Transform your PDFs into Flipbooks and boost your revenue!
Leverage SEO-optimized Flipbooks, powerful backlinks, and multimedia content to professionally showcase your products and significantly increase your reach.
Nr.5<br />
www.sveikatosabc.lt 4.89 Lt<br />
SVEIKATINIMO, PROFILAKTIKOS IR GYVENIMO BŪDO ŽURNALAS<br />
Avižos ir<br />
SVEIKATA<br />
Žolelių<br />
ARBATOS<br />
Liekninamasis<br />
KVĖPAVIMAS<br />
Kreivų veidrodžių KARALYSTĖJE<br />
2007 m. gegužė<br />
Sustoti neleidžia<br />
<strong>MEILĖ</strong> <strong>SAVO</strong><br />
<strong>DARBUI</strong><br />
KMU Psichiatrijos klinikos<br />
vadovė dr. Virginija Adomaitienė<br />
ISSN 1648-1658<br />
Saulės<br />
AKINIAI<br />
Genų<br />
BURTININKAI<br />
Ar galima<br />
kontroliuoti<br />
CUKRALIGĘ?
Viršelyje – Rimvydo Varnausko nuotrauka<br />
Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT ir WWW.ACONITUM.LT<br />
Mėnesio interviu<br />
6 Sustoti neleidžia meilė savo darbui<br />
Iš LNK TV laidos<br />
14 Imunitetas ir beta gliukanai<br />
20 Vaikų atmintis<br />
28 Sąnariai – ne batai<br />
33 Kaip atsikratyti nereikalingų<br />
kilogramų?<br />
34 Senatviniai kraujotakos sutrikimai<br />
46 Avižos ir sveikata<br />
Jūsų vaikas<br />
16 Vaikui skauda pilvą: ką daryti?<br />
18 Kad pramogos nesibaigtų<br />
traumomis<br />
Psichoterapeutas pataria<br />
22 Kreivų veidrodžių karalystėje<br />
Jauskitės puikiai<br />
24 Liekninamasis kvėpavimas<br />
Grožis ir sveikata<br />
30 Plaukai – moters puošmena<br />
32 Saulės akiniai – ne prabanga, bet<br />
būtinybė<br />
Skaitytojų pageidavimu<br />
26 Ar galima kontroliuoti cukraligę?<br />
Laisvalaikio minutės<br />
36 Drambliai... ant palangės<br />
Kas yra kas<br />
38 Genų burtininkai<br />
Sveiki namai<br />
42 Mažųjų tvirtovė<br />
Jūsų bendraminčiai<br />
44 Geriausi vaistai – linksma<br />
nuotaika ir optimizmas<br />
Sveika mityba<br />
48 Dieviško skonio desertas<br />
Gamtos vaistinė<br />
50 Žolelių arbatos<br />
TURINYS<br />
Laisvalaikis<br />
52 Kryžiažodis<br />
53 Kokia jūsų psichologinė būsena?<br />
SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2007 m. gegužė 3
REDAKTORĖS ŽODIS IŠ REDAKCIJOS PAŠTO<br />
Gegužė – metas, kai visa gamta pražysta<br />
ir skuba užmegzti vaisius. Tokiu<br />
metu visada prisimenu seną animacinį<br />
filmuką apie garvežiuką, kuris net<br />
ir dirbdamas savo darbą – veždamas<br />
keleivius – mokėjo stabtelėti ir pasigėrėti<br />
žydinčiomis pakalnutėmis ar baltažiedėmis<br />
ramunėmis. „Juk nespėsime<br />
apsidairyti ir jų nebebus“, – ramindavo<br />
skubančiuosius garvežiukas. Iš<br />
tiesų, žmogaus gyvenimas, kaip sako<br />
mūsų mėnesio interviu pašnekovė<br />
KMU Psichiatrijos klinikos vadovė<br />
Virginija Adomaitienė, yra trumpas,<br />
mums visiems trūksta laiko, kad spėtume<br />
įgyvendinti visus sumanymus,<br />
viską aprėpti ir pamatyti. Paroje valandų<br />
per mažai... Tačiau stabtelėti<br />
verta, nes gera emocinė, dvasinė būsena<br />
lemia fizinę sveikatą. O kurgi<br />
daugiau pasisemsi teigiamų emocijų,<br />
jei ne gamtoje?<br />
Beje, besigrožėdami gamtos žiedais<br />
ir spalvomis prisirinkime jų lapelių<br />
ar žiedlapių. Vėlyvą rudenį, kai pavasario<br />
šėlsmas bus seniai užmirštas,<br />
galėsime gardžiuotis itin skania ir<br />
sveikatai naudinga jų arbata.<br />
Bet dabar dar pavasaris, tiesa, jau<br />
skubantis į vasaros šventę. Taigi pats<br />
metas ruoštis atostogų sezonui. Moterys<br />
kaip visada prieš vasarą puola<br />
dailinti savo kūno linijas. Tik nevertėtų<br />
persistengti, kad neatsidurtume<br />
„kreivų veidrodžių karalystėje“,<br />
kai žiūri į save veidrodyje (esi visai<br />
normalaus kūno sudėjimo!) ir nesi patenkinta<br />
savimi – vis atrodo, kad dar<br />
per stora. Ypač toks savęs nuvertinimas<br />
būdingas paauglėms ir jaunoms<br />
merginoms, o tada iki sunkių valgymo<br />
sutrikimų tik vienas žingsnis... Ar ne<br />
geriau būtų imtis paprastesnių lieknėjimo<br />
būdų nei dietos? Galbūt vertėtų<br />
išbandyti liekninamąjį kvėpavimą?<br />
Ar girdėjote apie tokį svorio metimo<br />
būdą? Jeigu ne, skaitykite apie tai<br />
naujame mūsų žurnalo numeryje.<br />
Jame rasite puikių patarimų, kaip<br />
pasirinkti tinkamus saulės akinius<br />
(kaipgi vasarą be jų!), kaip apsaugoti<br />
savo vaikus nuo traumų, kurių šiuo<br />
metų laiku itin padaugėja, sužinosite,<br />
ar įmanoma kontroliuoti cukraligę<br />
ir ką veikia genetikai. Tikimės, kad<br />
su įdomumu perskaitysite ir straipsnį<br />
apie neįprastą gydytojo Martyno<br />
Marcinkevičiaus kolekciją – dramblių<br />
statulėles. Juk dramblys Rytų šalyse<br />
laikomas laimės simboliu. Taigi būkite<br />
laimingi, sveiki ir džiaukitės kiekviena<br />
gamtos žydėjimo akimirka. O mes<br />
lauksime Jūsų laiškų ir būsime dėkingi<br />
už juose išsakytas mintis bei pasiūlymus.<br />
Nuoširdžiai, Rima Balanaškienė<br />
Leidžia UAB „Svei ka tos <strong>ABC</strong>”<br />
ISSN 1648-1658<br />
Re dak ci jos ad re sas:<br />
p.d. 852, 44034 Kau nas<br />
Te le fo nas: 32 80 08<br />
Fak sas: 33 84 87<br />
El. paštas: redaktore@sveikatosabc.lt<br />
Sveikatinimo, profilaktikos ir<br />
gyvenimo būdo žurnalas<br />
2007 M. GEGUŽĖ NR. 5<br />
Vy riau sio ji redaktorė<br />
Ri ma Balanaškienė<br />
Redaktorė<br />
Laima Junevičienė<br />
Ben dra dar biai<br />
Vaida Leškevičiūtė<br />
Ieva Paulauskienė<br />
Gražina Vasiliauskienė<br />
Mantas Jakimavičius<br />
Eligijus Bielinskas<br />
Jūratė Petrošiūtė<br />
Kęstutis Merkys<br />
Silvija Šileikaitė<br />
Martynas Juzėnas<br />
Vida Pečiulytė<br />
Daiva Bertulienė<br />
Di zai ne ris<br />
An drius Ve rei kis<br />
Te le fo nas re kla mai:<br />
8 612 85418<br />
Kai na 4,89 Lt<br />
Rankraščiai negrąžinami ir<br />
ne re cen zuo ja mi<br />
www.svei ka to sabc.lt<br />
Spaus di no UAB „Regrafas“<br />
Piliakalnio g. 3,<br />
LT-46224<br />
Kaunas<br />
Kokybės telefonas<br />
8 37 441111<br />
Miela redakcija,<br />
Mama kai tik gali būtinai įsigyja leidinį „<strong>Sveikatos</strong><br />
<strong>ABC</strong>“. Iš tikrųjų švietimas labai svarbu,<br />
ypač XXI amžiuje. Džiaugiuosi natūraliais<br />
preparatais, nes chemija kuo toliau, tuo<br />
blogiau. Nežinau, ką reikėtų pavartoti, kad<br />
atmintis būtų geresnė, nes esu išsiblaškiusi,<br />
kartais neatsimenu, kur ką pasidėjau. Dabar<br />
pradėjau lankyti vairavimo kursus, tai turiu<br />
būti energinga, aktyvi. Bet svarbiausia, kad<br />
telefono numerį atsimenu puikiai, nereikia<br />
net užsirašyti, o kitko neatsimenu. Gal dėl to,<br />
kad man tik 25-eri, o narkozių jau esu patyrusi<br />
sunku suskaičiuoti kiek, nes per mėnesį<br />
po 5–7 kartus darydavo bronchoskopiją su<br />
narkoze. Mat sergu įgimta bronchektazine<br />
liga. Kai buvau 16-os, Vilniaus Raudonojo<br />
Kryžiaus ligoninėje atliko operaciją, kuri<br />
truko apie aštuonias valandas. 2000-aisiais<br />
operavo anginą, 2002 m. – nosies pertvarą,<br />
o 2004 m. iš tulžies pašalino akmenukus.<br />
Nuo tol turiu labai derinti maistą.<br />
Visa vaikystė prabėgo tarp keturių sienų,<br />
baltų chalatų, bet vis tiek gimiau po laiminga<br />
žvaigžde, gyvenu kaip ir visi žmonės, tik<br />
pasisaugoti reikia, neperšalti, nelabai tinka<br />
besikaitaliojantis mūsų klimatas – čia šilta,<br />
čia šalta.<br />
Be galo sunku, nes esu labai jautri, viską, kas<br />
ką sako, imu į galvą. Tiesa, kartais paaiškėja,<br />
kad išgyvenu be reikalo, tačiau jau penkeri<br />
metai, kaip netikiu žmonėmis, nes visi anksčiau<br />
ar vėliau apgauna, meluoja. Visi pikti,<br />
nervingi… Ko ir norėti, kai toks gyvenimo<br />
tempas. Tačiau aš manau, kad jei žmonės<br />
būtų geresni, daugiau šypsotųsi, tai gyvenimas<br />
visai kitoks būtų. Mano galva, jei gali<br />
kitam padėti, padėk – tada galėsi ramus<br />
eiti miegoti. Man pačiai likimas pateikia tokių<br />
smūgių, kuriuos vis tenka atlaikyti (…),<br />
tačiau žinau, kad negalima pasiduoti. Juk<br />
kartą tegyvenam, tad reikia naudotis tuo,<br />
kas duota, džiaugtis tuo, ką turi. Ir dar – gyvenime<br />
labai svarbu tikėjimas, tada žymiai<br />
lengviau gyventi.<br />
Šį kartą tiek. Sėkmės jums.<br />
Kornelija, Šiauliai<br />
Padovanoto gyvenimo akimirkos<br />
Kol žmogaus neištinka nelaimė, kitaip žiūri<br />
į gyvenimą. Taip ir aš. Nesugebėjau įvertinti<br />
to, ką turiu, džiaugtis iš pažiūros gal ir menkais<br />
dalykais, mažmožiais. Atslinkus negaliai,<br />
tarsi seniai skaitytos knygos puslapius perverčiau<br />
savo gyvenimą ir kiek jame suradau<br />
džiaugsmo, šviesių spalvų, gražių akimirkų.<br />
Pamačiau, koks gyvenimas gražus. Kas rytą<br />
galiu matyti rausvas tekančios saulės žaras,<br />
už lango sprogstančius alyvų krūmus, kuriuose<br />
be paliovos švilpauja varnėnai. Širdį<br />
užplūsta džiaugsmas, gera nuotaika. Tuomet<br />
visada prisimenu, kam turiu būti dėkinga<br />
už šias akimirkas. Visų pirma tai Pilviškių<br />
ambulatorijos vedėjai Linutei Kochanskienei,<br />
gydytojai Danguolei Almonaitienei. Šių<br />
rūpestingų specialisčių dėka daug kartų<br />
man buvo suteikta medicinos pagalba. Nuoširdžius<br />
padėkos žodžius tariu Vilkaviškio<br />
centrinės ligoninės medikams: chirurgui V.<br />
Jurevičiui, palatos gydytojui Vl. Ragalskiui,<br />
skyriaus vedėjai A. Mazauskienei ir visam aptarnaujančiam<br />
personalui, kurių nežinau nei<br />
vardų, nei pavardžių. Kad švelnus žodis gydo<br />
geriau nei brangiausi vaistai, įsitikinau patyrusi<br />
vilkaviškietės slaugytojos Irenos Mačienės<br />
nuoširdumą. Vieną dieną, praradusi<br />
viltį pasveikti, ėmiau tyliai raudoti. Į palatą<br />
atėjo ji, Irena. Motiniškai glostė galvą, šluostė<br />
ašaras, ramino. Patikėjau – jog viltis miršta<br />
paskutinė. Gavau siuntimą į KMU klinikas ir<br />
turėjau skubiai vykti. Tada supratau ir įvertinau,<br />
kokie man brangūs ir geri mano šeimos<br />
nariai. Iš atminties, lyg nuo juodos mokyklinės<br />
lentos nutryniau nuoskaudas, šiukščius<br />
žodžius, nesusipratimus. Mačiau, kaip nusigręžęs<br />
į šalį vyras Vytautas šluostėsi ašaras.<br />
Sūnaus Gintaro stiprios rankos valdė Kauno<br />
link skubančio automobilio vairą. Nepaliko<br />
manęs ir dukra Gražina. Pasiėmusi atostogų<br />
ji dieną ir naktį budėjo prie manęs ligoninėje.<br />
Atlikus širdies echoskopiją paaiškėjo, jog<br />
mano širdis visiškai nualinta ir pagydyti galėtų<br />
tik chirurgo skalpelis. Man buvo aiškiai<br />
pasakyta: atliekant širdies operaciją laukia<br />
didelė rizika. Ar pajėgsiu atlaikyti penkias<br />
valandas trunkančią narkozę? Ar operacijos<br />
metu neištiks insultas, po kurio galiu tapti<br />
paralyžuotu ligoniu? Išklausiusi gydytojų,<br />
pasitarusi su su šeimos nariais pasilikau su<br />
vaistų pagalba laukti gyvenimo pabaigos.<br />
Nežinau, kiek laiko liko gyventi, tačiau man<br />
teikia džiaugsmo kiekviena diena. Kas žino,<br />
kuri man bus paskutinė...<br />
Albina Ridikevičienė, Pilviškiai<br />
Gerb.„Aconitum“ klubo darbuotojai!<br />
Labai džiaugiuosi, kad priėmėte mane į „Aconitum“<br />
klubą. Esu dėkinga už laikraštį „<strong>Sveikatos</strong><br />
<strong>ABC</strong>“. Tai labai įdomus ir naudingas<br />
kiekvienam žmogui leidinys. Kai gaunu, pasikviečiu<br />
savo draugesir kaimynes, kartu skaitome,<br />
diskutuojame, bandome išsivirti gydomųjų<br />
žolelių arbatų ir vartojame. Padeda.<br />
Dėkoju už nuolaidų kuponus, tikrai panaudosiu<br />
– pirksiu preparatų.<br />
Dėkoju, kad Jūs esate, kad rūpinatės žmonių<br />
sveikata, padedate savo patarimais. Linkiu<br />
visiems Jums džiaugsmo, laimės ir kūrybinės<br />
sėkmės.<br />
O užbaigti laišką norėčiau eilėmis apie širdį.<br />
Širdis<br />
Nupiešiu Žmogų: galvą liemenį, rankas<br />
Ir dar pridėsiu kojas…<br />
Bet kaip nupiešti Širdį?..<br />
Juk Jų visų – širdis kitokia…<br />
Stefanija Pietaraitienė, Tauragė<br />
„Gerbiamoji redakcija ir „Aconitum“ klubo koordinatoriai!<br />
Labai nuoširdžiai dėkoju už atsiųstus nuolaidų<br />
kuponus preparatams įsigyti. Parodžiau juos gydytojai,<br />
visi preparatai man tiko (cholesteroliui<br />
mažinti, imuninei sistemai, širdžiai ir kraujagyslėms<br />
stiprinti). Nuoširdžiai dėkoju ir už laikraščio<br />
prenumeratą (šiaip aš jį pirkdavau). Iš laikraščio ir<br />
sužinojau apie „Aconitum“ klubą, nutariau tapti<br />
jo nare, dabar labai džiaugiuosi. Labai jums dėkoju<br />
už jūsų gerumą, linkiu sveikatos ir sėkmės<br />
gyvenime.<br />
Jadvyga Stankevičienė, Jonava<br />
Esu klubo narė, ačiū,<br />
kad priėmėt į klubą.<br />
Ačiū už dovanotą „<strong>Sveikatos</strong><br />
<strong>ABC</strong>“ laikraštį, be<br />
to, prenumeruoju ir<br />
„<strong>Sveikatos</strong> <strong>ABC</strong>“ žurnalą.<br />
Jau ne pirmus metus<br />
vartoju „Aconitum“ gaminamus<br />
preparatus.<br />
Sergu cukriniu diabetu.<br />
Vartoju diabetui gydyti skirtus vaistus, na, o kitus<br />
stengiuosi vartoti natūralius preparatus. Daugiausia<br />
„Aconitum“ – tai ir „Liuberin forte“ – labai padeda<br />
akims, „Chondrosan complex“ – sąnariams,<br />
„Cardioglucan“. Jų vartojant savijauta tikrai pagerėjo.<br />
Teko vartoti ir „Meliton complex“, „Magnis+-<br />
B6 complex“, „Vitamin C prolong“. Vargino mėšlungis<br />
– vėlgi labai padėjo „Magnis+B6 complex“.<br />
Apie preparatus daug sužinau iš savo gydytojos,<br />
pataria ir vaistininkai. Pasiskaitau „<strong>Sveikatos</strong> <strong>ABC</strong>“<br />
laikraštyje, žurnale (dar „Aconitum“ preparatų pakuotėse<br />
būna knygutės „Natūralūs produktai“).<br />
Dar kartą ačiū Jums. Stiprybės, geros sveikatos ir<br />
gero vėjo jūsų redakcijoje.<br />
Levantina Kučinskienė, Lapiškių km., Biržų raj.<br />
4 SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2007 m. gegužė Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT ir WWW.ACONITUM.LT Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT ir WWW.ACONITUM.LT<br />
SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2007 m. gegužė 5
MĖNESIO INTERVIU MĖNESIO INTERVIU<br />
Sustoti neleidžia<br />
<strong>MEILĖ</strong> <strong>SAVO</strong> <strong>DARBUI</strong><br />
Idėjų, kaip ir atkaklumo, medicinos mokslų<br />
daktarei gydytojai psichiatrei Virginijai Adomaitienei<br />
netrūksta. Dažnai specialistai, įgiję<br />
gydytojo diplomą, pasirenka asmens sveikatos<br />
priežiūros gydytojo kelią ir nuoširdžiai, su<br />
pasiaukojimu dirba gyventojų sveikatos labui.<br />
Tačiau Kauno medicinos universiteto Psichiatrijos<br />
klinikos vadovei dr.Virginijai Adomaitienei<br />
būdingas kiek kitoks požiūris. Gydytoja ne tik<br />
konsultuoja ir gydo pacientus, bet ir nuolat gilinasi<br />
į psichiatrijos mokslo laimėjimus, domisi<br />
naujais gydymo metodais, psichinės sveikatos<br />
priežiūros ekonominiais aspektais, o sukauptomis<br />
žiniomis dalijasi ne tik su studentais, bet ir<br />
su kolegomis. Gal todėl gydytojai nepakako apgintos<br />
medicinos mokslų daktarės disertacijos ir<br />
ji ryžosi studijuoti Vytauto Didžiojo universiteto<br />
Ekonomikos ir vadybos fakultete, kuriame įgijo<br />
magistro laipsnį, bei Vokietijoje Halės psichoterapijos<br />
institute, kur įgijo gydytojos-psichoterapeutės<br />
specialybę. O visai neseniai dr.Virginija<br />
grįžo iš stažuotės Danijoje, kur gilinosi į vienos iš<br />
sparčiai progresuojančių civilizuotos visuomenės<br />
rykščių – nerimo sutrikimų sritį, jų paplitimą,<br />
vietą medicinos praktikoje ir apskritai asmens<br />
sveikatos priežiūroje. Idėją gvildenti šią aktualią<br />
temą Psichiatrijos klinikos kolektyvui ji pasiūlė<br />
vos tapusi jos vadove.<br />
Gimėte ir augote Kaune?<br />
Kaune gyvenu jau gana seniai, tačiau gimiau ir augau Ariogalos<br />
miestelyje, Raseinių rajone. Kai tėvai persikėlė gyventi<br />
į Kauną, mokslus tęsiau jau Kaune. Taigi studijų metai prabėgo<br />
vaizdingame Žaliakalnyje.<br />
Gal esate medikų dinastijos tęsėja?<br />
Tiesiogine prasme tikrai ne. Abu mano tėvai buvo tarnautojai.<br />
Tuometinį Medicinos institutą buvo baigusi tik tėčio<br />
pusseserė Aldutė Januškevičiūtė.<br />
Kuo pasižymėjote mokykloje?<br />
Buvau gana judri, žingeidi ir aktyvi. Mokiausi, kaip ir visi<br />
tuometiniai mano amžiaus vaikai, vidurinėje mokykloje.<br />
Sportavau, šokau, dalyvavau įvairiose varžybose, olimpiadose,<br />
žodžiu, visur, kur tik buvo įmanoma. Dar ir muzikos<br />
mokyklą lankiau. Dvi šios mokyklos klases – akordeono ir<br />
fortepijono – baigiau labai gerais pažymiais. Manau, kad<br />
dauguma mano kartos žmonių galėtų panašiai apibūdinti<br />
savo mokyklos metus. Tiesiog buvo įdomu aktyviai gyventi,<br />
patirti naujų įspūdžių.<br />
Vidurinę taip pat baigėte gerai, jeigu sugebėjote įstoti į<br />
jau tuo metu laikomą prestižine aukštąją mokyklą?<br />
Deja, tik baigusi mokyklą studente netapau. Metus laiko<br />
papildomai ruošiausi ir kartu su kitais panašaus likimo<br />
draugais dirbau laborante Kauno medicinos universiteto<br />
Kardiologijos klinikoje. Dabar galiu tik pasidžiaugti, kad<br />
tuomet turėjau unikalią galimybę tiesiogiai bendrauti ne tik<br />
su puikiais gydytojais kardiologais, bet ir su prof. J. Blužu,<br />
akademiku prof. Z. Januškevičiumi. Taigi į institutą atėjau<br />
jau šiek tiek paragavusi medicinos ir dar tvirčiau nusprendusi<br />
būti gydytoja.<br />
Studijų metais taip pat netrūko aktyvumo?<br />
Įstojusi į institutą, visu rimtumu kibau į mokslus, nes mokytis<br />
iš tikro nebuvo lengva. Visi studentai žino, kad patys<br />
sunkiausi yra keli pirmieji studijų metai. Tiesa, dvejus metus<br />
dar dainavau instituto chore, bet patyrusi, kad repeticijos,<br />
koncertai atima labai daug laiko, choro atsisakiau, nutariau<br />
visą laiką skirti mokslui. Juolab kad mokslas vis labiau panašėjo<br />
į hobį, klinikinių situacijų analizavimas reikalavo gana<br />
daug papildomų žinių, o tam tikrai reikėjo skirti nemažai<br />
laiko – juk tuomet nebuvo lengvai prieinamų interneto paslaugų<br />
ar kitų priemonių, kurių dabartiniams studentams<br />
galima tik sveikai pavydėti.<br />
Tačiau sunkus mokslas palengvina darbą. Kokia buvo<br />
darbo pradžia?<br />
Baigusi Medicinos institutą, gavau paskyrimą dirbti gydytoja<br />
terapeute Raseinių centrinėje rajoninėje ligoninėje.<br />
Ten dirbau visus tuomet privalomus trejus metus gydytoja<br />
terapeute, kartu dar ir pavaduodavau rajono psichiatrą.<br />
Tiesa, specialaus pasiruošimo darbui psichiatrijos srityje tuo<br />
metu dar neturėjau, bet toks buvo tuometinio ligoninės<br />
vyriausiojo gydytojo nurodymas, nes trūko šio profilio<br />
specialistų. Taigi, manyčiau, kad šis pavedimas ir tapo<br />
lemtingu, nes pačiai savarankiškai teko pradėti gilintis<br />
į naują, tikrai nedaug žinomą sritį, kuri pasirodė esanti<br />
pakankamai įdomi, todėl norėjosi kuo daugiau sužinoti.<br />
Galbūt tai ir paskatino po trejų metų, sugrįžus į Kauną,<br />
pasirinkti jau kitą, ne terapeuto, bet gydytojo psichiatro<br />
specialybę.<br />
Taigi po atitinkamos stažuotės Vilniaus universitete<br />
nuo 1988 m. rugpjūčio dirbu gydytoja toje pačioje dar-<br />
bovietėje – Kauno medicinos universiteto Psichiatrijos<br />
klinikoje. Likimas, matyt, taip lėmė, kad pradėjus dirbti<br />
budinčia gydytoja, man būdavo patikimas vis sudėtingesnis<br />
darbas: stacionarinio skyriaus gydytoja, vedėja,<br />
vėliau, po reorganizacijos, ir skyriaus vadove. Šiose pareigose<br />
ilgiausiai ir dirbau, kartu derindama studijas kitose<br />
aukštosiose mokyklose. Psichiatrijos klinikos vadove<br />
esu dar palyginti neseniai, šiek tiek daugiau nei pusę<br />
metų.<br />
Kalbate taip, tarsi viskas buvo labai paprasta, savaime išėjo.<br />
Bet net konkursuose atitinkamoms pareigoms užimti<br />
dalyvauti ne kiekvienas išdrįstų. Tikriausia, turėjote rimtų<br />
argumentų ir tvirtą motyvaciją?<br />
Manau kad taip, nes be Kauno medicinos instituto, esu baigusi<br />
dar ir Halės psichoterapijos institutą Vokietijoje, kur<br />
įgijau psichoterapeutės išsilavinimą, atitinkantį Europos<br />
Sąjungos valstybėse keliamus reikalavimus. Juk šiuolaikinio<br />
psichiatro darbas be psichoterapijos žinių jau yra<br />
sunkiai įsivaizduojamas. Ekonomikos žinių įgijau Kauno<br />
Vytauto Didžiojo universitete – baigiau šio universiteto<br />
Ekonomikos ir vadybos fakultetą, apgyniau magistro<br />
laipsnį. Savo magistrinio darbo temoje nagrinėjau naujųjų<br />
technologijų ir telekomunikacinių ryšių įtaką psichinės<br />
sveikatos priežiūros paslaugų pardavimui. Taigi, kaip<br />
matote, ir čia per daug nenutolau ne tik nuo medicinos,<br />
bet ir nuo psichiatrijos. O psichiatrijos mokslų daktaro disertacijos<br />
temą susiejau ne tik su terapijos žiniomis, bet ir<br />
su ilgamete konsultantės praktika Kauno medicinos universiteto<br />
Kardiologijos klinikoje. Tai darbas apie išeminės<br />
širdies ligos ir depresijos arba jų simptomų sąsajas, apie tai,<br />
kaip sergant šiomis dviem ligomis kartu išeminės širdies<br />
liga darosi atsparesnė gydymui, blogėja ligos prognozės.<br />
Taigi manau, jog įvairių mokslo sričių sintezė gali ir privalo<br />
tarnauti žmonėms, o žinios kiekvienam žmogui suteikia<br />
daugiau stabilumo, tvirtumo, pasitikėjimo savo jėgomis,<br />
noro žengti į priekį.<br />
Galima teigti, kad esate mokslo žmogus. Ar nesunku derinti<br />
praktinį, mokslinį, pedagoginį darbą ir vadovavimą<br />
klinikai? Kas Jums labiau prie širdies?<br />
Mūsų klinika, kaip ir kiekviena universitetinė klinika, dirba<br />
trimis kryptimis: asmens sveikatos priežiūros, moksline<br />
ir pedagogine. Man tikriausiai labiau prie širdies klinikinė<br />
praktika. Žinoma, patinka ir organizacinis darbas, nes, kaip<br />
minėjau, todėl esu baigusi dar ir ekonomikos bei vadybos<br />
mokslus.<br />
Nenorėdama nutolti nuo klinikinės praktikos, konsultuoju<br />
ligonius poliklinikoje, stacionare, dalyvauju sudėtingų klinikinių<br />
situacijų aptarimuose kitose profilinėse klinikose.<br />
Negalėčiau atsiriboti ir nuo pedagogikos, nes tikrai gerai<br />
jaučiuosi, kai paskaitų metu galiu kolegoms atsakingai argumentuoti<br />
vieną ar kitą faktą, cituodama įrodymais pagrįstus<br />
medicinos teiginius.<br />
O be tiesioginių pareigų?<br />
Manyčiau, kad ir tiesioginės, ir netiesioginė pareigos yra taip<br />
susipynę, kad tikrai sunku būtų atskirti jas vienas nuo kitų.<br />
Dalyvauju Kauno krašto psichiatrų veikloje, skaitau paskaitas<br />
šeimos gydytojams rengiamose konferencijose, taip pat<br />
respublikiniuose, tarptautiniuose renginiuose, kurie vyksta<br />
ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jau kelinti metai iš eilės<br />
kartu su kolegomis sėkmingai pristatome stendinius pranešimus<br />
kasmetiniuose Europos psichiatrų asociacijos, taip<br />
pat Europos psichofarmakologijos kongresuose, nes univer-<br />
6 SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2007 m. gegužė Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT ir WWW.ACONITUM.LT Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT ir WWW.ACONITUM.LT<br />
SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2007 m. gegužė 7
MĖNESIO INTERVIU MĖNESIO INTERVIU<br />
Su tėvais ir teta Aldute Januškevičiūte<br />
senajame Druskininkų gydyklų parke<br />
sitete viena iš aktualių mano dėstomų<br />
temų yra klinikinė psichofarmakologija.<br />
O kur dar straipsniai populiariuose<br />
Lietuvos žurnaluose ir visa kita. Galėčiau<br />
tik pridurti, kad kiekviena prasminga<br />
veikla vienaip ar kitaip gali būti<br />
sutapatinama su bet kurio žmogaus<br />
pareiga gyvenime.<br />
Sakoma, mokslo ant pečių nenešiosi.<br />
Ką vis dėlto medikui davė ekonomikos<br />
mokslai?<br />
Ekonominė medicinos pusė daugeliui<br />
dar nėra lengvai suprantama, bet ji yra<br />
gana aktuali ir įdomi, Labai džiaugiuosi,<br />
kad turėjau galimybę mokytis<br />
Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos<br />
ir vadybos fakultete, pažvelgti į<br />
mediciną per ekonomikos prizmę. Juk<br />
kiekvieno gydytojo ar kito medicinos<br />
specialisto suteikta pacientui paslauga<br />
yra lygiai tokia pati paslauga, kaip ir<br />
bet kuri kita. Šios rūšies paslauga taip<br />
pat perkama, nesvarbu, kad už ją moka<br />
Ligonių kasos. Žmogui reikia paslaugos,<br />
ir jis ją netiesiogiai perka. Paslaugų<br />
teikimo santykiai reglamentuojami<br />
ekonomikos dėsnių. Toks supratimas<br />
padeda į visą struktūrą pažvelgti kitaip,<br />
negu ją gali matyti gydytojas<br />
praktikas dirbdamas kabinete, rašydamas<br />
receptą ir bendraudamas tik su<br />
ligoniu. Labai svarbu galutinis produktas,<br />
lėšų paskirstymas ir t.t.<br />
Mane itin sudomino telekomunikaciniai<br />
ryšiai, t. y. galimybė kompiuterinių<br />
technologijų pagalba medici-<br />
nos paslaugas teikiančiam personalui<br />
bendrauti su pacientais, pacientams<br />
susirašinėti su gydytojais, slaugytojomis,<br />
užsiregistruoti priėmimui pas<br />
gydytoją. Tikriausiai žinote, kad šios<br />
paslaugos jau pradedamos teikti ir<br />
kai kuriose Lietuvos gydymo įstaigose.<br />
Tai ypač aktualu kaimo vietovėse<br />
gyvenantiems žmonėms. Pavyzdžiui,<br />
Norvegijoje, kur atstumai tarp regionų<br />
labai dideli, žmonės tokiomis paslaugomis<br />
yra labai patenkinti – jiems<br />
nereikia dažnai toli važiuoti, sumažėja<br />
tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai<br />
gydymo kaštai. Taigi nauda žmogui<br />
grįžta nauda valstybei. Tokiai mažai<br />
šaliai kaip Lietuva šis modelis gal ir<br />
gali kelti abejonių, bet iš elektroninės<br />
Europos psichiatrų XV kongrese Madride<br />
Studijų metais<br />
sveikatos, kuri pradėta diegti mūsų šalyje,<br />
visgi tikimasi nemažai.<br />
Ko labiausiai reikia Jūsų profesijoje?<br />
Gydytojo darbe turbūt labiausiai reikia<br />
tolerancijos ir supratimo. Reikia priimti,<br />
gerbti bet kokią, net ir negatyvią, nuomonę,<br />
nes tai yra konkretaus žmogaus nuomonė.<br />
Ji gali būti klaidinga, bet tuo metu<br />
yra motyvuota ir pagrįsta konkrečiais, tik<br />
tam žmogui svarbiais argumentais. Man<br />
ji gali būti priimtina ar nepriimtina, bet<br />
kiekvienas žmogus turi teisę turėti savo<br />
nuomonę ir argumentų jai apginti. Todėl<br />
reikia gerbti kiekvieno žmogaus nuomonę,<br />
nes jis kreipiasi į gydytojus vedamas<br />
vienokių ar kitokių, tačiau jam pačiam<br />
asmeniškai svarbių paskatų.<br />
Konferencijos metu su ilgamete KMU Psichiatrijos klinikos<br />
skyriaus vedėja Irena Zaronskiene<br />
Tačiau Jūsų pacientai, reikia manyti, ne visada atsako tuo<br />
pačiu. Kartais tenka atsidurti ir gana grėsmingoje situacijoje.<br />
Ar savo profesiją laikote pavojinga?<br />
Jeigu kalbame apie gydytojo psichiatro profesiją, tai, sakyčiau,<br />
čia atsiranda jau tam tikrų subtilumų. Psichiatro konsultuojami<br />
pacientai dažniausiai turi vienokių ar kitokių psichikos<br />
sutrikimų. Tie sutrikimai gali būti labai įvairūs, nuo<br />
asmenybinių iki neurozinių, nuo neurozinių iki psichozinių.<br />
Sutrikimų spektras esti labai platus ir, manau, psichiatro<br />
profesija yra labiau sudėtinga ir atsakinga nei pavojinga<br />
– ne visada gali tikėtis grįžtamojo ryšio, tolerancijos, nes tai,<br />
kaip minėjau, priklauso nuo psichikos sutrikimo sunkumo.<br />
Dažnas psichikos sutrikimo neįsivaizduoja be priešiškumo,<br />
impulsų kontrolės stokos, sunkiai prognozuojamo elgesio.<br />
Dažnai pagalba teikiama ne tik pačiam pacientui, bet ir paciento<br />
šeimos nariams, kurie dėl netikėtos savo artimo žmogaus<br />
būsenos pasikeitimo irgi dažnai tampa sutrikę, nežino,<br />
kaip elgtis vienokioje ar kitokioje situacijoje. Taigi psichiatro<br />
darbas, kaip matote, tikrai neapsiriboja vien darbu su konkrečiu<br />
pacientu.<br />
Po tokio intensyvaus darbo reikia ir pailsėti. Kaip ir kur<br />
geriausiai atsipalaiduojate?<br />
Namuose, ir tai sakau net nedvejodama. Mėgstu ramybę,<br />
vertinu galimybę pabendrauti su artimais ir mylimais žmonėmis<br />
Turiu garbaus amžiaus tėvus, kuriuos pagal galimybes<br />
stengiamės kuo dažniau aplankyti. Džiaugiuosi turėdama<br />
keletą tikrai gerų draugų, tiesa, daugiau apsiriboju tais, su<br />
kuriais sieja ilgesnis, laiko patikrintas bendravimas. Sakote,<br />
kad dabar daug kas mėgsta ilsėtis nuosavose sodybose?<br />
Galiu atsakyti, sodybos neturiu, gyvenu Kauno centre. Tėvai<br />
taip pat gyvena šiame mieste, turi nemažą sodą prie namo.<br />
Žodžiu, yra kur pagal poreikį ir fiziškai padirbėti, ir dvasiškai<br />
pailsėti. Be to, labai mėgstu Nidą ir Druskininkus. Tai<br />
dvi vietos, kuriose geriausiai pailsiu – ten turiu draugų, visada<br />
galiu nuvažiuoti ir su didžiausiu malonumu tai darau.<br />
Savi vaikai rūpesčių nekelia?<br />
Paprastai problemų dažniausiai kyla paauglystėje. Šiandien<br />
galiu tik pasidžiaugti, kad su savo sūnumis šių problemų<br />
išvengėme. Šiuo metu abu sūnūs jau studijuoja universitetuose.<br />
Jaunesnysis lankė ir tebelanko plaukimo<br />
treniruotes, dalyvauja įvairaus sudėtingumo<br />
plaukimo varžybose tiek<br />
Lietuvoje, tiek už jos ribų. Vyresnysis<br />
visus moksleiviškus metus buvo tvirtai<br />
susijęs su sportiniais šokiais. Na, o<br />
gyvendami kartu jau senai įpratome<br />
dalintis visais namų darbais.<br />
Kokia mama esate savo vaikams –<br />
griežta ar atlaidi, rūpestinga ar reikli?<br />
Gal kiek per daug rūpestinga. Besirūpinant<br />
vaikais, jų pomėgiai, noriu ar ne,<br />
labai greitai tapdavo ir manaisiais. Iki<br />
šiol stengiamės nepraleisti sportinių šokių<br />
konkursų, visada žinome vykstančių<br />
plaukimo varžybų rezultatus. O reiklumas,<br />
atlaidumas ar griežtumas, manau,<br />
kiekvienuose namuose yra dozuojamas<br />
pagal poreikius. Taigi tikrai galiu pasidžiaugti,<br />
kad šiandien bendraujame su<br />
vaikais gerbdami kiekvieno pasirinkimą,<br />
požiūrį, nuomonę, teises ir pareigas.<br />
Kokiais norėtumėte matyti savo vaikus?<br />
Pirmiausiai gerais žmonėmis. Laimingais, suradusiais savo<br />
mėgstamą darbą. Aš savo darbą tikrai susiradau. Ne iš karto,<br />
bet susiradau. Nežinau, ar taip pat gerai būčiau dirbusi<br />
terapeute, bet pasukau į psichiatriją ir esu tuo patenkinta.<br />
Be šeimos, namų, žmogui labai svarbu turėti ir mėgstamą<br />
darbą. Manau, kad ir mano vaikai jau priėmė sprendimą pasirinkdami<br />
atitinkamas studijas.<br />
Stažuotės nerimo sutrikimų<br />
klausimais metu<br />
Kopenhagoje<br />
8 SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2007 m. gegužė Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT ir WWW.ACONITUM.LT Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT ir WWW.ACONITUM.LT<br />
SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2007 m. gegužė 9
MĖNESIO INTERVIU MĖNESIO INTERVIU<br />
Pagal horoskopą esate…<br />
Jautis.<br />
Šiam ženklui berods būdingas darbštumas…<br />
Iš tiesų taip. Ir to, manau, niekas nepaneigs.<br />
Viską darau kruopščiai, kantriai,<br />
nuosekliai.<br />
Senekos žodžiais, viena pasveikimo<br />
sąlygų yra noras pasveikti. Ar sutinkate<br />
su šia mintimi ir ką prie to pridurtumėte?<br />
Kaip gydytoja psichiatrė pridurčiau,<br />
kad būti fiziškai sveikam – tai pirmiausia<br />
būti dvasiškai, emociškai sveikam,<br />
t.y. išmokti suprasti, priimti save ir savo<br />
artimą, Tai nėra mokslas, bet, kaip sakoma,<br />
ką pats duosi, tas ir sugrįš, vieną<br />
kartą daugiau, kitą kartą mažiau, bet<br />
tikimybė, kad gausi tą patį, ką atiduodi,<br />
yra labai didelė. Manau, kad emocinė,<br />
dvasinė sveikata lemia puikią fizinę<br />
sveikatą, nes, kaip daugelis žino,<br />
neigiamos emocijos, prasta psichinė<br />
būsena, pyktis, įtampa, dirglumas,<br />
neapykanta sunkina lėtines kūno ligas,<br />
sustiprina skausmo sindromo suvokimą,<br />
dažnai priešiškai veikia aplinkinius.<br />
Jeigu skleisi pyktį, pykčio ir<br />
sulauksi, jei skleisi neapykantą – neapykanta<br />
atsigręš į tave. Nors ir labai<br />
norėsi būti tarp žmonių, jie bėgs nuo<br />
tavęs. Emociškai gerai jaustis gali<br />
tada, kai pats gerai sutari su savimi,<br />
duodi sau ataskaitą ir visiškai atsakai<br />
už savo sprendimus, nesvarbu, kokie<br />
jie būtų, bei jų padarinius. Baigtis<br />
gali būti ir palanki, ir nepalanki, bet<br />
vis tiek tai bus pamoka, nes neigiama<br />
patirtis taip pat yra vertinga – skatina<br />
toliau augti ir tobulėti. Žinoma, jeigu<br />
iš tos patirties sugebi padaryti tinkamas<br />
išvadas.<br />
Kokią reikšmę, Jūsų nuomone, turi<br />
fizinis aktyvumas?<br />
Žiūrint kam? Jeigu sveikatai, tai tikrai<br />
nereikia išradinėti dviračio – žinoma,<br />
kad didelę. Pati nesu sportininkė, bet<br />
žiemą stengiuosi kiek įmanoma reguliariau<br />
lankytis sporto salėje. Aktyvumo<br />
reikia, kitaip nukentės darbingumas,<br />
sutingsi, nejausi pasitenkinimo gyvenimu<br />
– sportas stiprina organizmą, suteikia<br />
gyvenimui kitų spalvų. Bet vasarą<br />
sporto salių atsisakau, nes manau, kad<br />
Su kolege Regina<br />
Monake<br />
Paryžiuje, konferencijos metu<br />
tam yra ežerai, Nida, Druskininkai,<br />
tėvų sodas... Šiaip esu sveikos gyvensenos<br />
šalininkė, nes be fizinės sveikatos<br />
nebus ir geros dvasinės sveikatos.<br />
O mityba? Ar teikiate jai ypatingos<br />
reikšmės?<br />
Tikrai nesu greito maisto šalininkė.<br />
Pagal galimybę stengiuosi gaminti namuose.<br />
Renkuosi kuo natūralesnį maistą,<br />
pati nelabai mėgstu gaminti valgį,<br />
tačiau, sako, kad sekasi visai neblogai.<br />
Rudenį pasiruošiu šiek tiek atsargų<br />
žiemai, tai greičiausiai liko kaip įprotis<br />
iš vaikystėje, kai tėvai tokių atsargų<br />
turėdavo tikrai nemažai. Konservuotų<br />
agurkų kartais užtenka ir draugams,<br />
sako – skanūs.<br />
Kas Jus labiausiai džiugina?<br />
Ramybė ir harmonija artimų žmonių<br />
rate. Tai galimybė puikiai pailsėti, pabūti<br />
savimi, nieko neįsipareigojant, paprasčiausiai<br />
pasidžiaugti artumu.<br />
O skaudina?<br />
Melas. Negaliu pakęsti melo. Man atrodo,<br />
kad meluojantis žmogus negerbia<br />
savęs, taigi kyla klausimas – ar gali<br />
jį gerbti kiti? Tokiems dalykams kaip<br />
melas tiesiog gaila laiko. Gyvenimas<br />
yra per trumpas, kad galėtum eikvoti<br />
laiką tam, kas nuo pat pradžių jau yra<br />
netiesa. Jeigu negali sakyti to, ką galvoji,<br />
gal kartais tikrai geriau patylėti.<br />
Jūsų mėgstamiausia spalva?<br />
Vienos mėgstamos spalvos tiktai neturiu,<br />
bet mėgstu ryškesnes, sodresnes,<br />
šiltas spalvas. Joms visada teikiu pirmenybę<br />
prieš pastelines.<br />
Paros metas?<br />
Rytas, ir kuo ankstyvesnis, tuo geriau. Dažnai atsikeliu pagal<br />
vadinamąjį biologinį laikrodį, be žadintuvo. Darbingiausias<br />
laikas man yra iki pietų. Netgi poilsio dienomis anksti atsikeliu<br />
ryte ir kažką veikiu arba, pagal seną įprotį, važiuojame<br />
su mama į turgų.<br />
Metų laikas?<br />
Gal nuskambės neįprastai, bet pirmenybę teikiu rudeniui.<br />
Kokiais talentais esate apdovanota?<br />
Manau, kad aš jų tiesiog neturiu. Man talentas asocijuojasi<br />
su kažkokiu tikrai išskirtiniu žmogaus gebėjimu, su tuo,<br />
kas jį pakylėja virš vidutinybės, kuo žavisi ir ką vertina<br />
didelė dalis visuomenės.<br />
O aš? Tiesiog, kaip ir daugelis kitų moterų, dar moku<br />
megzti, siūti. Studijų metais netgi suknelę vašeliu nusinėriau.<br />
Kai vaikai buvo mažesni, ir jiems daug ką<br />
numegzdavau, nes dažnai būdavo sunku nupirkti gražesnį<br />
rūbelį. Tą laikmetį gerai prisimenu. Net sportiniams<br />
šokiams rūbus sūnui tuomet siūdavau pati, ir visai<br />
neblogai.<br />
Dabar nei siūti, nei megzti tikriausiai nebereikia. O prie<br />
pianino dar prisėdate, ar paimate į rankas akordeoną?<br />
Bent jau kompanijoje…<br />
Labai retai, nebent prie pianino, draugų paraginta, arba kai<br />
to labai norisi pačiai. Akordeonas jau senokai neliestas guli<br />
tėvų namuose.<br />
Kaip ir daugelis šiais laikais tikriausiai nemažai keliavote…<br />
Turizmo nemėgstu, esu sėslus žmogus. Mėgstu namus, juose<br />
tvarkytis, skaityti, ramiai pabūti. Mėgstu dirbti sode, prižiūrėti<br />
gėles, ypač kai dėl jų priežiūros draugė pakonsultuoja<br />
– tada abi „keliaujame“ į gėlių pasaulį.<br />
Toliau keliauti teko daugiausiai su pagrindine profesija susijusiais<br />
reikalais. Dalyvauju įvairiuose kongresuose, konferencijose,<br />
skaitau pranešimus. Bet tai su darbu susijusios<br />
kelionės, iš kurių grįžtu praturtėjusi pedagogine medžiaga,<br />
žiniomis. Tikrai keliauti (poilsiui) pradėjau tik pastaraisiais<br />
Prie Niagaros krioklio<br />
Paryžiuje, 2002 m.<br />
metais, per atostogas, bet labai trumpam. Kaip minėjau, esu<br />
sėslus žmogus.<br />
Ar mėgstate avantiūras? Tarkim, pakviestų dalyvauti kokiame<br />
nors televizijos projekte…<br />
Jei matyčiau prasmę, gal ir neatsisakyčiau. Bet tik tada, jeigu<br />
pasirodytų įdomu ir tikėčiausi bent jau tikrai gerų emocijų<br />
ar įspūdžių, įgyti patirties, ne tiek svarbu, kokios<br />
– teigiamos ar neigiamos, svarbu, kad sugebėčiau tuo tinkamai<br />
pasinaudoti. Tada eičiau net į<br />
avantiūrą. Bet tam reikia turėti laiko<br />
ir motyvą. Aišku, čia jau kvepia racionalumu,<br />
bet ir emocijos ne paskutinėje<br />
vietoje.<br />
Ko Jums trūksta iki visiškos laimės?<br />
Sakyčiau, lyg ir nieko. Į „pageidavimų<br />
koncertus“ žiūriu labai rezervuotai.<br />
Galbūt trūksta tik laiko, nes<br />
žmogaus gyvenimas yra trumpas ir<br />
sunku suspėti įgyvendinti visus sumanymus,<br />
patirti trokštamas emocijas.<br />
Viskas įdomu, norėtum tiek daug<br />
aprėpti, bet…paroje valandų per mažai.<br />
Kiekvienų metų sandūroje vis<br />
atsigręži ir matai, kad jau beveik du<br />
dešimtmečiai, kai sukiesi tame pačiame<br />
rate. Regis, visai neseniai pradėjau<br />
dirbti klinikoje, o jau ir vaikai<br />
užaugo.<br />
Dėkojame už pokalbį ir linkime įgyvendinti<br />
savo svajones.<br />
10 SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2007 m. gegužė Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT ir WWW.ACONITUM.LT Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT ir WWW.ACONITUM.LT<br />
SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2007 m. gegužė 11
SVEIKATOS KALEIDOSKOPAS SVEIKATOS KALEIDOSKOPAS<br />
Stebuklinga kramtomoji guma<br />
Pasirodo, norint sulėtinti senėjimą, pakanka… kramtyti<br />
gumą. Tik ne paprastą kramtomąją ir ne auksinę, o platininę.<br />
Tokią kramtomąją gumą sukūrė japonų mokslininkai.<br />
Klausimas, kaip pailginti jaunystę ir gyventi ilgiau, neramina<br />
mokslininkus jau keletą šimtmečių. Visiškai įveikti neigiamus<br />
amžiaus padarinius kol kas dar niekam nepavyko, bet<br />
pristabdyti senėjimą, pasirodo, galima. Japonų mokslininkai<br />
pasiūlė gana efektyvų ir palyginti nebrangų „jaunystės<br />
eliksyrą“ – platininę kramtomąją gumą, kuri geba neutralizuoti<br />
aktyvųjį deguonį, spartinantį ląstelių senėjimą. Smulkios<br />
brangaus metalo – platinos – dalelytės „suriša“ aktyvųjį<br />
deguonį ir šalina iš organizmo. Kiekvienoje kramtomosios<br />
gumos pagalvėlėje yra apie vieną milijoninę gramo dalį platinos,<br />
suskaidytos į smulkiausias dalelytes.<br />
Šios gumos japonai netrukus galės įsigyti vaistinėse ir parduotuvėse.<br />
Kol kas sunku pasakyti, keleriems metams ji<br />
atitolins senatvę, tačiau mokslininkų žodžiais, ji turėtų pagerinti<br />
smegenų darbą, padėti sutelkti dėmesį. Būtent taip<br />
organizmą veikia platina.<br />
Druskos perteklius skatina hipertenziją<br />
JAV mokslininkų teigimu, per metus žmogus suvalgo apie 7<br />
kg druskos, ir tai gali būti hipertenzijos bei kitų sunkių ligų<br />
priežastis. Iš tų 7 kg tik apie 10 proc. druskos suvartojama<br />
gaminant maistą namuose, kita dalis druskos gaunama maitinantis<br />
„greitu maistu“.<br />
Dėl tokio didelio kiekio druskos suvartojimo, anot mokslininkų,<br />
reikia kaltinti pačius žmones, kurie atsisakė maistą<br />
gaminti namuose ir perėjo prie „civilizuotos“ mitybos – ėmė<br />
valgyti gatavus maisto produktus, pusfabrikačius, dešrainius<br />
ir t. t. JAV mokslininkų nuomone, jeigu maisto gamintojai<br />
bent dešimtį metų į maistą dėtų perpus mažiau druskos, tai<br />
leistų 20 proc. sumažinti hipertenzija sergančių žmonių skaičių<br />
ir kasmet apsaugotų nuo mirties 150 tūkst. amerikiečių.<br />
Hipertenzija – ne vienintelė liga, kurią gali sukelti druskos<br />
perteklius. Medikai pažymi, kad per pastaruosius tris dešimtmečius<br />
labai padaugėjo sergančiųjų skrandžio ir žarnyno vėžiu.<br />
Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad vėžio tikimybė padidėja<br />
dėl mėsoje, dešrose bei sūriuose esančių gyvulinės kilmės<br />
riebalų ir druskos. Be to, gausus druskos vartojimas skatina<br />
plaukų slinkimą, ankstyvą žilimą bei raukšlių susidarymą.<br />
Salotos lieknumui ir grožiui<br />
Anot mitybos specialistų, salotos – labai vertinga daržovė.<br />
Salotos gerina virškinimą ir medžiagų apykaitą, padeda<br />
organizmui pasisavinti vertingąsias maisto medžiagas,<br />
reguliuoja skysčių balansą organizme, varo šlapimą,<br />
laisvina vidurius. Tai puikus maistas turintiesiems antsvorio,<br />
nes yra lengvas ir visai nekaloringas. 100 g salotų<br />
turi tik 12 kcal.<br />
Salotų lapuose gausu vitamino A (gražinančio odą), geležies,<br />
kalio, magnio, kalcio, mangano, vario, jodo ir t.t. Salotose<br />
esanti medžiaga laktucinas ramina nervų sistemą, gerina<br />
miegą, mažina kraujospūdį. Organinės medžiagos neleidžia<br />
susikaupti druskoms. Pektinai skatina žarnyno veiklą, šalina<br />
cholesterolį, todėl salotos tinka sergantiesiems ateroskleroze,<br />
lėtinėmis inkstų ir kepenų ligomis, cholecistitu, akmenlige,<br />
nefritu ir cukriniu diabetu.<br />
Beje, salotose yra labai daug chlorofilo. Kuo sodresnė salotų<br />
spalva, tuo daugiau jose chlorofilo. Šis žalios spalvos pigmentas,<br />
sugeriantis saulės šviesą ir „užkonservuojantis“ jos<br />
energiją angliavandenių jungtyse, labai reikalingas mūsų organizmui.<br />
Chlorofilas stiprina imunitetą, ląstelių membranas,<br />
reikalingas jungiamojo audinio formavimuisi, spartina žaizdų,<br />
opų, odos erozijų gijimą, naikina blogą burnos kvapą.<br />
Savo sudėtimi chlorofilas panašus į hemoglobiną – raudonuosius<br />
kraujo kūnelius. Chlorofilo molekulė sudaryta iš<br />
angliavandenilio, vandenilio, azoto ir deguonies atomų, išsidėsčiusių<br />
aplink vieną magnio atomą. Hemoglobino atomai<br />
išsidėstę panašiai, tik ne aplink magnio, o apie vieną geležies<br />
atomą. Todėl chlorofilas veikia kraują panašiai kaip hemoglobinas,<br />
t.y. prisotina kraują deguonimi.<br />
Pirmadienis – sveikatai pavojinga diena<br />
Matyt, neatsitiktinai pirmadienis laikomas sunkia diena.<br />
Didžiosios Britanijos mokslininkai nustatė, kad širdies priepuoliai<br />
žmones dažniausiai ištinka pirmadieniais.<br />
Mokslininkų nuomone, pirmadienis – pavojingiausia žmonių sveikatai<br />
savaitės diena. Šį faktą patvirtina medicinos tyrinėjimai ir<br />
statistika. Pirmadieniais nuo infarkto miršta kur kas daugiau žmonių<br />
negu kitomis savaitės dienomis. Be to, pirmadieniais infarktą<br />
neretai patiria ir tie žmonės, kurie anksčiau problemų dėl širdies<br />
neturėjo.<br />
Šio pavojaus priežastimi mokslininkai laiko stresą. Labai dažnai<br />
įtampą po poilsio dienų padidina naujų užduočių laukimas ar su<br />
darbu susiję rūpesčiai.<br />
Mokslininkai taip pat nustatė, kad mažiausiai tinkama diena guldyti<br />
ligonį į stacionarą yra ketvirtadienis. Pacientai, paguldyti į<br />
ligoninę ketvirtadienį, paprastai joje išbūna viena diena ilgiau,<br />
negu tie, kurie ligoninėje atsidūrė savaitės pradžioje. Tai aiškinama<br />
tuo, kad ketvirtadieniais paguldyti ligoniai dažnai priversti laukti<br />
specialisto konsultacijos ir skiriamo gydymo iki kitos savaitės pradžios.<br />
Šį laiką geriau praleisti namie, nes ligoninėje žmogų supa<br />
nesveika aplinka.<br />
Šis bei tas<br />
• Plaukiojant jūroje, skysčiai iš organizmo gilesnių audinių sluoksnių<br />
ištraukiami į paviršių, todėl oda atrodo stangresnė. Jūros<br />
vandenyje esanti druska odą išlygina ir suminkština. Taip veikia ir<br />
jūros druskos vonia (500 g druskos į vonią).<br />
• Normali miego trukmė – 6–8 valandos. Kas miega per mažai,<br />
jaučiasi tai itin aktyvus, tai mirtinai nuvargęs – tokie svyravimai<br />
organizmui kelia stresą ir didina apetitą.<br />
• Iki valios galima vaikščioti parke ar paplūdimyje. Vienoda raumenų<br />
apkrova, žemas pulsas ir daug deguonies pagreitina riebalų<br />
deginimą. Visa, ko jums reikia, yra geri sportiniai bateliai ir šiek<br />
tiek laiko. Valandą pavaikščiojus sudeginama iki 500 kalorijų.<br />
• Gyvenate penktame aukšte, dirbate daugiaaukštyje? Puiku!<br />
Kopkite laiptais – tai gerina fizinę būklę, stiprina sėdmenų ir kojų<br />
raumenis. Kas dešimt pakopų sudeginama iki 10 kalorijų.<br />
• Minkštų volelių ant pilvo taip greitai neatsikratysite, tačiau gnaibomasis<br />
masažas skatina kraujo apytaką, spartina riebalų skaidymą,<br />
oda greičiau pasisavina kūno priežiūros produktus. Nykščiu ir<br />
smiliumi gnaibykite pilvą pagal laikrodžio rodyklę, kol oda lengvai<br />
paraus.<br />
• Imbieras gerina medžiagų apykaitą ir padeda iš organizmo greičiau<br />
pašalinti nuodingąsias medžiagas. Susmulkinkite nykščio<br />
didumo imbiero šaknies gabaliuką. 10 min. pavirinkite jį 1 litre<br />
vandens, supilkite skystį į termosą ir per dieną išgerkite.<br />
• Važiuodami automobiliu‚ daugelis žmonių nesąmoningai susikūprina,<br />
todėl išlipant skauda juosmenį. Paprasta gudrybė: kas<br />
pusvalandį įsivaizduokite, kad kas nors jums ant nugaros šliūkšteli<br />
kibirą ledinio vandens – iškart atsisėsite tiesiai.<br />
• Pernelyg rūgštus maistas – viena iš dantų gedimo priežasčių,<br />
nes rūgštis tirpdo dantų emalį.<br />
• Vitaminų ir mineralinių medžíagų trūkumas – viena iš ankstyvo<br />
senėjimo priežasčių.<br />
• Kenksmingomis sąlygomis dirbantys žmonės turėtų gerti kuo<br />
daugiau žaliosios arbatos.<br />
• Pasak medikų, dažna onkologinių ligų priežastis – nuolatinis<br />
stresas ir neigiamos emocijos.<br />
• Jūros kopūstai puikiai sureguliuoja vandens ir druskų balansą<br />
žmogaus organizme.<br />
Teigiamas požiūris į gyvenimą<br />
Mūsų mintys priklauso ne nuo to, kas vyksta aplinkui, o nuo<br />
to, kaip mes į tuos įvykius reaguojame. Net ir patys laimingiausi<br />
žmonės patiria įvairiausių išbandymų, tačiau juos įveikia.<br />
Žinote, kodėl? Pasirodo, jei į visa, kas mums nutinka (gera<br />
ar bloga), žiūrėtume optimistiškai, lengviau susidorotume su<br />
didžiausiais gyvenimo išbandymais.<br />
Svarbiausia geros savijautos sąlyga yra savigarba ir pasitikėjimas<br />
savimi. Taigi mylėkime save!<br />
Dažnai neigiamų emocijų priežastis būna neigiami prisiminimai.<br />
Tad pasistenkime kuo greičiau pamiršti visas praeities<br />
nesėkmes, nesigręžiokime į praeitį. Gyvenkime šiandiena, o<br />
ne prisiminimais.<br />
Jei norime gerai jaustis, niekada nenuvertinkime savęs. Mes<br />
iš tiesų esame verti komplimentų – padrąsinančios draugo<br />
šypsenos, bendradarbio padėkos už pagalbą, vaikų apkabinimų.<br />
Leiskime kitiems būti geriems mūsų atžvilgiu.<br />
Ir būkime geri patys sau. Pagirkime save, kai ką nors atliekame<br />
gerai, paguoskime, jeigu nesiseka ar jaučiamės blogai.<br />
Kasdien apdovanokime save kokia nors miela smulkmena,<br />
pramoga, skirkime laiko sau.<br />
Nanomedicina – ateities medicina<br />
Lietuvos mokslininkai, atsižvelgdami į mūsų šalies mokslo<br />
įstaigų patirtį bei prioritetus, turi ambicijų ir realių<br />
galimybių prisidėti prie Europos nanomedicinos technologinės<br />
platformos numatytų uždavinių įgyvendinimo.<br />
Nano apibūdina objekto mažumą. Vienas nanometras (nm)<br />
yra lygus vienai milijardinei metro daliai, vaizdžiau tariant, nanometras<br />
– 80 tūkstančių kartų mažesnis už žmogaus plauko<br />
storį. Pasirodo, šis neįtikinamai mažas matas gali tapti atskiro<br />
mokslo ar bent jau medicinos srities pavadinimu, su šiuo žodžiu<br />
mokslininkai sieja perversmą moksle ir medicinoje.<br />
Nanomedicina yra apibrėžiama kaip nanotechnologijų taikymas<br />
sveikatos apsaugai naudojant pagerintas ir naujoviškas<br />
fizines, chemines ir biologines medžiagų savybes nanometrinėje<br />
skalėje. Dirbtinės nanostruktūros (pavyzdžiui, nanodalelės<br />
ir nanoprietaisai) yra tokio pat dydžio kaip ir biologiniai<br />
dariniai, todėl gali lengvai sąveikauti su biomolekulėmis tiek<br />
ląstelės paviršiuje, tiek ląstelės viduje.<br />
Nanomedicinoje yra svarbios trys pagrindinės tyrimų sritys.<br />
• Nanotechnologijomis paremta diagnostika, kitaip tariant, siekiama<br />
sukurti technologijas, kurios leis organizme pamatyti<br />
tai, kas iki šiol dar buvo nežinoma. Taigi molekuliniu lygiu bus<br />
galima pastebėti, kada organizme prasideda pakitimai (pavyzdžiui,<br />
onkologinė liga), kurių žmogus dar nejaučia, bet jie<br />
jau pradeda savo juodą darbą.<br />
• Tikslinis vaistų naudojimas. Visi žinome, kad išgerta tabletė<br />
ar sušvirkštas į kraują preparatas veikia visą organizmą. Naudojant<br />
nanotechnologijas, galima sukurti tokius preparatus,<br />
kurie veiktų tik vieną ar kitą kūno dalį.<br />
• Audinių atauginimas. Taikant nanotechnologijas, bus galima<br />
sustabdyti žalingą audinių augimą arba, atvirkščiai, skatinti<br />
prarasto audinio ar kaulo atauginimą, kitaip tariant, taip paveikti<br />
organizmą, kad jis panaudotų savo rezervus.<br />
Pasak mokslininkų, tikimasi, kad per ateinančius 10 metų nanotechnologijos<br />
bus taikomos gydant vėžį, širdies ir kraujagyslių<br />
sistemos ligass, diabetą, neurodegeneracines, uždegimines/infekcines<br />
ir reumatoidines ligas.<br />
Lietuvoje nanotechnologijos jau naudojamos Vilniaus universiteto<br />
Onkologijos institute vėžiui gydyti.<br />
12 SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2007 m. gegužė Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT ir WWW.ACONITUM.LT Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT ir WWW.ACONITUM.LT<br />
SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2007 m. gegužė 13
IŠ LNK TV LAIDOS IŠ LNK TV LAIDOS<br />
IMUNITETAS<br />
ir beta gliukanai<br />
Žmogus per savo gyvenimą susiduria su tūkstančiais jam<br />
svetimų medžiagų – antigenų. Imuninė sistema juos atpažįsta,<br />
kovoja ir stengiasi ne tik sunaikinti, bet ir įsiminti, kad<br />
dar kartą susidūrus su tomis pačiomis svetimomis medžiagomis<br />
organizme sparčiau būtų sintetinami specifiniai antikūnai,<br />
sunaikinantys „priešus“. Tai atlieka milijonai imuninių<br />
ląstelių, cirkuliuojančių kraujyje ir prasiskverbiančių į visus<br />
audinius. Tačiau sunaikinti „priešus“ gali tik stiprios imuninės<br />
ląstelės. Apie tai ir kalbamės su Plungės šeimos klinikos<br />
„Inesa“ gydytoja Gene Kliučiene.<br />
Imuninės sistemos<br />
stiprumas<br />
priklauso nuo<br />
imuninių ląstelių<br />
visavertiškumo,<br />
kiekio ir aktyvumo.<br />
Imunitetą<br />
vienai ar kitai<br />
ligai paveldime<br />
iš motinos. Tam<br />
tikrų imuninių<br />
medžiagų ir ląstelių kūdikis gauna ir<br />
iš mamos pieno. Vaikui augant, bręstant,<br />
formuojasi ir jo imuninė sistema,<br />
palaikanti organizme biocheminių<br />
procesų pusiausvyrą, ginanti<br />
nuo infekcinių ligų sukėlėjų – bakterijų<br />
bei virusų, piktybinių ląstelių<br />
bei įvairių kitų organizmui svetimų<br />
medžiagų.<br />
Imuninę sistemą reikia stiprinti<br />
Vienų žmonių imunitetas yra stipresnis,<br />
kitų – silpnesnis. Pastarieji dažniau<br />
serga, o įvairios ligos savo ruožtu dar<br />
labiau susilpnina imuninę sistemą.<br />
Imunitetas nusilpsta ir nuolat pervargstant,<br />
neracionaliai maitinantis,<br />
maiste trūkstant vitaminų. Susilpnėjus<br />
imuninei sistemai, susidaro palankios<br />
sąlygos daugintis pakitusioms ląstelėms<br />
(jų visada yra mūsų organizme),<br />
todėl gali užklupti onkologinės ligos.<br />
Jei norime būti sveiki, privalome stiprinti<br />
savo imuninę sistemą. Nieko ypatingo<br />
griebtis nereikia – užteks sveikai<br />
maitintis, kuo daugiau laiko kasdien<br />
praleisti gryname ore, kuo daugiau judėti,<br />
vengti stresų.<br />
Pastaruoju metu medikai organizmo<br />
apsaugai nuo ligų, imunitetui stiprin-<br />
ti rekomenduoja vartoti preparatų su<br />
beta gliukanais. Vienas tokių preparatų<br />
yra „Cardioglucan“.<br />
Kas gi tie beta gliukanai?<br />
Jau tūkstančius metų Rytų medicinoje<br />
vartojami ten augančių grybų ekstraktai,<br />
kurie labai vertinami dėl juose<br />
esančių biologiškai veiklių medžiagų<br />
– beta gliukanų. Šiuolaikinis mokslas<br />
įrodė, kad beta gliukanai pasižymi<br />
įvairiapusiu poveikiu. Labiausiai ištyrinėtos<br />
ir pripažintos imuninę sistemą<br />
stimuliuojančios ir antinavikinės beta<br />
gliukanų savybės.<br />
Pasak gydytojos G. Kliučienės, pastaruoju<br />
metu atliekama daug<br />
įvairių tyrimų su beta gliukanais<br />
(akcentuojama jų perspektyva<br />
onkologijoje).<br />
Beta gliukanai – natūralūs polisacharidai.<br />
Daugiausia jų aptinkama ne tik<br />
medicininėje praktikoje vartojamuose<br />
Japonijos grybuose Shiitake, Maitake,<br />
Reishi, bet ir mielėse, jūros dumbliuose,<br />
miežiuose, avižose. Beta gliukanai<br />
teigiamai veikia medžiagų apykaitą,<br />
mažina angliavandenių pasisavinimą ir<br />
didina audinių jautrumą insulinui. Dėl<br />
to sumažėja gliukozės kiekis kraujyje.<br />
Beta gliukanai didina imuninių ląstelių<br />
veiksmingumą, skatina daugiau gamintis<br />
medžiagų, suaktyvinančių imuninę<br />
sistemą, todėl greitėja organizmo reakcija<br />
į infekciją, greičiau pasveikstama.<br />
Beje, beta gliukanai 8–10 proc. sumažina<br />
bendrojo cholesterolio kiekį kraujyje.<br />
Todėl beta gliukanų patariama vartoti<br />
sergantiesiems širdies ir kraujagyslių<br />
ligomis. Nustatyta, kad gydant vėžį citostatiniais<br />
preparatais kartu vartojami<br />
beta gliukanai padidina citostatinių<br />
vaistų poveikį vėžinėms ląstelėms ir apsaugo<br />
sveikas organizmo ląsteles nuo<br />
neigiamo chemoterapijos bei radioterapijos<br />
poveikio.<br />
Beta gliukanai ir antioksidantai<br />
kartu<br />
Medicininės paskirties produkte „Cardioglucan“<br />
sudėtyje, be beta gliukanų,<br />
taip pat yra stiprių antioksidantų (vita-<br />
Moksliniai tyrimai<br />
• 2003 m. Kairo Helwan universitete<br />
buvo atlikti dvigubai akli, randomizuoti,<br />
placebo kontroliuojami<br />
tyrimai. Tirta 514 žmonių, sergančių<br />
skrandžio vėžiu. Viena grupė vartojo<br />
citostatikų ir beta gliukanų, o kita<br />
– tik citostatikų. Vartojant beta gliukanų<br />
kartu su citostatikais, po 4 mėnesių<br />
limfocitų kiekio sumažėjimas<br />
buvo sustabdytas ir toliau nemažėjo,<br />
sustiprėjo sergančiųjų imunitetas, o<br />
vartojant vien citostatikų limfocitų<br />
kiekis mažėjo toliau, imuninė sistema<br />
silpnėjo.<br />
mino C ir seleno) bei mikroelementų<br />
– mangano ir magnio.<br />
Selenas, vitaminas C (askorbo rūgštis)<br />
ir manganas pasižymi antioksidacinėmis<br />
savybėmis ir stiprina beta gliukanų<br />
poveikį. Magnis normalizuoja padidėjusį<br />
kraujospūdį, reguliuoja širdies ritmą,<br />
dalyvauja fermentų, reguliuojančių<br />
medžiagų apykaitą, veikloje. Taigi<br />
šis preparatas tinka imuninei sistemai<br />
stiprinti, pavyzdžiui, po įvairių virusinių<br />
infekcijų, įtariant onkologinę<br />
ligą arba jau gydant ją chemoterapija<br />
ir radioterapija. Be to, moksliniais tyrimais<br />
įrodyta, kad preparatai su beta<br />
gliukanais gerina opų, pragulų gijimą,<br />
gerina odos būklę (ypač po radioterapijos,<br />
nes vartojant beta gliukanų<br />
greičiau gyja švitinimo metu pažeisti<br />
audiniai).<br />
Vaistininkės patarimas<br />
Vilniaus Vokiečiųvaistinės<br />
vaistininkė<br />
Jolita Skinderskienė<br />
irgi<br />
pataria šio preparato<br />
vartoti<br />
imuninei sistemai<br />
stiprinti ir<br />
organizmo atsparumuiperšalimo<br />
ir navikinėms ligoms didinti.<br />
Be to, šio preparato turėtų nepamiršti<br />
ir sergantieji cukriniu diabetu, taip<br />
pat žmonės, varginami širdies negalavimų.<br />
„Cardioglucan“ atitinka visus<br />
europinius preparatų standartus. Tai<br />
lėmė, kad 2005 metais jis vienintelis<br />
iš medicininės paskirties produktų<br />
laimėjo aukso medalį Metų gaminio<br />
konkurse. Vaistininkė pataria vartoti<br />
šio preparato po 1 kapsulę 1–2 kartus<br />
per dieną valgio metu arba tuoj<br />
po valgio.<br />
Mėšlungio priežastis –<br />
MAGNIO TRŪKUMAS<br />
Atostogos dar negreitai, o savijauta tokia prasta, kad niekas nedžiugina...<br />
Vis labiau jauti, kad kankina nuovargis, nervingumas, mėšlungis, prastas<br />
miegas... Ką gi daryti? Medikai tokiems žmonėms pataria vartoti magnio<br />
preparatų. Magnio labai reikia mūsų raumenims ir širdžiai, jis svarbus ir<br />
nervų sistemai, medžiagų apykaitai, energijos gamybai ląstelėse.<br />
Magnio stygius itin juntamas pavasarį ir vasaros pradžioje, kai suintensyvėja<br />
darbai, daugiau prakaituojama. Sunkiai dirbant, organizmui reikia daugiau<br />
magnio. Kai jo trūksta, gali atsirasti raumenų silpnumas, prasidėti širdies aritmijos<br />
ir kiti sutrikimai. Žmonės skundžiasi greitesniu nuovargiu, bloga nuotaika,<br />
nervingumu, pakyla kraujospūdis, skauda galvą, raumenis traukia mėšlungis,<br />
kuris dažniausiai juntamas naktį.<br />
Kodėl magnis toks svarbus organizmui?<br />
Pasak Baltijos ir Amerikos klinikos bendrosios praktikos<br />
gydytojos Rūtos Maciulevičienės, būtent dėl magnio<br />
stokos žmonės skundžiasi mėšlungiu, nuovargiu, bloga<br />
savijauta. Tiesa, kartais net neįtariama, jog organizmui<br />
trūksta magnio, o žmogus dažniausiai gydomas nuo kitų<br />
ligų. Paskyrus reikiamą magnio dozę, būklė iš karto pagerėja.<br />
Mat magnis dalyvauja centrinės nervų sistemos<br />
veikloje, reguliuoja širdies darbą, kraujospūdį, plečia<br />
kraujagysles, gerina kraujotaką, saugo nuo trombų susidarymo,<br />
atpalaiduoja raumenis. Magnis reikalingas<br />
normaliai ląstelių veiklai.<br />
Kaip išsirinkti tinkamą magnio preparatą?<br />
Vaistinėje yra daug magnio preparatų ir išsirinkti tinkamą išties nėra lengva.<br />
Gyd. R. Maciulevičienė sako, kad žmonės yra labai inertiški – pirmiausia perka<br />
tą preparatą, kurį jau yra vartoję patys ar jų pažįstami. Ji savo pacientams<br />
patarianti magnio preparatus rinktis atsižvelgiant į keletą dalykų, pavyzdžiui,<br />
į preparato sudėtį, organizmo gebėjimą pasisavinti veikliąją medžiagą. Kitaip<br />
tariant, reikėtų vartoti tokių magnio preparatų, kuriuose esanti magnio druska<br />
lengvai pro žarnyno sieneles patenka į kraują. Vienas iš dažniausiai perkamų<br />
magnio preparatų yra „Magnis +B 6 complex“. Tad akivaizdu, kad jis yra vienas<br />
populiariausių preparatų. Jo sudėtyje yra magnio oksido, kuris skrandyje virsta<br />
lengvai pasisavinamu magnio chloridu, nesukeliančiu jokių šalutinių reiškinių.<br />
Beje, vienoje šio preparato kapsulėje yra net 350 mg gryno magnio.<br />
Kada reikėtų vartoti magnio?<br />
Gydytoja R. Maciulevičienė pataria profilaktiškai magnio vartoti visus metus.<br />
„Magnis+B complex “ rekomenduojama vartoti padidėjus jautrumui bei<br />
6<br />
dirglumui, jaučiant nuolatinį nuovargį, stresą, varginant mėšlungiui, sutrikus<br />
širdies ritmui, esant padidėjusiam<br />
kraujospūdžiui, skaudant galvą. Magnio<br />
trūksta ir maitinančioms moterims.<br />
Beje, magnio dažnai trūksta,<br />
kai organizme stinga kalio. Todėl, kai<br />
žmogus kreipiasi į medikus dėl neaiškios<br />
kilmės aritmijos, kai jaučiami širdies<br />
„permušimai“, traukia raumenis,<br />
iš pradžių skiriama gydomoji (kokia,<br />
pasakys jūsų šeimos gydytojas!) po to<br />
NAUJA PAKUOTĖ!<br />
– profilaktinė magnio dozė.<br />
14 SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2007 m. gegužė Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT ir WWW.ACONITUM.LT Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT ir WWW.ACONITUM.LT<br />
SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2007 m. gegužė 15
JŪSŲ VAIKAS JŪSŲ VAIKAS<br />
Vaikui skauda pilvą:<br />
KĄ DARYTI?<br />
Tiek kūdikius, tiek mokyklinio<br />
amžiaus vaikus dažnai<br />
vargina pilvo skausmai. Apie<br />
pilvo skausmus, jų priežastis,<br />
gydymą ir profilaktiką<br />
kalbamės su Kauno Dainavos<br />
poliklinikos Vaikų ligų<br />
skyriaus vyresniąja ordinatore,<br />
vaikų ligų gydytoja Aldona<br />
Tamulevičiene.<br />
Dažniausi vaikų pilvo skausmai<br />
Kaip sakė gydytoja Aldona Tamulevičienė,<br />
pilvo skausmas – dažniausias<br />
vaikų virškinimo sistemos sutrikimo<br />
simptomas. Pilvo skausmais vieno-<br />
dai skundžiasi ir<br />
mergaitės, ir berniukai.<br />
Pilvo skausmai<br />
būna organiniai<br />
ir funkciniai. Organinės<br />
kilmės<br />
vaikų pilvo skausmai<br />
gali būti dėl<br />
skrandžio, dvylikapirštės<br />
žarnos<br />
opaligės, įvairių žarnyno (storosios ar<br />
plonosios žarnos) uždegimų, apendicito,<br />
išvaržos, žarnų invaginacijos (žarnos<br />
įsimovimo). Pilvo skausmas būna labai<br />
aštrus, todėl vaikui turi būti suteikta<br />
skubi medikų pagalba.<br />
Tačiau dažniausiai vaikus vargina<br />
funkcinės kilmės pilvo skausmai. Jie<br />
būdingi vyresniems nei ketverių metų<br />
amžiaus vaikams, o sulaukus mokyklinio<br />
amžiaus vargina 15–20 proc. vaikų.<br />
Funkcinis pilvo skausmas dažniausiai<br />
būna bukas, kartais priepuolinis.<br />
Dažniausiai vaikas skundžiasi, kad<br />
jam skauda apie bambą. Toks nevienodo<br />
intensyvumo skausmas gali tęstis<br />
maždaug valandą. Skausmai kartojasi<br />
periodais, kartą per dieną ar net per<br />
mėnesį. Beje, tarp skausmo priepuolių<br />
vaikas jaučiasi gerai.<br />
Pilvo skausmų priežastys<br />
Nėra vienos nuomonės, kodėl vienus<br />
vaikus vargina pilvo skausmai, o kitų<br />
– ne. Didelės įtakos pilvo skausmui<br />
atsirasti gali turėti alergija tam tikram<br />
maistui, imuninės sistemos, genetiniai<br />
ypatumai, psichologinė vaiko būsena,<br />
fizinis aktyvumas, kūno ligos.<br />
Kaip minėjome, pilvo skausmus gali sukelti<br />
pilvo organų funkcijų sutrikimai.<br />
Neretai 3–15 mėnesių amžiaus vaikams<br />
nustatoma storojo ir plonojo žarnyno<br />
invaginacija (žarnos įsimovimas). Viena<br />
pilvo skausmo priežasčių gali būti išvarža,<br />
kurią skauda tuomet, kai ji įstringa<br />
(neįstrigusios išvaržos gali ir neskaudėti).<br />
Paprastai išvarža diagnozuojama<br />
kūdikiams – ją, kaip iškilimą kirkšnyje,<br />
galima pastebėti keičiant sauskelnes,<br />
maudant mažylį.<br />
Vyresnių vaikų (10–15 metų amžiaus)<br />
stiprių pilvo skausmų priežastis gali<br />
būti apendicitas.<br />
Funkcinių besikartojančių pilvo skausmų<br />
priežastys nėra tiksliai žinomos.<br />
Tačiau dažnai juos lemia trumpalaikiai<br />
virškinamojo trakto motorikos sutrikimai,<br />
kurių gydyti nereikia. Didelės<br />
įtakos funkciniams skausmams atsirasti<br />
turi dieta ir mitybos režimas, tuštinimosi<br />
sutrikimai ir emocinis krūvis šeimoje<br />
bei mokykloje. Funkciniai pilvo skausmai<br />
30–50 proc. vaikų praeina savaime<br />
per kelias savaites (neprireikia gydymo),<br />
kitiems tęsiasi ištisus mėnesius – iki<br />
metų. Kai kada pilvo skausmai išlieka ir<br />
mažiesiems pacientams suaugus.<br />
Reikia stengtis „atpažinti“<br />
sunegalavusį vaiką<br />
Norint suprasti, kad vaikas sunegalavo,<br />
reikėtų žinoti, kokie požymiai rodo<br />
funkcinius pilvo skausmus ir kokie<br />
– organinę ligą, kai būtina skirti gydymą.<br />
Kai vaiką vargina funkciniai pilvo skausmai,<br />
jis nenori eiti į darželį ar mokyklą,<br />
gali skųstis pykinimu, galvos skausmu,<br />
svaiguliu, nuovargiu. Jei pilvo skausmas<br />
kamuoja kūdikį, jis būna irzlus, nevalgo.<br />
Anot gydytojos Aldonos Tamulevičienės,<br />
maži vaikai į bet kokį skausmą<br />
reaguoja visu kūneliu ir verksmu. 8–20<br />
proc. krūtimi maitinamų kūdikių pirmosiomis<br />
gyvenimo savaitėmis būna<br />
irzlūs dėl pilvo pūtimo. Trečiąjį gyvenimo<br />
mėnesį pilvo pūtimas praeina, taigi<br />
ir kūdikis tampa ramesnis.<br />
Kai kurie vaikai, gindamiesi nuo nemalonių<br />
gyvenimo problemų, pameluoja,<br />
kad jiems skauda pilvą. Tokiu<br />
atveju reikia labai gerai išsiaiškinti<br />
priežastis – koks mikroklimatas<br />
vaiko šeimoje (santykiai su tėvais,<br />
vyresniaisiais broliais ar seserimis)<br />
ir mokykloje (gal bijo kokios nors<br />
pamokos ar traumuojamas psichologiškai).<br />
Kvieskite gydytoją!<br />
Visada, kai vaikas skundžiasi pilvo<br />
skausmu, reikia kreiptis į medikus. Tai<br />
būtina, nes kuo vaikas mažesnis, tuo<br />
sunkiau jis gali nupasakoti skausmo<br />
pobūdį. O nustatyti, ar tai yra funkciniai<br />
skausmai, ar liga, kurią reikia gydyti,<br />
gali tik vaikų gastroenterologas.<br />
Įtarus organinę ligą, atliekami tyrimai,<br />
nustatoma tiksli diagnozė bei skiriamas<br />
gydymas. Jei vaikui nustatomi<br />
funkciniai pilvo skausmai, tuomet gydymas<br />
neskiriamas arba skiriamas tik<br />
„Mano dukrai neseniai sukako metukai. Iki tol buvusi sveika<br />
mergaitė pradėjo viduriuoti, kankino pilvo skausmai. Vaistai<br />
nuo viduriavimo nepadėjo. Mūsų šeimos gydytoja įtaria<br />
alergiją karvės pienui. Ar gali būti? Rasa.<br />
Karvės pienas – pirmasis alergenas, kurio gauna kūdikis.<br />
Jam alergiški net 12 proc. naujagimių. Mat piene yra apie<br />
30 baltymų, kurių kiekvienas gali sukelti alerginę reakciją.<br />
Tačiau mažyliai dažniausiai būna jautrūs vienam jų – beta<br />
laktoglobulinui.<br />
Alergiją gali sukelti ne tik karvės, bet ir ožkos pienas. Jame<br />
esantys baltymai labai panašūs į karvės pieno baltymus.<br />
Dažniau alergiški karvės pienui būna kūdikiai iš šeimų,<br />
kuriose yra sergančiųjų alergija. Jei mama serga alergija,<br />
tai yra net 40 proc. tikimybė, kad kūdikis irgi gims alergiškas.<br />
Žindomas kūdikis gali būti jautrus net tiems karvės<br />
pieno baltymams, kurių patenka į motinos pieną iš jos suvalgyto<br />
maisto.<br />
Karvės pieno baltymų gali būti ir adaptuotuose pieno mišiniuose,<br />
kuriais savo mažylius maitina mamos, pritrūkusios<br />
savo pieno.<br />
Alergijos karvės pienui simptomai<br />
• Odos pakitimai. Kartais oda tik parausta, šerpetoja, ją beria<br />
– dažniausiai skruostukus, kartais ir kojytes, rankytes,<br />
visą kūnelį. Jei vaikui ir toliau duodama alergizuojančio<br />
maisto, išberti odos plotai ima šlapiuoti. Juos niežti, todėl<br />
mažylis negali ramiai miegoti.<br />
• Virškinamojo trakto negalavimai. Pirmasis alergijos karvės<br />
pienui požymis gali būti viduriavimas, pilvo pūtimas,<br />
atpylinėjimai, vėmimas. Jei kūdikis itin jautrus karvės pieno<br />
baltymams, alerginė reakcija gali pasireikšti net krauju<br />
išmatose arba anafilaksiniu šoku.<br />
• Kvėpavimo organų sutrikimai. Simptomai primena peršalimo<br />
ligas. Kūdikį dažnai vargina sloga, kosulys, karka-<br />
trumpas, priklausomai nuo vyraujančių<br />
simptomų.<br />
Nuraminkite sunegalavusį vaiką<br />
Anot gydytojos A. Tamulevičienės,<br />
geriausias „daktaras“ yra mama, kuri<br />
visų pirma turi nuraminti vaiką, švelniai<br />
pamasažuoti pilvelį, o skausmui<br />
nenurimus kviesti gydytoją. „Motina<br />
privalo reaguoti į kiekvieną vaiko nusiskundimą.<br />
Juk vaikas – tai ne suaugusiojo<br />
kopija, bet savitas žmogus“, – sakė<br />
gydytoja.<br />
Labai svarbu, kad vaikas gerai psichologiškai<br />
jaustųsi tiek šeimoje, tiek<br />
mokykloje. Kaip sakė gydytoja A. Tamulevičienė,<br />
jei vaikas turi psichologinių<br />
sproblemų, tai vieni pirmųjų jo<br />
nusiskundimų gali būti pilvo ar galvos<br />
skausmai. Itin didelės reikšmės turi<br />
vaiko santykiai su kitais šeimos nariais,<br />
pirmiausia su mama. Ji privalo nuolat<br />
bendrauti su vaiku, jam sunerimus išsiaiškinti,<br />
kas atsitiko.<br />
Alergijos PINKLĖS<br />
lai plaučiuose, jam darosi vis sunkiau įkvėpti ir iškvėpti.<br />
Alergija maistui (ir karvės pienui) gali tapti net bronchų<br />
astmos priežastimi.<br />
Jei pastebėjote alergijos simptomų, pirmiausia kreipkitės į<br />
savo šeimos gydytoją. Jis padės nustatyti, ar mažylis iš tiesų<br />
alergiškas, jeigu reikės, pasiųs pasikonsultuoti pas alergologą.<br />
Diagnozė patikslinama nustačius kraujo plazmoje<br />
specifinius IgE – antigenus antikūnus karvės pieno baltymams.<br />
Nustačius alergiją karvės pienui, pirmiausia reikia<br />
iš esmės pakeisti vaiko mitybą. Nustojus duoti pieno ar<br />
jo produktų, visi alergijos simptomai pamažėle išnyksta:<br />
dingsta bėrimai, praeina pilvo skausmai, viduriavimas,<br />
normalizuojasi kvėpavimas, temperatūra.<br />
Net apie 60 proc. alergiškų mažylių iki 2–3 metų „išauga“<br />
alergiją karvės pieno baltymams. Tada jiems vėl galima<br />
pamažėle pradėti duoti pieno produktų.<br />
16 SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2007 m. gegužė Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT ir WWW.ACONITUM.LT Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT ir WWW.ACONITUM.LT<br />
SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2007 m. gegužė 17<br />
Redakcija<br />
Į mokyklą – tik išsimiegojęs ir<br />
sotus<br />
Vaiko pilvo skausmų profilaktikai ypač<br />
svarbus jo dienos ir mitybos režimas.<br />
Kaip sakė gydytoja Aldona Tamulevičienė,<br />
vaikai turi išsimiegoti pagal savo<br />
amžių. Pavyzdžiui, pradinukas turi miegoti<br />
10,5 val. Vadinasi, jeigu jis keliasi<br />
septintą ryto, tai turi gultis prieš devynias.<br />
Niekados neišleiskite į mokyklą<br />
alkano vaiko. Dažnai pietų metu daugelis<br />
teužkanda bandelę, užsigerdami<br />
kokakola, o juk mokykloje patiriamas<br />
didelis protinis krūvis, nervinė įtampa.<br />
Vakarieniaujama tik vakarais, aštuntą<br />
devintą valandą vakaro, kai iš darbo<br />
grįžę tėvai paruoši a valgyti. Vaikas turi<br />
maitintis sveiku ir natūraliu maistu. Jo<br />
valgiaraštyje turi būti pakankamai daržovių,<br />
vaisių, pieno produktų, mėsos.<br />
Nerekomenduojami tokie produktai,<br />
kaip bulvių traškučiai, didelis kiekis saldumynų,<br />
gaivieji gėrimai (ypač spalvoti<br />
– kokakola ir pan.).
JŪSŲ VAIKAS JŪSŲ VAIKAS<br />
Kad pramogos nesibaigtų<br />
TRAUMOMIS<br />
Sušilus orams vis daugiau vaikų pradeda važinėtis dviračiais,<br />
riedučiais, paspirtukais, žaidžia kiemuose ar sporto aikštėse krepšinį,<br />
futbolą. Tačiau pavasarį daugėja įvairiausių traumų, kurias<br />
vaikai patiria sportuodami ir pramogaudami. Kaip jų išvengti, ką<br />
turėtų žinoti tėvai pirkdami vaikui dviratį ar riedučius? Apie tai<br />
pasakoja Šiaulių visuomenės sveikatos centro <strong>Sveikatos</strong> saugos<br />
skyriaus vedėja, gydytoja Jūratė Karalevičienė.<br />
Šiaulių visuomenės sveikatos centro<br />
medikų teigimu, nelaimingus atsitikimus<br />
ir traumas pagrįstai galima vadinti<br />
Lietuvos nacionaline nelaime,<br />
nes mirtingumas nuo jų, palyginti su<br />
kitomis Europos šalimis, yra labai didelis<br />
ir toliau sparčiai didėja. Vaikai ir<br />
paaugliai dėl nelaimingų atsitikimų<br />
miršta dažniau nei dėl kitų priežasčių.<br />
Visų mirusiųjų nuo traumų 68 proc.<br />
sudaro darbingo amžiaus žmonės, 26<br />
proc. – pensininkai, 6 proc. – vaikai<br />
iki 14 metų. Per metus šalies mokyklose<br />
įvyksta apie 800 nelaimingų atsitikimų,<br />
iš jų vidutiniškai trys mirtini<br />
ir 70 sunkių. Nors mokykloje traumų<br />
patiriama ne taip dažnai (dažniausios<br />
– transporto traumos), tačiau pagal<br />
amžių – būtent mokyklinio amžiaus<br />
vaikai susižaloja dažniausiai.<br />
Kur mokyklose dažniausiai įvyksta<br />
traumos?<br />
Dažniausiai vaikai susižaloja mokyklų<br />
koridoriuose pertraukų metu ir<br />
sporto salėse per kūno kultūros pamokas.<br />
Taip pat dažnai jie patiria traumų<br />
mokyklos teritorijoje, per darbų pamokas<br />
(daug rečiau – per kitų dalykų<br />
pamokos). Analizuojant traumų priežastis,<br />
paaiškėja, kad dažniausiai vaikai<br />
susižeidžia netinkamai elgdamiesi per<br />
pertraukas koridoriuose. Nerimą kelia<br />
tai, kad labai dažna traumų priežastimi<br />
tampa agresyvūs mokinių tarpusavio<br />
santykiai. Pagal statistikos duomenis,<br />
dažniausiai pertraukų metu koridoriuose<br />
lakstantys vaikai patiria galvos smegenų<br />
sukrėtimą.<br />
Ar daug mokyklose patiriama sportinių<br />
traumų?<br />
Būna, kad kūno kultūros pamokose<br />
vaikai susilaužo galūnes, pasitempia<br />
raiščius bei sausgysles. Sportines<br />
traumas itin dažnai patiria 6–8 klasių<br />
mokiniai. Traumas lemia ne tik fiziologiniai<br />
paauglio raidos ypatumai, bet ir<br />
gana sudėtingos ar esamoms sąlygoms<br />
nepritaikytos kūno kultūros programos.<br />
Kūno kultūros pamokose traumos<br />
įvyksta dažnai ir dėl to, kad vienu<br />
metu salėje sportuoja kelios skirtingos<br />
klasės. Didelės įtakos traumoms kūno<br />
kultūros pamokose turi ir prastos kokybės<br />
sporto inventorius, netinkamas<br />
sporto salės apšvietimas, nepakankama<br />
medicininė ir pedagoginė fizinio ugdymo<br />
kontrolė (ypač svarbu tinkamai<br />
įvertinti vaiko sveikatos būklę ir paskirti<br />
jo jėgas atitinkantį fizinį krūvį).<br />
Tačiau dažniausia traumų priežastimi<br />
(apie 80 proc. traumų) tampa nesaugus<br />
mokinių elgesys, ypač tuomet, kai<br />
vaikai paliekami sporto salėje vieni be<br />
mokytojo. Verta neužmiršti ir technologijų<br />
pamokų metu įvykusių traumų<br />
(dažniausiai mikrotraumų) dėl netvar-<br />
kingų darbo įrankių, darbastalių ir netinkamo<br />
pamokos organizavimo. Kai<br />
kuriais atvejais dėl nesaugių sąlygų kabinetuose<br />
praktinius užsiėmimus tenka<br />
keisti teoriniais.<br />
Kuo nesaugios mokyklų prieigos? Minėjote,<br />
kad ir ten patiriama traumų?<br />
Pirmiausia mokyklų teritorijos nesaugios<br />
dėl to, kad jos yra neaptvertos, nors<br />
pagal higienos normos rekalavimus<br />
visa mokyklos teritorija turi būti aptverta<br />
ne žemesne kaip 1,5 metro tvora<br />
arba gyvatvore. Jei taip būtų, į mokyklos<br />
teritoriją negalėtų patekti pašaliniai<br />
žmonės, ypač pertraukų metu (kai<br />
galimi konfliktai su mokiniais), be to,<br />
vaikai negalėtų bėgioti per gatvę bet<br />
kur, nes perėja paprastai žymima ties<br />
įėjimu į mokyklą. Į aptvertą mokyklos<br />
teritoriją nepatektų valkataujantys šunys<br />
ar katės.<br />
Ar mokyklos administracija privalo<br />
ištirti kiekvieną traumos atvejį?<br />
Manau, kad įvykus bet kokiai traumai<br />
mokykloje, ne tik tada, kai dėl traumos<br />
praleidžiamos pamokos (tokia tvarka<br />
numatyta LR Švietimo ministro įsakymu),<br />
privalu ištirti aplinkybes, apie jas<br />
informuoti mokyklos bendruomenę ir<br />
ieškoti būdų, kad traumos nepasikartotų.<br />
Toks savikontrolės mechanizmas<br />
būtų veiksmingesnė traumų prevencija<br />
ir už skiriamas baudas. Tačiau pastaraisiais<br />
metais vengiama ištirti oficialiai<br />
registruotas traumas mokykloje. Tokia<br />
ydinga praktika iškreipia realią situaciją.<br />
Beje, praktika rodo, kad asmenys,<br />
išklausę privalomąjį Pirmosios medicinos<br />
pagalbos kursą (pedagogai, vairuotojai<br />
ir kt.), nelaimingo atsitikimo<br />
atveju jaučiasi nepajėgūs suteikti tinkamą<br />
pagalbą nukentėjusiajam. Mokslininkų<br />
atlikta analizė leidžia teigti, kad<br />
80 proc. gyventojų žūsta, nes nemoka<br />
elgtis pavojaus atveju. Jei gyventojai<br />
turėtų praktinių pirmosios medicinos<br />
pagalbos įgūdžių ir mokėtų elgtis pavojaus<br />
atveju, žuvusiųjų skaičius sumažėtų<br />
40 proc. Priežasčių analizė rodo,<br />
kad daugeliu atveju traumų buvo galima<br />
išvengti.<br />
Specialistai traumas skirsto į fizines<br />
ir psichologines?<br />
Būtų tikslinga, kad visuomenė kuo<br />
daugiau žinotų ne tik apie fizines,<br />
bet ir apie psichologines traumas.<br />
Juolab kad ir patys vaikai, atsakydami<br />
į anketas, kaip labai aktualią jiems<br />
problemą nurodo mokinių tarpusavio<br />
bei mokinių ir mokytojų santykius.<br />
Šiaulių visuomenės sveikatos centro<br />
specialistų atliktas tyrimas parodė, kad<br />
Patarimai tėvams<br />
Jei norite išvengti nelaimingų atsitikimų, žinokite patys ir būtinai priminkite<br />
vaikams:<br />
• Būtina dėvėti apsaugos priemones – šalmą, apsaugą alkūnėms bei keliams;<br />
• Įsitikinti, kad apsaugos priemonės nevaržys važiuojančiojo judesių, netrukdys<br />
gerai matyti ir girdėti;<br />
• Vaikai iki 8 metų amžiaus neturėtų važinėtis be suaugusiųjų priežiūros;<br />
• Prieš pradedant važinėtis, reikia įsitikinti, ar mobili priemonė (dviratis, riedučiai<br />
ar pan.) yra tvarkinga, nesulūžusi. Važinėtis reikėtų toliau nuo intensyvaus<br />
judėjimo vietų. Reikia vengti važinėti gatvėmis, šlapia danga, smėliu ar žvyru;<br />
• Nevažiuokite naktį ir neužmirškite atšvaitų!<br />
• Jeigu mobili priemonė skirta važiuoti tik vienam asmeniui, tai vienas ir važiuokite;<br />
• Niekada nepradėkite pasivažinėjimo iš kokios nors kitos judančios priemonės<br />
ar prisikabinę prie jos;<br />
• Nevažiuokite nuo kalno, nes galite „pasiekti“ netikėtai didelį greitį!<br />
Visa tai turėtų žinoti ir vaikai, ir tėvai. Be to, gamintojai bei prekiautojai privalėtų<br />
pirkėją informuoti, kaip saugiai važinėtis įsigyta mobilia priemone.<br />
net 36 proc. tyrime dalyvavusių 11-15<br />
metų amžiaus vaikų patyrė fizinį smurtą<br />
mokykloje, 23,8 proc. tvirtino, kad<br />
iš jų mokykloje tyčiojasi keletą kartų<br />
per savaitę, ir 25,4 proc. – mokykloje<br />
jaučiasi nesaugiai. Specialistai, išanalizavę<br />
mokinių anketas, pasiūlė klasių<br />
vadovams periodiškai rengti anketines<br />
apklausas ir tokiu būdu išsiaiškinti, ar<br />
jų klasėje yra vaikų, patiriančių bendraklasių<br />
smurtą. Smurtas civilizuotoje<br />
visuomenėje negali būti ignoruojamas,<br />
net mažiausios jo apraiškos privalo būti<br />
pastebėtos, kad nesulauktume sunkių<br />
padarinių. Kartais iš pirmo žvilgsnio<br />
nekaltos pravardės „prisegimas“ iš mokytojo<br />
lūpų gali pirmokėlį traumuoti ir<br />
pasmerkti vėlesnėms klasės draugų patyčioms.<br />
Todėl mokytojas privalo jausti<br />
atsakomybę ir suprasti, koks svarbus jo<br />
vaidmuo vaiko gyvenime. Ypatingas ir<br />
svarbiausias vaidmuo, be abejo, tenka<br />
tėvams.<br />
Pavasarį ir vasarą vaikai vis daugiau<br />
laiko praleidžia kiemuose, gatvėse,<br />
kur taip pat patiria traumų. Kaip jų<br />
išvengti?<br />
Šiltuoju metų laiku traumatologai vis<br />
dažniau „skaičiuoja“ vaikų patirtas<br />
traumas daugiabučių namų kiemuose.<br />
Tėvai, išleisdami vaiką į kiemą, turėtų<br />
būtinai įsitikinti, ar saugios yra žaidimų<br />
aikštelės, ar jose esantys įrengimai<br />
nekelia grėsmės vaiko sveikatai. Svarbu,<br />
kad visuomenė suprastų, jog vaiko<br />
saugumu turi pasirūpinti patys tėvai.<br />
Tad būtent jie turėtų informuoti atsakingas<br />
tarnybas apie neprižiūrimas<br />
aikšteles.<br />
Artėjant vasarai, iš sandėlių ištraukiamos<br />
įvairiausios „riedančios“ priemonės,<br />
tad svarbu prisiminti saugaus va-<br />
žinėjimo taisykles. Dažniausiai vaikai<br />
susižeidžia važinėdamiesi dviračiais,<br />
riedučiais, riedlentėmis, paspirtukais.<br />
Visos šios mobilios priemonės galėtų<br />
būti maloni dovana vasaros atostogoms,<br />
tačiau kiekvienas vaikas ir tėvai<br />
privalo suprasti, jog važinėjant jomis<br />
be tinkamų apsaugos priemonių galima<br />
rimtai susižeisti. Pirkdami vaikui<br />
bet kurią „riedančią” priemonę tėvai<br />
turėtų įsitikinti, ar ji turi kokybės sertifikatą<br />
– tai garantuos pačios priemonės<br />
saugumą. Tėvai dažnai apsigauna<br />
manydami, kad važinėti riedlentėmis,<br />
riedučiais ar paspirtukais yra saugu, nes<br />
šios priemonės lengvai valdomos, kontroliuojama,<br />
neaukštos. Tačiau vertėtų<br />
neužmiršti, kad be tinkamų apsaugos<br />
priemonių vaikai gali susižeisti ar patirti<br />
netgi sunkią galvos traumą.<br />
18 SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2007 m. gegužė Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT ir WWW.ACONITUM.LT Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT ir WWW.ACONITUM.LT<br />
SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2007 m. gegužė 19
IŠ LNK TV LAIDOS IŠ LNK TV LAIDOS<br />
Vaikų ATMINTIS<br />
Esame įpratę užmaršumu kaltinti vyresnio amžiaus žmones.<br />
Tai tarsi savaime suprantamas dalykas, nes senatvė pirmiausia<br />
asocijuojasi su nuolat prastėjančia atmintimi. Tačiau sutrikęs<br />
dėmesys, susilpnėjusi atmintis, galvos skausmai nėra<br />
vien suaugusiųjų negalavimai. Vis dažniau su tokiais nusiskundimais<br />
į neurologus kreipiasi ir vaikai. Apie tai kalbamės<br />
su Klaipėdos vaikų ligoninės Konsultacinės poliklinikos vaikų<br />
neurologe M. Pabrinkiene.<br />
Nuo pat pirmųjų gyvenimo minučių<br />
kūdikis pradeda susipažinti su aplinka,<br />
įsiminti garsus. Augdami vaikai turi<br />
išmokti ir prisiminti daug įvairiausių<br />
dalykų. Tačiau vaikams tai nėra sunku,<br />
daugelį dalykų – svetimas kalbas,<br />
įdomius faktus, melodijas – vaikai įsimena<br />
daug greičiau nei suaugusieji.<br />
Vaikai niekada neužmiršta, ką pažadėjote<br />
nupirkti, net prieš metus ar dar seniau.<br />
Tiesa, ir jie retkarčiais pamiršta...<br />
paruošti pamokas ar išsivalyti dantis.<br />
Tas beprotiškas gyvenimo<br />
tempas<br />
Pasak gydytojos M. Pabrinkienės, pastaruoju<br />
metu, be išvardytų nedidelių<br />
„užmiršimų“, vis dažniau pastebimi ir<br />
rimtesni vaikų atminties sutrikimai.<br />
Gyvenimo tempas<br />
dabar visai kitoks<br />
nei buvo anksčiau,<br />
be to, vaikai<br />
yra labai apkrauti,<br />
mokykloje daug<br />
užduodama. Ir<br />
nieko keisto, kad<br />
jie pradeda skųstis<br />
galvos skausmais,<br />
dėmesingumo<br />
stoka, prastėjančia atmintimi.<br />
Be to, šiuolaikiniai vaikai „neskatinami“<br />
lavinti atminties, nes greitai išmoksta<br />
naudotis naujų technologijų<br />
„atmintimi“. Retai kada vaikai, ypač<br />
vyresni, skaičiuoja mintinai, dažniausiai<br />
tai daro mobiliuoju telefonu, kompiuteriu<br />
ar kalkuliatoriumi. Atminties<br />
nelavina ir įrašyti priminimai telefone<br />
ar kompiuteryje. Be to, vaikų atmintį<br />
neigiamai veikia stresai, blogi santykiai<br />
šeimoje ar mokykloje.<br />
Mokymuisi ir gebėjimui įsiminti taip<br />
pat trukdo leidžiama garsi, triukšminga<br />
muzika, televizorius, nepakankamas<br />
miegas.<br />
Beje, dar apie televizorius ir kompiuterius.<br />
Manoma, kad nuo jų nuolat<br />
sklindantis spinduliavimas gali sukelti<br />
nervų sistemos išsekimą. Todėl vaikų,<br />
kurie labai daug laiko praleidžia prie<br />
televizoriaus ar kompiuterio ekrano,<br />
atmintis silpnėja, jie ima prasčiau mokytis,<br />
darosi suglebę, be iniciatyvos.<br />
Ar galima padėti vaikui?<br />
Susilpnėjusi vaiko atmintis vargina ne<br />
tik jį patį, bet ir jo artimuosius, vaikas<br />
tampa irzlus ir įsitempęs. Todėl užuot<br />
barę vaiką, kad jis kažką pamiršo ar neįsiminė,<br />
pasistenkime jam padėti, surasti<br />
būdą, kaip lengviau įsiminti.<br />
Atmintis – tai gebėjimas atsiminti ir<br />
išlaikyti informaciją. Atminčiai svarbi<br />
atranka: žmogus geriau įsimena ir išlaiko<br />
atmintyje tai, ką geriau suvokia,<br />
kas labiau jį domina, ką laiko svarbiu ir<br />
atsimintinu dalyku.<br />
Atminčiai lavinti yra sukurta daug<br />
specialių įsiminti skatinančių žaidimų,<br />
dėlionių, dainelių ir kitų priemonių.<br />
Jas galima pritaikyti ne tik vaikų darželiuose<br />
ir mokyklose, bet ir namuose.<br />
Galima pasitelkti ir kitas, pačias paprasčiausias<br />
priemones, svarbu vaiką<br />
sudominti, suintriguoti, kad tai tik<br />
linksmas ir smagus žaidimas.<br />
Kai neužtenka lavinamųjų<br />
pratimų<br />
Tačiau gydytoja M. Pabrinkienė sako,<br />
kad kartais vien specialių atmintį lavinančių<br />
pratimų neužtenka. Jei atlikus<br />
tyrimus paaiškėja, kad visų nusiskundimų<br />
dėl pablogėjusios atminties bei<br />
galvos skausmų priežastis yra didelis<br />
krūvis, vaiko nuovargis, gydytoja visuomet<br />
siūlanti pavartoti preparatų su<br />
ginkmedžiu. Pasak gydytojos, ginkmedžio<br />
preparatai tinka ir hiperaktyviems<br />
vaikams – „vėjo malūnėliams“,<br />
kurie dėl savo impulsyvumo ir judrumo<br />
negali susikoncentruoti, kuriems<br />
neužtenka laiko pagalvoti, pamąstyti.<br />
Atminčiai pagerinti ir dėmesio koncentracijai<br />
padidinti yra sukurta gana<br />
daug preparatų su dviskiaučio ginkmedžio<br />
(Ginkgo Biloba) ekstraktu.<br />
Vienas tokių preparatų yra „Memoril“<br />
(tinka ir vaikams nuo 12 m.). Moksliniai<br />
tyrimai ir gydytojų praktikų patirtis<br />
rodo, kad ginkmedžio ekstraktas<br />
gerina atmintį, dėmesio koncentraciją,<br />
jo vartojant sumažėja nuovargio, nerimo<br />
ir blogos nuotaikos simptomai.<br />
Ginkmedžio ekstraktas gerina smegenų<br />
ir viso organizmo kraujotaką, saugo<br />
nervų ląsteles nuo žalingo įvairių<br />
veiksnių poveikio, reguliuoja kraujagyslių<br />
tonusą ir elastingumą, užtikrina<br />
geresnę kraujotaką, mažina kraujo<br />
klampumą.<br />
Vaistininko patarimas<br />
Klaipėdos „Aido“ vaistinės provizorius<br />
A.Savickas sako,<br />
kad preparatai su<br />
ginkmedžio ekstraktu<br />
tinka ne tik<br />
vaikams nuo 12<br />
metų, bet ir suaugusiesiems,<br />
o ypač<br />
– vyresnio amžiaus<br />
žmonėms.<br />
Ginkmedžio<br />
ekstraktas gerina<br />
atmintį, dėmesį, budrumą, mažina<br />
depresinę nuotaiką, gerina galūnių<br />
kraujotaką, reguliuoja kraujagyslių tonusą<br />
ir elastingumą. Ginkmedžio ekstrakto<br />
vartojant 2–3 mėnesius, pagerėja<br />
pažinimo funkcijos sergantiesiems<br />
Alzheimerio liga, taip pat sergančiųjų<br />
protarpiniu šlubumu būklė, smegenys<br />
geriau aprūpinamos krauju, pagerėja<br />
klausa.<br />
Patarimai besiruošiantiems egzaminams<br />
Pasak psichologų, informacijai atkurti yra labai svarbios užuominos: išorinės<br />
(garsai, kvapai, šviesa) ir vidinės (nuotaika, susikaupimas). Todėl mokantis<br />
svarbu sukurti namuose tokią atmosferą, kuri būtų artima egzaminų<br />
laikymo aplinkai, pavyzdžiui, laikytis tylos (jei ji labai slegia, galima tyliai<br />
paleisti muziką).<br />
Atmintį ir mokymąsi neigiamai veikia stresas. Tyrimai rodo, kad per didelė<br />
nervų įtampa kenkia mokymosi ir atminties kokybei.<br />
Taigi reikėtų sukurti tokią aplinką, kurioje vaikas norėtų mokytis ir galėtų<br />
susikaupti. Tai padės vaikui pasitikėti savo jėgomis, aišku, ir geriau suvokti<br />
reikiamą informaciją.<br />
• Tinkamas darbo ir poilsio režimas. Mokantis patartina kas 45–90 min. daryti<br />
10–15 min. pertraukėles, jų metu šiek tiek pasimankštinti, pasižiūrėti į tolį,<br />
atsigerti sulčių ar arbatos. Pasimokius intensyviai 3–4 valandas, patartina padaryti<br />
valandos pertrauką. Jos metu verta pasivaikščioti gryname ore ar pamiegoti.<br />
Kartais tėvai prieš egzaminus draudžia vaikams susitikinėti su draugais, lankytis<br />
diskotekose ir pan. Tai nėra teisingas sprendimas. Jaunam žmogui reikia<br />
naujų įspūdžių, jų trūkumas gali net pasunkinti mokymąsi. Keletas laisvalaikio<br />
valandų per savaitę, praleistų su draugais, tikrai nepakenks, o tik paskatins<br />
geriau ir atsakingiau mokytis bei ruoštis artėjantiems egzaminams.<br />
• Labai svarbu tinkamai išsimiegoti. Aukštesniųjų klasių moksleiviai turėtų<br />
miegoti ne trumpiau kaip 8 valandas per parą, dar geriau – 9–10 valandų.<br />
Kietas ir ilgas miegas padeda organizmui lengviau įveikti stresą ruošimosi egzaminams<br />
laikotarpiu.<br />
• Tėvų vaidmuo. Labai svarbi ir mokytojų bei tėvų pozicija. Jie gali nuraminti<br />
arba, atvirkščiai, sustiprinti vaiko nerimą bei emocinę įtampą. Kartais tėvai<br />
labiau nei vaikas nerimauja dėl egzaminų, todėl vaikas per egzaminų maratoną<br />
patiria dvigubą stresą. Tėvai turėtų pasistengti būti ramūs ir tokią ramią<br />
nuotaiką palaikyti namuose.<br />
• Jokio streso! Būtina vengti papildomo streso, stiprinti imuninę sistemą, neužsikrauti<br />
kitų žmonių (artimųjų ar draugų) naštos. Svarbiausia visą dėmesį<br />
sutelkti į mokymąsi, tačiau mokslas neturi tapti itin varginantis.<br />
• Labai svarbu tinkamai maitintis. Subalansuotame ir visaverčiame maiste turėtų<br />
būti ne mažiau kaip 10–15 proc. baltymų, 30 proc. riebalų, 10–15 proc.<br />
angliavandenių, taip pat mineralinių medžiagų, vitaminų ir skysčių.<br />
Mitybos specialistai rekomenduoja kelis kartus per dieną valgyti grūdų, ryžių<br />
ir bulvių; kiekvieną dieną 3–5 kartus valgyti vaisių ir daržovių; kasdien gerti<br />
pieno, jogurto, kefyro, valgyti varškės, neriebių sūrių; saikingai valgyti mėsos<br />
produktų (per savaitę iki 600 g); kelis kartus per savaitę valgyti žuvies; gerti<br />
sulčių, mineralinio vandens, giros ( mažiausiai 1,5 l per parą); nerekomenduojami<br />
riebūs miltiniai kepiniai, pudingai, limonadai, labai saldūs vaisių gėrimai;<br />
nuotaiką ir darbingumą gerina juodasis šokoladas, riešutai, razinos, dribsniai<br />
(užbarstyti cinamonu), bananai.<br />
Merginų dėmesiui: per egzaminus jokiu būdu negalima laikytis dietos!<br />
Medicininės paskirties preparato<br />
„Memoril“ vienoje kapsulėje yra 30 mg<br />
standartizuoto dviskiaučių ginkmedžių<br />
ekstrakto, 5 mg vitamino B 6 , vitamino<br />
E ir beta karotino, 30 mg vitamino C,<br />
folio rūgšties, seleno, vitamino B 12. Preparato<br />
reikėtų vartoti po 1 kapsulę 1–2<br />
kartus per dieną.<br />
20 SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2007 m. gegužė Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT ir WWW.ACONITUM.LT Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT ir WWW.ACONITUM.LT<br />
SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2007 m. gegužė 21
PSICHOTERAPEUTAS PATARIA PSICHOTERAPEUTAS PATARIA<br />
Kreivų veidrodžių<br />
KARALYSTĖJE<br />
Kiekvienas vertiname save skirtingai, tačiau kai kurie – mažiau<br />
nei kiti. Tokie žmonės suvokia save kaip beverčius,<br />
mažai naudingus ar neturinčius tikslo, nors išoriškai gali atrodyti<br />
pasitikintys savimi, laimingi. Tada visą tokio žmogaus<br />
gyvenimą užvaldo noras pasikeisti. Dažniausiai norisi pakeisti<br />
išvaizdą, o čia pagelbėti galėtų populiari priemonė – dieta.<br />
Deja, deja... Kai svorio mažinimas virsta manija, galima<br />
susirgti ilgus metus trunkančia liga. Apie tai kalbamės su<br />
Valgymo sutrikimų gydymo ir informacijos centro prevencijos<br />
projektų vadove Irina Lisauskaite.<br />
XX amžiuje vis labiau buvo liaupsinama<br />
liekna moters figūra, nors realus vidutinis<br />
kūno svoris nuolat didėjo. Taip išryškėjo<br />
neatitikimas tarp kultūrinio idealo ir<br />
fizinės realybės. Šiais laikais lieknumo<br />
siekimas labiausiai būdingas moterims,<br />
kurių savivertė ir sėkmė dažnai priklauso<br />
nuo jų išvaizdos.<br />
Valgymo sutrikimų daugėja<br />
Vien praėjusiais metais į Valgymo sutrikimų<br />
centrą, esantį Vilniuje, pagal-<br />
bos kreipėsi per 400 jaunų merginų ir<br />
moterų. Nors valgymo sutrikimai dažniausiai<br />
prasideda paauglystėje, tačiau<br />
pasitaiko atvejų, kai anoreksija ir bulimija<br />
suserga net 10–11 metų vaikai.<br />
Valgymo sutrikimų atsiranda dėl žemos<br />
savivertės: menkai save vertinančiai<br />
paauglei nepatinka jos kūnas, ji galvoja,<br />
kad būdama gražesnė (lieknesnė)<br />
taps labiau mėgstama bendraamžių,<br />
sulauks daugiau dėmesio. Tačiau<br />
užuot tapusi gražia, mergina praranda<br />
ne tik grožį, bet<br />
ir sveikatą. Dėl<br />
valgymo sutrikimų<br />
paauglystėje,<br />
ypač brendimo<br />
laikotarpiu, sulėtėja<br />
augimas,<br />
sekinamas organizmas,<br />
dažnai<br />
kamuoja depresija,<br />
nerimas,<br />
keičiasi elgesys, nesiseka mokslai,<br />
nelieka noro bendrauti ir linksmintis<br />
su bendraamžiais. Nuo 5 iki 20 proc.<br />
sergančiųjų nervine anoreksija miršta<br />
nuo išsekimo ar išsekimo sukeltų<br />
komplikacijų. Apklausus Valgymo sutrikimų<br />
centro pacientes paaiškėjo, kad<br />
net trečdalis jų bent kartą dėl valgymo<br />
sutrikimų galvojo apie savižudybę.<br />
Nervinė anoreksija<br />
Statistikos duomenimis, nervine anoreksija<br />
serga iki 1 proc. jaunų merginų ir<br />
moterų. Tačiau labai dažnai anoreksija<br />
dar nėra diagnozuojama, nors mergina<br />
yra labai nepatenkinta savo kūnu, nuolat<br />
laikosi griežtų dietų, sportuoja iki<br />
išsekimo. „Tokių švelnesnių anoreksijos<br />
atvejų gali būti iki 10–15 proc.<br />
Galbūt pasirodys, jog nėra daug, tačiau<br />
išties tai labai aktuali problema“,<br />
– teigė Irina Lisauskaitė.<br />
Anoreksija – tai psichikos sutrikimas,<br />
kai mergina ar jauna moteris sąmoningai<br />
mažina kūno svorį. Net ir<br />
pasiekusi kritinę kūno masę, mergina<br />
ar moteris vis dar jaučiasi stora, būna<br />
nepatenkinta savimi. Liga beveik visada<br />
prasideda nuo nepasitenkinimo<br />
savimi, savo kūnu, neatitinkančiu<br />
vyraujančių standartų. Tada mergina<br />
nusprendžia suliesėti. Anot jos,<br />
pasiekti trokštamą svorį gali padėti<br />
liekninamosios piliulės, dietos. Kiekviename<br />
žurnale netrūksta pasiūlymų,<br />
kaip numesti svorio. Beje, mergina<br />
gali griebtis ir kitų drastiškų būdų<br />
– vėmimo, alinančio sportavimo (kai<br />
sportuojama be saiko, iki išsekimo).<br />
„Nors vėmimas dažnesnis bulimijos<br />
atveju, bet sergančiosios anoreksija<br />
taip pat gali stengtis „atsikratyti“<br />
maisto, net kai nepersivalgo (tačiau<br />
taip jos gali labiau save kontroliuoti<br />
bei laikytis griežtų dietų ar net badauti),<br />
– pasakojo Irina Lisauskaitė.<br />
– Pagrindinis anoreksijos simptomas<br />
yra ryškus svorio kritimas bei nuolatinis<br />
susirūpinimas svoriu, kūno<br />
forma bei pastangos bet kokia kaina<br />
sulieknėti“. Anoreksija sergančios<br />
merginos, moterys siaubingai baiminasi<br />
sustorėti. Anoreksija paverčia<br />
žmogų bailiu, priverčia bijoti savęs,<br />
savo kūno, maisto. Pacientėms, besigydančioms<br />
nuo nervinės anoreksijos,<br />
tą didžiulę baimę tenka išmokti<br />
nugalėti.<br />
Anoreksija yra problemų perkėlimo<br />
būdas. Kai atsiranda problemų šeimoje<br />
ar bendraujant su draugais, kai nesugebama<br />
įveikti savo emocijų ar prisitaikyti<br />
prie brendimo laikotarpiu vykstančių<br />
staigių pokyčių, valgymas gali<br />
tapti vieninteliu dalyku, kurį serganti<br />
mergina jaučiasi galinti kontroliuoti.<br />
Ligos pradžioje dažnai gali būti jaučiama<br />
euforija, pakylėjimas: „Aš galiu numesti<br />
svorio, sulaukti dėmesio!“. Jeigu<br />
paauglė greitai ir kritiškai netenka svorio,<br />
išsigandę tėvai ją atveda į Centrą,<br />
tačiau ji pati dar nesuvokia, kad serga,<br />
ir visiškai nebūna suinteresuota gydytis.<br />
„Kai dėl kūno išsekimo nukenčia<br />
mokslai, tampa sunku susikaupti, sutrinka<br />
širdies veikla, ima svaigti galva,<br />
tada ateina pačios“, – sakė Irina<br />
Lisauskaitė.<br />
Nervinė bulimija<br />
„Bulimija – taip pat psichikos sutrikimas,<br />
kuris uždaro merginą ar moterį į<br />
užburtą ydingą ratą: ji badauja, persivalgo,<br />
paskui maistą išvemia. Sergančioji<br />
bulimija išgyvena itin neigiamus jausmus.<br />
Skirtingai nei sergant anoreksija,<br />
susidaro įspūdis, jog valgymas ir maistas<br />
kontroliuoja šia liga sergančiųjų gyvenimą.<br />
Jaučiamas didžiulis potraukis,<br />
nevaldomas impulsas persivalgyti. Persivalgius<br />
kamuoja neigiami jausmai,<br />
kaltės išgyvenimas, gėda, menkavertiškumo<br />
jausmas. Tuomet stengiamasi<br />
bet kokiais būdais „atsikratyti“ suvalgyto<br />
maisto: daug sportuojama, vartojama<br />
diuretikų, laisvinamųjų, gali<br />
būti dirbtinai sukeliamas vėmimas“,<br />
– aiškino I. Lisauskaitė. Pagrindiniai<br />
nervinės bulimijos požymiai yra pasikartojantys<br />
persivalgymo priepuoliai<br />
ir išskirtinis susirūpinimas maistu,<br />
kūno svoriu, nepasitenkinimas savo<br />
išvaizda, prasta nuotaika ar depresija.<br />
Nervinę bulimiją sunkiau atpažinti<br />
nei kitus valgymo sutrikimus, nes<br />
daugumos sergančiųjų svoris išlieka<br />
normalus. Bulimija paprastai prasideda,<br />
kai mergina ilgą laiką laikosi<br />
griežtos dietos, kol galiausiai kyla<br />
nenumaldomas potraukis maistui.<br />
Tasai potraukis sumažėja valgant, tačiau<br />
apima kaltės jausmas. Jis rimsta<br />
vėl badaujant ar kitaip deginant kalorijas.<br />
Kaltės ir kontrolės praradimo<br />
jausmai vėl atgyja kito persivalgymo<br />
priepuolio metu.<br />
Išoriškai tokie žmonės gali atrodyti<br />
linksmi, sėkmingi ir pasitikintys savimi.<br />
Aplinkiniai gali daugelį metų<br />
nepastebėti sutrikimo. Tačiau ilgainiui<br />
vis labiau stiprėja savęs, kaip<br />
nevykėlio, nepatrauklaus ir beverčio<br />
žmogaus, nesugebančio nieko pasiekti<br />
ir netgi kontroliuoti valgymo,<br />
suvokimas. Bulimija sergančios merginos<br />
pagalbos kreipiasi dažniau. Jos<br />
jaučia, kad kažkas negerai, nes kamuoja<br />
nuolatiniai persivalgymo priepuoliai,<br />
ir dėl to labai išgyvena.<br />
Pirmieji simptomai<br />
„Kaulėtas kūnas nėra požymis, iš kurio<br />
galima atpažinti anoreksija sergančią<br />
paauglę. Svoris nebūtinai iškart nukrenta,<br />
tačiau blogėja nuotaika, atsiranda<br />
susierzinimas, pyktis, nepasitenkinimas<br />
savimi, nebedomina<br />
veikla, kuri anksčiau teikė malonumą.<br />
Nuolat domimasi svoriu, dietomis,<br />
nuolat komentuojama apie savo „storumą“,<br />
tačiau mergina vis tiek jaučiasi<br />
esanti stora ir yra nepatenkinta savimi.<br />
Veidrodyje matomas atvaizdas jau<br />
neatitinka realybės: pavyzdžiui, mergina,<br />
kuri kitiems atrodo plona, daili<br />
ir liekna, žiūrėdama į veidrodį pati sau<br />
atrodo siaubingai. Tai ženklas, kad<br />
mergina turi rimtą psichikos sutrikimą,<br />
ir tokie paprasti patarimai, kaip<br />
„Tu tik valgyk daugiau“, jau nepadeda“,<br />
– teigė I. Lisauskaitė.<br />
Ką daryti?<br />
Išeitis yra. Gydymas Valgymo sutrikimų<br />
centre yra orientuotas į mąstymo,<br />
požiūrio į save ir savo kūną keitimą.<br />
Mokomasi naujų mitybos įgūdžių,<br />
sprendžiamos psichologinės problemos,<br />
nes valgymas ar nevalgymas nėra<br />
problema. Tai simptomas, rodantis,<br />
kad mergina turi psichologinių problemų.<br />
Jas išsiaiškinti išties sunku,<br />
tam dažniausiai reikia daug laiko,<br />
stiprybės bei palaikymo.<br />
„Dažniausiai merginos, moterys kreipiasi<br />
į Centrą ne iš karto, o po 2, 3<br />
ar 5 metų, jau turėdamos ligos „stažą“.<br />
Tuomet gydymas būna labai ilgas.<br />
Tyrimai rodo, kad praėjus trejiems<br />
metams nuo ligos pradžios visiško pasveikimo<br />
tikimybė sumažėja nuo 80<br />
iki 20 procentų. Kuo ilgiau sergama,<br />
tuo ilgiau trunka gydymasis, būna<br />
dažnų atkryčių, kurie yra neišvengiama<br />
gydymosi ir pasveikimo dalis“,<br />
– sakė I. Lisauskaitė.<br />
Gydymas<br />
Gydymas Valgymo sutrikimų centre<br />
vyksta grupėse ir susideda iš trijų nuoseklių<br />
etapų: 1. Motyvacinė terapija<br />
– pozityvus gydymosi motyvavimas;<br />
2. Intensyvioji programa; 3. Palaikomoji<br />
terapija – įgūdžių užtvirtinimas,<br />
siekiant atkryčių prevencijos. Intensyviosios<br />
programos užsiėmimai (elgesio<br />
psichoterapija, psichomotorinė terapija,<br />
kūno vaizdo terapija, dietologo<br />
konsultacijos ir mitybos planavimas<br />
ir pan.) vyksta 20 „kėdžių“ Dienos<br />
stacionare. Taigi merginos ir moterys<br />
gali gydytis ir nenutraukti kasdienės<br />
veiklos, gyventi savo šeimoje. 2005<br />
metais duris atvėrė dabar jau 8 „lovų“<br />
Valgymo sutrikimų skyrius. Centre<br />
dirba kvalifikuoti, Olandijoje stažavęsi<br />
specialistai: gydytojai psichiatraipsichoterapeutai,psichologai-psichoterapeutai,<br />
gydytoja dietologė, fizinės<br />
taikomosios veiklos specialistė, slaugytojos.<br />
Prie Centro veiklos daug prisideda<br />
psichologijos studentai ir kiti<br />
savanoriai.<br />
Prevencija<br />
Merginas, mergaites nuo mažumės<br />
labai veikia aplinka, propaguojama išvaizdos<br />
svarba. Jeigu tai akcentuojama<br />
šeimoje, darželyje, mokykloje, mergaitė<br />
susidaro nuomonę, jog svarbiausia yra<br />
būti puikios išvaizdos. Taigi savivertė<br />
susiejama su išvaizda. Tačiau reikėtų<br />
atminti, kad išvaizda įvairiais gyvenimo<br />
tarpsniais, o ypač paauglystėje,<br />
kinta. Išvaizda nėra „stabilus pagrindas“,<br />
kuriuo reikėtų remtis formuojant<br />
savęs vertinimą.<br />
Valgymo sutrikimų prevencija turi<br />
vykti visą gyvenimą, nuo pat gimimo.<br />
Mergaitė turi būti besąlygiškai<br />
mylima ir priimama tokia, kokia yra.<br />
Svarbu, kad būtų vertinama mergaitės<br />
veikla, gabumai, o ne jos išvaizda. Ne<br />
mažiau svarbu išmokyti mergaitę kritiškai<br />
žiūrėti į žiniasklaidą, kad ji galėtų<br />
ir mokėtų atsispirti žiniasklaidos<br />
skelbiamai nuomonei, jog liekna = laiminga<br />
= seksuali = graži = sėkminga. Ir<br />
būtent darželyje bei mokykloje reikia<br />
skatinti mergaitės veiklą.<br />
Šiuo metu Valgymo sutrikimų gydymo<br />
ir informacijos centras, remiamas<br />
Vilniaus miesto savivaldybės<br />
administracijos <strong>Sveikatos</strong> ir<br />
socialinės apsaugos departamento,<br />
įgyvendina projektą „Paauglystės<br />
sunkumai: savęs ir kitų priėmimas“.<br />
Teorinių ir praktinių seminarų metu<br />
bus siekiama suteikti teisingos informacijos<br />
apie paauglystės laikotarpio<br />
iššūkius, valgymo sutrikimų riziką,<br />
prevencinės veiklos poreikį ir galimybes,<br />
įgūdžių, kaip atpažinti valgymo<br />
problemų turinčius paauglius<br />
mokyklų specialistams, dirbantiems<br />
su vaikais, paaugliais, jaunimu. Taip<br />
pat bus supažindinama su valgymo<br />
sutrikimų gydymo galimybėmis<br />
Lietuvoje.<br />
22 SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2007 m. gegužė Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT ir WWW.ACONITUM.LT Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT ir WWW.ACONITUM.LT<br />
SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2007 m. gegužė 23
JAUSKITĖS PUIKIAI JAUSKITĖS PUIKIAI<br />
Liekninamasis<br />
KVĖPAVIMAS<br />
Gražios ir nepriekaištingos formos – daugelio dailiosios lyties<br />
atstovių svajonė. Tačiau labai dažnai šią svajonę pasiekti<br />
išties sunku. Ypač tai aktualu tampa pavasarį. Tada neretai<br />
griebiamės net ir pačių drastiškiausių dietų, kurių rezultatai<br />
nudžiugina tik trumpam. Vėliau, nesilaikant dietos, prarasti<br />
kilogramai sparčiai atauga. Apie veiksmingą būdą sulieknėti<br />
kalbamės su Tatjana Čunichina, liekninamojo kvėpavimo<br />
(body flex) mankštos pradininke. Pasak jos, būtent kvėpavimas<br />
gali padėti pasiekti išsvajotų linijų, o prarasti kilogramai<br />
„nesugrįš“.<br />
Liekninamasis kvėpavimas – tai kvėpavimo<br />
pratimai, pagreitinantys medžiagų<br />
apykaitą. Kvėpavimo pratimai atliekami<br />
kartu su įvairių raumenų grupių<br />
tempimo pratimais (atliekant tempimo<br />
pratimus stangrėja raumenys).<br />
Kuo ši mankšta pagrįsta?<br />
Prieš 200 metų atmosferoje buvo 38<br />
proc. deguonies, o dabar – tik 19 proc.<br />
Dabartinis žmogus kvėpuoja lyg per<br />
pusiau užsuktą čiaupą. Todėl visi<br />
procesai organizme vyksta daug lėčiau,<br />
nei gamtos „sugalvota“. Jeigu<br />
trūksta deguonies, organizmas nustoja<br />
eikvoti energiją, nedegina kalorijų.<br />
Žmogus jaučia nuovargį, silpnumą,<br />
kūnas atrodo glebus. Vos tik<br />
organizmas gauna daugiau deguonies,<br />
procesai pagreitėja. Deguonis<br />
turi įtakos medžiagų apykaitai, virškinimui<br />
ir tuštinimuisi, valo kraują,<br />
padeda sumažinti<br />
stresą, malšina<br />
galvos skausmą,<br />
padeda norintiesiems<br />
mesti<br />
rūkyti, stiprina<br />
imuninę sistemą,<br />
ramina, stimuliuojaorganizmą.<br />
Apie milžinišką<br />
deguonies<br />
galią prabilta dar 1931 metais.<br />
Liekninamojo kvėpavimo paslaptis<br />
– kvėpuojant „deginami“ riebalai.<br />
Tai vyksta pagal paprasčiausius fizinius<br />
dėsnius. Riebalus „degina“<br />
deguonis. Jis pernešamas su krauju į<br />
kūno vietą, kuri yra įtempta arba suspausta.<br />
Kai priteka daugiau kraujo,<br />
su juo patenka ir daugiau deguonies.<br />
Taigi riebalus galima „deginti“ konkrečioje<br />
vietoje ir kartu ten stiprinti<br />
raumenis. Kvėpuojant masažuojami<br />
ir vidaus organai, elastingesnis tampa<br />
skrandis. Jis šiek tiek susitraukia,<br />
todėl mažiau norisi valgyti. Kvėpavimo<br />
pratimais galima pašalinti<br />
virškinamojo trakto veiklos sutrikimus,<br />
išvengti vidurių užkietėjimo. Ši<br />
kvėpavimo mankšta rekomenduojama<br />
sergant astma, alergija, sąnarių<br />
ligomis. Taip pat kvėpavimo pratimai<br />
padeda atsikratyti celiulito. Juk<br />
celiulitas – tai tie patys riebalai, tik<br />
su medžiagų apykaitos atliekomis.<br />
Dėl diafragminio kvėpavimo pagreitėja<br />
kraujotaka; darant tempimo<br />
pratimus, kraujas nukreipiamas<br />
į konkrečią vietą ir padeda ten „sudeginti“<br />
celiulitą. Kai įkvepiame,<br />
gauname deguonies, jis patenka į<br />
plaučius, į kraują, o kraujas deguonį<br />
išnešioja po visą kūną. Beje, kinų<br />
medicinoje plaučiai vadinami energijos<br />
„maestro“, kontroliuojančiu<br />
visą kūno energiją. Atliekant specialius<br />
kvėpavimo pratimus intensyviai<br />
dirba plaučiai, todėl žmogus jaučia<br />
daugiau energijos, pagerėja kraujotaka.<br />
Kiek kartų reikia mankštintis?<br />
Liekninamojo kvėpavimo pratimus<br />
patartina daryti kasdien. Ši mankšta<br />
nėra sunki. Kasdien tereikia skirti apie<br />
20 minučių prieš pusryčius. Paprastai<br />
mankštos kursai trunka 10 dienų. Šių<br />
kursų metu mankšta trunka valandą.<br />
Viskas vyksta lėtai, nes susirenka<br />
nauji žmonės, reikia viską išsamiai<br />
paaiškinti, taip pat išmokti taisyklingai<br />
daryti kvėpavimo, tempimo<br />
pratimus. Vėliau, kada išmokstama,<br />
įvaldoma technika, metodika, viską<br />
galima atlikti per 20 minučių. Ma-<br />
nau, kad kasdien tiek laiko skirti sau<br />
gali kiekvienas – pakvėpuoti, atlikti<br />
tempimo pratimus, beje, juos galima<br />
keisti, kad „dirbtų“ kuo daugiau raumenų,<br />
kad kūnas lieknėtų, stangrėtų,<br />
stiprėtų.<br />
Kaip vyksta užsiėmimai?<br />
Užsiėmimo pradžioje tik kvėpuojama.<br />
Atlikus kvėpavimo pratimus, organizmas<br />
sušyla. Tada kvėpavimo pratimai<br />
atliekami kartu su tempimo<br />
pratimais. Mankštinamos tam tikros<br />
probleminių zonų raumenų grupės.<br />
Atlikus kvėpavimo ir tempimo pratimus,<br />
daromi nugaros atpalaidavimo<br />
pratimai. Mankšta baigiama<br />
„katės“ pratimu. Nugaros atpalaidavimo<br />
pratimai būtini, kad neliktų<br />
užspausti slanksteliai, taip pat būtina<br />
atpalaiduoti stuburą (beje, ši mankšta<br />
gali padėti nugaros skausmų kamuojamiems<br />
žmonėms). Kai kvėpuojame,<br />
„dirba“ ir tarpšonkauliniai<br />
raumenys. Taigi kvėpavimo mankštos<br />
metu masažuojamas stuburas, o<br />
atliekant specialius pratimus sustiprinami<br />
nugaros raumenys. Kai šie<br />
raumenys sustiprėja, krūvis stuburui<br />
tampa mažesnis. Be to, mažėja svoris,<br />
sutvirtėja raumenys, padaugėja<br />
energijos organizme.<br />
Gal galime patys savarankiškai<br />
daryti šiuos pratimus?<br />
Pas mokytoją mokytis einame tam,<br />
kad galėtume išgirsti ir pamatyti, kaip<br />
viskas vyksta. Be to, mokytojas gali<br />
remdamasis praktika patarti, kaip atlikti<br />
pratimus. Juk teorija – viena, o<br />
praktika – kita. Geriau ateiti ir pasimokyti.<br />
Beje, daugeliui mūsų sunku<br />
patiems prisiversti sportuoti. Dėl to<br />
ir yra sporto klubai.<br />
Kiekviena atėjusi treniruotis moteris<br />
kruopščiai išmatuojama. Ūgis ir<br />
svoris neturi jokios reikšmės, nes<br />
kova vyksta ne dėl kilogramų, o dėl<br />
centimetrų.<br />
Matuojamos talijos, viršutinės pilvo<br />
dalies (5 cm virš talijos), apatinės<br />
pilvo dalies (2,5 cm žemiau bambos),<br />
klubų (plačiausioje vietoje),<br />
šlaunies (taip pat plačiausioje vietoje)<br />
apimtys.<br />
Atlikdamos tik specialius kvėpavimo<br />
pratimus (be raumenų tempimo),<br />
jūs jau tirpdysite riebalus nuo pilvo.<br />
Pagrindinis kvėpavimo pratimas ir<br />
vadinasi „plokščias pilvas“. Patariama<br />
treniruotis rytą, kol skrandis dar tuščias.<br />
Manoma, kad treniruotės nieko<br />
nevalgius rytą yra 40 proc. veiksmingesnės<br />
už treniruotes po valgio. Jei<br />
treniruojatės dieną, turite po valgio<br />
palaukti bent 3 valandas. Yra ir pratimų<br />
veidui. Po tokių pratimų stiprėja<br />
veido raumenys ir išsilygina raukšlės.<br />
Mankštintis ateina moterų įvairaus<br />
amžiaus (nuo 16 iki 74 metų) ir skirtingų<br />
figūrų: „obuolio“ ar „kriaušės“<br />
formos. Paprastai jau per pirmąsias<br />
dvi savaites moterys „susitraukia“<br />
10–30 cm (sudėjus visas penkias<br />
apimtis). Tai pats geriausias stimulas<br />
dirbti toliau. Nors grupėse būna<br />
moterų, atėjusių ne formų dailinti,<br />
o išbandyti ką nors nauja bei padidinti<br />
organizmo tonusą, tačiau po 5<br />
užsiėmimų visos su azartu matuoja<br />
savo liemenis, klubus ir šlaunis. Na,<br />
o maždaug po 3 mėnesių galima pastebėti<br />
žymesnius rezultatus. Pavyzdžiui,<br />
aš per 3 mėnesius „numečiau“<br />
41 centimetrą ir 12 kilogramų. Pradėjau<br />
sportuoti, kai jau buvau susilaukusi<br />
trijų vaikų. Mano kūnas buvo<br />
suglebęs. Mankštindamasi mačiau,<br />
kaip stangrėja ir gražėja kūnas, nyksta<br />
celiulitas, stiprėja raumenys, tvirtėja<br />
sėdmenys. Be to, atsiranda daug<br />
energijos – energija užplūsta visą<br />
kūną, pagerėja kraujotaka, apskritai<br />
geriau jaučiamasi. Beje, reikėtų<br />
sportuoti nuolatos, o ne priešokomis.<br />
Vaikams daryti šių pratimų nepatar-<br />
tina – tokia mankšta rekomenduojama<br />
pasibaigus brendimui (kadangi<br />
mankštinantis masažuojami vidaus<br />
organai, pratimus daryti galima, kai<br />
jie jau susiformavę).<br />
Kodėl ši mankšta naudinga?<br />
Mankšta naudinga visapusiškai, nes<br />
geriau jaučiamasi, įgaunama sveikatos,<br />
daugiau energijos, geresnės<br />
nuotaikos. Atliekant liekninamojo<br />
kvėpavimo pratimus, lieknėjama<br />
efektyviausiai: atliekant kitokias<br />
mankštas, vargu ar po 2 savaičių<br />
bus rezultatų, o darant liekninamojo<br />
kvėpavimo pratimus pokyčiai jaučiami<br />
ir po tokio trumpo laiko. Iš tiesų<br />
žmonės džiaugiasi, kad per gana<br />
trumpą laiką gali pastebėti pasikeitimų<br />
ir džiaugtis pagerėjusia savijauta,<br />
sulieknėjusiu kūnu. Gali įtilpti į norimus<br />
drabužius, labiau sau patikti ir<br />
labiau save mylėti.<br />
Kaip atlikti liekninamojo kvėpavimo<br />
pratimus, skaitykite kitame žurnalo<br />
numeryje. Taip pat atliksime eksperimentą<br />
– šio straipsnio autorė 10<br />
dienų lankys liekninamojo kvėpavimo<br />
mankštą. Apie rezultatus taip pat sužinosite<br />
kitame žurnalo numeryje.<br />
24 SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2007 m. gegužė Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT ir WWW.ACONITUM.LT Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT ir WWW.ACONITUM.LT<br />
SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2007 m. gegužė 25
SKAITYTOJŲ PAGEIDAVIMU SKAITYTOJŲ PAGEIDAVIMU<br />
Ar galima kontroliuoti<br />
CUKRALIGĘ?<br />
Lietuva prieš metus viena pirmųjų Europos Sąjungoje patvirtino<br />
Nacionalinę diabeto kontrolės programą, kuri, deja,<br />
kol kas yra tik popieriuje. Programai įgyvendinti liko tik pusė<br />
metų, o lėšų tam dar nėra skirta. Programa skirta pagerinti<br />
ankstyvą 2 tipo cukrinio diabeto, diabetinių komplikacijų<br />
diagnostiką ir gydymą, taip pat sergančiųjų diabetu mokymui.<br />
Apie Nacionalinę diabeto kontrolės programą ir jos tikslus<br />
kalbamės su Lietuvos endokrinologų draugijos pirmininku,<br />
profesoriumi Antanu Norkumi.<br />
„2007 metams ankstyvai cukrinio<br />
diabeto diagnostikai buvo numatyta<br />
skirti 1,5 milijono litų“, – sakė profesorius<br />
A. Norkus.<br />
Anot pašnekovo, mūsų šalyje yra apie<br />
150 tūkstančių žmonių, sergančių<br />
antro tipo diabetu, tačiau apie savo<br />
ligą žino ir gydosi tik kas trečias.<br />
Diagnozuodami ligą bent pusei sergančiųjų<br />
jau galėtumėme lygiuotis<br />
į kitas ES šalis. Šiuo metu nuo senųjų<br />
ES narių gerokai atsiliekame.<br />
Gydytojas pabrėžė, kad per vėlai<br />
diagnozuodami diabetą pakliūvame<br />
į užburtą ratą ir vis didesnę dalį lėšų<br />
turime skirti komplikacijoms gydyti,<br />
užuot užkirtę kelią ligai progresuoti<br />
ankstyvose jos stadijose.<br />
„Investavus į ankstyvą cukrinio diabeto<br />
diagnostiką, pacientų mokymą<br />
bei gydymą, valstybė per pirmuosius<br />
penkerius metus galėtų sutaupyti<br />
34,7 milijono litų, o per 10 metų<br />
sutaupytų lėšų suma pasiektų net<br />
118,2 milijono. Cukralige sergančiųjų<br />
pacientų gyvenimas pailgėtų,<br />
pagerėtų gyvenimo kokybė“, – sakė<br />
Lietuvos endokrinologų draugijos<br />
pirmininkas. Pasak jo, reikėtų įvertinti<br />
ir tai, kad anksti diagnozavus<br />
ligą daugybė žmonių liktų darbingi<br />
ir netaptų valstybės paramos reikalaujančiais<br />
asmenimis.<br />
Kieno iniciatyva buvo sukurta Nacionalinė<br />
diabeto kontrolės programa,<br />
koks jos tikslas?<br />
Nacionalinė diabeto kontrolės programa<br />
2006–2007 metams sukurta<br />
vykdant sveikatos apsaugos ministro<br />
įsakymą. Programos tikslas – pagerinti<br />
sergančiųjų antro tipo cukriniu<br />
diabetu ligos diagnozavimą laiku; sumažinti<br />
sunkių cukrinio diabeto sukeltų<br />
komplikacijų; pagerinti sergančiųjų<br />
cukriniu diabetu sveikatą ir gyvenimo<br />
kokybę; sumažinti neigiamą ligos poveikį<br />
cukriniu diabetu sergančiai nėščiai<br />
moteriai ir vaisiui; sukurti sergančiųjų<br />
cukriniu diabetu multidisciplinarinės<br />
priežiūros sistemą, atitinkančią Lietuvos<br />
sąlygas ir tarptautinius standartus;<br />
sumažinti tiesioginius ir netiesioginius<br />
cukrinio diabeto gydymo kaštus.<br />
Kas Programoje buvo numatyta<br />
nuveikti per 2006–2007 metus? Kas<br />
nuveikta, jei ne – kodėl?<br />
Programa patvirtinta 2006 m. viduryje.<br />
Šiek tiek lėšų pirmaisiais metais<br />
buvo skirta diabetinės neuropatijos<br />
diagnostikai. Galima pasidžiaugti,<br />
kad sveikatos apsaugos ministras pažadėjo<br />
skirti lėšų 2007 m. programai<br />
vykdyti. Joje numatyti trys prioritetai<br />
– laiku diagnozuoti cukrinį diabetą,<br />
spręsti diabetinės pėdos problemas<br />
ir visuomenės bei pacientų mokymo<br />
klausimus.<br />
Kurioje vietoje pagal antro tipo diabeto<br />
diagnozavimą ES yra Lietuva?<br />
Cukrinis diabetas pasaulyje, taip pat<br />
Lietuvoje, plinta vis sparčiau. Pasau-<br />
Cukrinio diabeto simptomai:<br />
• blogai gyja žaizdos;<br />
• sumažėja darbingumas;<br />
• dažnai šlapinamasi, ypač naktį;<br />
• kūno masė mažėja arba sparčiai didėja, nors žmogus valgo tiek, kiek ir<br />
anksčiau;<br />
• sutrinka vyrų lytinė funkcija;<br />
• sutrinka mėnesinės;<br />
• atsiranda nuovargis;<br />
• kamuoja nuolatinis troškulys, nors žmogus nieko sūraus nevalgė ir nėra karšta;<br />
• sausėja oda, ją niežti;<br />
• atsiranda antsvorio liemens (pilvo) srityje.<br />
Sergančiųjų diabetu Lietuvoje sparčiai<br />
daugėja. Šalyje, kaip ir visame<br />
pasaulyje, sparčiai daugėja sergančiųjų<br />
antro tipo diabetu. Per pastaruosius<br />
18 metų sergančiųjų diabetu skaičius<br />
Lietuvoje padvigubėjo.<br />
Antro tipo cukrinis diabetas yra lėtinė<br />
liga, kuri išsivysto sumažėjus insulino<br />
išsiskyrimui ir sutrikus insulino<br />
pasisavinimui organizme. Ji pasireiškia<br />
lėtai, be ryškių simptomų, todėl<br />
diagnozė nustatoma pavėluotai, praėjus<br />
6–9 metams nuo ligos pradžios.<br />
Todėl labai svarbu kuo anksčiau<br />
diagnozuoti šią ligą.<br />
lis susidūrė su šios ligos pandemija,<br />
kurią sukėlė visuomenės senėjimas,<br />
mažas fizinis aktyvumas, netinkami<br />
mitybos įpročiai bei nutukimas.<br />
Daugelyje šalių antro tipo cukriniu<br />
diabetu serga nuo 3 iki 8 proc. gyventojų.<br />
Cukriniu diabetu serga daugiau<br />
kaip 30 milijonų Europos gyventojų,<br />
o 80–90 proc. jų – antro tipo cukriniu<br />
diabetu. Epidemiologiniais tyrimais<br />
įrodyta, kad dabar Lietuvoje antro<br />
tipo cukriniu diabetu serga 5 proc.<br />
35–65 metų amžiaus gyventojų, tačiau<br />
ši liga diagnozuota tik šiek tiek daugiau<br />
nei 30 proc. visų sergančiųjų.<br />
Kodėl svarbu diagnozuoti diabetą<br />
kuo anksčiau?<br />
Cukrinis diabetas – viena aktualiausių<br />
dabartinės medicinos problemų.<br />
Diabetas dažnėja ir „jaunėja“. Dabar<br />
antro tipo cukrinis diabetas, kuris<br />
būdingas vyresnio amžiaus žmonėms,<br />
nustatomas ir vaikams. Ši liga<br />
yra labai klastinga. Ji dažnai nesukelia<br />
jokių klinikinių simptomų ir pasireiškia<br />
jau atsiradus komplikacijų. Ne<br />
veltui cukrinis diabetas vadinamas<br />
tyliuoju žudiku, nuo kurio pasaulyje<br />
kas 10 sekundžių miršta žmogus, kas<br />
10 sekundžių diagnozuojami du nauji<br />
diabeto atvejai, kas 30 sekundžių dėl<br />
diabetinių komplikacijų amputuojama<br />
koja.<br />
Naujausiais Tarptautinės diabeto federacijos<br />
duomenimis, nuo diabeto<br />
kenčia daugiau kaip 230 milijonų<br />
pasaulio žmonių. Kasmet šis skaičius<br />
pasipildo 6 milijonais naujų pacientų.<br />
Prognozuojama, kad mažiau nei<br />
per 20 metų šis skaičius pasieks 350<br />
milijonų. Cukrinis diabetas neišgydomas,<br />
tačiau gali būti kontroliuojamas<br />
(valdomas). Nekontroliuojamas<br />
cukrinis diabetas sukelia pavojingas<br />
komplikacijas – pažeidžia akis, inks-<br />
tus, nervus, širdį, smegenų ir kojų<br />
kraujagysles. Diabeto komplikacijos<br />
yra svarbiausia pablogėjusios gyvenimo<br />
kokybės, neįgalumo ir ankstyvos<br />
mirties priežastis. Pasaulio sveikatos<br />
organizacija įspėja, kad esant tokiai<br />
tendencijai mirštamumas nuo cukrinio<br />
diabeto per ateinantį dešimtmetį<br />
gali padidėti 25 procentais, o ateityje<br />
dėl to gali labai sutrumpėti gyvenimo<br />
trukmė. Todėl svarbu laiku diagnozuoti<br />
šią ligą ir ją kontroliuoti.<br />
Ar antro tipo diabetas gali po kurio<br />
laiko tapti pirmo tipo diabetu?<br />
Diabeto tipai nekinta. Niekada pirmo<br />
tipo diabetas netaps antro tipo<br />
cukriniu diabetu, ir atvirkščiai.<br />
Ar yra galimybė, kad Nacionalinė<br />
programa „įsivažiuos“ ir lėšos bus<br />
panaudotos?<br />
Pirmas rimtas žingsnis kovojant su šia<br />
sunkia ir klastinga liga yra lėšų skyrimas.<br />
Jei lėšų bus, jos bus panaudotos<br />
tikslingai.<br />
Gliukozės kiekį kraujyje galima<br />
PASITIKRINTI VAISTINĖSE<br />
Gegužę „Eurovaistinės“ skelbia diabeto kontrolės mėnesiu. Daugiau nei<br />
trisdešimtyje „Eurovaistinių“ Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje,<br />
Alytuje, Marijampolėje ir kituose didesniuose Lietuvos miestuose<br />
gyventojai bus kviečiami nemokamai pasitikrinti gliukozės kiekį kraujyje<br />
ir įvertinti cukrinio diabeto riziką. Šią iniciatyvą bendrovė „Eurovaistinė“<br />
vykdo bendradarbiaudama su Lietuvos diabeto asociacija.<br />
Pasak statistikos, cukriniu diabetu serga apie 2 proc. Lietuvos gyventojų. Tačiau<br />
tikrasis sergančiųjų skaičius yra gerokai didesnis, nes kartais žmogus ilgai<br />
nežino, kad serga. Mat dažniausiai pasitaikantis 2 tipo cukrinis diabetas ligos<br />
pradžioje neturi ryškių simptomų, liga vystosi lėtai, todėl labai dažnai ji nustatoma<br />
pavėluotai, praėjus 6–9 metams nuo susirgimo pradžios, kai jau atsiranda<br />
sunkių komplikacijų.<br />
Pasak UAB „Eurovaistinė“ vaistininkės pardavimų direktorės Astos Šerkšnienės,<br />
tai ir paskatino „Eurovaistinėse“ šalies gyventojams sudaryti sąlygas greitai<br />
ir patogiai atlikti nemokamą profilaktinį gliukozės kiekio kraujyje tyrimą. Šis<br />
tyrimas dar nediagnozuoja cukrinio diabeto, bet jei rezultatai yra didesni už<br />
normą, galima įtarti, kad atsirado gliukozės tolerancijos sutrikimų.<br />
Gliukozės kiekio kraujyje tyrimas – paprasta ir greita procedūra, atsakymas<br />
gaunamas po kelių sekundžių. Gliukozės kiekis kraujyje nevalgius ir po valgio<br />
skiriasi, pavalgius būna daugiau. Kraujo gliukozės norma nesergančiam diabetu<br />
žmogui nevalgius yra 3,3–5,5 mmol/l. Pavyzdžiui, jei prieš pusryčius gliukozė<br />
kraujyje viršija 6,1 mmol/l, o praėjus pusantros ar dviem valandoms po<br />
valgio jos yra daugiau kaip 7,8 mmol/l galima įtarti cukrinį diabetą. Tokiems<br />
žmonėms jau reikia skubiai kreiptis į medikus ir išsamiai išsitirti sveikatą.<br />
Lietuvos diabeto asociacijos duomenimis, tokių atsitiktinių gliukozės kiekio<br />
kraujyje tyrimų metu nuo 7 proc. iki 18 proc. pasitikrinusių asmenų kraujo<br />
tyrimo rodikliai viršija normą. Iš jų apie 90 proc. turi antsvorio ir yra vyresni<br />
negu 40 metų, apie 25 proc. turi artimų giminaičių, sergančių diabetu. Šie<br />
žmonės priskiriami turintiesiems didžiausią riziką susirgti cukriniu diabetu,<br />
todėl būtent jie labiausiai kviečiami tikrintis.<br />
Gliukozės kiekio kraujyje tyrimai „Eurovaistinėse“ vyks nustatytomis dienomis,<br />
nuo gegužės 8 iki birželio 6 dienos. Pirmieji tyrimai gegužės 8 dieną buvo<br />
atlikti dviejose Kėdainių „Eurovaistinėse“, vėliau persikels į Marijampolę bei<br />
kitus Lietuvos miestus. Informacijos, kur ir kada vyks tyrimai, galima sužinoti<br />
bendrovės „Eurovaistinė“ interneto svetainėje, taip pat informacijos telefonu<br />
(8-5)2704704.<br />
26 SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2007 m. gegužė Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT ir WWW.ACONITUM.LT Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT ir WWW.ACONITUM.LT<br />
SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2007 m. gegužė 27
IŠ LNK TV LAIDOS IŠ LNK TV LAIDOS<br />
SĄNARIAI – ne batai<br />
Intensyviai mankštinantis ar<br />
sportuojant, dirbant fizinį darbą,<br />
didelis krūvis tenka sąnariams,<br />
todėl metams bėgant<br />
ima nykti sąnarių kremzlinis<br />
audinys. Sąnariai jau nebegali<br />
atlikti savo funkcijų, deformuojasi,<br />
juos skauda. Tačiau<br />
sąnariai – ne batai, kada<br />
panorėjęs nepasikeisi. Todėl<br />
Apie sąnarių skausmus ir<br />
kaip juos sumažinti kalbamės<br />
su privačios klinikos „Bendrosios<br />
medicinos praktika“<br />
direktoriaus pavaduotoju<br />
medicinai, bendrosios praktikos<br />
gydytoju A. Paliuliu.<br />
Visame pasaulyje<br />
žmonės serga sąnarių<br />
ligomis. Tai<br />
priklauso nuo genetinių<br />
veiksnių,<br />
žmogaus svorio.<br />
Lietuviai dar nėra<br />
taip nutukę, kaip,<br />
pavyzdžiui, amerikiečiai,<br />
taigi ir<br />
serga dar palyginti<br />
rečiau nei JAV gyventojai. Lietuvoje<br />
sąnarių ligomis serga kas trečias 35–40<br />
metų amžiaus žmogus, o vyresni dar<br />
dažniau – kas antras. Sunkiomis reumatinėmis<br />
ligomis (pvz., reumatoidiniu<br />
artritu), stuburo ligomis ir sąnarius<br />
pažeidžiančiomis sisteminėmis ligomis<br />
serga ir jauni žmonės.<br />
Visas sąnarių ligas vadina<br />
„druskomis“<br />
Pasak gydytojo A. Paliulio, žmonės visas<br />
sąnarių ligas vadina „druskomis“,<br />
nors iš tiesų dėl sąnarių skausmo yra<br />
„kalta“ susidėvėjusi sąnario kremzlė.<br />
Jai susidėvėjus dyla ir pats kaulo paviršius.<br />
Ima varginti skausmas, formuojasi<br />
kaulo sąnario kraštų išaugos,<br />
padidėja trintis.<br />
Sąnarių skausmus žmonės stengiasi<br />
malšinti cheminiais preparatais<br />
(dažniausiai nesteroidiniais vaistais<br />
nuo uždegimo). Jie greitai sumažina<br />
skausmą, tačiau savijauta pagerėja<br />
laikinai. Be to, nesteroidiniai<br />
medikamentai turi šalutinį poveikį<br />
– skrandyje gali atsirasti erozijų, opelių,<br />
prasidėti kraujavimas iš skrandžio,<br />
išsivystyti anemija. Jei skrandis<br />
itin jautrus, žmogus tiesiog visiškai<br />
negali vartoti cheminių vaistų. Tuomet<br />
kenčiantiesiems sąnarių skausmus<br />
vertėtų pabandyti natūralios<br />
medžiagos gliukozamino preparatus.<br />
Mokslinių tyrimų duomenimis, natūrali<br />
medžiaga gliukozaminas padeda<br />
atsigauti sąnarių kremzlių paviršiui,<br />
mažina ir sąnarių skausmus.<br />
Gliukozaminas – natūralus<br />
junginys<br />
Gliukozaminas – tai aminopolisacharidas,<br />
kurio yra visuose žmogaus organizmo<br />
audiniuose, daugiausia kremzlėse.<br />
Jį mažais kiekiais sintetina pats<br />
organizmas, tačiau vyresniame amžiuje<br />
ši sintezė sulėtėja. Todėl jau daugelį<br />
metų osteoartritui gydyti Europoje<br />
vartojamas gliukozamino sulfatas. Jis<br />
palaiko sąnarių kremzlių elastingumą,<br />
stiprumą ir stangrumą. Gliukozamino<br />
sulfatas ne tik mažina sąnarių skausmą,<br />
uždegimą, bet ir silpnina skausmą sukėlusią<br />
priežastį, atnaujina pažeistų sąnarių<br />
kremzlių struktūrą, lėtina sąnarių<br />
ligų progresavimą, didina uždegimą<br />
slopinančių medžiagų sintezę. Gliukozaminas<br />
saugo kremzles nuo suirimo,<br />
stimuliuoja jų atsinaujinimą. Klinikiniais<br />
tyrimais įrodyta, jog gliukozamino<br />
taikymas duoda teigiamą klinikinį<br />
efektą ir nesukelia šalutinio poveikio.<br />
Gliukozamino preparatų<br />
poveikis<br />
Gliukozamino preparatas, būdamas<br />
natūralus, kaupiasi kremzlėje, tad<br />
kremzlė tampa elastingesnė, minkštesnė,<br />
pagerėja sąnario tepimo savybės.<br />
Beje, natūralių gliukozamino preparatų<br />
efektas išlieka ilgiau.<br />
Vienas tokių natūralių preparatų yra<br />
„Chondrosan“. Dviejose jo kapsulėse<br />
Vaistininkės patarimas<br />
Vaistinės „Gintarinė grupė“ vaistininkė J. Bieliauskaitė<br />
sako, kad renkantis gliukozamino preparatus labai svarbu<br />
atsižvelgti, koks yra gliukozamino kiekis preparate, iš kokios<br />
žaliavos jis gaminamas, kokio grynumo yra druska,<br />
įeinanti į preparato sudėtį, kaip ją pasisavina organizmas.<br />
Be abejo, svarbi ir preparato kaina. „Chondrosan“ yra pagamintas<br />
iš standartizuoto farmacinio grynumo gliukozamino<br />
sulfato, kurį organizmas gerai pasisavina, todėl<br />
nesukelia jokių nepageidaujamų virškinamojo trakto<br />
reakcijų.<br />
Preparato reikėtų vartoti po 1 kapsulę 1–2 kartus per dieną<br />
užsigeriant vandeniu.<br />
„Chondrosan“ ne tik malšina skausmą bei mažina uždegimą, bet ir padeda atkurti<br />
kremzlės audinį, pagerina gyvenimo kokybę.<br />
yra net 2000 mg gliukozamino – veiksminga<br />
ir kartu saugi paros dozė. Svarbiausia,<br />
kad tokia dozė nekenkia virškinamajam<br />
traktui, nes „Chondrosan“<br />
pagamintas iš standartizuotos farmacinio<br />
grynumo gliukozamino sulfato žaliavos.<br />
Ši gliukozamino druska yra geriausiai<br />
pasisavinama organizme.<br />
„Chondrosan“ reikėtų vartoti nuo 2<br />
mėnesių iki vienerių metų. Jis pradeda<br />
veikti lėčiau nei cheminiai vaistai, tačiau<br />
veikia ilgiau.<br />
Jei rytą SKAUDA SĄNARIUS<br />
Nesvarbu, ar tu jaunas, ar senas. Pabundi lietingą<br />
nejaukią dieną ir jautiesi visai ne taip, kaip<br />
norėtum. Skauda pečius ir sąnarius, sustingęs<br />
sprandas, spaudžia pakaušį, lipant iš lovos maudžia<br />
kojas. Tie, kuriems tiesiogiai nieko neskauda,<br />
dažnai jaučia keistą sąnarių sunkumą, jie būna<br />
nejudrūs, tarsi sustingę. Gydytojai tai vadina<br />
„rytiniu reumatu“. Taigi tai ne visada yra tikrasis<br />
reumatas.<br />
Kaip žinia, žmonės, ypač jaunimas, sportuodami patiria įvairių<br />
traumų. Vėsesniu oru jie kaip tik ir pajunta sąnarių maudimą.<br />
Panašiai jaučiasi ir tie, kuriems prieš tam tikrą laiką buvo atlikta<br />
operacija.<br />
Tie, kurie iki šiol buvo absoliučiai sveiki, o dabar rytais nubunda<br />
skaudamu pakaušiu, maudžiančiais pečiais ir sąnariais, turėtų susirūpinti<br />
ir kuo greičiau kreiptis į savo gydytoją bei pasidaryti medicininius<br />
tyrimus. Tai gali būti tikro reumato pradžia. Laiku pradėjus<br />
gydytis, galima išvengti didelės bėdos.<br />
„Rytinis reumatas“ dažniausiai pasireiškia arba paūmėja drėgnu vėsiu<br />
oru. Itin ryškiai šiuos simptomus jaučia tie, kurie visus metus mažai<br />
juda ir ne visai sveikai maitinasi.<br />
Taigi, jei kankina rytiniai sąnarių ir pakaušio skausmai, gal pravers<br />
keletas naudingų patarimų:<br />
• Žmogų greitai išjudina ir pašalina skausmus karštas dušas.<br />
• Išlipus iš lovos labai veiksminga yra gimnastika. Taigi rytais bent<br />
pusę valandos pasimankštinkite.<br />
• Skaudamas vietas patrinkite spiritu, propolio tepalu. Galima trinti ir<br />
alyvų aliejumi, obuolių actu, kadagių aliejumi ar eteriniu aliejumi, kuris<br />
trykšta iš suspaustos apelsino žievelės porų (prieš tai apelsiną reikia<br />
kruopščiai nuplauti). Šis aliejus turi nuskausminamųjų savybių.<br />
Moksliniai tyrimai<br />
• Trejus metus buvo tiriami 212 pacientų,<br />
sergančių kelio sąnario osteoartritu.<br />
Randomizuotų, placebo<br />
kontrolinių tyrimų metu buvo lygintas<br />
gliukozamino ir placebo poveikis<br />
kremzlei. Po gydymo pastebėta,<br />
kad vartojant gliukozamino žymiai<br />
sumažėjo sąnarių skausmai, kremzlė<br />
liovėsi irti, placebo grupėje to<br />
nepastebėta.<br />
• 1500 sergančiųjų osteoartritu 24<br />
savaites buvo skiriama gliukozamino,<br />
chondroitino, abiejų medžiagų<br />
derinio, celekoksibo ir placebo. Tyrimų<br />
duomenys parodė, kad tiek gliukozamino<br />
chondroitino derinio, tiek<br />
celekoksibo poveikis buvo kur kas<br />
efektyvesnis nei placebo. Šalutinių<br />
reiškinių vartojant gliukozamino ir<br />
chondroitino derinį nebuvo.<br />
• Po pusryčių išgerkite 2 stiklines gluosnio žievės nuoviro.<br />
• Eidami iš namų šilčiau apsivilkite.<br />
Kyla klausimas, ar negalima padaryti ką nors jau iš vakaro, kad rytais<br />
neskaudėtų sąnarių? Yra nemažai galimybių:<br />
• Vakare nueikite į pirtį. Ten jūsų sąnariai ir kaulai tikrai kaip reikiant<br />
įšils.<br />
• Skausmus malšina gydomojo purvo vonia. Puikiai tinka ir vonios<br />
su kadagių aliejumi ar džiovintų pievų gėlių ir žolių, šaknų bei sėklų<br />
nuoviru.<br />
• Vakarais valgykite ne mėsą, bet kuo daugiau salotų ar daržovių,<br />
šviežių vaisių. Rinkitės vaisius ir daržoves, kuriuose yra daug vitamino<br />
C: kivius, apelsinus, paprikas, raugintus kopūstus.<br />
• Valgykite javainių. Juose yra daug vitamino E, kuris saugo sąnarius<br />
ir stuburą nuo uždegimų. Pasitarę su gydytoju galite gerti ir<br />
natūralaus vitamino E (jo kapsulių galite įsigyti vaistinėse). Į salotas<br />
įmaišykite kviečių želmenų aliejaus, kuriame gausu vitamino E.<br />
• Vėsesniu oru miegokite apsivilkę šilta pižama ar naktiniais.<br />
28 SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2007 m. gegužė Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT ir WWW.ACONITUM.LT Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT ir WWW.ACONITUM.LT<br />
SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2007 m. gegužė 29
GROŽIS IR SVEIKATA GROŽIS IR SVEIKATA<br />
PLAUKAI –<br />
moters puošmena<br />
Gražūs, sveiki, dailiai sušukuoti plaukai yra kiekvienos moters<br />
puošmena. Tačiau netinkamai prižiūrint plaukus galima<br />
labai greitai sugadinti. Kiekviena moteris, žinoma, daug dėmesio<br />
ir pinigų skiria būtent plaukų priežiūrai. Tačiau, kad ir<br />
kaip stengiamasi, labai dažnai norimo rezultato nepasiekiama.<br />
Kodėl? Apie tai kalbamės su plaukų stiliste, tarptautine meistre,<br />
Vilniaus kolegijos lektore, grožio salono (Savičiaus g. 4)<br />
kirpėja Silvija Grušniene.<br />
Kokie plaukai yra gražūs?<br />
Gražūs bus tik laiku pakirpti, nenutriušusiais<br />
galais, laiku padažyti (jeigu<br />
dažomi!) plaukai. Nėra labai svarbi ir<br />
šukuosena – ar ypač madinga, ar labai<br />
stilinga. Svarbiausia, kad plaukai būtų<br />
tvarkingi, nesusivėlę, be chemiškai apdorotų<br />
galų, ataugusių šaknų. Sveiki ir<br />
gražūs plaukai turi blizgėti. Juos reikia<br />
tinkamai prižiūrėti, puoselėti, rinktis<br />
tinkamas priežiūros priemones (verta<br />
žinoti, kad pačios pigiausios plaukų<br />
priežiūros priemonės neretai gadina<br />
plaukus), taip pat parinkti tinkamą<br />
spalvą pagal odos ir veido tipą, pasirinkti<br />
tinkamą kirpimą.<br />
Kaip išsaugoti gražius plaukus?<br />
Plaukų priežiūrai reikia naudoti specialias<br />
priemones. Jeigu plaukai yra<br />
dažyti, chemiškai apdoroti, būtinai<br />
palepinkime juos balzamu, kaukėmis.<br />
Jeigu neturime galimybių šių plaukų<br />
priežiūros priemonių nusipirkti, galime<br />
pasigaminti pačios namuose. Beje,<br />
plaukų grožis ir sveikata labai priklauso<br />
nuo mūsų mitybos. Jeigu badausime<br />
– plaukams trūks mikroelementų, jie<br />
praras savo grožį, pradės slinkti. Taip<br />
pat neužmirškime laiku pakirpti plaukų<br />
galiukų. Jeigu kišenė neleidžia to<br />
padaryti kas mėnesį, tada apsilankykime<br />
kirpykloje nors kas pusantro ar kas<br />
du mėnesius, nes laiku nepakirpti plaukai<br />
tiesiog nutriuš, suskilinės. Pavasarį<br />
ir vasarą reikia naudoti plaukų apsaugines<br />
priemones nuo saulės, chloruoto<br />
baseino, sūraus jūros ar vandenyno<br />
vandens neigiamo poveikio.<br />
Ar reikia naudoti balzamus ir<br />
kondicionierius?<br />
Jei plaukų priežiūrai naudosime balzamą<br />
ir kondicionierių, plaukus lengviau<br />
iššukuosime, jie taps švelnesni, labiau<br />
blizgės. O kaukių poveikis plaukams<br />
– veikiau gydomasis. Rinkdamosi šampūnus<br />
atsižvelkite į savo plaukų struktūrą.<br />
Jeigu plaukai ploni, galima rinktis<br />
drėkinamąjį, purumo teikiantį šampūną<br />
(ypač vasarą). Dažytiems plaukams<br />
(kurie nudažyti spalva, artima natūraliai<br />
ar tamsesne) rekomenduojama rinktis<br />
šampūną, skirtą dažytiems plaukams.<br />
Taip pat yra priemonių, skirtų šviesiems<br />
plaukams – jos turi šiek tiek kitokį<br />
poveikį. Chemiškai sušukuotiems<br />
plaukams tiks šampūnai, skirti naudoti<br />
po cheminio sušukavimo. Tokie šampūnai<br />
išsaugo garbanų elastingumą.<br />
Dar yra šampūnų, atkuriančių plaukų<br />
struktūrą ir skirtų labai pažeistiems<br />
plaukams. Jeigu plaukai slenka, derėtų<br />
rinktis gydomuosius šampūnus. Žinoma,<br />
nereikėtų tikėtis stebuklo – plaukai<br />
iškart nenustos slinkti. Kadangi yra<br />
daug veiksnių, lemiančių plaukų slinkimą,<br />
reikėtų pirmiausia rasti priežastį,<br />
kodėl plaukai slenka. Galbūt užteks<br />
sureguliuoti mitybą... Na, o šampūnas<br />
– tik vienas iš būdų išoriškai „pataisyti“<br />
situaciją.<br />
Kaip atskirti, kokie jūsų plaukai<br />
– sausi, riebūs, normalūs?<br />
Moterys itin dažnai skundžiasi riebiais<br />
plaukais. Tačiau kartais plaukai atrodo<br />
riebūs dėl netinkamo šampūno.<br />
Taigi nebūtinai plaukai, kuriuos<br />
reikia plauti kas antrą<br />
dieną, yra riebūs. Beje,<br />
plaukai gali būti sausi, o jų<br />
šaknys riebios.<br />
Galvos odos paviršius yra riebus, tačiau<br />
esant kokiai nors odos ar vidaus organų<br />
ligai, odos paviršiaus riebumas gali<br />
pakisti, oda gali tapti per daug riebi ar<br />
per sausa. Pavyzdžiui, žmonėms, sergantiems<br />
žvyneline, gali pakisti odos<br />
struktūra, o tai irgi skatina plaukų riebalavimąsi.<br />
Yra paprastas būdas atpažinti,<br />
kokia yra galvos oda: jeigu kaktos<br />
oda yra riebi, tai galima manyti, kad ir<br />
galvos oda riebi. Dažnai moterys naudoja<br />
netinkamus šampūnus (skirtus<br />
riebiems plaukams) manydamos, kad<br />
jų plaukai riebūs ir taip pačios sugadina<br />
plaukus. Jeigu jau atrodo, kad plaukai<br />
labai riebūs, rinkitės kuo švelnesnį<br />
šampūną, skirtą plauti plaukus kiekvieną<br />
dieną. Be to, garbanotų moterų<br />
plaukai dažnai yra sausi, o šaknys normalios<br />
(tačiau moterims atrodo, kad jų<br />
galvos oda riebi). Tokiu atveju trinkti<br />
plaukus kiekvieną dieną nėra gerai.<br />
Ar plaukų lakas ir putos nekenkia<br />
plaukams?<br />
Plaukų putas patartina rinktis tik geros<br />
kokybės. Prastesnės kokybės putos<br />
gali tiesiog „suklijuoti“ plaukus. Tokias<br />
putas galima pažinti iš karto – patepus<br />
jomis plaukus, jie sulimpa, neblizga, atrodo<br />
nešvarūs. Tą patį galima pasakyti<br />
ir apie plaukų laką. Papurškus plaukus<br />
prastos kokybės laku lieka plėvelė,<br />
kuri neleidžia plaukams judėti, plaukai<br />
gauna mažiau oro. Tiesa, jeigu plaukai<br />
tinkamai ir laiku pakerpami, jie visada<br />
atrodo gražūs ir nereikia jų kasdien<br />
„klijuoti“ laku ar putomis.<br />
Kaip pasirinkti tinkamą<br />
plaukų kosmetiką?<br />
Pirmas žingsnis – pasikonsultuoti<br />
su savo kirpėja. Įver-<br />
tinusi plaukų būklę, ji patars, kokias<br />
plaukų priežiūros priemones naudoti,<br />
kokiu šampūnu plauti plaukus. Jeigu<br />
galite sau leisti, įsigykite brangesnių<br />
plaukų priežiūros priemonių, t. y. tų,<br />
kurias naudoja kirpėjai. Tiesa, profesionalios<br />
kosmetikos priemonės yra<br />
brangesnės. Bet jeigu nutarėte būti<br />
savarankiška, nieko neklausti ir eiti<br />
pirkti plaukų priežiūros priemonių<br />
į parduotuvę, nepirkite labai pigių<br />
priemonių, kurios dažniausiai būna<br />
abejotinos kokybės ir neduoda norimo<br />
efekto. Pavyzdžiui, prastesnės<br />
kokybės šampūnai gausiai putoja,<br />
tačiau prastai išplauna plaukus, neretai<br />
sudirgina galvos odą. Ir atvirkščiai,<br />
jei šampūnas neputoja, tai dar<br />
nereiškia, kad jis neišplauna plaukų.<br />
Kai šampūnas labai švelnus (švelnaus<br />
pH), jis nebūtinai turi putoti. Beje,<br />
pirmą kartą trenkant nešvarius plaukus,<br />
šampūnas gali ir neputoti – tada<br />
tik nuplaunami visi nešvarumai, o<br />
trenkant antrą kartą išplaunami ir<br />
plaukai, ir galva.<br />
Kokius plaukų dažus reikėtų<br />
rinktis ir kur geriau dažyti plaukus<br />
– namie ar kirpykloje?<br />
Tai vėlgi lemia jūsų finansinės galimybės.<br />
Dažus galite pirkti pačios, tik<br />
atidžiai perskaitykite instrukciją ant<br />
dažų pakuotės (beje, kartais aprašymas<br />
neatitinka tikrovės), ir eiti pas<br />
kirpėją. Kitas variantas – sumokėti<br />
pinigus už dažus parduotuvėje, nusidažyti<br />
pačioms, būti nepatenkintoms<br />
ir eiti pas kirpėją taisyti klaidų. Ar<br />
tokiu būdu išlošite ir sutaupysite? Jei<br />
iš tiesų nežinote, kokius dažus pirkti,<br />
geriau apsilankykite pas kirpėją.<br />
O kaip dažyti ataugusius<br />
plaukus?<br />
Tai priklauso nuo plaukų spalvos, nuo<br />
dažų. Blondinėms reikia dažyti tik<br />
ataugusias plaukų šaknis, šiek tiek<br />
palaukus paskleisti dažus ant visų<br />
plaukų ir taip suteikti jiems atspalvį.<br />
Nepatartina dažytis plaukų namuose,<br />
nes pačioms tai padaryti sunku<br />
– dažniausiai dažai užtepami ant<br />
visų plaukų, ir po dviejų tokių dažymų<br />
šaknys būna šviesesnės, o galai<br />
– tamsesni. Taigi nepagailėkite laiko<br />
ir pinigų – patikėkite plaukų dažymą<br />
profesionaliai kirpėjai.<br />
Kaip dažyti žilus plaukus?<br />
Tai priklauso nuo žilumo, žilų plaukų<br />
kiekio. Tačiau namuose tobulai nudažyti<br />
žilus plaukus beveik neįmanoma.<br />
Mat dažai, įsigyti parduotuvėje, nebūtinai<br />
nudažo žilus plaukus – dažniausiai<br />
juos tik nuspalvina. Norint<br />
nudažyti žilus plaukus būtinai reikia<br />
maišyti dviejų tipų dažus: natūralios ir<br />
norimos spalvos. Tai geriausiai išmano<br />
tik profesionali kirpėja.<br />
Kokios šukos ir šepečiai<br />
tinkami?<br />
Šukų dydis jų kokybei įtakos neturi.<br />
Koks dydis patogus, tokio dydžio ir<br />
galite įsigyti. Beje, geriau plaukus<br />
iššukuoja šepetys, nes šukos juos<br />
gali pešti.<br />
Rekomenduojama rinktis natūralių<br />
šerių šepečius, nors jie šiek tiek brangesni.<br />
Pigūs, plastmasiniai šepečiai<br />
dažniausiai įelektrina plaukus ir tada<br />
neįmanoma jų sutvarkyti. Labai svarbu,<br />
kam naudosime šepetį – ar šukuoti<br />
su džiovintuvu, ar tiesiog plaukams<br />
iššukuoti. Šukas taip pat galima naudoti<br />
plaukams iššukuoti ar šukuosenai<br />
pataisyti. Nerekomenduojama<br />
naudoti metalinių šukų, ypač jomis<br />
šukuoti šlapių plaukų, nes tada jie<br />
lengvai pažeidžiami. Nėra gerai ir<br />
plastmasinės šukos. Visada reikėtų<br />
rinktis geresnės kokybės šukas – tai<br />
rodo jų kaina. Beje, tik tada galima<br />
patikėti ir užrašu apie šukų antistatinį<br />
poveikį. Juk pigios plastmasinės šukos<br />
tokio poveikio neturės.<br />
30 SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2007 m. gegužė Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT ir WWW.ACONITUM.LT Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT ir WWW.ACONITUM.LT<br />
SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2007 m. gegužė 31
GROŽIS IR SVEIKATA IŠ LNK TV LAIDOS<br />
SAULĖS AKINIAI –<br />
ne prabanga, bet būtinybė<br />
Pasak akių ligų gydytojų, daugelis akių ligų (pavyzdžiui, katarakta,<br />
šviesos jutimo sutrikimai ir kt.), kurios būdingos tik<br />
senyvo amžiaus žmonėms, „jaunėja“, kitaip tariant, jomis<br />
serga vis jaunesni žmonės. Tai galima paaiškinti tuo, kad<br />
suintensyvėjo mūsų akių veikla: vis daugiau dirbame kompiuteriu,<br />
vis ilgiau vakarojame prie televizoriaus. O pavasarį ir<br />
vasarą mūsų akis alina ir saulės spinduliai. Todėl akis reikia<br />
saugoti. Ir nelaukti, kol pajusime pirmuosius akių negalavimo<br />
požymius ar simptomus.<br />
„Akys šiemet tapo tarsi ne tos. Išbandžiau<br />
ir vienus, ir kitus turėtus<br />
akinius nuo saulės. Nė vieni netinka...<br />
Nori nenori, teko žingsniuoti į<br />
optikos saloną. Juk nepirksi akinių<br />
gatvėje ar turguje... Optikos salone<br />
akys raibo nuo akinių gausos. Tokioje<br />
akinių įvairovėje turbūt daugelis<br />
pasiklystų, ne tik aš. Ką gi, teko<br />
kreiptis į malonią konsultantę ir pasikliauti<br />
jos patarimais“, – guodėsi<br />
pagyvenusi moteris.<br />
Kaip išsirinkti akinius nuo<br />
saulės?<br />
Perkant akinius nuo saulės verta pasižiūrėti<br />
į vadinamąjį akinių pasą, kuriame<br />
turi būti nurodyta saulės akinių<br />
lęšių apsaugos klasė. Pagal tai, kaip<br />
akiniai praleidžia saulės spindulius, jie<br />
skirstomi į penkias apsaugos klases.<br />
• Nulinės klasės akiniai su skaidriais ar<br />
įvairiaspalviais akinių lęšiais labiau tinka<br />
ne akių apsaugai, o kaip aksesuaras.<br />
• Pirmos apsaugos klasės akiniai (tamsinti<br />
iki 20–30 procentų) yra beveik<br />
skaidrūs arba švelniai spalvotu stiklu,<br />
„veidrodiniai“, padengti tik antirefleksine<br />
danga. Ant tokių akinių dažniausiai<br />
būna nupieštas debesėlis ir saulutė.<br />
• Antros apsaugos klasės akiniai praleidžia<br />
tik apie 40–50 procentų ryškių<br />
saulės spindulių, paprastai jie būna ne<br />
tik patamsinti, bet padengti ir papildoma<br />
danga, pavyzdžiui, poliarizuojančia,<br />
antirefleksine ar šalinančia tam<br />
tikrą saulės spindulių spektrą. Antrai<br />
apsaugos klasei priskiriami ir saulėje<br />
tamsėjantys – fotochrominiai akinių<br />
lęšiai (žiūrint pro juos išlieka natūralios<br />
aplinkos spalvos). Šios klasės akiniai<br />
būna pažymėti saulute. Jie puikiai<br />
saugo nuo žalingo saulės spindulių poveikio<br />
visą vasarą, tinka vairuoti, kai<br />
šviečia saulė.<br />
• Trečios apsaugos klasės akiniai turi<br />
filtrus. Jie skirti keliaujantiems į pietų<br />
kraštus, išsirengusiems paplaukioti<br />
vandeniu ar slidinėjantiems snieguotuose<br />
kalnuose, kur didesnis saulės intensyvumas<br />
nuo vandens ar sniego paviršių.<br />
Gydytojai juos rekomenduoja ir<br />
žmonėms, kurių akys yra ypač jautrios<br />
saulės šviesai, taip pat sveikstantiems<br />
po akių operacijų (kai pažeidžiama<br />
natūrali apsauga nuo UV spindulių).<br />
Akiniai pažymėti saulute ir kalnais.<br />
• Ketvirtos apsaugos klasės akinių lęšiai<br />
tamsinti iki 90 procentų. Jie turi labai<br />
tamsų, iškreipiantį natūralias spalvas<br />
filtrą ir todėl netinka vairuojant automobilį.<br />
Tokie akiniai naudojami specialiems<br />
poreikiams ir žymimi saulute,<br />
kalnais ir perbrauktu automobiliu.<br />
Kokią pasirinkti stiklų spalvą?<br />
Akinių stiklai gali būti labai įvairios<br />
spalvos: rudos, rusvos, geltonos, oranžinės,<br />
melsvos ir kt. Akių gydytojai rekomenduoja<br />
rinktis akinius kuo tamsesniais<br />
lęšiais.<br />
Medicininiais tyrimais įrodyta, kad<br />
geriausiai ultravioletinius spindulius<br />
sugeria gelsvos ir rusvos spalvos lęšiai.<br />
Tačiau kiekvienas žmogus su tos pačios<br />
spalvos akiniais jausis skirtingai.<br />
Pavyzdžiui, vieniems patinka nešioti<br />
akinius, kurių yra tamsinta viršutinė<br />
lęšio dalis, kitiems atrodo patogesnė<br />
kuo tamsesnė lęšių spalva, dar kiti susižavi<br />
akiniai su fotochrominiais lęšiais,<br />
prisitaikančiais prie UV spindulių<br />
intensyvumo (šviesėjančiais arba<br />
tamsėjančiais). Beje, reikėtų žinoti,<br />
kad saulės atokaitoje fotochrominiai<br />
lęšiai patamsėja labiau nei šešėlyje<br />
ar patalpoje. Tačiau šių lešių, vadinamų<br />
„chameleonais“ poveikio nepajusite<br />
vairuodami automobilį, nes<br />
lango stiklas sulaiko ultravioletinius<br />
spindulius.<br />
Akimis reikia rūpintis nuo<br />
vaikystės<br />
Pasak Plungės<br />
privataus<br />
kabineto „Pulsanum“<br />
akių<br />
ligų gydytojo<br />
Kęstučio Vaitkaus,<br />
akimis<br />
reikia rūpintis<br />
nuo pat vaikystės<br />
– nesėdėti<br />
kiauras dienas<br />
prie televizoriaus ar kompiuterio, o<br />
kuo dažniau išeiti į gryną orą, kuo<br />
daugiau judėti. Labai gerai būtų profilaktiškai<br />
vartoti specialių preparatų,<br />
stiprinančių regėjimą. Labai svarbu,<br />
kad šių preparatų sudėtyje būtų antioksidantų.<br />
Vienas tokių preparatų<br />
yra „Liuberin“, pernai „Lietuvos<br />
metų gaminio“ konkurse laimėjęs<br />
garbingiausią apdovanojimą – aukso<br />
medalį.<br />
Šiame preparate yra liuteino, mėlynių<br />
uogų antocianinų bei antioksidantų –<br />
vitamino C, E ir beta karotino – kompleksas.<br />
Vienoje preparato kapsulėje<br />
yra net 3 miligramai liuteino (paros<br />
norma – 6 mg). Liuteinas – riebaluose<br />
tirpstantis biologiškai aktyvus pigmentas,<br />
sintetinamas augaluose. Daugiausia<br />
jo yra žaliose lapinėse daržovėse<br />
(ypač daug špinatuose). Liuteinas organizme<br />
negaminamas, jis turi būti<br />
pasisavinamas iš maisto. Tačiau dažniausiai<br />
mes valgome per mažai vaisių<br />
ir daržovių, kad gautume pakankamai<br />
liuteino. Išeitis viena – vartoti liuteino<br />
papildomai. Liuteinas kaupiasi tinklainės<br />
geltonojoje dėmėje ir saugo ją nuo<br />
degeneracijos, gerina akių kraujotaką,<br />
saugo akis nuo žalingo ultravioletinių<br />
spindulių poveikio, kraujagysles nuo<br />
aterosklerozės. Mėlynių uogų antocianinai<br />
– vandenyje tirpūs pigmentai,<br />
pasižymintys stipriomis antioksidacinėmis<br />
savybėmis, gerina akių kraujotaką,<br />
stiprina kraujagyslių sieneles, lėtina<br />
kataraktos, diabetinės retinopatijos ir<br />
tinklainės degeneracijos vystymąsi.<br />
Gydytojas K. Vaitkus teigia, kad „Liuberin“<br />
– puikus medicininės paskirties<br />
produktas, atitinkantis visus europinius<br />
standartus. Ne veltui jis buvo apdovanotas<br />
aukso medaliu. Tokius apdovanojimus<br />
gauna tik patikimi ir saugūs<br />
preparatai.<br />
„Liuberin“ tinka kataraktos, glaukomos<br />
profilaktikai, tai labai efektyvi ir<br />
gera profilaktinė priemonė sergant<br />
degeneraciniais tinklainės pokyčiais.<br />
Preparato galima vartoti ne tik atsiradus<br />
senatvinių pakitimų akyse, bet ir<br />
profilaktiškai regėjimui stiprinti, akių<br />
nuovargiui šalinti. Jis tinka vairuotojams,<br />
daug kompiuteriu dirbantiems<br />
žmonėms, intensyviai rašantiems, skaitantiems,<br />
taip pat mokiniams ir studentams.<br />
Taigi jo gali vartoti tiek jauni, tiek vyresnio<br />
amžiaus žmonės. Rekomenduojama<br />
vartoti po 1–2 kapsules per dieną,<br />
mažiausiai 2 mėnesius, bet galima<br />
vartoti ir nuolat.<br />
Kaip atsikratyti NEREIKALINGŲ KILOGRAMŲ?<br />
Pavasarį daugelis moterų susirūpina savo kūno linijomis<br />
– juk čia pat atostogų sezonas... Papilnėjusi<br />
talija nė vienai dailiosios lyties atstovei nesukelia<br />
didelio džiaugsmo. O dar ta veido oda – papilkėjusi,<br />
nebeskaisti... Ir tie spuogeliai... Ką gi daryti?<br />
Paklausykime, ką pataria bendrosios praktikos<br />
gydytoja Daiva Stanislovaitienė.<br />
Statistikos duomenimis, pasaulyje daugėja apkūnių ir net<br />
nutukusių žmonių. Ne išimtis ir Lietuva. Daugelis merginų<br />
ir moterų, norėdamos atsikratyti nereikalingų kilogramų,<br />
griebiasi alinančių dietų (kartais pasibaigiančių sunkiais<br />
valgymo sutrikimais!). Specialistai sako, kad vien dietomis<br />
ar liekninamaisiais preparatais sumažinti svorio neįmanoma.<br />
Būtina keisti gyvenimo įpročius. Tik laikantis sveikos<br />
mitybos principų, daug judant, sportuojant, galima sulaukti<br />
teigiamų rezultatų.<br />
Gali padėti ir miramedis<br />
Gydytoja D. Stanislovaitienė sako, kad moterims ir merginoms,<br />
besiskundžiančioms padidėjusiu svoriu, gali padėti<br />
miramedžio preparatai. Vienas jų – „Guvital“. Jame yra miramedžių<br />
ekstrakto miltelių, kurie gerina medžiagų apykaitą.<br />
Paspartėjusi medžiagų apykaita lemia gerą savijautą bei darbingumą,<br />
be to, dėl pagreitėjusios medžiagų apykaitos mažėja svoris.<br />
Miramedžio preparatai ir skiriasi nuo kitų svorį mažinančių<br />
preparatų tuo, kad paspartina medžiagų<br />
apykaitą. Tuo tarpu kiti mažinantys svorį<br />
preparatai tik stabdo riebalų pasisavinimą,<br />
kitaip tariant, tarsi sulėtina medžiagų<br />
apykaitą. O tada ar daug valgysi, ar mažai<br />
– svoris vis tiek didės.<br />
Miramedis – Šiaurės Indijoje augantis<br />
medis, iš kurio sakų išgaunamos biologiškai<br />
veikliosios medžiagos – gugulsteronai.<br />
Jie reguliuoja skydliaukės hormonų<br />
veiklą, skatina medžiagų apykaitą, mažina<br />
riebalų ir cholesterolio absorbciją organizme bei greitina riebalų<br />
išsiskyrimą iš organizmo, pasižymi antibakterinėmis savybėmis,<br />
skatina pažeistų odos bei gleivinių ląstelių atsinaujinimą.<br />
Taigi „Guvital“ taip pat patariama vartoti esant spuoguotai<br />
odai, sergant peršalimo ligomis, burnos gleivinės uždegimu,<br />
ateroskleroze.<br />
Šio preparato reikėtų vartoti po 1–2 kapsules 2–3 kartus per dieną.<br />
Pirmųjų rezultatų galima tikėtis po 2 mėnesių. „Guvital“ gali<br />
padėti įvairius liekninimosi būdus išbandžiusiems ir jais nusivylusiems<br />
žmonėms,<br />
nes jo vartojant svoris<br />
mažėja iš lėto, bet<br />
efektas yra ilgalaikis.<br />
Prarasti kilogramai<br />
neatauga, be to, organizmui<br />
nėra tokio<br />
streso, kurį patiria<br />
staiga netekus daug<br />
svorio.<br />
32 SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2007 m. gegužė Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT ir WWW.ACONITUM.LT Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT ir WWW.ACONITUM.LT<br />
SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2007 m. gegužė 33
IŠ LNK TV LAIDOS IŠ LNK TV LAIDOS<br />
Senatviniai<br />
kraujotakos<br />
SUTRIKIMAI<br />
Žmonės kaip medžiai – kiekvienas vis kitoks. Vienas, žiūrėk, ir<br />
garbaus amžiaus sulaukęs yra judrus ir žvalus, o kitas net labai<br />
anksti pradeda jausti, kad kažkas ne taip su sveikata. Mūsų<br />
sveikata išties priklauso nuo genetinių ir fiziologinių organizmo savybių.<br />
Be abejo, labai svarbu žinoti, kokiomis ligomis sirgo tėvai,<br />
seneliai, proseneliai. Žinodami giminės ligas, galėsime prognozuoti<br />
savo silpnąsias vietas. Tada, padedami medikų, gal išvengsime<br />
ir sunkių ligų. Tačiau mūsų kalbinti medikai teigė, kad su amžiumi<br />
nori nenori atsiranda nemalonių simptomų: galvos svaigimas,<br />
įkyrus galūnių šalimas. Dėl to kalta trinkanti kraujotaka.<br />
„Man jau 65 metai. Viskas būtų gal ir<br />
gerai, bet baisiai vargina įkyrus galūnių<br />
šalimas. Net karščiausią vasaros dieną<br />
mano rankos ir kojos šaltos kaip ledas.<br />
Šeimos gydytoja aiškina, kad tai natūralu<br />
– ateina senatvė, ir nieko čia nepakeisi.<br />
Nesijaučiu dar labai sena, taigi gal<br />
yra būdų, kaip išvengti tokio nemalonaus<br />
pojūčio?“ – klausia žurnalo skaitytoja.<br />
Laiškų su tokiais nusiskundimais gauname<br />
ir daugiau.<br />
Senatviniai kraujotakos sutrikimai<br />
dažniausiai išryškėja perkopus 60 metų<br />
ribą. Tačiau vis „jaunėjant“ aterosklerozei,<br />
kraujotakos sutrikimais skundžiasi<br />
ir palyginti jauno amžiaus žmonės.<br />
Simptomai išties nemalonūs<br />
Pasak Gargždų ligoninės gydytojos<br />
Voldimaros Jasmontaitės, trinkant<br />
smegenų kraujotakai, žmogus dažniausiai<br />
jaučia bendrą silpnumą, sprando<br />
„surakinimą“, mėtymą<br />
į šonus,<br />
galvos svaigimą,<br />
pykinimą, vėmimą,<br />
ūžimą ausyse,<br />
mirgėjimą akyse,<br />
susilpnėja atmintis<br />
bei dėmesingumas,<br />
atsiranda<br />
dirglumas, greitai<br />
nuvargstama, prastai<br />
miegama, vargina vidinė įtampa ir<br />
nerimo pojūtis, bloga, besikaitaliojanti<br />
nuotaika ir kiti simptomai.<br />
„Nemalonių pojūčių atsiranda būtent<br />
toje kūno dalyje, kurioje ir sutrinka<br />
kraujotaka. Jei sutrinka galvos smegenų<br />
kraujotaka, be gydytojos jau išvardytų<br />
simptomų, žmogus tampa<br />
nervingas ir blogai miega – jam sunku<br />
užmigti, miegas būna nekietas. Rytą<br />
toks žmogus jaučiasi nepailsėjęs, būna<br />
irzlus, jautrus. Kai sutrinka periferinė<br />
kraujotaka, tirpsta ir šąla galūnės, jaučiamas<br />
„skruzdžių bėgiojimas“, – aiškina<br />
Gargždų ligoninės gydytojas neurologas<br />
Rimas Geraskinas.<br />
Kraujotakos sutrikimai<br />
pavojingi sveikatai<br />
Pasak gydytojo R.<br />
Geraskino, kraujotakos<br />
sutrikimai<br />
yra pavojingi sveikatai<br />
ir net gyvybei.<br />
Jeigu žmogus<br />
nesikreipia į medikus,<br />
delsia, gali<br />
atsirasti gyvybei<br />
pavojingų komplikacijų,pavyzdžiui,<br />
smegenų infarktai arba išeminiai<br />
insultai, kraujo išsiliejimai į smegenis.<br />
Labai dažnai dėl kraujotakos sutrikimų<br />
žmogų vargina lėtiniai galvos skausmai,<br />
atsiranda depresija, galvos svaigimai,<br />
gali prasidėti demencija, arba<br />
silpnaprotystė. Galūnių kraujagyslėse<br />
gali susidaryti trombų, dėl to kojose<br />
gali atsiverti trofinės opos.<br />
Svarbiausia – profilaktika<br />
Gargždų vaistinės „Irmeda“ vaistininkė<br />
Irena Liekienė sako, kad į vaistinin-<br />
kus kreipiasi labai daug žmonių, besiskundžiančių<br />
kraujotakos sutrikimais.<br />
Anot vaistininkės, kol tokie sutrikimai<br />
sukelia tik nedidelį diskomfortą, galima<br />
vartoti preparatų, kurių sudėtyje<br />
yra kraujotaką gerinančių medžiagų.<br />
Labai vertinami preparatai su ginkmedžio<br />
ekstraktu. Vienas tokių preparatų<br />
yra „Ginkgo complex“.<br />
Ginkmedis – reliktinis vaistinis<br />
augalas<br />
Gydytoja V. Jasmontaitė sako, kad šio<br />
preparato sudėtyje yra ne tik standartizuoto<br />
ginkmedžio ekstrakto, bet ir kitų<br />
veikliųjų medžiagų: huperzino A, taip<br />
pat B grupės vitaminų, magnio. Ginkmedis<br />
medicinoje vartojamas keletą<br />
tūkstantmečių. Šio reliktinio augalo<br />
ekstraktas gerina smegenų ir viso organizmo<br />
kraujotaką, saugo nervų ląsteles<br />
nuo žalingo poveikio, reguliuoja<br />
kraujagyslių tonusą ir elastingumą, gerina<br />
atmintį, dėmesį, budrumą, mažina<br />
depresinę nuotaiką.<br />
Kas gi tas huperzinas?<br />
Huperzinas A – tai alkaloidas, aptinkamas<br />
pataisų šeimos augalo Huperzia<br />
serrata sudėtyje. Huperzinas A mažina<br />
spazmus, turi atmintį gerinantį poveikį.<br />
Yra duomenų, kad huperzinas A stiprina<br />
raumenų tonusą, padeda sergant<br />
miastenija. Miastenija – tai nervų ir<br />
raumenų liga, pasireiškianti periodiniu<br />
praeinančiu raumenų silpnumu ir nuovargiu.<br />
Sergant miastenija yra sutrikęs<br />
Moksliniai tyrimai<br />
nervinio impulso perdavimas iš nervo<br />
į raumenį, todėl raumenys susitraukinėja<br />
silpniau ir nuvargsta greičiau nei<br />
įprasta. Huperzinas A taip pat pasižymi<br />
diureziniu, antispazminiu, analgeziniu,<br />
uždegimą mažinančiu poveikiu.<br />
Jis tinka vyresnio amžiaus žmonėms:<br />
susilpnėjus protinei veiklai, atminčiai<br />
ir dėmesio koncentracijai, esant galvos<br />
svaigimui.<br />
Atitinka Europos Sąjungos<br />
farmakopėjos reikalavimus<br />
Pagal ES farmakopėjos reikalavimus,<br />
standartizuotame ginkmedžio ekstrakte<br />
turi būti ne mažiau kaip 24 proc.<br />
ginkmedžio flavonoidų glikozidų, ne<br />
daugiau kaip 5 promilės ginkgolio<br />
rūgšties ir daugiau nei 5 proc. terpeno<br />
laktonų. Tai yra pats griežčiausias<br />
standartizacijos lygmuo, taikomas preparatams.<br />
Būtent tokius reikalavimus<br />
atitinka Lietuvoje gaminamas preparatas<br />
„Ginkgo complex“.<br />
Poveikis po ilgesnio laiko<br />
Pasak gyd. V. Jasmontaitės, ginkmedžio<br />
preparatai ypač tinka vyresnio<br />
amžiaus žmonėms: pradėjus silpnėti<br />
protinei veiklai, atminčiai ir dėmesio<br />
koncentracijai, esant galvos svaigimui,<br />
padidėjus kraujospūdžiui.<br />
Šis preparatas gali padėti sutrikus galvos<br />
smegenų ir periferinei kraujotakai.<br />
Beje, ginkmedžio preparatų reikėtų<br />
vartoti ilgą laiką. Tik tada pajusime teigiamą<br />
jų poveikį kraujagyslėms, sulė-<br />
• 2001 m. Australijos Svinburno universiteto mokslininkai tyrė 100 žmonių.<br />
Vienai grupei pacientų buvo skiriama ginkmedžio ekstrakto, kita grupė buvo<br />
kontrolinė. Vartojusiųjų ginkmedžio ekstrakto grupėje po 6 mėnesių 50 atvejų<br />
sumažėjo smegenų kraujotakos pažeidimo sukeltų simptomų, kontrolinėje<br />
grupėje tokių pokyčių nebuvo.<br />
• Britų farmakologijos žurnale aprašyti dvigubai akli randomizuoti placebo<br />
kontroliuojami tyrimai su 72 pacientais, sergančiais kraujotakos sutrikimais.<br />
Vienai grupei skirta standartizuoto ginkmedžio ekstrakto, o kitai – placebo.<br />
Po 6 savaičių pastebėta, kad vartojusiems ginkmedžio ekstrakto žymiai pagerėjo<br />
trumpalaikė atmintis. Placebo grupėje pokyčių nebuvo.<br />
• Dvigubai aklų, placebo kontroliuojamų tyrimų metu tirti žmonės, besiskundžiantys<br />
ūžimu ausyse. Tyrimai parodė, kad vartojant 120 mg standartizuoto<br />
ginkmedžio ekstrakto po 4 savaičių ūžimas ausyse žymiai sumažėjo.<br />
• Džordžtauno universiteto chemikai JAV medicinos asociacijos žurnale paskelbė<br />
duomenis, kad huperzinas A pasižymi neuroprotekciniu poveikiu, tinka<br />
gydant Alzheimerio ligą.<br />
• Mokslinėje literatūroje aprašoma, kad huperzinas A pasižymi neuroprotekciniu<br />
poveikiu, skatina neuronus atsigauti, gerina smegenų funkciją, stiprina<br />
atmintį ir pažinimo funkcijas.<br />
• 3 mėnesius buvo tiriami 52–80 m. amžiaus žmonės, sergantys Alzheimerio<br />
liga. Viena pacientų grupė vartojo huperzino A, o kita – placebo. Vertintos<br />
atminties ir pažinimo funkcijos. Net 70 proc. vartojusiųjų huperzino A atmintis<br />
pagerėjo. Placebo grupėje pokyčių nebuvo.<br />
tinsime aterosklerozę. „Kaip gydytojas<br />
praktikas, pastaruoju metu pastebėjau,<br />
kad daugelis pacientų pradeda vartoti<br />
ginkmedžio preparatų nelaukdami<br />
gydytojų rekomendacijų. Ir jie teisūs.<br />
„Ne laikas šunis lakinti, kai reikia eiti<br />
į medžioklę,“ – sako liaudies išmintis.<br />
Perfrazavus galima būtų pasakyti:<br />
„Ne laikas gydytis, kai liga įsisenėjusi“.<br />
Tada dažniausiai pacientui padėti<br />
jau būna sunku“, – sako neurologas<br />
R. Geraskinas.<br />
Literatūra norintiesiems sužinoti daugiau:<br />
1.Blume, J., M. Kieser and U. Holscher (1996).<br />
“[Placebo-controlled double-blind study of the effectiveness<br />
of Ginkgo biloba special extract EGb<br />
761 in trained patients with intermittent claudication].”<br />
Vasa 25(3): 265-74.<br />
2.Blume, J., M. Kieser and U. Holscher (1998).<br />
“[Ginkgo-special-extract EGb 761 in peripheral<br />
arterial occlusive diseases stage IIb according to Fontaine].”<br />
Fortschr Med 116(35-36): 36-7.<br />
3.Drabaek, H., J. R. Petersen, N. Winberg, K.<br />
F. Hansen and J. Mehlsen (1996). “[The effect of<br />
Ginkgo biloba extract in patients with intermittent<br />
claudication].” Ugeskr Laeger 158(27): 3928-31.<br />
4.Drabaek, H., J. R. Petersen, N. Winberg, K.<br />
F. Hansen and J. Mehlsen (1996). “[The effect of<br />
Ginkgo biloba extract in patients with intermittent<br />
claudication].” Ugeskr Laeger 158(27): 3928-<br />
31.<br />
5.Haase, J., P. Halama and R. Horr (1996). “[Effectiveness<br />
of brief infusions with Ginkgo biloba<br />
Special Extract EGb 761 in dementia of the vascular<br />
and Alzheimer type].” Z Gerontol Geriatr<br />
29(4): 302-9.<br />
34 SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2007 m. gegužė Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT ir WWW.ACONITUM.LT Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT ir WWW.ACONITUM.LT<br />
SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2007 m. gegužė 35
LAISVALAIKIO MINUTĖS LAISVALAIKIO MINUTĖS<br />
Drambliai...<br />
ANT PALANGĖS<br />
Martynas Marcinkevičius, prieš šešerius metus<br />
tapęs Vilniaus psichikos sveikatos centro direktoriumi,<br />
yra bene vienas jauniausių medicinos<br />
įstaigos vadovų ne tik sostinėje. Šį kartą neklausinėsime<br />
jo apie nuveiktus ir planuojamus<br />
darbus, apie įstaigos reformas ir naujoves, o<br />
papasakosime apie šiek tiek neįprastą pomėgį<br />
– kolekcionuoti... dramblius. Martynas Marcinkevičius<br />
dramblių statulėles pradėjo kolekcionuoti<br />
palyginti neseniai, maždaug prieš aštuonerius<br />
metus. Beje, visi drambliai yra dovanoti<br />
kolegų, pažįstamų bei artimų žmonių, nė vieno<br />
dramblio nėra pirkęs pats gydytojas.<br />
Kolekcijos pradžia<br />
„Pati pradžia buvo štai šie trys drambliai,<br />
– rodo pilkos spalvos drambliukus<br />
medikas. – Man juos padovanojo<br />
(tiesa, jau neatsimenu, nei kas,<br />
nei kokia proga), kai dirbau Visagino<br />
psichikos sveikatos centro direktoriumi.<br />
Pasistačiau juos ant palangės savo<br />
darbo kabinete, ir jie pradėjo „veistis“,<br />
daugintis. Daugeliui patiko ta mintis,<br />
ir dramblius man pradėjo nešti“.<br />
Pirmieji padovanoti drambliai yra šiek<br />
tiek nukentėję. Du iš jų neteko straub-<br />
lių, kai iš M. Marcinkevičiaus darbo<br />
kabineto vagys nešė kompiuterį, tačiau<br />
kitą kolekcijos dalį savininkas akylai<br />
saugo.<br />
Iš Visagino pirmieji drambliai gana<br />
greitai su šeimininku iškeliavo į Vilnių<br />
ir tuomet ant Vasaros ligoninės direktoriaus<br />
kabineto palangės rikiuojama<br />
kolekcija ėmė greitai plėstis.<br />
Iš viso pasaulio<br />
„Visus mano dramblius galima būtų<br />
suskirstyti į dvi grupes: vieni yra vertin-<br />
gi ir įdomūs kolekcijos egzemplioriai,<br />
kiti man labai mieli, nes asocijuojasi<br />
su gražia proga ar mielais žmonėmis“,<br />
– pasakoja kolekcijos savininkas.<br />
Drambliai į gydytojo M. Marcinkevičiaus<br />
kolekciją atkeliavo iš įvairiausių<br />
pasaulio šalių: Indijos, Turkijos, Egipto,<br />
Ispanijos, Olandijos, Venecijos, net iš<br />
Kubos. „Dramblių gali nusipirkti bet kurioje<br />
pasaulio šalyje, nors jie ten ir negyvena“,<br />
– šypsosi direktorius. M. Marcinkevičiaus<br />
kolekcijos drambliai pagaminti<br />
iš pačių įvairiausių medžiagų: medžio,<br />
Venecijos stiklo, Indijos marmuro, keramikos<br />
(sudėliota dramblį vaizduojanti<br />
mozaika), gintaro. Iš lininių siūlų nupintas<br />
drambliukas pirktas Lietuvoje (turbūt<br />
Kaziuko turguje). Jis primena pasaką apie<br />
kanapinę kumelaitę. Pasirodo, ir pas mus<br />
galima rasti dramblį!<br />
Direktoriaus kolekcijoje stovintis gintarinis<br />
dramblys buvo gaminamas JAV<br />
demokratų partijos užsakymu, nes dramblys<br />
– šios partijos simbolis. Tačiau viena<br />
statulėlė, užuot iškeliavusi į Ameriką,<br />
buvo „sutaupyta“ ir atsidūrė tarp kitų kolekcijos<br />
dramblių.<br />
Ne tik statulėlės<br />
„Kartais, kai statulėlės nusibosta ar<br />
būna sunku rasti dar nematytą dramblio<br />
statulėlę, gaunu kitokių suvenyrų,<br />
bet būtinai kažkuo susijusių su dramblio<br />
simbolika. Pavyzdžiui, kolekcijoje turiu<br />
rankomis pagamintą užrašų knygelę su<br />
dramblio atvaizdu, „Carlsbergo“ alaus,<br />
kurio etiketėje pavaizduoti drambliai“,<br />
– rodo savo kolekciją savininkas.<br />
Šalia dramblių statulėlių išrikiuoti gražiai<br />
įrėminti tekstai apie dramblius. Tai<br />
irgi artimųjų dovanos. Čia pat ir dailininkės<br />
Sigutės Ach akvarelė.<br />
Dėmesį patraukia geltono metalo<br />
dramblys su kristalu šone. Tai išties<br />
brangus suvenyras, bet kolekcijos savininkas<br />
nenori apie jį daug pasakoti,<br />
kad kolekcija nesusidomėtų tie, kuriems<br />
visiškai to nereikia.<br />
„Naujų suvenyrų mano kolekcijai daugiausia<br />
atneša iš kelionių grįžę kolegos<br />
ir partneriai. Gal ir gerai – nebereikia<br />
niekam sukti galvos, ką parvežti, visi<br />
žino. Kita dalis ant lentynos stovinčių<br />
dramblių man primena progą, kuria jie<br />
buvo gauti“, – pasakoja M. Marcinkevičius.<br />
Dalis kolekcijos dramblių buvo<br />
padovanoti direktoriui gimimo dienos<br />
proga. O kartais būna ir taip, kad<br />
M. Marcinkevičiaus pažįstami ar draugai,<br />
pamatę gražų dramblį, negali praeiti<br />
pro šalį ir nuperka jį kolekcijai.<br />
Pacientai nedovanoja dramblių<br />
Pacientų dovanotų dramblių kolekcijoje<br />
nėra. Vienintelis egzempliorius – kitos<br />
ligoninės pacientų padovanotas jų<br />
pačių pagamintas dramblys Sigutanas<br />
(toks jo vardas...) – netilpo į kabinetą,<br />
tad „gyvena“ gydytojo namuose. Tačiau<br />
daugiau pacientų dovanotų dramblių<br />
neįprastoje kolekcijoje nėra. „Aš dabar<br />
beveik nebegydau pacientų, o atėję<br />
į ligoninės direktoriaus kabinetą,<br />
jie dažniau būna ne tokios nuotaikos,<br />
kad dramblius dovanotų“, – šypsosi<br />
M. Marcinkevičius.<br />
Kiek gi jų?<br />
Dramblių skaičius didėja nevienodai –<br />
bangomis. „Pastaruoju metu tokių suvenyrų<br />
atkeliauja vis rečiau, – atvirauja<br />
direktorius. – Gal todėl, kad darosi vis<br />
sunkiau rasti kažką įdomaus, ko dar<br />
neturiu“. Kolekcijos savininkas tiksliai<br />
negalėjo pasakyti, kiek dramblių išrikiuota<br />
jo kabinete, nes nuolatinė šios<br />
„statistikos suvedinėtoja“ sekretorė<br />
buvo išvykusi. Pasak M. Marcinkevičiaus,<br />
turėtų būti tarp 50 ir 100.<br />
„Jei pirkčiau dramblius pats, nebūtų<br />
taip įdomu, – atvirauja medikas. – Dabar<br />
kiekviena dramblio statulėlė man<br />
primena ką nors svarbaus – žmogų ar<br />
įvykį“.<br />
36 SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2007 m. gegužė Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT ir WWW.ACONITUM.LT Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT ir WWW.ACONITUM.LT<br />
SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2007 m. gegužė 37
KAS YRA KAS KAS YRA KAS<br />
Genų<br />
BURTININKAI<br />
Kas tie paslaptingieji genetikai? Burtininkai, kurie mato kiaurai<br />
kiekvieną mūsų, atvykusį į Medicininės genetikos centrą?<br />
Ar mokslininkai, palinkę prie mikroskopų? Turbūt nei viena,<br />
nei kita, nes genetikai jau seniai nenaudoja senovinių mikroskopų.<br />
O informaciją apie save ir savo giminę turėtų kaupti<br />
kiekviena šeima, kad vaikai ir provaikiai žinotų apie gresiančias<br />
paveldimas ligas.<br />
Šiek tiek istorijos Medicininės genetikos<br />
centro<br />
istorija prasidėjo<br />
1971 m., kai<br />
Respublikinėje<br />
Vilniaus klinikinėje<br />
„Raudonojo<br />
Kryžiaus“ ligoninėje<br />
buvo įkurta<br />
pirmoji genetinė<br />
konsultacija Lietuvoje.<br />
Po poros metų buvo pradėti<br />
biocheminiai tyrimai paveldimiems<br />
medžiagų apykaitos sutrikimams nustatyti,<br />
taip pat citogenetiniai tyrimai.<br />
1982 m. laboratorija ir konsultacija<br />
buvo perkeltos į Respublikinę Vilniaus<br />
klinikinę ligoninę Santariškėse.<br />
Po ketverių metų, genetikų veiklai plečiantis,<br />
įkurtas Medicininės genetikos<br />
centras, kuriame ir dabar teikiamos ne<br />
tik genetinės konsultacijos, atliekami<br />
laboratoriniai tyrimai, bet ir rašomi<br />
moksliniai darbai apie žmogaus ir populiacinę<br />
genetiką, rengiami žmogaus<br />
ir medicinos genetikos specialistai.<br />
Kokie tyrimai atliekami Medicinos<br />
genetikos centre?<br />
Medicinos genetikos centre veikia du<br />
skyriai: Genetinio konsultavimo bei<br />
Prenatalinės diagnostikos. Centre dirba<br />
ir pacientus konsultuoja gydytojai<br />
genetikai. Žmonės, kurie nori pasikonsultuoti<br />
su specialistais dėl ligų,<br />
gresiančių jų vaikui, turėtų kreiptis į<br />
Genetinio konsultavimo skyrių. Pirmiausia<br />
bandoma su šeima išsiaiškinti,<br />
kokių yra rizikos veiksnių: gal šeimoje<br />
jau auga vaikų su įgimtais negalavimais,<br />
gal paveldimomis ligomis sirgo šeimos<br />
nariai, giminės. Ateinantieji konsultuotis<br />
į Medicininės genetikos centrą<br />
privalo rimtai pasiruošti pokalbiui: išsiaiškinti,<br />
kas giminėje sirgo sunkesnėmis<br />
ligomis, nuo kokių negalavimų mirė.<br />
Genetikai kartu su pacientais sudaro giminės<br />
medį ir surenka informaciją apie<br />
jų ligas. Todėl labai svarbu, jei to nedarėte<br />
anksčiau, pasidomėti savo gimine,<br />
užsirašyti senelių ir prosenelių pavardes,<br />
ligas, vaikų skaičių. Visi šie duomenys<br />
patenka į specialią Medicininės genetikos<br />
centro kartoteką – taip renkama<br />
ir nuolat pildoma genetinė informacija<br />
apie Lietuvos gyventojus. Po konsultacijos,<br />
jei reikia, skiriami specifiniai tiems<br />
žmonėms reikalingi tyrimai.<br />
Tyrimai atliekami trijose Centro laboratorijose:<br />
Molekulinių genetinių tyrimų<br />
laboratorijoje, Citogenetinių tyrimų<br />
laboratorijoje (tiriamos chromosomos)<br />
ir Paveldimų medžiagų apykaitos ligų<br />
diagnostikos ir naujagimių tikrinimo<br />
laboratorijoje. „Tyrimai yra labai sudėtingi,<br />
– sako ilgametis Centro direktorius,<br />
Lietuvos nacionalinės mokslo premijos<br />
laureatas prof. habil. dr. Vaidutis<br />
Kučinskas. – Žmonėms susigaudyti yra<br />
gana painu“. Prieš atlikdamas tyrimus,<br />
gydytojas genetikas privalo labai smulkiai<br />
išsiaiškinti rizikos veiksnius, kad<br />
galėtų susidaryti tikslų ieškomų ligų sąrašą.<br />
„Nors ligos retos, tačiau jų yra labai<br />
daug – apie 5 tūkstančius“, – teigia prof.<br />
habil. dr. Vaidutis Kučinskas.<br />
Jei reikia dar specifiškesnių tyrimų, kurių<br />
atlikti Lietuvoje dar nėra galimybės,<br />
Genetikos centro medikai kreipiasi į<br />
kolegas kitose Europos šalyse ar JAV.<br />
Kada reikalinga genetikų konsultacija?<br />
Genetikų konsultacija reikalinga,<br />
jeigu:<br />
• sergantysis paveldima liga nori sužinoti<br />
ar patikslinti savo diagnozę ir prognozę,<br />
jo ligos pasikartojimo šeimoje<br />
riziką, profilaktikos, ankstyvo diagnozavimo,<br />
gydymo, fizinės ir socialinės<br />
reabilitacijos galimybes;<br />
• šeimoje gimė vaikas, sergantis paveldima<br />
liga arba turintis įgimtų raidos<br />
anomalijų, ir šeima nori žinoti, kokia<br />
vaiko ligos prognozė, gydymo ir reabilitacijos<br />
galimybės ir kokia tos ligos ar<br />
būklės pasikartojimo rizika šeimoje;<br />
• bent vieno iš sutuoktinių giminėje<br />
yra sergančių paveldima liga arba turinčių<br />
įgimtų raidos anomalijų, ir šeima<br />
nori žinoti, kokia rizika vaikams<br />
paveldėti šią ligą arba būseną;<br />
• reikia nustatyti vaisiaus raidos anomalijų<br />
požymius (nustatomi ultragarsiniai<br />
vaisiaus anomalijų žymenys<br />
arba biocheminiai nėščiosios kraujo<br />
žymenys);<br />
• sutuoktiniai yra giminės.<br />
Diagnostika prieš gimimą<br />
Prenatalinio genetinio konsultavimo<br />
tikslas – nustatyti paveldimą ligą arba<br />
įgimtas raidos anomalijas dar prieš<br />
vaiko gimimą. Čia kreipiasi poros, planuojančios<br />
ir jau besilaukiančios vaikų.<br />
Tuomet būsimoji mama stebima visą<br />
nėštumo laiką, jei reikia, atliekami tyrimai.<br />
„Prenatalinė diagnostika yra labai<br />
konkreti – reikia žinoti, ko ieškoma:<br />
chromosomos ar geno pakitimo. Tačiau<br />
reikia žinoti, ir kurio geno, ir kas<br />
jame turi būti pakitę“, – aiškina Centro<br />
direktorius V. Kučinskas. Todėl labai<br />
svarbu kreiptis laiku, kai yra sergantis<br />
vaikas, kai galima ieškoti ligos priežasčių.<br />
„Prenatalinės diagnostikos tikslas – padėti<br />
šeimoms ir pačiai mamai, – pabrėžia<br />
prof. habil. dr. Vaidutis Kučinskas.<br />
– Dažnai moteris, nešiodama vaisių,<br />
jaučia nerimą dėl jo sveikatos, tad genetikai<br />
suteikia ir savotišką psichologinę<br />
pagalbą. Atlikus tyrimus ir nustačius,<br />
kad kūdikis gims sveikas, motinai palengvėja“.<br />
Jei nustatoma viena ar kita<br />
liga, labai svarbu pasirinkti tinkamą<br />
tolesnių veiksmų planą: numatyti,<br />
kurioje medicinos įstaigoje moteris<br />
gimdys, kaip gimdys ir kokią pagalbą<br />
ji turėtų gauti iš karto po gimdymo.<br />
Gali būti diagnozuojamos ligos, kurias<br />
galima gydyti dar negimus kūdikiui.<br />
Niekas nesiūlo nutraukti nėštumo, tai<br />
nusprendžia patys tėvai. Tik apie 3<br />
proc. diagnozuotų iki gimimo apsigimimų<br />
negalima gydyti, o 97 proc. atvejų<br />
tokie vaikai gydomi, ir kai kuriais<br />
atvejais (tai priklauso nuo ligos) apie<br />
jų įgimtą ligą lieka tik įrašas jų ligos<br />
istorijoje.<br />
Tyrimai atliekami maždaug nuo 10<br />
nėštumo savaitės ar vėliau. Deja, didelės<br />
eilės Medicinos genetikos centre<br />
neleidžia tyrimų ir konsultacijų atlikti<br />
tuojau pat. Tos moterys, kurios nenori<br />
ar negali laukti, gali būti priimtos<br />
greičiau, jei sumoka už paslaugą.<br />
Laukiant eilėje (apie 1–2 mėnesius)<br />
ir atsinešus savo gydytojo siuntimą,<br />
visi tyrimai ir genetikų konsultacijos<br />
teikiamos nemokamai – šias paslaugas<br />
apmoka ligonių kasos. Visoms 35<br />
metų ir vyresnėms besilaukiančioms<br />
moterims siūloma kreiptis į Genetikos<br />
centrą dėl Dauno sindromo ir kitų<br />
chromosominių ligų.<br />
Konsultavimas dėl teratogenų<br />
poveikio vaisiui<br />
Medicininės genetikos centre konsultuojama<br />
ne tik dėl paveldimų ligų.<br />
Teratogenų (aplinkos) poveikis vaisiaus<br />
raidai taip pat labai svarbus, t.<br />
y. aplinkos poveikis, vaistų, alkoholio,<br />
narkotinių medžiagų vartojimas,<br />
virusai (persirgtos ligos). Tam tikrais<br />
vaisiaus raidos laikotarpiais tokiems<br />
poveikiams būna ypač jautrios įvairios<br />
embriono ir vaisiaus organų sistemos.<br />
Prevencinė diagnostika<br />
Šiuo metu ir Lietuvą jau pasiekė visuotinės<br />
sveikatos patikros programos.<br />
Prie jų plėtimo jau prisideda ir Medicininės<br />
genetikos centras. „Tos programos<br />
paremtos DNR nustatymo metodais,<br />
– aiškina genetikas profesorius V.<br />
Kučinskas. – Pavyzdžiui, mokslininkai<br />
yra nustatę, kad krūtų ir kiaušidžių vėžys<br />
susijęs su tam tikro geno mutacija.<br />
Mūsų Centre ši geno mutacija jau aptinkama.<br />
Šiandien Lietuvoje mes galime<br />
ištirti bet kurią moterį ir nustatyti,<br />
ar jai gresia padidėjusi krūties vėžio<br />
rizika“. Moterys, norinčios išsitirti dėl<br />
rizikos susirgti kiaušidžių ar krūties<br />
vėžiu, gali kreiptis į Medicininės genetikos<br />
centrą. Genetikos gydytojai<br />
planuoja įdiegti prostatos bei storosios<br />
žarnos vėžio genų mutacijų tyrimus.<br />
Visuotinis naujagimių<br />
tikrinimas<br />
Lietuvoje nuo 1975 m. visiems naujagimiams<br />
atliekami tyrimai fenilketonurijai<br />
ir įgimtai hipotirozei (nuo<br />
1993 m.) nustatyti. Jei nustatomi biocheminiai<br />
šių ligų žymenys, nedelsiant<br />
diagnozė patikslinama, ir jei reikia,<br />
skiriamas atitinkamas gydymas. Fenilketonurija<br />
ir įgimta hipotirozė yra<br />
sunkios ligos, kurios negydomos arba<br />
pradėtos gydyti per vėlai lemia sergančiųjų<br />
sunkų protinį atsilikimą ir fizinės<br />
raidos sutrikimus. Šias ligas pradėjus<br />
gydyti pirmaisiais 3 gyvenimo mėnesiais,<br />
naujagimių tolesnė fizinė ir<br />
psichinė raida būna normali. „Paveldimų<br />
ligų tyrimo metodai privalo būti<br />
plečiami, – mano prof. V. Kučinskas.<br />
– Nors reikėtų pinigų technikai, personalui,<br />
bet kiek sutaupytume užauginę<br />
daugiau sveikų vaikų!“<br />
38 SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2007 m. gegužė Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT ir WWW.ACONITUM.LT Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT ir WWW.ACONITUM.LT<br />
SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2007 m. gegužė 39
KLAUSIATE – ATSAKOME<br />
Vargina padidėjęs kraujospūdis<br />
„Trumpai apie save. Aš sergu kraujagyslių<br />
liga – stenokardija. Be to, yra suriebėjusios<br />
kepenys, vargina padidėjęs kraujospūdis.<br />
Labai norėčiau sužinoti, kokių natūralių<br />
preparatų galėtumėte man pasiūlyti?“<br />
Sergant pirmine arterine hipertenzija<br />
tenka gydytis visą gyvenimą. Kol<br />
kraujospūdis padidėjęs nežymiai, galbūt<br />
pakaktų išmokti atsipalaiduoti<br />
stresinėse situacijose, daugiau judėti,<br />
riboti riebų, sūrų, keptą maistą, sureguliuoti<br />
kūno svorį. Taip pat labai<br />
tinka vartoti maisto papildų su ginkmedžio<br />
ekstraktu, magniu ir vitaminu<br />
B 6 , česnaku. Jeigu tokiomis priemo-<br />
Toksoplazmozė<br />
„Gerb. redakcija,<br />
labai prašau papasakoti apie toksoplazmozę, kurią nustatė mano<br />
dukteriai. Žinau, kad ji užkrečiama nuo naminių gyvūnų, ypač<br />
kačių. Tačiau katę turėjome maždaug prieš 8–9 metus, o dabar<br />
turime tik šunį (2 metų, labai prižiūrimą ir mylimą).<br />
Dukrai apie 1,5 mėnesio skaudėjo galvą, ją visokeriopai ištyrė,<br />
rado kažkokius susiaurėjimus, bet nuo to neva negali taip ilgai<br />
trukti skausmai. Gydytojai pastebėjo patinusius limfmazgius ir<br />
pasiuntė išsitirti kraują dėl galimos toksoplazmozės, kuri ir pasitvirtino.<br />
Senovės Egipto laikais buvo manoma, kad katės neša<br />
laimę ir saugo šeimos židinį. Neaišku, kuo tiki šių dienų<br />
kačių mėgėjai, bet neabejojama, kad naminiai gyvūnai,<br />
tarp jų ir katės, suteikia žmonėms teigiamų<br />
emocijų ir džiaugsmo. Naminius gyvūnus ypač mėgsta<br />
vaikai. Tačiau reikia žinoti, jog naminiai gyvūnai gali<br />
sirgti ir nešioti parazitines ligas. Viena tokių ligų yra<br />
toksoplazmozė.<br />
Toksoplazmozė – parazitinė liga<br />
Šios ligos sukėlėja Toxoplasma gondii aptinkama įvairių žinduolių<br />
ir paukščių organizmuose.<br />
Toksoplazmozę dažniausiai<br />
platina katės.<br />
Katės užsikrečia suėdusios<br />
užsikrėtusių pelių<br />
ar paukščių. Užsikrėtusi<br />
pelė gali kasdien išskirti<br />
po 2–20 milijonų oocistų,<br />
t.y. 9–14 mikronų dydžio<br />
parazitų. Kačių organizme<br />
toksoplazmos dauginasi.<br />
Susiformavusios oocistos su<br />
katės išmatomis patenka į<br />
aplinką. Bet užsikrėsti galima<br />
ir nuo šia liga sergančių šunų<br />
ar naminių gyvūnų – kiaulių,<br />
nėmis kraujospūdžio sureguliuoti nepavyksta,<br />
reikia griežtai laikytis gydytojo<br />
nurodymų ir vartoti jo paskirtus<br />
vaistus nurodytomis dozėmis. Negalima<br />
savavališkai nutraukti vaistų<br />
vartojimo, pradėti vartoti kitus vaistus<br />
ar keisti vaistų dozes savo nuožiūra.<br />
Būtina nuolat kontroliuoti arterinį<br />
kraujospūdį ir paskirtus vaistus gerti<br />
net esant „geram” spaudimui, nes neišgėrus<br />
skirto vaisto kraujospūdis gali<br />
vėl padidėti.<br />
Dažnai pacientai skundžiasi, kad tenka<br />
vartoti daug antihipertenzinių vaistų,<br />
kurie kenkia organizmui, tačiau reikia<br />
prisiminti, kad nuolat padidėjęs kraujospūdis<br />
daug labiau pavojingas organizmui<br />
nei vaistai nuo spaudimo. Esant<br />
padidėjusiam kraujospūdžiui kartu su<br />
antihipertenziniais vaistais galima derinti<br />
minėtus maisto papildus su ginkmedžio<br />
ekstraktu, magniu ir vitaminu<br />
B 6, česnaku, bet būtina dėl jų vartojimo<br />
pasitarti su gydančiu gydytoju.<br />
Redakcija<br />
triušių, ožkų. Žmonės gali užsikrėsti gerdami nešvarų<br />
vandenį, valgydami neplautus vaisius, uogas.<br />
Suserga ne visi<br />
Toksoplazmoze gali užsikrėsti visi žmonės, bet suserga ne<br />
visi. Tai priklauso nuo parazitų gausos, nuo žmogaus imuninės<br />
sistemos stiprumo. Suvalgius užkrėstos mėsos arba<br />
kitaip prarijus oocistų, skrandžio sultys ištirpina jų apvalkalą<br />
ir iš oocistų išsilaisvina parazitai, kurie pasklinda po visą<br />
organizmą.<br />
Nėštumo metu užsikrėtusi moteris per placentą perduoda<br />
užkratą vaisiui. Galimybė užsikrėsti toksoplazmoze galima<br />
ir perpilant sergančio toksoplazmoze ligonio kraują sveikam<br />
žmogui.<br />
Ligos simptomai ir eiga<br />
Ligos pradžioje vargina bendras negalavimas, silpnumas,<br />
galvos skausmas, raumenų, sąnarių skausmas, neaukšta<br />
temperatūra, kuri gali laikytis net keletą mėnesių. Kartais<br />
būna odos išbėrimų, įvairių akių pažeidimų, skrandžio,<br />
žarnyno negalavimų. Jeigu vaisius užsikrėtė nuo motinos,<br />
jo ligos eiga priklausys nuo to, kuriame nėštumo periode<br />
tai įvyko. Sunkiausia įgimta toksoplazmozė būna tada,<br />
kai motina užsikrečia toksoplazmoze pirmaisiais nėštumo<br />
mėnesiais. Tik apie 5 proc. sergančių naujagimių pasireiškia<br />
centrinės nervų sistemos pažeidimų simptomai,<br />
tačiau daugumai jų ši liga būna be jokio klinikinio vaizdo,<br />
o padariniai išryškėja tik vaikystėje ar paauglystėje.<br />
Ligą galima nustatyti atlikus kraujo serologinius tyrimus.<br />
Gydoma sukėlėją veikiančiais vaistais, taip pat skiriama<br />
antialerginių preparatų, vitaminų.<br />
Svarbiausia – profilaktika<br />
Pagrindinis kovos su toksoplazmoze būdas – profilaktika.<br />
Reikėtų nuolat plauti rankas, nevalgyti neplautų uogų, vaisių,<br />
daržovių, negerti nevirinto atvirų telkinių vandens, valgyti<br />
termiškai apdorotą mėsą, prižiūrėti vaikų smėlio dėžes,<br />
soduose dirbti su pirštinėmis, laikant namuose kates būtina<br />
kasdien valyti kačių dėžes.<br />
Redakcija<br />
40 SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2007 m. gegužė Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT ir WWW.ACONITUM.LT
SVEIKI NAMAI<br />
Mažųjų<br />
TVIRTOVĖ<br />
Tėvai dažnai mano, kad vaikams patiks kambarys, išdažytas<br />
baltai ar rausvai – kaip svetainė ar tėvų miegamasis. Tačiau<br />
mažųjų šeimos gyventojų kambarys turi atitikti jų poreikius.<br />
O tėveliai, įrengdami vaiko kambarį, turėtų atsižvelgti ir į<br />
šio kambario šeimininko norus. Pasak „SBA idėjos namams“<br />
dizainerės Joanos Navickaitės, tėvai turėtų nebijoti „pažaisti“<br />
su spalvomis bei paisyti vaiko nuomonės.<br />
Kada vaikui reikia atskiro<br />
kambario?<br />
Tai priklauso nuo<br />
tėvų. Kai kurie jau<br />
8 mėnesių amžiaus<br />
vaiką pratina<br />
būti atskirai, o kiti<br />
iki 3 metų guldo<br />
miegoti savo lovoje.<br />
Jeigu yra galimybė,<br />
vaikui reikia turėti<br />
savo kambarį, kuriame<br />
jis būtų šeimininkas<br />
– turėtų savo erdvę, žinotų, kuriose<br />
lentynose sudėti jo žaislai ir t. t. Vaiko<br />
kambario baldai parenkami priklausomai<br />
nuo amžiaus. Pavyzdžiui, kūdikio kambaryje<br />
svarbiausi baldai turėtų būti lovelė<br />
arba lopšys ir vystymo staliukas. Taip pat<br />
gali būti talpus krepšys skalbiniams, maža<br />
spintelė vaiko drabužėliams.<br />
Skirstymas zonomis<br />
Vaiko kambarys paprastai yra skirstomas<br />
į zonas, pavyzdžiui, miego, poilsio,<br />
pomėgių, mokymosi. Taigi kambarys<br />
vaikui tampa ir svetaine, ir miegamuoju,<br />
ir darbo kambariu kartu. Vaiko<br />
kambario baldai turi būti ergonomiški,<br />
mobilūs ir atitikti mažojo gyventojo<br />
amžių. Vaikas savo kambaryje turi jaustis<br />
saugiai ir turėti erdvės savo fantazijai<br />
išreikšti. Būtinas vaiko kambario baldas<br />
– darbo stalas, prie kurio vaikas ruoš pamokas,<br />
skaitys knygą ar pieš. Be to, tik<br />
prie darbo stalo vaikas sėdės taisyklingai,<br />
tad normaliai vystytis (todėl nevalia<br />
vaikui visą laiką piešti ant stalo kampo<br />
ar žurnalinio staliuko svetainėje).<br />
Jeigu įmanoma, kompiuteris turėtų būti<br />
kitame kambaryje. Nieko baisaus, jeigu<br />
vaikas mažesnis, nes vaikams kompiuteriu<br />
rekomenduojama žaisti tik keletą<br />
valandų per dieną. Tačiau didesnis vaikas<br />
be kompiuterio nelabai išsivers, tad,<br />
žinoma, norės turėti jį savo kambaryje.<br />
Laisvę fantazijai!<br />
Leiskime vaikams fantazuoti savo kambaryje.<br />
Na, o kad išvengtume nuolatinės<br />
netvarkos, atiduokime kurį nors kambario<br />
kampą meniniams vaiko „pasireiškimams“.<br />
Beje, pastaruoju metu madinga<br />
apipavidalinti vaiko kambarį teminėmis<br />
dekoracijomis pagal jo pomėgius. Pavyzdžiui,<br />
galima įrengti Coliukės, fėjos, žvejo<br />
ar astronauto kambarį. Įrengiant teminį<br />
vaikų kambarį, galima naudoti ir fototapetus,<br />
kurie puikiai atrodys ne tik ant sienos,<br />
bet ir ant stumdomųjų spintos durų. Tėveliai<br />
neturėtų pamiršti, kad mažiesiems patinka<br />
viską liesti, čiupinėti, tad patogiausia<br />
sienas dažyti plaunamais dažais ar klijuoti<br />
specialiais piešti skirtais tapetais. Beje, užsienio<br />
interjero kataloguose galima pamatyti<br />
spintų, kurių durys – kaip mokyklinė<br />
lenta, tad vaikas gali ant jų piešti su kreida.<br />
Kambaryje turėtų būti atvirų lentynų, į kurias<br />
vaikas galėtų susidėti mėgstamiausius<br />
žaislus (kartais vaikai mėgsta eksponuoti<br />
žaislus, juos gražiai sudėlioti). Tačiau turi<br />
būti ir uždarų stalčių, kuriuose būtų galima<br />
paslėpti visą „netvarką“. Beje, vaikai dažniausiai<br />
žino, kur, kuriame stalčiuje yra jo<br />
žaislai. Vaikai patys sugalvoja sistemą, kur<br />
laikyti žaislus (dažniausiai tai būna dėžės<br />
ant ratukų, pastumiamos po lova, ar pinti<br />
krepšiai, į kuriuos žaislai tiesiog sumetami).<br />
Nepamirškime, kad vaikai auga greitai,<br />
taigi turi keistis ir kambarys. Todėl įrenginėdami<br />
vaiko kambarį, turėtume rinktis<br />
ergonomiškus, kartu su vaiku „augančius“<br />
baldus, pavyzdžiui, stalus, kėdes. Beje, turėtume<br />
susitaikyti su tuo, kad po kelerių<br />
metų mažojo šeimos nario kambario interjerą<br />
teks keisti – tai, kas tinka šešiamečiui,<br />
visiškai netiks paaugliui. Nesistenkite<br />
mažojo kambaryje įvesti savo tvarkos bei<br />
sistemos, leiskite atžalai eksperimentuoti ir<br />
lavinti savo vaizduotę bei įgūdžius.<br />
Spalvos<br />
Įrengiant vaiko kambarį, patartina<br />
pamiršti specifinius interjero kūrimo<br />
principus ir tiesiog paisyti paties mažojo<br />
norų. Juk čia jis ir miegos, ir mokysis,<br />
ir žais.<br />
Renkantis spalvas, psichologai pataria<br />
atsižvelgti į vaiko charakterį. Jei vaikas<br />
labai energingas, patariama vengti itin<br />
ryškių spalvų, kurios suteiks vaikui dar<br />
daugiau aktyvumo. Tačiau jeigu mažasis<br />
ramus, uždaro būdo, ryškesnės spalvos<br />
teiks energijos. Žinoma, niekada neprašausite<br />
pro šalį pasirinkę aukso vidurį<br />
– ramiomis spalvomis dažytas sienas<br />
suderinę su ryškiomis interjero detalėmis<br />
arba išryškinę vieną kambario<br />
sieną. Tiek pradinuko, tiek paauglio<br />
kambaryje ypač svarbus tinkamas apšvietimas.<br />
Į kambarį turi patekti pakankamai<br />
šviesos, be to, patartina įrengti<br />
atskirus šviesos šaltinius skaitymui ir<br />
mokymuisi. Mažojo kambariui idealiai<br />
tinka ir įvairios spalvotos lemputės, o<br />
intymią aplinką mėgstančiam paaugliui<br />
turėtų patikti reguliuojamas šviesos<br />
jungiklis. Ne mažiau vaiko kambaryje<br />
yra svarbūs ir augalai. Kadangi šiame<br />
kambaryje ir miegama, augalų neturėtų<br />
būti daug. Beje, reikia turėti omenyje,<br />
kad kol vaikas mažas, jis gali augalus<br />
iškapstyti, net susižeisti. Tačiau mokyklinio<br />
amžiaus vaikas jau gali pats<br />
auginti mėgstamą gėlę ar kitą augalėlį,<br />
pavyzdžiui, pupą. Tokia patirtis būtų<br />
labai naudinga, nes augalą reikia laistyti,<br />
prižiūrėti – taip vaikas išmoks rūpintis<br />
kitais.<br />
Erdvė<br />
Vaiko kambariui dažnai paliekama<br />
mažiausiai vietos, neretai viename<br />
kambaryje tenka apgyvendinti kelias<br />
atžalas. Tačiau mažajam reikia daug<br />
erdvės, jo kambarys turi būti universalus,<br />
suskirstytas, kaip jau minėta, į kelias<br />
funkcines zonas – poilsio, žaidimų,<br />
mokymosi. Tam idealiai tinka įvairiausi<br />
ergonominiai sprendimai. Erdvę taupo<br />
dviaukštės lovos, „išvažiuojančios“ iš po<br />
stalo, spintos ar lovos, turinčios ištraukiamą<br />
stalčių su čiužiniu.<br />
Neretai klaidingai manoma, kad mažas<br />
vaikas turi mažai daiktų. Mažieji mėgsta<br />
kolekcionuoti, todėl ir patariama įrengti<br />
daug atvirų lentynų, kur jis savo mylimus<br />
daiktus galėtų eksponuoti. Reikia<br />
numatyti ir vietą susidėti žaislams – tai<br />
gali būti nebrangiai kainuojantys pinti<br />
krepšiai, kuriuos galima laikyti tiesiog<br />
po lova ar spinta.<br />
Atžalos kambaryje, ant sienos, galite<br />
pritvirtinti kamštinę lentą, kuri taps<br />
puikia nuotraukų, iškarpų ir žinučių<br />
eksponavimo vieta.<br />
Erdvę taupo baldai, galintys atlikti ir<br />
žaidimo funkciją. Puikiai tinka minkšti<br />
suoliukai, sėdmaišiai. Arba, pavyzdžiui,<br />
dviaukštės lovos pirmajame aukšte pakabinę<br />
užuolaidą, sukursite paslaptingą<br />
žaidimų vietą.<br />
Atsargiai: ŽAISLAI<br />
SVEIKI NAMAI<br />
Dažnai pirmieji mažylio žaislai namuose atsiranda kur kas anksčiau nei<br />
pats mažylis. O ir artimieji neša dovanų, daugiausia žaisliukų. Ir tai visiškai<br />
suprantama, nes tik žaisdamas vaikutis ima pažinti pasaulį: pirmiausia<br />
stebėdamas žaislus, vėliau – juos liesdamas, paimdamas į rankas ir pagaliau<br />
– išbandydamas jų tvirtumą. Tad labai svarbu tinkamai parinkti žaislus. Jie<br />
turi vaiką sudominti, žadinti jo smalsumą. Tačiau ne mažiau svarbus yra ir<br />
žaislų saugumas.<br />
Saugumas<br />
Nemanykite, jog žaislai labai lengvai patenka į parduotuvių lentynas. Jie turi<br />
turėti atitinkamus sertifikatus. Specialistai (Valstybinėje ne maisto produktų<br />
inspekcijoje) tikrina žaislų toksiškumą, į sudėtį įeinančias medžiagas, detalių<br />
smulkumą ir pan.<br />
Pirkdami žaislą (ypač jaunesniems nei 3 metų vaikams), atkreipkite dėmesį, ar<br />
ant jo yra užklijuotas ženklas „CE“, kuris įrodo, jog gaminys atitinka saugios<br />
direktyvos reikalavimus.<br />
Sudėtis ir paviršius<br />
Pirkdami žaislą, atidžiai apžiūrėkite ir jo paviršių. Labai svarbu, jog viršutinis<br />
sluoksnis nesiluptų, būtų lengvai valomas ar plaunamas, kitaip daug nereikalingų<br />
ar net nuodingų medžiagų pateks į jūsų mažylio virškinamąjį traktą (netinka<br />
ir pernelyg ilgus plaukus ar kailį turintys žaislai).<br />
Medžiagos<br />
Netvirta plastmasė ar byrantis medis gali tapti vaikučio traumos priežastimi.<br />
Todėl tėveliai turėtų labai atidžiai stebėti mažųjų žaislų „būklę“, o atsiradus pažeidimų<br />
– juos be gailesčio išmesti.<br />
Dydis<br />
Taip pat labai svarbus matmuo. Žaisliukas neturėtų būti mažesnis nei 4–5 cm.<br />
Jame neturėtų būti smulkių detalių (kad vaikutis negalėtų jų nuryti ar paprasčiausiai<br />
susikišti į nosį).<br />
Aštrūs kampai<br />
Mažylių koordinacija nėra labai gera. Todėl žaisdami su žaisliuku jie gali užsigauti<br />
(taip pat užgauti ir savo žaidimų draugą). Štai kodėl žaisliukai turi būti<br />
kuo saugesni, neaštrūs.<br />
Piramidės, mediniai žaislai, konstruktoriai, mašinėlės gali rimtai traumuoti jūsų<br />
mažylį. O to jūs tikrai nenorėtumėte.<br />
42 SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2007 m. gegužė Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT ir WWW.ACONITUM.LT Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT ir WWW.ACONITUM.LT<br />
SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2007 m. gegužė 43<br />
Garsas<br />
Mokslininkai nustatė, jog pernelyg garsiai „grojantys“ žaislai<br />
gali sutrikdyti vaiko klausą. Neleiskite vaikui žaislų,<br />
kurie skleidžia vienokius ar kitokius garsus, laikyti<br />
priglaudus prie ausyčių ar arti jų. Atkreipkite<br />
dėmesį į instrukciją: žaislo skleidžiamo garso<br />
stiprumas neturėtų viršyti 85 decibelų. Beje, patys<br />
pavojingiausi žaislai – žaisliniai šautuvai.<br />
Jų skleidžiamas garsas siekia 120–140<br />
decibelų.<br />
Parduotuvėse yra labai daug ir įvairių<br />
žaislų. Jei jau nusprendėte kurį nors<br />
pirkti, dar kartą atkreipkite dėmesį į medžiagas,<br />
dizainą (lygų paviršių, apvalią formą),<br />
tvirtumą, priežiūrą. Ne paskutinėje vietoje yra<br />
ir žaislo kaina. Nepamirškite svarbiausio – žaislas<br />
vaikučiui turi būti ir saugus, ir kokybiškas.
JŪSŲ BENDRAMINČIAI JŪSŲ BENDRAMINČIAI<br />
GERIAUSI VAISTAI –<br />
linksma nuotaika ir optimizmas<br />
Alytiškiai Jadvyga ir Juozas Lipskai atėjo į<br />
klubo susitikimą paklausyti profesorių R.Basevičiaus<br />
ir L. Labanausko paskaitų, nes domisi<br />
įvairiomis, taigi ir medicinos, naujovėmis.<br />
Abu jau pensininkai ir, anot jų, sveikata jau<br />
ne ta kaip jaunystėje – vis ką nors suskausta.<br />
Tačiau du sūnus užauginę sutuoktiniai linksmai<br />
juokiasi ir sako, jog svarbiausia paties<br />
žmogaus požiūris į viską, ir į savo sveikatą.<br />
Jei dejuosi ir liūdėsi, tai viskas ir bus blogai, o<br />
jei pats stengsies save pralinksminti, tai ir kiti<br />
mylės, ir pačiam bus smagiau.<br />
Kartais tenka vartoti ir vaistų „Nors stengiuosi vaistų<br />
per daug nevartoti,<br />
tačiau kartais tenka.<br />
Turiu gana silpną širdį,<br />
buvo smarkiai padidėjęs<br />
kraujospūdis, tad<br />
dabar jau kelintas mėnuo<br />
profilaktiškai vartoju<br />
preparato „Cardio<br />
formula“. Galiu parekomenduoti<br />
ir kitiems<br />
„širdininkams“ – savo<br />
likimo broliams, nes jaučiuosi tikrai geriau“, – sakė Juozas<br />
Lipskas.<br />
Poniai Jadvygai nustatytas padidėjęs cukraus kiekis kraujyje,<br />
tad moteris savijautai ir sveikatai pagerinti vartoja medicininės<br />
paskirties produktą „Meliton complex“, kuris veiksmingai<br />
mažina ne tik cukraus kiekį kraujyje, bet ir cholesterolį.<br />
Paskaitoje išgirdo įdomių naujienų<br />
J. ir J. Lipskus labai sudomino profesorių paskaitos. Jie teigia<br />
sužinoję daug naudingų dalykų apie sveikatą. Pavyzdžiui, iš<br />
profesoriaus L. Labanausko sužinojo, jog priešingai, nei jie<br />
buvo girdėję, nėra būtina derinti maistą (t.y. valgyti atskirai<br />
bulves, atskirai – mėsą), nes maistas virškinamas šešias<br />
valandas ir skrandyje vis tiek viskas susimaišo. Profesoriaus<br />
R. Basevičiaus paskaitoje išgirdo, jog hipertenzija yra nepagydoma<br />
liga, ir ją diagnozavus jau reikia visą gyvenimą<br />
save prižiūrėti, nepervarginti širdies. Jadvyga ir Juozas skaito<br />
„<strong>Sveikatos</strong> <strong>ABC</strong>“ leidinius ir perduoda geriausius linkėjimus<br />
redakcijai, žurnalistams bei kitiems klubo nariams visoje<br />
Lietuvoje. „Linkime būti linksmiems. Kai būsime linksmi,<br />
būsime ir sveiki“, – tokiais žodžiais atsisveikino su mumis<br />
Jadvyga ir Juozas.<br />
Kupina idėjų ir sumanymų<br />
Ponia Janina Rinkevičienė, Alytaus<br />
klubo „Artritas“ pirmininkė, padėjo<br />
surengti „Aconitum“ klubo susitikimą<br />
Alytaus dienos užimtumo<br />
centre (už tai mes, organizatoriai,<br />
širdingai dėkojame). Ponia Janina<br />
– energinga ir veikli moteris. Ji ne<br />
tik vadovauja „Artrito“ klubui, bet ir<br />
dirba direktore įmonėje „Vėdrynėlis“,<br />
kuri prekiauja vokiškais baldais<br />
bei maisto produktais. Jos vadovaujamas<br />
klubas „Artritas“ 2006 metais<br />
šventė 5-erių metų jubiliejų. Į šventę alytiškiai pasikvietė ir<br />
kitų artrito klubų narius bei Lietuvos artrito asociacijos prezidentę<br />
Oną Stefaniją Telyčėnienę.<br />
Laisvo laiko turi nedaug<br />
Moteris džiaugiasi, jog Alytaus „Artrito“ klubo nariai aktyvūs<br />
ir draugiški. Ponia Janina pasakojo, jog dalyvauja ne<br />
tik visuomeninėje veikloje, bet ir dirba atsakingą darbą, tad<br />
laisvalaikio turi tikrai nedaug. „Kai tik atsiranda laisva minutė,<br />
visada mielai važiuoju į sodą ūkininkauti“, – pasakojo<br />
klubo pirmininkė.<br />
Gyvenimu nesiskundžia<br />
Nors ir nėra stiprios sveikatos – vargina kelių, riešo ir stuburo<br />
skausmai, yra operuotas kelio meniskas, laukia abiejų<br />
sąnarių keitimo operacijos – ponia Janina gyvenimu nesiskundžia.<br />
Ji skuba gyventi, kasdien nudirba daug darbų ir<br />
tikisi ateityje taip pat daug nuveikti, turi įvairių idėjų ir sumanymų.<br />
„Esu veikli pensininkė“<br />
Marija Aldona Vėžienė jau metai<br />
yra „Aconitum“ klubo narė.<br />
Ponia Aldona jau pensininkė (jai<br />
72 metai), tačiau atrodo kur kas<br />
jaunesnė.<br />
Tiesa, pati moteris sako, kad sveikata<br />
nekokia, dažnai serganti. Ji<br />
nuoširdžiai džiaugėsi laikraščiu<br />
„<strong>Sveikatos</strong> <strong>ABC</strong>“ prenumerata ,<br />
nes laikraštyje galinti paskaityti<br />
straipsnių įvairiomis sveikatos temomis,<br />
nes tokios temos jai aktualios<br />
ir svarbios.<br />
Ponia Aldona priklauso Alytaus pagyvenusių žmonių asociacijai.<br />
Moteris mėgsta nueiti į įvairius Alytuje vykstančius<br />
kultūrinius renginius, nes anksčiau dirbo kultūros srityje<br />
– buvo nusipelniusi Lietuvos šokių mokytoja.<br />
PADĖKA<br />
„Aconitum“ klubas širdingai dėkoja šaunioms ir veiklioms moterims, geranoriškai<br />
padėjusioms ir prisidėjusioms prie „Aconitum“ klubo veiklos.<br />
Dėkojame Kupiškio moterų ūkininkių draugijos „Sodžius“ pirmininkei Palmyrai<br />
Penkauskienei ir jos kolegei, taip pat „Aconitum“ klubo narei Genovaitei Muntrimienei,<br />
už šiltą priėmimą (ypač už kavą ir gardų varškės pyragą!) ir pagalbą<br />
rengiant klubo narių susitikimą žemės ūkio skyriaus salėje, Kupiškyje. Taip pat dėkojame<br />
Artrito klubų pirmininkėms – Šiaulių klubo pirmininkei Zitai Vaičiulytei,<br />
Klaipėdos klubo pirmininkei Genovaitei Baltrimienei, Alytaus klubo pirmininkei<br />
Janinai Rinkevičienei. Jūsų, mielosios moterys, dėka klubo susitikimai buvo šilti ir<br />
svetingi, pasijutome laukiami ir mylimi. Linkime Jums daug energijos ir geros nuotaikos<br />
kasdieniuose darbuose.<br />
KVIEČIAME „ACONITUM“<br />
KLUBO NARIUS Į SUSITIKIMUS!<br />
KĖDAINIUOSE<br />
Gegužės 22 d. 14 val. Kėdainių kultūros centre,<br />
J. Basanavičiaus g. 24.<br />
JONAVOJE<br />
Gegužės 24 d. 15 val. Jonavos rajono savivaldybės kultūros centre,<br />
Žeimių g. 17.<br />
MARIJAMPOLĖJE<br />
Gegužės 25 d. 16 val. buvusios poliklinikos patalpose, Bažnyčios g. 19.<br />
Susitikimuose dalyvaus Kauno medicinos universiteto profesorius, UAB<br />
„Aconitum“ mokslo tarybos pirmininkas Romualdas Basevičius ir KMUK<br />
profesorius Liutauras Labanauskas. Klubo nariams jie papasakos apie sveikatos<br />
problemas, aktualijas, maisto papildus, homeopatinius vaistus. Taip pat<br />
susitikimuose dalyvaus gydytoja Gražina Vasiliauskienė, su kuria visi norintieji<br />
galės pasikonsultuoti įvairiais sveikatos klausimais.<br />
Kviečiame dalyvauti visus „Aconitum“ klubo narius, kurie rūpinasi savo sveikata<br />
ir natūraliais jos stiprinimo būdais.<br />
44 SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2007 m. gegužė Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT ir WWW.ACONITUM.LT Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT ir WWW.ACONITUM.LT<br />
SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2007 m. gegužė 45
IŠ LNK TV LAIDOS IŠ LNK TV LAIDOS<br />
AVIŽOS<br />
ir sveikata<br />
Jau senovės germanų išminčiai pastebėjo, kad avižos suteikia<br />
sveikatos ir grožio, grąžina jėgas nuo ligų išsekusiems<br />
žmonėms. Avižų grūduose yra vertingų baltymų, riebalų,<br />
mikroelementų ir vitaminų. Taigi vartojant avižų gerėja virškinimas,<br />
valomas ir stiprinamas organizmas, stimuliuojama<br />
protinė veikla. Apie tai kalbamės su Plungės ligoninės gydytoja<br />
infektologe Brone Putriuviene.<br />
Avižų nauda žinoma<br />
jau nuo<br />
senų laikų, nes<br />
jose gausu vitaminų<br />
ir mikroelementų,reikalingų<br />
gyvybinėms<br />
funkcijoms palaikyti,<br />
sveikatai<br />
stiprinti. Avižos<br />
yra labai maistingos.<br />
Jose yra daug augalinių baltymų,<br />
tarp jų labai žmogui reikalingų amino-<br />
rūgščių (triptofano, metionino, lizino,<br />
histidino, cistino, arginino). Baltymai,<br />
esantys avižose, turi riebalų apykaitą<br />
reguliuojančių savybių ir puikiai tinka<br />
sergantiesiems kepenų ir širdies ligomis.<br />
Nemažai avižose yra augalinių<br />
riebalų (iki 40 proc.), todėl avižiniai<br />
dribsniai, palyginti su kitomis kruopomis,<br />
turi daugiausia kalorijų (100 g<br />
– 345 kcal). Avižinės kruopos turi vitaminų<br />
B 1 , B 2 , PP, C, D, E, daug mineralinių<br />
medžiagų (kalio, kalcio, magnio,<br />
fosforo, cinko, mangano, geležies).<br />
Vaistažolių gamybai naudojama avižų<br />
žolė ir grūdai. Grūduose yra alkaloidų<br />
gramino, avenino, saponinų, nemažai<br />
geležies, mangano ir cinko.<br />
Avižos liaudies medicinoje<br />
Avižų želmenys ir grūdai plačiai vartojami<br />
liaudies medicinoje. Dar viduramžiais<br />
grūdai buvo naudojami<br />
kompresams, jų tyrę gerdavo nuo viduriavimo,<br />
o gleivingą nuovirą – nuo<br />
kosulio. Avižos liaudies medicinoje<br />
vartojamos ir dabar. Pastebėta, kad<br />
avižose esantys alkaloidai turi nervus<br />
raminantį, nemigą gydantį poveikį.<br />
Labai vertinga vaistažolių arbata,<br />
pagaminta iš žalių avižų, ramunėlių<br />
žiedų, anyžiaus, levandų. Spiritiniu<br />
avižų žolės antpilu gydomas nervinis<br />
išsekimas, nemiga, protinis pervargimas.<br />
Jis ypač tinka norintiesiems<br />
mesti rūkyti, mat žalių avižų spiritinė<br />
tinktūra palengvina simptomus,<br />
kuriuos sukelia nikotino atsisakymo<br />
sindromas. Kruopų nuoviro (dažnai<br />
su medumi) duodama kaip stiprinančios<br />
priemonės išsekusiems ligoniams<br />
ir sergantiesiems tuberkulioze.<br />
Jis veikia ir kaip silpnas vidurius<br />
laisvinantis vaistas. Sergantiesiems<br />
skrandžio ir žarnų ligomis iš kruopų<br />
antpilo skystosios dalies verdamas<br />
maistingas kisielius. Avižų želmenų<br />
vandeninis antpilas veikia kaip prakaitą,<br />
šlapimą varantis ir karštį mažinantis<br />
vaistas, todėl tinka kaip pagalbinė<br />
priemonė gydant reumatines<br />
ligas. Avižų sėlenos padeda sumažinti<br />
cholesterolio kiekį. Avižos puikiai<br />
tinka veido ir kūno odos kaukėms.<br />
Avižų vonios ir kompresai padeda<br />
gydant egzemą, nudegimus.<br />
Labai vertinga ir avižų želmenų arbata.<br />
Ji skatina organizmą šalinti medžiagų<br />
apykaitos skilimo produktus,<br />
spartina virškinimą, sureguliuoja tuštinimąsi,<br />
stiprina organizmą. Avižų<br />
želmenų arbata pagreitina kenksmingų<br />
medžiagų šalinimą iš organizmo.<br />
Tradicinė avižų košė<br />
Daugelyje šalių avižinė košė yra tradicinis<br />
pusryčių valgis. Ji labai efektyviai<br />
detoksikuoja organizmą, suriša ir pašalina<br />
iš organizmo šviną, kadmį, manganą,<br />
gyvsidabrį. Avižiniai dribsniai – būtinas<br />
maisto produktas laikantis dietų.<br />
Gleivingas avižinių kruopų nuoviras<br />
tinka pačioms griežčiausioms dietoms<br />
sergant virškinimo trakto ligomis.<br />
Tiesa, ne visi gali ir mėgsta valgyti avižų<br />
košę, avižų arbata taip pat nėra labai<br />
populiari. Avižų dribsnius arba košę<br />
reikėtų valgyti kasdien. Arbatą taip pat<br />
reikėtų plikyti, gerti kelis kartus per<br />
dieną. Tokie avižų vartojimo būdai ne<br />
visada patogūs.<br />
Moksliniai duomenys<br />
Avižų gerąsias savybes patvirtina mokslinių<br />
tyrimų duomenys. Pastaraisiais<br />
dešimtmečiais mokslininkai, nagrinėjantys<br />
dietos įtaką mūsų sveikatai,<br />
nustatė, kad avižos turi ypač didelę<br />
reikšmę mūsų organizmui (pirmiausia<br />
– širdies ir kraujagyslių sistemai).<br />
Mokslininkai įrodė, kad avižos gali<br />
net 29 proc. sumažinti įvairių ligų<br />
riziką.<br />
Tyrimų metu taip pat nustatyta, kokie<br />
avižų kiekiai turi įtakos sveikatai.<br />
Pasirodo, kad kasdien vartojami 30 g<br />
avižų padeda kontroliuoti cholesterolio,<br />
cukraus kiekį kraujyje, be to,<br />
turi reikšmės širdies ligų ir net vėžinių<br />
susirgimų profilaktikai. Avižos<br />
teigiamai veikia virškinimo sistemą.<br />
Atlikti dvigubai akli multicentriniai<br />
tyrimai parodė, kad avižos teigiamai<br />
veikia vaikų virškinimo sistemą, taip<br />
pat padeda atsikratyti morfologinių<br />
plonųjų žarnų sutrikimų, turi įtakos<br />
žarnyno gleivinei. Įrodyta, kad avižos<br />
stimuliuoja organizmo funkcinę<br />
būklę, gerėja ne tik imunitetas, bet ir<br />
bendra savijauta.<br />
Ne visi mėgsta košę<br />
Žinoma, puiku, jeigu yra galimybė pakankamai<br />
gauti avižų ir jose esančių<br />
veikliųjų medžiagų. Tačiau ne visiems<br />
tai įmanoma, nes daugelį gyvenimo būdas<br />
priverčia nepaisyti visavertės mitybos<br />
principų. Beje, ne visi mėgsta košę.<br />
Todėl daugelis mielai renkasi natūralų<br />
avižų želmenų, sėklų bei sėlenų preparatą<br />
„Akovena“. Kapsulę išgerti dažnai<br />
būna patogiau, nei suvalgyti dubenėlį<br />
avižinės košės.<br />
Šiame preparate yra avižų sėklų ir<br />
žolės sauso ekstrakto. Avižose esan-<br />
tys D, E, B grupės vitaminai, geležis,<br />
cinkas, manganas stiprina bendrą organizmo<br />
būklę.<br />
Preparate „Akovena“, be avižų sėklų,<br />
yra ir avižų sėlenų. Avižų sėlenos ir<br />
jų ekstraktas yra fiziologiškai veiklios<br />
maisto medžiagos, kurias ypač mėgsta<br />
sveiką gyvenimo būdą propaguojantys<br />
žmonės.<br />
Avižų sėlenos – tai luobelės, liekančios<br />
malant grūdus. Jose gausu ne<br />
tik ląstelienos, bet ir kitų biologiškai<br />
veiklių medžiagų: B grupės vitaminų,<br />
skaidulinių, mineralinių medžiagų.<br />
Sėlenų poveikis pelnė joms „žarnyno<br />
šluotos“ vardą, mat nevirškinamos<br />
skaidulinės medžiagos saugo nuo<br />
vidurių užkietėjimo. Ši balastinė<br />
medžiaga skatina greitesnį maisto<br />
judėjimą ir išmatų pasišalinimą. Sujungdamos<br />
tulžies rūgštis, skaidulinės<br />
medžiagos mažina cholesterolio kiekį<br />
kraujyje. Avižų sėlenose yra beta gliukanų,<br />
kurie taip pat mažina bendrą<br />
cholesterolio koncentraciją kraujo<br />
plazmoje. Sėlenos, brinkdamos skrandyje,<br />
sukelia sotumo jausmą, o tai<br />
naudinga norintiesiems sulieknėti.<br />
„Akovena“ stiprina bendrą organizmo<br />
būklę, stabdo navikinių pakitimų atsiradimą<br />
storosiose žarnose, normalizuoja<br />
žarnyno veiklą, padeda užkietėjus<br />
viduriams, skaidulinės medžiagos<br />
reguliuoja cholesterolio koncentraciją<br />
kraujyje, B grupės vitaminai bei mineralai<br />
papildo jų trūkumą organizme.<br />
„Akovena“ rekomenduojama vartoti<br />
nusilpus organizmui, po sunkių ligų,<br />
ilgą laiką vartojus antibiotikų, esant<br />
vitaminų trūkumui, norint sumažinti<br />
lipidų kiekį kraujyje, esant vidurių užkietėjimui,<br />
sergant cukriniu diabetu.<br />
Rekomenduojama gerti po 1–2 kapsules<br />
3 kartus per dieną, valgio metu.<br />
AVIŽINĖ KOŠĖ<br />
1 stiklinė avižinių dribsnių, 1 stiklinė pieno, 1 stiklinė vandens, pagal skonį cukraus<br />
arba medaus, razinų, riešutų.<br />
Į puodą supilti pieną, vandenį ir užvirinti. Suberti dribsnius ir virti ant vidutinės<br />
ugnies. Po 5–10 min. pagardinti cukrumi (medumi), razinomis, riešutais ir<br />
nukelti nuo ugnies. Išvirtą košę dar galima pagardinti įvairiais vaisiais: obuoliais,<br />
kriaušėmis, bananais ir kt. Puikiai tinka pusryčiams.<br />
AVIŽINIŲ DRIBSNIŲ MALTINIAI<br />
2 stiklinės avižinių dribsnių, 2 šaukštai manų kruopų, 2 kubeliai tirpaus sultinio<br />
(grybų arba vištienos), 2 stiklinės pieno, 2 kiaušiniai, aliejaus kepimui.<br />
Avižinius dribsnius ir manų kruopas sumaišyti ir suberti į dubenį. Sultinio<br />
kubelius smulkiai sutrinti ir sumaišyti su dribsniais. Dribsnius užplikyti verdančiu<br />
pienu, uždengti ir palikti 20 min. šiltoje vietoje, kad išbrinktų. Paskui<br />
įmušti kiaušinius ir išmaišyti. Šaukštu suformuoti pailgus maltinius, dėti<br />
į keptuvėje gerai įkaitintą aliejų ir apkepinti iš abiejų pusių.<br />
Patiekti su grietine arba grietinės padažu. Skanu ir su pomidorų padažu. Beje,<br />
maltiniai gana skanūs ir šalti.<br />
AVIŽINIŲ DRIBSNIŲ PYRAGAS<br />
100 g miežinių miltų, stiklinė kvietinių miltų, stiklinė avižinių dribsnių, 4 kiaušiniai,<br />
stiklinė cukraus, 3 šaukštai grietinės, 3 šaukštai ištirpinto sviesto arba margarino,<br />
saujelė razinų, šaukštelis malto imbiero, šaukštelis kepimo miltelių.<br />
Kiaušinius ištrinti su cukrumi, supilti grietinę, tirpintą sviestą arba margariną<br />
ir išmaišyti. Tada suberti nuplautas ir nusausintas razinas, imbierą, miežinius<br />
ir kvietinius miltus, sumaišytus su kepimo milteliais. Galiausiai supilti avižinius<br />
dribsnius ir išmaišyti. Tešla turi būti tiršta (jeigu ji per skysta, dar reikia<br />
įberti avižinių dribsnių).<br />
Paruoštą tešlą sukrėsti į riebaluotu pergamentiniu popieriumi išklotą kepimo<br />
formą ir kepti vidutinio karštumo orkaitėje apie pusę valandos.<br />
Šis gana trapus pyragas puikiai tinka prie arbatos ar kavos.<br />
46 SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2007 m. gegužė Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT ir WWW.ACONITUM.LT Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT ir WWW.ACONITUM.LT<br />
SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2007 m. gegužė 47
SVEIKA MITYBA<br />
Dieviško skonio DESERTAS<br />
Karštą dieną ne vienas mėgstame „atsivėsinti“ ledais. Ir<br />
kokių tik jų nėra... Prekybos centruose ledų prikrauti net<br />
keli šaldytuvai, šiltuoju metų laiku jais prekiaujama tiesiog<br />
gatvėse, masinio žmonių susibūrimo vietose. Kiekvieną vasarą<br />
gamintojai siūlo vis naujų pavadinimų valgomųjų ledų.<br />
Statistika teigia, kad per metus vienas Lietuvos gyventojas<br />
suvalgo vidutiniškai 6 litrus ledų. Tai palyginti visai nedaug.<br />
Senovės ledų istorija<br />
Manoma, kad šį dieviško skonio desertą<br />
sumanė ir pirmieji pagamino kinai<br />
daugiau nei prieš 3000 metų. Tai buvo<br />
ledo ar sniego ir įvairių vaisių (apelsinų,<br />
citrinų) mišinys, kurio skanauti<br />
galėjo tik turtingieji. Panašų desertą<br />
mokėjo gaminti ir Indijos, Bizantijos,<br />
Persijos, Senovės Egipto šalių virėjai.<br />
Didžiojoje Armėnijos karalystėje<br />
karaliams ir didikams šerbetas būdavo<br />
patiekiamas su sniegu nuo paties<br />
Ararato kalno, tad šiuo gaiviu desertu<br />
puotose galėdavo mėgautis tik išrinktieji.<br />
Karvedys Aleksandras Makedonietis<br />
būtent Armėnijoje paragavo<br />
šerbeto, kurį vėliau jo virėjai turėjo<br />
gaminti kasdien. Rašytiniai šaltiniai<br />
liudija, kad net žygių metu karvedžiui<br />
būdavo patiekiamas desertas – sniegas,<br />
sumaišytas su vynu ar pienu, medumi<br />
ir vaisių sultimis.<br />
Gaivųjį desertą iš vaisių ar uogų sulčių<br />
bei ledų aprašė graikų gydytojas ir fi-<br />
losofas Hipokratas. Romos imperijos<br />
laikų istorijos šaltiniuose minima, kad<br />
aristokratams puotose būdavo patiekiami<br />
sniegu ar ledu atšaldyti arba į<br />
ledą įšaldyti vaisiai bei uogos. Pasakojama,<br />
kad imperatorius Neronas, sužinojęs<br />
apie besibaigiančias sniego atsargas,<br />
įsakė vergams išsirikiuoti nuo<br />
Apeninų kalnų iki imperatoriškosios<br />
virtuvės ir perduoti iš rankų į rankas<br />
indus su kalnų viršūnių sniegu. Paskui<br />
sniegas buvo maišomas su rožių vandeniu,<br />
medumi ir vaisiais, ir desertas<br />
patiekiamas ant puotaujančiųjų stalų.<br />
Manoma, kad persai sukūrė gaivinamąjį<br />
gėrimą „charab“ – šiuolaikinio<br />
šerbeto prototipą. Tai buvo šaldytų<br />
vaisių arba jų tyrės mišinys su medumi,<br />
neretai – ir su alkoholiu.<br />
Kai kurių kulinarijos istorikų teigimu,<br />
valgomųjų ledų receptą į Europą<br />
atvežė ne graikai ar romėnai, bet<br />
italų keliautojas Markas Polas, kuris<br />
iš kelionės po Centrinę ir Pietų Aziją<br />
bei Kiniją atvežė į Veneciją mongolų<br />
chano valgomųjų ledų receptą. Ledai<br />
taip sužavėjo Venecijos didikus, kad<br />
šio skanėsto receptas buvo laikomas<br />
valstybės paslaptimi, o išdavikams<br />
grėsė kalėjimas ir kankinimai. Renesanso<br />
epochoje į ledus buvo dedama<br />
daugiau ingredientų: pieno, cukraus,<br />
kiaušinių, vaisių ir, žinoma, sniego. Jie<br />
išpopuliarėjo Europos dvaruose.<br />
Ledai užkariauja pasaulį<br />
XVII a. Paryžiuje buvo atidaryta pirmoji<br />
kavinė-ledainė. Būtent tada Europoje<br />
šis desertas tapo visiems prieinamas<br />
ir buvo greitai pamėgtas. Istorijos<br />
šaltiniai teigia, kad grietininiai ledai<br />
buvo sukurti Napoleono III valdymo<br />
laikais Prancūzijoje, Plobjer le Bem<br />
miestelyje. Šio miestelio garbei purūs<br />
riebūs grietinėlės ledai pradėti vadinti<br />
plombyru.<br />
Ledų ragavo vis daugiau žmonių, vis<br />
daugiau kulinarų juos gamino, tai tobulėjo<br />
ir gamybos technologija, keitėsi<br />
sudėtinės dalys. Austrai į valgomuosius<br />
ledus įdėjo šokolado, italai sugalvojo<br />
valgomųjų ledų rinkinius su riešutais,<br />
vaisiais, sausainiais, likeriais ir...<br />
gėlėmis.<br />
1846 m. namų šeimininkė Nancy<br />
Johnston iš Niudžersio sukūrė ranka<br />
sukamą ledų šaldymo mašinėlę, kuri<br />
ypač palengvino sunkų ledų gamintojų<br />
darbą. Masinė valgomųjų ledų gamyba<br />
prasidėjo Amerikoje, kai 1851<br />
m. Baltimorėje buvo įkurtas pirmasis<br />
ledų fabrikas. O pirmoji ledų gamybos<br />
mašina buvo sukurta kitame pasaulio<br />
krašte – 1855 m. Australijoje.<br />
1919 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose<br />
buvo pagaminti šokoladu glazūruoti<br />
ledai ir pavadinti „eskimo<br />
pyragaičiu“. Prancūzai teigia, kad<br />
„Minkšti“ ledai, kurių galima paskanauti<br />
kavinėse, prekybos centruose,<br />
yra iš dalies užšaldomi, į juos<br />
įplakama oro. Tam naudojama speciali<br />
įranga. Jie nėra labai šalti – nuo<br />
–3 iki –5°C. Ledų galiojimo laikas<br />
skaičiuojamas valandomis. Norint<br />
tokių ledų realizavimo laiką dar pailginti,<br />
jie grūdinami papildomai.<br />
Tad nenuostabu, kad „minkšti“ ledai<br />
yra brangesni.<br />
Prancūzijoje tuo pačiu laikotarpiu<br />
Šarlis Žervė nutarė padengti ledus<br />
šokoladu ir užmauti ant pagaliuko,<br />
kad būtų patogiau valgyti. Tais pačiais<br />
metais, kai JAV buvo įvestas<br />
„sausasis įstatymas“, daugelis barų<br />
virto ledainėmis, o ledai tapo visų<br />
mėgstamu skanėstu.<br />
Ledai Lietuvoje<br />
XIV a. lietuvių didikų virtuvėje atsirado<br />
šerbetas, razinos, džiovinti abrikosai,<br />
arbata, rytietiški saldumynai.<br />
Virėjai gamindavo tirštą ir saldų šerbetą<br />
iš braškių, aviečių, mėlynių, tekšių,<br />
vyšnių, slyvų, abrikosų, kriaušių, obuolių<br />
su cukrumi arba medumi. Valgomieji<br />
ledai Vilniaus Žemutiniuose<br />
rūmuose daugiausia buvo gaminami<br />
Žygimanto Senojo<br />
laikais.<br />
Tarpukariu laikinojoje<br />
Lietuvos sostinėje Kaune,<br />
vien tik Laisvės alėjoje,<br />
veikė daugiau nei<br />
10 ledainių.<br />
Lietuvos konditeriai<br />
gamino ledus dviem<br />
būdais: pagal lietuviškąjį<br />
(ledai gaminami iš grietinėlės,<br />
pieno, cukraus) ir<br />
prancūziškąjį receptą (ledai<br />
gaminami iš kiaušinių trynių,<br />
pieno, nedidelio kiekio grietinėlės,<br />
cukraus). Lietuviški ledai būdavo<br />
ypač švelnūs, nes juos darydavo<br />
iš riebiausios grietinėlės. Dar vienas<br />
išskirtinis lietuviškų ledų gamybos<br />
bruožas – vietinės kilmės aromatinės<br />
žolelės: ajerai, čiobreliai, erškėtrožės,<br />
kadagių uogos, jazminų žiedai, jonažolės,<br />
juozažolės, levandos, mairūnai,<br />
mėtos, peletrūnai, rožės ir kiti augalai.<br />
Ledus dažydavo burokėlių, morkų,<br />
juodųjų serbentų, gervuogių, mėlynių,<br />
spanguolių, šeivamedžių uogų, vyšnių<br />
sultimis, taip pat mėtų, našlaičių, peletrūnų,<br />
rugiagėlių nuovirais.<br />
Kokius ledus rinktis?<br />
Šiandien išsirinkti mėgstamus valgomuosius<br />
ledus, rodos, visiškai paprasta.<br />
Prekybos centruose ledų prikrauti net<br />
keli šaldytuvai – maždaug 300 rūšių.<br />
Kiekvieną vasarą gamintojai siūlo vartotojams<br />
vis naujų pavadinimų valgomųjų<br />
ledų, dalis jų gaminama ir kitais<br />
metais, o dalies – atsisakoma. Statistika<br />
teigia, kad per metus vienas Lietuvos<br />
gyventojas suvalgo vidutiniškai 6<br />
litrus ledų. Tai palyginti visai nedaug.<br />
Pavyzdžiui, suomiai bei švedai suvalgo<br />
po 16 litrų ledų. Bet didžiausi smaližiai<br />
yra JAV gyventojai, perkantys<br />
ledus kibirėliais. Per metus kiekvienas<br />
šios šalies gyventojas suvalgo apie 30<br />
litrų puikaus deserto.<br />
Lietuvoje populiariausi vanilinio skonio<br />
pieniniai ledai su įvairiais įdarais<br />
ar aplieti šokoladiniu glaistu. Visi<br />
Lietuvoje parduodami ledai griežtai<br />
klasifikuojami pagal sudėtį ir naudojamų<br />
produktų kiekį. Daugiau nei<br />
pusę ledų svorio sudaro vanduo, nesvarbu,<br />
kokie jie – grietininiai ar vaisiniai.<br />
Kuo daugiau leduose yra „sausųjų“<br />
medžiagų (o jų kiekis svyruoja<br />
nuo 25 iki 40 proc.), tuo subtilesnis<br />
šio deserto skonis. Valgydami ledus,<br />
vandens turėtume nejausti (gamybos<br />
procese šaldomas vanduo nevirsta<br />
ledo kristalais).<br />
Svarbiausios ledų sudedamosios<br />
dalys<br />
yra riebalai, baltymai,angliavandeniai<br />
ir, kaip minėjome,<br />
vanduo. Patys<br />
riebiausi valgomieji<br />
ledai<br />
ga-<br />
minami<br />
iš<br />
grietinėlės,<br />
sviesto ar nenugriebto<br />
pieno. Specialistai<br />
teigia, kad grietinėlės<br />
ledai yra kremo konsistencijos, o<br />
pieniniai – gaivesnio skonio. Ledų riebumas<br />
gali svyruoti nuo 2,5 (šerbetai)<br />
iki 15 proc. (grietininiai ledai). Lietuvoje<br />
ledų gamybai nenaudojami sausos grietinėlės<br />
milteliai, o tik švieži produktai.<br />
Jei ledai pigesni, didelė tikimybė, jog jie<br />
pagaminti iš augalinių riebalų: kokosų,<br />
palmių, rapsų ar palmių branduolių aliejaus<br />
bei jų mišinių. Tokius ledus (beje, jų<br />
realizavimo terminas yra ilgesnis) turėtų<br />
rinktis bijantieji cholesterolio (juose nėra<br />
sočiųjų riebalų rūgščių). O tiems, kurie<br />
ieško klasikinio skonio pieninių ledų,<br />
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos<br />
specialistai pataria ieškoti užrašo<br />
„grietininiai ledai“ (taip rašoma tik ant<br />
ledų, pagamintų iš pieno produktų).<br />
SVEIKA MITYBA<br />
Vaisiniai ledai, arba šerbetas, tikriausiai<br />
domina žmones, vengiančius priaugti<br />
nereikalingų kilogramų ar mėgstančius<br />
tikrai šaltą desertą. Vaisiniuose leduose<br />
gali būti tik iki 2,5 proc. riebalų, o gali<br />
jų ir visai nebūti.<br />
Ledai nebūtų toks mėgstamas desertas,<br />
jei į juos gamintojai nedėtų įvairių<br />
įdarų, priedų, neaplietų šokoladiniu<br />
glaistu. Tačiau jei mieliau renkatės natūralesnius<br />
produktus, verta atminti<br />
vieną dalyką: jei ant etiketės užrašyta<br />
„braškiniai“, „avietiniai“, vadinasi, gaminant<br />
ledus buvo naudojamas natūralus<br />
produktas (džemas, sultys, uogos),<br />
o jei – „braškių skonio“, vadinasi, ledų<br />
sudėtyje yra tik sintetinių aromatų.<br />
Ledus valgyti sveika?<br />
Dažnai tvirtinama, kad ledus valgyti<br />
sveika. Juose yra aminorūgščių, kalcio,<br />
magnio, fosforo, riebaluose tirpių vitaminų<br />
A, D, E ir K. Tačiau nereikia<br />
pamiršti, kad į šį<br />
gardų desertą dedama<br />
įvairių priedų. Kai<br />
kurios bendrovės konservantų<br />
(pailginančių<br />
ledų galiojimo laiką),<br />
nenaudoja.<br />
Dažniausi priedai<br />
– stabilizatoriai.<br />
Gerą vardą<br />
ir patirtį turinčios<br />
įmonės stengiasi<br />
naudoti augalinės<br />
kilmės priedus, pvz.,<br />
baltosios akacijos gumą<br />
(E 410), guaro gumą (E<br />
412), karagenaną (E<br />
407). Į ledus taip pat<br />
dedama emulsiklių<br />
– jie padeda išlaikyti<br />
dviejų ir daugiau nesimaišančių<br />
medžiagų<br />
(pvz., aliejaus ir vandens, riebalų<br />
ir vandens) mišinį. Dažniausiai<br />
tai būna lecitinas (E 322), Karob<br />
grūdų guma (E 410), rūgštingumą<br />
reguliuojanti medžiaga adipino rūgštis<br />
(E 355-E 357), pektinai (E 440).<br />
Ledų spalva taip pat priklauso nuo<br />
dedamų maisto priedų ir kitų maisto<br />
produktų. Bet ką naudoja gamintojas<br />
(sintetinius dažiklius ar natūralius<br />
dažus iš burokėlių), teks išsiaiškinti<br />
pačiam pirkėjui. Tiesa, gamintojai<br />
tvirtina, kad sintetinių dažų į ledus<br />
dedama retai.<br />
Ledų porcijų taip pat yra įvairių – nuo<br />
27 mililitrų iki poros litrų. Svarbiausia,<br />
kad nebūtų pakitusi ledų išvaizda<br />
ir jie nebūtų ištirpę. Šaldymo kameroje<br />
(temperatūra – žemesnė nei 18°C)<br />
juos galite laikyti apie 30 dienų.<br />
48 SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2007 m. gegužė Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT ir WWW.ACONITUM.LT Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT ir WWW.ACONITUM.LT<br />
SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2007 m. gegužė 49
GAMTOS VAISTINĖ GAMTOS VAISTINĖ<br />
Žolelių ARBATOS<br />
Baltu apdaru pasipuošė sodai ir krūmai, margaspalviais<br />
žiedais apsipylė pievos. Gėrimės ir džiaugiamės gyvybe alsuojančia<br />
gamta. Tik ar žinome, kad prisirinkę ir susidžiovinę<br />
lietuviškų žolelių, galime išsivirti nepaprastai skanių arbatų,<br />
kurios pagerins nuotaiką ir sveikatą? O kai kurių žolelių arbata<br />
suteiks ir energijos – jos paprastai pristingame pavasarį.<br />
Juk vaistinėse žolėse gausu biologiškai veiklių junginių. Apie<br />
lietuviškų ir kitokių žolelių galią bei jų poveikį organizmui pasakoja<br />
dr. Dalia Sekmokienė.<br />
Daugelis lietuvių<br />
iki šiol mano,<br />
kad tik vaisiai ir<br />
uogos gali duoti<br />
mūsų organizmuiapčiuopiamą<br />
naudą, o žolės<br />
vartojamos<br />
tik susirgus, kad<br />
jų arbatos nėra<br />
skanios. Pabandykite<br />
patys prisirinkti ir išdžiovinti<br />
kai kurių augalų, jų žiedų ar šaknų, paskanaukite<br />
jų arbatos. Jei žolelių arbatą<br />
pagardinsite medumi, bus skaniau, ir<br />
nauda didesnė. Arbatą galite saldinti ir<br />
cukrumi ar fruktozės sirupu. Žiedlapių<br />
ar žolelių kiekį arbatai pasirinkite pagal<br />
skonį.<br />
Jazminas žadina meilę ir<br />
užuojautą<br />
Pradėkime nuo puošniojo jazmino<br />
žiedų. Šis medelis gausiai žydi, todėl<br />
nesunkiai prisirinksite jo žiedų žiemai.<br />
Jazmino arbata labai aromatinga ir skani.<br />
Žiedlapius galite maišyti su žaliąja<br />
arbata, pagardinti citrinos sultimis.<br />
Ajurvedos medicina teigia, kad jazmino<br />
žiedų arbata padeda išreikšti meilės bei<br />
užuojautos jausmus, pasižymi vėsinančiu<br />
organizmą poveikiu.<br />
Ši arbata malšina psichoemocinio pobūdžio<br />
negalavimus, padeda, kai skauda<br />
galvą, esant vidiniam kraujavimui. Ji<br />
tinka žmonėms, turintiems šlapinimosi<br />
sutrikimų (kai šlapimo pūslė dirgli, tarsi<br />
deganti), taip pat gali būti vartojama<br />
sergant virusinėmis infekcijomis.<br />
Jazmino žiedų arbata reguliuoja medžiagų<br />
apykaitą, stiprina nervų sistemą,<br />
stabdo kraujavimą, pasižymi antibakteriniu<br />
poveikiu, stiprina, valo visą limfos<br />
apytakos sistemą. Jazmino arbata teigiamai<br />
veikia kaulus, kaulų čiulpus, kraują,<br />
nervų, kraujotakos sistemą.<br />
Kiaulpienės valo ir tonizuoja<br />
Organizmui labai naudingos žaviosios<br />
geltonplaukės kiaulpienės. Jų arbata<br />
valo, tonizuoja, teigiamai veikia kraujotakos,<br />
virškinimo, šlapinimosi ir limfinę<br />
sistemas.<br />
Viena kiaulpienių arbata nėra skani.<br />
Tačiau jeigu į kiaulpienės šaknų arbatą<br />
įspausite citrinos sulčių, galėsite gardžiuotis<br />
kartoku ir labai sveiku gėrimu.<br />
Ši arbata jus tonizuos. Kiaulpienės<br />
šaknų (nedidelį kiekį) galite įmaišyti į<br />
baziliko arbatas.<br />
Kiaulpienės puikiai detoksikuoja (išvalo)<br />
kraują, virškinamąjį traktą, ypač<br />
kepenis bei tulžį. Kiaulpienių šaknys<br />
labai dera su varnalėšų šaknimis, žaliąja<br />
arbata bei įvairiausiomis prieskonių<br />
arbatomis. Arbatų mišinys dar labiau<br />
išvalo organizmą. Kiaulpienių šaknų<br />
arbatos patartina gerti žmonėms,<br />
mėgstantiems mėsą, valgantiems daug<br />
riebaus ar kepto maisto.<br />
Kiaulpienės vartojamos gydant mastopatiją,<br />
padidėjus limfiniams mazgams.<br />
Bazilikas suteikia aiškumo<br />
protui<br />
Tereikia mažo žiupsnelio baziliko, kad<br />
pasigamintumėte nepaprasto skonio<br />
egzotišką gėrimą, kurį tinka gerti ir<br />
atvėsusį. Baziliką galima maišyti su<br />
medumi bei kitais kvepiančiais prieskoniais<br />
– gvazdikėliais, kardamonu,<br />
muskato riešutu, imbieru. Tačiau turėtų<br />
vyrauti baziliko skonis. Baziliko ir prieskonių<br />
mišinio arbata ypač tinka tiems,<br />
kurių vangus virškinimas, o virškinamajame<br />
trakte yra daug šlakų. Baziliko<br />
arbata, maišyta su kitais prieskoniais,<br />
šildo organizmą, todėl puikiai tinka vėsesnę<br />
dieną.<br />
Baziliką galima auginti namuose, vazone<br />
ant palangės. Tuomet šis prieskoninis<br />
augalas valys buto orą, gerins<br />
energetiką.<br />
Bazilikas stiprina nervų audinį bei gerina<br />
atmintį. Vedų medicina teigia, kad<br />
baziliko arbata su medumi suteikia protui<br />
ypatingo aiškumo.<br />
Apskritai bazilikas – viena iš švenčiausių<br />
žolių vedų medicinoje. Ji padeda plėtoti<br />
čakros, kuri siejama su vadinamąja trečiąja<br />
akimi, energetiką. Bazilikas atveria<br />
širdį ir protą, pripildo meilės ir ištikimybės<br />
energijos. Bazilikas gali suteikti<br />
žmogui dievišką apsaugą, „valo“ aurą,<br />
stiprina imuninę sistemą.<br />
Baziliko arbata teigiamai veikia kaulų<br />
čiulpus, kraują, plazmą, nervų audinius,<br />
kvėpavimo bei virškinimo sistemas. Sergant<br />
peršalimo ligomis, baziliko arbata<br />
mažina temperatūrą, skatina prakaito išsiskyrimą.<br />
Labai tinka sergant bronchitu,<br />
kitomis plaučių ligomis. Bazilikas šalina<br />
gleives iš plaučių, nosies, veido ertmių.<br />
Ybiškė veikia subtilias<br />
energijas<br />
Ybiškės (Hibiscus rosa-sinensis, Malvaceae)<br />
žiedlapių arbata turi malonų<br />
rūgštų skonį. Vasarą iš žiedų galima pasiruošti<br />
puikų vėsinantį gėrimą (tereikia<br />
8 g žiedų užpilti 0,5 l šalto virinto<br />
vandens ir palaikyti pusvalandį).<br />
Ybiškės žiedų arbata gerina medžiagų<br />
apykaitą, stabdo kraujavimą, malšina<br />
spazmus, vėsina organizmą, valo<br />
kraują nuo toksinų. Vartojama gydant<br />
dismenorėją, kitus menstruacijų ciklo<br />
sutrikimus, ypač esant gausiam kraujavimui.<br />
Padeda sergant šlapimo pūslės ir<br />
šlapimtakių ligomis, kosint. Teigiamai<br />
veikia raumenis, kaulų čiulpus, nervų<br />
audinį bei reproduktyvinę sistemą.<br />
Gudobelė stiprina širdies<br />
raumenį<br />
Labai skani gudobelės žiedų arbata,<br />
kurią galima gerti ir atvėsusią. Gydymosi<br />
tikslais dažniausiai vartojami<br />
gudobelės vaisiai. Žiedų poveikis šiek<br />
tiek silpnesnis (tačiau arbata daug skanesnė).<br />
Gudobelė stiprina nusilpusią<br />
širdį, mažina kraujospūdį, padeda nuo<br />
nemigos. Gudobelės arbata labai tinka<br />
varginant neurogeninės kilmės širdies<br />
skausmui, padidėjus cholesterolio kiekiui<br />
kraujyje, sergant ateroskleroze. Ši<br />
arbata gerina virškinimą, todėl ją gali<br />
vartoti sergantieji skrandžio ligomis.<br />
Norėdami sustiprinti širdies raumenį, į<br />
gudobelės arbatą įmaišykime prieskonių,<br />
stiprinančių širdį: kardamono ar<br />
cinamono. Arbata bus skanesnė, aromatingesnė<br />
bei naudingesnė.<br />
Saldymedis jaunina<br />
Saldymedis įeina į vertingiausių pasaulio<br />
žolių dešimtuką. Šis augalas labai<br />
gerai dera su imbieru. Saldymedžio<br />
arbatos geriau nesaldinti. Ruošdami<br />
arbatą, saldymedžio šaknį pavirinkite,<br />
įdėkite apelsinų ar mandarinų žievelių,<br />
cinamono, kardamono ar kitų prieskonių.<br />
Saldymedį galima maišyti su mėtomis<br />
ar ybiške. Gėrimai su saldymedžiu<br />
labai skanūs atvėsę.<br />
Saldymedis jaunina organizmą ir suteikia<br />
jėgų, pakelia dvasią, nuramina<br />
žmogų. Šio augalo arbata jaunina ir to-<br />
nizuoja visus audinius, teigiamai veikia<br />
antinksčius, slopina alergines reakcijas,<br />
gerina regėjimą, plaukų, odos būklę,<br />
koreguoja organizmo funkcijas menopauzės<br />
metu. Puikiai padeda peršalus,<br />
sergant bronchitu, laringitu, sunkiai ir<br />
skausmingai šlapinantis. Valo gleives iš<br />
organizmo, plaučių, neutralizuoja kitų<br />
žolių šalutinį poveikį.<br />
Saldymedis teigiamai veikia visus audinius.<br />
Tačiau derėtų neužmiršti, kad<br />
per dažnas mėgavimasis saldymedžio<br />
arbata gali pakenkti kasai.<br />
Mėta atgaivins karštą dieną<br />
Mėtos Lietuvoje labai paplitusios.<br />
Dažniausiai žmonės geria karštą mėtų<br />
arbatą ir mažai kas gamina mėtų gaivą.<br />
Kai negeria, tai ir nežino, kokia ji skani,<br />
kaip atvėsina ir harmonizuoja organizmą<br />
per karščius ar dirbant tvankiose šiltose<br />
patalpose.<br />
Mėtų arbata gerina virškinimą, sumažina<br />
vidurių pūtimą, turi spazmus slopinantį<br />
poveikį. Ajurveda teigia, kad<br />
mėtos stiprina moterų reprodukcinę<br />
sistemą, padeda užtrukus menstruacijoms.<br />
Mėtų poveikis moteriškų negalavimų<br />
metu bus dar stipresnis, jei į arbatą<br />
įdėsite šiek tiek kraujažolės. Kraujažolė<br />
nuo seno laikoma moterų augalu. Be to,<br />
ši vaistažolė gydo gastritą, slopina peršalimą,<br />
ramina ir stiprina nervus, tarsi<br />
paryškina jutiminį pasaulio suvokimą.<br />
Unikali vaiskrūmių lapų ir uogų<br />
arbata<br />
Jei jau kalbame apie lietuviškas arbatas,<br />
tai nesibodėkime patys pasiruošti jų žaliavos.<br />
Gerai organizmą veikia ir sutei-<br />
kia malonų harmonijos pojūtį vaiskrūmių<br />
lapų arbatos, maišytos su uogomis<br />
ar čiobreliais. Vasarą prisidžiovinkite<br />
serbentų ir vyšnių, žemuogių ir aviečių<br />
lapų, dėl kvapnumo įmeskite vieną kitą<br />
uogą arba žiupsnelį čiobrelių. Turėdami<br />
tokių atsargų visus metus galėsite gardžiuotis<br />
unikalia lietuviška arbata, kuri<br />
stebins svečius ir stiprins imunitetą.<br />
Rožės žiedlapiai ypatingai<br />
progai<br />
Nepamirškite (savo auginamų) mėgstamų<br />
rožių. Jų žiedlapių arbata yra<br />
subtilaus skonio, geriama ypatingomis<br />
progomis, kai norime nusimesti visus<br />
pasaulio rūpesčius. Prieš rinkdami rožės<br />
žiedlapius pabendraukite su augalu,<br />
paprašykite padovanoti savo žiedyną<br />
ir viso kosmoso meilę, kurią jūs skleisite<br />
kitiems. Rožė atveria širdies čakrą,<br />
teigiamai veikia kraują, kaulų čiulpus,<br />
nervų audinį. Rožių žiedlapius galite<br />
maišyti su ybiškės žiedais.<br />
Prieskonių arbatos tonizuoja<br />
Prieskonių arbata malonu ir naudinga<br />
mėgautis tada, kai apniunka oras arba<br />
užklumpa įkyrūs lietūs. Prieskonių arbatos<br />
sušildo kūną ir skaidrina nuotaiką,<br />
sužadina virškinimą, padeda pasišalinti<br />
šlakams. Šias arbatas labai vertina<br />
egzotikos mėgėjai.<br />
Geras derinys, kai šafranas maišomas<br />
su imbieru, kardamonu, cinamonu,<br />
gvazdikėliais bei baltaisias pipirais. Šis<br />
mišinys turi ypatingą poveikį: jaunina,<br />
padeda išvengti depresijos, tonizuoja<br />
bei stiprina širdį, gydo moteriškas ligas,<br />
vyrų impotenciją.<br />
50 SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2007 m. gegužė Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT ir WWW.ACONITUM.LT Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT ir WWW.ACONITUM.LT<br />
SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2007 m. gegužė 51
LAISVALAIKIS LAISVALAIKIS<br />
Kryžiažodžio atsakymą surašykite į lentelę, esančią po kryžiažodžiu, iškirpkite<br />
ir atsiųskite adresu:<br />
Kryžiažodis<br />
„<strong>Sveikatos</strong> <strong>ABC</strong>“ Nr. 5. p. d. 852, 44034 Kaunas<br />
Nugalėtojas iš visų teisingai atsakiusiųjų išrenkamas burtų keliu.<br />
Sveikiname Jurgitą Dicevičiūtę iš Švenčionių r. Burtai lėmė, kad ji iš visų<br />
teisingai išsprendusiųjų kryžiažodį „<strong>Sveikatos</strong> <strong>ABC</strong>“ 2007 m. Nr. 4 gaus prizą<br />
– sveikatos profilaktikos priemonę.<br />
Kryžiažodžio „<strong>Sveikatos</strong> <strong>ABC</strong>“ Nr. 4 atsakymai<br />
Horizontaliai: Šalna. „Toska“. Akas. Kartas. Valua. Apas. Tos. Karu. Masto. Si. Tapati.<br />
„Baltika“. Antakį. Lips. Kar. Kaita. Akaša. Osa. NASA. Pils. Sasa. Bosas. Kitaip.<br />
Lia. Salpa. Paskui. Kri. Ankštis. Marsas. Asasinai.<br />
Vertikaliai: Himnas. At. Oka. Salt. Kruopa. Ratas. Pasaka. Patart. Ibiai. Apklot.<br />
Alsas. Tikas. Ar. Laka. Paros. Savi. Taka. Mina. Tino. Pastatas. Kasa. Suopį. Itava.<br />
Askas. Žiauna. Pliks. Lakta. Ris. Alisa. Asjentai.<br />
Kryžiažodžio raktas: Kairiarankis.<br />
Kryžiažodį sudarė Jūratė Petrošiūtė<br />
Kokia jūsų PSICHOLOGINĖ BŪSENA?<br />
Šis testas neduos tikslios diagnozės, kas jus kamuoja, tačiau<br />
padės suprasti, kas ne taip, ką reikia pakeisti.<br />
Į kiekvieną iš 12 klausimų atsakykite taip arba ne.<br />
Kiekvieną teigiamą atsakymą atitinka raidė (pvz., jei į 1-ą klausimą atsakėte<br />
taip, pažymėkite jį 1A, jei į 2 klausimą atsakėte ne, – 0). Remkitės žemiau<br />
pateikta lentele:<br />
1=A 5=A 9=C<br />
2=C 6=B 10=D<br />
3=B 7=A 11=B<br />
4=C 8=D 12=D<br />
Suskaičiuokite, kiek kartų pažymėjote raides A, B, C, D.<br />
Suskaičiuokite rezultatus.<br />
1. Nuo pat ryto jaučiatės prislėgti, tačiau nuotaika pagerėja dienos pabaigoje. TAIP NE<br />
2. Būna dienų, kai jūs visiškai nenorite kelti kojos iš namų. TAIP NE<br />
3. Kai esate įsitempę, jums skauda pilvą (vargina mėšlungis, vidurių pūtimas). TAIP NE<br />
4. Esate tokie drovūs, kad praleidžiate daugybę progų, o paskui sau priekaištaujate. TAIP NE<br />
5. Lengvai užmiegate, tačiau pabundate apie 3 vai. ryto ir daugiau nebesumerkiate akių. TAIP NE<br />
6. Jums sunku užmigti. TAIP NE<br />
7. Neturite apetito ir numetėte keletą kilogramų. TAIP NE<br />
8. Jums atrodo, kad viskam atlikti neturite laiko arba viską darote negerai. TAIP NE<br />
9. Jums sunku kvėpuoti, prakaituojate. TAIP NE<br />
10. Jūs mielai pakeistumėte darbą, nes jūsiškis atrodo neįdomus ir niekam vertas. TAIP NE<br />
11. Jūsų burna dažnai sausa, o rankos visada drėgnos. TAIP NE<br />
12. Jums atrodo, kad lengvai įveikiate nereikšmingas kliūtis, TAIP NE<br />
tačiau nekontroliuojate svarbių gyvenimo įvykių<br />
SURINKOTE DAUGIAUSIAI A. Esate linkę pasiduoti depresijai.<br />
Pasikonsultuokite su savo gydytoju, kuris paskirs silpnų raminamųjų ir padės išvengti tikros depresijos. Venkite stimuliuojančių preparatų, kurie<br />
tik pasunkintų jūsų būseną. Mokykitės atsipalaiduoti. Jei simptomai stiprėja ir kartojasi, turbūt reikėtų kreiptis į psichoterapeutą ir kartu su juo<br />
ieškoti blogos savijautos priežasčių.<br />
SURINKOTE DAUGIAUSIAI B. Esate nuolat kuo nors susirūpinę.<br />
Jūs dažnai esate neramus, bijote blogiausio, nuolat mąstote apie nesėkmes ir sunkumus, kuriuos gali tekti patirti. Išmokite į gyvenimą žiūrėti<br />
ramiau: aplinkiniai nėra jūsų priešai. Supraskite, kokių turite gerųjų savybių, ką sugebate, ir veikite nieko nebijodami. Jei norite atsipalaiduoti,<br />
dažniau išeikite į gamtą, kur patirsite daug teigiamų emocijų.<br />
SURINKOTE DAUGIAUSIAI C. Visada ko nors bijote.<br />
Gyvenate su baime širdyje: bijote pasirodyti kvaili, nepateisinti savo arba kitų vilčių, baiminatės nežinomybės arba uždaros erdvės. Jūsų nuogąstavimai<br />
yra fizinių negalavimų priežastis. Taigi įsisukate į užburtą ratą: padažnėjęs širdies ritmas, prakaitavimas, pykinimas jums vėl kelia baimę,<br />
ir t. t. Vertėtų kreiptis pagalbos į psichiatrą. Jo padedami geriau jausitės ir įveiksite baimes. Gyvenimas vėl įgaus skonį.<br />
SURINKOTE DAUGIAUSIAI D. Jūs nuolat patiriate stresą.<br />
Kaip ir dauguma žmonių, jūs pavargote besiplėšydami tarp šeimos ir darbo, todėl neįstengiate visko atlikti gerai. Jūs stengiatės, kad nieko netrūktų<br />
vaikams ir namams, tačiau jau darosi sunku visur suspėti. Turbūt pats laikas stabtelėti ir šiek tiek atsipūsti – jūs turite teisę pailsėti.<br />
52 SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2007 m. gegužė Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT ir WWW.ACONITUM.LT Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT ir WWW.ACONITUM.LT<br />
SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2007 m. gegužė 53
SKAITYTOJŲ ANKETA<br />
Ko mūsų žurnalui trūksta?<br />
Apie ką dar norėtumėte skaityti?<br />
Ką siūlytumėte pakeisti?<br />
Išsakykite savo nuomonę<br />
mūsų žurnale.<br />
Ar patiko praėjusio mėnesio numeris?<br />
Kodėl?<br />
...........................................................................<br />
...........................................................................<br />
...........................................................................<br />
Įdomiausias šio numerio straipsnis<br />
...........................................................................<br />
...........................................................................<br />
...........................................................................<br />
Kurio straipsnio visai neskaitėte?<br />
...........................................................................<br />
...........................................................................<br />
...........................................................................<br />
Kokią temą norėtumėte pasiūlyti?<br />
...........................................................................<br />
...........................................................................<br />
...........................................................................<br />
Jūsų klausimas gydytojui?<br />
...........................................................................<br />
...........................................................................<br />
...........................................................................<br />
...........................................................................<br />
...........................................................................<br />
...........................................................................<br />
Jūsų vardas..................................................<br />
Pavardė..........................................................<br />
Amžius............................................................<br />
Adresas, telefonas....................................<br />
...........................................................................<br />
Užpildykite kuponą, iškirpkite ir<br />
atsiųskite adresu:<br />
p. d. 852, LT-44034 Kaunas,<br />
Chlorella CE pagrindinė veiklioji medžiaga<br />
yra chlorelių milteliai, o jų poveikį<br />
papildo vitaminai C ir E.<br />
Chlorella CE tinka vartoti:<br />
• norint pašalinti iš organizmo toksinus ir<br />
sunkiuosius metalus, nuodijančius organizmą,<br />
• stiprinant imuninę sistemą,<br />
• sveikstant po įvairių ligų, operacijų,<br />
traumų,<br />
• gerinant kepenų ir tulžies pūslės veiklą,<br />
• norint palaikyti normalų kraujospūdį.<br />
Chlorella CE – aukščiausius reikalavimus<br />
atitinkantis preparatas, detoksikuojantis<br />
organizmą bei užtikrinantis<br />
geresnę sveikatos būklę.<br />
CHLORELLA CE N45<br />
KAINA - 21,95 Lt.<br />
Akcijos trukmė iki gegužės 31 d.<br />
1 MĖN. – 4,59 Lt<br />
3 MĖN. – 13,77 Lt<br />
6 MĖN. – 27,54 Lt<br />
12 MĖN. – 55,08 Lt<br />
54 SVEIKATOS <strong>ABC</strong> 2007 m. gegužė Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOS<strong>ABC</strong>.LT ir WWW.ACONITUM.LT
Change language