Rytų Lietuvoje - Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos

kpip.lt

Rytų Lietuvoje - Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos

Vandens

malûnai

Rytø Lietuvoje


Vandens

malûnai

Rytø Lietuvoje


Rëmëjai:

Industrial Heritage Platform 2000–2002

KULTÛROS IR SPORTO

RËMIMO FONDAS

LEIDYKLA BRIEDIS

Leidëjas

KULTÛROS PAVELDO

IÐSAUGOJIMO PAJËGOS

Fotografai: A. Petreðiûnas, Z. Baubonis, A. Vaitkuvienë

Dizainerë: A. Janonytë

Redaktorë: I. Puluikienë


Turinys

VANDENS MALÛNAI • 5

Dr. Eligijus Juvencijus Morkûnas

VANDENS MALÛNAI RYTØ LIETUVOJE • 29

Zenonas Baubonis, Agnë Vaitkuvienë

Belmonto vandens malûnas • 30

Blusinës vandens malûnas • 32

Bruknynës vandens malûnas • 34

Èiulënø vandens malûnas • 36

Gaveikënø vandens malûnas • 40

Ginuèiø vandens malûnas • 42

Grauþës vandens malûnas • 44

Kazliðkiø vandens malûnas • 46

Kijëliø vandens malûnas • 48

Liubavo vandens malûnas • 50

Molëtûno vandens malûnas • 52

Naujojo Strûnaièio vandens malûnas • 54

Pakretuonës vandens malûnas • 56

Pilaitës vandens malûnas • 58

Siesarties vandens malûnas • 60

Verkiø vandens malûnas • 62

Þalvariø vandens malûnas • 64

Þvëryno vandens malûnas • 66

RYTØ LIETUVOS VANDENS MALÛNØ

IÐSIDËSTYMO SCHEMA • 69


• 1 pav.

• 2 pav.

4 Vandens malûnai Rytø Lietuvoje

Vandens

malûnai

Dr. Eligijus Juvencijus Morkûnas

Malûnø istorija

Malûnai sudaro bene didþiausià technikos paveldo gamybiniø-ûkiniø

statiniø grupæ. Jø bûta skirtingos paskirties,

ávairiausiø konstrukcijø, tipø, variantø. Naudodami

vëjo, vandens ar gyvosios jëgos energijà veikë grûdø, popieriaus

malûnai, vëlyklos, lentpjûvës, kalvës, ávairiø tipø

kruopinës, aliejaus spaudyklos, siurblinës ir pan. Lietuvoje

seniausi þinomi malûnai buvo þmogaus jëga sukamos

girnos, paplitusios X amþiuje. Tokios maþai pakitusios rankinës

girnos naudotos iki pat XX a. vidurio, ypaè per ekonominius

nuosmukius. Kito tipo girnas, vadinamà romëniðko

tipo malûnà, eidamas ratu suko pakinkytas gyvulys.

Grûdai tokiame malûne buvo pilami á virðutiná girnakmená,

o miltai byrëjo þemën (1 pav.). Nëra tiksliai þinoma,

nuo kada Lietuvoje girnoms sukti pradëta naudoti gyvuliø

jëgà. Akmuo, primenantis apatiná kûginá girnakmená, naudojamà

romëniðko tipo malûnuose, buvo iðlikæs Ðaukënø

dvare (Kelmës r.). Vystantis malûnininkystei traukiamoji

jauèio ar arklio jëga girnoms buvo perduodama per krumpliaratines

pavaras. Kai kur malûnams sukti naudota jauèio

traukiamoji ir jo svorio jëga. Tokie malûnai buvo vadinami

„taptokais“. Napoleono karø metu kariuomenës

reikmëms Kaune árengto malûno girnos buvo sukamos kariø

fizine ir svorio jëga – voverës rato principu (2 pav.).


Arkliø sukami malûnai kiek plaèiau naudoti Kauno gubernijoje,

kurioje XIX a. viduryje þinoma buvus apie 30 tokiø

malûnø. Vilniuje arkliø sukamas malûnas buvo pastatytas

1890 metais.

Daug plaèiau Lietuvoje naudoti vandens ir vëjo malûnai.

Vandens malûnai pradëti statyti XIII a., vëjo – nuo

XIV a. XIX ir XX amþiø sandûroje þinoma buvus apie

2 tûkst. ávairaus galingumo vëjo ir tiek pat vandens malûnø.

Taèiau daugelyje publikacijø (statistiniø straipsniø) nurodomas

gerokai maþesnis jø skaièius. Matyt, dalis maþesniø

malûnø nebuvo átraukiami á statistinius praneðimus.

Pavyzdþiui, Ukmergës apskrities policijos vado (zemskinio

ispravniko) duomenimis, 1840 m. apskrityje buvo „didesniø

vandens malûnø – 47, maþesniø – 39, maþareikðmiø,

daugiausia sugedusiø – 16“. Tuo tarpu suvestinës

lentelëje nurodyti tik 53 vandens malûnai.

Vandens malûnø gausiausia Rytø Lietuvoje – Vilniaus,

Ðalèininkø, Eiðiðkiø, Molëtø rajonø savivaldybiø teritorijose

ir kalvotoje Þemaitijoje. Vëjo malûnø daugiausia buvo

pastatyta Suvalkijoje ir Këdainiø, Panevëþio, Pakruojo,

Pasvalio, Birþø, Kupiðkio, Radviliðkio, Ukmergës, Joniðkio,

Akmenës, Kretingos, Klaipëdos, Ðilutës apylinkiø

lygumose. Ten, kur vëjas tolygiausias, be gûsiø. Kartais

(paprastai dvaruose) vandens ir vëjo malûnai buvo statomi

greta vienas kito, siekiant be didesniø pertrûkiø malti beveik

iðtisus metus – esant sausrai, vëjo malûnu, o ðtiliaus

metu, þinoma, jei pakanka vandens sukti ratams, – vandens

malûnu.

Nuo XIX a. vidurio ëmë plisti garo malûnai (pirmasis

1847 m. pastatytas Kaune), kiek vëliau – skystu kuru arba

dujomis varomi motoriniai malûnai. Po Pirmojo pasaulinio

karo atsirado elektriniø malûnø, kurie ilgainiui ëmë

55

Vandens malûnai Rytø Lietuvoje

Vandens malûnai Rytø Lietuvoje


6 Vandens malûnai Rytø Lietuvoje

vyrauti. Senieji malûnai nuo XX a. vidurio pradëti saugoti

kaip liaudies architektûros paminklai.

Pirmieji malûnai buvo statomi dvaruose, miestuose ir

miesteliuose. Juos statësi ir bendruomenës, baþnyèios, cerkvës,

vienuolynai. Nuo XIX a. antrosios pusës (po baudþiavos

panaikinimo) malûnus pradëjo statytis valstieèiø grupës

ir turtingesni valstieèiai. Tai liudija ir ávairiø apskrièiø

valstieèiø praðymai iðduoti leidimus malûnams statyti.

Pavyzdþiui, leidimo malûnui statyti praðë: Telikënas ir Aranavièius

Paraisèio uþusienyje (Vilniaus apskritis), Kabaðinskis

ant Lapainios upës (Trakø apskritis), miestietis

J. Èechavièius ant Ratnyèëlës upelio (Trakø apskritis).

Iki XVIII a. malûnai buvo statomi empiriðkai, remiantis

malûnininkø praktika, ilgameèiu upës tëkmës stebëjimu

bei eksploatavimo ágûdþiais, þiniomis apie medþiagø

savybes ir technologijas. XIX a. pasitelkæ taikomosios hidraulikos

ir mechanikos pasiekimus, malûnus jau projektavo

technikai ir inþinieriai. Reikia paþymëti, kad XIX a.

brëþiniai dar daþnai buvo schematiðki. Todël meistras, neturintis

praktiniø ágûdþiø ir patyrimo, vargu ar galëjo juos

ágyvendinti. Aukðtaitijoje statomiems malûnams projektus

darë Vilniaus gubernijos atitinkamø ástaigø inþinieriai

ir technikai. Jie iðduodavo ir leidimus esamiems malûnams

veikti arba nurodymus juos uþdaryti.

Vandens malûnai

Vandens malûnai buvo statomi prie upiø ar upeliø, daþniausiai

kalvotose, raiþytose vietovëse. Pirmasis þinomas

vandens malûnas dabartinëje Lietuvos teritorijoje buvo pastatytas

1256 m. Klaipëdoje ant Danës upës kranto. Vëliau

jie paplito Rytø Lietuvoje ir Þemaitijoje. Vandens malûnai

daþniausiai buvo staèiakampio plano, paprastai sta-


tyti galu, reèiau ðonu á upæ ar latakà. Nepriklausomai nuo

pastato orientacijos upës atþvilgiu, kaimo malûnuose vanduo

tekëdavo daþniausiai pro vienà, kartais du ar tris vandens

ratus. Vilniaus karaliðkàjá malûnà suko penki vandens

ratai. Nuo XX a. vietoj vandens ratø daugelyje malûnø

naudotos reaktyvinës Frensio tipo turbinos. Malûne

dirbo pats savininkas (kartais malûnas priklausë keliems

savininkams), samdinys arba nuomininkas. Malûnai kartais

bûdavo statomi su gyvenamàja dalimi – antrame malûno

gale gyveno malûnininkas, nuomininkas ar savininkas.

Klientams daþnai bûdavo árengiama atskira krosnimi

ðildoma patalpa, kurioje vyrai, belaukdami eilës, aptardavo

ûkio reikalus ir politinius ávykius, keisdavosi naujausiomis

þiniomis, laikraðtëliais ir pan. Kartais malûnuose

bûdavo rengiami ðokiai ir geguþinës, pvz., Velaikiø malûne

prie Indrajø eþero (Utenos r.).

Gan daþnai prie vandens malûnø buvo statomos lentpjûvës

ir milo vëlyklos, reèiau kalvës ar popieriaus malûnai.

Nors prieð 100 metø dar buvo apie 2 tûkst. vandens

malûnø (daugiausia Þemaitijoje ir Rytø Lietuvoje), taèiau

juos jau tada buvo pradëjæ iðstumti pajëgesni versliniai

gariniai bei motoriniai malûnai. Ilgainiui nenaudojami vandens

malûnai ëmë nykti – vieni jø sugriauti karø metu,

kiti – per sovietmeèio „didþiosios melioracijos“ akcijà,

dar kiti sudegë arba buvo sudeginti. Iðlikæ malûnai (dauguma

jø statyti XIX a. pabaigoje – XX a. pradþioje) apleisti,

jø áranga susidëvëjusi ar sunaikinta. Tik kur ne kur

vandens malûnai „atgyja naujam gyvenimui“ – po restauracijos

tampa restoranais, poilsiavietëmis ar tautodailës

galerijomis.

Pagal Lietuvos TSR Melioracijos ir vandens ûkio ministerijos

Vyriausiosios vandens iðtekliø naudojimo ir ap-

7

Vandens malûnai Rytø Lietuvoje

Vandens malûnai Rytø Lietuvoje


8 Vandens malûnai Rytø Lietuvoje

saugos valdybos 1966 m. surinktus ir archeologo Zenono

Baubonio 1993 m. papildytus duomenis, Ignalinos, Molëtø,

Ðalèininkø, Ðirvintø, Ðvenèioniø, Ukmergës, Trakø ir

Vilniaus rajonuose buvo 85 vandens malûnai. Þinoma, kad

ið jø 25 buvo mediniai, 5 akmeniniai, 24 akmens ir medþio,

1 akmeninis medinis apmûrytas plytomis, 3 mediniai

betoniniai, 8 akmeniniai plytiniai, 1 plytinis medinis,

1 betoninis ir 4 plytø mûro. 37 malûnai buvo vieno, 24 –

dviejø, 3 – trijø ir 1 – keturiø aukðtø. 8 malûnuose buvo

vienas vandens ratas, 1 – du vandens ratai. 42 malûnø girnas

suko viena turbina, 5 – dvi turbinos.

Ið ðiø Rytø Lietuvoje esanèiø 85 vandens malûnø 26

dabar nenaudojami. Kitiems suteikta ávairi paskirtis: Gaveikënø

kaimo (Ignalinos r.) ir Verkiø (Vilniaus m.) malûnuose

árengti restoranai, Ginuèiø (Ignalinos r.), Pabarës (Ðalèininkø

r.), Pakretuonës (Ðvenèioniø r.), Vosyliukø kaimø

(Trakø r.) ir Gamernës viensëdþio (Vilniaus r.) malûnuose –

poilsiavietës, Èiulënø kaimo (Ðvenèioniø r.) malûne – vasarnamis,

Tartoko kaimo (Ðvenèioniø r.) malûne – motelis,

Grauþës viensëdþio (Molëtø r.) malûne – sarginë, o penkiuose

malûnuose – gyvenamieji butai. Dalis vandens malûnø

buvo nugriauta. Septyniolika malûnø siejami su kultûrine

veikla. Labiausiai ji plëtojama Verkiø, Gaveikënø ir Pilaitës

(Vilniaus m.) malûnuose. 35 malûnø tvenkiniai, sudaræ

puikø kraðtovaizdá, sunaikinti (geros bûklës yra tik 3 tvenkiniai).

Ið technikos paveldo statusà turinèiø árenginiø iðlikæ

tik 2 turbinos ir 1 milvëlis (saugomas Lietuvos liaudies buities

muziejuje Rumðiðkëse). Daugelyje malûnø iðdauþytos

kruopinës, girnø stovai, lentpjûviø áranga, milvëliai. Nebeatpaþástamai

pasikeitë Bradeliðkiø, Ginuèiø, Gulbinø, Vaidotø,

Vosyliukø, Pakretuonës malûnai. Kiek maþiau pakito

Naujojo Strûnaièio ir Bruknynës malûnai.


Kiekvienà mechanine jëga varomà malûnà sudarë energijos

imtuvas, transmisija ir darbo mechanizmas. Vandens

malûno veikimui yra bûtina hidrotechninë áranga – pylimai,

uþtvankos, vandens uþtûros ir pralaidos. Nuo uþtvankos

árengimo galimybiø priklausë energijos imtuvo pobûdis

– virðutinio, vidurinio ar apatinio veikimo vandens

ratas ar nuo XX a. – turbina. Sukantis vandens ratui ar

turbinai, energija per vienpakopæ ar dvipakopæ pavarà buvo

perduodama darbo mechanizmui – girnoms. Virðutinei

girnapusei sukantis ið prapiestës („akies“ – cilindrinës

kiaurymës virðutinio girnakmenio centre) tarp girnakmeniø

patenkantys grûdai buvo sumalami.

Uþtvankos ir pralaidos

Kad vandens malûnas galëtø veikti, reikia pakankamo

debito upës arba nuolat pasipildanèio vandens telkinio,

kuris akumuliuotø energijà. Malûnai statyti taip, kad bûtø

iðnaudotos visos reljefo teikiamos galimybës. Jei upelis nesraunus,

jis buvo uþtvenkiamas ir beveik visa jo tëkmë

nukreipiama per energijos imtuvà – ratà ar turbinà. Jei

upelis buvo per sraunus, vandens perteklius buvo nuleidþiamas

per uþtvankos pralaidas.

Daþniausiai uþtvankos statytos ið grunto, vienoje ar keliose

vietose árengiant medines vandens pralaidas. Grunto

uþtvankoje ið suleistø poliø darytas ekranas. Antþeminëje

dalyje poliø sàlaidos buvo uþkemðamos milu arba vilna.

Ten, kur turëjo bûti árengiamos pralaidos, poliai buvo lygiai

nupjaunami, o ant jø specialiai suformuotø galø skersai

uþdedamas ràstas, kurio virðuje ir pralaidos ðonø poliuose

padaromos iðdroþos. Á iðdroþas rëmësi plokðèios uþtûros

(skydai), sulaikanèios vandená. Sraunesnëse upëse

tokiø uþtûrø vienoje pralaidoje statyta po kelias. Naujau-

99

Vandens malûnai Rytø Lietuvoje

Vandens malûnai Rytø Lietuvoje


• 3 pav.

a)

b)

c)

andens malûnai Rytø Lietuvoje 10V

siais laikais pradëtos statyti betoninës ir gelþbetoninës uþtvankos.

Tenka pastebëti, kad vandens malûnø tankumà, tuo paèiu

ir uþtvankø statymà ribojo paprotinë teisë, nes per tankiai

árengti vandens sukëlimo árenginiai galëjo pakenkti

jau pastatytiems malûnams – aukðèiau esantiems malûnams

uþtvindyti vandens ratus (dël to sumaþëdavo jø galingumas),

ardyti þemiau esanèiø malûnø pylimus, uþlieti pievas ar

arimus.

Energijos imtuvai

Priklausomai nuo gamtiniø sàlygø, uþtvankos statymo

galimybiø buvo árengiami skirtingi energijos imtuvai – virðutinio,

vidurinio ar apatinio veikimo vandens ratai arba

vëliau, nuo XX a., turbinos. Virðutinio veikimo ratuose

vanduo krinta ant rato virðaus, vidurinio – á rato ðonà,

ðiek tiek þemiau rato aðies, apatinio – smogia á rato menteles,

tekëdamas po ratu. Vandens ratai gaminti ið sakingos

medienos.

Tobulëjant malûnø árangai pradëta reguliuoti ir vandens

srauto ant vandens rato arba á turbinà nukreipimà.

Suformuotas kaip ið „tûtos“ iðbëgantis vandens srautas, nepriklausomai

nuo to, kokio tipo – apatinio, vidurinio ir

virðutinio veikimo (3 pav.) buvo vandens ratas, suko já greièiau,

didindamas malûno galingumà.

Plaèiai paplitæ apatinio veikimo vandens ratai buvo iki

4 m, o kartais ir didesnio skersmens. Vandens ratà sudarë

du dvisluoksniai þiedai (ðonai). Þiedo sluoksniai vienas ant

kito buvo uþdedami taip, kad nesutaptø jø stukeliø galai,

ir sukalami mediniais kaiðèiais. Po to, jo vidinëje pusëje

átvirtinus apie 1 m ilgio tiesias medines menteles, abu rato

þiedai (ðonai) buvo suverþiami metaliniais varþtais. Pada-


ius abu rato þiedus, jø viduje buvo átvirtinama po 8 (kartais

po 4) stipinus, kurie jungë þiedus su rato centre esanèiu

velenu. Veleno galuose buvo po metaliná aðigalá, suverþtà

trimis ar keturiais lankais (4 pav.). Vienas veleno

aðigalis dëtas á guolá, átaisytà atramoje, daþniausiai suræstoje

ið ràstø arba taðø (vëliau betoninëje), kitas – ant guolio,

esanèio malûno viduje. Ið pradþiø malûnuose naudoti

mediniai guoliai (5 pav.), vëliau metaliniai. Iðorëje buvæs

guolis atauðdavo nuo vandens, paduodamo latakëliu, viduje

buvo tepamas degutu arba lajumi, o kartais auðinamas

ir vandeniu, taip pat atvestu latakëliu.

Kad besisukdamas ratas suktø jame átaisytà velenà, uþtvankos

pralaidomis nukreipta vandens srovë buvo leidþiama

tokio ploèio, kokio buvo vandens ratas, lataku á rato

þieduose átvirtintas menteles (3 a pav.). Kadangi apatinio

veikimo vandens rato sukimasis pagrástas smûgio jëga, vandens

srovë turi bûti pakankamai srauni. Jo naudingumo

koeficientas 0,3.

Tokiu pat principu veikë ir malûnai, kuriø vandens

ratai buvo átaisyti ant plûdurø (pontonø) (6 pav.). Plûdurai

inkarais buvo átvirtinami srauniausioje upës vietoje.

Vidurinio veikimo vandens ratas yra analogiðkas apatinio

veikimo vandens ratui, tik prie jo pritvirtintos mentelës

statytos kampu, todël primena lovelá, o vandens rato

þiedø vidus iðkaltas lentomis. Tokiam ratui sukti vandens

srovë nukreipiama ðiek tiek þemiau vandens rato veleno

aðies (3 b pav.). Ratas, veikiamas á lovelius atsimuðanèio

vandens smûgio ir svorio jëgos, sukasi ir gali pasiekti 0,6–

0,7 naudingo veikimo koeficientà.

Virðutinio veikimo vandens ratas darytas toks pats kaip

ir vidurinio veikimo ratas. Taèiau ðiam ratui sukti vandens

lygis turëjo bûti pakeliamas iki rato virðaus, kad van-

• 4 pav.

• 5 pav.

• 6 pav.

11

Vandens malûnai Rytø Lietuvoje


3

1-tubinratis,

2-kreipratis

3-siurbvamzdis

• pav. 7

1

2

andens malûnai Rytø Lietuvoje 12V

dens srovë kristø á lovelius (3 c pav.). Tokiu bûdu ratas

sukosi veikiamas vandens svorio ir ið dalies smûgio jëgos.

Ðio rato naudingo veikimo koeficientas didþiausias – 0,75–

0,8 (naudingo veikimo koeficientai pateikti pagal prancûzø

mechaniko Sonne darbus).

Nesvarbu, kokio veikimo buvo vandens ratas, siekiant,

kad naudingai veiktø, jis turëjo bûti átaisytas taip, kad paleidus

malûnà, rato apaèios netvindytø vanduo, nes naudingo

veikimo koeficientas priklauso ir nuo rato sukimosi

greièio. Nors derinant ávairias priemones buvo pasiekiamas

pakankamai aukðtas naudingumo koeficientas, vis dëlto

ilgainiui vietoj vandens ratø imta naudoti turbinas.

Lietuvoje populiariausios buvo reaktyvinës (sukamos

kinetinës ir potencinës energijos) Frensio tipo turbinos,

sudarytos ið kreipraèio ir turbinraèio. Vanduo, pratekëjæs

(visu tûriu) per kreipraèio ir turbinraèio menteles, iðteka

per siurbvamzdá (7 pav.). Tokiu bûdu vandens energija

virsta mechaniniu darbu, perduodamu á transmisijà, o ið

jos á girnas. Turbinos montuotos mediniuose, vëlesniais

laikais gelþbetoniniuose ðuliniuose. Turbinos ratas statytas

horizontaliai (aðis ámontuota vertikaliai), kartais – vertikaliai

(aðis ámontuota horizontaliai). Malûnø savininkai turbinas

pirkdavo (gamintas Rygos, Kauno ar kitø miestø fabrikuose)

arba uþsakydavo pagaminti vietos meistrams. XX a.

pradþioje pagausëjus malûnø, ëmë steigtis firmos, prekiaujanèios

jø áranga. Utenoje veikë Tidikio firma, staèiusi

savo ar kitø fabrikø gamintas turbinas.

Transmisija

Transmisija nuo vandens rato arba turbinos energijà

perduoda á darbo mechanizmà – girnas. Transmisijà sudaro:

velenas, krumpliaraèiø poros, verpstë ir aðys. Buvo vien-


pakopë arba dvipakopë transmisija, daþniausiai medinë

krumpliaratinë.

Vienas vandens ratas paprastai suko vienerias girnas,

kartais – dvejas. Tradiciniai malûnai buvo su vienu,

dviem arba trimis vandens ratais. Sukantis vandens ratui,

sukosi ir jame átaisytas velenas, kuris sukdavo kampiná

krumpliaratá, sumontuotà ant vandens rato veleno

galo, esanèio malûno viduje. Kampinis krumpliaraèio ratas

buvo sudarytas ið dviejø sluoksniø, sujungtø kaiðèiais.

Rato plokðtumoje krumpliams buvo iðkalti lizdai taip,

kad sukantis vandens ratui, kampinis krumpliaratis sukibdavo

su varomuoju krumpliaraèiu (ámontuotu specialiame

stove), kuris sukdavo ant verpstës átaisytas girnas.

Malûne su dvejomis girnomis, sukamomis vieno vandens

rato, buvo árengtas tarpinis krumpliaratis, per kurá buvo

sukamos abejos girnos.

Jei prie kampinio krumpliaraèio (per papildomà krumpliaratá)

buvo jungiamos papildomos transmisijos, tuomet

ant papildomo krumpliaraèio aðies buvo dedamas skriemulys

dirþinei ar virvinei pavarai arba kardaninë jungtis

(Jageloniø malûnas Kaiðiadoriø r.). Prie papildomos transmisijos

jungtos lentpjûvës, diskiniai pjûklai, maðinos lentelëms

ar gontams gaminti, kuliamosios ir pan.

Kartais ant veleno árengdavo kumðtelius milvëliui prijungti.

Toks velenas buvo suprojektuotas Pasvalio malûnui.

Taèiau daþniausiai milvëlius árengdavo prie atskiro

vandens rato.

Girnos

Malûno darbo mechanizmas – girnos (8 pav.). Jas sudaro

virðutinis ir apatinis girnakmeniai (girnapusës), kuriø trinamuosiuose

pavirðiuose iðkalti grioveliai-vagelës (9 pav.).

13

Vandens malûnai Rytø Lietuvoje


• 8 pav.

• 9 pav.

andens malûnai Rytø Lietuvoje 14V

Apatinio girnakmenio centre átaisyta girnø aðis – verpstë,

kuri su girnakmenio virðutine (horizontalia) plokðtuma sudaro

statø kampà. Tas kampas bûdavo nustatomas áliejant

triðaká á virðutiná girnakmená. Tai buvo atliekama specialiu

skriestuvu (10 pav.), tikrinant, kad girnos neturëtø muðimo.

Ant verpstës galo (nupjautinës keturkampës piramidës

arba nupjautinio kûgio formos) buvo uþmaunamas virðutinis

girnakmenis, kurá su verpste sujungdavo triðakiu. Uþmovus

virðutiná girnakmená, ant girnø buvo uþvoþiamas medinis

ar skardinis kubilas su skyle dugno viduryje.

Virðutinei girnapusei sukantis, ið prapiestës („akies“)

grûdai patenka á vageles, þirkliðkai suspaudþiami ir sutrinami.

Nuo girnø miltai subyra á kubilà, ið jo pro angà

storame mediniame þiede, juosianèiame apatinæ girnapusæ

ir pritvirtintame prie grindø, – á „rankovæ“ („aulà“), daþniausiai

perskirtà per pusæ. Reguliuojant tarpelá tarp girnø,

buvo nustatomas miltø rupumas. Kai kurie labiau pa-


tyræ malûnininkai su tomis paèiomis girnomis maldavo,

pikliuodavo miltus, darydavo kruopas.

Ant kubilo briaunø ar virð kubilo statytas árenginys,

reguliuojantis grûdø ábërimà. Já sudarë piltuvë su apaèioje

pakabintu keturkampiu loveliu. Prie lovelio pritvirtintas

kratiklis (lazda). Laisvasis kratiklio galas ávertas á triragá.

Lazda, spyruokle spaudþiama prie triragio (ið vidaus), sukantis

girnoms kratosi ir beria grûdus ið keturkampio lovelio

á prapiestæ. Tarpas tarp piltuvës ir lovelio reguliuotas

dirþeliu ir velenëliu arba pleiðtu. Tarpelis buvo tikrinamas

ið piltuvës vidaus, ákiðant rankà pro kontrolinæ angà piltuvës

ðone. Kad grûdai neiðbyrëtø, anga bûdavo uþdaroma

storos odos voþtuvu. Lovelio apaèioje daþnai tvirtintas varpelis,

kuris imdavo skambëti, iðbëgus já sëmusiems grûdams.

Didesniuose malûnuose bûdavo árengiamos viena

virð kitos dvi piltuvës. Antra piltuvë buvo pastogëje. Pasibaigus

grûdams apatinëje piltuvëje, atidarius sklàstá, á jà

buvo suleidþiami grûdai ið virðutinës. Uþstûmus sklàstá, á

virðutinæ piltuvæ pildavo kitos rûðies ar kito kliento grûdus.

Taip malta sparèiau, o ir girnos tuðèiai nesisukdavo.

Besisukdamos girnos nudildavo. Jas reikëjo aðtrinti,

gilinti jø griovelius. Girnakmenius aðtrindavo (kaldavo) kas

dvi savaites. Nukelti girnas buvo nelengva. XIX a. ir XX a.

pradþioje girnakmenius keldavo ir apversdavo rankomis

trys keturi vyrai, naudodami svertus. XX a. 4 deðimtmetyje

girnakmeniams nukelti imta naudoti nukëlimo mechanizmà

– du kablius (ðarnyriðkai sujungtus su varþtu),

vadinamus „þirklëmis“ arba „replëmis“ (11 pav.). Uþ girnakmenio

ðonuose iðkaltø ar iðlietø cilindriniø lizdø uþkabinus

kablius buvo sukamas varþtas, pritvirtintas palubëje

arba prie girnø stovo. Taip girnakmenis buvo nukeliamas

arba nuleidþiamas. Nukelti girnakmeniai buvo kalami tam

• 10 pav.

• 11 pav.

15

Vandens malûnai Rytø Lietuvoje


• 12 pav.

andens malûnai Rytø Lietuvoje 16V

skirtais plaktukais – girnakaliais (12 pav.). Kalant girnakmenio

plokðtuma paðiauðiama ir pagilinamos vagelës. Vienam

girnakmeniui iðkalti reikëjo apie 10 girnakaliø.

Malant svarbu, kad bûtø gerai suleistos girnos ir sureguliuotas

tarpelis tarp girnakmeniø. Todël akmeninæ apatinæ

girnapusæ stengtasi nutaðyti kiek ámanoma lygiau. Nutaðytà

girnapusæ guldydavo ant grindø. Jos virðutinë, darbinë,

dalis buvo nustatoma horizontaliai po girnapuse kalant

kylius. Horizontalia kryptimi apatinës girnapusës padëtis

buvo reguliuojama varþtais, átaisytais storame mediniame

þiede, juosianèiame girnapusæ (tarp þiedo ir girnapusës

bûdavo tarpelis). Naujesniuose malûnuose apatinës

girnapusës darbinio pavirðiaus horizontalumà pasiekdavo

reguliuodami girnapusës padëtá varþtais ið apatinio aukðto.

Tuomet girnapusë bûdavo paguldyta arba tiesiai ant grindø,

arba ant trikampio. Kai kuriuose malûnuose apatiniam

girnakmeniui paguldyti árengtos fabrikinës gamybos metalinës

atramos, leidusios girnakmená reguliuoti ávairiomis

kryptimis. Tarpelis tarp girnakmeniø reguliuotas pakeliant

ar nuleidþiant virðutiná girnakmená, uþmautà ant verpstës.

Verpstës apatinis galas átvirtintas gulsèioje sijoje, kurià kilnojant

aukðtyn þemyn ir buvo reguliuojamas tarpelis tarp

girnakmeniø. Sija buvo kilnojama kyliais, svertais arba

varþtu.

Iki XIX a. pabaigos dar plaèiai naudotos akmeninës

girnos, darytos ið vietos lauko akmenø – porfyro, granito,

bazalto, smiltainio, titnago. XIX a. antrojoje pusëje pradëta

lieti girnas, kurios paplito XX a. viduryje. Ið pradþiø

prie nudilusiø akmeniniø girnø bûdavo priliejamas darbinis

(trinamasis) abrazyvinis sluoksnis. Vëliau, ypaè paplitus

cementui, pradëta lieti visas girnas. Girnakmenio pagrindà

darydavo ið cemento, þvyro, skaldos ir vandens mi-


ðinio, o darbinæ dalá ið elektrokorundo, skaldos, magnezito

ir chlorinës magnezijos. Darbinëje dalyje pagal ðablonà

darytos vagutës. Vidutinio dydþio (1,2 m skersmens) girnose

darytos 27 apie 45 mm ploèio ir 15 mm gylio vagelës.

Jei girnos lietos malti smulkiau, jose darytos tiesios

vienos krypties vagelës. Virðutinis girnakmenis darytas storesnis,

nes jis greièiau sudildavo nei apatinis. Girnapusës

bûdavo sujuosiamos metaliniais lankais. Apatinio girnakmenio

lankas tvirtintas 6 cm þemiau, o virðutinio – 5 cm

aukðèiau jo trinamosios dalies. Greta lietiniø girnø naudoti

„prancûziðki“ girnakmeniai, kuriø trinamojoje pusëje

buvo álieta balkðvo korëto akmens, atveþto ið Prancûzijos,

plokðteliø. XX a. pirmojoje pusëje malûnø girnakmenius

liejo keliaujantys meistrai, kartais patys malûnininkai.

Liejimui reikalingas medþiagas – chlorà, magnezijà ir

akmenis – pristatydavo vietos prekybininkai. Girnakmenius

liejo Kaune, Tilþëje, Ðiauliuose, Vilniuje, Rygoje, Vroclave,

Varðuvoje veikusios dirbtuvës. Jais prekiavo Ðuvalo

ir Romo firmos (Kaune), bendrovë „Malûnas“, Rubinðteino

girnø fabrikas ir malûnø daliø árengimø dirbtuvë Ðiauliuose.

Lietinës girnos darytos didesnës nei akmeninës, be

to, jos sukosi greièiau. Geros kokybës miltams sumalti

girnos turëjo suktis 70–80 kartø per min. greièiu. Taip

besisukanèios girnos per 24 val. sumaldavo 73 pûdus grûdø.

Paplitus lietinëms girnoms, akmeniniø nebuvo atsisakyta.

Jos ir toliau naudotos pikliavimui.

Kiti árengimai

Miltai malti ne tik girnomis, bet ir veleniniu malimo

átaisu – valcais (valcuojami). Valcais gamintos ir kruopos.

Valcus paprastai sudarë du lygiagretûs volai, skirtingu greièiu

besisukantys prieðingomis kryptimis. Volai átaisyti me-

17

Vandens malûnai Rytø Lietuvoje


andens malûnai Rytø Lietuvoje 18V

taliniame (anksèiau mediniame) rëme ir sukami krumpliaratine

pavara, o patys valcai – dirþine pavara. Jie, kaip ir

girnos, turëjo grûdø ábërimo, tarpelio tarp volø sureguliavimo,

tepimo ir kità árangà. Paprastai valcai buvo dviejø porø:

vienos poros volø pavirðiai lygûs, kitos – rifliuoti, t. y. su

grioveliais ar vagelëmis. Priklausomai nuo volø rifliuotumo,

sukimosi greièiø skirtumo ir malamo produkto stambumo

valcai grûdus plëðo, skaldo arba sutrina (sumala).

Nuo grûdø arba miltø atskirti juodojo metalo tarðalus

naudoti magnetai. Per jø sukurtà magnetiná laukà plonu

sluoksniu leidþiamuose grûduose ar miltuose buvusios juodojo

metalo dalelytës prikibdavo prie magnetø. Gaminant

rûðinius miltus, magnetø buvo pritvirtinama beveik visose

technologinëse linijose.

Miltai sijoti plokðèiasieèiais – sietais su rëmais, pakabintais

keliais aukðtais ant mediniø templiø ar metaliniø

lynø. Tarp rëmø su sietais buvo velenas su atsvaru. Velenas

sukdamasis judindavo sietus, ið kuriø miltai iðbyrëdavo

á „rankoves“. Kad sietai neuþsikiðtø, jø akutës valytos

ðepeèiais, judanèiais miltø latakais. Lietuvoje populiaresnës

buvo „Reform“ tipo vëtyklës. Jose, pro sietø apaèià

ventiliatoriumi puèiant orà, nuo sijojamø miltø atsiskiria

smulkios dalelës ir pakyla, o sumaþëjus oro srautui, sukrenta

á lovelius. Ðiose vëtyklëse rûðiuotos kruopos. „Reform“

vëtyklës buvo árengtos dideliø ûkiø ir pramoniniuose

malûnuose.

Miltus nuo sëlenø atskirdavo ðeðiakampiu arba cilindru

– senoviðka maðina, vadinama pikliumi. Jà sudarë dëþë,

kurioje ant ðiek tiek pasviros aðies buvo sumontuotas

reketo mechanizmas – ðeðiakampë prizmë, aptraukta ðilkiniu

audeklu. Sukantis reketui, ið girnø á ðeðiakampá byrantys

miltai bëgo palei pasvirà aðá ir sijojosi. Sëlenos iðbyrë-


davo ið cilindro, o miltai subyrëdavo dëþën. Panaðiai kaip

ðeðiakampis veikë sijojimo maðina – centrifugalas. Tik joje

vietoj ðeðiakampio buvo cilindriðkai átaisytas audeklas

ir miltus „priversdavo judëti“ spragilai ir ðepeèiai, sukami

reketu. Ðeðiakampis ir centrifugalas naudoti daugelyje kaimo

malûnø.

Beveik visuose Lietuvos malûnuose buvo ðvaistis – javø

valymo maðina, kuria nuo grûdø buvo nuvalomos dulkës

ir luobelës. Ðvaistá sudarë rëmas su jame átaisytu cilindru,

kurio vidus padengtas abrazyvine medþiaga. Cilindro

viduje sukosi reketas su spragilais. Grûdus leidþiant per

cilindrà, luobelës ir dulkës iðneðamos oro srauto, puèiamo

ventiliatoriaus.

Didesniuose ir pajëgesniuose malûnuose naudota daugiau

valymo maðinø. Juose veikë ávairios sijojimo maðinos,

aspiratoriai, separatoriai, gyvatukai, plovimo maðinos.

Maþuose kaimo malûnuose paprastai buvo viena ar

dvi nesudëtingos sijojimo maðinos, todël valstieèiai javus

malti maistui atsiveþdavo jau iðvalytus, iðplautus ir iðdþiovintus.

Kruopoms daryti malûne buvo árengta kruopinë. Joje

tarp abrazyviniø pavirðiø leidþiami grûdai buvo nulukðtenami

ir gaunama vadinama grucë (kruopos ið dalies gludintu

pavirðiumi). Kruopos dar gamintos „Omega“ ir „Excelsior“

(Exzelsiormuhle) ir kitomis maðinomis. „Excelsior“

maðina grûdus kapojant aðtriais metaliniais dantimis gamintos

smulkios kruopos.

Pagalbinës maðinos ir verslai

Bene daþniausiai prie vandens malûnø buvo statomos

lentpjûvës ir milo vëlyklos. Ilgainiui lentø pjovimui ásisteigdavo

atskiros ámonës – lentpjûvës. Taèiau kiti ver-

19

Vandens malûnai Rytø Lietuvoje


andens malûnai Rytø Lietuvoje 20V

slai, tokie kaip skiedrø plëðymas ar gontø darymas ir toliau

liko prie malûnø, nes jø gamybai nereikëjo daug vietos

ir dideliø kaðtø, uþteko atskirø stakliø.

XIX a. antrojoje pusëje pradëjus rûpintis paðto ir karinæ

reikðmæ turinèiais keliais, pirmiausia buvo atkreiptas

dëmesys á netoli jø esanèius hidrotechnikos árenginius, galinèius

uþtvindyti ar apardyti kelius potvyniø metu. Rusijos

valdþia reikalavo suregistruoti ir ávertinti Vilniaus gubernijos

hidrotechniniø árenginiø bûklæ. 1862 m. praneðimuose

daugelis malûnø ávertinti kaip „paprastas vandens

malûnas“, be iðsamesnio paaiðkinimo (nebuvo pateikti duomenys

ið Vilniaus, Aðmenos ir Vileikos apskrièiø). Jie projektuose

arba iðduodamuose leidimuose vadinti „mukomoljnaja

meljnica“. Ið pateiktos lentelës (be apskrièiø, kurios

nepriklauso Lietuvai) matyti, kad milo vëlyklos gana daþnai

veikë vandens malûnuose. Ið praneðimø þinoma, kad

prie 81 malûno veikë 9 milo vëlyklos, 3 lentpjûvës ir

1 kuliamoji.

Apskritis Vandens Milo Lentpjûvë Kuliamoji

malûnas vëlykla

Vilniaus nëra duomenø

Trakø 15 2 1 1 (be malûno)

Ðvenèioniø 66 7 1 1

Ið viso: 81 9 2 2

1862 m. praneðimuose nurodoma, jog malûnai buvo

privatûs (dvarininkø, grafø, generolø majorø, kunigaikðèiø)

ir valdþios (priklausë iþdui, valdiðkam dvarui ar bendrovei).

Tuo tarpu dauguma milo vëlyklø ir lentpjûvës priklausë

dvarininkams. Reikia paþymëti, kad praneðimuose

nenurodyta në vieno malûno, priklausanèio miestieèiui,


aþnyèiai, vienuolynui, cerkvei ar sinagogai, nors tokiø

malûnø bûta.

Trakø apskrityje nurodyta buvus 15 vandens malûnø,

2 milo vëlyklas, 1 lentpjûvæ ir 1 vandeniu sukamà (be malûno)

kuliamàjà. Gripiðkëse ant Strëvos upës buvæs malûnas

su milo vëlykla priklausë dvarininkui Rosochockiui, o

Þieþmariuose ant Strëvos upës buvæs malûnas su maðina

lentoms pjauti – grafui Tiðkevièiui.

Ðvenèioniø apskrityje ið 66 vandens malûnø 7 buvo su

milo vëlyklomis, 1 malûnas su lentpjûve ir 1 su kuliamàja.

Ið praneðimø þinoma, kad dvarininkës Marijos Bilevièienës

vandens malûnas ir milo vëlykla Zulovo viensëdyje ant

Merkio upës veikë atskirai. Kitas malûnas ir atskirai veikianti

milo vëlykla buvo ant Soroèiankos upelio prie Soroèiø

kaimo ir priklausë Vladimirui Paðkevièiui. Dvarèioniø

viensëdyje ant Rudnios upës buvæs malûnas ir milo

vëlykla priklausë dvarininkei Onai Giðevskienei. Olðevo

viensëdyje ant Stromiankos upës malûnas, milo vëlykla ir

lentpjûvë buvo generolo majoro Stanislovo Chominskio

nuosavybë. Prie Kujaliø uþusienio prûdo pastatytas malûnas

ir milo vëlykla priklausë dvarininkui Richardui Gizbertui,

o prie Trabuciðkio uþusienio prûdo buvæs malûnas

ir milo vëlykla buvo Jurijaus Bilevskio.

Galima tik spëlioti, kodël á minëtus praneðimus nepateko

vienas ar kitas objektas. Greièiausiai á valdininkø praneðimus

daugelis malûnø nepateko dël reto paðto ir kariniø

keliø tinklo ar kaip objektai, esantys atokiau nuo ðiø

keliø ir per potvynius jø neuþliejantys.

Kaip matyti ið lentelëje pateiktø duomenø, daþniausiai

prie vandens malûnø veikë milo vëlyklos-milvëliai (13 pav.).

Jos buvo dviejø tipø: piestinës ir spintinës (dëþinës). Piestiná

milvëlá sudarë vandens ratas, velenas su kumðteliais, • 13 pav.

21

Vandens malûnai Rytø Lietuvoje


andens malûnai Rytø Lietuvoje 22V

piesta ir piesèiai. Piestinës vëlyklos buvo árengiamos malûno

viduje arba atskirame pastate, kitapus uþtvankos su

atskiru vandens ratu ir vandens padavimo áranga. Jei milvëlis

buvo árengtas malûne, já daþniausiai sukdavo atskiras

vandens ratas. Todël milvëlis galëjo veikti ir malant. Milo

vëlyklos, jungiamos prie pagrindinio malûno vandens rato,

sukanèio girnas, projektuotos Vilniuje. Toká milvëlá

prie vandens rato veleno prijungdavo kumðteliais. Tokiu

bûdu vandens ratas, sukdamas girnas, kartu suko ir milvëlá.

Spintose árengti milvëliai buvo jungiami prie malûno

transmisijos kurio nors skriemulio.

Pirmojo tipo milvëliuose buvo veliama piestoje piesèiais.

Patalpos viduje lygiagreèiai velenui statytas ið medþio

skobtas dviejø ar trijø tarpsniø lovys-piesta. Á lová buvo

dedami iðvynioti, karðtu vandeniu sulieti vilnonio audinio

rietimai ir nuleidþiami piesèiai. Juos, sukantis vandens

ratui, pakaitomis uþkabindavo ir pakeldavo veleno

kumðteliai. Kumðteliui atsikabinus, piestis krisdavo á milà,

o apsisukus ratui, kumðtelis já vël pakeldavo. Audinys

laistytas karðtu vandeniu ir grumdytas piesèiais, kol susiveldavo.

Ant krosnies, buvusios milo vëlykloje, kaitintas vanduo

ir dþiovintas milas. Kad milas bûtø graþesnis ir geresnës

kokybës – lygintas („gliancuotas“). Geros kokybës milà

veldavo atskirai árengtose vëlyklose. XIX a. viduryje prie

malûno tvenkinio árengtos vëlyklos buvo Daubutiðkës (Ðalèininkø

r.), Rudnios (Varënos r.), Sariø, Antasarës ir Perðaukðèio

kaimuose (Ðvenèioniø r.).

XIX a. pabaigoje ir XX a. pradþioje naudotas spintos

tipo milo vëlimo agregatas. Vadinamoje spintoje buvo sumontuota

eilë velenëliø, per kuriuos praverdavo iðvyniotà

milo rietimà ir susiûdavo þiedu. Á milvëlá vamzdþiu buvo


leidþiamas karðtas garas ið ðalia kaitinamo katilo. Sukantis

velenëliams, vilnonis audinys bûdavo traukiamas per lovelá

ir velenëlius ir suveliamas. Velenëliai dirþine pavara buvo

jungiami prie transmisijos. Spintinis milvëlis buvo Minèios

(Utenos r.), Èiûlënø kaimo (Molëtø r.) malûnuose. Tokius

milvëlius gamino vietos arba keliaujantys meistrai.

Prie malûnø veikë dviejø tipø lentpjûvës: vadinamieji

„tartokai“ su rëminiu pjûklu ir árenginys su diskiniu pjûklu.

„Tartoku“ pjautos lentos. Juo vienu metu buvo iðpjaunama

po kelias lentas. Diskiniais pjûklais pjautos lentelës

stogams dengti (Jageloniø ir Tadaravos ant Strëvos malûnuose,

Kaiðiadoriø r.), apipjaunami sienojai ir skerssijos

mediniams pastatams statyti, iðpjaunamos lentos. Troðkûnuose

(Anykðèiø r.) esantis Juozo Staðkevièiaus medinis

malûnas buvo „su átaisymu milø vëlimui ir apvaliu pjûklu

lentø pjovimui“. Ilgainiui lentpjûvës modernizuotos árengiant

lokomobilius, varomus medienos atliekomis, kurie

sausros metu sukdavo ne tik diskà lentoms pjauti, bet ir

malûno girnas.

Kai kuriuose malûnuose malta þaliava popieriui gaminti –

popieriaus masë (Mûro Vokës malûne), gamintas kartonas

ar popierius (Grigiðkiø, Verkiø malûnuose). Tadaravos

(Kaiðiadoriø r.) ir Minèios (Utenos r.) kaimø malûnuose

buvo po maðinà gontams gaminti (gontai – suleidþiamos

lentelës stogams dengti). Èiobiðkio kaimo (Ðirvintø

r.) malûne iki XX a. vidurio veikë skiedrø stogams

dengti droþimo maðina. Kai stogines skiedras pradëjo iðstumti

pjautinës lentelës, imta naudoti dirþine pavara sukamas

diskines maðinas. Kartais malûnuose naudotos ir

tekinimo staklës, dirþine pavara jungtos prie transmisijos.

Prie malûno bene ilgiausiai veikusi kalvë buvo Rudnioje

ant Ûlos upës. Rudnios malûnas (Varënos r.) ant

23

Vandens malûnai Rytø Lietuvoje


andens malûnai Rytø Lietuvoje 24V

Ûlos upës nuo XVI a. þinomas kaip geleþies kalykla. Ðioje

kalvëje ið balø rûdos kaldavo noragø ruoðinius ir ávairias

malûnø ar kitø mechanizmø dalis. Vandens ratai sukdavo

velenus su kumðteliais, kurie kilnodavo kûjus. Vandens jëga

naudota ir dumplëms pûsti. 1841 m. ðis malûnas buvo pritaikytas

grûdø malimui. Jo uþtvanka naudota ir sieliams plukdyti,

jame veikë lentpjûvë, kalvë, milo vëlykla ir daþykla.

Malûnø pastatai ir statyba

Vandens malûno pastatas, kitaip negu vëjo malûno, beveik

nepriklausë nuo malûno mechanizmo, nes jis konstruktyviai

nejungtas su sienomis. Dauguma malûnø buvo mediniai,

nesudëtingø architektûriniø formø, statyti ið apipjautos

medienos, ræsti lygiomis kertëmis, kartais puoðtais antlangiais

ir durimis. Pamatai daþnai akmens mûro, bent jau

ið vandens pusës. Mûriniai malûnai, statyti daugiausia dvaruose,

buvo plytø ar akmenø mûro, ávairiø formø ir tûriø,

puoðti plytø antlangiais, lauko akmenø ir skaldos faktûra.

Malûnø stogai dengti gontais, skiedromis, lentelëmis, vëliau

– èerpëmis, skarda, ðiferiu. Medinis malûnas daþnai buvo

geriau pastatytas nei daugelio kaimieèiø gyvenamieji namai.

Durpingose vietose statant malûnus naudoti poliai ir àþuolinës

„pagalvës“ po mûrinëmis sienomis (Saltoniðkiø, Dubièiø

malûnai). Mediniai malûnai buvo Saltoniðkiø dvare (Dubièiø

apylinkëse), Dubièiø (Varënos r.), Daubutiðkës kaimuose,

Dieveniðkëse ir Eiðiðkëse (Ðalèininkø r.), Jonuðkø

(Ukmergës r.), Minèios kaimuose (Utenos r.), mûriniai –

Antalieptëje (Zarasø r.), Siesarties (Molëtø r.), Bartkuðkio

kaimuose, Musninkuose (Ðirvintø r.).

Malûnø architektûra priklausë nuo reljefo, nuo galimybës

sukelti vandená, vandens debito, pasirinkto vandens

rato tipo, vandens privedimo prie vandens rato bûdo. Dël


to malûno pastato ir malûno mechanizmø santykis buvo

ávairus, o malûnai statomi iðradingai: vieno aukðto su rûsiu

(girnos pirmame aukðte, transmisija – rûsyje), vieno

aukðto be rûsio (girnos ant antresolës, transmisija po antresole),

dviejø aukðtø (pirmame aukðte transmisija, antrame

– girnos) ir dar visokiø kitokiø kombinacijø. Dauguma

malûnø – staèiakampiai. Jei malûnas statytas su gyvenamàja

dalimi, tai jis buvo iðtæsto staèiakampio plano. Su

gyvenamàja dalimi buvo Gornostajiðkiø ir Panezdiliø (Ðalèininkø

r.), Kareiviðkiø (Trakø r.) malûnai. Taèiau árengiant

malûnà dël ávairiø mechanizmø jo forma ir tûriai

keitësi: virð vandens ratø buvo sukalamos paðiûrës, kad

þiemà ratai ne taip apledëtø; vandens ratus pakeitus turbinomis,

ðiek tiek kito ir malûno pastato struktûra, vietoj

vandens ratø buvo statomi priestatai vandens turbinoms.

Árengiant garo katilus ir motorus ar lentpjûves buvo pristatomi

priestatai, malûno planas ágaudavo T arba L raidþiø

pavidalà. Architektûrinei iðraiðkai darë átakà ir technologinës

linijos – grûdø áneðimo ir iðneðimo bûdai, maiðø

uþkëlimo mechanizmø tipo pritaikymas ir pan., be to,

kitoje upës ar kanalo pusëje pastatydavo milo vëlyklas, tiltelius,

prie malûno árengdavo buomus ar stoginës arkliams

pririðti.

Dvarø malûnai bûdavo geriau pastatyti ir puoðnesni,

taèiau jø áranga buvo prastesnë nei kaimo malûnuose. Dvaro

malûnuose beveik nebuvo keltuvø maiðams, juos neðiodavo

patys klientai. O grûdus pradëta sverti tik po Pirmojo

pasaulinio karo. Iki tol mokëta uþ sumaltà maiðà. Tai

þinodami valstieèiai siuvo tokio dydþio maiðus, koká pripylus

galëdavo paneðti. Mat malûnininkai reikalavo, kad

maiðà á malûnà áneðtø pats klientas. Todël ûkininkai á malûnà

siøsdavo stipriausius vyrus.

25

Vandens malûnai Rytø Lietuvoje


andens malûnai Rytø Lietuvoje 26V

Vandens malûnø statyba priklausë nuo finansiniø resursø,

reljefo ypatumø bei kaimynø. Juos leista statyti tik ten,

kur uþtvenkus upæ, nebûtø kenkiama ðalia gyvenantiems.

Daþniausiai pasitaikantis kliuvinys buvo padidëjæs þemës

drëgnumas arba paupio pievø uþtvindymas. Vis dëlto su kaimynais

susitarus buvo leidþiama statyti malûnà, taèiau, jei

buvo padaromi nuostoliai, juos reikëjo atlyginti. Uþ padarytà

þalà daþniausiai malta nemokamai. Ðienaujant lankas buvo

nustatomas laikas, kai malûnininkas turëdavo malûnà sustabdyti

arba tvenkinyje laikyti þemesná vandens lygá. Taèiau

kartais, siekiant sutrukdyti malûno statybà, buvo daromi

ir ávairûs formalûs kliuviniai. Pasitaikë ne vienas atvejis,

kai dvarininkas kreipësi á valdþios institucijas ir praðë neleisti

valstieèiui statyti malûno dël jam daromø nuostoliø.

Jei leidimas statyti jau buvo iðduotas, tuomet buvo nurodoma,

kad malûnas statomas pagal prasto mastelio brëþiná ir

reikalauta pateikti naujà projektà ir pan.

Daþnai kildavo nesutarimø su gretimo malûno savininku.

Konflikto prieþastis paprastai buvo tyèinis vandens uþlaikymas

tvenkinyje, taip trukdant þemiau esanèio malûno

darbui. Þinoma atvejø, kai ásiplieskus ginèui ir atsiradus

konfrontacijai buvo staigiai paleistas vanduo, taip padarant

nemaþø nuostoliø kitam malûnui. Pasitaikydavo, kad

ið prûdo paleistas vanduo nuplaudavo konkurento uþtvankà

ar net malûnà (Lapainios malûnas, Kaiðiadoriø r.). Siekiant

to iðvengti, iðduodant leidimus buvo þiûrima, kad

malûnai nebûtø statomi per arti.

Reikia paþymëti, kad malûnams daþnai stigdavo vandens.

Tai trukdë versliniø malûnø darbà, nes esant vandens trûkumui

negalëjo malti. Be to, klientai nenorëjo ilgai laukti. Dël

konkurencijos buvo rûpinamasi, kad malûnas dirbtø be didesniø

sustojimø ir sparèiai. Todël kaip alternatyva vandens


malûnui netoli buvo statomi vëjo malûnai. Vandens malûne

buvo tobulinami vandens ratai, statomos turbinos, stacionarios

garo maðinos, lokomobiliai, vidaus degimo ir elektros

motorai. Taèiau per ekonominius nuosmukius bûdavo

naudojami ir senieji energijos ðaltiniai. Tobulëjant malimo

árangai, statyti nauji malûnai. Kaune 1847 m. pradëjo veikti

pirmasis Lietuvoje garo maðina varomas malûnas. Vëliau

garo maðinos plaèiai taikytos ir vandens malûnuose. Jø privalumas

buvo tas, kad jos buvo varomos naudojant bet koká

kurà – anglis, durpes, malkas, ðiaudus, pjuvenas ar skystà

kurà. Taèiau ðios maðinos eksploatacija buvo brangi. Todël

jà galëjo naudoti tik pramoniniai malûnai. Nuo XX a. pradþios

vandens malûnuose pradëti naudoti vidaus degimo

varikliai. Daþniausiai naudoti stacionarûs, kartais mobilûs

varikliai arba traktoriai. Vidaus degimo varikliai buvo varomi

juose uþsidegusio dyzelinio kuro, þibalo, benzino, naftos

ar dujø. Populiariausi buvo dyzeliniai varikliai. Vidaus

degimo varikliai naudoti kaip pagalbiniai, stingant vandens.

Taèiau buvo malûnø, kuriø girnas suko tik vidaus degimo

variklis. Pastaèius elektrines, vandens malûnuose iðplito elektros

varikliai.

Ðaltiniai ir literatûra

Lietuvos centrinis valstybës archyvas

Lietuvos valstybës istorijos archyvas

Kauno apskrities archyvas

Kultûros paveldo centro archyvas

Ðiauliø „Auðros“ muziejaus archyvas

Autoriaus lauko uþraðai.

A. Andrejevas, E. Morkûnas. Technikos paminklai Lietuvoje.

Vëjo malûnai. – Vilnius, 1982.

B. Baranowski. Polskie mlynarstwo. – Osolineum, 1977.

R. Gustaitis. Kaiðiadoriø rajono

gyvenvieèiø þinynas. – Kaiðiadorys, 2001.

27

Vandens malûnai Rytø Lietuvoje


andens malûnai Rytø Lietuvoje

28V


Vandens

malûnai

Rytø Lietuvoje

29

Vandens malûnai Rytø Lietuvoje


andens malûnai Rytø Lietuvoje 30V

• 1

Belmonto vandens malûnas

(Belmonto g. 17, Vilnius)

Plaèiame vaizdingame srauniosios Vilnios, padovanojusios

Lietuvos sostinei savo vardà, slënyje iðlikæs Belmonto malûnas.

Pirmieji Vilnios malûnai istoriniuose ðaltiniuose minimi

nuo XIV a. Jie ne tik grûdus malë. Naudojant vandens

ratus, dirbo patrankø liejyklos, popieriaus fabrikai, kalvës.

Belmonto malûno þemës priklausë Leoniðkiø dvarui.

1838 m. Prancûzijos pilietybæ turëjæs Karolis de Vimas ið

Vilniaus miesto iðsinuomojo dalá palivarko þemës prancûziðko

tipo vandens malûnui statyti.

Statybø mastai èia buvo pramoniniai. Vilnios upë buvo

pertverta daugiau kaip 5 m aukðèio betonine uþtvanka su

tiltu, mediniais vandens lygio reguliavimo skydais. Iðkasti

200 m privedamasis ir nuvedimo kanalai. Jø ðlaitai sutvirtinti

mediniais poliais. Srovei valdyti þemiau malûno áreng-


tos ir poliø kaskados. Tiesiai virð kanalo, iðmûrijus skliautà

vandens pratekëjimui, pastatytas trijø turbinø skyrius. Prie

jo prijungtas 4 aukðtø malimo ir pikliavimo skyrius, ið

kitos pusës – dviejø aukðtø grûdø valymo skyrius. Cokolinis

malûno pastato aukðtas akmenø ir plytø mûro, aukðèiau

statyta ið geltonø plytø.

Deja, ðiuo kûriniu statytojas dþiaugësi neilgai. Jau 1849 m.

ásiskolinusio ir nesumokëjusio nuomos mokesèiø Karolio

de Vimo turtas buvo apraðytas ir parduotas kitam nuomininkui.

Ilgiausiai, nuo 1845 iki 1940 m., malûnà valdë

Kinkulkinai. Visà tà laikà malûnas dirbo, gamybinë veikla

buvo nuolat tobulinama ir pleèiama. Malûnas nenustojo

veikti Antrojo pasaulinio karo metu. Nacionalizuotas malûnas

veikë ir socializmo laikais, bet jo árengimus jau suko

elektros energija. Deðimtmetá stovëjæs be prieþiûros, 2001 m.

malûnas pradëtas atkûrinëti. Restauruoti mûrai, atstatytos

sugriautos pastatø dalys, kanalai, tiltai, atkurtos senosios

keliø trasos; sutvarkyta aplinka, árengtas

áspûdingas pramogø ir poilsio centras.

31

Vandens malûnai Rytø Lietuvoje

Vandens malûnai Rytø Lietuvoje


andens malûnai Rytø Lietuvoje 32V

• 2

Blusinës vandens malûnas

(Blusinës km., Suþioniø sen., Vilniaus r.)

Netoli Sudeniø, keliø sodybø Blusinës kaime, kiek atokiau

nuo kitø sodybø stovi vandens malûnas. 1926 m. pastatytas

ant maþo Jusinës upelio, Þeimenos upës intako,

malûnas galëjo veikti tik sukaupus didesná vandens kieká.

Tam upelio slënis buvo pertvertas 1,9 m aukðèio þemiø

uþtvanka. Vandens jëgai paþaboti uþtvankoje árengtas betoninis

vandens privedimo prie turbinos kameros tunelis,

o vandens pertekliui pavasariniø polydþiø metu nuleisti –

mediniais skydais reguliuojama persiliejanti pralaida. Uþtvanka

buvo galima privaþiuoti prie malûno, todël virð kanalo

árengtas medinis tiltas.

Malûno árenginiams sukti labai originaliai árengta hidroenergetinë

dalis. Vanduo, atvedamuoju tuneliu patekæs

ið uþtvankos, sudarë 3,4 m hidrostatiná slëgá, priversdavusá

modernià iki ðiol iðlikusià, bet uþverstà þemëmis „Frensis“


tipo turbinà suktis it þaisliná vilkelá. Kad iðtekëjæs

ið turbinos kameros vanduo negriautø

malûno pamatø, ðioje vietoje pastatas pastatytas

ant „kojø“ – betoniniø kolonø.

Turbût jau statant malûnà didesnë pastato

dalis buvo skirta gyvenimui. Cokolinio aukðto

gyvenamojoje dalyje buvo namo rûsys, o malûno

dalyje – transmisija su geleþiniais masyviais

krumpliaraèiais, kuri perdavë sukimo jëgà

á árenginius. Prieð keletà metø pastato rûsyje

dar buvo iðlikæs vienas krumpliaratis.

Pirmasis pastato aukðtas beveik visas ræstas

ið pjautø ràstø, tik koks ðeðtadalis jo, kur

matyt, stovëjo pagrindiniai malûno árenginiai,

yra karkasinis, vertikaliai apkaltas lentomis.

Ðio malûno tyrinëtojui dar teks áminti ne

vienà paslaptá. Mums nepavyko ið vidaus apþiûrëti

nei pirmo aukðto, nei po dviðlaièiu stogu

esanèios palëpës, nei kitø sodybos pastatø.

Lieka neþinoma, kokià pirmo aukðto ir palëpës dalá uþëmë

malûno árenginiai iki iðpleèiant gyvenamàjà dalá, kiek girnø

ir kokiø kitø malûno árenginiø turëjo ðis malûnas, kas ið jø

iðlikæ. Ypaè paslaptingas originalus ûkinis pastatas, stovintis

lygiagreèiai su malûnu, uþ betoninës vandens pralaidos. Malûno

sodyboje stovi ir tradiciniams kaimo uþsiëmimams –

gyvulininkystës ir þemdirbystës darbams skirti pastatai, ið kuriø

savo architektûra iðsiskiria akmenø ir molio konstrukcijos

tvartas. Matyt, pragyvenimui malybos verslo nepakako.

Visa malûno sodyba labai áspûdinga, harmoningai susiliejanti

su aplinka. Gaila, kad nuleistas tvenkinio vanduo,

o paskutinës rekonstrukcijos metu uþpilta þemëmis

ir vandens pralaida.

33

Vandens malûnai Rytø Lietuvoje


andens malûnai Rytø Lietuvoje 34V

• 3

Bruknynës vandens malûnas

(Bruknynës km., Kaltanënø sen., Ðvenèioniø r.)

Palyginus su kitais Rytø Lietuvos vandens malûnais,

galima teigti, kad ðis malûnas iðlikæs idealiai.

Malûnas stovi graþioje vietoje, já supa Aukðtaitijos nacionalinio

parko puðynai, uþ keliø ðimtø metrø yra miðko

eþerëlis uþpelkëjusiais krantais. Tik senove dvelkianèiame

slënyje nelabai dera poilsinei pritaikytas atstatytas buvæs

malûnininko namas.

Istoriniai ðaltiniai teigia, kad malûnà ant nedidelio Þeimenos

baseino Ðventelës upelio 1827 m. pastatë Rusijos armijos

pulkininkas dvarininkas Mordvinas. Matyt, 1924 m.

malûnà ir 132 ha þemës nupirkæs Gubertas Taluntis já modernizavo,

nes dabar èia iðlikusi árenginius sukusi 35AJ

hidroturbina, o ne medinis vandens ratas.

Kad èia veiktø malûnas, Ðventelës slënyje teko supilti

70 m ilgio, iki 5,5 m aukðèio þemiø pylimà. Susidariusiam


92 tûkst. m 3 vandens telkiniui paþaboti viduryje uþtvankos

árengta 1959 m. renovuota betoninë pralaida. Virð jos

pastatytas medinis tiltas. 35AJ malûno turbinai sukti nuo

pralaidos eina latakas á áspûdingà ant poliø stovinèià turbinos

kamerà, iðlaikanèià iki 4 m hidrostatiná slëgá. Vandens

perteklius nuteka virð greta latako átvirtintø mediniø

uþtvankos skydø.

Kad uþ malûno uþtvankos susidaræs vandens ,,krioklys“

nesugriautø malûno, cokolinio aukðto siena nuo upelio

pusës statyta ið tvirtesnës medþiagos – kalkiø skiediniu

riðtø lauko akmenø. Kitø cokolio sienø akmens mûro tik

pamatai, o sienos, kaip ir pirmo aukðto bei skliautø, ræstos

ið apvaliø ràstø, vertikaliai sutvirtintos ràstø sàvarþomis.

Pusskliautis stogas dabar uþdengtas skarda. Malûne

puikiai iðlikusi technologinë áranga, transmisija, vieneri

girnos (buvo dvejos), piklius, kruopinë, anksèiau buvo ir

milo vëlykla.

35

Vandens malûnai Rytø Lietuvoje


andens malûnai Rytø Lietuvoje 36V

• 4

Èiulënø vandens malûnas

(Èiulënø km., Èiulënø sen., Molëtø r.)

Malûnui árengti uþtvenktas tarp dviejø eþerø tekanèio

Virintos upelio aukðtupio – Grauþës – slënis. Ðis maþas

upelis malûnininkø dëmesá patraukë greièiausiai dël nors

ir nedidelio, bet tolygaus, eþero iðlyginto metinio vandens

nuotëkio. Kad ásuktø hidroturbinas, upelá teliko uþtverti

25 m ilgio, iki 5 m aukðèio þemës uþtvanka, pralaidà sustiprinus

betonu. Taip gautas 4,4 m hidrostatinis slëgis

dviems 15AJ turbinoms sukti.

Senasis Èiulënø vandens malûnas pastatytas Grauþës

kairiajame krante dar 1870 m. Pietinë jo dalis buvo gyvenama,

ðiaurinëje, ðalia upelio, buvo malûno árenginiai. Pirmajame

etape jo árengimus, matyt, suko vandens ratas, tai

liudija ðiaurinëje cokolio sienoje esanti anga. Vëliau, turbût

1938 m. rekonstrukcijos metu, jà pakeitë moderni 15

AJ vertikali aðinë hidroturbina. Nuo pralaidos á medinæ

kamerà, kurioje sukosi turbina, vedë medinis vandens latakas.

Malûno pastatas staèiakampio plano, stovi galu á


upelá, lygiagreèiai su upeliu pastatytas puse aukðto uþ pastatà

aukðtesnis priestatas. Cokolinis malûno aukðtas pastatytas

ið akmenø mûro, pirmas aukðtas – apipjautø ràstø,

gyvenamoji dalis dar ir vertikaliai apkalta lentomis.

Malûno stogas pusskliautis, priestato – dviðlaitis, abu buvo

dengti skiedromis.

Prieð keletà metø lankantis malûno viduje, cokoliniame

aukðte teko matyti be tvarkos sumestø dideliø mediniø

krumpliaraèiø ir skriemuliø, kruopinës girnakmená.

Daug geriau áranga iðlikusi malûno priestate: antrame aukðte

– dvi prieðkarinës modernios kruopinës, treèiame, besijungianèiame

su palëpe, – du pikliai.

Senà malûno istorijà mena ir didelës akmeninës girnapusës,

rytiniame fasade, prie áëjimo á malûnà durø panaudotos

kaip laiptø pakopos.

Deja, viso malûno bûklë bloga. Tyrinëtojø laukia neatidëliotini

malûno inventorizacijos darbai, nes viskas

nyksta. Prieð keletà metø mano fotoaparato objektyvas

turbinos kamerà dar uþfiksavo, dabar jau neaiðku, ar pati

turbina beiðliko.

37

Vandens malûnai Rytø Lietuvoje

Vandens malûnai Rytø Lietuvoje


andens malûnai Rytø Lietuvoje 38V

Ðis malûnas slepia daug savo istorijos paslapèiø. Neaiðku,

ar 1938 m. rekonstrukcijos metu, ar dar vëliau kitame

upelio krante prieðais senàjá buvo pastatytas antras malûnas.

Kurá laikà jie veikë kartu, tai uþfiksuota dar 1966 m.

Ið tos paèios pralaidos antru mediniu vandens privedimo

lataku tekëjo vanduo iki antros turbinos medinës kameros.

Turbina èia buvo taip pat 15AJ, tik horizontali. Malûno

pastatas kvadratinis, dviejø aukðtø, karkasinis, horizontaliai

apkaltas lentomis, su nuo tvenkinio pusës stoge atsikiðusiu

priestatu grûdø maiðams áneðti. Stogas dviðlaitis, dengtas

skiedromis. Lygiagreèiai su upeliu prie malûno pristatyta

stoginë, kur upelio vanduo suko ir apskritapjûkles lentpjûvës

stakles.

Malûno pastate buvo árengtos girnos, piklius, kruopinë.

Deja, per pastaruosius metus neliko turbinos kameros pëdsakø,

lentpjûvës stoginës, malûne tëra tik kelios paskiros

árengimø detalës.


39

Vandens malûnai Rytø Lietuvoje


andens malûnai Rytø Lietuvoje 40V

• 5

Gaveikënø vandens malûnas

(Gaveikënø km., Ignalinos sen., Ignalinos r.)

Istoriniuose ðaltiniuose paminëta, kad 1800 m. Gaveikënø

kaimo ðiaurës rytiniame pakraðtyje, miðkø apsuptame

slënyje uþtvenkus tarp dviejø eþerø tekantá maþà Palaukinio

upelá, pastatytas vandens malûnas. Uþmojai èia buvæ dideli.

Kad tik 0,2 m 3 vandens per sekundæ neðanti upelio srovë

suktø du 15 AJ vandens ratus, kuriø dabar aplûþæs iðlikæs

vienas, teko pastatyti 4,6 m aukðèio, 5,4 m ploèio virðuje

þemiø uþtvankà, sukuriant 6 ha tvenkiná. Kad neiðlauþtø uþtvankos,

pralaidos pagrindas padarytas betoninis su mediniais

skydais vandens lygiui tvenkinyje reguliuoti. Vandens

tiekimui á darbinius ratus pastatytas medinis latakas.

Malûno pastatas staèiakampio plano, statytas galu á upæ.

Malûnui naudota vakarinë dalis turi akmenø mûro cokolá,

kuriame iðlikusi dalis transmisijos su krumpliaraèiu, o pir-


mas aukðtas plytø mûro, tinkuotas. Viduje man bûti neteko,

taèiau literatûroje minima, kad malûno pastate iðlikæ

girnos, du grûdø piltuvai, grûdø bunkeris. Rytinëje pastato

dalyje gyveno malûnininkas. Ji ræsta ið apipjautø ràstø,

apkalta iki langø staèiai, aukðèiau – gulsèiai lentomis. Pusskliautis

stogas anksèiau buvo dengtas skiedromis. Ðiuo

metu malûne árengtos pobûviø salës ir poilsinë.

41

Vandens malûnai Rytø Lietuvoje


andens malûnai Rytø Lietuvoje 42V

• 6

Ginuèiø vandens malûnas

(Ginuèiø km., Linkmenø sen., Ignalinos r.)

1870 m. Linkmenø dvaro savininkas Gimþauskas malûno

girnoms sukti sumanë ákinkyti visà Srovës eþerà. To

paties pavadinimo upelis iðtakose paþabotas 5 m aukðèio,

10 m ploèio virðuje þemiø uþtvanka. Pradiniame etape visa

pralaida buvo medinë, vëlesniø rekonstrukcijø metu atsirado

ir betono átvarø. Vienoje upës pusëje pastatytas apipjautø

ràstø milo vëlyklos pastatëlis. Kitoje pusëje – malûno

pastatas. Jis staèiakampio plano, stovi galu á uþtvankà,

su priestatu pietvakariuose, pamatai akmenø mûro, sienos

apipjautø ràstø, sutvirtintos staèiai sàvarþomis. Antrà malûno

aukðtà suformavo vientisa neaukðtai pakeltø sienojø

ir po pusskliauèiu stogu esanèios palëpës erdvë. Pietiniame

pastato gale buvo gyvenama, vidurinëje dalyje buvo

krautuvë ir kamara, kuri jungësi su gyvenamàja dalimi.


Malûno árenginiai stovëjo ðiaurinëje pastato

dalyje, arèiausiai uþtvankos. Ðiuo metu

èia iðlikæs krumpliaratis, dvejos girnos, pastogëje

– du grûdø bunkeriai ir maiðø keltuvas.

Pradþioje malûno árenginius suko vandens

ratas, vëliau, po Gimþausko mirties,

XX a. pradþioje, kai malûnas tapo kaimo

bendruomenës nuosavybe, uþ jo nuomà gautus

pinigus hidrotechninë dalis buvo patobulinta,

árengta medinë kamera ir joje sumontuota

25 AJ turbina. Nuo 1939 m. malûnà

paeiliui aptarnaudavo kaimo gyventojai.

Po 1945 m. malûnas nacionalizuotas.

Per metus jame bûdavo sumalama 800 tonø

grûdø. 1985–1987 m. malûnas buvo rekonstruotas,

jame árengta poilsinë ir muziejëlis.

43

Vandens malûnai Rytø Lietuvoje


andens malûnai Rytø Lietuvoje 44V

• 7

Grauþës vandens malûnas

(Grauþës km., Èiulënø sen., Molëtø r.)

Nors ir nerimaudamas, kad uþsitrauksiu dabartinio ðeimininko

nemalonæ dël nukreipto turistø srauto á ðià ramià

puðynu apsuptà sodybà, negaliu neapraðyti Grauþës malûno.

Tai labai retas iðlikæs Rytø Lietuvoje maþuèiø malûnø

egzempliorius. Èia malûno árenginiai, áskaitant ir turbinos

ðachtà, ásprausti á 7x7,50 m dydþio plotà. Po vienu stogu

dar maþesnëje erdvëje tilpo ir malûnininko gyvenimas.

1854 m. uþtvenkus maþà Grauþës upeliukà 18 m ilgio,

2 m ploèio virðuje ir iki 3,5 m aukðèio þemës pylimu,

susidarë nedidelis tvenkinys, sukaupiantis 6000 m 3 vandens.

Nors girnoms sukti galima buvo panaudoti beveik

visà tvenkinio vandená, bet dideliø gamybiniø pajëgumø

iðvystyti èia nebûtø pavykæ. Betoninëje pralaidoje mediniams

skydams uþdarius tvenkinio nutekëjimà, vanduo mediniu

lataku sruvendavo link malûno, gale pasukæs dingdavo

po malûno pastatu, kur árengtoje ðachtoje sukosi „Teisset“

25AJ turbina.


Vos virðijanèiam vieno metro aukðtá akmenø mûro cokolyje

buvo sumontuota transmisija, perduodanti sukimo

jëgà ant medinës antresolës virð transmisijos stovëjusioms

girnoms. Kitame malûno kampe stovëjo dirþine pavara varoma

archaiðka kruopinë, dar kitame – piklius. Visas malûno

pastatas staèiakampio plano, pastatytas galu á upelá. Pasroviui

prie malûno buvo pristatyta nedidelë, dabar jau neiðlikusi

karðykla. Visas pastatas ræstas ið apipjautø ràstø,

stogas pusskliautis. Ðiuo metu, deja, malûnas nenaudojamas,

jo bûklë bloga.

45

Vandens malûnai Rytø Lietuvoje


andens malûnai Rytø Lietuvoje 46V

• 8

Kazliðkiø vandens malûnas

(Kazliðkiø km., Þelvos sen., Ukmergës r.)

Srauni Siesarties upës srovë nuo seno traukë malûnininkø

dëmesá. XX a. pirmojoje pusëje prie ðios upës vandens

malûnai stovëjo beveik kas penki kilometrai.

Kazliðkiø vandens malûnas pradëtas eksploatuoti apie

1800 m., taèiau dabartinis, matyt, yra vëliau perstatytas.

Platø slëná perkirtus 7 m ploèio virðuje, iki 3 m aukðèio

uþtvanka, susidarë 7 ha, vidutiniðkai 2 m gylio tvenkinys,

kurá dirbant malûnui galima buvo nuleisti iki 0,5 m gylio.

Turint tokias vandens atsargas ir sraunios upës 3,2 m 3 /s

vidutiná metiná vandens papildymà, galima buvo statyti ir

rimtà hidroenergetiná árenginá. Betoninëje pralaidoje pastatytos

kameros, kur veikë 2 vertikalios aðinës 40 ir 20

AJ turbinos. Tokiai srauniai upei paþaboti teko þemiau

tvenkinio esantá 40 m ilgio upës vagos krantø ruoþà sustip-


inti akmens ir betono nuvedamuoju kanalu. Galu á upæ

pastatytas staèiakampis apipjautø ràstø malûno pastatas

plytø ugniasiene buvo padalytas á gyvenamàjà ir gamybinæ

puses. Malûno akmenø ir plytø mûro cokoliniame aukðte

buvo transmisija, pirmame aukðte ir keliais ràstø vainikais

pakeltoje pastogëje bei virð jos pastatytuose priestatuose

yra iðlikusi visa áranga, kuria galima gaminti aukðèiausios,

pirmos ir antros rûðies kvietinius miltus, sëlenas,

manø kruopas, rugiø miltus duonai. Ðis malûnas ið

visø apraðomø Rytø Lietuvoje dirbo ilgiausiai – iki pat

2003 m. Deja, jo girnas suko elektros energija, nes tvenkinys

jau seniau buvo nuleistas, o gyvenamàjà malûno dalá

pasiglemþë gaisras. Manau, kad malûnui liko neilgai gyventi,

nes jam gresia netoli esanèio Valtûnø malûno likimas

– statant naujà hidroelektrinæ ir begëdiðkai deklaruojant

malûno apsaugà, pastarojo griuvësius buldozeriai sulygino

su þeme.

47

Vandens malûnai Rytø Lietuvoje


andens malûnai Rytø Lietuvoje 48V

• 9

Kijëliø vandens malûnas

(Kijëliø km., Luokesos sen., Molëtø r.)

Matyt, stebëdamas kaimynus, anksèiau pastaèiusius ne

vienà vandens malûnà ant srauniosios Siesarties, ðalia upës

gyvenantis nagingas valstietis 1935 m. nusprendë pasekti

jø pavyzdþiu. Taip praktiðkai vieno þmogaus rankomis buvo

pastatytas malûnas. Daugelá jo árenginiø gamino arba

pritaikë nuo kitø mechanizmø pats meistras.

Upë vandeninga, vagos nuolydis didelis, todël nedideliam

malûnui pastatyti pakako skersai vagà supilti 23 m

ilgio, 11 m ploèio virðuje, iki 3,3 m aukðèio uþtvankà.

Tvenkinëlis susidarë nedidelis – 1 ha, bet buvo gerokai,

iki 3,6 m, padidintas hidrostatinis slëgis, privertæs savadarbæ

30 AJ turbinà suktis po 1500 valandø per metus.

Pastatas malûno reikmëms statytas taupant medþiagas.

Jis karkasinis, vieno aukðto su cokoliu, iðnaudojant ir palë-


pæ, vertikaliai apkaltas lentomis. Stogas dviðlaitis. Malûne

árengtos girnos, piklius, kruopinë, o vëliau pristatytas priestatëlis

ir á darbà ákinkytas savadarbis gateris medienai pjauti.

1966 m. inventorizacijoje minima, kad vanduo jau suko ir

30 kw generatoriø elektros energijai gaminti. Dabar, deja,

malûnas neveikia, pastato bûklë

bloga, uþtvanka pralauþta,

tvenkinio nelikæ, sunykæs ir virð

pralaidos buvæs medinis tiltas.

49

Vandens malûnai Rytø Lietuvoje


10

andens malûnai Rytø Lietuvoje 50V

Liubavo vandens malûnas

(Liubavo km., Rieðës sen., Vilniaus r.)

Liubavo vandens malûnas – tai XIX a. pabaigos – XX a.

pradþios dvaro komplekso, kurá sudarë dvi deðimtys pastatø,

dalis. Paveldëjæs 1912 m., já iki pat 1940 m. valdë

Jonas Rapolas Ðlizenas. Deja, dvaro klestëjimo laikotarpis

jau praeityje. Nebëra dvaro rûmø, likæ pastatai apgriuvæ,

nepriþiûrimi, tvenkiniai uþakæ, netvarkomi þeldynai pavirtæ

„lietuviðkomis dþiunglëmis“.

O prieð ðimtà metø èia atlikti darbai áspûdingi. Kad

ant Þalesos upelio, kurio srovë neða 6 m 3 /s vandens, bûtø

galima pastatyti malûnà, supiltas 87 m ilgio, 6 m ploèio

virðuje, iki 4 m aukðèio þemiø pylimas. Jo ðlaitas á tvenkinio

pusæ sustiprintas akmenø ir betono siena. Pavasariniam

vandens pertekliui nuleisti tokios pat medþiagos pralaida

padaryta atskirai, á vakarus nuo pastato.

„Frensis“ tipo turbinai sukti reikalinga vandens srovë

tekëjo atskiru 11 m ilgio

privedimo lataku.

Sukimo jëgai padidinti

turbina turëjo vakuuminæ

traukà sukeliantá

èiulpvamzdá, todël

upelio vaga þemiau taip

pat sustiprinta nuo iðplovimø

25 m ilgio akmenø

mûro nuvedamuoju

kanalu.

Malûno pastatas labai

graþus, turi romantizmo

bruoþø. Pastaty-


tas 1902 m., iðilginiu fasadu á tvenkiná, staèiakampio plano,

nuo tvenkinio pusës jis atrodo kaip vieno aukðto, ið

prieðingos – dviejø, nes cokolinis aukðtas ne þemesnis uþ

pirmà, sienos taðytø akmenø, riðamasis skiedinys tarsi inkrustuotas

maþais akmenukais. Fasadai tikrai puoðnûs. Langus

rëmina raudonø plytø apvadai ir segmentinës sàramos.

Virðuje pastatà juosia platus puoðniai dantytas karnizas.

Langai ir durys staèiakampës formos, mediniai. Pagrindinës

áëjimo durys puoðtos „eglute“ sukaltomis lentomis. Stogas

dviðlaitis, pastogë buvo naudojama.

Pastatas padalytas per pusæ á gyvenamàjà ir gamybinæ dalis.

Pastarosios cokoliniame aukðte stovi transmisija, piklius,

áspûdingos dirþinës su geleþiniais ir mediniais skriemuliais

pavaros. Pirmame aukðte yra grindø lygio paaukðtëjimas, suteikiantis

interjerui nepakartojamà vaizdà. Èia stovi girnos,

kruopinë. Palëpëje – grûdø bunkeriai ir rankovës.

Dabar pastatas apleistas, nëra langø ir durø, árangà niokoja

vandalai.

51

Vandens malûnai Rytø Lietuvoje


andens malûnai Rytø Lietuvoje 52V

• 11

Molëtûno vandens malûnas

(Molëtûno g. 5, Molëtai)

Ðis malûnas – etaloninis XX a. pirmosios pusës pramoninio

kultûros paveldo architektûros pavyzdys. Norint

priversti suktis dvi 37,5 AJ turbinas, Siesartá teko uþtverti

daugiau kaip 20 m ilgio, 15 m ploèio virðuje ir iki 7,1 m

aukðèio pylimu. Jos vaga buvo perskirta perpus, vienoje

árengiant pralaidà vandens pertekliui nuleisti, kitoje – vandens

privedimo prie turbinø latakà. Atsiradusi sala nuo ledoneðio

apsaugota betoniniu ledlauþiu. Suformuotas 5,2 ha

tvenkinys, kurio 41,6 tûkstanèio kubiniø metrø vandens

turbinas galëjo sukti daugiau kaip 2 tûkst. valandø per

metus. Dël aukðtos uþtvankos turbinos ðachtoje buvo pasiektas

5,7 m hidrostatinis slëgis.

Kad malûnas nestovëtø, kai vandens trûkdavo, saloje

buvo pastatytas ir dyzelinis variklis. Turint tokius energi-


jos ðaltinius, malûne ne vien grûdus maldavo, èia buvo

gaminama ir elektros energija, dirbo gateris.

Þinoma, kai malûnas 1914 m. buvo pastatytas, jo pajëgumai

buvo maþesni. Jis renovuotas 1930 m., tai iki ðiol

skelbia ðiam ávykiui paminëti ámûryta atminimo lenta.

Malûno pastatas staèiakampio plano, pastatytas galu á

upæ, deðiniajame jos krante. Pagrindinis fasadas atgræþtas

á tvenkiná. Jo cokolis nuo upës pusës dviejø aukðtø; ið

kitos – vieno, mûryta ið skaldytø akmenø su plytø apvadais.

Pusë raudonø plytø mûro malûno ploto yra dviejø

aukðtø, kita – vieno. Dekoras saikingas, bûdingas pramoniniam

pastatui. Cokolá ir aukðtus skiria dviejø plytø juostø

karnizas. Langai platûs, kvadratiniai. Vienaukðtës malûno

dalies fasadà puoðia laiptuotas santûrios iðraiðkos frontonëlis.

Ðios dalies langø forma ir dydis ávairûs. Ji, matyt,

bent ið dalies buvo administracinës paskirties.

Deja, malûno vidaus áranga neiðlikusi, dabar pastatas

praktiðkai nenaudojamas. Per savo istorijà

malûnas pergyveno ne vienà

sunkø laikotarpá. 1944 m. vokieèiø

kariuomenë susprogdino uþtvankà,

kuri po metø atstatyta. 1952 m. pastatas

kapitaliai remontuotas, 1972 m.

kartu su ðalia stovinèiu buvusiu gyvenamuoju

mediniu namu jis buvo

pritaikytas staliø dirbtuvëms. Ðiuo

metu niekas neþino, kokia ateitis jo

laukia.

53

Vandens malûnai Rytø Lietuvoje


andens malûnai Rytø Lietuvoje 54V

• 12

Naujojo Strûnaièio vandens malûnas

(N. Strûnaièio km., Strûnaièio sen., Ðvenèioniø r.)

Malûnas ant nedidelio Meros upelio pastaytas apie

1847 m. Strûnaièio dvarà valdant K. Maslovskiui. Ilgainiui

savininkai keitësi. Nuo XX a. pradþios malûnas priklausë

vietos gyventojams. Tada malûne veikë 2 poros girnø, piklius

ir kruopø gamybos áranga, lentpjûvë. 1920 m. lenkams

okupavus Lietuvà, atsakomybæ uþ eksploatacijà perëmë lenkø

valdþia, o vietiniai gyventojai turëjo rûpintis malûnu (buvo

skiriamos baudos uþ neprieþiûrà). 1936 m. malûnà nupirko

mokytojas Antanas Jusonis. Jis malûnà suremontavo, modernizavo

lentpjûvæ, árengë treèià porà girnø. Nuo 1949 m.,

susikûrus kolûkiui, malûne buvo árengta elektrinë, kuri tiekë

elektrà kaimui ir fermoms. 1975 m. malûnas vël remontuotas,

perdengtas stogas. 1995 m. nelikus kolûkiø, malûnas

perëjo seniûnijos þinion ir buvo visiðkai uþdarytas.

Naujojo Strûnaièio vandens malûno hidroenergetinë dalis

buvo sunaikinta melioracijos metu, iðliko tik turbinos

kamera ir turbina, taèiau èia, galima sakyti, idealiai iðliku-


si visa kita technologinë áranga.

Malûno pastatas romantizmo

stiliaus, su labai savita langø

puoðyba. Manoma, jog malûnà

suprojektavo architektas K.Gregotovièius,

tuo pat metu kûræs

ir Naujojo Strûnaièio baþnyèià.

Cokolinio aukðto langø ir durø

angos pusapskritimio formos,

pirmame aukðte – eilë maþø

ovaliø langeliø. Visi langai ir durys

turi raudonø plytø apvadus, sudaranèius gëliø þiedø

áspûdá. Dviejø aukðtø (vienas ið jø cokolinis) malûnas stovi

galu á upelá, sienos sumûrytos ið akmenø, netinkuotos,

suriðtos kalkiø skiediniu, já pagraþinus skaldytais akmenukais;

dekoruotos raudonø plytø juostomis. Cokolinis aukðtas

perdengtas skersinëmis, virðutinis – iðilginëmis medþio

sijomis. Stogas dviðlaitis, dengtas lentelëmis, vëliau –

ðiferiu. Cokolyje iðlikusios rankovës ir dëþës miltams, puspikliø

mechanizmai, turbinos kamera, buvusio gaterio bëgiai,

maiðø keltuvas, transmisija. Pirmame aukðte galima

pamatyti dvejas girnas, kruopinæ, maiðø uþkëlimo mechanizmà.

Pastogëje yra iðlikæs piklius (aplûþæs), puspikliai,

piltuvë kruopoms, piltuvë grûdams, ratukai maiðams veþioti,

maiðø uþkëlimo velenas, medþio tekinimo staklës.

55

Vandens malûnai Rytø Lietuvoje


andens malûnai Rytø Lietuvoje 56V

• 13

Pakretuonës vandens malûnas

(Pakretuonës k., Ðvenèionëliø sen., Ðvenèioniø r.)

Labanoro giriø glûdumoj, ant nedidelio Kretuono upelio

dar 1850 m. pastatytas vandens malûnas iðliko iki ðiol.

Kad nedidelis, vos 1,4 m 3 /s neðantis vandens upelis suktø

ratà, jo slënyje supilta 45 m ilgio, 2 m ploèio virðuje ir iki

4 m aukðèio uþtvanka. Susidarius pusës hektaro tvenkiniui,

kuris talpina 5 tûkstanèius kubiniø metrø vandens,

ratui sukti galima buvo panaudoti tik pusæ jo tûrio, todël

malûnas dirbdavo nereguliariai. Nuolatinës pertraukos buvo

skirtos vandeniui sukaupti. Tobulëjant technikai, vandens

ratà pakeitë radialinë aðinë turbina, bet prastovø dël vandens

stokos neiðvengta.

Malûno pastatas statytas galu á upæ, staèiakampio plano,

vieno aukðto, ræstas ið apvaliø ràstø, dviðlaièiu lenteliø


stogu. Arèiau upës esanèiame malûno gale iki ðiol iðlikusi

visa áranga: girnos, piklius, kruopinë. Kita malûno dalis

rekonstruota á poilsinæ. Tuo paèiu metu atstatytas medinis

vandens latakas ir ratas, suteikiantis neiðdildomø áspûdþiø

poilsiautojams.

57

Vandens malûnai Rytø Lietuvoje


andens malûnai Rytø Lietuvoje 58V

• 14

Pilaitës vandens malûnas

(Piliakalnio g. 10, Vilniaus m.)

Maþo Neries intako – Sudervëlës upelio slënis nuo seno

buvo paverstas iðtisomis tvenkiniø kaskadomis. Vien

tarp Buivydiðkiø ir Pilaitës dvarø jø buvo aðtuoni. Ið tiek

tvenkiniø buvo galima surinkti daugiau pavasarinio polydþio

vandens trijø dar XX a. pirmojoje pusëje minimø

vandens malûnø girnoms sukti. Jau kelis amþius èia klestëjo

ir þuvininkystës verslas.

Ðiuo metu atstatytas tik Pilaitës vandens malûnas. Istoriniuose

ðaltiniuose jis minimas jau nuo XVI a. Dvaro

inventoriaus knygose uþfiksuota ne viena malûno rekonstrukcija.

Panaðø á atstatytà vaizdà malûnas turëjæs po XIX a.

antrojoje pusëje vykdytø rekonstrukcijø. Paskutinës eksploatacijos

data, minima ðaltiniuose, – 1893 m.


Tvenkinio prie malûno árengimui teko supilti 78 m

ilgio, 6 m ploèio virðuje, iki 3,8 m aukðèio uþtvankà. Betoninë

pralaida su mediniais skydais saugojo nuo pavasariniø

potvyniø, o vanduo á turbinos akmens mûro kamerà

tekëjo per uþtvankà betoniniu tuneliu, sudarydamas 3,3 m

hidrostatiná slëgá. Turbina èia stovëjo nedidelë, bet moderni:

„Frensis“ tipo su èiulpvamzdþiu.

Pastatas statytas galu á uþtvankà, staèiakampio plano, cokolinis

aukðtas skaldytø akmenø mûro su daug storesne nei

sienos, iki 1,5 m aukðèio akmenø bankete, langø ir durø

angos keturkampës su plytø apvadais. Vieno aukðto medinë

pastato dalis statyta ið apipjautø ràstø. Palëpë pakelta keliø

rastø rentiniais. Pastatas turëjo gyvenamàjà ir gamybinæ puses.

Malûno patalpose cokoliniame aukðte buvo transmisija,

pirmame aukðte ir palëpëje – girnos, piklius, kruopinë.

Dabar malûnas atstatytas, dalyje jo árengta Rytø Lietuvos

vandens malûnø ekspozicija.

59

Vandens malûnai Rytø Lietuvoje

Vandens malûnai Rytø Lietuvoje


andens malûnai Rytø Lietuvoje 60V

• 15

Siesarties vandens malûnas

(Siesarties km., Videniðkiø sen., Molëtø r.)

1914 m. ant Siesarties pastatytas vandens malûnas yra

didþiausias iðlikæs Rytø Lietuvoje. Vagos tipo hidrotechniniam

árenginiui pastatyti supilta ilga, iki 3,5 m aukðèio, 5 m

ploèio virðuje, þemiø uþtvanka. Taip sukaupta 33 200 m 3

vandens. Beveik visà já galima buvo panaudoti malûno darbui.

Upës vandens pertekliui nuleisti jos senojoje vagoje

árengta betoninë pralaida su mediniais skydais lygiui reguliuoti.

Vandens malûno „Pirvitc“ firmos 1912 m. Rygoje

pagamintai turbinai sukti iðkastas kanalas, kuris po uþtvanka

ir malûno pastatu paverstas tuneliu. Turbinos kamera

taip pat árengta po pastatu, cokoliniame akmens ir plytø

mûro malûno aukðte.

Malûno pastatas statytas galu á upelá, staèiakampio plano,

17,2x11 m dydþio, dviejø aukðtø, raudonø plytø mûro


su dviðlaièiu, èerpëmis dengtu stogu. Pastatas puoðtas kukliai,

aukðtus skiria ðiek tiek á iðoræ iðkiðtos vienos plytø

eilës juostos. Pagrindiniame fasade, tarp pirmo ir antro

aukðtø sienø sàvarþø eilë puoðta geleþinëmis atvirkðèios S

raidës formos inkaravimo detalëmis.

Cokolinio aukðto durø, langø

ir tunelio angø virðus pusapvalis,

pirmojo aukðto langai ir durys staèiakampiai,

didesni, antrojo aukðto

langai maþesni. Angø virðus

puoðtas plytø apvadais.

Ðiuo metu pastate árengtos

pobûviø salës. Á vidø man patekti

nepavyko. Gal Jums seksis geriau,

tada ir iðaiðkës, kas iðliko ið

vidaus malûno árangos.

61

Vandens malûnai Rytø Lietuvoje

Vandens malûnai Rytø Lietuvoje


andens malûnai Rytø Lietuvoje 62V

• 16

Verkiø vandens malûnas

(Verkiø g. 100, Vilniaus m.)

Neátikëtina, bet ant maþuèio upeliuko, kuriuo per sekundæ

prateka 100 litrø vandens, Verkiø dvare XIX a. pradþioje

buvo pastatyti du malûnai ir vandens këlimo stotis.

Matyt, maþà debità kompensavo labai didelis upës vagos

aukðèiø perkritimas. Pertvërus upelio slëná 30 m ilgio, 4 m

ploèio ir iki 1,7 m aukðèio þemiø uþtvanka, susiformavo

1500 m 3 vandens turintis tvenkinys, kurio du treèdalius

buvo galima panaudoti malûnui. Ið tvenkinio iðtekantá vandená

áspraudus á mediná privedimo prie turbinos kameros

latakà, „Frensis“ 15AJ turbinai sukti iðgautas 6,7 m hidrostatinis

slëgis!

Vandens malûno pastatas modernus, statytas galu á upelá,

staèiakampio plano. Cokolinis jo aukðtas akmens mûro,


èia árengta malûno transmisija, o ant antresolës – ir dvejos

girnos. Du malûno aukðtai plytø mûro, tinkuoti, stogas dviðlaitis,

dengtas èerpëmis. Pastato architektûra kukli, tipiðka

pramoniniam paveldui, langø ir durø angos staèiakampës,

pastatà paávairina antro aukðto kvadratiniai langai. Malûne

dirbo dvejos girnos, du pikliai, kruopø maðina.

Ðiandien malûne, iðsaugant iðlikusias árengimø detales,

árengtas restoranas. Interjeras papildytas ir archyvine

informacija – vandens ir vëjo malûnø planais, fotografijomis,

sukuriant savità atmosferà.

63

Vandens malûnai Rytø Lietuvoje


andens malûnai Rytø Lietuvoje 64V

• 17

Þalvariø vandens malûnas

(Þalvariø km., Þalvariø sen., Molëtø r.)

Grabuostos slënyje ásikûrusiame XIX a. palivarke uþtvenkus

upelá, atsirado siauras, ilgas 0,5 ha tvenkinys, papuoðæs

paèià sodybà ir sudaræs sàlygas jo gale atsirasti vandens

malûnui. 3,8 m aukðèio uþtvanka tvenkinyje sukaupë

12 300 m 3 vandens, kurá galima buvo naudoti vandens malûno

reikmëms. Taèiau to nepakako, kad turbina suktøsi

be prastovø, todël buvo pasirûpinta ir antruoju energijos

ðaltiniu – dyzeliniu varikliu. Taip malûnas tapo rentabiliu

palivarko ûkio objektu.

Vandens malûno pastatas turi romantizmo architektûros

bruoþø. Jis pastatytas galu á upelá, staèiakampio plano,

perskirtas á gyvenamàjà ir gamybinæ dalá, turëjo ir kvadratiná

dyzelinës priestatà. Tik vieno aukðto gyvenamoji dalis ir

pastato pastogës frontonai statyti ið raudonø plytø. Viso cokolinio

aukðto, malûno vieno aukðto ir priestato sienos sta-


tytos ið lauko akmenø, tik lauko sienø sandûros,

langø sàramos, angokraðèiai ir pastato

virðuje esantis puoðnus karnizas sumûryta

ið raudonø plytø.

Pastate buvo visa bûtina malybos áranga.

Deja, prieð deðimt metø jau tebuvo likæ

tik dalis transmisijos, girnø stovas. Dabar

jau nebëra net langø bei durø.

65

Vandens malûnai Rytø Lietuvoje


andens malûnai Rytø Lietuvoje 66V

• 18

Þvëryno vandens malûnas

(Latviø g. 64, Vilniaus m.)

Ðiaurës vakarinëje Þvëryno mikrorajono dalyje, netoli

Neries, kur Ðaltupio upelis daro staigø posûká á vakarus,

dar ðià þemæ valdant Radviloms, XVII a. buvo iðkasti du

tvenkiniai ir pastatyti du vandens malûnai. XIX a. pabaigoje

abu tvenkiniai buvo sujungti, o malûnas, esantis toliau

nuo Neries, sunyko. Matyt, tuo metu buvo renovuotas

ir dabar iðlikæs mûrinis vandens malûnas. Akivaizdu,

kad vandens nuolatiniam malûno darbui trûko, todël jame

buvo pastatytas ir prancûziðkas garo variklis. XX a. pradþios

fotografijoje matomo malûno pastato viena dalis dviaukðtë,

kita, arèiau upelio, – vienaukðtë, mediniais skliautais,

dviðlaièiu stogu. Ant upelio vagos buvæs priestatas –

greièiausiai turbinos kamera arba vandens rato pastogë.

Dar ir pasibaigus Antrajam pasauliniam karui malûnas malë

grûdus.


1950 m. malûnas pertvarkytas. Matyt, tuo metu visas

malûno pastatas perstatytas á mûriná, dviaukðtá. Pastatas

tinkuotas, dviðlaièiu stogu, jame buvo árengtos gelþbetoninës

perdangos. Fasadai santûriø architektûriniø formø, langai

iðdëstyti neritmiðkai. Tai buvo ilgiausiai Vilniuje dirbæs

vandens malûnas. Deja, ðiuo metu jis perstatomas á

gyvenamàjá namà, uþstatoma ir aplinka á pietus nuo jo.

67

Vandens malûnai Rytø Lietuvoje


andens malûnai Rytø Lietuvoje 68V

1 Belmonto vandens malûnas / 30

2 Blusinës vandens malûnas / 32

3 Bruknynës vandens malûnas / 34

4 Èiulënø vandens malûnas / 36

5 Gaveikënø vandens malûnas / 40

6 Ginuèiø vandens malûnas / 42

7 Grauþës vandens malûnas / 44

8 Kazliðkiø vandens malûnas / 46

9 Kijëliø vandens malûnas / 50

10 Liubavo vandens malûnas / 50

11 Molëtûno vandens malûnas / 52

12 Naujojo Strûnaièio vandens malûnas / 54

13 Pakretuonës vandens malûnas / 56

14 Pilaitës vandens malûnas / 58

15 Siesarties vandens malûnas / 60

16 Verkiø vandens malûnas / 62

17 Þalvariø vandens malûnas / 64

18 Þvëryno vandens malûnas / 66


Rytø Lietuvos vandens malûnø iðsidëstymo schema

8

15

3

14

17

16

10

1

9 11 4

7

Þemëlapius sudarë:

© Leidykla BRIEDIS, 2004 m., Parodø g. 4, LT-04133 Vilnius,

tel. 2706694, faks. 2706627, el.p. info@briedis.lt, www.briedis.lt

Topografinë informacija: Lietuvos kosminio vaizdo þemëlapio M 1 : 50 000 vektoriø duomenø bazë

LTDBK50000-V © Nacionalinë þemës tarnyba prie ÞÛM, 1996–1999

2

3

6

13

5

12

Similar magazines