Untitled - Iliuzija

Skaitiniai - Laimės planeta
- O jūs kas toks?
- Ak, atleiskite. Tarntalas Gi Damiras, fizikas, Silicio Pradmenų Universitetas.
- Malonu. O jūsų dukterėčia irgi mokslininkė?
- Ak, ne, visai ne! Ji dabar studentė, ruošiasi tapti astronaute.
- Na gerai, supratau. O ji iš kur šį daiktą gavo? Iš kosmoso?
- Vakar jai draugas padovanojo karolius iš tokių pat akmenėlių, tai aš... aš...
pasiskolinau vieną analizėms.
- Kuo toliau, tuo įdomiau, - sugergždė iš telefono Asmodėjus Kvarla. - Kas
tas vaikinas, kuris dovanojo karolius?
- Kiek man žinoma, tai yra mūsų miestelio gyventojas, Krodas Gi Damiras,
bet bijau, kad nežinau nei jo identifikacinio numerio, nei...
- Krodas, Krodas... - sumurmėjo Asmodėjus kitame ryšio gale. - Nepažįstu
nė vieno mokslininko tokiu vardu. Vadinasi taip, aš pats asmeniškai
atvažiuoju pas jus ir eisime aplankyti to Krodo. Dabar melsvojo mėnulio
ciklas, todėl atvešiu antimėnulino, kad nepamestumėte galvų! Ir kolegos,
kad man jokios saviveiklos, kol atvažiuosiu! Supratote?
- Pasistengsime, - nusivalė prakaitą Pirifas. Asmodėjus išjungė ryšį.
- Aš tave pritvosiu, - sudejavo Tarntalas.
- Neverk ir pasitempk. Mes netrukus sužinosime pačią didžiausią visatos
paslaptį! - sugniaužė kumščius Pirifas ir nuskubėjo atsinešti palto.
>
Jiedu pasitiko Asmodėjų raketinių traukinių stotyje, labai rimtai pasilabino,
o tada visi draugiškai suvartojo po tabletę antimėnulino, kad taptų dar rimtesni.
Fizikos galvosūkiams reikėjo šalto proto ir mirtinos įžvalgos.
Trise Tarntalo automobiliuku nuvažiavo prie Divilės namo, kur svečiai dar
neketino skirstytis. Divilė vis dar sukiojosi pievelėje tarp merginų su savo
karoliais, ten Asmodėjus ir pasilabino su ja.
- Labai malonu, panele, aš fizikas iš Centrinio Mokslų Instituto, Asmodėjus
Kvarla. Jūsų labai gražūs karoliai.
- Kaip malonu! - sukrykštė Divilė. - Ačiū!
- Mes kaip tik ištyrėme šių karolių mėginį ir norėtume sužinoti, iš kur juos
25