kunigų administracinis darbas ir pastoracinė veikla - Logos

litlogos.eu

kunigų administracinis darbas ir pastoracinė veikla - Logos

KÆSTUTIS ÞEMAITIS

KUNIGØ ADMINISTRACINIS DARBAS IR

PASTORACINË VEIKLA (ÐUMSKE) ÐUNSKUOSE

Priests’ Administrative and Pastoral Work in (Ðumsk) Ðunskai

174 LOGOS 52

2007 LIEPA • RUGSËJIS

KÆSTUTIS ÞEMAITIS

Vytauto Didþiojo universitetas

SUMMARY

Gauta 2007 08 20

The first church in Sunskai (called Sumska and Sumskai until the beginning of XX century) was built in

1795. The building of this first church was the main reason for an active religious and public life in

the area. The building process itself called for the solidarity of the people and made an impact on

forming the leadership in the region. With the guidance of the same leadership of the people the school

and the trading activities come into existence. The builder of the church was Stanislovas Stadalnykas,

wh was assigned here by the bishop of Vilnius. S. Stadalnykas’ assignment was from 1795 to 1814.

During this time the church and the rectory was built under his guidance. Around 1803 another parish

building which was designated to accommodate another priest was erected by the management of father

Stadalnykas. This fact testifies that the parish community increased in size. Sunskai at that time was a

filial church of Vilkaviskis parish. The priests who worked here were administrators on behaved of

Vilkaviskis pastoi. The names and serving times of such priests are: Anupras Cerskis 1814–1819, Martynas

Sinkevicius 1819–1825, Severinas Jekelaitis 1826–1837, Jonas Burdulevicius l837–1838, Vincas Bebrinykas

1838–1859 and Jurgis Kudirka 1859–1868 who was assigned the special task of building the new church.

The inventory book of the church and parish is well kept and holds many notes on liturgies vestments,

liturgical books, data on administration of the sacraments, various things in the rectory, land and cemetery.

The inscription on the church stone testifies that the new church was finished in 1866. The new

church was built where the former sanctuary and the cemetery used to be. The new church which

holds the title of St. Mary of Magdala was consecrated in 1867 on 24 of September by the bishop of

Seinai Irenij Konstantin Liubenski. The church was beautifully built and decorated, equipped with

liturgical and other necessary tools. Three feasts for obtaining indulgencies were introduced in the church.

This fact is recorded in the inventory book in 1869.

RAKTAÞODÞIAI: baþnyèios statybos, kunigai, inventorius.

KEY WORDS: the constructions of the church, priests, inventory.


LOGOS 52

2007 LIEPA • RUGSËJIS

KULTÛRA

These are the names of former leaders of this filial parish and their serving times: the builde of the

church – Jurgis Kudirka 1859–1868, and his brother – Simonas Kudirka 1869–1875, Simonas Varkala

1875–1892, canon Vincas Natkevicius l893–1935 (since 1921 priest in residence). When father Jurgis

Kudirka started his pastoral ministry, there were 369 families with 3444 people in the community. Since

1868 Sunskai community belongs no longer to the denary of Alvitas but to the denary of Marijampole.

In the near future the church community will change from a filial to an independent parish community

in the diocese.

Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo

metais ir pokariu buvo sunaikinta daug

parapijiniø baþnytiniø archyvø. Vilkaviðkio

vyskupijos archyvas taip pat neiðliko.

Dokumentø kalbanèiø apie praeities

ávykius ir asmenis Seinø vyskupijoje

XIX amþiuje yra iðlikæ Lenkijoje. Remiantis

jais bei Lietuvoje rastais archyviniais

dokumentais bandoma tyrinëti

Ðunskø parapijos praeitá.

Straipsnyje naudojami analizës ir sintezës

metodai. Darbo objektas – Ðunskø

Lietuvai praradus valstybingumà politinë

padëtis pasikeitë ir visose kraðto

vietovëse. Sunku pasakyti, ar pirmoji

Ðunskø baþnyèia 1795 metais jau buvo

baigta statyti 1 . Taèiau statybø pradþia ir

bendruomenës èia kûrimu, be abejo, rûpinosi

dar Vilniaus vyskupas Ignas Jokûbas

Masalskis 2 , kurio jurisdikcijai tada

priklausë Alvito dekanatas taip pat

ir Vilkaviðkis su kuriama filijine Ðunskø

parapija. Neaiðku kas ðià baþnyèià

konsekravo, nes kitas Vilniaus vyskupas

Jonas IV Nepomukas Kasakauskas 3 , buvæs

Livonijos vyskupo koadjutoriumi,

Vilniaus vyskupijà pradëjo valdyti tik

ÁÞANGA

PIRMOJI BAÞNYÈIA IR KUNIGAI

(iki XIX amþiaus pabaigos vadinta Ðumsku,

taèiau dël patogumo straipsnyje vartojamas

naujas vietovardis) parapijinës

filijinës baþnyèios XIX amþiuje ir jas administravæ

kunigai. Darbo tikslas – Ðunskø

parapijos kaip administracinio vieneto

maldos namø ir juose klebono pareigas

ëjusiø kunigø vertinimas. Darbo uþdaviniai:

Lomþos vyskupijos archyviniø

dokumentø ir Lietuvoje rastø ðaltiniø

analizë, maldos namø statybø aplinkybiø

ir kunigø pastoracinio darbo tyrimas.

nuo 1798 metø, taèiau tais paèiais metais

Uþnemunë patenka naujos Vygriø

vyskupijos jurisdikcijon. Jei pirmoji baþnyèia

Ðunskuose buvo paðventinta iki

Lietuvos Lenkijos III padalijimo, tai ji

bûtø buvusi dar Lietuvos Didþiosios

Kunigaikðtystës kûrinys. Visgi pastatymo

metai – 1795 – yra tikri. Ðá faktà patvirtina

ir abiejø baþnyèiø pastatymo

ávykius bei datas fiksuojantis uþraðas

marmurinëje plokðtëje, pritvirtintoje dabartinës

baþnyèios iðorinëje sienos pusëje.

Pati baþnyèia, pagal jos inventoriaus

apraðymà, nebuvo visiðkai vargana.

V. Strimaitis raðo, kad baþnyèia: „turi 32

175


KÆSTUTIS ÞEMAITIS

varðaviðkius mastus 4 ilgio, 23 ploèio, 10

aukðèio, su pristatytu bobinèiumi (prieangiu

– aut. pastaba). Jis pastatytas taipogi

ið akmenø, sulipintø kalkëmis. Jis

turi 11 varðaviðkiø mastø ilgio, 12,5

mastø ploèio ir 4 mastus aukðèio. Pristatytas

kunigo Stanislavo Stadalnyko rûpesèiu,

buvusio tuo metu ðios parapijos

dalies priþiûrëtoju. Pastatytas ið laisvai

duodamø gyventojø aukø.“ 5

Ið tolesnio baþnyèios vidaus apraðo

matyti, kad jos interjeras buvo netgi

aukðo lygio: „1. Ðioj baþnyèioj yra trys

altoriai. Jie yra: didysis ir du ðonuose

maþesni. Didysis yr dviejø kondignacijø

(aukðtø). Jis yra ðiek tiek nuo sienos

pastûmëtas, vienu mediniu laiptu. Altoriaus

pavirðius (mensa) medinis... Pirmoj

kondignacijoj yra prikryþiuotojo

V. Kristaus paveikslas su fërankomis.

Antroj kondignacijoj Ðv. Antano Paduvieèio

paveikslas. Aptaisymas apvalus.

Padëtas keliomis pëdomis virð balkiø.

Paveikslø rëmai ir sparnai dviemis kolonëlëmis,

ðvelnesnio (iðskaptuoto) darbo,

kur nekur paauksuotais rëmais. Visas

melsvai ir ávairiø spalvø gëlëmis nudaþytas.“

6 Toliau tas pats autorius raðo,

kad baþnyèios kairëj ðoniniame altoriuje

yra Ðvè. Mergelës Marijos Globos ir

ðv. Marijos Magdalietës paveikslai, deðinëje

pusëje esanèiame altoriuje – ðv. Jono

Nepomuko bei ðventøjø Petro ir Povilo

paveikslai. Ðie altoriai pagal apraðymà

jau kuklesni. Baþnyèioje sakykla

medinë, pritvirtinta ant stulpo, ákasto á

þemæ. 7 Ið 1813 metais daryto baþnyèios

inventoriaus apraðymo matyti, kad ir liturginiais

rûbais buvo apsirûpinta pakankamai.

8

176 LOGOS 52

2007 LIEPA • RUGSËJIS

Nors buvo pastatyta baþnyèia, klebonija,

taèiau statybos darbai vyko ir toliau.

Apie 1810 metus kunigas Stadalnykas

pastatydino dar vienà pastatà, pritaikytà

gyventi kitam kunigui. Sunku

pasakyti, ar jis tikëjosi sulaukti pagalbininko,

ar pats, tiek daug vargæs Ðunskuose,

uþleidæs vietà savo ápëdiniui, norëjo

pasilikti èia gyventi ir pasistatydino

sau bûstà. Taèiau, jau 1815 metais

liepos 8 dienà paraðytas dokumentas

liudija, kad vyko aiðkinimasis, kam priklauso

minëtasis namelis. Dokumentà

pasiraðë trys kunigai: Vilkaviðkio klebonas

Jeronimas Zavadskis, vikarai Kornelijus

Kniazevièius ir Anupras Èerskis,

paskirtas á Ðunskus vietoj kunigo Stadalnyko.

Dokumente konstatuojama, kad

pastatas priklauso parapijai. Drauge su

kunigais dokumentà pasiraðë ir nemaþai

Ðunskieèiø: Stanislovas Lopata, dovanojæs

sklypà pastatui, Jurgis Smolenskas,

Antanas Dambrauskas, Jonas Þalkauskas,

Jurgis Luckus, Kazimieras Andriuðis,

Kazimieras Èivinskas, Matas Èivinskas,

Simonas Luckus, Antanas Dambrauskas.

9 Nors pavardës raðytos lenkiðkai,

taèiau pagal vëliau tyrinëtà gyventojø

tautinæ sudëtá aiðku, kad tai buvo

þymesnieji apylinkës ûkininkai lietuviai.

Pirmosios baþnyèios pastatydinimas

lëmë ir aktyvaus religinio bei visuomeninio

gyvenimo pradþià apylinkëje. Statybos

liudija vietiniø gyventojø organizuotumà,

jos reiðkë tam tikro centro vietovëje

kûrimàsi, kuris vëliau turëjo lemti

mokyklos ásteigimà, amatø, verslo vystymàsi,

paðto ir valsèiaus raðtinës ákûrimà,

bei kultûrinio ir visuomeninio gyvenimo

aktyvesnæ pradþià. Ir nors pir-


moji baþnyèia Ðunskuose nebuvo didinga,

„... lauko akmenø... Sumûryta paprastai,

netikusiai, be jokios graþesnës

iðvaizdos...,“ 10 bet ji buvo savo apylinkës

baþnyèia, vietovæ padariusi lygia kitoms

tuo metu besiformuojanèioms kaimo

bendruomenëms. Kaimas tapo nebe

padrika gyvenviete, bet „baþnytkaimiu“.

Pirmasis Ðunskuose apsigyvenæs

kunigas Stanislovas Stadalnykas save

laikë „Vilkaviðkio vikaru. Bet Ðunskø jis

yra pirmas klebonas“. 11 Taigi, Ðunskams

tapus „Naujøjø Rytprûsiø“ 12 dalimi, èia

prasideda aktyvus religinis gyvenimas.

Þinoma, tai ne okupacinës valdþios nuopelnas,

bet tiesiog ávykiø sutapimas.

Koks buvo þmoniø gyvenimas, jø religingumas,

galima spræsti pagal tuo

metu Ðunskuose gyvenusio kunigo nuveiktus

darbus. Tai bene vienintelis ðaltinis.

Kunigas V. Strimaitis raðo: „Darbo

kaipo vienam þmogui galëjo bûti vidutiniðkai.

Kaip galima spëti ið krikðtø,

moterysèiø, laidojimø, tai jø susidarydavo

kartais gana didelis skaièius, tik, þinoma,

ne visados lygus. 1797 m. Ðunskuose

viso yra krikðtytø 85. Ið ðio skaièiaus

26 yra svetimø parapijø. Tad vietinës

lieka 59. Sekanèiais metais krikðtijama

96, bet 30 ið kitø parapijø. Moterysèiø

1809 yra buvæ 31. Napoleono metu

þymiai sumaþëjo. Per 1812 m. buvo

tik 11 moterysèiø, bet uþtat atsilygino

sekanèiais 1813 m. kur moterysèiø viso

padarë 41. Mirusiøjø skaièius ne visad

yra buvæs vienodas. Jø skaièius svyruodavo

nuo 40–80. Neþinia dël ko nepaprastai

didelis mirusiøjø skaièius yra

buvæs 1813 m. Jø uþraðyta net 174. Toksai

staigus pakilimas ir vël nupuolimas

LOGOS 52

2007 LIEPA • RUGSËJIS

KULTÛRA

galima aiðkinti greièiausiai kokia nors

epidemija. 1813 m. kaip tik yra sekantieji

metai po prancûzmeèio. Be to tais

metais pastebëta mirusiøjø jauno amþiaus

vaikinø ir merginø. (Tarp kitø pastebëjau

senukà, mirusá 105 metø, o moteriðkæ

115.)“ 13

Bûnant Ðunskuose kunigui Stadalnykui

reikëjo vykdyti kai kuriuos Napoleono

civilinio kodekso reikalavimus,

tai reiðkia, klebonija tapo tarsi valsèiaus

raðtinë. Ðtai, kad ir santuokos uþsakai

turëjo bûti skelbiami drauge su

baþnytiniais skelbimais: „Sulig civilinio

luomo reikalavimø moterysèiø skelbimai

buvo du: trys baþnytiniai ir du civiliniai.

Civilinius skelbdavo ið klebonijos

gonkø. Tokius juos prilipindavo

vieðoje vietoje prie durø domu gminnego,

t.y. klebonijoje.“ 14

Ðiai naujai ásteigtai Seinø vyskupijai

buvo priskirtas Alvito dekanatas, kuriam

tuo metu ir priklausë Ðunskai.

1818 metais Ðunskuose dar tebegyveno

kunigas Anupras Èerskis. Jam dirbant

Ðunskuose parapija augo. Tai liudija ir

parapijos metrikø knygos. Ðtai 1816 metais

èia pakrikðtyti net 128 kûdikiai, taèiau

net 11 ið jø gimæ neteisëtoje santuokoje.

1817 metais pakrikðtyta 147, ið kuriø

tik 4 nesantuokiniai. Santuokø bûdavæ

nuo 16 (1815 m.) iki 35 (1817 m.).

Kunigas Èerskis buvo uolus ir tvarkingas.

Ið parapijoje vestø uþraðø matyti,

kad tai buvo sëslus ir ramus þmogus,

nevaþinëdavæs á sveèius ir savo namuose

nerengdavæs daþnø priëmimø. Ðunskuose

jis iðbuvo penkerius metus – iki

1819 metø rudens, kada èia atsikraustë

kunigas Martynas Sinkevièius. Kiek pa-

177


KÆSTUTIS ÞEMAITIS

gyvenæs Ðunskuose jis pasiraðinëja jau

nebe kaip Vilkaviðkio vikaras, bet Ðunskø

(tuomet Ðumsko – aut. pastaba) baþnyèios

administratorius. 15 Tai liudija

ðiek tiek kitoká Ðunskø filijinæ baþnyèià

aptarnaujanèio kunigo statusà. Toks,

nors ir neþymus, pareigybës pasikeitimas

rodo, kad parapijos gyvenimas

tampa vis savarankiðkesnis.

Martynui Sinkevièiui dirbant Ðunskuose

parapija dar labiau iðaugo, tad

jau nuo 1822 metø Ðunskuose apsigyvena

antrasis kunigas, pasiraðinëjæs Ðunskø

vikaro titulu. Tai buvo Ipolitas Katinevièius.

Jis, skirtingai negu anksèiau

èia dirbæs kunigas Buèinskas, apsistoja

ilgesniam laikui. Kunigui Sinkevièiui

bûnant Ðunskuose parapija toliau auga.

16 Su Sinkevièiumi Ðunskuose dar

dirbo kunigas Jeronimas Geiðtoras

(l823–1824). Atrodo, kad jis nebuvo vikaru,

o tik laikinai pavadavo klebonà.

Kunigas J. Antanovski (tikriausiai Antanavièius)

jau po Sinkevièiaus iðkëlimo

kaþkokiu statusu rezidavo Ðunskuose.

Vëliau buvo atkeltas Severinas Jekelaitis,

èia iðbuvæs nuo 1826 iki 1837 metø.

Jonas Burdulevièius, nuo 1837 iki 1838

metø, Vincas Bebrinykas, dirbæs Ðunskuose

nuo 1839 iki 1859 metø. Jam ðiek

tiek padëjo Tomas Geguþinskas (kada

atkeltas neþinoma), iðbuvæs èia iki 1859.

Geguþinskas buvo vienuolis marijonas,

vadinosi parapijos kapelionu. 17

Severinui Jekelaièiui dirbant Ðunskuose,

Lietuvà apskriejo sukilimo prieð

caro valdþià þinia, Vilniuje buvo sudarytas

specialus komitetas. Taèiau sukilimui

dar nebuvo pasiruoðta, nebuvo

ginklø. Rusijos valdþia, nuspëdama ne-

178 LOGOS 52

2007 LIEPA • RUGSËJIS

ramumus, dar prieð sukilimà gabesniuosius

þmones buvo iðtrëmusi, nebuvo tinkamo

vado, galëjusio prisiimti atsakomybæ.

Tuo metu ëmë bruzdëti ne tik bajorija,

bet ir valstieèiai, kurie tikëjo sukilimu,

kaip savo socialiniu iðsilaisvinimu.

Ar sukilimas palietë Ðunskus nëra

þinoma. Atsiþvelgiant á tai, kad Ðunskuose

nebuvo dvaro, o valstieèiai jau

kuris laikas nebuvo baudþiauninkai, tai

ir neturëjo bûti sukilimo organizatoriø.

Sukilimo padariniø Ðunskuose – rusiðkos

administracijos represijø – taip pat

nëra þinoma. Taigi kunigas Severinas Jekelaitis

Ðunskuose, neblaðkomas sukilimo

bangø, turëjo gana daug pastoracinio

ir ramaus darbo. Vien tik krikðtø

skaièius kartais bûdavo didesnis nei

150. Neaiðku kodël ðis kunigas, bûdamas

Ðunskuose, pasikeitë vardà, nes vëliau

prisistatydavo Petru Jekelaièiu.

Trumpai Ðunskuose buvo ið Seinø kilæs

Burdulevièius. Vëliau jis tapo Bartininkø

klebonu, netgi Alvito dekanato dekanu.

Tai buvo tuomet didelis iðaukðtinimas

tik uþ labai pripaþintus nuopelnus

ar geras vadovo savybes. Vëliau dirbæs

Vincas Bebrinykas buvo kilæs ið tos paèios

Ðunskø parapijos. Manoma, kad

nuo jo giminës pavardës pavadinimà

gavo ir pats Bebrinykø kaimas. Bebrinykas

daug nuveikë ir ûkinëje srityje:

apkalë lentomis varpinæ, aptvërë kapines

akmenine tvora, apdengë koplytëliø

stogus, savo lëðomis pastatë keletà

trobesiø, átaisë vargonus. Jam kunigaujant

Ðunskuose vyko þemës reforma –

kaimo skirstymasis á „kolionijas“ (vienkiemius

– aut. pastaba). Ðis skirstymasis

neaplenkë ir parapijos þemës. Ji bu-


vo palikta kaime, taèiau ðiek tiek pertvarkyta.

18 Ðiame kaime gyveno jo sesuo

Dambrauskienë, su kuria labai bendravo

ir reikalui esant padëdavo. „Jo

rûpesèiu buvo iðkasta ðioþelka, ji kaipo

Bebrinyko paminklas ir ðiandien

(1928 m. – autoriaus pastaba) yra giliausia

visame kaime“. 19

„Bebrinykui klebonaujant Ðunskuose

buvo kiek labiau pagarsëjæ Talkiðkiø

Brundzai. Jie turëjæ savo giminæ kunigà

Brundzà. Jiems tad buvo patogu, kad

turëtø giminæ arti savæs. Ëmë tad rûpintis

kaip kunigà Brundzà á Bebrinyko vietà

ásodinus. Ðis darbas vëliau tapo nepageidaujamu

ávykiu. Dvasinë tad vyriausybë

nutarë neduoti Ðunskø anam,

bet nepalikti ir ðiam. Brundzà nusiuntë

á Plutiðkes, o Vincà Bebrinykà 1859 m.

LOGOS 52

2007 LIEPA • RUGSËJIS

KULTÛRA

apie vasario mën. iðkëlë á Daukðius. Tenai

beklebonaudamas ir mirë 1873.“ 20

Kunigas Bebrinykas daug gero padarë

Ðunskams, taèiau jo iðkëlimo prieþastimi

galëjo bûti ir tai, kad atëjo laikas rimtiems

remontams, o ypaè, kad iðkilo

naujos baþnyèios statybos klausimas,

mat pirmoji buvo gana prastai pastatyta,

tad jau nebepakako vien tik rimto remonto.

Á Ðunskus 1859 metais buvo atkeltas

kunigas Jurgis Kudirka. Jurgis

Kudirka, kilæs ið Paluobiø (pasiraðinëdavæs

Jerzy Kuderkiewicz) á Ðunskus atvyko

ið Graþiðkiø, mat buvo ten vikaru. Jis

rûpinosi naujos klebonijos statyba, naujos

baþnyèios projektu 21 . Jis buvo septintasis

senosios baþnyèios klebonas ir pirmasis

naujojoje baþnyèioje.

Pirmojoje baþnyèioje dirbæ kunigai 22

Eil. Klebono Metai Kartu dirbæ vikarai,

Nr. vardas, pavardë rezidentai

1 Stanislovas Stadalnykas 1795–1814

2 Anupras Èerskis 1814–1819

3 Martynas Sinkevièius 1819–1825 Ipolitas Katinevièius (1822–1823)

Jeronimas Geiðtoras (1823–1824). Atrodo,

kad nebuvo vikaru, bet laikinai pavadavo

klebonà J. Antanovská (po Sinkevièiaus iðkëlimo

kaþkokiu statusu rezidavo Ðunskuose).

4 Severinas Jekelaitis 1826–1837

5 Jonas Burdulevièius 1837–1838

6 Vincas Bebrinykas 1839–1859 Tomas Geguþinskas (?–1859), vienuolis marijonas,

vadinosi parapijos kapelionu.

7 Jurgis Kudirka 1859–1868 Simonas Varkala (1859–1861), Juozas Mickevièius

(1861–1863), Vincas Akelis (1863–

1868)

Kun. Kudirka rado ir parapijos padëtá

liudijanèias jos archyvo metrikø knygas.

Gana aiðkus parapijos raðtinës knygø apraðymas

leidþia daryti iðvadà, kad buvo

stengiamasi registruoti krikðtø, santuokø

bei kitus ávykius, taèiau knygø stoka tam

tikrais laikotarpiais paaiðkinama jø trûkumu

arba neiðsaugojimu: 23

179


KÆSTUTIS ÞEMAITIS

Metrikø knygos turinys Registracijos metai knygoje

Gimimø 1796–1826; 1826–1858.

Santuokø 1808–1826; 1858.

Mirimø 1812–1826. Nenurodyta data.

Gimimø (civiliniai metrikai) 1810–1826

Santuokø (civiliniai metrikai) 1810–1826

Aplinkraðèiai Nenurodyta data.

Gyventojø Nenurodyta data.

Civiliniø aktø

Tuðo ir lako antspaudai, valdþios iðduoti

kiekvienos parapijos civiliniø aktø raðymui

(ðio inventoriaus rûðis áraðyta tarp

metrikø knygø).

1858.

Keièiantis kunigams ir á Ðunskus atvykstant

Kudirkai buvo atliktas baþnyèios

ir kito parapijai priklausanèio turto

bei parapijieèiø suraðymas. Èia raðoma,

kad filijinë Ðunskø baþnyèia, esanti

Ðumskø kaime. 24 Filijinë baþnyèia turëjo

pakankamai liturginiø rûbø, altoriaus liturginiø

reikmenø. Baþnyèioje buvo ávesti

treji atlaidai: geguþës 16 dienà – ðvento

Jono Nepomuko, Liepos 22 dienà –

ðventos Marijos Magdalenos, antràjà lapkrièio

savaitæ – Ðvenèiausiosios Mergelës

Marijos Globos. 25 Ádomus ir varpinës,

buvusios vakarinëje pusëje prie áëjimo á

baþnyèià, apraðymas. Ji buvo dviaukðtë:

pirmas aukðtas sumûrytas ið akmenø,

sulipintø kalkëmis, antras – medinis.

Varpinës ilgis – 15,5 varðaviðkiai màstai,

plotis – 11, aukðtis – 12. 1857 metais varpinë

kunigo Bebrinyko lëðomis ir parapijieèiø

pagalba buvo atnaujinta apkalant

lentomis. 26 Inventoriaus apraðe yra

Naujoji baþnyèia buvo baigta statyti

1866 metais. Tai liudija ir jos sienos akmenyje

iðkalti metai. Naujoji baþnyèia

180 LOGOS 52

2007 LIEPA • RUGSËJIS

NAUJOJI BAÞNYÈIA

ir kapinës, kurios buvo ðiaurës - rytø

kryptimi nuo paèios baþnyèios, 1845 metais

aptvertos akmenine tvora 27 . Baþnyèiai

priklausanèioje teritorijoje buvo ne

vienos kapinës. Tiksliai nëra aiðku, kuriais

metais jose buvo laidojami þmonës,

taèiau aiðku, kad tai buvo XIX amþius.

Tokios kapinës buvo Baltrakio, Nemurø

(Marciniðkiø – aut. pastaba), Mardukø

(Kupèiðkiø – aut. pastaba), Vladiðkiø,

Oþeliø, Bebrininkø, Þiûriø - Gudeliø,

Domeikø (Domeikiðkiø – aut. pastaba),

Parðeliø, Tursuèiø ir Puskepuriø kaimuose

28 . Baþnyèios ðventorius, anot kunigo

Strimaièio, buvo „1854 m. lauko akmenimis

apmûrytas. Jie sulipinti vapna.

Guntais apdengtas. Kampuose keturios

koplytëlës. Jos yra degtø plytø, guntais

apdengtos. Kiekvienoje jø yra prikryþiuotojo

V. Kristaus figûra. Jos yra tik

tam, kad tenai per Devintiniø procesijà

giedojus Evangelijas“. 29

buvo pastatyta ðalia senosios, ðventoriaus

ir buvusiø kapiniø vietoje. Statybai

akmenis þmonës veþë ið laukø, panaudo-


jo ir senojo ðventoriaus mûrinæ tvorà, o

plytas pirko ið Atanavo. Baþnytinio komiteto

narys, gyvenæs Þvirgþdaièiuose

„ðlëktelë Miðkus“‘ dovanojo ar tai pigiai

parûpino medienà. 30 Baþnyèia buvo graþiai

pastatyta, puikiai árengta ir aprûpinta

reikalingais liturginiais bei ûkiniais

reikmenimis. Tai matome ið 1869 metais

atlikto inventoriaus suraðymo. Jame raðoma,

kad filijinë baþnyèia Ðunskø kaime

pastatyta parapijieèiø ir valdþios lëðomis

l866 metais. Ji yra gotikos stiliaus,

105 pëdø ilgio ir 41 pëdos ploèio. 31 Tokiame

pat dokumente, datuotame 1875

metais, papildoma, kad ðios baþnyèios

vidus yra tinkuotas, grindys lentinës,

vienbokðtë. 32 Daug kà pasako apie naujàjà

baþnyèià jos liturginiø reikmenø apraðymas,

ypaè argenterijos – brangiø liturginiø

indø:

11. Paauksuota monstrancija,

12. Sidabrinis kielikas, paauksuotas vidus su

kûpa ir patena,

13. Kielikas varinis, visas paauksuotas su

patena,

14. Kielikas sidabrinis, paauksuotas, su patena,

15. Paauksuota patena,

16. Komuninës, kompozicinës, su dangteliais,

paauksuotos, – 2 vienetai,

17. Trigubas vasculum – indelis lankant ligonius,

su padëkliuku,

18. Ligoniams lankyti reikalingos maþos patenos

(indeliai) paauksuoti, – 2 vienetai,

19. Relikvijorius, paauksuotas, su ðv. Kazimiero

relikvijomis, atveþtas ið Vilniaus,

10. Indas ir ðlakstyklë, Frizetø gaminta –

2 vienetai,

11. Maþos þvakidës, Frizetø gaminta, –

4 vienetai,

12. Kryþiai, Frizetø gaminta,

13. Pakabinama lempa, Frizetø gaminta,

14. Dvi ampulës su padëkliuku, Frizetø gaminta,

– 3 vienetai. 33

LOGOS 52

2007 LIEPA • RUGSËJIS

KULTÛRA

Atlaidai naujojoje baþnyèioje buvo

ðvenèiami ketveri:

1. Ðvento Jono Nepamuko – 16 geguþës,

2. Ðventos Marijos Magdalenos – 22 liepos,

3. baþnyèios paðventinimo diena – ketvirtàjá

rugsëjo sekmadiená,

4. Ðvenèiausiosios Mergelës Marijos Globos

– antràjá lapkrièio sekmadiená. 34

Inventoriaus sàraðuose randame liturginiø

rûbø, liturginiø knygø, metrikø

knygø, ávairaus inventoriaus, þemës, kapiniø

apraðymà.

Vëlesniame 1875 metø inventoriuje

apraðyta klebonija. Èia raðoma, kad klebonijos

pastatas yra taðytø ràstø, akmeniniø

pamatø, dviejø galø namas, dengtas

ðiaudais. Viename gale yra trys kambariai

ir sandëliukas, kitame gale taip

pat trys kambariai ir du sandëliukai.

Durys su vyriais, kabliais ir uþraktais.

Inventoriaus sàraðe – ðulinys, ûkiniai

pastatai, ðpitolë. Klebonui teko gana

daug dirbti nors ir talkino kiti bendradarbiai

– Simonas Varkala (1859–1861),

Juozas Mickevièius (1861–1863), Vincas

Akelis (1863–1868).

Klebonas Jurgis Kudirka 1866 metais

galëjo dþiaugtis, kad nuveikë dideliø

darbø: baþnyèia buvo baigta statyti, gyventi

buvo kur. Taèiau naujø maldos

namø konsekracija ávyko kitais metais.

Naujoji ðv. Marijos Magdalenos baþnyèia

buvo Seinø vyskupo Irenijaus Konstantino

Liubenskio 35 konsekruota 1867

metais rugsëjo 24 dienà. 36 „Ðis jo þygis

buvo bent pripuolamas. Antanavo dvare

jis turëjo savo giminæ ar prietelá

tad vaþiuodamas á Antanavà, tuomi paèiu

þygiu apsistojo Ðunskuose ir èia atliko

konsekracijos apeigas. Kuomet ið vakaro

vaþiavo per Marijampolæ, tenai ra-

181


KÆSTUTIS ÞEMAITIS

do Marijampolës dekanato kunigus, susirinkusius

rekolekcijø laikyti. Juos tad

paliuosavo nuo rekolekcijø, o atsigabeno

á Ðunskus prie iðkilmiø,“ 37 – raðo kun.

Vaclovas Strimaitis.

Ðunskai nuo 1868 metø priskiriami

Marijampolës dekanatui. 38 Ði reforma

parapijieèiø tikriausiai nepalietë. Taèiau

parapijà sukreèia kita þinia – tais paèiais

metais mirðta klebonas, baþnyèios statytojas

Jurgis Kudirka. Jis „nors buvo nesenas,

bet daugiau kaip tris metus buvo

nesveikas. Buvo tai vaikðèiojantis ligonis

Palaidojo gana graþioje vietoje.

Yra tai aukðtesnë kapiniø vieta...

Kuomet mirë jo brolis vëliau irgi buvo

ðalia palaidotas, aptverta bendru darþeliu.

Ant kapo pastatytas gana paprastas

paminklas, bet tvirtas.“ 39

Ðis kunigo Strimaièio minimas klebono

brolis Simonas Kudirka tapo naujuoju

parapijos klebonu – savo brolio Jurgio

ápëdiniu. Jis buvo ðeðiais metais vyresnis.

Atvykæs á savo brolio vietà Simonas

èia rado nemaþai darbo. Reikëjo

gràþinti baþnyèios statyboms paimtas

paskolas. Kunigas Simonas norëjo ðiek

tiek pagraþinti baþnyèios vidø, pakeisti

daugelá daiktø, perkeltø ið senosios baþnyèios,

naujais, graþesniais. Atrodo, kad

ir altoriai buvo ið senosios baþnyèios

perkelti á naujàjà. Ið 1875 metais atlikto

inventoriaus matome parapijos vëliavø

ir paveikslø rûðis ir jø skaièiø:

11. vëliavos ið raudonos gelumbës su paveikslais

ið abiejø pusiø – 2 vienetai,

12. vëliavos ið raudonos medþiagos su paveikslais

ið abiejø pusiø,

13. vëliava ið þalios gelumbës su paveikslais

ið abiejø pusiø,

182 LOGOS 52

2007 LIEPA • RUGSËJIS

14. vëliavos ið violetinës gelumbës su paveikslais

ið abiejø pusiø – 2 vienetai,

15. vëliava gedulinë ið juodos gelumbës, suplyðusi,

16. vëliavos standartai – 4 vienetai, 2 suplyðusios,

17. vëliavos standartai ðviesios – 4 vienetai,

18. vëliavos gedulinës – 2 vienetai, susidëvëjusios,

19. seni stacijø paveikslai árëminti – 18 vienetø,

10. nauji stacijø paveikslai árëminti, pakabinti

ant sienø – 14 vienetø,

11. paveikslai ant sienø – 5 vienetai,

12. antepedijus didþiajame altoriuje su drobe

vaizduojanèia Paskutinæ vakarienæ,

pasiruoðimo miðioms ir padëkojimo po

miðiø árëminti maldø tekstai 40 .

Parapijoje suraðius gyventojus matome,

kad didelio pasikeitimo nëra. Nors

parapija irðiek tiek iðaugusi. Jurgiui Kudirkai

perimant parapijà joje buvo 369

sodybos ir 3444 gyventojai. 41 Ið naujai

sudaryto parapijos inventoriaus matome,

kai á Ðunskus klebonauti buvo paskirtas

kunigas Simonas Varkala, jis ir

priëmë parapijos inventoriaus aktà kuriame

raðoma, kad Ðunskø parapijoje

yra 394 sodybos ir 3784 gyventojai. 42

1873 metais á parapijà atvyko treèiasis

Kudirka, pirmøjø dviejø brolis vienuolis

pranciðkonas Bonaventûras. Ðis

èia ëjo rezidento pareigas, taigi tik pagelbëdavo

savo broliui Simonui. Uþ jo

pinigus ir buvo nupirktos naujosios kryþiaus

kelio stotys – 14 paveikslø, du neðami

procesijos altorëliai. Mirus klebonui

Simonui, Bonaventûras iðvyko á

Griðkabûdá, vëliau á Kudirkos Naumiestá

kur ir mirë. Buvo dar ir ketvirtas jø

brolis kunigas, miræs neþinomoje vieto-


vëje Lenkijoje. 43 S. Kudirka turëjo ir daugiau

pagalbininkø, tai Vincas Akelis

(1868–1872), Jonas Dumèius (1873), Jurgis

Þioba (1873–1875), Silvestras Leonavièius

(1875–1876).

1875 metais á Ðunskus sugráþo buvæs

vikaras, dabar jau klebono pareigoms, tai

Simonas Varkala. Jam talkino kunigai

Liudvikas Bendoravièius (1876–1880),

Juozas Jasinskas (1880–1884), Kazimieras

Kulboka (1884–1888), Dominykas Ðvedas

(1890–1892), Vincas Jurgilas (1888–1890),

kuris buvo atkeltas ið Gelgaudiðkio. 44

Kunigas Varkala vyskupo Liubenskio

raðte ávardijamas kaip baþnyèios rektorius

45 . Tai liudija, kad ðios parapijos kunigas,

þmoniø vadinamas klebonu, dar

nëra kanoniðkai paskirtas klebonu.

Varkala rûpinosi pastoracine veikla,

taèiau buvo smarkaus bûdo, tad kartais

pasitaikydavo ir nesutarimø su kai

kuriais parapijieèiais. Taèiau buvo darbininkas:

jo rûpesèiu prie visø baþnyèios

durø buvo padaryti akmeniniai

laiptai vietoje buvusiø mediniø, pastatë

naujus ûkinius pastatus, virð rûsio

ðalia klebonijos pastatë namelá vikarui

gyventi, perdengë koplytëliø stogus

skarda, padarë zakristijai naujà rûbø

spintà, padidino sodà, pradëtà sodinti

Jurgio ir Simono Kudirkø. Mirë bûdamas

tik 60 metø, 1892 metais gruodþio

16 dienà. 46

Palaidojus kunigà Simonà Varkalà

jau po savaitës á Ðunskus buvo paskirtas

kunigas Vincas Natkevièius. Pradëjæs

klebonauti ëmësi darbo. „Pirmiausiai

LOGOS 52

2007 LIEPA • RUGSËJIS

KULTÛRA

teko taisyti baþnyèios grindis. Grindis

tad padirbdino naujas, geras... Jos buvo

puðinës ir vien tik puðø ðerdþiø.... Visai

presbiterijai ir kunigø zakristijai padirbdino

grindis cemento plyteliø. Vargonai

dar buvo senosios baþnyèios. Jie buvo

menki, apiræ. Netrukus buvo Ðimanskio

padirbdinti nauji vargonai. Jie kainavo

1800 rubliø. Parapijieèiams buvo leista

dël jø laisvai aukoti. Bet parapijieèiai viso

sudëjo tik 400. Marijos Magdalenos

paveikslà parsiøsdino ið Lijono. Kiek vëliau

davë padirbdinti Marijampolës

Jurkðui geleþinius langø rëmus. Marijampolës

Penèyla padirbdino graþià

krikðtinyèià. Taip pat Penèyla panaujino

altorius, juos paauksindamas, átaisë

keletà puikiø baþnytiniø drabuþiø. Pagraþino

kiek ir sakyklà.“ 47 Buvo remontuojama

ir baþnyèios iðorë: „suremontuoti

maþieji bokðteliai, karnizai. Perdengë

trobesiø stogus“.

Klebonaujant kunigui Natkevièiui èia

be abejo lankësi ir bûsimasis palaimintasis

arkivyskupas Jurgis Matulaitis 48 .

Tai liudija èia valsèiuje jam iðduoti dokumentai.

49

Uolus pastoracijoje ir pamaldus bei

darbðtus kunigas klebonas Natkevièius

vyskupo Antano Karoso 1912 metais

buvo nominuotas garbës kanauninku,

garbingai ir dar ilgai dirbo parapijoje

kaip klebonas, o vëliau, kaip rezidentas,

talkindamas kitiems kunigams ir patarnaudamas

parapijieèiams.

Antrojoje baþnyèioje iki XIX a. pabaigos

dirbæ kunigai 50 :

183


KÆSTUTIS ÞEMAITIS

Eil. Klebono Metai Kartu dirbæ vikarai,

Nr. vardas, pavardë rezidentai

1 Jurgis Kudirka 1859–1868 Simonas Varkala (1859–1861), Juozas

2 Simonas Kudirka 1869–1875

Mickevièius (1861–1863), Vincas Akelis

(1863–1868)

Vincas Akelis (1868–1872), Bonaventûras

Kudirka (prieð 1873–1875), Ðunskø rezidentas,

pranciðkonas, Jurgio, Simono ir Lenkijoje

mirusio (vardas neþinomas) brolis. Jonas

Dumèius (1873), Jurgis Þioba (1873–1875),

Silvestras Leonavièius (1875–1876)

3 Simonas Varkala 1875–1892 Liudvikas Bendoravièius (1876–1880), Juozas

Jasinskas (1880–1884), Kazimieras Kulboka

(1884–1888), Vincas Jurgilas (1888–1890),

Dominykas Ðvedas (1890–1892)

4 Vincas Natkevièius 1893–1935 Dominykas Ðvedas (1892–1896), Pranas Jakð-

(reziden- tys (1896–1899), Jonas Baltruðaitis (1901).

tas nuo Rezidavo, bet vikaru nebuvo Juozas Volun-

1921 m.) gevièius (1900–1901)

Ðunskø filijinë parapija, ásteigta statant

pirmàjà baþnyèià 1795 metais, davë

pradþià gyvenvietës augimui. Parapija

turëjo átakos gyventojø socialiniø sluoksniø

formavimuisi. Pirmoji baþnyèia buvo

pastatyta gana paprastai, taupant lëðas.

Ji iðtarnavo tikintiesiems tik daugiau nei

pusæ amþiaus. Antroji baþnyèia buvo pastatyta

beveik senosios vietoje, gotikinio

stiliaus, aprûpinta gana gerais ir brangesniais

liturginiais reikmenimis. Tai liudija

parapijieèiø neblogà ekonominæ padëtá.

Parapijoje dirbæ kunigai pasiþymëjo

kaip uolûs ganytojai, pradedant kuni-

Literatûra ir nuorodos

11 Strimaitis V. Ðunskø parapijos kronika. Ðunskai

1928, p. 8 (rankraðtis, kunigo V. Ambroziejaus

redakcija, autoriaus asmeninis archyvas).

184 LOGOS 52

2007 LIEPA • RUGSËJIS

IÐVADOS

gu Stadalnyku, dar Vilniaus vyskupo paskirtu

á Ðunskus, vëliau kunigais, priklausiusiais

Vygriø ir Seinø vyskupijoms.

Parapijinë baþnyèia XIX amþiuje

ávardijama kaip filijinë, o kunigai nebuvo

kanoniðkai paskirti klebonais, tik administravo

vyskupo ágalioti. Ðis faktas

rodo, kad parapija nebuvo viena ið didþiausiø,

nes teoriðkai priklausë nuo didesnës,

taèiau gyventojø skaièiui augant

ir parapijos materialinei padëèiai gerëjant,

stiprëjo ir XX amþiaus pradþioje tapo

diecezine parapija, o jà administruojantys

kunigai skiriami klebonais.

12 Ignas Jokûbas Masalskis (1729–1794). Vilniaus

vyskupas nuo 1762 m. (Viktoras Petkus. Vilniaus

vyskupai Lietuvos istorijoje. – Vilnius, 2002, p. 501.)


13 Jonas IV Nepomukas Kasakauskas (1755–1808).

Vilniaus vyskupas nuo 1798 m. (Viktoras Petkus.

Vilniaus vyskupai Lietuvos istorijoje. – Vilnius,

2002, p. 559.)

14 32 varðaviðkiai mastai – apie 18, 5 metro.

15 Strimaitis V. Ðunskø parapijos kronika. Ðunskai

1928, p. 25 (rankraðtis, kunigo V. Ambroziejaus

redakcija, autoriaus asmeninis archyvas).

16 Ten pat, p. 28.

17 Ten pat, p. 29.

18 Opisanie kaplicy Szumskey / Dzialo siæ w

Szumsku dnia 18/30 Grudnia 1858 roku /

Lomþos kurijos archyvas. Sig. 1-548. Akta kosciclna.

Filialne Szumsk.

19 Dzialo siæ we Wsi Szumskie Dnia Osmego

Miesiàca Lutego. Tysàc Osmset Pietnastego

Roku. Lomþos kurijos archyvas, 1-548. Akta

kosciclna. Filialne Szumsk.

10 Strimaitis V. Ðunskø parapijos kronika. Ðunskai

1928, p. 25 (rankraðtis, kunigo V. Ambroziejaus

redakcija, autoriaus asmeninis archyvas).

11 Ten pat, p. 9.

12 Adolfas Ðapoka. Lietuvos istorija. – Kaunas,

1936, p. 448.

13 Strimaitis V. Ðunskø parapijos kronika. Ðunskai

1928, p. 10 (rankraðtis, kunigo V. Ambroziejaus

redakcija, autoriaus asmeninis archyvas).

14 Ten pat, p. 12.

15 Ten pat, p. 14–15.

16 Ten pat, p. 17–20.

17 Kæstutis Þemaitis. Ðunskø parapijos istorinë

raida iki II pasaulinio karo pradþios // Soter,

2005, Nr. 16(44), p. 61–68.

18 Strimaitis V. Ðunskø parapijos kronika. Ðunskai

1928, p. 20 (rankraðtis, kunigo V. Ambroziejaus

redakcija, autoriaus asmeninis archyvas).

19 Ten pat, p. 17–20.

20 Ten pat, p. 21.

21 Ten pat, p. 22.

22 Ten pat, p. 9–65.

23 Opisanie Ksiàg metrycznych, 1858 r. / Dzialo

siæ w Szumsku dnia 18/30 Grudnia 1858 roku

/.Sig. 1-548, Akta koseielna. Filialne

Szumsk.

24 Opisanie kosciola, 1858 r. / Dziaio siæ w

Szumsku dnia 18/30 Grudnia 1858 roku / Sig.

1-548, Akta koscieina. Filialne Szumsk.

25 Opisanie Odpustow, 1858 r. / Dziaio siæ w

Szumsku dnia 18/30 Grudnia 1858 roku / Sig.

1-548, Akta koscieina. Filialne Szumsk.

26 Opisanie Dzwonicy, 1858 r. / Dziaio siæ w

Szumsku dnia 18/30 Grudnia 1858 roku / Sig.

1-548, Akta koscieina. Filialne Szumsk.

LOGOS 52

2007 LIEPA • RUGSËJIS

KULTÛRA

27 Opisanie Cmentarzy, 1858 r. / Dziaio siæ w

Szumsku dnia 18/30 Grudnia 1858 roku / Sig.

1-548. Akla koscieina. Filmine Szumsk.

28 Strimaitis V. Ðunskø parapijos kronika. Ðunskai

1928, p. 66 (rankraðtis, kunigo V. Ambroziejaus

redakcija, autoriaus asmeninis archyvas).

29 Ten pat, p. 30.

30 Ten pat, p. 31–32.

31 Opisanie Kosciola. / Dzialo siæ w Szumsku

dnia 15/27 Lipca 1875 roku / Sig. 1-548, Akta

koscielna. Filiaine Szumsk.

32 Opisanie Kosciola. / Dzialo siæ w Szumsku

dnia 18/30 Stycznia 1869 roku / Sig. 1-548.

Akta koscielna. Filiaine Szumsk.

33 Opisanie Argenteiji. / Dzialo siæ w Szumsku

dnia 18/30 Stycznia 1869 roku / Sig. 1-548,

Akta koscielna. Filiaine Szumsk.

34 Opisanie odpustow. / DziaSo siæ w Szumsku

dnia 18/30 Stycznia 1869 roku / Sig. 1-548,

Akta koscielna. Filiaine Szumsk.

35 Liubenskis Konstantinas Ireniejus (1825–1869).

Kai kuriuose ðaltiniuose – Lubienskis. Gimë

Varðuvoje, garsioje grafø giminëje. Popieþius

Pijus IX 1863 m. paskyrë já Seinø vyskupu. Buvo

baþnyèios teisiø gynëjas, pasisakydavo prieð

carinës valdþios savivalæ. Mirë Þemajame Naugarde.

(Pagal Lietuviø enciklopedija, t. XVI, p.

482–483).

36 Opisanie Kosciola. / Dzialo sic vv Szumsku

dnia 18/30 Stycznia 1869 roku / Sig. T-548,

Akta koscielna. Fllialne Szumsk.

37 Strimaitis V. Ðunskø parapijos kronika. Ðunskai

1928, p. 34 (rankraðtis, kunigo V. Ambroziejaus

redakcija, autoriaus asmeninis archyvas).

38 Ten pat, p. 39.

39 Ten pat, p. 36.

40 Opisanie choragovi i obrazow. / Dzialo siæ w

Szumsku dnia 18/30 Stycznia 1869 roku / Sig.

1-548, Akta kosciclna. Filialne Szumsk.

41 Opisanie Parafii Szumskiey, ktora sklada siæ z

Wsiow i Osad. 1858 r. / Dzialo siæ w Szumsku

dnia 18/30 Grudnia 1858 roku / Sig. 1-548,

Akta koscielna. Filialne Szumsk. (Lomþos vyskupijos

archyvas).

42 Opisanie Parafii Szumskiey. / Dzialo siæ w

Szumsku dnia 15/27 Lipca 1875 / Sig. 1-548.

Akta koscielna. Filialne Szumsk. (Lomþos vyskupijos

archyvas).

43 Strimaitis V. Ðunskø parapijos kronika. Ðunskai

1928, p. 41–42 (rankraðtis, kunigo V. Ambroziejaus

redakcija, autoriaus asmeninis archyvas).

44 Âàðøàâñêè Ãåíåðàëü-Ãóáåðíàòîðü Ïî âåäîìñòâó

Äóõîâíûõü äåëü Èíîñòðàííûõü Èñïîâå-

185


KÆSTUTIS ÞEMAITIS

äàíèé, 12 èþëÿ 1888 ã. / Akta osobiste ks.

Wincentego Jurgilasa. (Lomþos vyskupijos archyvas).

45 Äîêóìåíòû áðêîñî÷åòàâøèõñÿ Øóìñêîãî Ð.

Ê. ôèëèàëà çà 1886 ãîäà / Ðunskø parapijos

archyvas.

46 Strimaitis V. Ðunskø parapijos kronika. Ðunskai

1928, p. 47–49 (rankraðtis, kunigo V. Ambroziejaus

redakcija, autoriaus asmeninis archyvas).

47 Ten pat, p. 46.

48 Matulaitis (Matulevièius) Jurgis, 1871–1927. Gimë

Lûginës kaime, Marijampolës parapijoje,

Ðunskø apylinkëje. Mokësi Kelcø ir Varðuvos

kunigø seminarijose. 1898 m. áðventinamas kunigu.

Studijuoja Petrapilio dvasinëje akademijoje

ir Fribûro universitete. Atnaujina marijo-

186 LOGOS 52

2007 LIEPA • RUGSËJIS

nø vienuolynà ir tampa jo generolu. 1918 m.

konsekruojamas vyskupu ir skiriamas Vilniaus

vyskupu. 1925 m. popieþius Pijus XI J. Matulaitá

skiria Apaðtaliðkuoju vizitatoriumi Lietuvai.

Mirë 1927 m. sausio 27 dienà. 1987 m. birþelio

28 d. paskelbtas palaimintuoju. (Parengta

pagal Mûsø ðvyturiai, p. 188–190).

49 Óäîñòîâåðåíèå (Âîèmú ãìèíû Øóìñê), 4

ìàÿ 1895 ãîäà / Lietuvos centrinis valstybinis

archyvas, Vilnius. F 1674, ap.2, vol. 1.4. (Jurgiui

Matulaièiui, vëliau arkivyskupui, palaimintajam,

iðduotas dokumentas – autoriaus

pastaba).

50 Strimaitis V. Ðunskø parapijos kronika. Ðunskai

1928, p. 9–6 (rankraðtis, kunigo V. Ambroziejaus

redakcija, autoriaus asmeninis archyvas).

Elenchus omnium Ecclesiarum et universi cleri provinciae Ecdesiasticae Lituanae pro

anno Domini (nuo 1927 iki 1940 metø).

More magazines by this user
Similar magazines