Untitled - Iliuzija

fi.iliuzija.net

Untitled - Iliuzija

Skaitiniai - Ta diena

Vladikas visuomet ypatingai domėjosi sąmokslo teorijomis. Jo dėmesį patraukdavo

ir pasirodžiusi žinutė apie Vladivostoke gimusį berniuką su žuvies

galva, ir žydų-gėjų sąmokslai užvaldyti pasaulį.

- Pasaulio pabaiga, - baimingai atkartojo keistuolio mama. Laiptinėje jau

girdėjosi kaimynų balsai. Jie visuomet išlįsdavo iš savo mažyčių butukų

aptarti visų katastrofų – elektros dingimo, „Naujamiesčio būsto“ pastangų

išvalyti rūsį, kokio senuko mirties. Ne išimtis buvo ir pasaulio pokyčiai.

Žmonės visuomet linkę burtis draugėn, jei įvyksta kažkas nesaugaus. Laukdami

eksperimento, jie puls kalbėtis tarpusavyje, jei bus pranešta, kad eksperimento

metu laukia nemalonūs potyriai.

Olga dėl visa ko dar kartą persižegnojo ir su žodžiais „reikia viską papasakoti

Gražinutei“ šmurkštelėjo pro buto duris. Šį kartą laiptinėje girdėjosi

ne tik žmonių, bet ir šunų, kačių, jūrų kiaulytės balsai. Tuo tarpu Vladikas

nužingsniavo į vonią.

- Žiurke, - garsiai pradėjo derybas. - Daugiau niekada nepilsim kavos į tuliką.

Gausi duonos. Pasakyk, ką tu darai, kai atvyksta biurokratijos traukinys.

Iš po klozeto išlindo susidomėjęs žiurkės snukutis. Ji mielai išaiškino apie

kvėpavimo ir nardymo ypatumus digitalinėje jūroje, įsikando Vladiko atkištą

duonos riekutę ir dingo begaliniuose chruščiovkės vamzdynuose. Vladikas

pasikasė kiaušinius ir nuėjo į savo mėgstamą vietą virtuvėje. Iki pietų

nenutiko nieko, kas bent truputį primintų, jog pasaulis, kokį žinojo Vladikas,

jo mama ir kiti Žemės gyventojai, pasikeitė. Išskyrus kalbančius gyvūnus.

Nors ir tie, išsakę šeimininkams viską, ką galvoja, nustojo kalbėti. Paukščiai

per šį sąmyšį kalbėti nepradėjo, nustojo kalbėti net kalbančios papūgos, bet

to niekas nepastebėjo. Nekalbėjo ir Vladiko mama, kai sugrįžo po kaimynų

pasitarimo. Kartais suniurnėdama „dieve, dieve, kas dabar bus“ ji paruošė

pietus, ir Vladikas tylomis juos sukirto.

Kuomet Belizos gyventojai jau buvo atsibudę ir pataikavo visiems, kas

sakėsi turįs majų kraujo, o Vladivostoke pokšėjo šūviai, nes kriminaliniai

elementai, kurių Vladivostoke netrūko, nežinojo kaip kitaip praleisti kupiną

siaubo naktį, Lietuvoje atėjo penktadienio vakaras. Buvo tamsu, nors pirštu

į akį durk. Tą vakarą dėl nežinomų priežasčių kai kurie lietuvaičiai pajuto

30

Similar magazines