gamintoja

“Doleta” baigò

statyti naujà gamyklà.

Investicijos ∞ naujos

medini˜ lang˜ gamyklos

Jiezne statybas ir ∞renginius

siekò daugiau nei 30 mln. Lt, nors

i‰ pradÏi˜ planuota tam skirti 25

mln. Lt.

Andrius Tapinas

“Sport 1” program˜

direktorius

Îurnalistas A.Tapinas

tapo skaitmeninio

sporto kanalo “Sport

1” program˜ direktoriumi.

DidÏiausias dòmesys ãia bus

skiriamas futbolui ir ledo rituliui.

Kanalas turòs savo Ïini˜ tarnybà,

bus rengiamos ir kelios autorinòs

laidos.

Marekas

Mroczkowskis

“MaÏeiki˜ naftos” gen.

direktorius

Trenkus Ïaibui ir

sutrikus elektros bei

garo tiekimui, kur∞ laikà

buvo sustabdyta “MaÏeiki˜ naftos”

perdirbimo gamykla. Tai pirmas

kartas ∞monòs istorijoje, kai ji buvo

sustabdyta avariniu bappledu.

Ramapplenas

Lenãiauskas

“Lino” gen. direktorius

Dòl “Lino audini˜”

bankroto miesto bedarbi˜

gretos gali

pagausòti daugiau nei 400

Ïmoni˜. Teigiama, kad darbo

neteks daugiausiai darbinink˜ –

meistr˜, pameistri˜, verpòj˜,

kuri˜ vidutinis amÏius – 50 met˜.

Martynas Laivys

“Tez Tour” direktorius

Konkurencijos taryba

Lietuvoje veikianãiam

tarptautiniam kelioni˜

organizatoriui “Tez

Tour” uÏ klaidinamà Egipto

vie‰buãio “Sultan Beach” reklamà

skyrò maksimalià – 30 tapplekst. Lt

baudà.

VEIDAS ● 2008 06 23

Butai pinga, sodybos – ne

J ei

‰iuo metu dairotòs sodybos

ir krintant bapplesto kainoms

tikitòs jà nusipirkti pigiau,

nusivilsite. Nekilnojamojo

turto ekspertai teigia, kad

sodybini˜ sklyp˜ kainos ne tik

nemaÏòja, bet netgi didòja. Pastaruosius

trejus metus – maÏdaug

5–10 proc.kasmet.“Gyvenamojo

bapplesto rinkos svyravimai

sodybini˜ sklyp˜ kainoms ∞takos

neturi”, – sako nekilnojamojo

turto agentappleros “Ober-Haus”

Ïemòs sklyp˜ skyriaus vadovas

Vytautas Broniukaitis. Pasak jo,

tokios tendencijos i‰liks ir

artimiausiais metais,taigi laukti,

kad sodyb˜ kainos kris,neverta.

“Sodyba yra prabangos prekò,

todòl vargu ar jà pirks vidutines

pajamas gaunantis Ïmogus. Pa-

prastai sodybomis domisi

Ïmonòs, kuri˜ ‰eimos mònesio

biudÏetas yra didesnis nei 6000

Lt”,– teigia V.Broniukaitis.

·iuo metu brangiausiai sodybos

kainuoja Molòt˜ ir Trak˜

rajonuose. Vidutinio lygio

sodyb˜ 60 km spinduliu nuo

Vilniaus kainos svyruoja nuo

150 iki 600 tapplekst. Lt.Tiesa, j˜

pasiapplela nòra itin didelò.

PavyzdÏiui, ‰iandien Molòt˜ r.

galima rinktis tik i‰ 30 siapplelym˜.

Sodybos vertò labiausiai priklauso

nuo atstumo iki miesto

ir vandens telkinio bei net nuo

paties telkinio dydÏio. Sodyba

prie eÏero ar didelio tvenkinio

kainuoja brangiau, o esanti ne

prie pat vandens – pigiau.Sklypo

dydis ar gyvenamojo namo

MINIMALIĄ ALGĄ GAUNA 7 PROC. LIETUVIŲ

Lietuva patenka tarp Europos Sàjungos

‰ali˜, kuriose uÏ minimalià algà dirba daugiausiai

gyventoj˜. Kaip skelbia “Eurostat”,

minimal˜ atlyginimà Lietuvoje gauna 7 proc.

dirbanãi˜j˜. Mapples˜ ‰alis pagal ‰∞ rodikl∞ yra ‰e‰ta

po Bulgarijos (12 proc.), Liuksemburgo (11

proc.), Latvijos ir Prancapplezijos (po 9 proc.) bei

Rumunijos (8 proc.).

Tiesa, nors Prancapplezijoje bei Liuksemburge gaunanãi˜j˜

minimalià algà daugiau nei Lietuvoje,

ten atlyginimai 6–8 kartus didesni. Beje, ma-

Ïiausiai Ïmoni˜, dirbanãi˜ uÏ minimalià algà,

yra Ispanijoje – vos 0,7 proc., taip pat DidÏiojoje

Britanijoje (2 proc.). “Kadangi ekonomika augo,

pernai minimalià algà gaunanãi˜ darbuotoj˜

Lietuvoje sumaÏòjo, bet ‰iemet j˜ ir vòl gali

padaugòti”, – pastebi Lietuvos pramoninink˜

konfederacijos Ekonomikos ir finans˜ departamento

direktorius Sigitas Besagirskas. ●

Vidutinio lygio sodybos 60 km

spinduliu nuo Vilniaus kainuoja

nuo 150 iki 600 tūkst. Lt

kokybò turi maÏiau reik‰mòs.

Labiau nuo Vilniaus nutolusiuose

rajonuose sodybiniai sklypai

pigesni, kainos prasideda

nuo 100 tapplekst. Lt. Vilnieãiai

mieliau renkasi Molòt˜,Ignalinos,

Trak˜, kaunieãiai –

Utenos,PanevòÏio,Kupi‰kio rajonus.

PerÏvelgus skelbimus atrodo,

kad sodyb˜ pasiapplela nemaÏa,taãiau

paklausinòjus detaliau

i‰ry‰kòja trapplekumai:prastas privaÏiavimas,nòra

elektros,sunku

nutiesti komunikacijas, toli ar

pernelyg arti kaimynai,nòra galimybi˜

priduoti apsaugai.

Savininkai dòl kainos ∞ derybas

nelabai leidÏiasi,nes pavasar∞

ir vasarà sodyb˜ paklausa padidòja.


Panaudotos “News Bridgepix”, “BFL” , Juditos Grigelytòs, Martyno Ambrazo ir “Veido” archyvo nuotr.


PERKAMA MAŽIAU VITAMINŲ

Lietuviai pradòjo taupyti

jau ir sveikatos sàskaita.

Palyginti su pernai met˜

pavasariu ir pirmuoju

vasaros mònesiu, ‰iemet

nuperkama gerokai ma-

Ïiau vitamin˜, papild˜ ir

mineralini˜ medÏiag˜. Tik

vaist˜ perkama maÏdaug

tiek pat, kiek ir anksãiau.

“Kol kas krize ‰ito dar

nevadinãiau, bet tokia tendencija

ai‰kiai matyti”, – “Veidui” sakò “Camelia” vaistini˜

tinklo komunikacijos vadovas Daugirdas Pranaitis.

“MaÏdaug nuo pernai met˜ pabaigos, kai tik infliacija òmò

sparãiai didòti, Ïmonòs pradòjo pirkti ne tik maÏiau, bet ir

pigesnius maisto papildus”, – pridapplerò Saulò Bazinienò, “Farmos”

vaistini˜ tinklo rinkodaros direktorò.

MaÏesn∞ vartotoj˜ domòjimàsi maisto papildais pastebòjo ir

“Eurovaistini˜” tinklo atstovò Lina Liepytò.

Beje, ‰iemet Lietuvos vaistinòse nuolaid˜ akcij˜ gerokai

daugiau nei pernai. ●

Finans˜ ministerijos sekretoriaus

Rolando Kri‰ãiappleno komentaras

“Kiekvieno struktapplerinòs paramos

projekto eigà dabar atidÏiai stebi

Vyriausybò bei ministerijos. Projekt˜,

kuriems reikia didesnio

dòmesio, bendra suma siekia apie

200 mln. Lt. Taãiau buvo patvirtinta

projekt˜ uÏ 130 mln. Lt didesn´

sumà, ir net jei dalis j˜

nebus ∞gyvendinta,

bapplesime panaudoj´

visas lò‰as. Tuo

atveju, jei bus

∞gyvendinti visi

projektai, valstybò

yra ∞sipareigojusi

130 mln. Lt

skirti i‰ biudÏeto”.

4

mlrd. Lt

I‰ viso tiek Lietuva jau yra

panaudojusi Europos

Sàjungos struktapplerinòs bei

Sanglaudos fondo

paramos. Visa struktapplerinò

parama turi bappleti panaudota

iki ‰i˜ met˜ pabaigos, o

Sanglaudos fondo – iki

2013 m. Per antràj∞ ‰i˜

met˜ pusmet∞ liko panaudoti

709 mln. Lt

struktapplerinòs paramos: apie

pusantro karto daugiau nei

pirmàj∞ pusmet∞.

KINIŠKŲ PREKIŲ ANTPLŪDIS

Smunkant Lietuvos ekonomikai ∞ ‰al∞ ir vòl plapplesta pigios

prastos kokybòs prekòs i‰ Kinijos. Statistikos departamento

duomenimis, per pirmus keturis met˜ mònesius importas i‰ Kinijos

padidòjo beveik penktadaliu.

Specialistai pastebi, kad pastaruoju metu lietuvi˜ pirkimo ∞proãiai

buvo pradòj´ keistis – pirkòjai

òmò labiau vertinti kokyb´. Taãiau

ekonomikos sunkmeãiu

gyventojai vòl linksta prie

nekokybi‰k˜ buities daikt˜,

drabuÏi˜, avalynòs ir Ïaisl˜,

pagamint˜ Kinijoje. Tiesa, Lietuvos

prekybos, pramonòs ir

amat˜ rapplem˜ asociacijos projekt˜

vadovas Darius Prialgauskas

∞Ïvelgia ir privalum˜: kini‰kos prekòs padeda patenkinti

Lietuvoje maÏai gaminam˜ preki˜ paklausà. Be to, ne vis˜

kini‰k˜ preki˜ kokybò itin prasta. Pernai ∞ Lietuvà buvo ∞veÏta net

35 proc. daugiau kini‰kos produkcijos nei uÏpernai. ●

Komentaras

Keisti valstybės

prioritetai

Privatus sektorius geriausiai Ïino,

kur investuoti, todòl jam turòt˜

bappleti teikiama pirmenybò.

D alis

ekonomist˜ mògsta pabròÏti tik vienà valstybòs konkurencingumo

stiprinimo politikos dal∞ – valstybòs vaidmens ekonomikoje

maÏinimà.Kalbama apie mokesãi˜ na‰tos maÏinimà,rinkos reguliavimà

ir biurokratijà.Auk‰tas apmokestinimo, reguliavimo ir biurokratijos

lygis didina vienetines darbo sànaudas,o tai savo ruoÏtu didina produkcijos

savikainà ir maÏina jos patrauklumà uÏsienio rinkose.Taãiau nesunku

∞sitikinti,kad mokesãi˜ lygis Lietuvoje vienas maÏiausi˜ visoje ES.

Todòl svarbi ir kita konkurencingumo politikos dalis – pozityvi valstybòs

politika, nukreipiant lò‰as ten, kur jos duot˜ didÏiausià ilgalaik´ gràÏà

ateityje. Privatus sektorius geriausiai Ïino, kur investuoti, taigi privaãiai

iniciatyvai, jei ji nei‰kraipo rinkos, visuomet turòt˜ bappleti teikiama pirmenybò.Taãiau

Lietuvoje Vyriausybò ne tik perskirsto lò‰as,pasiimdama jas

mokesãi˜ pavidalu ir nukreipdama vie‰ojo sektoriaus reikmòms tenkinti,

bet ir paskirsto pinigus, gautus i‰ ES. Bendras tokio paskirstymo balansas

yra teigiamas, t.y. daugiau gauname i‰ ES, negu sumokame ∞ ES biudÏetà.

·ie pinigai suteikia Vyriausybei unikalià galimyb´ juos investuoti ten, kur

j˜ gràÏa bapplet˜ didÏiausia.

Ekonomikos augimo veiksm˜ programos (2007–2013 metams) turinyje

pirmu numeriu ∞ra‰yti moksliniai tyrimai ir technologij˜ plòtra.Bet ‰io

dokumento priede pateikti skaiãiai rodo, kad tikrasis ES lò‰˜ panaudoji-

mo prioritetas yra infrastruktapplera (geleÏinkeliai

ir keliai). Jiems skiriama beveik 17 proc.

numatyt˜ lò‰˜.Ir nors mokslinei veiklai skirta

lyg ir nemaÏai lò‰˜ (16 proc.),labai abejotina,

kokiems “moksliniams” tikslams jos bus

panaudotos (pavyzdÏiui, verslo inkubatori˜,

technologij˜ park˜ ir pan.statybai).

Informacinòs visuomenòs plòtrai skirta tik

3,5 proc. O juk informacinòs technologijos

padeda kovoti su korupcija ir biurokratizmu,

taupo verslinink˜ ir valstybòs pinigus.Iki ‰iol

Mindaugas Leika,

Lietuvos banko

finansinio

stabilumo skyriaus

viršininkas

ES paramos

pinigai suteikia

Vyriausybei

unikalią

galimybę juos

investuoti ten,

kur jų grąža

būtų didžiausia.

stringa daugelis reik‰ming˜ projekt˜ ‰ioje srityje.·tai verslininkai tik nuo

‰i˜ met˜ pradÏios gali deklaruoti pajamas “Sodrai” elektroniniu bappledu,nors

ir ne taip patogiai kaip mokesãi˜ inspekcijos sistemoje;vis atidedamas elektroninòs

poliklinik˜ ir ligonini˜ registracijos,Ïemòtvarkos ir pan.projekt˜

∞gyvendinimas.

DidÏiàjà dal∞ lò‰˜ skiriant infrastruktapplerai plòtoti menkai galvojama apie

‰i˜ lò‰˜ panaudojimo efektyvumà ir ilgalaik´ gràÏà.Ødomu bapplet˜ pamatyti

tyrimus, kas kiek met˜ i‰ naujo perasfaltuojamos prie‰ kelerius metus ES

lò‰omis naujai i‰asfaltuotos gatvòs? Kodòl valstybòs ∞monò “Lietuvos geleÏinkeliai”

investuoja tokias milÏini‰kas lò‰as ∞ infrastruktapplerà, riedmenis, o nesumoka

∞ valstybòs biudÏetà didesni˜ dividend˜?

Pateikti atsakymà ∞ ‰iuos investicij˜ efektyvumo poÏiappleriu svarbius klausimus

bapplet˜ sunku.Mapples˜ vie‰osios politikos problema yra ta,kad lò‰os investuojamos

ten,kur nori vienas ar kitas valdininkas,o jis daÏniausiai nori nukreipti

lò‰as ten,i‰ kur papildomos rentos pavidalu gaus ir savo dal∞.Strategini˜

valstybòs investicij˜ prioritet˜ iki ‰iol nòra. Jei Lietuvoje bapplet˜ privaloma

kiekvienam projektui atlikti sànaud˜ ir naudos analiz´, lò‰˜ paskirstymo

bei panaudojimo efektyvumas ir neefektyvumas bapplet˜ ai‰kiau matomas.

Tuomet galòtume pasakyti,kurios valstybòs ir jos ∞moni˜ investicijos efektyvios,o

kurios – ne.

Analogi‰kai galòtume paklausti,ar lò‰os ‰alies ekonomikos konkurencingumui

gerinti tinkamai paskirstytos. ·iuo metu susidaro ∞spappledis, kad valstybòs

prioritetai yra keistoki, kaip antai, i‰asfaltuoti kaimo keliukà, kuriuo

vaÏiuoja keliolika automobili˜ per dienà. ●

VEIDAS ● 2008 06 23 11


12

EKSPRESAS UÏsienis

AFGANISTANE –

SMŪGIS TALIBAMS

Praòjusià savait´ Afganistano ir

NATO pajògos ∞veikò talib˜ sukilòlius

prie Kandaharo. Nors ‰i operacija

apsiòjo be dideli˜ susiròmim˜,

jos metu nukauta, suÏeista, taip pat

suimta ‰imtai talib˜, neseniai

uÏplappledusi˜ Argandabo rajono kaimus,

kuriuose jie tikòjosi pasislòpti nuo Afganistano

bei NATO kari˜. Per

susiròmimus Ïuvo ir du afgan˜ kariai

bei suÏeisti trys civiliai, dirb´ tarptautinòse

saugumo paramos pajògose.

Tuo tarpu Goro provincijoje praòjusià

savait´ ap‰audyta patruliavusi˜ Lietuvos

bei Kroatijos kari˜ stovyklavietò,

taãiau auk˜ per uÏpuolimà i‰vengta. ●

STREIKAS ČEKIJOJE

âekija rengiasi didÏiausiam streikui

nuo pat 1990-˜j˜ pradÏios. BirÏelio

24-àjà didÏiul´ demonstracijà surengs

âek˜ sàjungos judòjimas, nepatenkintas

vyriausybòs reform˜ programa.

Organizacijos lyderis Milanas ·techas

parei‰kò, kad dòl ‰alyje didòjanãios

infliacijos ir dòl sunkòjanãios ‰vietimo

sistemos, sveikatos apsaugos ir

vie‰ojo sektoriaus darbuotoj˜ padòties

labiausiai atsakinga Mireko Topolaneko

vadovaujama de‰iniosios

pakraipos vyriausybò, sausio mònes∞

nusprendusi imtis drasti‰k˜ reform˜. ●

VEIDAS ● 2008 06 23

ES SUSITIKIME – IR VĖL TIK KALBOS

ES lyderiams niekaip nepavyksta

∞rodyti, kad jie ne tik kalba apie tai,

kaip vadovauti ES, bet ir i‰ ties˜

vadovauja Bendrijai.

Praòjusià savait´ Europos vadovai

susitiko Briuselyje trok‰dami

pademonstruoti, kad Bendrija net

kilus krizei, kurià sukòlò Airijos referendumas

dòl Lisabonos sutarties,

gali spr´sti neatidòliotinus einamuosius

reikalus. Taãiau j˜ ketinimai Ïlugo.

Ø tinkamas vòÏes ES lyderi˜

nenukreipò net sunkum˜ patirianãi˜

applekinink˜, Ïvej˜ ir veÏòj˜ protestai visoje

Europoje. Vietoj darb˜ ES

vadovai ir vòl òmòsi kalb˜ bei miglot˜

pasiapplelym˜, kaip sumaÏinti naftos

kainas. Netgi sprendimà, kà toliau

daryti su Lisabonos sutartimi, jie atidòjo iki spalio. O vieninteliai konkretapples dalykai, dòl kuri˜ tartasi

bent kiek konkreãiau, buvo susij´ su galimybe panaikinti sankcijas Kubai ir bapplesimaisiais Zimbabvòs

rinkimais. ●

KOSOVO AMBASADOS

BUS SUTAUPYTA MILIJONAI

KILOVATVALANDŽIŲ

Jau kitais metais visoje Europoje gali bappleti

uÏdraustos paprastos elektros lemputòs.

Jas turòt˜ pakeisti energijà taupanãios fluorescencinòs

lemputòs,

kurios ne tik sunaudoja

penkis kartus

maÏiau energijos,

bet ir veikia bent

de‰imt kart˜ ilgiau.

Europos Komisija

apskaiãiavo, kad

peròj´ prie fluorescencinio

ap‰vietimo

europieãiai kasmet

sutaupyt˜ nuo 5 iki

8 mlrd eur˜ (17–28

mlrd. Lt). Lygiai taip

pat bapplet˜ taupoma ir

elektra. ·tai vien

EK pirmininkas

J.M.Barroso bandė

rasti bendrą kalbą su

Airijos premjeru

B.Cowenu

Europoje greitai nebeliks

įprastų elektros lempučių – jas

pakeis fluorescencinės

Kosovas Ïengia dar vienà Ïingsn∞ ∞tvirtindamas

savo valstybingumà. Devyniose ‰alyse, paròmusiose

Kosovo nepriklausomyb´, bus steigiamos Kosovo ambasados.

Jos atsiras JAV, DidÏiojoje Britanijoje,

Prancapplezijoje, Vokietijoje, Belgijoje, ·veicarijoje, Austrijoje,

Italijoje ir Albanijoje.

Visai neseniai, birÏelio 15-àjà, ∞sigaliojo ir Kosovo konstitucija,

numatanti, kad Kosovo albanai galòs jau visi‰kai

savaranki‰kai, tik priÏiapplerint ES, spr´sti savo vidaus

klausimus.

Kosovo iki ‰iol atkakliai nepripaÏ∞sta Serbija, Rusija ir

Kinija. O serbai, gyvenantys Kosove, netgi ketina kurti

savo parlamentà. ●

JAV ambasada Kosove veikia jau nuo balandžio

mėnesio. O netrukus Kosovas ir pats atidarys

savo atstovybes JAV bei dar aštuoniose šalyse

Panaudotos “AFP”, Veido archyvo nuotr.

Vokietijoje atsisakius ∞prast˜ elektros lempuãi˜

per metus bapplet˜ sutaupoma apie 7,5 mlrd. kilovatvalandÏi˜

elektros energijos, o ∞ aplinkà

patekt˜ 4,5 mln. ton˜

maÏiau anglies dioksido.

Beje, pirmoji pasaulio

valstybò, jau

prane‰usi, kad atsisako

paprast˜ lempuãi˜,

buvo Australija,

kurià fluorescencinò

energija visi‰kai

ap‰vies nuo 2010

met˜. Australijos pòdomis

artimiausiu

metu ketina sekti ir

Naujoji Zelandija. ●


Ukraina priartėjo prie Vakarų

V.Juščenka praėjusią savaitę susitiko su NATO delegacija, vadovaujama J.H.Schefferio

P er

vienà savait´ Ukraina

susitiko su dviej˜ provakarieti‰k˜

organizacij˜ –

NATO ir ES vadovais.

Ukraina neturi joki˜ garantij˜,

kad artimiausiu metu galòs

prisidòti prie ‰i˜ organizacij˜,taãiau

pastaruoju metu yra kvieãiama

∞ daugel∞ svarbesni˜ susitikim˜,o

∞taking˜ Vakar˜ lyderi˜,

apsilankiusi˜ Ukrainoje per ‰iuos

metus,sàra‰as vis ilgòja.Prie‰ porà

mònesi˜ ‰alyje lankòsi

G.W.Bushas, o ‰tai praòjusios

savaitòs pradÏioje Kijeve vie‰òjo

NATO delegacija, vadovaujama

J.de Hoopo Schefferio.

Jis pabròÏò,kad padarys viskà,

jog Ukraina prie NATO veiksm˜

plano prisidòt˜ dar ‰iemet.

J.H.Schefferio teigimu,Ukrainai

∞stojus ∞ NATO jos suverenitetas

tik sustipròt˜, o ne susilpnòt˜.

Tokius ÏodÏius jis taikò

ukrainieãiams, kuri˜ didÏiausias

nuogàstavimas stojant ∞ NATO

susij´s su nacionalinio identiteto

praradimu ir priklausomybe nuo

JAV ∞takos.

J.H.Schefferis taip pat patikino,

kad galimas NATO bazi˜

dislokavimas Ukrainos teritorijoje

arba privalomas kari˜ dalyvavimas

Aljanso operacijose po

prisijungimo prie NATO tòra

mitai. Îinodamas, kad didelò

Ukrainos gyventoj˜ dalis

nusiteikusi prorusi‰kai,J.H.Schefferis

taip pat pabròÏò, jog

NATO plòtra nòra nukreipta

prie‰ jokià ‰al∞,∞skaitant ir Rusijà.

O kol NATO ramino Ukrainà,

‰ios ‰alies vadovai patys

“guodò” ES.·alies premjerò Julija

Tymo‰enko, apsilankiusi

Briuselyje ES vir‰appleni˜ susitikimo

i‰vakaròse, parei‰kò paramà

Bendrijos pastangoms patvirtinti

Lisabonos sutart∞ ir uÏjautò dòl

susidariusios keblios padòties. ●

AMERIKIEČIAI NUSIVYLĖ VISA POLITIKA

G.W.Bushas dabar vertinamas

blogiausiai per visą

savo kadenciją

Naujausios

apklausos

duomenimis,

kadencijà

baigianãio

JAV prezidento

George’o

W.Busho darbà

teigiamai

vertina ma-

Ïiau nei ketvirtadalis

amerikieãi˜.

Taigi visos

G.W.Busho

pastangos

uÏbaigti prezi-

dentavimà aidint plojimams tikriausiai nepasiteisins.

Apklausa rodo, kad amerikieãiai apskritai

niekam nebelink´ ploti. Nors JAV valstybòs

sekretorò Condoleeza Rice gyventoj˜ akyse

atrodo ‰iek tiek geriau, taãiau ir jos nemògsta

daugiau nei pusò vis˜ apklaust˜j˜. Guostis

G.W.Bushas gali nebent tuo, kad viceprezidento

Dicko Cheney reikalai dar prastesni, nes tik 18

proc. amerikieãi˜ jo veiklà vertina palankiai.

Vis dòlto ai‰kiausiai amerikieãi˜ pesimizmà ir

nusivylimà atskleidÏia tai, kad net 83 proc. vis˜

JAV gyventoj˜ neigiamai vertina Kongresà, o

jame dirbantys respublikonai bei demokratai gali

“pasidÏiaugti” turintys tik po 21 proc. palankiai

juos vertinanãi˜ rinkòj˜. Tad apklaus˜ bendrovò

“Harris Interactive” ne be reikalo teigia, kad tiek

viskuo nusivylusi˜ amerikieãi˜ nòra regòjusi nuo

pat pirmojo nuomoni˜ tyrimo 1963-iaisiais. ●

Vertinimai, proc. Teigiamai Neigiamai

Condoleezza Rice 39 54

George’as W.Bushas 24 75

Dickas Cheney 18 74

Demokrat˜ partijos atstovai 21 73

Respublikon˜ partijos atstovai 21 75

Kongresas 13 83

·altinis: “Harris Interactive”

UÏsienis EKSPRESAS

PAS KAIMYNUS

KOMUNISTAI

STREIKAVO PRIE

LIETUVOS

AMBASADOS

Lietuvos

sprendimas

uÏdrausti sovietin´simbolikà

sukòlò komunist˜nepasitenkinimà.

Prie Lietuvos

ambasados

Rusijos sostinòje

jie surengò mitingà. Protestuotojai

skandavo “gòda” bei “fa‰izmas nesibaigia”,

o viename i‰ plakat˜ buvo lietuvi‰kai

uÏra‰yta “A‰ myliu savo

tòvyn´ Taryb˜ Lietuvà”.

Komunist˜ partijos i‰platintame kvietime

dalyvauti protesto akcijoje buvo

skelbiama, kad protesto tikslas bus

Lietuvos neofa‰istams pademonstruoti

fa‰izmà nugalòjusios valstybòs simbolikà.


LATVIJOS

MINISTRAS ĮSIVĖLĖ Į

FLIRTO SKANDALĄ

Latvijos visuomenòs integracijos

ministro Oskaro Kasteno flirtas su

jauna Ïurnaliste sukòlò didÏiul∞ visuomenòs

pasipiktinimà ir debatus dòl

jo tinkamumo eiti ministro pareigas.

38 met˜ ministro, kuris turi Ïmonà ir

du vaikus, oponentai atkreipia dòmes∞

∞ tai, kad jis atstovauja konservatyviai

ir krik‰ãioni˜ palaikomai politinei partijai,

kar‰tai ginanãiai ‰eimos ir moralòs

vertybes.

Ir nors O.Kastenas vie‰ai atsipra‰ò

savo ‰eimos ir partijos, jo politinei karjerai

kilo labai rimta gròsmò. ●

VEIDAS ● 2008 06 23 13


14

Komentarai

Konstitucija – kliūtis

JAV karinėms bazėms?

Lietuvoje gali atsirasti JAV prie‰raketinòs gynybos element˜.Tokia Ïinia

praòjusià savait´ mus pasiekò i‰ Var‰uvos. Apie tai,kad JAV kalbasi su

Lietuva, prane‰ò Lenkijos uÏsienio reikal˜ viceministras Witoldas

Waszczykowskis.Mapples˜ politikai suskubo prane‰ti,kad jokios oficialios derybos

nevyksta.Reikia suprasti,kad neoficialios derybos yra prasidòjusios.

Lenkijos gynybos ministras Bogdanas Klichas noròt˜, kad JAV Lenkijà

laikyt˜ strateginiu partneriu ir investuot˜ ∞ Lenkijos ginkluotòs atnaujinimà

‰imtus milijon˜ JAV doleri˜.Pentagono atstovas “Financial Times”

puslapiuose tokius lenk˜ norus vadina nerealiais dòl galimo dar didesnio

Rusijos pasiprie‰inimo.Lenkai pragmati‰ki ir siekia sau didesnòs naudos.

Ant ‰io Lenkijos ir JAV deryb˜ stalo,matyt,kaip koziris atsirado Lietuva.

Savo kaimynams tikrai galòtume pagelbòti, bet atrodo, kad JAV karini˜

bazi˜ atsiradimà Lietuvoje suvokiame kaip kasdien∞ ∞vyk∞ ir pamir‰ome,

kad mapples˜ Konstitucijos 137 str. juodu ant balto para‰yta: “Lietuvos Respublikos

teritorijoje negali bappleti masinio naikinimo ginkl˜ ir uÏsienio valstybi˜

karini˜ bazi˜”.Konstitucinòs teisòs ekspertas pasakyt˜,kad Konstitucijos

teksto negalima skaityti paÏodÏiui,reikia ∞ jà Ïvelgti kaip ∞ vientisà tekstà

ir atskiro straipsnio prasmòs ie‰koti visos Konstitucijos kontekste.Tikrai

‰io straipsnio negalima suprasti kaip absoliutaus draudimo ∞ Lietuvà atvykti

uÏsienio valstybòs ginkluotosioms pajògoms.Jei taip bapplet˜,Lietuva nebapplet˜

galòjusi tapti NATO nare ir ∞sileisti ∞ ·iauli˜ oro uostà NATO oro pajòg˜

LR Konstitucijoje

aiškiai parašyta:

“Lietuvos Respublikos

teritorijoje

negali būti

užsienio valstybių

karinių bazių”.

VEIDAS ● 2008 06 23

Algimantas

·indeikis

misijos.Referendume balsav´ uÏ tok∞ Konstitucijos

straipsn∞ tikrai neatsisakòme galimybòs

siekiant uÏtikrinti savo valstybòs

saugumà ir suverenumà pasitelkti kit˜ valstybi˜

karinòs pagalbos. Juolab sudaryti

tarptautin´ sutart∞,kuria remiantis Lietuvoje

bapplet˜ rengiamos karinòs pratybos ar

laikinai dislokuojami kariniai daliniai.Bet

nuolatini˜ kitos ‰alies karini˜ bazi˜ ∞steigimas,kuri˜

Lietuva negalòt˜ kontroliuoti

ir kuri˜ steigimas tik teori‰kai padidint˜ Lietuvos valstybòs saugumà ir

tarnaut˜ kit˜ valstybi˜ kariniams bei ekonominiams interesams,sukelt˜

didel´ ∞tampà su mapples˜ kaimynais,matyt,prie‰taraut˜ Konstitucijai.

Ir pradòjusiems neoficialias derybas pirmiausia reikòt˜ màstyti apie tai,ar

bapplesimos karinòs bazòs padidint˜ Lietuvos saugumà,ar,prie‰ingai,sumaÏint˜.

Galvojant apie dideli˜ valstybi˜ karinius ir diplomatinius Ïaidimus Lietuvos

politikams nevertòt˜ pamir‰ti,kad,be karinio saugumo,‰aliai svarbus

ir ekonominis saugumas.Suteikiant per didel∞ prioritetà kariniam ekonominio

saugumo sàskaita,gali i‰kilti problem˜ tolesniam ‰alies ekonominiam

ir socialiniam progresui. ●

Laiškai “Veidui”

Prezidentui – instrumento

vieta

Nematau nieko bloga,

jeigu prezidentas

paskraidino A.Siauruseviãi˜.

Ir nereikòjo kibti, kad

paskraidino ir ambasadoriaus

E.Bagdono dukrà.

Lòktuvas i‰nuomotas,

vadinasi, ‰eimininkas gali

pasikviesti kà tinkamas.

Kur kas svarbiau, kokios

partijos Lietuvà valdys po

rinkim˜.

A.Lisauskienò

Ar naujosios

politinòs partijos

pakeis partin´

sistemà?

Net apmaudu

matant, kaip partijos

atitrapplekusios

nuo Ïmoni˜

gyvenimo. Nòra

ko tikòtis, kad jos

gali kà nors ai‰kaus ir

svarbaus suformuluoti

savo rinkòjams, kad jie

patikòt˜ ir uÏ juos balsuot˜.

Konservatori˜ parti-

ja, atrodo,

patyrusi, bet ir ji

nesugeba dalyki‰kai

prisistatyti

Ïmonòms. Tokie

reklaminiai

vaizdeliai, kokius

maãiau per televizijà

su A.Kubiliaus

veidu ir

milÏini‰komis baltomis

raidòmis, ∞spappledÏio nedaro.

O tikriausiai uÏ juos

nemaÏai sumokòta tiems,

kurie visa tai padarò, dar

Kurių galų reikėjo

versti A.Matulevičių?

televizija uÏdirbo. Tik tiek

naudos ir galiu ∞Ïvelgti.

V.Janu‰is

Smulkusis verslas baigia

uÏdusti tarp didÏi˜j˜ tinkl˜

Retkarãiais pasitaiko

i‰girsti, kad Lietuvoje dar

veikia tokia Konkurencijos

taryba. Atsimenu, buvo

skandalas dòl pieno

perdirbòj˜ susitarim˜.

MaÏoje valstybòje net ir

didÏiausiems

Audrius

Baãiulis

Kai atrodò, jog visi mapple‰iai dòl Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos

komiteto pirmininko posto jau praeityje,grupelò bendraminãi˜

slapta nuo “nepatikimos” dalies komiteto nari˜ skubiai su‰aukò

posòd∞ ir nuvertò Algimantà Matuleviãi˜.Viskas buvo daroma taip greitai

ir slaptai, kad posòdyje nedalyvavo ne tik pats A.Matuleviãius, bet ir jo

pavaduotojas Liberal˜ sàjappledÏio narys Algis Ka‰òta. Naujuoju NSGK

pirmininku tame paãiame posòdyje i‰rinktas socialliberalas Alvydas Sadeckas,

daugel∞ met˜ vadovav´s ‰iam komitetui iki A.Matuleviãiaus.

Visas slaptumas,skuba,uÏkulisinòs derybos ir beatodairi‰kas socialliberal˜

atkaklumas siekiant NSGK pirmininko posto kelia natappleral˜ klausimà -

kodòl? Kuri˜ gal˜ reikòjo bappletinai uÏimti Seimo Saugumo ir gynybos

komitetà,kuriam dirbti liko vos keturi mònesiai? Na,gerai,‰∞ tà komitete,

ypaã pirmininkui,galima nuveikti ir vasarà,bet vis tiek - rinkimai ant nosies!

Visi parlamentarai bus i‰sivaÏinòj´ agituoti.Naujai i‰rinktas pirmininkas,

reikia manyti,taip pat.

Tad kodòl viskas buvo daroma? Formali

prieÏastis - socialliberalai pasiòmò vienà

t˜ post˜,kuriuos jiems paÏadòjo G.Kirkilas

mainais uÏ prisijungimà prie valdanãiosios

koalicijos.Taãiau ja dòl minòt˜

prieÏasãi˜ niekas netiki.Tiesa,Seime sklan-

Neįtikusiuosius

klanui norėta

nubausti viešai ir

demonstratyviai.

do kalb˜,esà A.Sadeckas,pasinaudodamas NSGK pirmininko posto teikiamomis

galimybòmis,bandysiàs parankioti koki˜ nors kompromat˜ apie

politinius konkurentus. Bet tai irgi abejotina, nes toki˜ galimybi˜ jam ir

dabar pakanka.

Regis,atsakymà ∞ klausimà,kodòl reikòjo versti A.Matuleviãi˜,galima rasti

i‰kòlus kità klausimà:kodòl reikòjo atimti LRT eter∞ i‰ Dariaus Kuolio,likus

vos porai savaiãi˜ iki sezono pabaigos,kai nutraukiamos visos autorinòs laidos?

Logikos, regis, jokios - kam viskà daryti su didÏiuliu skandalu ir apsimeluojant,

jei buvo galima tyliai ir ‰variai? Bet gal tas skandalas, kaip ir

analogi‰kai skandalingas NSGK pirmininko keitimas,sulauk´s netgi Seimo

etikos sarg˜ dòmesio,ir pateikia atsakymà?

Ne∞tikusiuosius klanui reikòjo nubausti vie‰ai ir demonstratyviai, kartu

pamokant ir kitus - Ïiappleròkite, kaip bus, jei stosite mums skersai kelio:tirsite

mapples˜ “chebros” veiklà VSD ar demonstratyviai tiesioginiame eteryje

baksnosite ∞ Antano Valionio nos∞ dokumentu,∞rodanãiu,kad ‰is melagis.

Nò vienas toks neliks nenubaustas, nei‰mestas i‰ LRT eterio ar Seimo

komiteto pirmininko posto, tegu nors keliomis savaitòmis anksãiau, nei

bapplet˜ turòj´s pasitraukti natappleraliu bappledu.

Keiãiant NSGK pirmininkà nesiekta koki˜ nors uÏkulisini˜ tiksl˜. Jam

buvo paprasãiausiai atker‰yta.Lygiai kaip neseniai atker‰yta D.Kuoliui. ●

konkurentams nesunku

susitarti, kaip i‰lupti i‰

pirkòjo kuo daugiau pinig˜.

Bet tiek laiko besit´sianti

tyla dòl prekybos centr˜

kuo toliau, tuo labiau darosi

∞tartina. O taip noròt˜si, kad

kada nors atgimt˜ smulkios

parduotuvòs su savo i‰skirtiniu

veidu ir i‰skirtinòmis

prekòmis. Dabar kartais

atrodo, kad visos prekòs

veÏamos i‰ vieno globalaus

sandòlio.

K.·kòmaitò


“Seimas susirapplepino homikais. Jei

taip susirapplepint˜ kaimo Ïmonòmis,

treãdalis Ïmoni˜ nebapplet˜ i‰vaÏiav´.“

Seimas

Petras GraÏulis kaip visada spinduoliuoja

tolerancija. Jis kaÏkodòl mano, kad

homoseksualapples bapplena tik miest˜ Ïmonòs.

“Kuo daugiau nori

i‰siskirti, tuo labiau pradedi

i‰siskiri blogàja prasme.”

"L.T."

Pastebi Vidas Bareikis. Na,

regis, Lietuvoje daug

norinãi˜j˜ i‰siskirti.

“Paòmusieji paskolas

yra pagauti, jie neturi

jokios galimybòs

gintis, todòl bankai

juos ir smaugia.”

"Respublika"

Ona Jukneviãienò pastebi,

kad Lietuvos bankai

smauglòja.

Sentencijos EKSPRESAS

“Laikas yra gòrio auklò ir motina.”

Williamas Shakespeare'as

Puslapyje panaudotos “News Bridgepix” nuotr.

“GardÏiausi patiekalai bapplena ne

pra‰matniuose restoranuose,

o kaimo kavinukòse.”

www.delfi.lt

Nijolò Veliãkienò subtiliai

∞gòlò brangiems restoranams.

“Vaizdà matau tok∞,

kad ∞statymai sukurti

bausti tik paprastiems

Ïmonòms, o ne

valdininkams.”

"Vakaro žinios"

Vilma Martinkaitienò mano, jog valdininkai yra

ne paprasti Ïmonòs, o kaÏkokie stebuklingi.

“Norint apibappledinti Nyderland˜

verslinink˜ sumanumà, reikòt˜

pasakyti, kad jie Sibire

rusams sugeba parduoti j˜

paãi˜ sniegà, o Afrikoje

prekiauti afrikieti‰ku

smòliu.”

“âia vieni

susikrovò

milijonus, o a‰

atòj´s dirbti ∞

savivaldybòs

tarybà tik

nuskurdau.”

"Respublika"

Vaidotas Verba kvieãia

Lietuvos verslininkus

semtis patirties i‰ oland˜.

"Lietuvos rytas"

Todòl Povilas Vadopolas ir nusprendò

tapti naujuoju PanevòÏio meru. Dabar

galòs krautis milijonus.

VEIDAS ● 2008 04 21 5


16

EKSPRESAS Îmonòs

Zenonas Vaigauskas:

“Negalime taikyti partij˜ kontrolei toki˜ pat

metod˜ kaip policija eismo paÏeidòjams”

Au‰ra Lòka

Z enonas

Vaigauskas Vyriausiosios

rinkim˜ komisijos (VRK) pirmininku

paskirtas penktai kadencijai.VRK vadovo

poste jis darbuojasi jau keturiolika met˜.

Ar VRK pirmininkas nesijauãia kaip

Don Kichotas,kovojantis su vòjo malapplenais?

Nors Seimas nubalsavo uÏ reklamini˜ klip˜

draudimà, uÏ konservatorius televizori˜

ekranuose vidury pievos agituoja Andrius

Kubilius,o Darbo partija,kuriai pirmà kartà

mapples˜ valstybòs istorijoje i‰kelta baudÏiamoji

byla,Ïada atrasti kelià ∞ permainas.Ar politik˜

cinizmas,rinkim˜ juodosios technologijos

per tuos metus paÏengò ne daugiau nei pilieãi˜

sàmoningumas ir valstybòs ∞statym˜

bazò?

Apie tai — pokalbis su VRK pirmininku

Z.Vaigausku.

Z.V.: Nesijauãiu Don Kichotas,nes nemanau,kad

svarbiausia VRK misija — kariauti

su rinkim˜ paÏeidimais.Pagrindinis mapples˜

darbas — organizuoti ir vykdyti rinkimus,

kad Lietuvos Ïmonòs galòt˜ i‰sirinkti sau

tinkamà valdÏià. Kokià, tai jau ne VRK

reikalas.Patys rinkòjai turòt˜ diskvalifikuoti

nesàÏiningus politikus. Jei primetinòtume

Ïmonòms,kad jie balsuodami nenukrypt˜

∞ ‰al∞, tai jau bapplet˜ kontroliuojama

demokratija — VRK tòra pagalbinis instrumentas.Sulaukiame

kaltinim˜,kad prastai

vykdome rinkim˜ policijos funkcijas:retai

taikome grieÏtas sankcijas,nei‰sakome kardinali˜

pozicij˜. Bet prie kiekvienos partijos

‰tabo nepastatysi po policijos budòtojà.

Toks kelias niekur nevest˜.

VEIDAS: Tuomet koks kelias vestų į

skaidresnius rinkimus?

Z.V.: Ø rinkimus Lietuvoje Ïiapplerima kaip ∞

kovà su sukãiavimu, kur rinkòj˜ darbas —

i‰ bevilti‰k˜ sukãi˜ i‰rinkti maÏiausiai sugedusius.

PavyzdÏiui, estai per rinkimus neakcentuoja

kovos su korupcija, motyvuodami,kad

tai duoda daugiau Ïalos nei naudos,nes

menkina pasitikòjimà rinkimais ir

rinkòj˜ aktyvumà.

VEIDAS: Tačiau nebaudžiamumas rinkimus

paverstų farsu.

Z.V.: Negalime taikyti partij˜ kontrolei toki˜

pat metod˜ kaip policija eismo paÏeidòjams.

Baudomis nieko nei‰spr´sime,nes jos ∞skaiãiuojamos

∞ rinkim˜ i‰laidas.O kas kitas,jei

ne rinkòjai, jas apmoka? Kitose ‰alyse labai

veiksmingi partij˜ susitarimai.·tai ·vedijoje

nesilaikanti susitarim˜ partija i‰ karto

VEIDAS ● 2008 06 23

patenka ∞ politin∞ uÏrib∞.

O Gruzijoje — begalò draudim˜,balsavusiemsrinkòjams

daÏomas pir‰tas, taãiau

koks efektas, jei rinkim˜

procesas Ïmonòms

tampa nemielas,o rinkim˜

komisija primeta biuleteni˜

ar protokolà sura‰o neteisingai.

VRK, pripaÏ∞stu, galòt˜

dar aktyviau vykdyti

prieÏiappleros funkcijà, bet

negalima nepastebòti,

kad politini˜ partij˜ finansavimàreglamentuojantys

∞statymai grieÏtòja,padòtis,nors

gal nepatenkinamai

lòtai, geròja.

Dar prie‰ de‰imtmet∞ turòjome

rapplepesãi˜,kad paãios

rinkim˜ komisijos

nesukãiaut˜.Kauno rajone

rinkim˜ komisijos

narys,sugautas klastojant rinkim˜ biuletenius,ai‰kinosi

tai dar´s sovietiniais metais,

tad dabar nor∞s atpirkti kalt´ ir paremti patriotus.Dabar

skirting˜ partij˜ atstovai vieni

kitus kontroliuoja, jei kyla abejoni˜, einama

iki baudÏiam˜j˜ byl˜.Rezultat˜ skaiãiavimas

daug sàÏiningesnis,nors kilo ir nauja

problema — pasitaikò blogai suskaiãiuot˜

reitingavimo rezultat˜.

Veiksminga partij˜ kontrolòs

priemonò — internete vie‰ai skelbiamos

rinkim˜ finansinòs ataskaitos

trij˜ ‰altini˜ duomenimis:paãi˜ partij˜,

patikrinta oficiali˜ institucij˜

ir Ïiniasklaidos.Teismo sulaukò leidòjas,

kai Dzapplekijos apygardoje aptikome

laikra‰t∞, kuris i‰òjo dviem

variantais:vienas platinti kioskuose,

kitas dalyti nemokamai.Pernai laimòjome

apie 40 teism˜.Bausti baudÏiame,

taãiau, esu tikras, turòt˜ vyrauti partij˜

savireguliacija ir rinkòj˜ sàmoningumas.

VEIDAS: Ar tikite, kad bent viena partija

eina į rinkimus skaidriai?

Z.V.: Jei rinkòjai rinkt˜ tokias partijas,visos eit˜.Dabar

to tvirtai pasakyti negalòãiau.Nenustoju

stebòtis: partijos samdo advokatus, kad

tik apgint˜ savo narius, net kai sugauname

akivaizdÏiai meluojant.Todòl pas mus tokie

populiarapples nauji, dar neprisidirb´ politiniai

dariniai.·tai teisme — Darbo partijos baudÏiamoji

byla.“Darbieãiai” negavo tiek bals˜,kad

”Patys rinkòjai

turòt˜

diskvalifikuoti

nesàÏiningus

politikus.”

galòt˜ kontroliuoti Seimà,o jei bapplet˜ gav´? Pavoj˜

demokratinei valstybei kyla nuolat.

VEIDAS: Ar verta tikėtis savireguliacijos, jei

Seimo nariai uždraudė reklaminius klipus,

bet patys užplūdo ekranus, uždraudė

rinkėjus vilioti dovanomis, bet įstatyme

neįvardijo, ką vadinti dovana?

Z.V.: Prezidentas pasira‰ò ∞statymo pataisas,

tad klipai turòs dingti i‰ ekran˜.

Pasibaigò sumu‰tini˜ puotos,led˜

mòtymai.Bappledavo,nuvaÏiuoja kandidatas

∞ susitikimà,o ten klausia,

kur koncertas.Net jei pats partietis

‰oka ar dainuoja,sunku patikòti,

kad tokia judesi˜ kalba ar garsais

rinkòjams perteikiamos rinkim˜

programos.Problema,kad Seimas

‰ias pataisas priòmò tik balandÏio

pabaigoje, tad dabar rengiame j˜ ∞gyvendinimo

tvarkà.Taãiau nereikt˜ prieiti iki absurdo.Jei

per Jonines politikas padovanos kam

gòlyt´ — ar tai jau papirkinòjimas?

VEIDAS: Pralaimėjusi teismus dėl 2007 m.

savivaldos rinkimų Švenčionių rajone ir

Pagėgiuose rezultatų anuliavimo, VRK

kaltinta tapusi pasyvia stebėtoja.

Z.V.: Nesame pasyvapples,bet dòl Pagògi˜ klaidà

padaròme. Îmonòs skundòsi teisingai, tik ne

visai tiksliai skunde i‰dòstò prasiÏengimus.Pra-

Ïiappleròjom,bet paskui savo klaidà i‰taisòm.Reikia

ai‰kinti Ïmonòms, kad skunde turi bappleti fak-


“BFL” NUOTR.

tai, skaiãiai, pavardòs. Dabar skundus tenka vertinti

kaip laimik∞ per Ïvejybà — daug nusiskundim˜ bapplena

gerokai perdòti,o nepagr∞st˜ kaltinim˜ jappleroje nusk´sta

ir rimti paÏeidimai.

VEIDAS: Ar pelnytai ant VRK dantį griežia mažesnės

partijos, besiskundžiančios diskriminavimu

skirstant valstybės dotacijas?

Z.V.: Pinigus skirstome tiksliai pagal ∞statymà.Ginãai,

ar galòjome kitaip traktuoti ∞statymà,persikòlò ∞ teismà,o

siapplelymai tobulinti partij˜ finansavimà — ∞ BiudÏeto

ir finans˜ komitetà.BiudÏeto pinigai dalijami

pagal ketveri˜ met˜ senat∞ toms,kurios pelnò didÏiausià

pasitikòjimà per rinkimus, o mano galva, geriau

bapplet˜ leisti pilieãiams pervesti partijoms 2 proc. fizini˜

asmen˜ pajam˜ mokesãio — politikams tai bapplet˜

akstinas daugiau bendrauti su rinkòjais,o gauti pinigai

parodyt˜,kiek partijos turi ròmòj˜.

VEIDAS: Seimas nespėjo priimti žadėto politinių

partijų finansavimą reglamentuojančių įstatymų

pataisų paketo. Kokios pataisos būtinos?

Z.V.: Dabar jau tikrai nieko nereikia keisti — kaip

negalima keisti taisykli˜ per krep‰inink˜ ap‰ilimà.

Mano galva,nereikòt˜ bijoti keisti rinkim˜ sistemos

∞ daugiamandat´, juolab vienmandatòse visuomet

didesnò korupcijos galimybò. Pritarãiau dòl juridini˜

asmen˜ auk˜ partijoms draudimo,nes juridiniai

asmenys neturi pilietybòs ir rinkim˜ teisòs,bet turi

daug pinig˜ ir gali greitai priri‰ti politikus, kad ‰ie

vykdyt˜ j˜ ∞pareigojimus.

VEIDAS: Estai jau balsuoja internetu. Mūsų Seimas

atmetė tokį siūlymą, mūsų rinkimų apylinkės primena

XIX amžių, o balsų skaičiavimą vis trikdo

rūpesčiai dėl kompiuterių.

Z.V.: Internete rezultatus skelbti pradòjom anksãiau

nei estai, o kompiuteriai “lappleÏta” visur. Svarbiausia,

kad tai nekeiãia rinkim˜ rezultat˜.Øtarimai? J˜ kyla,

bet jie neturi pagrindo.Technini˜ kliappleãi˜ balsuoti

internetu nebapplet˜,taãiau dar didelò baimò dòl patikimumo.·tai

Skandinavijoje balsavimas pa‰tu laikomas

patogiausiu, o pas mus atvirk‰ãiai — ãia fiksuota

daugiausiai bals˜ pardavinòjim˜ uÏ alaus butel∞.

VEIDAS: Demokratija – brangiausia valdymo forma,

tačiau ar adekvačiai brangėja rinkimai: 2000 m. –

10,2 mln., 2004 m. – 18,4 mln. Lt? Kiek kainuos

spalio 12-ąją vyksiantys Seimo rinkimai?

Z.V.: 26 milijonus.Taãiau palyginkite ir kaip kito

uÏstatas, kuris yra vidutinio mònesinio atlyginimo

dydÏio: 1995 m. — 398, 2000 m. — 1082, 2004 m. —

1146,dabar — 2151 Lt.

VEIDAS: VRK tenka “doroti” tokias politikos

žvaigždes, kaip Viktoras Uspaskichas, Rolandas

Paksas, Artūras Zuokas. Tautos prisikėlimo partijos

lyderis Arūnas Valinskas apkaltino jus peržengus

kompetencijos ribas. Ar asmens žinomumas

nedaro įtakos sprendimams?

Z.V.: Stengiamòs priimti teisingus sprendimus. Ne

visi jie politikams bapplena malonapples,bet su visais politikais

sveikinuosi.O dòl A.Valinsko partijos nepasakiau

nieko, kà reikt˜ at‰aukti. Nemanau, kad valstybòs

tarnautojai turi bappleti bebalsiai. ●

Juk kuo brangesnis

greitosios pagalbos

automobilis,

Fotosmapplegis EKSPRESAS

Todòl a‰ niekaip

nesuprantu, kodòl

mane i‰metòte.

tuo jis

geresnis.

Panaudotos agentappleros “BFL” nuotr.

VEIDAS ● 2008 06 23 17


LIETUVA

Premjeras iß negalios

AUDRIUS BAâIULIS

Sukanka dveji metai, kai

Gediminas Kirkilas sòdi

premjero kòdòje. Jo ten

seniai jau nebapplet˜, jei ne

Seimo susiskaldymas.

Paradoksas: Gedimina Kirkilas, nuo

pat paskyrimo ∞ Vyriausybòs vadovo

postà dienos iki dabar neturintis

tvirtos paramos Seime, pretenduoja

tapti vienu ilgiausiai valdanãi˜

premjer˜, atsistodamas ∞ vienà gretà su

Algirdu Brazausku, Gediminu Vagnoriumi

ir Adolfu ·leÏeviãiumi.

Antr˜j˜ savo premjeravimo metini˜

proga G.Kirkilas gavo i‰ karto dvi “dovanas”

– atsistatydinimo parei‰kimà i‰

sveikatos apsaugos ministro Rimvydo

Turãinsko ir eurokomisaròs Dalios Grybauskaitòs

patvirtinimà, kad Vyriausybòs

veikla prilygsta puotai maro metu. Nepaisant

to, G.Kirkilas garantuotai liks

premjeru iki pat Seimo kadencijos pabaigos

ir taps vienu i‰ nedaugelio Vyriausybòs

vadov˜, i‰buvusi˜ savo poste beveik

dvejus su puse met˜.

·iomis dienomis sukanka dveji metai

nuo to 2006-˜j˜ birÏelio savaitgalio,

kada G.Kirkilas ir jo ròmòjai pradòjo

vykdyti operacijà “Premjeras”.

Pirmu Ïingsniu ∞ Vyriausybòs vadovo

postà jam tapo balsavimo Seime dòl

A.Brazausko favorito ∞ premjerus – finans˜

ministro Zigmanto Balãyãio –

suÏlugdymas. Sòkmingai ∞veikus ‰ià

pagrindin´ kliapplet∞ toliau G.Kirkilo paskyrimo

∞ Vyriausybòs vadovo postà

organizavimas òjo kaip sviestu patep-

18

tas. Konservatori˜ vadovas Andrius

Kubilius paÏadòjo prezidentui Valdui

Adamkui, kad pats ∞ ‰∞ postà nepretenduos,

taãiau G.Kirkilà mielai parems.

O slaptame susitikime vieno i‰ Darbo

partijos parlamentar˜ Jono Pinskaus

namuose G.Kirkilas gavo ir ‰ios, tuo

metu didÏiausios, Seimo frakcijos paramà,

ir “Gazpromo” atstovo Lietuvoje

Rimando Stonio palaiminimà.

Palankiai G.Kirkilo skyrimà ∞ premjerus

sutiko ir Ïiniasklaida, sveikindama

premjerà politikà po penkerius metu

trukusio “applekininko” A.Brazausko

valdymo. Galima dràsiai teigti, kad tok∞

pasitikòjimo kredità, kok∞ ateidamas

∞ Vyriausybòs rapplemus turòjo G.Kirkilas,

turòjo nebent A.Brazauskas, pirmà kartà

tapdamas premjeru. Naujojo premjero

populiarumas i‰ karto ‰oko ∞ vir‰˜,

2007-˜j˜ vasarà pasiekdamas rekordin´

54 proc. ribà. Visi tik ir tekalbòjo, kad

G.Kirkilui premjero postas – tik tramplinas

∞ Prezidentappleros rapplemus S.Daukanto

aik‰tòje. Regis, ir jis pats buvo tuo patikòj´s.

Taãiau 2007-˜j˜ ruden∞ ∞ Lietuvà

atòjo ekonominis nuosmukis ir infliaci-

veidas

POLITIKA

Veidas” nutarė pasižiūrėti, kaip G.Kirkilas atrodo mūsų kaimynų – Latvijos, Estijos ir Lenkijos

I.Godmanis – “krizinis” premjeras

Prie‰ ‰e‰età mònesi˜ Latvijos prezidentas

Valdis Zatleris pasiapplelò uÏimti premjero

postà Ivarui Godmaniui – tuometiniam

vidaus reikal˜ ministrui, kadaise buvusiam

pirmajam po nepriklausomybòs atkapplerimo

Latvijos vyriausybòs vadovui. “Retas bapplet˜

prisiòm´s tokias pareigas tokiais

ekonomikai sunkiais laikais”, – sakò

“Veidui” dienra‰ãio “Diena” apÏvalgininkas

Askoldas Rodinas, paÏ∞stantis I.Godman∞

dar nuo atgimimo laik˜, kai ‰is buvo

Latvijos liaudies fronto pirmininko

pavaduotojas.

I.Godmanis, pakeit´s dòl korupcijos skandal˜

turòjus∞ atsistatydinti Aigarà Kalvit∞,

sudarò Seime keturi˜ partij˜ koalicijà, bet

jo vyriausybò, kaip ir G.Kirkilo, jauãiasi

netvirtai. Pasak A.Rodino, I.Godmanis gali

tikòtis tik 53 ar 54 parlamentar˜ paramos

(Seimà sudaro 111 nari˜), nors tvirtinant jo

kandidatapplerà uÏ balsavo net 80 parlamentar˜.

“Taãiau ‰iandien I.Godmanis yra stabilizuojantis

politikos veiksnys, jis kietas

Ïmogus, nelink´s net ∞ maÏiausià populizmà”,

– sako I.Rodinas.

Artòjanãià ekonomin´ kriz´ Baltijos ‰alyse

I.Godmanis, kaip ir G.Kirkilas, neigia, nors

kainos kyla dar sparãiau nei Lietuvoje. “A‰

kol kas nematau joki˜ signal˜, kurie

liudyt˜ apie kriz´ ar visi‰kà ekonomikos

tragedijà” , – praòjusià savait´ neeiliniame

Seimo posòdyje kalbòjo Latvijos vyriausybòs

vadovas. Taãiau jis pripaÏino, kad

teks maÏinti i‰laidas. ●

Prezidentui V.Adamkui suabejojus

R.Turãinsko galimybe toliau eiti

sveikatos apsaugos ministro pareigas,

G.Kirkilas nusprendò prie‰ingai

A.Ansipas – užsispyrėlis

Prie‰ingai nei G.Kirkilas ar I.Godmanis,

Estijos vyriausybòs vadovas Andrusas

Ansipas savo postà uÏòmò pasiek´s

triu‰kinamà pergal´ pernai kovà vykusiuose

parlamento rinkimuose ir

sudar´s trij˜ partij˜ koalicijà. Taãiau

prie‰ tai jis pirmà kartà premjeru tapo

2005-˜j˜ kovà, kai atsistatydino jo pirmtakas

Johanas Partsas. Iki tol A.Ansipas

buvo ekonomikos ministras ir ilgametis

Tartu meras.

Vienas pirm˜j˜ perrinktojo premjero

Ïingsni˜ buvo plaãiai nuskambòj´s

sprendimas perkelti ∞ kari˜ kapines

Talino centre stovint∞ soviet˜ kario

paminklà. ·is A.Ansipo sprendimas

sukòlò tikrà Rusijos informacin∞ karà

2008 / 06 / 23

“NEWS BRIDGEPIX” NUOTR.


POLITIKA

ja, kuri˜ artòjimas dar gerokai anksãiau

buvo prana‰aujamas tiek Lietuvos, tiek

uÏsienio ekonomist˜. Valdymas krizòs

metu – pats geriausias bet kurio politiko,

ypaã uÏimanãio Vyriausybòs vadovo

postà, i‰bandymas. Savo nelaimei,

‰io i‰bandymo G.Kirkilas neatlaikò.

·uoliuojanãios naftos ir duj˜ kainos,

∞kandin j˜ kylanãios ir vis˜ kit˜ preki˜,

pirmiausia maisto produkt˜, kainos uÏklupo

Vyriausyb´ akivaizdÏiai tam nepasirengusià.

Premjeras ne tik kad nieko

nedarò infliacijai suvaldyti, bet netgi

neigò pat∞ krizòs artòjimà, kaip kadaise

jo pirmtakas ‰iame poste G.Vagnorius,

ai‰kindmas, esà padòtis Lietuvoje

geresnò nei Latvijoje ar Estijoje.

Kodòl G.Kirkilas

vis dar premjeras

Neatsakingà G.Kirkilo poÏiappler∞ ∞ lòtòjanãià

ekonomikà geriausiai parodò Vyriausybòs

pateiktas 2008 met˜ biudÏetas,

kuris, nepaisant artòjanãio nuosmukio

ir su tuo susijusio nei‰vengiamo

valstybòs pajam˜ suma-

Ïòjimo, buvo (kaip jau ∞prasta)

deficitinis. Bappletent tuomet pirmà

syk∞ ir nuskambòjo D.Grybauskaitòs

perspòjimas, kad Vyriausybòs

veikla jai primena puotà

maro metu. Tuo tarpu premjeras

nesugalvojo nieko gudresnio,

kaip apkaltinti eurokomisar´

politikavimu. Mat G.Kirkilas

tuo metu, nepaisydamas kasdien

smunkanãio populiarumo, dar

tebelaikò save socialdemokrat˜

kandidatu ∞ prezidentus, o

D.Grybauskait´ – savo pagrindine

konkurente.

Galutinai G.Kirkilà pribaigò

“Leo LT” steigimo skandalas.

Nepaisant plaãios tiek visuomenòs,

tiek politik˜ paramos

premjerų fone.

prie‰ Estijà ir masines rusakalbi˜

riau‰es Talino centre. Taãiau tai, kaip ir

Rusijos grasinimai imtis ekonomini˜

sankcij˜, nepakeitò A.Ansipo sprendimo.

Netrukus po to Rusija i‰ ties˜ òmò

visais bappledais stabdyti savo preki˜ tranzità

per Estijos uostus, taãiau tai

nesutrukdò estams pernai ruden∞

pripaÏinti A.Ansipo populiariausiu premjeru

i‰ vis˜ buvusi˜j˜.

Neseniai kalbòdamas per Estijos radijà

A.Ansipas parei‰kò, kad “Rusijos tranzito

traukinys jau seniai nuvaÏiavo ir ‰ià

ekonomikos srit∞ estai turòt˜ kaip galima

greiãiau pamir‰ti”. Orientuotis reikia ∞

Ïiniomis ir auk‰tosiomis technologijomis

gr∞stà ekonomikà. ●

2008 / 06 / 23 veidas

Gedimino Kirkilo

reitingas

(proc.)

25

2006 08

36

2006 10

47

2006 12

52

2007 02

2007 05

paãiai naujos atominòs elektrinòs statybos

idòjai, jà ∞gyvendinti turinti bendrovò

buvo steigiama Vyriausybei taip

atvirai ÏaidÏiant privataus verslo pusòje,

kad galiausiai viskas atvedò prie interpeliacijos

G.Kirkilui ‰i˜ met˜ balandÏio

pradÏioje. Nors tuo metu, prisijung´s

Artapplero Paulausko vadovaujamus

socialliberalus, G.Kirkilas forma-

49 48

2007 09

G.Kirkilo darbas

vertinamas blogiau nei

A.Ansipo (kairòje) ar D.Tusko

D.Tuskas svajoja apie prezidentūrą

Pernai ruden∞ Lenkijoje vykusiuose Seimo

rinkimuose pergal´ ‰ventò lig tol opozicinò

“Pilieãi˜ platforma” ir jos lyderis Donaldas

Tuskas, prie‰ keletà met˜ pralaimòj´s

varÏybas dòl prezidento posto Lechui

Kaczynskiui, tad dabartiniai premjero ir

valstybòs vadovo santykiai gana ∞tempti.

Vien todòl, kad D.Tuskas neslepia savo

ketinim˜ po dvej˜ met˜ mòginti atimti i‰

‰iuo metu itin nepopuliaraus L.Kaczynskio

prezidento postà. Taãiau strateginiais

klausimais jie sugeba rasti bendrà kalbà.

“D.Tusko stiprybò ta, kad politikoje jis

neturi joki˜ dòmesio vert˜ konkurent˜, –

“Veidui” sakò dienra‰ãio “Rzeczpospolyta”

apÏvalgininkas Jerzy Hasczynskis. – Tai

leidÏia jam prireikus laisvai keisti savo vy-

38

2007 11

2008 01

2008 03

LIETUVA

25 24

2008 06

·altinis: “Vilmorus”, “Lietuvos rytas”

liai jau vadovavo nebe maÏumos, o

daugumos Vyriausybei, i‰vengti nepasitikòjimo

jam pavyko tik dòl balsavimo

procedappler˜ ir vos trij˜ bals˜ persvara.

Vis dòlto pagrindinò prieÏastis, kodòl

G.Kirkilas i‰lieka Vyriausybòs vadovo

poste ir bus jame iki pat naujos

Vyriausybòs sudarymo po ruden∞ vyksianãi˜

rinkim˜, yra ta, kad jo

niekas rimtai nenori nuversti,

nes nò viena politinò jòga Seime

nesugebòt˜ sudòlioti naujos valdanãiosios

koalicijos. Tad ir nuversti

dabartinio premjero opozicija

pernelyg nesistengò.

2006-˜j˜ liepos 6-àjà G.Kirkilas

tapo premjeru i‰ de‰ini˜j˜

negalios suformuoti savà Vyriausyb´

ir dòl tos paãios Seimo

opozicini˜ partij˜ negalios juo

tebòra. Opozicijai dabar tiesiog

naudinga, kad prie‰ rinkimus

Vyriausybei vadovaut˜ susikompromitav´s

politikas, o pagrindinò

valdanãioji Socialdemokrat˜

partija dòl t˜ paãi˜ rinkim˜

nesiryÏta daryti pervers-

“AFP” NUOTR.

37

mo savo viduje, keisdama G.Kirkilà

kita figapplera. ■

riausybòs sudòt∞, skiriant ir atleidÏiant ministrus.

Keletas viceministr˜ Gynybos ministerijoje,

dòl kuri˜ praeities kilo ∞tarim˜,

buvo pa‰alinti nedelsiant. Lygiai taip pat

sveikatos apsaugos viceministras prarado

darbà tà paãià dienà, kai spaudoje

pasirodò prane‰im˜, kad jis gali bappleti

∞sivòl´s ∞ aferà”.

·iuo metu D.Tuskà remia maÏdaug pusò

lenk˜, taãiau premjero populiarumas, tegu

palengva, ima slinkti Ïemyn. “Jis nedaro

reform˜, – sako J.Hasczynskis. – Nòra

joki˜ pastebim˜ permain˜ transporto ir

infrastruktappleros srityse, ∞strigo keli˜ tiesimas.

Visi sprendimai atidedami, nes po

dvej˜ met˜ – prezidento rinkimai ir

D.Tuskas nenori iki to laiko ∞gyti prie‰˜”. ●

19

“BFL” NUOTR.


“BFL’ NUOTR.

LIETUVA TYRIMAS

20

Brangiausiai kainav´

valdΩios sprendimai

JÌRATñ MOCKUVIENñ

Jau beveik dvide‰imtmetis, kai Lietuva savaranki‰kai tvarko

savo applek∞. Toks laiko tarpas leidÏia daryti apibendrintas

i‰vadas, kiek iki ‰iol mapples˜ valdÏios priimt˜ sprendim˜ davò

naudos valstybei, o kiek buvo nuostolingi. Ir kodòl taip atsitiko.

Domintis, geras ar blogas Seimo

sprendimas, i‰ai‰kòjo viena: beveik

visi Seimo sprendimai, sulauk´

didelio rezonanso visuomenòje, vertintini

neigiamai. "Øtarinòti galima bapplet˜ beveik

visus projektus, kuriuos uÏliejo visuomenòs

kritikos lavina", – sako Kauno

technologijos universiteto Ekonomikos ir

tarptautinòs prekybos katedros vedòjas

profesorius Vytautas Snie‰ka.

Pasak Vilniaus universiteto Teorinòs

ekonomikos katedros vedòjo profesoriaus

habilituoto daktaro Povilo Gylio, tikrai

blogi sprendimai, daug kainav´ mapples˜

applekiui, – tai revoliucinis poÏiappleris ∞ applekio pertvarkymà

nepriklausomybòs pradÏioje.

·iaip jau, klasik˜ teigimu, norint kà nors

sukurti, reikia kaÏkà sugriauti, taãiau

P.Gylio ∞sitikinimu, Lietuvoje visko buvo

sugriauta per daug.

"To meto sprendimai daÏnai buvo neapgalvoti.

PavyzdÏiui, kurti lietuvi‰kà traktori˜

ar lietuvi‰kà lòktuvà. Profesionalaus

ekonomisto poÏiappleriu, tai virtuvinio màstymo

lygis. Antras neprotingas sprendimas

susij´s su "MaÏeiki˜ nafta". Vakar˜ literatappleroje

buvo ra‰oma, kad tai – Baltijos

‰ali˜ ekonomikos perlas. DidÏiulò ∞monò,

gaminusi maÏdaug 10 proc. ‰alies BVP.

Aus∞ ròÏò svaiãiojimai, kad tai – metalo

lauÏas, tad gerai, jei dar uÏ jà duoda pusantro

‰imto milijon˜ doleri˜. Mes, galima

sakyti, veltui atidavòme savo

ekonomikos perlà. Tai buvo didelis smapplegis

valstybòs pasitikòjimui. Daug Ïmoni˜

manò ir tebemano, kad tai – antivalstybinis

projektas", – savo grieÏtà nuomon´

dòsto P.Gylys.

Nacionalinòs plòtros instituto

direktorius Mindaugas

Kiznis "MaÏeiki˜ naftos"

privatizavimà taip pat laiko

bene brangiausiai Lietuvos

valstybei kainavusiu

sprendimu. Jo nuomone,

∞mon´ privatizuoti paskubòta, nes valdÏia

nesugebòjo bappleti vadybininkais. Paskutinis

∞monòs akcij˜ pardavimas dramati‰kai

skyròsi nuo pirmojo.

"Investavus apie 1 mlrd. Lt gamyklos

vertò pakilo daugiau kaip a‰tuonis kartus.

Jei Vyriausybò bapplet˜ investavusi pati

(pasamdÏiusi tinkamus konsultantus), tai

i‰ dabar parduoto apie 90 proc. paketo bapplet˜

gauta ne 2,3 mlrd. Lt, bet apie 6,6 mlrd.

Lt. Kitaip tariant, ‰is Vyriausybòs sprendi-

mas valstybei kainavo apie 4 mlrd. Lt, net

neskaiãiuojant negaut˜ mokesãi˜ ir

sumokòt˜ kompensacij˜ "Williams" kompanijai.

·is dydis sudaro, galima sakyti,

vieneri˜ met˜ normal˜ BVP prieaug∞. Jo

pakakt˜ kone ketveri˜ met˜ valstybòs biudÏeto

deficitui padengti", – savo ∞Ïvalgà

tiksliais skaiãiais i‰rei‰kia ekspertas.

Rikiuojant kitus brangiausiai kainavusius

Seimo ar apskritai valdÏios

sprendimus paai‰kòja, jog nemaÏai j˜

susij´ su privatizavimo politika. ·iandien

daug kritikos sulaukia kadaise Seimo

nulemti Ïemòs ir ∞moni˜ privatizavimo

bappledai.

"1993 ir 1994 metais vykdyta masinò

ãeki˜ privatizacija visi‰kai netiko mapples˜

‰aliai. Juk galòjo bappleti kaip âekijoje: ne-

didelò investicini˜ ãeki˜

dalis perleista gyventojams,

o kita – tarptautiniams

investuotojams.

Tokia tariamai socialistinò

idòja, galima

sakyti, mums kainavo

dabartin∞ rodikl∞, kai vienam gyventojui

tenka bene maÏiausiai uÏsienio investicij˜.

Didelòs ∞monòs bankrutavo, nes jas

peròmò mafija arba Ïmonòs, kurie nieko

nesuprato apie verslà", – pastebi P.Gylys.

DidÏiuli˜ nuostoli˜ visiems mums

padarò ir Seimo nulemta Ïemòs reforma.

Laisvosios rinkos instituto eksperto Giedriaus

Kadziausko teigimu, jos vykdymo

rezultatas – pasitikòjimo netek´ Ïemòtvarkos

skyriai ir visi teritorij˜ planavimo

Dideli˜ nuostoli˜

visiems padarò

Seimo nulemta

Ïemòs reforma.

veidas

2008 / 06 / 23


TYRIMAS

profesionalai. Taip pat pastar˜j˜ met˜

nekilnojamojo turto brangimas, kur∞

nulòmò tiesiog Ïemòs trapplekumas miestuose,

klaidingas sprendimas leisti

perkelti Ïem´, suteik´s galimyb´ valdininkams

ir kai kuriems asmenims i‰

to turòti naudos, ir keliolika met˜

uÏsit´s´s Ïemòs gràÏinimas.

Beje, mapples˜ Seimui didelò atsakomybò

tenka ir dòl finansini˜ piramidÏi˜

bei dòl j˜ padaryt˜ nuostoli˜

Lietuvos gyventojams. Profesorius

V.Snie‰kos nuomone, bappletent ∞statym˜

spragos sudarò prielaidas atsirasti

EBSW koncernui, "Sekundòs" bankui

ir kitoms finansinòms piramidòms, dòl

kuri˜ gyventojai patyrò milijonini˜

nuostoli˜.

“Veido” uÏsakymu “Fonitel” atlikta apklausa

parodò, kad blogiausiu premjeru Ïmonòs laiko

A.·leÏeviãi˜, o tarp Seimo pirminink˜ – V.Muntianà

Blogi – ir nepadaryti

sprendimai

Nacionalinòs plòtros instituto ekspertò

Valerija Gudkovaitò ∞sitikinusi, jog Lietuvos

valdÏios veiklos ir sprendim˜ nelogi‰kumas

– ne i‰imtis, o per visà neprik-

lausomybòs istorijà vis pasikartojantis

rei‰kinys. Ir klaidos tyãia ar netyãia daromos

ne vienoje srityje, o daugelyje.

"Patyrinòkime valstybòs biudÏeto

padòt∞. Galima sakyti, nebuvo nò vieneri˜

met˜, kad kuri nors Vyriausybò

bandyt˜ nors ‰iek

tiek su‰velninti ekonominius

ciklus. Prie‰ingai:

esant ekonomikos pakilimui

i‰laidaujama ir

∞vedamos lengvatos bei

maÏinami mokesãiai, o ekonomikos

nuosmukio metais visos lengvatos

pradedamos naikinti ir kalbama apie subalansuoto

biudÏeto poreik∞. Jei lygintume

abstrakãiai, tokia politika yra tolygi skòãi˜

dalijimui sausros metu ir j˜ atiminòjimui,

kai pradeda lyti", – ironizuoja

V.Gudkovaitò.

Pasak ekspertòs, 2007 m.

didÏiausias tokios politikos

paradoksas – valstybò nesugebòjo

subalansuoti biudÏeto net

esant 18,1 proc. nominaliam

BVP augimui. Tuomet kyla

klausimas: kaip teks subalansuoti

biudÏetà, kai ekonomikos

augimas sulòtòs?

G.Kadziauskas perspòja,

kad ateityje mapples˜ valstybei

skaudÏiai kirs taip pat visi‰kai

nuo valdÏios priklausantis

sprendimas – Lietuvos valstybòs

skolos administravimas,

palapplekan˜ ir paãios skolos

gràÏinimas. 2008 m. biudÏete

skolos valdymo programai numatyta skirti

834 mln. Lt; 2006 m. buvo 666 mln. Lt.

Tai didÏiuliai pinigai.

Beje, ekspertas pabròÏia, kad blogi

sprendimai bapplena padaryti veikiant arba

neveikiant ir nebappletinai viskà galima ∞vertinti

pinigais. Vienas toki˜ – sveikatos ir

auk‰tojo mokslo ‰iandienos padòtis nepa-

Klaidingi sprendimai lemia didžiulius nuostolius

● Bank˜ griappletis (1994–1996 m.) –

gyventojai patyrò per 600 mln. Lt nuostoli˜

● EBSW koncerno bankrotas (1995 m.) –

patirta 83 mln. Lt nuostoli˜

● Rublini˜ indòli˜ atkapplerimas (pradÏia

1997 m.) – nuspr´sta atkurti 3,623 mlrd. Lt

● "MaÏeiki˜ naftos" privatizavimas

1999 m. – valstybò neteko per 4 mlrd. Lt

● "Alitos" privatizavimas 2003–2004 m. –

valstybò neteko beveik 36 mln. Lt

“VEIDO’ MONTAÎAS NUOTR.

● Ignalinos atominòs elektrinòs uÏdarymas

ir "Leo LT" sukapplerimas –?

Ateityje skaudÏiai

kirs Lietuvos valstybinòs

skolos

administravimas

LIETUVA

liaujam˜, bet neveiksming˜ reform˜

sapplekuryje. Pragai‰tingas to pasekmes ir

praradimus patiriame jau dabar ir ateityje

jie bus dar didesni, taãiau kokie tai yra

finansiniai nuostoliai, sunku apskaiãiuoti.

Brangiai visuomenei

kainuoja bei kainuos ir

daugybò kit˜ Seimo

sprendim˜. "PavyzdÏiui,

tai, kad Seimas priòmò

∞statymà, leidÏiant∞ Lietuvoje

Ïmonòms ∞ privaãius

pensij˜ fondus pervesti labai menkas

∞mokas, todòl privatapples fondai disponuodami

gautomis lò‰omis negali pasiekti

pakankamo pelningumo ir tai grasina

sukompromituoti visà sistemà. I‰ esmòs

mapples˜ galingieji gyvena ‰ia diena ir dabar

niekas nesiruo‰ia tam, kas bus po koki˜

20 met˜. Tad jei ∞vyks sistemos griappletis,

kokià pie‰ia sistemos kritikai, pasekmes

labai ai‰kiai pajusime ir piniginiu

poÏiappleriu", – apie ateities gròsmes perspòja

G.Kadziauskas.

Trappleksta strateginio màstymo

Liappledna, bet i‰ daugybòs minòt˜

pavyzdÏi˜ ir klaid˜ valstybòs vadovai ir

parlamentarai nepasimokò. Pasak profesoriaus

P.Gylio, ‰iuo metu didÏiausià nerimà

kelia Lietuvos energetikos sektorius:

"Tai, kad ‰iandien neturime ai‰kios pozicijos

ir veiksm˜ energetikos sektoriuje,

yra didelò gròsmò mapples˜ nacionaliniam

saugumui ir tai mums brangiai kainuos.

Susidaro ∞spappledis, kad Lietuvoje nòra strateginio

màstymo, diskusijos, kokios alternatyvos

geriausios mapples˜ valstybei. Be to,

mapples˜ valstybòje pasigendu veiksm˜, kaip

uÏbògti neigiamiems ∞vykiams uÏ aki˜".

Profesoriui antrina Nacionalinòs plòtros

instituto ekspertò V.Gudkovaitò: "Man

susidaro ∞spappledis, kad dauguma sprendÏiamàj∞

balsà turinãi˜ politik˜ visi‰kai neprognozuoja

ateities. Vienas akivaizdÏiausi˜

pavyzdÏi˜ – IAE uÏdarymas. Tai, kad

Lietuva liks be pigios elektros energijos,

kaÏkodòl pastebòta tik tada, kai iki

elektrinòs uÏdarymo liko visai maÏai laiko.

Tai atspindi didel∞ mapples˜ Seimo trumparegi‰kumà".

Vis dòlto profesorius V.Snie‰ka leidÏia

baigti ‰ià apÏvalgà bent ‰iek tiek optimisti‰kiau

teigdamas, kad Lietuvoje

sprendimai priimami vis protingiau, kompetentingiau,

nes didòja juos priimanãi˜

Ïmoni˜ kvalifikacija. Taip pat ir valstybòs

pilieãiai tampa labiau i‰silavin´ ir ant populistini˜

kabliuk˜ uÏkimba vis reãiau.

·alies ekonominòs kultappleros tobulinimas,

Ïmoni˜ i‰mokslinimas, kvalifikuot˜ darbuotoj˜

atòjimas ∞ valdymo organus – pati

geriausia investicija. Tuomet galimos

prielaidos nedaryti klaid˜, kurios buvo

daromos iki ‰iol. ■

2008 / 06 / 23 veidas 21


LIETUVA TEISñ

Treçiåkart ant gr∂blio

Jei Lisabonos sutartis ∞sigalios, ji bus ir mapples˜ teisò –

vienas svarbiausi˜ mapples˜ teisòs akt˜, kuris pas mus nòra

oficialiai paskelbtas.

Europos Sàjungos nare Lietuva tapo

2004 m. geguÏòs 1 d. Iki tol buvo

ginã˜, ar galime tai padaryti

nepatais´ Konstitucijos. Nuspr´sta: taisyti

bappletina.

Pataisa padaryta 2004 m. liepos 13 d. ir

∞sigaliojo 2004 m. rugpjappleãio 14 d. Konstitucinis

Teismas (KT) vòliau konstatavo, kad

Lietuvos narystò ES buvo konstituci‰kai

patvirtinta – ne ∞tvirtinta. Dvi raidòs, liudijanãios,

kad teisòje svarbapples ne tik ÏodÏiai,

bet ir j˜ dalys (prie‰dòliai). ·ià originalià

doktrinà i‰provokavo neregòtas Seimo delsimas:

joks kitas parlamentas nesugebòjo

taip nevykusiai pavòluoti.

Taãiau po 2004 m. rugpjappleãio 14 d.

kvestionuoti Lietuvos narystòs ES nòra

konstitucinio pagrindo. Nustatyta: ES

teisòs normos yra sudedamoji Lietuvos

teisòs sistemos dalis ir (jei kyla i‰ ES sutarãi˜)

turi vir‰enyb´ prie‰ Lietuvos ∞statymus

ir kitus teisòs aktus. Ne prie‰ Konstitucijà!

Konstitucij˜ vir‰enyb´ prie‰ ES

teis´ pabròÏia ir kiti konstituciniai teismai.

Antai gruod∞ Prancapplezijos Konstitucinò

Taryba nutarò, kad Lisabonos sutartis

gali bappleti ratifikuota tik pataisius

Konstitucijà. Logi‰ka: integracija galima

tik konstituciniu pagrindu.

Îinoma, jei Europos Bendrij˜

Teisingumo Teismas, ginantis ES teisòs

vir‰enyb´, nutart˜, kad kuri nors mapples˜

Konstitucijos nuostata kertasi su ES teise,

tai bapplet˜ rimta politinò problema, nes ir

mums, ir jiems reikòt˜ "i‰saugoti veidà".

Tokià patirt∞ turòjo Vokietija, pakeitusi

Konstitucijos nuostatà, neleidÏianãià moterims

tarnauti bundesvere. Konstitucijà

keitò Lenkija, kad galòt˜ vykdyti su

Europos are‰to orderiu susijusius ∞sipareigojimus.

Prie‰ ratifikuodama Sutart∞

dòl Konstitucijos Europai – vadinamàjà

Europos Konstitucijà, pataisas parengò

ir Prancapplezija, tik rinkòjai tai sutarãiai

nepritarò referendume.

Jei nuo 2004 m. geguÏòs 1 d. iki rugpjappleãio

14 d. bapplet˜ kil´s ginãas dòl ES teisòs

akto ir Lietuvos ∞statymo santykio, sausa

teisinò logika verst˜ pripaÏinti, jog tas

ES teisòs aktas Lietuvoje netaikytinas.

Kà tai reik‰t˜? Ogi ‰tai kà: mieli europieãiai,

japples mus priòmòte, aãiapple, o mes

jus "i‰dappleròme", nes ∞ ES ∞stojome neturòdami

konstitucinio pagrindo. Laimò,

toks ginãas nekilo, o Seimas, pavòlav´s

pusketvirto mònesio, tà pagrindà suteikò.

Sename anekdote baltaodis antràkart

uÏlipo ant gròblio. Atrodo, tas baltaodis

EGIDIJUS KÌRIS

Vilniaus universiteto profesorius

buvo lietuvis. 2004 m. lapkriãio 11 d.

Seimas, aplenk´s kitus parlamentus ir

daugumai jo nari˜ nò neskaiãius, ratifikavo

Europos Konstitucijà. Apie ‰∞ spartuoli‰kà

ratifikavimà daug prira‰yta,

nenoriu kartotis. Ratifikuoti tai ratifikavome,

o "Valstybòs Ïiniose" (VÎ) lapkriãio

25 d. paskelbòme tik pustreãios

ratifikavimo ∞statymo eilutòs – sakin∞,

kad Sutartis ratifikuojama. O kur ji pati?

Pasirodo, ratifikuotame tekste buvo tiek

klaid˜, kad j∞ taisò dvejus metus. Per tà

laikà prancapplez˜ ir oland˜ rinkòjai Sutart∞

pribaigò. O mes jà VÎ paskelbòme 2006 m.

lapkriãio 2 d. Be fanfar˜. Tuo metu jau

buvo padaryta Tarptautini˜ sutarãi˜ ∞statymo

(TSØ) pataisa, pagal kurià ta sutartis

VÎ neturòjo bappleti skelbiama. Kitaip tari-

ant, i‰ viso Lietuvoje

neturòjo bappleti skelbiama

oficialiai.

ES susiduria su rimtais

i‰‰applekiais, jai reikia

keistis, racionalizuoti sprendim˜ priòmimo

procesà. To nepadarius ES plòtra sustos,

o "energetinis solidarumas" liks tik

siekiamybò. Lisabonos sutartis – ‰iek tiek

perdaryta ES Konstitucija, tik be ambicijos

vadinti Konstitucija tai, kas nòra

auk‰ãiausioji ‰alies teisò. Gera ji ar bloga

– kitas klausimas. Dauguma Seimo

(kito, ne to, kuris ratifikavo Konstitucijà

Europai) nari˜ jos neskaitò. Tai j˜ ir,

deja, mapples˜ problema. Sutartis ratifikuota

‰. m. geguÏòs 8 d. Po savaitòs oficialiai

paskelbtos kelios ratifikavimo ∞statymo

eilutòs. Vòl be Sutarties teksto.

Beje, kuriame knygyne

pardavinòjamas ES

oficialusis leidinys?

Tos sutarties referendume neratifikavo

airi˜ rinkòjai. Raginimai airiams

patiems pasiapplelyti sprendimà, laikinai pasitraukti

i‰ ES ar net pakeisti Konstitucijà,

kad nereikòt˜ referendumo, liudijantys

nepagarbà tai ‰aliai, uÏleidÏia vietà

pripaÏinimui, kad teisinò i‰eitis kol kas

nerasta. Tikòkimòs, kad rank˜ i‰sukinòjimo

nebus. O kol kas kartojama, kad

ratifikavimo procesas turi t´stis, nes tai

padarò jau 18 valstybi˜. Deja, tas ratifikavimas

Lietuvoje baigòsi be ratifikuoto

akto oficialaus paskelbimo.

Tuo tarpu Seimas gavo peticijà.

Pra‰oma kreiptis ∞ KT, kad jis i‰tirt˜, ar

Konstitucijai neprie‰tarauja:

1) Lisabonos sutartis. Visa (beveik

300 puslapi˜), konkretapples straipsniai

nenurodyti. Jei Seimas nuspr´s tenkinti

peticijà, turòs pats sura‰yti didel∞ sudòtingà

tekstà vietoj gaut˜ poros puslapi˜.

Bapplet˜ nelengva.

2) sutarties ratifikavimas Seime (ne

referendumu). Tai ne sutarties, bet ratifikavimo

∞statymo ginãijimas pagal

priòmimo tvarkà. Taigi pra‰oma inicijuoti

KT dvi bylas (nors ra‰oma apie vienà).

Tai formali teisinò peticijos yda.

3) Konstitucinio Teismo ∞statymo

(KTØ) nuostata, neleidÏianti tokiais klausimais

∞ KT kreiptis pilieãiams. Bet KTØ

tik pakartoja Konstitucijà. Dòl ko ãia

kreiptis?

Kadangi peticija turi teisini˜ yd˜,

Seimas gali jos netenkinti. O jei kreipt˜si

∞ KT – tai dòl ko? Dòl teisòs akto, kuris

Lietuvoje net oficialiai nepaskelbtas.

Îinoma, sutarties tekstas nòra neprieinamas.

Jis paskelbtas ES oficialiajame

leidinyje, internete, tuoj leidyklos

i‰leis knygeles. Bet pagal Konstitucijà

galioja tik paskelbti ∞statymai, Seimo ratifikuotos

tarptautinòs sutartys turi ∞staty-

mo galià, o ∞statymai

oficialiai skelbiami VÎ.

Kodòl TSØ leidÏia

Lietuvoje oficialiai

nepaskelbti net tokios

sutarties, dòl kurios ginãijamasi, ar ji

mapples˜ suvereni˜ gali˜ neapriboja per

daug? Beje, kuriame knygyne pardavinòjamas

ES oficialusis leidinys?

Jei Lisabonos sutartis ∞sigalios, ji bus

ir mapples˜ teisò – vienas svarbiausi˜ mapples˜

teisòs akt˜, kuris pas mus nòra oficialiai

paskelbtas. Tai padaryta, tiksliau,

nepadaryta pagal ∞statymà. Labai abejotinas

∞statymas, kuris tai leidÏia. Negi mes

taip negerbiame sav´s, kad net su oficialiu

vieno svarbiausi˜ mapples˜ teisòs akt˜

tekstu turime susipaÏinti i‰ uÏsienio ‰altini˜?


22 veidas 2008 / 06 / 23


Trisde‰imt didÏiausi˜ mokesãi˜

mokòtoj˜ 2007 metais ∞ valstybòs

biudÏetà sune‰ò 5 mlrd. 210 mln.

lit˜ – treãdal∞ viso biudÏeto pajam˜.

Daugiausiai mokesãi˜ sumokòjusi˜

∞moni˜ trisde‰imtuke pus´ pozicij˜ uÏòmò

akcizo mokest∞ mokanãios bendrovòs,

o kità dal∞ – prekybos tinklai, bankai,

telekomunikacij˜ ir energetikos

∞monòs. “Veidas” i‰analizavo, kiek ‰ios

bendrovòs sumoka skirting˜ rapple‰i˜ mokesãi˜.

Øvertinome ir kokià mokesãi˜

na‰tà tempia ‰ios didÏiosios bendrovòs.

Lyderiai nesikeiãia

Jau penktus metus i‰ eilòs lyderio pozicij˜

didÏiausi˜ mokesãi˜ mokòtoj˜

sàra‰e neuÏleidÏia “MaÏeiki˜ nafta”.

24

VIR·ELIO TEMA

DidΩiausi mokesçi¨

mok∂tojai Lietuvoje

JURGITA LAURINñNAITñ, GIEDRñ PUTELYTñ

Trisde‰imt Lietuvos ∞moni˜ pernai surinko treãdal∞ valstybòs

biudÏeto. Daugiausiai akcizo ir pridòtinòs vertòs mokesãi˜ sumokòjo

“MaÏeiki˜ nafta”, o daugiausiai pelno mokesãio – bankai.

Lietuvos didžiausi mokesčių mokėtojai (Lt)

2007 m. 2006 m.

1. AB “MaÏeiki˜ nafta” 802,8 mln. 1,22 mlrd.

2. UAB “Philip Morris Baltic” 326,9 mln. 246,7 mln.

3. UAB “Lietuva statoil” 321,3 mln. 274 mln.

4. UAB “Lukoil Baltija” 299,2 mln. 186,7 mln.

5. AB “Stumbras” 274,6 mln. 193,6 mln.

6. UAB “Maxima LT” 271,2 mln. 220,2 mln.

7. AB “Lietuvos dujos” 205,2 mln. 164 mln.

8. UAB “Mineraliniai vandenys” 203,8 mln. 139,2 mln.

9. UAB “Senuk˜” prekybos centras 199 mln. 138,2 mln.

10. UAB “·vyturys-Utenos alus” 161,6 mln. 139,8 mln.

11. AB “Vilniaus degtinò” 158,7 mln. 164,3 mln.

12. AB “Teo LT” 137,9 mln. 128,6 mln.

13. UAB “Ave-matrox” 128,9 mln. 140,2 mln.

14. UAB “Bennet distributors” 128,8 mln. 135,5 mln.

15. UAB “Ekoenergija” 128,8 mln. 72 tapplekst.

16. UAB “Hansa lizingas” 126,4 mln. 107,2 mln.

17. UAB “Omnitel” 122,9 mln. 130,8 mln.

18. AB “VST” 121 mln. 125,7 mln.

19. Ignalinos atominò elektrinò 118,4 mln. 112,8 mln.

20. UAB “SEB VB lizingas” 105,4 mln. 96,6 mln.

21. UAB “Bendida” 102,3 mln. 66,8 mln.

22. AB SEB bankas 96,3 mln. 86,9 mln.

23. AB “Alita” 95,1 mln. 104 mln.

24. AB Ryt˜ skirstomieji tinklai 93,3 mln. 106,4 mln.

25. AB bankas “Hansabankas” 91,1 mln. 36,1 mln.

26. AB bankas “Snoras” 78,1 mln. 47,9 mln.

27. UAB “Tele2” 78 mln. 64,9 mln.

28. UAB “Silberauto” 77,7 mln. 59,4 mln.

29. UAB “Kvistija” 77,5 mln. 79,8 mln.

30. UAB “Eugesta” 77 mln. 27,9 mln.

Komentuodamas ‰∞ dòsningumà, banko

“DnB Nord” vyriausiasis analitikas profesorius

Rimantas Rudzkis atkreipia dòmes∞,

kad “MaÏeiki˜ nafta” yra ir didÏiausia

pagal apyvartà ∞monò, ir akcizo

uÏ degalus administratorò, todòl natappleralu,

kad ir mokesãi˜ ji sumoka daugiausiai.

Sàra‰o vir‰applenòje rikiuojasi ir kitos

“akcizininkòs” – “Philip Morris Baltic”,

“Lietuva Statoil”, “Lukoil Baltija”,

“Stumbras”. Per vienà laiptel∞

2007 metais palypòjusios bendrovòs

“Stumbras” rinkodaros direktorius

Algirdas âiburys teigò, kad per metus

81 mln. lit˜ padidòjusià mokesãi˜

sumà pernai lòmò 60 proc. didòjusios

pardavimo apimtys. Ømonòs

plòtrà labiausiai skatino du veiksniai:

dòl sòk-

·altinis: Valstybinò mokesãi˜ inspekcija

ming˜ rinkodaros

projekt˜ augo uÏimama

rinkos dalis

ir maÏòjo ‰e‰òlinò

rinkos dalis ‰alyje.

DidÏiausi mokesãi˜mokòtojaidaÏniausiaiatstovauja

dviem

Didžiausių mokesčių mokėtojų

sumokėtas akcizo mokestis

2007 m. (mln. Lt)

“MaÏeiki˜ nafta” 732

“Lukoil Baltija” 403,5

“Lietuva Statoil” 262,4

“Stumbras” 222

“Mineraliniai vandenys” 166,7

“Vilniaus degtinò” 133

“Ave-Matrox” 128,6

“Bendida” 93,6

“Alita” 69,8

“·vyturys-Utenos alus” 65,2

“Kvistija” 37,4

Audriaus

ÎiugÏdos

vadovaujamas

SEB bankas pernai

sumokòjo

daugiausiai

pelno mokesãio

Pastaba: analizuojamos ne visos bendrovòs –

dalis nepateikò duomen˜

·altinis: bendrovi˜ pateikti duomenys

veidas

“VEIDO” FOTOMONTAÎAS

2008 / 06 / 23


Didžiausių mokesčių mokėtojų sumokėtas

pelno mokestis (mln. Lt)

SEB bankas* 76,1

“MaÏeiki˜ nafta” 71,9

“Hansabankas” 71

VST 41

“Teo Lt” 31,8

“·vyturys-Utenos alus” 31,3

“Tele2” 22,045

“Lietuvos dujos” 21,3

“Hansa lizingas” 13,67

Bankas “Snoras” 13,63

Ryt˜ skirstomieji tinklai 13

“SEB VB lizingas” 11,3

“Stumbras” 8,3

“Philip Morris Baltic” 4,986

Ignalinos atominò elektrinò 4,985

“Lukoil Baltija” 4,68

“Alita” 3,5

“Eugesta” 3,1

“Bennet distributors” 2,5

“Mineraliniai vandenys” 1,8

“Vilniaus degtinò” 0,362

“Ave-Matrox” 0,132

“Bendida” 0,109

“Ekoenergija” 0,081

Pastaba*: SEB bankas nuo pelno mokesãio buvo

atleistas nuo 1999 iki 2003 m.

Pastaba**: lyginamas apskaiãiuotas pelno mokestis, nurodytas

pelno (nuostoli˜) ataskaitoje uÏ 2007 metus. Bendrovòs, apie kurias

nepavyko gauti tiksli˜ duomen˜, nelyginamos.

stipriausiems applekio sektoriams Lietuvoje

– apdirbamosios pramonòs ir prekybos.

Vilniaus mokesãi˜ inspekcijos

(VMI) vir‰ininko pavaduotojas Gediminas

Vy‰niauskis kaip auganãius naujus

stambius mokesãi˜ mokòtojus i‰skyrò

ir statybos, transporto, operacij˜

nekilnojamuoju turtu bendroves. Tuo

tarpu R.Rudzkis prognozavo, kad ateityje

svarbiu mokesãi˜ mokòtoju galòt˜

tapti “Leo LT”.

Palyginus penkeri˜ met˜ didÏiausi˜

mokesãi˜ mokòtoj˜ sàra‰us matyti,

kad padòtis per ‰∞ laikotarp∞ pakito

maÏai – kasmet trisde‰imtuke

persirikiuoja tos paãios bendrovòs,

o nauj˜ atsiranda vos viena kita.

Îinoma, Lietuvoje stambi˜

∞moni˜ nòra tiek daug, o

nauj˜ dideli˜ rinkos Ïaidòj˜

neatsiranda. Lietuvos

pramoninink˜

konfederacijos ekonomikos

ir finans˜ departamento

direktorius Sigitas Besagirskas

mano, kad ‰iuo metu

Lietuvoje ∞monei sparãiai augti sudòtinga,

nes nòra pakankamai mokestini˜

paskat˜ plòtoti verslà, investuoti ∞ naujas

technologijas.

ISM vadybos ir ekonomikos universiteto

bakalauro studij˜ dekanas Nerijus

Maãiulis papildo, kad pastaraisiais metais

Lietuvos ∞monòs nesulaukò ir esmi-

2008 / 06 / 23 veidas

VIR·ELIO TEMA

ni˜ uÏsienio investicij˜,

galòjusi˜ prisidòti prie

bendrovi˜ plòtros.

Panagrinòjus didÏiausi˜

mokesãi˜ mokòtoj˜

trisde‰imtukà 2003–

2007 metais matyti, kad

i‰ jo i‰krito tokios stambios

∞monòs, kaip “Palink”,

“Sanitex”, “Lietuvos

geleÏinkeliai”.

Bendrovòs “Lietuvos

geleÏinkeliai” plòtros

direktorius Albertas ·imònas

nesiryÏo svarstyti,

kodòl kitos ∞monòs

pralenkò bendrov´ pagal

sumokòt˜ mokesãi˜

dyd∞. “Darbuotoj˜ ∞monòje

nesumaÏòjo, pelno

mokestis net padidòjo,

todòl man sunku vertinti,

kodòl nusileidome Ïemiau,

– tikòtina, kad kit˜

∞moni˜ mokesãiai didòjo

sparãiau. Garantuoju,

kad visus mokesãius

mokame sàÏiningai”, –

tikino A.·imònas.

Tuo tarpu “Sanitex”

finans˜ direktorius Algis

Pakalnis svarstò,

kad galbapplet kitos ∞monòs

uÏdirbo daugiau

pelno ar pasinaudojo mokesãi˜ lengvatomis,

todòl ir i‰stapplemò “Sanitex” i‰ ‰io

sàra‰o. “Îinau, kad mapples˜ mokam˜ mokesãi˜

suma nesumaÏòjo”, – pabròÏò finans˜

direktorius.

·ias stambias ∞mones pakeitò pagal

apyvartà smulkesnòs bendrovòs – naftos

produktais prekiaujanti “Kvistija”,

automobili˜ verslo ∞monò “Silberauto”.

Pastaroji bendrovò, pagal pardavimo

pajamas uÏimanti maÏdaug 50 vietà, didÏiausi˜

mokesãi˜ mokòtoj˜ sàra‰e at-

·altinis: Registr˜ centras

“MaÏeiki˜ nafta” daugiausiai mokesãi˜ ∞

biudÏetà sumoka jau penkerius metus i‰ eilòs

siduria 28 vietoje.

“Silberauto” vadovas Rimantas Stankeviãius

mano, kad gana auk‰tà vietà

nagrinòjamame sàra‰e lòmò spartus bendrovòs

apyvartos didòjimas, pernai siek´s

apie 40 proc., taip pat tinklo plòtra –

pernai buvo atidarytas ∞monòs filialas

Kaune. O kodòl ‰i bendrovò mokesãi˜

mokòtoj˜ sàra‰e pralenkò pagal apyvartà

didesnes bendroves? R.Stankeviãius

spòjo, kad kitos ∞monòs galòjo naudotis

mokesãi˜ lengvatomis.

N.Maãiulio manymu, pagal pardavimo

pajamas nedidelòs, taãiau nemaÏà

pridòtin´ vert´ sukurianãios ∞monòs ∞ didÏiausi˜

mokesãi˜ mokòtoj˜ gretas gali

∞sira‰yti ir dòl didelio PVM mokesãio.

Didel´ pridòtin´ vert´ sukuria apdirbamosios

pramonòs, auk‰t˜j˜ technologij˜,

telekomunikacij˜ bendrovòs.

VMI vir‰ininko pavaduotojas G.Vy‰niauskis

∞vardijo dar vienà prieÏast∞, kodòl

pagal finansinius rodiklius nusileidÏianti

∞monò gali pralenkti pagal sumokòtus

mokesãius. “Daug priklauso

nuo ∞monòs ∞gyvendinamos strategijos:

vienos apyvartines lò‰as skiria investicijoms,

o kitos i‰moka dividendus, kurie

yra apmokestinami”, – ai‰kino VMI

atstovas.

“MaÏeiki˜ nafta”

karapplenos nenusipelno?

Kalbòdamas apie didÏiausius mokesãi˜

mokòtojus Lietuvoje, finans˜

ministro pataròjas Gintautas Bagotyrius

suabejojo, ar pelnytai “MaÏeiki˜

naftai” bei kitoms akcizo mokest∞ mokanãioms

∞monòms dedamos didÏiausi˜

mokesãi˜ mokòtoj˜ karapplenos. Pasak

G.Bagotyriaus, nekorekti‰ka lyginti

∞moni˜ “duokl´ valstybei”, kai ∞ bendrà

krapplevà suplakamos visos bendrovòs: ir

mokanãios ∞ valstybòs biudÏetà akcizo

mokest∞, ir nemokanãios.

25

“BFL” NUOTR.

➔26


25➔

·iemet gyventojai ir ∞monòs turòjo dirbti 151 dienà, kad sumokòt˜ visus mokesãius valstybei – dvylika dien˜ daugiau nei pernai

Finans˜ ministro pataròjas mano, kad

teisingiau ir tikslingiau bapplet˜ vertinti atskirus

∞ biudÏetà mokamus mokesãius.

“MaÏeiki˜ nafta” – neabejotinai labai

svarbi ∞monò, ‰alies biudÏeto pajam˜ lyderò,

taãiau nereikia pamir‰ti, kad ji moka

nedaug nuo ∞monòs veiklos efektyvumo

priklausant∞ akcizo mokest∞, kuris

yra pagaminto produkto kainos dalis”, –

teigò G.Bagotyrius.

Kaip pabròÏò ir kiti finans˜ ekspertai,

akcizo mokest∞ sumoka galutinis vartotojas,

taigi ∞monòs indòlis ãia menkas.

Remdamasis ekspert˜ rekomendacijomis,

Veidas” i‰tyrò ∞vairius ∞moni˜

sumokòtus mokesãius. Paai‰kòjo, kad

vertinant pagal mokesãi˜ rapple‰is lyderiai

pasikeiãia. Valstybinio socialinio draudimo

∞mok˜ pernai daugiausiai sumokòjo

didÏiausià darbuotoj˜ skaiãi˜ turinti

“Maxima Lt” (101,77 mln. Lt), Ignalinos

atominò elektrinò (42 mln.), “Senuk˜”

prekybos centras (38 mln.), SEB bankas

(34 mln.) ir “Teo LT” (38 mln.).

Îinodami ∞moni˜ darbuotoj˜ skaiãi˜,

atlikome ir vidutini˜ atlyginim˜ ‰iose

∞monòse analiz´. Paai‰kòjo, kad maÏiausi

atlyginimai mokami prekybos tinkluose,

maÏesniuose miestuose ∞sikapplerusiose

prekybos naftos produktais ∞monòse, o

didÏiausi – bankuose, telekomunikacij˜

bendrovòse, naftos perdirbimo ∞monòje.

Îinoma, ‰ie apytiksliai atlyginimai neparodo

“Ïirkli˜” tarp auk‰ãiausio vadovo ir

nekvalifikuoto darbininko gaunam˜ atlyginim˜,

taãiau susidaryti tam tikrà

vaizdà galima.

Nagrinòjant darbuotoj˜ skaiãi˜ ∞monòse,

mokanãiose daugiausiai mokesãi˜,

per‰asi ∞Ïvalgos apie bendrovi˜

produktyvumà. N.Maãiulio nuomone,

maÏiausiai darbuotoj˜ turinãios ∞monòs

galòt˜ pretenduoti ∞ produktyviausias.

Kita vertus, reikia atkreipti dòmes∞ ∞ kitas

aplinkybes. ISM bakalauro studij˜

dekanas svarsto, kad, pavyzdÏiui, “Tele2”

gauna daug pajam˜ ir sumoka

daug mokesãi˜, bet turi tik 70 darbuo-

26

toj˜. I‰ pirmo Ïvilgsnio gali atrodyti,

kad tai labai produktyvi ∞monò, kurioje

maÏai darbuotoj˜ sukuria daug pridòtinòs

vertòs, taãiau ‰i kompanija turbapplet

aktyviai naudojasi i‰tekli˜ nuoma

(angl. “outsourcing”) – dòl to joje dirba

tiek maÏai darbuotoj˜.

Ekonomistai atkreipia dòmes∞, kad

dideli ∞moni˜ mokami mokesãiai gali

atsirapplegti ir pirkòjams bei darbuotojams.

N.Maãiulis pabròÏia, kad akcizo bei

PVM mokesãius moka ne ∞monò, o

pirkòjai, tuo tarpu gyventoj˜ pajam˜

mokest∞ sumoka darbuotojai. “Ømonei

na‰ta – tik pelno mokestis”, – tvirtina

N.Maãiulis.

Didžiausių mokesčių

mokėtojų sumokėta

įmoka “Sodrai” 2007 m.

Paanalizavus pelno mokesãius matyti,

kad didÏiausias ‰ios rapple‰ies mokestis

uÏ 2007 metus apskaiãiuotas SEB bankui

(76,1 mln. Lt), “MaÏeiki˜ naftai”

(71,9 mln.) VST (41 mln.), “Teo LT”

(31,8 mln.). Tiesa, SEB bankas nuo

pelno mokesãio buvo atleistas net penkerius

metus – nuo 1999 iki 2003 m.

Pasak N.Maãiulio, ∞monòs, kurios daugiau

sumoka pelno mokesãio, bet ma-

Ïiau kit˜, sugeba veikti efektyviai – j˜

pelno nemaÏina kiti mokesãiai. “·ios

∞monòs taip sugeba organizuoti savo

veiklà, kad nereikòt˜

mokòti daug valstybinio

socialinio draudimo, PVM

Valstybinio so- Darbuotoj˜ Vidutinis

cialinio drau- skaiãius atlyginimas

dimo ∞moka neatskaiãius

(“Sodrai”), Lt mokesãi˜, Lt

“Maxima Lt” 101,7 mln. 16 176 1692

“MaÏeiki˜ nafta” 54 mln. 3344 4343

Ignalinos atominò elektrinò 42 mln. 3056 3696

“Senuk˜” prekybos centras 38,9 mln. 4800 2179

“Teo LT” 38 mln. 3177 3217

SEB bankas 34,5 mln. 1912 4865

Ryt˜ skirstomieji tinklai 22,3 mln. 2157 2780

“Hansabankas” 44,2 mln. 3194 3722

VST 15 mln. 1858 2185

“Omnitel” 14,7 mln. 800 4952

“Lukoil Baltija” 13,8 mln. 1700 2196

Bankas “Snoras” 12,5 mln. 1129 2998

“·vyturys-Utenos alus” 9,5 mln. 604 4256

“Lietuva Statoil” 7,2 mln. 754 2598

“Hansa lizingas” 4,4 mln. 243 4476

“Stumbras” 4,22 mln. 305 3721

“Bennet distributors” 3,8 mln. 300 3438

“Silberauto” 3,4 mln. 186 5047

“Alita” 2,8 mln. 328 2362

“Mineraliniai vandenys” 2,7 mln. 200 3665

“SEB VB lizingas” 2,4 mln. 158 4130

“Tele2” 1,6 mln. 70 6392

“Vilniaus degtinò” 1,5 mln. 227 1868

“Bendida” 687 tapplekst. 84 2199

“Ave-Matrox” 228 tapplekst. 34 1804

“Kvistija” 613 tapplekst. 181 911

Pastaba: analizuojamos ne visos bendrovòs – dalis nepateikò duomen˜.

·altinis: bendrovi˜ duomenys, “Veidas

veidas

2008 / 06 / 23


“BFL” NUOTR.

mokesãio – tuomet padidòja j˜ pelnas ir

atitinkamai pelno mokestis”, – teigia

ekspertas.

Mokesãi˜ na‰ta nedidelò

“Veido” kalbinti finans˜ ekspertai

patarò apskaiãiuoti dar vienà rodikl∞ –

Lietuvos ∞monòms tenkanãià mokesãi˜

na‰tà: dal∞, kuri skiriama mokesãiams

nuo uÏdirbt˜ pajam˜. Atlikus ‰ià analiz´

paai‰kòjo, kad didÏiausia mokesãi˜

na‰ta, 5–6 proc., tenka bankams –

“Hansabankui”, SEB, “Hansa lizin-

gui”, “SEB VB lizingui”, taip pat

bendrovei “·vyturys - Utenos alus”.

Mykolo Romerio universiteto

Ekonomikos ir finans˜ valdymo fakulteto

profesorò, habilituota ekonomikos

moksl˜ daktarò Ona Rakauskienò

mano, jog ‰ie rodikliai iliustruoja,

kad Lietuvos ∞monòs nòra labai

apkrautos mokesãiais. “Kitose ES ‰alyse

dideli˜ ∞moni˜ nuo pardavimo sumokòti

mokesãiai sudaro apie 30 proc.,

maϘ – apie 10 proc.”, – teigò O.Rakauskienò.

Tuo tarpu ISM universiteto Organizacij˜

ekonomikos ir strategijos katedros

dòstytoja Zina Gaidienò ai‰kina

‰iek tiek kitaip. Pasak jos, ∞monòs mokesãi˜

na‰ta gali bappleti maÏa, jei ji i‰naudoja

visas skatinamàsias priemones –

VIR·ELIO TEMA

naudojasi mokesãi˜ lengvata, kelia darbuotoj˜

kvalifikacijà. Beje, maÏa mokesãi˜

na‰ta taip pat gali rodyti vengimà

mokòti mokesãius.

Dalydamasis mintimis apie ‰e‰òlin´

ekonomikà Lietuvoje, R.Rudzkis pabrò-

Ïò, kad mokesãi˜ slòpimas tarp maϘ

∞moni˜ vis dar labiau paplit´s nei tarp

dideli˜. Su tokia nuomone sutinka ir dòl

‰e‰òlinòs rinkos dalies maÏòjimo 2007-aisiais

dÏiaug´sis “Stumbro” rinkodaros

vadovas A.âiburys. ·iemet jis ∞Ïvelgia

atvirk‰tin´ tendencijà: vòl atidaromi na-

Trisde‰imt didÏiausi˜ mokesãi˜

mokòtoj˜ 2007 metais ∞ valstybòs

biudÏetà sune‰ò 5 mlrd. 210 mln.

lit˜ – treãdal∞ viso biudÏeto pajam˜.

miniai alkoholio gamybos fabrikòliai, o

produkcijos platintojai pastebi, kad kaimo

vietovòse, pasienio regione pardavimas

krinta.

Visuomenòs nuomonòs apklausos rodo,

kad gyventojai stebi ‰e‰òlinòs ekonomikos

maÏòjimà. Pernai Lietuvos laisvosios

rinkos instituto atlikt˜ tyrim˜ duomenimis,

94 proc. rinkos dalyvi˜ teigia,

kad atlyginim˜ vokeliuose mokanãi˜

bendrovi˜ maÏòja. O naujausi “Eurobarometro”

duomenys rodo, kad 49 proc.

Lietuvos gyventoj˜ mano, jog dirbti

nelegaliai ‰alyje rizikinga, – pagal ‰ià

baim´ lietuviai yra antroje vietoje ES.

Taigi pareigingai mokesãius mokanãios

didÏiosios bendrovòs ‰alies gerovei

bappletinos. Vis dòlto analizuoti ∞moni˜

indòl∞ ∞ valstybòs biudÏetà, susidaryti

∞spappled∞ apie bendrovòje dirbanãi˜

darbuotoj˜ padòt∞ dar labai sunku –

tiek kai kurios bendrovòs, tiek valstybòs

∞monòs atsiriboja slaptumo ir konfidencialumo

skydais. Nors Lietuvos

∞moni˜ finansinòs ataskaitos yra vie‰i

duomenys, VMI nesutiko j˜ duoti

“Veido” Ïurnalistams.

Tiesa, vis daugiau ∞moni˜ ima

suprasti skaidrumo svarbà ir didÏiomis

paslaptimis nebelaiko pel-

no, PVM mokesãio ar ∞mokos ∞

“Sodrà”. Tokios ∞monòs vakarieti‰kumo

principus ne tik deklaruoja,

bet ir j˜ laikosi, juk, pavyzdÏiui,

JAV didÏi˜j˜ ∞moni˜ finansiniai duomenys

∞takinguose leidiniuose analizuojami

∞vairiais pjappleviais. Tuo tarpu

Lietuvoje bet kokius duomenis, kuri˜

pra‰òme analizei, atkakliai slòpò “Bennet

distributors”, “Ekonergija”, “Eugesta”,

“Silberauto”, “Maxima Lt”,

“Omnitel” ir keletas kit˜ bendrovi˜.

Ødomu, kad, pavyzdÏiui, “Ekonergijos”

atstovams konfidenciali informacija

atrodo net darbuotoj˜ skaiãius... ■


28

VERSLAS

Statybininkus ap∂m∂ panika ir agonija

DidÏiausi˜ statyb˜ plòtros bendrovi˜

vadovai kol kas neatsisako brangiai

kainuojanãi˜ savo pomògi˜. Robertas

Dargis, bendrovòs “Eika” prezidentas,

buriuoja, Arvydas Avulis, “Hanner”

valdybos pirmininkas, pleãia egzotini˜

augal˜ kolekcijà, kopia ∞ kalnus, Laimutis

Pinkeviãius, bendrovòs “Ranga IV”

vadovas, dalyvauja elito vakaròliuose, ma-

Ïiau Ïinom˜ statytoj˜ uÏmojai menkesni,

bet visi jie net ir laisvalaikiu ‰iandien nebegali

visi‰kai atsipalaiduoti. Bankrotas –

baisi, bet nei‰vengiama maÏdaug pusòs

statybos bendrovi˜ verslo baigtis, galinti

i‰tikti jau artimiausiais mònesiais.

Klausimas tik, kiek tiksliai su statybomis

susijusi˜ verslovi˜ atlaikys

kriz´, kà ‰iam verslui daryti, kad

patirt˜ kuo maÏiau nuostoli˜, ir kiek

ilgai tokia depresija t´sis bei kas bus po jos?

Bijodami varÏytyni˜

parduoda uÏ savikainà

“Veido” Ïurnalistò, apsimetusi pirkòja,

visà savait´ nar‰ò, skambinòjo ir deròjosi su

∞vairi˜ Lietuvos miest˜ nekilnojamojo turto

pardavòjais. I‰ pirmo Ïvilgsnio ‰ioje rinkoje

tarsi nieko rimta nevyksta. Nekilnojamojo

turto statytoj˜, plòtotoj˜ ir pardavimo

JONñ KUâINSKAITñ

Statyb˜ verslo plòtotojai, ∞siskolin´ ir bankininkams, ir statybininkams,

uÏ savikainà i‰parduoda kà tik pastatytus bapplestus,

naujus projektus ∞‰aldo arba “skolinasi” i‰ naujakuri˜.

tarpinink˜ svetainòse naujos statybos

kvadratinio metro kaina vis dar tokia pat

fantasti‰ka, kokia buvo ir prie‰ pusmet∞.

Ypaã vadinamojo auk‰tesnòs klasòs bapplesto

didÏi˜j˜ miest˜ centre. âia kainos uÏ vienà

kvadratin∞ metrà bapplesto be apdailos vis dar

prasideda nuo 9 tapplekst. lit˜. Nekilnojamojo

turto pardavòj˜ mandagiai vadinamo

ekonominòs klasòs, arba pigiausio, bapplesto su

daline apdaila kvadratinio metro kaina

didÏi˜j˜ miest˜ miegamuosiuose rajonuose

– nuo 5 tapplekst. Lt. Rajoniniuose miestuose,

kuriuose statomas vos vienas kitas naujas

namas, vieno kvadratinio metro bapplesto su da-

Gindamiesi nuo bankroto statybininkai

i‰parduoda bapplestus pigiau nei savikaina.

line apdaila kaina (internete) – nuo 4 tapplekst.

Lt. Taãiau to, kad kainos per pastaràsias

keletà savaiãi˜ nukrito apie de‰imt

nuo‰imãi˜, nerodo tik be‰irdis internetas.

Nekilnojamojo turto statytojai, plòtotojai

bei tarpininkai, jiems paskambinus ir

pradòjus rimãiau domòtis, rodos, ir paskutinius

mar‰kinius nusivilkt˜. Menkiausias

bapplesto pardavòj˜ pasiapplelymas pirkòjams –

virtuvòs bald˜ komplektas, 500 Lt vertòs

ãekiai apsipirkti statybos ir apdailos me-

dÏiag˜ centre “ErmitaÏas” bei krappleva ∞vairi˜

nuolaid˜ (iki 25 proc.) korteli˜.

Kai kurie plòtotojai, kuri˜ nesòkmingai

pardavinòjamà projektà finansavo bankas,

bapplestus pardavinòja jau ne tik patys, per

nekilnojamojo turto agentappleras, bet ir

padedami bank˜. Taigi, be minòt˜ vilioni˜,

bankai siapplelo dar ir ∞vairi˜ pried˜ – maÏesnes

palapplekanas, dar ilgiau atidòti paskolos

mokòjimus, kredituoti 100 proc. bapplesto

vertòs, apdrausti nemokamai paskolos gavòjà

ir t.t. Taãiau toks siapplelymas sudomina

retà pirkòjà. Pastebimai daugòja pardavòj˜,

kurie tiek dar tik statysim˜, tiek jau pastatyt˜

but˜ ir nam˜ kainas numu‰ò 15–20

proc. Bet ‰ie skaiãiai nòra tokie ∞spappledingi,

kol j˜ nei‰verti ∞ pinig˜ kalbà. Bankams ir

statytojams ∞siskolin´ statyb˜ verslo plòtotojai

be deryb˜ nuleidÏia po 80 tapplekst. Lt, o

jei turi gerà lieÏuv∞, lengvai nusideròsi ir iki

100 tapplekst. Lt.

“UAB “Kerida” taiko 80 tapplekst.

nuolaidà Kaune, Vai‰vydavoje,

visiems parduodamiems naujos

statybos individualiems namams,

kuri˜ baigtumas nuo 95 iki 100 proc.” –

mirga raudona antra‰tò internete. Greitai

griebiame skaiãiuotuvà ir apskaiãiuojame:

“Keridos” pardavinòjam˜ nam˜ 1 kv. m

kaina – nuo 3000 iki 3700 Lt.

Tuo tarpu “Hermio projektai” vilioja

naujos statybos namais Pakaunòje, Jonuãi˜

miestelyje, kuri˜ kvadratinio metro kaina

nuo 3600 Lt.

Sostinòs Pa‰ilaiãi˜ mikrorajone, Perkapplenkiemio

kvartale, randu siapplelym˜ pirkti butà

veidas

2008 / 06 / 23


“BFL” NUOTR.

Statytojai desperatiškai vilioja pirkėjus

uÏ kvadratin∞ metrà mokant vos daugiau nei

keturis tapplekstanãius lit˜. Pasmailinu lieÏuv∞ ir

“sutaupau”. Bapplestà ‰iame, tegul ir suspaustame,

rajone galòãiau nusipirkti uÏ tà paãià

kainà, kokia buvo beveik prie‰ trejus metus.

“Pigiai parduodame nuo 40 kv. m iki 456

kv. m patalpas, butus Druskininkuose.

Kaina nuo 1950 Lt uÏ kvadratin∞ metrà.

·alia valstybinò Ïemò, laisva neuÏstatyta

teritorija, pievutò, mi‰kelis, automobili˜

aik‰telò”, – taip UAB “Statyb˜ ekspertas”

savo svetainòje masina uÏklydòlius, bandydama

susukti galvas keliais ‰auktukais i‰

vis˜ pusi˜ paramstytu sakiniu: “Tikrai labai

gera investicija ir pigiau tikrai nieko nerasite!!!

Pigiau statybos savikainos!!!” âia jau

darosi ∞domu, juk dar neseniai, vos prie‰

keletà savaiãi˜, A.Avulis, “Hanner”

vadovas, atskleid´s Ïurnalistams paslaptingà

vieno savo bendrovòs plòtoto projekto

verslo planà, jeigu jie nuleist˜ parduodamo

bapplesto kainas bent 10 proc., nebegaut˜

pelno. Tai kaip ãia dabar yra? Kà siapplelo

statytojai ir plòtotojai, beje, priklausantys

Lietuvos nekilnojamojo turto plòtros

asociacijai (LNTPA). “·iandien

vidutinò vieno kvadratinio metro naujos

statybos bapplesto su daline apdaila

savikaina iki 4 tapplekst. Lt”, – sako Stasys

Îvinys, UAB “Molesta” generalinis

direktorius. “Jei kolegos vienà

kvadratin∞ metrà naujo bapplesto parduo-

da maÏesne nei 4 tapplekst. Lt kaina,

vadinasi, j˜ reikalai visi‰kai kriti‰ki ir

jie skaiãiuoja, kad geriau dabar parduodant

uÏ savikainà ar net maÏesne

kaina prarasti 4–5 mln. Lt, nei delsiant

gràÏinti skolas bankams prarasti

40–50 mln. Lt. Kuo sunkesnò kompanijos

finansinò padòtis, tuo daugiau

keist˜ ir neadekvaãi˜ sprendim˜

ji priima”, – sako A.Avulis.

Statybininkai ∞‰aldo statybas

“Visiems butams 20 proc. nuolaida”,

– Ïybãioja “Ober-Haus” interneto

svetainòs nuoroda ∞ bendrovòs

“Carisma” sostinòs centre, ‰alia

Moksleivi˜ rapplem˜, pradòsimus statyti

du naujus daugiabuãius.

Kà tai rei‰kia? Koks ãia triukas? Ko ta

bendrovò pati ki‰a galvà ∞ verdant∞ puodà,

jei bapplesto pirkimo rinka vos gyva.

O paslaptis, kaip i‰ai‰kina “Ober-Haus”

ekspertai Saulius Vagonis ir Remigijus

Pleteras, pasirodo, labai banali. Bankai

statyb˜ plòtotoj˜ projekt˜ nebekredituoja

100 proc. visos vertòs, kaip buvo iki

praòjusi˜ met˜. Bankininkai reikalauja, kad

jie patys ∞ne‰t˜ didesn´ dal∞ statyboms reikiamos

sumos. O jei ‰ie neturi pinig˜, dal∞

but˜ i‰parduoda maÏesne kaina. Taip yra ir

su “Carismos” statysimu namu. Potencialapples

naujakuriai kredituos plòtotojus uÏ tai gaudami

1400–1700 Lt nuolaidà ir paÏadà, kad

j˜ perkamas bapplestas bus pastatytas.

Taãiau toki˜ dràsuoli˜ vienetai. Kur kas

daugiau bendrovi˜, kurios ∞‰aldo statybas,

nors projektai jau parengti, visos komunikacijos

∞ sklypus nutiestos – rodos, belikt˜

tik statyti.

LNTPA prie‰ keletà savaiãi˜ pradòjo

savo nari˜ apklausà, kiek statyb˜ plòtros

projekt˜ jos jau sustabdò ar ketina stabdyti.

“Veidui” besidomint, i‰ 55 buvo atsakiusios

tik de‰imt. Bet visos buvo sustabdÏiusios

bent po vienà, o kai kurios jau ir po keletà

parengt˜ projekt˜. Nekilnojamojo turto

agentapplera UAB “Utenos arka” – viena toki˜

Lietuviai šiandien įperka tik ekonominį būstą

(proc.)

Mokòãiau vir‰

9 tapplekst. Lt/uÏ

1 kv.m. 9

Mokòãiau nuo

6 iki 9 tapplekst.

Lt/uÏ

1 kv. m. 31

“NEWS BRIDGEPIX” NUOTR.

R.Dargis ir A.Avulis, statybos plòtotojai, nebeslepia,

kad kriz´ atlaikys tik pusò statytoj˜ ir plòtotoj˜

Mokòãiau iki

6 tapplekst. Lt/uÏ

1 kv.m. 60

·altinis: Lietuvos nekilnojamojo turto plòtros asociacija

bendrovi˜. Ketinimus Utenos pakra‰tyje

statyti daugiabuãi˜ kvartalà “Gaspari‰ki˜

slònis” bendrovò, pasak vadybininko Ovidijaus

Trinkappleno, atidòjo maÏiausiai iki kit˜

met˜ pabaigos. Bet kada tiksliai jie imsis jau

parengto projekto, visi‰kai neai‰ku. “Paklausa

nòra tokia, kokios tikòjomòs, uÏtat ir

pristabdòme statybas”, – auk‰taiti‰kai dòstò

VERSLAS

O.Trinkapplenas. O skelbimà apie parduodamus

butus naujame daugiabutyje jie nusprend´

∞dòti tik tam, kad i‰siai‰kint˜, kiek

yra besidominãi˜j˜. “Veido” Ïurnalistò

buvo viena t˜ ret˜ skambinanãi˜j˜

Statytoj˜ ir plòtotoj˜

bankrotas – jau ruden∞

Aleksandras Zimnickis, nekilnojamojo

turto agentappleros “Domus optima” direktorius,

pastebi dar vienà naujà tendencijà:

bankai, matydami, kad plòtotojai delsia

laiku gràÏinti paskolas ir nebesugeba parduoti

pastatyt˜ bapplest˜, patys imasi pardavinòti

ir toki˜ paslaug˜ kreipiasi ∞ kitas

nekilnojamojo turto agentappleras. Kitaip

sakant, mokapples pirkòjai gaudomi visais

frontais. Pokalbininkas i‰ tokio siapplelymo

suprato, kad statyb˜ verslininkai laiku neatsiskaitò

su banku, tad jis statytojams pasiapplelò

geruoju parduoti, kad nereikòt˜

i‰varÏyti.

UAB “Molesta” vadovas S.Îvinys

pertaria, kad statyb˜ plòtotojai skolingi

ne tik bankams, bet ir statybos darbus

atliekanãioms bendrovòms. Yra daugybò

toki˜ statytoj˜, kurios patikòjusios

roÏiniais paÏadais dirbo mònesi˜

mònesius laukdamos uÏdelsto atly-

gio. ·iandien tokiems statybininkams

visi‰kas krachas. UAB

“Molesta”, pasak S.Îvinio, i‰kart

atsisakydavo riziking˜ projekt˜,

todòl kriz´ i‰gyvens ‰iek tiek lengviau.

Kita vertus, ∞ skolas klimpstantys

statyb˜ plòtotojai paskui

save tempia ir statybos darb˜ bendroves.

“Jei stabdomi projektai,

didòja konkurencija, atsiranda vis

daugiau toki˜, kurie sutinka dirbti

uÏ maÏesn∞ pelnà, kad tik turòt˜

darb˜. O maÏinti pelno nebòra i‰

ko. Bet reikòs galvoti, kà daryti.

Gali tekti maÏinti ir darbuotoj˜

atlyginimus”, – atvirai pasakojo

S.Îvinys. Vis dòlto daugybei statytoj˜,

pasak S.Îvinio, ‰itie receptai

nebepadòs, jie tiesiog bankrutuos.

R.Dargio prognozòmis, konkurencijà

atlaikys tik pusò statyb˜ plòtros

bendrovi˜. Po krizòs i‰liks tik didieji rinkos

Ïaidòjai.

Tuo tarpu smulkiosios nekilnojamojo

turto agentappleros uÏsidaro, keiãia savo veiklos

pobappled∞, o ir stambi˜j˜ vadybininkai i‰silaksto.

Ypaã liappledna padòtis Klaipòdoje – ãia

pristatyta daugiausiai prabangi˜ bapplest˜,

kuri˜ gyventojai nepajògia ∞pirkti. ■

2008 / 06 / 23 veidas 29

“NEWS BRIDGEPIX” NUOTR.


30

VERSLAS

Giliavandenis uostas gavo le

RENATA BALTRU·AITYTñ

Vyriausybò patvirtino planà,

pagal kur∞ 2015-aisiais pirmuosius

laivus galòs priimti naujasis

Klaipòdos avanuostas.

Praòjusià savait´ nesibaigianãi˜ interpeliacij˜

kreãiama Lietuvos Vyriausybò

atliko ‰∞ tà, ko i‰ jos prie‰

rinkimus menkai tebuvo tikimasi: nepaisydama

vie‰ai i‰reik‰to uosto ∞moni˜

magnat˜ pasiprie‰inimo, òmò ir patvirtino

Klaipòdos giliavandenio uosto statybos

parengiam˜j˜ darb˜ ∞gyvendinimo planà.

Tai rei‰kia, jog susisiekimo ministras

Algirdas Butkeviãius, dar 2008-˜j˜ i‰vakaròse

prognozav´s, kad ‰∞met politik˜

màstymas dòl giliavandenio uosto patirs

esmin∞ lappleÏ∞, prie‰taring˜ interes˜ purtomoje

uosto plòtros arenoje pasiekò savo.

Argument˜ dòlionòs

Trumpai priminsime lietuvi‰kà giliavandenio

uosto idòjos raidos siuÏetà.

2003-iaisiais tokio uosto statybos idòjai,

tuomet dar miglotai ∞sivaizduojamai, pritarò

Seimas. 2004-aisiais JICA (angl.

“Japan International Cooperation Agency”

– Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo

agentapplera) ekspertai pristatò savo

lò‰omis atliktà studijà, kurioje rekomendavo

‰∞ projektà ∞gyvendinti supylus 1500

metr˜ ilgio ir 700 metr˜ ploãio dirbtin´

salà, prasidedanãià ties ‰iauriniu uosto

molu (tuo paãiu, kuris dabar tap´s mògstama

klaipòdieãi˜ pasivaik‰ãiojimo vieta).

Planuojamas staãiakampio formos

salos artimiausios kra‰tinòs nuotolis

nuo kranto – apie 350 metr˜.

2005-aisiais Vyriausybòs Strateginio

planavimo komitetas, kuriam

vadovavo tuometinis premjeras

Algirdas Brazauskas, pritarò

japon˜ siapplelomai uosto plòtros koncepcijai.

·iuo sprendimu prakti‰kai buvo atmesti

Lietuvos specialist˜ siapplelymai giliavanden∞

uostà statyti jappleroje tarp Bappletingòs ir ·ventosios.

Minòta Baltijos priekrantòs atkarpa

pasirodò esanti per sekli planuojamo 17

metr˜ gylio avanuostui, o tai gerokai

pabrangint˜ uosto statybos ir vòlesnòs jo

eksploatacijos i‰laidas.

Taip pat svarstyta galimybò giliavandeniu

paversti dal∞ dabartinio Kur‰i˜ mariose

i‰dòstyto uosto. Taãiau ir ‰is Bronislovo

Lubio kartu su kitais jappler˜ krovos kom-

KVJUD ARCHYVO NUOTR.

Dirbtin´ 1500 m ilgio ir 700 m ploãio salà avanuostui ∞rengti

planuojama suformuoti ‰alia ‰iaurinio uosto molo. Galutinò

giliavandenio uosto statybos fini‰o data – 2025 m.

panij˜ vadovais ‰∞met i‰ naujo propaguojamas

siapplelymas turi sav˜ “kabliuk˜”: tiek

navigacinio, tiek ekologinio, tiek technologinio

pobappledÏio.

Pirma, netgi i‰gilinus dabartin∞ uostà jo

akvatorijos plotis neleist˜ saugiai apsukti

didÏiuli˜ naujos kartos laiv˜. Antra,

tolesni gilinimo darbai pavojingi

nesutvirtinus Kur‰i˜ nerijos krant˜,

kuriems kilt˜ pavojus nuslinkti ∞ marias,

be to, padidòt˜ ir taip kritin´ ribà pasiek´s

mari˜ vandens druskingumas. Treãia,

‰iaurinòje uosto dalyje esanãi˜ krantini˜

techniniai parametrai anaiptol nebuvo

planuojami pagal verslinink˜ pageidaujamà

gyl∞, taigi pirmiausia tekt˜ krantines

kapitaliai rekonstruoti. Japon˜ ekspert˜

Per pastaruosius penkerius metus statybos

darb˜ ∞kainiai pabrango maÏdaug

40 proc., taigi ‰iandien giliavandenis

uostas atsieit˜ jau per 3 mlrd. Lt.

skaiãiavimu, tokie darbai kainuot˜

dvigubai brangiau, nei naujojo avanuosto

saloje statyba.

Bappleti ar nebappleti uostu

2003 met˜ kainomis giliavandenis

uostas Lietuvai bapplet˜ kainav´s maÏdaug

2,3 mlrd. lit˜. Skaiãiuojama, kad per pastaruosius

penkerius metus statybos darb˜

uoste ∞kainiai pabrango maÏdaug 40 proc.,

taigi ‰iandien giliavandenis uostas atsieit˜

jau per tris milijardus. O kiek jo statyba

kainuos tuomet, kai bus i‰ tikr˜j˜ pradòta,

neÏino niekas.

UÏtat Vyriausybò patvirtino terminus,

numatanãius, kada privalòs bappleti atlikti

konkretapples pasirengimo bapplesimo avanuosto

statybai darbai. Per ‰ià vasarà reikalaujama

numatyti naujojo uosto statybos

finansavimo ‰altinius, o iki met˜ pabaigos

pakoreguoti Klaipòdos apskrities bendràj∞

planà, numatant jame giliavandenio uosto

vietà. Kitàmet planuojama parengti naujojo

uosto statybos projektinius pasiapplelymus

bei rezervuoti teritorijas keliams bei

inÏineriniams tinklams ∞ avanuostà tiesti.

2010-aisiais pakoreguoti miesto bendràj∞

planà ∞pareigota Klaipòdos miesto savivaldybò,

o Klaipòdos valstybinio jappler˜

uosto direkcija – parengti poveikio

aplinkai vertinimo planà ir uosto

detal˜j∞ planà. 2011-˜j˜ viduryje

pagal Vyriausybòs palaimintà scenarij˜

numatoma turòti giliavandenio

uosto statybos technin∞ projektà,

o patys statybos darbai, ∞vairi˜

‰altini˜ vertinimu, galòt˜ uÏtrukti

nuo penkeri˜ iki de‰imties met˜; tai priklausys

nuo finansavimo spartos ir

pasirinkt˜ rangov˜.

Beje, terminal˜ statybos specialistai

ne kartà parei‰kò nuomon´, kad tvirtai

apsisprendus dòl giliavandenio uosto

statybos protingiau bapplet˜ suspenduoti

investicijas ∞ dabartin∞ uostà, nes pinig˜

viskam tikrai neuÏteks. Kol kas elgiamasi

prie‰ingai: anksãiau planuotas

2007–2013 met˜ investicijas ∞ dabartinio

uosto infrastruktapplerà (740 mln. Lt)

uosto taryba ministerijos pra‰o pa-

veidas

2008 / 06 / 23


VERSLAS

idimå kurtis Melnrag∂je

dvigubinti iki 1,5 mlrd. lit˜.

Daugelis Baltijos uostamiesãi˜, ∞sikapplerusi˜

upi˜ Ïiotyse, problemà, kaip

atverti kelius didòjantiems krovininiams

laivams, taip pat sprendò i‰keldami gilia-

SUSISIEKIMO MINISTERIJOS ARCHYVO NUOTR.

vandenius terminalus arãiau atviros jappleros.

Ypaã tai populiaru Suomijoje ir ·vedijoje.

Analogi‰kà plòtros bappledà pasirinko

Gdansko uostas Lenkijoje, nuo jappleros pridengtas

Helio nerijos. Kà jau kalbòti apie

Suomijos ∞lankos pakrantòmis vis toliau

nuo Nevos Ïioãi˜ keliaujanãius Sankt

Peterburgo terminalus.

Apskritai konkurencija Baltijos uost˜

rinkoje a‰tròja, nes kaimyninòs ‰alys nesnaudÏia.

Lenkai, jau anksãiau turòj´ du

stiprius Gdynòs bei Gdansko pramoninius

uostus, netoli sienos su Vokietija pasistatò

treãiàj∞ – Svinousc∞. Latviai, turòj´ Rygà,

Ventspil∞ bei paveldòj´ Liepojos rus˜

karinio laivyno baz´, paskelbò apie uosto

Mòrsrage (Jappleros rage) statybà. Rusai

pelkòse pasistatò Primorskà ir Ust Lugà.

Tad naujo terminalo statyba Klaipòdai,

nepaisant kol kas dÏiuginanãio krovos

rodikli˜ geròjimo, ateityje Ïada virsti

uosto i‰likimo klausimu. ■


VERSLAS

Pokyçiai rinkoje komercinius ba

Latvijos ∞moni˜ rapplem˜ organizuotame

apdovanojim˜ renginyje buvo ∞vertintos

labiausiai pasiÏymòjusios

latvi‰ko kapitalo bendrovòs, kurios daugiausiai

prisidòjo investuojant, plòtojant

uÏsienio prekybà ir savo veiklà Lietuvoje.

·iais metais "Parex" bankui taip pat

buvo ∞teiktas "2007 EUR

STP Excellence Award"

apdovanojimas uÏ ypaã

auk‰tà tarptautini˜ pavedim˜

eurais kokyb´. ·∞

∞vertinimà suteikò vienas

finansini˜ paslaug˜ lyderi˜

pasaulyje – Vokietijos bankas

"Deutsche Bank".

2006-ieji ir 2007-ieji "Parex" bankui

buvo intensyviausi ir sòkmingiausi metai

per visà banko istorijà Lietuvoje. Banko

valdybos pirmininkò Alma Vaitkunskienò

pabròÏia ir nuolat augusià banko uÏimamos

rinkos dal∞.

Banko aktyvai padidòjo nuo 483 mln.

Lt iki 1,6 mlrd. Lt, t.y. 3,3 karto, o rinkos

dalis padidòjo 0,91 procentinio punkto.

Paskol˜ portfelis atitinkamai padidòjo

daugiau kaip 4,5 karto ir

2007 m. gruodÏio 31 d. sudarò

1,25 mlrd. Lt. Banko indòliai padidòjo

2,2 karto.

"Siekdami bappleti prieinamesni

visiems savo klientams ir geriau

i‰naudoti rinkos teikiamas galimybes

maÏmeninòs bankininkystòs

plòtrai ∞steigòme 17

nauj˜ klient˜ aptarnavimo padalini˜.

·iuo metu "Parex" banko

klient˜ aptarnavimo tinklà sudaro

30 skyri˜ a‰tuoniuose didÏiuosiuose

Lietuvos miestuose", –

pasakoja A.Vaitkunskienò.

Investicijos –

∞ paslaug˜ kokyb´

"Parex" banko valdybos pirmininkò

vardija tris pagrindines prielaidas, nulòmusias

sparãià banko plòtrà: pirma – pagrindinio

banko "AS Parex banka", kuris

yra didÏiausias Baltijos ‰alyse vietinio kapitalo

bankas, turintis auk‰ãiausià investicin∞

reitingà tarp vietinio kapitalo bank˜, efektyvi

parama. Antra – suformuota profe-

DARIUS GUDÎIÌNAS

"Parex" bankas geriausi˜ Latvijos kapitalo ∞moni˜

Lietuvoje konkurse "Nameisio Ïiedas" ‰iais metais

apdovanotas uÏ sparãiausià bendrovòs raidà 2007 metais.

Pernai ‰∞ bankà Latvijos ∞moni˜ rapplemai pripaÏino

geriausia Latvijos ∞mone mapples˜ ‰alyje.

sionali komanda, o treãioji prielaida –

rinkos galimybòs.

Pasak A.Vaitkunskienòs, akcininkai

smarkiai padidino banko kapitalo baz´

(banko ∞statinis kapitalas padidintas beveik

‰e‰is kartus – nuo 31 mln. iki 180 mln. Lt)

ir tai prisidòjo prie spartaus ∞monòs augi-

mo. Taip pat praòjusiais

metais ∞vyko struktapplerini˜

pokyãi˜ – banko

akcininkai perdavò valdyti

antrin´ bendrov´ UAB

"Parex faktoringas ir lizingas",

kurioje atlikta nemaÏai

pertvarkym˜, jau davusi˜ teigiam˜

rezultat˜.

Beje, per praòjusius dvejus metus banke

∞gyvendinta svarbi˜ kokybini˜ pokyãi˜

bei nauj˜ verslo projekt˜. "Daug investavome

∞ produkt˜ tobulinimà ir j˜ plòtrà.

Investicijos ∞ paslaug˜ kokybòs gerinimà

lòmò tai, kad "Parex" interneto banko

paslauga 2007 m., remiantis nepriklausom˜

rinkos tyrim˜ duomenimis, pripaÏinta

viena tarp trij˜ geriausi˜. Antra,

Bankas ‰iuo metu

turi 30 skyri˜

a‰tuoniuose didÏiuosiuose

miestuose.

A.Vaitkunskienò: "Parex" bankas yra vienintelis i‰skirtines

"American Express" korteli˜ aptarnavimo ir i‰leidimo

teises turintis komercinis bankas Lietuvoje

finansavimo sprendimai, sukurti Ïemòs

applekio bendrovòms ir applekininkams, lòmò

gerus rezultatus – ‰ios klient˜ grupòs kreditavimo

srityje su Îemòs applekio garantij˜ fondo

garantijomis nuolat esame tarp pirmaujanãi˜

bank˜. Taip pat sòkmingai

∞gyvendinome paÏadà, duotà savo klientams

dar 2006-˜j˜ pradÏioje, – sukappleròme

SVV klient˜ finansavimo sistemà,

pasiÏyminãià efektyviu bendravimu su

klientais", – sako A.Vaitkunskienò.

2007 m. "Parex" bankas tapo sparãiausiai

augusiu banku pagal paskol˜ skaiãi˜

smulkiajam ir vidutiniam verslui su IN-

VEGA garantijomis ir ∞siverÏò ∞ ‰ios srities

lyderi˜ gretas. Taip pat "Parex" bankas

jau dvejus metus, palyginti su kitais

komerciniais bankais, turi absoliuãiai

didÏiausià rinkos dal∞, finansuojant nam˜

bendrijas valstybòs remiamoje daugiabuãi˜

nam˜ renovacijos finansavimo

programoje. 2007 m.

bankas suteikò net 46 garantijas ir

pagal i‰duot˜ kredit˜ su INVEGA

garantija skaiãi˜ uÏòmò penktà vietà,

o pagal paskolas Ïemòs applekiui su

Îemòs applekio paskol˜ garantij˜ fondo

garantija – ketvirtà vietà tarp vis˜

Lietuvoje veikianãi˜ komercini˜

bank˜.

Taãiau bene svarbiausias banko

projektas ir jo investicij˜ sòkmingas

rezultatas – 2007 m. spal∞ sukurta

ir pristatyta rinkai savybi˜ visuma

analog˜ Lietuvoje neturinti "American

Express" kortelò. Pasak valdybos

pirmininkòs A.Vaitkunskienòs,

"Parex" bankas yra vienintelis i‰skirtines

"American Express" korteli˜ aptarnavimo

ir i‰leidimo teises turintis komercinis

bankas Lietuvoje.

"Manau, kad visi ‰ie i‰vardyti laimòjimai

ir verslo sritys, ∞ kurias daug investavome

ir kuri˜ dalis yra reik‰minga ne tik

"Parex" banko, bet ir Lietuvos ekonomikos

plòtrai, pristato bankà kaip pasiÏymint∞ itin

gerais finansiniais sprendimais ir efektyvia

32 veidas 2008 / 06 / 23

"PAREX" BANKO ARCHYVO NUOTR.


kus verçia pasitempti

Dveji pastarieji metai

“Parex” bankui

buvo sòkmingiausi

sprendim˜ priòmimo

struktapplera Ïemòs applekio

∞moni˜, applekinink˜, SVV

∞moni˜ bei individuali˜

klient˜ atÏvilgiu. Esu

∞sitikinusi, kad bankas vis

sòkmingiau konkuruoja

privaãios bankininkystòs

paslaug˜ plòtros ir klient˜

investicij˜ valdymo srityje. Tai lemia bendradarbiavimas

su didÏiausios Baltijos ‰alyse

investicij˜ valdymo bendrovòs "Parex

Asset Management" padaliniu Lietuvoje –

UAB "Parex investicij˜ valdymas", –

dòsto A.Vaitkunskienò.

Rinka lòtòja

Nepaisant skolinimosi apimãi˜ maÏòjimo,

kur∞ lemia didòjanti infliacija, i‰augusi

bazinò palapplekan˜ norma bei nekilnojamojo

turto rinkos plòtros sulòtòjimas,

mapples˜ pa‰nekovò juridini˜ asmen˜ finansavimo

rinkos nelaiko lòtòjanãia, nors

ir pripaÏ∞sta, kad keiãiasi finansavimo

kryptys. "Ømonòms trappleksta apyvartini˜

lò‰˜, skolinamasi investiciniams projektams,

verslo plòtrai. Klientai, ketinantys

skolintis bapplestui, daug reikliau ir atidÏiau

renkasi ir vertina planuojamo pirkti turto

vert´, nes padidòjo bapplesto pasiapplela. Lietu-

"PAREX" BANKO ARCHYVO NUOTR.

vos komercini˜ bank˜ asociacijos teikiami

duomenys rodo, kad per 2008 m. keturis

mònesius paskol˜ bapplestui ∞sigyti buvo

i‰duota 312 mln. Lt (arba 22,3 proc.) maÏiau

negu per atitinkamà 2007 m. laikotarp∞", –

pasakoja A.Vaitkunskienò.

Dar 2007-aisiais,

pasirodÏius pirmiesiems

nekilnojamojo turto rinkos

lòtòjimo poÏymiams,

"Parex" bankas nusprendò

visi‰kai nebefinansuoti

Ïemòs applekio paskirties

Ïemòs, turint tikslà keisti jos paskirt∞ ∞

gyvenamàjà, ∞sigijimo bei apribojo projekt˜

statybos sektoriuje finansavimà.

Sprendimà dòl banko kreditavimo politikos

perÏiappleròjimo paskatino padòtis ne tik

JAV rinkoje, bet ir Europos ‰alyse bei

kaimyninòje Latvijoje, kurioje nekilnojamojo

turto bumas buvo didesnis.

"Dar pernai ∞diegòme priemones,

padòjusias i‰vengti didesnio nemok˜ pagausòjimo

‰iemet. Finansuojame veiklà

tik toki˜ ∞moni˜, kurios turi konkret˜

planà, kaip plòtos savo verslà visà pageidaujamos

paskolos laikotarp∞, geba planuoti

savo pinig˜ srautus ir turi ai‰ki˜ paskolos

lò‰˜ gràÏinimo ‰altini˜. Mapples˜ bankas

neteikia kredit˜ klientams, kuri˜ veikla

registruota ne Lietuvoje", – rizikos valdymo

priemones vardija A.Vaitkunskienò.

"Parex" banko valdybos pirmininkò

sutinka, kad pastaruoju metu finans˜ rinkos

tebòra neramios ir kad tokia aplinka daÏniausiai

kelia didel´ gròsm´ rizikingesnòms

investicijoms ∞ akcijas bei

investicinius fondus. A.Vaitkunskienò

asmenims, turintiems santaup˜ ir

besidomintiems investavimo ar taupymo

galimybòmis, pataria rinktis du variantus:

kol padòtis finans˜ rinkose nenusistovòs,

protingiausi bapplet˜ konservatyvapples pinig˜

valdymo bappledai – indòliai banke ir investavimas

∞ trumpalaikius Vyriausybòs vertybinius

popierius.

Atòjo laikas susiverÏti dirÏus?

"Apie ekonomin´ kriz´

ir jà sukòlusias prieÏastis

turbapplet nepasakysiu nieko

naujo – ekonomikos

ekspert˜ komentar˜ ‰iuo

klausimu pateikiama kasdien.

Pritariu tiems ekonomistams,

kurie teigia, kad efektyvumo didinimas,

i‰laid˜, ypaã administracini˜,

taupymas, inovacijos bei parama investicijoms

ir vis˜ Lietuvai suteikt˜ galimybi˜

gauti Europos Sàjungos paramà efektyvus

i‰naudojimas yra svarbios priemonòs.

Manau, kad ir kokia sudòtinga bapplet˜ padòtis,

labai svarbu preventyviai ir kartu adekvaãiai

vertinti visas rizikas,

intensyviai bendrauti su

klientais ir padòti jiems

priimti teisingiausius

sprendimus", – sako

"Parex" banko valdybos

pirmininkò A.Vaitkunskienò.

Pa‰nekovòs manymu,

Lietuvoje veikiantys

komerciniai bankai, kuri˜

dauguma yra stambi˜ tarptautini˜

bank˜ antrinòs

∞monòs, turi visas

prielaidas uÏsiimti pelninga

veikla, nepaisant sunkum˜

rinkoje. Pasak A.Vaitkuns-

“Parex” bankas

neteikia kredit˜

Lietuvoje

neregistruotiems

klientams.

VERSLAS

kienòs, per pastaruosius

‰e‰erius septynerius metus

visi Lietuvos bankai aktyviai stiprino savo

kapitalo baz´, daug investavo ir pasiapplelò

klientams svarbi˜ bei kokybi‰k˜ paslaug˜ –

verslo ir bapplesto finansavimo sprendim˜, atsiskaitym˜

internetu, debetines ir kreditines

korteles, pensij˜ kaupimo, gyvybòs

draudimo, investavimo ir kitas paslaugas,

kurios tapo neatsiejama klient˜ gyvenimo

dalimi.

"Nesiimu prognozuoti vis˜ komercini˜

bank˜ bapplesim˜ peln˜ konkreãiais skaiãiais,

bet esu ∞sitikinusi, kad dòl jau minòt˜

prieÏasãi˜ ir nuolat didòjanãi˜ naudojimosi

finansinòmis paslaugomis apimãi˜

bank˜ sektorius ilgam uÏsitikrino pelningumà.

Jei sòkmingai pavyks ∞gyvendinti

visus strateginius planus, "Parex"

bankas ‰iuos metus baigs taip pat pelningai,

o ateinanãiais metais, atsiperkant investicijoms,

planuojame didesn∞ pelnà", – tvirtino

"Parex" banko valdybos pirmininkò

A.Vaitkunskienò. ■

2008 / 06 / 23 veidas 33

"PAREX" BANKO ARCHYVO NUOTR.


34

VERSLAS

Tik pradòjus pokalb∞ su Virgilijumi

Radvilu i‰ atminties i‰kyla penkiolikos

met˜ senumo prisiminimas:

tuomet dar tikra egzoti‰ka atrodò pagal vakarieti‰kas

technologijas pagaminti “Ingman”

ledai.

Per penkiolika met˜ bendrovò tapo didÏiausia

led˜ gamintoja Lietuvoje: uÏima

beveik 50 proc. Lietuvoje pagamint˜ led˜

rinkos. Pernai “Ingman” ledai gavo 48 mln.

Lt pajam˜, pagamino 5,6 tapplekst. ton˜ led˜ ir

investavo apie 18 mln. Lt. Prie‰ penkiolika

met˜ verslà pradòj´ nuo trij˜ rapple‰i˜ led˜,

‰iandien “Ingman” led˜ gamintojai j˜ gali

pasiapplelyti apie pus‰imt∞.

Nepasiduoda impulsams

Kalbòdamas apie rinkà direktorius paai‰kina,

kad “Ingman” ledai pus´ savo produkcijos

eksportuoja. Kai Lietuvoje maÏos

produkcijos kainos, neapsimoka bandyti

aklai uÏimti daugiau rinkos. Taãiau ir turim˜

pozicij˜ apleisti neketinama, kad pasikeitus

verslo padòãiai lietuviai nebapplet˜ pamir‰´

prekòs Ïenklo.

Savo produkcijà “Ingman” ledai eksportuoja

∞ Suomijà, Latvijà ir Estijà. Pasak

V.Radvilo, Latvija ir Estija led˜ verslui

plòtoti geresnòs ‰alys nei Lietuva, nes ten –

sveikesnò konkurencija. O ‰tai suomiams

“Ingman” ledai parduoda pagal naujà

technologijà pagamintus ledus, kuri˜ Lietuvos

rinkoje dar nòra. Mums pasidomòjus,

kuo tie ledai ypatingi, direktorius

smulkiai ai‰kina, kokius procesus reikia

atlikti, kad ant pienini˜ led˜ atsirast˜ vaisini˜

sulãi˜ plutelò.

Øspappledingiausiu dabartinòs veiklos projektu

V.Radvilas vadina 2003–2004 m. vykus∞

∞monòs atnaujinimà. Tuomet buvo ∞sigyta

viena Suomijos gamykla, taip pat led˜

gamybos ∞rangos i‰ Danijos ir ·vedijos.

Taip buvo sukurtas i‰ esmòs naujas ir vienas

didÏiausi˜ led˜ fabrik˜ Baltijos ‰alyse.

Ø plòtrà buvo investuota apie 25 mln. Lt, gamybos

pajògumai padidòjo keturis kartus.

Pastebime, kad ∞monòje daug dòmòsio

skiriama investicijoms. “Matome, kad kai

kurie verslininkai gyvena ‰ia diena, jiems

rapplepi trumpalaikiai tikslai, o ne perspektyva.

Todòl manyãiau, jog mes i‰siskiriame tuo,

kad investuojame, net ir esant sudòtingai

padòãiai rinkoje”, – sako vadovas.

Dramati‰kos kovos

M E T ˆ

vadybininko

2008

konkursas

2008

Valgyti ledus – vadovo pareiga

Virgilijus Radvilas

“Ingman” led˜ generalinis direktorius

● I‰silavinimas: LÎÌ universitetas

– 1988 m.; ISM

Vadybos ir ekonomikos universitetas

– 2003 m.

● Laisvalaikis: parasparniai,

muzika, kelionòs, bitininkystò.

● Pastaroji skaityta knyga:

Lois Kelly. Rinkodara “I‰

lapplep˜ ∞ lapplepas”.

“VEIDO” DOSJÎ

● Pirmi uÏdirbti pinigai:

baig´s de‰imtà klas´ vasarà

∞sidarbino gamykloje.

● Cituojama frazò:

“Nepakeiãiam˜ Ïmoni˜

darbe nòra”.

● ·eima: Ïmona Danguolò,

dukra Vaida (19 m.), sapplenus

Audrius (14 m.).

MILDA AUGUSTINAITYTñ

Net kai rinkoje vyksta

ar‰i kova dòl i‰likimo,

“Ingman” led˜ generalinis

direktorius

Virgilijus Radvilas

sako, jog ∞mon´

pertvarkò taip, kad

ji bapplet˜ konkurencinga

ir po

penkiolikos met˜.

Apie įmonę:

● Økurta: 1992 m.

● Darbuotoj˜ skaiãius: 250

● Apyvarta (mln. Lt):

2006 m.

2007 m.

43

48

MARTYNO AMBRAZO NUOTR.

Tad kol pirkòjai kar‰tomis dienomis gaivinasi

ledais, j˜ gamintojai, suki‰´ galvas ∞

verslo planus, stengiasi i‰laviruoti itin

∞temptoje konkurencinòje kovoje.

“Manau, kad Lietuvos led˜ rinkoje pastaruosius

4–5 metus padòtis verslo poÏiappleriu

veidas

2008 / 06 / 23


yra sudòtinga. Ji netgi prastesnò nei Latvijos

ir Estijos rinkose, – atvirai sako V.Radvilas. –

Beje, tokia padòtis susiklostò istori‰kai:

esant tu‰ãiai kokybi‰k˜ led˜ rinkai, lietuvi˜

verslininkai vienas po kito òmò statyti led˜

gamyklas. Lietuviai yra ganòtinai impulsyvapples,

tad rinkoje atsirado per daug Ïaidòj˜,

dòl konkurencijos nukrito kainos. Dar ir prekybos

centr˜ spaudimas prisidòjo. O Ïmonòs

dòl to nepradòjo valgyti daugiau led˜.

Kiek valgò anksãiau, tiek valgo ir dabar”.

Ir nors dabar rinkoje vyksta kova dòl i‰likimo,

taãiau direktorius tikina, kad pastaraisiais

metais perorientavo veiklà ir pasiruo‰ò

ateinanãi˜ 10–15 met˜ darbui.

Suomi‰ka patirtis

O verslas V.Radvilà suviliojo dar nepriklausomybòs

prie‰au‰riu. I‰ tikr˜j˜ jis ruo-

‰òsi ‰iek tiek kitokiai veiklai: baigò dabartin∞

Lietuvos Ïemòs applekio universitetà ir ∞sidarbino

agronomu kolapplekyje. Tik neilgai tai

truko.

Dar su dviem bendraminãiais jis nusprendò

∞steigti augalininkystòs kooperatyvà.

Vasara tuokart pasitaikò gera, tad kooperatyvo

pelnas buvo tikrai nemaÏas. Tokia

sòkmò suÏavòjo ir kolapplekieãius, kurie, paskatinti

permain˜ vòj˜, i‰rinko ponà Virgilij˜

viso kolapplekio pirmininku. Taãiau vòliau

Ïemòs applekyje prasidòjus suirutei, V.Radvilas

pasinaudojo pasiapplelymu dirbti “Ingman” vadovu:

bendrov´ lietuviai ∞steigò kartu su

suomiais. Nors tuomet neturòjo nei speciali˜

verslo Ïini˜, nei ISM Vadybos ir ekonomikos

universiteto diplomo, taãiau buvo

∞sitikin´s, kad verslas pavyks.

V.Radvilas pripaÏ∞sta, kad pradÏioje

imtis vadovo pareig˜ nebuvo labai paprasta,

taãiau ãia padòjo vakarieãi˜ partneri˜

i‰mintis.

“PavyzdÏiui, gali pasisemti patirties

vien Ïiappleròdamas, kaip valdybos pirmininkas

Eino Aukusti Lindforsas kontroliuoja

verslà. Jis tai daro nuolat, dòmesingai ir be

emocij˜, nesvarbu, ar rinkoje tuo metu yra

geresnò padòtis, nei tikòtasi pradÏioje, ar

blogesnò, – ∞spappledÏiais dalijasi ponas

Virgilijus. – Be to, suomiai ypaã ilgai gilinasi

∞ naujus projektus ir bando i‰ anksto

∞vertinti galimus rezultatus: nesitiki, kad

verslas plòtosis tik optimisti‰kai, veikiau –

atvir‰ãiai”.

O save ponas Virgilijus vadina darbomanu.

“Darbas – man vienas svarbiausi˜

dalyk˜, ir ne tik pagal jame praleisto laiko

trukm´”, – teigia jis. Penkiolika met˜ vienoje

darbovietòje dirbantis V.Radvilas sako

ir ‰iaip nemògstantis bla‰kytis. Bet pagrindinis

motyvas likti toje paãioje darbovietòje

buvo i‰‰applekis – ∞vykdyti ∞monòs atnaujinimo

ir plòtros projektus. Nors pats

direktorius prisipaÏ∞sta nesàs didelis led˜

smaliÏius. Suvalgo kelias porcijas per savait´,

bet daÏniausiai – dòl to, kad to reikalauja

darbas. ■

2008 / 06 / 23 veidas

AUDRIUS ÎAKAS

“Finastos” analitikas

Daugelyje ‰ali˜ ekonomikos augimo

variklis yra vidaus vartojimas, todòl pirmiausia

ekonomin´ naudà patiria prekybos

verslu uÏsiimanãios ∞monòs. Taãiau

kas nutinka tada, kai ekonomika nustoja

augti arba patenka ∞ sàsting∞?

Prekybos sektoriaus raida daÏniausiai

tiesiogiai priklauso nuo ‰alies applekio lòtòjimo.

Dòl pastaruoju metu kilusi˜ daugelio

ekonomini˜ problem˜ jau ∞prasta tapo kaltinti

beveik prie‰ metus prasidòjusià antrini˜

bapplesto paskol˜ kriz´ JAV, kuri tarsi virusas

su savo antrinòmis pasekmòmis pasklido

po visà pasaul∞, stumdama ‰ali˜ applek∞

∞ keblià padòt∞.

Vis dòlto tenka pripaÏinti, kad ‰iame

teiginyje yra labai

didelò dalis tiesos.

Ekonomikos augimo

prognozes jau ne pirmà

kartà “apkarpo”

ir daugelis autoriteting˜ tarptautini˜ agentappler˜

bei bank˜. Pvz., Ekonominio bendradarbiavimo

ir plòtros organizacija, 2007

met˜ gruod∞ prognozavusi 2,4 proc. augimà,

visai neseniai j∞ sumaÏino iki 1,8 proc.,

o tai yra silpniausia plòtra nuo 2002 met˜.

Øsismarkaujant infliacijai, dauguma nam˜

appleki˜ smarkiai maÏina savo i‰laidas ne pirmo

bappletinumo prekòms.

Vartotoj˜ pasitikòjimo indeksas, sudarytas

i‰ keli˜ rodikli˜, atspindinãi˜ vartotoj˜

nuotaikas, euro zonoje jau kur∞ laikà

smarkiai krinta. ·is indikatorius parodo,

kaip gyventojai vertina dabartin´ ekonomikos

bapplekl´ ir jos perspektyvas, kiek ketina

suvartoti ir pan. Baltijos valstybòs ma-

Ïai i‰siskiria ‰iame kontekste – vartotoj˜

pasitikòjimo indeksas visose trijose valstybòse

pasiekò itin Ïemà lyg∞.

Vis dòlto i‰mintingi vartotojai, uÏsiimantys

investavimu, Ïino, kad roges reikia

ruo‰ti vasarà, o ratus Ïiemà. Arba, paprasãiau

tariant, verta pirkti pigiai, o parduoti

brangiai. Tai elementari tiesa, taãiau

ne visi investuotojai jà suvokia, todòl daÏnai

vadovaujasi emocijomis.

Kyla paprastas klausimas: ar jau atòjo

metas “ruo‰ti roges”? Galima sakyti, jog

maÏòjantis vartojimas dar tik ∞sibògòja ir,

matyt, tik optimistai tiki, kad po vien˜ met˜

Baltijos ‰ali˜ prekybos sektoriuje sulauksime

rimtesni˜ teigiam˜ pokyãi˜, rodanãi˜

augimo atsigavimà. Taãiau ‰is laikotarpis

yra palankiausias investuotojams,

EKSPERTO KOMENTARAS

Ø kà bapplet˜ galima atkreipti

dòmes∞ ie‰kant nauj˜

investavimo perspektyv˜.

Baltijos prekybos sektorius

investuotojo akimis

Vartotoj˜ pasitikòjimo

indeksas euro zonoje jau

kur∞ laikà smarkiai krinta.

nauj˜ galimybi˜ ie‰kantiems profesionaliai

valdomose bendrovòse, kurios vis dòlto

spòjo pasirengti “Ïiemai”.

Ø kà bapplet˜ galima atkreipti dòmes∞ ie‰kant

nauj˜ investavimo perspektyv˜? Pirmiausia

‰iuo laikotarpiu atspariausios bus

tos bendrovòs, kurios geografi‰kai diversifikavo

savo veiklà, t.y. pasirapplepino i‰òjimu

∞ uÏsienio ‰ali˜ rinkas, pvz., Rusijos, Ukrainos

ar Lenkijos. Vartojimo didòjimas

‰iose ‰alyse kol kas nerodo joki˜ sulòtòjimo

Ïenkl˜, o vartotoj˜ pasitikòjimo indeksai

arba stiebiasi ∞ vir‰˜, arba i‰lieka to paties

lygmens.

Dar vienas esminis privalumas – diversifikacija

pagal segmentus. Dòl maÏesnio

pirmo bappletinumo preki˜ “elastingumo” atspariausiais

vartojimo sulòtòjimo pasekmòms

galima vadinti maisto maÏmeninòs

prekybos tinklus. Prie-

‰ingai, tinklai, prekiaujantys

buitine technika

arba automobiliais (prekòmis,

daÏniau perkamomis

skolon), yra labiau paÏeidÏiami

pajam˜ atÏvilgiu. Vartotojai, kurie nòra

uÏtikrinti dòl ateities, link´ tokius pirkinius

atidòti vòlesniam laikui.

Investuotojus taip pat gali bauginti bendrovi˜

ryÏtas plòstis. I‰ pirmo Ïvilgsnio atrodo,

kad beatodairi‰kai pleãiami prekybos

plotai gali neuÏtikrinti atitinkamo pajam˜

didòjimo. Palygin´ prekybos plotà,

tenkant∞ vienam gyventojui trijose Baltijos

‰alyse, pastebòsime, kad Vilniuje tai sudaro

apie 0,7 kv. m vienam gyventojui, o

Rygoje ir Taline atitinkamai po 0,5 ir 0,9

kv. m. Pasak ekspert˜, ‰ie rodikliai dar

smarkiai nutol´ nuo ES vidurkio. Tai gali

prisidòti prie prekybos sektoriaus konsolidacijos

ir pozicij˜ stiprinimo belaukiant

stambi˜j˜ pasaulini˜ tinkl˜, kuriems Baltijos

regionas ilgà laikà nebuvo ∞domus.

Apibendrinant galima teigti, kad Baltijos

‰ali˜ prekybos sektoriaus perspektyvos

gana miglotos. Vis dòlto jau dabar galima

∞gyvendinti tam tikrus investicinius

projektus, nors j˜ rizika didelò. Tiems, kurie

jau yra pasiryÏ´ investuoti ∞ prekybos

sektori˜, kol kas vertòt˜ atidÏiau pasiÏvalgyti

ne Baltijos valstybòse, o ‰alyse, kuriose

numatomas itin didelis BVP augimas ir

kurios nesusiduria su ekonomikos perkaitimo

gròsmòmis. Pagal A.T.Kerney sudaromà

pasaulin∞ besivystanãi˜ ‰ali˜ prekybos

indeksà patraukliausios ‰alys investuotojams

‰iuo metu yra Vietnamas, Indija,

Rusija, Kinija ir Egiptas. ■

35


PASAULIS PINIGAI

Kainas augina spekuliantai

Milijardinòs spekuliant˜ investicijos ∞ naftà, dujas, kvieãius bei ryÏius pakelia ‰i˜ preki˜

kainas iki astronomini˜ auk‰tum˜. Tai rei‰kia ne tik prastòjanãià paprast˜

Ïmoni˜ gyvenimo kokyb´, bet ir rimtas pasekmes pasaulio ekonomikai.

Nors japples atsidapplestate kiekvienà kartà

degalinòje uÏ kurà mokòdami vis

brangiau, taãiau prekybininkai ir

birÏos makleriai kylanãiomis kainomis tik

dÏiaugiasi.

Todòl kyla klausimas, ar visame pasaulyje

kainos didòja dòl tradicinòs prieÏasties –

kai paklausa vir‰ija pasiapplelà, ar esama ir

dirbtini˜ priemoni˜ naftai bei kitoms svarbioms

preki˜ grupòms pabranginti.

Tarkime, kad naftos kaina pakilt˜

10 JAV doleri˜ uÏ barel∞, dabar pakanka

vos poros dien˜, nors anksãiau tam bapplet˜

prireik´ keleri˜ met˜. Be paai‰kinamos

prieÏasties kyla ir kit˜ produkt˜ kainos.

PavyzdÏiui, kakava, kurios kaina itin aktuali

‰okolado gamintojams, dabar kainuoja

40 proc. brangiau nei 2007 met˜

pradÏioje, nors ‰okolado gaminama ir parduodama

beveik tiek pat.

Svarbiausias Ïmonijos maistas – ryÏiai

ir kvieãiai dabar irgi kainuoja beveik

triskart daugiau nei saus∞, o didelei gyventoj˜

daliai treãiojo pasaulio ‰alyse jau net

gresia badas. Geriau gyvenanãiose ‰alyse

pasipiktinimà kelia prastòjanti gyvenimo

kokybò, nes kuro ir maisto kainos suryja

vis didesn´ gyventoj˜ pajam˜ dal∞. ·tai

kodòl streikuoja ne tik Indonezijos ar

Burkina Faso gyventojai, bet ir daug europieãi˜

– vairuotoj˜, Ïvej˜, applekinink˜ ar

pensinink˜.

Ir nors daugelis mano, kad ‰i visuotinò

ekonomikos krizò kyla dòl jau dabar juntamo,

o ateityje dar labiau didòsianãio

i‰tekli˜ stygiaus, Vokietijos Ïurnalas "Der

Spiegel" dòl auganãi˜ kain˜ labiausiai

kaltina spekuliantus.

Milijardai

uÏ lapplekesãius

Tomas Buisas, JAV nacionalinòs

applekinink˜ sàjungos

prezidentas, ∞sitikin´s,

kad kainas kelia nebe paklausos

ir pasiapplelos dòsniai, o pinig˜ perteklius.

Viena vertus, didÏiules sumas ∞ prekes

investuoja investiciniai fondai. Kita vertus,

stipròjant ekonominei krizei, pasaulio

ekonomikà nuo Ïlugimo òmòsi gelbòti centriniai

bankai, skirdami tam ‰imtus milijard˜

JAV doleri˜. ·is pinig˜ antplappledis

stumia pasaul∞ ∞ vis gilesn´ ekonomin´

prarajà, nes skatina dirbtin´ paklausà,

nepaliaujamai kelia kainas, kurios jau seniai

nebeatitinka tikrovòs, ir taip sukuria

"burbulà", kurio sprogimas –

nei‰vengiamas.

Be to, sandoriai jau seniai

nebeturi nieko bendra su

tikromis prekòmis, o visà

rinkà valdo ateities lapplekesãiai

bei skolinti pinigai. Taip yra

todòl, kad investuotojai

rinkoje elgiasi lyg kazino –

stato sumas uÏ tai, kas turòt˜

duoti naudos, o visi ‰io

lo‰imo dalyviai remiasi

prielaida, kad kainos kils.

Fundamentalios investicinòs

analizòs poÏiappleriu spekuliantams

laÏintis dòl tolesnio

preki˜ kain˜ didòjimo tikrai

verta. Ir niekas neÏino, kiek

dabar kainuot˜ nafta, jei ja

neprekiaut˜ spekuliantai.

Ai‰ku tik tiek, kad

gerokai maÏiau. O jei

kainuot˜ maÏiau, tai

maÏesnò bapplet˜ in-

fliacija ir Europos

centrinis bankas netaikyt˜

toki˜ auk‰t˜

palapplekan˜ norm˜. Ir

jei palapplekan˜ normos

bapplet˜ Ïemesnòs, tai

paskatint˜

ekonomikos augimà, sustiprint˜ eurà ir

skatint˜ optimizmà darbo rinkoje.

Taãiau spekuliacija nafta yra palyginti

menkniekis. Daug pavojingesnò prekyba

svarbiausiais maisto produktais, nes dòl

bado gròsmòs daug kam tai gali tapti gyvybòs

ar mirties klausimu. Vis dòlto tie, kurie

siekia tik naudos, stengiasi

‰i˜ argument˜ negirdòti.

Prie‰ingai, investuotojai

nujauãia,

kad maisto produkt˜ vis

labiau stinga, vadinasi,

kainos ir toliau kils.

Todòl investicijos ∞

ryÏius ar soj˜ pupeles tik didòja.

PavyzdÏiui, pernai investicijos ∞ preki˜

rinkas siekò apie 100 mln. JAV doleri˜ per

dienà. O ‰i˜ met˜ pradÏioje jos jau vir‰ijo

milijardà.

Spekuliacij˜ "blogomis Ïiniomis"

pavyzdys – UNESCO prane‰imo apie bado

pavoj˜ pasekmòs. Prie‰ kelias savaites ‰i

organizacija paskelbò i‰vadas, kad ateityje

badaus vis daugiau Ïmoni˜. Reaguodamas

∞ tokià Ïinià Olandijos bankas

Spekuliantai supirkinòja

ateities naftà,

dujas, ryÏius ir kavà,

tikòdamiesi parduoti

brangiau.

Vaizdas i‰ birÏos:

spekuliantai intensyviai

derasi dòl naftos kain˜.

Jiems nerapplepi, kiek uÏ

kurà mokòs vartotojai

"ABN Amro" informavo, kad Indijoje uÏdraustas

ryÏi˜ eksportas, todòl pasaulini˜

ryÏi˜ atsarg˜ beveik nebeliks. O spekuliantai

i‰ karto suprato banko uÏuominà,

kad verta investuoti ∞ ryÏius, tad j˜ kaina

pasaulio rinkose dar labiau pakilo.

Manipuliavimas informacija

Spekuliantai jau seniai nebeprekiauja

tikromis prekòmis – jie pardavinòja ir perka

tiesiog informacijà. PavyzdÏiui,

sumai‰t∞ grappled˜ rinkoje gali sukelti paprasãiausia

liappletis kur nors JAVAjovos valstijoje.

Kaip? Spekuliantai suinteresuoti

grappled˜ kainos didòjimu, todòl garsiai daro

prielaidà, kad liappletis nulems blogà derli˜.

Prastas derlius rei‰kia maÏesn´ pasiapplelà,

didesn´ grappled˜ kainà ir, svarbiausia, gausesn´

gràÏà prekybininkams.

Prekybos nafta dòsniai – labai pana‰apples.

Ìkanota diena Hjustono uoste gali sukelti

panikà todòl, kad, spekuliant˜ nuomone,

keletas tanklaivi˜ gali nespòti i‰krauti

naftos krovinio laiku, o tai jau rimta

prieÏastis gerokai pakelti kainas.

36 veidas 2008 / 06 / 23

"AFP" NUOTR.


"AFP" NUOTR.

PINIGAI

Po naftotiekio sprogimo Kanadoje

naftos kaina per kelias akimirkas pakilo

keturiais JAV doleriais uÏ barel∞,

nes vamzdynà greiãiausiai teks ilgai

ir sunkiai remontuoti, todòl rinkoje

ims trapplekti naftos. Taãiau prekybos

nafta analitikas Fadelis Gheitas

sako, kad tai tik manipuliavimas informacija.

Spekuliantai patys puikiai Ïino,

kad suremontuoti vamzdynà truks vos kelias

valandas. Taãiau prekybininkai visuomet

pasinaudoja kiekvienu pretekstu

pakelti kainas, todòl bappletent jiems ir tenka

atsakomybò dòl isterijos naftos rinkoje.

Ateities sandori˜ bumas

Dabar rinkoje egzistuoja du skirtingi

pasauliai. Viename j˜ gyvena investuotojai,

o kitame – produkcijos gamintojai.

Taãiau vieniems prekò yra tik abstrakti sàvoka,

o kitiems – konkretus ir apãiuopiamas

dalykas. Spekuliantai gyvena fantazij˜

pasaulyje, o tikri applekininkai augina tikrus

grappledus ir tikras kavos pupeles.

·ie du pasauliai dabar susitinka ateities

sandori˜ birÏose. Ìkininkai ir grappled˜

didmenininkai skatinami parduoti

derli˜ kuo anksãiau – "∞

ateit∞". Parduodamos prekòs

apimtis, kaina ir pristatymo data

nustatoma dar tuomet, kai parduodami

grappledai br´sta applekinink˜

laukuose.

Tiesa, applekininkams

i‰ankstiniai sandoriai yra

geras bappledas apsidrausti

nuo nepalanki˜ gamtos

sàlyg˜ ∞takos. Prekybos

metalais ir energija srityje

ateities sandoriai

gelbsti nuo dideli˜ kainos

svyravim˜ ir kontroliuoja

pasiapplelà.

Taãiau dòl i‰ankstinòs

prekybos labiausiai laimi

vis dòlto spekuliantai.

Jie perka prekes tuomet,

kai kainos dar yra maÏos,

ir investuoja ne ∞ prekes,

o ∞ j˜ kain˜ kilimà. Paprasti

prekybininkai neturi

tiek pinig˜, kad

galòt˜ atsverti spekuliant˜

veiklà, todòl bappletent

spekuliantai dabar kon-

troliuoja svarbiausias

rinkas.

PavyzdÏiui, didÏiau-

sioje bapplesim˜ sandori˜ birÏoje âikagoje

grappled˜ ateities sandoriai jau dabar 30 kart˜

vir‰ija tikòtinà JAV grappled˜ derli˜. Toje

paãioje birÏoje ‰iemet sudaryta jau 20 proc.

daugiau ateities kontrakt˜ negu per tà pat∞

laikotarp∞ pernai. Ir tik trys procentai i‰

anksto parduodam˜ kvieãi˜ patenka ∞ kit˜

savinink˜ rankas – visi kiti egzistuoja tik

popieriuje.

Analitikai uÏsimena, kad "∞ madà" jau

gr∞Ïta ir tikros prekòs bei daiktai, o spekuliantai

naftai ir grappledams ie‰ko naujo

pakaitalo. Ekspert˜ nuomone, ateitis priklauso

prekybai Ïeme. Jau dabar rizikos

fondai ir investiciniai bankai pradòjo

supirkinòti applekius visame pasaulyje –

Ukrainoje, Rusijoje, Afrikoje ar Argentinoje.

·ioje ‰alyje derling˜ lauk˜ kainos

pastaraisiais metais padidòjo net 80 proc.

Kas diktuoja taisykles?

Vidutinės svarbiausių prekių kainos JAV biržose

1000

750

500

500

250

0

2005

2006

JAV dol. uÏ uncijà

2007

"AFP" NUOTR.

Daugelio preki˜ kainos nuo 2005-˜j˜ i‰augo apie 2 kartus

Auksas

Kvieãiai / RyÏiai

462

893

2008

PASAULIS

Be milijardines sumas ∞ rinkà paleidÏianãi˜

bank˜ ir ∞ ateities sandorius pasinòrusi˜

spekuliant˜, i‰skirtin´ padòt∞ uÏima

analitikai ir ekspertai. J˜ prognozòs

dòl infliacijos, nedarbo ar palapplekan˜ norm˜

visuomet sulaukia reakcijos. Todòl i‰

anksto galima nuspòti, kad jei analitikai

prognozuoja naftos kain˜ didòjimà, tai jos

kils jau vien todòl, jog prognozòmis

patikòj´ spekuliantai suskubs investuoti ∞

naftà kuo daugiau pinig˜.

Ekspert˜ prognozòs reik‰mingos ir Lietuvoje.

·tai praòjusià savait´ paskelbtos

pesimistinòs SEB banko prognozòs greiãiausiai

prisidòs prie kain˜ applegtelòjimo. Lygiai

taip pat kainas Lietuvoje veikia ir

spekuliacijos. AkivaizdÏiausias pavyzdys –

nekilnojamojo turto kain˜ burbulas, kur∞

sukòlò vartotoj˜ lapplekesãiai, kad kainos

kils, ir statybos bendrovi˜ lapplekesãiai, kad

bus vis daugiau vartotoj˜, norinãi˜ ir

galinãi˜ ∞sigyti nuosavà bapplestà. Prie kain˜

burbulo prisidòjo ir bankai, siapplelantys

palankias paskol˜ sàlygas. Taãiau lemiamà

vaidmen∞ vaidino nekilnojamojo

turto perpardavinòtojai, ∞sigij´ labai

daug nekilnojamojo turto ir sukappler´

iliuzijà, kad pasiapplela nuolat yra maÏesnò

uÏ paklausà.

DaÏnai Lietuvoje pasitaiko ir manipuliacij˜

informacija. PavyzdÏiui, paskelbus,

kad JAV birÏose kyla naftos kaina,

Lietuvos degalinòs benzino ar dyzelino

kainà kilsteli jau tà paãià dienà, nors

tebeprekiauja produktais, ∞sigytais seniau

uÏ maÏesn´ kainà.

Pana‰i padòtis ir energetikos srityje.

PavyzdÏiui, ‰ilumos tiekòjai kelia kainas

net tuomet, kai tebenaudoja gamtini˜ duj˜

atsargas, ∞sigytas maÏesnòmis kainomis. ■

Pagal "Der Spiegel" parengò

Rima JanuÏytò

2008 / 06 / 23 veidas 37

350

300

250

200 180

150

100 176

50

300

0 JAV dol. uÏ tonà

2005

2006

2007

2008

Nafta

150

125

100

75

50

25

0

65

2005

2006

JAV dol. uÏ barel∞

2007

136

2008

·altinis: Bloomberg, BBC, Goldprice.org.


PASAULIS EUROPOS SÑJUNGA

Ar ES ißlips iß kriz∂s?

ÎIVILñ DAMBRAUSKAITñ

Airiams gali tekti dar kartà

sugr∞Ïti prie balsadòÏi˜.

ES architektai bandys

bet kokia kaina atgaivinti

Lisabonos sutart∞.

E S

ir politinò krizò jau tapo sinonimais.

Nors kalbòti apie br´stant∞ ES

Ïlugimà bapplet˜ per dràsu, taãiau

klausimas, ar Europos integracija jau

pasiekò savo ribas, dabar i‰ties aktualus.

Po birÏelio 13 d. Airijoje vykusio referendumo,

per kur∞ ‰ios ‰alies rinkòjai atmetò

Lisabonos sutart∞, ES lyderiai

susidapplerò su problema, uÏklupusia juos vòl

nepasirengusius: kà toliau daryti su Lisabonos

sutartimi? Ar jos laukia Sutarties

dòl Konstitucijos Europai likimas?

Europos Komisija susidariusià padòt∞

∞vertino vienareik‰mi‰kai: sutartis negali

∞sigalioti, jeigu jai nepritarò bent viena ES

valstybò narò. Tuo tarpu Europos Ïiniasklaida

atskleidÏia, kad Europos vadovai –

sutrik´. "The Guardian" informavo, kad

birÏelio 16 d. Briuselyje susitikusi˜ ES

valstybi˜ nari˜ uÏsienio reikal˜ ministr˜

nuomonòs akivaizdÏiai i‰siskyrò. Lisabonos

sutarties perspektyv˜ klausimas

dar kartà i‰ry‰kino klasikine tapusià

didÏi˜j˜ ES ‰ali˜ (Prancapplezijos ir Vokieti-

38

Lisabonos

sutarties ratifikavimas

valstybėse narėse

Šiuo metu Lisabonos sutartis jau

ratifikuota Maltoje, Vengrijoje,

Prancapplezijoje, Rumunijoje, Lenkijoje,

Slovakijoje, Portugalijoje, Slovònijoje,

Bulgarijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Austrijoje,

Vokietijoje, Danijoje, Liuksemburge,

Estijoje, Graikijoje, Suomijoje,

DidÏiojoje Britanijoje.

Ratifikavimo laukia Belgija, âekija,

Kipras, Italija, Ispanija, ·vedija ir Nyderlandai.

Na, o Airijoje ‰i sutartis buvo

atmesta referendumu.●

"AFP" NUOTR.

Briuselyje susirink´ ES lyderiai atrodò sutrik´ ir neryÏtingi. Sprendimà dòl Bendrijos

sutarties likimo jie atidòjo iki spalio mònesio.

jos) ir nauj˜j˜ bei maϘj˜ nari˜ prie‰prie‰à.

Galing˜j˜ vyriausybòs yra linkusios bet

kokia kaina t´sti Lisabonos sutarties ratifikavimo

procedappleras, tuo tarpu naujosios

ir maÏesnòs ES valstybòs naròs (Lenkija,

âekija, Liuksemburgas) Lisabonos reform˜

sutarties nesòkm´ vertina nuosaikiai,

‰ios ‰alys linkusios jà

laikyti ne Airijos, o paãios

Lisabonos sutarties problema

ir siapplelo sutart∞

gràÏinti atgal ant deryb˜

stalo.

BirÏelio 19 dienos ES

Ministr˜ Tarybos susitikime pradòtas

svarstyti Lisabonos sutarties likimas. Nepaisant

Vokietijos vyriausybòs i‰reik‰to

noro sprendimà priimti iki met˜ galo,

tikòtina, kad prireiks kur kas daugiau laiko

dòl stipròjanãios pasitikòjimo ES krizòs ir

su ja susijusios "ratifikavimo fobijos".

Daugelis analitik˜ sutinka, kad Lisabonos

sutarties ateitis daugiausia priklauso

nuo to, kurio precedento bus nutarta

laikytis: ar Nicos sutarties ratifikavimo,

kuris 2001 m. taip pat "∞strigo" Airijoje,

taãiau buvo i‰spr´stas pakartotiniu referendumu,

ar Europos Konstitucijos projekto,

kai Prancapplezijai ir Nyderlandams j∞

atmetus reformos buvo atidòtos ‰e‰eri˜

met˜ laikotarpiui.

Ar bus naujas referendumas

Airijoje?

Prancapplezijos ir Vokietijos vadovai pirmieji

pasiapplelò kol kas nekreipti dòmesio ∞

neigiamus Airijos referendumo rezultatus

ir t´sti Lisabonos sutarties ratifikavimà.

Pasak j˜, teisi‰kai Airijos

klausimà bus galima

svarstyti tada, kai Lisabonos

sutarties ratifikavimo klausimas

bus i‰spr´stas visose kitose

Bendrijos naròse. Toks

bandymas i‰narplioti Lisabonos

sutarties galvosapplek∞ bapplet˜ pana‰us ∞

Danijos atvej∞. ·i ES narò 1992 m. nepritarò

Mastrichto sutarãiai, taãiau po to Danijai

buvo leista i‰sideròti tam tikras i‰imtis,

apsauganãias jos nacionalinius interesus.

Jeigu viskas klostysis pagal ‰∞ scenarij˜,

spalio mònesio Europos vir‰appleni˜ susitikime

Airijai turòt˜ bappleti pasiapplelyta deròtis

dòl papildom˜ protokol˜, susijusi˜ su jautriausiais

– Airijos neutralumo, ‰eimos

politikos ir mokesãi˜ politikos klausimais.

Tai leist˜ apeiti Airijos veto nekeiãiant

paãios Lisabonos sutarties teksto. ES Ministr˜

Taryba tiesiog pateikt˜ kai kuri˜

termin˜ i‰ai‰kinimà ir suteikt˜ Airijai

papildom˜ nuolaid˜, o Lisabonos sutartis

bapplet˜ gràÏinta antrajam Airijos pilieãi˜

ES apòmò tikra

Konstitucijos

“ratifikavimo fobija“

veidas

2008 / 06 / 23


EUROPOS SÑJUNGA

teismui.

·i galimybò atrodo paranki, nes padòt˜

i‰vengti naujos reform˜ krizòs ES. Taãiau

nauj˜j˜ bei maϘj˜ valstybi˜

nari˜ atstovai (Liuksemburgo

ir âekijos) leido

suprasti, kad didÏi˜j˜ valstybi˜

nutarimas nekreipti

dòmesio ∞ Airijos, kaip

maÏosios valstybòs, veto yra

politi‰kai nekorekti‰kas –

kai 2005 m. Prancapplezija ir

Nyderlandai atmetò Sutart∞

dòl Konstitucijos Europai,

i‰kart buvo gr∞Ïta prie

deryb˜ stalo ir deramasi dòl

naujos reform˜ sutarties, tuo

tarpu pasiprie‰inus vienai i‰

maÏesni˜j˜ valstybi˜ vòl

pasigirdo kalb˜ apie "dviej˜

greiãi˜ Europà".

Airijos premjeras Brianas

Cowenas taip pat atmetò

galimyb´ pakartoti Nicos

sutarties istorijà. Pirmiausia

todòl, kad per referendumà

dòl Lisabonos sutarties balsavo

pakankamai didelò

dalis Airijos rinkòj˜. Taigi

airi˜ "ne" yra daugumos

protestas prie‰ ES reformas.

Pasak Airijos premjero, tam,

kad bapplet˜ ∞manoma rengti dar vienà referendumà

Airijoje ir sulaukti rinkòj˜

paramos, reikòt˜ i‰ esmòs keisti Lisabonos

sutarties tekstà, o tai reik‰t˜ gr∞Ïimà prie

deryb˜ stalo. Problema ta, kad pakartotiniame

referendume airiai gali

dar kartà balsuoti neigiamai.

"AFP" NUOTR.

ES reformos

negali sustoti

Daugelis ES valstybi˜ sutaria,

kad 27 nari˜ sàjungai

bappletinos institucinòs permainos,

kurios turòt˜ padidinti ES

sprendim˜ priòmimo efektyvumà.

Tai rei‰kia, kad Lisabonos

sutartis gali Ïlugti, taãiau

pati ES reforma – ne.

Ar yra kit˜ reformos krizòs

sprendimo galimybi˜?

Teisininkai ir politologai ∞vardija

bent dvi, kurios, be jokios

abejonòs, bus svarstomos

diskusijose dòl Lisabonos sutarties

likimo: derybos dòl naujos

reform˜ sutarties ir laipsni‰kas

ES institucij˜ reformavimas.

Kiekviena ‰i˜

alternatyv˜ pasiÏymi trapplekumu,

dòl kurio labiausiai bappleg‰tauja

ES senbuvòs: joms prireiks

daug laiko ir jos bus maÏiau

2008 / 06 / 23 veidas

"AFP" NUOTR.

Airija

1973

1980

veiksmingos nei Lisabonos

sutartis.

Jei met˜ pabaigoje

bus priimtas sprendimas

pradòti derybas dòl dar

vieno (treãiojo) bandymo

reformuoti ES institucin´

struktapplerà, ES valstybi˜

vadovai susidurs su dilema:

bapplesimoji sutartis negali

bappleti deklaratyvi, nes

i‰siplòtusiai ES reikalingi

realapples pokyãiai, kita

vertus, ji privalo bappleti ai‰ki ir "perskaitoma",

kad bapplet˜ i‰vengta dar vienos ratifikavimo

krizòs. Permainos ES reikalingos

kuo greiãiau, o Europoje i‰ 27 nari˜,

turinãi˜ skirting˜ interes˜, derybos

uÏtrukt˜ dar maÏiausiai penkerius metus.

Kita alternatyva, laipsni‰kas ES reformavimas

(pavyzdÏiui, pradedant bendrosios

uÏsienio politikos reformavimu, tada

∞gyvendinant migracijos politikos reformà

bei kitas Lisabonos sutartyje numaty-

– "auksinis" eurointegracijos pavyzdys. Daugelis

politik˜ ir analitik˜ sutinka, kad Airija yra gavusi

bene daugiausiai naudos i‰ narystòs ES.

Airijos teritorija – 70 tapplekst. kvadratini˜ kilometr˜.

Airijoje esama 4,2 mln. gyventoj˜.

m. Airija tampa Europos ekonominòs

bendrijos nare, tuo metu Airijos

BVP – maÏiausias EEB.

m. Airijos ekonomika patiria

nuosmuk∞, nepaisant Europos

paramos Ïemòs applekiui.

Devintojo de‰imtmeãio pabaigoje

verslo mokesãi˜ maÏinimas padeda

sukurti verslo aplinkà, palankesn´

nei kitose Europos ‰alyse. Airijos

ekonomika dòl uÏsienio investicij˜ nuo

Ïemòs applekio produkcijos ir alkoholio

eksporto persiorientuoja ∞ auk‰t˜j˜

technologij˜ ir farmacijos gamini˜

eksportà. Airija ima investuoti ∞

‰vietimo ir mokslo plòtrà.

2001

PASAULIS

tas permainas), pareikalaut˜ dar ilgesni˜

ir varginanãi˜ deryb˜ kiekvienu klausimu

ir atimt˜ i‰ ES galimyb´ laiku reaguoti ∞

Europos politinio, socialinio ir ekonominio

gyvenimo pokyãius.

Øvertin´ visus uÏ i‰ prie‰, dauguma analitik˜

sutinka, kad labiausiai tikòtinas yra

pirmasis – deryb˜ dòl dar vieno (treãiojo)

bandymo reformuoti ES scenarijus.■

1995–2000

m. Airijos ekonomika patiria

sparãiausià augimà Europoje (BVP

kasmet didòja 8–10 proc.).

ES – pagrindinò Airijos prekybos partnerò.

Airija liaujasi bappleti emigracijos ir

pamaÏu tampa imigracijos ‰alimi.

m. Airijos pilieãiai referendumu atmeta

Nicos sutarties reformas. Antruoju balsavimu

pilieãiai pritaria Nicos sutarties

nuostatoms.

1973–2007

Airiai – ne vieninteliai

Lisabonos sutarties skeptikai.

Tiesiog kitose ‰alyse

galimybòs i‰sakyti savo

pozicijà referendumuose

niekas nesuteikò.

Nuotraukoje – Austrijos

protestuotojai.

Priežastys, dėl kurių airiai nepritarė

Lisabonos sutarčiai

1. Neskaidrumas ir demokratijos trapplekumas, kur∞ lemt˜ Lisabonos

sutarties reformos. Airijos suvereniteto ribojimas formuojant

‰eimos, sveikatos bei kit˜ socialini˜ sriãi˜ politikà.

2. Neigiamas bendros ES mokesãi˜ politikos poveikis Airijos

konkurencingumui, galimas subsidij˜ Ïemòs applekio

sektoriui maÏinimas.

3. Neigiamas bendrosios uÏsienio ir saugumo politikos bei

Europos saugumo ir gynybos politikos plòtros poveikis Airijos

neutralumui. ●

m. laikotarpiu Airijai i‰ viso

skirta apie 40 mlrd. eur˜ ES paramos.

Iki ‰iol buvusi paramos gavòja,

artimiausiu metu Airija turòt˜ tapti

paramos teikòja. ●

"AFP" NUOTR.

39


VISUOMENñ

ISTORIJA

Vermachtas Lietuvå pe

1941 m. birÏelis. Lietuvi˜ kariai i‰ raudonosios armijos 29-ojo ‰auli˜ korpuso paliko okupacin´ armijà ir su dÏiaugsmu sutiko vokieãi˜ karius

156

voki‰kos divizijos, 12

divizij˜ ir 10 rumun˜

brigad˜, 18 suomi˜

divizij˜ sudavò preventyv˜ smappleg∞

bol‰evizmo imperijai. Jos aplenkò Soviet˜

Sàjungà, kuri liepos 6 dienà (per

Mindaugo karapplenavimo metines) planavo

pradòti karin´ operacijà “Audra”, nukreiptà

prie‰ Europà. Vokietijai ∞ pagalbà

ispanai, slovakai ir vengrai pasiuntò po

vienà divizijà, italai – tris.

Lengvumas, su kuriuo Senasis kontinentas

susitelkò aplink Treãiàj∞ reichà, stebina.

Tai galima paai‰kinti tuo, kad

nacionalsocializmo (fa‰izmo) idòjos rasdavo

pritarimà tarp Europos ‰ali˜ vadov˜

ir liaudies. Vokietijos vermachto generalinio

‰tabo vir‰ininkas generolas

F.Halderis 1941 m. birÏelio 30 d. savo

dienora‰tyje uÏra‰ò, kad Europa “vieninga

bendrame kare prie‰ Rusijà”.

Viltis atgauti laisv´

Lietuva buvo karo vie‰kelis 1812,

1914 metais ir vòl juo tapo 1941-aisiais.

Nedaug Europoje rasime taut˜, kurios

‰iame amÏiuje bapplet˜ taip skaudÏiai nukentòjusios

nuo svetim˜ ‰ali˜ agresijos, okupacijos

ir represij˜, kaip lietuviai.

Graudus buvo 1941-˜j˜ birÏelis

40

DR. PETRAS STANKERAS

1941 m. birÏelio 22 dienà Lietuva vòl tapo karo vie‰keliu: gavusios

sutartà signalà “Dortmund”, vakarin´ Soviet˜ Sàjungos

sienà perÏengò Vokietijos karinòs pajògos

Lietuvoje. Ø ‰altàj∞ Sibirà ir kar‰tàjà Azijà

vaÏiavo traukiniai su tapplekstanãiais Ïmoni˜,

uÏdaryt˜ gyvuliniuose vagonuose.

Antrasis pasaulinis karas Europoje vyko

jau metus, devynis mònesius ir dvide‰imt

vienà dienà, kai 1941 m. birÏelio 22-osios

ankstyvà rytà ant soviet˜ okupuotos mapples˜

Vokieãi˜ vermachto kariai Ukmergòje prie

Nepriklausomybòs paminklo (sovietmeãiu

paminklas buvo sunaikintas, atkapplerus nepriklausomyb´

vòl atstatytas)

PETRO STANKERO ARCHYVO NUOTR.

tòvynòs krito pirmosios vokieãi˜ bombos,

sprogo pirmieji tolia‰audÏi˜ patrank˜

sviediniai.

Puolimas prasidòjo 2 val. 15 min., kada

∞ Vokietijà ∞vaÏiavo paskutinis traukinys

su 1500 ton˜ jav˜, kuriuos sovietinò vyriausybò

per jògà i‰veÏò i‰ Lietuvos,

Latvijos ir Estijos applekinink˜ aruod˜. Taip

prie‰ 67 metus ∞ Lietuvos teritorijà

∞siverÏò kraupiausias karas Ïmonijos

istorijoje. Taãiau pirmieji ‰appleviai ir bomb˜

sprogimai lietuviams nuskambòjo kaip

laisvòs varpas. Tro‰kimas atgauti laisv´ ir

atker‰yti raudoniesiems engòjams degino

ne vieno tautieãio krappletin´.

Pirminiame “Barbarosos” plano (“Fall

Barbarossa”) variante buvo numatyta

europinòje Soviet˜ Sàjungos dalyje

∞steigti keletà nacionalini˜ valstybi˜ su

savo vyriausybòmis (Lietuva, Latvija,

Baltarusija, Ukraina), kurios tarp vokieãi˜

imperijos ir azijinòs Soviet˜ Rusijos

dalies atlikt˜ buferio vaidmen∞. Bet

prasidòjus karui ‰ià idòjà Adolfas Hitleris

atmetò. Naujoji koncepcija numatò uÏimtoje

teritorijoje perduoti visà valdÏià vokieãi˜

administracijai, ∞steigiant reicho

komisariatus. 1941 m. rugsòjo 17 d.

Adolfas Hitleris paskelbò: “... Tai mes

1918 metais sukappleròme Baltijos valstybes

ir Ukrainà. Bet ‰iandien mums nòra

intereso i‰saugoti Pabaltijo valstybes...”

Naikinimo pajògos

Pirmasis Lietuvos miestas, pajut´s

vokieãi˜ aviacijos bombone‰i˜ “Ju-87”

veidas

2008 / 06 / 23

PETRO STANKERO ARCHYVO NUOTR.


ISTORIJA

VISUOMENñ

rΩygiavo per 8 dienas

naikinamàjà jògà, buvo Kòdainiai – juos

puolò 11 lòktuv˜. Po to Raseiniai,

Karmòlava, o ypaã stipriai bombarduotos

Kauno apylinkòs. Bombos krito ir ant

PanevòÏio, Jurbarko, Alytaus, Merkinòs,

Vilniaus. ·i˜ antskrydÏi˜ metu per labai

trumpà laikà ·iauliuose buvo sunaikinti

23, PanevòÏyje – 33, Karmòlavoje – 20,

Kaune – 25 soviet˜ lòktuvai. Sovietini˜

vad˜ ∞sakymo skristi ∞ Gomel∞ ne∞vykdò

oro eskadrilòs, dislokuotos Ukmergòje,

karo lakapplenai lietuviai ir lòktuvai buvo

sunaikinti.

Bendras pirmosios dienos vokieãi˜

karini˜ oro pajòg˜ puolimo Lietuvoje

rezultatas buvo toks: 637 naikintuvai bei

231 bombone‰is puolò 31 aerodromà, tris

‰tabus, dvejas kareivines, du artilerijos

telkinius, vienà bunker∞ ir vienà skysto

kuro sandòl∞. Vokieãiai prarado 35 lòktuvus.

I‰ viso per tà pirmà puolimo dienà

Ryt˜ fronte 322 rus˜ lòktuvai buvo

sunaikinti ore ir 1489 – ant Ïemòs. Deja,

smarkiai nukentòjo ir civiliai gyventojai:

paãios pirmosios karo aukos Lietuvoje

buvo Kretingos valsãiaus gyventojai – ∞

vienos ‰eimos namà pataikò vokieãi˜ artilerijos

sviedinys, Ïuvo abu tòvai ir trys j˜

vaikai.

Kartu su oro pajògomis puolimà pradòjo

ir Vokietijos sausumos kariuomenò. Vieni

pirm˜j˜ SSRS sienà perÏengò abvero 800ojo

pulko “Brandenburg” kariai, perrengti

rus˜ uniforma. Jie privalòjo uÏimti geleÏinkelio

tunelius ir tiltus netoli Vilniaus ir

sulaukti prie‰akini˜ generolo feldmar‰alo

Vilhelmo fon Leebo ·iauròs armij˜ grupòs

dalini˜. Pana‰aus pobappledÏio operacijose,

kuri˜ tikslas buvo 17-osios armijos

puolimo ruoÏe uÏimti 24 svarbius

tiltus, Ïuvo arti keturi˜

‰imt˜ abvero apmokyt˜ lietuvi˜

kovotoj˜. Bappletent Lietuvos

teritorijoje tuo metu pirmà

kartà Antrojo pasaulinio karo

istorijoje prie‰ raudonàjà armijà

buvo panaudotas antÏeminis

raketinis ginklas. Vokietijos

vermachto sudòtyje buvo

keturi raketiniai pulkai, i‰

kuri˜ vienas, 51-asis, apginkluotas

54 raketiniais 150 mm

∞taisais “Nebelwerger-41”,

pasirink´s pozicijas prie

Kalvarijos, Marijampolòs ir

Kauno kryptimi, i‰‰ovò apie

1500 raketini˜ sviedini˜. J˜

‰audymo nuotolis buvo 6900

metr˜, raketos svoris – 34,1

kg.

Jau birÏelio 24 dienà moto-

2008 / 06 / 23 veidas

Antrà karo dienà Lietuvoje prasidòjus sukilimui

sovietiniai pa‰to Ïenklai buvo

per‰tampuoti lietuvi‰kais uÏra‰ais

ciklinink˜ bataliono kariai uÏòmò Vilni˜.

BirÏelio 25 dienà ∞ Kaunà ∞Ïeng´s vokieãi˜

vermachto 16-osios armijos 2-ojo armijos

korpuso avangardinis dalinys rado miestà

visi‰kai kontroliuojamà Lietuvos laikinosios

vyriausybòs. Taãiau vokieãi˜ armi-

Vokietijos karinės pajėgos Rytuose

3 mln.

kari˜

600 tapplekst.

automobili˜

750 tapplekst.

arkli˜

3580

tank˜

7184

pabappleklai

1830

lòktuv˜

PA·TO ÎENKLAI I· VYGINTO BUBNIO KOLEKCIJOS

“Barbarosos” planui vykdyti

buvo sudaryta:

● Trys armij˜ grupòs, septynios

armijos, keturios tank˜ grupòs bei

trys karini˜ oro pajòg˜ laivynai;

● UÏimti Pabaltij∞ buvo pavesta

vienai i‰ trij˜ pagrindini˜ karini˜

grupuoãi˜ – armij˜ grupei “·iaurò”

(“Nord”, 16-oji ir 18-oji armijos bei

4-oji tank˜ grupò), vadovaujamai

generolo feldmar‰alo Vilhelmo fon

Leebo.

Vermachto kariai ∞Ïengia ∞ Lietuvà

jos pulkininkas Holmas pagyrappleni‰kai

raportavo savo vadovybei, kad “po atkaklaus

mapple‰io 17.15 val. ∞siverÏòme ∞ Kaunà”.

Sukilimo pasekmòs

Lietuviai buvo pirmieji, palaik´ Ïygiuojant∞

∞ Rytus vokieãi˜ vermachtà. Po spontani‰ko

ir nelabai gerai organizuoto antibol‰evikinio

sukilimo 1941-˜j˜ birÏelio 23

dienà sudaryta Lietuvos laikinoji vyriausybò

(nei latviai, nei estai tuo metu nebuvo

paskelb´ savo vyriausybi˜) i‰sprendò daug

organizacini˜ uÏdavini˜. Be j˜ vokieãi˜

vermachto Ïygis per Lietuvà bapplet˜ buv´s

daug sunkesnis. Vokieãi˜ vermachtas

Lietuvà perÏygiavo per a‰tuonias dienas

(1944 m. soviet˜ okupant˜ gr∞Ïimas ∞

Lietuvà truko 204 dienas). Raudonoji armija

buvo priversta taip sparãiai bògti i‰

Lietuvos ne tik dòl to, kad buvo vokieãi˜

energingai atakuojama, bet ir dòl

to, kad lietuvi˜ sukilimas

sudavò apãiuopiamà smappleg∞

prie‰o komunikacijoms, ‰tabams,

ry‰iams. Tik dòl darnaus

sukilòli˜ bei vermachto dalini˜

bendradarbiavimo pavyko su-

kliudyti tolesn∞ masin∞ lietuvi˜

deportavimà ∞ Rusijos gilumà.

1941 m. birÏelio 22-oji – tik

viena i‰ Antrojo pasaulinio karo

dat˜, kai viena agresyvi valstybò

uÏpuolò kità. ·is ginkluotas

konfliktas tarp Lietuvos didÏi˜j˜

kaimyni˜ – hitlerinòs Vokietijos

ir stalininòs Rusijos – vaizdÏiai

parodò, ko verti buvo A.Hitlerio

tvirtinimai apie jo nesirengimà

okupuoti Lietuvos ir ko vertas

buvo Maskvos ∞sipareigojimas

apginti Lietuvà nuo pavojaus i‰

vokieãi˜ pusòs. ■

41

PETRO STANKERO ARCHYVO NUOTR.


Plungòs Senamiesãio mokyklos abiturientò

Aistò Rimkutò, ko gero, gana

chrestomatinis pavyzdys kalbant apie

profesin∞ orientavimà. Ji sako Ïinanti, kad

jos mokykloje veikia viena didÏiausi˜ profesinio

orientavimo sòkmi˜ vadinamas

profesinio informavimo ta‰kas (PIT). Jos

nuomone, gerai, kad toks yra, taãiau pati

ten sako nòjusi. Abiturientò pripaÏ∞sta, kad

daug kas i‰ jos mokyklos draug˜ nòra ∞

PIT uÏsuk´s, nes namie beveik visi turi

kompiuterius ir savaranki‰kai susiranda

informacijos.

Nemokoma ie‰koti sav´s

Profesinio informavimo ta‰k˜ ∞steigta

net 700, o jiems priskirta uÏduotis – informuoti,

paai‰kinti, kur rasti informacijos

apie norimà ∞gyti profesijà, laisvas darbo

vietas ir bedarbi˜ skaiãi˜. Bet juk antras

didysis profesinio orientavimo deklaruojamas

laimòjimas – Atviros informavimo,

konsultavimo, orientavimo sistemos

(AIKOS) interneto svetainò – ir suteikia

‰ià informacijà, tad jos galima rasti be

joki˜ profesinio informavimo ta‰k˜.

Skamba ∞spappledingai: parengta 1400 PIT

darbuotoj˜, taãiau neskelbiama, kad

mokykloms neskirta nò vieno etato, o

mokymai – tai 16 valand˜ kursas, per kur∞

pedagogas, psichologas ar bibliotekininkas

turòjo tapti profesionaliu

profesijos pataròju.

Plungi‰kò A.Rimkutò

prisipaÏ∞sta: ∞pusòjus egzaminams

ji nebuvo galutinai

apsisprendusi, kur

labiausiai noròt˜ studijuoti.

"Daug kur noriu. Gal ∞

kultappleros vadybà?" –

svarsto abiturientò.

Tokià bapplesenà ‰iandien

patiria daÏnas abiturientas.

Ir tai pakankamas pagrindas

∞vardyti problemà:

mokykloje nemokoma ie‰koti savojo

gyvenimo kelio.

Teorija sau – realybò sau

Ø prie‰ penkerius metus patvirtintos profesinio

orientavimo koncepcijos ∞gyvendinimà

investuota 16 mln. lit˜ i‰ ES

struktapplerini˜ fond˜. Taãiau kokios moki-

42

VISUOMENñ

ni˜ galimybòs pasinaudoti profesinio

orientavimo paslaugomis

mokyklose? Tai tyrò Vilniaus

pedagoginio universiteto

mokslininkai (2006 m.), ir

j˜ i‰vada turòjo priversti sunerimti:

mokyklose profesinis informavimas,

orientavimas ir

konsultavimas nepakankamas.

Beveik 60 proc. moksleivi˜

‰altini˜ internete nurodò randantys

patys, daugiau nei kas

de‰imtas tvirtino mokykloje

nesulaukiantys pakankamos

pagalbos profesijos pasirinkimo

klausimais. Net t˜

mokykl˜, kuriose yra profesinio

informavimo ta‰kai, nemaÏa

dalis moksleivi˜ apie j˜

egzistavimà net neÏinojo. Ar

europiniai milijonai tikrai krinta

ten, kur yra reikalingiausi?

Gal po tyrimo padòtis

pasikeitò? "Veido" pa‰nekovai

dideli˜ iliuzij˜ dòl to neturòjo.

Kauno rajono Akademijos Ugnòs

Karvelis gimnazijos, kurioje ∞steigtas vienas

pirm˜j˜ PIT, direktoriaus pavaduotojas

ugdymo klausimais K´stutis Ju‰ka,

paklaustas, kuriai profesinio orientavimo

sriãiai jis bapplet˜ pasiapplel´s pirmiausia skirti

ES milijonus, neabejoja: pirmiausia – spe-

cialistams parengti.

Be abejo, mokykla nepajògi turòti tiek

specialist˜, kad galòt˜ ir profesionaliai

testuoti mokinius, ir i‰ai‰kinti, koki˜ Ïini˜

bei gebòjim˜ reikia vienai ar kitai profesijai,

ir koks specialist˜ poreikis. Etatinis

profesijos pataròjas turòt˜ bappleti jungtis

tarp moksleivio ir vis˜ profesinio orientavimo

grandÏi˜. Kol kas nòra ir strate-

gijoje Ïadòt˜ profesinio orientavimo centr˜

apskrityse, j˜ funkcijà i‰ dalies atlieka

darbo rinkos mokymo tarnybos, darbo

birϘ karjeros centrai. Mokytojai atveda

ãia savo auklòtinius, surengia ekskursij˜

∞ ∞mones. "Taãiau uÏ mokinio krep‰elio

lò‰as, skirtas profesiniam orientavimui

(4,15 lito mokiniui per metus), geriausiu

atveju galima vienàkart nuveÏti ∞ darbo

birÏà Vilniuje", – apgailestauja K.Ju‰ka.

Pa‰aukimo paie‰kos

Vilniaus T.Liubertienòs privaãios

mokyklos abiturientas Lukas Savickas

∞sitikin´s: psichologo konsultacija bei testai

bappletini, ir puiku, kad savo mokykloje

veidas

·VIETIMAS

Kaip neapsirikti renkantis profes

AU·RA LñKA

Lietuvoje profesiniam orientavimui skirta daug

milijon˜, ∞steigta 700 proforientavimo ta‰k˜.

Taãiau nemaÏa dalis t˜, kurie dabar renkasi

gyvenimo kelià, nieko apie tai neÏino.

Naudingi tinklalapiai

Mokiniai pritaria mokytojui K.Ju‰kai:

europinius milijonus reikòt˜ skirti

geriems specialistams rengti

● /www.profesijupasaulis.lt/:

apie 700 profesij˜ apra‰ym˜, tinkamumo testai

● www.ldrmt.lt/: tinkamumo testai

● www.aikos.smm.lt: mokymosi ir darbo viet˜ skaiãius

● www.euroguidance.lt: Europos profesinio

orientavimo informacijos centras

● www.ldb.lt: darbuotoj˜ poreikis, tinkamumo testai

Plungi‰kò abiturientò A.Rimkutò (kairòje) ir vilnietis L.Savickas informacijos apie profesijas daÏniausiai

ie‰kojo internete. Labiausiai jiems padòjo lentelòje paminòti tinklapiai

2008 / 06 / 23


·VIETIMAS VISUOMENñ

ijå ir atsis∂sti ^ savo roges

tokià pagalbà renkantis bapplesimà gyvenimo

kelià jis gavo. Juk rinktis humanitarin´ ar

realin´ krypt∞ reikia baigiant devintà klas´,

kai prioritetai dar nenusistovòj´. O tai vienas

esmini˜ profesinio orientavimo etap˜,

nes pagal pasirinktà krypt∞ paskui turi rinktis

ir studij˜ programas.

"Paprastai pirmi ateina tòveliai ir pradeda

nuo klausimo, kokios profesijos dabar

madingos", – savo patirtimi dalijasi vienos

pirm˜j˜ profesinio tinkamumo nustatymo

testus òmusios daryti bendrovòs "Persona

optima" direktorò Silvija Vielaviãienò.

O ai‰kintis reikòt˜ visai dòl kit˜ dalyk˜,

nes supratimo, kà sugebi daryti, mokykla

neduoda. Juk gerai matematikà mokantis

jaunuolis nebappletinai bus geras ekonomistas.

·vietimo ir mokslo ministerijos Profesinio

ir t´stinio mokymo departamento

vyresnioji specialistò Aleksandra Sokolova,

atvirk‰ãiai, privaãi˜ firm˜ atliekamus

testus vertina kaip gana neigiamà rei‰kin∞.

Dòl profesij˜, asmenini˜ savybi˜

∞vairovòs, darbo rinkos ir karjeros galimybi˜

kaitos joks testas negali patikimai

patarti, kokià profesijà rinktis.

Madinga ar reikalinga

Vilniaus universitete pirmà kursà baig´s

Arapplenas Matelis, jei ‰iandien reikt˜ rink-

2008 / 06 / 23 veidas

tis, vòl pirmenyb´

teikt˜ fizikai. Jis

dòkingas savo

fizikos mokytojui,

kuris daugiausia

ir nulòmò jo

pasirinkimà.

Taãiau nemaÏai

Arappleno klasòs

draug˜ jurbarki‰ki˜,

kaip ir vis˜ abitu-

rient˜, pirmiausia laukia egzamin˜ rezultat˜,

o paskui jau juos priderina prie galimybi˜

∞stoti – prakti‰kai bet kur. Tad nenuostabu,

kad ∞sòda ne ∞ savo roges – beveik

12 proc. ∞stojusi˜j˜ nebaigia bakalauro

studij˜, maÏdaug ketvirtadalis (oficialiais

duomenimis) nedirba pagal ∞gytà specialyb´.

Kitaip nei "antiproforientavimu"

nepavadinsi ir priòmimo ∞ universitetus

tvarkos, kai leidÏiama rinktis 16 studij˜

program˜, uÏ vienintel∞ pasirinkimà

mokant 80, jei nors vienu daugiau – 170 lit˜,

nesvarbu, ar pasirenkamos tos paãios, ar

prie‰ing˜ sriãi˜ studijos.

Nors visi pabròÏia pa‰aukimà, kaip rodo

tyrimai, apie 80 proc. abiturient˜

pasirinkimà lòmò karjeros galimybòs ir

bapplesimos algos dydis. Pernai bendrojo

priòmimo ∞ auk‰tàsias mokyklas sàra‰e

(pagal visus reikalavimus) pirmose a‰tuo-

ALIAUS KOROLIOVO (“KAUNO DIENA”) NUOTR.

Populiariausios

2007–2008 mokslo

metų studijų programos

(pagal visus pageidavimus)

1. Vie‰asis administravimas (MRU)

2. Turizmo ir vie‰buãi˜ administravimas (VK)

3. Verslo vadyba (VGTU)

4. Vadyba ir verslo administravimas (VU)

5. Nekilnojamojo turto vadyba (VGTU)

6. Østaig˜ vadyba (VGTU)

7. Reklamos vadyba (VK)

8. Verslo vadyba (VK)

9. Teisò ir valdymas (MRU)

10. Finans˜ ekonomika (MRU)

·altinis: Auk‰t˜j˜ mokykl˜ asociacija bendrajam priòmimui organizuoti

niose pozicijose – administravimo

ar vadybos studij˜

programos. J˜ jau mokosi

22,3 tapplekst. student˜, yra

19 laisv˜ darbo viet˜ ir 317 bedarbi˜.

Îinoma, tie skaiãiai

nerodo, kiek specialist˜ gali

prireikti ateityje. Darbo birÏa

skelbia prognozes metams,

o ilgesniam laikotarpiui

prognozuojama pagal atskiras

sritis. Aukso amÏius

Ïadamas biotechnologijos,

informacini˜, ry‰i˜ technologij˜

specialistams.

"Ø prognozes atsiÏvelgiama

rengiant studij˜ programas",

– ai‰kina ·MM Profesinio

ir t´stinio mokymo

departamento direktorius

Romualdas Pusva‰kis. Bet

darbdaviai labiausiai pageidauja

turinãi˜ praktinio darbo

patirties specialist˜.

Vakar˜ ‰alyse

karjera taip ir pla-

nuojama – progresine

seka, o pas mus –

regresine: pirma

siekiama bet kokio

auk‰tojo mokslo

diplomo, o tada vaÏiuojama

∞ Airijà dirbti

kambarinòmis.

Valstybò –

be profesijos

politikos

Darbo rinkai

reikia ne tik auk‰tàj∞

i‰silavinimà turinãi˜

darbuotoj˜, bet visa ‰vietimo sistema

bando tai ignoruoti. "Visuomenò turi

pripaÏinti, kad Ïmonòs bapplena gabesni ir

gabapples, nereikia vis˜ kelti ∞ auk‰ãiausià

lyg∞", – sako sostinòs abiturientas

L.Savickas.

"Profesinis orientavimas mokykloje –

nearti dirvonai", – ∞sitikin´s Ugnòs

Karvelis gimnazijos direktoriaus pavaduotojas

K.Ju‰ka. Jo manymu, mokykloje

reikt˜ ne tik vertinti moksleivio

laimòjimus atskirose disciplinose – jis

turòt˜ bappleti kreipiamas ∞ vienà ar kità srit∞.

Taãiau valstybò neturi profesijos politikos:

bendrojo lavinimo mokyklas baigia

visi norintieji, ∞ auk‰tàsias sustoja taip

pat visi norintieji, nes priimama tiek,

kiek auk‰toji mokykla nori, darbdaviai

∞darbina irgi kà nori, nesvarbu, kokià specialyb´

Ïmogus baig´s. ■

43


VISUOMENñ ·VIETIMAS

Kod∂l menininkai ir istorikai gal

MILDA CELIE·IÌTñ

MaÏiausiai ketvirtis auk‰t˜j˜ mokykl˜ absolvent˜

∞sidarbina ne pagal ∞gytà profesijà. Ar keleri metai

studij˜ nepavirsta studento laiko ir valstybòs

pinig˜ ‰vaistymu?

Literatas dirba statybini˜ medÏiag˜

pardavòju, pianistò tapo optometrijos

specialiste, tik kà mokslus baigusi

biologijos mokytoja òmòsi stiuardesòs

darbo, negalòdama i‰gyventi i‰ siapplelomo

atlyginimo – tai tik keli pavyzdÏiai, kaip

skiriasi studenti‰kos svajonòs ir absolvent˜

realybò darbo rinkoje.

Kaip juokauja patys absolventai, gali

mokytis bet kokios profesijos, taãiau galiausiai

vis tiek tampi vadybininku. Remiantis

·vietimo ir mokslo ministerijos bei

Darbo ir socialini˜ tyrim˜ instituto

duomenimis, ne pagal specialyb´ ∞sidarbina

maÏdaug ketvirtis auk‰t˜j˜ mokykl˜ absolvent˜.

Taãiau nei mokslininkai, nei valdininkai

negali pasakyti, kiek Ïmoni˜ i‰

viso dirba ne pagal specialyb´, nes kai

kurie profesijà keiãia ne i‰ karto po studij˜,

bet po keleri˜ met˜ darbo. Vis dòlto

pasidomòti tuo vertòt˜, nes ruo‰iantis dirbti

viena, o i‰ ties˜ dirbant kita, prarandama

kelis kartus: nuostolis tenka darbuotojui,

kadaise ∞ studijas investavusiam savo laikà

ir pinigus, valstybei, kuri tas studijas bent

i‰ dalies finansavo, siekdama i‰auginti tam

tikr˜ sriãi˜ profesional˜, ir darbdaviui, turinãiam

investuoti ∞ darbuotojo perkvalifikavimà

ir papildomus mokymus. Taip

kasmet i‰‰vaistomi milijonai lit˜.

Daugiausia migruoja

humanitarai

Skirtingi absolvent˜ tyrimai rodo, kad

pagal specialyb´ daugiausiai ∞sidarbina

medik˜ (95 proc.), teisinink˜ (86 proc.),

verslo ir administravimo specialybi˜ ab-

Įvairių studijų sričių

absolventų, dirbančių pagal

specialybę, dalis proc.

● Mokym˜ rengimas ir pedagogika 54,5

● Menas 60

● Humanitariniai mokslai 40

● Socialiniai ir elgsenos mokslai 57,7

● Verslas ir administravimas 71,5

● Teisò 85,7

● InÏinerija ir inÏinerijos profesijos 60,3

● Architektapplera ir statyba 66,7

● Sveikatos prieÏiapplera 94,7

·altinis: ·vietimo ir mokslo ministerijos, Darbo ir socialini˜ tyrim˜

instituto leidinys "Sòkmingos karjeros darbo rinkoje veiksniai"

44

solvent˜ (72 proc.). Specialyb´

daÏniausiai keiãia humanitarai,

kuri˜ tik 40 proc.

dirba pagal profesin´ kvalifikacijà.

Taãiau kaip Lietuvos studentui

Ïinoti, kokios perspektyvos

jo laukia, ir planuoti savo

karjerà? DidÏiojoje Britanijoje,

Danijoje ar JAV universitetai,

siekdami patraukti ir informuoti

bapplesimuosius studentus,

nuolat tiria savo absolvent˜

karjerà, teikia duomenis apie

j˜ ∞sidarbinimà ir net uÏdarb∞,

o Lietuvos universitetai, ∞skaitant

paãius prestiÏi‰kiausius,

sutartinai pasako, kad tuo

domòsis tada, kai tokia stebòsena

bus privaloma. Pasak

Vilniaus pedagoginio universiteto

Studij˜ skyriaus vedòjo

Antano Kiverio, apie 30 proc.

universiteto bakalaur˜ t´sia

studijas magistrantappleroje,

30 proc. ∞sidarbina, nors tik

maÏa dalis – mokytojais, o apie

kitus net Ïini˜ nòra.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos

studij˜ prorektorius Povilas Gylys statistikos

pateikti negalòjo, taãiau pastebòjo,

kad daÏniausiai pagal specialyb´ ∞sidarbina

garso reÏisieriai, puãiam˜j˜ instrument˜

specialybi˜ absolventai, ‰iek

tiek sunkiau – pianistams,

kuri˜ poreikis sumaÏòjo.

P.Gylio teigimu, patys iniciatyviausi,

aktyviausi studentai

darbà pagal specialyb´

randa. Tuo tarpu Kauno technologijos

universiteto Karjeros centro

vadovas Vytenis ·idlauskas atkreipò

dòmes∞, kad sunkiau ∞sidarbina techninòs

kalbos vertòjai, o darbdaviai nuolat ie‰ko

informatik˜, programuotoj˜ ir inÏinieri˜,

kurie turòt˜ vadybos Ïini˜.

Nors tai, kad kai kuri˜ specialybi˜ absolventai

sunkiai randa darbà pagal specialyb´,

akivaizdu tiek studentams, tiek

darbdaviams, ·vietimo ir mokslo ministerijos

sekretoriaus Giedriaus Viliappleno

teigimu, dideli˜ pokyãi˜ maÏinant ar didinant

priimam˜j˜ ∞ tam tikras studij˜ programas

‰iemet nenumatoma. SprendÏiant,

Diana Daunoravičiūtė,

25 m.

Studijos: fortepijono

specialybės bakalaurė

Diana pianinu skambina nuo

penkeri˜ met˜. Ji baigò Nacionalin´

M.K.âiurlionio men˜

mokyklà, ∞stojo ∞ Lietuvos muzikos

ir teatro akademijà: "Kai stojau, net neatrodò, kad galiu

veikti kaÏkà kita, gyvenimà siejau su muzika", – prisimena

mergina. Taãiau tapplekstanãius valand˜ praleidusi prie instrumento

‰iandien ji dirba optikoje ir tikrina klient˜

regòjimà. "DÏiaugiuosi, kad taip susiklostò. ·is darbas

man patinka, nes prie‰ tai turbapplet nebuvau savo vietoje.

Be to, bappledama pianistò uÏdirbãiau kelis kartus maÏiau", –

sako Diana. Taãiau dabar i‰ to, ko mokòsi 17 met˜, ji

nieko nepanaudoja, o darbui optikoje prireikò speciali˜

Ïini˜. "Manau, kad akademija priima per daug Ïmoni˜.

Kai stojau, konkursas buvo maÏas. Vòliau 80 proc. bendrakursi˜

buvo nelaimingos dòl perspektyv˜. Dabar kai

kuriems i‰ bendramoksli˜ tenka dirbti nekvalifikuotà darbà,

tad man – pasisekò", – sako mergina.

Jos manymu, kelià besirenkantiems Ïmonòms reikòt˜

tiesiai pasakyti, kad viet˜ muzikos mokyklose daug

maÏiau, nei per metus

baigia student˜. "Bet

kokia forma tai prane‰ti

Ïmogui, kuris jau grojo

12 met˜?" – klausia Diana.

Darbas: optometrijos

specialistė optikoje

kiek student˜ priimti, svarb˜ Ïod∞ taria ir

patys universitetai. Taãiau j˜ vadovybò

suinteresuota sudaryti krapplevius tam tikriems

dòstytojams, be to, universitetams finansavimas

skiriamas atsiÏvelgiant ∞ student˜

skaiãi˜, tad daÏnai, pasak Laisvosios

rinkos instituto eksperto Giedrius

Kadziausko, auk‰tosios mokyklos programas

taiko ne tiek prie student˜ poreikio,

kiek prie valstybòs finansavimo. "Studentai

rinksis auk‰tàj∞ mokslà dòl diplomo tol,

kol jiems nebus privaloma visi‰kai ar i‰

dalies padengti studij˜ kainos, atsiÏvelgiant

∞ tam tikras konkreãios programos

lò‰as", – teigia ekspertas.

veidas

2008 / 06 / 23


·VIETIMAS

ausiai tampa vadybininkais

Visi keliai veda ∞ vadybà

Tiek darbuotoj˜ paie‰kos konsultantai,

tiek darbdaviai sutartinai teigia, kad ‰iuo

ir artimiausiu metu universaliausia specialybò

bus verslo vadyba, kurios absolventai

gali ∞sidarbinti ∞vairiausiose srityse.

Nors darbdaviai daÏnai skundÏiasi, kad

jauniems darbuotojams trappleksta praktini˜

∞gappledÏi˜, vis dòlto nòra link´ sureik‰minti

specialybòs, ∞ra‰ytos ∞ diplomà.

Pasak Lietuvos verslo darbdavi˜ konfederacijos

pirmininko Dano Arlausko,

svarbiausia, kad absolventai bapplet˜ kapplerybingi,

gebòt˜ generuoti idòjas, o tai neprik-

2008 / 06 / 23 veidas

Vytautas Noreika,

28 m.

Studijos:

tarptautinių santykių

ir politikos mokslų

bakalauras

"Mokyklà baigiau paãiais geriausiais

paÏymiais, gavau atestatà

su pagyrimu ir galòjau stoti

bet kur. Tada trys specialybòs

buvo "ant bangos": teisò,

ekonomika ir tarptautiniai santykiai.

Atrodò, kad bappletinai reikia

vienà i‰ j˜ rinktis", – prisimena Vytautas. Mokykloje jam

gerai sekòsi ir tikslieji, ir humanitariniai mokslai. "Tokiems

mokiniams labai sunku apsispr´sti, nes neai‰ku,

kokioje srityje esi gabiausias. Taãiau Ïinios universitete

tiesiog nelindo ∞ galvà, buvo ne∞domu, supratau, kad tai –

ne mano sritis", – pasakoja vaikinas, keturis kartus met´s

ir vòl gr∞Ï´s ∞ tas paãias studijas. Taãiau dar studijuodamas

Vytautas pradòjo dirbti verslo ∞monòje. I‰bandò

∞vairias pozicijas – vadybininko, rinkodaros projekt˜

vadovo. Dabar Vytautas veda mokymus vieno didÏiausi˜

Lietuvos kazino darbuotojams, o universiteto Ïini˜ beveik

neprireikia. "Manau, kad rinkdamasis specialyb´ suklydau.

Jei daryãiau tai dar kartà, eiãiau ∞ verslo vadybà.

Tiesa, ir ji populiari tarp daugelio student˜, bet man ji

bapplet˜ tikusi, nes bappletent tai yra mano sritis".

Darbas: darbuotojų mokymų

vadovas viename didžiausių Lietuvos kazino

lauso nuo ∞gyto

i‰silavinimo – kartais gabus

lakios vaizduotòs istorikas tampa geresniu

vadybininku, nei baig´s ‰ios krypties

studijas. "Îinoma, ∞ Ïmog˜, kuriam trappleksta

tam tikros srities Ïini˜, tenka daugiau investuoti,

taãiau ∞monòs linkusios tai daryti,

nes ir tam tikros srities profesionalams

reikia papildom˜ mokym˜, kad pradòt˜

dirbti tam tikroje ∞monòje", – sako Vilniaus

verslo konsultacinio centro direktorius

Romualdas Stankaitis.

Darbdaviai ypaã vertina darbuotojo asmenines

savybes. "Mapples˜ ∞monòje ‰iek tiek

maÏiau negu pusò darbuotoj˜ dirba ne pa-

Aiste Žukaitė,

23 m.

VISUOMENñ

Studijos: istorijos

bakalaurė, pedagogė

"Rinkausi tai, kas man tuo

metu labiausiai patiko, nors

tai ir profesija, paÏymòta pirmuoju

numeriu pasirinkim˜

sàra‰e. Tiesiog kitur ∞stoti nepavyko", – prisipaÏ∞sta

Aistò. MaÏiau dÏiugino tai, kad ∞stojo ∞ pedagogin∞ universitetà.

"Mano abu tòvai – mokytojai, maãiau,

koks tai sunkus darbas, o uÏdarbis

toks, kad Ïmogus ∞ pamokà ateina

alkanas", – sako Aistò. Dirbti pedagogais

ryÏosi tik du i‰ maÏdaug

60-ies Aistòs bendramoksli˜, o

dauguma dabar – vadybininkai kitose

srityse. Viena j˜ – Aistò, dirbanti

turizmo srityje. "Jei vadybininko ir

mokytojo uÏdarbis bapplet˜ pana‰us, rimtai svarstyãiau

galimyb´ dirbti mokytoja, nes man patikt˜ padòti

vaikams pamògti istorijà", – sako ji. Antra vertus,

pasak Aistòs, universitetinis i‰silavinimas, istorijos,

psichologijos Ïinios, bendravimo ∞gappledÏiai padeda

darbe, kuriame tenka planuoti turistinius mar‰rutus:

"Apskritai manau, kad Ïmogaus gebòjimà dirbti lemia

ne diplomas, o asmeninòs savybòs, tad gal dabar

ir vòl stoãiau ∞ istorijà", – mano Aistò.

Darbas: vadybininkė turizmo srityje

gal specialyb´: technini˜ specialybi˜ absolventai

dirba vertòjais, nes reikia versti

specifinius tekstus, turime daug ger˜ vadybinink˜,

kurie niekada vadybos nestudijavo",

– sako "Tildòs IT" direktorius Apolinaras

·kikapplenas. Pasak vadovo, liappledniausia,

kai atòj´ jauni darbuotojai tiesiai

‰viesiai pasako, kad mokosi ne dòl Ïini˜,

o dòl diplomo. "Problema, kai universitetai

"kepa" absolventus dòl dotacij˜, o ne

dòl to, kad j˜ reikia rinkai", – apibendrina

vadovas. ■

45


VISUOMENñ

REGIONAI

Kaip m∆s¨ merai anglakal

VALENTAS NEVIERA

Paband´ angli‰kai pasikalbòti

su Lietuvos miest˜ ir rajon˜

merais ∞sitikinome – du treãdaliai

j˜ sveãiui i‰ Vakar˜ niekaip

negalòt˜ pristatyti savo

atstovaujamos savivaldybòs.

·

iandien pagal uÏsienio investicij˜ pritraukimà

Lietuva viena paskutini˜

Europos Sàjungoje. Ypaã sunkiai

uÏsienio investuotojus gundyti sekasi mapples˜

provincijos regionams. Kodòl taip yra?

Norint sudominti potencialius investuotojus

savo kra‰tu bene svarbiausia sàlyga –

mokòti uÏsienio kalb˜. Taigi nusprendòme

pasidomòti, kaip sekt˜si ∞vairi˜ ‰alies

miest˜ ir rajon˜ merams bendrauti angli‰kai.

Klausiate, kodòl angli‰kai? NeleidÏiame

sau net svarstyti, ar savivaldybi˜ vadovams

bappletina mokòti uÏsienio kalbà. Esame Europos

Sàjungos ‰alis, tad manome, kad tai savaime

suprantama. Galvojome tik apie tai,

kokià kalbà (dar geriau – kalbas) ‰ie vadovai

turòt˜ mokòti. âia ir vòl padòjo statistika.

Angl˜ kalba – populiariausia tiek Lietuvoje,

tiek visoje ES. “Eurobarometro”

tyrim˜ rezultatai rodo, jog prie‰ porà met˜

77 proc. ES gyventoj˜, kuriems ‰i kalba

nòra gimtoji, manò, kad j˜ vaikai turòt˜ jos

mokytis. Lietuvoje taip mananãi˜j˜ buvo

net 93 proc. Po rus˜ kalbos, kuri ES ‰alyse

maÏai praverst˜, mapples˜ ‰alyje ji yra

antroji pagal populiarumà uÏsienio

kalba.

Taigi taip atsirado neegzistuojanãio

angli‰ko leidinio apie turizmà

neegzistuojantis Ïurnalistas Matthew

Poe. Jis bandò angli‰kai prakalbinti

Lietuvos savivaldybi˜ vadovus,

pra‰ydamas j˜ trumpai papasakoti

apie savo kra‰to ypatumus.

Tiesa, noròdami patikrinti, ar lengvai

merai pasiekiami, i‰ pradÏi˜ i‰nar‰òme

vis˜ ‰e‰iasde‰imties savivaldybi˜

interneto svetaines. Ie‰kojome

mer˜ mobili˜j˜ telefon˜

numeri˜. Internete pavyko rasti 24

numerius, jais atsiliepò 18 mer˜.

Tad kaip japples reaguotumòte, jei pakòl´s

mobiliojo telefono ragel∞ i‰girstumòte ne

lietuvi‰kà “laba diena”, bet angli‰kà “hello”?

Lietuvos miest˜ ir rajon˜ mer˜ reakcija

buvo spalvinga.

Ø angli‰kà pasisveikinimà –

rusi‰kai

Pirmasis skambutis nuteikò slogiai –

Savo anglų kalbos žinias pademonstravo šie merai: G.Gegužinskas (Pasvalio r.), N.Dir

Alytaus rajono savivaldybòs merui, buvusiam

Seimo nariui Algirdui Vrubliauskui

nepasirodò verta vargintis bandant atsakyti ∞

angli‰kà pasisveikinimà, tad vos tik paklaustas,

ar kalba angli‰kai, jis numetò

ragel∞. Pokalbio trukmò – 15 sekundÏi˜.

Skambuãio rezultatas – tikrai stebinantis,

mat kai 2004 m. A.Vrubliauskas dar tik

rengòsi ∞ Seimà, savo kandidato anketoje

tarp mokam˜ uÏsienio kalb˜ pirmàja

paminòjo bappletent angl˜. Taip pat prie‰

ketverius metus padarò ir Raseini˜ rajono

savivaldybòs meras Petras VaÏbeviãius,

dabar mums dviem

Ïodeliais – “taip” ir

“no” – paai‰kin´s,

kad angli‰kai nekalbòs.

·iems merams ∞

kompanijà siapplelome

Tel‰i˜ rajono merà

Almantà Petk˜ – atrodo,

jam irgi nepatinka

ilgi pokalbiai. Surinkus Tel‰i˜

savivaldybòs tinklalapyje nurodytà

A.Petkaus mobiliojo telefono numer∞ ∞

pasisveikinimà i‰girstas angli‰kas

atsakymas jau suteikò vilãi˜, taãiau

paband´ pasitikslinti, ar i‰ties kalbame

su meru A.Petkumi, i‰girdome ‰aiϘ

pypsòjimà. Galbapplet tiek ‰is meras, tiek

A.Vrubliauskas pamanò, kad kaÏkas taip

juokauja. Vis dòlto numesti telefono

ragel∞ net nepabandÏius kà nors

MARTYNO AMBRAZO NUOTR.

Šie merai – vieni iš tų, su kuriais angliška

A.Vrubliauskas (Alytaus r.)

M.Rekst (Vilniaus r.)

A.Petkus (Tel‰i˜ r.)

V.Giedraitis (Neringa)

paai‰kinti tikriausiai nòra solidu.

Bet t´skime eksperimentà. Bene labiausiai

nustebino Kretingos ir Roki‰kio

rajono merai Valerijonas Kubilius ir

Rimantas Velykis: pasveikinti angli‰kai

jie pradòjo ‰nekòti... rusi‰kai. Øsivaizduokite,

kaip brità Ïurnalistà nustebint˜

rusi‰ki “net”, “da” ir atsipra‰ymas,

kad angli‰kai, deja, ãia niekas nekalba.

·iems dviem vyri‰kiams ∞ kompanijà

priskirkime ir Vilniaus rajono savivaldybòs

mer´. Tiesa, angli‰kai kalbanãio

Ïmogaus skambutis ponià Marijà Rekst,

atrodo, i‰ties pralinksmino.

Pasisveikinus ir linksmai i‰siai‰kinus,

kad angli‰kai pasikalbòti nepavyks,

pa‰nekovò pasiapplelò bendrauti “po polsku”.

Mapples˜ britui Matthew teko

46 veidas 2008 / 06 / 23

PASVALIO SAVIVALDYBñS NUOTR.

“VEIDO” ARCHYVO NUOTR. ZITOS STANKEVIâIENñS NUOTR.


REGIONAI

VISUOMENñ

biui savo kraßtå pristat∂

ginčienė (Birštonas) ir J.Imbrasas (Vilniaus m.)

NERINGOS SAVIVALDYBñS NUOTR. “BFL” NUOTR.

LAIKRA·âIO “GYVENIMAS” NUOTR.

i pasikalbėti mums, deja, nepavyko

V.Kubilius (Kretingos r.) R.Velykis (Roki‰kio r.)

“NEWS BRIDGEPIX” NUOTR.

ROKI·KIO SAVIVALDYBñS NUOTR.

K.Arvaseviãius (Kelmòs r.) V.Daãkauskas (Klaipòdos r.)

padòkoti ir atsisveikinti. Na, o su ·aki˜

rajono savivaldybòs meru Juozu

Berta‰iumi nei‰òjo net dorai pasisveikinti...

Kalbòti angli‰kai trukdo

ir susijaudinimas

Dar vienà angli‰kai nekalbanãi˜ mer˜

grupel´ sudaròme i‰ t˜, kurie suprato, jog

susikalbòti nepavyks, taãiau buvo malonapples

ir greitai perdavò telefono ragel∞ angli‰kai

kalbanãioms sekretoròms ar kitiems savivaldybòs

darbuotojams. Taip atsitiko

paskambinus PanevòÏio ir Kelmòs rajon˜

bei Neringos merams. Su j˜ pavaldiniais

i‰ties kalbòjomòs angli‰kai, taãiau keli˜

sakini˜ apie tai, kuo pasiÏymi j˜ rajonas,

MARTYNO AMBRAZO NUOTR.

taip ir

nei‰girdome.

Neringos savivaldybòs

darbuotoja

pasiapplelò apsilankyti savivaldybòs

tinklalapyje, o PanevòÏio

rajono savivaldybòje labiau

domòjosi ne tuo, ko mums reikia,

o kaip pavyko gauti mero

mobiliojo telefono numer∞.

Lina, kuriai telefonà

perdavò

Kelmòs

rajono meras

Kostas Arvaseviãius, i‰siklausinòjusi

apie leidin∞, i‰

kurio skambiname,

padiktavo turizmo

specialisto telefono

numer∞.

Tiesa, etiketo specialistai pabròÏia,

kad jei jau skambinanãio

Ïmogaus pra‰ote palaukti, turòtumòte

uÏdengti telefono mikrofonà.

Mes, Ïinoma, atsipra‰ome,

kad ‰iose savivaldybòse sukòlòme

tokià sumai‰t∞ ir privertòme merus

bògioti po ∞vairi˜ tarnautoj˜ kabinetus

ie‰kant, kas galòt˜ pakalbòti angli‰kai

– puikiai girdòjome

kiekvienà j˜ i‰tartà Ïod∞. Vis dòlto

triuk‰mas ir ‰appleksniai kitame laido

gale bet kam sudaryt˜ slog˜ ∞spappled∞.

Sunku angli‰kai kalbòti ir

Klaipòdos rajono savivaldybòs

merui Vaclovui Daãkauskui. Suprat´s

klausimà, jis padiktavo telefono

numer∞. Deja, ÏodÏi˜ paai‰kinti,

kas ‰is Ïmogus, kuriam

turòtume skambinti, merui pritrappleko.

Tikriausiai i‰ netikòtumo pristigo j˜ ir

Joni‰kio rajono merui Romaldui Gadeikiui.

Jis atsipra‰ò, kad apie turizmà angli‰kai

papasakoti negalòs, ir paÏadòjo SMS Ïinute

atsi˜sti specialisto telefono numer∞. Ir i‰ties

– po poros minuãi˜ mobiliojo telefono

ekrane ‰vietò savivaldybòs turizmo specialisto

numeris. Palangos meras Vytautas

Stalmokas prisipaÏino, kad angli‰kai bendrauti

jam geriau sekasi ra‰tu, ir papra‰ò

para‰yti elektroniniu pa‰tu. Tiesa, pats

meras pralinksmòjo niekaip neprisimin´s,

kaip angli‰kai “ta‰kas” – teko ‰∞ Ïod∞ i‰tarti

rusi‰kai.

ROKI·KIO SAVIVALDYBñS NUOTR.

“NEWS BRIDGEPIX” NUOTR.

Yra ir puikiai kalbanãi˜

Vilniaus miesto merui Juozui Imbrasui

bendrauti angli‰kai sekòsi kur kas geriau.

Nors bandant pasakyti, kuo ypatingas

Vilnius, angli‰ki ÏodÏiai strigo, o mintys

‰okinòjo ir kartojosi, J.Imbrasas bent jau

nesutriko ir i‰ties pasistengò prisiminti visas

savo angl˜ kalbos Ïinias. Kad tik uÏsienietis

Ïurnalistas susidaryt˜ kuo geresn∞ ∞spappled∞ tiek

apie miestà, tiek apie jo vadovà.

Tuo tarpu Bir‰tono merei Nijolei

Dirginãienei ir Pasvalio rajono savivaldybòs

merui Gintautui GeguÏinskui, atrodo, net

nereikòjo stengtis. Oro uoste laukdama skrydÏio

∞ Ispanijà N.Dirginãienò atsiliepusi

i‰kart paklausò, kuriuo met˜ laiku ruo‰iamòs

atvykti, ir trumpai pristatò maÏà, bet, pasak

jos, labai mi‰kingà ir graϘ Bir‰tonà.

Apgailestaudama, kad nòra savo kabinete ir

negali i‰kart atsi˜sti daugiau informacijos, ji

pasiapplelò paskambinti po keli˜ dien˜ ir

paÏadòjo papasakoti apie Bir‰tono

vie‰buãius ir slidinòjimo galimybes.

Na, o Pasvalio meras vos per kelias minutes

greitakalbe angli‰kai papasakojo, kad

nors Pasvalys ir nòra toks graÏus kaip,

pavyzdÏiui, Trakai, taãiau i‰ties vertas

aplankyti kra‰tas. Apie rajono i‰skirtinumà –

karstines ∞griuvas, muziej˜ kalbòj´s

G.GeguÏinskas galiausiai priblo‰kò

sklandÏiai papasakoj´s apie 1918 m. vasario

16 d. Lietuvos nepriklausomybòs aktà ir

pasidÏiaugò, kad j∞ pasira‰yti teko net trims

pasvalieãiams.

Vis dòlto susumavus visus tyrimo rezultatus

pasirodò, kad tai – tik i‰imtys. Bendra

i‰vada per‰asi viena – jei kokiam nors

anglakalbiui uÏsienieãiui i‰ties prireikt˜

pabendrauti su mapples˜ miest˜ ir rajon˜

merais, tikriausiai kur kas paprasãiau bapplet˜,

jei jis pats i‰mokt˜ lietuvi‰kai. ■

Titas Anu‰keviãius, Lietuvos

ekonominòs plòtros

agentappleros generalinis direktorius

Su kit˜ ‰ali˜ verslininkais

daÏnai keliaujame ∞ Lietuvos

savivaldybes. Padòtis ten nevienoda:

vienur pasitinka labai gerai angli‰kai

kalbantys, kitur – visi‰kai ‰ios kalbos

nemokantys Ïmonòs.

UÏsienio kalbos Ïinios rodo i‰silavinimo

lyg∞, uÏtikrina galimyb´ komunikuoti be

tarpinink˜. Labai svarbu, kad bent vienà

uÏsienio kalbà mokòt˜ ne tik meras, bet

ir jo komanda (administracijos direktorius

ir kt.), nes kai kuri˜ ‰ali˜ atstovams

tiesioginis bendravimas su valdininkais

yra labai reik‰mingas.

Taãiau svarbiausia, kad vietos valdÏia

puikiai Ïinot˜ savo regiono specifikà, aktualijas,

bapplet˜ suinteresuota investicijomis

ir vietinio verslo plòtra – tada kalbos barjeras

nebòra esminis.

2008 / 06 / 23 veidas 47


VISUOMENñ

Kiek kainuoja

rengtis dizainerio drabuΩiais

GIEDRñ PETKEVIâIÌTñ

UÏ lietuvi˜ dizaineri˜ siappletà

suknel´ ar kostiumà 80 proc.

Lietuvos gyventoj˜ turòt˜

pakloti nuo vienos iki keli˜

savo mònesio alg˜. “Veidas

atskleidÏia, uÏ kiek ir kas ‰iandien

Lietuvoje gali rengtis

vienetiniais drabuÏiais.

Kostiumòlis, mar‰kinòliai, batai ir

rankinò. Visa tai – uÏ maÏdaug

3500 Lt. Tai pati maÏiausia suma,

uÏ kurià nuo galvos iki koj˜ galòt˜ apsirengti

sostinòs mados namuose “Zoraza”,

prekiaujanãiuose dizaineròs Daivos

Urbonaviãiappletòs kurtais drabuÏiais, apsilankiusios

moteri‰kos lyties klientòs, arba

maÏdaug triskart didesnò uÏ tà, kurià

jos i‰leist˜ bet kurioje vidutinio brangumo

drabuÏi˜ parduotuvòje.

Tiesa, uÏ 3,5 tapplekst. Lt apsirengtumòte

labai kukliai, nors ir vienetiniais drabu-

Ïiais. I‰ ties˜ panoròj´ ∞sigyti dizainerio

drabuÏi˜ turòtumòte bappleti pasireng´ i‰leisti

gerokai daugiau.

“Veido” duomenimis, Ïinomi dizaineriai

Juozas Statkeviãius ir Ramunò

Piekautaitò uÏ maÏiau nei 3–3,5 tapplekst.

Lt siappleti sukneli˜ nesiima. Nuo tiek prasideda

ne∞mantri˜ kokteili˜ sukneli˜

kainos, o puo‰nesnòs vakarinòs suknelòs

kainuoja jau penkiaÏenkles sumas.

Nuo trij˜ tapplekstanãi˜ lit˜ kainuoja ir

SerÏo GandÏumiano vyri‰ki kostiumai.

Tad trys tapplekstanãiai

lit˜ Ïinom˜ ‰alies dizaineri˜

salonuose

yra niekinò suma, uÏ

kurià vyrai nusipirkt˜

i‰skirtinius

mar‰kinius, moterys

– prabangià palaidin´

ar batus, bet

ne∞pirkt˜ dailesnòs

suknelòs ar stilingo

kostiumo.

Taãiau net 80

proc., arba maÏdaug

800 tapplekstanãi˜, dirbanãi˜

‰alies gyventoj˜

‰iandien uÏdirba iki 3

tapplekst. Lt per mònes∞ (i‰

j˜ net 60 proc. – iki 2

tapplekst. Lt). Vadinasi, daugumai

lietuvi˜ uÏ vienà

vienintel∞ dizainerio

48

drabuÏ∞ tekt˜ i‰leisti i‰

karto keletà mònesio

atlyginim˜.

Brangu net

patiems

dizaineriams

Todòl dauguma lietuvi˜,

kuri˜ pajamos arba

maÏesnòs, arba tik ‰iek

tiek didesnòs nei vidutinòs,

rengiasi pigiais masinòs

gamybos drabu-

Ïiais i‰ prekybos tinkl˜,

turgaus bei dòvòt˜ drabuÏi˜

parduotuvi˜ ir dizaineri˜

paslaugomis

nesinaudoja. Nebent retsykiais

leidÏia sau ∞sigyti

vienà kità original˜

daiktà. Ypaã nuolaid˜,

kurios taikomos ir dizaineri˜

salonuose, metu.

Perkant drabuÏ∞ ne

pagal individual˜ uÏsakymà,

o tiesiai i‰ salono,

kaina taip pat bapplena

maÏesnò. Kaip pastebi

dizainerò Julija Îilònienò,

rengianti pirmàjà ‰alies

ponià Almà Adamkien´,

tai prioritet˜ klausimas:

“Yra Ïmoni˜,

kurie nebappletinai yra turtuoliai,

bet mano, kad

verãiau pirkti reãiau, bet

geresn∞ drabuÏ∞”.

Tam, kad galòtumòte bent ypatingomis

progomis ∞sigyti specialiai jums dizainerio

sukurtà drabuÏ∞, bet nelikti tu‰ãia

pinigine, turòtumòte uÏdirbti bent

apie 4 tapplekst. Lt per mònes∞. Pagrindiniai

dizaineri˜ klientai yra asmenys, gaunantys

gerokai didesnes nei vidutinòs pajamas.

Bet toki˜ Ïmoni˜ – ne tiek jau

daug. Oficialiai 4 tapplekst. Lt ir didesn´ algà

gauna tik apie de‰imtadal∞ ‰alies dirbanãi˜j˜,

o 10 tapplekst. Lt ir daugiau per

mònes∞, Statistikos departamento duomenimis,

– tik 0,7 proc. vis˜ darbuotoj˜.

Todòl neretai sakoma, kad Lietuvoje ma-

Ïai stiling˜ Ïmoni˜ ir kad dauguma lietuvi˜

rengiasi vienodai – t˜ paãi˜ pigi˜

prekòs Ïenkl˜ drabuÏiais.

“Savo kurtais drabuÏiais brangu rengtis

net patiems dizaineriams”, – teigia dizainerò,

Vilniaus dailòs akademijos Kostiumo

dizaino katedros vedòja Jolanta Talaikytò.

Taip yra todòl, kad didÏiàjà vienetini˜

drabuÏi˜ kainos dal∞ Lietuvoje sudaro

MARTYNO AMBRAZO NUOTR.

Nauja dizaineri˜ klient˜

karta – jauni profesionalai,

tokie kaip vilnietis

advokatas M.Misiapplenas

Dizainerių drabužių

ir aksesuarų kainos Lt

ne dizainerio vardas, o brangios medÏiagos

ir auk‰ãiausios kvalifikacijos konstruktori˜

bei siuvòj˜ darbas.

Nepaisant to, jei staiga uÏsigeistumòte,

pavyzdÏiui, J.Statkeviãiaus kurto drabu-

Ïio (tiesa, ‰is dizaineris rengia tik moteris),

juo pasipuo‰tumòte ne anksãiau

veidas

MADA

Kokteili˜ suknelò nuo 3000

Vakarinò suknelò nuo 4000–5000

Vestuvinò suknelò nuo 5000

Moteri‰kas kostiumòlis nuo 3000–4000

Vyri‰kas kostiumas nuo 3000

Palaidinò 400–1500

Mar‰kinòliai nuo 450

Vyri‰ki ‰ilko mar‰kiniai nuo 900

Kaklaskarò, kaklarai‰tis nuo 300

Batai nuo 500

Rankinò nuo 600

·altinis: dizaineri˜ J.Statkeviãiaus, R.Piekautaitòs,

S.GandÏumiano, D.Urbonaviãiappletòs mad˜ salonai

2008 / 06 / 23


MADA

kaip rudens pabaigoje. ·iuo metu patekti

pas ‰∞ dizainer∞ ne∞manoma: J.Statkeviãius

uÏsakym˜ turi tiek daug, kad nauj˜

klient˜ gali priimti ne anksãiau kaip spalio

viduryje. Vasarà pats darbymetis ir kitiems

dizaineriams, nes padaugòja progini˜

drabuÏi˜ (vestuvòms, i‰leistuvòms,

jubiliejams, pokyliams ir priòmimams)

uÏsakym˜. Tokiems dizaineriams kaip

J.Statkeviãius ar R.Piekautaitò gerai uÏdirbti

leido ir Nyderland˜ karalienò Beatrix,

birÏelio 24–26 d. vie‰òsianti Lietu-

voje, nes artòjant karalienòs vizitui ∞ pobapplevius

pakviestos ponios suskubo siappledintis

brangi˜ sukni˜.

Vis dòlto kà rei‰kia grapplestys dizaineri˜

salonuose ekonomikos sunkmeãiu? Ekspertai

ai‰kina, kad ekonomikos sulòtòjimas

ir infliacija skaudÏiausiai kerta

maÏesnes pajamas gaunantiems gyventojams.

O tie, kurie anksãiau pirko prabangias

prekes, ir dabar jas tebeperka, tik gal

reãiau nei anksãiau. Be to, atlyginim˜ statistika

liudija, kad didesn∞ atlyginimà gaunanãi˜

Ïmoni˜ Lietuvoje pastaraisiais

metais sparãiai daugòjo. Dar prie‰ trejus

metus daugiau nei 4 tapplekst. Lt per mònes∞

uÏdirbanãi˜ gyventoj˜ buvo triskart

2008 / 06 / 23 veidas

Verslininkò

A.Arlauskienò

daÏnai puo‰iasi

dizaineròs

D.Urbonaviãiappletòs

drabuÏiais

maÏiau nei dabar (tik apie 3 proc.). Lietuviai

uÏdirba daugiau, todòl ir ∞ drabuÏi˜

dizainerius kreipiasi daÏniau. “Dar niekada

neturòjome tiek uÏsakym˜ kiek

dabar”, – sako kaunietò dizainerò Audronò

Bunikienò.

Elitas ‰okdina dizainerius

Ødomu tai, kad pamaÏu keiãiasi ir dizaineri˜

klientai. Prie‰ penkerius metus

Ïymapples dizaineriai rengò

beveik vien tik

turting˜ vyr˜ Ïmonas

(dar ir ‰iandienJ.Statkeviãius

vadinamas poni˜

dizaineriu), o

dabar, pasak Nacionalinòs mados dizaino

asociacijos vadovo S.GandÏumiano,

ateina nauja trisde‰imtmeãi˜

karta, kuri dirba labai daug, bet i‰

gyvenimo ima viskà. Tai jauni profesionalai,

sòkmingai kopiantys

karjeros laiptais ir, Ïinoma, gerai

uÏdirbantys.

·iai naujajai dizaineri˜ klient˜

kartai galima priskirti ir trisde-

‰imtmet∞ advokatà MaÏvydà Mi-

MARTYNO AMBRAZO NUOTR.

siapplenà, kur∞ klientai daÏniausiai

mato vilkint∞ dizainerio S.Gan-

“Lietuvos elitas – ne itin

inteligenti‰kas, bet jis moka

tikràjà drabuÏio sukapplerimo

kainà”, – sako dizaineris

S.GandÏumianas

dÏumiano kostiumus. Solidi i‰vaizda,

pasak M.Misiappleno, yra bappletina jo profesijos

sàlyga, o geras kostiumas advokatui – tarsi

vizitinò kortelò. “Dizaineri˜ paslaugos gana

brangios, bet kokybò, kurià gauni, tai

kompensuoja”, – pastebi teisininkas.

Beje, tiek M.Misiapplenas, tiek kiti mapples˜

kalbinti dizaineri˜ klientai teigò, kad Lietuvos

parduotuvòse norimos kokybòs drabuÏi˜

neranda. O jei ir nutveria kà nors

tinkamo, netenka Ïado pamat´ kainà: tie

patys drabuÏiai (ypaã prabangi˜ prekòs

Ïenkl˜) Lietuvoje kainuoja gerokai dau-

Panoròj´ J.Statkeviãiaus

kurto drabuÏio, pas j∞

patektumòte ne anksãiau

kaip spalio viduryje

PAULIAUS GASIÌNO NUOTR.

VISUOMENñ

giau nei uÏsienyje. Tai taip pat skatina

naudotis dizaineri˜ paslaugomis.

Taãiau pagrindinis dizaineri˜ klient˜

bruoÏas – noras atrodyti kitaip nei visi.

Auksò Arlauskienò, sidabro papuo‰al˜

parduotuvòs savininkò, sako, kad norint

vilkòti dizaineròs D.Urbonaviãiappletòs drabuÏiais

reikia turòti dràsos. Jaunatvi‰kas,

provokuojantis dizaineròs stilius vilniet´

Ïavi jau daugel∞ met˜. Vienas naujausi˜

verslininkòs pirkini˜ – zom‰os sarafa-

nas, kainav´s 3 tapplekst.

Lt. “Gal ir brangu

mokòti uÏ drabuÏ∞ kelis

tapplekstanãius lit˜,

bet juk perki ne vieneriems

metams”, –

teigia A.Arlauskienò.

Nors dizaineriai rengia vis daugiau

verslinink˜, teisinink˜ ir medik˜, gyvenimo

gerovò Lietuvoje dar toli graÏu nepasiekò

tokio lygio kaip, tarkime, ·vedijoje,

kurioje dizaineri˜ drabuÏiais ren-

Mados nam˜

“Zoraza” direktorò

Alina Olchoviãò sako,

kad pigiausiai

dizainerio drabuÏiais

galima apsirengti uÏ

maÏdaug 3500 Lt

giasi netgi dalis mokytoj˜.

·i rinka nedidòja taip

sparãiai, kaip noròt˜ ‰io

verslo atstovai. Verslo, kuriame

ne tik daug groÏio,

bet ir tu‰tybòs. Kai kurie

mados dizaineriai jau prabilo

apie tai, kad pavargo bappleti

turting˜ pon˜ marionetòmis.

Îinoma dizainerò Sandra

Straukaitò jau kuris laikas

kuria drabuÏius tik artimiausiems

Ïmonòms –

sako pavargusi tenkinti

turting˜j˜ ∞geidÏius. “Elitas

Lietuvoje dar nesusiformavo”,

– konstatuoja

S.Straukaitò. Ji nebenori

siappleti turtingiems lietuviams,

nes kai kurie j˜

taip ‰okdina dizainerius,

kad ‰iems dòl savo darbo

galiausiai bapplena gòda. ■

49

MARTYNO AMBRAZO NUOTR.


VISUOMENñ

SVEIKATA

Pakrantes ir parkus pam

GIEDRñ PUTELYTñ

At‰ilus orams krantinòse ir

parkuose padaugòja bògik˜ ir

riedutinink˜. Sporto mògòjai

tvirtina, kad judòti lauke kur

kas maloniau ir sveikiau nei

sporto salòje.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto

Matematinio modeliavimo

katedros docentas dr. Stasys âirba

bògioja jau beveik dvide‰imt met˜ – nuo

1989-˜j˜. Tris kartus per savait´ po valandà

ar pusantros jis mina takus Saulòtekio alòjoje.

“Jei nebògioãiau, man nuo darbo “stogas”

nuvaÏiuot˜, – juokiasi docentas. –

Bògimas man suteikia Ïvalumo, fizinòs ir

protinòs energijos. MaÏiau pykstu”.

S.âirba niekada nesiekò profesionalaus

sporto auk‰tum˜, bògimas jam yra tiesiog

mieliausias sportavimo bappledas. 65-eri˜ met˜

VGTU docentas teigia nevaik‰tantis pas

gydytojus. “Bògioju ir stengiuosi sveikai

maitintis”, – tok∞ nesudòtingà sveikos

gyvensenos receptà pateikia pa‰nekovas.

Seimo narys Algirdas Sysas bògiojimo

staÏà taip pat skaiãiuoja de‰imtmeãiais – jau

per 30 met˜. “Tam skiriu kiekvienà rytà,

kad ir kur bappleãiau ir bet kokiu oru. Valandà

laiko bògioju ir darau mank‰tà, – pasakoja

parlamentaras, prisipaÏ∞stantis esàs vyturys,

todòl atsikelti pus´ ‰e‰i˜ ryto nesunku. –

Vakarai neretai bapplena uÏimti, tad sportui

skiriu ryto valandas. Pasportav´s geriau

jauãiuosi visà dienà, todòl man nereikia

sav´s ilgai ∞kalbinòti”. DaÏniausiai jis

bògioja prie Îali˜j˜ eÏer˜, o Ïiemà, kai

bapplena tamsu, – ap‰viestomis Balsi˜ gatvelòmis.

Lietuvoje bògimas kol kas

nepopuliarus

DaÏnai po uÏsien∞ keliaujantis Seimo

narys teigia, kad Lietuvoje kol kas nesusiformavo

bògiojimo tradicijos. I‰ ties˜ – tiek

bògiojanãi˜ Ïmoni˜, kiek Ciuriche, Kopenhagoje

ar Tel Avive, Lietuvoje ne∞manoma

pamatyti. Trumpa neoficiali statistika:

vakare pasòdòjus prie Neries krantinòs Vilniuje

per pusvaland∞ prabògo ‰e‰i Ïmonòs,

pravaÏiavo vienuolika dviratinink˜ ir nò

vieno riedutininko. Tuo tarpu Ciuriche sunku

stebòti vandens pauk‰ãius, nes prie‰ akis

nuolat ‰mòk‰ãioja bògikai ar dviratininkai.

Prastos sàlygos ‰iuo atveju ne pasiteisinimas.

Bògioti galima visur – mi‰ke, parke,

miesto gatvòse bei uÏdarose patalpose.

“Bògimui reikia valios, bat˜ ir aprangos”, –

vardija tris svarbiausius dalykus kra‰to

50

Vilniaus Gedimino technikos universiteto

Matematinio modeliavimo katedros

docentas dr. S.âirba bògioja jau beveik

20 met˜. Sako, jei nebògiot˜, “stogas”

nuo darbo nuvaÏiuot˜

apsaugos ministras ir aktyvus bògikas

Juozas Olekas. Tiesa, jis prisipaÏ∞sta, kad

‰iuo metu daÏniau bògioja teniso aik‰telòje

ar futbolo lauke, bet jei nòra ‰i˜ galimybi˜,

bògte apsuka ratà palei namus.

Kam per sunku bògioti vienam ir bappletinai

reikia moralinio palaikymo, gali ∞stoti ∞

vienà i‰ keli˜ de‰imãi˜ bògimo mògòj˜

klub˜. Asociacija “Sportas visiems” pernai

uÏ geriausià klubin´ veiklà apdovanojo

Vilniaus “Stajer∞”. Jo vadovas ir “Îalgirio”

stadiono direktorius Jonas Grigas sako, kad

“Stajeriui” priklauso apie 50 nari˜, aktyviai

varÏybose dalyvauja maÏdaug 20.

“Bògimas yra tai, kas mus vienija, taãiau

Ïmonòs ∞ klubà susirenka ne tik dòl sporto ir

varÏyb˜. Mes kartu ‰venãiame gimtadienius,

vardines, bendraujame. Tai tiesiog

bendras laisvalaikis”, – pasakoja J.Grigas.

MARTYNO AMBRAZO NUOTR.

ASMENINIO ARCHYVO NUOTR.

LTV laidos “Labas vakaras” vedòjas

A.GirÏadas rieduãiais susiÏavòjo prie‰

trejus metus. VaÏinòti gatvòmis jis

nedr∞sta – juokiasi, kad bapplet˜ pavojinga

tiek jam, tiek aplinkiniams

Pasak klubo vadovo, sunkum˜ kyla, kai

prireikia vykti ∞ varÏybas kituose miestuose.

“I‰ savivaldybòs gauname finansavimà tik

naujametiniam bògimui organizuoti. Visas

kitas i‰laidas dengiame i‰ nario mokesãio

arba susimoka patys dalyviai. Tuo tarpu prie

veidas

2008 / 06 / 23


SVEIKATA

∂go sveikuoliai

Riedutinink˜ klubo

“Vilnius Rolling”

prezidentas ir ∞kappleròjas

Petras Skukauskas

nuo rieduãi˜ nenulipa

jau daugiau kaip dvylika

met˜

sporto mokykl˜ ∞sikappler´ sporto klubai gauna

dal∞ i‰ mokykl˜ biudÏeto”, – sako J.Grigas.

Rieduãiai vilioja jaunesnius

Nors LTV laidos “Labas vakaras” vedòjà

Audri˜ GirÏadà “Veidas” aptiko

sporto klube ant bògimo takelio, jis

sako pirmenyb´ atiduodàs rieduãiams.

“·iemet dar neriedòjau”, – i‰

karto prisipaÏ∞sta laidos vedòjas.

A.GirÏadas rieduãiais vaÏinòja

treãius metus – ‰iuo maloniu sportu

j∞ suviliojo draugò. “Vasarà daug maloniau

sportuoti gamtoje. A‰ paprastai vaÏinòjuosi

Vingio parke – ãia yra gera, kokybi‰kai i‰lieta

trasa. Lekiu ratais valandà ar pusantros,

kol gerai i‰sikraunu. VaÏiuoti su kompanija

man nelabai patinka – tai nei sportas, nei

bendravimas”, – sako A.GirÏadas.

Riedutinink˜ klubo “Vilnius Rolling”

prezidentà ir ∞kappleròjà Petrà Skukauskà galima

vadinti riedutininku profesionalu. Jis

nuo rieduãi˜ nenulipa jau daugiau kaip dvylika

met˜ – nuo de‰imties, o “agressive”

stiliaus rieduãius i‰mògino bappledamas penkiolikos.

“Atsitiktinai nusipirkau “agressive”

rieduãius, man labai patiko ir tada prasidòjo

ekstremalumai”, – pasakoja P.Skukauskas.

·iuo metu jis rieduãiams gali skirti maÏiau

laiko, nes neakivaizdÏiai studijuoja VU

Istorijos fakultete ir dirba “MTV Networks

Baltic” laisvai samdomu operatoriumi.

Riedutininkai savo meistri‰kumà Lie-

Bògimo mògòj˜ klubo “Stajeris” nariai dalyvauja

pirmà kartà Lietuvoje surengtose

Reginos Nyderytòs tauròs varÏybose

2008 / 06 / 23 veidas

tuvoje gali pasitikrinti dvejose varÏybose:

Palangoje ir Druskininkuose. Be to, nuolat

vyksta ∞vairios gatvòs varÏybos, kurioms

riedutininkai leidim˜ nepra‰o, o ir negalòt˜

to daryti, nes didÏiuosiuose miestuose

ekstremaliai vaÏinòti gatvòse ir aik‰tòse

1908 m. Londono Olimpinòse Ïaidynòse

pirmà kartà buvo bògamas tikslus klasikinio

maratono nuotolis - 42 km 195 m.

“STAJERIO” ARCHYVO NUOTR.

riedutininkams yra uÏdrausta. “Pasiekus

tam tikrà profesionalumo lyg∞ Vilniuje prakti‰kai

nòra kur vaÏinòtis, nes tos kelios

Kaip pradėti bėgioti

Rekomenduoja Îivilòs Balãiapplenaitòs treneris

Romas Sausaitis

1. Pradòkite... eiti

Øprasta pradedanãi˜j˜ klaida – pernelyg

greitas startas, dòl kurio bògikas uÏdapplesta ir

nebegali t´sti distancijos. Deròt˜ pradòti

nuo òjimo, ir tik laipsni‰kai pereiti prie lòto

bògimo.

Vos tik pavargsite, gr∞Ïkite prie òjimo. Tada

turòtumòte jausti ‰ilumà visame kapplene,

ypaã veide, bet anaiptol nebappleti tokie uÏdus´,

jog negalòtumòte kalbòti. I‰ pradÏi˜

geriausia uÏtrukti 20–30 minuãi˜, kaitaliojant

òjimà ir bògimà, kol pastarasis uÏims

daugiau laiko. Po to galima pereiti ir prie ilgiau

nei 30 minuãi˜ trunkanãio nepertraukiamo

bògimo. PradÏioje pasirinkite

trumpesn´ distancijà: 2–3 km. Per porà

mònesi˜ atstumà pailginkite iki 3–5 ar 6–8

km. Bògioti reikòt˜ 4–5 kartus per savait´,

vienà kartà galima skirti ilgesniam bògimui.

2. Ap‰ilimas bappletinas

Net jei japples sveikas, taãiau neprat´s bògioti,

i‰ pradÏi˜ privalote bappleti atsargus. Kapplenui

reikia laiko priprasti prie bògimo. Taigi

ap‰ilkite keletà minuãi˜ eidamas neskubiu

VISUOMENñ

riedutininkams ir riedlentininkams skirtos

aik‰telòs Vilniuje yra labai prastos kokybòs,

aplappleÏusios ir pilnos rak‰ãi˜ – ten tikrai yra

pavojus susiÏeisti. Be to, jos labiau tinka

pradedantiesiems”, – skundÏiasi P.Skukauskas.

Jo nuomone, argumentas, kad

rieduãiai gadina dangà ir ‰aligatvio

bortelius, yra nepagr∞stas: “Rieduãiai

neturi geleÏini˜ detali˜, o

kaip plastmasò gali sugadinti

betonà ar asfaltà, man sunku

∞sivaizduoti”. Vilniaus savivaldybò

informavo, kad ramiai vaÏinòti

galima, draudÏiama tik

ekstremaliai, keliant pavoj˜

aplinkiniams. ■

Ïingsniu ir pamaÏu greitinkite

tempà. Tiesa, po ap‰ilimo atlikite

keletà tempimo pratim˜,

ypatingà dòmes∞ skirdami

blauzd˜, ‰laun˜ bei keli˜

sausgysli˜ mank‰tai. Pratim˜

pavyzdÏi˜ galite rasti ∞vairiuose

leidiniuose, jie tikrai

neblogi.

3. Stiliaus keitimas

Kai pagaliau pavyks nesustojus

bògti i‰tisas 30 minuãi˜,

pa∞vairinkite bògimà – kaitaliokite greità ir

lòtà tempà bei panaudokite netoliese

esanãius kalnelius. Pirmiausia 5–10 min.

pasimank‰tinkite namie, tada greitai

uÏbòkite ant neauk‰to kalnelio ir

nusileiskite kitoje jo pusòje.

Leiskite kapplenui atsigauti, neskubiai eidami

tiek laiko, kiek uÏtrukote pakildami ir

nusileisdami kalneliu. Pakartokite ‰∞ pratimà

tris ar keturis kartus – tai tikrai puiki

priemonò figapplerai bei sveikatai pagerinti,

kartu padedanti i‰vengti rutinos.

Bògimas ∞ kalnà verãia aktyviau dirbti japples˜

‰ird∞ ir gerina figapplerà, nes verãia jus energingai

mojuoti rankomis bei auk‰ãiau kelti

kelius. Bògant per valandà sudeginama

nuo 600 iki 800 kcal.

51


52

VISUOMENñ SAVIJAUTA

Lietuva nem∂gsta laim∂s indek

EVELINA ·ERNAITñ, IGNAS PAUK·TYS

Laimingumo reitinge "Eurobarometras" Lietuvà ∞ra‰ò penktoje

vietoje nuo galo. Mokslininkai ∞rodinòja, kad laimò priklauso

ne vien nuo BVP dydÏio, bet Lietuvoje manoma kitaip.

·

iais metais Prancapplezijos prezidentas

Nicolas Sarkozy uÏsakò, kad du Nobelio

premijos laureatai sukurt˜ optimal˜

laimòs indeksà, pagal kur∞ bapplet˜

galima lyg barometru matuoti prancapplez˜

laim´.

Pasaulyje daugòja tyrim˜, pagal kuriuos

matuojama skirting˜ valstybi˜ gyventoj˜

laimò. Jais ypaã domisi nevyriausybinòs

bei Jungtini˜ Taut˜ organizacijos,

siekdamos paskelbtais rezultatais netiesiogiai

pagirti ar pagòdinti konkreãias valstybes

uÏ j˜ sugebòjimà ar nesugebòjimà

uÏtikrinti pakankamà gyvenimo kokyb´

savo gyventojams. Reiting˜ apaãioje Lietuvos

reikòt˜ ie‰koti ne tik "Eurobarometro",

bet ir dauge-

lyje kit˜ tyrim˜, atliekam˜

pasitelkiant skirtingus

laimòs indeksus.

Taigi kokie yra tie

laimòs indeksai ir kodòl

Lietuva uÏima Ïemiausias

vietas laiming˜ valstybi˜

sàra‰uose bei nusidaÏo tamsiausiomis

spalvomis "laimingumo Ïemòlapiuose"?

I‰matuoti laim´

Ekonomistams laimòs matavimas –

i‰ties keblus uÏdavinys, nes objektyviai

ir kiekybi‰kai ne∞manoma i‰matuoti nei

paãios laimòs, nei daugelio jà lemianãi˜

veiksni˜. Pasak Lietuvos bank˜ asociacijos

prezidento doc. dr. Stasio Kropo, absoliuãi˜

indeks˜ nesama, o BVP yra tik

rinkos rodiklis, rodantis gamybos ir vartojimo

apimtis. Eksperto teigimu, sudòtin-

ga rasti optimal˜ laimòs indeksà, bet valstybò

privalo Ïinoti, ko nori jos Ïmonòs.

Neretai manoma, kad Ïmoni˜ laimò

labiausiai susijusi su ekonomikos augimu

bei materialine gerove, nors sveikas protas

ir netgi liaudies i‰mintis kuÏda, kad

laim´ lemia ne pinigai. Dar 1934 m. Simonas

Kuznetsas, amerikieãi˜ ekonomistas,

daug prisidòj´s prie BVP indekso

sukapplerimo, JAV Kongrese sakò: "Vargu ar

galima spr´sti apie ‰alies gerov´ pagal nacionalini˜

pajam˜ dyd∞".

Po BVP "i‰radimo" ilgainiui radosi

daug alternatyvi˜ visuomenòs gerovòs

matavimo bappled˜: neekonominis augimas

(kuriuo atsiÏvelgiama ∞ nelygyb´ visuomenòje,

i‰laidas

Pasiekus 38 tapplekst. lit˜

per metus gerovòs lyg∞,

laimòs ir ekonomikos

augimo sàsaja silpsta

Gerovės rodiklių palyginimas ES šalyse

(reitinguose uÏimama vieta)

dòl aplinkos tar‰os,

ne mokamà ir savanori‰kà

darbà),

ekologinòs gerovòs

indeksas (dòmesys

kreipiamas ∞ tar‰à ir

aplinkos apsaugos

nuosmuk∞).

Kitas, bene populiariausias ir Jungtini˜

Taut˜ organizacij˜ naudojamas visuomenòs

gerovòs ∞vertinimas yra Ïmogaus

socialinòs raidos indeksas ("Human

development index"). Jame BVP papildomas

tokiais kriterijais,

kaip gyvenimo trukmòs

tikimybò bei Ïini˜ lygis

(i‰silavinimas ir procentas

vaik˜, lankanãi˜ mokyklas).

·∞ indeksà 1990 m.

sukapplerò pakistanietis Mahbubas

ul Haqas, rem-

·alis Subjektyvi "Laimingos planetos" BVP BVP vienam

laimò indeksas (pasaulyje) gyventojui

(pasaulyje)

● Danija 1 99 28 7

● Nyderlandai 2 70 16 10

● Airija 3 113 32 5

● Belgija 4 78 19 17

● ·vedija 5 119 18 8

● Estija 22 173 88 39

● Lietuva 23 149 72 48

● Latvija 24 160 80 46

·altiniai: "TNS Opinion for the European Commission, Eurobarometer", "Friends of Earth" ir "The New Economic Foundation",

Tarptautinis valiutos fondas

damasis Nobelio premijos laureato Amartyos

Seno darbu. Pastarasis, beje, ‰iuo metu

kuria laimòs indeksà N.Sarkozy uÏsakymu.

Oland˜ sociologas Ruuta Veenhovenas

sukapplerò pasitenkinimo gyvenimu indeksà.

Siekiant j∞ nustatyti, bappletina apklausti

Ïmones apie j˜ pasitenkinimà gyvenimu

ir tai susieti su gyvenimo trukmòs (metais)

tikimybe gimus.

Itin ∞domus "Laimingos planetos"

indeksas. Jis gaunamas pasitenkinimà

gyvenimu susiejus su rapplepinimosi

ekologija rodikliu. Pastarasis rodiklis

matuojamas vidutiniais pasauliniais

hektarais ir rei‰kia Ïemòs plotus,

kuri˜ reikia visuomenei i‰laikyti

esant dabartiniam vartojimo lygiui,

technologij˜ plòtrai ir i‰tekli˜ valdymo

efektyvumui. Kitaip tariant,

rapplepinimosi ekologija rodiklis rei‰kia

valstybòs gebòjimà suteikti Ïmogui

laimingà gyvenimà kartu gerbiant aplinkà.

Savo ruoÏtu maÏytòs Butano karalystòs

Himalaj˜ kalnuose karalius, visam

pasauliui tebematuojant gerov´ BVP,

parei‰kò, kad jo ‰alies gerovò bus matuojama

"bendra nacionaline laime". Vis dòlto

tik ‰iemet, po pirm˜j˜ demokratini˜

rinkim˜ ‰alyje, bus imtasi perÏiappleròti ‰∞

rodikl∞. J∞ sudarys objektyvapples duomenys

ir nuomonòs apie gyvenimo standartus,

sveikatos apsaugos, ‰vietimo sistemas,

ekosistemos ∞vairov´ ir sugebòjimà atsikurti,

kultapplerin∞ gyvybingumà ir ∞vairov´,

“AFP” NUOTR.

veidas

2008 / 06 / 23



SAVIJAUTA

efektyv˜ laiko naudojimà ir pusiausvyrà,

gerà valdymà, bendruomenòs

gyvybingumà ir psichologin∞ komfortà.

Neseniai TNS atliktas jau minòtas "Eurobarometrui"

skirtas tyrimas, kuriame ES

‰ali˜ gyventoj˜ buvo klausiama, ar jie

laimingi, atskleidò, kad laimingiausiais

2008 / 06 / 23 veidas

save laiko danai, olandai, airiai, belgai,

‰vedai, liuksemburgieãiai. Galima

pastebòti, kad auk‰ãiausiose vietose

pasaulyje pagal BVP vienam

gyventojui esanãios ES valstybòs

vyrauja ir auk‰ãiausiame subjektyvios

laimòs vertinimo

de‰imtuke.

NUOTR.

AMBRAZO

Europos ‰ali˜ gyventoj˜ ‰eimoje

lietuviai – vieni nelaimingiausi˜ MARTYNO

Kas lemia laim´

DaÏniausias tyrimuose nurodomas

laimingumà lemiantis veiksnys yra pasitikòjimas

valstybòs institucijomis, kuris

daugiausia priklauso nuo korupcijos ly-

"Laimingos planetos" indekso rodikliai: pasitenkinimas

gyvenimu, gyvenimo trukmė ir pagarba gamtai

Trys rodikliai geri

Du rodikliai geri, vienas vidutini‰kas

Vienas rodiklis geras, du vidutini‰ki

“VEIDO” ARCHYVO NUOTR.

Trys rodikliai vidutini‰ki

Vienas rodiklis prastas

Du rodikliai prasti

·altinis: "The New Economics Foundation"

gio ‰alyje. Itin svarbu ir pasitenkinimas

savo darbu, ‰vietimo ir sveikatos apsaugos

sistem˜ paslaug˜ kokybò, galimybò

tinkamai rapplepintis vaikais. Îmonòms ne

maÏiau rapplepi ir asmens pozicija visuomenòje:

socialinis statusas ir ∞sitraukimas

∞ socialinius tinklus. Kiti veiksniai,

nuo kuri˜ priklauso valstybòs laimò –

didelis gimstamumas, galimybò lengvai

imtis savo verslo, Ïemas nedarbo lygis.

S.Kropo manymu, Ïmogus ‰iuolaikiniame

pasaulyje daÏnai jauãiasi

vieni‰as. Tai patvirtina ir tyrimai.

Îmonòms nepakanka patogaus gyvenimo

gerovòs valstybòje. Visuomenòs solidarumas,

bendravimo, laisvalaikio kokybò, savanori‰kos

veiklos galimybòs Ïmonòms

teikia laimòs. Prisiminkime JAV ir

Kanadoje gyvenanãià ami‰˜ bendruomen´:

ji atsisakò vis˜ modernaus gyvenimo

atribut˜, taãiau, matyt, ne tai jiems teikia

laim´, o artimi tarpusavio ry‰iai, kokybi‰kas

bendravimas.

Kitas svarbus veiksnys – Ïmoni˜ sugebòjimas

suprasti save, psichologinò stiprybò.

Kaip teigiama 2005 m. JAV atlikto tyrimo

i‰vadose, maÏdaug pusò Ïmogaus laimòs priklauso

nuo jo genetikos. Laimòs tyrimuose

pripaÏ∞stama ir BVP vienam gyventojui svarba.

Taãiau tyrimai rodo, kad pasiekus tam

tikrà gerovòs lyg∞ (apie 38 tapplekst. lit˜ per metus

vienam gyventojui) laimòs ir ekonominio

augimo sàsaja silpsta.

"Laimòs barometrai":

paisyti ar ne?

VISUOMENñ

BVP augimas – bene vienintelis dalykas,

kuriuo gali pasigirti Lietuvos politikai.

Vis dòlto, kaip teigia Lietuvos bank˜

asociacijos prezidentas: "Laimòs indekso

negalima ignoruoti, nes jis parodo bendruomenòs

pasitenkinimà arba nepasitenkinimà

gyvenimo kokybe". Pasak

S.Kropo, svarbiausias ir, Ïinoma, sunkiausias

uÏdavinys, tenkantis ir valstybei, ir

visuomenei, yra sukurti holistin´, bendruomeni‰kumu

gr∞stà solidarià visuomen´,

kurioje Ïmogus ne tik jaust˜si

saugesnis patek´s ∞ bòdà, bet ir galòt˜ kurti,

padòti kitam.

Kad bapplet˜ pasiektas ‰is tikslas, negalima

apsieiti be korupcijos lygio maÏinimo,

geresnòs sveikatos apsaugos ir ‰vietimo

sistem˜ kokybòs uÏtikrinimo, darbuotoj˜

teisi˜ gynimo ir pagalbos jaunoms

‰eimoms. Norint, kad Lietuva palypòt˜

auk‰ãiau "laimòs barometr˜" laipteliais,

bappletina sudaryti sàlygas kurti verslo iniciatyvas,

suteikti Ïmonòms galimybi˜ turòti

kokybi‰kà laisvalaik∞, kurio dal∞ jie galòt˜

skirti ir savanori‰kai veiklai. ■

53


Juoko terapija

Naujausi tyrimai rodo, jog ne tik juokas, bet net ir Ïaismingos

situacijos maÏina streso hormon˜ kiek∞ organizme.

met˜ viduryje Madanas Ka-

1990taria, gydytojas i‰ Bombòjaus,

∞kapplerò ind˜ Juoko klubà. Jo nariai

susitikdavo rytais gryname ore ir po sutarto

signalo pradòdavo garsiai juoktis.

Paai‰kòjo, kad net ir toks i‰ pradÏi˜

suvaidintas bendras juokas teigiamai

veikia Ïmogaus savijautà ir sveikatà –

maÏina kraujospappled∞, Ïadina organizmo

apsaugines jògas ir netgi gydo nemigà.

Nors pastaruoju poveikiu galima abejoti,

nes jis tyrimais nepatvirtintas.

Mokslininkai nustatò, kad juokas i‰ tikr˜j˜

maÏina kraujospappled∞, skatinà skausmà

slopinanãi˜ medÏiag˜ skyrimàsi.

MaÏa to, juokas stimuliuoja ∞vairius

raumenis ir gerina plauãi˜ ventiliacijà.

Pragmati‰kieji amerikieãiai net apskaiãiavo,

kad jeigu per dienà juokiamasi

‰imtà kart˜, tai prilygsta keliolikai minuãi˜

vaÏiavimo dviraãiu.

Bet ar bendras juokas, kur∞ i‰gaudavo

Juoko klubo nariai, mapples˜ organizmà veikia

taip pat pozityviai, kaip ir spontani‰ki

linksmumo proverÏiai, pavyzdÏiui,

klausantis anekdot˜ ar Ïiapplerint

komedijas? Pasirodo,

daugeliu atvej˜ Ïmonòs juokiasi

visai ne i‰ Ïaisming˜

situacij˜. Prie tokios i‰vados

gali vesti neurobiologo i‰ Merilando universiteto

Roberto Provine’o tyrim˜ rezultatai.

Jis papra‰ò student˜, kad uÏsira-

‰yt˜ kiekvienà juoko proverÏ∞ j˜ aplinkoje.

Vòliau jie darò trumpus interviu su

Ïmonòmis, kurie juokòsi. Pasirodò, kad

daugiau nei 80 proc. reakcij˜ neturòjo

joki˜ sàsaj˜ su humoristiniais atsitikimais.

Îmonòs paprasãiausiai juokòsi

54

sveikindamiesi su paÏ∞stamais.

Pernai Lee Berkos i‰ Kalifornijos Loma

Lindos universiteto tyrim˜ rezultatai

parodò, kad net ne pats juokas, o Ïaismingos

situacijos ∞sivaizdavimas ar prisiminimas

skatina endorfin˜, t.y. medÏiag˜,

gerinanãi˜ nuotaikà ir slopinanãi˜

skausmà, gamybà organizme. ·iemet

L.Berka nusprendò patikrinti,

kas Ïmogaus organizme dòl

juoko ∞takos darosi su streso

hormonais. Ødomaus eksperimento

rezultatus amerikieãi˜ mokslininkas

pristatò ‰i˜meãiame Amerikos psicholog˜

asociacijos suvaÏiavime.

Kodòl juokas

naudingas sveikatai

Dalyvauti ‰iame tyrime jis pakvietò

‰e‰iolika Ïmoni˜. Pus´ j˜ ∞spòjo, kad

netrukus jie Ïiappleròs Ïaismingà filmà, kur∞

anksãiau patys i‰sirinko. Likusius a‰tuonis

informavo, kad po akimirkos jie

eis ∞ kambar∞ ir turòs perÏiappleròti spalvo-

tus Ïurnalus. Tuo metu

buvo tiriama, kiek j˜

kraujyje gaminasi streso

hormon˜ ir adrenalino –

taip pat DOPAC, kuris yra

dopamino suirimo produktas ir dalyvauja

adrenalino gamyboje.

L.Berkos labai nenustebino, kad po

Ïaisming˜ film˜ seanso ‰i˜ medÏiag˜

koncentracija kraujyje sumaÏòjo. Amerikieãi˜

mokslininkà ‰okiravo kas kita –

pasirodo, streso hormon˜ kiekis suma-

Ïòjo dar prie‰ tai, kai tiriamieji pradòjo

Ïiappleròti komedijas.

Juokas maÏina

kraujo spaudimà,

slopina skausmà

Besijuokianti žiurkė

Šimpanzòs ir kitos beÏdÏionòs Ïaisdamos

leidÏia ∞ cypimà pana‰˜

garsà, kuris, kaip paai‰kòjo, yra tarsi

juokas. Neseniai suÏinota, kad juoktis

gali ir... Ïiurkòs. Jos tai daro Ïmogaus

ausiai negirdimu bappledu – cypauja

skleisdamos ultragarsà, o skirting˜

rapple‰i˜ cypavimai rei‰kia skirtingus

dÏiaugsmo lygmenis. Tai nustatyta

kutenant grauÏikus. I‰ pradÏi˜ manyta,

kad tai gali bappleti tik kutenimo

baimòs reakcija, bet cheminòmis

medÏiagomis paskatinus malonumo

centrà smegenyse Ïiurkòs cypavo

taip pat, kaip ir kutenamos.

Taigi Ïiurkòs savoti‰kai

juokiasi. ●

Nors juokas ir humoras

yra gili˜ tyrim˜ objektas jau keletà

de‰imtmeãi˜, taãiau ir ‰iandien vis

dar sunku rasti tiksl˜ atsakymà ∞ klausimà,

kodòl jis teigiamai veikia sveikatà ir

kokias konkreãiai funkcijas atlieka. Beje,

juokas juokui nelygus – mokslininkai i‰ai‰kino

maÏiausiai keliolika jo rapple‰i˜.

1998 m. chirurgai i‰ Kalifornijos

universiteto Los AndÏele ruo‰ò operacijai

paaugl´, serganãià epilepsija. Kai jie

pradòjo stimuliuoti nedidel´ smegen˜

dal∞, vadinamàj∞ judesio laukà, pacientò

pradòjo juoktis. Paklausus, kà Ïaismingo

pamatò, mergina atsakò, kad gydytojai

staiga pradòjo juokingai elgtis. Chirurgai

pakartojo tà pat∞ – mergina kiekvienà

kartà juokòsi (juoko intensyvumas

priklausò nuo elektrinio pulso

∞tampos). Taigi mapples˜ smegenyse gali

bappleti specialus juoko centras.

·iandien juokà, jo prieÏastis ir poveik∞

tiriantys mokslininkai sutaria dòl

vieno: juoktis reikia kuo daugiau. Galime

juoktis i‰ pok‰t˜, komedij˜, draug˜,

i‰ sav´s, gal˜ gale ir be prieÏasties. ■

Pagal uÏsienio spaudà parengò

Aleksandra Gudilkina

veidas

“AFP” NUOTR.

2008 / 06 / 23


INFORMACINñS TECHNOLOGIJOS

Pasaulis kißen∂je

Tam, kad galòtumòte gauti elektronin∞ lai‰kà, taip pat j∞

para‰yti bei nar‰yti internete, kompiuteris jau nebereikalingas.

Pastebima tendencija, kad vartotojus

vis maÏiau domina mobilieji telefonai

uÏ vienà lità. Vis daÏniau vietoje

j˜ pirkòjai renkasi vadinamuosius sumaniuosius

telefonus (angl. “Smartphone”),

t.y. technologi‰kai paÏangius

mini kompiuterius, kurie, be skambinimo

funkcijos, suteikia nuolatin∞ priòjimà

prie elektroninio pa‰to, leidÏia nar‰yti

internete ar redaguoti tekstà.

Dar prie‰ kelerius metus ne‰iojamieji

kompiuteriai leido mums atsiplò‰ti nuo

stacionari˜ kompiuteri˜. ·iandien jau

patys ne‰iojamieji kompiuteriai tampa

pasenusia technologija.

Pergalò prie‰

ne‰iojamuosius kompiuterius

·iuolaikinis sumanusis telefonas, nors

tik ‰iek tiek didesnis uÏ paprastà mobil˜j∞,

turi “qwerty” klaviatapplerà ir vis daÏniau

yra naudojamas ne tik uÏra‰ams, bet ir

knygoms ra‰yti. Be teksto tvarkyklòs,

nauji telefonai aprapplepinti pagrindinòmis

programomis, tokiomis kaip “Excel” ar

“PowerPoint”. Kompanija “Microsoft”

kà tik rinkai pristatò naujà savo

operacinòs sistemos versijà,

skirtà mobiliesiems telefonams,

“Windows Mobile 6.1”. Stipriai

progresuoja ir jos konkurentò

sistema “Symbian”.

·iandien Amerikos verslininkas

ne∞sivaizduoja savo gyvenimo

be “BlackBerry” sumaniojo telefono su

paÏangia klaviatapplera ir plaãiu ekranu,

lengvinanãiu naudojimàsi elektroniniu

pa‰tu. Kartu visame pasaulyje kosminiu

greiãiu didòja skaiãius besinaudojanãi˜j˜

“iPhone”, daugiafunkciu gamintojo

“Apple” telefonu. ·is skaiãius ‰iandien

jau vir‰ija ‰e‰is milijonus.

Tokio tipo ∞renginiai laimi kovà su ne-

‰iojamaisiais kompiuteriais, nes yra

lengvi ir pasiÏymi beveik tokia

paãia sparta. PavyzdÏiui, ‰iais

metais vartotojams bus pristatyti

pirmi “Qualcomm” gamintojo

mobilieji telefonai su “Snapdragon”

procesoriumi, kurio sparta

itin didelò (tai yra tokia, kokia ne-

‰iojam˜j˜ kompiuteri˜ buvo prie‰

ketverius metus).

Daugiafunkciai ∞renginiai

Nors ‰iuolaikiniai ne‰iojamieji

kompiuteriai daug greitesni uÏ su-

2008 / 06 / 23 veidas

maniuosius telefonus, bet mobiliuosiuose

telefonuose galima ∞montuoti visà gamà

periferini˜ ∞rengini˜, pavyzdÏiui, visai

patenkinam˜ parametr˜ skaitmenin∞

fotoaparatà.

Ir ne tik fotoaparatas tampa standartiniu

mobili˜j˜ telefon˜ ∞renginiu. Daugelyje

naujesni˜ modeli˜ jau galima rasti

muzikos atkapplerimo program˜. Tik per

praòjusius metus “Nokia” pardavò 150

mln. telefon˜, galinãi˜ atkurti mp3 formato

muzikos ∞ra‰us.

Kitu mobili˜j˜ smartfon˜ hitu gali

tapti GPS (angl. “Glo-

SAMSUNG

Modelis “SCH-i760”

Technologija “Direct

Push” leidÏia lengvai

naudotis el. pa‰to

serveriu. “Wi-Fi” modulis

suteikia galimyb´

persijungti i‰ nam˜

∞ darbin∞ beviel∞ tinklà.

NOKIA

Modelis N96 be i‰tobulint˜ komunikacijos

funkcij˜, vienas pirm˜j˜ rinkoje siapplelo priòjimà

prie mobiliosios televizijos. Dar

vienas ‰io ∞renginio

privalumas –

i‰skirtinai didelò

16 GB atmintis.

Tokià turi kai

kurie ne‰iojamieji

kompiuteriai.

HTC

“TyNT II” turi didel∞ 2,8 colio ekranà ir

slankiàjà 41 klavi‰o klaviatapplerà.

·iuo aparatu lengva

naudotis tokiomisprogramomis,

kaip

“Word”,

“Excel” ar

“PowerPoint”.

BLACKBERRY

“Curve 8320”

Tai vienas populiariausi˜

aksesuar˜, su kuriuo nesiskiria

daugelis verslinink˜. “Qwerty”

klaviatapplera ir platus ekranas

leidÏia lengvai redaguoti ir si˜sti

elektroninius lai‰kus bei

perÏiapplerinòti PDF tipo failus.

VISUOMENñ

bal Positioning System”, visuotinò padòties

nustatymo sistema), leidÏianti kompiuteriniame

Ïemòlapyje nustatyti savininko

padòt∞ ir suplanuoti kelionòs mar-

‰rutà. Iki ‰iol ji buvo tik keliuose “Samsung”,

“Nokia” ir “Motorola” sumani˜j˜

telefon˜ modeliuose. Kitàmet suomi˜

koncernas jau planuoja parduoti 35 mln.

mobili˜j˜ telefon˜, turinãi˜ ∞montuotà

GPS sistemà.

Beje, vis didesne sparta pasiÏymi ne tik

pagrindiniai mobili˜j˜ telefon˜ procesoriai,

bet ir ∞renginiai, atsakingi uÏ grafini˜

duomen˜ perdirbimà. Jau ‰iandien “Nvidia”

gamintojo grafinis procesorius “APX

2500” suteikia galimyb´ mobiliuoju telefonu

Ïaisti Ïaidimà “Quake 3”, sukurtà

stacionariems kompiuteriams 1999 metais.

Be to, greitai Ïaidòjams nereikòs varginti

aki˜ Ïiapplerint ∞ miniatiapplerin∞ ekranòl∞.

Gamintojas “Multivision” jau ‰iais metais

rengiasi ∞vesti ∞ rinkà nedidelius projektorius,

∞montuotus mobiliuosiuose telefonuose

ar prijungiamus prie j˜. Jie leis

ant sienos ar kito pavir‰iaus parodyti

tai, kà rodo maÏas ekranòlis.

Klajojantys technomanai

Sumani˜j˜ telefon˜ rodomo vaizdo

kokybò bus gera dar ir todòl, kad padidòs

ne‰iojam˜j˜ ∞rengini˜ atmintis. Viename

naujausi˜ “Science” numeri˜ firma

IBM paskelbò apie naujos rapple‰ies atminties

“racetrack memory” sukapplerimà.

Galingu sumani˜j˜ telefon˜ paÏangos

varikliu gali tapti toki˜ interneto svetaini˜,

kaip “MySpace” ar “Facebook”, kuriose

internautai gali susipaÏinti ir bendrauti,

plòtra. ·i˜ tinklalapi˜ vartotojams reikalingi

telefonai, turintys prieigà prie interneto,

kad bapplet˜ galima prisijungti esant kelionòje

ar tiesiog vaik‰tinòjant.

Neseniai “Nokia”, “Sony Ericsson”,

“Nec” ir “Alcatel Lucent” pasira‰ò sutart∞,

kurios tikslas yra sukurti bendrà greitesn∞

duomen˜ persiuntimo standartà. BalandÏio

pradÏioje savo planus, susijusius internetine

komunikacija mobiliuosiuose telefonuose,

pristatò ir “Intel”, didÏiausias pasaulyje

mikroprocesori˜ gamintojas.

“Bappletent dòl ‰i˜ sprendim˜ tampame

tikrai supermobilapples, – teigia

savaitra‰tis “Economist”. –

Tarytum beduinai, keliaujantys

per Sacharos smòlynus nuo oazòs

iki oazòs, judame nuo vienos bevielio interneto

zonos iki kitos ir jau nebesame tokie

prisiri‰´ prie stacionari˜ ∞rengini˜. Su

mobiliuoju telefonu galime bappleti prisijung´

prie interneto, kad ir kur atsidurtume”.

Pasak Manuelio Castellso, Kalifornijos

universiteto sociologo, naujieji sumanieji

telefonai savo savininkams vis

daÏniau kels ∞spappled∞, kad visas pasaulis –

j˜ ki‰enòje. ■

Pagal uÏsienio spaudà parengò

Aleksandra Gudilkina

55


56

VISUOMENñ INFORMACINñS TECHNOLOGIJOS PR

Internetas evoliucionuoja

^ ßviesos greit^

Interneto ry‰io skvarba tarp ‰alies verslo

∞moni˜ pasiekò 90,5 proc. – ‰is

skaiãius rodo interneto tiekimo verslui

rinkos brandà, taãiau nerei‰kia, kad joje

nebòra vietos pokyãiams ir tobulòjimui.

Atvirk‰ãiai – siekdami i‰likti konkurencingi,

interneto tiekòjai investuoja ∞ teikiam˜

paslaug˜ kokyb´. Viena paÏangiausi˜ investicij˜

– revoliucijà IT sektoriuje sukòl´s

optinis internetas, kuris, kaip prognozuojama,

netrukus bus tiekiamas daugumai

Lietuvos verslo centr˜.

Didòjantys interneto poreikiai

IT specialistai teigia, kad interneto verslo

∞monòms tiekòjai, noròdami i‰laikyti

konkurencingumà, privalo orientuotis ∞

verslo poreikius, kurie didòja ne lòãiau nei

technologij˜ galimybòs. "Prie‰ de‰imt

met˜ internetas buvo ∞sivaizduojamas kaip

priemonò, leidÏianti jo naudotojams keistis

tekstine informacija, si˜sti elektroninius

lai‰kus ir perÏiappleròti interneto tinklalapius,

o prie‰ penkerius metus internetu

pradòta dalytis garso bylomis. ·iuo

metu interneto vartotoj˜ poreikiai yra

AUGUSTAS MEILÌNAS

Internetas verslo kasdienybòje jau tapo

tarsi elektra ar vanduo – kai jis dingsta,

stringa, paralyÏiuojamas normalus

∞monòs darbas, – teigia “Baltnetos

komunikacij˜” produkt˜

vadovas Dainius Vir‰ila

Lietuvoje optinis ry‰ys pradòtas diegti beveik prie‰ de‰imtmet∞,

taãiau tik pernai interneto tiekòjai òmò jausti vis didesn∞ vartotoj˜

susidomòjimà, Statistikos departamento duomenimis, nuo 2006 m.

optinio interneto ry‰io abonent˜ padaugòjo de‰imt kart˜.

i‰aug´ keletà kart˜ – Ïmonòs jau ∞prato

keistis vaizdo bylomis, internetu persi˜sti

sudòtingas grafikos bylas, rengti virtualias

konferencijas naudojantis IP telefonija",

– apie duomen˜ perdavimo evoliucijà

pasakoja "Baltnetos komunikacij˜" produkt˜

vadovas Dainius Vir‰ila.

Akivaizdu, kad padidòjusi˜ verslo poreiki˜

bapplet˜ ne∞manoma patenkinti prie‰

de‰imtmet∞ plaãiai naudota "Dial-up" technologija,

kai prie interneto buvo jungiamasi

naudojantis telefono linija ir modemu. ·iandien

‰alies verslo centrai darosi jau

nebe∞sivaizduojami be optinòs prieigos.

Optiniai kabeliai: naujas

interneto evoliucijos etapas

Optiniu kabeliu informacija perduodama

specialiai koduotais ‰viesos signalais. Informacini˜

technologij˜ specialistai teigia,

kad tai yra pats saugiausias bappledas si˜sti informacijà

internetu: kadangi optinis kabelis

negali bappleti nukirptas ir prijungtas prie

pa‰alinio ‰altinio, perduodami duomenys

yra apsaugomi maksimaliai. Be to, optiniai

tinklai garantuoja didel∞ informacijos

MARTYNO AMBRAZO NUOTR.

na‰umà ir 1 GB/s siekiant∞ duomen˜

perdavimo greit∞.

Pasak D.Vir‰ilos, optinòs interneto

prieigos privalumai yra ypaã

aktualapples verslo ∞monòms, nes j˜ darbuotojai

jauãia vis didesn∞ poreik∞

greitai keistis dideliais duomen˜

kiekiais, naudotis IP telefonijos ar

vaizdo konferencij˜ paslaugomis.

Be to, net i‰kòlus ∞monòs server∞ ∞

duomen˜ centrà optinis kabelis

suteikia galimyb´ darbuotojams

nuolatos naudotis jame esanãiomis

duomen˜ bazòmis.

Lietuvoje optinis ry‰ys pradòtas

diegti beveik prie‰ de‰imtmet∞, taãiau

tik praòjusiais metais interneto

tiekòjai òmò jausti vis didesn∞ vartotoj˜

susidomòjimà ‰iuo interneto

prieigos bappledu. Statistikos departamento

duomenimis, 2007 m.

daugiausiai interneto vartotoj˜

jungòsi DSL linijomis, taãiau verta

pastebòti, kad nuo 2006 m. daugiau

nei de‰imt kart˜ padaugòjo

optinio interneto ry‰io abonent˜.

"Manome, kad mapples˜ ‰alyje per

pastaruosius metus optinio interneto

vartotoj˜ taip smarkiai padaugòjo

dòl to, kad Lietuvos verslininkai

orientuojasi ∞ Vakar˜ verslo standartus

ir savo ∞monòse siekia uÏtikrinti

patikimà, saug˜ ir spart˜ interneto ry‰∞. Juk

internetas verslo kasdienybòje jau tapo tarsi

elektra ar vanduo – kai jis dingsta, stringa

ar veikia per lòtai, paralyÏiuojamas normalus

∞monòs darbas", – teigia D.Vir‰ila.

Optinio interneto ateitis

Pasak D.Vir‰ilos, praòjusi˜ met˜ optinio

interneto ry‰io naudojimo augimas parodò,

kad ir Lietuvos ∞monòs Ïengia koja kojon

su labiausiai technologi‰kai paÏengusi˜ valstybi˜

verslininkais. Jo teigimu, ateityje optinio

ry‰io abonent˜ mapples˜ ‰alyje tik daugòs,

nes jau dabar ‰iuolaikinis verslo centras

ne∞sivaizduojamas be optinio kabelio. Tai

yra natapplerali interneto kokybòs evoliucija,

nes jau ‰iandien daugeliui verslo ∞moni˜

internetas tapo gyvybi‰kai svarbi paslauga –

kaip elektra. Todòl, informacini˜ technologij˜

specialist˜ teigimu, paÏangiausi

interneto prieigos sprendimai

netrukus taps

vis˜ Lietuvos

verslinink˜

veiklos standartu.


veidas

2008 / 06 / 23


KONKURSAS PR

Saugiausio

Lietuvos vairuotojo rinkimai

Saugiausio vairuotojo rinkimai

vyksta daugelyje Europos ‰ali˜,

kuriose leidÏiami "Auto Bild"

grupòs Ïurnalai. Pernai konkurse Lietuvoje

dalyvavo per 2 tapplekst. dalyvi˜.

Ø antràj∞ etapà pateko 180 Ïmoni˜, o

finale rungòsi 25 Ïurnalo "Auto Bild

Lietuva" skaitytojai.

Saugiausio vairuotojo konkurse dalyvauti

tikrai verta. Juolab kad ‰iemet

konkurso nugalòtojui atiteks naujutòlaitis

"Fiat 500" automobilis, kainuojantis

37 tapplekst. lit˜.

"Fiat 500" – pirmasis 3,6 m ilgio

nesiekiantis automobilis, ∞vertintas

penkiomis "Euro NCAP" ÏvaigÏdutòmis.

Jau paãioje paprasãiausioje automobilio

∞rangoje yra net septynios saugos oro pagalvòs!

Stabil˜ ir prognozuojamà "Fiat

500" elges∞ kelyje garantuoja ir keletas

elektronini˜ automobilio valdymo kontrolòs

sistem˜: ABS su EBD, ESP ir kitos.

"Taãiau "Fiat 500" toli graÏu nòra vien

transporto priemonò, – sako ‰iais itali‰kais

automobiliais prekiaujanãios bendrovòs "Autobrava"

vadovò Asta Bagdonaviãienò. – Juk

j∞ renkasi i‰‰appleki˜ ie‰kantys ir nuobodybòs

nekenãiantys Ïmonòs. O graÏiausio kòbulo

"EuroCarBody 2007" ir geriausio Europos

met˜ automobilio "Car of the year 2008"

titulai bei tapplekstantiniai ‰io modelio uÏsakymai

Europoje tik patvirtina, kad ‰is automobilis

– nepaprastas. Bappletent tokia ma‰ina

atiteks saugiausiam Lietuvos vairuotojui".

2008 / 06 / 23 veidas

JONAS OKMANAS

Îurnalas "Auto Bild Lietuva" ‰iemet jau treãià kartà

rengia konkursà "Saugiausias Lietuvos vairuotojas".

Pagrindinis ‰i˜ met˜ prizas – naujas automobilis "Fiat 500",

o bendras konkurso priz˜ fondas – per 60 tapplekst. Lt.

Pagrindinis saugiausio

Lietuvos vairuotojo

konkurso prizas – daug

titul˜ Europoje peln´s

naujas "Fiat 500"

automobilis

Neliks nuskriausti ir kiti konkurso dalyviai.

Tarp verting˜ priz˜ – Saugaus

vairavimo mokyklos pamokos, "Nokia"

telefonas su navigacine sistema, "Kenwood"

navigacinò sistema, "Nikon" fotoaparatas

ir t.t. ·iame konkurse gali

laimòti kiekvienas Lietuvos vairuotojas.

“Saugiausio Lietuvos

vairuotojo konkursas

t´sis iki rudens”, –

sako “Fiat”

atstovybòs direktorò

A.Bagdonaviãienò.

VISUOMENñ

Tikslas – tolerancija kelyje

Saugiausio vairuotojo konkurso tikslas –

rasti ir mapples˜ vairuotoj˜ visuomenei pristatyti

pat∞ saugiausià ir kit˜ eismo dalyvi˜

atÏvilgiu toleranti‰kiausià vairuotojà. Todòl

sportiniai ∞gappledÏiai prie vairo

‰iame konkurse nebus joks

privalumas. Svarbiausia, kad

vairuotojas kultappleringai elgt˜si

kelyje ir nepamir‰t˜ ãia esàs

ne vienas. Didel´ reik‰m´

‰iame konkurse turòs saugaus

eismo Ïini˜ bagaÏas, orientacija

esant kriti‰koms

situacijoms. Svarbiausia – ne

greitis, bet geras ir

saugus vairavimas,

pagalba kitam kelyje.

Tad kaip tampama

saugiausiu Lietuvos

vairuotoju? Japples

turite bappleti smalsus,

privalote rapplepintis eismo

saugumu ‰alies

keliuose ir gatvòse.

Be to, jums dar reikia trupuãio kantrybòs,

trupuãio sòkmòs ir daug daug noro. Pirmas

konkurso etapas bus teorini˜ Ïini˜

patikrinimas.

Rudeniop vyks antrasis teorini˜ Ïini˜

patikrinimo etapas, ∞ kur∞ asmeni‰kai bus

pakviesti visi sòkmingai pirmàj∞ etapà

∞veik´ skaitytojai. âia klausimai

bus gerokai sudòtingesni, todòl

i‰laikyti antràj∞ egzaminà nebus

labai lengva.

Visi, kurie po teorijos egzamino

pasirodys verti saugiausio

‰alies vairuotojo titulo, turòs

pereiti praktinio vairavimo etapà.

Finalininkai vairuos tik "Fiat" automobilius.

·io praktinio etapo

uÏduotys autoritetingos komisijos bus suformuluotos

taip, kad prana‰umà turòs ne

tie vairuotojai, kurie moka greitai vaÏiuoti

ir ekstremaliai stabdyti, bet tie, kurie paiso

saugaus ir racionalaus vairavimo privalum˜.

Po ‰io etapo ir paai‰kòs saugiausias Lietuvos

vairuotojas, kuris bus paskelbtas

per i‰kilmingà finalin∞ konkurso vakarà.

Jam atiteks ABL redakcijos ∞steigta nugalòtojo

taurò ir naujutòlaitis "Fiat 500"

automobilis. Nebus uÏmir‰ti ir ‰iek tiek

nuo nugalòtojo atsilik´ dalyviai. ■

57


VISUOMENñ

“Mercedes-Benz” pristato ∞vairiapus´ gaminio

koncepcijà, kuri atitinka skirting˜ tikslini˜

auditorij˜ poreikius. “Avantgarde”, “Elegance”

ir “Classic” – tai trys individualios “Mercedes-

Benz” linijos, akcentuojanãios arba patogumà,

arba manevringumà. Nuotraukoje – kairòje –

“Avantgarde”, de‰inòje – “Elegance” versijos

Elegantißka galia

ir komfortas

STASYS GRIGALIÌNAS

Naujosios C klasòs modelis grindÏiamas ‰iuolaiki‰ku

“Mercedes” stiliumi, atspindinãiu technin∞ prana‰umà,

o sportinò auk‰tos kokybòs ∞ranga pabròÏia ‰io

automobilio jaunatvi‰kà ir verÏl˜ charakter∞.

met˜ automobilio konkurso

2008finalininkas naujasis C klasòs

modelis atkreipò vertinimo komisijos

dòmes∞ i‰laikytomis tradicinòmis ‰iam

automobili˜ gamintojui bappledingomis savybòmis

– kokybe ir subtilia prabanga,

suderinta su ‰iuolaiki‰ka saugumo bei

komforto ∞ranga. Plati ir C klasòs panaudojimo

paskirtis. “·is dinami‰kas automobilis

suteikia galimyb´ vaÏinòti pakankamai

sporti‰kai, net uÏmir‰tant, kad vairuoji

klasikin∞ sedanà. Ir tà pat∞ vakarà,

nuplovus dulkes, juo galima vykti ∞ protokolin∞

rengin∞, kurio kontekste gamintojo

∞vaizdis – ne paskutinòje vietoje”, – pabròÏò

komisijos narys, skirdamas jam

auk‰ãiausià de‰imties bal˜ ∞vertinimà.

Veiksmingai stabilizuojamas

58

Tiek dòl ypatingo patogumo, vaÏiuo-

jant ilgus atstumus, tiek dòl dinami‰ko

valdymo C klasò diktuoja naujus standartus

tarp klasòs varÏov˜. ·iame automobilyje

standarti‰kai montuojama

“Agility Control” pakaba, automati‰kai

reguliuojanti amortizatoriaus veikimà

pagal vaÏiavimo aplinkybes. VaÏiuojant

∞prastai, amortizavimo jòga suma-

Ïinama, kad bapplet˜ patogiau, taãiau a‰triame

posapplekyje aktyvapples amortizatoriai

pakietina pakabà ir automobilis veiksmingai

stabilizuojamas.

“Adaptive Brake” sistema, pagr∞sta

S klasòs technologijomis, skirta didesnei

saugai ir patogumui uÏtikrinti. ·i

sistema kritinòmis aplinkybòmis parengia

stabdÏius staigiam stabdymui,

lyjant lietui i‰dÏiovina stabdÏi˜ diskus,

o ekstremaliai stabdant i‰ paskos va-

Ïiuojant∞ automobil∞ perspòja mirksintys

stabdÏi˜ Ïibintai. Pagalbinò siste-

ma “Start-Off Assist” padeda pajudòti

i‰ vietos ∞kalnòje.

Plati varikli˜ gama

PR AUTOMOBILIAI

Prietais˜ skydelio vir‰uje ∞komponuotas

spalvotas ekranas – vairuotojo aki˜ lygyje;

prireikus j∞ galima uÏdengti arba nulenkti

nei‰jungiant radijo, navigacijos sistemos

ar kit˜ prie ekrano prijungt˜ prietais˜

VerÏl˜ naujosios C klasòs ∞vaizd∞

stiprina ir varikliai. Tarp benzinini˜

varikli˜ net ir maÏiausiame C 180

KOMPRESSOR yra sumontuotas kompresorius,

kuris suteikia automobiliui

sporti‰kumo (156 AG), taãiau vidutinòs

degal˜ sànaudos – tik 7,4 litro 100

km/h. Tuo tarpu C 200 KOMPRES-

SOR galia – 184 AG ir vidutinòs kuro

sànaudos 7,6 l/100km. Siapplelomi ir galingesni

V6 varikliai, tai C230, C280 ir

C350 modeliai, kurie gali bappleti komplektuojami

ir visais keturiais varanãiaisiais

ratais. Beje, galingiausias C

63 AMG modelis su V8 varikliu pasiekia

net 457 AG galingumà ir nuo 0 iki

veidas

2008 / 06 / 23

GAMINTOJO NUOTR.


GAMINTOJO NUOTR.

AUTOMOBILIAI PR

100 km/h ∞sibògòja per 4,5 sekundòs.

Keturi˜ cilindr˜ dyzeliniai varikliai

·tutgarto inÏinieri˜ taip pat nepalikti

nuo‰aly. Naujasis C 200 CDI pasiekia

136 AG, C 220 CDI – 170 AG. Tuo

tarpu degal˜ sànaudos 100 km C 200

CDI ir C 220 CDI modeli˜ siekia vos

5,7–5,9 l dyzelino. Galingiausias dyzelinis

C 320 CDI modelis su ‰e‰i˜ cilindr˜

jògos agregatu pasiekia net 224

AG ir gali bappleti komplektuojamas su

C klasòs “Mercedes-Benz” – pirmasis

automobilis pasaulyje, sukurtas

ir sukonstruotas skaitmeninio

prototipo pagrindu

visais keturiais varanãiaisiais ratais.

“7G-Tronic”

·e‰i˜ cilindr˜ varikliai standarti‰kai

komponuojami su ‰e‰i˜ laipsni˜ transmisija,

turinãia “Agility Control” pavar˜

perjungimo mechanizmà. ·ià klas´

vainikuojantis C 350 modelis standarti‰kai

komplektuojamas su “7G-Tronic” –

vienintele septyni˜ laipsni˜ automatine

transmisija pasaulyje. Pageidaujant ‰i

transmisija gali bappleti ∞rengiama ir kituose

‰e‰i˜ cilindr˜ C klasòs modeliuose.

Tuo tarpu visi keturi˜ cilindr˜ varikliai

gali bappleti komplektuojami su penki˜

pavar˜ automatine transmisija.

Garantuoja operatyvumà

Centrinis spalvotas ekranas – tai nau-

2008 / 06 / 23 veidas

C klasòs modelis – vienintelis

lengvasis automobilis ‰iame

rinkos segmente, turintis

aktyviàjà apsaugos sistemà

PRE-SAFE

jos valdymo ir informacijos pateikimo

koncepcijos dalis, “pasiskolinta” i‰ S

klasòs “Mercedes” modeli˜. DidÏiausias

jos prana‰umas – galimybò operatyviai

naudotis reikalingiausiomis funkcijomis.

Vairuotojui nereikia mokytis t˜ paãi˜ dalyk˜

i‰ naujo ar keisti nusistovòjusi˜

∞proãi˜. Visi valdymo ∞taisai ir ekrano

elementai, svarbapples ir reikalingi vairuotojui

kelionòs metu, yra tiesiog po ranka.

Standartinio daugiafunkcio vairaraãio

GAMINTOJO NUOTR.

prijungimas prie prietais˜ skydelio leidÏia

operatyviai naudotis gausia informacija

ir funkcijomis, pateikiamomis

vairuotojo aki˜ lygyje.

Auk‰ãiausio lygio saugumas

Naujieji “Mercedes-Benz” C klasòs

automobiliai saugumo ∞vertinimo programos

(“European NCAP”) testuose

pelnò auk‰ãiausià – penki˜ ÏvaigÏduãi˜

∞vertinimà ir, pasak “Euro-NCAP”

organizacijos, yra vieni saugiausi˜

lengv˜j˜ automobili˜. Turòdamas septynias

saugos oro pagalves, saugos

dirϘ ∞tempiklius, dirϘ jògos ribotuvus

ir “Neck Pro” aktyvius galvos atlo‰us

standartinòs ∞rangos komplekte,

C klasòs sedanas vairuotojui ir keleiviams

garantuoja ypaã auk‰to lygio

apsaugà. Apie 70 proc. vis˜ kòbulo

VISUOMENñ

skyd˜ pagaminta i‰ moderniausi˜ itin

tvirt˜ plieno lydini˜.

Numato pavojus

Kasmetiniame automobili˜ mados ‰ou Italijoje,

Mercedes-Benz C klasòs modeliai buvo

pripaÏinti graÏiausiais prestiÏini˜ vidutini˜

sedan˜ ir universal˜ kategorijose

GAMINTOJO NUOTR.

Standartinòs ∞rangos sistemos, tokios

kaip ESP® ir stabdymo jògos reguliavimo

sistema “Brake Assist”, talkina

vairuotojams kritinòmis akimirkomis

ir padeda jiems i‰laikyti visi‰kà

kontrol´ kilus pavojui kelyje. C klasòs

modelis – vienintelis lengvasis automobilis

‰iame rinkos segmente, turintis

aktyviàjà apsaugos sistemà PRE-

SAFE®. ·i “Mercedes-Benz” naujovò,

∞Ïvelgdama pavojingà situacijà, imasi

prevencini˜ apsaugos priemoni˜, net

iki 40 proc. sumaÏindama vairuotojui

ir keleiviams eismo ∞vykio metu tenkanãias

smapplegio jògas. “Mercedes-

Benz” sukurtos “Intelligent Light” sistemos

galingi biksenoniniai priekiniai

Ïibintai pasirenka vienà i‰ penki˜ skirtingo

ap‰vietimo funkcij˜ pagal vaÏiavimo

ir oro sàlygas. VaÏiavimo saugumà

padidina ir “Active Light” prie posapplekio

krypties prisitaikantys Ïibintai.

Orientuotas ∞ aplinkosaugà

“Mercedes-Benz” pirmauja ir ekologijos

srityje. C klasòs modeliai – pirmieji

automobiliai ‰iame rinkos segmente, kuriems

suteiktas aplinkos apsaugos sertifikatas.

Jis pelnytas uÏ ∞ aplinkosaugà orientuotas

sedano konstravimo pastangas. J˜

rezultatas – akivaizdi paÏanga visame automobilio

gyvavimo cikle, lemianti taupesnes

degal˜ sànaudas, maÏesnius i‰metam˜

ter‰al˜ kiekius bei galimyb´ naudoti

daugiau perdirbam˜ medÏiag˜. Kuriant

naujàjà C klas´, daugiausia taikytos

lengvai perdirbamos Ïaliavos, i‰siskirianãios

maÏomis i‰tekli˜ ir energijos sànaudomis.

Taigi jau dabar sedanas atitinka

ES perdirbimo reikalavimus, kurie turòt˜

∞sigalioti nuo 2015 m. “Mercedes-

Benz” – vienintelis automobili˜ prekòs

Ïenklas, ∞vertintas ‰iuo sertifikatu. ■

59

GAMINTOJO NUOTR.


60

VISUOMENñ KALBOS PR

Įvairiakalb∂ vasara

VIDA NAKAITñ

Kaip praleisti ilgai lauktà vasarà? Paleisti vòjais kovojant

su nuoboduliu ar pramogas derinti su prasmingais

uÏsiòmimais? Juk kà i‰moksi, ant peãi˜ nene‰iosi...

O pati geriausia investicija – ∞ savo i‰silavinimà.

Ypaã daug rapplepesãi˜ kyla tòvams:

mokini˜ atostogos prasideda

birÏel∞, o daugeliui tòv˜ – dar pats

darbymetis. Vienos mamos ÏodÏiais tariant,

tuomet paauglio kelias namuose

sutrumpòja nuo kompiuterio iki... televizoriaus.

Todòl ji jau ketvirtà kartà savo

sapplen˜ palydi ∞ "Soros International House"

kalb˜ mokymo centrà.

"Vaikai nori atitrapplekti nuo mokyklos,

patirti nauj˜ ∞spappledÏi˜. Todòl mes stengiamòs,

kad jiems bapplet˜ ∞domu. O mums

malonu matyti juos i‰augusius, pasikeitusius,

– pasakoja "Soros International

House" kalb˜ mokymo centro direktorò

Daiva Malinauskienò. – Pas mus liberali

aplinka, vieni kitus vadiname vardais,

vaikai gali jaustis laisvai, kada panoròj´

kreiptis ∞ administracijos darbuotojus. Per

dienà – nuo 9 iki 17 val. – jiems siapplelome

keturias kalbos pamokas. Jos derinamos

su kompiuterinòmis uÏduotimis ir testais.

Daug laiko skiriame aktyviems Ïaidimams

greta esanãios V.Sirokomlòs mokyklos

sporto aik‰tyne. Kalb˜ mokytojai turi

didel´ darbo su vaikais patirt∞, Ïino j˜ psichologijà.

Berniukams patinka sportiniai

Ïaidimai, jie ÏaidÏia futbolà arba krep‰in∞,

o jeigu mergaiãi˜ bapplerelis nori ramiau

pabappleti, vadovò joms padeda susirasti kitoki˜

uÏsiòmim˜".

"Soros International House" kalb˜

mokymo centras garsòja netradiciniais

kalb˜ mokymo metodais.

Popietinis stovyklòli˜ laikas daugiausia

skiriamas dailòs, teatro uÏsiòmimams,

be abejo, nepamir‰tant ir kalbos ∞gappledÏi˜

Ispan˜ kalba labiausiai

vilioja mògstanãius

keliauti, norinãius

pajusti egzoti‰k˜

‰ali˜ dvasià

Dienos stovyklòlòje

maÏieji mokosi

Ïaisdami, pie‰dami,

draugaudami

ugdymo. Su vaikais dirba profesionalapples

aktoriai arba Lietuvos muzikos teatro

akademijos studentai. Stovyklòlòs pabaigoje

tòveliai nustemba, kad vaikai ne tik kalbos

pramoko, bet ir pradÏiugino spektakliuku,

graÏiais pie‰iniais. Jie susiranda

nauj˜ draug˜, i‰moksta bendrauti, o kai

kuriems pavyksta atskleisti anksãiau

neatrastus savo gebòjimus. "Mano Kristupas

mokykloje vis laikosi nuo‰aliai, o

ãia paai‰kòjo, kad jis puikiai vaidina,

i‰ry‰kòjo netgi lyderio bruoϘ", – dÏiaugòsi

treãioko mama Vilija.

Mokytis ne tik kalbos,

bet ir savianalizòs

"Mes stengiamòs, kad vaikai Ïvelgt˜ ∞

pasaul∞ ne tik reikalaujanãiojo, kritiko

akimis, bet ir i‰mokt˜ vertinti save, savo

elges∞, jausti atsakomyb´ uÏ praòjusià dienà.

Paprasta ir ∞prasta vertinti kitus, juo

labiau – mokytojus. Taãiau kà a‰ pats

padariau, kad diena arba bent vienas

uÏsiòmimas praeit˜ sòkmingai? Mes

norime pamokyti vaikus savianalizòs.

UÏsienyje tie dalykai – kasdienybò, pas

"SOROS INTERNATIONAL HOUSE" ARCHYVO NUOTR.

mus kol kas – naujovò, – sako direktorò

D.Malinauskienò. – Nors per keletà

savaiãi˜ nelengva i‰ugdyti ∞gappledÏius,

taãiau pabuv´ mapples˜ stovyklòlòje vaikai

gauna savianalizòs, o kartu ir pilieti‰kumo

pagrindus".

Savianalizòs ir atsakomybòs ∞gappledÏi˜

stygius Ïmogui atsiliepia visà gyvenimà.

Kai kurie studentai kaltina universitetus,

kad jie "nieko nedavò", kad j˜ netenkina

studij˜ kokybò. O ar viskà studijuodamas

pasiòmei? Gal vertòjo paãiam rimãiau ∞

viskà gilintis?..

Visa laimò, kad mokytis – niekada nevòlu.

Vis daugiau Ïmoni˜ ∞sitikina, kad

nemokant vienos, o dar geriau – keleto

uÏsienio kalb˜ Ïini˜ visuomenòje

ne∞manoma jaustis visaverãiais, sunku bendrauti,

keliauti, paÏinti. Kalba – bappletinas

verslumo ugdymo ir sòkmingos karjeros

∞rankis. Ilgesni vasaros vakarai – puikus

laikas mokytis uÏsienio kalbos. "Soros International

House" siapplelo stebòtinai gaus˜

kalb˜ pasirinkimà ir

puikias galimybes suaugusiesiems

lankyti intensyvius

vasaros kursus.

Jie rengiami trimis etapais

po keturias savaites

keturiskart per savait´ po

tris valandas kasdien.

Kursai organizuojami

pradedantiesiems ir

paÏengusiesiems nuo

birÏelio 25 d. po darbo.

Jeigu susiburia grupòs Ïmoni˜, kuriems

toks mokymasis pernelyg intensyvus,

uÏsiòmimai gali bappleti rengiami kaip ∞prastai

– du kartus per savait´.

Intensyvapples kalb˜ mokymo kursai

daugeliui skamba magi‰kai: tereikia ∞ juos

ateiti ir ∞vyks stebuklas: uÏsienio kalbos

ÏodÏiai ims liete lietis. "Ne visai taip, –

sako direktorò D.Malinauskienò. – Kalbos

mokymasis – tai darbas, kur∞ Ïmogus

turi ∞veikti pats". Ø intensyvius kursus

paprastai susirenka labai motyvuoti klausytojai,

tarp kuri˜ yra Ïmoni˜, pradòjusi˜

mokytis pavasar∞ ir norinãi˜ tobulinti

∞gappledÏius, taip pat student˜, jau mokanãi˜

vienà kalbà ir norinãi˜ skubiai pramokti

kitos, besirengianãi˜ vykti studijuoti ∞

uÏsienio universitetus, valstybini˜ bei privaãi˜

institucij˜, ∞moni˜, kuri˜ veikla

vasarà ne tokia intensyvi, darbuotoj˜. Centras

siapplelo mokytis ∞vairi˜ – skandinav˜,

japon˜, kin˜ ir kit˜ kalb˜. NemaÏai

dòstytoj˜ – uÏsienieãiai. Bendravimas su

jais – tai ne tik netradiciniai mokymo

metodai, bet ir nauja kultapplerinò patirtis. ■

"SOROS INTERNATIONAL HOUSE" ARCHYVO NUOTR.

Daugiau informacijos: www.sih.lt

veidas

2008 / 06 / 23


TEATRAS

Scena i‰

spektaklio

Anksti ∞siverÏusi ∞ lenk˜ literatappleros

elità, dvide‰imt penkeri˜ met˜

Dorota Masowska pastaruoju metu

atsidapplerò ir teatral˜ dòmesio centre. Jos pirmoji

pjesò "Du varg‰ai rumunai, kalbantys

lenki‰kai", prie‰ dvejus metus pastatyta

Var‰uvos "Rozmaitosci" teatre, sudomino

Europà.

·i˜ met˜ pradÏioje pjesò buvo pastatyta

Londone, o jos premjerà prestiÏiniame

Vienos festivalyje kà tik parodò Berlyno

Maksimo Gorkio teatras. Vieno i‰ vokieãi˜

jaunojo teatro lyderi˜ Armino Petraso

reÏisuotas spektaklis "Du varg‰ai rumunai,

kalbantys lenki‰kai" ‰ià savait´

atvyksta ∞ Vilni˜ ir bus parodytas per

de‰imtojo tarptautinio teatro festivalio

"Naujosios dramos akcija" uÏdarymà

birÏelio 26 d. "Men˜ spaustuvòje". Maksimo

Gorkio teatro (MGT) vie‰nagò Vilniuje

rengiama bendradarbiaujant su

Goethes institutu ir "Vokietijos kultappleros

pavasariu".

UÏ ‰vytinãio fasado

Pasitelkusi juodosios komedijos Ïanrà

D.Mas∏owska kalba ne vien apie ‰iandienin´

Lenkijà ir atvirai klausia – kas slypi

uÏ ‰vytinãio suvienytos Europos fasado?

Kodòl naujàsias jos visuomenes yra

apòm´s nepakantumas "Ïemesnòms" tautoms,

socialinò atskirtis, vartotoji‰kumo

akceleracija, vedanti susvetimòjimo ir agresijos

link? Îvelgiant ∞ ‰iandienin´ nepakan-

tumo kitatauãiams statistikà Lietuvoje galima

dràsiai teigti, jog ‰i pjesò ir apie mus.

Pjesòs autorò prisipaÏ∞sta: "Tai tikriausiai

liappledniausia istorija, kurià man teko

para‰yti. Pirmoji pjesòs dalis yra apie

dviej˜ jaun˜ Ïmoni˜ kar‰tlig´ ir beprotyst´,

antroji – apie staig˜ j˜ prabudimà kaÏkur

Lenkijoje, apie netikòtà vieni‰umà, susvetimòjimà

ir kovà dòl gyvenimo. Pjesò kalba

apie emocionalià Ïiemà ir apie "rumunijà"

Ïmonòse ‰iandien".

Naujoji Vokietijos tikrovò

ReÏisierius A.Petrasas jau daugiau kaip

de‰imt met˜ dirba pagrindiniuose Vokietijos

teatruose – Manheimo nacionaliniame,

"Berliner Ensemble", "Volksbühne",

Hamburgo "Thalia", Berlyno "Deutsches

Theater" ir kt. Visiems A.Petraso spektakliams

bappledinga a‰tri socialinò problematika,

perteikta su ironija ir savoti‰ku Ïaidybiniu

‰òlsmu. Jo domòjimasis socialinòmis

problemomis glaudÏiai susij´s su naujàja

suvienytos Vokietijos tikrove. A.Petrasas

pripaÏ∞sta, kad socialiniai ir politiniai

pokyãiai Ryt˜ ir Vakar˜ Vokietijoje jam,

kaip dramaturgui ir reÏisieriui, padarò lemiamà

∞takà, ir pabròÏia, kad j∞ "visada domina

egzistencinòs problemos, kylanãios i‰

visuomenòs, kurioje gyvename".

Nuo 2006 m. A.Petrasas vadovauja

Berlyno Maksimo Gorkio teatrui. Per tà

laikà MGT tapo vienu Berlyno teatrinio

gyvenimo centr˜. Jis siekia, kad teatras

bapplet˜ atviras naujoms scenos meno formoms

ir megzt˜ glaudÏius ry‰ius su miesto

gyvenimu bei mokyklomis, universitetais.

Dar ir dramaturgas

KULTÌRA

Apie “rumunijå” mumyse

AUDRONIS LIUGA

BirÏelio 26 dienà de‰imtàj∞ tarptautin∞ teatro festival∞

"Naujosios dramos akcija" uÏbaigs Berlyno Maksimo Gorkio

teatro spektaklis "Du varg‰ai rumunai, kalbantys lenki‰kai".

Dvide‰imt penkeri˜

met˜ Dorota

Maslowska pastaruoju

metu atsidapplerò teatral˜

dòmesio centre

A.Petrasas yra ne tik reÏisierius. Tarp

pagrindini˜ ‰iuolaikinòs vokieãi˜ dramaturgijos

vard˜ minimas Fritzas Kateris

yra A.Petraso, kaip dramatur-

go, pseudonimas. Vienoje naujausi˜

ir svarbiausi˜ F.Katerio

pjesi˜ "Heaven" vaizduojamas

tipi‰ko Ryt˜ Vokietijos miesto

nam˜ kvartalo nykimas. Ra‰ant

‰ià pjes´ jos autori˜ domino

klausimai, susij´ su nykstanãiais

miestais ir ‰io proceso

poveikiu juose gyvenantiems Ïmonòms.

"Tai yra pjesò apie globalizacijos proceso

∞takà ir jos psichologines pasekmes

Ïmonòms", – sako dramaturgas. "Naujosios

dramos akcija 2008" suteikia progà

susipaÏinti su Fritzo Katerio kappleryba.

"Heaven" bus skaitoma birÏelio 25 d.

"Men˜ spaustuvòje", dalyvaus ir pats

pjesòs autorius.

D.Mas∏owskos ir A.Petraso kappleryba simboli‰kai

uÏbaigs "Naujosios dramos akcijà",

skirtà Krzystofo Kieslowskio "Dekalogo"

refleksijoms po 20 met˜. Abu menininkai

priklauso naujajai kartai, savaip ie‰kanãiai

atsakym˜ ∞ dekalogo klausimus. ■

2008 / 06 / 23 veidas 61

BETINOS STOZ NUOTR.


RENATA BALTRU·AITYTñ

Kà ‰ià vasarà turòs ‰ans˜

i‰girsti bei pamatyti poilsiaujantieji

‰alies kurortuose.

Muzikantai, artistai – ne tie Ïmonòs,

kurie vasarà atostogauja. Kai

atostogaujame mes, jie dirba. Ir

dirba – mums. DaÏniausiai ten, kur mapples˜

vasarà daugiausia, t.y. stambiausiuose

kurortuose.

Taigi “Veidas” siapplelo Lietuvos kurort˜

kultapplerini˜ program˜ apÏvalgà.

Pasidalyta Palanga

PerÏvelgus Palangos kultapplerini˜ rengini˜

anonsus akivaizdu, jog didÏiausià vasarotoj˜

antplappled∞ kasmet prisiimantis Lietuvos

62

KULTÌRA

Kult∆ringieji kurortai

miestas toliau Ïada laikytis “muzikini˜

zon˜” nuostatos. Jos esmò: Botanikos parko

‰irdyje esantis Gintaro muziejus (Ti‰keviãi˜

rapplemai) skiriamas poezijos ir kamerinòs

muzikos koncertams, arãiau miesto stovinãioje

parko rotondoje kaip ir kasmet

koncertuos Palangos orkestras, o S.Dariaus

ir S.Giròno gatvò po rekonstrukcijos

paskelbta dÏiazo muzikos zona. Toliau – vis

Ïadama tai griauti, tai atnaujinti, bet i‰tikimai

tebetarnaujanti populiariosios muzikos

atlikòj˜ pastogò senutò Vasaros koncert˜

estrada ir, Ïinoma, savo programas

siapplelanãios J.Basanaviãiaus gatvòs kavinòs.

Tiesa, pastarosios Ïada bappleti tylesnòs nei

anksãiau: pagal naujà tvarkà solistams bei

muzikantams miesto galvos uÏdraudò naudotis

mikrofonais. GeguÏ´, kol ∞ gatv´ nebuvo

suguÏòj´ triuk‰mingi atrakcionai,

kuriems niekas nieko neuÏdraudò, tai i‰ties

buvo galima girdòti. Vòliau J.Basanaviãiaus

decibelai po truputòl∞ atsigavo, nors ir nebegirdòti

aus∞ ròÏianãios pasiutusios ankstesni˜

laik˜ kakofonijos.

Palanga, turinti daug muzikuojanãi˜

kavini˜ ir muzikos klub˜, poilsiautojams

siapplelo pat∞ plaãiausià vasaros koncert˜ repertuarà,

kurio ‰iame straipsnyje anaiptol

neapròpsime. Ai‰ku viena: kas noròs, pageidaujamo

stiliaus muzikos Palangoje sau

susiras. Nebus nuvilti ir tie, kurie vykdami ∞

kurortà rugpjappleãio pradÏioje noròs i‰girsti

Lietuvos kamerinio orkestro “Nakties serenad˜”

koncertus: ‰is festivalis ‰∞met lauks

savo gerbòj˜ Gintaro muziejaus terasoje

rugpjappleãio 2–9 d. Beje, keliomis dienomis

anksãiau – liepos 29 bei 31 d. – ten pat bus

galima i‰vysti ilgamet∞ “Nakties serenad˜”

koncert˜ ciklo iniciatori˜ dirigentà Sauli˜

Sondeck∞, kuris Palangoje vie‰òs su

veidas

KURORTAI

Rugpjappleãio pradÏioje ∞ “Nakties serenadas” Palangos Gintaro muziejaus terasoje pakvies Lietuvos kamerinis orkestras ir jo sveãiai

MICHAILO RA·KOVSKIO NUOTR.

10 kultūros renginių Palangoje

Liepos 4 d. 20 val. “Palangos vasaros” atidarymas. Vasaros estrada

Liepos 10 d. 20 val. Gintautas Abarius ir grupò. S.Dariaus ir S.Giròno gatvò

Liepos 12 d. 20 val. “Giunter Percussion”. S.Dariaus ir S.Giròno gatvò

Liepos 23 d. 20 val. “Don Kichotas, Don Îuanas”. Gintaro muziejus

Liepos 29 d. 20 val. “Mocarto lai‰kai”. Gintaro muziejaus terasa

Rugpjappleãio 2 d. 21 val. “Nakties serenad˜” atidarymas. Gintaro muziejaus terasa

Rugpjappleãio 7 d. 21 val. Violonãelininkas Denisas ·apovalovas. Gintaro muziejaus terasa

Rugpjappleãio 10 d. 20 val. Rappleta ·ãiogolevaitò, Valerijus Ramo‰ka. Vasaros estrada

Rugpjappleãio 15 d. 20 val. “Camerata Bern”. Gintaro muziejus

Rugpjappleãio 16 d. 20 val. “DÏiazuojanti gatvò”. S.Dariaus ir S.Giròno gatvò

2008 / 06 / 23

MICHAILO RA·KOVSKIO NUOTR.


KURORTAI

Valstybiniu ErmitaÏo muziejaus orkestru i‰

Sankt Peterburgo.

Puãiam˜j˜ muzikos mògòjai savaitgali˜

vakarais dràsiai gali traukti Botanikos parko

link: koncert˜ parko rotondoje tradicija

gyvuoja jau 105-us metus. Palangos

orkestras (jei tik lietus nepliaupia kaip i‰

kibiro) ãia koncertuoja kiekvienà ketvirtadien∞,

penktadien∞ bei ‰e‰tadien∞

nuo 18.30 valandos. Paskutin∞

vasaros savaitgal∞ palangi‰kiai rengia

puãiam˜j˜ orkestr˜ fiestà, ∞

kurià suvaÏiuoja kit˜ Lietuvos bei

uÏsienio miest˜ pappletikai: tuomet galima

tikòtis galingos orkestr˜

eisenos.

Tuo tarpu “apgyvendinti” dÏiazo

muzikà neseniai atnaujintoje

S.Dariaus ir S.Giròno gatvòje dar tik

bandoma. Tam skirtas i‰tisas koncert˜

ciklas “DÏiazuojanti gatvò”,

kuris savo apogòj˜ pasieks rugpjappleãio

16-àjà, kai gatvòje pasirodys dÏiazo

dainininkai i‰ Turkijos, Suomijos, Maltos,

Italijos, Ispanijos, Bulgarijos ir artimesni˜

‰ali˜.

Nidoje – festivalis po festivalio

MaÏòlesnò Neringa toliau plòtoja

kultappleros rengini˜ “skòãio” koncepcijà,

kurios esmò – i‰dòstyti ∞vairius festivalius

vasaros kalendoriuje taip, kad jie keist˜

vienas kità nesiplò‰ydami dòl potencialios

auditorijos bei kitaip vienas kitam netrukdydami.

Nuo birÏelio 25-osios iki liepos 5osios

Nidoje karaliaus “Vargon˜ vasara”,

liepos 6–13 d. – kamerinòs muzikos ir

ekologijos festivalis “Nepaklusni˜j˜ Ïemò”,

liepos 12–19 d. – Ïymiausias kurorte tarptautinis

Thomo Manno festivalis, nuo liepos

24-osios iki rugpjappleãio 15-osios – kamerinòs

muzikos festivalis “Kur‰i˜ nerija”, nuo

liepos 31-osios iki rugpjappleãio 2-osios –

Nidos dÏiazo festivalis, rugpjappleãio 1–10 d. –

lietuvi‰k˜ film˜ festivalis.

Daugelis Nidoje apsistosianãi˜

festivali˜ numato atskirus renginius

kartoti Juodkrantòje. Be to,

Juodkrantòje rugpjappleãio 3–17 d.

vie‰òs “Muzikinis rugpjappletis

pajappleryje”, ‰∞met skirtas ispan˜

muzikai, o rugpjappleãio 4–9 d. ãia

organizuojamas dar ir populiariosios

muzikos koncert˜ maratonas.

Rugpjappleãio 20-àjà Juodkrantòs

kultappleros centro estradoje ketinama

pristatyti miuziklà “Meilòs vòjai”

pagal 7–8 de‰imtmeãio populiarius

‰lagerius.

·i˜ met˜ tarptautinio T.Manno festivalio

tema – “Kultappleros kra‰tovaizdÏiai. Mare

Balticum”. Îodinòje festivalio programoje

prane‰imus skaitys politikai Bjornas

Engholmas ir Vytautas Landsbergis, o

T.Manno vaikaitis Frido Mannas pristatys

savo autobiografin´ knygà. Muzikinòje programoje

ypatinga vieta skiriama norveg˜

10 kultūros renginių Neringoje

BirÏelio 25 d. 17 val. “Vargon˜ vasaros”

atidarymas. Nidos evangelik˜ liuteron˜

baÏnyãia

Liepos 12 d. 17 val. Thomo Manno festivalio

atidarymas. Savivaldybòs aik‰tò

Liepos 15 d. 20 val. Edvardas Griegas ir

kompozitoriui Edvardui Griegui, taãiau

skambòs ir lietuvi˜ kompozitori˜ muzika.

Festivalio uÏsakymu naujà kapplerin∞ “Aria I”

stygini˜ kvartetui para‰ò jauna kompozitorò

Justò Janulytò – Nidoje nuskambòs jo premjera.

I‰lieka kino nakt˜ prie Nidos ‰vyturio

tradicija.

Druskininkuose – du

nekariaujantys frontai

Druskinink˜ vasaros kultapplerin∞ veidà i‰

esmòs kurs du platapples ∞ ruden∞ nusit´siantys

rengini˜ ciklai: tai “Druskinink˜ vasara su

M.K.âiurlioniu” bei Druskinink˜ teatro

festivalis, ‰∞met gerokai i‰plòt´s savo kuruojam˜

rengini˜ spektrà. Taigi atostogaudami

Druskininkuose galòsite pamatyti tuos

“snobi‰kus” filmus, kuri˜ nespòjote i‰vysti

didÏiuosiuose miestuose (“Skafandras ir

drugelis”, “Nereikalingi Ïmonòs”, “Geismas,

∞spòjimas”, “Kolekcionierò”, ir kt.)

10 kultūros renginių

Druskininkuose

BirÏelio 28 d. 15 val. “Druskinink˜

vasaros” atidarymas. M.K.âiurlionio

memorialinis muziejus

BirÏelio 28 d. 21 val. dain˜ vakaras “Anoj

KULTÌRA

norveg˜ muzika. Nidos evangelik˜ liuteron˜

baÏnyãia

Liepos 17 d. 20 val. Astos Krik‰ãiapplenaitòs

reãitalis. Nidos evangelik˜ liuteron˜

baÏnyãia

Liepos 31 d. 20 val. Liudo Mockappleno dÏiazo

kvartetas. Juodkrantòs poilsio namai

“ÑÏuolynas”

Rugpjappleãio 1 d. 21 val. Vladimiro âekasino

“Tango Extremal”. Nidos prieplauka

Rugpjappleãio 10 d. 19 val. “Sveika, Ispanija!”.

Juodkrantòs kultappleros centras

Rugpjappleãio 13 d. 20 val. “Venecijos genijus

Antonio Vivaldi”. Nidos evangelik˜ liuteron˜

baÏnyãia

Rugpjappleãio 15 d. 20 val. “Leopoldas ir

Wolfgangas Amadeus Mozartai”. Nidos

katalik˜ baÏnyãia

Rugpjappleãio 17 d. 19 val. modernus baletas

“Kruvinos vestuvòs”. Juodkrantòs

kultappleros centras

bei nueiti ∞ spektaklius, kuri˜ nespòjote

aplankyti teatruose. Kurorte vasarà vie‰òs

daugelis sostinòs teatr˜ – Nacionalinis

dramos, Keistuoli˜, Gyãio Ivanausko,

“Domino”, “Atviras ratas”, taip pat Kauno

‰okio teatras “Aura” bei “Psilikono” teatras.

Numatyta ir koncertinò programa, kurioje

i‰vysime tiek uÏsienio, tiek Lietuvos ‰iuolaikinòs

muzikos atlikòjus.

Tuo tarpu festivalis “Druskinink˜

vasara su M.K.âiurlioniu” tvirtai laikys

klasikinòs muzikos frontà. Festivalio

dienomis ∞vyks daugiau kaip pus‰imtis

koncert˜, kuriuose dalyvaus beveik 300

atlikòj˜. Ø M.K.âiurlionio studij˜ savait´

(liepos 3–rugpjappleãio 6 d.) rinksis Europos

muzikologai ir M.K.âiurlionio kapplerybos

tyrinòtojai, 40 jaun˜ muzikant˜ ir j˜ pedagog˜

dalyvaus smuikinink˜ meistri‰kumo

kursuose, kuriems vadovaus Hamburgo

konservatorijos profesorius Petru Munteanu.


pusòj eÏero…”. Prie Druskonio eÏero

Liepos 4 d. 21 val. Alexo Rossi koncertas.

Muzikinis klubas “Kolonada”

Liepos 11 d. 22 val. Duoklò Jimui Morrisonui

ir “The Doors”. Muzikinis klubas

“Kolonada”

Liepos 12 d. 20 val. âiurlionio kvartetas.

Miesto muziejaus terasa

Liepos 12 d. 22 val. Alinos Orlovos koncertas.

Muzikinis klubas “Kolonada”

Rugpjappleãio 5 d. 20 val. Fausto Latòno

kapplerybos vakaras. “SPA Vilnius Sana”

Rugpjappleãio 6 d. 20 val. Smuiko muzikos

‰ventòs pabaigos koncertas. “Draugystòs”

sanatorija

Rugpjappleãio 15 d. 21 val. Andriaus Mamontovo

koncertas. Vasaros amfiteatras

“Galia”

Rugpjappleãio 17 d. 19 val. Irenos

Milkeviãiappletòs koncertas. Druskinink˜

baÏnyãia

2008 / 06 / 23 veidas 63

T.MANO FESTIVALIO ARCHYVO NUOTR.

LIETUVOS MUZIKˆ RñMIMO FONDO NUOTR.


KULTÌRA

Komercinis

akvariumas

Dalia Jazukeviãiappletò.

DVIEJˆ MñNULIˆ BARAS.

"Tyto alba", 219 p.

TiraÏas 3000 egz. Kaina 24 Lt

Kritikui naujas autorius prozos akvariume

– lyg nematyta Ïuvelò ichtiologui.

Ødomu, kaip ji elgsis po pirmosios knygos

– plappleduriuos ‰iltame pavir‰iuke ar ners

∞ dugnà? O jeigu ners – visam ar tik ner‰ti?

O po antrosios knygos – nepabijos nuvilt˜

gerbòj˜ bappleti i‰kepta ir suvalgyta?

Nors sakoma, kad ra‰ytojo kapplerybin´

karjerà lemia antroji knyga (tiesiog ji arba

pasirodo, arba ne), literatappleros akvariume

ne maÏiau svarbi bapplena treãioji. Tuomet Ïuvelò

jau netekusi naujokòs statuso ir

nebekelia dirbtinio smalsumo. Nuo ‰ios

ribos kritikui nebesvarbu, ar romanas autoriaus

biografijoje penktas, ar penkioliktas

– pagal susiklosãiusià praktikà sparãiai

didòjanti kapplerini˜ kiekybò literatapplerinòse bylose

bapplena tik sunkinanti nuosprend∞

aplinkybò. Todòl joki˜ nuolaid˜, joki˜

avans˜ beigi reverans˜.

Treãiasis D.Jazukeviãiappletòs romanas leidÏia

tiksliau apibròÏti autoròs pasirinktà

kapplerybos arealà – po lyg ir vilting˜ originalesnio

kelio paie‰k˜ prozininkò galutinai

"nusòda" komerciniame akvariume, kuriame

nuo seno vartosi tokios sòkmòs sulaukusios

Ïuvys, kaip Daiva Vaitkeviãiappletò

ir Edmundas Malapplekas. Pretenzijos ∞ "vidin´

Ïmogaus begalyb´" plappleduriuoja juokingais

skivytais. Kaip ir ankstesnòse knygose, ∞tikinamiausi

girtuokliavimo epizodai. Visa kita –

∞prasti minòto akvariumo prozos atributai:

i‰ socialinio dugno su Dievo pagalba besikepurnòjantys

herojai, poeti‰kai i‰tàsyti j˜

dialogai ir skaisãiai liepsnojanãios aistros.

Renata Baltru‰aitytò

64

Tamsioji

saga

John Ronald Reuel Tolkien.

HURINO VAIKAI.

I‰ angl˜ kalbos vertò Leonas Judeleviãius.

– "Alma littera", 284 p.

TiraÏas 3000 egz. Kaina 35 Lt

Brit˜ ra‰ytojo J.R.R.Tolkieno sukurto Ardos

pasaulio istorijos gilumas ir detalumas

– ne∞tikòtinas. VidurÏemis, kuriame

vyksta "Hobito" ir "Îied˜ valdovo" veiksmas,

– tik nedidelò viso ra‰ytojo fantazijoje

glappledòjusio pasaulio dalis, kurio fragmentai

skaitytojus pasiekia net ir po Profesoriaus mirties.

J.R.R.Tolkieno entuziastai Ïino "Silmarilionà"

– savoti‰kà "Îied˜ valdovo" biblijà, jau

po mirties suredaguotà ir i‰leistà ra‰ytojo

sapplenaus Christoferio. Ir ‰tai vos prie‰ metus

pasaulyje netikòtai pasirodò paskutinò ra‰ytojo

kapplerybos dalis – "Hurino Vaikai", kurià dabar

jau turime i‰leistà ir lietuvi˜ kalba.

Neskaiãiusiems ankstesnòs Profesoriaus

kapplerybos knyga turbapplet labiausiai asocijuosis

su senovòs skandinav˜ sagomis: lòta, epi‰ka

pasakojimo kalba, stiprus kilmòs, giminòs

medÏio akcentavimas. Skaiãiusieji pajus nemaÏà

nuotaik˜ skirtumà: atrodo, kad jau

"Îied˜ valdove" ganòtinai daug niapplerumo,

nevilties, nei‰vengiamo pralaimòjimo nuojautos,

o "Hurino Vaikuose" viso to dar daugiau.

Pagrindinis blogio ‰altinis ‰ioje knygoje

nepalyginamai stipresnis uÏ jau visiems hobit˜

mògòjams paÏ∞stamà Sauronà, tad ir jo

metami prakeikimai Ïiauresni bei niappleresni.

Pana‰umas ∞ senovines sagas atsiranda ir

dòl pagrindini˜ veikòj˜ charakteri˜ bei

veiksm˜: ãia vyrauja stiprybò ir i‰didumas,

uÏsispyrimas ir nutrapplektgalvi‰kumas, jauãiama

ir nemaÏai fatalizmo. "Hobità", "Îied˜

Valdovà" ir "Hurino vaikus" i‰leidusi leidykla

Ïada, kad kitais metais lietuvi˜ kalba

pasirodys ir savo apimama istorija didÏiausias

J.R.R.Tolkieno kapplerinys "Silmarilionas".

Adomas Rutkauskas

Berniukams

vasarå

veidas

KNYGOS

Conn Iggulden, Hal Iggulden.

PAVOJINGA KNYGA BERNIUKAMS.

I‰ angl˜ kalbos vertò

Karolis Stulpinas. – "Tyto alba", 237 p.

TiraÏas 2000 egz. Kaina 54 Lt

Øprasta manyti, jog knyg˜ neskaitantys

berniukai pavojingesni uÏ jas skaitanãius.

Vasarà, kai nòra pamok˜ ir nòra

kur sav´s padòti, tai ypaã akivaizdu. Ir nors

‰iuolaikiniam berniukui ∞pir‰ti knygà taip

pat lengva, kaip ∞siapplelyti ‰auk‰tà jo

nemògstamos sriubytòs, ‰iuo atveju verta

pabandyti. O gal?...

Tik nemòginkite, vartydami knygyne

raudonàj∞ foliantà, jam taikyti ∞prastos

suaugusi˜j˜ logikos. Taip, de‰imt Dievo

∞sakym˜ ãia netikòtai i‰nyra tarp astronomijos

ir dendrologijos pradmen˜, o

skyrius apie bendravimà su mergaitòmis

ramiai laukia savo valandos tarp vandens

bombos ir marmurinio popieriaus gamybos

paslapãi˜. Na, ir kas ãia baisaus? Labai

gali bappleti, kad japples˜ sapplenui bappletent tokia Ïini˜

pateikimo eiga pasirodys logi‰kiausia ir

kartu labai intriguojanti.

O jei i‰kart ir nesulauktumòte palankios

berniapplek‰ãio reakcijos (vasarà kit˜ pagund˜

daug...), labai nesisielokite. Bet kuriuo

atveju ∞sigijote maÏà unikalià enciklopedijà,

kurioje visuomet po ranka bus

Morzòs abòcòlò, dangaus ÏvaigÏdòlapiai,

Ïymiausi˜ istorini˜ mapple‰i˜ schemos ir daug

kit˜ buityje (pavyzdÏiui, kryÏiaÏodÏiams

spr´sti) praversianãi˜ dalyk˜. Ne veltui

ra‰oma, jog "British Book Awards"

pernyk‰t∞ Met˜ knygos titulà peln´s leidinys

skiriamas visiems berniukams – nuo

a‰tuoneri˜ iki a‰tuoniasde‰imties met˜.

Renata Baltru‰aitytò

2008 / 06 / 23


KNYGOS

2008 / 06 / 23 veidas

10 nauj˜ knyg˜

David Gibbins

ATLANTIDA

I‰ angl˜ kalbos vertò Donatas

Masilionis. – “Alma littera”,

424 p. Kaina 40 Lt

Petras Gediminas Adlys

KÑ RADOME, TURIME,

PALIKSIME

“Margi ra‰tai”, 432 p.

Kaina 25 Lt

Isabel Allende

APIE MEIL¢ IR ·E·ñLIUS

I‰ ispan˜ kalbos vertò

Valdemaras Kvietkauskas. –

“Alma littera”, 310 p. Kaina 35 Lt

Anchee Min

PASKUTINñ IMPERATORñ

I‰ angl˜ kalbos vertò

Antanina Banelytò. – “Vaga”,

624 p. Kaina 36 Lt

Cleveland Amory

GERIAUSIAS KATINAS

PASAULYJE

I‰ angl˜ kalbos vertò Renata

Endzelytò. – “Alma littera”,

288 p. Kaina 25 Lt

Michael White

TOLKINAS: BIOGRAFIJA

I‰ angl˜ kalbos vertò Kazimiera

Kazijevaitò. – “Gimtasis Ïodis”,

304 p. Kaina 40 Lt

Sandra Brown

SUSIKEITIMAS

I‰ angl˜ kalbos vertò Irena

Kupãinskienò. – “Alma littera”,

472 p. Kaina 35 Lt

Henrik Pontoppidan

PERAS, LAIMñS KÌDIKIS

I‰ dan˜ kalbos vertò

Zita Marienò. – “Vaga”,

408 p. Kaina 36 Lt

Marlena Zimna

VYSOCKIS

I‰ lenk˜ kalbos vertò Rytò

Janauskaitò. – “Gimtasis Ïodis”,

240 p. Kaina 42 Lt

Stephenie Meyer

SAULñLYDIS

I‰ angl˜ kalbos vertò Viktorija

Labuckienò. – “Alma littera”,

469 p. Kaina 35 Lt

Literat∆riniai maißtai:

tikri ir madingi

Jurbarke tà birÏelio savaitgal∞ daÏnai

buvo minimas Spalio revoliucijos

tòvas Vladimiras Leninas, kurio

plunksnai priklauso klasikinis apibròÏimas

"Revoliucija yra pavyk´s mai‰tas, o

mai‰tas yra nepavykusi revoliucija". Taãiau

nappledienos kontekstuose epitetai "revoliucingas"

ir "mai‰tingas" jau

tapo sinonimais. "·tai kà

rei‰kia nestudijuoti Lenino", –

linksmai pastebòjo bene

paties programi‰kiausio forumo

prane‰imo autorius

Virginijus Gasiliapplenas. Pasak

jo, pirmasis mai‰tà ir literatapplerà

devynioliktojo am-

Ïiaus pradÏioje susiejo angl˜

poetas George'as Gordonas

Byronas. Rus˜ literatappleroje

mai‰tininku pirmeiviu laikomas

Michailas Lermontovas,

lenk˜ – Adomas Mickeviãius, o Lietuvoje

‰iam istoriniam vaidmeniui labiausiai

tikt˜ Vinco Kudirkos kandidatapplera.

Tikri ir netikri mai‰tininkai

·iandien, kaip pastebòjo ‰ved˜

prozininkò Maja Lundgren, provokacija

yra tapusi menininko idealu. Jai antrino

ir Ïymiausias ‰i˜ met˜ forume dalyvav´s

mapples˜ literatappleros klasikas Marcelijus Martinaitis,

teigdamas, jog mai‰tas, ∞vairiausios

batalijos tapo patrauklia preke rinkoje.

Taãiau visa tai – poza, nes tikrojo mai‰to

sòkmòs publika nenori ir jo nelaukia. Todòl

ir provokatori˜ literatappleroje nòra arba

beveik nòra.

Kaipgi skirti tikràj∞ mai‰tà nuo

pavir‰utinio, renkanãio atraktyvaus

∞vaizdÏio rinkoje "ta‰kus"? "Tikrasis

mai‰tas visuomet nukreiptas prie‰ melà,

bet niekuomet – prie‰ tiesà", – apibappledino

filosofas ir prozininkas Jaroslavas Melnikas.

Tuo tarpu Laimantas Jonu‰ys antilenini‰kai

formulavo, jog gerai literatapplerai

mai‰tas nòra svarbiausia, nes menas yra

nesuderinamas su ideologija. Menas negali

bappleti grindÏiamas vien racionaliais kriterijais,

todòl ideologinò literatapplera atmestina

i‰ principo.

Darius Poceviãius, replikuodamas

L.Jonu‰iui, tvirtino, kad apsiribojimas

estetiniu mai‰tu veda mapples˜ literatapplerà

RENATA BALTRU·AITYTñ

KULTÌRA

Jurbarke baigòsi tarptautinis ‰iuolaikinòs literatappleros forumas

"·iauròs vasara", kurio tema – "Ra‰ytojas ir mai‰tas".

∞ uÏdarumo aklaviet´, atsiriboj´ nuo

visuomenòs problem˜ ra‰ytojai tegali bappleti

∞domapples patys sau.

"Komerciniame literatappleros kapplerimo ir

leidybos ‰urmulyje mai‰tu paradoksaliai

tampa tradicinò, daugelio net laikoma

pasenusia ra‰ytojo laikysena: nepasiduoti

"·iauròs vasaroje" susitinka i‰ Lietuvos

ir ·iauròs ‰ali˜ suvaÏiav´ ra‰ytojai

svarbiausiam – perkamumo – kriterijui,

likti i‰tikimam savo, ne rinkos, reikalavimams",

– forumo programos ∞Ïangoje

pastebòjo "·iauròs vasaros" projekto autorò

eseistò Giedra Radvilaviãiappletò.

Mai‰tas ir maistas

Nuoseklesni˜ diskusij˜ apie mai‰to

aprai‰kas ‰iuolaikinòje lietuvi˜ literatappleroje

forume nebuvo i‰plòtota: greiãiausiai tai

Ïenklas, kad ra‰ytoj˜, mai‰taujanãi˜ savo

knygomis (o ne ar‰iais charakteriais ar bohemi‰ko

gyvenimo pomògiu), i‰ties stokojama.

Gerokai daugiau dòmesio sulaukò

praòjusio ‰imtmeãio prancapplez˜ ra‰ytojas

Georges'as Bataille, kurio simbolistikà ir

estetikà savo prane‰ime apÏvelgò filosofò

Jappleratò Baranova. Nors pati prane‰òja

nepriskyrò sav´s prie kar‰t˜ prancapplezo,

romanuose vaizduojanãio i‰radingas

sadomazochistines scenas, gerbòj˜, tarp

forumo dalyvi˜ G.Bataille estetikos

‰alinink˜ atsirado ne vienas.

Nestokota ir ∞prast˜ Jurbarko literatappleriniam

forumui atribut˜: gero dÏiazo, smagaus

bendravimo ir skanaus maisto nuo lietaus

pridengtose palapinòse ant Ïalios vejos prie

Jurbarko kra‰to muziejaus. Todòl forumo

tema juokais ne kartà buvo performuluota

∞ "Ra‰ytojas ir maistas". ■

65


“AFP” NUOTR.

KULTÌRA

ReΩisieriai jau ruoßiasi

George’o W.Busho ißlyd∂tuv∂ms

EDVINAS PUK·TA

JAV prezidentas

George’as W.Bushas

skaiãiuoja paskutinius

kadencijos mònesius,

o garsiausi kino

kappleròjai rengiasi kino

ekranuose parodyti jo

skandalingà praeit∞.

-˜j˜ pradÏioje Geor-

2009ge’as W.Buschas turòs

uÏleisti Baltuosius rapplemus

naujam valstybòs vadovui. ·iuo

metu Luizianos valstijos miesteliuose

reÏisierius Oliveris Stone’as

jau filmuoja biografin´ dramà

“W”, o dokumentininkas Michaelas

Moore’as pradòjo kaupti

medÏiagà “Auksin´ palmòs ‰akel´”

i‰kovojusio filmo “9/11 pagal Farenheità”

t´siniui.

Filmavimai su barjerais

Abu kappleriniai buvo gausiai anonsuojami

Kan˜ festivalio mugòje. DidÏiulis susidomòjimas

filmais apie vienà galingiausi˜

pasaulio valdov˜ G.W.Bushà –

savaime suprantamas, nes skandalingasis

M.Moore’as moka kurti ypaã pelningà

dokumentikà: filmas “9/11 pagal Farenheità”

surinko net 219 mln. JAV doleri˜

pajam˜. O.Stone’as jau daugel∞ met˜

buvo Ïinomas kaip vienas ar‰iausi˜ dabartinio

JAV prezidento kritik˜ ir seniai

Ïadòjo parodyti tikràj∞ politiko veidà.

Jau dabar ai‰ku, kad biografinei dramai

“W” ir dokumentinei satyrai “9/11

1/2 pagal Farenheità” bus kai‰iojami pagaliai

∞ ratus. JAV prezidento biografai

jau prira‰ò gausyb´ neigiam˜ atsiliepim˜,

kai preliminarus O.Stone’o filmo

scenarijus pateko ∞ Ïurnalist˜ rankas,

nors iki ‰iol niekas negali patvirtinti, kad

neva netyãia i‰siuntinòti failai nòra gudrus

balandÏio 1-osios pok‰tas (bappletent tà

dienà Ïmonòs gavo lai‰kus).

Dar viena papildoma kliappletis – sparãiai

bògantis laikas.ReÏisieriai

priversti

skubòti, kad

spòt˜ surengti

premjeras,

kol G.W.Bushas dar turòs JAV prezidento

regalijas. Biografinòs dramos “W”

premjera numatyta spalio 17 d., t.y. prie‰

pat prezidento rinkim˜ kampanijos pradÏià,

kai visi garsiai kalbòs apie ekrane

rodomo vyruko palikimà. “Farenheità”

jau paÏadòjo priglausti Kan˜ festivalis,

bet daugelis kino industrijos

ekspert˜ labai abejoja, kad

tris kartus Prancapplezijos Rivjeroje

Ïibòj´s reÏisierius

lauks iki 2009-˜j˜ gegu-

Ïòs, kai tema jau i‰barstys

aktualumà.

SàÏiningas

portretas

Filme “W” bus parodytas

G.W.Busho gyvenimas

ReÏisierius O.Stone’as kartu su JAV

prezidentu mokòsi Jeilio universitete

Ødomiausia, kad O.Stone’as

nò neplanavo palydòti

G.W.Busho labai asmeni‰ku

filmu bappletent ‰iemet, bet Holivudo

scenarist˜ streikas sustabdò

karinòs dramos “Pinville”

kapplerybin∞ procesà

ir neribotam laikuiuωal-

KINAS

dò ilgai puoselòtà projektà apie

1968-aisiais JAV kariuomenòs

∞vykdytas 347 vietnamieãi˜ Ïudynes.

Pagrindiniam vaidmeniui ruo-

‰´sis Bruce’as Willisas paskatino

reÏisieri˜ griebti jaut∞ uÏ rag˜

ir ekranizuoti kelis mònesius jau

tobulintà scenarij˜ apie 43-iojo

JAV prezidento jaunyst´, nenumaldomà

potrauk∞ prie alkoholio,

kauboji‰kà gyvenimo bappledà,

i‰silaisvinimà i‰ tòvo ‰e‰òlio,

pasiaukojimà katalik˜ religijai ir

vadovavimà galingiausiai valstybei

iki karo Irake pradÏios.

Tuo tarpu “Farenheito” antroji

serija prasidòs tuo paãiu momentu,

kuriuo baigòsi pirmasis

filmas. Po jo G.W.Bushas buvo

perrinktas antrajai kadencijai,

bet politiko populiarumas pradòjo

sparãiai maÏòti.

“Japples visi manote, kad G.W.Bushas

bus i‰spirtas saus∞, bet tai yra nesàmonò.

Jo milÏini‰kà ∞takà mes dar jausime daugel∞

met˜. Jis niekuomet netaps pamir‰tu

prezidentu”, – atvirai sako ÏodÏi˜ ki‰enòje

neie‰kantis O.Stone’as. Jis labai gerai

paÏ∞sta G.W.Bushà,

nes jie mokòsi tame

paãiame Jeilio universitete

ir netgi

sòdòjo viename

suole. Bet

po to j˜ keliai

i‰siskyrò, kai

O.Stone’as

metò mokslus

ir savanori‰kai

i‰vyko ∞

Vietnamo karo

pragarà, kur∞ vòliau

pavaizdavo

kultinòje karinòje

dramoje “Bapplerys”.

Daug prie‰˜ turintis

O.Stone’as

neigia i‰si-

“AFP” NUOTR.

J.Brolinas mokosi bappleti

pana‰us ∞ G.W.Bushà

“AFP” NUOTR.


KINAS

galvojimus ir Ïada nupie‰ti sàÏiningà

G.W.Busho portretà nuo 20-ies iki 58-eri˜

met˜. Sparãiai filmuojamame kapplerinyje

nebus sunki˜ psichologini˜ niuans˜

ir faktais perkraut˜ epizod˜, kokiais

pasiÏymòjo ambicingieji ‰io reÏisieriaus

filmai “Niksonas” ir “JFK”. Biografinò

drama taip pat i‰vengs priklausomybòs

nuo stambiausi˜ korporacij˜,

nes O.Stone’as atsisakò didÏi˜j˜ Holivudo

studij˜ pagalbos (jis i‰didÏiai tas

kompanijas vadina auk‰tesni˜ jòg˜

spaudimui lengvai pasiduodanãiais vi‰ãiukais)

ir pasitikòjo nepriklausomais

prodiuseriais.

Prie‰as ir draugas

Broli˜ Coen˜ psichologinòje dramoje

“·ioje ‰alyje nòra vietos senukams”

ir sero Ridley Scotto tikrais ∞vykiais

paremtoje kriminalinòje istorijoje

“Amerikos gangsteris” suÏibòj´s aktorius

Joshas Brolinas jau gruodÏio pabaigoje

pradòjo intensyviai ruo‰tis

svarbiausiam karjeros vaidmeniui. Kelis

mònesius jis studijavo vien tik

G.W.Busho kalbos manierà ir tobulino

specifin∞ akcentà, o praktikuodamasis

skambindavo ∞ Teksaso valstijoje esanãius

vie‰buãius ir ∞staigas.

Aktorius perÏiappleròjo naujien˜ archyvus

ir filmuotà medÏiagà, kad ∞sisavin-

t˜ herojaus kappleno judesius

ir vaik‰ãiojimo ∞proãius.

“Jis skirtingai vaik‰ãiojo

jaunystòs laikais, i‰vyk´s

vizit˜ ∞ uÏsienio ‰alyse,

prie‰ ir po rugsòjo 11-osios

tragedijos. Îmonòs kaupia

emocijas ir i‰gyvenimus savo kapplenuose”,

– teigia J.Brolinas.

·is vaidmuo aktori˜ labiausiai domina

dòl Ïmogaus veiksnio. Ruo‰damasis

filmavimui jis netgi pradòjo parodijuoti

G.W.Bushà ir kalbòti su Ïmona

aktore Diane Lane JAV prezidento

balsu, ko niekuomet anksãiau nedarò.

“Nepriklausau tai armijai aktori˜, kurie

yra ∞sitikin´, jog privalo pamilti savo

personaÏà. Jau dabar Ïinau, kad bus

daug Ïiapplerov˜, kuriems filmas nepatiks,

bet ne maÏiau j˜ mògausis kappleriniu. Taãiau

visi kalbòs apie ‰ià temà”, – atviras

J.Brolinas.

Aktori˜ reveransai

Prodiuseris Billas Blockas neslòpò,

kad nemaÏai aktori˜ nenoròjo turòti su

‰iuo filmu nieko bendra. J.Brolinas pasakojo

irgi svarst´s, kodòl turòt˜ vaidinti

G.W.Bushà, kurio priimamiems

sprendimams absoliuãiai nepritaria.

“Mano abejones sustabdò pats Oliveris,

∞rod´s, kad turiu daugyb´ pana‰um˜

su JAV prezidentu. Mes abu turime

gerai Ïinomus tòvus. Mes abu uÏaugo-

2008 / 06 / 23 veidas

me ‰alies provincijoje. Mapples˜ abiej˜

motinos yra stipraus ir valdingo charakterio”,

– prisipaÏ∞sta broli˜ Coen˜

i‰populiarintas 40-metis J.Brolinas. Jo

mama yra legendinò dainininkò Barbra

Streisand, o tòvas aktorius Jamesas kadaise

TV seriale suvaidino JAV prezidentà

Ronaldà Reaganà.

Filme bus lengvai atpaÏ∞stami ir kiti

svarbapples G.W.Busho aplinkos Ïmonòs, ∞

kuriuos jis pats

kreipiasi ‰maik‰ãiomis

ir vie‰umon

retai patenkanãiomispravardòmis(nutekòjusioje

scenarijaus

versijoje JAV prezidentas

Rusijos

vadovà Vladimirà

Putinà vadina Pooty

Poot). Pataròjà

nacionalinio saugumo

klausimais

Condoleezzà Rice

arba “Guru” ∞kapplenys

aktorò Thandie

Newton (“Ne∞manoma

misija 2”,

“Avarija”), talentingasis Jeffrey Wrightas

(“Sirijana”) taps valstybòs sekretoriumi

Colinu Powellu.

Artimiausius ‰eimos narius vaidins

Ïinomi komercinio kino

veidai Elizabeth Banks

(Ïmona Laura Bush) i‰

romantinòs komedijos “Be

abejo, turbapplet” ir trilogijos

“Îmogus-voras”, ‰e‰iems

“Oskarams” nominuota ir

syk∞ apdovanota Ellen Burstyn (mama

Barbara Bush) i‰ siaubo trilerio “Egzorcistas”,

dram˜ “Alisa jau ãia nebegyvena”,

“Rekviem sapnui” ir komedijoje

visai ‰eimai apie kalbant∞ par-

‰el∞ “MaÏylis” i‰garsòj´s Jamesas

Cromwellas (tòvas George’as Herbertas

Walkeris Bushas), kuris dramoje

“Karalienò” puikiai ∞kapplenijo Elizabeth

O.Stone’as

∞sitikin´s, kad

G.W.Busho ∞takà

jausime ilgai.

XX ir XXI a. pasaulio galingieji kine

Neseniai Rusijo Ïiniasklaidoje

‰mòstelòjo

Ïinutò apie Prancapplezijoje

planuojamà kurti vaidybin∞

filmà, kurio pagrindinis

herojus – buv´s Rusijos

prezidentas Vladimiras

Putinas. Iki ‰iol apie j∞

ReÏisierius M.Moore’as toliau

atakuos prezidentà filme

“9/11 pagal Farenheità”

“NEWS BRIDGEPIX” NUOTR.

sukurti dokumentiniai filmai

“Putino sistema”,

“Draugas prezidentas”.

Buvusiam pirmajam

Rusijos prezidentui skirtas

dokumentinis filmas “Mapples˜

Gorbaãiovas ‰iandien, po

de‰imties met˜”.

Tuo tarpu BBC ir kino

studija “Pathe film” kuria

filmà apie buvusià premjer´

Margaret Thatcher.

Buv´s DidÏiosios

Britanijos premjeras Tony

Blairas tapo filmo

“Karalienò” apie Elizabeth

II sutuoktin∞ princà Philipà.

Blogiausias prezidentas

KULTÌRA

“G.W.Bushas yra vienas didingiausi˜

mapples˜ laik˜ personaϘ ir paliko didÏiulius

pòdsakus daugelyje pasaulio ‰ali˜.

Amerikieãiai balsavo uÏ j∞ ne∞tikòtinai

gausiai per abejus rinkimus. PaÏ∞stamas

kolega man yra sak´s, kad simpatizuoja

G.W.Bushui, nes jis

neapsimetinòja ir be

uÏuolank˜ rei‰kia savo

nuomon´. Galòãiau

dòl to pasiginãyti,

bet paprastus Amerikos

Ïmones i‰ ties˜

paperka toks menamas

sàÏiningumas.

Tikriausiai jis bus

∞vardytas kaip blogiausias

vis˜ laik˜

“AFP” NUOTR.

prezidentas, bet tai

nerei‰kia, kad jo gyvenimo

istorija niekam

ne∞domi”, – teigia

61-eri˜ met˜ trij˜

“Oskaro” premij˜

laureatas O.Stone’as.

Pirmà kartà karjeroje jis reÏisuoja filmà

apie esamà prezidentà, kuris per premjerà

vis dar bus valdÏioje.

Jo nuomone, universiteto laikais

triuk‰ming˜ vakaròli˜ nepraleisdav´s ir

smarkiai girtav´s George’as W.Bushas

niekuomet neturòjo jokio i‰skirtinio talento,

i‰skyrus pavydòtinà sugebòjimà

parduoti save. Ne veltui dauguma Respublikon˜

partijos nari˜ O.Stone’à tapatina

su nelabuoju ir vienu balsu tvirtina,

kad filmas parodys tik faktais paremtà

hiperbolizuotà karikatapplerà, o ne

tikràsias JAV prezidento Ïmogi‰kàsias

vertybes.

Filmo prodiuseriai ketina susitarti,

kad biografinòs dramos “W” anonsai

bapplet˜ rodomi po kiekvieno Respublikon˜

partijos kandidato ∞ JAV prezidentus

Johno McCaino reklaminio klipo. ■

II herojumi. Apie buvus∞

Prancapplezijos prezidentà

Francois Mitterrand’à

sukurtas vaidybinis filmas

“Bevaik‰tant Marso lauke”,

o apie âekijos prezidentà

Vaclavà Havelà – dokumentinis

“Pilietis Havelas”.

Apie G.W.Bushà filmà

kuriantis O.Stone’as

noròjo kurti juostà apie

Irano prezidentà

Mahmoudà Ahmadinejadà,

bet ‰is atsisakò, prie‰ingai

nei Kubos lyderis Fidelis

Castro. ●

67


KULTÌRA

ADOMAS RUTKAUSKAS

Liepos 1-àjà ∞ Vilni˜ atvyksta unikalaus balso savininkas –

brit˜ soul muzikos ÏvaigÏdò Sealas.

Sudòtinga vaikystò, su muzika visi‰kai

nesusij´ darbai, netikòta ir greita sòkmò,

nenusisukanti nuo muzikanto

jau beveik du de‰imtmeãius – toks yra

Sealo gyvenimas. Du "Grammy" apdovanojimus

gav´s britas treãiàkart

lankosi Vilniuje, bet vis nepaliauja stebinti

klausytoj˜ savo muzikos

gilumu, paprastumu ir nuo‰irdumu.

Architektapplera

ir muzika

Sealas Henry Olusegun Olumide

Adeola Samuelis (toks yra

visas muzikanto vardas, scenoje

sutrumpòj´s tiesiog iki Sealo)

gimò 1963-iaisiais Londone,

Nigerijos (buvusios Jungtinòs

Karalystòs kolonijos) i‰eivi˜

‰eimoje. Deja, tòvai i‰siskyrò

berniukui dar bapplenant maÏam,

tad Sealas savo vaikyst´

vadina ganòtinai sunkia.

Berniukui kur∞ laikà pagyvenus

pas visi‰kai svetimus globòjus,

sapplen˜ globoti apsiòmò tòvas, bet

paties muzikanto teigimu, jis

buvo gana nemalonus Ïmogus.

Nepaisant to, Sealas su meile atsiliepia

apie tòvà: "Manau, jis mylòjo mane,

tiesiog nesu-gebòjo to i‰reik‰ti".

Gyvenimo pradÏioje muzikantas

i‰bandò daugel∞ profesij˜: bappledamas penkiolikos,

dirbo ir drabuÏi˜ dizaineriu, ir elektriku,

galiausiai baigò... architektappleros

studijas.

Pirmieji Ïingsniai muzikos

pasaulyje davò vis dòlto ne

muzikinòs, o gyvenimi‰kos

ir dvasinòs patirties – turai

Japonijoje su grupe "Posh"

gerokai praplòtò muzikanto

akirat∞, o magi‰koji Indija j∞

paveikò kaip ir daugumà europieãi˜.

"A‰ ten pajutau ramyb´. Taip,

manyje i‰blòso kankinanti svajonò kuo

greiãiau uÏkariauti muzikos pasaul∞, bet

greiãiausiai bappletent todòl man kaÏkas ir

pasisekò", – ‰ypsosi muzikantas.

Netikòta sòkmò

Pirmoji sòkmò dainininkà aplankò

pradòjus bendradarbiauti su brit˜ ‰oki˜

muzikos prodiuseriu ir kompozitoriumi

Adamski. Abiej˜ muzikant˜ i‰leistas hitas

"Killer" i‰kart pasiekò DidÏiosios Britanijos

top˜ pirmàjà vietà. Sealas prisimena

dienà, kai j∞ pasiekò ‰ios naujienos:

"Atsimenu, sòdòjome nedideliame

‰eimyniniame restoranòlyje KembridÏo

apylinkòse. Kiti

restorano lankytojai daugiausia buvo

‰eimos su vaikais, ir ‰tai Adamski man

sako: "Killer" i‰ pirmosios top˜ pozicijos

i‰stapplemò Madonnà!" Negalòjau susilaikyti –

uÏrikau, kiek gerklò ne‰a. Turbapplet ∞sivaizduojate,

kaip sureagavo tòveliai greta savo

atÏal˜ pamat´ sulaukòjus∞ dvimetrin∞ juodaod∞..."

Karuselò ∞sisuko. Øra‰˜

kompanijos net pradòjo

varÏytis dòl kontrakto

su jaunuoju atlikòju, o

pats dainininkas negalòjo

atsistebòti savo

sòkme ir pasikviet´s

draugus bei kolegas i‰ elektroninòs

muzikos erdvi˜ òmòsi intensyvaus

darbo.

Terapija sau

Øtakingas popkultappleros Ïurnalas "Rolling

Stone" dainininko debiutà, pavadintà

tiesiog "Seal", apibappledino kaip originalià

roko ir soul muzikos sintez´. Savo dain˜

ÏodÏiais muzikantas skelbò toli graÏu ne

originalias, bet nuo‰irdÏiai tikimas tiesas:

veidas

MUZIKA

Juodaodis "ruonis" – v∂l Vilniuje

68

kad labai stipriai noròdami Ïmonòs gali

pakeisti visà pasaul∞ ∞ geràjà pus´. Idealizmu

nuolat tryk‰tantis jaunimas su

dÏiaugsmu priòmò tokias idòjas, taigi albumas

tapo nepaprastai populiarus. Antrasis

darbas, beje, tuo paãiu pavadinimu kaip

ir debiutinis, buvo santappleresnis, skanduotes

ãia pakeitò subtilesnòs vokalo partijos.

·iame albume prie Sealo prisidòjo net dvi

muzikos ÏvaigÏdòs: brit˜ roko gitaros virtuozas

Jeffas Beckas ir subtilioji kanadietò

Joni Mitchell.

Sealas tapo

darbomanu: nuolatinisnepasitenkinimas

ir perfekcionizmas

tapo

vos ne psichoze –

dainininkas net

dvejiem metams

atidòjo savo

ketvirtojo albumo

i‰leidimà, nes

vienu metu nusprendò,

kad albumà

reikia ∞ra‰yti

i‰ naujo.

Muzikantas ∞

muzikà visada

Ïiappleròjo labai atsakingai:

"Kartais

bappledavo, kad pakeliui

∞ oro uostà

sustodavau, apsisukdavau

ir

gr∞Ïdavau ∞ra‰yti papildom˜ vokalini˜ partij˜".

Kodòl jam tai taip svarbu? "Mano

dainos yra terapija – terapija man paãiam.

Jos mane gydo", – teigia Sealas. ■

“AFP” NUOTR

Įdomūs faktai apie Sealą

● Sealo kilmòs ‰aknys – Nigerijoje ir

Brazilioje

● Vienas i‰ muzikanto vard˜ – nigerieti‰kos

kilmòs Olusegun rei‰kia

"Dievas yra pergalingas!"

● Be muzikos, brit˜ ÏvaigÏdòs pomògiai

yra tenisas, snieglentòs ir... internetas.

● Sealas yra kairiarankis.

● Muzikantui buvo siapplelomas

nusikaltòlio vaidmuo filme apie DÏeimsà

Bondà "Casino Royale".

● Skiriamuoju Sealo bruoÏu tap´

randai ant veido – vaikystòje persirgtos

diskoidinòs vilkligòs padarinys.

● Amerikieãi˜ dienra‰tis "USA Today"

Sealà pripaÏino geriausiu tòvu tarp

garsenybi˜.

2008 / 06 / 23


MUZIKA

Jaunoji roker∂

iß Kanados

·

i˜ laik˜ muzikiniame pasaulyje kuo

nors nustebinti labai sunku. Taip,

bappleta ir jaunesni˜ vunderkind˜ ir

triuk‰mingesni˜ muzikini˜ debiut˜, bet

tai nò kiek nesumaÏina ‰ios nedidelòs

(Avril applegis siekia vos ‰imtà ‰e‰iasde‰imt

centimetr˜) blondinòs i‰ giliausios Kanados

provincijos, nuopeln˜.

Debiutinis albumas parduotas

daugiau nei 71 mln. kopij˜ tiraÏu,

Avril Lavigne albumai

bilietai ∞ jos koncertus pranyksta

per kelias valandas, o ji pati per ● 2002 m. – "Let Go"

savo trumpà karjerà sugebòjo ● 2004 m. – "Under My Skin"

ne∞sivelti nò ∞ vienà skandalà,

● 2007 m. – "The Best Damn Thing"

‰itaip palikdama be duonos daugelio

bulvarini˜ laikra‰ãi˜ reporterius.

O ir kam jai tie skandalai

reikalingi? Populiarumo uÏtenka per akis,

vietà muzikiniame Olimpe Avril i‰sikovojo

savo talentu, kruvinu darbu ir uÏsispyrimu,

o ne flirtavimu su vadybininkais.

ÎvaigÏdò i‰ maÏo

miestelio

Avril Ramona Lavigne Whibley gimò

1984 met˜ rugsòj∞, tuomet dar nedideliame

Kanados miestelyje Napani. Nuo pat maϘ

dien˜ maÏoji Avril (beje, jos vardas i‰vertus

i‰ prancapplez˜ kalbos rei‰kia "balandis")

savo dainavimu mògino tòv˜ ir kaimyn˜

kantryb´. Augusi padorioje kataliki‰koje

GINTARAS VAI·NORAS

Liepos 3-iàjà ∞ Vilni˜ atvyksta dar jauna, bet jau garsi

roko ÏvaigÏdutò i‰ Kanados, Avril Lavigne.

2008 / 06 / 23 veidas

‰eimoje, bapplesimoji ÏvaigÏdò jau tada

pasiÏymòjo padapplekusiu charakteriu, karstòsi

po medÏius kartu su kaimyn˜ berniapplek‰ãiais,

vaÏinòjosi riedlente ir netgi Ïaidò

kanadieãi˜ dievinamà ledo ritul∞.

Pradin∞ muzikin∞ i‰silavinimà ji gavo

vietos baÏnyãios chore, vòliau

dainuodavo ∞vairiausiuose

vietiniuose renginiuose ir jau bappledama trylikos

visai pakenãiamai brazdino gitara ir

netgi kapplerò dainas. Tuo pat metu ji nugalòjo

jaun˜j˜ talent˜ konkurse, kurio prizas buvo

galimybò ∞ra‰yti dainà su garsia kantri atlikòja

Shania Twain. Bappledama ‰e‰iolikos

Avril i‰siuntinòjo savo ∞ra‰us ∞vairioms

leidybos kompanijoms. Pirmieji jaunàja

atlikòja susidomòjo "Arista records" i‰

Niujorko.

Svarbiausia –

savaranki‰kumas

Vos tik prasidòj´s kapplerybos procesas

∞plieskò ugn∞ tarp atlikòjos ir jos leidy-

KULTÌRA

bos kompanijos prodiuseri˜. ·ie noròjo,

pasinaudodami infantiliu Avril ∞vaizdÏiu,

sukurti dar vienà popmuzikos ÏvaigÏdut´,

bet Avril uÏsispyrò ir parei‰kò svetim˜

dain˜ nedainuosianti. Leidybos kompanijos

bosams vienà po kitos atmetant

jos sukurtas dainas, Avril pasiuntò visus

velniop, susirinko lagaminus ir i‰vyko ∞

Los AndÏelà.

Ramiojo vandenyno pakrantòje tuomet

‰e‰iolikmetei uÏsispyròlei sekòsi geriau:

ãia ji susipaÏino su prodiuseriu Cliffu Magnessu,

kuris i‰kart ∞vertino kapplerybin∞ Avril

potencialà ir jau pirmasis tandemo darbas,

daina "Complicated", be vargo ∞sitvirtino

JAV muzikini˜ top˜ vir‰applenòse net septynioms

savaitòms, o netrukus pasirod´s

debiutinis albumas "Let Go" per pusmet∞

buvo i‰parduotas 8 mln. tiraÏu.

Nauja mada

Nominuota a‰tuoniems "Grammy" apdovanojimams,

bet taip ir negavusi nò

vieno, Avril visai nesigrauÏò, o tiesiog toliau

uÏsiòmò tuo, kas jai labiausiai patinka.

Ø paaugli˜ madà kanadietò ∞ne‰ò naujà

stili˜: bappletent A.Lavigne dòka vyri‰ki

kaklarai‰ãiai, ry‰imi ant trumparankovi˜

mar‰kinòli˜, ir "Converse" avalynò su

ÏvaigÏdute tapo mai‰tingo XXI amÏiaus

jaunimo aprangos dalimi.

Po dvej˜ met˜ pasirodò antrasis Avril

albumas "Under My Skin". Tie, kas laukò

dar vienos porcijos lengvabappledi‰k˜

daineli˜, turòjo nusivilti – naujasis darbas

buvo brandesnis, asmeni‰kesnis ir ne toks

dÏiaugsmingas kaip debiutinis diskas. O

kaipgi kitaip – tais metais jai sukako lygiai

dvide‰imt. Pati atlikòja

pasakojo, kad kurti

dainas antrajam albumui

pradòjo vos tik

gr∞Ïusi i‰ "Let Go"

palaikymo turo. Atrodo,

mergina tikrai turòjo

kà pasakyti – per dvi

savaites buvo para‰yta dvylika

dain˜. Nuo‰irdumas padarò savo – "Under

My Skin" startavo pirmosiose vietose

net keli˜ valstybi˜ hitparaduose, o visame

pasaulyje buvo parduota per 71 mln. albumo

kopij˜.

2006 metais Avril sumainò Ïiedus su

kitos Ïinomos pop-punk grupòs, "Sum 41"

lyderiu Derycku Whibley, kuris labai daug

padòjo ∞ra‰inòjant prie‰ metus pasirodÏius∞

treãiàj∞ Avril albumà "The Best Damn

Thing". Gerbòj˜ laukò dar vienas ‰okas –

Avril Lavigne i‰ esmòs pakeitò savo

∞vaizd∞. Kaklarai‰ãius ir sportbaãius

pakeitò mini sijonukai ir auk‰takulniai

bateliai. Laimei, Avril grojamas stilius

nepasikeitò – ji iki ‰iol kuria nuo‰irdÏias

ir energingas dainas, aidu atsiliepianãias

dabartini˜ paaugli˜ ‰irdyse. ■

69


“K

70

LAISVALAIKIS

Per 20 min.

∞mu‰dama tris

∞varãius,

Turkijos rinktinòprasimu‰ò

∞ ketvirtfinal∞

Po

triu‰kinamo

pralaimòjimo

1:4 Ispanijos

rinktinei rusai

atsitiesò ir

pasiekò dvi

pergales i‰

eilòs

“Euro 2008”: didvyri

DONATAS PUSLYS

Europos ãempionate artòja lemiam˜ kov˜ metas, taãiau jau

dabar Europa kalba apie naujus didvyrius ir nevykòlius.

amuolys apvalus, rungtynòs

t´siasi 90 minuãi˜. Tai yra fak-

tai, tuo tarpu visa kita – teorija”,

– teigò Vokietijos futbolininkas bei treneris

Seppas Herbergeris.

·ià teorijà kuria ne kas kitas, o Ïaidòjai,

∞gyvendinantys aik‰tòje strateg˜ taktines

schemas bei sumanymus. Ne visoms ekipoms

pavyko vienodai ∞gyvendinti prie‰

futbolo ‰vent´ Austrijoje ir ·veicarijoje

joms keltus uÏdavinius: bappleta ir tikr˜

nusivylim˜, ir maloni˜ staigmen˜, galiausiai

kai kuri˜ komand˜ vos nepaskandino

prie‰taringi teisòj˜ sprendimai. PaÏvelkime

∞ visa tai.

âempionato atradimai

Jei kalbòsime apie labiausiai nustebinusias

ekipas, vis˜ pirma ∞ galvà ‰auna Rusijos

vienuolikò. Reikia pripaÏinti, kad Guusas

Hiddinkas yra tikras futbolo genijus. Prie‰

ãempionatà rusai nebuvo itin rimtai vertinami,

o tiesiog konstatuojama, kad jie atsitiktinai,

padedami kroat˜, uzurpavo anglams

skirtà vietà finaliniame etape.

Po draugi‰ko susitikimo su Lietuva

skeptik˜ balsai skambòjo dar garsiau. Jei jau

Lietuva sugeba per rungtynes susikurti net

kelias puikias progas pasiekti ∞vart∞, tai kà

jau kalbòti apie tai, kà su rus˜ gynyba

padarys ispanai ar kiti ãempionato lyderiai.

Pirmosios rungtynòs su Luiso Aragoneso

auklòtiniais tà tik patvirtino – rusai buvo

nokautuoti 4:1. Taãiau nepasidavò.

Nepasidavò ir turkai, kurie per susitikimà

su ãekais sugebòjo i‰sigelbòti i‰ nepavydòtinos

padòties. Vòlgi dar kartà pasitvirtino

taisyklò, kad kovoti reikia iki galo. Turkai

taip ir padarò, tuo tarpu ãekai, atrodo,

pamir‰o ‰auniojo kareivio ·veiko biãiulio

Franti‰eko Maternos ÏodÏius: “Nereikia

tikòt atsitiktinumu, o kas rytà ir vakarà

trenkt sau antaus∞ ir primint, kad atsargumo

niekada nòra per daug ir kad pavojinga perlenkti

lazdà”.

Olandus priskirti prie ãempionato atradim˜

gal bapplet˜ ir pernelyg skambu, vis dòlto

jie buvo vieni ‰io ãempionato favorit˜. Tai,

kaip ‰i ekipa susidorojo su visomis mirtinink˜

grupòs C ekipomis, neÏavòti tiesiog

negali. Vis˜ pirma ‰i vienuolikò i‰siskiria

Pasaulio viceãempionai prancapplezai sugebòjo

surinkti tik vienà ta‰kà

AFP NUOTR.

Graikijos futbolininkai nustebino

Europà blankiu Ïaidimu

AFP NUOTR.


tuo, kad atakos smaigalyje turi itin galingà

sprogstamàj∞ uÏtaisà, galint∞ ‰ipuliais

paversti visus prie‰inink˜ gynybinius ∞tvirtinimus.

Puolimo smaigalyje rungtyniauja

Ruudas van Nistelrooy’us, o i‰ karto uÏ jo

nugaros varÏov˜ vartams grasinti pasireng´

Rafaelis van der Vaartas, Wesley Snejderis

bei Dirkas Kuytas. Be to, atsargoje esama

toki˜ auksini˜ berniuk˜, kaip Robinas van

Persie bei Arjenas Robbenas.

âempionato nusivylimai

SPORTAS

âekija, Prancapplezija, Graikija – ‰ios

trys ekipos gali bappleti nedvejojant vadinamos

labiausiai nuvylusiomis komandomis.

Visos jos net nesugebòjo per-

Ïengti grupòs turnyro barjero. Kokios ‰i˜

âempionato favoritais laikyti ãekai jau

i‰vyko namo

veidas

2008 / 06 / 23

AFP NUOTR.

AFP NUOTR.


SPORTAS

vienuoliki˜ nesòkmi˜ prieÏastys?

Jei kalbòsime apie ‰auniojo kareivio

·veiko tautieãius, tai vis˜ pirma galime

atkreipti dòmes∞, kad ãek˜ ekipai mirtinai

reikia asmenybi˜, ant savo peãi˜ galinãi˜

prisiimti pagrindin´ kapplerybin´ na‰tà. Toki˜

asmenybi˜, kokios kadaise buvo Pavelas

Nedvedas, Patrikas Bergeris ar Karelas

Poborskis. Emociniu bei dvasiniu komandos

lyderiu galòjo tapti Londono “Arsenal”

saugas Toma‰as Rosickis, taãiau jo kelion´

∞ Austrijoje ir ·veicarijoje vykstant∞ ãempionatà

sustabdò trauma. Be ‰io kapplerybingo

saugo ãek˜ vidurio linija atrodò itin blankiai.

Jei kalbòsime apie “Les Bleus”, ∞ akis

vis˜ pirma krinta itin konservatyvus stratego

Raymondo Domenecho vadovavimo

stilius. Ne veltui jau seniai ironizuojama,

kad ‰is strategas, itin besidomintis astrologija,

komandos sudòt∞ parenka atsiÏvelgdamas

∞ dangaus kapplen˜ judòjimà. ·iame

ãempionate astrologinòs prognozòs veikiausiai

buvo itin prie‰taringos, nes prancapplez˜

sudòtis keitòsi nuolat. Taãiau reikia atkreipti

dòmes∞, kad keli dalykai vis dòlto nekito.

Saug˜ grandies viduryje rungtyniavo bene

pats blankiausias ãempionato duetas – griovòjas

Claude’as Makelele bei nuolat

‰e‰òlyje tapplenoj´s Jeremy Toulalanas. Su

tokia vidurio linija vargu ar galima sukurti

kà nors originalesnio.

Be to, prancapplezai sumokòjo savo kainà uÏ

per didel∞ pasitikòjimà veteranais. Strategui,

savo dispozicijoje turinãiam tokius jaunuosius

talentus, kaip Samiras Nasri ar

Hatemas Ben Arfa, nepasinaudoti j˜ paslaugomis

yra tiesiog neatleistina nuodòmò. Po

‰io ãempionato prancapplezai veikiausiai turòs

pripaÏinti, kad tokie Ïaidòjai, kaip Lilianas

Thuramas, C.Makelele, Thierry Henry ar

Nicolas Anelka jau yra praeitis, tuo tarpu

ateitis turi bappleti siejama su jaunàja karta.

Kalbant apie jau nukarapplenuotus Europos

Sunkiai ∞ Europos

ãempionatà

prasimu‰usi

Olandijos rinktinò

paãiame ãempionate

varÏovus

tiesiog triu‰kino

i ir nevyk∂liai


ãempionus graikus verta prisiminti klasika

tapusià dan˜ ra‰ytojo Hanso Christiano

Anderseno pasakà “Nauji karaliaus

drabuÏiai”. Visos Graikijos vienuolikòs

varÏovòs buvo tarsi tas maÏasis

H.Ch.Anderseno berniukas, savo pir‰tuko

dappleriu atskleid´s neabejotinà tiesà: “Karalius

nuogas!”. Atrodo, kad graikai dòl toki˜

badym˜ pir‰tais nò kiek neuÏsigavo. ·ios

ekipos Ïaidòj˜ akyse nebuvo to ∞Ïapplelaus

pasitikòjimo savo jògomis, kuriuo graikai

Rekordai ir laimėjimai

Per rungtynes su Lenkija 38 met˜ austr˜

puolòjas Ivica Vastiãius tapo vyriausiu

futbolininku, sugebòjusiu pasiÏymòti

finaliniame Europos ãempionato etape.

Olandijos ekipos vartininkas Edwinas

van der Saras dalyvauja jau ketvirtame

Europos ãempionate. Keturiuose ãempionatuose

kol kas dalyvavo tik vokietis

Lotharas Matthausas bei danas Peteris

Schmeichelis.

Olandijos strategas Marco van Bastenas

pretenduoja tapti pirmu Ïmogumi,

kuris Europos ãempionu gali tapti tiek

Ïaisdamas aik‰tòje, tiek vadovaudamas

ekipai kaip treneris.

Prancapplez˜ gynòjas Lilianas Thuramas

tapo daugiausiai rungtyni˜ finaliniuose

Europos ãempionat˜ etapuose suÏaidusiu

futbolininku. Finaliniuose etapuose jis

jau Ïaidò 16 rungtyni˜ ir aplenkò Zinedine’à

Zidane’à, Luisà Figo bei Karelà

Poborsk∞, suÏaidusius po 14 susitikim˜.

LAISVALAIKIS

degò prie‰ ketverius metus Portugalijoje

vykusiame ãempionate.

Prie‰taringi teisòj˜ veiksmai

Netrappleko ‰iame ãempionate ir gana

prie‰taringai vertinam˜ teisòj˜ sprendim˜.

·tai po Italijos ir Olandijos susitikimo dauguma

futbolo sirgali˜ veikiausiai pirmà

kartà skubòjo perversti FIFA taisykles, kuri˜

11 punkte ra‰oma, kad Ïaidòjas laikomas

nedalyvaujanãiu Ïaidime tik tokiu atveju, jei

gauna teisòjo leidimà palikti aik‰t´.

Priminsime, kad kontroversija buvo kilusi

po to, kai R.van Nistelrooy’us pelnò ∞vart∞

Cristianui Panucci’ui gulint uÏ galinòs linijos.

Teisòjas i‰ ·vedijos Peteris Frojdfeldtas

nusprendò, kad C.Panucci Ïaidime dalyvavo,

todòl R.van Nistelrooy’us nuo‰alòs

i‰vengò. Daug aistr˜ sulaukò ir anglo

Howardo Webbo sprendimas rungtyni˜

pabaigoje skirti itin abejotinà 11 metr˜

baudin∞ ∞ lenk˜ vartus. Austrai proga uÏsikabinti

uÏ ‰iaudo pasinaudojo ir maãas

baigòsi taikiai 1:1. Lenk˜ sirgaliai po rungtyni˜

netgi grasino susidoroti su teisòju, o

internete buvo vie‰ai paskelbtas H.Webbo

nam˜ adresas. Kalbos apie ‰∞ teisòjà tebesit´sia

ir toliau. Humoro jausmo nestokojantys

lenk˜ sirgaliai pasiapplelò ‰iam brit˜ teisòjui

suteikti Lenkijos pilietyb´. Pasiapplelymas

racionalus, nes gav´s pilietyb´ H.Webbas

nebegalòt˜ teisòjauti per lenk˜ ÏaidÏiamas

rungtynes. Po lemiamo Vokietijos ir

Austrijos susitikimo rankomis skòãioti buvo

priversti abiej˜ ekip˜ treneriai – Joachimas

Loewas bei Josephas Hickersbergeris.

Teisòjas Manuelis Mejuto Gonzalesas

pa‰alino ‰iuos strategus nuo atsargini˜

Ïaidòj˜ suolelio, taãiau nò vienas j˜ veikiausiai

taip ir nesuprato, kuo prasikalt´s.

Kad ir kaip ten bapplet˜, teisòjai ‰iame ãempionate

kol kas tikrai negali bappleti apkaltinti

paskandin´ kurià nors ekipà. ■

2008 / 06 / 23 veidas 71

AFP NUOTR.

AFP NUOTR.


72

LAISVALAIKIS

Nepaisant Kinijos dydÏio ir svorio

pasaulio mastu, labai daug Ïmoni˜

Kinijà, kaip ‰al∞, ∞sivaizduoja

miglotai, ji tarsi sk´sta visoki˜ prasimanym˜

ir stereotip˜ gausoje. Gajus

∞sitikinimas, kad Kinijoje labai daug skurdo,

Ïmonòs gyvena nepaprastai tankiai,

kinai gamina vien prastos kokybòs prekes

ir pan.

Toki˜ vertinim˜ apsãiai galima rasti lietuvi‰koje

spaudoje, bet ‰i migla gana greitai

i‰sisklaido pakeliavus po ‰al∞, o geros

kin˜ energijos uÏkratas pakeiãia net didÏiausi˜

kriti‰kos informacijos apie Kinijà

paveikt˜ skeptik˜ nuomon´. Kad susipaÏintum

su Kinija, nepakanka nuvykti ∞

vienà ar kità jos didmiest∞ ir apsipirkti moderniai

∞rengtuose daugiaauk‰ãiuose turguose.

·alies gamtos groÏis, istorinis ir

kultappleros paveldas, gyventoj˜ ∞vairovò atsiskleidÏia

keliaujant po visà ‰al∞.

reguliavimui gerinti ir vairavimo kultapplerai

kelti Kinijoje skiriama milijardai doleri˜.

Nors vairuoja kinai bet kaip, visas tas

gatvòs chaosas paklapplesta kaÏkokiems

paslaptingiems dòsniams – avarij˜ pasitaiko

itin retai. Sakoma, kad valgymas

lazdelòmis ir gebòjimas koncentruoti

dòmes∞ kinams ne tik padeda vairuoti, bet

ir formuoja j˜ màstymà bei elges∞.

Kinai lietuvio akimis

Kinija yra daugiatautò

‰alis ir tie kitatauãiai ãia sudaro

daugiau kaip ‰imtà milijon˜

gyventoj˜. Jiems netaikomi

drakoni‰ki vieno

vaiko politikos ∞statymai,

maÏoms tautelòms (pvz., lietuvi˜

tautos dydÏio), kurios

laikomos i‰nykstanãiomis,

suteikiama ∞vairi˜ privilegij˜.

Kas kita tibetieãiai, bet tau

jau politikos klausimas.

Dauguma lietuvi˜ gana

atsargiai vertina kinus, o apklausos

rodo, kad kaimynystòs

su kinais mapples˜ tautieãiai

net ∞sivaizduoti negalòt˜. Pakeliav´s po

‰al∞ ir artimiau pabendrav´s su ∞vairiais

‰ios ‰alies gyventojais nuomon´ apie

kinus pakeist˜ kiekvienas. Lietuviams

sunku ∞sivaizduoti tenyk‰ãi˜ Ïmoni˜ minias,

kurios galòt˜ priminti nebent garsiuosius

SàjudÏio mitingus. Kinijos miestuose tai

kasdienybò! Vienoje sostinòs gatvi˜ per

dienà bapplet˜ galima suskaiãiuoti apie 1,5 mln.

praeivi˜. Mapples˜ sostinò Kinijos masteliais

atrodyt˜ kaip didelis kaimas arba koks

visi‰kai nereik‰mingas miesteliapplek‰tis.

Nepaisant daugybòs Ïmoni˜, visur

tvyro harmonija, dÏiugesys. Kinai yra tiesiog

persismelk´ vadinamàja Ryt˜ filosofijos

dvasia. Jie didÏiuojasi savo sena istorija,

mitologija, tautosaka. Natappleralus kin˜ gebòjimas

i‰saugoti ramyb´, kad ir kas atsitikt˜,

atrodo ne∞tikòtinas. Vyresnòs kartos

Ïmonòs kupini vidinòs inteligencijos,

kurià atskleidÏia kalba, judesiai,

i‰mintinga veido i‰rai‰ka.

Kinai labai punktualapples, atsakingi,

be galo darb‰tapples, draugi‰ki. Susidaro

∞spappledis, kad visi aplink nori tik padòti,

nuo‰irdÏiai dÏiaugiasi, jei sveãias

jauãiasi laimingas. Dauguma kin˜

rapplepinasi savo sveikata, gal todòl

apkappleni˜ Ïmoni˜ labai maÏai. Miestuose

apstu park˜, kuriuose kasryt

renkasi ∞vairaus amÏiaus Ïmonòs ir

sutartinai atlieka specialius gimnastikos

bei kvòpavimo pratimus. Mank‰ta privaloma

ir daugelyje mokykl˜.

Imponuoja kin˜ smalsumas. Visoje ‰alyje,

bet kurioje lankytinoje vietoje gausu

kin˜ turist˜. Jie kantriai stovi eilòse,

dòmesingai tyrinòja eksponatus, diskutuoja

ir bappletinai fotografuojasi – tai daro daÏ-

veidas

TURIZMAS

Did∂ja susidom∂jimas egzotißkåj

Turizmo infrastruktapplera

Tik Ïvilgtelòjus ∞ Ïemòlap∞ galima suvokti,

kokio dydÏio yra Kinija: kaip visa

mapples˜ Europa nuo Portugalijos iki Uralo

kaln˜. Tad paÏinti ‰ià ‰al∞ gana sudòtinga.

Îinoma, galima keliauti po Kinijà daug

kart˜, taãiau dauguma turist˜ renkasi ilgus

mar‰rutus, kuriais keliaudami stengiasi

pamatyti kuo daugiau ∞Ïymybi˜. Taip

daugiausia keliauja ne tik lietuviai, bet ir

vokieãiai, britai, lenkai, japonai.

Tokios kelionòs brangios, taãiau

dòl gerai i‰plòtotos turizmo infrastruktappleros

nenuvargina. Nepaisant

daugybòs Ïmoni˜ (o j˜ minios yra

ypatingas Kinijos rei‰kinys), transporto,

vie‰buãi˜, maitinimo ∞staig˜

sektorius veikia nepriekai‰tingai.

Paslaug˜ kain˜ Ïirklòs labai didelòs,

todòl kiekvienas gali rasti tai, kas

atitinka jo galimybes.

·alyje sparãiai geròja keli˜

kokybò, ir nors dabar jie atrodo

tu‰toki, kinai teigia, kad per artimiausius

keletà met˜ automobili˜ daugòs

kartais. Beje, modernizuojami ne tik keliai,

bet ir geleÏinkeliai, pleãiamos

geleÏinkelio stotys, statomi modernapples ir

labai erdvapples oro uostai. Îinoma, Kinijos

didmiesãius, kaip ir Europos bei Amerikos,

kankina automobili˜ spapplestys. Eismo

RYTAS ·ALNA Geografas

Kasmet turistai vis labiau domisi Kinija. Ne tik todòl, kad

sparãiai kyla ‰ios ‰alies ekonomika, artòja Pekino olimpinòs

Ïaidynòs ir gana daÏnai eskaluojamas Tibeto klausimas,

bet todòl, kad Kinija yra visi‰kai kitoks pasaulis, kurio

paÏinimas atskleidÏia daug nauj˜ spalv˜ ir potyri˜.

Ak∞ traukia Kinijos krep‰inio lygos reklamos, kuriose

vaizduojamas R. Kazlauskas

Plaukimas Li upe tarp ∞spappleding˜ kuprot˜

kaln˜ yra pasaulinio lygio atrakcija

RYTAS ·ALNA NUOTR.

2008 / 06 / 23

RYTAS ·ALNA NUOTR.


TURIZMAS

a Kinija Saulòs

nai, kur bappletina ir kur nebappletina. Nors

europieãiai tarp j˜ i‰tirpsta kaip cukrus

vandenyje, beveik nòra abejoni˜, kad atsiras

toki˜, kurie papra‰ys nusifotografuoti

su baltuoju Ïmogumi. I‰ atoki˜ ‰alies

kampeli˜ atvykusiems kinams tokia nuotrauka

leis pasipuikuoti prie‰ nami‰kius.

Kinai nemoka uÏsienio kalb˜, nors tai

galbapplet tik laiko klausimas. Turizmo sektoriuje

tai nekelia sunkum˜, nes gidai,

vie‰buãi˜ ir muziej˜ aptarnaujantis personalas

geriau ar prasãiau kalba angli‰kai.

Keliaujant savaranki‰kai susikalbòjimo

problema labai aktuali ir gali sukelti rimt˜

nepatogum˜. Îinoma, visada galima bendrauti

gestais, ie‰koti bent ‰iek tiek lemenanãi˜j˜

angli‰kai, bet tam sugai‰tama

daug laiko ir energijos. UÏsienio kalb˜

reik‰m´ vis labiau ∞vertina jaunimas, nes

uÏtenka mokòti bent vienà uÏsienio kalbà,

ir Kinijoje i‰ karto atsiveria labai daug galimybi˜.

Mityba ir prekyba

Bet kokiai kelionei po ‰ià ‰al∞ Ïavesio

suteikia kin˜ maistas. Patys kinai maisto

‰ventykla Pekine

yra sakralinò vieta kinams.

Jos niokoti nedr∞so nò

viena Kinijos valdÏia

Molini˜ kareivòli˜ armija laikoma

vienu i‰ XX a. sensacingiausi˜

archeologijos atradim˜

RYTAS ·ALNA NUOTR.

kultapplerà prilygina menui. Jie valgo viskà,

kas auga ir juda, o skonis priklauso nuo

kulinarini˜ sugebòjim˜. Kinai turi net

posak∞: "Nòra prast˜

RYTAS ·ALNA NUOTR.

RYTAS ·ALNA NUOTR.

maisto produkt˜, yra tik

prasti viròjai". Maisto

gamyba, ingredientai, estetinis

vaizdas priklauso

nuo provincijos.

Keliaujant po ‰al∞

keiãiasi ne tik vaizdai,

Ïmonòs, bet ir patiekalai,

tad kasdien tenka

ragauti kitokio maisto.

Visoje Kinijoje yra begalò

uÏeig˜, restoran˜,

siapplelanãi˜ skanaus ir

kokybi‰ko maisto. Beveik

kiekvienas didesnis miestas

turi savo i‰skirtin∞

patiekalà. Antai sostinò

nuo XIX a. garsòja

Pekino antimi, pietuose

Piet˜ Kinijos valstieãiai verãiasi

visais ∞manomais bappledais

∞sikappler´s Kunmingas – gardÏiais

koldapplenais. Kaip ir pridera, valgoma

lazdelòmis. Nesvarbu, kad i‰ pradÏi˜

sunkiai sekasi, – po keli˜ dien˜ atsiranda

∞gappledÏi˜ ir netgi apima azartas, kas greiãiau,

kas meistri‰kiau. Arbata ir jos gòrimas

yra ne ‰iaip pramoga, o i‰tisas ritualas ir

netgi mokslas. Nesudalyvauti arbatos

gòrimo ceremonijoje negalima.

Kinijà dràsiai galima vadinti dideliu

turgumi. Nors dauguma turist˜ i‰ pradÏi˜

dievaÏijasi, kad nieko nepirks ir ne turgapples

jiems rapplepi, taãiau net didÏiausi skeptikai

sunkiai atsilaiko prie‰ tokià preki˜ pasiapplelà

ir maÏas kainas. Tiesa, jos neretai pasiekiamos

derybomis, kurioms reikia laiko ir

kantrybòs. Perka Kinijoje ne tik lietuviai

ir rusai, bet visi turistai. Malonios

egzoti‰kos smulkmenos yra puikapples suvenyrai.

I‰ amÏi˜ gappledumos

Kinija vienintelò dabartinò pasaulio valstybò,

kurioje prie‰ kelis tapplekstanãius met˜

susikapplerusi senovòs civilizacija i‰liko iki

‰i˜ dien˜. Kasdieniame kiekvienos gyven-

LAISVALAIKIS

vietòs Ïmoni˜ gyvenime galima pamatyti

apsãiai praeities pòdsak˜. Turistams didÏiul∞

∞spappled∞ daro savitos konstrukcijos pastatai

su lenktais ir ãerpòmis dengtais stogais,

kin˜ sodai, tiltai, vandens kanalai,

budist˜ ir daoist˜ ‰ventyklos, vienuolynai,

visur prie‰ akis ‰mòÏuojantys hieroglif˜

ra‰menys.

Per ilgà laikà kinai tiek visko prikapplerò,

kad ir kultapplerinò revoliucija bei vadinamieji

chunveibinai nepajògò sunaikinti net Ïymesnòs

dalies. Visoje ‰alyje, kad ir kur nukeliausi,

kur pasisuksi, apstu gamtos ir kultappleros

paminkl˜. J˜ tiek daug ∞traukt˜ ∞ UNESCO

paveldo sàra‰à, kad Kinijai deròt˜ sudaryti

dar vienà papildomà atrankà. Nesvarbu, kad

sugriautas mitas, jog DidÏiàjà kin˜ sienà esà

galima pamatyti i‰ kosmoso, – jà bappletina pamatyti

savo akimis.

Pasaulyje yra daug upi˜, bet plaukimas

Li upe tikrai bus vienas graÏiausi˜

∞spappledÏi˜. Europoje turime Venecijà, o kin˜

atitikmuo SudÏou vadinamas rojumi Îemòje.

·anchajuje esanti

Huangpu krantinò Bundas

vakare pritrenkia savo

ap‰vietimu. Nors senojoje

‰alies sostinòje Siane

esantys terakotiniai

kareiviai sulipdyti i‰ gabalòli˜,

j˜ paskirtis teikia

peno apmàstymams, o

kariuomenòs dydis

priblo‰kia.

Kinijos ∞Ïymybòms

i‰vardyti

neuÏtekt˜ viso ‰io

Ïurnalo, taãiau pamatyti

bent kelis

jo puslapius vertòt˜

kiekvienam kelioni˜ gurmanui. ■

Kinija skaičiais

● Gyventoj˜: 1 mlrd. 330 mln.

● Gyventoj˜ amÏius vidurkis: 73 metai

● Ra‰tingumas: 91 proc.

● Etninòs grupòs: kinai, arba hanai

(92 proc.), dÏuangai, uigapplerai, chuòjai,

tibetieãiai, miao, mandÏiapplerai, mongolai,

koròjieãiai, kt.

● Kalbos: mandarin˜, yue, vu, minbòj˜,

minan˜, ksian˜, gan˜, hak˜ ir kt.

● BVP 1 gyventojui: 5300 JAV doleri˜

● BVP augimas: 11,4 proc.

● Nedarbo lygis: 4 proc.

● Valiuta: juanis; vertò –

7,61 juanio uÏ 1 JAV doler∞

2008 / 06 / 23 veidas 73


Lietuvos teismai atmetò bendrovòs

“M2 Invest,” kuri siekia nugriauti

“Lietuvos” kino teatrà,

skundà dòl reputacijos sumenkinimo ir

VSD generalinio direktoriaus pavaduotojo

Dariaus Jurgeleviãiaus skundà

dòl garbòs bei orumo paÏeidimo.

Skund˜ patenkinimas bapplet˜ ne tik nutild´s

“M2 Invest” ir D.Jurgeleviãiaus

kritikus, bet ir sukappler´s pavojingus ÏodÏio

laisv´ ribojanãius precedentus.

Teismams patenkinus ie‰kinius, Ïmonòs

jaust˜ spaudimà tylòti arba stengt˜si

apsidrausti, savo vie‰ai rei‰kiamas

kritines pastabas ‰velnindami ∞vairiausiomis

i‰lygomis.

Abiem atvejais ie‰kovas buvo ne

valdÏia, bet privati bendrovò ir paprastas

pilietis (nors D.Jurgeleviãius yra

valdÏios tarnautojas). Tai nerimà keliantis

rei‰kinys. Ir ne tik Lietuvoje.

Verslininkai ir kiti ∞takingi, pasiturintys

asmenys vis daÏniau kreipiasi ∞ teismus,

neva gindami savo garb´, orumà

ar reputacijà, o i‰ ties˜ siekdami nutildyti

savo kritikus. Jie laimi net pralaimòj´

bylà, nes kritikai verãiami bylinòtis,

samdytis advokatus, gai‰ti laikà ir

gali skirti ribotas lò‰as. Kiti potencialapples

kritikai yra atbaidomi.

DaÏnai skundai bapplena menkaverãiai,

be rimtesnio pagrindo. Antai “M2 Invest”

apkaltino paveldosauginink´ Japplerat´

Markeviãien´ dòl bendrovòs reputacijos

sumenkinimo, nes per Lietuvos

radijo laidà J.Markeviãienò kriti‰kai

pasisakò dòl bendrovòs veiklos. Vilniaus

miesto 1-asis apylinkòs teismas

nurodò, kad “reik‰ti nuomon´ apie bappletinumà

i‰saugoti miesto kultapplerin∞ bei architektapplerin∞

paveldà ir taip ginti vie‰àj∞

interesà atsakovei suteikia Konstitucija

ir Visuomenòs informavimo ∞statymas”.

Tiesa, nutarimas dar gali bappleti

skundÏiamas.

Na, o Vilniaus miesto 3-iasis apylinkòs

teismas atmetò D.Jurgeleviãiaus

skundà dòl garbòs ir orumo.

Auk‰tas valstybòs pareigapplenas beveik

metus bylinòjosi su Ïurnalistais dòl

straipsni˜ ir komentar˜, susijusi˜ su

VSD karininko Vytauto Pociappleno Ïappleties

aplinkybòmis ir prieÏastimis.

Teismas nurodò, kad Ïurnalist˜ teiginiai

nepaÏeidò D.Jurgeleviãiaus, kaip

vie‰o asmens, teisi˜, “dauguma teigini˜

yra nuomonòs, o nuomonei netaikytinas

tiesos kriterijus”.

74

PASKUTINIS PUSLAPIS

ÛodΩio laisv∂s apkasuose

GeguÏòs pabaigoje ÏodÏio

laisvò Lietuvoje laimòjo dvi

reik‰mingas pergales.

K¢STUTIS GIRNIUS

Politikos apÏvalgininkas,

Vilniaus universiteto TSPMI docentas

Lietuvos teismai tebenagrinòja

“Dujotekanos” mòginimà baudÏiamojon

atsakomybòn patraukti parlamentarà

Algimantà Matuleviãi˜ uÏ ‰meiÏtà,

nes jo vadovaujamo NSKG komiteto

tyrime minimi ∞tartini “Dujotekanos”

ry‰iai. Bendrovòs advokatai nurodo,

kad jokie teismai toki˜ ry‰i˜ nenustatò.

“Dujotekanos” advokat˜ logika stulbina.

Esà negalima kalbòti apie Rusijos

slapt˜j˜ tarnybà keliamus pavojus, iki

kol teismai nepriima tai

patvirtinanãio sprendimo.

Jei teismas nepriima sprendimo,

tai esà pavojaus nòra

arba bent negalima apie j∞

vie‰ai kalbòti. Atseit nuo

teism˜ veiksmingumo priklauso

deputat˜ ir viso

Seimo teisò pasisakyti gyvybi‰kai svarbiais

klausimais.

Nesunku ∞sivaizduoti, kok∞ poveik∞

turòt˜ ‰ios logikos platesnis taikymas.

Kol teismas nenuteisia politiko uÏ ky-

‰ininkavimà, nebapplet˜ galima kalbòti

apie jo korumpuotumà. Arba apie

“Draugystòs” vie‰buãio ar “Alitos”

privatizavimo peripetijas, Darbo partijos

finansines machinacijas. Bet negalime

laukti, kad privatus asmuo atlikt˜

teismo darbà. Jo i‰rai‰kos laisvò neturòt˜

tapti teism˜ ∞kaite.

Atsargus Ïurnalistas, politikas ar visuomenòs

veikòjas neskubòs vadinti

politiko ky‰ininku, bet kalbòs apie “∞tariamà”

ar “tiriamà” ky‰ininkavimà. Bet

MARTYNO AMBRAZO NUOTR.

Paradoksalu, bet

Lietuvoje ÏodÏio

laisvòs gynimà

apsunkina pati

Konstitucija.

net jei kategori‰kiau pasisakyt˜, jis neturòt˜

bappleti tampomas po teismus.

Ne tik Lietuvoje piktnaudÏiaujama

teismais, keliamos bylos dòl ‰meiÏto,

garbòs ar orumo paÏeidim˜, siekiant

nuslopinti ÏodÏio laisv´. Antai kai

angl˜ kalba leidÏiamas “Kyiv Post”

paskelbò straipsn∞ apie Kijevo miesto

savivaldybòs pastangas pasiglemÏti

Ïemòs plotus, jas palygindamas su vieno

turtingiausi˜ Ukrainos pramoninink˜

Rinato Akhmetovo veiksmais, ‰is

i‰kòlò bylà laikra‰ãiui ne Ukrainoje,

bet DidÏiojoje Britanijoje, kur lengviau

laimòti bylas dòl ‰meiÏto ir kur

laikra‰t∞ skaito tik ‰imtas gyventoj˜.

R.Akhmetovas bylà laimòjo, laikra‰tis

paskelbò atsipra‰ymà.

R.Akhmetovas Anglijoje laimòjo ir

kità bylà – prie‰ interneto Ïini˜ portalà

“Obozrevatel”, nors portalas angl˜

kalba nespausdina jokios medÏiagos,

neturi filialo Anglijoje. R.Akhmetovui

net nebuvo prie‰inamasi, nes advokat˜

i‰laidos paprastai vir‰ija 200 tapplekst. doleri˜.

Neseniai Indonezijos konstitucinis

teismas nurodò ∞takingam Amerikos savaitra‰ãiui

“Time” mokòti 100 mln. doleri˜

baudà, nes ‰is apkaltino buvusio

diktatoriaus Suharto ‰eimà korupcija.

·itoks teisinis turizmas – byl˜ kòlimas

‰alyse, kuri˜ teisinò sistema suteikia didÏiausias

galimybes laimòti, nòra dÏiuginantis

globalizacijos rei‰kinys.

Lietuvoje ÏodÏio laisvòs gynimà

apsunkina pati Konstitucija. Konstitucijos

25 straipsnyje sakoma, kad “laisvò

reik‰ti ∞sitikinimus,

gauti ir skleisti informacijà

negali bappleti ribojama

kitaip, kaip tik ∞statymu,

jei tai bappletina apsaugoti

Ïmogaus sveikatai, garbei

ir orumui, privaãiam gyvenimui,

dorovei ar ginti

konstitucinei santvarkai”. Ten pat pabròÏiama,

kad ÏodÏio laisvò nesuderinama

su nusikalstamais veiksmais,

kaip ‰meiÏtu ir dezinformacija. Be to,

62 straipsnyje nurodoma, kad deputatas

“uÏ asmens ∞Ïeidimà ar ‰meiÏtà gali

bappleti traukiamas baudÏiamojon atsakomybòn

bendràja tvarka”.

Teori‰kai lengviausias sprendimas

bapplet˜ Konstitucijos pataisos, kurios besàlygi‰kai

gint˜ i‰rai‰kos laisv´. Bet

prakti‰kai ne∞manoma pataisyti Konstitucijos.

Tikrovi‰kesnò alternatyva –

Seimas pataiso ∞statymus, smarkiai apribodamas

galimyb´ kelti bylas dòl

garbòs ir orumo paÏeidimo, ‰meiÏto ir

dezinformacijos. ■

veidas

2008 / 06 / 23