Untitled - Iliuzija

Skaitiniai
Ieva3003
TA DIENA
fantastinis apsakymas
Tuo metu, kai Vladivostoko gyventojai ieškojo, ką valgyt vakarienei, ir kalbėjosi
apie praeinančią kupiną sukrėtimų dieną, o Belizos gyventojai ramiai
miegojo, nežinodami, kas jų laukia, Lietuvoje atėjo penktadienio rytas. Buvo
tamsu, nors pirštu į akį durk. Tiesa, iki to ryto lietuvaičiai labai retai sau
durdavo pirštais į akis. Likus keturioms dienoms iki Kalėdų, Vilniuje ryte
skraidė lengvos snaigės, o mašinas buvo aptraukęs ledukas. Vienoje Vilniaus
Naujamiesčio chruščiovkės virtuvėje prabudo Vladikas.
Kadangi Vladikas kartu su mama gyveno vieno kambario bute, Vladikas
miegodavo virtuvėje, o mama – kambaryje. Penkių kvadratų virtuvėje tilpo
viskas, ko geidė trisdešimtmečio širdis – lova, dienomis virsdavusi vieta
sėdėti šalia virtuvinio stalo, ir kompiuteris, stovintis ant virtuvinio stalo prie
lovos.
Vladikas pasirąžė ir užmetė akį į priešais jį kabantį sieninį kalendorių. Gruodžio
dvidešimta. Vakarykštė diena, reikėjo pakeist lapelį. Gerai, kad nereikia
akinių, toptelėjo Vladikui. Daugybė dienų, praleistų prie kompiuterio, nesugadino
vyriškio regėjimo. Vladislavo pragyvenimo šaltinis buvo socialinės
pašalpos, jam nereikėjo į darbą. Apmąstymus nutraukė mamos klyksmas.
- Su manimi šneka žiuuuuuurkėėėėėėėėėėėė...
Vladukas atsiduso ir pagalvojo „vis tik matyt genai“. Paauglystėje jis girdėjo
kaimynės šunį, kalbantį žmogaus balsu, dėl to buvo patekęs į Švėkšnos
psichiatrinę ligoninę. Antrą kartą į ligoninę buvo patekęs būdamas dvidešimt
ketverių, nes keletą mėnesių neišėjo iš virtuvės. Vladikui diagnozavo
„šizotipinį asmenybės sutrikimą“. Jis sunkiai suprato, kas tai per sutrikimas.
Tiesa, jam visuomet atrodė, jog aplinkiniai keistai elgiasi. Po ilgų terapijos
28