Vandens
malûnai
Rytø Lietuvoje
Vandens
malûnai
Rytø Lietuvoje
Rëmëjai:
Industrial Heritage Platform 2000–2002
KULTÛROS IR SPORTO
RËMIMO FONDAS
LEIDYKLA BRIEDIS
Leidëjas
KULTÛROS PAVELDO
IÐSAUGOJIMO PAJËGOS
Fotografai: A. Petreðiûnas, Z. Baubonis, A. Vaitkuvienë
Dizainerë: A. Janonytë
Redaktorë: I. Puluikienë
Turinys
VANDENS MALÛNAI • 5
Dr. Eligijus Juvencijus Morkûnas
VANDENS MALÛNAI RYTØ LIETUVOJE • 29
Zenonas Baubonis, Agnë Vaitkuvienë
Belmonto vandens malûnas • 30
Blusinës vandens malûnas • 32
Bruknynës vandens malûnas • 34
Èiulënø vandens malûnas • 36
Gaveikënø vandens malûnas • 40
Ginuèiø vandens malûnas • 42
Grauþës vandens malûnas • 44
Kazliðkiø vandens malûnas • 46
Kijëliø vandens malûnas • 48
Liubavo vandens malûnas • 50
Molëtûno vandens malûnas • 52
Naujojo Strûnaièio vandens malûnas • 54
Pakretuonës vandens malûnas • 56
Pilaitës vandens malûnas • 58
Siesarties vandens malûnas • 60
Verkiø vandens malûnas • 62
Þalvariø vandens malûnas • 64
Þvëryno vandens malûnas • 66
RYTØ LIETUVOS VANDENS MALÛNØ
IÐSIDËSTYMO SCHEMA • 69
• 1 pav.
• 2 pav.
4 Vandens malûnai Rytø Lietuvoje
Vandens
malûnai
Dr. Eligijus Juvencijus Morkûnas
Malûnø istorija
Malûnai sudaro bene didþiausià technikos paveldo gamybiniø-ûkiniø
statiniø grupæ. Jø bûta skirtingos paskirties,
ávairiausiø konstrukcijø, tipø, variantø. Naudodami
vëjo, vandens ar gyvosios jëgos energijà veikë grûdø, popieriaus
malûnai, vëlyklos, lentpjûvës, kalvës, ávairiø tipø
kruopinës, aliejaus spaudyklos, siurblinës ir pan. Lietuvoje
seniausi þinomi malûnai buvo þmogaus jëga sukamos
girnos, paplitusios X amþiuje. Tokios maþai pakitusios rankinës
girnos naudotos iki pat XX a. vidurio, ypaè per ekonominius
nuosmukius. Kito tipo girnas, vadinamà romëniðko
tipo malûnà, eidamas ratu suko pakinkytas gyvulys.
Grûdai tokiame malûne buvo pilami á virðutiná girnakmená,
o miltai byrëjo þemën (1 pav.). Nëra tiksliai þinoma,
nuo kada Lietuvoje girnoms sukti pradëta naudoti gyvuliø
jëgà. Akmuo, primenantis apatiná kûginá girnakmená, naudojamà
romëniðko tipo malûnuose, buvo iðlikæs Ðaukënø
dvare (Kelmës r.). Vystantis malûnininkystei traukiamoji
jauèio ar arklio jëga girnoms buvo perduodama per krumpliaratines
pavaras. Kai kur malûnams sukti naudota jauèio
traukiamoji ir jo svorio jëga. Tokie malûnai buvo vadinami
„taptokais“. Napoleono karø metu kariuomenës
reikmëms Kaune árengto malûno girnos buvo sukamos kariø
fizine ir svorio jëga – voverës rato principu (2 pav.).
Arkliø sukami malûnai kiek plaèiau naudoti Kauno gubernijoje,
kurioje XIX a. viduryje þinoma buvus apie 30 tokiø
malûnø. Vilniuje arkliø sukamas malûnas buvo pastatytas
1890 metais.
Daug plaèiau Lietuvoje naudoti vandens ir vëjo malûnai.
Vandens malûnai pradëti statyti XIII a., vëjo – nuo
XIV a. XIX ir XX amþiø sandûroje þinoma buvus apie
2 tûkst. ávairaus galingumo vëjo ir tiek pat vandens malûnø.
Taèiau daugelyje publikacijø (statistiniø straipsniø) nurodomas
gerokai maþesnis jø skaièius. Matyt, dalis maþesniø
malûnø nebuvo átraukiami á statistinius praneðimus.
Pavyzdþiui, Ukmergës apskrities policijos vado (zemskinio
ispravniko) duomenimis, 1840 m. apskrityje buvo „didesniø
vandens malûnø – 47, maþesniø – 39, maþareikðmiø,
daugiausia sugedusiø – 16“. Tuo tarpu suvestinës
lentelëje nurodyti tik 53 vandens malûnai.
Vandens malûnø gausiausia Rytø Lietuvoje – Vilniaus,
Ðalèininkø, Eiðiðkiø, Molëtø rajonø savivaldybiø teritorijose
ir kalvotoje Þemaitijoje. Vëjo malûnø daugiausia buvo
pastatyta Suvalkijoje ir Këdainiø, Panevëþio, Pakruojo,
Pasvalio, Birþø, Kupiðkio, Radviliðkio, Ukmergës, Joniðkio,
Akmenës, Kretingos, Klaipëdos, Ðilutës apylinkiø
lygumose. Ten, kur vëjas tolygiausias, be gûsiø. Kartais
(paprastai dvaruose) vandens ir vëjo malûnai buvo statomi
greta vienas kito, siekiant be didesniø pertrûkiø malti beveik
iðtisus metus – esant sausrai, vëjo malûnu, o ðtiliaus
metu, þinoma, jei pakanka vandens sukti ratams, – vandens
malûnu.
Nuo XIX a. vidurio ëmë plisti garo malûnai (pirmasis
1847 m. pastatytas Kaune), kiek vëliau – skystu kuru arba
dujomis varomi motoriniai malûnai. Po Pirmojo pasaulinio
karo atsirado elektriniø malûnø, kurie ilgainiui ëmë
55
Vandens malûnai Rytø Lietuvoje
Vandens malûnai Rytø Lietuvoje
6 Vandens malûnai Rytø Lietuvoje
vyrauti. Senieji malûnai nuo XX a. vidurio pradëti saugoti
kaip liaudies architektûros paminklai.
Pirmieji malûnai buvo statomi dvaruose, miestuose ir
miesteliuose. Juos statësi ir bendruomenës, baþnyèios, cerkvës,
vienuolynai. Nuo XIX a. antrosios pusës (po baudþiavos
panaikinimo) malûnus pradëjo statytis valstieèiø grupës
ir turtingesni valstieèiai. Tai liudija ir ávairiø apskrièiø
valstieèiø praðymai iðduoti leidimus malûnams statyti.
Pavyzdþiui, leidimo malûnui statyti praðë: Telikënas ir Aranavièius
Paraisèio uþusienyje (Vilniaus apskritis), Kabaðinskis
ant Lapainios upës (Trakø apskritis), miestietis
J. Èechavièius ant Ratnyèëlës upelio (Trakø apskritis).
Iki XVIII a. malûnai buvo statomi empiriðkai, remiantis
malûnininkø praktika, ilgameèiu upës tëkmës stebëjimu
bei eksploatavimo ágûdþiais, þiniomis apie medþiagø
savybes ir technologijas. XIX a. pasitelkæ taikomosios hidraulikos
ir mechanikos pasiekimus, malûnus jau projektavo
technikai ir inþinieriai. Reikia paþymëti, kad XIX a.
brëþiniai dar daþnai buvo schematiðki. Todël meistras, neturintis
praktiniø ágûdþiø ir patyrimo, vargu ar galëjo juos
ágyvendinti. Aukðtaitijoje statomiems malûnams projektus
darë Vilniaus gubernijos atitinkamø ástaigø inþinieriai
ir technikai. Jie iðduodavo ir leidimus esamiems malûnams
veikti arba nurodymus juos uþdaryti.
Vandens malûnai
Vandens malûnai buvo statomi prie upiø ar upeliø, daþniausiai
kalvotose, raiþytose vietovëse. Pirmasis þinomas
vandens malûnas dabartinëje Lietuvos teritorijoje buvo pastatytas
1256 m. Klaipëdoje ant Danës upës kranto. Vëliau
jie paplito Rytø Lietuvoje ir Þemaitijoje. Vandens malûnai
daþniausiai buvo staèiakampio plano, paprastai sta-
tyti galu, reèiau ðonu á upæ ar latakà. Nepriklausomai nuo
pastato orientacijos upës atþvilgiu, kaimo malûnuose vanduo
tekëdavo daþniausiai pro vienà, kartais du ar tris vandens
ratus. Vilniaus karaliðkàjá malûnà suko penki vandens
ratai. Nuo XX a. vietoj vandens ratø daugelyje malûnø
naudotos reaktyvinës Frensio tipo turbinos. Malûne
dirbo pats savininkas (kartais malûnas priklausë keliems
savininkams), samdinys arba nuomininkas. Malûnai kartais
bûdavo statomi su gyvenamàja dalimi – antrame malûno
gale gyveno malûnininkas, nuomininkas ar savininkas.
Klientams daþnai bûdavo árengiama atskira krosnimi
ðildoma patalpa, kurioje vyrai, belaukdami eilës, aptardavo
ûkio reikalus ir politinius ávykius, keisdavosi naujausiomis
þiniomis, laikraðtëliais ir pan. Kartais malûnuose
bûdavo rengiami ðokiai ir geguþinës, pvz., Velaikiø malûne
prie Indrajø eþero (Utenos r.).
Gan daþnai prie vandens malûnø buvo statomos lentpjûvës
ir milo vëlyklos, reèiau kalvës ar popieriaus malûnai.
Nors prieð 100 metø dar buvo apie 2 tûkst. vandens
malûnø (daugiausia Þemaitijoje ir Rytø Lietuvoje), taèiau
juos jau tada buvo pradëjæ iðstumti pajëgesni versliniai
gariniai bei motoriniai malûnai. Ilgainiui nenaudojami vandens
malûnai ëmë nykti – vieni jø sugriauti karø metu,
kiti – per sovietmeèio „didþiosios melioracijos“ akcijà,
dar kiti sudegë arba buvo sudeginti. Iðlikæ malûnai (dauguma
jø statyti XIX a. pabaigoje – XX a. pradþioje) apleisti,
jø áranga susidëvëjusi ar sunaikinta. Tik kur ne kur
vandens malûnai „atgyja naujam gyvenimui“ – po restauracijos
tampa restoranais, poilsiavietëmis ar tautodailës
galerijomis.
Pagal Lietuvos TSR Melioracijos ir vandens ûkio ministerijos
Vyriausiosios vandens iðtekliø naudojimo ir ap-
7
Vandens malûnai Rytø Lietuvoje
Vandens malûnai Rytø Lietuvoje
8 Vandens malûnai Rytø Lietuvoje
saugos valdybos 1966 m. surinktus ir archeologo Zenono
Baubonio 1993 m. papildytus duomenis, Ignalinos, Molëtø,
Ðalèininkø, Ðirvintø, Ðvenèioniø, Ukmergës, Trakø ir
Vilniaus rajonuose buvo 85 vandens malûnai. Þinoma, kad
ið jø 25 buvo mediniai, 5 akmeniniai, 24 akmens ir medþio,
1 akmeninis medinis apmûrytas plytomis, 3 mediniai
betoniniai, 8 akmeniniai plytiniai, 1 plytinis medinis,
1 betoninis ir 4 plytø mûro. 37 malûnai buvo vieno, 24 –
dviejø, 3 – trijø ir 1 – keturiø aukðtø. 8 malûnuose buvo
vienas vandens ratas, 1 – du vandens ratai. 42 malûnø girnas
suko viena turbina, 5 – dvi turbinos.
Ið ðiø Rytø Lietuvoje esanèiø 85 vandens malûnø 26
dabar nenaudojami. Kitiems suteikta ávairi paskirtis: Gaveikënø
kaimo (Ignalinos r.) ir Verkiø (Vilniaus m.) malûnuose
árengti restoranai, Ginuèiø (Ignalinos r.), Pabarës (Ðalèininkø
r.), Pakretuonës (Ðvenèioniø r.), Vosyliukø kaimø
(Trakø r.) ir Gamernës viensëdþio (Vilniaus r.) malûnuose –
poilsiavietës, Èiulënø kaimo (Ðvenèioniø r.) malûne – vasarnamis,
Tartoko kaimo (Ðvenèioniø r.) malûne – motelis,
Grauþës viensëdþio (Molëtø r.) malûne – sarginë, o penkiuose
malûnuose – gyvenamieji butai. Dalis vandens malûnø
buvo nugriauta. Septyniolika malûnø siejami su kultûrine
veikla. Labiausiai ji plëtojama Verkiø, Gaveikënø ir Pilaitës
(Vilniaus m.) malûnuose. 35 malûnø tvenkiniai, sudaræ
puikø kraðtovaizdá, sunaikinti (geros bûklës yra tik 3 tvenkiniai).
Ið technikos paveldo statusà turinèiø árenginiø iðlikæ
tik 2 turbinos ir 1 milvëlis (saugomas Lietuvos liaudies buities
muziejuje Rumðiðkëse). Daugelyje malûnø iðdauþytos
kruopinës, girnø stovai, lentpjûviø áranga, milvëliai. Nebeatpaþástamai
pasikeitë Bradeliðkiø, Ginuèiø, Gulbinø, Vaidotø,
Vosyliukø, Pakretuonës malûnai. Kiek maþiau pakito
Naujojo Strûnaièio ir Bruknynës malûnai.
Kiekvienà mechanine jëga varomà malûnà sudarë energijos
imtuvas, transmisija ir darbo mechanizmas. Vandens
malûno veikimui yra bûtina hidrotechninë áranga – pylimai,
uþtvankos, vandens uþtûros ir pralaidos. Nuo uþtvankos
árengimo galimybiø priklausë energijos imtuvo pobûdis
– virðutinio, vidurinio ar apatinio veikimo vandens
ratas ar nuo XX a. – turbina. Sukantis vandens ratui ar
turbinai, energija per vienpakopæ ar dvipakopæ pavarà buvo
perduodama darbo mechanizmui – girnoms. Virðutinei
girnapusei sukantis ið prapiestës („akies“ – cilindrinës
kiaurymës virðutinio girnakmenio centre) tarp girnakmeniø
patenkantys grûdai buvo sumalami.
Uþtvankos ir pralaidos
Kad vandens malûnas galëtø veikti, reikia pakankamo
debito upës arba nuolat pasipildanèio vandens telkinio,
kuris akumuliuotø energijà. Malûnai statyti taip, kad bûtø
iðnaudotos visos reljefo teikiamos galimybës. Jei upelis nesraunus,
jis buvo uþtvenkiamas ir beveik visa jo tëkmë
nukreipiama per energijos imtuvà – ratà ar turbinà. Jei
upelis buvo per sraunus, vandens perteklius buvo nuleidþiamas
per uþtvankos pralaidas.
Daþniausiai uþtvankos statytos ið grunto, vienoje ar keliose
vietose árengiant medines vandens pralaidas. Grunto
uþtvankoje ið suleistø poliø darytas ekranas. Antþeminëje
dalyje poliø sàlaidos buvo uþkemðamos milu arba vilna.
Ten, kur turëjo bûti árengiamos pralaidos, poliai buvo lygiai
nupjaunami, o ant jø specialiai suformuotø galø skersai
uþdedamas ràstas, kurio virðuje ir pralaidos ðonø poliuose
padaromos iðdroþos. Á iðdroþas rëmësi plokðèios uþtûros
(skydai), sulaikanèios vandená. Sraunesnëse upëse
tokiø uþtûrø vienoje pralaidoje statyta po kelias. Naujau-
99
Vandens malûnai Rytø Lietuvoje
Vandens malûnai Rytø Lietuvoje
• 3 pav.
a)
b)
c)
andens malûnai Rytø Lietuvoje 10V
siais laikais pradëtos statyti betoninës ir gelþbetoninës uþtvankos.
Tenka pastebëti, kad vandens malûnø tankumà, tuo paèiu
ir uþtvankø statymà ribojo paprotinë teisë, nes per tankiai
árengti vandens sukëlimo árenginiai galëjo pakenkti
jau pastatytiems malûnams – aukðèiau esantiems malûnams
uþtvindyti vandens ratus (dël to sumaþëdavo jø galingumas),
ardyti þemiau esanèiø malûnø pylimus, uþlieti pievas ar
arimus.
Energijos imtuvai
Priklausomai nuo gamtiniø sàlygø, uþtvankos statymo
galimybiø buvo árengiami skirtingi energijos imtuvai – virðutinio,
vidurinio ar apatinio veikimo vandens ratai arba
vëliau, nuo XX a., turbinos. Virðutinio veikimo ratuose
vanduo krinta ant rato virðaus, vidurinio – á rato ðonà,
ðiek tiek þemiau rato aðies, apatinio – smogia á rato menteles,
tekëdamas po ratu. Vandens ratai gaminti ið sakingos
medienos.
Tobulëjant malûnø árangai pradëta reguliuoti ir vandens
srauto ant vandens rato arba á turbinà nukreipimà.
Suformuotas kaip ið „tûtos“ iðbëgantis vandens srautas, nepriklausomai
nuo to, kokio tipo – apatinio, vidurinio ir
virðutinio veikimo (3 pav.) buvo vandens ratas, suko já greièiau,
didindamas malûno galingumà.
Plaèiai paplitæ apatinio veikimo vandens ratai buvo iki
4 m, o kartais ir didesnio skersmens. Vandens ratà sudarë
du dvisluoksniai þiedai (ðonai). Þiedo sluoksniai vienas ant
kito buvo uþdedami taip, kad nesutaptø jø stukeliø galai,
ir sukalami mediniais kaiðèiais. Po to, jo vidinëje pusëje
átvirtinus apie 1 m ilgio tiesias medines menteles, abu rato
þiedai (ðonai) buvo suverþiami metaliniais varþtais. Pada-
ius abu rato þiedus, jø viduje buvo átvirtinama po 8 (kartais
po 4) stipinus, kurie jungë þiedus su rato centre esanèiu
velenu. Veleno galuose buvo po metaliná aðigalá, suverþtà
trimis ar keturiais lankais (4 pav.). Vienas veleno
aðigalis dëtas á guolá, átaisytà atramoje, daþniausiai suræstoje
ið ràstø arba taðø (vëliau betoninëje), kitas – ant guolio,
esanèio malûno viduje. Ið pradþiø malûnuose naudoti
mediniai guoliai (5 pav.), vëliau metaliniai. Iðorëje buvæs
guolis atauðdavo nuo vandens, paduodamo latakëliu, viduje
buvo tepamas degutu arba lajumi, o kartais auðinamas
ir vandeniu, taip pat atvestu latakëliu.
Kad besisukdamas ratas suktø jame átaisytà velenà, uþtvankos
pralaidomis nukreipta vandens srovë buvo leidþiama
tokio ploèio, kokio buvo vandens ratas, lataku á rato
þieduose átvirtintas menteles (3 a pav.). Kadangi apatinio
veikimo vandens rato sukimasis pagrástas smûgio jëga, vandens
srovë turi bûti pakankamai srauni. Jo naudingumo
koeficientas 0,3.
Tokiu pat principu veikë ir malûnai, kuriø vandens
ratai buvo átaisyti ant plûdurø (pontonø) (6 pav.). Plûdurai
inkarais buvo átvirtinami srauniausioje upës vietoje.
Vidurinio veikimo vandens ratas yra analogiðkas apatinio
veikimo vandens ratui, tik prie jo pritvirtintos mentelës
statytos kampu, todël primena lovelá, o vandens rato
þiedø vidus iðkaltas lentomis. Tokiam ratui sukti vandens
srovë nukreipiama ðiek tiek þemiau vandens rato veleno
aðies (3 b pav.). Ratas, veikiamas á lovelius atsimuðanèio
vandens smûgio ir svorio jëgos, sukasi ir gali pasiekti 0,6–
0,7 naudingo veikimo koeficientà.
Virðutinio veikimo vandens ratas darytas toks pats kaip
ir vidurinio veikimo ratas. Taèiau ðiam ratui sukti vandens
lygis turëjo bûti pakeliamas iki rato virðaus, kad van-
• 4 pav.
• 5 pav.
• 6 pav.
11
Vandens malûnai Rytø Lietuvoje
3
1-tubinratis,
2-kreipratis
3-siurbvamzdis
• pav. 7
1
2
andens malûnai Rytø Lietuvoje 12V
dens srovë kristø á lovelius (3 c pav.). Tokiu bûdu ratas
sukosi veikiamas vandens svorio ir ið dalies smûgio jëgos.
Ðio rato naudingo veikimo koeficientas didþiausias – 0,75–
0,8 (naudingo veikimo koeficientai pateikti pagal prancûzø
mechaniko Sonne darbus).
Nesvarbu, kokio veikimo buvo vandens ratas, siekiant,
kad naudingai veiktø, jis turëjo bûti átaisytas taip, kad paleidus
malûnà, rato apaèios netvindytø vanduo, nes naudingo
veikimo koeficientas priklauso ir nuo rato sukimosi
greièio. Nors derinant ávairias priemones buvo pasiekiamas
pakankamai aukðtas naudingumo koeficientas, vis dëlto
ilgainiui vietoj vandens ratø imta naudoti turbinas.
Lietuvoje populiariausios buvo reaktyvinës (sukamos
kinetinës ir potencinës energijos) Frensio tipo turbinos,
sudarytos ið kreipraèio ir turbinraèio. Vanduo, pratekëjæs
(visu tûriu) per kreipraèio ir turbinraèio menteles, iðteka
per siurbvamzdá (7 pav.). Tokiu bûdu vandens energija
virsta mechaniniu darbu, perduodamu á transmisijà, o ið
jos á girnas. Turbinos montuotos mediniuose, vëlesniais
laikais gelþbetoniniuose ðuliniuose. Turbinos ratas statytas
horizontaliai (aðis ámontuota vertikaliai), kartais – vertikaliai
(aðis ámontuota horizontaliai). Malûnø savininkai turbinas
pirkdavo (gamintas Rygos, Kauno ar kitø miestø fabrikuose)
arba uþsakydavo pagaminti vietos meistrams. XX a.
pradþioje pagausëjus malûnø, ëmë steigtis firmos, prekiaujanèios
jø áranga. Utenoje veikë Tidikio firma, staèiusi
savo ar kitø fabrikø gamintas turbinas.
Transmisija
Transmisija nuo vandens rato arba turbinos energijà
perduoda á darbo mechanizmà – girnas. Transmisijà sudaro:
velenas, krumpliaraèiø poros, verpstë ir aðys. Buvo vien-
pakopë arba dvipakopë transmisija, daþniausiai medinë
krumpliaratinë.
Vienas vandens ratas paprastai suko vienerias girnas,
kartais – dvejas. Tradiciniai malûnai buvo su vienu,
dviem arba trimis vandens ratais. Sukantis vandens ratui,
sukosi ir jame átaisytas velenas, kuris sukdavo kampiná
krumpliaratá, sumontuotà ant vandens rato veleno
galo, esanèio malûno viduje. Kampinis krumpliaraèio ratas
buvo sudarytas ið dviejø sluoksniø, sujungtø kaiðèiais.
Rato plokðtumoje krumpliams buvo iðkalti lizdai taip,
kad sukantis vandens ratui, kampinis krumpliaratis sukibdavo
su varomuoju krumpliaraèiu (ámontuotu specialiame
stove), kuris sukdavo ant verpstës átaisytas girnas.
Malûne su dvejomis girnomis, sukamomis vieno vandens
rato, buvo árengtas tarpinis krumpliaratis, per kurá buvo
sukamos abejos girnos.
Jei prie kampinio krumpliaraèio (per papildomà krumpliaratá)
buvo jungiamos papildomos transmisijos, tuomet
ant papildomo krumpliaraèio aðies buvo dedamas skriemulys
dirþinei ar virvinei pavarai arba kardaninë jungtis
(Jageloniø malûnas Kaiðiadoriø r.). Prie papildomos transmisijos
jungtos lentpjûvës, diskiniai pjûklai, maðinos lentelëms
ar gontams gaminti, kuliamosios ir pan.
Kartais ant veleno árengdavo kumðtelius milvëliui prijungti.
Toks velenas buvo suprojektuotas Pasvalio malûnui.
Taèiau daþniausiai milvëlius árengdavo prie atskiro
vandens rato.
Girnos
Malûno darbo mechanizmas – girnos (8 pav.). Jas sudaro
virðutinis ir apatinis girnakmeniai (girnapusës), kuriø trinamuosiuose
pavirðiuose iðkalti grioveliai-vagelës (9 pav.).
13
Vandens malûnai Rytø Lietuvoje
• 8 pav.
• 9 pav.
andens malûnai Rytø Lietuvoje 14V
Apatinio girnakmenio centre átaisyta girnø aðis – verpstë,
kuri su girnakmenio virðutine (horizontalia) plokðtuma sudaro
statø kampà. Tas kampas bûdavo nustatomas áliejant
triðaká á virðutiná girnakmená. Tai buvo atliekama specialiu
skriestuvu (10 pav.), tikrinant, kad girnos neturëtø muðimo.
Ant verpstës galo (nupjautinës keturkampës piramidës
arba nupjautinio kûgio formos) buvo uþmaunamas virðutinis
girnakmenis, kurá su verpste sujungdavo triðakiu. Uþmovus
virðutiná girnakmená, ant girnø buvo uþvoþiamas medinis
ar skardinis kubilas su skyle dugno viduryje.
Virðutinei girnapusei sukantis, ið prapiestës („akies“)
grûdai patenka á vageles, þirkliðkai suspaudþiami ir sutrinami.
Nuo girnø miltai subyra á kubilà, ið jo pro angà
storame mediniame þiede, juosianèiame apatinæ girnapusæ
ir pritvirtintame prie grindø, – á „rankovæ“ („aulà“), daþniausiai
perskirtà per pusæ. Reguliuojant tarpelá tarp girnø,
buvo nustatomas miltø rupumas. Kai kurie labiau pa-
tyræ malûnininkai su tomis paèiomis girnomis maldavo,
pikliuodavo miltus, darydavo kruopas.
Ant kubilo briaunø ar virð kubilo statytas árenginys,
reguliuojantis grûdø ábërimà. Já sudarë piltuvë su apaèioje
pakabintu keturkampiu loveliu. Prie lovelio pritvirtintas
kratiklis (lazda). Laisvasis kratiklio galas ávertas á triragá.
Lazda, spyruokle spaudþiama prie triragio (ið vidaus), sukantis
girnoms kratosi ir beria grûdus ið keturkampio lovelio
á prapiestæ. Tarpas tarp piltuvës ir lovelio reguliuotas
dirþeliu ir velenëliu arba pleiðtu. Tarpelis buvo tikrinamas
ið piltuvës vidaus, ákiðant rankà pro kontrolinæ angà piltuvës
ðone. Kad grûdai neiðbyrëtø, anga bûdavo uþdaroma
storos odos voþtuvu. Lovelio apaèioje daþnai tvirtintas varpelis,
kuris imdavo skambëti, iðbëgus já sëmusiems grûdams.
Didesniuose malûnuose bûdavo árengiamos viena
virð kitos dvi piltuvës. Antra piltuvë buvo pastogëje. Pasibaigus
grûdams apatinëje piltuvëje, atidarius sklàstá, á jà
buvo suleidþiami grûdai ið virðutinës. Uþstûmus sklàstá, á
virðutinæ piltuvæ pildavo kitos rûðies ar kito kliento grûdus.
Taip malta sparèiau, o ir girnos tuðèiai nesisukdavo.
Besisukdamos girnos nudildavo. Jas reikëjo aðtrinti,
gilinti jø griovelius. Girnakmenius aðtrindavo (kaldavo) kas
dvi savaites. Nukelti girnas buvo nelengva. XIX a. ir XX a.
pradþioje girnakmenius keldavo ir apversdavo rankomis
trys keturi vyrai, naudodami svertus. XX a. 4 deðimtmetyje
girnakmeniams nukelti imta naudoti nukëlimo mechanizmà
– du kablius (ðarnyriðkai sujungtus su varþtu),
vadinamus „þirklëmis“ arba „replëmis“ (11 pav.). Uþ girnakmenio
ðonuose iðkaltø ar iðlietø cilindriniø lizdø uþkabinus
kablius buvo sukamas varþtas, pritvirtintas palubëje
arba prie girnø stovo. Taip girnakmenis buvo nukeliamas
arba nuleidþiamas. Nukelti girnakmeniai buvo kalami tam
• 10 pav.
• 11 pav.
15
Vandens malûnai Rytø Lietuvoje
• 12 pav.
andens malûnai Rytø Lietuvoje 16V
skirtais plaktukais – girnakaliais (12 pav.). Kalant girnakmenio
plokðtuma paðiauðiama ir pagilinamos vagelës. Vienam
girnakmeniui iðkalti reikëjo apie 10 girnakaliø.
Malant svarbu, kad bûtø gerai suleistos girnos ir sureguliuotas
tarpelis tarp girnakmeniø. Todël akmeninæ apatinæ
girnapusæ stengtasi nutaðyti kiek ámanoma lygiau. Nutaðytà
girnapusæ guldydavo ant grindø. Jos virðutinë, darbinë,
dalis buvo nustatoma horizontaliai po girnapuse kalant
kylius. Horizontalia kryptimi apatinës girnapusës padëtis
buvo reguliuojama varþtais, átaisytais storame mediniame
þiede, juosianèiame girnapusæ (tarp þiedo ir girnapusës
bûdavo tarpelis). Naujesniuose malûnuose apatinës
girnapusës darbinio pavirðiaus horizontalumà pasiekdavo
reguliuodami girnapusës padëtá varþtais ið apatinio aukðto.
Tuomet girnapusë bûdavo paguldyta arba tiesiai ant grindø,
arba ant trikampio. Kai kuriuose malûnuose apatiniam
girnakmeniui paguldyti árengtos fabrikinës gamybos metalinës
atramos, leidusios girnakmená reguliuoti ávairiomis
kryptimis. Tarpelis tarp girnakmeniø reguliuotas pakeliant
ar nuleidþiant virðutiná girnakmená, uþmautà ant verpstës.
Verpstës apatinis galas átvirtintas gulsèioje sijoje, kurià kilnojant
aukðtyn þemyn ir buvo reguliuojamas tarpelis tarp
girnakmeniø. Sija buvo kilnojama kyliais, svertais arba
varþtu.
Iki XIX a. pabaigos dar plaèiai naudotos akmeninës
girnos, darytos ið vietos lauko akmenø – porfyro, granito,
bazalto, smiltainio, titnago. XIX a. antrojoje pusëje pradëta
lieti girnas, kurios paplito XX a. viduryje. Ið pradþiø
prie nudilusiø akmeniniø girnø bûdavo priliejamas darbinis
(trinamasis) abrazyvinis sluoksnis. Vëliau, ypaè paplitus
cementui, pradëta lieti visas girnas. Girnakmenio pagrindà
darydavo ið cemento, þvyro, skaldos ir vandens mi-
ðinio, o darbinæ dalá ið elektrokorundo, skaldos, magnezito
ir chlorinës magnezijos. Darbinëje dalyje pagal ðablonà
darytos vagutës. Vidutinio dydþio (1,2 m skersmens) girnose
darytos 27 apie 45 mm ploèio ir 15 mm gylio vagelës.
Jei girnos lietos malti smulkiau, jose darytos tiesios
vienos krypties vagelës. Virðutinis girnakmenis darytas storesnis,
nes jis greièiau sudildavo nei apatinis. Girnapusës
bûdavo sujuosiamos metaliniais lankais. Apatinio girnakmenio
lankas tvirtintas 6 cm þemiau, o virðutinio – 5 cm
aukðèiau jo trinamosios dalies. Greta lietiniø girnø naudoti
„prancûziðki“ girnakmeniai, kuriø trinamojoje pusëje
buvo álieta balkðvo korëto akmens, atveþto ið Prancûzijos,
plokðteliø. XX a. pirmojoje pusëje malûnø girnakmenius
liejo keliaujantys meistrai, kartais patys malûnininkai.
Liejimui reikalingas medþiagas – chlorà, magnezijà ir
akmenis – pristatydavo vietos prekybininkai. Girnakmenius
liejo Kaune, Tilþëje, Ðiauliuose, Vilniuje, Rygoje, Vroclave,
Varðuvoje veikusios dirbtuvës. Jais prekiavo Ðuvalo
ir Romo firmos (Kaune), bendrovë „Malûnas“, Rubinðteino
girnø fabrikas ir malûnø daliø árengimø dirbtuvë Ðiauliuose.
Lietinës girnos darytos didesnës nei akmeninës, be
to, jos sukosi greièiau. Geros kokybës miltams sumalti
girnos turëjo suktis 70–80 kartø per min. greièiu. Taip
besisukanèios girnos per 24 val. sumaldavo 73 pûdus grûdø.
Paplitus lietinëms girnoms, akmeniniø nebuvo atsisakyta.
Jos ir toliau naudotos pikliavimui.
Kiti árengimai
Miltai malti ne tik girnomis, bet ir veleniniu malimo
átaisu – valcais (valcuojami). Valcais gamintos ir kruopos.
Valcus paprastai sudarë du lygiagretûs volai, skirtingu greièiu
besisukantys prieðingomis kryptimis. Volai átaisyti me-
17
Vandens malûnai Rytø Lietuvoje
andens malûnai Rytø Lietuvoje 18V
taliniame (anksèiau mediniame) rëme ir sukami krumpliaratine
pavara, o patys valcai – dirþine pavara. Jie, kaip ir
girnos, turëjo grûdø ábërimo, tarpelio tarp volø sureguliavimo,
tepimo ir kità árangà. Paprastai valcai buvo dviejø porø:
vienos poros volø pavirðiai lygûs, kitos – rifliuoti, t. y. su
grioveliais ar vagelëmis. Priklausomai nuo volø rifliuotumo,
sukimosi greièiø skirtumo ir malamo produkto stambumo
valcai grûdus plëðo, skaldo arba sutrina (sumala).
Nuo grûdø arba miltø atskirti juodojo metalo tarðalus
naudoti magnetai. Per jø sukurtà magnetiná laukà plonu
sluoksniu leidþiamuose grûduose ar miltuose buvusios juodojo
metalo dalelytës prikibdavo prie magnetø. Gaminant
rûðinius miltus, magnetø buvo pritvirtinama beveik visose
technologinëse linijose.
Miltai sijoti plokðèiasieèiais – sietais su rëmais, pakabintais
keliais aukðtais ant mediniø templiø ar metaliniø
lynø. Tarp rëmø su sietais buvo velenas su atsvaru. Velenas
sukdamasis judindavo sietus, ið kuriø miltai iðbyrëdavo
á „rankoves“. Kad sietai neuþsikiðtø, jø akutës valytos
ðepeèiais, judanèiais miltø latakais. Lietuvoje populiaresnës
buvo „Reform“ tipo vëtyklës. Jose, pro sietø apaèià
ventiliatoriumi puèiant orà, nuo sijojamø miltø atsiskiria
smulkios dalelës ir pakyla, o sumaþëjus oro srautui, sukrenta
á lovelius. Ðiose vëtyklëse rûðiuotos kruopos. „Reform“
vëtyklës buvo árengtos dideliø ûkiø ir pramoniniuose
malûnuose.
Miltus nuo sëlenø atskirdavo ðeðiakampiu arba cilindru
– senoviðka maðina, vadinama pikliumi. Jà sudarë dëþë,
kurioje ant ðiek tiek pasviros aðies buvo sumontuotas
reketo mechanizmas – ðeðiakampë prizmë, aptraukta ðilkiniu
audeklu. Sukantis reketui, ið girnø á ðeðiakampá byrantys
miltai bëgo palei pasvirà aðá ir sijojosi. Sëlenos iðbyrë-
davo ið cilindro, o miltai subyrëdavo dëþën. Panaðiai kaip
ðeðiakampis veikë sijojimo maðina – centrifugalas. Tik joje
vietoj ðeðiakampio buvo cilindriðkai átaisytas audeklas
ir miltus „priversdavo judëti“ spragilai ir ðepeèiai, sukami
reketu. Ðeðiakampis ir centrifugalas naudoti daugelyje kaimo
malûnø.
Beveik visuose Lietuvos malûnuose buvo ðvaistis – javø
valymo maðina, kuria nuo grûdø buvo nuvalomos dulkës
ir luobelës. Ðvaistá sudarë rëmas su jame átaisytu cilindru,
kurio vidus padengtas abrazyvine medþiaga. Cilindro
viduje sukosi reketas su spragilais. Grûdus leidþiant per
cilindrà, luobelës ir dulkës iðneðamos oro srauto, puèiamo
ventiliatoriaus.
Didesniuose ir pajëgesniuose malûnuose naudota daugiau
valymo maðinø. Juose veikë ávairios sijojimo maðinos,
aspiratoriai, separatoriai, gyvatukai, plovimo maðinos.
Maþuose kaimo malûnuose paprastai buvo viena ar
dvi nesudëtingos sijojimo maðinos, todël valstieèiai javus
malti maistui atsiveþdavo jau iðvalytus, iðplautus ir iðdþiovintus.
Kruopoms daryti malûne buvo árengta kruopinë. Joje
tarp abrazyviniø pavirðiø leidþiami grûdai buvo nulukðtenami
ir gaunama vadinama grucë (kruopos ið dalies gludintu
pavirðiumi). Kruopos dar gamintos „Omega“ ir „Excelsior“
(Exzelsiormuhle) ir kitomis maðinomis. „Excelsior“
maðina grûdus kapojant aðtriais metaliniais dantimis gamintos
smulkios kruopos.
Pagalbinës maðinos ir verslai
Bene daþniausiai prie vandens malûnø buvo statomos
lentpjûvës ir milo vëlyklos. Ilgainiui lentø pjovimui ásisteigdavo
atskiros ámonës – lentpjûvës. Taèiau kiti ver-
19
Vandens malûnai Rytø Lietuvoje
andens malûnai Rytø Lietuvoje 20V
slai, tokie kaip skiedrø plëðymas ar gontø darymas ir toliau
liko prie malûnø, nes jø gamybai nereikëjo daug vietos
ir dideliø kaðtø, uþteko atskirø stakliø.
XIX a. antrojoje pusëje pradëjus rûpintis paðto ir karinæ
reikðmæ turinèiais keliais, pirmiausia buvo atkreiptas
dëmesys á netoli jø esanèius hidrotechnikos árenginius, galinèius
uþtvindyti ar apardyti kelius potvyniø metu. Rusijos
valdþia reikalavo suregistruoti ir ávertinti Vilniaus gubernijos
hidrotechniniø árenginiø bûklæ. 1862 m. praneðimuose
daugelis malûnø ávertinti kaip „paprastas vandens
malûnas“, be iðsamesnio paaiðkinimo (nebuvo pateikti duomenys
ið Vilniaus, Aðmenos ir Vileikos apskrièiø). Jie projektuose
arba iðduodamuose leidimuose vadinti „mukomoljnaja
meljnica“. Ið pateiktos lentelës (be apskrièiø, kurios
nepriklauso Lietuvai) matyti, kad milo vëlyklos gana daþnai
veikë vandens malûnuose. Ið praneðimø þinoma, kad
prie 81 malûno veikë 9 milo vëlyklos, 3 lentpjûvës ir
1 kuliamoji.
Apskritis Vandens Milo Lentpjûvë Kuliamoji
malûnas vëlykla
Vilniaus nëra duomenø
Trakø 15 2 1 1 (be malûno)
Ðvenèioniø 66 7 1 1
Ið viso: 81 9 2 2
1862 m. praneðimuose nurodoma, jog malûnai buvo
privatûs (dvarininkø, grafø, generolø majorø, kunigaikðèiø)
ir valdþios (priklausë iþdui, valdiðkam dvarui ar bendrovei).
Tuo tarpu dauguma milo vëlyklø ir lentpjûvës priklausë
dvarininkams. Reikia paþymëti, kad praneðimuose
nenurodyta në vieno malûno, priklausanèio miestieèiui,
aþnyèiai, vienuolynui, cerkvei ar sinagogai, nors tokiø
malûnø bûta.
Trakø apskrityje nurodyta buvus 15 vandens malûnø,
2 milo vëlyklas, 1 lentpjûvæ ir 1 vandeniu sukamà (be malûno)
kuliamàjà. Gripiðkëse ant Strëvos upës buvæs malûnas
su milo vëlykla priklausë dvarininkui Rosochockiui, o
Þieþmariuose ant Strëvos upës buvæs malûnas su maðina
lentoms pjauti – grafui Tiðkevièiui.
Ðvenèioniø apskrityje ið 66 vandens malûnø 7 buvo su
milo vëlyklomis, 1 malûnas su lentpjûve ir 1 su kuliamàja.
Ið praneðimø þinoma, kad dvarininkës Marijos Bilevièienës
vandens malûnas ir milo vëlykla Zulovo viensëdyje ant
Merkio upës veikë atskirai. Kitas malûnas ir atskirai veikianti
milo vëlykla buvo ant Soroèiankos upelio prie Soroèiø
kaimo ir priklausë Vladimirui Paðkevièiui. Dvarèioniø
viensëdyje ant Rudnios upës buvæs malûnas ir milo
vëlykla priklausë dvarininkei Onai Giðevskienei. Olðevo
viensëdyje ant Stromiankos upës malûnas, milo vëlykla ir
lentpjûvë buvo generolo majoro Stanislovo Chominskio
nuosavybë. Prie Kujaliø uþusienio prûdo pastatytas malûnas
ir milo vëlykla priklausë dvarininkui Richardui Gizbertui,
o prie Trabuciðkio uþusienio prûdo buvæs malûnas
ir milo vëlykla buvo Jurijaus Bilevskio.
Galima tik spëlioti, kodël á minëtus praneðimus nepateko
vienas ar kitas objektas. Greièiausiai á valdininkø praneðimus
daugelis malûnø nepateko dël reto paðto ir kariniø
keliø tinklo ar kaip objektai, esantys atokiau nuo ðiø
keliø ir per potvynius jø neuþliejantys.
Kaip matyti ið lentelëje pateiktø duomenø, daþniausiai
prie vandens malûnø veikë milo vëlyklos-milvëliai (13 pav.).
Jos buvo dviejø tipø: piestinës ir spintinës (dëþinës). Piestiná
milvëlá sudarë vandens ratas, velenas su kumðteliais, • 13 pav.
21
Vandens malûnai Rytø Lietuvoje
andens malûnai Rytø Lietuvoje 22V
piesta ir piesèiai. Piestinës vëlyklos buvo árengiamos malûno
viduje arba atskirame pastate, kitapus uþtvankos su
atskiru vandens ratu ir vandens padavimo áranga. Jei milvëlis
buvo árengtas malûne, já daþniausiai sukdavo atskiras
vandens ratas. Todël milvëlis galëjo veikti ir malant. Milo
vëlyklos, jungiamos prie pagrindinio malûno vandens rato,
sukanèio girnas, projektuotos Vilniuje. Toká milvëlá
prie vandens rato veleno prijungdavo kumðteliais. Tokiu
bûdu vandens ratas, sukdamas girnas, kartu suko ir milvëlá.
Spintose árengti milvëliai buvo jungiami prie malûno
transmisijos kurio nors skriemulio.
Pirmojo tipo milvëliuose buvo veliama piestoje piesèiais.
Patalpos viduje lygiagreèiai velenui statytas ið medþio
skobtas dviejø ar trijø tarpsniø lovys-piesta. Á lová buvo
dedami iðvynioti, karðtu vandeniu sulieti vilnonio audinio
rietimai ir nuleidþiami piesèiai. Juos, sukantis vandens
ratui, pakaitomis uþkabindavo ir pakeldavo veleno
kumðteliai. Kumðteliui atsikabinus, piestis krisdavo á milà,
o apsisukus ratui, kumðtelis já vël pakeldavo. Audinys
laistytas karðtu vandeniu ir grumdytas piesèiais, kol susiveldavo.
Ant krosnies, buvusios milo vëlykloje, kaitintas vanduo
ir dþiovintas milas. Kad milas bûtø graþesnis ir geresnës
kokybës – lygintas („gliancuotas“). Geros kokybës milà
veldavo atskirai árengtose vëlyklose. XIX a. viduryje prie
malûno tvenkinio árengtos vëlyklos buvo Daubutiðkës (Ðalèininkø
r.), Rudnios (Varënos r.), Sariø, Antasarës ir Perðaukðèio
kaimuose (Ðvenèioniø r.).
XIX a. pabaigoje ir XX a. pradþioje naudotas spintos
tipo milo vëlimo agregatas. Vadinamoje spintoje buvo sumontuota
eilë velenëliø, per kuriuos praverdavo iðvyniotà
milo rietimà ir susiûdavo þiedu. Á milvëlá vamzdþiu buvo
leidþiamas karðtas garas ið ðalia kaitinamo katilo. Sukantis
velenëliams, vilnonis audinys bûdavo traukiamas per lovelá
ir velenëlius ir suveliamas. Velenëliai dirþine pavara buvo
jungiami prie transmisijos. Spintinis milvëlis buvo Minèios
(Utenos r.), Èiûlënø kaimo (Molëtø r.) malûnuose. Tokius
milvëlius gamino vietos arba keliaujantys meistrai.
Prie malûnø veikë dviejø tipø lentpjûvës: vadinamieji
„tartokai“ su rëminiu pjûklu ir árenginys su diskiniu pjûklu.
„Tartoku“ pjautos lentos. Juo vienu metu buvo iðpjaunama
po kelias lentas. Diskiniais pjûklais pjautos lentelës
stogams dengti (Jageloniø ir Tadaravos ant Strëvos malûnuose,
Kaiðiadoriø r.), apipjaunami sienojai ir skerssijos
mediniams pastatams statyti, iðpjaunamos lentos. Troðkûnuose
(Anykðèiø r.) esantis Juozo Staðkevièiaus medinis
malûnas buvo „su átaisymu milø vëlimui ir apvaliu pjûklu
lentø pjovimui“. Ilgainiui lentpjûvës modernizuotos árengiant
lokomobilius, varomus medienos atliekomis, kurie
sausros metu sukdavo ne tik diskà lentoms pjauti, bet ir
malûno girnas.
Kai kuriuose malûnuose malta þaliava popieriui gaminti –
popieriaus masë (Mûro Vokës malûne), gamintas kartonas
ar popierius (Grigiðkiø, Verkiø malûnuose). Tadaravos
(Kaiðiadoriø r.) ir Minèios (Utenos r.) kaimø malûnuose
buvo po maðinà gontams gaminti (gontai – suleidþiamos
lentelës stogams dengti). Èiobiðkio kaimo (Ðirvintø
r.) malûne iki XX a. vidurio veikë skiedrø stogams
dengti droþimo maðina. Kai stogines skiedras pradëjo iðstumti
pjautinës lentelës, imta naudoti dirþine pavara sukamas
diskines maðinas. Kartais malûnuose naudotos ir
tekinimo staklës, dirþine pavara jungtos prie transmisijos.
Prie malûno bene ilgiausiai veikusi kalvë buvo Rudnioje
ant Ûlos upës. Rudnios malûnas (Varënos r.) ant
23
Vandens malûnai Rytø Lietuvoje
andens malûnai Rytø Lietuvoje 24V
Ûlos upës nuo XVI a. þinomas kaip geleþies kalykla. Ðioje
kalvëje ið balø rûdos kaldavo noragø ruoðinius ir ávairias
malûnø ar kitø mechanizmø dalis. Vandens ratai sukdavo
velenus su kumðteliais, kurie kilnodavo kûjus. Vandens jëga
naudota ir dumplëms pûsti. 1841 m. ðis malûnas buvo pritaikytas
grûdø malimui. Jo uþtvanka naudota ir sieliams plukdyti,
jame veikë lentpjûvë, kalvë, milo vëlykla ir daþykla.
Malûnø pastatai ir statyba
Vandens malûno pastatas, kitaip negu vëjo malûno, beveik
nepriklausë nuo malûno mechanizmo, nes jis konstruktyviai
nejungtas su sienomis. Dauguma malûnø buvo mediniai,
nesudëtingø architektûriniø formø, statyti ið apipjautos
medienos, ræsti lygiomis kertëmis, kartais puoðtais antlangiais
ir durimis. Pamatai daþnai akmens mûro, bent jau
ið vandens pusës. Mûriniai malûnai, statyti daugiausia dvaruose,
buvo plytø ar akmenø mûro, ávairiø formø ir tûriø,
puoðti plytø antlangiais, lauko akmenø ir skaldos faktûra.
Malûnø stogai dengti gontais, skiedromis, lentelëmis, vëliau
– èerpëmis, skarda, ðiferiu. Medinis malûnas daþnai buvo
geriau pastatytas nei daugelio kaimieèiø gyvenamieji namai.
Durpingose vietose statant malûnus naudoti poliai ir àþuolinës
„pagalvës“ po mûrinëmis sienomis (Saltoniðkiø, Dubièiø
malûnai). Mediniai malûnai buvo Saltoniðkiø dvare (Dubièiø
apylinkëse), Dubièiø (Varënos r.), Daubutiðkës kaimuose,
Dieveniðkëse ir Eiðiðkëse (Ðalèininkø r.), Jonuðkø
(Ukmergës r.), Minèios kaimuose (Utenos r.), mûriniai –
Antalieptëje (Zarasø r.), Siesarties (Molëtø r.), Bartkuðkio
kaimuose, Musninkuose (Ðirvintø r.).
Malûnø architektûra priklausë nuo reljefo, nuo galimybës
sukelti vandená, vandens debito, pasirinkto vandens
rato tipo, vandens privedimo prie vandens rato bûdo. Dël
to malûno pastato ir malûno mechanizmø santykis buvo
ávairus, o malûnai statomi iðradingai: vieno aukðto su rûsiu
(girnos pirmame aukðte, transmisija – rûsyje), vieno
aukðto be rûsio (girnos ant antresolës, transmisija po antresole),
dviejø aukðtø (pirmame aukðte transmisija, antrame
– girnos) ir dar visokiø kitokiø kombinacijø. Dauguma
malûnø – staèiakampiai. Jei malûnas statytas su gyvenamàja
dalimi, tai jis buvo iðtæsto staèiakampio plano. Su
gyvenamàja dalimi buvo Gornostajiðkiø ir Panezdiliø (Ðalèininkø
r.), Kareiviðkiø (Trakø r.) malûnai. Taèiau árengiant
malûnà dël ávairiø mechanizmø jo forma ir tûriai
keitësi: virð vandens ratø buvo sukalamos paðiûrës, kad
þiemà ratai ne taip apledëtø; vandens ratus pakeitus turbinomis,
ðiek tiek kito ir malûno pastato struktûra, vietoj
vandens ratø buvo statomi priestatai vandens turbinoms.
Árengiant garo katilus ir motorus ar lentpjûves buvo pristatomi
priestatai, malûno planas ágaudavo T arba L raidþiø
pavidalà. Architektûrinei iðraiðkai darë átakà ir technologinës
linijos – grûdø áneðimo ir iðneðimo bûdai, maiðø
uþkëlimo mechanizmø tipo pritaikymas ir pan., be to,
kitoje upës ar kanalo pusëje pastatydavo milo vëlyklas, tiltelius,
prie malûno árengdavo buomus ar stoginës arkliams
pririðti.
Dvarø malûnai bûdavo geriau pastatyti ir puoðnesni,
taèiau jø áranga buvo prastesnë nei kaimo malûnuose. Dvaro
malûnuose beveik nebuvo keltuvø maiðams, juos neðiodavo
patys klientai. O grûdus pradëta sverti tik po Pirmojo
pasaulinio karo. Iki tol mokëta uþ sumaltà maiðà. Tai
þinodami valstieèiai siuvo tokio dydþio maiðus, koká pripylus
galëdavo paneðti. Mat malûnininkai reikalavo, kad
maiðà á malûnà áneðtø pats klientas. Todël ûkininkai á malûnà
siøsdavo stipriausius vyrus.
25
Vandens malûnai Rytø Lietuvoje
andens malûnai Rytø Lietuvoje 26V
Vandens malûnø statyba priklausë nuo finansiniø resursø,
reljefo ypatumø bei kaimynø. Juos leista statyti tik ten,
kur uþtvenkus upæ, nebûtø kenkiama ðalia gyvenantiems.
Daþniausiai pasitaikantis kliuvinys buvo padidëjæs þemës
drëgnumas arba paupio pievø uþtvindymas. Vis dëlto su kaimynais
susitarus buvo leidþiama statyti malûnà, taèiau, jei
buvo padaromi nuostoliai, juos reikëjo atlyginti. Uþ padarytà
þalà daþniausiai malta nemokamai. Ðienaujant lankas buvo
nustatomas laikas, kai malûnininkas turëdavo malûnà sustabdyti
arba tvenkinyje laikyti þemesná vandens lygá. Taèiau
kartais, siekiant sutrukdyti malûno statybà, buvo daromi
ir ávairûs formalûs kliuviniai. Pasitaikë ne vienas atvejis,
kai dvarininkas kreipësi á valdþios institucijas ir praðë neleisti
valstieèiui statyti malûno dël jam daromø nuostoliø.
Jei leidimas statyti jau buvo iðduotas, tuomet buvo nurodoma,
kad malûnas statomas pagal prasto mastelio brëþiná ir
reikalauta pateikti naujà projektà ir pan.
Daþnai kildavo nesutarimø su gretimo malûno savininku.
Konflikto prieþastis paprastai buvo tyèinis vandens uþlaikymas
tvenkinyje, taip trukdant þemiau esanèio malûno
darbui. Þinoma atvejø, kai ásiplieskus ginèui ir atsiradus
konfrontacijai buvo staigiai paleistas vanduo, taip padarant
nemaþø nuostoliø kitam malûnui. Pasitaikydavo, kad
ið prûdo paleistas vanduo nuplaudavo konkurento uþtvankà
ar net malûnà (Lapainios malûnas, Kaiðiadoriø r.). Siekiant
to iðvengti, iðduodant leidimus buvo þiûrima, kad
malûnai nebûtø statomi per arti.
Reikia paþymëti, kad malûnams daþnai stigdavo vandens.
Tai trukdë versliniø malûnø darbà, nes esant vandens trûkumui
negalëjo malti. Be to, klientai nenorëjo ilgai laukti. Dël
konkurencijos buvo rûpinamasi, kad malûnas dirbtø be didesniø
sustojimø ir sparèiai. Todël kaip alternatyva vandens
malûnui netoli buvo statomi vëjo malûnai. Vandens malûne
buvo tobulinami vandens ratai, statomos turbinos, stacionarios
garo maðinos, lokomobiliai, vidaus degimo ir elektros
motorai. Taèiau per ekonominius nuosmukius bûdavo
naudojami ir senieji energijos ðaltiniai. Tobulëjant malimo
árangai, statyti nauji malûnai. Kaune 1847 m. pradëjo veikti
pirmasis Lietuvoje garo maðina varomas malûnas. Vëliau
garo maðinos plaèiai taikytos ir vandens malûnuose. Jø privalumas
buvo tas, kad jos buvo varomos naudojant bet koká
kurà – anglis, durpes, malkas, ðiaudus, pjuvenas ar skystà
kurà. Taèiau ðios maðinos eksploatacija buvo brangi. Todël
jà galëjo naudoti tik pramoniniai malûnai. Nuo XX a. pradþios
vandens malûnuose pradëti naudoti vidaus degimo
varikliai. Daþniausiai naudoti stacionarûs, kartais mobilûs
varikliai arba traktoriai. Vidaus degimo varikliai buvo varomi
juose uþsidegusio dyzelinio kuro, þibalo, benzino, naftos
ar dujø. Populiariausi buvo dyzeliniai varikliai. Vidaus
degimo varikliai naudoti kaip pagalbiniai, stingant vandens.
Taèiau buvo malûnø, kuriø girnas suko tik vidaus degimo
variklis. Pastaèius elektrines, vandens malûnuose iðplito elektros
varikliai.
Ðaltiniai ir literatûra
Lietuvos centrinis valstybës archyvas
Lietuvos valstybës istorijos archyvas
Kauno apskrities archyvas
Kultûros paveldo centro archyvas
Ðiauliø „Auðros“ muziejaus archyvas
Autoriaus lauko uþraðai.
A. Andrejevas, E. Morkûnas. Technikos paminklai Lietuvoje.
Vëjo malûnai. – Vilnius, 1982.
B. Baranowski. Polskie mlynarstwo. – Osolineum, 1977.
R. Gustaitis. Kaiðiadoriø rajono
gyvenvieèiø þinynas. – Kaiðiadorys, 2001.
27
Vandens malûnai Rytø Lietuvoje
andens malûnai Rytø Lietuvoje
28V
Vandens
malûnai
Rytø Lietuvoje
29
Vandens malûnai Rytø Lietuvoje
andens malûnai Rytø Lietuvoje 30V
• 1
Belmonto vandens malûnas
(Belmonto g. 17, Vilnius)
Plaèiame vaizdingame srauniosios Vilnios, padovanojusios
Lietuvos sostinei savo vardà, slënyje iðlikæs Belmonto malûnas.
Pirmieji Vilnios malûnai istoriniuose ðaltiniuose minimi
nuo XIV a. Jie ne tik grûdus malë. Naudojant vandens
ratus, dirbo patrankø liejyklos, popieriaus fabrikai, kalvës.
Belmonto malûno þemës priklausë Leoniðkiø dvarui.
1838 m. Prancûzijos pilietybæ turëjæs Karolis de Vimas ið
Vilniaus miesto iðsinuomojo dalá palivarko þemës prancûziðko
tipo vandens malûnui statyti.
Statybø mastai èia buvo pramoniniai. Vilnios upë buvo
pertverta daugiau kaip 5 m aukðèio betonine uþtvanka su
tiltu, mediniais vandens lygio reguliavimo skydais. Iðkasti
200 m privedamasis ir nuvedimo kanalai. Jø ðlaitai sutvirtinti
mediniais poliais. Srovei valdyti þemiau malûno áreng-
tos ir poliø kaskados. Tiesiai virð kanalo, iðmûrijus skliautà
vandens pratekëjimui, pastatytas trijø turbinø skyrius. Prie
jo prijungtas 4 aukðtø malimo ir pikliavimo skyrius, ið
kitos pusës – dviejø aukðtø grûdø valymo skyrius. Cokolinis
malûno pastato aukðtas akmenø ir plytø mûro, aukðèiau
statyta ið geltonø plytø.
Deja, ðiuo kûriniu statytojas dþiaugësi neilgai. Jau 1849 m.
ásiskolinusio ir nesumokëjusio nuomos mokesèiø Karolio
de Vimo turtas buvo apraðytas ir parduotas kitam nuomininkui.
Ilgiausiai, nuo 1845 iki 1940 m., malûnà valdë
Kinkulkinai. Visà tà laikà malûnas dirbo, gamybinë veikla
buvo nuolat tobulinama ir pleèiama. Malûnas nenustojo
veikti Antrojo pasaulinio karo metu. Nacionalizuotas malûnas
veikë ir socializmo laikais, bet jo árengimus jau suko
elektros energija. Deðimtmetá stovëjæs be prieþiûros, 2001 m.
malûnas pradëtas atkûrinëti. Restauruoti mûrai, atstatytos
sugriautos pastatø dalys, kanalai, tiltai, atkurtos senosios
keliø trasos; sutvarkyta aplinka, árengtas
áspûdingas pramogø ir poilsio centras.
31
Vandens malûnai Rytø Lietuvoje
Vandens malûnai Rytø Lietuvoje
andens malûnai Rytø Lietuvoje 32V
• 2
Blusinës vandens malûnas
(Blusinës km., Suþioniø sen., Vilniaus r.)
Netoli Sudeniø, keliø sodybø Blusinës kaime, kiek atokiau
nuo kitø sodybø stovi vandens malûnas. 1926 m. pastatytas
ant maþo Jusinës upelio, Þeimenos upës intako,
malûnas galëjo veikti tik sukaupus didesná vandens kieká.
Tam upelio slënis buvo pertvertas 1,9 m aukðèio þemiø
uþtvanka. Vandens jëgai paþaboti uþtvankoje árengtas betoninis
vandens privedimo prie turbinos kameros tunelis,
o vandens pertekliui pavasariniø polydþiø metu nuleisti –
mediniais skydais reguliuojama persiliejanti pralaida. Uþtvanka
buvo galima privaþiuoti prie malûno, todël virð kanalo
árengtas medinis tiltas.
Malûno árenginiams sukti labai originaliai árengta hidroenergetinë
dalis. Vanduo, atvedamuoju tuneliu patekæs
ið uþtvankos, sudarë 3,4 m hidrostatiná slëgá, priversdavusá
modernià iki ðiol iðlikusià, bet uþverstà þemëmis „Frensis“
tipo turbinà suktis it þaisliná vilkelá. Kad iðtekëjæs
ið turbinos kameros vanduo negriautø
malûno pamatø, ðioje vietoje pastatas pastatytas
ant „kojø“ – betoniniø kolonø.
Turbût jau statant malûnà didesnë pastato
dalis buvo skirta gyvenimui. Cokolinio aukðto
gyvenamojoje dalyje buvo namo rûsys, o malûno
dalyje – transmisija su geleþiniais masyviais
krumpliaraèiais, kuri perdavë sukimo jëgà
á árenginius. Prieð keletà metø pastato rûsyje
dar buvo iðlikæs vienas krumpliaratis.
Pirmasis pastato aukðtas beveik visas ræstas
ið pjautø ràstø, tik koks ðeðtadalis jo, kur
matyt, stovëjo pagrindiniai malûno árenginiai,
yra karkasinis, vertikaliai apkaltas lentomis.
Ðio malûno tyrinëtojui dar teks áminti ne
vienà paslaptá. Mums nepavyko ið vidaus apþiûrëti
nei pirmo aukðto, nei po dviðlaièiu stogu
esanèios palëpës, nei kitø sodybos pastatø.
Lieka neþinoma, kokià pirmo aukðto ir palëpës dalá uþëmë
malûno árenginiai iki iðpleèiant gyvenamàjà dalá, kiek girnø
ir kokiø kitø malûno árenginiø turëjo ðis malûnas, kas ið jø
iðlikæ. Ypaè paslaptingas originalus ûkinis pastatas, stovintis
lygiagreèiai su malûnu, uþ betoninës vandens pralaidos. Malûno
sodyboje stovi ir tradiciniams kaimo uþsiëmimams –
gyvulininkystës ir þemdirbystës darbams skirti pastatai, ið kuriø
savo architektûra iðsiskiria akmenø ir molio konstrukcijos
tvartas. Matyt, pragyvenimui malybos verslo nepakako.
Visa malûno sodyba labai áspûdinga, harmoningai susiliejanti
su aplinka. Gaila, kad nuleistas tvenkinio vanduo,
o paskutinës rekonstrukcijos metu uþpilta þemëmis
ir vandens pralaida.
33
Vandens malûnai Rytø Lietuvoje
andens malûnai Rytø Lietuvoje 34V
• 3
Bruknynës vandens malûnas
(Bruknynës km., Kaltanënø sen., Ðvenèioniø r.)
Palyginus su kitais Rytø Lietuvos vandens malûnais,
galima teigti, kad ðis malûnas iðlikæs idealiai.
Malûnas stovi graþioje vietoje, já supa Aukðtaitijos nacionalinio
parko puðynai, uþ keliø ðimtø metrø yra miðko
eþerëlis uþpelkëjusiais krantais. Tik senove dvelkianèiame
slënyje nelabai dera poilsinei pritaikytas atstatytas buvæs
malûnininko namas.
Istoriniai ðaltiniai teigia, kad malûnà ant nedidelio Þeimenos
baseino Ðventelës upelio 1827 m. pastatë Rusijos armijos
pulkininkas dvarininkas Mordvinas. Matyt, 1924 m.
malûnà ir 132 ha þemës nupirkæs Gubertas Taluntis já modernizavo,
nes dabar èia iðlikusi árenginius sukusi 35AJ
hidroturbina, o ne medinis vandens ratas.
Kad èia veiktø malûnas, Ðventelës slënyje teko supilti
70 m ilgio, iki 5,5 m aukðèio þemiø pylimà. Susidariusiam
92 tûkst. m 3 vandens telkiniui paþaboti viduryje uþtvankos
árengta 1959 m. renovuota betoninë pralaida. Virð jos
pastatytas medinis tiltas. 35AJ malûno turbinai sukti nuo
pralaidos eina latakas á áspûdingà ant poliø stovinèià turbinos
kamerà, iðlaikanèià iki 4 m hidrostatiná slëgá. Vandens
perteklius nuteka virð greta latako átvirtintø mediniø
uþtvankos skydø.
Kad uþ malûno uþtvankos susidaræs vandens ,,krioklys“
nesugriautø malûno, cokolinio aukðto siena nuo upelio
pusës statyta ið tvirtesnës medþiagos – kalkiø skiediniu
riðtø lauko akmenø. Kitø cokolio sienø akmens mûro tik
pamatai, o sienos, kaip ir pirmo aukðto bei skliautø, ræstos
ið apvaliø ràstø, vertikaliai sutvirtintos ràstø sàvarþomis.
Pusskliautis stogas dabar uþdengtas skarda. Malûne
puikiai iðlikusi technologinë áranga, transmisija, vieneri
girnos (buvo dvejos), piklius, kruopinë, anksèiau buvo ir
milo vëlykla.
35
Vandens malûnai Rytø Lietuvoje
andens malûnai Rytø Lietuvoje 36V
• 4
Èiulënø vandens malûnas
(Èiulënø km., Èiulënø sen., Molëtø r.)
Malûnui árengti uþtvenktas tarp dviejø eþerø tekanèio
Virintos upelio aukðtupio – Grauþës – slënis. Ðis maþas
upelis malûnininkø dëmesá patraukë greièiausiai dël nors
ir nedidelio, bet tolygaus, eþero iðlyginto metinio vandens
nuotëkio. Kad ásuktø hidroturbinas, upelá teliko uþtverti
25 m ilgio, iki 5 m aukðèio þemës uþtvanka, pralaidà sustiprinus
betonu. Taip gautas 4,4 m hidrostatinis slëgis
dviems 15AJ turbinoms sukti.
Senasis Èiulënø vandens malûnas pastatytas Grauþës
kairiajame krante dar 1870 m. Pietinë jo dalis buvo gyvenama,
ðiaurinëje, ðalia upelio, buvo malûno árenginiai. Pirmajame
etape jo árengimus, matyt, suko vandens ratas, tai
liudija ðiaurinëje cokolio sienoje esanti anga. Vëliau, turbût
1938 m. rekonstrukcijos metu, jà pakeitë moderni 15
AJ vertikali aðinë hidroturbina. Nuo pralaidos á medinæ
kamerà, kurioje sukosi turbina, vedë medinis vandens latakas.
Malûno pastatas staèiakampio plano, stovi galu á
upelá, lygiagreèiai su upeliu pastatytas puse aukðto uþ pastatà
aukðtesnis priestatas. Cokolinis malûno aukðtas pastatytas
ið akmenø mûro, pirmas aukðtas – apipjautø ràstø,
gyvenamoji dalis dar ir vertikaliai apkalta lentomis.
Malûno stogas pusskliautis, priestato – dviðlaitis, abu buvo
dengti skiedromis.
Prieð keletà metø lankantis malûno viduje, cokoliniame
aukðte teko matyti be tvarkos sumestø dideliø mediniø
krumpliaraèiø ir skriemuliø, kruopinës girnakmená.
Daug geriau áranga iðlikusi malûno priestate: antrame aukðte
– dvi prieðkarinës modernios kruopinës, treèiame, besijungianèiame
su palëpe, – du pikliai.
Senà malûno istorijà mena ir didelës akmeninës girnapusës,
rytiniame fasade, prie áëjimo á malûnà durø panaudotos
kaip laiptø pakopos.
Deja, viso malûno bûklë bloga. Tyrinëtojø laukia neatidëliotini
malûno inventorizacijos darbai, nes viskas
nyksta. Prieð keletà metø mano fotoaparato objektyvas
turbinos kamerà dar uþfiksavo, dabar jau neaiðku, ar pati
turbina beiðliko.
37
Vandens malûnai Rytø Lietuvoje
Vandens malûnai Rytø Lietuvoje
andens malûnai Rytø Lietuvoje 38V
Ðis malûnas slepia daug savo istorijos paslapèiø. Neaiðku,
ar 1938 m. rekonstrukcijos metu, ar dar vëliau kitame
upelio krante prieðais senàjá buvo pastatytas antras malûnas.
Kurá laikà jie veikë kartu, tai uþfiksuota dar 1966 m.
Ið tos paèios pralaidos antru mediniu vandens privedimo
lataku tekëjo vanduo iki antros turbinos medinës kameros.
Turbina èia buvo taip pat 15AJ, tik horizontali. Malûno
pastatas kvadratinis, dviejø aukðtø, karkasinis, horizontaliai
apkaltas lentomis, su nuo tvenkinio pusës stoge atsikiðusiu
priestatu grûdø maiðams áneðti. Stogas dviðlaitis, dengtas
skiedromis. Lygiagreèiai su upeliu prie malûno pristatyta
stoginë, kur upelio vanduo suko ir apskritapjûkles lentpjûvës
stakles.
Malûno pastate buvo árengtos girnos, piklius, kruopinë.
Deja, per pastaruosius metus neliko turbinos kameros pëdsakø,
lentpjûvës stoginës, malûne tëra tik kelios paskiros
árengimø detalës.
39
Vandens malûnai Rytø Lietuvoje
andens malûnai Rytø Lietuvoje 40V
• 5
Gaveikënø vandens malûnas
(Gaveikënø km., Ignalinos sen., Ignalinos r.)
Istoriniuose ðaltiniuose paminëta, kad 1800 m. Gaveikënø
kaimo ðiaurës rytiniame pakraðtyje, miðkø apsuptame
slënyje uþtvenkus tarp dviejø eþerø tekantá maþà Palaukinio
upelá, pastatytas vandens malûnas. Uþmojai èia buvæ dideli.
Kad tik 0,2 m 3 vandens per sekundæ neðanti upelio srovë
suktø du 15 AJ vandens ratus, kuriø dabar aplûþæs iðlikæs
vienas, teko pastatyti 4,6 m aukðèio, 5,4 m ploèio virðuje
þemiø uþtvankà, sukuriant 6 ha tvenkiná. Kad neiðlauþtø uþtvankos,
pralaidos pagrindas padarytas betoninis su mediniais
skydais vandens lygiui tvenkinyje reguliuoti. Vandens
tiekimui á darbinius ratus pastatytas medinis latakas.
Malûno pastatas staèiakampio plano, statytas galu á upæ.
Malûnui naudota vakarinë dalis turi akmenø mûro cokolá,
kuriame iðlikusi dalis transmisijos su krumpliaraèiu, o pir-
mas aukðtas plytø mûro, tinkuotas. Viduje man bûti neteko,
taèiau literatûroje minima, kad malûno pastate iðlikæ
girnos, du grûdø piltuvai, grûdø bunkeris. Rytinëje pastato
dalyje gyveno malûnininkas. Ji ræsta ið apipjautø ràstø,
apkalta iki langø staèiai, aukðèiau – gulsèiai lentomis. Pusskliautis
stogas anksèiau buvo dengtas skiedromis. Ðiuo
metu malûne árengtos pobûviø salës ir poilsinë.
41
Vandens malûnai Rytø Lietuvoje
andens malûnai Rytø Lietuvoje 42V
• 6
Ginuèiø vandens malûnas
(Ginuèiø km., Linkmenø sen., Ignalinos r.)
1870 m. Linkmenø dvaro savininkas Gimþauskas malûno
girnoms sukti sumanë ákinkyti visà Srovës eþerà. To
paties pavadinimo upelis iðtakose paþabotas 5 m aukðèio,
10 m ploèio virðuje þemiø uþtvanka. Pradiniame etape visa
pralaida buvo medinë, vëlesniø rekonstrukcijø metu atsirado
ir betono átvarø. Vienoje upës pusëje pastatytas apipjautø
ràstø milo vëlyklos pastatëlis. Kitoje pusëje – malûno
pastatas. Jis staèiakampio plano, stovi galu á uþtvankà,
su priestatu pietvakariuose, pamatai akmenø mûro, sienos
apipjautø ràstø, sutvirtintos staèiai sàvarþomis. Antrà malûno
aukðtà suformavo vientisa neaukðtai pakeltø sienojø
ir po pusskliauèiu stogu esanèios palëpës erdvë. Pietiniame
pastato gale buvo gyvenama, vidurinëje dalyje buvo
krautuvë ir kamara, kuri jungësi su gyvenamàja dalimi.
Malûno árenginiai stovëjo ðiaurinëje pastato
dalyje, arèiausiai uþtvankos. Ðiuo metu
èia iðlikæs krumpliaratis, dvejos girnos, pastogëje
– du grûdø bunkeriai ir maiðø keltuvas.
Pradþioje malûno árenginius suko vandens
ratas, vëliau, po Gimþausko mirties,
XX a. pradþioje, kai malûnas tapo kaimo
bendruomenës nuosavybe, uþ jo nuomà gautus
pinigus hidrotechninë dalis buvo patobulinta,
árengta medinë kamera ir joje sumontuota
25 AJ turbina. Nuo 1939 m. malûnà
paeiliui aptarnaudavo kaimo gyventojai.
Po 1945 m. malûnas nacionalizuotas.
Per metus jame bûdavo sumalama 800 tonø
grûdø. 1985–1987 m. malûnas buvo rekonstruotas,
jame árengta poilsinë ir muziejëlis.
43
Vandens malûnai Rytø Lietuvoje
andens malûnai Rytø Lietuvoje 44V
• 7
Grauþës vandens malûnas
(Grauþës km., Èiulënø sen., Molëtø r.)
Nors ir nerimaudamas, kad uþsitrauksiu dabartinio ðeimininko
nemalonæ dël nukreipto turistø srauto á ðià ramià
puðynu apsuptà sodybà, negaliu neapraðyti Grauþës malûno.
Tai labai retas iðlikæs Rytø Lietuvoje maþuèiø malûnø
egzempliorius. Èia malûno árenginiai, áskaitant ir turbinos
ðachtà, ásprausti á 7x7,50 m dydþio plotà. Po vienu stogu
dar maþesnëje erdvëje tilpo ir malûnininko gyvenimas.
1854 m. uþtvenkus maþà Grauþës upeliukà 18 m ilgio,
2 m ploèio virðuje ir iki 3,5 m aukðèio þemës pylimu,
susidarë nedidelis tvenkinys, sukaupiantis 6000 m 3 vandens.
Nors girnoms sukti galima buvo panaudoti beveik
visà tvenkinio vandená, bet dideliø gamybiniø pajëgumø
iðvystyti èia nebûtø pavykæ. Betoninëje pralaidoje mediniams
skydams uþdarius tvenkinio nutekëjimà, vanduo mediniu
lataku sruvendavo link malûno, gale pasukæs dingdavo
po malûno pastatu, kur árengtoje ðachtoje sukosi „Teisset“
25AJ turbina.
Vos virðijanèiam vieno metro aukðtá akmenø mûro cokolyje
buvo sumontuota transmisija, perduodanti sukimo
jëgà ant medinës antresolës virð transmisijos stovëjusioms
girnoms. Kitame malûno kampe stovëjo dirþine pavara varoma
archaiðka kruopinë, dar kitame – piklius. Visas malûno
pastatas staèiakampio plano, pastatytas galu á upelá. Pasroviui
prie malûno buvo pristatyta nedidelë, dabar jau neiðlikusi
karðykla. Visas pastatas ræstas ið apipjautø ràstø,
stogas pusskliautis. Ðiuo metu, deja, malûnas nenaudojamas,
jo bûklë bloga.
45
Vandens malûnai Rytø Lietuvoje
andens malûnai Rytø Lietuvoje 46V
• 8
Kazliðkiø vandens malûnas
(Kazliðkiø km., Þelvos sen., Ukmergës r.)
Srauni Siesarties upës srovë nuo seno traukë malûnininkø
dëmesá. XX a. pirmojoje pusëje prie ðios upës vandens
malûnai stovëjo beveik kas penki kilometrai.
Kazliðkiø vandens malûnas pradëtas eksploatuoti apie
1800 m., taèiau dabartinis, matyt, yra vëliau perstatytas.
Platø slëná perkirtus 7 m ploèio virðuje, iki 3 m aukðèio
uþtvanka, susidarë 7 ha, vidutiniðkai 2 m gylio tvenkinys,
kurá dirbant malûnui galima buvo nuleisti iki 0,5 m gylio.
Turint tokias vandens atsargas ir sraunios upës 3,2 m 3 /s
vidutiná metiná vandens papildymà, galima buvo statyti ir
rimtà hidroenergetiná árenginá. Betoninëje pralaidoje pastatytos
kameros, kur veikë 2 vertikalios aðinës 40 ir 20
AJ turbinos. Tokiai srauniai upei paþaboti teko þemiau
tvenkinio esantá 40 m ilgio upës vagos krantø ruoþà sustip-
inti akmens ir betono nuvedamuoju kanalu. Galu á upæ
pastatytas staèiakampis apipjautø ràstø malûno pastatas
plytø ugniasiene buvo padalytas á gyvenamàjà ir gamybinæ
puses. Malûno akmenø ir plytø mûro cokoliniame aukðte
buvo transmisija, pirmame aukðte ir keliais ràstø vainikais
pakeltoje pastogëje bei virð jos pastatytuose priestatuose
yra iðlikusi visa áranga, kuria galima gaminti aukðèiausios,
pirmos ir antros rûðies kvietinius miltus, sëlenas,
manø kruopas, rugiø miltus duonai. Ðis malûnas ið
visø apraðomø Rytø Lietuvoje dirbo ilgiausiai – iki pat
2003 m. Deja, jo girnas suko elektros energija, nes tvenkinys
jau seniau buvo nuleistas, o gyvenamàjà malûno dalá
pasiglemþë gaisras. Manau, kad malûnui liko neilgai gyventi,
nes jam gresia netoli esanèio Valtûnø malûno likimas
– statant naujà hidroelektrinæ ir begëdiðkai deklaruojant
malûno apsaugà, pastarojo griuvësius buldozeriai sulygino
su þeme.
47
Vandens malûnai Rytø Lietuvoje
andens malûnai Rytø Lietuvoje 48V
• 9
Kijëliø vandens malûnas
(Kijëliø km., Luokesos sen., Molëtø r.)
Matyt, stebëdamas kaimynus, anksèiau pastaèiusius ne
vienà vandens malûnà ant srauniosios Siesarties, ðalia upës
gyvenantis nagingas valstietis 1935 m. nusprendë pasekti
jø pavyzdþiu. Taip praktiðkai vieno þmogaus rankomis buvo
pastatytas malûnas. Daugelá jo árenginiø gamino arba
pritaikë nuo kitø mechanizmø pats meistras.
Upë vandeninga, vagos nuolydis didelis, todël nedideliam
malûnui pastatyti pakako skersai vagà supilti 23 m
ilgio, 11 m ploèio virðuje, iki 3,3 m aukðèio uþtvankà.
Tvenkinëlis susidarë nedidelis – 1 ha, bet buvo gerokai,
iki 3,6 m, padidintas hidrostatinis slëgis, privertæs savadarbæ
30 AJ turbinà suktis po 1500 valandø per metus.
Pastatas malûno reikmëms statytas taupant medþiagas.
Jis karkasinis, vieno aukðto su cokoliu, iðnaudojant ir palë-
pæ, vertikaliai apkaltas lentomis. Stogas dviðlaitis. Malûne
árengtos girnos, piklius, kruopinë, o vëliau pristatytas priestatëlis
ir á darbà ákinkytas savadarbis gateris medienai pjauti.
1966 m. inventorizacijoje minima, kad vanduo jau suko ir
30 kw generatoriø elektros energijai gaminti. Dabar, deja,
malûnas neveikia, pastato bûklë
bloga, uþtvanka pralauþta,
tvenkinio nelikæ, sunykæs ir virð
pralaidos buvæs medinis tiltas.
49
Vandens malûnai Rytø Lietuvoje
10
andens malûnai Rytø Lietuvoje 50V
Liubavo vandens malûnas
(Liubavo km., Rieðës sen., Vilniaus r.)
Liubavo vandens malûnas – tai XIX a. pabaigos – XX a.
pradþios dvaro komplekso, kurá sudarë dvi deðimtys pastatø,
dalis. Paveldëjæs 1912 m., já iki pat 1940 m. valdë
Jonas Rapolas Ðlizenas. Deja, dvaro klestëjimo laikotarpis
jau praeityje. Nebëra dvaro rûmø, likæ pastatai apgriuvæ,
nepriþiûrimi, tvenkiniai uþakæ, netvarkomi þeldynai pavirtæ
„lietuviðkomis dþiunglëmis“.
O prieð ðimtà metø èia atlikti darbai áspûdingi. Kad
ant Þalesos upelio, kurio srovë neða 6 m 3 /s vandens, bûtø
galima pastatyti malûnà, supiltas 87 m ilgio, 6 m ploèio
virðuje, iki 4 m aukðèio þemiø pylimas. Jo ðlaitas á tvenkinio
pusæ sustiprintas akmenø ir betono siena. Pavasariniam
vandens pertekliui nuleisti tokios pat medþiagos pralaida
padaryta atskirai, á vakarus nuo pastato.
„Frensis“ tipo turbinai sukti reikalinga vandens srovë
tekëjo atskiru 11 m ilgio
privedimo lataku.
Sukimo jëgai padidinti
turbina turëjo vakuuminæ
traukà sukeliantá
èiulpvamzdá, todël
upelio vaga þemiau taip
pat sustiprinta nuo iðplovimø
25 m ilgio akmenø
mûro nuvedamuoju
kanalu.
Malûno pastatas labai
graþus, turi romantizmo
bruoþø. Pastaty-
tas 1902 m., iðilginiu fasadu á tvenkiná, staèiakampio plano,
nuo tvenkinio pusës jis atrodo kaip vieno aukðto, ið
prieðingos – dviejø, nes cokolinis aukðtas ne þemesnis uþ
pirmà, sienos taðytø akmenø, riðamasis skiedinys tarsi inkrustuotas
maþais akmenukais. Fasadai tikrai puoðnûs. Langus
rëmina raudonø plytø apvadai ir segmentinës sàramos.
Virðuje pastatà juosia platus puoðniai dantytas karnizas.
Langai ir durys staèiakampës formos, mediniai. Pagrindinës
áëjimo durys puoðtos „eglute“ sukaltomis lentomis. Stogas
dviðlaitis, pastogë buvo naudojama.
Pastatas padalytas per pusæ á gyvenamàjà ir gamybinæ dalis.
Pastarosios cokoliniame aukðte stovi transmisija, piklius,
áspûdingos dirþinës su geleþiniais ir mediniais skriemuliais
pavaros. Pirmame aukðte yra grindø lygio paaukðtëjimas, suteikiantis
interjerui nepakartojamà vaizdà. Èia stovi girnos,
kruopinë. Palëpëje – grûdø bunkeriai ir rankovës.
Dabar pastatas apleistas, nëra langø ir durø, árangà niokoja
vandalai.
51
Vandens malûnai Rytø Lietuvoje
andens malûnai Rytø Lietuvoje 52V
• 11
Molëtûno vandens malûnas
(Molëtûno g. 5, Molëtai)
Ðis malûnas – etaloninis XX a. pirmosios pusës pramoninio
kultûros paveldo architektûros pavyzdys. Norint
priversti suktis dvi 37,5 AJ turbinas, Siesartá teko uþtverti
daugiau kaip 20 m ilgio, 15 m ploèio virðuje ir iki 7,1 m
aukðèio pylimu. Jos vaga buvo perskirta perpus, vienoje
árengiant pralaidà vandens pertekliui nuleisti, kitoje – vandens
privedimo prie turbinø latakà. Atsiradusi sala nuo ledoneðio
apsaugota betoniniu ledlauþiu. Suformuotas 5,2 ha
tvenkinys, kurio 41,6 tûkstanèio kubiniø metrø vandens
turbinas galëjo sukti daugiau kaip 2 tûkst. valandø per
metus. Dël aukðtos uþtvankos turbinos ðachtoje buvo pasiektas
5,7 m hidrostatinis slëgis.
Kad malûnas nestovëtø, kai vandens trûkdavo, saloje
buvo pastatytas ir dyzelinis variklis. Turint tokius energi-
jos ðaltinius, malûne ne vien grûdus maldavo, èia buvo
gaminama ir elektros energija, dirbo gateris.
Þinoma, kai malûnas 1914 m. buvo pastatytas, jo pajëgumai
buvo maþesni. Jis renovuotas 1930 m., tai iki ðiol
skelbia ðiam ávykiui paminëti ámûryta atminimo lenta.
Malûno pastatas staèiakampio plano, pastatytas galu á
upæ, deðiniajame jos krante. Pagrindinis fasadas atgræþtas
á tvenkiná. Jo cokolis nuo upës pusës dviejø aukðtø; ið
kitos – vieno, mûryta ið skaldytø akmenø su plytø apvadais.
Pusë raudonø plytø mûro malûno ploto yra dviejø
aukðtø, kita – vieno. Dekoras saikingas, bûdingas pramoniniam
pastatui. Cokolá ir aukðtus skiria dviejø plytø juostø
karnizas. Langai platûs, kvadratiniai. Vienaukðtës malûno
dalies fasadà puoðia laiptuotas santûrios iðraiðkos frontonëlis.
Ðios dalies langø forma ir dydis ávairûs. Ji, matyt,
bent ið dalies buvo administracinës paskirties.
Deja, malûno vidaus áranga neiðlikusi, dabar pastatas
praktiðkai nenaudojamas. Per savo istorijà
malûnas pergyveno ne vienà
sunkø laikotarpá. 1944 m. vokieèiø
kariuomenë susprogdino uþtvankà,
kuri po metø atstatyta. 1952 m. pastatas
kapitaliai remontuotas, 1972 m.
kartu su ðalia stovinèiu buvusiu gyvenamuoju
mediniu namu jis buvo
pritaikytas staliø dirbtuvëms. Ðiuo
metu niekas neþino, kokia ateitis jo
laukia.
53
Vandens malûnai Rytø Lietuvoje
andens malûnai Rytø Lietuvoje 54V
• 12
Naujojo Strûnaièio vandens malûnas
(N. Strûnaièio km., Strûnaièio sen., Ðvenèioniø r.)
Malûnas ant nedidelio Meros upelio pastaytas apie
1847 m. Strûnaièio dvarà valdant K. Maslovskiui. Ilgainiui
savininkai keitësi. Nuo XX a. pradþios malûnas priklausë
vietos gyventojams. Tada malûne veikë 2 poros girnø, piklius
ir kruopø gamybos áranga, lentpjûvë. 1920 m. lenkams
okupavus Lietuvà, atsakomybæ uþ eksploatacijà perëmë lenkø
valdþia, o vietiniai gyventojai turëjo rûpintis malûnu (buvo
skiriamos baudos uþ neprieþiûrà). 1936 m. malûnà nupirko
mokytojas Antanas Jusonis. Jis malûnà suremontavo, modernizavo
lentpjûvæ, árengë treèià porà girnø. Nuo 1949 m.,
susikûrus kolûkiui, malûne buvo árengta elektrinë, kuri tiekë
elektrà kaimui ir fermoms. 1975 m. malûnas vël remontuotas,
perdengtas stogas. 1995 m. nelikus kolûkiø, malûnas
perëjo seniûnijos þinion ir buvo visiðkai uþdarytas.
Naujojo Strûnaièio vandens malûno hidroenergetinë dalis
buvo sunaikinta melioracijos metu, iðliko tik turbinos
kamera ir turbina, taèiau èia, galima sakyti, idealiai iðliku-
si visa kita technologinë áranga.
Malûno pastatas romantizmo
stiliaus, su labai savita langø
puoðyba. Manoma, jog malûnà
suprojektavo architektas K.Gregotovièius,
tuo pat metu kûræs
ir Naujojo Strûnaièio baþnyèià.
Cokolinio aukðto langø ir durø
angos pusapskritimio formos,
pirmame aukðte – eilë maþø
ovaliø langeliø. Visi langai ir durys
turi raudonø plytø apvadus, sudaranèius gëliø þiedø
áspûdá. Dviejø aukðtø (vienas ið jø cokolinis) malûnas stovi
galu á upelá, sienos sumûrytos ið akmenø, netinkuotos,
suriðtos kalkiø skiediniu, já pagraþinus skaldytais akmenukais;
dekoruotos raudonø plytø juostomis. Cokolinis aukðtas
perdengtas skersinëmis, virðutinis – iðilginëmis medþio
sijomis. Stogas dviðlaitis, dengtas lentelëmis, vëliau –
ðiferiu. Cokolyje iðlikusios rankovës ir dëþës miltams, puspikliø
mechanizmai, turbinos kamera, buvusio gaterio bëgiai,
maiðø keltuvas, transmisija. Pirmame aukðte galima
pamatyti dvejas girnas, kruopinæ, maiðø uþkëlimo mechanizmà.
Pastogëje yra iðlikæs piklius (aplûþæs), puspikliai,
piltuvë kruopoms, piltuvë grûdams, ratukai maiðams veþioti,
maiðø uþkëlimo velenas, medþio tekinimo staklës.
55
Vandens malûnai Rytø Lietuvoje
andens malûnai Rytø Lietuvoje 56V
• 13
Pakretuonës vandens malûnas
(Pakretuonës k., Ðvenèionëliø sen., Ðvenèioniø r.)
Labanoro giriø glûdumoj, ant nedidelio Kretuono upelio
dar 1850 m. pastatytas vandens malûnas iðliko iki ðiol.
Kad nedidelis, vos 1,4 m 3 /s neðantis vandens upelis suktø
ratà, jo slënyje supilta 45 m ilgio, 2 m ploèio virðuje ir iki
4 m aukðèio uþtvanka. Susidarius pusës hektaro tvenkiniui,
kuris talpina 5 tûkstanèius kubiniø metrø vandens,
ratui sukti galima buvo panaudoti tik pusæ jo tûrio, todël
malûnas dirbdavo nereguliariai. Nuolatinës pertraukos buvo
skirtos vandeniui sukaupti. Tobulëjant technikai, vandens
ratà pakeitë radialinë aðinë turbina, bet prastovø dël vandens
stokos neiðvengta.
Malûno pastatas statytas galu á upæ, staèiakampio plano,
vieno aukðto, ræstas ið apvaliø ràstø, dviðlaièiu lenteliø
stogu. Arèiau upës esanèiame malûno gale iki ðiol iðlikusi
visa áranga: girnos, piklius, kruopinë. Kita malûno dalis
rekonstruota á poilsinæ. Tuo paèiu metu atstatytas medinis
vandens latakas ir ratas, suteikiantis neiðdildomø áspûdþiø
poilsiautojams.
57
Vandens malûnai Rytø Lietuvoje
andens malûnai Rytø Lietuvoje 58V
• 14
Pilaitës vandens malûnas
(Piliakalnio g. 10, Vilniaus m.)
Maþo Neries intako – Sudervëlës upelio slënis nuo seno
buvo paverstas iðtisomis tvenkiniø kaskadomis. Vien
tarp Buivydiðkiø ir Pilaitës dvarø jø buvo aðtuoni. Ið tiek
tvenkiniø buvo galima surinkti daugiau pavasarinio polydþio
vandens trijø dar XX a. pirmojoje pusëje minimø
vandens malûnø girnoms sukti. Jau kelis amþius èia klestëjo
ir þuvininkystës verslas.
Ðiuo metu atstatytas tik Pilaitës vandens malûnas. Istoriniuose
ðaltiniuose jis minimas jau nuo XVI a. Dvaro
inventoriaus knygose uþfiksuota ne viena malûno rekonstrukcija.
Panaðø á atstatytà vaizdà malûnas turëjæs po XIX a.
antrojoje pusëje vykdytø rekonstrukcijø. Paskutinës eksploatacijos
data, minima ðaltiniuose, – 1893 m.
Tvenkinio prie malûno árengimui teko supilti 78 m
ilgio, 6 m ploèio virðuje, iki 3,8 m aukðèio uþtvankà. Betoninë
pralaida su mediniais skydais saugojo nuo pavasariniø
potvyniø, o vanduo á turbinos akmens mûro kamerà
tekëjo per uþtvankà betoniniu tuneliu, sudarydamas 3,3 m
hidrostatiná slëgá. Turbina èia stovëjo nedidelë, bet moderni:
„Frensis“ tipo su èiulpvamzdþiu.
Pastatas statytas galu á uþtvankà, staèiakampio plano, cokolinis
aukðtas skaldytø akmenø mûro su daug storesne nei
sienos, iki 1,5 m aukðèio akmenø bankete, langø ir durø
angos keturkampës su plytø apvadais. Vieno aukðto medinë
pastato dalis statyta ið apipjautø ràstø. Palëpë pakelta keliø
rastø rentiniais. Pastatas turëjo gyvenamàjà ir gamybinæ puses.
Malûno patalpose cokoliniame aukðte buvo transmisija,
pirmame aukðte ir palëpëje – girnos, piklius, kruopinë.
Dabar malûnas atstatytas, dalyje jo árengta Rytø Lietuvos
vandens malûnø ekspozicija.
59
Vandens malûnai Rytø Lietuvoje
Vandens malûnai Rytø Lietuvoje
andens malûnai Rytø Lietuvoje 60V
• 15
Siesarties vandens malûnas
(Siesarties km., Videniðkiø sen., Molëtø r.)
1914 m. ant Siesarties pastatytas vandens malûnas yra
didþiausias iðlikæs Rytø Lietuvoje. Vagos tipo hidrotechniniam
árenginiui pastatyti supilta ilga, iki 3,5 m aukðèio, 5 m
ploèio virðuje, þemiø uþtvanka. Taip sukaupta 33 200 m 3
vandens. Beveik visà já galima buvo panaudoti malûno darbui.
Upës vandens pertekliui nuleisti jos senojoje vagoje
árengta betoninë pralaida su mediniais skydais lygiui reguliuoti.
Vandens malûno „Pirvitc“ firmos 1912 m. Rygoje
pagamintai turbinai sukti iðkastas kanalas, kuris po uþtvanka
ir malûno pastatu paverstas tuneliu. Turbinos kamera
taip pat árengta po pastatu, cokoliniame akmens ir plytø
mûro malûno aukðte.
Malûno pastatas statytas galu á upelá, staèiakampio plano,
17,2x11 m dydþio, dviejø aukðtø, raudonø plytø mûro
su dviðlaièiu, èerpëmis dengtu stogu. Pastatas puoðtas kukliai,
aukðtus skiria ðiek tiek á iðoræ iðkiðtos vienos plytø
eilës juostos. Pagrindiniame fasade, tarp pirmo ir antro
aukðtø sienø sàvarþø eilë puoðta geleþinëmis atvirkðèios S
raidës formos inkaravimo detalëmis.
Cokolinio aukðto durø, langø
ir tunelio angø virðus pusapvalis,
pirmojo aukðto langai ir durys staèiakampiai,
didesni, antrojo aukðto
langai maþesni. Angø virðus
puoðtas plytø apvadais.
Ðiuo metu pastate árengtos
pobûviø salës. Á vidø man patekti
nepavyko. Gal Jums seksis geriau,
tada ir iðaiðkës, kas iðliko ið
vidaus malûno árangos.
61
Vandens malûnai Rytø Lietuvoje
Vandens malûnai Rytø Lietuvoje
andens malûnai Rytø Lietuvoje 62V
• 16
Verkiø vandens malûnas
(Verkiø g. 100, Vilniaus m.)
Neátikëtina, bet ant maþuèio upeliuko, kuriuo per sekundæ
prateka 100 litrø vandens, Verkiø dvare XIX a. pradþioje
buvo pastatyti du malûnai ir vandens këlimo stotis.
Matyt, maþà debità kompensavo labai didelis upës vagos
aukðèiø perkritimas. Pertvërus upelio slëná 30 m ilgio, 4 m
ploèio ir iki 1,7 m aukðèio þemiø uþtvanka, susiformavo
1500 m 3 vandens turintis tvenkinys, kurio du treèdalius
buvo galima panaudoti malûnui. Ið tvenkinio iðtekantá vandená
áspraudus á mediná privedimo prie turbinos kameros
latakà, „Frensis“ 15AJ turbinai sukti iðgautas 6,7 m hidrostatinis
slëgis!
Vandens malûno pastatas modernus, statytas galu á upelá,
staèiakampio plano. Cokolinis jo aukðtas akmens mûro,
èia árengta malûno transmisija, o ant antresolës – ir dvejos
girnos. Du malûno aukðtai plytø mûro, tinkuoti, stogas dviðlaitis,
dengtas èerpëmis. Pastato architektûra kukli, tipiðka
pramoniniam paveldui, langø ir durø angos staèiakampës,
pastatà paávairina antro aukðto kvadratiniai langai. Malûne
dirbo dvejos girnos, du pikliai, kruopø maðina.
Ðiandien malûne, iðsaugant iðlikusias árengimø detales,
árengtas restoranas. Interjeras papildytas ir archyvine
informacija – vandens ir vëjo malûnø planais, fotografijomis,
sukuriant savità atmosferà.
63
Vandens malûnai Rytø Lietuvoje
andens malûnai Rytø Lietuvoje 64V
• 17
Þalvariø vandens malûnas
(Þalvariø km., Þalvariø sen., Molëtø r.)
Grabuostos slënyje ásikûrusiame XIX a. palivarke uþtvenkus
upelá, atsirado siauras, ilgas 0,5 ha tvenkinys, papuoðæs
paèià sodybà ir sudaræs sàlygas jo gale atsirasti vandens
malûnui. 3,8 m aukðèio uþtvanka tvenkinyje sukaupë
12 300 m 3 vandens, kurá galima buvo naudoti vandens malûno
reikmëms. Taèiau to nepakako, kad turbina suktøsi
be prastovø, todël buvo pasirûpinta ir antruoju energijos
ðaltiniu – dyzeliniu varikliu. Taip malûnas tapo rentabiliu
palivarko ûkio objektu.
Vandens malûno pastatas turi romantizmo architektûros
bruoþø. Jis pastatytas galu á upelá, staèiakampio plano,
perskirtas á gyvenamàjà ir gamybinæ dalá, turëjo ir kvadratiná
dyzelinës priestatà. Tik vieno aukðto gyvenamoji dalis ir
pastato pastogës frontonai statyti ið raudonø plytø. Viso cokolinio
aukðto, malûno vieno aukðto ir priestato sienos sta-
tytos ið lauko akmenø, tik lauko sienø sandûros,
langø sàramos, angokraðèiai ir pastato
virðuje esantis puoðnus karnizas sumûryta
ið raudonø plytø.
Pastate buvo visa bûtina malybos áranga.
Deja, prieð deðimt metø jau tebuvo likæ
tik dalis transmisijos, girnø stovas. Dabar
jau nebëra net langø bei durø.
65
Vandens malûnai Rytø Lietuvoje
andens malûnai Rytø Lietuvoje 66V
• 18
Þvëryno vandens malûnas
(Latviø g. 64, Vilniaus m.)
Ðiaurës vakarinëje Þvëryno mikrorajono dalyje, netoli
Neries, kur Ðaltupio upelis daro staigø posûká á vakarus,
dar ðià þemæ valdant Radviloms, XVII a. buvo iðkasti du
tvenkiniai ir pastatyti du vandens malûnai. XIX a. pabaigoje
abu tvenkiniai buvo sujungti, o malûnas, esantis toliau
nuo Neries, sunyko. Matyt, tuo metu buvo renovuotas
ir dabar iðlikæs mûrinis vandens malûnas. Akivaizdu,
kad vandens nuolatiniam malûno darbui trûko, todël jame
buvo pastatytas ir prancûziðkas garo variklis. XX a. pradþios
fotografijoje matomo malûno pastato viena dalis dviaukðtë,
kita, arèiau upelio, – vienaukðtë, mediniais skliautais,
dviðlaièiu stogu. Ant upelio vagos buvæs priestatas –
greièiausiai turbinos kamera arba vandens rato pastogë.
Dar ir pasibaigus Antrajam pasauliniam karui malûnas malë
grûdus.
1950 m. malûnas pertvarkytas. Matyt, tuo metu visas
malûno pastatas perstatytas á mûriná, dviaukðtá. Pastatas
tinkuotas, dviðlaièiu stogu, jame buvo árengtos gelþbetoninës
perdangos. Fasadai santûriø architektûriniø formø, langai
iðdëstyti neritmiðkai. Tai buvo ilgiausiai Vilniuje dirbæs
vandens malûnas. Deja, ðiuo metu jis perstatomas á
gyvenamàjá namà, uþstatoma ir aplinka á pietus nuo jo.
67
Vandens malûnai Rytø Lietuvoje
andens malûnai Rytø Lietuvoje 68V
1 Belmonto vandens malûnas / 30
2 Blusinës vandens malûnas / 32
3 Bruknynës vandens malûnas / 34
4 Èiulënø vandens malûnas / 36
5 Gaveikënø vandens malûnas / 40
6 Ginuèiø vandens malûnas / 42
7 Grauþës vandens malûnas / 44
8 Kazliðkiø vandens malûnas / 46
9 Kijëliø vandens malûnas / 50
10 Liubavo vandens malûnas / 50
11 Molëtûno vandens malûnas / 52
12 Naujojo Strûnaièio vandens malûnas / 54
13 Pakretuonës vandens malûnas / 56
14 Pilaitës vandens malûnas / 58
15 Siesarties vandens malûnas / 60
16 Verkiø vandens malûnas / 62
17 Þalvariø vandens malûnas / 64
18 Þvëryno vandens malûnas / 66
Rytø Lietuvos vandens malûnø iðsidëstymo schema
8
15
3
14
17
16
10
1
9 11 4
7
Þemëlapius sudarë:
© Leidykla BRIEDIS, 2004 m., Parodø g. 4, LT-04133 Vilnius,
tel. 2706694, faks. 2706627, el.p. info@briedis.lt, www.briedis.lt
Topografinë informacija: Lietuvos kosminio vaizdo þemëlapio M 1 : 50 000 vektoriø duomenø bazë
LTDBK50000-V © Nacionalinë þemës tarnyba prie ÞÛM, 1996–1999
2
3
6
13
5
12
Change language