Balandis-birželis, Nr. 2 - LSMU

lsmuni.lt

Balandis-birželis, Nr. 2 - LSMU

GYVULININKYSTĖS

SPECIALISTAS

2010 m. balandis – birželis Nr. 2 (1167)

LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJOS LAIKRAŠTIS

Pritarta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto statutui

ir reorganizacijos sąlygų aprašui

Balandžio 22 d. bendrame LVA ir KMU senatų posėdyje,

vykusiame Lietuvos veterinarijos akademijoje, buvo

pritarta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto statutui ir

reorganizacijos sąlygų aprašui. Posėdyje dalyvavo abiejų

aukštųjų mokyklų senatų nariai, dėstytojai, mokslininkai,

studentai bei darbuotojai. LVA ir KMU senatams pritarus

SMD konferencija

Balandžio 21 d. LVA vyko XXXVIII studentų mokslinės

draugijos konferencija. SMD vadovas doc. A. Černauskas

pasveikino visus dalyvius, pasidžiaugė, kad šioje konferencijoje

dalyvauja gausus studentų bei jų mokslinių darbų vadovų būrys,

akademijos rektorius prof. H. Žilinskas, prorektoriai ir dekanai.

Pristatė konferencijai išleistą pranešimų santraukų leidinį. Buvo

išrinkta naujoji SMD pirmininkė Agnė Čiurilaitė (VF II k.) ir SMD

pirmininkės pavaduotoja Ilma Čiučelytė (VF II k.).

Tęsinys 2 p.

statutui ir reorganizacijos sąlygų aprašui buvo nutarta

kreiptis į LR Seimą. Kreipimąsi dėl patvirtinimo Lietuvos

sveikatos mokslų universiteto statuto ir reorganizacijos

sąlygų aprašo pasirašė: LVA rektorius prof. H. Žilinskas, LVA

senato pirmininkas prof. A. Matusevičius, KMU rektorius

prof. R. Žaliūnas, KMU senato pirmininkas prof. V. Grabauskas.

Tęsinys 2 p.

Žmogus, mokantis pasirinkti gyvenimo spalvas

Žmogaus gyvenimas priklauso ne tik nuo to, ką jis žmogui suteikia, kiek nuo

to, ką žmogus duoda gyvenimui; ne nuo to, kas su žmogumi atsitinka, kiek nuo

to, kaip žmogus tai įvertina. Žinoma, aplinkybės ir įvykiai nuspalvina gyvenimą,

bet tam žmogui ir duotas protas, kad jis pasirinktų spalvas (J. H. Mileris).

Dr. Antanas Banys – žmogus, mokantis pasirinkti gyvenimo spalvas ir ne

tik jas…

Po ilgų svarstymų Antanas 1979 m. nusprendė Lietuvos veterinarijos

akademijoje studijuoti zooinžineriją. Sėkmingai studijuodamas 1985 m.

baigė akademiją ir pradėjo dirbti zootechniku selekcininku tuometiniame

Veiverių kolūkyje, Prienų rajone. Tai nebuvo jo svajonių profesija, bet gyvenime

svarbiausia yra tai, ką darai, daryti iki pabaigos.

Visą gyvenimą mėgęs muziką dr. A. Banys visuomet rasdavo jai laiko, tuo

praskaidrindamas ne tik savo kasdienybę, bet ir džiugindamas aplinkinius.

Tęsinys 2 p.


2

2010 m. balandis – birželis Nr. 2 (1167)

Pritarta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto statutui

ir reorganizacijos sąlygų aprašui

Atkelta iš 1 p.

Kovo 18 d. LR Seimas pritarė Lietuvos veterinarijos

akademijos (LVA) ir Kauno medicinos universiteto (KMU)

reorganizavimo pradžiai – sujungimui.

„Priimtu nutarimu nutarta pritarti, kad Kauno

medicinos universitetas ir Lietuvos veterinarijos akademija

būtų reorganizuojami sujungimo būdu į naują valstybinę

Atkelta iš 1 p.

Konferencijoje pranešimus skaitė: Čiurilaitė A., Čiučelytė

I. – VF II k.; vadovė – doc. dr. R. Želvytė. „Organinės

medžiagos virškinamumo didžiajame prieskrandyje tyrimas

IN VITRO.“

Juodsnukytė Z. – VF VI k.; vadovas – prof. habil dr.

A. Matusevičius. „Kremo T-1 poveikis triušių ir jūrų kiaulyčių

odai.“

Kučinskas K. – VF IV k.; vadovas – doc. dr. A. Noreika. „Kai

kurių bendrinių anestetikų ir jų kombinacijų poveikis įvairių

rūšių gyvūnų eritrocitams IN VITRO.“

Širmenytė G. – VF I k.; vadovė – dr. A. Semaškaitė.

„Multienziminio preparato ir mananoligosacharidų įtaka

viščiukų broilerių virškinimo procesams.“

Šukytė K. – VF I k.; vadovė – dr. A. Semaškaitė.

„Multienziminio preparato ir organinių rūgščių įtaka viščiukų

broilerių virškinimo procesams.“

Atkelta iš 1 p.

Daugelis iš mūsų turėjome progos pažinti jį kaip puikų

renginių organizatorių, vedėją ir muzikantą.

Kita jo gyvenimo spalva – žmona Onutė. Jie susituokė

labai jauni, vos antrame kurse, bet ir vėl – tai buvo tikra. Štai

jau 30 metų jie abu kartu. Jų būtį nuspalvino dar gražesnės

gyvenimo spalvos – vaikai Mindaugas ir Laurencija.

A. Banys tik vienerius savo karjeros metus nuo 1979 m.

praleido ne LVA. Visas jo kitas gyvenimas yra susietas

su akademija. 1986 m. jis pradėjo dirbti Akušerijos ir

ginekologijos katedroje vyr. laborantu ir labai greitai tapo

katedros siela ir atspara, o 1991 m. pradėjo mokslinį darbą

Gyvulių reprodukcijos laboratorijoje.

Prisimenu tą laiką, kai kolega rengė disertaciją. Jis dirbo

tyliai, ramiai, kantriai.

Ne vienas pėsčiomis nueitas kilometras iki bandymų

vietos, ne vienas surinktas bandymų mėginys ir galiausiai

disertacijos rašymas. Tai nebuvo lengvas laikas, bet tai buvo

nauja spalva A. Banio gyvenime – 1996 m. gruodį apginta

zootechnikos mokslų daktaro disertacija, mokslo darbuotojo

pareigos.

Dirbdamas mokslinį darbą Antanas laboratorijoje

visuomet buvo ir tas žmogus, be kurio rūpesčio ir pastangų

SMD konferencija

aukštąją mokyklą – Lietuvos sveikatos mokslų universitetą. Šį

sprendimą Seimas priėmė atsižvelgdamas į LVA ir KMU senatų

nutarimus.“

Jolanta Jonikienė,

LVA atstovė spaudai

Rugytė K. – VF Veterinarinė maisto sauga IV k.; vadovė –

doc. dr. M. Stankevičienė. „Vartotojas ir maisto sauga.“

Televičius M. – VF IV k.; vadovas – doc. dr. E. Jonaitis.

„Adventyviniai medingieji augalai Prienų rajono Žiūronių

kaimo apylinkėse.“

Vaitkus K. – GTF magistrantas; vadovė – e. doc. p. dr.

R. Budreckienė. „Natūraliųjų antioksidantų panaudojimas virtų

dešrų gamyboje.“

Zakarienė G., Šaltenienė V. – VF IV k. studentės;

Pranskėnaitė E., Zaliapūgienė A., Fediajevas O. – archeologai;

vadovas – prof. L. Daugnora. „Vilniaus mieste kasinėtų

archeologinių objektų osteologinė analizė.“

Komisija aukštais balais įvertino visus pranešimus

skaičiusius jaunuosius mokslininkus. Komisijos pirmininkė

prorektorė studijoms doc. G. Januškevičienė paskelbė

rezultatus, o LVA rektorius prof. H. Žilinskas pranešėjams įteikė

padėkas bei prizus, palinkėjo asmeninės ir mokslinės pilnatvės.

Jolanta Jonikienė

Žmogus, mokantis pasirinkti gyvenimo spalvas

neapsiėjo nei viena organizuota konferencija, nei viena šventė,

nei viena laboratorijos rekonstrukcija. Jis visada rasdavo laiko

visiems – kolegoms, studijų laikų draugams, LVA Kultūros

skyriaus kolegoms ir, be abejonės, savo šeimai, muzikai ir

žvejybai.

2006 m. rektoriaus paskatintas A. Banys drąsiai pasuko

į administracinio darbo kryptį. Atrodė, kad kolega pasikeitė –

tapo santūresnis, dar labiau savimi pasitikintis. Tačiau

svarbiausia – jis išliko žmogumi, kuriuo galima pasitikėti, į kurį

galima kreiptis užgriuvus rūpesčiams.

Balandžio 6-ąją dr. A. Banys atšventė garbų jubiliejų.

Įsirėžė dar vienas šviesus štrichas jo gyvenimo paveiksle.

Branda slepia galimybes, ne mažesnes nei jaunystė, tik jau po

kitokiais apdarais.

Prancūzų rašytojas F. de Lorošfuk rašė: „Kiekvieną savo

amžiaus tarpsnį mes pradedame kaip naujokai ir ne sykį mums

pristinga patirties, nors esame gyvenę jau nemažai metų.“

Mielas kolega Antanai, iš visos širdies tikiu, kad patirties

Tau tikrai nepritrūks, telydi Tave sėkmė, teneapleidžia sveikata

ir iki šiol puoselėtos gyvenimo vertybės.

E. prof. p. dr. Vita Riškevičienė,

Užkrečiamųjų ligų katedra


2010 m. balandis – birželis Nr. 2 (1167)

Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo

(LAMPSS) atstovai susitiko su LR Prezidentės patarėja

švietimo, mokslo, kultūros klausimais V. Būdiene

Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų

susivienijimo (LAMPSS) tarybos pirmininkė doc. A.Lapinskienė

(KU) ir nariai: doc. G. Kmitienė (VPU), doc. V. Kubilius (KTU),

lekt. V. Skėruvienė (KK), doc. A. Stimbirys (LVA) balandžio

9 d. LR prezidentūroje susitiko su LR Prezidentės vyriausiąja

švietimo, mokslo, kultūros ir nevyriausybinių organizacijų

grupės patarėja V. Būdiene. Susitikimo metu buvo svarstoma

blogėjanti dėstytojų ir mokslininkų socialinė ir ekonominė

padėtis Lietuvos aukštosiose mokyklose bei mokslo institutuose;

Studijų reforma ir jos pasekmės Lietuvai; Socialinio dialogo

ir socialinės partnerystės principų ignoravimas, jo pasekmės

Lietuvos mokslui ir studijoms.

Buvo konstatuota, kad, priėmus Mokslo ir studijų

įstatymą, pablogėjo dėstytojų ir mokslininkų socialinė ir

ekonominė padėtis. Kadangi aukštajame moksle pradėjo

veikti rinkos ekonomikos dėsniai, daugelis universitetų

ir kolegijų sumažino dėstytojų skaičių ir padidino darbo

krūvius. LAMPSS atstovai pareiškė, kad esant tokiam dėstytojų

užimtumui kalbos apie studijų kokybės ir mokslo pagerėjimą

šiose institucijose yra tuščios, nes nėra sudarytos realios

prielaidos tam atsirasti.

Prezidentės patarėja sutiko su profsąjungos atstovų

išsakyta mintimi, kad dabartinio Mokslo ir studijų

įstatymo, kuris galimai yra antikonstitucinis ir nesudaro

sąlygų kokybiškoms studijoms ir mokslui Lietuvoje

atsirasti, priėmimas parodė, kad vieningos akademinės

bendruomenės Lietuvos aukštosiose mokyklose nėra.

Akademinė bendruomenė prisimenama tik tada, kai tai

naudinga politikams ar vykdomajai valdžiai. Mokslo ir

studijų institucijose nėra sukurta tinkama socialinė aplinka;

akademinėje aplinkoje klesti pataikavimas, prisitaikymas,

pasigendama mokslininkų ar dėstytojų pilietinio aktyvumo.

Žymūs ir kompetentingi mokslininkai, kurie pasisako politinei

sistemai neparankiais klausimais, tiesiog yra ignoruojami.

V. Būdienė pabrėžė, kad nesant stipriai akademinei

bendruomenei tuo netgi piktnaudžiaujama. Anot jos, yra

tokių universitetų, kurie šiais mokslo metais gavo pakankamai

studentų krepšelių ar priėmė studijuoti daug už mokslą

mokančių asmenų, tačiau algos dėstytojams ar mokslą

aptarnaujančiam personalui nepadidėjo, bet buvo padidintos

administracijos atstovams.

LAMPSS pabrėžė, kad šiuo atveju profesinių sąjungų

stiprinimas ir jų įtakos didinimas būtų stiprus veiksnys

demokratijos atsiradimui, pilietinės visuomenės kūrimui

bei mokslo ir studijų įstatymdavystės stiprinimui Lietuvoje.

V. Būdienė pritarė šiai minčiai ir pažadėjo Prezidentei perduoti

šią LAMPSS poziciją.

Socialinis dialogas – demokratijos pagrindas yra

visapusiškai skatinamas Europos Sąjungos šalyse, tačiau

Lietuvos politikai, valdžios atstovai jį ignoruoja. Dėl šios

priežasties nederinti su socialiniais partneriais valdžios

institucijų priimti sprendimai būna nelogiški, kelia

visuomenėje socialinę įtampą ir pasipiktinimą. Pavyzdžiui,

2009 m. spalio 12 d. Lietuvos mokslo tarybos (LMT)

nutarimas, kuris nustato kvalifikacinius reikalavimus Mokslo

institucijų darbuotojams. Anot LAMPSS, šis LMT sprendimas

prieštarauja Lygių galimybių įstatymui, LR Konstitucijai ir

2007 m. gegužės 5 d. Lietuvos Konstitucinio Teismo (byla Nr.

18/16) sprendimui, kuriame buvo išaiškinta, kad publikuojant

mokslinius straipsnius negali būti suabsoliutinama, t. y.

suteikiama pirmenybė vienai ISI (Information Sciences

Institute), JAV įsikūrusiai privačiai duomenų bazei.

Šio susitikimo pagrindas – 2010 m. kovo 4 d.

LAMPSS kreipimasis į LR Prezidentę, kuriame buvo išreikštas

susirūpinimas dėl Lietuvos aukštojo mokslo padėties ir

perspektyvų bei universitetuose dirbančių darbuotojų

blogėjančių socialinių bei ekonominių sąlygų.

3

Doc. dr. A. Stimbirys,

LAMPSS tarybos narys


4

Veiklos kupinos dienos

2010 m. balandis – birželis Nr. 2 (1167)

Kovą, pavasariško atgimimo metą, gražų 60 metų jubiliejų pažymėjo ilgametis

akademijos docentas Algirdas Černauskas.

Jubiliatas gimė 1950 m. kovo 25 d. Šiaulių rajono Gruzdžių seniūnijos Lygudų

kaime, žemdirbių tėvų Elenos ir Jono Černauskų šeimoje. 1957–1961 m. mokėsi Apušėlių

pradinėje, o 1961–1965 m. – Gruzdžių vidurinėje mokykloje, kur baigė aštuonias klases.

1965–1969 m. studijos Gruzdžių žemės ūkio technikume. Mokydamasis technikume lankė

lengvosios atletikos ir slidinėjimo treniruotes. 1969 m. įgijo veterinarijos felčerio specialybę

ir buvo įtrauktas į gerai ir labai gerai besimokančių moksleivių, galinčių tęsti studijas Lietuvos

veterinarijos akademijoje, sąrašą. Deja, 1969 m. buvo pašauktas trejiems metams į sovietinės

armijos Šiaurės laivyną.

1972 m. grįžęs į Lietuvą Algirdas, tėvų skatinamas, įstojo į LVA Veterinarijos fakultetą.

Nuo pirmų dienų A. Černauskas aktyviai prisidėjo prie studentiškų tradicijų puoselėjimo. Dar

I kurse akademijos administracija pasiūlo vadovauti studentų statybiniam būriui amžinojo

įšalo krašte – Jakutijoje. Ir dabar docentą aplanko prisiminimai apie sunkų darbą deimantų ir

aukso kasyklų statybose Jakutijoje. 1974 m. vasarą A. Černauskas vėl formuoja jau tarptautinį

studentų būrį į tuometinės Čekoslovakijos Brno miestą. 1977 m. baigia akademiją ir įgyja

veterinarijos gydytojo kvalifikaciją, tačiau palikti mielos Alma Mater netenka, nes rektoratas

pasiūlo likti dirbti akademijoje pedagoginį darbą. Po dvejų metų darbo asistentu Vidaus ligų

katedroje 1979 m. A. Černauskas siunčiamas į tikslinę aspirantūrą tuometiniame Leningrado

veterinarijos institute. Atlikęs tyrimus, parengė ir sėkmingai apgynė kandidatinę disertaciją

„Kai kurie kasos liaukos diagnostiniai rodikliai karvėms sergant ketoze“, kuri nostrifikuota į

veterinarijos daktaro laipsnį (vadovas – prof. A. M. Smirnovas).

Tęsinys 6 p.

Įgijome daugiau įgūdžių

Lietuvos veterinarijos akademijos grupė studentų su nekantrumu laukė balandžio

14 d., nes tą dieną, buvo suplanuota išvyka pas Molėtų rajono Želvos miestelio ūkininkus

A. ir S. Petniūnus. Jie jau penktus metus mus kviečia į savo ūkį. Kelionės tikslas – plėsti studentų

žinias bei tobulinti praktinius įgūdžius.

Pasiekus kelionės vietą, persirengėme ir nuskubėjome į tvartą, kuriame laikomos karvės.

Galėjome pasidžiaugti tuo, kad tik vos peržengus slenkstį mus pasitiko nauja gyvybė – prieš

15 minučių apsiveršiavo karvė. Taigi apžiūrėję visus tvarto gyventojus, išsirinkome keletą

karvių, kurioms įvedėme magnetinį zondą. Kadangi gyvuliai buvo pašerti, šio tyrimo metu

metalinių daiktų skrandyje neradome. Tačiau studentams netrūko entuziazmo, pasiskirstę

galvijus švirkštėme jiems trivitamino į kaklo raumenis. Nors kai kurios karvės priešinosi šiai

procedūrai, vis dėlto įveikėme kliūtis.

Svetingų ūkininkų pavaišinti pietumis apžiūrėjome ir šeimininko egzotinių paukščių

apvarus.

Vykdami namo užsukome į Lietuvos etnokosmologijos muziejų, kur mus pasitiko gidas

Justinas. Apžiūrėjome muziejaus ekspozicijas. Vienoje salėje matėme filmuką apie visatą,

planetas, žvaigždes. Vėliau pakilome į bokštą, iš kur atsivėrė neapsakomai gražus vaizdas –

Molėtų rajono kraštovaizdis.

Tęsinys 6 p.


2010 m. balandis – birželis Nr. 2 (1167) 5

Aš dar nepavargau gyventi ir noriu visur suspėti

Veterinarijos fakulteto šeštakursiai, atsisveikindami

su LVA, paskutinį kartą sužaidė draugiškas salės riedulio

rungtynes su LVA dėstytojų ir darbuotojų komanda. Nors

rungtynės vyko grojant muzikai, tai ne tik niekam netrukdė,

bet padėjo geriau improvizuoti technišką lazdos laikymą,

greičiau bėgti ir smūgiuoti į vartus. O kokios buvo emocijos

po įmušto įvarčio!.. Į varžybas absolventas Tomas Bendikas

atsivedė žmoną ir dukrytę, kuriai labai patiko tas skylėtasis

kamuoliukas... Rezultatu 6:5 nugalėjo studentai.

Iki pasimatymo, akademija!

Tęsinys 6 p.

Pasikalbėti apie praeitį, sportą, karjerą, pomėgius, planus

bei svajones sutiko buvusi Kūno kultūros katedros lektorė,

aerobikos pradininkė, Lietuvos moterų sporto asociacijos

prezidentė, televizijos šokių dešimtuko nugalėtoja Joana

Bartaškienė. Trumpai priminusi aerobikos istoriją, 1980-uosius

metus, nuotykius televizijoje, Palangoje, kada, ji sakė, buvo

ir princese, ir karaliene, savo pirmąsias auklėtines, kurios

dabar tapo dėstytojomis, mokslininkėmis, paminėjo, jog labai

džiaugėsi savo studentais I. Kvalkauskaite ir M. Lasausku,

2002 m. Lietuvos aukštųjų mokyklų aerobikos čempionate

dvejeto varžybose ir 2003 m. SELL studentų žaidynėse

iškovojusiais III vietas, studente E. Zuikevičiūte, akademijos

komandos kapitone 2007 m. merginų trejeto aerobikos

varžybose, iškovojusia III vietą.

Tęsinys 7 p.

Akademijos studentai dalyvauja varžybose

Kovo pabaigoje KTU sporto salėje vyko Lietuvos universitetų studentų

badmintono čempionatas. Šiose varžybos LVA VF II k. studentė Vestina

Latožaitė užėmė IX vietą iš šešiolikos dalyvių.

Kovo 21 d. Lietuvos karo akademijoje vyko Lietuvos universitetų

studentų jėgos trikovės čempionatas. LVA atstovavo du VF II kurso studentai

Julius Staškevičius ir Vilius Jonelis.

Tęsinys 7 p.

Veterinarijos fakulteto I kurso studentė

Rasa Paciūnaitė gimė Kaune, baigė „Saulės“

Žirgai

gimnaziją. Vieną rytą atsibudusi namuose Amaliuose, išgirdo lauke kanopų

kaukšėjimą, pažiūrėjo pro langą ir pamatė sportinį žirgą, kuriuo atjojo tėčio

draugas. Apsirengusi išlėkė į lauką ir paprašė pasodinti ją ant žirgo. Tai buvo

2001 metai. Nuo tada ir prasidėjo Rasos draugystė su žirgais. Ji su tėčio draugo

kumelaite pradėjo rimtai sportuoti, o vėliau dovanų gavo nuvarytą, ligotą

žirgą. Ji pati ėmė žirgą gydyti. Kai po keleto mėnesių jis pasveiko, pradėjo su juo

lenktyniauti lygiosiose lenktynėse hipodrome. Pamažu gerėjo rezultatai. Rasa

laimėjo daug lenktynių, kartu su žirgu buvo apdovanota rozetėmis-medaliais,

diplomais ir piniginiais prizais.

Per 2008 m. vasaros sezoną, lenktyniaudama įvairiose varžybose, kartu

su žirgu uždirbo 3000 Lt, kuriuos panaudojo žirgo išlaikymui. 2010 m. sezono

planai – dalyvauti ištvermės jojimo varžybose, siekti pergalių, bei nepamiršti

gerai mokytis ir sėkmingai baigti I kursą.

Tęsinys 7 p.


6

Atkelta iš 4 p.

Santarvė šeimoje ir jaunatviška energija leido vienu

metu derinti jaunos šeimos rūpesčius, dukrų gimimą

ir mokslinius tyrimus. Baigęs aspirantūros studijas

A. Černauskas grįžta į akademiją dirbti pedagoginį darbą ir

aktyviai įsitraukia į akademijos mokslinę veiklą, dalyvauja

gyvūnų medžiagų apykaitą veikiančių medžiagų tyrimuose,

rašo straipsnius. Docentas 1993–1998 m. buvo Veterinarijos

fakulteto studentų labai mėgstamas prodekanas. 1997 m.

pagal Tempus programą vyko į stažuotę pietų Prancūzijos

regiono privačiose smulkiųjų gyvūnų klinikose, o 2002 m.,

laimėjęs Prancūzijos ambasados skelbtą konkursą

stažuotės stipendijai, susipažino su stambiųjų gyvulių ligų

diagnozavimu, gydymu bei studijų organizavimu Prancūzijos

respublikos Maison d‘Alfort veterinarijos mokykloje. 2009 m.,

laimėjęs Švietimo ministerijos skelbtą konkursą, buvo išvykęs

dviejų mėnesių stažuotei į Valstybinę Vitebsko veterinarinės

medicinos akademiją Baltarusijos respublikoje.

Atkelta iš 4 p.

Kelionė paliko neišdildomą įspūdį ir puikius

prisiminimus. Nuoširdžiai dėkojame Studentų mokslinės

draugijos vadovui, gyvulių vidaus ligų klinikinės diagnostikos

Atkelta iš 5 p.

Po rungtynių jie vieni kitiems padėkojo, bet matėsi,

kad šie mokslo ir sporto aktyvistai susigraudino, nes tai

buvo jų paskutinės varžybos akademijos sporto rūmuose.

„Jau mes absolventai“, – sakė Tomas Bendikas, Virginijus

Chodakauskas, Odeta Juškaitė, Simona Lepko, Vainius

Stanevičius, Audrius Sudikas. Jie prisiminė puikiai praleistus

metus akademijoje ne tik siekiant veterinarinių žinių, bet

ir sporte aukštesnių rezultatų. O kai 2009 m. spalio 3 d.

LKKA manieže buvo paskelbta, kad Lietuvos aukštųjų

universitetinių mokyklų Olimpinio festivalio čempionais tapo

LVA studentai, kad jie yra stipriausi, aukščiausi ir geriausi,

komandos kapitonas Kęstutis Tarvainis iškėlė akademijos

vėliavą ir nugalėtojų taurę. Visa komanda skandavo: „LVA,

Veiklos kupinos dienos

Įgijome daugiau įgūdžių

Iki pasimatymo, akademija!

2010 m. balandis – birželis Nr. 2 (1167)

Dabar doc. A. Černauskas dirba Neužkrečiamųjų ligų

katedroje, dėsto klinikinės diagnostikos discipliną Veterinarijos

fakulteto III kurso studentams. Jis vadovauja LVA studentų

mokslinei draugijai, rezidentūros studijoms ir Veterinarijos

fakulteto studentams, rengiantiems baigiamuosius darbus.

Docentas mokslinių tyrimų rezultatus yra publikavęs 76

moksliniuose ir mokslo populiarinimo straipsniuose, yra

knygos „Kiaulininkystė“ bendraautoris.

Su žmona Janina Černauskiene, LVA Gyvūnų mitybos

katedros docente, užaugino ir į gyvenimą išleido dvi dukras.

Sveikindami visų gerbiamą ir mylimą docentą

A. Černauską jubiliejaus proga linkime ir toliau išlikti

jaunatviškam bei veržliam, sveikam ir dosniam širdies

šilumos.

Doc. dr. Gintaras Daunoras,

LVA Neužkrečiamųjų ligų katedros bendradarbių vardu

dėstytojui, doc. A. Černauskui, kuris organizuoja šias keliones,

padeda mums tobulinti specialybės įgūdžius ir žinias. Tikimės

ateityje daugiau tokių išvykų.

Agnė Čiurilaitė ir Ilma Čiučelytė,

VF II k. studentės

LVA, LVA!“ „Ilgai prisiminsime akademijos rektoriaus prof.

H. Žilinsko ir akademijos sekretoriaus dr. A. Banio surengtą

padėkos popietę sportininkams. Džiugu, kad vadovai rado

laiko susitikti ir pasidžiaugti mūsų visų pergale.“ Absolventai

šias mintis perdavė kitiems, žemesnių kursų studentams, ir

pabrėžė, kad visur galima suspėti – gerai mokytis, dalyvauti

meno ir kultūros būreliuose, atstovauti savo aukštajai

mokyklai Lietuvos universitetų sporto ir LVA Rektoriaus taurės

krepšinio varžybose, LVA studentų sporto šventėse, tik reikia

labai norėti ir turėti lyderį Kęstutį Tarvainį.

„Dėkojame visiems LVA dėstytojams, su kuriais turėjome

laimės bendrauti“, – sakė absolventai.

Pokalbį užrašė Eligijus Vyskupaitis,

Kūno kultūros katedros vedėjas


2010 m. balandis – birželis Nr. 2 (1167) 7

Aš dar nepavargau gyventi ir noriu visur suspėti

Atkelta iš 5 p.

Papasakojusi apie pirmuosius žingsnius šioje tuo laiku

naujoje sporto šakoje, sportininkė vis dėlto prasitarė, kad

ji gali džiaugtis tuo, jog „papuolė ant bangos“, ir viskas lyg

ir savaime išsirutuliojo. Pasidžiaugė, kad ją visada rėmė

ir dabar remia ją supantys žmonės, buvęs Kūno kultūros

katedros vedėjas J. Damanskas, dabartinis katedros vedėjas

E. Vyskupaitis nuolaidžiai žiūrėdavo į jos veiklą, dėkinga

rektorato darbuotojams, draugams ir bendradarbiams už

paramą ir supratimą.

Jūsų darbas buvo hobis, gyvenimo būdas ar viskas

kartu?

Mano darbas – malonumas, aš laiminga, kad nuolat

galėjau bendrauti su žmonėmis, man labai pasisekė. Iš

prigimties patiko sportas, todėl džiaugiuosi, kad galėjau save

realizuoti ir už tai dar gaudavau atlyginimą.

Ar buvo sunkių akimirkų Jūsų gyvenime, kada

norėjote viską mesti, pabėgti nuo visų? Kur tada ieškojote

atgaivos, nusiraminimo?

Sunkios akimirkos... Knyga „Aerobika namuose“ buvo

sukėlusi truputį sumaišties mano gyvenime. Mane palaikė

Akademijos studentai

dalyvauja varžybose

Atkelta iš 5 p.

Vilius – svorio kategorijoje iki 75 kg

užėmė VII vietą, o Julius, nepatekęs į 82,5 kg

kategoriją turėjo galynėtis iki 90 kg kategorijoje

su žymiai sunkesniais priešininkais. Po sunkios

ir atkaklios kovos, surinkęs 622,5 kg (tūpimas

225 kg + spaudimas 160 kg + atkėlimas nuo

žemės 237,5 kg, tiek pat, kiek LKKA studentas

V. Kazakevičius), Julius iškovojo III vietą, nes jo

svoris buvo 6 kg mažesnis.

Sveikiname studentus ir linkime kitose

varžybose pasiekti dar geresnių rezultatų.

Atkelta iš 5 p.

draugai, gimnastikos sporto veteranai, ir knyga išvydo

dienos šviesą. Sportinė dvasia niekada manęs neapleido.

Taigi, paguodos visada ieškojau sportinėje veikloje, tarp

draugų ir savyje. Daug idėjų tiesiog nešiojau savyje, deja,

ne visas jas pavyko įgyvendinti. Štai jau daug metų padedu

neįgaliesiems, stengiuosi dėl jų ir dėl to, kad jų anūkai gimtų

sveiki. Tikiu, kad gyvenimas viską su kaupu grąžina, jei skleidi

gėrį ar kažką duodi kitiems, ir tavo gyvenimas pasipuošia. Esu

laiminga moteris, nes, be darbo akademijoje, kur išdirbau

34-erius metus, turėjau ir kitų užsiėmimų. Likimui dėkoju

už supratingą vyrą, suaugusius vaikus, anūkus, draugus.

Džiaugiuosi, kad negaila išeiti, nes aš tiesiog nebūsiu tradicine

pensininke, esu labai užsiėmusi. Gyvename tik vieną kartą,

todėl iš gyvenimo reikia imti viską, kas teikia džiaugsmą.

Mėgstu linksmintis ir linksminti kitus, todėl tikrai nesėdėsiu

sudėjusi rankų, juk būdama pensininkė turėsiu daugiau laisvo

laiko. Ramybė manęs nežavi, aš dar nepavargau gyventi ir

noriu visur suspėti.

Dėkoju Jums už pokalbį.

Jolanta Jonikienė

Žirgai

Kadangi Rasa labai mėgsta žirginį sportą,

būtent ji ir paskatino į šį sportą įsitraukti savo

draugą Povilą Krylovą VF I k. Jis varžybose dar

nedalyvauja, bet padeda Rasai prižiūrėti žirgą,

aišku, ir pats jodinėja. Labai mėgsta plaukimą, kol

nenuplaukia 2 km, neišlipa iš baseino. Taip pat

mėgsta žaisti tinklinį, 2007–2008 m. m. „Saulės“

gimnazijos tinklininkai, kurios komandoje

žaidė ir Povilas, tapo Kauno miesto mokyklų

čempionais.

Abu buvę gimnazistai stengiasi neatsilikti

moksle, o laisvas nuo mokslo valandas skiria

savo pomėgiui – žirginiam sportui ir įvairiose

sportinėse varžybose garsina savo Alma Mater.

Alfonsas Genys gimė 1988 m. gruodžio 8 d. Raseiniuose. 2008 m. baigė Kėdainių

„Šviesiąją“ gimnaziją. Tais pačiais metais įstojo į Lietuvos veterinarijos akademijos

Veterinarijos fakultetą. Jau vaikystėje mėgo gyvūnus ir jais rūpinosi. Tėtis medžiotojas,

todėl ir sūnų įtraukė į medžioklę, iš pradžių varovu, o sulaukęs 18 metų, išlaikęs

egzaminus, Alfonsas gavo medžiotojo licenciją. Jau 12 metų aktyviai žaidžia lauko tenisą,

dalyvauja įvairaus rango varžybose. Aukščiausias pasiekimas – Mindaugo karūnavimo

650 metų paminėjimo proga surengtame Lietuvos čempionato jaunių teniso turnyre iki

16 m. iškovota I vieta. Įstojęs į akademiją toliau aktyviai sportuoja, treniruojasi ir dalyvauja

įvairaus rango varžybose. 2009 m. gegužę VGTU teniso kortuose vyko LSSA Lietuvos

universitetinių aukštųjų mokyklų lauko teniso čempionatas, kuriame, atstovaudamas

LVA, studentas A. Genys iškovojo IX vietą. 2010 m. Alfonsas daugiau treniruojasi ir rengiasi

užimti aukštesnę vietą ne tik studentų čempionate, bet ir kitose varžybose.

A. Genys mokosi gerai, stengiasi nepraleisti paskaitų, iš mokymo disciplinų

daugiausia domisi fiziologija, patinka ir biochemijos mokslai. Nors nemažai laiko atima

sportas, bet tikisi moksle neatsilikti ir baigęs akademiją, kaip jo tėtis, tapti veterinarijos

gydytoju.

Eligijus Vyskupaitis,

Kūno kultūros katedros vedėjas


8

GYVULININKYSTĖS

SPECIALISTAS

2010 m. balandis – birželis

Nr. 2 (1167)

Adresas: Tilžės g. 18, Kaunas

2010 m. balandis – birželis Nr. 2 (1167)

Redaktorė: Jolanta JONIKIENĖ, jonikiene@lva.lt

Nuotraukos: Jolantos JONIKIENĖS,

iš autorių asmeninių albumų.

Leidinio dizainas: Zitos TIJUŠIENĖS.

Laikraštis leidžiamas 1000 egzempliorių tiražu.

Laikraštį spaudai parengė VšĮ „Terra Publica“.

More magazines by this user
Similar magazines