Parsisiųsti PDF - Pašvaistė

pasvaiste.lt

Parsisiųsti PDF - Pašvaistė

Tau susikurti gerumo pasaulį. Švelni yra būtis, – taip norėtųsi žmogui ištarti šiuos žodžius. Deja, kad ir koks būtų lengvas ir laimingas Tavo gyvenimas, gero ir švelnaus buvimo visada bus per maža jau vien todėl, kad Tu pats rečiau ar dažniau būsi blogas geriems daiktams ar geriems žmonėms. Surastame pasaulyje Tavo kelius ir klystkelius labiausiai lems tie dalykai, kurie Tau priešinsis ir niekad lengvai nesiduos užvaldomi ir pasisavinami. O Tu visada sieksi įveikti jų pasipriešinimą. Tokia yra ne tik Tavo, bet ir kiekvieno žmogaus lemtis: stengtis pasisavinti Kitą, padaryti jį savo dalimi. Tačiau bet koks pasisavinimas yra labai sunkus, užtat patyrę žmonės ir sako, kad žmogaus gyvenimas apskritai yra sunkus, nes rūpestis ir skausmas yra nuolatiniai mūsų palydovai, nelyginant šešėliai visur keliaujantys kartu su mumis. O giliausia viso sunkumo priežastis – atkaklus Kito priešinimasis, kurio nepasmerksi, nes Kitas irgi nori būti Savimi. Ir štai, nuolat grumdamasis su besipriešinančiu Kitu, Tu nueisi vienu iš dviejų kelių. Pirmasis kelias veda ten, kur viešpatauja vadinamasis egoizmas. Kas tai yra? Visų pirma tai uždarumas Kitam, atsitvėrimas nuo Kito, dažnai net pagieža ir neapykanta Kitam. Egoistinio buvimo šūkis yra toks: viskas turi būti mano, niekas neturi man priešintis, visa, kas yra, turi būti man ir dėl manęs. Eidamas šiuo keliu, Tu paneigsi ar sieksi paneigti Kitą: jeigu jis Tau nepasiduos, nusisuksi nuo jo kankinamas bejėgiško nirtulio arba vis vien stengsiesi jį pavergti, grimzdamas į blogį ir piktybę. Abiem atvejais Tu savotiškai sunaikinsi Kitą, užsidarydamas į Savo kriauklę lyg sraigė į savo namelį ir pasmerkdamas visą pasaulį, visą buvimą, kuris Tave atstūmė. Tu nenorėsi matyti ribos, skiriančios Tave nuo Kito, ir besipriešinantis pasaulis taps Tau baisia našta. Egoistinio buvimo baigtis yra pagieža ir neapykanta. O nekęsdamas Kito, Tu tapsi nelaimingas, nes liksi visiškai vienas; juk egoistas yra savotiškas kalinys, uždarytas kalėjime, iš kurio neįmanoma išeiti, nes tas kalėjimas yra visas pasaulis. Ir visas pasaulis Tau taps blogio karalyste, nes, neregėdamas ribos tarp Savęs ir Kito, Tu prarasi gerųjų žmonių ir gerųjų daiktų palankumą, vadinasi, ir jų gerumą. Juk ir geri daiktai yra geri iki tam tikros ribos, nes jie būtent Kiti ir niekada nenori Esė prarasti savo buvimo pilnatvės. Ir jeigu nepaliksi jiems to lopinėlio žemės ir dangaus, tegu ir labai nedidelio, kuriame Kiti yra jie patys ir yra sau, jie irgi ims Tavęs nekęsti. Ir liūdna bus Tavo lemtis. Tavo pasaulis taps dykuma, Tavo siela – taip pat. Egoisto kelias veda į gaižią vienatvę ir dykumą be oazių. Galų gale jis atsiduria tuštumoje ir miršta dar iki tikros mirties. Toks yra egoistiškai paneigto Kito kerštas tam, kuris jį neigia, t. y. kerštas Tau, Man, visiems ir kiekvienam. Taip egoistas praranda pasaulį, o kartu su juo – ir Save. Didžiausia jo bėda – nesugebėjimas atsiverti Kitam, t. y. nesugebėjimas mylėti. Taip, siekdamas dangaus, egoistas atsiduria pragare, nes, jeigu tikėsime rusų rašytojo F. Dostojevskio žodžiais: pragaras – kai nebegali mylėti. Bet yra ir kitas kelias, kurį galima pavadinti Savęs apribojimu ir atvirumu Kitam. Jokiu būdu neneigdamas Savęs, Tu gali susitikti su Kitu taip, kad Tavo pasaulyje būtų pakankamai vietos ir Tau pačiam, ir Kitam. Žinoma, šis apsiribojimo kelias nėra lengvas, nes, juo eidamas, susidursi su Kitu, siekiančiu pasisavinti ir pavergti Tave, ir būsi priverstas priešintis. Tačiau Tavo priešinimasis bus vyriškas ir taurus – be neapykantos ir pagiežos. Tu žinosi, kad Tavo pasaulyje egzistuoja blogis ir kad jam būtina priešintis, bet priešinsies taip, kad pats liktum gėrio ir gerumo pusėje ir savimi nepadidintum to blogio, kuris ateina iš Kito. Blogis bus ta riba, prie kurios Tu sustosi, bet, nebūdamas pasyvus, stengsiesi jį paversti gėriu. Tačiau netgi tada, kai susitiksi su Kitu, Tau nesipriešinančiu, bejėgiu ir silpnu, su Kitu, iš kurio sklinda gerumas, irgi turėsi sustoti, turėsi neperžengti ribos, už kurios prasideda gerumą spinduliuojančio Kito valdos. Eidamas atverties Kitam keliu, privalėsi tapti reginčiu, protingu, patyrusiu ir išmintingu žmogumi. Visų pirma Tau teks paprasčiausiai praregėti, išvysti Kitą kaip Kitą, Tau reikės gyventi atsimerkus, būti atsargiam ir akylam, kad netaptum tokiu, apie kurį Kristus pasakė: žiūrėsi, bet nematysi, klausysies, bet negirdėsi. Tau reikės išvysti visą pasaulio keistumą, pamatyti paslaptį, slypinčią kiekviename Kitame, kad ir kas jis būtų: žmogus, medis, akmuo, paukštis ar žvaigždė. Tau reikės suprasti, kad Kitas, nors ir labai menkas, visada nori išlikti ir būti Savimi ir 3

More magazines by this user
Similar magazines