Pažiūrėk, kas viduje - Pegasas

pegasas.lt

Pažiūrėk, kas viduje - Pegasas

Prologas

Tai nutiko mūsų Viešpaties Dievo aštuoni šimtai keturioliktų

metų vintarmanoto, viduržiemio mėnesio, dvidešimt aštuntą dieną

– nuožmiausią žmonių atminty žiemą.

Hrotrūda, Ingelheimo kaimo pribuvėja, sunkiai klampojo per

sniegą kanauninko* grubenhaus link. Medžiais nušvilpė vėjo gūsis,

ir ledinės adatos susmigo į kūną pro iškedėjusių vilnonių drapanų

skyles bei lopus. Miško takas buvo smarkiai užpustytas – sulig

kiek vienu žingsniu ji smuko iki kelių. Antakiai ir blakstienos aplipo

sniegu – vis braukė jį nuo veido, kad įžiūrėtų kelią. Nuo šalčio

gėlė rankas ir kojas, apmuturiuotas drobiniais skudurais.

Kažkas sujuodavo ant tako. Nustipusi varna. Net tos ištvermingos

maitėdos krito tą žiemą iš bado, nes nepajėgė įkirsti sušalusios

į akmenį dvėselienos. Hrotrūda suvirpėjo ir paspartino žingsnį.

Gudrūną, kanauninko moterį, surėmė skausmai visu mėnesiu

anksčiau, negu buvo tikėtasi. „Nieko sau laikas vaikui gimti, – karčiai

galvojo Hrotrūda. – Per tą mėnesį priėmiau penkis kūdikius,

ir nė vienas neišgyveno ilgiau kaip savaitę.“

Vėjo nešamas sniego gniutulas apakino Hrotrūdą, ir nežymus

takas dingo iš akių. Širdį pervėrė baimė. Ne vienas kaimo gyventojas

gavo galą sukdamas ratus apie savo trobą. Ji prisivertė ramiai

pastovėti, kol sniegas, verpetuodamas aplink, siekė paversti ją balto

gaivalo dalimi. Kai vėjas kiek aprimo, tako žymė vos buvo matyti.

Ji vėl ėmė judėti pirmyn. Nebejautė geliančių rankų ir kojų –

visiškai sustiro. Ji žinojo, kuo tai gali baigtis, bet iš anksto nereikia

baimintis, dabar svarbiausia nepamesti galvos.

* Kanauninkas (lot. canonicus) – ankstyvosios krikščionybės laikais žemiausio

rango dvasininkas, pagal sąrašą (kanoną) išlaikomas vyskupo.

7

More magazines by this user
Similar magazines