Rytų Lietuvoje - Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos

Vandens 

malûnai 

Rytø Lietuvoje

Vandens 

malûnai 

Rytø Lietuvoje

Rëmëjai: 

Industrial Heritage Platform 2000–2002 

KULTÛROS IR SPORTO 

RËMIMO FONDAS 

LEIDYKLA BRIEDIS 

Leidëjas 

KULTÛROS PAVELDO 

IÐSAUGOJIMO PAJËGOS 

Fotografai: A. Petreðiûnas, Z. Baubonis, A. Vaitkuvienë 

Dizainerë: A. Janonytë 

Redaktorë: I. Puluikienë

Turinys 

VANDENS MALÛNAI • 5 

Dr. Eligijus Juvencijus Morkûnas 

VANDENS MALÛNAI RYTØ LIETUVOJE • 29 

Zenonas Baubonis, Agnë Vaitkuvienë 

Belmonto vandens malûnas • 30 

Blusinës vandens malûnas • 32 

Bruknynës vandens malûnas • 34 

Èiulënø vandens malûnas • 36 

Gaveikënø vandens malûnas • 40 

Ginuèiø vandens malûnas • 42 

Grauþës vandens malûnas • 44 

Kazliðkiø vandens malûnas • 46 

Kijëliø vandens malûnas • 48 

Liubavo vandens malûnas • 50 

Molëtûno vandens malûnas • 52 

Naujojo Strûnaièio vandens malûnas • 54 

Pakretuonës vandens malûnas • 56 

Pilaitës vandens malûnas • 58 

Siesarties vandens malûnas • 60 

Verkiø vandens malûnas • 62 

Þalvariø vandens malûnas • 64 

Þvëryno vandens malûnas • 66 

RYTØ LIETUVOS VANDENS MALÛNØ 

IÐSIDËSTYMO SCHEMA • 69

• 1 pav. 

• 2 pav. 

4 Vandens malûnai Rytø Lietuvoje 

Vandens 

malûnai 

Dr. Eligijus Juvencijus Morkûnas 

Malûnø istorija 

Malûnai sudaro bene didþiausià technikos paveldo gamybiniø-ûkiniø 

statiniø grupæ. Jø bûta skirtingos paskirties, 

ávairiausiø konstrukcijø, tipø, variantø. Naudodami 

vëjo, vandens ar gyvosios jëgos energijà veikë grûdø, popieriaus 

malûnai, vëlyklos, lentpjûvës, kalvës, ávairiø tipø 

kruopinës, aliejaus spaudyklos, siurblinës ir pan. Lietuvoje 

seniausi þinomi malûnai buvo þmogaus jëga sukamos 

girnos, paplitusios X amþiuje. Tokios maþai pakitusios rankinës 

girnos naudotos iki pat XX a. vidurio, ypaè per ekonominius 

nuosmukius. Kito tipo girnas, vadinamà romëniðko 

tipo malûnà, eidamas ratu suko pakinkytas gyvulys. 

Grûdai tokiame malûne buvo pilami á virðutiná girnakmená, 

o miltai byrëjo þemën (1 pav.). Nëra tiksliai þinoma, 

nuo kada Lietuvoje girnoms sukti pradëta naudoti gyvuliø 

jëgà. Akmuo, primenantis apatiná kûginá girnakmená, naudojamà 

romëniðko tipo malûnuose, buvo iðlikæs Ðaukënø 

dvare (Kelmës r.). Vystantis malûnininkystei traukiamoji 

jauèio ar arklio jëga girnoms buvo perduodama per krumpliaratines 

pavaras. Kai kur malûnams sukti naudota jauèio 

traukiamoji ir jo svorio jëga. Tokie malûnai buvo vadinami 

„taptokais“. Napoleono karø metu kariuomenës 

reikmëms Kaune árengto malûno girnos buvo sukamos kariø 

fizine ir svorio jëga – voverës rato principu (2 pav.).

Arkliø sukami malûnai kiek plaèiau naudoti Kauno gubernijoje, 

kurioje XIX a. viduryje þinoma buvus apie 30 tokiø 

malûnø. Vilniuje arkliø sukamas malûnas buvo pastatytas 

1890 metais. 

Daug plaèiau Lietuvoje naudoti vandens ir vëjo malûnai. 

Vandens malûnai pradëti statyti XIII a., vëjo – nuo 

XIV a. XIX ir XX amþiø sandûroje þinoma buvus apie 

2 tûkst. ávairaus galingumo vëjo ir tiek pat vandens malûnø. 

Taèiau daugelyje publikacijø (statistiniø straipsniø) nurodomas 

gerokai maþesnis jø skaièius. Matyt, dalis maþesniø 

malûnø nebuvo átraukiami á statistinius praneðimus. 

Pavyzdþiui, Ukmergës apskrities policijos vado (zemskinio 

ispravniko) duomenimis, 1840 m. apskrityje buvo „didesniø 

vandens malûnø – 47, maþesniø – 39, maþareikðmiø, 

daugiausia sugedusiø – 16“. Tuo tarpu suvestinës 

lentelëje nurodyti tik 53 vandens malûnai. 

Vandens malûnø gausiausia Rytø Lietuvoje – Vilniaus, 

Ðalèininkø, Eiðiðkiø, Molëtø rajonø savivaldybiø teritorijose 

ir kalvotoje Þemaitijoje. Vëjo malûnø daugiausia buvo 

pastatyta Suvalkijoje ir Këdainiø, Panevëþio, Pakruojo, 

Pasvalio, Birþø, Kupiðkio, Radviliðkio, Ukmergës, Joniðkio, 

Akmenës, Kretingos, Klaipëdos, Ðilutës apylinkiø 

lygumose. Ten, kur vëjas tolygiausias, be gûsiø. Kartais 

(paprastai dvaruose) vandens ir vëjo malûnai buvo statomi 

greta vienas kito, siekiant be didesniø pertrûkiø malti beveik 

iðtisus metus – esant sausrai, vëjo malûnu, o ðtiliaus 

metu, þinoma, jei pakanka vandens sukti ratams, – vandens 

malûnu. 

Nuo XIX a. vidurio ëmë plisti garo malûnai (pirmasis 

1847 m. pastatytas Kaune), kiek vëliau – skystu kuru arba 

dujomis varomi motoriniai malûnai. Po Pirmojo pasaulinio 

karo atsirado elektriniø malûnø, kurie ilgainiui ëmë 

55 

Vandens malûnai Rytø Lietuvoje 

Vandens malûnai Rytø Lietuvoje


vyrauti. Senieji malûnai nuo XX a. vidurio pradëti saugoti 

kaip liaudies architektûros paminklai. 

Pirmieji malûnai buvo statomi dvaruose, miestuose ir 

miesteliuose. Juos statësi ir bendruomenës, baþnyèios, cerkvës, 

vienuolynai. Nuo XIX a. antrosios pusës (po baudþiavos 

panaikinimo) malûnus pradëjo statytis valstieèiø grupës 

ir turtingesni valstieèiai. Tai liudija ir ávairiø apskrièiø 

valstieèiø praðymai iðduoti leidimus malûnams statyti. 

Pavyzdþiui, leidimo malûnui statyti praðë: Telikënas ir Aranavièius 

Paraisèio uþusienyje (Vilniaus apskritis), Kabaðinskis 

ant Lapainios upës (Trakø apskritis), miestietis 

J. Èechavièius ant Ratnyèëlës upelio (Trakø apskritis). 

Iki XVIII a. malûnai buvo statomi empiriðkai, remiantis 

malûnininkø praktika, ilgameèiu upës tëkmës stebëjimu 

bei eksploatavimo ágûdþiais, þiniomis apie medþiagø 

savybes ir technologijas. XIX a. pasitelkæ taikomosios hidraulikos 

ir mechanikos pasiekimus, malûnus jau projektavo 

technikai ir inþinieriai. Reikia paþymëti, kad XIX a. 

brëþiniai dar daþnai buvo schematiðki. Todël meistras, neturintis 

praktiniø ágûdþiø ir patyrimo, vargu ar galëjo juos 

ágyvendinti. Aukðtaitijoje statomiems malûnams projektus 

darë Vilniaus gubernijos atitinkamø ástaigø inþinieriai 

ir technikai. Jie iðduodavo ir leidimus esamiems malûnams 

veikti arba nurodymus juos uþdaryti. 

Vandens malûnai 

Vandens malûnai buvo statomi prie upiø ar upeliø, daþniausiai 

kalvotose, raiþytose vietovëse. Pirmasis þinomas 

vandens malûnas dabartinëje Lietuvos teritorijoje buvo pastatytas 

1256 m. Klaipëdoje ant Danës upës kranto. Vëliau 

jie paplito Rytø Lietuvoje ir Þemaitijoje. Vandens malûnai 

daþniausiai buvo staèiakampio plano, paprastai sta-

tyti galu, reèiau ðonu á upæ ar latakà. Nepriklausomai nuo 

pastato orientacijos upës atþvilgiu, kaimo malûnuose vanduo 

tekëdavo daþniausiai pro vienà, kartais du ar tris vandens 

ratus. Vilniaus karaliðkàjá malûnà suko penki vandens 

ratai. Nuo XX a. vietoj vandens ratø daugelyje malûnø 

naudotos reaktyvinës Frensio tipo turbinos. Malûne 

dirbo pats savininkas (kartais malûnas priklausë keliems 

savininkams), samdinys arba nuomininkas. Malûnai kartais 

bûdavo statomi su gyvenamàja dalimi – antrame malûno 

gale gyveno malûnininkas, nuomininkas ar savininkas. 

Klientams daþnai bûdavo árengiama atskira krosnimi 

ðildoma patalpa, kurioje vyrai, belaukdami eilës, aptardavo 

ûkio reikalus ir politinius ávykius, keisdavosi naujausiomis 

þiniomis, laikraðtëliais ir pan. Kartais malûnuose 

bûdavo rengiami ðokiai ir geguþinës, pvz., Velaikiø malûne 

prie Indrajø eþero (Utenos r.). 

Gan daþnai prie vandens malûnø buvo statomos lentpjûvës 

ir milo vëlyklos, reèiau kalvës ar popieriaus malûnai. 

Nors prieð 100 metø dar buvo apie 2 tûkst. vandens 

malûnø (daugiausia Þemaitijoje ir Rytø Lietuvoje), taèiau 

juos jau tada buvo pradëjæ iðstumti pajëgesni versliniai 

gariniai bei motoriniai malûnai. Ilgainiui nenaudojami vandens 

malûnai ëmë nykti – vieni jø sugriauti karø metu, 

kiti – per sovietmeèio „didþiosios melioracijos“ akcijà, 

dar kiti sudegë arba buvo sudeginti. Iðlikæ malûnai (dauguma 

jø statyti XIX a. pabaigoje – XX a. pradþioje) apleisti, 

jø áranga susidëvëjusi ar sunaikinta. Tik kur ne kur 

vandens malûnai „atgyja naujam gyvenimui“ – po restauracijos 

tampa restoranais, poilsiavietëmis ar tautodailës 

galerijomis. 

Pagal Lietuvos TSR Melioracijos ir vandens ûkio ministerijos 

Vyriausiosios vandens iðtekliø naudojimo ir ap- 

7 




saugos valdybos 1966 m. surinktus ir archeologo Zenono 

Baubonio 1993 m. papildytus duomenis, Ignalinos, Molëtø, 

Ðalèininkø, Ðirvintø, Ðvenèioniø, Ukmergës, Trakø ir 

Vilniaus rajonuose buvo 85 vandens malûnai. Þinoma, kad 

ið jø 25 buvo mediniai, 5 akmeniniai, 24 akmens ir medþio, 

1 akmeninis medinis apmûrytas plytomis, 3 mediniai 

betoniniai, 8 akmeniniai plytiniai, 1 plytinis medinis, 

1 betoninis ir 4 plytø mûro. 37 malûnai buvo vieno, 24 – 

dviejø, 3 – trijø ir 1 – keturiø aukðtø. 8 malûnuose buvo 

vienas vandens ratas, 1 – du vandens ratai. 42 malûnø girnas 

suko viena turbina, 5 – dvi turbinos. 

Ið ðiø Rytø Lietuvoje esanèiø 85 vandens malûnø 26 

dabar nenaudojami. Kitiems suteikta ávairi paskirtis: Gaveikënø 

kaimo (Ignalinos r.) ir Verkiø (Vilniaus m.) malûnuose 

árengti restoranai, Ginuèiø (Ignalinos r.), Pabarës (Ðalèininkø 

r.), Pakretuonës (Ðvenèioniø r.), Vosyliukø kaimø 

(Trakø r.) ir Gamernës viensëdþio (Vilniaus r.) malûnuose – 

poilsiavietës, Èiulënø kaimo (Ðvenèioniø r.) malûne – vasarnamis, 

Tartoko kaimo (Ðvenèioniø r.) malûne – motelis, 

Grauþës viensëdþio (Molëtø r.) malûne – sarginë, o penkiuose 

malûnuose – gyvenamieji butai. Dalis vandens malûnø 

buvo nugriauta. Septyniolika malûnø siejami su kultûrine 

veikla. Labiausiai ji plëtojama Verkiø, Gaveikënø ir Pilaitës 

(Vilniaus m.) malûnuose. 35 malûnø tvenkiniai, sudaræ 

puikø kraðtovaizdá, sunaikinti (geros bûklës yra tik 3 tvenkiniai). 

Ið technikos paveldo statusà turinèiø árenginiø iðlikæ 

tik 2 turbinos ir 1 milvëlis (saugomas Lietuvos liaudies buities 

muziejuje Rumðiðkëse). Daugelyje malûnø iðdauþytos 

kruopinës, girnø stovai, lentpjûviø áranga, milvëliai. Nebeatpaþástamai 

pasikeitë Bradeliðkiø, Ginuèiø, Gulbinø, Vaidotø, 

Vosyliukø, Pakretuonës malûnai. Kiek maþiau pakito 

Naujojo Strûnaièio ir Bruknynës malûnai.

Kiekvienà mechanine jëga varomà malûnà sudarë energijos 

imtuvas, transmisija ir darbo mechanizmas. Vandens 

malûno veikimui yra bûtina hidrotechninë áranga – pylimai, 

uþtvankos, vandens uþtûros ir pralaidos. Nuo uþtvankos 

árengimo galimybiø priklausë energijos imtuvo pobûdis 

– virðutinio, vidurinio ar apatinio veikimo vandens 

ratas ar nuo XX a. – turbina. Sukantis vandens ratui ar 

turbinai, energija per vienpakopæ ar dvipakopæ pavarà buvo 

perduodama darbo mechanizmui – girnoms. Virðutinei 

girnapusei sukantis ið prapiestës („akies“ – cilindrinës 

kiaurymës virðutinio girnakmenio centre) tarp girnakmeniø 

patenkantys grûdai buvo sumalami. 

Uþtvankos ir pralaidos 

Kad vandens malûnas galëtø veikti, reikia pakankamo 

debito upës arba nuolat pasipildanèio vandens telkinio, 

kuris akumuliuotø energijà. Malûnai statyti taip, kad bûtø 

iðnaudotos visos reljefo teikiamos galimybës. Jei upelis nesraunus, 

jis buvo uþtvenkiamas ir beveik visa jo tëkmë 

nukreipiama per energijos imtuvà – ratà ar turbinà. Jei 

upelis buvo per sraunus, vandens perteklius buvo nuleidþiamas 

per uþtvankos pralaidas. 

Daþniausiai uþtvankos statytos ið grunto, vienoje ar keliose 

vietose árengiant medines vandens pralaidas. Grunto 

uþtvankoje ið suleistø poliø darytas ekranas. Antþeminëje 

dalyje poliø sàlaidos buvo uþkemðamos milu arba vilna. 

Ten, kur turëjo bûti árengiamos pralaidos, poliai buvo lygiai 

nupjaunami, o ant jø specialiai suformuotø galø skersai 

uþdedamas ràstas, kurio virðuje ir pralaidos ðonø poliuose 

padaromos iðdroþos. Á iðdroþas rëmësi plokðèios uþtûros 

(skydai), sulaikanèios vandená. Sraunesnëse upëse 

tokiø uþtûrø vienoje pralaidoje statyta po kelias. Naujau- 

99 



• 3 pav. 

a) 

b) 

c) 

andens malûnai Rytø Lietuvoje 10V 

siais laikais pradëtos statyti betoninës ir gelþbetoninës uþtvankos. 

Tenka pastebëti, kad vandens malûnø tankumà, tuo paèiu 

ir uþtvankø statymà ribojo paprotinë teisë, nes per tankiai 

árengti vandens sukëlimo árenginiai galëjo pakenkti 

jau pastatytiems malûnams – aukðèiau esantiems malûnams 

uþtvindyti vandens ratus (dël to sumaþëdavo jø galingumas), 

ardyti þemiau esanèiø malûnø pylimus, uþlieti pievas ar 

arimus. 

Energijos imtuvai 

Priklausomai nuo gamtiniø sàlygø, uþtvankos statymo 

galimybiø buvo árengiami skirtingi energijos imtuvai – virðutinio, 

vidurinio ar apatinio veikimo vandens ratai arba 

vëliau, nuo XX a., turbinos. Virðutinio veikimo ratuose 

vanduo krinta ant rato virðaus, vidurinio – á rato ðonà, 

ðiek tiek þemiau rato aðies, apatinio – smogia á rato menteles, 

tekëdamas po ratu. Vandens ratai gaminti ið sakingos 

medienos. 

Tobulëjant malûnø árangai pradëta reguliuoti ir vandens 

srauto ant vandens rato arba á turbinà nukreipimà. 

Suformuotas kaip ið „tûtos“ iðbëgantis vandens srautas, nepriklausomai 

nuo to, kokio tipo – apatinio, vidurinio ir 

virðutinio veikimo (3 pav.) buvo vandens ratas, suko já greièiau, 

didindamas malûno galingumà. 

Plaèiai paplitæ apatinio veikimo vandens ratai buvo iki 

4 m, o kartais ir didesnio skersmens. Vandens ratà sudarë 

du dvisluoksniai þiedai (ðonai). Þiedo sluoksniai vienas ant 

kito buvo uþdedami taip, kad nesutaptø jø stukeliø galai, 

ir sukalami mediniais kaiðèiais. Po to, jo vidinëje pusëje 

átvirtinus apie 1 m ilgio tiesias medines menteles, abu rato 

þiedai (ðonai) buvo suverþiami metaliniais varþtais. Pada-

ius abu rato þiedus, jø viduje buvo átvirtinama po 8 (kartais 

po 4) stipinus, kurie jungë þiedus su rato centre esanèiu 

velenu. Veleno galuose buvo po metaliná aðigalá, suverþtà 

trimis ar keturiais lankais (4 pav.). Vienas veleno 

aðigalis dëtas á guolá, átaisytà atramoje, daþniausiai suræstoje 

ið ràstø arba taðø (vëliau betoninëje), kitas – ant guolio, 

esanèio malûno viduje. Ið pradþiø malûnuose naudoti 

mediniai guoliai (5 pav.), vëliau metaliniai. Iðorëje buvæs 

guolis atauðdavo nuo vandens, paduodamo latakëliu, viduje 

buvo tepamas degutu arba lajumi, o kartais auðinamas 

ir vandeniu, taip pat atvestu latakëliu. 

Kad besisukdamas ratas suktø jame átaisytà velenà, uþtvankos 

pralaidomis nukreipta vandens srovë buvo leidþiama 

tokio ploèio, kokio buvo vandens ratas, lataku á rato 

þieduose átvirtintas menteles (3 a pav.). Kadangi apatinio 

veikimo vandens rato sukimasis pagrástas smûgio jëga, vandens 

srovë turi bûti pakankamai srauni. Jo naudingumo 

koeficientas 0,3. 

Tokiu pat principu veikë ir malûnai, kuriø vandens 

ratai buvo átaisyti ant plûdurø (pontonø) (6 pav.). Plûdurai 

inkarais buvo átvirtinami srauniausioje upës vietoje. 

Vidurinio veikimo vandens ratas yra analogiðkas apatinio 

veikimo vandens ratui, tik prie jo pritvirtintos mentelës 

statytos kampu, todël primena lovelá, o vandens rato 

þiedø vidus iðkaltas lentomis. Tokiam ratui sukti vandens 

srovë nukreipiama ðiek tiek þemiau vandens rato veleno 

aðies (3 b pav.). Ratas, veikiamas á lovelius atsimuðanèio 

vandens smûgio ir svorio jëgos, sukasi ir gali pasiekti 0,6– 

0,7 naudingo veikimo koeficientà. 

Virðutinio veikimo vandens ratas darytas toks pats kaip 

ir vidurinio veikimo ratas. Taèiau ðiam ratui sukti vandens 

lygis turëjo bûti pakeliamas iki rato virðaus, kad van- 

• 4 pav. 

• 5 pav. 

• 6 pav. 

11 


3 

1-tubinratis, 

2-kreipratis 

3-siurbvamzdis 

• pav. 7 

1 

2 


dens srovë kristø á lovelius (3 c pav.). Tokiu bûdu ratas 

sukosi veikiamas vandens svorio ir ið dalies smûgio jëgos. 

Ðio rato naudingo veikimo koeficientas didþiausias – 0,75– 

0,8 (naudingo veikimo koeficientai pateikti pagal prancûzø 

mechaniko Sonne darbus). 

Nesvarbu, kokio veikimo buvo vandens ratas, siekiant, 

kad naudingai veiktø, jis turëjo bûti átaisytas taip, kad paleidus 

malûnà, rato apaèios netvindytø vanduo, nes naudingo 

veikimo koeficientas priklauso ir nuo rato sukimosi 

greièio. Nors derinant ávairias priemones buvo pasiekiamas 

pakankamai aukðtas naudingumo koeficientas, vis dëlto 

ilgainiui vietoj vandens ratø imta naudoti turbinas. 

Lietuvoje populiariausios buvo reaktyvinës (sukamos 

kinetinës ir potencinës energijos) Frensio tipo turbinos, 

sudarytos ið kreipraèio ir turbinraèio. Vanduo, pratekëjæs 

(visu tûriu) per kreipraèio ir turbinraèio menteles, iðteka 

per siurbvamzdá (7 pav.). Tokiu bûdu vandens energija 

virsta mechaniniu darbu, perduodamu á transmisijà, o ið 

jos á girnas. Turbinos montuotos mediniuose, vëlesniais 

laikais gelþbetoniniuose ðuliniuose. Turbinos ratas statytas 

horizontaliai (aðis ámontuota vertikaliai), kartais – vertikaliai 

(aðis ámontuota horizontaliai). Malûnø savininkai turbinas 

pirkdavo (gamintas Rygos, Kauno ar kitø miestø fabrikuose) 

arba uþsakydavo pagaminti vietos meistrams. XX a. 

pradþioje pagausëjus malûnø, ëmë steigtis firmos, prekiaujanèios 

jø áranga. Utenoje veikë Tidikio firma, staèiusi 

savo ar kitø fabrikø gamintas turbinas. 

Transmisija 

Transmisija nuo vandens rato arba turbinos energijà 

perduoda á darbo mechanizmà – girnas. Transmisijà sudaro: 

velenas, krumpliaraèiø poros, verpstë ir aðys. Buvo vien-

pakopë arba dvipakopë transmisija, daþniausiai medinë 

krumpliaratinë. 

Vienas vandens ratas paprastai suko vienerias girnas, 

kartais – dvejas. Tradiciniai malûnai buvo su vienu, 

dviem arba trimis vandens ratais. Sukantis vandens ratui, 

sukosi ir jame átaisytas velenas, kuris sukdavo kampiná 

krumpliaratá, sumontuotà ant vandens rato veleno 

galo, esanèio malûno viduje. Kampinis krumpliaraèio ratas 

buvo sudarytas ið dviejø sluoksniø, sujungtø kaiðèiais. 

Rato plokðtumoje krumpliams buvo iðkalti lizdai taip, 

kad sukantis vandens ratui, kampinis krumpliaratis sukibdavo 

su varomuoju krumpliaraèiu (ámontuotu specialiame 

stove), kuris sukdavo ant verpstës átaisytas girnas. 

Malûne su dvejomis girnomis, sukamomis vieno vandens 

rato, buvo árengtas tarpinis krumpliaratis, per kurá buvo 

sukamos abejos girnos. 

Jei prie kampinio krumpliaraèio (per papildomà krumpliaratá) 

buvo jungiamos papildomos transmisijos, tuomet 

ant papildomo krumpliaraèio aðies buvo dedamas skriemulys 

dirþinei ar virvinei pavarai arba kardaninë jungtis 

(Jageloniø malûnas Kaiðiadoriø r.). Prie papildomos transmisijos 

jungtos lentpjûvës, diskiniai pjûklai, maðinos lentelëms 

ar gontams gaminti, kuliamosios ir pan. 

Kartais ant veleno árengdavo kumðtelius milvëliui prijungti. 

Toks velenas buvo suprojektuotas Pasvalio malûnui. 

Taèiau daþniausiai milvëlius árengdavo prie atskiro 

vandens rato. 

Girnos 

Malûno darbo mechanizmas – girnos (8 pav.). Jas sudaro 

virðutinis ir apatinis girnakmeniai (girnapusës), kuriø trinamuosiuose 

pavirðiuose iðkalti grioveliai-vagelës (9 pav.). 

13 


• 8 pav. 

• 9 pav. 


Apatinio girnakmenio centre átaisyta girnø aðis – verpstë, 

kuri su girnakmenio virðutine (horizontalia) plokðtuma sudaro 

statø kampà. Tas kampas bûdavo nustatomas áliejant 

triðaká á virðutiná girnakmená. Tai buvo atliekama specialiu 

skriestuvu (10 pav.), tikrinant, kad girnos neturëtø muðimo. 

Ant verpstës galo (nupjautinës keturkampës piramidës 

arba nupjautinio kûgio formos) buvo uþmaunamas virðutinis 

girnakmenis, kurá su verpste sujungdavo triðakiu. Uþmovus 

virðutiná girnakmená, ant girnø buvo uþvoþiamas medinis 

ar skardinis kubilas su skyle dugno viduryje. 

Virðutinei girnapusei sukantis, ið prapiestës („akies“) 

grûdai patenka á vageles, þirkliðkai suspaudþiami ir sutrinami. 

Nuo girnø miltai subyra á kubilà, ið jo pro angà 

storame mediniame þiede, juosianèiame apatinæ girnapusæ 

ir pritvirtintame prie grindø, – á „rankovæ“ („aulà“), daþniausiai 

perskirtà per pusæ. Reguliuojant tarpelá tarp girnø, 

buvo nustatomas miltø rupumas. Kai kurie labiau pa-

tyræ malûnininkai su tomis paèiomis girnomis maldavo, 

pikliuodavo miltus, darydavo kruopas. 

Ant kubilo briaunø ar virð kubilo statytas árenginys, 

reguliuojantis grûdø ábërimà. Já sudarë piltuvë su apaèioje 

pakabintu keturkampiu loveliu. Prie lovelio pritvirtintas 

kratiklis (lazda). Laisvasis kratiklio galas ávertas á triragá. 

Lazda, spyruokle spaudþiama prie triragio (ið vidaus), sukantis 

girnoms kratosi ir beria grûdus ið keturkampio lovelio 

á prapiestæ. Tarpas tarp piltuvës ir lovelio reguliuotas 

dirþeliu ir velenëliu arba pleiðtu. Tarpelis buvo tikrinamas 

ið piltuvës vidaus, ákiðant rankà pro kontrolinæ angà piltuvës 

ðone. Kad grûdai neiðbyrëtø, anga bûdavo uþdaroma 

storos odos voþtuvu. Lovelio apaèioje daþnai tvirtintas varpelis, 

kuris imdavo skambëti, iðbëgus já sëmusiems grûdams. 

Didesniuose malûnuose bûdavo árengiamos viena 

virð kitos dvi piltuvës. Antra piltuvë buvo pastogëje. Pasibaigus 

grûdams apatinëje piltuvëje, atidarius sklàstá, á jà 

buvo suleidþiami grûdai ið virðutinës. Uþstûmus sklàstá, á 

virðutinæ piltuvæ pildavo kitos rûðies ar kito kliento grûdus. 

Taip malta sparèiau, o ir girnos tuðèiai nesisukdavo. 

Besisukdamos girnos nudildavo. Jas reikëjo aðtrinti, 

gilinti jø griovelius. Girnakmenius aðtrindavo (kaldavo) kas 

dvi savaites. Nukelti girnas buvo nelengva. XIX a. ir XX a. 

pradþioje girnakmenius keldavo ir apversdavo rankomis 

trys keturi vyrai, naudodami svertus. XX a. 4 deðimtmetyje 

girnakmeniams nukelti imta naudoti nukëlimo mechanizmà 

– du kablius (ðarnyriðkai sujungtus su varþtu), 

vadinamus „þirklëmis“ arba „replëmis“ (11 pav.). Uþ girnakmenio 

ðonuose iðkaltø ar iðlietø cilindriniø lizdø uþkabinus 

kablius buvo sukamas varþtas, pritvirtintas palubëje 

arba prie girnø stovo. Taip girnakmenis buvo nukeliamas 

arba nuleidþiamas. Nukelti girnakmeniai buvo kalami tam 

• 10 pav. 

• 11 pav. 

15 


• 12 pav. 


skirtais plaktukais – girnakaliais (12 pav.). Kalant girnakmenio 

plokðtuma paðiauðiama ir pagilinamos vagelës. Vienam 

girnakmeniui iðkalti reikëjo apie 10 girnakaliø. 

Malant svarbu, kad bûtø gerai suleistos girnos ir sureguliuotas 

tarpelis tarp girnakmeniø. Todël akmeninæ apatinæ 

girnapusæ stengtasi nutaðyti kiek ámanoma lygiau. Nutaðytà 

girnapusæ guldydavo ant grindø. Jos virðutinë, darbinë, 

dalis buvo nustatoma horizontaliai po girnapuse kalant 

kylius. Horizontalia kryptimi apatinës girnapusës padëtis 

buvo reguliuojama varþtais, átaisytais storame mediniame 

þiede, juosianèiame girnapusæ (tarp þiedo ir girnapusës 

bûdavo tarpelis). Naujesniuose malûnuose apatinës 

girnapusës darbinio pavirðiaus horizontalumà pasiekdavo 

reguliuodami girnapusës padëtá varþtais ið apatinio aukðto. 

Tuomet girnapusë bûdavo paguldyta arba tiesiai ant grindø, 

arba ant trikampio. Kai kuriuose malûnuose apatiniam 

girnakmeniui paguldyti árengtos fabrikinës gamybos metalinës 

atramos, leidusios girnakmená reguliuoti ávairiomis 

kryptimis. Tarpelis tarp girnakmeniø reguliuotas pakeliant 

ar nuleidþiant virðutiná girnakmená, uþmautà ant verpstës. 

Verpstës apatinis galas átvirtintas gulsèioje sijoje, kurià kilnojant 

aukðtyn þemyn ir buvo reguliuojamas tarpelis tarp 

girnakmeniø. Sija buvo kilnojama kyliais, svertais arba 

varþtu. 

Iki XIX a. pabaigos dar plaèiai naudotos akmeninës 

girnos, darytos ið vietos lauko akmenø – porfyro, granito, 

bazalto, smiltainio, titnago. XIX a. antrojoje pusëje pradëta 

lieti girnas, kurios paplito XX a. viduryje. Ið pradþiø 

prie nudilusiø akmeniniø girnø bûdavo priliejamas darbinis 

(trinamasis) abrazyvinis sluoksnis. Vëliau, ypaè paplitus 

cementui, pradëta lieti visas girnas. Girnakmenio pagrindà 

darydavo ið cemento, þvyro, skaldos ir vandens mi-

ðinio, o darbinæ dalá ið elektrokorundo, skaldos, magnezito 

ir chlorinës magnezijos. Darbinëje dalyje pagal ðablonà 

darytos vagutës. Vidutinio dydþio (1,2 m skersmens) girnose 

darytos 27 apie 45 mm ploèio ir 15 mm gylio vagelës. 

Jei girnos lietos malti smulkiau, jose darytos tiesios 

vienos krypties vagelës. Virðutinis girnakmenis darytas storesnis, 

nes jis greièiau sudildavo nei apatinis. Girnapusës 

bûdavo sujuosiamos metaliniais lankais. Apatinio girnakmenio 

lankas tvirtintas 6 cm þemiau, o virðutinio – 5 cm 

aukðèiau jo trinamosios dalies. Greta lietiniø girnø naudoti 

„prancûziðki“ girnakmeniai, kuriø trinamojoje pusëje 

buvo álieta balkðvo korëto akmens, atveþto ið Prancûzijos, 

plokðteliø. XX a. pirmojoje pusëje malûnø girnakmenius 

liejo keliaujantys meistrai, kartais patys malûnininkai. 

Liejimui reikalingas medþiagas – chlorà, magnezijà ir 

akmenis – pristatydavo vietos prekybininkai. Girnakmenius 

liejo Kaune, Tilþëje, Ðiauliuose, Vilniuje, Rygoje, Vroclave, 

Varðuvoje veikusios dirbtuvës. Jais prekiavo Ðuvalo 

ir Romo firmos (Kaune), bendrovë „Malûnas“, Rubinðteino 

girnø fabrikas ir malûnø daliø árengimø dirbtuvë Ðiauliuose. 

Lietinës girnos darytos didesnës nei akmeninës, be 

to, jos sukosi greièiau. Geros kokybës miltams sumalti 

girnos turëjo suktis 70–80 kartø per min. greièiu. Taip 

besisukanèios girnos per 24 val. sumaldavo 73 pûdus grûdø. 

Paplitus lietinëms girnoms, akmeniniø nebuvo atsisakyta. 

Jos ir toliau naudotos pikliavimui. 

Kiti árengimai 

Miltai malti ne tik girnomis, bet ir veleniniu malimo 

átaisu – valcais (valcuojami). Valcais gamintos ir kruopos. 

Valcus paprastai sudarë du lygiagretûs volai, skirtingu greièiu 

besisukantys prieðingomis kryptimis. Volai átaisyti me- 

17 



taliniame (anksèiau mediniame) rëme ir sukami krumpliaratine 

pavara, o patys valcai – dirþine pavara. Jie, kaip ir 

girnos, turëjo grûdø ábërimo, tarpelio tarp volø sureguliavimo, 

tepimo ir kità árangà. Paprastai valcai buvo dviejø porø: 

vienos poros volø pavirðiai lygûs, kitos – rifliuoti, t. y. su 

grioveliais ar vagelëmis. Priklausomai nuo volø rifliuotumo, 

sukimosi greièiø skirtumo ir malamo produkto stambumo 

valcai grûdus plëðo, skaldo arba sutrina (sumala). 

Nuo grûdø arba miltø atskirti juodojo metalo tarðalus 

naudoti magnetai. Per jø sukurtà magnetiná laukà plonu 

sluoksniu leidþiamuose grûduose ar miltuose buvusios juodojo 

metalo dalelytës prikibdavo prie magnetø. Gaminant 

rûðinius miltus, magnetø buvo pritvirtinama beveik visose 

technologinëse linijose. 

Miltai sijoti plokðèiasieèiais – sietais su rëmais, pakabintais 

keliais aukðtais ant mediniø templiø ar metaliniø 

lynø. Tarp rëmø su sietais buvo velenas su atsvaru. Velenas 

sukdamasis judindavo sietus, ið kuriø miltai iðbyrëdavo 

á „rankoves“. Kad sietai neuþsikiðtø, jø akutës valytos 

ðepeèiais, judanèiais miltø latakais. Lietuvoje populiaresnës 

buvo „Reform“ tipo vëtyklës. Jose, pro sietø apaèià 

ventiliatoriumi puèiant orà, nuo sijojamø miltø atsiskiria 

smulkios dalelës ir pakyla, o sumaþëjus oro srautui, sukrenta 

á lovelius. Ðiose vëtyklëse rûðiuotos kruopos. „Reform“ 

vëtyklës buvo árengtos dideliø ûkiø ir pramoniniuose 

malûnuose. 

Miltus nuo sëlenø atskirdavo ðeðiakampiu arba cilindru 

– senoviðka maðina, vadinama pikliumi. Jà sudarë dëþë, 

kurioje ant ðiek tiek pasviros aðies buvo sumontuotas 

reketo mechanizmas – ðeðiakampë prizmë, aptraukta ðilkiniu 

audeklu. Sukantis reketui, ið girnø á ðeðiakampá byrantys 

miltai bëgo palei pasvirà aðá ir sijojosi. Sëlenos iðbyrë-

davo ið cilindro, o miltai subyrëdavo dëþën. Panaðiai kaip 

ðeðiakampis veikë sijojimo maðina – centrifugalas. Tik joje 

vietoj ðeðiakampio buvo cilindriðkai átaisytas audeklas 

ir miltus „priversdavo judëti“ spragilai ir ðepeèiai, sukami 

reketu. Ðeðiakampis ir centrifugalas naudoti daugelyje kaimo 

malûnø. 

Beveik visuose Lietuvos malûnuose buvo ðvaistis – javø 

valymo maðina, kuria nuo grûdø buvo nuvalomos dulkës 

ir luobelës. Ðvaistá sudarë rëmas su jame átaisytu cilindru, 

kurio vidus padengtas abrazyvine medþiaga. Cilindro 

viduje sukosi reketas su spragilais. Grûdus leidþiant per 

cilindrà, luobelës ir dulkës iðneðamos oro srauto, puèiamo 

ventiliatoriaus. 

Didesniuose ir pajëgesniuose malûnuose naudota daugiau 

valymo maðinø. Juose veikë ávairios sijojimo maðinos, 

aspiratoriai, separatoriai, gyvatukai, plovimo maðinos. 

Maþuose kaimo malûnuose paprastai buvo viena ar 

dvi nesudëtingos sijojimo maðinos, todël valstieèiai javus 

malti maistui atsiveþdavo jau iðvalytus, iðplautus ir iðdþiovintus. 

Kruopoms daryti malûne buvo árengta kruopinë. Joje 

tarp abrazyviniø pavirðiø leidþiami grûdai buvo nulukðtenami 

ir gaunama vadinama grucë (kruopos ið dalies gludintu 

pavirðiumi). Kruopos dar gamintos „Omega“ ir „Excelsior“ 

(Exzelsiormuhle) ir kitomis maðinomis. „Excelsior“ 

maðina grûdus kapojant aðtriais metaliniais dantimis gamintos 

smulkios kruopos. 

Pagalbinës maðinos ir verslai 

Bene daþniausiai prie vandens malûnø buvo statomos 

lentpjûvës ir milo vëlyklos. Ilgainiui lentø pjovimui ásisteigdavo 

atskiros ámonës – lentpjûvës. Taèiau kiti ver- 

19 



slai, tokie kaip skiedrø plëðymas ar gontø darymas ir toliau 

liko prie malûnø, nes jø gamybai nereikëjo daug vietos 

ir dideliø kaðtø, uþteko atskirø stakliø. 

XIX a. antrojoje pusëje pradëjus rûpintis paðto ir karinæ 

reikðmæ turinèiais keliais, pirmiausia buvo atkreiptas 

dëmesys á netoli jø esanèius hidrotechnikos árenginius, galinèius 

uþtvindyti ar apardyti kelius potvyniø metu. Rusijos 

valdþia reikalavo suregistruoti ir ávertinti Vilniaus gubernijos 

hidrotechniniø árenginiø bûklæ. 1862 m. praneðimuose 

daugelis malûnø ávertinti kaip „paprastas vandens 

malûnas“, be iðsamesnio paaiðkinimo (nebuvo pateikti duomenys 

ið Vilniaus, Aðmenos ir Vileikos apskrièiø). Jie projektuose 

arba iðduodamuose leidimuose vadinti „mukomoljnaja 

meljnica“. Ið pateiktos lentelës (be apskrièiø, kurios 

nepriklauso Lietuvai) matyti, kad milo vëlyklos gana daþnai 

veikë vandens malûnuose. Ið praneðimø þinoma, kad 

prie 81 malûno veikë 9 milo vëlyklos, 3 lentpjûvës ir 

1 kuliamoji. 

Apskritis Vandens Milo Lentpjûvë Kuliamoji 

malûnas vëlykla 

Vilniaus nëra duomenø 

Trakø 15 2 1 1 (be malûno) 

Ðvenèioniø 66 7 1 1 

Ið viso: 81 9 2 2 

1862 m. praneðimuose nurodoma, jog malûnai buvo 

privatûs (dvarininkø, grafø, generolø majorø, kunigaikðèiø) 

ir valdþios (priklausë iþdui, valdiðkam dvarui ar bendrovei). 

Tuo tarpu dauguma milo vëlyklø ir lentpjûvës priklausë 

dvarininkams. Reikia paþymëti, kad praneðimuose 

nenurodyta në vieno malûno, priklausanèio miestieèiui,

aþnyèiai, vienuolynui, cerkvei ar sinagogai, nors tokiø 

malûnø bûta. 

Trakø apskrityje nurodyta buvus 15 vandens malûnø, 

2 milo vëlyklas, 1 lentpjûvæ ir 1 vandeniu sukamà (be malûno) 

kuliamàjà. Gripiðkëse ant Strëvos upës buvæs malûnas 

su milo vëlykla priklausë dvarininkui Rosochockiui, o 

Þieþmariuose ant Strëvos upës buvæs malûnas su maðina 

lentoms pjauti – grafui Tiðkevièiui. 

Ðvenèioniø apskrityje ið 66 vandens malûnø 7 buvo su 

milo vëlyklomis, 1 malûnas su lentpjûve ir 1 su kuliamàja. 

Ið praneðimø þinoma, kad dvarininkës Marijos Bilevièienës 

vandens malûnas ir milo vëlykla Zulovo viensëdyje ant 

Merkio upës veikë atskirai. Kitas malûnas ir atskirai veikianti 

milo vëlykla buvo ant Soroèiankos upelio prie Soroèiø 

kaimo ir priklausë Vladimirui Paðkevièiui. Dvarèioniø 

viensëdyje ant Rudnios upës buvæs malûnas ir milo 

vëlykla priklausë dvarininkei Onai Giðevskienei. Olðevo 

viensëdyje ant Stromiankos upës malûnas, milo vëlykla ir 

lentpjûvë buvo generolo majoro Stanislovo Chominskio 

nuosavybë. Prie Kujaliø uþusienio prûdo pastatytas malûnas 

ir milo vëlykla priklausë dvarininkui Richardui Gizbertui, 

o prie Trabuciðkio uþusienio prûdo buvæs malûnas 

ir milo vëlykla buvo Jurijaus Bilevskio. 

Galima tik spëlioti, kodël á minëtus praneðimus nepateko 

vienas ar kitas objektas. Greièiausiai á valdininkø praneðimus 

daugelis malûnø nepateko dël reto paðto ir kariniø 

keliø tinklo ar kaip objektai, esantys atokiau nuo ðiø 

keliø ir per potvynius jø neuþliejantys. 

Kaip matyti ið lentelëje pateiktø duomenø, daþniausiai 

prie vandens malûnø veikë milo vëlyklos-milvëliai (13 pav.). 

Jos buvo dviejø tipø: piestinës ir spintinës (dëþinës). Piestiná 

milvëlá sudarë vandens ratas, velenas su kumðteliais, • 13 pav. 

21 



piesta ir piesèiai. Piestinës vëlyklos buvo árengiamos malûno 

viduje arba atskirame pastate, kitapus uþtvankos su 

atskiru vandens ratu ir vandens padavimo áranga. Jei milvëlis 

buvo árengtas malûne, já daþniausiai sukdavo atskiras 

vandens ratas. Todël milvëlis galëjo veikti ir malant. Milo 

vëlyklos, jungiamos prie pagrindinio malûno vandens rato, 

sukanèio girnas, projektuotos Vilniuje. Toká milvëlá 

prie vandens rato veleno prijungdavo kumðteliais. Tokiu 

bûdu vandens ratas, sukdamas girnas, kartu suko ir milvëlá. 

Spintose árengti milvëliai buvo jungiami prie malûno 

transmisijos kurio nors skriemulio. 

Pirmojo tipo milvëliuose buvo veliama piestoje piesèiais. 

Patalpos viduje lygiagreèiai velenui statytas ið medþio 

skobtas dviejø ar trijø tarpsniø lovys-piesta. Á lová buvo 

dedami iðvynioti, karðtu vandeniu sulieti vilnonio audinio 

rietimai ir nuleidþiami piesèiai. Juos, sukantis vandens 

ratui, pakaitomis uþkabindavo ir pakeldavo veleno 

kumðteliai. Kumðteliui atsikabinus, piestis krisdavo á milà, 

o apsisukus ratui, kumðtelis já vël pakeldavo. Audinys 

laistytas karðtu vandeniu ir grumdytas piesèiais, kol susiveldavo. 

Ant krosnies, buvusios milo vëlykloje, kaitintas vanduo 

ir dþiovintas milas. Kad milas bûtø graþesnis ir geresnës 

kokybës – lygintas („gliancuotas“). Geros kokybës milà 

veldavo atskirai árengtose vëlyklose. XIX a. viduryje prie 

malûno tvenkinio árengtos vëlyklos buvo Daubutiðkës (Ðalèininkø 

r.), Rudnios (Varënos r.), Sariø, Antasarës ir Perðaukðèio 

kaimuose (Ðvenèioniø r.). 

XIX a. pabaigoje ir XX a. pradþioje naudotas spintos 

tipo milo vëlimo agregatas. Vadinamoje spintoje buvo sumontuota 

eilë velenëliø, per kuriuos praverdavo iðvyniotà 

milo rietimà ir susiûdavo þiedu. Á milvëlá vamzdþiu buvo

leidþiamas karðtas garas ið ðalia kaitinamo katilo. Sukantis 

velenëliams, vilnonis audinys bûdavo traukiamas per lovelá 

ir velenëlius ir suveliamas. Velenëliai dirþine pavara buvo 

jungiami prie transmisijos. Spintinis milvëlis buvo Minèios 

(Utenos r.), Èiûlënø kaimo (Molëtø r.) malûnuose. Tokius 

milvëlius gamino vietos arba keliaujantys meistrai. 

Prie malûnø veikë dviejø tipø lentpjûvës: vadinamieji 

„tartokai“ su rëminiu pjûklu ir árenginys su diskiniu pjûklu. 

„Tartoku“ pjautos lentos. Juo vienu metu buvo iðpjaunama 

po kelias lentas. Diskiniais pjûklais pjautos lentelës 

stogams dengti (Jageloniø ir Tadaravos ant Strëvos malûnuose, 

Kaiðiadoriø r.), apipjaunami sienojai ir skerssijos 

mediniams pastatams statyti, iðpjaunamos lentos. Troðkûnuose 

(Anykðèiø r.) esantis Juozo Staðkevièiaus medinis 

malûnas buvo „su átaisymu milø vëlimui ir apvaliu pjûklu 

lentø pjovimui“. Ilgainiui lentpjûvës modernizuotos árengiant 

lokomobilius, varomus medienos atliekomis, kurie 

sausros metu sukdavo ne tik diskà lentoms pjauti, bet ir 

malûno girnas. 

Kai kuriuose malûnuose malta þaliava popieriui gaminti – 

popieriaus masë (Mûro Vokës malûne), gamintas kartonas 

ar popierius (Grigiðkiø, Verkiø malûnuose). Tadaravos 

(Kaiðiadoriø r.) ir Minèios (Utenos r.) kaimø malûnuose 

buvo po maðinà gontams gaminti (gontai – suleidþiamos 

lentelës stogams dengti). Èiobiðkio kaimo (Ðirvintø 

r.) malûne iki XX a. vidurio veikë skiedrø stogams 

dengti droþimo maðina. Kai stogines skiedras pradëjo iðstumti 

pjautinës lentelës, imta naudoti dirþine pavara sukamas 

diskines maðinas. Kartais malûnuose naudotos ir 

tekinimo staklës, dirþine pavara jungtos prie transmisijos. 

Prie malûno bene ilgiausiai veikusi kalvë buvo Rudnioje 

ant Ûlos upës. Rudnios malûnas (Varënos r.) ant 

23 



Ûlos upës nuo XVI a. þinomas kaip geleþies kalykla. Ðioje 

kalvëje ið balø rûdos kaldavo noragø ruoðinius ir ávairias 

malûnø ar kitø mechanizmø dalis. Vandens ratai sukdavo 

velenus su kumðteliais, kurie kilnodavo kûjus. Vandens jëga 

naudota ir dumplëms pûsti. 1841 m. ðis malûnas buvo pritaikytas 

grûdø malimui. Jo uþtvanka naudota ir sieliams plukdyti, 

jame veikë lentpjûvë, kalvë, milo vëlykla ir daþykla. 

Malûnø pastatai ir statyba 

Vandens malûno pastatas, kitaip negu vëjo malûno, beveik 

nepriklausë nuo malûno mechanizmo, nes jis konstruktyviai 

nejungtas su sienomis. Dauguma malûnø buvo mediniai, 

nesudëtingø architektûriniø formø, statyti ið apipjautos 

medienos, ræsti lygiomis kertëmis, kartais puoðtais antlangiais 

ir durimis. Pamatai daþnai akmens mûro, bent jau 

ið vandens pusës. Mûriniai malûnai, statyti daugiausia dvaruose, 

buvo plytø ar akmenø mûro, ávairiø formø ir tûriø, 

puoðti plytø antlangiais, lauko akmenø ir skaldos faktûra. 

Malûnø stogai dengti gontais, skiedromis, lentelëmis, vëliau 

– èerpëmis, skarda, ðiferiu. Medinis malûnas daþnai buvo 

geriau pastatytas nei daugelio kaimieèiø gyvenamieji namai. 

Durpingose vietose statant malûnus naudoti poliai ir àþuolinës 

„pagalvës“ po mûrinëmis sienomis (Saltoniðkiø, Dubièiø 

malûnai). Mediniai malûnai buvo Saltoniðkiø dvare (Dubièiø 

apylinkëse), Dubièiø (Varënos r.), Daubutiðkës kaimuose, 

Dieveniðkëse ir Eiðiðkëse (Ðalèininkø r.), Jonuðkø 

(Ukmergës r.), Minèios kaimuose (Utenos r.), mûriniai – 

Antalieptëje (Zarasø r.), Siesarties (Molëtø r.), Bartkuðkio 

kaimuose, Musninkuose (Ðirvintø r.). 

Malûnø architektûra priklausë nuo reljefo, nuo galimybës 

sukelti vandená, vandens debito, pasirinkto vandens 

rato tipo, vandens privedimo prie vandens rato bûdo. Dël

to malûno pastato ir malûno mechanizmø santykis buvo 

ávairus, o malûnai statomi iðradingai: vieno aukðto su rûsiu 

(girnos pirmame aukðte, transmisija – rûsyje), vieno 

aukðto be rûsio (girnos ant antresolës, transmisija po antresole), 

dviejø aukðtø (pirmame aukðte transmisija, antrame 

– girnos) ir dar visokiø kitokiø kombinacijø. Dauguma 

malûnø – staèiakampiai. Jei malûnas statytas su gyvenamàja 

dalimi, tai jis buvo iðtæsto staèiakampio plano. Su 

gyvenamàja dalimi buvo Gornostajiðkiø ir Panezdiliø (Ðalèininkø 

r.), Kareiviðkiø (Trakø r.) malûnai. Taèiau árengiant 

malûnà dël ávairiø mechanizmø jo forma ir tûriai 

keitësi: virð vandens ratø buvo sukalamos paðiûrës, kad 

þiemà ratai ne taip apledëtø; vandens ratus pakeitus turbinomis, 

ðiek tiek kito ir malûno pastato struktûra, vietoj 

vandens ratø buvo statomi priestatai vandens turbinoms. 

Árengiant garo katilus ir motorus ar lentpjûves buvo pristatomi 

priestatai, malûno planas ágaudavo T arba L raidþiø 

pavidalà. Architektûrinei iðraiðkai darë átakà ir technologinës 

linijos – grûdø áneðimo ir iðneðimo bûdai, maiðø 

uþkëlimo mechanizmø tipo pritaikymas ir pan., be to, 

kitoje upës ar kanalo pusëje pastatydavo milo vëlyklas, tiltelius, 

prie malûno árengdavo buomus ar stoginës arkliams 

pririðti. 

Dvarø malûnai bûdavo geriau pastatyti ir puoðnesni, 

taèiau jø áranga buvo prastesnë nei kaimo malûnuose. Dvaro 

malûnuose beveik nebuvo keltuvø maiðams, juos neðiodavo 

patys klientai. O grûdus pradëta sverti tik po Pirmojo 

pasaulinio karo. Iki tol mokëta uþ sumaltà maiðà. Tai 

þinodami valstieèiai siuvo tokio dydþio maiðus, koká pripylus 

galëdavo paneðti. Mat malûnininkai reikalavo, kad 

maiðà á malûnà áneðtø pats klientas. Todël ûkininkai á malûnà 

siøsdavo stipriausius vyrus. 

25 



Vandens malûnø statyba priklausë nuo finansiniø resursø, 

reljefo ypatumø bei kaimynø. Juos leista statyti tik ten, 

kur uþtvenkus upæ, nebûtø kenkiama ðalia gyvenantiems. 

Daþniausiai pasitaikantis kliuvinys buvo padidëjæs þemës 

drëgnumas arba paupio pievø uþtvindymas. Vis dëlto su kaimynais 

susitarus buvo leidþiama statyti malûnà, taèiau, jei 

buvo padaromi nuostoliai, juos reikëjo atlyginti. Uþ padarytà 

þalà daþniausiai malta nemokamai. Ðienaujant lankas buvo 

nustatomas laikas, kai malûnininkas turëdavo malûnà sustabdyti 

arba tvenkinyje laikyti þemesná vandens lygá. Taèiau 

kartais, siekiant sutrukdyti malûno statybà, buvo daromi 

ir ávairûs formalûs kliuviniai. Pasitaikë ne vienas atvejis, 

kai dvarininkas kreipësi á valdþios institucijas ir praðë neleisti 

valstieèiui statyti malûno dël jam daromø nuostoliø. 

Jei leidimas statyti jau buvo iðduotas, tuomet buvo nurodoma, 

kad malûnas statomas pagal prasto mastelio brëþiná ir 

reikalauta pateikti naujà projektà ir pan. 

Daþnai kildavo nesutarimø su gretimo malûno savininku. 

Konflikto prieþastis paprastai buvo tyèinis vandens uþlaikymas 

tvenkinyje, taip trukdant þemiau esanèio malûno 

darbui. Þinoma atvejø, kai ásiplieskus ginèui ir atsiradus 

konfrontacijai buvo staigiai paleistas vanduo, taip padarant 

nemaþø nuostoliø kitam malûnui. Pasitaikydavo, kad 

ið prûdo paleistas vanduo nuplaudavo konkurento uþtvankà 

ar net malûnà (Lapainios malûnas, Kaiðiadoriø r.). Siekiant 

to iðvengti, iðduodant leidimus buvo þiûrima, kad 

malûnai nebûtø statomi per arti. 

Reikia paþymëti, kad malûnams daþnai stigdavo vandens. 

Tai trukdë versliniø malûnø darbà, nes esant vandens trûkumui 

negalëjo malti. Be to, klientai nenorëjo ilgai laukti. Dël 

konkurencijos buvo rûpinamasi, kad malûnas dirbtø be didesniø 

sustojimø ir sparèiai. Todël kaip alternatyva vandens

malûnui netoli buvo statomi vëjo malûnai. Vandens malûne 

buvo tobulinami vandens ratai, statomos turbinos, stacionarios 

garo maðinos, lokomobiliai, vidaus degimo ir elektros 

motorai. Taèiau per ekonominius nuosmukius bûdavo 

naudojami ir senieji energijos ðaltiniai. Tobulëjant malimo 

árangai, statyti nauji malûnai. Kaune 1847 m. pradëjo veikti 

pirmasis Lietuvoje garo maðina varomas malûnas. Vëliau 

garo maðinos plaèiai taikytos ir vandens malûnuose. Jø privalumas 

buvo tas, kad jos buvo varomos naudojant bet koká 

kurà – anglis, durpes, malkas, ðiaudus, pjuvenas ar skystà 

kurà. Taèiau ðios maðinos eksploatacija buvo brangi. Todël 

jà galëjo naudoti tik pramoniniai malûnai. Nuo XX a. pradþios 

vandens malûnuose pradëti naudoti vidaus degimo 

varikliai. Daþniausiai naudoti stacionarûs, kartais mobilûs 

varikliai arba traktoriai. Vidaus degimo varikliai buvo varomi 

juose uþsidegusio dyzelinio kuro, þibalo, benzino, naftos 

ar dujø. Populiariausi buvo dyzeliniai varikliai. Vidaus 

degimo varikliai naudoti kaip pagalbiniai, stingant vandens. 

Taèiau buvo malûnø, kuriø girnas suko tik vidaus degimo 

variklis. Pastaèius elektrines, vandens malûnuose iðplito elektros 

varikliai. 

Ðaltiniai ir literatûra 

Lietuvos centrinis valstybës archyvas 

Lietuvos valstybës istorijos archyvas 

Kauno apskrities archyvas 

Kultûros paveldo centro archyvas 

Ðiauliø „Auðros“ muziejaus archyvas 

Autoriaus lauko uþraðai. 

A. Andrejevas, E. Morkûnas. Technikos paminklai Lietuvoje. 

Vëjo malûnai. – Vilnius, 1982. 

B. Baranowski. Polskie mlynarstwo. – Osolineum, 1977. 

R. Gustaitis. Kaiðiadoriø rajono 

gyvenvieèiø þinynas. – Kaiðiadorys, 2001. 

27 


andens malûnai Rytø Lietuvoje 

28V

Vandens 

malûnai 

Rytø Lietuvoje 

29 



• 1 

Belmonto vandens malûnas 

(Belmonto g. 17, Vilnius) 

Plaèiame vaizdingame srauniosios Vilnios, padovanojusios 

Lietuvos sostinei savo vardà, slënyje iðlikæs Belmonto malûnas. 

Pirmieji Vilnios malûnai istoriniuose ðaltiniuose minimi 

nuo XIV a. Jie ne tik grûdus malë. Naudojant vandens 

ratus, dirbo patrankø liejyklos, popieriaus fabrikai, kalvës. 

Belmonto malûno þemës priklausë Leoniðkiø dvarui. 

1838 m. Prancûzijos pilietybæ turëjæs Karolis de Vimas ið 

Vilniaus miesto iðsinuomojo dalá palivarko þemës prancûziðko 

tipo vandens malûnui statyti. 

Statybø mastai èia buvo pramoniniai. Vilnios upë buvo 

pertverta daugiau kaip 5 m aukðèio betonine uþtvanka su 

tiltu, mediniais vandens lygio reguliavimo skydais. Iðkasti 

200 m privedamasis ir nuvedimo kanalai. Jø ðlaitai sutvirtinti 

mediniais poliais. Srovei valdyti þemiau malûno áreng-

tos ir poliø kaskados. Tiesiai virð kanalo, iðmûrijus skliautà 

vandens pratekëjimui, pastatytas trijø turbinø skyrius. Prie 

jo prijungtas 4 aukðtø malimo ir pikliavimo skyrius, ið 

kitos pusës – dviejø aukðtø grûdø valymo skyrius. Cokolinis 

malûno pastato aukðtas akmenø ir plytø mûro, aukðèiau 

statyta ið geltonø plytø. 

Deja, ðiuo kûriniu statytojas dþiaugësi neilgai. Jau 1849 m. 

ásiskolinusio ir nesumokëjusio nuomos mokesèiø Karolio 

de Vimo turtas buvo apraðytas ir parduotas kitam nuomininkui. 

Ilgiausiai, nuo 1845 iki 1940 m., malûnà valdë 

Kinkulkinai. Visà tà laikà malûnas dirbo, gamybinë veikla 

buvo nuolat tobulinama ir pleèiama. Malûnas nenustojo 

veikti Antrojo pasaulinio karo metu. Nacionalizuotas malûnas 

veikë ir socializmo laikais, bet jo árengimus jau suko 

elektros energija. Deðimtmetá stovëjæs be prieþiûros, 2001 m. 

malûnas pradëtas atkûrinëti. Restauruoti mûrai, atstatytos 

sugriautos pastatø dalys, kanalai, tiltai, atkurtos senosios 

keliø trasos; sutvarkyta aplinka, árengtas 

áspûdingas pramogø ir poilsio centras. 

31 




• 2 

Blusinës vandens malûnas 

(Blusinës km., Suþioniø sen., Vilniaus r.) 

Netoli Sudeniø, keliø sodybø Blusinës kaime, kiek atokiau 

nuo kitø sodybø stovi vandens malûnas. 1926 m. pastatytas 

ant maþo Jusinës upelio, Þeimenos upës intako, 

malûnas galëjo veikti tik sukaupus didesná vandens kieká. 

Tam upelio slënis buvo pertvertas 1,9 m aukðèio þemiø 

uþtvanka. Vandens jëgai paþaboti uþtvankoje árengtas betoninis 

vandens privedimo prie turbinos kameros tunelis, 

o vandens pertekliui pavasariniø polydþiø metu nuleisti – 

mediniais skydais reguliuojama persiliejanti pralaida. Uþtvanka 

buvo galima privaþiuoti prie malûno, todël virð kanalo 

árengtas medinis tiltas. 

Malûno árenginiams sukti labai originaliai árengta hidroenergetinë 

dalis. Vanduo, atvedamuoju tuneliu patekæs 

ið uþtvankos, sudarë 3,4 m hidrostatiná slëgá, priversdavusá 

modernià iki ðiol iðlikusià, bet uþverstà þemëmis „Frensis“

tipo turbinà suktis it þaisliná vilkelá. Kad iðtekëjæs 

ið turbinos kameros vanduo negriautø 

malûno pamatø, ðioje vietoje pastatas pastatytas 

ant „kojø“ – betoniniø kolonø. 

Turbût jau statant malûnà didesnë pastato 

dalis buvo skirta gyvenimui. Cokolinio aukðto 

gyvenamojoje dalyje buvo namo rûsys, o malûno 

dalyje – transmisija su geleþiniais masyviais 

krumpliaraèiais, kuri perdavë sukimo jëgà 

á árenginius. Prieð keletà metø pastato rûsyje 

dar buvo iðlikæs vienas krumpliaratis. 

Pirmasis pastato aukðtas beveik visas ræstas 

ið pjautø ràstø, tik koks ðeðtadalis jo, kur 

matyt, stovëjo pagrindiniai malûno árenginiai, 

yra karkasinis, vertikaliai apkaltas lentomis. 

Ðio malûno tyrinëtojui dar teks áminti ne 

vienà paslaptá. Mums nepavyko ið vidaus apþiûrëti 

nei pirmo aukðto, nei po dviðlaièiu stogu 

esanèios palëpës, nei kitø sodybos pastatø. 

Lieka neþinoma, kokià pirmo aukðto ir palëpës dalá uþëmë 

malûno árenginiai iki iðpleèiant gyvenamàjà dalá, kiek girnø 

ir kokiø kitø malûno árenginiø turëjo ðis malûnas, kas ið jø 

iðlikæ. Ypaè paslaptingas originalus ûkinis pastatas, stovintis 

lygiagreèiai su malûnu, uþ betoninës vandens pralaidos. Malûno 

sodyboje stovi ir tradiciniams kaimo uþsiëmimams – 

gyvulininkystës ir þemdirbystës darbams skirti pastatai, ið kuriø 

savo architektûra iðsiskiria akmenø ir molio konstrukcijos 

tvartas. Matyt, pragyvenimui malybos verslo nepakako. 

Visa malûno sodyba labai áspûdinga, harmoningai susiliejanti 

su aplinka. Gaila, kad nuleistas tvenkinio vanduo, 

o paskutinës rekonstrukcijos metu uþpilta þemëmis 

ir vandens pralaida. 

33 



• 3 

Bruknynës vandens malûnas 

(Bruknynës km., Kaltanënø sen., Ðvenèioniø r.) 

Palyginus su kitais Rytø Lietuvos vandens malûnais, 

galima teigti, kad ðis malûnas iðlikæs idealiai. 

Malûnas stovi graþioje vietoje, já supa Aukðtaitijos nacionalinio 

parko puðynai, uþ keliø ðimtø metrø yra miðko 

eþerëlis uþpelkëjusiais krantais. Tik senove dvelkianèiame 

slënyje nelabai dera poilsinei pritaikytas atstatytas buvæs 

malûnininko namas. 

Istoriniai ðaltiniai teigia, kad malûnà ant nedidelio Þeimenos 

baseino Ðventelës upelio 1827 m. pastatë Rusijos armijos 

pulkininkas dvarininkas Mordvinas. Matyt, 1924 m. 

malûnà ir 132 ha þemës nupirkæs Gubertas Taluntis já modernizavo, 

nes dabar èia iðlikusi árenginius sukusi 35AJ 

hidroturbina, o ne medinis vandens ratas. 

Kad èia veiktø malûnas, Ðventelës slënyje teko supilti 

70 m ilgio, iki 5,5 m aukðèio þemiø pylimà. Susidariusiam

92 tûkst. m 3 vandens telkiniui paþaboti viduryje uþtvankos 

árengta 1959 m. renovuota betoninë pralaida. Virð jos 

pastatytas medinis tiltas. 35AJ malûno turbinai sukti nuo 

pralaidos eina latakas á áspûdingà ant poliø stovinèià turbinos 

kamerà, iðlaikanèià iki 4 m hidrostatiná slëgá. Vandens 

perteklius nuteka virð greta latako átvirtintø mediniø 

uþtvankos skydø. 

Kad uþ malûno uþtvankos susidaræs vandens ,,krioklys“ 

nesugriautø malûno, cokolinio aukðto siena nuo upelio 

pusës statyta ið tvirtesnës medþiagos – kalkiø skiediniu 

riðtø lauko akmenø. Kitø cokolio sienø akmens mûro tik 

pamatai, o sienos, kaip ir pirmo aukðto bei skliautø, ræstos 

ið apvaliø ràstø, vertikaliai sutvirtintos ràstø sàvarþomis. 

Pusskliautis stogas dabar uþdengtas skarda. Malûne 

puikiai iðlikusi technologinë áranga, transmisija, vieneri 

girnos (buvo dvejos), piklius, kruopinë, anksèiau buvo ir 

milo vëlykla. 

35 



• 4 

Èiulënø vandens malûnas 

(Èiulënø km., Èiulënø sen., Molëtø r.) 

Malûnui árengti uþtvenktas tarp dviejø eþerø tekanèio 

Virintos upelio aukðtupio – Grauþës – slënis. Ðis maþas 

upelis malûnininkø dëmesá patraukë greièiausiai dël nors 

ir nedidelio, bet tolygaus, eþero iðlyginto metinio vandens 

nuotëkio. Kad ásuktø hidroturbinas, upelá teliko uþtverti 

25 m ilgio, iki 5 m aukðèio þemës uþtvanka, pralaidà sustiprinus 

betonu. Taip gautas 4,4 m hidrostatinis slëgis 

dviems 15AJ turbinoms sukti. 

Senasis Èiulënø vandens malûnas pastatytas Grauþës 

kairiajame krante dar 1870 m. Pietinë jo dalis buvo gyvenama, 

ðiaurinëje, ðalia upelio, buvo malûno árenginiai. Pirmajame 

etape jo árengimus, matyt, suko vandens ratas, tai 

liudija ðiaurinëje cokolio sienoje esanti anga. Vëliau, turbût 

1938 m. rekonstrukcijos metu, jà pakeitë moderni 15 

AJ vertikali aðinë hidroturbina. Nuo pralaidos á medinæ 

kamerà, kurioje sukosi turbina, vedë medinis vandens latakas. 

Malûno pastatas staèiakampio plano, stovi galu á

upelá, lygiagreèiai su upeliu pastatytas puse aukðto uþ pastatà 

aukðtesnis priestatas. Cokolinis malûno aukðtas pastatytas 

ið akmenø mûro, pirmas aukðtas – apipjautø ràstø, 

gyvenamoji dalis dar ir vertikaliai apkalta lentomis. 

Malûno stogas pusskliautis, priestato – dviðlaitis, abu buvo 

dengti skiedromis. 

Prieð keletà metø lankantis malûno viduje, cokoliniame 

aukðte teko matyti be tvarkos sumestø dideliø mediniø 

krumpliaraèiø ir skriemuliø, kruopinës girnakmená. 

Daug geriau áranga iðlikusi malûno priestate: antrame aukðte 

– dvi prieðkarinës modernios kruopinës, treèiame, besijungianèiame 

su palëpe, – du pikliai. 

Senà malûno istorijà mena ir didelës akmeninës girnapusës, 

rytiniame fasade, prie áëjimo á malûnà durø panaudotos 

kaip laiptø pakopos. 

Deja, viso malûno bûklë bloga. Tyrinëtojø laukia neatidëliotini 

malûno inventorizacijos darbai, nes viskas 

nyksta. Prieð keletà metø mano fotoaparato objektyvas 

turbinos kamerà dar uþfiksavo, dabar jau neaiðku, ar pati 

turbina beiðliko. 

37 




Ðis malûnas slepia daug savo istorijos paslapèiø. Neaiðku, 

ar 1938 m. rekonstrukcijos metu, ar dar vëliau kitame 

upelio krante prieðais senàjá buvo pastatytas antras malûnas. 

Kurá laikà jie veikë kartu, tai uþfiksuota dar 1966 m. 

Ið tos paèios pralaidos antru mediniu vandens privedimo 

lataku tekëjo vanduo iki antros turbinos medinës kameros. 

Turbina èia buvo taip pat 15AJ, tik horizontali. Malûno 

pastatas kvadratinis, dviejø aukðtø, karkasinis, horizontaliai 

apkaltas lentomis, su nuo tvenkinio pusës stoge atsikiðusiu 

priestatu grûdø maiðams áneðti. Stogas dviðlaitis, dengtas 

skiedromis. Lygiagreèiai su upeliu prie malûno pristatyta 

stoginë, kur upelio vanduo suko ir apskritapjûkles lentpjûvës 

stakles. 

Malûno pastate buvo árengtos girnos, piklius, kruopinë. 

Deja, per pastaruosius metus neliko turbinos kameros pëdsakø, 

lentpjûvës stoginës, malûne tëra tik kelios paskiros 

árengimø detalës.

39 



• 5 

Gaveikënø vandens malûnas 

(Gaveikënø km., Ignalinos sen., Ignalinos r.) 

Istoriniuose ðaltiniuose paminëta, kad 1800 m. Gaveikënø 

kaimo ðiaurës rytiniame pakraðtyje, miðkø apsuptame 

slënyje uþtvenkus tarp dviejø eþerø tekantá maþà Palaukinio 

upelá, pastatytas vandens malûnas. Uþmojai èia buvæ dideli. 

Kad tik 0,2 m 3 vandens per sekundæ neðanti upelio srovë 

suktø du 15 AJ vandens ratus, kuriø dabar aplûþæs iðlikæs 

vienas, teko pastatyti 4,6 m aukðèio, 5,4 m ploèio virðuje 

þemiø uþtvankà, sukuriant 6 ha tvenkiná. Kad neiðlauþtø uþtvankos, 

pralaidos pagrindas padarytas betoninis su mediniais 

skydais vandens lygiui tvenkinyje reguliuoti. Vandens 

tiekimui á darbinius ratus pastatytas medinis latakas. 

Malûno pastatas staèiakampio plano, statytas galu á upæ. 

Malûnui naudota vakarinë dalis turi akmenø mûro cokolá, 

kuriame iðlikusi dalis transmisijos su krumpliaraèiu, o pir-

mas aukðtas plytø mûro, tinkuotas. Viduje man bûti neteko, 

taèiau literatûroje minima, kad malûno pastate iðlikæ 

girnos, du grûdø piltuvai, grûdø bunkeris. Rytinëje pastato 

dalyje gyveno malûnininkas. Ji ræsta ið apipjautø ràstø, 

apkalta iki langø staèiai, aukðèiau – gulsèiai lentomis. Pusskliautis 

stogas anksèiau buvo dengtas skiedromis. Ðiuo 

metu malûne árengtos pobûviø salës ir poilsinë. 

41 



• 6 

Ginuèiø vandens malûnas 

(Ginuèiø km., Linkmenø sen., Ignalinos r.) 

1870 m. Linkmenø dvaro savininkas Gimþauskas malûno 

girnoms sukti sumanë ákinkyti visà Srovës eþerà. To 

paties pavadinimo upelis iðtakose paþabotas 5 m aukðèio, 

10 m ploèio virðuje þemiø uþtvanka. Pradiniame etape visa 

pralaida buvo medinë, vëlesniø rekonstrukcijø metu atsirado 

ir betono átvarø. Vienoje upës pusëje pastatytas apipjautø 

ràstø milo vëlyklos pastatëlis. Kitoje pusëje – malûno 

pastatas. Jis staèiakampio plano, stovi galu á uþtvankà, 

su priestatu pietvakariuose, pamatai akmenø mûro, sienos 

apipjautø ràstø, sutvirtintos staèiai sàvarþomis. Antrà malûno 

aukðtà suformavo vientisa neaukðtai pakeltø sienojø 

ir po pusskliauèiu stogu esanèios palëpës erdvë. Pietiniame 

pastato gale buvo gyvenama, vidurinëje dalyje buvo 

krautuvë ir kamara, kuri jungësi su gyvenamàja dalimi.

Malûno árenginiai stovëjo ðiaurinëje pastato 

dalyje, arèiausiai uþtvankos. Ðiuo metu 

èia iðlikæs krumpliaratis, dvejos girnos, pastogëje 

– du grûdø bunkeriai ir maiðø keltuvas. 

Pradþioje malûno árenginius suko vandens 

ratas, vëliau, po Gimþausko mirties, 

XX a. pradþioje, kai malûnas tapo kaimo 

bendruomenës nuosavybe, uþ jo nuomà gautus 

pinigus hidrotechninë dalis buvo patobulinta, 

árengta medinë kamera ir joje sumontuota 

25 AJ turbina. Nuo 1939 m. malûnà 

paeiliui aptarnaudavo kaimo gyventojai. 

Po 1945 m. malûnas nacionalizuotas. 

Per metus jame bûdavo sumalama 800 tonø 

grûdø. 1985–1987 m. malûnas buvo rekonstruotas, 

jame árengta poilsinë ir muziejëlis. 

43 



• 7 

Grauþës vandens malûnas 

(Grauþës km., Èiulënø sen., Molëtø r.) 

Nors ir nerimaudamas, kad uþsitrauksiu dabartinio ðeimininko 

nemalonæ dël nukreipto turistø srauto á ðià ramià 

puðynu apsuptà sodybà, negaliu neapraðyti Grauþës malûno. 

Tai labai retas iðlikæs Rytø Lietuvoje maþuèiø malûnø 

egzempliorius. Èia malûno árenginiai, áskaitant ir turbinos 

ðachtà, ásprausti á 7x7,50 m dydþio plotà. Po vienu stogu 

dar maþesnëje erdvëje tilpo ir malûnininko gyvenimas. 

1854 m. uþtvenkus maþà Grauþës upeliukà 18 m ilgio, 

2 m ploèio virðuje ir iki 3,5 m aukðèio þemës pylimu, 

susidarë nedidelis tvenkinys, sukaupiantis 6000 m 3 vandens. 

Nors girnoms sukti galima buvo panaudoti beveik 

visà tvenkinio vandená, bet dideliø gamybiniø pajëgumø 

iðvystyti èia nebûtø pavykæ. Betoninëje pralaidoje mediniams 

skydams uþdarius tvenkinio nutekëjimà, vanduo mediniu 

lataku sruvendavo link malûno, gale pasukæs dingdavo 

po malûno pastatu, kur árengtoje ðachtoje sukosi „Teisset“ 

25AJ turbina.

Vos virðijanèiam vieno metro aukðtá akmenø mûro cokolyje 

buvo sumontuota transmisija, perduodanti sukimo 

jëgà ant medinës antresolës virð transmisijos stovëjusioms 

girnoms. Kitame malûno kampe stovëjo dirþine pavara varoma 

archaiðka kruopinë, dar kitame – piklius. Visas malûno 

pastatas staèiakampio plano, pastatytas galu á upelá. Pasroviui 

prie malûno buvo pristatyta nedidelë, dabar jau neiðlikusi 

karðykla. Visas pastatas ræstas ið apipjautø ràstø, 

stogas pusskliautis. Ðiuo metu, deja, malûnas nenaudojamas, 

jo bûklë bloga. 

45 



• 8 

Kazliðkiø vandens malûnas 

(Kazliðkiø km., Þelvos sen., Ukmergës r.) 

Srauni Siesarties upës srovë nuo seno traukë malûnininkø 

dëmesá. XX a. pirmojoje pusëje prie ðios upës vandens 

malûnai stovëjo beveik kas penki kilometrai. 

Kazliðkiø vandens malûnas pradëtas eksploatuoti apie 

1800 m., taèiau dabartinis, matyt, yra vëliau perstatytas. 

Platø slëná perkirtus 7 m ploèio virðuje, iki 3 m aukðèio 

uþtvanka, susidarë 7 ha, vidutiniðkai 2 m gylio tvenkinys, 

kurá dirbant malûnui galima buvo nuleisti iki 0,5 m gylio. 

Turint tokias vandens atsargas ir sraunios upës 3,2 m 3 /s 

vidutiná metiná vandens papildymà, galima buvo statyti ir 

rimtà hidroenergetiná árenginá. Betoninëje pralaidoje pastatytos 

kameros, kur veikë 2 vertikalios aðinës 40 ir 20 

AJ turbinos. Tokiai srauniai upei paþaboti teko þemiau 

tvenkinio esantá 40 m ilgio upës vagos krantø ruoþà sustip-

inti akmens ir betono nuvedamuoju kanalu. Galu á upæ 

pastatytas staèiakampis apipjautø ràstø malûno pastatas 

plytø ugniasiene buvo padalytas á gyvenamàjà ir gamybinæ 

puses. Malûno akmenø ir plytø mûro cokoliniame aukðte 

buvo transmisija, pirmame aukðte ir keliais ràstø vainikais 

pakeltoje pastogëje bei virð jos pastatytuose priestatuose 

yra iðlikusi visa áranga, kuria galima gaminti aukðèiausios, 

pirmos ir antros rûðies kvietinius miltus, sëlenas, 

manø kruopas, rugiø miltus duonai. Ðis malûnas ið 

visø apraðomø Rytø Lietuvoje dirbo ilgiausiai – iki pat 

2003 m. Deja, jo girnas suko elektros energija, nes tvenkinys 

jau seniau buvo nuleistas, o gyvenamàjà malûno dalá 

pasiglemþë gaisras. Manau, kad malûnui liko neilgai gyventi, 

nes jam gresia netoli esanèio Valtûnø malûno likimas 

– statant naujà hidroelektrinæ ir begëdiðkai deklaruojant 

malûno apsaugà, pastarojo griuvësius buldozeriai sulygino 

su þeme. 

47 



• 9 

Kijëliø vandens malûnas 

(Kijëliø km., Luokesos sen., Molëtø r.) 

Matyt, stebëdamas kaimynus, anksèiau pastaèiusius ne 

vienà vandens malûnà ant srauniosios Siesarties, ðalia upës 

gyvenantis nagingas valstietis 1935 m. nusprendë pasekti 

jø pavyzdþiu. Taip praktiðkai vieno þmogaus rankomis buvo 

pastatytas malûnas. Daugelá jo árenginiø gamino arba 

pritaikë nuo kitø mechanizmø pats meistras. 

Upë vandeninga, vagos nuolydis didelis, todël nedideliam 

malûnui pastatyti pakako skersai vagà supilti 23 m 

ilgio, 11 m ploèio virðuje, iki 3,3 m aukðèio uþtvankà. 

Tvenkinëlis susidarë nedidelis – 1 ha, bet buvo gerokai, 

iki 3,6 m, padidintas hidrostatinis slëgis, privertæs savadarbæ 

30 AJ turbinà suktis po 1500 valandø per metus. 

Pastatas malûno reikmëms statytas taupant medþiagas. 

Jis karkasinis, vieno aukðto su cokoliu, iðnaudojant ir palë-

pæ, vertikaliai apkaltas lentomis. Stogas dviðlaitis. Malûne 

árengtos girnos, piklius, kruopinë, o vëliau pristatytas priestatëlis 

ir á darbà ákinkytas savadarbis gateris medienai pjauti. 

1966 m. inventorizacijoje minima, kad vanduo jau suko ir 

30 kw generatoriø elektros energijai gaminti. Dabar, deja, 

malûnas neveikia, pastato bûklë 

bloga, uþtvanka pralauþta, 

tvenkinio nelikæ, sunykæs ir virð 

pralaidos buvæs medinis tiltas. 

49 


10 


Liubavo vandens malûnas 

(Liubavo km., Rieðës sen., Vilniaus r.) 

Liubavo vandens malûnas – tai XIX a. pabaigos – XX a. 

pradþios dvaro komplekso, kurá sudarë dvi deðimtys pastatø, 

dalis. Paveldëjæs 1912 m., já iki pat 1940 m. valdë 

Jonas Rapolas Ðlizenas. Deja, dvaro klestëjimo laikotarpis 

jau praeityje. Nebëra dvaro rûmø, likæ pastatai apgriuvæ, 

nepriþiûrimi, tvenkiniai uþakæ, netvarkomi þeldynai pavirtæ 

„lietuviðkomis dþiunglëmis“. 

O prieð ðimtà metø èia atlikti darbai áspûdingi. Kad 

ant Þalesos upelio, kurio srovë neða 6 m 3 /s vandens, bûtø 

galima pastatyti malûnà, supiltas 87 m ilgio, 6 m ploèio 

virðuje, iki 4 m aukðèio þemiø pylimas. Jo ðlaitas á tvenkinio 

pusæ sustiprintas akmenø ir betono siena. Pavasariniam 

vandens pertekliui nuleisti tokios pat medþiagos pralaida 

padaryta atskirai, á vakarus nuo pastato. 

„Frensis“ tipo turbinai sukti reikalinga vandens srovë 

tekëjo atskiru 11 m ilgio 

privedimo lataku. 

Sukimo jëgai padidinti 

turbina turëjo vakuuminæ 

traukà sukeliantá 

èiulpvamzdá, todël 

upelio vaga þemiau taip 

pat sustiprinta nuo iðplovimø 

25 m ilgio akmenø 

mûro nuvedamuoju 

kanalu. 

Malûno pastatas labai 

graþus, turi romantizmo 

bruoþø. Pastaty-

tas 1902 m., iðilginiu fasadu á tvenkiná, staèiakampio plano, 

nuo tvenkinio pusës jis atrodo kaip vieno aukðto, ið 

prieðingos – dviejø, nes cokolinis aukðtas ne þemesnis uþ 

pirmà, sienos taðytø akmenø, riðamasis skiedinys tarsi inkrustuotas 

maþais akmenukais. Fasadai tikrai puoðnûs. Langus 

rëmina raudonø plytø apvadai ir segmentinës sàramos. 

Virðuje pastatà juosia platus puoðniai dantytas karnizas. 

Langai ir durys staèiakampës formos, mediniai. Pagrindinës 

áëjimo durys puoðtos „eglute“ sukaltomis lentomis. Stogas 

dviðlaitis, pastogë buvo naudojama. 

Pastatas padalytas per pusæ á gyvenamàjà ir gamybinæ dalis. 

Pastarosios cokoliniame aukðte stovi transmisija, piklius, 

áspûdingos dirþinës su geleþiniais ir mediniais skriemuliais 

pavaros. Pirmame aukðte yra grindø lygio paaukðtëjimas, suteikiantis 

interjerui nepakartojamà vaizdà. Èia stovi girnos, 

kruopinë. Palëpëje – grûdø bunkeriai ir rankovës. 

Dabar pastatas apleistas, nëra langø ir durø, árangà niokoja 

vandalai. 

51 



• 11 

Molëtûno vandens malûnas 

(Molëtûno g. 5, Molëtai) 

Ðis malûnas – etaloninis XX a. pirmosios pusës pramoninio 

kultûros paveldo architektûros pavyzdys. Norint 

priversti suktis dvi 37,5 AJ turbinas, Siesartá teko uþtverti 

daugiau kaip 20 m ilgio, 15 m ploèio virðuje ir iki 7,1 m 

aukðèio pylimu. Jos vaga buvo perskirta perpus, vienoje 

árengiant pralaidà vandens pertekliui nuleisti, kitoje – vandens 

privedimo prie turbinø latakà. Atsiradusi sala nuo ledoneðio 

apsaugota betoniniu ledlauþiu. Suformuotas 5,2 ha 

tvenkinys, kurio 41,6 tûkstanèio kubiniø metrø vandens 

turbinas galëjo sukti daugiau kaip 2 tûkst. valandø per 

metus. Dël aukðtos uþtvankos turbinos ðachtoje buvo pasiektas 

5,7 m hidrostatinis slëgis. 

Kad malûnas nestovëtø, kai vandens trûkdavo, saloje 

buvo pastatytas ir dyzelinis variklis. Turint tokius energi-

jos ðaltinius, malûne ne vien grûdus maldavo, èia buvo 

gaminama ir elektros energija, dirbo gateris. 

Þinoma, kai malûnas 1914 m. buvo pastatytas, jo pajëgumai 

buvo maþesni. Jis renovuotas 1930 m., tai iki ðiol 

skelbia ðiam ávykiui paminëti ámûryta atminimo lenta. 

Malûno pastatas staèiakampio plano, pastatytas galu á 

upæ, deðiniajame jos krante. Pagrindinis fasadas atgræþtas 

á tvenkiná. Jo cokolis nuo upës pusës dviejø aukðtø; ið 

kitos – vieno, mûryta ið skaldytø akmenø su plytø apvadais. 

Pusë raudonø plytø mûro malûno ploto yra dviejø 

aukðtø, kita – vieno. Dekoras saikingas, bûdingas pramoniniam 

pastatui. Cokolá ir aukðtus skiria dviejø plytø juostø 

karnizas. Langai platûs, kvadratiniai. Vienaukðtës malûno 

dalies fasadà puoðia laiptuotas santûrios iðraiðkos frontonëlis. 

Ðios dalies langø forma ir dydis ávairûs. Ji, matyt, 

bent ið dalies buvo administracinës paskirties. 

Deja, malûno vidaus áranga neiðlikusi, dabar pastatas 

praktiðkai nenaudojamas. Per savo istorijà 

malûnas pergyveno ne vienà 

sunkø laikotarpá. 1944 m. vokieèiø 

kariuomenë susprogdino uþtvankà, 

kuri po metø atstatyta. 1952 m. pastatas 

kapitaliai remontuotas, 1972 m. 

kartu su ðalia stovinèiu buvusiu gyvenamuoju 

mediniu namu jis buvo 

pritaikytas staliø dirbtuvëms. Ðiuo 

metu niekas neþino, kokia ateitis jo 

laukia. 

53 



• 12 

Naujojo Strûnaièio vandens malûnas 

(N. Strûnaièio km., Strûnaièio sen., Ðvenèioniø r.) 

Malûnas ant nedidelio Meros upelio pastaytas apie 

1847 m. Strûnaièio dvarà valdant K. Maslovskiui. Ilgainiui 

savininkai keitësi. Nuo XX a. pradþios malûnas priklausë 

vietos gyventojams. Tada malûne veikë 2 poros girnø, piklius 

ir kruopø gamybos áranga, lentpjûvë. 1920 m. lenkams 

okupavus Lietuvà, atsakomybæ uþ eksploatacijà perëmë lenkø 

valdþia, o vietiniai gyventojai turëjo rûpintis malûnu (buvo 

skiriamos baudos uþ neprieþiûrà). 1936 m. malûnà nupirko 

mokytojas Antanas Jusonis. Jis malûnà suremontavo, modernizavo 

lentpjûvæ, árengë treèià porà girnø. Nuo 1949 m., 

susikûrus kolûkiui, malûne buvo árengta elektrinë, kuri tiekë 

elektrà kaimui ir fermoms. 1975 m. malûnas vël remontuotas, 

perdengtas stogas. 1995 m. nelikus kolûkiø, malûnas 

perëjo seniûnijos þinion ir buvo visiðkai uþdarytas. 

Naujojo Strûnaièio vandens malûno hidroenergetinë dalis 

buvo sunaikinta melioracijos metu, iðliko tik turbinos 

kamera ir turbina, taèiau èia, galima sakyti, idealiai iðliku-

si visa kita technologinë áranga. 

Malûno pastatas romantizmo 

stiliaus, su labai savita langø 

puoðyba. Manoma, jog malûnà 

suprojektavo architektas K.Gregotovièius, 

tuo pat metu kûræs 

ir Naujojo Strûnaièio baþnyèià. 

Cokolinio aukðto langø ir durø 

angos pusapskritimio formos, 

pirmame aukðte – eilë maþø 

ovaliø langeliø. Visi langai ir durys 

turi raudonø plytø apvadus, sudaranèius gëliø þiedø 

áspûdá. Dviejø aukðtø (vienas ið jø cokolinis) malûnas stovi 

galu á upelá, sienos sumûrytos ið akmenø, netinkuotos, 

suriðtos kalkiø skiediniu, já pagraþinus skaldytais akmenukais; 

dekoruotos raudonø plytø juostomis. Cokolinis aukðtas 

perdengtas skersinëmis, virðutinis – iðilginëmis medþio 

sijomis. Stogas dviðlaitis, dengtas lentelëmis, vëliau – 

ðiferiu. Cokolyje iðlikusios rankovës ir dëþës miltams, puspikliø 

mechanizmai, turbinos kamera, buvusio gaterio bëgiai, 

maiðø keltuvas, transmisija. Pirmame aukðte galima 

pamatyti dvejas girnas, kruopinæ, maiðø uþkëlimo mechanizmà. 

Pastogëje yra iðlikæs piklius (aplûþæs), puspikliai, 

piltuvë kruopoms, piltuvë grûdams, ratukai maiðams veþioti, 

maiðø uþkëlimo velenas, medþio tekinimo staklës. 

55 



• 13 

Pakretuonës vandens malûnas 

(Pakretuonës k., Ðvenèionëliø sen., Ðvenèioniø r.) 

Labanoro giriø glûdumoj, ant nedidelio Kretuono upelio 

dar 1850 m. pastatytas vandens malûnas iðliko iki ðiol. 

Kad nedidelis, vos 1,4 m 3 /s neðantis vandens upelis suktø 

ratà, jo slënyje supilta 45 m ilgio, 2 m ploèio virðuje ir iki 

4 m aukðèio uþtvanka. Susidarius pusës hektaro tvenkiniui, 

kuris talpina 5 tûkstanèius kubiniø metrø vandens, 

ratui sukti galima buvo panaudoti tik pusæ jo tûrio, todël 

malûnas dirbdavo nereguliariai. Nuolatinës pertraukos buvo 

skirtos vandeniui sukaupti. Tobulëjant technikai, vandens 

ratà pakeitë radialinë aðinë turbina, bet prastovø dël vandens 

stokos neiðvengta. 

Malûno pastatas statytas galu á upæ, staèiakampio plano, 

vieno aukðto, ræstas ið apvaliø ràstø, dviðlaièiu lenteliø

stogu. Arèiau upës esanèiame malûno gale iki ðiol iðlikusi 

visa áranga: girnos, piklius, kruopinë. Kita malûno dalis 

rekonstruota á poilsinæ. Tuo paèiu metu atstatytas medinis 

vandens latakas ir ratas, suteikiantis neiðdildomø áspûdþiø 

poilsiautojams. 

57 



• 14 

Pilaitës vandens malûnas 

(Piliakalnio g. 10, Vilniaus m.) 

Maþo Neries intako – Sudervëlës upelio slënis nuo seno 

buvo paverstas iðtisomis tvenkiniø kaskadomis. Vien 

tarp Buivydiðkiø ir Pilaitës dvarø jø buvo aðtuoni. Ið tiek 

tvenkiniø buvo galima surinkti daugiau pavasarinio polydþio 

vandens trijø dar XX a. pirmojoje pusëje minimø 

vandens malûnø girnoms sukti. Jau kelis amþius èia klestëjo 

ir þuvininkystës verslas. 

Ðiuo metu atstatytas tik Pilaitës vandens malûnas. Istoriniuose 

ðaltiniuose jis minimas jau nuo XVI a. Dvaro 

inventoriaus knygose uþfiksuota ne viena malûno rekonstrukcija. 

Panaðø á atstatytà vaizdà malûnas turëjæs po XIX a. 

antrojoje pusëje vykdytø rekonstrukcijø. Paskutinës eksploatacijos 

data, minima ðaltiniuose, – 1893 m.

Tvenkinio prie malûno árengimui teko supilti 78 m 

ilgio, 6 m ploèio virðuje, iki 3,8 m aukðèio uþtvankà. Betoninë 

pralaida su mediniais skydais saugojo nuo pavasariniø 

potvyniø, o vanduo á turbinos akmens mûro kamerà 

tekëjo per uþtvankà betoniniu tuneliu, sudarydamas 3,3 m 

hidrostatiná slëgá. Turbina èia stovëjo nedidelë, bet moderni: 

„Frensis“ tipo su èiulpvamzdþiu. 

Pastatas statytas galu á uþtvankà, staèiakampio plano, cokolinis 

aukðtas skaldytø akmenø mûro su daug storesne nei 

sienos, iki 1,5 m aukðèio akmenø bankete, langø ir durø 

angos keturkampës su plytø apvadais. Vieno aukðto medinë 

pastato dalis statyta ið apipjautø ràstø. Palëpë pakelta keliø 

rastø rentiniais. Pastatas turëjo gyvenamàjà ir gamybinæ puses. 

Malûno patalpose cokoliniame aukðte buvo transmisija, 

pirmame aukðte ir palëpëje – girnos, piklius, kruopinë. 

Dabar malûnas atstatytas, dalyje jo árengta Rytø Lietuvos 

vandens malûnø ekspozicija. 

59 




• 15 

Siesarties vandens malûnas 

(Siesarties km., Videniðkiø sen., Molëtø r.) 

1914 m. ant Siesarties pastatytas vandens malûnas yra 

didþiausias iðlikæs Rytø Lietuvoje. Vagos tipo hidrotechniniam 

árenginiui pastatyti supilta ilga, iki 3,5 m aukðèio, 5 m 

ploèio virðuje, þemiø uþtvanka. Taip sukaupta 33 200 m 3 

vandens. Beveik visà já galima buvo panaudoti malûno darbui. 

Upës vandens pertekliui nuleisti jos senojoje vagoje 

árengta betoninë pralaida su mediniais skydais lygiui reguliuoti. 

Vandens malûno „Pirvitc“ firmos 1912 m. Rygoje 

pagamintai turbinai sukti iðkastas kanalas, kuris po uþtvanka 

ir malûno pastatu paverstas tuneliu. Turbinos kamera 

taip pat árengta po pastatu, cokoliniame akmens ir plytø 

mûro malûno aukðte. 

Malûno pastatas statytas galu á upelá, staèiakampio plano, 

17,2x11 m dydþio, dviejø aukðtø, raudonø plytø mûro

su dviðlaièiu, èerpëmis dengtu stogu. Pastatas puoðtas kukliai, 

aukðtus skiria ðiek tiek á iðoræ iðkiðtos vienos plytø 

eilës juostos. Pagrindiniame fasade, tarp pirmo ir antro 

aukðtø sienø sàvarþø eilë puoðta geleþinëmis atvirkðèios S 

raidës formos inkaravimo detalëmis. 

Cokolinio aukðto durø, langø 

ir tunelio angø virðus pusapvalis, 

pirmojo aukðto langai ir durys staèiakampiai, 

didesni, antrojo aukðto 

langai maþesni. Angø virðus 

puoðtas plytø apvadais. 

Ðiuo metu pastate árengtos 

pobûviø salës. Á vidø man patekti 

nepavyko. Gal Jums seksis geriau, 

tada ir iðaiðkës, kas iðliko ið 

vidaus malûno árangos. 

61 




• 16 

Verkiø vandens malûnas 

(Verkiø g. 100, Vilniaus m.) 

Neátikëtina, bet ant maþuèio upeliuko, kuriuo per sekundæ 

prateka 100 litrø vandens, Verkiø dvare XIX a. pradþioje 

buvo pastatyti du malûnai ir vandens këlimo stotis. 

Matyt, maþà debità kompensavo labai didelis upës vagos 

aukðèiø perkritimas. Pertvërus upelio slëná 30 m ilgio, 4 m 

ploèio ir iki 1,7 m aukðèio þemiø uþtvanka, susiformavo 

1500 m 3 vandens turintis tvenkinys, kurio du treèdalius 

buvo galima panaudoti malûnui. Ið tvenkinio iðtekantá vandená 

áspraudus á mediná privedimo prie turbinos kameros 

latakà, „Frensis“ 15AJ turbinai sukti iðgautas 6,7 m hidrostatinis 

slëgis! 

Vandens malûno pastatas modernus, statytas galu á upelá, 

staèiakampio plano. Cokolinis jo aukðtas akmens mûro,

èia árengta malûno transmisija, o ant antresolës – ir dvejos 

girnos. Du malûno aukðtai plytø mûro, tinkuoti, stogas dviðlaitis, 

dengtas èerpëmis. Pastato architektûra kukli, tipiðka 

pramoniniam paveldui, langø ir durø angos staèiakampës, 

pastatà paávairina antro aukðto kvadratiniai langai. Malûne 

dirbo dvejos girnos, du pikliai, kruopø maðina. 

Ðiandien malûne, iðsaugant iðlikusias árengimø detales, 

árengtas restoranas. Interjeras papildytas ir archyvine 

informacija – vandens ir vëjo malûnø planais, fotografijomis, 

sukuriant savità atmosferà. 

63 



• 17 

Þalvariø vandens malûnas 

(Þalvariø km., Þalvariø sen., Molëtø r.) 

Grabuostos slënyje ásikûrusiame XIX a. palivarke uþtvenkus 

upelá, atsirado siauras, ilgas 0,5 ha tvenkinys, papuoðæs 

paèià sodybà ir sudaræs sàlygas jo gale atsirasti vandens 

malûnui. 3,8 m aukðèio uþtvanka tvenkinyje sukaupë 

12 300 m 3 vandens, kurá galima buvo naudoti vandens malûno 

reikmëms. Taèiau to nepakako, kad turbina suktøsi 

be prastovø, todël buvo pasirûpinta ir antruoju energijos 

ðaltiniu – dyzeliniu varikliu. Taip malûnas tapo rentabiliu 

palivarko ûkio objektu. 

Vandens malûno pastatas turi romantizmo architektûros 

bruoþø. Jis pastatytas galu á upelá, staèiakampio plano, 

perskirtas á gyvenamàjà ir gamybinæ dalá, turëjo ir kvadratiná 

dyzelinës priestatà. Tik vieno aukðto gyvenamoji dalis ir 

pastato pastogës frontonai statyti ið raudonø plytø. Viso cokolinio 

aukðto, malûno vieno aukðto ir priestato sienos sta-

tytos ið lauko akmenø, tik lauko sienø sandûros, 

langø sàramos, angokraðèiai ir pastato 

virðuje esantis puoðnus karnizas sumûryta 

ið raudonø plytø. 

Pastate buvo visa bûtina malybos áranga. 

Deja, prieð deðimt metø jau tebuvo likæ 

tik dalis transmisijos, girnø stovas. Dabar 

jau nebëra net langø bei durø. 

65 



• 18 

Þvëryno vandens malûnas 

(Latviø g. 64, Vilniaus m.) 

Ðiaurës vakarinëje Þvëryno mikrorajono dalyje, netoli 

Neries, kur Ðaltupio upelis daro staigø posûká á vakarus, 

dar ðià þemæ valdant Radviloms, XVII a. buvo iðkasti du 

tvenkiniai ir pastatyti du vandens malûnai. XIX a. pabaigoje 

abu tvenkiniai buvo sujungti, o malûnas, esantis toliau 

nuo Neries, sunyko. Matyt, tuo metu buvo renovuotas 

ir dabar iðlikæs mûrinis vandens malûnas. Akivaizdu, 

kad vandens nuolatiniam malûno darbui trûko, todël jame 

buvo pastatytas ir prancûziðkas garo variklis. XX a. pradþios 

fotografijoje matomo malûno pastato viena dalis dviaukðtë, 

kita, arèiau upelio, – vienaukðtë, mediniais skliautais, 

dviðlaièiu stogu. Ant upelio vagos buvæs priestatas – 

greièiausiai turbinos kamera arba vandens rato pastogë. 

Dar ir pasibaigus Antrajam pasauliniam karui malûnas malë 

grûdus.

1950 m. malûnas pertvarkytas. Matyt, tuo metu visas 

malûno pastatas perstatytas á mûriná, dviaukðtá. Pastatas 

tinkuotas, dviðlaièiu stogu, jame buvo árengtos gelþbetoninës 

perdangos. Fasadai santûriø architektûriniø formø, langai 

iðdëstyti neritmiðkai. Tai buvo ilgiausiai Vilniuje dirbæs 

vandens malûnas. Deja, ðiuo metu jis perstatomas á 

gyvenamàjá namà, uþstatoma ir aplinka á pietus nuo jo. 

67 



1 Belmonto vandens malûnas / 30 

2 Blusinës vandens malûnas / 32 

3 Bruknynës vandens malûnas / 34 

4 Èiulënø vandens malûnas / 36 

5 Gaveikënø vandens malûnas / 40 

6 Ginuèiø vandens malûnas / 42 

7 Grauþës vandens malûnas / 44 

8 Kazliðkiø vandens malûnas / 46 

9 Kijëliø vandens malûnas / 50 

10 Liubavo vandens malûnas / 50 

11 Molëtûno vandens malûnas / 52 

12 Naujojo Strûnaièio vandens malûnas / 54 

13 Pakretuonës vandens malûnas / 56 

14 Pilaitës vandens malûnas / 58 

15 Siesarties vandens malûnas / 60 

16 Verkiø vandens malûnas / 62 

17 Þalvariø vandens malûnas / 64 

18 Þvëryno vandens malûnas / 66

Rytø Lietuvos vandens malûnø iðsidëstymo schema 

8 

15 

3 

14 

17 

16 

10 

1 

9 11 4 

7 

Þemëlapius sudarë: 

© Leidykla BRIEDIS, 2004 m., Parodø g. 4, LT-04133 Vilnius, 

tel. 2706694, faks. 2706627, el.p. info@briedis.lt, www.briedis.lt 

Topografinë informacija: Lietuvos kosminio vaizdo þemëlapio M 1 : 50 000 vektoriø duomenø bazë 

LTDBK50000-V © Nacionalinë þemës tarnyba prie ÞÛM, 1996–1999 

2 

3 

6 

13 

5 

12

Rytų Lietuvoje - Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?