MEILĖ SAVO DARBUI - Sveikatos ABC

sveikatosabc.lt

MEILĖ SAVO DARBUI - Sveikatos ABC

Nr.5

www.sveikatosabc.lt 4.89 Lt

SVEIKATINIMO, PROFILAKTIKOS IR GYVENIMO BŪDO ŽURNALAS

Avižos ir

SVEIKATA

Žolelių

ARBATOS

Liekninamasis

KVĖPAVIMAS

Kreivų veidrodžių KARALYSTĖJE

2007 m. gegužė

Sustoti neleidžia

MEILĖ SAVO

DARBUI

KMU Psichiatrijos klinikos

vadovė dr. Virginija Adomaitienė

ISSN 1648-1658

Saulės

AKINIAI

Genų

BURTININKAI

Ar galima

kontroliuoti

CUKRALIGĘ?


Viršelyje – Rimvydo Varnausko nuotrauka

Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT

Mėnesio interviu

6 Sustoti neleidžia meilė savo darbui

Iš LNK TV laidos

14 Imunitetas ir beta gliukanai

20 Vaikų atmintis

28 Sąnariai – ne batai

33 Kaip atsikratyti nereikalingų

kilogramų?

34 Senatviniai kraujotakos sutrikimai

46 Avižos ir sveikata

Jūsų vaikas

16 Vaikui skauda pilvą: ką daryti?

18 Kad pramogos nesibaigtų

traumomis

Psichoterapeutas pataria

22 Kreivų veidrodžių karalystėje

Jauskitės puikiai

24 Liekninamasis kvėpavimas

Grožis ir sveikata

30 Plaukai – moters puošmena

32 Saulės akiniai – ne prabanga, bet

būtinybė

Skaitytojų pageidavimu

26 Ar galima kontroliuoti cukraligę?

Laisvalaikio minutės

36 Drambliai... ant palangės

Kas yra kas

38 Genų burtininkai

Sveiki namai

42 Mažųjų tvirtovė

Jūsų bendraminčiai

44 Geriausi vaistai – linksma

nuotaika ir optimizmas

Sveika mityba

48 Dieviško skonio desertas

Gamtos vaistinė

50 Žolelių arbatos

TURINYS

Laisvalaikis

52 Kryžiažodis

53 Kokia jūsų psichologinė būsena?

SVEIKATOS ABC 2007 m. gegužė 3


REDAKTORĖS ŽODIS IŠ REDAKCIJOS PAŠTO

Gegužė – metas, kai visa gamta pražysta

ir skuba užmegzti vaisius. Tokiu

metu visada prisimenu seną animacinį

filmuką apie garvežiuką, kuris net

ir dirbdamas savo darbą – veždamas

keleivius – mokėjo stabtelėti ir pasigėrėti

žydinčiomis pakalnutėmis ar baltažiedėmis

ramunėmis. „Juk nespėsime

apsidairyti ir jų nebebus“, – ramindavo

skubančiuosius garvežiukas. Iš

tiesų, žmogaus gyvenimas, kaip sako

mūsų mėnesio interviu pašnekovė

KMU Psichiatrijos klinikos vadovė

Virginija Adomaitienė, yra trumpas,

mums visiems trūksta laiko, kad spėtume

įgyvendinti visus sumanymus,

viską aprėpti ir pamatyti. Paroje valandų

per mažai... Tačiau stabtelėti

verta, nes gera emocinė, dvasinė būsena

lemia fizinę sveikatą. O kurgi

daugiau pasisemsi teigiamų emocijų,

jei ne gamtoje?

Beje, besigrožėdami gamtos žiedais

ir spalvomis prisirinkime jų lapelių

ar žiedlapių. Vėlyvą rudenį, kai pavasario

šėlsmas bus seniai užmirštas,

galėsime gardžiuotis itin skania ir

sveikatai naudinga jų arbata.

Bet dabar dar pavasaris, tiesa, jau

skubantis į vasaros šventę. Taigi pats

metas ruoštis atostogų sezonui. Moterys

kaip visada prieš vasarą puola

dailinti savo kūno linijas. Tik nevertėtų

persistengti, kad neatsidurtume

„kreivų veidrodžių karalystėje“,

kai žiūri į save veidrodyje (esi visai

normalaus kūno sudėjimo!) ir nesi patenkinta

savimi – vis atrodo, kad dar

per stora. Ypač toks savęs nuvertinimas

būdingas paauglėms ir jaunoms

merginoms, o tada iki sunkių valgymo

sutrikimų tik vienas žingsnis... Ar ne

geriau būtų imtis paprastesnių lieknėjimo

būdų nei dietos? Galbūt vertėtų

išbandyti liekninamąjį kvėpavimą?

Ar girdėjote apie tokį svorio metimo

būdą? Jeigu ne, skaitykite apie tai

naujame mūsų žurnalo numeryje.

Jame rasite puikių patarimų, kaip

pasirinkti tinkamus saulės akinius

(kaipgi vasarą be jų!), kaip apsaugoti

savo vaikus nuo traumų, kurių šiuo

metų laiku itin padaugėja, sužinosite,

ar įmanoma kontroliuoti cukraligę

ir ką veikia genetikai. Tikimės, kad

su įdomumu perskaitysite ir straipsnį

apie neįprastą gydytojo Martyno

Marcinkevičiaus kolekciją – dramblių

statulėles. Juk dramblys Rytų šalyse

laikomas laimės simboliu. Taigi būkite

laimingi, sveiki ir džiaukitės kiekviena

gamtos žydėjimo akimirka. O mes

lauksime Jūsų laiškų ir būsime dėkingi

už juose išsakytas mintis bei pasiūlymus.

Nuoširdžiai, Rima Balanaškienė

Leidžia UAB „Svei ka tos ABC

ISSN 1648-1658

Re dak ci jos ad re sas:

p.d. 852, 44034 Kau nas

Te le fo nas: 32 80 08

Fak sas: 33 84 87

El. paštas: redaktore@sveikatosabc.lt

Sveikatinimo, profilaktikos ir

gyvenimo būdo žurnalas

2007 M. GEGUŽĖ NR. 5

Vy riau sio ji redaktorė

Ri ma Balanaškienė

Redaktorė

Laima Junevičienė

Ben dra dar biai

Vaida Leškevičiūtė

Ieva Paulauskienė

Gražina Vasiliauskienė

Mantas Jakimavičius

Eligijus Bielinskas

Jūratė Petrošiūtė

Kęstutis Merkys

Silvija Šileikaitė

Martynas Juzėnas

Vida Pečiulytė

Daiva Bertulienė

Di zai ne ris

An drius Ve rei kis

Te le fo nas re kla mai:

8 612 85418

Kai na 4,89 Lt

Rankraščiai negrąžinami ir

ne re cen zuo ja mi

www.svei ka to sabc.lt

Spaus di no UAB „Regrafas“

Piliakalnio g. 3,

LT-46224

Kaunas

Kokybės telefonas

8 37 441111

Miela redakcija,

Mama kai tik gali būtinai įsigyja leidinį „Sveikatos

ABC“. Iš tikrųjų švietimas labai svarbu,

ypač XXI amžiuje. Džiaugiuosi natūraliais

preparatais, nes chemija kuo toliau, tuo

blogiau. Nežinau, ką reikėtų pavartoti, kad

atmintis būtų geresnė, nes esu išsiblaškiusi,

kartais neatsimenu, kur ką pasidėjau. Dabar

pradėjau lankyti vairavimo kursus, tai turiu

būti energinga, aktyvi. Bet svarbiausia, kad

telefono numerį atsimenu puikiai, nereikia

net užsirašyti, o kitko neatsimenu. Gal dėl to,

kad man tik 25-eri, o narkozių jau esu patyrusi

sunku suskaičiuoti kiek, nes per mėnesį

po 5–7 kartus darydavo bronchoskopiją su

narkoze. Mat sergu įgimta bronchektazine

liga. Kai buvau 16-os, Vilniaus Raudonojo

Kryžiaus ligoninėje atliko operaciją, kuri

truko apie aštuonias valandas. 2000-aisiais

operavo anginą, 2002 m. – nosies pertvarą,

o 2004 m. iš tulžies pašalino akmenukus.

Nuo tol turiu labai derinti maistą.

Visa vaikystė prabėgo tarp keturių sienų,

baltų chalatų, bet vis tiek gimiau po laiminga

žvaigžde, gyvenu kaip ir visi žmonės, tik

pasisaugoti reikia, neperšalti, nelabai tinka

besikaitaliojantis mūsų klimatas – čia šilta,

čia šalta.

Be galo sunku, nes esu labai jautri, viską, kas

ką sako, imu į galvą. Tiesa, kartais paaiškėja,

kad išgyvenu be reikalo, tačiau jau penkeri

metai, kaip netikiu žmonėmis, nes visi anksčiau

ar vėliau apgauna, meluoja. Visi pikti,

nervingi… Ko ir norėti, kai toks gyvenimo

tempas. Tačiau aš manau, kad jei žmonės

būtų geresni, daugiau šypsotųsi, tai gyvenimas

visai kitoks būtų. Mano galva, jei gali

kitam padėti, padėk – tada galėsi ramus

eiti miegoti. Man pačiai likimas pateikia tokių

smūgių, kuriuos vis tenka atlaikyti (…),

tačiau žinau, kad negalima pasiduoti. Juk

kartą tegyvenam, tad reikia naudotis tuo,

kas duota, džiaugtis tuo, ką turi. Ir dar – gyvenime

labai svarbu tikėjimas, tada žymiai

lengviau gyventi.

Šį kartą tiek. Sėkmės jums.

Kornelija, Šiauliai

Padovanoto gyvenimo akimirkos

Kol žmogaus neištinka nelaimė, kitaip žiūri

į gyvenimą. Taip ir aš. Nesugebėjau įvertinti

to, ką turiu, džiaugtis iš pažiūros gal ir menkais

dalykais, mažmožiais. Atslinkus negaliai,

tarsi seniai skaitytos knygos puslapius perverčiau

savo gyvenimą ir kiek jame suradau

džiaugsmo, šviesių spalvų, gražių akimirkų.

Pamačiau, koks gyvenimas gražus. Kas rytą

galiu matyti rausvas tekančios saulės žaras,

už lango sprogstančius alyvų krūmus, kuriuose

be paliovos švilpauja varnėnai. Širdį

užplūsta džiaugsmas, gera nuotaika. Tuomet

visada prisimenu, kam turiu būti dėkinga

už šias akimirkas. Visų pirma tai Pilviškių

ambulatorijos vedėjai Linutei Kochanskienei,

gydytojai Danguolei Almonaitienei. Šių

rūpestingų specialisčių dėka daug kartų

man buvo suteikta medicinos pagalba. Nuoširdžius

padėkos žodžius tariu Vilkaviškio

centrinės ligoninės medikams: chirurgui V.

Jurevičiui, palatos gydytojui Vl. Ragalskiui,

skyriaus vedėjai A. Mazauskienei ir visam aptarnaujančiam

personalui, kurių nežinau nei

vardų, nei pavardžių. Kad švelnus žodis gydo

geriau nei brangiausi vaistai, įsitikinau patyrusi

vilkaviškietės slaugytojos Irenos Mačienės

nuoširdumą. Vieną dieną, praradusi

viltį pasveikti, ėmiau tyliai raudoti. Į palatą

atėjo ji, Irena. Motiniškai glostė galvą, šluostė

ašaras, ramino. Patikėjau – jog viltis miršta

paskutinė. Gavau siuntimą į KMU klinikas ir

turėjau skubiai vykti. Tada supratau ir įvertinau,

kokie man brangūs ir geri mano šeimos

nariai. Iš atminties, lyg nuo juodos mokyklinės

lentos nutryniau nuoskaudas, šiukščius

žodžius, nesusipratimus. Mačiau, kaip nusigręžęs

į šalį vyras Vytautas šluostėsi ašaras.

Sūnaus Gintaro stiprios rankos valdė Kauno

link skubančio automobilio vairą. Nepaliko

manęs ir dukra Gražina. Pasiėmusi atostogų

ji dieną ir naktį budėjo prie manęs ligoninėje.

Atlikus širdies echoskopiją paaiškėjo, jog

mano širdis visiškai nualinta ir pagydyti galėtų

tik chirurgo skalpelis. Man buvo aiškiai

pasakyta: atliekant širdies operaciją laukia

didelė rizika. Ar pajėgsiu atlaikyti penkias

valandas trunkančią narkozę? Ar operacijos

metu neištiks insultas, po kurio galiu tapti

paralyžuotu ligoniu? Išklausiusi gydytojų,

pasitarusi su su šeimos nariais pasilikau su

vaistų pagalba laukti gyvenimo pabaigos.

Nežinau, kiek laiko liko gyventi, tačiau man

teikia džiaugsmo kiekviena diena. Kas žino,

kuri man bus paskutinė...

Albina Ridikevičienė, Pilviškiai

Gerb.„Aconitum“ klubo darbuotojai!

Labai džiaugiuosi, kad priėmėte mane į „Aconitum“

klubą. Esu dėkinga už laikraštį „Sveikatos

ABC“. Tai labai įdomus ir naudingas

kiekvienam žmogui leidinys. Kai gaunu, pasikviečiu

savo draugesir kaimynes, kartu skaitome,

diskutuojame, bandome išsivirti gydomųjų

žolelių arbatų ir vartojame. Padeda.

Dėkoju už nuolaidų kuponus, tikrai panaudosiu

– pirksiu preparatų.

Dėkoju, kad Jūs esate, kad rūpinatės žmonių

sveikata, padedate savo patarimais. Linkiu

visiems Jums džiaugsmo, laimės ir kūrybinės

sėkmės.

O užbaigti laišką norėčiau eilėmis apie širdį.

Širdis

Nupiešiu Žmogų: galvą liemenį, rankas

Ir dar pridėsiu kojas…

Bet kaip nupiešti Širdį?..

Juk Jų visų – širdis kitokia…

Stefanija Pietaraitienė, Tauragė

„Gerbiamoji redakcija ir „Aconitum“ klubo koordinatoriai!

Labai nuoširdžiai dėkoju už atsiųstus nuolaidų

kuponus preparatams įsigyti. Parodžiau juos gydytojai,

visi preparatai man tiko (cholesteroliui

mažinti, imuninei sistemai, širdžiai ir kraujagyslėms

stiprinti). Nuoširdžiai dėkoju ir už laikraščio

prenumeratą (šiaip aš jį pirkdavau). Iš laikraščio ir

sužinojau apie „Aconitum“ klubą, nutariau tapti

jo nare, dabar labai džiaugiuosi. Labai jums dėkoju

už jūsų gerumą, linkiu sveikatos ir sėkmės

gyvenime.

Jadvyga Stankevičienė, Jonava

Esu klubo narė, ačiū,

kad priėmėt į klubą.

Ačiū už dovanotą „Sveikatos

ABC“ laikraštį, be

to, prenumeruoju ir

Sveikatos ABC“ žurnalą.

Jau ne pirmus metus

vartoju „Aconitum“ gaminamus

preparatus.

Sergu cukriniu diabetu.

Vartoju diabetui gydyti skirtus vaistus, na, o kitus

stengiuosi vartoti natūralius preparatus. Daugiausia

„Aconitum“ – tai ir „Liuberin forte“ – labai padeda

akims, „Chondrosan complex“ – sąnariams,

„Cardioglucan“. Jų vartojant savijauta tikrai pagerėjo.

Teko vartoti ir „Meliton complex“, „Magnis+-

B6 complex“, „Vitamin C prolong“. Vargino mėšlungis

– vėlgi labai padėjo „Magnis+B6 complex“.

Apie preparatus daug sužinau iš savo gydytojos,

pataria ir vaistininkai. Pasiskaitau „Sveikatos ABC

laikraštyje, žurnale (dar „Aconitum“ preparatų pakuotėse

būna knygutės „Natūralūs produktai“).

Dar kartą ačiū Jums. Stiprybės, geros sveikatos ir

gero vėjo jūsų redakcijoje.

Levantina Kučinskienė, Lapiškių km., Biržų raj.

4 SVEIKATOS ABC 2007 m. gegužė Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT

SVEIKATOS ABC 2007 m. gegužė 5


MĖNESIO INTERVIU MĖNESIO INTERVIU

Sustoti neleidžia

MEILĖ SAVO DARBUI

Idėjų, kaip ir atkaklumo, medicinos mokslų

daktarei gydytojai psichiatrei Virginijai Adomaitienei

netrūksta. Dažnai specialistai, įgiję

gydytojo diplomą, pasirenka asmens sveikatos

priežiūros gydytojo kelią ir nuoširdžiai, su

pasiaukojimu dirba gyventojų sveikatos labui.

Tačiau Kauno medicinos universiteto Psichiatrijos

klinikos vadovei dr.Virginijai Adomaitienei

būdingas kiek kitoks požiūris. Gydytoja ne tik

konsultuoja ir gydo pacientus, bet ir nuolat gilinasi

į psichiatrijos mokslo laimėjimus, domisi

naujais gydymo metodais, psichinės sveikatos

priežiūros ekonominiais aspektais, o sukauptomis

žiniomis dalijasi ne tik su studentais, bet ir

su kolegomis. Gal todėl gydytojai nepakako apgintos

medicinos mokslų daktarės disertacijos ir

ji ryžosi studijuoti Vytauto Didžiojo universiteto

Ekonomikos ir vadybos fakultete, kuriame įgijo

magistro laipsnį, bei Vokietijoje Halės psichoterapijos

institute, kur įgijo gydytojos-psichoterapeutės

specialybę. O visai neseniai dr.Virginija

grįžo iš stažuotės Danijoje, kur gilinosi į vienos iš

sparčiai progresuojančių civilizuotos visuomenės

rykščių – nerimo sutrikimų sritį, jų paplitimą,

vietą medicinos praktikoje ir apskritai asmens

sveikatos priežiūroje. Idėją gvildenti šią aktualią

temą Psichiatrijos klinikos kolektyvui ji pasiūlė

vos tapusi jos vadove.

Gimėte ir augote Kaune?

Kaune gyvenu jau gana seniai, tačiau gimiau ir augau Ariogalos

miestelyje, Raseinių rajone. Kai tėvai persikėlė gyventi

į Kauną, mokslus tęsiau jau Kaune. Taigi studijų metai prabėgo

vaizdingame Žaliakalnyje.

Gal esate medikų dinastijos tęsėja?

Tiesiogine prasme tikrai ne. Abu mano tėvai buvo tarnautojai.

Tuometinį Medicinos institutą buvo baigusi tik tėčio

pusseserė Aldutė Januškevičiūtė.

Kuo pasižymėjote mokykloje?

Buvau gana judri, žingeidi ir aktyvi. Mokiausi, kaip ir visi

tuometiniai mano amžiaus vaikai, vidurinėje mokykloje.

Sportavau, šokau, dalyvavau įvairiose varžybose, olimpiadose,

žodžiu, visur, kur tik buvo įmanoma. Dar ir muzikos

mokyklą lankiau. Dvi šios mokyklos klases – akordeono ir

fortepijono – baigiau labai gerais pažymiais. Manau, kad

dauguma mano kartos žmonių galėtų panašiai apibūdinti

savo mokyklos metus. Tiesiog buvo įdomu aktyviai gyventi,

patirti naujų įspūdžių.

Vidurinę taip pat baigėte gerai, jeigu sugebėjote įstoti į

jau tuo metu laikomą prestižine aukštąją mokyklą?

Deja, tik baigusi mokyklą studente netapau. Metus laiko

papildomai ruošiausi ir kartu su kitais panašaus likimo

draugais dirbau laborante Kauno medicinos universiteto

Kardiologijos klinikoje. Dabar galiu tik pasidžiaugti, kad

tuomet turėjau unikalią galimybę tiesiogiai bendrauti ne tik

su puikiais gydytojais kardiologais, bet ir su prof. J. Blužu,

akademiku prof. Z. Januškevičiumi. Taigi į institutą atėjau

jau šiek tiek paragavusi medicinos ir dar tvirčiau nusprendusi

būti gydytoja.

Studijų metais taip pat netrūko aktyvumo?

Įstojusi į institutą, visu rimtumu kibau į mokslus, nes mokytis

iš tikro nebuvo lengva. Visi studentai žino, kad patys

sunkiausi yra keli pirmieji studijų metai. Tiesa, dvejus metus

dar dainavau instituto chore, bet patyrusi, kad repeticijos,

koncertai atima labai daug laiko, choro atsisakiau, nutariau

visą laiką skirti mokslui. Juolab kad mokslas vis labiau panašėjo

į hobį, klinikinių situacijų analizavimas reikalavo gana

daug papildomų žinių, o tam tikrai reikėjo skirti nemažai

laiko – juk tuomet nebuvo lengvai prieinamų interneto paslaugų

ar kitų priemonių, kurių dabartiniams studentams

galima tik sveikai pavydėti.

Tačiau sunkus mokslas palengvina darbą. Kokia buvo

darbo pradžia?

Baigusi Medicinos institutą, gavau paskyrimą dirbti gydytoja

terapeute Raseinių centrinėje rajoninėje ligoninėje.

Ten dirbau visus tuomet privalomus trejus metus gydytoja

terapeute, kartu dar ir pavaduodavau rajono psichiatrą.

Tiesa, specialaus pasiruošimo darbui psichiatrijos srityje tuo

metu dar neturėjau, bet toks buvo tuometinio ligoninės

vyriausiojo gydytojo nurodymas, nes trūko šio profilio

specialistų. Taigi, manyčiau, kad šis pavedimas ir tapo

lemtingu, nes pačiai savarankiškai teko pradėti gilintis

į naują, tikrai nedaug žinomą sritį, kuri pasirodė esanti

pakankamai įdomi, todėl norėjosi kuo daugiau sužinoti.

Galbūt tai ir paskatino po trejų metų, sugrįžus į Kauną,

pasirinkti jau kitą, ne terapeuto, bet gydytojo psichiatro

specialybę.

Taigi po atitinkamos stažuotės Vilniaus universitete

nuo 1988 m. rugpjūčio dirbu gydytoja toje pačioje dar-

bovietėje – Kauno medicinos universiteto Psichiatrijos

klinikoje. Likimas, matyt, taip lėmė, kad pradėjus dirbti

budinčia gydytoja, man būdavo patikimas vis sudėtingesnis

darbas: stacionarinio skyriaus gydytoja, vedėja,

vėliau, po reorganizacijos, ir skyriaus vadove. Šiose pareigose

ilgiausiai ir dirbau, kartu derindama studijas kitose

aukštosiose mokyklose. Psichiatrijos klinikos vadove

esu dar palyginti neseniai, šiek tiek daugiau nei pusę

metų.

Kalbate taip, tarsi viskas buvo labai paprasta, savaime išėjo.

Bet net konkursuose atitinkamoms pareigoms užimti

dalyvauti ne kiekvienas išdrįstų. Tikriausia, turėjote rimtų

argumentų ir tvirtą motyvaciją?

Manau kad taip, nes be Kauno medicinos instituto, esu baigusi

dar ir Halės psichoterapijos institutą Vokietijoje, kur

įgijau psichoterapeutės išsilavinimą, atitinkantį Europos

Sąjungos valstybėse keliamus reikalavimus. Juk šiuolaikinio

psichiatro darbas be psichoterapijos žinių jau yra

sunkiai įsivaizduojamas. Ekonomikos žinių įgijau Kauno

Vytauto Didžiojo universitete – baigiau šio universiteto

Ekonomikos ir vadybos fakultetą, apgyniau magistro

laipsnį. Savo magistrinio darbo temoje nagrinėjau naujųjų

technologijų ir telekomunikacinių ryšių įtaką psichinės

sveikatos priežiūros paslaugų pardavimui. Taigi, kaip

matote, ir čia per daug nenutolau ne tik nuo medicinos,

bet ir nuo psichiatrijos. O psichiatrijos mokslų daktaro disertacijos

temą susiejau ne tik su terapijos žiniomis, bet ir

su ilgamete konsultantės praktika Kauno medicinos universiteto

Kardiologijos klinikoje. Tai darbas apie išeminės

širdies ligos ir depresijos arba jų simptomų sąsajas, apie tai,

kaip sergant šiomis dviem ligomis kartu išeminės širdies

liga darosi atsparesnė gydymui, blogėja ligos prognozės.

Taigi manau, jog įvairių mokslo sričių sintezė gali ir privalo

tarnauti žmonėms, o žinios kiekvienam žmogui suteikia

daugiau stabilumo, tvirtumo, pasitikėjimo savo jėgomis,

noro žengti į priekį.

Galima teigti, kad esate mokslo žmogus. Ar nesunku derinti

praktinį, mokslinį, pedagoginį darbą ir vadovavimą

klinikai? Kas Jums labiau prie širdies?

Mūsų klinika, kaip ir kiekviena universitetinė klinika, dirba

trimis kryptimis: asmens sveikatos priežiūros, moksline

ir pedagogine. Man tikriausiai labiau prie širdies klinikinė

praktika. Žinoma, patinka ir organizacinis darbas, nes, kaip

minėjau, todėl esu baigusi dar ir ekonomikos bei vadybos

mokslus.

Nenorėdama nutolti nuo klinikinės praktikos, konsultuoju

ligonius poliklinikoje, stacionare, dalyvauju sudėtingų klinikinių

situacijų aptarimuose kitose profilinėse klinikose.

Negalėčiau atsiriboti ir nuo pedagogikos, nes tikrai gerai

jaučiuosi, kai paskaitų metu galiu kolegoms atsakingai argumentuoti

vieną ar kitą faktą, cituodama įrodymais pagrįstus

medicinos teiginius.

O be tiesioginių pareigų?

Manyčiau, kad ir tiesioginės, ir netiesioginė pareigos yra taip

susipynę, kad tikrai sunku būtų atskirti jas vienas nuo kitų.

Dalyvauju Kauno krašto psichiatrų veikloje, skaitau paskaitas

šeimos gydytojams rengiamose konferencijose, taip pat

respublikiniuose, tarptautiniuose renginiuose, kurie vyksta

ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jau kelinti metai iš eilės

kartu su kolegomis sėkmingai pristatome stendinius pranešimus

kasmetiniuose Europos psichiatrų asociacijos, taip

pat Europos psichofarmakologijos kongresuose, nes univer-

6 SVEIKATOS ABC 2007 m. gegužė Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT

SVEIKATOS ABC 2007 m. gegužė 7


MĖNESIO INTERVIU MĖNESIO INTERVIU

Su tėvais ir teta Aldute Januškevičiūte

senajame Druskininkų gydyklų parke

sitete viena iš aktualių mano dėstomų

temų yra klinikinė psichofarmakologija.

O kur dar straipsniai populiariuose

Lietuvos žurnaluose ir visa kita. Galėčiau

tik pridurti, kad kiekviena prasminga

veikla vienaip ar kitaip gali būti

sutapatinama su bet kurio žmogaus

pareiga gyvenime.

Sakoma, mokslo ant pečių nenešiosi.

Ką vis dėlto medikui davė ekonomikos

mokslai?

Ekonominė medicinos pusė daugeliui

dar nėra lengvai suprantama, bet ji yra

gana aktuali ir įdomi, Labai džiaugiuosi,

kad turėjau galimybę mokytis

Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos

ir vadybos fakultete, pažvelgti į

mediciną per ekonomikos prizmę. Juk

kiekvieno gydytojo ar kito medicinos

specialisto suteikta pacientui paslauga

yra lygiai tokia pati paslauga, kaip ir

bet kuri kita. Šios rūšies paslauga taip

pat perkama, nesvarbu, kad už ją moka

Ligonių kasos. Žmogui reikia paslaugos,

ir jis ją netiesiogiai perka. Paslaugų

teikimo santykiai reglamentuojami

ekonomikos dėsnių. Toks supratimas

padeda į visą struktūrą pažvelgti kitaip,

negu ją gali matyti gydytojas

praktikas dirbdamas kabinete, rašydamas

receptą ir bendraudamas tik su

ligoniu. Labai svarbu galutinis produktas,

lėšų paskirstymas ir t.t.

Mane itin sudomino telekomunikaciniai

ryšiai, t. y. galimybė kompiuterinių

technologijų pagalba medici-

nos paslaugas teikiančiam personalui

bendrauti su pacientais, pacientams

susirašinėti su gydytojais, slaugytojomis,

užsiregistruoti priėmimui pas

gydytoją. Tikriausiai žinote, kad šios

paslaugos jau pradedamos teikti ir

kai kuriose Lietuvos gydymo įstaigose.

Tai ypač aktualu kaimo vietovėse

gyvenantiems žmonėms. Pavyzdžiui,

Norvegijoje, kur atstumai tarp regionų

labai dideli, žmonės tokiomis paslaugomis

yra labai patenkinti – jiems

nereikia dažnai toli važiuoti, sumažėja

tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai

gydymo kaštai. Taigi nauda žmogui

grįžta nauda valstybei. Tokiai mažai

šaliai kaip Lietuva šis modelis gal ir

gali kelti abejonių, bet iš elektroninės

Europos psichiatrų XV kongrese Madride

Studijų metais

sveikatos, kuri pradėta diegti mūsų šalyje,

visgi tikimasi nemažai.

Ko labiausiai reikia Jūsų profesijoje?

Gydytojo darbe turbūt labiausiai reikia

tolerancijos ir supratimo. Reikia priimti,

gerbti bet kokią, net ir negatyvią, nuomonę,

nes tai yra konkretaus žmogaus nuomonė.

Ji gali būti klaidinga, bet tuo metu

yra motyvuota ir pagrįsta konkrečiais, tik

tam žmogui svarbiais argumentais. Man

ji gali būti priimtina ar nepriimtina, bet

kiekvienas žmogus turi teisę turėti savo

nuomonę ir argumentų jai apginti. Todėl

reikia gerbti kiekvieno žmogaus nuomonę,

nes jis kreipiasi į gydytojus vedamas

vienokių ar kitokių, tačiau jam pačiam

asmeniškai svarbių paskatų.

Konferencijos metu su ilgamete KMU Psichiatrijos klinikos

skyriaus vedėja Irena Zaronskiene

Tačiau Jūsų pacientai, reikia manyti, ne visada atsako tuo

pačiu. Kartais tenka atsidurti ir gana grėsmingoje situacijoje.

Ar savo profesiją laikote pavojinga?

Jeigu kalbame apie gydytojo psichiatro profesiją, tai, sakyčiau,

čia atsiranda jau tam tikrų subtilumų. Psichiatro konsultuojami

pacientai dažniausiai turi vienokių ar kitokių psichikos

sutrikimų. Tie sutrikimai gali būti labai įvairūs, nuo

asmenybinių iki neurozinių, nuo neurozinių iki psichozinių.

Sutrikimų spektras esti labai platus ir, manau, psichiatro

profesija yra labiau sudėtinga ir atsakinga nei pavojinga

– ne visada gali tikėtis grįžtamojo ryšio, tolerancijos, nes tai,

kaip minėjau, priklauso nuo psichikos sutrikimo sunkumo.

Dažnas psichikos sutrikimo neįsivaizduoja be priešiškumo,

impulsų kontrolės stokos, sunkiai prognozuojamo elgesio.

Dažnai pagalba teikiama ne tik pačiam pacientui, bet ir paciento

šeimos nariams, kurie dėl netikėtos savo artimo žmogaus

būsenos pasikeitimo irgi dažnai tampa sutrikę, nežino,

kaip elgtis vienokioje ar kitokioje situacijoje. Taigi psichiatro

darbas, kaip matote, tikrai neapsiriboja vien darbu su konkrečiu

pacientu.

Po tokio intensyvaus darbo reikia ir pailsėti. Kaip ir kur

geriausiai atsipalaiduojate?

Namuose, ir tai sakau net nedvejodama. Mėgstu ramybę,

vertinu galimybę pabendrauti su artimais ir mylimais žmonėmis

Turiu garbaus amžiaus tėvus, kuriuos pagal galimybes

stengiamės kuo dažniau aplankyti. Džiaugiuosi turėdama

keletą tikrai gerų draugų, tiesa, daugiau apsiriboju tais, su

kuriais sieja ilgesnis, laiko patikrintas bendravimas. Sakote,

kad dabar daug kas mėgsta ilsėtis nuosavose sodybose?

Galiu atsakyti, sodybos neturiu, gyvenu Kauno centre. Tėvai

taip pat gyvena šiame mieste, turi nemažą sodą prie namo.

Žodžiu, yra kur pagal poreikį ir fiziškai padirbėti, ir dvasiškai

pailsėti. Be to, labai mėgstu Nidą ir Druskininkus. Tai

dvi vietos, kuriose geriausiai pailsiu – ten turiu draugų, visada

galiu nuvažiuoti ir su didžiausiu malonumu tai darau.

Savi vaikai rūpesčių nekelia?

Paprastai problemų dažniausiai kyla paauglystėje. Šiandien

galiu tik pasidžiaugti, kad su savo sūnumis šių problemų

išvengėme. Šiuo metu abu sūnūs jau studijuoja universitetuose.

Jaunesnysis lankė ir tebelanko plaukimo

treniruotes, dalyvauja įvairaus sudėtingumo

plaukimo varžybose tiek

Lietuvoje, tiek už jos ribų. Vyresnysis

visus moksleiviškus metus buvo tvirtai

susijęs su sportiniais šokiais. Na, o

gyvendami kartu jau senai įpratome

dalintis visais namų darbais.

Kokia mama esate savo vaikams –

griežta ar atlaidi, rūpestinga ar reikli?

Gal kiek per daug rūpestinga. Besirūpinant

vaikais, jų pomėgiai, noriu ar ne,

labai greitai tapdavo ir manaisiais. Iki

šiol stengiamės nepraleisti sportinių šokių

konkursų, visada žinome vykstančių

plaukimo varžybų rezultatus. O reiklumas,

atlaidumas ar griežtumas, manau,

kiekvienuose namuose yra dozuojamas

pagal poreikius. Taigi tikrai galiu pasidžiaugti,

kad šiandien bendraujame su

vaikais gerbdami kiekvieno pasirinkimą,

požiūrį, nuomonę, teises ir pareigas.

Kokiais norėtumėte matyti savo vaikus?

Pirmiausiai gerais žmonėmis. Laimingais, suradusiais savo

mėgstamą darbą. Aš savo darbą tikrai susiradau. Ne iš karto,

bet susiradau. Nežinau, ar taip pat gerai būčiau dirbusi

terapeute, bet pasukau į psichiatriją ir esu tuo patenkinta.

Be šeimos, namų, žmogui labai svarbu turėti ir mėgstamą

darbą. Manau, kad ir mano vaikai jau priėmė sprendimą pasirinkdami

atitinkamas studijas.

Stažuotės nerimo sutrikimų

klausimais metu

Kopenhagoje

8 SVEIKATOS ABC 2007 m. gegužė Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT

SVEIKATOS ABC 2007 m. gegužė 9


MĖNESIO INTERVIU MĖNESIO INTERVIU

Pagal horoskopą esate…

Jautis.

Šiam ženklui berods būdingas darbštumas…

Iš tiesų taip. Ir to, manau, niekas nepaneigs.

Viską darau kruopščiai, kantriai,

nuosekliai.

Senekos žodžiais, viena pasveikimo

sąlygų yra noras pasveikti. Ar sutinkate

su šia mintimi ir ką prie to pridurtumėte?

Kaip gydytoja psichiatrė pridurčiau,

kad būti fiziškai sveikam – tai pirmiausia

būti dvasiškai, emociškai sveikam,

t.y. išmokti suprasti, priimti save ir savo

artimą, Tai nėra mokslas, bet, kaip sakoma,

ką pats duosi, tas ir sugrįš, vieną

kartą daugiau, kitą kartą mažiau, bet

tikimybė, kad gausi tą patį, ką atiduodi,

yra labai didelė. Manau, kad emocinė,

dvasinė sveikata lemia puikią fizinę

sveikatą, nes, kaip daugelis žino,

neigiamos emocijos, prasta psichinė

būsena, pyktis, įtampa, dirglumas,

neapykanta sunkina lėtines kūno ligas,

sustiprina skausmo sindromo suvokimą,

dažnai priešiškai veikia aplinkinius.

Jeigu skleisi pyktį, pykčio ir

sulauksi, jei skleisi neapykantą – neapykanta

atsigręš į tave. Nors ir labai

norėsi būti tarp žmonių, jie bėgs nuo

tavęs. Emociškai gerai jaustis gali

tada, kai pats gerai sutari su savimi,

duodi sau ataskaitą ir visiškai atsakai

už savo sprendimus, nesvarbu, kokie

jie būtų, bei jų padarinius. Baigtis

gali būti ir palanki, ir nepalanki, bet

vis tiek tai bus pamoka, nes neigiama

patirtis taip pat yra vertinga – skatina

toliau augti ir tobulėti. Žinoma, jeigu

iš tos patirties sugebi padaryti tinkamas

išvadas.

Kokią reikšmę, Jūsų nuomone, turi

fizinis aktyvumas?

Žiūrint kam? Jeigu sveikatai, tai tikrai

nereikia išradinėti dviračio – žinoma,

kad didelę. Pati nesu sportininkė, bet

žiemą stengiuosi kiek įmanoma reguliariau

lankytis sporto salėje. Aktyvumo

reikia, kitaip nukentės darbingumas,

sutingsi, nejausi pasitenkinimo gyvenimu

– sportas stiprina organizmą, suteikia

gyvenimui kitų spalvų. Bet vasarą

sporto salių atsisakau, nes manau, kad

Su kolege Regina

Monake

Paryžiuje, konferencijos metu

tam yra ežerai, Nida, Druskininkai,

tėvų sodas... Šiaip esu sveikos gyvensenos

šalininkė, nes be fizinės sveikatos

nebus ir geros dvasinės sveikatos.

O mityba? Ar teikiate jai ypatingos

reikšmės?

Tikrai nesu greito maisto šalininkė.

Pagal galimybę stengiuosi gaminti namuose.

Renkuosi kuo natūralesnį maistą,

pati nelabai mėgstu gaminti valgį,

tačiau, sako, kad sekasi visai neblogai.

Rudenį pasiruošiu šiek tiek atsargų

žiemai, tai greičiausiai liko kaip įprotis

iš vaikystėje, kai tėvai tokių atsargų

turėdavo tikrai nemažai. Konservuotų

agurkų kartais užtenka ir draugams,

sako – skanūs.

Kas Jus labiausiai džiugina?

Ramybė ir harmonija artimų žmonių

rate. Tai galimybė puikiai pailsėti, pabūti

savimi, nieko neįsipareigojant, paprasčiausiai

pasidžiaugti artumu.

O skaudina?

Melas. Negaliu pakęsti melo. Man atrodo,

kad meluojantis žmogus negerbia

savęs, taigi kyla klausimas – ar gali

jį gerbti kiti? Tokiems dalykams kaip

melas tiesiog gaila laiko. Gyvenimas

yra per trumpas, kad galėtum eikvoti

laiką tam, kas nuo pat pradžių jau yra

netiesa. Jeigu negali sakyti to, ką galvoji,

gal kartais tikrai geriau patylėti.

Jūsų mėgstamiausia spalva?

Vienos mėgstamos spalvos tiktai neturiu,

bet mėgstu ryškesnes, sodresnes,

šiltas spalvas. Joms visada teikiu pirmenybę

prieš pastelines.

Paros metas?

Rytas, ir kuo ankstyvesnis, tuo geriau. Dažnai atsikeliu pagal

vadinamąjį biologinį laikrodį, be žadintuvo. Darbingiausias

laikas man yra iki pietų. Netgi poilsio dienomis anksti atsikeliu

ryte ir kažką veikiu arba, pagal seną įprotį, važiuojame

su mama į turgų.

Metų laikas?

Gal nuskambės neįprastai, bet pirmenybę teikiu rudeniui.

Kokiais talentais esate apdovanota?

Manau, kad aš jų tiesiog neturiu. Man talentas asocijuojasi

su kažkokiu tikrai išskirtiniu žmogaus gebėjimu, su tuo,

kas jį pakylėja virš vidutinybės, kuo žavisi ir ką vertina

didelė dalis visuomenės.

O aš? Tiesiog, kaip ir daugelis kitų moterų, dar moku

megzti, siūti. Studijų metais netgi suknelę vašeliu nusinėriau.

Kai vaikai buvo mažesni, ir jiems daug ką

numegzdavau, nes dažnai būdavo sunku nupirkti gražesnį

rūbelį. Tą laikmetį gerai prisimenu. Net sportiniams

šokiams rūbus sūnui tuomet siūdavau pati, ir visai

neblogai.

Dabar nei siūti, nei megzti tikriausiai nebereikia. O prie

pianino dar prisėdate, ar paimate į rankas akordeoną?

Bent jau kompanijoje…

Labai retai, nebent prie pianino, draugų paraginta, arba kai

to labai norisi pačiai. Akordeonas jau senokai neliestas guli

tėvų namuose.

Kaip ir daugelis šiais laikais tikriausiai nemažai keliavote…

Turizmo nemėgstu, esu sėslus žmogus. Mėgstu namus, juose

tvarkytis, skaityti, ramiai pabūti. Mėgstu dirbti sode, prižiūrėti

gėles, ypač kai dėl jų priežiūros draugė pakonsultuoja

– tada abi „keliaujame“ į gėlių pasaulį.

Toliau keliauti teko daugiausiai su pagrindine profesija susijusiais

reikalais. Dalyvauju įvairiuose kongresuose, konferencijose,

skaitau pranešimus. Bet tai su darbu susijusios

kelionės, iš kurių grįžtu praturtėjusi pedagogine medžiaga,

žiniomis. Tikrai keliauti (poilsiui) pradėjau tik pastaraisiais

Prie Niagaros krioklio

Paryžiuje, 2002 m.

metais, per atostogas, bet labai trumpam. Kaip minėjau, esu

sėslus žmogus.

Ar mėgstate avantiūras? Tarkim, pakviestų dalyvauti kokiame

nors televizijos projekte…

Jei matyčiau prasmę, gal ir neatsisakyčiau. Bet tik tada, jeigu

pasirodytų įdomu ir tikėčiausi bent jau tikrai gerų emocijų

ar įspūdžių, įgyti patirties, ne tiek svarbu, kokios

– teigiamos ar neigiamos, svarbu, kad sugebėčiau tuo tinkamai

pasinaudoti. Tada eičiau net į

avantiūrą. Bet tam reikia turėti laiko

ir motyvą. Aišku, čia jau kvepia racionalumu,

bet ir emocijos ne paskutinėje

vietoje.

Ko Jums trūksta iki visiškos laimės?

Sakyčiau, lyg ir nieko. Į „pageidavimų

koncertus“ žiūriu labai rezervuotai.

Galbūt trūksta tik laiko, nes

žmogaus gyvenimas yra trumpas ir

sunku suspėti įgyvendinti visus sumanymus,

patirti trokštamas emocijas.

Viskas įdomu, norėtum tiek daug

aprėpti, bet…paroje valandų per mažai.

Kiekvienų metų sandūroje vis

atsigręži ir matai, kad jau beveik du

dešimtmečiai, kai sukiesi tame pačiame

rate. Regis, visai neseniai pradėjau

dirbti klinikoje, o jau ir vaikai

užaugo.

Dėkojame už pokalbį ir linkime įgyvendinti

savo svajones.

10 SVEIKATOS ABC 2007 m. gegužė Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT

SVEIKATOS ABC 2007 m. gegužė 11


SVEIKATOS KALEIDOSKOPAS SVEIKATOS KALEIDOSKOPAS

Stebuklinga kramtomoji guma

Pasirodo, norint sulėtinti senėjimą, pakanka… kramtyti

gumą. Tik ne paprastą kramtomąją ir ne auksinę, o platininę.

Tokią kramtomąją gumą sukūrė japonų mokslininkai.

Klausimas, kaip pailginti jaunystę ir gyventi ilgiau, neramina

mokslininkus jau keletą šimtmečių. Visiškai įveikti neigiamus

amžiaus padarinius kol kas dar niekam nepavyko, bet

pristabdyti senėjimą, pasirodo, galima. Japonų mokslininkai

pasiūlė gana efektyvų ir palyginti nebrangų „jaunystės

eliksyrą“ – platininę kramtomąją gumą, kuri geba neutralizuoti

aktyvųjį deguonį, spartinantį ląstelių senėjimą. Smulkios

brangaus metalo – platinos – dalelytės „suriša“ aktyvųjį

deguonį ir šalina iš organizmo. Kiekvienoje kramtomosios

gumos pagalvėlėje yra apie vieną milijoninę gramo dalį platinos,

suskaidytos į smulkiausias dalelytes.

Šios gumos japonai netrukus galės įsigyti vaistinėse ir parduotuvėse.

Kol kas sunku pasakyti, keleriems metams ji

atitolins senatvę, tačiau mokslininkų žodžiais, ji turėtų pagerinti

smegenų darbą, padėti sutelkti dėmesį. Būtent taip

organizmą veikia platina.

Druskos perteklius skatina hipertenziją

JAV mokslininkų teigimu, per metus žmogus suvalgo apie 7

kg druskos, ir tai gali būti hipertenzijos bei kitų sunkių ligų

priežastis. Iš tų 7 kg tik apie 10 proc. druskos suvartojama

gaminant maistą namuose, kita dalis druskos gaunama maitinantis

„greitu maistu“.

Dėl tokio didelio kiekio druskos suvartojimo, anot mokslininkų,

reikia kaltinti pačius žmones, kurie atsisakė maistą

gaminti namuose ir perėjo prie „civilizuotos“ mitybos – ėmė

valgyti gatavus maisto produktus, pusfabrikačius, dešrainius

ir t. t. JAV mokslininkų nuomone, jeigu maisto gamintojai

bent dešimtį metų į maistą dėtų perpus mažiau druskos, tai

leistų 20 proc. sumažinti hipertenzija sergančių žmonių skaičių

ir kasmet apsaugotų nuo mirties 150 tūkst. amerikiečių.

Hipertenzija – ne vienintelė liga, kurią gali sukelti druskos

perteklius. Medikai pažymi, kad per pastaruosius tris dešimtmečius

labai padaugėjo sergančiųjų skrandžio ir žarnyno vėžiu.

Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad vėžio tikimybė padidėja

dėl mėsoje, dešrose bei sūriuose esančių gyvulinės kilmės

riebalų ir druskos. Be to, gausus druskos vartojimas skatina

plaukų slinkimą, ankstyvą žilimą bei raukšlių susidarymą.

Salotos lieknumui ir grožiui

Anot mitybos specialistų, salotos – labai vertinga daržovė.

Salotos gerina virškinimą ir medžiagų apykaitą, padeda

organizmui pasisavinti vertingąsias maisto medžiagas,

reguliuoja skysčių balansą organizme, varo šlapimą,

laisvina vidurius. Tai puikus maistas turintiesiems antsvorio,

nes yra lengvas ir visai nekaloringas. 100 g salotų

turi tik 12 kcal.

Salotų lapuose gausu vitamino A (gražinančio odą), geležies,

kalio, magnio, kalcio, mangano, vario, jodo ir t.t. Salotose

esanti medžiaga laktucinas ramina nervų sistemą, gerina

miegą, mažina kraujospūdį. Organinės medžiagos neleidžia

susikaupti druskoms. Pektinai skatina žarnyno veiklą, šalina

cholesterolį, todėl salotos tinka sergantiesiems ateroskleroze,

lėtinėmis inkstų ir kepenų ligomis, cholecistitu, akmenlige,

nefritu ir cukriniu diabetu.

Beje, salotose yra labai daug chlorofilo. Kuo sodresnė salotų

spalva, tuo daugiau jose chlorofilo. Šis žalios spalvos pigmentas,

sugeriantis saulės šviesą ir „užkonservuojantis“ jos

energiją angliavandenių jungtyse, labai reikalingas mūsų organizmui.

Chlorofilas stiprina imunitetą, ląstelių membranas,

reikalingas jungiamojo audinio formavimuisi, spartina žaizdų,

opų, odos erozijų gijimą, naikina blogą burnos kvapą.

Savo sudėtimi chlorofilas panašus į hemoglobiną – raudonuosius

kraujo kūnelius. Chlorofilo molekulė sudaryta iš

angliavandenilio, vandenilio, azoto ir deguonies atomų, išsidėsčiusių

aplink vieną magnio atomą. Hemoglobino atomai

išsidėstę panašiai, tik ne aplink magnio, o apie vieną geležies

atomą. Todėl chlorofilas veikia kraują panašiai kaip hemoglobinas,

t.y. prisotina kraują deguonimi.

Pirmadienis – sveikatai pavojinga diena

Matyt, neatsitiktinai pirmadienis laikomas sunkia diena.

Didžiosios Britanijos mokslininkai nustatė, kad širdies priepuoliai

žmones dažniausiai ištinka pirmadieniais.

Mokslininkų nuomone, pirmadienis – pavojingiausia žmonių sveikatai

savaitės diena. Šį faktą patvirtina medicinos tyrinėjimai ir

statistika. Pirmadieniais nuo infarkto miršta kur kas daugiau žmonių

negu kitomis savaitės dienomis. Be to, pirmadieniais infarktą

neretai patiria ir tie žmonės, kurie anksčiau problemų dėl širdies

neturėjo.

Šio pavojaus priežastimi mokslininkai laiko stresą. Labai dažnai

įtampą po poilsio dienų padidina naujų užduočių laukimas ar su

darbu susiję rūpesčiai.

Mokslininkai taip pat nustatė, kad mažiausiai tinkama diena guldyti

ligonį į stacionarą yra ketvirtadienis. Pacientai, paguldyti į

ligoninę ketvirtadienį, paprastai joje išbūna viena diena ilgiau,

negu tie, kurie ligoninėje atsidūrė savaitės pradžioje. Tai aiškinama

tuo, kad ketvirtadieniais paguldyti ligoniai dažnai priversti laukti

specialisto konsultacijos ir skiriamo gydymo iki kitos savaitės pradžios.

Šį laiką geriau praleisti namie, nes ligoninėje žmogų supa

nesveika aplinka.

Šis bei tas

• Plaukiojant jūroje, skysčiai iš organizmo gilesnių audinių sluoksnių

ištraukiami į paviršių, todėl oda atrodo stangresnė. Jūros

vandenyje esanti druska odą išlygina ir suminkština. Taip veikia ir

jūros druskos vonia (500 g druskos į vonią).

• Normali miego trukmė – 6–8 valandos. Kas miega per mažai,

jaučiasi tai itin aktyvus, tai mirtinai nuvargęs – tokie svyravimai

organizmui kelia stresą ir didina apetitą.

• Iki valios galima vaikščioti parke ar paplūdimyje. Vienoda raumenų

apkrova, žemas pulsas ir daug deguonies pagreitina riebalų

deginimą. Visa, ko jums reikia, yra geri sportiniai bateliai ir šiek

tiek laiko. Valandą pavaikščiojus sudeginama iki 500 kalorijų.

• Gyvenate penktame aukšte, dirbate daugiaaukštyje? Puiku!

Kopkite laiptais – tai gerina fizinę būklę, stiprina sėdmenų ir kojų

raumenis. Kas dešimt pakopų sudeginama iki 10 kalorijų.

• Minkštų volelių ant pilvo taip greitai neatsikratysite, tačiau gnaibomasis

masažas skatina kraujo apytaką, spartina riebalų skaidymą,

oda greičiau pasisavina kūno priežiūros produktus. Nykščiu ir

smiliumi gnaibykite pilvą pagal laikrodžio rodyklę, kol oda lengvai

paraus.

• Imbieras gerina medžiagų apykaitą ir padeda iš organizmo greičiau

pašalinti nuodingąsias medžiagas. Susmulkinkite nykščio

didumo imbiero šaknies gabaliuką. 10 min. pavirinkite jį 1 litre

vandens, supilkite skystį į termosą ir per dieną išgerkite.

• Važiuodami automobiliu‚ daugelis žmonių nesąmoningai susikūprina,

todėl išlipant skauda juosmenį. Paprasta gudrybė: kas

pusvalandį įsivaizduokite, kad kas nors jums ant nugaros šliūkšteli

kibirą ledinio vandens – iškart atsisėsite tiesiai.

• Pernelyg rūgštus maistas – viena iš dantų gedimo priežasčių,

nes rūgštis tirpdo dantų emalį.

• Vitaminų ir mineralinių medžíagų trūkumas – viena iš ankstyvo

senėjimo priežasčių.

• Kenksmingomis sąlygomis dirbantys žmonės turėtų gerti kuo

daugiau žaliosios arbatos.

• Pasak medikų, dažna onkologinių ligų priežastis – nuolatinis

stresas ir neigiamos emocijos.

• Jūros kopūstai puikiai sureguliuoja vandens ir druskų balansą

žmogaus organizme.

Teigiamas požiūris į gyvenimą

Mūsų mintys priklauso ne nuo to, kas vyksta aplinkui, o nuo

to, kaip mes į tuos įvykius reaguojame. Net ir patys laimingiausi

žmonės patiria įvairiausių išbandymų, tačiau juos įveikia.

Žinote, kodėl? Pasirodo, jei į visa, kas mums nutinka (gera

ar bloga), žiūrėtume optimistiškai, lengviau susidorotume su

didžiausiais gyvenimo išbandymais.

Svarbiausia geros savijautos sąlyga yra savigarba ir pasitikėjimas

savimi. Taigi mylėkime save!

Dažnai neigiamų emocijų priežastis būna neigiami prisiminimai.

Tad pasistenkime kuo greičiau pamiršti visas praeities

nesėkmes, nesigręžiokime į praeitį. Gyvenkime šiandiena, o

ne prisiminimais.

Jei norime gerai jaustis, niekada nenuvertinkime savęs. Mes

iš tiesų esame verti komplimentų – padrąsinančios draugo

šypsenos, bendradarbio padėkos už pagalbą, vaikų apkabinimų.

Leiskime kitiems būti geriems mūsų atžvilgiu.

Ir būkime geri patys sau. Pagirkime save, kai ką nors atliekame

gerai, paguoskime, jeigu nesiseka ar jaučiamės blogai.

Kasdien apdovanokime save kokia nors miela smulkmena,

pramoga, skirkime laiko sau.

Nanomedicina – ateities medicina

Lietuvos mokslininkai, atsižvelgdami į mūsų šalies mokslo

įstaigų patirtį bei prioritetus, turi ambicijų ir realių

galimybių prisidėti prie Europos nanomedicinos technologinės

platformos numatytų uždavinių įgyvendinimo.

Nano apibūdina objekto mažumą. Vienas nanometras (nm)

yra lygus vienai milijardinei metro daliai, vaizdžiau tariant, nanometras

– 80 tūkstančių kartų mažesnis už žmogaus plauko

storį. Pasirodo, šis neįtikinamai mažas matas gali tapti atskiro

mokslo ar bent jau medicinos srities pavadinimu, su šiuo žodžiu

mokslininkai sieja perversmą moksle ir medicinoje.

Nanomedicina yra apibrėžiama kaip nanotechnologijų taikymas

sveikatos apsaugai naudojant pagerintas ir naujoviškas

fizines, chemines ir biologines medžiagų savybes nanometrinėje

skalėje. Dirbtinės nanostruktūros (pavyzdžiui, nanodalelės

ir nanoprietaisai) yra tokio pat dydžio kaip ir biologiniai

dariniai, todėl gali lengvai sąveikauti su biomolekulėmis tiek

ląstelės paviršiuje, tiek ląstelės viduje.

Nanomedicinoje yra svarbios trys pagrindinės tyrimų sritys.

• Nanotechnologijomis paremta diagnostika, kitaip tariant, siekiama

sukurti technologijas, kurios leis organizme pamatyti

tai, kas iki šiol dar buvo nežinoma. Taigi molekuliniu lygiu bus

galima pastebėti, kada organizme prasideda pakitimai (pavyzdžiui,

onkologinė liga), kurių žmogus dar nejaučia, bet jie

jau pradeda savo juodą darbą.

• Tikslinis vaistų naudojimas. Visi žinome, kad išgerta tabletė

ar sušvirkštas į kraują preparatas veikia visą organizmą. Naudojant

nanotechnologijas, galima sukurti tokius preparatus,

kurie veiktų tik vieną ar kitą kūno dalį.

• Audinių atauginimas. Taikant nanotechnologijas, bus galima

sustabdyti žalingą audinių augimą arba, atvirkščiai, skatinti

prarasto audinio ar kaulo atauginimą, kitaip tariant, taip paveikti

organizmą, kad jis panaudotų savo rezervus.

Pasak mokslininkų, tikimasi, kad per ateinančius 10 metų nanotechnologijos

bus taikomos gydant vėžį, širdies ir kraujagyslių

sistemos ligass, diabetą, neurodegeneracines, uždegimines/infekcines

ir reumatoidines ligas.

Lietuvoje nanotechnologijos jau naudojamos Vilniaus universiteto

Onkologijos institute vėžiui gydyti.

12 SVEIKATOS ABC 2007 m. gegužė Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT

SVEIKATOS ABC 2007 m. gegužė 13


IŠ LNK TV LAIDOS IŠ LNK TV LAIDOS

IMUNITETAS

ir beta gliukanai

Žmogus per savo gyvenimą susiduria su tūkstančiais jam

svetimų medžiagų – antigenų. Imuninė sistema juos atpažįsta,

kovoja ir stengiasi ne tik sunaikinti, bet ir įsiminti, kad

dar kartą susidūrus su tomis pačiomis svetimomis medžiagomis

organizme sparčiau būtų sintetinami specifiniai antikūnai,

sunaikinantys „priešus“. Tai atlieka milijonai imuninių

ląstelių, cirkuliuojančių kraujyje ir prasiskverbiančių į visus

audinius. Tačiau sunaikinti „priešus“ gali tik stiprios imuninės

ląstelės. Apie tai ir kalbamės su Plungės šeimos klinikos

„Inesa“ gydytoja Gene Kliučiene.

Imuninės sistemos

stiprumas

priklauso nuo

imuninių ląstelių

visavertiškumo,

kiekio ir aktyvumo.

Imunitetą

vienai ar kitai

ligai paveldime

iš motinos. Tam

tikrų imuninių

medžiagų ir ląstelių kūdikis gauna ir

iš mamos pieno. Vaikui augant, bręstant,

formuojasi ir jo imuninė sistema,

palaikanti organizme biocheminių

procesų pusiausvyrą, ginanti

nuo infekcinių ligų sukėlėjų – bakterijų

bei virusų, piktybinių ląstelių

bei įvairių kitų organizmui svetimų

medžiagų.

Imuninę sistemą reikia stiprinti

Vienų žmonių imunitetas yra stipresnis,

kitų – silpnesnis. Pastarieji dažniau

serga, o įvairios ligos savo ruožtu dar

labiau susilpnina imuninę sistemą.

Imunitetas nusilpsta ir nuolat pervargstant,

neracionaliai maitinantis,

maiste trūkstant vitaminų. Susilpnėjus

imuninei sistemai, susidaro palankios

sąlygos daugintis pakitusioms ląstelėms

(jų visada yra mūsų organizme),

todėl gali užklupti onkologinės ligos.

Jei norime būti sveiki, privalome stiprinti

savo imuninę sistemą. Nieko ypatingo

griebtis nereikia – užteks sveikai

maitintis, kuo daugiau laiko kasdien

praleisti gryname ore, kuo daugiau judėti,

vengti stresų.

Pastaruoju metu medikai organizmo

apsaugai nuo ligų, imunitetui stiprin-

ti rekomenduoja vartoti preparatų su

beta gliukanais. Vienas tokių preparatų

yra „Cardioglucan“.

Kas gi tie beta gliukanai?

Jau tūkstančius metų Rytų medicinoje

vartojami ten augančių grybų ekstraktai,

kurie labai vertinami dėl juose

esančių biologiškai veiklių medžiagų

– beta gliukanų. Šiuolaikinis mokslas

įrodė, kad beta gliukanai pasižymi

įvairiapusiu poveikiu. Labiausiai ištyrinėtos

ir pripažintos imuninę sistemą

stimuliuojančios ir antinavikinės beta

gliukanų savybės.

Pasak gydytojos G. Kliučienės, pastaruoju

metu atliekama daug

įvairių tyrimų su beta gliukanais

(akcentuojama jų perspektyva

onkologijoje).

Beta gliukanai – natūralūs polisacharidai.

Daugiausia jų aptinkama ne tik

medicininėje praktikoje vartojamuose

Japonijos grybuose Shiitake, Maitake,

Reishi, bet ir mielėse, jūros dumbliuose,

miežiuose, avižose. Beta gliukanai

teigiamai veikia medžiagų apykaitą,

mažina angliavandenių pasisavinimą ir

didina audinių jautrumą insulinui. Dėl

to sumažėja gliukozės kiekis kraujyje.

Beta gliukanai didina imuninių ląstelių

veiksmingumą, skatina daugiau gamintis

medžiagų, suaktyvinančių imuninę

sistemą, todėl greitėja organizmo reakcija

į infekciją, greičiau pasveikstama.

Beje, beta gliukanai 8–10 proc. sumažina

bendrojo cholesterolio kiekį kraujyje.

Todėl beta gliukanų patariama vartoti

sergantiesiems širdies ir kraujagyslių

ligomis. Nustatyta, kad gydant vėžį citostatiniais

preparatais kartu vartojami

beta gliukanai padidina citostatinių

vaistų poveikį vėžinėms ląstelėms ir apsaugo

sveikas organizmo ląsteles nuo

neigiamo chemoterapijos bei radioterapijos

poveikio.

Beta gliukanai ir antioksidantai

kartu

Medicininės paskirties produkte „Cardioglucan“

sudėtyje, be beta gliukanų,

taip pat yra stiprių antioksidantų (vita-

Moksliniai tyrimai

• 2003 m. Kairo Helwan universitete

buvo atlikti dvigubai akli, randomizuoti,

placebo kontroliuojami

tyrimai. Tirta 514 žmonių, sergančių

skrandžio vėžiu. Viena grupė vartojo

citostatikų ir beta gliukanų, o kita

– tik citostatikų. Vartojant beta gliukanų

kartu su citostatikais, po 4 mėnesių

limfocitų kiekio sumažėjimas

buvo sustabdytas ir toliau nemažėjo,

sustiprėjo sergančiųjų imunitetas, o

vartojant vien citostatikų limfocitų

kiekis mažėjo toliau, imuninė sistema

silpnėjo.

mino C ir seleno) bei mikroelementų

– mangano ir magnio.

Selenas, vitaminas C (askorbo rūgštis)

ir manganas pasižymi antioksidacinėmis

savybėmis ir stiprina beta gliukanų

poveikį. Magnis normalizuoja padidėjusį

kraujospūdį, reguliuoja širdies ritmą,

dalyvauja fermentų, reguliuojančių

medžiagų apykaitą, veikloje. Taigi

šis preparatas tinka imuninei sistemai

stiprinti, pavyzdžiui, po įvairių virusinių

infekcijų, įtariant onkologinę

ligą arba jau gydant ją chemoterapija

ir radioterapija. Be to, moksliniais tyrimais

įrodyta, kad preparatai su beta

gliukanais gerina opų, pragulų gijimą,

gerina odos būklę (ypač po radioterapijos,

nes vartojant beta gliukanų

greičiau gyja švitinimo metu pažeisti

audiniai).

Vaistininkės patarimas

Vilniaus Vokiečiųvaistinės

vaistininkė

Jolita Skinderskienė

irgi

pataria šio preparato

vartoti

imuninei sistemai

stiprinti ir

organizmo atsparumuiperšalimo

ir navikinėms ligoms didinti.

Be to, šio preparato turėtų nepamiršti

ir sergantieji cukriniu diabetu, taip

pat žmonės, varginami širdies negalavimų.

„Cardioglucan“ atitinka visus

europinius preparatų standartus. Tai

lėmė, kad 2005 metais jis vienintelis

iš medicininės paskirties produktų

laimėjo aukso medalį Metų gaminio

konkurse. Vaistininkė pataria vartoti

šio preparato po 1 kapsulę 1–2 kartus

per dieną valgio metu arba tuoj

po valgio.

Mėšlungio priežastis –

MAGNIO TRŪKUMAS

Atostogos dar negreitai, o savijauta tokia prasta, kad niekas nedžiugina...

Vis labiau jauti, kad kankina nuovargis, nervingumas, mėšlungis, prastas

miegas... Ką gi daryti? Medikai tokiems žmonėms pataria vartoti magnio

preparatų. Magnio labai reikia mūsų raumenims ir širdžiai, jis svarbus ir

nervų sistemai, medžiagų apykaitai, energijos gamybai ląstelėse.

Magnio stygius itin juntamas pavasarį ir vasaros pradžioje, kai suintensyvėja

darbai, daugiau prakaituojama. Sunkiai dirbant, organizmui reikia daugiau

magnio. Kai jo trūksta, gali atsirasti raumenų silpnumas, prasidėti širdies aritmijos

ir kiti sutrikimai. Žmonės skundžiasi greitesniu nuovargiu, bloga nuotaika,

nervingumu, pakyla kraujospūdis, skauda galvą, raumenis traukia mėšlungis,

kuris dažniausiai juntamas naktį.

Kodėl magnis toks svarbus organizmui?

Pasak Baltijos ir Amerikos klinikos bendrosios praktikos

gydytojos Rūtos Maciulevičienės, būtent dėl magnio

stokos žmonės skundžiasi mėšlungiu, nuovargiu, bloga

savijauta. Tiesa, kartais net neįtariama, jog organizmui

trūksta magnio, o žmogus dažniausiai gydomas nuo kitų

ligų. Paskyrus reikiamą magnio dozę, būklė iš karto pagerėja.

Mat magnis dalyvauja centrinės nervų sistemos

veikloje, reguliuoja širdies darbą, kraujospūdį, plečia

kraujagysles, gerina kraujotaką, saugo nuo trombų susidarymo,

atpalaiduoja raumenis. Magnis reikalingas

normaliai ląstelių veiklai.

Kaip išsirinkti tinkamą magnio preparatą?

Vaistinėje yra daug magnio preparatų ir išsirinkti tinkamą išties nėra lengva.

Gyd. R. Maciulevičienė sako, kad žmonės yra labai inertiški – pirmiausia perka

tą preparatą, kurį jau yra vartoję patys ar jų pažįstami. Ji savo pacientams

patarianti magnio preparatus rinktis atsižvelgiant į keletą dalykų, pavyzdžiui,

į preparato sudėtį, organizmo gebėjimą pasisavinti veikliąją medžiagą. Kitaip

tariant, reikėtų vartoti tokių magnio preparatų, kuriuose esanti magnio druska

lengvai pro žarnyno sieneles patenka į kraują. Vienas iš dažniausiai perkamų

magnio preparatų yra „Magnis +B 6 complex“. Tad akivaizdu, kad jis yra vienas

populiariausių preparatų. Jo sudėtyje yra magnio oksido, kuris skrandyje virsta

lengvai pasisavinamu magnio chloridu, nesukeliančiu jokių šalutinių reiškinių.

Beje, vienoje šio preparato kapsulėje yra net 350 mg gryno magnio.

Kada reikėtų vartoti magnio?

Gydytoja R. Maciulevičienė pataria profilaktiškai magnio vartoti visus metus.

„Magnis+B complex “ rekomenduojama vartoti padidėjus jautrumui bei

6

dirglumui, jaučiant nuolatinį nuovargį, stresą, varginant mėšlungiui, sutrikus

širdies ritmui, esant padidėjusiam

kraujospūdžiui, skaudant galvą. Magnio

trūksta ir maitinančioms moterims.

Beje, magnio dažnai trūksta,

kai organizme stinga kalio. Todėl, kai

žmogus kreipiasi į medikus dėl neaiškios

kilmės aritmijos, kai jaučiami širdies

„permušimai“, traukia raumenis,

iš pradžių skiriama gydomoji (kokia,

pasakys jūsų šeimos gydytojas!) po to

NAUJA PAKUOTĖ!

– profilaktinė magnio dozė.

14 SVEIKATOS ABC 2007 m. gegužė Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT

SVEIKATOS ABC 2007 m. gegužė 15


JŪSŲ VAIKAS JŪSŲ VAIKAS

Vaikui skauda pilvą:

KĄ DARYTI?

Tiek kūdikius, tiek mokyklinio

amžiaus vaikus dažnai

vargina pilvo skausmai. Apie

pilvo skausmus, jų priežastis,

gydymą ir profilaktiką

kalbamės su Kauno Dainavos

poliklinikos Vaikų ligų

skyriaus vyresniąja ordinatore,

vaikų ligų gydytoja Aldona

Tamulevičiene.

Dažniausi vaikų pilvo skausmai

Kaip sakė gydytoja Aldona Tamulevičienė,

pilvo skausmas – dažniausias

vaikų virškinimo sistemos sutrikimo

simptomas. Pilvo skausmais vieno-

dai skundžiasi ir

mergaitės, ir berniukai.

Pilvo skausmai

būna organiniai

ir funkciniai. Organinės

kilmės

vaikų pilvo skausmai

gali būti dėl

skrandžio, dvylikapirštės

žarnos

opaligės, įvairių žarnyno (storosios ar

plonosios žarnos) uždegimų, apendicito,

išvaržos, žarnų invaginacijos (žarnos

įsimovimo). Pilvo skausmas būna labai

aštrus, todėl vaikui turi būti suteikta

skubi medikų pagalba.

Tačiau dažniausiai vaikus vargina

funkcinės kilmės pilvo skausmai. Jie

būdingi vyresniems nei ketverių metų

amžiaus vaikams, o sulaukus mokyklinio

amžiaus vargina 15–20 proc. vaikų.

Funkcinis pilvo skausmas dažniausiai

būna bukas, kartais priepuolinis.

Dažniausiai vaikas skundžiasi, kad

jam skauda apie bambą. Toks nevienodo

intensyvumo skausmas gali tęstis

maždaug valandą. Skausmai kartojasi

periodais, kartą per dieną ar net per

mėnesį. Beje, tarp skausmo priepuolių

vaikas jaučiasi gerai.

Pilvo skausmų priežastys

Nėra vienos nuomonės, kodėl vienus

vaikus vargina pilvo skausmai, o kitų

– ne. Didelės įtakos pilvo skausmui

atsirasti gali turėti alergija tam tikram

maistui, imuninės sistemos, genetiniai

ypatumai, psichologinė vaiko būsena,

fizinis aktyvumas, kūno ligos.

Kaip minėjome, pilvo skausmus gali sukelti

pilvo organų funkcijų sutrikimai.

Neretai 3–15 mėnesių amžiaus vaikams

nustatoma storojo ir plonojo žarnyno

invaginacija (žarnos įsimovimas). Viena

pilvo skausmo priežasčių gali būti išvarža,

kurią skauda tuomet, kai ji įstringa

(neįstrigusios išvaržos gali ir neskaudėti).

Paprastai išvarža diagnozuojama

kūdikiams – ją, kaip iškilimą kirkšnyje,

galima pastebėti keičiant sauskelnes,

maudant mažylį.

Vyresnių vaikų (10–15 metų amžiaus)

stiprių pilvo skausmų priežastis gali

būti apendicitas.

Funkcinių besikartojančių pilvo skausmų

priežastys nėra tiksliai žinomos.

Tačiau dažnai juos lemia trumpalaikiai

virškinamojo trakto motorikos sutrikimai,

kurių gydyti nereikia. Didelės

įtakos funkciniams skausmams atsirasti

turi dieta ir mitybos režimas, tuštinimosi

sutrikimai ir emocinis krūvis šeimoje

bei mokykloje. Funkciniai pilvo skausmai

30–50 proc. vaikų praeina savaime

per kelias savaites (neprireikia gydymo),

kitiems tęsiasi ištisus mėnesius – iki

metų. Kai kada pilvo skausmai išlieka ir

mažiesiems pacientams suaugus.

Reikia stengtis „atpažinti“

sunegalavusį vaiką

Norint suprasti, kad vaikas sunegalavo,

reikėtų žinoti, kokie požymiai rodo

funkcinius pilvo skausmus ir kokie

– organinę ligą, kai būtina skirti gydymą.

Kai vaiką vargina funkciniai pilvo skausmai,

jis nenori eiti į darželį ar mokyklą,

gali skųstis pykinimu, galvos skausmu,

svaiguliu, nuovargiu. Jei pilvo skausmas

kamuoja kūdikį, jis būna irzlus, nevalgo.

Anot gydytojos Aldonos Tamulevičienės,

maži vaikai į bet kokį skausmą

reaguoja visu kūneliu ir verksmu. 8–20

proc. krūtimi maitinamų kūdikių pirmosiomis

gyvenimo savaitėmis būna

irzlūs dėl pilvo pūtimo. Trečiąjį gyvenimo

mėnesį pilvo pūtimas praeina, taigi

ir kūdikis tampa ramesnis.

Kai kurie vaikai, gindamiesi nuo nemalonių

gyvenimo problemų, pameluoja,

kad jiems skauda pilvą. Tokiu

atveju reikia labai gerai išsiaiškinti

priežastis – koks mikroklimatas

vaiko šeimoje (santykiai su tėvais,

vyresniaisiais broliais ar seserimis)

ir mokykloje (gal bijo kokios nors

pamokos ar traumuojamas psichologiškai).

Kvieskite gydytoją!

Visada, kai vaikas skundžiasi pilvo

skausmu, reikia kreiptis į medikus. Tai

būtina, nes kuo vaikas mažesnis, tuo

sunkiau jis gali nupasakoti skausmo

pobūdį. O nustatyti, ar tai yra funkciniai

skausmai, ar liga, kurią reikia gydyti,

gali tik vaikų gastroenterologas.

Įtarus organinę ligą, atliekami tyrimai,

nustatoma tiksli diagnozė bei skiriamas

gydymas. Jei vaikui nustatomi

funkciniai pilvo skausmai, tuomet gydymas

neskiriamas arba skiriamas tik

„Mano dukrai neseniai sukako metukai. Iki tol buvusi sveika

mergaitė pradėjo viduriuoti, kankino pilvo skausmai. Vaistai

nuo viduriavimo nepadėjo. Mūsų šeimos gydytoja įtaria

alergiją karvės pienui. Ar gali būti? Rasa.

Karvės pienas – pirmasis alergenas, kurio gauna kūdikis.

Jam alergiški net 12 proc. naujagimių. Mat piene yra apie

30 baltymų, kurių kiekvienas gali sukelti alerginę reakciją.

Tačiau mažyliai dažniausiai būna jautrūs vienam jų – beta

laktoglobulinui.

Alergiją gali sukelti ne tik karvės, bet ir ožkos pienas. Jame

esantys baltymai labai panašūs į karvės pieno baltymus.

Dažniau alergiški karvės pienui būna kūdikiai iš šeimų,

kuriose yra sergančiųjų alergija. Jei mama serga alergija,

tai yra net 40 proc. tikimybė, kad kūdikis irgi gims alergiškas.

Žindomas kūdikis gali būti jautrus net tiems karvės

pieno baltymams, kurių patenka į motinos pieną iš jos suvalgyto

maisto.

Karvės pieno baltymų gali būti ir adaptuotuose pieno mišiniuose,

kuriais savo mažylius maitina mamos, pritrūkusios

savo pieno.

Alergijos karvės pienui simptomai

• Odos pakitimai. Kartais oda tik parausta, šerpetoja, ją beria

– dažniausiai skruostukus, kartais ir kojytes, rankytes,

visą kūnelį. Jei vaikui ir toliau duodama alergizuojančio

maisto, išberti odos plotai ima šlapiuoti. Juos niežti, todėl

mažylis negali ramiai miegoti.

• Virškinamojo trakto negalavimai. Pirmasis alergijos karvės

pienui požymis gali būti viduriavimas, pilvo pūtimas,

atpylinėjimai, vėmimas. Jei kūdikis itin jautrus karvės pieno

baltymams, alerginė reakcija gali pasireikšti net krauju

išmatose arba anafilaksiniu šoku.

• Kvėpavimo organų sutrikimai. Simptomai primena peršalimo

ligas. Kūdikį dažnai vargina sloga, kosulys, karka-

trumpas, priklausomai nuo vyraujančių

simptomų.

Nuraminkite sunegalavusį vaiką

Anot gydytojos A. Tamulevičienės,

geriausias „daktaras“ yra mama, kuri

visų pirma turi nuraminti vaiką, švelniai

pamasažuoti pilvelį, o skausmui

nenurimus kviesti gydytoją. „Motina

privalo reaguoti į kiekvieną vaiko nusiskundimą.

Juk vaikas – tai ne suaugusiojo

kopija, bet savitas žmogus“, – sakė

gydytoja.

Labai svarbu, kad vaikas gerai psichologiškai

jaustųsi tiek šeimoje, tiek

mokykloje. Kaip sakė gydytoja A. Tamulevičienė,

jei vaikas turi psichologinių

sproblemų, tai vieni pirmųjų jo

nusiskundimų gali būti pilvo ar galvos

skausmai. Itin didelės reikšmės turi

vaiko santykiai su kitais šeimos nariais,

pirmiausia su mama. Ji privalo nuolat

bendrauti su vaiku, jam sunerimus išsiaiškinti,

kas atsitiko.

Alergijos PINKLĖS

lai plaučiuose, jam darosi vis sunkiau įkvėpti ir iškvėpti.

Alergija maistui (ir karvės pienui) gali tapti net bronchų

astmos priežastimi.

Jei pastebėjote alergijos simptomų, pirmiausia kreipkitės į

savo šeimos gydytoją. Jis padės nustatyti, ar mažylis iš tiesų

alergiškas, jeigu reikės, pasiųs pasikonsultuoti pas alergologą.

Diagnozė patikslinama nustačius kraujo plazmoje

specifinius IgE – antigenus antikūnus karvės pieno baltymams.

Nustačius alergiją karvės pienui, pirmiausia reikia

iš esmės pakeisti vaiko mitybą. Nustojus duoti pieno ar

jo produktų, visi alergijos simptomai pamažėle išnyksta:

dingsta bėrimai, praeina pilvo skausmai, viduriavimas,

normalizuojasi kvėpavimas, temperatūra.

Net apie 60 proc. alergiškų mažylių iki 2–3 metų „išauga“

alergiją karvės pieno baltymams. Tada jiems vėl galima

pamažėle pradėti duoti pieno produktų.

16 SVEIKATOS ABC 2007 m. gegužė Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT

SVEIKATOS ABC 2007 m. gegužė 17

Redakcija

Į mokyklą – tik išsimiegojęs ir

sotus

Vaiko pilvo skausmų profilaktikai ypač

svarbus jo dienos ir mitybos režimas.

Kaip sakė gydytoja Aldona Tamulevičienė,

vaikai turi išsimiegoti pagal savo

amžių. Pavyzdžiui, pradinukas turi miegoti

10,5 val. Vadinasi, jeigu jis keliasi

septintą ryto, tai turi gultis prieš devynias.

Niekados neišleiskite į mokyklą

alkano vaiko. Dažnai pietų metu daugelis

teužkanda bandelę, užsigerdami

kokakola, o juk mokykloje patiriamas

didelis protinis krūvis, nervinė įtampa.

Vakarieniaujama tik vakarais, aštuntą

devintą valandą vakaro, kai iš darbo

grįžę tėvai paruoši a valgyti. Vaikas turi

maitintis sveiku ir natūraliu maistu. Jo

valgiaraštyje turi būti pakankamai daržovių,

vaisių, pieno produktų, mėsos.

Nerekomenduojami tokie produktai,

kaip bulvių traškučiai, didelis kiekis saldumynų,

gaivieji gėrimai (ypač spalvoti

– kokakola ir pan.).


JŪSŲ VAIKAS JŪSŲ VAIKAS

Kad pramogos nesibaigtų

TRAUMOMIS

Sušilus orams vis daugiau vaikų pradeda važinėtis dviračiais,

riedučiais, paspirtukais, žaidžia kiemuose ar sporto aikštėse krepšinį,

futbolą. Tačiau pavasarį daugėja įvairiausių traumų, kurias

vaikai patiria sportuodami ir pramogaudami. Kaip jų išvengti, ką

turėtų žinoti tėvai pirkdami vaikui dviratį ar riedučius? Apie tai

pasakoja Šiaulių visuomenės sveikatos centro Sveikatos saugos

skyriaus vedėja, gydytoja Jūratė Karalevičienė.

Šiaulių visuomenės sveikatos centro

medikų teigimu, nelaimingus atsitikimus

ir traumas pagrįstai galima vadinti

Lietuvos nacionaline nelaime,

nes mirtingumas nuo jų, palyginti su

kitomis Europos šalimis, yra labai didelis

ir toliau sparčiai didėja. Vaikai ir

paaugliai dėl nelaimingų atsitikimų

miršta dažniau nei dėl kitų priežasčių.

Visų mirusiųjų nuo traumų 68 proc.

sudaro darbingo amžiaus žmonės, 26

proc. – pensininkai, 6 proc. – vaikai

iki 14 metų. Per metus šalies mokyklose

įvyksta apie 800 nelaimingų atsitikimų,

iš jų vidutiniškai trys mirtini

ir 70 sunkių. Nors mokykloje traumų

patiriama ne taip dažnai (dažniausios

– transporto traumos), tačiau pagal

amžių – būtent mokyklinio amžiaus

vaikai susižaloja dažniausiai.

Kur mokyklose dažniausiai įvyksta

traumos?

Dažniausiai vaikai susižaloja mokyklų

koridoriuose pertraukų metu ir

sporto salėse per kūno kultūros pamokas.

Taip pat dažnai jie patiria traumų

mokyklos teritorijoje, per darbų pamokas

(daug rečiau – per kitų dalykų

pamokos). Analizuojant traumų priežastis,

paaiškėja, kad dažniausiai vaikai

susižeidžia netinkamai elgdamiesi per

pertraukas koridoriuose. Nerimą kelia

tai, kad labai dažna traumų priežastimi

tampa agresyvūs mokinių tarpusavio

santykiai. Pagal statistikos duomenis,

dažniausiai pertraukų metu koridoriuose

lakstantys vaikai patiria galvos smegenų

sukrėtimą.

Ar daug mokyklose patiriama sportinių

traumų?

Būna, kad kūno kultūros pamokose

vaikai susilaužo galūnes, pasitempia

raiščius bei sausgysles. Sportines

traumas itin dažnai patiria 6–8 klasių

mokiniai. Traumas lemia ne tik fiziologiniai

paauglio raidos ypatumai, bet ir

gana sudėtingos ar esamoms sąlygoms

nepritaikytos kūno kultūros programos.

Kūno kultūros pamokose traumos

įvyksta dažnai ir dėl to, kad vienu

metu salėje sportuoja kelios skirtingos

klasės. Didelės įtakos traumoms kūno

kultūros pamokose turi ir prastos kokybės

sporto inventorius, netinkamas

sporto salės apšvietimas, nepakankama

medicininė ir pedagoginė fizinio ugdymo

kontrolė (ypač svarbu tinkamai

įvertinti vaiko sveikatos būklę ir paskirti

jo jėgas atitinkantį fizinį krūvį).

Tačiau dažniausia traumų priežastimi

(apie 80 proc. traumų) tampa nesaugus

mokinių elgesys, ypač tuomet, kai

vaikai paliekami sporto salėje vieni be

mokytojo. Verta neužmiršti ir technologijų

pamokų metu įvykusių traumų

(dažniausiai mikrotraumų) dėl netvar-

kingų darbo įrankių, darbastalių ir netinkamo

pamokos organizavimo. Kai

kuriais atvejais dėl nesaugių sąlygų kabinetuose

praktinius užsiėmimus tenka

keisti teoriniais.

Kuo nesaugios mokyklų prieigos? Minėjote,

kad ir ten patiriama traumų?

Pirmiausia mokyklų teritorijos nesaugios

dėl to, kad jos yra neaptvertos, nors

pagal higienos normos rekalavimus

visa mokyklos teritorija turi būti aptverta

ne žemesne kaip 1,5 metro tvora

arba gyvatvore. Jei taip būtų, į mokyklos

teritoriją negalėtų patekti pašaliniai

žmonės, ypač pertraukų metu (kai

galimi konfliktai su mokiniais), be to,

vaikai negalėtų bėgioti per gatvę bet

kur, nes perėja paprastai žymima ties

įėjimu į mokyklą. Į aptvertą mokyklos

teritoriją nepatektų valkataujantys šunys

ar katės.

Ar mokyklos administracija privalo

ištirti kiekvieną traumos atvejį?

Manau, kad įvykus bet kokiai traumai

mokykloje, ne tik tada, kai dėl traumos

praleidžiamos pamokos (tokia tvarka

numatyta LR Švietimo ministro įsakymu),

privalu ištirti aplinkybes, apie jas

informuoti mokyklos bendruomenę ir

ieškoti būdų, kad traumos nepasikartotų.

Toks savikontrolės mechanizmas

būtų veiksmingesnė traumų prevencija

ir už skiriamas baudas. Tačiau pastaraisiais

metais vengiama ištirti oficialiai

registruotas traumas mokykloje. Tokia

ydinga praktika iškreipia realią situaciją.

Beje, praktika rodo, kad asmenys,

išklausę privalomąjį Pirmosios medicinos

pagalbos kursą (pedagogai, vairuotojai

ir kt.), nelaimingo atsitikimo

atveju jaučiasi nepajėgūs suteikti tinkamą

pagalbą nukentėjusiajam. Mokslininkų

atlikta analizė leidžia teigti, kad

80 proc. gyventojų žūsta, nes nemoka

elgtis pavojaus atveju. Jei gyventojai

turėtų praktinių pirmosios medicinos

pagalbos įgūdžių ir mokėtų elgtis pavojaus

atveju, žuvusiųjų skaičius sumažėtų

40 proc. Priežasčių analizė rodo,

kad daugeliu atveju traumų buvo galima

išvengti.

Specialistai traumas skirsto į fizines

ir psichologines?

Būtų tikslinga, kad visuomenė kuo

daugiau žinotų ne tik apie fizines,

bet ir apie psichologines traumas.

Juolab kad ir patys vaikai, atsakydami

į anketas, kaip labai aktualią jiems

problemą nurodo mokinių tarpusavio

bei mokinių ir mokytojų santykius.

Šiaulių visuomenės sveikatos centro

specialistų atliktas tyrimas parodė, kad

Patarimai tėvams

Jei norite išvengti nelaimingų atsitikimų, žinokite patys ir būtinai priminkite

vaikams:

• Būtina dėvėti apsaugos priemones – šalmą, apsaugą alkūnėms bei keliams;

• Įsitikinti, kad apsaugos priemonės nevaržys važiuojančiojo judesių, netrukdys

gerai matyti ir girdėti;

• Vaikai iki 8 metų amžiaus neturėtų važinėtis be suaugusiųjų priežiūros;

• Prieš pradedant važinėtis, reikia įsitikinti, ar mobili priemonė (dviratis, riedučiai

ar pan.) yra tvarkinga, nesulūžusi. Važinėtis reikėtų toliau nuo intensyvaus

judėjimo vietų. Reikia vengti važinėti gatvėmis, šlapia danga, smėliu ar žvyru;

• Nevažiuokite naktį ir neužmirškite atšvaitų!

• Jeigu mobili priemonė skirta važiuoti tik vienam asmeniui, tai vienas ir važiuokite;

• Niekada nepradėkite pasivažinėjimo iš kokios nors kitos judančios priemonės

ar prisikabinę prie jos;

• Nevažiuokite nuo kalno, nes galite „pasiekti“ netikėtai didelį greitį!

Visa tai turėtų žinoti ir vaikai, ir tėvai. Be to, gamintojai bei prekiautojai privalėtų

pirkėją informuoti, kaip saugiai važinėtis įsigyta mobilia priemone.

net 36 proc. tyrime dalyvavusių 11-15

metų amžiaus vaikų patyrė fizinį smurtą

mokykloje, 23,8 proc. tvirtino, kad

iš jų mokykloje tyčiojasi keletą kartų

per savaitę, ir 25,4 proc. – mokykloje

jaučiasi nesaugiai. Specialistai, išanalizavę

mokinių anketas, pasiūlė klasių

vadovams periodiškai rengti anketines

apklausas ir tokiu būdu išsiaiškinti, ar

jų klasėje yra vaikų, patiriančių bendraklasių

smurtą. Smurtas civilizuotoje

visuomenėje negali būti ignoruojamas,

net mažiausios jo apraiškos privalo būti

pastebėtos, kad nesulauktume sunkių

padarinių. Kartais iš pirmo žvilgsnio

nekaltos pravardės „prisegimas“ iš mokytojo

lūpų gali pirmokėlį traumuoti ir

pasmerkti vėlesnėms klasės draugų patyčioms.

Todėl mokytojas privalo jausti

atsakomybę ir suprasti, koks svarbus jo

vaidmuo vaiko gyvenime. Ypatingas ir

svarbiausias vaidmuo, be abejo, tenka

tėvams.

Pavasarį ir vasarą vaikai vis daugiau

laiko praleidžia kiemuose, gatvėse,

kur taip pat patiria traumų. Kaip jų

išvengti?

Šiltuoju metų laiku traumatologai vis

dažniau „skaičiuoja“ vaikų patirtas

traumas daugiabučių namų kiemuose.

Tėvai, išleisdami vaiką į kiemą, turėtų

būtinai įsitikinti, ar saugios yra žaidimų

aikštelės, ar jose esantys įrengimai

nekelia grėsmės vaiko sveikatai. Svarbu,

kad visuomenė suprastų, jog vaiko

saugumu turi pasirūpinti patys tėvai.

Tad būtent jie turėtų informuoti atsakingas

tarnybas apie neprižiūrimas

aikšteles.

Artėjant vasarai, iš sandėlių ištraukiamos

įvairiausios „riedančios“ priemonės,

tad svarbu prisiminti saugaus va-

žinėjimo taisykles. Dažniausiai vaikai

susižeidžia važinėdamiesi dviračiais,

riedučiais, riedlentėmis, paspirtukais.

Visos šios mobilios priemonės galėtų

būti maloni dovana vasaros atostogoms,

tačiau kiekvienas vaikas ir tėvai

privalo suprasti, jog važinėjant jomis

be tinkamų apsaugos priemonių galima

rimtai susižeisti. Pirkdami vaikui

bet kurią „riedančią” priemonę tėvai

turėtų įsitikinti, ar ji turi kokybės sertifikatą

– tai garantuos pačios priemonės

saugumą. Tėvai dažnai apsigauna

manydami, kad važinėti riedlentėmis,

riedučiais ar paspirtukais yra saugu, nes

šios priemonės lengvai valdomos, kontroliuojama,

neaukštos. Tačiau vertėtų

neužmiršti, kad be tinkamų apsaugos

priemonių vaikai gali susižeisti ar patirti

netgi sunkią galvos traumą.

18 SVEIKATOS ABC 2007 m. gegužė Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT

SVEIKATOS ABC 2007 m. gegužė 19


IŠ LNK TV LAIDOS IŠ LNK TV LAIDOS

Vaikų ATMINTIS

Esame įpratę užmaršumu kaltinti vyresnio amžiaus žmones.

Tai tarsi savaime suprantamas dalykas, nes senatvė pirmiausia

asocijuojasi su nuolat prastėjančia atmintimi. Tačiau sutrikęs

dėmesys, susilpnėjusi atmintis, galvos skausmai nėra

vien suaugusiųjų negalavimai. Vis dažniau su tokiais nusiskundimais

į neurologus kreipiasi ir vaikai. Apie tai kalbamės

su Klaipėdos vaikų ligoninės Konsultacinės poliklinikos vaikų

neurologe M. Pabrinkiene.

Nuo pat pirmųjų gyvenimo minučių

kūdikis pradeda susipažinti su aplinka,

įsiminti garsus. Augdami vaikai turi

išmokti ir prisiminti daug įvairiausių

dalykų. Tačiau vaikams tai nėra sunku,

daugelį dalykų – svetimas kalbas,

įdomius faktus, melodijas – vaikai įsimena

daug greičiau nei suaugusieji.

Vaikai niekada neužmiršta, ką pažadėjote

nupirkti, net prieš metus ar dar seniau.

Tiesa, ir jie retkarčiais pamiršta...

paruošti pamokas ar išsivalyti dantis.

Tas beprotiškas gyvenimo

tempas

Pasak gydytojos M. Pabrinkienės, pastaruoju

metu, be išvardytų nedidelių

„užmiršimų“, vis dažniau pastebimi ir

rimtesni vaikų atminties sutrikimai.

Gyvenimo tempas

dabar visai kitoks

nei buvo anksčiau,

be to, vaikai

yra labai apkrauti,

mokykloje daug

užduodama. Ir

nieko keisto, kad

jie pradeda skųstis

galvos skausmais,

dėmesingumo

stoka, prastėjančia atmintimi.

Be to, šiuolaikiniai vaikai „neskatinami“

lavinti atminties, nes greitai išmoksta

naudotis naujų technologijų

„atmintimi“. Retai kada vaikai, ypač

vyresni, skaičiuoja mintinai, dažniausiai

tai daro mobiliuoju telefonu, kompiuteriu

ar kalkuliatoriumi. Atminties

nelavina ir įrašyti priminimai telefone

ar kompiuteryje. Be to, vaikų atmintį

neigiamai veikia stresai, blogi santykiai

šeimoje ar mokykloje.

Mokymuisi ir gebėjimui įsiminti taip

pat trukdo leidžiama garsi, triukšminga

muzika, televizorius, nepakankamas

miegas.

Beje, dar apie televizorius ir kompiuterius.

Manoma, kad nuo jų nuolat

sklindantis spinduliavimas gali sukelti

nervų sistemos išsekimą. Todėl vaikų,

kurie labai daug laiko praleidžia prie

televizoriaus ar kompiuterio ekrano,

atmintis silpnėja, jie ima prasčiau mokytis,

darosi suglebę, be iniciatyvos.

Ar galima padėti vaikui?

Susilpnėjusi vaiko atmintis vargina ne

tik jį patį, bet ir jo artimuosius, vaikas

tampa irzlus ir įsitempęs. Todėl užuot

barę vaiką, kad jis kažką pamiršo ar neįsiminė,

pasistenkime jam padėti, surasti

būdą, kaip lengviau įsiminti.

Atmintis – tai gebėjimas atsiminti ir

išlaikyti informaciją. Atminčiai svarbi

atranka: žmogus geriau įsimena ir išlaiko

atmintyje tai, ką geriau suvokia,

kas labiau jį domina, ką laiko svarbiu ir

atsimintinu dalyku.

Atminčiai lavinti yra sukurta daug

specialių įsiminti skatinančių žaidimų,

dėlionių, dainelių ir kitų priemonių.

Jas galima pritaikyti ne tik vaikų darželiuose

ir mokyklose, bet ir namuose.

Galima pasitelkti ir kitas, pačias paprasčiausias

priemones, svarbu vaiką

sudominti, suintriguoti, kad tai tik

linksmas ir smagus žaidimas.

Kai neužtenka lavinamųjų

pratimų

Tačiau gydytoja M. Pabrinkienė sako,

kad kartais vien specialių atmintį lavinančių

pratimų neužtenka. Jei atlikus

tyrimus paaiškėja, kad visų nusiskundimų

dėl pablogėjusios atminties bei

galvos skausmų priežastis yra didelis

krūvis, vaiko nuovargis, gydytoja visuomet

siūlanti pavartoti preparatų su

ginkmedžiu. Pasak gydytojos, ginkmedžio

preparatai tinka ir hiperaktyviems

vaikams – „vėjo malūnėliams“,

kurie dėl savo impulsyvumo ir judrumo

negali susikoncentruoti, kuriems

neužtenka laiko pagalvoti, pamąstyti.

Atminčiai pagerinti ir dėmesio koncentracijai

padidinti yra sukurta gana

daug preparatų su dviskiaučio ginkmedžio

(Ginkgo Biloba) ekstraktu.

Vienas tokių preparatų yra „Memoril“

(tinka ir vaikams nuo 12 m.). Moksliniai

tyrimai ir gydytojų praktikų patirtis

rodo, kad ginkmedžio ekstraktas

gerina atmintį, dėmesio koncentraciją,

jo vartojant sumažėja nuovargio, nerimo

ir blogos nuotaikos simptomai.

Ginkmedžio ekstraktas gerina smegenų

ir viso organizmo kraujotaką, saugo

nervų ląsteles nuo žalingo įvairių

veiksnių poveikio, reguliuoja kraujagyslių

tonusą ir elastingumą, užtikrina

geresnę kraujotaką, mažina kraujo

klampumą.

Vaistininko patarimas

Klaipėdos „Aido“ vaistinės provizorius

A.Savickas sako,

kad preparatai su

ginkmedžio ekstraktu

tinka ne tik

vaikams nuo 12

metų, bet ir suaugusiesiems,

o ypač

– vyresnio amžiaus

žmonėms.

Ginkmedžio

ekstraktas gerina

atmintį, dėmesį, budrumą, mažina

depresinę nuotaiką, gerina galūnių

kraujotaką, reguliuoja kraujagyslių tonusą

ir elastingumą. Ginkmedžio ekstrakto

vartojant 2–3 mėnesius, pagerėja

pažinimo funkcijos sergantiesiems

Alzheimerio liga, taip pat sergančiųjų

protarpiniu šlubumu būklė, smegenys

geriau aprūpinamos krauju, pagerėja

klausa.

Patarimai besiruošiantiems egzaminams

Pasak psichologų, informacijai atkurti yra labai svarbios užuominos: išorinės

(garsai, kvapai, šviesa) ir vidinės (nuotaika, susikaupimas). Todėl mokantis

svarbu sukurti namuose tokią atmosferą, kuri būtų artima egzaminų

laikymo aplinkai, pavyzdžiui, laikytis tylos (jei ji labai slegia, galima tyliai

paleisti muziką).

Atmintį ir mokymąsi neigiamai veikia stresas. Tyrimai rodo, kad per didelė

nervų įtampa kenkia mokymosi ir atminties kokybei.

Taigi reikėtų sukurti tokią aplinką, kurioje vaikas norėtų mokytis ir galėtų

susikaupti. Tai padės vaikui pasitikėti savo jėgomis, aišku, ir geriau suvokti

reikiamą informaciją.

• Tinkamas darbo ir poilsio režimas. Mokantis patartina kas 45–90 min. daryti

10–15 min. pertraukėles, jų metu šiek tiek pasimankštinti, pasižiūrėti į tolį,

atsigerti sulčių ar arbatos. Pasimokius intensyviai 3–4 valandas, patartina padaryti

valandos pertrauką. Jos metu verta pasivaikščioti gryname ore ar pamiegoti.

Kartais tėvai prieš egzaminus draudžia vaikams susitikinėti su draugais, lankytis

diskotekose ir pan. Tai nėra teisingas sprendimas. Jaunam žmogui reikia

naujų įspūdžių, jų trūkumas gali net pasunkinti mokymąsi. Keletas laisvalaikio

valandų per savaitę, praleistų su draugais, tikrai nepakenks, o tik paskatins

geriau ir atsakingiau mokytis bei ruoštis artėjantiems egzaminams.

• Labai svarbu tinkamai išsimiegoti. Aukštesniųjų klasių moksleiviai turėtų

miegoti ne trumpiau kaip 8 valandas per parą, dar geriau – 9–10 valandų.

Kietas ir ilgas miegas padeda organizmui lengviau įveikti stresą ruošimosi egzaminams

laikotarpiu.

• Tėvų vaidmuo. Labai svarbi ir mokytojų bei tėvų pozicija. Jie gali nuraminti

arba, atvirkščiai, sustiprinti vaiko nerimą bei emocinę įtampą. Kartais tėvai

labiau nei vaikas nerimauja dėl egzaminų, todėl vaikas per egzaminų maratoną

patiria dvigubą stresą. Tėvai turėtų pasistengti būti ramūs ir tokią ramią

nuotaiką palaikyti namuose.

• Jokio streso! Būtina vengti papildomo streso, stiprinti imuninę sistemą, neužsikrauti

kitų žmonių (artimųjų ar draugų) naštos. Svarbiausia visą dėmesį

sutelkti į mokymąsi, tačiau mokslas neturi tapti itin varginantis.

• Labai svarbu tinkamai maitintis. Subalansuotame ir visaverčiame maiste turėtų

būti ne mažiau kaip 10–15 proc. baltymų, 30 proc. riebalų, 10–15 proc.

angliavandenių, taip pat mineralinių medžiagų, vitaminų ir skysčių.

Mitybos specialistai rekomenduoja kelis kartus per dieną valgyti grūdų, ryžių

ir bulvių; kiekvieną dieną 3–5 kartus valgyti vaisių ir daržovių; kasdien gerti

pieno, jogurto, kefyro, valgyti varškės, neriebių sūrių; saikingai valgyti mėsos

produktų (per savaitę iki 600 g); kelis kartus per savaitę valgyti žuvies; gerti

sulčių, mineralinio vandens, giros ( mažiausiai 1,5 l per parą); nerekomenduojami

riebūs miltiniai kepiniai, pudingai, limonadai, labai saldūs vaisių gėrimai;

nuotaiką ir darbingumą gerina juodasis šokoladas, riešutai, razinos, dribsniai

(užbarstyti cinamonu), bananai.

Merginų dėmesiui: per egzaminus jokiu būdu negalima laikytis dietos!

Medicininės paskirties preparato

„Memoril“ vienoje kapsulėje yra 30 mg

standartizuoto dviskiaučių ginkmedžių

ekstrakto, 5 mg vitamino B 6 , vitamino

E ir beta karotino, 30 mg vitamino C,

folio rūgšties, seleno, vitamino B 12. Preparato

reikėtų vartoti po 1 kapsulę 1–2

kartus per dieną.

20 SVEIKATOS ABC 2007 m. gegužė Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT

SVEIKATOS ABC 2007 m. gegužė 21


PSICHOTERAPEUTAS PATARIA PSICHOTERAPEUTAS PATARIA

Kreivų veidrodžių

KARALYSTĖJE

Kiekvienas vertiname save skirtingai, tačiau kai kurie – mažiau

nei kiti. Tokie žmonės suvokia save kaip beverčius,

mažai naudingus ar neturinčius tikslo, nors išoriškai gali atrodyti

pasitikintys savimi, laimingi. Tada visą tokio žmogaus

gyvenimą užvaldo noras pasikeisti. Dažniausiai norisi pakeisti

išvaizdą, o čia pagelbėti galėtų populiari priemonė – dieta.

Deja, deja... Kai svorio mažinimas virsta manija, galima

susirgti ilgus metus trunkančia liga. Apie tai kalbamės su

Valgymo sutrikimų gydymo ir informacijos centro prevencijos

projektų vadove Irina Lisauskaite.

XX amžiuje vis labiau buvo liaupsinama

liekna moters figūra, nors realus vidutinis

kūno svoris nuolat didėjo. Taip išryškėjo

neatitikimas tarp kultūrinio idealo ir

fizinės realybės. Šiais laikais lieknumo

siekimas labiausiai būdingas moterims,

kurių savivertė ir sėkmė dažnai priklauso

nuo jų išvaizdos.

Valgymo sutrikimų daugėja

Vien praėjusiais metais į Valgymo sutrikimų

centrą, esantį Vilniuje, pagal-

bos kreipėsi per 400 jaunų merginų ir

moterų. Nors valgymo sutrikimai dažniausiai

prasideda paauglystėje, tačiau

pasitaiko atvejų, kai anoreksija ir bulimija

suserga net 10–11 metų vaikai.

Valgymo sutrikimų atsiranda dėl žemos

savivertės: menkai save vertinančiai

paauglei nepatinka jos kūnas, ji galvoja,

kad būdama gražesnė (lieknesnė)

taps labiau mėgstama bendraamžių,

sulauks daugiau dėmesio. Tačiau

užuot tapusi gražia, mergina praranda

ne tik grožį, bet

ir sveikatą. Dėl

valgymo sutrikimų

paauglystėje,

ypač brendimo

laikotarpiu, sulėtėja

augimas,

sekinamas organizmas,

dažnai

kamuoja depresija,

nerimas,

keičiasi elgesys, nesiseka mokslai,

nelieka noro bendrauti ir linksmintis

su bendraamžiais. Nuo 5 iki 20 proc.

sergančiųjų nervine anoreksija miršta

nuo išsekimo ar išsekimo sukeltų

komplikacijų. Apklausus Valgymo sutrikimų

centro pacientes paaiškėjo, kad

net trečdalis jų bent kartą dėl valgymo

sutrikimų galvojo apie savižudybę.

Nervinė anoreksija

Statistikos duomenimis, nervine anoreksija

serga iki 1 proc. jaunų merginų ir

moterų. Tačiau labai dažnai anoreksija

dar nėra diagnozuojama, nors mergina

yra labai nepatenkinta savo kūnu, nuolat

laikosi griežtų dietų, sportuoja iki

išsekimo. „Tokių švelnesnių anoreksijos

atvejų gali būti iki 10–15 proc.

Galbūt pasirodys, jog nėra daug, tačiau

išties tai labai aktuali problema“,

– teigė Irina Lisauskaitė.

Anoreksija – tai psichikos sutrikimas,

kai mergina ar jauna moteris sąmoningai

mažina kūno svorį. Net ir

pasiekusi kritinę kūno masę, mergina

ar moteris vis dar jaučiasi stora, būna

nepatenkinta savimi. Liga beveik visada

prasideda nuo nepasitenkinimo

savimi, savo kūnu, neatitinkančiu

vyraujančių standartų. Tada mergina

nusprendžia suliesėti. Anot jos,

pasiekti trokštamą svorį gali padėti

liekninamosios piliulės, dietos. Kiekviename

žurnale netrūksta pasiūlymų,

kaip numesti svorio. Beje, mergina

gali griebtis ir kitų drastiškų būdų

– vėmimo, alinančio sportavimo (kai

sportuojama be saiko, iki išsekimo).

„Nors vėmimas dažnesnis bulimijos

atveju, bet sergančiosios anoreksija

taip pat gali stengtis „atsikratyti“

maisto, net kai nepersivalgo (tačiau

taip jos gali labiau save kontroliuoti

bei laikytis griežtų dietų ar net badauti),

– pasakojo Irina Lisauskaitė.

– Pagrindinis anoreksijos simptomas

yra ryškus svorio kritimas bei nuolatinis

susirūpinimas svoriu, kūno

forma bei pastangos bet kokia kaina

sulieknėti“. Anoreksija sergančios

merginos, moterys siaubingai baiminasi

sustorėti. Anoreksija paverčia

žmogų bailiu, priverčia bijoti savęs,

savo kūno, maisto. Pacientėms, besigydančioms

nuo nervinės anoreksijos,

tą didžiulę baimę tenka išmokti

nugalėti.

Anoreksija yra problemų perkėlimo

būdas. Kai atsiranda problemų šeimoje

ar bendraujant su draugais, kai nesugebama

įveikti savo emocijų ar prisitaikyti

prie brendimo laikotarpiu vykstančių

staigių pokyčių, valgymas gali

tapti vieninteliu dalyku, kurį serganti

mergina jaučiasi galinti kontroliuoti.

Ligos pradžioje dažnai gali būti jaučiama

euforija, pakylėjimas: „Aš galiu numesti

svorio, sulaukti dėmesio!“. Jeigu

paauglė greitai ir kritiškai netenka svorio,

išsigandę tėvai ją atveda į Centrą,

tačiau ji pati dar nesuvokia, kad serga,

ir visiškai nebūna suinteresuota gydytis.

„Kai dėl kūno išsekimo nukenčia

mokslai, tampa sunku susikaupti, sutrinka

širdies veikla, ima svaigti galva,

tada ateina pačios“, – sakė Irina

Lisauskaitė.

Nervinė bulimija

„Bulimija – taip pat psichikos sutrikimas,

kuris uždaro merginą ar moterį į

užburtą ydingą ratą: ji badauja, persivalgo,

paskui maistą išvemia. Sergančioji

bulimija išgyvena itin neigiamus jausmus.

Skirtingai nei sergant anoreksija,

susidaro įspūdis, jog valgymas ir maistas

kontroliuoja šia liga sergančiųjų gyvenimą.

Jaučiamas didžiulis potraukis,

nevaldomas impulsas persivalgyti. Persivalgius

kamuoja neigiami jausmai,

kaltės išgyvenimas, gėda, menkavertiškumo

jausmas. Tuomet stengiamasi

bet kokiais būdais „atsikratyti“ suvalgyto

maisto: daug sportuojama, vartojama

diuretikų, laisvinamųjų, gali

būti dirbtinai sukeliamas vėmimas“,

– aiškino I. Lisauskaitė. Pagrindiniai

nervinės bulimijos požymiai yra pasikartojantys

persivalgymo priepuoliai

ir išskirtinis susirūpinimas maistu,

kūno svoriu, nepasitenkinimas savo

išvaizda, prasta nuotaika ar depresija.

Nervinę bulimiją sunkiau atpažinti

nei kitus valgymo sutrikimus, nes

daugumos sergančiųjų svoris išlieka

normalus. Bulimija paprastai prasideda,

kai mergina ilgą laiką laikosi

griežtos dietos, kol galiausiai kyla

nenumaldomas potraukis maistui.

Tasai potraukis sumažėja valgant, tačiau

apima kaltės jausmas. Jis rimsta

vėl badaujant ar kitaip deginant kalorijas.

Kaltės ir kontrolės praradimo

jausmai vėl atgyja kito persivalgymo

priepuolio metu.

Išoriškai tokie žmonės gali atrodyti

linksmi, sėkmingi ir pasitikintys savimi.

Aplinkiniai gali daugelį metų

nepastebėti sutrikimo. Tačiau ilgainiui

vis labiau stiprėja savęs, kaip

nevykėlio, nepatrauklaus ir beverčio

žmogaus, nesugebančio nieko pasiekti

ir netgi kontroliuoti valgymo,

suvokimas. Bulimija sergančios merginos

pagalbos kreipiasi dažniau. Jos

jaučia, kad kažkas negerai, nes kamuoja

nuolatiniai persivalgymo priepuoliai,

ir dėl to labai išgyvena.

Pirmieji simptomai

„Kaulėtas kūnas nėra požymis, iš kurio

galima atpažinti anoreksija sergančią

paauglę. Svoris nebūtinai iškart nukrenta,

tačiau blogėja nuotaika, atsiranda

susierzinimas, pyktis, nepasitenkinimas

savimi, nebedomina

veikla, kuri anksčiau teikė malonumą.

Nuolat domimasi svoriu, dietomis,

nuolat komentuojama apie savo „storumą“,

tačiau mergina vis tiek jaučiasi

esanti stora ir yra nepatenkinta savimi.

Veidrodyje matomas atvaizdas jau

neatitinka realybės: pavyzdžiui, mergina,

kuri kitiems atrodo plona, daili

ir liekna, žiūrėdama į veidrodį pati sau

atrodo siaubingai. Tai ženklas, kad

mergina turi rimtą psichikos sutrikimą,

ir tokie paprasti patarimai, kaip

„Tu tik valgyk daugiau“, jau nepadeda“,

– teigė I. Lisauskaitė.

Ką daryti?

Išeitis yra. Gydymas Valgymo sutrikimų

centre yra orientuotas į mąstymo,

požiūrio į save ir savo kūną keitimą.

Mokomasi naujų mitybos įgūdžių,

sprendžiamos psichologinės problemos,

nes valgymas ar nevalgymas nėra

problema. Tai simptomas, rodantis,

kad mergina turi psichologinių problemų.

Jas išsiaiškinti išties sunku,

tam dažniausiai reikia daug laiko,

stiprybės bei palaikymo.

„Dažniausiai merginos, moterys kreipiasi

į Centrą ne iš karto, o po 2, 3

ar 5 metų, jau turėdamos ligos „stažą“.

Tuomet gydymas būna labai ilgas.

Tyrimai rodo, kad praėjus trejiems

metams nuo ligos pradžios visiško pasveikimo

tikimybė sumažėja nuo 80

iki 20 procentų. Kuo ilgiau sergama,

tuo ilgiau trunka gydymasis, būna

dažnų atkryčių, kurie yra neišvengiama

gydymosi ir pasveikimo dalis“,

– sakė I. Lisauskaitė.

Gydymas

Gydymas Valgymo sutrikimų centre

vyksta grupėse ir susideda iš trijų nuoseklių

etapų: 1. Motyvacinė terapija

– pozityvus gydymosi motyvavimas;

2. Intensyvioji programa; 3. Palaikomoji

terapija – įgūdžių užtvirtinimas,

siekiant atkryčių prevencijos. Intensyviosios

programos užsiėmimai (elgesio

psichoterapija, psichomotorinė terapija,

kūno vaizdo terapija, dietologo

konsultacijos ir mitybos planavimas

ir pan.) vyksta 20 „kėdžių“ Dienos

stacionare. Taigi merginos ir moterys

gali gydytis ir nenutraukti kasdienės

veiklos, gyventi savo šeimoje. 2005

metais duris atvėrė dabar jau 8 „lovų“

Valgymo sutrikimų skyrius. Centre

dirba kvalifikuoti, Olandijoje stažavęsi

specialistai: gydytojai psichiatraipsichoterapeutai,psichologai-psichoterapeutai,

gydytoja dietologė, fizinės

taikomosios veiklos specialistė, slaugytojos.

Prie Centro veiklos daug prisideda

psichologijos studentai ir kiti

savanoriai.

Prevencija

Merginas, mergaites nuo mažumės

labai veikia aplinka, propaguojama išvaizdos

svarba. Jeigu tai akcentuojama

šeimoje, darželyje, mokykloje, mergaitė

susidaro nuomonę, jog svarbiausia yra

būti puikios išvaizdos. Taigi savivertė

susiejama su išvaizda. Tačiau reikėtų

atminti, kad išvaizda įvairiais gyvenimo

tarpsniais, o ypač paauglystėje,

kinta. Išvaizda nėra „stabilus pagrindas“,

kuriuo reikėtų remtis formuojant

savęs vertinimą.

Valgymo sutrikimų prevencija turi

vykti visą gyvenimą, nuo pat gimimo.

Mergaitė turi būti besąlygiškai

mylima ir priimama tokia, kokia yra.

Svarbu, kad būtų vertinama mergaitės

veikla, gabumai, o ne jos išvaizda. Ne

mažiau svarbu išmokyti mergaitę kritiškai

žiūrėti į žiniasklaidą, kad ji galėtų

ir mokėtų atsispirti žiniasklaidos

skelbiamai nuomonei, jog liekna = laiminga

= seksuali = graži = sėkminga. Ir

būtent darželyje bei mokykloje reikia

skatinti mergaitės veiklą.

Šiuo metu Valgymo sutrikimų gydymo

ir informacijos centras, remiamas

Vilniaus miesto savivaldybės

administracijos Sveikatos ir

socialinės apsaugos departamento,

įgyvendina projektą „Paauglystės

sunkumai: savęs ir kitų priėmimas“.

Teorinių ir praktinių seminarų metu

bus siekiama suteikti teisingos informacijos

apie paauglystės laikotarpio

iššūkius, valgymo sutrikimų riziką,

prevencinės veiklos poreikį ir galimybes,

įgūdžių, kaip atpažinti valgymo

problemų turinčius paauglius

mokyklų specialistams, dirbantiems

su vaikais, paaugliais, jaunimu. Taip

pat bus supažindinama su valgymo

sutrikimų gydymo galimybėmis

Lietuvoje.

22 SVEIKATOS ABC 2007 m. gegužė Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT

SVEIKATOS ABC 2007 m. gegužė 23


JAUSKITĖS PUIKIAI JAUSKITĖS PUIKIAI

Liekninamasis

KVĖPAVIMAS

Gražios ir nepriekaištingos formos – daugelio dailiosios lyties

atstovių svajonė. Tačiau labai dažnai šią svajonę pasiekti

išties sunku. Ypač tai aktualu tampa pavasarį. Tada neretai

griebiamės net ir pačių drastiškiausių dietų, kurių rezultatai

nudžiugina tik trumpam. Vėliau, nesilaikant dietos, prarasti

kilogramai sparčiai atauga. Apie veiksmingą būdą sulieknėti

kalbamės su Tatjana Čunichina, liekninamojo kvėpavimo

(body flex) mankštos pradininke. Pasak jos, būtent kvėpavimas

gali padėti pasiekti išsvajotų linijų, o prarasti kilogramai

„nesugrįš“.

Liekninamasis kvėpavimas – tai kvėpavimo

pratimai, pagreitinantys medžiagų

apykaitą. Kvėpavimo pratimai atliekami

kartu su įvairių raumenų grupių

tempimo pratimais (atliekant tempimo

pratimus stangrėja raumenys).

Kuo ši mankšta pagrįsta?

Prieš 200 metų atmosferoje buvo 38

proc. deguonies, o dabar – tik 19 proc.

Dabartinis žmogus kvėpuoja lyg per

pusiau užsuktą čiaupą. Todėl visi

procesai organizme vyksta daug lėčiau,

nei gamtos „sugalvota“. Jeigu

trūksta deguonies, organizmas nustoja

eikvoti energiją, nedegina kalorijų.

Žmogus jaučia nuovargį, silpnumą,

kūnas atrodo glebus. Vos tik

organizmas gauna daugiau deguonies,

procesai pagreitėja. Deguonis

turi įtakos medžiagų apykaitai, virškinimui

ir tuštinimuisi, valo kraują,

padeda sumažinti

stresą, malšina

galvos skausmą,

padeda norintiesiems

mesti

rūkyti, stiprina

imuninę sistemą,

ramina, stimuliuojaorganizmą.

Apie milžinišką

deguonies

galią prabilta dar 1931 metais.

Liekninamojo kvėpavimo paslaptis

– kvėpuojant „deginami“ riebalai.

Tai vyksta pagal paprasčiausius fizinius

dėsnius. Riebalus „degina“

deguonis. Jis pernešamas su krauju į

kūno vietą, kuri yra įtempta arba suspausta.

Kai priteka daugiau kraujo,

su juo patenka ir daugiau deguonies.

Taigi riebalus galima „deginti“ konkrečioje

vietoje ir kartu ten stiprinti

raumenis. Kvėpuojant masažuojami

ir vidaus organai, elastingesnis tampa

skrandis. Jis šiek tiek susitraukia,

todėl mažiau norisi valgyti. Kvėpavimo

pratimais galima pašalinti

virškinamojo trakto veiklos sutrikimus,

išvengti vidurių užkietėjimo. Ši

kvėpavimo mankšta rekomenduojama

sergant astma, alergija, sąnarių

ligomis. Taip pat kvėpavimo pratimai

padeda atsikratyti celiulito. Juk

celiulitas – tai tie patys riebalai, tik

su medžiagų apykaitos atliekomis.

Dėl diafragminio kvėpavimo pagreitėja

kraujotaka; darant tempimo

pratimus, kraujas nukreipiamas

į konkrečią vietą ir padeda ten „sudeginti“

celiulitą. Kai įkvepiame,

gauname deguonies, jis patenka į

plaučius, į kraują, o kraujas deguonį

išnešioja po visą kūną. Beje, kinų

medicinoje plaučiai vadinami energijos

„maestro“, kontroliuojančiu

visą kūno energiją. Atliekant specialius

kvėpavimo pratimus intensyviai

dirba plaučiai, todėl žmogus jaučia

daugiau energijos, pagerėja kraujotaka.

Kiek kartų reikia mankštintis?

Liekninamojo kvėpavimo pratimus

patartina daryti kasdien. Ši mankšta

nėra sunki. Kasdien tereikia skirti apie

20 minučių prieš pusryčius. Paprastai

mankštos kursai trunka 10 dienų. Šių

kursų metu mankšta trunka valandą.

Viskas vyksta lėtai, nes susirenka

nauji žmonės, reikia viską išsamiai

paaiškinti, taip pat išmokti taisyklingai

daryti kvėpavimo, tempimo

pratimus. Vėliau, kada išmokstama,

įvaldoma technika, metodika, viską

galima atlikti per 20 minučių. Ma-

nau, kad kasdien tiek laiko skirti sau

gali kiekvienas – pakvėpuoti, atlikti

tempimo pratimus, beje, juos galima

keisti, kad „dirbtų“ kuo daugiau raumenų,

kad kūnas lieknėtų, stangrėtų,

stiprėtų.

Kaip vyksta užsiėmimai?

Užsiėmimo pradžioje tik kvėpuojama.

Atlikus kvėpavimo pratimus, organizmas

sušyla. Tada kvėpavimo pratimai

atliekami kartu su tempimo

pratimais. Mankštinamos tam tikros

probleminių zonų raumenų grupės.

Atlikus kvėpavimo ir tempimo pratimus,

daromi nugaros atpalaidavimo

pratimai. Mankšta baigiama

„katės“ pratimu. Nugaros atpalaidavimo

pratimai būtini, kad neliktų

užspausti slanksteliai, taip pat būtina

atpalaiduoti stuburą (beje, ši mankšta

gali padėti nugaros skausmų kamuojamiems

žmonėms). Kai kvėpuojame,

„dirba“ ir tarpšonkauliniai

raumenys. Taigi kvėpavimo mankštos

metu masažuojamas stuburas, o

atliekant specialius pratimus sustiprinami

nugaros raumenys. Kai šie

raumenys sustiprėja, krūvis stuburui

tampa mažesnis. Be to, mažėja svoris,

sutvirtėja raumenys, padaugėja

energijos organizme.

Gal galime patys savarankiškai

daryti šiuos pratimus?

Pas mokytoją mokytis einame tam,

kad galėtume išgirsti ir pamatyti, kaip

viskas vyksta. Be to, mokytojas gali

remdamasis praktika patarti, kaip atlikti

pratimus. Juk teorija – viena, o

praktika – kita. Geriau ateiti ir pasimokyti.

Beje, daugeliui mūsų sunku

patiems prisiversti sportuoti. Dėl to

ir yra sporto klubai.

Kiekviena atėjusi treniruotis moteris

kruopščiai išmatuojama. Ūgis ir

svoris neturi jokios reikšmės, nes

kova vyksta ne dėl kilogramų, o dėl

centimetrų.

Matuojamos talijos, viršutinės pilvo

dalies (5 cm virš talijos), apatinės

pilvo dalies (2,5 cm žemiau bambos),

klubų (plačiausioje vietoje),

šlaunies (taip pat plačiausioje vietoje)

apimtys.

Atlikdamos tik specialius kvėpavimo

pratimus (be raumenų tempimo),

jūs jau tirpdysite riebalus nuo pilvo.

Pagrindinis kvėpavimo pratimas ir

vadinasi „plokščias pilvas“. Patariama

treniruotis rytą, kol skrandis dar tuščias.

Manoma, kad treniruotės nieko

nevalgius rytą yra 40 proc. veiksmingesnės

už treniruotes po valgio. Jei

treniruojatės dieną, turite po valgio

palaukti bent 3 valandas. Yra ir pratimų

veidui. Po tokių pratimų stiprėja

veido raumenys ir išsilygina raukšlės.

Mankštintis ateina moterų įvairaus

amžiaus (nuo 16 iki 74 metų) ir skirtingų

figūrų: „obuolio“ ar „kriaušės“

formos. Paprastai jau per pirmąsias

dvi savaites moterys „susitraukia“

10–30 cm (sudėjus visas penkias

apimtis). Tai pats geriausias stimulas

dirbti toliau. Nors grupėse būna

moterų, atėjusių ne formų dailinti,

o išbandyti ką nors nauja bei padidinti

organizmo tonusą, tačiau po 5

užsiėmimų visos su azartu matuoja

savo liemenis, klubus ir šlaunis. Na,

o maždaug po 3 mėnesių galima pastebėti

žymesnius rezultatus. Pavyzdžiui,

aš per 3 mėnesius „numečiau“

41 centimetrą ir 12 kilogramų. Pradėjau

sportuoti, kai jau buvau susilaukusi

trijų vaikų. Mano kūnas buvo

suglebęs. Mankštindamasi mačiau,

kaip stangrėja ir gražėja kūnas, nyksta

celiulitas, stiprėja raumenys, tvirtėja

sėdmenys. Be to, atsiranda daug

energijos – energija užplūsta visą

kūną, pagerėja kraujotaka, apskritai

geriau jaučiamasi. Beje, reikėtų

sportuoti nuolatos, o ne priešokomis.

Vaikams daryti šių pratimų nepatar-

tina – tokia mankšta rekomenduojama

pasibaigus brendimui (kadangi

mankštinantis masažuojami vidaus

organai, pratimus daryti galima, kai

jie jau susiformavę).

Kodėl ši mankšta naudinga?

Mankšta naudinga visapusiškai, nes

geriau jaučiamasi, įgaunama sveikatos,

daugiau energijos, geresnės

nuotaikos. Atliekant liekninamojo

kvėpavimo pratimus, lieknėjama

efektyviausiai: atliekant kitokias

mankštas, vargu ar po 2 savaičių

bus rezultatų, o darant liekninamojo

kvėpavimo pratimus pokyčiai jaučiami

ir po tokio trumpo laiko. Iš tiesų

žmonės džiaugiasi, kad per gana

trumpą laiką gali pastebėti pasikeitimų

ir džiaugtis pagerėjusia savijauta,

sulieknėjusiu kūnu. Gali įtilpti į norimus

drabužius, labiau sau patikti ir

labiau save mylėti.

Kaip atlikti liekninamojo kvėpavimo

pratimus, skaitykite kitame žurnalo

numeryje. Taip pat atliksime eksperimentą

– šio straipsnio autorė 10

dienų lankys liekninamojo kvėpavimo

mankštą. Apie rezultatus taip pat sužinosite

kitame žurnalo numeryje.

24 SVEIKATOS ABC 2007 m. gegužė Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT

SVEIKATOS ABC 2007 m. gegužė 25


SKAITYTOJŲ PAGEIDAVIMU SKAITYTOJŲ PAGEIDAVIMU

Ar galima kontroliuoti

CUKRALIGĘ?

Lietuva prieš metus viena pirmųjų Europos Sąjungoje patvirtino

Nacionalinę diabeto kontrolės programą, kuri, deja,

kol kas yra tik popieriuje. Programai įgyvendinti liko tik pusė

metų, o lėšų tam dar nėra skirta. Programa skirta pagerinti

ankstyvą 2 tipo cukrinio diabeto, diabetinių komplikacijų

diagnostiką ir gydymą, taip pat sergančiųjų diabetu mokymui.

Apie Nacionalinę diabeto kontrolės programą ir jos tikslus

kalbamės su Lietuvos endokrinologų draugijos pirmininku,

profesoriumi Antanu Norkumi.

„2007 metams ankstyvai cukrinio

diabeto diagnostikai buvo numatyta

skirti 1,5 milijono litų“, – sakė profesorius

A. Norkus.

Anot pašnekovo, mūsų šalyje yra apie

150 tūkstančių žmonių, sergančių

antro tipo diabetu, tačiau apie savo

ligą žino ir gydosi tik kas trečias.

Diagnozuodami ligą bent pusei sergančiųjų

jau galėtumėme lygiuotis

į kitas ES šalis. Šiuo metu nuo senųjų

ES narių gerokai atsiliekame.

Gydytojas pabrėžė, kad per vėlai

diagnozuodami diabetą pakliūvame

į užburtą ratą ir vis didesnę dalį lėšų

turime skirti komplikacijoms gydyti,

užuot užkirtę kelią ligai progresuoti

ankstyvose jos stadijose.

„Investavus į ankstyvą cukrinio diabeto

diagnostiką, pacientų mokymą

bei gydymą, valstybė per pirmuosius

penkerius metus galėtų sutaupyti

34,7 milijono litų, o per 10 metų

sutaupytų lėšų suma pasiektų net

118,2 milijono. Cukralige sergančiųjų

pacientų gyvenimas pailgėtų,

pagerėtų gyvenimo kokybė“, – sakė

Lietuvos endokrinologų draugijos

pirmininkas. Pasak jo, reikėtų įvertinti

ir tai, kad anksti diagnozavus

ligą daugybė žmonių liktų darbingi

ir netaptų valstybės paramos reikalaujančiais

asmenimis.

Kieno iniciatyva buvo sukurta Nacionalinė

diabeto kontrolės programa,

koks jos tikslas?

Nacionalinė diabeto kontrolės programa

2006–2007 metams sukurta

vykdant sveikatos apsaugos ministro

įsakymą. Programos tikslas – pagerinti

sergančiųjų antro tipo cukriniu

diabetu ligos diagnozavimą laiku; sumažinti

sunkių cukrinio diabeto sukeltų

komplikacijų; pagerinti sergančiųjų

cukriniu diabetu sveikatą ir gyvenimo

kokybę; sumažinti neigiamą ligos poveikį

cukriniu diabetu sergančiai nėščiai

moteriai ir vaisiui; sukurti sergančiųjų

cukriniu diabetu multidisciplinarinės

priežiūros sistemą, atitinkančią Lietuvos

sąlygas ir tarptautinius standartus;

sumažinti tiesioginius ir netiesioginius

cukrinio diabeto gydymo kaštus.

Kas Programoje buvo numatyta

nuveikti per 2006–2007 metus? Kas

nuveikta, jei ne – kodėl?

Programa patvirtinta 2006 m. viduryje.

Šiek tiek lėšų pirmaisiais metais

buvo skirta diabetinės neuropatijos

diagnostikai. Galima pasidžiaugti,

kad sveikatos apsaugos ministras pažadėjo

skirti lėšų 2007 m. programai

vykdyti. Joje numatyti trys prioritetai

– laiku diagnozuoti cukrinį diabetą,

spręsti diabetinės pėdos problemas

ir visuomenės bei pacientų mokymo

klausimus.

Kurioje vietoje pagal antro tipo diabeto

diagnozavimą ES yra Lietuva?

Cukrinis diabetas pasaulyje, taip pat

Lietuvoje, plinta vis sparčiau. Pasau-

Cukrinio diabeto simptomai:

• blogai gyja žaizdos;

• sumažėja darbingumas;

• dažnai šlapinamasi, ypač naktį;

• kūno masė mažėja arba sparčiai didėja, nors žmogus valgo tiek, kiek ir

anksčiau;

• sutrinka vyrų lytinė funkcija;

• sutrinka mėnesinės;

• atsiranda nuovargis;

• kamuoja nuolatinis troškulys, nors žmogus nieko sūraus nevalgė ir nėra karšta;

• sausėja oda, ją niežti;

• atsiranda antsvorio liemens (pilvo) srityje.

Sergančiųjų diabetu Lietuvoje sparčiai

daugėja. Šalyje, kaip ir visame

pasaulyje, sparčiai daugėja sergančiųjų

antro tipo diabetu. Per pastaruosius

18 metų sergančiųjų diabetu skaičius

Lietuvoje padvigubėjo.

Antro tipo cukrinis diabetas yra lėtinė

liga, kuri išsivysto sumažėjus insulino

išsiskyrimui ir sutrikus insulino

pasisavinimui organizme. Ji pasireiškia

lėtai, be ryškių simptomų, todėl

diagnozė nustatoma pavėluotai, praėjus

6–9 metams nuo ligos pradžios.

Todėl labai svarbu kuo anksčiau

diagnozuoti šią ligą.

lis susidūrė su šios ligos pandemija,

kurią sukėlė visuomenės senėjimas,

mažas fizinis aktyvumas, netinkami

mitybos įpročiai bei nutukimas.

Daugelyje šalių antro tipo cukriniu

diabetu serga nuo 3 iki 8 proc. gyventojų.

Cukriniu diabetu serga daugiau

kaip 30 milijonų Europos gyventojų,

o 80–90 proc. jų – antro tipo cukriniu

diabetu. Epidemiologiniais tyrimais

įrodyta, kad dabar Lietuvoje antro

tipo cukriniu diabetu serga 5 proc.

35–65 metų amžiaus gyventojų, tačiau

ši liga diagnozuota tik šiek tiek daugiau

nei 30 proc. visų sergančiųjų.

Kodėl svarbu diagnozuoti diabetą

kuo anksčiau?

Cukrinis diabetas – viena aktualiausių

dabartinės medicinos problemų.

Diabetas dažnėja ir „jaunėja“. Dabar

antro tipo cukrinis diabetas, kuris

būdingas vyresnio amžiaus žmonėms,

nustatomas ir vaikams. Ši liga

yra labai klastinga. Ji dažnai nesukelia

jokių klinikinių simptomų ir pasireiškia

jau atsiradus komplikacijų. Ne

veltui cukrinis diabetas vadinamas

tyliuoju žudiku, nuo kurio pasaulyje

kas 10 sekundžių miršta žmogus, kas

10 sekundžių diagnozuojami du nauji

diabeto atvejai, kas 30 sekundžių dėl

diabetinių komplikacijų amputuojama

koja.

Naujausiais Tarptautinės diabeto federacijos

duomenimis, nuo diabeto

kenčia daugiau kaip 230 milijonų

pasaulio žmonių. Kasmet šis skaičius

pasipildo 6 milijonais naujų pacientų.

Prognozuojama, kad mažiau nei

per 20 metų šis skaičius pasieks 350

milijonų. Cukrinis diabetas neišgydomas,

tačiau gali būti kontroliuojamas

(valdomas). Nekontroliuojamas

cukrinis diabetas sukelia pavojingas

komplikacijas – pažeidžia akis, inks-

tus, nervus, širdį, smegenų ir kojų

kraujagysles. Diabeto komplikacijos

yra svarbiausia pablogėjusios gyvenimo

kokybės, neįgalumo ir ankstyvos

mirties priežastis. Pasaulio sveikatos

organizacija įspėja, kad esant tokiai

tendencijai mirštamumas nuo cukrinio

diabeto per ateinantį dešimtmetį

gali padidėti 25 procentais, o ateityje

dėl to gali labai sutrumpėti gyvenimo

trukmė. Todėl svarbu laiku diagnozuoti

šią ligą ir ją kontroliuoti.

Ar antro tipo diabetas gali po kurio

laiko tapti pirmo tipo diabetu?

Diabeto tipai nekinta. Niekada pirmo

tipo diabetas netaps antro tipo

cukriniu diabetu, ir atvirkščiai.

Ar yra galimybė, kad Nacionalinė

programa „įsivažiuos“ ir lėšos bus

panaudotos?

Pirmas rimtas žingsnis kovojant su šia

sunkia ir klastinga liga yra lėšų skyrimas.

Jei lėšų bus, jos bus panaudotos

tikslingai.

Gliukozės kiekį kraujyje galima

PASITIKRINTI VAISTINĖSE

Gegužę „Eurovaistinės“ skelbia diabeto kontrolės mėnesiu. Daugiau nei

trisdešimtyje „Eurovaistinių“ Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje,

Alytuje, Marijampolėje ir kituose didesniuose Lietuvos miestuose

gyventojai bus kviečiami nemokamai pasitikrinti gliukozės kiekį kraujyje

ir įvertinti cukrinio diabeto riziką. Šią iniciatyvą bendrovė „Eurovaistinė“

vykdo bendradarbiaudama su Lietuvos diabeto asociacija.

Pasak statistikos, cukriniu diabetu serga apie 2 proc. Lietuvos gyventojų. Tačiau

tikrasis sergančiųjų skaičius yra gerokai didesnis, nes kartais žmogus ilgai

nežino, kad serga. Mat dažniausiai pasitaikantis 2 tipo cukrinis diabetas ligos

pradžioje neturi ryškių simptomų, liga vystosi lėtai, todėl labai dažnai ji nustatoma

pavėluotai, praėjus 6–9 metams nuo susirgimo pradžios, kai jau atsiranda

sunkių komplikacijų.

Pasak UAB „Eurovaistinė“ vaistininkės pardavimų direktorės Astos Šerkšnienės,

tai ir paskatino „Eurovaistinėse“ šalies gyventojams sudaryti sąlygas greitai

ir patogiai atlikti nemokamą profilaktinį gliukozės kiekio kraujyje tyrimą. Šis

tyrimas dar nediagnozuoja cukrinio diabeto, bet jei rezultatai yra didesni už

normą, galima įtarti, kad atsirado gliukozės tolerancijos sutrikimų.

Gliukozės kiekio kraujyje tyrimas – paprasta ir greita procedūra, atsakymas

gaunamas po kelių sekundžių. Gliukozės kiekis kraujyje nevalgius ir po valgio

skiriasi, pavalgius būna daugiau. Kraujo gliukozės norma nesergančiam diabetu

žmogui nevalgius yra 3,3–5,5 mmol/l. Pavyzdžiui, jei prieš pusryčius gliukozė

kraujyje viršija 6,1 mmol/l, o praėjus pusantros ar dviem valandoms po

valgio jos yra daugiau kaip 7,8 mmol/l galima įtarti cukrinį diabetą. Tokiems

žmonėms jau reikia skubiai kreiptis į medikus ir išsamiai išsitirti sveikatą.

Lietuvos diabeto asociacijos duomenimis, tokių atsitiktinių gliukozės kiekio

kraujyje tyrimų metu nuo 7 proc. iki 18 proc. pasitikrinusių asmenų kraujo

tyrimo rodikliai viršija normą. Iš jų apie 90 proc. turi antsvorio ir yra vyresni

negu 40 metų, apie 25 proc. turi artimų giminaičių, sergančių diabetu. Šie

žmonės priskiriami turintiesiems didžiausią riziką susirgti cukriniu diabetu,

todėl būtent jie labiausiai kviečiami tikrintis.

Gliukozės kiekio kraujyje tyrimai „Eurovaistinėse“ vyks nustatytomis dienomis,

nuo gegužės 8 iki birželio 6 dienos. Pirmieji tyrimai gegužės 8 dieną buvo

atlikti dviejose Kėdainių „Eurovaistinėse“, vėliau persikels į Marijampolę bei

kitus Lietuvos miestus. Informacijos, kur ir kada vyks tyrimai, galima sužinoti

bendrovės „Eurovaistinė“ interneto svetainėje, taip pat informacijos telefonu

(8-5)2704704.

26 SVEIKATOS ABC 2007 m. gegužė Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT

SVEIKATOS ABC 2007 m. gegužė 27


IŠ LNK TV LAIDOS IŠ LNK TV LAIDOS

SĄNARIAI – ne batai

Intensyviai mankštinantis ar

sportuojant, dirbant fizinį darbą,

didelis krūvis tenka sąnariams,

todėl metams bėgant

ima nykti sąnarių kremzlinis

audinys. Sąnariai jau nebegali

atlikti savo funkcijų, deformuojasi,

juos skauda. Tačiau

sąnariai – ne batai, kada

panorėjęs nepasikeisi. Todėl

Apie sąnarių skausmus ir

kaip juos sumažinti kalbamės

su privačios klinikos „Bendrosios

medicinos praktika“

direktoriaus pavaduotoju

medicinai, bendrosios praktikos

gydytoju A. Paliuliu.

Visame pasaulyje

žmonės serga sąnarių

ligomis. Tai

priklauso nuo genetinių

veiksnių,

žmogaus svorio.

Lietuviai dar nėra

taip nutukę, kaip,

pavyzdžiui, amerikiečiai,

taigi ir

serga dar palyginti

rečiau nei JAV gyventojai. Lietuvoje

sąnarių ligomis serga kas trečias 35–40

metų amžiaus žmogus, o vyresni dar

dažniau – kas antras. Sunkiomis reumatinėmis

ligomis (pvz., reumatoidiniu

artritu), stuburo ligomis ir sąnarius

pažeidžiančiomis sisteminėmis ligomis

serga ir jauni žmonės.

Visas sąnarių ligas vadina

„druskomis“

Pasak gydytojo A. Paliulio, žmonės visas

sąnarių ligas vadina „druskomis“,

nors iš tiesų dėl sąnarių skausmo yra

„kalta“ susidėvėjusi sąnario kremzlė.

Jai susidėvėjus dyla ir pats kaulo paviršius.

Ima varginti skausmas, formuojasi

kaulo sąnario kraštų išaugos,

padidėja trintis.

Sąnarių skausmus žmonės stengiasi

malšinti cheminiais preparatais

(dažniausiai nesteroidiniais vaistais

nuo uždegimo). Jie greitai sumažina

skausmą, tačiau savijauta pagerėja

laikinai. Be to, nesteroidiniai

medikamentai turi šalutinį poveikį

– skrandyje gali atsirasti erozijų, opelių,

prasidėti kraujavimas iš skrandžio,

išsivystyti anemija. Jei skrandis

itin jautrus, žmogus tiesiog visiškai

negali vartoti cheminių vaistų. Tuomet

kenčiantiesiems sąnarių skausmus

vertėtų pabandyti natūralios

medžiagos gliukozamino preparatus.

Mokslinių tyrimų duomenimis, natūrali

medžiaga gliukozaminas padeda

atsigauti sąnarių kremzlių paviršiui,

mažina ir sąnarių skausmus.

Gliukozaminas – natūralus

junginys

Gliukozaminas – tai aminopolisacharidas,

kurio yra visuose žmogaus organizmo

audiniuose, daugiausia kremzlėse.

Jį mažais kiekiais sintetina pats

organizmas, tačiau vyresniame amžiuje

ši sintezė sulėtėja. Todėl jau daugelį

metų osteoartritui gydyti Europoje

vartojamas gliukozamino sulfatas. Jis

palaiko sąnarių kremzlių elastingumą,

stiprumą ir stangrumą. Gliukozamino

sulfatas ne tik mažina sąnarių skausmą,

uždegimą, bet ir silpnina skausmą sukėlusią

priežastį, atnaujina pažeistų sąnarių

kremzlių struktūrą, lėtina sąnarių

ligų progresavimą, didina uždegimą

slopinančių medžiagų sintezę. Gliukozaminas

saugo kremzles nuo suirimo,

stimuliuoja jų atsinaujinimą. Klinikiniais

tyrimais įrodyta, jog gliukozamino

taikymas duoda teigiamą klinikinį

efektą ir nesukelia šalutinio poveikio.

Gliukozamino preparatų

poveikis

Gliukozamino preparatas, būdamas

natūralus, kaupiasi kremzlėje, tad

kremzlė tampa elastingesnė, minkštesnė,

pagerėja sąnario tepimo savybės.

Beje, natūralių gliukozamino preparatų

efektas išlieka ilgiau.

Vienas tokių natūralių preparatų yra

„Chondrosan“. Dviejose jo kapsulėse

Vaistininkės patarimas

Vaistinės „Gintarinė grupė“ vaistininkė J. Bieliauskaitė

sako, kad renkantis gliukozamino preparatus labai svarbu

atsižvelgti, koks yra gliukozamino kiekis preparate, iš kokios

žaliavos jis gaminamas, kokio grynumo yra druska,

įeinanti į preparato sudėtį, kaip ją pasisavina organizmas.

Be abejo, svarbi ir preparato kaina. „Chondrosan“ yra pagamintas

iš standartizuoto farmacinio grynumo gliukozamino

sulfato, kurį organizmas gerai pasisavina, todėl

nesukelia jokių nepageidaujamų virškinamojo trakto

reakcijų.

Preparato reikėtų vartoti po 1 kapsulę 1–2 kartus per dieną

užsigeriant vandeniu.

„Chondrosan“ ne tik malšina skausmą bei mažina uždegimą, bet ir padeda atkurti

kremzlės audinį, pagerina gyvenimo kokybę.

yra net 2000 mg gliukozamino – veiksminga

ir kartu saugi paros dozė. Svarbiausia,

kad tokia dozė nekenkia virškinamajam

traktui, nes „Chondrosan“

pagamintas iš standartizuotos farmacinio

grynumo gliukozamino sulfato žaliavos.

Ši gliukozamino druska yra geriausiai

pasisavinama organizme.

„Chondrosan“ reikėtų vartoti nuo 2

mėnesių iki vienerių metų. Jis pradeda

veikti lėčiau nei cheminiai vaistai, tačiau

veikia ilgiau.

Jei rytą SKAUDA SĄNARIUS

Nesvarbu, ar tu jaunas, ar senas. Pabundi lietingą

nejaukią dieną ir jautiesi visai ne taip, kaip

norėtum. Skauda pečius ir sąnarius, sustingęs

sprandas, spaudžia pakaušį, lipant iš lovos maudžia

kojas. Tie, kuriems tiesiogiai nieko neskauda,

dažnai jaučia keistą sąnarių sunkumą, jie būna

nejudrūs, tarsi sustingę. Gydytojai tai vadina

„rytiniu reumatu“. Taigi tai ne visada yra tikrasis

reumatas.

Kaip žinia, žmonės, ypač jaunimas, sportuodami patiria įvairių

traumų. Vėsesniu oru jie kaip tik ir pajunta sąnarių maudimą.

Panašiai jaučiasi ir tie, kuriems prieš tam tikrą laiką buvo atlikta

operacija.

Tie, kurie iki šiol buvo absoliučiai sveiki, o dabar rytais nubunda

skaudamu pakaušiu, maudžiančiais pečiais ir sąnariais, turėtų susirūpinti

ir kuo greičiau kreiptis į savo gydytoją bei pasidaryti medicininius

tyrimus. Tai gali būti tikro reumato pradžia. Laiku pradėjus

gydytis, galima išvengti didelės bėdos.

„Rytinis reumatas“ dažniausiai pasireiškia arba paūmėja drėgnu vėsiu

oru. Itin ryškiai šiuos simptomus jaučia tie, kurie visus metus mažai

juda ir ne visai sveikai maitinasi.

Taigi, jei kankina rytiniai sąnarių ir pakaušio skausmai, gal pravers

keletas naudingų patarimų:

• Žmogų greitai išjudina ir pašalina skausmus karštas dušas.

• Išlipus iš lovos labai veiksminga yra gimnastika. Taigi rytais bent

pusę valandos pasimankštinkite.

• Skaudamas vietas patrinkite spiritu, propolio tepalu. Galima trinti ir

alyvų aliejumi, obuolių actu, kadagių aliejumi ar eteriniu aliejumi, kuris

trykšta iš suspaustos apelsino žievelės porų (prieš tai apelsiną reikia

kruopščiai nuplauti). Šis aliejus turi nuskausminamųjų savybių.

Moksliniai tyrimai

• Trejus metus buvo tiriami 212 pacientų,

sergančių kelio sąnario osteoartritu.

Randomizuotų, placebo

kontrolinių tyrimų metu buvo lygintas

gliukozamino ir placebo poveikis

kremzlei. Po gydymo pastebėta,

kad vartojant gliukozamino žymiai

sumažėjo sąnarių skausmai, kremzlė

liovėsi irti, placebo grupėje to

nepastebėta.

• 1500 sergančiųjų osteoartritu 24

savaites buvo skiriama gliukozamino,

chondroitino, abiejų medžiagų

derinio, celekoksibo ir placebo. Tyrimų

duomenys parodė, kad tiek gliukozamino

chondroitino derinio, tiek

celekoksibo poveikis buvo kur kas

efektyvesnis nei placebo. Šalutinių

reiškinių vartojant gliukozamino ir

chondroitino derinį nebuvo.

• Po pusryčių išgerkite 2 stiklines gluosnio žievės nuoviro.

• Eidami iš namų šilčiau apsivilkite.

Kyla klausimas, ar negalima padaryti ką nors jau iš vakaro, kad rytais

neskaudėtų sąnarių? Yra nemažai galimybių:

• Vakare nueikite į pirtį. Ten jūsų sąnariai ir kaulai tikrai kaip reikiant

įšils.

• Skausmus malšina gydomojo purvo vonia. Puikiai tinka ir vonios

su kadagių aliejumi ar džiovintų pievų gėlių ir žolių, šaknų bei sėklų

nuoviru.

• Vakarais valgykite ne mėsą, bet kuo daugiau salotų ar daržovių,

šviežių vaisių. Rinkitės vaisius ir daržoves, kuriuose yra daug vitamino

C: kivius, apelsinus, paprikas, raugintus kopūstus.

• Valgykite javainių. Juose yra daug vitamino E, kuris saugo sąnarius

ir stuburą nuo uždegimų. Pasitarę su gydytoju galite gerti ir

natūralaus vitamino E (jo kapsulių galite įsigyti vaistinėse). Į salotas

įmaišykite kviečių želmenų aliejaus, kuriame gausu vitamino E.

• Vėsesniu oru miegokite apsivilkę šilta pižama ar naktiniais.

28 SVEIKATOS ABC 2007 m. gegužė Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT

SVEIKATOS ABC 2007 m. gegužė 29


GROŽIS IR SVEIKATA GROŽIS IR SVEIKATA

PLAUKAI –

moters puošmena

Gražūs, sveiki, dailiai sušukuoti plaukai yra kiekvienos moters

puošmena. Tačiau netinkamai prižiūrint plaukus galima

labai greitai sugadinti. Kiekviena moteris, žinoma, daug dėmesio

ir pinigų skiria būtent plaukų priežiūrai. Tačiau, kad ir

kaip stengiamasi, labai dažnai norimo rezultato nepasiekiama.

Kodėl? Apie tai kalbamės su plaukų stiliste, tarptautine meistre,

Vilniaus kolegijos lektore, grožio salono (Savičiaus g. 4)

kirpėja Silvija Grušniene.

Kokie plaukai yra gražūs?

Gražūs bus tik laiku pakirpti, nenutriušusiais

galais, laiku padažyti (jeigu

dažomi!) plaukai. Nėra labai svarbi ir

šukuosena – ar ypač madinga, ar labai

stilinga. Svarbiausia, kad plaukai būtų

tvarkingi, nesusivėlę, be chemiškai apdorotų

galų, ataugusių šaknų. Sveiki ir

gražūs plaukai turi blizgėti. Juos reikia

tinkamai prižiūrėti, puoselėti, rinktis

tinkamas priežiūros priemones (verta

žinoti, kad pačios pigiausios plaukų

priežiūros priemonės neretai gadina

plaukus), taip pat parinkti tinkamą

spalvą pagal odos ir veido tipą, pasirinkti

tinkamą kirpimą.

Kaip išsaugoti gražius plaukus?

Plaukų priežiūrai reikia naudoti specialias

priemones. Jeigu plaukai yra

dažyti, chemiškai apdoroti, būtinai

palepinkime juos balzamu, kaukėmis.

Jeigu neturime galimybių šių plaukų

priežiūros priemonių nusipirkti, galime

pasigaminti pačios namuose. Beje,

plaukų grožis ir sveikata labai priklauso

nuo mūsų mitybos. Jeigu badausime

– plaukams trūks mikroelementų, jie

praras savo grožį, pradės slinkti. Taip

pat neužmirškime laiku pakirpti plaukų

galiukų. Jeigu kišenė neleidžia to

padaryti kas mėnesį, tada apsilankykime

kirpykloje nors kas pusantro ar kas

du mėnesius, nes laiku nepakirpti plaukai

tiesiog nutriuš, suskilinės. Pavasarį

ir vasarą reikia naudoti plaukų apsaugines

priemones nuo saulės, chloruoto

baseino, sūraus jūros ar vandenyno

vandens neigiamo poveikio.

Ar reikia naudoti balzamus ir

kondicionierius?

Jei plaukų priežiūrai naudosime balzamą

ir kondicionierių, plaukus lengviau

iššukuosime, jie taps švelnesni, labiau

blizgės. O kaukių poveikis plaukams

– veikiau gydomasis. Rinkdamosi šampūnus

atsižvelkite į savo plaukų struktūrą.

Jeigu plaukai ploni, galima rinktis

drėkinamąjį, purumo teikiantį šampūną

(ypač vasarą). Dažytiems plaukams

(kurie nudažyti spalva, artima natūraliai

ar tamsesne) rekomenduojama rinktis

šampūną, skirtą dažytiems plaukams.

Taip pat yra priemonių, skirtų šviesiems

plaukams – jos turi šiek tiek kitokį

poveikį. Chemiškai sušukuotiems

plaukams tiks šampūnai, skirti naudoti

po cheminio sušukavimo. Tokie šampūnai

išsaugo garbanų elastingumą.

Dar yra šampūnų, atkuriančių plaukų

struktūrą ir skirtų labai pažeistiems

plaukams. Jeigu plaukai slenka, derėtų

rinktis gydomuosius šampūnus. Žinoma,

nereikėtų tikėtis stebuklo – plaukai

iškart nenustos slinkti. Kadangi yra

daug veiksnių, lemiančių plaukų slinkimą,

reikėtų pirmiausia rasti priežastį,

kodėl plaukai slenka. Galbūt užteks

sureguliuoti mitybą... Na, o šampūnas

– tik vienas iš būdų išoriškai „pataisyti“

situaciją.

Kaip atskirti, kokie jūsų plaukai

– sausi, riebūs, normalūs?

Moterys itin dažnai skundžiasi riebiais

plaukais. Tačiau kartais plaukai atrodo

riebūs dėl netinkamo šampūno.

Taigi nebūtinai plaukai, kuriuos

reikia plauti kas antrą

dieną, yra riebūs. Beje,

plaukai gali būti sausi, o jų

šaknys riebios.

Galvos odos paviršius yra riebus, tačiau

esant kokiai nors odos ar vidaus organų

ligai, odos paviršiaus riebumas gali

pakisti, oda gali tapti per daug riebi ar

per sausa. Pavyzdžiui, žmonėms, sergantiems

žvyneline, gali pakisti odos

struktūra, o tai irgi skatina plaukų riebalavimąsi.

Yra paprastas būdas atpažinti,

kokia yra galvos oda: jeigu kaktos

oda yra riebi, tai galima manyti, kad ir

galvos oda riebi. Dažnai moterys naudoja

netinkamus šampūnus (skirtus

riebiems plaukams) manydamos, kad

jų plaukai riebūs ir taip pačios sugadina

plaukus. Jeigu jau atrodo, kad plaukai

labai riebūs, rinkitės kuo švelnesnį

šampūną, skirtą plauti plaukus kiekvieną

dieną. Be to, garbanotų moterų

plaukai dažnai yra sausi, o šaknys normalios

(tačiau moterims atrodo, kad jų

galvos oda riebi). Tokiu atveju trinkti

plaukus kiekvieną dieną nėra gerai.

Ar plaukų lakas ir putos nekenkia

plaukams?

Plaukų putas patartina rinktis tik geros

kokybės. Prastesnės kokybės putos

gali tiesiog „suklijuoti“ plaukus. Tokias

putas galima pažinti iš karto – patepus

jomis plaukus, jie sulimpa, neblizga, atrodo

nešvarūs. Tą patį galima pasakyti

ir apie plaukų laką. Papurškus plaukus

prastos kokybės laku lieka plėvelė,

kuri neleidžia plaukams judėti, plaukai

gauna mažiau oro. Tiesa, jeigu plaukai

tinkamai ir laiku pakerpami, jie visada

atrodo gražūs ir nereikia jų kasdien

„klijuoti“ laku ar putomis.

Kaip pasirinkti tinkamą

plaukų kosmetiką?

Pirmas žingsnis – pasikonsultuoti

su savo kirpėja. Įver-

tinusi plaukų būklę, ji patars, kokias

plaukų priežiūros priemones naudoti,

kokiu šampūnu plauti plaukus. Jeigu

galite sau leisti, įsigykite brangesnių

plaukų priežiūros priemonių, t. y. tų,

kurias naudoja kirpėjai. Tiesa, profesionalios

kosmetikos priemonės yra

brangesnės. Bet jeigu nutarėte būti

savarankiška, nieko neklausti ir eiti

pirkti plaukų priežiūros priemonių

į parduotuvę, nepirkite labai pigių

priemonių, kurios dažniausiai būna

abejotinos kokybės ir neduoda norimo

efekto. Pavyzdžiui, prastesnės

kokybės šampūnai gausiai putoja,

tačiau prastai išplauna plaukus, neretai

sudirgina galvos odą. Ir atvirkščiai,

jei šampūnas neputoja, tai dar

nereiškia, kad jis neišplauna plaukų.

Kai šampūnas labai švelnus (švelnaus

pH), jis nebūtinai turi putoti. Beje,

pirmą kartą trenkant nešvarius plaukus,

šampūnas gali ir neputoti – tada

tik nuplaunami visi nešvarumai, o

trenkant antrą kartą išplaunami ir

plaukai, ir galva.

Kokius plaukų dažus reikėtų

rinktis ir kur geriau dažyti plaukus

– namie ar kirpykloje?

Tai vėlgi lemia jūsų finansinės galimybės.

Dažus galite pirkti pačios, tik

atidžiai perskaitykite instrukciją ant

dažų pakuotės (beje, kartais aprašymas

neatitinka tikrovės), ir eiti pas

kirpėją. Kitas variantas – sumokėti

pinigus už dažus parduotuvėje, nusidažyti

pačioms, būti nepatenkintoms

ir eiti pas kirpėją taisyti klaidų. Ar

tokiu būdu išlošite ir sutaupysite? Jei

iš tiesų nežinote, kokius dažus pirkti,

geriau apsilankykite pas kirpėją.

O kaip dažyti ataugusius

plaukus?

Tai priklauso nuo plaukų spalvos, nuo

dažų. Blondinėms reikia dažyti tik

ataugusias plaukų šaknis, šiek tiek

palaukus paskleisti dažus ant visų

plaukų ir taip suteikti jiems atspalvį.

Nepatartina dažytis plaukų namuose,

nes pačioms tai padaryti sunku

– dažniausiai dažai užtepami ant

visų plaukų, ir po dviejų tokių dažymų

šaknys būna šviesesnės, o galai

– tamsesni. Taigi nepagailėkite laiko

ir pinigų – patikėkite plaukų dažymą

profesionaliai kirpėjai.

Kaip dažyti žilus plaukus?

Tai priklauso nuo žilumo, žilų plaukų

kiekio. Tačiau namuose tobulai nudažyti

žilus plaukus beveik neįmanoma.

Mat dažai, įsigyti parduotuvėje, nebūtinai

nudažo žilus plaukus – dažniausiai

juos tik nuspalvina. Norint

nudažyti žilus plaukus būtinai reikia

maišyti dviejų tipų dažus: natūralios ir

norimos spalvos. Tai geriausiai išmano

tik profesionali kirpėja.

Kokios šukos ir šepečiai

tinkami?

Šukų dydis jų kokybei įtakos neturi.

Koks dydis patogus, tokio dydžio ir

galite įsigyti. Beje, geriau plaukus

iššukuoja šepetys, nes šukos juos

gali pešti.

Rekomenduojama rinktis natūralių

šerių šepečius, nors jie šiek tiek brangesni.

Pigūs, plastmasiniai šepečiai

dažniausiai įelektrina plaukus ir tada

neįmanoma jų sutvarkyti. Labai svarbu,

kam naudosime šepetį – ar šukuoti

su džiovintuvu, ar tiesiog plaukams

iššukuoti. Šukas taip pat galima naudoti

plaukams iššukuoti ar šukuosenai

pataisyti. Nerekomenduojama

naudoti metalinių šukų, ypač jomis

šukuoti šlapių plaukų, nes tada jie

lengvai pažeidžiami. Nėra gerai ir

plastmasinės šukos. Visada reikėtų

rinktis geresnės kokybės šukas – tai

rodo jų kaina. Beje, tik tada galima

patikėti ir užrašu apie šukų antistatinį

poveikį. Juk pigios plastmasinės šukos

tokio poveikio neturės.

30 SVEIKATOS ABC 2007 m. gegužė Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT

SVEIKATOS ABC 2007 m. gegužė 31


GROŽIS IR SVEIKATA IŠ LNK TV LAIDOS

SAULĖS AKINIAI –

ne prabanga, bet būtinybė

Pasak akių ligų gydytojų, daugelis akių ligų (pavyzdžiui, katarakta,

šviesos jutimo sutrikimai ir kt.), kurios būdingos tik

senyvo amžiaus žmonėms, „jaunėja“, kitaip tariant, jomis

serga vis jaunesni žmonės. Tai galima paaiškinti tuo, kad

suintensyvėjo mūsų akių veikla: vis daugiau dirbame kompiuteriu,

vis ilgiau vakarojame prie televizoriaus. O pavasarį ir

vasarą mūsų akis alina ir saulės spinduliai. Todėl akis reikia

saugoti. Ir nelaukti, kol pajusime pirmuosius akių negalavimo

požymius ar simptomus.

„Akys šiemet tapo tarsi ne tos. Išbandžiau

ir vienus, ir kitus turėtus

akinius nuo saulės. Nė vieni netinka...

Nori nenori, teko žingsniuoti į

optikos saloną. Juk nepirksi akinių

gatvėje ar turguje... Optikos salone

akys raibo nuo akinių gausos. Tokioje

akinių įvairovėje turbūt daugelis

pasiklystų, ne tik aš. Ką gi, teko

kreiptis į malonią konsultantę ir pasikliauti

jos patarimais“, – guodėsi

pagyvenusi moteris.

Kaip išsirinkti akinius nuo

saulės?

Perkant akinius nuo saulės verta pasižiūrėti

į vadinamąjį akinių pasą, kuriame

turi būti nurodyta saulės akinių

lęšių apsaugos klasė. Pagal tai, kaip

akiniai praleidžia saulės spindulius, jie

skirstomi į penkias apsaugos klases.

• Nulinės klasės akiniai su skaidriais ar

įvairiaspalviais akinių lęšiais labiau tinka

ne akių apsaugai, o kaip aksesuaras.

• Pirmos apsaugos klasės akiniai (tamsinti

iki 20–30 procentų) yra beveik

skaidrūs arba švelniai spalvotu stiklu,

„veidrodiniai“, padengti tik antirefleksine

danga. Ant tokių akinių dažniausiai

būna nupieštas debesėlis ir saulutė.

• Antros apsaugos klasės akiniai praleidžia

tik apie 40–50 procentų ryškių

saulės spindulių, paprastai jie būna ne

tik patamsinti, bet padengti ir papildoma

danga, pavyzdžiui, poliarizuojančia,

antirefleksine ar šalinančia tam

tikrą saulės spindulių spektrą. Antrai

apsaugos klasei priskiriami ir saulėje

tamsėjantys – fotochrominiai akinių

lęšiai (žiūrint pro juos išlieka natūralios

aplinkos spalvos). Šios klasės akiniai

būna pažymėti saulute. Jie puikiai

saugo nuo žalingo saulės spindulių poveikio

visą vasarą, tinka vairuoti, kai

šviečia saulė.

• Trečios apsaugos klasės akiniai turi

filtrus. Jie skirti keliaujantiems į pietų

kraštus, išsirengusiems paplaukioti

vandeniu ar slidinėjantiems snieguotuose

kalnuose, kur didesnis saulės intensyvumas

nuo vandens ar sniego paviršių.

Gydytojai juos rekomenduoja ir

žmonėms, kurių akys yra ypač jautrios

saulės šviesai, taip pat sveikstantiems

po akių operacijų (kai pažeidžiama

natūrali apsauga nuo UV spindulių).

Akiniai pažymėti saulute ir kalnais.

• Ketvirtos apsaugos klasės akinių lęšiai

tamsinti iki 90 procentų. Jie turi labai

tamsų, iškreipiantį natūralias spalvas

filtrą ir todėl netinka vairuojant automobilį.

Tokie akiniai naudojami specialiems

poreikiams ir žymimi saulute,

kalnais ir perbrauktu automobiliu.

Kokią pasirinkti stiklų spalvą?

Akinių stiklai gali būti labai įvairios

spalvos: rudos, rusvos, geltonos, oranžinės,

melsvos ir kt. Akių gydytojai rekomenduoja

rinktis akinius kuo tamsesniais

lęšiais.

Medicininiais tyrimais įrodyta, kad

geriausiai ultravioletinius spindulius

sugeria gelsvos ir rusvos spalvos lęšiai.

Tačiau kiekvienas žmogus su tos pačios

spalvos akiniais jausis skirtingai.

Pavyzdžiui, vieniems patinka nešioti

akinius, kurių yra tamsinta viršutinė

lęšio dalis, kitiems atrodo patogesnė

kuo tamsesnė lęšių spalva, dar kiti susižavi

akiniai su fotochrominiais lęšiais,

prisitaikančiais prie UV spindulių

intensyvumo (šviesėjančiais arba

tamsėjančiais). Beje, reikėtų žinoti,

kad saulės atokaitoje fotochrominiai

lęšiai patamsėja labiau nei šešėlyje

ar patalpoje. Tačiau šių lešių, vadinamų

„chameleonais“ poveikio nepajusite

vairuodami automobilį, nes

lango stiklas sulaiko ultravioletinius

spindulius.

Akimis reikia rūpintis nuo

vaikystės

Pasak Plungės

privataus

kabineto „Pulsanum“

akių

ligų gydytojo

Kęstučio Vaitkaus,

akimis

reikia rūpintis

nuo pat vaikystės

– nesėdėti

kiauras dienas

prie televizoriaus ar kompiuterio, o

kuo dažniau išeiti į gryną orą, kuo

daugiau judėti. Labai gerai būtų profilaktiškai

vartoti specialių preparatų,

stiprinančių regėjimą. Labai svarbu,

kad šių preparatų sudėtyje būtų antioksidantų.

Vienas tokių preparatų

yra „Liuberin“, pernai „Lietuvos

metų gaminio“ konkurse laimėjęs

garbingiausią apdovanojimą – aukso

medalį.

Šiame preparate yra liuteino, mėlynių

uogų antocianinų bei antioksidantų –

vitamino C, E ir beta karotino – kompleksas.

Vienoje preparato kapsulėje

yra net 3 miligramai liuteino (paros

norma – 6 mg). Liuteinas – riebaluose

tirpstantis biologiškai aktyvus pigmentas,

sintetinamas augaluose. Daugiausia

jo yra žaliose lapinėse daržovėse

(ypač daug špinatuose). Liuteinas organizme

negaminamas, jis turi būti

pasisavinamas iš maisto. Tačiau dažniausiai

mes valgome per mažai vaisių

ir daržovių, kad gautume pakankamai

liuteino. Išeitis viena – vartoti liuteino

papildomai. Liuteinas kaupiasi tinklainės

geltonojoje dėmėje ir saugo ją nuo

degeneracijos, gerina akių kraujotaką,

saugo akis nuo žalingo ultravioletinių

spindulių poveikio, kraujagysles nuo

aterosklerozės. Mėlynių uogų antocianinai

– vandenyje tirpūs pigmentai,

pasižymintys stipriomis antioksidacinėmis

savybėmis, gerina akių kraujotaką,

stiprina kraujagyslių sieneles, lėtina

kataraktos, diabetinės retinopatijos ir

tinklainės degeneracijos vystymąsi.

Gydytojas K. Vaitkus teigia, kad „Liuberin“

– puikus medicininės paskirties

produktas, atitinkantis visus europinius

standartus. Ne veltui jis buvo apdovanotas

aukso medaliu. Tokius apdovanojimus

gauna tik patikimi ir saugūs

preparatai.

„Liuberin“ tinka kataraktos, glaukomos

profilaktikai, tai labai efektyvi ir

gera profilaktinė priemonė sergant

degeneraciniais tinklainės pokyčiais.

Preparato galima vartoti ne tik atsiradus

senatvinių pakitimų akyse, bet ir

profilaktiškai regėjimui stiprinti, akių

nuovargiui šalinti. Jis tinka vairuotojams,

daug kompiuteriu dirbantiems

žmonėms, intensyviai rašantiems, skaitantiems,

taip pat mokiniams ir studentams.

Taigi jo gali vartoti tiek jauni, tiek vyresnio

amžiaus žmonės. Rekomenduojama

vartoti po 1–2 kapsules per dieną,

mažiausiai 2 mėnesius, bet galima

vartoti ir nuolat.

Kaip atsikratyti NEREIKALINGŲ KILOGRAMŲ?

Pavasarį daugelis moterų susirūpina savo kūno linijomis

– juk čia pat atostogų sezonas... Papilnėjusi

talija nė vienai dailiosios lyties atstovei nesukelia

didelio džiaugsmo. O dar ta veido oda – papilkėjusi,

nebeskaisti... Ir tie spuogeliai... Ką gi daryti?

Paklausykime, ką pataria bendrosios praktikos

gydytoja Daiva Stanislovaitienė.

Statistikos duomenimis, pasaulyje daugėja apkūnių ir net

nutukusių žmonių. Ne išimtis ir Lietuva. Daugelis merginų

ir moterų, norėdamos atsikratyti nereikalingų kilogramų,

griebiasi alinančių dietų (kartais pasibaigiančių sunkiais

valgymo sutrikimais!). Specialistai sako, kad vien dietomis

ar liekninamaisiais preparatais sumažinti svorio neįmanoma.

Būtina keisti gyvenimo įpročius. Tik laikantis sveikos

mitybos principų, daug judant, sportuojant, galima sulaukti

teigiamų rezultatų.

Gali padėti ir miramedis

Gydytoja D. Stanislovaitienė sako, kad moterims ir merginoms,

besiskundžiančioms padidėjusiu svoriu, gali padėti

miramedžio preparatai. Vienas jų – „Guvital“. Jame yra miramedžių

ekstrakto miltelių, kurie gerina medžiagų apykaitą.

Paspartėjusi medžiagų apykaita lemia gerą savijautą bei darbingumą,

be to, dėl pagreitėjusios medžiagų apykaitos mažėja svoris.

Miramedžio preparatai ir skiriasi nuo kitų svorį mažinančių

preparatų tuo, kad paspartina medžiagų

apykaitą. Tuo tarpu kiti mažinantys svorį

preparatai tik stabdo riebalų pasisavinimą,

kitaip tariant, tarsi sulėtina medžiagų

apykaitą. O tada ar daug valgysi, ar mažai

– svoris vis tiek didės.

Miramedis – Šiaurės Indijoje augantis

medis, iš kurio sakų išgaunamos biologiškai

veikliosios medžiagos – gugulsteronai.

Jie reguliuoja skydliaukės hormonų

veiklą, skatina medžiagų apykaitą, mažina

riebalų ir cholesterolio absorbciją organizme bei greitina riebalų

išsiskyrimą iš organizmo, pasižymi antibakterinėmis savybėmis,

skatina pažeistų odos bei gleivinių ląstelių atsinaujinimą.

Taigi „Guvital“ taip pat patariama vartoti esant spuoguotai

odai, sergant peršalimo ligomis, burnos gleivinės uždegimu,

ateroskleroze.

Šio preparato reikėtų vartoti po 1–2 kapsules 2–3 kartus per dieną.

Pirmųjų rezultatų galima tikėtis po 2 mėnesių. „Guvital“ gali

padėti įvairius liekninimosi būdus išbandžiusiems ir jais nusivylusiems

žmonėms,

nes jo vartojant svoris

mažėja iš lėto, bet

efektas yra ilgalaikis.

Prarasti kilogramai

neatauga, be to, organizmui

nėra tokio

streso, kurį patiria

staiga netekus daug

svorio.

32 SVEIKATOS ABC 2007 m. gegužė Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT

SVEIKATOS ABC 2007 m. gegužė 33


IŠ LNK TV LAIDOS IŠ LNK TV LAIDOS

Senatviniai

kraujotakos

SUTRIKIMAI

Žmonės kaip medžiai – kiekvienas vis kitoks. Vienas, žiūrėk, ir

garbaus amžiaus sulaukęs yra judrus ir žvalus, o kitas net labai

anksti pradeda jausti, kad kažkas ne taip su sveikata. Mūsų

sveikata išties priklauso nuo genetinių ir fiziologinių organizmo savybių.

Be abejo, labai svarbu žinoti, kokiomis ligomis sirgo tėvai,

seneliai, proseneliai. Žinodami giminės ligas, galėsime prognozuoti

savo silpnąsias vietas. Tada, padedami medikų, gal išvengsime

ir sunkių ligų. Tačiau mūsų kalbinti medikai teigė, kad su amžiumi

nori nenori atsiranda nemalonių simptomų: galvos svaigimas,

įkyrus galūnių šalimas. Dėl to kalta trinkanti kraujotaka.

„Man jau 65 metai. Viskas būtų gal ir

gerai, bet baisiai vargina įkyrus galūnių

šalimas. Net karščiausią vasaros dieną

mano rankos ir kojos šaltos kaip ledas.

Šeimos gydytoja aiškina, kad tai natūralu

– ateina senatvė, ir nieko čia nepakeisi.

Nesijaučiu dar labai sena, taigi gal

yra būdų, kaip išvengti tokio nemalonaus

pojūčio?“ – klausia žurnalo skaitytoja.

Laiškų su tokiais nusiskundimais gauname

ir daugiau.

Senatviniai kraujotakos sutrikimai

dažniausiai išryškėja perkopus 60 metų

ribą. Tačiau vis „jaunėjant“ aterosklerozei,

kraujotakos sutrikimais skundžiasi

ir palyginti jauno amžiaus žmonės.

Simptomai išties nemalonūs

Pasak Gargždų ligoninės gydytojos

Voldimaros Jasmontaitės, trinkant

smegenų kraujotakai, žmogus dažniausiai

jaučia bendrą silpnumą, sprando

„surakinimą“, mėtymą

į šonus,

galvos svaigimą,

pykinimą, vėmimą,

ūžimą ausyse,

mirgėjimą akyse,

susilpnėja atmintis

bei dėmesingumas,

atsiranda

dirglumas, greitai

nuvargstama, prastai

miegama, vargina vidinė įtampa ir

nerimo pojūtis, bloga, besikaitaliojanti

nuotaika ir kiti simptomai.

„Nemalonių pojūčių atsiranda būtent

toje kūno dalyje, kurioje ir sutrinka

kraujotaka. Jei sutrinka galvos smegenų

kraujotaka, be gydytojos jau išvardytų

simptomų, žmogus tampa

nervingas ir blogai miega – jam sunku

užmigti, miegas būna nekietas. Rytą

toks žmogus jaučiasi nepailsėjęs, būna

irzlus, jautrus. Kai sutrinka periferinė

kraujotaka, tirpsta ir šąla galūnės, jaučiamas

„skruzdžių bėgiojimas“, – aiškina

Gargždų ligoninės gydytojas neurologas

Rimas Geraskinas.

Kraujotakos sutrikimai

pavojingi sveikatai

Pasak gydytojo R.

Geraskino, kraujotakos

sutrikimai

yra pavojingi sveikatai

ir net gyvybei.

Jeigu žmogus

nesikreipia į medikus,

delsia, gali

atsirasti gyvybei

pavojingų komplikacijų,pavyzdžiui,

smegenų infarktai arba išeminiai

insultai, kraujo išsiliejimai į smegenis.

Labai dažnai dėl kraujotakos sutrikimų

žmogų vargina lėtiniai galvos skausmai,

atsiranda depresija, galvos svaigimai,

gali prasidėti demencija, arba

silpnaprotystė. Galūnių kraujagyslėse

gali susidaryti trombų, dėl to kojose

gali atsiverti trofinės opos.

Svarbiausia – profilaktika

Gargždų vaistinės „Irmeda“ vaistininkė

Irena Liekienė sako, kad į vaistinin-

kus kreipiasi labai daug žmonių, besiskundžiančių

kraujotakos sutrikimais.

Anot vaistininkės, kol tokie sutrikimai

sukelia tik nedidelį diskomfortą, galima

vartoti preparatų, kurių sudėtyje

yra kraujotaką gerinančių medžiagų.

Labai vertinami preparatai su ginkmedžio

ekstraktu. Vienas tokių preparatų

yra „Ginkgo complex“.

Ginkmedis – reliktinis vaistinis

augalas

Gydytoja V. Jasmontaitė sako, kad šio

preparato sudėtyje yra ne tik standartizuoto

ginkmedžio ekstrakto, bet ir kitų

veikliųjų medžiagų: huperzino A, taip

pat B grupės vitaminų, magnio. Ginkmedis

medicinoje vartojamas keletą

tūkstantmečių. Šio reliktinio augalo

ekstraktas gerina smegenų ir viso organizmo

kraujotaką, saugo nervų ląsteles

nuo žalingo poveikio, reguliuoja

kraujagyslių tonusą ir elastingumą, gerina

atmintį, dėmesį, budrumą, mažina

depresinę nuotaiką.

Kas gi tas huperzinas?

Huperzinas A – tai alkaloidas, aptinkamas

pataisų šeimos augalo Huperzia

serrata sudėtyje. Huperzinas A mažina

spazmus, turi atmintį gerinantį poveikį.

Yra duomenų, kad huperzinas A stiprina

raumenų tonusą, padeda sergant

miastenija. Miastenija – tai nervų ir

raumenų liga, pasireiškianti periodiniu

praeinančiu raumenų silpnumu ir nuovargiu.

Sergant miastenija yra sutrikęs

Moksliniai tyrimai

nervinio impulso perdavimas iš nervo

į raumenį, todėl raumenys susitraukinėja

silpniau ir nuvargsta greičiau nei

įprasta. Huperzinas A taip pat pasižymi

diureziniu, antispazminiu, analgeziniu,

uždegimą mažinančiu poveikiu.

Jis tinka vyresnio amžiaus žmonėms:

susilpnėjus protinei veiklai, atminčiai

ir dėmesio koncentracijai, esant galvos

svaigimui.

Atitinka Europos Sąjungos

farmakopėjos reikalavimus

Pagal ES farmakopėjos reikalavimus,

standartizuotame ginkmedžio ekstrakte

turi būti ne mažiau kaip 24 proc.

ginkmedžio flavonoidų glikozidų, ne

daugiau kaip 5 promilės ginkgolio

rūgšties ir daugiau nei 5 proc. terpeno

laktonų. Tai yra pats griežčiausias

standartizacijos lygmuo, taikomas preparatams.

Būtent tokius reikalavimus

atitinka Lietuvoje gaminamas preparatas

„Ginkgo complex“.

Poveikis po ilgesnio laiko

Pasak gyd. V. Jasmontaitės, ginkmedžio

preparatai ypač tinka vyresnio

amžiaus žmonėms: pradėjus silpnėti

protinei veiklai, atminčiai ir dėmesio

koncentracijai, esant galvos svaigimui,

padidėjus kraujospūdžiui.

Šis preparatas gali padėti sutrikus galvos

smegenų ir periferinei kraujotakai.

Beje, ginkmedžio preparatų reikėtų

vartoti ilgą laiką. Tik tada pajusime teigiamą

jų poveikį kraujagyslėms, sulė-

• 2001 m. Australijos Svinburno universiteto mokslininkai tyrė 100 žmonių.

Vienai grupei pacientų buvo skiriama ginkmedžio ekstrakto, kita grupė buvo

kontrolinė. Vartojusiųjų ginkmedžio ekstrakto grupėje po 6 mėnesių 50 atvejų

sumažėjo smegenų kraujotakos pažeidimo sukeltų simptomų, kontrolinėje

grupėje tokių pokyčių nebuvo.

• Britų farmakologijos žurnale aprašyti dvigubai akli randomizuoti placebo

kontroliuojami tyrimai su 72 pacientais, sergančiais kraujotakos sutrikimais.

Vienai grupei skirta standartizuoto ginkmedžio ekstrakto, o kitai – placebo.

Po 6 savaičių pastebėta, kad vartojusiems ginkmedžio ekstrakto žymiai pagerėjo

trumpalaikė atmintis. Placebo grupėje pokyčių nebuvo.

• Dvigubai aklų, placebo kontroliuojamų tyrimų metu tirti žmonės, besiskundžiantys

ūžimu ausyse. Tyrimai parodė, kad vartojant 120 mg standartizuoto

ginkmedžio ekstrakto po 4 savaičių ūžimas ausyse žymiai sumažėjo.

• Džordžtauno universiteto chemikai JAV medicinos asociacijos žurnale paskelbė

duomenis, kad huperzinas A pasižymi neuroprotekciniu poveikiu, tinka

gydant Alzheimerio ligą.

• Mokslinėje literatūroje aprašoma, kad huperzinas A pasižymi neuroprotekciniu

poveikiu, skatina neuronus atsigauti, gerina smegenų funkciją, stiprina

atmintį ir pažinimo funkcijas.

• 3 mėnesius buvo tiriami 52–80 m. amžiaus žmonės, sergantys Alzheimerio

liga. Viena pacientų grupė vartojo huperzino A, o kita – placebo. Vertintos

atminties ir pažinimo funkcijos. Net 70 proc. vartojusiųjų huperzino A atmintis

pagerėjo. Placebo grupėje pokyčių nebuvo.

tinsime aterosklerozę. „Kaip gydytojas

praktikas, pastaruoju metu pastebėjau,

kad daugelis pacientų pradeda vartoti

ginkmedžio preparatų nelaukdami

gydytojų rekomendacijų. Ir jie teisūs.

„Ne laikas šunis lakinti, kai reikia eiti

į medžioklę,“ – sako liaudies išmintis.

Perfrazavus galima būtų pasakyti:

„Ne laikas gydytis, kai liga įsisenėjusi“.

Tada dažniausiai pacientui padėti

jau būna sunku“, – sako neurologas

R. Geraskinas.

Literatūra norintiesiems sužinoti daugiau:

1.Blume, J., M. Kieser and U. Holscher (1996).

“[Placebo-controlled double-blind study of the effectiveness

of Ginkgo biloba special extract EGb

761 in trained patients with intermittent claudication].”

Vasa 25(3): 265-74.

2.Blume, J., M. Kieser and U. Holscher (1998).

“[Ginkgo-special-extract EGb 761 in peripheral

arterial occlusive diseases stage IIb according to Fontaine].”

Fortschr Med 116(35-36): 36-7.

3.Drabaek, H., J. R. Petersen, N. Winberg, K.

F. Hansen and J. Mehlsen (1996). “[The effect of

Ginkgo biloba extract in patients with intermittent

claudication].” Ugeskr Laeger 158(27): 3928-31.

4.Drabaek, H., J. R. Petersen, N. Winberg, K.

F. Hansen and J. Mehlsen (1996). “[The effect of

Ginkgo biloba extract in patients with intermittent

claudication].” Ugeskr Laeger 158(27): 3928-

31.

5.Haase, J., P. Halama and R. Horr (1996). “[Effectiveness

of brief infusions with Ginkgo biloba

Special Extract EGb 761 in dementia of the vascular

and Alzheimer type].” Z Gerontol Geriatr

29(4): 302-9.

34 SVEIKATOS ABC 2007 m. gegužė Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT

SVEIKATOS ABC 2007 m. gegužė 35


LAISVALAIKIO MINUTĖS LAISVALAIKIO MINUTĖS

Drambliai...

ANT PALANGĖS

Martynas Marcinkevičius, prieš šešerius metus

tapęs Vilniaus psichikos sveikatos centro direktoriumi,

yra bene vienas jauniausių medicinos

įstaigos vadovų ne tik sostinėje. Šį kartą neklausinėsime

jo apie nuveiktus ir planuojamus

darbus, apie įstaigos reformas ir naujoves, o

papasakosime apie šiek tiek neįprastą pomėgį

– kolekcionuoti... dramblius. Martynas Marcinkevičius

dramblių statulėles pradėjo kolekcionuoti

palyginti neseniai, maždaug prieš aštuonerius

metus. Beje, visi drambliai yra dovanoti

kolegų, pažįstamų bei artimų žmonių, nė vieno

dramblio nėra pirkęs pats gydytojas.

Kolekcijos pradžia

„Pati pradžia buvo štai šie trys drambliai,

– rodo pilkos spalvos drambliukus

medikas. – Man juos padovanojo

(tiesa, jau neatsimenu, nei kas,

nei kokia proga), kai dirbau Visagino

psichikos sveikatos centro direktoriumi.

Pasistačiau juos ant palangės savo

darbo kabinete, ir jie pradėjo „veistis“,

daugintis. Daugeliui patiko ta mintis,

ir dramblius man pradėjo nešti“.

Pirmieji padovanoti drambliai yra šiek

tiek nukentėję. Du iš jų neteko straub-

lių, kai iš M. Marcinkevičiaus darbo

kabineto vagys nešė kompiuterį, tačiau

kitą kolekcijos dalį savininkas akylai

saugo.

Iš Visagino pirmieji drambliai gana

greitai su šeimininku iškeliavo į Vilnių

ir tuomet ant Vasaros ligoninės direktoriaus

kabineto palangės rikiuojama

kolekcija ėmė greitai plėstis.

Iš viso pasaulio

„Visus mano dramblius galima būtų

suskirstyti į dvi grupes: vieni yra vertin-

gi ir įdomūs kolekcijos egzemplioriai,

kiti man labai mieli, nes asocijuojasi

su gražia proga ar mielais žmonėmis“,

– pasakoja kolekcijos savininkas.

Drambliai į gydytojo M. Marcinkevičiaus

kolekciją atkeliavo iš įvairiausių

pasaulio šalių: Indijos, Turkijos, Egipto,

Ispanijos, Olandijos, Venecijos, net iš

Kubos. „Dramblių gali nusipirkti bet kurioje

pasaulio šalyje, nors jie ten ir negyvena“,

– šypsosi direktorius. M. Marcinkevičiaus

kolekcijos drambliai pagaminti

iš pačių įvairiausių medžiagų: medžio,

Venecijos stiklo, Indijos marmuro, keramikos

(sudėliota dramblį vaizduojanti

mozaika), gintaro. Iš lininių siūlų nupintas

drambliukas pirktas Lietuvoje (turbūt

Kaziuko turguje). Jis primena pasaką apie

kanapinę kumelaitę. Pasirodo, ir pas mus

galima rasti dramblį!

Direktoriaus kolekcijoje stovintis gintarinis

dramblys buvo gaminamas JAV

demokratų partijos užsakymu, nes dramblys

– šios partijos simbolis. Tačiau viena

statulėlė, užuot iškeliavusi į Ameriką,

buvo „sutaupyta“ ir atsidūrė tarp kitų kolekcijos

dramblių.

Ne tik statulėlės

„Kartais, kai statulėlės nusibosta ar

būna sunku rasti dar nematytą dramblio

statulėlę, gaunu kitokių suvenyrų,

bet būtinai kažkuo susijusių su dramblio

simbolika. Pavyzdžiui, kolekcijoje turiu

rankomis pagamintą užrašų knygelę su

dramblio atvaizdu, „Carlsbergo“ alaus,

kurio etiketėje pavaizduoti drambliai“,

– rodo savo kolekciją savininkas.

Šalia dramblių statulėlių išrikiuoti gražiai

įrėminti tekstai apie dramblius. Tai

irgi artimųjų dovanos. Čia pat ir dailininkės

Sigutės Ach akvarelė.

Dėmesį patraukia geltono metalo

dramblys su kristalu šone. Tai išties

brangus suvenyras, bet kolekcijos savininkas

nenori apie jį daug pasakoti,

kad kolekcija nesusidomėtų tie, kuriems

visiškai to nereikia.

„Naujų suvenyrų mano kolekcijai daugiausia

atneša iš kelionių grįžę kolegos

ir partneriai. Gal ir gerai – nebereikia

niekam sukti galvos, ką parvežti, visi

žino. Kita dalis ant lentynos stovinčių

dramblių man primena progą, kuria jie

buvo gauti“, – pasakoja M. Marcinkevičius.

Dalis kolekcijos dramblių buvo

padovanoti direktoriui gimimo dienos

proga. O kartais būna ir taip, kad

M. Marcinkevičiaus pažįstami ar draugai,

pamatę gražų dramblį, negali praeiti

pro šalį ir nuperka jį kolekcijai.

Pacientai nedovanoja dramblių

Pacientų dovanotų dramblių kolekcijoje

nėra. Vienintelis egzempliorius – kitos

ligoninės pacientų padovanotas jų

pačių pagamintas dramblys Sigutanas

(toks jo vardas...) – netilpo į kabinetą,

tad „gyvena“ gydytojo namuose. Tačiau

daugiau pacientų dovanotų dramblių

neįprastoje kolekcijoje nėra. „Aš dabar

beveik nebegydau pacientų, o atėję

į ligoninės direktoriaus kabinetą,

jie dažniau būna ne tokios nuotaikos,

kad dramblius dovanotų“, – šypsosi

M. Marcinkevičius.

Kiek gi jų?

Dramblių skaičius didėja nevienodai –

bangomis. „Pastaruoju metu tokių suvenyrų

atkeliauja vis rečiau, – atvirauja

direktorius. – Gal todėl, kad darosi vis

sunkiau rasti kažką įdomaus, ko dar

neturiu“. Kolekcijos savininkas tiksliai

negalėjo pasakyti, kiek dramblių išrikiuota

jo kabinete, nes nuolatinė šios

„statistikos suvedinėtoja“ sekretorė

buvo išvykusi. Pasak M. Marcinkevičiaus,

turėtų būti tarp 50 ir 100.

„Jei pirkčiau dramblius pats, nebūtų

taip įdomu, – atvirauja medikas. – Dabar

kiekviena dramblio statulėlė man

primena ką nors svarbaus – žmogų ar

įvykį“.

36 SVEIKATOS ABC 2007 m. gegužė Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT

SVEIKATOS ABC 2007 m. gegužė 37


KAS YRA KAS KAS YRA KAS

Genų

BURTININKAI

Kas tie paslaptingieji genetikai? Burtininkai, kurie mato kiaurai

kiekvieną mūsų, atvykusį į Medicininės genetikos centrą?

Ar mokslininkai, palinkę prie mikroskopų? Turbūt nei viena,

nei kita, nes genetikai jau seniai nenaudoja senovinių mikroskopų.

O informaciją apie save ir savo giminę turėtų kaupti

kiekviena šeima, kad vaikai ir provaikiai žinotų apie gresiančias

paveldimas ligas.

Šiek tiek istorijos Medicininės genetikos

centro

istorija prasidėjo

1971 m., kai

Respublikinėje

Vilniaus klinikinėje

„Raudonojo

Kryžiaus“ ligoninėje

buvo įkurta

pirmoji genetinė

konsultacija Lietuvoje.

Po poros metų buvo pradėti

biocheminiai tyrimai paveldimiems

medžiagų apykaitos sutrikimams nustatyti,

taip pat citogenetiniai tyrimai.

1982 m. laboratorija ir konsultacija

buvo perkeltos į Respublikinę Vilniaus

klinikinę ligoninę Santariškėse.

Po ketverių metų, genetikų veiklai plečiantis,

įkurtas Medicininės genetikos

centras, kuriame ir dabar teikiamos ne

tik genetinės konsultacijos, atliekami

laboratoriniai tyrimai, bet ir rašomi

moksliniai darbai apie žmogaus ir populiacinę

genetiką, rengiami žmogaus

ir medicinos genetikos specialistai.

Kokie tyrimai atliekami Medicinos

genetikos centre?

Medicinos genetikos centre veikia du

skyriai: Genetinio konsultavimo bei

Prenatalinės diagnostikos. Centre dirba

ir pacientus konsultuoja gydytojai

genetikai. Žmonės, kurie nori pasikonsultuoti

su specialistais dėl ligų,

gresiančių jų vaikui, turėtų kreiptis į

Genetinio konsultavimo skyrių. Pirmiausia

bandoma su šeima išsiaiškinti,

kokių yra rizikos veiksnių: gal šeimoje

jau auga vaikų su įgimtais negalavimais,

gal paveldimomis ligomis sirgo šeimos

nariai, giminės. Ateinantieji konsultuotis

į Medicininės genetikos centrą

privalo rimtai pasiruošti pokalbiui: išsiaiškinti,

kas giminėje sirgo sunkesnėmis

ligomis, nuo kokių negalavimų mirė.

Genetikai kartu su pacientais sudaro giminės

medį ir surenka informaciją apie

jų ligas. Todėl labai svarbu, jei to nedarėte

anksčiau, pasidomėti savo gimine,

užsirašyti senelių ir prosenelių pavardes,

ligas, vaikų skaičių. Visi šie duomenys

patenka į specialią Medicininės genetikos

centro kartoteką – taip renkama

ir nuolat pildoma genetinė informacija

apie Lietuvos gyventojus. Po konsultacijos,

jei reikia, skiriami specifiniai tiems

žmonėms reikalingi tyrimai.

Tyrimai atliekami trijose Centro laboratorijose:

Molekulinių genetinių tyrimų

laboratorijoje, Citogenetinių tyrimų

laboratorijoje (tiriamos chromosomos)

ir Paveldimų medžiagų apykaitos ligų

diagnostikos ir naujagimių tikrinimo

laboratorijoje. „Tyrimai yra labai sudėtingi,

– sako ilgametis Centro direktorius,

Lietuvos nacionalinės mokslo premijos

laureatas prof. habil. dr. Vaidutis

Kučinskas. – Žmonėms susigaudyti yra

gana painu“. Prieš atlikdamas tyrimus,

gydytojas genetikas privalo labai smulkiai

išsiaiškinti rizikos veiksnius, kad

galėtų susidaryti tikslų ieškomų ligų sąrašą.

„Nors ligos retos, tačiau jų yra labai

daug – apie 5 tūkstančius“, – teigia prof.

habil. dr. Vaidutis Kučinskas.

Jei reikia dar specifiškesnių tyrimų, kurių

atlikti Lietuvoje dar nėra galimybės,

Genetikos centro medikai kreipiasi į

kolegas kitose Europos šalyse ar JAV.

Kada reikalinga genetikų konsultacija?

Genetikų konsultacija reikalinga,

jeigu:

• sergantysis paveldima liga nori sužinoti

ar patikslinti savo diagnozę ir prognozę,

jo ligos pasikartojimo šeimoje

riziką, profilaktikos, ankstyvo diagnozavimo,

gydymo, fizinės ir socialinės

reabilitacijos galimybes;

• šeimoje gimė vaikas, sergantis paveldima

liga arba turintis įgimtų raidos

anomalijų, ir šeima nori žinoti, kokia

vaiko ligos prognozė, gydymo ir reabilitacijos

galimybės ir kokia tos ligos ar

būklės pasikartojimo rizika šeimoje;

• bent vieno iš sutuoktinių giminėje

yra sergančių paveldima liga arba turinčių

įgimtų raidos anomalijų, ir šeima

nori žinoti, kokia rizika vaikams

paveldėti šią ligą arba būseną;

• reikia nustatyti vaisiaus raidos anomalijų

požymius (nustatomi ultragarsiniai

vaisiaus anomalijų žymenys

arba biocheminiai nėščiosios kraujo

žymenys);

• sutuoktiniai yra giminės.

Diagnostika prieš gimimą

Prenatalinio genetinio konsultavimo

tikslas – nustatyti paveldimą ligą arba

įgimtas raidos anomalijas dar prieš

vaiko gimimą. Čia kreipiasi poros, planuojančios

ir jau besilaukiančios vaikų.

Tuomet būsimoji mama stebima visą

nėštumo laiką, jei reikia, atliekami tyrimai.

„Prenatalinė diagnostika yra labai

konkreti – reikia žinoti, ko ieškoma:

chromosomos ar geno pakitimo. Tačiau

reikia žinoti, ir kurio geno, ir kas

jame turi būti pakitę“, – aiškina Centro

direktorius V. Kučinskas. Todėl labai

svarbu kreiptis laiku, kai yra sergantis

vaikas, kai galima ieškoti ligos priežasčių.

„Prenatalinės diagnostikos tikslas – padėti

šeimoms ir pačiai mamai, – pabrėžia

prof. habil. dr. Vaidutis Kučinskas.

– Dažnai moteris, nešiodama vaisių,

jaučia nerimą dėl jo sveikatos, tad genetikai

suteikia ir savotišką psichologinę

pagalbą. Atlikus tyrimus ir nustačius,

kad kūdikis gims sveikas, motinai palengvėja“.

Jei nustatoma viena ar kita

liga, labai svarbu pasirinkti tinkamą

tolesnių veiksmų planą: numatyti,

kurioje medicinos įstaigoje moteris

gimdys, kaip gimdys ir kokią pagalbą

ji turėtų gauti iš karto po gimdymo.

Gali būti diagnozuojamos ligos, kurias

galima gydyti dar negimus kūdikiui.

Niekas nesiūlo nutraukti nėštumo, tai

nusprendžia patys tėvai. Tik apie 3

proc. diagnozuotų iki gimimo apsigimimų

negalima gydyti, o 97 proc. atvejų

tokie vaikai gydomi, ir kai kuriais

atvejais (tai priklauso nuo ligos) apie

jų įgimtą ligą lieka tik įrašas jų ligos

istorijoje.

Tyrimai atliekami maždaug nuo 10

nėštumo savaitės ar vėliau. Deja, didelės

eilės Medicinos genetikos centre

neleidžia tyrimų ir konsultacijų atlikti

tuojau pat. Tos moterys, kurios nenori

ar negali laukti, gali būti priimtos

greičiau, jei sumoka už paslaugą.

Laukiant eilėje (apie 1–2 mėnesius)

ir atsinešus savo gydytojo siuntimą,

visi tyrimai ir genetikų konsultacijos

teikiamos nemokamai – šias paslaugas

apmoka ligonių kasos. Visoms 35

metų ir vyresnėms besilaukiančioms

moterims siūloma kreiptis į Genetikos

centrą dėl Dauno sindromo ir kitų

chromosominių ligų.

Konsultavimas dėl teratogenų

poveikio vaisiui

Medicininės genetikos centre konsultuojama

ne tik dėl paveldimų ligų.

Teratogenų (aplinkos) poveikis vaisiaus

raidai taip pat labai svarbus, t.

y. aplinkos poveikis, vaistų, alkoholio,

narkotinių medžiagų vartojimas,

virusai (persirgtos ligos). Tam tikrais

vaisiaus raidos laikotarpiais tokiems

poveikiams būna ypač jautrios įvairios

embriono ir vaisiaus organų sistemos.

Prevencinė diagnostika

Šiuo metu ir Lietuvą jau pasiekė visuotinės

sveikatos patikros programos.

Prie jų plėtimo jau prisideda ir Medicininės

genetikos centras. „Tos programos

paremtos DNR nustatymo metodais,

– aiškina genetikas profesorius V.

Kučinskas. – Pavyzdžiui, mokslininkai

yra nustatę, kad krūtų ir kiaušidžių vėžys

susijęs su tam tikro geno mutacija.

Mūsų Centre ši geno mutacija jau aptinkama.

Šiandien Lietuvoje mes galime

ištirti bet kurią moterį ir nustatyti,

ar jai gresia padidėjusi krūties vėžio

rizika“. Moterys, norinčios išsitirti dėl

rizikos susirgti kiaušidžių ar krūties

vėžiu, gali kreiptis į Medicininės genetikos

centrą. Genetikos gydytojai

planuoja įdiegti prostatos bei storosios

žarnos vėžio genų mutacijų tyrimus.

Visuotinis naujagimių

tikrinimas

Lietuvoje nuo 1975 m. visiems naujagimiams

atliekami tyrimai fenilketonurijai

ir įgimtai hipotirozei (nuo

1993 m.) nustatyti. Jei nustatomi biocheminiai

šių ligų žymenys, nedelsiant

diagnozė patikslinama, ir jei reikia,

skiriamas atitinkamas gydymas. Fenilketonurija

ir įgimta hipotirozė yra

sunkios ligos, kurios negydomos arba

pradėtos gydyti per vėlai lemia sergančiųjų

sunkų protinį atsilikimą ir fizinės

raidos sutrikimus. Šias ligas pradėjus

gydyti pirmaisiais 3 gyvenimo mėnesiais,

naujagimių tolesnė fizinė ir

psichinė raida būna normali. „Paveldimų

ligų tyrimo metodai privalo būti

plečiami, – mano prof. V. Kučinskas.

– Nors reikėtų pinigų technikai, personalui,

bet kiek sutaupytume užauginę

daugiau sveikų vaikų!“

38 SVEIKATOS ABC 2007 m. gegužė Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT

SVEIKATOS ABC 2007 m. gegužė 39


KLAUSIATE – ATSAKOME

Vargina padidėjęs kraujospūdis

„Trumpai apie save. Aš sergu kraujagyslių

liga – stenokardija. Be to, yra suriebėjusios

kepenys, vargina padidėjęs kraujospūdis.

Labai norėčiau sužinoti, kokių natūralių

preparatų galėtumėte man pasiūlyti?“

Sergant pirmine arterine hipertenzija

tenka gydytis visą gyvenimą. Kol

kraujospūdis padidėjęs nežymiai, galbūt

pakaktų išmokti atsipalaiduoti

stresinėse situacijose, daugiau judėti,

riboti riebų, sūrų, keptą maistą, sureguliuoti

kūno svorį. Taip pat labai

tinka vartoti maisto papildų su ginkmedžio

ekstraktu, magniu ir vitaminu

B 6 , česnaku. Jeigu tokiomis priemo-

Toksoplazmozė

„Gerb. redakcija,

labai prašau papasakoti apie toksoplazmozę, kurią nustatė mano

dukteriai. Žinau, kad ji užkrečiama nuo naminių gyvūnų, ypač

kačių. Tačiau katę turėjome maždaug prieš 8–9 metus, o dabar

turime tik šunį (2 metų, labai prižiūrimą ir mylimą).

Dukrai apie 1,5 mėnesio skaudėjo galvą, ją visokeriopai ištyrė,

rado kažkokius susiaurėjimus, bet nuo to neva negali taip ilgai

trukti skausmai. Gydytojai pastebėjo patinusius limfmazgius ir

pasiuntė išsitirti kraują dėl galimos toksoplazmozės, kuri ir pasitvirtino.

Senovės Egipto laikais buvo manoma, kad katės neša

laimę ir saugo šeimos židinį. Neaišku, kuo tiki šių dienų

kačių mėgėjai, bet neabejojama, kad naminiai gyvūnai,

tarp jų ir katės, suteikia žmonėms teigiamų

emocijų ir džiaugsmo. Naminius gyvūnus ypač mėgsta

vaikai. Tačiau reikia žinoti, jog naminiai gyvūnai gali

sirgti ir nešioti parazitines ligas. Viena tokių ligų yra

toksoplazmozė.

Toksoplazmozė – parazitinė liga

Šios ligos sukėlėja Toxoplasma gondii aptinkama įvairių žinduolių

ir paukščių organizmuose.

Toksoplazmozę dažniausiai

platina katės.

Katės užsikrečia suėdusios

užsikrėtusių pelių

ar paukščių. Užsikrėtusi

pelė gali kasdien išskirti

po 2–20 milijonų oocistų,

t.y. 9–14 mikronų dydžio

parazitų. Kačių organizme

toksoplazmos dauginasi.

Susiformavusios oocistos su

katės išmatomis patenka į

aplinką. Bet užsikrėsti galima

ir nuo šia liga sergančių šunų

ar naminių gyvūnų – kiaulių,

nėmis kraujospūdžio sureguliuoti nepavyksta,

reikia griežtai laikytis gydytojo

nurodymų ir vartoti jo paskirtus

vaistus nurodytomis dozėmis. Negalima

savavališkai nutraukti vaistų

vartojimo, pradėti vartoti kitus vaistus

ar keisti vaistų dozes savo nuožiūra.

Būtina nuolat kontroliuoti arterinį

kraujospūdį ir paskirtus vaistus gerti

net esant „geram” spaudimui, nes neišgėrus

skirto vaisto kraujospūdis gali

vėl padidėti.

Dažnai pacientai skundžiasi, kad tenka

vartoti daug antihipertenzinių vaistų,

kurie kenkia organizmui, tačiau reikia

prisiminti, kad nuolat padidėjęs kraujospūdis

daug labiau pavojingas organizmui

nei vaistai nuo spaudimo. Esant

padidėjusiam kraujospūdžiui kartu su

antihipertenziniais vaistais galima derinti

minėtus maisto papildus su ginkmedžio

ekstraktu, magniu ir vitaminu

B 6, česnaku, bet būtina dėl jų vartojimo

pasitarti su gydančiu gydytoju.

Redakcija

triušių, ožkų. Žmonės gali užsikrėsti gerdami nešvarų

vandenį, valgydami neplautus vaisius, uogas.

Suserga ne visi

Toksoplazmoze gali užsikrėsti visi žmonės, bet suserga ne

visi. Tai priklauso nuo parazitų gausos, nuo žmogaus imuninės

sistemos stiprumo. Suvalgius užkrėstos mėsos arba

kitaip prarijus oocistų, skrandžio sultys ištirpina jų apvalkalą

ir iš oocistų išsilaisvina parazitai, kurie pasklinda po visą

organizmą.

Nėštumo metu užsikrėtusi moteris per placentą perduoda

užkratą vaisiui. Galimybė užsikrėsti toksoplazmoze galima

ir perpilant sergančio toksoplazmoze ligonio kraują sveikam

žmogui.

Ligos simptomai ir eiga

Ligos pradžioje vargina bendras negalavimas, silpnumas,

galvos skausmas, raumenų, sąnarių skausmas, neaukšta

temperatūra, kuri gali laikytis net keletą mėnesių. Kartais

būna odos išbėrimų, įvairių akių pažeidimų, skrandžio,

žarnyno negalavimų. Jeigu vaisius užsikrėtė nuo motinos,

jo ligos eiga priklausys nuo to, kuriame nėštumo periode

tai įvyko. Sunkiausia įgimta toksoplazmozė būna tada,

kai motina užsikrečia toksoplazmoze pirmaisiais nėštumo

mėnesiais. Tik apie 5 proc. sergančių naujagimių pasireiškia

centrinės nervų sistemos pažeidimų simptomai,

tačiau daugumai jų ši liga būna be jokio klinikinio vaizdo,

o padariniai išryškėja tik vaikystėje ar paauglystėje.

Ligą galima nustatyti atlikus kraujo serologinius tyrimus.

Gydoma sukėlėją veikiančiais vaistais, taip pat skiriama

antialerginių preparatų, vitaminų.

Svarbiausia – profilaktika

Pagrindinis kovos su toksoplazmoze būdas – profilaktika.

Reikėtų nuolat plauti rankas, nevalgyti neplautų uogų, vaisių,

daržovių, negerti nevirinto atvirų telkinių vandens, valgyti

termiškai apdorotą mėsą, prižiūrėti vaikų smėlio dėžes,

soduose dirbti su pirštinėmis, laikant namuose kates būtina

kasdien valyti kačių dėžes.

Redakcija

40 SVEIKATOS ABC 2007 m. gegužė Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT


SVEIKI NAMAI

Mažųjų

TVIRTOVĖ

Tėvai dažnai mano, kad vaikams patiks kambarys, išdažytas

baltai ar rausvai – kaip svetainė ar tėvų miegamasis. Tačiau

mažųjų šeimos gyventojų kambarys turi atitikti jų poreikius.

O tėveliai, įrengdami vaiko kambarį, turėtų atsižvelgti ir į

šio kambario šeimininko norus. Pasak „SBA idėjos namams“

dizainerės Joanos Navickaitės, tėvai turėtų nebijoti „pažaisti“

su spalvomis bei paisyti vaiko nuomonės.

Kada vaikui reikia atskiro

kambario?

Tai priklauso nuo

tėvų. Kai kurie jau

8 mėnesių amžiaus

vaiką pratina

būti atskirai, o kiti

iki 3 metų guldo

miegoti savo lovoje.

Jeigu yra galimybė,

vaikui reikia turėti

savo kambarį, kuriame

jis būtų šeimininkas

– turėtų savo erdvę, žinotų, kuriose

lentynose sudėti jo žaislai ir t. t. Vaiko

kambario baldai parenkami priklausomai

nuo amžiaus. Pavyzdžiui, kūdikio kambaryje

svarbiausi baldai turėtų būti lovelė

arba lopšys ir vystymo staliukas. Taip pat

gali būti talpus krepšys skalbiniams, maža

spintelė vaiko drabužėliams.

Skirstymas zonomis

Vaiko kambarys paprastai yra skirstomas

į zonas, pavyzdžiui, miego, poilsio,

pomėgių, mokymosi. Taigi kambarys

vaikui tampa ir svetaine, ir miegamuoju,

ir darbo kambariu kartu. Vaiko

kambario baldai turi būti ergonomiški,

mobilūs ir atitikti mažojo gyventojo

amžių. Vaikas savo kambaryje turi jaustis

saugiai ir turėti erdvės savo fantazijai

išreikšti. Būtinas vaiko kambario baldas

– darbo stalas, prie kurio vaikas ruoš pamokas,

skaitys knygą ar pieš. Be to, tik

prie darbo stalo vaikas sėdės taisyklingai,

tad normaliai vystytis (todėl nevalia

vaikui visą laiką piešti ant stalo kampo

ar žurnalinio staliuko svetainėje).

Jeigu įmanoma, kompiuteris turėtų būti

kitame kambaryje. Nieko baisaus, jeigu

vaikas mažesnis, nes vaikams kompiuteriu

rekomenduojama žaisti tik keletą

valandų per dieną. Tačiau didesnis vaikas

be kompiuterio nelabai išsivers, tad,

žinoma, norės turėti jį savo kambaryje.

Laisvę fantazijai!

Leiskime vaikams fantazuoti savo kambaryje.

Na, o kad išvengtume nuolatinės

netvarkos, atiduokime kurį nors kambario

kampą meniniams vaiko „pasireiškimams“.

Beje, pastaruoju metu madinga

apipavidalinti vaiko kambarį teminėmis

dekoracijomis pagal jo pomėgius. Pavyzdžiui,

galima įrengti Coliukės, fėjos, žvejo

ar astronauto kambarį. Įrengiant teminį

vaikų kambarį, galima naudoti ir fototapetus,

kurie puikiai atrodys ne tik ant sienos,

bet ir ant stumdomųjų spintos durų. Tėveliai

neturėtų pamiršti, kad mažiesiems patinka

viską liesti, čiupinėti, tad patogiausia

sienas dažyti plaunamais dažais ar klijuoti

specialiais piešti skirtais tapetais. Beje, užsienio

interjero kataloguose galima pamatyti

spintų, kurių durys – kaip mokyklinė

lenta, tad vaikas gali ant jų piešti su kreida.

Kambaryje turėtų būti atvirų lentynų, į kurias

vaikas galėtų susidėti mėgstamiausius

žaislus (kartais vaikai mėgsta eksponuoti

žaislus, juos gražiai sudėlioti). Tačiau turi

būti ir uždarų stalčių, kuriuose būtų galima

paslėpti visą „netvarką“. Beje, vaikai dažniausiai

žino, kur, kuriame stalčiuje yra jo

žaislai. Vaikai patys sugalvoja sistemą, kur

laikyti žaislus (dažniausiai tai būna dėžės

ant ratukų, pastumiamos po lova, ar pinti

krepšiai, į kuriuos žaislai tiesiog sumetami).

Nepamirškime, kad vaikai auga greitai,

taigi turi keistis ir kambarys. Todėl įrenginėdami

vaiko kambarį, turėtume rinktis

ergonomiškus, kartu su vaiku „augančius“

baldus, pavyzdžiui, stalus, kėdes. Beje, turėtume

susitaikyti su tuo, kad po kelerių

metų mažojo šeimos nario kambario interjerą

teks keisti – tai, kas tinka šešiamečiui,

visiškai netiks paaugliui. Nesistenkite

mažojo kambaryje įvesti savo tvarkos bei

sistemos, leiskite atžalai eksperimentuoti ir

lavinti savo vaizduotę bei įgūdžius.

Spalvos

Įrengiant vaiko kambarį, patartina

pamiršti specifinius interjero kūrimo

principus ir tiesiog paisyti paties mažojo

norų. Juk čia jis ir miegos, ir mokysis,

ir žais.

Renkantis spalvas, psichologai pataria

atsižvelgti į vaiko charakterį. Jei vaikas

labai energingas, patariama vengti itin

ryškių spalvų, kurios suteiks vaikui dar

daugiau aktyvumo. Tačiau jeigu mažasis

ramus, uždaro būdo, ryškesnės spalvos

teiks energijos. Žinoma, niekada neprašausite

pro šalį pasirinkę aukso vidurį

– ramiomis spalvomis dažytas sienas

suderinę su ryškiomis interjero detalėmis

arba išryškinę vieną kambario

sieną. Tiek pradinuko, tiek paauglio

kambaryje ypač svarbus tinkamas apšvietimas.

Į kambarį turi patekti pakankamai

šviesos, be to, patartina įrengti

atskirus šviesos šaltinius skaitymui ir

mokymuisi. Mažojo kambariui idealiai

tinka ir įvairios spalvotos lemputės, o

intymią aplinką mėgstančiam paaugliui

turėtų patikti reguliuojamas šviesos

jungiklis. Ne mažiau vaiko kambaryje

yra svarbūs ir augalai. Kadangi šiame

kambaryje ir miegama, augalų neturėtų

būti daug. Beje, reikia turėti omenyje,

kad kol vaikas mažas, jis gali augalus

iškapstyti, net susižeisti. Tačiau mokyklinio

amžiaus vaikas jau gali pats

auginti mėgstamą gėlę ar kitą augalėlį,

pavyzdžiui, pupą. Tokia patirtis būtų

labai naudinga, nes augalą reikia laistyti,

prižiūrėti – taip vaikas išmoks rūpintis

kitais.

Erdvė

Vaiko kambariui dažnai paliekama

mažiausiai vietos, neretai viename

kambaryje tenka apgyvendinti kelias

atžalas. Tačiau mažajam reikia daug

erdvės, jo kambarys turi būti universalus,

suskirstytas, kaip jau minėta, į kelias

funkcines zonas – poilsio, žaidimų,

mokymosi. Tam idealiai tinka įvairiausi

ergonominiai sprendimai. Erdvę taupo

dviaukštės lovos, „išvažiuojančios“ iš po

stalo, spintos ar lovos, turinčios ištraukiamą

stalčių su čiužiniu.

Neretai klaidingai manoma, kad mažas

vaikas turi mažai daiktų. Mažieji mėgsta

kolekcionuoti, todėl ir patariama įrengti

daug atvirų lentynų, kur jis savo mylimus

daiktus galėtų eksponuoti. Reikia

numatyti ir vietą susidėti žaislams – tai

gali būti nebrangiai kainuojantys pinti

krepšiai, kuriuos galima laikyti tiesiog

po lova ar spinta.

Atžalos kambaryje, ant sienos, galite

pritvirtinti kamštinę lentą, kuri taps

puikia nuotraukų, iškarpų ir žinučių

eksponavimo vieta.

Erdvę taupo baldai, galintys atlikti ir

žaidimo funkciją. Puikiai tinka minkšti

suoliukai, sėdmaišiai. Arba, pavyzdžiui,

dviaukštės lovos pirmajame aukšte pakabinę

užuolaidą, sukursite paslaptingą

žaidimų vietą.

Atsargiai: ŽAISLAI

SVEIKI NAMAI

Dažnai pirmieji mažylio žaislai namuose atsiranda kur kas anksčiau nei

pats mažylis. O ir artimieji neša dovanų, daugiausia žaisliukų. Ir tai visiškai

suprantama, nes tik žaisdamas vaikutis ima pažinti pasaulį: pirmiausia

stebėdamas žaislus, vėliau – juos liesdamas, paimdamas į rankas ir pagaliau

– išbandydamas jų tvirtumą. Tad labai svarbu tinkamai parinkti žaislus. Jie

turi vaiką sudominti, žadinti jo smalsumą. Tačiau ne mažiau svarbus yra ir

žaislų saugumas.

Saugumas

Nemanykite, jog žaislai labai lengvai patenka į parduotuvių lentynas. Jie turi

turėti atitinkamus sertifikatus. Specialistai (Valstybinėje ne maisto produktų

inspekcijoje) tikrina žaislų toksiškumą, į sudėtį įeinančias medžiagas, detalių

smulkumą ir pan.

Pirkdami žaislą (ypač jaunesniems nei 3 metų vaikams), atkreipkite dėmesį, ar

ant jo yra užklijuotas ženklas „CE“, kuris įrodo, jog gaminys atitinka saugios

direktyvos reikalavimus.

Sudėtis ir paviršius

Pirkdami žaislą, atidžiai apžiūrėkite ir jo paviršių. Labai svarbu, jog viršutinis

sluoksnis nesiluptų, būtų lengvai valomas ar plaunamas, kitaip daug nereikalingų

ar net nuodingų medžiagų pateks į jūsų mažylio virškinamąjį traktą (netinka

ir pernelyg ilgus plaukus ar kailį turintys žaislai).

Medžiagos

Netvirta plastmasė ar byrantis medis gali tapti vaikučio traumos priežastimi.

Todėl tėveliai turėtų labai atidžiai stebėti mažųjų žaislų „būklę“, o atsiradus pažeidimų

– juos be gailesčio išmesti.

Dydis

Taip pat labai svarbus matmuo. Žaisliukas neturėtų būti mažesnis nei 4–5 cm.

Jame neturėtų būti smulkių detalių (kad vaikutis negalėtų jų nuryti ar paprasčiausiai

susikišti į nosį).

Aštrūs kampai

Mažylių koordinacija nėra labai gera. Todėl žaisdami su žaisliuku jie gali užsigauti

(taip pat užgauti ir savo žaidimų draugą). Štai kodėl žaisliukai turi būti

kuo saugesni, neaštrūs.

Piramidės, mediniai žaislai, konstruktoriai, mašinėlės gali rimtai traumuoti jūsų

mažylį. O to jūs tikrai nenorėtumėte.

42 SVEIKATOS ABC 2007 m. gegužė Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT

SVEIKATOS ABC 2007 m. gegužė 43

Garsas

Mokslininkai nustatė, jog pernelyg garsiai „grojantys“ žaislai

gali sutrikdyti vaiko klausą. Neleiskite vaikui žaislų,

kurie skleidžia vienokius ar kitokius garsus, laikyti

priglaudus prie ausyčių ar arti jų. Atkreipkite

dėmesį į instrukciją: žaislo skleidžiamo garso

stiprumas neturėtų viršyti 85 decibelų. Beje, patys

pavojingiausi žaislai – žaisliniai šautuvai.

Jų skleidžiamas garsas siekia 120–140

decibelų.

Parduotuvėse yra labai daug ir įvairių

žaislų. Jei jau nusprendėte kurį nors

pirkti, dar kartą atkreipkite dėmesį į medžiagas,

dizainą (lygų paviršių, apvalią formą),

tvirtumą, priežiūrą. Ne paskutinėje vietoje yra

ir žaislo kaina. Nepamirškite svarbiausio – žaislas

vaikučiui turi būti ir saugus, ir kokybiškas.


JŪSŲ BENDRAMINČIAI JŪSŲ BENDRAMINČIAI

GERIAUSI VAISTAI –

linksma nuotaika ir optimizmas

Alytiškiai Jadvyga ir Juozas Lipskai atėjo į

klubo susitikimą paklausyti profesorių R.Basevičiaus

ir L. Labanausko paskaitų, nes domisi

įvairiomis, taigi ir medicinos, naujovėmis.

Abu jau pensininkai ir, anot jų, sveikata jau

ne ta kaip jaunystėje – vis ką nors suskausta.

Tačiau du sūnus užauginę sutuoktiniai linksmai

juokiasi ir sako, jog svarbiausia paties

žmogaus požiūris į viską, ir į savo sveikatą.

Jei dejuosi ir liūdėsi, tai viskas ir bus blogai, o

jei pats stengsies save pralinksminti, tai ir kiti

mylės, ir pačiam bus smagiau.

Kartais tenka vartoti ir vaistų „Nors stengiuosi vaistų

per daug nevartoti,

tačiau kartais tenka.

Turiu gana silpną širdį,

buvo smarkiai padidėjęs

kraujospūdis, tad

dabar jau kelintas mėnuo

profilaktiškai vartoju

preparato „Cardio

formula“. Galiu parekomenduoti

ir kitiems

„širdininkams“ – savo

likimo broliams, nes jaučiuosi tikrai geriau“, – sakė Juozas

Lipskas.

Poniai Jadvygai nustatytas padidėjęs cukraus kiekis kraujyje,

tad moteris savijautai ir sveikatai pagerinti vartoja medicininės

paskirties produktą „Meliton complex“, kuris veiksmingai

mažina ne tik cukraus kiekį kraujyje, bet ir cholesterolį.

Paskaitoje išgirdo įdomių naujienų

J. ir J. Lipskus labai sudomino profesorių paskaitos. Jie teigia

sužinoję daug naudingų dalykų apie sveikatą. Pavyzdžiui, iš

profesoriaus L. Labanausko sužinojo, jog priešingai, nei jie

buvo girdėję, nėra būtina derinti maistą (t.y. valgyti atskirai

bulves, atskirai – mėsą), nes maistas virškinamas šešias

valandas ir skrandyje vis tiek viskas susimaišo. Profesoriaus

R. Basevičiaus paskaitoje išgirdo, jog hipertenzija yra nepagydoma

liga, ir ją diagnozavus jau reikia visą gyvenimą

save prižiūrėti, nepervarginti širdies. Jadvyga ir Juozas skaito

Sveikatos ABC“ leidinius ir perduoda geriausius linkėjimus

redakcijai, žurnalistams bei kitiems klubo nariams visoje

Lietuvoje. „Linkime būti linksmiems. Kai būsime linksmi,

būsime ir sveiki“, – tokiais žodžiais atsisveikino su mumis

Jadvyga ir Juozas.

Kupina idėjų ir sumanymų

Ponia Janina Rinkevičienė, Alytaus

klubo „Artritas“ pirmininkė, padėjo

surengti „Aconitum“ klubo susitikimą

Alytaus dienos užimtumo

centre (už tai mes, organizatoriai,

širdingai dėkojame). Ponia Janina

– energinga ir veikli moteris. Ji ne

tik vadovauja „Artrito“ klubui, bet ir

dirba direktore įmonėje „Vėdrynėlis“,

kuri prekiauja vokiškais baldais

bei maisto produktais. Jos vadovaujamas

klubas „Artritas“ 2006 metais

šventė 5-erių metų jubiliejų. Į šventę alytiškiai pasikvietė ir

kitų artrito klubų narius bei Lietuvos artrito asociacijos prezidentę

Oną Stefaniją Telyčėnienę.

Laisvo laiko turi nedaug

Moteris džiaugiasi, jog Alytaus „Artrito“ klubo nariai aktyvūs

ir draugiški. Ponia Janina pasakojo, jog dalyvauja ne

tik visuomeninėje veikloje, bet ir dirba atsakingą darbą, tad

laisvalaikio turi tikrai nedaug. „Kai tik atsiranda laisva minutė,

visada mielai važiuoju į sodą ūkininkauti“, – pasakojo

klubo pirmininkė.

Gyvenimu nesiskundžia

Nors ir nėra stiprios sveikatos – vargina kelių, riešo ir stuburo

skausmai, yra operuotas kelio meniskas, laukia abiejų

sąnarių keitimo operacijos – ponia Janina gyvenimu nesiskundžia.

Ji skuba gyventi, kasdien nudirba daug darbų ir

tikisi ateityje taip pat daug nuveikti, turi įvairių idėjų ir sumanymų.

„Esu veikli pensininkė“

Marija Aldona Vėžienė jau metai

yra „Aconitum“ klubo narė.

Ponia Aldona jau pensininkė (jai

72 metai), tačiau atrodo kur kas

jaunesnė.

Tiesa, pati moteris sako, kad sveikata

nekokia, dažnai serganti. Ji

nuoširdžiai džiaugėsi laikraščiu

Sveikatos ABC“ prenumerata ,

nes laikraštyje galinti paskaityti

straipsnių įvairiomis sveikatos temomis,

nes tokios temos jai aktualios

ir svarbios.

Ponia Aldona priklauso Alytaus pagyvenusių žmonių asociacijai.

Moteris mėgsta nueiti į įvairius Alytuje vykstančius

kultūrinius renginius, nes anksčiau dirbo kultūros srityje

– buvo nusipelniusi Lietuvos šokių mokytoja.

PADĖKA

„Aconitum“ klubas širdingai dėkoja šaunioms ir veiklioms moterims, geranoriškai

padėjusioms ir prisidėjusioms prie „Aconitum“ klubo veiklos.

Dėkojame Kupiškio moterų ūkininkių draugijos „Sodžius“ pirmininkei Palmyrai

Penkauskienei ir jos kolegei, taip pat „Aconitum“ klubo narei Genovaitei Muntrimienei,

už šiltą priėmimą (ypač už kavą ir gardų varškės pyragą!) ir pagalbą

rengiant klubo narių susitikimą žemės ūkio skyriaus salėje, Kupiškyje. Taip pat dėkojame

Artrito klubų pirmininkėms – Šiaulių klubo pirmininkei Zitai Vaičiulytei,

Klaipėdos klubo pirmininkei Genovaitei Baltrimienei, Alytaus klubo pirmininkei

Janinai Rinkevičienei. Jūsų, mielosios moterys, dėka klubo susitikimai buvo šilti ir

svetingi, pasijutome laukiami ir mylimi. Linkime Jums daug energijos ir geros nuotaikos

kasdieniuose darbuose.

KVIEČIAME „ACONITUM“

KLUBO NARIUS Į SUSITIKIMUS!

KĖDAINIUOSE

Gegužės 22 d. 14 val. Kėdainių kultūros centre,

J. Basanavičiaus g. 24.

JONAVOJE

Gegužės 24 d. 15 val. Jonavos rajono savivaldybės kultūros centre,

Žeimių g. 17.

MARIJAMPOLĖJE

Gegužės 25 d. 16 val. buvusios poliklinikos patalpose, Bažnyčios g. 19.

Susitikimuose dalyvaus Kauno medicinos universiteto profesorius, UAB

„Aconitum“ mokslo tarybos pirmininkas Romualdas Basevičius ir KMUK

profesorius Liutauras Labanauskas. Klubo nariams jie papasakos apie sveikatos

problemas, aktualijas, maisto papildus, homeopatinius vaistus. Taip pat

susitikimuose dalyvaus gydytoja Gražina Vasiliauskienė, su kuria visi norintieji

galės pasikonsultuoti įvairiais sveikatos klausimais.

Kviečiame dalyvauti visus „Aconitum“ klubo narius, kurie rūpinasi savo sveikata

ir natūraliais jos stiprinimo būdais.

44 SVEIKATOS ABC 2007 m. gegužė Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT

SVEIKATOS ABC 2007 m. gegužė 45


IŠ LNK TV LAIDOS IŠ LNK TV LAIDOS

AVIŽOS

ir sveikata

Jau senovės germanų išminčiai pastebėjo, kad avižos suteikia

sveikatos ir grožio, grąžina jėgas nuo ligų išsekusiems

žmonėms. Avižų grūduose yra vertingų baltymų, riebalų,

mikroelementų ir vitaminų. Taigi vartojant avižų gerėja virškinimas,

valomas ir stiprinamas organizmas, stimuliuojama

protinė veikla. Apie tai kalbamės su Plungės ligoninės gydytoja

infektologe Brone Putriuviene.

Avižų nauda žinoma

jau nuo

senų laikų, nes

jose gausu vitaminų

ir mikroelementų,reikalingų

gyvybinėms

funkcijoms palaikyti,

sveikatai

stiprinti. Avižos

yra labai maistingos.

Jose yra daug augalinių baltymų,

tarp jų labai žmogui reikalingų amino-

rūgščių (triptofano, metionino, lizino,

histidino, cistino, arginino). Baltymai,

esantys avižose, turi riebalų apykaitą

reguliuojančių savybių ir puikiai tinka

sergantiesiems kepenų ir širdies ligomis.

Nemažai avižose yra augalinių

riebalų (iki 40 proc.), todėl avižiniai

dribsniai, palyginti su kitomis kruopomis,

turi daugiausia kalorijų (100 g

– 345 kcal). Avižinės kruopos turi vitaminų

B 1 , B 2 , PP, C, D, E, daug mineralinių

medžiagų (kalio, kalcio, magnio,

fosforo, cinko, mangano, geležies).

Vaistažolių gamybai naudojama avižų

žolė ir grūdai. Grūduose yra alkaloidų

gramino, avenino, saponinų, nemažai

geležies, mangano ir cinko.

Avižos liaudies medicinoje

Avižų želmenys ir grūdai plačiai vartojami

liaudies medicinoje. Dar viduramžiais

grūdai buvo naudojami

kompresams, jų tyrę gerdavo nuo viduriavimo,

o gleivingą nuovirą – nuo

kosulio. Avižos liaudies medicinoje

vartojamos ir dabar. Pastebėta, kad

avižose esantys alkaloidai turi nervus

raminantį, nemigą gydantį poveikį.

Labai vertinga vaistažolių arbata,

pagaminta iš žalių avižų, ramunėlių

žiedų, anyžiaus, levandų. Spiritiniu

avižų žolės antpilu gydomas nervinis

išsekimas, nemiga, protinis pervargimas.

Jis ypač tinka norintiesiems

mesti rūkyti, mat žalių avižų spiritinė

tinktūra palengvina simptomus,

kuriuos sukelia nikotino atsisakymo

sindromas. Kruopų nuoviro (dažnai

su medumi) duodama kaip stiprinančios

priemonės išsekusiems ligoniams

ir sergantiesiems tuberkulioze.

Jis veikia ir kaip silpnas vidurius

laisvinantis vaistas. Sergantiesiems

skrandžio ir žarnų ligomis iš kruopų

antpilo skystosios dalies verdamas

maistingas kisielius. Avižų želmenų

vandeninis antpilas veikia kaip prakaitą,

šlapimą varantis ir karštį mažinantis

vaistas, todėl tinka kaip pagalbinė

priemonė gydant reumatines

ligas. Avižų sėlenos padeda sumažinti

cholesterolio kiekį. Avižos puikiai

tinka veido ir kūno odos kaukėms.

Avižų vonios ir kompresai padeda

gydant egzemą, nudegimus.

Labai vertinga ir avižų želmenų arbata.

Ji skatina organizmą šalinti medžiagų

apykaitos skilimo produktus,

spartina virškinimą, sureguliuoja tuštinimąsi,

stiprina organizmą. Avižų

želmenų arbata pagreitina kenksmingų

medžiagų šalinimą iš organizmo.

Tradicinė avižų košė

Daugelyje šalių avižinė košė yra tradicinis

pusryčių valgis. Ji labai efektyviai

detoksikuoja organizmą, suriša ir pašalina

iš organizmo šviną, kadmį, manganą,

gyvsidabrį. Avižiniai dribsniai – būtinas

maisto produktas laikantis dietų.

Gleivingas avižinių kruopų nuoviras

tinka pačioms griežčiausioms dietoms

sergant virškinimo trakto ligomis.

Tiesa, ne visi gali ir mėgsta valgyti avižų

košę, avižų arbata taip pat nėra labai

populiari. Avižų dribsnius arba košę

reikėtų valgyti kasdien. Arbatą taip pat

reikėtų plikyti, gerti kelis kartus per

dieną. Tokie avižų vartojimo būdai ne

visada patogūs.

Moksliniai duomenys

Avižų gerąsias savybes patvirtina mokslinių

tyrimų duomenys. Pastaraisiais

dešimtmečiais mokslininkai, nagrinėjantys

dietos įtaką mūsų sveikatai,

nustatė, kad avižos turi ypač didelę

reikšmę mūsų organizmui (pirmiausia

– širdies ir kraujagyslių sistemai).

Mokslininkai įrodė, kad avižos gali

net 29 proc. sumažinti įvairių ligų

riziką.

Tyrimų metu taip pat nustatyta, kokie

avižų kiekiai turi įtakos sveikatai.

Pasirodo, kad kasdien vartojami 30 g

avižų padeda kontroliuoti cholesterolio,

cukraus kiekį kraujyje, be to,

turi reikšmės širdies ligų ir net vėžinių

susirgimų profilaktikai. Avižos

teigiamai veikia virškinimo sistemą.

Atlikti dvigubai akli multicentriniai

tyrimai parodė, kad avižos teigiamai

veikia vaikų virškinimo sistemą, taip

pat padeda atsikratyti morfologinių

plonųjų žarnų sutrikimų, turi įtakos

žarnyno gleivinei. Įrodyta, kad avižos

stimuliuoja organizmo funkcinę

būklę, gerėja ne tik imunitetas, bet ir

bendra savijauta.

Ne visi mėgsta košę

Žinoma, puiku, jeigu yra galimybė pakankamai

gauti avižų ir jose esančių

veikliųjų medžiagų. Tačiau ne visiems

tai įmanoma, nes daugelį gyvenimo būdas

priverčia nepaisyti visavertės mitybos

principų. Beje, ne visi mėgsta košę.

Todėl daugelis mielai renkasi natūralų

avižų želmenų, sėklų bei sėlenų preparatą

„Akovena“. Kapsulę išgerti dažnai

būna patogiau, nei suvalgyti dubenėlį

avižinės košės.

Šiame preparate yra avižų sėklų ir

žolės sauso ekstrakto. Avižose esan-

tys D, E, B grupės vitaminai, geležis,

cinkas, manganas stiprina bendrą organizmo

būklę.

Preparate „Akovena“, be avižų sėklų,

yra ir avižų sėlenų. Avižų sėlenos ir

jų ekstraktas yra fiziologiškai veiklios

maisto medžiagos, kurias ypač mėgsta

sveiką gyvenimo būdą propaguojantys

žmonės.

Avižų sėlenos – tai luobelės, liekančios

malant grūdus. Jose gausu ne

tik ląstelienos, bet ir kitų biologiškai

veiklių medžiagų: B grupės vitaminų,

skaidulinių, mineralinių medžiagų.

Sėlenų poveikis pelnė joms „žarnyno

šluotos“ vardą, mat nevirškinamos

skaidulinės medžiagos saugo nuo

vidurių užkietėjimo. Ši balastinė

medžiaga skatina greitesnį maisto

judėjimą ir išmatų pasišalinimą. Sujungdamos

tulžies rūgštis, skaidulinės

medžiagos mažina cholesterolio kiekį

kraujyje. Avižų sėlenose yra beta gliukanų,

kurie taip pat mažina bendrą

cholesterolio koncentraciją kraujo

plazmoje. Sėlenos, brinkdamos skrandyje,

sukelia sotumo jausmą, o tai

naudinga norintiesiems sulieknėti.

„Akovena“ stiprina bendrą organizmo

būklę, stabdo navikinių pakitimų atsiradimą

storosiose žarnose, normalizuoja

žarnyno veiklą, padeda užkietėjus

viduriams, skaidulinės medžiagos

reguliuoja cholesterolio koncentraciją

kraujyje, B grupės vitaminai bei mineralai

papildo jų trūkumą organizme.

„Akovena“ rekomenduojama vartoti

nusilpus organizmui, po sunkių ligų,

ilgą laiką vartojus antibiotikų, esant

vitaminų trūkumui, norint sumažinti

lipidų kiekį kraujyje, esant vidurių užkietėjimui,

sergant cukriniu diabetu.

Rekomenduojama gerti po 1–2 kapsules

3 kartus per dieną, valgio metu.

AVIŽINĖ KOŠĖ

1 stiklinė avižinių dribsnių, 1 stiklinė pieno, 1 stiklinė vandens, pagal skonį cukraus

arba medaus, razinų, riešutų.

Į puodą supilti pieną, vandenį ir užvirinti. Suberti dribsnius ir virti ant vidutinės

ugnies. Po 5–10 min. pagardinti cukrumi (medumi), razinomis, riešutais ir

nukelti nuo ugnies. Išvirtą košę dar galima pagardinti įvairiais vaisiais: obuoliais,

kriaušėmis, bananais ir kt. Puikiai tinka pusryčiams.

AVIŽINIŲ DRIBSNIŲ MALTINIAI

2 stiklinės avižinių dribsnių, 2 šaukštai manų kruopų, 2 kubeliai tirpaus sultinio

(grybų arba vištienos), 2 stiklinės pieno, 2 kiaušiniai, aliejaus kepimui.

Avižinius dribsnius ir manų kruopas sumaišyti ir suberti į dubenį. Sultinio

kubelius smulkiai sutrinti ir sumaišyti su dribsniais. Dribsnius užplikyti verdančiu

pienu, uždengti ir palikti 20 min. šiltoje vietoje, kad išbrinktų. Paskui

įmušti kiaušinius ir išmaišyti. Šaukštu suformuoti pailgus maltinius, dėti

į keptuvėje gerai įkaitintą aliejų ir apkepinti iš abiejų pusių.

Patiekti su grietine arba grietinės padažu. Skanu ir su pomidorų padažu. Beje,

maltiniai gana skanūs ir šalti.

AVIŽINIŲ DRIBSNIŲ PYRAGAS

100 g miežinių miltų, stiklinė kvietinių miltų, stiklinė avižinių dribsnių, 4 kiaušiniai,

stiklinė cukraus, 3 šaukštai grietinės, 3 šaukštai ištirpinto sviesto arba margarino,

saujelė razinų, šaukštelis malto imbiero, šaukštelis kepimo miltelių.

Kiaušinius ištrinti su cukrumi, supilti grietinę, tirpintą sviestą arba margariną

ir išmaišyti. Tada suberti nuplautas ir nusausintas razinas, imbierą, miežinius

ir kvietinius miltus, sumaišytus su kepimo milteliais. Galiausiai supilti avižinius

dribsnius ir išmaišyti. Tešla turi būti tiršta (jeigu ji per skysta, dar reikia

įberti avižinių dribsnių).

Paruoštą tešlą sukrėsti į riebaluotu pergamentiniu popieriumi išklotą kepimo

formą ir kepti vidutinio karštumo orkaitėje apie pusę valandos.

Šis gana trapus pyragas puikiai tinka prie arbatos ar kavos.

46 SVEIKATOS ABC 2007 m. gegužė Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT

SVEIKATOS ABC 2007 m. gegužė 47


SVEIKA MITYBA

Dieviško skonio DESERTAS

Karštą dieną ne vienas mėgstame „atsivėsinti“ ledais. Ir

kokių tik jų nėra... Prekybos centruose ledų prikrauti net

keli šaldytuvai, šiltuoju metų laiku jais prekiaujama tiesiog

gatvėse, masinio žmonių susibūrimo vietose. Kiekvieną vasarą

gamintojai siūlo vis naujų pavadinimų valgomųjų ledų.

Statistika teigia, kad per metus vienas Lietuvos gyventojas

suvalgo vidutiniškai 6 litrus ledų. Tai palyginti visai nedaug.

Senovės ledų istorija

Manoma, kad šį dieviško skonio desertą

sumanė ir pirmieji pagamino kinai

daugiau nei prieš 3000 metų. Tai buvo

ledo ar sniego ir įvairių vaisių (apelsinų,

citrinų) mišinys, kurio skanauti

galėjo tik turtingieji. Panašų desertą

mokėjo gaminti ir Indijos, Bizantijos,

Persijos, Senovės Egipto šalių virėjai.

Didžiojoje Armėnijos karalystėje

karaliams ir didikams šerbetas būdavo

patiekiamas su sniegu nuo paties

Ararato kalno, tad šiuo gaiviu desertu

puotose galėdavo mėgautis tik išrinktieji.

Karvedys Aleksandras Makedonietis

būtent Armėnijoje paragavo

šerbeto, kurį vėliau jo virėjai turėjo

gaminti kasdien. Rašytiniai šaltiniai

liudija, kad net žygių metu karvedžiui

būdavo patiekiamas desertas – sniegas,

sumaišytas su vynu ar pienu, medumi

ir vaisių sultimis.

Gaivųjį desertą iš vaisių ar uogų sulčių

bei ledų aprašė graikų gydytojas ir fi-

losofas Hipokratas. Romos imperijos

laikų istorijos šaltiniuose minima, kad

aristokratams puotose būdavo patiekiami

sniegu ar ledu atšaldyti arba į

ledą įšaldyti vaisiai bei uogos. Pasakojama,

kad imperatorius Neronas, sužinojęs

apie besibaigiančias sniego atsargas,

įsakė vergams išsirikiuoti nuo

Apeninų kalnų iki imperatoriškosios

virtuvės ir perduoti iš rankų į rankas

indus su kalnų viršūnių sniegu. Paskui

sniegas buvo maišomas su rožių vandeniu,

medumi ir vaisiais, ir desertas

patiekiamas ant puotaujančiųjų stalų.

Manoma, kad persai sukūrė gaivinamąjį

gėrimą „charab“ – šiuolaikinio

šerbeto prototipą. Tai buvo šaldytų

vaisių arba jų tyrės mišinys su medumi,

neretai – ir su alkoholiu.

Kai kurių kulinarijos istorikų teigimu,

valgomųjų ledų receptą į Europą

atvežė ne graikai ar romėnai, bet

italų keliautojas Markas Polas, kuris

iš kelionės po Centrinę ir Pietų Aziją

bei Kiniją atvežė į Veneciją mongolų

chano valgomųjų ledų receptą. Ledai

taip sužavėjo Venecijos didikus, kad

šio skanėsto receptas buvo laikomas

valstybės paslaptimi, o išdavikams

grėsė kalėjimas ir kankinimai. Renesanso

epochoje į ledus buvo dedama

daugiau ingredientų: pieno, cukraus,

kiaušinių, vaisių ir, žinoma, sniego. Jie

išpopuliarėjo Europos dvaruose.

Ledai užkariauja pasaulį

XVII a. Paryžiuje buvo atidaryta pirmoji

kavinė-ledainė. Būtent tada Europoje

šis desertas tapo visiems prieinamas

ir buvo greitai pamėgtas. Istorijos

šaltiniai teigia, kad grietininiai ledai

buvo sukurti Napoleono III valdymo

laikais Prancūzijoje, Plobjer le Bem

miestelyje. Šio miestelio garbei purūs

riebūs grietinėlės ledai pradėti vadinti

plombyru.

Ledų ragavo vis daugiau žmonių, vis

daugiau kulinarų juos gamino, tai tobulėjo

ir gamybos technologija, keitėsi

sudėtinės dalys. Austrai į valgomuosius

ledus įdėjo šokolado, italai sugalvojo

valgomųjų ledų rinkinius su riešutais,

vaisiais, sausainiais, likeriais ir...

gėlėmis.

1846 m. namų šeimininkė Nancy

Johnston iš Niudžersio sukūrė ranka

sukamą ledų šaldymo mašinėlę, kuri

ypač palengvino sunkų ledų gamintojų

darbą. Masinė valgomųjų ledų gamyba

prasidėjo Amerikoje, kai 1851

m. Baltimorėje buvo įkurtas pirmasis

ledų fabrikas. O pirmoji ledų gamybos

mašina buvo sukurta kitame pasaulio

krašte – 1855 m. Australijoje.

1919 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose

buvo pagaminti šokoladu glazūruoti

ledai ir pavadinti „eskimo

pyragaičiu“. Prancūzai teigia, kad

„Minkšti“ ledai, kurių galima paskanauti

kavinėse, prekybos centruose,

yra iš dalies užšaldomi, į juos

įplakama oro. Tam naudojama speciali

įranga. Jie nėra labai šalti – nuo

–3 iki –5°C. Ledų galiojimo laikas

skaičiuojamas valandomis. Norint

tokių ledų realizavimo laiką dar pailginti,

jie grūdinami papildomai.

Tad nenuostabu, kad „minkšti“ ledai

yra brangesni.

Prancūzijoje tuo pačiu laikotarpiu

Šarlis Žervė nutarė padengti ledus

šokoladu ir užmauti ant pagaliuko,

kad būtų patogiau valgyti. Tais pačiais

metais, kai JAV buvo įvestas

„sausasis įstatymas“, daugelis barų

virto ledainėmis, o ledai tapo visų

mėgstamu skanėstu.

Ledai Lietuvoje

XIV a. lietuvių didikų virtuvėje atsirado

šerbetas, razinos, džiovinti abrikosai,

arbata, rytietiški saldumynai.

Virėjai gamindavo tirštą ir saldų šerbetą

iš braškių, aviečių, mėlynių, tekšių,

vyšnių, slyvų, abrikosų, kriaušių, obuolių

su cukrumi arba medumi. Valgomieji

ledai Vilniaus Žemutiniuose

rūmuose daugiausia buvo gaminami

Žygimanto Senojo

laikais.

Tarpukariu laikinojoje

Lietuvos sostinėje Kaune,

vien tik Laisvės alėjoje,

veikė daugiau nei

10 ledainių.

Lietuvos konditeriai

gamino ledus dviem

būdais: pagal lietuviškąjį

(ledai gaminami iš grietinėlės,

pieno, cukraus) ir

prancūziškąjį receptą (ledai

gaminami iš kiaušinių trynių,

pieno, nedidelio kiekio grietinėlės,

cukraus). Lietuviški ledai būdavo

ypač švelnūs, nes juos darydavo

iš riebiausios grietinėlės. Dar vienas

išskirtinis lietuviškų ledų gamybos

bruožas – vietinės kilmės aromatinės

žolelės: ajerai, čiobreliai, erškėtrožės,

kadagių uogos, jazminų žiedai, jonažolės,

juozažolės, levandos, mairūnai,

mėtos, peletrūnai, rožės ir kiti augalai.

Ledus dažydavo burokėlių, morkų,

juodųjų serbentų, gervuogių, mėlynių,

spanguolių, šeivamedžių uogų, vyšnių

sultimis, taip pat mėtų, našlaičių, peletrūnų,

rugiagėlių nuovirais.

Kokius ledus rinktis?

Šiandien išsirinkti mėgstamus valgomuosius

ledus, rodos, visiškai paprasta.

Prekybos centruose ledų prikrauti net

keli šaldytuvai – maždaug 300 rūšių.

Kiekvieną vasarą gamintojai siūlo vartotojams

vis naujų pavadinimų valgomųjų

ledų, dalis jų gaminama ir kitais

metais, o dalies – atsisakoma. Statistika

teigia, kad per metus vienas Lietuvos

gyventojas suvalgo vidutiniškai 6

litrus ledų. Tai palyginti visai nedaug.

Pavyzdžiui, suomiai bei švedai suvalgo

po 16 litrų ledų. Bet didžiausi smaližiai

yra JAV gyventojai, perkantys

ledus kibirėliais. Per metus kiekvienas

šios šalies gyventojas suvalgo apie 30

litrų puikaus deserto.

Lietuvoje populiariausi vanilinio skonio

pieniniai ledai su įvairiais įdarais

ar aplieti šokoladiniu glaistu. Visi

Lietuvoje parduodami ledai griežtai

klasifikuojami pagal sudėtį ir naudojamų

produktų kiekį. Daugiau nei

pusę ledų svorio sudaro vanduo, nesvarbu,

kokie jie – grietininiai ar vaisiniai.

Kuo daugiau leduose yra „sausųjų“

medžiagų (o jų kiekis svyruoja

nuo 25 iki 40 proc.), tuo subtilesnis

šio deserto skonis. Valgydami ledus,

vandens turėtume nejausti (gamybos

procese šaldomas vanduo nevirsta

ledo kristalais).

Svarbiausios ledų sudedamosios

dalys

yra riebalai, baltymai,angliavandeniai

ir, kaip minėjome,

vanduo. Patys

riebiausi valgomieji

ledai

ga-

minami


grietinėlės,

sviesto ar nenugriebto

pieno. Specialistai

teigia, kad grietinėlės

ledai yra kremo konsistencijos, o

pieniniai – gaivesnio skonio. Ledų riebumas

gali svyruoti nuo 2,5 (šerbetai)

iki 15 proc. (grietininiai ledai). Lietuvoje

ledų gamybai nenaudojami sausos grietinėlės

milteliai, o tik švieži produktai.

Jei ledai pigesni, didelė tikimybė, jog jie

pagaminti iš augalinių riebalų: kokosų,

palmių, rapsų ar palmių branduolių aliejaus

bei jų mišinių. Tokius ledus (beje, jų

realizavimo terminas yra ilgesnis) turėtų

rinktis bijantieji cholesterolio (juose nėra

sočiųjų riebalų rūgščių). O tiems, kurie

ieško klasikinio skonio pieninių ledų,

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos

specialistai pataria ieškoti užrašo

„grietininiai ledai“ (taip rašoma tik ant

ledų, pagamintų iš pieno produktų).

SVEIKA MITYBA

Vaisiniai ledai, arba šerbetas, tikriausiai

domina žmones, vengiančius priaugti

nereikalingų kilogramų ar mėgstančius

tikrai šaltą desertą. Vaisiniuose leduose

gali būti tik iki 2,5 proc. riebalų, o gali

jų ir visai nebūti.

Ledai nebūtų toks mėgstamas desertas,

jei į juos gamintojai nedėtų įvairių

įdarų, priedų, neaplietų šokoladiniu

glaistu. Tačiau jei mieliau renkatės natūralesnius

produktus, verta atminti

vieną dalyką: jei ant etiketės užrašyta

„braškiniai“, „avietiniai“, vadinasi, gaminant

ledus buvo naudojamas natūralus

produktas (džemas, sultys, uogos),

o jei – „braškių skonio“, vadinasi, ledų

sudėtyje yra tik sintetinių aromatų.

Ledus valgyti sveika?

Dažnai tvirtinama, kad ledus valgyti

sveika. Juose yra aminorūgščių, kalcio,

magnio, fosforo, riebaluose tirpių vitaminų

A, D, E ir K. Tačiau nereikia

pamiršti, kad į šį

gardų desertą dedama

įvairių priedų. Kai

kurios bendrovės konservantų

(pailginančių

ledų galiojimo laiką),

nenaudoja.

Dažniausi priedai

– stabilizatoriai.

Gerą vardą

ir patirtį turinčios

įmonės stengiasi

naudoti augalinės

kilmės priedus, pvz.,

baltosios akacijos gumą

(E 410), guaro gumą (E

412), karagenaną (E

407). Į ledus taip pat

dedama emulsiklių

– jie padeda išlaikyti

dviejų ir daugiau nesimaišančių

medžiagų

(pvz., aliejaus ir vandens, riebalų

ir vandens) mišinį. Dažniausiai

tai būna lecitinas (E 322), Karob

grūdų guma (E 410), rūgštingumą

reguliuojanti medžiaga adipino rūgštis

(E 355-E 357), pektinai (E 440).

Ledų spalva taip pat priklauso nuo

dedamų maisto priedų ir kitų maisto

produktų. Bet ką naudoja gamintojas

(sintetinius dažiklius ar natūralius

dažus iš burokėlių), teks išsiaiškinti

pačiam pirkėjui. Tiesa, gamintojai

tvirtina, kad sintetinių dažų į ledus

dedama retai.

Ledų porcijų taip pat yra įvairių – nuo

27 mililitrų iki poros litrų. Svarbiausia,

kad nebūtų pakitusi ledų išvaizda

ir jie nebūtų ištirpę. Šaldymo kameroje

(temperatūra – žemesnė nei 18°C)

juos galite laikyti apie 30 dienų.

48 SVEIKATOS ABC 2007 m. gegužė Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT

SVEIKATOS ABC 2007 m. gegužė 49


GAMTOS VAISTINĖ GAMTOS VAISTINĖ

Žolelių ARBATOS

Baltu apdaru pasipuošė sodai ir krūmai, margaspalviais

žiedais apsipylė pievos. Gėrimės ir džiaugiamės gyvybe alsuojančia

gamta. Tik ar žinome, kad prisirinkę ir susidžiovinę

lietuviškų žolelių, galime išsivirti nepaprastai skanių arbatų,

kurios pagerins nuotaiką ir sveikatą? O kai kurių žolelių arbata

suteiks ir energijos – jos paprastai pristingame pavasarį.

Juk vaistinėse žolėse gausu biologiškai veiklių junginių. Apie

lietuviškų ir kitokių žolelių galią bei jų poveikį organizmui pasakoja

dr. Dalia Sekmokienė.

Daugelis lietuvių

iki šiol mano,

kad tik vaisiai ir

uogos gali duoti

mūsų organizmuiapčiuopiamą

naudą, o žolės

vartojamos

tik susirgus, kad

jų arbatos nėra

skanios. Pabandykite

patys prisirinkti ir išdžiovinti

kai kurių augalų, jų žiedų ar šaknų, paskanaukite

jų arbatos. Jei žolelių arbatą

pagardinsite medumi, bus skaniau, ir

nauda didesnė. Arbatą galite saldinti ir

cukrumi ar fruktozės sirupu. Žiedlapių

ar žolelių kiekį arbatai pasirinkite pagal

skonį.

Jazminas žadina meilę ir

užuojautą

Pradėkime nuo puošniojo jazmino

žiedų. Šis medelis gausiai žydi, todėl

nesunkiai prisirinksite jo žiedų žiemai.

Jazmino arbata labai aromatinga ir skani.

Žiedlapius galite maišyti su žaliąja

arbata, pagardinti citrinos sultimis.

Ajurvedos medicina teigia, kad jazmino

žiedų arbata padeda išreikšti meilės bei

užuojautos jausmus, pasižymi vėsinančiu

organizmą poveikiu.

Ši arbata malšina psichoemocinio pobūdžio

negalavimus, padeda, kai skauda

galvą, esant vidiniam kraujavimui. Ji

tinka žmonėms, turintiems šlapinimosi

sutrikimų (kai šlapimo pūslė dirgli, tarsi

deganti), taip pat gali būti vartojama

sergant virusinėmis infekcijomis.

Jazmino žiedų arbata reguliuoja medžiagų

apykaitą, stiprina nervų sistemą,

stabdo kraujavimą, pasižymi antibakteriniu

poveikiu, stiprina, valo visą limfos

apytakos sistemą. Jazmino arbata teigiamai

veikia kaulus, kaulų čiulpus, kraują,

nervų, kraujotakos sistemą.

Kiaulpienės valo ir tonizuoja

Organizmui labai naudingos žaviosios

geltonplaukės kiaulpienės. Jų arbata

valo, tonizuoja, teigiamai veikia kraujotakos,

virškinimo, šlapinimosi ir limfinę

sistemas.

Viena kiaulpienių arbata nėra skani.

Tačiau jeigu į kiaulpienės šaknų arbatą

įspausite citrinos sulčių, galėsite gardžiuotis

kartoku ir labai sveiku gėrimu.

Ši arbata jus tonizuos. Kiaulpienės

šaknų (nedidelį kiekį) galite įmaišyti į

baziliko arbatas.

Kiaulpienės puikiai detoksikuoja (išvalo)

kraują, virškinamąjį traktą, ypač

kepenis bei tulžį. Kiaulpienių šaknys

labai dera su varnalėšų šaknimis, žaliąja

arbata bei įvairiausiomis prieskonių

arbatomis. Arbatų mišinys dar labiau

išvalo organizmą. Kiaulpienių šaknų

arbatos patartina gerti žmonėms,

mėgstantiems mėsą, valgantiems daug

riebaus ar kepto maisto.

Kiaulpienės vartojamos gydant mastopatiją,

padidėjus limfiniams mazgams.

Bazilikas suteikia aiškumo

protui

Tereikia mažo žiupsnelio baziliko, kad

pasigamintumėte nepaprasto skonio

egzotišką gėrimą, kurį tinka gerti ir

atvėsusį. Baziliką galima maišyti su

medumi bei kitais kvepiančiais prieskoniais

– gvazdikėliais, kardamonu,

muskato riešutu, imbieru. Tačiau turėtų

vyrauti baziliko skonis. Baziliko ir prieskonių

mišinio arbata ypač tinka tiems,

kurių vangus virškinimas, o virškinamajame

trakte yra daug šlakų. Baziliko

arbata, maišyta su kitais prieskoniais,

šildo organizmą, todėl puikiai tinka vėsesnę

dieną.

Baziliką galima auginti namuose, vazone

ant palangės. Tuomet šis prieskoninis

augalas valys buto orą, gerins

energetiką.

Bazilikas stiprina nervų audinį bei gerina

atmintį. Vedų medicina teigia, kad

baziliko arbata su medumi suteikia protui

ypatingo aiškumo.

Apskritai bazilikas – viena iš švenčiausių

žolių vedų medicinoje. Ji padeda plėtoti

čakros, kuri siejama su vadinamąja trečiąja

akimi, energetiką. Bazilikas atveria

širdį ir protą, pripildo meilės ir ištikimybės

energijos. Bazilikas gali suteikti

žmogui dievišką apsaugą, „valo“ aurą,

stiprina imuninę sistemą.

Baziliko arbata teigiamai veikia kaulų

čiulpus, kraują, plazmą, nervų audinius,

kvėpavimo bei virškinimo sistemas. Sergant

peršalimo ligomis, baziliko arbata

mažina temperatūrą, skatina prakaito išsiskyrimą.

Labai tinka sergant bronchitu,

kitomis plaučių ligomis. Bazilikas šalina

gleives iš plaučių, nosies, veido ertmių.

Ybiškė veikia subtilias

energijas

Ybiškės (Hibiscus rosa-sinensis, Malvaceae)

žiedlapių arbata turi malonų

rūgštų skonį. Vasarą iš žiedų galima pasiruošti

puikų vėsinantį gėrimą (tereikia

8 g žiedų užpilti 0,5 l šalto virinto

vandens ir palaikyti pusvalandį).

Ybiškės žiedų arbata gerina medžiagų

apykaitą, stabdo kraujavimą, malšina

spazmus, vėsina organizmą, valo

kraują nuo toksinų. Vartojama gydant

dismenorėją, kitus menstruacijų ciklo

sutrikimus, ypač esant gausiam kraujavimui.

Padeda sergant šlapimo pūslės ir

šlapimtakių ligomis, kosint. Teigiamai

veikia raumenis, kaulų čiulpus, nervų

audinį bei reproduktyvinę sistemą.

Gudobelė stiprina širdies

raumenį

Labai skani gudobelės žiedų arbata,

kurią galima gerti ir atvėsusią. Gydymosi

tikslais dažniausiai vartojami

gudobelės vaisiai. Žiedų poveikis šiek

tiek silpnesnis (tačiau arbata daug skanesnė).

Gudobelė stiprina nusilpusią

širdį, mažina kraujospūdį, padeda nuo

nemigos. Gudobelės arbata labai tinka

varginant neurogeninės kilmės širdies

skausmui, padidėjus cholesterolio kiekiui

kraujyje, sergant ateroskleroze. Ši

arbata gerina virškinimą, todėl ją gali

vartoti sergantieji skrandžio ligomis.

Norėdami sustiprinti širdies raumenį, į

gudobelės arbatą įmaišykime prieskonių,

stiprinančių širdį: kardamono ar

cinamono. Arbata bus skanesnė, aromatingesnė

bei naudingesnė.

Saldymedis jaunina

Saldymedis įeina į vertingiausių pasaulio

žolių dešimtuką. Šis augalas labai

gerai dera su imbieru. Saldymedžio

arbatos geriau nesaldinti. Ruošdami

arbatą, saldymedžio šaknį pavirinkite,

įdėkite apelsinų ar mandarinų žievelių,

cinamono, kardamono ar kitų prieskonių.

Saldymedį galima maišyti su mėtomis

ar ybiške. Gėrimai su saldymedžiu

labai skanūs atvėsę.

Saldymedis jaunina organizmą ir suteikia

jėgų, pakelia dvasią, nuramina

žmogų. Šio augalo arbata jaunina ir to-

nizuoja visus audinius, teigiamai veikia

antinksčius, slopina alergines reakcijas,

gerina regėjimą, plaukų, odos būklę,

koreguoja organizmo funkcijas menopauzės

metu. Puikiai padeda peršalus,

sergant bronchitu, laringitu, sunkiai ir

skausmingai šlapinantis. Valo gleives iš

organizmo, plaučių, neutralizuoja kitų

žolių šalutinį poveikį.

Saldymedis teigiamai veikia visus audinius.

Tačiau derėtų neužmiršti, kad

per dažnas mėgavimasis saldymedžio

arbata gali pakenkti kasai.

Mėta atgaivins karštą dieną

Mėtos Lietuvoje labai paplitusios.

Dažniausiai žmonės geria karštą mėtų

arbatą ir mažai kas gamina mėtų gaivą.

Kai negeria, tai ir nežino, kokia ji skani,

kaip atvėsina ir harmonizuoja organizmą

per karščius ar dirbant tvankiose šiltose

patalpose.

Mėtų arbata gerina virškinimą, sumažina

vidurių pūtimą, turi spazmus slopinantį

poveikį. Ajurveda teigia, kad

mėtos stiprina moterų reprodukcinę

sistemą, padeda užtrukus menstruacijoms.

Mėtų poveikis moteriškų negalavimų

metu bus dar stipresnis, jei į arbatą

įdėsite šiek tiek kraujažolės. Kraujažolė

nuo seno laikoma moterų augalu. Be to,

ši vaistažolė gydo gastritą, slopina peršalimą,

ramina ir stiprina nervus, tarsi

paryškina jutiminį pasaulio suvokimą.

Unikali vaiskrūmių lapų ir uogų

arbata

Jei jau kalbame apie lietuviškas arbatas,

tai nesibodėkime patys pasiruošti jų žaliavos.

Gerai organizmą veikia ir sutei-

kia malonų harmonijos pojūtį vaiskrūmių

lapų arbatos, maišytos su uogomis

ar čiobreliais. Vasarą prisidžiovinkite

serbentų ir vyšnių, žemuogių ir aviečių

lapų, dėl kvapnumo įmeskite vieną kitą

uogą arba žiupsnelį čiobrelių. Turėdami

tokių atsargų visus metus galėsite gardžiuotis

unikalia lietuviška arbata, kuri

stebins svečius ir stiprins imunitetą.

Rožės žiedlapiai ypatingai

progai

Nepamirškite (savo auginamų) mėgstamų

rožių. Jų žiedlapių arbata yra

subtilaus skonio, geriama ypatingomis

progomis, kai norime nusimesti visus

pasaulio rūpesčius. Prieš rinkdami rožės

žiedlapius pabendraukite su augalu,

paprašykite padovanoti savo žiedyną

ir viso kosmoso meilę, kurią jūs skleisite

kitiems. Rožė atveria širdies čakrą,

teigiamai veikia kraują, kaulų čiulpus,

nervų audinį. Rožių žiedlapius galite

maišyti su ybiškės žiedais.

Prieskonių arbatos tonizuoja

Prieskonių arbata malonu ir naudinga

mėgautis tada, kai apniunka oras arba

užklumpa įkyrūs lietūs. Prieskonių arbatos

sušildo kūną ir skaidrina nuotaiką,

sužadina virškinimą, padeda pasišalinti

šlakams. Šias arbatas labai vertina

egzotikos mėgėjai.

Geras derinys, kai šafranas maišomas

su imbieru, kardamonu, cinamonu,

gvazdikėliais bei baltaisias pipirais. Šis

mišinys turi ypatingą poveikį: jaunina,

padeda išvengti depresijos, tonizuoja

bei stiprina širdį, gydo moteriškas ligas,

vyrų impotenciją.

50 SVEIKATOS ABC 2007 m. gegužė Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT

SVEIKATOS ABC 2007 m. gegužė 51


LAISVALAIKIS LAISVALAIKIS

Kryžiažodžio atsakymą surašykite į lentelę, esančią po kryžiažodžiu, iškirpkite

ir atsiųskite adresu:

Kryžiažodis

Sveikatos ABC“ Nr. 5. p. d. 852, 44034 Kaunas

Nugalėtojas iš visų teisingai atsakiusiųjų išrenkamas burtų keliu.

Sveikiname Jurgitą Dicevičiūtę iš Švenčionių r. Burtai lėmė, kad ji iš visų

teisingai išsprendusiųjų kryžiažodį „Sveikatos ABC“ 2007 m. Nr. 4 gaus prizą

– sveikatos profilaktikos priemonę.

Kryžiažodžio „Sveikatos ABC“ Nr. 4 atsakymai

Horizontaliai: Šalna. „Toska“. Akas. Kartas. Valua. Apas. Tos. Karu. Masto. Si. Tapati.

„Baltika“. Antakį. Lips. Kar. Kaita. Akaša. Osa. NASA. Pils. Sasa. Bosas. Kitaip.

Lia. Salpa. Paskui. Kri. Ankštis. Marsas. Asasinai.

Vertikaliai: Himnas. At. Oka. Salt. Kruopa. Ratas. Pasaka. Patart. Ibiai. Apklot.

Alsas. Tikas. Ar. Laka. Paros. Savi. Taka. Mina. Tino. Pastatas. Kasa. Suopį. Itava.

Askas. Žiauna. Pliks. Lakta. Ris. Alisa. Asjentai.

Kryžiažodžio raktas: Kairiarankis.

Kryžiažodį sudarė Jūratė Petrošiūtė

Kokia jūsų PSICHOLOGINĖ BŪSENA?

Šis testas neduos tikslios diagnozės, kas jus kamuoja, tačiau

padės suprasti, kas ne taip, ką reikia pakeisti.

Į kiekvieną iš 12 klausimų atsakykite taip arba ne.

Kiekvieną teigiamą atsakymą atitinka raidė (pvz., jei į 1-ą klausimą atsakėte

taip, pažymėkite jį 1A, jei į 2 klausimą atsakėte ne, – 0). Remkitės žemiau

pateikta lentele:

1=A 5=A 9=C

2=C 6=B 10=D

3=B 7=A 11=B

4=C 8=D 12=D

Suskaičiuokite, kiek kartų pažymėjote raides A, B, C, D.

Suskaičiuokite rezultatus.

1. Nuo pat ryto jaučiatės prislėgti, tačiau nuotaika pagerėja dienos pabaigoje. TAIP NE

2. Būna dienų, kai jūs visiškai nenorite kelti kojos iš namų. TAIP NE

3. Kai esate įsitempę, jums skauda pilvą (vargina mėšlungis, vidurių pūtimas). TAIP NE

4. Esate tokie drovūs, kad praleidžiate daugybę progų, o paskui sau priekaištaujate. TAIP NE

5. Lengvai užmiegate, tačiau pabundate apie 3 vai. ryto ir daugiau nebesumerkiate akių. TAIP NE

6. Jums sunku užmigti. TAIP NE

7. Neturite apetito ir numetėte keletą kilogramų. TAIP NE

8. Jums atrodo, kad viskam atlikti neturite laiko arba viską darote negerai. TAIP NE

9. Jums sunku kvėpuoti, prakaituojate. TAIP NE

10. Jūs mielai pakeistumėte darbą, nes jūsiškis atrodo neįdomus ir niekam vertas. TAIP NE

11. Jūsų burna dažnai sausa, o rankos visada drėgnos. TAIP NE

12. Jums atrodo, kad lengvai įveikiate nereikšmingas kliūtis, TAIP NE

tačiau nekontroliuojate svarbių gyvenimo įvykių

SURINKOTE DAUGIAUSIAI A. Esate linkę pasiduoti depresijai.

Pasikonsultuokite su savo gydytoju, kuris paskirs silpnų raminamųjų ir padės išvengti tikros depresijos. Venkite stimuliuojančių preparatų, kurie

tik pasunkintų jūsų būseną. Mokykitės atsipalaiduoti. Jei simptomai stiprėja ir kartojasi, turbūt reikėtų kreiptis į psichoterapeutą ir kartu su juo

ieškoti blogos savijautos priežasčių.

SURINKOTE DAUGIAUSIAI B. Esate nuolat kuo nors susirūpinę.

Jūs dažnai esate neramus, bijote blogiausio, nuolat mąstote apie nesėkmes ir sunkumus, kuriuos gali tekti patirti. Išmokite į gyvenimą žiūrėti

ramiau: aplinkiniai nėra jūsų priešai. Supraskite, kokių turite gerųjų savybių, ką sugebate, ir veikite nieko nebijodami. Jei norite atsipalaiduoti,

dažniau išeikite į gamtą, kur patirsite daug teigiamų emocijų.

SURINKOTE DAUGIAUSIAI C. Visada ko nors bijote.

Gyvenate su baime širdyje: bijote pasirodyti kvaili, nepateisinti savo arba kitų vilčių, baiminatės nežinomybės arba uždaros erdvės. Jūsų nuogąstavimai

yra fizinių negalavimų priežastis. Taigi įsisukate į užburtą ratą: padažnėjęs širdies ritmas, prakaitavimas, pykinimas jums vėl kelia baimę,

ir t. t. Vertėtų kreiptis pagalbos į psichiatrą. Jo padedami geriau jausitės ir įveiksite baimes. Gyvenimas vėl įgaus skonį.

SURINKOTE DAUGIAUSIAI D. Jūs nuolat patiriate stresą.

Kaip ir dauguma žmonių, jūs pavargote besiplėšydami tarp šeimos ir darbo, todėl neįstengiate visko atlikti gerai. Jūs stengiatės, kad nieko netrūktų

vaikams ir namams, tačiau jau darosi sunku visur suspėti. Turbūt pats laikas stabtelėti ir šiek tiek atsipūsti – jūs turite teisę pailsėti.

52 SVEIKATOS ABC 2007 m. gegužė Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT

SVEIKATOS ABC 2007 m. gegužė 53


SKAITYTOJŲ ANKETA

Ko mūsų žurnalui trūksta?

Apie ką dar norėtumėte skaityti?

Ką siūlytumėte pakeisti?

Išsakykite savo nuomonę

mūsų žurnale.

Ar patiko praėjusio mėnesio numeris?

Kodėl?

...........................................................................

...........................................................................

...........................................................................

Įdomiausias šio numerio straipsnis

...........................................................................

...........................................................................

...........................................................................

Kurio straipsnio visai neskaitėte?

...........................................................................

...........................................................................

...........................................................................

Kokią temą norėtumėte pasiūlyti?

...........................................................................

...........................................................................

...........................................................................

Jūsų klausimas gydytojui?

...........................................................................

...........................................................................

...........................................................................

...........................................................................

...........................................................................

...........................................................................

Jūsų vardas..................................................

Pavardė..........................................................

Amžius............................................................

Adresas, telefonas....................................

...........................................................................

Užpildykite kuponą, iškirpkite ir

atsiųskite adresu:

p. d. 852, LT-44034 Kaunas,

Chlorella CE pagrindinė veiklioji medžiaga

yra chlorelių milteliai, o jų poveikį

papildo vitaminai C ir E.

Chlorella CE tinka vartoti:

• norint pašalinti iš organizmo toksinus ir

sunkiuosius metalus, nuodijančius organizmą,

• stiprinant imuninę sistemą,

• sveikstant po įvairių ligų, operacijų,

traumų,

• gerinant kepenų ir tulžies pūslės veiklą,

• norint palaikyti normalų kraujospūdį.

Chlorella CE – aukščiausius reikalavimus

atitinkantis preparatas, detoksikuojantis

organizmą bei užtikrinantis

geresnę sveikatos būklę.

CHLORELLA CE N45

KAINA - 21,95 Lt.

Akcijos trukmė iki gegužės 31 d.

1 MĖN. – 4,59 Lt

3 MĖN. – 13,77 Lt

6 MĖN. – 27,54 Lt

12 MĖN. – 55,08 Lt

54 SVEIKATOS ABC 2007 m. gegužė Kviečiame apsilankyti mūsų interneto svetainėse: WWW.SVEIKATOSABC.LT ir WWW.ACONITUM.LT

More magazines by this user
Similar magazines