šalies dujų poreikį - Klaipėdos valstybinis jūrų uostas
šalies dujų poreikį - Klaipėdos valstybinis jūrų uostas
šalies dujų poreikį - Klaipėdos valstybinis jūrų uostas
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Terminalas<br />
Suskystintų gamtinių <strong>dujų</strong> terminalo naujienlaiškis Nr. 3<br />
Ekonomistai:<br />
Nepriklausoma<br />
energetika – geriausi<br />
vaistai ekonomikai 3 p.<br />
Žygimantas<br />
Mauricas,<br />
banko<br />
„Nordea“<br />
ekonomistas<br />
Mielas skaitytojau,<br />
Mūsų senoliai kadaise sakydavo: „Aitvaras neatneš, kad savo neturėsi.“<br />
Šią gyvenimo patirtį mes visi prisimename kas mėnesį,<br />
apmokėdami sąskaitas už šildymą, elektrą, dujas, taip pat kasdien<br />
pirkdami duoną, knygas ar bet ką kitą. Taip yra todėl, kad kiekviena<br />
mūsų gyvenimo dalis yra daugiau ar mažiau susijusi su energijos<br />
ištekliais ir vienu pagrindinių jų – gamtinėmis dujomis.<br />
Nekantrauja<br />
pradėti darbus<br />
statybų aikštelėje<br />
Terminalas galėtų patenkinti<br />
<strong>šalies</strong> <strong>dujų</strong> <strong>poreikį</strong><br />
Būsimasis SGD terminalas<br />
planuojamas pakankamai<br />
didelis ir su lanksčiomis<br />
veiklos galimybėmis, kad<br />
esant reikalui iš esmės<br />
galėtų patenkinti Lietuvos<br />
gamtinių <strong>dujų</strong> <strong>poreikį</strong>.<br />
Laivą-saugyklą terminalui<br />
tieks Norvegijos kompanija<br />
„Höegh LNG“.<br />
Plaukiojantis laivas-saugykla su<br />
dujinimo įrenginiu numatomas<br />
170 tūkst. kubinių metrų dydžio,<br />
maksimalus pumpavimo pajėgumas<br />
sieks 11 mln. kubinių metrų<br />
per dieną – tai vidutinis Lietuvos<br />
suvartojamas <strong>dujų</strong> kiekis žiemą.<br />
Vadinasi, terminalas didžiąja<br />
dalimi, net ir nutraukus <strong>dujų</strong> tiekimą<br />
iš Rusijos, galės aprūpinti<br />
Lietuvą dujomis.<br />
Lygiagrečiai su terminalo statyba<br />
toliau bus sprendžiami techniniai<br />
klausimai dėl vamzdynų,<br />
pumpavimo stočių rekonstrukcijos<br />
ir veiklos derinimo, kad<br />
ateityje būtų galima maksimaliai<br />
išnaudoti terminalo galimybes.<br />
info<br />
Numatoma SGD<br />
terminalo vieta*<br />
Atlikta:<br />
2010 m. Vyriausybė priėmė sprendimą statyti<br />
SGD terminalą ir pavedė AB „<strong>Klaipėdos</strong> nafta“<br />
pradėti rengti terminalo projektą.<br />
2011 m. pasirašytas ketinimų protokolas su<br />
JAV energetikos kompanija „Cheniere“ dėl galimybės<br />
ateityje tiekti dujas.<br />
2011 m. pasirašyta sutartis su terminalo projekto<br />
parengimo ir įgyvendinimo patarėjais –<br />
tarptautine kompanija „Fluor“.<br />
2011 m. parengtas ir patvirtintas terminalo<br />
plėtros planas, kuriame atliktas ir strateginis<br />
pasekmių aplinkai vertinimas.<br />
Į „Terminalo“ klausimus atsako tarptautinio patarėjo<br />
„Flour“ komandos vadovas Thomas A. Ralphas<br />
Tad kviečiame susipažinti ir sužinoti daugiau apie Lietuvos suskystintų<br />
gamtinių <strong>dujų</strong> (toliau naudosime trumpinį SGD) terminalą<br />
– mūsų galimybę turėti savo įrenginį ir sprendimo laisvę įsigyti<br />
gamtinių <strong>dujų</strong> iš geriausias sąlygas galinčių pasiūlyti tiekėjų visame<br />
pasaulyje. Tuomet <strong>dujų</strong> tiekimo srityje būsime nepriklausomi.<br />
Linkime gero skaitymo.<br />
Vykdoma:<br />
Planuojami darbai:<br />
2012–2013 m. SGD terminalo statybų pradžia.<br />
2014 m. pabaiga. Planuojama SGD terminalo veiklos pradžia.<br />
2012 m. sausio 23 d. paskelbtas tarptautinio laivo-saugyklos<br />
konkurso nugalėtojas – tai Norvegijos<br />
kompanija „Höegh LNG“, kuri pagamins plaukiojančią<br />
saugyklą su dujinimo įrenginiu. Plaukiojanti saugykla<br />
yra pagrindinė SGD terminalo dalis. Konkursą<br />
laimėjusi Norvegijos kompanija taip pat vėliau teiks<br />
saugyklos priežiūros ir operavimo paslaugas, užtikrins<br />
kompetentingą laivo įgulą.<br />
„Höegh LNG“ – tai didelę patirtį turinti Norvegijos<br />
kompanija, viena pirmųjų pasaulyje, pradėjusi<br />
dirbti su SGD ir teikianti šioje srityje integruotus<br />
sprendimus.<br />
*Planuojamas SGD terminalo modelis<br />
pietinėje <strong>Klaipėdos</strong> <strong>jūrų</strong> uosto<br />
dalyje ties Kiaulės Nugaros sala.<br />
Padidintas vaizdas.<br />
4 p.
2<br />
Pirmoji <strong>dujų</strong> tiekimo<br />
sutartis<br />
„<strong>Klaipėdos</strong> nafta“ ir „Lietuvos energija”<br />
pasirašė pirmąją preliminarią sutartį dėl<br />
<strong>dujų</strong> tiekimo iš būsimojo SGD terminalo.<br />
Sutartyje numatomas siekis, kad terminalas<br />
galėtų užtikrinti visą „Lietuvos<br />
energijai“ reikalingą <strong>dujų</strong> kiekį.<br />
„<strong>Klaipėdos</strong> naftos“ generalinis direktorius<br />
Rokas Masiulis ir „Lietuvos energijos“ generalinis<br />
direktorius Dalius Misiūnas pasirašė<br />
preliminarią <strong>dujų</strong> tiekimo sutartį . „<strong>Klaipėdos</strong><br />
naftos“ nuotr.<br />
Vyriausybės<br />
prioritetas<br />
Lietuvos energetinės priklausomybės<br />
nuo vieno šaltinio mažinimas bus vienas<br />
Vyriausybės prioritetų šiais metais.<br />
Seimui pavasario sesijoje planuojama<br />
pateikti tris įstatymus dėl suskystintų<br />
gamtinių <strong>dujų</strong> terminalo, Visagino<br />
atominės elektrinės ir šilumos ūkio.<br />
Bernardinai.lt<br />
Patvirtintas plėtros<br />
planas<br />
Kontroliuojančios institucijos ir visuomenė<br />
patvirtino AB „<strong>Klaipėdos</strong> nafta“<br />
įgyvendinamą plėtros planą planuojamam<br />
SGD terminalui. Dokumentą<br />
rengė 26 sričių specialistai, tarp kurių<br />
daugelis žymių Lietuvos mokslininkų.<br />
Vz.lt, diena.lt<br />
Prezidentė mato<br />
naudą<br />
Prezidentės Dalios Grybauskaitės<br />
teigimu, SGD terminalas yra ekonomiškai<br />
naudingas projektas, nereikalaujantis<br />
didelių investicijų statyboms,<br />
todėl jį galima greitai pastatyti ir jau po<br />
kelerių metų turėti <strong>dujų</strong> tiekimo jūra<br />
alternatyvą. BNS<br />
Dujos pinga<br />
Metų pradžioje gamtinių <strong>dujų</strong> kainos<br />
pasaulio biržose nukrito iki dešimtmečio<br />
žemumų. Tai lėmė šilta žiema, didelis<br />
atsargų lygis ir <strong>dujų</strong> gavyba JAV. Vien<br />
per 2011 m. <strong>dujų</strong> kainos sumažėjo 32<br />
proc. Tarptautinių bankų ekonomistai ir<br />
toliau mažina vidutinės kainos prognozes<br />
2012 ir 2013 metams. Gazeta.ru<br />
Energetinio saugumo<br />
siekia visa Europa<br />
VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas dr. Arūnas Molis<br />
atsako į „Terminalo“ klausimus<br />
Energetinis saugumas – šiuo<br />
metu didžiausias nacionalinis<br />
Lietuvos interesas. Tačiau<br />
jo siekia ne tik Lietuva,<br />
bet ir visa Europa, bandydama<br />
sukurti bendrą energetikos<br />
rinką, kuri užtikrintų<br />
palankiausias energijos išteklių<br />
tiekimo sąlygas.<br />
Iki šiol Lietuva dujas gauna iš<br />
vieno tiekėjo. Ką mums reikš<br />
pradėjęs veikti SGD terminalas?<br />
Šis terminalas padės Lietuvai sustiprinti<br />
energetinį saugumą – stabilizuoti<br />
kainas ir užsitikrinti nepertraukiamą<br />
<strong>dujų</strong> tiekimą. Jau tapo<br />
aksioma, kad didžiausią kainą moka<br />
tie, kurie neturi tiekimo pasirinkimo<br />
laisvės. Lietuvoje gamtinės dujos<br />
galutiniame energijos suvartojimo<br />
balanse sudaro didelę dalį – apie 30<br />
proc., tai viena didžiausių dalių Europos<br />
Sąjungoje (ES). Turėdami tik<br />
vieną tiekėją, esame nuo jo priklausomi<br />
– tiekėjas tai puikiai suvokia ir<br />
diktuoja mums savo sąlygas ir visų<br />
pirma – kainas.<br />
Kaip šio<br />
terminalo veiklą turėtų pajusti<br />
kiekvienas iš mūsų, gyventojų?<br />
Pietryčių Europos gyventojai <strong>dujų</strong><br />
tiekimo nestabilumą tiesiogiai pajuto<br />
2006 m. ir 2009 m., kai beveik dvi<br />
savaites sausio mėnesį Balkanų ir kitose<br />
šalyse dujos nebuvo tiekiamos<br />
ar tiekiamos tik 20 proc. įprastinio<br />
kiekio. Dujos šiose valstybėse, kaip<br />
ir Lietuvoje, naudojamos elektros<br />
energijos ir šilumos gamybai, vadinasi,<br />
tuomet gana atšiaurią žiemą<br />
žmonės paprasčiausiai šalo. Turėdami<br />
alternatyvaus <strong>dujų</strong> importo<br />
galimybę, panašių aplinkybių nulemtų<br />
<strong>dujų</strong> tiekimo krizių turėtume<br />
išvengti.<br />
Žmonėms tikriausiai labiausiai<br />
norėtųsi išgirsti, kad pastačius<br />
terminalą jiems teks mažiau<br />
mokėti už šildymą – ar galima to<br />
tikėtis?<br />
Tai neįvyks automatiškai iš karto pastačius<br />
terminalą. Tačiau tikiu, kad<br />
ilgesniu laikotarpiu veikiantis terminalas<br />
Lietuvai suteiks galimybę<br />
gauti pigesnių <strong>dujų</strong>. Žinoma, SGD<br />
terminalas vienas visų problemų<br />
neišspręs, reikia galvoti ir apie kitas<br />
alternatyvas – atsinaujinančius šaltinius,<br />
vamzdyno jungties su Lenkija<br />
statybas, pastatų renovaciją ir kita.<br />
Kaip atrodome regiono<br />
kontekste – ar galima sakyti,<br />
kad šiuo metu esame labiausiai<br />
energetiškai priklausoma šalis?<br />
Integracija į bendrą ES energetikos<br />
rinką nėra vien tik mūsų politikų<br />
siekis – tai ir ES reikalavimas. Jei jis<br />
bus įgyvendintas, tai turės neabejotinai<br />
teigiamą poveikį Lietuvai, jei<br />
ne, reikia suprasti, kad iki šiol buvęs<br />
status quo vis tiek negalėtų tęstis. Pa-<br />
vyzdžiui, jei mes neįgyvendintume<br />
privalomų vadinamojo Trečiojo ES<br />
energetikos paketo nuostatų, gyventi<br />
taip, kaip gyvenome 2007–2008<br />
m., vis tiek negalėtume – tektų mokėti<br />
Europos Komisijos (EK) paskirtas<br />
baudas.<br />
Todėl nepaisant visos kritikos mūsų<br />
Vyriausybei ir Energetikos ministerijai,<br />
praktiškai energetinio saugumo<br />
stiprinimo srityje per pastaruosius<br />
metus nuveikta daugiau nei per dešimt<br />
metų prieš tai.<br />
Kaip vertinate tai, kad<br />
Lietuva yra viena aktyviausių<br />
Baltijos šalių, vykdančių ir<br />
įgyvendinančių ES Trečiąjį<br />
energetikos paketą (TEP)? Kodėl<br />
tai taip svarbu?<br />
Mes turime tvirtą tikslą – sukurti sąlygas<br />
konkurencijai elektros energijos<br />
ir gamtinių <strong>dujų</strong> tiekimo srityse ir<br />
integruotis į bendrą ES energetikos<br />
rinką. Šiuo metu net ir turėdami SGD<br />
terminalą, negalėtume pasinaudoti<br />
į Klaipėdą suskystintų <strong>dujų</strong> pavidalu<br />
atkeliavusiomis dujomis – dalies<br />
magistralinių vamzdynų trūksta, o likusius<br />
Lietuvoje kontroliuoja konkurencija<br />
nesuinteresuota vieno tiekėjo<br />
dujomis prekiaujanti ir šio monopolininko<br />
kontroliuojama kompanija.<br />
ES TEP idėja gamtinių <strong>dujų</strong> srityje<br />
– atskirti <strong>dujų</strong> importo ir magistralinių<br />
dujotiekių valdymo verslus. Tai<br />
reiškia, jog visi <strong>dujų</strong> importuotojai<br />
turės vienodą teisę naudotis magistraliniais<br />
paskirstymo dujotiekiais.<br />
Pagal ES TEP, iki 2014 m.<br />
pabaigos privalome užsitikrinti<br />
alternatyvų gamtinių <strong>dujų</strong><br />
tiekimą, kuris būtų vykdomas<br />
pirmiausia per SGD terminalą.<br />
Koks yra pačios ES vaidmuo<br />
įgyvendinant šį reikalavimą?<br />
Iki naujųjų valstybių įstojimo 2004 m.<br />
ES energetinę politiką vykdė netiesiogiai<br />
– buvo akcentuojama aplinkosaugos<br />
normos, konkurencijos stiprinimo<br />
ir bendros rinkos kūrimo siekiai.<br />
Ilgainiui ES pradėjo galvoti apie<br />
bendrą aktyvią energetinę politiką.<br />
Praėjusių metų pabaigoje ES buvo<br />
pasiektas susitarimas pradėti investuoti<br />
į energetikos infrastruktūrą. Ar<br />
skiriama pakankamai pinigų? Žinoma,<br />
ne. EK skaičiavimais, visai reikalingai<br />
infrastruktūrai įrengti iki 2050<br />
m. būtini 1,5-2,2 trilijono eurų, tuo<br />
tarpu EK kalba apie kiek daugiau nei<br />
9 milijardus iki 2020 m. Tačiau tai yra<br />
pradžia.<br />
Ir jei mes patys abejosime, ar mums<br />
reikia šios ES paramos, ar reikia terminalo,<br />
jungčių, atominės, energetinio<br />
saugumo užtikrinimą pradėjusi remti<br />
ES iškart pasakys: „Ne, jums nereikia<br />
– reikia slovakams, bulgarams ar<br />
vokiečiams.“
Geriausi vaistai ekonomikai<br />
Bendras energetinių resursų<br />
disbalansas Lietuvoje tolygiai<br />
didėja, o pastaraisiais metais<br />
jis tiesiog sprogo. Per metus<br />
iš Lietuvos už dujas, naftą ir<br />
elektrą iškeliauja 8 mlrd. litų,<br />
ir tai turi didelį neigiamą poveikį<br />
<strong>šalies</strong> ūkiui. Ekonomistų<br />
teigimu, SGD terminalas ir<br />
tolesnis energetinės nepriklausomybės<br />
stiprinimas yra<br />
kelias, kuris galėtų padėti <strong>šalies</strong><br />
ekonomikai atsitiesti.<br />
info<br />
Formuosis <strong>dujų</strong> rinka<br />
Jau šiemet planuojamas Lietuvos<br />
<strong>dujų</strong> biržos startas. Kad <strong>dujų</strong> rinka<br />
veiktų efektyviai, bus svarbios<br />
planuojamos vamzdynų jungtys<br />
su Lenkija, sustiprinta jungtis su<br />
Latvija ir SGD terminalas.<br />
„Pradėjusi veikti <strong>dujų</strong> birža<br />
Lietuvoje sukurs prielaidas<br />
formuotis objektyviai, tik<br />
ekonominėmis prielaidomis<br />
pagrįstai, gamtinių <strong>dujų</strong> rinkai ir<br />
kainai“, – sako Lina Skrabutėnaitė,<br />
Lietuvos elektros ir gamtinių <strong>dujų</strong><br />
rinkos operatoriaus „Baltpool“<br />
generalinė direktorė (nuotr.).<br />
Energetinių<br />
išteklių<br />
prekybos<br />
deficitas<br />
Elektros energija<br />
Gamtinės dujos<br />
Naftos produktai<br />
Žygimantas Mauricas,<br />
„Nordea“ ekonomistas:<br />
„Energetikoje reikėtų vadovautis<br />
finansų rinkose<br />
plačiai naudojamu principu:<br />
nedėti visų kiaušinių<br />
į vieną pintinę. Deja, šiuo<br />
metu Lietuva beveik visus kiaušinius<br />
yra sudėjusi į importinę rusišką<br />
pintinę, kuri netrukus gali tapti<br />
per sunki... Tad bent dalį kiaušinių<br />
reikia perdėti į kitas pintines. SGD<br />
terminalas ir yra viena tokių pintinių.<br />
Brangesnės dujos lemia ne tik<br />
didesnes sąskaitas už elektrą,<br />
šildymą ar karštą vandenį, tačiau<br />
ir tai, ar gyventojai apskritai turės<br />
pajamų apmokėti šias sąskaitas.<br />
Nerijus Mačiulis, vyriausiasis<br />
„Swedbank“<br />
ekonomistas: „Manau,<br />
SGD terminalas reikalingas<br />
Lietuvai. Jis<br />
tikrai leis sumažinti<br />
vartojamų <strong>dujų</strong> kainą.<br />
Gaila, kad reikėjo tiek daug metų,<br />
kad suvoktume terminalo būtinumą.<br />
Alternatyvaus <strong>dujų</strong> tiekėjo<br />
Jekaterina Rojaka,<br />
banko „DnB“ vyriausioji<br />
ekonomistė: „Alternatyvus<br />
<strong>dujų</strong> tiekimo<br />
šaltinis sukurs prielaidas<br />
didesnei konkurencijai,<br />
nes šiandien Lietuva perka dujas<br />
gerokai brangiau, nei tai būtų<br />
Peteris Olssonas, „SEB Enskilda“ susijungimų ir įsigijimų<br />
vadovas Švedijoje: „Naujos atominės elektrinės ar<br />
suskystintų <strong>dujų</strong> terminalo statybos projektai yra pakankamas<br />
pagrindas investuotojams domėtis Lietuva.“<br />
Juk apie 40 proc. <strong>dujų</strong><br />
Lietuvoje suvartoja įmonės,<br />
kurios dėl techninių<br />
priežasčių dažnai negali<br />
pakeisti <strong>dujų</strong> kita kuro<br />
rūšimi. Tad augančios <strong>dujų</strong><br />
kainos gali priversti jas<br />
mažinti darbuotojų skaičių, darbo<br />
užmokestį ar visai nutraukti savo<br />
veiklą. Energijos išteklių kainų<br />
įtaką ekonomikai puikiai iliustruoja<br />
tikrą renesansą patiriantis JAV<br />
pramonės sektorius, kurį paskatino<br />
pradėtos išgauti pigesnės skalūninės<br />
dujos. Rezultatas akivaizdus:<br />
vos per dvejus metus buvo sukurta<br />
300 tūkst. naujų darbo vietų –<br />
lygiai tiek, kiek Lietuvoje šiuo metu<br />
yra bedarbių.“<br />
egzistavimas padidina<br />
energetinį saugumą, nes<br />
dėl politinių ar ekonominių<br />
priežasčių sutrikus<br />
<strong>dujų</strong> tiekimui iš vieno<br />
šaltinio visada galima<br />
pasinaudoti kitu. Be to,<br />
tai valstybei suteikia didesnių<br />
derybinių galių ir galimybę dujas<br />
pirkti pigiau.“<br />
galima daryti spot (neatidėliotinų<br />
sandorių)<br />
rinkoje. Tai didina <strong>šalies</strong><br />
gamintojų veiklos sąnaudas<br />
ir mažina jų prekių<br />
konkurencingumą, o potencialius<br />
investuotojus skatina<br />
plėtoti gamybą kitose šalyse.“<br />
info<br />
Permokame iki<br />
1 mlrd. Lt<br />
Turėdami savo terminalą ir pirkdami<br />
amerikietiškas suskystintas dujas<br />
Lietuvos vartotojai mokėtų 100<br />
JAV dolerių už 1000 kubinių metrų<br />
pigiau nei dabar, tai leistų Lietuvai<br />
per metus sutaupyti iki 1 mlrd. litų,<br />
skaičiuoja apžvalgininkas Rytas<br />
Staselis. Tokiu atveju SGD terminalas<br />
valstybei galėtų atsipirkti per 1–2<br />
metus.<br />
„Jeigu šiandien Lietuva turėtų<br />
veikiantį SGD terminalą ir<br />
įgyvendintų energetikos ministro<br />
Arvydo Sekmoko pernai pasirašytą<br />
ketinimų protokolą su JAV kompanija<br />
„Cheniere“, Lietuvos vartotojai<br />
galėtų nusipirkti <strong>dujų</strong> už 380–390<br />
JAV dolerių už 1000 kubinių metrų.<br />
Maždaug tokią kainą už dujas<br />
„Gazprom“ moka Vokietijos<br />
energetikos koncernai. Tai būtų<br />
pigiau, nei šiuo metu pagal ilgalaikę<br />
sutartį rusiškas dujas perka Lenkijos<br />
<strong>valstybinis</strong> koncernas „PGNiG“ (430<br />
JAV dolerių)“, – teigia „Verslo žinių“<br />
apžvalgininkas.<br />
1997 m. 1998 m. 1999 m. 2000 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m.<br />
Šaltinis „Nordea“<br />
milijardai litų<br />
10<br />
8<br />
6<br />
4<br />
2<br />
0<br />
-1<br />
3
Nekantrauja pradėti<br />
darbus statybų aikštelėje<br />
Energetinė nepriklausomybė,<br />
kurios aktyviai siekia<br />
Lietuva, turinti garbingą ir<br />
įkvepiančią istoriją, – tai<br />
viena svarbiausių priežasčių,<br />
išskiriančių Lietuvos<br />
SGD terminalą iš kitų, kurių<br />
statyboms vadovavo tarptautinių<br />
patarėjų „Flour“<br />
komandos vadovas Thomas<br />
A. Ralphas. Jis atsako į „Terminalo“<br />
klausimus apie projekto<br />
eigą ir SGD pasaulines<br />
rinkos tendencijas.<br />
Kaip sekasi statyti Lietuvos SGD<br />
terminalą?<br />
Džiaugiamės projekto įgyvendinimo<br />
eiga, reikšmingai pasistūmėjome į<br />
priekį. Iš tiesų nuo tada, kai perėmėme<br />
vadovavimą projektui, darbotvarkė<br />
labai greitai įsibėgėjo, tačiau<br />
komanda puikiai susidoroja su iškylančiais<br />
iššūkiais.<br />
Ar Lietuva buvo tinkamai<br />
atlikusi parengiamuosius namų<br />
darbus prieš Jums perimant<br />
projekto valdymą?<br />
Reikšmingi darbai buvo atlikti iki tol,<br />
kol į projektą įsitraukė „Fluor“ – buvo<br />
padėti tvirti pamatai projektui įgyvendinti.<br />
Parengiamuosius darbus<br />
atliko savo darbą išmanantys gabūs<br />
žmonės. Mums pasisekė, kad jie ir<br />
toliau dirba prie šio projekto. Manau,<br />
Thomas A. Ralphas, vyriausiasis<br />
„Fluor“ patarėjas Lietuvos SGD<br />
terminalo projekte:<br />
„ Statomas terminalas<br />
bus lankstus ir<br />
galės patenkinti<br />
Lietuvos poreikius<br />
nepriklausomai nuo<br />
pokyčių tarptautinėje<br />
SGD rinkoje.“ Archyvo nuotr.<br />
kad tik kiekvieno komandos nario<br />
asmeninis įsitraukimas gali lemti sėkmingą<br />
projekto įgyvendinimą.<br />
Dalyvavote kitų SGD terminalų<br />
statyboje visame pasaulyje ir<br />
vadovavote jiems. Kuo išsiskiria<br />
Lietuvos terminalas?<br />
Kiekvienas projektas, kuriame man<br />
teko galimybė dalyvauti, turi išskirtinių<br />
aspektų. Vis dėlto Lietuvos SGD<br />
terminalas – vienas unikaliausių dėl<br />
kelių priežasčių. Akivaizdžiausia jų<br />
– Lietuvos energetinės nepriklausomybės<br />
poreikis. Lietuvos istorija yra<br />
įkvepianti, ir mes labai džiaugiamės<br />
galėdami dalyvauti kuriant tokios<br />
4 AB “<strong>Klaipėdos</strong> nafta” Burių 19, A.d. 81 LT-91003 Klaipėda Tel. 8 46 391772 www.oil.lt<br />
garbingos ir išdidžios tautos istoriją<br />
– statyti plaukiojantį SGD terminalą.<br />
Man asmeniškai įdomiausia<br />
kiekvieno projekto dalis – galimybė<br />
susipažinti su jame dalyvaujančiais<br />
žmonėmis.<br />
SGD terminalų statybos<br />
pastaraisiais metais pasaulyje<br />
išgyvena pakilimą. Ką tai reiškia<br />
Lietuvai, šiuo metu pradėjusiai<br />
statyti terminalą?<br />
Suskystintų gamtinių <strong>dujų</strong> rinka per<br />
pastarąjį dešimtmetį smarkiai plėtėsi<br />
ir augo. Prieš kelerius metus mes manėme,<br />
kad importuojamomis SGD<br />
patenkinsime JAV poreikius, o dabar<br />
daugelis importo terminalų ieško<br />
eksporto galimybių. Naujos technologijos,<br />
kurios, pavyzdžiui, leido<br />
išgauti skalūnines dujas, gana greitai<br />
keičia įprastą energetikos vaizdą. Vis<br />
dėlto manau, kad vykstantys pokyčiai<br />
turės teigiamos įtakos Lietuvai.<br />
Statomas terminalas bus lankstus ir<br />
galės patenkinti <strong>šalies</strong> poreikius nepriklausomai<br />
nuo pokyčių tarptautinėje<br />
SGD rinkoje.<br />
Su Lietuvos SGD terminalo<br />
projektu dirbsite dar trejus<br />
metus – kokie Jums bus šie<br />
metai?<br />
Manau, kad ateinantys treji metai<br />
bus labai darbingi ir praeis greitai.<br />
Nekantrauju pradėti darbus statybų<br />
aikštelėje krante ir laivo aikštelėje ant<br />
info<br />
Terminalo technologija saugi<br />
tiek aplinkai, tiek žmonėms:<br />
Laikomos talpyklose SGD<br />
negali sprogti, nes jose nėra<br />
deguonies.<br />
SGD laivais jau transportuojamos<br />
50 metų. Per šį laikotarpį<br />
nebuvo nė vieno laivų susidūrimo,<br />
gaisro ar sprogimo.<br />
SGD nėra toksiškos, jos yra<br />
bekvapės, bespalvės ir nekorozinės.<br />
Atgabenamos į Lietuvą SGD<br />
neturės jokio tiesioginio sąlyčio<br />
su žmonėmis, taigi nebus<br />
ir jokio poveikio žmonių sveikatai.<br />
SGD – tai gamtinės dujos<br />
skystu pavidalu. Atšaldomos<br />
iki -161,50C GD kondensuojasi<br />
į skystį. Kadangi skystos GD<br />
užima 600 kartų mažiau vietos<br />
nei dujinio pavidalo, jas daug<br />
lengviau transportuoti dideliais<br />
atstumais.<br />
vandens. Turime būti pasirengę greitai<br />
reaguoti į iškylančius nenumatytus<br />
iššūkius, taip pat turėsime skirti<br />
nemažai laiko kalbėdamiesi su žmonėmis,<br />
susijusiais su šiuo projektu, ir<br />
atsakinėdami į jų klausimus. Visa komanda<br />
dirba daug ir atsakingai, kad<br />
numatytų bet kokius trukdžius, kurie<br />
gali iškilti statant terminalą, kad jie<br />
nesutrukdytų laiku jį paleisti. Mes<br />
visi dirbame kruopščiai ir atsakingai,<br />
kad sumažintume visas galimas rizikas<br />
ir terminalas būtų baigtas pagal<br />
grafiką. Aš jau planuoju pabaigtuvių<br />
šventę!<br />
info@sgd.lt ISSN 2029-8897 Tiražas 15 000
Change language